ANTANAS PAULAVIIUS

KRAUJO UPELIAI TEKJO

LIETUVOS REZISTENCIJOS KOV VAIZDAI

LIETUVOS TREMTINI SJUNGA

MBBK L1 Pa 392

Redaktorius Vytautas VENCLOVA

Antanas Paulaviius, 1990

Skiriu

Lietuvos partizanams, Kad j kraujo auka bt gyva, kol bus gyva lietuvi tauta

LEIDJ ODIS

Lietuvi tautos pasiprieinimas tarybinei okupacijai po kario laikotarpiu buvo pati sunkiausia ir pati tragikiausia kova ms istorijoje. Kiek ji pareikalavo auk, tiksli i ni neturime. Manoma, kad uvo apie 30 tkstani par tizan. Svarbiausia prieastis, kodl kilo partizaninis karas, buvo ta, kad jaunimas norjo ivengti mobilizacijos Rau donj armij. Be to, niekas negaljo pamirti 1940 1941 m. patirt represij. Pasiprieinimo nuotaikas skati no ir pogrindin spauda, taip pat inios i Vakar, kad bolevik okupacija truksianti neilgai. Pagaliau reikjo gin ti Tvyn nuo svetimos kariuomens. Vienos prieastys buvo svarbesns vieniems monms, kitos kitiems, taiau visos jos skatino masikai trauktis mikus ir imtis ginklo. Partizaninis judjimas, prasidjs 1944 m. kai kuriose Lietuvos vietovse, jau 1945 m. pradioje uliejo vis Lie tuv. Mikingiausiose vietovse Rdininkuose, Prien i le, aliojoje girioje, Labanoro bei Taurags mikuose i pradi veik gana dideli partizan briai nuo keliasde imt iki keli imt vyr. 1945 m. balandio mn. Lietuvo je manoma buvus apie 30 tkst. partizan. J skaiius nuolat keitsi. Dl nuolatini persekiojim, idavysi ir susirmim su okupacine armija vienas partizanas aktyviai kovsi tik dvejus metus. Kovojo vairi profesij ir vai raus amiaus mons: tarnautojai, studentai, auktesnij klasi mokiniai bei mokytojai, Lietuvos kariuomens ka rininkai, buv kareiviai. Moterys buvo ne tik ryininks, bet ir narsios kovotojos, parodiusios heroizmo pavyzdi. Partizanus vadino vairiai: emaitijoje vanagai", Suvalkijoje miko broliai", Auktaitijoje aliukai", mikiniai". Kai partizaninis judjimas pradjo centralizuo tis, j imta vadinti Lietuvos Partizan Sjdiu (LPS). 1946 m. birelio 10 d. buvo sudarytas Bendras Demokra tinio Pasiprieinimo Sjdis (BDPS). Jis apm aktyvij 4

rezistencij ir vokiei okupacijos metais kilusi pasiprie inimo organizacij likuius. Po keli dien sudarytas ir Vyriausiasis Lietuvos Atstatymo Komitetas (VLAK). Kai dvilyp struktra pasirod nepriimtina, 1946 m. rugsjo lapkriio mn. buvo sudarytas Vyriausiasis Ginkluot Partizan tabas (VGP) su kolegija ir politiniu komitetu. Buvo numatyta 1947 m. sausio 18 d. Vilniuje suaukti vi s Lietuvos apygard vad suvaiavim. Bet, paaikjus Markurio idavystei, tas suvaiavimas vyko anksiau ir kitoje vietoje. Pasak K. Girniaus, jis buvo suauktas sau sio 12 d. netoli Pilviki. (Kstutis K. Girnius. ,,Partizan kovos Lietuvoje", p. 282, ikaga). Partizan organizavimosi struktra buvo tokia pat, kaip ir Lietuvos kariuomenje: visa respublika suskirstyta apygardas, apygardos rinktines, rinktins kuopas, brius. Partizanai dvjo Lietuvos kariuomens uniform, vartojo jos karinius laipsnius, statut, priesaik. Pirmieji centralizuotis pradjo suvalkieiai, kurie savo krato partizan vad suvaiavime, vykusiame rugpj io mn. Skardupi kaime kun. Yliaus klebonijoje, kr Tauro" apygard. Jos pirmuoju vadu buvo irinktas Lie tuvos kariuomens kapitonas L. Taunys. Vliau jai vado vavo A. Baltsis-vejys, J. Drunga-Mykolas Jonas. Dz kai 1945 m. vasaros pradioje kr A" apygard (vliau Dainavos"), kurios pirmuoju vadu tapo Lietuvos avia cijos pulkininkas Vitkus-Kazimieraitis, pavaduotoju mo kytojas A. Ramanauskas-Vanagas. Auktaitijoje 1946 m. viduryje veik penkios partizan apygardos: Didiosios Kovos" pirmasis vadas Lietuvos policijos vachmistras J. Misinas-aliasis Velnias, 3-oji iaurs LLA pirmieji vadai Lietuvos kariuomens leitenantai S. GirdinasGeguis ir V. Jazokas-Petraitis, Vyio" pirmasis vadas kapitonas Vaitelis, pavaduotojas artilerijos leitenantas P. Blka. Be j, dar veik Vytauto" ir Algimanto" apy gardos. iaurs Ryt Lietuvos sriiai (Kaln sritis), kuri sudar keturios apygardos, vadovavo leitenantas J. Kim tas-algiris. Laikui bgant, keitsi apygard ir rinktini struktros, taip pat vadai. Kai mikuose dl nuolatinio persekiojimo kovoti darsi vis sunkiau, buvo atsisakyta reguliarios ka 5

riuomens veikimo bd, partizanai veik maesnmis grupmis. Reikjo isilaikyti nepastebtam ir veikti gyve namose vietovse, kad bt lengviau slapstytis ir mai tintis. 1949 m. vasario mn. vyko paskutinis Lietuvos parti zan suvaiavimas tarp Baisogalos ir Radvilikio. Partiza n vadai irinko nauj Taryb, kurios pirmininku ir gink luotj pajg vadu irinko Kstuio" apygardos vad kapiton emait-Vytaut, jo pirmuoju pavaduotoju A. Ra manausk-Vanag. 1951 m. emaitis savo pareigas perlei do Ramanauskui paskutiniajam vyriausiajam Lietuvos partizan vadui. Nerasime Lietuvos istorijoje puslapio, tragikesnio u pokario pasiprieinimo metus. Partizan lavonai buvo m tomi miest ir miesteli aiktse, spjaudomi, spardomi, bjaurojami. Juos drausta laidoti kapinse. Kiek j susi sprogdino, nusiov, kiek buvo iauriausiai nukankinta! Dabar, atgimimo laikotarpiu, vis labiau imame suprasti, kad j kova buvo labai prasminga. ioje knygoje atskleisti tik keli pasiprieinimo kovos autentiki vaizdai, kuriuos pasakoja t kov dalyviai bei liudininkai. LEIDJAI

VIETOJ PRATARMS

Stebjosi em, kodl j ruden taip kasinja. Kad karo metas bt, tai ji, Lietuvos emel, suprast reikia irausti apkasus, reikia ukasti uvusius. Ji neumiro, kaip po algirio mio i Prsijos prive daug lavon, guld kareivlius vien alia kito. Vadus j laidojo kartu su irgais. Tai suprantama. Reikjo laidoti. Negaljo mo ns gulti neukasti, lyg bt didiausi nusikaltliai, lyg em j nepriimt. O buvo ir tokie laikai, kai negyvi mo ns iguldavo dienomis ir savaitmis neukasti. O kaip ji, Lietuvos emel, tada norjo juos priglausti, nes tai buvo jos mons! Jie ar, akjo, br grdus dirv, vytravo dalgiais. Jie buvo ij i ems ir turjo garbingai j sugrti. Bet neleisdavo... O ruden... Ji neatmena, kad anksiau taip bt bu v: susirenka daugyb moni ir i griovi, duobi, i u lini ikasa, itraukia moni kaulus. Deimtis met jie iguljo krvomis neliesti, nes j anksiau neleido mo nikai palaidoti. Dabar juos atkasa, tvarkingai sudeda karstus, nea kapines, palaksto vstu vandeniu, gieda ir ukasa. Ne po vien ukasa, o deimtimis, imtais. Ste bisi Lietuvos emel, kodl ruden taip atsitiko...

Faktai ir skaiiai
Jau perlaidota partizan: Panevyje vir 150, Vabal ninke 95, Simne 44, Ukmergje 91, Vilkijoje 32, Garliavo je 63, Kurkliuose 30 t. t. O kiek dar guli neinomose vietovse, o kiek dar yra toki viet, i kur kaul nega lima paimti: Raguvoje ant moni palaik pastatyta van dens siurblin; Merkins vidurins mokyklos stadionas to je vietoje, kur duobse guli mons, ir mokiniai futbol aidia vir j kaul. Didel dalis perlaidojam vyr 7

nukankinti. tai Vilkijoje i 32 perlaidotj, kaip nustat ekspertiz, tik keli uvo nuo kulkos. Kunigas R. Mikuta viius, perlaidojant Vilkijos partizanus, kalbjo: Be j nebt dabarties, nes jie paliudijo laisvs ver t ir pavergimo prasm. Jeigu mes iandien laikome j nuotraukas, vainikus ir trispalves tai todl, kad jie su djo savo gyvybs ir kanios auk. Man dabar buvo pa sakyta, kad i 32 asmen, kuri kaulai ia ilssis, tik keli uvo nuo kulkos. O visi kiti buvo nukankinti: sulauyti onkauliai, sutrupintos kaukols, inarstyti kaulai. Budelis buvo be galo iradingas, labai itreniruotas, ijs ilg i gam mokykl, nes mokjo trypti laisv taut labai apgal votai ir stropiai. Kaip itie mons kentjo, ino tik budeli atmintis ir j sin... Istorija atidengs dar ne vien kan ios puslap. A praau js, mano brangieji, idant js vaikai tautos istorij inot ne i knyg, bet matyt savo akimis, praau neskubkite ukasti ios didiuls duobs. Paimkite ventos ems iupsnel ir ramybje, be skubos prieikite prie kapo ir upilkite. Reikia, kad i akimirka kuo giliausiai siskverbt ms smon, vis ms ir dis, nes atgimimas ateina i kentjimo ir kraujo, i darbo, aukos ir dideli pastang... Tikiu, kad ia stovs pamink las kaip ir visoj Lietuvoj panaiems didvyriams, o aplink aliuos ir banguos, yds ir spinds, kveps ir liliuos laisva nepriklausomos Lietuvos em... Ant js pamato mes stovime, ant js pamato stovs ir laisvas ateities gyvenimas. Jeigu mes siraome Europos istorij, tai si raome tai i kankini krauju..."

SKAUSMO KALNELIS

1989 m. spalio 7 dien Veiveriuose buvo perlaidojami Lietuvos partizanai. J septynetas: Antanas Bavislauskas, Juozas Balinas, Jonas Slavickas, Liudvikas Dabriius, Kazimieras Giedraitis, Jonas Kazla ir Aleksas Samuolis. Pirmieji penki buv Tauro" apygardos Biruts" rink tins kovotojai, du paskutinieji tos paios apygardos algirio" rinktins vyrai. J kaulai buvo surinkti i vai ri vietovi, sudti du didelius karstus ir paarvoti Vei veri kultros namuose. Kai mes, Kauno tremtini choro giesmininkai, nuvaia vome Veiverius, iki geduling pamald buvo lik dvi valandos. moni daugyb. Artimieji juodais rbais. Sce noje istatyti uvusij portretai su nurodytomis j gyve nimo datomis. Paioje jaunystje uv, paiame groyje. Kaip neraudosi, jei dabar galima vieai verkti ir nesibijoti aar, galima glostyti karstus ir kartoti daug kart: ba landli tu mano, varguolli tu mano, balandli tu mano, varguolli tu mano... Stribas nemato, stribas negirdi. Kiti laikai. Tremtini choras sustoja prie karst ir ugieda: Partizanai, nelygiam my krit: Turgaus aiktj iniekinti knai. Partizanai, duobse suguldyti, Js Tvyns narsiausieji sns! Partizanai, Lietuvos partizanai, Js Tvyns narsiausieji sns! J palaikus pastatys Veiveri banyioje, bus gedulin gos pamaldos, degs daugyb vaki, giedos Aminj at ils, o paskui nuve ne kapines, o Skausmo kalnel. Netoli u Veiveri Skriaudi pus pastatytas uo linis kryius. Prie por met, kai vaiuodavau iuo keliu, jo dar nebuvo. Pastat prie metus. Stovi jis ant nedidelio kalnelio. Tas kalnelis, ta pakyluml pavadinta Skausmo kalneliu. Per antrj Didj kar ia jo nirtingi miai. 9

Buvo ikasti gils apkasai. Po karo apkasus artojai u ar, ukas, nes kliud em dirbti. Tik vienoj vietoj ant kalnelio liko neukasta duob. Tai it duob ir pradjo versti mones krvomis, guldyti ioje auktumlje... Veiveriai viesulys Lietuvos padangje. ia 1863 me tais kovsi I. Leskausko sukilli brys, ia veik garsi mokytoj seminarija, kuri Lietuvai dav J. Geniu, P. Ar min, J. Damijonait. Kaip niekur kitur. Veiveri, ilavoto apylinkse vir labai atri pasiprieinimo kova. ia veik Skirmanto, Kardo briai, ia pirmj kovos krikt gavo tautos didvyris Juozas Luka. Netoli nuo i viet jis ir uvo 1951 metais. Luka sksteljo rankomis ir sukniubo veidu altas, drgnas samanas"... (Juozas Daumantas. Partizanai", p. 538, ikaga). Nuautus mikinius stribai atvedavo Veiverius, pamesdavo netoli nuo savo bstins, antai toje pusje, kur dabar stovi kultros namai. Ir laukdavo, stebdavo, ar ne ateis artimieji atpainti savj. Guldavo lavonai, kol dvokti imdavo. Paskui nuvedavo t kalnel ir sumesda vo, ubr kelis kastuvus emi. Kals, unys neiodavo j kaulus... imtai ia j priguldyti, pasakoja J. Rauly naitis, buvs rezistentas, du kartus nuteistas mirti, stebuk lingai iliks gyvas Intos lageryje, dalyvavs ten pogrindi niame literat brelyje J. Paupieio slapyvardiu.

IA, KUR BERAS VIEKEL IRI

Kodl tu taip praei, kad padainuotume dain apie ber? grs i Veiveri, paklausiau Izabels Narbu tiens. Maiau, kaip ji Veiveri kultros namuose susikau pusi stovjo prie partizan karst ir irjo j portretus, paskendusi skausminguose atminimuose. Visus juos painojau. A tada buvau jauna gimna zist, todl viskas sir atmint. Negaliu po iai dienai pamirti Kazlos, o ypa Slavicko. Jis kaip gyvas velg mane... Gyvenom mes netoli, ilavoto apylinks Narauke lio kaime. Sodyba prie pat miko. Aplink mikai: netoli Vilk giria, Pagraii giria, veniovikio mikas. Mikini pilna. Kiek kart buvo apsuptas mikas ir ms sodyba enkavedistai ir stribai neduodavo ramybs. Arba atsikeli ryt igulta ol aplink, saugojo, tykojo, ar neateis pas mus maisto paprayti i girios. Kai tik stribai pasi traukdavo, igirsdavau enkl i miko vilpia. Prikrau na mamel krep srio, laini, duonos, kiauini, ir a, usimetusi skudur ant maisto, einu giri grybauti". Ten ne tik pastami, bet ir gimins. Mano pusbroliai Petra keviiai. Suaud vliau tuos pusbrolius... Beldiasi vien nakt lang. Jurgi, Jurgi, priimk, sako pastamas balsas, mes jau ia." Tai buvo du tve lio broliai Juodsnukiai, kuriuos mgino iveti Sibir. Atsimenu, kaip tvelis verk... Bet jie ilau vagono duris ir pabgo. Buvo labai ibadj ir pra valgyti. Nujo par tizanauti. Tai maist mik nedavau ir jiems. Mamel duodavo... Turjau vaiuoti Kaun. Einu psia Maurui ge leinkelio stot. Prie Bdviei kaimo netoli Veiveri sto vi kryius. Kaip iandien j matau. Apaugs alyvom. (Aly v ydjimo metas). Aplink sena aptriuusi tvorel. Dabar jau nebr to kryiaus, nei tako, kuris vingiavo pro j... Ir beras toks storas storas. Jo irgi nebra. Numelioravo... Prie to kryiaus partizanas viena ranka sitvrs tvore 11

l, o kita apsikabins ber kad verkia, kad verkia. Kas gi ia dabar, galvoju, kas jam nutiko? Prijau. Ko verki, mogeli?"paklausiau. Jis man pasirod toks senukas, visas apls barzda. Atsisuko gi Slavicko Antanas. Jis gyveno prie ilavoto. Ten ir mokykl lank. Auktesnj klasj buvo. O a su jo broliu Petru mokiausi vienoje kla sje, todl gerai painojau... Partizanas atsities, atsisdo. Nepasak, ko raudojo. Tik tyljo. Nujaut, matyt, greit savo mirt, nes aplink guld ir guld vyrus kaip uolus. Jis pakilo ir nujo sau, o a sau. Po kiek laiko igirdau, kad uvo. Juos nuve Veiverius ir numet prie strib bstins. Paskui suvert kakok griov. Iguljo ten ke turiasdeimt met. Dabar surinko ir palaidojo Skausmo kalnel... Kai mes dainuojam Ten, kur beras viekel iri", a vis matau t sen kryi ir verkiant partizan... Mamel ir a suskaiiavom vien tik mums pasta mus 75 partizanus, kurie uvo tuose mikuose, pasakojo toliau Izabel Narbutien, mergautine pavarde Juodsnuky t. Jauna buvau, viskas simin. Ne taip, kaip dabar po dviej infarktu, po lageri ir kaljim. Igvero atmintis. Bet jaunyst kuo aikiausiai prisimenu. Ypa tas siaubo dienas, kai kraujo upeliai tekjo... Mokiausi ilavoto mokyklos etoje klasje. Buvo eg zamin metas. Pavasaris. Atjo pas mane kaimynystje gyvenantis pusbrolis Jonas Kurseviius. (Vliau jis buvo mokytojas, mokyklos direktorius.) Pasikartosim bilietus. Bendraklasiai. Danai kartu mokydavoms, sddami lauke ant tvelio padaryto suolelio. Ir staliukas graus. Kartojam istorijos bilietus. O saul tokia raudona, raudona lenda i miko... Rasa blizga, ruoja. Liko tik vienas bilietas pa kartoti. Igirdome mike tra-ta-ta. Taip be perstojo. Pag raiio girioje kaunasi. Nueidavome anksiau t giri gry bauti. Atpainau, kad i tos puss tratjimas sklinda. Ry tojaus dien nueinu mokykl. Ne vien su pusbroliu Jonu girdjome audant Pagraiio mike... Ms klass langai banyios pus. Banyia ant kalnelio. Ten pat vaistin, parduotuv ir kiti pastatai. Toks centriukas. Sprendm matematikos udavinius. Mokytojas Damarota (jis dabar Vilniuje gyvena) neramus seka mus ir vilgioja langus. Ir ms vilgsniai sminga ten pat. Laukiam kako baisaus 12

pasirodant. O mokytojas vis: Dirbkit, mokiniai, savo dar b, nesidairykite..." Pamatm trys arkliukai taip sunkiai lipa kalnel. Ratuose negyvi partizanai. Mokytojas geruo ju prao: Tik neikite, mokiniai, tenai". Bet kas mus i laikys. Ir pamaiau vaizd, kurio po iai dienai negaliu pamirti... Pamesti ant bruko. Strib arti nematyt. Pasi slp stebjo, kas prieis prie lavon... Gdingai apnuoginti, idarkyti, subjauroti. Dieve tu mano. Dieve tu mano... Ma tau ir iandien tos mergaits veid, praviras akis, krtin apnuogint ir dar perdurt. Ir kraujas toks juodas. Nepa inojau jos, bet kitos mergaits pasakojo, kad tai buvusi Laimut Dipinigaityt i Marijampols. Ji mike pas par tizanus buvusi medicinos sesele. Vyr atlapotos kelns, be gdikai atsegiotos. Devyni lavonai. Tarp j ir mokytojas Strevinskas. Jis mok mano brol ilavote, o gal klystu Prien gimnazijoje, nes Vytas moksi ir Prienuose... ila vote t dien banyioje buvo atlaidai, kad po pamald ivirto tiek daug moni. Stribai pasimaio tarp moni, pasikeikia, paklausinja, vl pasitraukia ir stebi i toli. Bet vistiek kakas i minios padjo ant kiekvieno mirusiojo po raudon bijn. Na ir pasiuto tada stribai. kavo ir tard: kas padjo gles?.. Nepamirtu tos mergaits vei do... Juozas Daumantas savo knygoje Partizanai" apie m Pagraiio mike 1946 metais birelio pradioje rao: Birelio antr dien Kardas susitiko su Skirmanto kuopos vyrais ir, vis pralsdami pro siautjanias bolevik divi zijas, artjo prie ms bstins. Nuolatiniai persekiojimai kovotojus labai nuvargino. Jie ne tik apie dienos poils negaljo pagalvoti, bet ir naktimis neretai bdavo pareng ties padty. Birelio trei dien Kardas, Laimut, Skirmantas, Straz das, Dd, Saugnas, Vtra, Jazminas, pokas, Vilius, Stu dentas ir Gintaras prie pat ryt jau pasiek Pagraiio mikel. Nakia buvo palij. Ivarg kovotojai skubdami negaljo tobulai paslpti pdsak. J nelaimei, tik pravi tus vaiavo keliu i Veiveri ilavot maina bolevik ir pastebjo partizan pdsakus Pagrai. Rusai, pasi kviet daugiau pajg i ilavoto, atvyko pastebto pd sako viet ir su unimis pradjo iekoti partizan. Parti 13

zanai tuoj buvo atrasti. Jie visi miegojo. Enkagiebistai apsup priliau visai arti ir pradjo i kulkosvaidi ir automat tarkinti. Vilius ir pokas, geriausi kuopos kul kosvaidininkai, sukniubo ant sav kulkosvaidi, suspj ileisti vos po kelis vius. Gyviems pavyko pasprukti tik Saugnui ir Skirmantui. Kiti visi uvo vietoj arba kiek pasitrauk. Gyvi liko ir Dd su Strazdu, kurie tuo laiku buvo ij pasirpinti pusryi. Partizan lavonus bolevikai surink nuve ilavo t ir numet turgaus aiktje. Nors ilavote tuo metu lai ksi keli imtai siautjani enkagiebist, nakia partiza nus pagerb sess, apversdamos glbiais gli ir vainik. Rytojaus dien Kardo, Laimuts ir Vtros lavonus nuve Marijampol atpainti. Prie j atved i kaljimo Kardo mon ir mudami reikalavo iduoti uvusij pavardes. ia nieko nepe, lavonus vl sumet sunkveim ir nu ve Prienus, kur juos atpainti reikalavo gimnazijos mo kytojus. Lavonai buvo smarkiai apnuoginti, kiti ir visai nuogi. Su Laimuts lavonu idarinjo vairias paleistuva vimo scenas." (Juozas Daumantas. Partizanai", p. 202, ikaga). Ir a kit partizan pavardi neinojau. Tik inau, kad tarp j buvo mokytojas Strevinskas ir mergina, pa varde Dipinigaityt, pasak Izabel ir nutilo. Susimst, gal gro baisias dienas. kaljimus, lagerius. Gal prisimi n, kaip j u kas tamp po kamer, kaip pririt prie kds kaitintais iki raudonumo virbalais degino panages. Deginimo yms ilikusios iki i dien. Jai tada buvo atuoniolika. Kai sum tv ir brol, a gyvenau Kaune. Mokiau si vakarinje mokykloje ir dirbau aibo" spaustuvje li notipininke. Spausdinu kart Taryb Lietuv", prieina prie mans linotipo skyriaus vedjas ir tyliai sako: Zabieliuke, atspausdink it" ir paduoda popieri. Visk o dis odin, raid raidn atsimenu iki iol... Broliai, broliai lietuviai, brangs lietuviai! Laikykims, nepasiduokime raudonajam terorui... Kas k turim, imkim, itraukim i ems: ar automat, ar peil, ar kirv... Kovokim u bran gi em, u t ma nuteriot ms Lietuvl..." Buvau 14

umirusi linotipo skyriaus vedjo pavard. Tik dabar stai ga prisiminiau: Buza... Mane pusseser idav, pasak Izabel ir nutilo. Paskui udainavo tremtini choro dain: A tada nesakiau, kad pareisiu. Neinojau, kas rank ities... Bet po t jau beviltik reis A gyvent sugrau i mirties... Ten, kur beras viekel iri, Kur koplytstulpiai rymo kalne. Atsiklaups nukliau kepur Lietuva pasitiko mane.

