Rusrl

kalbos gtamaliltos
le nte l0s

Rusq kalbos gramatikos

Iente16s
Parengd habil. dr. lrena Mustelklena

1 2 3 4 5 6

Veiksmai, blsenos,

jll

kaita

Veiksma:odis
Kas esame mes, ir kas yra aplink mus? Daiktavardis Kokie jie, tie mus supantys daiktai? Kokie mes patys? B0dvardis Tai, kas mus supa, skaidiuojame Skaitvardis
'10

10
11 11

Kas gali pakeisti daiktavardi, bodvardi ir skaitvardi

lvardis

IJ

zodiiLt, jq formq ir junginiq funkcijos kalboje

15

uoK 808.2-5(075.3)
Ru173

FUSV XALBOS GAAMATIKOS LENTELES Parcngo habal. dr. lrom Mustolllno Radakrotb llona MugenleDe Vlrslls Y/ado O.:rausko

vrsr gio lldido pakadorl

Pimasis leidlmas 2006 2003 !...:i yra be pak.t mu n ga|iola, Pnm$b skaldl$ rcdo pckurhius toidtnio iE avimo m.t!3.

Tir.3000 gz. Leid. Nr 15440. U:sak, Nr. 1699, U:darcji akcin6 bpndrov6 lsldykla ,6viesa', E. OZeikion& g. r0, LT-44252 Kaunas. El. p. mail@svbsa.lt Inlernlo puslapis http://ww.wisa.lt
Spausdino AB spaustuva ,,Augla", Vlaulo pr 23, LT-443s2 Kaunas. El. p. ausla@alsra.lt rdlheto puslapis htpr//wwr/v.ausra.lt

ISBN

S-430-03748-6

Pafengimas, lrsna [4usl6lkinA, Zo03 @ Lsidykla ,,5vi6sa", 2oo3

@

Viskas pasaulyje ir mumyse keidiasi, juda. Tai daZniausiai nusakome veiksma:od:iais. Rusq kalboje labai ma:ai sakiniLl be veiksmaiodziq. Tod6l ismokti vartoti veiksma:odiius

voad svarbu.

Veiksmazodzio pradine forma

TOBOPI4
.

D;

l,1A f

craperb. ,jar , biisenq cnarb, kaitq VeiksmaZod:iu reiskiame veiksmq Rusq kalboje veiksmazodiiai turi kaitomq ir nekaitomq formq. Kaitomos formos vienos asmenuojamos, kitos (npueacrue) linksniuojamos. Lietuviskq padalyviq ir pusdalyvir.l nekaitomi. atitikmenys Aeenp14qacruF

'4,

Xeqb.

bendratis. Jq pa:istame iS paskutinio d6mens: 3Harb,

Realus veiksmas? Pra$ymas? lsakymas? Nuosaka? Laikas? Galimas veiksmas? Skaicius? Asmuo? Asmsnavimas ir asmenuotes? lr visa tai veiksmazodis???

Susipaiinkime!
Kalp veiksma:odiiai asmenuojami? Koklos lt{ tormq reiksmes? Kaip ioa vartolamos? Veiksma:od:iai kaltoml asmenimis (1, 2, 3) ir skaidials (vienaskaita ir daugiskaita) ir nusako 1,2 ir 3 asmens/asmenLl veiksmq: nhwy, rbt nrueub, oH (oHa, o1o) '? nnueT; Mbt nUUeM, Bl,l nnuefe, OHU nnWW. Kai nusakomas realus veiksmas praeityje, dabartyje ir ateityje, vartoiami liesiogines peuan(-a, -o) ir b[simasis peu.ra|o, bitasis 6yAy nuoaakos laikai: esamasis
peuaTb.

Taip!

Laiko reiksmes galdtume pavaizduoti taip: B0simasis Esamasis Brltasis

Bitasis lalkas padaromas i5 bendraties kamieno su priesaga n: (c)aena-rb visq giminiq =-\ Vns. vyr. g.* be galundsr (c)aenan** Dgs.

+n=

mot. g, galund

-a: (c)Aenana niekatr. g. galiind or (c)Aenano

- galund ) -vt ''

lclaenar'n

lT:*i3flil'"1lj}; **
fl crorn{
a)

nJI'"*'wriskoji (MvxcKoi p )'

moreriskoji (xeHcKr4i p,)

Vadinamoji nulind galund dainai 2ymima g.

Butajame laike visq asmenq skiriasi tik gimine ir skaidiusl

Vns.

on"

T6r croen( -a) OH (Ay6) croen

OHa (cocHa) croqna OHo (AepeBo) crocno

H":;t="'"""

Kai norime nusakyti gallmq ar geidiiame veiksmq, vartojame tarlamqiq nuosaka. Tariamoji nuosaka padaroma iS butoio laiko lormLl su dalelyte 6hr: peuan(-a, -o) 6u/ Deuanl4 6br, MH noatu 6d B nec, Ho t4,aCT c!4nhHbtl AoxAb. Kai kalbedami reiskiame savo valiq (praSome, Isakome, leikalauiame), vartojame peurai/peurafrre. Liepiamoji nuosaka turi tik vns. ir dgs. llepiamqie nuosakq 2 asmeni. Liepiamoji nuosaka padaroma iS esamojo arba vientisinio busimojo laiko kamieno. Daugiskaitoje pridedama -re.

Liepiamosios formos gale bina:

Mink$tasis priebalsis

Hec-yr+ ri(ic) = HecLillc)

6eP-Yr
KYn-cT

pex-yT = pe)1Ll re)

BCTaH-yT

rynqor: ryncj-yr
.yne,-rir c)

+ +

rc =
rc =

6ePh(rc) 'l(io) =

BCTar

b{rc)

6eialor: 6eraj-yr
6erail(r ei
CTOgll CTol-aT cTo r( r.l

,iir(:) = KYnfir.)

6poc-qr = 6po.rblr.:)

+ .=

Kartais reikia nusakyti balgtini, t. y. rezultatini, ar tQstini veiksmq, kai rezultatas nenusakomas. Tada pasirenkame reikiamq veiksma:odzio veikslq:

ivykio
lvykio
Eigos

Veikslo reikSmes galdtume pavaizduotj taip:

).'rrLrr ar eigos

l]., r|ri.

" Svarbu tinkamai pasirinkti veiksmazod:iu vns. ar dgs. 1, 2 ar 3 asmens formas.

remiamds veiksma:od:iq asmenavimu. Yra dvi asmenuot6s.

