TVYNS SJUNGOS-LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT

RINKIM PROGRAMA 2012-2016 METAMS

XVI VYRIAUSYBS PROGRAMA

Turinys
NUO DEINIOSIOS ALTERNATYVOS. S KM S LIETUVOS IKI XVI VYRIAUSYB S PROGRAMOS....................................................................................3 VIEIEJI FINANSAI ...................................................................................................................5 EKONOMIKOS KONKURENCINGUMO POLITIKA ...........................................................16 ENERGETIN NEPRIKLAUSOMYB IR ENERGETINIS SAUGUMAS 2012-2016 M. IR LAIKOTARPIU IKI 2020 M. ....................................................................................................42 EM S KIO BEI KAIMO PL TROS POLITIKA ................................................................47 SUSISIEKIMO POLITIKA........................................................................................................53 SOCIALIN POLITIKA............................................................................................................56 VALSTYB S VALDYMO PERTVARKA...............................................................................73 TEIS IR TEIS TVARKA........................................................................................................80 LIETUVOS USIENIO POLITIKA ..........................................................................................91 KRATO SAUGUMAS ...........................................................................................................103 VALSTYB S SAUGUMAS....................................................................................................116 VIETIMAS .............................................................................................................................118 KULTROS POLITIKA..........................................................................................................127 TAUTINI MAUM POLITIKA.........................................................................................134 APLINKOSAUGOS POLITIKA .............................................................................................136 SVEIKATOS SISTEMOS PL TRA........................................................................................141 SPORTAS IR SVEIKATINGUMAS .......................................................................................151

NUO DEINIOSIOS ALTERNATYVOS. SKMS LIETUVOS IKI XVI VYRIAUSYBS PROGRAMOS

Prab go ketveri metai nuo 2008 met Seimo rinkim. Prie ketverius metus mes, TS-LKD, rink j valia prisi m me didiausi atsakomyb u valstyb s reikalus ir j garbingai ne me. Tod l iandien galime siningai pasakyti: mes buvome paj gs suvaldyti kriz, tod l esame paj gs sukurti ir solidari gerov. Svarbiausia: nesustoti. Nesustoti, tai reikia neleisti Lietuvos v l grinti buvusi stagnacij. 2008 metais laim jome Seimo rinkimus tur dami isami rinkim program. Tod l tada eidami rinkimus drsiai sak me Mes turime aik plan. Ketveri prab g metai buvo nelengvi. Pasaulin kriz ir nesibaigiantys eurozonos negalavimai, ms ekonomikos staigus ir skausmingas nuosmukis 2009 metais, energetin s nepriklausomyb s darbai ir e lio iskaidrinimas, visa tai reikalavo sistemingo ir nuoseklaus darbo visose srityse, danai sulaukiant ir destruktyvaus pasiprieinimo bei nuolatini pastang sumenkinti tai, k pasiek me. Visa tai atlaik me. Ir nemaai pasiek me. Galbt ne visk, ko nor jome, bet tikrai nemaai. Tai geb jome padaryti, nes nuosekliai laik m s dar 2008 m. patvirtintos programos savo aikaus plano. Verta prisiminti, kad 2008 met programa taip pat atsirado ne tuioje vietoje. Po 2000-j met rinkim, kai T vyn s sjungai teko pasitraukti opozicij, daug dirbome siekdami suformuluoti aiki tolesn s Lietuvos darbotvark s vizij, kuri teisingiausia bt vadinti ms alies konservatyvios modernizacijos vizija. toki vizij jome nuosekliai nuo 2001 metais parengto dokumento T vyn s sjungos (Lietuvos konservatori) partijos tapatyb ir strategija, kuriame vis pirma siek me atsakyti patys sau, kas mes esame ir ko turime siekti, iki 2004 metais ileistos isamios programin s knygos Deinioji alternatyva: S km s Lietuva. Konservatyvioji politin programa, kurioje aikiai nubr me savo svarbiausius strateginius Stiprios Valstyb s, Stiprios Ekonomikos ir Stiprios Visuomen s tikslus. Pakeliui paskelb me doktrin Rusijos sulaikymo strategija (2007 m.), kurioje aikiai apibr me paius svarbiausius artimiausi deimtmei darbus, tvirtinant nepriklausomyb, tame tarpe ir energetikoje bei iniasklaidoje. Tuo pat metu buvome pirmieji, kurie visus pakviet me yg u eim, dar 2003 metais paskelb dviej vaik program 2V, v liau daug dar me, kad gimt Nacionalin eimos koncepcija (2008 m.). Taip 2008 metais nuosekliai at jome Rinkim program, t aik plan, kur visus ketverius metus ir gyvendinome: energetikoje ir finansuose, ekonomikoje ir krato gynyboje, eimos politikoje ir em s kyje. Dabar engiame nauj, 2012-2016 met, etap, kur pradedame nuo naujos programos iam naujam etapui. i nauja programa negimsta tuioje vietoje. Vis pirma ji yra tsinys ms ankstesni mini ir ankstesni vizij. Kartu ji yra ms patirties, sukauptos 2008-2012 met sud tingame laikotarpyje, tsinys. Kod l ms programa pavadinta XVI Vyriausyb s programa? Tod l, kad ji gimsta i XV Vyriausyb s patirties ir yra ambicinga tsti tai, kas svarbiausia. Ir antra yra absoliuiai konkreti. Ms programa yra unikali ir visikai kitokia nei kit partij programos. Visos partijos daniausiai vardija tik bendrinius tikslus, kuriems daniausiai niekas neprietarauja; pvz.: rpinsim s darbo viet krimu arba remsime smulk ir vidutin versl. Mes toki bendrybi kartojimo nebegalime sau leisti. Lietuva negali sau leisti tokios prabangos, kai po rinkim turi prab gti
3

vos ne pus kadencijos, kol nauja valdia pradeda susigaudyti, kaip savo deklaruotas bendrybes bent jau prad ti gyvendinti konkreiais veiksmais. Ms programa gimsta i keleto aiki klausim, kuriuos bandome atsakyti visuose programos skyriuose K paveld jome?, K pavyko ir ko nepavyko padaryti?, K toliau btina daryti?. Tod l ms programa yra ne bendrybi atkartojimas, o labai konkretus svadas kur esame iandien ir k konkreiai reikia toliau daryti. Kartu sakome ne tik k reikia daryti, bet ir kaip tai reikia padaryti. Tod l tai yra ne tui, populistini, tarpusavyje nesusijusi paad rinkinys, k matome daugelio partij rinkim programose, o tai yra tiesiog pamatas bsimos XVI Vyriausyb s programai. Kartu tai yra rykus tolesn s ambicingos veiklos planas, gimstantis i darbo Vyriausyb je patirties. Laiminios Lietuvos vizija, ms pastangomis tvirtinta valstyb s ilgalaik je Lietuva 2030 strategijoje, ms programoje tampa konkreiais darbais, apie kuriuos kitos partijos net nebando usiminti. Lietuva, tvirtai besijauianti XXI amiaus globali proces vandenynuose, Lietuva nebijanti ir laiminti globalioje konkurencijoje tai ms tikslas ir taip mes suprantame lietuvik patriotin ambicij. XVI Vyriausyb s programa tai aikus ms alies konservatyvios modernizacijos planas, kuriame siekis Lietuvos ekonomik paversti globaliai konkurencinga dera su konservatyviu rpesiu isaugoti tradicin eim ir sustiprinti ms bendruomenes. Mums rpi stipri valstyb , stipri ekonomika ir stipri visuomen . Mes atlaik me kriz. Mes sukursime ir solidari gerov. Solidari gerov tai konservatyvios modernizacijos tikslas. Mes turime aik plan. Nesustokime!

VIEIEJI FINANSAI 1.Gaisras ugesintas, pasekm s likviduojamos

2008 m. Seimo rinkimams TS-LKD reng si matydama, kad pasaulin s finans problemos neabejotinai tur s neigiamos takos isibalansavusiam Lietuvos kiui ir vieiesiems finansams. Taiau iki pat 2009 m. vidurio nebuvo manoma vertinti, kokio stiprumo bus tas smgis, mat tuo pat metu ms pramonei smog staiga suma jusi usienio paklausa, o vidaus rinkai dirbantiems sektoriams, pratusiems augti skolint l sskaita visikas likvidumo stygius. 2008-2009 m. pasaulin kriz skaudiai smog daugelio ali ekonomikoms, o ypa Baltijos alims, kuri nuosmukis 2009 m. buvo giliausias ir siek 14-16 proc. Tod l daugelis ketinim finans srityje, kuriuos partija deklaravo 2008 m. rinkimin je programoje, gal jo bti gyvendinami tik i dalies ms suformuotai Vyriausybei vis pirma teko imtis gaisrininko darbo, nes buvusij vyriausybi nebuvo pasirpinta priegaisrine ekonomikos ir biudeto apsauga. Ir ne tik tuo. Dar pavojingiau biudeto mike buvo palikta daugyb degi ar net sprogi daikt. Prad j dirbti 2008 m. gruod aptikome neapmok tas sskaitas ir i ilgameio pertekliaus milijardin deficit patekus Sodros biudet. Buvo akivaizdu, kad buvusios Vyriausyb s deklaruotas 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau BVP) deficito tikslas 2008 metais ne tik kad nebus pasiektas, bet faktinis rezultatas bus daug blogesnis. Faktikai 2008-j met viej finans deficitas siek 3,3 procentus BVP (beveik 3,7 mlrd. lit) ir paeid Mastrichto deficito kriterij, d l ko Europos Sjungos institucijos Lietuvos atvilgiu prad jo pervirinio deficito procedr. Susirpinim alies ekonomika atspind jo per visus 2008 m. kil ir galiausiai rekordines auktumas pakil rizikos priedai, kuri investuotojai pra u skolinim Lietuvai ir jos mon ms bei nam kiams. Valstyb nepaj g iplatinti vertybini popieri tarptautin se rinkose visus 2008-uosius metus. Staigus ekonomikos smukimas reikalavo i esm s perir ti ankstesn s Vyriausyb s parengtus 2009 m. biudet projektus atsisakyti nemaos dalies paad t ar net prad t gyvendinti ilaidas didinani priemoni ir gan tinai skubiai didinti kai kuriuos mokesius. Ankstesn s Vyriausyb s parengt 2009 m. biudet projekt patvirtinimas ir vykdymas bt reiks keliolika proc. BVP skyl tarp pajam ir ilaid. Milinikas struktrinis pajam ir ilaid neatitikimas, kuris susikaup , nes d l kio kaitimo gaunamos laikinos pajamos iki kriz s buvo panaudojamos nuolatiniam mokesi mainimui ir ilaid didinimui, nors ir prad jo ryk ti 2008-aisiais, visikai apsinuogino tik 2009-aisiais, kai, praktikai sustojus itisiems sektoriams, anksiau gyvenusiems i skolint l statybai, prekybai, finans sektoriui, iseko biudet maitin ciklini pajam altiniai ir biudet pajamos suma jo 30 procent, nepaisant net did jusi kai kuri mokesi. Kovoti su iuo pajam ir ilaid disbalansu, kur atv r kio nuosmukis 2009-aisiais, ms Vyriausybei teko per vis savo kadencij. Nors kis m atsigauti jau 2009-j pabaigoje ir augo visus 2010-2012 metus, o 2011 m. augo kone spariausiai Europos Sjungoje realus augimas siek 5,9 proc., tai jau visikai kitoks kis nei buvo iki kriz s konkurencingesnis ir geriau subalansuotas, taiau ir gerokai nuosaikiau maitinantis biudetus, nei j maitino buvs skolint pinig srautas. Nelengva rodyti, kad darbai, kurie ms Vyriausyb s buvo atlikti, yra geri darbai, kai jie pasireik did janiais mokesiais ir ma janiomis ilaidomis, o per tai ma jo ir t ilaid gav j
5

gerov . Nelengva rodyti, nes reikia lyginti su dalykais, kurie gal jo vykti, jeigu Vyriausyb bt t darb nedariusi, bet nevyko. Sunku praktikai pajusti tas alternatyvas, o btent neatlaikiusi valiut valdyb ir devalvuot lit ar chronik Vyriausyb s sipareigojim vykdymo v lavim, kai pensijos, algos ir sskait apmok jimas v luoja 2-3 m nesius, ar chaotik viej finans susibalansavim, kai valstybei tiesiog tenka gyventi i to, k turi, o tai bt reik vis ilaid suma jim dar 30 procent. Arba ini, kad valstyb tiesiog nevykdys savo finansini sipareigojim. Neretai teigiama, kad al i kriz s itrauk verslas, arba kriz buvo suvaldyta moni sskaita, apskritai nuneigiant bet kok Vyriausyb s vaidmen. Taiau be Vyriausyb s pasiryimo priimti btinus, nors ir nepopuliarius sprendimus, 2008 metais dings investuotoj pasitik jimas Lietuvos ekonomika nebt sugrs, tod l ir verslo grimas augimo keli bt gerokai v lavs. Sunku sivaizduoti klestint versl nemokioje alyje. Tvirtas pasiryimas ilaikyti lito ir euro santyk nepakitus taupiusiuosius apsaugojo nuo santaup nuvert jimo, o pasiskolinusius usienio valiuta, koki yra dauguma paskolas pa musi nam ki nuo staiga padid jusios skolos natos. Pasiskolinusius litais tai apsaugojo nuo dvienkli palkan norm. Kartais teigiama, kad dabartin Vyriausyb tik praskolino Lietuv. Pirmiausia dera prisiminti, kad Lietuvos skola augo nuolat, net tada, kai kis augo dvienkliais skaiiais. Nors 2009 m. biudetas net kelis kartus buvo peririmas siekiant kuo maesnio deficito ir skolinimosi, deficitas vis viena siek 9,5 procento, o 2010-aisiais kiek daugiau nei 7 procentus BVP, taigi steb tis rykiu skolos augimu 2009-2010-aisiais neverta. Kalbant apie skolos santyk su BVP dar verta prisiminti, kad, pvz., 2009 m. nominalus BVP, su kuriuo lyginama skola, buvo beveik 20 procent maesnis, nei 2008-aisiais, o 2010-aisiais, lyginant su 2009-aisiais, paaugo vos keletu procent, taigi skolos santykio su BVP did jim l m dar ir baz s efektas. Dabar apie skol ypa daug kalba tie, kurie 2009-2010 metais ariausiai kritikavo Vyriausyb u deficito mainim ir sil juo skatinti ekonomik, kas bt l m tik dar didesn skol. iuo metu Lietuva tarp 27 Europos Sjungos ali pagal valstyb s skolos lyg yra etoji (pagal skolos maum). 2008 metais su 15,5 proc. BVP skola, kuri dabartin opozicija m gsta min ti buvus itin ma, Lietuva buvo penkta pagal skolos maum ES. Taigi Lietuvos vieta skolos reitinge praktikai nepakito. Dedant visas pastangas stabilizuoti skolos augim, atpigo ir pats skolinimasis. rodyti, kad visa tai padaryta ne tik verslo ir moni sskaita, bet ir verslo bei moni labui, nelengva. Lengviau rodyti, kad kai kuri dalyk gal jo ir nebti, jeigu ankstesn s Vyriausyb s bt laiku msi priegaisrin s finans apsaugos, kurios imtis i Vyriausyb jau netur jo galimybi. Valstyb s, kur tvarkingiems vieiesiems finansams jau du deimtmeius teikiama derama pagarba, nepaisant to, kad j ekonomika patyr gerok ar net didesn nei Lietuvos nuosmuk, per kriz faktikai neusiaugino skolos. Tiek vedijos, tiek Estijos politikai supranta, kad lengvi paadai mon ms iandien gali tapti sunkia nata tiems patiems mon ms rytoj, tod l, nors Estijos kis 2008-2009 m. patyr net didesn nuosmuk nei Lietuvos, Estijos valstyb s skolos ir BVP santykis nepadid jo ir iliko maiausias ES. Lietuva tok supratim gyja pav luotai, tik po skausmingos kriz s, bet tai supranta jau daugelis. Tod l sipareigojame toliau tsti t politik, kuri leis kuo greiiau liautis gyventi skolon, ko dar nebuvo padariusi jokia Vyriausyb . Tai leis pagaliau prad ti vykdyti toki biudeto politik, kuri realiai veikia ekonomik, atsivelgiant jos cikl, o ne takytis neudirbtais pinigais kio kaitimo metu, v liau skausmingai taupant paiu nepalankiausiu kiui momentu.

2. Drausminga fiskalin politika btina tvaraus ekonominio augimo ir nauj darbo viet krimo slyga
D l 2008 m. iryk jusio struktrinio nesubalansuotumo spariai pablog jus viej finans bklei, 2009-2012 m. fiskalin politika buvo orientuota kuo greitesn viej finans deficito suvaldym. Tai padaryti pavyko planuojamas viej finans deficitas 2012 m. tur t bti maesnis nei 2008-aisiais. Viej finans deficitas 2007-2012 m. Metai Mlrd. lit 2007 1,001 2008 3,686 2009 8,68 2010 6,867 2011 5,823 2012 3,3* *planuojama Proc. nuo BVP 1 3,3 9,4 7,2 5,5 3*

Mainti viej finans deficit buvo siekiama d l paprastos prieasties neturiniai i anksto sukaupt rezerv valstybei deficitas visada reikia did jani skol. Kaip jau min ta, apvelgiant viej finans bkl iki XV Vyriausyb s kadencijos pradios reikia pasakyti, kad Lietuvos skola augo net tais metais, kai buvo ekonomin s galimyb s kaupti pertekli. Taiau taip daroma nebuvo. Tod l nenuostabu, kad 2009-2012 metais, po k sukr tusios kriz s, i esm s pakeitusios biudeto pajam struktr, skola augo toliau. Spariausiai skola augo 2009 metais, kai alies kis susitrauk beveik 15 procent, bei 2010-aisiais. 2011-2012 m. skola augo gerokai nuosaikiau, ir tai l m i esm s suma js viej finans deficitas. Metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 *planuojama Skola Mlrd. lit 3,088 4,666 6,223 7,436 9,963 10,842 11,221 11,620 12,039 12,155 13,276 14,939 16,698 17,375 27,106 36,113 40,8 44,4* 11,9 14,3 15,6 16,6 22,8 23,7 23,1 22,3 21,1 19,3 18,3 17,9 16,8 15,5 29,4 38 38,5 40,2* Proc. nuo BVP

Ryys tarp deficito ir skolos augimo toks akivaizdus, kad akivaizdi tampa ir artimiausio laikotarpio finans politikos siekiamyb kuo greiiau panaikinti deficit ir sustabdyti skolos augim. Imti gyventi pagal igales mokesiais, kuriais visuomen yra sutarusi finansuoti viej g r,
7

finansuojant, t.y. perkant j tiek, kiek manoma pagal apmokestinimo lyg, o ne tiek, kiek nor tsi, ignoruojant finansavimo galimybes. Gyvenimas pagal igales yra dabartin s kartos atsakomyb prie savo vaikus ir ankus. Gyvenimas ne pagal igales tai siekis dabar nemok ti u gaunamas viesias socialines, sveikatos, vietimo ir kitas paslaugas, finansuojant jas i auganios skolos, kuri padengti tur s vaikai ir ankai. Toki gyvenimo pagal igales politik programuoja tiek ms sipareigojimai pagal Europos Sjungos sutartis, tiek ms statymai, tiek ir racionalus poiris, mat nesiekiant subalansuoto ir net kiek perteklinio biudeto skola v l ims augti pa lusiais tempais, ypa tada, kai prad s reiktis gyventoj sen jimo pasekm s. Tuomet iuo metu dar nepavojinga kio pl trai 40 procent BVP skolos nata gali pakilti iki augim stabdani auktum. Mes sipareigojame laikytis Fiskalin s drausm s statymo, ms Vyriausyb s patvirtintos Konvergencijos programos ir per artimiausius trejus metus pasiekti subalansuot viej finans, kasmet nuosekliai, po apytikriai 1 procentin punkt, maindami atotrk tarp pajam ir ilaid. Tokiu bdu 2012 metais valstyb s skola bus pasiekusi savo aukiausi tak, lyginant su BVP, ir nuo 2013 m. tas santykis ims tolydiai ma ti, o nominaliai skola kasmet priaugs vis maiau. Skolinimosi poreikis daugiausia bus nulemtas btinyb s refinansuoti anksiau ileistas obligacij emisijas. Tokiu atveju 2015 m. skolos santykis su BVP tur t suma ti iki apytikriai 35 procent. Nuoseklus ir nuosaikus, bet nekaitaliojamas kursas subalansuot viej finans link suteiks Lietuvai tvirtesn apsaug nuo pasaulyje tebesiauiani ekonomikos skersv j. Nors prognozuojama, kad Lietuvos kis toliau augs, jo augimo perspektyvas gerokai veikia ir veiks sukr timai euro zonoje ir globalioje ekonomikoje. Investuotoj poiris pinig sjungos ir net visos ES geb jimus priimti operatyvius sprendimus d l sen ir ikylani nauj iki ilieka skeptikas. Lietuva, kurios visuomen , verslas ir valdia kartu gyvendino kio konkurencingumui ir viej finans sveikatai atgauti reikalingus sunkius sprendimus ir, kas dar svarbiau rod geb jim tuos sprendimus ilaikyti kelerius metus, gijo deram reputacij ir investuotoj priimama kaip rykus teigiamas kontrastas, palyginus su ES alimis, tik dabar prad jusioms eiti i sunki sprendim keliu. Tai pasireikia ma jania premija, kuri turime sumok ti u skolinimsi tarptautin se finans rinkose, ir ma jania skolos kaina bei stabiliais skolinimosi reitingais. Taiau negalime manyti, kad esame visk jau atlik ir usidirbta iki iol reputacija mus gelb s nuolat, nesvarbu koki politik vykdytume toliau. Lietuva ekonominiais ir finansiniais ryiais yra tampriai susijusi su kitomis ES alimis ir bendrja rinka, o kit ES ali problemos vairiais kanalais persiduoda tiek kaimyn ms, tiek tolimesn ms Sjungos nar ms. Taigi tik politikos nuoseklumas ir tstinumas gali pad ti ivengti staigaus investuotoj nuotaik ir poirio mus pasikeitimo, skolinimosi reiting blog jimo, o per tai brangstanios skolos ir toliau did jani ilaid skolai aptarnauti. Pasaulin kriz ir XV Vyriausyb s patirtis rod : utruksime dar ilgai, jei tik diskusijomis bandysime ugdyti fiskalin s drausm s kultr Lietuvoje. Diskusijos yra vertingos, taiau dar vertingesni yra tvirti sipareigojimai. Tod l tsime prad tus fiskalin s drausm s taisykli teisinimo statymuose darbus, siekdami, kad sipareigojimai d l tausaus mokesi mok toj turto naudojimo bt ne tik politiniai, bet ir teisiniai, tokiu bdu apsaugantys visuomen nuo politini ekonomikos cikl ateityje. Taigi, k mes, TS-LKD, sipareigojame padaryti?

2.1 Per trejus metus subalansuosime vieuosius finansus Tuo sudarysime slygas stabilizuoti valstyb s skolos santyk su BVP ir j reikmingai sumainti per 2013-2016 metus. Viej finans deficitas bus mainamas po apytikriai 1 procentin punkt kasmet, kol vieosios ilaidos atitiks viesias pajamas, kaip planuojama, 2015 metais. is planas remiasi 2012 m. Konvergencijos programoje pateiktomis kio raidos projekcijomis. Planas gali bti peririmas mainant tiksl ambicingum tik tuo atveju, jeigu kio pl tra sul t t lyginant su Konvergencijos programoje pateiktomis kio raidos projekcijomis. Ir prieingai, jeigu kio pl tra bus spartesn , nei iuo metu prognozuojama, gausesn s biudet pajamos bus skiriamos spartesniam viej finans subalansavimui. 2.2 statymais ukirsime keli politiniams ekonomikos ciklams fiskalin je politikoje Nuosekliai gyvendindami Seimo 2012 m. ratifikuot Fiskalin s drausm s sutart, atitinkamuose statymuose tvirtinsime: - teisikai pareigojanius vidutin s trukm s viej pajam ir viej ilaid, deficito ir skolos rodiklius bei skaidrias ir aikias j pakeitimo taisykles ypatingais atvejais; - automatin ilaid mainimo ar pajam didinimo mechanizm, jei per metus faktin pad tis nukrypt nuo usibr to deficito ir/ar skolos tikslo; - procedras, utikrinanias, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiais kaupiamos finansin s atsargos, kuriomis ateityje bt valdomos finansavimo sunkmeiu pasekm s; - vis institucij pareig vieai skelbti biudet projektus ir ilaid poreikio pagrindim. Seimo statute silysime nustatyti reikiamas procedras, kad Vyriausyb s programos neatitinkanios iniciatyvos d l mokesi mainimo ir ilaid didinimo, taipogi Seimo nari pasilymai biudet projektams bt teikiami ir svarstomi su deramu rimtumu, iniciatyvos, gresianios didesne valstyb s skola, neturi bti naudojamos siekiant asmeninio politinio populiarumo ar neskaidri susitarim su kokiomis nors interes grup mis. ios priemon s leis ivengti biudeto politikos prociklikumo, t.y. ji bus modeliuojama pagal ekonomikos cikl, papildomai stiprinant biudetin drausm kio pakilimo laikotarpiais, kad kio nuosmukio laikotarpiais galima bt disponuoti l omis, reikalingomis vieosioms funkcijoms finansuoti. 2.3 Pad sime tvirtus pagrindus ilgalaikiam viej finans tvarumui Tuo tikslu gyvendinsime Seime iuo metu svarstom pensij reform, kuri kartu su jau priimtu sprendimu d l laipsniko pensinio amiaus ilginimo iki 2026 met galins utikrinti, kad sen janios visuomen s ilaid finansavimas nepakeliama nata neugrius ant ms vaik ir vaikaii pei.

3. Konkurencingesn ir teisingesn mokesi sistema

Lietuva pagal mokesi nat (mokesi plauk santyk su BVP) nuolat uima vien paskutini viet tarp ES valstybi nari. Danai teigiama, jog taip yra d l to, kad didel dalis mokesi nesumokama. Tai tiesa. Taiau akivaizdus faktas yra ir tai, kad kai kuri apmokestinimo element, bding absoliuiai daugumai ES ali (nekilnojamojo turto mokesio, transporto priemoni mokesio), Lietuvoje praktikai neturime.
9

Tokiu bdu susidaro gana paradoksali situacija pagal bendr mokesi lyg ir kai kuri element apmokestinim esame nuolat ES gale, nors pagal, tarkime, darbo apmokestinimo nat esame viduryje turnyrin s lentel s, nepaisant vieno emiausi pajam mokesio tarif. Daugiausia mokestini nuostoli taipogi patiriame per darbo mokesi, ypa socialinio draudimo mok, vengim. Mes nesieksime didesnio perskirstymo vardan didesnio perskirstymo, taiau manome, kad perskirstom per biudet l dal ilgainiui galima padidinti perk lus dal darbo mokesi natos kitiems, maiau kenkiantiems ekonominiam augimui mokesiams. vairiausi ekonominiai tyrimai rikiuoja mokesius pagal j alingum kio augimui tokia seka: maiausiai alingais laikomi turto mokesiai, toliau vartojimo mokesiai, darbo mokesiai, na, o patys alingiausi kio pl trai pelno mokesiai. Tod l mes, TS-LKD: 3.1 Palaipsniui mainsime maas pajamas gaunani dirbanij apmokestinim ir nustatysime socialinio draudimo mok lubas Lietuva netaiko progresini pajam mokesio tarif, taiau tai nereikia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis moka santykinai vienodai mokesi. Antai udirbantis MMA (850 lit m nes) kaip pajam mokest sumoka apie 7 procentus savo udarbio, tuo tarpu udirbantis 3500 lit per m nes 15. Maiausias pajamas udirbantiems mokesi nat maina neapmokestinamasis pajam dydis, kurio progresikumas buvo padidintas nuo 2009 m., nes jo dydis tapo priklausomas nuo gaunam pajam, o didesnes pajamas gaunantiesiems jis netaikomas. Mes neketiname keisti esamos pajam mokesio sistemos progresini tarif sistem, kadangi esama sistema yra skaidri, administracikai paprasta ir maina paskatas vengti gyventoj pajam mokesio. Taiau manome, kad yra galimybi didinti pajam mokesio progresikum dar labiau, mainant maiausias pajamas gaunanij mokam gyventoj pajam mokest. Ketiname nuosekliai didinti neapmokestinam pajam dyd, kol jo maksimali suma maiausiai udirbantiems pasieks minimali alg. Daugelis tyrim tvirtina, kad tai ne tik sumains pajam nelygyb, bet ir prisid s prie uimtumo augimo. gyvendindami pensij sistemos reform ir, kaip joje numatyta, vesdami socialini draudimo mok lubas, taip sumaindami labiausiai kvalifikuotos darbo j gos katus, paskatinsime uimtum didel prid tin vert kurianiame versle, taip pat tokio verslo konkurencingum. Atvirai pripastame, kad tokie pokyiai, ypa trumpuoju laikotarpiu, gerokai mains biudet pajamas, tod l, siekiant papildomai nedidinti skolos, bus reikalingi kompensuojantys sprendimai. Geriausiais kompensuojaniais sprendimais laikome toki mokesi sistemos pertvark, kuri ne vien kart sil me gyvendinti ir 2008-2012 met laikotarpyje: - per jim prie visuotinio (su socialiai atsakingai nustatytu neapmokestinamu minimumu) nekilnojamojo turto mokesio; - maiau terti aplink skatinanio transporto priemoni mokesio vedim; - tolesn vairi (socialiai nereikming) lengvat ir iimi skaiiaus mainim, taip ipleiant taikom mokesi bazes. Tokie pokyiai leist perkelti daugiau mokesi natos ant t visuomen s sluoksni, kurie objektyviai paj gs labiau prisid ti prie vieojo g rio finansavimo ir sumainti mokesi nat maiau pasiturintiems. Keitimai bus derinami ir su socialin s paramos pokyiais, siekiant didesn s kiekvieno atsakomyb s u save. Tobulindami gyventoj pajam apmokestinim pertvarkysime socialinio draudimo tarif, jo solidarij dal sujungdami su gyventojo mokamu GPM, o solidariosios (bazin s) pensijos dalies finansavim perkeldami nacionalin biudet, kaip numatyta Pensij sistemos reformos gair se.
10

Solidarioji dalis bus finansuojama i pajam mokesio, mokamo nuo plaios baz s, ir bus ivengta bandym socialiniu draudimu apmokestinti pajamas, kuri prigimtis neleidia adekvaiai prilyginti j darbo umokesiui. pertvarkym atliksime palaipsniui, derindami veiksmus su pensij reformos gyvendinimu. 3.2 Ilaikysime konkurencing pelno mokest Neketiname keisti pelno mokesio tarif. Manome, kad esamas pelno mokestis yra pakankamai nuosaikus, kad neatgrasyt investicij. Kaip ir numatyta Pelno mokesio statyme, 2013 m. bus atliktas galiojanios lengvatos investicijoms vertinimas. Jeigu vertinimo ivada nepatvirtins ios lengvatos efektyvumo, iai lengvatai iuo metu ileidiamas biudeto l as skirsime veriau smulkaus verslo, kuriam taikomas sumaintas pelno mokesio tarifas, apyvartos ribos didinimui ar darbo mokesi mainimui. Jeigu vertinimo ivada patvirtins lengvatos efektyvum, ji bus patvirtina nuolatinai. 3.3 Utikrinsime vartojimo mokesi stabilum Neadame mainti PVM tarifo (21 proc.). Toks paadas tiesiogiai prietaraut ankstesniam sipareigojimui sustabdyti skolos augim kaip manoma greiiau. PVM tarifo mainimo poveikio biudeto pajamoms tiesiog nemanoma atsverti adekvaiu ilaid mainimu ir neprasminga atsverti adekvaiu kit mokesi didinimu tam tekt didinti tuos mokesius, kuri didinimo neigiamas poveikis kio augimui dar didesnis nei paties PVM. Lietuvoje taikomi PVM tarifai yra nuosaiks kit ES valstybi patirties kontekste, o taipogi atitinka vartojimo apmokestinimo lyg regione. Mes nepl sime lengvatini PVM tarif taikymo, o prieingai visais atvejais, kai tiesiogin finansin parama taikliau sprendia problem nei PVM lengvata, naudosime bd vietoje PVM lengvat. Tur sime pakeisti kai kuriuos akcizus, kad jie pasiekt minimalius dydius, numatytus Europos Sjungos direktyvose. 3.4 Tsime ryting kov su e line ekonomika Europos Komisijos pripastam tyrim duomenimis, mums pavyko sumainti e lin s ekonomikos mastus nuo 29.6 procento 2009 metais iki 28.5 procento 2012 metais. Tie patys tyrimai rodo, kad taip vadinamais klest jimo metais 2007-aisiais e lis sudar 29.7 procento, t.y. 1.2 procentinio punkto daugiau negu dabar. Pozityvios tendencijos diugina, nors e lin ekonomika vis dar labai didel . Tai ne tik sumaina galimybes geriau finansuoti viesias paslaugas, bet ir smarkiai ikraipo konkurencij. Kaip rodo Europos Komisijos pripastami tyrimai, du tredalius e lio sudaro nelegalus ar neapskaitomas darbas ir d l to nesumokami mokesiai. Silomi darbo j gos apmokestinimo pakeitimai ir mokesi natos perk limas baz ms, kurios maiau paslankios ir sunkiau pritaikomos mokesi vengimo schemoms (kaip turtas ar automobiliai), leist sumainti paskatas neapskaityti dalies darbo umokesio. Ne paskutin viet darbo santyki e lio mainime uima ir darbo santyki reforma, kurios sprendimai leist dar labiau sumainti erdv neskaidriems susitarimams ir padidinti realaus socialinio dialogo tarp darbuotoj ir darbdavi svarb. Taip pat ir toliau sieksime, kad nepakantumas e liui tapt ne tik mokesi ar darbo inspekcijos, muitin s ar teis saugos struktr pareiga, bet ir kiekvieno i ms rpesiu. Nuolat tobulinsime kovos su e liu veiksm plan, perimdami gerj praktik i valstybi su maa e line ekonomika. Rezultatai, pasiekti per pastaruosius kelerius metus, rodo, kad tinkamai
11

suformavus uduotis bei pasiekim vertinimo rodiklius, koncentravus paj gas galima pasiekti esminio persilauimo net tose srityse, kur nelegalios veiklos pelnas, taigi, ir paskatos j vykdyti yra itin didelis.

4. Biudetas. Stebukl nebus

Aikiai suvokiame, kad vieasis sektorius veikia ties savo galimybi riba. Daugelis viej paslaug teik j, taip vadinamj biudetinink, d l menko finansavimo neutikrina tinkamos paslaug kokyb s. Tokia kriz s kaina. Taiau elgtum s neatsakingai, jei prad tume ad ti beatodairikai didinti viej paslaug finansavim. Tai reikt didesn skol ir auganias palkanas visiems valstybei ir kiekvienam i ms. Nedarydami alos vieiesiems finansams, viej paslaug kokyb galime pagerinti pirmiausia efektyviau naudodami negausias turimas l as. Kiti altiniai pabaigt program ir atskirose programose suma jusi poreiki ilaisvinti itekliai bei struktrini reform vaisiai, kurie prinoksta ne taip greitai, kaip nor tsi. Tai n ra daug. Bet verta pasistengti, nes blogai dirbantis vieasis sektorius apkartint daugelio i ms gyvenim. Tod l mes, TS-LKD: 4.1 Nacionalin s paangos ir konvergencijos programas paversime pagrindiniais vidutin s trukm s planavimo rankiais, tuo tarpu ilgesnio laikotarpio atspirties takai strategija Lietuva 2030 ir Nacionalin paangos programa Europos Semestras suteikia Nacionalin ms paangos ir Stabilumo (konvergencijos) programoms nauj kv pavim. ie dokumentai ir j vertinimai neb ra palink jimai praeiiai, kokie buvo iki reformos, kai informacija bdavo rengiama remiantis patvirtintais biudetais ir turint menkas galimybes k nors keisti. iuo metu programos vertinamos ir rekomendacijos alims nar ms teikiamos paiu tinkamiausiu momentu, kad jas bt galima operatyviai reaguoti. Tod l i program rengimui ir svarstymui suteiksime daugiau svarbos, o j turiniui daugiau privalomumo, jos kartu su Europos Komisijos rekomendacijomis taps pagrindu atitinkam met biudetams rengti. Apie Nacionalin paangos program detaliau kalbame 5 dalyje. 4.2 gyvendinsime vieojo administravimo ir valstyb s tarnybos reform, didiausi d mes skirdami viej paslaug kokybei ir efektyvumui Mes neadame mainti valdymo ilaid, nes, ms nuomone, problema ne didel s valdymo ilaidos, o nepakankamai efektyvus vieojo administravimo sektorius. Vieojo administravimo sektoriaus neefektyvum lemia menkas lankstumas ir menka motyvacija, o per tai menkas interesas siekti rezultato. Per kriz sumaintas darbo umokestis kaitina horizontalaus atstatymo lkesius, o tai reikia gr sm finans tvarumui ir potencial nereformuoto status quo ualdym, tik auktesnio finansavimo lygmenyje. gyvendin reform ne tik padidinsime vieojo administravimo sektoriaus paslaug kokyb ir efektyvum per didesn ten dirbanij motyvacij ir vadovaujanij atsakomyb, bet ir apsaugosime nuo sprogstamojo ilaid vieajam administravimui did jimo pakeitus vien ar kit bazin dyd. Mes tsime kontroliuojani institucij veiklos reform, o kuriamus ir diegiamus veiklos rodiklius imsime naudoti ir planuodami i institucij funkcijoms reikaling biudet. Apie ias reformas detaliau kalbame kituose ms programos skyriuose: Valstyb s valdymo pertvarka, Ekonomikos konkurencingumo programa.
12

4.3 Inaudosime kol kas dar neinaudotus rezervus biudeto ilaid efektyvumui didinti, taip atlaisvindami l as svarbiems udaviniams sprsti Mes matome rezerv atlaisvinti biudeto l as per ms inicijuot turto valdymo reform, pereinant prie centralizuoto turto valdymo, kuomet institucijoms taps naudinga atsisakyti iuo metu us sto perteklinio turto, kurio eksploatavimas ir ilaikymas reikalauja papildom snaud, neduodani jokios prid tin s vert s. Turto valdymui centralizuoti reikalingi teis s aktai jau yra Seime. Mes visais bdais spartinsime j pri mim ir centralizavimo pradi. Konkretiems ikiams sprsti vis pirma naudosime besibaigiani program ir suma jusi poreiki atlaisvinamas l as. Pavyzdiui, 2014 metais bus atlaisvintos l os, kurias iuo metu tenka rezervuoti pirmininkavimui ES. Nuo 2015 m., jeigu bus vykdoma ms siloma nuosekli deficito mainimo politika, prad s ma ti ir l poreikis skolai aptarnauti.

5. Naujam ES finansin s perspektyvos laikotarpiui spartus, sklandus ir prasmingas startas

ES ir kita tarptautin finansin parama uima labai reikming viet ms alies viej finans struktroje. Jos d ka turime dideles galimybes investuoti alies raid ir spartinti ekonominius procesus net finansin s kriz s metu. ioje finansin je perspektyvoje, nors l tai startavusi, iandien Lietuva gali didiuotis bdama tarp pirmaujani ES ali pagal ES struktrin s paramos panaudojimo spart. ios finansin s perspektyvos ES struktrin s paramos panaudojimas 2007-2012 m. (kaupiamuoju metodu) Metai Pasirayta % nuo visos Imok ta % nuo visos sutari (mln. paramos (mln. Lit) paramos Lit) Iki 2007 12 31 d. Iki 2008 12 31 d. Iki 2009 12 31 d. Iki 2010 12 31 d. Iki 2011 12 31 d. Iki 2012 09 03 d. Viso: 2007-2012* 1 500 9 330 14 991 18 123 19 726 19 726 6,4 % 39,9 % 64,1 % 77,5 % 84,3 % 84,3 % 626 3 453 6 813 10 282 12 055 12 055 2,7 % 14,8 % 29,1 % 44,0 % 51,5 % 51,5 %

Tuo paiu puikiai suprantame, kad spariai panaudoti l as dar tik pus darbo, svarbu, kur jas nukreipiame, koki rezultat pasiekiame ir kok poveik tai daro ms alies gerovei. Ruodamiesi 2014-2020 met ES finansinei perspektyvai vertinome 2007-2013 paramos planavimo ir panaudojimo pamokas, pasimok me i ankstesni vyriausybi klaid. io laikotarpio ES finansin parama buvo suplanuota remiantis atskir kio ak poreikiais ir atsietai nuo nacionalinio biudeto iskirtinai ES finansinei paramai buvo parengtas ir programinis dokumentas. Ne visuomet pavykdavo ivengti veiklos dubliavimosi, atskir institucij veiklos nekoordinavimo ir kai kuriais atvejais nebtinai prioritetin s veiklos finansavimo. Be to, procesai utruko, tod l 2009 m. sunkmet pasitikome be tuo metu taip reikaling parengt projekt atsarg. Taip pat negalima ileisti i aki vis labiau sib g jani deryb d l 2014-2020 m. ES finansin s perspektyvos. Susitarimas nustatys, kokias ES l as per ateinanius septynerius metus
13

Lietuva gal s skirti savo pl trai, kokiomis l omis disponuos kininkai, kiek ES prisid s prie Ignalinos atomin s elektrin s udarymo. Akivaizdu, kad visuotinio viej l konsolidavimo ES metu ios derybos yra ir bus itin temptos. Tod l mes, TS-LKD: 5.1. Pasieksime, kad kitoje finansin je perspektyvoje Lietuvai skiriama ES parama atitikt objektyvius lkesius Nors iuo metu bsim ES struktrin param Lietuvai siloma mainti, manome, kad tai n ra teisinga, ir i parama turi ma maiausiai ilikti ios finansin s perspektyvos lygyje. Manome, kad pasilytas bsim tiesiogini imok em s kyje lygis Lietuvai tur t bti ambicingesnis ir maksimaliai priart ti prie ES vidurkio. Ignalinos atomin s elektrin s udarymui skirtas ES finansavimas turi bti pakankamas sklandiam numatyt darb tsimui. 5.2. 2014-2020 met perspektyvoje ES finansin param nukreipsime alies ilgalaiki tiksl pasiekimui Siekdami sutarti d l ilgalaiki alies pl tros prioritet, inicijavome Lietuvos paangos strategijos Lietuva 2030 parengim. i Strategija tapo pagrindu rengiant Nacionalin paangos program, kuri formuluoja tikslus ir udavinius bei projektuoja pagrindinius viej finans srautus vidutiniu laikotarpiu. ios programos parengimui pasitelk me visuomen, skatinome valdios institucijas bei socialinius partnerius iekoti bendro sutarimo ir pastang sutelkimo. 5.3. Nacionalin paangos program padarysime pagrindu susitarimui ne d l atskir sektori pl tros, bet d l svarbiausi ir didiausi prid tin vert kuriani srii Diskusijose atsispirsime norui kalb ti apie visas gyvenimo sritis, sieksime, kad nebt blakomi riboti resursai. D mes kreipsime didiausi poveik socialiniams-ekonominiams procesams galinius duoti dalykus. Tai leis pereiti nuo sektorinio prie strateginio mstymo ir horizontali udavini formulavimo. Tokiu bdu Nacionalin paangos programa viesias investicijas leis kilstelti kit lygmen ivengti fragmentik rezultat ir pajusti bendro veikimo rezultatus. Tokia linkme skatina jud ti iandienini problem kompleksikumas ir suvokimas, kad konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo geb jimo bendradarbiauti ir sulieti kompetencij. Galvodami apie alies paangos prioritetus neapsiribosime bendro pobdio ketinimais. Nustatysime aikius tikslus iki 2020 met ir j gyvendinimo paang atskleidianius rodiklius, kurie leis pasitikrinti, ar einama teisinga linkme. Tokiu bdu Nacionalin paangos programa bus ne deklaratyvus, o labai konkretus planavimo dokumentas, sudarantis visas reikiamas slygas tolesniam viej finans modeliavimui. Ypating d mes skirsime kultros, region pl tros, jaunimo, bendruomenikumo skatinimo, krybingumo ir pilietikumo ugdymo klausimams. 5.4. Perengsime ne tik atskir valdymo srii, bet ir finansavimo altini ribas Nacionalin paangos programa visus l altinius leis sukoncentruoti svarbiausiems tikslams gyvendinti. Net ir sprendiant pavienius klausimus galimybes neretai apribodavo finansavimo altini pasirinkimas ir nepakankami geb jimai pasinaudoti skirtingais fondais. Tuo tarpu Nacionalin je paangos programoje vieuosius finansus ir sime integraliai, kas leis nuosekliai planuoti resursus ir juos nukreipti didiausios vert s krimui. Ikeltiems tikslams gyvendinti nukreipsime ES struktrin param ir kitus paramos fondus (Europos em s kio fond kaimo pl trai, Europos jr reikal ir uvininkyst s fond), nacionalinio biudeto l as, ilgalaikes valstyb s kapitalo investicijas.

14

6. Naryst eurozonoje ilieka artimiausio laikotarpio prioritetu

Lietuva Stojimo ES sutartyje, kaip ir kitos naujosios ES alys, yra sipareigojusi stoti eurozon, kai tenkins narystei btinus kriterijus. Pastarojo laikmeio sukr timai, i pradi pasireik kaip abejon s atskir valstybi vieosios ir privaios skolos tvarumu, kelia tamp ir paioje pinig sjungoje, tuo tarsi maindami naryst s privalumus. B d turinioms eurozonos valstyb ms pagelb ti kuriamas Europos stabilumo mechanizmas fondas, kur turi investuoti kiekviena eurozonos alis, o taip pat suteikti su tuo susijusias garantijas. Visa tai veria kalb ti apie tam tikrus naryst s katus ir juos lyginti su privalumais, kad bt nustatyta tikroji naryst s kaina, o taipogi skatina dvejones, neva buvimas u eurozonos rib Lietuvai yra naudingesnis, nei naryst eurozonoje. Lietuva d l pasirinkto monetarinio reimo valiut valdybos jau daug met yra eurozonos prieangyje. Naryst s eurozonoje lkesiai l m nema privataus sektoriaus siskolinim btent eurais. Teorin galimyb diegti klasikinio centrinio banko model ir vykdyti savarankik monetarin politik, inoma, egzistuoja, taiau tai t ra teorin galimyb . Sunku sivaizduoti, kad valiut valdybos, dvideimtmet buvusios pamatiniu Lietuvos kio akmeniu, utikrinusios ilgalaik stabilum ir suvaldiusios milinik infliacij, bt atsisakyta. Per ssaj su valiut valdyba Lietuv tiesiogiai veikia pad tis eurozonoje. Taiau Lietuva ir vieasis, ir privatusis sektorius skolindamasi vis dar moka papildom palkan premij u tai, kad n ra eurozonoje ir teorikai turi galimyb devalvuoti savo valiut, nors to niekada neketino daryti, prieingai visais bdais steng si to ivengti. Nemaa siskolinimo ne nacionaline valiuta dalis taipogi yra rizikos altinis. Visas ias rizikas leist panaikinti faktin naryst eurozonoje. Lietuvos bankinei sistemai naryst eurozonoje reikt prieig prie Europos Centrinio banko likvidumo itekli. Net naryst s katus mok jimus Europos stabilumo mechanizmui der t velgti kitaip: kaip investicij. Juk l os problem turinioms eurozonos alims n ra dovanojamos, jos tur s bti grintos. Nor dama sivesti eur Lietuva turi tvariai atitikti Mastrichto kriterijus reikalavimus, keliamus valdios sektoriaus deficitui ir skolai, infliacijai ir palkan normoms. iuo metu Lietuvai dar n ra panaikinta pervirinio deficito procedra, o ir infliacija virija atitinkam Mastrichto kriterij. Taiau manome, kad 2013 m. prasid s laikotarpis, kuris bus palankiausias Lietuvai atitikti visus Mastrichto kriterijus. Nepaisant netgi to, kada Lietuva stos eurozon, svarbu finans politikoje laikytis Mastrichto kriterij. Tai minimals reikalavimai, kuriuos tur t atitikti sveikas alies kis, o siekiant sveik viej finans tikslinga laikytis ir grietesni tiksl. Tikim s, kad ir eurozonos klubo situacija 2013 m. taps aikesn ir stabilesn . Europos Sjunga per savo neilg istorij nuo pat XX a. 6-ojo deimtmeio yra pergyvenusi ne vien kriz, ir i kiekvienos kriz s ieidavo labiau sustipr jusi ir labiau konsoliduota. Pastarojo laikotarpio Europos Sjungos priimti sprendimai d l vieningos fiskalin s drausm s politikos, rengiami sprendimai d l labiau konsoliduotos bank prieiros yra ingsniai, vedantys link labiau konsoliduotos Europos Sjungos, ir tod l juos vertiname pozityviai. ios kriz s pagimdytas vis tvirt jantis pai europiei suvokimas, kad ir politin Europos Sjunga turi tapti labiau konsoliduota, Lietuvai geopolitine prasme yra naudingas.

15

EKONOMIKOS KONKURENCINGUMO POLITIKA 1. Paveld tas ekonomikos silpnumas 2008 metais

2006-2008 met laikotarpiu Lietuva igyveno ekonomikos neribojam ptimsi vidaus vartojimo sskaita. Vidutinikai nam kiai iuo laikotarpiu ileisdavo gerokai daugiau, nei gaudavo pajam, ir nam kio skolos nuolatos augo. Vidaus vartojimas l m didel infliacij (1 pav.), didiul einamosios sskaitos balanso deficit (2 pav.), kuris buvo finansuojamas bank paskolomis. Taigi didiulis ekonomikos augimas buvo susijs su did janiu vartotoj siskolinimu ir paskatintas nepagrst lkesi.

Grafikas 1. Infliacijos rodikliai veikiant 2004-2008 m. Vyriausybei ir 2008-2012 m. Vyriausybei

Lietuvos ekonomikai, dar neseniai tapusiai ES bendrosios rinkos dalimi, tai reik labai spariai did janius darbuotoj katus, kuri augimas gerokai lenk produktyvumo augimo tempus. Tad per kelerius metus iki pasaulin s finans kriz s Lietuvos verslas palaipsniui prarado konkurencingum, netgi prarado apetit konkurencijai, kadangi vidaus rinka, isiptusi nuo skolint pinig, teik labai daug, atrodyt, lengvesni galimybi. Verslas nemaai investavo neproduktyvi veikl, nekilnojamj turt, import, ir visas is uburtas veiksm ratas, krenamas nereali lkesi, ved prie vidinio ekonomikos isibalansavimo.

Grafikas 2. Einamosios sskaitos deficitas veikiant 2004-2008 m. Vyriausybei ir 2008-2012 m. Vyriausybei

16

Nei to meto Vyriausyb , nei Lietuvos centrinis bankas nepadar nieko, kad sustabdyt tok paskolomis maitinam ekonomikos augim. Veikianti Vyriausyb ir Seimas tuo metu priimin jo naujus finansinius sipareigojimus, kurie v liau sl gs valstyb. Tuo tarpu net ir didiausiu ekonomikos augimo laikotarpiu Seimas patvirtindavo deficitinius biudetus, tad nepritekliaus laikui nebuvo kaupiamos atsargos (3 pav.).

Grafikas 3. BVP ir biudeto ilaid kitimo santykis veikiant 2004-2008 m. Vyriausybei ir 2008-2012 m. Vyriausybei

Prieingai, svaiginantis ekonomikos kilimas leido Vyriausybei nekreipti d mesio verslo aplinkos degradacij: Vieuosiuose pirkimuose sivyravus cinizm, nebaudiamum, nesiningus susitarimus. Vyriausyb nesiimdavo daryti joki sprendim, kurie paskatint usienio investicij at jim. Netgi atvirkiai investuotojai buvo atstumiami. Valstyb s valdomos mon s veik kaip atskiros kunigaiktyst s, dirbanios paios sau. Verslo slyg tema politin je leksikoje apskritai neegzistavo. Milijardini struktrini fond skirstymo tvarka ne daug neteisyb s jausmo verslo bendruomen bei sutelk dalies verslo pastangas ne verslo ni iekojimus, o struktrini fond sisavinim.

At jusi pasaulin finans kriz 2008 metais vyko veikiausiai paiu nepalankiausiu Lietuvos ekonomikai momentu ir aliai tam visikai nepasiruous. Gyventojai buvo labai priklausomi nuo paskol, o verslas nuo vidaus vartojimo. Staiga sustojo vidaus vartojimas, bankai praktikai nustojo skolinti verslui, eksporto rinkos gerokai sumaino pirkim apimtis ir prad jo atidiai ir ti gamybos katus. Lietuvos verslas, kurio konkurencingumas d l isiptusi kat buvo smarkiai suma js, o apetitas konkuruoti ibl ss, patyr ok eksporto apimtys krito per 30%. Atskir pramon s ak susitraukimas virijo 50%.

2. Permain koalicijos darbai 2008-2012 metais

Permain koalicija rinkimuose laim jo sakydama gyventojams ties apie art jani kriz. Taiau ios kriz s gilumas buvo netik tas. Kriz s plitimo pasaulyje greitis, jos poveikio stiprumas ir Lietuvos verslo bei vieojo sektoriaus visikas nepasiruoimas krizei reikalavo labai greit sprendim. Lietuvos
17

Vyriausyb sugeb jo gyvendinti ne tik biudeto konsolidavimo, bet ir ekonomikos skatinimo priemones. 1. Taupymas, valstyb s tarnybos mainimas, mokestiniai pakeitimai, nors ir skausmingi gyventojams, verslui ir ekonomikai, buvo btini, kad Lietuva kaip valstyb ilikt stabili finansikai. Vien tiktai 2009 metais valstyb s ilaidos sumaintos 3,4 mlrd. Lt, o biudeto deficitas nuo 9,5% BVP (16-18 proc. BVP, jeigu nieko nebt daroma) 2009-aisiais sumaintas iki 3% 2012 metais (4 pav.). Per t pat laikotarp valstyb s tarnyboje etat skaiius buvo sumaintas nuo 34,8 iki 29,2 tkstani. I e lio vien per 2011 metus itraukta daugiau nei 500 milijon lit. Finansin s sistemos stabilizavimas labai pasitarnavo verslui Lietuvos verslui neteko aikinti savo pirk jams, kad tai mano aliai blogai, bet su mano kompanija viskas gerai. Tai viena svarbi, taiau danai nevertinam s kmi.

Grafikas 4. Biudeto deficitas veikiant 2004-2008 m. Vyriausybei ir 2008-2012 m. Vyriausybei

Suprasdama verslo esmin vaidmen valstyb s gerov s ilaikymui ir augimui, Vyriausyb taip pat susikoncentravo priemones, skatinanias ekonomik bei padedanias verslui atlaikyti kriz. Skirtingai nei dauguma isivysiusi Europos ali, Lietuva ekonomikai skatinti panaudojo ne skolintas l as, o Europos Sjungos struktrin pagalb. Ekonomikos skatinimo paketas savo santykine apimtimi atitiko Jungtini Amerikos Valstij ekonomikos skatinimo 2008-2009 m. paketo dyd ir prilygo 5% BVP. Lietuva, skirtingai nei Vakar Europos alys, l as panaudojo alies ir moni konkurencingumo gerinimui, o ne sudegino jas skatindama trumpalaik vartojim. 2009-2012 m. pagal ES struktrini fond panaudojim nuolat esame tarp lyderi visoje Europos Sjungoje. Kriz s kartyje, pasinaudojant Ekonomikos skatinimo plano priemon mis, param gavo 11 694 Lietuvos moni, arba kas 5-ta Lietuvoje realiai veikianti mon . Iki 2012 met vidurio toki moni skaiius pasiek 18 437. Ekonomikos skatinimo plano priemon s pad jo mon ms igyventi nepaprastai sunk staigaus ekonominio nuosmukio laikotarp. Sukurtos finansin s ininerijos priemon s, kurios leido v l prad ti skolinim mon ms. Paskolos ir garantijos buvo itin svarbios 2009-2010 metais utikrinant moni finansavim. Per kriz 4179 Lietuvos mon ms suteiktos paskolos arba garantijos pad jo isaugoti arba kurti naujas darbo vietas. Palengvintas Sodros ir VMI mokestini paskol suteikimas, i esm s paskolinantis valstybei priklausanius mokesi pinigus mon ms. Tai pad jo isaugoti darbo vietas 4820-yje moni. Buvo renovuota 519 viej pastat (mokykl, ligonini ir seneli nam) u beveik 1 mlrd. Lt. Vien vietimo sistem per 2009-2012 m. renovacijos ir platesn s rekonstrukcijos tikslais pasiek 1450 mln. Lt. Tokiu bdu valstyb pad jo nemaai daliai Lietuvos statybos sektoriaus moni tsti savo veikl ir ilaikyti darbo vietas.
18

 Lietuvoje kurtiems 5 pramoniniams parkams suteik me laisvos ekonomin s zonos status, o j infrastruktrai ivystyti efektyviai panaudojome per 110 mln. Lt ES l . Pagal Nauj galimybi program eksportuojanioms mon ms buvo suteikta beveik 100 mln. Lt parama preki ir moni reklamai usienyje. Verslumo skatinimui sukr me Verslo krepelius. Naujos mon s gauna beveik 6000 lit param vairiomis joms reikalingomis paslaugomis: teisin mis, biuro reikmi, mokesi konsultacijomis, buhalterin s apskaitos ir kitomis paslaugomis. Verslo krepeli programa pasinaudojo 2050 naujai sukurt moni. Sukr me ir statymu tvirtinome nauj juridin verslo form, skirt smulkiam eimos verslui Maoji bendrija, kurios statinis kapitalas n ra reglamentuojamas, supaprastinta apskaita, maesni mokesiai, lengvesnis pelno isimok jimas. Suteik me galimyb mon registruoti internetu, dabar tai utrunka ne 8 dienas, o tik 15 minui. Kartu Vyriausyb aikiai mat , kad reikalinga ne tik momentin pagalba verslui, bet ir sistemin s reformos, atkurianios Lietuvos konkurencingum. Saul tekio iniciatyva verslo slyg daugelio priemoni visuma. Prasid jusi nuo Saul tekio komisijos, kurios per 90 sprendim gyvendinta, ir per jusi iuo metu vykstani Verslo prieiros institucij reform, kurios tikslas prieiros institucijas i baudianij paversti konsultuojanias versl. Viej pirkim sistemos radikali pertvarka sustiprinant viej pirkim tarnybos galias, padidinant vieum vieuosiuose pirkimuose. Dabar Lietuva atskleidia daugiausiai informacijos ES apie kiekvien viej pirkim. Lietuva yra pirmaujanti ES pagal atlikt elektronini pirkim skaii (2008 metais buvo atlikto 0 pirkim, tuo tarpu 2011 metais jau daugiau nei 70%). Pertvarkydami viej pirkim sistem, suteik me galimyb smulkiam verslui dalyvauti vieuosiuose pirkimuose. steigta Investuok Lietuvoje agentra Ministro Pirmininko ir kio ministro pastangomis pritrauk tokius pasaulinius vardus kaip Barclays ir Western Union. Per pastaruosius metus investicijos augo beveik 35 proc. nuo 32 mlrd. Lt iki 43 mlrd. Lt. Tai vienas didiausi investicij augimo temp per vis Nepriklausomyb s istorij. Per trejus metus usienio investuotojai vykd daugiau nei 100 projekt ir sukr apie 14 tkstani darbo viet. Tai pad jo stabdyti augant nedarb ir dav taip reikaling pajam biudetui. steigta agentra Versli Lietuva pateik reikaling pagalb mon ms, siekianioms eksportuoti. Agentros organizuota verslo akademija bei kitomis eksporto skatinimo priemon mis pasinaudojo beveik 8000 Lietuvos eksportuotoj. Lietuvos eksportas nuo 2009 m. augo 71 proc. ir 2011 m. siek 70 mlrd. lit, kai tuo tarpu 2009 m. eksportavome preki u 41 mlrd. lit (5 pav.).

19

Grafikas 5. Lietuvos eksporto augimas valdant 2004-2008 m. Vyriausybei ir 2008-2012 m. Vyriausybei

Stiprinami moni konkurenciniai geb jimai, suteikiami mokymai ir konsultacijos, panaudojamas agentros tinklas usienyje. Prad ta gyvendinti valstyb s valdom moni reforma, kuri 2012 metais galino biudet gauti daugiau nei 520 mln. Lt pajam tiek, kiek reik jo norint atstatyti pensijas. Per dvejus metus atlikti svarbs darbai tvirtinant moni skaidrum ir ambicingus tikslus. Vyriausyb s pastangomis ir l omis suaktyvinta privataus kapitalo rinka, taip reikalinga moni augimui finansuoti ir utikrinti. Pl tojantis kapitalo rinkoms mon ms sukuriami nebankiniai finansavimo altiniai, tad suma ja priklausomyb nuo bankini paskol. Realiai prad jo vystytis nauj moni start-ups kultra ir jai reikalinga ekosistema. Seimas pri m kini bendrij statym, sukurdamas palanki teisin aplink fondams, paruotas ir Seimui pateiktas Kolektyvini investavimo subjekt statymas. 2010 m. steigti du ES struktrini fond l omis finansuojami rizikos kapitalo fondai: KB Lithuania SME Fund (BaltCap) ir KB LitCapital I, investuojantys dideliu augimo potencialu pasiyminias smulkiojo ir vidutinio verslo mones, kartu pritraukiant ne maiau kaip 30 proc. privai investuotoj l . Min ti fondai kartu su privai investuotoj l omis iki 2012 m. investavo 24,5 mln. Lt 6 moni kapital. ES struktrini fond l omis finansuojamas Verslo angel fondas I (kartu investuojantis fondas), kartu su verslo angelais (individualiais investuotojais) iki 2012 m. investavo 5,8 mln. Lt 7 moni kapital. Tokios mon s pretenduoja tapti naujais Skype ar Get Jar. Nuosekliai gyvendiname Lietuvos, kaip iaur s-Baltijos auktj technologij paslaug centro vizij, pritraukdami investicijas, vystydami mokslo ir technologij parkus, organizuodami pasaulinio lygio konferencijas-parodas (kaip, pavyzdiui, biotechnologij sektoriaus konferencija Life Sciences Baltics 2012). Santaros sl nyje prad jome intensyviai pl toti Auktj technologij tyrim klaster, kuriame steigiami medicinos, biofarmacijos ir saul s energijos technologij tyrim ir eksperimentin s gamybos centrai. D ka klasterizacijos skatinimo, kam 2009-2012 m. buvo skirta 150 mln. Lt, 2011 m. susikr 8 nauji klasteriai, i kuri 5 tarptautiniai (pvz., Tarptautinis protingo namo (Smart house) krimo klasteris, skirtas sukurti intelektualiomis technologijomis paremto namo prototip. Per 2009-2012 m. mokslini tyrim infrastruktr buvo investuota daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Inovacijoms skatinti, moni moksliniams tyrimams pl toti bei id joms versti konkurencingais produktais kr me MITA (Mokslo, technologij ir inovacij agentr). MITA per kelerius metus finansavo 300 id j ar produkt patentavim, suteik param 280 moni, vykdani konkreius mokslinius tyrimus.
20

 2009-2011 m. par m me 98 tarptautinius patent projektus. Europos patentini paraik skaiius 2011 m., palyginus su 2008 m., iaugo 27 proc., patentini paraik, paduot pagal Patentin s kooperacijos sutart, skaiius 2011 m., palyginus su 2008 m., iaugo 39 proc. Per ketverius metus 1551 monei suteik me param verslui pl toti, technologijoms sigyti ar moksliniams tyrimams vykdyti.

Grafikas 6. Dividendai i valstyb s valdom moni valdant 2004-2008 m. Vyriausybei ir 2008-2012 m. Vyriausybei

Lietuvos gyventoj supratimas, verslo geb jimas persitvarkyti, atlaikyti tokius didelius ibandymus ir valstyb s politika suvaldant kriz, ilygino ekonomikos disbalans, atstat Lietuvos ekonomikos konkurencingum. Verslas persiorientavo i vidaus rinkos eksport, gerokai iaugo kio produktyvumas. Pasirod , kad Lietuvos verslas sugeba konkuruoti ir nugal ti bei leido valstybei pasiekti i rezultat: Isaugoti nedevalvuot lit ir tuo paiu nenuvert jusias santaupas. Nepaisant visiko nepasirengimo ir nesukaupto piniginio fondo krizei veikti (skirtingai nuo Estijos), ekonomin kriz Lietuvoje buvo trumpiausia ir maiausiai gili. Kriz s trukm Lietuvoje buvo 6 ketviriai, Estijoje 8 ketviriai, o Latvijoje 12 ketviri (7 pav.). Eksporto apimtys 2008 m. siek 50 proc. BVP, o 2011 m. virijo 80 proc. BVP. 2011 m. pasiek me didiausi Europos Sjungoje BVP augim (5,9 proc.), kuris net siauiant krizei euro zonoje iliks vienas i spariausi ir 2012 m. Suvald me infliacij: 2008 m. 8,5 proc. ir 4,1 proc. 2011 m. ir apie 3 proc. 2012 m. Sustabd me gyvenim skolon, einamosios sskaitos deficitas (pinig, einani ir ieinani i alies, balansas) siek tik 1,7 proc. 2011 m., kuomet 2007 m. siek net 14,4 proc. Per 2012 m. antrj ketvirt einamoji sskaita buvo perteklin , o preki ir paslaug eksporto perviris siek 0,9 proc. BVP ir buvo didiausias nuo 1990 met. 7 paveikslas parodo, kad Lietuvos bendras vidaus produktas kriz s laikotarpiu prad jo kristi v liau, krito maiau, o augti prad jo anksiau nei Latvijos ir Estijos. Tai bendro verslo, valdios ir visos visuomen s susitelkimo rezultatas.

21

Grafikas 7. BVP pokyiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2007-2012 m.

d t pastang s km parodo ir tai, kad 2011 metais steigtas rekordinis per nepriklausomyb s istorij moni skaiius. 8 paveiksle matyti, kad iregistruojam versl skaiiui grus 2008 met lygmen, nauj versl steigimas tapo gerokai didesnis. Lietuvos gyventojai vis maiau bijo prad ti savo versl ir drsiau imasi savo sumanym. Tai neabejotinai s kmingos Verslios Lietuvos ir verslo prieiros institucij veiklos idava.

14.000 12.000 10.000 8.000 registruota 6.000 4.000 2.000 0 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012* Iregistruota

*2012 m. prognoz s pagal 6 m n. rezultatus Grafikas 8. registruot ir iregistruot moni skaiiaus dinamika 2008-2011 m.

3. Pagrindiniai darbai 2012-2016

Lietuva po 2009 met patyr bedarbyst s kilimo ok. Jis bdingas daugeliui ali, kurias itiko kriz , taiau nuo to bedarbyst s skausmingumas nesuma ja. Vyriausyb ir Seimas skyr didel d mes nedarbo problemoms sprsti pradedant darbo santyki lankstumo didinimu, paskat sistemos bedarbi darbinimui sukrimu, paskatomis prad ti versl, tiesiogin mis paskatomis kurti darbo vietas.
22

Vyriausyb nuosekliai laik si nuostatos, kad tik verslas gali kurti naujas darbo vietas tiesioginis valstyb s dalyvavimas darbo viet krime negali bti efektyvus. Tad visos pastangos buvo dedamos siekiant sukurti slygas naujiems verslams kurtis, esamiems verslams kurti naujas darbo vietas, pritraukti usienio investuotojus. Darbdaviams buvo sukurtos specialios paskatos jaunimo pri mimui darb paskatinti, darbinti bedarbius, etc.

Grafikas 9. Nedarbo lygio dinamika

i strategija pasiteisino, ir nedarbo lygis stabiliai ma ja kuriant darbo vietas ten, kur jos yra reikalingos verslui, kur jos kuria prid tin vert (9 pav.). Siekiant utikrinti nuosekl Lietuvos ekonomikos augim, darbo viet skaiiaus augim ir Lietuvos gyventoj gyvenimo lygio art jim prie ES vidurkio, turime pasiekti ilgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo did jimo. Konkurencingos ekonomikos augimas utikrins darbo viet skaiiaus augim, atlyginim did jim, utikrins, kad Lietuva taps patraukli sugrti usien ivaiavusiems dirbti ar studijuoti Lietuvos pilieiams, o kartu ir geb s pritraukti talentus i kit ali. Ekonomikos konkurencingumo svoka nusipelno aptarimo, kadangi j vienpusikai suprantant gali bti daromi netinkami sprendimai. Lietuva per 2009-2011 met laikotarp atgavo savo ekonomikos konkurencingum, ir tai rodo ms eksporto rezultatai. Lietuvos mon s sugeba didinti eksport net stagnuojanias rinkas. Taiau is konkurencingumas didele dalimi buvo atgautas mainant darbo j gos katus. Kalbant apie Lietuvos ekonomikos ilgalaik konkurencingum, apibr iame j kaip Lietuvoje sikrusi moni geb jim konkuruoti pasaulio rinkose, kartu utikrinant augant gyvenimo lyg Lietuvoje, turime pasiekti ES vidurk. Kokios tokio apibr imo pasekm s? Ekonomika pagrsta maais atlyginimais, nors ir padeda parduoti prekes, taiau nedidina ilgalaikio konkurencingumo, kadangi neutikrina gyvenimo lygio kilimo. Lygiai taip valiutos silpn jimas nedidina ilgalaikio konkurencingumo jis didina importuojam aliav ir preki kainas ir nukainoja ms eksport. Tad tikrasis ilgalaikio konkurencingumo didinimo kelias yra naumo didinimas geb jimas per darbo valand i kapitalo investicijos vieneto ar aliavos kiekio sukurti didesn vert. Tad tik ekonomikos geb jimas kurti didesn s vert s produktus ir paslaugas leis mon ms klest ti, o Lietuvos gyventoj gerovei kilti.
23

Numatome keturias kryptis, ties kuriomis turime sutelkti pastangas, kad sukurtume slygas ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos konkurencingumui did ti. Pagrindin s kryptys: kio efektyvumo didinimas; Lietuvos ekonomikos globalizavimas; Ekonomikos inovatyvumo didinimas;

Ir visas priemones persmelkianti kryptis: Darnios pasitikinios ir nesuprieintos bendruomen s krimas.

Toliau detaliau aptariame paias kryptis, j keliamus ikius, reikalingas permainas ir kokias matome priemones joms pastm ti priek.

