Karl Gustav Jung

velgiant pasmon
I angl kalbos vert Jrat Musteikyt

Sapn svarba
mogus sakytais ir ra ytais odiais i reikia prasm to, k jis nori pasakyti. Jo kalboje yra gausu simboli, bet jis da nai vartoja enklus ir vaizdinius, kurie n ra tiksliai apra omi. Kai kurie tra santrumpos arba pirmj odio raid i virtin , kaip antai UN, UNICEF, UNESCO; kiti yra pastami verslo enklai, patentuot vaist pavadinimai, enkleliai ar emblemos. Nors jie patys yra bereikmiai, jie gyja atpastam reikm prastiniame vartojime ar smoningos intencijos d ka. Tai nra simboliai. Tai yra enklai, ir jie vien tik ymi objektus, kuriems yra priskiriami. Tai, k mes vadiname simboliu, yra terminas, pavadinimas ar net vaizdas, kuris gali b ti prastas kasdieniniame gyvenime, taiau kuris, be visuotinai priimtos ir akivaizd ios reikms, turi dar ir specifines papildomas uuominas ir reikmes. Jis nurodo ka k neapibrt, neinoma ar paslpt nuo ms. Pavyzdiui, daugelis Kretos paminkl paymti dvigubos adzs (kauptuko pavidalo kirvis - red.) enklu. Mes inome objekt , bet neinome jo simbolini reikmi (nuorod). Kitas pavyzdys galt bti indas, kuris, lanksis Anglijoj, namie pasakojo draugams, jog anglai garbina gyvulius, nes jis mat s senose ba nyiose ereli, lit ir jau i. Jis neinojo (kaip ir daugelis krik ioni), kad ie gyv nai yra evangelist simboliai, kil i Ezekielio vizijos ir kad tai, savo ruo tu, yra Egipto sauls dievo Horo ir jo keturi sn analogija. Dar daugiau, yra toki daikt, kaip ratas ir kryius, kurie yra inomi visame pasaulyje, bet tam tikromis aplinkybmis jie turi simbolin reikm. K jie tiksliai simbolizuoja, tebra ginytinas dalykas. Taigi odis arba vaizdinys yra simbolis, kai jis reikia (nurodo) ka k daugiau negu jo akivaizdi ir tiesiogin reikm. Jis turi platesn "nesmoning" aspekt, kuris niekad n ra tiksliai apibr iamas ir iki galo iaikinamas. N ra net vilties j apibrti ar paai kinti. Kai protas tiria simbol, jis m sto apie tokias idjas, kurios yra u intelekto suvokimo rib. Ratas gali nukreipti ms mintis link "dievi kos" saul s svokos, bet ioj vietoj intelektas turi pripa inti savo nekompetentingum; mogus negali apibrti "dievi kos" esybs. Kai, nepaisant vis savo intelekto ribotum, kak pavadiname "dievi ku", mes tesuteikiame jam vard , kuris gali b ti pagrstas tikjimu, bet niekad - faktiniais rodymais. Kadangi daugyb dalyk yra u mogiko supratimo rib, mes nuolat vartojame simbolinius terminus, kad jie atstovaut svokoms, kuri mes negalime apibrti ar visi kai suprasti. Tai viena i prieasi, kodl visos religijos naudoja simboli kalb arba vaizdius. Bet itoks smoningas simboli naudojimas tra tas did iai svarbaus psichologinio fakto vienas aspektas. mogus taip pat kuria simbolius nesmoningai ir spontanikai - sapn forma. Nra lengva tai suvokti. Bet b tina, jeigu norime daugiau suinoti apie tai, kaip funkcionuoja mogaus psichika. Valand l pamst suprasime, kad mogus niekad iki galo nieko nesuvokia ir nieko visikai nesupranta. Jis mato, girdi, lie ia, jauia skon, taiau kaip toli jis mato, kaip girdi, k

pasako jam lytjimas ir kok skon jis jau ia, priklauso nuo jo poji kiekio ir kokyb s. Tai apriboja jo aplinkinio pasaulio supratim. Naudodamas mokslinius instrumentus, jis i dalies kompensuoja iuos jusli trkumus. Pavyzdiui, jis gali i plsti regjimo lauk ironais, o klausos elektriniu stiprintuvu. Ta iau ir labiausiai itobulinti aparatai tegali priartinti akims tolimus ir ma us objektus arba pagarsinti silpnus garsus. Nesvarbu, kokius instrumentus naudoja, kada nors mogus pasiekia tikrumo rib, kurios smoningas painimas negali per engti. Be to, yra ir nesmoningi m s tikrovs suvokimo aspektai. Pirmasis faktas, kad net kai ms jutimai reaguoja realius reikinius, vaizdus ir garsus, jie yra ka kaip "iveriami" i realybs sferos psichikos sfer. Psichikoje ( mind) jie tampa psichiniais vykiais, kuri galutin prigimtis yra nepaini (nes psyche negali pa inti savo paios substancijos). Taigi bet kokiame patyrime yra neapibrtas skai ius neinom veiksni, nekalbant apie fakt, kad kiekvienas konkretus objektas tam tikrais atvilgiais visada lieka nepaintas, nes mes neinome paios materijos pirmin s prigimties. Yra tam tikr vyki, kuri smoningai mes nepastebime; vadinasi, jie lieka u smons slenks io. Jie vyksta, bet jie suimami save nesmoningai, mums s moningai neinant. Mes su inome apie tokius vykius tik intuicijos akimirkomis arba giliai m stydami vliau sismoniname, jog jie turjo atsitikti; ir nors mes i pradi nekreipme d mesio j emocin ir gyvybin svarb , tai vliau i siveria i pasmons kaip kokia pavluota mintis. Pavyzdiui, ji gali pasirodyti sapno pavidalu. Apskritai bet kurio vykio nesmoningas aspektas atsiskleidia mums sapnuose, kur jis pasirodo ne kaip racionali mintis, o kaip simbolinis vaizdas. Istorijos po iriu, kaip tik sapn tyrinjimas pirmiausia ir leido psichologams tirti smoning vyki nesmoningus aspektus. Kaip tik tokiu pagrindu psichologai taria egzistuojant nes moning siel (psyche), nors daugelis mokslinink ir filosof tai neigia. Jie naiviai ginija, kad tokia prielaida reikt, kad tame paiame individe yra du "subjektai", arba paprastai tariant, dvi asmenyb s. Bet kaip tik i prielaida ir yra visikai korekti ka. Viena i iuolaikinio mogaus bd ir yra tai, kad daugelis moni ken ia nuo tokio asmenybs susidvejinimo. Tai jokiu bdu ne patologinis simptomas; tai normalus rei kinys, pastebimas bet kada ir visur. Taip yra ne tik neurotikams, kuri dein neino, k daro kair. i kebli padtis tik rodo bendr nesmoningum, kur nenuneigiamai paveldjo visa monija. mogus savo smon pltojo l tai ir per varg, daugyb ami, kol tapo civilizuotas (sutarta tokiu laikyti rato i radim, apie 4000 m. pr. Kr.). Ir i evoliucija toli grau nesibaig , nes didel s mogaus psichikos sritys tebeskendi tamsoje. Tai, k mes vadiname siela ( psyche), anaiptol nesutampa su ms smone ir jos turiniu. Tasai, kuris neigia pasmons egzistavim , i tikrj daro prielaid , jog iandien siel esame visikai pain. Ir is sitikinimas ai kiai yra toks pat klaidingas, kaip ir prielaida, jog inome vis, k reikia inoti apie gamtos pasaul. Ms siela yra gamtos dalis, ir jos paslaptis yra tokia pat berib. Taigi mes negalime tiksliai apibrti nei sielos, nei gamtos. Tegalime konstatuoti, kad, m s manymu, jos yra (kuomet jas laikome esant), ir apra yti, kiek sugebam, kaip jos funkcionuoja. Taigi, be medicinos surinkt rodym , yra ir stiprus loginis pagrindas, kad atmestume tokius teiginius kaip: "Nra jokios pas mons". Tokius dalykus kalbantys i reikia senatvika "mizoneizm" - baim to, kas nauja ir ne inoma. is pasiprie inimas min iai apie ne inom mogaus psichikos dal turi istorini prieasi. Smon yra labai nesena gamtos gija, ir ji teb ra

"eksperimentika". Ji trapi, jai gresia specifiniai pavojai, ji lengvai paeidiama. Kaip pastebjo antropologai, vienas i labiausiai paplitusi psichini sutrikim, pasitaikan i tarp primityvi taut, yra tai, k jos vadina "sielos netekimu" - tai rei kia, kaip rodo ir pavadinimas, matom smons suirim (arba, specialiau tariant, disociacij ). Tokie mons, kuri smons i sivystymo lygis yra kitoks nei m s, "sielos" (arba psych s) nejauia kaip vientisos. Daugelis primityv mano, kad mogus, taip pat kaip savo, turi ir "mi ko siel", ir kad i miko siela yra siknijusi laukiniame gyv ne arba medyje, su kuriuo mogus tam tikru bdu yra psichi kai tapatus. Kaip tik tai ymus prancz etnologas Lucianas Levis-Brulis (Levy-Bruhl) pavadino "mistiniu dalyvavimu". Jis atsisak io termino prieikos kritikos spaud iamas, bet man regis, kad jo kritikai buvo neteiss. Tai yra gerai inomas psichologinis faktas, kad individas nesmoningai gali bti tapatus su kitu asmeniu ar objektu. is tapatumas primityv tarpe gyja daug form . Jei mi ko siela yra gyvno siela, pats gyv nas yra laikomas tam tikru mogaus broliu, pavyzdiui, manoma, kad mogus, kurio brolis yra krokodilas, gali saugiai sau plaukioti krokodil knib danioje upje. Jei mi ko siela yra medis, tas medis tariamas kaip tur s tam individui ka k panaaus tvik autoritet. Abiem atvejais mi ko sielos eidimas suprantamas kaip paties mogaus eidimas. Kai kuriose gentyse manoma, kad mogus turi kelet siel ; is tikjimas ireikia kai kuri primityvi individ jausm, kad jie yra sudaryti i keleto sujungt; bet skirting vienet. Tai reikia, kad individo siela toli grau nra saugiai suvienyta; prie ingai, jai gresia pavojus pernelyg lengvai suskilti, upldus nevaldomiems jausmams. i situacij mes inome i antropolog studij, bet ji nra tokia jau netinkama ir m s pai paangiai civilizacijai, kaip gali atrodyti. Mes irgi galime disocijuotis (suskilti) ir prarasti tapatum . Mus u valdo ir pakeiia nuotaikos, mes prarandame sugeb jim mstyti ir negalime prisiminti svarbi dalyk apie save ir kitus,- ir mons ima klausti: "Koks velnias tave lindo?" Kalbam, jog sugebam "kontroliuoti save", bet savitvarda yra reta ir nepaprasta doryb. Mes galime manyti, kad save valdome, bet koks nors draugas nesunkiai mums papasakos apie mus toki dalyk , apie kuriuos mes nieko neinome. Nra abejon s, net m s vadinamame auk tame civilizuotume mogaus smon dar nra reikiamai vientisa. Ji teb ra pa eidiama ir linkusi skilinti. Sugebjimas izoliuoti dal savo psichikos i tikro yra vertinga savyb . Galime susitelkti tuo momentu prie vieno dalyko, atmesdami visa kita, kam reikia m s dmesio. Bet yra did iulis skirtumas tarp s moningo sprendimo atsiskirti ir laikinai nuslopinti dal savo sielos, ir b senos, kai tai atsitinka savaime, mogui ito ne inant, nesutinkant ir net prieingai jo norams. Pirmasis yra civilizacijos laim jimas, antrasis - primmityvus "sielos netekimas" arba net patologin neuroz s prieastis. Taigi net ms dienomis smon s vieningumas tebra abejotinas: jis labai lengvai gali b ti suardytas. Sugebjimas valdyti savo emocijas, labai pageidautinas vienu po iriu, bus abejotinas laimjimas kitu, nes d l to socialiniai tarpusavio santykiai netekt vairovs, spalv ir ilumos. Taigi tokiame kontekste ir turime ap velgti, kokie svarbs yra sapnai tos netvirtos, nepagaunamos, nepatikimos, neaikios ir netikros fantazijos. Nordamas paai kinti savo poir, apraysiu kaip jis rutuliojosi daugel met ir kaip a prijau prie i vados, kad sapnai yra daniausiai pasitaikantis ir visuotinai prieinamas altinis tirti mogaus sugeb jim simbolizuoti.

Zigmundas Froidas buvo pionierius, pirmasis bands empiri kai tirti pasmonin smons pagrind . Jis dirbo, remdamasis bendra prielaida, kad sapnai n ra atsitiktiniai, bet yra susij su smoningomis mintimis ir problemomis. i prielaida anaiptol nebuvo savavalika. Ji buvo pagr sta ymi neurolog, pavyzdiui, Pjero an (Pierre Janet), i vadomis, kad neurozs simptomai susij su tam tikru s moningu patyrimu. Jie netgi yra atskilusios s moningos psichikos sritys, kurios kitu laiku ir kitokiomis aplinkybmis gali bti smoningos. Paioje prajusio amiaus pabaigoje Froidas ir Jozefas Broieris pripaino, kad neuroti ki simptomai - isterija, tam tikri skausmai ir nenormalus elgesys - i tikrj yra simbolikai reikmingi. Jie yra vienas bdas, kuriuo pas monin psichika ireikia save, kaip kad ir per sapnus; ir jie yra tokie pat simboli ki. Pavyzd iui, pacientui, pakliuvusiam nepakeliam situacij, gali atsirasti spazmai, kai jis bando ryti. Jis "negali to praryti". Kit pacient panaiomis psichologinio streso aplinkybmis itinka astmos priepuolis. Jis d sta nuo "nam oro". Treiasis patiria savotik koj paralyi: jis negali paeiti, t.y. "jis toliau eiti nebegali". Ketvirtasis, kuris vemia pavalg s, "negali suvirkinti" nemalonaus fakto. Galiau pateikti daugyb toki pavyzdi, bet tokios somatins reakcijos tra viena forma, kuria mus kamuojan ios problemos gali nesmoningai pasireikti. Daniausiai jos pasirei kia per ms sapnus. Bet kuris psichologas, iklauss gausyb moni, pasakojani savo sapnus, ino, kad sapn simboliai kur kas vairesni, negu fiziniai neurozs simptomai. Sapnai danai yra sud tingos ir spalvingos fantazijos. Bet jei analitikas, susidrs su ia sapn mediaga, naudoja originali Froido "laisv asociacij" technik, jis mato, kad sapnus galima redukuoti tam tikrus pagrindinius modelius. i technika suvaidino labai svarb vaidmen psichoanalizs raidoje, nes leido Froidui panaudoti sapnus kaip i eities tak, kuriuo remiantis galima pradti tirti paciento pasmonin problem . Froidas pastebjo paprast , bet labai svarb, esmin dalyk, kad jei sapnuotojas skatinamas t sti pasakojim apie savo sapn vaizdinius ir mintis, kurias ie jam sukelia, jis prasitars ir atskleis pasmonin savo negalavim pagrind tuo, k jis kalba, ir tuo, k jis kalbdamas s moningai praleidia. Jo mintys gali pasirodyti neprotingos ir netinkamos, bet po kurio laiko pasidaro jau aiku, ko jis stengiasi vengti, koki nemaloni mint ar patyrim slopina. Kad ir kaip jis bando tai umaskuoti, visa, k jis sako, rodo jo nemalonum esm. Gydytojas pamato tiek daug ivirkios gyvenimo pus s dalyk, kad jis retai b na toli nuo tiesos, kai paciento daromas uuominas interpretuoja kaip neramios s ins enklus. Deja, tai, k jis gal gale atranda, patvirtina jo bgtavimus. Kol kas niekas negali paprietarauti Froido nuslopinimo ir nor ipildymo, kaip neabejotin sapn simbolizmo prieasi, teorijai. Froidui sapnai buvo ypatingai svarb s, kaip "laisv asociacij " proceso ieities ta kas. Bet po kurio laiko a miau jausti, jog tai klaidingas ir neadekvatus turting fantazij, kurias pasmon sukuria miegant, panaudojimas. Mano abejon s i tikrj prasidjo tada, kai vienas kolega man papasakojo tai, k jis patyr ilgai keliaudamas po Rusij traukiniu. Nors jis nemokjo kalbos ir net nemok jo skaityti kirilicos, jis staiga m gilintis keistas raides, kuriomis buvo parayti gele inkelio u raai, ir atsidav svajonms, kuri metu jis toms raid ms suteikdavo vairiausias reikmes. Viena mintis sek kit, ir, b damas atsipalaidav s, jis pajuto, kad ios "laisvos asociacijos" sukl jam daug sen prisiminim. Jis suirzo juose aptiks kai kurias seniai palaidotas nemalonias temas - dalykus, kuriuos norjo pamirti ir kuriuos smoningai buvo pamir s. I tikr j jis prijo prie to, k psichologai vadina "kompleksais" - t.y. nuslopintas emocines

temas, kurios gali sukelti nuolatinius daugeliu atvej net neurozs simptomus.

psichologinius

sutrikimus

arba

is epizodas atv r man akis: supratau, kad nebtina naudoti sapn kaip "laisv asociacij" proceso i eities ta k, jei nori atskleisti paciento kompleksus. Jis man parod , kad centr galima pasiekti tiesiai i bet kurio apskritimo ta ko. Galima pradti nuo kirilicos, nuo meditacij apie kritolin rutul, maldininko rat arba modernistin paveiksl, arba net nuo atsitiktinio pokalbio apie kok nors banal atsitikim . Sapnas nra nei daugiau, nei ma iau naudingas iuo po iriu, kaip bet kuris kitas galimas ieities takas. Taiau sapnai yra ypatingai reikmingi, netgi jei jie da nai kyla i emocinio susijaudinimo, kur taip pat eina ir prastiniai (nuolatiniai) kompleksai. (Nuolatiniai kompleksai yra velniosios psichs vietos, greiiausiai reaguojan ios iorinius stimulus ar sutrikimus.) tai kodl laisvos asociacijos gali nuvesti i bet kurio sapno kritikas slaptas mintis. ia man at jo mintis, kad (jei a buvau teisus iki iol) protinga bt daryti i vad, jog sapnai turi kakoki atskir ir daug reikmingesn funkcij. Labai da nai sapnai turi apibr t, akivaizdiai tiksling struktr, nurodani pagrindin idj arba krypt - nors da niausiai ji nra i karto suprantama. Todl prad jau svarstyti, ar negeriau skirti daugiau d mesio tikrajai sapno formai ir turiniui, uuot leidus "laisvoms" asociacijoms per idj grandin nuvesti kompleksus, kuriuos lygiai taip pat galime pasiekti ir kitais bdais. i nauja mintis pakeit mano psichologijos raid . Tai rei k, kad a pamau atsisakiau sekti asociacijas, kurios nuvesdavo toli nuo sapno teksto. miau telkti d mes ne tiek prie asociacij , kiek prie paties sapno, manydamas, kad jis ireikia kak specifi k, k bando pasakyti pasmon. Mano poirio sapnus pasikeitimas pakeit ir metod,- naujoji technika turjo atsivelgti vairiausius platesnius sapno aspektus. Smoningas pasakojimas turi prad i, raid ir pabaig , bet tai netinka sapnui. Jo erdvs ir laiko matmenys visai kitokie, kad j suprastum, reikia tyrin ti kiekvienu aspektu - lyg imtum nepa stam daikt rankas ir tol j sukiotum, kol tapt pastama kiekviena formos detal . Jau turb t pakankamai parodiau, kaip vis labiau prad jau nesutikti su "laisv asociacij" metodu, kur pirmasis pasi l Froidas, - norjau likti kiek galima ar iau prie paties sapno, atsisakydamas vis netinkam idj ir asociacij, kurias jis gali sukelti. inoma, jos gali atskleisti paciento kompleksus, bet a turjau daug didesn tiksl, nei vien atskleisti kompleksus, kurie sukelia neurotinius sutrikimus. Juos galima nustatyti daugybe kit bd, pavyzdiui, psichologas gali suprasti visas u uominas, kuri jam reikia, odini asociacij testu (klausdamas paciento, kokias asociacijas jam sukelia tam tikri odiai ir analizuodamas jo atsakymus). Bet norint painti ir suprasti vis asmenybs psichinio gyvenimo proces, svarbu suvokti, kad jo sapnai ir j simboliniai vaizdiniai turi atlikti kur kas svarbesn vaidmen. Beveik kiekvienam aiku, kad, pavyzd iui, yra nesuskaiiuojama daugyb vaizdi, kurie gali simbolizuoti lytin akt (arba, kitaip tariant, atvaizduoti j alegorikai). Bet kuris i i vaizdi per asociacijas gali atvesti prie lytini santyki idjos ir prie specifini kompleks, kuriuos kiekvienas gali jausti savo paties seksualinio gyvenimo atvilgiu. Bet iuos kompleksus galima taip pat atskleisti ir u sisvajojus prie neskaitom rusik raidi. Taigi a padariau prielaid , kad sapnas gali prane ti ir k kit nei

seksualin alegorija ir Pailiustruosiu i mint.

kad

taip

yra

dl

tam

tikr

prieasi.

mogus gali sapnuoti, kad kia rakt spyn, darbuojasi su sunkia lazda ar lau ia duris kojos spyriu. Visa tai galima traktuoti kaip seksualin alegorij. Bet pats faktas, kad jo pas mon pasirinko kur nors vien i i vaizdi - rakt, lazd ar spyr - taip pat turi didel reikm. Tikroji uduotis yra suprasti, kod l pasirinktas raktas, o ne lazda, arba lazda, o ne spyris koja. Kartais tai net padeda atskleisti, kad ia i viso vaizduojamas ne lytinis aktas, o visai kiti psichologiniai dalykai. Taip m stydamas, a prijau prie ivados, kad tik ta mediaga, kuri yra aiki ir regima sapno dalis, gali b ti naudojama j interpretuojant. Sapnas turi savo apribojimus. Jo specifin forma pati mums pasako, kas jam priklauso ir kas veda al nuo jo. Jei "laisvos" asociacijos vilioja al nuo ios (sapno) mediagos, galima b t pasakyti, nelyg koks zigzagas, tai mano sukurtas metodas labiau primena spiral , kurios centre yra sapno pieinys. A dirbu su paiu sapno pie iniu, nekreipdamas dmesio sapnuotojo pastangas nuo jo atitr kti. Dirbdamas savo profesin darb , a vis turiu kartoti: "Grkime prie Js sapno. K sako sapnas?" Pavyzdiui, mano pacientas sapnavo girt, nevalyv , vulgari moter. Sapne toji moteris buvo jo mona, nors realiame gyvenime jo mona buvo visikai kitokia. I pirmo vilgsnio sapnas atrod siaubingai neteisingas, ir pacientas tuoj pat j atmet kaip susapnuot nesmon. Jeigu a , jo gydytojas, b iau leid s jam eiti asociacij keliu, jis nei vengiamai b t bands kaip galima labiau nutolti nuo nemaloni sapno uuomin . Ir b t prijs prie vieno i savo pagrindini kompleks - komplekso, ko gero, neturinio nieko bendro su jo mona - ir mes nieko nesu inotume apie ypating, btent io sapno prasm. Taigi k jo pasmon norjo pasakyti tokiu akivaizd iai neteisingu teiginiu? Aiku, ji i reik idj apie puolusi moter, kuri buvo artimai susijusi su sapnuotojo gyvenimu. Bet kadangi io vaizdio projekcija jo mon visikai nepagr sta ir i esms neteisinga, man teko iekoti kitur, kol supratau, k atvaizdavo toks atstumiantis vaizdis. Dar viduram iais, daug anks iau nei fiziologai rod, kad d l endokrinini liauk struktros visuose mumyse yra ir vyriki, ir moteri ki elementai, buvo sakoma, kad "kiekviename vyre yra moteris". Kaip tik moterikj element kiekviename vyre a ir pavadinau "anima". Tas "moterikasis" aspektas yra i esms tam tikras emesnio pob dio susietumas su aplinka, ir ypa su moterimis, kuris yra r pestingai slepiamas nuo kit ir nuo savs. Kitaip tariant, nors regimoji individo asmenyb atrodo visikai normali, ji gali sl pti nuo kit - ar netgi nuo sav s - apgailtin "moters savyje" padt. Taip buvo ir iam mano pacientui: jo moterikoji pus nebuvo patraukli. Jo sapnas sakyte sak: "Kai kuriais at vilgiais tu elgiesi kaip puolusi moteris", ir sukl jam ok. ( is pavyzdys, suprantama, neturi bti laikomas rodymu, kad pasmon rpinasi "moraliniais" draudimais.) Sapnas neliep pacientui "elgtis geriau", bet tiesiog band atsverti pernelyg vienpusik jo s moningo proto prigimt , kuri palaik klaiding sitikinim, kad jis yra visais atvilgiais dentelmenas. Lengva suprasti, kod l sapnuotojai link ignoruoti ir netgi neigti savo sapn praneimus. S mon natraliai prie inasi viskam, kas nesmoninga ir neinoma. A jau nurod iau, kad primityviuose mon se yra tai, k antropologai vadina "mizoneizmu", t.y. gili ir prietaringa naujovi baim. Primityvai reaguoja nepalankius vykius tokiomis pat reakcijomis, kaip ir gyvnai. Bet ir "civilizuotas" mogus naujas id jas reaguoja labai panaiai, kurdamas psichologinius barjerus, kad susidrs su naujove,

apsisaugot nuo oko. Lygiai t pat galima pastebti kiekvieno individo reakcijoje savo paties sapnus, jei tenka priimti neprast mint. Daugelis filosofijos, mokslo, netgi literat ros pionieri tapo gimto savo am inink konservatyvumo aukomis. Psichologija yra vienas jauniausi moksl . Kadangi ji stengiasi nagrinti pas mons veikl , tai nei vengiamai susiduria su kratutiniu mizoneizmu.

