You are on page 1of 166

A Martinionis

LIETUVOS KARIUOMENS

trage dija

UDK 947.45.08 Ma 514

Recenzentas GINTAUTAS SURGAILIS Dailininkas RYTIS VALANTINAS Redaktor RIMA MEKAIT

ISBN 5417005843

A. Martinionis, 1993

PRATARM

Duomenis knygai rinkau apie trisdeimt met. Tyliai, pamau kaupiau senj karin periodin spaud, knygas, perrainjau ir kopijavau vairius dokumentus, pirkau j originalus, urainjau buvusi Nepriklausomos Lietuvos kariuomens karinink, puskarininki ir eilini kareivi, uvusij artimj bei giminaii atsiminimus. Skolinau si i j nuotraukas, jas slaptai perfotografuodavo prityrs fotografas Erikas Baulas. Taip po kruopelyt susikaup nemaa informacijos apie Lietuvos kariuomen, jos tra gedij 1940 m. birelio 15 d. 1941 m. birelio 14 d., gink luot pasiprieinim sovietiniams okupantams ir kovas lemtingomis 1941 m. birelio 2225 d. inoma, i knyga nra plati istorin apybraia. Ja gals pasinaudoti tie, kurie kada nors rays isam isto rin veikal apie Lietuvos kariuomens naikinim, tra gik jos likim 19401944 metais. Pirmiausia knygoje trumpai apvelgiamos negausios, bet narsios Lietuvos kariuomens dalini kovos su tvy ns prieais 19181920 metais, ms ginkluotj pajg padtis Nepriklausomybs laikotarpiu. i apvalga pa teikiama neatsitiktinai: 50 sovietins okupacijos met, pasitelkus bolevikin spaud, radij, televizij ir kitas propagandos priemones, buvo slopinama, niekinama, juo dinama ms tautos istorin atmintis. Tad nereikia steb tis, kad jau keleto kart tvynainiai nieko neino apie Lietuvos ginkluotsias pajgas.
5

Kaip skelb macijauskin karin spauda, ms kariuo men bolevikin okupacij sutiko iskstomis rankomis, su glmis, nuolankiai nulenkusi galv stalininei-berijinei genocido kilpai. Taip nebuvo! 1941 m. birelio 2225 d. ms karininkai, virilos, puskarininkiai ir kareiviai, ku ri nespjo paliesti NKVD, su ginklu rankose pasiprie ino raudoniesiems okupantams. inoma, reikia pripainti ms kai kuri karinink naivum ir patiklum. Tai atsispindi ir knygoje. Jie ne numat, kad su jais bus susidorota siekiant 29-ojo teri torinio auli korpuso dalinius palikti be vad lietuvi, kad j vietas uims rusai, turj neleisti pasiprieinti naujajam reimui. Knygoje raoma ir apie ms kari likim karo me tais tiek vienoje, tiek kitoje fronto pusje. Noriau tikti, kad i nedidel knygel paskatins istorikus nuodugniau patyrinti Lietuvos kariuomens is torij.
Antanas Martinionis
1992 m. balandio 6 d.

I. KOV IR KRYBOS METAI

KOVOS DL NEPRIKLAUSOMYBES Po Pirmojo pasaulinio karo kaizerins Vokietijos ka riuomenei grtant savo faterland", i paskos Lie tuvos em versi apiply ir alkani Soviet Rusijos Raudonosios armijos pulkai. Nekviesti sveiai", prisi dengdami pasaulins proletarins revoliucijos" vliava, tariamai vykd savo internacionalin misij"padjo buvusios Rusijos imperijos proletariatui ikovoti valdi, o i tikrj vl prijungti Lietuv prie naujai besifor muojanios darbo moni" imperijos Soviet Rusi jos. Pirmojo pasaulinio karo, okupant rus ir vokiei nualinta Lietuva tada neturjo ginkluotj pajg, todl negaljo apsiginti nuo agresoriaus. Kaip inoma, 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybs Akt, okupacin vokiei valdia ne leido organizuoti lietuvik karini formuoi. Vilniuje prie Valstybs Tarybos veikusi Apsaugos komisija gal jo tik slapta planuoti, numatyti, kaip bus organizuojama Lietuvos kariuomen, kaip ji bus apginkluota, ir regist ruoti i Rusijos grusius karininkus bei kareivius. Politin padtis pasikeit 1918 met lapkriio pradio je, kai Vokietijoje valdi atjo nauji mons. Tai tu rjo teigiamos takos Lietuvai. Valstybs Taryba lapkri io 11 d. sudar pirmj Lietuvos valstybs vyriausyb,
7

kurios ministras pirmininkas ir krato apsaugos ministru.

prof.

A.

Voldemaras

tapo

Kariuomens organizavimo reikalai pasistmjo pir myn. 1918 m. lapkriio 1 d. pradtas formuoti 1-asis ps tinink pulkas stiprino savo gretas. Labai trko l, ginkl, audmen, mundiruots, taiau entuziazmas, T vyns meil ir pasiryimas kovoti dl Lietuvos laisvs ii nepriklausomybs telk karius. Jie rengsi kovai su prieais. 1918 m. lapkriio 23 d. Lietuvos vyriausyb pa sira pirmj Lietuvos kariuomens sakym, pasauliui paskelbus, kad gim naujos ginkluotosios pajgos Lietuvos Respublikos kariuomen 1. T pai met gruodio 24 d. pasikeit Lietuvos vy riausybs sudtis: ministru pirmininku tapo M. Sleevi ius, krato apsaugos ministru karininkas M. Velykis. Krato apsaugos ministr i karto ugul didelis rpes tisreikjo organizuoti Vilniaus miesto gynyb nuo Rusijos Raudonosios armijos dalini, kurie artjo prie Vilniaus, nes inojo, kad i jo pasitrauk vokieiai. Gruodio 29 d. naujoji vyriausyb paskelb atsiau kim taut. Jame vyrai buvo raginami savanoriais sto ti organizuojam Lietuvos kariuomen ir buvo ids tytos primimo j slygos. Gruodio 30 d. krato apsaugos ministras M. Velykis ileido sakym Nr. 10. Juo 1-ojo pstinink pulko vad J. Galvyd-Bykausk jis paskyr vis Vilniuje veikusi negausi kariuomens dalini vadu ir sak ginti Vil niaus miest ir Ryt Lietuvos rubeius nuo einanios Rus kariuomens" 2*.
* a ir toliau dokument kalba netaisyta. Red.

Deja, jgos buvo nelygios. Nei 2-asis lietuvi, nei 1-asis gud pulkas ir Vilniaus karo komendantra nega ljo apginti Vilniaus nuo gausi ir palyginti gerai gink luot Raudonosios armijos pulk. 1918 m. gruodio 30 31 d. Vilni paliko Respublikos vyriausyb ir kariuome ns vadovyb. 1919 m. sausio 5 d. Kaun persikl ir paskutiniai kari briai. Tuo metu i Lietuvos kaim ir miesteli karini srii centrus (Kdainius, iaulius ir kt.) trauk pirmieji savanoriai. Ypa aktyvs buvo moksleiviai, studentai, kaimo jaunuoliai. 1919 m. sausio 5 d. jau buvo apie 3000 savanori, pasiryusi su ginklu rankose pasiprie inti Raudonajai armijai. 1919 m. sausio 15 d. buvo paskelbta visuotin kari nink ir puskarininki mobilizacija. Kaune, kariuome ns organizavimo centre, sikr kariuomens tabas, jo mobilizaciniai skyriai. Kariuomens daliniai buvo for muojami ir kituose Lietuvos miestuose: Tauragje, Mari jampolje, Alytuje, Raseiniuose, Gardine, Ukmergje ir kt. 1919 met pirmj ketvirt buvo imtasi aktyvi veiks m: sausio 6 d. pradta formuoti artilerija, 11 d. ka valerija, o 13 d. karo technikos daliniai. Saus buvo kurta ir aviacija, bet savarankiku aviacijos daliniu ji tapo tik 1919 m. kovo 12 d. Kovo 15 d. prieo neuim toje Lietuvos teritorijoje buvo paskelbta 1897 ir 1898 metais gimusi vyr mobilizacija. Kova dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs vyko dvejus metus nuo 1918-j pabaigos iki 1920-j pa baigos. 1923 metais buvo ivaduotas ir prie Lietuvos pri jungtas Klaipdos kratas.
9

* * * 1918 m. gruodio 12 d. pirmieji Raudonosios armijos daliniai prijo rytin Lietuvos sien ir siver suve renios valstybs teritorij3. Gruodio 22 d. raudonar mieiai um venionis, 23 d. Uten, 27 d. Roki k, 1919 m. sausio 5 d. Vilni, 9 d. Ukmerg ir Pa nev, 11 d. iaulius ir 25 d. pasiek Telius. Taigi per trump laik Rusijos kariuomen ugrob beveik 2/3 Lietuvos teritorijos. Padtis tapo kritika. Karins jgos buvo nelygios: 30004000 silpnai gink luot ir neapmokyt lietuvi savanori negaljo atsi laikyti prie gausias raudonarmiei jgas, t. y. tris divizijas (daugiau kaip 20 000 durtuv), kurios buvo nuolat papil domos naujais rezervais i Rusijos. Lietuvi ir vokiei ginkluotosios pajgos tik laikinai sustabd raudonj antpld. Organizuotam puolimui Lie tuvos kariuomen dar negaljo pasiprieinti. Nuo Lat vijos artjanius raudonarmiei pulkus prie Ventos su laik Latvijos tautins ir vokiei reguliariosios kariuo mens daliniai. Neramu buvo ir Lietuvos pietuose. Vokieiai Gardi no mieste ir jo apylinkse buvo sutelk stipresnes pa jgas, kurios deng i Ukrainos Rytprsius besitrau kiani savo kariuomen. Raudonoji armija, paeisdama Soviet Rusijos ir Vokietijos vyriausybs pasirayt 1919 m. sausio 18 d. sutart, pereng nustatyt demar kacijos linij ir pasuko Kauno link. Tai buvo Pskovo auli divizija, kuri, 1919 m. sausio 5 d. ugrobusi Lie tuvos sostin Vilni, pasivadino lietuvikja divizija". J sudar pstinink pulkai, artilerija ir nedideli kava lerijos daliniai. Divizija turjo apsupti Kaun i iaurs
10

ir piet, uimti j, likviduoti Lietuvos riuomens krimo tab ir sutrukdyti valstybingum.

vyriausyb, ka atkurti Lietuvos

Taiau akiplikas ygis nepavyko: keli grsmin gam prieui pastojo negauss lietuvi koviniai daliniai. Pirmosios kautyns vyko 1919 m. vasario 710 d. ties Kdainiais. Vasario 10 d. lietuviai, vokiei kareivi padedami, puol prie tos sitvirtinusius raudonarmie i pulkus ir nublok juos Bukoni kryptimi. Taip bu vo sulugdytas prieo mginimas pulti Kaun i iau rs. Piet pusje stovjo Raudonosios armijos 7-asis au li pulkas. Jis turjo uimti Prienus ir toliau pulti Kau n i Vilniaus puss. Jiezn raudonarmieiai um ga na lengvai, taiau vasario 13 d. lietuviai puol prie ir po atkakli kautyni ivadavo miestel. Raudonarmie iai pasitrauk Auktadvar, taiau nenurimo. Savo pul kus jie pasiunt uimti Alytaus. Vasario 1213 d. kau tyns dl Alytaus ms kariuomenei buvo neskmingos, ir raudonarmieiai um miest. Per dvi dienas lie tuviai pergrupavo savo jgas ir, vokiei remiami, va sario 15 d. vl organizuotai ir drsiai puol vaduoti Aly taus ir j ilaisvino. Taigi pavojus, Kaunui grss i pie t, buvo likviduotas. Raudonoji armija sibrov ir emaitij. Vadinamoji internacionalin" rus divizija um Radvilik, Kur tuvnus, Luok, Telius, Tirklius, Maeikius. J parm vietiniai bolevikai, iauli mieste paskubomis suorga nizav apie 900 kovotoj vadinamajam emaii pulkui. Tuo metu (1919 met saus) Sedos, Tirkli, idik ir Maeiki apylinkse veik tik lietuvi partizan briai. 11

Vasario pradioje sutelkus vokiei kariuomens j gas, raudonarmieiai buvo sumuti, o kovo 1415 d. buvo ivaduoti Kurnai, iauliai, Radvilikis ir eduva. Pastarj gyvenviet atkovoti vokieiams padjo vietos partizanai ir Lietuvos reguliariosios kariuomens psti ninkai, kuri buvo nedaug. 1919 m. balandio 38 d. Respublikos pietuose Lie tuvos kariuomen viena vora puol Vilniaus kryptimi ir mgino ilaisvinti rus ugrobt Vilni, taiau prieas buvo stipresnis. iaurje, asliVievioVilniaus kryptimi, puol antra vora, taiau, nesuderinus kovini veiksm su kitais pasyviai veikusiais daliniais, puolimas nepavyko. Po i kautyni paaikjo, jog btina turti visos ka riuomens vad. 1919 m. gegus 7 d. generalinio tabo virininkas gen. S. ukauskas buvo paskirtas vyriausiuo ju kariuomens vadu. Gegus 19 d. lietuvi kariai sitvirtino Panevyje, taiau po poros dien stiprios raudonarmiei jgos puo l priemiesio sargybas, ir lietuviai buvo priversti ap leisti miest. Kol karins jgos buvo pergrupuojamos ren giantis ivaduoti Panev, i piet ir ryt puss karius aktyviai parm Joniklio partizanai. Gegus 23 d. Panevys buvo Lietuvos kari ilaisvintas. Gegus 31 d. ms kariuomen sitvirtino Kupiky je. Ukmergs rinktin po Kupikio operacijos gegus 31 d. trimis kryptimis puol raudonarmiei uimt Ute n. vyko sunkios trij dien kautyns. Birelio 2 d. miest eng Lietuvos kariai. Penktoji pergalinga operacija Zaras. Jos metu Rau donoji armija buvo nublokta u Lietuvos valstybs sie n. Pirmj raudonarmiei pozicij puolim liepos 6
12

11 d. organizavo Panevio rinktin. Deja, neskmingai, nes nei lenk, nei latvi kariuomen ms kari puolimo neparm. Tuo pasinaudoj, raudonarmieiai sutelk dau giau jg ir kontratakavo Panevio rinktins karius. Liepos 24 d. prasidjo lemiamos kautyns. Pirmoji puolim pradjo Ukmergs rinktin. Rugpjio 24 d. ji pralau rus tvirtinimus ties Bru kaimu, nustm prie ir jau kit dien um Zarasus. Rugpjio 29 d. Marijampols ir Panevio batalio nai sitvirtino Alkstos miestelyje ir prasiver prie Dau guvos ups. Kita diena buvo skminga visai Ukmergs rinktinei ji pasiek Kaukonis ir kairiuoju sparnu at sirm Dauguvos up. Raudonarmieiai buvo tarsi rep lmis suspausti (panai manevr vokieiai griebdavosi 1941 metais, pirmais karo su SSRS mnesiais). Susiklos ius tokiai padiai, raudonarmieiai savo jgas skubiai perkl per Dauguv iaurin jos krant. Lietuvos ka riuomens kovines dalis nuo rus dabar skyr vandens linija Dauguvos up. 1920 m. sausio 5 d. latvi ir lenk kariuomens dali niai igin raudonarmieius i Daugpilio, ir Lietuvos ka riuomen su jais fronto linijos nebeturjo. Agresyvios Raudonosios armijos jgos visikai pralai mjo, ir Soviet Rusijai nepavyko atkurti carins Rusi jos imperijos sien prie Baltijos jros. * * * Vokieiams pralaimjus kar, santarvininkai pranc zai ir anglai i j pareikalavo iki 1919 m. rugpjio 20 d. ivesti savo kariuomen i Latvijos ir Lietuvos. Vo kieiai, nors jiems ir buvo grasinama blokada, nenorjo
13

palikti Baltijos krat. Jie griebsi avantiros: i rus belaisvi ir savo neklusni" kareivi suorganizavo ga na stipri kariuomen, jai vadovauti paskyr baltagvar diet plk. Bermondt-Avalov 4. 1919 met birel Bermond tas su tabu atvyko Latvij, o nedidels jo kariuome ns grups siver neginamas Lietuvos emes. Liepos pabaigoje jos um Kurnus. Vliau ia atvyko visa Bermondto rinktin. Tuo metu ms kariuomen dalyva vo atkakliuose miuose su raudonarmiei divizijomis ir negaljo pastoti kelio bermontininkams. Nors Lietuvos vyriausyb reikalavo apleisti Lietuv, Bermondto rinkti n nepakluso, pasuko iauli link ir spalio 5 d. um miest. Kitos bermontinink grupuots versi toliau rytus. Spalio 1516 d. jos um Birus, Saloius, Radvilik, Linkuv ir kai kuriuos kitus iaurs Lietuvos miestelius ir kaimus, taiau netrukus bermontininkams keli pasto jo i raudonarmiei fronto atvyk ms kariuomens daliniai. Bermontininkai nerimo. 1919 m. spalio 16 d. iauli ruoe jie susirm su ms kariuomene. Prie jgos bu vo gausesns. Jie slinko rytus pagal geleinkel ir spa lio 22 d. prie Linkaii kaimo susidr su i rus fronto atvykusiu Marijampols batalionu. vyko atkaklios kau tyns. Prie Radvilikio abi puss m telkti savo karines jgas. Prie gusius Bermondto-Avalovo pulkus buvo su telktos ios jgos: 1-asis ir 2-asis pstinink pulkai, Pa nevio, Vilniaus, Marijampols ir Kauno atskirieji bata lionai, Pasvalio karo komendantros batalionas, keletas komendantr kuop, trys lengvosios artilerijos bateri
14

jos ir du husar eskadronai. Dauguma i jg turjo uimti Radvilik ir iaulius. Lapkriio 21 d. ryt karo veiksmams prie bermonti ninkus vadovavs plk. ltn. K. Ladyga dav komand pra dti m. Puolama buvo Radvilikioiauli kryptimi. Labai atkaklios kautyns truko dvi dienas, ir tik lietuvi kari verlumo, j drsos dka lapkriio 22 d. 1-asis ir 2-asis pstinink pulkai siver Radvilik. Ten jie pa m daug karinio bermontinink turto. Tuo metu Panevio bataliono kariai, per nakt vei k 40 kilometr, Mekuiiuose atakavo bermontinink grupuot ir lapkriio 22 d. miestel ilaisvino. Vilniaus bataliono kariai ivadavo Paiau ir Padubys, Kauno batalionas artinosi prie Taurags miesto. Pasvalio karo komendantros bataliono savanoriai lakpriio 27 d. po pergaling kautyni ygiavo Jonik. Avantiristo Bermondto-Avalovo karins grupuots padtis tapo kritika. Spaudiant lietuvi ir latvi ginklo jgai, sikius gen. H. Niesselio vadovaujamai santarvi nink karinei misijai, baltagvardietis ir jo kariuomen buvo priversti kapituliuoti. Visos kautyns buvo nutrauk tos nakt i lapkriio 23-iosios 24-j. Paeisdami santarvinink nurodytus terminus, pli kaudami ir niokodami ms krat, bermontininkai isi kraust Vokietij. * * * Valdanios Lenkijos virns svajojo atkurti senj, unijin LietuvosLenkijos valstyb 5. Verdamasi Lie tuv, lenk kariuomen 1919 m. kovo 3 d. um Gardi n, balandio 1921 d. Vilni ir pasuko vakarus. Ne
is

trukus Daugai, Butrimonys, Stakliks, Kietaviks at sidr lenk rankose. Gegus 8 d. lenk kariai upuol ms sargybas prie Vievio miestelio. Kilo Lietuvos ir Len kijos karo grsm. Siekdamos ito ivengti, palankios lenkams Santarvs (Pranczija ir Anglija) valstybs bir elio 18 d. nustat pirmj demarkacijos linij. Lenkai pareik es nuskriausti. Be Lietuvos vyriausybs inios buvo nustatyta nepalanki mums antroji demarkacijos li nija (vyriausyb apie tai buvo informuota rugpjio 3 d.). Lenkai nerimo. Santarvininkams nuolaidiaujant buvo nustatyta treioji ir ketvirtoji demarkacijos linija vis to liau braunantis Lietuvos emes. Taiau ir tai nepaten kino valdani Lenkijos sluoksni. Lenk kariai beveik visus 1919-uosius iki spalio mnesio puldinjo ms sar gybas prie Sein, Ukmergs, Utenos. Vienu metu jie buvo priartj prie UkmergsUtenos plento per 510 kilometr. Ms vyriausyb protestavo. Santarvininkai sak lenkams atitraukti kariuomen, taiau ie reikala vimo nepais. Lenkai buvo paadj nepuldinti ms sargyb, kol Lietuvos kariuomen kariauja su bermonti ninkais, bet paad sulau: spalio 3 d. okupavo Upnin kus, 5 d. Salak. Netrukus i ia pasitrauk, spalio 8 d. jie um Deguli dvar netoli Utenos. Lenkai reng su kilim Lietuvoje. Jam vadovavo slapta karin organiza cija POW (Polska Organizacja Wojskova Lenk karin organizacija), kuri instruktuodavo Vilniuje sikrs len k kariuomens tabas. Lietuvos saugumo organai su sek i organizacij: sukilimo dienomis, rugpjio 28 29 d., sumus jo organizatorius, smokslas buvo likvi duotas. 1920 met baland lenk kariuomen pradjo kar su bolevikais Ukrainoje, taiau po neskming atak bir
16

elio viduryje ji paliko Kijev. Traukdamiesi i Daugpi lio fronto, lenkai apleido ir Vilni. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirayta Lie tuvos ir Soviet Rusijos taikos sutartis. Ruslenk fron tui priartjus prie Lietuvos, ms vyriausyb paskelb neutralitet. Lietuvos kariuomen Vilni eng liepos 15 d. apie 14 val., bet ia jau rado raudonarmiei gulas. 1920 met rugpjio viduryje lenk kariuomen pra djo spausti rus dalinius, kartu buvo puolama ir Lietu vos kariuomen. Santarvinink silymu rugpjio 25 30 d. vyko Lietuvos ir Lenkijos valstybi derybos, ta iau lenkai apgavo jie pradjo karo veiksmus ir 28 d. um Augustav, o 31 d. Suvalkus bei Seinus. Ms kariuomen puol lenkus Augustavo kryptimi. Seinai ke let kart buvo tai lenk ugrobti, tai lietuvi iva duoti. 1920 m. rugsjo 15 d. Kalvarijoje vl buvo deramasi su Lenkija. Ms kariuomens vadovyb sil taikiai i sprsti konflikt, taiau lenkai, sutelk jgas, puol ir siver Vilniaus krat. Rugsjo 29 d. Suvalkuose vl vyko derybos, o spalio 7 d. Santarvs atstov akivaizdoje buvo pasirayta va dinamoji Suvalk sutartis. Spalio 8 d. lenkai klastingai sulau j: J. Pilsudskio sakymu gen. L. eligowskis su keliomis neklusni" sukilli divizijomis puol Vilni ir spalio 9 d. okupavo j. Toliau lenkai ygiavo Ukmergs kryptimi, tikdamiesi vliau uimti Kaun, likviduoti Lie tuvos vyriausyb ir ugniauti Lietuvos nepriklausomy b. Lietuvos kariuomens negausios jgos negaljo tin kamai prieintis gen. L.eligowskio legionams. Tik lap

kriio 19 d. ms kariuomen puol lenkus irvint ba re ir po atkakli mi juos nugaljo. Po poros dien lietuviai sumu lenk pulkus ties Giedraiiais ir mies tel ilaisvino. Taut Sjungos kontrols komisija vl sikio . Lie tuvos bei Lenkijos konflikt ir pareikalavo nutraukti ka ro veiksmus. Ms vadovyb pakluso. 1920 m. lapkriio 29 d. i komisija nustat neutralij zon. 1923 metais jos vietoje buvo nustatyta administracin linija, ilikusi iki 1939 met rudens. Taip 19181920 metais visos tautos pastangomis, m s kari ginklo jga, j ryto ir pasiaukojimo dka buvo ikovota laisv, atkurta Nepriklausoma Lietuvos vals tyb.

RPINIMASIS VALSTYBES SAUGUMU Pasibaigus nepriklausomybs kovoms, Lietuvos kariuo men jau 1921 metais buvo sumainta. Respublikos vy riausybs nutarimu buvo iformuoti 10-asis, 11-asis, 12-asis ir 13-asis pstinink pulkai, gud batalionai, 3-iasis dra gn Geleinio Vilko pulkas. Buvo palikti tik devyni ps tinink, keturi artilerijos ir du kavalerijos pulkai, karo aviacija ir karo technikos daliniai. Respublikos teritori ja buvo padalyta tris karo apygardas, kiekvienoje i j palikta po divizij. Pasienio apsaug karikiai perdav Lietuvos vidaus reikal ministerijos inion. Mainant ilaidas kariuomenei ilaikyti, 1926 metais buvo iformuoti 1-asis artilerijos, 3-iasis ir 6-asis psti nink pulkai ir minosvaidi batalionas.
18

Formuojant ginkluotj pajg struktras, buvo per irta vadovavimo joms sistema. Respublikos preziden tas tapo vis ginkluotj pajg vyriausiuoju vadu, kra to apsaugos ministras visos kariuomens virininku. Kariuomens vadas visas ginkluotsias pajgas reng ka ro veiksmams, kariuomens tiekimo virininkas tvark kariuomens tiekimo reikalus. Kariuomens tabas, va dinamosios kariuomens smegenys, buvo glaudiai su sietas su Krato apsaugos ministerija 6. Lietuvos kariuomens pagrindines ginkl ris bei tarnybas sudar pstininkai, artilerija, kavalerija, karo technikos daliniai, karo aviacija, karo mokykla ir kitos tarnybos. I pstinink divizija buvo dislokuota Panevyje, 1-asis pstinink Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimi no pulkas Ukmergje, nuo 1939 met spalio pabai gos Vilniuje, 3-iasis pstinink Vytauto Didiojo pul kas Kdainiuose (vadas, tabas ir vienas batalionas), Raseiniuose ir Serediuje buvo po vien batalion, 4-asis pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas Pane vyje, Kupikyje ir nuo 1939 met pabaigos vienas ba talionas Ukmergje. II pstinink divizija (vadas ir tabas) bazavosi Kaune (aniuose), 2-asis pstinink Di diojo Lietuvos kunigaikio Algirdo pulkas aniuo se ir Jonavoje, 5-asis pstinink Didiojo Lietuvos kuni gaikio Kstuio pulkas Auktojoje Panemunje ir Prienuose, 9-asis pstinink Lietuvos kunigaikio Vyte nio pulkas Marijampolje ir Vilkavikyje. III pstinin k divizija (vadas ir tabas) buvo iauliuose, 6-asis ps tinink Lietuvos kunigaikio Margio pulkas Klaipdo je ir Plungje, 1939 met pradioje Vokietijai okupavus Klaipd Teliuose, 7-asis pstinink emaii kuni
19

gaikio Butegeidio pulkas Tauragje ir emaii Nau miestyje ir 8-asis pstinink Kauno kunigaikio Vai doto pulkas iauliuose ir Varniuose 7. Artilerij sudar keturi pulkai. 1-asis artilerijos pul kas buvo dislokuotas Panevyje, Kupikyje ir Ukmerg je, 2-asis Kdainiuose, Raseiniuose ir Serediuje, 3-iasis aniuose, Prienuose ir Marijampolje, 4-asis iauliuose, Tauragje ir Plungje. Artilerijos inspektorius ir jo tabas buvo Kaune. Kavalerijos buvo trys pulkai. Kavalerijos virininkas ir jo tabas bazavosi Kaune. ia buvo dislokuotas ir 1-asis husar Didiojo Lietuvos etmono kunigaikio Jo nuo Radvilo pulkas; 2-asis ulon Biruts pulkas telksi Alytuje, nuo 1939 met lapkriio Tauragje; 3-iasis dra gn Geleinio Vilko pulkas buvo dislokuotas Taurag je, nuo 1939 met lapkriio Vilniuje. Karo technikos dalinius (tai buvo pagrindini gink luotj pajg pagalbin kariuomen) sudar pionieriai, geleinkelininkai, ryininkai, autotransportas, arvuotinin kai. Dauguma i dalini stovjo Kaune, o kai kurie Radvilikyje. Karo aviacijai priklaus valgybos, bombonei ir nai kintuv eskadrils. 1939 metais ji turjo apie 110 kovi ni lktuv. Aviacijos dirbtuvs ir tabas buvo Kaune, aerodromai Kaune, iauliuose, Panevyje, Palangoje iv Gaiinuose. Lktuvai buvo dislokuoti Kaune, iau liuose ir Panevyje. Dalis j buvo gaminama Respubli koje, dalis pirkta usienyje 8. Nuo 1919 iki 1940 met karininkus reng Kauno karo mokykla, ia buvo rengiami ir atsargos karininkai as pirantai. Vliau buvo steigti Vytauto Didiojo auktieji karinink kursai (19211929 m.). Nuo 1922 met po ke20

lt karinink buvo siuniama usienio (ekoslovakijos, Belgijos, Pranczijos, Italijos ir Vokietijos) auktsias ka ro mokyklas. 1931 metais Kaune buvo steigta Vytauto Didiojo auktoji karo mokykla. Puskarininkiams rengti kiekvienoje kariuomens da lyje veik mokomosios kuopos. Eiliniai kareiviai buvo mokomi ir vieiami pagal ka riuomens vado patvirtint mokymo plan. Pirmaisiais Nepriklausomybs metais 1520 procent kari buvo be raiai, tad juos mok skaityti ir rayti. Buvo mokoma ir Lietuvos istorijos, geografijos, rengiamos ekskursijos, ivykos muziejus, parodas, lektoriai skaitydavo vairias paskaitas. 109 kariuomens bibliotekose buvo apie 180 000 knyg, 53 bibliotekose veik skaityklos. Buvo leidiami periodiniai ir tstiniai leidiniai'. Kari ninkams buvo skirtas urnalas Kardas" (19251940 m.), kariams savaitinis Karys" (19191940 m.), be to, jo urnalai Ms inynas" (19211940 m.), Karo archy vas" (19251939 m.). Kariuomenje buvo karo kapelionai (katalik, evan gelik reformat, evangelik liuteron, staiatiki, sen tiki ir yd), kariuomens teismas. Karo topografijos skyrius gamino krato nuotraukas ir aprpindavo kariuomen emlapiais. 1928 m. birelio 15 d. buvo steigta pirmoji kariuome ns ugniagesi komanda. Jos buvo visose karinse gu lose. Kariuomenje buvo intendantros, ginklavimo, karo technikos, karo aviacijos, kariuomens but, karo sani tarijos, karo veterinarijos tarnybos.
21

Pagal 1935 metais priimt ir vyriausybs patvirtint organizacij kariuomenje buvo 1800 vairi laipsni ka rinink ir 28 000 puskarininki bei eilini kareivi. 1939 metais atgavus Vilniaus krat, j padaugjo iki 33 000. Po 1939 m. rugsjo 17 d. dalins mobilizacijos kariuo menje buvo 87 000 vyr. Karinei tarnybai tiko 500 000 vyr (20% Lietuvos gyventoj). Lietuvos ginkluotosios pajgos buvo ilaikomos ir stip rinamos i valstybs biudeto l. 1935 metais kariuo mens vado gen. S. Ratikio silymu vyriausyb garan tavo, kad 7 metus kariuomenei bus skirta po 90 mln. lit paprastoms ilaidoms ir po 25 mln. nepaprastoms ilaidoms (2425% viso valstybs biudeto). Tokios buvo Lietuvos ginkluotosios pajgos 1939-j rugsj, o spalio mnes Kremliui diktuojant ir prievar taujant prasidjo pirmasis Lietuvos Respublikos okupa cijos aktas.

1 Lietuvos kariuomens 1918 m. lapkriio 23 d. sakymas Nr. 1 Krato apsaugos ministerijai (autoriaus archyvas). 2 Lietuvos kariuomens 1918 m. gruodio 30 d. sakymas Nr. 10 Krato apsaugos ministerijai (autoriaus archyvas). 3 Aliauskas K. Lietuvos kariuomen (19181944) // Lietuvi en ciklopedija. Bostonas, 1968. T. 15. P. 9599. 4 Ten pat. P. 99100. 5 Ten pat. P. 100104. 6 Statkus V. Lietuvi ginkluotos pajgos 19181940 m. Chicago, 1986. P. 867869. 7 Ten pat. P. 3752. 8 Ten pat.