3.1. Kryptis efektyvumo didinimas

Lietuvos ekonomikos pastebima trumpalaik augimo galimyb augti gldi efektyvumo didinime. emas energetinis kio efektyvumas, moni emas preki apyvartumas tai rodikliai, demonstruojantys, kad egzistuoja emai kabantys vaisiai, kuriuos pasiekus galimas rykus efektyvumo proveris. Taiau turime neiskirti vien tik privai moni. mon s veikia bendroje Lietuvos ekonomin je erdv je, kurios svarbs veikiantys asmenys yra valstyb s institucijos, reguliacin aplinka, statym leidimo tradicija, nusistov js veiklos sfer pasidalijimas tarp privaios ir valstybin s veiklos. Tad kalb dami apie efektyvum turime matyti visos aplinkos funkcionavim ir siekti j pagerinti. Valstyb s valdom moni reforma tam yra puikus rodymas per dvejus reformos metus moni biudet mokami dividendai iaugo beveik 12 kart (6 pav.). Matome daugel ir kit efektyvumo didinimo srii.

3.1.1 Atidarysime rinkai sveikatos, vietimo ir socialini paslaug sektorius

Sveikatos apsaugos, vietimo ir socialini paslaug sektoriai sukuria daugiau nei 8% BVP, taiau maiau nei deimtoji i rink dalis yra privati. Nesant konkurencijos stebime, kad iose srityse nesiekiama efektyvumo, veikia ikreipta veiklos motyvacija, nukenia paslaugos vartotojams. Imsim s ingsni atverti ias rinkas verslui ir konkurencijai, taip sieksime i rink efektyvaus veikimo. Pirmiausias pokyi ingsnis yra skaidrumas. 2013 metais paskelbsime sveikatos sistemos staig metin veiklos ataskait, analogik Valstyb s valdom moni ataskaitai. J efektyvumui matuoti naudosime tuos paius standartus ir palyginamus duomenis su privaiu sektoriumi, pritaikydami tarptautinius i sektori apskaitos standartus. Ataskaitos ivados pateiks ir reikalingus sprendimus tolesnei pertvarkai. Socialini paslaug sektoriuje diegsime skaidrum, atskaitingum, paslaug teikimo efektyvum, atversime sektori konkurencijai per socialini paslaug klasterizacijos programas.

3.1.2 Tsime valstyb s valdom moni reform

Vykdoma reforma jau dav vaisi mon s tapo skaidresn s, efektyvumas did ja, o 2012 m. mokam dividend suma leido atstatyti sumaintas pensijas. Europos Komisija vertino Lietuvos vykdom reform kaip labai ambicing ir ypa pabr moni veiklos skaidrumo utikrinim. Taiau dar daug turi bti padaryta. Turi bti pertvarkytas moni nekomercini funkcij finansavimas. Sieksime, kad stambiose valstyb s valdomose mon se nekomercini funkcij apimtis ir
24

joms skiriam finansavim nustatyt Seimas. Turi bti gyvendinta tai, kas jau numatyta Nuosavyb s gair se suburtos profesionalios moni valdybos, utikrinamas skaidrumas. Nustatysime ilgalaik 2-5 met plan, pagal kur dal valstyb s valdom moni akcij palaipsniui listinguosime akcij birose. Tai pagerins moni skaidrum, j valdym. Kartu tai duos naujos finansin s energijos birai, o jos gyvybingumas labai svarbus pl tojant nebankin verslo finansavim. ataskaitas, analogikas valstyb s valdom moni ataskaitoms, jau prad tos traukti savivaldyb s. Pl sime bar ir ataskaitose matysime gilesn ir platesn analiz, rodani, kaip ilumos, vandens ir kitos mon s yra valdomos. Reforma leis mon ms sustipr ti, atrasti savo konkurencini pranaum stiprinimo galimybes ir prireikus investuoti usienyje.

3.1.3 Tsime reguliavimo pertvark, keisdami verslo prieir i baudianiosios konsultuojani

Tsime versl priirini institucij pertvark, kuria siekiame sumainti prieiros nat verslui bei utikrinti reguliavimo tiksl pasiekim. Geroka dalis verslo pastang sunaudojama reguliavimo norm supratimui ir prisitaikymui prie j reguliavimo klaidumas ypa skausmingas privaiam verslui. Jau prad ti naudoti versl priirini institucij klausimynai verslui, kurie sud ting teisin reglamentavim paveria verslininkui suprantamais 20-50 klausim, yra labai svarbus ingsnis. iuo metu per 50% patikrinim jau atliekame su klausimynais. Taiau is darbas turi bti tsiamas ir klausimynai turi atsirasti 80% vis patikrinim. Sistemikai perskirstysime dal institucij resurs i kontrol s funkcij konsultavimo funkcijas. Tyrimai aikiai rodo, kad pagrindin prieastis, kod l smulkios ir vidutin s mon s nesilaiko reguliavimo, yra neinojimas apie reguliavim arba kaip j gyvendinti. Diegsime toki prieiros kultr, kurioje u maareikmius paeidimus n ra baudiama. diegsime rizikos vertinimo sistemas, kuri pagalba bus atidiau tikrinami tik tini paeid jai ir maiau tikrinami tvarkingai ir siningai dirbantys verslai. Per sunki licencij idavimo tvarka kiekvienais metais kainuoja Lietuvai per 2000 darbo viet, kadangi verslininkai, pasiruo darbui, turi laukti per 30 dien, kol gaus licencij ir gal s prad ti veikti. Pakeisime reikalingus statymus, kad sudarytume galimybes iduoti licencij nedelsiant po dokument pateikimo. Laikysim s taisykl s, kad, norint vesti nauj reguliavim, turi bti panaikintas jau egzistuojantis. Taip pat sieksime mokesi konsolidavimo paprastesnius, aikesnius, lengviau tvarkomus.

3.1.4 Poveikio vertinimas taps visapusikesnis ir realistikesnis

Jau prie kur laik vesta prievol atlikti teis s akt poveikio vertinim kaip sigaliojs teis s aktas paveiks verslo aplink ir kitus aspektus efektyviai neveikia. Institucijos formaliai nurodin davo, kad neigiamo poveikio nenumatoma, ir rimta analiz nebuvo atliekama. ioje kadencijoje poveikio vertinimas buvo sustiprintas ir nuolatos reikalaujamas Vyriausybei priimant sprendimus, taiau, reikia pripainti, dar buvo nepakankamas. Tod l praktika buvo nuolatos tobulinama, kio ministerijai prisiimant didesn vaidmen perir ti poveikio vertinim ir jo kokyb.

25

Vyriausybei dedant pastangas gerinti verslo slygas, teis s akt poveikio vertinimas yra ypa svarbus siekiant, kad nebt sukurtas naujas reguliavimas, kuris pablogint ias slygas. Tod l toliau stiprinsime i funkcij, sutelkdami reikaling kompetencij kio ministerijoje.

3.1.5 Modernizuosime verslo prieiros sistem apjungdami institucijas

Vykdydami versl priirini institucij reform akivaizdiai matome, kad kai kurios institucijos nesuvokia, koki naud jos atnea visuomenei, o veikia tik gyvendindamos statym. Toks institucij veikimas danai lemia beprasmi, laiko dvasios neatitinkani reikalavim laikymsi, kas kartais ima prietarauti pirminiam teis s akto tikslui. Versl priirini institucij visuma iaugo savaime, be bendros prieiros institucij sistemos planavimo. Kiekvienam naujam reguliavimui buvo sukuriama nauja institucija, ji gaudavo nauj funkcij, taip pl tojosi sistema, kurioje uaugo per 69 prieiros institucijas. iuo metu vykdoma reforma, keiianti prieiros institucij inspektori elges, yra labai reikminga ir yra didiausias prioritetas. Taiau siekiant sistemiko institucij veiklos efektyvumo didinimo turime i esm s pertvarkyti t institucij sistem. Tam reikalingi daugelio statym pakeitimai, leidiantys pertvarkyti institucij darb, tod l turi bti prad ti pasiruous, nuo naujos vyriausyb s kadencijos pradios. Reformos metu gyvendinsime ias nuostatas: - Palaipsniui jungsime institucijas didesnes, kurios apimt vis Lietuv, tur t pakankam resurs, leidiani iskirti savo veiklos prioritetus, gal t ilaikyti ir panaudoti auktos kvalifikacijos darbuotojus; - Visos prieiros institucijos naudosis viena patikrinim informacine sistema, kuri sudarys galimybes keistis informacija, visapusikai vertinti moni rizikingum bei kontroliuoti institucij veiksmus; - Perir sime institucij tikslus ir persvarstysime j tikslingum. Ar institucijos funkcijos negali bti atliktos rinkos aid j? Ar funkcija gal t bti efektyviai atlikta perdavus j konsoliduotai prieiros institucijai?

3.1.6 Didinsime viej pirkim efektyvum

Per pastaruosius kelet met viej pirkim srityje padarytas didelis darbas. Esmin jo dalis pakirstas iki tol vyravs cinizmas ir nebaudiamumo jausmas. VPT principingai tiria paeidimus ir taiko sankcijas. Ypa padid jo skaidrumas Lietuvoje, elektronin je erdv je, atskleidiamas milinikas informacijos kiekis apie vieuosius pirkimus. Tsime iuos darbus, kartu utikrindami, kad Viej pirkim kompiuterin s sistemos bt visikai apsaugotos nuo kriminalini silauim ar kitoki sistem patikimumo paeidim. Taiau susikoncentravus tik procedras, isprendiamas tik teis tumo klausimus. Ar organizacija nusipirko efektyviai, viej pirkim statymas neatsako. Tod l toliau didiausi d mes skirsime viej pirkim efektyvumui didinti. Pirkimo poreikio identifikavimo, jo formulavimo, geriausio pirkimo bdo i konkreios rinkos nustatymo, pirkimo gyvendinimo klausimams bus steigtas viej pirkim kompetencijos centras. Jis jungs vadybines kompetencijas, kurios pad s perkanioms organizacijoms pirkti efektyviau.

3.1.7 vykdysime gyvenamj pastat iltinimo program

kio ministerijai vadovaujant per trejus metus daugiau kaip milijardas lit buvo panaudota viej pastat mokykl, dareli, poliklinik ir ligonini renovacijai. Rezultatai matomi kiekviename rajone, o statybos pramon gavo nemaai darb ir l , kas pad jo igyventi ypa sunkiu laikotarpiu.
26

Deja, bet vykdomas gyvenamj pastat renovacijos mechanizmas neveikia tinkamai. Gyventojai nesiryta prad ti renovacijos. To pasekm renovacijos procesas v luoja, l tai isijudina, tod l ir turime pastatus, kuriuose gyventi alta, didiules sskaitas u ilum, didel duj import, kuris panaudojamas orui ildyti kiauruose namuose. O galimybe masikai renovuoti pastatus ir sukurti deimtis tkstani darbo viet nepasinaudojame. Energetikos ministerija ir Finans ministerija atskirose savivaldyb se jau iband nauj renovacijos model, pagal kur savivaldyb ruo renovacijos plan ir priims sprendimus d l pastat renovacijos, o vis proces valdys savivaldyb s komunalini paslaug mon , kuri ims ir paskolas, reikalingas renovacijai, bei prisiims rizik. Daugiabuio gyventojas netur s rpintis renovacijos darbais, jam nebus ukraunama kokia nors paskola. Gyventojas gaus garantij, kad jo sskaita suma s, butas taps iltesnis, o komunalini paslaug mon grins renovacijai paimt paskol i sutaupytos energijos sskaitos. Skatinsime ir privaias iniciatyvas, galinias pasilyti finansuoti ir atlikti renovacij, o gr gauti per sumaint energijos sskait.

3.1.8 Statybos pramon s kuravimas i Aplinkos ministerijos bus perduotas kio ministerijai
Statybos pramon s priskyrimas Aplinkos ministerijai n ra nei efektyvus, nei logikas. Statybos pramon s priskyrimas kio ministerijai, kuri atsakinga u kit pramon s srii reglamentavim, leis tinkamai atstovauti pramon s interesams, o konfliktai d l teritorij planavimo, aplinkos apsaugos klausimai bus sprendiami Vyriausyb je, o ne ministerijos kabinetuose.

3.1.9 Didinsime vieosios ir privaios partneryst s (VPSP) modelio taikym infrastruktros projektams finansuoti ir valdyti
Daugelio pasaulio valstybi patirtis rodo, kad vieojo ir privataus sektori bendradarbiavimas gali teikti didel s naudos visuomenei, nes gyvendinant partneryst s projektus privatus sektorius, naudodamas savo l as, patirt ir iniciatyv, gali teikti viesias paslaugas, gerinti j kokyb, sukurti ir atnaujinti vieosioms paslaugoms teikti reikaling turt. Tokiu bdu manoma pastatyti ir prad ti naudotis ligonin mis ar keliais, id liojant mok jimus per 25 metus, o toki stambi projekt kitaip negal tume finansuoti d l l trkumo biudete. Per ios kadencijos laik paruoti 15 socialin s infrastruktros ir transporto projekt, kuri vert per 1,3 mlrd. Lt. kurtas kompetencijos centras, paruoti standartiniai dokumentai, kurie palengvins tolesni projekt rengim, ibandytas partneryst s modelio veikimas. Pirmoji praktika su VPSP projektais parod , kad tai sud tingas ir ilgas procesas, reikalaujantis daug ini ir gdi, papildom projekt parengimo snaud, tinkamo projekt pasirinkimo, glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Pasinaudoj imoktomis pamokomis didinsime per partneryst finansuojam projekt kiek. Dideles galimybes vieosios infrastruktros pl trai ir viej paslaug gerinimui suteikia ES struktrin s paramos l os, taiau jos naudojamos tik pirmin ms kapitalo investicijoms finansuoti, o vis infrastruktros objekt, reikaling vieosioms paslaugoms teikti, eksploatavimo sprendimai ir ilaikymo nata atitenka valstyb s ir savivaldybi biudetams. Derinsime ES struktrini fond l as kartu su privataus kapitalo investicijomis, gyvendinant vieosios infrastruktros projektus, ir taip ne tik padidinsime toki projekt finansavimo galimybes, bet ir sudarysime slygas ilgalaikiam struktriniam infrastruktros ir paslaug vystymui. Tokia partneryst pad s inaudoti tiek privaiojo sektoriaus, tiek vieojo sektoriaus pranaumus bei siekti veiklos rezultat, kurie bt susieti su
27

optimaliais investicij ir snaud sprendimais bei sipareigojimais d l geresn s kokyb s viej paslaug ir j didesnio prieinamumo.

3.1.10 Nuosekliai transformuosime darbo santykius ir kursime apsaug maai udirbantiems mon ms
Neramiais ekonomikos laikais, kai verslas n ra tikras d l bsimos paklausos, jis atideda sprendimus priimti naujus mones darb, kadangi tai gali bti susij su dideliais katais d l nepasiteisinusi verslo lkesi. Verslui btina suteikti teis darbuotojus lengviau priimti ir atleisti, valdyti j darbo laik ir pan. Darbuotojai yra vienas svarbi verslo efektyvumo dali, tod l efektyvumo did jimui yra btinas darbo santyki reglamentavimo pakeitimas. Laisvesni darbo santykiai paskatins versl sukurti daugiau vairi darbo viet, tad darbuotojai tur s daugiau pasirinkimo, d l ger darbuotoj bus konkuruojama, ger s darbo apmok jimas ir kitos darbo slygos. Paveld tas darbo santyki reglamentavimas, kuris tariamai saugo darbuotoj nuo inaudotojo darbdavio, nebeatitinka ndienos realij. Darbuotojai, gaunantys dideles algas, n ra silpnoji deryb pus jie sugeba susider ti d l aukt atlyginim ir papildom slyg su savo darbdaviais. Dabartinis darbo kodeksas tuos susitarimus riboja, nereikalingai suvarydamas tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio laisv. Kartu suprantama, kad emesni grandi ir kvalifikacijos darbuotojams reikia papildomos apsaugos nuo toki pasikeitim darboviet je. Jie yra lengvai pakeiiami, d l maesni atlyginim jie gali maiau susitaupyti. Tod l kai kurias darbo santyki lankstumo nuostatas prad sime vesti nuo daug udirbani darbuotoj ir palaipsniui kursime Flexicurity sistem darbuotoj socialinio draudimo mokomis finansuojam sistem, utikrinani atleisto darbuotojo apsaug ir perkvalifikavim.

3.1.11 Gerinsime slygas smulkiajam verslui

Smulkiajam verslui skirsime ypating d mes. Jau priimtas Maj bendrij statymas isprend didel dal svarbi problem atpigintas mon s steigimas ir valdymas, supaprastinta apskaita, etc. Versl priirini institucij reforma, Verslios Lietuvos priemon s smulkiajam verslui dav puiki rezultat 2011 metais naujai registruot moni skaiius buvo rekordinis ir toliau auga. Taiau didiausia nata smulkiajam verslui ilieka perteklinis reguliavimas. Smulkiam ir didesniam verslui taikomi vienodi reikalavimai, tad smulkiajam verslui santykiniai reguliavimo katai yra gerokai didesni. Tod l danai pasirenkama arba verslo nekurti, arba dirbti nelegaliai. Nustatysime, kad buitinio dydio verslas, t.y. toks, koks bt daromas namuose, nebt reguliuojamas (iskyrus iimtinius atvejus). Negi turime dideliam vaik dareliui taikomomis higienos normomis reguliuoti vaik darel, kuriame priirimi penki vaikai? Juk tiek vaik gali tur ti eima, kurios niekas nereguliuoja. Ar visa apimtimi reguliuoti vien kambar nuomojani kaimo turizmo sodyb?

3.1.12 Struktrin s paramos l as naudosime efektyviau

Per pra jusius laikotarpius matome, kad skirstytos ES struktrin s paramos l os alia didiul s naudos padar ir tam tikro alingo poveikio ms kiui. Jos danai istumdavo privaias l as, finansuodavo vien konkurent, o ne kit. Atsirado moni, kurios tiesiog parazitavo fond l omis. Viena i svarbi prielaid tokiai tendencijai yra dabartinis ES l , skiriam verslui, skirstymo mechanizmas l os skiriamos moni projektams, kurie atitinka formalius kriterijus. Tokiu bdu susikr ypa palankios slygos konsultant mon ms, kuri pagrindin veikla yra parengti projektus,
28

atitinkanius iuos formalius kriterijus. Taip dalies verslinink energija yra panaudojama ne nauj produkt ar paslaug krimui, nauj rink paiekai ar verslo proces efektyvinimui, o tik siekiant inaudoti tokios pinig skirstymo sistemos mechanizmus. 2014-2020 m. ES finansin je perspektyvoje vis dar valdysime milinikas ES l as. Pasimok i buvusi paramos period turime su tais pinigais elgtis atsargiai, kadangi veikiame atviroje rinkoje. ios l os neturi ikraipyti konkurencijos, sukurti neteisingumo jausmo tarp t, kurie gavo, ir t, kurie tokios paramos negavo. Svarbu, kad ES l os, skiriamos verslui, bt naudojamos rinkos neefektyvumui sprsti Lietuvoje yra sud tinga pritraukti kapital naujoms ir patirties neturinioms mon ms; mon s maai investuoja mokslinius tyrimus ir technologin pl tr, kadangi i veikla yra rizikinga. Valstyb s nacionalinis interesas yra didinti verslum, gerinti prieig prie finansini altini bei skatinti nauj ar patobulint produkt bei paslaug krim, tod l iuose reikaluose valstyb gali pasidalinti rizika su verslu. Sieksime, kad suma t tiesiogini dideli subsidij, kai, pavyzdiui, monei dovanojami ES l milijonai rangai sigyti. Taip pat keisime dabartin ES l verslui skyrimo tvark, pereidami nuo paraik vertinimo pagal formalius kriterijus prie vertinimo pagal projekt finansin naud analitiniu metodu. Aktyviai veiksime per rizikos kapitalo fondus, kai fondai investuoja l as mon s kapital. ie fondai mones atnea vadybinius geb jimus, neformalizuot kontrol ir motyvacij augti. Pl sime paskolini ir garantini priemoni rat. Taip pagerinsime verslo prieig prie bankinio finansavimo. Kursime nekonkursines priemones, kuri tikslas yra paskatinti tam tikr elges (skirtingai nuo konkursini priemoni, jose n ra konkurencijos tarp moni). Tai dalinio kat padengimo vaueriai darbuotoj mokymams, inoekiai tyrimams usakyti, kelioni usienio parodas dalies kat padengimas. Kriz s slygomis ypa efektyviai veikusi, kio ministerijos valdom investicij ir verslo garantij mon Invega laipsnikai pertvarkysime fond fond, galint perimti iuo metu Europos investicinio fondo administruojamas finansines ir rizikos kapitalo priemones, gebant inovatyvios ekonomikos skatinimui efektyviai panaudoti pagal nauj model skirstomas bei grtanias i vairi finansin s ininerijos priemoni l as.

3.1.13 Priimsime sprendimus, palankius konkurencijai

Konkurencija yra didiul j ga, gebanti utikrinti vartotojams geriausi kainos ir kokyb s santyk, taigi didinanti vis rinkos dalyvi efektyvum. Nuosekliai sieksime ilaikyti konkurencij ir utikrinti, kad ms verslas tur t lygias galimybes konkuruoti ES rinkoje. Kartu dirbtin mis priemon mis nesaugosime Lietuvos verslo nuo siningos pasaulin s konkurencijos. Srityse, kur trksta konkurencijos, nuosekliai iekosime, kas j riboja, ir alinsime tas klitis. Viena i pagrindini uduoi agentrai Investuok Lietuvoje bus utikrinti nauj rinkos aid j at jim mamenin s prekybos sektori. Nuosekliai vesime rinkos santykius ten, kur j iandien trksta. Biokuro biros teisin baz sukurta statymuose, tad sieksime j efektyviai realizuoti ir taip panaikinti sitvirtinusi monopoli visagalyb. kio ministerijos padaliniai, kurie yra skirti vertinti naujos teis kros biurokratin nat ir poveik konkurencijai, bus stiprinami. Vyriausyb priims gerai pasvertus ir argumentuotus sprendimus.

29

3.2 Kryptis Lietuvos ekonomikos globalizavimas

Lietuvos ekonomikos ir visuomen s globalizavimas yra svarbus udavinys. Tapdami ES nariais stojome ir ES bendrj rink, kurioje laisvai, be apribojim ir muit juda prek s ir paslaugos. Tai atveria didiules galimybes ms verslui augti ir pasiruoti konkurencijai pasaulyje. ES bendrojoje rinkoje ms verslui atverta turtingiausia pasaulyje ekonomin erdv . Taiau iandien tik apie 14% veikiani ms verslo moni eksportuoja. Paslaug srityje ie skaiiai gerokai emesni. Tai reikia, kad dauguma verslo vis dar galvoja, jog j vidaus rinka apsiriboja Lietuva. Lietuvos verslas vis dar liks labai lokalus ir bando konkuruoti siaurai apibr toje Lietuvos rinkoje, neinaudodamas ES rinkos potencialo. Bdami maa alimi per kriz jau aikiai supratome, kad ekonomikos augimo negalime tik tis vien i vidaus rinkos, tad btina dideles pastangas nukreipti eksporto galimybi pl trai. iuo metu turime gerokai sustipr jusi ekonomik, lyginant su 2009 metais. Ekonomika persiorientavusi eksport, o eksporto geografija palanki Lietuvai net ir pasaulin s ekonomikos nestabilumo akivaizdoje. Mes eksportuojame iaur s Europ ir Vokietij bei savo kaimynes, kuriose turime galimybes konkuruoti savo pagamintais produktais d l labai patrauklios kain struktros ir auktos kokyb s. Kita didioji eksporto kryptis JAV, Rusija ir Vidurio Azija, kurioje matomos didel s augimo galimyb s. Tik tina, kad ios alys nebus taip smarkiai paliestos galimos kriz s bangos, kaip Piet Europa. Pasaulyje spariai augant gyventoj skaiiui ir, nepaisant kylanio efektyvumo em s kyje bei maisto pramon je, ma jant apsirpinimui maistu atsiranda puikios galimyb s Lietuvai didinti maisto produkt eksport. iame kontekste Lietuvai ypa domios tur t bti milinikos Kinijos ir Indijos rinkos. mon s per pastaruosius kelerius metus sustiprino savo finansin pad t, udirbo ir didino laisv l dal, sumaino uskolinimo lyg. Sukaupusios l jos yra gerokai geriau pasiruousios galimai naujai kriz s bangai. Pastaruoju metu stebime, kad atsiveria galimyb s Lietuvos verslui nupirkti nusilpusius konkurentus. Kita vertus, kriz Europos alyse veria t ali kompanijas iekoti nauj tiek j, silani palankesn kokyb s ir kainos santyk. Tod l iuo metu Lietuvos mon s danai gauna galimyb, kurios netur jo sotesniais laikais, kai kitose rinkose pirk jai buvo patogiai prat dirbti su prastais, nors ir brangesniais partneriais. 10 paveikslas rodo, kad visos Baltijos alys patyr labai stipr eksporto apimi nuosmuk 2009 metais, taiau Lietuvos mon s geriausiai atlaik ok ir spariausiai v l didino eksporto apimtis. Reikia pabr ti, kad nema param Lietuvos eksportuotojams suteik valstyb s agentra Versli Lietuva. Agentros pagalba min tu laikotarpiu pasinaudojo daugiau nei 8000 eksportuojani moni.

30

Grafikas 10. Eksporto apimi kitimo dinamika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2007-2012 m., lyginant su 2007 m. I ketviriu.

Taigi, skirtingai nuo 2008 met, kai pasaulin finans kriz sustiprino savaimin Lietuvos ekonomikos nuosmuk, 2012 metais turime Lietuvos ekonomik, kuri yra stabili, daug geriau subalansuota ir gebanti atlaikyti didelius ibandymus ar net jais pasinaudoti. Kaip rodo 2012 met pirmojo pusmeio skaiiai, Lietuvos eksportas ES alis augo, kai ES ekonomika tuo laikotarpiu negtel jo. Tai reikia, kad ms mon s sugeba konkuruoti ir s kmingai didina savo rinkos dal. Eksporto struktra. Esame didele dalimi aliavas ir pirminius produktus eksportuojanti valstyb pus ms eksporto prid tin s vert s sukuriama i aliav ir pirmini produkt eksporto. Lietuva yra ketvirta pasaulyje pagal em s kio perprodukcijos eksporto nuoimt. Tai reikia, kad grdus, kuri nesuvartojame maistui, eksportuojame kaip aliav, o ne perdirbame. Kitaip sakant, netur dami savo gamtini ikasen vis tiek nemaa dalimi esame aliavin valstyb . Perdirbimas, auktesn s prid tin s vert s subprodukt krimas vis dar yra neinaudotas potencialas. Kartu tai didel s galimyb s Lietuvos maisto perdirbimo pramon s pl trai bei nauj darbo viet krimui, ypa kaimikuose alies regionuose. Turime santykinai palanki eksporto struktr, taiau joje matome ir esmin trkum. Mes neeksportuojame alis, kurios, ekonomist sutarimu, bus ateinanio deimtmeio pasaulio ekonomikos augimo varikliu anksiau pamin tos didiosios Azijos alys bei Brazilija.

3.2.1 Stiprinsime pastangas didinti eksport ir pl sti eksporto geografij

Eksporto srityje esame pasiek labai svarbi rezultat, bet ateiiai turime usibr ti ambicing tiksl pasiekti eksporto apimi, lygi 115% nuo BVP (2008 m. tur jome 50%, 2011 m. jau daugiau nei 80%). Palyginimui Airijos eksporto dydis yra apie 110% BVP (N.B. is parametras nereikia, kad tiek prid tosios vert s sukuria eksportas, jis tik lygina eksporto apimtis su BVP). Pastaruosius kelet met s kmingai veikia Nauj galimybi programa, per kuri padengiame dal verslo ilaid dalyvaujant usienio parodose, iekant nauj klient ir atveriant naujas rinkas. Tai svarbi nekonkursin programa visos mon s, kurios planuoja atitinkamus veiksmus, gali gauti i kompensacij. Programa labai pasiteisino, taiau ji bus perir ta sumainant valstybin s prieiros nat, nuimant apribojimus moni veiklos sritims, pleiant pagalb paslaug eksportui, tame tarpe daugiau d mesio skiriant vietimo, sveikatos paslaug eksportui bei traukiant kultros eksport.

31

Toliau remsime verslo pastangas iekoti nauj klient esamose rinkose, ypa Europoje, kur vis dar slypi milinikas eksporto potencialas. Taip pat aktyviai dirbsime su Azijos alimis, atverdami eksporto rinkas ir pad dami verslui umegzti komercinius ryius. iems tikslams pasiekti didinsime finansavim bei reikmingai pl tosime Verslios Lietuvos atstov tinkl agentros samdytus vietos verslo atstovus, turinius patirt ir ryius tikslin se eksporto rinkose bei gebanius suteikti kokybikas paslaugas, verslo kontaktus, suteikti ini apie vietin rink. i nauja praktika teikia daug vili ir yra didelis potencialas tolesnei eksporto pl trai. Konkurencingumo centro, Eksporto akademijos ir kiti projektai (kuri bendra vert apie 52 mln. lit) jau parod savo rezultatyvum. J pagalba gebame pad ti upildyti eksportuojani moni kompetencij trkumus, padedame mon ms susidaryti realistik eksporto pl tros strategij ir pasirengti j realizuoti. Vien Nuo verslo pradios iki eksporto pl tros projekto r muose suteikta 600 viej paslaug krepeli, suteikta 1300 konsultacij ir steigta 100 nauj, eksport orientuot moni. Kuriamas verslo organizacij e-mokym tinklas, gyvendinama Globalios Lietuvos programa, teikiamos konsultacijos eksporto pl tros Skandinavijos rinkose klausimais. Tsime iuos projektus ir didinsime moni, pasinaudojusi iomis priemon mis, skaii. Siekdami didinti Lietuvos moni eksportuojamos produkcijos pridedamj vert pagal Eksporto akademijos model sukursime Prekinio enklo akademij, pad siani eksportuojanioms mon ms transformuotis i pigaus darbo j gos pardav jo produkcijos, paenklintos nuosavu prekiniu enklu gamintoj ir pardav j.

3.2.2 Pritrauksime investicijas, reikalingas Lietuvai

Tsime darom darb pritraukiant investicijas Lietuv. Usienio investicijos pasitarnauja ne tik tuo, kad sukuria darbo vietas. Usienio mon s atnea savo vadybos ir darbo kultr, kompetencij, bendradarbiavimo su universitetais geb jimus, etc. Tod l j poveikis yra gerokai didesnis, nei sumokami mokesiai ar kurtos darbo vietos. Kartu jos augina geriau apmokam darbo viet skaii, kelia darbo viet kokyb, sukuria galimybes pasilyti darbo vietas usienyje besimokantiems ir dirbantiems tautieiams. Svarbu prisiminti, kad aktyviais veiksmais traukiame tas usienio investicijas, kurios nekonkuruoja d l rink su Lietuvos mon mis, t.y. jos nepardavin ja produkcijos anktoje Lietuvos rinkoje. Tokios kompanijos kaip Barclays ar Western Union samdo Lietuvoje darbuotojus, taiau teikia savo paslaugas ar gamina prekes kitoms alims. Taigi atveria Lietuvai eksporto rinkas ir nekonkuruoja su Lietuvos mon mis. iuo metu esame maiausiai finansini paskat teikianti investuotojams alis regione, tokia ir siekiame ilikti, nes norime, kad investuotojai mus rinktsi d l kit motyv, ne d l finansin s paskatos. Taiau pritraukdami Lietuvai reikalingas investicijas, ypating d mes skirsime auktj technologij pramonei. To pasieksime i esm s pertvarkydami egzistuojani paskat investuotojams sistem. Inagrin sime Izraelio patirt, kur investuotojams gamybinius auktj technologij projektus yra siloma parama, atitinkanti priklausomai nuo regiono, iki 5 met j sumokam mokesi vert s. Specifikai stengsim s pritraukti investuotojus i Azijos. Investicij srauto at jimas Lietuvos verslui pad s suprasti kultr, sukurti kontaktus ir ilgainiui imti eksportuoti Azijos alis. Pramonin s investicijos susiduria su sunkumais investuoti d l ilgalaiki teritorij planavimo proces. Per kelet met gerokai supaprastinome tvark, tad pramon s parke ar laisvojoje ekonomin je zonoje investuotojas gali suderinti norim teritorij pakeitim vidutinikai per 30 dien. Utikrinsime,
32

kad toki, paruot greitam sikrimui, privai pramonini teritorij daug t ir investuotojai tur t gaus pasirinkim, atitinkant j poreikius.

3.2.3 Lietuva taps iaur s-Baltijos regiono paslaug centru

Dar 2009 metais suformuluota strategija, pagal kuri turi bti nuosekliai didinamas paslaug eksporto portfelis ir Lietuva tapti iaur s ali paslaug centru, buvo s kmingai gyvendinama. Lietuvoje sikr Barclays, Western Union, CSC paslaug centrai, kurie aptarnauja klientus visame regione ir teikia paslaugas skandinav, angl, vokiei ir kitomis kalbomis. Stiprinsime savo pozicijas ioje srityje, pristatydami Lietuv kaip palanki al tokioms investicijoms, toliau skatinsime kalb mokymsi, specialist ruoim. Didinsime pastangas ir paskatas, siekdami pritraukti mokslinius tyrimus atliekanius padalinius, kad stipr t Lietuvos, kaip iaur s ali inovacij centro, pad tis. Kursime palankesn teisin aplink investuotojams. Teisin aplinka daro didiul poveik investicijoms tiek i usienio, tiek Lietuvos. Praktika, kai iduoti statybos leidimai buvo ataukiami po keleto met ir investuotojas d l toki valstyb s pareign klaid turi prisiimti nuostolius, atbaido nemaai investicij. Tod l nuosekliai tobulinsime teisin aplink, utikrindami Lietuvos ir usienio investuotojus, kad pri mus atitinkamus sprendimus j investicijos bt apsaugotos. Teismai turi nepakankam kvalifikacij nagrin ti sud tingus komercinius ginus, o tai dar vienas labai svarbus netikrumo altinis investuotojams. Skirsime daug d mesio teism mokymams ekonomini gin tema.

3.2.4 Pritrauksime talentus Lietuv

Inovatyvumo dvasia, reikalinga naujoms id joms kurtis ir realizuotis, gali tarpti tik atviroje, tolerantikoje, vairialyp je aplinkoje, kurioje susitinka skirtingos patirtys, isilavinimas ir kultros. Sieksime pritraukti talentus i Baltijos kaimyni, taip pat Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, pasilydami puikias slygas prad ti versl bei palengvintas slygas jiems ir j eimoms gauti vizas ir darbo leidimus. Sieksime, kad Lietuva tapt pirmu pasirinkimu Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos mokslininkams bei entrepreneriams, norintiems steigti, kurti bei realizuoti inovacijas Europos Sjungoje.

3.2.5 Pad sime verslui pasinaudoti Visagino atomin s elektrin s statyba

VAE statyba atveria milinikas galimybes Lietuvos verslui, taiau jomis turime sugeb ti pasinaudoti. Tai didiausias usienio investicij projektas ms regione, ir tai, kad jis vyks Lietuvoje, labai palanku ms verslui. Beveik penki milijardai lit bus ileisti sigyti mediagoms ir paslaugoms i regiono moni. Statybos metu dirbs iki ei tkstani moni. Projektas yra prikausts regiono ir visos Europos moni, kurios nor t savo technologijas ir paslaugas pasilyti ioms statyboms, d mes. Taiau pasinaudoti iomis galimyb mis gal sime tik tinkamai pasiruo. Ms mon s turi pasiruoti atitikti labai auktus atomin s statybos reikalavimus, gauti specifines kvalifikacijas ir sertifikatus. Tam jau turime skyr struktrini fond l , organizuojamos pasiruoimo konferencijos. Tas darbas turi bti tsiamas.

33

Kartu tai Lietuvos verslo lov s valanda. Turime inaudoti labai padid jus usienio moni susidom jim projektu, umegzti partnerystes, gyti kvalifikacijos ir patirties bei gyt kompetencij pasilyti ir eksporto rinkose.

3.3 Kryptis inovatyvios ekonomikos krimas

Lietuva, bdama visateise ES bendrosios rinkos nare, yra atvira ekonomika. Tai atveria ms verslui didiul ES rink, didiausi pasaulyje ekonomin erdv. Kartu ms verslas privalo konkuruoti su visos ES verslu. Po kriz s Lietuvos verslas parod , kad jis sugeba konkuruoti ir laim ti net ir stagnuojanioje ES rinkoje. ioje rinkoje didioji dalis Lietuvos verslo konkuruoja emos ir vidutin s prid tin s vert s segmentuose. Juose varom s su tokiomis spariai auganiomis alimis kaip Indija, Kinija ar Brazilija. Lietuvai yra sunku atremti i ali konkurencij, tod l turime iekoti ni, kurti naujus produktus, technologijas, tobulinti verslo procesus bei modelius ir kitais bdais didinti moni konkurencingum. Tai, kad Lietuva kartu su tokiomis inovatyviomis alimis kaip vedija, Suomija, Vokietija ar Danija priklauso vienam konkurencingiausi pasaulyje iaur s-Baltijos jros regionui, ms verslui suteikia galimybi tapti patrauklesniems pasauliniu lygiu. Bendradarbiavimas su regiono alimis suteikia galimyb verslui perimti inias, geb jimus, kompetencij, mokslui taikyti naujausius metodus, naudotis paangia technologine infrastruktra ir dalyvauti bendruose projektuose. Kai kuriuos pagrindus inovatyvios ekonomikos pl trai turime: didiausias nuoimtis auktj isilavinim turini darbuotoj, geros kokyb s technini disciplin absolvent ruoimas, reformuotas ir rink orientuotas auktasis mokslas, svarus fundamentali tyrim finansavimas. Deja, Lietuva pagal inovatyvumo indeksus ES vis dar yra tarp atsiliekani, nors ir kylani valstybi. Ypa paym tinas labai menkas verslo ind lis mokslinius tyrimus dauguma verslo nemato vert s i toki investicij ir neturi patirties, kaip dirbti su mokslo ir tyrim institucijomis. Jau nuo M.Porterio ymios knygos The Competitive Advantage of Nations vyrauja sutarimas, kad alies geb jimas kurti inovacijas gali bti padidintas per klasterizacijos proces. Daugelis ali bando didinti savo inovacin potencial, taip pat ir bandydamos sukurti klasterius, kuriuose susijungia verslo, mokslo ir vieojo sektoriaus pastangos. Kaip parodyta daugeliu tyrim, tai toli grau n ra lengvas udavinys, kuris pavyksta ne kiekvienai aliai. Egzistuoja begal s nepavykusi projekt ir bevaisi investuot milijard. K matome i daugelio pavyzdi, yra tai, kad inovacijos negimsta tiesiog daugiau investuojant mokslinius tyrimus ar geresn mokslin infrastruktr. Esmin , nors ir nelabai pastebima inovacij mechanizmo dalis, yra inovatyvumo kultra, kuriai sukurti reikia gerokai subtilesni veiksni, nei pastat ir laboratorij pastatymas. Remiantis geriausia pasauline praktika galime teigti, kad valstyb s moksliniams tyrimams skiriamos l os privalo bti proporcingai dalijamos tarp fundamentalij ir taikomj mokslini tyrim srii. iandien, nepaisant valstyb s ileidiam imt milijon lit, reikmingai atsiliekame net nuo Europos Sjungos vidutiniok pagal mokslini tyrim komercializacij bei patent skaii. Sieksime didiausi d mes skirti toms mokslini tyrim sritims, kuriose fundamentiniai ir taikomieji tyrimai sudaro darni sek.

3.3.1 Utikrinsime, kad moksliniai tyrimai veikt versl i tikrj

Lietuva turi didel mokslo potencial, ios mokslo inios gali bti panaudojamas ne tik biotechnologij ar lazeri srityse, bet ir tradicin se pramon s akose. Siekiant i tiksl reikalingas darnus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Tokios partneryst s prielaidos buvo prad tos kurti jau prie kelet met.
34

Per pastaruosius kelet met buvo investuota daugiau nei milijardas lit mokslin infrastruktr. Kitas svarbus udavinys yra utikrinti, kad i infrastruktra i tikro bt inaudojama inovacij diegimui versle. Toliau pl tosime atviros prieigos centrus, kad verslas gal t pasinaudoti sukurta moksline infrastruktra savo poreikiams tenkinti. Universitetai prival s dal l tyrim infrastruktros ilaikymui usidirbti i bendradarbiavimo su verslu. Sieksime, kad naujai kurta ir s kmingai veikianti Mokslo ir inovacij agentra MITA tapt rimtu taikomj mokslini tyrim finansuotoju, vertintoju ir patar ju.

3.3.2 Skatinsime Lietuvos mones bendradarbiauti su mokslo institucijomis

Toliau vykdysime ir pl sime s kming inovacini eki program dalin ilaid kompensavim mon ms, kurios usako mokslini tyrim ar dizaino darbus mokslo staigose. Per i program finansuojami nedideli moni usakymai mokslo ir studij institucijoms, kuriais siekiama atlikti konkret mokslin tyrim, sukurti dizain ar pan. Stebime, kad pasinaudojusios ia programa mon s, kurios anksiau nebendradarbiavo su mokslo staigomis, umezga ilgalaikius ryius su mokslo ir tyrim studij institucijomis, usakin ja naujas paslaugas. Taip pasiekiame, kad mon s pamatyt inovacij naud ir umegzt konstruktyvius santykius su partneriais mokslo ir tyrim studij institucijomis, kurios pad t ias inovacijas kurti.

3.3.3 Skatinsime moni jungimsi klasterius

Lietuvos verslo mon ms yra sunku konkuruoti tarptautin se rinkose. Ypa sunku yra konkuruoti auktos prid tin s vert s ekonomikos segmente, tod l mes toliau pad sime Lietuvos mon ms jungtis klasterius ir tarptautin s vert s krimo grandines, ir taip didinsime j konkurencin pranaum. Per pastaruosius kelet met klasterizacijos programoms buvo skirti daugiau nei imtas penkiasdeimt milijon lit. Jau veikia keletas klasteri pavyzdi, kurie padeda savo mon ms konkuruoti tarptautiniu mastu. Patirtis parod , kad vien infrastruktros finansavimas nesukuria gyvybingo klasterio, o reikalinga kompetencija spartesnei klasteri dinamikai yra reta. Tod l subursime specialistus, turinius klasteri formavimo kompetencijos. i specialist komandos betarpikai dirbs su mon mis ir j tinklais, kad gal tume padidinti klasteri s km s tikimyb. Be to, sieksime, kad Lietuvos verslo mon s, mokslo ir kitos institucijos neapsiribot vien nacionalini klasteri krimu, bet kartu integruotsi tarptautinius inovacij tinklus (klasterius), ir taip bendradarbiaut tarptautiniu mastu. Tod l gyvendinsime tarptautines programas, atverianias Lietuvos verslo ir mokslo atstovams galimybes sijungti tarptautinius inovacij tinklus.

3.3.4 Skatinsime verslo investicijas mokslinius tyrimus, vedanius inovacijas

Lietuvoje investicijos didesn rizik pasiyminius produkt ir paslaug pl tros etapus (ypa moksliniuose tyrimuose ir eksperimentin je pl troje (MTEP) yra deimtis kart maesn s, lyginant su paangi ali kio sektoriais. iai situacijai keisti prie kelerius metus pareng me priemones, kuriomis valstyb dalijasi toki investicij rizika su verslu. Tokiu bdu versl skatiname daugiau investuoti mokslinius tyrimus ir technologin pl tr. Ilaikysime ir pl sime finansavimo priemones, kuriomis valstyb dalijasi rizika su verslu, kuris kartu su mokslu kurs konkurencingus ir turinius aukiausi prid tin vert produktus nuo id jos iki galutinio gaminio ar paslaugos. Tam panaudosime MITA agentrai taikomj tyrim ir komercializacijos finansavimui skirtas l as.

35

Iki iol visos inovacij r mimo formos buvo skirtos r mimui id jos, i kurios gims produktas, kur verslas galvoja, kad gal s parduoti. Gal tume tai vadinti pasilos skatinimu. Paangiose alyse iuo metu vis plaiau taikoma paklausos skatinimo praktika. Valstyb kaip pirk jas usako labai inovatyvius produktus, kuri iuo metu apskritai n ra rinkoje. Tada mon s, siekdamos sukurti tok produkt, yra natraliai priverstos atlikti tyrimus, kurti inovacijas. Tokie pirkimai yra specifiniai, jiems skirtas specifinis ikiprekybini santyki reguliavimas. Sukursime kompetencij ir praktik Lietuvoje prad ti naudoti ikiprekybinius pirkimus inovatyviems produktams sigyti.

3.3.5 Pad sime ms verslui siekti auktesn s pridedamosios vert s

iandien dauguma Lietuvos verslo dirba be nuosav prek s enkl. Tai reikia, kad didiausi dal pridedamosios vert s atsiriekia kompanijos, kurios udeda savo prekin enkl ant pagamintos produkcijos ir j parduoda. Maisto pramon turi puiki savo prek s enkl s km s pavyzdi Ryt rinkose. Sukurti vartotojo atpastam prek s enkl yra ilgas ir imlus resursams darbas. Tod l pad sime verslui investuoti tarptautin rinkodar ir ypa enklodar, ypa sieksime suvienyti gamintojus po nacionaliniais, o ne individualiais enklais. Kaip jau ra me 3.2.1 dalyje, pagal Eksporto akademijos model sukursime Prekinio enklo akademij. Ilgainiui tai leis Lietuvos verslui kurti ir parduoti auktesn s prid tin s vert s produktus ir paslaugas.

3.3.6 Toliau skatinsime Startup pl tr

Toliau pl tosime per i kadencij sukurt ankstyvo inovatyvaus verslo steigimo ekosistem. Per pastaruosius ketverius metus su valstyb s pagalba prad jo aktyviai veikti keletas privai rizikos kapitalo fond. Buvo priimtas kini bendrij statymas, kuris sukuria palankiausi aplink Baltijos alyse tokiems fondams veikti. Ekosistema apima prieig prie finansini altini, inkubatori, auktos kokyb s mentori. Taip kiekvienas, turintis ger verslo id j, gal s j realizuoti, net netur damas pradini finansini resurs ar verslo ini. i sistem reikia toliau pl toti. Jau pad ti pagrindai Baltijos inovacij fondui Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendram fondui su Europos investicij fondu. Turime utikrinti, kad iai sistemai finansavimas nenutrks, o valstyb s l os palaipsniui bus patraukiamos i ios rinkos, uleidiant viet brstaniam privaiam kapitalui. Remdamiesi geriausia pasauline praktika, sukurta Izraelyje ir JAV, parengsime ir gyvendinsime plataus masto inovatyvaus verslo akseleratori program.

3.3.7 Pasinaudosime informacini technologij potencialu inovacij skatinimui

iandien Lietuva inoma pasauliui kaip alis, kurioje yra diegta viena geriausi plaiajuosio tinklo infrastruktr ir vartotojai gali naudotis didiausiais pasaulyje interneto prieigos greiiais. Taiau ie pranaumai infrastruktroje nevirto konkurenciniais pranaumais ekonomikoje elektronini paslaug vairov ilieka nedidel , elektronin prekyba pl tojasi vangiai, etc. Tuo tarpu, kaip rodo usienio patirties analiz , tinkamai pl tojantis IT geb jimams bna stebimas rykus postmis visoje ekonomikoje, takojantis net BVP augim. Stebime tok rezultat, kadangi valstyb susikoncentravo IT infrastruktros pl tojim, taiau nebuvo sukurtos slygos ir paskatos pl toti IT produktyvaus panaudojimo btin veiksn Lietuvai pritaikytas aplikacijas ir turin. Valstyb vis dar
36

uima nema dal rink, kuriose gali veikti verslas. D l ribotos kompetencijos ir viej pirkim procedr apriboto lankstumo valstyb perka paslaugas ir informacines sistemas gerokai brangiau, j diegimo laikas gerokai ilgesnis, nei tai daro verslas. Tarp tiek jo ir usakovo vyrauja santykis perkuparduodu, kuriame vis projekto dizain ir rizik prisiima usakovas. Sukurtos informacin s sistemos negauna l j tobulinimui, kas yra btina bet kokiai informacinei sistemai. D l tokios situacijos verslo krybiniai geb jimai gerokai nukenia. Verslas netenka galimyb s kurti gyv informacini sistem ir prisid ti prie j eksploatavimo, tad prarandamas kompetencijos auginimo potencialas, galimyb atgaivinti IT rinkas, galimyb kurti eksporto potencial turint versl. Tod l toliau pertvarkysime valstyb s IT politik, vis pirma siekdami atsisakyti perku-parduodu santykio. vesime vieosios ir privaios partneryst s elementus, kviesdami versl dalyvauti projektuose partneriais, o ne pardav jais, ir taip savo kompetencija pad ti vieajam sektoriui sprsti sud tingas problemas. Jei projektas neturi komercinio patrauklumo, darysime tokius konkursus, kurie suinteresuos dalyvaujanias mones tinkamai gyvendinti projektus, o ne tiesiog atlikti projekt pavyzdiui, sumok dami verslui u kiekvien nufotografuot paeid j, o ne tik u foto rangos instaliavim.

3.3.8 Atversime valstyb s duomen skryni

Valstyb ileidia imtus milijon kurdama e-paslaugas, kuri analogai versle kuriami iki deimties kart pigiau ir kokybikiau. Kartu nesuteikiamos galimyb s vystytis IT verslo kompetencijoms, nes Lietuvos IT rinkos dalis yra sunaikinta valstybini usakym. iuo metu gausyb valstyb s institucij renka duomenis, kurie vieai yra pateikiami tik apibendrintai. Tad toki duomen baz s potencialas nepanaudojamas. Vyriausyb imsis OpenGov Atviri vyriausyb s duomenys iniciatyvos. Jos r muose visi duomenys (iskyrus asmens duomenis ir saugomus duomenis), kuriuos renka valstyb s institucijos, bus publikuojami vieai kompiuteriui skaitomais formatais. i mas duomen verslas gal s naudoti kaip tinkamas, transformuodamas, vizualizuodamas, kurdamas paslaugas, reikalingas j vartotojams. Tokiu bdu sukursime didiul vidin rink verslui, o valstyb gal s sukoncentruoti d mes svarbesnius udavinius. Vyriausyb , prie kurdama galiniam vartotojui skirt e-paslaug, sipareigos pasitikrinti, ar ios paslaugos negal t sukurti rinka. Prioritetikai finansuosime tik nacionalinius e-projektus. Lietuva, savo dydiu bdama panai didel s alies nedidel miest, neturi vaistyti l panaiems projektams skirtingose savivaldyb se ar institucijose, kurie turi daug bendr vardikli. Skatinant atviros Vyriausyb s projekt krim kursime priz fond, kur gaus startupai, kuriantys paslaugas i valstybini duomen.

3.4 Kryptis darnios bendruomen s krimas

Darnios bendruomen s, kurioje der t bendruomen s nari skirtingi interesai, krimas yra sunkiai apiuopiama sritis. iai sriiai buvo skiriama per maai d mesio, o ji turi ypatingos takos verslo pl trai. Pasitik jimo kultra, kitaip dar vadinama socialiniu kapitalu, ekonomikoje turi labai svarbi reikm. Socialinis kapitalas tai pasitik jimo tradicija, sutepanti visuomen s mechanizm ir leidianti jam funkcionuoti. Pasitik jimo trkumas pasireikia daugeliu aspekt. Matome Lietuvos mones, nesugebanias dirbti kartu tam, kad gal t s kmingai eksportuoti dideles rinkas, kuriose ms mon s tiesiog per maos. Stebime sunkiai vykstant klasterizacijos proces negeb jim
37

sutelkti bendr pastang auktesn s prid tin s vert s produkt krimui. Matome, kad yra bijoma globalios konkurencijos, bijoma permain, kuri reikalauja ekonomikos konkurencingumo ikiai ir t.t. Valstyb s institucijos, verslas, vairios bendruomen s danai jauiasi ir elgiasi lyg amini prieai, kuri siekiai nesuderinami, apgaubti nuolatinio abipusio nepasitik jimo. Versl priirinios institucijos traktuoja versl kaip potencialius paeid jus, kuriems neturi bti pasigail jimo. Visuomenei valdia atrodo kaip antstatas, dirbantis prie jos interesus ar visikai jais nesirpinantis. Visuomen laiko versl nesiningu, neetiku. iniasklaida intensyviai palaiko ias nuotaikas. Ir, deja, tam yra daug prieasi. Tad pasitik jimo kultros, kuri leist visuomenei tur ti bendr tiksl, labai trksta. Siekiant veikti pasitik jimo deficit negalime laukti, kada jis inyks savaime, nes jis destruktyviai veikia vis visuomen. Emigracijos mastai yra didele dalimi su tuo susij. Manome, jog tam, kad visuomen je rastsi daugiau pasitik jimo, kakas t pasitik jimo kredit turi suteikti. Negalime pareikalauti daugiau pasitik jimo i kit. Turime prad ti nuo savs. kart nuo valdios, nuo ms valstyb s institucij. Tad visas ms programos silomas priemones persmelkianti yra darnios bendruomen s krimo kryptis. Visomis taikomomis priemon mis siekiame, kad jos kurt darni visuomen s aplink, skatint pasitik jimo santykius tarp visuomen s, verslo ir valdios.

3.4.1 Pasitik jimas verslu versl priirini institucij pertvarkoje

Versl priirini institucij pertvarkos esm yra pasitik jimas institucijomis ir verslu. Tai kelias, kuriuo einant iki iol buv prieingose barikad pus se verslas ir prieiros institucijos gali suprasti, kad yra reikalingi vienas kitam, vienas kitam padeda atlikti bendr misij. Reformos metu jau pasiek me: Paskelbta pirm met deklaracija, kuria institucijos sipareigojo nebausti pirmameio verslo, o j konsultuoti; vesta dviej dat taisykl , kuria nustatoma, kad nauji reguliavimai verslui sigalioja tik dviem datom per metus gegu s 1 d. ir lapkriio 1 d., apie tai paskelbus ne v liau kaip prie tris m nesius, kad verslas susp t pasiruoti; Prad ti patikrinimai pagal klausimynus, kuriuose atrinkti svarbiausi teis s akt reikalavimai. Tik u j paeidim gali bti baudiama. iais metais jau daugiau nei pus patikrinim atlikta klausimyn pagalba; Diegiamas rizikos valdymas, pagal kur turi bti tikrinami rizikingi verslai, o neriziking tikrinimas retinamas; Paskelbta deklaracija d l maareikmi enklinimo paeidim u tokius paeidimus verslas nebus baudiamas. Pertvarkos metu keiiami ne teis s aktai (nors ir j keitimas kartais reikalingas), o prieiros institucij vadov ir darbuotoj poiris bei paties verslo poiris institucijas. Per dvejus metus intensyvaus darbo akivaizdiai matomi teigiami pokyiai. Rekordinis 2011 metais steigt moni skaiius parodo ir tai, kad visuomen mato, jog valstyb s institucij poiris versl keiiasi. Taiau is kultros keitimo darbas n ra baigtas. Jis privalo bti tsiamas, kad kiekvienas inspektorius suprast savo misij ne kaip baud jo, o kaip pad j jo ir konsultanto, kurio tikslas yra utikrinti visuomen s ir vartotoj saugum, etc.

38

3.4.2 Kursime pasitik jim valstybe, kuri laikosi savo odio

Visuomen je turime sikerojus nepasitik jim valstyb s sprendimais. Tam bta daug prieasi. Taiau nepasitik jimas institucijomis yra viena svarbi problem, kurias turime isprsti, jei norime gyventi klestinioje alyje. Dviej dat taisykl , kai visi verslo slygas keiiantys teis s aktai sigalioja tik gegu s 1 d. ir lapkriio 1 d., o ne bet kuri met dien, yra ingsnis ta kryptimi. Taiau dar turime utikrinti, kad visos institucijos be iimi laikytsi i taisykli. ias nuostatas tvirtinant statym jau pateik me Seimui. Jau pateik me Seimui pav luot mok jim statymo projekt, kuris numato, kad valstyb privalo atsiskaityti su verslu per 30 dien, antraip privalo mok ti dideles baudas ir delspinigius. Tai bus sunku gyvendinti, taiau privalome tai padaryti, siekdami parodyti lygiaverius santykius su verslu.

3.4.3 Licencij idavimas pasitik jimo pagrindu

Iki iol licencijos buvo iduodamos nepasitik jimo pagrindu. T.y. verslas, visikai sikrs ir pasiruos veikti, prival davo laukti 30-60 dien, kol jo dokumentai bus patikrinti ir jam bus leista veikti. Tur kim omeny, kad tuo metu verslui jau kaupiasi banko palkanos u nupirkt rang ir jis negali darbinti darbuotoj, kuri reik s prad jus veikti. D l tokios nepasitik jimo tvarkos Lietuva praranda 700-2000 darbo viet bei ne maiau kaip 0,02% BVP kiekvienais metais. Keiiame licencij idavim pasitik jimo tvark. Nerizikingiems verslams licencijos bus iduodamos kit dien nuo praymo pateikimo. Taiau didel rizik keliantiems verslams iliks grieta iankstinio patikrinimo tvarka. Tam, kad visikai gal tume realizuoti sumanym, prival sime standartizuoti licencij idavimo tvark ir pakeisti visus statymus, nustatanius licencij idavim.

3.4.4 Investuotojai integruojami Lietuvos visuomen s socialin audin

Investuotojus, iekanius alies sikurti, galime suskirstyti dvi grupes. Tai investuotojai, iekantys palankiausios alies, suteikianios daugiausia lengvat. Paprastai pasibaigus investicijos ciklui jie ima iekoti kitos palankiausios alies. Kita grup tai investuotojai, kurie sikuria ilgam ir siekia pagerinti aplink, kurioje dirba, tam, kad ji atitikt j ilgalaikius lkesius ir poreikius. Mes siekiame pritraukti btent tokius ilgalaikius investuotojus. Kuriame jiems socialin s atsakomyb s paskat sistem, pagal kuri investuotojai, gaunantys finansines paskatas, tur s dal l investuoti u mon s rib universitetus, ligonines, kultrinius ar labdaringus projektus. Taip utikrinsime, kad investuotoj mon s integruotsi Lietuv ir ia sitvirtint ilgam.

3.4.5 Skatinsime verslo savireguliacij

Visuomen je ir verslo bendruomen je vis dar yra labai sigal js geidiamo efektyvaus valstybinio reguliavimo mitas, kai tikima, kad valstyb paj gi utikrinti vis gamini ir paslaug kokyb, apsaugoti vartotoj nuo vis manom gr smi. Taiau, kaip stebime isivysiusiose alyse, tokiose kaip Jungtin Karalyst ir Nyderlandai, valstyb aikiai supranta, kad jos resursai yra riboti, ir juos ji turi panaudoti svarbiausioms funkcijoms utikrinti, tame tarpe saugoti nuo didiausi gr smi gyvybei ir sveikatai, etc. Vartotojai turi suprasti,
39

kad valstyb jiems negarantuoja kokyb s kokyb garantuoja ir u j atsako mon s, tad vartotojas pats turi prisiimti atsakomyb u savo priimamus sprendimus. Kita vertus, matome sitvirtinusi verslo rinkos dalyvi siek panaudoti tok valstybin reguliavim sumainant konkurencij, sukuriant naujiems rinkos aid jams barjerus eiti rink. Tai ypa skausminga maosioms kompanijoms, kadangi santykin reguliavimo nata joms didiausia. ES ir JAV jau nuo seno susiformavusios verslo savireguliacijos tradicijos, kurios tam tikrose srityse padaro valstybin reguliavim nebtin. Tai prisideda prie darnios, pasitik jimu grstos bendruomen s pl tros. Tad ir toliau veiksime pagal nuostat, kad valstybinis reguliavimas yra kratutin priemon . Iki jos imantis skatinsime versl kurti savivaldos organizacijas, kurios realiai imt veikti ir taikyt sankcijas u savo nari netinkam elges. Remsime ir aktyviai bendradarbiausime su tokiomis verslo savivaldos organizacijomis. Kaip geras pavyzdys pamin tinas sprendimas, kad u profesinius paeidimus iniasklaidos priemon s tam tikr laik nebegali dalyvauti vieuosiuose pirkimuose, o profesinius paeidimus nustato ir urnalist savivaldos organizacijos. Taip valstyb s politika sustiprina savivaldos efektyvum.

3.4.6 Skatinsime bendrovi valdysenos diegim versle

Bendrovi valdysena (ang. Corporate governance) kompanij gero valdymo praktika, susijusi su investuotoj teisi apsauga, informacijos atskleidimu ir valdyb formavimu. Tyrimai rodo, kad investuotojai sutinka mok ti veik 30 proc. daugiau u kompanij, sidiegusi bendrovi valdysenos praktik, nei u analogikus finansinius rezultatus turini kompanij be tokios praktikos. Geras valdymas kartu yra ir skaidresn s veiklos, efektyvesni sprendim bei maesn s rizikos instrumentas. Tokia mone gali labiau pasitik ti tiek kiti verslai, tiek ir valstyb s institucijos. iuo metu Vyriausyb je svarstomas Akcini bendrovi statymo pakeitimas, kuris leis efektyviau veikti bendrovi valdyboms, lengviau jas formuoti ir apmok ti u darb. Vis d lto bendrovi valdysenos kultros privaiame versle dar labai trksta. Valstyb s valdom moni reforma, siekianti gyvendinti ger valdymo praktik valstybin se mon se, veikia kaip katalizatorius privaiam verslui. Achemos paskirta nepriklausom nari valdyba, vadovaujama vieno garsi Danijos verslinink, yra puikus toki pokyi pavyzdys. Matome augant verslo vadov ir savinink susidom jim ia praktika ir galimyb mis pritaikyti j savo versluose. Tad imsim s priemoni, parodani privaiam verslui tinkam valdyb funkcionavimo naud pavyzdiui, mon s, turinios valdybas su nepriklausomais nariais, gaus maesn s rizikos vertinimus prieiros institucij sistemose, jos gaus papildomus balus pretenduojant struktrin s paramos l as.

4. Baigiamosios nuostatos
ioje programoje vardintos darb kryptys ir konkrets darbai, kurie turi bti daromi siekiant didinti ilgalaik Lietuvos ekonomikos konkurencingum. Tai jokiu bdu n ra baigtinis sraas darb, kuriuos turime padaryti. Taiau norime atkreipti d mes, kad tarp i darb nepamatysite sidabrin s kulkos vieno recepto, kuris padarys stebukling poveik ekonomikos raidai. Lietuvos ekonomika, gerokai sustipr jusi po 2009 met kriz s, iandien yra konkurencinga, ji gali atlaikyti ne vien audr. Taiau lygindami save su ilgesnes tradicijas turiniomis alimis, tokiomis kaip Nyderlandai ir Didioji Britanija, matome, kad daug kur dar turime pasitempti. Btent daugelyje srii turime nuosekliai ir kantriai dirbti, kad ger t ms galimyb s konkuruoti ir augt gyvenimo lygis.
40

Raydami program steng m s vengti abstraki ger nor. Be jokios abejon s visos partijos nori paskatinti darbo viet krim ir ms moni eksport. Taiau kaip efektyviai pavyksta tuos norus realizuoti, yra esmin skiriamoji linija tarp t, kurie apsiriboja bendrybi paadais, ir t, kurie daro konkreius darbus ir sipareigoja konkretiems darbams. Ms darb planas gimsta i ms pastarj met patirties, tod l skiriasi nuo kit partij pateikiamo bendrybi srao: rpintis darbo vietomis ar smulkiu ir vidutiniu verslu. Planai stiprinti ekonomik bus beveriai, tik graios svajon s apie konkurencing Lietuv, jei negeb sime j gyvendinti. Prisiminkite, kad smulkaus ir vidutinio verslo pl tra buvo prioritetas kiekvienai vyriausybei, taiau tik iandien gyvendinamos rykios permainos versl priiriniose institucijose ir Maosios bendrijos teisin s formos sukrimas yra konkrets ingsniai, palengvinantys smulkaus verslo veikim. Pateiktiems planams realizuoti reikalinga kompetentinga politin komanda ir efektyvus, gerus gyvendinimo geb jimus turintis vieasis sektorius. Tod l btina reformuoti viej administravim, utikrinant, kad jis sugeb t pritraukti ir ilaikyti talentus. Efektyvus vieasis sektorius turi galimybes skatinti ir pokyius privaiame sektoriuje, skatinti keistis jo kultrai, k parod ir prasid jusi valstyb s valdom moni reforma. Tad su optimizmu velgiame ateit, kurioje kartu kursime ms valstyb s ir jos moni gerov.

41

ENERGETIN NEPRIKLAUSOMYB IR ENERGETINIS SAUGUMAS 2012-2016 M. IR LAIKOTARPIU IKI 2020 M. 1. Paveld ta energetin priklausomyb
Lietuva po 1990 m. kovo 11 d. pasiek politin nepriklausomyb nuo Rusijos, o tapusi NATO ir Europos Sjungos nare usitikrino karinio ir ekonominio saugumo garantijas. Taiau Lietuvos energetika iliko integruota i Rusijos perimt imperin SSRS energetikos sistem ir yra visikai priklausoma nuo jos valstybini monopolini energijos tiekimo kompanij. Lietuvos elektros perdavimo sistema teb ra sud tin sinchronikai veikianios Ryt sistemos IPS/UPS dalis. I ios sistemos Lietuva importuoja apie 2/3 suvartojamos elektros energijos. Nuosavi bazinio elektros generavimo paj gumai Lietuvos elektrin se vos ne absoliuiai priklausomi nuo i monopolinio Ryt tiek jo importuojamo nuolat branginamo ikastinio kuro. 2001-2009 m. laikotarpiu, kai ms partija nebuvo valdioje, Nacionalin je energetikos strategijoje numatyti energetikos sistem europin s integracijos projektai nebuvo gyvendinami, nes to laikotarpio Lietuvos energetikos politikai stipri tak dar su neskaidria Rusijos energetikos sistema privaiais interesais glaudiai susijusios grupuot s energetikoje ir asmenys valstyb s valdios aparate. 2001 m. vasario 7 d., kai Vyriausybei vadovavo R.Paksas, buvo pasiraytas Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Estijos elektros bendrovi (BRELL) susitarimas, tvirtinantis Lietuvos elektros perdavimo sistem posovietin energetin sjung, tod l net prietaraujantis Konstitucijai. Vakar skirstomieji tinklai buvo perleisti privaios Vilniaus prekybos finansin s grup s rankas specialiai sudarytomis palankiomis slygomis, jai sudaryta galimyb i to pasipelnyti imtais milijon lit. 20032004 m. tuometin A.M.Brazausko Vyriausyb Lietuvos dujas kartu su magistraliniais dujotiekiais labai pigiai pardav E.ON Ruhrgasui ir Gazpromui. Art jant Ignalinos atomin s elektrin s antrojo bloko udarymo terminui ir Gazpromui diktuojant dideles duj kainas, tuometin Vyriausyb prad jo rpintis strateginiais energetikos projektais. 2007 m. Seime sausio m n. priimta nauja Nacionalin energetikos strategija, o liepos m n. naujos atomin s elektrin s statybai teisin pagrind suteikiantis statymas. Taiau buvo sukurta Leo LT bendrov , kurios dalyve tapo tos paios Vilniaus prekybos finansin s grup s valdoma NDX energijos. Bendrov Leo LT tiesiogiai nesipareigojo ir neketino pastatyti nei atomin s elektrin s, nei elektros jungties su Europos tinklais, taiau jai buvo perleistos viso energetikos sektoriaus valdymo teis s ir sudarytos naujos galimyb s Vilniaus prekybos finansinei grupei pasipelnyti. 2007 m. pabaigoje tuometin G.Kirkilo Vyriausyb prad jo Europos Komisijai kelti klausim d l Ignalinos AE II bloko saugaus eksploatavimo pratsimo dvejiems metams, taiau Europos Komisija nesutiko d l to der tis. Tod l prie Usienio reikal ministerijos steigta derybin grup ved intensyv dialog su Europos Komisija d l Lietuvos ir kit Baltijos valstybi apsirpinimo elektros energija problem po Ignalinos AE II bloko sustabdymo ir pareng bendr reikaling gyvendinti projekt plan. 2008 m. Vyriausyb ir Seimas pri m svarb sprendim d l Lietuvos ryto gyvendinti Europos Sjungos Treij energetikos teis s akt paket, apimant duj ir elektros energijos vertikali monopolij suskaidym atskiras mones, atskiriant energijos perdavimo (generavimo), paskirstymo ir tiekimo veikas ir atitinkam nuosavyb.

42

2. Esminis strateginis proveris 2009-2012 metais

2008 m. Seimo rinkimus TS-LKD jo su savo Veiklos 2009-2012 m. programa, kurioje usibr strateginius tikslus rytingai mainti ir galop visikai panaikinti Lietuvos energetin priklausomyb nuo Ryt monopolisto ir izoliacij nuo Europos, gyvendinti strateginius projektus ir kompleksikai integruoti Lietuvos energetikos sektorius Europos Sjungos energetikos sistemas ir Europos rink, ir tokiu bdu sustabdyti energijos kain natos did jim vartotojams. TS-LKD vadovaujama Permain koalicija ir naujoji Vyriausyb steig Energetikos ministerij ir, nebodamos esamos pad ties isaugojimu suinteresuot j g didiulio pasiprieinimo, nuo pat 2009 m. rytingai prad jo vykdyti energetin s nepriklausomyb s didinimo ir energetinio saugumo vartotojams utikrinimo politik, m si esmin s energetikos sistem struktrin s pertvarkos bei svarbiausi energetikos sektori europin s integracijos projekt gyvendinimo. 2009-2012 met laikotarpiu Lietuvos Vyriausyb ir Energetikos ministerija: likvidavo visuomen s interesams netarnavusi Leo LT bendrov ir sugrino valstybei elektros energetikos sektoriaus valdym; s kmingai ubaig derybas su Europos Komisija d l Baltijos energijos rinkos jungi plano (BEJP/BEMIP), pasiek , kad plan patvirtint Europos Sjunga ir kad jis tapt ES energetikos integralios infrastruktros pl tros strategijos sud tine dalimi; pasiek Europos Sjungos sprendim iki 2015 m. panaikinti Baltijos valstybi energetin izoliacij gyvendinant BEJP/BEMIP numatytus energijos jungi projektus; pasiek , kad Europos Taryba suteikt Europos Komisijai mandat kartu su Baltijos valstyb mis der tis su Rusija ir Baltarusija d l Baltijos valstybi elektros energetikos sistem ryi ir energijos main su Rusijos IPS/UPS laipsniko pertvarkymo iki galutinio perjungimo sinchroniniam sujungimui su kontinentin s Europos sistema, ir tai tapo ES bei Baltijos valstybi bendros atsakomyb s reikalas; kartu su vedija Baltijos jroje prad jo tiesti elektros kabel, sujungsiant Skandinavijos ir Baltijos elektros perdavimo tinklus; kartu su Lenkija atliko planavimo ir parengiamuosius darbus, reikalingus prad ti elektros linijos, sujungsianios Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo tinklus, statyb; steig elektros bir, kartu su Latvija ir Estija kuria bendr konkurencing Baltijos elektros rink; pasirinko Visagino regionin s atomin s elektrin s strategin investuotoj Japonijos Hitachi bendrov ir su ja kartu didina projekto vystymo dirb; m si vykdyti duj sektoriaus pertvark gyvendinant III energetikos paketo reikalavimus d l dujotieki nuosavyb s atskyrimo; s kmingai gyvendina suskystint gamtini duj terminalo-laivo projekt, kuris bus ubaigtas 2014 m. Pl tojant atsinaujinani energijos itekli naudojim, bendra instaliuot biokuro katil galia 2011 m. pasiek 710 MW, ir taip gaminama 20 proc. centralizuotai tiekiamos ilumos. Elektros energijos gamyba biomas s j gain se padidinta nuo 60 GWh 2008 m. iki 240 GWh 2011 m., v jo j gain se atitinkamai nuo 130 GWh iki 470 GWh. Atsinaujinani energijos itekli dalis padid jo nuo 5 proc. 2008 m. iki 12,6 proc. 2011 m. viso alies elektros suvartojimo. Taupant ilumin energij 2009-2011 m. su ES finansine parama buvo renovuota ir 2012 m. toliau renovuojama daug viej pastat mokykl, dareli ligonini ir kt. Kadangi koalicin je Vyriausyb je ne ms kontroliuojamos Aplinkos apsaugos ministerijos buvo parengtas kitoks, nei TSLKD programoje 2009-2012 m. numatytasis gyvenamj nam renovacijos finansavimo modelis, nors
43

ir kelet kart tobulintas, negijo alt nam gyventoj pasitik jimo, ir iam tikslui ES skirtos didiul s paramos l os nebuvo pakankamai inaudotos.