) - ) ...... |

oasiekta vidind riba. rezultatas. veiksmas be rezultato. iis tesiasi. tesdsi. tesis.
Taigi

Pirmaiai asmenuotei priklauso:

- kirdiuotq kitLl asmenq

galuniq veiksmaiodiiai, kuriq dgs.3 asmuo turi galunes \i'r

gal[ndse gal0niq

yra ii: xAyr, l,iA ) ,vA ,uA t,vA

dgs.
Tf,H

veiksma:odZiai. Jq 3 asmens - nekirdiuotq asmenq gal0n6se yra i. : reH\'r, TnH.ru,i TtH1l, TtH.r,

;no , no{]l,t', noi-.r, gal[n6s !r arba ,i)], o kitq

f
r);

arba rtir,

Aenaer, Aenac ! j AeIar'fa, 31, -' pl4 ' Tb -

aenarlii, aena,i rr

,teigu veiksma:odis turi priesagq orir ,: ,riiL , esamajame laike jq keidia y(,., r,Lr: l L, BO 'lb pl,1c,l , COBeT . 'Tb COBeT - BO Bcraor y3lall:,r! iBnyksta: Bcrati:Lrb ] 'ltl 9j1gl"I9 ]1!" Antraiai asmenuotei priklauso: kirdiuotq gal[niq veiksma:odZiai, kuriq dgs. 3 asmens galunds arba r r, o kitq asmenq gal0nese yra cneun , cneuflr i,, cneL!L.rf, cneuJfM, cneu.rrrr; roBopif, rOBOprrLLlt,j rOBOpLrl,, TOBOp r.,1, rOBOprll.; galuniq veiksmazod:iai, kuriq bendratis ddmeniu n L,: - nekirdiuotq , KoHqrr rF,! KoHqr,r , KoHqL.rM, KoH.rL]le;baigiasi fry'crpox r, crporr r , crpoL'r KoHgL/ f Ly'KoH,ta cTpor r, crpofr,i, cTpor4 c; 7 veiksmazod:iai su ddmeniu -oi I cMorp , Br4A, l|, bepr , 3aBuc. r,, 06|4ac|L, HeHaB Ar ir,, Tepnerb; 4 veiksmaiodiiai sud6meniu :tll,r cJrbrurlr],, trbru;rlr., flepx] .,, rHir ,. Pirmqjq asmenuote dar vadina c asmenuote, antrAjq - Lr asmenuote. Jq galundse dominuoja {r arba r'r. Abiejq asmenuodiq vns. 1 asmuo sutampa: 1) uAy, rtH\', ptaaylol 2) cneLU\r, roBoprir, (oHqy.

l,*gqg

- yMo

r:

L.l

o lvykio

ir eigos veikslo veiksmazod2iLl asmenavimas skiriasi. Elgos velkslo velksmarodiiai lvyklo velkslo veiksmaiodiiai

. turi dvi

laikq formas (neturi esamojo laiko) busimasis laikas vientisinis

. turi tris

laikq formas

b[simasis laikas sudurtinis

Biisimasis sudurtinis laikas padaromas i5 asmeniniq veiksmaZod:io baiti ir asmenuojamo eigos veikslo veiksmaiodZio bendraties.

aL rL, formq

vientisinisr Bisimasis sudurtinisl peuy Mst 6y4L:r.r MH peu|M I6yAy .. Tbr perufiur, Bbr peuffe Tbr 6yAer r, )peuarb Bbr 6yAorr )0".,"." osu 6y,q,,r oH/oHaloHo peur.rr OHl,a peur OH/oHa/oHo 6yae,'
Brlsimasis

Palyginkime

E -o-n e.i I

.l s195d- s: 'F 6x";;E6 6F

F fE:'g:
,<

E 96."-

-oo

eq

j:

E', -.r
;i riS '+

- i'o_ ^; 3
O

E:

F ;39i3H;E
E (! 5;!-.o

sP

.E dEi g d3'9 SE'

c,s,s dhh E .P '6
d)

:+ ** 9 -hq

E Q.;B iF --i

9a6 g,^

,6n

3o s

^T A -

E, ',

t+
G:

:.*
-_E

>y

,=,;.;QF E<ststr ; 9 *o
'i .9

5 d,i rP a too

E r F

9
E dl

8=

o.,
;Y

aa

3E

EE yi
e

=X = t:Y

6Y

-o PE o99 tr .E)r 6;i; ov

^-= E -d

o
Ji

Ei3
-;:
,E

sE

se

* 'i6 o - > ; = I BE 96 ;'=

'6

;^! s.P Pe! 3RE s5: F<d 6F:5FQ bfie 56i 96E b&Y
E ->

ioq 3: I
g E
z.

9 e.P<

.;,"rt oEp 5e5

B-s's

J o-* S*9 E 3.X E E E YEY

=L-

39 "p"

"J6id6 "86id6 ooE

-6 +q -<;Y 6' A, - "J "E,!
-s ro9 9. :o

; -:

E
:l!

ri rE*'E Fd6;d d36S3

;X i4 oi5 F; --dP SP

;+ *:

a 6: -:

{, c
E'

'6
,e

a,*i. 5,x,5 H:r;F saE EF 9q 6"s : li

^.X lo q6ii-i E F

358 ssq qf 5 5d6

'2. ie *F= PE
)< i,X i

XE : < a <: E:5

5

>T

-5

633 XPI

>iii
c)

"'5qid6
o
F \o (!

UJ

oo >,ogr oo6(! - c(E ; !r! _9 (!t -o oh b !.: > ,, lo,X

ai

:{
2.!

9. .:!
'i

,i"*eEa
a) @

E .!l *,,Y = ox : xx :

EP +9> *d3 E6: ger* I'i - - s s6'86 af d 5d6

c oE

oR
ooiJ

6EE ilE.e.. 6X6 aodr

^o

t --

:i --

Asmenuojant galima priebalsiq kaita.

r,4,3 K,T c,x

CK, CT

T/

6\ B\ M)

) ) t
)i

)K 6e)!arb - 6ery, rngllerb - r']r)rry, Bc,aa.rb rl nraKarb nta\y, npi raTb npqly lll nucaTb - n[u]y, Ma)Tb -Maury 111 t4CTb - XiLy, npocllrlb- npotrry ttl nlo5xib n|oonlo - roBno lll ,roBl4Tl, - utyrYrlo l\/li I ulyr,.,reTb fl]l cKpl.4 rierb c(pr,t'rlto q)ll rpa/114T6 - rpaon|o -

Br)(y

Kq nusako veiksmaiod:lai su dmenimis -cn/-cb?

Daug kalbos niuansq galima i6reikdti pasitelkus sangrqiinius velksmaiod:ius. Rusq kalboje jie padafomi i5 paprastqjq veiksma:odiiq, pridedant c'r arba ... Svarbiausios sangrqziniq veiksma:odiiq reiksmes: , kalbetojas veiksma nukreipia i save: yMblBarb.u, oAeBarbcr, Kynarbcr; , rodo keliq veikejq veiksmus: Bcrpeearb{.a, o6H MarbcN, coBeroBarbf:1ri . nusako vidinQ busenq: pagoearur:i, yAl,jBnqTbcJ, cep.qhTL,(:rrl . reiikia veik6jo nuolating savybe: co6a(a Kycaer(.rr, (oposa 6oAaerarr; creMo 6bdT(jq,
H

14TKl,4

pByTOti,

Palyginkime

Man

BHagane

Ha BOK3ane MU AoTpetlantl pOACTBeHH4KOB, Bce p yrloi: rthi:t, oroh BcTpe.le. 6yAbre ocfopoxHr,!: co6aKa r\tcate r,.-,
Neasmenuoia mosios .v_gtq!gi9g:'_oJ9lm9l

yMara pe6eHKa, a 3afeM \/tJt.t)r.toh (:il|a.