RUGIAGL

Visk papasakosiu atvirai. Nei vyrui. nei motinai taip nepasakojau, kaip jums, maestro. Kaip per ipaint. Tik noriu, kad niekas nenukentt, kad kerto nebt. Gana jau prisikerijom. A visiems seniai atleidau. Tegu tik Viepats Dievas atleidia ms skriaudjams. Klausiate, kiek man met? Dvideimt trei a gimimo. Tai man dabar eina eiasdeimt etieji. Gyvenom tada, tais laikais, apie kuriuos a pasakosiu, netoli Ukmergs. Keturi kilometrai. Mano gimtasis kaimas Krnai prie vie kelio, kuris veda i Ukmergs Panev. Grai sodyba. O koks sodas buvo! Atuoniasdeimt medi. Ir jaun, mano ir broli sodint, ir sen obel. Suskaiiavus buvau ir kiekvien medel gerai inojau. Kryius toks senas sto vjo nuo neatmenam laik, apsamanojs. Tai mes ten ir gyvenom. Mackelos sodyb visi inojo. Ir a pati Macke lait... Apolonija. Dabar mano pavard Purlien, pagal vyr. Jis irgi partizanavo, priklaus Plieno rinktinei. Tai va, madaug prie keturiasdeimt met viskas vy ko. Atvaiuodavo pas mus gimnazist, student. Mat vy resnysis brolis Ukmergs gimnazijoje moksi. Dabar jau mirs, po visoki lageri ankstokai atgul po eme. O jaunesnis brolis Vytautas ir dabar tebegyvena, nors ir ne maai Sibiro ragavo... Kai tik bolevikai antr kart u jo, tuoj pradjo aukti Raudonj. Vyrai njo. Dauguma mikus patrauk. Visi ar tai aulys buvs, ar policinin kas, ar iaip veikjas. O apie mus mik daug: Siesik mikas. Pagiri ir Var girios. Ir Juozas ijo mik. O Vyto dar neliet armija. Mikiniams vadovavo... tasai, kaip jis... selis, kapitonas... Gyveno netoli nuo Ukmergs. J suaud. Du kartus teis. Po pirmo teismo Vorkutoj atsi dr. O antr kart buvo vieas teismas... Mirties baus m... Suaudytas... Kai brolis Juozas jo mik, visi bijojom ir verkm, nes jau pradjo veti negyvus partizanus ir guldyti ant 16

bruko. Atsimenu, buvo geguini pamald metas. Brolis tik pasitrauks mik. Mes jom banyi. Ir pama tm atvaiuoja maina nuo to miko, kur jis. Atvaiuoja prikrauta negyv. Dieve mano, mama vos nenualpo. e iolika lavon suguld turgaus aiktj. Msikio Juozo toj krvoj nebuvo. Nekliud kulka. O buvo, sako, labai arios kautyns Var girioj, netoli nuo Siesik. Kraujo klanai... Apie tas kautynes ilgai mons neumiro kalbti. Tai pir mas partizan susidrimas su rusais. Vienas partizan va das buvo smarkiai sueistas, rankos neteko, tai Juozas Maeika. Tas, kuris dabar gyvena Savanori prospekte, netoli nuo Juzs"... Po vis lageri iliko gyvas. Po t kautyni kapitonas selis sak visiems isiskirstyti, kas gyvas liko. Matote, kas darosi, sak jis. Imu visus. Divizijos eina ant ms." Tada mano brolis namuose m slapstytis. Bunkeriuose. O Maeika, kuriam rank nutrau k, pasidar dokumentus ir apsigyveno Kaune. Sum j vliau, po met, kai a jau Kaune gyvenau. Nujom kart stadion futbolo rungtyni irti. Jis su mona ir a. Ir prisistat... O 1945 metais a dar nebuvau susiriusi su partiza nais. Bet jau organizavoms. Labai veikls tada buvo du broliai kunigai: Edvardas ir Antanas Simakos. Pastarasis buvo gimnazijos kapelionas. Jis suorganizavo mokini cho r, kur ir a giedojau altu. Kart jis parinko penkias mergaites ir sako: U Lietuv reikia kovoti. Visi, kas gali ir kaip gali. Tai ventas reikalas. Ms broliai va, argi galim mes ramiai sdti?.. Js bsit gailestingosios seserys". Ms vadove paskyr gimnazist Stas Imbra sait. Ji buvo labai grai ir organizator nuostabi. Mokjo daug eilrai ir pati kr. Atsimenu, po pamald i banyios einam laukais pa gir, kur saugiau. Kartai pasimeldiam. Net mald savo turjom. Tyliai padainuojam, Stas paskaito eilrai. Ir mokoms, kaip apriti aizd partizanui, kaip krauj su stabdyti. O aliukai per iron mus pamato ir ateina. Tai vienos kitos brolis, tai pastamas. Isirinkom visos slapy vardius. A Rugiagl, Vanda Buteikyt Pinavija. Tu rjo vardus ir Elyt Pucinait, ir Stas, ir Nalnait, ta jauniausioji ms ratelio nar. Visai jaunut. Ir taip per

vis vasar rinkdavoms. tai rugsjis atjo, prasidjo mokslo metai. Stas Imbrasait buvo labai drsi ir nieko nebijojo. Ji dar tada neinojo, kas yra kankinimai. Mokyk loje pradjo skaityti partizanikus eilraius. Sum j. Neilaik kankinim ir idav vis ms seseli ratel. Pradjo suiminti. A vienkiemy dar nieko neinojau. At eina vakare pas mus brio vadas Stiklas. Jo pavard Bronius Jakubonis. Netoli nuo ms gyveno. Kaimynystj. Jis buvs Lietuvos kariuomens puskarininkis, artileristas. Dabar jo nebr. uvs. Ateina pas mus. Kai k ino. Tik nori patikslinti. Buvo ia ir kunigas Petras Nalnas, ku rio seser sum. Tada kunigas pasiunt savo brol Uk merg, kad visk suinot. Atbga jis i miesto uduss. Dvi suimtos. Nenakvok, sako man, pavojus tau nak voti namuose". Nujaut mano irdis, kad prasids sun kiausios dienos. Taip ir buvo. Jos visos gavo po deimt met, o man dvideimt penkis priteis. Jos daug greiiau sugro. Imbrasait net Amerikoj atsidr. O mano krye lis buvo sunkiausias... Reikia i nam ieiti. Verkiu. Mama lauo rankas. A puolu ant ems ir buiuoju mamutei ko jas. Balsu verkiu: neinau, kada griu... Ir ijau vis at sisukdama, palydta skausming vilgsni. Eisiu Berna tiki kaim, kur mama patar prisiglausti. Usukau ba nytl ir kad prisiverkiau, kad prisiverkiau. Paskui, kai jau lioviaus kkioti, kai jau nusiraminau, galjau pasi melsti. Prisiglaudiau pas gerus mones. Rytojaus dien eiminink jo banyi ir paadjo susitikti su mani kiais ir suinoti, kaip ten Kurnuose. O banyioje i m siki turjo kas nors bti. Tokia mada, tokia tradicija ms eimoj buvo: kiekvien dien kas nors i ms turi nueiti banyi ir pasimelsti u visus. Nesvarbu, ar lyja, ar sninga, ar la vienas i Mackel eimos klpo ba nyioj. T dien mama klpojo. Suinojo eiminink, kad mans niekas dar neieko. Tik antr dien pasirod skre bai su Deltuvos saugumo virininku Bubinkovu, graiai lietuvikai kalbaniu. Klausia: Poliut kur?" Mano vard gerai inojo. Bet nieko nepe. O gal ir Juozo iekojo, po Var mio besislapsiusio bunkeriuose, kuriuos buvo namuose sitaiss. Vienas buvo gudriai taisytas virtuvje tarp sien, kitas klojime, treias prie pirtels lauke. Dar 18

kitas buvo iraustas burok lauke. Niekas neatras, nes bu rokai aliuoja... Nerado, paokinjo, paokinjo, nusikeik bjauriai ir ivaiavo. Bernatiki kaime pagyvenau savait ir turiu eiti kitur, nes matau, kad mans nenori laikyti, bijo. Nueinu Kadrn kaim, netoli Svarinsko tviks. Jis buvo tada pirmo kurso klierikas. Buvo, atsimenu, Ma rijos vardo atlaidai. Privaiavo nemaai kunig. Mans pa pra, kad paeimininkauiau. Brolis Juozas slapta irgi atjo atlaidus. Suinojo klebonas Simaka, kad gali skre bai su kareiviais pasirodyti. Broliui liep bgti klojim ir lsti ien. Gerai, kad atjo rusai, ne skrebai. Rusai mo nikesni. J daug buvo, keli imtai. Apsiaut vis miestelio centr. Krato klebonij, banyi. Nujo klojim. Lipa ant ieno. O a noriu atitraukti j dmes. Rus nebijau, mans nepains. Jie tik ieko vyr, besislapstani nuo armijos. Vaiinu kareivius rieutais, visaip posinu ir ak pamerkiu, o kinkos dreba. O namuos vien dien uvirto daugyb skreb ir m tvus okdinti: kur dukra? Tv pastat prie sienos ir jau aus. vir iov, paskui are tavo ir nuve Deltuv. Keturias dienas ilaik. A pa raiau klaidinant laik, kad mokausi Vilniuje, kad prie Kaldas griu namo. Paleido tvel. O a turiu vl iekoti kitos vietos. Su Simakos rateliu nujau pas Vydiki klebon. Buois jo pavard. Vl gyvenu pas nepastamus mones ir laukiu, kol vl duos suprasti, kad esu nepagei dautina. Ryininks visi bijo, nes pas mane maios visokie mons. Susitikau su ryininke Birute, kuri priklaus a liojo velnio" rinktinei ir pasiskundiau, kad nebr kur man dtis. Ji sako: Eik pas mus partizanauti. Ten jau gyvena Lito mona, gyvena Dilg". Bet a nenorjau. Kur a mergina su vyrais. Ypa mama perspdavo: nepadoru merginai maiytis, kur vieni vyrai. Tada mama banyioj sutiko ms tolim giminait, kuri buvo labai apsukri ir kombinuota, ir papra: ar negalima kaip nors dokumen tus Paliutei suveikti. Aplink siauia ir siauia skrebai ir saugumieiai. Nuaus ir pames ant bruko. Gerai, sa ko, tegu atvaiuoja Ukmerg". Tvas pakink arkl, pasodino mane veim, umet ant galvos didel skar, kad vietiniai nepaint. I Ukmergs, gavusi adres to mo gaus, kur turiu kreiptis, ivaiavau sunkveimiu Kaun. 19

Susiradau savo giminait Savanori prospekte. Rytojaus dien nujau pas gulos banyios klebon, kuris buvo nuostabus mogus. Jis turjo ryius su treia milicija. Gerai, visk sutvarkysiu. Ir metrikai bus, sako kuni gas, tik pavard tursi kit." Man pasak, kad kainuos 200 ervonc. Pinigus brolis Vytas atve labai greitai. Atjo paso atsimimo diena. Kaip a bijojau! Ieinu, atsisveikinu su visais. Paskutinis jau ingsnis mano", sakau. Ujau Gertrdos banyt l ir sukalbjau mald, kuri partizanai kalbdavo: Die ve Ramintojau, ateik mano nerami, ivargint ird, pripildyk j savo rimtimi, isklaidyk abejones ir nekant rum, paalink baim..." Pasimeldiau, paskui keliais ap jau aplink banyi. Kaip Dievas duos, taip ir bus. Nu jau. Ten daug uniformuot. irdis dauosi, bet a stengiuosi irodyti drsi. mane pairi vienas kitas mili cininkas. Atrandu virininko kabinet. Pasibarbenu. einu. Atsipraau, sakau, ar ia pataikiau? Dl paso a." Kaip pavard?" paklaus lietuvikai. O mano pavard dabar Aliauskait Birut nuo Pabaisko. Kapitonas rusas palauk, kol i kabineto ieis du milicininkai, paskui grei tai itrauk stali. A iriu jo rankas ir vis kartoju: Dieve, padk, Dieve, neskriausk mans". Padav man pa s ir sako: Siastlivo vam!" A jam duodu vok su pini gais. Jis neima, stumia. Numeiau vok ant stalo ir ijau. Bgu atsisukdama, ar nesiveja. Ne, niekas neseka. Laimin gai ijau. Prasidjo nauji rpesiai kur gyvensiu, kur dirbsiu. Draug pasil stoti kankli studij. Prim mane ir da v kankles ir iedel kankliavimui. Apsigyvenau pas Ma eikos giminait, kuri dirbo kakokioje siuvykloje, kur baltinius siuvo. Tai a dabar padsiu jai siti ir vaik jos pasaugosiu. Ateina kart pas mane Alfonsas Svarinskas su savo draugu Jonu eponiu, kuris buvo Biruts" rinktinj. Jis birietis, toks auktas, graus. Pamatei vien kart ir krito atmintin. Jie abu tada jau nebesimok kunig semi narijoj ir gyveno su svetimais dokumentais. inojo, kad a gyvenu svetima pavarde ir esu iekoma. Jiems pasirod, kad i mano gyvenamoji vieta nesaugi. Tada viena pas tama moteris mane nuved Savanori prospekt Nr. 23. 20

Ten prim pagyventi, ir a tuoj praneu savo adres Svarinskui, nes kaip ryinink esu jiems reikalinga. Kaune tada gyveno nemaai Tauro" apygardos vyr, kurie kur nors sidarbindavo tik dl aki, o iaip veik pogrindyje. Kaune tada siaut Juodosios kats". Tai vagi plik gaujos, kurios sutemus slankiodavo neapviestomis gatv mis ir pldavo, vogdavo, verdavosi butus. Girdiu kar t kniaukia u dur. Nusigandau, nes viena buvau namuo se. Skambina. Nesileidiu. Pas mus naktimis niekas ne vaikto", sakau a. Cha cha cha!"nusijuok u dur ir paauk mane vardu. Atpainau Svarinsko ir eponio balsus. Kai sileidau, pasak: Turim, sesut, labai svarb reikal. Reikia nueiti Ateitinink rmus ir perduoti pa ket. Ar galsi?"klausia mans. Jeigu reikia, nu eisiu", atsakiau. inojau, kad jie negali rodytis vieai, nes labai tartini. Ypa Jonas, kuris vilkdavo vis t pat pilk namin kostium. Kito neturjo. Toks auktas, vie sus. I karto sidmsi. O mans gal nepastebs. Kad ir suims didel ia bda. Labai drsi buvau tada. Gerai, sakau, nueisiu." Vienuolikt valand tu turi bti tuose rmuose, aikina jie. Pereisi per vis Laisv ir ten prie gulos banyios ulipsi t rm antr aukt. Su tiksi du ar tris vaikinus. Vienas i j turs egls akel." Mane peregnojo, o Svarinskas pasak: Nr ventesns pareigos, kaip tarnauti tvynei". Ir a drsiai einu Atei tinink rmus, lipu antr aukt. O ten jaun moni daugyb. Sukinjuosi tarp j. Matau, vienas su egls a kute ypsosi, prijo prie mans ir perbrauk akele per veid. Jis su draugu eina laiptais emyn, ir a i paskos. Apaioje tamsoka. A mikliai perduodu paket. Laimin gai, sese", sako jie man. Grtu namo. Prie dur sukniau kiu kaip Juodas katinas". Bet mano bals tuoj atpaino ir sileido vid. Ateidavo pas mane ir kiti veikjai net po kelis kartus per dien. Praydavo, kad nueiiau emaii ir Obuoli gatv, kur darydavo partizanams pasus. Turdavau ten pristatyti blankus, kuriuos parpindavo Vytautas Buza. Mat jis dirbo spaustuvje. Jis prispausdavo po kelis im tus enkl partizanams. Vedavau juos netoli nuo Siesik Vyties" apygard. Vyrai prisisegdavo tuos enklus prie 21

kepuri ir atrodydavo tokie auns, galingi, tikri Lietuvos uolai... Negaliu pamirti vieno vasaros sekmadienio, kai a, Vytas Buza ir Jonas eponis nuvaiavome Kurnus, kad padtume susiriti Tauro" ir Vyties" apygardoms. Koks graus buvo sekmadienis! Mes visi trys laiveliu plaukiame per eer. Nei baims, nei neapykantos irdy neliko. Tik kakokia palaima. Toli skamba banyios varpai paky ljimas... Dieve mano, dabar po tiek met pagalvoju, kur gi tie mons dabar? inau, kad Vytautas Magadane ka ljo, kad Jonas 1948 metais suimtas ne kryi pats sava valia usidjs, nespjs baigti kunig seminarijos. Lietu vai galiu visk atduoti", sakydavo jis. Dabar atgimstant Lietuvai danai susitinka buv politkaliniai. Ir a iekau tuose susitikimuose, dairausi, ar nepamatysiu Vytauto ir Jono. Nra j, neatsiaukia. Jau kelinti metai iekau... Ir ginklus a vedavau vyrams mik. Kaune juos gaudavome. O inote, rusas u samagono butel visk ga ljo atiduoti. Atsimenu, vien kart a veu tris granatas, du vokikus ir vien rusik pistolet. Dar tris kaspinus ovini. Na ir drsi tada buvau. Sudjau tuos ginklus di del portfel, umeiau ant viraus (atsipraau, kad taip pasakysiu) moterikas kelnes, ir vaiuojam abi su Albina Ukmergs pus. Su ta Albina, kuri gyveno tada Valaniaus gatvje, o dabar ikagoje. Klausiate, ar a nebijojau? Baisoka. Juk Ukmergje gali mane painti. Iekoma esu. Jei paklisiu, tai paklisiu. Prisigrdo pilnas sunkveimis moni. Kas atsisds, kas priguls vaiuojam. Vienoj stotelj mogus stabdo main. iriu pastamas ms krato komunistas. Jzau, Jzau, sergk mane jaun! li po jis, o a kaip guliau Albinos sterbl ir guliu. Meldiuo si, kalbu mald, kuri partizanai kalbdavo prie m: Gyvybs ir mirties Viepatie! Tu suskaitei mano dienas pirma, negu a miau gyventi. Tu esi mano gaivintojas ir gynjas nuo pat mano jaun dien. Nepridera man ian dien bijoti, kada neitiriamoji galia veda mane, itikim Tvyns sn, kruvinas kautynes. Jeigu norsi, Tu mane i mirties pavoj igelbsi..." Albina pajuto, kad a visa virpu. Umet man ant galvos lietpalt. Iki Ukmergs a nepakliau galvos. O portfel su ginklais buvau pastaiusi 22

kiek tolliau. Viskas baigsi laimingai. Perdavm tuos gink lus arno ir Stiklo vyrams ir grtame atgal. Tada prane a Albinai, kad jos namas apsuptas zasada". Jai negali ma grti namo. Biruts" rinktins mons apsupti. Ten ir Jonas pakliuvs. Kur Albina dingo, neinau, bet grau savo namus Taikos gatvje, nes turjau kai k paslpti. Parvaiuoju aliakaln, mans vyrai jau laukia. Vytautas Buza man sako: Einam i ia, kur maiau moni. Tau visk papasakosiu". Bet jau matau, kad jis toks iblyks lyg nesavas. Einam pakrante Vilijampols pus. Jis su stoja ir sako: Sesut, k tau pasakysiu". Pradjo verkti. Vyras verkia, tai ia kakas baisaus. A j gerai paino jau. Gyveno Atuonioliktame krante, aniuose. Jis toks graus, plaukai garbanoti, juodi... inai, Poliut, a nuu diau savo seser, sako jis man, ir zasada" dl mano kalts." Papasakojo, kaip viskas atsitiko. Namuose mal kinje jis turjo pasidars slptuv, kur buvo saugojami ginklai, raomoji mainl, spausdiniai. Jis isine san dliuk valyti autuv, rusik vintovk". O tuo laiku prie ulinio atjo sesuo vandens pasisemti. Jis netiktai nuspaud gaiduk ir nuov seser Danut. Kilo triukmas. Atvaiavo rusai, apsupo nam, aretavo motin, ma se sut ir broliuk, visus ive. Namai sudeg. Jis pats pa bgo. Atrado NKGB-istai t slptuv ir partizan archyv. Srauose kai kuri partizan adresus. Ir pradjo siaus ti. Pirmiausia apsupo Valaniaus gatvje esant punkt. Kas tik ateina tuos namus, sulaiko ir nebeileidia. Ir dide lius, ir maus vaikus laiko be maisto. Jonas apsimet, kad jam reikia apsiskusti. Mes supratom, kad jis jau k nors sugalvojo. Skutasi prie lango, kuris Katedros pus. Tik murkt per lang ir pasileido bgti, susimai tarp mo ni ir dingo... A dabar turiu keisti savo gyvenamj viet, nes Sava nori prospekte nebesaugu. O Vytautas ivaiavo Mari jampol. Keiiau ne tik gyvenamj viet, bet ir darboviet. Buvau stojusi atsargos seser mokykl, bet greit turjau ieiti. Saugumas susidomjo manimi. Kai nujau kart mokykl, pasikviet mane direktorius kabinet ir sako: Tavs ieko, daugiau nesirodyk mokykloje". 23

Nebeinau, kaip gyventi niekur nedirbant ir nesimo kant. Negausi korteli maistui, o be kapeikos kaip isi versi? Niekur nenoriu i Kauno vaiuoti, nes esu ia reika linga. Atjo vien dien pas mane Maeikos mona. To Maeikos, kuriam rank nutrauk Var kautynse. Jis sdi kaljime, mona nort inoti kuriam, kad galt maist perduoti. O pati bijo eiti, nes ir j pasodins. Ka dangi buvau iekoma, kad bt saugiau. Jonas patar plaukus isiplauti peroksidu. Bsiu blondin. Jis jau taip padar ir labai pakeit savo ivaizd. Abu usidjom aki nius. Dabar a jau drsiau galiu padti Maeikienei surasti vyr. Einu milicij, einu Saugum. Kas tu bsi Maei kai?" klausia mans. Atsakiau, kad tolima gimin. Po pusantros valandos laukimo pasak, kad Kaune jo nra. Ivetas, o kur, nesako. Tiesa, tuo laiku vl bandiau mokytis. kart ems kio technikume, kur turjau sigyti draudimo inspektors specialyb. Gaunu 40 rubli stipendijos, korteles duonai. Tik pus met reikjo ten mokytis, mane paskiria dirbti Pabaisk, kur pagal savo naujus dokumentus esu gimusi. Negi a ten vaiuosiu. Dabar mans ieko jau ir i tech nikumo, kadangi stipendijai sumokta keli tkstaniai, o a nesirodau darbe. Kad mans nerast, apsigyvenu pas savo pusseser Taikos gatvje. ia mane atranda eponis su Buza ir vl prao, kad atlikiau uduot, kad vl nu veiau ginkl mikiniams. Mes su eponiu eisim Vilijam pol pas Jon Urbon, kurio svainis dirba sandlininku ar ginkl sandlio sargu. Jis turjo ry su rus karinin kais ir u samagon pirkdavo ginkl. I pradi turguje susitikom su Urbono mona. Ten ji prekiavo auktais, akutmis. I jos suinojome, kad vyras laukia ms na muose. Jis pasiruos, turs, ko mes prame. Einame Nau jalio gatve, Jonui pasirod, kad mus seka. Nesidairykim, eikim ramiausiai", perspja jis. Mudu einam kaip j. Negi mtysies onus. engiam ta paia kryptimi pas Ur bon. Jonas ginkluotas: vienas pistoletas rankovj, kitas uanty. Mus jau trise seka. Ueinam pas Urbon, kitur nra kur eiti. O jis kaip tyia jau padjs ant lango dvi granatas ir nea mums dar vien autuv ir ovinius. Ne inojo, kad mes sekami. Mano portfelyje septyni pasai. 24

Ant pas sumesti auktai, akuts, kuriuos nusipirkau turguj, kad umaskuoiau tuos dokumentus. Paskui mus vid sibrauna du karikiai, o vienas lieka lauke saugoti. Tuoj puola klausinti, i kur ginklai. Urbonas bando ai kintis, kad jo toks darbas, kur su ginklais tenka susidurti. Prie ms kol kas nekimba. Bet mes irgi tartini: abu vie siais plaukais, abudu su akiniais. Ir kas tik ateina nam, tuoj sulaiko ir sodina tai ant suol, tai ant ems. eiminink sum ir ive Saugum, o mus ilaik tris paras. Kiekvien vidurnakt keisdavosi sargybos ir vis i kratydavo kiekvien sulaikytj. Pirmoji krata buvo pavir utinika nepastebjo nei mano paslpt pas, nei Jono ginkl. Betgi nevisuomet taip skmingai baigsis. Reikia k nors daryti? Bgsiu", sako Jonas. Ne, negalima. Lauke sargyba ir tokia mnesiena", perspjau a. Tada a jam pasiliau: koridoriuje stovjo kibiras saviems reikalams". Eik kibir imesk ginklus. O a paskui nueisiu ir pasa kysiu, kad kibiras pilnas ir reikia lauke ipilti." Taip ir padarm. Jokio tarimo. Sargybinis mane palydjo iki b dels, ir ginklai atsidr tualete. Trei dien atvaiavo dengta maina, mus susodino ir nuve Saugum. Dabar tai viskas, baigta. Tik mels tis reikia. Eina karininkas su krva dokument, kuriuos buvo i ms pam, skaito pavardes ir kai kuriuos palei dia. Prijo prie ms, perskait pavardes ir atidav do kumentus. Tikti, netikti? Neinau, gyva a ar mirusi. Ir einam abu, vis atsisukdami, ar neseka. Skersgatviais, aplinkiniais keliais. Niekur nieko, niekas neseka. A vis dar tebedrebu, o Jonas sukands dantis man kalba: Lai kykis!" Usukom banyi, pasimeldm. Ijom laukan nieko tartino. Tada unkeliais nujom Obuoli gatv pas Povil erek. (Dabar jau mirs.) ia buvo tabas, rinkdavosi kovotojai i visos Lietuvos. Radom ms vy rus besdinius. Jie labai nustebo mus pamat. Jonas sako: Tegu bus pagarbintas!" O jie tyli, nieko neatsako. Jie bu vo susirink ir pasiruo mus i tos apsupties gelbti. O tai mes patys atsiradom. Su mumis n vienas nesikalba. Jzau, koks mums smgis! Jie galvoja, kad mes uver 25

buoti. Atjom j iduoti. Jonas tik kramto lpas ir vis vilgioja mane. Vyrai, sako jis, k js galvojate? Nejaugi js tokios nuomons apie mus?" Ir tada Vytautas Buza palengva palengva pradjo ypsotis. Visi prakalbjo ir papasakojo, kaip ruosi mus gelbti. 1947 metais pavasarjant vyko svarbus susirinkimas Karmelit gatvje. Tada buvo kurta Biruts" rinktin ir priskirta prie Tauro" apygardos. Rinktins centras baza vosi Kaune, o jai vadovavo Skirmantas (Juozas Luka). Susirinko nemaai vyr ir mes, keturios ryininks. Laukm atvykstant Skirmanto ir Mavydo, kur Mayliu vadinda vom. Jis buvo labai auktas, madaug kaip Sabonis. Labai juokingai atrodydavo, kai j Mayliu vadindavo. Tai tas pats Maylis, tas pats Mavydas, kuris k tik buvo su rengs garsij Suieduotuvi" operacij, kai tariamsias ryininks Puels ir Mavydo suieduotuves" buvo pa kviesti Marijampols aktyvistai. Penki aukti pareignai ten gavo gal. itaip jiems buvo atlyginta u visas pikta darybes. susirinkim Karmelit gatvje Skirmantas ir Mavydas atvyko i Marijampols. Kalbasi su mumis, juo kauja. Mavydas isitrauk septinto kalibro pistolet ir sako: Nuo ito krito saugumietis Gureviius, o nuo ito (isitrauk i rankovs antr ginkl) partijos sekreto rius Bakeviius. Taip jiems atsilyginta u trmimus, u ne kalt moni udym..." Tais paiais metais turjau dar vien igst. Einu Ne muno gatve ir matau atskubant Mayl ir vej (jis irgi buvo partizanas). Gerute, gelbk, sako jie, mus ve jasi." Bet kur a juos galiu paslpti? Valaniaus gatvj, kur anksiau gyveno Albina, jau viskas, vietos nebr. Ir prisiminiau, kad u tilto tarp griuvsi gyvena Maeikien, mona to partizano, kuriam rank nutrauk myje. Eina me t pus. A pirma, jie i paskos. Kai nuvediau viet, papasakojo, kodl jiems prireik slptis. Pasirodo, jie nu ov aukt NKVD karinink. Kova yra kova, pasak Maylis, gailestingumui vietos nra." Labai bijojo Maeikien. Vis nakt nemiegojo. Ne dl savs bijau, kalbjo ji rytojaus dien, kai partizanai 26

jau buvo ij. Bijau, kad vyrui galiu pakenkti, kuris ir taip jau 25 metus gavo." Tas narsusis Mavydas uvo bepartizanaudamas... Dau giau niekas nieko neino apie j... Kai a kartais prisimenu tuos neramius jaunysts metus, danai pagalvoju, kad dl mans yra daug kas nukentj. Ir skaudu darosi, ir sin grauia. Ta Albina i Valaniaus gatvs dl mans turjo ketverius metus slapstytis su mau vaiku. Kai tik mane aretavo, ji gavo dokumentus ir susitvark. Arba kai gy venau Taikos gatvje pas tuos neturtingus mones. ar nieiai ipl kakok sandl, prisikrov main maisto ir veiojo savo monms, kurie skurdiai gyveno. Bet kur gi j protas? Atve cukraus, milt, makaron ir mano eimininkams. Pasodino eiminink. Vis per mane. Arba kiek mano tvai prisikentjo. Apsakyti negaliu. Kaune gyventi darsi vis pavojingiau. Todl ruden, kai nuvaiavau savo krat, vyrai mans nebeileido, patar gyventi pas mones. Priimdavo mane kaimieiai jei ne i meils, tai i baims. Tik savo kaime Kurnuose nesiro diau. Bet taip buvau isiilgusi nam ir savj. Taigi vien kart nutariau aplankyti juos. Apsirengiau partizanikais rbais: kariku varku, kepure, ginklas prie ono. Kvaile l a, kvailel. Diaugsmo jiems nesuteikiau, tik dar dides n nerim atneiau namus. Nereikjo man tada rodytis su ta apranga. Tik dabar, po tiek met, kai pati motina tapau, supratau, kokia a vjavaik buvau. Bet tada jau nysts protas ir jausmai daug klaid pridar. Atsimenu, vien kart vl vyko svarbus partizan su sirinkimas. Dalyvavo net septyni vadai. Tarp j Vaitelis, Blka, Stiklas ir Klajnas. Klajnas tai Kemeklis. J trys broliai partizanai. Sunks buvo 1948 metai. Vis majo ir majo ms skaiius, retjo gretos. Vyrai aptar pa dt prie lauo ir paskui tokiais lidnais balsais udainavo: Kaip sueistas pauktis, kaip sueistas aras Po giri ksming plakuos. Ir vieno maldauju, o Viepatie geras, Nors mirt leisk tvyns laukuos. 27