3. Energetikos strateginiai tikslai ir pl tros kryptys

Strateginis tikslas gyvendinti Lietuvos energetin nepriklausomyb atpalaiduoti Lietuvos energetikos sistemas nuo priklausomyb s posovietin ms energetikos Ryt sistemoms, nuo monopolinio energijos itekli tiek jo ir jo diktato, usitikrinti tiekimo alternatyvas, integruoti energetikos sistemas Europos infrastruktros sistemas ir tuo galutinai gyvendinti Kovo 11-j tautos pasirinkt visik nepriklausomyb ir v lesn integracijos europines ir transatlantines struktras geopolitin apsisprendim. Strateginis tikslas gyvendinti energetin saugum utikrinti visiems vartotojams perkamomis kainomis prieinam ir patikim energijos tiekim pl tojant tvari, kompleksin ir subalansuot energetik, pagrst konkurencing energijos altini ir tiekimo keli vairove, vartotoj pasirinkimo laisve konkurencijos rinkoje slygomis. Pagrindin s Lietuvos energetikos sektori pl tros kryptys strateginiams energetikos tikslams pasiekti yra tarpusavyje susijusios ir turi ilikti tokios paios, kaip ir 2009-2012 m. laikotarpiu: darni energetikos sektori pl tra;

Lietuvos energetikos infrastruktr ir sistem visikas integravimas Europos Sjungos energetikos infrastruktras ir sistemas; investicij inovacijas energetikos sektoriuose skatinimas; energijos altini vairov s didinimas;

naftos ir duj naudojimo esminis sumainimas ir maksimalus atsinaujinani energijos altini panaudojimas; apsirpinimas ES rinkoje konkurencingais nuosavais energijos itekliais; iorini energijos altini, tiekimo ir energijos main alternatyv usitikrinimas.

Strateginiams tikslams pasiekti reikalingas bendras parlamentini partij ir visuomen s supratimas, sutarimas ir parama strategini sprendim ir projekt nuosekliam gyvendinimui. TS-LKD tvirtai pasisako u tai, kad vietoje atsinaujinani altini energetikos priepastatymo branduolinei energetikai pagal visuomen suprieinant princip u arba prie bt vadovaujamasi vienijaniu principu u ir u, pasisako u abiej energijos altini panaudojim, kadangi j abiej panaudojimas sumains ikastinio organinio kuro naudojim ir atmosferos taros mokesius, pad s spariau ir efektyviau pasiekti strategini tiksl.

4. Pagrindin s nuostatos ir strateginiai sprendimai

Strateginis udavinys ilumin s energijos sektoriuje bent perpus sumainti pastat ildymo ilaidas. udavin reikia gyvendinti dviem strategin mis kryptimis: renovuojant altus namus ir dujas ilumos gamyboje pakeiiant perpus pigesniu vietiniu biokuru, jo dal kuro balanse padidinant nuo dabartini 20 % iki 60-70 %. Greta ilumos sektoriaus katilini per jimo prie biokuro, atsinaujinantys energijos itekliai taip pat turi bti kur kas plaiau naudojami elektros energijai gaminti, iki 2015 m. prie bendrojo elektros perdavimo tinklo prijungt galingesni kaip 30 kW v jo elektrini sumin gali padidinant iki 500
44

MW, biokuro elektrini iki 355 MW, hidroelektrini iki 141 MW, saul s viesos energijos elektrini iki 10 MW. Primename, kad TS-LKD 2008-2012 m. programoje numatytas organizacinis gyvenamj nam renovavimo modelis grindiamas valstybini ilumos taupymo moni dalyvavimu taikant Pasaulio banko rekomenduot princip, kad gyventojui tenkanti kredito renovavimui dalis per projekto atsipirkimo laikotarp padengiama jo sutaupom metini energijos kat ribose su bent nedideliu efektu gyventojui. Duj tiekimo sektoriuje 2014 m. Klaip doje bus rengtas iki 4 mlrd. m3 per metus naumo plduriuojantis suskystint gamtini duj terminalas, nutiesta trkstama dujotiekio iedo atkarpa Jurbarkas-Klaip da ir pastatyta poemin duj saugykla Syderiuose. Tokiu bdu duj tiekimas vis Lietuvos region vartotojams taps patikimas. Iki 2015 m. bus restruktrizuotos Lietuvos dujos ir atskirtos bendrov s veikos bei nuosavyb pagal ES teis s aktus. Tokiu bdu bus sukurta duj rinka, kurioje vartotojai sigis dujas ymiai palankesn mis kainomis. Pagal ES strateginius sprendimus apie 2020 metus Baltijos valstybi tinklai per Lenkij bus sujungti su Vokietijos ir Danijos tinklais ir bus sukurta Baltijos jros ES regiono duj rinka, turinti daugiau duj tiekimo alternatyv. Elektros energetikos sektoriuje numatome iki 2020 met visikai atpalaiduoti Lietuvos elektros energetikos sistem nuo priklausomyb s posovietinei IPS/UPS elektros energijos sistemai, Lietuvos sistem visaveriai integruoti Europos Sjungos elektros perdavimo sistem ir elektros energijos rink, pereiti nuo dominuojanio bazinio elektros generavimo naudojant ikastin kur (dujas ir mazut) prie generavimo naudojant branduolin energij ir atsinaujinani altini energij. Visagino atomin elektrin (VAE), kuri reikalinga pakankam ir konkurencing nuosav bazinio elektros generavimo paj gum sukrimui Lietuvos ir ES Baltijos valstybi (LT-BV ) regiono energijos sistemoje, kaip ir anksiau veikusi IAE, gal s funkcionuoti tik LT-BV sistemai sinchronikai veikiant su gerokai didesn s galios elektros perdavimo sistema ir i jos gauti, VAE reaktoriui isijungus, sistemos stabilumui reikalingus pirminius (momentinius) galios rezervus (tenkinti vadinamj N-1 kriterij). VAE tarnaus Lietuvos energetiniam saugumui tik tapdama ES energetikos erdv s elektrine, integravus Lietuvos (ir Baltijos valstybi) elektros perdavimo sistem Europos Sjungos kontinentin s dalies elektros perdavimo KEEP dani sistem. Jeigu ta sinchronizacija nebt gyvendinta ir VAE veikt RAO JES dani sistemoje, ji visam laikui integruot Lietuvos elektros energetik posovietin Ryt energetikos erdv, bt paeistas Konstitucinis Aktas D l Lietuvos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas ir padaryta nepataisoma ala nacionaliniam saugumui. Tod l VAE statyba neatsiejama nuo elektros perdavimo sistemos sinchronizavimo su kontinentin s Europos elektros perdavimo (KEEP) sistema. 2015-2020 m. laikotarpiu lygiagreiai su VAE statyba Lietuvos-Baltijos elektros energetikos sistemos turi bti parengtos sinchroniniam veikimui su KEEP sistema ir prad ti su ja sinchronikai veikti iki VAE eksploatacijos pradios. Lietuvos elektros energetikos sistemos sijungimas Europos Sjungos kontinentin s dalies elektros perdavimo (KEEP) sistem sinchroniniam veikimui yra visaapimantis aukiausio prioriteto projektas kertinis energetin s nepriklausomyb s akmuo. is projektas turi bti tvirtintas atskiru statymu, o visi kiti elektros energetikos sistemos infrastruktros projektai, skaitant Visagino atomin s elektrin s (VAE) ir tarpsistemini jungi su KEEP sistema projektus, turi bti vystomi taip, kad kompleksikai utikrint elektros energetikos sistemos integravim KEEP sistem sinchroniniam veikimui. Sinchroninis Lietuvos-Baltijos elektros energetikos sistemos veikimas su ES KEEP sistema bus naudingas Lietuvos energijos vartotojams, nes sudarys slygas Baltijos regiono EPS sistemos operatoriams naudotis visais pilnutin s naryst s ENTSO-E privalumais KEEP sistemos elektros rinkoje, tuo utikrinant vartotojams prognozuojamas ir palankesnes kainas.

45

Ankstesn se sinchronizacijos galimybi studijose buvo daromos preliminarios ivados, kad vienos Lietuvos elektros jungties su kontinentin s Europos elektros tinklais nepakaks. Pasirinkus Visagino AE 1300 MW galingumo reaktori, sinchronizavimui su KEEP sistema reik s dviej didelio galingumo tarpsistemini kintamosios srov s jungi ir papildomai panaudoti kitas technines galimybes. Tod l kartu su LitPol Link-1 jungties su Lenkijos tinklais statyba, sutarus su Lenkija, reikia su Europos Sjungos parama neatid liotinai vystyti antrosios jungties LitPol Link-2 projekt ir j gyvendinti iki 2020 m. Pastaius pastarj jungt LitPol Link-1 srov s keitiklis Alytuje tur s bti perjungtas prie tarpsistemin s jungties su IPS/IPS tinklu Baltarusijoje. Kadangi Europos Sjunga ir Rusija pripasta, kad Lietuvos-Baltijos elektros energetikos sistemos veikimu pagal BV energetikos bendrovi 2001 m. vasario 7 d. pasirayt BRELL susitarim nesuderinamas su integracija Europos Sjungos sistemas ir elektros energijos rink, Lietuva kartu su Europos Komisija, Estija ir Latvija nuo 2012-2013 m. turi pagal ES patvirtint mandat vesti derybas su Rusija d l energijos main tarp Baltijos valstybi ir Rusijos-Baltarusijos elektros perdavimo sistem reglamentavimo pagal ES taikomas taisykles. BRELL susitarim tur s pakeisti ES-Rusijos susitarimas, numatantis BV elektros energetikos sistemos perjungim sinchroniniam veikimui su KEEP sistema iki 2020 m. Rusija be joki tarptautinio saugumo garantij, gyvendindama Visagino atominei elektrinei akivaizdiai alternatyv Baltijos atomin s elektrin s (BAE) projekt Karaliauiaus srityje, prie pat Lietuvos sienos, ir deklaruodama tiksl tiekti ios elektrin s energij Europos Sjungos alims, turi isprsti srities elektros perdavimo sistemai d l ypa didelio BAE galingumo kylanias problemas. Jeigu Visagino atomin s elektrin s ir (arba) Lietuvos-Baltijos elektros perdavimo sistemos sinchronizavimo projekt gyvendinimas bt sutrukdytas ar net sulugdytas, Lietuvai gr st likti priklausoma nuo elektros importo i BAE ir reintegruota posovietin IPS/UPS sistem. Mes numatome, kad Baltijos valstyb ms sinchronizuojantis su KEEP sistema, Rusija turi reali galimyb savo interesus patenkinti ne konfrontuodama su Baltijos valstybi energetikos europine integracija, bet, utikrindama skaidrum ir aukiausius tarptautinius BAE branduolin s saugos reikalavimus, Karaliauiaus srities elektros energetikos sistem taip pat sinchronizuodama su KEEP sistema bei pertvarkydama j pagal dalyvavimo ES elektros energijos rinkoje standartus. Lietuva tokiems Rusijos sprendimams gal t pritarti. *** Mes, T vyn s sjunga-Lietuvos krikionys demokratai, turime politin s valios ir, siekdami Tautos galiojim naujai 2013-2016 m. kadencijai, esame pasireng ir pasiry gyvendinti prad tus vykdyti strateginius projektus visuose energetikos sektoriuose. sipareigojame 2013-2016 m. laikotarpiu Lietuvos energetin s nepriklausomyb s strategijos gyvendinim padaryti negrtam, o iki 2020 m. visikai ubaigti Lietuvos duj tiekimo ir elektros energetikos sistem integravim Europos Sjungos sistemas bei bendr energijos rink ir patikimai utikrinti sining Lietuvos vartotoj aprpinim ir alies energetin saugum.

46

EMS KIO BEI KAIMO PLTROS POLITIKA Paveld ta situacija

2008 met ruden em s kyje radome tikrai nepavyd tin situacij: daugelis kinink nusivyl ir prarad vilt kada nors modernizuoti savo kius; perdirb j ir prekybinink savival ; emos kainos; vairs draudimai tiesiogiai parduoti savo uaugint produkcij ar usiimti veikla kaime; ES l omis pasinaudoti gal jo tik stambiausi kiai ir bendrov s, o toki i viso atsirado tik 1600. Nieko nestebino ir visika painiava em tvarkoje.

Daug nuveikta per ketverius metus

em s kis kaimo gyvybingumo pagrindas. em s kio sektorius buvo ir ilieka alies kaimo regionuose dominuojania veikla, iki iol darbinania daugiau nei 100 tkst. alies gyventoj, prisidedania kurti gerov kaime gyvenantiems ir, svarbiausia, gaminania kokybik em s kio produkcij.

1 pav. Bendroji em s kio produkcija to meto kainomis, mln. Lt. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

em s kio sektorius buvo ir ilieka alies kaimo regionuose dominuojania veikla. Ekonomikos ir finans kriz s laikotarpiu, kaip ir buvo galima to tik tis, em s kio sektorius nepatyr tokio masto neigiam nuosmuki kaip bendras alies kis ar kitos ekonomin s veiklos sritys, ir jau 2011 metais jame sukurta bendroji em s kio produkcija (to meto kainomis) virijo 2008 met sukurtos produkcijos mastus (r. 1 paveiksl).

47

2 pav. Bendrosios em s kio produkcijos apimties pokyiai, proc. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

Net 2010 metais stebimas em s kio produkcijos apimi gana didelis suma jimas (2010 metais em s kio produkcijos apimtys suma jo daugiau nei 8 proc., lyginant su 2009 metais; r. 2 paveiksl), kompensuotas kain padid jimu (2010 metais kain indeksas siek 124, palyginus su 2005 metais 100, kai 2009 metais tik 106; r. 3 paveiksl), utikrino bendros em s kio produkcijos did jim.
2004 em s kio produktai, i viso 95 2005 100 2006 106,3 2007 124,6 2008 137,1 2009 106,7 2010 124,1 2011 147

3 lentel . em s kio produkt supirkimo kain indeksai, palyginus su 2005 metais. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

Sunkiausiu aliai laikotarpiu (ekonomin s ir finansin s kriz s pradioje) pavyko isaugoti ir stabilizuoti param em s kiui, kuri per visus ketverius ms valdymo metus kiekvienais metais virijo 2 mlrd. lit (r. 4 paveiksl). Nuo 2009 m. em s kio produkcijos gamintoj pajamas pavyko stabilizuoti, jiems kasmet imokant daugiau nei vien milijard lit tiesiogini imok pavidalu. Pastarj ketveri met parama em s kiui ir kaimo pl trai beveik dukart virijo iki 2008 met pabaigos iam sektoriui imok t l apimtis.

48

*Prognoziniai skaiiai 3 pav. Parama em s kiui ir kaimo pl trai (atitinkamais metais imok tos l os; kartu ES ir valstyb s biudeto l os), altinis: M, 2012.

Per ketverius metus pavyko nemaai padaryti. Nuo 2002 met iki 2008 met rudens Lietuvoje tik 1,6 tkstanio ki buvo pasinaudoj ES investicine parama. Kai kurie pilieiai ia parama pasinaudojo net po 6 ar net 7 kartus. 2008 met lapkrit isik l me tuo metu nerealiai atrodant udavin pasiekti, kad per ketverius ateinanius metus 20 tkstani ki ir kaimo gyventoj pasinaudot investicine parama, sustipr t ir prisitaikyt prie nauj iki, pagerint savo gyvenamj aplink. Galime kartu pasidiaugti, kad tiksl pasiek me, ir su kaupu. 2008 m. pabaigoje buvo supaprastinta Lietuvos kaimo pl tros 2007-2013 met laikotarpio programos paramos gavimo procedra ir iki iol ja pasinaudojo jau per 20 000 kinink. aibikai ipopuliar jo kinink turgeliai, supaprastinti reikalavimai perdirbant savo produkcij, atsirado galimyb pasistatyti daugum kini pastat be statyb leidim ir kit varginani procedr, sugrietinta atsiskaitymo u em s kio produkcij tvarka ir kontrol , teikiama parama perdirbimo kooperatyvams. Nuo 2009 met kininkai palaipsniui vesti bendrj mokesi sistem. Jie jau moka gyventoj pajam bei valstybinio socialinio draudimo mokesius. Vienas svarbiausi ms pasiekim yra tai, kad visuomen prad jo gerbti kaimo mog, emdirb, suprato, kad kaimas ms valstyb s, jos kultros bei ekonomikos pamatas. Bet turime nesustoti ir engti toliau. Privalome pasiekti, kad kiekvienas, turintis id j ir noro tas id jas gyvendinti, sulaukt visokeriopos valdios pagalbos. Turime pasiekti, kad ne tik ministras, visi valdininkai pad t veikliam mogui vystyti konkret k ar versl kaime. Veiklus mogus i valdios neturi igirsti odi ne ar negalima. Pertvark me daugel kaimo mon ms paslaugas teikiani valstyb s staig (apskritis, Nacionalin em s tarnyb ir kitas), paalindami nereikalingas grandis ir priartindami paslaugas ir sprendim pri mim prie mogaus, sumainome valdinink skaii, pakeit me tarnautoj poir kaimo mog. Taiau ne visk sp jome gyvendinti per ketverius metus.

Pagrindiniai darbai 2012-2016 metais

Mums akivaizdi yra em s kio proverio kryptis gaminti didesn s prid tin s vert s em s kio produkcij. To pasiekti galime rytingai persiorientuodami: parduodami ne grdus, o grdus naudodami pieno ir m sos produkcijai gaminti; pl todami bioenergetik, kad em s kis asocijuotsi ne su blogu m lo kvapu, o su ilumos ir elektros energijos gamybos galimyb mis; stiprindami
49

kooperacij, ypa em s kio produkcijos perdirbimo sektoriuje, utikrindami, kad galutin vartotoj pasiekt kinink ar j steigt kooperatyv pagaminta produkcija. Svarbiausias valdios udavinys visokeriopai pagelb ti mogui, rodaniam iniciatyv veikti. Panaikinsime dar likusias biurokratines ir administracines klitis statant em s kio renginius ir pastatus mauose ir vidutiniuose kiuose. Skatinsime ma ir vidutini ki pl tr, jiems iki minimumo sumainant aplinkosaugos, veterinarinius, gyvn gerov s ir kitus reikalavimus. Siekdami stiprinti alies ekonomin gali, skatinsime vidaus rinkos pl tr. Skatinsime tvarius ir draugikus aplinkai kius, apribosime stambi gyvulininkyst s kompleks pl tr. Ir toliau ypating d mes skirsime kooperatini perdirbimo moni r mimui. em s tvarkym ir administravim pakelsime nauj kokyb, visoje Lietuvos teritorijoje parengsime kompleksinius em tvarkos planus, kuriuose bus numatytos visos pl tros galimyb s. Visa informacija apie valstybin em bus internete (sklyp kadastriniai duomenys, j naudotojai, naudojimo pagrindas). Nuo primityvaus dirv sausinimo pereisime prie modernaus ir kompleksiko dirv gerinimo, tam panaudojant tiek nacionalines, tiek ES l as. Toliau finansuosime melioracijos rengini naudotoj asociacij iniciatyvas, tarp j ir nauj dirvos gerinimo sistem krim. Remsime maj bioenergetini objekt kaimo teritorijoje statybas. Per ketverius metus visikai diegsime elektronin valdi, ir visus dokumentus kaimo mogus gal s sutvarkyti neieidamas i nam arba seninijoje (su specialisto pagalba) internetu. Utikrinsime, kad visi kaime usiimantys emdirbyste ar norintys usiimti kitu verslu gal t pasinaudoti Europos Sjungos 2014-2020 met laikotarpio parama. Paramos administravime pritaikysime visikai naujus principus, kuri negal jome diegti Lietuvos kaimo pl tros 2007-2013 m. programoje, nes ji jau buvo patvirtinta ankstesni vyriausybi. I pagrind pakeisime investicin s ES paramos administravimo princip vertinsime ne paramos sisavinimo proces, o rezultat. Jau nuo 2013 met pradios paraikas paramai gauti bus galima pateikti internetu. Panaikindami daugel bereikaling ataskait, supaprastinsime projekt administravim. Maindami projekt administravimo nat, lygiagreiai mainsime projektus administruojani institucij reikalaujam pateikti paym skaii. Investicin ir tiesiogin ES param pirmiausia nukreipsime gyvulininkyst s pl trai, svarbiausia veislinei mediagai sigyti. Atnaujinsime jaunj kinink sikrimo program, prioritet teikdami ne ki per m jams, o naujai kininkauti pasirengusiems, ypa i emigracijos grtantiems mon ms. Maiems ir vidutiniams eimos kiams modernizuoti numatysime atskir program ir tam skirsime ne maiau kaip pus vis ki modernizavimui skirt l . gyvendinant maus, iki 100 tkst. eur vert s, projektus i viso nevertinsime procedr, o tik pasiekt rezultat. Tiesiogin ms imokoms nustatysime lubas vienam vienetui ar susijusi vienet grupei bendra tiesiogini imok suma negal s bti didesn nei 1 mln. lit.

50

ES em s kio politika taps tikrai bendrja. Per pastaruosius metus daug padar me, kad 2002 metais tuometin s socialdemokrat Vyriausyb s i ES isider tos tiesiogin s imokos naujuoju finansiniu 2014-2020 met laikotarpiu ms emdirbiams bt padidintos. Veik me kartu su Latvija ir Estija, kalb jome vienu balsu ir jau pasiek me, kad ms emdirbi problemos bt pristatomos ir apie jas diskutuojama visais lygiais nuo Europos Komisijos iki Europos Parlamento. em s kio finansavimas galutin se ir lemiamose derybose 2013 metais nebus aukojamas d l kit dalyk, nes mums svarbs visi prioritetai: tiek teisingas struktrini fond paskirstymas tarp valstybi nari, tiek pakankamas finansavimas Ignalinos atomin s elektrin s udarymui, tiek lygios konkurencin s slygos ms emdirbiams. Padarysime visk, kad tiesiogin s imokos bt tokios, kad utikrint Lietuvos em s kio konkurencingum vieningoje ES rinkoje. Skatinsime eksport. Tsime eksporto pl tojim treisias alis. D l intensyvaus em s kio ministerijos darbo pristatant lietuvikus maisto produktus usienyje, per pastaruosius ketverius metus Lietuvos gamintoj leidim eksportuoti Rusij iaugo kelis kartus (nuo 76 iki 129 proc.), o bendras produkt eksportas daugiau kaip 50 procent. Tsdami s kmingai sib g jusius darbus atversime duris lietuvik em s kio ir maisto produkt eksportui naujas rinkas. Toliau aktyviai pristatin sime lietuvikos produkcijos potencial tarptautiniuose renginiuose. Kaimas vieta, kurioje norisi gyventi ir dirbti, atgal kaim. Toliau tsime ir intensyvinsime infrastruktros kaime gerinim ir krim. Strateginis tikslas sustabdyti demografin s situacijos kaime blog jim, vis pirma pakeisti migracijos krypt, t.y. pasiekti, kad gyventojai i miesto vykt gyventi ir dirbti kaim. Tai, kad vykdome paadus, geriausiai rodo iferini stog programos s kmingas gyvendinimas. Ties tuo nesustosime kaimo teritorijoje, pasinaudojant ES l omis, bus galima ne tik pasikeisti individualaus namo iferin stog, bet ir atnaujinti vis nam, energijos taupymo tikslais pasikeisti langus ir duris, apiltinti sienas, sirengti biokuro katilus. Ir toliau intensyviai remsime verslo, ypa mao ir vidutinio, pl tr kaimikose teritorijose, prioritet teikdami darbo viet krimui kaime. Prad ti maj versl kaime bus gerokai paprasiau nei mieste. Utikrinsime ne tik investicin param, bet ir kreditavim lengvatin mis slygomis visiems, norintiems usiimti ne em s kio veikla kaime. Toliau tsime infrastruktros atnaujinimo ir rengimo projektus kaimikose vietov se. Sieksime, kad iki 2020 met visi kaimai, kuriuose gyvena ne maiau kaip 100 moni, tur t vandentiek ir kanalizacij, o pagrindin s gatv s bt asfaltuotos. Ne maiau kaip 10 proc. ES Kaimo pl tros fondo l skirsime naujiems verslams ir naujoms darbo vietoms kaime kurti. Sieksime, kad paramos intensyvumas kaimo vietov se bt didesnis nei kuriant versl mieste. Nuo 2014 met visi gyvenantys kaimikose vietov se gal s dalyvauti individuali nam renovavimo programoje, finansuojamoje i Kaimo pl tros fondo. Bendruomen s kaimo socialinio ir kultrinio gyvenimo variklis. Sukurtas Kaimo tinklas, pagreit gauna Vietos veiklos grupi veikla, bendruomen s gyvendino pirmuosius projektus ir kuria naujus. Pasimok me i klaid, tod l esame pasiruo prad ti gyvendinti ambicingiausius Vietos veiklos grupi planus. iandien bendruomen s susiduria su didel mis administracin mis klitimis, kurios trukdo gyvendinti projektus. Turime patirties supaprastinant procedras gyvendinant vald modernizavimo, verslo krimo kaime ir kitus investicinius projektus, tod l esame pasiruo supaprastinti ir bendruomeni projekt administravim, kad bendruomen s gal t supaprastintai vykdyti pirkimus. Finansuojant bendruomeni kultrinius, socialinius ir ekonominius poreikius dar plaiau taikysime LEADER metod.

51

Numatome tsti bendruomeni finansavim tiek i nacionalinio biudeto, tiek i ES fond l : gyvendinus ES remiamus projektus j tolesniam administravimui numatysime nacionalinio biudeto l as. Tikime, kad realu, jog kiekviena bendruomen jau 2015 metais gal s naudotis spariuoju internetu. Lietuvos vej pagauta ar Lietuvoje uauginta uvis ms stalo kasdienyb . Nors iandien dar nesugebame Lietuvos rinkos visikai aprpinti lietuvika uvimi, taiau jau pavyko engti pirmuosius tvirtus ingsnius: nuo bankroto igelb tas aukcionas, prad ta kurti priekrant s vejams skirta infrastruktra, Klaip doje veikl prad jo uv turgus. Siekiant ir toliau laikytis tausios uvininkyst s pl tros principo ir kartu utikrinti vis did janios uvininkyst s produkcijos paklaus, keliame sau iuos udavinius: skatinti ir remti akvakultros pl tr, utikrinant moderni, aplink tausojani technologij diegim, didinant akvakultros produkt asortiment ir kokyb; sudaryti uvininkyst s produkt perdirbimo pramonei optimalias teisines ir ekonomines slygas konkurencingumui didinti ir veiklai pl sti, atsivelgiant tai, kad tai yra didiausi prid tin vert ir darbo vietas kurianti uvininkyst s sritis; inicijuoti ir remti mokslinius tyrimus uv biologijos, ichtiologijos srityse, akcentuojant uv itekli atsistatymo slygas bei produktyvaus ir tausaus j naudojimo galimybes; skatinti ir remti uvininkyst s region iniciatyv ir bendruomenikum, puosel jant tautin paveld, vietos kultr bei tradicijas.

Baigiamosios nuostatos
Negalima nepasteb ti, kad ekonomikos ir finans kriz s akivaizdoje d l sektoriaus ypatum ir isaugotos didel s valstyb s paramos em s kis iliko labiausiai stabiliu sektoriumi, utikrinaniu pakankamai stabilias pajamas iame sektoriuje dirbantiems asmenims. Nepaisant nepadaryt darb em s kio sektoriuje iki 2008 met, mums pavyko utikrinti gana stabil io sektoriaus r mim, pad jus apsaugoti sektori nuo galimai didesni ekonomikos ir finans kriz s padarini. Svarbu yra tsti prad tus darbus. Manome, kad ms pasirinkta em s kio politikos kryptis, numatanti ateityje didiausi d mes didesn s prid tin s vert s produkcijos gamybos ir kooperuoto em s kio produkcijos perdirbimo skatinimui bei bioenergetikos pl trai, jau yra patikrinta ypa nepalanki ekonomini ir finansini slyg ir gal t ateityje bti patikima politin aplinka tolesnei sektoriaus pl trai. Niekada nepamirtame em s kio sektoriaus svarbos kaimo ekonomikai, kaimo mon ms, kaimo bendruomen ms ir maisto vartotojams. Jie yra ir tur t bti galutinis ms numatomos politikos naudos gav jas.

52

SUSISIEKIMO POLITIKA Susisiekimo sistemos pl tot 2009-2012 metais

TS-LKD savo veiklos 2009-2012 programoje, kurios svarbiausios nuostatos buvo perkeltos XV Lietuvos Respublikos Vyriausyb s program, vienu svarbiausiu strateginiu tikslu buvo vardintas pasiryimas vykdyti aktyvi transporto politik, siekiant, kad Lietuvos transporto sektorius uimt kuo platesn transportavimo ir logistikos paslaug segment globalioje (Europos ir Azijos prekybos aies) ir regionin je (Baltijos jros) rinkose. Kartu buvo ikeltas ir kitas strateginis udavinys utikrinti Lietuvos transporto sistemos integralum su ES senbuvi ali transporto sistemomis, pl tojant ir modernizuojant ms alyje esani Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktr. Vykdydama savo program 2009-2012 metais Lietuvos Respublikos Vyriausyb : - atlikt INTERREG projekt (EWTCII, TransBaltic) pagrindu ipl tojo bendradarbiavim su pietin je Baltijos jros regiono dalyje esaniomis valstyb mis ir j regionais. Tokiu bendradarbiavimu siekiama sukurti transporto ir logistikos paslaug tinkl ir infrastruktr, kuri savo kokybiniais parametrais bei teikiam paslaug kokybe bt konkurencinga kitiems regionams; - kartu su kit suinteresuot ali vyriausybin mis struktromis skatino privai ir vie transporto ir logistikos struktr iniciatyvas pl tojant transporto jungtis tarp Azijos ir Europos (projektai: Saul , Merkurijus), o taip pat Baltijos-Juodosios jros transporto jungties pl tr (Vikingo projektas); - inicijavo tarpregioninio bendradarbiavimo instrumento Ryt-Vakar transporto koridoriaus Asociacijos (EWTCA), dabartiniu metu jungianio partnerius i 13 Europos ir Azijos ali sukrim (2010 m.), kartu siekiant, kad i nauja inovacin struktra bt pripainta vienu i ES naujj Ryt kaimynyst s politik gyvendinaniu rankiu; - paalino kliuvinius steigti ir formuoti vieuosius logistikos centrus (modernius intermodalinio transportavimo ir paskirstymo centrus) alia Vilniaus, Kauno, Klaip dos ir iauli. Parengta technin dokumentacija vieam logistikos centrui steigti Vilniaus regione (statybos darbai bus prad ti 2013 m.), rengiama technin dokumentacija tokiems centrams Kauno, Klaip dos ir iauli regionuose steigti; - s kmingai vykd Klaip dos valstybinio jr uosto infrastruktros modernizavimo ir pl tot s darbus (uosto kanalo gilinimas, krantini rekonstravimas, nauj krantini statyba, uosto ir geleinkeli sveikos gerinimas), siekiant, kad Klaip dos jr uostas bt labiau konkurencingas tarptautiniu mastu, o aptarnaujant atskiras krovini ris (konteinerius, em s kio produktus) tapt i krovini paskirstymo centru Baltijos jros regione; - pareng suskystint duj terminalo Klaip dos valstybiniame jr uoste infrastruktros statybos reglamentavimo (funkcij pasidalijimo) tvark ir darb plan bei vykd j gyvendinimo monitoring; - prad jo strategin s reikm s projekto geleinkelio Rail Baltica statybos darbus (atkarpa Lenkijos-Lietuvos siena-Kaunas), kurie planuojami baigti 2014 metais; - gyvendino arba tsia kitus strategin s reikm s geleinkeli infrastruktros modernizavimo ir pl tot s projektus, kuri bendra darb vert virija 1,2 mlrd. Lt. J tarpe d l iskirtin s reikm s pamin tini: - modernaus eismo valdymo centro rengimas (darb vert 75, 2 mln. Lt); - Klaip dos geleinkelio mazgo Draugyst s stoties kelyno rekonstrukcija (darb vert 109, 18 mln.Lt); - geleinkelio linijos Kaunas-iauliai modernizavimas (darb vert 154,4 mln. Lt); - IX transporto koridoriaus geleinkelio linijos elektrifikavimas (I etapo darb vert 94,4 mln. Lt.); - patobulino teis s aktus, kurie sudaro galimybes perimti visuomen s poreikiams em, reikaling strategin s reikm s infrastruktros objektams statyti;
53

- gyvendino valstybin s reikm s keli tiesimo ir rekonstrukcijos bei tilt statybos projektus (bendra vert 3,9 mlrd. Lt.), kuri tarpe d l ypatingos svarbos iskirtini: - estakados Klaip da-Kaunas kryptimi statyba Jak sankryoje (darb vert 76 mln. Lt); - transeuropinio tinklo kelio Vilnius-Kaunas-Klaip da dangos stiprinimas ir platinimas (pirmo etapo darb vert 127,3 mln. Lt), - transeuropinio tinklo kelio KaunasZarasai-Daugpilis rekonstrukcija (darb vert 258 mln. Lt), - transeuropinio tinklo kelio Via Baltica dangos stiprinimas ir Marvel s sankryos rekonstrukcija (darb vert 93,2 mln. Lt), - vyrkeli asfaltavimas Lietuvos teritorijoje iasfaltuota 493 km vyrkeli (darb vert 471,9 mln. Lt), - tilt per Nemun Alytuje ir Druskininkuose statyba (bendra darb vert 56, 4 mln. Lt). - sukr moderni informavimo apie eismo slygas valstybin s reikm s keliuose sistem, panaudojant informacini ryi infrastruktros galimybes. - taikant efektyvias priemones buvo gerokai sumaintas avaringumas automobili keliuose. 2011 m., palyginus su 2008 m., Lietuvos keliuose uvusi suma jo 40,5 proc. 2008 m. uvo 499 keli eismo dalyviai, 2009 m. 370, 2010 m. 299, 2011 m. 297. - atstat bei pagerino Lietuvos pasiekiamum oro transporto linijomis, kuris buvo labai pablog js po nacionalin s kompanijos Fly-LAL bankroto (kur 2008 m. pabaigoje paveld jo XV Vyriausyb ). Pagerinus Lietuvos pasiekiamum oro transporto linijomis, 2012 m. pirmame pusmetyje Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose atvykusi ir ivykusi keleivi skaiius siek 1481,7 tkst. (arba 23 proc. daugiau negu per t pat 2011 met laikotarp). - pareng sunkiasvori ir stambiagabarii krovini gabenimo i Klaip dos jr uosto Visagin marrut (plan) bei suformavo jo gyvendinimo mechanizm; ie faktai akivaizdiai byloja, kad XV Vyriausyb s transporto politika 2009-2012 m. buvo s kminga. Pagaliau tai geriausiai liudija Klaip dos jr uosto, kaip stambiausio Lietuvos multimodalinio transporto mazgo (ekspertai laiko j viso alies transporto sektoriaus raidos indikatoriumi), pastarj 3-j met veiklos bei krovos apimi rezultatai. 2010 m. (31,28 mln. t) ir 2011 m. (36,59 mln. Lt) Klaip dos jr uostas, nepaisant neigiam globalios ekonomin s situacijos tendencij, pasiek geriausi rezultat per vis savo istorij ir pakilo trei pozicij stambiausi rytin s Baltijos pakrant s uost tarpe, aplenkdamas visus Baltijos ali uostus, atkurtas ir pradeda veikti ventosios uostas.

Susisiekimo sektoriaus strategin s pl tot s kryptys 2012-2016 metais

2013-2016 m. yra svarbu pratsti 2009-2012 m. laikotarpiu prad tus strateginius susisiekimo sektoriaus modernizavimo ir pl tot s darbus. Vis pirma, siekiant toliau didinti Klaip dos jr uosto konkurencin paj gum, btina igilinti jo kanal iki 14,5 m. bei parengti galimybi studij d l uosto kanalo gilinimo iki 16 m., o taip pat statyti ir rekonstruoti krantines, sudarant slygas strategin s svarbos komercini projekt (regioninio konteineri paskirstymo centro, suskystint duj terminalo, naujojo keleivi ir krovini terminalo, universalaus em s kio produkt terminalo ir kit) pl totei. Taip pat toliau bus gerinama uosto bei geleinkeli ir keli transporto tarpusavio sveika, vis pirma rekonstruojant ir modernizuojant uosto ir uosto prieig geleinkelio kelyn bei tinkamai ipl tojant Klaip dos geleinkelio mazgo stotis. Taip pat yra labai svarbu rekonstruoti ir sutvarkyti automobili privaiavimo kelius multimodalinius terminalus. Rail Baltica projektas yra vienas kertini projekt utikrinant Lietuvos transporto sistemos integralum su ES senbuvi moderniais transporto tinklais. Tod l nuosekliai remsime Europos Komisijos pastangas gyvendinti RailBaltica-2 aukt kokyb s standart projekt. Laikom s pozicijos, kad Lietuvos mon s turi tur ti galimyb greitai, saugiai ir patogiai sausumos transportu susisiekti su svarbiausiais Europos kultros, verslo ir turizmo centrais.
54

Taip pat ypa svarbus iliks Via Baltica kelio rekonstrukcijos ir modernizavimo projektas, kurio pl tot ir toliau iliks labai svarbi ne tik transporto verslo interesams, bet ir ms moni patogesniam susisiekimui su kaimynin mis alimis. Suprantama, kad ir toliau reikiamas d mesys bus skiriamas Lietuvos automobili keli tinklo modernizavimui bei pl totei ne tik iaur s-piet, bet ir ryt-vakar krypties transeuropinio tinklo magistral se. Mainant transporto kamius ir gerinant ekologin aplink, labai svarbu yra toliau tsti ambicing miest aplinkkeli tiesimo program. ia kaip prioritetiniai iskirtini: Vilniaus pietinio aplinkkelio (iki kelio Minsk), Karm lavos, Klaip dos pietinio, iauli, Jonavos, Utenos ir kt. projektai. Kitas ne maiau ambicingas udavinys i esm s gerinti krato ir rajonini keli tinklo kokyb. Sieksime, kad 2013-2016 m. bt rekonstruota ir asfaltuota iki 1000 km krato ir rajonini keli. Nepaisant akivaizdi pastarj met pasiekim eismo saugumo srityje, vis d lto ms dar netenkina pasiekta pad tis. Tod l eismo saugumo gerinimas (vis pirma rekonstruojant sankryas, diegiant modernias eismo sraut valdymo priemones) visame automobili keli ir gatvi tinkle bus vienas prioritetini udavini. Kartu vertiname tai, kad eismo saugumas keliuose n ra tik transporto sektoriaus rpestis Tod l bus rengiamos kompleksin s eismo saugumo programos, maksimaliai pasitelkiant vairi visuomen s sluoksni ir institucij atstovus. Bus tsiamos prad tos daug adanios iniciatyvos globalioje transporto ir logistikos paslaug erdv je (projektai: Saul , Merkurijus, Vikingas ir kiti), tuo labiau, kad, sutinkamai su naujausiomis ekspert prognoz mis, pradedant 2030 m. kasmet papildomi daugiau kaip 120 mln. t. krovini pasieks Baltijos jros region (BJR) pl tojant Azijos ir BJR prekybinius ryius. Greta jau vardint tstini darb ir projekt taip pat numatome gyvendinti priemones, kurios yra btinos reaguojant naujausius ndienos ikius ir visuomen s poreikius. Tarp toki priemoni: - vieno bilieto sistemos diegimas veant keleivius skirtingomis transporto rimis (autobusais, troleibusais, traukiniais, keltais) visos alies mastu; - tolesn s konsultacijos ir derybos siekiant steigti civilin s aviacijos bazin arba regionin s kompanijos filial Vilniuje; - jungi tarp skirting keleivinio transporto ri terminal pl tojimas (sveikos tarp j ITS pagerinimas); - aliojo transporto technologini sprendim bei aliojo transporto priemoni skatinimo efektyvios sistemos formavimas ir taikymas; - vieojo transporto sistemos geresnis adaptavimas sen janios visuomen s poreikiams; - aktyvios politikos vykdymas gyvendinant naujj ES Ryt kaimynyst s politik. TS-LKD pabr ia, kad susisiekimas yra labai svarbus sektorius, nuo kurio nemau mastu priklauso viso kio efektyvumas bei gyventoj mobilumas ir j gyvenimo kokyb , tod l mes esame pasiry ir toliau vykdyti efektyvi transporto politik.

55

SOCIALIN POLITIKA 1. Socialin politika ir visuomen s moral

Tvirtai laikom s nuostatos, kad socialin politika yra daug daugiau nei pensijos, socialin s paalpos ir kova su nedarbu. Tautos erozija tai ne tik maas gimstamumas, bet ir nesustabdoma elgesio patologijos pl tra, elgesio skurdas, besipl tojantis ilaikytini mentalitetas, o neimintinga socialin politika ios tautos erozijos gali ne tik negydyti, bet ir dar labiau j skatinti. Suvokiame, kad valstyb s politikos socialin kryptis tai kryptis visuomen s reikalus, visuomen s nuotaikas, lkesius, visuomen s moralini vertybi ugdym, o ne vien socialini pensij, paalp ar darbo santyki reikalus. Kita vertus, pensijos, bedarbyst s reikalai, parama motinystei, paalpos skurdiai gyvenantiems yra socialin s politikos kasdienyb . Lygiai taip pat socialin s politikos kasdienyb yra socialin s integracijos rpestis: kaip pad ti negaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, negaliniam darbo rasti jaunimui ir panaiai. Elgesio skurdas didiausia problema. Taiau net ir pergyven gili kriz, padidinusi skurd, vis tiek manome, kad ne ekonominis, o elgesio skurdas yra didiausia Lietuvos problema. Btent noro mokytis, dirbti ir tur ti normali eim stoka mog varo ekonomin skurd, o ne atvirkiai. Elgesio skurd rodo grivanios eimos, irstanios bendruomen s, visuomen s socialini ryi ir pasitik jimo stoka. Elgesio skurd gali skatinti ir netinkama socialin s paramos politika, kuri nesukuria moralin s motyvacijos veikti elgesio skurd, paalpomis didina pagund pasilikti asocialume, didina pagund gimdyti ir auginti vaikus ne eimoje, didina pagund neiekoti nuolatinio darbo. Socialin s politikos tikslas stiprinti eimos ir bendruomen s institutus. Pagrindinis ms socialin s doktrinos teiginys ir yra toks, kad mes gerokai daugiau visuomen s problem isprsime, ir skurdo ar nusikalstamumo, jeigu rpinsim s ne vien pensijomis, paalpomis ar darbo santykiais, bet pirmiausia eima ir bendruomene, j bsena ir kaip jas panaudoti (taip pat ir tradicinei socialinei ar globos politikai), o taip pat, jeigu rpinsim s valstyb s socialine politika, kuri gali arba skatinti eim ir bendruomeni stipr jim, arba atvirkiai j griovim ir naikinim. Ir iuo atvilgiu valstyb s socialin politika gyja ypatingos svarbos: jeigu ji yra neimintinga paalp pagundomis griauna eim, jeigu imintinga stiprina eim ir bendruomen ir jas inaudoja siekti tikslo didinti moni ekonomin gerov, kartu stiprinti ir moralin visuomen s dimensij, kuri kuria stipri eima ir stipri bendruomen . Taigi socialin kryptis yra svarbi ne tik tradicine socialin s paramos prasme, bet ir politikos ir moral s ryio atstatymo prasme. Tokio udavinio atstatyti politikos ir moral s ry sau nekelia nei socialdemokratin , nei liberalioji socialin s politikos doktrina. Tai esminis ms socialin s doktrinos skiriamasis bruoas. Mes sakome, kad valstyb s politikos, taip pat ir socialin s politikos, pagrindinis tikslas ir turi bti pad ti toms socialin ms institucijoms eimai ir bendruomenei, kur ir formuojasi mogaus charakteris, padedantis jam ivengti nusikaltim ar skurdo spst. Tod l ms socialin s politikos doktrina yra pirmiausia moral s politikos doktrina. Norint j gyvendinti ms laukia daug iki, bet vienas i sunkiausi tai ikis veikti sivyravus nevykus individualistin laisv s supratim laisv daryti bet k ir elgtis bet kaip. Ms sitikinimu, laisv negali tapti laisve griauti visuomen s moralini norm ir tradicij, kurias remiasi visuomen s vidin tvarka. Tvirtai tikime, kad moral yra ne individualus pasirinkimas, o per imtmeius krikionikoje visuomen je susiformav mogaus buvimo mogumi kriterijai. Visuomen s gyvenimo tvarka remiasi visuomen s moral s pamat per tradicijas ir tik jim, saugom bendruomen je ar eimoje ir perduodam i kartos kart. Tod l visuomen turi teis ir pareig tokias vertybes ginti, nes tai yra visuomen s tvarkos gynimas. Kuo daugiau visuomen je yra moralin s tradicijos, tuo maiau reikia policijos ir kal jim.

56

Visuomenei tiesiog naudinga, kad valstyb s gyvendinama politika stiprint eimas ir bendruomenes. Tik tokiu keliu eidami galime pasiekti, kad Lietuvoje ma t elgesio skurdo ir rastsi daugiau kasdien s gerov s ir solidarumo, kad mokesi mok toj pinigai bt naudojami taupiai ir efektyviai, nebt vaistomi tiems, kurie nutar gyventi tik i paalp, nenori nei dirbti, nei mokytis, nes valstyb juos nuo to atpratino. Socialin politika yra ir labai svarbi viej finans politikos dalis. 2007-2008 met laikotarpiu padaryti neatsakingi sprendimai, radikaliai padidin Sodros ir kitas socialines ilaidas, yra gera pamoka visiems, kod l socialin politika negali bti neatsakingai ilaidaujanti.

2. Paveld ta situacija
2008 met pabaigoje TS-LKD prad jo savo veikl Vyriausyb je ir i ankstesni socialdemokrat vadovaujam vyriausybi paveld jo socialin s apsaugos sistem su visomis problemomis. Lietuvos socialin s apsaugos sistema buvo paeidiama tiek d l trumpalaiki ekonomin s kriz s padarini, tiek ir d l ilgalaiki struktrini problem. Pavyzdiui, nepaisant to, kad visuomen sensta ir Lietuvoje ma ja dirbanij, kurie padeda ilaikyti senjorus, i problema nebuvo sprendiama i viso. Idarkytas Sodros biudetas. G.Kirkilo vadovaujama Vyriausyb nepais vairi ekspert persp jim apie art jani ekonomin kriz, nekaup finans rezervo, o prieingai prie 2008 met rinkimus Lietuvos Respublikos Seim didino ilaidas socialin je srityje. Jeigu 2007 metais Sodros pajamos dar virijo ilaidas beveik 500 mln. lit, tai 2008 met pabaigoje ilaidos (su nerealiais paadais) jau 1,4 mlrd. lit virijo Sodros pajamas. is skirtumas 2009 metais iaugo beveik du kartus, iki 3 mlrd. lit (r. 1 paveiksl). 2008 met pradioje Sodros biudete buvo sukauptas daugiau nei 1 mlrd. lit rezervas, o 2008 met pabaigoje visas is rezervas jau buvo ieikvotas. Nepamatuotas Sodros ilaid didinimas (2007-2008 met laikotarpiu senatv s pensijos per tris kartus buvo padidintos daugiau nei 50 proc.) ir prisiimti Valstyb s sipareigojimai giliausios per pastaruosius deimtmeius ekonomin s kriz s akivaizdoje vos nesugriov valstyb s finans sistemos.

1 pav. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamos ir ilaidos 2001-2014 metais. altinis: SADM, 2012.

Prad jus dirbti XV Vyriausybei teko nedelsiant sprsti problem suvaldyti Sodros biudeto deficit ir utikrinti, kad visi mon s laiku gaut jiems priklausanias pensijas ir kitas imokas, kad jos niekam nev luot, kaip buvo nutik Rusijos ekonomin s kriz s metu, kuomet jos v luodavo net po kelis m nesius. Mums pavyko tai utikrinti.
57

Trumparegikas ir neatsakingas poiris demografinius alies rodiklius ir j keliamas problemas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstyb se, vyrauja su demografiniais pokyiais susijusios problemos (darbingo amiaus dirbanij ir pagyvenusi asmen santykio blog jimas lemia sistemos finansinio tvarumo ma jimo perspektyv) slygoja ilgalaik socialinio draudimo pensij sistemos deficit. Remiantis Eurostato prognoz mis nuo 2009 iki 2060 met Lietuvoje liks tik apie 2,5 mln. gyventoj. Taip pat suma s darbingo amiaus (15-64 met) gyventoj nuo 59 iki 41 proc. (nuo vis gyventoj), o senyv (65 met ir vyresni) gyventoj skaiius padid s daugiau nei du kartus nuo 16 iki 33 proc. Nesiimant priemoni ilguoju laikotarpiu, mes ir ms vaikai susidurtume su iomis problemomis: vis did janti pensij ilaid nata tekt vis maesnei gyventoj daliai io imtmeio viduryje kiekvienam vyresniam nei 65 met gyventojui tekt vos 1,5 darbingo amiaus mogaus; socialinio draudimo pensij ilaidos padid t nuo 7,4 proc. BVP iki beveik 12 proc. BVP, arba 1,5 karto (dabartin mis kainomis tai sudaro apie 10 mlrd. lit ); nesi mus btin darb pensij sistema 2050 metais gal t utikrinti tik 25 proc., arba beveik perpus maesn pensij pakeitimo norm (vidutin s pensijos dyd lyginant su vidutiniu atlyginimu), palyginus su dabartine, 48 proc. pakeitimo norma; net ir ilaikant pensij lyg, tai yra indeksuojant jas pagal darbo umokest, i pakeitimo norma 2050 metais bt penktadaliu maesn negu dabartin , o pensij biudetas deficitinis; did janti pensij ilaid nata tekt vis maesnei gyventoj daliai. Chaosas vairi imok sistemose. Centrin s valdios paveld ta imok sistema sudar slygas imokoms dubliuotis, o tai l m neaiki takoskyr tarp socialinio draudimo imok ir socialin s pinigin s paramos sistemos imok bei valstybini pensij. Kiekvien m nes i biudeto buvo mokamos vairios papildomos imokos, t.y. valstybin s pensijos, rentos, kompensacin s imokos, kurios nepagrstos jokiomis socialinio draudimo ar kitomis mokomis. Valstybin s pensijos mokamos neatsivelgiant turim turt ir pajamas, kas paeisdavo socialinio teisingumo ir proporcingumo princip. Btent toks privilegij suteikimas visuomenei k l pagrst pasipiktinim. i valstybini pensij ir rent gav jai taip pat turi teis gauti ir valstybines socialinio draudimo pensijas. Per vis socialdemokrat valdymo laikotarp toki imok tik daug jo. Finans ir ekonomikos kriz parod , kad valstybinio socialinio draudimo sistema yra finansikai paeidiama ir pernelyg priklausoma nuo politik. Sistemoje nebuvo kaupiamas rezervas, kuris at jus ekonominiam ir finansiniam nuosmukiui ar blog jant demografinei situacijai pad t ilaikyti atitinkam vairi imok lyg. Per atuonerius socialdemokrat valdymo metus nesugeb ta susieti imok indeksavimo su ekonominiais ir demografiniais rodikliais, neivystyta kovos su nedarbu sistema, ipl tota ilaikytini mentalitet kurianti socialin s pinigin s paramos sistema.

3. Reformos per nacionalin susitarim

Nuosekliai atstatome pagarb eimai ir stipriname jos institut. Stiprinant vien pagrindini socialini visuomen s institut eim, alyje buvo pasiektas Nacionalinis susitarimas D l eimai palankios aplinkos krimo, kur pasira daugiau kaip 60 nevyriausybini organizacij ir visos Seimo frakcijos, iskyrus socialdemokratus. Jame iskirti svarbiausi bendri valstyb s institucij, nevyriausybini organizacij, verslo ir kit suinteresuotj veiklai trumpojo ir vidutinio laikotarpio tikslai: paslaug ir infrastruktros eimai pl tra, teigiamo visuomen s poirio eim stiprinimas, eimos gerov s ir materialaus saugumo utikrinimas, slyg gyvendinti eimos prokreacin funkcij gerinimas. I nevyriausybini organizacij (NVO) atstov prie Seimo Socialini reikal ir darbo komiteto sukurta io susitarimo gyvendinimo prieiros taryba, sistemikai analizuojanti susitarimo gyvendinim ir teikianti pasilymus Vyriausybei bei Seimui. Visoje vieojoje erdv je, priimamose statyminiuose aktuose buvo nuosekliai tvirtinamas eimos puosel jimo ir pagarbos jai prioritetas. Konstituciniam Teismui pri mus sprendim d l eimos svokos bei sustabdius Nacionalin s eimos koncepcijos veikim, buvome aktyvs iniciatoriai ruoiant reikaling Konstitucijos patais.

58

Siek me visuomenei sugrinti stiprios eimos siekimo prioritet, Socialin s apsaugos ir darbo ministerija toliau pl tojo Darnios eimos program bei prad jo kurti eimos ambasadori sistem, kviesdama ambasadoriais tapti visuomen je autoritet turinias eimas. Privataus verslo ir nevyriausybini organizacij pastangomis, prie to prisid jus ir valstyb s institucijoms prad jo veikti eimos universitetai, kuriuose dalyvaujant specialistams eimos, remdamosios savo patirtimi, iekojo sprendim eimoje kylanioms problemoms. Prad tos organizuoti tradicin s eim vent s, suteikianios galimyb pabendrauti ir pasidalinti patirtimi nevyriausybin ms organizacijoms, dirbanioms eimos srityje, bei sukvieianios daugiavaikes eimas i visos Lietuvos. Nepaisant al ugriuvusios kriz s, Vyriausyb ir Seimo dauguma vis pirma taup ne pagalbos eimai sskaita. Buvo i esm s isaugota pati dosniausia motinystes (t vyst s) atostog sistema Europos Sjungoje, nors tam buvo naudotos skolintos l os. Siekiant skatinti eimos versl buvo priimtas Maj bendrij moni statymas, numatantis mokestines lengvatas norintiems kurti eimos versl. gyvendinant rinkim program ir siekiant, kad kuo maiau vaik gyvent vaik namuose, buvo priimtas eimyn statymas, padidintos imokos eimynose augantiems vaikams. Skatinat vaikinim tam pasiryusiems t vams suteiktos 3 m nesi vaiko prieiros atostogos 70 procent gauto atlyginimo dydio. galinome bendruomenes. Stiprindami pilietin visuomen ir piliei aktyvum galinome bendruomenes, gyvendindami vietos bendruomeni savivaldos program. Taip paskatinome bendruomenes visoje Lietuvoje aktyviai tartis ir priimti sprendimus d l viej l panaudojimo, tenkinant vietos bendruomeni vieuosius poreikius. Bendruomeni savivalda pati sprendia, kaip geriau panaudoti biudeto l as pilieiai geriausiai ino, kaip ir kam geriau panaudoti l as gerinant savo bendruomen s gyvenamj aplink. Pirm kart nuo 1990 met nemaa pinig suma buvo skirta programos gyvendinimui. 2012 metais i valstyb s biudeto yra skirta 8 mln. lit. Programos l omis galima finansuoti veikl, kuri skirta vaik ir jaunimo uimtumui, sportui ir sveikatinimui, park, vaik aidim aikteli gerinimui, bendruomenin s veiklos organizavimui ir kitoms, vietos bendruomen s gyvenimo kokyb gerinanioms iniciatyvoms. Sprendimus d l l panaudojimo priima Vietos bendruomeni tarybos, sudarytos i seninij aptarnaujam teritorij ar kit gyvenamj vietovi gyventoj, iose teritorijose veikiani bendruomenini organizacij, religini bendruomeni ir bendrij bei kit nevyriausybini organizacij atstov. Pasira me pirm valstyb s istorijoje Nacionalin susitarim. 2009-2012 met laikotarp galima pavadinti nuolatinio taupymo ir nauj iki metais. Ekonomikos ir finans kriz l m , jog Lietuvoje did jo bedarbi skaiius, tai l m ir alies biudeto deficito dyd. D l al itikusios ekonomin s ir finans kriz s teko neatid liotinai priimti sprendimus, kurie utikrint galimyb laiku mok ti socialines imokas apdraustiesiems, patekusiems socialin atskirt visuomen s nariams. Sunkiu valstybei laikotarpiu svarbiausius savo sprendimus aptar me ir suderinome su vairiomis visuomen s grup mis. ios derybos leido 2009 metais pasirayti pirmj valstyb s istorijoje Nacionalin susitarim tarp Vyriausyb s, verslo ir socialini partneri d l tolesnio finansinio konsolidavimo priemoni. Susitarimas buvo pasiraytas tarp Vyriausyb s, profesini sjung, darbdavi. Nacionaliniame susitarime kartu su socialiniais partneriais priimtas sprendimas, jog taupumas, tame tarpe imok mainimas, bus solidarus, o kartu apsaugos paeidiamiausias gyventoj grupes. Taip pat Nacionalinis susitarimas vardijo valstybinio socialinio draudimo pensij sistemos priemones, galinanias sistem likti saugi, finansikai tvari bei garantuojani pakankamas imokas skatinti asmenis ilgiau likti darbo rinkoje, atidedant i jim pensij, didinti darbingo amiaus asmen uimtum bei skatinti privat daugiapakop pensij kaupim.
59

Utikrinome nenutrkstam pensij ir kit imok mok jim. Pasiraytas Nacionalinis susitarimas leido utikrinti nenutrkstam pensij ir kit socialini imok mok jim, nors ankstesn , G.Kirkilo vadovaujama socialdemokrat Vyriausyb ivaist sukauptus rezervus ir uprogramavo milinik skol, o kartu ir nerealiai didelius piliei lkesius. Ekonomin s ir finans kriz s metu teko priimti sunkius, bet btinus sprendimus laikinai sumainti pensijas ir kitas socialines imokas, nes prieingu atveju bt gr ss valstyb s bankrotas arba nacionalin s valiutos lito nuvert jimas. S kmingai vykdyta taupymo politika, o taip pat ir suvaldyta ekonomin ir finans kriz leido Vyriausybei nuo 2012 met pradios visas socialinio draudimo pensijas, kurios yra mokamos i Sodros biudeto, atstatyti prie kriz buvus lyg. Suvald kriz jau nuo i met rugs jo atstat me pensij dal dirbantiems valstybini pensij gav jams, kuri buvo sumainta sunkmeio laikotarpiu, tod l jau nuo io rudens mon s jas gauna didesnes. Taip pat yra baigiamas rengti ir 2010-2011 met laikotarpiu sumaint socialinio draudimo pensij kompensavimo mechanizmas, pagal kur senjorams bus kompensuojama netekta pensijos dalis, kurios jie neteko per dvejus metus, kuomet buvo mokamos laikinai sunkmeio laikotarpiui sumaintos pensijos. i Vyriausyb , taupydama ir vykdydama paadus valstyb s pilieiams, grino ankstesni vyriausybi paliktas skolas i met birelio m nes kompensavo 263 mln. lit nepriemok daugiau nei 88 tkstaniams senatv s pensinink, dirbusi 1995-2002 met laikotarpiu. Suprojektavome ir prad jome ilgalaik, atsivelgiant demografinius alies ikius, pensij sistemos pertvark. Projektuojant tolesn ir ilgalaik pensij sistemos pertvark vyko diskusijos su socialiniais partneriais profesini sjung atstovais, socialin s srities ekspertais, negalij, pensinink, eim asociacij atstovais, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, politikais, socialini reikal taryba, pedagog profesin mis sjungomis, akademin s bendruomen s atstovais, ekspertais. ios kadencijos metu parengta Valstybinio socialinio draudimo ir pensij koncepcija, kurios pagrindu Seimo nutarimu patvirtintos pertvarkos gair s. ia utikrinti ilgalaik pensij sistemos finansin tvarum, sudaryti slygas didesn esamos, pensijoms ateityje, garantuojant, kad vidutin s pensijos ir vidutinio santykis ateityje nema t, ir numatyti lankstesnes i jimo pensij slygas. sistemos reformos pertvarka siekiama ms, nei iuo metu darbo umokesio

Radome kompromis tarp galimybi derinti sipareigojimus eimai ir darbui bei motinyst s (t vyst s) socialinio draudimo ilgalaikio finansinio tvarumo. Motinyst s (t vyst s) socialinis draudimas yra antra pagal l dyd socialinio draudimo ris, tod l ios sistemos finansinis tvarumas yra itin svarbus Sodros biudeto finansiniam tvarumui. Motinyst s (t vyst s) paalp mok jimas pagal laik ir imok dyd buvo ir toliau ilieka vienas dosniausi Europos Sjungoje. Siekdami sudaryti slygas derinti vaiko prieir ir darb sukr me galimyb derinti sipareigojimus darbui ir eimai. Vaiko prieiros atostog einantys t vai gali pasirinkti vien i dviej jiems priimtin alternatyv: jei vienas i t v nusprendia motinyst s (t vyst s) paalp gauti, kol vaikui sueis vieneri metai, jam mokama 100 proc. kompensuojamojo umokesio siekianti paalpa; arba jei vaik auginantis t tis ar mama apsisprs min tj paalp gauti, kol vaikui sueis dveji metai, tokiu atveju pirmaisiais vaiko gyvenimo metais bus mokama 70 proc., o antraisiais 40 proc. kompensuojamojo darbo umokesio dydio paalpa. Pasirinkus antrj variant numatyta, kad antraisiais vaiko auginimo metais t tis ar mama jau gal s dirbti bei gauti draudiamj pajam, d l to Sodros mokama paalpa nema s. Ekonomin s ir finans kriz s metu skatinome verslum, jaunimo uimtum ir mainome nedarb. Priimtos Vyriausyb s parengtos Darbo kodekso pataisos, d l kuri susitarimas buvo pasiektas diskutuojant ir tariantis su socialiniais partneriais. Buvo sutarta d l terminuot sutari, darbo santyki lankstumo, suminio darbo laiko apskaitos. Darbdaviams sudarytos patrauklios slygos darbinti patirties darbo rinkoje neturinius asmenis nustatytos mokestin s lengvatos ir subsidijos, Sodros mokesi lengvatos darbdaviams, kurie pagal darbo sutart darbina patirties neturint mog. Buvo leista iais atvejais taikyti nuo 31 proc. iki 7,7 proc. sumaint Sodros mokesio tarif. 2011
60

met rugs jo pabaigoje alyje buvo priskaiiuojama apie 34 tkstaniai darbuotoj, darbint pirmkart taikant i mokestin lengvat. Darbdaviams, darbinusiems jaunus (iki 29 met) asmenis pagal gyt kvalifikacij, buvo skiriama subsidija darbo umokesiui (iki 6 m nesi) kompensuoti. Iki 2011 met rugs jo pabaigos pasinaudojant lengvata buvo darbinta 63,9 tkstaniai asmen iki 29 met. kr me Verslumo skatinimo fond (VSF), kuris yra skirtas labai maoms ir maoms mon ms bei fiziniams asmenims, kurie nori prad ti kurti nuosav versl, o socialin ms mon ms pl toti esam. VSF teikia mikrokreditus, ir taip yra skatinamas nauj darbo viet krimas, verslumas ir uimtumas. VSF kompensuoja net 95 proc. sumok t palkan u mikrokredit, o tai yra vienos palankiausi slyg iuo metu alies paskol rinkoje imantiems paskol verslo pradiai. Pertvark me darbo gin sprendimo tvark. Pagal jau priimtus statym pakeitimus bus sudarytos iorin s darbo gin komisijos apskrityse, kurios, sudarytos i valstyb s tarnautoj, Darbo inspekcijos darbuotoj ir socialini partneri darbdavi ir darbuotoj asociacij deleguot atstov. Tokia trial komisija priims ir sprs darbuotoj skundus d l vairi darbo gin, nemokam atlyginim ar virvalandi ir kit problem. Tai leis dirbantiesiems ir verslininkams ivengti bylin jimosi teisme, dideli d l to patiriam ilaid, suma s administracin nata verslui. Individualiems darbo ginams nagrin ti maksimalus terminas bus 30 dien, o komisijos sprendimas bus privalomas. Pokyiai ioje srityje buvo seniai reikalingi, kadangi ankstesne tvarka buvo nepatenkintos visos alys. Iki iol darbo ginai buvo nagrin jami dviem pakopomis: mon s sudaromoje specialioje komisijoje, kuri ne visuomet yra sudaroma, ir teismuose. dieg me moderni vauerin sistem bedarbi mokymo sistemoje. Kovodami su nedarbu ir efektyviau bei tikslingiau inaudodami profesiniam mokymui skirtus pinigus, dieg me moderni vauerin sistem. Socialdemokrat valdymo laikais l os, kurios buvo skiriamos profesiniam mokymui, buvo naudojamos neefektyviai, o profesinis mokymas buvo organizuojamas nesiejant jo su konkreiu sidarbinimu ar atsirasianiomis laisvomis darbo vietomis.

2 pav. Nedarbo lygio dinamika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2004-2012 metais. altinis: Eurostat, 2012.