C I4)y3r)r1tt1,

t::Crl)eirljtirr. cnygaiHo.

Aeenp[,lacr e (eigos veikslas) ) Pusdalyvis Aeenpr4eacr e (ivykio veikslas) t Padalyvis np/eacr e > Dalyvis Veiksma:od:iai turi ir neasmenuojamqjq formq. Vienos jq nekaitomos tai pusdalyvis

padalwis

ar

Aeenprqacrue, kitos kaitomos giminemis, linksniais ir skaidiais, t. y. linksniuo,amos, tai dalyvis nputtacrue. Dalyviai panas[s i bodvardiius, Snekamojoje
kalboje jie vartojami rediau.

Aee.rpr,rqacrne reiskia papildomq to paties veikejo (ar tq padiq veikejq) veiksmq. Kaip ir kada jis vartojamas? Kai abu ar keli veiksmai atliekami tuo paiiu metu, vanojame eigos veiksle, o asmenuojam4q ar nekaitom4 formq pasirenkame noredami igskirti pagrindini ir papildomq
veiksma.

Ileenpr,racr..|e
.1-

mos i5 esamojo laiko kamieno su prjesagomis

{eigos veikslas) atitinka lietuvir.l kalbos pusdalyvi. Sios formos padaro,

;r,/ q:

rrryt' u r o.$1

q,.

utt

tt'r

lrirL(

jriir3hrnaryn

,g

p:tLr{j(.13t.t8.r!

Lyl

Bcraararb BcraraF, Aa6irrb aa8at, co3Aarrerb (priesaga .Ba - co3Aaraq islieka). li veiksma:od:io il,]1L padaroma forma 6yrLy.{'l (budamas, -a; budami). Dalis eigos veikslo veiksma:od:iq pusdalyvio formq neturit nurb, ult4rb; B'l3arb, Ka3aTbcf,, nl,4carbi ne9b, 6epe9b; MoKHyTb, fl46HyTb; 6exarb, xoTeTb, 3BaTh.

Palyginkime: Man t:to,,tt:t y oKHa

.:'t
tirt:t

Maro t:rc;u:) y oKHa, a)knqat4 Aere,Z.

oKHa, MaTb

h \Dii'.1 Aereh. Abu veiksmai lygiaverdiai. */t i)ta aefer. Pagtindinis veiksmas )(aana. -

Pagrindinis veiksmas cronl.r.

kalbos padalyvi Ji vartoiame, kai norime pasakyti, kad vienas veiksmas vyko anksdiau ui kitq Sios formos padaromos i5 ivykio veikslo veiksma:odiiq b0toio laiko kamieno su priesaga B:

Aeenpu{acrre (ivykio veikslas} atitinka lietuviq

l$L'r,,,,,,,y'1

rrr.r!fiarl Li/!c iLLr rrpo'rLrri/ lvykio veikslo formos kartais padaromos ir su priesaga :i.

r:

Dat]a!:llvlrtojamo:
Palyginkime:

]:llosr

npra|, u""1l

llo^", ipil""lll

ab|iatl.

vienas anksdiau jvykes veiksmas. Tilti,Lt, AoMoh u t)t)'\.<ti\tr, aKonbHhKu rott)t)ttttrt ypoKu. anksdiau jvyke veiksmai.

rDtitlrttt AoMoh, (.ltt1oxitllt!t t1 t()t.!:t1)tL| ypo(r' - Veiksmq seka. np!t.t(t AoMoh, utKonbHuKu ot,\t)r,ttytttl u t\)roLttt)itt ypoKu. Labiau pabrdZiamas
IJJKonbHriKh

Labiau pabreziami du

ir greitis i-riJr, ir :mogus - '|!rr,ro!.rii ir draugystd ,!lryniair, .r..)iror,i ,j ... Visi jie veikia, patiria ivairias btlsenas, kinta, taigi yra susije ir su ir stalas
veiksmaZodiiais. Kaip? Apie tai vdliau.

l\ilus supa daugybd daiktq, reiskiniq.

Jq pavadinimai yra daiktava.dziai Daiktavardis vra

Kas kokios giminds?

Bendraujant svarbu Zinoti, kokios giminds daiktavard:ius ir kaip vartojame. Rusq kalboje daiktavard:iai esti vyriSkosios, moteriskosios ir niekatrosios gimines. Kaip atpazistame daiktavard2iq gimine? Yra keh atpa:inimo pozymiail

. gyvq bntybiq l!.tis (vyras rLlyrilrr4 . vienaskaitos vardininko gal0nd;

"

ir

vyr. 9., moteris

)Ller rLr.'i rtr

mot

g.);

kai kurios priesagos ar paskuiinis :od;io ddmuo;

kilmininko galand.

Gimlne
VyriSkoji

Gal0n6, priesaga ar paskutinis todiio demuo

Pawzd:iai

Zod:io gale
kietasis priebalsis;
h;

Aor'r,

priesagos -Tenb;
-apbi

cro|, 6pa , oreu, Mapr, Ho)ri; Kpaii, capai,l, repoil, Mail, conoBeLl; ytll, er L, '-lr1arf!rb;
BpaTalJL,, naxaD6, 3Haxilpt,i

-oK, -eK;
-1,1K, -9 K:

kpyxir(, rop6urcr.;
cTaprr., MopR(i
AeHb, OeBpa,rL, 14toll1,, r'rro,rr], ceHTs6pb, noproer L;

minkstasis priebalsis su minkstina-

muoju :enklu ir be jo

Bpa!, nnaLll

^ dS

Vns. V be qalinds

(@)

(Pavyzd:iai auksdiau)

Yns.

11.

gatrinds -a7-a

A6Mr, Kper, yqhrenf, Bparaptl, KpyxKi, crapuKi, aHc, noprQenr,

Bpa9a

l\4oteri$koji

Zodiio gale
priesasos
minkstasis

igal0nds -a/-9,

-rq;
1

cecrpir, MauJ[Hr, 3uMa, 3eMnl]

-ocrb/-ecrb; iilSl;i'JK..', priebalsis:

lpo;rn, ryul, Ho\t,
BblcLi' nblrrf) Berlib
ir,

-xb, -L!b, -9b, -ulb; l-6u, -ou, -ns, -3Hb, -cb, -nb

lApobL, no6oBt', cblr16, xt43l

Niekatroji ]zodtio gale

gal0nes

-.,-+

il\ ]

vn". K. galunes

-brl-x

cecrpij, MauuHrl

rceuu ' paaocrr.'