Praeitis ir ateitis pasmonje

Kol kas a tik pateikiau kelet princip, kuriais remdamasis a tiriu sapnus, nes jei mes norime i tirti mogaus sugebjim kurti simbolius, sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia mediaga. Du esminiai sapn aikinimo dalykai yra ie: pirmiausia, sapnus reikia irti kaip fakt, kurio at vilgiu nereikia turti joki iankstini nuostat, iskyrus tai, kad jie ka kaip kuria prasm; antra, kad sapnas yra specifin pasmons iraika. Vargu ar galima dar kukliau pateikti iuos principus. Nors ir kokia menka bt kieno nors nuomon apie pasmon, jis turi pripa inti, kad j verta tyrinti; pasmon yra bent jau ut ls lygio, kuri gal gale labai domina entomologus. Jei kas nors, nepatyrs ir ma ai i manantis apie sapnus, mano, kad sapnai yra nieko nereikiantys chaoti ki atsitiktinumai, jis turi teis taip manyti. Bet jeigu darome prielaid , kad jie yra normals vykiai (o tokie jie ir yra), tai esame priversti pripainti, kad jie yra arba prieastiniai,- t.y. kad j buvimas turi racionali prieast,- arba tam tikra prasme tikslingi, arba tokie ir tokie. Pabandykime pa velgti iek tiek atidiau tai, kaip smoningos ir nesmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susij. Panagrinkime pavyzd, kuris visiems gerai inomas. Staiga js pamir ote, k ketinote sakyti, nors dar prie akimirk mintys buvo labai ai kios. Arba, pavyzd iui, norite kam nors pristatyti savo draug ir staiga, kai ruoiats i tarti jo vard, nebegalite jo prisiminti. Sakote, kad negalite prisiminti, nors i tikrj mintis tapo pas monine ar bent jau akimirk atsiskyr nuo smons. Taip pat ir su m s pojiais. Jei mes klausom s kokios nors nenutr kstamos, bet vos girdimos natos, tai mums atrodo, kad garsas periodi kai nutrksta, o paskui vl atsiranda. Toks vibravimas atsiranda d l periodiko dmesio susilpnjimo ir sustiprjimo, o ne dl to, kad keist si pats garsas. Taiau kai kas nors islysta i ms smons, jis nenustoja egzistav s, kaip kad u kampo prading s automobilis nei tirpsta ore. Mes tik jo nematome, ir tiek. Lygiai taip pat, kaip mes galime t automobil vl pamatyti, taip pat mes vl ivystame mintis, kurios laikinai buvo prading . Taigi pas monin dalis susideda i daugybs laikinai nery ki mini, spdi ir vaizdini , kurie, nors ir u mirti, ir toliau veikia ms smoningas mintis. tai mogus isibla ks eina per kambar ko nors atsineti. Staiga sustoja, atrodo visikai sutrik s - jis pamir o, ko jam reikjo. iupinja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo pradinio ketinimo, ta iau nes moningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia, ko jis nori. Jam pasufleravo jo pasmon. Stebint neurotiko elges, galima pamatyti, kad daugelis dalyk , kuriuos jis daro, atrodo taip tarsi jis juos daryt smoningai ir tikslingai. Ta iau jeigu mes j apie tai paklaustume, paaikt, kad jis arba j nesuvokia, arba visai k kita turi galvoje. Jis girdi ir negirdi, mato, bet yra aklas, ino ir ne ino. ie pavyzdiai yra tokie da ni, kad specialistas greitai suvokia, jog nes moningas psichikos turinys veikia taip, tarsi jis bt smoningas, ir kad niekada tokiais atvejais negali inoti, ar mintis, kalba ar veiksmas yra tikrai smoningi, ar ne.

Btent dl tokio elgesio daugyb gydytoj atmeta isterik pacient teiginius kaip gryn mel. Tokie mons ities pasako daugiau netiesos, negu bet kuris i ms, bet ia visai netinka odis "melas". I tikrj, j dvasin bkl sukelia elgesio netikrum , kadangi j smon danai nelauktai utemsta, sikius pas monei. Panaiai gali kaitaliotis netgi j odos poji suvokimas. Vien akimirk isterikas pajunta adatos d r rank, o jau kit gali ito visai nepasteb ti. Jeigu jo d mesys yra sutelktas kok nors vien tak, visas knas gali b ti visikai nejautrus skausmui tol, kol atslgsta utemdanti jo poj ius tampa. Tada poj iai ikart atgyja. Ta iau jis vis laik nesmoningai ino, kas vyksta. Hipnotizuodamas tok pacient gydytojas proces mato labai aikiai. Visai nesunku rodyti, kad pacientas inojo visas smulkmenas. D ris rank arba fraz, pasakyta smons utemimo metu, gali b ti prisiminta taip gerai, lyg nebt buv nejautrumo skausmui ar "usimirimo". Prisimenu moter , kuri buvo atve ta klinik visiko stuporo b klje. Kit dien atgavusi s mon, ligon inojo, kas ji tokia, bet ne inojo, kur ji yra, kaip ir kodl ia atsidr ir netgi atvykimo datos. Ta iau po to, kai j uhipnotizavau, ji man pasak, kodl ji susirgo, kaip pakliuvo klinik, kas j atve. Visas ias detales galima buvo patikrinti. Ji netgi pasak tiksl laik, kada buvo atveta, nes mat laikrod primimo kambaryje. Hipnozs metu jos atmintis buvo visikai aiki, lyg ji bt turjusi s mon vis laik. Aptardami tokius dalykus, mes remiam s klinikiniais stebjimais. Todl daug kritik mano, kad pasmon ir visi jos subtils pasireikimai priskirtini iimtinai psichopatologijos sferai. Jie mano, kad bet koks pasmons pasirei kimas yra ka kas neuroti ka arba psichotika ir neturi nieko bendra su normalia dvasine b sena. Bet neurotiniai reikiniai nebtinai yra sukeliami vien tik ligos. I esms jie ne daugiau kaip normali reikini patologinis padid jimas ir b tent bdami tokiu patologiniu padid jimu, jie yra ry kesni negu normals. Isterijos poymiai bdingi visiems normaliems mon ms, bet jie yra tokie neyms, kad daniausiai yra nepastebimi. Pavyzdiui, u marumas yra normalus rei kinys - tam tikros s moningos idjos praranda savo specifin energij dl to, kad nukreipiamas d mesys. Kai jis nukrypsta kitur, elyje lieka dalykai, kurie r pjo anksiau, panaiai kaip pro ektorius apvieia nauj plot, palikdamas tamsoje anksiau ap viest viet. Tai nei vengiama, nes smon vienu metu gali ilaikyti visi kai ai kius tik kelis vaizdinius, ir netgi tokiais atvejais j aikumas kinta ("banguoja"). Bet pamirtos idjos nenustoja gyvavusios. Nors panorus j negalima ikart atgaminti, jos egzistuoja pasmonje, ia pat u prisiminimo slenksio, ir i ia jos vl gali staiga i kilti bet kuri akimirk, kartais po daugelio visikos umarties met. ia a kalbu apie dalykus, kuriuos smoningai mat me ar girdjome ir vliau pamirome. Bet mes visi girdime, matome, u uodiame ir ragaujame daugel dalyk, tuo metu j visai nepasteb dami, nes m s dmesys tuo metu nukreiptas k nors kita, arba todl, kad poveikis m s poj iams pernelyg silpnas, kad ilikt smoningas spdis. Taiau pasmon juos pastebjo, ir itokie pas moniniai jusli suvokimai svarb s m s kasdieniame gyvenime. Mums to nesuvokiant, jie daro tak tam, kaip mes reaguojame vykius ir mones. Ypa pamokant, mano nuomone, pavyzd pateik vienas profesorius. Jis vaikiojo po laukus su savo mokiniu ir buvo sigilins rimt pokalb. Staiga jis pajuto, kad jo mintis nutrauk netik tai upld ankstyvos vaikysts prisiminimai. Jis niekaip negaljo suprasti, kod l taip atsitiko. Niekas i to, apie k kalbta, nebuvo su jais susij. Atsigr s pamat, kad jie jo pro ferm , kai ikilo pirmasis vaikyst s prisiminimas. Jis pasi l savo mokiniui gr ti t pai viet , kur j upldo jo prisiminimai.

Grs pajuto s kvap ir i kart suprato, kad b tent tas kvapas paadino prisiminimus. Jaunystje jis gyveno fermoje, kurioje buvo auginamos sys ir specifinis j kvapas paliko nei dildom, nors ir u mirt, spd. Eidamas pro ferm , jis pajuto kvap nesmoningai, ir is nesmoningas suvokimas sugrino seniai pamir tus vaikyst s potyrius. is suvokimas buvo pasmoninis, nes dmesys buvo sutelktas kitur, ir stimulas nebuvo pakankamai stiprus, kad pakeist dmesio krypt ir tiesiai pasiekt smon. Taiau jis vis d lto paadino "umirtus" prisiminimus. Toks "uuominos" (pasufleruojan ios replikos) arba "gaiduko" efektas gali paaikinti neurotini simptom pradi ir taip pat kai kuriuos malonius prisiminimus, kai koks nors vaizdas, kvapas ar garsas primena praeities aplinkybes. Pavyzdiui, mergina, at jusi darb, regis, gerai jau iasi ir yra neblogai nusiteikusi. Ir staiga jai ima klaikiai skaud ti galv, pasireikia ir kitokie negalavimo poymiai. Nors s moningai ji to ir nepastebjo, ji gird jo tolimo laivo ruko siren, kuri jai nesmoningai primin nelaiming isiskyrim su mylimuoju, kur ji labai norjo pamirti. Be normalaus u mirimo, Froidas apra kelis atvejus, kai "pamirtami" nemalons prisiminimai - prisiminimai, kuri mogus mieliau netur t. Kaip sak Ny, i didumo spiriama atmintis pasiduoda. Taigi, tarp umirt prisiminim esama nemaai toki , kurie atsiduria pasmonje (ir panorus nemanoma j atgaivinti) dl to, kad jie nemalon s ir nepriimtini. Psichologai juos vadina "nuslopintu turiniu". Toks atvejis gal t bti sekretor, kuri pavydi vienam i savo virininko koleg. Ji nuolat u mirta pakviesti asmen susirinkimus, nors jo pavard bna ai kiai para yta jos turimame srae. Bet papra yta pasiaikinti, ji paprasiausiai pasako "umirusi" arba, kad ka kas jai "sutrukd". Ji niekada neprisipa sta - net sau paiai - tikrosios nepakvietimo prieasties. Daugyb moni klaidingai pervertina savo valios galios vaidmen ir mano, kad jo mstymui nieko negali atsitikti, ko jie nenusprend ar neketino. Bet reikia i mokti ai kiai atskirti s moningus (intencionalius) ir nesmoningus (neintencionalius) proto turinius. Pirmieji kyla i ego asmenyb s; antrieji, vienok, kyla i altinio, kuris nesutampa su ego, bet yra jo "kita pus". Kaip tik i "kita pus " ir privert sekretor umirti pakvietimus.Yra daugyb prieasi, dl kuri mes u mirtam dalykus, kuriuos pastebjome ir patyrme; ir lygiai taip pat yra daugyb bd, kuriais jie proto gali b ti prisiminti. iuo poiriu yra domus kriptomnezijos arba "paslpto prisiminimo" pavyzdys. Autorius gali nuosekliai ra yti pagal i anksto susidaryt plan, pltodamas savo rodymus arba siueto linij , ir staiga jis nukrypsta nuo temos. Tikriausiai jis i vydo nauj idj , kitok vaizd ar apskritai nauj siueto atak. Jei j s jo paklausite, kas paskatino j nukrypti, jis nesugebs to pasakyti. Jis galb t net nepastebjo to pasikeitimo, nors dabar para kak i viso nauja, ko jis prie tai neinojo. Taiau kartais galima tikinamai parodyti, kad tai, k jis para, yra nepaprastai pana u kito autoriaus k rin, kurio, kaip jis yra sitikins, jis niekad neskait. A pats radau tok tiesiog stulbinant pavyzd Nys knygoje "Taip kalbjo Zaratustra", kur jis tiesiog odis odin atpasakoja atsitikim, urayt laivo dienyne 1686 metais. Grynai atsitiktinai a perskaiiau netiktin jrininko pasakojim vienoje knygoje, i leistoje apie 1835 metus (pus amiaus prie savo veikal paraant Ny ei); ir kai a suradau pana fragment knygoje "Taip kalb jo Zaratustra", buvau tiesiog pribloktas savito jo stiliaus, kuris taip skyrsi nuo prastins Nys kalbos. A buvau sitikins, kad Ny taip pat skait i knyg, nors jis apie tai savo veikale neusimin. A paraiau tuo metu dar gyvai jo seseriai laik, ir i patvirtino, kad ji ir brolis i tikro skait i knyg kartu,

kai jam buvo vienuolika met. Sprendiant i konteksto, man atrodo, kad visai ne tiktina, jog Ny bt suvok s, kad jis plagijuoja kit pasakojim. A manau, kad prajus penkiasde imiai met , tas pasakojimas netiktai pateko jo smoningo proto akirat . Tokiais atvejais tai b na tikri, bet nesuvokti prisiminimai. Panaus dalykas gali atsitikti kompozitoriui, kuris vaikyst je girdjo valstiei melodij ar liaudies dain , ir staiga netik tai ji sibrauna kaip atskira tema jo simfonij , kuri jis kuria suaugs. Id ja ar vaizdinys i pasmons vl atjo smon. Tai, k a iki iol pasakiau apie pas mon, tra vien tik greitosiom apmesti metmenys, rodantys, kokia yra ios sudtingos mogaus sielos dalies prigimtis ir kaip ji funkcionuoja. Bet jie nurodo t sublimuot mediag, i kurios savaime gali atsirasti m s sapn simboliai. i pas monin mediaga susideda i vis potrauki, impuls ir ketinim; i vis suvokim ir intuicij; vis racionali ir iracionali mini, ivad, indukcij, dedukcij ir prielaid ; ir i visos jausm vairovs. Visi jie (ar bet kuris j) gali gyti dalinio, laikino ar pastovaus nes moningumo pavidal. i med iaga da niausiai tampa nesmoninga tod l - kad, taip sakant,- jai nra vietos s monje. Kai kurios mintys praranda savo emocin energij ir tampa pasmonins (arba b t galima pasakyti, jos nebesusilaukia ms smoningo d mesio) todl, kad ima atrodyti ne domios ar nereikalingos, ar todl, kad esama koki nors prieasi, dl kuri mes norime i stumti jas i ms akiraio. I tikrj yra normalu ir b tina, taip "umirti", kad m s smoningame prote atsirast vietos naujiems spdiams ir naujoms mintims. Jeigu taip nebt, viskas, k mes esame patyr , pasilikt vir smon s slenksio, ir ms protas tapt be galo sujauktas ir sumis. is reikinys iandien yra taip plaiai pripa intas, kad daugelis moni, kurie k nors ino apie psichologij, laiko j savaime aikiu. Bet lygiai taip pat kaip smoningi turiniai gali pradingti pas monje, nauji turiniai, kurie niekad iki tol nebuvo s moningi, gali i ten ikilti. Pavyzdiui, mogus gali numatyti, kad kakas tuoj pat siver smon - kad "kakas tvyro ore", arba kad "pakvipo iurke" - nujausti kak negero. is atradimas, kad pas mon nra tik praeities sandlis, bet kad taip pat joje gausu b sim psichini situacij ir id j gemal bei uuomazg , atved mane prie mano paties naujo poirio psichologij. iuo klausimu i kilo daugyb prietaring diskusij. Bet viena yra tikra,- kad be atsiminim i nutolusios s moningos praeities, i pasmons gali ateiti visikai naujos mintys ir k rybins idjos,- mintys ir id jos, kurios niekad iki iol nebuvo smoningomis. Jos kaip latosas iauga i tamsi proto gelmi ir sudaro svarbiausi pasmonins psichs dal. Mes matome tai kasdieniniame gyvenime, kai vairs prie taravimai kartais netiktai yra i sprendiami, i kilus stulbinantiems naujiems pasilymams; daugyb meninink, filosof ir netgi mokslinink savo geriausias id jas gauna i kvpimo, kuris staiga ateina i pasmons. Sugeb jimas u iuopti toki turting gysl ir jos teikiam mediag efektyviai i versti filosofij, literatr, muzik ar mokslinius atradimus yra vienas genialumo poymi. Akivaizdi io fakto rodym mes galime rasti paties mokslo istorijoje. Pavyzdiui, pranc z matematikas Puankar ir chemikas Kekul u savo svarbius mokslinius atradimus yra dkingi (kaip jie patys teig ) netiktiems "vaizdingiems apreikimams" i pasmons. Pranc z filosofo Dekarto "mistinis" patyrimas taip pat kilo i panaaus netik to aprei kimo, kai jis akimirksniu ivydo "moksl tvark". Brit raytojas Robertas Lui Stivensonas daugyb met iekojo istorijos, kuri atitikt jo "stipr dvejopos mogaus

bties poj t", kol "Dakarto Dekilio ir misterio Haido" siu et jis staiga ivydo sapne. Vliau a smulkiai apraysiu, kaip tokia med iaga ikyla i pasmons, ir tirsiu form, kuria ji bna ireikta. Dabar a vien tik noriu pa ymti, kad mogaus sielos sugeb jimas sukurti toki nauj mediag yra ypa reikmingas tiriant sapn simbolizm, nes a savo profesiniame darbe nuolat sitikinu, kad sapn vaizdiniai ir idjos negali b ti paaikinti vien tik remiantis atmintimi. Jie i reikia naujas mintis, kurios dar niekad nebuvo pasiekusios smons slenksio.

Sapn funkcija
A kiek paanalizavau m s sapn gyvenimo kilm ir itakas, nes sapnai yra toji dirva, i kurios pirmiausia iauga daugelis simboli . Deja, sapnus sunku suprasti. Kaip jau esu nurods, sapnas visi kai nepana us smoning pasakojim. Kasdieniniame gyvenime kiekvienas apgalvoja, k nori pasakyti, pasirenka taigiausi pasakojimo b d ir stengiasi, kad jo pastabos bt logikai nuoseklios. Pavyzdiui, i silavins mogus vengs miglot metafor, nes jos gali ikreipti jo mint . Taiau sapn struktra kitokia. Sapnuotoj uplsta vaizdiniai, kurie atrodo prietaringi ir juokingi, prarandamas normalus laiko poj tis, o prasti daiktai gauna avint ar gr sming aspekt. Gali atrodyti keista, kad pas mon tvarko savo med iag taip skirtingai nuo tokio i pairos tvarkingo modelio, kur mes suteikiam savo mintims buddami. Taiau kiekvienas, nors akimirk bands prisiminti sapn , pastebs kontrast, kuris, ties sakant, ir yra viena i svarbiausi prieasi, kodl paprastam mogui yra taip sunku suprasti sapnus. Jie neturi prasms normalios patirties, gytos nemiegant, po iriu, todl mogus linksta arba visai j nepaisyti, arba pripainti, kad sapnai j trikdo. Gal bt lengviau suvokti dalyk , jei pirmiausia pripa intume, kad tos idjos, su kuriomis turime reikalo savo tariamai sutvarkytame budriame gyvenime, jokiu b du nra tokios tikslios, kaip mes manome. Prie ingai, j reikm (ir j emocin svarba mums) tampa juo netikslesn , juo sunkiau nusakoma, juo daugiau jas tyrinjame. Taip yra dl to, kad visa, k igirstame ar patiriame, gali tapti pasmoninga - kitaip tariant, pereiti pasmon. Ir netgi tai, k isaugome savo s monje ir panor galime atkurti, gyja pas monin atspalv, kuris nuspalvina id j kiekvien kart, kai ji prisimenama. M s smoningi spdiai i tikrj greitai gyja pas monins reikms element , kuris mums reik mingas fizi kai, nors smoningai mes ir neinome apie ios pasmonin s reikms buvim , arba kokiu b du ji ipleia ir supainioja konvencionali reikm. inoma, kiekvieno mogaus psichiniai atspalviai skiriasi. Kiekvienas ms priimame bet kuri abstraki idj savo individualaus proto kontekste ir todl individualiai j suprantame ir taikome. Kai pokalbyje vartoju tokias svokas, kaip "valstyb", "pinigai", "sveikata" ar "visuomen ", tariu, kad mano klausytojai jas supranta "madaug" taip, kaip ir a . odis "ma daug" yra b tent tai, apie k kalbu. Kiekvienas odis reikia ka k truput skirtinga kiekvienam mogui, netgi tuomet, kai kult rinis pagrindas tas pats. io kintamumo prie astis ta, kad bendrin svoka suvokiama individualiame kontekste, todl ir suprantama bei taikoma iek tiek individualiai. Savaime suprantama, reikms prasm s skiriasi daugiausiai, kai moni socialin, politin, religin ir psichologin patirtis labai nevienoda. Kadangi svokos tapa ios su odiais, is skirtingumas beveik nepastebimas ir neturi jokios praktin s reikm s. Bet kai reikia tikslaus