Finans ir ekonomin s kriz s metu maindami iaugus nedarb, o taip pat siekdami pritaikyti mogaus darbinius geb jimus prie darbo rinkos pokyi skatinome tikslin bedarbi mokymsi, o tuo paiu ir darbinim. Lietuvos darbo biroje dieg me nauj sistem, kurios pagrindinis tikslas paruoti mog dirbti konkret darb konkreioje vietoje, t.y. darbuotojas ruoiamas arba perkvalifikuojamas pagal darbdavio poreikius, o mokymai yra apmokami i Lietuvos darbo biros biudeto. Padarytos permainos leido spariau mainti nedarbo lyg Lietuvoje, kuris nuo 17,8 proc.
61

2010 metais suma jo iki 13,6 proc. 2012 met antrame ketvirtyje (r. 2 paveiksl). iuo metu nedarbo lygis Lietuvoje yra didesnis nei Estijoje, taiau maesnis nei Latvijoje. Grietiname socialini paalp skyrim ir skaidriname j sistem. Parengtas ir priimtas naujas pinigin s socialin s paramos nepasiturintiems gyventojams statymas, kuriuo siekiama socialin param teikti taip, kad j gaut tie gyventojai, kurie d l vairi, nuo pai moni nepriklausani prieasi negali dirbti ir patys pasirpinti savimi bei savo vaikais. statymu buvo sudarytas teisinis pagrindas pinigin socialin param nepasiturintiems gyventojams teikti pagal du modelius atliekant dvejopas funkcijas: valstybin funkcij ir savarankik savivaldybi funkcij penkiose (Akmen s, Panev io, Radvilikio, Raseini ir ilal s rajon) bandomosiose savivaldyb se. Siekiant stiprinti savivaldybi galias ir traukti bendruomenes pinigin s socialin s paramos teikimo proces, daugiau teisi ir atsakomyb s skiriant pinigin socialin param suteikta paioms savivaldyb ms. Penkios bandomosios savivaldyb s 2012-2014 met laikotarpiu pinigin socialin param teiks atlikdamos savarankik savivaldybi funkcij, kuri finansuos savivaldybi biudet l omis. statymas leidia bandomosioms savivaldyb ms, pasitelkus pagalb bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, seninaiius ir kitus suinteresuotus asmenis, pinigin socialin param teikti efektyviau: taikliau ir teisingiau skirti j tiems, kuriems i ties jos reikia, taikyti efektyvias priemones, ukertanias keli galimiems piktnaudiavimams, skatinanias isaugoti nor dirbti, racionaliau naudoti tam skiriamas l as. Vadovaujantis bandomj savivaldybi patirtimi, bus nustatytas vienodas paramos teikimo visose savivaldyb se modelis. Naujoji tvarka leido didinti pinigin s socialin s paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos taiklum ir veiksmingum, didinti darbingo amiaus darbing asmen motyvacij integruotis darbo rink, o taip pat mainti ilgalaik priklausomyb nuo socialin s paramos ir skurdo spst rizik, mainti piktnaudiavimo pinigine socialine parama galimybes. i parama leido suteikti gerokai daugiau teisi ir atsakomyb s savivaldyb ms, vietos bendruomen ms, traukiant jas paramos teikimo proces. ios pertvarkos rezultatas mon s vis reiau toleruoja nesiningus pinigin s paramos gav jus, kurie nenori dirbti ir gyvena i paalp. Situacija d l socialin s paramos pastebimai ger ja visoje Lietuvoje. Per pirmj i met pusmet socialin s paramos gav j vidutinikai suma jo beveik 10 proc., lyginant su tuo paiu pra jusi met laikotarpiu. Skyr me ypating d mes socialin s globos problemoms sprsti. Viena didiausi problem socialin s globos ir socialini paslaug srityje, kuri nedelsiant reik jo sprsti, buvo ta, kad daugelyje ias paslaugas teikiani staig gyvenimo slygos mon ms buvo blogos, jos neatitiko higienos norm, buvo nepatogios gyventi, ypa negali turintiems mon ms. Globos staigose, kur gyvena negali turintys mon s, neretai sud tinga v im lyje s diniam mogui patekti patalpas, jose taip pat trksta lift ir keltuv. Tod l negalieji danai bdavo kalinami savo gyvenamajame kambaryje, netur jo galimyb s ieiti kiem, pabti gryname ore. Kai kuriose senyvo amiaus moni globos staigose d l nepritaikytos aplinkos mon ms su sunkia negalia darbuotojai susiduria su sunkiomis darbo slygomis jie turi kilnoti ligonius, kuriuos reikia maudyti, aprengti. Globos staigose gyvena labai daug moni su sunkia negalia, kurie daugelyje staig gyvena keliese viename nedideliame kambar lyje (kai kur net daugiau nei po keturis asmenis) ir apie patogum, praktikum, erdv ir komfort gali tik pasvajoti. Kitose globos staigose nerengtos tinkamos vandentiekio, ildymo sistemos (kai kur iki iol ildoma malkomis), jose trksta asmens higienos patalp, jos altos ir neildomos, danai rengtos toli nuo gyvenamj kambari. Neretai pasitaikydavo, kad vonios kambarys yra tik vienas visoje staigoje ir juo naudojasi daugiau kaip 40 moni. Tod l reik jo nedelsiant iekoti bd, kaip pagerinti gyvenimo kokyb tokiose globos staigose. Nusprsta panaudojant Europos Sjungos l as modernizuoti socialin s globos ir socialini paslaug staigas, t. y. pagerinti ten gyvenani moni gyvenimo slygas. iems projektams gyvendinti skirta 148 mln. lit ES l . Priartinome socialin s reabilitacijos negaliesiems paslaugas. Socialin s reabilitacijos paslaug negaliesiems bendruomen je projekt finansavimas per savivaldybes nuo 2012 met pradios dav
62

teigiam rezultat: tai utikrino tolygesn l paskirstym (prieinamum) negaliesiems regionuose, padaug jo finansuojam projekt, paslaug gav j sraas tapo tikslesnis, nes savivaldyb ms inias apie paslaug gav jus m teikti organizacijos. Iki dabar 408 projektams gyvendinti paskirstyta 15 mln. lit (valstyb s ir savivaldyb s biudeto l ), o paslaugos pasiek beveik 40 tkstani negalij. Prasipl t pareik j ratas, projekt vertinimo ir atrankos steb sen buvo trauktos sk tin s negalij asociacijos, suintensyv jo savivaldybi administracij ir nevyriausybini organizacij tarpusavio bendradarbiavimas. Sulaukta Lietuvos moter ir vyr lygyb s politikos rezultat pripainimo. Atsivelgdama palankius Lietuvos moter ir vyr lygyb s politikos rezultat vertinimus Europos Sjungoje ir tarptautin se organizacijose, Moter ir vyr lygi galimybi komisija prie Socialin s apsaugos ir darbo ministerijos inicijavo ir organizavo Lietuvos atstovo kandidatavim Jungtini Taut Moter diskriminacijos panaikinimo komitet. 2012 m. birelio 26 d. Niujorke (JAV) vykusiame Jungtini Taut valstybi nari susitikime Lietuvos kandidat , Vilniaus universiteto Lyi studij centro direktor prof. Dalia Leinart buvo irinkta Jungtini Taut Moter diskriminacijos panaikinimo komitet. Rinkimuose 11 viet pretendavo 24 kandidatai. Iki iol, per 30 Jungtini Taut Moter diskriminacijos panaikinimo komiteto veiklos met, Lietuvos atstovas n karto nebuvo irinktas komitet, tad is laim jimas yra didelis vertinimas visai aliai. vykd me pertvark socialini reikal vieajame administravime. Atlikta pertvarka socialini reikal vieajame administravime leido pagerinti moni aptarnavim, o tuo paiu ir sutaupyti valstyb s l . Finans ir ekonomin s kriz s metu optimizavome Sodros ir Lietuvos darbo biros struktras (LDB). Po pertvarkos tiek Sodroje, tiek LDB i 47 teritorini skyri liko tik 10. Po ios pertvarkos valstyb sutaupo daugiau nei 20 mln. lit kiekvienais metais. Po ios pertvarkos pager jo klient aptarnavimas, kadangi padaug jo tiesiogiai su klientais dirbani specialist. Dauguma paslaug perk l me elektronin erdv, taip pagreitindami ir pagerindami piliei aptarnavimo kokyb. Kartu buvo sustiprinta i institucij specialist vidurinioji grandis: daugiau atsakomyb s ir sprendim pri mimo gali suteikiama pensij, imok ir paalp specialistams, kurie nuolatos dirba su klientais. Be to, su mon mis bendraujantiems specialistams yra keliami auktesni reikalavimai ir tiesiogiai su klientais dirba geriausiai pasiruo darbuotojai. Nuo 2013 met nedarbo imokas mok s Sodra, o ne LDB, tod l gyventoj aptarnavimas dar labiau ger s, o tai leis dar labiau optimizuoti imok mok jim. Nuo i met vidurio LDB prad tas gyvendinti naujas darbuotoj, tiesiogiai dirbani su klientais darbo iekaniais mon mis veiklos vertinimo modelis, kuriuo siekiama s kmingai darbinti kuo daugiau bedarbi, pad ti jiems sitvirtinti darbo rinkoje, randant nuolatin darb. Darbo bir darbuotoj veiklos rezultatus tiesiogiai susiesime su darbo umokesiu kuo daugiau s kmingai darbint bedarbi, tuo didesnis atlyginimas. is bandomasis projektas jau prad tas trijose teritorin se Alytaus, Kauno ir Marijampol s darbo birose. Visose teritorin se darbo birose prie naujos darbuotoj vertinimo sistemos bus pereita nuo 2013 met pradios. 4. Socialin s politikos ikiai 2012-2016 metais ir j sprendimo planas Ms planuojama bsimoji pertvarka socialin je srityje yra tstin . Toliau stiprinsime eimos ir bendruomeni institutus kaip visuomen s pamatus. Neatid liotinai stiprinsime darbo rink, sudarydami slygas naujoms darbo vietoms kurti. Taikysime priemones, skatinanias verslum, tarp kuri bus numatytos lengvatos pradedantiems versl ir j pl tojantiems. Dideliu ikiu ir udaviniu sau kelsime jaunimo uimtumo didinim ir verslumo ugdym, skatinim. Numatome tsti privataus pensij kaupimo sistemos pl tr ir pensij sistemos reformos gyvendinim, siekiant sukurti tokias slygas, kad senatv je mon s gal t gauti didesnes ir adekvaias pensijas. Siekdami igyvendinti ilaikytini mentalitet, taiau isaugodami socialin jautrum ir teisingum, aktyvinsime ilgalaiki bedarbi traukim darbo rink, skatindami bedarbius dirbti ir usidirbti, o ne gyventi i paalp. Manome, kad tokiu bdu mainsime ir nelegalaus darbo mast, traukdami nelegaliai dirbaniuosius i e lin s darbo rinkos. Tsime socialin s pagalbos socialiai neapsaugotiems pilieiams sistemos pertvark, toliau didindami socialin s paramos taiklum ir efektyvum. Svarbiais udaviniais iliks ir
63

socialin s globos namuose gyvenani moni tolesnis gyvenimo kokyb s gerinimas, nestacionari paslaug pl tros skatinimas. Sudarysime slygas teigiamiems demografiniams pokyiams. Lietuvoje viena moteris iki 45 met, kaip ir vidutinikai ES, augina 1,5 vaiko. Jei tokie gimstamumo rodikliai gali bti tenkinantys darbo j gos itekli i imigracijos kompensavimo politik propaguojaniose alyse, tai ms jie netenkina, nes tai kelia gr sm lietuvi tautos ateiiai, jau nekalbant apie spart visuomen s sen jim. Demografin alies situacij komplikuoja ir didel emigracija, kurios mastai yra kone gsdinantys (nuo 2000 met daugiau kaip 200 tkstani jaun moni paliko savo valstyb). ES ap musi kriz akivaizdiai rod , kokias sunkias socialines, ekonomines ir egzistencines pasekmes gali tur ti sisteminis tradicin s eimos silpninimas, jai prieik vertybi propagavimas. Sen janti ir imirtanti Europa, savo ekonomin s gerov s nebematanti be didiul s imigrant armijos i treij ali, n ra sektinas pavyzdys. Ekspert vertinimu, ES reikia apie 60 mln. imigrant i treij valstybi ilaikyti esam regiono ekonomikos augim, sprsti socialin s apsaugos (pensij ir sveikatos) sistemos ir kit valstyb s funkcij finansavimo problemas. Jokios socialin s, ekonomin s reformos negelb s imirtanioje visuomen je, tod l gimstamumo didinimas ir migracijos reguliavimas turi tapti kasdieniu bsimos ms vyriausyb s rpesiu. Sieksime praktikai gyvendinti krikionikomis vertyb mis grst eimos politik. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostata sako, kad eima visuomen s ir valstyb s pagrindas, i kurio formuojasi bendruomen ir valstyb . eim suvokiame kaip vyro ir moters santuokos pagrindu sukurt visuomen s lstel, taiau gerbiame ir moni teis rinktis kitok gyvenimo keli, taip pat suvokiame, kad eimos santykiai kyla ir i t vyst s ar motinyst s. eimos politika negali bti vienadien , tod l nuosekliai toliau gyvendinsime Valstybin s eimos politikos koncepcijos pagrindines nuostatas Nacionaliniame susitarime D l eimai palankios aplinkos krimo iskirtus svarbiausius bendrus valstyb s institucij, nevyriausybini organizacij, verslo ir kit suinteresuotj veiklai aktualius trumpojo ir vidutiniojo laikotarpio tikslus: paslaug ir infrastruktros eimai pl tr, teigiamo visuomen s poirio eim stiprinim, eimos gerov s ir materialaus saugumo utikrinim, slyg gyvendinti eimos prokreacin funkcij gerinim. Ir toliau kursime eimai palanki aplink. eimai palankios aplinkos krimas turi apimti vairias visuomen s gyvenimo sritis (socialin politik, teis kr, vietim, sveikatos (psichin s ir fizin s) apsaug, iniasklaid, visuomen s nuostatas ir kt.), kurios tiesiogiai ar netiesiogiai veikia eim. Lietuva bus itvermingesn , kai gyvenimo kultra laim s prie girtuoklysi, smurto ir mirties kultr. Pasisakome u pagarb mogui per vis jo gyvenim, u atsaking t vyst ir motinyst. Mes neneigiame asmens saviraikos, karjeros, tvirto materialinio pagrindo siekimo svarbos, bet manome, kad valstyb vaiko auginim eimoje tur t vertinti labiau, nei bet kokios karjeros ar turt siekim. Sieksime, kad eima bt saugoma ir apsaugota nuo perteklinio institucij kiimosi jos santykius. Atlikdami teis s akt projekt poveikio vertinim, atliksime ir j poveikio eimos instituto stiprinimui vertinim. Vieumoje turi bti formuojamas teigiamas visuomen s poiris eim, puosel jamos eimos vertyb s. Vaikus eimoje auginantiems t vams suteiksime papildom socialini garantij, teisinsime nuostat, prilyginani vaik auginim eimoje ypa visuomenei naudingam darbui, o vaiko auginimo metu mama arba t vas turi bti papildomai draudiamas socialiniu pensij draudimu. Mokestin politik susiesime su eimos pajamomis. eima turi bti skatinama auginti daugiau nei du vaikus. Visa tai gyvendindami laikysim s principo, kad valstyb privalo rpintis visais vaikais, tiek auganiais eimoje, tiek be jos. Kuo anksiau eimos apsisprendia tur ti vaik, tuo jos didesn s. iam apsisprendimui didel s reikm s turi galimyb tur ti savo bst, tod l sieksime, kad bt kuo greiiau paruota ir gyvendinta jaun eim apsirpinimo bstu programa, palengvinanti joms j sigyti ar isinuomoti.
64

Suprasdami, kad galimyb tur ti nuolatines darbo pajamas auginant vaikus yra viena i svarbiausi prieasi, lemiani eimos gausum, palaikysime ir skatinsime vairias eimos ir darbo sipareigojim derinimo formas, tame tarpe lanksi darbo form kultr, sudarysime palankias slygas eimos verslui. Skatinsime darbdavius, suteikianius papildom pagalb t vams, auginantiems vaikus. Dana eima, ypa jauna, pasigenda kompleksini paslaug, apimani vaik prieir, vietim, mokymus, konsultacijas, tarpininkavim bei kt.. Gerinsime ir pritaikysime infrastruktr eimoms, n iosioms, vaikams. Prad sime taikyti socialines, ekonomines priemones, sudaranias prielaidas eimoms gyvendinti trokim tur ti vaik. Visokeriopai remsime pastangas, prisidedanias prie asmens vaisingumo isaugojimo ir puosel jimo. Vaikas nuo jo prad jimo turi bti globojamas t v, o jo apsaug turi utikrinti visuomen ir valstyb . Skatinsime glob j ir t vi rengim, t v globos netekusi vaik glob eimose ir vaikinim. Diegsime prieabortinio konsultavimo sistem bei viesime visuomen apie gyvyb s vert ir abort al. Valstyb turi neskatinti skyryb, ypa vaik turiniose eimose, bet sukurti psichologin s pagalbos sistem, skatinani eimas isaugoti santuok. Skatinsime krizi prevencij, pl tosime kompleksini paslaug tinkl kriz patirianioms eimoms. Diegsime pasirengimo santuokai ir eimai sistem, ugdysime pozityvios eimos patirties neturini asmen geb jim kurti eim sipareigojant santuokai. Diegsime privalom konsultacij prie skyrybas sistem, skatinsime mediacij (civilini gin taikinamj tarpininkavim) ir kitas pagalbos priemones skyryb atveju, ypa tada, kai eima turi nepilnamei vaik. Priimsime kompleksin jaun t v, udarbiaujani usienyje, susigrinimo program. alia patraukli ilgalaiki darbo viet krimo, bsto lengvatin s kreditavimo sistemos eimai pl tot s tur sime sukurti informavimo sistem ivykusioms eimoms apie galimybes realizuoti savo sugeb jimus t vyn je. Skirsime ypating d mes vaiko gerov s politikos efektyvumui. Vaikas yra neatskiriama visos eimos sistemos dalis. gyvendindami Vaiko gerov s valstyb s politikos koncepcij, kurios pagrindinis tikslas yra atsivelgti vaiko interesus ir jo poreikius, pl tosime prevencines paslaugas eimoms: kompleksin s pagalbos eimoms centrus, dienos socialin s prieiros paslaugas vaikams ir eimoms vaik dienos centruose, sieksime teikti paslaugas jaunoms, pozityvios t vyst s gdi stokojanioms eimoms, mediacijos paslaugas besiskirianioms ar krizi itiktoms eimoms. Taip siekiame sudaryti visas slygas vaikui augti savoje eimoje. Vaik, augani socialin s rizikos eimose, problemos tur s bti sprendiamos kompleksikai, ne tik formaliai utikrinant vaiko teises, bet realiai siekiant vaiko ir eimos gerov s. Per Vaiko gerov s statym sieksime, kad vaiko teisi apsaugos specialistai orientuotsi institucij, dalyvaujani teikiant pagalb vaikui ir eimai, telkim, pagalbos proceso koordinavim, nesitenkindami baud jo vaidmeniu ar vaiko pa mimu i eimos. Tik apjungiant bendras socialini darbuotoj, pedagog, sveikatos prieiros staig darbuotoj ir kit srii specialist, bendruomen s nari pastangas, galima pasiekti efektyvesni eimos problem sprendimo rezultat, tuo paiu ir pagalbos jose augantiems vaikams. To bus siekiama konkreiais komandiniais specialist apmokymais ir metodin mis vaik ir eim orientuot paslaug rekomendacijomis. Tik is mus visas pagalbos eimai galimybes vaikas gal s bti paimamas i eimos, nenutraukiant darbo su jo biologine eima. Kdiki nuo 0 iki 3 met globa bus leidiama tik eimos aplinkoje, iskyrus ypatingos slaugos ir prieiros reikalingus atvejus. Netekusiam t v globos vaikui sieksime sudaryti tinkamas globos (rpybos) ar vaikinimo slygas augti globojanios eimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje eimai: maose vaik globos institucijose (kuriose gyvent ne daugiau kaip 8 vaikai). Gerinsime vaik, netekusi t v globos, integracijos visuomen slygas stiprinsime darb su gimdytoj eimomis, glob j paiekas, stiprinsime finansavim j apmokymo programoms, nuolat
65

organizuosime konsultacin pagalb jiems, gerinsime slygas vaik dienos centruose, kur lankosi vaikai, kol t vai dirba, skatinsime eimos krizi centr steigim, kam jau esame pad j pamatus. Skatinsime palyd jimo paslaugas vaikams, i jusiems i vaik globos nam, kad jie gal t tinkamai pasirengti savarankikam gyvenimui eimoje ir visuomen je. Koordinuosime smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programas, kurios bus orientuotos smurto prie vaikus prevencij bei intervencij, apimant visas smurto ris ir formas (fizin, emocin ir seksualin). Btina vesti itin griet organizuoto pedofilijos nusikalstamumo persekiojim, garantuoti saugum nuo pedofilijos vaik namuose, ratifikuoti Europos Tarybos konvencij d l vaik apsaugos nuo seksualin s prievartos, atitinkamai koreguojant Baudiamj Kodeks. Svarbiausiu ikiu laikome darbo viet krim. Darbingo mogaus gyvenimo kokybei yra btinas dalyvavimas darbo rinkoje. Kokybikas darbing moni uimtumas padeda kurti visuomen s gerov ir jos prid tin vert, pilieiui jaustis visaveriu visuomen s nariu. Kokybiku uimtumu mes laikome darb, kuris atitinka mogaus galimybes, padeda jam tobul ti, o kartu ir utikrina tinkamas pajamas, kuri utenka elementari poreiki patenkinimui, o taip pat ir dalyvavimui visuomenin je veikloje, profesiniam tobul jimui. Po suvaldytos ekonomin s ir finans kriz s atsigaunanti ekonomika nesukuria utektinai darbo viet, kurios pad t isprsti nedarbo problem Lietuvoje. Vieasis sektorius neturi pakankamai galimybi remti darbo viet krim. Tuo tarpu privatus sektorius, prisitaiks prie kriz s, inaudoja maesn kiek mogikj itekli, o paskat kurti naujas darbo vietas yra nepakankamai, kad jos pad t visikai isprsti nedarbo problem. Sprsdami i opi problem skatinsime kurti darbo vietas ir silysime pasitelkti uimtumo politikos priemoni teikiamas galimybes. Pirmiausia - turi bti gerinamos slygos verslo pl trai, kad prarastos darbo vietos bt pakeiiamos kokybikai naujomis, kad darbo viet daug t. Neatid liojant btina rasti valstybei ir darbdaviams priimtin aktyvios uimtumo politikos svert. ioje kadencijoje prad jome remti jaun moni verslum, tod l toliau remsime savarankik darb t moni, kurie darbo ieko ir yra motyvuoti prad ti bei pl toti savo versl. Kaip vien i prioritet vardijame slyg eimos verslui kurtis sudarym, nedeklaruojamo darbo pavertim oficialiu su visomis i to iplaukianiomis socialinio draudimo garantijomis. Sprsime darbo itekli nepakankamumo problem. Lietuvos, kaip ir kit Europos Sjungos valstybi, visuomen s sensta, o prie darbo itekli nepakankamumo prisideda ir ekonomin emigracija. ios dvi prieastys demografin pad tis ir emigracija yra svarbiausi veiksniai, kurie ateityje tur s takos valstyb s ekonomikos augimui, ribos socialini paslaug biudet. Siekdami utikrinti valstyb s ekonomikos augim, socialini sipareigojim vykdym, o taip pat ir konkurencing alies k, sieksime kuo daugiau darbing moni traukti darbo rink ir kuo ilgiau juos ilaikyti dirbanius. Siekiant tai gyvendinti pirmiausia btina utikrinti greit jaunimo integracij darbo rink baigus mokslus ir ilaikyti darbo rinkoje vyresnio amiaus mones (bent jau iki pensijos). Sprendiant ik yra svarbu darbo rink traukti ir neaktyvius gyventojus bei juos ilaikyti, motyvuoti, perkvalifikuoti, pad ti gyti pasitik jimo ir geb jim s kmingai dirbti. Tod l vykdysime nedarbo prevencij, skatinsime jaunimo integracij darbo rink, t.y. per jim i vietimo sistemos darbo, skatinant darbo gijimo praktikos santykius tarp besimokani ir darbdavi, tarp neturini darbo ir konkrei darbo sfer. Sieksime utikrinti moter ir vyr lygyb darbo rinkoje bei didinti eimos ir darbo sipareigojim derinimo galimybes, didinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusi moni paskatas ir galimybes aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, inaudojant valstyb s silomas priemones, kuri ities yra nemaai.
66

Imsim s priemoni kvalifikacijos neatitikimo darbo rinkos poreikiams problemai sprsti. Baigs universitet jaunas mogus negali gauti darbo, nes tam tikros srities specialist darbo rinkoje yra tiesiog per daug. iuo metu darbo rinkoje pastebima dar viena tendencija net ir esant auktam nedarbui valstyb je, tam tikras vietas yra sunku upildyti d l tos srities specialist trkumo. Vyresnio ir ikipensinio amiaus mon ms ilgiau ilikti darbo rinkoje trukdo nesugeb jimas prisitaikyti prie darbo rinkos pokyi, o taip pat emas profesinis mobilumas. i problem privalome sprsti kuo greiiau, nes ilguoju laikotarpiu tai sukels ilgalaik struktrin nedarb. Tuo tikslu skatinsime vietimo ir mokymo staig glaudesn bendradarbiavim su potencialiais jaunimo darbdaviais, k jau esame prad j daryti, siekdami, kad mokymasis atitikt dabartin darbo rinkos paklaus. Pl tosime darbo j gos profesin mobilum, o mokymsi vis gyvenim kaip uimtumo garant. Gerinsime darbo rinkos funkcionavim. Lietuvos darbo rinka yra ibalansuota ir segmentuota. Darbo santykiai yra grietai teisikai reglamentuoti. Uimtumo apsaugos teis s aktais varoma darbo rinka yra nepakankamai lanksti, nepakankamai saugi bei nepakankamai gebanti traukti. Suvarymai kelia klitis moni mobilumui darbo rinkoje bei ukerta keli aktyvesniam dalyvavimui joje. Nepakankamai iuolaikikas darbo rinkos administravimas maina traukimo rink galimybes. Pirmiausiai sieksime padidinti moni ir darbo itekli mobilum darbo rinkoje. Tai darant labai svarb vaidmen atliks vidaus ir ior s lankstumo, darbo sutari vairov s, darbo keitimo patrauklumo, abipus s atsakomyb s bei tinkam sutartini santyki utikrinimas. Sieksime remti ir skatinti savarankik darb, socialini moni ir nauj moni steigim, darbinimo subsidijas daugiausia skirti darbinantiems naujas darbo vietas, mainti darbo j gos mokestinius katus, nedarant neigiamo poveikio biudetui, integruotai ir nuosekliai susieti sutartinius darbo santykius, aktyvias darbo rinkos priemones, mokymsi vis gyvenim ir socialin s apsaugos sistemas, kad bt galima padidinti tiek darbo rinkos lankstum, tiek saugum, o drauge ir jos atsparum ekonominiams pokyiams. Tsime pensij ir visos socialinio draudimo sistemos pertvark. Senstant tiek Lietuvos, tiek ir Europos visuomen ms demografiniai pokyiai veria rimtai abejoti dabartin s pensij sistemos tvarumu. i sistema tur t garantuoti adekvaias ir tikslingas imokas, tod l sieksime, jog gaunamos imokos bt susietos su demografiniais pokyiais ir gaunamomis pajamomis. Nors Lietuva patvirtino priemones, kuriomis pensinis amius iki 2026 met laipsnikai ilginamas iki 65 met, vien tik jomis nebus utikrintos tvarios ir adekvaios pajamos bsimiems pensininkams, tod l reikalingos papildomos priemon s. Jomis, be kita ko, pensinis amius ir imokos ateityje gal t bti susietos su demografiniais veiksniais, gal t bti nustatytos aikios indeksavimo taisykl s, mokos glausiau susietos su imokomis, panaikinant paskatas anksti ieiti pensij, o taip pat numatome siekti lankstaus pensinio amiaus. 2008-2012 met laikotarpiu siek me, jog socialinio draudimo sistema bt kuo aikesn ir skaidresn , tod l d jome ir d sime pastangas, kad likt maiau erdv s politikams daryti nepamatuotus sprendimus, susijusius su Sodros ir valstyb s biudetais. Manome, kad ateityje tokiems nepamatuotiems politik sprendimams turi bti ukirstas kelias, tod l turi bti kurtas rezervo fondas, kuris bt skirtas apsaugoti ir sprsti ateities sen jimo problemas. Steigsime Sodros fondo rezerv, kurio l os gal s bti panaudojamos tik bsimoms visuomen s sen jimo problemoms sprsti, t.y. nuo ekonomini sukr tim apsaugotos pensijos sukauptas rezervo fondas prie Sodros leidia mok ti tokias pensijas, kokios paskirtos, nepaisant ekonomin s pad ties. Norint ukirsti keli nepamatuotam ilaid didinimui, apribosime politik tak priimant sprendimus, susijusius su Sodros biudetu. Stiprinome ir stiprinsime Sodros tarybos, kuri bus
67

sudaroma i socialini partneri, vaidmen. Be jos negal s bti didinamos ar mainamos su Sodra susijusios imokos. Taip pat nustatysime nauj pensij apskaiiavimo ir indeksavimo tvark. Nustatysime, kad nuo 2014 met bazin pensija bt mokama i valstyb s biudeto. Nepaisant skaudi, bet btin sprendim, kurie buvo reikalingi, siekiant veikti uklupusi finans ir ekonomikos kriz, toliau pasisakome u privai kaupiamj pensij fond pl tr. Bdami valdioje anksiau mes inicijavome i fond atsiradim. Patirtis rodo, kad fond atsiradimas yra didelis privalumas mon ms, kurie dalyvauja ioje sistemoje, turi didesni garantij nei tie, kurie netur jo galimyb s dalyvauti tokiuose fonduose. Tod l toliau skatinsime mones pensij kaupti ir privaiuose pensij fonduose. Skatinsime paties mogaus iniciatyv kaupti profesiniuose fonduose, o taip pat ir treiojoje pensij pakopoje. Vykdysime antrosios pakopos pensij sistemos pertvark, kuri leis tsti dalyvavim pensij kaupime dabartin mis slygomis, t. y. kad ir toliau privaius pensij fondus ir draudimo mones bt pervedama ne maesn kaip 2 proc. valstybinio socialinio draudimo mok dalis, kuri ateityje, sukaupus rezerv, gal t bti didinama iki 3,5 proc. Nustatysime, jog mon s, savarankikai dalyvaujantys antrojoje pensij pakopoje, gal t grti pirmj pensij pakop. Esame pareng statym projektus, kurie jau yra svarstomi Seime, kaip sukurti motyvuojani sistem, kurioje dalyvaudamas mogus gal t sukaupti didesn pensij. Silome papildomomis mokomis i valstyb s biudeto skatinti asmenis dalyvauti II pakopos pensij draudime. Tuo bdu, jei mogus apsisprst dalyvauti II pakopos pensij kaupime ir pats prisid t savanorikomis papildomomis mokomis pensij fondus ar draudimo mones, tai valstyb , j skatindama, pervest papildom skatinamj mok mogaus pasirinkt pensij fonde ar draudimo mon je esani asmenin pensijos sskait. Tokiu atveju pensija susidaryt i Sodros mokamos ir privaiame pensij fonde sukauptos (i valstybinio socialinio draudimo, savanorikai asmens papildomai mok t ir valstyb s skirt skatinamj mok) pensij dali. Silysime nustatyti, kad antroje pensij pakopoje esantys dalyviai gal t ireikti pageidavim savanorikai mok ti pensij fondus papildom 2 proc. nuo savo darbo umokesio mok: tokiu atveju i asmen kaupiamosios sskaitos bt subsidijuojamos valstyb s l omis visiems vienoda suma po 2 proc. nuo alies vidutinio darbo umokesio (tuo gyvendinant solidarumo princip). Be to, sieksime numatyti didesn skatinim pensij kaupimo sistemoje dalyvaujantiems mon ms, kurie augina vaikus. Taip pat sieksime, jog antrosios pakopos pensij fondai bt efektyvesni ir tuo paiu metu duot didesn pensin gr. Mes esame Seimui jau pasil mainti pensij fond taikomus atskaitymus nuo mokos ir nuo sukaupto turto. Atskaitym nuo mok palaipsniui silome visikai atsisakyti, o nuo turto palaipsniui mainti. Tokiu bdu mogui bt atpigintas dalyvavimas pensij kaupimo sistemoje. Tai irgi pad t mogui sukaupti didesn pensijos dal, kadangi didesn atskaitym dalis atitekt jam, jo bsimai pensijai, o ne pensij fondui.

68

3 pav. Numatomos pensij sistemos pertvarkos tik tini rezultatai: pensij sistemos einamj met balansas esant skirtingiems pensij kaupimo scenarijams. altinis: SADM, 2012.

Jau gyvendinti (ilginamas pensinis amius) ir numatomos gyvendinti pertvarkos ingsniai (stiprinamas II pakopos pensij kaupimas) sprendia dvi pagrindines pensij sistemos problemas, t. y. sistemos ilgalaikio finansinio tvarumo ir pensij adekvatumo (didesni pensij ateityje). Jei iki iol nebt keista pensij sistema ir bt buv isaugoti nemainti (siekiantys 5,5 proc.) pervedimai II pakopos pensijos kaupimo sistem, tai pensij sistem jau bt itiks bankrotas (r. 3 paveiksl), nes jos sipareigojimai bt buv didesni nei sukauptos mokos pensij draudimui. Kitu atveju, jei apsisprstume II pakopos pensij kaupimo sistem pervedin ti tik po 2 proc. ir i pervedim nepapildyti jokiomis kitomis mokomis, gal tume tik tis pensij sistemos finansinio tvarumo, taiau tai nesudaryt slyg pensij dydio isaugojimui ar did jimui (vidutin s pensijos santykio su vidutiniu darbo umokesiu alyje santykio isaugojimui ar did jimui). Gana akivaizdu, kad ms silomos pertvarkos bdas yra kompromisas, leidiantis utikrinti pensij sistemos finansin tvarum, sudarant slygas pensij sistemai d ka teigiamo einamojo balanso palaipsniui isisprsti sukaupt skol problemas ir pensij adekvatum, sudarant slygas vidutin ms pensijoms siekti 40 ir daugiau procent vidutinio darbo umokesio. Toliau vykdysime aiki ir skaidri pensinio pobdio imok politik. sigal jusi tendencija, jog i valstyb s biudeto nuolatos mokamos papildomos imokos, kurios n ra pagrstos jokiomis socialinio draudimo mokomis, bus stabdoma. Nepl sime nukent jusij asmen valstybini pensij gav j grupi. Valstybines pensijas ir rentas suskirstysime skiriamas pagal profesij (mokslininkai, pareignai ir kariai, teis jai, sportininkai, artistai ir kt.) ir status (daugiavaik s motinos, garb s donorai, pasiprieinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviai-kariai savanoriai ir laisv s kov dalyviai ir kt.). Imokas, mokamas atskir profesij asmenims, kaip papildomas garantijas trauksime bendr socialinio draudimo pensij sistem. Sudarysime galimyb gauti imokas iki nustatyto pensinio amiaus (pvz., kariams ar policijos pareignams, kuri draud jas valstyb ), mokant pensij socialiniam draudimui i valstyb s biudeto didesnes mokas. Stiprinsime efektyvios, savalaik s ir teisingos socialin s paramos sistemos veikim. Kriz s metu prad jome siekti, kad socialin s paramos instrumentais nebebt skatinamas ilaikytini mentalitetas, kad socialin param gaut tie gyventojai, kurie d l vairi, nuo pai moni nepriklausani prieasi, negali dirbti ir patys pasirpinti savimi bei savo vaikais. Taiau socialin parama negali bti skiriama tiems gyventojams, kurie gali legaliai dirbti, pasirpinti savimi, bet to vengia. Tod l toliau skaidrinsime paalp skyrimo sistem. Tuo tikslu gerinsime pinigin s socialin s paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos taiklum ir veiksmingum, kuris pad s mainti piktnaudiavimo pinigine socialine parama galimybes. Sieksime suteikti dar daugiau teisi ir atsakomyb s savivaldyb ms, vietos bendruomen ms, traukdami jas paramos teikimo ir pagalbos organizavimo mogui proces.
69

Vienas i iki skatinti darbingo amiaus moni motyvacij integruotis darbo rink, mainti ilgalaik priklausomyb nuo socialin s paramos ir patekimo skurdo spstus. Esame numat konkreius bdus, kaip sieksime skatinti mones dirbti ir usidirbti, o ne gyventi i paalp. Tai jau esame prad j daryti. Jau dabar gyvendiname esmines reformas pilotin se savivaldyb se, kai sprendimus d l socialin s paramos teikimo priima ne valstyb s institucijos, o penkios bandomajame ms inicijuotame projekte dalyvaujanios savivaldyb s, kurios bendradarbiauja su bendruomen mis, nevyriausybini organizacij atstovais, gerai inaniais reali gyventoj situacij ir galiniais ukirsti keli piktnaudiavimui socialine parama. Mes siekiame, kad i nauja, teisingesn tvarka sigaliot visoje alyje. Pinigin s socialin s paramos skyrim palaipsniui perduosime savivaldai. Stiprinant savivald paramos skirstym palaipsniui perkelsime i centro savivald. Jau dabar dalis savivaldybi priima sprendimus d l socialin s paramos teikimo, proces traukdamos ir bendruomeni, nevyriausybini organizacij atstovus, kurie gerai ino reali gyventoj situacij ir gali ukirsti keli piktnaudiavimui socialine parama. Nuo 2012 met pradios prad ta taikyti grietesn socialin s paramos skyrimo tvarka, bandomajame pilotiniame projekte dalyvauja 5 alies savivaldyb s Raseini, Radvilikio, Panev io, ilal s ir Akmen s rajon, kuriose sudarytos specialios komisijos i vietos bendruomeni, nevyriausybini organizacij, seninij atstov padeda teisingai nusprsti, ar socialini paalp praaniam mogui tikrai reikia tokios valstyb s paramos, ar ne. Taip vis daniau ukertamas kelias piktnaudiauti socialine parama. Mes siekiame, kad i nauja, grietesn , tvarka sigaliot visoje alyje. Ir toliau aktyvinsime pilieius, skatinsime darbingo amiaus darbing moni motyvacij integruotis darbo rink, mainant j ilgalaik priklausomyb nuo socialin s paramos ir patekimo skurdo spstus. Stiprinsime bendruomenes. Sieksime sudaryti slygas d l viej l konkuruoti ir bendruomenin ms organizacijoms, ir kitoms vietos institucijoms. Taip dal savivaldybi funkcij bt galima perduoti vietos bendruomeni lygmen. Siekiant ilaikyti tam tikr specifin bendruomenini organizacij vaidmen ir utikrinti j tvari pl tr, finansavimo slygos tur t bti pakankamai lanksios. Taip pat stiprinsime bendruomenines organizacijas, kad jos gal t gyvendinti vietos bendruomenei svarbias iniciatyvas ir teikti paslaugas bendruomen s nariams. Sukursime bendruomenini organizacij finansavimo mechanizm, skirt tiek veiklos, tiek administravimo ilaidoms finansuoti. Sieksime sukurti palanki teisin aplink ir tvirtinti gerj praktik, sudarant galimybes vietos bendruomen ms priimti sprendimus d l l , skirt tenkinti vietos bendruomeni vieuosius poreikius. Stiprinsime nevyriausybini organizacij vaidmen. Socialin s gerov s krime turi dalyvauti ne tik valdia, bet ir pilietin visuomen . ioje kadencijoje stiprinome vietos bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, ateityje tai toliau tsime. Nor dami sustiprinti nevyriausybin sektori ir tuo paiu sumainti atotrk tarp Lietuvos ir ES nevyriausybini sektori, sieksime, jog ES struktrin parama 2014-2020 met laikotarpiu bt tikslingai skirta ir treiajam, t.y. nevyriausybiniam sektoriui. Susiesime paramos NVO politikai tikslus ir priemones su atskir viej paslaug teikimo perdavimu. Manome, jog NVO r mimo ir valdios staig politikos slyiai pavieni paslaug atveju bei NVO ir valdios staig bendradarbiavimas perimant ir perduodant atskirose srityse viesias paslaugas duos veiksming rezultat. Pirmiausiai stiprinsime param NVO vykdomoms programoms, o v liau savivaldyb se bus skatinamas socialini paslaug pirkimas i NVO. Toks modelis tur t bti gyvendinamas prie tai ibandius pilotiniuose projektuose, kad adekvaiai bt vertintos realios funkcij gyvendinimo galimyb s.

70

Atsivelgiant tai, kad savanorikos veiklos ind lis yra ypa didelis (2011 metais atkuriamoji savanorikos veiklos vert siek daugiau nei 1,4 mlrd. Lit, arba sudar apie 1,5% BVP), finansuosime atskir program, skirt savanorikos veiklos organizavimo ir vadybos profesionalumui utikrinti tiek nacionaliniame, tiek vietos lygmenyse. Pl tosime socialines paslaugas, skirtas moni galinimui. Valstyb s finansais bus skatinamas bendruomeni savarankikumas, sudarysime galimybes nevyriausybin ms organizacijoms, tradicin ms religin ms bendrijoms ir bendruomen ms sijungti teikiant socialines paslaugas vairioms socialin ms grup ms seniems mon ms, negaliesiems (suaugusiesiems ir vaikams), jaunimui. Siekdami socialini paslaug teikim priartinti prie mogaus, investuosime ivystym bendruomenini ir eimos palaikymo paslaug, kurios utikrins nuosekl per jim nuo paslaug institucijoje prie bendruomenini paslaug. Socialin s globos ir sveikatos prieiros paslaugos bus apjungiamos per mobili komand kompleksini slaugos-globos paslaug krim. Tokiu bdu yra siekiama, jog i paslaug teikimo sistemos centre atsirast mogus, kuriam reikalingiausia kit pagalba. Per kompleksines integruotos slaugos-globos paslaugas bus teikiama parama eimoms, priirinioms savo pagyvenusius t vus ar kitus artimuosius, kuriems reikalinga socialin globa, sudarant galimybes derinti darb, uimtum ir pagyvenusi moni prieir. Bendradarbiaudami su NVO, pl tosime nestacionari bendruomenini paslaug tinkl (dienos centrai, bendruomeni namai) pagyvenusiems mon ms. Bus tsiami ir darbai, susij su didiaisiais vaik globos namais siekiant sudaryti vaikams slygas augti kuo artimesn je eimai aplinkoje, skatinsime eimyn krimsi ir profesionali glob eimoje, remdami ir gerindami vaik socializacij. Efektyvinsime darb su biologiniais t vais, kuriems apribota t v valdia, siekdami, kad kuo maiau vaik patekt institucin glob. Skatinsime socialinio bsto nuom. Sieksime kuo efektyviau tenkinti gyventoj poreik socialiniam bstui. Silysime nuo 2013 met nustatyti bsto nuomos mokesio ar jo dalies kompensavimo teis. Tokiu bdu gyventojai bst rinkos slygomis gal t nuomotis i fizini ar privai juridini asmen. Tik tina, kad bsto nuomos mokesio ar jo dalies kompensavimas bt patrauklus jaunoms, darbo rinkoje aktyvioms eimoms. Prioritet teiksime socialinio bsto nuomos kompensavimui, o socialinio bsto pl tr perduosime savivaldyb ms. iuo metu yra nepakankama negalij poreikiams pritaikyto bsto nuomos pasila ir ia priemone gali bti sunkiau pasinaudoti socialiai labiau paeidiamiems mon ms, t.y. negaliesiems, nedarbingiems ar senatv s pensijos amiaus ir kt. asmenims. D l to, siekiant sudaryti slygas tokiems mon ms apsirpinti bstu, silome neatsisakyti ir savivaldybi bsto fondo pl tros.

5. Baigiamosios nuostatos
Vadovaudamiesi ms socialine doktrina, kurios centriniu objektu yra eimos ir bendruomen s institut stiprinimas, tikime, kad gal sime, tsdami jau prad tus darbus, isprsti i ankstesni vyriausybi paveld tas Sodros biudeto finansinio trapumo, socialin s politikos trumparegikumo ir chaotikumo problemas. msi nuoseklaus eimos ir bendruomeni institut stiprinimo, stipriname vis visuomen. Stipri visuomen lengviau sprendia ir kitas valstyb ugulanias problemas. Tuo bdu pasiektas pirmasis valstyb s istorijoje Nacionalinis susitarimas, ekonomikos ir finans kriz s metu utikrintas nenutrkstamas pensij ir kit imok mok jimas yra ir sustipr jusios visuomen s bendro darbo rezultatas. Ms prad ti pensij sistemos pertvarkos darbai, atsivelgiantys ir aikiai atsakantys ateities demografinius ikius, tiesiog privalo bti tsiami, kad bt utikrintas pensij sistemos ilgalaikis finansinis tvarumas ir pensij adekvatumas ateityje.
71

Reikia pripainti, kad nedarbo problema, ir ypa jaunimo nedarbo, igyvenant ekonomin s ir finans kriz s padarinius, reikalauja ypatingos skubos sprendim. Ms taikytos nedarbo mainimo ir uimtumo skatinimo priemon s jau rodo savo veiksnum, yra patikrintos, vertos bti tsiamos ir papildomos kitomis efektyviomis priemon mis, skirtomis tiek darbo pasilos, tiek ir jos paklausos problemoms sprsti. Atskirai reik t pamin ti, kad tikriausiai bene pirm kart alyje i esm s perir jome socialin s pinigin s paramos skyrimo sistem ir nevienareikmiai ik l me jai efektyvumo, skaidrumo, teisingumo tikslus. Paramos skyrimo perdavimo savivaldyb ms penki pilotiniai projektai jau tampa gerja praktika, kuri btina perduoti ir kitoms alies savivaldyb ms ir d ka kurios su aknimis prad tas rauti pakankamai gajus ilaikytini mentalitetas.

72

VALSTYBS VALDYMO PERTVARKA 1. Kod l reik jo pokyi?

Pasaulin ekonomin kriz , atkeliavusi Lietuv 2008 metais, labai aikiai pademonstravo, jog valstyb s valdymo srityje reikalinga esmin reforma. Tapo visikai aiku, kad mes nepaj gs ilaikyti ir suvaldyti smarkiai isiptusio ir labai inertiko biurokratinio aparato, kuris nepaj gia lanksiai reaguoti ekonominio nuosmukio keliamus ikius ir auganius piliei lkesius. Valstyb s valdymo kultra, kuri susiformavo per pastarj deimtmet, neskatino siekti rezultat, iekoti paangi valdymo sprendim, nauj keli, kaip sprsti visuomenei rpimas problemas. Nepaisant Lietuvos paangos valstyb s valdymo srityje, kuri buvo ne kart teigiamai vertinta kompetenting tarptautini institucij, toki kaip OECD, Pasaulio bankas, Lietuva umigo ant laur, ir praktikai nuo 2002 met nebuvo gyvendinta joki esmini valstyb s valdymo reform. Pagrindiniu biurokratijos rpesiu tapo kaip ilaikyti status quo ir isaugoti stabilum, usitikrinant kuo didesn biudetin finansavim ir slapstantis po gausyb s instrukcij, taisykli ir funkcij vykdymo priedanga. Taigi ekonomin s kriz s akivaizdoje at jusi Vyriausyb susidr su kardinaliu ikiu optimalios ir dinamikos valdymo sistemos bei profesionalios, gebanios reaguoti pokyius valstyb s tarnybos poreikiu. Tad Vyriausyb tur jo ne tik imtis greit vieojo sektoriaus stabilizavimo darb, bet ir nedelsiant alinti iuos valdymo trkumus: Neaiki, isklaidyta ministr atsakomyb ir galiojimai u j valdymo sritis. Ministrams priskirtose valdymo srityse veik nemaai plai autonomij turini institucij, kurios i esm s vykd savarankik politik. Ministras netur jo reali ranki prisiimti politin s atsakomyb s ir reikalauti rezultat. Didel administracin nata daugyb plan ir brangiai kainuojani strategij, smulkmenikas reglamentavimas, inertikas procedr laikymasis. Institucijos pernelyg daug resurs eikvojo detaliam reglamentavimui ir vis nauj strategij krimui. Vieasis valdymas buvo paremtas inertiku nustatyt procedr laikymsi ir technini ataskait rengimu. Neaiks prioritetai ir siektini rezultatai. Strateginis planavimas ir biudeto formavimas tiek Vyriausyb s, tiek institucij lygiu buvo taps daugiau formaliu procesu nei realiu tiksl nustatymo ir itekli planavimo rankiu. Strateginiai veiklos planai atspind jo tik nuolatini funkcij vykdym, trko ssaj su politine darbotvarke. Vyravo poiris institucij veiklai skiriamus resursus kaip nekintant dyd, maai d mesio buvo skiriama veiklos efektyvumui. Ekonominis pakilimo laikotarpis ir nusistov jusi praktika neskatino iekoti alternatyvi veiklos organizavimo bd, diegti paangi valdymo metod ir iekoti taupymo rezerv. Institucijos netur jo aikios uduoties ir nuolatinio rpesio, kaip optimizuoti veikl. Esminis poreikis valstyb s tarnyboje paanga ir stabilumas. Valstyb s tarnybos sistema negal jo pasilyti paangi valdymo sprendim ir auginti reikalingos kompetencijos nustatyti reikalavimai sukr pernelyg sud tingus barjerus. Siekis ilaikyti status quo ir udarumas konfrontavo su dinamikos ir profesionalios valstyb s tarnybos poreikiu. Valdios institucijos skyr maai d mesio paslaug kokyb s gerinimui. Jos nebuvo teikiamos lanksiai, reaguojant besikeiianius poreikius. Institucijos nek l ypa svarbaus klausimo kokios paslaug kokyb s reikia visuomenei? Vieajame valdyme stigo supratimo, kad paslaug teikimo tikslas yra vartotoj pasitenkinimas ir reikalingas nuolatinis veiklos kokyb s vertinimas.

73

2. K nuveik me ir kur iandien esame?

Puikiai suprasdami, kad smulkios korekcijos keliose srityse neduos reikalingo rezultato, m m s pertvarkos visose vieojo valdymo sistemose strateginiame planavime ir biudeto formavime, mogikj itekli valdyme ir institucin je srangoje. Tapo aiku, kad pokyiams gyvendinti reikalinga naujomis vertyb mis paremta valdymo kultra. Taigi pagrindinis penkioliktosios Vyriausyb s gyvendintos valdymo sistemos pertvarkos akcentas daugiau skaidrumo, lankstumo ir valdymo galimybi, kartu stiprinant atsakomyb ir atskaitomyb u veiklos rezultatus.

Strateginio planavimo sistemos pertvarka

Per jome nuo smulkmeniko priemoni analizavimo prie strategini prioritet planavimo ir vertinimo Vyriausyb s lygiu. Dabar kasmet nustatomi 5-6 Vyriausyb s prioritetai, kuriems planuojami svarbiausi darbai ir numatomi s km s rodikliai. Pasiekta paanga yra svarstoma ministr kabinete ir skelbiama vieai. Kiekvienas pilietis turi galimyb matyti, kaip sekasi gyvendinti tai, kas buvo planuota. Diskusijose d l biudeto per jome nuo pinig prie rezultat. Derybose d l biudeto vis pirma tariamasi d l tiksl ir rezultat ir tik po to d l finans. Tai paskatino institucijas pirmiausia galvoti apie prioritetus ir pagrindinius rezultatus, kuri jos turi pasiekti tikslingai paskirstydamos ribotus resursus. Gerokai sumainome strategini plan ir biudeto program. Valstyb s biudeto paskirstym pakreip me taip, kad l as gauna ne institucijos, kaip buvo prasta, bet finansuojami vieosios politikos tikslai. 2012 metais savarankikai biudeto l as gaunani institucij, asignavim valdytoj, lyginant su 2009 metais, suma jo beveik perpus nuo 176 iki 94. Biudeto program sumainta net tris kartus nuo 596-i 2009 metais iki 226-i 2012 metais. Planavimo dokument sumainta perpus (nuo 260 iki 150). Supaprastinome strateginio planavimo procedras ir atsisak me perteklini reikalavim. dieg me viening institucij veiklos rezultat steb senos informacin sistem. Visi planavimo dokumentai perkelti elektronin erdv. Visi darbuotojai turi galimyb aktuali informacij apie pasiektus rezultatus ir panaudotus asignavimus matyti viename lange. Nebereikia pateikti atskir ataskait kiekvienam strateginio planavimo dokumentui dabar kart per metus raoma viena ataskaita. Priimame argumentuotus sprendimus. dieg me program vertinimo ir funkcij periros sistemas, tobuliname sprendim poveikio vertinim. Tai leidia geriau analizuoti problemas ir nustatyti j sprendimo bdus. Vadovaujam s faktais ir argumentais, tad priimame objektyvius sprendimus. Pasiek me, jog informacija apie veiklos rezultatus vis daniau naudojama ministr kabineto pasitarimuose, derybose d l rezultat ir asignavim, Saul lydio komisijos veikloje. Inicijavome Lietuvos paangos Lietuva 2030 strategijos parengim ir sutelk me visuomen alies paangai. Palaik me plaias visuomen s diskusijas d l alies ateities. diskusijas paskatinome sitraukti aktyvius pilieius, ypa jaunim, pasaulio lietuvius, akademikus ir alies s kmingo verslo atstovus. Pirm kart alyje strategija buvo rengiama kitaip ne udarai institucijose, bet lyderiaujant visuomenei iekant plataus konsensuso ir drsiai diskutuojant d l alies ilgalaiki tiksl. Kartu pareng me pagrindin alies raidos dokument, turint unikal bruo nustat me paangos vertybes, kurios yra ne tik ateities vieosios politikos orientyrai, bet ir kasdienio gyvenimo klausim sprendimo pagrindas. Pasiek susitarim d l ilgalaiki alies raidos krypi, nukreip me pastangas paangai svarbi rezultat siekim. Parengta Strategija tapo pagrindu planuojant atskir valdymo srii pl tr. Europos Sjungos struktrin parama 2014-2020 metams jau programuojama remiantis Lietuva 2030 prioritetais. Strategijos gyvendinimui vadovauja suburta Valstyb s paangos taryba, o diskusij d l alies ateities tstinum utikriname inicijuodami Atvir paangos forum.

74

Valstyb s tarnybos pertvarka

Sumainome biurokratin aparat ir apkarp me darbo umokesio fond. Valstyb s biudeto ilaidas, skirtas darbo umokesiui, nuo 2008 met sumainome 17,39 proc. (2008 m. buvo 3.958,1 mln. Lt, o 2011 m. 3.269,7 mln. Lt.). Nuo 2008 met pabaigos 32 proc. (166 staigomis) sumainome Vyriausybei atskaiting staig, o jose dirbani valstyb s tarnautoj ir darbuotoj sumainome 16,2 procento. Pakeit me reprezentacini ilaid fondo tvark sumainome j nuo keturi iki vieno vidutinio atlygio ir reikalaujame atsiskaityti u kiekvien lit. Ministr atlyginimus nuo 2009 met sumainome daugiau nei 40 proc. Dabartinio Premjero atlygis, lyginant su prie tai Ministr kabinetui vadovavusio G.Kirkilo, sumaintas 38 proc., toks jis ilieka iki ios dienos ir jo didinti nesirengiama. Valstyb s tarnautoj veikl prad jome vertinti pagal nuveiktus darbus. Valstyb s tarnautoj veiklos vertinimo sistem susiejome su individualiais veiklos rezultatais ir staig strateginiais tikslais. iandien valstyb s tarnautojas ne tik vykdo funkcijas, bet yra atsakingas u konkrei metini uduoi atlikim. staig vadov metin s uduotys ir vertinimo rezultatai skelbiami vieai. Modernizavome atrankos valstyb s tarnautojo pareigas sistem. Supaprastinome konkurs organizavim ir pradedame taikyti paangius atrankos metodus. Atsisakome atminties test, kai atrankos metu yra klausin jama smulki enciklopedini ini. Atrankos metu bus vertinama bendroji kompetencija, taip pat ir vadovavimo geb jimai. Skatiname ini ir patirties jud jim, vesdami vadov kadencijas. Vyriausybei inicijavus ketveri met kadencija vesta visiems staig prie ministerij vadovams. Kadencij vedimas ne tik skatins vieojo valdymo inovacij diegim ir gerosios patirties perdavim, bei ir prisid s prie kritiko pasiekt rezultat vertinimo ir nuolatini veiklos tobulinimo proces.

Institucin s srangos ir teritorinio valdymo pertvarka

Gerokai sumainome Vyriausybei atskaiting staig. Vadovaujant Saul lydio komisijai vien per 2009-2011 metus neliko 166-i Vyriausybei atskaiting staig (32 proc.). Siekiant veiksmingesnio valdymo mainome biudetini staig regionini padalini (atskir juridini asmen), taip pat staig, kuriose dirba maiau kaip 20 darbuotoj. Atsisak me Vyriausybei nebding ir nereikaling funkcij. Didinome staig veiklos efektyvum. Saul lydio komisija m si lyderyst s gyvendinant sistemines efektyvumo didinimo iniciatyvas. Pradedant 2009 metais sistemingai vertiname bendrj funkcij valdymo efektyvum, kuris leidia palyginti skirting institucij veikl ir ministrams nustatyti efektyvumo didinimo uduotis. Pareng me ir patvirtinome funkcij periros ir program vertinimo metodikas, apmok me ministerij tarnautojus. 2012 metais ministerijos jau savo j gomis atlieka joms pavaldi staig funkcij perir ir program vertinim. Modernizavome Vyriausyb s kanceliarij. Nelanksti ir gerokai ipsta institucija buvo pertvarkyta nedidel, taiau efektyvi Ministro Pirmininko tarnyb. i institucija tapo Ministrui Pirmininkui padedani ekspert-analitik centru, sugebaniu veiksmingai koordinuoti ir gyvendinti svarbiausias reformas. Ministro Pirmininko tarnybos darbo umokesio fond sumainome 34,4 proc., darbuotoj skaii 22,8 proc., o reprezentacines ilaidas sumainome daugiau nei perpus. vykd me apskrii administracij reform. Panaikinome nereikaling tarpin valdios grand, tarnautoj suma jo daugiau kaip 1000. Panaikinome perteklines apskrii virinink administracij funkcijas, o likusias perdav me valstyb s ir savavaldybi institucijoms. ie pokyiai ne tik padeda greiiau priimti sprendimus ir maina korupcijos galimybes, bet ir kasmet valstybei sutaupo apie 30 mln. lit.

75

3. Kokiomis kryptimis dirbsime toliau?

Daug nuveikta, rezultatai rodo, jog judama teisinga kryptimi, taiau valstyb s valdymo pertvarka reikalauja ne tik ryting sprendim ir politin s lyderyst s, bet ir valdymo kultros mentaliteto pokyi. Pokyiams tvirtinti reikia bent keli vieosios politikos cikl, tod l labai svarbu politikos tstinumas. Toliau turime iekoti bd, kaip tvirtinti diegtas naujoves, ir tsti paangaus vieojo valdymo tradicijas. Taigi, tsime prad t pertvark iomis pagrindin mis trimis kryptimis: 3.1 Sprendim pri mimo centr priartinsime prie mogaus. Manome, kad valdios institucijos turi mainti savo intervencijos sritis ir galinti veikti ariausiai mogaus esanias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas ir paius pilieius. Didel d mes skirsime ms piliei gal jimui ir geb jimui dalyvauti valdymo procesuose. Sieksime sudaryti slygas lyderystei ariausiai mogaus esanioms ir geriausiai situacij inanioms bendruomen ms. Reikia ne tik stiprinti bendruomeni geb jimus aktyviai veikti, bet ir suteikti realius rankius, kaip gyvendinti savo tikslus. 3.2 Didel d mes skirsime viej paslaug kokybei pasirinkimui, konkurencijai, kokybei. Utikrinsime, kad pati visuomen aktyviai dalyvaut paslaug krimo, tobulinimo ir teikimo procese. Toliau reikalausime, jog valdios institucijos pagrindin d mes skirt paslaug kokybei ir grtamajam ryiui i paslaug vartotoj. Nuosekliai sieksime, kad valdios institucijos teikt tik tas paslaugas, kuri negali teikti nevyriausybin s organizacijos, bendruomen s ar privatus sektorius. Paslaug teikimo srityje bus daugiau konkurencijos ir pasirinkimo galimybi. 3.3 Utikrinsime atvir ir rezultatus orientuot valdym. Klausimas, kaip su maiau padaryti geriau? ir toliau iliks neatsiejama valdymo tobulinimo dalimi. Strateginius sprendimus priimsime skaidriai konsultuodamiesi su visuomene, remiantis rodymais ir kokybika analize. Tod l kritin valdymo reform s km s slyga ir toliau ilieka valstyb s tarnybos kompetencija ir profesionalumas vadov lyderyst , analitiniai ir vadybiniai geb jimai, atsakomyb u veiklos rezultatus.

3.1 Visuomen s galinimas: nuo centro link mogaus

Sieksime stiprinti savivald ir jos geb jimus veikti efektyviai ir stabiliai. Ligiolin s parlamentin s diskusijos nebuvo rezultatyvios d mesys buvo nukreiptas svarbi, bet siaur tiesiogini mer rinkim tem. Silysime atlikti isami dabartinio savivaldos modelio veikimo analiz, inagrin jant jo stiprisias ir silpnsias puses. Iekosime geriausi bd, kaip merui suteikti daugiau takos savivaldyb s vykdomajai veiklai. Analiz tuo paiu tur t atsakyti klausim, kokiu efektyviausiu ir mon ms priimtiniausiu bdu meras gali bti irinktas. Taip pat silysime svarstyti, ar n ra verta apriboti mero kadencij skaii, taip skatinant nauj lyderi ir inovatyvi savivaldybi pl tros sprendim paiekas. Silysime valstyb s tarnyboje taikom vadov kaitumo princip prad ti vis plaiau taikyti ir savivaldybi staigose ir mon se bei seninijose. Valstyb s tarnyboje tvirtinus auktesnij vadov rotacijos princip ir ityrus jo gyvendinimo rezultatus silysime tok princip prad ti taikyti ir savivaldybi administracijos padalini vadovams. Skatinsime vidin savivaldybi decentralizacij, taip viesias paslaugas priartinant kuo ariau gyventoj. Mainsime centralizacij savivaldyb se, perduodant daugiau galiojim seninijoms bei paioms bendruomen ms. Skatinsime vis daugiau paslaug, u kuri teikim yra atsakinga savivaldyb , teikti inaudojant privataus verslo, nevyriausybini organizacij ar vietos bendruomeni galimybes. Viena vertus, plaiai taikysime susitarimus su vietos bendruomen mis d l paslaug ir j kokyb s, tuo stiprindami tiesiogin atskaitomyb pilieiams. Kita vertus, sistemingai vertinsime savivaldybi viej paslaug kokyb ir lyginsime jas tarpusavyje, taip didindami centralizuot atskaitomyb u viej ilaid panaudojim.
76

 Stiprinsime senino institucij, didinsime senino veiklos efektyvum ir atsakomyb u veiklos rezultatus. Sustiprinsime bendruomeni vaidmen skiriant ir atleidiant senin. Tobulinsime senin veiklos teisin reglamentavim, kuriuo pareigosime seninus rengti vieas konsultacijas su vietos gyventojais d l seninijos veiklos planavimo, taip pat seninijos veiklos rezultat aptarimus. Sieksime, jog seninijos tur t atskir finansin krepel bendruomeni iniciatyvoms skatinti. Stiprinsime bendruomeni savivald ir savarankikum, sudarydami realias galimybes vietos bendruomen ms priimti sprendimus aktualiais vietos klausimais. Utikrinsime, kad valstyb s biudeto l dalis, kuri sudarys gyventoj, nepervedusi iki 2 procent mokamo gyventoj pajam mokesio, l os, bt skiriama vietos bendruomeni poreikiams. Kartu su savivaldyb mis sukursime mechanizm, kuris suteikt vietos bendruomen ms galimyb priimti sprendimus d l i l panaudojimo. Planuosime ir gyvendinsime bendruomeni lyderi rengimo program, formuosime dalyvavimo valstyb s valdyme gdius, skatinsime gerosios patirties sklaid. Skatinsime savivaldybes siekti geresn s paslaug kokyb s konkuruojant d l investuotoj ir gyventoj d mesio. Savivaldyb s didija dalimi teikia tas paias paslaugas nuo ikimokyklinio ugdymo iki socialini paslaug, taiau viej paslaug kokyb , pritraukt investicij apimtys ir demonstruojami rezultatai gerokai skiriasi. Kartu su savivaldos institucijomis susitarsime d l svarbiausi rodikli, pagal kuriuos reitinguosime savivaldybes. Toks em lapis suteiks gyventojams ir potencialiems investuotojams daugiau informacijos apie savivaldybi veikl bei paskatins paias savivaldybes pasitempti ir konkuruoti d l gyventoj ir investuotoj d mesio. Stiprinsime savivaldybi kontroliuojanias institucijas, siekdami, kad jos finansikai nepriklausyt nuo kontroliuojamos institucijos savivaldyb s. Pl sime ir stiprinsime savivaldybi vaidmen kuriant saugi gyvenamj aplink. Svarstysime savivaldybi takos policijos veiklai stiprinimo galimybes, skaitant ir municipalin s policijos sugrinimo galimybes. Pertvarkysime iedines savivaldybes. Lietuvoje sukaupta patirtis akivaizdiai rodo, kad tokia pertvarka yra subrendusi, nes iedin s savivaldyb s, steigtos aplink didiuosius miestus, tapusius darbo ir visuomen s gyvenimo centrais, turi bti pertvarkytos mokestin s politikos ir paslaug prieinamumo aspektais.

3.2 Vieosios paslaugos: pasirinkimas, konkurencija ir kokyb

Plaiai trauksime pilieius paslaug teikim. Skatinsime pilieius dalyvauti apsisprendiant, koki paslaug jiems reikia ir u k jie pasireng mok ti. Sieksime abipusio susitarimo d l paslaug apimties ir kokyb s standart. Sistemingai vertinsime piliei pasitenkinim teikiamomis paslaugomis, vertinim metu gaut informacij panaudosime paslaug tobulinimui. Diegsime susitarimus tarp paslaug vartotoj ir teik j d l paslaug kokyb s. Ypating d mes skirsime savivaldybi susitarimams su vietos bendruomen mis ir t susitarim vieinimui pilieiai inos, kokios paslaugos tik tis ir kaip ji turi bti suteikta. Teikiant viesias paslaugas skatinsime konkurencij ir inovacijas. Sudarysime slygas paslaugas teikti visiems galimiems paslaug teik jams, gebantiems pasilyti nustatytus standartus atitinkanias paslaugas. Tuomet paslaug teik jai konkurencin mis slygomis varytsi su kitais galimais paslaug teik jais. Kaip galima plaiau taikysime paslaug finansavimo model, kai biudeto l os u konkreias paslaugas paskirstomos potencialiems paslaugos gav jams, o ne jas teikianioms staigoms. Pilieiams teiksime suprantam informacij apie paslaug kokyb, paslaugas teikiani staig veiklos rezultatus. Visose viej paslaug srityse nustatysime vertinimo kriterijus ir pagal juos vertinsime paslaugas bei jas teikianias staigas, nepriklausomai nuo to, ar paslaugas teikia valstyb s, savivaldyb s ar privataus kapitalo finansuojamas paslaug teik jas. Reitinguosime paslaugas
77

teikianias staigas ir rezultatus skelbsime vieai. Kiekvienas paslaug vartotojas tur s galimyb pats pasirinkti priimtiniausi paslaug teik j. Utikrinsime paslaug prieinamum paiu patogiausiu pilieiams bdu. Utikrinsime aukt visuomenei svarbi paslaug perk limo elektronin erdv lyg, centralizuosime paslaug teikim paslaug centruose, toliau diegsime vieno langelio princip, skatinsime viesias paslaugas teikiani staig bendradarbiavim. Informacija apie paslaugas bus lengvai prieinama ir suprantama kiekvienam mogui.

3.3 Vieasis valdymas: strategikas, profesionalus ir rezultatyvus

Skirsime didel d mes sprendim poveikio vertinimui. Utikrinsime, kad kiekvienas svarbus sprendimas bt pagrstas rodymais ir argumentais, kurie objektyviai ir nealikai iliustruot silomo sprendimo naud ir galimas snaudas tiek atskiroms sritims, tiek visuomenei. Sudarysime slygas Vyriausybei svarstyti itin svarbi ir prioritetini sprendim galimas alternatyvas ir apsisprsti d l tinkamiausios dar prie parengiant konkret teis s akt. Sieksime pakeisti sprendim rengimo kultr institucijose, kad rengiant konkreius pasilymus Vyriausybei ir Seimui bt galvojama apie j poveik vairiais aspektais. Utikrinsime valstyb s ir savivaldybi institucij ir staig veiklos vieum (priimam sprendim, viej finans naudojimo, iduodam dokument, teikiam paslaug vieum). Suprantamai ir nuolat informuosime visuomen apie svarbiausius sprendimus ir pasiekimus. Neimituosime bendradarbiavimo, o vystysime konstruktyv dialog ir taikysime paangius viej konsultacij mechanizmus. Svarbu visuomen traukti sprendim pri mimo proces paioje pradioje aikinantis poreikius ir sprendimo alternatyvas, o ne apsisprendus ir jau parengus teisinius aktus ar sprendimus. Diegsime rodymais grsto valdymo kultr ir didinsime viej ilaid efektyvum. Informacij apie veiklos rezultatus naudosime valdymo sprendimams priimti, o problemas sprsime tur dami patikim informacij apie tikrsias jos prieastis ir geriausius sprendimo bdus. Stiprinsime valstyb s tarnybos analitinius paj gumus, kaip vertinti veiklos rezultatus ir teikti profesionalius patarimus, kaip tobulinti veikl. Iekosime sistemini sprendim, kaip didinti viej ilaid efektyvum ir resursus nukreipti didiausios naudos krim. Sieksime realaus bendradarbiavimo tarp institucij sprendiant kompleksines iandienos problemas. Keisime vis dar izoliuot institucin poir ir danai formal bendradarbiavim, skatindami real tarpministerin darb ir geresn koordinavim. Skirsime daugiau d mesio diskusijoms politiniu lygiu d l veiklos prioritet ir sipareigojim perskirstyti resursus. Tarpinstitucini klausim koordinatoriams suteiksime daugiau galiojim ir kompetencijos perengti institucines ribas ir imtis iniciatyvos nustatant veiklos strategij ar sprendiant ikilusius sunkumus. Stiprinsime Vyriausyb s prioritet gyvendinimo mechanizm, nukreipdami finansavim ten, kur pokyiai yra svarbiausi. Remiantis Vyriausyb s prioritetais ir panaudojant informacij apie veiklos rezultatus perskirstysime resursus ne vien tik tarp vienos institucijos biudeto program, bet ir tarp skirting valdymo srii. Pirmin je biudeto formavimo stadijoje plaiau panaudosime informacij apie prioritetus, veiklos rezultatus ir efektyvumo rodiklius. I esm s pertvarkysime mogikj itekli valdymo sistem. Utikrinsime, kad visiems vieojo sektoriaus staig ir moni finansuojam i valstyb s biudeto darbuotojams bt taikomi vienodi valdymo ir darbo apmok jimo principai. Suvienodinsime asmen, dirbani vienodos kvalifikacijos ir sud tingumo darb, darbo apmok jimo slygas, staig vadov atlyginim susiesime su staig pasiektais rezultatais. Sudarysime galimyb atskir klausim sprendimui ar trumpalaiki projekt gyvendinimui pasitelkti laikinuosius valstyb s tarnautojus, numatant speciali atrankos tvark ir special teisin status. Sieksime, kad vis valstyb s tarnautoj karjera priklausyt nuo veiklos rezultat ir panaikinsime galimyb atleisti valstyb s tarnautoj d l pareigyb s panaikinimo ar staigos likvidavimo.
78

 Stiprinsime vadovaujani vieojo sektoriaus tarnautoj grand. Ugdysime lyderius. Vadovams suteiksime didesni galiojim valdyti personal (lankstesnis personalo valdymas atrenkant, darbuotoj perk limas staigos viduje), kartu sustiprinsime atsakomyb u veiklos rezultatus (aikios sankcijos ir paprastesnis atleidimas u netinkam finans panaudojim, nepatenkinamus veiklos rezultatus). Visus vadovus pareigas priimsime tik konkurso tvarka, profesionaliai vertinus j vadovavimo geb jimus ir kompetencij. Skatinsime vadov kait, visiems vadovams nustatant kadencijas, geriausiai dirbantiems utikrinsime karjeros galimybes. Stiprinsime vadovaujanij vieojo sektoriaus tarnautoj vadovavimo ir lyderyst s geb jimus. Didel d mes skirsime jaun lyderi paiekai ir tobulinimui (diegsime greitos karjeros model). Modernizuosime valstyb s tarnautoj darbo umokesio sistem. Dabartin valstyb s tarnautoj darbo umokesio sistema labai sud tinga ir ji nesuteikia galimyb s susieti atlyginim su darbo sud tingumu, atsakomybe ir veiklos rezultatais. Bazin atlyginimo dalis maa, o kintamoji dalis gali sudaryti iki 70 proc. atlyginimo. Numatome, jog atlyginimo bazin dalis priklausys nuo staigos reikmingumo, o kintamoji dalis ir vienkartin imoka nuo staigos ir/ar darbuotojo veiklos rezultat. Atsivelgiant kit valstybi praktik, kintamoji atlyginimo dalis sudarys ne daugiau kaip 20 proc. atlyginimo. Gerinsime valstyb s tarnautojo vaizd ir tvirtinsime valstyb s tarnautojo lojalumo institut, priesaik (ikilming pasiad jim) stojant valstyb s tarnyb. Tarnauti visuomenei didel garb ir atsakomyb , tod l valstyb s tarnautojas turi pasiym ti nepriekaitinga reputacija, auktais etikos standartais ir vertybin mis nuostatomis, privalo laikytis valstyb s tarnautoj elgesio kodekso, kur dar reikia priimti. Didel d mes skirsime valstyb s tarnybos vaizdio gerinimui, nuosekliai diegiant tokias vertybes kaip profesionalumas, rezultatyvumas, politinis neutralumas, skaidrumas, atsakingumas ir lankstumas. Svarbu abipusis visuomen s ir valstyb s tarnautoj pasitik jimas, tod l ne tik i naujai stojanij valstyb s tarnyb, bet ir dirbanij reikalausime puosel ti ias vertybes bei demonstruoti atitinkamus rezultatus.