.-

pxu, gpo6tr

-o/-e/-6;

prissagos-aHue/-elle; I df vnt. K. gal0nes -al-e; idemuo-vq (10 iodziq) A ^_

atsiranda

He6.r, cero, o6raro, noa':, woptr, 6enb'l

l*en'lnr",aauxoru.l ine6;r, r,,roprr; xeranni lrau'r, epe'-, ce/r',3Ha,r, ntrar,t:, nneturr, crpernn, 6per,rr, telt:r, ostt"rr
BpeM

Vns. K..ir kituose linksniuose !4MetlL1, BpeM.rfrl'r; l4Mel]eir,

-eH-

iJL t-'

Sunkiausia nustatyti gimine (vyr. ar mot.), kai Zodzio gale yra minkgtasis priebalsis.

Palyginkime: Gimlna Vyriikoji Moteriikoji

Kilmininko galone

Pavyzdiiai
ae, b aHe, MeaBelll, - MeaBeAir rpyrtrr fpytrti rer b -

-reHL,,

Tokiais atvejais tenka atsiversti aiikinamqji arba rusq-lietuviq kalbq Zodynq: juose nurodoma kilmininko galInd ir gimind.

KaiD daiktavard:ial kaitomi? Daiktavafdziai linksniuoiami, t. y. kaitomi linksniais ir skai6iais Flusq kalboje yra 6 linksniai. VyriSkosios, moteriskosios ir niekatrosios giminds daiktavard2iq linksniavimas
skiriasi. Yra 3 linksniuotds.

vienaskaltos linksniq galunes

lllnksnluote
-a/-s/-uA
K,

ll

linksnluotd

lll llnksnluole
-g
-u -n

-A/ -o/-e

-Et/-t

/-vl

-a/-q
-v/-p

N.

-e/-e/-vu

-y/-a/-va
ln.

-a/ -o/-e'
-oM/-eM

-b
(c) -r*""

-ot/

-ei4
-|41.4"""

1o) -e,

(o) -el-u..*

**

*r*

Vt. vartoiamas tik su prielinksniais (jis ir vadinamas ,,prielinksniniu" linksniu npeAroxHbrt naaex).

* Vyr. ir niekatr. g. negyvq daiktq pavadinimq G' = V (zymima juodu kursyvu). Vyr. ir niekatr. g. gyvrl daiktq pavadinimq G. = K. {Zymima juodu Sriftu)

I linksniuol6
Moteriskosios ir vyriskosios (retai) giminas daiktavard:iai su gallnemis -.,/- r

Vl:T:kaita
Kietasis riantas Mlnkstasis variantas
.

Daugiskalta Kielaais varlantas

toHouJrl

Mlnkstasis variantag

KVxHr cr6H!.r V creH: 6soua geunr rlixnra cren K. creH(r xinoLrlra seuri KyxHe cTeHaM N. creH6 FiHoue 3eMnd KlixHro cr6Hbl G. cr6Hy oHoury 36Mno KYxHei creHaMrl ln. creH6i dHoluei 3eMndi Vt. l.i creH6 dHolue i.r 3eMn6 KixHe i.! I creHiix

xinouei
6HoL!aM

36Mrr; 3eM6nb
36MIFM

KYXH|

KixoHE
KltxHsM

riuourei
loHO|.llAM14

36Mnrr

rlixnra

6Houax

3{iMnrMl,| rqixHgM14 (c) 36Mnqx KixHcx

.:l(i\ Bukite atidus: skiriasi ir kitq linksniuodiq kietasis ir minkitasis

Moteriikosios giminCs daiktavard:iai su ivarbiaisiais (SnyPgdiamaisiais) priebalsiais ir demenimis -,j-,":.1

Vienaskaila
K,

nyx|'|

N. ln.

nyxe

nyxet

l(p6r ri ry, : KpuLll4 ryql4 KpbrLle Tyge Kpbrury Ty,ry KpbrLl]ei Tyqei Kpbrue ryqe

yn!,r qbl

yn14qe

ynvuy
yn!,4\ev,

yn

qe

ilAtlftq jU'W ,U^l4lA tvtnt to l].v',reh nvrl

CeML'n

CeMbh CeMbe

ceMbE

ceMbdi
ceMbe

Daugiskaita

,yxv
nyx
N.

nyxaM nyx|4

kpb[!1,4 ryg Kp6rL! Ty'r KpbruaM ry'{aM Ty9l4 KpblLr

KpbrL!aMl4 TyqaMh

ynq
yn!4 qaM

yn|4u,bl

nvnt^v ceMb[ nhnvfi ceMei JUNVAM CEM6NM CeMbrl tU'Wt

fiVT|UAMA
CeMbtMl4

ln.

nyxaMrl ii, ) nyxax

yn'1qaM|a

KpbrLlax rygax

ynrqax

'.vtt

tx

ceMb9x

nksniuotd
Vienaskaita Daugiskaita

Vyriskosios giminas daiktavard:iai su kletaisiais ir minkitaisiais priebalsiais

K.
N,

AOM AdMa aoMy aoM

AOMOM

CbtH cbrHa cbrHy cHHa

KOHb Ae$b KoHt AHtr KoHro aHro KOHC 4et6

aHe

AOMd
.AOM

aoMoB cbrEoEefi xottei

CUHOBb9- (OHl4

AHU

ln.

CbIHOM KOH6M AHEM

iiii aoMe c6rHe KoHe

aHet M CbIHOBbCM KOHgM AH'M Cb|HOECi KOrtEA AH'' Ao,,E !oMaM!4 CbrHOB69Ml4 KOH9Ml',l AH'MI,4 lol AoMax chtHoBt tx KoHtx AHqx

.':it. Daugiskaitoje

iiodiio,-t

formas isiterpia oE-r arba

-i)r:

VyriSkosios gimines daiktavard:iai su ivalbiaisiais prlebalsiais Vienaskaita

rr, .|,

Lr,, Lr,,

rj ir

i'i

V roBaprul K. roEaprula N. ToBap[u.ly G. ToBapru{a In. roBap u.li.r, Vt. ,r,t roBaphqe V K. N. G. ln. Vt.
,lL ToBapr4ulr4 roBaprqefi roBapr4qaM toaaprulei
roBapuuaMr4

nta[! nnaqa nna!.ly nt a!1 n.naq.i. nraule

tys nyga ny,]y tyi nygoi.i nyqe

Hox
Hoxa Hoxy

Hox
Hox.ri.r

Hoxe

dane4 narbqa nanbqy nat e4 ndrbqeili* nalbqe nanb4bt nalbqeB nanbqaM nanb4b,

reHrti Kpafr reHrr Kpa9 reHrllo Kpalo reHrr Kpan reHreM KpaeM reHL,if Kpae
KPaa
KpaeB KpaqM

Daugiskaita

nrault't tryttu Hox, nnauei ny.tefi Hoxeft

nnallaM nyqaM
HoxaM

nraqu

.r

Hoxtit nraqaMM ryqaMrl HoxaM[

nyqa

roeaphu.la( 61gu{sx

ny.rax

Hoxax

reH!,.'v re|lxeE reHuFM terty|eB nanbqaMl4 reHr9M nalbqax TeH4tx

KPau
KpatM!,1

l<pagx

ln. po ivarbiqjq priebalsiq

ir

. turi nekirdiuotq galune erl arba kirdiuotq

!i..

lll linksniuotC
MoteriSkosios gimlnes daiktavard:iai su minkgtaislais priebalsiais Vienaskalta Daugiskaita

V. ABepL K. ABep|r N. ABepir

ln.

peqb
peq:.

aorep,raoeepr,l aoqepbK)

peq.l

AaePb aBepbo

peqb
peqbo

,4Bep9Mr4 pegaMu

ABep, aBepeh aBepgM ABepu

peq, ao'rep,l pe,rei ao.repei pegaM aogep9M pelt aoqepei

AO'{epqMh

aoqepri

lrt aBepcx peqax

.