II. OKUPACIJA.

TRISDEIMT DEVINTJ RUDUO 1939 met rugsjo 1-osios ryt patekjusi saul Eu ropoje sutiko artilerijos sviedini ir bomb sprogimai, kulkosvaidi serijos, autuv paplipos, sueistj vai tojimai, moter, vaik klyksmai, tkstani kareivi ir civili moni mirtis. Taip prasidjo Lenkijos ir Vokie tijos karo miai, netrukus peraug Antrj pasaulin kar, pakeitusi daugelio valstybi likim. Lietuvoje prasidjusius karo veiksmus buvo irima labai susirpinus ir baiminantis, ar is karas nepalies ma os, taikios tautos emi, jos moni. 1939 m. rugsjo 1 d. spaudoje ir per radij buvo pa skelbtas Respublikos prezidento A. Smetonos ir ministro pirmininko b. gen. J. erniaus pasiraytas aktas: Pa sirms 1939 m. sausio 25 d. neutralumo statymo (Vyr. in. 632) III str., skelbiu: 1) prasidjus tarp svetim vals tybi karo veiksmams, Lietuvos Respublika pasilieka ne utrali; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje draudiami vi sokie veiksmai, kurie, pagal bendrai pripaintas tarptau tins teiss taisykles, paeidia neutralum; 3) Lietuvos Respublikos neutralumui ilaikyti nuo 1939 m. rugs jo 1 d. visoms kariaujanioms valstybms taikomi neut ralumo statymo nuostatai"1.
23

Kartu buvo pateiktas ir Lietuvos neutralumo staty mas (Seimo priimtas 1939 m. sausio 10 d.)2. Lietuvos vyriausyb stengsi apsaugoti savo taut nuo karo baisum. Ji suprato, kad jei kratas bus trauk tas kar, jei jo neutralum paeis didiosios kaimyni ns valstybs, Respublika tikrai neteks valstybingumo. Deja, Lietuvos vyriausybei nepavyko apsaugoti kra to. lugus Lenkijai, Soviet Sjungos vadovai pasil Lie tuvai perduoti Vilni ir Vilniaus krat. 1939 m. spa lio 11 d. Elta prane: Nuo spali 3 iki 10 d. Maskvoje vyko pasitarimai tarp Soviet Sjungos usieni reikal liaudies komisaro Molotovo ir Lietuvos usieni reikal ministro Urbio, tikslu sudaryti pakt, kuriuo Vilniaus miestas ir Vilniaus sritis grinama Lietuvai, ir Soviet Sjungos ir Lietuvos tarpusavs pagalbos paktas. Pasitarimuose dalyvavo Sta linas, Potiomkinas ir Soviet Sjungos charg d'affaires Lietuvai Pozdniakovas, o i Lietuvos puss ministr ta rybos vicepirmininkas Bizauskas, Lietuvos kariuomens vadas b. generolas Ratikis ir Lietuvos ministras Maskvo je Natkeviius. Pasitarimai baigsi spali 10 dien suda rymu Vilniaus miesto ir Vilniaus srities grinimo Lie tuvai ir tarpusavs pagalbos tarp Soviet Sjungos ir Lie tuvos paktu" 3. Taip Lietuvos delegacija Maskvoje, Kremliuje, pasi ra sutart, kuri leido Soviet Sjungos vyriausybei Lietuvos Respublik vesti bsimos okupacijos Trojos arkl Raudonosios armijos gulas. 1939 m. spalio 10 d. Vilnius Soviet Sjungos dka" buvo grintas Lietuvai. i ini pirmoji paskelb Kau no radijo stotis, vliau j iplatino skubiai ileisti vairi laikrai numeriai. Taiau demonstracijos Gedimino
24

miesto grinimo proga Kauno gatvse vyko tik spa lio 13 d., t. y. praslinkus trims dienoms po Vilniaus gr inimo sutarties pasiraymo... Lietuvos visuomen, vyriausyb, kariuomen, atven tusios Vilniaus grinimo ikilmes, toliau taikiai dirbo ir tikjo, kad krate esantys Raudonosios armijos kariai (j buvo apie 20 000) nekels pavojaus ms valstybs ne priklausomybei ir laisvei. 1939 m. spalio 31 d. Maskvo je, Kremliaus Didiojoje salje, SSRS Aukiausiosios Ta rybos penktojoje sesijoje SSRS Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas ir usienio reikal komisaras V. Mo lotovas pasak kalb, kurioje paliet ir Baltijos respub lik nepriklausomybs klausim: ,,[...] Soviet Sjungos santykiai su Estija, Latvija ir Lietuva yra tvarkomi taikos sutari, atitinkamai sudaryt 1920 metais. Einant tomis sutartimis, Estija, Latvija ir Lietuva gavo nepriklausom gyvenim, kaip valstybs [...] Reikia pripainti, kad it 20 met patyrimas draugikuose Sovietlatvi ir Sovie tlietuvi santykiuose sudar palankias slygas nuola tiniam stiprinimui politini ir kit santyki tarp Soviet Sjungos [...] Tai liudija taip pat paskutins diplomati ns derybos su Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovais, o taip pat sutartys, kurios po t deryb buvo pasiraytos Maskvoje [...] Visi ie savitarpio paramos paktai aikiai paymi pasiraani valstybi nepalieiamum, suverenu m ir vienos valstybs nesikiimo kitos valstybs rei kalus princip [...] Soviet politikos principai ma krat atvilgiu rodo puik rodym sutartyje, kuria Vil niaus miestas ir Vilniaus sritis grinama Lietuvos Res publikai [. ..] Sis aktas dar didesniu rykumu paliudija Soviet valstybs ger vali [...]" 4. Tuo metu lietuvi tauta ir vyriausyb tikjo iais o diais...
25

TAUTOS LIKIMAS KRYKELJE 1940-j gegus pabaigoje Karyje" buvo ispaus dintas vedamasis Istoriniu momentu": Istorin moment gyvename, Lietuvos vyrai! iandien, kada ms Tvyn nuoirdiai usimusi ramiu krybi niu darbu, didij Europos taut geriausieji sns gau siai lieja savo krauj moderniausiose pasaulio istorijoje grumtynse [...] ios baisiosios ir kruvinos taut kovos akivaizdoje, kada apie ateit visur kalbama labai miglotai, giliai ir din ir protan reikia sidti vien dalyk. Bet kurio netik rumo akivaizdoje viena yra visikai tikra, kad kaip ko vojanij krat, taip ir vis kit taut likimas vis dl to yra j pai rankose. Ne vien kart laimjusi istorines grumtynes, per i tisus imtmeius kietai ilaikydama sunkiausi moralin kov ir pagaliau didingai atgijusi Nepriklausomybs ko v ugnyje, ms Tvyn ventai tiki, kad kaip kiekvie no mogaus, taip ir visos tautos tikriausias laims kelias yra tas pat mogus, ta pati tauta [...] Tad, kaip visais rimtaisiais ms tautos gyvenimo momentais, taip ir iomis didij taut tbtini grum tyni dienomis mes, kariai, nuolatos jauskime savo irdyse taurios, karygikos lietuvi tautos bals, kuris i nevel giam ami gldumos ms senosios, galingos Lietuvos kari, ms vis lietuvybs kovotoj ir Laisvs karo vy r lpomis didingai byloja: Mes patys esame savo tautos likimo kalviai Darbo ir pareigos karygikumo laukia i ms busimosios kartos. Vienybje galyb!" 5 urnalo redakcija, lyg nujausdama artjani raudo nj audr, stengsi pakelti ms kari kovingum, ra26

gino nepalti nuo sunki imginim, narsiai kautis, jei Tvyn paaukt ginti jos laisv ir nepriklausomyb. Prasidjo keturiasdeimtj birelis. Kartas, saultas. Rytuose vis grsmingiau dundjo nematomas perknas, addamas didiul audr... ...1940 m. vasario 12 d. Suomijos valstyb buvo pri versta pasirayti taikos sutart su SSRS. Nutilus kautyni griausmui iame ruoe, Kremliaus vadovai atsisuko Bal tijos respublikas. ia tvarkytis" buvo lengviau, nes so vietinis Trojos arklys" jau gansi" Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Lietuvos atstovas Maskvoje dr. L. Natkevi ius netruko pajusti Sibiro altel". 1940 m. gegus 25 d. SSRS Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas ir usienio reikal liaudies komisaras V. Molotovas dr. L. Natkevi iui teik not, kurioje buvo teigiama, es Lietuvos vy riausyb nelaiduojanti savitarpio pagalbos sutarties vyk dymo, Lietuvos saugumo organai pagrob du raudonar mieius, trei nuud. Komisaras V. Molotovas su dr. L. Natkeviiumi kalbjo grietai, staiokikai ir nepa garbiai. Tokie pat kaltinimai buvo pateikti Latvijos ir Estijos atstovams 6. Nors Lietuvos vyriausybs pavedimu raudonarmiei pagrobimo" tyrimas buvo pradtas, laikratyje Izves tija" pasirod publikacija, kurioje Lietuvos vadovai bu vo kaltinami paeidi savitarpio pagalbos sutart. Toliau vykiai klostsi nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos vyriausybs sprendim. SSRS pradjo gy vendinti J. von Ribbentropo ir V. Molotovo 1939 m. rug sjo 28 d. Kremliuje slaptajame papildomame protokole patvirtint susitarim, kad Lietuva, iskyrus pietin Su valkij, pervedama Soviet Sjungos interes sfer
27

mainais u Lenkijos teritorij" 7. Soviet Sjunga reng si visikai okupuoti nepriklausom Lietuvos valstyb. Birelio 14-j SSRS vyriausyb teik ultimatum Lie tuvos vyriausybei: nedelsiant aretuoti gen. K. Sku ir A. Povilait, tuojau suformuoti nauj vyriausyb: laiduo ti laisv ir saug papildom Raudonosios armijos dalini vedim Lietuvos teritorij, apsaugoti juos nuo provo kacij. Atsakym Maskvai Lietuva privaljo pateikti iki 1940 m. birelio 15 d. 10 val. ryto. Notoje atvirai buvo pareikta, kad iki minto laiko negavus atsakymo bus manoma, jog Lietuva atsisako vykdyti mintus Soviet Sjungos reikalavimus 8. Birelio 15-j ultimatumas buvo priimtas. Sutrikusi Lietuvos vyriausyb lauk ini i Maskvos. Apie 14 val. i ten atskriejo telegrama: Soviet Sjungos liaudies komisar tarybos pirmi ninkas ir usieni reikal komisaras Molotovas teik tokius reikalavimus: 1) Soviet Sjungos kariuomen birelio 15 d. 3 val. popiet pereis Lietuvos sien iose vietose Eiikiuose, Druskininkuose, Gudagojo stotyje, Druskininkliuose, Dkte ir Pabradje; 2) atskiros Lietuvos sien perjusios Soviet Sjun gos kariuomens dalys engs Vilni, Kaun, Raseinius, Panev ir iaulius; 3) kiti Soviet Sjungos kariuomens dali iskirsty mo punktai bus nustatyti susitarus i Soviet Sjungos puss generolui Pavlovui ir i Lietuvos puss genero lui Vitkauskui; 4) generolas Pavlovas su generolu Vitkausku susitiks Gudagojo stotyje birelio 15 d. 8 val. vakaro; nepagei daujamiems nesusipratimams ir konfliktams ivengti Lie
28

tuvos valdios organai tuoj sako kariuomenei ir gyven tojams netrukdyti Soviet Sjungos kariuomens judji mo Lietuvos teritorija" 9. Tai buvo ne draugingos mums alies" pageidavimas, o okupanto sakymas, kur Lietuvos Respublikos vyriau syb privaljo skubiai ir grietai vykdyti. Lietuvos ka riuomens vadui d. gen. V. Vitkauskui buvo duoti nu rodymai patenkinti Maskvos reikalavimus. T dien kariuomens vadas d. gen. V. Vitkauskas ir kariuomens tabo virininkas gen. S. Pundzeviius paskelb sakym Nr. 26: Lietuvos vyriausybei primus SSSR vyriausybs reikalavimus steigti Lietuvoje naujas Soviet kariuomens gulas, . m. VI.15 15 val. Soviet kariuomens dalys pradjo per sien yg krato vi dun" 10. Toliau buvo paymta, kad reikia draugikai ir mandagiai sutikti Raudonj armij, nurodyti jai kelius, kur ygiuoti, paskirti rus kalb mokanius palydovus ir pan. auli sjungos vadas plk. P. Saladius ir ios sjun gos tabo virininkas plk. P. ukas sak auliams drau gikai sutikti engiani Lietuv Raudonj armij 11. Lietuvos vyriausyb, kariuomens vadovyb vis dar tikjosi, kad, nepaisant SSRS vyriausybs ultimatumo, Lietuv ygiavusi Raudonoji armija gerbs suverenios valstybs status, bus draugika lietuvi tautai, elgsis kaip civilizuota Europos valstybs kariuomen. Deja, ji laiksi okupacins kariuomens elgesio norm: reikala vo, sakinjo, grob ir uminjo. Birelio 15 d., apie 16 val., vir Kauno, iauli, Rad vilikio, Panevio pasirod sovietins karo lktuv es kadrils. Apie 19 val. Kauno gatvmis jau vaiavo so vietiniai tankai, jie um pozicijas prie Prezidentros,
29

Ministr Tarybos, Saugumo departamento, Lietuvos ban ko, sunkij darb kaljimo ir kit vyriausybini stai g, geleinkelio stoties, aerodromo, prie tilt per Nemu n ir Ner. Su visu tabu i Vilniaus atvyko ir Raudonosios ar mijos gul Lietuvoje vadas gen. Korobkovas. 19 val. Kauno aerodrome nusileido sovietinis keleivi nis lktuvas. I jo ilipo Soviet Sjungos ypatingasis galiotinis ir usienio reikal liaudies komisaro pavaduo tojas V. Dekanozovas, j atlydjs Soviet Sjungos ga liotasis ministras Lietuvoje N. Pozdniakovas. Sveius" aerodrome sutiko Lietuvos Respublikos ministro pirmi ninko pavaduotojas K. Bizauskas, karo aviacijos virinin kas b. gen. in. A. Gustaitis, protokolo direktorius ga liotasis ministras J. Auktuolis ir Kauno miesto karo ko mendantas plk. J. Bobelis 12. 22 val. 30 min. Lietuvos usienio reikal ministerij atvyko V. Dekanozovas ir N. Pozdniakovas, juos prim ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas. Soviet Sjungos atstov vizito tikslas duoti nurodymus, kaip suformuoti nauj vyriausyb ir grinti prezident A. Smeton Kaun... Taigi Soviet Sjungos karins ir politins okupaci jos atstovai um savo pozicijas". Antrasis, ir galuti nis, Lietuvos valstybs okupacijos aktas buvo baigtas...

1 Respublikos Prezidento aktas // Karys (Kaunas). 1939. Nr. 36 (1056). P. 1047. 2 Lietuvos neutralumo statymas // Ten pat. P. 10461047. 3 Istorinis Soviet SjungosLietuvos susitarimas //_ Ten pat. Nr. 48 (1068). P. 1203. 4 Svarbi Molotovo kalba Kremliuje // Ten pat. Nr. 52 (1072). P. 12541255.

30

5 Istoriniu momentu // Ten pat. 1940. Nr. 21 (1101). P. 545. Truska L., Konceviius V. Lietuva Stalino ir Hitlerio sandrio ver petuose. V., 1990. P. 108109. 7 HitlerioStalino suokalbis (vokiei dokument viesoje) // Pa aulio lietuvis (speciali laida). 1989. P. 29. 8 Karys. 1940. Nr. 25 (1105). P. 670. 9 Ten pat. P. 670671. 10 Ten pat. P. 669. 11 Trimitas (Kaunas). 1940. Nr. 20. P. 2. 12 Karys. 1940. Nr. 25 (1105). P. 670. 6

III. LIETUVOS KARIUOMENS LIKVIDAVIMAS

REFORMOS" IR VALYMAI" Sudars liaudies vyriausyb", Kremliaus emisaras V. Dekanozovas msi vykdyti Lietuvos kariuomens ir auli sjungos reformas". Jo reikalavimu 1940 m. bir elio 19 d. einantis Respublikos prezidento pareigas J. Pa leckis i pareig atleido Lietuvos auli sjungos vad plk. P. Saladi ir Marijampolje dislokuoto 9-ojo ps tinink Lietuvos kunigaikio Vytenio pulko vad gen. t. plk. A. Gau. Tuometiniam Lietuvos kariuomens va dui d. gen. V. Vitkauskui V. Dekanozovas sakinjo per SSRS karo ata Lietuvoje major Korotkich 1. D. gen. V. Vitkauskas nevykd ata nurodym, tad jam m sakinti pats V. Dekanozovas. Kaip prisimena N. Vit kauskien, jos vyrui is pareignas atvirai, net grasin damas, nurodydavo, kuriuos karininkus paleisti atsar g, kuri pakeisti pareigas ir pan. Kaip js nesuprantate, generole, sakmiai aikinda vo V. Dekanozovas, kad kariuomenje yra element, ypa tarp aukt karinink, kurie negali sutikti su revo liuciniais pasikeitimais Lietuvoje. Tai kontrrevoliuciniai elementai, liaudies ir santvarkos prieai..." 2 Kaip brutaliai V. Dekanozovas kiosi Lietuvos ka riuomens vado d. gen. V. Vitkausko reikalus, moraliai terorizavo j, prisimena ir d. gen. S. Ratikis3.
32

Psichologikai spaudiamas, kariuomens vadas d. gen. V. Vitkauskas 1940 m. birelio 25 d. paskelb sa kym Nr. 67, kuriuo remiantis buvo paleista atsarg septyniolika aukt Lietuvos kariuomens karinink, tarp j II pstinink divizijos vadas d. gen. E. Adamkevi ius, III pstinink divizijos vadas d. gen. M. Rklaitis, kavalerijos virininkas b. gen. K. Tallat-Kelpa, kariuo mens teismo pirmininkas b. gen. V. Mieelis, kariuo mens teismo prokuroras b. gen. E. Vimeris, 2-ojo ps tinink Didiojo Lietuvos kunigaikio Algirdo pulko va das plk. J. Tumas, 3-iojo artilerijos pulko vadas plk. P. Dokus, kiti vairi kariuomens dali vadai. Kremliaus atstovas V. Dekanozovas ir visa SSRS ats tovyb Lietuvoje, prisidengdami tuometinio Lietuvos ka riuomens vado d. gen. V. Vitkausko ir jo tabo au toritetu, toliau reformavo" kariuomen. Pirmiausia pa keit vis pulk vadus, karini staig virininkus. Vokiei kilms karininkus, anot V. Dekanozovo, u sienio agentus", paleido atsarg. Netrukus atsarg buvo paleistos dar kelios deim tys aukt karinink, tarp j kariuomens intendantas b. gen. K. Navakas, 4-ojo pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko vadas plk. P. Genys, 6-ojo pstinink Piln kunigaikio Margio pulko vadas plk. J. Andra nas, 8-ojo pstinink Kauno kunigaikio Vaidoto pul ko vadas plk. A. Butknas ir kt. Vykstant tokiam valy mui", daugelis karinink patys pareik nor ieiti at sarg, taiau j raport niekas nepatenkino, nes buvo ileidiama tik kariuomens vado sakymu. 1940 m. liepos 12 d. d. gen. V. Vitkauskas buvo at leistas i kariuomens vado pareig ir paliktas tik krato apsaugos ministru, neturjusiu didesns takos kariuo
33

menje. jo viet atvyko Maskvos patiktinis i Raudo nosios armijos surusjs lietuvis gen. mjr. F. Baltu is-emaitis. Respublikos prezidento aktu jis buvo paskir tas eiti Lietuvos liaudies kariuomens vado pareigas. Taip visa karin valdia buvo sutelkta dviej i SSRS atsist vad gen. mjr. F. Baltuio-emaiio ir pulko ko misaro J. Macijausko - rankose. Tai ms kariuomenei buvo pratinga. Po liepos 2 d., kai Lietuvos kariuomen buvo pava dinta Lietuvos liaudies kariuomene, ji toliau valoma". 1940 m. liepos 17 d. kariuomens vadas gen. mjr. F. Baltu is-emaitis paskelb slapt sakym Nr. 29. Juo remian tis vis rang karininkai, puskarininkiai ir civiliai tar nautojai turjo bti atestuoti. Karinink atestacija vyk davo ir iki 1940 met, taiau kart ji buvo visai kitokio pobdio: reikjo atsijoti nepatikimus soviet valdiai karininkus, liaudies prieus". Buvo reikalauja ma, kad atestacijos lape atsispindt atestuojamojo nuo taikos, pairos, jo sugebjimas eiti udtas liaudies ka riuomens pareigas". Karinink atestacijos 16-ame punk te Valstybikumas ir tautikumas" reikjo apibdinti, kaip vienas ar kitas karininkas yra nusiteiks, ar tvirtai pasirys ginti liaudies ir naujos liaudies vyriausybs" interesus. Atestacijos lap, be tiesioginio vado ar viri ninko, turdavo pasirayti ir politinis vadovas. Atestaci jos ivad tvirtindavo atestacijos pirmininkas ir politinis vadovas. Jei politinis vadovas nesutikdavo su vado ar virininko nuomone, tai turdavo teis parayti savo i vadas. Kai kuriose Lietuvos valstybiniame archyve sau gomose karinink asmens bylose yra ilik atestacijos lapai. I j matyti, jog politiniai vadovai lietuviai beveik visus karininkus apibdindavo teigiamai. Kai tik Lietu
34

vos kariuomen buvo inkorporuota Raudonosios armi jos sudt (1940 m. rugsjo 1 d.), daugelis politini dar buotoj lietuvi kaip nepatikimi nedelsiant buvo atleisti i pareig, o j vieton paskirti i Maskvos atsistieji. tai kas buvo parayta 1940 m. liepos 25 d. 1-ojo ar tilerijos pulko vado plk. V. Sidzikausko atestacijos lape, kur pasira I divizijos vadas b. gen. J. ernius ir ios divizijos politinis vadovas A. Matulionis: Istorinius m s valstybins santvarkos pertvarkymus visikai supran ta, eina su gyvenimu ir atsidjs dirba nauja linkme Lietuvos Socialistins Taryb Respublikos gerovei. Buvo demokratik pair, dabar uoliai dirba naujai santvar kai" 4. J paraais patvirtinti ir kiti raai atestacijos lapuo se. Gen. t. plk. ltn. Antanas Malijonis. Kaipo kils i liaudies valstiei, pragyvenimui udirbo savo jgomis, diaugiasi kiekvienu darbo moni pasiekimu ir laim jimu. Liaudies vyriausybs siekimams ir pilnam j gy vendinimui skiria savo jgas"5. Gen. . plk. Leonas Gustaitis. Pilnai supranta ms valstybs persitvarkym, eina kartu su gyvenimu, atsi davs liaudies interesams ir liaudies vyriausybei; uoliai ir siningai pildo liaudies karins vadovybs sakymus. Visikai lojalus soc. santvarkai" 6. ra gen. t. plk. L. Rupio (1939 m. spalio 7 d. kar tu su Lietuvos Respublikos delegacija, kuriai vadovavo usienio reikal ministras J. Urbys, jis vyko Maskv kaip karinis ekspertas) atestacijos lape patvirtino b. gen. V. ilys. Ten buvo parayta: Pilnai atsidavs liau dies ir naujosios liaudies vyriausybs siekimams ir pa sirys juos ginti" 7.
35

Panaiai parayta ir daugelio kit aukt karinink, vliau palikt tarnauti Raudonosios armijos 29-ajame te ritoriniame auli korpuse (taip vliau buvo pavadinta performuota Lietuvos kariuomen), atestacijos lapuose. Netrukus kariuomens tab i Maskvos atvyko ru s plk. ltn. Bobenkos vadovaujama komisija. Ji turjo nusprsti, ar lietuviai karininkai yra tinkami tarnauti 29-ajame teritoriniame auli korpuse. Komisija karinin kus suskirst tris kategorijas: 1) tinkamus tarnauti; 2) netinkamus dl vairi nusiengim", padaryt So viet Sjungai ir liaudiai; 3) abejotinos reputacijos. Tre iajai kategorijai buvo priskirta apie 150 karinink. J asmens bylos buvo isistos Maskv, o i ten netrukus atjo atsakymas: netinkami, turi bti paleisti atsarg. Lietuvos kariuomen inkorporavus Raudonj armi j, 29-ojo teritorinio auli korpuso vadu buvo paskirtas gen. ltn. V. Vitkauskas. Gen. mjr. F. Baltuis-emaitis kur laik buvo jo pavaduotoju. Netrukus jo viet bu vo atsistas gen. mjr. Rozanovas, kuris kontroliavo ir koregavo V. Vitkausko veiksmus, jo darb. 1940-j pabaigoje atsarg buvo paleista apie im tas vairi laipsni ir pareig karinink, tarp j d. gen. S. Ratikis, b. gen. in. A. Gustaitis, b. gen. in. J. Barzda-Bradauskas, b. gen. S. Zaskeviius ir b. gen. K. Sprangauskas (pastariesiems dviem iuos laipsnius su teik Lietuvos liaudies vyriausyb). D. gen. S. Ratikio duomenimis, 1940 met liepos gruodio mnes buvo ivalyta" apie 15% emesnij, apie 30% auktesnij karinink ir beveik 50% gene rol 8. Reformuojant" kariuomen nebuvo pamirtos ir ka ro komendantros. Jau birelio 28 d. is pavadinimas pa
36

naikinamas ir komendantus sakoma vadinti apskrii kariniais virininkais. Antilietuvik darb pradjo ir spauda. Tiesos" laik raio redaktorius G. Zimanas m pulti kai kuriuos ka rinius virininkus. inoma, kaltinamuosius" duomenis jam pateikdavo sovietiniai saugumo organai. Tai buvo enklas, kad gali prasidti smurto akcijos prie karinin kus, puskarininkius ir kareivius. Netrukus pulkininkai leitenantai A. Stapulionis, A. Poinas, V. Matulionis ir daugelis kit buvo saugumiei tardomi. Formuojant 29-j teritorin auli korpus, visi aps krii kariniai virininkai buvo atskirti nuo karini dali ir pertvarkyti karinius komisariatus. Ilgainiui visi lie tuviai buvo atleisti, juose liko dirbti tik rus karinin kai. Reformos" paliet ir karo kapelionus bei tikybos mokym. Kareiviai buvo atleisti nuo privalomo tikybos pamok ir pamald lankymo. Kariuomens sakyme Nr. 69 (1940 06 28) buvo nurodyta, kad karo kapelionai i vietimo vadov pareig atleidiami, o darb atliks karininkai. Liepos pradioje panaikinamas trimito enk las maldai, nebekalbama vakarin malda. Liepos 2 d. atleidiamas vyriausiasis kariuomens kapelionas vysku pas T. Matulionis ir vis tikyb kapelionai.

KARIUOMENS DEMOKRATINIMAS" 1940 m. liepos 4 d. Vyriausybs iniose" buvo pa skelbtas Liaudies vyriausybs statymas Nr. 714 (5609). Juo es buvo siekiama papildyti demokratiniais" elemen tais buruazin" kariuomen. Atidiau analizuojant
37

dokument matyti, kad juo buvo stengiamasi andarin Raudonosios armijos tvark ir sistem diegti ms ka riuomenje. iuo statymu buvo pakeistas ir kariuome ns pavadinimas ji tapo Lietuvos liaudies kariuome ne. Be to, kariuomenje buvo vestas politini vadov institutas, steigtas propagandos skyrius. Laisvu laiku ka riams buvo leidiama dalyvauti politinje veikloje; sta tymai ar j nuostatos, prietaraujanios iam statymui, buvo panaikintos. statymas sigaliojo 1940 m. liepos 2 d. Buvo imtasi skubi priemoni statymui Nr. 714 vyk dyti. Pirmiausia Respublikos prezidento aktu A. Petraus kas buvo paskirtas Liaudies kariuomens politiniu vado vu. Liepos 6 d. paskelbus sakym Nr. 81, buvo steigta Politin vadyba, turjusi du politinius skyrius: Agitaci jos, propagandos ir spaudos ir Politini vadov organi zacijos. Liaudies kariuomens politinis vadovas tapo ir Politins vadybos virininku, jam tiesiogiai pavalds bu vo abiej politini skyri virininkai. Agitacijos, propa gandos ir spaudos skyriaus virininkas tvark kariuome ns agitacijos, propagandos ir spaudos reikalus. Politini vadov organizacijos skyriaus virininkui buvo pavalds visi kariuomens politiniai vadovai. Buvo paskirti i sky ri virininkai. tikrj karo tarnyb buvo priimta apie 200 bole vik partijai ir naujai santvarkai itikim ar jai prijau iani moni. Divizij, pulk, jungini politiniais va dovais daugiausia buvo paskirti lietuviai. Kit tautybi Lietuvos gyventojai, mokj lietuvi kalb, dirbo poli tiniais vadovais batalionuose, kuopose ir kitose dalyse. Jie gavo teis kartu su tiesioginiais vadais vadovauti ba talionams, kuopoms, briams.
38

Tokie politiniai vadovai propagavo nauj sovietin tvark kariuomenje, smerk buruazins kariuomens" statutus, kuriais remdamiesi buruaziniai" karininkai va dovavo kareivi klasiniam inaudojimui". Lietuvos ka riuomens karininkai ir kareiviai juos sutiko nepalankiai, gana prieikai. inoma, kai kuri politini vadov liberalumas nepa tenkino reakcingesni politini darbuotoj. Ypa prie ikai politini vadov lietuvi atvilgiu buvo nusiteiks SSRS pasiuntinybje sikrs V. Dekanozovas, Pabaltijo ypatingosios karo apygardos (PribOVO Pribaltijskij osobyj vojennyj okrug) politin vadovyb. Lietuvos liau dies kariuomens politin vadov A. Petrausk liepos 12 d. atleidus i pareig, jo viet paskiriamas i So viet Sjungos atsistas pulko komisaras J. Macijauskas. Komisaras buvo i Rokikio kils surusjs lietuvis, se nas VKP(b) narys, paveiktas proletarins kultros ir bol evikins ideologijos. Jis visk irjo i klasini po zicij". J. Macijausko paskyrimas ms kariuomenei nie ko gero neadjo. Nespjs, kaip mons sako, suilti koj, J. Maci jauskas jau liepos 15 d. paskelb sakym Nr. 92, ku riame nurod bendrus teorinius kariuomens politini vadov veiklos udavinius ir j darbo kryptis. Pirmaja me io sakymo punkte teigiama: Vyksts Lietuvos res publikos istorinis santvarkos pasikeitimas, paremtas lie tuvi tautos ir Soviet Sjungos taut brolika draugys te, ir plati valstybinio aparato demokratizacija reikalau ja ir Lietuvos liaudies kariuomens demokratizacijos" 9. sakyme paymta, kad vykdyti kariuomens demok ratizacij ir kvpti neapykant prieams" Lietuvos liau dies kariuomenje privalo politiniai vadovai, kurie ski
39

riami ir atleidiami kaip ir vadai. Taigi visa Lietuvos kariuomen buvo apipinta politini vadov (kaip vliau paaikjo, daugelis j buvo NKVD agentai ir pagalbinin kai) voratinkliu. Politinis vadovas turjo didelius galiojimus. Tai bu vo kariuomens vado pavaduotojas politikos srityje. Pa vyzdiui, krato apsaugos ministro sakymas galiojo tik kariuomens vado ir politinio vadovo pasiraytas. Politi nio vadovo paraas turjo bti ir emesni kariuomens grandi sakymuose. Karinink paskyrimai, atleidimai, politinio auklji mo, kariuomens reorganizavimo ir kiti klausimai dabar buvo sprendiami tik kartu su J. Macijausku. Jo bal sas buvo lemiamas. Kariuomens politinis vadovas va dovauja visam visuomeniniam, politiniam ir kultriniam aukljimo darbui kariuomenje", pabrta sakyme Nr. 92. iems udaviniams vykdyti prie kariuomens politinio vadovo korpuse buvo organizuoti trys skyriai: Politini vadov kadr, Informacijos ir ataskaitos, Kontrols ir pagalbos. Antrajame sakymo punkte buvo apibrti politini vadov udaviniai. tai jie: 1. Auklti kari itikimyb savo liaudiai, neapy kant liaudies prieams, pasiryim ginti darbo moni plaij demokratij ir kovoti su turtingj klasi reak ciniais atstovais, noriniais pavergti lietuvi liaud. 2. Auklti kovotoj nesuardom draugikum didia jam lietuvi liaudies ilaisvintojui Soviet Sjungai. 3. Stiprinti politin budrum kariuomenje, mokti painti draugus ir prieus, saugoti kariuomens eiles nuo
40

liaudies idavimo, alinant i jos nedraugikus ir reak cingus elementus". Treiajame punkte nurodytos politini vadov darbo formos ir metodai. Vienas i svarbiausi reikalavim politinis vadovas kasdien informuoja auktesn politin vadov apie kovotoj ir vad politin ir moralin stov ir apie jo vykdom darb junginyje, dalyje ar daliny je". Taigi toks ir buvo svarbiausias, aktualiausias, ne kaltas" politini vadov veiklos barelis": jie turjo sekti karininkus, puskarininkius ir kareivius, kontroliuo ti kiekvien j ingsn, fiksuoti kiekvien antisovieti n" j od, replik ir visa tai perduoti auktesniam po litiniam vadovui. is ratu informuodavo J. Macijausk. Jo inyba rinko karinink, puskarininki ir eilini ka reivi personalini dosj inias. Sukaupus bylos doku mentus", buvo daromos ivados ir kartu su ypatingojo skyriaus darbuotojais sprendiamas kario likimas. Dau geliui jis susiklost labai tragikai... Lietuvos liaudies kariuomens politinio vadovo sa kymu nuo 1940 m. liepos 5 d. buvo udrausti leidiniai Karys", Ms inynas". Liaudies kariuomens kariams skirto laikraio Kari tiesa" pirmasis numeris pasirod liepos 13 d. Jau i pirm laikraio numeri paaikjo, kad jo paskirtis propaguoti sovietin sistem, raginti susidoroti su Lietuvos kariuomens karininkais ir kitais prieais", lovinti Soviet Sjung, Raudonj armij ir Kremliaus vadus. Kari tiesa" jo tol, kol Lietuvos liaudies kariuomen buvo inkorporuota Raudonosios armijos sudt. Tada imta leisti laikrat Raudonarmietis". Visuose ijusiuo se 30 numeri kuriamas liaudies prieo" vaizdis, ragi

41

nama stiprinti politin budrum, saugoti kariuomens eiles nuo liaudies idavimo", stengiamasi kari irdyse diegti neapykant liaudies prieams" ir pan. Tuo metu niekas neinojo, kad taip yra ruoiama dirva represijoms, raudonajam terorui. Skubiai buvo vykdomos ir kitos radikalios" refor mos. Paskutiniame Trimito" numeryje (1940 m. liepos 11 d.) raoma, kad pirmiausia pertvarkomi drausms ir vidaus tarnybos statutai bei nuostatai. Statut pagrindu paimami SSSR kariuomens statutai. [...] Kreipimasis virininkus odiu ponas" i vartojimo grietai imes tas: visi kariai, kreipdamiesi vienas kit, turi sakyti Tamsta" ir po to pridti laipsn, kur kreipiasi".

TRAGEDIJOS UVERTIRA 1940 m. rugpjio 20 d. buvusios Lietuvos kariuome ns karinink ramovs salje vyko Lietuvos liaudies kariuomens vad, kari ir politini vadov susirinki mas. Jame dalyvavo J. Paleckis, V. Krv-Mickeviius ir kiti Lietuvos liaudies vyriausybs nariai. Susirinkime kalbjs Liaudies kariuomens politinis vadovas J. Macijauskas negailjo kompliment Mask vai, taut tvui Stalinui u jo didel malon" leidim Lietuvos liaudies kariuomen pertvarkyti 29-j terito rin auli korpus ir j inkorporuoti Raudonosios ar mijos sudt. Netrukus pasirod ir pirmieji Lietuvos kariuomens duobkasiai. Jau rugpjio 27 d. i Rygos, kur buvo si krs Pabaltijo ypatingosios karo apygardos tabas,
42

Kaun atvyko trys apygardos karins tarybos atstovai: brigados komisaras A. Cariovas, pulko komisaras M. Ko valionokas ir vyresnysis bataliono komisaras D. Prodeu sas. A. Cariovas buvo paskirtas dirbti Lietuvos liaudies kariuomens tabe, D. Prodeusas I pstinink divizi jos, o M. Kovalionokas II pstinink divizijos tabe. Lietuvos karininkai (generolai V. Vitkauskas, S. Ra tikis, J. ernius, K. Sprangauskas, S. Zaskeviius ir kt.) tuomet neinojo, kad atvykliai yra vieni i Lietuvos kariuomens likviduotoj ir turi pradti vykdyti tok slapt SSRS ginkluotj pajg vadovybs sakym: ,,1940 m. rugpjio 17 d. Pabaltijo ypatingosios karo apygardos Karinei tarybai VKP(b) CK ir LKT Estijos, Latvijos ir Lietuvos SSR armij perorganizavimo klausimu prim sprendim: 1. Egzistuojanias Est., Latv. ir Lietuvos SSR armijas isaugoti vien met laikotarpiui, ivalyti nuo nepatiki m element ir performuoti kiekvien armij teritorin auli korpus, turint dmesyje, kad vad sudtis per t laik baigs sisavinti rus kalb ir karin parengim, ir tik po to teritorinius korpusus pakeisti eksteritoriniais, juos formuojant bendrais pagrindais. Korpusams skirti pavadinimus: a) Estijos korpusui 22 auli korpusas b) Latvijos korpusui 24 auli korpusas v) Lietuvos korpusui 29 auli korpusas. 2. Kiekvieno korpuso sudtyje pagal Raudonojoje ar mijoje veikianius etatus turti korpuso aviaeskadril 208 mons. Viso korpuse 15 142 mons".
43

Pabaltijo ypatingosios karo apygardos krimo istori ja tokia. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ji buvo suorga nizuota 1940 metais, kai Raudonoji armija okupavo iuos kratus. I pradi apygardai priklaus tos Raudonosios armijos dalys, kurios buvo isidsiusios Lietuvoje, Lat vijoje ir vakarins Kalinino srities emse. Estijoje bu vusios Raudonosios armijos dalys priklaus Leningrado karo apygardai. Pabaltijo ypatingosios karo apygardos karinink ir politini darbuotoj kadrai buvo formuojami Maskvoje, Kalinine. Apygardos kariuomens vadu buvo paskirtas gen. plk. A. Loktionovas, jo pavaduotoju korpuso ko misaras I. Susaikovas, tabo virininku gen. itn. P. Klionovas. 1940 met birelrugpjt Baltijos valstybes visikai aneksavus, visos trys respublikos sudar vien Pabaltijo ypatingj karo apygard. Joje buvo VIII ir XI armijos. Pirmosios tabas sikr iauliuose, jai vadovavo gen. ltn. A. Tiurinas, o antrosios Kaune, jos vadas gen. ltn. V. Morozovas. Lietuvos liaudies kariuomen, 1940 m. rugpjio 30 d. Lietuvos SSR Liaudies Komisar Tarybos nutarimu per organizuota 29-j teritorin auli korpus, tapo pa valdi XI armijai. Stai kai kurie io nutarimo punktai: 1. Perorganizuoti Lietuvos liaudies kariuomen Rau donosios armijos auli teritorin korpus ir jungti j Pabaltijo ypatingosios karo apygardos kariuomens su dt. 2. Reorganizuoti esamas Lietuvos liaudies kariuome ns karo mokyklas normali Raudonosios armijos ps tinink mokykl.
44

3. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos naujok registracijai vykdyti ir privalomos karo tarnybos daly kams sprsti perorganizuoti vietinio karinio valdymo or ganus karo komisariatus ir perduoti juos Pabaltijo ypa tingosios karo apygardos iniai. 4. Palikti auli korpuse esam Lietuvos liaudies ka riuomens uniform, vedus Raudonosios armijos vado vybs laipsni enklus. 5. Vis korpuso ir karo mokyklos asmens sudt per dviej mnesi laik prisaikdinti pagal TSRS Aukiau siosios Tarybos Prezidiumo 1939 met sausio 3 dienos sak. 6. Vis apginklavim ir turt, trobesius, pastatus ir t. t., o taip pat Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos buvusios Krato apsaugos ministerijos ir Lietuvos liau dies kariuomens bylas bei archyvus kartu su jas ap tarnaujaniomis staigomis perduoti Pabaltijo ypatingajai karo apygardai. is nutarimas sigalioja nuo jo primimo dienos" 10. iuo direktyviniu aktu buvo likviduojamos Lietuvos Respublikos nacionalins ginkluotosios pajgos, jos tapo visikai pavaldios Raudonosios armijos vadovybei.