apibrimo ar isamaus paai kinimo, galima pamatyti, kokie stulbinantys ne tik grynai intelektualaus s vok supratimo, bet ypa emocini j atspalvi ir vartojimo skirtumai. Paprastai jie yra nes moningi, todl niekuomet nesuvokiami. Galima nekreipti dmesio iuos skirtumus, kaip nereikalingus ar pernelyg i pstus reik ms niuansus, kurie maai susij su kasdieniniais poreikiais. Bet pats faktas, kad jie egzistuoja, rodo, kad net dalykikiausias s mons turinys yra gaubiamas netikrumo eli. Netgi rpestingiausiai apibrta filosofin ar matematin svoka, kurioje, ms sitikinimu, nra nieko daugiau, negu mes jai suteik me, yra daugiau, negu mes manome. Tai psichinis vykis, ir, b damas toks, yra i dalies nepainus. Net skaitmenys, kuriuos naudojame skaiiuodami, yra daugiau, negu mes manome. Tai ir mitologiniai elementai (pitagorieiams jie buvo netgi dieviki), nors j s, tuos skaitmenis naudodami praktiniais tikslais, be abejons, to nesuvokiate. Trumpai tariant, kiekviena s voka ms smonje turi savo psichines asociacijas. Kadangi asociacijos gali b ti vairaus intensyvumo (pagal tos svokos santykin reikmingum ms asmenybei arba priklausomai nuo kit idj ir netgi j kompleks, su kuriais toji s voka yra susieta ms pasmonj), jos gali pakeisti "normal" svokos pob d. Ji netgi gali tapti kakuo visikai skirtingu, kai "plaukioja" emiau smons lygmens. Gali atrodyti, kad ie pas moniniai visko, kas mums atsitinka, aspektai turi ma ai reikms m s kasdieniniame gyvenime. Bet sapn analizje, kur psichologas nagrinja pas mons iraikas, jie labai reik mingi, nes jie yra beveik nematomos m s smoning mini aknys. tai kod l prasti objektai ir id jos sapne gali gyti toki didiul psichin reik m, kad mes nubundame smarkiai susijaudin , nors, atrodyt, kad nieko baisiau nei urakintas kambarys ar tai, kad pavlavome traukin, nesapnavome. Vaizdiniai, sukurti sapnuose, yra kur kas turtingesni ir gyvesni nei svokos ir patyrimai, kurie yra j atitikmenys gyvenime. Viena prieasi yra ta, kad sapne ios s vokos gali ireikti savo pasmonin reikm. Savo smoningose mintyse mes neper engiame racionali teigini rib - teigini, kurie daug ma iau spalvingi, nes mes apvalme juos nuo daugelio psichini asociacij. Pamenu vien savo sapn, kur man buvo sunku paaikinti. Tame sapne kakoks mogus band ueiti u mans ir u okti man ant nugaros. A nieko neinojau apie t mog, iskyrus tai, kad jis nusigrieb vien mano pastab ir taip i kreip jos prasm , kad i tapo groteski ka jos parodija. Bet negaljau suvokti ryio tarp io fakto ir jo pastang sapne uokti ant mans. Mano profesiniame gyvenime da nai pasitaikydavo, kad kas nors ikreipdavo mano odius - taip da nai, kad perdaug nesir pinau, ar supykd mane btent is ikraipymas. inia, kontroliuoti savo emocines reakcijas yra tam tikra vertyb, ir labai greitai supratau, kad b tent tai sako sapnas. Austrik posak jis ivert regim vaizdin. i fraz, tokia prasta paprastame pokalbyje, yra tokia: "Du kannst mir auf den Buckel steigen" (Gali ulipti man ant nugaros). Tai rei kia: man nerpi, k apie mane sakai. Amerikieti kas io posakio atitikmuo, kuris gali lengvai atsirasti panaiame sapne, bt: "Gali sau okti eer". Kai kas gali tvirtinti, kad io sapno vaizdas - simbolinis, nes juo ne tiesiogiai buvo nusakyta situacija, bet esm ireikta netiesiogiai, metafora, kurios i pradi a negaljau suprasti. Kai taip vyksta - o vyksta danai - tai nebna tyin sapno "maskuot ", tai paprasiausiai parodo, kad mes nelabai suprantame emocikai turting vaizd kalb. Savo kasdienje patirtyje turime b ti kuo tikslesni, ir imokome atsisakyti fantazijos ir puo men tiek savo kalboje, tiek mintyse - taip prarasdami savyb, kuri dar tebra bdinga primityviam protui. Daugelis m s perklme pasmon visas fantasti kas psichines asociacijas, kuri turi kiekvienas

objektas ir id ja. Kita vertus, primityvus protas dar neumiro i psichini savybi, jis suteikia gyv nams, augalams ir akmenims toki gali, kurios mums atrodo keistos ir nepriimtinos. Afrikos diungli gyventojas, ivyds nakties gyv n dienos viesoje ino, kad tai kertojas, laikinai pri ms jo pavidal. Arba mano j esant krmo siela ar jo genties vieno i prot vi dvasia. Medis gali vaidinti svarb vaidmen primityvo gyvenime, neabejotinai turti savo siel ir bals, ir bendr likim su mogumi, kuris juo domisi. Kai kurie Piet Afrikos indnai jus tikins, kad jie yra raudonosios Arara papgos, nors ir puikiai ino, kad neturi plunksn , sparn ir snap. Kadangi primityvo pasaulyje daiktai neturi toki ryki rib, kaip m s "racionaliose" visuomense. Tai, k psichologai vadina "psichiniu tapatumu" ar "mistiniu dalyvavimu", i ms daikt pasaulio buvo istumta. Bet b tent is pas monini asociacij vytjimas ir daro primityvo pasaul spalving ir fantastik. Tai mes jau taip praradome, kad susitik jau nebeatpa stame. Mes iuos dalykus istmme emiau smons slenks io, ir kai jie v l atsitiktinai pasirodo, mums ne kart rodosi, kad kakas negerai. Su manimi ne kart tarsi isimokslin ir inteligenti ki mons, kurie regjo ypatingus sapnus, fantazijas ir netgi vizijas, ir tai juos labai sukrt. Jie man , kad n vienas, kas yra sveiko proto, negali kent ti nuo toki dalyk ir kad bet kas, kas mato vizij , turi patologini sutrikim. Kart vienas teologas man pasak , kad Ezekielio vizijos tebuvo liguisti simptomai, o Mozei ir kitiems pranaams kalbantys "balsai" - tik haliucinacijos. Tik sivaizduokite, koks j apm siaubas, kai kakas panaaus "spontani kai" nutiko jam pa iam. Mes taip priprat prie tariamai racionalios m s pasaulio prigimties, kad sunkiai sivaizduojame, kad gali kas nors atsitikti, ko negalima paai kinti sveiku protu. Primityvus mogus, itiktas pana aus oko, nesuabejos savo sveikumu, jis galvos apie fetius, dvasias ir dievus. Taiau emocijos, kurios mus veikia, yra tokios pa ios. I esms, baim s, kurias sukuria m s pramatni civilizacija, yra kur kas baisesn s u tas, kurias primityv s mons priskiria demonams. i laik civilizuoto mogaus poiris man da nai primena psichoze sergant pacient i mano klinikos, kuris pats buvo gydytojas. Vien ryt paklausiau, kaip jis jau iasi. Jis atsak puikiai praleid s nakt , dezinfekuodamas vis dang merkurijaus chloridu, ta iau atlikdamas kruopt darb, nerado jokio Dievo p dsako. ia mes susiduriame su neuroze ar netgi kai kuo blogiau. Vietoj Dievo ar "Dievo baims" matome nerimo (baim s) neuroz ar tam tikr fobijos r. Emocija i liko ta pati, taiau ir jos objekto pavadinimas ir prigimtis tapo blogesni. Prisimenu filosofijos profesori , kuris kart konsultavosi dl savo v io fobijos. J kamavo nenugalimas sitikinimas, kad jis turi piktybin augl, nors nieko panaaus nebuvo rasta de imtyse rentgeno nuotrauk . "A inau, kad nieko n ra,- sakydavo jis,- bet gali kas nors ir b ti". Kas btent sukl i idj? Ji be abejon s kilo i baims, kuri nebuvo teigta smoningo svarstymo. Liguista mintis j uklupo staiga, ir su tokia j ga, kurios jis negaljo nugalti. iam isilavinusiam mogui buvo kur kas sunkiau pripainti tai, k bt padars primityvus mogus - tarti, kad j apsdo dvasia. Kenksminga piktj dvasi taka yra bent jau priimtina hipotez pirmyktje kult roje, ir kur kas labiau gniu dantis dalykas civilizuotai asmenybei pripainti, kad jo rpesiai tra kvaila vaizduot s idaiga. Primityvus apsdimo fenomenas neinyko, jis tebra toks kaip ir visada. Tik dabar kitaip ir daug nemaloniau aikinamas. Esu padar s kelet panai palyginim tarp naujj laik ir primityvaus

mogaus. Tokie palyginimai, kaip vliau parodysiu, yra labai svarb s, norint suprasti mogaus polinkius kurti simbolius ir sapn vaidmen juos ireikiant. Nes matome, kad daugelis sapn pateikia vaizd ius ir asociacijas, analogi kus primityviosioms idjoms, mitams ir ritualams. iuos sapn vaizdius Froidas pavadino "archaikomis liekanomis", is pasakymas reikt, kad jos yra psichiniai elementai, isilaik mogaus prote nuo sen ami. itoks po iris bdingas tiems, kurie pas mon laiko vien s mons apendiksu (ar, kalbant vaizdingiau, atliek skardine, kurioje renkama viskas, k atmeta smon). Toliau tyrindamas sitikinau, kad toks po iris netinkamas ir jo reikt atsisakyti. A supratau, kad tokios asociacijos ir vaizdiai yra neatskiriama pasmons dalis ir gali bti regimi visur - ar sapnuotojas bt isilavins, ar beratis, inteligenti kas ar kvailas. Jokiu b du jie nra negyvos ir bereikms "liekanos". Jie tebefunkcionuoja ir yra itin vertingi (kaip daktaras Hendersonas parodo savo "Senov s mituose ir iuolaikiniame moguje" - "mogaus ir jo simboli" 2_sk.) b tent dl savo "istori kos" prigimties. Jie nutiesia tilt tarp t bd, kuriais mes smoningai reikiame savo mintis, ir primityvesns, spalvingesns ir vaizdingesn s iraikos formos. Btent i forma tiesiai kreipiasi jausmus ir emocijas. ios "istorins" asociacijos yra ryys tarp racionalaus smons pasaulio ir instinkt pasaulio. Jau kalbjau apie dom kontrast tarp "kontroliuojam" ms budraus gyvenimo minui ir vaizduots lobi , kuriuos sukuria sapnai. Galima pastebti ir kit io skirtumo prie ast: savo civilizuotame gyvenime i tokios gausyb s mini mes at mme j emocin energij ir i tikrj jas mes jau nebereaguojame. Tokias idjas mes vartojame savo kalboje, ir prastai jas reaguojame, kai kiti jas vartoja, ta iau jos nedaro mums gilaus spdio. Reikia ka ko daugiau, kad mums kai kurie dalykai bt pasakyti taip ai kiai, kad mes b tume priversti pakeisti savo poir ir elges. Btent tai daro "sapn kalba"; jos simbolizmas turi tiek daug psichins energijos, kad mes esame priversti j kreipti dmes. Pavyzdiui, buvo tokia ponia, pagars jusi savo kvailais prietarais ir usispyrliku prie inimusi protingiems argumentams. Galima buvo rodinti jai itis nakt be jokio rezultato, ji nekreipdavo menkiausio dmesio. Taiau jos sapnai laik si kitokios taktikos. Vien nakt ji sapnavo, kad dalyvauja svarbiame visuomen s renginyje. eiminink j pasveikino odiais: "Kaip puiku, kad gal jote atvykti. Visi js draugai ia, ir laukia js". Paskui eiminink nuved j prie dur ir jas atidar, sapnuotojai eng tiesiai - karvid! Sapno kalba buvo tokia paprasta, kad j suprasti galjo net bukaprotis. I pradi moteris nenor jo pripainti kad sapnas taip tiesiai taiko jos ipuikim, bet informacija vis tik pasiek tiksl, ir po kurio laiko ji turjo j priimti, nes negaljo nesuprasti pok to i savs paios. Tokia informacija i pasmons yra svarbesn , negu daugelis moni mano. Savo s moningame gyvenime mes esame atviri vairiausiems poveikiams. Kiti mons mus stimuliuoja arba slegia, vykiai staigoje ar socialiniame gyvenime mus trikdo ir atitraukia. Tokie dalykai gundo mus pasukti keliu, kuris netinkamas ms individualybei. Ar mes suvokiame j poveik ms smonei, ar ne - ji vis tiek yra j trikdoma ir nuo j poveikio yra beveik neapsaugota. Tai ypatingai bdinga monms, kuri ekstravertiko m stymo nuostata ypa pabr ia iorinius objektus arba tiems, kurie slepia savo menkavertikumo jausmus ir nepasitiki savo pa i giliausiu ir slapiausiu "a". Kuo labiau toji s mon veikiama prietar , klaid, fantazij ir infantili nor, tuo labiau plat ja jau esantis ply ys pereidamas neurotin skilim

ir atvesdamas daugiau ar maiau dirbtin gyvenimo bd, labai nutolus nuo sveik instinkt, prigimties ir tiesos. Pagrindin sapn funkcija yra bandyti atstatyti m s psichologin pusiausvyr, sukuriant sapn mediag, kuri labai subtiliai atstato vis psichin lygsvar. Btent tai a vadinu papildomu (arba kompensuojan iu) sapn vaidmeniu ms psichinje sandaroje. Tai paai kina, kod l mons, turintys nerealistini idj arba esantys pernelyg geros nuomon s apie save, arba kuriantys grandiozinius planus, neatitinkan ius j reali galimybi, sapnuoja, kad skrenda arba krinta. Sapnas kompensuoja j asmenybi trkumus ir kartu spja apie pavojus, kurie jiems gresia gyvenant taip, kaip jie dabar gyvena. Jei nepaisoma sapn spjim, gali i tikro vykti nelaimingi atsitikimai. Auka gali nukristi nuo laipt arba patekti automobilio avarij. A prisimenu vien atvej, kai mogus buvo smarkai sipainioj s kelis tamsius reikalus. Jam atsirado tiesiog liguista aistra - pavojingai kopti kalnus - kaip savotika kompensacija. Jis nor jo "pakilti vir paties savs". Vien nakt sapne jis i vydo save engiant nuo aukto kalno virns tui erdv. Kai jis man papasakojo savo sapn, a i karto pamaiau jam gresiant pavoj ir band iau pabr ti spjim ir tikinti j , kad susilaikyt. A netgi pasakiau, kad sapnas - jo ties kalnuose enklas. Viskas veltui. Po ei mnesi jis " eng erdv". Alpinist vadovas mat, kaip jis su draugu leidosi emyn labai sunkioje vietoje. Draugas rado ant briaunos atram kojai, o sapnuotojas leidosi emyn paskui j. Staiga, vadovo odiais tariant, jis paleido virv, "lyg okt or". Jis u krito ant savo draugo, ir abu nukrit emyn, usimu. Kitas tipikas atvejis - ponia, kuri gyveno nieko nepaisydama. Savo kasdieniniame gyvenime ji buvo i didi, bet sapnavo baisius sapnus, primenanius jai apie vairiausius bjaurius dalykus. Kai jai tai atskleidiau, ji pasipiktinusi atsisak juos pripa inti. Sapnai pasidar grass, pilni uuomin apie pasivaik iojimus mikuose, kur ji eidavo viena ir atsiduodavo jausmingoms fantazijoms. A ma iau pavoj, bet ji nenorjo klausyti mano spjimo. Netrukus mike j upuol seksualinis i kryplis, ir jeigu ne mons, kurie igirdo riksm, j bd nuuds. ia n ra jokios magijos. Jos sapnai man pasak , kad toji moteris slapta ilgjosi tokio nuotykio - kaip ir kop jas kalnus nes moningai siek pasitenkinti, surad s tam tikr ieit i savo sunkum . Be abejon s, n vienas i j nesitikjo tokios auktos kainos: jai sulau kelis kaulus, jis sumokjo gyvybe. Taigi, sapnai kartais gali prane ti apie kai kurias situacijas gerokai ankiau nei jos i tikrj vyksta. Tai nebtinai stebuklas ar ateities numatymo forma. Daugelis m s gyvenimo krizi turi ilg nesmoning prieistor. Mes einam prie j pamau, net nenutuokdami apie besitelkianius (susikaupusius) pavojus. Bet tai, ko nepavyksta pamatyti m s smonei, danai pastebi ms pasmon, kuri gali perduoti informacij per sapnus. Danai sapnai gali spti mus, bet lygiai taip pat da nai nespja. Todl prielaida, kad yra gero linkinti ranka, kuri mus laiku sustabdo, yra abejotina; atrodo, kad geros valios agentra kartais dirba, kartais ne. Paslaptingoji ranka gali net nurodyti, kur tyko pratis; kartais sapnai bna tikri spstai, arba atrodo tokie esantys. Jie kartais yra kaip Delf orakulas, kuris Karaliui Krezui pasak, kad jeigu is perplauks Halio up , tai sunaikins didel karalyst. Tik vliau, jau visi kai sutriu kintas perplauks t up - karalius suprato, kad orakulo mintoji karalyst buvo jo paties. Negalima bti naiviam, nagrin jant sapnus. Jie kyla i dvasios, kuri n ra visai mogika,- tai grei iau gamtos dvelksmas - graios ir kilnios, taiau

ir iaurios deivs dvasia. Jei norime apibdinti i dvasi , kur kas labiau prie jos priart sime senoviniuose mituose, pirmyk i mik legendose, negu dabartinio mogaus s monje. Neneigiu, kad dideli laimjim pasiekta evoliucionuojant civilizuotai visuomenei. Bet ie laimjimai pasiekti milinik praradim kaina, kuri apimt vos pradedame vertinti. Vienas tiksl, kuri siekiu lygindamas pirmyk t ir civilizuot mogaus bsen pateikti i laimjim ir praradim sskait . Pirmykt mog kur kas labiau vald instinktai, negu jo "racionaliuosius" i laik palikuonis, kurie i moko save "kontroliuoti". iame civilizacijos procese mes vis labiau atribojame savo smon nuo mogaus psichikos instinktyvi j sluoksni, ir beveik visikai nuo somatinio psichini fenomen pagrindo. Laimei, mes nepraradome i esmini instinktyvi sluoksni , jie tebra pasmon s dalis, nors gali ireikti save tik per sapn vaizdinius. ie instinktyvs fenomenai - nors jie ne visada i karto atpastami d l savo simbolinio pob dio - yra gyvybikai svarb s tam, k a pavadinau kompensuojania sapn funkcija. Psichinio stabilumo ir netgi fizin s sveikatos labui pasmon ir s mon turi bti vieningai susietos ir veikti lygia greta. Jei jos suskyla ar yra "atsiejamos", atsiranda psichologiniai sutrikimai. iuo po iriu sapn simboliai yra pagrindiniai informacijos ne jai i instinktyvios racionali psichikos srit , o j aikinimas praturtina s mons skurdum ir ji vl imoksta suprasti umirt instinkt kalb. inoma, mons link abejoti ia funkcija, kadangi jos simboliai danai lieka nepastebti ar nesuprasti. Normaliame gyvenime danai manoma, kad suprasti sapnus netgi nra reikalinga. Galiu tai pailiustruoti tuo, k patyriau bendraudamas su pirmykte Ryt Afrikos gentimi. Mano nuostabai, tie genties mons neig kada nors sapnuoj. Bet po kantri , netiesiogini pokalbi su jais netrukus supratau, kad jie sapnuoja, kaip ir visi kiti, bet yra sitikin, kad j sapnai yra bereik miai. "Paprasto mogaus sapnai nieko nereikia",- sak jie man. Jie man, kad tik vad ir yni sapnai yra reikmingi, t.y. t moni, kurie rpinasi genties gerove. Vienintelis nesklandumas - ir vadas, ir ynys tvirtino jau nebesapnuoj prasming sapn. Jie sak , tas pasikeitimas vyks po to, kai j krat atvyko anglas. Apygardos valdytojas - pareignas i Britanijos, atsakingas u juos - perm "didij sapn" funkcij, kurie iki to laiko l m j elges. Kai ie genties mons prisipaino sapnuoj , bet man savo sapnus neturint prasm s, jie buvo panas i laik mones, kurie mano, kad j sapnai nieko nerei kia vien todl, kad j nesupranta. Bet netgi civilizuotas mogus kartais pastebi, kad sapnas (kurio gali ir neprisiminti) pataiso ar sugadina jo nuotaik . Tai reikia, kad sapnas jau "suprastas", bet tik nesmoningai. Btent itaip paprastai ir b na. Tik labai retai, kai sapnas yra ypa spdingas ar reguliariai pasikartoja, daugelis moni mano, kad j reikia isiaikinti. ia a turiu spti d l nemokikos ir nekompetenti kos sapn analizs. Esama moni, kuri psichika be pusiausvyros, todl j sapn aikinimas gali bti labai rizikingas: tokiu atveju labai vienpusika s mon yra atkirsta nuo atitinkamai iracionalios ar "beprotikos" pas mons, ir j negalima sujungti nesant ypatingai atsargiam. O kalbant apskritai, visika kvailyst tikti, kad galimi sistemi ki sapn aikinimo vadov liai, kai kiekvienas, nusipirks inyn, galt susirasti bet kok simbol . Joks sapno simbolis negali b ti atskirtas nuo individo, kuris j sapnuoja, ir n ra jokio tikslaus ir tiesioginio sapno aikinimo. Kiekvienas individas labai skiriasi tuo, kaip jo pas mon papildo ar kompensuoja s mon, todl nemanoma nustatyti, kiek sapnai ar j simboliai i viso gali bti klasifikuojami.

Tiesa, yra sapn ir atskir simboli (juos ver iau vadin iau motyvais), kurie yra tipi ki ir pasitaiko da nai. Tokie motyvai - tai kritimas, skridimas, jus persekioja pavojingi vrys ar prie iki mons, js netinkamai ar kaip nors absurdi kai apsireng s vieoje vietoje, skubate ar pasimetate minioje, kovojate su ginklu, kuris neveikia, ar esate visikai beginklis, smarkiai b gate ir niekur nenubgate. Tipikas infantilus motyvas - sapnuojate, kad be galo suma jate ar be galo i augate, arba i vienokio esate paver iamas kitokiu - kaip, pavyzdiui, Lewis Caroll knygoje "Alisa stebukl alyje". Bet turiu dar kart pabrti, kad tai motyvai, kuriuos btina aikinti paties sapno kontekste, o ne irti juos kaip ifrus, kuriuos galima paaikinti i j pai. Periodikai pasikartojantys sapnai yra d mesio vertas reikinys. Esama atvej, kai mons sapnavo t pat sapn nuo vaikysts iki v lesni brandaus gyvenimo met. Toks sapnas - tai da niausiai pastangos kompensuoti kok nors trkum sapnuotojo po iryje gyvenim; arba jis gali prasid ti nuo tos akimirkos, kai vyko trauma, palikusi savo ym. Kartais jis gali numatyti kok nors svarb ateities vyk. A pats kelet met sapnavau vien motyv: vis "atrasdavau" savo namo dal, apie kuri nieko iki tol ne inojau. Kartais tai bdavo kambariai, kuriuose gyveno mano seniai mir tvai, mano nuostabai, tvas ten tur davo laboratorij ir studijavo lyginamj uv anatomij, o mama laik vis viebut uklydusioms dvasioms. Paprastai is neinomas namo fligelis bdavo senovinis istorinis pastatas, seniai umirta, ta iau mano paveld ta nuosavyb. Joje stov davo doms senoviniai baldai. Baigiantis iai sapn serijai, atradau sen bibliotek su man neinomomis knygomis. Galiausiai, paskutiniame sapne, atskleid iau vien knyg ir ivydau joje gausyb nuostabi simbolik pieini. Kai nubudau, mano irdis dau si i susijaudinimo. iek tiek ank iau, prie susapnuojant sapn, usakiau antikvarui surasti vien klasikin viduram i alchemijos leidin. Literatroje buvau rads citat , kuri, mano nuomone, gal jo turti ry su ankstyvosios Bizantijos alchemija, ir a norjau tai patikrinti. Pra jus kelioms savaitms po io sapno apie neinom knyg, i antikvariato at jo siuntinys. Jame buvo XVI am iaus rankratis, iliustruotas nuostabiais simboliniais pieiniais, kurie man i karto primin matytuosius sapne. Kadangi naujas alchemijos princip atradimas buvo svarbi mano, kaip nauj psichologijos keli skynjo, darbo dalis, nesunku suprasti mano pasikartojanio sapno motyv. Namas, suprantama,- mano asmenyb s ir jos s moning interes simbolis, o neinomas priestatas rei k bsim nauj interes ir tyrinjim srit, apie kuri mano smon tuomet dar neinojo. Nuo to laiko - tai buvo prie 30 met - niekad daugiau to sapno nesapnavau.