Daina nuramindavo, vyr akys praviesdavo. Kai Kin gyro lagery buvau, kai vakare, ant nar atsigulus, sunku mas uguldavo ird, imdavau niniuoti partizanikas dainas: Kaip bdavo gera po liepom rasotom Pavargusi galv priglaust. Ir autant ryt sidabro palaukm Nubrist ligi paio dangaus. Ir nuoskauda sutirpdavo irdy, ir neapykanta prieui dingdavo. Tas susirinkimas, apie kur kalbjau, vyko netoli nuo Siesik pas mano pusseser Kriktaponyt. J vienkiemis mike... Rodos, ir atsargs buvome, ir sargyb istatme. Bet ryininkai atbgo i Taujn ir prane, kad skrebai suinojo apie mus ir ruoiasi pulti. Tik laukia paramos i Ukmergs. Buvo duotas sakymas isiskirstyti. A ygia vau su Stiklo ir Plieno briais. Tarp vyr buvom trys mo terys: a. Tankisto mona ir Uosio sesuo. Pasirod dan guje raketos, pasigirdo pirmieji viai. Kai nujom kokius septynis kilometrus, supratome, kad mus supa enkavedis t divizija. audo, kulkos tik zvimbia. Sueid Lieknut, koj jam perov. (Jis kilimo i aln kaimo.) O kiti sveiki iaip taip pasprukom. Kriktaponi eim aretavo ir i ve Sibir. Mes atjome Baravyk kaim ir apsistojome. Pails jome, pavalgme ir isiskirstme. Vis sunkesnis ir pavojin gesnis darsi ms gyvenimas. Man vis reikdavo retkar iais nuvykti Kaun, palaikyti ryius su kitom rinktinm. Rudeniop perjau Tankisto inion. Bet man ten nepatiko. Jie igerdavo. A pykdavau ir sakydavau: Kam js, vyrai, geriate?" I nevilties geriam, atsakydavo, mirtis vis labiau artinasi ir vien dien paguldys ant bruko. I skaus mo, geriam, sesut." O Stiklo brys buvo labai kultringas, visi rimti ir drausmingi vyrai. Jie laikydavosi apygardos vad sakym: degtin partizan prieas, nes ji sumaina budrum. Nu jau gyventi pas mones, kur laiksi Stiklo brys. Vienas vykis man giliai strigo atmintin. Stiklo vyrai atsived Kavarsko valsi, kur mes tuomet laikms, vie 28

nos eimos tris mones: dvi seseris ir j broliuk. Ir pa sak juos globosime, saugosim kaip savo tikr motin. Tai buvo Tamuli eima nuo Balnink: Bron, Janina ir Tadukas, gal koki dvylikos met berniukas. J tv ir brol nuud skrebai, o sodyb sudegino. Motina su jau niausia dukra ijo pasaul: pas vienus mones pasislaps t, pas kitus pagyveno. Su tomis mergaitmis labai susi draugavau. Jos buvo tokios nuoirdios, taurios sielos. Bron, turjusi Nalaits slapyvard, ra eilraius, kuri kelis ir dabar atsimenu. O j broliukas labai graiai gro davo akordeonu. Bet visos melodijos lidnos, u irdies griebdavo. Groja, groja ir pradeda verkti. Nra ko stebtis: brolis ir tvas nuauti, motina su keli met sesute ir broliuku kakur po sviet bastosi, nam nra. Ir a rau doiau. - - Nutraukiau pasakotojos Apolonijos kalb ir paklausiau: Sakote, kad Tamuliai nuo Balnink? Nuo Balnink, patvirtino Apolonija. Ar viena i Tamulyi nebuvo luba? luba buvo Bron, Nalaits slapyvard. Bet i kur js inote? paklaus mans buvusi partizan Rugiagl. Paklausykite, dabar a jums papasakosiu. Mano tvik Anykiai. Ten a gimiau ir uaugau. Po karo ivaiavau mokytis Vilniaus universitet. Gal po koki met pas mus Anykiuose apsigyveno Tamuliai. inau kai kurias j eimos tragiko likimo nuotrupas. Jie gyveno Dabknikio kaime netoli nuo Balnink. J dari nje buvo bunkeris, kuriame slapstsi ei partizanai. Ka koks nipas prane stribams. 1945 met rugsjo mnes atvaiavo stribai ir apsupo sodyb. Tvas ijo pasitikti. Ko js norite?" paklaus. Paklaustas nepasak, kur yra bunkeris. J vietoj nuov. Kai igirdo v, i bunkerio pradjo atsiaudyti vyrai. N vienas nepasidav gyvas. Tada stribai padeg darin. Kas band bgti i deganios darins, nuov, o kiti gyvi sudeg. Bron ir Janina, ku rios irgi turjo ryius su partizanais, tuo laiku guljo run keli lauke ir visk mat. Sudegus darinei, stribai i bun kerio itrauk apdegusius knus, pam vidur kiemo su kniubus tv, visus septynis nuve Balninkus ir numet ant ventoriaus ties kryiumi, nuo kurio nukryiuotas 29

Kristus, kaip mons pasakojo, kelias paras irjo Lie tuvos partizanus... Tamulien su berniuku ir dar jaunesne dukryte ijo pas mones, o vyresns dukros m slapsty tis. Ir tai jie apsigyveno pas mus Anykiuose. Janina lank gimnazij, bet vis palaik ryius su mikiniais, kaip man vliau pasakojo. Buvo Kios. A su broliu turjau parvaiuoti kiuoti namus. Bet 1946 metais studentams udraud per Kal das ivaiuoti namus. Namikiai nesulauk ms. Ka dangi jau artjo vidurnaktis, prie stalo tuios vietos, nujo pakviesti Tamuli. Rado juos parpuolusius ant e ms ir gailiai verkianius pirmos Kios be nam, be tvo ir be seser...
Apolonija liau: nusiluost aaras, patyljo ir pasakojo to

1949 metais kovo mnes buvo labai didelis moni veimas. A jutau, kad nelaim ugriuvo ir ms namus. Tuoj suinojau. Atjo Stiklo vyrai Sakalas ir Bijnas ir sa ko: Sese, mes su lidna inia". Sakalas prijo, pabuiavo ir sako: Sesut, raminkis, neverk. Viskuo padsim. Tavo tvams siuntinius Sibir sisim. Ir broliui Vytautui la ger. Tu visada su mumis bsi". O Bron su Janina guod: Ir mes likom be nam, be brolio, be tvo. Kaip mes gy vensim, vienas Dievas teino... Nereikia taip graudiai verkti. Aaros nepads". Padjo nepadjo, bet isiverkiau, isikkiojau ir palengvjo. Buvo Didysis ketvirtadienis. Nujau Taujn banyi, paklpojau, pasimeldiau. Su inojau i vienos pastamos, kad ir ia skrebai mans klausinja. Taigi jau trijuose valsiuose man ramybs ne bra... Labai trauk tvik. Rodos, ko gi ten eiti. Bet kaip kokia pagunda kviet, viliojo. O gal kai k sav at rasiu? Ir pasitaik proga. Reikjo Plieno vyrams perduoti paket. Todl a su Janina ir eimininko dukra isiruom kelion. Iki Ukmergs apie 18 kilometr. Psios ijom. Reionyse pernakvojom. Ryt a sakau draugms, kad jos vienos eit, o a usuksiu namus. I pradi ujau pas ms artimiausius kaimynus mitus. Jie nepritar nei val diai, nei mikiniams. Mamai sakydavo, kad dukt be rei kalo susidjo su partizanais. Kodl kitos gyvena sau na muose, o ji kakur dauosi." 30

Kaimynai papasakojo, kad atvaiavus mus veti Si bir, i bunkerio ilindo brolis Juozas, atidav autuv ir pasak, kad jis kartu su tvais vaiuosis. Man iek tiek geriau pasidar ant irdies, nes seni tvai nebe vieni bus. Kaimynai dar papasakojo, kad tvai paliko rb ir lai ni, kad a pasisiau Vytautui lager. O ms namuo se dabar gyvenanios vokiets, pabgls, tokios pat na bags, kaip ir a. Lietuvikai nemoka kalbti. Viena jau visai sena, kita, senosios dukra, apie 30 met moteris su maa dukryte. Artinuosi prie nam. Palaidas ms uo pasitinka ir okinja, vizgina uodeg, laio man kojas. La bai protingas unelis buvo. Partizanams vienaip lodavo, skrebams kitaip. Tvai i tolo atpaindavo, kas ateina. Kai pasirodydavo partizanai, tai jis lodavo tsiamai, lyg staug damas. O skrebus puldavo kaip pasiuts. irdis pradjo palusiai dauytis, akys nuo aar ap temo, ir nepamaiau, kaip parpuoliau ant ems... Atleis kit, tveliai, broliukai, kad dl mans daugiausia nukent jote, kalbjo mano lpos. Isigando vokiets, nes nieko nesuprato. Tik vien od suprato, kur, matyt, a daug kart kartojau: mama, mama!.. Ir plaukus roviau, pilna sauja buvo... Pradjo verkti ir vokiets, pakl mane nuo grind, padav vandens, glost mane, buiavo. A atsipei kjau, atsigavau. Nujau pas mit, pamiau visas liku sias pagalves, paklodes, antklodes, maist ir atidaviau vo kietms. Juk jos nieko neturjo. Miegojo ant iaud. Kai myn papraiau, kad visus ms daiktus atiduot toms vargms. mitien dar papasakojo, kaip brolis Juozas, vaiuodamas Sibir, papra, kad maina sustot prie kapini. Sustojo, matyt, moniki buvo rusai. Tai Juozas pabuiavo em ir pasak: Sudie, daugiau nebegriu". Nujaut, kad prasids jo sunkiausios dienos. Bolevikai jam nedovanos, nes keturiasdeimt pirmaisiais buvo balta raitis, pokario metais mike. Nujau Ukmerg. Banyioje susitikau mergait, ku riai perdaviau paket nuo Stiklo. Nebebijau nieko. Kas man dabar: nei nam, nei tv nra. Einu sau turg. Sakau, gal k nors i Juozo draug sutiksiu, gal jis k nors man perdav. Ir susitikau. Bronius buvo geriausias Juozo draugas. Pavards nesakysiu. Tegu Dievas jam at 31

leidia. Bronius mans klausia: Kaip tu nebijai taip die nos metu rodytis?" Nebijau ir viskas, atsakiau a jam. K a kam blogo padariau? Prie neturiu". Pas kui a jo papraiau, kad nueit ms namus ir i po tos obels ikast stiklain su nuotraukomis. (A buvau pasl pusi tenai.) Papraiau, kad perduot Stiklui, nes jis su juo susieidavo. O man Stiklas perduos. Paadjo. Mes atsi sveikinome. Grtu Gedimino gatve, prisistat du jaunuo liai. Atsipraau, ar galima js dokumentus patikrinti?", paklaus. Saugumiei bta. Tuoj mane vienas nutvr u paranks, kitas i paskos seka. Dar mokytoj vien bu vau sutikusi pastam. Tai kas gi mane idav? Tegu atleidia jiems Viepats. Bet nuotrauk t jau neberadau, grus po vis lageri. O apie jas inojo geriausias Juozo draugas. Atsidriau Saugume. Kiek ten skreb! Visi tik iri mane. ved kabinet. Dabar tu man visk pa sakysi", iko vienas pro dantis. Pasakysiu, klauskit." Pam dokumentus. O kur Juozas, kur brolis Vytau tas?" paklaus. Vadinasi, visk ino ir mano tikr pa vard. Tylite, nekalbate. Visk pasakysite dvylikt nak ties." K gi, jau temsta. Labai greitai artja dvyliktoji va landa. Antrame aukte prakalbsi", vis skamba man ausyse. Veda mane antrj aukt. O kiek irjimo, kiek skreb! Mane visi pasta, keli valsiai. Tik neseniai prie Ukmergs buvo uvs Tankisto brys. Visas bunkeris su sprogdintas. O skrebai inojo, kad a su jais vaindavau. Tiek a j iekota. Ir tai pati papuoliau. antr auk t", sako balsas. Pastamas, nepastamas. O a karto ju: Marija ventoji, padk man, kad kit neiduoiau". Laiptais lipdama jau balsu aukiu: Marija ventoji, pa dk man, suteik stiprybs!" Nuved. Ten susd ir civi liai, ir karikiai. Tada dar jo vienas, kuris buvo parei gotas mane, partizan ryinink Rugiagl, surasti. Premija gal jam nemaa buvo paadta. Tai leitenantas Bubinko vas. Tas pats, kuris vis atvaiuodavo pas mus Kurnus graiai apsirengs, su skryble. Kaip tikras frantas, mano kavalierius. Ir vis klausdavo: Mamut, kur js dukre l?" A daug kart buvau pas jus, vl su paaipa sako man, bet tavo mieli tveliai, Poliut, neinojo, kur tu esi". Dar pasiiri su pasitenkinimu kitus lyg pabrdamas: 32

irkite, koks a imintingas. Gal Dievas mane pripild tada tokios stiprybs, kad a irodiau tokia drsi ir i didi. Tas juos labiausiai ir siutino. Tai kur buvai per tuos visus metus?" dabar jau grieiau paklaus mano kavalierius". Namuose buvau. O kai js ateidavote, slptuves ljsdavau, kalbu a savo jaunikiui. Js blo gai iekojote. A galiu parodyti tas slptuves. Virtuvje tarp sien buvo taisytas bunkeris. Js tik vien kart padauydavote autuvo buoe. Bijodavau tik durklo, tai iandien nestoviau prie jus... Dar pirty prie upelio bun keryje pasislpdavau. Ar js nors kart prijote prie pir tels? Ar burok lauke paklte dangt?" kalbjau labai drsiai, su niriu. Dar neinojau tada, kaip atrodo tas skausmas, kai pakyla budelio ranka ir pradeda kristi sm giai ant apnuoginto kno... Kad tik greiiau smon pra rasiau, Dieve mano, angele Sarge mano... Dar tada nepa inojau t smgi. Tai kas pas padar?"vl kaman dinja. Padar geri mons. J nebra gyvj tarpe." Nejaugi a galjau iduoti t rus kapiton i treiosios milicijos?! Partizanas Kstutis i Stiklo brio padar", sakau a jiems, inodama, kad tas ukmergietis partizanas jau uvs. Kalbu drsiai, irdama jam akis, vilgsniu perbgdama per visus. Dar tada neinojau, kaip tas skaus mas atrodo. Ir trenk i viraus, ir sukniubau knibia, ir pasipyl gumini lazd serija... Penkis smgius dar ju tau. O paskui nieko. Mans nebra. Tik po kiek laiko suvokiau, kad mane spardo. Atmerkiu akis: tai ydas Lenskis, vyriausias Ukmergs tardytojas. Auliniai batai, pats stambus, auktas. (Lenskio jau nebra. Mikiniai su aud.) Vanoja mane auliniai batai. Neinau, ar a gyva, ar ne. Ir daktar baltu chalatu matau. Jis atsiklaupia ir pila burn vaistus. A sukandusi dantis. Negali praio dyti. Daktaras meiliai kalba. A negaliu pajudinti nei gal vos, nei pasikelti galiu. Visa lapia, nes vaistai bga per veid. Paskui atne didel mark. Painau, kas atne Rokas i Taujn. vyniojo mane ir dviese ine... A jiems atleidau, jau seniai atleidau savo budeliams. Tegu tik Viepats Dievas atleidia ms skriaudjams.

33

IKRITO I RANK BREVIJORIUS

Apie Jono eponio nepaprast drs, narsum ir pasi ventim kovoti u Lietuvos laisv girdjau i daugelio buvusi rezistencijos dalyvi lp. I j pasakojim si vaizdavau ir jo ivaizd: auktas, stambus, petingas, gra aus sudjimo jaunuolis. Knygoje Banyios prieglobstyje" (Vilnius, Mintis", 1983) apie Jon epon radau tokius liudinink parodymus: Petras Nalnas-Kerbelis liudija: epon a pastu nuo 1944 met, nuo to laiko, kai jis atvyko mokytis kunig seminarij. A, eponis ir Sva rinskas gyvenome viename seminarijos bendrabuio kam baryje. A inojau, kad eponis ir Svarinskas, mokydamiesi kunig seminarijoje, usiiminjo suklastot (fiktyvi) do kument rengimu. Be to, a inojau, kad eponis ir Sva rinskas reguliariai gaudavo nelegali antitarybini lapeli Vytis", Karygis" ir kitoki, kuri pavadinim neprisi menu..." Toje paioje knygoje surayti Jono eponio tar dymo protokolai, kuriuose jis prisipasta, kad buvs Lietuvos laisvs armijos" organizacijos dalyvis, kad ap rpindavs jos dalyvius ginklais, dokumentais, vykds LLA iaurs grups" tabo virininko funkcijas. Apie 1947 m. gegus mnes stojau gaujos brigad Birut". ...Madaug 1947 m. gruodio pradioje a per ryinink alit umezgiau ry su Tauro" apygardos vadu veju, kuris mane trauk i organizacij. A gavau Vaidevuio slapyvard. I pradi vejo nurodymu a vykdiau io ta bo ryininko pareigas, o vliau, 1947 m. gruodio viduryje. vejo buvau paskirtas io tabo vadovaujanio centro pa tiktiniu umegzti ryiams su Vyio" ir Dariaus-Girno" gauj apygard vadais..." inojau, kad Jonas eponis nuteistas 25-keriems me tams. Labai norjau suinoti, ar jis itvr lageri siaub, ar gro Lietuv. O jeigu jis gyvas, norjosi su juo susi tikti. Susitikome 1989 m. spalio mn. Antrajame Lietuvos tremtini sjungos suvaiavime, kuris vyko Kauno Politi 34

nio vietimo rmuose. Po suvaiavimo ijome lauk. Jonas stabteljo: prie akis paminklas Leninui, kairiau sparnuotoji Laisvs" statula. Karo muziejaus rmai. Jo nas pasak man ir kitiems savo pastamiems: Mane at sivijo Daukanto gatve. Bgdamas paleidau por vi. Pas kui stabteljau, prisitaikiau besiartinanius enkavedistus ir parkritau va ia, parod jis ranka. Dingau... netekau smons..." Pirmj ms susitikimo dien nedaug su juo kalbjoms. Pasitaik kita, geresn proga. Rygoje vyko Baltijos ali buvusi tremtini ir politkalini kongresas. Jame Jonas eponis atstovavo Panev. Abu apsigyve nome viename kambaryje. Pasikalbti skyrme tik vien alt gruodio nakt. Js klausiate, kas paskatino mane sitraukti pog rindin veikl? Savaime viskas vyko. Prie vokiei, kai mokiausi Pasvalio gimnazijoje, reikjo slptis nuo Vermach to. Kai stojau Kauno kunig seminarij ir kai vl ujo rusai, kova prasidjo dar aresn, pasakojo Jonas. O tada seminarijoje moksi apie 300 klierik. Dar karas bu vo nepasibaigs, dalis jaunuoli, neturdami kunigo paau kimo, stojo seminarij, kad ivengt armijos. Seminari jos kapelionas pasak: Kad ir ne visi bsite kunigai, bet bkite geri lietuviai". O mikuose irgi pilna vyr. Gimi ns, kaimynai, pastami jo ali girel. Nejaugi a, sveikas vyras, lietuvis, stovsiu nuoaly? Reikjo padti tiems, besislapstantiems mikuose. O kaip klierikas gali padti? Galvojome, svarstme, kaip sijungti t vent kov. Ir pasitaik proga. Tiesiog pats likimas pastmjo mane ir kitus draugus konspiracij. A, Svarinskas ir Nalnas gyvenome Prancikon vie nuolyno bendrabutyje netoli nuo Vytauto banyios. Vien kart visi ijome pasivaikioti Nemuno krantin. Pri stojo prie ms girti kareiviai. Vienas atstat autuv: Parodykite dokumentus!" I kakur idygo karininkas, imu i rank automat ir dar r kareivliui snuk. Leitenantas mus pakviet eiti su juo kartu. Mes bijom. Dar karas nesibaigs, neinia, k karininkas galvoja. Gal jam tartina, kodl mes, jauni vyrai, ne fronte, o vaiktinjame ia. Einam, sako leitenantas, duosiu paaudyti." Duo 2* 35

da karabin, kiekvienam penkis ovinius. Ir taikin atra dome. Jis ir pats kelis kartus iov. Taikli rank turjo. Kai antr kart susitikom su leitenantu, jis pasil: Ar jums nereikalingi blankai pasams?" Mes patraukm peiais, neinom, k sakyti. Gal tai provokacija? Jam at sakm, kad mums nereikia, nes mes turime pasus. Ja vaevo brata znaju. Mnogim nuny dokumenty. A mnie nuny dengi." inojom, kad daugelis klausinjo, kaip si gyti dokumentus, pasikeitus pavardes ar pasijauninus. Mes nedaug pinig turime." Gerai, pasak jis, a at neiu blankus, o js pasirauskite savo kiense." Ir atne keliasdeimt blank pasams, o mes atidavm visus sukrap tytus ervoncus. Taip usimezg ryiai. Jis inojo ir ms bendrabut. Kai jau atsirado blankai, reikalingas ir ant spaudas. Suradome labai naging vyr Leon Vainikon (dabar jis jau mirs). Padar tok antspaud, kad neatskirsi nuo tikro. Niekas nepasakys, kad pasas ne milicijoje i duotas. Pradjome pasus veioti po vairias Lietuvos vietoves. O su dokumentais kartu nuvedavome ir ginkl partiza nams. itaip skmingai darbavoms iki 1946 m. Paskui saugumas sibrov seminarist tarp. Uverbavo klieri kus, kurie pradjo davinti. Pirmiausia pavojus ikilo Svarinskui, ir jis turjo ivaiuoti i Kauno. Apsigyveno tvikje prie Ukmergs. A dar mokiausi seminarijoje ir veikiau pogrindyje. Uverbavo vien i mano draug, ku ris inojo visus mano darbus. Uverbuotasis atjo pas ma ne ir pasak, kad nevykdysis saugumo nurodym ir ding sis i j aki. Jis man pasak: Tave suims arba bandys uverbuoti". I pradi dar nepatikjau. Nujau semina rijos ratin. Sdi nepastamas tipas. Ratins sekretorius sako: Pakviesk Jon epon mogus laukia", ir pa irjo mane. A visk supratau. Gerai, gerai, tuoj pa kviesiu", pasakiau, skubiai nujau ir pasiuniau savo draug, kad tas pasakyt, jog eponis ivyks. Tuokart ivengiau sumimo, bet jau reikjo slapstytis. Pusiau nele galiai gyvenau. Paskaitas seminarijoje dar lankydavau. Bu vau treiame kurse. Nebedaug betrko, kad baigiau se minarij. Saugumas gi nesiliov mane iekojs. Vien kart apsupo vis seminarij. A tada slpiausi Jzuit gimna 36

zijoje. Atbgo mano draugas uduss: Jonai, tavs ieko!" Tada a ulindau Jzuit banyioje u vargon. Per lan gel matau, kaip rotus aiktje zuja saugumieiai. Kai pavojus prajo, draugai prane. Jau nebegaliu bti Kaune. Ivaiavau prie Ukmergs, kur Svarinskas slapstsi, kur buvo ir daugiau pastam. Retkariais atvaiuodavau seminarij, ilaikydavau egzaminus. Saugumieiai, patikri n klierik sraus, rado, kad a dar neibrauktas i se minarijos. Ir kliuvo tada seminarijos vadovybei. Bijodamas dideli nemalonum, vicerektorius Rauba paliko semina rij ir pabgo. Mane tuoj pat ibrauk i klierik sra. Nebr man vietos kunig seminarijoje, reikia gyventi to liau nuo Kauno. Kur laik apsistojau Biruose, Ukmergje, Suvalkijoje. Tuo metu susipainau su Tauro" apygardos vadu veju ir kaip reikiant sitraukiau pogrindin veik l. Jauiau, kad esu labai reikalingas visam partizaniniam judjimui. O kai Kaune sikr Biruts" rinktins tabas, a apsigyvenau Kaune ir sijungiau tabo darb. ia ms buvo apie 30 moni grup. Visi gyvenome atskirai sve timomis pavardmis ir tik btinais atvejais susirinkdavo me aptarti svarbi reikal. Ms darbas buvo vainti po kitus tabus, palaikyti ryius su kitomis rinktinmis, ap rpinti partizanus ginklais, dokumentais. Kai susipainau su Mackelaite Poliute, danai nuvaiuodavau Ukmergs ir aplinkinius mikus, kur veik Tankisto, arno, Stiklo, aibo briai. Mikuose man bdavo sunkiau, neprats. Juokdavosi i mans draugai: Tau, Jonai, geriau tabuo se sdti". Ir i tikrj vien kart vos gyvas likau. Bu vau pasistas prie Serediaus umegzti ryi su partizan vadu Karaliumi (pernai j palaidojome aminj jam at ils!). Ms atuoniolikos vyr br apsupo rusai. Trauktis nra kur. Nutarm vienoj vietoj prasimuti pro apsupim. A jau su kitu vyruku. Krmais lendame. Staiga prie mane lyg i emi idygo rus kareivlis. Jis ginkl atsta ts, a taipogi. auti ar neauti? Jis mosteljo man, dav suprasti, kad eiiau savais keliais. Taip ir prasilenkm, nu jom kas sau. Daugiausia maiydavausi Kaune. A uklausiau Jono: 37