Aoqeprx

,I * IZodtiq:.:r ''

Trijq linksniq (K., N., Vt.) vienaskaitos gal[nes vienodos I. GW'l ir negyvq daiktq pavadinimq vienaskaitos G. - V Visrl linksniuodiq trys daugiskaitos linksniai (N.. ln.. Vt.) sutampa.

,. ir /rJ!- formas jsiterpia --r

Palyginkime

Kietasls varianlas

Mlnkitasls variantas
ltl

Itl
N.

Linksniuotds
aoM:ritr aoMar.r,.i

ln.

cTeHnir cTeHar. r (o) creHa{

ttl 36Mrrr,,i
i,l

Linksniuotes
l

KoH,ir.r

Mbtuar.l

3eMnf

r.1r,r

ABepii.i
aBepir
rri|1

KoHqr,it

aoMar

(o) 3eMnex

koHex

aBeprx

Visi daikta turi daugybq po:ymiq. Juos nusako keliq kalbos daliq zodziai. Visq pirma

badvardziai:
KOMHaTU, OKHa.

AoM,

KOMHATA,

OKHO

AOMA,

Kokius daiktq po:ymius nusako budvard:iai? Badva'dziai nLsako vair us da:htq po)yrn.Ls Vieni jq yra kintami: caA; Onar; coBer (daikto dydis, spalva, kokybe ir pan. gali kisti)_ Tokie badvard: ai vad 1d'ni kokybiniais (, dreLTBeHrbte;. Kiti daiktrl poZymial yra pastovisr cro-||, TYMAH, eenoBeK (medinis stalas netaps metaliniu ir pan.). Tok us po:ymius nusakantieji btdvardZiai yra sanlykiniai (orHoc renbHhe).

Kokybiniai ir santykiniai brldvardZiai atsako j klausimus

Dar viena bddvard:iq grupe Zymi daikto priklausomybq. Tai savybiniai (npL4rexarenL,Hhre) btdvard2iai: rBocr. Je atsako lklausmus nnaToK,

Kaip budvard2iai kaitomi? Kaip sieiami su daiktavardiiais? BrldvardZlai kaitomi gimin6mis, linksniais ir skaidiais, todet lengvai derinami su daiktavard: ais: vlsada yra tos girnines, to linksnio ir to skaidiaus, kaip da ktavardiiai, kuriq po:yrnius jie nusako. Badvard2iai prisitaiko prie daiktavard:iq. Budvard;iq linksn q galands priklauso nuo jq kamieno pobtdzio. Kietasis variantas
Vienaskaita Daugiskaita Niekalr.

I
N,

vyr g. Ao6pbti*
Ao6poro**
g,o6PoMy

g.

Mot. g.
Ao6paF

Visq giminiq Ao6pbre*++* Ao6Pbrx

Ao6P6rM

Ao6poe Ao6poe
Ao6poM

ao6p t.*
ao6p
Ao6pylo

G.

Aodpdn
Ao6poro
ao6pbrM

Ao6pbte
Ao6P Hx (-olo)
ao6pbrMrl

ln. Vt.
*

Ao6p

Io6P

ao6p6rx

kalp r daikiavardz q: gyvq G. = K., negyvq G. = V ** VyrlSkosios ir niekatrosios gimines budvard:iq skirtingos tik dviejq (V ir G.) galUnes.

Gyvq ir negyvr.tr daiktq po:ymius nusakandiq budvard;iq linksniai vartojami

linksnrq

l\4oteriSkosios gimines b0dvard:iq keturiq linksniLt (K., N., ln., Vt.) galanes sutampa. **** Visu gimin q daugiskaitos formos vienodos.

***

Minkstasis variantas
Vienaskaita vyr" q. cl/|Hero
N, cl4HeMy

Daugiskaita Niekatr.

g,

Mot. g.
cvq99
c14 H

Visq giminiq
CMHl.tx
ct4H14M

cnHee G. cu&uh
cl/|Hero
ln.
chH14M
c14HeM

Cl,1H

cnHee

crlHtoro

chHl,tx
c14 H

cnqrlMtl
c14H

10

Savybiniaf baidvard:iai su domenimis Vlenaskaila

-uk, -bs,

-he/-hL,l
Dauglskaita

vyr. g.
nttC,tn
K. N.

Niekatr. g.

Mol. g.
,ACb9'
/t|4cbei,i

Vlsq gimlnlq

,
,ucun

t!tcbero
nxcbeMy

tacbe
t ncbo

,acbn
nrcbaax
nrrcbl4M

nhche|4

,t4cbto

,trGbeto
ln. ,I4Cb,|M (o) JrlrcbeM

ttcbtt

,lrc5l/|x
,tucheh
,uc6uMt4

(o) nxcbei

(o) nucbr4x

Kaip pasakyti, kad budvardllu rei$kiamos kokyb6s lyginamuose dalktuose yra daugiau/maiiau ar daugiausiai/ma:lauslal?
Cia pades b0dvardiiq laipsniai. Kokybiniai budvardiiai lalpsniuoiami. Jie turi tris
laipsnius: pradin6 lorma nelyginamasis laipsnist npL.lerhrbtt, cBern6rii; aukstesnysis laipsnis (kai daiktai lyginami); jis buna vientisinis: np|aq.rHee, cBernee arba

. .
.

sudurtinis: 6oneelMeHee npL4qtHtrtti, cBeTnbti4;

aukgdiausias laipsnis: vientisinis npvArHehu ,lk, cBernei:itxrfli arba sudurtinis caM$i np irHbri, cBernb i:i/Bcex |lpurrHee, c8er'|ee,

.
. . .

AukStesnysis laipsnis padaromasl prie pradinds tormos kamieno pridedant priesagq -ee/-ei: npvlerHyfa
npu9THee/er; arba prie pradines formos pridedant 2odZius 6oree/veuee

+ ee/er,i -=

pries priesagq -e galima kamieno priebalsiq kaitat A ) x = MonoAoi Monoxe, -lr4ue ir kt.; K ) e = epK[i npqe, T ) e = 6orarbti 5ora,re, x ) u = Trrxt4i verta prisiminti kelias speciliskos darybos formas: BbtcoKrifi - Bbure, rny6oKxfi rny6xe, AandKtli MaIeHbKl,4i MeHbLre, nnoxoi AaIbLle, xyxc, xopoull,4i

6o4ee/Mefee np clrhri:

. . . .