Sapn analiz
Pradjau es nurodydamas skirtum tarp enklo ir simbolio. enklas visada yra maiau nei s voka, kuri jis ymi, tuo tarpu simbolis visada reikia daugiau, negu jo akivaizdi, i karto suvokiama prasm . Joks genijus, atsisds su plunksna ar teptuku rankoje, nesako: "Dabar a sukursiu simbol". Daugiau ar maiau racionaliai min iai, gimusiai logikai samprotaujant ar sumanytai i anksto kruopiai apsvars ius, niekas negali suteikti "simbolin s" formos. Nesvarbu, kaip fanati kai papuotume toki idj, ji vis tiek liks enklas, susijs su u jo slypinia smoninga mintimi, o ne simbolis, kuris yra tik u uomina apie ka k, ko mes dar neinome. Sapnuose simboliai atsiranda spontani kai, nes sapnai bna, o ne sukuriami; todl jie yra pagrindinis viso inojimo apie simbolizm altinis. Taiau a turiu paymti, kad simboliai pasirodo ne tik sapnuose. Jie yra

visose psichikos aprai kose. Yra simbolins mintys ir simboliki jausmai, simboliki veiksmai ir situacijos. Da nai atrodo, kad net negyvi daiktai bendradarbiauja su pas mone formuodami simbolinius modelius. Yra gausyb liudijimais patvirtint pasakojim apie tai, kad sustoja laikrodis t akimirk, kai mirta jo savininkas. Kad ir vytuoklinis laikrodis Fridricho Didiojo rmuose Sans Souci, kuris sustojo imperatoriui mirus. Taip pat paplit yra pavyzdiai, kad suskyla ar sud ta veidrodis, nukrinta paveikslas kam nors mirus; ar maesni skilimai ar limai namuose, kuriuose kas nors i gyvena emocin kriz. Netgi jei skeptikai ir atsisakyt patikti toki pasakojim tikrumu, jie vis pasirodo ir vien tai parodo j psichologin svarb. Taiau daug simboli (tarp j ir patys svarbiausi), savo kilme yra ne individuals, bet kolektyviniai. Tai daniausiai religiniai vaizdiai. Tikiniajam atrodo, kad jie dievi kos kilms ir buvo apreik ti mogui. Skeptikas kategorikai tvirtins, kad jie buvo sukurti. Abu klysta. Teisinga, kaip pastebi skeptikas, kad religiniai simboliai ir s vokos itisus imtmeius buvo kruopiai ir visi kai smoningai pl tojami ir tobulinami. Ir lygiai taip pat teisinga, kaip teigia tikintysis, kad j kilm gldi taip giliai - praeities paslaptyje - kad atrodo atsirad ne i mogikojo altinio. Bet i esms tai "kolektyviniai simboliai", kil i pirmapradi svajoni ir krybini fantazij. Tad ie vaizdiniai yra nesmoningi spontaniki pasireikimai, ir jokiu bdu n ra smoningai sugalvoti. is faktas, kaip v liau paaikinsiu, turi tiesiogin ir labai svarb ry su sapn aikinimu. Aiku, jeigu manysime, jog sapnas yra simboli kas, tai ir ai kinsime j kitaip, negu mons, kurie mano, kad sapn suadinanti mintis ar emocija yra jau inoma, o sapnas papras iausiai j "paslepia". Pastaruoju atveju sapn interpretacija ma ai tra prasminga, nes mes suinome vien tai, kas jau yra inoma. Dl ios prieasties a visuomet sakiau savo mokiniams: "Suinokite visk, kas tik manoma, apie simbolius. Po to visa tai u mirkite, kai j s analizuojate sapn". is patarimas yra taip praktikai svarbus, kad a nuolat ir pats sau primenu, kad niekuomet negaliu suprasti kito mogaus sapno taip gerai, kad galiau j teisingai interpretuoti. A taip darau, kad galiau kontroliuoti savo reakcij sraut, kuris prieingu atveju gali nustumti ir dvejojimus. Kadangi analitikui gydymo tikslais tiksliau gauti b tent to sapno ypating specifin pagalb, kuri pasmon daro smonei), jam reikia kuo turin. paties asociacij ir mano paciento abejones ypatingai svarbu kuo praneim (tai yra t tiksliau i tirti sapno

Kai dirbau su Froidu, sapnavau sapn , iliustruojant teigin. Sapnavau, kad buvau "savo namuose", atrodo, antrame auk te jaukiame mielame svei kambaryje, apstatytame XVIII am iaus stiliaus baldais. Nusteb s, kad niekada anks iau nebuvau mats io kambario, panorau apirti ir pirmj aukt. Nulipau emyn ir pamaiau, kad ten gana tamsu, sienos apmu tos ploktmis, o sunk s baldai yra XVI am iaus ar net senesni. Mano nuostaba ir smalsumas did jo. Nor jau pamatyti vis nam. Todl nulipau emyn rs, kur radau duris, atsiverianias akmeninius laiptus, vedan ius didel skliautuot kambar. Grindys buvo i dideli akmenini ploki, o sienos atrod labai senos. Ap irjau skiedin ir pamaiau, kad jis sumai ytas su plyt nuolauomis. Akivaizd iai sienos buvo rom nikos kilms. A vis labiau jaudinausi. Viename kampe ant akmens plokts a pamaiau gelein ied. Pakliau plok t ir pama iau dar vienus siaurus laiptus. Jie leidosi lyg koki ol, kuri atrod kaip prie istorinis kapas su dviem kaukolm, keliais kaulais ir suduusio puodo skeveldromis. Paskui pabudau. Jei Froidas, kai jis analizavo sapn, bt rmsis mano metodu, t.y. tyrinjs jo specifines asociacijas ir kontekst, bt igirds labai reikming pasakojim . Bet bijau, kad bt nekreips j dmesio - kaip

papraiausi bandym ivengti problemos, kuri i tikrj buvo jo paties. Sapnas tuo tarpu yra trumpa mano gyvenimo, dar tiksliau, mano intelektualins raidos santrauka. A uaugau 200 met senumo name, namas daugiausia buvo apstatytas koki 300 met senumo baldais, o intelektualiai tuo metu didiausias mano dvasinis igyvenimas buvo Kanto ir openhauerio filosofijos studijos. Tuo metu didel triukm sukl arlzo Darvino darbai. Iki tol a gyvenau supamas rami viduramik savo tv pair, o jiems pasaulis ir mogus tebebuvo valdomas dievikos visagalybs ir apvaizdos. is pasaulis jau buvo pasens ir apleistas. Mano krik ionikas tikjimas, susidrs su Ryt religijomis ir graik filosofija, tapo reliatyvus, dalinis. B tent tod l pirmasis auktas buvo toks ramus, tamsus ir ai kiai negyvenamas. Mano v lesnis dom jimasis istorija pirmiausia kilo i to, kad dirbdamas asistentu Anatomijos institute, susiavjau lyginamja anatomija ir paleontologija. Mane suavjo suakmen jusio mogaus kaulai, ypa neandertalieio, d l kurio tuo metu buvo tiek daug diskutuojama, ir dar didesnis diskusij objektas - Dubois pitekantropo kaukol . Tiesa sakant, jie ir buvo tikrosios mano sapno asociacijos, bet nedrsau u siminti Froidui apie kaukoles, skeletus ir lavonus, nes inojau, kad tos temos jam nepatinka. Jis puosel jo keist idj, kad a trokts jo ankstyvos mirties. i ivad jis padar i to, kad a labai dom jausi mumijomis vadinamajame Bleikeller Bremene, kur mes abu lank ms 1909 metais pakeliui uost, i kur mes plaukme Amerik. Tad nesinorjo parodyti savo min i, nes neseniai man buvo padariusi didiul spd beveik neper engiama bedugn tarp Froido intelektualinio akiraio, isilavinimo ir konteksto, kuriame jis buvo susiformav s, ir mano paties. Bijojau prarasti jo draugyst, jei b iau atv rs jam savo vidin pasaul, kuris, kaip maniau, jam bt pasirods keistas ir tartinas. Jausdamasis gan netikras dl savo paties psichologijos, a , galima sakyti automatikai jam pamelavau apie savo "laisv sias asociacijas", kad ivengiau ne manomo dalyko: atskleisti jam mano paties labai asmenik ir visikai skirting konstitucij. Turiu atsipra yti d l io gana ilgo pasakojimo apie t kebli padt, kuri patekau papasakoj s Froidui savo sapn . Bet tai ai kiai parodo, su kokiais sunkumais tenka susidurti, kai imiesi tikros sapn analizs. Tiek daug priklauso nuo asmenini analizuotojo ir analizuojamojo skirtum . Greitai supratau, kad Froidas ie kojo kokio nors mano nepriimtino trokimo. Tod l pam ginau pakiti jam mint , kad tos kaukols, kurias sapnavau, gal jo priminti kai kuriuos mano gimins mones, kuri mirties a dl koki nors prieasi galjau trok ti. iai mano miniai buvo pritarta, bet a pats nebuvau patenkintas tokiu "apgaviki ku" sprendimu. Kol a iekojau tinkamo atsakymo Froido klausim , mane staiga sutrikd intuityvus suvokimas, koki reikm psichologiniame supratime turi subjektyvusis faktorius. Mano intuicija buvo tokia stipri, kad galvojau tik apie tai, kaip isivaduoti i tos ne manomos painiavos, ir pasirinkau lengviausi ieit - mel. Tai nebuvo nei elegantika, nei moraliai pateisinama, bet kitaip biau rizikavs visiems laikams susiginyti su Froidu - o to nenorjau dl daugelio prie asi. Mano intuicija - tai staigus ir visi kai netik tas suvokimas, kad mano sapnas reik mane pat, mano gyvenim , mano pasaul, vis mano tikrov prieingai teorinei struktrai, kuri sukr kitas, man svetimas protas dl sav prieasi ir tiksl. Tai buvo ne Froido sapnas, tai buvo mano sapnas: ir a staiga supratau akimirksniu, k mano sapnas rei k. is konfliktas parodo nepaprastai svarb sapn analiz s moment. Tai ne technika, kurios galima i mokti ir taikyti pagal taisykles, o dialektiniai

mainai tarp dviej asmenybi (du mons - analitikas ir sapnuotojas pasikeiia savo asmenyb mis - red.). Jei tai suprasime tik mechani kai kaip technik - inyks individuali psichin sapnuotojo asmenyb, o terapin problema bus susiaurinta iki paprasto klausimo: kuris i dviej moni analitikas ar sapnuotojas - ims valdyti kit? Dl tos paios prie asties a atsisakiau gydyti hipnoze - nenoriu savo valios primesti kitiems. A noriu, kad i gijimas iaugt i paios paciento asmenybs, o ne kilt d l mano patarim, kuri poveikis bt tik praeinantis. Mano tikslas - isaugoti ir ilaikyti paciento orum ir laisv, kad jis galt gyventi savo gyvenim pagal savo norus. iame pasikeitime (asmenybs - red.) su Froidu man pirm kart kilo mintis, kad prie kurdami abstrak ias teorijas apie mog ir jo psichik turtume daugiau imanyti apie real mog, su kuriuo dirbame. Individas yra vienintel realyb. Kuo labiau mes tolstame nuo individo abstrakias id jas apie Homo sapiens , tuo labiau mes galime suklysti. iais socialinio pakilimo ir spar i pokyi laikais reik t inoti apie individuali mogik btyb daug daugiau, negu mes inome, nes labai daug priklauso nuo jos protini ir moralini savybi. Bet jeigu norime tiesiogiai matyti daiktus, turime suprasti ir mogaus praeit - ne tik dabart. tai kodl nepaprastai svarbu suprasti mitus ir simbolius.

Tip problema
Visose kitose mokslo akose yra teista taikyti hipotezes beasmeniams subjektams. Taiau psichologijoje j s neivengiamai susiduriate su gyvenimikais ry iais tarp dviej individ , kur n i vieno i j negalima atimti jo subjektyvios asmenyb s ar kaip nors kitaip depersonalizuoti. Analizuotojas ir jo pacientas gali susitarti, kad irs pasirinkt problem bealikai ir objektyviai, bet jiems sitraukus diskusij, traukiamos ir j asmenybs. iuo poi riu tolesnis progresas manomas tik pasiekus abipus sutarim. Ar galime k nors objektyviai nusprsti apie galutin rezultat? Tik tuomet, jei palyginsime savo ivadas su tomis normomis, kurios galioja toje socialinje aplinkoje, kuriai priklauso individas. Netgi tokiu atveju turime atsivelgti to individo protin pusiausvyr (arba "sveikum "). Kadangi rezultatas negali b ti visi kai kolektyvinis individ sulyginimas, kad pritaikyt juos prie j visuomens "norm ". Tai sukelt visikai nenatrali bsen. Sveika ir normali visuomen yra tokia, kur mon s, kaip prasta, nesutaria, nes visuotinis sutarimas yra gan retas dalykas anapus instinktyvi mogik savybi sferos. Nesutarimas (nuomoni skirtumas) - visuomens intelektualinio gyvenimo variklis, taiau tai n ra tikslas; sutarimas ne maiau svarbus irgi. Kadangi psichologija vis pirma susijusi su prie ybi pusiausvyra, jokio sprendimo negalima laikyti galutiniu, jei neatsi velgta jo atvirktyb. io ypatumo prieastis ta, kad n ra jokio poirio ta ko vir ar u psichologijos, kuris galint mus galutinai nusprsti, kas yra siela (psich ). Nepaisant to, kad sapnai reikalauja individualaus po irio, btinos ir kai kurios bendryb s, kad galima bt klasifikuoti ir aikinti t mediag, kuri psichologai surenka tyrin dami daugel individ. Be abejo, bt nemanoma suformuluoti koki nors psichologin teorij ar jos mokyti, apraant daugyb atskir atvej, nepasistengus pamatyti, k jie turi bendro ir kuo skiriasi. Pagrindu galima pasirinkti bet koki bendr charakteristik. Viena, pavyzdiui, gal t bti s lyginai paprastas skirtumas tarp individ , kuri asmenybs "ekstraverti kos", ir t, kuri "intravertikos". Tai tik vienas i daugyb s galim apibendrinim, bet jis i karto leid ia pamatyti sunkumus, kurie gali ikilti, jei pasitaikys, kad analitikas priklauso vienam tipui, o pacientas - kitam.

Kadangi bet kokia gilesn sapn analiz suprieina du individus, be abejons, didelis skirtumas, ar j pasaul jautos tipai tie patys, ar ne. Jei abu priklauso tam paiam tipui, tai gal s ilg laik skmingai bendrauti. Bet jei vienas ekstravertas, o kitas intravertas, j skirtingi ir prie ingi poiriai gali i karto susidurti, ypa jei jie neino savo asmenyb s tipo, arba jei mano, kad j tipas yra vienintelis teisingas. Pavyzd iui, ekstravertas pasirinks daugumos poir; intravertas j atmes vien todl, kad jis madingas. Toks nesupratimas gana lengvas, kadangi kas atrodo vertinga vienam, kitam neturi vert s. Pats Froidas, pavyzdiui, tok intravertik tip aikino kaip mog, liguistai susir pinus savimi. Bet introspekcija ir savs painimas gali bti labai vertingi ir svarb s. Aikinant sapnus, gyvybi kai svarbu atsi velgti tokius asmenybi skirtingumus. Negalima manyti, kad analitikas - supermenas, esantis auk iau toki skirtingum vien todl, kad jis gydytojas, i moks psichologijos teorijos ir atitinkamos technikos. Jis gali tik sivaizduoti es s pranaesnis tiek, kiek mano savo teorij ir technik esant absoliuiai teisingomis, galin iomis aprpti vis mogaus psichik . Kadangi tai daugiau negu abejotina, jis tikrai negali b ti tuo sitikins. Taigi, j ugrius slaptos dvejons, jeigu savo pacient mogikajai pilnatvei prieprieins teorij ar technik (kuri tra hipotez , arba bandymas), o ne savo paties gyvenimikj pilnatv. Visa analitiko asmenyb yra vienintelis lygiavertis paciento asmenyb s atitikmuo. Psichologin patirtis ir inios yra ne daugiau, nei tam tikras analizuotojo prana umas. Jie neapsaugo analitiko nuo "susir mimo", kuriame jis bus ibandytas, kaip ir jo pacientas. Tod l labai svarbu, ar j asmenybs yra harmoningos, ar konfliktuojan ios, ar papildo vienas kit. Ekstravertikumas ir intravertikumas yra tik du i daugelio mogaus elgesio savitum . Bet da niausiai jie gana akivaizds ir lengvai atpastami. Pavyzd iui, jei patyrin tume ekstravertikus individus, greitai pamatytume, kad jie daug kuo skiriasi vienas nuo kito; tad ekstravertikumas yra pavir utinikas ir pernelyg bendras kriterijus, kad galt bti tikr apibdinimu. Tod l jau seniai band iau surasti kokius nors kitus esminius savitumus, kurie galt padti sutvarkyti i pairos berib mogikj individualum vairov. Mane visada stulbino, kad yra ne sivaizduojama daugyb individ, kurie niekada nesinaudoja savo protu, jei tik gali to ivengti; ir lygiai tiek pat t, kurie naudojasi savo protu, bet labai kvailai. Dar mane stebino, kad esama daug proting ir apsukri moni, kurie gyvena (tiek, kiek galima taip gyventi), lyg niekad neb t imok naudotis savo jutimo organais: jie nemato daikt prie savo akis, negirdi odi, skambani ausyse, nejunta daikt , kuriuos lyti ar ragauja. Kai kurie gyvena, ne inodami apie savo kno bsen. Esama ir toki moni, kurie atrodo tarsi gyvent, turdami nepaprastai keist smons b sen, lyg ta pad tis, kuri jie pasiek iandien, b t galutin, jos visi kai neb t galima pakeisti, arba lyg pasaulis ir siela bt statiki ir tokie b t visada. Atrodo, i j atimta vaizduot, ir jie visikai ir iimtinai priklauso nuo savo jutim. Progos ir galimybs neegzistuoja j pasaulyje, ir "iandienoje" n ra tikro "rytoj". Ateitis tra praeities pakartojimas. Bandau trumpai perteikti skaitytojui savo paties pirmuosius spdius, kai pradjau steb ti daugyb sutikt moni . Greitai man tapo ai ku, kad tie mons, kurie naudojasi savo protu, yra tie, kurie m sto - t.y. kurie savo intelekto sugeb jimus naudoja bandydami prisitaikyti prie moni ir aplinkybi. O lygiai taip pat inteligentiki mons, kurie negalvoja, yra tie, kurie ieko ir randa savo keli "jausmais" . "Jausmas" yra odis, kur reikia paaikinti. Pavyzdiui, vieni sako

"jausmas", kalbdami apie emocijas (atitinka pranc zik od "sentiment"). Bet tas pats odis vartojamas "nuomon s" reikme; pavyzdiui, praneimas i Baltj Rm gali prasid ti: "Prezidentas mano (angl. feels)..." Be to, odis gali bti vartojamas apibdinti intuicij : "A jauiu, tarsi..." Kai vartoju od "jausti" kaip prie yb od iui "mstyti" ("galvoti"), turiu galvoje vertybin sprendim: priimtinas ar nepriimtinas, geras ar blogas ir t.t. Pagal apibrim jausmas nerei kia emocijos (kuri pagal odio reik m yra nevalinga). Jausmas, kaip a tai suprantu, yra (kaip mstymas) racionali (t.y. tvarkanti) funkcija, tuo tarpu intuicija yra iracionali (t.y. suvokianti) funkcija. Kadangi intuicija yra nuojauta, tai negali b ti smoningo veiksmo produktas; tai grei iau nesmoningas vykis, kuris priklauso nuo skirting iorini ir vidini aplinkybi, o ne nuo sprendimo. Intuicija labiau primena juslin suvokim, kuris taip pat yra iracionalus vykis, kadangi priklauso daugiausia nuo objektyvi stimul, kurie atsiranda dl fizini, o ne dl intelektualini prieasi. ie keturi funkciniai tipai atitinka akivaizdius b dus, kuriais smon orientuojasi patirt. Jutimas (t.y. suvokimas juslmis) prane a, kad kas nors egzistuoja; mstymas pasako, kas tai yra; jausmas pasako, ar tai priimtina, ar ne; intuicija pasako, i kur tai ateina ir kur eina. Skaitytojas tur t suprasti, kad ie keturi mogaus elgesio tip kriterijai tra keturi po iriai i daugelio kit, panaiai kaip valios jga, temperamentas, vaizduot , atmintis ir t.t. Tai n ra dogmatika, bet pati j kilm silo juos kaip tinkamus klasifikavimo kriterijus. Man jie ypa patogs, kai reikia paaikinti t vus vaikams, vyrus monoms, ir atvirkiai. Jie naudingi ir aikinantis savo pa i iankstines nuostatas. Taigi, jei norite suprasti kito mogaus sapn, reikia paaukoti savo pa i polinkius ir atsisakyti iankstini nuostat. Tai n ra lengva ir patogu, kadangi tai jau vidin s pastangos, kurios ne kiekvienam patinka. Bet jei analitikas nesistengia kritikai vertinti savo paties poirio ar pripainti jo reliatyvumo, jis negaus teisingos informacijos ir tiek, kiek reikia, nevelgs savo paciento proto ir sielos. Analitikas tikisi, kad pacientas bent jau bus links i klausyti jo nuomon ir rimtai j pairti, bet ir pacientas turi tur ti toki pat teis . Nors toks tarpusavio santykis privalomas norint bet k suprasti ir tod l yra savaime suprantama btinyb, reikia sau vis priminti, kad gydant svarbiau, kad suprast pacientas, negu kad analitikas patenkint savo teorinius l kesius. Paciento pasiprie inimas analitiko interpretacijai nebtinai neteisingas; tai veikiau tikras enklas, kad kas nors "neveikia". Arba pacientas dar nesupranta, arba interpretacija netinkama. Ms pastangomis i aikinti kito mogaus sapn simbolius visada trukdo tai, kad mes esame link upildyti neivengiamas savo supratimo spragas projektuodami (patys mintyse prid dami nuo savs), t.y. tardami, kad t pat, k suvokia ir galvoja analitikas, suvokia ir galvoja sapnuotojas. Kad ivengiau io klaid altinio, visada tvirtinau, kad svarbiausia laikytis konkretaus sapno konteksto (nuo jo nenukrypti) ir atsisakyti teorini prielaid apie sapnus apskritai - iskyrus hipotez, kad sapnai vienaip ar kitaip prasmingi. I to, k pasakiau, aiku, kad sapnams ai kinti negalima nustatyti bendr taisykli. Kai anks iau tvirtinau, kad bendroji sapn funkcija - kompensuoti smons trkumus ir i krypimus, turjau galvoje, kad i prielaida leido priartti prie konkrei (individuali) sapn prigimties. Kai kuriais atvejais i funkcija aikiai parodyta. Vienas mano pacientas buvo labai geros nuomon s apie save ir neinojo, kad beveik visus, j painojusius, erzino jo moralinio pranaumo jausmas. Jis at jo pas mane susapnav s girt valkat, kuris ritosi duob. Tas

vaizdas jam suk l tik glob jik nusistebjim: "Baisu, kaip emai gali pulti mogus". Buvo ai ku, kad nemalonus sapnas bent i dalies buvo mginimas atsverti pernelyg ipst nuomon apie savo paties nuopelnus. Bet ne vien tai. Paaikjo, kad jis tur jo brol - degradavus alkoholik. Be to, sapnas atskleid , kad tas jo pranaumo jausmas kompensavo brol - kaip iorin ir vidin figr. Kitu atveju, prisimenu, moteris, kuri labai didiavosi savo psichologijos imanymu, reg jo pasikartojanius sapnus apie kit moter. Jai kasdieniame gyvenime labai nepatiko ta moteris, kai su ja susipa ino, nes man, kad ji yra tu ia ir nedora intrigant. Bet sapnuose moteris pasirodydavo beveik kaip sesuo, buvo draugika ir miela. Mano pacient negaljo suprasti, kod l taip palankiai sapnavo mog, kurio nem go. Bet tie sapnai band perteikti mint, kad ant jos paios "met el" nesmoningas jos bdas, kuris labai primin t kit moter. Mano pacientei, kuriai jos paios asmenyb visuomet atrod gera ir viesi, buvo sunku suprasti, kad sapnas jai kalbjo apie jos paios valdios tro kimo kompleks ir jos slaptus motyvus - nesmoning tak, kuri ne kart privert j susivaidyti su draugais. Ji visada kaltino kitus, ne save. Mes nepastebime, nepaisome ar slopiname ne tik " elin" savo asmenybs dal. Taip pat galime elgtis ir su savo teigiamomis savybmis. tai pavyzdys, kuris man ateina galv - prisimenu i pairos kukl , nuoaliai besilaikant, avi manier mog. Atrod, kad jis visada tenkinasi paskutine vieta, taiau nori visur dalyvauti. Paklaustas jis visada pasakydavo savo - imananio mogaus - nuomon, bet pats niekada jos nepirdavo. Nors kartais jis u simindavo, kad tas reikalas galt bti tvarkomas kur kas tobuliau ir "auk tesniu lygiu" (nors niekada nepaaikindavo kaip). Savo sapnuose jis nuolat susitikdavo su didiosiomis istorin mis asmenybmis - Napoleonu ir Aleksandru Did iuoju. Tie sapnai aikiai kompensavo jo nepilnaverti kumo kompleks . Bet buvo ir kita prasm. Sapnas klaus - koks a turiu bti mogus, kad mane lanko tokie yms mons? iuo poiriu sapnas nurod slapt megalomanij, kuri atsv r sapnuotojo nepilnavertikumo jausm . i nesmoninga didyb s id ja izoliavo j nuo jo aplinkos realybs ir leido likti nuo aly nuo pareig , kurios privalomos kitiems monms. Jis nemat reikalo rodinti sau ar kitiems, kad jo pranaesni sprendimai pagrsti ir pranaesn mis savybmis, ir nuopelnais. I tikrj jis nesmoningai aid liguist aidim, ir jo sapnai band ikelti tai smons lygmen keistai dviprasmiku b du. I grinti su Napoleonu ir draugi kai nekuiuotis su Aleksandru Did iuoju - btent tokias fantazijas sukelia nepilnavertikumo kompleksas. Bet tuomet kyla klausimas, kodl sapnas negali pasakyti to tiesiai ir atvirai. Man ne kart uduodavo klausim, ir a pats sav s to klausiau. Mane danai stebino, kaip kankinan iai sapnai vengia tikslios informacijos ar praleidia esminius sprendimus. Froidas man, kad esama ypatingos psichikos funkcijos, kuri jis vadino "cenzoriumi". is, jo nuomone, neatpastamai klaidinaniai i kreipia sapno vaizdinius, kad apgaut sapnuojan i smon, ir ji nesuprast , apie k yra sapnas. Nusl pdamas nuo sapnuotojo kritik mint, "cenzorius" saugo mieg nuo oko, kur gali sukelti nemalons prisiminimai. Bet a skeptikai iriu teorij, pagal kuri sapnas saugo mieg; ne reiau sapnai mieg trikdo. Danai atrodo, kad artjimas smoning bsen "utrina" psichikos pasmoningj turin. Pasmons b sena ilaiko idjas ir vaizdius su daug maesne tampa nei ta, kuri paprastai b na smoningoje bsenoje. Pasmonje jie praranda ai k apibr tum; santykiai tarp j ne tokie nuosekls ir analogiki, maiau racionals, todl labiau "nesuprantami".