29-0JO TERITORINIO AULI KORPUSO ORGANIZAVIMAS 29-asis teritorinis auli korpusas buvo pradtas for muoti 1940 m. rugsjo 1 d. Tai buvo labai sunkus ir ltas darbas. Lietuviai karininkai ir kareiviai nenorjo tarnauti Raudonojoje armijoje. Jiems nerim kl poli tini vadov organizuoti ipuoliai per mitingus, spaudo
45

je, kari susirinkimuose. iaurs susidorojimai kari ki paleidimas atsarg, j sumimai, dingimas be i nios karininkus vert rimtai susimstyti apie savo ir savo eim likim. Paaikjo ir tai, jog i Rygos atvyk trys emisarai A. Cariovas, M. Kovalionokas ir D. Prodeusas, turj pa dti pertvarkyti Lietuvos liaudies kariuomen 29-j teritorin auli korpus, faktikai tapo nuolatiniais vy resniaisiais korpuso komisarais. Jie buvo pirmieji Rau donosios armijos politins valdios atstovai, eliniai korpuso vadai. Pagal Pabaltijo ypatingosios karo apygardos plan 29-j korpus turjo sudaryti dvi divizijos. Iki 1940 m. rugsjo 1 d. Lietuvos liaudies kariuomenje buvo trys divizijos, tad i I divizijos nutarta suformuoti 179-j, i II184-j auli divizij, o III iformuoti visai ir jos dalis prijungti prie naujai sudarytj. Panaus li kimas itiko ir kavalerij. I trij pulk buvo suformuo tas vienas. Buvo pertvarkyta ir Lietuvos aviacija: jos korpuse teliko viena eskadril. Taigi 29-j teritorin au li korpus sudar: I. Korpuso tabas. II. Korpuso dalys: 615-asis korpuso artilerijos pulkas; korpuso ryi batalionas; korpuso pionieri batalionas; korpuso prielktuvins artilerijos grup (divizio nas); korpuso aviacijos eskadril; 26-asis kavalerijos pulkas (1941 met baland jis buvo iformuotas). III. 179-oji auli divizija:
46

divizijos tabas; 215-asis auli pulkas; 234-asis auli pulkas; 259-asis auli pulkas; 618-asis lengvosios artilerijos pulkas; 619-asis haubic artilerijos pulkas; ryi batalionas; pionieri batalionas; prielktuvins artilerijos divizionas; prietankinis divizionas; valgomasis batalionas. IV. 184-oji auli divizija: divizijos tabas; 262-asis auli pulkas; 294-asis auli pulkas; 297-asis auli pulkas; 616-asis lengvosios artilerijos pulkas; 617-asis haubic artilerijos pulkas; ryi batalionas; pionieri batalionas; prielktuvins artilerijos divizionas; prietankinis divizionas; valgomasis batalionas. Suformavus korpus, i pradi vis kariuomens da li vadais paskiriami karininkai lietuviai, atestuoti dar 1940 met lieprugpjt. Korpuso pirmuoju vadu tapo d. gen. V. Vitkauskas, komisaru brigados komisaras A. Cariovas, vado padjju b. gen. F. Baltuis-emai tis. Kai jis greitai buvo atleistas, jo viet um saugu mo organams patikimas gen. mjr. Rozanovas. Korpuso tabo virininku paskiriamas b. gen. J. ernius, artileri jos virininkub. gen. V. ilys. 179-osios auli divi
47

zijos vadu tapo d. gen. S. Pundzeviius. 1940 m. gruo dio 16 d. jis buvo ileistas atsarg, o jo viet um b. gen. A. epas. ios divizijos komisaru buvo paskir tas pulko komisaras M. Kovalionokas, tabo virinin kugen. t. plk. L. Gustaitis, artilerijos virininku b. gen. J. Juodiius, 234-ojo auli pulko vadub. gen. A. epas, vliau plk. L. Rajeckas, 215-ojo auli pul ko vadu plk. A. urkus, 259-ojo gen. t. plk. ltn. A. pokeviius, 618-ojo lengvosios artilerijos pulko va du mjr. A. Dapkus, 619-ojo haubic artilerijos pulko vadu plk. ltn. A. Jonaviius, valgomojo bataliono va du plk. ltn. I. Virila, ryi bataliono vadu mjr. A. Sviiulis, pionieri bataliono vadu plk. ltn. A. Gai dys, prietankinio diviziono vadu mjr. L. Jurkas, prie lktuvins artilerijos diviziono vadu plk. ltn. J. Lavins kas. 184-osios auli divizijos vadu buvo paskirtas b. gen. V. Karvelis, komisaru vyresnysis bataliono komisaras D. Prodeusas, tabo virininku gen. t. plk. Kirins, artilerijos virininku gen. t. plk. L. Rupys, 262-ojo auli pulko vadu gen. t. plk. ltn. J. Listopadskis. 294-ojogen. t. plk. A. Breimelis, 297-ojo gen. t. plk. A. Urbas, 616-ojo lengvosios artilerijos pulko va du mjr. V. Pioraviius, 617-ojo haubic pulko vadu plk. A. klrius, valgomojo bataliono vadu plk. ltn. V. Sakalas, ryi bataliono vadu mjr. J. Juozaitis, pio nieri bataliono vadu mjr. J. Sakalauskas, prietan kinio diviziono vadu mjr. P. Naras, prielktuvins artilerijos diviziono vadu mjr. B. Zavadskis. Korpuso 26-ojo kavalerijos pulko vadu tapo plk. ltn. K. Gudelis. 615-ojo artilerijos pulko vadu plk. V. Sidzikauskas, artilerijos tabo virininku plk. ltn. K. Abaras, korpu
48

so aviacijos eskadrils vadu mjr. J. Kovas (Kopukovas), korpuso ryi bataliono vadu gen. t. plk. ltn. J. epe tys, pionieri bataliono vadu plk. ltn. V. Kundrotas, prielktuvins artilerijos diviziono vadu gen. t. plk. A. Sidabras. Formuoti korpus trukd dviguba jo priklausomyb: jis buvo pavaldus XI armijai, i kurios gaudavo net smulkmenik nurodym, ir Pabaltijo ypatingajai karo apygardai. Treias nemaas stabdys Raudonosios armi jos 3-iasis korpusas buvo Vilniuje. Jo vadovyb savo patarimais ir pretenzijomis visaip trukd formuoti kor pus. Taiau ingsnis po ingsnio korpuso formavimo sun kumai buvo veikti, ir Raudonosios armijos vadovyb patvirtino 29-ojo teritorinio auli korpuso dali dislo kavimo plan. I jo matyti, jog naujieji korpuso viri ninkai siek lietuvikus dalinius idstyti kiek galima toliau rytus, kad tarp vakarini Lietuvos valstybs sie n ir korpuso dislokavimo punkt stovt Raudonosios armijos daliniai. Taip buvo ukirstas kelias ir galimyb 29-ajam korpusui, jei kilt karas, prasiverti Vaka rus. Be to, isklaidyt korpuso dali tarpusavio ryiai buvo silpnesni. Lietuviki daliniai buvo iskirstyti po miestus, mieste lius, dvarus, kariai apgyvendinti netinkamose patalpose, tuo tarpu Raudonoji armija um geriausias kareivines, jos kariai turjo normalias gyvenimo slygas ir galjo organizuoti karin mokym. Vilniuje buvo dislokuoti 29-ojo teritorinio auli kor puso 179-osios ir 184-osios divizijos tabai, 234-asis, 259-asis, 294-asis, 297-asis pstinink pulkai, 615-asis ar tilerijos pulkas, divizij antrins dalys.
49

Trakuose sikr 262-asis pstinink pulkas, Pabrad je 616-asis artilerijos pulkas, Nemeninje 619-ojo artilerijos pulko divizionas, Lentvaryje 617-asis ir ven ionliuose 619-asis artilerijos pulkas, Rokikyje 125-asis pstinink pulkas, Obeliuose 215-ojo pstinin k pulko batalionas, Kupikyje 618-asis artilerijos pul kas, Ukmergje korpuso aviacijos eskadril, Kaune (iki 1941 met balandio) 26-asis kavalerijos pulkas. Lietuvos kariuomens karo mokykla ir Auktoji karo mokykla buvo performuotos Vilniaus pstinink karo mokykl. ioje mokykloje buvo du lietuvi ir rus kursant batalionai. KORPUSO POLITIZAVIMAS IR RUSINIMAS Kol dar nebuvo suformuotas 29-asis teritorinis auli korpusas, kariuomenje politiniai vadovai, kaip minta, daugiausia buvo lietuviai arba Lietuvoje gim rusai ir ydai. Taiau po 1940 m. rugsjo 1 d. jie masikai atlei diami, o j viet skiriami i Maskvos atsisti komisa rai, politiniai vadovai ir kiti politiniai darbuotojai. Kodl buvo atsisakyta politini darbuotoj lietuvi? Pagrindin prieastis ta, jog jie neturjo specialaus politinio pasi rengimo, nesugebjo dirbti ne tik politinio, bet ir agen trinio darbo, glaudiai bendradarbiauti su NKVD, va dinamuoju ypatinguoju skyriumi, talkinti jam alinant i kariuomens nacionalistus", liaudies prieus". Be to, soviet valdiai reikjo spariai sovietizuoti" lietuvius, paversti juos klusniais valdiniais. Rugsjo 8 d. i Mask vos atvyko daugiau kaip 500 komisar ir politini vado v, kurie um laisvas politini vadov vietas. Nemo kdami lietuvi kalbos, jie negaljo tiesiogiai bendrauti
50

su kareiviais ir karininkais. ie politiniai vadovai primi n karikas palaidines vilkinius kurnebylius. Kariuomenje vedus politines pamokas, politini va dov skaitomus praneimus versdavo vertjai. Toki pa mok nauda buvo labai abejotina. Apie tai kalbama 1940 m. spalio 19 d. slaptame korpuso vado sakyme Nr. 016: Aplankius dalis pastebta: [...] Politinio vadovo aikinamojo dalyko vertjas, eilinis kovotojas, vert labai nedrsiai, netikinamai. Pa mokos metu kovotojai nedrausmingai i viet uduoda klausimus, nesikreipdami bendra karine tvarka"11. Politins pamokos kareiviams vykdavo i ryto, po pus ryi, kol jie bdavo neivarg. Pamokos neretai virsdavo kolektyviniu snaudimu. Danai daugeliui kovotoj", kaip pagal statut buvo pradta vadinti kareivius, suskausda vo" pilv, jie praydavosi ieiti ir pamokas nebegr davo. Bdavo kolektyviai vilpiama, kostima, trypiama kojomis ir pan. Buvo susirpinta ir karinink politiniu aukljimu. J politins pamokos vykdavo atskirai nuo kareivi ir danai be vertj. Tuo politizavimas" nesibaig. 1941 m. kovo 31 d. prie korpuso politinio skyriaus, kuriam vadovavo pulko komisaras J. Macijauskas, organizuojamas nuola tinis politinis seminaras. Jo vadovais paskiriami pulko komisarai Danilovas, J. Macijauskas, gen. mjr. Rozanovas, plk. J. Bartainas, bataliono komisarai Moeika, Leas, Tolkeviius, vyr. politiniai vadovai Kochanovas, Bu makinas, Gudkovas ir kiti, i viso 20 politini darbuo toj. Per pamokas buvo dstomos sovietinio gyvenimo tiesos", pagrstos demagoginiais ivediojimais, tad
51

danai kildavo klausytoj ir politini vadov ginai. pateiktus konkreius klausimus jie nesugebdavo at sakyti, pykdavo ir klausimus laikydavo politine provo kacija. Be abejo, karininkai neinojo, kad kiekvienas anti sovietinis" klausimas ir klausjas yra fiksuojamas, o inios perduodamos divizijos ar korpuso ypatingajam skyriui, kuriame saugomos asmenins kiekvieno karininko dosj. Daug dmesio lietuvi kari rusinimui skyr i Mask vos atvyk politiniai vadovai. Per politines pamokas bu vo nekama ir paskaitos skaitomos tik rus kalba, kiai, atsistieji plakatai, kovos lapeliai", lentels ir kita i spausdinta tik rusikai. Rusakalbius karininkus paskyrus korpuso, divizij, pulk, batalion, kuop ir net dalini vad padjjais, imta reikalauti sakymus, operatyvinius ratus ir kitus dokumentus rayti rus kalba. Laikinai kai kurie sakymai buvo raomi ir rus, ir lietuvi kalba, o jau nuo 1940 m. gruodio 3 d. tik rusikai. Lietuviams kareiviams kasdien vykdavo rus kalbos pamokos. Jie nenoriai moksi prievarta brukamos kal bos, piktinosi, kad j politiniai vadovai net nenori i mokti lietuvikai su kariais pasisveikinti. Vyresnieji ka rininkai kalbjo rusikai, bet jaunesnieji karininkai, pus karininkiai ir kareiviai buvo atkakls: jie kalbjo lietu vikai ir komandas savo pulkuose duodavo lietuvikas, nors atvykliai karininkai jiems ir grasindavo, o labiau siai usispyrusius suimdavo ir bausdavo. Kur laik korpusui vadovavs gen. F. Baltuis-emai tis buvo lieps skubiai versti i rus lietuvi kalb ka ro statutus. Deja, j pakeits patikimas" gen. mjr. Roza novas. man, jog tainereikalingas darbas, ir statutai liko neiversti.
52

Kaip jau buvo minta, Lietuvos kariuomen inkorpo ravus Raudonosios armijos sudt, vietoje laikraio ,.Kari tiesa" nuo 1940 m. rugsjo 1 d. buvo leidiamas laikratis Raudonarmietis". Pirmieji numeriai ijo lie tuvi kalba. Vliau vienas kitas straipsnis buvo ispaus dintas rus kalba. Toki straipsni kiekviename nume ryje vis daugjo. Matyt, buvo ketinta ateityje Rau donarmiet" leisti tik rus kalba. Kariams demonstruojami nedubliuoti filmai, kuopoms ir daliniams uprenumeruota daug sjungini urnal, laikrai. Sienin spauda taip pat buvo leidiama rus kalba.

VEIKSMAS LYGUS ATOVEIKSMIUI Komisarai, politiniai vadovai usim ne tik lietuvi kari ir karinink politizavimu bei rusinimu jie siek palauti tautin ir patriotin j atsparum, meil Lietuvai pakeisti meile plaiajai sovietinei tvynei". Taiau, anot fizikos dsnio, veiksmas yra lygus atoveiksmiui: beveik visi lietuviai kariai ir karininkai, iskyrus vien kit, buvo atkakls ir nepalauiami. Jie kiek galdami prie inosi svetimtauiams vadams. Rykiausias kari protes tas atsisakymas duoti raudonarmieio priesaik. Pabal tijo ypatingosios karo apygardos vadovyb buvo numa iusi per du mnesius parengti lietuvius karius ir kari ninkus raudonarmieio priesaikai priimti. ios ikilms" turjo vykti 1940 m. lapkriio 1 d., prie Spalio revo liucijos ventes. Lietuviai grietai atsisak sulauyti jau duot priesaik savo Tvynei Lietuvai, todl i akcij teko atidti net keturiems mnesiams. Tik 1941 m. vasa
53

rio 23 d., minint 23-isias Raudonosios armijos krimo metines, Lietuvos SSR Liaudies Komisar Tarybos ir Lie tuvos komunist partijos Centro Komiteto atstovai pul kams ir daliniams teik naujas vliavas, pasak sveiki nimo kalbas. Karininkai ir kareiviai dav sovietins ar mijos priesaik... T dien vykius savo atsiminimuose apra gen. t. plk. ltn. J. Listopadskis. tai vienas j fragmentas: Kada mano pulko kariai suinojo, kad 1941 met vasario mnes reiks priimti rusik priesaik, kilo ne paprastas triukmas. Matyt, pulko komisaras ir visi po litrukai iam reikalui skyr nepaprast reikm: jie siek visk taip sureisuoti, kad neva visi lietuviai kariai savo noru atsisako senos, jau duotos lietuvikos priesaikos ir mielu noru priima nauj raudonarmieio priesaik. Ir vieai, ir slaptai politrukai rinko inias, kas m gins nuo priesaikos atsisakyti. Tokie asmenys dar prie priesaik turjo bti paalinti i pulko. Priesaikos prie inink kiekvienoje kuopoje, bent pradioje, buvo labai daug. Jie visi motyvavo vienu argumentu: jau vien priesaik davm, o kaip tikintieji jos lauyti negalim, to dl ir jokios kitos priesaikos priimti negalim. Kareiviai i priesaik vadino rusika", arba priesaika burlioki kiems dievams". Politrukai turjo parodyti savo demagogin men paadais, kalbinjimais, grasinimais ir aretais palauti lietuvi kari prieinimsi priesaikos primimui. inoma, darbas nenujo veltui. Per 1941 met saus ir vasar politrukams pavyko i dalies palauti kareivi atkaklu m ir ireikalauti tvirt paad, kad jie priesaik priims. Tuos, kuri nepavyko perkalbti, politrukai, dalyvau jant ypatingojo skyriaus ekistams, aretavo. I j pri
54

simenu 1-ojo bataliono pstinink valg brio eilin Kuleik, 1-os auli kuopos eilin Gintait, 2-os Lin kevii ir Lukausk. J buvo ir daugiau, tik pavardi neprisimenu. Mes, karininkai, jiems padti negaljome. Visi nelaimingieji buvo sugrsti komisaro rs po ms tabu. Kakodl pulko komisaras ypating simpatij" reik eiliniui Kuleikai. Jis kart kreipsi mane: it vyr reikia igelbti. Tai doras ir labai geras karys. Jis tikjimo fanatizmo auka. Nueikite js, pakal bkite su juo, patarkite duoti priesaik, nes prieingu atveju jis us. Komisaras, isims rakt i kiens, atrakino duris ir leido mane. Nusileidau komisaro rs kaljim, kur jis buvo rengs ir globojo". Komisaro kaljimas buvo po tuo paiu dviej aukt mriniu namu, kur buvo ums pulko tabas. I tamsaus koridoriaus laiptai ved gilyn. Rsyje tamsu, drgna, alta. Sienos plyt, grindys cemento. Auktai, palei lubas maas langelis, pro kur galt tik kat ilsti, ir tas pats i lauko ukaltas gro tomis, pridengtas skarda, kad nelaimingasis matyt tik dangaus lopinl. Rsyje jau radau tik vien eilin Kuleik. Kur kiti neaiku. I Kuleikos suinojau, kad jie jau igabenti". Eilinis Kuleik i ties buvo malonus, velnaus bdo vaikinas. Ramus, jaunas, graus ir savimi pasitikintis vy ras, baigs pradios mokykl. Atsisakym duoti nauj priesaik jis motyvavo taip pat kaip ir visi: A tikintis. Vien priesaik daviau naujoko mo kym baigs ir jos nelauysiu!
55

Mginau aikinti, kad prievartin priesaika niekam nepareigoja, kad jo usispyrimas yra beprasmis, kad Lietuvai toki vyr reiks ateityje. Taiau mano tikin jimai ir praymai jo nepaveik. Vaikinas, ilgai patyljs, atsak: A nieko nebijau. Nei bausmi, nei grasinim, o jeigu reiks ir mirties. A tikintis! Prie ieidamas i rsio dar kalbjau: Noriu tave igelbti. Suprask, kad nei Dievui, nei Tvynei tokia baisi tavo auka nereikalinga. Tu vienas nieko nepakeisi! Tvynei bus naudingiau, jei toks lie tuvis kaip tu liks gyvas! Jis vl ramiai eminaniu vilgsniu pairjo mane ir tar: Ir js, vadai lietuviai, taip darote, kaip rusas liepia? Tai baisu! Komisar paklausiau, k mans su Kuleika daryti. Gal galima kokia nors dingstimi, kad ir neprimu sio priesaikos, j demobilizuoti, paleisti namo? Ne! Pulke jo palikti negalima, nes jis ir kitus ka rius tokiu elgesiu demoralizuos, prietaravo komisa ras. A j skubiai turiu isisti ypatingj skyri. Kito kelio nra. O kaip ten su juo pasielgs neinau. Toks sakymas i viraus!" 12 Politiniai vadovai niekino ir naikino lietuvi tautin atributik, kunigaiki, ms tautos didvyri portretus, bibliotekose iiminjo buruazins ideologijos" knygas ir pan. Kareiviai tam prieinosi ir neveng vairiais b dais parodyti savo pair: jie nukabindavo nuo sien raudonas vaigdes ir j vieton kabindavo kryi, Lie tuvos herb ar kunigaikio portret. Didel kareivi pasipiktinim sukl tai, kad btinai reikjo neioti rau
56

donarmiei uniforminius enklus. Kai kurie kariai, pa vyzdiui, 615-ojo artilerijos pulko, tuos enklus nupl nuo savo uniform ir imet. Kareivi pasipiktinimas ir nepasitenkinimas buvo pasieks kulminacij ir grs at viru sukilimu. Korpuso politin vadovyb buvo pakankamai lanksti, ir jai pavyko padt neutralizuoti, nors prie lietuvi ka reivius jau buvo paruoti tankai. tampai atslgus, po Naujj met, neklusnieji 615-ojo artilerijos pulko kariai nebuvo enkavedist pamirti, dau gelis j buvo suimti ir nuteisti. Lietuviai politin spaudim reaguodavo ir kitaip. Pa vyzdiui, per kariuomens paradus jie neatsakydavo rus karinink sveikinim, neaukdavo ura", dainuoda vo ne rusikas, o savas, lietuvikas dainas. Daug rpesi raudoniesiems vadams kl Kaune ba zavsis 26-asis kavalerijos pulkas. Ypa jie siuto, kai grup kareivi susdo sunkveimio kbul, ikl lietu vik trispalv vliav ir dainuodami lietuvikas patrio tines dainas vidury baltos dienos nuvaiavo Vytauto prospektu, Laisvs alja, Savanori plentu. Politiniai va dovai su palengvjimu atsiduso tik tada, kai is pulkas 1941 met baland buvo iformuotas. Daug nerimo ir vargo politiniai vadovai, partijos ir komjaunimo aktyvistai patirdavo prie didisias soviet ventes. Jie saugodavo Lenino kambarius, raudonuosius kampelius", kareivi aiktes. Nenusaugodavo. irk, tai vienur, tai kitur ant sien atsirasdavo antisovietini ki, vado" portrete buvo pripieiami sai ar barzda ir pan. Apie lietuvi kari prieinimsi raoma j laikuo se, kuriuos tikrindavo ypatingojo skyriaus darbuotojai.

57

Nuo 1941 m. sausio 15 d. iki gegus 5 d. buvo konfis kuota net 3551 laikas. Juose kariai kritikavo naujj sistem, reik savo patriotizm, pasisak prie rusik" karin priesaik, smerk politrukus" u tautini relik vij naikinim. Kareivi nuotaikas, j prieinimsi Raudonosios ar mijos karinei ir politinei vadovybei labai gerai iliustruo ja korpuso partins konferencijos, vykusios 1940 m. gruo dio 18 d., rezoliucija. Joje, be kita ko, raoma: ,, [...] Jaunosios tarybins Lietuvos respublikos ir kor po dali reakcionieriai prieinasi ir prieinsis tarybins valdios ir bolevik partijos potvarkiams, jie stengsis turti takos ir kitiems civiliams gyventojams ir kariams ir jiems skiepyti savo ideologij. Rugsjo 26 dien 615-ame korpo artilerijos pulke vy ko prierevoliuciniai veiksmai, kuriuose dalyvavo apie 200 kovotoj. Lapkriio mnes 26-ame kavalerijos pulke iaikintos ir suimtos dvi prierevoliucins grups, siekusios pada ryti prietarybinius veiksmus per spali revoliucijos 23 met sukakt ir aktingai su ginklu rankose kovoti prie tarybin valdi. Korpo aviacijos eskadrilje kovotoj ir jaunesnij vad grup, automobiliais vaiuodama Vilni, buvo i klusi sen lietuvi tautin vliav. Ryi batalione lapkriio mn. 1 dien buvo kolekty vikai atsisakyta paimti pagamint valg. Beveik visose korpo dalyse labai neatidiai priiri mas turtas ir gadinami arkliai" 13. Senieji karininkai buvo santrs ir su prieikos ideo logijos karininkais bei politiniais darbuotojais bendravo atsargiai, o jaunesnieji nebeitver politiniams vadovams
58

akis isakydavo savo nuomon, neslpdavo sitikinim. J. Listopadskis prisimena vien incident su karininku: Kart pulko komisaras mano kabinet atsived vie n jaun karinink, su kuriuo jis rusikai negaljo susi kalbti, nes arti nebuvo vertjo. Komisaras skundsi, kad is karininkas politins pamokos metu pras politruk paaikinti, kuo skiriasi buvusi baudiava nuo kolchozi ns sistemos Rusijoje. Karininko supratimu, skirtumas tebuvo toks, kad baudiavos laikais valstietis atlikdavo prievoles ponui, o dabar kolchozo pirmininkui. Dl tokio provokacinio klausimo, kuris es eidia ir niekina garbing kolchozin" sistem, komisaras buvo toks siuts, kad grasino leitenantui sudauyti mord". Man pavyko konflikt likviduoti, taiau jauiau, kad ko misaras karininkui nedovanos. Taip ir atsitiko. 1941 m. birelio mn., aretuojant karininkus, buvo aretuotas ir is leitenantas" 14.

POLITINIAI VADOVAI NKVD AGENTAI Politiniai darbuotojai (ir komisarai, ir politiniai vado vai) glaudiai bendradarbiavo su korpuso ir divizij ypa tingaisiais skyriais. Ypatingasis skyrius tai operatyvinis NKVD skyrius. Jame dirbo atitinkamus karinius laipsnius turj NKVD pareignai, pavyzdiui, valstybs saugumo majorai, leitenantai, serantai ir pan. iam skyriui po litiniai darbuotojai, taip pat ypatingj skyri agentra rinko duomenis apie liaudies prieus ir j veiksmus prie darbo liaudies valstyb". Ypatingj skyri uduotis likviduoti antisovietinius" elementus ir taip garantuoti SSRS saugum.
59

Politiniai vadovai, bendradarbiav su ypatingj sky ri ekistais, turjo teis suimti bet kur karik, jei jiems atrodydavo, kad jis yra pavojingas Soviet Sjungai, Rau donajai armijai. Karikio laipsnis, uimamos pareigos ne turjo jokios reikms. Auktesnieji kariniai virininkai nedrsdavo ustoti savo valdini, nes politiniai darbuoto jai galjo apaukti tok virinink kontrrevoliucionieriaus globju ir j pat suimti. Todl tarp politini darbuoto j komisar, politini vadov, j pavaduotoj ir lietu vi karinink vyravo tarumas, tampa, nepasitikjimas. Raudonosios armijos vadovyb inojo apie nenorma li padt ir mgino j suvelninti. Tuo tikslu ji stiprino politini vadov pozicijas dalini vad lietuvi pad jjais paskyr rus karininkus. I esms tai buvo ne tik padjjai, bet ir vad sekliai, kontrolieriai, eliniai" virininkai. Vad padjjai, komisarai, politiniai vadovai ir ypatingasis skyrius buvo viena represin grandin. Ka rininkai ir kariai- lietuviai atsidr visikoje prie ap suptyje. Sukrs toki sekimo ir kontroliavimo sistem, repre sinis aparatas dirbo gana sklandiai. Tai liudija nedau gelis karo metais periodikoje ir kai kuriuose leidiniuose paskelbt dokument. Taigi koki informacij politiniai vadovai rinko? tai keli praneimai, skirti Politini vadov organizacijos In formacijos ir ataskaitos skyriui (neoficialiam NKVD po skyriui). Politinis vadovas Mozras informavo: . mn. 28 d. (1940 07 28. Aut.) ryi b-no telefono telegrafo kuopoj vyko slaptas pasitarimas, kuriame pa reikti tokie pageidavimai: a) maist ir kari algas su lyginti su Raudonosios armijos kari maistu ir algomis; b) esant btinam reikalui, leisti atostog; c) papiginti ka
60

riams autobus ir geleinkeli bilietus ir dar kitoki smulki reikalavim" 15. Kaip jau buvo minta, lietuviai kariai labai nenorjo duoti raudonosios priesaikos". Tas pats politinis vado vas Mozras 1940 m. rugpjio 31 d. vl rao prane im: Skaitant ltn. A. paskait priesaikos klausimu, vienas kari eil. Ratkus pareik vis kari vardu, kad jie prie saikos nepriims, nes jau yra kart prisieks Dievui ir T vynei. tok Ratkaus pareikim buvo atitinkamai rea guota. Ratkus atiduotas saugumo inion [...] sakymu vyr. L. k. polit. vadovo [...] [...] Vakar vakare kareiviai slaptai tarsi priesaikos klausimu [...] J. psk. Barkauskas taip pat pareik, kad jis yra katalikas ir kitos priesaikos nevykdys. Kariams aikinami klaidingi supratimai. Nuotaikos drumstjai se kami [.. .] Visokie bruzdjimai vyksta telef.-telegr. kuo poj" 16. Be praneim, politiniai vadovai teikdavo ir parody mus. tai politinio vadovo J. Kasino (Kostekos) paro dymas: Jau i anksiau pastebjau, kad j. psk. Baikauskas Juozas yra nepatenkintas liaudies vyriausybe ir jos dar bais. A pastebjau, kad jis savo nepasitenkinim giliai slepia. Ir tik kada kuopos kovotojai, eilinio Astrausko va dovaujami, pateik savo reikalavimus ir nepasitenkinimus b-no polit. vadovui, tai ir j. psk. J. Baikauskas idrso vieai pasirodyti [...] . m. rugsjo 1 d. (Liaudies kariuomen inkorporuo jant Raudonj armij. Aut.) per vakarin patikrini m ijs prie kuop ir ikls rank pasak: Mes Die vui jau prisiekm ir tos priesaikos nelauysim".
61

Mano nuomone, j. psk. Baikauk kuopoje laikyti la bai pavojinga, ir atrodo, kad tol, kol jis bus kuopoje, nenustos vars pragaitingo darbo" 17. Kituose politini vadov praneimuose ne tik atsispin di lietuvikuose pulkuose vyravusios nuotaikos, informuo jama apie kari prieinimsi naujajai tvarkai", bet ir ma tyti, kaip nuosekliai, smulkmenikai jie buvo sekami. tai politinio vadovo J. Skorupsko raportas: 1940 m. rugsjo mn. 9 d. Informacijos ir ataskaitos daliai Raportas . m. rugsjo 7 d. dalini politvadovai praved politinformacijos pamokas apie soviet valdios nacionalin politik. Vakare apie 22.30 automatini pabkl ir sun kij kulkosvaidi kuop susirinks brelis kovotoj kalbjosi, i kuri eil. Nabaas sako: Et, mala ir mala jie visi ir visi laikraiai visokias nesmones apie bsi m roj, bet tik durnius gali patikti tiems plepalams. Jie kalba u pinigus. Jei man mokt, ir a taip kal biau". J. Skorupskas. Politvadovas". Kit dien politinis vadovas vl raportuoja": 1940.IX.10. Informacijos ir ataskaitos daliai Raportas 2-os bat. eil. Arbaiauskas, pasakojant apie SSSR pra mon, atsistojs paklaus: Kas yra tas fabrikas, kuris daro lainius ir padarytas i laini?" Mintas kovotojas yra nepalankiai nusistats iai santvarkai ir danai vieai pareikia savo nusistatym. J. Skorupskas. Politvadovas" 18.
62