4. Baigiamosios nuostatos
Vieojo valdymo pertvarka jau iandien duoda reikming rezultat ir sutaupyt l . Ypa svarbu, kad pokyiai prad ti gyvendinti ne fragmentikai, o sistemingai turint aiki tiksl ir suvokim, kokia linkme turi keistis atskiros valdymo sudedamosios dalys nuo personalo politikos iki institucinio tinklo struktros. Jau ne kart pabr me, kad optimizuojant valdym siek me ne kosmetini korekcij, o atsakingo poirio ir paios valdymo kultros kaitos. Valdymo, kaip ir kit vieosios politikos srii, reform s km labai priklauso nuo rezultat tvarumo. Didiausi naud galima pajusti tik sitvirtinus naujiems reikalavimams ir prisitaikius prie nauj kokyb s standart. Suprasdami natral pasiprieinim pokyiams, toliau tsime prad tus darbus, plaiai skleisime geruosius pavydius ir demonstruosime naujas galimybes. Btina perengti vienos institucijos ribas, ne tik bendradarbiaujant tarpusavyje ar su gerai organizuotais partneriais, bet pleiant valdymo svok ir j traukiant visuomen. Kompleksikoje ir dinamikoje aplinkoje principas inome visk, ir tai padarysime patys ne tik neskatina paangos, o yra netgi ydingas. Reikalingas naujas poiris ir kompetencija dirbti kartu ir galinti visuomen veikti. Vieasis valdymas ir viej paslaug teikimas finansuojamas vis alies gyventoj l omis. Tod l vieajame sektoriuje turi bti nuolat rpinamasi, kaip pasiekti geresni veiklos rezultat kuo maesn mis snaudomis. Institucij veikla neturi bti inertika, tod l turime nuolat kelti klausim, ar dirbame kokybikai ir ar ms paslaugomis patenkinta Lietuvos visuomen . Toki klausim k limui ir veiklos tobulinimo iniciatyvoms vis dar trksta geb jim bei d mesio viej paslaug kokyb s vertinimui. Taigi keliame sau nauj ik. Viena vertus, tsti prad tus darbus ir nuosekliai diegti naujas valdymo vertybes, kita vertus siekti reikming kokybini pokyi ir ypa gerinti viesias paslaugas. Tokia perspektyva yra ambicinga, taiau reikalinga valdymo kultros pokyi tvirtinimui ir socialini-ekonomini proces raidos lyderystei.
79

TEIS IR TEISTVARKA Teis kra

Teis reguliuoja itin vairius santykius, taiau gyvenimas visada yra vairesnis, tod l nemanoma sukurti elgesio taisykli, apr piani visus galimus mogaus elgesio variantus vairiausiomis gyvenimo aplinkyb mis. Vadinasi, anksiau ar v liau aik ja, kad formali teis tam tikro santykio nereguliuoja ar reguliuoja netinkamai. Teisinio reguliavimo sprag ar netinkamo teisinio reguliavimo atsiradimo prieastys yra vairios: gyvenimo dinamika, teis s akt leidybos atsilikimas nuo spariai besikeiiani moni santyki; netobula teis s akt leidyba (teis kra), nepakankamas modeliavimas ir prognozavimas rengiant statym, kit teis s akt projektus, nepakankamas tikrosios pad ties inojimas, kitaip tariant teis kros subjekt klaidos. Teisinio reguliavimo spragos sukelia vienokio ar kitokio pobdio teisini problem, kurias reikia sprsti. i problem sprendimo, t. y. teisinio reguliavimo sprag alinimo bdai gali bti vairs: statymo (ar kito teis s akto) sprag galima paalinti specialiai tam ileidus statym (ar kit teis s akt), teis s spragos taip pat gali bti alinamos teismo ir vieojo administravimo staig aktais, priimtais sprendiant konkreias bylas ir situacijas.

Teis kros procesas iki 2008 met

Tiek statym leid jo, tiek kit teis kros procese dalyvaujani subjekt veikloje nuo 1990 m. kovo 11 d. galima aikiai pasteb ti kiekyb s, bet ne kokyb s principo dominavim, kuris pasireik statistikai kiekvienais metais daug janiu priimt statym ir kit teis s akt skaiiumi bei fragmentikumu. Teis kros proces reglamentavo keli skirtingos teisin s galios teis s aktai, reguliuojantys atskiras teis kros procedras, pavieni subjekt galiojimus ir veikl rengiant, priimant ir skelbiant teis s aktus. Nesant vieningo teis s akto, kuris sistemikai tvirtint teis kros kaip sud tinio, nuoseklaus ir vientiso proceso nuostatas, ir nesant bendros pareikt teis kros iniciatyv ir rengiam teis s akt projekt informacin s sistemos, nebuvo galimyb s efektyviai koordinuoti teis s akt projekt reng j veiksm, nesudarytos pakankamos slygos visuomenei dalyvauti teis kroje, o valstyb s ir savivaldybi institucijoms ir staigoms vertinti visuomen s pateiktus silymus; pri mus teis s aktus nepakankamai buvo vertinama arba i viso nevertinama, ar pasiekti deklaruoti teisinio reguliavimo tikslai, ar teisinis reguliavimas yra tinkamas ir neturi bti tobulinamas, nesudarytos slygos teisinio reguliavimo steb senoje dalyvauti asmenims, kuriuos tiesiogiai veikia nustatytas teisinis reguliavimas. Pai svarbiausi Lietuvos Respublikos teis s akt (Konstitucijos, Civilinio ir kit kodeks) projektai buvo rengiami ne vien m nes darbo grup se, kuriose dalyvavo geriausi atitinkamos srities teis s specialistai, tod l ie teis s aktai yra parengti kokybikiausiai, nors ir jie turi bti tobulinami, papildomi. Tuo tarpu kitiems statym leid jo ir kit teis kros subjekt priimtiems teis s aktams bdingos nuolatin s pataisos, nors objektyvus toki teis s akt keitimo poreikis (t.y. pasikeit teis s akt reguliuojami visuomeniniai santykiai) danai abejotinas.

Permain koalicijos darbai 2008-2012

Atsivelgiant min tas teis kros proceso problemas svarbiausias Permain koalicijos darbas teis kros proceso tobulinimo srityje buvo Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birelio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos teis kros pagrind statymas, kuriuo siekiama statymo lygmens akte konsoliduoti ir tvirtinti pamatines teis kr reguliuojanias nuostatas; perkelti teis kros procedras vie elektronin erdv ir utikrinti teis kros procedr vieum, taip sudarant galimybes valstyb s ir savivaldybi institucijoms ir staigoms efektyviau gyvendinti su teis kra susijusius galiojimus, o

80

visuomenei galimyb lengviau ir patogiau dalyvauti teis kroje, teikiant pastabas ir pasilymus d l pareikt teis kros iniciatyv, rengiam teis s akt projekt, galiojanio teisinio reguliavimo. Teis kros iniciatyvas pareikiantys, teis s akt projektus rengiantys, teis s aktus priimantys ir (ar) teisinio reguliavimo steb sen atliekantys subjektai statymu yra pareigoti vertinti gautas visuomen s pastabas ir pasilymus. statyme numatytas gaut pastab vieas skelbimas, taip pat informacijos apie konsultavimosi rezultatus, konsultavimesi dalyvavusius asmenis vieinimas mains galimyb neskaidriai veikti teis kroje dalyvaujanias valstyb s ir savivaldybi institucijas ir staigas.

Pagrindiniai darbai 2012-2016

Teis kros pagrind statyme numatyti tikslai (siekti efektyvesn s, skaidresn s, kokybikesn s teis kros) bus gyvendinti perk lus teis kros procedras vie elektronin erdv ir utikrinant teis kros procedr vieum, taip sudarant galimybes valstyb s ir savivaldybi institucijoms ir staigoms efektyviau gyvendinti su teis kra susijusius galiojimus, o visuomenei galimyb lengviau ir patogiau dalyvauti teis kroje, teikiant pastabas ir pasilymus d l pareikt teis kros iniciatyv, rengiam teis s akt projekt, galiojanio teisinio reguliavimo. Nuo 2012 m. gruodio 1 d. turi prad ti veikti Teis s akt registras, kuriame bus skelbiami ne tik valstyb s, bet ir savivaldybi institucij priimti norminiai teis s aktai bei viej administravim galiot atlikti asociacij, valstyb s ar savivaldyb s moni, viej staig, kuri savinink ar dalinink yra valstyb ar savivaldyb , valdymo organ priimti norminiai teis s aktai. Tiek Lietuvos Aukiausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas per pastaruosius kelet met yra pareng ir paskelb ne vien Lietuvos Respublikos teism praktikos apibendrinim ir apvalg, kurie gal t tur ti didiul s praktin s reikm s ne tik teis s mokslui ir teism praktikai, bet ir teis kros procesui. Sukurtas vieas ir visiems nemokamai internetu prieinamas Teis s akt ir teism baigiamj sprendim registras sudarys galimyb teis kros subjektams ir visuomenei susipainti ir praktikoje taikyti teism jurisprudencij, oficial teis s aikinimo altin. Atitinkamai vieas ir visiems prieinamas Lietuvos teis s aikinimo bei taikymo altinis tur s takos ir reguliuojant teisinius santykius. Teis kros procese nemaos takos turi ir Konstitucinio Teismo prieira ir sprendimai. Reikia ivengti praktikos, kad kai kuriais atvejais Konstitucinis Teismas, nebdamas statym leid jas, ima konkuruoti su Seimu d l esmini teis kros nuostat.

Teis saugos ir vieojo administravimo institucij veikla

Seimo priimtus statymus ir kitus norminius teis s aktus gyvendina teis saugos institucijos, vieojo administravimo subjektai, patys alies gyventojai, o juos aikina ir taiko Lietuvos Respublikos teismai. Permain koalicija pagrindin mis teisin s sistemos problemomis 2008 metais vardijo valdios staig veiklos neskaidrum ir suve jusi korupcij, nevienod ir interes veikiam teisingum.

Teis saugos, vieojo administravimo ir teism veikla iki 2008 met

Pagrindine objektyvia teis saugos, vieojo administravimo institucij bei teism veiklos problem prieastimi galima vardinti didiul darbo krv, kuris lemia ilgus administracini procedr atlikimo bei byl (ikiteismini tyrim) nagrin jimo terminus, klaidas ir pan. Nagrin jam byl skaiius ir d l to, o kartais ir dirbtinai ilgi byl nagrin jimo terminai buvo pagrindin abiej instancij administracini teism ir pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teism problema. Pavyzdiui, vieojo administravimo srityje ilgos (statymuose nustatytus maksimalius terminus nuolat paeidianios) vieojo administravimo procedros buvo nuolat pastebimos iduodant statyb leidianius dokumentus (statinio projektavimo slyg svadus) ir kitose srityse.

81

Vienas pagrindini Permain koalicijos udavini kovos su korupcija srityje ir buvo skaidrumo didinimas bei korupcijos prielaid mainimas sveikatos apsaugos, viej pirkim ir statybos prieiros srityse.

Nuveikti darbai 2008-2012 metais Kova su korupcija

Visos nuo 2000 m. viena kit keitusios vyriausyb s ad jo kovoti su korupcija, taiau buvo sukonstruota sistema, kuri tik imitavo kov su ja. Siekdama veiksmingos korupcini nusikaltim valstyb s tarnyboje prevencijos ir rykesnio toki nusikaltim suma jimo, Permain koalicija usibr tiksl priimti statym pataisas, reikalaujanias, kad valstyb s tarnautojai privalo pagrsti sigyt turt teis tomis pajamomis ir taip rodyti, kad siningai tarnauja valstybei. Seimas 2010-2011 m. pri m Baudiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo statymus d l ipl stinio turto konfiskavimo, didesni bausmi u finansinius nusikaltimus, kurie yra labai svarbs kovai su korupcija ir kuriuos prioritetiniais pripaino ir valstyb s vadov . Baudiamojo kodekso pataisomis tvirtintas kompleksas priemoni, kurios leidia plaiau taikyti turto konfiskavim, i kaltininko paimti vis neteis tai gaut turt ir baudiamojon atsakomyb n patraukti tok turt gijusius ar pad jusius nusl pti jo kilm asmenis. Tuo siekiama sudaryti slygas korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudikus nusikaltimus padaryti ekonomikai nenaudingus nusikalsti linkusiems asmenims, pakirsti pavieni asmen ir nusikalstam grupuoi potencial daryti naujus nusikaltimus, taip mainti j paplitim ir valstybei bei visuomenei darom al. Pri mus visikai nauj Baudiamojo kodekso 1891 straipsn Neteis tas praturt jimas, numatant baudiamj atsakomyb u teis tomis pajamomis nepagrsto turto tur jim nuosavyb s teise, greta atliekam ikiteismini tyrim vykdoma ir nusikalstamu bdu gyto turto paieka. Baudiamojo kodekso pataisomis taip pat penkis kartus padidintos maksimalios baudos u ekonominius nusikaltimus. Kartu priimti Baudiamojo proceso kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie pagerino (pagreitino) korupcinio pobdio nusikalstam veik atskleidim, palengvino isam ir objektyv toki veik ityrim, rodym rinkim ir sumaino asmen, kaltinam korupciniais nusikaltimais, taiau baudiamosios atsakomyb s ivengiani d l nepakankam rodym, skaii. Be to, gyvendinta valstyb s pareiga ginti smoningus pilieius, apsisprendusius pasielgti taip, kaip skatina valstyb praneti apie jiems inomus korupcijos atvejus, tod l ipl sti anonimikumo taikymo pagrindai. Politin s korupcijos srityje priimtas labai svarbus teis s aktas Lietuvos Respublikos politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrol s statymo pakeitimo statymas, kuriuo apribojamos juridini asmen galimyb s finansuoti politines partijas, taigi sumaintos prielaidos politinei korupcijai. statymu taip pat siekiama utikrinti politini partij ir politini kampanij finansavimo teis tum, skaidrum ir vieum, taip pat reglamentuoti politini partij ir politini kampanij finansavimo tvark ir kontrol. Siekiant sudaryti teisines prielaidas korupcijos prevencijai, diegta politini partij nari sra teikimo Teisingumo ministerijai elektroniniu bdu informacin sistema, kurioje kiekvienas gyventojas gali pasitikrinti duomenis apie save. Atsivelgiant tai, kad su jus senaties terminams danai bdavo nutraukiamos bylos d l korupcinio, finansinio pobdio veik, kuri atskleidimas net ir pra jus nemaam laiko tarpui vis dar yra aktualus visuomenei, Baudiamajame kodekse buvo i esm s (pusantro karto) pailginti senaties terminai korupcin ms veikoms ir labai sunkiems nusikaltimams. ie pakeitimai sudarys geresnes slygas siekti vieno pagrindini baudiamosios teis s princip baudiamosios atsakomyb s neivengiamumo gyvendinimo, neleis visuomen je sivyrauti nebaudiamumo nuotaikoms, o iki iol buvusi praktika, kai tariamieji, kaltinamieji ir j gyn jai vilkina baudiamj proces, siekdami jo trukm s iki senaties termino pabaigos, nebetenka prasm s. D l piktybinio vilkinimo reik t nustatyti papildomas baudiamsias normas ir iskirtinius proceso atvejus, kai jos taikomos ir jau vykstanioms (piktybikai vilkinamoms) byloms.
82

2011 met Lietuvos korupcijos em lapio duomenimis, beveik pus gyventoj ir verslinink teig , kad korupcijos masto augimas stabilizavosi. J vertinimu, korupcijos mastas per artimiausius 3 metus nebedid s. Korupcijos masto did jim prognozuojani respondent suma jo perpus (palyginus su 2005 ir 2007 metais). Kyi prievartavimo ir kyi davimo indeksai konkreiose institucijose, palyginus su 2008 metais, suma jo, taiau ma jimo tempai ms netenkina. Padid jo visuomen s antikorupcinis smoningumas ir korupcini reikini netoleravimas. Duoti ky buvo pasireng: 2008 m 2011 m. verslo atstov 51 proc. 40 proc. gyventoj 64 proc. 57 proc. tarnautoj 42 proc. 35 proc.

Ikiteisminio tyrimo srityje

2011 m. atlikta didiul s apimties Baudiamojo proceso kodekso, galiojanio nuo 2003 m., revizija ir parengtas esminis daugyb s straipsni patais projektas. statym tobulinti pad jo teism, generalin s prokuratros, kit institucij atstovai teis s mokslininkai ir praktikai. Viena svarbiausi min to statymo nuostat Baudiamojo proceso kodeks grinti ikiteisminio tyrimo terminai, nustatyta grieta j laikymosi kontrol . sigaliojus ioms pataisoms taip pat atsirado galimyb kai kuriais atvejais baigti ikiteismin tyrim ir gyvendinti teisingum kaltinamajam nedalyvaujant, ypa d l t asmen, kurie tariami vykd nusikaltimus 1991 m. sausio 13 d. vyki metu ir pab g i Lietuvos. Nors Baudiamojo proceso kodekso pataisos priimtos tik 2011 m. liepos m n. ir konkrets rezultatai paaik s 2012 m. pabaigoje, Generalin s prokuratros 2011 m. veiklos ataskaitoje skelbiami duomenys rodo, kad iki 2011 m. ikiteisminio tyrimo termin ilg jimo tendencija pri mus min tas pataisas pasibaig . Baudiamojo proceso kodekso pataisomis ipl stos teismo baudiamojo sakymo pri mimo proceso taikymo galimyb s, paspart jo procesas, sudarytos slygos parinkti labiau individualizuotas bausmes. Numatyta, kad is procesas gali bti taikomas ne tik padarius nusikalstamas veikas, u kurias numatyta bauda, bet ir nusikalstamas veikas, u kuri padarym gali bti skiriama kaip vienintel ar alternatyvi bet kuri bausm , iskyrus tam tikrus atvejus. Atsivelgiant padarytus pakeitimus, 2011 m. buvo daniau taikomas ikiteisminio tyrimo proceso ubaigimas teismo baudiamuoju sakymu (daugiau kaip 3 proc.), daniausiai asmenims skiriama bausm bauda. Teismo sakymo instituto ipl timas leidia baigti byl per kelet ar keliolika dien, o tai reikia, kad kaltininkas ne tik tuoj pat patraukiamas atsakomyb n, bet ir sutaupoma nemaai mokesi mok toj pinig, ileidiam vykdant ikiteismin tyrim ir byl ilgai nagrin jant teisme.

Prad ta prokuratros sistemos reforma

2011 m. priimtu Prokuratros statymo pakeitimo statymu prad ta prokuratros sistemos reforma, kurios tikslai reformuoti esam prokuratros struktr, pakeisti prokuror darbo metodik, stiprinti prokuror specializacij. Pati prokuratros sistema, vykdom funkcij apimtis nuo 1990 m., kai Lietuvos prokuratra buvo atskirta nuo sovietin s, maai pakito. Tod l vykdomos reformos buvo seniai pribrendusios. gyvendinant pamin tus reformos tikslus nuo 2012 m. gegu s Lietuvos prokuratros sistem sudaro Generalin prokuratra ir penkios apygardos prokuratros, anksiau veikusi grem zdika daugiau kaip penkiasdeimties apylink s prokuratr sistema tapo apygardos prokuratr padaliniu. Prokuratros sistemos pertvarkos privalumai: - ikiteisminio tyrimo proceso kontrol sutelkiama vienoje ikiteismin tyrim organizuojanioje prokuratroje ar jos padalinyje. Baudiamosios bylos nebebus perduodamos d l pasikeitusio nusikalstamos veikos kvalifikavimo kitoms ikiteisminio tyrimo staigoms ir prokuratroms;

83

- veiksmingesn prokuror veiklos kontrol prokuroras bus atsakingas u baudiamj byl nuo ikiteisminio tyrimo pradios iki jos nagrin jimo pabaigos pirmosios ir apeliacin s instancijos teismuose; - aikesnis funkcij atskyrimas Generalin prokuratra orientuosis prokuratros sistemos administravim, bendrosios praktikos formavim ir metodin vadovavim, o apygard prokuratros prokuroro procesini funkcij vykdym; - suma ja emiausios grandies prokuratr administravimo snaudos; - tampa galima prokuror specializacija pagal nusikaltim ris; - ikiteisminio tyrimo staig ir teism aptarnaujamos teritorijos suderinamos su apygard prokuratr aptarnavimo teritorijomis; - vadovaujani prokuror sumainta 33,3 procentais nuo 187 (2011 m. sausio 1 d.) iki 126 (2012 m. gegu s 4 d.). statymu taip pat numatytas glaudesnis prokuratros ir Vyriausyb s bendradarbiavimas. Vyriausyb , garantuodama valstyb s saugum ir viej tvark, savo veiksmus statymu galiota koordinuoti su generaliniu prokuroru, generalinis prokuroras savo ruotu apie prokuratros ne proceso veikl teikia informacij Vyriausybei. Sugrietinti reikalavimai asmenims, norintiems tapti prokurorais. Jais gali bti priimami ne tik nepriekaitingos reputacijos Lietuvos pilieiai, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, ilaik special egzamin, bet ir turintys trej met teisinio darbo sta. Kita vertus, visoje prokuratros sistemoje sudaromose atrankos, tarnybinio vertinimo, tarnybin s atsakomyb s taikymo komisijose numatytas visuomen s atstov dalyvavimas.

Civilin s teis s srityje

Priimtas Fizini asmen bankroto statymas numato galimyb neigalint su kreditoriais atsiskaityti fizin asmen atleisti nuo likusi skol mok jimo, padedant jam ivengti skurdo. statymas taip pat skatina greiiau atkurti skolininko mokum ir v l jam tapti vartotoju ar usiimti komercine kine veikla. Lietuvos teisin je sistemoje visikai naujo teis s instituto paskirtis suteikti fiziniam asmeniui iimtin galimyb vien kart bankrutuoti pagal grietai reglamentuotas procedras. Fizini asmen bankroto statymas sigalios 2013 m. kovo 1 d. ir bus taikomas fiziniams asmenims, neatsivelgiant j skolini sipareigojim atsiradimo laikotarp, t. y. skaitant skolinius sipareigojimus, prisiimtus iki statymo sigaliojimo. Priimtomis Civilinio kodekso pataisomis ubaigtas Hipotekos registro vystymo koncepcijos gyvendinimas. statymais atsisakyta hipotekos skyri prie apylink s teism ir hipotekos teis j funkcij registruojant hipotek (keitim), nustatyta, kad hipotekos registravimas yra administracinis, o ne teisminis procesas, taip pat atlikti kiti teis s akt pakeitimai didinant hipotekos ir keitimo teisinio reguliavimo efektyvum ir utikrinant kreditoriaus ir skolininko teis t interes pusiausvyr. Pagrindiniu galiojusio teisinio reglamentavimo trkumu buvo dvigubas hipotekos ir keitimo sandori teisinis tyrimas: hipotekos ir keitimo sandori teis tum tikrino ir notaras, ir hipotekos teis jas. Dabar tokius sandorius tvirtins tik notarai. Bendrosios kompetencijos teismai tur s kompetencij statymo numatytais atvejais nustatyti priverstin hipotek (keitim), nes tokia hipoteka sukuriama prie skolininko vali. Taigi sutrump s biurokratin s procedros ir suma s keitimo ir paskolos gavimo katai. Priimtas Hipotekos statymas supaprastins ir atpigins keisto turto iiekojimo procedr ir tuo paiu skolininkui suteiks papildom garantij: statyme aikiai numatyta kreditoriaus atsakomyb u neteis tus ir nesiningus veiksmus skolininko atvilgiu nukent jusysis gyja teis reikalauti, kad bt atlyginti nuostoliai kreditoriui neteis tai vykdant iiekojim, neteis tai administruojant keist turt ar neteis tai priverstinai pardavus turt. Numatyta kreditoriaus pareiga vykdyti iiekojim kuo ekonomikiau, tvirtintas draudimas kreditoriui praturt ti skolininko sskaita. Skolininkas taip pat turi teis prayti stabdyti iiekojim ir vykdyti prievol s dal, kurios vykdymo terminas praleistas. 2011 m. ruden priimtas Autori teisi ir gretutini teisi statymo pakeitimo statymas, kuriuo siekiama isamiau, detaliau ir aikiau reglamentuoti autori teisi ir gretutini teisi apribojimus,
84

utikrinti, kad autori teisi apsauga nebt klitimi negalij integracijai, mokslo paangai, ugdymui, valstyb s saugumui, kad autori teise saugomas krinys bt pasiekiamas jautriausi ir lengviausiai paeidiam visuomen s nari. Siekiant utikrinti tinkam kompensacij autorini ir gretutini teisi tur tojams u atgaminimo teis s apribojimus (atgaminim asmeniniais tikslais ir atgaminim reprografijos bdu) ir i dalies kompensuoti d l min tame statyme numatyt apribojim negaunamas pajamas, tvirtintos normos, nustatanios, kaip turi bti mokamas kompensacinis atlyginimas (ne tik nuo tui laikmen, bet ir nuo atgaminimui skirt rengini).

Probacijos srityje
Siekiant sprsti sisen jusias pataisos staig problemas d l auganio kalintj skaiiaus ir suma jusio finansavimo priimtas Probacijos statymas ir j lydintieji statymai. iais statymais siekiama sukurti palanki teisin aplink Lietuvoje vykdyti probacij (bausm s vykdymo atid jim ir lygtin paleidim i pataisos staig), nes prie tai galiojs teisinis probacijos reguliavimas Lietuvos teis s sistemoje tur jo trkum kai kuriuos probacijos aspektus, kurie tur t bti numatyti statymu (pvz., institucij galiojimai, nuteistj teisin pad tis), reguliavo postatyminiai teis s aktai, kai kurie aspektai buvo nesureguliuoti arba numatomi nauji (probacijos principai, asmen pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, socialinio tyrimo ivad rengimas, elektroninio steb jimo taikymas), kai kuriuos aspektus (prieiros vykdymas, nuteistj teisin pad tis) reguliavo keli skirtingos teisin s galios teis s aktai, nustatydami nevienodas nuostatas, taip pat teisinis reguliavimas pasiym jo teis s akt gausa, tod l nebuvo suformuotos vientisos savo turiniu ir vidiniais ryiais bei efektyviai veikianios probacijos sistemos. Siekis ukrinti teisin tikrum ir aikum (teis s sistemos nuoseklum ir vidin darn, teisinio reguliavimo aikum ir neprietaringum) nul m poreik rengti atskir statym, kuris tvirtint probacijos institucin ir vykdymo sistem. Probacijos reforma pad s nusikaltusi asmen socializacijai, jiems bus suteiktos didesn s galimyb s pasitaisyti, netaikant realios bausm s, jei tai galima padaryti atsivelgiant nusikaltimo sunkum, tuo paiu i reforma tai tam tikra alternatyva amnestijos statym projektams.

Teisminio proceso srityje

2011-2012 m. priimtais Civilinio proceso kodekso ir Administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymais proceso alims sudarytos geresn s galimyb s gyvendinti savo teises teisminiame procese, siekiama skatinti moderni technologij (vaizdo konferencij, telekonferencij ir kt.) naudojim, numatyta pos dio eig fiksuoti garso rau (kuris tampa sud tine bylos mediagos dalimi), atsisakant pos dio protokolo raymo, atpiginant ir sutrumpinant byl nagrin jim. Priimtomis Civilinio proceso kodekso pataisomis taip pat efektyviai sprendiamas neturtinio pobdio teism sprendim, ypa d l vaiko teisi apsaugos, vykdymas. Teismuose diegta ir realiai veikia kompiuterin byl paskirstymo teis jams sistema, objektyviai skirstanti bylas teis jams. Bylos patekim pas konkret teis j lemia teis j specializacija ir atsitiktinai kompiuterio parinkti skaiiai. Visi teism administracij veiksmai skirstant bylas yra ufiksuojami byl skirstymo protokoluose, isaugomi ir negali bti pakeisti. Pvz., iuose protokoluose yra ufiksuojama, koks darbuotojas prisijung prie sistemos, kokie objektyvs kriterijai nul m , kad byla paskirta nagrin ti konkreiam teis jui. Su byl skirstymo protokolais gali susipainti tiek teis jai, tiek bylos alys ir visuomen . Taip utikrinamas visikas byl paskirstymo teis jams skaidrumas. Administracini teis s paeidim kodekso ir Administracini byl teisenos statymo pakeitimais nuo 2011 m. sausio 1 d. skund d l nuobaud u administracinius nusiengimus nagrin jimas, turintis baudiamosios teisin s prigimties ir nederantis su administracin s justicijos funkcija vieojo administravimo institucij veiklos kontrole, perduotas bendrosios kompetencijos teismams. Administracini teis s paeidim byl nagrin jim perdavus bendrosios kompetencijos teismams paspart jo administracini gin byl nagrin jimas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iki 2011 m. sausio 1 d. administracini byl nagrin jimo trukm buvo vidutinikai 9-12 m n. (o
85

skaiius nagrin jim apygardos administraciniame teisme visas procesas trukdavo gerokai daugiau negu metus), 2012 m. liep administracini byl nagrin jimas Vyriausiajame administraciniame teisme vidutinikai trunka 4-7 m n. (o kartu su procesu pirmosios instancijos teisme art ja prie 6-9 m n.). Tai trumpiausi administracini byl nagrin jimo terminai Europoje. statymais teisintas administracinio nurodymo institutas, kuriuo siekiama supaprastinti administracini teis s paeidim byl ityrim ir nagrin jim, kai paeid jas neginija paeidimo fakto, savo kalt s, o paeidimas yra maesnio pavojingumo, paeidimas padarytas pirm kart ir juo nepadarytas turtinis nuostolis, jam u paeidim gresia ne grietesn administracin nuobauda, nei 3000 lit pinigin bauda. Valstyb leido tokiems paeid jams sumok ti tik pus sankcijoje numatytos minimalios pinigin s baudos. Praktika parod , kad tokia sistema drausmina paeid jus, ypa greiio m g jus, taip pat i esm s pager jo baud mok jimas valstyb s biudet. Kartu buvo supaprastintas Keli eismo taisykli paeidim, susijusi su transporto priemoni stov jimu netinkamose vietose, fiksavimas ir administracini nurodym d l j padarymo suraymas tais atvejais, kai paeidimas fiksuojamas ne paeid jo akivaizdoje. Buvo atsisakyta transporto priemon s vaiuokl s blokavimo, taiau atsakomyb s taikymas d l to n kiek nesuma jo. Su tuo susijs ir kitas Administracini teis s paeidim kodekso patais paketas, kuriame buvo nustatyta supaprastinta administracini teis s paeidim byl teisena d l paeidim, ufiksuot stacionariomis greiio matavimo ir fiksavimo sistemomis, siekiant utikrinti, kad transporto priemoni savininkai netur t galimyb s ivengti administracin s atsakomyb s u paeidimus, kuriuos fiksuoja min tos priemon s. Dabar u tokius paeidimus atsako transporto priemon s savininkas, jeigu nenurodo, kas vairavo jam priklausani transporto priemon. Tokia sistema padar teigiamos takos eismo saugumui ms alyje.

Religini bendruomeni turto restitucijos srityje

Seimo priimto Religini bendruomeni ir bendrij nuosavyb s teis s religin s paskirties nekilnojamj turt registravimo tvarkos statymo tikslas sudaryti teisines prielaidas isprsti religini bendruomeni ir bendrij religin s paskirties nekilnojamojo turto banyi, cerkvi, varpini, koplyi, kit pastat ar statini, kuri pagrindin paskirtis yra pamald ir (ar) religini apeig atlikimas, bei tokio turto priklausini problem. is turtas 1948 m. birelio 19 d. buvo nacionalizuotas, taiau paliktas naudotis religin ms bendruomen ms ir bendrijoms, j faktikai ir nepertraukiamai naudotas ir iuo metu naudojamas religiniams tikslams, taiau neregistruotas Nekilnojamojo turto registre. iuo statymu buvo isprsta uburto rato problema, kai buvo sudaryta galimyb faktikai religini bendrij valdom turt registruoti j vardu. Taip pat priimtas Geros valios kompensacijos u yd religini bendruomeni nekilnojamj turt statymas, pagal kur kompensacija u totalitarini reim nusavint turt i valstyb s biudeto bus mokama Vyriausyb s paskirtam yd bendruomeni fondui. Vadovaujantis min tu statymu tam tikra kompensacija u prarast turt, kurio nebegalima grinti nuo holokausto nukent jusiems asmenims ar j palikuonims, bus pervedama dalimis specialiam fondui id stant tai per deimt met. Fondui skiriamos valstyb s biudeto l os bus naudojamos tik Lietuvos yd religiniams, kultros, sveikatos apsaugos, sporto, vietimo, mokslo projektams ir tik Lietuvoje finansuoti. io statymo pri mimu, ko nesteng ankstesn s valdios, Lietuva teigiamai isiskyr tarp daugelio Vidurio Europos valstybi.

Pagrindiniai darbai 2012-2016 m.

Pagrindiniai udaviniai teis saugos ir vieojo administravimo institucij veiklos srityje: utikrinti valstyb s ir savivaldybi institucij ir staig veiklos (priimam sprendim, viej finans naudojimo, iduodam dokument, teikiam paslaug) vieum, utikrinti didesn visuomen s atstov dalyvavim teis j skyrimo ir vesti j teisingumo vykdymo procese, priimti Seime svarstom Policijos veiklos statymo projekt, parengti ir priimti visai statutinei valstyb s tarnybai bendr Statutin s valstyb s tarnybos statym, parengti ir priimti vis ombudsmen institucij veikl reglamentuojant konstitucin statym.
86

Kovos su korupcija srityje

Toliau kovoti su korupcija valdios ir teism sektoriuje, ypating d mes skiriant korupcijos galimybi sumainimui labiausiai jos paeistose srityse (sveikatos apsaugos, viej pirkim, teritorij planavimo, statyb), utikrinant atsakomyb s u korupcij neivengiamum, galutinai tvirtinti valdios, ypa viej pirkim, skaidrumo ir nealikumo standartus. Utikrinti valstyb s ir savivaldybi institucij ir staig veiklos (priimam sprendim, viej finans naudojimo, iduodam dokument, teikiam paslaug) vieum. Diegti informacines technologijas, skirtas baudiamojo proceso ir administracini nusiengim teisenos procedroms optimizuoti ir modernizuoti: - parengti isami integruoto baudiamojo proceso informacin s sistemos (e. byla) specifikacij. Naujai sukurta e. bylos informacin sistema leist susieti Vidaus reikal ministerijos staig ir Nacionalin s teism administracijos, Generalin s prokuratros bei Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos duomen bazes ir sudaryt galimyb automatikai kurti baudiamj byl struktr, procesini dokument blankus, statistines korteles ir fiksuoti vis tyrime dalyvaujani staig pareign veiksmus ir informacij, susijusi su nusikalstamos veikos tyrimu nuo jos uregistravimo iki nuosprendio paskelbimo; - sukurti elektronini paslaug informacin sistem, skirt ne gino tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims paskirtoms baudoms administruoti. Didinant skaidrum ir mainant korupcijos prielaidas sveikatos apsaugos, viej pirkim, statybos prieiros srityse: - gyvendinti informacin sistem Infostatyba, sudarant galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims elektroniniu bdu ne tik pateikti praymus gauti ar perregistruoti statybos leidim, leisti atlikti statinio konservavimo ar kitus darbus, bet ir gauti su statybos ubaigimo forminimu susijusias paslaugas; - diegti kain palyginimo model, kuris leist atliekant vieuosius pirkimus palyginti pirkim kainas su privataus sektoriaus sigijimais (benchmarking); - tvirtinti pareig visoms perkaniosioms organizacijoms vieai skelbti sudarytas viej pirkim sutartis, kai tam panaudoti Lietuvos Respublikos valstyb s biudeto asignavimai; parengti atitinkamas Viej pirkim statymo pakeitimo statymo pataisas; - sudaryti teisines prielaidas visus vaistinius preparatus, u kuriuos mokama i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l , vertinti vienodai ir perkelti i vieno srao kit, atsivelgiant tai, kuris kompensavimo bdas racionalesnis; - diegti pacient informavimo sistem, kuri kiekvienam pacientui leist pateikti informacij apie suteikt stacionari sveikatos prieiros paslaug kainas.

Teism sistemos tobulinimas

Siekiant utikrinti visuomen s atstov dalyvavim teis j skyrimo procese, reikia arba pakeisti iuo metu galiojani Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies nuostat, kad d l teis j paskyrimo, paauktinimo, perk limo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teis j institucija, arba nustatyti, kad visuomen s atstov nuomon Prezidentui pateikiama kitu reglamentuotu bdu. Norint didesnio teis j skyrimo, perk limo, paauktinimo proceso skaidrumo proces btina traukti ir visuomen s atstovus. Visos kandidat teis jus atrankos stadijos turi bti vieos, o atrankos bei kvalikacini egzamin komisijas privalo bti traukti kompetentingi ir autoritetingi pilietin s visuomen s atstovai. Nustatyti aiki procedr, kuri leist visuomenei i anksto suinoti apie ketinamus atrinkti bei skirti teis jus, teism pirmininkus, j pavaduotojus bei skyri pirmininkus. J isamios biograjos ir duomenys apie ankstesn darb ar politin veikl privalo bti skelbiami vieai, kad pilieiai tur t pakankamai laiko susipainti. Turintys nusiskundim teikiamo kandidato atvilgiu gal t pareikti savo pretenzijas, o visus nusiskundimus savo ruotu turi nagrin ti atrankos komisija.

87

Galutinius sprendimus administracin se bylose priimantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis jai iuo metu yra skiriami Prezidento taip pat, kaip emutin s grandies bendrosios kompetencijos apylinki teism teis jai. J kandidatros nepristatomos ir nesvarstomos Seime, apie jas maai arba nieko neinoma visuomen je, iems teis jams nemanoma taikyti apkaltos instituto. Btina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis j ir pirmininko skyrimo proces, kuriame iuo metu dalyvauja tik valstyb s vadovas ir jam patarianti Teis j taryba, traukti ir Lietuvos Respublikos Seim. Siekiant traukti kit profesij visuomen s atstovus teisingumo vykdymo proces, kol dar n ra teisintas platesnis visuomen s atstov (tar j) dalyvavimas, tam tikr kategorij bylose numatyti su byloje nagrin jamais klausimais susijusi profesij atstov specialist dalyvavim bylos nagrin jimo procese byloje dalyvaujani asmen praymu ar byl nagrin janio teismo iniciatyva. Toki byloje dalyvaujani specialist uduotis teikti nuomon teismo nagrin jamoje byloje, kuri bt sud tine teismo sprendimo dalimi, tuo pat metu utikrinant aukt specialist kvalifikacij ir dalyvavimo procese vieum ir nealikum: - byloje dalyvaujantys asmenys ir teismas tur t pasirengimo nagrin ti byl stadijoje susitarti (isirinkti) atitinkam ekspert i teisingumo ministro sakymu patvirtinto specialist srao. Tam btina sukurti vairi profesij specialist dalyvavimo teisingumo vykdymo procese atrankos ir skatinimo sistem; - specialisto dalyvavimas procese bt atlyginamas (kompensuojant jam pagrindin je darboviet je negautas pajamas arba mokant atlyginim u dalyvavim bylos nagrin jime, nuomon s parengim), i ilaid atlyginimas bt bylin jimosi ilaid dalis, kuri tur t atlyginti byl pralaim jusi alis; - specialistas dalyvaut ir pateikt nuomon tik tose byloje, kurios susijusios su jo profesine sritimi; - priimdamas sprendim teismas prival t atsivelgti specialisto nuomon arba motyvuotai ir argumentuotai j paneigti. Pastarosios pareigos nevykdymas bt absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; - apeliacijos ir kasacijos objektu prie esam pagrind bt specialisto nuomon s nepaisymas. Bylas apeliacine ir kasacine instancija nagrin janios teis j kolegijos savo iniciatyva bylos nagrin jim i to paties specialist srao gal t traukti naujus specialistus. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendim d l specialisto nuomon s nepaisymo apeliacin je ir (ar) kasacin je instancijoje dalyvavusi specialist ilaidas padengt valstyb . Toliau mainti teism darbo krv ir trumpinti byl nagrin jimo terminus, skatinti ikiteismines gin nagrin jimo formas, mediacij ir arbitra. Joki gin nekelianias ir teis s aikinimo nereikalaujanias bylas perduoti kitoms valstybin ms institucijoms ar valstyb s funkcijas vykdantiems asmenims. Siekiant ilyginti nevienod apylinki teism teis j darbo krv gyvendinti Seimo 2011 m. gruodio 6 d. nutarim, kuris numato keturis iuo metu veikianius Vilniaus miesto apylinki teismus reorganizuoti vien apylink s teism, sujungti Kauno miesto ir rajono apylink s bei iauli miesto ir rajono apylink s teismus. Taip pat gyvendinti antrj apylink s teism reformos etap, paliekant tik Vilniaus, Kauno, Klaip dos, iauli ir Panev io apylinki teismus, kuri veiklos teritorijos sutapt su apygard teism veiklos teritorijomis, kitus dabar veikianius apylinki teismus reorganizuoti pamin t apylinki teism teritorinius skyrius. Tokiuose apylinki teismuose steigti specializuotus skyrius konkrei kategorij byloms nagrin ti. Tai sudaryt slygas didesnei teis j specializacijai bei pad t isprsti labai aktuali apylinki teism darbo krvio skirtumo problem, sumaint mokesi mok toj ilaidas teism administravimui.

Policijos sistemos reforma

Pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvark. Policijos sistema yra sud tin vidaus reikal sistemos dalis, galiojanti policijos generalinio komisaro skyrimo tvarka ikreipia vis sistem ir tampa neaiku, kam pavaldus Policijos departamentas. Pagal valdi
88

padalijimo princip Respublikos Prezidentas kaip valstyb s vadovas negali bti atsakingas u policijos sistem, nors pagal dabar galiojant Policijos veiklos statym jam atskaitingas generalinis komisaras. Tod l remsime Seimo svarstom Policijos veiklos statymo projekt, numatant esmin policijos veiklos pertvarkym: - tvirtinti tvark, pagal kuri policijos generalinis komisaras skiriamas vykdomosios valdios ir yra jai atskaitingas; tuo pat metu sukonkretinti Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoj skyrimo, atleidimo tvark, atsakomyb; - i esm s pertvarkyti policijos pareign rengimo ir kvalikacijos k limo sistem, numatant, kad kiekvienas policijos pareignas kart per nustatyt laikotarp privalo tam tikr laik kelti kvalikacij; - diegti organizacin sistem ir skirti atitinkam nansavim, kad policijos pareignai, i j pensij, bt aktyviai panaudojami stiprinant vidin saugum ir viej tvark, steigiant atitinkamas struktras prie teritorini ir akini policijos staig; - pavesti policijai atnaujinti, skatinti ir visokeriopai pl toti bendruomenik Saugios kaimynyst s iniciatyv pl tr savivaldyb se. Kaimikose vietov se diegti paangiausi kit ali patirt, utikrinant vienkiemi ir ma gyvenviei saugum; - toliau diegti visiko nepakantumo nusikalstamumui politik; - toliau skatinti savivaldybes vietos lygmeniu steigti vieosios tvarkos utikrinimo tarnybas, kurios, bendradarbiaudamos su Lietuvos policija ir gaudamos metodin param, pad t utikrinti tvark bendruomen se, atlikt vietos savivaldos institucij priimt normini teis s akt laikymosi kontrol. Btina policijos sistem daryti konkurencing kitoms statutin ms tarnyboms, iuolaikik, lankstesn, skaidresn ir patrauklesn visuomenei bei joje tarnaujantiems policijos pareignams, reformuoti policij veiksmingumo ir ekonomikumo aspektais. Btina aikiai apibr ti policijos udavinius ir funkcijas, tiksliau reglamentuoti policijos pareigno statuso gijim, nustatyti papildomus apribojimus priimant tarnyb policijoje, prapl sti stojimo tarnyb policijoje sutarties slygas, aikiau reglamentuoti policijos pareign rotacijos, tarnybos eigos klausimus, atsisakius policijos pareign atestacijos ir profesionalumo vertinimo tvarkos nustatyti kasmetin pareign tarnybin s veiklos vertinim, aikiai reglamentuoti policijos pareign darbo umokest atsisakant pried.

Probacijos ir kalinimo staig srityje

Nors ir priimtas Probacijos statymas ir pradeda veikti probacijos sistema, btina sprsti kalinimo ir darbo slyg kalinimo staigose problemas. Beveik visos kalinimo staigos Lietuvoje sikrusios labai senose patalpose, d l to kaliniai kali, o personalas dirba prastose slygose. D l tokios pad ties Lietuva nuolat pralaimi bylas Europos mogaus teisi teisme ir patiria bereikaling papildom ilaid. Pakeisti teis s aktus, kurie leist padidinti uimtum laisv s at mimo vietose. D l vairi prieasi kalinimo staigose esanios mon s sunkiai gali konkuruoti vieuosiuose pirkimuose su kitais kio subjektais. Reikia numatyti galimyb skatinti darbo viet krim kalintiems asmenims, skatinti j darbo gdius ir resocializacij.

Valstyb s ir savivaldybi institucij atsakomyb

Priimti Civilinio kodekso 6.272 straipsnio papildymo ir Kodekso papildymo 6.2731 straipsniu statymo projekt, kuriame bt tiesiogiai tvirtinta asmens teis nuostoli d l pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio nagrin jimo trukm s atlyginim ir aikiai nustatyti, kad ala, atsiradusi d l pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio proceso trukm s, bt atlyginama, nesvarbu kieno ikiteisminio tyrimo, prokuratros pareign ar teismo tai kalt . Siekiant ukirsti keli vieojo administravimo institucij piktnaudiavimui jiems suteiktais galiojimais (neteis t sprendim pri mimui ir neveikimui) Administracini byl teisenos statyme numatyti administracin byl d l neteis t vieojo administravimo subjekto veiksm nagrin janio teismo teis priimti vieojo administravimo subjekt pareigojant sprendim, t.y. pareigoti priimti atitinkam sprendim ar atlikti kitus vieojo administravimo veiksmus.
89

Statutin s valstyb s tarnybos sistemos reforma

Siekiant sukurti teisines ir organizacines prielaidas efektyviai veikianios statutin s valstyb s tarnybos formavimui parengti ir priimti visai statutinei valstyb s tarnybai bendr Statutin s valstyb s tarnybos statym, kuriame: - nustatyti aiki statutinio valstyb s tarnautojo svok, pareigybi priskyrimo statutin ms valstyb s tarnautoj pareigyb ms kriterijus ir tvark. iuo metu sprendim, kokias pareigybes priskirti statutin ms, priima staigos vadovas, tod l pasitaiko atvej, kai pareigno status turi ir tie darbuotojai, kuri atliekamos funkcijos nesusijusios su statutin s tarnybos ypatumais. Neteisingai suteiktas pareigno statusas nepagrstai didina valstyb s biudeto l poreik; - reglamentuoti statutini valstyb s tarnautoj poreikio nustatym; - pagrindinis kriterijus nustatant vidaus tarnybos pareign pareigyb s kategorij, nuo kurios priklauso pareigin s algos dydis, bt pareigyb s paskirties ir funkcij vertinimas. iuo metu pasitaiko atvej, kai panaios paskirties pareigybi kategorijos (ir gaunamas darbo umokestis) skirtingose tarnybose skiriasi beveik tris kartus; - pareign socialines garantijas sieti su pareigyb s paskirtimi ir statutiniams pareignams bding funkcij atlikimo pastovumu.

mogaus teisi apsaugos srityje

Priimti ir gyvendinti Seime svarstom Kriminalin s valgybos statymo projekt, kuriuo siekiama: 1) patobulinti Operatyvin s veiklos statymo nuostatas, utikrinant efektyvi mogaus teisi ir laisvi apsaug bei kriminalin s valgybos subjekt veiklos kontrol ir tuo paiu sukurti slygas kriminalin s valgybos subjekt efektyvesnei kovai su nusikalstamumu; 2) isamiai reglamentuoti kriminalin s valgybos veikl svokas, bdus ir priemones, principus, informacijos rinkimo bdus, ios informacijos panaudojim, apsaug, atsakomyb u jos neteis t panaudojim; 3) atriboti teis saugos institucij nusikalstam veik iaikinimo veikl kriminalin valgyb nuo valgybos ir kontrvalgybos; 4) detaliau ir aikiau reglamentuoti kriminalin s valgybos institucij veiklos kontrol ir koordinavim; 5) nustatyti detalesn kriminalin s valgybos subjekt pareig sra. Parengti ir priimti vis ombudsmeno institucij (t.y. Seimo kontrolieri, Vyriausyb s atstov apskrityse, Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus, Lygi galimybi kontrolieriaus ir kt.) veikl reglamentuojant konstitucin statym. Vietos savivaldos vieojo administracijos subjekt sprendim ar teis s akt projekt prevenciniam vertinimui ir priimt rekomendacij gyvendinimo prieiros tikslu ombudsmen institucij pavaldumui ar kompetenciniam inybingumui priskirti savivaldybi pirmin s valstybin s garantuojamos teisin s pagalbos skyri specialist resursus. Atsivelgiant gerokai padid jus nuteistj skund skaii Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos etat struktroje numatyti etat pataisos reikal staigose atliekani bausm asmen bkl s ir kontrolieri priimt sprendim ir rekomendacij steb senai gyvendinti. Pertvarkyti vaiko teisi apsaugos administravimo savivaldyb se sistem atskirti savivaldybi vaiko teisi apsaugos tarnyb (skyri) vaiko teisi apsaugos atstovavimo funkcij nuo socialini paslaug teikimo, jos koordinavim perduoti Socialini reikal ir darbo ministerijai, o socialini paslaug eimai ir vaikams teikim priskirti savivaldyb ms kaip savarankik funkcij; parengti naujus i tarnyb nuostatus. Reikalinga vis Lietuvoje galiojani ir dar ratifikuotin vaiko teisi statym ir konvencij pervalga, kuo skubiau itaisant nacionalini reguliavim bei norm spragas.

90

LIETUVOS USIENIO POLITIKA 1. K radome: ankstesni vyriausybi usienio politika iki 2008 m.
Iki 2004 m. vieningos Lietuvos usienio politikos prioritetas buvo siliejimas Europos Sjung ir NATO. Jis pagrstai sietas su saugesne, demokratika, ekonomikai geresne valstyb s ateitimi. V liau prioritet pakeit iorikai ambicinga Lietuvos regionin s lyderyst s id ja, pagal kuri Lietuva tur jo tapti ne tik Vidurio-Ryt Europos lydere, bet ir pagrindine ES dialogo su Rytais stratege. Nepaisant kai kuri ios politikos privalum (d mesys transatlantiniam saugumui ir Ryt Europos demokratizacijai), ji tur jo ir matom trkum: nesugeb jo suderinti tolim diplomatijos umoj, vizij ir paad su realiais valstyb s paj gumais, gyvybiniais tautos interesais ir kasdieniais Lietuvos moni rpesiais. Vis 2008-2012 m. kadencij TS-LKD skyr itaisyti iuos ankstesn s Lietuvos usienio politikos trkumus. Pasaulio ekonomikos ir ES finans kriz bei permainingos geopolitin s tendencijos regione nesutrukd per 4 metus tviriau susieti usienio politikos su gyvybiniais alies ekonominio ir energetinio saugumo poreikiais, o tuo paiu reformuoti diplomatin tarnyb, sustiprinti jos efektyvum, padidinti reali usienio politikos naud Lietuvos saugumui ir piliei gerovei.

2. Svarbiausi pasiekimai 2008-2012 metais

2.1. Usitikrinome tvirt JAV ir Europos Sjungos param strateginiams energetinio savarankikumo bei transporto infrastruktros projektams. Ikovojome, kad ES paremt ms siek iki 2015 met i energetin s salos tapti savarankika ir maesnes energijos kainas mokania valstybe. Usitikrinome aiki Europos Sjungos, artim kaimyn ir transatlantini partneri ypa JAV param spariam Visagino atomin s elektrin s, elektros ir duj jungi su ES bei III ES energetikos paketo projekt realizavimui. ES komisija patvirtino Baltijos regiono energijos jungi plan (BEMIP) ir papildom ES finansavim energetikos infrastruktrai (175 mln. eur projektui NORDBALT, duj reversinei srovei su Latvija). Sutelk me partneri ir tarptautini organizacij d mes branduolin s saugos standart neatitinkanius ir ekonomin logik ikreipianius atomini j gaini projektus Lietuvos pasienyje. Ms iniciatyva ES paragino kaimynines alis atlikti j gaini testavim nepalankiausiomis slygomis. Baltijos ali vyriausybi raginama Europos Komisija iskyr Rail Baltica-2 kaip prioritetin projekt ir pasil 2014-2020 met daugiameiame finansiniame plane jam skirti atskir finansavim; kartu su Latvija ir Estija kr me io projekto prieiros komitet. Padidinome tarptautin suinteresuotum Vikingo projektu, kurio naumas per pastaruosius 4 metus iaugo 1,6 karto, o prie Vikingo prisijung kitos Ryt Europos ir Piet Kaukazo alys; Vilniuje steigta Ryt-Vakar transporto koridoriaus asociacija; suderinus keli ali interesus, paleistas tarptautinis krovininis traukinys Saul , per Lietuv jungiantis Vakar Europ su Kinija; Ikovojome JAV sprendim ISAF krovinius i JAV Afganistan gabenti ir per Klaip dos uost. 2.2. Ekonomin diplomatija pad jo Lietuvai vienai pirmj Europoje veikti ekonomin kriz. Per ambasad ir verslo atstovybi tinkl keli imtai usienio kompanij buvo pakviestos investuoti Lietuvoje, surengtas trienklis skaiius susitikim su usienio verslo atstovais, inicijuota ir jau gyvendinama kelios deimtys investicini projekt. Pramutos naujos rinkos Lietuvos verslo pl trai: 2011 m. pasiektas rekordinis metinis Lietuvos eksporto bei Lietuv atvykstani turist srauto prieaugis. Kasmet organizuojamos verslo misijos, Pasaulio lietuvi ekonomikos forumas. iandien diplomatija padeda Lietuvos verslui engti naujas didel perkamj gali turinias Azijos, Artimj Ryt, Lotyn Amerikos ir kt. rinkas, leisianias utikrinti alies kiui nauding eksporto diversifikacij.
91

 S kmingai pritaikius ES antidempingo priemones, apgintas lietuvikas verslas, Lietuvos pramon s mon ms utikrinta apie 200 mln. Lt papildom metini pajam. Prad tame laikinai taikyti ES ir jos valstybi nari laisvosios prekybos susitarime su dvylikta didiausia pasaulio ekonomine galybe Kor jos Respublika atsivelgta Lietuvai aktuali pramon s sektori (uvies perdirbimo, tekstil s, chemijos pramon s, dvirai ir televizori gamintoj) interesus. Isprstos Lietuvos aldymo rangos, naftos produkt, tekstil s, bald, tr gamintoj problemos Ukrainoje. Pasiekta, kad Ukraina ES alims nenustatyt naftos produkt import ribojani priemoni, tai sudaro daugiau nei 1 mlrd. lit kasmetin s eksporto Ukrain apyvartos. Nuo 2009 m. prad js augti Lietuvos ekonominis bendradarbiavimas su kaimynin mis alimis Latvija, Lenkija, Rusija, Baltarusija 2011 m. pasiek ir iki iol ilaiko rekordines auktumas. Santykiuose su Rusija pasiekti sutarimai d l Kaliningrado srities pl tros ir tranzito klausim. Pasiraytas susitarimas d l tilto per Nemun statybos, kuris pagerins susisiekim ir sudarys slygas aktyvesniems prekybos ryiams. Pasirayta deklaracija d l modernizacijos partneryst s, kurios turiniu taps konkrets Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo projektai. 2.3. Pasiek me, kad NATO patvirtint gynybos planus Lietuvai, neterminuotai pratst oro erdv s apsaug, o Vilniuje akredituot energetinio saugumo kompetencij centr. 2012 m. ikagos virni susitikime gautos NATO ali garantijos, kad po 2014 m. Baltijos ali oro erdv s apsauga bus pratsta neterminuotam laikotarpiui. sprendim pasiekti pad jo Lietuvos ind lis tvirtinant taik ir stabilum kituose pasaulio regionuose, ypa Afganistane, taip pat 2012 m. pavasar pasiektas Lietuvos politini partij susitarimas d l krato apsaugos finansavimo. ikagos virni susitikimo baigiamuosiuose dokumentuose tvirtinta galimyb sukurti NATO ali konsultacij mechanizm, kuriame bt galima diskutuoti d l jautri karini technologij perdavimo treiosioms alims (kad nepasikartot Mistral scenarijus). Naujojoje NATO Strategin je koncepcijoje tvirtintos kolektyvin s gynybos praktin s priemon s, vardintas poreikis kurti NATO paj gumus ne tik kibernetinio, bet ir energetinio saugumo srityje, pakartotas atvir dur principas, o Rusija paraginta vykdyti tarptautinius sipareigojimus. Vilniuje steigtas Energetinio saugumo centras, kuris 2012 m. akredituotas pagal NATO taisykles ir nuo iol turi NATO tarptautin s karin s organizacijos status. Atnaujintas Lietuvos ir JAV vyriausybi susitarimas d l bendradarbiavimo masinio naikinimo ginkl platinimo prevencijos srityje ir d l gynybos bei karini santyki pl tojimo. Medininkuose steigtas Tarptautin s Branduolinio saugumo kompetencijos centras. atomin s energetikos agentros pripastamas

2.4. Sustiprinome ES d mes iorini sien saugumui, teisiniam bendradarbiavimui ir istorinei atminiai, utikrinome deram Lietuvos institucij pasirengim s kmingai pirmininkauti ES Tarybai 2013 m. Ik l me Golovatovo klausim aukiausi ES politin lyg, vardijome konkreius galiojanios engeno viz sistemos trkumus. ES institucijose prad jome diskusij d l galimyb s tobulinti Europos areto orderio mechanizm. Priimtos ES Tarybos ivados, kuriose numatoma galimyb sukurti teisin instrument, leisiant traukti baudiamojon atsakomyb n asmenis, neigianius totalitarini reim nusikaltimus. steigta Europos atminties ir sin s platforma. Rengdamiesi 2013 m. pirmininkauti ES Tarybai, sukr me pasirengimo koordinatori tinkl, pareng me tarpinstitucin veiklos plan, sudar me pirmininkavimo funkcij ir jas vykdysiani asmen sra, umezg me ryius su svarbiausiais partneriais usienyje. Sukurta pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai interneto svetain www.eu2013.lt. Parengta kokybika Lietuvos pirmininkavimo Europos Sjungos Tarybai programa.

2.5. Ms pastangomis iaur s kryptis gavo nauj dinamik: konkreiomis iniciatyvomis paspartinome suvienyto, inovatyvaus ir socialiai atsakingo iaur s-Baltijos regiono krimsi.
92

 Pasirayti susitarimo memorandumai d l 2009-2014 m. Norvegijos ir Europos ekonomin s erdv s finansini mechanizm gyvendinimo, kurie numato 84 mln. eur param Lietuvos projektams. Kartu su Latvija pareng me ir gyvendiname NB8 (iaur s-Baltijos ali atuoneto) regioninio bendradarbiavimo raport bei 38 konkreias rekomendacijas d l bendradarbiavimo politiniais, saugumo, energetikos, ekonomikos, aplinkosaugos, kultros klausimais. NB8 istorijoje tai pirmasis toks dokumentas, kur atuonios iaur s ir Baltijos alys sutar kartu gyvendinti. Pasiraytas Savitarpio supratimo memorandumas, kuriuo remiantis iaur s ir Baltijos alys gal s darbinti savo diplomatus bet kurios regiono valstyb s atstovyb je treiojoje alyje. Pagal susitarim Latvijos diplomatai jau dirba Lietuvos atstovyb je Moldovoje. Pareng me studij d l Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo, numatani 105 priemones jam stiprinti. Realiais projektais prad jome kurti bendr regiono informacin ir kultrin erdv.

2012 m. Lietuva s kmingai koordinuoja iaur s-Baltijos atuntuko bendradarbiavimo program. Lyginant su 2008 metais, Lietuvos eksportas Estij iaugo 45 proc., vedij 30 proc., Suomij ir Norvegij daugiau kaip 20 proc. 2.6. Vykd me tvirt ir nuosekli Ryt politik: telk me Vakar param politin ms ir ekonomin ms reformoms Ryt Europoje, nedviprasmikai r m me Ryt kaimynyst s ali integracij Europos Sjung ir NATO. Pasiek me sutarim, kad III Ryt partneryst s virni susitikimas 2013 m. vykt Lietuvoje.

Palaik me Ukrain derybose su ES d l Asociacijos sutarties, pad dami der tis d l kuo ambicingesnio sutarties teksto. Derybos technikai jau baigtos. Su Lenkija ir vedija pirm kart inicijavome Ukrainos draug grup s susitikim. Pirmininkaudami ESBO pasiek me, kad po 6 met pertraukos bt atnaujintos oficialios Moldovos derybos 5+2 formatu d l Padnestr s. steigta Lietuvos ir Moldovos eurointegracin komisija. Vieni pirmj pasaulyje Seimo lygiu juridikai apibr me Gruzijos dalies teritorij okupacij ir taip paspartinome okupacijos termino sitvirtinim tarptautiniuose dokumentuose su visomis i to iplaukianiomis pasekm mis. Pasira me ir ratifikavome susitarim su Baltarusija d l pasienio gyventoj kelioni tvarkos.

Nepaisant ekonominio sunkmeio, 2009-2011 metais Ryt kaimynyst s alyse gyvendinome daugiau kaip 100 vystomojo bendradarbiavimo projekt. Vilniuje savo atstovybes kr inomos pasaulio demokratijos ir mogaus teisi gynimo organizacijos: Freedom House, Tarptautinis respublikon institutas, Nacionalinis demokratinis institutas, steig me Vieningos Baltarusijos namus HUB Vilnius, steig me Ronaldo Reagano laisv s centr, pasiek me didesn s paramos pagrindiniam Baltarusijos demokratinio jaunimo ugdymo centrui Europos humanitariniam universitetui Vilniuje. Visa tai leido Lietuvai sitvirtinti kaip regioniniam paramos demokratijai centrui. 2.7. gavome svert tarptautin se organizacijose ir tvirtinome Lietuvos interesus daugiaal je darbotvark je: prad jome kokybikai nauj Lietuvos daugiaal s politikos etap. 2010 metais Jungtini Taut Generalin Asambl ja vienbalsiai patvirtino pirmj Lietuvos savarankikai inicijuot rezoliucij d l pasaulio valstybi bendradarbiavimo vertinant jrose paskandint chemini ginkl amunicijos keliamos taros poveik aplinkai. 2010 m., pirmininkaujant Lietuvai, Baltijos jros valstybi taryba pri m deklaracij Baltijos jros regiono vizija 2020 d l tvarios ekologin s, ekonomin s, socialin s regiono pl tros.
93

 2011 m. Lietuva pirm kart istorijoje pirmininkavo didiausiai pasaulio regioninei organizacijai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Usienio partneriai pirmininkavimo kokyb vertino aukiausiu balu. 2010-2011 m. Lietuva pirmininkavo daugiau kaip imt valstybi vienijaniai Demokratij bendrijai, atgaivino i organizacij ir sustiprino demokratini vertybi vaidmen tarptautin je politikoje. Daugelis organizacijos nari, tarp j ir strategin Lietuvos partner JAV, Lietuvos pirmininkavim vardijo kaip ypa s kming. 2.8. Rpinom s, kad visame pasaulyje Lietuvos pilieiai jaust tvirt Lietuvos unugar. Sukurta 7 dienas per savait vis par veikianti konsulin s pagalbos telefono linija.

gyvendinant E-konsulato projekt, supaprastinome konsulini paslaug ir procedr tvark, prad jome vykdyti naujas konsulines funkcijas, supaprastinome viz idavimo tvark kaimynin se valstyb se, nema konsulini paslaug dal perk l me elektronin erdv. Prapl t me garb s konsul tinkl, sustiprinome atstovavim iduodant engeno vizas, smarkiai padidinome ivaiuojamj konsulini misij skaii, kas leido aptarnauti usienyje kur kas daugiau Lietuvos piliei. Siekdami naujos dinamikos santykiuose su Lietuvos diaspora ir skatindami jos sitraukim valstyb s gyvenim, pareng me ir gyvendinome Globalios Lietuvos krimo 2011-2019 m. program bei artimiausi met tarpinstitucin veiklos plan. Pasirpinome lituanistine mediaga ir atlyginimais usienio lietuvi moksleivius ugdantiems lietuvi kalbos ir kultros specialistams; prisid jome rengiant ir vykdant usienio lietuvi bendruomeni projektus lietuvybei puosel ti; prisid jome rengiant Pasaulio lietuvi jaunimo, Pasaulio lietuvi ekonomikos forumus, Pasaulio lietuvi mokslo ir krybos simpozium. 2.9. Paklojome pamatus Lietuvos valstyb s istorin s atminties politikos strategijai, prad jome rpintis deramu Lietuvos istorijos pristatymu pasauliui, adekvaiu totalitarini reim nusikaltim vertinimu visoje Europoje. Inicijavome diplomat, istorik, intelektual diskusijas d l Lietuvos istorin s atminties projekt koordinavimo; jos pagrindu prad jome kurti nuosekli valstyb s istorin s atminties politikos strategij. Pareng me knyg Lietuvos istorija, glaustai ir aikiai pristatani pasauliui Lietuvos praeit. Art jant pirmininkavimui ES Tarybai knyga bus iversta eias usienio kalbas ir iplatinta diplomatams ir vietimo centrams visoje Europoje. Lietuvos diplomatams prad jome ruoti special jautriausi istorini klausim inyn, pad siant deramai ginti istorin teisingum ir Lietuvos vaizd pasaulyje. Prad jome sistemingai steb ti ir, reikalui esant, ukardyti iorin propagand istorijos tematika, tame tarpe ir atvirai kalb dami apie posovietin informacin kar. I vedijos, Italijos, Pranczijos, Vatikano, Kanados, JAV ir kit ali sugrinome Lietuvos visuomenei egzilyje veikusi Lietuvos atstov ir atstovybi archyvus, reliktus, kultrin paveld (I.einiaus, J.Baltruaiio, Lozoraii eimos, J.muidzino, dailinink Vytauto Kasiulio, Arbit Blato ir kt. daiktus bei darbus). ES steigta Europos atminties ir sin s platforma. Tai pavyko pasiekti d ka aktyvios TS-LKD atstov Europos Parlamente veiklos, priimant iuo klausimu svarbias rezoliucijas bei deklaracijas d l Rugpjio 23-osios totalitarini reim auk atminimo dienos. Nuosekliai siek me bendro partneri poirio praeities totalitarinius nusikaltimus. Ger rezultat liudija ia tema sutampanios Lietuvos ir Vokietijos pozicijos bendruose usienio reikal ministr pareikimuose. Pasiek me persilauim santykiuose su Izraeliu ir Lietuvos bei pasaulio yd bendruomen mis. Ms iniciatyva 2011 m. Seimas paskelb Holokausto aukomis tapusi gyventoj atminimo metais. Aktyviai puosel jome yd genocido atmint ES ir ESBO, vykd me beprecedenio masto valstybin program, skirt aminti Holokausto auk atminim, litvak paveld ir kovoti su antisemitizmu. 2011 m. pri m me Geros valios statym, numatant kompensacij nuo Holokausto nukent jusiems yd
94

tautyb s asmenims ir yd religinei bendruomenei u totalitarini reim nusavint nekilnojamj turt. i veiksm pagrindas moralinis Lietuvos sipareigojimas ginti istorin ties ir atmint. Dialoge su Rusija nuosekliai k l me bendro praeities vertinimo, padaryt nusikaltim (toki kaip Sausio 13-osios byla) atskleidimo bei okupacijos alos atlyginimo klausimus. Aktyvesniam SSRS okupacijos alos klausimo sprendimui sukurta nuolatin ekspert komisija.

3. Strategin s usienio politikos gair s

Lietuvos, kaip ir kit Baltijos valstybi, nepriklausomyb s atkrimas XX a. pabaigoje, j s kminga integracija Europos Sjung ir NATO iki iol vadinama s km s istorija. Rytingi ms Vyriausyb s veiksmai, 2008-2012 m. pad j atremti ekonomin kriz ir sugrin Lietuv ekonominio augimo keli, savotikai prats i s km s linij. Manome, kad tarptautin je erdv je turime ir toliau puosel ti Baltijos ali kaip s km s lydim valstybi vaizd, dar daugiau savo veiksmais patys i s km galime ir privalome kurti. Geografiniu ir civilizaciniu poiriu Lietuva buvo (ir yra) ribin valstyb tarp skirting galios centr, vertybini paradigm ir didij valstybi, siekiani takos regione. Sakyti, kad iandien Lietuva visikai saugi, yra anksti, o gr sm s, anksiau trukdiusios mums s kmingai pl totis, ilieka aktualios: Ryt ali interesai ms regione vis dar reikiasi teisikai ir institucikai nesureguliuotomis, danai tiesiog nepriimtinomis formomis, kurios maai k bendra turi su Vakaruose priimta praktika ir Vakar vertyb mis. Bna, kad i interes siekiama necivilizuotais metodais, kartais tiesiog grubiu spaudimu. Ms valstyb s geopolitinis unugaris ypa europin s struktros dar n ra tiek suvienytas ir tvirtas, kad visikai apgint nuo gr sm s i Ryt. Maa to, Europos Sjungos galia ne tokia konsoliduota, kad apsieitume be JAV, o JAV geografikai ir ekonomikai ne tokia artima, kad apsieitume be Europos Sjungos. JAV d mesys Baltijos regionui yra didelis, taiau tai n ra savaimin duotyb . Augant JAV biudeto deficitui, iliekant nestabiliai tarptautinei aplinkai ir kylant naujiems galios centrams, JAV gali vis labiau telkti d mes kitus prioritetus, itaip atverdama ms regione didiul saugumo vakuum. ES Ryt kaimynyst s alyse prie deimtmet kilusi demokrat jimo banga susiduria su klitimis: dalyje valstybi s jamas nuovargio, vidinio susiprieinimo, geopolitinio netikrumo grdas, kuris dar gausiai palaistomas pigesni duj ir didesni rink paadais. Rusija, kadaise pati atsisakiusi sijungti ES kaimynyst s politik, visomis igal mis siekia stabdyti kit regiono valstybi integracij euroatlantines struktras. Valstyb s nuo Baltijos iki Juodosios jros jau apsiprato su savo politin mis sienomis, nustatytomis po Antrojo pasaulinio karo (tik Rusija atsisako ratifikuoti sienos sutart su Estija), taiau ne visos apsiprato su mintimi, kad ios sienos padalijo ir ia gyvenanias tautas, tod l maum klausimas ir toliau kelia tamp tarp regiono valstybi. Usienio politikoje negalime kliautis stebuklais kad isaugotume Lietuv ateities kartoms ir netaptume main ar priespaudos objektu, esame nusiteik vadovautis istorijos patikrintomis tiesomis: Lietuvos ateities pamatas Vakar krikionikoji lotynikoji civilizacija. Btent Vakaruose labiausiai paisoma taut apsisprendimo, lygiateisikumo, demokratijos, taikaus sambvio princip, btin ms valstyb s s kmingai raidai. Jei pasiduotume neutralumo iliuzijai ir liktume Vakar civilizacijos paribyje, taptume beteise erdve, kuri vis dar nori savintis autokratin s j gos i Ryt. Tod l privalome nuosekliai ir rytingai orientuotis Vakar transatlantines ir europines struktras. Patikimiausia Lietuvos nepriklausomyb s atrama, greta ms piliei valios j ginti, yra iandien lygi neturinti Jungtini Amerikos Valstij galia ir suinteresuotumas ms regiono savarankikumu bei demokratija. Lietuva visomis priemon mis turi suinteresuotum ilaikyti ir didinti.