Auk5Clauslasis laipsnis padaromas prie pradinds formos kamieno, kuris baigiasi r, K, x, pridedant ddmeni -aturrat, -atiuan, aiu!ee/-ailLx e: KpenKl4tl t ahllu.'ii = Kpenqaiill14ii; prie kitq kamienq pridedamas demuo -er:irurlil, -eilurac -ei:iuee/-e'i wve: N|'|\gh prie pradinds formos pridedant Zodi caMHii: caMbtl xopollthli, cL4nbH6tri; prie aukstesniojo laipsnio formos pridedant rodi Bcex: Bcex Mulee (M!4nee scex).

e1wrlh =

Mr4nei;1utvi,;

Skaidiavimo rszultatus reiskiame vartodami skaitvardZius.

Skaitvard:iai gali reiksti abstrakdius skaidius: oIluH, ABa, rphAuarb nerb, croj rerboor r6rcr,ra. Bet daZniausiai jie reiskia daiktLl kiekl: konkredius daiktus galima suskaidiuoti ir jq kieki isreiksti Zodiiq junginiais su skaitvardziais: ABa AoMa, ierb AepeBbeB, rbrcqla rer, M!4rr14oH 3Be3A. Tai kieklnlal (Koru.tecrBeHHbte) skaitvard:iai. Jie atsako

klausimq cronrro? Kiti skaitvardiiai nurodo daiktq vieta eileie: nepBbrii, Bropoiii, rpr4Aqar6 ncr6r11, corbrt, flqrroorb,rii, rhlcc,rH6ri. Tai kellntlniai (nopiAKoBble) skaitvardiiai. Jie atsako i klausimus Koropdi? Koropaq? Koropoe?/Korophre?
't1

Kaip skaitvardiiai kaitomi? Kaip sieiami su daiktavardiiais?

Skaitvardiiai linksniuojami. Kelintiniai skaitvardiiai labai pana6us ibudvardZius. Jie tinksniuojami kaip badvardziai, su daiktavardziais derinami gimine, skaidiumi, linksniu: KoMHara, AoM, aoMa, (oMHaTU, oKHa,

oKHO/ I kelintinius panaius

skaituardis

AOMa, KOMHaTH, OKHa.

AoM,

KoMHara,

oKHo/

Vyr.

v. K, N. C. ln. Vt.

Vienaskaita g, Niekalr. g. oauH oaHo OAHOTO oAnor'ay oAuH oAHo oAHoro oAHtlM oAHoM* o

Daugiskaita

g. o,4Ha OAH oAH oAHy

Mot.

Visq giminiq
oafiat
OAHI/|X
oAHl,4M

oqHtt,

oAH oAH

OAHrx
oAHr4Ml4

oaHrlx

* Prielinksnio variantai
prasideda balsiu

patogesni istarti. Jie vartojami tada, kai ;odis

arba dviem priebatsiais

ac

Sudetingesnis kiekiniq skaitvardiiq kajtymas ir jq vartosena.

Skaitvardiiai

V ABa * qerbrpe rph ABe K. gerHpex oKoH rpex KoMHar AByx AoMoB, naMn'+ N. TpbM KoMHaraM qerHptM oKHaM AByM AoMaM, raMnaM G. ,qBa rpl,l Ase lerHpe iqByMF AoMaMLl, naMnaMu rpeMtt KoMHaraMu llerHpbMq oKHaMu ln. Vt. rpex (oMHarax qerHpex oKHax AByx AoMax, JlaMnax SkaitvardZiq
**
vns. K., t. y. V ir c. valdo vns. K. Kituose linksniuose (K., N., ln., Vt.) skaitvardziai derinami su daiktavardZials kaip budvardziai.

* Skaitvardis turi vyr. ir mot. g. formas: V = G. Jje reikalauja

Skaitvardiiai

nuo iki

nuo iki

ir

V K. N, G. ln, Vt-

* nerL, oAl,tHHaAqarb rpuiqqarb ntr AoMoB*' oAl,tHHaAL{ar KoMHar rpl4Aqar oKoH ngT AoMaM oAtlHHaAuar KoMHaraM Tpl,tAqar oKHaM nqr6 onuHHaAqars Tpl4Aqarb nqTbto AoMaMI oAt4HHaAqaT6Nl KOMHaTaMh TpuAqaTbO oKHaMh nqr AoMax oAt4HHaArlar KoMHarax rprAqar oKHax
y.

* Siq ir visq kitq skaitvard:iq (isskyrus 2, 3, 4) c. V ir reikatauja dgs. K., = t. jie valdo dgs. K. ir linksniuojami kaip lll tinksniuotds daiktavardziai. ** Kituose linksniuose (K., N., ln., Vt.) skaitvardiiai derinami su daiktavard:jais
kaip bIdvard:iai.

Skailvardiial c6pok, fleBgHocro, cro

L-|\r-r^_\rr

c6poK

copoKd

AeB'|HOCTO AeBTHOCTa

cTo cTa

Skaltvatd:iai rrrbAecnr, uecrb,qeccl. ceMbAeccr, tsoceMbaecrr

G.=V
In.

ntTbaecrT*

BOCeMbAeC9T

nafvaecqrtl
ntlb|oaectTblo

BOCbM|4IeC9T

aoceMboaecrTbro/( BocbMbroaeccTb())

Lint<sniuolamos abi siq sudurtiniq skaitvardziq dalys.

Is
Daiktavardj, bEdvardi ir skaitvardi tekste neretai pakeidia ivardziai.

Asmeninlal (nhqHbte) lvard:iaii ,r, Vienaskalta

K. N. In,

rh,

oH, oHa, oho/Mbt Bb,

oHa

orr!4

Dauglakalta eit
eh ee
Elo Hefi

MeHq MHe Melrc

le6t
Te6e

re6q

MHoi/MHoto ro6oi/ro60|0

(060) MHe (o) re6e k

oH oHo ero eMy ero VM

(o) HdM* (o)

Mbf Hac HAM Hac HAMh

Bbt o|.l'u Bac vx BAM VM Bac ux BAMD VMU (o) Hac (oi Bac (o) Hhx
c
Er,1M, fi--pe,r]

['trediolo
HCt4,

asmens lormose po prielinksniq atsiranda ht y $ee,

Ht4M.

Sangrqiinis (Bo3sparHoe) ivardia ce6q

* Vardininko neturi. Tinka visiems asmenims ir abiem skaidiams: fl (rd, oH. a a, oLta) kynun(,a, -o) ce6e narbTo. MLt (u|,l, aHu) AoaonbHbt co6ai.

K. N.

ce6q

ce6e
ce6q

ln.

co6oi/co6olo (o) ce6e

Savybinial {np[rexarenbHbte) iva]d:lalt Mot, rsori, cBoilt Hau. Batll Vlenaskslta

K.

Dauglakalta
MOU

Vlenaskalla

Dauglekalla Hatua"' HaLlet

HaLler,i
HATUU

N.

Mofr itoe MoA* oero L40el,1 MOeMy MOet Mofr Mo6 Moto
(o)

lr/to||x
MO14M

ln.