I daugybs politinio vadovo J. Skorupsko raport Politini vadov organizacijos Informacijos ir ataskaitos skyriui akivaizdiai matyti, kad lietuviai kariai netikjo demagogine politini darbuotoj propaganda. Nesusi mstydami apie tai, jog pakenks sau, kariai kritikavo nauj darbo moni valstybs tvark", kuri daugumai Lietuvos piliei buvo svetima ir nepriimtina. Panaius raportus ra ir kit dalini, kuop politiniai vadovai. Antros pstinink divizijos politvadovui Raportas [. ..] 4 kuopos eil. Karoleviius, Grabauskas ir Malec kas (visi valstiei sns, darbininkai) apie priesaik pa sisako: Mes i valdios nieko dar negavom (pav., alga ta pati), kai pagerins ms padt, tada bus galima kal bti ir apie priesaik". Eil. Maleckas: Mes dabar neturime tvyns, nes pas mus atjo svetimi". Eil. Maleckas pranea, kad 2 p. p. kovotojai kalba, kad priesaikos nepriims ir niekas mus negals priversti. Jeigu tursime priimti, tai tik i bai ms [...]" [...] 2 k. k. kovotojai ikelia klausimus: Kodl da bar negalima gauti pirkti laikrodi ir panaiai, ko pir miau nebuvo?" Kalbjo apie algos paklim, atostogas, poils ir t. t., bet kol kas to nra. Priesaik galtume duoti tik sitikin, kad dabar tikrai yra geriau ir bus ge riau". Kalbjusieji aikinami. Ryi kuopos eil. Vakeviius (tarnautojas, studen tas) sako: Nutautinimas vis tiek vyksta, tik pasirinkta labai gera taktika. ia svarbiausi vaidmen vaidina vie nos tautos kalba, kaipo valstybin". Jis sako, kad sei mo rinkimai pravesti ne taip, kaip spaudoje raoma, kad 63

ems reforma blogai vykdoma, kad socialinis draudimas (k. a. darbinink gydymas) paskutiniu laiku atsidr blo gesnje bklje, kad- fabrikuose komisarai pasidar ant ri ponai, t. y. stovi, priiri, bet nedirba". Eil. temfoktas (vokietis, turjo nuosav cukrain) varo antisovietin agitacij, ikeldamas yd ydas. Prie jo prisideda ir kiti. Jis taip pat meiia dabartin sant vark kovotoj tarpe. SSSR statymus laiko nemoni kais, es blogiau kaip baudiavos laikais, ypa kai buvo ikabinti statymai, liei dezertyrus bei tvyns ida vikus [. . .] V. Neukaitis, 5 pst. pulko polit. vadovas 1940 m. rugsjo 5 d." 19 Tokie ir panas raportai buvo perduodami ypatinga jam skyriui, o is nesnaud. Kaip jis dirbo", galima sprsti i dokument, esani P. Kino byloje 20. Jie pa teikiami beveik itisai, kad matytume, u kokius nusi kaltimus" ir kaip buvo fabrikuojamos ms kari anti valstybins veiklos" baudiamosios bylos, o j buvo imtai. Tvirtinu PribOVO NKVD Op. sk. v-kas, valst. saug. mjr. Babi Spalio mn. 1940 m. Aret sankcionuoju: 29 K karo prokuroras Pas.... 1940 m. spalio 25 d. NUTARIMAS (aretuoti) Vilnius, 1940 m. spalio 25 d. A, 29 K NKVD Op. sk. v-ko pavad., valst. saug.
64

Itn. Gorbov, perirjs gaut 29 K NKVD Op. sk. me diag apie nusikalstam, kontrrevoliucin veiksm atsk. zenit. divzn. 3 bat. raud. Kino Povilo, Jono s., gim. 1920 m., kilusio i Obeli v., Rokikio apskr., bepartinio, neteisto, emesnio isilavinimo, lietuvio, nevedusio RADAU: P. J. Kinas, esantis aktyvioj tarnyboj 29 K atsk. zenit. art. divizione, tarp kovotoj ir jaun vad ved priesovietin agitacij, turdamas tiksl sukelti nepasi tenkinim, gyr gyvenim Vokietijoj ir mei Soviet Sjung ir jos darbinink gyvenim: Soviet Sjungoje darbininkas neturi teiss savo bu tui nusipirkti minkt bald. Jei darbininkas ir turi pini g, tai vis tiek jis nieko neturi: nei savo bute, nei ant savs, nes pirkti neleidia". Vokietija kariauja su Anglija, taiau darbinink gy venimas Vokietijoj daug geresnis, kaip Soviet Sjungoj, nors ji ir nekariauja, darbininkai blogai aprengti". A priesaikos neduosiu ir lik kovotojai nekvaili, ne prisieks. Ryininkus norjo priversti prisiekti, taiau jie atsisak prisiekti ir jiems nieko nepadar". Man sargybon duoda 15 ovini. Jei mane nors teis ti, tai a ir pats negyvensiu, ir dar kai kam nebus gy venimo". Apirint jo nuosavus daiktus, rasta du kovos ovi niai pistoletui, keletas gram smulkaus parako, vairi popieriaus blank su dalies tampu, kelios raudonarmie i knyguts, krva vairi rakt, j tarpe ir raktas nuo divizijos radijo stoties, dali planai ir vairs uraai. Visa tai duoda pagrindo tarti j nipinjant, todl auk iau mintais faktais pasiremdamas
65

NUTARIU: Kin Povil, Jono s., gyvenant 29 K atsk. zenit. art. divizione, Vilniuje, aretuoti ir ikrsti. 29 K OO NKVD v-ko pavad. valst. saug. ltn. Gorbov Sutinku" 29 K OO NKVD V-bos plk. Bartainas". P. Kinas Gorbovo nurodymu suimamas ir pasodina mas kaljim. Vliau karys tardomas. Pateikiame tar dymo protokolo itraukas be komentar. Jie nereikalingi. TARDYMO PROTOKOLAS Vilnius, 1940 m. lapkriio mn. A, 8 S. A. D. PribOVO NKVD Op. sk. tardytojas, valst. saug. serantas Sergejev, tardiau kaltinamj Kin Povil, Jono s. Tardymas pradtas 18 val. 35 min. Tapymas baigtas 22 val. 36 min. Klausimas: Tardytojui yra inoma, kad js atsk. art. diviz. kovotoj tarpe varte agitacij prie raudonarmie i priesaik. Atsakymas: Jokios agitacijos, kad neduot raudonar mietikos priesaikos, nevediau. A, Kinas, tik politpa mok metu daviau politrukui iurliui klausim: Kaip mes duosime raudonarmietik priesaik, jei mes jau vie n vent [. ..] priesaik davme ir kaipgi tada mus irs soviet raudonarmieiai, jei mes sulauysime duo t ir mums vent priesaik ir duosime kit [...] O jei mums sakys priimti dar koki nors trei priesaik, tai tursime ir j duoti?" Mano nusistatymas, kad kovotojas turi duoti tik vien priesaik. Klausimas: Tardytojui inoma, kad js kovotoj tarpe
.66

kalbjote, jog Soviet Sjungoje darbininkai gyvena var gingai, ir gyrte gyvenim Vokietijoje? Atsakymas: i met pradioj sargybinje buvo kal bama apie gyvenim Vokietijoje. Vienas kovotojas, kurio pavards neatsimenu, pasak, kad Vokietija yra pati ga lingiausia alis ir ten mons gyvena geriau ir turtingiau kaip Soviet Sjungoje [...] Ir dar: politrukui iurliui daviau klausim: Anksiau Lietuva gyveno i upirkim usieniuose. Dabar gi So viet Sjunga turi visoki aliav savo krate ir i u sieni pirkti nieko nereikia, o vis dlto kaip tik ia atsi rado soviet valdia, vis preki kainos pradjo kilti". Pavyzdiui, spalio mn. pradioje jaun. politrukas Ku raevi klaus mane: Kaip js gyvenate?" tai a jam atsakiau: Vis taip pat, kaip anksiau. Gaudavau 5 litus, taip ir dabar gaunu 5 litus. Anksiau mano mama gau davo 15 lit ir dabar gauna 15 lit. Tik anksiau u tuos 15 lit ji galjo pragyventi, o dabar viskas pabrango ir i t lit pragyventi negalima". Politrukas Kuraevi man pareik: Jei taip kalbsi te, tai a jus isisiu Baikal". Tada a jam atsakiau, kad a turiu 15 ovini ir galiu nusiauti, bet Baikal nevaiuosiu. Man, Kinui, nepatinka tokia padtis, kad Lietuva jungta Soviet Sjung. Man daugiau patikt, jei Lie tuva bt savarankika, atskira valstyb. Apie tai a da nai kalbjau atsk. zenit. art. diviz. kovotojams. Tai kal bjau todl, kad a lietuvis ir noriu ginti tik Lietuv. Klausimas: iame protokole js pareikte, kad da vt vent priesaik prie Smetonos ir kitos priesaikos ne norit. Tarp kovotoj kalbjote apie tai, kad SSSR dar bininkai neturi teiss pirktis ger bald [...] kad Vo6?

kietija, nors ir kariauja, bet gyventi ten geriau kaip SSSR. Tardytojui pareikt, kad js nenorjot Lietuvos prijungimo prie SSSR ir apie tai kalbjote kovotoj tarpe. Ar dabar js prisipastate kaltas, kad, bdamas prie ingai nusistats soviet valdiai, savo kalbomis steng ts sukelti kovotoj nepasitenkinim soviet valdia ir Lietuvos prisijungimu prie SSSR? Atsakymas: Kad bdamas prieingai nusistats sovie t valdiai savo kalbomis su kovotojais stengiausi sukel ti juose nepasitenkinim soviet valdia ir dl Lietuvos prijungimo prie SSSR, kaltu prisipastu. Gyvenant Lietuvoje mums nuolat kalbjo, kad ms prieai Rusija ir Lenkija. Todl a stojau auli or ganizacij, buvau skautas. Todl a ir jau prieingo So viet Sjungai veikimo keliu [...] Protokolas suraytas teisingai pagal mano odius; ver tjo Sokolovo iverstas i rus lietuvi kalb ir man perskaitytas. Paraas Kinas Tard PribOVO 8 S. A. D. NKVD ap. sk. tardytojasv/s ser. (Sergejev) vert (Sokolov)". Byloje yra segtas dar vienas protokolas. 29-ojo te ritorinio auli korpuso NKVD Operatyvinio skyriaus vir ininko pavaduotojas Gorbovas apklaus liudytoj. tai to protokolo iraas: Kuraevi Dmitrij Efremovi, gimus 1915 m., kilus i SSSR, kandidat VKP(b) p., baigus 7 kl. vid. mok. I neturting valstiei. eima kolchoze [.. .] iuo metu randasi atsk. zenit. art. div. 3 bat., eina politruko parei gas". Taigi P. Kiuno kontrrevoliucinje" byloje pagrindi
68

nis kaltintojas buvo politinis vadovas D. Kuraeviius, kuris ir skund kareiv enkavedistams. D. Kuraeviius apklausos metu pakartojo savo informacij, pateikt NKVD pareignams, tik j pagraino, nusikaltimus" su tirtino. Kitaip elgtis jis ir negaljo: P. Kinas Sovie t Sjungos prieas", ir j btina likviduoti. tai politi nio vadovo D. Kuraeviiaus parodymai: Klausimas: Kas gali patvirtinti Kino priesovietin veikim? Atsakymas (Kuraevi): Priesovietin veikim gali pa tvirtinti raudonarmietis iurlys, kiti asmenys man nei nomi". Perskaiius byl galima daryti apibendrinim: politi nis vadovas iurlys surinko kaltinamuosius" duomenis, perdav juos bataliono politiniam vadovui Kuraeviiui, kuris tuos dokumentus" su lydraiu atidav NKVD dar buotojams. Ikeliama baudiamoji byla. Liudytojais kvie iami bataliono politinis vadovas Kuraeviius, o jis liu dytoju pristato savo padjj iurl. Kaltinamasis" ap klaustas, surinkti" liudytoj parodymai, byla" baigta. Nusikaltlio" likimas aikus... Dar vienas dokumentas apie antisovietini elemen t" kareivi sekim, NKVD informatori agentr. J politiniam vadovui Bekareviiui pareng 29-ojo teritori nio auli korpuso NKVD Ypatingojo skyriaus virininko pavaduotojas, valstybs saugumo leitenantas Gorbovas: Dr. Bekareviiui I mediagos, lieianios A. Z. A. D. raudonarmiet Noreik, sudarykite ataskaitin byl. Ryy su tuo atlikite :
69

1) Paraykite nutarim apie ataskaitins bylos uve dim. 2) I esamo tinklo skaiiaus Noreik apstatykite agen tra, per kuri iaikinti pastamj ratel; paskui atli kite verbavim. 3) Noreikos byl paskubinkite, atkreipkite dmes iaikinim jo ryi su tarnavusiais 3-ioj kuopoj, dabar aviaeskadrilj, Baknu ir kt., su kuriais anksiau jis pa laik ryius ir kurie buvo tariami veikloje prie soviet tvark. 4) Apie atlikt praneti 25.11.41 m. 12.11.41. Gorbov" 2I. Pietuku rusikai prirayta: Apie raudonarmiet No reik praneins C/O Leopardas". Enkavedistai numat raudonarmiet Noreik" verbuo ti savo agentu. Nordami pasiekti tiksl, jie griebsi an tao prisimin apie Noreikos ryius su antisovietiniu elementu" Baknu. Neinia, ar enkavedistams pavyko uverbuoti raudon armiet Noreik. Tokie pokalbiai nebdavo protokoluo jami. Jam pasibaigus, reikdavo pasirayti kad ir tok dokument: PASIADJIMAS A, 3-ios baterijos starina eponis Juozas, pasiadu niekam nesakyti ir nepasakoti tai, k su manim kalbjo 3-io skyriaus 29 K galiotinis. U paslapties idavim bsiu traukiamas teismo atsakomybn. Vir. J. eponis, 1941.III.19 d." 22 Politiniai vadovai ir ypatingj skyri darbuotojai draud dainuoti tautines, patriotines dainas, sunkiu nusi
70

kaitimu jie laik tautins priklausomybs pabrim, na cionalins atributikos garbinim ir gerbim, tautini ir religini tradicij laikymsi.

Lietuvi archyvas. Kaunas, 1942. D. 1. P. 122153. N. Vitkauskiens atsiminimai (autoriaus archyvas). 3 Lietuvi archyvas. P. 125. 4 Lietuvos valstybinis archyvas. F. 930. Ap. 8. B. 328. . 5 Ten pat. F. 930. Ap. 8. B. 327. 6 Ten pat. F. 930. Ap. 8. B. 328. 7 Ten pat. F. 930. Ap. 8. B. 311. 8 Lietuvi archyvas. P. 144. 9 Ten pat. P. 139. 10 Ten pat. Kaunas, 1942. D. 2. P. 181. 11 Ten pat. P. 194. 12 J. Listopadskio atsiminimai (M. Listopadskio archyvas). 13 Lietuvi archyvas. D. 2. P. 210211. 14 J. Listopadskio atsiminimai (M. Listopadskio archyvas). 15 Karys. 1942. Nr. 11. P. 5. 16 Ten pat. 17 Ten pat. 18 Ten pat. P. 6. 19 Ten pat. Nr. 12. P. 6. 20 Ten pat. Nr. 36. P. 4. 21 Ten pat. P. 45. 22 Ten pat. P. 4.
1 2

IV. SMURTO AKCIJOS

LIETUVI KARININKAI VYKSTA KURSUS"... Tuo metu, kai 29-ajame teritoriniame auli korpuse karininkai buvo paleidiami atsarg, slapta ir tyliai su iminjami, Maskvoje, Lubiankoje, Berijos pavedimu (be abejo, pasitarus su J. Stalinu ir Politinio biuro nariais L. Kaganoviiumi, V. Molotovu, L. Mechliu ir kt.) buvo rengiamas sovietinio genocido Lietuvoje pirmojo etapo planas. Buvo sudaryta speciali grup, kuri pradjo kurti metodin Instrukcij dl antitarybini element iveimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos tvarkos". iam valstybi ns reikms darbui" vadovavo SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas, valstybs saugumo 3-iojo rango komisaras Serovas. Instrukcijoje vairi srii spe cialistai" turjo numatyti visas akcijos detales. Dokumen tas buvo rengiamas labai slaptai, kad niekas, be nedide ls darbo grups asmen, neinot, kam jis skiriamas ir koks jo turinys. 1940-aisiais Lietuvos gyventojus pasiek neoficiali i nia, kad 1941 metais prasids karas tarp SSRS ir Vokie tijos. Tuos gandus buvo girdj ir 29-ajame teritoriniame auli korpuse dirb rus karininkai bei politiniai darbuo tojai. Jie taip pat buvo informuoti, kad 1941 metais turi bti likviduotas lietuvikasis korpusas.
72

1941 met pavasar pagal politini darbuotoj reko mendacijas prasidjo lietuvi puskarininki ir eilini, itarnavusi dvejus metus, bei neitikim" kareivi de mobilizavimas. I SSRS gilumos, daugiausia i Azijos res publik, atvyko naujokai ir um laisvas vietas. tampa didjo. Korpuse raudonarmiei vadai, komi sarai, politiniai vadovai ir korpuso ypatingojo skyriaus enkavedistai gerai inojo apie lietuvi karinink, puska rininki ir kareivi nuotaikas, j poir revoliucinius" vykius Lietuvoje. Antisovietini element" likvidavi mui buvo stropiai rengiamasi. iam darbui" turjo va dovauti korpuso politiniai darbuotojai, patikimiausi ypa tingojo skyriaus pagalbininkai. Tuometinis korpuso ko misaras Cariovas ioms pareigoms netiko, nes buvo ga na humanikas, todl jo viet um itikimas bolevi kas, nevengs joki priemoni komisaras Danilovas. Jis viename i konfidenciali pasitarim divizij, pulk ir atskir dali komisarus supaindino su slaptu SSRS ginkluotj pajg Vyriausiosios politins propagandos valdybos virininko L. Mechlio sakymu: ruotis likvi duoti lietuvikj 29-j teritorin auli korpus. Komisa rai privaljo parayti jiems pavaldi karinink charak teristikas, objektyviai vertinti dalykin, visuomenin j veikl, pairas, tolerantikum soviet santvarkai, su daryti sraus, kuriuos karininkus galima palikti toles nei tarnybai", kuriuos paleisti atsarg ar nusisti to bulinimosi kursus". Komisarai vis gegu darbavosi. Birelio pradioje charakteristikos jau buvo peririmos ir buvo sprendia mas karinink likimas. Kaip rao gen. S. Ratikis, tomis dienomis korpuse pasklido nemalonus gandas, kad visi vadai lietuviai greitai bsi paalinti i pareig, o j vie
73

tas uimsi karininkai rusai. Netrukus gandas pasitvir tino1. Gegus pabaigoje Ryg, Pabaltijo ypatingosios karo apygardos tab, buvo ikviesti 29-ojo teritorinio auli korpuso karininkai artilerijos virininkas gen. mjr. V. ilys, artilerijos tabo virininkas plk. K. Abaris, 179-osios divizijos artilerijos virininkas gen. mjr. J. Juo diius, tabo virininkas paplk. A. Malijonis, 618-ojo ar tilerijos pulko vadas mjr. A. Dapkus, 619-ojo artilerijos pulko vadas paplk. V. Jonaviius, 184-osios divizijos ar tilerijos virininkas plk. L. Rupys, tabo virininkas plk. V. Jasulaitis, 617-ojo artilerijos pulko vadas plk. A. Sklrius, 615-ojo artilerijos pulko vadas plk. V. Si dzikauskas ir kiti auktas pareigas um artileristai, pa pulkininkiai P. Daukys, K. Tallat-Kelpa, P. Matulis ir mjr. B. Steiknas. ia jiems buvo teikti siuntimai vykti Maskv, F. Dzerinskio artilerijos karo akademijos to bulinimosi kursus. vairius kursus" turjo ivykti ir kit dalini auk ti karininkai lietuviai: korpuso, divizij, pulk, atskir specialij dali vadai, tab ir tarnyb virininkai. Si susidorojimo su vadais lietuviais operacija vyko bire lio 810 d., o kai kurie karininkai, kaip antai korpuso vadas gen. ltn. V. Vitkauskas, akademij" turjo i vykti birelio 15 d., nors i pareig jau buvo atleistas po birelio 10 d. 1970-j pradioje gen. ltn. V. Vitkausko mona N. Vitkauskien autoriui pasakojo, kad birelio 14-osios vakar, kai visoje Lietuvoje jau vyko liaudies prie" trmimo akcija, korpuso vadas gen. ltn. V. Vit kauskas gavo sakym skubiai pasiruoti vaiuoti Mask v, tobulinimosi kursus, kurie vyks pus met. Buvo reikalaujama pasiimti iltus baltinius, kitus asmeninius.
74

reikmenis. Tok pat sakym gavo divizij vadai gen. mjr. A. epas ir gen. m jr. V. Karvelis, pulk vadai V. Kir inas, A. urkus, A. Urbas, K. Gudelis ir kt. Korpuso tabo virininkas gen. mjr. J. ernius tokio sakymo negavo, todl jo mona susirpinusi telefonu V. Vitkausko teiravosi, kas laukia jos vyro. Netikta ir sakmi telegrama visus sujaudino. Vit kauskien djo vyrui daiktus lyg ilydt kelion, i kurios nebegrtama. Generolas stebjosi, kodl reikia vykti taip staiga, niekam i anksto nespjus. Jo mona papasakojo: Birelio 15-osios ryt atvaiavome Kauno gelein kelio stot. ia buvo klaikus vaizdas: pilna kareivi, ve ami mons verkia, klykia. Vyras susijaudins mus ra mino. Ijome peron, o ia, isirikiav nuo dur iki vagono, jau stovjo kareiviai su raudonais antsiuvais. jome vagon lyg kaliniai. A ir snus Juozukas lyd jome vyr iki Vilniaus. Dukt Laimut liko namuose laik brandos egzamin. Vilniaus stotyje, prie vagono dur, stovjo kareivis su ilgu autuvu. ia pat ir keli karininkai mlynomis kelnmis. Kai prie traukiniui pa judant snus Juozukas norjo lipti vagon ir dar kart atsisveikinti su tveliu, pasigirdo grietas nelzia", ir au tuvas utvr keli. Vagono duris ustojo NKVD kari ninkas... Neleido nei lipti, nei ilipti. A visk supratau... Mano skruostais nesulaikomai riedjo aaros. Prie uda ryto vagono lango prijs vyras dirbtinai ypsojosi ir, tolstant traukiniui, mums visiems mojavo ranka. Neino jom, ar besusitiksim dar kada" 2. Taip paskubomis, slaptai 1941 m. birelio 1011 d. vadovavim korpusui, divizijoms, pulkams ir emesniems daliniams perm raudonarmiei karininkai ir komisarai.
75

29-ajam teritoriniam auli korpusui pradjo vadovauti gen. mjr. Samochinas, pulko komisaras Danilovas, kor puso vado padjju tapo gen. mjr. Rozanovas, tabo vir ininku plk. Tienka. 179-osios auli divizijos vadu liko plk. Ustinovas, 184-osios plk. Vinogradovas. Korpuse viepatavo svetimos armijos dvasia ir tvar ka: naujieji vadai reikalavo, kad visos komandos, rapor tai bt skelbiami ir raomi tik rus kalba, ir spjo, jog visos lietuvybs apraikos bus traktuojamos kaip anti sovietin veikla, o kaltininkai" bus grietai baudiami. Lietuvikoji korpuso vadovyb buvo skubiai pakeis ta ne tik dl to, kad galjo kilti karas tarp SSRS ir Vo kietijos. Raudonarmiei vadai baiminosi, kad, prasid jus sovietiniam lietuvi tautos genocidui, lietuvi koji korpuso vadovyb gali paraginti karius su ginklu rankose ginti savo tvynainius. Taigi taip sutvarkius" auktj ir emesnij lietuvikj korpuso vadovyb,, buvo pasiruota raudonajam 1941 m. birelio 1415 d., terorui. Generalinio tabo plk. ltn. A. Malijonis (I keturioli kos auktj karinink, 1941 metais isist kursus" Maskvoje, jis vienintelis liko gyvas. Dabar gyvena Kau ne. Aut.) gerai prisimena, kaip jis kartu su kitais kari ninkais buvo veamas Maskv. Vienoje i Baltarusijos stoteli traukinys sustojo. Prieprieiais Lietuv vaia vo gyvulini vagon eelonai, prikimti NKVD kariuo mens. Tuomet visi lietuviai karininkai stebjosi, kur vyksta ios berijins ginkluotosios pajgos, k jos veiks j Tvynje? 3

76

RAUDONASIS BIRELIS 1941 met pavasar vasaros stovyklaviet 179-ajai au li divizijai buvo paskirta Pabrads rajone, prie eime nos ups buvusiame artilerijos poligone. Gegus pabaigoje divizijos dalys, stovjusios Vilniu je, ygio tvarka VilniausNemeninsPabrads plentu ivyko stovykl. Rokikyje stovjusios dalys gegus 15 d. Pabradn vyko traukiniu per Daugpil. Dalys ygio metu vykd kautyni uduotis. 5456 kilometr atstu m jos privaljo nuygiuoti per pusantros paros. Pulkai, kaip nebuvo prasta Lietuvos kariuomenje, stovykl gabenosi vis savo turt: mokymosi priemones, bibliote kas, tab bylas, metalinius seifus ir kt. Atvyk stovykl, auli pulkai ir specialiosios dalys sikr kairiajame eimenos krante, iilgai Pabrads ae rodromo. Raudonosios armijos dalys isidst pusraiu aplink poligon, ir 179-oji auli divizija atsidr apsup tyje: i vienos puss brolika" armija, i kitos na trali gamtos klitis, t. y. eimenos up. Deiniajame ei menos krante isidst artilerijos pulkas ir divizijos ta bas. Abi stovyklos puses jung pontoninis tiltas ir liep tas. Matyt, toks stovyklos idstymas buvo suplanuotas dar Raudonosios armijos tabe Rygoje: visais atvejais lie tuvikoji divizija likt apsuptyje, o prireikus j bt nesunku sunaikinti. Kariams buvo leista manevruoti tik arti savo stovyk los, maame plote; buvo grietai draudiama eiti kur nors toliau, net iki raudonarmiei stovyklos. Lietuvi ir politini vadov bei vad santykiai poli gone beveik nepasikeit. Raudonarmiei autoritetas dl
77

j neiprusimo, nekompetentingumo tarp kari buvo men kas. Kareiviai buvo prastai maitinami. Nuolatiniai patie kalai vobla, sor arba avi ko. Kareiviai badavo ir buvo priversti eiti Pabrad ar pas apylinks gyven tojus pirktis maisto. Ne k geriau buvo maitinami ir karininkai. Tai erzino karininkus ir kareivius. Prasidjus antrai birelio savaitei, 179-osios auli di vizijos lietuvi kari gretas papild pirmoji raudonar miei partija". kuopas j pateko po kelet ar net keliolika. Toks gret maiymas kl lietuvi kari ir karinink pasipiktinim ir nepasitenkinim. Buvo aiku, kad artja lietuvik karini dali galas, kad jos bus vi sikai asimiliuotos. 1941 m. birelio 14 d. 179-ojoje auli divizijoje pra sidjo raudonojo teroro akcija. ios divizijos chemijos kuopos vadas plk. ltn. I. Mi kuionis anksiau buvo plk. V. Vitkausko, jusio Lietu vos kariuomens inspekcijos virininko pareigas, adjutan tas. Jiedu liko geri biiuliai net ir tada, kai V. Vitkaus kas tapo generolu, buvo paskirtas Lietuvos liaudies ka riuomens, o vliau 29-ojo teritorinio auli korpuso vadu. I. Mikuionis taip pasakojo apie tragikas 1941 me t birelio dienas: 1941 met birelio pradioje buvo imta intensyviai keisti jungini ir dali vadus lietuvius rusais ir kitokiais i Soviet Sjungos atsistais kitatauiais. Tomis dienomis korpuso vadas man, kaip artimam tarnybos draugui, pa nibdjo: Jauiu, kad gali bti daug aret ir trmim. Ma nau, paties tai neturt liesti...
78

Kai ms divizija stovyklavo Paeimens karinio ren gimo poligone, niekas nenujaut, kad artja raudonoji Baltramiejaus naktis. Birelio 14-j, kai enkavedistai ir komisarai su politrukais sum daugel karinink, a bu vau Vilniuje. Atvyks Pabrad, neturjau kuo grti poligon. Stotyje laukiau apie dvi valandas. Pagaliau atsibelds stovykl ir js savo palapin nustebau: n vieno i trij buvusi lietuvi karinink neradau. J daiktai ir patalyn, surita paklodes, buvo sudta ant metalini lov. Supratau, kad jie suimti. Mane apm nerimas. Kas bus toliau? Valand kit neramiai pasnauds, i pat ryto nujau divizijos tab. Divizijos vado gen. mjr. A. epo ir divizijos generalinio tabo plk. Kirino jau nebuvo, vietoje j sdjo rus karininkai. Prisistaiau naujajam tabo virininkui rusui. Jis man liep prisistatyti ir divi zijos vadui, kurio kol kas nebuvo. Vykite sandl ir idalykite daliniams neseniai atvet chemin turt, sak jis man. Telefonogramomis ikvieiau dalini vadus. Kai jie susirinko, nustebau: iskyrus vien viril, vien kit ka rinink lietuv, visi kiti vadai buvo rusai. Kas laukia mans?! Pradjau dalyti turt. N nepusjus atjo tabo ka rininkas ir prane, kad tuojau pat turiu vykti pas tabo virinink. Atjs turjau palaukti kabinete. tabo vir ininkas nujo suinoti, ar galiu ueiti pas divizijos va d. Divizijos vadas laukia. Eikite pro ias duris, nu rod sugrs tabo virininkas. Vos js pro kabineto duris pajutau, kaip kakas u nugaros sugrieb mano rankas ir ulau jas. alia
79

divizijos vado stalo stovjs mano dalinio politrukas nu kreip mane paruot auti nagan. Divizijos vadas plk. Ustinovas sddamas u stalo pa sak, kad a esu suimamas ir deportuojamas, kad i ma ns atimamas ginklas ir kad bsiu kratomas. sak pakel ti rankas auktyn. Taip man bestovint, du politrukai at m i mans pistolet, dir, vestuvin ied, pinigin su pinigais, laikrod, sak sudti rankas u nugaros. Lyg kriminalin nusikaltl mane ived pro kitas duris kie m, kur jau stovjo sunkveimis. Mane stm ir pagul d knipsi ant nevari grind. Taip mane ir atve Vilniaus kaljim" 4. * * * Birelio pirmomis dienomis, 184-osios auli divizijos pulkams dar nespjus gerai sikurti Varnos vasaros sto vykloje, auktesnieji vadai lietuviai buvo isisti Mask v, kvalifikacijos klimo kursus. Tai buvo skaudus mo ralinis smgis divizijai. Dabar alia svetimtaui komisa r buvo ir svetimtauiai dalini bei dali vadai. Prisidjo ir fizinis kareivi alinimas. Po vakarinio pa tikrinimo iki 23 val.23 val. 30 min. jie dar mokydavosi rikiuots rengdavosi paradams. Kol atsiguldavo, ateida vo 24 val., o keltis reikjo 6 val. Tokio alinimo buvo griebtasi smoningai: kuo labiau ivargs karys, tuo ma iau jis atsparus smurtui. Be to, kareiviai buvo prastai maitinami. Taiau Lietuvos karinink ir kareivi lauk dar sun kesni imginimai. 184-osios auli divizijos tabo karininkai lietuviai bu vo numat divizijos pulkus idstyti abiejose Varnos
80

pusse, taiau is planas nepatiko raudoniesiems vadams. Jie stovyklai parinko sen buvusio Varnos artilerijos poligono stovykl, esani apie 2 kilometrus iaur nuo Varnos. Stovykla buvo kurta smltame mike, Merkio ir Varns upi santakoje. Pasitraukti i jos trukd nat rali klitis. Kiti ijimai buvo ublokuoti raudonarmiei dalini, ant tilt stovjo j sargybos, stovyklos pakra iuose patruliai. Varnio ir Glko tarpeeris buvo u tvertas spygliuotos vielos tvora. Vakarinje stovyklos pu sje, mriniuose sanatorijos pastatuose, be ligoni, si kr ypatingasis skyrius. Dal lietuvi isiuntus kursus", birelio 11-osios ry t lietuvi kari apsauga buvo sustiprinta. Atvaiavo 8 tankai ir 4 arvuoti automobiliai. Kulkosvaidiai ir pabk lai buvo atgrti stovykl. Sovietini kariki tikslai paaikjo birelio 14 d. Tos dienos ivakarse Varnos II geleinkelio stot atvaiavo naujokai. Jie turjo uimti vietas atsarg paleidiam lietuvi kareivi, kuri tvai turjo daugiau kaip 10 ha ems, ir t, kurie buvo nepa tenkinti soviet valdia. Dalis toki kareivi pakeliui bu vo suimami, kiti, kurie apie tai nutuokdavo, pabgdavo ir pasislpdavo. Karinink nei atsarg, nei atostog neleido. Tomis dienomis divizija sulauk svei i Rygos, i Pabaltijo ypatingosios karo apygardos tabo. Atvykusi komisija turjo tikrinti, kaip vyksta karinis mokymas, kokia tvarka daliniuose. Taiau tai buvo tikras miglos ptimas akis. Atvykliai buvo NKVD pareignai, ku rie, remdamiesi politini vadov ir komisar informaci ja, sudarinjo nepatikim" kari sraus bei rengsi birelio 14 d. akcijai. Kiekviename pulke buvo po 23 tokius stebtojus".
81

Jau nuo birelio 12 d. vakaro politiniai vadovai ir ka rininkai rusai palapinse nebenakvojo. Taip buvo ir nak t i 13-osios 14-j. Vliau paaikjo, jog jie saugojo lietuvi palapines, kad niekas nepabgt i stovyklos. Urakintus ginklus saugojo tik raudonarmieiai. Jie buvo siuniami ir svarbesnes sargybas, budjo neseniai rengtuose postuose prie pulk vad palapini. Birelio 14 d. ryt skaisti saul nuviet miegant pa lapini miestel. Dalis raudonarmiei karinink ir po litini vadov nujo pailsti, o kiti dar liko budti. Tai matydami, lietuviai karininkai ir kareiviai nujau t kak negera. Nuojauta j neapgavo... Toliau geriausia bus pateikti raudonojo teroro akcijos liudytoj pasakojimus, kuriuos knygos autorius pats yra surinks arba rads vairiuose leidiniuose. 184-osios auli divizijos prielktuvinio diviziono ta bo virininkas mjr. B. Kareviius papasakojo: Birelio 14 d., etadien, mane ikviet divizijos ko misaras Kovalionokas, padav karinink sra ir sa k: Iki vienuoliktos valandos reikia surinkti visus ia me srae ivardytus karininkus ir irikiuoti patikrinim aiktje. Ten bus sunkveimiai, ir visi vaiuosite rekog noskuoti vietovs lauko pratimams. Srae buvo tik divizijos specdalini (prielktuvinio it prietankinio divizion, pionieri ir valg batalion, chemijos kuopos ir divizijos tabo) karinink pavards' i viso apie 40 vairi laipsni karinink. Taiau kokia vaiiforma rengtis ir k pasiimti nenurodyta. Komisar paklausiau: Su kokia uniforma irikiuoti karininkus? Paprasta lauko, be alm, be ginkl.
82

Kokio rajono emlapius paimti? Joki emlapi nereikia! Tai gal nors lauko knygutes su pietukais? Ir to nereikia, nepatenkintas atsakinjo komisa ras. Nurodytoje vietoje karininkai rinkosi punktualiai. Kaip paprastai, lauko pratimus daugelis atjo su pistoletais ir planetmis prie dir, turjo emlapius. Kai visi buvo irikiuoti, priminiau, kad nieko nereikia pasiimti. Jie ne suprato: Juokinga vykti rekognoskuot be emlapi! Toks sakymas! atsakiau. Na, nekrsk juok! kakas suuko i rikiuots. Taiau rikiuot vad atjo daugiau negu buvo nu rodyta srae, o vieno trko buvo kakur ivyks. At jusieji protestavo: jie irgi vadai, kodl yra ignoruojami? Nujau komisarui praneti, kad karininkai irikiuoti. Jo kabinete buvo labai daug politruk ir naujai atvykusi vad rus. Matyt, vyko svarbus pasitarimas. Atvyks divizijos komisaras Kovalionokas no ir, nieko karininkams nepasaks, liep man ra visus patikrinti. Buvo dviem daugiau. sak jiems ieiti i rikiuots. Be to, pamats, karinink su pistoletais, grietai suriko: pasisveiki pagal s Komisaras kad dalis