 Ar k nors girdjote apie gulos banyios klebono Trakinsko idavystes? Mes nujautme, kad Trakinskas idavinja. Jo veng davome kaip ir Jono Ragausko, seminarijos dstytojo. Vokiei okupacijos metais Trakinskas buvo seminarijos kuratorius tai lyg kio dalies vedjas, lyg tiekjas. Vo kieiai j kaip kait kartu su kitais inteligentais udar tuthofo koncentracijos stovykl. Dar karui nepasibaigus, rusai j kartu su raytoju Sruoga parve Kaun. Sako, tada j ir uverbavo. Negaliu tvirtinti, kad tikrai taip bu vo. Bet klierikai taip kalbjo. Gal ir ne taip buvo, bet aiku, kad jis nujo idavysts keliu. I pradi idavinjo ne Tauro" apygardos ribose, o kakur apie Babtus. Per ipaint igaudavo saugumui reikalingas inias. Vienas, antras, treias asmuo kliuvo po ipainties. Kai paaikjo, kad jis ir Kaune idavinja, gatvse buvo iklijuoti lape liai: SAUGOKITS IDAVIKO gulos banyios klebo no! Jam u aki buvo paskirta mirties bausm. Po tokio partizan vadovybs sprendimo kiekvienas galjo vykdyti bausm. Dabar saugumas dar labiau m klebon globoti. Jam priskyr apsaug. O seminarijoje tada buvo labai stip ri pogrind organizacija. Daugelis klierik dar abejojo, ar galjo kunigas nueiti tokiu idavysts keliu. Mirties nuo sprend vykdyti buvo pavesta dviems klerikams, kadangi kiti neprieis prie jo. O klierikus ir saugumas praleis. Man visa tai pasakojo vienas seminaristas, kuris vykd mirties nuosprend. Nenoriu, negaliu pasakyti jo pavards. Net ir saugumas iki iol neino, kas nuov Trakinsk... Du klierikai nujo pas klebon. Jis sdjo u stalo. Tra kinskas paino tuos klierikus. Jie ne i karto nuov j. Dar pasil nueiti kartu mik ir visk isiaikinti. Jis nesutiko ir griebsi atidaryti stali, kur buvo pistoletas. vis pakau, ir uteko. Jie ibgo. Paskui buvo lai dotuvs. Tie patys klierikai, kurie vykd mirties bausm, dalyvavo laidotuvse. Net duob padjo ukasti. Ar gyvi tie klierikai? paklausiau Jono. Gyvi. Ir tik keli mes inome j pavardes. I pra di daugelis kalbjo, kad a nuoviau Trakinsk, kadangi mane laik drsiausiu, visuomet man pavesdavo atlikti sunkiausias uduotis. Net saugume, mane sumus, pirmas 38

kaltinimas buvo: Ty ubil Trakinskasa! Ty nastojayj ubij ca svojich ubivajie!" O a turjau geriausi alibi, kad net saugumas tikjo. Madaug tuo pat metu pradjo rykti pati didiausia idavyst partizaniniame judjime Markulio-Erelio ida vyst. Reikjo perspti visas apygardas, visas rinktines. Apygardos vadas vejys man paved praneti apie Mar kul Vyties" apygardos vadui Vaiteliui. O inojom, kad Vaitelis su Markuliu buvo geriausi draugai. Ar patiks, kad Markulis idavikas? A su Poliute Mackelaite, Tankis tu ir kitais dvideimt vyr einam pas Vaitel. Veams ir oficial rat dl Markulio. Vaitelis nepatikjo, oko ant mans: Kiekvien dabar galima apaukti nipu. Gal ir tu pats uverbuotas ir nori susidoroti su Markuliu! Jei gu iaiks, kad tu be reikalo prie j rezgi pinkles, nu dsiu tave vietoj. Jau du panaius nuoviau, pats bsi tre ias", r siuts apygardos vadas. A atlikau savo pareig, vade, perspjau jus. Dabar galite mane suaudy ti", pasakiau ir pairjau jo rst veid... Alfonsas Vaitelis, Lietuvos kariuomens kapitonas, bu vo vienas i geriausi vad. Jo vadovaujama apygarda apm Panevio, Kdaini, Ukmergs apskritis. Pats jis buvo labai drausmingas ir reikalavo drausms i kovotoj. inojau, kad u drausms paeidimus ir didelius nusikal timus jo sakymu buvo suaudyti keturi partizanai. U k tokia iauri bausm? paklausiau Jono. Tokie buvo karo lauko teismo nuosprendiai. A pats dalyvavau viename tokiame teisme. Matau, kad jus domina. Papasakosiu. 1947 m. vasar a su reikalais lan kiausi Vyties" apygardos tabe. Vaitelis pasak: Jonai, vaiuosime teism. Tu bsi vejo tabo atstovas." Ge rai, jeigu a reikalingas, galsiu vaiuoti", atsakiau. Man papasakojo apie t partizan, kuris bus teisiamas. Tai jau nas 19 met vyrukas, labai drsus ir narsus. Tik visa bda, kad jis mgdavo igerti. Jo slapyvardis, jeigu neklys tu, buvo Uosis. Jis turjo jau du spjimus. Vien gavo u tai, kad igrs labai nusikalto. Gailjosi, adjo nebe gerti. Bet po kiek laiko vl nusikaltimas. Ir vl gailisi, prisiekinja. O pats didiausias jo nusikaltimas bda mas girtas, susiginijo su vienu mokytoju ir j nuov. 39

Karo lauko teismas vyko netoli nuo Ukmergs miko lygumlje. Irikiuota apie imtas partizan. emesnio ran go vadai atraportuoja apygardos vadui. Paskui Vaitelis kalba apie pasiprieinimo kovos sunkumus, apie idavys tes ir drausms reikalus. Ir pasako, kad iandien bus karo lauko teismas. Nutyla partizanai, dairosi vieni kitus, lyg iekot nusienglio. Vadas pasako teisiamojo pavard. A painojau t jaunuol. Kad jis labai drsus, kad jo neima kulkos, pats sitikinau, nes jis vien kart man igelbjo gyvyb. Ir tuokart a su reikalais lankiausi Vaitelio tabe. Grtant mane ir kitus upuol enkavedistai. Reikjo per eiti miko keliuk, o j saugojo rusai. Tada Uosis pasidjo kulkosvaid ant medio ir pradjo leisti serijas. Man tik pasak: Traukis, Jonai, tu miesionis nemoki kariauti." Kai a skmingai perjau t keliuk, pasivijo mane Uosis. Kulkosvaidis dar kartas, o jis pats dega niriu... Ir tai dabar t vaikin teis. Prie Uosio prijo kuopos vadas ir atm ginkl. Vaitelis ivardijo jo visus nusikaltimus, kal bjo, kad Uosis nesilaik spjim. Paskui pasak: U Lietuvos laisvs kovotoj priesaikos nevykdym, u dide lius nusikaltimus Vyties" apygardos partizanui skiriama MIRTIES bausm". Uosis iblyko, band teisintis, kad netyia nuovs mokytoj, kad tasai j labai eids. Pa mats, kad nuosprendio niekas nepakeis, prasi, kad leist ipirkti kalt. Jis nueisis Ukmerg ir iaudysis paius ariausius komunistus. Tavs tokio negalime lai kyti partizan gretose. Sakai, kad atpirksi kalt. Bet kas gali garantuoti, kad tu nepasiduosi saugumui ir iduosi mus visus? Arba eisi ir nueisi." Uosis puol ant keli, maldavo, bet apygardos vadas buvo neperkalbamas. Tik dar pasak: Diaukis, kad mirsi kaip partizanas, o ne kaip idavikas". Duob jau ikasta, j pastat prie jos: klaikio mis akimis iri draugus ir vis. Nukrypau kalbdamas apie Vyties" apygardos vad. Nepatikjo jis, kad jo geriausias draugas Markulis, kuris globojo ir materialiai rm jo mon ir vaikus, galjo bti idavikas. Tai va kodl a negaljau nuauti Trakinsko a tuo laiku buvau pas Vaitel. O kad Markulis buvo i davikas, pats Vaitelis greit sitikino. Bet jam tai daug kai navo, kadangi jo mona ir vaikai tapo saugumo kaitais. 40

Grasindami susidorosi su vaikais, jie vediojo Vaitelien po mikus ir reikalavo iduoti partizan bunkerius. ino ma, gal ir a biau daug k idavs, jei mano akivaizdo je kankinami vaikai bt klyk nemonikais balsais. Bol evik odyne nra odio pasigailjimas, nieko nra brangaus emj, nieko vento jie neino. Jie umu tavo tv, motin, vaikus pasmaugs ir pasakys: vykdiau Le nino priesakus, Jonas nutilo. U lango alta iemos nak tis. Pirmas iais metais toks altis. Rygos gatvs dar ne miega: ia mainos, bilda tramvajai, kakur sukauja traukinys. Vidurnaktis. Miegas dar neima. Prisiminiau, kad knygoje Banyios prieglobstyje" yra tokie Jono eponio parodymai: 1947 m. gruodio antroje pusje a kartu su Hariu" dalyvavau ginkluotame keitimo punkto, sikru sio ems kio akademijos ratinje, apiplime. Mes pa grobme 140 tkstani rubli". Uklausiau jo, kaip ten buvo. Jis noriai papasakojo: Mes, kurie gyvenome Kaune svetimais dokumentais, buvom savotiki tiekjai. Juk partizanams mike visko reikjo: ir dokument, ir ginkl, ir pinig. O i kur jie gaus? Neis plti kaimiei, kurie ir taip gana prisiken tjo. 1947 m. pakeit pinigus pinig reforma buvo. Par tizanams visai blogai. Buvau pas vej. Jis sako: Jonai, k nori daryk, bet aprpink mus pinigais. Bolevikai pl ia, visk; vea i Lietuvos, guldo ms brolius aiktse..." Nutariau, kad geriausia pinigus paiupti i ems kio akademijos kasos, kuri tuo laiku buvo Kstuio gatvje. Reikia madaug keturi vyr iai operacijai vykdyti. Pir mas sutiko Abelis Haris, latvis, buvs aviacijos leitenantas. Jis buvo nelaisvj Marijampolje, pabgo i ten ir atsid r vejo bry. Narsus vyras, nedvejodamas sutikdavo at likti sunkiausias uduotis. Mes su juo vaiavom Ryg umegzti ryi su Latvijos pogrindiu, taip pat su usie niu. Ir dabar Haris, nors ir sirgdamas, su temperatra, atjo sutart viet. Dar reikia maiausia poros vyr. Pa siliau prisidti Valteriui (Vincas apoka). Bet tas pabi jojo. Supykau a ant jo ir iriau tiesiai akis, nepaisy damas, kad jis vadas: Jeigu mes klisim, tave pirmj iduosim". Noriu priminti, kad vis dlto jis pirmiau u mane pakliuvo. 41

Einam abu tik su Hariu. O jis Kauno nepasta, nesi orientuoja miesto gatvse. Kas ino, gal reiks isiskirti. Suradau jam palydov Onut alit. Mes jau inojome, kada pinigus ims i banko, todl stovime gatvje, stebi me, kai pasirodys ms pinigai. Ijo dvi kasininks, trij kareivi lydimos. Eina nekuiuodamosi. Viena sako: iupt dabar kas nors u terbos ir nebr pinigli". A kumt Hariui ir sakau: Taip ir bus". Kstuio gatvj procesija su pinigais jo ems kio akademijos rmus. Mes i paskos. Savo palydov palikome prie jimo. Tarpduryje mane ukalbino pastamas. Neturiu laiko kal bti, turiu svarbi reikal", pasakiau. Kareiviai nulydjo kasininkes iki buhalterijos ir gro. Mes greitai nutraukm telefono laidus ir staigiai smukome buhalterij. Usi rakinome i vidaus ir ant dur stikl ukabinome laikra ius, priseg smeigtukais, kad nesimatyt i koridoriaus. irim viduj stovi generolas Karvelis ir keli karikiai. Jie nieko nesusigaudo, o mums kelio atgal nra. Rankas auktyn! sukomandavau. Ramiai!" Haris atstat du pistoletus. Jie i karto pakl rankas. Liepm nusisukti sien. Kasinink, kuri buvo pradjusi krauti pinigus sei f, labai isigando. Nebijok, mergyt, tavs neliesim, juokaujam, mums pinigliai reikalingi." Naujutlius pi nigus kraunu portfel. Netelpa. Sakau vienam darbuoto jui: Bk mogus, paskolink portfel, grinsim". O jis ne skubdamas krauna popierius ant stalo. Ar negali tamsta greiiau?" Timpteljau portfel taip, kad jo kratas iiro. Atsipraau, susit grinsime." Ibirs js pinigai", pasak darbuotojas. Kai susikroviau pinigus, vien portfel padaviau Hariui: Paimk eis vyrus ir eik, o kitus palik sargyboj", pasakiau, kad susidaryt spdis, jog ms ne maai vyr. Kai Haris ijo, i stovjusi kai kas band pasisukinti. Ramiai! Nes gali daug kainuoti", pasakiau altai. Generolas, karikas mogus, jis supranta, kaip rei kia stovti. Prie jo stovi komjaunimo sekretorius pusiau karika palaidine. Be ginklo, nes apiupinjau, sitikinau. A palaukiau 10 minui, kad Haris spt nutolti nuo Akademijos su vienu portfeliu. Kit a turiu. Jei vienas klisime, ne visi pinigai dings. Kadangi buvo gruodio mnuo, ieidamas graiai palinkjau laims Naujais me 42

tais, padkojau u pinigus ir u ger laikysen. Dar sa kiau, kad valand laiko nedrst ieiti i buhalterijos, kad laikytsi tylos. Laimingai ineiau pinigus, susitikau su Hariu sutar toje vietoje. Bet po to prasidjo toks enkavedist siauti mas po miest, kad reikjo pasitraukti i Kauno. Pinigus pristatm Tauro" tab. Haris pasim du tkstanius rubli Latvijos rezistencijos reikalams, ir a j palydjau Ryg. Grdamas atgal, usukau pas Vaitel. Jis man dav paket, kad nuveiau vejui. O is tuo metu lai ksi Kazl Rdos mikuose. Taigi reikjo i pradi u sukti Kaun, nes turjau svarbi reikal tenai. Gaunu spjani telegram, kad Kaune neramu, visur oblavos". O vaiuoti reikia. Gal ir mano sumimo laikas atjo, nes Alfonsas Svarinskas sdi jau nuo 1946 met gruodio, Valteris sugautas, kiti pastami susodinti. Atvaiuoju Kaun beveik visi mano pastami su imti. Nr kur apsistoti, kadangi visur pasalos. Einu pas vien pastam i tolo igirstu, kad j kieme uva lo ja. Vadinasi, svetimi mons name eimininkauja. Einu pas kit pastam, gyvenant aliakalnyje netoli v. Antano banyios. Pabarbenau lang viduj nutilo. Kakas pri jo prie dur. Lange pasirod vaiko veidas ir dav man suprasti, kad sprukiau. Viduje kareivi bta. Pasileidau per sod bgti. Girdiu: Stoj!" A paleidau por vi juos ir neriu pro Antano banyi, pasiekiu Kauko laip tus. Nusileidus emyn usuku pas kitus pastamus. vilg teljau per lang ir ia aliakepuriai. Vadinasi, visos mano buvimo vietos jiems inomos. Kur bgti, kur pasi slpti? Dar Kstuio gatvje turjau labai saugi viet, kuri inojo tik vadas Valteris ir a. Pro rakto skylut pairjau. Lyg nieko nra kambaryje. Vienoj rankoj pis toletas, kita barbenu duris. Atsidar dvigubos durys. Prie temoje pamaiau eiminink ilais plaukais. Nuleidau pis tolet, pamiau proektori, kad pasiviesiau. Ir staiga ant mans ugriuvo kareiviai. Pasipuriau i vis jg. Pa iame stiprume tada buvau 22 metai. Nors ir dabar jg nestinga lengvai sudoroiau kok stribuk. O tada kiek jgos turjau! Isivadavau i j ir inriau gatv. Paleidau kelis vius, kad prilaikyiau besivejanius. Gy 43

vas tikrai nepasiduosiu ir ne vien patiesiu, kaip kad ne seniai Maylis padar. Jis su Valteriu Kalniei gatvje papuol pasal. J ten lauk pats majoras su kareiviais. Jie vietoj nupyl major, kelis kareivius ir pabgo. Val teris kakur kitur nudm, o Maylis atsidr Rotus aiktje. Norjo pas pastamus prisiglausti. Ir pakliuvo apsupt nam. ia kareiviai, belaukdami ateinanij, lo ia kortomis i pinig. Maylis js vid, i karto su prato, kur pakliuvs. Gal ir mane priimsite pakortuoti?" paklaus. Sskis." Pairsiu, ar pinig turiu", pasak, isitrauk pistolet ir keturis i karto nupyl. Pabgo. Ir a gyvas nepasiduosiu. Bgu i vis jg. Kojos nea lyg gerai patepta maina. Man reikjo pasukti Nemuno pus, bet sismagins pranriau pro t gatvel. Kareiviai audo ir vis rkia: Stoj, stoj!" Usikirto mano pistoletas. Tik tris vius paleidau. Buvau jau pasimets, nes be gink lo bejgis mogus. O situacija susiklost nepaprasta. B gu Mickeviiaus gatve. ia pat kaljimo vartai. inau ten ginkluota sargyba. I priekio arkliais kinkytame vei me atvaiuoja girti kareiviai dainuodami. A turiu vejo tabo svarbius dokumentus. Gerai, kad pasitaik tvora. Imeiau paket prie kakokio garao u tvoros. Jeigu i neiu sveik kail, griu pasiimti paketo. Bet grti jau nebeteko... Mickeviiaus gatve bgant, mane audo kaip reikiant, bet kulka vis dar nepasiveja. Prie akis Karinin k Ramov. Ten pilna karinink su monomis katiuomis. Vakaras, matyt, koks buvo ar balius. Rusai, be abejo, i girdo vius ir pamat mane atbgant. A neriu, atstats priek pistolet. Karikiai su monomis prasiskyr, pa dar man tak, kaip banyioj padaromas takas, kai ku nigas eina ir krapina krikionis. Gal jau man niekad ne teks stovti prie altoriaus. O svajojau, tikjausi... Bgu pro karikius ir galvoju, kad taip granat turiau iklo iau nemaai okupant. Vieni rusai aukia: iupkit ban dit!" Kiti prilaiko: Jis ginkluotas!" Prabgau pro juos. Paskui pasukau Laisvs alj. Dar nepailsau, sieksniniais ingsniais neriu Daukanto gatv. Ant kampo, rup, kakoks milicininkas pasimai. Jis ikl rankas auktyn, bet a sibgjs parblokau j ant ems. Bgu link Karo 44

muziejaus. Jie tebesiveja. Kitoj gatvs pusje Radiofonas. inau, kad ten yra ginkluotas sargybinis. Stabteljau u namo kampo prie pat Kauno muziejaus aikt. Dar tur jau ma parabel, nes pistoletas usikirts. Isitraukiau, taikausi besiartinanius ir... neinau, kur dingau, pra puoliau, prasmegau... Paskui girdiu skambina, skam bina ne tai Pasvalio, ne tai Bir banyios varpai. O gal skambjo i Karo muziejaus bokto. Ir lyg ikrito i ran k brevijorius... Prapliau akis aplink aliakepuriai. Kraujo klanas ant grindinio. Svolo ne podochnet", gir diu balsus. Vienas karininkas, matau, varto pistolet. Ne suprantama, kodl jis usikirto. A Saugume. Atved vad Valter, vis sumut. Vos beatpainau. Ir jis suimtas, visi pastami suimti, visa Lietuva suimta, baig pasakoti Jonas. Naktis persirito antr pus. Reikia pamiegoti. Rytoj dar tsis Baltijos ali tremtini ir politkalini Kongresas. Bus paskelbta deklaracija: Mes, atstovai i Estijos represuotj sjungos ME MENTO", i Latvijos represuotj susivienijimo ir at stovai i Lietuvos tremtini sjungos, PAREIKIAME, kad SSSR valdios aneksuotose Baltijos respublikose vykdyti nusikaltimai masins deportacijos, neteisti aretai ir bausms, sufabrikuoti politiniai procesai, dl kuri uvo imtai tkstani moni yra nusikaltimai prie MONIKUM... Kai reiks balsuoti u i deklaracij ir u kitus doku mentus, pakils rank mikas. Tarp j pamatysiu pakelt ir Jono eponio rank.

Neinomo partizano eilratis

IDAVIKUI Eik tu, eik ir niekad nesugrki, Nesustok, kur sodyba gimtoji, Tave smtkai prakeiks pilk kryi, Verks akmuo tavo mindomas koj. Ar ne mot tave uaugino. Uliliavo baltoj klevo lingj, Ar ne tu plai piev glynuos Augai vaikas guvus ir laimingas?! Ne, ne tu! Tai sapnuota, girdta, Ne tave brangios rankos liliavo! Tavo veidas gda paymtas, Kaino enklas nn kaktoje tavo. I mik nyki, raist, kimsyn Broli kraujas kertu dang aukia Lai pakils tie, kuriuos tu sumynei. Atnaauti neubaigt auk... O tu eik, o tu eik ir negrjki. Tu sutirpk prakeiksme kaip elis! Lai nutrins juod dm utikusi Nuo tvyns viesi saul klus...

JUODAS KRYIUS IR RAUDONA RO

O padainuoki man, bernioke I Suvalkijos lygum... Apie ios dainos autori, Suvalkijos berniok. Lietuvi koje tarybinje enciklopedijoje raoma, kad jis ileids ke lis eilrai rinkinius, kad u krinius vaikams 1959 me tais gavs LTSR respublikin premij. O apie Algird Skin k Lietuvos raytoj svade sakoma, kad jis savo poezij skelb periodikoje, kad po jo mirties ileistas eilrai rin kinys Medi pdos". Abu iuos poetus a asmenikai gerai painau. Kai 1945 m. i Anyki atvaiavau Vilni studijuoti litera tros, juos jau radau Vilniuje. Nors jie dar nebuvo baig vidurini mokykl, bet maisi tarp jaunj literat. Ypa perspektyvus buvo K. Kubilinskas, kuris jau vokiei oku pacijos metais spaudoje reiksi ir pagarsjo savo eil raiu: Eltesera raudonoji Ms ragana baisi Pagyvenom tavo rojuj Ir palikome basi... Su K. Kubilinsku ir A. Skinkiu kartu dalyvaudavome literatros vakaruose, jie danai ateidavo Tauro student bendrabut; ia, ms kambarlyje, kalbdavoms, giny davoms. Kartu gyveno ir daugiau literat: B. Jaunikis, V. Sirtautas, J. Rozga. Tada K. Kubilinskui prasidjo dide li nemalonumai dl jo eilrai, parayt okupacijos me tais. Kaip rao B. Jaunikis spaudai rengiamoje knygoje Jauiu j buvim", slpdamas K. Kubilinsk nuo saugu mo, nuves j savo tvik netoli Zaras. Ten kur laik poetas gyvens. Bet ir ia pasidar pavojinga, nes kaimo mons pradjo apie j kalbti. Tada jis grs Vilni ir pusiau slaptai ilaiks brandos egzaminus. Toliau B. Jau nikis rao: Baigiantis vasarai, Kostas netiktai buvo pa skirtas dirbti Lineerio pradios mokykl Varnos rajone, o netoliese jo A. Skinkys. Tas kratas tarp giri garsjo 47

miko broliais. Nerimas apm mane. Juk ne vienas mo kytojas uvo arba buvo suimtas ir nuteistas. Labai neno romis Kostas ivaiavo paskyrimo viet... Kart netiktai gatvje sutikau Kost, mat buvo atvaiavs savo mokinu kams mokslo priemoni. Ivargs, toks ikankintas man atrod, lyg i tremties grs. Neueini! Senus draugus pamirai!.. Ar nebijai, kad ueiiau? Nesupratau jo. Laikme j savo eimos nariu, o dabar... Jis pakl varko krat ir parod kelni kienje ppsan i mauzerio ranken. Mane nuliejo altas prakaitas..." Netiktai man rankas pakliuvo partizan Dainavos Apygardos laikraio Laisvs varpas" 1949.VIII.17 e tas numeris. Ten raoma: Raudonasis okupantas, norda mas suduoti tautai bei sjdiui kuo didesn triukinant smg, deda didiausias pastangas partizan eiles terpti savo agentus provokatorius. Bdinga, kad savo agentais okupantas parenka i pai lietuvi tokius asmenis, kurie idavikik provokacin veikl labai rpestingai maskuoja tariamu patriotikumu, tautiniu smoningumu ir neapykan ta tarybinei valdiai. Visuomenei bei sjdiui tokius pro vokatorius susekti gana sunku, nes jie jokiais veiksmais, galiniais juos irykinti, nepasirodo. Panaios ries iga momis buvo Kostas Kubilinskas-Kubilius ir Algirdas Skin kys (abu gim Vilkavikio apskr., Gi vals.. Rodos km.), kurie nepriklausomybs metais priklaus ateitinink orga nizacijai, pirmojo bolevikmeio laikotarpyje leido rotato rium dauginamus antitarybinius laikratlius (aibai", Naujieji aibai", Vasario 16-oji" ir t. t.), vokiei oku pacijos metais ra antitarybines satyras (plaiausiai ino ma K. Kubilinsko-Kapso LTSR" Eltesera), patriotiniais motyvais eilraiai ir t. t. Pirmaisiais antrosios boleviki ns okupacijos metais jie priklaus taip vadinamai Jaunj Raytoj Sjungai, bet MVD susekus j pirmykt veikl, buvo i jos su triukmu imesti. Raudonosios Jaunj Ra ytoj Sjungos susirinkimuose ir tarybinje spaudoje jie buvo ikolioti, kaip dekadentizmo alininkai, tarybins val dios meiikai, nacionalistai. Jiems sibrovus sjd ir ia atlikus idavikikus-provokacinius darbus, paaikjo, kad visa tai buvo i anksto MVD suplanuotas manevras, 48

kurio lietuvikoje visuomenje turjo bti sukeltas spdis, jog ie abu parsidavliai tikrai yra lojals" Nepriklauso mos Lietuvos siekimams ir idealams, o iuo metu, pa vergtos Lietuvos vedamam pasiprieinimui. Tokiu bdu Kubilinskui ir Skinkiui turjo bti parengta dirva sibrauti sjd. Po io paruoiamojo darbo, nordami ivengti" taria m persekiojim", Kubilinskas ir Skinkys su specialiu MVD udaviniu atsiduria Rudnios vals., Varnos apskr., kur abu pradeda mokytojauti. Savaime suprantama, jog jie pasirodo gyventoj ir mokytoj tarpe kaip dideli t vyns myltojai. sigij vietos gyventoj ir laisvs kovotoj partizan pasitikjim, jie palengva tok pat pasitikjim gyja ir Dainavos Apygardos vadovybje. Tai buvo pagrin dinis tikslas, kurio jie, MVD pavesti, itisus metus atkakliai siek. Patek vien Dainavos Apygardos vadoviei, 1949 m. kovo mn. 7 d. jie klastingai nuudo laikinai jus Daina vos Apygardos Vado pareigas Karin, sprunka Alyt, ir i ten atvykus MVD-istams (apie 40 sunkveimi), buvo vienu metu pultos apygardos ir vienos rinktins vadoviets. Beviltikame apsupime didvyrikai kaudamasis, isprogdi ns vadoviet, nelygioje kovoje krito Rinktins Vadas ai bas su trimis partizanais. Prieas u tai usimokjo ketu riasdeimties MVD-ist gyvybmis. Remiantis patikrintomis iniomis, abu bolevik provo katoriai iuo metu randasi Vilniuje ir retkariais Kaune, taiau kruopiai slpdami savo nusikalstam darb pdsa kus ir nordami ivengti bausms, atrodo, jog nuolatins gyvenamos vietos neturi.
Dainavos Apygardos tabas spja visus gyventojus i partizan krauju susitepusi idavik saugotis, nes jie lie tuvikos visuomens tarpe (ypatingai Vilniuje ir Kaune) gali bandyti tsti savo idavikikj provokacin ardomj veikl.