MO|4M Mohx

MOero

NOn MOrX
MOl4M14

Hau Hatae fiautero HaueMy Hant Haue

Haueto
dAtllTM

Eagtrx
HAL!!IM

Hauy HAUC'
HauJei:i

Eatart Hartt/|x

MOei/MOep
Moel,1

(o) Morx

(o)

HaueM

Baul Ml4 (o) Hauxx

A .j I""tr -- B.,

nn cBau

fB"q. rBob, LBor4 cBod linksniuojami kaip Moti, Moc Mod. .cBofl, B. t!, Lrdru, linksniuojami kaip ,lr.u, ruua, rar-.. CBoi rodo priklausomybe visq giminiq abiejq skaidiq daiktavard:iams: I (rbt, oH, oua, oHo) peMoHrhpoBar(a, -o) caob KBapThpy. Mbt (BLt, oftu) peMoHrrpoBa_
KaaDTtlDbl,

Priklausomybg 3 asmeniui rodo nekaitomos formos ero, e6, ,1xt Co6panrcb ero (ee r4x) Apysbq.

Parodomieji (yKaoarenL,Hbte) ivard:iai: 1) irror.

2)

ra

<o

.rra .rro.r'1)rfr r.rr' ra i,l. Tilaa!. rart.oe,/ra(L,rc

Vienaskaila

iir'rc
Dauglskalta

Vienaskaita
K,

Daugiskaita
314

oro7 ofo ototo

oroMy

grn

orori

olrx
OT',IM

for fo
aoro
roMy

T
TOli

re tex
TEM

N.i

srol
ery
STOrjr

10i
10r, TOt

ofof

gfo

foi 9TrX
0rl4Mx {o0) or,1x

fo

fe
Tex
TCM'1

ororo

TOrO
TEM

it
-/tL

OT'IM

(o6) oroM

oroi:l

(!) roM

io)

Tex

Antroii parodomqjq ivardiiq grupd (ivardzio ra iorr formos) sakinyje keidia budvardzius. Jie linksniuojami kaip bodvardziai.

Pirmoji parodomqjq ivardziq grupe sakinyie keidia daiktavardzius

Klauslamieii (Bonpocl.4renbHbre) jvardZiail . rr? 'rc? (a(oir? 'ei'? iofoi) Klausiamieji jvardiiai vartoJamil gyvq (|(ro?) ar negyvq (eto? daiktq. Sie ivard:iai 1) : ol ,rto'? - kai klausiama apie yra ir linksniq klausimai; 2) (a(oir'l |(:I(irrr'i <DKo(]?,'i]iLr(,)l' kai klausiama apie daikto pozymi; 3) rcr-a'? ,br? .La,'i,/.rl,rt - kai klausiama apie daikto priklausomybe; 4) (oropbr? (or{)lrir!r') roturlioc'1i/(orot)r,o? kai klausiama apie daikto vietq kitq
atzvilgiu;

5)

kai klausiama apre skaiditl.

Pirmosios grup6s ivardiiai sakinyje keidia daiktava.dZius. Antrosios, irediosios ir ketvirtosios grup6s ivardZiai sakinyie keidia b[dvardzius ir linksniuolami kaip atitinkamq galIniq budvard2iai. Penktosios grupds ivardis c ior b io sakinyje keidia skaitvardi.
Pirmosios ir penktosios grupds ivard:iai linksniuojami taip:
K.
N,

Vienaskaila lr daugiskaita

ln.

KTO? KOrO? KOMy? KOrO? KeM? io) KoM?

qTO?

CK6NL,KO?

qero?
eeMy?

cK6nbK14x? cK6nbK14M?

qro?
geM? eeM?

cKdnbKo?/cK6nL'K x?
cK6nbKi4Mu?

(or cK6nbKrx?

Santykiniai (orHocxrenbHHe) ivard2iai Tie patys, kaip klausiamieji, tik be klausimo. Jie vartojami kaip suddtiniq prijungiamqjq sakiniq jungiamieji zod:iai: Bo ABope poc Ay6, t,ott-)pt)n Md nocaat4nh. CKaxhre, qra Bac oco6eHHo uHrepecyer.

eaiymlmieji (onpeAenurenbHbre) ivardZiai: r;rrur clr,rr' irr rrirc,. Lr.rr(r'L'l (r),(/ r,rr
Paiymimqjq ivardziq reikimds ir vartosena:

rlHlrLi

1. C;Lr .;$,rr .;rfi1o,/.rarN rodo, kad asmuo pats atlieka veiksmq: I t:N^,tx nhuy nrcbMo 2. LlrillF,lri, (iarrrir;r cilr,roc/;.ar,1rr e vartojami ZodZiq iunginiuose: Ao c:ttx.)li AepeBHh, Ao (:.|/io!.) yrpa, ror t)a1t,liii.i ir sudarant aukidiausiojo laipsnio lormas: cat'.tt.ttt secenah. 3. Fleah. rjcr. ccar'fc{r nusako visumA: tsci ncla orAblxan!4, Craxu octo ttp:tclly bet kuris: 3ry 3a,4a9y pewt4r i t ' L t tt 1111. 4. tscHK ir, Bcr (ae Licr(oe,1Bcr (4 o - kiekvienas, 5. Ka)(/lb ra, Ka)(/t:rr, r..rr(qoe//(!l)(tlhrc vienas ig visl.l, bet kurisl /(.r,rllhlr; 4.lr/r' 6. f,lrloii.

cMorpo TeneBh3op. uHoe//l

'lrrae,

l'ri

kitas, ne

iis,

ne toksl CeroAHg AepeBHq hMeer nttou tltI/t.

14

Vienaskaita

Daugiskaita Vienaskaita
caMa

Daugiskaila
caMue
ceM6rx caMHM

N,

G.

ln.

caMix caMoro caM caMtrM caMoMi caM cdv caM6 caMi/caMod cev, ca M lix ca M oro caMriM ri caMriM caM caMrix caMdM caM jsiiiurekite j zodZiq ir Gerai
lin

cdM caMo

caM,

ceMbrfi cdMoe

caMaF cdMoro cdMot cdMoMy criMofi c6Moto caMyo

caMLie

caMbrM cdMoft cdML,rMl4 cdMoM cdMoi cdMbrx bei jq iormq kirdiavimq. Siq:od:iq skiriasi
Daugiskaita
Bct
Bc Bc

ne ti< re k6me ir varloseaa bet ir kirliS. niuojami kaip atitinkamq

bidvard: ai.

gal0niq .,
N,

ks-

Vienaskaiia

Becb Bc6

G. ln.

6cer6 BceMV Becb Bc6

BCero

BCe BCeX
BCCM

Bclo

BCe ac ex /BCeO
BCeMt4 BCCX

BCeM
BCEM

BC
BC

vt.