Kodl ne su tokia uniforma irikiuota, kaip lie piau? sak visiems ssti sunkveimius ir judti paskui priekyje vaiuojani main. kiekvien sunkveim li po po keturis ginkluotus rus politrukus. Vaiavome plentu Varnos link. Pavaiavus apie 4 5 kilometrus, mainos sustojo mike. Komisaras sak vi
83

siems ilipti ir rikiuotis vor po du. Dabar komandavo jau pats komisaras Kovalionokas: Za mnoi sagom mar! (Paskui mane engte mar!) I pradi jome paplente, paskui pasukome taku per brzgynus. Mane apm nerimas. Visi einam ir tylim. Pasirodo, tuo metu visi galvojome panaiai. Kokia ia rekognoskuot? Juk niekada iki iol jokie komisarai ar politrukai nra joms vadovav! Ir komisaras, ir politru kai buvo labai pikti, net tarpusavyje nesikalbjo. Atved mus nema aikt. Prieais pamatme gel tonuojant sml ten buvo neseniai ikasti apkasai, o juose kulkosvaidiai. Kiekvienas i j buvo parengtas atidengti ugn. Dabar jau aiku. Suaudys mus! i deins nip teljo kaimynas. Aiku, suaudys! pakartojau. Kai iki apkas liko 2030 metr, mus sustabd ir i rikiavo viena eile nugara apkasus. I abiej rikiuots pusi staiga ioko po kelis kareivius su autuvais, nu kreiptais mus. Ruki v verch! (Rankas auktyn!) pasigirdo to pa ties komisaro komanda. Tuo metu politrukai puol prie ms. Pirmiausia at m pistoletus, planetes su emlapiais, pinigus, laikro dius, iedus. Nupl karinink enklus. odiu, tai bu vo uniformuot plik akcija vidury baltos dienos. Tada komisaras Kovalionokas perskait sakym: Krato gynybos komisaro sakymu karininkai (per skait pavardes), kaip nepatikimi sovietinei santvarkai, degraduojami ir itremiami i soviet Lietuvos. Ai Dievui, kart likome gyvi! Dabar jau tiesiu taku ived mus plent prie mai
84

n. Ginkluoti politrukai var mus kaip kalinius. tai ko kie lauko pratimai! Mus susodino sunkveimi kbuluose iergtomis ko jomis vienus prieais kitus. Be to, sak apkabinti per kr tin vienas kit, nesinekti ir nesidairyti alis. Visuose keturiuose kampuose sdjo po politruk su atsegtais dk lais. Rankas jie laik ant nagan ranken. Mus nuve Varnos geleinkelio stot, kur jau stovjo specials eelonai kaliniams gabenti. Kai mus atved prie trauki nio, pasirod, kad jau daug vagon buvo prigrsta toki kalini. Eidamas pro vien vagon, igirdau minint ir sa vo pavard: ,,Ir Kareviius jau ia..." Mus suvar vien vagon ir urakino duris. Aplink vaiktinjo ginkluoti rus kareiviai. O mes vaiavom kaip stovim: nei atsargi ni baltini, nei tualeto priemoni, nei ksnelio maisto. Visi jautms paniekinti ir paeminti. I Varnos mus nuve Naujosios Vilnios stot. ia prastovjome tris paras. I abiej ms eelono pusi buvo irikiuoti civili tremtini prikimti vagonai, i ku ri sklido triukmas: vaik klyksmas, motin raudos, ai manos tiesiog baisu ir kraupu buvo klausytis. Tai buvo 1941 m. birelio 1518 d." 5 I rekognoskuots" gro tik politiniai vadovai ir karininkai rusai. 2inia, kad karininkai lietuviai suimti, aibu apskriejo stovykl. 262-ojo auli pulko bataliono vadas kpt. K. Gudynas taip prisimena tas dienas: ,,1941 m. birelio 14 d. buvo suaukti ir sunkveimiais lauko pratimus iveti 262-ojo auli pulko karininkai (daugiau kaip 30 moni). ...Prajo naktis, bet ivetieji negro. Pulko komisa ras Suchanovas sukviet likusius lietuvius karininkus, ru
85.

sus politrukus ir gana piktai prane: Iveti karininkai aretuoti. Tai liaudies prieai. Vi si gavo, ko nusipeln! Dabar pulkas turi bti ramus, draus mingas ir itikimai tarnauti Soviet Sjungai. spjo, kad su kiekvienu isiokliu bus taip pat pa sielgta" 6. Tuo paiu metu buvo valoma" visuose Varnos po ligone dislokuotos 184-osios auli divizijos pulkuose, ba talionuose, atskiruose daliniuose. Pasibaigus masiniam nacionalist lavimui", lietuviai karininkai, puskarininkiai ir eiliniai kareiviai buvo su imami pavieniui. Vis pulko karinink lietuvi nuotai ka kaip per laidotuves. Nesulaikomai skland gandai, eiliniai kareiviai bgo i dalini. Ateitis niekam nebuvo aiki. * * * G. Avramenka 19321936 metais buvo Raudonosios armijos politinis darbuotojas. 1937 metais jis paskiriamas politiniu vadovu, o 1938-aisiais komisaru. 1940 met rugpjt G. Avramenka atvyksta Pabaltijo ypatingj karo apygard. tai jo atsiminimai: I karto su kitais paauktaisiais ivykau Maskv, sborus". Maskvoje mums buvo praneta, kad vyksime buvusias kapitalistines alis Lietuv, Latvij ir Esti j. Turime gerai pasirengti darbui ypatingomis slygomis (buvo turima galvoje buruazin ideologija bei politika ir mums, sovietiniams kariams, prieikai nusiteikusios kontrrevoliucins jgos). Ms sbor" reimas buvo la bai grietas: 17 dien ms niekur neileido, draud bu riuotis. Tai buvo valios ir itverms ibandymas. Pasku

tin nakt prie kelion du ms kurso draugai neitvr, ijo miest ir nebegro. Ivykimo dien buvome pri imti VKP(b) Centro Komitete. Auktas pareignas pa sak: Js skiriami komisarais ir politrukais. Savo parei gas turite atlikti grietai, leninikai, atsivelgdami ap linkybes. Privalote objektyviai vertinti buruazini kari nink elges, antisovietines j kalbas. Jie nesupranta tik rosios padties, nes yra buruazinio aukljimo mons. Bkite budrs! Rygoje mus paskirst. Man teko 29-asis teritorinis au li korpusas, 184-oji auli divizija ir 17-asis atskirasis prietankinis divizionas. 1940 met rugsjo pradioje su kitais draugais atva iavau Lietuv. Tuo metu buvo formuojamas 29-asis teritorinis auli korpusas. Politiniai vadovai lietuviai bu vo atleidiami, nes mes, savi ir patikimi, turjome uimti visus atsakingus politinius postus. Buvome akyli ir au syli. I pradi mus supaindino su karininkais. 17-ojo di viziono vadas plk. J. Banys, jo tabo virininkas P. Pet ronis, karininkai visi kalbjo rusikai. Man divizione talkino trys politrukai, atvyk kartu su manimi. Tuomet 184-j auli divizij atvyko apie 50 komisar, po li truk. A neblogai sutariau su karininkais, ypa su Petro niu. Jis man padjo rengti praneimus karininkams. A juos paraydavau rusikai, o Petronis iversdavo lietu vi kalb ir perraydavo kirilica". Taigi nors ir nelabai sklandiai, bet tekst skaitydavau lietuvikai. Mane nustebino lietuvi karinink pareigingumas: sa kymus jie vykdydavo laiku ir tiksliai.
87

1941 met gegus pradioje i Maskvos, Raudono sios armijos vyriausiosios politins propagandos valdy bos, buvo gauta visikai slapta direktyva. Joje buvo ra oma, kad nacionalinis 29-asis teritorinis auli korpusas likviduojamas. I komisar buvo reikalaujama slaptai pa rengti isamias kiekvieno lietuvi karininko, puskarinin kio politines charakteristikas. Jose turjo bti politikai vertintas j darbas, veikla, pairos, pozicijos. Buvo re komenduojama iskirti karininkus, galinius toliau tar nauti Raudonojoje armijoje, o kitus paleisti atsarg. Prisimins, kad panaiai buvo atestuojama 1937 metais, supratau, ko reikia laukti. Juolab kad per mano tarnybos korpuse mnesius nemaai lietuvi karinink jau buvo suimta. Visiems karininkams paraiau teigiamas, objektyvias charakteristikas. Tris karininkus, tarp j ir plk. J. Ban, rekomendavau paleisti atsarg. Atneiau charakteristikas divizijos pulko komisarui M. Kovalionokui. Po dviej dien jis isikviet mane: Grinu jums js raliav. Padirbkite! Js pa raytos lietuvi karinink charakteristikos neatitinka tos politins linijos, kurios reikalauja draugas Mechlis... A gavau nurodym objektyviai charakterizuoti ka rininkus, kuriuos atidiai stebjau... Ak, tas liberalizmas! Buruazini karinink glo bjas... Jie Raudonosios armijos karininkai, drauge pul ko komisare, atsakiau. Jie dav sovietinio kario prie saik... Jauiau, kad rizikuoju. Po kurio laiko vl buvau i kviestas. Dabar jau divizijos politin skyri, pas viri nink Berinsk, artim mano draug.
88

Kovalionokas sak man parengti svarstyti perso nalin tavo klausim divizijos partiniame susirinkime. Lie p pairti, ar esi kompetentingas eiti komisaro parei gas, prane Berinskas. Kada vyks mano teismas? paklausiau. Birelio 23-ij. Turiu sudaryti komisij, kuri pa tikrins tavo darb. Tai reik, kad baigiasi ne tik mano karin karjera, bet ir laisv... Mes, komisarai, gavome telegram, kad vyks takti kos pratybos. Jose turi dalyvauti plk. Banys ir dar du leitenantai, todl jie privalo atvykti divizij, pasiimti emlapius ir kitus daiktus. Taip divizijos tab susi rinko apie 200 (80%) karinink, ir jie sunkveimiais bu vo iveti rekognoskuotn". Po i pratyb" pulkai, batalionai, kuopos liko be dalies savo vad. Buvo su imti ir kit dalini karininkai" 7.

1 Ratikis S. Lietuvos kariuomens tragedija // Lietuvi archyvas. K., 1942. D. 2. P. 215. 2 N. Vitkauskiens atsiminimai (autoriaus archyvas). 3 A. Malijonio atsiminimai (jo eimos archyvas). 4 I. Mikuionio atsiminimai (autoriaus archyvas). 5 D. Kareviiaus atsiminimai (autoriaus archyvas). 6 K. Gudyno atsiminimai (autoriaus archyvas). 7 G. Avramenkos atsiminimai (autoriaus archyvas).

V. PAKILO KOVOS IR LAISVS KALAVIJAS

DIVIZIJOS STOJA KOV 1941 m. birelio 22 d. ivakarse Varnos poligone visi 184-osios auli divizijos lietuvi pulkai, iskyrus pstinink audyklos tarnyb, poligono komendantas j. ltn. P. Kalpokas ir 297-ojo auli pulko snaiperi koman da (18 moni) buvo savo vietose. Kaip visada etadie niais, vakare kariai irjo sovietin film. Taiau poli tiniai vadovai, komjaunuoliai ir kiti aktyvistai buvo ne rams. Taip buvo ir birelio 14 d. ivakarse. ,,Ar vl bus veama?"daugelis budresni lietuvi kari patyliukais klausinjo vienas kit. Eidami miegoti lietuviai karinin kai po pagalve pasidjo paruotus pistoletus. Auo birelio 22-oji. Jau gerokai pravitus vir Var nos I ir II pasigirdo smarkus lktuv imas ir kulkos vaidi vi paplipos. Vyko oro mis. Ne visi sto vykloje j girdjo ir mat. Ryt stovykla klsi kaip visada. Politiniai vadovai paaikino, kad paryiui buvo bandomi nauji sovietiniai lktuvai. Staiga 10 val. paskelbiamas pavojus. Perbal pulk vadai, komisarai, politiniai vadovai blaksi ir ne inojo, ko griebtis. Pagaliau buvo gautas sakymas reng tis ygin. sunkveimius politiniai vadovai pirmiausia liep sukrauti j nuosavus daiktus, Lenino kampelius"
90

bei propagandinius stendus. Karinius ir ginkluots reik menis sak palikti sandliuose. 12 val. visuose pulkuose vyko mitingai. Politiniai va dovai prane, kad Soviet Sjung upuol hitlerinin kai ir kad juos reikia sutriukinti j pai emje. * **

Birelio 22 d., apie 4 val. ryto igirds tolimus bom b sprogimus, komisaras G. Avramenka paman, kad pra sidjo manevrai. Atsikls ijo i palapins. Vakarinje dangaus pusje pastebjo nardanius lktuvus. Vienas raudonasis" nukrito eer. Pasidar aiku, kad tai ne manevrai. G. Avramenka nubgo tab. Jis prisimena: tabe niekas nieko neinojo, nes ryys su XI armi jos tabu Kaune buvo nutrauktas. Neatsak ir korpuso tabas Vilniuje. 12 val. per radij iklausme Molotovo kalb. Pagaliau divizijos vadai sak ruotis atsitraukti Vilni, kitiems liep uimti gynimosi pozicijas. Atvirai kalbant, grietos ir protingos komandos nebuvo. Dar vie na bda: ne visi lietuviai kareiviai turjo autuvus, o oviniai buvo iduodami tik einantiems sargybon. Mes nepasitikjome lietuviais. Ir koks auktj vad neval gumas ms artilerijos sviediniai buvo Vilniuje! Teko isisti transport su kari grupe Vilni. vagonus rei kjo pakrauti ovinius ir atveti juos Varnos stot. At ve... tiesiai vokieiams rankas. Ms divizionas taip pat neturjo sviedini savo pat rankoms. Kareivius nusiuntme stot psiomis. Deja, ten jau vyko miai... Kitos dienos ryt gavome sakym: Divizionas turi paimti ovinius Vilniuje ir vykti
91

Pabrad. Ten susijungs su 179-ja divizija ir kovos kar tu. Aplinkui jau vyko miai. I apsupties pavyko pa bgti tik todl, kad divizionui vadovavo P. Petronis. Vilni atvykome apie vidurdien, pakeliui buvome apaudyti partizan. Vilniuje, Subaiaus gatvje, buvo ms sandliai. Kol kariai krov audmenis, ubgau namus ir pasakiau monai, kad gelbtsi. Grdamas pas karius girdjau, kaip vyko atkaklus mis prie vryno tilto. Sproginjo net artilerijos svie diniai. Pasitar su P. Petroniu, numatme trauktis pro Nau jj Vilni Baltarusijos link. Bet ir ia jau girdjosi au dymas. Pasukome Minsko plentu. Nakiai apsistojome mi ke. A baiminausi, kad mans ir dar trij kari rus ne nuudyt juk visi kiti buvo lietuviai. Likome gyvi. Kas mus igelbjo nuo mirties? Tomis tragikomis birelio dienomis lietuvi neidaviau. Gal man u gera buvo at simokta tuo paiu?.." 1 * * * 184-oji divizija pakrikai trauksi. Laiku negavus te legramos i XI armijos tabo, sikrusio Kaune, jos eva kuacija usits. Mat birelio 22 d., apie 9 val., saky m atsitiktinai gavo vienas i 29-ojo teritorinio auli korpuso ryi bataliono kapiton. Telegram jis paslp, o vliau perdav vokieiams. Birelio 22 d., autant, vokiei aviacija bombardavo Varnos aerodrom, vir stovyklos vyko keletas oro m i.
92

Apie 10 val. 297-ojo pulko vadas gavo divizijos ta bo sakym ivesti pulk i stovyklos mik Varnos miestelio apylinkse. Dar nepradjus io sakymo vyk dyti, gaunamas kitas pulkas privalo pasirengti rytinio Varns ups kranto, nuo Kirklioni kaimo iki Varnio eero, gynybai. Kas kausis deinje pusje, nebuvo nu rodyta (atrodo, kad ten nieko nebuvo), o kairje turjo gintis 262-asis auli pulkas. Apie 11 val. 45 min. 297-ojo pulko vadas Lysas sak tabo virininkui plk. ltn. J. Jukneviiui iki 13 val. at vesti pulk 128-j auktum (apie 3 kilometrai piet ryius nuo Bobrikio), o pats su batalion vadais ir ad jutantu rusu ivyko rekognoskuotn. Plk. ltn. J. Jukneviius urnale Karys" daug papasa kojo apie t dien vykius. Kaip jis prisimin, pulko va do sakymo nurodytu laiku vykdyti nebuvo galima dl i prieasi: 1) pulkas buvo isisklaids po vis sto vyklaviet, o dvi kuopos dirbo net u kilometro nuo jos; 2) reikjo surinkti pulk ir nueiti nuo stovyklos iki 128-osios auktumos apie 5 kilometrus. Pulkas turjo per maai arkli, kad galt paimti ir ginklus, ir maist, todl pulko komisaras nusprend paim ti tik sunkiuosius kulkosvaidius, orlikonus, minosvai dius, o virtuves, maisto veimus ir ininerijos rang te ko palikti stovykloje. Apie 15 val. pulkas atvyko nurodyt viet, o pulko vadas gro tik apie 16 val. Vadaviet jis reng mike lyje, 1 kilometras vakarus nuo Porui. Pradjus kasti bstins apkas, darbas buvo sustabdytas. Politiniai va dovai ir rus karininkai sutrik ir susirpin grupavosi; lietuvi kareiviai ir karininkai, vos slpdami diaugsm, irgi grupavosi ir lauk naujien.
93

Buvo pradtas redaguoti sakymas gintis. N vienas tabo karininkas rekognoskuotje nebuvo, todl trko duo men. Pulko vadas burbteljo kelet odi, jo adjutan tas i viso nieko nesusigaud. tabas inojo, kad, artile rijos pulko vadui atvykus vadaviet, pulk rems dvi artilerijos grups (616-asis artilerijos pulkas), kurios ne turjo sviedim. Saulei leidiantis atvyko priearvins baterijos politinis vadovas. I jo tabas suinojo, kad pul kui priskirta priearvin baterija, kuri pulko vadas bu vo visai pamirs. Baterija sustojo ties BobrikioVal kinink plentu. Net 3-iojo bataliono vadas neinojo, kad turi toki baterij. inia apie politin vadov, iki vidur nakio iekant savo baterijos, labai pralinksmino lietu vius. Apie 18 val. pulkas isidst. ini apie vokieius nebuvo iki sutem. Kas priekyje neinia. Divizijos ta be apie tai, matyt, taip pat nebuvo inoma. Tik apie 18 val. pulko tabas gavo sakym (1941 06 22, 17 val. 30 min.) Nr. 2; kad btina ivalgyti geleinkelio apylinkes, Varnos stovykl (Daugus, Pakar) ir nustatyti, kokios Raudonosios armijos dalys veikia prie mus, kur j ta bas. sakym pasira tabo virininkas majoras Serebro vas ir II skyriaus virininkas papulkininkis Giedra. valgybon be ovini buvo isistas brys i 1-ojo bataliono. Sutemus pagyvjo pokalbiai su 184-osios divizijos ta bu. inios i divizijos tabo I ir II skyriaus buvo perduo damos lietuvikai. Po to tabo virininkas informavo pul ko vad. tabo karininkai lietuviai igirdo praneim: Vokieiai um Merkin". Staiga tyl sudrumst juo kas neilaik lietuvis, suinojs i naujien. Nakt divizijos ininerijos virininkas perdav divi
94

zijos vado sakym: Mike tarp Bobrikio ir Varnos, ant plento, padaryti utvaras". Pulkininke, pulkas neturi ininerini ranki, juos pulko komisaro sprendimu palikome stovykloje. Be to, mikas maas ir toli nuo plento, pasak pulko vadui Lysui J. Jukneviius. Joki kalb! Vykdyti sakym! Tai kaip medius nupjauti? Lenktiniais peiliukais? Vykdyti sakym! suuko pulko vadas. Panaiai buvo kalbta ir su 1-ojo bataliono vadu, kuris rpinosi plento barikadomis. Apie 24 val. pulko rezervas (2-asis batalionas) perjo divizijos vado valdion. Vlesni sakymai buvo gauna mi jau i divizijos tabo. Autant birelio 23 d. rytui gaunamas sakymas: Pul kui ygiuoti iliniki, Valkinink stoties, Valkinink, Piriupiu kryptimi. Ruotis kautynms tarp Lukns ir Mer kins upi, tarp Medin ir Darguiu kaim. 1-asis bata lionas turi ygiuoti Varnos stot, paimti rusikus autu vus. nauj gynybos pozicij turi atvykti atskirai". Stabo karininkai umezg ryius su 3-iuoju batalionu, kuris, likvidavs savo raudonuosius karininkus ir karei vius, turjo padti pulko tabui atsikratyti raudonj vad ir politini vadov. Lietuviai karininkai nerimaudami lauk 3-iojo bata liono. Jau visai iauo, o jo vis dar nebuvo. Pradjo jau dintis ir rusai. Pagaliau vadas Lysas dav sakym nebe laukti bataliono ir pradti yg. Nepavyko rodyti, kad pulko tabas, liks be bataliono, negals vykdyti uduo ties. Buvo duotas sakymas ygiuoti. Lietuviai dels, mo tyvuodami tuo, kad mons jau vis par nevalg.
95

Kodl 3-iasis batalionas neatvyko? Pasirodo, likvidav rusus, kariai isiskirst. Po vidurnakio ini apie vokieius vl nebebuvo, o autant pasklido gandas, kad Merkin uimta, visur pe reita kontratakas, uimta Varuva, engta Vokietijos teritorij ir t. t. Lietuvius kankino neramios mintys: vokiei negird ti, rus atsitraukiant nematyti, pulkas neturi ovini. Apie 10 val. 297-ojo pulko tab pasivijo visas 294asis auli pulkas, kuris ygiavo ta paia kryptimi, o apie 14 val. jau jo per Valkinink miestel. Aiktje prie banyios divizijos vado pavaduotojas (rusas) J. Juk neviiui liep pulko vadui Lysui perduoti, kad ankstesnis sakymas ataukiamas ir pulkas turi forsuotai ygiuoti Vilni. Tai buvo paskutinis raudonarmiei vado sakymas 297-ajam auli pulkui. Jo jau niekas nebevykd. 297-ojo auli pulko tabas ir 294-asis auli pulkas buvo sustoj pailsti mike, rytus nuo Valkinink. tabo karininkams buvo perduota, kad kariai pasilieka mike. Kaip tik tuo metu atskrid vokiei lktuvai susitelkusius dalinius apaud i kulkosvaidi. Pasinaudojs vokiei oro ataka, tabas isivadavo i raudonj globos". T pai dien kitose vietose isivadavo ir batalio nai. Pulko likuiai buvo vokiei internuoti Valkininkuo se, Varnoje, Alytuje ir Rdikse 2. Koks likimas itiko i 297-ojo auli pulko isistus valgus, kurie neturjo ovini? Jie pulk negro. Pa vakary, pasiek Perloj, valgai pateko vokiei tank ugn. Turjo pasitraukti, nes vokieiai nemat j baltos vliavls ir nelaisv nepam. Kariai persikl per
96

Merk ir apsinakvojo pas kinink. Kit dien jie atvyko Varn II ir pasidav vokieiams. Kitas valg brys netoli Daug irgi pateko vokie i arvuoi ugn. Brys isisklaid: dalis pasuko Aly taus link, dalis gro atgal. Buvo ir nukaut lietuvi ka reivi. 297-ojo auli pulko snaiperi komandai grti i au dyklos 22 d. 12 val. 30 min. telefonu sak pulko tabo virininko padjjas. Nors ir nebuvo i anksto susitarta, bet visiems kilo mintis atsikratyti rus leitenanto ir pasi traukti toliau mik. 18 kari turjo apie 250 ovini. Apie 13 val. jiems vl buvo sakyta grti stovykl, nes es labai reikalingi". Tai buvo sutartas slaptaodis, reiks, kad reikia grti, antraip bt reikj imtis sa varankik veiksm. Grusi stovykl, snaiperi komanda savo pulko ne berado. Joje blaksi keliolika raudonarmiei ir pulko budtojas politinis vadovas Vasilevskis. Jis sak visiems pasilikti. Neramiai permiegoj, snaiperiai 23 d. ryt savo dalinius rado rytinje Varns ups pakrantje. audyklos komendantas j. ltn. P. Kalpokas buvo kvie iamas kartu su snaiperiais vykti stovykl, taiau atsi sak. Pasiliko audykloje ir ten birelio 23 d. uvo. Varnos stovykloje, nors visi pulkai jau buvo ivy k, turt saugojo kio karininkai ir kareiviai. Paskui juos slankiojo po kelis raudonarmieius. Rytinje Glko ee ro pakrantje buvusioje poligono kepykloje apie 60 ka reivi kep duon. Birelio 23 d. stovykloje lik 616-ojo artilerijos pul ko kareiviai per Kauno radij igirdo linksm naujien, kad miestas jau laisvas. Kariai nedelsdami nuginklavo savo globjus", udar juos atskiroje patalpoje, pastat
97

sargyb. Visi lietuviai buvo kvieiami rinktis stovykloje. Tuo metu ten pasirod vokiei puskarininkis, kurio ver tju buvo vienas i karinink. Apie 14 val. 30 min. stovykl atvyko 297-ojo auli pulko I bataliono 1-oji kuopa, 616-ojo artilerijos pulko 3-iasis divizionas, o apie pavakar ir kitos 297-ojo au li pulko I bataliono kuopos. Apie 15 val. karininkai sak susirinkti deiniajame Varns krante ant plento. Isirikiavo 16 lietuvi kari nink, 176 puskarininkiai ir kareiviai, 30 rus belaisvi. Atvyks vokiei leitenantas pasveikino lietuvius ir pa sak, kad greitai visi gals grti namo, taiau dabar rei ksi vykti stovykl, laukti ir bti pasirengusiems at remti besitraukiani raudonarmiei puolimus. Grusius stovykl karius jos komendantas suskirst dvi grupes. Kariai buvo apgyvendinti Varnio ir Glko tarpeeryje, Glko eero pietrytinje pusje, o Varns ups kairj krant buvo pasisti patruliai. Jie saugojo nuo netikt upuolim. Prie sandli irgi stovjo sar gyba. 30 belaisvi buvo udaryti barakuose. valg briai buvo siuniami suinoti, kokia padtis netoli stovyklos esaniose apylinkse. Kariams apie Rau donosios armijos keliamus pavojus pranedavo vietini kaim gyventojai. mons talkino savo kariuomenei, glo bojo j. Artjo naktis. Susirpinim kl maos ovini at sargos: kiekvienam kareiviui teko po 810 ovini, o deimiai kulkosvaidi po 5070 ovini, kitiems ginklams ovini nebuvo. Apie 24 val. pietiniame Varnio eero krante vyko susiaudymas patruliai apaud stovykl slinkusius
98

raudonarmieius. Ryt buvo rasti politinio vadovo ir dvie j raudonarmiei lavonai. 24 d. apie 2 val. vyko keletas susiaudym su mgi nusiais stovykl prasiverti negausiais raudonarmiei briais. Taiau rimtos kautyns vyko vliau. Apie 5 val. vienu metu prasidjo audymas visu va kariniu stovyklos pakraiu. Lietuvi sargybas raudon armieiai puol grupmis (po 5060 moni), kurias i deiniojo Varns kranto parm kulkosvaidininkai. Sto vykloje pradjo sproginti prieo minos. Lietuviai kari ninkai ir kareiviai sunerimo, nes kai kurie kariai nebe turjo ovini, o kitiems buvo lik tik po 45. Slapstydamiesi u krm, raudonarmieiai grupmis versi prie Varns ups ir norjo per j persikelti, ta iau taikli ms kari ugnis retino j gretas. Netiktai vienas i karinink stovykloje rado d su 1500 ovini. Jie buvo idalyti besikaunantiems ka riams, nusisti sargyboms. Be to, rado ir apie 10 rusik granat. Netiktai pagalb atjo vokiei tankas, kuris va iavo deiniuoju Varns krantu ir vijo raudonarmieius nuo upelio DaugVarnos plento link. Kiti vokiei voros daliniai raudonarmiei grupes supo i vakar pu ss, o vokiei lktuvas juos apaud i kulkosvaidi. Raudonosios armijos dalinys buvo sutriukintas, vokie i nelaisv pateko apie 300 kari. Kaip informavo vo kiei tabas, nuo lietuvi kulk uvo apie 200 rus kari. Per ias kautynes lietuviai patyr toki nuostoli: ei linis Baltruaitis dingo be inios, eilin Dapk perdr rus valgai ir jis stovykloje mir; trys kariai buvo nu kauti ir septyni sueisti.
99

Raudonarmieiams buvo prieinamasi ir kitose 184-osios auli divizijos dalyse. tai 616-ojo artilerijos pulko psk. Kuras, nusistas stovykl sugrinti besitrau kianio savo diviziono, lietuvius karininkus informavo apie padt ir drsiai padjo likviduoti diviziono vad raudonarmiet, 297-ojo auli pulko 1-ojo bataliono poli tinius vadovus bei karius raudonarmieius. Drsa ir koviniu rytu pasiymjo psk. B. Galbogis i 297-ojo auli pulko. Birelio 23 d. Varnos poligone nuginkluojant rusus j. ltn. Gulbinas ir psk. Galbogis i politini vadov atiminjo ginklus. valgomojo bataliono eilinis V. Bortkeviius birelio 24 d., kai Varnos poligone vyko kova su puolaniais raudonarmieiais, buvo sargyboje. Labai atidiai jo pa reigas, laiku praneinjo apie raudonarmiei dali ju djim. Paiame kautyni kartyje Bortkeviius susira do lengvj kulkosvaid ir ivyko kautis, savo draugams saks rinkti ovinius, kuri labai trko. Kautynse jis dingo be inios. partizanin kov stojo 294-ojo auli pulko eiliniai J. Dubinskas ir J. Skvarikas. Antrj karo dien kulkos vaidinink brys mikais trauksi Valkinink link. Juos pasiek, partizan patarimu eiliniai Normantas, K. Ra gauskas, Paulikas, Venskus, J. Dubinskas, Kataris ir J. Skvarikas nutar toliau nebesitraukti. Dubinskas ir Skvarikas atsiliko nuo savo draug, i partizan gavo ovini, kartu su jais ubgo ygiuojaniam raudonar miei briui i priekio ir j sustabd. Brio vadas buvo nuginkluotas, o pasiprieins jo padjjas nukautas. Po to visi su belaisviais pasitrauk mik pas partizanus. Kit dien jie pasidav vokieiams. Taiau tokie ygiai ne visiems buvo laimingi. Birelio
100

2223 d. Valkinink apylinkse kovose su Raudonosios armijos daliniais uvo nemaai lietuvi kari. Jie laikinai buvo palaidoti uvimo vietose, Valkinink apylinkse. V liau 16 kari buvo palaidota Valkinink parapijos kapi nse, bendrame kape. Kas jie? Neinomi kariai... Birelio 23 d. 294-ojo auli pulko atskiros dalys, pa sinaudodamos suirute, raudonarmiei karinink ir poli tini vadov panika, neorganizuotumu, mgino isilais vinti i j globos". io pulko psij valg brio vadas virila S. Tra keviius birelio 23 d. ryt su kitais lietuviais karinin kais tarsi, kaip nuginkluoti rusus. tai k jis papasa kojo: 15 val. pasiekme Valkininkus. Nusprendme toliau kartu su rusais nesitraukti. Dl to buvau susitars su leitenantais A. Danaiiu, Arnu, J. Kalinausku ir ki tais. Perygiavs su savo briu Valkininkus, pasukau mi k. Po vokiei lktuv puolimo, kada raudonarmieiai ir politrukai buvo pasimet, aibikai juos nuginklavome. Ms kariai turjo ovini, kuriuos buvau slaptai gavs, o rusams j nebuvau idavs. Bryje energingai ir su maniai veik eiliniai A. Skerstonas, kils i iauli mies to, J. Matusas, kils i iauli apyl. iauln dvaro, Si daras ir kiti" 3. To paties pulko virila J. Saukontas jau pirmj karo dien kartu su jungtinio minosvaidinink brio vadu ltn. Arnu pasisteng, kad io brio kariai nebt iskirs tyti po baterijas. Jiems tai pavyko, ir brys liko pulke. Brio vadas apie 11 val. pareikalavo ovinijuk jau buvo prasidjs karas. Raudonarmiei vadas atsaks, jog ovini duos tik tada, kai bus uimtos pozicijos. Jau po 12 val. minosvaidinink brys ivyko Valki101

ilink link. Einant pro ginkl sandl, ltn. Arnas sak paimti i ten 1500 autuv ovini. Komisaras sulaik juos beneant j. ltn. Petrik, bet is nepais draudimo ir ovini d sivert veim. Vokiei bomboneiams upuolus, jungtinis minosvai dinink brys atsiskyr nuo pulko, perbrido up ir jau birelio 24 d. 6 val. ryto atjo Valkinink stot, kur ei mininkavo vokieiai. Grandinis A. Birkys i 294-ojo auli pulko I batalio no psij valg brio prisimena, kad karui prasid jus brio vadas ltn. B. Garlauskas jam pasaks: ,,Jau atjo ms lauktoji valanda!" Nakt birelio 23 d. ltn. B. Garlauskas patikimiems savo brio vyrams pasak, kad reiks nuginkluoti rusus. Iauus brys ygiavo Valkinink kryptimi. Mikelyje u Valkinink sustojo pailsti. Vadas primin, koki uduo t reiks vykdyti. Tuo metu atjo I bataliono vado pa djjas rusas ir sak B. Garlauskui toliau ygiuoti. Lei tenantas atsisak tarsteljs: Mums ir ia gerai". pyks karininkas pradjo grasinti j nuausis, bet B. Garlaus kas buvo ne i bailij ir jam atsak: Pamginkite, pa irsime, kuris pirmas iausime!" Karininkas apsisuko ir dingo. Toliau vyrai ygiavo kartu su 1-j a sunkij kulkos vaidi kuopa. Ltn. B. Garlauskas ragino greiiau nu ginkluoti raudonarmieius. Pasikviets pagalb kuopos j. ltn. J. Bardzilausk, nutar tai padaryti pirmo poilsio metu. Vos paj toliau mik, kareiviai, net nelaukdami sutarto enklo vilpuko garso, puol raudonuosius ka reivius, politin vadov Doroenk ir nuginklavo juos. Nuginkluot didel rus kari br lietuviai perdav vo kieiams.
102