95

 Kuo labiau sutelkta Europos Sjungos politika energetikoje, finansuose, iorini sien valdyme tuo maiau nepageidaujamo treij ali kiimosi Lietuvos vidaus reikalus. Tod l turime palaikyti ES ali glaudesn tarpusavio integracij iose srityse. Netur tume usiaisti tariamai savarankika santyki su nedemokratiniais Ryt reimais politika. Turime bti ne klitis bendrai ES politikai Rusijos, Baltarusijos atvilgiu, o greiiau prieingai eikvoti savo politinius, administracinius ir intelektualinius iteklius bendrai ES ir Vakar politikai suformuoti. Ne su diktatoriais ir gazpromais isider tos nuolaidos, o Lietuvos interes atsispind jimas ES kolektyviniuose sprendimuose apibr ms usienio politikos s km. Visikas Lietuvos saugumas manomas tik tada, kai neliks nedemokratin s kaimynyst s. Tod l visokeriopai remiame ir remsime demokratines reformas ES Ryt kaimynyst s alyse, i ali suart jim su ES ir NATO, svetimos kariuomen s ivedim i i valstybi, nes tai ipleia saugumo ir stabilumo erdv prie rytini Lietuvos sien. S kmingai Ryt politikai reikalinga Vidurio Europos ir iaur s ali parama. Iskirtin Lietuvos geografin pad tis leidia vykdyti dinamik politik, kurioje Lietuvos partneryst su Vidurio Europos valstyb mis papildo paangi iaur s kryptis. Turime alinti ms alies izoliacij nuo Vakar, gerinti jos pasiekiamum ir sieti ms politik su konkreiais Vakar interesais. Ms bendra siena su Baltarusija ir Karaliauiumi tai galimyb Lietuvai didinti savo geopolitin vaidmen: Vakarams turime rodyti, kad integruotas, demokratikas Baltijos regionas yra btina prielaida ir naudingas rankis Rusijos, Baltarusijos, kit Ryt Europos ali demokratiniam persitvarkymui ir taikiai integracijai Vakar bendruomen. Turime puosel ti turtingos istorin s atminties politik, kuri padeda vertinti Lietuvos praeit i platesn s perspektyvos ir ugdo pagarb visoms ms regione gyvenanioms tautoms. Atsakingas poiris praeit skatina pasididiavim savo valstybe ir gerina tarpkultrinio bei tarpvalstybinio dialogo slygas. Lietuva aktyviausia Lietuvos Didiosios Kunigaiktyst s istorinio paveldo per m ja ir puosel toja jau nemaai nuveik skatindama kit regiono ir ES valstybi dom jimsi LDK praeitimi, ir i veikl tur t toliau tsti. Pabr iame, jog d l vienadien s usienio politikos s km s nevalia aukoti Lietuvos valstyb s stuburo ir tvirtos politin s tautos savimon s. Kad apgintume Lietuvos pil, usienio politikoje nesileisime kompromisus, paeidianius istorinio teisingumo ir kitus Lietuvos visuomen s moralinius principus. iais orientyrais utikrinsime deram Lietuvos laikysen pasaulyje, Europoje, regione, kaimynyst je.

3.1. Transatlantinis saugumas 3.1.1. JAV Lietuvos saugumo garantas

Nuo pat Lietuvos nepriklausomyb s atkrimo strategin s partneryst s ryiai su JAV buvo ir yra Lietuvos usienio politikos prioritetas. Lietuva ir toliau privalo remti JAV sitraukim Europos saugumo sistem: kuo daugiau JAV Europoje, tuo saugesn Lietuva. JAV prad ta santyki su Rusija perkrovimo politika Vidurio ir Ryt Europoje sukr tam tikr strateginio netikrumo situacij. D l to reikia tikslinti JAV veikimo Vidurio Europoje strategij. Geopolitiniame lygmenyje Lietuva turi siekti, kad JAV santyki su Rusija perkrovimo iniciatyva bt vykdoma kartu su Vidurio ir Ryt Europos (Baltijos valstybi) patikinimo politika, kurios ais visavert i valstybi integracija Aljanso gynybin sistem. Nauja, dar neinaudota galimyb stiprinti JAV ir Lietuvos strategin partneryst ekonominiai ryiai. Tvirtus ryius karin je, usienio ir saugumo politikos srityse sieksime papildyti (ir taip sustiprinti) konkreiais ekonominio bendradarbiavimo projektais. Tai didins tarpusavio priklausomyb, o amerikietiko kapitalo sitraukimas Lietuvos ekonomik sumains alies priklausomyb nuo rytietik aidimo taisykli, paremt politinio dominavimo ir galios logika.
96

 Itin svarbu stiprinti ryius su Amerikos analitiniais tyrim centrais ir fondais, kurie remiasi Lietuvai palankiomis filosofin mis prielaidomis ir geopolitin mis schemomis. TS-LKD inicijuotas Reigano nam krimas Lietuvoje yra sektinas pavyzdys, kaip pagerinti JAV politin matomum regione ir demokratini id j sklaid Ryt Europoje.

3.1.2. Visavert naryst NATO

NATO alys vis dar nesijauia vienodai saugios. Pastaraisiais metais partneri saugumo retorik pavert me garantijomis Lietuvai, nes ikovojome Baltijos ali gynybos planus. O dabar privalome toliau pildyti praktin NATO sutarties 5-ojo straipsnio turin: aktyviai siekti konkrei sprendim Aljanso gynybos planavimo, pratyb ir tolygaus infrastruktros pl tojimo srityse. Ypating d mes adame kreipti infrastruktros pl tojim naujosiose Aljanso nar se, kuriose n ra pakankamai ipl tota NATO infrastruktra ir kurios ribojasi su Aljansui nepriklausaniomis valstyb mis, NATO veikl vertinaniomis kaip ik savo nacionaliniam saugumui. 2012 m. ikagos virni susitikime laim jome sprendim pratsti NATO oro policijos misij Baltijos alyse neterminuotam laikotarpiui. Ketiname tvirtinti sprendim tolesn mis investicijomis ne tik Zokni infrastruktr, bet ir bendras Aljanso pratybas bei mokymus Lietuvoje. NATO oro policija turi bti nuolat veikiantis, NATO alims gerai inomas bendradarbiavimo rankis, o ne vis pamirta misija, kuri prisimenama tik tada, kai Lietuvoje nukrenta treiosios alies l ktuvas. Sieksime, kad NATO kuriama prieraketin s gynybos sistema gint Lietuvos oro erdv, kad ia nebt treiosios alies atsakomyb s zonos (ir kad iuo bdu treioji alis negyt galimyb s atskirti Baltijos alis nuo NATO). Ginsime nuostat, kad Aljansas, reaguodamas treij ali be pagrindo didinam puolamj ginkluot, ilaikyt adekvaius atgrasymo paj gumus, reikalingus Lietuvos ir kit valstybi saugumui. Tvirtai pasisakysime u NATO atvir dur politik. NATO durys pagal sutart atviros visoms Europos valstyb ms, norinioms tapti visateis mis nar mis ir atitinkaniomis joms keliamus reikalavimus. Esame tikri, jog NATO pl tra sustiprins regiono saugum ir stabilum. i pl tra dar n ra pasibaigusi. Jokia treioji valstyb negali gyti neformalios veto teis s sprendiant, kurios alys gali bti Aljanso nar mis, o kurios ne.

3.2. Rezultatyvi Europos politika

Nors ekonomin ir finansin kriz , ugriuvusi Europos Sjungos alis, ne vien privert suabejoti ES integracijos perspektyvumu, TS-LKD ES ateit velgia optimistikai. Paskui ES klest jimo laikotarp visad sekdavo tam tikras kriz s laikotarpis, per kur alys-nar s rasdavo bd pasiekti dar didesn s vienyb s. Lietuva 2013 m. antrojoje pus je perims ES vair savo rankas, tad ms pastangos stiprinti ES ali ir institucij bendradarbiavim bus labai reikalingos. iandienini eurointegracijos dilem akivaizdoje turime neumirti, kas yra naudinga Lietuvai ir kas yra ms artimiausi sjungininkai.

3.2.1. Apdairi integracija ilaikant pusiausvyr

Lietuvos Europos politikos strategin vizija tolygi, ms valstyb s saugum ir ekonomin pl tr utikrinanti ES integracija bei nepritarimas dviej greii (branduolio ir periferijos) Europos scenarijui. 2013 m. II pusmeiui perimdama pirmininkavim ES Tarybai, Lietuva turi pasinaudoti galimybe gyvendinti savj vizij atitinkanius udavinius. Remsime stiprias ES institucijas, kurios ilaikyt pusiausvyr tarp didij ir maj valstybi. Skatinsime apdairi ES integracij tose srityse, kur Lietuva yra jautri ioriniam (treij ali) spaudimui, vis pirma energetikos politikoje ir prekybiniuose santykiuose. iose srityse reikia stiprinti ES vienyb ir derybin gali santykiuose su tokiomis valstyb mis kaip Rusija. Susidurdami su
97

kratutin s politin s integracijos silymais, rpinsim s, kad federacikai suvienyta ir naivi Europa per kai kurias didisias nares nepatekt Rusijos priklausomyb. Paanga ir ES integracija neturi tapti socialine-kultrine niveliacija. Reikaluose, susijusiuose su politinio valstybingumo, tautin s atminties, kultros ir tradicini vertybi tstinumu, btina saugoti Lietuvos savarankikum. Ms tikslas vieninga, bet nesuvienodinta Europa.

3.2.2. Bendra ES energetikos politika bdas ilaisvinti Lietuvos energetik

iandienin Lietuvos Vyriausyb spariai gyvendina ES lygiu inicijuotas energetikos sektoriaus liberalizavimo reformas, taiau ES iki iol neturi visavert s bendros energetin s politikos ir stokoja takos energijos itekli importui. Tai lemia, kad ioriniai tiek jai vis dar gali naudotis monopoline pad timi ir tsti diskriminacin duj kain politik atskir ES ali atvilgiu. Lisabonos sutartyje pamin tas solidarumo principas energetikos srityje gaus prasm, kai ES patvirtins bendr energetin s politikos strategij, tvirtinani energijos tiekimo patikimumo, konkurencingumo ir darnios pl tros principus. Lietuva ir toliau kurs prielaidas, kad tai vykt kuo greiiau. Lietuvos iniciatyvos turi bti sutelktos energetin s izoliacijos panaikinim, iki 2015 m. sukuriant bendr ES vidaus energijos rink, tobulinant reguliacin aplink ir sutvirtinant iorin ES energetikos politikos dimensij. Taip pat btina kuo geriau inaudoti Europos Sjungos (ir kt. tarptautini platform) param pareigojant Rusij siningai sprsti planuojam nesaugi branduolin s energijos projekt Lietuvos pasienyje problem.

3.2.3. Nuosekli ekonomikos pl tra

ES yra pagrindin Lietuvos prekybos ir investicij erdv bei reikmingos struktrin s paramos altinis. Privalome isaugoti ES finansin s paramos tstinum strateginiams energetikos ir transporto infrastruktros projektams bei siekti gilesn s, nacionalinius interesus atitinkanios ekonomin s integracijos. Bet tai nepareigoja pritarti tiesiogini mokesi harmonizavimui ir bendros ES socialin s politikos susiformavimui. Lietuvos siekis tapti euro zonos nare ilieka aktualus ir bus realizuotas, kai t leis alies parengtis ir palanki euro zonos bsena. stojus bendrosios Europos valiutos valstybi klub, atsivers naujos prekybos galimyb s, pager s investicin aplinka, o kartu gal sime efektyviau atstovauti Lietuvos moni interesams priimant svarbius ES ekonominius ir politinius sprendimus. Dalyvaudama eias ES valstybes (Lietuv, Latvij, Estij, Suomij, vedij ir Vokietij) vienijanios neformalios imanaus augimo grup s veikloje, Lietuva turi prisid ti prie bendro siekio koncentruoti ES param Europos ateiiai ir augimui naudingiausius projektus.

3.2.4. Atvir dur politika ir demokratijos princip sklaida Ryt Europoje

Kuo daugiau Europos Sjungos Europoje, tuo stipresn Lietuva. Prisid sime, kad ES valstyb s puosel t demokratijos ir solidarumo principus bei remt j tvirtinim Ryt Europos valstyb se. ES Ryt kaimynyst s politika, paskelbta 2009 m., iandien gauna vis aikesnius kontrus. Mainais reformas ES Ryt Europos valstyb ms silo konkreias suart jimo priemones: asociacijos sutartis, laisvj prekyb, viz reimo panaikinim. Tiesa, kol kas nesutariama, ar pasilyti pai naryst s perspektyv. Manome, kad erdv s, kurioje taikomi europietiki bendradarbiavimo principai, pl tra rytus Lietuvai turi strategin s reikm s, tod l ketiname pl toti prad tus darbus ia kryptimi. Aktyviai sieksime, kad bt pasirayti ES asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimai su Ukraina, Gruzija, Moldova, Arm nija, Azerbaidanu; kad visoms Ryt kaimynyst s alims bt maksimaliai liberalizuotas ES viz reimas, o alims, kurios yra pasirengusios (Moldovai, Ukrainai,
98

Gruzijai), ES vizos bt ivis panaikintos; kad bt stiprinamas i ali energetinis saugumas, kad bt panaikinta ms artimiausi kaimyn monopolin priklausomyb nuo vienintelio tiek jo; kad ES valstyb s ir institucijos tvirtai, principingai gint Ryt kaimynyst s ali teritorin vientisum ir reikalaut ivesti svetim kariuomen, esani iose alyse be j sutikimo; kad ES didint, o ne maint param struktrin ms ir institucin ms reformoms Ryt kaimynyst s alyse; kad bt vieai vardinta Ryt kaimynyst s ali teis ateityje silieti ES. Formuojant bendr usienio ir saugumo politik, Europos Sjungos veikimo kryptis ir gynybinius paj gumus sieksime derinti su transatlantiniais partneriais, kad bt ivengta struktr ir funkcij dubliavimo. Lietuvai ypa aktualu daryti tak ES santykiams su Rusija. ioje srityje toliau aktyviai bendradarbiausime su kitomis Baltijos alimis, Lenkija, iaur s ir Vyegrado grup s valstyb mis. Min tieji tikslai numatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programoje, taiau pirmininkavim laikome tik unikalia proga atkeipti juos kit ES ali d mes, o praktinis j gyvendinimas priklausys nuo atkaklaus darbo ir nuosekli pastang per vis kitos Vyriausyb s veiklos laikotarp.

3.3. iaur s-Baltijos regiono vienyb

iandien bene perspektyviausia Lietuvos politin s ir ekonomin s realizacijos erdv apima iaur s lank: dinamik ir viening atuoni suvereni iaur s-Baltijos ali region, palaikant glaudius ryius su transatlantiniais partneriais. Pastaraisiais metais ia strategine kryptimi pasiek me sistemini poslinki, kuriuos btina tsti.

3.3.1. Vieninga finansin ir ekonomin erdv , vieninga saugumo bendruomen

Ekonomin s kriz s metu iaur s-Baltijos regionas isiskyr atsakinga kio ir finans politika, atsparumu bei inovatyvumu. Vienydamiesi su socialine gerove gars janiomis iaur s alimis ir tapdami iaur s-Baltijos prekinio enklo dalininkais, toliau laiduosime Lietuvos patikimum, geresn skolinimosi reiting, investicijas ir prekybos pl tr. D l geografin s pad ties ir politin s istorijos skirtum iandien Lietuvos ir iaur s valstybi saugumo sampratos n ra identikos. Sieksime, kad Baltijos alys tapt integralia iaur s ali saugumo bendruomen s dalimi ir kad i saugumo bendruomen pasitvirtint bendr gr smi samprat ir nedalom saugumo koncepcij. 2008 m. iaur s alyse prad ta vieai aptarin ti iaur s gynybos sjungos id ja. Ji remiasi vis labiau suvokiamu poreikiu upildyti iaur s Europos saugumo politikos vakuum, traukiant Baltijos alis bendr iaur s ali gynybos sistem. iaur s ir Baltijos ali bendros gynybos projektas Baltijos valstyb ms pad t tapti integralia iaur s ali saugumo bendruomen s dalimi. Toks projektas, nedubliuodamas NATO veiklos, utikrint kolektyvin s gynybos princip s kmingesn taikym regione. Tikim s, kad stipr janti iaur s-Baltijos ekonomin integracija vis daniau ir stipriau persilies auktosios politikos sritis. Atsisukdami sektino ekonomikos modelio ir socialin s atsakomyb s iaur s alis, mes nebandysime atsiriboti nuo ilgamei draug Vidurio-Ryt Europoje. Ms sitikinimu, ios regioninio bendradarbiavimo kryptys nesikerta, o tik papildo ir sustiprina viena kit.

3.4. Dora kaimynyst

Kaimynyst yra abipusis ryys, padedantis utikrinti gyvybinius nacionalinius poreikius. Gerai kaimynystei reikia abipusio noro, abipusio ali poreiki pripainimo, abipusio ryto laikytis visiems bendr taisykli. Pamatin doros kaimynyst s politikos prielaida atsakinga ir etika laikysena vis

99

pirma savo piliei ir kaimynini visuomeni atvilgiu. patikim pamat toliau tvirtinsime realiais darbais.

3.4.1. Latvija ir Estija: bendraal Baltijos politika

Su Latvija mus sieja ne tik baltikos aknys, kalba, bet ir gyvybiniai teritorinio, energetinio, ekonominio, informacinio saugumo ikiai. Jiems atremti gyvendinsime ms specialioje 2011 m. Lietuvos-Latvijos bendradarbiavimo studijoje parengtas partneryst s gilinimo rekomendacijas. Visi pamatiniai Lietuvos politiniai tikslai sutampa ir su Estijos interesais. Esame pasiry sisavinti gerj kaimyn patirt valstyb s valdyme bei inaudoti vienyb s svertus daugiaal je politikoje. Neginijama pareiga Lietuvai glaudiai konsultuotis ir dirbti kartu su Latvijos ir Estijos atstovais utikrinant Baltijos regiono energetin savarankikum. Kartu galime atsijungti nuo posovietin s elektros tinkl sistemos BRELL ir integruotis kontinentin s Europos ENTSO-E sistem; kartu galime pastatyti saugi ir rentabili regionin Visagino AE; kartu galime rasti patvarius, nacionalines reikmes atitinkanius kompromisus d l suskystint duj terminalo. Strategini transporto infrastruktros projekt pl tra bendras Baltijos ali reikalas. Toliau remsime latvi ir est suinteresuotum Rail Baltica pl tra bei laikysim s aiki konkurencijos rib dalijantis tarptautinio tranzito srautus. Kursime palankias ekonominio bendradarbiavimo slygas, skatindami lietuvikos produkcijos eksport ir investicijas Baltijos kaimyn se bei pritraukdami Lietuv daugiau latvi ir est turist. iaur s ir Baltijos ali integracija saugumo politikoje ir ekonomikoje geriausiai kartu su latviais ir estais. Baltijos ali konsultacijos ir savitarpio pagalba kovoje su nutaut jimo, istorijos klastojimo ir propagandos gr sm mis iandien ne maiau svarbi nei nepriklausomyb s atgavimo metu. Santykiuose su visais kitais ms kaimynais Lietuva, Latvija ir Estija turi stengtis kalb ti vienu balsu. Verta plaiau inaudoti kultrinio ir regioninio bendradarbiavimo potencial. Lietuvius, latvius ir estus turi jungti bendra informacin erdv , kuri be ini ikreipiani tarpini grandi ir interes pad t bendrauti ir geriau painti vieniems kitus.

3.4.2. Lenkija: strateginis bendradarbiavimas be dviprasmybi

Siekdami, kad strategini ryi formul je nelikt dviprasmybi, nekartosime tarpukario geopolitin s klaidos, kai viena Ryt kaimynin valstyb pasinaudojo ms konfliktu ir kal pleit tarp Lietuvos ir Lenkijos. Turime prieintis panaioms umaioms iandien, nukreiptoms pakirsti ES ali nari santarv. Tvirt Lietuvos ir Lenkijos partneryst byloja rekordiniai dvial s prekybos ir turizmo rodikliai, pagal grafik gyvendinami elektros ir duj jungi projektai, bendra oro erdv s apsauga. Esame pasiry tsti aktyv bendradarbiavim su Lenkija gyvendinant regiono strategini energetin s nepriklausomyb s projektus (elektros ir duj jungtys; atviros durys dalyvauti Visagino AE projekte, parama PKN Orlen ir kit investuotoj veiklai Lietuvoje); bendromis pastangomis traukti strateginius transporto infrastruktros projektus, tokius kaip Rail Baltica, prioritetini ES transporto koridori sra. Pagal finansavim ir laiko grafik juos gyvendinti abiejose alyse. Su bendrais kaimynais Rusija ir Baltarusija lietuviai ir lenkai tur t kalb ti vienu balsu.

100

 Auktus ali prekybos rodiklius turi atspind ti ir lietuvikos produkcijos eksporto prieaugis Lenkijoje. Lietuvos interesas dalintis patirtimi auktos prid tin s vert s gamybos ir paslaug, mokslo ir inovacij sektoriuose, pritraukiant Lenkijos kapital. Iskirtinis lenk turist d mesys Lietuvai paskata ir pareigojimas mums utikrinti tolesn atvykstamojo turizmo pl tr. Pleiant kultrin bendradarbiavim ir puosel jant savo istorin atmint, susijusi su Lenkija, Lietuvos laikysena turi bti atsakinga, subalansuota ir kaimynika. Toliau remsime Lietuvos-Lenkijos jaunimo main fondo ir 2011 m. Seinuose steigto dvialio intelektual forumo veikl.

3.4.3. Baltarusija: parama demokratijai ir savarankikumui

Ms partija ir toliau sieks nuoseklios, vieningos vertybin s ES pozicijos nedemokratinio Baltarusijos reimo atvilgiu. Europos Sjungai metas imokti pamokas, kai dabartinis Baltarusijos politinis reimas ES nuolaidiavim panaudojo tik kaip manevr stiprinant savo derybin gali santykiuose su Rusija, taiau nesi m joki reali demokratini ir struktrini reform. Bekompromis slyga dialogo su Baltarusijos vadovybe pl trai opozicijos saugumo garantijos ir derama Lietuvos teis saugos ir kt. institucij parengtis atremti nedemokratinio reimo provokacijas. Lietuva palaikys dalykikus santykius su iandieniniu Baltarusijos reimu tiek ir tuo mastu, kuriuo tai naudinga abiej ali visuomen ms ir neprietarauja bendrai ES pozicijai. Supaprastinta keliavimo tvarka ir galimyb laisviau lankytis Lietuvoje ir kitose ES alyse yra veiksmingiausias bdas gerinti baltarusi gyvenimo kokyb, kurti europietik alies perspektyv. Baltarusijos ateitis priklauso paiai baltarusi visuomenei. Nepaeisdami ios alies suverenumo, toliau remsime Baltarusijos piliei demokratines iniciatyvas bei stiprinsime visuomeni ryius. iandienini Baltarusijos kio ir posovietini problem akivaizdoje alies nepriklausomyb igelb t parama Vakar finansiniais instrumentais, skatinant skaidri, Baltarusijos visuomenei priimtin kio privatizacij. Intensyv jantys Lietuvos ir Baltarusijos verslo ryiai bei ekonomin bendradarbiavim pleiantys projektai yra sveikintini ir remtini tuo mastu, kuriuo nepaeidiami kiti doros kaimynyst s politikos principai ir neaukojama europietika Baltarusijos ateitis.

3.4.4. Rusija: abipus pagarba abipus nauda

Santykiai su Rusija turi bti grindiami abipuse pagarba, lygiateisikumu, nauda ir atviru dialogu. Nepaisant teigiam ekonominio bendradarbiavimo tendencij, keliais pamatiniais klausimais Lietuvos ir dabartini Rusijos vadov poiriai smarkiai isiskiria. Tarpusavio pasitik jimas sustipr s, kai sovietin s okupacijos faktas bus matomas kaip faktas ir kai Rusija nelaikys Europos su Lietuva savo prieu, d l kurio verta vykdyti propagandin kov, o prie Lietuvos ir Lenkijos sien telkti galing karin ginkluot ar pl toti nesaugius, ekonomikai nepagrstus atominius projektus. Esmin visavert s partneryst s su Rusija prielaida demokratijos ir europietik vertybi sitvirtinimas Rusijoje. Lietuva turi solidarizuotis su demokratijos ir teis s virenyb s princip siekiania rus visuomene ir siekti vieningos ES paramos demokratikai Rusijos raidai. Mes manome, kad tolesn Rusijos vidaus ir usienio politikos raidos krypt labiausiai lems ios alies politin ir ekonomin sankloda bei kaimynini Ryt Europos ir Piet Kaukazo ali s kminga integracija Vakarus, o realiausias kelias politines reformas energetikos sektoriaus reforma.
101

Skatinsime Vakar valstybes iekoti recept, kurie paskatint Rusij liberalizuoti savo strategines kio akas, ir paraleliai stiprinti ryius su ES Ryt kaimynyst s valstyb mis. Ms partija laikosi pozicijos, jog geoenergetin nepriklausomyb nuo Rusijos yra pagrindinis Lietuvos trumpojo ir vidutiniojo laikotarpio nacionalinio saugumo udavinys. Per ateinanius 4 metus pasirpinsime, kad reali ikovotos nepriklausomyb s naud pajust kiekvienas Lietuvos pilietis. Skaidrus bendradarbiavimas energetikoje tai ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos interesas. Privalome savo kaimynams tai rodyti. iandienin s Vyriausyb s gyvendinamos strategin s Lietuvos duj kio pertvarkos, Suskystint gamtini duj terminalo ir Visagino atomin s elektrin s projekt tstinumas ilgainiui utikrins dvial pasitik jim. Reikia tsti praktin dialog Kaliningrado pl tros, tranzito, aplinkosaugos, mokslo srityse, o siekiant bendro poirio praeit realizuoti sutart dvialio Pasitik jimo forumo id j bei sistemingai, atvirai ir argumentuotai svarstyti okupacijos bei jos padarytos alos klausim. Ekonominiam ir geopolitiniam Rusijos suart jimui su ES turi bti keliami tie patys demokratijos, teis s virenyb s ir skaidrios ekonomikos reikalavimai, kaip ir kitoms Ryt Europos valstyb ms. Lietuvos parama ES Ryt kaimynyst s ali integracijai ES n ra nukreipta prie Rusijos interesus prieingai, tai yra minktoji parama poimperiniu sindromu vis dar negaluojanios valstyb s virsmui normali, su kaimynais europietikai sugyvenani demokratik Rusij.

3.5. Vertybinis kompasas visomis usienio politikos kryptimis

Vertybin politika tai daugiau nei papildoma programin Lietuvos usienio politikos kryptis. Demokratija, pagarba mogui, istorin atmintis ir teisingumas yra pagrindinis politini skaiiavim matas, galiojantis visiems aukiau id stytiems usienio politikos prioritetams. Lietuvos Respublika privalo bti matoma, solidari, patikima tarptautin s bendruomen s nar , pagal igales prisidedanti prie paramos besivystanioms alims ir tarptautiniam saugumui. Mes ir toliau pl tosime pastaraisiais metais ijudintas istorin s atminties aminimo ir teisingumo iniciatyvas. Istorin s atminties politika turi bti koordinuota, atsakinga ir atitinkanti moni lkesius. iam tikslui sieksime vis institucij d mesio, iniciatyvos ir sutarimo. Reikia sistemingai rpintis kultriniu paveldu ir lietuvyb s sklaida pasaulyje. Numatome tobulinti Globalios Lietuvos program, kuriai dar trksta konkretumo, atsakomyb s pasidalijimo ir resurs. Kokybikos usienio politikos pamatas profesionali ir vertybin stubur turinti diplomat komanda. D l to reikia tsti sib g jusi diplomatijos personalo reform, utikrinant proporcing vertinimo u darbo rezultatus sistem, skaidri rotacij ir vari tarnautoj reputacij.

102

KRATO SAUGUMAS
T vyn s sjungai-Lietuvos krikionims demokratams (toliau TS-LKD) krato gynyba yra vienas svarbiausi prioritet. Ms pagrindinis tikslas neleisti vykti ginkluotam konfliktui Lietuvoje, tod l itin svarbu, kad esame aktyvs galingiausio pasaulyje karinio aljanso, NATO, nariai. NATO yra stiprus tuomet, kada stiprios yra ir jos nar s, tad ms prioritetas stiprinti Lietuvos krato apsaugos paj gumus, ir taip ne tik didinti Lietuvos saugum, bet stiprinti ir pasitik jim Lietuva. Institucijos, atsakingos u krato apsaug, privalo bti parengtos ir blogiausiam vyki scenarijui, nes ikilus pavojui krato saugumui niekas nesuteiks antrojo anso. Atsikrus Lietuvos valstybei Lietuvos kariuomen ir apskritai Krato apsaugos sistem (toliau KAS) reik jo sukurti i naujo. is procesas tebevyksta, dar reik s daug padaryti, kad ms ginkluotosios paj gos bt tokios, koki reikia atremti galimus ikius ir gr smes, kad j kuo maiau kilt.

Saugumo aplinka
Pagrindinis ir labai palankiai Lietuvos saugumo aplink veikiantis faktorius yra ms valstyb s naryst NATO ir ES. i naryst lemia labai glaud gynybin bendradarbiavim su regiono kaimyn mis Latvija, Estija, Lenkija ir iaur s Europos valstyb mis, be to, labai s kmingai pl tojama strategin partneryst gynybos srityje su Jungtin mis Amerikos Valstijomis. vedijai atsisakius neutraliteto politikos ir abiem iaurin ms kaimynin ms, ne NATO nar ms, Suomijai ir vedijai labai aktyviai dalyvaujant NATO vadovaujamose operacijose, atsirado dar daugiau galimybi pl toti regionin bendradarbiavim gynybos srityje. Vis d lto der t prisiminti, jog Lietuva yra NATO ir ES pasienio valstyb . Mes nelaikome kaimynini ne NATO ir ne ES valstybi savo prieais ir nekeliame joms gr sm s. Visomis manomomis priemon mis siekiame ir sieksime taikaus regiono. Tuo tarpu Rusijos Federacija labai spariai militarizuoja vakarines savo teritorijas. Per pastaruosius kelet met vir Baltijos jros labai suaktyv jo Rusijos karin s oro paj gos karini naikintuv, sunkij bombonei, kuri nebuvo nuo pat altojo karo laik, skrydiai tapo itin intensyvs bei demonstratyvs. i aplinkyb tik sustiprina ms naryst s NATO svarb. Nuo 2007 met Rusijos Federacija prad jo kasmet didinti savo karines ilaidas ir gyvendinti gynybos struktr modernizavim bei reformas, kurios itin spariai vykdomos link Baltijos valstybi sien. Prie Sankt Peterburgo 2011 metais buvo dislokuotos raketos Iskander, galinios taikinius em je numuti apie 600 km atstumu, o dvi buvusios atskiros Leningrado ir Maskvos karin s apygardos sujungtos vien Vakar apygard, kuriai pavaldios visos kariuomen s rys, skaitant ir Oro-kosmoso paj gas. Ypa militarizuojama Karaliauiaus sritis ia telkiama ne tik naujausia sausumos ir jr paj g ginkluot , bet didiausias d mesys skiriamas priel ktuvinei bei prieraketinei ginkluotei. 2012 m. ia baigta diegta nauja zenitini raket S-400 sistema, galinti oro taikinius numuti net 400 km atstumu, kitaip tariant, visa Lietuvos oro erdv yra lengvai pasiekiama. Atrodo, kad yra tik laiko klausimas, kada em -em tipo raket kompleksas Iskander taip pat bus dislokuotas Kaliningrado srityje. Verta prisiminti, kad dar nuo sovietini laik Karaliauiaus krate yra visa reikalinga taktinio branduolinio ginklo infrastruktra. Analizuojant karinius pokyius artimiausioje ms valstyb s aplinkoje yra visikai akivaizdu, kad btina kartu su partneriais atidiai steb ti vykstanius procesus. Viena i prielaid, kuri ekspertai vertina kaip realiausi, kod l Rusijos Federacija skiria tokias dideles l as kariniams paj gumams Baltijos regione, yra ta, kad, vienu ar kitu bdu iprovokavus konfliktin situacij, gali bti siekiama patikrinti, kiek stiprus ir politikai rytingas yra NATO ir ar bt gebama vieningai reaguoti. Jei
103

negebama, tai Lietuva bt vis intensyviau traukiama ekspansionistin s Rusijos karini interes sfer ir veriama satelitine valstybe. Kitos Lietuvos kaimyn s, Baltarusijos, ginkluotosios paj gos yra gana modernios, gausios, o svarbiausia aplinkyb kad jos vis labiau integruojamos Rusijos Federacijos ginkluotsias paj gas. Rusijos-Baltarusijos ypatingas karinis aljansas, prieikas Vakarams, yra faktas. Provokacij galimyb d l to tik dar labiau padid jo.

K radome
Lietuvos kariuomen je ir apskritai visoje KAS dirba motyvuoti, didel s patirties Vakar valstybi mokslo staigose, NATO ir ES struktrose gij mon s. Tai lemia pakankamai aukt darbo kultr, drausmingum bei gana em, lyginant su kitomis valstyb s institucijomis, korupcijos lyg. Tai rodo ir Specialij tyrim tarnybos, ir Valstyb s kontrol s oficials vertinimai. Kaip parod vis naujj NATO ali patirtis, naujai sukurtos ginkluotosios paj gos Baltijos valstyb se veikia efektyviau, negu ten, kur reik jo jas reformuoti po sovietmeio. Taiau tai tik geras pagrindas tolesniems darbams. Nuolatinis per maas gynybos finansavimas jau nebeleidia toliau efektyviai pl toti, net palaikyti Lietuvos ginkluotj paj g ir gali tur ti labai rimt pasekmi krato saugumo atvilgiu. Stodama NATO Lietuva pasiad jo skirti tinkam finansavim gynybai, taiau ir ekonomikai augant bei kylant, krato gynybai skiriamas BVP procentas ma jo. Per 20 nepriklausomos Lietuvos met krato apsauga igyveno kelet etap: 1. Iki naryst s NATO krato apsauga buvo projektuojama bei kuriama taip, kad gintsi vien savo paj gomis. 2. Lietuvai tapus NATO nare atsirado stiprus nusiraminimo jausmas, buvo mainama kariuomen , d mesys teikiamas tarptautin ms operacijoms, o krato gynybai skiriama maai d mesio. Buvo atsisakyta auktini, kas sudav didel smg gynybos rezervo krimui. 3. Po 2008 metais vykusio Rusijos-Gruzijos karo prad ta svarstyti, ar esame pasireng panaiems konfliktams. Buvo perir ti visi strateginiai dokumentai, juose raant nuostat, kad Lietuva, nemaindama savo nao tarptautines operacijas, pl tos savo gynybinius paj gumus krato gynybai, kad kartu su NATO sjungininkais gal t utikrinti efektyvi teritorijos gynyb. 2008 metais TS-LKD prad jus rpintis krato apsauga, krato apsaugos sistemoje radome nemaai problem, kurios buvo nesprendiamos arba sprendiamos neefektyviai. Svarbiausia j nepakankamas d mesys Lietuvos teritorijos gynybai. Nebuvo parengti realyb atitinkantys gynybos planai, kariuomen s struktr upildymas, o j id stymas neatitiko Lietuvos gynybos interes. Socialdemokrat vyriausyb sustabd aukim privalomj karin tarnyb visikai tam nepasiruousi ir jau prasid jus ekonominei krizei, kuomet nebuvo manoma skirti daugiau l eilini kari samdymui. Be to, nebuvo parengta rezervo rengimo koncepcija, nereformuota griozdika ir brangi Karo prievol s administravimo sistema Neparuotas per jimas prie profesin s kariuomen s dar labiau ikreip personalo proporcijas, t.y. sustiprino prielaidas kariuomen je atsirasti dideliam karinink ir puskarininki procentui bei maam eilini ir grandini procentui, tod l kariuomen je prad jo trkti kareivi. Neatsakingai buvo ir ta sigijimus, dalis j neprioritetiniai, neekonomiki (pvz., min paiekos laivai, SISU krovininiai ir technin s pagalbos sunkveimiai). iems ankstesn s vyriausyb s sutartiems sigijimams apmok ti buvome priversti skirti didij dal sigijimams skiriam l , o tuo paiu buvo apribota galimyb sigyti nauj, krato gynybai reikaling ginkluot.
104

 Atskleistas nedovanotinas ilaidavimas, kuomet buvo skiriami pinigai neprioritetiniams tikslams. Neparuota jokia rezervo koncepcija, sustabdytas jaunesnij karinink rengimas, o deimt pastarj met rezervo kariai nebuvo kvieiami pakartotiniams apmokymams. Karo akademij radome vegetuojani, buvo nuolat mainamas karin skaiius.

Skaidrumo stoka personalo politikoje, ypa skiriant mones atsakingas pareigas, susijusias su logistika bei materialin mis vertyb mis Galiausiai pamin tina, jog iki 2008 m. Rusijos atvilgiu buvo vartojama gana grieta retorika vieoje erdv je, taiau Lietuva grimzdo vis didesn priklausomyb nuo Rusijos (ypa tai akivaizdu energetikos srityje).

Kas pavyko
rod me, kad kikai tvarkantis ir su maesn mis l omis galima padaryti daug. 2011-2012 metais priimtuose pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose tvirtinto naujo poirio krato gynyb esm u savo teritorijos gynyb vis pirma atsakingi esame mes patys. Turime bti tinkamai pasiruo priimti partneri param, tod l kariuomen s struktr privalome pakeisti taip, kad ji ir taikos slygomis bt artima tai, kurios prireikt krizi metu, o karinius vienetus upildyti personalu ir ginkluote pagal nustatytus standartus. Galiausiai itin svarbu yra parengtas reikalingo dydio rezervas. Apibendrintai sakant, Lietuva kartu su NATO turi bti pasiruousi ginti savo teritorij, kaip to reikalauja 3-asis NATO sutarties straipsnis. Krato apsaugos ministerija (toliau KAM) pareng Valstyb s ginkluotos gynybos koncepcij, kuri 2011 m. patvirtino Valstyb s gynimo taryba. Kertin koncepcijos nuostata valstyb s gynyba yra ne tik kariuomen s, bet ir visos valstyb s udavinys. Pirm kart buvo atliktas ir kit ginkluotsias paj gas sudarani struktr Valstyb s sienos apsaugos ir Vieojo saugumo tarnyb vertinimas, parengtas j pasirengimo ginkluotai gynybai planas. Koncepcija numat pokyius kariuomen s id stymo struktroje, priartinant j prie tokios, kokios reikt karo metu, vis Lietuvos teritorij suskirstant atsakomyb s regionus su atitinkamomis vadovavimo struktromis. Koncepcijoje svarbus vaidmuo tenka visapusikam rezervo rengimui jis turi bti parengtas, nuolat papildomas i priauganios kartos, o jo gdiai reguliariai atnaujinami. Nustatyti paj gum pl tojimo prioritetai pagal krato gynybos poreikius. Derinant su NATO parengti Lietuvos gynybos operaciniai planai (r. NATO erdv ).

Patvirtinta ginkluotj paj g karo meto struktra. Tai itin svarbu, nes iki tol nebuvo inoma, kaip struktriniu poiriu bus organizuojamos alies ginkluotosios paj gos karo metu. Kaip pavyzdys io ingsnio naudai gal t bti tas, kad po struktros patvirtinimo rezervo kariai aikiai inos savo teritorin ir gr sm s atveju sudaromo karinio dalinio priklausomyb. Siekiant parengti kuo daugiau piliei valstyb s gynybai, parengtas ir LR Seimo priimtas naujos redakcijos Karo prievol s statymas, tvirtins lanksi ir savanorik privalomosios pradin s karo tarnybos atlikimo tvark bei numats motyvacines priemones j atliekantiems darbo ar sidarbinimo subsidijavimas, dalies studij kainos kompensavimas ir pirmenyb s nustatymas stojant valstyb s finansuojamas vietas auktosiose mokyklose. ios priemon s yra itin svarbios siekiant skatinti potencialaus kario savanorikum tapti parengtu karo prievolininku. Vadovaujantis naujuoju Karo prievol s statymu, Rukloje prad ti Baziniai kariniai mokymai (toliau BKM), kuriuose jau dalyvavo 1132 jaunuoliai 1095 vaikinai ir 37 merginos. Dauguma j pasirenka kario profesij, o kiti papildo rezerv. Sistema pasiteisino, nes mokymus ateina jauni, motyvuoti mon s, be to, j skaiius tik did ja. Nuo 2012 met prad jo veikti skatinimo sistema
105

pasiraius sutart tarp KAM ir Darbo biros darbdaviai noriau ileidia savo darbuotojus BKM, nes yra numatytos finansin s kompensacijos darbuotojui nesant darbe. Be to, maiau pasiturini eim jaunuoliams atsiveria didesn s galimyb s mokytis Lietuvoje, nes atlikusiems BKM ir stojusiems auktsias mokyklas yra apmokama 50 proc. bazin s studij kainos. Atnaujinti Jaunesnij karinink kursai auktosiose mokyklose, kuri populiarumas tarp akademinio jaunimo kol kas pranoksta visus lkesius. Nuo 2012 met rugs jo 1-osios Vilniuje, Kaune ir Klaip doje auktj mokykl studentai specialiuose kursuose per trejus metus gal s sigyti atsargos leitenanto laipsn. Jie taps reikminga j ga rezervo struktrose, o patys jauni mon s ne tik gaus svarbi karybos gdi, bet ir lyderyst s geb jim, usigrdins, sustipr s fizikai ir dvasikai bei supras, k reikia mok ti ginti T vyn. Sugrintas rezervo kari pakartotinis apmokymas. 2011 metais tokius mokymus buvo paaukta beveik imtas kari, 2012 m. jau keturi imtai. Dviej savaii mokym tikslas atnaujinti rezervo kari gdius, o mokymai vyksta konkreiuose batalionuose, kuriuose ie rezervo kariai esant reikalui bus imok atlikti konkreias uduotis. Vieneri met patirtis parod , kad rezervo kariai noriai dalyvauja mokymuose, yra motyvuoti ir gerai supranta savo pareigas. Stiprinamas bendradarbiavimas su rezervo kari darbdaviais, kurie dar ne visada geranorikai reaguoja j darbuotoj ikvietimus mokymams. Parengtas ir priimtas Mobilizacijos ir priimanios alies paramos statymas, kuriuo, be kita ko, pirm kart sureguliuotas pasirengimas teikti priimanios alies param ir jos teikimas. Tai yra svarbu, jei reikt realiai priimti partnerius savo teritorijoje. Parengtas naujas valgybos statymo projektas, kuriuo suvienodintas teisinis abiej institucij Valstyb s saugumo departamento ir Antrojo operatyvini tarnyb departamento prie KAM reguliavimas bei pirm syk Lietuvos teis kros istorijoje reglamentuota kontrvalgybos veikla. Parengta ir prad ta gyvendinti nauja Karo akademijos strategija. Dabar, strateginiuose dokumentuose tvirtinus nauj poir krato gynyb ir rezervo rengim, stengiamasi iugdyti daugiau karin, i kuri geriausieji bt atrinkti tarnybai kariuomen je, o kita dalis bt raoma rezerv. Atnaujinta itin svarbi technin studij kryptis modernij gynybos technologij vadyba, leisianti tur ti specialist, gebani engti koja kojon su naujausiomis karin s technikos ir vadybos inovacijomis. Prad tas gyvendinti principas, kad Karo akademij darbui su karinais turi bti siuniami patys geriausi karininkai, kurie inot, jog s kmingas darbas Akademijoje bus privalumas j tolesn je profesin je karjeroje. 2011 metais atkurta Krato apsaugos savanori paj g (toliau KASP) Prisik limo apygardos 6-oji rinktin iauliuose, kuri buvo iformuota 2006 metais. Reformavome Karo prievol s administravimo tarnyb, kurios funkcijas perdav me Savanori paj goms. Vietoje iki reformos 2008 metais dirbusi 245 darbuotoj dabar t pat darb atlieka 52, o ilaidos iai funkcijai atlikti suma jo nuo 22,1 mln. lit 2008 metais iki 3,9 mln. lit 2012 metais. i reforma Saul lydio komisijoje buvo pripainta kaip viena s kmingiausi visoje valstyb je. Po beveik 15 met pastang pagaliau pavyko pasiekti susitarim su Vidaus reikal bei Susisiekimo ministerijomis, ir nuo 2012 met jros steb jimo sistemos sujungtos vien. Iki iol trys institucijos Karin s jr paj gos (KAM), Pakrani apsaugos tarnyba (VRM) ir Valstybinis jros uostas (Susisiekimo ministerija) pl tojo savo infrastruktr, kuri yra labai brangi, taiau visos trys institucijos gaudavo skirtingus steb jimo paveikslus, o Lietuv atplaukiantys laivai gaudavo atskirus paklausimus i vis institucij. Nuo iol Suomijos pavyzdiu visa trij institucij infrastruktra sujungta vien sistem, paveikslas monitoriuose yra bendras ir veikia viena ryio sistema. Tai reikia, kad nebebus dubliuojami resursai, atsiras daugiau skaidrumo ir maiau galimybi kontrabandai. is
106

projektas yra geras pavyzdys kitoms inyboms, kad manoma veikti kartu ir taip taupyti valstyb s resursus. Personalo politika: Didelis d mesys buvo skiriamas kariuomen s personalo moralei, buvo dedama daug pastang ukirsti keli neskaidrumui, nekompetencijai ir girtavimui. U min tus nusiengimus buvo baudiama grietai pagal taisykles, siekiant padidinti krato apsaugos sistemos, kaip sektino pavyzdio visuomenei, autoritet. Buvo skiriamas didelis d mesys sumainti personalo disproporcij didinamas kari skaiius ir taip sprendiamos kariuomen s komplektavimo problemos. Personalo proporcijos iki 2015 met turi bti: karinink 24%, puskarininki 38%, kareivi 38%. iam tikslui pasiekti buvo nustatyti siektini skaiiai kiekvieniems metams ir pavyko juos ilaikyti. Pamin tina, kad at jus dirbti KAS 2008 metais buvo rastos itin ikreiptos personalo proporcijos 30,9% karinink, 53,2% puskarininki ir tik 18% kareivi. 2012 met liepos m nesio duomenimis, proporcijos yra akivaizdiai pager jusios: karinink 28%, puskarininki 44%, kareivi 28%. Taupant l as buvo sigyjamas maiausias ginkluot s ir karin s rangos kiekis, buvo atsisakoma papildomos rangos, taiau pagal galimybes keit me susid v jusi ginkluot ir karin technik nauj, atitinkani NATO reikalavimus. Taip pat buvo pl tojami esami, kuriami nauji ir atkuriami nunyk, taiau buv itin svarbs paj gumai: Sunkmeio slygomis sugeb jome baigti mok jimus u dar iki 2008-j met sudarytas sutartis transporto l ktuvams ir automatiniams autuvams pirkti. Sudar me sutartis d l oro erdv s steb jimo sistemos projekto gyvendinimo. iuo metu Lietuvos kariuomen tobulina ir stiprina savo oro erdv s steb jimo paj gumus ir modernizuoja 2 radiolokacinius postus. Iki 2015 m. bus sigytas papildomas kiekis nauj radar tai yra iuo metu vykdomo taikos meto oro erdv s steb jimo sistemos tobulinimo ir stiprinimo projekto dalis. Projektas numato ne tik atnaujinti technik, bet ir sukurti sistem, kuri bt visikai integruota su NATO oro gynybos sistema. Kariuomen je prad tos rengti pratybos, skirtos ms pai teritorijos gynybai, 2011 metais pirm kart surengtos ir bus tsiamos vis Sausumos paj g prietankin s pratybos. Atsivelgiant poreik greitai ir veiksmingai reaguoti galim ikilus pavoj ir teikti pagalb civilinei valdiai, sukurtos rotaciniu bdu formuojamos Taikos meto operacin s paj gos. Kitaip tariant, jau nuo 2009 met rotacijos principu kariuomen s bataliono dydio vienetai nuolat budi, pasiruo atremti galimas gr smes. kurtos kibernetiniu, informaciniu saugumu besirpinanios struktros. Atkurti iki 2008 met visikai sunaikinti Kariuomen s valgybos paj gumai, kurie krato gynybai yra reikalingi lygiai taip pat, kaip ir ausys ar akys kiekvienam mogui. Suvokdami, kad XXI amiuje karai vis labiau persikelia kibernetin erdv, o Lietuvoje kibernetinis karas yra realyb , ms iniciatyva buvo patvirtinta kibernetinio saugumo strategija ir jos gyvendinimo priemoni planas. Taipogi patvirtinta elektronin s informacijos saugos (kibernetinio saugumo) pl tros 2011-2019 metais programa. 2010 metais priimtoje Lietuvos karin je doktrinoje masin s kibernetin s atakos trauktos kaip rizikos veiksnys ir gr sm . Vyko ir aktyvus bendradarbiavimas su NATO kibernetin s gynybos tobulinimo centru Estijoje. Itin didelis d mesys buvo skiriamas informaciniam saugumui stiprinti. Lietuva, nepaisant to, kad yra NATO ir ES nar , nuolat patiria informacines atakas ir prieik propagand, tod l informacini gr smi identifikavimo, analiz s, vertinimo ir teisinio vertinimo mechanizmai ir toliau
107

bus tobulinami siekiant utikrinti informacin saugum. kurtas tuo besirpinantis Strategin s komunikacijos departamentas, Lietuvos iniciatyva informacini gr smi klausimas nuo 2011 met prad tas koordinuoti tarp trij Baltijos valstybi.

NATO erdv
2008-j Rusijos-Gruzijos karas ubaig naivj ir kupin euforijos etap tiek ms pai, tiek NATO supratime apie saugumo situacij iame regione. Prad ta rimtai svarstyti klausim, kaip ir kokiomis priemon mis NATO ir paios regiono valstyb s utikrint saugum. Naryst NATO: Lietuvos naryst NATO tapo ymiai konkretesn , gilesn , regionas integruojamas bendr NATO d mesio ir atsakomyb s orbit, o per pastaruosius trejet met vyko esminiai kokybiniai pokyiai ms naryst s NATO kontekste. Pastaraisiais metais kartu su Lenkija, Latvija ir Estija pavyko tikinti kitas alis, kad NATO turi skirti daugiau d mesio ms regiono saugumui. Intensyvus diplomatinis ir politinis darbas dav vaisius, ir 2010-ieji tapo lio metais ms naryst s NATO kontekste pagaliau yra parengti konkrets Lietuvos gynybos planai. Atsivelgiant juos parengta nauja Lietuvos ginkluotos gynybos koncepcija, atitinkami statymai, tod l 2011-ieji yra esminiai ms pai poirio gynyb persilauimo metai. 2012 metais NATO patvirtino, kad Oro policijos misija Baltijos valstyb se bus ilgalaik , o kartu Lietuva, Latvija ir Estija sipareigojo padidinti priimanios alies param. Verta pasteb ti, kad tarp NATO valstybi suma jo skeptiko vertinimo misijos atvilgiu, prie jos jungiasi naujos alys Vengrija ir Nyderlandai pareik upildysianios konkreias rotacijas savo paj gumais, o Liuksemburgas prisideda piniginiu nau. Per pastaruosius metus pasikeit NATO poiris bendr karini pratyb svarb regione, j vyksta ymiai daugiau, o ypa svarbu, kad j scenarijus paremtas NATO sutarties 5-uoju straipsniu. Lietuva yra pirmoji valstyb , pad jusi praktinius energetinio saugumo d mens gyvendinimo NATO r muose ingsnius. steigtas Energetinio saugumo centras, kuris 2012 met liepos m nes tapo NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru beliko tik formali akreditavimo procedra, tur sianti vykti i met pabaigoje. Jo uduotis stiprinti NATO geb jimus ir paj gumus energetinio saugumo srityje. Bendradarbiavimas su JAV: Aktyvi JAV naryst NATO ir JAV karinis buvimas Europoje bei Baltijos regione yra esminiai Lietuvos saugumo garantai. Strategin partneryst su JAV Lietuva laiko vienu svarbiausi ior s saugumo aplinkos formavimo ranki. Sustiprintas praktinis karinis bendradarbiavimas su JAV vienas svarbiausi Lietuvos prioritet. Reikia toliau siekti bendr pratyb regione, jungtini vienet formavimu tarptautin se operacijose stiprinti paj g sveikum bei pasirengim veikti vairaus pobdio gr smi atveju. Itin svarbu nuosekliai bendradarbiaujant su JAV pl toti priimaniosios alies paj gumus, reikalingus NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo atveju. Bendradarbiavimas su JAV gynybos srityje tapo geriausias per vis jo istorij, o ypa per bendras pratybas ir bendrus projektus su Pensylvanijos valstijos Nacionaline gvardija. Gynybos plan gyvendinimui taip pat labai svarbus ir reikalingas bendradarbiavimas su JAV yra ms specialij operacij paj goms. 2012 metais pirm kart Lietuvos istorijoje JAV jr p stininkai isilaipino i Baltijos jros. Tai vyko BALTOPS pratyb metu, kartu su kitais sjungininkais ir Lietuvos kariais. Pratybose taip
108

pat pirm kart dalyvavo tiesiai i JAV be nusileidimo atskrid strateginiai bomboneiai B-52, Vokietijos naikintuvai PA-200 Tornado bei lenk desantiniai laivai. Visa operacija buvo koordinuojama i JAV karo laivo USS Normandy, veikusio kaip pratyb vadaviet . Aktyv jantis regioninis Baltijos ir iaur s ali bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje. Verta atkreipti d mes iuos poslinkius: Pastaraisiais metais stebimas kintantis gr smi supratimas iaur s alyse sugrintas d mesys konvencin ms gr sm ms ir saugumo ikiams. Kardinaliai pasikeitusi vedijos pozicija: neutralumo politikos atsisakymas, saugumo ir gynybos politikos perira (2010 m. sausio m n. vedijos parlamentas pri m Saugumo deklaracij, kuri konstatavo 200 met trukusios tradicin s vedijos neutralumo politikos pabaig ir reik kardinalius pokyius gynybos ir saugumo politikoje). Artimi poiriai gr smes sukuria palankias slygas glaudesniam iaur s ir Baltijos valstybi bendradarbiavimui gynybos srityje, skaitant galimus bendrus karinius projektus. 2010 m. Baltijos alims sijungus iaur s ali gynybinio bendradarbiavimo format NORDEFCO reikia toliau pl toti bendradarbiavim iose srityse: regionini pratyb rengimas, karinis rengimas ir mokymas, bendr paj gum vystymas, dalyvavimas ES iaur s kovin je grup je, energetinio, kibernetinio saugumo ir efektyvumo gynybos srityje didinimas, Ryt kaimynyst s iniciatyvos gynybos srityje. Jungtin s Karalyst s (toliau JK) sitraukimas iaur s region. Nuo 2010 met, kai rinkimus laim jo konservatoriai, JK prad jo identifikuoti save kaip iaur s regiono dal ir pareik nor aktyviau sitraukti vairias bendradarbiavimo sritis, skaitant ir gynybos bei saugumo reikalus. Pastebimas JK, iaur s ir Baltijos valstybi bendradarbiavimo suintensyv jimas visuose lygmenyse premjer, gynybos ministr, gynybos planuotoj. Stipr jantys Baltijos valstybi ryiai gynybos srityje ymi, jog pereinama nuo bendradarbiavimo prie integracijos, remiantis iskirtini saugumo interes ir esmini politikos prioritet bei nuostat bendrumo pagrindu. gyvendinami bendri projektai, kaip, pvz., oro erdv s steb jimo, Baltijos gynybos koledo veiklos ir bendr pratyb srityse. Taip pat prad jome planuoti bendrus karin s technikos sigijimus. Oro policijos misija Baltijos alyse yra puikus sumanios gynybos (angl. smart defence) pavyzdys. Galiausiai reikia iskirti labai gerus santykius su Lenkija gynybos srityje, kas rodo, kad ir mes, ir lenkai branginame tarpusavio strategin partneryst. Iki iol visais svarbiausiais klausimais NATO veik me kartu, nes ms valstyb s gynybos kontekste yra labai svarbios viena kitai sunku sivaizduoti efektyvi Lenkijos gynyb be Lietuvos ir Lietuvos gynyb be Lenkijos, su kuria Baltijos valstyb s turi vienintel sausumos ruo, jungiant jas su kitomis NATO valstyb mis. ie aspektai yra svarbs planuojant NATO partneri gynybin param iam regionui. Lietuvos iniciatyva nuo 2011 met Lenkijos gynybos ministerijos atstovai dalyvauja trij Baltijos ali gynybos ministr susitikimuose. Dabar aktyviai planuojamos 2013 met didelio masto NATO karin s pratybos Steadfast Jazz vyks Lenkijoje ir Baltijos valstyb se. Esame kartu ir LITPOLUKRBRIG projekte.

Tarptautin s operacijos
Afganistanas: Lietuvos prioritetu ir svarbiausiu solidarumo sipareigojimu 2008-2012 metais iliko karinis dalyvavimas NATO vadovaujamoje Tarptautini saugumo paramos paj g operacijoje Afganistane. Lietuvos kariai operacijoje Afganistane dalyvauja jau nuo 2002 m., o nuo 2005 m. Lietuva prad jo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkrimo grupei (toliau PAG). I viso nuo 2002 m. Afganistane tarnavo daugiau kaip 3000 Lietuvos kari, policinink ir civili ekspert.
109

PAG iki iol yra svarbiausiais ms ind lis operacij. Lietuvos kariai, dislokuoti Goro provincijoje, ne tik utikrina gyventoj saugum ir atlieka patruliavim, bet ir apmoko Afganistano karius bei policijos pareignus. iuo metu vykdomi apmokymai pad s Afganistano kariams ir policininkams tinkamai atlikti savo pareigas ir savarankikai utikrinti, kad Goro provincija bt saugi. Planuojama, kad Lietuvos vadovaujamos PAG veikla bus ubaigta ir kariai ivesti 2013 m. pabaigoje. Skirtingai nei PAG, kitose Afganistano vietose svarbias uduotis atliekanios ms alies kari grup s liks Afganistane iki 2014 m., kai baigsis Tarptautini saugumo paramos paj g operacija. Specialij paj g kariai tarnauja Afganistano pietuose ir yra itin vertinami sjunginink kaip profesionalai, puikiai pasiruo atlikti savo uduotis. Oro paj g mokymo grup instruktuoja sraigtasparni pilotus ir mechanikus Kandaharo provincijoje. Karo policininkai atlieka savo pareig saugodami Lietuvos specialiosios misijos, kuri yra Lietuvos diplomatin atstovyb Afganistane, atstovus sostin je Kabule. Taigi matome, kad ms, kaip nedidel s valstyb s, ind lis operacij yra tikrai gausus ir vairus. Vis d lto svarbiausia, kad Lietuva Afganistane vykdo ne tik karinius udavinius, bet ir gyvendina civilinius pl tros projektus, skirtus gerinti gyventoj kasdien gyvenim. Puiks kartu su partneriais s kmingai gyvendint projekt pavyzdiai yra ie: Goro provincijos sostin s agarano oro uosto rekonstrukcija, Vaik centro statyba, Goro provincijos centrin s ligonin s rekonstrukcija, centrin s agarano gatv s iasfaltavimas. Vystomj projekt srityje Lietuva ypa glaudiai bendradarbiauja su Japonija ir JAV. Lietuvos kari buvimas Goro provincijoje galino pritraukti daugiau l gyventoj susisiekimo gerinimui, socialini ir medicinos paslaug tobulinimui, vietimo prieinamumo ir uimtumo didinimui. Vystomj projekt tikslas yra palikti Goro provincij ekonomikai saugi. Dalyvaudama operacijoje Afganistane Lietuva turi puiki prog ipl sti ir pagerinti dvial karin bendradarbiavim su tokiais partneriais kaip JAV, Ukraina, Latvija, Gruzija, Danija ir Belgija. Kartu su kolegomis i JAV, Ukrainos, Latvijos ir Belgijos lietuviai kariai moko Afganistano policininkus, sraigtasparni pilotus ir mechanikus, o Gruzijos ir Ukrainos kariai tarnauja Provincijos atkrimo grup je Gore. Taigi sitraukdama Tarptautini saugumo paramos paj g operacij ms alis ne tik prisideda prie tarptautin s bendruomen s pastang matyti saug ir stabil Afganistan, bet ir patvirtina patikimos ir profesionalios partner s vard. Dideli KAM ir URM pastang d ka per Lietuvos teritorij nuo 2010 met prad ti veti Afganistano operacijai skirti nekariniai kroviniai i Vokietijos, JAV, tai duoda nemaas plaukas biudet. Prisid dama prie NATO ir Sjunginink pastang Afganistane Lietuva tampa aktyvia NATO nare. Tai utikrina mums svarbi kit NATO ali param tereikia prisiminti, kad Lietuvos, kaip ir kit Baltijos ali, oro erdv pasikeisdami saugo vis kitos NATO alies naikintuvai. Kitas dalyvavimo Afganistane privalumas yra ms kari gyjama patirtis, kuri gal s bti ir toliau s kmingai pritaikoma tiek kasdien je tarnyboje Lietuvoje, tiek ateityje dalyvaujant kitose tarptautin se operacijose, tiek ginant savo krat. Kuo daugiau gdi gyja ms kariai, tuo profesionalesn tampa Lietuvos kariuomen . Pabaigtos ir bsimos operacijos: 2008-2012 met laikotarpiu Lietuvos kariai s kmingai ubaig dalyvavim dviejose tarptautin se operacijose. 2009 birelio 30-j dien savo misij Kosove ubaig Lietuvos p stinink brys, atliks tarnyb bendrame lenk ir ukrainiei batalione, ir 2 Lietuvos karininkai, tarnav KFOR operacijos vadaviet je Pritinoje. Jungtiniame batalione tarnav Lietuvos kariai s kmingai vykd karines ir humanitarines uduotis Kaanik vietov je ir svariai prisid jo prie saugumo situacijos stiprinimo naujai susikrusioje valstyb je.

110

2011 met pabaigoje ivesti paskutiniai Lietuvos kariai i tarptautin s misijos Irake, kur jie apmok vietines saugumo paj gas. Misijos tikslas buvo apmokyti bei vykdyti patariamj funkcij aukiausiajam ir vidutinio lygio Irako saugumo paj g personalui Irake, NATO ir Aljanso valstybi nacionalin se institucijose bei mokymo centruose. Pasitraukimas vyko tuomet, kai Irako saugumo paj gos buvo tinkamai ir pakankamai imokytos tsti savo pareigas be iorin s pagalbos, ir alies politiniai atstovai nepapra NATO pratsti mokymo misijos. Lietuvos pasiryimas prisid ti prie tarptautini taikos utikrinimo operacij nema ja ir baigus uduotis Kosove, Irake bei tsiant planin pasitraukim i Afganistano. iais metais Lietuva ireik nor dalyvauti ir ES karin je operacijoje Atalanta, skirtoje kovai su piratavimu prie Somalio krant. i misija yra labai reikalinga, nes utikrina itin svarbaus jros kelio saugum juo plukdoma ir ES importuojama nafta, ir humanitarin pagalba skurstanioms alims. Per pirmj i met pusmet Lietuva gavo Didiosios Britanijos ir vedijos kvietimus prisijungti prie j vadovaujam ES kovini grupi. Tai puikus ms kariuomen s ir visos krato apsaugos sistemos vertinimas, nes ios valstyb s didiul d mes skiria i grupi kokybikam parengimui ir aprpinimui. Tai kartu ir pasitik jimo ms valstybe enklas, kad dvi svarbios ES alys tiki, jog atsitikus krizei ms kariai taikos labui stov s petys pet su vedais, britais ir kit ali kariais.

Lietuvos Ryt politika

Buvo toliau tsiamas bendradarbiavimas su Ukraina, Moldova ir ypa Gruzija, atsivelgiant ilgalaik strategin Lietuvos siek pad ti ioms alims ateityje tapti NATO ir ES nar mis. Bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija iliko fragmentikas d l i valstybi skeptikos ir kartais netgi prieikos pozicijos Lietuvos ir euroatlantin s bendrijos atvilgiu, taiau ilaikyti kontaktai su Baltarusijos emesnio ir vidutinio rango pareignais. Pasiraytos bendradarbiavimo sutartys su Kor jos Respublika, Kinija, atnaujintos bendradarbiavimo sutartys su Azerbaidanu ir Arm nija. Pasiraytos sutartys numato sritis, kuriose bus pl tojamas karinis bendradarbiavimas. ios sritys apima karines konsultacijas, mokymus, keitimsi dalyvavimo tarptautin se operacijose patirtimi.

Istorin atmintis ir pilietinis-patriotinis ugdymas

2008-2012 metais, tuo paiu ir KAM iniciatyva, buvo puosel jama istorin Lietuvos laisv s gyn j atmintis vairiomis progomis jie pagerbiami ar materialiai padedama aminti partizan kovas menanias simintinas datas ir lankytinas vietas. Svarbiausias laim jimas ioje srityje yra Lietuvos Respublikos Seimo 2009 met kovo 12 dien priimta deklaracija, kuria partizan vadas generolas Jonas emaitis pripaintas 1949-02-16 1954-11-26 laikotarpio Lietuvos valstyb s vadovu. Taip pat su KAM pagalba ir iniciatyva M naiiuose (Radvilikio rajonas) atidarytas memorialas, minintis partizan kurto Lietuvos laisv s kov sjdio 1949 met vasario 16-os dienos Nepriklausomyb s deklaracijos paskelbim. Be to, Lietuvos kariuomen s Sausumos paj gose buvo steigtas J.Lukos mokymo centras, savo veikl prad js 2010 m. gruodio m nes, taip prasminant garsaus Lietuvos partizano Juozo Lukos-Daumanto atminim. Ugdant jaunimo pilietines nuostatas, buvo dirbama trimis kryptimis: Lietuvos auli sjungos (toliau LS) veiklos pl tra, darbas mokyklose,

bendradarbiavimas su nevyriausybin mis organizacijomis jaunimo ir tomis, kurios savo veikla prisideda prie alies gynybini paj gum stiprinimo.

111

auli sjunga prad jo dirbti pagal nauj LR auli sjungos statym, kuris numat kovini bri rengim ir aktyv darb su jaunimu per neformalj ugdym. iuo metu yra suformuoti 9 LS koviniai briai, kuriuose yra 225 aktyvaus rezervo kariai, priskirti KASP rinktin ms. Kita labai svarbi ivystyta veikla jaunj auli gret didinimas. 2010 m. LS prad jo aktyv pasirengimo darb vietimo ir mokslo ministerijos inicijuotame ir savivaldybi vykdomame pilotiniame projekte d l mokinio krepelio skyrimo neformaliajam ugdymui. iuo metu LS aktyviai bendradarbiauja su Panev io miesto ir rajono, Anyki ir Klaip dos rajon savivaldyb mis ir nuo 2012 m. lapkriio m nesio prad s gyvendinti projekt. Jei projektas bus s kmingas, ateityje LS gal s gauti finansavim veiklai su jaunimu pl toti i savivaldos vietimo srities l . KAM, prisid dama prie LS veiklos derinimo ir vykdydama LS statym, 2012 m. skyr l jaunj auli uniformoms, o Lietuvos kariuomen pad jo jas sigyti. Pirmsias uniformas jaunieji auliai jau d vi vairi valstybini veni ceremonij metu, savo ventin se rikiuot se ir gali didiuotis savo iskirtinumu kit jaunimo organizacij aplinkoje. 2011 m. duomenimis, LS yra 5131 jaunj auli. iuo metu jau baigiama parengti ir ruden tur s bti patvirtinta ilgalaik LS strategija, kurioje numatomi ilgalaikiai Sjungos tikslai, pagrindiniai veiklos principai, atnaujintos ir iuolaikinei visuomenei pritaikytos vertyb s. Tradicikai LS organizuoja vaik vasaros stovyklas, taiau dabar jos yra orientuotos daugiau pilietin, patriotin vaik ir jaunimo ugdym, o ne socialini eimos poreiki tenkinim, kaip buvo anksiau. Stovyklose pirmenyb teikiama jauniesiems auliams, yra parengtos specialios pakopinio mokymo programos, kuriomis vaikai testuojami ir vertinami atitinkamomis pakopomis ir enkliukais. Toks rezultatus orientuotas veiklos organizavimas geriau motyvuoja jaunus mones, ugdo tikslo siekim. 2011 m. pasirayta sutartis tarp Krato apsaugos, vietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerij d l bendradarbiavimo, inicijuojant bei gyvendinant jaunuoli sveikatinimo, fizinio rengimo ir pilietikum ugdanius projektus, kuri tikslas yra ugdyti vaik ir jaunimo atsaking poir pilietines teises ir pareigas. Vienas i pirmj ios sutarties bendro darbo rezultat Krato gynybos modulio gyvendinimas dviejose Kauno mokyklose 2011-2012 mokslo metais, o nuo i mokslo met pradios ie moduliai gyvendinami ir Panev io, Alytaus, Radvilikio, Jonavos, Vilniaus, Marijampol s miestuose, padedant ten dislokuotiems kariniams daliniams. ios veiklos esm karinio fizinio rengimo instruktoriai, bendradarbiaudami su mokykl vadovybe organizuoja pasirenkamojo kno kultros ugdymo programos Krato gynybos modulio gyvendinim XI-XII klas se. Tokiu bdu jaunimas tur s galimyb tiesiogiai bendrauti su kariais, gyti nauj fizini gdi sportuodami pagal specialiai parengt taikomojo sporto program. 2010 m. patvirtintos Piliei rengimo ginkluotai valstyb s gynybai strategijos gyvendinimui yra numatyta artimiausiu metu parengti metodin priemon pilietinio ugdymo mokytojams, kuri papildyt pilietinio ugdymo vadov l informacija apie piliei vaidmen stiprinant alies gynyb ir j pareig bti valstyb s gynybos dalimi. Taip pat prad ti organizuoti bendri KAS bei vietimo ir mokslo ministerijos edukaciniai renginiai pedagogams apie informacin s erdv s gr smes ir saugum. Atitinkamai 2009 ir 2011 metais KAM pasira bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos skautija ir Ateitinink federacija, kurios pasiymi Lietuvos jaunimo patriotinio ir krikionikojo ugdymo patirtimi. 2012 metais pasirayta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos krepinio federacija

112

skleidiant bendras Lietuvos kariuomen s ir Lietuvos krepinio federacijos vertybes atsakomyb u savo al, patriotizm, fizin aktyvum. Per 2011-2012 metus perskaityta per 40 paskait apie Lietuvos gynyb ir saugumo aplink mokyklose bei universitetuose.