Tai pastebima visose sapn panaiose bsenose - pavargus, kariuojant, apsinuodijus. Bet jeigu atsitinka taip, kad kas nors suteikia iems vaizdiniams daugiau tampos, jie ima maiau priklausyti pas monei, ir artdami prie smoningumo slenksio, darosi ai kiau apibrti. Btent i io fakto galima suprasti, kodl kartais sapnai ireikia save analogijomis, kod l vienas sapno vaizdinys silieja kit, kodl netinka ms gyvenimo logika nei laiko skal. i sapn forma visi kai normali pasmonei, kadangi mediaga, i kurios atsiranda sapnai, pas monje ilaikoma btent tokiu pavidalu. Sapnai nesaugo miego nuo to, k Froidas vadino "nepriimtinais trokimais". Tai, k jis vadino "nuslpimu", i ties tra forma, kuri pasmonje nat raliai gyja visi impulsai. Taigi, sapnas negali sukelti apibr tos minties. Jei sapnas sukelia mint, jis tampa nebe sapnu, nes engia smon. tai kod l atrodo, kad sapnai praleidia btent tuos momentus, kurie svarbiausi smonei, ir i reikia "smons pakra ius" panaiai kaip silpnas vaigdi vytjimas matyti visiko sauls u temimo metu. Turime suprasti, kad sapno simboliai daniausiai i reikia t psichikos dal, kurios nekontroliuoja s mon. Prasm ir tikslingumas nra vien proto prerogatyva, jie b dingi visai gyvajai gamtai. I esms nra skirtumo tarp organins ir psichin s pl tros. Kaip augalas iaugina ied, taip psichika sukuria savo simbolius. Kiekvienas sapnas tik iliustruoja proces. Taigi, per sapnus (kartu su vairiomis intuicijomis, impulsais bei kitais spontanikais dalykais) instinktyviosios j gos veikia smon. Ar ta taka gera, ar bloga, priklauso nuo esamo pasmons turinio. Jei joje yra daug daugiau dalyk , kurie normaliai tur t bti smoningi, tuomet jos funkcija ikreipiama ir tampa alinga, atsiranda motyv, kurie n ra pagrsti tikraisiais instinktais, bet atsiranda ir daro tak psichikai d l to, kad, slopinami ir ignoruojami, jie buvo nustumti pasmon. Jie tarytum u dengia normali psichikos pasmon ir i kreipia jos nat ral polink ireikti pagrindinius simbolius ir motyvus. Todl psichoanalitikui, kuriam r pi protini sutrikim prieastys, svarbu pasiekti, kad pacientas daugiau ar maiau savanorikai i paint ir sis monint visk, ko jis bijo ar nemgsta. Tai panau daug senesn ba nytin ipaint, kuri daugeliu atveju kur kas anks iau jau naudojo i dien psichologin technik. Tai bendra taisykl. Taiau praktikoje ji gali veikti ir atvirkiai. Jei visk nustelbia nepilnaverti kumo jausmas ar silpnumas tikrai yra rimtas, pacientui gali b ti labai sunku, netgi nemanoma dr siai pa velgti naujus savo paties netinkamumo rodymus. Todl da nai man atrod, kad naudinga i pradi pacientui parodyti pozityvij pus; tai suteikia saugumo jausm, kuris padeda, pacientui artjant prie skaudesni dalyk. Pavyzdiui, pavelkime "asmeninio iauktinimo" sapnus, kai mogus geria arbat su Anglijos karaliene arba artimai bendrauja su popieiumi. Jei sapnuotojas n ra izofrenikas, praktin sapno simbolio interpretacija didele dalimi priklauso nuo dabartins paciento proto (psichikos) b senos - t.y. nuo jo ego bsenos. Jei sapnuotojas pernelyg auk tai save vertina, lengva parodyti (i idj asociacij sukurtos med iagos), kokie nevyk ir vaikiki yra sapnuotojo ketinimai, ir kaip didele dalimi jie kyla i vaikik nor bti lygiu ar net pranaesniu u tvus. Bet jei tai nepilnavertikumo kompleksas, kai visaapimantis nevertingumo jausmas jau virija visus teigiamus sapnuojanio asmenyb s aspektus, b t neteisinga dar labiau j prislgti, parodant koks jis infantilus, juokingas, netgi usispyrs. Tai dar labiau padidint jo nepilnaverti kumo jausm, sukelt nepriimtin ir visikai nereikaling pasiprieinim gydymui. Nra visiems tinkani gydymo metod ar teorijos, kadangi kiekvienu atveju gydomasis yra individas, kurio b sena yra savita. Prisimenu pacient, kur gydiau devynerius metus. Matydavau j kas metai tik kelet savaii,

kadangi jis gyveno u sienyje. I pat prad i inojau, kokia b da j kankina, bet taip pat ma iau, kad menkiausias bandymas priartti prie tiesos sukeldavo audring gynybin reakcij , kuri grs visiku santyki tarp ms nutrkimu. Patiko man tai, ar ne, bet tur jau daryti visk, kad i saugoiau ms ry; turjau nusileisti iam jo palinkimui, kur rm jo sapnai, ir kuris stm mus tolyn nuo jo neurozs akn. Mes klaidiojome taip toli, kad danai a kaltindavau save, klaidinant savo pacient. Tik tai, kad jo b kl ltai, bet neabejotinai ger jo, sulaik mane nuo kuo brutaliausio visos tiesos atskleidimo. Taiau de imtaisiais metais pacientas pareik ess i gydytas ir isilaisvins nuo vis simptom. Buvau nusteb s, nes teorikai jo b kl buvo nepagydoma. Pasteb js mano apstulbim, jis nusiypsojo ir pasak (siekdamas padaryti efekt): "Ir vis pirma noriu pad koti jums u neisenkam kantryb ir takt , padedant man nugal ti skausming mano neuroz s prieast. Dabar esu pasiruo s visk jums papasakoti. Jei b iau gal js laisvai apie tai kalbti, biau papasakojs per pirm j konsultacij. Bet tai bt nutrauk ms ry. Kur tada biau atsid rs? Biau dvasikai lug s. Per deimt met imokau jumis pasitik ti, ir mano pasitikjimui did jant, ger jo mano bkl. A jauiuosi geriau, nes is ltas procesas atstat mano pasitikjim savimi. Dabar esu pakankamai stiprus, kad galiau kalb ti apie problem, kuri mane lugd". Paskui kankinaniai atvirai ipa ino savo problem, ir tai man atskleid prieastis, d l kuri mums reik jo ypatingo gydymo kurso. Pirminis okas buvo toks, kad jis vienas negal jo drsiai jo sutikti. Reik jo kito mogaus pagalbos ir gydytojo u duotis buvo pamau diegti pasitik jim, o ne demonstruoti klinikin teorij. I toki atvej imokau daugiau taikyti savo metodus prie individuali paciento poreiki, negu atsiduoti bendriems teoriniams svarstymams, kurie gali netikti jokiu atskiru atveju. mogaus prigimties painimas, sukauptas per 60 praktinio patyrimo met, imok mane irti kiekvien atvej kaip visikai nauj, prie kurio, pirmiausia, prieiti turjau visi kai individualiai. Kartais nedvejodamas pasinerdavau rpestingus infantili atvej ir fantazij tyrinjimus. Kitkart praddavau "nuo vir aus", net jeigu tai reik , kad reikia skrieti visi kai nutolusius metafizinius ivediojimus. Viskas priklauso nuo to, kaip sugebi imokti individualaus paciento kalb ir kiek gali sekti jo pasmons jim apgraibomis viesos link. Vienais atvejais reikia vieno metodo, kitais - kito. Tai ypa tinka, kai nori aikinti simbolius. Du skirtingi asmenys gali sapnuoti beveik tok pat sapn. (Tai, kaip greitai paai kja i gydymo praktikos, nra taip reta, kaip atrodo pradedan iajam). Taiau jeigu, pavyzdiui, vienas sapnuotojas yra jaunas, o kitas senas, atitinkamai skiriasi ir juos varginanios problemos, todl, be abejo, b t absurdika aikinti sapnus vienodai. Man galv ateina toks pavyzdys - sapne jaun vyr brelis joja arkliais per plat lauk. Sapnuotojas joja pirmas ir per oka duob , piln vandens taip jis parodo tykant pavoj. Kiti jaunuoliai sukrinta duob. Taigi, jaunuolis, kuris pirmasis man papasakojo sapn, buvo atsargus, intravertiko tipo mogus. Bet tok sapn girdjau i seno, narsaus b do mogaus, kuris gyveno aktyv gyvenim ir buvo kupinas iniciatyvos. Tuo metu, kai sapnavo sapn, jis sirgo ir savo gydytojui bei slaugei kl daug rpesi - jis tiesiog kenk sau nepaisydamas medicinini nurodym. Man buvo aiku, kad jaunajam mogui is sapnas sako, k jis turt daryti. Bet senajam jis kalbjo apie tai, k jis tebedar. Sapnas drsino neveikl, svyruojant jaunuol, o senajam mogui tokio padr sinimo nereikjo - veiklos dvasia, kuri jame teberuseno, buvo did iausias jo rpestis. is pavyzdys parodo, kaip smarkiai sapn ir simboli aikinimas priklauso nuo individuali sapnuotojo aplinkybi ir nuo jo proto b senos.

Sapn simboli archetipai

Jau minjau, kad sapnai atlieka kompensacijos funkcij. i prielaida reikia, kad sapnas yra normalus psichikos rei kinys, kuris pasmons reakcijas ir spontani kus impulsus perduoda smonei. Daugel sapn galima aikinti padedant pa iam sapnuotojui, kuris pateikia asociacijas ir sapno vaizdini kontekst, o jais remiantis, galima pa velgti visus jo aspektus. is metodas, tinka visiems paprastiems atvejams, pavyzd iui, kai giminaitis, draugas ar pacientas papasakoja savo sapn pokalbio metu. Bet kai pasitaiko pasikartojantys ar labai emocingi sapnai, asmenini pasakotojo asociacij paprastai nepakanka tinkamai interpretacijai. Tokiais atvejais pirmiausiai turime atsivelgti fakt (pirmas j pastebjo ir komentavo Froidas), kad sapne danai atsiranda element, kurie n ra individual s ir negali b ti kildinami i asmenins sapnuotojo patirties. Kaip jau anksiau minjau, ie elementai yra b tent tai, k Froidas vadino "archaikomis liekanomis" - tai yra mentalins formos, kuri negalima paai kinti niekuo i paties individo gyvenimo ir kurios, atrodo, yra aborigenikos, gimtos, paveldtos mogikojo proto formos. Kaip mogaus k nas yra tarytum i tisas organ muziejus ir kiekvienas turi ilg evoliucijos istorij , proto sandara turt bti pana i. Jis ilgiau negali b ti ka koks produktas be istorijos, skirtingai negu knas, kuriame jis egzistuoja. Sakydamas "istorijos", a nemanau, kad protas pats kuria save, s moningai susiedamas save su praeitimi - per kalb ir kult rines tradicijas. A kalbu apie biologin , prieistorin, nesmoning archaiko mogaus proto raid, kurio psichika dar nedaug skyr si nuo gyvno. ios nepaprastai senos psichikos formos yra m s proto pamatas, kaip ir ms kno sandara remiasi bendru anatominiu induolio modeliu. Patyrusi anatomo ar biologo akis gali ms knuose pasteb ti daug io pirminio modelio p dsak. Patyrs proto tyrin tojas gali pana iai irti analogij tarp iuolaikinio mogaus sapno vaizdini ir pirmyk io proto vaisi - jo "kolektyvini vaizdini" ir mitologini motyv . Jei biologui reikia lyginamosios anatomijos ini, tai psichologas negali apsieiti be "lyginamosios psichikos anatomijos". Kitaip tariant, psichologas turi ne tik gerai i manyti sapnus ir kitus pasmons veiklos vaisius, bet ir mitologij plaiausia prasme. Be io pasirengimo niekas negali pastebti svarbi analogij; pavyzd iui, nemanoma pamatyti analogijos tarp kyri bsen neurozs ir klasikinio demono aps stumo, jei gerai nepasti abiej. Mano po ir "archaikas liekanas", kurias a vadinu "archetipais", arba "pirmyk iais vaizdiniais", nuolat kritikavo mons, kuriems stinga reikiam ini apie sapn psichologij ir mitologij. Terminas "archetipas" danai suprantamas neteisingai - kaip rei kiantis tam tikrus apibr tus mitologinius vaizdinius ir motyvus. Bet tai ne kas kita, kaip smoningas atvaizdavimas; b t absurdika teigti, kad tokios vairios i raikos formos gali bti paveldimos. Archetipas yra tendencija (polinkis) kurti tokias motyvo iraikas (pavaizdavimus) - iraikos gali labai skirtis detalmis, ta iau nenukrypsta nuo pagrindinio modelio. Pavyzdiui, esama daug prie ik broli motyvo iraik, nors pats motyvas i lieka tas pats. Daugelis kritik neteisingai tvirtino, kad a kalbu apie "paveldtsias i raikas", ir, tuo remdamiesi, jie atmet pai archetipo idj kaip paprasiausi prietar. Jie neatkreip dmesio tai, kad jeigu archetipai bt iraikos, kurios kyla m s smonje (arba yra s mons gyjamos), mes tur tume juos gerai suprasti, o ne suglumti ir apstulbti, kai jie pasirodo m s smonje. Kai i tikrj jie yra instinktyvi linkm, kaip instinktyvus pauki impulsas sukti lizdus

arba skruzdi - kurti organizuotas gyvenvietes - skruzdlynus. ia turiu paai kinti ry tarp instinkt ir archetip : tai, k mes vadiname instinktais, yra fiziologiniai poreikiai, suvokiami pojiais. Bet tuo pa iu metu jie pasireikia fantazijomis ir da nai jie pasireikia tik simboliniais vaizdiniais. ios aprai kos ir yra tai, k a vadinu archetipais. J kilm neinoma; jie atsikuria bet kuriuo metu ir bet kuriame pasaulio krate - netgi tada, kai visi kai nemanoma, kad b t buv perduoti tiesioginio permimo ar "kryminio apvaisinimo" keliaujant i vietos viet. Prisimenu daugyb moni, kurie konsultavosi su manimi, nes juos trikd j pai ar j vaik sapnai. Jie visi kai nesugebjo suprasti savo sapn kalbos. Prieastis buvo ta, kad sapnuose b ta toki vaizd i, kuri jie negaljo susieti su niekuo, k prisimint ar bt perdav savo vaikams. Nors kai kurie mano pacientai buvo labai isilavin , kiti net patys psichiatrai. A gerai prisimenu profesori , kuris netiktai i vydo vizij, ir man ess nesveikas. Jis atjo pas mane apimtas panikos. O a tik pamiau i lentynos 400 met senumo knyg ir parodiau jam med io raiin, kur buvo pavaizduota jo vizija. "Nra reikalo manyti, kad esate nesveikas",- pasakiau jam. - "Js vizija buvo inoma jau prie 400 met ." Jis atsis do visikai subliks, bet vl jausdamasis normaliai. Labai reikming atvej man pademonstravo mogus, kuris pats buvo psichiatras. Kart jis man atne ranka parayt ssiuvin, kur gavo kaip kaldin dovan i savo 10 met dukters. Jame buvo sura yti sapnai, kuriuos ji reg jo bdama a tuoneri met. Ten buvo keisiausi, kokius tik man kada nors teko sutikti, sapn, ir gerai supratau, kod l jos tvas buvo daugiau negu suglums. Nors sapnai buvo vaiki ki, bet nejauks ir iurpiai paslaptingi, ir juose buvo vaizdini , kuri kilms t vas visi kai negal jo suprasti. tai svarbiausi sapn motyvai: 1. "Piktas (blogio) gyv nas", panaus gyvat pabaisa su daugybe rag , kuris umua ir ryja kitus gyv nus. Bet Dievas pasirodo i keturi kamp, kuris i ties yra keturi atskiri Dievai ir prikelia visus negyvus gyv nus. 2. engimas dang, kur pagonys oka ventinius okius; nusileidimas pragar, kur angelai daro gerus darbus. 3. Brys ma gyvn igsdina sapnuotoj . Gyvnai didja iki miliniko gio ir vienas i j praryja mergait. 4. ma pelyt siskverbia kirminai, gyvat s, uvys ir mons. Taip pel tampa mogumi. Tai vaizduoja keturias mogaus atsiradimo stadijas. 5. La as vandens, kaip jis atrodo, kai iri j per mikroskop. Mergait mato, kad laas pilnas medio ak . Tai atspindi pasaulio kilm. 6. Blogas berniukas turi ems grumst ir m to jo gabaliukas kiekvien praeiv. Tokiu bdu visi praeiviai tampa blogi. 7. Girta moteris krinta vanden ir i brenda atsinaujinusi ir blaivi. 8. Veiksmas vyksta Amerikoje, daugyb moni eina pro skruzd lyn, o skruzdls juos puola. Apimta panikos, sapnuotoja puola up. 9. Dykuma m nulyje, kur sapnuotoja taip giliai nugrimzta em, kad pasiekia pragar.

10. iame sapne mergaitei pasirodo vytinio kamuolio vizija. Ji palie ia kamuol. Nuo jo sklinda garai. Ateina mogus ir j umua. 11. Mergait sapnuoja sunkiai serganti. Staiga i po jos odos inyra paukiai ir visikai j udengia. 12. Uod spie ius ustoja saul, mnul ir visas vaigdes, iskyrus vien. Ta vaigd nukrinta ant sapnuotojos. Nesutrumpintame vokikame originalo tekste kiekvienas sapnas prasideda kaip sena pasaka: "Kart seniai seniai...". iais odiais ma oji sapnuotoja duoda suprasti, kad kiekvienas sapnas jai tarsi pasaka, kuri ji nori pasekti savo t vui - kaip kal din dovan. Tvas band aikinti sapnus, remdamasis j pai kontekstu, bet nes kmingai, nes atrod, kad juose nra joki asmenik asociacij. Galimyb, kad tie sapnai buvo s moningai sugalvoti, gali atmesti tik mogus, kuris mergait gerai pa sta ir absoliuiai tiki jos s iningumu. (Taiau jie vis tiek likt ikiu m s supratimui, netgi jei jie b t sufantazuoti). iuo atveju tvas buvo sitikins, kad sapnai autentiki, ir a neturjau pagrindo juo abejoti. Pats pa inojau mergait, bet tai buvo dar prie jai dovanojant savo sapnus tvui, tad negal jau jos apie juos pasiklausti. Ji gyveno u sienyje ir madaug pra jus metams po t Kald mir nuo infekcins ligos. Jos sapnai neabejotinai saviti. J pagrindinms mintims b dinga ai ki filosofin samprata. Pavyzdiui, pirmajame yra pikta pabaisa, kuri udo kitus gyv nus, bet Dievas juos visus atgaivina dieviku atk rimo (Apokatastazs) aktu. Vakar pasauliui i id ja inoma i Krikionybs tradicij. J galima rasti Apatal darbuose 3, 21: "[Krist ] turi priimti dangus iki vis dalyk atnaujinimo meto..." Ankstyvieji Banyios T vai graikai (pvz., Origenas) ypa akcentavo mint , kad galiausiai Atpirk jas visk sugrins pirmykt ir tobul bsen. Pagal v. Mat 17, 11 , tai jau buvo sena yd tradicija: "Tiesa, Elijas turi ateiti ir visk atitaisyti". Laike korintieiams 15, 22 prie tos pa ios minties gr tama kitais odiais: "Kaip Adome visi mirta, taip Kristuje visi bus atgaivinti". Galima b t manyti, kad ias mintis vaikas gijo i savo religinio aukljimo. Bet jos religinis aukljimas buvo labai menkas. Jos t vai tik vadinosi protestantais, bet Biblij jie inojo tik i nuogird . Ypa nepanau, kad mergaitei bt buvusi paai kinta sunkiai suprantama Apokatastaz. Bent jau jos tvas niekad nebuvo gird js apie i mitin idj. Devyniuose i 12 sapn buvo griovimo ir atk rimo motyvas. Ir n viename i i sapn nra krik ioniko aukljimo takos p dsak. Prieingai, jie artimiau susij su pirmykiais mitais. ry patvirtina dar vienas motyvas - "kosmogoninis mitas" (pasaulio ir mogaus sukrimas), kuris pasirodo ketvirtame ir penktame sapnuose. Tas pats ryys randamas I Laike korintieiams 15, 22 , kur k tik citavau. ioje pastraipoje Adomas ir Kristus (mirtis ir prisiklimas) susij vienas su kitu. Bendriausiu poiriu Kristaus Atpirkjo id ja priklauso visame pasaulyje prie Kristaus gimim paplitusiam motyvui: didvyris ir igelbtojas, nors buvo pabaisos prarytas, vl pasirodo, stebuklingu b du nugaljs pabais , kuri j buvo prarijusi. Kur ir kada atsirado toks motyvas - niekas neino. Mes netgi neinom, kaip pradti tirti i problem. Vienintelis, atrodo, tikras dalykas - kiekviena karta inojo j kaip tradicij, atjusi i ankstesni laik. Mes galime tvirtai teigti,kad ji "atsirado" tuo metu, kai mogus dar ne inojo, kad jis turi herojin mit, kai jis dar s moningai nereflektavo to, k sak. Herojin figra yra