Kritikais ir lemtingais momentais lietuviai kariai vei k sutelktai ir drsiai, jie stengsi greiiau isilaisvinti i. raudonj repli" ir atsidurti laisvje. * * * Sunkesn buvo Pabrads apylinkse dislokuotos 179-osios auli divizijos padtis. Birelio 22-j, jau gerokai dienojus, tarp ios divi zijos kari pasklido inia, kad Vokietija upuol Sovie t Sjung ir jau vyksta smarks miai. Nuvito lietu vi veidai. Po piet komisarai suauk dali miting ir oficia liai prane, kad vokiei kariuomen pereng Soviet Sjungos sienas. Tomis dienomis atskir pulk likimas susiklost vai riai. Apie juos inomi tik kai kurie faktai. Iliko dau giau ini, kas tomis dienomis djosi 259-ajame auli pulke. Karui prasidjus, iame pulke buvo 164 vadai ir po litiniai vadovai, 114 puskarininki ir 1063 kareiviai (29-ojo teritorinio auli korpuso tabo I skyriaus duo menys, 1941 m. birelio 1 d.). Pulkui vadovavo gen. t. plk. ltn. A. pokeviius, o komisaru buvo bataliono ko misaras Kazaiokas. Birelio 10 d. plk. ltn. A. pokeviiui staiga buvo sa kyta perduoti pulk k tik atvykusiam papulkininkiui Okievui, o paiam vykti nauj paskyrimo viet. tabo virinink plk. ltn. A. Raudonik pakeit rus kapitonas. Tad prasidjus karo veiksmams pulkui vadovavo rus karininkai. Apie kar pulko kariams buvo praneta 18 val. per
103

kari miting. Lietuviai pradjo aukti valio!", ploti. Politiniai vadovai stebjosi, kodl jie taip diaugiasi su lauk karo. Po ilgos naujojo pulko vado Okievo kalbos kariams buvo sakyta isiskirstyti savo palapines. Vakare po komandos miegoti kareiviai njo gulti jie sdjo palapinse ir nekjosi apie prasidjus ka r... 23 d., apie pirm valand nakties, stovykla buvo pa kelta ir irikiuota ygiui. Dalini vadai nuvyko pas pulko vad gauti nurodym. ia vl netiktas sakymas: bata lion vadais skiriami rusai leitenantai, o lietuviai kari ninkai j pavaduotojais. Buvo duota tartina komanda: saugotis vokiei de santinink, ieiti i stovyklos ir isidstyti netoli esan iame mike. Prie pasitraukiant pulkui i stovyklos, netiktai su imama apie 60 tartin" kareivi. Jie nuginkluojami ir perduodami enkavedistams. Kareivius var Rusijos gilu mon, taiau, kaip pasakojama, apie venionis jie ib giojo. Apie 5 val. ryto pulko batalionai pasiek mik. Ka reiviai mat, kaip Pabrads aerodrome nutp keli lie tuviki karo lktuvai ANBO. Netrukus vir aerodromo pasirod ir naikintuv lydimi vokiei bomboneiai. Jie atskrisdavo kas valand. Kliuvo aerodrome buvusiems lktuvams ir net mike pasislpusiems kareiviams. Bom barduojant aerodrom uvo ryi kuopos j. psk. A. Jur konis. Mike pulkas ibuvo iki vakaro. Apie 22 val. jis pa kilo ygiui. Raito pulko vado vedami, kariai pasuko Pa brads link. ia susidr su prieais ygiavusiais rus daliniais.
104

U Pabrads pulko kariai apsistojo mike prie Pabra dsvenioni plento. Buvo duota komanda apsikasti, bet, nespjus pradti darbo, sakoma ruotis ygiui. Pulkas nesustodamas spariai ygiavo iki 24 d. vlaus ryto. Kareiviai ir karininkai suprato, kad 179-oji auli divizija, kaip nepatikima, skubiai atitraukiama Balta rusij. Pulko gretos retjo. Nakt i 23 24 d. i jo pabgo keli karininkai ir kareiviai. Pulko vadai siuto, kai 24 d. pusiaukelje venionis kariams sustojus pailsti ir pa pusryiauti suinojo, kad i pulko pasitrauk 1-oji kul kosvaidinink ir 1-oji pstinink kuopos ir didel dalis 6-osios kuopos kareivi. 259-ojo auli pulko 1-osios kulkosvaidinink kuopos vadas kpt. P. Bareiis prisimena: Apleidus gynybos rib, batalionas iygiavo Pabrads link. K tuo laiku veik kiti pulko batalionai, nebuvo i noma. Praygiavus Pabrads miestel jau buvo aiku, kad mus veda Rusij. Plentas buvo ukimtas besitraukian iomis vairiomis raudonosiomis ir lietuvi dalimis. Su kuopa ygiavau priekyje, o kitos kakodl pasiliko u pakalyje. Prie mans buvo bataliono vadas rusas, kuopos politrukas ir dar trys k tik paskirti jauni rus leitenan tai bri vadai. Nuygiavus u Pabrads venioni kryptimi apie 3 kilometrus, nusprendiau toliau nebey giuoti. Su kuopa pasukau mik. Bataliono vadas, po litrukas, jaunieji karininkai ir raudonarmieiai pasiliko ant plento. A su kuopa nuygiavau pietus nuo Pabra ds, Kazokiki mikus, kur ir apsistojome. Bri vadai j. ltn. A. Garsys, vir. Kotleris ir vir. Paulauskas msi vykdyti savo pareigas, tikrino savo bri kari kovin
105

parengt. T pai dien (VI.24) susisiekiau su Pabrads partizanais ir nuvykau su visa kuopa pas juos. Birelio 25 d. i ryto pro Pabrad trauksi pasimet bolevik daliniai. Sunkij kulkosvaidi ugnimi juos apaudme ir pasitraukim ukirtome. Bet jgos buvo nelygios. Su savo 30 kari turjau pasitraukti. Tose kau tynse bolevikai nelaisv pam eilinius P. Varanaus k ir E. Astrausk, kuriuos nuud. Jie palaidoti Pabrads kapinse". Kapitono pasakojim papildo tos paios kuopos eili nis S. Gedutis: Isivadav i raudonj vad ir politruk, sustojome viename mikelyje. Ms kuopos vadas kpt. P. Bareiis ir brio vadas j. ltn. A. Garsys mums atidav visus pi nigus, u kuriuos i kinink pirkome sviesto, srio, pie no ir duonos. Soiai pavalg, ilsjoms. Karininkai mat, kad mes velnikai ivarg, todl patys jo ir valgyb Pabrads link". S. Gedutis prisimin tik 2-osios auli kuopos gran din Merkevii, uvus kautynse su rusais, ir eilin J. Kurapk, uvus nuo lktuvo bombos skeveldros. 259-ojo auli pulko politiniai vadovai paskleid gan d, kad pabg karininkai ir kareiviai es suimti ir su audyti. Taip jie tikjosi sulaikyti bglius. io pulko likuiai buvo apsupti. Kelio pakraiais jo jo politiniai vadovai, pagrioviais jo raudonarmieiai, au ti paruotus autuvus atsuk lietuvius. ygiuoti kart dien darsi vis sunkiau. Pavargo ir arkliai, nes vei muose sdjo kareiviai nutrintomis kojomis. Mike u venioni pulkui sustojus pailsti paai kjo, kad vl pabgo lietuvi karinink ir kareivi gru
106

p. Tai siutino raudonuosius vadus. Pradjus ygiuoti, politiniai vadovai dar labiau sustiprino lietuvi kari apsaug, dar akyliau juos sek. Pabgti darsi vis sun kiau ir pavojingiau. Birelio 25 d. ryt, apie 5 val., visai isek pulko li kuiai pasiek Adutik. Trumpai pailsj, pasuko Pasto vi kryptimi, Baltarusijos link. T dien vokiei lktuvai kelet kart bombardavo ygiuojani kolon, aud i kulkosvaidi. uvo ke liolika lietuvi. O paskui vyko kautyns lietuviai ginklu mgino atsikratyti raudonarmiei. Tai buvo atkaklios ir iaurios grumtyns. J metu buvo sunkiai sueistas pulko vadas Okievas. Dalis pulko kari uvo myje, o daliai pa vyko itrkti i raudonarmiei apsupties ir grti Lie tuv. Birelio 2728 d. lietuvikasis 259-asis auli pulkas jau nebeegzistavo. Jo likuiai dar dalyvavo kautynse su vokieiais, bet tai jau nebebuvo tikroji 259-ojo auli pulko sudtis. tai dar keletas atsiminim, paskelbt karo met spau doje. Eilinis V. Jasenskas (234-asis auli pulkas): ,,U venioni mes, keturi eiliniai, grandinio Kri ino vadovaujami, pabgome nuo rus ir ygiavome Pabrads link. Pakeliui sutikome stiprias rus jgas, bet, neturdami ovini, pasislpme ir ramiai juos praleido me. Pabradje stojome partizan brius". Eilinis A. Korsakas (234-asis auli pulkas): Birelio 23 d. apie 6 val. vir ms stovyklos pa sirod vokiei lktuvai. Jie upuol traukin prie Pa eimens ir j pataik.
107

Netrukus igirdau, kad lietuviai rengia smoksl ruoiasi nukelti raudon vliav. Kai kurie i ms jau tarms i stovyklos pabgti. Nespjome. Po piet mane ir kitus aretavo. I viso 19 lietuvi atved pas ko misar, kuris sak mus vesti Paeimen. K ten bt dar su mumis neinau. Taiau vienas lietuvi kari nink mus igelbjo: jis liep isiskirstyti po dalinius ir toliau elgtis, kaip kas imanome. Jis mus spjo, kad galim mus suaudyti. Iki venioni likome tik 6 i aretuotj kiti sp jo pabgti. Pagaliau pasiryau ir a bgti. Mane sulaik ms kuopos aktyvistas ir jau norjo vesti pas politru k. A turjau tik kastuv ir kuprin. Greitai kastuvu mike nuginklavau" j ir pabgau... Kur dingo drauge su manimi aretuotas eilinis P. Mi linas neinau. Jis pabgti negaljo. venionli ka pinse radau palaidot 234 auli pulko eilin V. Stokn. I ms pulko 4 kuopos 1940 m. lapkriio mn. buvo i sistas drausms batalion eilinis Kerbelis, o j. psk. Skurvidas ir eilinis Z. Raudis buvo aretuoti ir 1941 m. birelio mn. kaljo Vilniuje, Lukiki kaljime". Eilinis B. Abakanauskas (618-asis artilerijos pulkas): Netoli Jonikio buvo istatyti ms pulko sekjai. Birelio 23 d. vakare man sak jiems nuneti valgyti. Kol juos suradau ir grau stovykl, jau buvo 8 val. Pulkas buvo iygiavs venioni link. Lik stovykloje lietuviai kariai sargyboje tarms, kaip nuginkluoti ru sus. Pirmiausia aretavome budtoj rus karinink, pra vedme telefono ry pstinink stovykl ir istatme sargybas, kad ms netiktai raudonieji neupult. Visi laukme vokiei, bet j nebuvo. 27 d. iygiavome Pa brad. ia radome daug sav kari.
108

Lietuvi sukilimo prie politrukus metu neinia kas i ms nuov 618 artilerijos pulko pirmojo diviziono politruko pavaduotoj Augul, kuris prie Pabrads buvo palaidotas kartu su rus kareiviais. Pirmomis karo die nomis dingo mano brolis J. Abakanaviius, tarnavs 259 auli pulko 4 kuopoje". Puskarininkis S. Urbanaviius (234-asis auli pulkas, bazavsis Laur dvare Nemenins valsiuje) mat, kaip, karui prasidjus, pakrik raudonarmieiai trauksi Bal tarusijos link. Birelio 23 d. apie 6 val. ryto su draugu K. Verbausku jis slapta puol 7 rus kareivius ir, juos nuginklav, udar Laur dvaro rsyje. Birelio 24-j S. Urbanaviius dalyvavo vokiei kau tynse, kai buvo puolamas Nemenins miestelis. Kit dien vietos gyventojai jau suorganizavo 13 partizan br. Apie 7 val. ryto, pamats up forsuojanius raudon armieius, apie tai jis prane Nemeninje buvusiems vokiei daliniams. Komendantas su savo kareivi briu puol raudonarmieius ir 178 i j pam nelaisv. 26 d. nemaas brys raudonarmiei versi Bezdoni geleinkelio stoties link, nes tikjosi traukiniu pabgti. S. Urbanaviiaus vadovaujamas partizan brys, ginkluo tas lengvaisiais kulkosvaidiais, sunkveimiu ivyko sto ties kryptimi. Po trump kautyni nelaisv pasidav 73 raudonarmieiai, i j tik 30 buvo ginkluoti. Birelio 27 d. 10 val. ryto pas karius atskubjo buvusio 234-ojo auli pulko leitenantas ir prane, kad raudon armieiai venionli rajone apsupo nema pulkininko leitenanto J. lepeio vadovaujam lietuvi kari br ir spaudia j prie eero. Reikalinga skubi ginkluota pa galba. Greitai surinkti partizanai sunkveimiu iskubjo gelbti savj. Atvyko kritiku momentu, nes kiek v
109

liau pagalba bt buvusi nebereikalinga. Netiktai i unugario upulti raudonarmieiai buvo smarkiai apaudyti kulkosvaidiais. Jie sutriko, neino jo, kaip gintis. Kautyns baigsi ms kari pergale: apie 80 raudonarmiei buvo paimta nelaisv, i apsupties ilaisvinti savieji. Seni ukovo kaimo (Baltarusija) gyventojai gerai pri simena 1941 m. birelio 26 d. vykius. Tada ia atvyko nemaas lietuvi artilerijos dalinys. T dien lietuviai kariai sukilo. vyko susiaudymas. Daug lietuvi buvo sueista, daug nukauta, o kiti, negalj isivaduoti, tu rjo ygiuoti rytus. Vietos gyventojai rado lietuvik knyg bei ssiuvini, kurie priklaus ltn. Baltokui, psk. alkauskui (1-asis pstinink DLK Gedimino pulkas). ukovo kaime apie 7 dienas slapstsi lietuvis karys A. Mikalauskas i Ukertuli kaimo (Saki apskritis). 1942 met pavasar Daniloviius atvykusi Lietuvos Raudonojo Kryiaus ekspedicija kapinaitse rado lietu vi kari kapus. Ant j buvo almai, kur odinse juos telse galima skaityti: Mikuckis, Andriulis, Puodius, Borisovas, inicialus ,,M. B." ir M. V." Ekspedicija Kursevii kaimo laukuose rado 3 lietu vi kari kapus, o Bostovik palivarko pievoje buvo palaidotas neinomas lietuvis karininkas. Jo kap 1942 metais globojo vietos gyventojas J. Tatariukas. ANBO NESKRENDA RYTUS Iki 1940-j birelio Lietuvos karo aviacija, palyginti su Latvijos ir Estijos, buvo stipriausia. valgybos ir mo komieji lktuvai buvo gaminami Respublikos karo avia cijos dirbtuvse. Karo aviacija turjo 8 rengtus aerodro
110

mus, 4 lktuvams nusileisti pritaikytus laukus. Buvo 3 valgybos eskadrils, 3 naikintuv, 2 lengvj bombone i ir 1 mokomoji grup, karo aviacijos mokykla (reng karininkus, puskarininkius laknus ir mechanikus), dirb tuvs ir materialinio aprpinimo daliniai. Dalis lktuv buvo jau pasen, taiau buvo sigyta ir moderni. Buvs aviatorius A. Kutka teigia, kad savo horizontaliu ir vertikaliu kilimo greiiu ANBO-41 gero kai pralenk tokius pat usienyje gamintus lktuvus4. Mainais u io lktuvo licencij Anglija sil Lietuvai vie n moderni naikintuv eskadril. 1940 metais karo aviacijoje tarnavo 795 vyrai. Prie pat keturiasdeimtuosius buvo 117 lktuv, i j 80 akty vi ir 37 rezerve. 1940 m. birelio 15 d. galutinai okupuodama Lietuvos Respublik Raudonoji armija i anksto inojo, kuriuos karinius ir civilinius objektus reikia pirmiausia uimti. Tokie objektai Lietuvos karo aviacijos aerodromai, an garai, dirbtuvs. Vos siver Kaun, rus daliniai tuo jau prie angar pastat savo sargybas ir nieko nebepri leido prie lktuv. Aerodromo pakilimo ir nusileidimo ta kus um rus kariniai lktuvai, tankai. V. Dekanozovas sak Kremliaus paskirtam Lietuvos prezidentui J. Paleckiui savo aktu paleisti atsarg gana daug vairaus rango aviacijos karinink. Pirmomis va lymo" dienomis atsarg buvo paleistas karo aviacijos kio virininkas plk. ltn. E. Richertas, I grups vadas plk. ltn. N. Tautvilas, III grups vadas plk. ltn. J. Lio rentas, 4-osios eskadrils vadas mjr. K. imkus, 5-osios eskadrils vadas mjr. J. Vaiius, 3-iosios eskadrils la knas kpt. G. Radvenis, III grups ini karininkas kpt.

111

A. varplaitis, auli aviacijos vadas kpt. A. Aurnas, karininkas mjr. Z. Drungas, kpt. E. Vymeris ir kt. Pertvarkant Lietuvos karo aviacij vien i Lietu vos liaudies kariuomens sudedamj dali, joje atsira do nauj, sovietins sistemos iugdyt vad vadinam j politini vadov. Dalis j niekada nebuvo tarnav ka riuomenje. Karo aviacijos vyriausiuoju politiniu vado vu buvo paskirtas V. Krestjanovas, o Zokni III avia grup atvyko Lietuvos SSR vidaus reikal komisaro A. Guzeviiaus svainis E. Lisauskas. Tai turbt buvo vie nintelis politinis vadovas i kadrini Lietuvos kariuome ns karinink. Netrukus, neva peratestuojant karo aviacijos karinin kus ir puskarininkius, buvo atliktas naujas valymas". Prasidjo masinis karinink ir puskarininki paleidimas atsarg. Vadinamoji Tautin eskadril buvo pradta formuoti Kaune, Auktojoje Fredoje, 1940 met rugsj, bet for maliai spalio mnes. Jos vadu buvo paskirtas Lietu vos rusas J. Kopukovas. Jis daugel met tarnavo Lietu vos karo aviacijoje, ikilo iki kapitono, sulietuvino pa vard tapo J. Kovu. Kaip prisimena buv karo lak nai, tai buvo taktikas, draugikas, koleg gerbiamas mogus, toleravs visa, kas lietuvika. Jo padjju tapo i Rygos atsistas ltn. Jariukas, o politiniu vadovu ltn. Zaika. Kpt. J. Kovas Lietuvos liaudies vyriausybs nutarimu buvo pakeltas majorus. Be i karinink, eskadrilje dar tarnavo septyni ru sai motor specialistai, i j vienas ininierius. 1941 met pavasar eskadril atvyko dar apie 100 raudon armiei naujok.
112

Eskadrils karininkams, puskarininkiams ir eiliniams turjo bti iduotos Raudonosios armijos karo aviacijos uniformos, taiau i Maskvos atve tik batus su iauli bat fabriko firminiu enklu. Pagal Raudonosios armijos etat nuostatus i keturi aviacijos grupi (I, II, III grup po 3 eskadriles ir Karo aviacijos mokyklos grup) liko tik korpuso aviacijos es kadril. Joje buvo 208 mons (77 vadovaujaniojo personalo, 72 jaunesniojo vadovaujaniojo ir 59 eili niai) ir 19 automain eskadrilei aptarnauti. Eskadril tu rjo per 20 lktuv (ANBO-419, ANBO-515, Bker Jugmeister 3, Gloster Gladijator 1, kiti ANBO IV ir VI). Kiti Lietuvos karo lktuvai buvo perduoti naujie siems eimininkams". Tautin eskadril buvo ikelta Pivonij netoli Uk mergs. ia ms karo laknai sulauk ir 1941-j bir elio. Kaip savo atsiminimuose rao karo laknas ltn. A. Navaitis, 1941 m. gegus 30 d. dalis karo lakn buvo komandiruoti Varnos poligon mokytis koreguo ti artilerijos ugn5. Dstytojai rus artilerijos karinin kai. J kalbos lietuviai nemokjo, todl kpt. V. ukas buvo vertjas. Birelio 14 d. apie 1 val. staiga pakelti laknai turjo per pusvaland susirengti grti Ukmerg. Dviem veimais mus ive Varnos geleinkelio stot, prisimena A. Navaitis. Vos ivaiavome u Va rnos poligono rib, mus sustabd raudonarmieiai, su sodino duobje ant ems, apstat ginkluota sargyba. Mes visai ramiai reagavome vyk, juokavome. Tik vie nas kpt. V. ukas rimtai vertino padt ir pasak: Vyrai, ia ne juokai. Gali mums baigtis baisia tragedija!
113

Mes susimstme. Po koki trij valand atvaiavo rus karininkas ir ms atsipra: Vyksta dideli tank manevrai, ir kareiviai nesu prato sakymo neileisti i poligono kariki. Susdome veimus ir nuvaiavome Varnos gele inkelio stot. Aiku, traukin pavlavome (tik vliau suinojome, kad tuo metu tank divizija, o gal ir daugiau, buvo apsupusi ms 184-j auli divizij, kuri tuo me tu, kai prasidjo Lietuvos kariuomens likvidacija ka rinink sumimai, buvo sikrusi Varnos poligone). I Varnos stoties ivykome tik po piet. Jonavoje atsiradome apie 23 val. Ukmerg, eskadrils tab, neprisiskambinome. Stoties restorane pavalgyti negavo me prie dur stovjo ginkluota enkavedist sargyba. Ten posdiavo lietuvi trmimo tabas. Geleinkelininkai mums pasak, kad ant atsargini bgi stovi prekini vagon eelonas, kur gabenamos itisos lietuvi ei mos. Pasirodo, Ukmergje ms lauk toks pat likimas. ia a gyvenau Pakalns gatvje su ltn. M. Bunu. T sekma dien pas j atvaiavo mona. Jis man papasakojo, kad birelio 14 d. i eskadrils buvo suimti laknas kpt. K. Bik nius, vyr. ginklininkas kpt. V. Sakalas, laknas ltn. S. e tokaitis, aerodromo kuopos vadas ltn. M. Vasiliauskas, laknas ltn. B. Morknas, ltn. J. Valys-Valeviius, lak nas virila B. Dabuis, birelio 15 d. laknai ltn. P. Ur bietis ir j. ltn. J. Martusas. Suimtus karo laknus nugabe no Jonav ir sugrdo gyvulinius vagonus kartu su kitais tremtiniais. Pasikalbjs su Bunu ir jo mona, palinkjau jiems labos nakties ir ijau nakvoti pas ltn. V. Kantausk. Nakt, apie 2 val., kakas smarkiai pasibeld buto duris
114

ir langus. Kantauskien persigandusi pasak: Viktorai, atidaryk! Mudu su Kantausku pasitarme ir atidarme duris. kambar siver keturi enkavedistai, tik vienas polit rukas i j buvo lietuvis. Man liep rengtis. Kai mane ived, atauk sargyb. Pasirodo, namas buvo apsuptas. sunkveim, be keturi enkavedist, lipo dar ei ka reiviai. Mane atve Ukmergs klebonij (nacionalizuo toje klebonijoje buvo sikrs NKVD tabas, rengtos ir tardymo kameros). ia ireng, ikrat, pam laikrod, ura knygut, plunksnakot. Prane, kad SSRS gyny bos komisaro sakymu esu paleistas atsargon, o sovietins Lietuvos vyriausybs nutarimu suimtas. ia pat nupl petlicas" (tai ant munduro atlap prisiti trikampiai, prie kuri segamos laipsnio vaigduts - Aut.) ir nuve d klebonijos rs. Pasodino kartu su j. ltn. Martusu. Ltn. Urbietis kaljo gretimoje kameroje. Birelio 16 d. anksti ryt mus visus tris susodino sunk veimyje ant grind ir ive Vilni. Vilniuje atsid rme gulos aretinje. Vliau ia atgabeno gydytoj plk. ltn. D. Kizlausk, i ligonins artilerijos kpt. A. Staron ir i Kauno Auktosios Panemuns tuberkuliozins ligo nins mano gimnazijos draug ltn. J. Rakait. Po piet mus visus eis nuve Naujosios Vilnios geleinkelio stot. Kai ve pro civili moni eelon, matme neapsakomus, baisius dalykus, girdjome bevil tikas moter raudas, baisius rusikus keiksmaodius. Pa sirodo, nuo eim buvo atskiriami vyrai, tvai. Kariki eelonas stovjo toliau, ir ia nebesigirdjo to ird draskanio klyksmo. Jau radome i Varnos ir
115

Pabrads poligon atgabentus 1941 m. birelio 1415 d. suimtus 179-osios ir 184-osios auli divizijos karininkus. Pamaiau ir ms eskadrils gydytoj Itn. A. Janul, su imt Varnos poligone. T pai dien 23 val. 40 min. ms eelonas i Nau josios Vilnios pajudjo plaiosios vis taut tvyns Rusijos" link. Birelio 19 d. atsidrme Tlos srities Babi niko geleinkelio stotyje". * * * Sumus dal Tautins eskadrils karo lakn, joje su sidar labai tempta padtis. Penktadien (1941 06 20) bai giantis usimimams mjr. J. Kovas pasak, kad, kas no ri, gali etadien ir sekmadien vykti pas savo eimas, nes neins, ar kit etadien galsis ileisti. Dauguma lakn ir eskadril aptarnaujanio persona lo ivyko Kaun, kai kurie iaulius. 1941 m. birelio 22 d. anksti ryt vokieiams pradjus bombarduoti Kaun, laknai susirinko Kauno geleinke lio stotyje nordami vykti Jonav, o i ten Ukmer g. Deja, traukiniai Jonav jau njo. Dalis lakn, su sigav kok nors transport, pasiek Ukmerg. Eskadri ls vadas mjr. J. Kovas negaljo prisiskambinti Vilniu je sikrus korpuso tab. Jis nedelsdamas sak ltn. A. Kostkui ir ltn. V. Stanknui lktuvu skristi Pabrad ir susisiekti su 179-osios divizijos tabu. ios knygos autoriui raytuose atsiminimuose karo laknas A. Kostkus papasakojo, kad jam ir ltn. V. Stan knui eskadrils vadas sak nugabenti slapt paket 179-osios divizijos tab Pabradje. Vadas patar skristi skutamuoju skridimu, kad bt ivengta vokiei lk
116

tuv puolimo ar paovimo i apaios. Laimingai pasiekme Pabrad, rao A. Kostkus, taiau betupiant trko lktuvo rato kamera, propelerio ga las trinkteljo em ir skilo. Kol a tvarkiau lktuv, ltn. V. Stanknas nune paket divizijos tab. Kol su sitvarkme, sutemo. Vis dlto sdome lktuv ir pasu kome Ukmergs link, o nuo Pabrads skridome Vilniaus kryptimi. Po keliolikos minui pamatme trijose vietose degant Vilni, nors miestas skendjo tamsoje. Laimin gai nusileid Pivonijos aerodrome, eskadrils vadui mjr. J. Kovui teikme slapt divizijos vado paket. Sukvie tus karininkus buvo perskaitytas vado sakymas rytojaus dien eskadrilei skristi Pabrad. Po to visi nujome ilstis". Ryt apsitvark, iltai apsireng ir apsiav, eskadrils laknai pakilo ir po pusvalandio jau skrido vir Pabra ds. Jie pamat dmus, vir subombarduotos geleinkelio stoties besiplaikstanius ugnies lieuvius. Vokiei lk tuv nebesimat. Pabrads aerodrome nusileid lktuvai, kaip taikos metais, buvo surikiuoti vien eil. Laknai sugujo valgykl. Tuo metu vokiei aviacijos lktu vai, matyt, po bombardavimo, gro savo aerodrom. Vienas i j atsiskyr ir du kartus kulkosvaidiais per siuvo" irikiuotus anbukus". Vien lktuv sutrupino propelerius, kit perov ir nuleido padangas. Po io ant puolio lik sveiki lktuvai buvo suslpti po puaitmis. Paeimens poligone stovjusi 179-oji auli divizija jau buvo pasitraukusi. Eskadrils vadovyb mjr. J. Ko vas, jo padjjas ltn. Jariukas, politinis vadovas ltn. Zai ka ir eskadrils vyr. turmanas mjr. P. Masys nuspren d su likusiais sveikais lktuvais skristi Polock. tai k prisimena karo laknas ltn. A. Kostkus:
117

Pirmieji pakilo mjr. Kovas ir ltn. Jariukas, politinis vadovas Zaika ir ltn. J. Kalasinas, kpt. V. ukas ir a. Baltarusijos teritorijoje priekyje skrids mjr. Kovo ir ltn. Jariuko lktuvas staiga nr emyn ir nukrito bul vi lauk. Mudu su kpt. uku apsukome por rat apie nukritus j lktuv, taiau gula nerod joki gyvybs enkl. Leitenantai Zaika ir Kalasinas skrido toliau (ma tyt, ir jie buvo numuti, nes tuometinje spaudoje min ta, kad ltn. Kalasinas uvo 1941 m. birelio 23 d.). Stai ga kpt. V. ukas sako: irk, mus audo! Staigiai pakilome auktyn ir pasitar pasukome Pa brads link. Pabrads aerodrome ms lakn nebera dome. Kur jie nuskrido neinojome. Ukasme para iutus, poalmius, kombinezonus ir patraukm Gaiin poligono link. I ten Kaun". Taip Pabradje baig egzistuoti Tautin eskadril: bu vo sunaikinti lietuviki karo lktuvai, iblakyti karo la knai.

PASKUTINS KAUTYNS Frontas per Lietuv nusirito ryt link. Jau birelio 24 d. Vilniuje pradjo rinktis buvusio 29-ojo teritorinio auli korpuso karininkai ir kareiviai. Vokiei kariuo mens vadovyb sak registruotis vokiei lauko karo komendantroje, taiau i lietuvius siunt registruotis tuose paiuose rmuose sikrusioje lietuvi karo komen dantroje. Atvykusieji ia gavo i fronto grtani kari registracijos lapus, suinojo, kad Vilniuje yra besifor muojani lietuvik karini dalini komendantas ir ta
118

bas. Komendantros karininkai grusius karius siunt j komplektuojamas dalis. Birelio 25 d. 297-ojo auli pulko centras jau buvo susirinks jam skirtose kareivinse. Vis dien kariai j vyko pavieniui, o pavakariu karinink vadovaujami atygiavo apie 40 io pulko 4-osios ir 5-osios kuopos ka ri. Birelio 26 d. i Valkinink gro 297-ojo auli pul ko tabas. Drauge atvyko ir io pulko II bataliono liku iai. Buvo pradta organizuoti naujas kuopas. Birelio 26 d. popiet Vilniuje pasirod pirmieji 179-osios auli divizijos karininkai ir kariai, atvyk i Paeimens poligono. Dauguma j buvo apsireng civi liais drabuiais, naginti ir net vyoti. Suinota, kad Paeimens mike apsikas apie 200 lietuvi kari. Jie kaunasi su besitraukianiais Raudo nosios armijos daliniais ir laukia pagalbos i Vilniaus. T dien apie 15 val. 297-ojo auli pulko karininkai ir kareiviai, apginkluoti autuvais bei kulkosvaidiais, i vyko pagalb paeimenieiams. Uduotis tokia: Vokiei kariuomens priekiniai daliniai um Ne menin ir sustojo linijoje Fw. Pokraiizne, Piliakalniai, Gautonys. Udavinys rinktinei: nuvykus Pabrad, su rasti apsupimo ied, pralauti j ir pagelbti apsuptiems daliniams isilaisvinti. Vliau kautis su sovietiniais dali niais Pabrads rajone arba pasitraukti u vokiei lai komos linijos"6. Mainos su ginkluotais kareiviais 17 val. 45 min. pa judjo Pabrads kryptimi. Nemenins miestelyje vokie i kariuomens vadovyb patikrino dokumentus. Ms kariai sutiko kelis puskarininkius, grtanius i Pabra ds. Jie informavo, kad tos dienos ryt ten vyko kau
119

tyns, lietuviai pavieniui ir briais prieinosi raudonar mieiams. Daug msiki uvo. Pro Pabrad ir Moltus venioni kryptimi traukia stiprios raudonarmiei j gos. Gav leidim, rinktins vyrai pajudjo. U 2,5 kilo metro iaurryius nuo Nemenins, Piliakalnio kaime, juos vl sulaik vokiei prieakiniai daliniai. Praleido spj, kad toliau j kariuomens nra. Mainos vaiavo ltai ir labai atsargiai juk ia prie o okupuota em. Tai buvo drsus ir rizikingas besifor muojani Lietuvos savisaugos dalini tabo suplanuotas ygis: ms kariai metami 2530 kilometr priekin u fronto linijos. O jgos negausios: 200 vyr, ginkluot au tuvais, lengvaisiais ir sunkiaisiais kulkosvaidiais, grana tomis. Saulei leidiantis, apie 21 val. 30 min., rinktins ka riai pasiek Pabrad ir vaiavo nuo miestelio iaurs ryt kryptimi. Mainoms sustojus, vadai pagal emla pius nustat vietov, i vietini gyventoj suinojo, kad rus armijos arti nra. Jau temo. Vyrai apsikas, pasireng sutikti prie, nors ir neinojo, i kur jis gali pulti. Paskyr 25 kari valgomj patrul, kuris turjo ivalgyti apylinkes. Pradjo lyti, aibuoti. Staiga nuo Pabrads sukaleno kulkosvaidiai. Vyrai isidst patogiose pozicijose, bet ne aud, o lauk. Auo birelio 27 d. rytas. valgai gro nerad apsup tj. Apie 15 val. 30 min. Pabrad atvyk i raudonj isilaisvin kariai pasakojo, kad ties Jonikiu susibr besitraukiani lietuvi brys apie 60 moni su ke
120

liais karininkais. Jie susisiek su vietos partizanais ir bend romis jgomis neleido pro Jonik ramiai trauktis rytus Raudonosios armijos kariams. Birelio 28 d. apie 10 val. rinktins vyrai susirm su gerokai gausesnmis raudonarmiei jgomis. Kariai, neapleisdami savo pozicij, susisiek su Pabradje liku siais briais ir papra pagalbos. Apie 12 val. prieas pradjo supti ms karius ir ikilo pavojus, kad jie bus sunaikinti. Laim, laiku atvyko pagalba: lietuvikas leng vasis tankas ir 25 kareiviai. Jie prieui smog sparn, pralau apsupimo ied ir ivadavo savuosius. Po skming kautyni rinktin gro Pabrad ir ia apsistojo. Ji perjo vadinamosios Pabrads rinktins" vadovybs inion. rinktin stojo gr karininkai ir kariai. Buvo suformuota Pabrads gula. Surinkus lau kuose imtytas paliktas patrankas, sunkveimius ir mo tociklus, buvo sudaryta artilerijos baterija, judrioji rink tin, rait valg brys ir kiti reikalingi daliniai. gula iaugo iki pulko. Vokieiai Pabrad paliko lietuvi gulos apsaugai.