Provokatoriai mogudiai Kubilinskas ir Skinkys tik josi isprogdinti Dainavos Apygard i vidaus ir palikti be vadovybs decentralizuotus dalinius, su kuriais MVD-ist gaujoms bt lengviau kovoti, nei su vienos vadovybs organizuota, valdoma apygarda. 49

Deja, ie niekingieji pardavikai turjo apsirikti. Tiesa, Karino, aibo ir su juo buvusi vyr netekimas yra skau dus, nes jie buvo vieni i geriausi kovotoj, taiau apy garda pergyvenusi jau ne vien nelaim, pakl rytingai ir i paskutinij. aizda buvo sunki, bet nemirtinga. Gi Ku bilinskui ir Skinkiui likimo keliai labai trumpi beliko. ian dien jiems galbt dar pavyks MVD-ist apsaugoje isislaps tyti, bet rytojus, kuris nea mirt bolevizmui, atne kar tuves ir visiems jo pakalikams, j tarpe Kubilinskui ir Skin kiui. Lai bna jie tuo tikri". Adolfas Ramanauskas-Vanagas knygoje Partizan gre tose" apie mint provokacij taip rao: iluose bema jokio rus siautjimo nebuvo. Tuose mikuose mes vaikiojom tik dienos metu. Suinojau, kad vienas gyventojas turi parduoti rusik automatin autu v u trisdeimt ervonc. Nujau pas j ir, pridjs dar deimt ervonc, nupirkau. Gyvenimas man palinkjo su juo laimingai vaikioti po Lietuvos mikus. Savo automat perdaviau kitam, o automatin autuv isineiojau su sa vimi iki 1948 m. lapkriio 12 dienos, kada j imainiau desantin" automat su Geleinio Vilko tvonijos brio vadu ermukniu. ermuknis su buvusiu mano ginklu u vo bunkeryje, provokatoriui Kapsui (Kubilinskui poetui) idavus, 1949 m. kovo mn. 6 d. Kalesnyk mike". O dabar pasiklausykite, kaip apie t idavikik provo kacij kalba likusi gyva t vyki liudinink Elena Ake laityt (Dzidolikien). Kad jos pasakojimas bt autenti kesnis, stengiausi nieko nepakeisti. raiau jos pasakojim magnetofono juost, o paskui visk perkliau popie riaus lap. Gyvenau a tada Marijampols apskrities (dabartinia me Prien rajone) altupio kaime. 1948 metais gavau Aly taus vietimo skyriaus paskyrim dirbti Alovs valsiaus Bdo pradinje mokykloje. Mokykla buvo tik kurta, tik pirmuosius metus veik. Ji sikr ivetj Sibir mo ni namuose. Gyventoj tuose namuose daugiau nebuvo, tik a viena. Vliau suinojau, kad i t nam buvo lik du sns: Jonas ir Vytautas Kuzmickai. Kai j tvus ive, vienas gyveno Alytuje, kitas, atrodo, moksi mokytoj se minarijoje. Jie neturjo kur dtis, nerado kur prisiglausti. 50

Buvo lik dvi ieitys: arba prisistatyti milicijos organams ir ivaiuoti Sibir, arba nueiti mik. Pasirinko jie ant rj ieit. Joniukas, vos mnesiui prajus, uvo partiza naudamas prie Junioni mokyklos (Pivain valsiuje). Vytautas, slapyvardiu Viesulas, dar partizanavo por met ir 1950 metais, atjs aplankyti savo nam, kartu su Pet rausku i Melnitls kaimo pateko pasal ir uvo. Bet griu dabar 1948 metus. Buvo tik prasidj moks lo metai. Graus sekmadienis. Atjo pas mane piemenlis ir pakviet: Ateik, sako, mokytoja, pamik. Nori su tavim pasikalbti". Mokykla buvo prie didelio miko. Nu einu ten. Pamikj aiktel. I karto pamaiau: atsistojo vyr brys ir atidav man pagarb. Visi tokie jauni, au ns, graiai apsireng. Vienas i vyr nestovjo rikiuotje, o sdjo ant kelmo ir ra. Paskui prie mans prijo, kaip vliau suinojau, Vaclovas Voveris, slapyvardis aibas. Susipainome su juo. Iklausinjo, i kur a kilusi. Ir taip mandagiai spjo: Panele mokytoja, jeigu js komjaunuo l, ar esate kieno nors pasista, inokite, kad mes nenori me nieko udyti, mes ijome laisvs ginti. spjame: pa sitraukite, eikite kitur savo kelio iekoti". A jiems atsa kiau: Jeigu a bsiu kalta, js mane ir po puodu rasite". Susipainau su aibu ariau, jis man tapo daugiau nei ar timas draugas... O kaip vliau i vietini ryinink suino jau, ant to kelmo sdjo ir eiles ra Kostas Kubilinskas. Jie abu su Skinkiu priklaus Dainavos apygardos aibo briui. Vien vakar pas mane atjo K. Kubilinskas (jo slapyvardis Kapsas) ir A. Skinkys (slapyvardis Vilnis) ir papra knyg pasiskaityti. A jiems pasiliau tarybini raytoj ratus. Tada mokytojai turdavo platinti knygas, ir a j daug turjau, nes savo pinigais ipirkdavau tas knygas. Jos guldavo pas mane, nedalindavau monms, kad melas netemdyt j proto. Tai a tiems poetams pa sakiau, kad tik toki knyg turiu. O velniams mums rei kia t tarybini knyg", pasak K. Kubilinskas. Matote, kaip jie buvo usimaskav. Todl jais patikjo. Kartais mo kykloje rinkdavosi partizanai vairiems pasitarimams. Tarp j bdavo ir Kubilinskas bei Skinkys. inojau, kad jie anksiau mokytojavo Varnos rajone. Jie ra eilraius apie partizanus. Taigi buvo labai umaskuoti provokatoriai. 51

T lemting 1949 met kovo 6 dienos vakar mokyk l suvaiavo partizanai i Merkins ir Varnos. Arkliai bu vo baltai apvalkstyti, kad geriau maskuotsi ir neisiskirt i balto sniego. O sniego laukuose dar buvo nemaai. Jie patys irgi buvo baltai apsireng. Kai sujo klas, net sienos praviesjo nuo to baltumo. Posdiavo. A nedaly vavau ten, nes man aibas vis sakydavo: Tau nereikia visko inoti, saugokis, tu turi ilikti". Po posdio vieni i vaiavo Varn, kiti Merkin. Kubilinskas su Skinkiu, matyt, nutar veikti. Varnikiai galvojo, kad jie sdo Merkins roges, o merkinieiai man, kad Varnos rogse. Pas mane dar pasiliko aibas, Karinas, Labutis ir Kaz lauskas. Karino ir Labuio pavardi neinau, Kazlausk vadino tai Paukteliu, tai Vanagliu. Pailsj apie et valand ryto ijo. Buvo tai kovo septintoji diena. strigo atmintin visam gyvenimui ta juodoji diena. Pamaiau, kad supa mik. Labai daug kariuomens, daug main priva iavo. Viekelis jo mokyklos pus, ir maiau, kaip visi rikiuojasi Kalesnyk miko link, kur buvo partizan bun keriai. Galvoju, kaip jie galjo taip tiksliai inoti bunkeri viet. Nejaugi pdsakus utiko? Taip pasidar neramu. Apie vidurdien igirdau didel sprogim. Neinojau, kad taip ne toli yra bunkeris. Madaug u dviej kilometr nuo mo kyklos. Toks kurtinantis sprogimas... Ta nuojauta ir neri mas jau i vakaro ugul ne tik mane, bet ir aib. Kaip niekad su juo tada daug kalbjoms. Apie visk, apie be viltik ateit. Jauiu, inau, kad mes sim. Amerika mums neities rankos, niekas neateis mums pagalb. Bet reikia atlikti, kas mums paskirta i aukiau. Reikia kovoti. O js turite ilikti, nepamirti ms... Ten, kur a siu, toje vietoje pastatyk juod kryi ir pasodink raudon ro... Tvynei turim paaukoti motin ir tv kanias, ir eimos laim, ir savo jaunyst..." Taigi tada i posdio mokykloje penki vadai nujo mik. Ten buvo du bunkeriai. didesn bunker nujo aibas, Labutis, ermuknis ir tasai Pauktelis-Kazlauskas. maesn bunker lindo Karinas ir sdosi prie radijo sis tuvo. Kubilinskas ir Skinkys inojo iuos bunkerius ir pagal i anksto sudaryt plan lindo maj bunker, nuov Karin prie radijo sistuvo (rado partizanai j sukniubu 52

s) ir nubgo Alyt pakviesti enkavedist. Juos bebgan ius sutiko partizan ryininkas Petriukas erpenskas. Mat jis buvo nuves malkas Alyt ir dabar gro namo. Tai Kubilinskas ir Skinkys rm ginkl on ir sak grti Alyt. Norjo, kad apie j idavyst niekas neinot. O buvo turgaus diena. Ir kiti mons jau gro namo, kadangi diena jau pasviro antr pus. Tai kodl dabar erpenskas grta atgal Alyt? Turgus jau pasibaigs. erpenskas, ly dimas dviej vyr, kaip nesavas, kaip em pardavs. O buvo jam ko bijoti, nes Kubilinskas ir Skinkys inojo, kad erpenskas gyvena pamikje ir yra mikini ryininkas. inoma, jis jau nebegro namo. O provokatoriai ikviet kariuomen, parod, kur yra didysis bunkeris. Kareiviai apsupo ir reikalavo, kad partizanai pasiduot. Bet Kubi linskas ir Skinkys neinojo, kad tabo bunkeryje buvo at sarginis ijimas. aibas ioko i bunkerio. Netoli nuo jo buvo tokia pasvirusi egl. Jis nuov keliasdeimt rus ir pats sukniubo prie tos egls. Tie, kurie buvo lik bun keryje, sudegino visus dokumentus, nes paskui buvo ras ta pelen krva, ir susisprogdino. Po ito vykio mane vis sek ir sek. Paskui atm teis dirbti mokykloje. Bet a danai nueidavau prie j uvimo vietos ir paddavau raudon ro. Tik juodo kry iaus dar nepastaiau. Bijojau. Dar nebuvo atjs laikas. O dabar jau galima. Netrukus ten stovs juodas kryius, ir raudon ro a pasodinsiu partizanui aibui."

Autorius

SUDIEV, SAMANOTA BAKE Saulut vakarus ruos. Ilsjosi girios ir pievos. Veidu man aaros puo. Sakiau a gimtinei sudievu. A jaunas vaikinas prajau Pro savo gimtuosius namus. Man lidna dainel skambjo: Nameliai, palieku a jus". Sudiev, samanota bake. Sudiev ir gimtieji laukai. Sudiev ir senieji tveliai Palieku jus vargt aminai. ms alel pripldo Visoki ekist iauri. Savieji igamos silo: Tvyn parduodame jums". Prie juos mes kov ijom, O laim paliekam ionai. Ar varge, ar laimj bdami. Tvyn mylsim kartai.

KRAUJO UPELIAI TEKJO

Dar neinojau, kur tos Kalniks yra. Kakur netoli Sim no turjo bti ta vietov, nes dainoje, kuri dainavo stu dij draugas prie daugel met, skambjo posmas: Dar vos tik rytuose saulutei beautant. Jau trauk nuo Simno briais kraugeriai. Veiduose su ypsena viekeliu eng. Neman, kad laukia mirtis ir kapai. Umirau t dain, dainuot 1945 met ruden, umir au pasakojimus apie Kalniks m. Laiko daug nutekjo. O dabar, kai pradjo i ems kelti visais pakraiais i mtytus partizan kaulus, m vl minti vietoves, kur vyko kautyns. Kalniks vardas prisikl i praeities ir kartu suskambjo su liaudies sudtomis dainomis. Sako, kad Kalniks mis buvo pats kruviniausias visoje pasi prieinimo kovoje, nes dainose iliko, nes partizan vado Lakno ir partizans Puels vardai legendomis virto. Koks tai mis, kas tie kovotojai, kas pads atskleisti istori jos puslap? J. Luka (Daumantas) knygoje Partizanai" apie Kalniks m rao: iose kautynse alia vyr ly giai drsiai pasirod ir moterys. Lakno mona (buvusi mokytoja) per visas kautynes drsiai kovsi, pavaduoda ma kritusius kulkosvaidininkus, neileisdama i rank kul kosvaidio net tada, kai jai abi kojas sueid. alia jos lygiai drsiai kovsi partizan Puel. sitvirtinusius Kalniks miko auktumoje partizanus puol deimteriopai didesns enkavedist pajgos, atygia vusios i Simno. Kautyns vir kelias valandas, bolevikams bandant sibrauti partizan pozicijas. Visi puolimai su gniuo kiet pasiprieinim, kalno virn nusjant vis naujomis aukomis. Tik baigdami amunicij, partizanai i gynimosi perjo verl puolim ir, paskutinmis ovini saujomis pralau gilius bolevik iedus, isiver laisv. 55

Miko kalnagbryje amiams liko ilstis dalinio vadas Laknas, jo mona, Puel ir didesnioji kovotoj dalis. J paskutin mald Lietuvai liaudis amino dainos odiuo se, kurie vaizdiai nusako iandien udomos tautos tra gedij: Sese, pink vainik ali. Atnek paslapia. Broli, juod medio kryi Pastatyk nakia..." Ar dar yra t kautyni dalyvi, bent liudinink? Kiek prie dalyvauta, jeigu, pasak J. Lukos, vien tik nukaut enkavedist buvo vir keturi imt. Mano laimei, suinojau, kad Kaune gyvena t kauty ni dalyvis. Susitikau su juo. Tai Kostas Kliuinskas. Jam septyniasdeimt penkeri metai, bet dar gana tvirtas, ener gingas, nuostabios atminties. Ypa gerai, iki smulkmen atsimena Kalniks kautynes. Tik pasakoti nenorjo. Mano byloj nieko nra apie Kalnikes ir nenoriu, kad kas nors suinot, pasak jis man. Kai dar dirbau, tai darbovietje faistu vadino u tai, kad lagery sdjau, kad prie Taryb valdi jau. Apie tas kautynes niekam nepasakojau. O kiek mes prisikentjom! Jo vis eim itrm, siterp Kliuinsko mona, ir a pati kaljimo ragavau. Kad bt laisva Lietuva, tai visa burna pasakoiau, aikino jis man, kodl apie Kalnikes nenori kalbti. Dar neinia, kuo viskas baigsis. Toki gyvat nelengva pa smaugti. Nra ko bijoti, bandiau tikinti j, niekas da bar nevartys praeities byl, nes jie praeities darbeli la biau bijo negu js. Kodl mans klausinjate? Dar yra vienas gyvas... Adomaitis Vytas, kur js minjote. Jis jaunesnis, gal vis k geriau nupasakos. Su juo kartu pabgome i to mio. Galiu ir adres pasakyti, jeigu neinote. Gyvena Marijam polje. Tai nors pasakykite, kiek ten galjo partizan ti, bandiau j traukti pokalb. 56

 Kas gali inoti. Miko kautyns, tai ne lauko. Kai mes su Adomaiiu atsiaudydami pakilome bgti, neskait me lavon. Nebuvo kada net sueistj pribaigti, nors ir prasi kai kurie ivaduoti i kani. I mano nosies bgo kraujas, ir nesupratau, kas man darosi sueistas, nesu eistas, kontzytas, nekontzytas. Paskui Kliuinskas pasak: Nepasakosiu. O kas ino, paminsiu moni var dus ims ir atsiauks su didiausiais priekaitais, kam praeit prikeliu. Lagery prisimokiau, kad geriausia laikyti lieuv u dant. Nieko gero t dien nepeiau. Buvo lapkriio mnuo. Tremtini sjunga nutar pirm kart paymti Lietuvos rezistencijos dien. Kauno dramos teatre jo spektaklis A. Landsbergio Penki stulpai turgaus aiktje". Ipirkome t spektakl ir pakvietme visus buvusius partizanus bei ryininkus. Po spdingo spektaklio Kliuinskas pats mane ukalbino: Matau, kad kiti laikai atjo. Nebra odio ban ditas". Kas galjo inoti, kad tok vaidinim galsime i rti... apie Lietuvos partizanus, nutilo ir atsisveikins nu jo su kitais savo pastamais. Po dviej dien, lapkriio 4-j buvo oficialus Rezisten cijos dienos minjimas, spdingas ir jaudinantis. Pirmas toks paminjimas. Nesus, nesugrau Tavo dalios Raudonieji ryt kirminai. Su melsvais eerais ir upeliais Tu mums bsi laisva aminai... neinomo partizano eiles deklamavo aktor V. Kochansky t. O aktorius P. Venclovas prane, kad yra isaugotos dvi partizan vliavos: viena Tauragje buvo slepiama, kita Rygoje. Ir tas krauju aplaistytas, nublukusias vliavas pri klaups pabuiavo buvs partizanas Antanas Luka, Juozo Lukos (Daumanto) brolis, vienas i penki broli partiza 57

n liks gyvas. Ir skautai, ir jaunalietuviai pabuiavo ir perm savo rankas Lietuvos laisvs likim... Tylos mi nut u kritusius partizanus... Choro dainos posmai: Partizanai! Prisikl tvyn I nakties, i nelaisvs griuvsi. Partizanai! Maldoje kasdieninj Js vardus aminai mes minsim... ...Sako, kad salj berankis vyras garsiai pravirko, sako, sualotu veidu moteris m kkioti, o kakas tyliai kal bjo: kodl ios minuts nesulauk aibas, Vanagas, Kla jnas, Puel...? A vl nujau pas Kliuinsk. kart jis visk papa sakojo. Ir mona nesusilaik, kalbjo pirmoji: Mes jau ved buvom. Du vaikus turjom. Maajai mergaitei atuoni mnesiai, berniukui pusantr metuk. Vyras Kalniks mike, visai netoli. Gal kilometras, gal du. Ir vis kaimyn vyrai ten. Matm, kad ateina enkavedistai, supa mik, kaip pradjo koti. A negaliu nuo vaik at sitraukti, tai kitos moterys ateina ir man praneinja, kas dedasi. inote, kokia baim, koks siaubas!.. Vienas Dievas teapsakys. Savi gi mike. Ir jeigu apsupo, tai niekas gyvas neliks. Suvrj kareiviai, sako, usuko pas pamiks ki ninkus ir aukia, rkia: Mes parodysim banditams! Vis kar nuo Maskvos iki Berlyno prajom, dar aizdos ne spjo ugyti, o ia kakas mus ginkl atsuko. Nesidiaugia, kad ivadavome..." Po keli dien gavau ratel, kad gyvas. Neparayta, kur jis yra. Tik gyvas ir buiuoja vaikelius. Prisiverkiau a tada ir vis dkojau Dievui Sutvrjui... sismagino, sikalbjo ir Kostas. Papasakojo, kaip atsi dr mike: Kito kelio nebuvo: arba armij, arba mik. O a tada nuo fronto su eima buvau atvaiavs Kalnikes, savo tvik. Ir k daryti, kai pradjo aukti rusai savo armij? A buvs Lietuvos kariuomens puskarininkis, tar navau ir policijoj. O pasak bolevik, a negaljau bti puskarininkiu ir negaljau tarnauti savos alies policijoje. Reikjo pagal juos paimti ginkl ir uraa prie faistus... 58

Su kitais draugais jau buvau pasiovs bgti Vokietij. Nuvaiavome iki Bdviei, persigalvojom, apsisukom ir grome atgal savo dviraiais, kuriais buvom pasiry Vo kietij dumti. Grom. Nuvaiavome prie Rymeio eer lio, isimaudme ir nuo tada pradjome nelegal gyveni m. Slapstytis mme, susispiet br. Ar turjote kok vyresnj, kok vad? pertraukiau jo kalb. Nieko neturjome. Visi lygs buvome. Nujome Kalniks mik ir prisijungme prie Lakno brio. Jis buvs Lietuvos kariuomens karikis. Mokjo vadovauti, labai sumanus, energingas vyras. Tai tokia pradia. Bet inote, koks mikinio gyvenimas? Jis dien mike, o va karais ieina pamikes pas mones. Ms labai daug, nebe brys, o visa kuopa ar dar daugiau. Tai vienas brys pa silieka mike ir eina sargyb, kitas stovykloje bna. Vie niems sakyta maisto iekoti, kitiems ovini bei ginkl. Vieni pasuka vien pus, kiti kit pus. Ir toliau nueina. Nakt turim visk suinoti, suprasti vis padt. Taip gyvenom iki t kautyni. Gal kas skund, gal uro d... Miko mis, tai ne lauko. Matai tik, kas priekyje. Nra apkas, nr kur pasislpti. Ulendi u medio ir saugai galv, slepi kojas. Mes kalnagbryje. Ir matai, kaip okinja nuo kulk smlis. Neinai, kas aplinkui dedasi. Mans danai ne tik js, bet ir kiti klausia, kas ta parti zan Puel buvo, ar tikrai ji, med lipusi, daug enka vedist iklojo. K galiu pasakyti? Nebuvo kada kitus dairytis. inau, kad ji labai daug padar, maiau, kaip su eistuosius pam savo globon. Taip buvo kautyni pra dioje. O kas toliau djosi, Dieve mano, po iai dienai bai su darosi net prisiminus, Kliuinskas atsiduso, atsikosjo. Js klausiate, kokiai apygardai ar rinktinei mes pri klausme. Nieko tada dar nebuvo, joki rinktini. Pati kovos prie bolevikus pradia. Kaip jau sakiau, miui vadovavo Laknas (iki ios dienos neinau jo pavards), o brio vadas buvo Karvelis. Jo pavard Jonas Kisiliaus kas. Gerai painojau j. Kokie kiti vadai buvo, negaliu dabar pasakyti. Jeigu ms buvo 120 moni, tai mike negaljome vienoje vietoje laikytis... Paios kautyns pra sidjo taip: prane, kad mik supa. Tuo laiku jo vienas 59

partizanas per plent, ir j perov. Jis atbgo pas mus kruvinas, isigands. Lakno mona aprio sueistojo koj, sutvarst. Norjom sitikinti, kaip i tikrj yra. Nujom pas pamikje gyvenant kinink Jon Valentukon. Jis sako: Rusai supa mik". irim i tikro per keli pereita rus. Pdsakai rodo. Grom miko gilum atsi neti kulkosvaidio. Reikia istatyti sargyb. Ilendam pa mik, kur eina Kirsnos ir Lazdij plentas. irim plen tu jau vaiuoja kareiviai. J maina sustojo, ir kareiviai ujo pas kinink. Isivaro mones, sodina ratus. Tada toje pamikje mes paliekam sargyb ir grtam atgal. Ki toje vietoje pastatom dar tris poreles sargybini. Norjom jau grti prie stovyklos branduolio, bet pasirod mums, kad sargybini porels per retai idstytos. Kas ia yra e i mons? Sutankinome sargyb, kad rusai nepralst mi k nepastebti. Ir tada vienas sargybinis mums prane, kad rusai lenkia krmus, supa mik ir eina artyn ms pus. Mes atsigulm ir pradjom audyti enkavedistus. Tada jie paleido toki ugn, pakilo ir puol mus. Norim atsitraukti, nes matome, kad neilaikysim prie toki dau gyb kareivi. Traukiams saugesn viet, kad pasislptu me. ia ir nuov vien i msiki. Prieinam prie spin dio. Kas tas spindys? klausiu. Spindys tai propera, miko ikirsta linija, kuri skiria mik atskirus kvartalus... Ir ia vienas i msiki krito. Nra kur trauktis. Tada pagal komand isidstm, sugulm ir pradjom gintis. Buvo ankstyvas rytas, tik auo. Gynms iki vakaro. N minuts neatsitraukm nei paval gyti, nei atsigerti. Vienam kakl perov, kitam koj nu trauk. Rusai norjo kalnagbr i vis pusi suspausti. O mes nepasidavm. Kas kaip galjo, taip ir gynsi. Girdiu vienas netoli mans vaitoja ir prao: Broli, pribaik ma ne". Tai buvo partizanas, slapyvard Romanas. Pavards neinau. Tik inau, kad jis buvo Kaknevii svainis. O t Kaknevii du broliai Jonas ir Albinas taip pat kovsi Kalniks mike ir uvo. Ir Romanas turjo brol, kuris buvo irgi kartu su mumis. Pribaik, sako Romanas, ivaduok mane i kan i. A jam sakau: Brolis yra, tegu jis pribaigia. A ne 60

galiu". Mir. U koki penki metr nuo mans kitas isi ties. galv pataik. Tai ukauskas. Jis turjo Uosio sla pyvard. Prislinkau a prie jo, pamiau dvi granatas ir isimiau spyn. Paskui grau savo viet. Netoli turjo bti pusbrolis Juozas. iriu, jo nra. Iekau, nerandu. V liau pasakojo, kad jis lipo egl, nes toks spaudimas pra sidjo, kad daugelio nervai nebeilaik. sivaizduojate, net dviem dienom prajus nuo to mio, parakas i burnos jo, dvok. Kas djosi!.. Kad pila i kulkosvaidi, kad duoda, nuo kulk smlis piestu okinja. Kai tik rusai ban do pakilti, mes tuoj paleidiam ugn ir jie vl sugula. Jau girdti msikius kalbant, kad oviniai baigiasi, kad ne reikia be reikalo audyti. Vienai aukai turi bti skirta vie na kulka. Bet jie dar labiau spaudia. Pasigirdo: ura, ura! Meiau dvi granatas ir pasileidau bgti. I mano automato ipuol apkaba,! pistolete nebra ovini. U mans du kiti bga. Gerokai pabgj radome lom, nema duob. Jau vakarjo. Ir sugulm keturiese: a, Jonas Kuprys, Vy tas Adomaitis ir dar vienas, kurio pavards nebeatsimenu. Tik inau, kad jis buvo nuo venteerio. Turjau gertuvj vandens. Atsigrm ir umigom. Miegota ms iki gero vidurnakio. Danguje mnulis vieia... Tik dabar pasteb jau, kad i mano nosies buvo kraujas bgs. I kur jis? Apiupinju save duonmaiyje eios skyls ir tepalinje, kuria ginklus tepdavome, keturios skyls. Matyt, smarkiai sutrenktas buvau, kad net kraujas pasirod. Bet tada nie ko nejutau. I to nuovargio, i tampos neinome, k daryti, kur eiti. Ieinam kit miko pus. Ten, prie sodybos, stovjo didel iaud stirta. Ji mums orientyru buvo. Namo eimi ninkas labai isigando mus pamats, nes rusai visai netoli. Mes atgal per mik. Ateinam prie KirsnosLazdij plen to. irim, kad ir ia rusai: stato gurguoles, garsiai kalba si. Atsargiai prajom palei eerl, perkirtom plent ir nu slinkom Kirsnos puyn. Ujom pas pastam Lietuvos kariuomens ulon Aleknavii. Jo slapyvard Ateitis. Jie keliese buvo isikas bunker ir ten slapstsi. I ten nujom Adomaiio tvik Kirsn. Ten pagyvenom, ki tur pabuvojom ir vl grom Kalnikes. Mio vietoje nieko neradom, tik pusmai skiuteli ir kepur eglje. Sa 61