Artimiausio meto udaviniai

Lietuvos kariuomenei yra btina tolesn paj gum pl tra ir modernizacija, taiau su dabartinio finansavimo lygiu tai nebus manoma padaryti. Jau inaudoti visi manomi taupymo resursai, tod l tik nuosekliai didinant finansavim krato apsaugai bus manoma tsti strateginiuose dokumentuose suformuluotus udavinius d l krato apginamumo bei bti visaverte NATO nare. Remiantis prielaida, kad l os Krato apsaugai, taip, kaip yra numatyta Lietuvos parlamentini partij susitarime d l gynybos politikos 2012-2016 metams, bus nuosekliai didinamos (galutinis tikslas NATO reikalaujami 2 proc. nuo BVP), numatome toliau tsti prad tus darbus pagal Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose strateginiuose dokumentuose numatytas kryptis. J esm kryptingai tsiant tinkam dalyvavim tarptautin se operacijose, kurti krato gynybinius paj gumus. Btina KAS tobulinti taip, kad Lietuva bt visaverte NATO nare vadovaujantis principu: kai duodu, tai imu. Iki iol naryst NATO buvo suprantama principu beveik neduodu, bet daug imu. Iki 2013 met pabaigos siekiama perduoti atsakomyb u saugum Afganistano Goro provincijoje vietos saugumo paj goms. Dalyvaujant misijoje Afganistane dera laikytis solidarumo principo kartu at jome, kartu ir ieisime. Pagrindinis Lietuvos saugumo politikos tikslas atgrasinimo (nuo valstyb s suvereniteto paeidimo) politika. Kad to pasiektume, reikia patenkinti kelet svarbi slyg: NATO privalo bti stipri ir matoma regione turi bti utikrintas jos, o taip pat ir JAV, kaip pagrindini Lietuvos saugumo garant, karinis buvimas Baltijos areale. Lietuva privalo tur ti stiprias ir gerai parengtas ginkluotsias paj gas, kad niekas nesitik t jos upulti be atkirio, kitaip tariant upuolimas tur t didel kain. Lietuvos kariuomen turi bti mobili ir geb ti savarankikai bei kartu su sjungininkais vykdyti valstyb s bei Aljanso gynybos uduotis. Reikia stiprinti karinius paj gumus, reikalingus tiek valstyb s gynybai, tiek proporcingam ind liui NATO kolektyvin gynyb, dalyvauti tarptautin se operacijose ir NATO Greitojo reagavimo paj g bei ES kovini grupi bud jimuose, vykdyti priimaniosios alies param. Reikia, kad Lietuva bt pasirengusi ir paiam blogiausiam scenarijui. Tam btina stiprinti reguliarius Lietuvos kariuomen s vienetus, o krato gynybos uduotims vykdyti formuoti ir rengti rezerv. Stiprinant valstyb s karinius paj gumus ypatingas d mesys turi bti skiriamas kariuomen s kovini paj gum pl trai siekiant parengti juos tinkamai reaguoti alies suvereniteto paeidimus. Didiausio d mesio artimiausiu metu turi sulaukti Sausumos paj gos, skaitant ir KASP. Artimiausiu metu btina vystyti iuos Lietuvos kariuomen s paj gumus: LK paj gum vystyme pagrindinis d mesys artimiausiu laikotarpiu bus skiriamas Reguliarij ir Teritorini vienet manevro sausumoje paj gumams. Reguliarij vienet manevro sausumoje paj gumo gyvendinimas leis mechanizuotajai p stinink brigadai Geleinis vilkas vykdyti operacijas atskirai ir kartu su sjungininkais ne tik Lietuvoje, bet ir u Lietuvos rib. Teritorini vienet manevro sausumoje paj gumo gyvendinimas leis motorizuotj p stinink batalionams, KASP rinktin ms ir parengto rezervo vienetams ikilus tiesioginei gr smei efektyviai kovoti su prieo paj gomis operacijose Lietuvos teritorijoje bet kokiomis paros, met laiko ar vietov s slygomis.
113

 Oro erdv s gynyba. Pl tojant paj gum bus siekiama utikrinti svarbi objekt ir karini vienet gynyb nuo prieinink antpuoli i oro bei sumainti toki antpuoli darom al ir pasekmes. Lietuvos karin civilin oro erdv s steb jimo, kontrol s ir gynybos sistema pl tojama kaip NATO integruotos oro erdv s, steb jimo, kontrol s ir gynybos sistemos dalis. Oro erdv s steb jimas. Vystant paj gum bus siekiama utikrinti nuolatin oro erdv s steb jim bei kontrol vir Lietuvos teritorijos, jos prieig bei teritorini vanden. io paj gumo tikslas bus pasiektas utikrinant nacionalini ir NATO reikalavimus bei standartus atitinkant radiolokacin lauk bei jo pagrindu sudarant atpaint oro erdv s paveiksl. Oro erdv s steb jimo sistema yra sud tin NATO integruotos oro gynybos sistemos dalis. Jr min kovos minavimo jroje paj gumas. Pl tojant paj gum bus siekiama ginti ir apsaugoti Lietuvos Respublik nuo karin s agresijos i jros. Kibernetin gynyba. Vystant kariuomen s paj gum bus siekiama sigyti ir diegti apsaugines priemones, kurios leist apsaugoti/apginti KAS informacinius duomenis, kompiuterius ir tinklus bei utikrinti saug ir nepertraukiam KAS informacini ir telekomunikacij sistem funkcionavim. Vystant kibernetinio saugumo paj gum pagrindinis d mesys bus skiriamas mobili (perdislokuojam) sistem kibernetiniam saugumui ir kibernetinio saugumo organizavimui krizi ir karo atvejais. Informacijos perdavimas. Vystant paj gum bus siekiama utikrinti informacijos (balsin s, vaizdin s ir duomen) perdavim elektroniniame formate tarp vienet strateginiame, operaciniame ar taktiniame lygmenyse. io paj gumo tikslas utikrinti, kad nustatyta informacija/duomenys saugiai ir laiku bt perduodami tarp atskir struktrini padalini, vadaviei ar kit atskirai veikiani element skirtinguose vadovavimo ir valdymo lygmenyse. Antra lengvosios mobiliosios sveikatos prieiros paslaug grup . Vystant paj gum bus siekiama sukurti ir parengti mobilius ir funkcionalius medicinin s paramos vienetus, skirtus karini operacij medicininei paramai sustiprinti. i vienet atsiradimas sudarys slygas chirurgin pagalb pritraukti ariau nukent jusiojo laiko ir vietos atvilgiu ir taip sumainti galimas kari netektis, o taip pat pagerinti sueistj pasveikimo galimybes. Kiti svarbs krato saugumo ateities udaviniai: Tsti prad tus darbus, kad Lietuva gal t utikrinti savo kaip priimanios alies param aljansui. Ypating d mes skirti NATO Oro policijos vykdymui Baltijos alyse;

Tsti ir skirti daug d mesio rezervo formavimui ir rengimui. Nuosekliai didinti Baziniuose kariniuose mokymuose, Jaunesnij karinink kursuose dalyvaujani jaunuoli skaii, tsti pakartotinius rezervo kari mokymus pagal parengt plan. Toliau pagal parengt plan stiprinti vis ginkluotsias paj gas sudarani struktr bendradarbiavim bei kovin rengim. Stiprinti savanori paj gas kaip pagrindin aktyvaus rezervo struktr. Parengti program, kuri skatint jaunim tapti savanoriais. Remti pilietikumo ir patriotikumo ugdym, kuris skatint karin piliei rengimsi valstyb s gynybai, ir tokiu bdu utikrint visapusik valstyb s bei piliei pasirengim gynybai. Nuolat steb ti ir vertinti rizikos veiksni, pavoj ir gr smi tendencijas, tod l turi bti pl tojami gr smi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo paj gumai.
114

 Nepaisant jau nuveikt darb kibernetinio saugumo srityje, i opi problem btina kreipti dar didesn d mes, visos valstyb s mastu suvokiant kibernetin saugum kaip vien i labiausiai did jani gr smi krato saugumui. Atnaujinti pasenusi gelb jimo ir paiekos infrastruktr.

Btina koordinuoti informacin saugum utikrinanius paj gumus, siekiant atsverti vis aktyv jani propagandos, nukreiptos prie Lietuvos interesus ir valstybingum, darom al. Skirti didel d mes tarptautiniu lygmeniu veiksianio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje r mimui ir veiklos pl tojimui. Toliau rengti auli kovinius brius aktyviajam kariniam rezervui pildyti. Lygiagreiai turi bti organizuojamas tinkamas i bri aprpinimas ginkluote ir uniformomis. Istorin s atminties ir Lietuvos partizan kov u laisv aminim ir toliau ilaikyti prioritetine kryptimi, palaikant ateinani kart ryt kovoti u t vyn. Atstatyti Saj sodyb Balandik se, Radvilikio rajone, kur partizan vadai reng 1949 met vasario 16-os dienos Nepriklausomyb s deklaracij.

Rpinimasis kariais veteranais

Pribrendo btinyb parengti speciali kari, baigusi tarnyb, dalyvavusi misijose, sueist tarnyboje, integravimo visuomen program. Iki iol Lietuvoje n ra ne tik bendros valstyb s paramos politikos kariams veteranams, bet ir paios kario veterano apibr ties, trksta visuomen s d mesio iems asmenims, ypa pirmiesiems nepriklausomos Lietuvos kariams savanoriams, atsarg ileistiems kariams. Dalis i asmen gyvena socialin je izoliacijoje, jauiasi pamirti, sunkiai integruojasi visuomen s gyvenim, darbo rink. Kasmet did ja ir kari, dalyvavusi tarptautin se operacijose, skaiius bei atsarg ileidiam ir ilgamet karo tarnybos patirt gijusi kari. Tod l tinkamos kari veteran politikos krimas ir gyvendinimas gauna vis didesn s svarbos visos valstyb s mastu. Tod l reikia sukurti valstyb s paramos kariams veteranams sistem, pirmiausia orientuojantis nefinansines paramos priemones: Teikti psichologin pagalb, ypa tarptautini operacij dalyviams.

Didel d mes skirti atsarg ileidiam kari integracijos darbo rink didinimui, tobulinant jau sukurtas ir (ar) kuriant naujas j profesinio orientavimo ir uimtumo r mimo priemones, didinanias j mokymosi, persikvalifikavimo ir sidarbinimo kitose veiklos srityse galimybes, kad bt ilaikytas j konkurencingumas darbo rinkoje. Populiarinti karo tarnyb iniasklaidoje. teisinti kario veterano svok statymuose ar kituose teis s aktuose.

Socialiai integruoti karius veteranus, kvieiant juos ir j eimas vairius kariuomen s ir visuomen s kultrinius renginius. teisinti kario veterano dien. Sveikinti juos veni progomis.

Veiksminga kari veteran politika gali pad ti pritraukti daugiau Lietuvos piliei karo tarnyb.

115

VALSTYBS SAUGUMAS
2008 m. po Seimo rinkim paveld jome situacij, kurioje rykiai matyti atskir valstyb s institucij uvaldymo poymiai siekiant takoti politinius bei ekonominius procesus bei paeidiant demokratin u valstyb s saugum atsaking institucij veiklos kontrol ir vengiant atskaitomyb s demokratikai irinktiems politikams. Per taking neformali grupi ir korumpuot verslo grupi veikiam iniasklaid buvo siekiama manipuliuoti vieja nuomone. Tai leido veikti neformalioms grup ms, kurios valstyb s statymus interpretavo savo nuoira ir veng demokratin s bei parlamentin s kontrol s. Tai leido ne tik pl stis korupciniams procesams, bet ir lengvino ne NATO valstybi ir joms talkinani specialij tarnyb veikl Lietuvoje. valgyb kontrol s trkumai po NSGK 2006 m. atlikto VSD veiklos parlamentinio tyrimo suk l diskusij d l kontrol s tinkamumo. Nuomon s d l Seimo galimyb s gauti konkreius valgyb dokumentus, parlamentin s kontrol s rib, teisinio reglamentavimo ir Konstitucinio Teismo sprendim, susijusi su Seimo laikinj tyrimo komisij veikla, traktavimo buvo skirtingos. Tai buvo akcentuojama ir Seimui 2009 m. atliekant parlamentin tyrim d l CV sulaikymo centr Lietuvoje, kuris atskleid su nacionaliniu saugumu ir valstyb s saugumo departamentu susijusias problemas (aukiausi politik neinformavim, silpn kontrol, galim statym paeidim toleravim...). Siekiant sukurti demokratin ms valstyb ms bdingais pagrindais bei priemon mis veikiani, moni irinktos valdios kontroliuojam ir pagal aukiausi valstyb s institucij suformuluotus udavinius dirbant, paj g, apie gr smes nacionaliniam saugumui sp ti ir tas gr smes neutralizuoti gebant Valstyb s saugumo departament buvo atliktos VSD reformos. Valstyb s saugumo departamentas ilaisvintas nuo nekonstitucini tak, sukurtas uduoi nustatymo ir atskaitomyb s mechanizmas. Vyriausyb kartu su Seimu ir Prezidentu tapo atsakingi u uduoi formulavim VSD. Pakeitus statymus buvo gauta anksiau nuo Seimo sl pta informacija (12 VSD paym apie galimus valstyb s tarnautoj ir pareign korupcinius ryius su Rusijos duj tarpininkais), taip vykdant ankstesnius Seimo sipareigojimus visuomenei bei gyvendinant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atlikto VSD problem tyrimo ivadas.

Padaryti darbai
1) Buvo gyvendintos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2006 met atlikto Valstyb s saugumo departamento veiklos tyrimo ivados. 2) Atliktas parlamentinis tyrimas d l VSD vadov galimai viryt galiojim 2004-2006 m., pateiktos rekomendacijos institucijoms, d l ko pasikeit VSD vadovyb . 3) Patvirtinta valgybos kontrol s ir koordinavimo stiprinimo koncepcija ir valgyb veiklos koordinavimas perkeltas vykdomosios valdios r mus. 4) VSD i teis saugos institucijos statymikai paversta valgybos ir kontrvalgybos institucija, atsisakant jai nebding funkcij (ikiteisminio tyrimo funkcijos). 5) Padarytas galas kabinetinei liustracijai, VSD perdavus liustracijos dokumentus Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos centrui ir tur tus KGB dokumentus Lietuvos ypatingajam archyvui. 6) Teisinio reglamentavimo (Operatyvin s veiklos statymas) sprag utaisymas d l operatyvin s informacijos pateikimo Seimui. 7) Sustiprinta operatyvin s veiklos iorin ir vidin kontrol ir statymai pakeisti, kad bt matomos taikomos operatyvin s priemon s konkreiam nusikaltimais tariamam mogui. Prapl stas operatyvinius veiksmus sankcionuojani teis j ratas, sudarant didesnes galimybes isamiai vertinti prokuror parengt teikim d l veiksm sankcionavimo pagrstum ir teis tum. 8) Atlikti VSD struktros pokyiai, gyvendinant naujai patvirtint valgybos koncepcij.

116

9) Parengti ir svarstomi silymai d l valgyb ir operatyvin s veiklos subjekt parlamentin s kontrol s stiprinimo, detalizuota VSD ataskaita, pavieintas slapt uduoi skaiius, kaip svarbi kontrol s sudedamoji dalis. 10) Paskelbta pirmoji viea VSD veiklos apvalga. 11) Pareikalauta atlikti ir atlikti isams tarnybiniai patikrinimai pagal iki 2009 m. prad tas rezonansines bylas. 12) Parengta nauja Nacionalinio saugumo strategija bei VSD veiklos nauja strategija.

Bsimi darbai
Nors sustiprinta VSD parlamentin kontrol ir papildyti t kontrol stiprinantys teis s aktai, visuomen s pasitik jimas ir jos parama VSD yra nepakankama ir tai yra svarbi uduotis ateiiai. valgybos ir kontrvalgybos tarnyb veiklai ir jos parlamentinei kontrolei stiprinti parengti nauji statymai (valgybos statymas), kuri gyvendinimas gali bti naujo politinio ciklo svarbia uduotimi. Lietuvoje bus gyvendinama parlamentin kontrol , sukurta pasinaudojant efektyviausia NATO valstybi patirtimi. Sukurti kontrol s mechanizmai turi pad ti Seimui profesionaliai vykdyti parlamentin prieir ir kontrol, neleisti niekam pasirinktinai manipuliuoti operatyvine mediaga, neleisti takingai moni grupei uvaldyti atskir institucij ar visos valstyb s. Stiprinant demokratin parlamentin kontrol btina svarstyti konkret valgybin s informacijos turin, konkreias valgybai ikeltas uduotis bei jai suteiktus resursus (paj gumai, finansin s galimyb s). Tai leist vertinti, ar institucija paj gi atlikti jai pavestas funkcijas, sprsti uduotis, koordinuoti veikl su kitomis institucijomis. Gr sm kelia ir tebesanti pasl pta Rusijos taka Lietuvos politiniam procesams bei sustipr jusios informacin s atakos, kuriomis siekiama formuoti kitos valstyb s nacionalinius interesus atitinkani informacin erdv. Turime tsti ir tobulinti treij valstybi informacini atak steb sen.

Liustracija ir KGB dokument vieinimas

TS-LKD frakcijos nari Seime parengtas naujas Liustracijos statymas kol kas nebuvo priimtas. Taiau baigtos perir ti paskutin s Liustracijos komisijos bylos, priimti statym pakeitimai, kuriais Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centrui i VSD perduota visi Liustracijos komisijos archyvai ir prad tas KGB dokument vieinimas. vykdyti paadai pavieinti KGB rezervo ir kadrini karinink sraus. Per metus vieinamus KGB dokumentus perir jo 125 tkst. moni.

Bsimi darbai
ie vieinimo darbai ir toliau bus tsiami ir pleiami; Bus pleiama pavieint dokument sklaida, remiant tam skirt specializuot leidini leidyb.

117

VIETIMAS Koki pad t radome?

vietimo srityje radome drastikai krentani bendrojo ugdymo kokyb, auktojo mokslo stagnacij ir udarum, prot nutek jim kitas alis, apgail tin mokslo finansavim ir politik nesirpinim mokslo kuriamos ini ekonomikos pl tojimu.

K padar me? Auktojo mokslo pertvarka

2009 metais s kmingai startavo auktojo mokslo reforma valstyb s finansavimas skiriamas ne auktojo mokslo staigoms, o studentams, tod l studijuojantieji studij krepel gali netis bet kuri (valstybin arba privai) Lietuvos auktj mokykl. Tai paskatino auktsias mokyklas tobulinti studij kokyb (pertvarkomos studij programos, diegiamos kokyb s vidinio utikrinimo sistemos, rengiamos jungtin s studij programos su usienio universitetais ir kolegijomis, atnaujinami bendrabuiai) ir modernizuoti valdym. Sukurtos prielaidos didinti studij prieinamum, utikrina, kad 80 procent geriausi alies abiturient studijas pasirenka Lietuvoje. Daugiau kaip pus vis pirmakursi studijoms gauna valstyb s finansavim.

Lentel : Universitet ir kolegij student, priimt valstyb s finansuojamas studij vietas, dalis (proc.) nuo bendro priimt student skaiiaus.

Pertvarkos metu sukurta valstyb s remiam paskol sistema (studentai gali palankesn mis negu rinkos slygomis pasiskolinti l mokamoms studijoms, gyvenimo ilaidoms ar dalin ms studijoms usienyje). Ipl stas socialini stipendij gav j ratas. Geriausiems u moksl mokantiems (iki 10 proc.) bakalauro ir vientisj studij studentams valstyb kompensuoja studij kain. (2011 m. pirm kart vykdyta student rotacija ir imok tos kompensacijos geriausiems valstyb s nefinansuojamose studij vietose besimokantiems studentams. U studijas sumok ti pinigai buvo grinti 2009 metais stojusiems ir dvejus metus studijavusiems arba pus studij programos baigusiems studentams.)

118

Lietuva, nepaisant kriz s, per ketverius metus studij finansavim padidino 130 mln. lit. (Lentel )

Tobulintas auktj mokykl valdymas bei teisinis statusas. Auktosios mokyklos gijo teis disponuoti nekilnojamu ir savo udirbtu turtu. valstybini universitet ir kolegij valdym traukiama ne tik akademin bendruomen , bet ir visuomen s atstovai.

2. Optimizuotas mokslo institut tinklas

Po daugyb staig iskaidytas prot potencialas sutelktas stiprius centrus perspektyviose ir ger dirb turiniose mokslo srityse. - Sujungiant 14 institut suformuoti 5 mokslo ir tyrim centrai (Lietuvos agrarini ir mik moksl centras, Gamtos tyrim centras, Inovatyvios medicinos centras, Lietuvos socialini tyrim centras, Fizini ir technologijos moksl centras) - 17 mokslo institut integruoti universitetus - Lituanistiniai institutai isaugoti kaip atskiros mokslo staigos

3. Pertvarkyta mokslo finansavimo sistema

Siekiant didinti mokslin s veiklos finansavim, atsivelgiant kokybikus rezultatus, diegtas bei ipl totas konkursinio finansavimo modelis, kuris gyvendinamas per Lietuvos mokslo taryb. 2012 metais konkursinio finansavimo bdu per LMT paskirstyta 61 mln. lit.

4. vestas ikimokyklinio ugdymo krepelis

Pagal 2008 m. vietimo ir mokslo ministerijos duomenis, nepatekusi ir norini ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo program alyje buvo daugiau nei 30 000 vaik. vertinus laisv viet trkum, ved me ikimokyklinio ugdymo krepel ir supaprastinome nemotyvuotai grietas higienos normas bei reikalavimus patalpoms. Tai paskatino steigtis naujas (privaias) ikimokyklinio ugdymo staigas visoje Lietuvoje. Nuo krepelio vedimo (2011 m. sausio 1 d.) pagal ikimokyklinio ugdymo program prad jusi ugdytis vaik (0-5 met) padaug jo 9430 (12,44 proc.)

119

5. Atnaujintos vidurinio ugdymo programos

2011 m. patvirtintos atnaujintos vidurinio ugdymo bendrosios programos stiprina praktinio ini taikymo metodus pamokose, savarankiko mokymosi gdius. Atnaujintos programos suteikia daugiau laisv s mokyklai bei mokytojams apsisprsti d l ugdymo turinio. Skatinamas mokini savarankikumas prisiimant daugiau atsakomyb s u savo mokymsi: didinamos dalyk pasirinkimo galimyb s, diegiamas kaupiamasis vertinimas.

6. Sukurtos galimyb s daugiau d mesio mokymo procese skirti vertybiniam ugdymui

Parengta ir patvirtinta Lietuvi kalbos ugdymo strategija, kurioje nubr tos ilgalaik s lietuvi kalbos ugdymo politikos nuostatos, lituanistinio vietimo tobulinimo kryptys. Lituanistini dalyk turinys orientuojamas tautin s savigarbos ir savivert s ugdym, tautinio smoningumo ir tapatyb s puosel jim, tvirtinama nuostata kalb ugdyti kaip asmens mstymo, tapatyb s formavimosi ir raikos bd, siekiant tautin s savimon s gilumo ir veiksmingumo, o literatrinis ugdymas turi pad ti formuoti laisvo ir civilizuoto mogaus mentalitet, jo santyk su nacionaline kultra bei suteikti Lietuvos ir Europos kultros pamatus. Sukurtos prielaidos laisv s kov istorijos d stym (ne maiau 18 pamok) integruoti istorijos ir pilietikumo pagrind pamokas. Laisv s kovos pasirinktos kaip istorinis pasakojimas, su kuriuo moksleivis gali tapatintis, kiekviename laisv s kov istorijos epizode atpainti tuos vertybinius apsisprendimus, kurie svarbs ir dabarties pilietini bei patriotini dorybi ugdymui. i kov istorija turi bti ne abstraktus mokslas apie patriotizm ir pilietikum, bet pasakojimas, kur perimdamas moksleivis supranta giluminius savo ir savo tautos tapatyb s bruous: mokydamasis apie laisv s kovas, moksleivis tampa labiau savimi, auga ms valstybingumo tradicij.

7. Gerinama mokymosi aplinka

Gimnazijos ir dalis vidurini mokykl aprpinamos moderniomis gamtos moksl laboratorijomis, fizikos, chemijos, biologijos, men ir technologij mokslams reikalingomis priemon mis. 2009-2012 m. bendrojo ugdymo ir profesini mokykl, kuri vidurinio ugdymo programos akredituotos (i viso 404 mokyklos), gamtos moksl, men ir technologij kabinet aprpinim mokymo priemones ir ranga investuota 72,7 mln. Lt.

Lentel : Investicijos mokykl infrastruktr.

8. Priimta ir gyvendinama nauja mokykl vadov atrankos tvarka

Priimta ir gyvendinama nauja mokykl vadov atrankos tvarka, kurios tikslas pritraukti mokyklas kompetentingiausius vietimo vadybininkus, apriboti politik ir didinti mokyklos bendruomen s tak renkant mokyklos vadov.

120

9. Profesinis mokymas orientuojamas kintani darbo rinkos paklaus

Modernizuojama praktinio rengimo baz , norint kuo labiau atitikti bsimo darbo aplink ir technologin lyg. Geriausiose profesin se mokyklose kartu su darbdaviais kuriami paangaus mokymo padaliniai iuolaikine ranga aprpinti praktinio mokymo centrai. Juose mokysis ne tik mokiniai, bet savo kvalifikacij gal s kelti arba nauj kompetencij gyti ir profesionalai. (Iki 2014-j met Lietuvoje bus rengti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai. iems centrams kurti skiriamas finansavimas sudaro daugiau nei 400,3 mln. Lt, i kuri 340,3 mln. Lt ES struktrini fond l os. ) Daug ja stojanij profesines mokyklas. Vykdomos priemon s leido per pastaruosius trejus metus padidinti profesines mokyklas besirenkani mokini skaii. Didiausias priimt mokini skaiiaus pokytis mokymo programose, skirtose gijusiems vidurin isilavinim. Gerokai padaug jo stojanij profesines mokyklas po vidurin s mokyklos baigimo: 2011 m. j buvo pusantro karto daugiau nei prie trejus metus.

10.ini ekonomikos pl tra

Mokslu paremtos ini ekonomikos pl tra tapo svarbiausiu Lietuvos atsigavimo po ekonomin s kriz s prioritetu ir investicij kryptimi. ioje srityje ypa didelis d mesys yra skiriamas integruot mokslo, studij ir verslo centr (sl ni) pl trai. iuo metu aktyviai vystomi penki tokie centrai: Saul tekio (Vilnius), Santaros (Vilnius), Santakos (Kaunas), Nemuno (Kaunas) ir Jrinis (Klaip da). Sl niams pl toti i ES struktrini fond ir valstybes biudeto skiriame apie 2 mlrd. lit. Juose jau steigiasi naujos, inovatyvios, modernios, auktsias technologijas vystanios mon s.

vietimas 2012-2016 m.
Globalizacija, sparti ekonomin , socialin , demografin , technologin kaita, vertybi pokyiai ir ms siekis bti s km s, paangos ir krybos visuomene reikalauja naujo poirio vietim ir jo vaidmen. Sparti kaita didiausias iuolaikinio atviro pasaulio ikis valstybei, siekianiai visavert s konkurencijos ir s kmingos ateities, ambicing tiksl ir savo tautin s tapatyb s stiprinimo. Efektyviai veikianti ipl tota tstin , mokymosi vis gyvenim siekius padedanti utikrinti vietimo sistema yra tas visuomen s savikros bdas, kuris privalo suteikti iuolaikines inias, geb jimus ir gdius bei nepertraukiam kompetencijos atnaujinim, kuris padeda asmeniui susiformuoti gyvenimo dorovin ir pilietin motyvacij ir tapti atsakingu u lietuvyb s gyvybingum. Ms politikos siekis vieninga vietimo erdv kaip nepertraukiamos galimyb s visuomenei efektyviai ne tik gyti, bet ir atnaujinti savo kompetencij, tod l vietime nyksta institucin s ribos, did ja pasila vairi mokymo ir mokymosi ri, propaguojamos nuotolinio, individualaus mokymosi galimyb s, populiar ja institucijose modulinis mokymas ir studijos, sitvirtina studij tarptautikumas, bendrojo ugdymo mokyklos tampa atviros vairioms visuomen s edukacijos programoms, auktojo mokslo srityje sitvirtina tinklin s sistemos, grindiamos mokslo ir studij tarpinstituciniais projektais ir t.t.; darbdaviai skatinami sistemingai investuoti darbuotoj mokym.

Pedagogo autoriteto atkrimas

Iki iolei vietimo reformos, vienpusikai sutelkdamos vis vietimo sistem aplink mokin, regis, danai visai ileisdavo i aki kit lemiam sistemos veik j pedagog. vietimo misija yra ne tik inias perteikti ugdytiniui, bet ir pad ti formuotis asmenybei, o ia svarbiausi vaidmen atlieka paties pedagogo asmenyb s autoritetas. Tod l vis permain pradia turi bti pedagogas, jo darbo slygos, jo motyvacija, autoritetas ir profesijos prestias. Pirmiausia valstyb s pareiga yra utikrinti saugaus ir oraus darbo slygas pedagogams, nes tik taip galima atkurti ios profesijos presti, tik tis ugdymo kokyb s augimo ir utikrinti pai vaik saugum. Matome dabartin s mokyklos problemas, kurias skubiai reikalingas veiksmingas atsakymas: nebaudiamumas mokykloje, psichologinis teroras, kartais nepagrsti reikalavimai
121

mokytojams, ukraunant jiems vis vaik ugdymo nat be jokio eimos bendradarbiavimo ar sijungimo, kit institucij talkos. Silomos pokyi iniciatyvos: keisti dabar galiojani teisin nuostat, kad mokinys mokykloje n ra atsakingas u savo veiksmus; galimyb s ieiti pedagogams pensij nuo 55 met tvirtinimas; sukurti ir diegti pagalbos ir darbo su sunkiai prognozuojamo elgesio vaiku sistem; teisinti ir tvirtinti realiai veikianias ir saistanias sutartis tarp t v, j atstovaujam mokini ir mokykl, numatant tam tikras privalomas sankcijas u j nesilaikym; kas septinti metai tobul jimo atostogos pedagogams; diegiant vairi inyb bendr veikim, vykdyti smurto ir nedrausmingumo, socialinio blogio prevencijos programas, mokyklos apsaug nuo ior s tak; didinti pedagog rengimo efektyvum, stiprinant pedagogin praktik; utikrinti pakaitini pedagog ir pagalbos specialist etat finansavim; stiprinti pai mokytoj teisin vietim (mokytojai turi bti informuoti apie savo teises bei teisin apsaug); pl toti mokykl vidin infrastruktr, sudarani slygas pedagogams lanksiai dirbti; investuoti pedagogo profesijos patrauklumo populiarinim; traukti mokykl veiklos vertinim t vus, vaikus bei socialinius partnerius.

Kokybiko ikimokyklinio ugdymo pl tra

Nors Lietuva per kelerius metus pasiek didel s paangos pl tojant institucin ikimokyklin ugdym, taiau pagal jo apr pt atsilieka nuo ES vidurkio, ypa aktualus io ugdymo prieinamumas kaimo vietov se. Kita vertus, kai kuri savivaldybi miestuose ikimokyklinio ugdymo poreikis yra didesnis, negu yra viet. Silomos pokyi iniciatyvos: valstyb s finansiniais, organizaciniais, teisiniais instrumentais skatinti privai institucij steigimsi; pagal atskir valstyb s program finansikai remti savivaldybi pastangas pl toti ikimokyklini staig tinkl; pl toti daugiafunkcinius centrus kaimo vietov se, apibr ti i institucij veiklos model, tvirtinti teisin status; siekti, kad ikimokyklini staig pedagog atlyginimas bt prilygintas bendrojo ugdymo pedagog atlyginimui; tvirtinti, kad ikimokyklinio ugdymo kryptys ir programa bt privalomai suderinta su t vais ir teisinta t v ir institucij sutartimi.

Lankstesn mokykl struktra ir valdymas

gyvendinant subsidiarumo princip btina decentralizuoti ir dekoncentruoti vietimo valdym, ipleiant mokykl savarankikum ir atsakomyb u ugdymo kokyb. Mokykl savarankikumas pirmiausia t v ir pedagog dalyvavimas priimant sprendimus ir j lemiamas vaidmuo. Silomos pokyi iniciatyvos: tvirtinti nuostat, kad steig jams mainamos mokinio krepelio l os tik tuo atveju, kai ma ja ugdymo organizavimo ilaidos, paprastai d l ma jani komplekt skaiiaus; didinti mokyklos finansavimo dal per krepel, perkeliant krepel kiui ir aplinkai skirtas l as, ir teikti vienod mokinio krepel tiek valstybin ms, tiek nepriklausomoms mokykloms;
122

 utikrinti mokykl vadov atsakomyb diegiant princip, kad vadovas yra vadybos profesionalas; diegti lankstesn mokinio krepelio metodik, didesn atsakomyb suteikiant d l jo panaudojimo mokykloms; skatinti steigtis bendruomeni mokyklas bei j tip vairov; parengti, patvirtinti ir diegti visuotin vietimo sistemos elektronin duomen keitimosi model; kaip ir visame vieajame sektoriuje, ir vietime teisinti mokykl vadov kadencijas bei konkurs komisijas traukti bendruomeni atstovus.

mog vertybikai ugdanti mokykla

Mokykla turi teikti viening pamatini vertybi vaizd, kur interpretuojant galimas pair skirtumas ir dialogas, bet ne vertybinis konfliktas. Tik tuomet gali vykti kryptingas ugdymas. Dabar mokykla pateikia vertybi meniu, i kurio galima rinktis, kas labiau patinka: atsakomyb ir patriotizmas ar palaidumas ir kosmopolitizmas. Taiau tai n ra vertybinis ugdymas. Mes turime vardinti vertybinius orientyrus, reikmingus atsakingos, kritikai mstanios, krybikai veikianios asmenyb s formavimuisi, tautos gyvybingumui, pilietin s visuomen s ir demokratijos raidai, ir juos perkelti mokyklos dvasi. Ugdymo turinio vertybinis aspektas, atsakomyb s vertybi integravimas ugdymo turin, vadov lius, ugdymo programas, rekomendacijas mokytojams yra nepaprastai svarbus udavinys vietimo turinio formuotojams. Tai i dalies vyksta, bet nenuosekliai, ia reikalinga isami vertybin viso ugdymo turinio perira. vietimo staigas vis aktyviau braunantis vairioms sektoms, jud jimams, projektams ir programoms, btina tvirtinti t v lemiam sprendim d l vaiko (klas s) dalyvavimo kokiuose nors projektuose ar programose bei staigos vadov ir steig j atsakomyb, reikalinga aikiai apibr ti vairi vietimo sistemos valdymo lygmen atsakomyb u vadov li, didaktini priemoni ir kit ugdymo resurs atitikim vietimo tikslams. Silomos pokyi iniciatyvos: bendrojo ugdymo sistem diegti lietuvyb s ugdymo prioritet; bendrojo ugdymo sistem orientuoti krybikumo, pilietikumo ir lyderyst s ugdym; ugdymo turinys turi pad ti ugdyti kritikai mstant mog, gebant suvokti esminius mogaus ir tautos egzistencijos klausimus; lituanistin ugdym tvirtinti kaip humanistinio ugdymo bendrj kultrini kompetencij ugdymo, krybingo asmens bei visuomen s ugdymo pagrind; ugdymo turin grsti vientisu pasaul vaizdiu; didinti d mes vadov li kokybei bei interaktyvi ugdymo priemoni diegimui.

Aukiausios ugdymo kokyb s siekianti mokykla

Kiekvienas vaikas yra vertyb ir didiausias turtas. vietimo sistema turi pad ti kiekvienam asmeniui tobulinti savo galias. Dabartin je ugdymo sistemoje socialin s funkcijos, socialin s integracijos vaidmens vykdymas yra sureikmintas taip, kad mokykla nebeturi laiko ir galimybi ugdyti gabiausij bei nesudaro tinkam slyg integraciniam (inkliuziniam) ugdymui. Socialin s funkcijos atlikimas ir integravimas yra labai svarbus udavinys. vietimo sistema turi nepamesti i aki ir kito udavinio ugdyti t aukiausij kokyb, kuri kuria visos visuomen s ir valstyb s ateities perspektyvas bei bsimuosius proverius. Keldami klausim, k turi orientuotis vietimo sistema bendro maiausio vidurkio ugdym ar diferencijuot ugdym, kur patys gabiausi nebt priversti nukent ti d l to, kad jie negali iskleisti savo gabum, negali gauti ini, kiek jiems reikia, siekiame sukurti tok ugdymo model, kur
123

kiekvienas vaikas gal t bti atrastas ir valstyb s globojamas gauti erdv bei galimybes savo gabumams iskleisti, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir t v socialin s ar turtin s pad ties. Silomos pokyi iniciatyvos: sukurti ir visose vietimo staigose diegti krybingumui, iekojimams ir tobul jimui atviras mokymosi programas ir kompetencijos vertinimo ir sivertinimo sistem; diegti specialias itin gabi vaik paiekos bei darbo su jais programas; koncentruot egzamin sistem pertvarkyti subalansuot vairios mokymosi veiklos rezultat kaupimo ir pripainimo sistem, kuri fiksuoja vis gyvenim nuolat did jani asmens patirt ir pripasta vis auktesn isilavinim; steigti gerosios patirties ir praktikos skleidimo program; siekiant utikrinti vietimo prieinamum bei socialin teisingum, sukurti ir diegti eim pedagogin informavimo ir konsultavimo sistem, teikti krypting pedagogin param socialin s rizikos eimoms, auginanioms vaikus; sukurti nacionalines stipendijas gabiausiems abiturientams studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, skatinant paskui juos grti ir skleisti gytsias inias ir patirt Lietuvoje; sukurti, patvirtinti ir diegti kompleksin mokykl pasiekim, j veiklos kokyb s ir teikiamos pridedamosios vert s vertinimo instrumentarij; sukurti skatinimo priemones ir premijavimo sistem geriausiai veikianioms mokykloms; sudaryti slygas gerosioms mokykloms replikuoti savo s km; identifikuoti problemines mokyklas ir kurti joms gelb jimo planus; nuosekliai kurti pakankamas ir btinas slygas integruotam ugdymui, sutelkiant d mes specialiosios pagalbos ir paslaug utikrinimui, pritaikyt ugdymo program ir priemoni parengimui, tinkamos ugdymosi aplinkos krimui; sukurti plaiai prieinam modulin mokymosi aplink, naudojant iuolaikikas informacines technologijas, ir pirmiausia aprpinti usienio lituanistines mokyklas vairia mokymosi mediaga (tekstine, vaizdine, garsine). Perir ti stojimo auktsias mokyklas sistem taip, kad gabs menui vaikai bt skatinami studijuoti Lietuvoje.

Profesinio mokymo modernizavimas

Profesinis mokymas lygiavert mokymosi vis gyvenim sistemos dalis. Pastaraisiais metais ia prad ti esminiai pokyiai. Siekiant tvirtinti i mokykl patrauklum visuomenei, btina didinti profesinio mokymo patrauklum ir kokyb, stiprinti profesinio mokymo ir auktojo mokslo ryius, stiprinti ryius su darbdaviais, kelti profesijos mokytoj status ir kompetencij, tobulinti profesinio mokymo turin. Silomos pokyi iniciatyvos: modernizuoti profesinio mokymo turin, diegiant modulines programas ir kvalifikacij sistem, investuojant profesijos mokytoj kompetencij; nuosekliai kurti modernius sektorinius praktinio mokymo centrus, taip teritoriniu principu optimizuojant profesinio mokymo program tinkl.

Mokslo ir studij vienov s bei tarptautikumo skatinimas

Mokslo ir studij vienov utikrina d stytoj ir student dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentin je pl troje, auktosiose mokyklose atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentin s pl tros darbai. Antra vertus, ekspertai sp ja, kad ma jant student Lietuvoje d l demografin s duob s poveikio, stipr jant globaliems konkurenciniams ikiams, ms auktosios mokyklos turi sprsti esminius savo ateities klausimus bei iekoti bd naujoms pl tros galimyb ms bei
124

optimizavimosi scenarijams. Studij kokyb s skatinimas bei tyr j rengimo stiprinimas yra io sektoriaus paangos ir konkurencingumo pagrindin s slygos. Silomos pokyi iniciatyvos: sukurti palanki mokslo ir tyrim aplink, utikrinani Lietuvos patrauklum aukiausio lygio mokslininkams ir tyr jams; sukurti pasaulinio lygio studij ir tyrim centr, stiprinant veikiani infrastruktr ir sutelkiant geriausi alies mokslo ir studij potencial. (Toks centras tarpdisciplinin tinkl sujungt studij galimybes, suteikt platform tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams ir taikomajai pl trai, atvert mokslini tyrim infrastruktr verslo ir mokslo bendradarbiavimui); skatinti auktj mokykl tinkl krimsi (kuriant bendras studij programas, bendrus tyrim projektus ir t.t.); Lietuvos auktj mokykl studentams sudaryti slygas bent vien semestr studijuoti kit ali auktosiose mokyklose, ypa skatinti student mainus tarp iaur s ir Baltijos valstybi regiono ali; finansiniais mechanizmais skatinti jungtini (tarptautini) studij program rengim; sudaryti slygas geriausiems pasaulio universitet filialams kurtis Lietuvoje; tobulinti paskol sistem paskol grinim siejant su gaunamomis pajamomis bei kitais svarbiais parametrais; tobulinti ir pl sti Lietuvos mokslo tarybos valdom visuotini dotacij (grant) sistem, suteikiant grantus gabiausiems jauniems mokslininkams, kurie pad t ne tik trumpalaikei karjeros pradiai (dvej met mokslinink stauoi programa), bet sukurt galimybes ilgesn laik (pvz., penkerius metus) vykdyti tyrimus; sukurti tikslin program atitinkam srii mokslinink rengimui usienio universitetuose; utikrinti lituanistikos prioriteto gyvendinim, ypa tikslingai skatinant atitinkamos srities mokslinink rengim.

Studij, mokslo ir verslo partneryst s stiprinimas

Suprasdami, kad Lietuvos s km s receptas lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje, aukt prid tin vert kurianti ekonomika, grindiama iniomis, verslumu ir socialiniu atsakingumu, silome iskirtin d mes skirti studij, mokslo ir verslo s kmingai sveikai utikrinti.

Lentel : MTEP ilaid pasiskirstymas pagal l altinius 2009 m.

Ms politikos siekis Studij, mokslo ir verslo sinergija Lietuvos paangai ir s kmei; mokslo tyrimai ir eksperimentin pl tra veiksmingai gyvendina ini komercializacij ir nauj produkt bei
125

paslaug krim, valstyb s politika koncentruojama esmin ms proverio sritims ir sutartiems prioritetams, aktualiems rinkai ir Lietuvos raidai; inovatyvumas, auktos prid tin s vert s produkt krimas tampa ekonomikos pokyi vektoriumi. Silomos pokyi iniciatyvos: taikant finansines priemones skatinti verslo inovatyvum ir dalyvavim moksliniuose tyrimuose ir eksperimentin je (socialin je, kultrin je) pl troje (meno veikloje) (toliau MTEP-e); sukurti ir diegti efektyvaus inovacij ciklo (moksliniai tyrimai eksperimentin technologin pl tra inovacijos komercializacija) valdymo sistem; finansuoti mokslini tyrim sklaidos ir populiarinimo projektus. Atsakomyb u svarbiausi sprendim pri mim, vietimo ir mokslo pl tros tiksl gyvendinim tenka visiems: valstyb s institucijoms, mokslo ir vietimo staigoms, akademinei bendruomenei, socialiniams partneriams, privaiam sektoriui. Akivaizdu, kad tik efektyvi ir veiksminga vietimo ir mokslo bei sveikos su verslu sistema gali sukurti tas prielaidas, kurios utikrint mogaus geb jim dalyvauti kaitoje, siekti nauj veiklos rezultat, stiprint apskritai visuomen s geb jimus reaguoti permainas bei jos konstruktyv veikim, siekiant ir savirealizacijos, ir kuriant bendrj g r bei Lietuvos konkurencines galimybes.

126

KULTROS POLITIKA
I vis vieosios politikos srii kultra per nepriklausomyb s dvideimtmet buvo maiausiai pakitusi. Patiems kultriniams procesams spariai transformuojantis i apaios, spariai keiiantis tiek vidinei, tiek iorinei Lietuvos kultrinei aplinkai, atsirandant naujiems kultriniams ikiams ir galimyb ms, valstyb s kultros politika pasiym jo inertikumu ir strategin s kultros raidos vizijos bei veiksming politinio poveikio instrument stygiumi. Prie ketverius metus pasil ambicing ir inovatyvi kultros politikos program (Prad kime kartu kurti geresn Lietuv. Veiklos programa 2009-2012 metams. Vilnius, 2008, r. http://www.tsajunga.lt/index.php/seimo_rinkimu_programa_2008_2012/9081), susidr me su keleriopomis problemomis j gyvendinant: pirmiausia su mogikosios kompetencijos stygiumi kadencijos pradioje, su kriz s ikiais, l musiais finansavimo ma jim kultros sriiai, galiausiai kultra ir toliau didija dalimi pasiliko marginaline valstyb s politikos sritimi investicijos kultr suvokiamos daugiausia kaip ornamentin s, neivengiamos nuolaidos kultrinink interes grupei, o ne kaip gyvybikai svarbi valstyb s interes iraika. Valstyb s politikos klimatas kultros atvilgiu didija dalimi lieka nepakits. Vis d lto per iuos ketverius metus, ypa antrj kadencijos pus, pavyko nuveikti kelet kultrai reikming darb. Kokybin valstyb s kultros politikos transformacija nevyko, taiau jai bent jau prad ti kloti pamatai.

Svarbiausi 2008-2012 m. darbai kultros politikos srityje

1. Poirio kultr kaita valstyb s mstyme kultra prad ta tvirtinti kaip strategikai svarbi valstyb s sritis Sukurtos Kultros kaitos gair s ir strateginis dokumentas Lietuva 2030 liudija, kad atsiranda konceptualiai naujas poiris kultr: krybikumas, kultrin s kompetencijos tvirtinamas kaip pamatin s valstyb s raid lemianios vertyb s. Politiniuose strategin s reikm s dokumentuose kultra iskiriama kaip esminis rankis formuojant Lietuvos visuomen ir kartu kuriant kokybikai nauj Lietuvos ateities perspektyv. Dokumentuose siekiama reformuoti kultros sektori, keiiant kultros politikos formavimo ir gyvendinimo mechanizm, sukurti tinkamas slygas menininkams kurti bei suteikti kultrai didesn svor bei svarb visuomen s gyvenime. vertinus kultr kaip itin reikming valstyb s srit ir tai tvirtinus dokumentuose, tiek esama, tiek tolesn s vyriausyb s bus priverstos didinti finansavim kultros sriiai. Kultra kaip atskira sritis pagaliau bus traukta nauj struktrini l program 2014-2020 metams. Taip pat vertintas ir uakcentuotas pamatinis kultros vaidmuo kuriant paangi, sumani ir atsaking visuomen. Iki tol paskutinis dokumentas, kuriame kultros reikm buvo svarstoma, buvo 2001 m. patvirtinti Lietuvos kultros politikos nuostatai, kurie per ger deimtmet paseno ir nebeatsako iandienos ikius. 2. Sukurta Lituanistikos strategija pad ti pamatai lietuvi kultros sistemingam perteikimui mokykloje Sukurta ir diegta Lietuvi kalbos ugdymo 2010-2014 m. strategija tvirtina lietuvi kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirt, atsisakant siauro poirio lietuvi kalb tik kaip komunikacijos instrument ir siekia, kad ugdymo programas traukta literatra formuot ir menin skon, ir pasaul ir, ir moralines nuostatas. ios strategijos nuostatomis remiasi nauja Lietuvi kalbos ir literatros vidurinio ugdymo bendroji programa, atnaujinusi poir literatr ne tik kaip odio men, bet ir kaip pamatines vertybes perteikiani, identitet stiprinani, tautos ir mogaus egzistencin patirt perduodani kultros srit. i programa pad jo pamatus ir suteik realius rankius kultros, kultrini kompetencij, aspiracij bei vertybi perteikimui mokykloje. Esminis programos naujumas tai, kad ja siekiama formuoti
127

pasaulio, susijusio prieasties ir pasekm s ryiais, visumos vaizd. Literatrinis kultrinis ugdymas suvokiamas kaip brandinantis asmenyb, taut, visuomen. Laikomasi nuostatos, kad fragmentavimas griauna besiformuojanios asmenyb s mstym, kad krybikai improvizuoti galima tada, kai jau gytos sistemin s inios, kitaip improvizacija yra savitiksl . Btent kultrinio Lietuvos kanono pagrindini ir vertingiausi literatros krini, istorini ini, kultrini gdi sisavinimas formuoja visavert s, patriotikos asmenyb s erd ir utikrina iuolaikikos tautin s tapatyb s tstinum bei atsparum. Kad kultra bt paj gi aukl ti asmen ir formuoti visuomen, turi bti i naujo atrastos kokybin s vertyb s, kuri negalima pasisemti instrumentiniu mstymu, klasikin s tiesos, teisingumo, drsos, iminties ir santrumo doryb s. Atnaujintas lituanistinis ugdymas prisid s prie dorovinio ir vertybinio brstanios asmenyb s formavimo, kuris ir yra galutinis siekiamas ugdymo tikslas, atspindintis kultrinius poreikius ir idealus formuojant mogaus asmenyb. Ligtoliniame lituanistiniame ugdyme vyravusi postmoderni fragmentacija apskritai buvo paalinusi tokias svokas, kaip kultrini veri hierarchija ir kultros kanonas, kur isilavins asmuo privalo perimti ir padaryti savo tapatyb s bei savasties organika dalimi. Kultrinio pasaul vaizdio fragmentacij lyd jo smunkantis ratingumas, literatriniai ir bendrieji kultriniai geb jimai. 3. tvirtintos socialin s garantijos menininkams Atsivelgiant tai, kad didioji dalis meno kr j negauna nuolatini pajam, buvo priimtas sprendimas apdrausti meno kr jus privalomu socialiniu draudimu, u menininkus sumokant trkstam draudimo mok sum. Taip pat numatyta meno kr jus apdrausti valstybiniu socialiniu pensij draudimu. Meno kr jai draudiami valstybiniu socialiniu pensij draudimu pagrindinei ir papildomai pensij dalims bei ligos ir motinyst s socialiniu draudimu, jeigu yra darbingo amiaus ir neturi draudiamj pajam, arba j draudiamj pajam suma per kalendorinius metus maesn u 12 minimali m nesini alg (iuo metu tai sudaryt 9600 Lt). U meno kr jus bus sumokama trkstama iki 12 MMA socialinio draudimo mok suma. Skaiiuojant taip pat bus atsivelgiama, kiek pajam meno kr jai gauna pagal autorines sutartis. Meno kr jas, negaudamas nuolatini pajam, lig tol nebdavo apdraustas valstyb s socialiniu pensij, ligos ir motinyst s draudimu, tod l, pavyzdiui, ligos atveju nemokamos medicinin s pagalbos gal jo tik tis tik tuomet, kai ikildavo gr sm jo gyvybei. 4. Sukurtos paskatos kultrai remti Kultros mecenavimo statymas (svarstomas Seime) Kultros mecenavimo statymu siekiama iskirti kultr kaip itin svarbi valstyb s politikos srit, kuriai suteikiamos papildomos finansavimo galimyb s per mokestines lengvatas. iame statyme parama, kaip komercinis, reklamuotis siekiantis veiksmas, atskiriamas nuo mecenavimo nesavanaudikos ir visuomenei prid tin vert auginanios veiklos. statyme numatytos lengvatos mecenatams juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie par m kultr gis mokestini lengvat, atskaiiuodami dvigub paaukotos sumos dyd nuo apmokestinam pajam. Pri mus statym mecenavimo gav jais gal s tapti tiek juridin status turinios meno organizacijos, tiek pavieniai menininkai, kurie u gaut mecenavim netur s mok ti pajam mokesio. statyme taip pat tvirtinta, kad parama studentams u studijas auktosiose men mokyklose irgi gali bti vertinama kaip mecenavimas. Iki iol kultros sektoriui, kaip ir kitoms visuomenei naudingoms sritims, param galima teikti tik pagal Paramos ir labdaros statym, kuris numato lengvatas tik param teikiantiems juridiniams asmenims, o ir param gauti gali tik juridin status turinios organizacijos. Kultr norintiems paremti fiziniams asmenims ikildavo aib biurokratini klii, lygiai taip pat buvo nemanoma tiesiogiai paremti konkret meninink kaip asmen, o ne organizacij. is statymas paalina tokio pobdio biurokratines klitis ir sukuria paskatas privataus kultros r mimo tradicijoms formuotis Lietuvoje.

128

5. Viej pirkim kultros sektoriuje palengvinimas Viej pirkim procedros sunkiai pritaikomos specifikam kultros sektoriui: perkanios organizacijos turi rodyti, kod l perka vien ar kit atlik j, usako vieno ar kito dailininko krin. Viej pirkim supaprastinimais siekiama palengvinti kultros, meno ir mokslo organizacij veikl, vykdant vieuosius pirkimus. Viej pirkim palengvinimai numato, kad perkaniosios organizacijos gali nepildyti pirkim urnalo, nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt (be PVM) padidinta pirkimo sutarties vert , kai perkanioji organizacija, praydama pateikti pasilymus, turi kreiptis tris ar daugiau tiek j. Taip pat aikiai nustatyta, kad perkanioji organizacija gali kreiptis vien tiek j perkant literatros, mokslo ir meno krini autori, atlik j ar j kolektyv paslaugas (kai, pvz., min tos paslaugos perkamos pagal jau patvirtintas programas), detalizuoti atvejai, kai gali bti atliekami maos vert s ir supaprastinti pirkimai apie juos neskelbiant ir nepaskelbus Viej pirkim statyme nurodyto informacinio praneimo. Viej pirkim statymas iki iol buvo taikomas visoms sritims be iimties, nevertinant kultros ir meno srities specifikumo jei statyb sektoriuje aiku, kaip paaikinti, kod l namo statybai reikalinga konkrei charakteristik plyta, mene tebereikia sud tingai biurokratikai rodin ti, kad tradicin Violetos Urmanos partij Giuseppe Verdi operoje geriausiai gali atlikti pati Violeta Urmana. 6. Kultros taryba kultros valdymo struktros keitimas (svarstoma Seime) Kultros taryba nuo politik valios nepriklausanti institucija, per kuri bt finansuojamos kultros ir meno programos. steigus Kultros taryb, Kultros ministerija atliks politikos formuotojos vaidmen, nurodydama prioritetines kultros ir meno sritis, o Kultros taryba, pasitelkusi kultros ir meno ekspertus, finansuos kultros ir meno programas, administruos Kultros r mimo fond, skirs stipendijas kultros ir meno kr jams. Atskyrus kultros ir meno program finansavim nuo Kultros ministerijos, ias funkcijas perdavus Kultros tarybai, skaidr s ir paspart s kultros ir meno program finansavimas. Kartu tur t did ti Kultros tarybos disponuojamos l os. iuo metu kultros ir meno programas finansuoja pati Kultros ministerija, taiau tai ydinga praktika, nes neutikrinamas skaidrumas, o ministerija, uuot formavusi kultros politik, atlieka finans administratoriaus vaidmen. 7. Kino statymas ir Kino centro steigimas Kino statymas ir kartu su juo steigiamas Kino centras sukr nauj lietuviko kino finansavimo sistem. iuo statymu sukurtas Kino centras tampa pagrindine valstyb s institucija, gyvendinania kino politik, per kuri bus finansuojami kino projektai, tvarkomas film registras, veiks Kino taryba. Kino statyme numatomas dvigubai didesnis finansavimas lietuvikam kinui ir jo sklaidai, lietuviko kino saugojimas valstyb s archyvuose. Naujajame statyme numatyta, kad greta Kino centro sudaryt program finansavimo kinui ir jo sklaidai bus papildomai skiriama 60 proc. pra jusi met faktini plauk i prid tin s vert s mokesio u film platinim ir rodym kino teatruose. Tai tur t sudaryti apie 3 milijonus lit. Kino sektoriui skiriamas finansavimas maiau priklausys nuo permainingos politik valios ir valdios malon s. Iki naujosios Kino statymo redakcijos kino sektoriui buvo skiriama 30 proc. nuo PVM u film platinim ir rodym kino teatruose. Tai sudar apie 1,5 milijono lit, kuri nepakakdavo net vienam ilgametraiam lietuvikam filmui sukurti. 8. Kultros miest iniciatyva Lietuvos kultros sostin Projekto Vilnius Europos kultros sostin metu prad ta gyvendinti id ja kiekvienais metais kur nors Lietuvos miest paskelbti Lietuvos kultros sostine. Nors VEKS vertinamas kontroversikai, Lietuvos kultros sostini id ja buvo itin s kminga, prigijo ir tsiama iki iol skleidiant kultr atokiausiuose Lietuvos regionuose. Mieste, tapusiame Lietuvos kultros sostine, visus metus nuosekliai vyksta kultros ir meno renginiai, pritraukiantys Lietuvos gyventojus ir sveius, didinamas miesto ir regiono inomumas,
129

skatinama kultros pl tra mieste bei regione. Pavyzdiui, 2011 metais Lietuvos kultros sostine tapo ilut ilut je ir jos apylink se per metus vyko 92 renginiai, juose apsilank per 100 tkst. moni, atidaryti 5 kultrinio turizmo marrutai. Iki ios id jos gyvendinimo ne visuose Lietuvos maesniuose miestuose kultra buvo pl tojama nuosekliai visus metus ir tik vard susikr renginiai sulaukdavo didesnio visos Lietuvos gyventoj d mesio. i iniciatyva labai svarbus ingsnis mainant kultrin atskirt Lietuvos regionuose. 9. Bibliotek skaitmeninimas ir pavertimas kultros centrais Su valstyb s finansine parama gyvendinant bendr Lietuvos ir Melindos bei Bilo Gates fondo remiam projekt Bibliotekos paangai, bibliotekose vestas interneto ryys, bibliotekos aprpintos naujausia kompiuterine technika ir programine ranga, vedami nemokami kursai vietos gyventojams, kaip naudotis internetu. Vykdant projekt maesni Lietuvos miest bibliotekos buvo renovuotos ir paverstos kultros centrais, vykdomi gyventoj pritraukimo bibliotekas konkursai-akcijos. Projekto gyvendinimo metu sukurtas mokymo centr tinklas alies apskrityse rengta 11 mokymo centr, apie 200 miest ir 600 kaim bibliotek aprpintos naujausia kompiuterine ir programine ranga bei plaiajuosiu interneto ryiu, daugiau kaip 2000 bibliotekinink baig kompiuterinio ratingumo ir interneto itekli mokymo kursus ir geba konsultuoti bibliotekos lankytojus, daugiau nei 51 000 gyventoj apmokyti naudotis kompiuteriu ir internetu. Iki io projekto gyvendinimo ypa vyresnio amiaus, atokiau gyvenantys mon s beveik nesinaudodavo internetu, jaunimas kur kas reiau lankydavosi bibliotekose. 2008 m. kompiuteriu dirbo tik trys i keturi bibliotek darbuotoj, o iuo metu j jau 99 proc. 10. Kilnojamj vertybi statymas Kilnojamojo kultros paveldo apsaugos statymo pataisomis siekiama ubaigti kultros paveldo apsaugos sistemos pertvark reglamentuojamos kilnojamj kultros vertybi apsaugos administravimas, apskaita, iveimas ir veimas Lietuv, neteis tai ivet kultros vertybi ir kit kultros objekt grinimas, ukertamas kelias nelegaliai vykdomam archeologijos paveldo pl imui.

Ikiai ir sprendimai
Lygindami su situacija, buvusia prie ketverius metus, regime, kad kultros politikos srityje pagrindiniai ikiai pasilieka didija dalimi nepakit, vyk pokyiai minimals, o anuomet, 2008 m., programoje silyti sprendimai didija dalimi tebelieka aktuals ir veiksmingi. Tod l ia apsiribosime trumpai vardindami pagrindinius ikius, laukianius valstyb s kultros politikos srityje, ir nurodydami bsim sprendim gaires. 1. Kultros periferikumas valstyb s mstyme, per menkas finansavimas kultros sriiai Nors esama tam tikr pozityvi poslinki ir ias problemas m ginama sprsti (kultros prioritetas tvirtintas strateginiuose valstyb s raidos dokumentuose, kuriami kultros mecenavimo finansiniai instrumentai, pertvarkoma kultros srities finansavimo ir valdymo struktra r. aukiau), akivaizdu, kad kultra netaps prioritetine sritimi valstyb s politikai pri mus vien ar kit deklaracij. Tai gali vykti tik aktyviai propaguojant kultros reikm valstyb s gyvenimui, tvirtinant kokybikai nauj konceptual kultros kaip minktojo valstyb s politikos instrumento svarb tuomet, kai valstyb s valdios elite atsiras kultros svarb gyvai ir aktualiai suvokiani, ioje srityje aktyviai veikti ir bei j krybikai transformuoti pasiryusi politik. Antraip kultrinink ir intelektual m ginimai pareigoti valdi atsivelgti kultros prioritetus veikiant i apaios, per priimamus konceptualius dokumentus, strategijas ir deklaracijas, tetur s laikin ir pavirutinik poveik. Kritinio pokyio nevyks, kol valstyb s valdios elite neatsiras kultros srities savit problematik, jos iskirtinum ir svarb suvokianios politin s valios kritin mas . Tas pat galioja ir pagrindin ms iniciatyvoms, kuriomis siekiama tvirtinti auktesn finansavim kultros sriiai btent, Kultros mecenavimo statymui, Europos Sjungos struktrini fond naudojimui kultros reikm ms naujoje finansin je perspektyvoje ir papildom dviej procent akcizo
130

nuo alkoholio ir tabako skyrimui kultrai finansuoti. Jeigu politin s valios proveris nevyks, ios esmin s auktesnio finansavimo kultrai siekianios iniciatyvos bus paaukotos labiau apiuopiam ekonomini interes ar gausesni interes grupi labui. Vis d lto tikime, kad tokia politin s valios transformacija n ra nemanoma ir kad kultros prioritetas pagaliau bus tvirtintas valstyb s mstyme ne tik deklaracijomis, bet ir realiais darbais bei saistaniais sipareigojimais. 2. Kultros ir vietimo atskirtis, kultros ugdymo stygius Prielaidos kultros poreikiui, kultros krybai ir vartojimui yra kuriamos dar eimoje ir mokykloje, tod l vien paios kultros pastangomis nebus utikrintas tas kultrini gdi ir kompetencij pamatas, kuriuo gali remtis gyvas kultros procesas visuomen je. iuo metu egzistuojanti institucin vietimo ir kultros sfer atskirtis, vis maesnis kultrini kompetencij bei gdi normatyvinis vaidmuo vietime, i vietimo sferos bebaigis inykti visapusikai isilavinusio ir kultringo asmens idealas lemia tai, kad bendro tautos kultrinio gyvenimo prielaidos silpsta. D l to jaunimo vertybin smon pavojingai skverbiasi komercin pramogin hedonistin pseudokultra, nepaliekanti erdv s tikram krybingumui. Tod l btina stiprinti kultros ir vietimo politikos sveik visais lygmenimis: diegti kultrini kompetencij formavim ir kultros kanono gijim bendrojo ugdymo programas, skatinti produktyvi ir komplementari kultros bei vietimo institucij sveik regionuose, formuluoti Lietuvos kultros raidai reikalingus mokslini tyrim prioritetus auktajame moksle. 3. Kultros politika kaip rankis tautos tapatybei kurti Lietuvos valstyb n ra valdiusi kultros politikos kaip minktojo valstyb s politikos rankio. Ikis tai padaryti ypa opus, kadangi lietuvi tautin savimon , atsidrusi globalizacini proces, greitos integracijos Europos Sjung ir j lyd jusios emigracijos bangos bei kultrinio oko akivaizdoje, prad jo skaidytis dvi prieingas tapatyb s stovyklas. Viena vertus, vis plaiau plinta postmoderni, neva europietika kosmopolitin laikysena, smerkianti tautikum ir patriotizm kaip nacionalizm ar tiesiog cinikai ar i pragmatini paskat atmetanti tautin s itikimyb s imperatyv. Antra vertus, kaip reakcija i laikysen ir menama atsvara jai formuojasi ksenofobiko, antieuropietiko izoliacinio ribotumo (save vadinanio tautikumu) nuostata, didesniu ar maesniu mastu neigianti Lietuvos priklausomyb europietikajai civilizacijai. Vis labiau traukiasi kultrin erdv , uimama europietik tradicij maitinamo patriotizmo, derinanio sipareigojim demokratin ms laisv ms su tautine itikimybe. i tendencij akivaizdoje ypa svarbu imtis aktyvios tapatyb s formavimo politikos nuo to priklauso tiek tautos atsparumas eroziniams globalizacijos procesams, tiek demokratijos pamat isaugojimas, tiek Lietuvos vaidmuo ir laikysena Europoje. Pasiekus kiek manoma platesnio apsivietusios ir aktyvios Lietuvos visuomen s dalies sutarimo d l modernios tautin s tapatyb s pamatini nuostat, btina imtis aktyvi tapatyb s krimo ir tvirtinimo veiksm per vieiamsias, informacines ir kultrin s krybos programas, siekianias ne parodomj rezultat, o ilgalaikio ir tvaraus poveikio Lietuvos visuomenei. Esmingas tapatyb s politikos komponentas yra aktyvios istorin s atminties politikos gyvendinimas. 4. Informacin s erdv s apsauga Nors apie Lietuvos vieosios, informacin s ir kultrin s erdv s apsaug nuo svetim valstybi takos prad jome kalb ti dar prie penkerius metus, 2007 metais paskelbtoje Rusijos sulaikymo strategijoje, reali postmi ioje srityje beveik nevyko. Imaniai naudodamos minktosios galios ir kultrinio poveikio instrumentus, naudodamosios iniasklaidos korupcija ir Lietuvos politikos negalumu ioje srityje, Ryt kaimyn s agresyviai naudoja Lietuvos demokratin viej erdv savo interesams propaguoti, provakarietikam Lietuvos visuomen s konsensui ardyti, diegti nostalgij sovietinei praeiiai ir ardyti principingos usienio politikos prielaidas. Informacin s erdv s apsauga turi derinti saugumo ir kultros politikos priemones, iekant galimybi ukirsti landas kultriniu dialogu prisidengianiai informacinei invazijai, ugdant visuomen s atsparum informacin ms manipuliacijoms ir geb jim jas atpainti, didinant iniasklaidos
131

skaidrum ir atskaitingum visuomenei, sudarant prielaidas stipr ti skaidriai, informuotai ir pilietikai atsakingai urnalistikai bei iniasklaidai. Lietuva privalo pati valdyti minktosios galios instrumentus demokratini ir europietik vertybi sklaidai Ryt kaimynyst s informacin je erdv je. 5. Gyvybingas paveldas Paveldo konceptualizavimas, jo aktualizavimas iandienai ir pritaikymas iuolaikinio gyvenimo reikm ms tebeilieka problema. Paveldas valstyb s lygiu teb ra dirbtinai skirstomas mediagin ir etnin, o ne apmstomas kaip mediaginio ir dvasinio paveldo visuma; paveldosaugoje dominuoja konservavimas, paveldo transformacija suvokiama kaip inykimas ir ikraipymas, klesti selektyvus ideologikas ir nekritikas tam tikros paveldo dalies, laikotarpio privilegijavimas prie kitas dalis, kurioms leidiama sunykti. Pastarj met naikinantys gaisrai ypa vertingose paminklin se Lietuvos banyiose atskleid prevencin s paveldo apsaugos ir sakralij objekt apsaugos spragas. Reikia konceptualiai atnaujinti paveldo politik ir naujosios koncepcijos viesoje pertvarkyti paveldosaug vykdani, politik formuojani bei ekspertini institucij tinkl. Btina didinti finansavim paveldo apsaugos ir gaivinimo programoms, nes esamas finansavimo lygis neleidia bent kiek didesne dalimi stabdyti paveldo irimo proces. Btina perir ti paveldo prieiros ir gaivinimo kofinansavimo mechanizmus, kad patys Lietuvos mon s jaust paskat prisid ti prie paveldo apsaugos. 6. Kultros koncentracija didiuosiuose miestuose, regionin kultros atskirtis Region kultrin atskirtis teb ra svarbi klitis diegiant visiems prieinamos kultros ir krybingos visuomen s nuostatas. Nors engta svarbi ingsni ia linkme, reikalingos tolesn s pastangos mainant region kultrin atskirt. Pirmiausia btina integruoti kultros, vietimo ir region raidos politikos nuostatas viening Region program, kuri kompleksikai matyt region raidos poreikius ir planuot institucij tinkl bei veiklas, remdamasi ne siaurais inybiniais interesais, bet tarpinstituciniu, stereoskopiniu problemos vaizdu. Pavyzdiui, esamo vietimo ir kultros institucij tinklo ilaikymas ar net pl tra savaime gal t atrodyti netikslingi, regint Lietuvos kaimo depopuliacij, taiau kryptinga region politika gali paskatinti investicijas kultrin ir vietimo infrastruktr tam, kad kaimas, atskiri regionai tapt patrauklia vieta sikurti naujos kartos mon ms ir dirbantiesiems, kuriems skaitmenin s komunikacijos suteikia galimybes vykdyti versl ir usiimti ekonomine veikla isik lus i didij miest. Vakar alyse i tendencija jau skaiiuoja daugiau nei deimtmet ir tebeilieka gaji; Lietuvoje netur tume ukirsti kelio tokiai migracijos i miest bangai, iardydami Lietuvos provincijos socialin ir kultrin infrastruktr. 7. Globalios Lietuvos tapatyb ir kultros politika Per nepilnus du deimtmeius lietuviai tapo diasporos tauta, kurios nema dal apie 20 proc. sudaro naujieji ieiviai, gyvenantys kitose alyse ir kuriantys ten ieivi bendruomenes. Nauj Lietuvos kaip diasporos tautos pobd ir naujsias emigracijos teikiamas patirties ir veikimo galimybes turi atspind ti ir besikeiianti valstyb s kultros politika. T valstyb s politikos pobdio kait vardija Globalios Lietuvos strategija. Globali Lietuva tai tautos visuma, sujungta transnacionalin global socialin ir politin organizm, padedant utikrinti Lietuvos autonomikum, socialin, ekonomin, kultrin ir politin gyvybingum globalizacijos slygomis ir Lietuvos tautos egzistencij globalioje erdv je. Globalios Lietuvos koncepcija diktuoja ir kultros politikos pertvark, kuri apimt policentrinio kultrinio gyvenimo ir veiklos lauko krim, pasaulio lietuvio, neprarandanio ryio su savo t vyne, tapatyb s formavim ir Lietuvos vaizdio pasaulyje krim pasitelkiant lietuvi diaspor. Reikalinga tokia kultros politika, kuri sujungt Lietuvos ir ieivijos bendruomeni kultr vien kultrin s apykaitos proces, parnet Lietuv svetur gytas kultrines id jas, valgas, kompetencijas, kita vertus utikrint tampr ieivijos ry su Lietuvos kultra, joje vykstaniais procesais. 8. Kultrin s veiklos infrastruktra Lietuvos ekonomikai atsigaunant btina pl sti investicijas kultrin s infrastruktros atnaujinim ir pl tr ie procesai buvo gerokai pristabdyti kriz s metu. Tik ivystyta infrastruktra leis Lietuvai
132

puosel ti kultrines aspiracijas regionuose, naujojoje uauganioje kartoje, gilinti visuomen s kultrin gyvenim ir vykdyti aktyvi kultrin apykait su kitomis alimis. Btina skatinti privai iniciatyv ioje srityje, tiek puosel jant kultros mecenatyst s tradicijas, tiek diegiant privaios ir vieos partneryst s (PPP) model. 9. Kultros darbuotoj statusas ir atlyginimas, kultros staig finans vadyba Nepaisant problemos sisen jimo, kultros darbuotoj statuso ir atlyginimo u kultrin darb problema n ra patenkinamai isprsta. Btina artimiausiu metu perir ti kultros darbuotoj etato struktr, nustatant protingo ir deramo atlyginimo u kultros darb taisykles ir normatyvus. Teb ra deramai nesutvarkytas kultros srities valstyb s valdymo mechanizmas. Esama apskaitos sistema neskatina biudetini staig usidirbti i kultrin s veiklos. Btina perir ti biudetini kultros staig veiklos taisykles taip, kad jos bt kuo labiau skatinamos, neprarasdamos valstybinio institucinio finansavimo, papildyti kultros finansavim privaiomis l omis. 10. Krybin s industrijos Nors apie krybines industrijas daug ir seniai kalbama, Lietuvoje taip ir neatsirado veiksminga sveikos tarp kultros ir verslo sistema. valgas krybini industrij vaidmen ekonomikos procese gerokai pakoregavo ir pasaulin ekonomikos kriz . Tod l btina, atsivelgus naujausius ios srities tyrin jimus, kurti slygas verslo ir kultros integracijai; sudaryti palankias slygas krybos ir kultros pramon s pl trai alyje bei konkurencingumui tarptautin se rinkose, iekant tam deram ir veiksming institucini bei finansini skatinimo mechanizm.