G. Avramenkos atsiminimai (autoriaus archyvas). Jukneviius J. Paskutins 297 auli pulko dienos // Karys. 1942. Nr. 13. P. 34. Ten pat. Nr. 14. P. 2. 3 Ten pat. Nr. 1140. 4 Karys (Chicago). 1984. Nr. 5. P. 202. 5 A. Navaiio atsiminimai (autoriaus archyvas). 6 Karys. 1942. Nr. 1020.
1 2

121

VI. TARP RYT IR VAKAR

LIETUVOS APSAUGOS BATALIONAI: J KOVA IR LIKIMAS Vokiei vermachto daliniai Varnos poligon um nakt i birelio 23-iosios 24-j. I ten buvusi ir vliau atvykusi lietuvi kari tuojau buvo suformuotas bata lionas, turjs saugoti VilniausVarnos geleinkelio ruo . Tas batalionas pavadinamas Geleinkeli apsaugos batalionu (vliau VI). etos karo dienos, penktadienio, nakt 184-osios au li divizijos vis ginklo ri vora (apie 3000 kari), for suotai ygiavusi i Varnos ir veikusi 72 kilometrus, pa siek Vilni. Sostinje eimininkavo sargybai palikti lie tuviai kariai. Jie um kareivines, kai kur nuginklavo Raudonosios armijos kareivius, vadus ir politinius vado vus. Teko panaudoti ir ginklus. Kautyni metu uvo ne vienas kareivis. Mieste 184-osios auli divizijos kariai buvo iskirstyti savo buvusi dalini kareivines ir lau k sakym. Praslinkus savaitei nuo karo pradios, Vilniuje susi telk apie 40005000 lietuvi karinink ir kareivi. Tuo metin Lietuvos laikinoji vyriausyb, aukti karininkai planavo atkurti nacionalinius karinius junginius, kurie rpintsi krato apsauga. Tuo ie daliniai vliau ir u sim: jie saugojo valstybinius ir karinius pastatus, kit turt.
122

Jzuit gatvje, buvusiame 29-ojo teritorinio auli korpuso tabe, vl suformuoto kariuomens tabo vyres nio laipsnio karininkai rpinosi grtaniais kariais, skirs t juos dalinius. Vokieiai pradioje iuos reikalus nesikio, tik retkariais j atsistas karininkas papray davo informacijos. Taiau 1941 met liepos viduryje Vil niaus karo komendantas plk. Zehupfennigas Lietuvos ka riuomens tabui ratu prane, kad visus lietuvikus da linius perima savo inion, kad reikia suorganizuoti tris batalionus (po 800 vyr), kiekviename j turi bti po keturias kuopas. Batalionai bus pavadinti Vilniaus atsta tymo tarnyba: vienas j bus apsaugos (sargyboms), ant ras tarnybos (policins pareigos) ir treias darbo (pio nieriai), ginkluotas" tik kastuvais. Visus kitus karius, atmus i j ginklus, reikia demobilizuoti; be to, jiems turi bti iduoti vokiei karo komendantros paym jimai. Taiau is komendanto sakymas nevykdomas, nes gaunamas kitas: suformuoti dar vien batalion sargy boms Gardino mieste. Kartu panaikinama Vilniaus atsta tymo tarnyba, o visi lietuviki batalionai pavadinami Lie tuvos savisaugos daliniais. Daliniai buvo perorganizuojami. tabas i Vilniaus persikl Kaun, steigiamos Vilniaus, Kauno, Panev io ir iauli apygardos, turjusios savo tabus. Jie u sim inspekciniu darbu, o vliau, vokieiams apribojus j veikl, tik ryiais. tabai daliniams tiesiogiai neva dovavo ir jiems karini uduoi neskyr. Daliniams va dovavo tik vokiei policija ar vermachtas. Taip sufor muoti lietuviki batalionai 19411942 metais buvo ids tyti Rusijoje nuo limeno eero iki Rostovo prie Azovo jros. Daug batalion veik Ukrainoje ir Baltarusijoje.
123

Jie jo sargyb, rpinosi keli apsauga, kovojo su rau donaisiais partizanais ir vykd kovines uduotis fronte. Kaip ms kariai gyveno ir kovojo Rytuose, daug ra 19411945 metais leistas LAD batalion laikratis Ka rys". Taiau tuomet jame ne visk buvo galima rayti. Tikr vaizd apie LAD batalion kari kasdienyb galima susidaryti i Lietuvos apsaugos dalinio XV bataliono ei linio A. Daunio pasakojimo: Prajus mnesiui po 1941 m. birelio 22 d., kai a ir kiti lietuviai ygiavome i venionli rytus kaip Rau donosios armijos 29-ojo teritorinio auli korpuso 179-osios auli divizijos kariai, mes ir vl ygiavome rytus, vl front, tik dabar jau kaip vokiei vermachto kariai, kovoti su sovietine armija. Kieno sakymu buvome sulai kyti ir nepaleisti atsarg, mes neinojome, apie tai mums nieko nesak ir bataliono vadas gen. t. kpt. A. Levec kis (po met jis tapo majoru). Mes nebuvome Lietuvos kariuomens savanoriai, bet mus sulaik vokieiai ir prie ms nor pasiunt ginti j interes. Tuo metu ms bataliono tabe dirbo leitenantai C. Skridaila ir Vizgirda, karo valdininkas ltn. P. Mar cinkeviius, vertjas. Ms kuopa buvo suformuota i Vilniaus pstinink karo mokyklos karin, papildyta pionieriais ir pstininkais. Vadovavo ltn. J. Sakalas (v liau pakeltas kapitonus), bri vadais buvo leitenantai Prigintas (kareivi vadintas Jokeriu") ir Kavaliauskas, po kurio laiko atvyko ir ltn. P. Simanauskas. Taip i Vilniaus ivykome senj Lietuvos miest Gardin. Atvykusius skaniai ir soiai pavalgydino. Dvi dienas ilsjoms, kol mus priskyr prie ia buvusio vo kiei dalinio. Gavome pirm uduot, kuri mums buvo nemaloni: i Lydos turjome atvaryti raudonarmiei
124

belaisvi kolon. A, kaip ir daugelis mano ginklo draug, savo gyvenime ne kak buvome mat, mus auk ljo krikionika dvasia, ir niekas i ms niekada n nepaman, kad gali bti taip baisiai niekinamas mogus. Mes pasibaisjome, kai pamatme itisas voras paliegu si, nusilpusi, ibadjusi belaisvi raudonarmiei. Ap link vokieiai su unimis ir rimbais rankose, jie be gailesio tuos vargus dau, o negalinius paeiti nu audavo. Baisus vaizdas! Panaus t, kai politrukai, ko misarai, ekistai ms vyrus var Rusijos gilumon... Kit dien i Lydos mes juos varme Vosilik, o ia juos perimdavo kiti ir toliau varydavo Gardin. Mes elgms kiek galdami monikiau, sustodavome prie kaim, gy ventojai pripildavo geldas vandens, kad belaisviai atsi gert, kai kas duodavo ir duonos. Ir taip itis mnes kasdien daugyb belaisvi varme Gardino link, paskui kas antr, vliau kas trei dien, nes j kolonos ma jo. Mus pradjo skirti sargybas. Rugpjio pabaigoje grino Gardin, o i ten Baranoviius. Viskas pasi keit. Prastai maitino. Kiekvien dien galvodavome tik apie valg. Saugojome autoremonto dirbtuves. Vogdavo me benzin ir j parduodavome gyventojams, kad u gau tus pinigus galtume nusipirkti duonos. iema buvo alta. Sausio mnes iki 30 laipsni al io ir daugiau. Einantiems sargyb kailini ir veltini ne duodavo. Kad nesualtume, okdavome". Baranoviiuose jauiausi neblogai. Du kartus per sa vait irdavau kino filmus, usukdavau okius, alaus barus. Su vietos gyventojais bendravome, ir jie mums, lietuviams, buvo palanks. Taiau karas yra karas. Baranoviiuose palaidojome atuoniolika kari, i j devynis lietuvius (ne ms da
125

linio). Nauja dislokacijos vieta Naugardukas. ia ms lauk ir naujos kovins uduotys" 1. Ryt fronte lietuvi batalionai, kovodami su raudo naisiais partizanais, reguliarija kariuomene, neteko apie 400 vyr, i j 15 karinink, apie 1000 kari buvo sueis ta, apie 100 tapo invalidais. Ryt fronte keiiantis jg santykiui, vokieiams trau kiantis i Rusijos emi, 1944 met vasar didioji LAD batalion dalis pasitrauk Lietuv. Vieni j isidst Sduvoje, kiti iaurs Lietuvoje. I Sduvoje ir prie Kauno sikrusi karini batalion liepos 1314 d. buvo suformuotas 1-asis Lietuvos policijos pulkas. Kol buvo formuojamas, pulkas stovjo buvusios prielktuvins ap saugos rinktins kareivinse, o vliau buvo perkeltas iaurs rytus nuo Kauno, kur iki liepos 29 d. Klebonikio, Biruliki ir Naujasodio kaim apylinkse ruo gyny bos pozicijas. T met ruden batalionai pakriko, juose liko labai maai kari: vieni j pabgo namus, kiti nelegaliai trau ksi Vakarus. Vokieiai lietuviais nebepasitikjo, todl Til at kelt policijos pulk nuginklavo, puskarininkius ir ka reivius nusiunt vokikus prielktuvins gynybos da linius, o karininkus ive Dresden. Apie tai, kas artjant Raudonajai armijai atsitiko ms batalionams, 1953 metais nemaai buvo raoma JAV leistame urnale Karys". ia pateikiamas vieno straips nio atpasakojimas. ...Daug kautyni vyko, kol galiausiai frontui art jant lietuvi batalionams teko trauktis. Jiems sakoma ginti Lentvar nuo besiverianios Raudonosios armijos,
126

bet i ia, dar nesusirmus su prieu, jie perkeliami ruo ti tvirtinim ir ginti Kauno. Jau raudonarmieiams u mus Palemon ir ties Prienais persiklus per Nemun, kariai metami tenai. Prieui su tankais smarkiau paspau dus, jiems tenka trauktis ir organizuoti stabdymo linij prie Kaun su Marijampole jungianio plento. Dar ne spjus isidstyti ir vokiei artilerijai tinkamai paremti, reikia vl trauktis. Kita stabdymo linija buvo numatyta ant eups krant, bet ir ia, dar nespjus suorganizuo ti gynybos, prieo tankai prasiveria neisprogdintu tiltu per eup ir lipa ant kuln. Prieas sulaikomas tik Did vyi kaime, kur jau buvo geriau paruoti apkasai. Vliau to ruoo generolo sakymu lietuvi batalionai atitraukiami Rytprsius persiorganizuoti ir laukti toles nio sakymo. ia besitvarkant, atvyksta ir ankstesnioji vadovyb, kuri batalionams sako patraukti Til. Vo kieiai, nevertin kovos pajgumo, auktesni virinin k sakymu batalionus performuoja oro apsaugos da linius. Dalis karinink siuniami Dresden, o i ten kiek vliau emaitij, formuojamus lietuvi pulkus. Taiau ir ia neilgai ibna. Spalio 8 d., pralauusi front, Raudonoji armija stu miasi priek. Pirmasis pulkas ivedamas ginti stovjimo vietos, o visi kiti lieka rezerve. Po trump kautyni pul kas, panzerfaustais pamus kelet tank, traukiasi ir ruoiasi stabdyti prie prie Barstyi kalv. Raudonajai armijai pasistmus priek, tenka per Pa lang, Klaipd, Juodkrant, Nid, Rasyt, Kranz trauk tis Karaliaui. I ten kariai nuveami Morungen, ia i lietuvi dalini sudarytos kuopos priskiriamos prie vokiei batalion. Vliau Lyckas, Johaniburgas, Ploc kas (Poenenas) ir, 1945 m. sausio antroje pusje Raudo
127

najai armijai pradjus didj puolim, psiomis per Grau denz traukiamasi Danzigo link. Ilgesniam laikui apsisto jama.Hoch Stibliau rajone, kol rusai, prasiver prie j ros ties Kolbergu, ir i ia ivaro. Toliau visi keliai veda tik Danzig. Netrukus uimamas Gotenhafenas, o ga liausiai ir pats Danzigas. Vokiei vermachtas prispau diamas prie Vyslos 510 kilometr plote kairje ups pusje ir ne didesniame deinje. Dien ir nakt vir galv zuja lktuvai, nedami mirt. Visi vietiniai gyven tojai ikelti, viepatauja karin tvarka. Kadangi maisto produktai prastai pristatomi, j davinys mainamas. Balandio mnes vokieiai nutaria katil" likvi duoti, taiau tai padaryti sunku ir nebaigiama iki pat ka pituliacijos. Gegus 3 ar 4 d. gaunamas sakymas visiems lietu viams, iskyrus vien kit, vykti surinkimo lager, i kur jie bsi perkelti Vidurio Vokietij. Visas vokiei batalionas, o kartu ir lietuviai, kelet dien ruoiasi isikelti Hello pusiasal. Nustatyt dien laivams neatplaukus, tenka dar pasilikti. Kit dien gau namas sakymas visus svetimtauius surinkti viename la geryje ir i ten juos ikelti. Pagaliau lietuviai patenka angl zon. Jie mgina susisiekti su tarp vokiei iblakytais lietuviais kariais, bet i pradi nesiseka. Pagaliau pavyksta rasti lietuvi kari dalinl (apie 600 moni). Liepos pradioje dalis batalion perkeliama kit vie tov, kur jau randa atvykus vien lietuvi dalin (apie 700 vyr). Vos pradjus kurtis naujoje vietoje, atvyksta dar vienas dalinys (304 vyrai). I viso lietuvi grupje buvo apie 1500 vyr. Po keleto dien vietov jau ivalgyta, ir vyrai ima
128

bgti. Kaip tai vyko, galima suprasti i to, kad viename dalinyje (per 300 vyr) keliantis kit viet tebuvo lik 100. Rugsjo 11 d. gaunamas sakymas susikrauti daiktus ir vykti pereinamj lager. Kur i jo bus vykstama, niekas neskelbia. Sklinda gandai, kad naujoje vietoje bus irayti dokumentai ir visi paleisti. Po poros dien lietu viai atsiduria Belgijoje, Cedelgheme. Nuotaikos lageryje labai prastos. Kalbama tik apie maist. Kiekvienas trokta bti kuo greiiau paleistas, o vliau dirbti, kad ir sunkiausi darb, vien u sot mais t. Vos atvykus, latvi pastoriai padeda umegzti ry su lietuvi kunigu J. Danausku, o is padeda susisiekti su New Yorke esaniu Lietuvos konsulu, kuris daug vargs ta iekodamas Amerikoje giminaii. Yra net toki, ku rie, dar tebebdami belaisvi lageryje, sigyja leidimus vykti Amerik. Kaip visur, taip ir ia lietuviais ima domtis berijiniai ekistai. lager atvyksta angl saugoma rus delegaci ja (pulkininkas, politinis vadovas ir keletas karinink) ir ragina vyrus vykti namo. Tarp vis tautybi moni at siranda toki, kurie ta proga pasinaudoja. Pradedama ie koti karini nusikaltli. Kart atvykusi tokia delegacija i lagerio komendanto pareikalauja iduoti latv plk. Kri penz ir vien kapiton. Plk. Kripenzas, gavs sakym vykti, grta savo buvein, isitraukia peil ir smeigia sau krtin. Vliau jis nuveamas ligonin, o kapito nas sda rus main ir dingsta. Laimei, tuo metu la geryje buvo latvi pastorius, kuris tuojau grta Bru ssel ir telegrafuoja Londonan Latvijos pasiuntiniui. is
129

tuojau imasi ygi Anglijos usienio reikal ministeri joje. Vliau lagerio komendantas apgailestauja dl io nesusipratimo. Kit kart vl iduodamas latvis majoras. Susirpinama, kad vien grai dien visi gali sulaukti panaus likimo. teikiami memorandumai ir spjama, kad jei ir toliau tokie dalykai pasikartos, bus paskelbtas bado streikas. Ar tie memorandumai kuo nors padjo, sunku pasakyti, bet daugiau toki vyki nebepasitaik. Galiausiai 1946 met kovo mnes pradedama vyrus paleidinti. Pirmiausia tokia laim tenka estams, o v liau lietuviams. Kiekvienam duodama iek tiek apran gos, pakeiiami susidvj batai, teikiami dokumentai ir patikrinamas bagaas iekoma ginkl. Po to jie sulai pinami prekinius vagonus ir siuniami Vokietij... * * * iaurs Lietuvoje bazavsi LAD batalionai Kure pa teko apsupim ir kovojo ne tik su Raudonosios armijos pulkais, bet ir su ia dislokuota 16-ja lietuvikja auli divizija. Tai buvo tragikas momentas, kai dviej oku pant veriami lietuviai ud vieni kitus. Kas atsitiko lietuviams kariams, kurie Kure buvo Raudonosios armijos apsupti? Tik beveik po 8 met Vo kietijoje leidiamo laikraio ,,Revue" 21-ame numeryje ir vlesniuose buvo apraytas likimas t 2509 Kure ko vojusi kari, kurie 1945 met balandio pabaigoje ge gus pradioje pabgo vedij ir buvo atiduoti ru sams. Isam straipsn apie tai, antrate Wehe dem Be siegten" (Vargas nugaltajam"), para internuotj la gerio kapelionas Uffas Paulis Blumas. Kapelionas ra, kad belaisviai siunt telegramas vedijos karaliui, Romos
130

popieiui bei JAV prezidentui Trumenui, jose maldavo sutrukdyti atiduoti juos rusams, taiau tik prezidentas Trumenas telegrama papra vedijos vyriausyb kuo ilgiau vilkinti belaisvi atidavim. vedijos usienio rei kal ministras Undenas (anksiau dokument, pagal kur internuoti belaisviai turjo bti atiduoti rusams, buvo pa siras jo pirmtakas) jam telegrama atsak: Didelio kra to draugikumas mums yra svarbiau negu 3000 svetim kareivi likimas". Ne visai tiksliais duomenimis, tada Kur paliko apie 600 lietuvi kareivi ir daugiau kaip 30 karinink. 1945 met pradioje Lietuvos apsaugos dalini, arba vadinamj savisaugos batalion, jau nebebuvo. Kai ku rie j kariai, Vokietijoje patek persiklli stovyklas, vliau pasklido Vakar pasaulyje. Dalis karinink ir ka reivi pasitrauk Lietuvos mikus, kr rezistent b rius, vadovavo j kovai su sovietiniais okupantais.

LIETUVOS VIETIN RINKTIN J. Brazaitis (Ambrazeviius) JAV ileist savo Ra t" etame tome Vien vieni", skyrelyje Pasyvusis pa siprieinimas", rao, jog Lietuvos mons greitai siti kino, kad nacistin Vokietija nepagerbs tai, dl ko vyko sukilimas prie sovietin okupacij Lietuvos nepriklau somybs. Taiau tebetikjo, kad karo eiga nusilpnins So viet Sjung ir Vokietij ir Lietuvai bus panai proga nepriklausomybei atgauti kaip Pirmojo pasaulinio karo gale" 2. Tai buvo konstruktyvi paira. Karo metus buvo pla nuojama pergyventi vengiant savo moni auk, netal
131

kininkaujant naujiems okupantams ir nesitraukiant nuo nepriklausomybs principo". Nors ir menka istorin pa tirtis mok, kad Soviet Sjunga ir Vokietijos Reichas yra didiausi lietuvi tautos prieai. Abi imperins vals tybs su savo diktatrine valdios sistema buvo svetimos Lietuvai, jos siek pavergti ir sunaikinti Lietuv kaip valstyb. visa tai atsivelgiant ir buvo organizuojama rezis tencin lietuvi veikla prie Vokietijos Reicho okupaci ns valdios organus Lietuvoje. Pirmiausia tuo usim Lietuvos laikinoji vyriausyb. Jau 1941 m. birelio 24 d. ryt, Kauno gatvse te beaidint viams, pirmj posd susirinko Lietuvos lai kinosios vyriausybs nariai. Posdio pirmininkas buvo Lietuvos laikinosios vyriausybs vietimo ministras J. Ambrazeviius (jis juo buvo ir vliau). Lietuvos laikinoji vyriausyb nutar pastatyti atvyks tanius vokieius prie vykus fakt, kad Lietuva yra nepriklausoma ir jos vyriausyb jau yra atstaiusi tvar k staigose bei monse"3. Be to, buvo iplsta vyriau sybs sudtis, sudaryta Krato gynimo taryba, kuri turjo vadovauti Lietuvos partizanams ir koordinuoti j kovi nius veiksmus. Tarybos nariai buvo gen. S. Pundzeviius, gen. M. Rklaitis, plk. J. Vbra, Kauno miesto komendan tas plk. J. Bobelis ir miesto burmistras K. Paliauskas. Berlynas pabr: jokios Lietuvos nepriklausomybs ir jokios jos nacionalins vyriausybs. Nors Kauno ir jo valsi gyventojai vermachto divi zijas sutiko iltai, kaip ivaduotojas i raudonojo siaubo, taiau jau trei karo dien, birelio 24-j, apie pietus Kauno radiofon atvyko kareivi lydimas vokiei ka rininkas, kuris savo vadovybei vokikai prane:
132

ia leitenantas Flohretas, k tik umiau Kauno radiofon ir Kauno muziejaus bokte ikliau Reicho v liav! Jis nutyljo, kad Kauno radiofon buvo um ir jau pusantros paros savo rankose laik Kauno partizanai. Tai buvo pirmas enklas, kad Reicho karin vadovyb Lie tuv iri kaip okupuot krat ir nejauia jai joki simpatij. Tolesni vokiei veiksmai tai patvirtino. Jie buvo nusprend ignoruoti Lietuvos nepriklausomyb, pa alinti Laikinj vyriausyb, j pakeisti i Berlyno at sistais komisarais, paskirti vietinius patiktinius. Taip ir padaroma: 1941 m. liepos 25 d. paskelbiama, kad Baltijos kratuose vedama vokiei civilin valdia (ZivilVerwal tung). 1941 m. rugpjuio 5 d. Lietuvos laikinoji vyriausyb susirinko paskutin posd. T dien generalinis komi saras Lietuvoje A. von Rentelnas Laikinosios vyriausy bs nariams perskait savo valdios gaires nubriant rat: ,,[...] a permiau civilin valdi buvusios laisvos Lietuvos valstybs kaip generalinis komisaras Kaune. [...] Po civilins valdios vedimo Js darbas, kaip ministeri, turi bti laikomas baigtu. [...] Galutin io krato santyki sutvarkym Fchre ris pasiliko po karo pabaigos [...] [...] Vokiei kalba yra tarnybin, lietuvi kalba yra leistina [...] [...] Tarnyb susisiekimas su kitomis vokiei stai gomis leistinas visokioms lietuvi valdios staigoms tik per srii komisar tarpininkavim [..,]" 4. iais komisaro odiais buvo atvirai paskelbta, kad vl vedamas okupacinis reimas, kad Lietuva netaps ne
133

priklausoma, kad lietuvi kalba yra antraeil (leistina"). Sustabdius Lietuvos laikinosios vyriausybs veikl, po 45 savaii Lietuvi aktyvist fondo (LAF) vadovai para protesto memorandum Hitleriui, Ribbentropui ir feldmaralui Keiteliui. Jis buvo teiktas 1941 m. rugsjo 20 d. Rugsjo 22 d. LAF buvo udraustas, o jo turtas konfiskuotas. Taiau patriotins jgos nepalo: jos brsi naujas pogrindines organizacijas Lietuvi front ir Lietuvi laisvs kovotoj sjung. Pirmosios organizacijos gretose susitelk buv Lietuvos kariuomens karininkai, kariai. Jie ginklavosi rengsi paskutiniam karo etapui, kovai dl Tvyns laisvs. Be i dideli slapt organizacij, dar veik Vienybs sjdis, Lietuvos laisvs armija, ku rios gretose buvo jauni karininkai ir kareiviai. i judri kovin organizacija po antros bolevikins okupacijos stojo rezistencin kov. antihitlerin kov sitrauk ir dalis lietuvi inte ligent. 1943-ij pabaigoje buvo kurtas Vyriausiasis Lietu vos ilaisvinimo komitetas. 1944 m. vasario 16 d. jis pa skelb Deklaracij, raginusi ginti Lietuvos nepriklau somyb. Taiau karas m klostytis nepalankiai Reichui. Kai vermachtas patyr didiul pralaimjim prie Stalingra do, vokiei valdios vyr vilgsniai nukrypo Lietuv vien i Ostlando rajon. 1943 m. vasario 24 ir 27 d. Ateities" laikratyje Rei cho komisaras Ryt krate H. Lohz paskelb atsiauki m Lietuvos vyrus. Jame buvo raginama stoti savo tvyns legion kovoti ginklu su gresianiu boleviz mu", t. y. stoti hitlerinink organizuojam lietuvik SS
134

legion. Lietuvos generalinis komisaras A. von Rentelnas ir kiti Reicho atstovai pasira raginim Lietuviai, prie ginklo!" Jiems pritar pirmasis generalinis tarjas P. Kubilinas, Kauno arkivyskupas metropolitas J. Skvi reckas. Taiau ie raginimai liko be atgarsio. Lietuviai nepakluso okupantams. Prie lietuvi vyr mobilizacij grietai pasisak Lietuvos aktyvistai. Vilniaus v. Jono banyios kunigas A. Lipnickas per vien pamoksl vie ai pareik, kad vokieiai lietuvi u degtin ir ciga retes nenupirks". T pat met rugpjio mnes Lietuvoje pasklido pog rindyje spausdintas atsiaukimas Lietuvos jaunim: Vokiei civilfervaltungas, varydamas Lietuvos ali nimo ir Lietuvi Tautos silpninimo darb, vl atkreip savo akis Tave. [...] Fronte lietuviai turs pakeisti vo kieius ir lieti krauj u j interesus. Lietuvoje gi civil fervaltungas gals dar laisviau eimininkauti ir dar smar kiau varyti kolonizacij [...] Lietuvai mobilizacija yra pragaitinga [...] [...] Iki ateis laikas griebtis ginklo atgauti Lietuvos LAISVEI, vis ms laikysena turi bti vieninga ir tvirta: n vienas aukiamas nestokime ir i Lietuvos ne vykime, o gaudomi slapstykims" 5. Okupacin valdia msi griet priemoni: udar Vilniaus ir Kauno universitetus ir kai kurias specialisias vidurines mokyklas, koncentracijos stovyklas ive deimtis lietuvi mokslinink, raytoj, kultros vei kj. 1943 met vasar, nepavykus kurti SS legiono, naciai msi organizuoti lietuvikus statybos batalionus. Jiems pavyko suvilioti ms vyrus ir sudaryti tris batalionus (apie 1200 moni).
135

Ryt ir vakar fronte susiklosius kritikai padiai, hitlerininkai buvo priversti daryti kai kuri nuolaid: jie leido formuoti lietuvikas ginkluotsias pajgas", nes Lietuvos kariuomens vardas", kaip paymjo buvs Lie tuvos kariuomens vadas d. gen. S. Ratikis, jiems buvo nepriimtinas. i pajg organizatoriumi vokieiai pa skyr atsargos b. gen. P. Plechavii. Jis turjo su formuoti divizij. SS obergrupenfiureris Jeckelnas ir SS bei policijos vadas Lietuvoje SS generolas majoras Har mas pritar iai idjai, ir 1944 m. vasario 13 d. buvo pa siraytas susitarimas Lietuvoje kovai su besipleianiu banditizmu" steigti Lietuvos vietin rinktin (LVR), o apskrityse lietuvi karo komendantras. Rinktin tu rjo sudaryti 20 batalion, o jai vadovauti lietuviai ka rininkai. Batalion veiklos ribos Lietuvos teritorija. Po trij dien gen. P. Plechaviius per radij pasak kalb, o spaudoje pasirod jo atsiaukimai, ragin lietu vius stoti formuojam Lietuvos vietin rinktin. Grei tai buvo surinkta tiek vyr, kiek reikjo. Tokia skm nustebino vokieius. Jie i P. Plechaviiaus pareikalavo surinkti dar 7080 tkstani lietuvi pagalbinei tar nybai vokiei kariuomenje. Reikalavimas nebuvo vyk dytas. Balandio 6 d. generalinis komisaras von Rentel nas pareikalavo 80 tkstani lietuvi darbinink Rei ch darbams kiuose ir gamyklose, taiau ir is reikalavimas nevykdomas. Po deimties dien, t. y. ba landio 1516 d., von Rentelnas ultimatyviai pareikala vo paskelbti darbinink mobilizacij. Balandio 28 d. gen. P. Plechaviius, vykdydamas vo kiei reikalavim, per radij paskelb papildom lietu vi mobilizacij. Jai grietai prieinosi lietuvi pogrin
136

dio spauda, visos slaptos lietuvi politins organizaci jos. Mobilizacija nepavyko. Gegus 9 dien rinktins tabe, prisimena gen. S. Ratikis, buvo gautas vokiei SS ir policijos vado Lietuvoje gen. mjr. Hintze ratas, kad Jeckelno sakymu [...] Vilniaus krate esantieji vietins rinktins batalionai (j ten buvo 7) pereina betarpikon paties Jeckelno val dion, kad visi kiti batalionai, visos vietins rinktins komendantros apskrityse ir visi kiti rinktins daliniai pereina vokiei srii komisar (Gebietskommissare) val dion, kad visi lietuvi batalionai gausi vokiei SS uniformas [.. .] kad nuo iol jie es pavadinti vokiei policijos pagalbiniais batalionais"6. Vokieiai vykd Jeckelno sakym. Gegus 15 d. 15 val. gen. P. Plechaviius ir jo tabo virininkas plk. O. Urbonas buvo pakviesti Paangos rmus, vokiei policijos vado bstin, kur juos nuginklavo ir sum. T pai dien gestapininkai ir esesininkai sum LVR ta bo narius ir tabe sikrusios Kauno komendantros tar nautojus. Vakare visi LVR tabo karininkai buvo nuveti ges tapo rsius. Gegus 23 d. apie 50 karinink pateko netoli Rygos esani Salaspilio koncentracijos stovykl. Kitur buvusius ir neisislapsiusius Vietins rinktins da lini karius gegus 15 d. vokieiai nuginklavo ir sum. Kit dien tankei remiami vokieiai puol Marijam pols kareivines, kur buvo sikrusi karo mokykla. Vokieiai iauriai susidorojo su Vilniaus krate ir mieste dislokuot batalion kareiviais bei karininkais. Jie atskyr karininkus nuo kareivi ir udar juos Ligoni kas rm seife. Apie 100 kareivi suaud. Gegus 17 d. Paneriuose vokieiai suaud 17 LVR puskarinin
137

ki, grandini ir eilini kari. Po keturi dien Vilniaus kareivini kieme hitlerininkai irikiavo apie 800 begink li kari, i j atrinko deimt ir, nuve Panerius, su aud. Toks pat likimas itiko ir 41 aretinje sdjus kareiv. Daugiau kaip 3500 kari buvo suimta ir atveta bu vusi rus karo belaisvi stovykl prie VI forto. Vliau jie buvo perrengti vokiei karo aviacijos drabuiais ir, stiprios sargybos lydimi, iveti Vokietij darbams. Toks likimas itiko Lietuvos vietin rinktin, kurios kariai vliau buvo vadinami plechaviiukais, tremiami Sibir, kaltinami tarnyba hitlerininkams. * * * Be i jungini, hitlerininkai, griebsi prievartos prie moni (moni gaudymo, vadinamosios darbo prievols), suorganizavo kelet imt savanori" transporto tarny bai. Vykstant kovoms jau Lietuvos emje, 1944 met va sar emaitijoje buvo steigta Tvyns apsaugos rinktin (TAR). Jos nariai i Ryt Lietuvos pasitrauk lietuviai kariai, ginkluoti partizan, policinink briai. i rink tin stojo vietiniai buv kariai savanoriai. Ji um po zicijas prie Papils, Ventos ups kairiajame krante. Po keletos dien rinktin buvo perkelta SedosTeli fron to linijoje. ia ji kovsi su sovietins armijos dalimis. Atkakliai prieindamasi, TAR pasitrauk Barstyi, Pa langos link. Raudonarmieiams atakuojant, dalis TAR vy r (apie 1000 moni) pasitrauk Rytprsius, kur vokie iai i j sudar 8 statybos pionieri kuopas. Jos buvo naudojamos tvirtinimams statyti.
138

1944 met vasar emaitijoje, prie Plateli, steigia ma Vanag" vyriausioji bstin (tabas). Tai buvo ka rin organizacija pirmieji Lietuvos laisvs armijos da liniai. Jiems vadovavo buv Lietuvos kariuomens ka rininkai. Vanag" tikslas nesitraukti i Lietuvos ir kovoti su rusais bei vokieiais. Glaudesni ryi su T vyns apsaugos rinktine jie nepalaik. Raudonarmieiams umus emaitij, Vanagai" per grupavo savo jgas ir pradjo partizanin kar su rau donaisiais okupantais.