archetipas, egzistuojantis nuo neatmenam laik. Vaik sukurti archetipai yra ypa reikmingi, nes kartais galima b ti visikai tikram, kad vaikas nebuvo tiesiogiai susipains su minima tradicija. iuo atveju mergaits eimoje krik ionikosios tradicijos buvo labai pavir utinikos. Krikioni kuosius motyvus, inoma, ireikia Dievo, angel, rojaus, pragaro, blogio idjos. Bet tai, kaip jas traktuoja ita mergait, rodo, kad j kilm visikai nra krik ionika. Pavyzdiui, pirmasis sapnas apie Diev , kuris i tikrj susideda i keturi diev, ateinant i "keturi kamp". Kieno kamp ? Sapne neminimas joks kambarys. Kambarys netgi netikt iam neabejotinai kosminiam vykiui, kur siki a pati Universalioji Btis. Ketveryb (arba "keturi " elementas) yra keista id ja, bet jos vaidmuo svarbus daugelyje religij ir filosofij . Krikionybje ji buvo pakeista Trejybe, ir, reikia manyti, i s voka mergaitei buvo inoma. Bet kas i eilins viduriniosios klass eimos iandien gal t inoti apie dievik ketveryb? i s voka buvo gana gerai inoma vidurami hermetins filosofijos studentams, ta iau XVIII amiaus pradioje ji inyko ir buvo visai u mirta itisus 200 met. Kur tada j "ikas" maa mergait? I Ezekielio vizijos? Bet krik ionikasis mokymas netapatina serafimo su Dievu. Tas pats klausimas kyla dl raguoto slibino. Biblijoje, tiesa, yra daugyb raguot gyvn - Apokalips je, pavyzdiui. Bet visi jie keturkojai, j valdovas - drakonas, kurio graikikas pavadinimas (drakon) taip pat reikia slibin . Raguotas slibinas atsiranda XVI amiuje romn alchemik kriniuose kaip keturragis slibinas ( quadricornutus serpens), Merkurijaus simbolis ir krik ionikosios Trejybs prie yb. Bet tai n ra garsus altinis. Kiek galiu spr sti, tai vieno autoriaus krinys, ir mergait jokiu bdu negaljo apie j inoti. Antrajame sapne pasirodo ai kiai nekrikionikas motyvas, kuris yra prieingas pripa intoms vertyb ms - pavyzdiui, pagoni okiai danguje ir gerieji angel darbai pragare. is simbolis sukelia min i apie morals vertybi reliatyvum. Kur vaikas atrado tok revoliucin poir, vert Nys genijaus? ie klausimai suformuluoja dar vien: kokia kompensuojanti i sapn reikm, kuriai mergait teik, be abejon s, toki didel reikm - kad net padovanojo juos savo tvui Kald proga. Jei sapnuotojas b t buvs pirmyk tis ker tojas, b t galima pagr stai teigti, kad sapnuose matome mirties, prisiklimo ir prik limo, pasaulio kilms, mogaus sukrimo, vertybi reliatyvumo filosofinius motyvus. Taiau beviltika net m ginti ai kinti tuos sapnus, remiantis tik asmenybe. Juose neabejotinai yra "kolektyviniai vaizdiniai", ir jie tam tikra prasme panas tas doktrinas, kuri mokomi pirmyk i geni jaunuoliai prie inicijuojant juos vyrus. Tuo metu jie suino, k padar Dievas arba dievai, arba pirminiai gyv nai, kaip buvo sukurtas pasaulis ir mogus, kaip ateis pasaulio pabaiga ir kokia mirties prasm. Ar kada nors pana i dalyk mokomi mes krikionikoje civilizacijoje? Taip - jaunystje. Bet daugelis moni vl pradeda galvoti apie pana ius dalykus senyvame amiuje, artjant miniai. Maoji mergait, kaip vliau paaikjo, buvo netoli i abiej bsen. Ji artjo prie savo lytinio subrendimo ir kartu prie savo gyvenimo pabaigos. Maai - beveik niekas - jos sapn simboliuose nerodo normalaus suaugusiojo gyvenimo prad ios, bet yra daug griovimo ir prik limo aliuzij . Tikrai, kai pirm kart perskaiiau jos sapnus, mane apm iurpi art janios negandos nuojauta. A taip pasijutau d l ypatingo kompensacijos pobdio, kur a nustaiau i simboli. Tai buvo visi kai prieinga tam, ko gal tum tiktis i tokio amiaus mergaits smons.

ie sapnai atskleid ia nauj ir baug gyvenimo ir mirties aspekt. Toki vaizdini galima bt tiktis i seno mogaus, kuris velgia atgal savo gyvenim, o ne i vaiko, kuris tur t irti ateit. J nuotaika labiau primena sen romn posak: "Gyvenimas - tai trumpas sapnas", o ne tryktant pavasario diaugsm. io vaiko gyvenimas buvo pana us "skaistaus pasiaukojimo ad " - "ver sacrum vovendum", kaip sako poetas. Patirtis byloja, kad mirties artjimas, ypa kai apie j neinoma, meta adumbratio - pasitikimo nuojautos el - aukos gyvenimui ir sapnams. Netgi altorius krikionikose banyiose rei kia ir kap, ir prisiklimo viet mirties pavertim aminuoju gyvenimu. ias mintis vaikui teig sapnai. Jie buvo paruo imas mir iai, ireiktas trumpais pasakojimais - tarsi pasakomis, kurias seka pirmyki iniciacij metu - arba dzen budizmo koanais. is prana avimas nepana us ortodoksik krikioni mokym, jis artimesnis senajai pirmyk tei min iai. Atrodo, kad jis kilo u istorins tradicijos i seniai u mirt psichikos altini, kurie jau nuo prie istorini laik teik pen filosofams ir religiniams apmstymams apie gyvenim ir mirt. Atrod, tarytum b simieji vykiai mest el atgal, sukeldami mergait s prote tam tikras minties formas, kurios,- iaip jau paprastai jos miega,nusako ir lydi art jani mirt. Nors specifinis j iraikos pavidalas daugiau ar ma iau asmenikas, bendras j modelis yra kolektyvinis. Tos minties formos sutinkamos visur ir visais laikais - pana iai kaip gyvn instinktai gerokai vairuoja skirtingose r yse, nors tarnauja tiems patiems bendriems tikslams. Mes netvirtiname, kad kiekvienas gyvnas gim s susikuria savo instinktus, tarsi pats juos kaip nors sigyt, taigi, neturime manyti, kad ir mons vis i randa savo specifines mogikas ypatybes kiekvienam naujam mogui gimus. Kaip ir instinktai, kolektyviniai monijos minties modeliai yra gimti ir paveldimi. Ikilus reikalui, jie ima funkcionuoti daugiau ar maiau vienodai visuose mumyse. Emocins aprai kos, kurioms priklauso ir tokie minties modeliai, yra atpastamos visoje emje. Jas galima atpainti netgi gyv nuose - ir gyvnai iuo at vilgiu supranta vienas kit, netgi jei priklauso skirtingoms rims. O k jau kalbti apie vabzd ius ir j sudtingas simbiotines funkcijas? Daugelis j netgi nepasta savo tv ir neturi kas juos mokyt. Kodl tad turtume manyti, kad mogus yra vienintel gyva b tyb, i kurios atimti specifiniai instinktai ir kad jo psichikoje (psichje) neliko vis jo evoliucijos pdsak? inoma, jei tapatinsime psichik (psich) su s mone, mus gali lengvai suklaidinti id ja, kad mogus ateina pasaul su tu ia psiche ir kad vliau joje neb na nieko daugiau nei tai, k jis i moksta i savo individualaus patyrimo. Bet psichika (psich ) yra daugiau u smon. Gyvnai turi menk s mon, bet daug impuls ir reakcij , o tai reikia, kad egzistuoja ir psich ; pirmykiai mons taip pat dar daugyb dalyk, kuri prasm jiems neinoma. Daugyb civilizuot moni gali veltui klausti, kokia Kald egluts ar Velyk kiauinio prasm . Tiesiog taip jau yra, kad mon s daro daugyb dalyk, neinodami kod l. A links manyti, kad i prad i apskritai visi dar vien ar kit dalyk, o tik pra jus daug laiko kas nors pradjo klausinti - kodl. Psichoterapeutas danai susiduria su iaip visais atvilgiais protingais pacientais, kurie elgiasi keistai ir nenusp jamai, ir netgi nenumano, k jie sako ar daro. Juos staiga apima nepagrstos nuotaikos, kuri jie patys negali paaikinti. I pairos atrodo, kad toki reakcij ir impuls prigimtis labai asmenika, tod l mes j nepaisome kaip idiosinkratiko elgesio. I tikrj j pagrindas - i anksto suformuota ir visuomet pasiruo usi veikti instinktyvi sistema, bdinga mogui. Minties formos, visuotinai suprantami gestai, daugeliu at vilgiu laikosi modeli , kurie susiformavo anks iau, negu

moguje atsirado reflektyvi smon. Visai manoma, kad mogaus sugebjimas mstyti, reflektuoti, kadaise atsirado kaip stipri emocini smgi skausmingas padarinys. tai pavyzdys, iliustruojantis tok poir. Australijos brzgyn gyventojas pykio ir nusivylimo akimirk - nepavyko pagauti n vienos uvies - pasmaugia savo vienintel labai mylim sn; j apima neapsakomas gailestis, kai laiko savo rankose ma negyv knel. Toks mogus atsimins i skausmo valand visiems laikams. Mes negaljome inoti, ar btent toks patyrimas i tikr j buvo pirmoji mogaus pas mons vystymosi prie astis. Bet neabejotina, kad kartais reikia panaaus emocinio oko, kad mons pabust ir atkreipt dmes tai, k jie daro.XIII am iuje gyveno ispanas hidalgas Raimon Lull, kuriam po dideli pastang pagaliau pavyko slapta susitikti su dama, kuria jis avjosi. Ji, netardama n odio, atsiseg suknel ir parod jam savo kr tin, subjaurot vio. Tai buvo smgis, kuris pakeit Lullo gyvenim ; jis tapo garsiu teologu ir vienu i kiliausi banyios misionieri. Tokiais staigaus pasikeitimo atvejais danai galima rodyti, kad pasmonje ilg laik veik archetipas, meistrikai klostydamas aplinkybes, kad jos atvest kriz. Tokie atsitikimai rodo, kad archetipin s formos nra nejudrs modeliai. Tai dinami ki faktoriai, kurie pasireikia impulsais taip pat spontani kai, kaip ir instinktai. Netiktai gali pasirodyti tam tikri sapnai, vizijos, mintys; kad ir kaip kruop iai juos tyrin tum, neatrasi juos suklusi prieasi. Tai nerei kia, kad jie neturi prieasi, jie, be abejo, turi. Bet jos tokios atitolusios ir neaikios, kad sunku net suprasti, kokios jos. Tokiu atveju reikia laukti, kol sapnas ir jo prasm taps pakankamai aiks, arba kol nutiks koks nors iorinis vykis, kuris paai kins sapn. Tuo metu, kai regimas sapnas, tas vykis dar gali bti ateityje. Pas mon ir jos sapnai, kaip ir ms smoningos mintys, danai uimtos ateitimi ir jos galimybmis. Ilgai vyravo sitikinimas, kad ir pagrindin sapn funkcija - prognozuoti ateit . Senovje iki pat Viduram i pabaigos sapnai atliko tam tikr vaidmen medicininse prognoz se. Remdamasis iuolaikiniu sapnu, a galiu patvirtinti prognoz s (arba iankstinio pa inimo) element , kur galima rasti sename sapne, min tame Artemidoro i Daldio II_m.e. am iuje: mogus sapnuoja, kad jo tvas uvo deganio namo liepsnose. Netrukus jis pats mir nuo phlegmone (liepsna, kar tin) - tai, man regis, turjo bti pneumonija. Taip atsitiko, kad mano koleg buvo ap musi mirtina gangrenos kar tin, t.y. - i tikrj phlegmone. Buvs jo pacientas, kuris nieko ne inojo, kokia liga serga gydytojas, susapnavo, kad jis uvo dideliame gaisre. Tuo metu gydytojas dar tik atsigul ligonin, ir liga buvo tik prasidjusi. Sapnuotojas inojo tik t fakt, kad gydytojas serga ir guli ligonin je. Po trij savaii gydytojas mir. Kaip rodo is pavyzdys, sapnuose gali bti ir numatanios nuojautos, ir pranaysts aspektas, tad imantis sapnus interpretuoti, reikia tai atsivelgti, ypa jei akivaizdiai reik mingas sapnas nepateikia pakankamai mediagos, reikalingos j iaikinti. Toks sapnas da nai pasirodo visai nelauktai, kaip perknas i giedro dangaus, ir mogus neino, kas j galjo sukelti. Aiku, jei mes inotume ir jo slapt prasm, mums bt aiki ir jo prieastis. Nes to ne ino tik ms s mon - pasmon apie tai jau turi ini ir jau pri jo prie ivados, kuri ireikia sapne. Ir i ties pasmon kur kas geriau sugeba tirti faktus ir daryti i j ivadas, negu s mon. Kai kuriuos faktus ji net gali panaudoti ir numatyti galimus j rezultatus vien todl, kad mes j dar nesuvokiame. Bet kiek galima sprsti i sapn, pasmon svarsto instinktyviai. is skirtumas svarbus. Login analiz yra smons prerogatyva: mes faktus

atsirenkame protu ir inojimu. Pasmon valdo instinktyvios srovs, ireiktos atitinkamomis minties formomis, t.y. archetipais. Gydytojas, papraytas nusakyti ligos eig, vartos tokias racionalias svokas, kaip "infekcija", "kartin". Sapnas poeti kesnis. Jis sergant kn apibdina kaip emik mogaus bst, o kartin - kaip gaisr, kuris j naikina. Kaip rodo min tas sapnas, archetipinis protas ioje situacijoje elgsi taip, kaip ir Artemidoro laikais. Dalykus, kuri prigimtis nelabai suprantama, intuityviai pa iumpa pasmon ir perduoda nagrin ti archetipams. I to galima spr sti, kad ten, kur smoningas protas b t ms svarstyti ir samprotauti, engia archetipinis protas ir ima prognozuoti. Taigi archetipuose slypi iniciatyva, jie turi savo specifin energij. ios jgos leidia jiems pateikti prasming interpretacij (savuoju simboliniu stiliumi) ir siterpti nagrinjam situacij su savaisiais impulsais ir savosiomis minties struktromis. iuo po iriu jie funkcionuoja kaip ir kompleksai: jie pasirodo ir dingsta kada jiems patinka ir da nai sugriauna ar pakeiia ms smoningus ketinimus, mus sutrikdydami. Specifin archetip energij galime pajusti tada, kai patiriame j ypating aves. Atrodo, jog archetipuose esama ypating ker. Tokia specifin savyb bdinga asmeniniams kompleksams; kaip asmeniniai - taip ir socialiniai archetipiniai kompleksai turi savo istorij . Bet asmeniniai kompleksai sukelia tik asmenin poveik, tuo tarpu archetipai sukuria mitus, religijas ir filosofijas, kurios daro tak ir apibdina i tisas tautas ir istorines epochas. Asmeninius kompleksus mes laikome vienpusi ar klaiding smons nuostat kompensacijomis; taip ir religin s kilm s mitai gali bti traktuojami kaip visos monijos kani ir rpesi - bado, karo, lig , senatvs, mirties - tam tikra dvasin terapija. Pavyzdiui, universaliame herojiniame mite, kalabma apie galing mog arba diev-mog, kuris nugali blog , pasirodant drakon, slibin, pabais, demon ir t.t. pavidalu. Jis i vaduoja monij nuo sunaikinimo ir mirties. Pasakojimas, ritualinis ventj tekst arba ceremonij kartojimas, herojaus garbinimas okiais, muzika, himnais, maldomis ir aukomis, pavergia publik mistikomis, nemonikomis emocijomis (kaip magi kais burta odiais) ir suteikia tok dvasin pakilim mogui, kad jis ima tapatintis su herojumi. Jei itoki situacij pamginsime pa velgti tikin iojo akimis, tikriausiai suprasime, kaip eilinis mogus gali b ti i vaduotas i jo asmeninio bejgikumo ir nelaimi bei (bent laikinai) bti apdovanotas beveik ant mogika galia. Gana danai toks sitikinimas ilgai j palaiko ir suteikia jo gyvenimui tam tikr stili. Jis gali duoti ton netgi visai visuomenei. Nuostab pavyzd galima rasti Elenzino misterijose, kurios buvo udraustos VII_m.e. amiaus pradioje. Kaip ir Delf orakulas, jos ireik senovs Graikijos esm ir dvasi . Pavelgus plaiau, krik ionybs eros vardas ir reikm kilusi i antikins dievo-mogaus paslapties, kurios aknys gldi Senovs Egipto Ozirio-Horus archetipiniame mite. Pripainta, kad prie istoriniais laikais ypatingomis progomis i mintingas senas filosofas arba pranaas "pramanydavo" svarbiausias mitologines id jas, kuriomis paskui visais laikais tik davo patikls ir nekritiki mons. Sakoma, kad istorijos, kurias pasakoja vald ios siekiantys dvasininkai, nra pagrstos tiesa, tai tik "mintys apie pageidaujam". Bet pats odis "invent" (i rasti, sugalvoti, pramanyti) kils i lotyniko "invenire" ir reikia "atrasti", t.y. rasti tai, ko ie kai. Pastaruoju atveju pats odis yra uuomina apie i anksto inom dalyk , kur ir ketinama rasti. Grkime prie t keist idj, kurias randame maosios mergaits sapnuose. Nepana u, kad b tent toki idj ji ie kojo, nes nustebo, jas suradusi. Mergaitei jos buvo keistos ir netik tos istorijos, pasirodiusios vertos d mesio ir tinkama Kald dovana t vui. Taip darydama mergait jas ikl mums vis dar gyv krikionikos Kristaus paslapties sfer - ms Viepaties gimimas, sumis su am inai aliuojanio medio paslaptimi, kuri

atnea naujai gimusi vies (taip nurodo penktasis sapnas). Nors yra pakankamas istorinis pagrindas teigti, kad egzistuoja simbolinis ryys tarp Kristaus ir med io simbolio, maosios mergait s t vai nejaukiai suglumt, jei juos kas nors paprayt paaikinti, kod l, vsdami Kristaus gimim, jie puo ia eglut ir u dega vakutes. Jie atsakyt : "Toks Kald paprotys". Rimtam atsakymui reikt isamaus mokslinio darbo apie antikos mirtanio dievo simbolizm ir jo ry su Didiosios Motinos kultu ir jos simboliu - mediu. O tai bt tik vienas ios sudtingos problemos aspektas. Kuo labiau gilinam s "kolektyvini vaizdini" kilm (arba dogm, jei kalbsim banytine kalba), tuo labiau atidengsime nesibaigiant archetipini pavyzdi audin, kuris iki i laik nebuvo s moning apmstym objektas. Tad, nors ir paradoksalu, mes apie mitologin simbolizm inome daugiau negu kuri nors prie mus gyvenusi karta. Ankstesni laik mons nesusimstydavo apie simbolius: jie jais gyveno ir nes moningai buvo j prasms sudvasinti. Tai galiu iliustruoti pavyzdiu i savo patirties su Mount Elgon (Afrika) gyventojais. Kiekvien ryt autant jie ieidavo i savo b st autant ir kvpteldavo arba spjaudavo delnus, po to jie itiesdavo rankas pirmuosius sauls spindulius, tarytum jie aukot savo kv pavim ar savo seiles kylan iam dievui - mungu. (Tai suaheli odis, kuriuo jie nusako ritualin akt, kils i polinezietikos aknies, jis yra mana arba mulungu atitikmuo. ie ir panas odiai rei kia nepaprast , vis persmelkiani "gali", kuri mes vadintume dievika. Taigi odis mungu yra nelyg Dievo arba Alacho atitikmuo). Kai paklausiau, koki reikm jie suteikia iam aktui ir kod l j atlieka, jie visi kai sutriko ir tegaljo pasakyti: "Mes visada taip dar me. Taip visada buvo daroma tekant saulei". Jie juoksi i mano, atrodyt, akivaizdios ivados, kad saul yra mungu. Saul nra mungu, kai pakyla vir horizonto; mungu - tai saul tekio akimirka. Tai, k jie dar, buvo aiku man, bet ne jiems; jie tiesiog taip dar , niekad nesusimstydami, k jie daro. Jie visi kai negaljo paai kinti savs. A padariau i vad, kad jie aukojo savo sielas mungu , nes kvpavimas (gyvenimas) ir seil s reik "sielos substancij ". Kvptelint ar spjaunant k nors perduodamas "magi kas" poveikis - taip, pavyzdiui, Kristus seil mis igyd aklj. Arba s nus kvepia savo mirtanio t vo paskutin atods, kad perimt jo siel . Nepanau, kad afrikieiai kada nors, netgi tolimiausioje praeityje, b t inoj k nors daugiau apie ios ceremonijos prasm. J protviai tikriausiai inojo dar ma iau, nes jie dar labiau nesuvok savo poelgi motyv ir dar maiau galvojo apie tai, k jie daro. Goethe's Faustas sako: "Im Anfang war die Tat" (Pradioje buvo darbas). "Darb" niekas nei rado, jie tiesiog buvo daromi; antra vertus, mintys yra santykinai vlesnis monijos atradimas. Pirmiausia, veiksmams mog paskatino nes moningi faktoriai; tik prajus daug laiko jis prad jo svarstyti, kokios prie astys j paskatino veikti, ir i tikrj reikjo labai daug laiko, kol mogus padar absurdik ivad, kad jis pats save skatina - mogus negaljo rasti kitos motyvuojan ios galios - tik savo paties. Mums pasirodys juokinga mintis, kad augalas arba gyvnas sugalvojo pats save, ta iau daugelis moni tiki, kad (psich arba) protas pats save sugalvojo, sukr, taigi yra savo egzistencijos k rjas. Ties sakant, protas i augo iki dabartinio smoningumo kaip gil iauga uol arba i roplio isivysto induolis. Protas, kaip tobul jo, vystsi tok ilg laik, taip tobul ja ir toliau,- taigi mus skatina ir vidin s jgos, ir i oriniai stimulai. ie vidiniai motyvai atsiranda i gilaus altinio, kurio smon nesukr

ir kurio ji nekontroliuoja. Senojoje mitologijoje ios jgos buvo vadinamos mana, arba dvasiomis, demonais ir dievais. Jos tokios pat aktyvios, dabar kaip ir anks iau. Jei jos atitinka m s norus, mes vadiname jas gera nuojauta ar geru akstinu ir pleknojam sau per pet , kad esame aunuoliai. Jei j gos mums nepalankios, sakome, kad tiesiog mums nepasisek ar kad kai kurie mons yra prie mus, ar kad nelaimi prieastis yra patologin . Vienintelis dalykas, kur mes atsisakome pripainti,- tai, kad priklausome nuo "jg", kurios yra ne ms valioje. Tiesa, ne taip seniai civilizuotas mogus gijo tam tikr valios j g, kurias panorjs gali taikyti. Jis i moko gerai atlikti savo darb, nepraydamas giesmi ir bgn, kad ie uhipnotizuot j ir sukelt reikiam darbui b sen. mogus netgi apsieina be kasdienins maldos, kuria jis pra Dievo pagalbos. Jis gali padaryti k sumans, gali nekliudomas perkelti savo mint veiksm, tuo tarpu kiekvien pirmykio mogaus ingsn stabd baim, prietarai ir kitos nematomos kli tys. Posakis: "Reikia tik panorti, o galimybs atsiras" - yra iuolaikinio mogaus prietaras. Taiau, kad palaikyt savo tikjim, i dien mogus sumoka didel kain - tai netik tinas introspekcijos trkumas. Jis nesupranta, kad nepaisant viso jo racionalumo ir galingumo, j valdo "jgos", kurios nepakl sta jo valiai. mogaus dievai ir demonai niekur nedingo, jie tik gavo naujus vardus. Tie demonai palaiko jame nuolatin nerim, neaiki baim, psichologinius konfliktus, nepasotinam piliuli, alkoholio, tabako, maisto alk - ir, be visa ko, daugyb neurozi.