ko, kad lavonus rusai nusive, o nuplytas rankas, ko jas gyventojai surankiojo ir ukas. Klausiu Kliuinsko: Ar teisyb, kad jums pagalb atjo partizanai i ki t vietovi? Sako, ir kautis jums padjo. tai k galiu pasakyti. Netoli Kalvarijos, Susnikuo se laiksi Navicko brys. Rusai tada siautjo visur. Ten prie partizanus atvaiavo net arvuotis ir iblak juos. Jie suman pasitraukti saugesn viet, Kalnikes. Gal vojo, kad ia bus ramiau. Atygiavo ia, o ia dar bai sesnis pragaras. Norjo pereiti plent, bet nebegaljo. Kaip vliau girdjau, vieni i j sil eiti pagalb Kalniks partizanams, bet Navickas, Smetonos laik karininkas, vis k apgalvojs, pasak: Mes nieko nebeigelbsim. Ten tokia ugnis, tokia rus daugyb". Nutar trauktis puyn liais, pabaliais. O rusai juos vis sek per ironus. O ar teko vliau susitikti su vyrais, kurie dalyva vo tame my ir iliko gyvi? vl klausiu. Kiek j gyv beliko? Bet susitikau. Ir su Laknu susitikau, pasak Kliuinskas. Bet sako, kad Laknas uvo Kalniks myje, paprietaravau, ir Luka savo knygoje Partizanai" taip rao. uvo, bet tik ne tame myje. A su juo buvau su sitiks ir kalbjausi. Po Kalniks kautyni mes isiskirs tme, kai kas slapstsi bunkeriuose, kai kas didesniuose miestuose gyveno svetimais dokumentais. A kur laik gy venau bunkeryje. O inote, kas yra bunkeris: du metrai taip, trys metrai taip. Oro nra, drgm ir nuolatin bai m. O buvo pati jaunyst. Snarius pradjo gelti, ir nuta riau atsikvpti, nenutraukdamas ryi su pogrindiu. Nu vaiavau pas savo pastam Dambrausk, kurio du sns uvo Kalnikse. Pasakysiu, kaip uvo. I kautyni vietos jie pabgo laimingai. Trise ujo pas vien kinink. Nu sipraus ir jau ruosi valgyti. iri rusai ateina. Tai jie per kitas duris band bgti, bet abu brolius vietoje nupyl. Vienas i j buvo gana apsiviets tai mokytojas Jaro nimas. Jo pas tvai man ir atidav. Pasidariau Jaronimas Dambrauskas. Reikia dabar susiiekoti darb. Mano geras biiulis Graulis Marijampols pato virininkas. Jis irgi 62

slapstsi. Mane jis prim dirbti Balbierikio pat, ka dangi jam priklaus visi Marijampols apskrities pato skyriai. A tapau to skyriaus virininku, mano inioje bu vo keli darbuotojai. Atsimenu, pate budjo tokia Onut. A irinjau laik raius. Viename laikraio puslapyje didelis Stalino port retas. A Onutei sakau: Sitam aliui padarysiu sus". Ir jau paiau. Tuo metu pat jo enkavedistas. Ar jis pa stebjo, ar ne, bet a greit visus laikraius pakiau po stalu. Jis klausia mans: Ar galiu paskambinti telefonu?" Jau man neramu. Galima, sakau, skambinkite." Kol jis skambino, pamiau tuos laikraius ir su jais jau savo kabinet. Supliau t laikrat su Stalinu. iriu pro lan g ateina trys enkavedistai su savo virininku. Supl ytas laikratis jau iukli dje ir, kol enkavedistai dar nejo mano kabinet, a paslepiu atsiaukimus, kuriuos turjau, pasiimu pinig dl visa ko ir noriu jau ieiti. Prie dur mane sulaiko. Negalima", sako. kabinet jo vir ininkas ir sako: K tu su laikraiais padarei?" Jis vart vart visus laikraius, nieko tartino nerado. vilgt iuk li d laikraio skutai. Sudst i j Stalin su i paiytais sais. Kapt mane u kupros ir dabokl. O ten sdi vienas u tai, kad partizanui valgyti dav, kitas, kad piliav neipild. A raminuosi, kad ninieko nepadariau. Sakau jiems, kad raalas parkeryje buvo trauktas juodas, o man reikjo raudono. Todl pamiau ant laikraio ir pabraiiau, kad raal ubaigiau. Atjo milicijos virinin kas Augaitis, su kuriuo buvau pastamas. A jam sakau: Durnai ijo. Bet k gi dabar padarysi". Jis man kalba: Mes geri pastami. Bet man tartina, kodl tu taip da nai vainji Marijampol". Pato reikalai, kai gaunu te legram ir vykstu." A dabar praau, kad paleist mane nors trumpam. Reikia kas sutvarkyti, popierius visokius. Ileidia. Nueinu pat ir skambinu Marijampol Gra uliui, kad telegrama mane ikviest. Man padai svyla. Juk gyvenu su nesavais dokumentais. Gaunu telegram, mane ileidia, ir a daugiau nebegrtu Balbierik. Gyvenau nelegaliai, dirbau visokius darbus, kuriuos man pavesdavo partizanai. Reikjo kart nuvaiuoti Kaun parveti padaryt dokument, pas, darbo paymjim. Ta 63

da labai svarbu buvo turti darbo paymjim. Pas ga ldavai pamesti arba mikiniai specialiai atimdavo, kad juos perdirbus galt atiduoti partizanams. Taigi i nuva iavau aliakaln pas Auksorait, Smetonos laik puska rinink, ulon. O jis, pasirodo, buvo uverbuotas. Jis ir mane idav, ir Kisiliausk, siterp Kliuinsko mona. O kaip jis mokjo pakalbti kaip kunigas, tikras patriotas. Nueinu pas Auksorait, pasakoja toliau Kostas, jo mona ir sako: Gerai, kad vakar neatjai. O tai buvo enkavedistai atj. Kai nieko nerado tartino, apsimet, kad ne t nam pakliuvo". (Auksoraiio mona niekuo dta, ji neprisidjo prie idavysts.) Ji duoda pundel dokument ir sako, kad su jais nueiiau gara Gardino gatvje, kur vyras dirbo. A nujau pas j, pasinekjau ir eisiu namo. Jis mane palydi, Palangos ir Gardino gatvi kampe atsi sveikiname. Paduoda man rank. Tai, matyt, ir buvo en kavedistams enklas. Einu sau Aleksoto link, nieko negal vodamas, niekur nesivalgydamas. Tik stukt man pet. A okteliu on. I kitos puss stukt. Ir keturiese mane su laiko. Tempia atgal. Kur vedat mane?" klausiu. Nieko nesako. Prijom iki gaisrins, matau, kad ves milicij. Staiga a vien stumt, kit stumt ir pasileidau bgti. Jie pradjo audyti. Vienas rkia: Neaudyti!" Ubgu, kad tave perknas, ant ledo ir klest parvirtau. Jie begulint pagrieb ir ulau rankas. Veda. A jiems sakau.- Nelau ykite rank, nebebgsiu". Nuved Saugum. Prisistato ydas karininkas ir klausia: Kak tvoja familija?" Damb rauskas", sakau. O kieno pavard Kostas Kliuins kas?", su karia ypsena klausia... Ir baigsi laisvas gy venimas. Prasidjo kankinimai, kaljimai, lageriai. Ar neteko daugiau susitikti su Kalniks mio da lyviais? klausiu sitikins, kad jis jau baigia pasakoji m, kad jau pavargo. Susitikau. Lageryje. Intoje. Etapu atvar nauj ka lini. Prijo prie mans vienas naujokas ir sako: Ar ne pasti mans?" I kur a j galiu painti, kad jo veidas sualotas, sudarkytas. O a tave pastu. Kalnikje ko vms kartu. Buvau jau negyvas, ir mane kartu su kitais nukautaisiais atve Simn ir pamet patvoryje. Atsiga 64

vau. Ligoninje mane igyd, o teismas priteis meteli nemaai." Bet pavards, sako Kliuinskas, niekaip ne prisimenu... Ir dar vienas jaudinantis susitikimas buvo su Vytu Ado maiiu, su kuriuo kartu pabgome i mio vietos. Nei nojau, ar gyvas, ar nuautas, ar lagery supuvs. Tiek met prajo! Greitai bus pus imto. Ir va susitinkame rugpjio mnes Simne. Buvo perlaidojami partizanai: atkasti pa eerj ir suneti tikras kapines. moni daug. Kunigas giedojo Aminj atils, sak kalbas, buvo verksmo. Ir man graudulys gerkl uspaud. Nebejaunas a, neinau kar tais, dl ko susigraudenu. O ia kaulus po tiek met uka sa kapines, po tiek neteisybs met, po ilgo tyljimo. Ukasa ir mini pastam moni pavardes... Pasirainjo ten mons dl Molotovo-Ribentropo pakto. iriu vyras raosi. Ir taip knietjo j ukalbinti. Kain kada pamaldos bus u uvusius?" klausiu jo. Neinau, nevietinis a, i Marijampols", atsako tasai. Tai kaip tamstos pavar d?" kamantinju toliau. Adomaitis." O vardas?" ne rimstu. Vytas", idroia vyras. Atpastame vienas kit. Labai susigraudename... Jis pasakoja, kad j sugav na muose besislapstant. Kakneviiuk nuov, o j sum. Susitikome Simne ir su Kaknevii dviem seserimis. Pa senusios, sunku beatpainti. Tiek met prajo ir tiek i kentta. Dieve tu mano, ko tik nemat ms Lietuvl!.. Atrod, galo kanioms nebus. O dabar tai jau viesiau, laisviau...

Neinomo partizano eilratis

VENTAS VAKARAS IS
A. a. Vjui" prisiminti

em sksta sidabro blizguiuos emj balta. Pajuods dangus. ventas vakaras is. ventas. Kios, Lankos Dievas inakt pas visus. Dienos bunkerio smaugia jaunyst Ir veiduos ilgesys... Kas supras? Taip norts nueiti, nuklysti. Prie ugnies pasiildyt rankas. ventas vakaras is. Gal ir prieai Mus pamir ir taip iaurs nebus Ar pas juos niekuomet gi neviei Toksai vakaras giedras, jaukus? Tyls einat be tako, be kelio, Grimzta ingsniai lediniuos pkuos, Kur js lauite trapi plotkel, Tu ir draugas, kokiuos gi namuos? Mintys bunda, pakyla ir skrenda negrtant rat dien. Buvo valandos viess balandiai Kai sakei tarp ied gyvenu. Kurgi motina, broliai, sesut? Kur tos dienos, kas jas beatauks? Ir ventj vakar Ki Tu inai Tavs niekas nelauks. Tyls einat. Gal vjas tai krykia, Gal tai kuda juoda neganda: Tau negrti, i ia nebegrti Niekada, niekada, niekada...

Nesulauksi gleli praystant. Nebebus nei dabar", nei tada". Tau negrti i ia, nebegrti Niekada, niekada, niekada... Prieo kulkos bitels vinins Tavo keli priek pastos Tavo ingsn pavijo likimas... Ar jauti? Jis prie ems baltos... O prakeikti, prakeikti nn bkit. Kraugeriai, idavikai pikti! ventas vakaras is. ventas. Kios. Udainavo laukai mirtimi. em ities altj glb. em glaudias artyn prie Tavs, O rytoj Tavo kn bejg Pro namus, pro gimtuosius prave. aukit, budeliai! aukit! Kvatokit! Ms kraujo nesotus, oi ne! Bus dar dienos viesesns, kitokios Laisv gimsta tik skausmo tvane. Bus dar dienos! Visi lai igirsta. Lai dvasia rytimi dar liepsnos! Net ir akmens, ir jie nepamirta Ms krato skriaudos kruvinos.

PENKI BROLIAI PARTIZANAI IR J MOTINA

Js tik pairkite, kaip Antanas eina, nininkas Juozas Raulynaitis. Koks Antanas? paklausiu. Antanas Luka. Pairk, kaip eina sidavs, smulkiais ingsneliais. O nuo ko jo tokia eisena? klausiu vl. Kaljimas paliko amin ym. Tai nuo smgi. Jis atkentjo ir u brol Juoz Luk Daumant... ***

sako dai

priek pa

egzekutori Skirmant,

Per rezistencijos dienos minjim Kaune scen buvo netos dvi partizan vliavos. Vien ilgus metus slp ir saugojo tauragietis Jonas Genys, kit eslovas Staaitis, gyvenantis Rygoje. Antanas Luka priklaup ant vieno ke lio ir pabuiavo ias vliavas. *** Veiveri banyioje i chorist tarpo ieina Antanas Luka ir gieda L. Bethoveno: Sanctus, sanctus Dominus Deus, pleni cunt caeli et terra glioria tua..., aidi galingas balsas, sodrus bosas... Jis gali ir nuostabiai padeklamuoti, graiai pakalbti. Juk prie 45 metus buvo mokyklos di rektorius.
* * *

Mes buvom penki sns ir dvi dukros, pasakoja Antanas Luka. Seserys ir vyresnysis brolis i tvo pir mosios monos. Jai mirus, tvas antr kart ved. Ir tada greitai m gausti Luk eima, nes, galima sakyti, pame iui pasaul atkeliaudavo vis nauja btyb ir vis sns: Jurgis, Juozas, Antanas ir Stasys. Ms motina kaip skruz dl nuo ryto iki vakaro sukdavosi. Spdavo vaikus gim 68

dyti, juos priirti ir tok k vesti. Ant jos darbi rank rmsi viskas. kis kaip ant mieli m kilti, na mai grati. Nepaprasta drausm namuose. Ms em e moje, pelktoje vietoje. Reikjo nusausinti. Ir mes savo jgomis, be paalins rankos padarm. Ieinam su kastu vais visi broliai. Juozas kaip topografas mosteli ranka ia varom kanal. Ir i po kastuv em lekia auktyn, griovys gilja, tiesiasi priek. Viena vasarl prakaito, ir derlingiausios ems gabalas ms. Po birelio penkiolik tosios, kai baigdavosi mokslo metai, nebuvo kada paimti romaniuko rankas. Visi kinkyti kio veias. Motina norjo visus keturis savo vaikus imokyti, o posniui Vincui atiduoti k. Podukrai Marijai imokti dali. I pradi Mozriki pradinje mokykloje mok ms, paskui Veiveri keturklasje, o po to Auros" berniuk gimnazijoje. Mus visus atleisdavo nuo mokesio u moksl, nes visi gerai mokydavoms. Juozas baig Vytauto Didiojo universitet ir statybos fakultete gijo architekto specialyb. 1945 metais, bolevi kams antr kart ujus, jis dirbo universiteto prorekto riaus pavaduotoju. Ir ts pogrindin veikl. Patyrs, kad Kaune jam pasidar pavojinga, jis visikai pereina nele gali padt: Geleinio vilko" rinktinje uima propagan dos skyriaus virininko pareigas, leidia Tauro" apygardos laikrat Laisvs valgas". 1946 m. Vilniuje krsi Vyriau siasis pasiprieinimo sjdio tabas. ia jis paskiriamas virininko adjutantu, persikelia gyventi Vilni. Nordamas turti priedang pogrindinei veiklai, jis ilaiko stojamuosius egzaminus Dails institut. A nutraukiau Antano Lukos pasakojim: Girdjau apie Markul... monijos istorijoje yra i nomi du didiausi idavikai: Brutas, idavs ir nuuds Cezar, ir Judas, idavs Krist. Markulis prilygsta jiems. Didesns niekybs Lietu vai niekas nepadar. Melu ir apgaule jis prasiskverb Vy riausij tab. Kaip jam tai pasisek? susidomjau. A pats nesuprantu, kaip jis galjo gyti tok pasi tikjim. Kas j, kaip nip, iifravo? 69

 Juozas ir kiti, sako Antanas Luka. Atsimenu, bu vau Vilniuje ir grtu slius, kur dirbau gimnazijos di rektoriumi. Gaunu telegram i Juozo: idavyst, pavojus! Juozas ir brolis Stasys-Juodvarnis (jis tuo metu studijavo universitete chemijos fakultete) bga i Vilniaus ir atsiduria Tauro" apygardoje. A spaudiu i sli. Ta idavyst iaikjo 1946 m. gruodio paskutinmis dienomis, o sau sio 13 dien turjo vykti vis apygard, kuop vad su vaiavimas. Tai bt buvs triukinantis smgis rezisten cijai. Ir a atsidriau Tauro" apygardoje. Atsimenu, kaip Tabariki kaime primiau priesaik: Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad itikimai ir siningai vykdysiu Lie tuvos Laisvs kovos Sjdio Tauro" apygardos ryi skyriaus virininko pareigas, kovosiu dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs atstatymo, nesigaildamas nei savo tur to, nei sveikatos, nei gyvybs, tiksliai vykdysiu Sjdio status, statutus ir savo virinink sakymus, ventai laiky siu visas man patiktas paslaptis, niekada su Lietuvos prieais nesitarsiu, joki ini jiems nepateiksiu ir visa, k tik apie juos suinosiu, tuoj savo virininkams praneiu, saugosiu alies gerov ir visur elgsiuos, kaip doram, klus niam ir narsiam laisvs kovotojui elgtis pridera. Gerai inau, kad u smoning udavini nevykdym ir paslapi idavim man gresia mirties bausm. Tepade da man Viepats Dievas mano darbuose Tvynei Lietuvai". iuos odius a tariau, dalyvaujant kunigui Leleiui ir dideliam kovos draug briui. Taigi prisiekiau, kad garbin gai eisiu Tauro" apygardos ryi skyriaus virininko pa reigas. O kas buvo js apygardos vadas? Jo slapyvard vejys. O koks tavo, kaip ryininko, buvo darbas? Po Markulio idavysts reikjo atstatyti nutraukt, saugumo organus pakliuvus ry su usieniu. Todl Lie tuvos partizan vadovyb galiojo Juoz ir Jurg Kriki n (Rimvyd) ruotis kelionei usien. A rinkau valiut, be kurios jie svetur neisivers. Tuo pat metu Juozas suor ganizavo Biruts" rinktin. O kur veik ta rinktin? 70

 Centras Kaunas, o visa jos veiklos zona aplin kiniai rajonai, nusidriek aplink Kaun. Suorganizavs Bi ruts" rinktin, jis ikeliavo usien. A j palydjau iki puss Suvalkijos. Tegu saugo Dievas tave ioje kelion je", palinkjau. Lauk inios i pasienio", pasak jis ir nuingsniavo. Tai buvo ms paskutinis atsisveikinimas. Neinojau, kad daugiau nebepasimatysim, nes kai jis gro, a buvau jau suimtas. Po keli dien jam ivykus gaunu ini, kad jis laimingai pasiek Lenkijos sien. Laukiu pa lankaus oro", buvo laike parayta. Trumpas buvo mano aktyvios kovos laikotarpis, nes nieko saugumas taip neiekojo kaip Luk. O labiausiai Juozo. Pakliuvau baisi pasal. Kada? klausiu Antano. 1947-j met birelio 12-t dien, antanini iva karse. O kur ta pasala buvo suorganizuota? Kaune. Gavau uduot suvesti emaitijos apygardos vad su Tauro" apygardos vadu veju. Mano nelaimei, a nepainojau emaitijos apygardos vado. O tai labai sun kino uduot. Man buvo praneta, kad ryininkas, su ku riuo prisistatys emaitijos vadas, yra patikimas. O pasiro d prieingai jis saugumo agentas. A ikvieiau Alek sot apygardos vad vej. Jis turjo laukti netoli aliojo tilto. emaitijos vadas" man atsiunia ryinink, kuris i pirmo vilgsnio pasirod tartinas. Prisistato ir patsai va das". Einam Aleksot, kur turjo laukti vejys. Anoj pusj Nemuno pakylam skard. Pamatau pilieius, tarp kuri man vienas pastamas tai operatyvins dalies virininkas Duanskis. Tas pats, kuris vliau u savo nuopelnus" tapo generolu. (Dabar jis gyvena Vilniuje. Jau pensininkas.) Pamaiau, kad Duanskis mosteljo lietpaliu. Jam at sak tuo paiu vadas". Supratau, kad esu pasaloje. Mano laimei, a buvau geresnje padtyje. A ant kalniuko. Smo giau artimiausiam, antrj stumteljau (stiprus buvau, pa ioje jaunystje, 24 metai). Ir okau nuo skardio. Jie pra djo audyti pykt, pokt, bet Luk kulka nekimba. Nu bgau apai. Ten kakuris fortas buvo. Man pasirod, kad ir i ten pila. Tada atsidriau prie Nemuno netoli ma 71

ln. Reikia persimesti kit ups pus. Tilto tada nebuvo. mones perkelindavo valtimi du broliai nebyliai Banioniai. Pribgu prie nebyli ir rankomis rodau, kad man reikia, skubiai persikelti kit pus. O jie rankom mostaguoja, kad reikia palaukti daugiau moni. Dl mans vieno jie nevarys valties. Tada jiems pagrasinu, ir jie isigand grie biasi irkl. Mes plaukiam. Tik pasiekus ups vidur, aname krante pasirod ekistai. Mat buvo pavakarys, tamsoka. Jie i karto nesusigaud, kur a nudmiau. Laimingai pa siekiau kit ups pus. Kur dabar bgti? Eisiu pas studen t pogrindinink Jon Pok. Mes buvome geri pastami. Jis gyveno Oekiens gatvje. A pas j danai lankyda vausi. (Jis dabar gyvena Omske. Po vis lageri negaljo grti namo Lietuv.) O t birelio 12-t dien buvo orga nizuotas gal koks imtas pasal. Koks ekist stropumas! Kad tik Lukas sugaut. Jono Pokaus butas Oekiens gatvje irgi virto pasala. Kur biau bebgs, visvien b iau atsidrs j glbin. Pradarau Jono buto duris, jis at bula ranka man rodo, kad dingiau. Bet a jau viduj. Tada per kitas duris balkon. I to balkono oku kit. I apaios pasigirdo keli viai. Pasirodo visas namas ap suptas. Jie Pokaus kambary artinasi prie mans. A ati darau to antro balkono duris ir paklivu pas nepastamus vyrukus. Sakau jiems: Skubiai dinkite, bus susiaudymas!" Jie pasitraukia. Girdiu i vienos puss lauia duris ir li pa per balkon. K daryti? Nusprendiu, kad kitos ieities nra okti i balkono lauk. Arba arba. Bet tie para zitai jau balkone. A aibikai balkon ir veriuosi lau kan. Suiumpa mane u koj. Pakimbu galva emyn. Viskas. Baigsi mano laisvas gyvenimlis. Mane sunkveim... Ten buvo atsarginis ratas. Paguld mane ant jo. Du enkavedis tai atsisdo ant galvos, du ant koj. O koks skausmas! Ar galite sivaizduoti?! Vea mane per vis miest, o a bliaunu kaip jautis. Matyt, jie i pradi nesusigaud, kuris ia Luka. Man, kad Juozas, Skirmantas. Neinojo, kad jis nuo balandio mnesio usieny. Teisyb pasakius, ne sivaizdavau, kad gali bti toks sujudimas: i vis aukt ir i vis pusi tik plaukia ir plaukia ekistai ir iri kaip raupsuotj galvoja, kad Juozas Luka j rankose. Didiavausi a tada savo broliu, kad jis toks siaubas jiems 72

buvo. Mane minut palaik laiptinje, paskui nuved sau gumo virininko kabinet. Grindys, sienos, lubos iklotos aksomu. A stoviu prie pulkinink. Neatsimenu jo pavar ds. Ir man tuoj perskait rusikai: my imejem razreenije primeniat fizieskoje vozdeistvije. Ir, nieko neklaus, pra djo tvoti guminmis lazdomis. Paskui igirdau klausim: gdie Skirmantas? Atkirtau, kad neinau. Ir vl smgiai i viraus ir i ono. Budeliai mua pakaitomis, nes nuo to kio darbo greit pavargsta. Ir vis klausia, kur toks ir toks bunkeris yra. Sako man partizan slapyvardes, a turiu at skleisti tikrsias pavardes. Ir pliekia, parazitai, ir tvoja... Po pirmosios nakties mano nugara buvo kieta kaip siena. Nebe mlyna, o juoda. Bet nieko neipe... Kit nakt vl tardymas. Po kiek laiko pakvieia mane kabinet ei ydai. ypsokis", sako man. A nesuprantu, ko jie nori. ypsokis, urk, ypsokis ir irk graiai akis", ir dav pasmakr. Nukritau. Pila vanden ant ma ns. Atsigavau. Ir vl rkia: ypsokis ir graiai irk akis!" Mano visa nugara nuo smgi buvo ne tik juoda, bet ir sukietjusi. Ir, inotumt, koks skausmas nuo nauj gumini lazd! Du usilip ant sprando, du usd ant ko j, o kiti vanoja. Dieve tu mano. Dieve tu mano, k a tada ikentjau! Tos egzekucijos a niekuomet nepamirau. Grs i lagerio, klausiausi vienos paskaitos, kurioje kal bjo inomas fotokorespondentas. Jis rodinjo, kiek daug ydai dav Lietuvai. A neilaiks okau ir papasakojau apie egzekucij ypsokis ir graiai irk akis..." Oi, kad nepatiko!.. Paskui ant mano rank udjo grandines su vedi kais iedais. Tris mnesius dien ir nakt ibuvau su tomis grandinmis.O kad tai bt tik paprastos grandins! Spus teli, pajudi smarkiau, ir iedas per vien slankstel susiau rja ir pradeda verti. (Dar ir dabar t ied yms ili kusios.) Baisus skausmas. O kai nakt ikankintas, itardytas grti kamer ir krenti kaip negyvas iedai pradeda verti. Tada aukiu, dauau kaip pasiuts langel. eina priirtojas, atleidia iedus. Tik vliau Bartainas mane ivadavo nuo t grandini. Patsai ministras mane tard. Klausinjo, kokie mano draugai buvo, kaip seksi su pano mis. Pajuokavo. O paskui paklaus tardytojo, ar a ir ka 73

meroje su grandinmis. Ne, atsak tas parazitas, ka meroje nuimame." Meluoja!" a urikau. Kad pradjo ant mans aukti tardytojas, kad a, pasirodo, ir rusikai suprantu. Buvau apsimets, kad rusikai nekalbu, nes man taip geriau. Yra laiko atsakymui, kol iveria lietuvi kalb, a apsigalvoju, k sakyti, kaip pafantazuoti. O da bar tardytojui paaikjo, kad a rusikai galiu kalbti. Su Bartainu jie rusikai kalbjo ir mane ta paia kalba tar d... Taigi grandines num tik po trij mnesi. Buvo viena labai sunki diena. jo gal jau eta savait po sumimo. Dar grandines neiojau ir buvau, galima sa kyti, vienomis apatinmis kelnmis. Kelns, varkas buvo iardyti iekojo nuod ampuls. inojo, kad tokio rango partizanai galjo nusinuodyti. Neturjau nuod. Kaip sa kiau, buvo sunkiausia diena. A tardymo kambary su gran dinmis. Ikankintas, sumutas, viskam abejingas. Mano vilgsnis ir mintys kakur bgioja. Nestebiu, kas eina ir ieina i kabineto. Man vis tiek. veda mano motin... Pa maniau, kad vaidenasi, kad sapnas. Nusipurtau, prapliu akis. Motina, tikra mano motina! Vis dar netikiu, kadangi pereit nakt sapnavau namus. Gal ir dabar sapnas tsiasi. O sapnavau brol Jurg: jis pakabintas ms kluone u ko j, ir jam kakas lupa od... Mama iri mane, rankas, grandines. A sakau jai: Jurg sapnavau..." Vaikeli, vos itar ji, Jurgis nuautas..." Tada a neverkiau, kaip kad dabar verkiu... Antanas springo aaromis. Nutilo. Ir a tyljau. Neino jau, raminti ar duoti po tiek met isiverkti... Js pai rkite, kaip Luka eina priek pasidavs, smulkiais ingsneliais... Tai nuo egzekutori smgi...", girdjau Juozo Raulynaiio pasakytus odius. Nebe mlyna nugara, o juoda ir kieta kaip siena nuo smgi", skambjo ausy se jo paties odiai. I kur ms mama turjo tiek tvirtybs? kalbjo Antanas Luka. Dar tada neinojau, kas nutiko namuose... Bet nesusivaldiau, pakilau, suvangjo grandins, sir iedai od iki kraujo, sukandau lpas... Priirtojas, pa mats, kad ms susitikimas gali tragikai baigtis, ived motin... Vaikeli, Jurgis nuautas", skambjo ausyse ma mos balsas. Tik vliau suinojau, kad Jurgis, ukluptas na 74

muose, bgo i apsupimo, ir j kulkosvaidis perpus per pjov. Stribai atbgo pas mus trob, rado tv, atuonias deimt ketveri met senuk lovoj begulint, sergant. Kelia i patalo, veda prie nuauto Jurgio ir klausia: Ar ia tavo snus?" Tvas iprotjo vietoj. Kai stribai nuve brolio lavon Veiverius, mama nujo prie kraujo klano, atsiklapusi susm kraujo kreulius drobul ir ukas po bijnu... O iprotjs tvas bgdavo per laukus ir vis auk davo: Vyrai, vyrai!" Pririo j prie lovos. Tris mnesius isikankino ir mir. Kai tv paguld karst, mama ikas i po bijno drobul su brolio krauju, atsine prie miru siojo, balsu raudojo ir kalbjo: Tveli, pasitrauk, priimk snel..." Tai mam po vis t nelaimi ir kani buvo pas mane atved. Pasimatyti, pasikalbti... Kaip jai vargei a atrodiau, grandinmis surakintas? K ji jaut, k galvojo? Ar dar tikjo Diev Visagal, Gailestingj Viepat?.. nutilo Antanas. Galvojau sau: gal be reikalo a uvediau it kalb? Jau norjau kak sakyti, bet jis pats prabilo: Ir kart vlgi motin sapnavau. Jau lagery kaljau. Dvideimt penkerius buvau gavs. Nutariau, kad mano gy venimlis jau baigtas. Nieko nesitikjau, nieko nelaukiau. Ir laik namus neraiau. Gal geriau taip bus, nutariau. Dingo, tai dingo. Juk lagery ne vienas mir, ne vien nu ov, ne vien papjov. iltine apsirgau. Paguld mane ligonin. Buvo toks lietuvis gydytojas Gedvilas. Sapnuoju sapn. O gal tai buvo kliedjimas, nes temperatros daug turjau. Akyse bgo vaikysts vaizdai. Mam matau... Ap sigaubusi tokia graia, geltona kaip auksas skara... Ir toks tos skaros geltonumas, net jos veidas vyti. Papasakojau sapn tam gydytojui lietuviui. Jis man ir sako: Mama ta vo laiko laukia". Paraiau. Tai buvo pirmasis mano laikas po tiek met tyljimo. Gavau atsakym. Koks diaugsmas buvo man, lagerininkui! Atsirado noras gyventi. Mama man siuntinius pradjo sisti. A atsisakiau j, laikuose ra iau, kad man nieko nesiuntint, nes man visko utenka. Atsisakiau, lyg nujausdamas, kad mamai labai sunku. Nors tada neinojau, kad ji ijusi i nam be pastogs bastosi po sviet ir siunia man siuntinius. Ir Vincui, kuris irgi s djo lageryje, siunia. 75

