Nuo dms Turime puiki prog atkreipti savo dmes visada kakur nuoalyje liekani dm.

. Kokia perspektyva atsiveria velgiant nuo dms? Sakysime, jog dm yra ta vieta, kakas vizualaus, kakas kas ukabina vilgsn. Kakas pasirodo lyg ir ne taip kaip buvo, kakas neprasto, dar nematyto, pasirodo kaip dm. Taip pasirodo vizualins patirties dinamika, t.y. iuo atveju meno krinio stebtojo spdiai ar nuostaba, kuri palieka meno krinys, is susidrimas visada netiktas, spontanikas vilgsnis, reikalaujantis tolimesni individualaus vizualumo transformacij. Paimkime tok pavyzd. Kalba prasideda nuo garso. Garsas rankos judesiuose virto simboliu. Rankos judesiai sukr od, kuris kalbamas ir girdimas. Tai buvo tam tikra dm, kuri gavo toki savo form, kuri inodami, galime t dm perskaityti. Kita simbolio forma yra nata, t.y. simboliai kuriais kompozitorius perteikia tuos garsus, kakas juos sugeba i nat atlikti, todl turime muzik, kuri atliekame i konceptualizuot dmi. Pirmas susidrimas su meno kriniu gali bti vilgsnis nepaint dm. Galbt paskui pamatome ten form, beirdami velgiame tam tikras reikmes, aplinkybes kuriose is krinys pasirodo, pamatome ne dm, bet fon, kuriam ta dm visada pasirodo kaip turinti kontrus, kuriuose kak formuojasi. Kartais atsitraukiame nuo to keisto objekto, kartais priartjame, judesyje pamatome t objekt kitaip, jis atsiveria mums nebe kaip paprasta dm, tartum i dm pasirodo kakuo ypatinga, bet ji ities yra ypatinga. Dme, galime pavadinti ir krybinio vyksmo uuomazg tiek menininko galvoje tiek pirminiuose bandymuose, tiek pirmam potpyje. Pamau dmje skleidiasi forma, galbt tiesiog harmonija, ramyb, aistra, ar pyktis. Dmje skleidiasi technika, charakteris, igyvenimai. Nuo dms prasideda krybin aistra. Pamatyti, suprasti, sijausti j, suvaldyti, stebti. Viena dm gali bti tiesiog nutepliota ir pasirodo kaip psichodelinis menas kaip tam tikri bsenos emocini afekt iraikos, kita dm pasirodo nutapyta kaip vairiausiu dmeli visuma, kurios dka pamatome ypatingas gamtini demonstracij analogijas, kaip vis naujas aplinkos patirtis. Mikas horizonte gali pasirodyti kaip tam tikra alsva dm. Arba velgdami rke bandome sufokusuoti tam tikras dmes, kaip atpastamas detales, enklus nurodanias kelions krypt. Tad ir kiekvienas nerykus objektas labiau primena dme, jos forma nra akivaizdi. Menas visada turi labai ger prog aisti dmmis. Meno krinys neprivalo akivaizdiai kak reikti ir nurodyti. Visada ilaikoma ir tam tikra harmonija tarp dms ir formos. aismas tarp intencijos ir intuicijos, spontaniki ar tikslingi judesi virsmai kuriuose dm gauna vis naujas transformacijas. Taiau ipildyta dm visada yra veikianti stebtoj. Tai yra tam tikra estetin pajauta. Dm gali bti labai aukianti, o gali bti vos pastebima, bet visada yra estetika. Krinys pakeiia ms prast pasaulio matymo perspektyv. Vizualinje plotmje pasaulis pasirodo kitaip, nebe tokia svarbi pasirodo jo prasta forma. Gamta pasirodo kaip procesas, nuolat pamatoma vis kitaip niekada neinai nuo kokios dms ji pasirodys kart. Tad kiekviena dm yra naujai atsivrusi autentika galimyb velgti kitaip.