mogaus siela
Tai, k mes vadiname civilizuota s mone, tvirtai atsiriboja nuo pagrindini instinkt. Bet tie instinktai neinyko. Jie tik prarado ry su ms smone ir yra priversti pasireikti netiesiogiai - fiziniais neurozi simptomais ir kitais vairiais netiktumais, pavyzdiui, nepaai kinamomis nuotaikomis, netiktu umirimu ar kalbos klaidomis. mogus nori tikti ess savo sielos eimininkas. Bet jis negali kontroliuoti savo nuotaik ir emocij, jis negali suvokti begalins daugybs slapt keli ir bd, kuriais pas mons veiksniai siskverbia jo gyvenimo tvark ir sprendimus, taigi, negali bti ir paties savs eimininkas. Pasmons faktori egzistavim slygoja archetip autonomija. Kad nematyt savo skilimo, iuolaikinis mogus ginasi vadinam ja pertvar sistema. Tam tikros iorinio gyvenimo ir jo paties elgesio sferos laikomos nelyg atskiruose staliuose ir niekada viena su kita nesusiduria. Kaip ios "pertvar" psichologijos pavyzd prisimenu alkoholiko atvej, kuris, patek s teigiamon vieno religinio judjimo takon ir su avtas jo entuziazmo, u miro poreik gerti. J akivaizdiai ir stebuklingai igyd Jzus, ir jis buvo eksponuojamas kaip dievi kos malon s ir ios religin s organizacijos veiksmingumo liudytojas. Bet po keli savaii vie ipaini naujov m blsti ir prireik atsigaivinti alkoholiu - taigi jis vl pradjo gerti. Bet gelbstin ioji religin organizacija prijo prie ivados, kad tai - "patologinis" atvejis, akivaizd iai netinkamas J zaus sikiimui, taigi jie paguld j ligonin, manydami, kad paprastas gydytojas padarys savo darb geriau nei dievi kasis Slaugytojas. Tai vienas i iuolaikinio "kult ringo" proto aspekt, kur verta panagrinti. Jis rodo, kad susiskaidymas ir psichologin painiava darosi nepaprastai pavojingi. Jei nors akimirk pavelgtume monij, kaip individ, pamatytume, kad moni ras , kaip ir vien asmen, yra uvaldiusios nes moningos jgos;

monija taip pat mgsta kai kurias problemas laikyti atskiruose stal iuose. tai kodl mes tur tume gerai apm styti, k darome, kadangi dabar monijai gresia jos pa ios susikurti mirtini pavojai, kurie darosi mums nepavalds. Ms pasaulis yra suskils kaip neurotikas, ir Gelein udanga ymi simbolin susiskirstymo linij . Vakarieiai pajut agresyv Ryt nor valdyti, mano prival imtis ypating gynybos priemoni , bet kartu jie didiuojasi savo dorybmis ir gerais ketinimais. Jie nesugeba suprasti, kad tai j pai ydos, kurias jie bando dangstyti tarptautinmis elgesio normomis ir kurias komunistinis pasaulis svied ia jiems atgal veid - begdikai ir metodikai. Tai, k Vakarai slapta ir truput gdydamiesi toleravo (diplomatinis melas, sistemingas apgaudinjimas, u maskuoti grasinimai) grta i Ryt atvirai ir su visa jga, ir suri a mus neurotiniais mazgais. Jo paties blogio elis liai iepiasi vakar mogui i anapus udangos. Tai paai kina ypating Vakar visuomeni mogaus bejgikumo jausm . Jis pradeda suprasti, kad mums i kylantys sunkumai yra moralin problema, ir bandyti veikti juos politin mis priemon mis - kaupiant branduolinius ginklus ar ekonominiu "lenktyniavimu" - duoda menkus rezultatus, nes ukerta visus kelius. Daugelis m s dabar supranta, kad efektyvesni yra moraliniai ir dvasiniai b dai, kadangi jie mums suteikia psichin imunitet prie nuolat didjani infekcij. Bet kiekvienas toks atskiras bandymas buvo iki iol neefektyvus, ir taip bus tol, kol save ir pasaul bandysime tikinti, kad tik jie (t.y. ms oponentai), yra neteis s. Kur kas tikslingiau b t pripainti savo pa i tamsius elius ir nedorus darbus. Jei matytume savo e l (tamsij ms prigimties pus ), tai gytume imunitet bet kuriai moralinei ar dvasinei infekcijai ar kaltinimui. Dabar gi mes esame atviri bet kokiai infekcijai, nes i esms darome t pat, k ir jie. Bet turime ir papildom trkum nes mes nei matome, nei norime suprasti, k patys darome, prisidengdami geromis manieromis. Galima pa ymti, kad komunistinis pasaulis turi vien didel mit (kur mes vadiname iliuzija ir veltui viliams, kad vertindami j i aukto priversime i nykti). Tai laiko ibandymus pak lusi archetipin svajon apie Aukso am i (arba Roj ), kur kiekvienas turi visko iki valiai, o didis, teisingas ir i mintingas vadas valdo monijos vaikyst. is galingas archetipas savo infantiliuoju pavidalu paverg mones, ir jis niekada neinyks i ems, nors ir kaip i aukto j vertintume. Mes j netgi palaikome savuoju vaikikumu, nes m sik Vakar civilizacij yra pavergusi ta pati mitologija. Nesmoningai mes puosel jam tas paias nuostatas, viltis ir l kesius. Tikime klestinios gerov s valstybe, visuotine taika, moni lygybe, aminosiomis mogaus teismis, teisybe ir teisingumu, ir (gal tai ir pernelyg smarkiai pasakyta) Dievo karalyste emje. Lidna tiesa yra ta, kad tikrasis mogaus gyvenimas susideda i daugelio nepermaldaujam prieybi - dienos ir nakties, gimimo ir mirties, laims ir nelaims, grio ir blogio. Mes netgi nesame tikri, kad viena prie yb veiks kit, kad g ris nugal s blog, o d iaugsmas - skausm. Gyvenimas yra m io laukas. Jis visada toks buvo ir visuomet bus, o jeigu taip neb t, baigtsi ir egzistencija. Kaip tik is vidinis konfliktas leido pirmiesiems krikionims tik tis ir laukti greitos io pasaulio pabaigos, o budistams - atsisakyti vis emik trokim ir sieki. ie esminiai atsakymai bt buv tiesiog savi udiki, jei jie neb t susieti su savitomis dvasin mis ir moralin mis idjomis ir praktikomis, kurios sudaro abiej religij didiausi dal ir kurios ka kiek modifikavo radikal pasaulio neigim. Pabriu dalyk, nes m s laikais milijonai moni prarado tik jim

bet kokia ramus ir reikalas, susimsto

religija. ie mons jau nebesupranta religijos. Kol gyvenimas sklandus, religijos praradimas beveik nepastebimas. Bet kitas kai ateina kan ia. Tada mogus pradeda iekoti i eities ir apie gyvenimo ir jo stulbinanios skaud ios patirties prasm.

Reikminga ir tai, kad (remiantis mano paties patyrimu), ydai ir protestantai su psichoterapeutais konsultuojasi daniau negu katalikai. Nenuostabu, nes katalik banyia vis dar jauiasi atsakinga u cura animarum (r pinimasis sielos gerove). Bet iame mokslo amiuje psichiatras yra pasiruo s, kad jo bus klausiama ir t dalyk, kurie anks iau priklaus teolog kompetencijai. monms atrodo, kad yra (ar b t) didiulis skirtumas, jei jie vien tiks prasmingu gyvenimu, ar Dievu ir nemirtingumu. Artjanios mirties mkla danai labai paskatina tokias mintis. Nuo neatmenam laik mons galvojo apie Auk iausij Btyb (vien ar kelias) ir apie pomirtin al. Ir tik iandien jie mano, kad gali apsieiti be toki mini. Kadangi Dievo sosto danguje negalima surasti teleskopu, ir ne manoma tikrai nustatyti, kad mir mylimi t vas ar motina kur nors egzistuoja kakokia fizine forma, monms atrodo, kad ir tokios id jos yra "neteisingos". A pasakyiau, nra pakankamai "teisingos", nes jos lyd jo mogaus gyvenim nuo neatmenam laik ir vis dar siskverbia smon pasitaikius menkiausiai progai. iuolaikinis mogus gali manyti, kad jis gali be j apsieiti ir savo nuomon paremti tvirtinimu, kad nesama mokslinio toki idj teisingumo rodymo. Jis gali netgi gailtis prarad s tikjim. Bet kadangi mes susiduriame su nematomais ir nepa iniais dalykais (Dievas yra u mogaus painimo rib , ir nemanoma rodyti nemirtingum ), kodl tur tume jaudintis dl rodym? Net jei protu ir nesuvokiame, kod l maiste reikia druskos, vis tiek turime naudos j vartodami. Galime tvirtinti, kad druskos vartojimas tra skonio iliuzija ar nusistatymas; bet jis vis tiek tarnauja ms gerovei. Tad kodl mes tur tume atsisakyti pair, kurios gali padti igyventi krizes ir suteikti prasm ms egzistencijai? I kur inome, kad tos id jos neteisingos? Daugelis pritart man, jei tiesiog pasakyiau, kad tos id jos turb t tra iliuzijos. mons nesupranta, kad religinio tik jimo neigim lygiai taip pat ne manoma " rodyti", kaip ir teigim. Mes esame visikai laisvi pasirinkti, kurio po irio mes laikoms; bet kuriuo atveju tai bus ms valios pasirinkimo sprendimas. Taiau esama ir svarbi prieasi, dl kuri reikt puoselti id jas, kuri niekad negalima rodyti. Mes inome, kad jos naudingos. mogui btinai reikia bendr j idj ir sitikinim, kurie suteikt prasm jo gyvenimui ir padt surasti savo viet visatoje. Jis gali veikti tiesiog netiktinus sunkumus, kai yra sitikins, kad visa turi prasm; ir yra visai sugniudomas, jei veiks visas savo nelaimes, turi pripa inti, kad dalyvauja tik "idioto sekamoje pasakoje". Btent religiniai simboliai suteikia prasm mogaus gyvenimui. Pueblo indnai tiki es T vo Sauls s ns, ir tas tik jimas suteikia j gyvenimui perspektyv (ir tiksl ), kuris siekia kur kas toliau negu j ribota egzistencija. Jis atveria did iul erdv atsiskleisti asmenybei ir leid ia gyventi pilnavert gyvenim. Taigi j padtis nepalyginamai geresn negu civilizuoto mogaus, kuris ino, kad yra (ir liks) niekas daugiau, tik pasigailtinas vargas, neturintis jokios gilesn s gyvenimo prasms. Btent platesn s savo egzistencijos prasm s suvokimas ikelia mog aukiau noro tik gauti ir i leisti. Jei v._Paulius bt tikjs, kad tra keliaujantis kilim audjas, jis tikrai neb t taps tuo, kuo tapo. Tikrasis ir prasmingas jo gyvenimas kilo i vidinio sitikinimo, kad jis yra Dievo pasiuntinys. Galima j apkaltinti didybs manija, bet toks po iris

nublanksta prie istorijos liudijimus ir v lesni kart uvalds mitas padar j didesn nei paprastas amatininkas.

vertinim.

Taiau mit sudaro simboliai, kuri niekas niekada s moningai nebuvo sukrs. Jie vyko. Ne mogus J zus suk r mit apie diev -mog. Jis egzistavo daug imtmei prie Kristaus gimim. J uvald i simbolin idja, kuri, kaip pasakoja v._Matas, ikl j aukiau riboto Nazareto dailids gyvenimo. Mit aknys siekia pirmykius pasakotojus ir j sapnus, mones, kuriuos ved j svajons. Tie mons nelabai skyr si nuo t, kuriuos v lesns kartos vadino poetais ir filosofais. Pirmyk i pasakotoj nejaudino j fantazij kilm; tik daug vliau mons prad jo galvoti, i kur kilo tie pasakojimai. Taiau prie daugel imtmei, tuo metu, kur mes vadiname "Senov s" Graikija, mogaus protas buvo pakankamai i tobuljs, kad suvokt, jog pasak dievai yra ne kas kita, kaip archai ki ir perdti padavimai apie seniai mirusius karalius ir vadus. mons perm poir, kad mitai pernelyg netikimi, kad reikt tai, apie k juose kalbama. Todl jie band juos supaprastinti iki visiems suvokiamos formos. Vlesniais laikais, kaip matome, tas pats atsitiko su sapn simbolizmu. Tais laikais, kai psichologija dar gyveno savo vaikyst s ami, suinojome, kad sapnai yra svarbs. Taiau kaip graikai buvo tikin save, kad j mitai tebuvo i dalinta racionali ar "normali" istorija, taip kai kurie psichologijos pionieriai padar ivad, kad sapnai nerei kia to, k atrodo reiki. Sapn simboli ir vaizdini buvo nepaisoma kaip keist form ar pavidal, kuriais s moningam protui pasirodo nuslopintas psichikos turinys. Taigi buvo manoma, kad sapnas rei kia kak kit, o ne t , kas jame aikiai pasakyta. Jau raiau, kad nesutinku su iuo poiriu - btent tai privert mane tyrinti sapn form ir turin. Kodl sapnai turt reikti k kit , nei j turinys? Ar gamtoje egzistuoja dar kas nors, kas b t kita, nei yra? Sapnas - normalus ir nat ralus reikinys, ir nerei kia ka ko, kuo jis nra. Netgi Talmude sakoma: "Sapnas yra jo paties ai kinimas". Painiava kyla d l to, kad sapn turinys yra simbolikas, taigi turi daugiau negu vien reikm. Simboliai rodo k kita nei tai, k suvokiame s moningai. Todl jie susieja su tuo, kas nesmoninga arba bent jau ne visai s moninga. Moksliniam protui toks rei kinys kaip simbolins id jos sudaro keblum, nes j negalima suformuluoti pagal intelekto ir logikos reikalavimus. Be abejons, tai n ra vienintelis toks atvejis psichologijoje. Sunkumai prasideda, susid rus su tokiais reikiniais kaip "afektai" arba emocijos, kurie niekaip nesileidia psicholog galutinai apibriami. Sunkum prieastis yra ta pati abiem atvejais - pas mons siverimas. Esu pakankamai gerai susipain s su moksliniu poiriu ir suprantu, kaip pikta dirbti su faktais, kuri negalima visikai ir adekva iai suvokti. Sunkumas i fenomen atveju yra tas, kad faktai nepaneigiami, ta iau jie negali bti suformuluoti intelekto s vokomis. Tam reikia suprasti pat gyvenim, nes kaip tik gyvenimas sukelia emocijas ir simbolines id jas. Akademinis psichologas yra visikai laisvas nesvarstyti emocij fenomeno ir pas mons s vokos. Taiau jos yra kaip faktas ir psichologas gydytojas turi joms bent jau skirti reikiam dmes; nes emociniai konfliktai ir pasmons siverimas yra klasiniai jo mokslo bruoai. Jei jis i viso gydo pacient, tai jis susiduria su iais iracionalumais kaip su "kietais" faktais, nesvarbu, ar jis sugeba juos suformuluoti racionaliais terminais (intelekto svokomis). Todl visikai natralu, kad monms, neturintiems gydytojo psichologo praktikos, bna sunku suprasti, kas vyksta, kai psichologija i ramios

mokslini tyrinjim laboratorijos persikelia tikr gyvenim ir tampa jo aktyvia dalimi. Taiklumo pratybos audykloje visi kai skiriasi nuo mio lauko; gydytojas susiduria su nelaimingais atsitikimais tikrame kare. Jis turi r pintis psichikos realijomis, net jeigu negali j mokslikai apibrti. tai kodl joks vadov lis negali imokyti psichologijos, ji imokstama tik i aktualaus patyrimo. Tai mes galime gerai pamatyti, analizuodami kai kuriuos gerai inomus simbolius: pavyzd iui, krikionyb s kryius yra prasmingas simbolis, ireikiantis daugyb aspekt, id j ir emocij. Taiau kryius srae prie pavards paprasiausiai nurodo, kad tas mogus mirs. Phallus visaapimantis induizmo simbolis, bet jeigu gatv s padaua nupie ia j ant sienos, tai tik reikia, kad berniktis domisi savo lyties organu. Kadangi infantilios ir brendimo fantazijos da nai tsiasi ir suaugusiojo gyvenime, daugelyje sapn yra neabejotinos seksualins aliuzijos. B t absurdika aikinti jas kaip nors kitaip. Bet kai masonas kalba apie vienuol paguldyt ant vienuols arba elektrikas - apie vyri k kituk ir moterik rozet , bt juokinga velgti ia jaunuoli kas seksualines fantazijas. Jis tiesiog vaizdingais odiais apib dina savo darbo rankius. Kai isimokslins indas kalba apie Lingam (phallus, kuris ind mitologijoje reikia diev iv), galima i girsti dalyk, kuriuos mes, vakarieiai, niekaip negalime sieti su lyties organu. Be abejons, Lingam n ra nepadori aliuzija, kaip ir kry ius nra vien mirties enklas. Daug kas priklauso nuo sapnuotojo, kuriam gimsta tokie vaizdiniai, brandumo. Sapn ir simboli aikinimas reikalauja inteligencijos. Jo negalima paversti mechanine sistema ir sukrauti nesugebanius sivaizduoti smegenis. Interpretuotojas turi vis geriau pa inti ir sapnuotojo individualyb, ir pat save. Joks patyr s ios srities specialistas neneigs, kad yra tam tikr apskaiiavim, kurie gali praversti prakti kai, bet juos btina taikyti i mintingai ir sumaniai. Galime laikytis vis teising taisykli, bet klimpti kokioje nors baisiausioje nes monje, tiesiog praleidus koki nors, atrodyt nereikming detal, kurios neb t praleids labiau ilavintas protas. Netgi auk to intelekto mogus gali pasukti klaidingu keliu, jei trksta intuicijos ar jautrumo. Bandydami suprasti simbolius, susiduriame ne tik su paiu simboliu, bet ir su visu simbol sukrusiu individu. Btina i siaikinti sapnuotojo kultrin isilavinim ir besiaikindamas interpretatorius pats u pildo daugel savo isilavinimo sprag . Nusistaiau sau toki taisykl - kiekvien atvej iriu kaip visikai nauj dalyk, apie kur neinau visikai nieko. prastiniai atsakymai gali praversti tiriant pavir inius dalykus, bet priart jus prie gyvybikai svarbi problem, pats gyvenimas ima vir ir netgi nuostabiausios teorins prielaidos tampa neveiksmingais odiais. Vaizduot ir intuicija yra nepaprastai svarbios m s supratimui ir mstymui. Ir nors yra paplitusi prasta nuomon , kad jos itin reikmingos poetams ir menininkams (kad "proto" dalykuose reik t jais nepasitik ti), taiau i tikrj jos ne maiau svarbios ir auktesniuosiuose mokslo lygmenyse. ia jos darosi vis svarbesn s, papildydamos "racionalj" intelekt ir jo vaidmen sprend iant specifines problemas. Netgi fizika, tiksliausia i taikomj moksl, stebtinai priklauso nuo intuicijos, kuri veikia pasmoningai (nors v liau galima parodyti, kaip loginis m stymas gali atvesti prie t pai rezultat, kaip ir intuicija). Intuicija tiesiog b tina aikinant simbolius ir da nai gali tikinti, kad sapnuotojas i karto juos suprato. Bet kokia laiminga nuojauta, nors subjektyviai ir tikinanti, taip pat gali bti ir pavojinga. Ji gali labai lengvai sukelti apgauling saugumo jausm. Ji gali vilioti ir analitik, ir sapnuotoj toliau jaukiai ir s lygikai lengvai bendrauti, o tai gali virsti savotiku bendru sapnu. Saugus tikro intelektualinio pa inimo ir moralinio

supratimo pagrindas gali b ti prarastas, jei tenkinsim s miglotu sitikinimu, kad suprato i "nuojautos". Paai kinti ir painti galima tik pavertus intuicijas tiksliu fakt ir j loginio ry io inojimu. Siningas tyrintojas turs pripa inti, kad jis negali visuomet to padaryti, net b t nesininga netur ti nuolat to galvoje. Netgi mokslininkas yra mogus. Todl jam, kaip ir kitiems, nat ralu nem gti dalyk, kuri jis negali paaikinti. Yra paplitusi iliuzija manyti, kad tai, k pastame dabar, yra viskas, k apskritai kada nors galime painti. Nieko nra labiau pa eidiamo, nei mokslin teorija, kuri t ra trumpalaikis bandymas paaikinti faktus, o ne pai am in ties.

Simboli vaidmuo
Kai gydytojas psichologas domisi simboliais, jam vis pirma rpi "natrals" simboliai, kurie skiriasi nuo "kultrini ". Pirmieji kil i psichikos pasmons turinio, tod l jie ireikia nesuskaiiuojam daugyb pagrindini archetipini vaizdini variacij. Daugeliu atveju galima irti j archaiksias aknis - t.y. tas id jas ir vaizdinius, kuriuos galima rasti senoviniuose ra tuose ir pirmyk tse visuomense. Kita vertus, kultriniai simboliai yra tie, kurie buvo naudojami ireikti "am insias tiesas" ir kurie tebra naudojami daugelyje religij . Jie patyr daug transformacij ir netgi ilg daugiau ar ma iau smoningos raidos keli ,todl jie tapo kolektyviniais vaizdiniais, priimtais civilizuot visuomeni. Taiau tokie kult riniai mistikumo ir "magijos". simboliai i laik daug savo pirmapradio

inoma, kad kai kuriems individams jie sukelia gil emocin atsak, ir dl io psichinio "utaiso" (sujaudinimo, sugeb jimo jaudinti) jie funkcionuoja pana iai kaip prietarai. Jie yra faktorius, su kuriuo psichologas privalo skaitytis, ir kvaila j nepaisyti todl, kad racionaliai irint jie atrodo absurdiki ir bereikalingos atgyvenos. ie simboliai yra svarbi sudtin ms psichins sandaros dalis ir did iul jga kuriant moni visuomenes; jie negali b ti i naikinti be rimt nuostoli . Ten, kur jie slopinami ar neigiami, specifin j energija pereina pasmon ir gali sukelti nenumatomas pasekmes. Psichin energija, kuri, regis, taip buvo prarasta, i ties atgaivina ir suaktyvina tai, kas svarbiausia pas monje tendencijas, kurios iki iol netur jo progos pasireik ti arba joms bent jau nebuvo leidiama laisvai reiktis ms s monje. Tokios tendencijos suformuoja nuolat pakibus ir potencialiai destruktyv ms proto " el". Netgi tie polinkiai (tendencijos), kurie tam tikromis aplinkybmis gali daryti teigiam tak, yra paveriami demonais, jeigu yra slopinami. tai kodl daugelis geravali moni visikai suprantamai bijo pasmons, o kartu ir psichologijos. Ms laikai parod, kas atsitinka, kai atveriami pragaro vartai. vyko tokie dalykai, kuri baisumo idilikai nekaltame pirmajame ms amiaus deimtmetyje niekas negal jo ir sivaizduoti, ir apvert pasaul auktyn kojom. Nuo to laiko pasaulis ir yra izofrenijos b senoje. Ne tik civilizuotoji Vokietija i liejo bais savo primityvum , jis taip pat valdo ir Rusij, sukl gaisr Afrikoje. Nenuostabu, kad Vakar pasauliui neramu. iuolaikinis mogus nesupranta, kiek jo "racionalumas" (sunaikins jo sugebjim reaguoti paslaptingus, magi kus simbolius ir idjas), padar j priklausom nuo psichikos "poemi". Jis i silaisvino i "prietar" (bent