Neiymimieli (Heonpeaen6HHbre) ivardZiai KTO ,-.KaKoil

_TO

Ne2ymimieji ivard:iai padaromi i5 klausiamqjq/santykin q, pridedant prie jq po kamieno : arba priesddlius einandias dalelytes

,rro -,>+ ,//

KTO

KTO-TO

KTO-H116yAb

KTO nr160

-nr16o -H 6yAh
H6KTo

9TO-TO
KAKOLI

Lrro-H 6yA6
IO
KaKOfr-Hh6yAb

Lrro-fl 60
Ka Ko fi -Jr
r,1

6o

qei-To
Heqro

,leii-Hrl6yah

eei4-nt/,6o
KOC'KTO

KOe

+=

/,/

KIO

KOTOpbtt

H6Koropbri
H6CKOnbKO

ero
Kako];
KOe-KaKOft

6.
Bendraudami nusakome veiksmE, veikdjq, veiksmo objektq, vietq, laik4 ir kt.

VEIKSMO RAISKA Pagrindinaj veiksmo ir busenos raiskos

priemone asmenuojamosios u u3 LttKonb!, veiksmaZodzitl Iolmos yseHhKu ypoKh. B aotluHe ropoA. VEIKEJO RAISKA vadaLodZi\ vardininkas: Pagrindind veikdjo raiskos priemone aonxeH ocraefcq B naMqTu. TpyAurhca. caM co34aer cBod 'yfr,yuJee. aenuTcg Ha aBa. OBJEKTO RAISKA pakeidianaiLl Pagrindind objekto raiSkos priemone - daiktavardZiLl arba iuos jvard2iq linksniai (be prielinksniq ir su prielin ksn iais). Objektq (papildini) valdo veiksmazodziai (pagrindiniai zodZiai zymimi iuodu ariftu): Aorr Kaxaoro
Bbtpacflttb lKoro2)
(KoMy?

(Koro?l 6osrr,c9 -- B tec He xoAhrh. tlTo HanttcaHo (qei,?\ . OteL! Aonto cMorpen (Ha rot02) Bbrpy6ttuJb \eev?)

, nocrpourb (r1o?)

, nocaAurb

(9'ro?)

He

) HpaBsrcs

Be9epHue nporynKh.

PoZYMTU HATSKA

Pozymius da:niausiai nusako budvardziai, ivard:iai, kelintiniai skaitvard2iar, rediau daiktavardziq K. ir kiti linksniai be prielinksniq ir su prielinksniais: Ha rope crour SaAaqrt. Yxe BuAHtJt aoMtK. Kaxadi peuat

ny\,

conH\a. racHer BepxyllKa

HaneHb dnafbe

15

KIEKYSES RAISKA KiekybQ reiskia skaitvard:jai, prieveiksmiai: Jt]ir' aHe,

Heaete. C rex nop LlHato Boabl

VIETOS RAISKA VietA dazniausiai reiSkia daiktavardiiq ir ivardziq linksniai su prielinksniais ir prieveiksmiai. Vietos reikSm6s atspalviai priklauso ir nuo pagrindiniq :od:iq, t. y. veiksmaiod:iq.

i"
Vietos prieveiksmiai

>*
*
ln.
crcaa
TYAA
BHI,43

iSol>
34eCb
TAM BHI,|3Y

i,*,^).otcoaa
OTTYAA

cHxSy

HaBepxy

HaBepx

cBepxy

Paryzd2iai
KeMntrHr

naxoAttrca,

3acraBhro cutbHoe BonHe4ne. BHaqate Bce

Barb, O5brsHo otAuxann r.tt tr)tx)]ieti, Ho ceroAHs cKaMeiKy 6btno Bbttrn !r:i txt\ ttiri.tri, rqe 6dra feHb.

sbrhtrl ,.i

rn)t)n, Typncfbt aourrrn ),.) caMoro tit rtlt,t, Orokrtt at ri./11) nx ctAen, it oAHofr tt.r! rt:t. 3areM peuunh rt).,, nocMofpeTE Apyry@. Saunt t; 66tbtuyb rtirr:i)r,y n ocTanucb TaM Ho\e-

Bbrqecn, ' atp.ry:

HaAo

LAIKO RAISKA
Laikq nusako daiktavard:iq linksniai su prielinksniais ar be jq ir prieveiksmiai. Skiriamos kelios laiko reiksmds. 1. Laikas, kuri visq uZima veiksmasl G.: 6urt4 chnhHae Mopo3u. + G,t 8ce 3aaaqu aacc peuttrt :i.)

4. Po ko nors vyksiandio/vykusio veiksmo

. nocrfe + K.: /r.(rkr

laikas:

y/n)r,,6

6*na

pene-

"

rr'. '3a . a reqexre/e npoAonxeHxe + K,: li

. Ha + G.: il t ttra\,t.t rocrh 3a ottqatttt.
2. Laikas. kuri ne visq uzima veiksmas:
oTeu

He cKa3at

Hu cnoaa,

{epe3 + G.: focru co6epwcc rt,t::: tJ:. 5. Laiko riba: " c + K,, Mara3h4 otKpblr | !\"t,t1t it.t:ott). ' c + K. + ao+ K.t il fri)., u t\i caMoro , t ,tit'.r !tE, AoxAb.

'

6. Apytikslis laikas:

oxono + K,: PaSorarb 6yae& ')r.ttr)

' prieveiksmiai: ltit)rr Ha nortrx nexan ryMaH. . atvirkstind zodziq lvatka: Padoraft . 3a + ln,: .:ir 'rttii,ti)\ npkqfHo no6eceAoaanu. 6yeen t.,t t 'i, .:. ' e/na + G. ar Vt.: r, r:lirti ypoKa ucfoput4 He 7. Data: nuub 6yaer. OH 6yaer ' diena mdnuo metai. Visq ddmenq K.: yeurerE po,Atarcfr la t)!() 11.tir 1:)tiil .ta ,t,t ilti qacro c/'A,rrlrttrct ' no + N. ar ln.: rtr, rr,'rf. Data skaidiais: 2?.t):i 190:a. ujyM treca. lirrtrn irtr!i)t4n MHe Ee cnttct, jei nurodomi tik metai, vartojamas B + Vt.l 3. Pries kq nors vykstandio/vykusio veiksmo caHKT-neTepSypf ocHoBaH I lii):l Lt!,1 rar.\. laikas: PFIEzASTIES RAISKA 4o + K.: nyreuecrBeHHkKtl Bcrpeturtch " " or + K.'. AepeBbfl r|yntcb ot e.:rDrtet4e a. pat.!| tt. ' r3-3a + K.: OKCKypCU@ Ofroxtrlx h3 :). ' nepeA + ln.: t./i,,,,1 !'tr','idr oKHa Knacca
. 6e3 + K.r Bcrpertt',ca . K + N,: 'l Bce co6epyrct. . skaivardziai + a{s/aHea, Heaenu/Heaenb ... + (roMy) Ha3aA: nocneAHfls rpeHupoaKa
6uaa tpa ,ttt''L

'

prieveiksmiai: noe3a

tilrirt,, t)

onasabrEar.

TIKSLO RAISKA

ii:!it

trr)1.:rt,)

lit)tty) r.!.t.t

t.

" bendratis: Apyr nprurEt . 3a + ln,: AHHa noulta B Mara3uH t.