133

TAUTINI MAUM POLITIKA K radome: ankstesni vyriausybi tautini maum politika iki 2008 m.
At jusi valdi TS-LKD rado deklaratyvi ir neefektyvi tautini maum politik. Spartaus ekonomikos augimo slygomis Vilniaus krate, kuriame gyventoj daugum sudaro tautin s maumos, did jo bendruomeni udarumas, nepatiklumas, socialin atskirtis. Inertikas Tautini maum ir ieivijos departamentas nesil id j, kurios sprst aktualius em s grinimo, pavardi raymo, vietimo, nedarbo mainimo klausimus. Lietuvos visuomen je nebuvo skatinamas tautini maum lenk, rus, yd kultros ir paproi painimas, leista formuotis atskiriems, tarsi kartu gyvenantiems, bet maai k bendra tarpusavyje turintiems rezervatams. TS-LKD su koalicijos partneriais m si i esm s reformuoti tautini maum politik, tuo sukeldama didel ant ankstesn s politikos parazitavusi funkcionieri ir politikieri nepasitenkinim, paklojo pamatus iuolaikikai, atvirai, demokratikai tautini maum politikai ir visavertei tautini maum integracijai Lietuvos gyvenim.

1. Svarbiausi pasiekimai 2008-2012 metais

1.1. Panaikinome Tautini maum ir ieivijos departament, paskirst me jo funkcijas tarp vietimo, Kultros ir Usienio reikal ministerij ir tokiu bdu sumainome biurokratin aparat. Ypating d mes skyr me tautini maum gausiai apgyvendintam Vilniaus regionui, jo problem sprendimui sutelkdami papildomus mogikuosius ir finansinius resursus. 1.2. Patvirtinome Vilniaus apskrities rajon socialin s ir ekonomin s pl tros 2011-2014 met priemoni plan, kuriame numatyta visa eil priemoni skatinti Vilniaus apskrities gyventoj verslum, pritraukti privaias investicijas, sudaryti slygas kurti naujas darbo vietas, gerinti socialin ir ekonomin infrastruktr. 1.3. Padidinome finansavim Vilniaus apskrities socialinei ir ekonominei pl trai. Ekonominio sunkmeio slygomis vien alinink rajonui 2008-2012 m. skirtos nacionalin s ir ES l os gyvenimo kokyb s ir socialin s infrastruktros gerinimo, urbanistin s ir vieosios infrastruktros pl tojimo, verslo skatinimo projektams iaugo daugiau kaip 3 kartus. 1.4. Pri m me vietimo statymo pataisas, atverianias tautini maum mokyklas valstybinei kalbai, patvirtinome lanksi statymo nuostat gyvendinimo tvark. 1.5. Pri m me Geros valios kompensacijos u yd religini bendruomeni nekilnojamj turt statym, kuriuo siekiame atkurti istorin teisingum ir gera valia kompensuoti u totalitarini reim neteis tai nusavint Lietuvos yd religini bendruomeni nekilnojamj turt, prisid ti prie kultrinio Lietuvos yd bendruomen s palikimo Lietuvoje isaugojimo. 1.6. Paspartinome piliei nuosavyb s teisi em, mik ir vandens telkinius atkrim. 2012 m. liepos 1 d. Vilniaus, alinink ir venioni rajonuose buvo lik tik apie 600 asmen, kuri nuosavyb s teis s em, mik ar vandens telkinius natra dar nebuvo atkurtos (i viso nuo Nepriklausomyb s atkrimo praymus atkurti nuosavyb s teises natra iose savivaldyb se buvo pateik daugiau kaip 33 tkst. piliei). 1.7. Pirmieji per 20 atkurtos Nepriklausomyb s met realiai m m s sprsti nelietuvik pavardi raymo oficialiuose dokumentuose klausim, pareng me ir pateik me Seimui atitinkam statymo projekt. 1.8. Sudar me visas slygas, kad nuo 2012 m. rudens Naujojoje Vilnioje atsirast baltarusi kalbos klas . 1.9. Visuomenei pristatytos Arbit Blato, Samuelio Bako, kit garsi ieivi i Lietuvos darb parodos, vis Lietuvos mokykl ugdymo programas trauki istorin s Lietuvos lenk, yd ir kit tautybi atstov kriniai.
134

2. Strategin s tautini maum politikos kryptys

Vienas i svarbiausi tautini maum politikos udavini yra visavert integracija, kuri utikrint Lietuvos visuomen je vairi tautini bendruomeni taik sugyvenim. Integracij matome kaip dvikrypt projekt: keldami reikalavimus tautin ms maumoms, patys taip pat turime d ti pastangas painti j kultr ir paproius, pagal galimybes mokytis tautini bendrij kalbos. Taip pat svarbu ukirsti keli ne tik kultrini, bet ir socialini get formavimuisi tautyb s pagrindu. Nepaisant Vyriausyb s skiriamo didesnio finansavimo, nedarbas Vilniaus rajone (13,9 proc.) ir alinink rajone (13,2 proc.) 2012 m. viduryje buvo gerokai didesnis nei alia esaniame Vilniaus mieste (8,4 proc.), nors, atrodyt, geografinis didiausio ir ekonomikai paj giausio Lietuvos miesto artumas tur t pad ti sprsti uimtumo problem. Palyginkime: Klaip dos rajone nedarbas 2012 m. viduryje buvo 8,1 proc., Klaip dos mieste 8,0 proc. Socialini paalp gav j skaiius Vilniaus ir alinink rajonuose gerokai virija Lietuvos vidurk ir yra vienas didiausi tiek absoliuiais, tiek santykiniais skaiiais. Nepamirkime, kad jau beveik 20 met Vilniaus ir alinink rajon savivaldybes kontroliuoja viena autoritarin partija Lietuvos lenk rinkim akcija, kurios vykdoma ekonomin ir vietimo politika i esm s ir sukr prielaidas did janiai vietos gyventoj socialinei atskiriai. Gerbdami tautini maum kultrin savitum, j specifinius poreikius vietimo ir kultros politikoje, sieksime i esm s pakeisti susiklosiusi pad t: Skirsime ypating d mes Pietryi Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai, kursime ir finansuosime atitinkamas investicines programas. Reikalausime, kad io regiono savivaldybi valdanios daugumos globot i savivaldybi teritorijose gyvenanias vietines lietuvi maumas taip, kaip valstyb nacionaliniu mastu globoja tautines maumas. Inagrin sime ar iose savivaldyb se susiklosiusi socialini paalp ir kit imok skirstymo tvarka nepaeidia ia gyvenani moni teis s demokratij ir teisingum, ar neskatina socialin s ir tautin s atskirties. Silysime diegti iuolaikikas administravimo formas, kurios leist tautin ms maumoms tapti labiau ekonomikai ir finansikai nepriklausomomis nuo valstybini ir savivaldyb s subsidij. Sieksime dar kart grti prie vard ir pavardi raymo tvarkos, silydami rasti europietikas tradicijas, ms Konstitucij ir valstybin s kalbos status gerbiant sprendim. Rpinsim s tautini maum vietimo staig tinklu, kad kurtsi stiprios, paj gios, visapusikai aprpintos tautini maum mokyklos. Visikai ubaigsime nuosavyb s teisi em, mik ir vandens telkinius atkrimo proces. Skirsime d mesio tautini maum kultrinio paveldo apsaugai, jo pristatymui Lietuvoje ir usienyje. Ypating d mes skirsime Holokausto atminties viet tvarkymui. Manome, kad kultrinio paveldo puosel jim turi sitraukti visi Lietuvos gyventojai, tod l organizuosime specialias edukacines programas. Kaip istorijos paminkl ir religin s kultros objekt sieksime atstatyti Vilniaus Didij sinagog. Sieksime visoje Lietuvoje ipl sti rat mokykl, kuriose galima imokti tautini maum kalb. Sieksime sudaryti kuo palankesnes slygas baltarusi kalbos, kuri traukta UNESCO Nykstani kalb sra, puosel jimui. Lietuva yra vienintel ES valstyb , ir ateityje gali tapti vienintele pasaulio valstybe, kurioje prieinamas pilnas vidurinis isilavinimas baltarusi kalba. Remsime Europos humanitarin universitet.

135

APLINKOSAUGOS POLITIKA
Aplinkos politika vis pirma siekiama utikrinti aukt aplinkos kokyb s lyg, saugoti moni sveikat, apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos iteklius. Kita vertus, ji takoja ekonomin veikl ir gamybos procesus. Tod l aplinkos politika, jei ji neintegruota skirtingas sritis, pati savaime tik i dalies sprendia i dien kompleksinius ikius. Tik skirting srii bendradarbiavimas utikrina ekonomikai nauding rezultat ir itekli isaugojimo bei efektyvaus j naudojimo balans ir, remiantis visuomen s vertyb mis bei ilgalaikiais interesais, skatina aplinkai nekenksmingos ekonomikos krim, kai, sprendiant bendras aplinkosaugos problemas, siekiama padidinti naud ir ivengti nenumatyt padarini. TS-LKD ne tik aplinkosaugos politikos, bet ir visos politikos pagrindinis principas tausojanti pl tra. Vykdydami toki politik, privalome atsakyti du esminius klausimus: 1. Ar ms turimi ir reikalingi itekliai naudojami pakankamai efektyviai, kad bt pasiektas tinkamas aplinkos apsaugos lygis bei utikrinti btiniausi mogaus poreikiai apsirpinti maistu, vandeniu, energija ir kitais itekliais? 2. Ar pagrindiniai aplinkos itekliai, tokie kaip oras, vanduo, dirvoemis, mikai, biologin vairov , pakankamai taupiai naudojami, kad gal t palaikyti gyvybing visuomen ir ekonomik ateityje? Siekdami tausojanios pl tros princip gyvendinimo, turime visose politikos srityse laikytis integruoto poirio bei suderint veiksm. Toki suderint veiksm pavyzdiai gal t bti: Efektyvaus itekli naudojimo, viej g rybi ir ekosistem valdymas. Jis turi remtis esama ir nauja aplinkos element ir sektorine valdymo praktika, siekiania utikrinti ilgalaik ir veiksming atsinaujinanij itekli naudojim pagrindiniuose sektoriuose (energetikos, nam kio, em s kio, mikininkyst s, transporto, pramon s ir kt.). em s kio, mikininkyst s, jr, aliosios infrastruktros ir teritorij sanglauda turi remtis aplinkai nekenksmingos infrastruktros bei ekologini tinkl sausumoje ir jroje pl tra. Tausojantis vartojimas: maistas, bstas ir mobilumas. Kompleksikai sprsti problemas, kurias sukelia trys pagrindin s vartojimo sferos. Atsivelgiant vis gyvavimo cikl, galima pasakyti, kad i trij sfer vartojimo proiai sukelia daugiau kaip du tredalius pagrindini aplinkosaugos problem. Mes turime gyventi taip, kad nebt negrtamai paeidiama aplinkos pusiausvyra, o aplinka isaugota ateinanioms kartoms. Tvarios ateities pagrind turi sudaryti rytingas poskis klimato kaitai neigiamo poveikio neturini energetik, tame tarpe atsinaujinani itekli ir atomin energetik, energetin pastat ir technologij efektyvum, gamtos itekli taupym ir aplinkos taros (skaitant ir ilumin tar) mainim. Lietuva privalo kartu su paangiausiomis pasaulio valstyb mis engti naujosios energijos er ir kiek manoma keisti dabar naudojamus ikastinius energijos altinius naft ir dujas alternatyviais, atsinaujinaniais energijos altiniais. Investicijos energijos vartojimo efektyvum ir atsinaujinaniuosius energijos altinius teigiamai veikia aplink, skatina uimtum, didina energetin saugum, maina energijos katus ir padeda veikti kuro trkum. Aplinka turi bti suprantama vis pirma kaip tarpusavyje glaudiai susijusi atskir element (vanduo, oras, gyvoji gamta) sistema, tod l poiris tiek pai aplink, tiek j takojanius veiksmus turi bti kompleksinis ir globalus. Kova su neigiamais padariniais ir toki padarini prevencija taip pat turi bti kompleksika. Antra vertus, kompleksinis poiris aplink duos ir ekonomin s naudos vis pirma taupiau naudojant iteklius. Aplinkos ir atskir jos element bkl , jos kitimo tendencijos ir ateities perspektyvos nusakomos keturi pagrindini aplinkos apsaugos problem kontekste:
136

(1) (2) (3) (4)

klimato kaitos, gamtos ir biologin s vairov s, gamtos itekli ir atliek, aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokyb s.

ios keturios temos nusako pagrindinius ms partijos strategin s politikos aplinkosaugoje prioritetus.

Atlikti darbai 1. Atsinaujinani ir vietini energijos itekli pl tra.

Priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinani itekli energetikos statymas, kuriuo siekiama utikrinti, kad 2020 metais atsinaujinantys itekliai energetikoje sudaryt ne maiau kaip 23 procentus (tai trimis procentais virija bendrj ES tiksl atsinaujinani energijos itekli dal; per deimtmet padidinti iki 20 proc.) ir i dalis toliau bt didinama, naudojant naujausias prieinamas atsinaujinani energijos itekli naudojimo technologijas. Rengiami Lietuvos Respublikos Atsinaujinani itekli energetikos statym lydintys postatyminiai aktai. Patvirtinti teis s aktai, reglamentuojantys viej pirkim metu taikomus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Bioenergetikos pl tra. Skatinant energetini kultr auginimo pl tr ir kit em s kio produkt ne maisto reikm ms gamyb ir perdirbim ir siekiant, kad maiau palankios kininkauti, apleistos em s plotai bt apsodinami miku, kiek leido finansin s galimyb s, buvo remiami biodegal gamintojai. Nors biodegal rinkos pad tis buvo sud tinga, taiau j kasmet pagaminama apie 100 tkst. ton (2010 metais 128,5 tkst. ton).

2. Energetinis efektyvumas
Taupymas 2011 metais pasiektas Nacionalin s energetikos strategijos gyvendinimo 2008-2012 met plane numatytas tikslas gyvendinti energij taupanias kio ak priemones, kurios leido per 3 metus, pradedant 2008 metais, 1,5 procento sumainti lyginamsias galutin s energijos snaudas. Daugiabui modernizavimas. 2011 metais modernizuoti 85 daugiabuiai namai 9 procentais daugiau negu 2010 metais. ilumin s energijos snaudos j naudingojo ploto vienetui, palyginus su snaudomis iki projekt gyvendinimo, sumaintos vidutinikai 54 procentais, per metus sutaupyta apie 19,2 GWh ilumos energijos (planuota 16 GWh). Patvirtinta naujos redakcijos Daugiabui nam atnaujinimo (modernizavimo) programa, kurioje numatyta iki 2020 met senos statybos gyvenamj nam sektoriuje sutaupyti ne maiau kaip 20 procent ilumin s energijos. Valstyb s paramos daugiabuiams namams atnaujinti (modernizuoti) taisykl se numatyta, kad, esant l , but ir kit patalp savininkams bt teikiama papildoma valstyb s parama kompensuojant 15 procent investicij i Klimato kaitos specialiosios programos l . Daugiabui nam renovacijos programa d l ekonomin s kriz s ir kit prieasi startavo l iau, nei buvo planuota, taiau programos gyvendinimo tempai did ja. Vien 2012 m. yra pateikta daugiau kaip 100 nauj paraik, kuri bendras skaiius ioje programoje jau virija 270. Galima prognozuoti, kad iki 2013 m. pabaigos, kai baigiasi ES 2007-2013 met finansin programa, toki paraik bus apie 450-500. 3. Oro taros mainimas ir klimato kaitos poveikio velninimas. Vyriausyb s nutarimais ir aplinkos ministro sakymais patvirtinti teis s aktai, skirti alij investicij schemas atitinkani projekt gyvendinimui. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansini instrument statymas, numatantis galimyb u perleidiamus nustatytus normos vienetus (NNV) atsiskaityti ne tik l omis, bet ir ilgalaikiu materialiuoju turtu. U NNV buvo gauta 206 mln.
137

lit, ir jie paskirstyti aliosios investavimo sistemos projektams energiniam efektyvumui didinti ir atsinaujinani energijos altini pl trai. iemet bus baigta modernizuoti oro kokyb s steb jimo sistema (nusid v jusi matavimo ranga pakeista nauja, Europos Sjungos reikalavimus atitinkania ranga, btina aplinkos oro kokyb s vertinimui utikrinti). 2011 metais priimti nauji aplinkos oro taros degalin se i benzino isiskirianiais lakiaisiais organiniais junginiais reikalavimai. 4. Vandens kokyb s utikrinimas, nuotek tvarkymas. Parengtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo statymo projektas, grietinantis reikalavimus vandens tiek jams ir nustatantis naujus paslaug kokyb s standartus bei reglamentuojantis vandens paslaug kainodaros principus. I Europos Sjungos paramos l 2011 metais baigti gyvendinti 27 vandentvarkos projektai. gyvendinus projektus, prie nuotek tinkl jau prijungti 12 738 gyventojai. 2011 metais gyvendinus 16 vandentvarkos projekt, nutiesta 607 kilometrai nauj vandentiekio tinkl ir 798 kilometrai nauj nuotek tinkl, rekonstruota 146 kilometrai vandentiekio tinkl ir 102 kilometrai nuotek tinkl, pastatytos ar rekonstruotos 399 siurblin s. em s kio vandentvarkos veiklos sriiai iki 2013 m. bus skirta apie 300 mln. Lt ES l , o visos pateiktos paraikos melioracijos sistemoms rekonstruoti bus patenkintos. Su Europos Komisija taip pat susider ta ir d l didesn s paramos melioracijos magistralini griovi prieirai. Maksimali imoka u toki griovi sutvarkymo darbus siekia iki 10 000 Lt/ha pirmaisiais metais, ir 518 Lt/ha likusiais metais. ) 5. Atliek tvarkymas. Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos pakuoi ir pakuoi atliek tvarkymo statymo pakeitimas, kuriuo patikslinti pakuoi projektavimo ir gamybos reikalavimai. Priimti Lietuvos Respublikos atliek tvarkymo statymo ir Lietuvos Respublikos administracini teis s paeidim kodekso pakeitimai. I ES paramos l buvo toliau finansuojamos svartyn udarymo, atliek pri mimo ir alij atliek aikteli rengimo, pavojingj atliek svartyno statybos veiklos. Bioskaidi atliek tvarkymui 2011 m. pabaigoje skirta 450 mln. lit ES paramos l . Baigti gyvendinti 2 atliek tvarkymo sistemos sukrimo projektai iauli ir Alytaus rajonuose. Prad tos eksploatuoti 4 dumblo kompostavimo aiktel s nuo iol kompostuojamas Jonavos, Druskinink, Ukmerg s ir Raseini nuotek valyklose susidarantis nuotek dumblas. rengtas Klaip dos regiono atliek svartynas, kuris pakeit Europos Sjungos reikalavim neatitinkanius 38 Klaip dos apskrities svartynus. 6. Kratovaizdio, kultros ir ekologikai jautri teritorij apsauga. Parengti ir patvirtinti 18 nauj valstybini park apsaugos reglament, kuriuose patikslintos ir prapl stos veiklos galimyb s, derinant jas su gamtosaugos ir kultros paveldo apsaugos ir naudojimo reikalavimais, vertinti konkrei vietovi poreikiai. Parengtas ir patvirtintas Pajrio juostos emynin s dalies specialusis planas, nustatantis io jautraus regiono gamtosaugos ir urbanizacijos strategij. I Europos Sjungos paramos l rengtas Pajrio regioninio parko lankytoj centras ir ekspozicija Krekenavos regioninio parko lankytoj centre, pritaikyta lankyti 10 iskirtini paveldo objekt, rengta infrastruktra lankytojams 3 valstybiniuose parkuose (Pajrio, Pagramanio ir Dubysos regioniniuose parkuose), atlikti buveini atkrimo darbai 6 Natura 2000 teritorijose, sutvarkyta 18 valstyb s saugom gamtos paveldo objekt (medi). 7. Mik ir em naudos struktros optimizavimas. Parengta Nacionalin s mik kio sektoriaus pl tros programa, kuri numato mik kio pl tros strateginius tikslus ir udavinius laikotarpiu iki 2020 m. Tai dokumentas, reglamentuojantis vis Lietuvos mik, kaip ypatingos ekonomin s, ekologin s ir socialin s reikm s aplinkos element, tvarkym, prieir ir kin veikl, tame tarpe ir 240 tkst. miko savinink veikl privaiuose mikuose. Parengtos ir patvirtintos Valstybin s mik kio paskirties em s sklyp pardavimo taisykl s ir j pardavimo aukcion organizavimo taisykl s sudarys teisines prielaidas parduoti aukcionuose em s reformos metu nepanaudotus, taiau rezervuotus nuosavyb s teis ms atkurti valstybinius mikus, kurie nepriskirti valstybin s reikm s mikams.
138

Ikiai:
1. Tinkamas aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokyb s valdymas Aplinkosaugos politik btina nuosekliai integruoti kit politikos sektori sprendimus. Taip galima pagerinti aplinkos kokyb, padidinti gamtos itekli naudojimo veiksmingum ir kartu padaryti gamyb alesn, mainant bendr poveik aplinkai. Iskirtin d mes skirsime ekosistem, atskir aplinkos element ir j teikiam paslaug valdymui. Nusistatant aplinkos apsaugos prioritetus, taip pat analizuojant nuo j priklausomus sektorini ak interesus, pagrindiniais integruojaniais veiksniais tur t tapti itekli naudojimo efektyvumo ir patvarumo didinimas. Pagerinta kini sektori ir aplinkos politikos gyvendinimo prieira suteiks stabilumo ir padarys valdym veiksmingesn. Suderinamumas leis pasiekti ne tik individuali tiksl gyvendinimo, bet ir platesn s paangos. Tinkamas aplinkos valdymas manomas tik bendros ES aplinkos politikos kontekste, kur taip pat aktyviai sieksime, kad bt priimami sprendimai, kuriais atsivelgiama specifines Lietuvos problemas. 2. Prioritetin kryptis visuomen s vietimas ir ugdymas panaudojant vietimo ir visuomenin s informavimo priemones. Vienas pagrindini aplinkos politikos reikalavim tinkamas visuomen s informavimas apie aplinkos bkl ir traukimas sprendiant su aplinka susijusius klausimus. Viena i reikmingiausi aplinkosaugos problem sprendimo prielaid yra galimyb teikti daugiau informacijos vairiomis aplinkosaugos temomis, taikyti grietesnes nuobaudas paeid jams ir utikrinti pareign, dirbani aplinkos srityje, atsakomyb s u savo veiksmus ar neveikim neivengiamum. Labai svarbu pasiekti, kad reguliuojanios institucijos, verslas ir pilieiai gal t plaiau bendradarbiauti valdant gamtos turtus ir ekosistem teikiamas paslaugas tiek iekodami nauj, inovatyvi bd veiksmingam turim itekli panaudojimui, tiek panaudojant ekonomines priemones. Gerindami visuomen s dalyvavimo aplinkos klausim sprendime kokyb, prad sime diskusijas d l objektyvios ir nepriklausomos poveikio aplinkai vertinimo sistemos sukrimo. 3. Atliek tvarkymas. Sustabdyti svartyn pl tr. Mainti j skaii. Iki 2020 met udaryti bent vien regionin svartyn Pagrindiniai atliek tvarkymo principai j susidarymo vengimas, tvarkymas kuo ariau susidarymo vietos ir ter j atsakomyb s utikrinimas. Skatinsime gyventojus riuoti atliekas j susidarymo vietoje. Palaipsniui atsisakysime rinkliav u atliekas sistemos. Esame sitikin, kad gyventojai turi mok ti u atliek tvarkym pagal faktin alinam atliek kiek. Remsime atskir bioskaidi atliek (BSA) surinkim, atliek antrin riavim ir BSA kompostavimo aikteli rengim savivaldybi, kuriose jos susidaro, teritorijose. 2014-2020 m. finansavimo periodui numatysime ES struktrini fond param tr bei bioduj i BSA gamybai. Parengsime priemoni plan, kad nuo 2020 met BSA ir kitos perdirbimui tinkamos atliekos nebepaklit svartyn. Skatinsime privataus vieo kapitalo partneryst rekultivuojant senus svartynus ir igaunant juose biodujas ir antrines aliavas. 4. Atsinaujinantys energijos itekliai Visokeriopai skatinsime vietini energijos altini pl tr, tuo paiu didinsime alies energetin nepriklausomyb. kursime speciali atsinaujinanios energijos itekli pl tros agentr. Rengsime metodin mediag savivaldyb ms ir verslui, kontroliuosime, ar racionaliai naudojama valstyb s parama, skirta atsinaujinanios energetikos pl trai. Rengiant naujo, 2014-2020 m., finansinio laikotarpio ES struktrin s paramos programas numatysime svaresn finansin param i ES Fond atsinaujinanios energetikos projektams. Remsime ir skatinsime atsinaujinani energijos itekli logistikos sistem krim ir pl tr. Sieksime, kad 2020 metais 70 proc. ilumos/v sumos energijos bt pagaminama
139

kogeneracin se j gain se. Remsime biokuro naudojim privaiose nam valdose, subsidijuojant maos galios biokuro katil sigijim. 5.Mikininkyst Saugosime miko ekosistemos tvarum, biologin vairov bei racional nepertraukiam ir tvar miko itekli naudojim. Skatinsime veisti naujus valstybini mik plotus netinkamose kiui em se bei nenaudojamuose em s plotuose. kin veikl mikuose vykdysime kompleksikai, grietai kontroliuosime, kad ji apimt mik atkrim, prieir, apsaug, racional itekli naudojim. Isaugosime girininkijas kaip svarbiausias mik tvarkymo ir prieiros grandis ne tik valstybiniuose, bet ir privaiuose mikuose. Tsime valstyb s institucij ir privai mik savinink bendradarbiavim. Konsultuosime juos apsirpinant sodmenimis, gesinant gaisrus, saugant mikus nuo savavalik kirtim. Grietinsime teisines priemones, nukreiptas prie neteis t mik kirtim. Vadovaudamiesi nuostata neauginsi nekirsi, rpinsim s, kad ir toliau mikai po kirtim bt atkuriami per kuo trumpesn laik. Utikrinsime, kad nuosavyb s grinimui skirti (rezerviniai) mikai tur t eimininkus, o tie, kurie patenka valstybin s reikm s mik masyv arba ribojasi su iais valstybin s reikm s mik masyvais, bt perduoti patik jimo teise valstybin ms mon ms mik ur dijoms. 6. Ekonomin s gamtos ir biologin s vairov s isaugojimo priemon s. Sieksime, kad ateityje aplinka tapt atsparesn galimoms gr sm ms ir pokyiams. Gamtos itekliai yra ne tik ms, bet ir bsim kart turtas. Juos isaugoti galime ne tik funkcionali itekli apskaitos metod pagalba, bet ir grdami prie atsargumo ir prevencijos, padarytos alos atitaisymo poveikio vietoje ir ter jas moka princip tvirtinimo. Ekonomikos ekologizacij galima skatinti mokesiais, kurie suteikia galimyb rinkos kainomis atspind ti visas patiriamas gamybos, vartojimo ir atliek sutvarkymo ilaidas. To galima pasiekti platesne mokesi reforma, kuri paalint ne visada pasiteisinanias subsidijas, pakeist esm ikreipianius mokesius, kai apmokestinamos ekonomin s g ryb s, pavyzdiui, darbas ir kapitalas, o ne ekonomin s blogyb s tara ir neefektyvus itekli naudojimas. Mes diegsime kainodar, paremt visapusiku itekli naudojimo daromo poveikio vertinimu, nes tai yra efektyviausia priemon kreipiant verslo ir vartotoj elgsen link veiksmingesnio itekli naudojimo. 7.Vanduo G las vanduo tampa vis labiau gyvybikai svarbia ir labai greitai senkania gamtine vertybe. Lietuva viena i nedaugelio ES valstybi, galini pasigirti itin gera g lo vandens kokybe, taiau is nacionalinis iteklius netolimoje ateityje gali tapti svarbia ne tik Lietuvos kininkavimo, bet ir eksporto dalimi. Jau iandien privalome stabdyti neefektyv g lo vandens naudojim, sugrietinti jo apskait ir apsaug, parengti program, skirt efektyviam buitinio ir pramoninio vandens naudojimui. Nuolatinei poeminio vandens itekli steb senai ir prieirai skirsime ypating d mes. gyvendindami prevencijos princip, sieksime, kad didiausi Lietuvos vanden ir Baltijos jros ter jai (chemijos pramon , em s kis, didieji Lietuvos miestai) kuo greiiau sumaint vandenis ileidiam teral kiek. Sieksime iki 2015 m. ivalyti labiausiai utertas Lietuvos upes ir eerus, atliekomis utert grunt. Smukus gamybos lygiui vandens ir oro tara suma jo, taiau to nepakanka, kad bt pasiekta gera ekologin bkl visuose vandens telkiniuose arba utikrinta gera oro kokyb visose miest teritorijose. Pirmenyb atiduosime biologin s vairov s ir ekosistem isaugojimui visuose politikos formavimo lygmenyse, ypating d mes kreipiant em s kio, uvininkyst s, regionin s pl tros, sanglaudos ir erdvinio planavimo sritis.

140

SVEIKATOS SISTEMOS PLTRA 1. Paveld ta biurokratin ir neefektyvi sveikatos sistema

Lietuvos sveikatos programoje, kuri Lietuvos Respublikos Seimas savo nutarimu patvirtino dar 1998 metais, buvo aikiai suformuluota, k Lietuva turi pasiekti iki 2010-j met gerinant Lietuvos moni sveikat ir gyvenimo kokyb, kokiu keliu reikia toliau reformuoti sveikatos sistem, kad ji bt kokybika ir visiems vienodai prieinama. Nuo 2001 iki 2008 met socialdemokrat vyriausyb s ir Seimo dauguma i esm s nepri m nei vieno sisteminio sprendimo, kuris bt padars sveikatos sistem skaidresn, maiau biurokratin ir maiau korumpuot. Nevedus papildomo sveikatos draudimo ir aikiai neapibr us paslaug, u kurias 100 proc. kompensuoja valstyb , kaip buvo numatyta Lietuvos sveikatos programoje, d l nepakankamo finansavimo gydymo staigos m piktnaudiauti ir apmokestinti pacientus vairiomis priemokomis. Nuo 2004 met neatsakingai liberalizavus alkoholio prekyb ir reklam, sumainus alkoholio ir tabako akcizus, gerokai padid jo alkoholio vartojimas, rkymas, ypa jaunimo ir moter tarpe. Did jo sergamumas ir mirtingumas d l iorini prieasi, susijs su dideliu alkoholio vartojimu, kas neigiamai atsiliep vidutinei alies gyventoj gyvenimo trukmei (nuo 2004 iki 2007 met ma jo vidutin alies gyventoj gyvenimo trukm ) ir sveiko gyvenimo trukmei, kuri ir taip yra gana trumpa, lyginant su senj ES ali nari gyventoj gyvenimo trukme. Nors Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta atskirti sveikatos politikos formavimo ir pinig skirstymo funkcijas, valdioje buvusios kairij vyriausyb s pasielg prieingai: Vyriausybei pavaldi Valstybin ligoni kas su keli milijard biudetu padar eiliniu Sveikatos apsaugos ministerijos padaliniu. Tai l m , kad v liau dirb sveikatos apsaugos ministrai tur jo daugiau rpintis ne sveikatos politikos formavimu, korupcijos ir biurokratijos igyvendinimu, bet l skirstymu, vaist pirkimais ir panaiai. Iki 2008 met veikusios vyriausyb s bei sveikatos apsaugos ministrai taip ir nesiryo sprsti esmini, sisen jusi sveikatos sistemos problem. Tik nuo 2009 met vis valdios institucij sutelkto darbo d ka buvo imtasi esmin s sistemin s sveikatos sistemos valdymo pertvarkos, pavyko gerokai padidinti mokas u valstyb s draudiamus asmenis, kurti savarankik sveikatos draudimo fond, d l ko vienintelis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudetas s kmingai veik ekonomin kriz ir nebuvo deficitinis. Apribojus alkoholio reklam ir prieinamum bei kit nuosekli kovos su besaikiu alkoholio vartojimu priemoni d ka, prad jo ma ti alkoholio daroma ala visuomenei, m ilg ti vidutin moni gyvenimo trukm . D l padidinto finansavimo prevencin ms programoms, s kmingai gyvendintos kardiologin s pagalbos, efektyvios akcijos Stop karui keliuose ir kit priemoni Lietuvoje m ma ti sergamumas kai kuriomis ligomis, gerokai suma jo traum ir iorini mirties prieasi eismo vykiuose.

2. Padaryti darbai ir pasiekti rezultatai 2008-2012 met laikotarpiu 2.1. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema socialiai jautriausia Europoje
Be abejon s Lietuvos sveikatos apsaugos sistema n ra tobula. Taiau galime pasidiaugti, kad ir ekonomin s kriz s slygomis nebuvo taupoma moni sveikatos sskaita, mainant valstyb s draudiam asmen skaii. Lietuvos valstyb s l omis draudiamj asmen skaiius siekia 2 mln.,
141

arba 65 proc. vis gyventoj. Tai senjorai (pensininkai), vaikai, negalieji, bedarbiai ir kitos moni grup s. Pagal rodikl Lietuvos sveikatos sistema pirmauja Europoje ir ilieka socialiai jautriausia sveikatos apsaugos sistema.

2.2. L os, skirtos sveikatos apsaugai, gerokai padid jo

2008-2012 met laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausyb suvok investicij sveikatos apsaug reikm. Jei 2006 metais Privalomojo sveikatos draudimo fond sudar 2,89 mlrd. Lt, tai 2012 metais jis jau siekia 4 mlrd. Lt, o su 2011 metais papildomai skirtais 200 mln. Lt i PSDF rezervo sudar net 4,2 mlrd. Lt. Paios ekonomin s kriz s kartyje, 2009 metais, PSDF surinkta rekordin 4,69 mlrd. Lt suma. Kadangi didiausi PSDF dal sudaro mokos u valstyb s draudiamus asmenis, tai i moka nuo 2007 metais daugiau nei padvigub jo. 2007 metais valstyb u vien mog per metus mok jo 353 Lt, o 2012 metais 725 Lt. Seimui pri mus Sveikatos draudimo statymo patais, moka 2013 metais did s iki 765 Lt, o 2014 m. iki 850 Lt.

Paveikslas: PSDF biudeto pokyiai 2003-2012 met laikotarpiu. altinis: SAM, 2012.

2.3. Ilg ja Lietuvos gyventoj gyvenimo trukm

D l padid jusio finansavimo, pakankamai efektyviai gyvendinam prevencini sveikatos program, gerokai suma jusi iorini mirties prieasi ir nuolat smon janios visuomen s, kuri prad jo labiau rpintis ir saugoti savo sveikat, m ilg ti moni gyvenimo trukm . Nuo 2007 iki 2011 met 2 metais pailg jo Lietuvos moter gyvenimo trukm ir beveik 4 metais vyr gyvenimo trukm . I viso Metai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Moterys 77,5 77,4 77,1 77,2 77,6 78,6 78,8 79,1 Vyrai 66,8 65,4 65,3 64,9 66,3 67,5 68,0 68,5 Miestas Moterys 78,2 78,3 77,8 77,9 78,4 79,4 79,5 80,0 Vyrai 68,0 66,8 66,4 66,0 67,5 68,5 69,1 69,4 Kaimas Moterys 76,1 75,9 75,7 76,1 76,3 77,2 77,5 77,5 Vyrai 64,6 62,9 63,5 62,9 64,1 65,9 66,0 66,9

Lentel : Vidutin s tik tinos gyvenimo trukm s pokyiai 2004-2011met laikotarpiu. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

142

2.4. Ger ja ir kiti pagrindiniai Lietuvos gyventoj sveikatos rodikliai

Nuo 2008 met sveikatos apsaugos sistemai tobulinti investicij pavidalu buvo skirta apie 2 mlrd. Lt ES paramos ir valstyb s biudeto l . Buvo reorganizuota visuomen s sveikatos sistema, savivaldyb se kurti visuomen s sveikatos biurai, kurie moko mones sveikos gyvensenos pagrind. Buvo nuosekliai rpinamasi moni gyvenamosios aplinkos sanitarija ir sveikatingumu: statomi valymo renginiai ir nuotek surinkimo sistemos, gerinama geriamojo vandens kokyb , sustiprinta maisto produkt kontrol . D l i ir d l kit priemoni nuosekliai ger jo arba nepablog jo ir kiti sveikatos rodikliai: suma jo gyventoj mirtingumas nuo 2007 met 13,5 iki 2011 met 12 atvej 1000 gyventoj. Natralus neigiamas gyventoj prieaugis nuo 2007 met iki 2011 met suma jo nuo 3,9 iki 2,1.

Paveikslas: Gimstamumo, mirtingumo ir natralaus gyventoj prieaugio pokyiai 2000-2011m. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

143

2.5. Kdiki mirtingumas vienas maiausi pasaulyje

Pasaulio sveikatos organizacija kdiki mirtingum laiko vienu i alies sveikatos apsaugos sistemos kokyb s rodikli. D l alyje gerai organizuotos perinatologin s programos kdiki mirtingumas nuo 2007 met toliau ma jo ir 2011 metais tik 4,07 i 1000-io gimusi kdiki mir . Pagal rodikl Lietuva yra tarp pasaulio ali lyderi.

Paveikslas: Kdiki mirtingumo pokyiai Lietuvoje 2000-2011 metais. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

2.6. Daugiau kaip dvigubai suma jo miri ir sueistj d l transporto vyki

Per laikotarp Vyriausyb ir Seimas gyvendino efektyvias eismo saugumo stiprinimo priemones keliuose, m si efektyvios viet jikos veiklos, sugrietino atsakomyb u paeidimus keliuose, udraud alkoholio prekyb po 22 val., udraud alkoholio vartojim automobiliuose ir m si priemoni, kurios leido efektyviau suteikti traumatologin pagalb alyje, ir viso to d ka daugiau kaip dvigubai suma jo sueistj ir uvusij keliuose, ypa d l neblaivi asmen ir vairuotoj kalt s.

Paveikslas: Eismo vyki, juose sueistj ir uvusij skaiius 2001-2011 met laikotarpiu. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

144

2.7. TS-LKD pirmoji valdioje buvusi partija, suvokusi prating alkoholio al

2001-2004 met laikotarpiu Seimas ir Vyriausyb s pri m pratingus sprendimus leisti prekiauti alkoholiu vis par parduotuv se ir degalin se, alkoholis tapo laisvai prieinamas, tod l 2007 metais alkoholizmas pasiek didiausi mast Lietuvoje per jos istorij. TS-LKD vienintel , eidama rinkimus 2008 metais, savo programoje skyr atskir skyri alkoholizmo problemoms sprsti. Po 2008 met rinkim Seimo sprendimais buvo apribota alkoholio reklama, udrausta pardavin ti alkohol po 22 val., vartoti ir tur ti su savimi alkohol jaunesniems nei 18 met asmenims, padidintas alkoholio akcizas, padidintos baudos, imtasi kit priemoni, ir tai dav savo rezultat. Palaipsniui prad jo ma ti alkoholio daroma ala Lietuvoje. Suma jo alkoholini psichozi, vaik intoksikacij, saviudybi, sueist ir uvusi keliuose d l vairuotoj kalt s, uvusij darbe. 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Neblaivi asmen kalt Keli eismo 888 vyki skaiius Sueistj skaiius uvusij skaiius 1 145 84 990 1 340 109 1 151 1 604 121 987 1 388 89 1 013 674 1 450 946 98 63 428 552 48 528 699 63 505 785 65

Neblaivi vairuotoj kalt Keli eismo 650 vyki skaiius Sueistj skaiius uvusij skaiius 919 68 753 1 104 84 880 1 312 99 776 1 177 68 811 509 312 426 39 285 394 33 279 398 24

1 222 772 74 50

Lentel : Keli eismo vyki d l neblaivi asmen kalt s statistiniai rodikliai 2003-2011 met laikotarpiu. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

Paveikslas: Mirtin nelaiming atsitikim darbe skaiiaus pokyiai 2000-2011met laikotarpiu. altinis: Statistikos departamentas, 2012.

145

2.8. Prad ta efektyvi kampanija su korupcija, privilegijomis ir savivale sveikatos sistemoje

Per laikotarp statymais nustatyta aiki ir skaidri ligonini ir poliklinik vadov atlyginimo mok jimo tvarka. Gerokai sumainti gydymo staig vadov ir pavaduotoj atlyginimai, kurie kai kuriose staigose buvo pasiek nereg t lyg. vestos 5 met kadencijos staig vadovams. Nuo 2012 met liepos m nesio skelbiami konkursai staig vadov (vyr. gydytoj), kurie dirbo 10 ir daugiau met, darbo vietoms uimti. Seime svarstomas statymo projektas, kuriuo bus udraustos priemokos ir kiti neteis ti mok jimai, numatytos baudos vadovams ir kitiems darbuotojams, kurie reikalaus i pacient priemok.

2.9. Gerokai suma jo biurokrat ir biurokratinio sveikatos sistemos valdymo

2007 metais Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbo 180 moni, tuo tarpu ministerijos pavaldume buvusiose 11-oje staig apie 2000 darbuotoj. J funkcijos danai dubliuodavosi, dirbama buvo neefektyviai. Po 2008 met rinkim buvo panaikinta Visuomen s sveikatos tarnyba, Aplinkos sveikatos centras, Mitybos centras, Farmacijos departamentas, sujungti AIDS ir Ukreiamj lig centras, Akreditavimo ir Audito tarnybos, Sveikatos informacijos centras ir Higienos institutas, Valstybin alkoholio ir tabako kontrol s tarnyba ir Narkotik departamentas. D l to panaikinta nemaai etat ir sutaupoma po kelet milijon lit kasmet.

2.10. Sustabdytas vaist kain augimas Lietuvoje

Buvo vestas vaist antkaini ribojimas didmenin je ir mamenin je prekyboje. D l io Seimo priimto statymo vaist kainos vidutinikai alyje 2010-2011 met laikotarpiu suma jo 10 procent. io sprendimo ir isaugot PVM lengvat kompensuojamiems vaistams d ka Valstybin ligoni kasa kasmet sutaupo apie 200 mln. Lt. Atsiradus galimybei kompensuojam vaist sra traukta nemaai nauj ir moderni vaist.

3. Pagrindiniai darbai 2012-2016 met laikotarpiu 3.1. Sveikatos sistemos finansavimas, Valstybin s ligoni kasos valdymo tobulinimas
Sieksime ir toliau isaugoti sveikatos prieiros finansavimo procentin dal bendruose valstyb s vieuose finansuose. Sieksime subalansuoti valstyb s sipareigojimus finansuoti valstyb s draudiam asmen gydym ir j gaunam sveikatos prieiros paslaug apimtis. Sveikatos apsaugoje, kaip ir vietime ar socialin se paslaugose, kol kas tik apie deimtadalis paslaug rinkos yra privati. Nesant konkurencijos stebime, kad iose srityse nesiekiama efektyvumo ir aukiausios paslaug kokyb s. Tod l sieksime pokyi, kaip tai vyko ten, kur buvo sudarytos slygos tikrai konkurencijai. Pirmiausias pokyi ingsnis yra skaidrumas. 2013 metais paskelbsime sveikatos sistemos staig metin veiklos ataskait, analogik Valstyb s valdom moni ataskaitai. J efektyvumui matuoti naudosime tuos paius standartus ir palyginamus duomenis su privaiu sektoriumi, pritaikydami tarptautinius i sektori apskaitos standartus. Ataskaitos ivados parodys ir reikalingus sprendimus tolesnei pertvarkai. Viena i sisen jusi problem sveikatos sistemoje, tai neigrynintos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) funkcijos ir atsakomyb . iuo metu SAM pavesta formuoti sveikatos politik, ji
146

yra daugelio ligonini steig ja ir pati skirsto PSDF biudeto l as. is modelis yra neefektyvus ir neatitinka kitose srityse sukauptos geros patirties, kur analogik fond valdymas, kaip, pvz., Sodros, yra nepriklausomas nuo tiesiogin s ministerijos takos. Sieksime, kad Valstybin ligoni kasa bt atskirta nuo SAM. privalomj draudimo taryb trauksime ne tik medik atstovus, bet ir vairi socialini grupi, darbdavi, darbuotoj atstovus, sveik gyvenimo bd propaguojani organizacij atstovus, nes iuo metu i 15 PSDF tarybos nari 11 yra medikai. Tod l pati visuomen , ne tik gydytojai, tur s galimyb sprsti, kaip efektyviau ias l as panaudoti.

3.2. mon ms leisime rinktis, kokiai draudimo kompanijai patik ti savo sveikatos draudimo pinigus
Pati Privalomojo sveikatos draudimo sistema tiek moralikai, tiek vadybikai jau yra pasenusi. mon ms nesudaryta galimyb rinktis draudimo paslaug, nes neleidiama steigtis alternatyvioms draudimo kompanijoms, kurios, konkuruodamos su Valstybine ligoni kasa, gal t pasilyti kokybikesn paslaug paket, geriau jas kontroliuot, greiiau reaguot mon ms ikylanias problemas. Nesudarytos slygos papildomam sveikatos draudimui, u kur, kaip ir daugelyje ali, gal t apmok ti darbdavys, kitas juridinis asmuo arba apsimok t pats. Tod l leisime steigtis alternatyvioms draudimo kompanijos, ir mogus gal s rinktis, kam patik ti savo mokesius, kas geriau pasirpins jo sveikata jam susirgus. diegsime papildom savanorik sveikatos draudim, kartu sudarysime palankias mokestines slygas darbdaviams apmok ti draudim ir labiau rpintis darbuotoj sveikata.

3.3. Didinsime visuomen s tak valdant sveikatos prieiros sistem ir skirstant l as

Tobulinsime sveikatos prieiros sistemos ir staig vadyb bei valdym. iuo metu visuomen turi nepakankamai galimybi dalyvauti tiek sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Valstybin s ligoni kasos ar Teritorini ligoni kas, ar sveikatos prieiros staig valdyme. Pakeisime i institucij kolegiali valdymo organ, kolegijos prie SAM, draudimo ir steb toj tarnyb sudarymo tvark. Joje lemiam bals ir daugiau galimybi kontroliuoti i institucij veikl tur s visuomen (bendruomeni, nevyriausybini organizacij atstovai).

3.4. Sprsime gydytoj trkumo, ypa mauose rajonuose, problem

Gydytoj ir slaugytoj trkumas tampa didele problema tiek miestuose, tiek kaimuose. Didinsime valstyb s finansuojam medicinos studij auktosiose mokyklose viet skaii. Silysime svarstyti kitose ES valstyb se gyvendinam nuostat, kad medicinos studij absolventas laisvai gal t rinktis darbo viet, bet jei gydytojas, esant laisvoms darbo vietoms, i karto ivyks kit al ir neatidirbs Lietuvoje bent 3-ejus ar 5-erius metus, visus pinigus u moksl prival s grinti valstybei. Sieksime keisti praktik, kuomet ms valstyb je nemokamai geri specialistai paruoiami kitoms turtingesn ms valstyb ms.

3.5. Visikai udrausime neteis tas priemokas

Didiul problema tapo neteis tos priemokos ir kyiai sveikatos staigose. Iki iol trko ryting priemoni ioms problemoms igyvendinti. Seime ms iniciatyva yra parengtos ir uregistruotos statymo pataisos, kurios pad s sprsti ias problemas.
147

Sieksime visikai udrausti bet kokias priemokas poliklinikose ir ligonin se u paslaugas, kurias apmoka ligoni kasos. staig vadovams, kurie toleruos ir nekovos su neteis tomis priemokomis, silysime taikyti neeilines atestacijas ir atleidim i darbo. Visiems asmenims, kurie reikalaus toki priemok i pacient, numatysime administracin atsakomyb. Dar labiau sugrietinsime kontrol ir atsakomyb tiems medikams, kurie reikalaus kyi i pacient.

3.6. Panaikinsime biurokratizm ir suvarymus, trukdanius gydytojams dirbti

Nors, kaip rodo duomenys, lyginant pagal gyventoj skaii, per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje yra sigyta daugiausiai modernios medicinin s aparatros Europoje, taiau kai kuriose staigose d l blogo darbo organizavimo, didiulio popierizmo ir biurokratijos, eimos gydytojo darbo suvarymo did ja laukianij eil se moni. Rytingai sprsime i problem. Vieneri met laikotarpiu diegsime e-sveikatos sistem visoje Lietuvoje. diegus i sistem atsiras tokios procedros kaip e-ligos istorija, e-receptas, e-duomen perdavimas, e-registracija ir kt. Prad jus veikti iai sistemai atsisakysime didiulio popierizmo, kuris dabar slegia visus gydytojus. Panaikinsime daugel suvarym, d l kuri eimos gydytojas iandien negali savarankikai, kartu su pacientu sprsti, kokius ir kuriam laikui skirti medikamentus. Atskirsime pacient, u kuri paslaugas apmoka ligoni kasos, ir komercini pacient eiles. Sumok js u paslaugas pacientas negal s aplenkti toliau eil je esanio mogaus, u kurio gydym apmoka ligoni kasa. Tokios komercin s paslaugos tur s bti teikiamos po darbo valand arba kitame kabinete ir nemokamai nenaudojant rangos, kuri nupirko valstyb . Tokios statymo pataisos jau yra paruotos ir uregistruotos ms partijos atstov Seime.

3.7. Visokeriopai skatinsime sveik gyvensen

Alkoholizmas, rkymas, narkomanija, iorin s mirties prieastys, nesveika gyvensena tampa vis didesne problema Lietuvoje. Kasmet d l alkoholio vartojimo ir jo sukelt lig netenkame apie 5000 moni, d l rkymo sukelt lig kasmet mirta apie 7000, d l saviudybi, avarij, paskendim ar gaisr Lietuvoje kasmet netenkama dar apie 3000 moni, dauguma i j bna neblaivs. Tod l ir toliau rytingai kovosime su iomis negerov mis. Palaipsniui siaurinsime alkoholio prieinamum ir jo reklam iki tol, kol pasieksime i nuostat gyvendinimo: Alkoholio pardavimas liks tik specializuotose parduotuv se ar skyriuose. Vis labiau apribojant alkoholio reklam bei alkoholio vartojim vieuose renginiuose, iki bus visikai udrausta reklama. Taip pat gyvendinsime ias principines nuostatas: Valstyb s biudeto statyme numatysime, kad kiekvienais metais pastovi dalis l , surinkt i akcizo u parduot alkohol ir tabak, bus skirta kaimo ir miesto bendruomeni, mokykl, religini ir kit nevyriausybini organizacij rengini, propaguojani ir skatinani sveik gyvensen, finansavimui. Kaip yra daugelyje pasaulio ali apsaugosime (aptversime) vis mokykl teritorijas. jas per bud tojo punkt gal s patekti tik mokiniai ir mokytojai. I i teritorij pamok metu mokiniai negal s ieiti, teritorijoje bus utikrinta tvarka ir saugumas. Mokini t veliai, ileid vaikus mokykl, gal s jaustis kur kas saugiau ir ramiau. mon ms, kurie akivaizdiai piktnaudiaus savo sveikata ir eikvos sveikatos draudimo fondo l as, bus didinami mokesiai ir atvirkiai mon ms, kurie saugos savo sveikat, silysime mokesi lengvatas ar kitaip sieksime juos skatinti.

148

3.8. Geriau aprpinsime mones vaistais, sieksime sumainti j kainas

Nors per pastaruosius dvejus metus vaist kainos Lietuvoje vidutinikai suma jo, bet jos vis dar yra didesn s, nei kai kuriose kaimynin se alyse. Ribojami arba kartais ir visai neskiriami moderns vaistai sunkiomis ligomis sergantiems mon ms. Visuomen klaidinama vairiomis reklamomis, kuriose maisto papildai danai pateikiami kaip vaistai ir raginama juos vartoti. Atsisakysime SAM diegto principo, kai, didinant priemok u naujesn ir modernesn vaist, mogus skatinamas vartoti pigiausi. Visikai udrausime vis vaist ir maisto papild reklam. Skatinsime konkurencij vaist prekyboje, siekdami sumainti vaist kainas, sudarysime galimybes Lietuv veti kokybikus, bet pigesnius vaistus.

3.9. Kiekviename rajone isaugosime sveikatos prieiros staigas

D l ma jani paslaug skaiiaus, ypa rajono ligonin se, ma janio pacient skaiiaus poliklinikose ir ambulatorijose bei kit prieasi kyla reali gr sm maesn ms rajono, miest ir miesteli ligonin ms, poliklinikoms, medicinos punktams. Tod l: vesime apmok jim u paslaugas pagal gimining lig grupes (DRD). Taip pat apmok sime specializuotas ir kitas paslaugas stacionare vienodais kainiais, nepriklausomai nuo staigos dydio ar pavaldumo. Ten, kur neliko sveikatos staigos paslaug vartotoj, specialist ir kyla realus pavojus paslaug kokybei, sieksime ilaikyti staigas, pl todami kitas, vis labiau mon ms reikalingas paslaugas, pvz. vidaus lig, slaugos ir globos, paliatyvios medicinos, psichikos sutrikim gydymo. Integruosime slaugos ir globos paslaugas, kad serganiajam ir jo artimiesiems, praleidus keturis m nesius slaugos skyriuje, nereik t toliau rpintis kur pasid ti. Siekiant isaugoti kaimo medicinos punktus, j pagrindu ir j baz se sukursime sveikatos, slaugos ir socialini paslaug centrus, integruojant bendruomeni slaugytoj slaugos ir lankomosios prieiros darbuotoj veikl.

3.10. teisinsime alos be kalt s model sveikatos sistemoje

Daug ja pacient skund d l medik klaid ir pacientams padarytos alos. Dabartinis pacient teisi ir alos atlyginimo statymas yra vienas grieiausi Europoje, bet juo sunkiai naudojasi pacientai. Jis suprieina medikus ir pacientus, nes pastarieji turi rodyti ne tik al, bet ir surasti kalt asmen bei rodyti jo kalt. diegsime kai kuriose alyse jau efektyviai veikiant alos be kalt s model. gyvendinus model pacientui reik s rodyti tik al, jei ji atsiras d l aplaidaus ir netinkamo gydymo. Tuomet pacientui bus kompensuota ala. Kalt asmen, jei nor s, isiaikins pati gydymo staiga. Tokiu bdu ivengsime paciento ir gydytojo prieprieos.

4. Baigiamosios nuostatos
Tenka apgailestauti, kad iki 2008 met, did jant sveikatos apsaugos sistemos finansavimui, nebuvo imtasi atitinkam veiksm, utikrinani adekvataus sveikatos sistemos efektyvumo did jimo, nebuvo gyvendinami dar 1998 metais Lietuvos sveikatos programos numatyti reformos darbai. Labai sunku pripainti fakt, jog toks neveiksnumas prisid jo prie to, kad XXI amiuje, sveikatos apsaugai pasaulyje engiant didiausius paangos ingsnius, Lietuvos gyventoj vidutin gyvenimo trukm ne tik neilg jo, bet kur laik net ma jo. Manytume, kad tai buvo neefektyvios sveikatos apsaugos sistemos, netinkamos sveikatos apsaugos politikos pagrindinis rodiklis.

149

2008 metus galima vadinti tam tikro poskio metais, kai alies gyventoj vidutin gyvenimo trukm v l prad jo ilg ti. To pasiekta konkreiais darbais: atkreipiant visuomen s d mes sveikat, dideliu d mesiu alkoholio prevencijos programoms, vairiomis priemon mis mainant rizik ti keliuose, susieisti darbe, grietinant vaist kain reguliavim, siekiant paaboti korupcij ioje sistemoje, mainant sveikatos apsaugos biurokratin aparat. Tikime, kad tolesni darbai, tarp kuri papildomos sveikatos draudimo sistemos sukrimas, neteis t priemok u paslaugas udraudimas, vaist prieinamumo didinimas (kokyb s ir kainos prasme), visuomen s vaidmens sveikatos prieiros sistemoje didinimas, sveikatos apsaugos paslaug prieinamumo (pirmiausia d l gydytoj ir slaugytoj trkumo) problemos sprendimas, sveikos gyvensenos tolesnis skatinimas, alos be kalt s pacient teisi apsaugos modelio sveikatos apsaugos sistemoje vedimas, leis stiprinti pacient pasitik jim sveikatos apsaugos sistema, didins jos efektyvum ir galiausiai sudarys slygas ilg ti alies gyventoj vidutinei sveiko gyvenimo ir vidutinei gyvenimo trukmei.

150

SPORTAS IR SVEIKATINGUMAS 1. K paveld jome

Paveld jome sporto politik, kurioje daug d mesio buvo skiriama aukto meistrikumo sportininkams, bet masinis fizinis aktyvumas buvo liks nuoalyje. Paveld jome dideles ambicijas Lietuvoje surengti Europos krepinio empionat, bet joki konkrei plan, kaip pastatyti ir rengti reikalingas sporto arenas, kai kriz skaudiai nupjov visas valstyb s ilaidas.

2. Ko pavyko pasiekti
Londono olimpiada tapo s kmingiausia olimpiada Lietuvai per vis Nepriklausomyb s istorij. Tai akivaizdus rodymas, kad sporto politika Lietuvoje turi gerus pamatus. Per 2009-2012 metus, nepaisant gilios ekonomin s kriz s ir didiulio finans deficito, Vyriausyb rado bd, kaip tinkamai finansuoti svarbiausios sporto infrastruktros statybos objektus. 2009-2012 m. Vyriausyb i valstyb s biudeto skyr daugiau kaip 150 mln. lit, o i ES struktrin s paramos dar apie 500 mln. lit sporto infrastruktros statybai. Vien pra jusiais metais rekonstruota bei pastatyta 10 sporto objekt regionuose (daugiafunkci centr, stadion), taip pat rengta 12 universali dirbtin s dangos aikteli. iemet jau priduota arba bus priduodami dar 8 objektai, tarp j lengvaatlei Vilniaus stadionas Vingis, Girstuio kompleksas su baseinais Kaune, Ledo rmai Elektr nuose, Ignalinos iemos sporto centras, taip pat 10 universali dirbtin s dangos aikteli, prad tas statyti sveikatingumo kompleksas Jonavoje, baseinas ilal je, sporto sal Palangoje. Pagal parengt 2013-2015 met program (ji bus tvirtinama i met pabaigoje), per trejus metus numatoma pastatyti naujus universalius centrus vairiuose Lietuvos regionuose Var noje, Jonavoje, K dainiuose, Palangoje, ilal je, Kelm je, Rokikyje, Maeikiuose, 30 universali dirbtin s dangos aikteli. Be to, bus baigtas Trak irklavimo baz s modernizavimas, pastatytas sporto medicinos centras Klaip doje, sportinink rengimo ir reabilitacijos centras Druskininkuose. Nacionalin Kno kultros ir sporto taryba pritar Kno kultros ir sporto departamento silymams padidinti valstyb s stipendijas didelio meistrikumo sportininkams ir sutartyse su jais tvirtinti galimyb susigrinti valstyb s investuotas l as sportininkui nusprendus atstovauti kitai aliai, sugrietinti leidim organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius tvark. Taip pat pritarta valstyb s biudeto l skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo u panaudotas l as tvarkos aprao pakeitimui, kuriuo numatoma, jog nuo i met liepos 1 d. organizacijos, naudodamos valstyb s biudeto l as, prival s atsiskaitymus vykdyti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. ie pokyiai rodo esminius sisteminius pokyius, kurie buvo reikalingi ir apie kuri svarb sporto visuomen je buvo diskutuojama jau ne vienerius metus. Silymas didinti stipendijas ir reikalavimas i federacij visas biudeto l as, skirtas sportininkui, pervesti jam tiesiogiai, o ne imok ti grynais pinigais, pirmiausia buvo siekiama, kad sportininkai pajust reali valstyb s param ir besikeiiant poir sport.

151

2012-2016 m. laikotarpiu sieksime gyvendinti pagrindines sporto politikos nuostatas: 1. Keisti visuomen s poir sport, skatindami vertinti sport ne tik didij laim jim, tarptautinio vaizdio, tautinio pasididiavimo poiriu, bet ir laikyti j labai svarbiu visuomen s socialinio tobul jimo veiksniu, stiprinaniu mogaus sveikat, ugdaniu jo fizines, psichines ir dvasines galimybes. 2. Optimizuoti ir efektyvinti vis valdymo srii, susijusi su fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos, socialin s atskirties ir sporto funkcijomis, tarpinstitucin bendradarbiavim. - sistemingai pl tosime sveikatos (savs painimo, sveikos gyvensenos, kno kultros, sveikos mitybos, savikontrol s) ugdym, skirsime daugiau d mesio mokini sportavimui, fiziniam aktyvumui: sieksime privalomai iki 9 met vaikus mokyti plaukti (dabar per metus nusksta daugiau nei 300 moni. Pagal naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos vaik traum prevencijos pasaulin ataskait, nuskendimai apytiksliai sudaro 28 proc. vis vaik netyini traumini mirties prieasi); sieksime, kad alies bendrojo ugdymo mokyklose fiziniam lavinimui bt skiriamos trys savaitin s pamokos, viena i j teorin sveikos gyvensenos ir sporto fiziologijos pagrindams; kno kultros pamokas kaip ugdym prilyginsime kitiems dalykams; ikimokyklinio ugdymo staigose fizin veikla bus privaloma vis ugdymosi laikotarp (ne maiau kaip viena valanda per dien); sudarysime palankias slygas usiimin ti fiziniu lavinimu auktj mokykl studentams (ne maiau kaip tris valandas per savait). - utikrinsim racional, kooperuot valstyb s ir savivaldybi biudetini l , skirt kno kultros ir sporto politikai gyvendinti, panaudojim. - sieksime gyvendinti finansin popamokinio vaik neformaliojo ugdymo krepelio model (tikslas suteikti galimyb mokyklinio amiaus vaikams pasirinkti sau priimtin popamokin veikl, nepriklausomai nuo t v finansin s pad ties). 3. Kno kultros ir sporto pl tr pripainsime esminiu valstyb s prioritetu ugdant sveik gyvensen ir stiprinant visuomen s sanglaud. Rpinsim s visuotiniu fiziniu aktyvumu, skatinsime kiekvieno asmenin rpest ir atsakomyb u savo ir artimo sveikat bei ugdysime sveikos gyvensenos nuostatas. - Mokestin s politikos instrumentais motyvuosime darbdavius investuoti darbuotoj fizin aktyvum, moni fizin aktyvum vertinsime kaip investicij savo sveikat, kuri leidia sutaupyti l as, skirtas sveikatos apsaugai, ir to vertinimui bei paskatinimui turi bti sukurti tinkami mokestin s politikos instrumentai. 4. Realiai gyvendinsime bendruomeni sveikatinimo centr pl tr Lietuvoje ir skatinsime vieosios ir privaios partneryst s principus statant ir eksploatuojant sporto bei rekreacijos objektus. Pirmiausiai bus atlikta esamos sporto infrastruktros analiz , kad ateityje ji bt tolygiai ipl tota visuose Lietuvos regionuose bei j centruose. - Tobulinsime tiesiogin skatinim investuoti kno kultros bei sporto srit, sveik gyvensen, socialines programas. Derinsime ias priemones su nevyriausybini organizacij ir bendruomeni stiprinimo programomis. -

152

- Kursime bendruomeni sveikatinimo centr tinklus Lietuvoje, o ypa rajon centruose. Tipin Bendruomen s sveikatingumo centr tur t sudaryti: universali aidim sal su iki 500 viet stumdomomis tribnomis, kuri gal t bti pertvarkoma sal su podiumu susirinkimams, vent ms, kultriniams renginiams; biblioteka su kompiuteri klase (iki 10 kompiuteri); bendruomen s pos di-konferencij sal (iki 30 viet); 4 takeli 25 metr ilgio plaukimo baseinas ir piri kompleksas; fitneso, aerobikos ir savigynos sporto ak sal s; dvi lauko aidim aiktel s su dirbtine danga (futbolui ir universalia aidim aiktele bei b gimo takais). (Sieksime per artimiausi laikotarp 4 alies regionuose rengti 10 iuolaikik sveikatingumo centr. Projekto vert apie 45 mln. Lt). io projekto gyvendinimui telksime vairias: valstyb s, savivaldybi, europin bei privaias l as. - Nuosekliai atnaujinsime vietimo staig sporto bazes bei aiktynus; - Skatinsime vietos savivald kooperuotomis l omis statyti sporto ir rekreacijos objektus kiskaitos pagrindu; - Skatinsime versl investuoti sveikatinimo ir sporto infrastruktr. 5. Gerinsime talenting sportinink ugdym ir atrank, tobulinsime j tyrimo sistem. Remdamiesi mokslo ir medicinos praktika, gerinsime sporto ir sporto medicinos specialist rengim. Pl tosime strategines sporto akas, remsime sportininkus ir komandas, galinias garsinti Lietuv Europoje ir pasaulyje. - kursime vientis didelio meistrikumo sportinink rengimo sistem, padedani sprsti talent atrankos, pradinio rengimo, r mimo, sportinink meistrikumo ugdymo ir tobulinimo klausimus. Sieksime, kad programa bt vykdoma proporcingai pagal regionin pasiskirstym; - stiprinsime esamus ir steigsime naujus regioninius didelio meistrikumo sportinink rengimo centrus; - atsivelgdami rinkos poreikius ir kait, tikslinsime sporto specialist, ypa sporto mokytoj, treneri ir sporto medicinos, rengim. Atnaujinsime kvalifikacinius reikalavimus treneriams (juos ruoti tur t tik viena auktoji mokykla ir licencij darbui gal t iduoti tik KKSD kartu su auktja mokykla pagal griet tvark. Kvalifikaciniuose reikalavimuose treneriams numatysime privalom auktj specialj isilavinim ir pan.); - supaprastinsime sveikatos paym sportuojantiems asmenis idavimo tvark ir tik didelio meistrikumo sportininkams sudarysime iskirtines slygas testuotis specializuotame didelio meistrikumo sportinink sveikatos centre; - sukursime iuolaikik didelio meistrikumo sportinink sveikatos patikros centr; - pl tosime sportininko profesionalo socialines garantijas.

153

TS-LKD Rinkim program reng : A.Kubilius, I.imonyt , A.emeta, R.ylius, D.Kreivys, .V.Stankeviius, A.Sekmokas, K.Starkeviius, A.akalys, D.Jankauskas, R.Dagys, J.iugdinien , A.Kupinskas, L.Sabutis, S.edbaras, A.Aubalis, L.Talat-Kelpa, R.Jukneviien , A.Anuauskas, V.Stundys, M.Adom nas, G.Landsbergis, J.Urbonaviius, J.im nas, A.Matulas, M.pokas.

154