16-OJI LIETUVIKOJI AULI DIVIZIJA SSRS valstybs gynimo komiteto nutarimu 1941 met pabaigoje buvo pradta formuoti 16-oji lietuvikoji auli divizija. Jos pagrind sudar buvusio 29-ojo teritorinio auli korpuso kari ir karinink, Vilniaus pstinink karo mokyklos aukltini likuiai, evakuoti partiniai ir sovietiniai darbuotojai, nuo seno SSRS teritorijoje gy ven lietuviai. Tarp kari ir karinink, ypa artilerist, buvo nemaa kit tautybi moni. Buvo suformuoti 156-asis, 167-asis 249-asis auli pulkai, 224-asis artile rijos pulkas ir kiti daliniai, sudar divizij. Divizijos va du tapo gen. mjr. F. Baltuis-emaitis, divizijos kariniu komisaru pulko komisaras J. Macijauskas, divizijos va do pavaduotoju gen. mjr. V. Karvelis, tabo virinin ku paplk. V. Motieka, vliau plk. V. Kirinas, arti lerijos virininku plk. J. iburkus. 1942 met vasario pradioje buvo pradtas karinis divizijos rengimas, o 1943 m. sausio 19 d. ji jau perduo dama 2-ajai tank armijai (Glebovo rajonas). I ia prasi
139

djo alinantis ygis front. Vasario 17 d. divizija pa siek 48-osios armijos dislokacijos viet, ir 19 d. ryt ji jau buvo sutelkta Aleksejevkos, Zolotoj Rogo, Trai cho, Protasovo kaim rajone (Oriolo sritis). Ir ia, prie Aleksejevkos, kur vyko 16-osios lietuvikosios auli divizijos, kaip nacionalinio kovinio vieneto, pirmosios kautyns su vokieiais, ji buvo beveik visai sutriukin ta. Bet apie tai i eils, gyvu liudytoj odiu. Buvs divizijos artilerijos pulko vadas, dimisijos ar tilerijos gen. mjr. P. Petronis knygos autoriui pasakojo: I Tlos iygiavome 1942 m. gruodio 27 d. Psti ninkai ygio tvarka nusities kolonomis pulkas po pul ko, batalionas po bataliono. Kariai ant savo pei, be autuv ir automat, maieliuose nesi ovinius, grana tas, negausias maisto atsargas. Mano vadovaujama artilerija sunkiai judjo pirmyn per apsnigtus laukus. Mongoliki mai arkliai vos vilko 5 baterij pabklus'(76 mm), o traktoriniai vilkikai 3 baterij haubicas (122 mm). ems mieste trumpas po ilsis. 1943 m. sausio 19 d. divizija pajudjo fronto link. Prasidjo sunkiausios dienos ir naktys. Sniego iki juos mens, altis 3540 laipsni. Aplink kiek akys uma to tuti laukai: prajs frontas visk sunaikino. Susto jus poilsiui, kariai vietoje guldavo ir umigdavo. Vadai vis adindavo juos, kad nesualt. Armijos, kuriai priklau sme, tabas ms neaprpino nei maisto produktais, nei paarais arkliams, nei degalais. Ms unugario tarnybos, virtuvs su maistu atsiliko, nes sunkveimukai nepajg veikti sniegyn. Kariai badavo, silpo. Jie vos bepajo (daugel ved stipresnieji), todl pakelse imt leng vuosius minosvaidius (40 mm), j minas. Pradjo kristi arkliai, vienas po kito pakelje buvo palikti vilkikai su
140

haubicomis. Padtis darsi tiesiog kritika. Kai atvykome Ruskij Brod, geleinkelio stotyje utikau eelon su aviomis. Gavau dviej savaii norm. Taiau kad ga ltume paimti paarus, turjome palikti beveik du tre dalius artilerijos sviedini. Vl ygis. Kuo toliau, tuo sunkiau judjome dislokacijos kryptimi. Tai buvo klipa t, o ne kari ygis. Kitaip nepavadinsi... Vasario 20 d. divizija gavo 48-osios armijos vado sa kym uimti pozicijas. Kariai, vos sniege prasikas duo butes, spiginant 40 laipsni aliui, tris dienas lauk puo limo. Ir tris dienas vokiei artilerija, sunkieji minos vaidiai, aviacija mal ms pozicijas. O mes? K mes! Vienu kitu patrankos viu atsakme j masin ugn taupme sviedinius puolimui. Kodl vasario 2123 d. karius laikme prieo ugnyje ir nepuolme? 48-osios armijos artilerijos, minosvaidi dalys, kurios turjo savo ugnimi remti ms puolim, neatvyko: neturjo degal vilkikams, audmen... Paga liau buvo duota komanda pasirengti puolimui vasario 24 d. Atvyks divizijos tab, prisistaiau vadui gen. mjr. F. Baltuiui-emaiiui ir raportavau, kad ms ar tilerija dl sviedini stokos negals remti pstinink puo limo, naikinti kulkosvaidi ugnies tak, minosvaidi, artilerijos pozicij. Ko jaudiniesi? atsak Baltuis. Trinktelsi 3 4 sviedinius vokiei pozicijas, ir jie pabgs. Drauge generole, per vis kar mes bgome, o vo kiei bgant dar nemaiau, paprietaravau divizijos vadui. Mane grietai nutrauk komisaras J. Macijauskas: Renkis puolimui! turmu paimsime faist tvirtini mus!
141

Iauo saulta, alta vasario 24-oji. Nustatytu laiku visame divizijos fronte nugriaudjo po kelet ms arti lerijos salvi. Tai buvo lyg botago pliaukteljimas per vanden. Ms pabklai nutilo, ir pstininkai pakilo ata k. Mes, nepajgdami remti savo mirtinink" puolimo, stebjome j atak. O prieo vis ginkl ugnis sibte ljo j gretas..." O tai k prisimena buvs 156-ojo pstinink pulko brio, vliau kuopos vadas mjr. J. virblis: Savo pasakojim apie divizijos yg front noriu pradti Kosto Korsako eilmis, skirtomis 16-ajai lietuvi kajai auli divizijai: Per pg, snieg, alt ygiavo jos briai. I nuovargio pagelt Vos laiksi kariai. Deja, taip buvo! Kaip galjo kariams utekti jg, jei jie ygiuodavo kas par po 40 kilometr per gi lius sniegynus, o tai parai jie gaudavo maistui" po 100 gram rugini milt! Gavai juos k nori, t daryk. Poilsio valandlmis kai kas band virti sriub. Nebuvo druskos. Kiti lemb miltus su sniegu. Daugelis pradjo viduriuoti. Ms arkliai krito ne tik i bado, bet ir i nuovargio. O vyrai, badaudami, pajuod, isek, judjo lyg eliai pirmyn. Jie buvo itvermingesni ir u gy vulius. Aleksjevkos apylinkse umme kovines pozicijas. Sniege pasirausme apkaslius, kad prisidengtume ne tiek nuo prieo, kiek nuo varbaus vjo. Giliau apsikasti, pa sidaryti bent sniege perjas, umaskuoti apkasus neleido
142

vadai F. Baltuis-emaitis ir J. Macijauskas. Girdi, jei kariai geriau sikurs, taps nekovingi. Jau pirm dien fronte, vasario 20-j, mus pasteb jo prieas. Apaud apkasus. Pavakariais uskrido apie 20 vokiei bombonei ir i nedidelio aukio mt bom bas. Kilo stulpai sniego ir emi su itarytais ms ka ri knais. Imet bombas, vokieiai apsuko rat ir gro atgal. Dabar jie mus kapojo i savo kulkosvaidi. uvo daug kari ir karinink. Tris dienas mus mal prieas. Pagaliau puolimas. Jis buvo neparengtas. Vokiei ap kasuose drioksteljo keletas sprogim, ir mes pakilome atak. Vokieiai, kuri ugnies takai buvo nesunaikin ti, o j apkasus slp aukti sniego ir ledo ,,S" formos skydai, krymine ugnimi mus skyn kaip ienpjovio dal gis ol. A su savo 40 kari briu, brisdamas iki juosmens per snieg, kapanojausi prieo link. audme nematyda mi taikinio. Vokieiai mus mat puikiausiai. Ms bry ds per snieg ymjo vienas po kito nukaut ir sueis t kari knai. Kol priartjome prie vokiei apkas, a jau nebeturjau kari. Su 7 likusiais vyrais prisidjau prie kaimyno i deins, ir siverme prieo apkasus. Vokieiai pasitrauk palik umutuosius ir sueistuo sius. Vakarop vl puolme, bet neskmingai: mus sulaik vokiei minosvaidi ugnies utvara. Apsikasme. Puolimo nebuvo nebeturjome jg... Tokios buvo pirmosios kautyns, per kurias i tikrj buvo sunaikinta divizija..." 7 Kas gi kaltas, kad prie Alekse j eVkos buvo beveik sunaikinta 16-oji lietuvikoji auli divizija? Artilerijos gen. mjr. P. Petronio nuomon tokia: Raudonosios armi
143.

jos vadai po Stalingrado kautyni buvo pagauti entu ziazmo ir man, jog hitlerin kariuomen nuo ms puo lim trkiagalviais bgs Vakarus. Daugelis vad, ypa pilietinio karo dalyvi, toki kaip gen. F. Baltuis-emai tis ir komisaras J. Macijauskas, man, jog io karo kau tyni skm lemia ne ginklai, o ms kari verlumas. tai kodl divizijos vadas F. Baltuis-emaitis man ir pa sak, kad po keletos ms artilerijos vi vokieiai pa bgs. Be to, nei Baltuis, nei Macijauskas nesirpino unu gariu, tiekim jie tiesiog ignoravo. Taigi neturdami svie dini ir min mes nesunaikinome prieo ugnies tak, negaljome remti pstinink puolimo. Jie buvo palikti likimo valiai, o prieas buvo gerai pasirengs gynybai, buvo sutelks vis ginkl ugn. Po i kautyni divizijos artilerijos vadas plk. J. i burkus smarkiai susipyko su F. Baltuiu-emaiiu ir J. Ma cijausku. Jis jiems pareik, kad tokiomis slygomis ne buvo galima pulti prieo, kad jie kalti dl i kruvin ir neskming kautyni"8. Gen. mjr. P. Petroniui pritar ir mjr. J. virblis: Kau tyns prie Aleksejevkos parod, kad ms divizijos va dai F. Baltuis-emaitis ir J. Macijauskas yra nekompe tentingi, nesugeba vadovauti divizijai, miams. Ar rei kjo divizijai pulti visu frontu, jei neturjome artilerijos, minosvaidi, tank, aviacijos, kuri bt rmusi puolan ius pstininkus? Manau, nereikjo. Kiekvienam vadui turjo bti aiku, kad iuo atveju reikjo sunkiuosius ginklus sukoncentruoti bent viename pulke ir sutelkta j ugnimi paremti pstininkus. Tai bt nulm atakos sk m, nebt buv toki gyvosios jgos nuostoli" 9.
144

1984 m. liepos 27 d. autorius, susitiks su tuometiniu Centrinio valstybinio archyvo direktoriumi F. Bieliausku, papra papasakoti, kodl pirmosios kautyns divizijai buvo neskmingos, kodl tiek daug kari uvo kauty nse prie Aleksejevkos, kas kaltas dl i neskmi? Ta da jis trumpai pasak, kad visa atsakomyb tenka divi zijos vadui gen. m j r. F. Baltuiui-2emaiiui ir komisarui J. Macijauskui. Gerai inodami, kad divizijos pulkai nra pasireng puolimui, jie juos tiesiog pasiunt miriai. ias savo mintis F. Bieliauskas vliau idst atsiminim kny goje Liaudies ygdarbis nemirtingas". tai jos: [...] Buvau liudininkas t dien (1943 m. vasario 23 d. Aut.) vykusio lietuvikosios 16-osios auli divi zijos vado generolo majoro Felikso emaiio ir 48-osios armijos vado generolo leitenanto P. Romanenkos pokalbio telefonu. Divizijos vadas armijos vadui aikino, kad ke liai upustyti, nepristatyta divizijai degal, audmen, maisto, artilerija atsilikusi, ypa traukiama autotechnikos, neatvyk taip pat sunkieji minosvaidiai, net haubic pulkai, kuriuos armija paskyr divizijai palaikyti dl vis i prieasi divizija dar nepasiruousi puolimui. Divizijos vadas pra armijos vadovyb atidti puolimo pradi, kol j gals sijungti visos dalys, o svarbiau sia artilerija, turinti nuslopinti prieo ugnies takus. Ta iau ia pat stovjs divizijos komisaras Jonas Maci jauskas pam i divizijos vado telefono ragel ir parei k, kad divizija puolimui pasiruousi ir sakym vykdysianti [...] Taigi, keldami atak pstininkus, ka riavome nesilaikydami nei karo mokslo, nei praktikos reikalavim" 10. Vasario 2526 d. nusilpusi divizija dar atakavo prie o pozicijas, bet neskmingai. Nakt i vasario 27 28 d.
145

ji buvo permesta kit ruo, nes nebeturjo jg pulti, o kovo 22 d. buvo ivesta 48-osios armijos antrj ee lon. Netrukus buvo pakeista divizijos vadovyb: vietoje divizijos vado gen. mjr. F. Baltuio-emaiio buvo pas kirtas gen. mjr. V. Karvelis, divizijos tabo virininku plk. A. Urbas. Tai gabs buvusios Lietuvos Respubli kos kariuomens karininkai, gerai nusiman apie karin strategij ir taktik. Jie suprato, kokias klaidas 16-osios lietuvikosios divizijos vadai padar pirmose kautynse, ir stengsi j nekartoti. Jei jiems i karto bt buv pa vesta vadovauti divizijai, nors jie ir nebuvo revoliuci nio judjimo" dalyviai, vargu ar divizijos nuostoliai bt buv tokie skauds. 16-oji lietuvikoji auli divizija po kruvin Alekse jevkos kautyni buvo papildyta kit tautybi kariais, ir i tikrj ji jau nebebuvo lietuvika, kol pasiek Lietu vos em.

A. Daunio atsiminimai (autoriaus archyvas). Brazaitis J. Ratai. Chicago, 1985. T. 6. P. 75. 3 Ten pat. P. 77. 4 Ten pat. P. 99100. 5 Kardas (Vilnius). 1991. Nr. 3. P. 2021. 6 Ratikis S. Kovose dl Lietuvos. Los Angeles, 1957. D. 2. P. 3467 P. Petronio, J. virblio atsiminimai (autoriaus archyvas). 8 Ten pat. 9 Ten pat. 10 Bieliauskas F. Liaudies ygdarbis nemirtingas. Y., 1985. P. 8182.
1 2

146

VIETOJE EPILOGO

NORILSKAS LIETUVI KARININK IR KAREIVI KATYN" Daugiausia vairaus rango lietuvi karinink kaljo, kankinosi ir mir Norilsko konclageryje ir jo filiale Lamoje. Kaip prisimena Norilsko konclagerio kankinys Lietu vos karo aviacijos leitenantas A. Navaitis, suimtas 1941 m. birelio 16 d. Ukmergje, pirmomis dienomis ia kaljo apie 400 lietuvi karinink. 1947 m. birelio 16 d., A. Navaiiui ivykstant i io lagerio, jame buvo lik apie 100 vairi laipsni lietuvi karinink, kiti buvo mir i bado, nuo kani, alio, dl nemoniko ekist elgesio su jais. ...Konclageryje kiauli riku dirbo majoras E. Po la. Gindamasis nuo bado, jis valgydavo ir kiauli dal, t. y. vairias maisto, darovi atliekas. Tarp karinink, Norilske baigusi savo ios ems dar bus ir kelion, buvo pulkininkai J. Banys, L. Statkevi ius, L. Rajeckas, V. adeika. Pulkinink A. Sidar No rilske suaud, o M. Stankaitis 1941 metais susilau kojas, jo niekas negyd, ir jis mir. alia i vyr nesvetingoje emje atsigul pulkinin kai leitenantai J. Barauskas, P. Bilnas, R. Butkeviius, P. Dovydaitis, A. Gaidys, A. Janaviius.
147

Gimtosios ems nebeivydo majorai F. Baleiis, P. Baltrnas, P. Juodvalkis, kapitonai P. Adomaitis, J. Ba landis, J. Botyrius, A. iplys, S. Danilinas, A. Drauge lis, J. Frankas, A. Grabaius, P. Grigalinas, P. Jakutis. Kapitonas S. Gromickas Norilske buvo suaudytas, e kist kulkos pakirto ir kapiton B. Salik, leitenantus S. Bak, K. Kveder, A. Levin, R. ikori, jaunesnj leitenant Jasinsk, eilinius kareivius Bartkevii, A. vi rin. Jaunesnysis leitenantas V. vikas buvo suimtas 1941 met birelio mnes. tai jo pasakojimas. Gyvuliniai vagonai. Langai ukalti. Maistas dio vinta sdyta uvis, duonos divsiai. Be vandens. Kras nojarske buvome sustoj, krovme baras. Paskui Du dinka, i jos siauruoju geleinkeliu Norilsk. Norilske buvome rugpjio 10-j. Nakvojome kaljime, paskui lager tarp kaln Medveij Ruej. Barakai dar nauji, be lang, be dur. Blaks, utls, nevara... Radom rus buvusi suomi belaisvi. Kai suomiai juos grino, visus nuteis po 5 metus kalti. J 17 ar 18 barak, o ms12. Barake 300400 moni. Mes buvom ypatingasis kontingentas, mus laik kaip pasmerk tuosius. Radom ir 1939 metais Lietuvoje internuot lenk. 1941 met spal juos i ten ive. Koks j likimas neinau. Tardyti mus pradjo vlyv 1941-j ruden. Tie, ku rie mus ve, joki ms dokument, joki sra ne turjo. Ikvieia pavard, vardas, laipsnis, ar turi ei mos, kur gyvena. Madaug po mnesio vl ikviesdavo, perskaitydavo, k sura. Taiau bdavo surayta visai
148

ne tai, k sakei. Prietarauji sumua, negauni valgyti, ryt vl kvieia. Kol pasiraai... Tardydavo vienas mogus pstininkas, tankistas ar ba laknas. Kiekvienas turjo savo pamgt 58 straips nio dal. Pstininkas aktyvi antitarybin veikla, 10 me t. Tankistas antitarybiniai pasisakymai, 8 metai. Lak nas socialiniu atvilgiu pavojingas elementas, 68 me tai. Pas kur paklisi, tokia formuluot bus pritaikyta ir atitinkamai met gausi. A kliuvau tankistui. Pasibaigus tardymui, visus dokumentus isiunt Mask v, Ypatingajam pasitarimui. Atsakymas atjo 1943-ij ruden. Tik tuomet ir suinojome, kiek kam skirta lage ryje kalti. 1941-j iem suaud visus, kurie 19181919 metais kariavo prie Raudonj armij. Vliau daug imir. R dynuose valme snieg, kasme griovius, dirbome ach tose. 40 laipsni alio, sniegas, pga. Dirbdavome po 1214 valand, dar po valand nueiti ir pareiti. Valgyti gaudavome tik i ryto ir vakare, labai maai. Mirdavo nuo sunkaus darbo, nuo isekimo, i nevilties nesis tengdavo igyventi. Vadovavo mums ir vald mus vagys, kriminaliniai nusikaltliai, kurie ms pasmerktum pa brdavo kiekviename ingsnyje. ia jus tam ir atve, kad padvstumte",sakydavo. Vliau, jau po karo, jie atimdavo gaunamus siuntinius. I est mir beveik visi teliko 4 mons. Latvi li ko apie 20, lietuviapie 60 moni. 1943-iaisiais i ms jau niekas nebemir ir tie, kurie iliko, itvr iki galo, gro Lietuv". O ia j vl lauk kanios: savj" niekinimas, uji mas, stumdymas, lyg jie nebt savo tautos sns...
149

AMINAM KANKINI ATMINIMUI

Lietuvos karo aviacijos leitenantas Antanas Navaitis,, 1947 metais grs i sovietinio pragaro, sura beveik visus lietuvi kareivius ir karininkus, kurie kartu su juo kaljo Norilsko konclageryje. tai jo sudarytas 1941 m. rugpjio 10 d. ir t pai met ruden Norilsko konclagerius atgabent Lietuvos kariuomens karinink ir kareivi

VARDINIS SRAAS
Eil. Nr.

Laipsnis

Pavard ir vardas

Pastaba

1. Gen. 2. " 3. " 4. Plk. 5. " 6. "

Gerulaitis Zenonas Juodiius Jonas ilys Vincas Abaras Kazys Aleksis Bronius Banys Jackus

mir Norilske * mir Komi ATSR Abezs lageryje mir Kaune mir Norilske gyvena Kaune mir Norilske

* Visai nusilp ir nebegalintys jokio darbo dirbti mons bdavo gabenami Norilsk II. I ten retai kuris grdavo lager: vieni mirda vo Norilske II, kiti gabenami Taiet arba Taiete. Labai sunku nu statyti, kas mir igabentas Taiet ar kitus lagerius, todl tik pay mima, kad mir Norilske. 150

7. Plk. 8. " 9. " 10. " 11. " 12. " 13. " 14. " 15. " 16. " 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 2.8. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35.

Breimelis Antanas Jasulaitis Vincas Mekauskas Povilas Rajeckas Leonas Rupys Leonas Sidabras Antanas Sidzikauskas Vladas klrius Alfonsas Stankaitis Meys Statkeviius Laurynas adeika Vaclovas " Plk. ltn. Barauskas Juozas Bilnas Pranas " Bukeviius Romanas " Daukys Petras " Dovydaitis Pijus " Gaidys Albertas " Janaviius Adomas " Janys Alfonsas " Kizlauskas Domas gyd. Kukta Tomas " Lavinskas Juozas " Malijonis Antanas " Maanauskas vet. Ksaveras gyd. Matulis Pranas " Mikuionis Ignas " ekus Jurgis " lepetys Juozas " Tallat-Kelpa " Edvardas

mir Kaune mir Vilniuje mir Vilniuje mir Norilske mir Lamoje suaudytas Norilske mir Lamoje mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Kaune mir Norilske mir Norilske mir Lamoje mir Norilske mir Norilske mir Kdainiuose mir Norilske mir Norilske mir Kaune suaudytas Norilske gyvena Kaune mir Norilske mir Kaune mir Kaune mir Norilske mir Norilske mir Kaune

151

36. Plk. 37. Mjr. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. " " " " " " " " " " " gyd. " " " " " " " " " "

59. Kpt. 60. " 61. "


152

Vilenikis Alfonsas mir Norilske Aleksiejnas mir Petrozavodske Alfonsas mir Norilske Baleiis Feliksas mir Norilske Baltrnas Petras mir Lamoje Dapkus Antanas mir Vilniuje Gavelis Leonas mir Norilske Juodvalkis Pranas mir Vilniuje Kareviius Bronius Kazlauskas Alfonsas mir Vilniuje mir Vilniuje Kristapaviius Povilas mir Panevyje Mikalauskas Vytautas Okuliius-Kazarinas mir Kaune Anatolijus mir Kaune Pataius Juozas mir Kaune Pola Eduardas mir Norilske Sakalauskas Juozas mir Norilske Sakalius Petras mir Norilske Sauka Juozas mir iauliuose Stanelis Ildefonsas mir ivetas i Steiknas Balys Lamos aknas Juozas mir Norilske niras Vladas mir Norilske Vaiius Vladas mir Norilske Zavadskas mir Norilske Benediktas mir Norilske Adomaitis Pranas mir Ukmergje Adomonis Karolis Adomonis Petras

62. Kpt. " 63. 64. " 65. " 66. " 67. " " 68. 69. " 70. " " 71. 72. " 73. " 74. " 75. " gyd. 76. " 77. " 78. " 79. " 80. " 81. " 82. " 83. " 84. 85. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. " " " " " " " " "

Balandis Juozas Balinas Stasys Botyrius Jonas iplys Adolfas Danilinas Stasys Draugelis Andrius Frankas Jonas Grabaius Antanas Grigalinas Petras Grinius Vladas Gromickas Stasys Guzikas Nikodemas Jakutis Petras Jaloveckas Alfonsas Jarueviius Petras Jocius Jonas Jonaitis Juozas Juodzbalis Juozapaitis Leonas Kauneckas Bronius Kondrotas Jonas Kontrimas Leonardas Kriauinas Stasys Kulikis Stasys Lastauskas Adomas Lenkauskas Leonas Limb Jeronimas Literskis Liudas Maliukas Juozas Masandukas Jonas Matusonis Jonas

mir Norilske gyvena Vilniuje mir Vilniuje mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Vilniuje suaudytas Norilske mir iauliuose mir Norilske mir Norilske mir Vilniuje mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Kaune mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske
153

93. Kpt. 94. " 95. " 96. " 97. " 98. " 99. " 100. 101. 102. 103. 104. 105. 106. 107. 108. 109. 110. 111. 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122.
154

" " " " gyd. " " " " " " " " " " " " gyd. " " vet. "gyd. " " " "

Matutis Ignas Maylis Jonas Mykolaitis Petras Mitalauskas Balys Morknas Ignas Nacickas Stasys Narvydas Benediktas Navoslauskas Jonas Petraitis Juozas Plukas Vladas Porutis Domas Ramanionis Pranas Sabalinas Petras Sabieskis Vincas Salikas Bronius Sarokinas Anatolijus Saunoris Antanas Stankeviius Jonas Staronis Antanas Taujenskas Tervydis Antanas Tvelis Juozas Tuminas Stasys Urnieius Liudas Ubalis Petras Ubalis Stasys Vaiius Liudas Zablockas Stasys Zeleniakas Antanas Zienius Juozas

mir Norilske mir Norilske mir Kaune mir Palangoje mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Kaune mir Norilske mir Juodkrantje mir Jonikyje mir Norilske mir Norilske suaudytas Norilske mir Norilske mir Vilniuje mir Norilske mir Norilske mir Norilske gyvena Vilniuje mir Norilske mir Kaune mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Kaune gyvena Kaune

123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 135. 136. 137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 149. 150. 151.

Ltn. " " gyd. " " " " " " " " " " " "

" " " "

" " " " " " " " " "

Aleksiejnas Kazys Alonderis Robertas Baiulis Alfonsas Bakys Bartkus Jonas Bronias Danielius Brundza Stasys Bulavas Vladas Burnickas Jonas Butkus Vincas aplikas Petras ernius Mykolas iauionis Petras iauionis Stasys Dedonis Petras Degutis Vincas Deveikis Antanas Dirda Antanas Drangys Zenonas Dda Vladas Dulk Vladas Frankas Kostas Gaidamaviius Juozas Gavnas Vincas Gedonis Petras Gelaius Antanas Gelumbauskas Feliksas Germanaviius Martynas Giedrikas Aloyzas

mir Norilske mir Norilske gyvena Vilniuje suaudytas Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske gyvena Vilniuje gyvena iauliuose gyvena Kauno r. gyvena Kaune mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Kaune mir Norilske mir Kaune gyvena Vilniuje mir Norilske gyvena Vilniuje gyvena Biruose gyvena Vilniuje mir Norilske mir Norilske mir Norilske gyvena Radvilikyje mir Alytaus r. mir Norilske
155

152. Ltn. 153. 154. 155. 156. 157. 158. 159. 160. 161. 162. 163. 164. 165. 166. 167. 168. 169. 170. 171. 172. 173. 174. 175. 176. 177. 178. 179.
156

" " " " " " " " " gyd. " " " " " " " " " " " " " " " " " "

Greauskas mir Norilske Antanas Grigonis Martynas mir Norilske Gudeliauskas mir Norilske Vladas Guobis Jonas mir Norilske Gustas Antanas mir Panevyje Ilgnas Julius mir Norilske Inira Adolfas Jakiukas Stasys mir Ukmergje Jankus Aleksas gyvena iauliuose Janulis Antanas mir Norilske Jazbutis gyvena Kaune Aleksandras mir Norilske Juodis Kazys Kalibatas Alfonsas gyvena Vilniuje Kalpokas Pranas gyvena Panevyje Katel Jonas mir Norilske Kaunas mir Maskvoje Kstutis Leonas Kneitas Antanas gyvena Kaune Krisnickas Petras gyvena Alytuje Kriukis Martynas mir Teliuose Kronkaitis Vaclovas mir Norilske Kvederas Kstutis suaudytas Norilske Lapinskas Vincas Lauys Petras mir Norilske Leonas Kostas mir Norilske Levanas Juozas mir Norilske Levinas Antanas suaudytas Norilske Luka Ignas mir Norilske Mankonis Jonas mir Norilske

180. Ltn. 181. " 182. 183. 184. 185. 186. 187. 188. 189. 190. 191. 192. 193. 194. 195. 196. 197. 198. 199. 200. 201. 202. 203. 204. 205. " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " "

gyvena Kaune Maonas Kazys Merginas mir Norilske Romualdas Mikelionis Kazys mir Norilske Mundrys Juozas mir Norilske Narijauskas Justinas gyvena Marijampolje Narijauskas Vaclovas mir iauliuose Navaitis Antanas gyveno Vilniuje Navakas Jonas Obachaviius Jonas mir Norilske Orbakas Mykolas gyveno iauliuose Paliulis Petras mir Kaune Pakeviius Vilius mir Norilske Pekaitis Vincas gyvena iauliuose Petknas Antanas mir Norilske Ponelis Bronius mir Panevyje Povilianskis Antanas mir Radvilikyje Rakaitis Juozas mir Norilske Ramnas Bronius gyvena Kaune Remiauskas mir Norilske Vsevolodas mir Norilske Rickeviius eslovas gyvena Panevyje Senulis Vincas mir Norilske Simokaitis Antanas mir Norilske Skrinskas Jurgis gyvena Kaune Sprindys Vaclovas mir Vilniuje Stankeviius Kazimieras Stankeviius gyveno Vilniuje Marijonas
157

206. Ltn. 207. " 208. " 209. " 210. " 211. " 212. " 213. " 214. " 215. " 216. " 217. " 218. " 219. " " " " " " " " " gyd. vet. " 231. J. ltn. 232. 233. 234.
158

220. 221. 222. 223. 224. 225. 226. 227. 228. 229. 230.

Stundia Romualdas antaras Antanas arupiius Andrius idagis Julius imolinas Juozas perbelis Antanas Takus Alfonsas Tikus Feliksas Turta Antanas Urbietis Petras Urbutis Vincas Vadopalas Petras Vaitieknas Bronius VaivydisVajevodskis Juozas Varkalys Kazys Varnas Jonas Vakys Vykintas Jonas Virkutis Pranas Vitas Jonas iauka Balys ikorius Romas lioba Antanas ukas Antanas vinklys Alfonsas Aleksandraviius Vladas Brays Vladas Bukaitis Justinas Buknys Valerijonas

mir Ukmergje mir Kaune gyVeno Panevyje gyveno Kaune mir Norilske gyveno Orenburge mir Norilske gyvena Garliavoje gyvena Vilniuje mir Norilske mir Norilske mir Norilske gyvena Norilske mir Kaune gyveno Vilniuje mir Norilske mir Kurnuose mir Kaune mir Norilske suaudytas Norilske mir Vilniuje gyveno Kaune mir Vilniuje mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske

" " "

235. J. ltn. 236. " 237. " gyd. 238. " 239. " 240. " 241. " 242. " 243. " 244. " 245. " 246. " 247. " 248. " " 249. 250. " 251. " 252. 253. 254. 255. 256. 257. 258. 259. 260. 261. 262. 263. " " " " " " " " " " " "

Buzas Stasys gyvena Kaune Danielius Kazys mir Panevyje Daugirdas Tadas mir Vilniuje Jankaitis Juozas gyveno Panevyje Januauskas Ipolitas gyveno Alytuje Jarainas Antanas mir Norilske Jasinskas suaudytas Norilske Jurgelionis Petras mir Norilske Kirlys Povilas gyvena Kaune Lelnas Eugenijus mir Jonikyje Leleius Jonas mir Norilske Martynaitis Alfonsas gyveno Vilniuje Martinnas Stasys mir Norilske Martiinas Justas uvo Norilske Martusas Juozas mir Kaune Palukaitis Juozas Pukys-Pukeleviius suaudytas Norilske Vladas Rastauskas Jurgis gyveno Panevyje Rimkus Juozas Sakalaviius Simonas Stasytis mir Vilniuje Stasiulionis Kazimieras mir Norilske Stays Tomas imonis Teofilius gyveno Kaune Teieriunas eslovas mir Norilske gyvena Papilje Tijnaitis Algirdas Urbanaviius Liudas mir Vilniuje Urbelis Jonas gyveno Kaune gyvena Vilniuje Urbutis Jonas
159'

264. J. ltn. 265. " 266. " 267. " 268. 269. 270. 271. 272. 273, 274. 275. 276. 277. 278. 279. 280. 281. 282. 283. 284. 285. 286. 287. 288. 289. 290. 291.
160

Uzdonas mir Kaune Vengrys Algirdas mir Norilske Venslauskas Balys mir Norilske Virila mir Kaune Antanas Leonas " emeliauskas Jonas mir Norilske vikas Vladas " gyveno Vilniuje Vir. esnulis Kostas mir Norilske " Dambrauskas Kazys mir Norilske Kiesylius Izidorius mir Norilske " Korolkovas Tichanas gro Lietuvon " san. Micuta Juozas mir Kaune " Neibacheris Albertas " Nekroius Mykolas mir Norilske " Sabaliauskas mir Panevyje Antanas " mir Norilske Augustinaitis Jonas Psk. gro Lietuvon Bruas Kazys " mir Norilske Cijnaitis " mir Norilske Cijunskas Zigmas " mir Norilske Dovydaitis Benas " mir Norilske Jaraminas Vincas " gro Lietuvon Jasonas Pranas " mir Norilske Jonaitis " Kriinas Motiejus " Mackus Kazys mir Kaune " mir Kaune Pakeviius Kazimieras Petronis Albinas " gyvena Kaune " mech. aknas mir Norilske Vaitkeviius Juozas mir Kaune "

292. Psk. Zonys Juozas 293. " ilys Petras 294. Civ. tarn. Medalinskas Petras 295. " Rozgaitis Jonas 296. " Stankeviius Antanas 297. " ilys Stasys 298. Eil. Alekna Juozas 299. " Bainskas 300. " Bartkeviius Kazimieras 301. " Belickas 302. " Burokas 303. " Gadonas Jonas 304. " Gaubas Antanas 305. " Jaciunskas Zigmas 306. " Karvelis 307. " Kielius 308. " Krasauskas Jonas 309. " Lukoeviius 310. " Mankonis Zenonas 311. " Mekauskas 312. " Miceviius 313. " Mikalaviius Stasys 314. " Noreika 315. " Pavarotnikas 316. " Plytnikas 317. " Ramanauskas Jonas 318. " Ramonis Petras 319. " Rudis 320. " Savickas 321. " Slivinskas Antanas

mir Norilske mir Norilske gyveno Vilniuje mir Kaune mir Norilske gyvena iauliuose mir Norilske mir Norilske suaudytas Norilske gyveno Alytaus r. mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Norilske mir Kaune mir Norilske gyvena Alytuje mir Norilske

suaudytas Norilske

gyveno Kaune gyvena Vilniuje mir Norilske mir Norilske

161

322. Eil. 323. " 324. " 325. 326. 327. 328. 329. 330. " " " " " "

Stasiukynas arka mitas Jurgis virinas A. Treiokas Vytautas Vaitkeviius Jonas Varnas Justas Vakys Zubrickas Stasys

gyvena Vilniuje gyvena Marijampolje suaudytas Norilske gyvena venioni r. gyvena Kaune

Knyga apie Lietuvos kariuomens likim tragikais ms tautai 19301944 metais nepretenduoja istorin monografij. Autorius siek glaustai pasakyti tikr tie s, kuri sovietin valdia atkakliai slp, falsifikavo. Juk to laikotarpio istorijos faktai buvo ikraipomi, ms ka rininkai ir kareiviai meiiami, kariuomens taurs dar bai, atlikti Tvyns labui, buvo niekinami. Autorius prao atsiliepti t dien liudytojus karinin kus ir kareivius, parayti savo atsiminimus, pastabas, ku rias ateityje bt galima panaudoti rengiant didesns apimties veikal ia tema. Raykite adresu: a/d 577, 2043 Vilnius, arba Minties" leidyklai, Sierakausko 15, 2600 Vilnius.

TURINYS
Pratarm ............................................................................................ . I. KOV IR KRYBOS METAI Kovos dl nepriklausomybs ......................................... ............... Rpinimasis valstybs saugumu ..................................... ............ II. OKUPACIJA... Trisdeimt devintj ruduo ....................................... .................. Tautos likimas krykelje .......................................................... III. LIETUVOS KARIUOMENS LIKVIDAVIMAS ,,Reformos" ir valymai" ................................................................. Kariuomens demokratinimas" ........................................... ......... Tragedijos uvertira ...................................................................... 29-ojo teritorinio auli korpuso organizavimas ........................... Korpuso politizavimas ir rusinimas ........................... ................... Veiksmas lygus atoveiksmiui ........................................................ Politiniai vadovai NKVD agentai ................................ ............... IV. SMURTO AKCIJOS Lietuvi karininkai vyksta kursus" ............................................ Raudonasis birelis ....................................................................... V. PAKILO KOVOS IR LAISVES KALAVIJAS Divizijos stoja kov ......................................... .......... ................. 90 ANBO neskrenda rytus ................................................................ 110 Paskutins kautyns ..................................................................... 118 VI. TARP RYT IR VAKAR Lietuvos apsaugos batalionai: j kova ir likimas ............ 122 72 77 32 37 42 45 50 53 59 23 26 7 18 5

164

Lietuvos vietin rinktin ................................................................ ...131 16-oji lietuvikoji auli divizija .......................................................139 Vietoje epilogo Norilskas lietuvi karinink ir kareivi Katyn" ...................... ... 147 AMINAM KANKINI ATMINIMUI .............................................................150

Antanas Martinionis LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA Meninis redaktorius Dainius Pakeviius Technin redaktor Danut Navickien Korektors: Marijona Rzien, Aleksandra Gobien SL 259. 1992 12 14. 7,23 leidyb. apsk. 1. Tir. 3000 egz. Usakymas 4217. Leidykla Mintis, Sierakausko 15, 2600 Vilnius. Spausdino valstybin Auros spaus tuv, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas. Kaina sutartin.

Martinionis A. Ma514 Lietuvos kariuomens tragedija. V.: Mintis,


1993. 165 p.

Bibliogr. inaose.
Remiantis priekarine ir Antrojo pasaulinio karo met periodine spauda, dokumentais, atsiminimais, knygoje pasakojama apie Lie tuvos kariuomen, jos tragedij 1940 m. birelio 15 d.1941 m. bir elio 14 d., ginkluot pasiprieinim sovietiniams okupantams ir kovas lemtingomis 1941 m birelio 2225 dienomis. UDK 947.45.08