 O kodl mama nebegaljo gyventi savo namuose? paklausiau Antano. Dien nakt namas apsuptas, nes ekistai tikjosi, kad Juozas vien grai dien ateis motinos aplankyti, kad neikents nepamats nam. O kur Stasys, jauniausiasis brolis, tada buvo? Stasys, slapyvard Juodvarnis, uvo Kazl Rdos mikuose per apmokym. Kok apmokym? Karo mokykloje. Kokioje karo mokykloje? Kazl Rdos mikuose buvo suorganizuota partiza nams karo mokykla. Bet apie tai gali geriau papasakoti Juozas Skarinskas. O kur j rasti? pasiteiravau. Jis danai maiosi Tremtini klube. Skarinskas bu vo tos mokyklos kursantas ir visk geriau ino. O k galite pasakyti apie Juozo uvim? Tada lagery sdjau. Tik vliau man mons papa sakojo, kad jis antr kart atsidr usienyje, kad gyveno Pranczijoje ir ved ten Nijol Branait. Jos lomis bu vo ileista ir Daumanto knyga Partizanai". Kai Juozas gr o Lietuv, saugumas bet kokia kaina norjo j gyv pa imti. Bet nepasisek. Jis uvo. uvimo vieta inoma Pa rai. met ten pastatme koplytstulp. O kur jo lavonas, neinia. Tik jie, saugumieiai, ms ivaduotojai", ino. Sako, jo lavon veiojo i Kauno Vilni ir atgal. Norjo sitikinti, ar tikrai ia Skirmantas, Daumantas, Juozas Luk a. Net i lagerio vien ms giminait buvo atve Kau n, rod jo lavon, klaus, ar tikrai Juozas Luka. O kaip su mama? pasiteiravau. Kai jau visi Lukos buvo sutvarkyti", 1955 metais Kazl Rdos enkavedistai per mones prane motinai, kad ji galinti grti namus, jos niekas nebelies. Ir parjo jinai Juodbd, ms gimtj kaim. Vaikeli, ra man lai ke, a jau namie. Gal leis numirti ia... Kada gi tu sugr i?.. Idraskyti ms namai, vaikeli... Kas beliko i Luk sodybos?!"

Budrys 1948.XII.10

LIETUVAI
Nesus, nesugrau Tavo dalios Raudonieji ryt kirminai. Su melsvais eerais ir upeliais Tu mums bsi laisva aminai. altos rasos negels Tavo koj, iburliai aki neibls... Tavo meil ir laisv neiojam Kaip viesiausi ugnel irdies! Neuplaks prie vilgsniai laukiniai. Tegu maios dangus su eme. Mes ineim ant rank, Tvyne, Kaip gintaro lael Tave. Nesus, nesugrau Tavo dalios Raudonieji ryt kirminai. Su melsvais eerais ir upeliais Tu mums bsi grai aminai.

KARO MOKYKLA KAZL RDOS GIRIOJE

Juozas Skarinskas turi labai ger atmint. Jis atsime na visas pokario met datas, kurios siejasi su jo gyvenimu. Jo atminty ilikusios partizan slapyvards, vardai ir pa vards. ino net j gimimo metus, kas kuriai rinktinei pri klaus. Tiesa, jam ir met ne per daugiausia eiasdeimt dveji. Gerai, kad su juo susitikau. Jis daug papasakojo, ko anksiau neinojau: Kai mes abu su broliu ijome partizanauti, ms kaimynystje gyveno buvs Lietuvos laik virila. Jis ir paskatino griebtis ginklo. Ms tvas 1944 metais buvo pa sodintas kaljim. U k? paklausiau. Kas gi ino, u k? Buvo Lietuvos savanoris, poli cijoje tarnavo ir neapkent bolevik. Bet prie juos njo. Tai argi reikia sodinti mog kaljim, jeigu jam kas nors nepatinka? Tik bolevikai taip gali. Po met tv paleidia, bylos nesudar. O Sibir tada dar masikai neve. Kai tv paleido, brolis Vincas jau mike buvo. Jis labai norjo pamatyti tv, i kaljimo sugrus. Usuko namus. O kaimynai skund stribams. Apsupo ms sodyb. Brolis gynsi atsiaudydamas. Dvi kulkos kliud. Nenordamas gyvas pasiduoti, nusiov prie pat ms nam. Sunkiausio mis gyvenimo akimirkomis danai pagalvodavau, kad lai mingas buvo Vincas, numirs ant motinos ir tvo rank, nes partizano lemtis tokia, kad neinai, kur atsidursi, kur tave kulka pasigaus, kur tavo lavon padrbs. Po brolio mirties galutinai nutariau, kad sugyventi su bolevikais negalsiu. Mano kelias partizano kelias. Juo laiku mes veikm apie Marijampol, Sasnav. Priklausm Geleinio Vilko" rinktinei. Mums vadovavo Apynys (Pra nas Kuinskas), Berelis, Kryiuotis (paskui ir a tapau kuo pos vadu). 1946 met lapkriio mnes mane su visu briu ikl kit viet. Laikiausi Panemuns, Rok, Garliavos apylinkse. odiu, netoli Kauno. Mums vadovavo Merkys. 78

 Merkys tai tikriausiai slapyvard? paklausiau a Skarinsko. Taip. Jo tikroji pavard Algirdas Juodis. Juodi buvo penki broliai ir visi nujo partizanauti. uvo visi. Algirdas ir Vytas (slapyvard arnas) bunkeryje uvo. Juozas, slapyvard Ungurys, kartu su kitais buvo apsisto js Gervnupyje, durpyno barakuose. Durpyno sargas Ve geltas prane stribams. Susirmimo metu krito Juozas. O tas idavikas dar tebegyvena Girioni apylinkje. Albinas Juodis buvo ryininkas, pateko kaljim, paleistas vl sijung kov. uvo 1950 metais. Pats jauniausias i bro li Juodi buvo Jonukas, kuris, nesulauks atuoniolikos, atsisveikino su gyvenimu. venta buvo Juodi eima. Ne paisant, kad jie buvo maaemiai, nepatiko bolevikams, nesusigund j apgaulingais paadais. Taigi uvus kuopos vadui Algirdui Juodiui, a paskiriamas vadu. Bet ar uteko ini ir patirties vadovauti kuopai? pasiteirauju. inoma, kad ne. Todl mane ir siunt karo mo kykl. Jau iek tiek girdjau apie t mokykl, kuri buvo Kazl Rdos mikuose. Ten, rodos, uvo Stasys Luka? Taip, taip. Papasakosiu, kalba toliau Skarins kas. Geleinio Vilko" vadovybs nutarimu mes siunia mi Kazl Rdos giri tai Petras Amona (Sargas), Brunza (Viesuliukas), Juozas Juodis (dar gyvas buvo) ir a. Atsiduriame RaudonplynioKajackaraists vietovse, kur vieni durpynai. ia anksiau yra buv raudonj partizan bunkeriai. Gal kokie keturi dar ilik. Tai emins su na rais. Bet itie bunkeriai ne taip uslaptinti, kaip msikiai. Vokieiai, matyt, neiekodavo t partizan ir nebuvo tokie strops kaip enkavedistai. Esu net por met igyvens bunkeriuose ir inau, kas yra bunkeris ir koks ten gyveni mas. Duob dviej metr ploio ir keturi ilgio. Neaukta, kad tik galva lub nekliudyt. Nekrenama. Kiek payla, tai nuo savs. Mes sausakimai prisigrd. Prasikraptom em pasirodo vandenlis, galim atsigerti, nes kartais dvi, tris savaites negaldavome pasirodyti. Gerai, kad ry ininkus turdavome. 79

 O kaip ryininkai jums paddavo iem, kai kiekvie na pda galdavo urodyti stribams js pdas? klausi nju jo. Ryininkai atvaiuodavo rogmis ant ms bunkerio dureli. Mes atidarydavome, paimdavome maist, perduo davome ir kai k nuo savs. Ir tas ryininkas nuvaiuoda vo, luotele palygins snieg. Pdsak nra, tik rogi v s... Nuklydau nuo savo pasakojimo apie karo mokykl... Taigi atygiavome Kazl Rdos mikus. ia susitikome su Biruts" rinktins pirmosios kuopos vyrais, atvykusiais nuo Skriaudi, Par, taip pat su Uosio, Laktingalos bei Digrio vyrais, kurie priklaus antrajai kuopai. O treiosios kuopos partizanai buvo atvyk nuo Kaergins, Vilkavi kio. I viso susirinko daugiau kaip imtas vyr. Petrui A monui, buvusiam Lietuvos kariuomens virilai, pavedama ms apsauga. Atvaiuoja ir lektoriai bei dstytojai, tarp kuri Bulota (Anbo), kapitonas Rymantas ir kiti. Tuoj pa sistatom palapines i egli ak. Sulau jas po metr ilgio, klojam virnmis apai, kad vanduo nubgt e myn. Vid ienu isiklojom, kad minkiau bt gulti. Prie vykstant mokykl mums buvo sakyta nieko daug neimti, tik maisto parai ir ginklus bei ovinius. Maistas vliau buvo bendras. Tada netoli nuo ms vietovs buvo sikrs pirmasis Boleviko" kolchozas. Tai mes i ten par sivarydavome ver ar kiaul, pasipjaudavome ir katil. O tame kolchoze, iaip ar taip, vis viena idvs visi gy vuliai. Geriau jau monms suvalgyti. Rugpjio 12 dien prasidjo mokslas. Visus teorinius dalykus turjom imokti anksiau, begyvendami bunkeriuo se, o ia bus tik ini patikrinimas ir praktiniai usimimai: tank rikiuot, miest mimas. Turjome ir ini apskaitos knygeles. Mokyklos tikslas paruoti karininkus ne tik partizaninei kovai, bet ir prisiklusiai Lietuvai. Mes visi uniformuoti. Yra tik viena nuotrauka ilikusi. Kitos din gusios ar saugume atsidrusios. Rod man kelias betardy dami kaljime ir reikalavo, kad pasakyiau pavardes... Ir drausm mokykloje buvo kaip reikiant, ir tvarka pavyz dinga. Atvaiavo mokykl Geleinio Vilko" rinktins vadas vejys ir Skirmantas (Juozas Luka). Norjo pairti, kaip 80

mes sikr. Tada kliuvo man ir visai palapinei, kad ne vietoj daiktai sudti, kad ,,patalas" suveltas. Teko u baus m be eils tvarkyti teritorij: lyginti stovyklos aiktel, neioti sml... Ms dienotvark buvo madaug tokia: ry tinis patikrinimas, rikiuot, maras. Tik inoma, be didelio triukmo. Paskui sdams prie mokslo ir su pertraukomis dirbame iki vakaro. Paskui laisvalaikis, daina. O kaip mes dainuodavome: tyliai, graiai, i irdies! Partizanikas dai nas traukdavome: Ko dairais, partizane, pro ironus Ir k tu ten toli matai? Krat valdo prakeikti garnizonai, O aplink komunist nipai... Arba: Suibo pirmos mike ibuts, Paukteli dainos skamba linksmai. Tvyns ginti ijo broliai. Tyls, bet narss kaip tie arai... dainuoja buvs partizanas. Jo balsas graus, nors ir pri kims po tiek negand, po daugybs met lageriuose, po vergiko darbo achtose. Nutilo jo daina. Gal odius pa miro, o gal kai k prisimin i an partizanik laik. Vakarais klausydavome ini i usienio. Daug kas i ms dstytoj mokjo vokiei, angl kalbas. inoda vome, kas pasauly dedasi. O paskui palapinse sugul ilgai pasakodavome vairiausius nuotykius ir prisiminimus. Bet tai koks kuriozas atsitiko. Kaip tik tuo metu, kai buvo atvyk vejys ir Skirmantas. Dvi moterys begry baudamos atsitiktinai atjo prie ms palapini. Niekaip negaliu suprasti, kaip jos galjo patekti, sargybos nepaste btos. Mes buvome priversti tas moteris sulaikyti. O ka dangi jos t nakt negro namus, pradjo j iekoti. Tuoj sikio enkavedistai: pasiunt seklius per mik, nes jiems pasirod, kad mes ruoiams dideliam puolimui. Tuos sek lius sulaikm. Galjo mus pastebti ir kukurzninkai, j lktuvai, tokie nedideli, kuriuos irgeliais" vadindavome. Rusai pradjo ruotis puolimui, o mes nieko neinojome. 81

Ms sargybai buvo sakyta: jeigu pastebsite prie, be vi greit grkite stovykl ir pranekite, kad sptume isidstyti kovos veiksmams. Rus buvo labai daug, jie puol taip staigiai i tos puss, i kur nelaukme puolimo. Kautyns buvo labai arios, bet neilgos. Ms dstytojui kapitonui Rymantui perov rank. Maiau, kaip i rank ikrito autuvas, ir jis suuko: Vyrai, nebegaliu audyti! Kas galite, eikite ia!" O kulkos tik vilpia, net nuo me di akos krinta. Igirdome: Zdavaities, bandity!" Ant kalniuko buvo du ms kulkosvaidiai. Prie vieno prioko Amona, o prie kito Stasys Luka, Juodvarnio slapyvar de. Jis labai drsus buvo, kaip ir visi Lukos. Pripuols prie kulkosvaidio, pradjo pilti enkavedistus. Bet j bu vo tokia daugyb! Parklupd ms Juodvarn ant tos auk tumls. Nebepasikl jis. Ir Amona krito, nes rusai nu stat tak, i kur lk kulkosvaidio ugnis. Paskui jie staigiai kyliu mus perskyr dvi dalis. Viskas. Reikia trauktis. O Stas Luk ir Amon palikote? Palikome. Pamm tik sueistuosius, kuri buvo e etas, ir traukms. Greit pasisek susijungti su viena gru pe, kuri staigaus rus puolimo metu buvo atskirta. Dabar jau geriau, nes ia Skirmantas ir vejys. Jie vadovauja atsitraukimui. Kairiu kratu eina iogas ir Kovas (abu bro liai Staiokai) ir a. Rusai norjo surengti mums pasal, bet Staiokai umat ir paleido ugn i kulkosvaidi. Pa biro ruseliai, paliko ginklus ir pabgo. Traukms link Kajeck ir Barzd. Nem sueistuosius. O rusai vis nori mus apsupti. Bet mes priprat prie miko, ms lengvai nepaimsi. Atsigulam u egli, pu, prisileidiam ariau ir atidengiam ugn. Jie atoka, palik sueistuosius, uvusius. Mes traukiams toliau, vis prisidengdami kulkosvaidi ug nimi. Ir taip iki vakaro. Kakur toliau girdjosi viai tai ms treioji grup kovsi. O dvi grups skmingai, be nauj auk pasiek Jrs kaim. ia Juozas Luka mus uved pas savo pusbrol Valent. Laikinai apsistojome, at sikvpme. Paskui pasipraiau, kad leist man pas savuo sius pabti. Ivykstu netoli Marijampols Iglikli kaim. Bet man buvo liepta vl grti Pakaun. Rok kaime vl 82

susitinku su Skirmantu. Lapkriio mnes j palydjau iki Vilkavikio rajono, nes ivyko usien. Paskui Skarinskas papasakojo apie vien nepaprast partizan Gedimin. O kokia jo buvo pavard? paklausiau. Gediminas tai jo slapyvard. O tikroji pavard Vytas Vabalas. Ligi 1940-tj met jis dirbo Pranczijoje Lietuvos atstovybje. Antr kart ujus rusams, nujo par tizanauti. Tauro" apygardoje jo Karo lauko teismo vir ininko pareigas. Saugumas labai jau norjo sugauti Va bal. Jau buvo pakliuvs j rankas, bet nuov du ekis tus ir paspruko. Atsidr mano bryje. Ir tai mes vien kart usukame Darsnik pas savo ryinink. ia ne tik mums, bet ir Gediminui atrod saugu, nes jo ia niekas nepainojo. K mes tada veikm, nebeatsimenu, bet inau, kad prie Gedimino prijo kakokia nepastama moteris ir padav ratel. Paskui ji nujo savais keliais. Klausiu ry ininks, kas tai per moteris, neino, nepasta. Gedimi nas skaito ir skaito ratel. Matau, kaip jis ima niauktis, jaudintis. Nra man gyvenimo. Belieka tik nusiauti." O kas atsitiko?" klausiu jo. Atbgau ia, nordamas prisi glausti. Dabar matau, kad manimi nepasitikite. Nerodote rinktins tabo, visk slepiate", matau, kad jis vis labiau jaudinasi ir staiga iupo pistolet, nusiaus. Ipliau ginkl i jo rank. Vytai, nekvailiok, o sakyk, kas nuti ko?" Jis paduoda man laik. Rao Kauno saugumas. Skai tau: Tamsta privalote atvykti Kaun, kur anksiau gy venote. Visk jums atleisime ir duosim galimyb ivykti Pranczij. Ten Js atliksite ms pavestus darbus, kadan gi esate anksiau bendravs su Prancz kompartija. To dl uduotis Jums bus nesunki. Jei nepriimsite ms pa silym, nepaleisime Js monos ir nebsime tikri u jos gyvyb". K man daryti? klausia jis vl. Jie seka ma ne, ino, kur mano bunkeris." Visi turjome keisti gyvenamj viet. Maniau, kad Skarinskas jau pavargo pasakoti, kad rei kia atsikvpti. Bet jis tik atsistojo, atsigr vandens ir vl kalba: Dar noriu papasakoti apie vien mog, kurio ke liai susipyn su manaisiais. Tai Juozas Iganaitis, jo slapy 83

varde Dd. Kilimo buvo nuo ilavoto. Lietuvos laikais buvo karikis tarnautojas. Partizanaudamas pasireik kaip gabus ryininkas, puikiai dirbo vairiomis slygomis. Dau giausia palaikydavo ryius tarp atskir miest. Todl da nai keisdavo dokumentus, pavardes. 1949 metais buvo su eistas Dabintos kaime. J idav kininkas Garmus, taigi stribai ir sum. Kai stribai ve milicij, jis nusinuodijo, nes turjo nuod ampul pasislps varko atlape. Bet tai atsitiko 1949 metais, o prie metus kovo mnes mes su juo susitikome pas vien kinink, kuris mums atrod pa tikimas. Mat mums reikjo susiriti su Litu (jo tikroji pa vard Vytas Kaboinskas) ir Gediminu. Jie tuo metu buvo apsistoj pas kitus mones. tai kas nutinka man ir Iga naiiui, taip pat Gediminui ir Litui. Ms eimininko snus buvo stribas. Bet mes manm, kad jo nra namuose. Be to, jis ne toks jau blogas mogus buvo. Juk pasitaikydavo, kad stribus nueidavo vyrai, vengdami karo tarnybos. Toks mums atrod ir eiminink snus. ia mes ir praovm. Snaus bta tnakt namuose. Jis ioko per lang ir nu bgo Panemuns valsi praneti kareiviams. Tieji kaip mat pribuvo ir apsupo sodyb. A ir Iganaitis nieko nejau iam. Jau vidurnaktis, mums laikas susitikti su Litu ir Gediminu. Ugesiname vies ir atidarome lang. Mne sienoje pamatome kareivius, sugulusius u keli imt met r. Tik dabar supratome, kad pakliuvome pasal. Abu turjome po automat. Enkavedistai dauo duris: Atidary kite!" Bgsime. aibikai iokame per lang. Iganaitis atsigul prie namo pamat. O a engiu kelet ingsni ir metu granat. vis mane. Nukritau vietoje. Perov koj per kel. Atrod, kad koja lo. U keli metr buvo su artas laukas. liauiau vag, usimaskavau. Neinau, kur mano draugas. Iguljau gal por valand. Koja kraujuoja, skausmas raio lyg peiliu. Tik kapt mane u pei. Noriu griebti automat, bet jie pirmiau j paiumpa. Atveria auktielnink, iri veid ir iauriai keikiasi. Baigsi mano partizanavimas. Kokia baisi savijauta! Niekad nemaniau, kad gyvas paklisiu j rankas. Ir e tau! Nuvea mane kit sodyb pas Savick. O ten garsus visoj apylinkj stri bynas. Pasigirdo vl viai. Pasirodo, pasal pakliuvo ir Litas su Gediminu, su kuriais turjome susitikti. Vliau 84

suinojau, kad Gedimin sueid, ir jis, matydamas, kad nra isigelbjimo, nusiov. O Litui vis perjo per plau ius. Bet jis vis tiek nubgo iki kitos sodybos. O ten prie rugi lauko pastatytas kulkosvaidis. Tai jis staiga i auto mato paleido ugn. Trys kareiviai vietoj krito, ijo i ri kiuots kulkosvaidis. Litas nubgo pas namo eiminink ir aukia: Vincai, duok greiiau arkl!" oko ant kumels ir nudm mik. O rusai kandin dar aud ir pataik koj. Litas nujoja Paliuonio kaim pas ryinink ir nu krinta prie ulinio. Buvo jau ankstyvas rytas. Ibga ei mininkas ir j dukterys. Atpasta Litas. Apipila j van deniu. Atsigauna. Greitai mane vekite Darsnik! Rei kia persikelti per Nemun", prao jis. Kelia Lit veim, nuvea prie ups ir sodina valt. O kitoje Nemuno pus je gyveno gerai pastama moteris, su kuria anksiau drau gavo. Greitai vaiuok Kaun gydytojo!'' prao jos. O gydytojas buvo labai geras mogus. Sutvarst, surio, dav vaist. Paskui dar kelis kartus buvo atvaiavs. Igijo Li tas ir vl nujo mik. Kai a jau saugume buvau, slaptai man prane: Juozai, a vl ant koj. Kausiuos iki pasku tinij". Gal ir bt kovsis ilgiau, bet vl idavyst. uvo 1949 metais Piliuonos kaime. Nutilo mano pasakotojas Juozas Skarinskas. Susims t. Gal jau ir pavargo, nes tie jo prisiminai tokie jaudinan tys. Ramiai nepapasakosi. Supjud vien lietuv su kitu, kalba jis vl, pri perjo nip, idavik, niek. tai kas yra bolevikai. Net lagery jie susirado sau un. Kai a sdjau lagery, susikr slapta organizacija, kurios branduol sudar Micheleviius, kapitonas Levickis ir a. Ms tikslas padti kaliniams, kad bt perirtos bylos, apginti nuo virinink sauva liavimo. Iifravo mus per t jud Adom Gorodeck. Bu vau po lagerio su juo susitiks. Vos susilaikiau neumus. Dabai tai vietoje nudiau. Juk per j atsidriau udar kaljim, tiek prisikentjau, kad vliau turjau bgti. Su gavo. Pridjo met ir byloje ura raudonu raalu: BEG LEC. Dvideimt penkerius metus atsdjau ir tik 1974 me tais atsiradau namuose. Suvargs, pasens. Kada begy vensi?.. 85

 O kaip su tais karo mokyklos kursantais? Ar teko bent su vienu i j susitikti? paklausiau jo matydamas, kad ms kalba eina pabaig. Dar vis nerandu. Neatsiaukia. Kur jie? Be abejo, ne vienas atsidr kaljime, ne vienas atsigul po velna... Pasiiriu nuotrauk, kurioje mes tokie jauni, gras. Ko kios viesios viltys viet ms akyse! O dabar tai tiek met prajo... Kad nors vienas i j atsiaukt! Nueitume su juo prie Laisvs paminklo ir pastovtume...

NUKANKINTAS ARTOJAS

Neinomo autoriaus daina, kuri dainuodavo iaurs Lietuvos partizanai

Jis gyveno trobelj prie ups Tarp alij, velij lauk. Laim, gris ir diaugsmas j supo. Buvo jam ten ramu ir jauku. Skrido metai kaip paukiai tol. Ir jo mintys vis skrido kartu... Vien ryt nutryp atol Neprayti sveiai i Ryt. Niauks akys nuo Azijos tvano. Gl ird baisus sopulys, Miela eme, jau tu nebe mano. Tu, lietuvi, tylt tegali. Vien ryt jie trob upuol. Klyk maas snelis lopy, Ir idrask jo vargan guol Komunistai penki ar ei. Ir kaip unys siut, pyk Vis iekojo kako ir kakam. mona alpo t paryt nyk. Su snum vos ibgus mikan. O artoj miest ivar Ir udar u mr kiet, Dievas ino, k budeliai dar Gldumoj paslapting nakt.

