"PROTAS" FILOSOFIJOJE

1 Js mans klausiate, kas yra visos tos filosof idiosinkrazijos?.. Pavyzdiui, j istorins intuicijos stoka, j neapykanta net tapsmo vaizdiniui, j egipticizmas. Jie tiki, kad suteikia g_a_r_b_ kokiam dalykui, j nuistorindami, /sub specie aeterni^12/,- j paversdami mumija. Visa, kuo tkstantmeiais manipuliavo filosofai, buvo svok mumijos; j rankos nesukr nieko tikro ir gyvastingo. Melsdamiesi jie marino, jie gamino ikamas, itie ponai svok stabmeldiai,- melsdamiesi jie buvo pavojingi viskam, kas gyvastinga. Mirtis, kaita, senatv, taip pat prasidjimas bei augimas, j poiriu, buvo kakas negera, - net kakas negatyvu. Kas yra, n_e_t_a_m_p_a; kas tampa, to n__r_a... Tad visi jie, net puldami nevilt, tikjo btimi. O kadangi tos bties jie negaljo pagauti, tai iekojo prieasi, dl kuri ji isivalydavo: "Turi bti kakokia regimyb, kakokia apgaul, lemianti tai, kad mes nepagauname bties: kur slepiasi apgavikas?" - tai jis,- kiojo jie digaudami,- tai juslumas! Jusls, k_u_r_i_o_s__ i_r__ _i_a_i_p__ y_r_a__ a_m_o_r_a_l_i_o_s, mus apgaudinja ir slepia tikrj pasaul. Moralas: nusikratyti apgauling jusli, tapsmo, istorijos, melo,- istorija yra ne kas kita, kaip tikjimas juslmis, tikjimas menu. Moralas: sakyti Ne viskam, kas veria tikti juslmis, visai kitai monijos daliai: visa tai yra "liaudis". Bti filosofu, bti mumija, monotono-teizm perteikti lavon mimika! - Ir pirmiausia alin k__n_, t apgailtin jusli /idee fixe/, apsunkint visomis logikos klaidomis, paneigiania ir net darani nemanom pai logik - ir net toki li, kad ji sivaizduoja esanti tikrovika!.." 2 Su didia pagarba a darau iimt H_e_r_a_k_l_i_t_o vardui. Kai kit filosof armija atmet jusli liudijim, kadangi jos rod vairov ir kait, jis atmet t liudijim, nes jos rod daiktus, tarsi jie turt trukm ir vientisum. Ir Heraklitas nuskriaud jusles. Jos nemeluoja nei taip, kaip man eljieiai, nei taip, kaip tikjo jis,- jos apskritai nemeluoja. K mes p_a_d_a_r_o_m_e i j liudijimo, tai pirmkart sukuria mel, pavyzdiui, vienio mel, daiktikumo, substancijos, trukms mel... "Protas" yra prieastis, lemianti tai, kad mes falsifikuojame jusli liudijim... Taiau Heraklitas aminai teisus sakydamas, kad btis yra tuia fikcija. "Regimasis pasaulis" yra vienintelis: "tikrasis pasaulis" - tik p_r_i_m_e_l_u_o_t_a_s...

3 - O kokie puiks stebjimo rankiai yra tos ms jusls! Pavyzdiui, nosis, apie kuri joks filosofas nekalbjo su pagarba ir dkingumu, yra pats subtiliausias instrumentas, kokiu tik mes galime disponuoti: ji gali konstatuoti net maiausius judjimo pokyius, kuri nekonstatuoja n spektroskopas. iandien mes turime lygiai tiek mokslo, kiek esame pasiry p_r_i_i_m_t_i jusli liudijim,- kiek mes jas dar uatriname, apginkluojame ir imokome bti nuoseklesnmis. Visa kita yra igama ir dar-ne-mokslas: t.y. metafizika, teologija, psichologija, painimo teorija. A_r_b_a formalus mokslas, enkl mokslas: toks kaip logika ir taikomoji logika, t.y. matematika. Joje nra jokios tikrovs, net kaip problemos; nra taip pat ir klausimo, koki vert turi tokia enkl konvencija, kokia yra logika. 4 K_i_t_a filosof idiosinkrazija ne maiau pavojinga: jos esm - painioti pabaig ir pradi. Tai, kas pasirodo pabaigoje - deja! juk tai ivis neturt pasirodyti! - "aukiausias svokas", vadinasi, bendriausias, tuiausias svokas, paskutin iskydusios tikrovs atods, jie kelia pradi ir k_a_i_p pradi. O tai irgi yra tik j garbinimo stiliaus iraika: auktesnis n_e_g_a_l_i iaugti i emesnio, apskritai negali bti i__a_u_g__s... Moralas: visa, kas yra aukiausio rango, turi bti /causa sui^13/. Atsiradimas i kako kito laikomas prietaravimu, verts paneigimu. Visos aukiausios vertybs turi aukiausi rang, visos aukiausios svokos - btis, beslygikumas, gris, tiesa, tobulyb,- visa tai negali bti atsirad, todl p_r_i_v_a_l_o bti /causa sui/. Taiau visa tai negali bti vienas kitam nelygu, negali vienas kitam prietarauti... Todl jie turi savo kvailinani "Dievo" svok... Tai, kas paskiausia, labiausiai iskyd, kas tuiausia, laikoma pirminiu pradu, prieastimi savaime, /ens realissimum...^14/ Ak, kodl monija turjo rimtai irti ligot vor smegen kanias! - Ir ji brangiai u tai sumokjo!.. 5 - Pagaliau aikiai ivyskime, kokiais skirtingais bdais m_e_s (a sakau mandagiai: mes...) suvokiame klaidos ir regimybs problem. Kadaise kaita, permaina, tapsmas apskritai buvo suvokti kaip regimybs rodymas, kaip enklas, kad turi bti kakas, kas mus klaidina. iandien prieingai: mes matome, kad lygiai tiek, kiek proto prietar esame veriami pripainti vien, tapatyb, trukm, substancij, prieast, daiktikum, bt,tam tikru mastu sipainiojame klaid,