jau taip jis galvoja), bet kartu prarado tiek daug savo dvasini vertybi, kad tai jau darosi pavojinga. Jo dvasins ir moralins tradicijos suiro, ir u suirim jis moka pasaulio masto dezorientacija ir susiskaldymu. Antropologai da nai rao, kas atsitinka primityviai visuomenei, kai jos dvasins vertyb s tampa atviros iuolaikins civilizacijos poveikiui. mons praranda gyvenimo prasm , socialin organizacija suyra, jie moraliai lunga. Ms padtis dabar tokia pat. Bet mes niekada i tikrj nesupratome, k praradome, nes ms dvasios vadams, deja, labiau rpjo apginti savo institucijas, negu suprasti simboli paslapt . Mano nuomone, tik jimas neatmeta mstymo (kuris yra stipriausias mogaus ginklas), bet, deja, daugelis tikinij, atrodo, taip bijo mokslo (kartu ir psichologijos), kad nenori matyti paslapting psichikos gali , kurios visada valdo mogaus likim. I vis daikt mes at mme j paslapt ir dievikj prad; neliko nieko venta. Ankstesniais laikais, kai instinktyviosios svokos vyravo mogaus prote, jo s moningas protas, be abejo, galjo integruoti jas vientis psichin model. Bet "civilizuotas" mogus to nesugeba. Jo "tobulesn " smon panaikino priemones ir bdus, kuriais galima asimiliuoti pagalbin instinkt ir pas mons na. ie asimiliacijos ir integracijos organai buvo paslaptingi, magiki simboliai, visuotinu sutarimu laikomi ventais. Pavyzdiui, dabar kalbame apie "med iag" - materij. Apibdiname jos fizines savybes. Atliekame laboratorinius eksperimentus, kad parodytume kai kuriuos jos aspektus. Bet odis "materija" lieka sausa, nemonika, grynai intelektuali svoka, neturinti mums jokios psichin s reikms. Kaip skyr si ankstesnis materijos vaizdis - Didioji Motina - apms ir ireiks didel emocin Motinos ems reik m. Tai, kas anks iau buvo dvasia, dabar tapatinama su intelektu, ir jau nebra Visko T vas. Svoka nusmuko iki ribot egocentrikai orientuot mogaus mini; didiul emocin energija, ireikiama "m s Tvo" vaizdini, inyko intelektualins dykumos smlynuose. ie du archetipiniai principai sudaro dviej prieing sistem - Ryt ir Vakar - pagrind. Visuomen ir jos lyderiai, be abejo, nesupranta, kad n ra esminio skirtumo, ar pagrindin pasaulio princip vadinsime vyru ir tvu (angl. dvasia - spirit), kaip daro Vakarai, ar moterimi ir motina (materija), kaip komunistai. I esms mes maai inome ir apie vien, ir apie kit . Ankstesniais laikais ias pirmines prieastis garbindavo vairiais ritualais, ir taip bent jau rod, koki psichin reikm jie turi mogui. Dabar jie tra abstrakios svokos. Didjant moksliniam pa inimui, ms pasaulis tampa vis labiau dehumanizuotas. mogus jauiasi izoliuotas kosmose, nes jau neb ra susiliejs su gamta ir prarado savo emocin "nesmoning" tapatum su gamtos reikiniais. Griaustinis jau neb ra pikto dievo balsas, o aibas jau n ra jo kerto str l. Upje jau nebra dvasios ir joks medis n ra mogaus gyvenimo vaizdis, gyvat nra i minties siknijimas, kaln ola - didij demon buvein. Akmenys, augalai ir gyvnai neprabyla mog gyvais balsais, ir jis su jais nekalba, tikdamas, kad jie j girdi. mogaus ry ys su gamta inyko, ir su juo inyko gilumin emocin energija, kuri teik i simbolin jungtis. didiul praradim kompensuoja m s sapn simboliai. Jie atskleidia pirmin ms prigimt - jos instinktus ir ypating mstysen. Deja, simboli turinys irei kiamas gamtos kalba, kuri yra mums keista ir nesuprantama. Todl mums i kyla udavinys - iversti j racionalius dabartin s kalbos odius ir s vokas, kalbos, kuri i sivadavo i savo primityvi suvarym ypa nuo mistinio bendravimo su dalykais, kuriuos apib dina. Dabar, kai mes kalbame apie mklas ir kitas paslaptingas, antgamtines figras ir dievybes,

mes jau nebandome j prisiaukti ar kaip nors kitaip ukerti. Galia ir lov jau pasitrauk i i kadaise visagali odi. Mes jau nebetikime magikomis formul mis; nebedaug liko tabu ir kit panai apribojim; ir ms pasaulyje, atrodo, jau i naikinti visi tokie "prietarai" - dvasios ir dievybs, kaip "raganos, burtininkai ir laum s", o k jau kalbti apie vilkolakius, vampyrus, mi ko dvasias ir kitas keistas btybes, kurios gyveno pirmykiuose mikuose. Tiksliau kalbant, ms pasaulio pavir ius, atrodo yra apvalytas nuo vis prietar ir iracionali element. Taiau ar tikrasis vidinis mogaus pasaulis (o ne m s troktamas fiktyvus jo sivaizdavimas) taip pat isivadavo i primityvumo - ia jau kitas klausimas. Ar skaiius 13 kai kuriems monms vis dar n ra tabu? Argi n ra daugybs moni, kuriuos vis dar tebevaldo iracionals prietarai, projektai ir vaikikos iliuzijos? Realistinis mogaus proto vaizdas parodo daugyb toki pirmyki bruo ir liekan , kurie atlieka savo vaidmen taip, lyg per pastaruosius 500 met nieko nebt ir atsitik . Labai svarbu vertinti dalyk. i laik mogus - tai keistas vairi bruo, gyt per ilgus jo protinio vystymosi amius, mi inys. Mes turime reikalo su painia btybe - mogumi ir jo simboliais, ir turime kruopiai itirti jo proto vaisius. Skepticizmas ir moksliniai sitikinimai jame egzistuoja greta senovik prietar, pasenusi mstymo ir jausenos proi, atkaklaus usispyrliko klaidingo aikinimo ir aklo nemok ikumo. Tokios yra iuolaikins mogikosios b tybs, kuri simbolius mes, psichologai, tyrinjame. Kad i aikintume iuos simbolius ir j prasm, btina i tirti, ar j atvaizdai (i raikos) yra susijusios su grynai asmenine patirtimi, ar jas sapnas pasirinko, tur damas kok nors savo atskir tiksl, i bendrj smoningo inojimo i tekli. Pavyzdiui, sapnas su skai iumi 13. ia neaiku, ar pats sapnuotojas tiki nelaimingomis io skaiiaus savyb mis, ar sapnas tra aliuzija mones, kurie vis dar pasiduoda iam prietarui. Nuo atsakymo labai priklauso aikinimas. Pirmuoju atveju tenka pripainti, kad sapnuotojas teb ra nelaimingojo "13" vald ioje, todl jis nejaukiai jausis ir tryliktame viebuio kambaryje, ar s ddamas u stalo, kur yra trylika moni. Antruoju atveju "13" gali b ti tik nemandagi, eidianti pastaba. "Prietaringasis" sapnuotojas dar jau ia "13" "kerus"; "racionalesnis" sapnuotojas atmet pirmin emocin skaiiaus 13 prasm. is pavyzdys parodo tai, kaip prakti kai patyrime pasirodo archetipai. Jie sykiu yra ir vaizdiniai, ir emocijos. Galima kalbti apie archetipus tik tuo atveju, jei ie abu aspektai pasirei kia vienu metu. Kai yra tik vaizdinys, susiduriame su paprastu odiniu vaizdu (vaizdingu odiu), kuris nra labai svarbus. Bet kartu su emociniu aspektu vaizdinys gyja dvasikumo ir dievi kumo (arba psichins energijos); jis tampa dinami ku ir gali sukelti kokias nors pasekmes. Suprantu, kad sunku perprasti i koncepcij, kadangi bandau apibdinti odiais dalykus, kurie dl savo prigimties negali b ti tiksliai apibrti. Bet kadangi daugelis moni archetipus iri taip, lyg jie bt mechanins sistemos dalis, kuri galima i mokti atmintinai, b tina rodyti, kad tai nra tiesiog pavadinimai ir netgi filosofin s svokos. Tai paties gyvenimo dalis - vaizdiniai, kurie yra neatsiejamai susieti su gyvu individu emocij tiltais. tai kodl ne manoma pateikti savavali k, sutartin (ar universali) bet kokio archetipo interpretacij. Jis turi bti paai kintas taip, kaip nurodo kiekvieno individo, su kuriuo jis yra susijs, visa gyvenimo situacija. Taigi, kai kalbame apie atsidavus krikion, kryiaus simbol galima

interpretuoti tik krik ionikame kontekste - nebent sapne bt labai svarbi prieastis, verianti velgti kitaip (u io krikioniko konteksto). Ir netgi tuomet reikia tur ti galvoje specifin krikionik reikm. Bet negalima sakyti, kad visuomet ir visomis aplinkyb mis kryiaus simbolis turi t pai reikm. Jei taip b t, jis prarast savo dvasi kum, prarast savo gyvybingum ir tapt vien odiu. Kas nejauia ypating emocini archetipo atspalvi, jo dvasios, tas nemato nieko daugiau kaip tik mitologini svok kratin, kurios gali b ti suvarstytos tik tam, kad bt parodyta, jog viskas rei kia k tik nori arba visai nieko. Visi pasaulio lavonai yra chemi kai tapat s, bet to negalime pasakyti apie gyvus individus. Archetipas atgyja tik tuomet, kai kantriai bandome atrasti, kodl ir kaip jie tampa prasmingi gyvam individui. Bergdias dalykas vien vartoti odius, jei ne inai, kas u j slypi. Tai ypa taikytina psichologijai, kur kalbama apie tokius archetipus kaip gyvyb, dvasia, i minius, Did ioji Motina ir t.t. Galima visk inoti apie ventuosius, imin ius, pranaus, kitus dievi kus mones ir visas didisias pasaulio motinas. Bet jeigu tai tik vaizdiniai, kuri dievikumo niekada nepatyrte, tai bus tas pats, lyg kalb tumte per sapn ,- vis tiek neinosite, apie k kalbate. J s vartojami odiai bus tu ti ir beveriai. Jie atgyja ir gauna prasm tik tada, kai bandoma atsivelgti j dvasikum - t.y. j ry su gyvu individu. Tik tada prad site suprasti, kad j vardai rei kia labai maai, o svarbiausia yra tai, kaip jie yra susij su jumis. Taigi, ms sapn simbolius kurianti funkcija yra bandymas perkelti pirmykt mogaus prot "tobulesn ", arba diferencijuot, smon, kur jis niekada anksiau nebuvo, vadinasi, niekada kriti kai savs paties neapm st. Nes prie daugel ami is pirmyktis protas sudar mogaus asmenybs visum. Tobuljant mogaus s monei, jo s moningas protas prarado slyt su tam tikra ios pirmin s psichins energijos dalimi. S moningas protas niekada nepaino pirmyk io proto; nes jis buvo imestas kaip nereikalingas, evoliucionuojant diferencijuotai smonei, kuri vienintel apie j ir galt inoti. Taiau atrodo, kad tai, k mes vadiname pas mone, ilaik pirmyktes savybes, kurios sudar dal pirmykio proto. B tent ias savybes nuolat nukreipia sapn simboliai, tarytum pasmon nort susigrinti visus senus dalykus, kuri protas evoliucijos procese atsikrat - iliuzij, fantazij, archaik minties form, pagrindini instinkt ir t.t. Btent tai paai kina pasiprie inim, netgi baim , kuri danai jau ia mons susidurdami su pas mons rei kiniais. ie pas monje i lik seni, reliktiniai turiniai neretai n ra neutrals ir indiferentiki. Prie ingai, kartais jie turi tok didel "krv", kad b na daugiau negu neparank s. Jie i tikrj gali sukelti baim. Kuo labiau jie yra slopinami, tuo labiau jie paplinta visoje asmenybje, pasireikdami neuroz mis. Kaip tik d l ios psichins energijos tas reliktinis turinys tampa toks nepaprastai svarbus. B t lygiai taip pat, jei mogus, kur laik buvs be smons, staiga suprast, kad jo atminty atsirado spraga - atrodo, kad buvo svarbi vyki, kuri jis negali atsiminti. Kadangi, jo manymu, psichika yra iimtinai asmeninis dalykas (taip paprastai manoma), jis bando susigrinti tuos tariamai prarastus vaikyst s prisiminimus. Taiau jo vaikysts prisiminim spragos tra daug didesnio praradimo - pirmykts psichikos praradimo - simptomas. Kaip embrioniko k no evoliucija pakartoja savo prieistor, taip ir protas pereina i tisas prieistorines stadijas. Svarbiausias sapn udavinys yra sugr inti prie istorinio lygiai kaip ir vaikiko pasaulio

"prisiminim", apimant net pa i primityviausi instinkt lygmen. Tokie prisiminimai kartais turi nuostab gydant poveik, k Froidas suprato jau seniai. is pasteb jimas patvirtina poi r, kad vaikyst s prisiminim spraga (vadinamoji amnezija) yra pozityvus praradimas, ir tos atminties atgavimas gali pagerinti ir praturtinti gyvenim . Kadangi vaikas fiziniu po iriu yra maas, o jo smoningos mintys menkos ir paprastos, mes nesuvokiame vaiko proto sud tingumo, kuris kyla i jo pradinio tapatumo su prieistorine psiche. "Pirminis protas" dalyvauja ir funkcionuoja vaike taip, kaip embrioninis k nas pakartoja monijos evoliucijos stadijas. Jei skaitytojas pamena, k esu anksiau sak s apie nuostabius vaiko sapnus, kuriuos jis padovanojo t vui, jis gerai supras, k turiu galvoje. Vaikysts prisiminim amnezijoje galima rasti keist mitologini fragment, kurie danai i rykja v lesnse psichozse. Tie vaizdiniai yra labai sakrals, ir tod l labai svarb s. Jei tokie prisiminimai dar kart aplanko suaugusiuosius, gali kai kuriems sukelti rimt psichologini sutrikim, o kitiems - igijimo stebukl ar religin atsivertim . Danai jie sugrina gyvenimo dal , kuri jau buvo u mirta, ir kuri suteikia mogui tiksl ir praturtina jo gyvenim. Vaikysts prisiminim atsiminimas ir archetipini psichikos elgsenos b d atkrimas gali prapl sti smons horizontus ir labiau j iskleisti, jei smoningam protui pavyks asimiliuoti ir integruoti prarast ir v l atgaut turin. Kadangi is turinys n ra neutralus, jo asimiliavimas pakeis asmenyb, ir pats kakiek pasikeis. ioje dalyje, vadinamoje "individualizacijos procesu" (j aprao Dr.M.-L. von Franz kitame knygos "mogus ir jo simboliai" skyriuje), simboli interpretacija turi didel praktin reikm, kadangi simboliai yra natralios pastangos sutaikyti ir i naujo suvienyti psichikos prieybes. Natralu, kad vien pasteb ti ir atmesti simbolius nebus tas pats, neturs to paties poveikio,- tai tiesiog atstatys sen neurotin b sen ir sugriaus sintezs pastangas. Deja, tie neda nai sutinkami mons, kurie neneigia archetip egzistavimo, beveik visada laiko juos tik odiais ir umirta j realum. Kai taip (neteis tai) atsisakoma j sakralumo, prasideda begalinis j keitimo procesas - kitaip tariant, lengvai slystama nuo vieno archetipo prie kito - kur viskas reikia, k tik nori. Tiesa, archetip formos tam tikra prasme gali pakeisti viena kit. Bet yra ir ilieka j sakralumas, jis ireikia archetipinio vykio vert. i emocin vert reikia atsi velgti ir j pripainti, teisinti per vis intelektualin sapno interpretavimo proces. Labai lengva prarasti i vert, nes mstymas ir jausmas yra tokie diametraliai prie ingi, kad mstymas beveik automatikai atmeta jausmo vertybes ir atvirk iai. Psichologija yra vienintelis mokslas, kuris turi atsi velgti verts (t.y. jausmo) faktori, kadangi tai yra ry ys tarp fizini vyki ir gyvenimo. Psichologija yra da nai kaltinama, kad iuo poiriu ji nesanti moksli ka; bet jos kritikai nesuvokia mokslins ir praktin s tinkamo po irio jausm btinybs.

Gydant skilim
Ms intelektas suk r nauj pasaul , kuris valdo gamt , ir jame apgyvendino pabaisi kas mainas. Jos tokios neabejotinai naudingos, kad net nesivaizduojame, kad galtume j atsikratyti ar isivaduoti nuo tarnavimo joms. mogus privalo paklusti dr siems savo mokslinio ir i radingo proto impulsams ir avtis savo nuostabiais pasiekimais. Tuo pat metu jo genialiam protui bdingas kraupus polinkis iradin ti daiktus, kurie darosi vis labiau

pavojingi,- nes tai yra vis tobulesns masin s saviudybs priemons. Kadangi planetos gyventoj skaiius nesulaikomai didja, mogus pradjo iekoti b d ir priemoni , kaip sustabdyti potvyn. Bet gamta gali ubgti mums u aki, atgrdama prie mog jo paties krybing prot. Pavyzdiui, vandenilin bomba gali s kmingai sustabdyti gyventoj skaiiaus didjim. Nors did iuojams tuo, kad valdome gamt, vis dar esame jos aukos, nes net neimokstame valdyti savo prigimties. L tai, bet neivengiamai usitraukiame nelaim. Jau n ra diev, kuriuos gal tume pasikviesti sau pagalb. Didiosios pasaulio religijos ken ia nuo vis didjanio i sekimo, nes gelbstinti dievyb inyko i mik, upi, kaln ir gyv n, o dievas-mogus dingo pasmons pasaulio po emiuose. Mes apgaudinjame save, kad jie slapta tebeegzistuoja tarp m s praeities relikt . Ms dabartin gyvenim valdo Proto deiv - didiausia ir tragi kiausia iliuzija. Mes tikinjam save, kad, pasitelk prot, "nugaljome gamt". Bet tai tik lozungas, kadangi vadinamasis gamtos ukariavimas priblo kia mus nat raliu gyventoj pertekliumi, ir prie ms rpesi dar prideda psichologin nesugebjim padaryti b tinus politinius susitarimus. monms ir dabar teb ra visai natralu gin ytis ir kovoti vieniems su kitais, rodinjant savo pranaum. Kaipgi tada mes "nugal jome gamt"? Kiekvienas pasikeitimas turi kur nors prasid ti,- ir tik atskiras mogus gali j patirti ir vykdyti. Poky ius i tikrj turi pradti individas juo gali b ti bet kuris i ms. Niekas negali leisti sau dairytis ir laukti, kad kas nors padaryt tai, ko jis pats nenori daryti. Bet kadangi, regis niekas ne ino, k daryti, vert t kiekvienam i m s paklausti, ar kartais jo ar jos pasmon neino ko nors, kas gal t mums padti. Atrodo, kad smoningas protas ia negali nieko padaryti. mogus iandien skausmingai suvokia, kad nei didiosios religijos, nei vairios filosofijos negali suteikti jam t stipri gaivinan i idj, kurios suteikt saugum, kurio jam reikia, kad galt gyventi tokiame dabarties pasaulyje. inau, k pasakyt budistai: viskas b t gerai, jei mons eit "atuoneriopu tobul jimo keliu" pagal Dharmos dsnius ir teisingai pa int save. Krik ionis pasakyt, kad jeigu mons tik t Diev, ms pasaulis bt geresnis. Racionalistas tvirtina - jei mons b t protingesni ir sumanesni, visos m s problemos bt veikiamos. B da, kad n vienas i j pats nepajgia isprsti i problem. Krikionys da nai klausia, kod l Dievas nekalba su jais, kaip bdavo anksiau. Kai girdiu tokius klausimus, a visuomet prisimenu vien rabin, kurio klaus , kodl taip yra, kad ankstesniais laikais Dievas da nai pasirodydavo monms, o dabar niekas jo nemato. Rabinas atsak : "dabar jau nra moni, kurie galt pakankamai emai nusilenkti". Atsakymas - kaip pir tu ak. Mus taip uvald ir kalino m s pai subjektyvi s mon, kad u mirome seniai inom dalyk - Dievas da niausiai kalba per sapnus ir vizijas. Budistas atmeta pasmons fantazijas kaip nereikalingas iliuzijas, krikionis tarp sav s ir pas mons pastato banyi ir Biblij , racionalusis intelektualas dar ne ino, kad jo smon dar ne visa jo psichika. is neinojimas gajus ir dabar, nepaisant, kad jau daugiau kaip 70 met pasmon buvo pagrindin mokslin s voka, be kurios negaljo apsieiti joks rimtas psichologinis tyrin jimas. Mes negalime sau leisti ir toliau nelyg Visagalis Dievas spr sti apie gamtos reikini vertingum arba nevertingum . Botanikos ini mes jau negrindiame pasenusiu skirstymu naudingus ir nenaudingus augalus, o zoologijos - naiviu gyvn padalijimu pavojingus ir nepavojingus. Bet vis

dar esame prat teigti, kad tai, kas s moninga, yra prasm, o tai, kas nesmoninga,- beprasmyb. Moksle toks teiginys b t ijuoktas. Pavyzd iui, ar mikrobai yra prasmingi, ar nesmon? Kad ir kokia b t pasmon, ji yra nat ralus reikinys, sukuriantis simbolius, kurie, kaip paai kja, yra prasmingi. Negalima tiktis, kad kas nors, niekad nepa velgs pro mikroskop, bt mikrob inovas; taip pat niekas, rimtai netyrinjs nat ralij simboli, negali kompetentingai apie juos spr sti. Bet bendras nepakankamas mogaus sielos vertinimas yra toks didiulis, kad nei did iosios religijos, nei filosofijos, nei mokslinis racionalizmas nemat reikalo atidiau j pavelgti. Nepaisant to, kad katalik banyia pripa sta somnia a Deo missa (Dievo siuniamus suapnus), daugelis m stytoj n neband suprasti sapn . Abejoju, ar yra koks nors protestant traktatas ar doktrina, kurie b t nusileid iki to, kad pripaint galimyb, kad vox Dei gali bti i girstas sapne. Bet jeigu teologas tikrai tiki Dievu, kuo remdamasis jis mano, kad Dievas negali prabilti per sapn? Daugiau kaip pus amiaus tyrinjau nat ralius simbolius ir padariau ivad, kad sapnai ir kiti simboliai n ra nei kvaili, nei bereikmiai. Prieingai, sapnai teikia labai domios informacijos tiems, kurie bando suprasti j simbolius. Rezultatai, be abejons, maai turi bendro su tokiais viso pasaulio didiausiais r pesiais - kaip parduoti ir pirkti. Bet gyvenimo prasm s biznio skm neisemia, ir trokim, kylani i mogaus irdies gelmi, nenumalina banko sskaita. Tokiu monijos istorijos laikotarpiu, kai visa energija i eikvojama tirti gamtai, labai ma ai dmesio skiriama mogaus esmei - jo sielai (psichei), nors daug tyrin jamos smons funkcijos. Bet tikrai sudtinga ir nepa stama psichikos dalis, i kurios kyla simboliai, dar beveik netyrinta. Tiesiog netiktina, kad, nors kiekvien nakt gauname i jos signalus, taiau iifruoti i informacija atrodo pernelyg varginantis darbas beveik visiems, iskyrus tik nedaugel . Apie didiausi mogaus veiklos instrument - jo siel (psich), maai mstoma, jos da nai nepaisoma ir ja nepasitikima. "Tai tik psichologija",- pernelyg danai rei kia: tai niekas. I kur is toks neteisingas nusistatymas? Mes da niausiai taip sigilin tai, k galvojame, kad umirtame paklausti, k pasmonin psichikos dalis galvoja apie mus. Zigmundo Froido idjos daugeliui moni sutvirtino jau esani paniek sielai (psichei). Iki Froido jos buvo tiesiog nepaisoma arba ji buvo neigiama; dabar ji tapo moralini atliek svartynu. is dabartinis po iris, be abejo, yra vienpusikas ir neteisingas. Jis netgi neatitinka inom fakt. Ms dabartins inios apie pasmon rodo, kad tai natralus reikinys, ir kad, kaip ir pati Gamta - bent jau neutralus. Joje visi mogaus prigimties aspektai - viess ir tams s, gras ir bjaurs, geri ir blogi, imintingi ir paiki. Individuali ir kolektyvini simboli studijos - milinikas udavinys, ir jis dar toli gra u neatliktas. Bet prad ia jau padaryta. Pirmieji rezultatai teikia dr sos, ir atrodo, kad jie gal s duoti atsakym daugel dar neatsakyt dabarties monijai r pim klausim.