p_r_i_v_e_r__i_a_m_i klysti; remdamiesi grietu skaiiavimu, mes esame visai tikri, kad t_a_i yra klaida. ia visai taip pat kaip su didiojo viesulio judesiais: dl jo klysta ms akis, o ia nuolat advokatauja ms k_a_l_b_a. Savo kilme kalba priklauso rudimentikiausios psichologijos epochai: reflektuodami kalbos metafizikos (vokikai: p_r_o_t_o) pamatines prielaidas, mes susitapatiname su primityvia fetiizuota btybe. Ta btyb visur mato veikj ir veiksm: ji tiki valia kaip visuotine prieastimi; ji tiki tuo, kad yra "a", tiki "a" kaip btimi, "a" kaip substancija ir t tikjim asubstancija projektuoja visus daiktus - taip pirmkart s_u_k_u_r_i_a_m_a "daikto" svoka... Btis visur mstoma ir p_a_k_i__a_m_a kaip prieastis; tik i "a" koncepcijos pirmkart, kaip ivada, atsiranda "bties" svoka... Pradioje yra didel lemtinga klaida, kad valia - tai kakas, kas v_e_i_k_i_a, kad valia yra tam tikras s_u_g_e_b__j_i_m_a_s... iandien mes inome, kad tai yra tik odis... Gerokai vliau tkstant kart labiau apsivietusiame pasaulyje nustebusiems filosofams, manipuliuojantiems proto kategorijomis, atjo galv t_i_k_r_u_m_a_s, subjektyvus _s_i_t_i_k_i_n_i_m_a_s: jie nusprend, kad tos kategorijos negali bti kilusios i empirijos,- juk visa empirija joms prietarauja. T_a_d__ i___ k_u_r__ j_o_s__ k_i_l_u_s_i_o_s? - Ir tiek Indijoje, tiek Graikijoje buvo padaryta ta pati klaidinga ivada: "Kadaise mes turjome gyventi auktesniame pasaulyje (uuot gyven d_a_u_g__ _e_m_e_s_n_i_a_m_e: tai bt buv teisinga!), mes privaljome turti dievik kilm, n_e_s juk mes turime prot!"... I ties, niekas anksiau neturjo tokios naivios tikinanios galios, kaip bties klaida, pavyzdiui, formuluojama eljiei: juk jai padeda kiekvienas ms itartas odis, kiekvienas sakinys! - Net eljiei prieininkai pasiduoda j bties suvokimo pagundai: tarp kit ir Demokritas, irads savo a_t_o_m_... "Protas" kalboje: ak, kokia sena apgaulinga moterika persona! A bgtauju, kad mes neatsikratysime Dievo, nes vis dar tikime gramatika... 6 mons man bus dkingi, jei a toki svarbi, toki nauj valg reziumuosiu keturiomis tezmis: taip a palengvinu supratim, taip iprovokuoju prietaravim. P_i_r_m_o_j_i__ t_e_z_. Pagrindai, kuriais remiantis "is" pasaulis buvo vadinamas "tariamu", i tikrj pagrindia j_o realum,- k_i_t_o_k_i_a realyb yra absoliuiai nerodoma. A_n_t_r_o_j_i__ t_e_z_. Bruoai, kurie buvo suteikti daikt "tikrajai biai", yra nebties, n_i_e_k_i_o bruoai,-"tikras pasaulis" buvo sukurtas kaip realaus pasaulio prieingyb: i tikrj tai yra tariamas pasaulis, nes jis tra m_o_r_a_l_i_n_ - o_p_t_i_n_ iliuzija.

T_r_e__i_o_j_i__ t_e_z_. Kurti pasakas apie "kit" pasaul, o ne nra jokios prasms, tarus, kad ms nevaldo gyvenimo neigimo, menkinimo ir nepasitikjimo juo instinktas: pastaruoju atveju mes k_e_r__i_j_a_m_e gyvenimui, pakidami "kito", "geresnio" gyvenimo fantasmagorij. K_e_t_v_i_r_t_o_j_i__ t_e_z_. Skaidyti pasaul "tikr" ir "regim", nesvarbu, ar krikionikuoju stiliumi, ar Kanto (jis galiausiai buvo s_u_k_t_a_s krikionis), reikia pasiduoti dekadanso sugestijai,- tai yra _l_u_n_g_a_n__i_o gyvenimo simptomas... Kad menininkas regimyb vertina labiau u tikrov, tai n kiek nepaneigia ios tezs. Juk "regimyb" iuo atveju reikia d_a_r__ k_a_r_t_ tikrov, tik atseikt, sustiprint, pataisyt... Tragikas menininkas n__r_a pesimistas,- jis tiesiai sako T_a_i_p viskam, kas problemika ir siaubinga, jis yra dionisikas...