87

Ir artojas u grot kankinos. Neinodamas kam ir u k, O jo sargas mongolas ar kinas Vis niniavo strana iroka". Taip prislgtas artojas dmojo. Kas jo tviks laukia rytoj... Kas nukirs jo alius vasarojus, Ibujojusioj emj iltoj. Vien ryt u miesto ivar Link alij mik artim. Ir artojui taip persmelk ird, Lyg prie audr ioj emj ramu. Prie duobs jie prij sustojo... Drsiai velg jis jiems akis. Nebelauk, mano mielas artojau. Jie tau nieko daugiau nesakys. viai... krinta artojas be odio. Auta rytas be jo toks graudus. O tie budeliai gobs ir gods Keikia j, kad jis toks ididus. Prisikelkit i giri, i piev. Nuudyti snai Lietuvos Juk iau dar ir Lietuvai dienos Po baisios paskutins kovos.

EILINIS ALGIRIO" RINKTINS KOVOTOJAS

A noriu dirbti, pasakiau grs i kaljimo. Kad r skyriaus virininkas pairjo mane, vilgteljo ma no koj: Dabar nieko negaliu pasakyti. Pats suprask. Ir vl pairjo koj. Kad ir pat paprasiausi darb duokite, bandiau kalbinti virinink. A i kaljimo grs... Jam tokio nelabai reikia. Nujau Mados" siuvykl Kaune ir sakau vedjui: Tremtyje siuvau, visi buvo patenkinti. Priimkite, ne apsigausite. Prim. Siningai dirbau susitaupiau pinig. Atsirado ir laisvo laiko. sigijau sod. (Pasakoja Armonaiio sodo kaimynas: Pasistat sodo namel netoli Kauno mari, paskui pardav, nusipirko lengvj main. Ir vl sigijo sod. kart netoli ems kio akademijos. Vl pasistat sode namuk. Invalidas, be kairs kojos, su protezu... mogus visk gali, jei turi energijos ir ryto. mona irgi tokia pat invalid. Sumaniau sigyti kooperatin but. O pinig nra. Vl pardaviau sod, pasakoja Armonaitis ir aprodinja man savo but. Pats susiremontavau, o tremtyje a blo gai dirbau. Ko norti i mogaus, jei jis ne sau dirba. Kai sau prakaituoju, onus nesidairau. Armonaitis lubykt lubykt nujo virtuv ir atne suli atsigerti. Obuoli sultys i ms sodo. Tai vl sod turite? paklausiau Juozo. inoma. O kur dsi laisv laik, kai ateina ilti orai. O kad a turiau abi sveikas kojas! nutilo Juozas Ar-

89

monaitis. Tikjau, kad jis daug k man iandien papa sakos. Ne visiems a pasakoju. Neinai, k mogus slepia savyje. Bet jumis tikiu. Igirds, kaip Tremtini choras ba nyioje ugiedojo: U gimt palauk. Pastog t jauki Dkoju, Dieve, tau nutirpau visas. Ten, v. Antano banyioje, buvo miios u tremtinius. Klausiausi, kaip plaukte plaukia tartum jra giesm, gaudau odius ir dduosi ird: U Lietuv, tvyn motin. Skausm ir aar prisotint, Dkoju, Dieve, Tau, Dkoju, Dieve, Tau... Papasakosiu, visk papasakosiu. Keturiasdeimt me t lubioju su protezu. Ne daug kas ino, kaip atsitiko. Gal tik saugumas. Anksiau niekam nepasakojau. Dabar galiu kalbti. Nebebijau. itas visas ms atgimimas dau gel prakalbino. Nebesodina. O jeigu kitaip viskas virst, tai ir be kojos pakariauiau... Atjo ir Juozo mona. Jis papra, kad jinai dabar mums netrukdyt. Pasiramsiuodama lazda, nujo virtu v vdar kepti. Ji atsitiktinai koj prarado, ne taip, kaip a... Vis kas prasidjo nuo t kar. Prie vokiei nesiveriau sve tim kariuomen. Slapsiausi, kai ueidavo gaudyns. Kam man vermachtas? Kai 1944 metais rusai vl ujo, gyve nau pas Sulick Stugui kaime, aki apskrityje. Ne savo namuose, nes manikiai skurdiai gyveno, nemaa ei ma. O ia Sulickas gyveno savo brolio sodyboje, kuri liko tuia, kai bolevikai j itrm Sibir. Sulickas turjo geras rankas, buvo inomas visoje apylinkje raius. A irgi panorau imokti to amato. Rusai pradjo rinkti vyrus armij. Niekas neina j, niekas nesiveria. O jau pra djo pasakoti, kad nuo rugsjo pirmosios enkavedistai vi sus jaunus vyrus surinks. Slpkims! Visi kas kur ir kaip pabiro. A visur prisidariau slptuvi, kad, kur bebiau 90

pavojui ujus, galiau lsti. Pirmas soviet rankas pa kliuvo mano eimininkas raius Sulickas. Suimant prikio nagus toksai Glikas. Tas ydelis prie vokiei slapstsi m s apylinkse, bet niekas lieuvio nekio. O dabar, rusams ujus, pradjo jis prie mus veikti. Jam visi prieai. Pa leido rai. Bylos nesudar. O gal ir nenorjo, tik pagsdi no, kad uverbuot jiems dirbti. Mans saugokits", pasak raius, grs po sumimo. Kareiviai vis daniau m maiytis. Slapstausi visokio se skylse. Turjom didel vilkin un. uns bda tokio pat dydio. Kart staiga pamatau kareivius. Nr kur d tis. Tai a itraukiau un i bdos ir lindau. O jis vis kia savo galv. Tai a per snuk, per snuk, uva atoko. O kai kareiviai pasirod kieme, jis kaip pasiuts metsi ant j... Taip a iki 1945 met pavasario prasislapsiau. Raiaus monos brolis tarnavo soviet armijoje. J buvo paiup. Jis bgo i kariuomens ir atsidr mike. Prane a man per patikimus mones: Juozai, turiu ir tau viet, dumk pas mus". Netoli nuo Kudirkos Naumiesio prie Bra zik dideli mikai. Tai a ir nukeliavau tenai. ia vie nam briui vadovavo buvs Lietuvos laik virila Tumas, slapyvard Tigras, kitam Jukaitis, slapyvard Beras. Jis veik apie Lekius. Dar netoli laiksi indiaus Felek so vyrai. Tada nei apygard, nei rinktini nebuvo. Kiekvie nas brys veik kas sau: apsirpindavome maistu, pagra sindavome, pamokydavome visokius niekelius. Dideli kert tada nebuvo. Jautms labai drsiai. ygiuojam kar t penkiolika vyr kaip tikra kariuomen, traukiam Pil vikius. mons iri. Ujome vien sodyb. Oi vyru iai, sako mums, kada baigsite it vain, kada patys ramyb tursite ir kitiems duosite ramiai miegoti?" Kai gegut ukukuos", atsakome. O gegut jau greit kukuos, jau sniegas nuleistas. Mums rodsi, kad greitai turi viskas isisprsti. O gyvenimas eina. Reikia ir apsirengti, ir pa valgyti. Tai pienin usukam, tai pas komunistlius. Pa imam geruoju. Ujom pas toki moter. inom, kad jos vyras Jankuose stribauja. Moteris dreba, bet mes nieko blogo nedarom, laini pasipraom. Bolevikai mus mi k ivar, o js vyras jiems tarnauja. Lainius tai atiduok! Jums bolevikai grins, kalbam ramiai tai moteriai. Dar 91

susirmim tada nebuvo. Bet jau pradjo girdtis tai vie nur upuol, tai kitur susikov. Netoli nuo ms prie Sutk Panemuns stovykloje lai ksi partizan brys, vadovaujamas Lietuvos laik kapi tono Valio. Atbga kart jo virila pagalbos prayti. Ka kas urod enkavedistus, artinasi, ruoiasi mus pulti. Duo kite vyr br!" prao jisai. O jie turjo nemaa kovotoj, apkasus buvo isikas. Bet i kur mes duosime? Pas mus, kaip tyia, maai vyr. Buvo ij pas mones ir dar nesu gro. Tai ms vadas Tumas nieko jiems negaljo paa dti. Vidurdien igirdome kulkosvaidius tratant, granatas sproginjant upuol kapitono Valio stovykl. Nuo m s apie 10 kilometr. Girdisi audymasis. Po geros paros atbga toks vyrukas Povilaitis Olesius. Nors iaip buvo juokdarys, posininkas, dabar ibals, persimains, vos pra kalbjo: Kaip puol bolevikai, baisus dalykas, i vis pusi. Bet ne taip lengvai mus paimsi. Mes gerai sitvirti n, nepasiduodame, laikoms. Rusai negali nieko padaryti. Tada jie lipo medius ir pradjo pykinti i viraus. Kilo panika. Vienas verkia usikniaubs: gaila mamos, kitas kk ioja, kad Onuts nebepamatys. A traukiu vien, kit: bkim, kol kiti atsiaudo". Taip Olesius iliko gyvas. Blogai, kad tada nebuvo bendros vadovybs. Kovojo visi kas sau palaidai. Kaip tik tada atjo inia, kad i Kau no atvyko organizatorius. Metas jau susijungti. Reikia su sitikti su tuo organizatoriumi. Mums buvo sakyta nuvykti Garanki kaim prie ilups tilto. Su tuo organizatoriu mi susitiksim lygiai dvylikt valand. Kaip delegatai i m s brio turi eiti ne daugiau du trys vyrai. iandien jis susitiks su mumis, rytoj su kitais. Ms vadas Tigras sako: Eisim keturiese". Einame, irime du vyrai lau kia ant ilups tilto. Pasitinka mus ir sako: Eikime prie Garanki pakaln. Ten paliksiu jus ir atvesiu t viet vad." Tokioje nuokalnje prie miko, brzgyne mes ketu riese laukiam. Visi gerai atrodome: saulje deg, rudi nuo pu oro. Ant kalniuko pasirod mlynu kostiumu apsi rengs vyras. Toks rimtas, oficialus. Markiniai balti, apy kakl ant viraus. Ryininkas pasak: Prieikite!" Jis piktai iri mus. Buvo sakyta ateiti dviem. Kodl js ia daugiau?" Nepakenks", sako Tigras. A nepageidauju. 92

kad kas paalinis mane matyt. Bna idavysi. A civi liai veikiu. Todl mano veikla gali greitai baigtis. Nepa geidauiau, kad taip vykt". Pairjo visus varbiu vilgsniu. Atrodo, rimti vyrai", pasak ir isim knygu t, ura, kokioje vietoje ms stovykla, kiek moni, kokius ginklus turime. Sura ir sako: Kodl a it da rau? Laikas jau atjo". Ir pasisak savo slapyvard: Vy gandas, buvs Lietuvos kariuomens karininkas. Bkit pasiruo, tuoj reiks veikti. O tada nebus kada organizuo tis. tabe esame visk numat. O k js darytute, sakysim, jei prasidt moni veimas Sibir?" Ustotume kelius, blokuotume", sakome savo nuomon. Taip, ir ms taip numatyta. Imtis diversij, kad ms broli neivet. A dar turiu kit reikal. Sulauksiu vakaro, kad saugiau ga liau grti", pasak ir nuingsniavo su ryininkais. Gr dami savo stovykl, mes sumanm ueiti pas kinink pieno atsigerti. A pasilikau lauke saugoti, o tie ujo trob. iriu atvaiuoja dviratininkas. Prisiartina Vy gandas. Atpainau. Jis lyg susimt, nes turjo bti jau ivaiavs. Dar turjau sav reikal", suburbjo. Po ke li dien Vygandas apsilank ir Laps kuopoje. Ir mes kaip tik tenai papuolm, nes ten vyko nemaas sujimas: atingsniavo vyrai i anos eups puss, i Pilviki. Apie penkiasdeimt moni. Susd prie lauo, visi klaussi Vy gando ivediojim: Reikia laikytis tvirtai, neiduoti kovos draug, jei kartais pasitaikyt atsidurti saugume". Grome nakt savo stovykl. Ms sargybiniai sutiko nepastam mog. Tyia j ukalbino rusikai. Jis maai graibosi, ne visk supranta. Tada sargybiniai apsimet, kad jie es stri bai i Leki. Apsidiaug nepastamasis ir sako: Vyrai, NKVD kariuomen ruoiasi pulti mik. Tuoj jis bus varus kaip stiklin". Msikiai bemat ulau jam rankas ir atved pas mus. Nenori kalbti niekelis, tik kramto l pas ir paprao urkyti. Paskui pasisak, kad j pasiunts kakoks vyras, slapyvard Karalius. Nutarm, kad t ni pel nuvesim tab. O tabas yra prie Laps kuopos. Tik nuvedm, vintant grtame ir igirstam audym: upulta Laps kuopa. Sako, daug kariuomens buvo i Grikab dio, Jank. nipas ir kalbjo apie puolim. Bet svar biausia, kad kuop rusams nurod Vygandas, nes partiza 93

nai mat j besisukinjant tarp kareivi. Likvidavo ms vyrai nip ir su dideliais nuostoliais pasitrauk. Tai matote, kiek niek ir idavik pasitaiko ir tarp lietuvi, pasak Juozas Armonaitis, lyg nordamas pa klausti, kur slypi niekybs paslaptis. Kokia valdia bebt, o idavik visvien atsiranda. Dar papasakosiu apie vien tok, gal pat didiausi niek. 1946 metais vyko labai svarbi partizan konferencija. Susirinko mike tarp Pilviki ir Jank netoli Viakio keli kovotoj briai. Atvyko Tauro" apygardos tabo virinin kas Jonas Mykolas, dalyvavo kiti vadai. Ten buvo paskelb tas sakymas, kad reikia gyv ar mirus surasti Vygand, kurio tikroji pavard Poceviius. O vardas berods, Jo nas. Paskui kalbjo toks elegantikas vyras, atvyks i Kau no ar Vilniaus. Jis nusivilko kaimikus kailinius, pasidjo ant kelmo ir pradjo skaityti paskait apie tarptautin pa dt, apie partizan reikalus. simin jo odiai: Vyrai, laikykits! I Amerikos gavom ini, kad ateinani vasar bus didel perknija ir smarkiai spies bits. Patys supras kite, apie k kalbama..." Po graios paskaitos jis vl ap sivilko kailinius (sako, kad kiekvienas idavikas savo ap ranga turjo isiskirti i kit, kad susiaudymo metu negaut kulkos). A pasisiliau j palydti. Nereikia, pa sak, a turiu dokumentus, prie mans niekas neprisika bins. Pernakvosiu ia netoliese, o ryt traukin ir iva iuoju". Ijo kailiniuotasis paskaitininkas. Tik vliau pa aikjo, kad tai buvo jud judas Markulis, baig savo ilg pasakojim Armonaitis. Pavargo besddamas. Pajudi no kojos protez, atsistojo, ir kteljo monai: Kaip tie vdarai? Ialkom. Jau neu, atsiliep i virtuvs moterikas balsas. Nujau virtuv padti, nes lki neimas jiems, beko jams invalidams, nelengvas darbas. Vdarai jau garuoja ant stalo. Matau, kad eimininkas nori kak dar padti ant stalo, bet nedrsta. Kain kad taip po taurel? Po nedidel? Tikt prie vdar? Ir pastat, ir pripyl, ir igrm. Paskui Armonaiio kalba pasidar laisvesn, mintys i praeities byrjo gra iausiais odiais, kuriuos vos spjau gaudyti: 94

Po Laps kuopos likvidavimo labai padaugjo pavoj. Nebegalima i miko ilsti. Kur tik ilendi palauk, visur girdi un skalijim, moni kleges svetimi mons vaikto po sodybas. O gand gandeli visokiausi! Ten, sa ko, vokiei briai pasirod ir nori su partizanais susijung ti. O kiti kalba, kad tai ydai, apsireng vokikais rbais, vaikto po mones, gargaliuoja savo kalba. Jie plikauja partizan vardu, kad visus nuteikt prie mikinius. Mums tada buvo duotas sakymas veikti smulkiomis grupmis. Taip lengviau ir prasimaitinti, ir slapstytis. Dien grupe lmis laikoms kas alksnynuose, kas rugiuose. Nakt pasipraom valgyti ir kien sikiam. Bet tai nuo Prsijos upldo enkavedist banga, ve dama strib, ir m koti sodybas. Visur iekojo vyr. Vos spjome mes trise lsti rugi lauk. Bryd gerai umas kavome, kad nebt tarimo. Su unimis ieko, okdina mones, virkdo. Bgo pamik Antanas Kasiulaitis, pama ts rusus, nuov j. Kit nupyl pasivij galulaukje. Ir u k? Pasakyk tu, mogau! Kas dedasi ms Lietuvlje! Ar tai Dievo ranka monms u j nuodmes, ar tono kertas!? O provokatori nemajo. Sako, prie eups Graiki kaime pasirod kakoks mogus. Vaizduoja klierikas ess. Renka aukas, sako pamokslus per laidotuves. Paaikjo, kad tai provokatorius sukio daug moni ir dingo. Da bar jis Vilniuje, turi aukt post. Gaila, kad jo pavard umirau. Artjant iemai, mes su Sauliumi Domijonaiiu likom dviese. Ms treiasis draugas kitur prisiglaud. Abu si rengm ger slptuv. Palaikm ryius su kitais vyrais, ir jie inojo ms bunker. Ateina kart bunker keli vyrai ir sako: Kelkits, reikia Stadinsk likviduoti!" O Stadins ko sodyba buvo tikras stribynas. Jo du sns stribai, i Barzd enkavedistai danai ten maiosi. Jie neduoda ra mybs nei mums, nei monms, jie ir enkavedistus vedio ja po sodybas ir mones skundinja. O iema artinasi, pavojai didja. Reikia likviduoti, nes odiniai spjimai nieko gero nedav. Apsupom namus. Jie pradjo i vidaus atsiaudyti. Tada alvaris sak: Atsitraukti!" Koks alvaris? paklausiau. 95

 Dar jums nepasakojau, aikina jis man, kad tuo laiku i Geleinio Vilko" rinktins buvo atjs labai au nus vyras, slapyvarde alvaris, kad mus suorganizuot. Dav mums visiems vardus, liep laikytis drausms. Ypa spjo, kad negirtuokliautume. Kai ueini kur nors pas ki nink ir kai tas, i baims ar iaip nordamas pabendrauti, pastato pusbonk, tai alvaris: napsu neatsipirksi, jei turi nuodmi; nenugirdysi ms". N lao neigeria ir mums neleidia prie stiklins prisiliesti... Taigi vadas alvaris liep atsitraukti. Atsitraukm, i sidstm aplink nam. sak: Ugnis!" Namas pavirto tikru riu. Nujom sau. O pasirodo, kad pas Stadinsk bta kito stribo, kuris itiko nuo ms ugnies. O pats Stadins kas suspjo lsti slptuv, kuri turjo po grindimis. Kit dien jis ibgo Barzdus ir daugiau ia nebesirod. Tose apylinkse, kur mes laikms, pasirod tartina moteris. Ji ateina i Barzd, i to stribyno, vaiktinja po mones, elgetauja, niuktinja nuo vienos sodybos prie ki tos. Ir mums dar tai taip imetinja: Ko js ia vaikto te, k js gero duodate?" O stribai geresni?" klausiame jos. Ms buvo tuokart trys grups, vadovavo, kaip sa kiau, alvaris. Numatm savo planus: trauksim Jank pus. Ir nepastebjom, kad ta moteris dingo. Pasirodo, ji nubgo praneti stribams, kad banditai eis link Jank. Mes nieko netariame. Vieni valo ginklus, kiti snaudia, treti eina sargyb. Mat buvo ugavnes. Todl pavalgme bly n, pasinekuiavome, pasidalijome prisiminimais. Vienas msikis, kuris ant stogo jo sargyb, per iron paste bjo, kad ms pus nuo Barzd traukia strib vora. alvaris mums sak pasiruoti ir kovinj parengty ieiti lauk. Jis nubgo, prane ir kitiems vyrams, kurie buvo apsistoj kitame kyje. Ieiname visi vilnimi, uimame tin kamas pozicijas. Strib vora artja prie ms. J apie dvi deimt vyr. alvario buvo sakyta kaip galima ariau juos prisileisti, neisiduoti ir be komandos neauti. Ms gre tose buvo prityrusi kovotoj, kaip brio vadas Meka, Vyturys, kiti dar savo gyvenime nebuvo iov, neuost parako. O nervai tempti, jaudulys velnikas. A jau antri metai nesiskiriu su ginklu, man ne taip baisu. Jau kriktytas. Ir tai vos isilaikau. Jie prijo visai arti. Mes usimaskav. 96

ulind u medi. Netoli mans guli alvaris. A vis vilg ioju j, laukdamas komandos. Vienas i ms neilaik ir iov. O stribai vis dar nesusigaudo. Jiems pasirod, kad i j tarpo buvo iauta. K js darote, kam audote?" pasigirdo spjimas. Painome, kad tai Barzd milicijos galiotinio Sladaiio balsas. Pasigirdo alvario komanda: Ugnis!" Kad plipteljom, kad dejom sutartinai! Sugriu vo jie kaip grybai. Vieni dar juda, bet nesikelia. audom gulinius. Pamat, kad galim visus ikapoti, m trauk tis. Kai tik kuris pakyla, t paklojam. Tada mgino liau dami trauktis. Vyrai, supkim i abiej pusi!" pasigirdo brio vado Mekos balsas. Jis atsistojo ir ranka rodo, i kur reikia apsupti. Matau, kad stribas j nusitaik. Gul kis, vade!" suukau ir tuo pat metu ioviau t stri buk. Nukrito jis bal, net vanduo itiko auktyn. Kai tik jie pamat, kad mes juos supam, pradjo skubiai liau ti. liauianius labai sunku pataikyti. Tada mudu su Naru (slapyvard jis toki turjo, o tikroji pavard Svo telis) pakilom atakuoti. Pamat mus puolanius, jie oko bgti. Painau Barzd MGB virinink Pirogov, kuris pa kils tuoj pat sukniubo. Skuodia ir tas lubis, Barzd par tijos sekretorius Geleinas, lubykt, lubykt. Aha, gal voju sau, tai jums mones vet Sibir, tai sodinti ne kaltus kaljimus! Kol js nebuvo ms krate, ramiausiai sau gyvenom, nereikjo toki audym. Bet lubis paspru ko. Kiti, pamat, kad nebra isigelbjimo, numet ginklus ir ikl rankas pasiduoda gyvats. Surankiojom autu vus, sudjom alksnyn, varoms belaisvius mik. Stribai buvo numat suruoti didel organizuot puoli m. Suinoj i tos moters, kad mes eisim Jank pus, jie tikjosi, kad paklisime j spstus. Susiskambino su aplinkiniais stribynais, isikviet enkavedist garnizon, ku ris mus ir pasitiko besitraukianius Jank pus. Per i ronus jau umatm: tik kepurs kepurs kareivikos. Jie jau persigrupuoja, uima pozicijas. Paleidom kelet vi ir dar skubiau mme trauktis mik, kuris juodavo u koki ei kilometr. Turjome du kulkosvaidius. Vienas vokikas priklaus Zeriiui, slapyvard aibas, kit ne Jurgis i Dzkijos. Jie abu jo truput kairiau nuo mans, a vidury, o alvaris deiniame ruoe. Pasidavm kair.

97

kad tiesesniu keliu greiiau pasiektume mik. Ir kad pra pliupo tada! Dieve mano, rods, kad pragaro ugnis ant ms ugul. Mat aud nuo stogo, kur enkavedistas buvo usikls kulkosvaid. Sprogstamosios kulkos tik pokt pokt. iriu ms kulkosvaidininkas Jurgis raitosi. Vyrai, broliai, pribaikite mane!"vaitoja jis. Neturjo jis kito ginklo, iskyrus kulkosvaid. O su kulkosvaidiu pats nenusiausi. Pribaikite mane, broliai abi kojas nu kirto... nenoriu gyvas pakliti bolevik nagus", prao jis tokiu skausmingu balsu. Nebeinau k daryti ir klausiu brio vado Mekos: K daryti? Pribaigti prao Jurgis". Traukis greiiau, matai, koks kulk lietus, uduss vokia Meka, greitai pats isitiesi kaip jis..." Ir i kai rs pradjo ristis rusai. Traukms, o Jurgis raitosi, pa lydi mus jo praymas: Broliai, broliai..." Tas jo gailus bal selis girdisi, tvinksi mano ausyse. Mane vis ipyl prakai tas, kaip vanduo bga per veid. Nusimeiau odin palt, kur turjau nuo vokiei laik ir paslpiau po akomis. Gal kada prisireiks... Ms atsitraukimas utruko apie tris valandas. Sniego ant lauk jau nebebuvo. Vlyvos uga vnes. Tik kur ne kur dar guljo duobse sniegelis. O taip dumblas, klampyn, tikra marmalyn. Visi purvini, murzini. Viena mintis galvoje, kad tik greiiau pasiektume mik. Ten ms isigelbjimas. Bet staiga i prieakio pasirod kareiviai. Nejaugi nepaspruksime? Nejaugi taip ir sime nuo rus rankos? Grtame atgal ir darome lank. iriu, vienas ms vyriokas ibals, vos bepaeina. Sukniumba, ke liasi ir vl slenka. Mesk kailinius, sakau jam, tau oro trksta. Baim ir nuovargis atm jgas". Paklaus mans, nusimet kailinius. Atsigavo ir vl bga neatsilikdamas. Igirdau kito partizano. Vyturio, bals: Koj perov... Vy rai, arklio reikia, nebegaliu eiti". Tolokai atsiliko. Ubgom pas vien kinink, nieko neradome. Isislapst visi. U sukom pas kit eimininkas sdi u stalo kaip basl pra rijs, tyli, bijo pajudti. Tai jo mergiia ijo ir ived arkl. Uklm Vytur, ir jis nujojo pirma ms. Pamatm, kad dabar kareiviai kinkytais arkliais ve iose mgina ubgti mums u aki. Nuo j mes u kokio kilometro, ir mikas jau ia pat. O audo, o pila i ve i. Pasiekm pamik, ulindom u medi ir atidengm 98

ugn j veias. Ir matom tik veriasi veriasi, byra kaip irniai ruseliai i rat. Liovsi jie aud ir persekioj mus, nutilo mano pasakotojas, pavargo. Idivo gerkl, sako Armonaitis. A nekreipiu d mesio. Mano mintys dar kautyni lauke. U tas kautynes buvau paymtas, toliau ts jis. Bet apie tai dar pakalbsime... mik enkavedistai nedrso eiti, pabijojo. O mes ujom pas vien kinink pavalgme, atsikvpm ir suvirtome ant ieno... Knieti dar papasakoti apie alvario uvim. Kaip jau sakiau, per ugavnes buvo didelis susidrimas su stribais ir enkavedistais. Ir vis per t moter, apsimetl ubag. Prie pat Velykas suinojom, kad Katin kaime vl pasi rod ta moteris. Nakt nujom tenai, kur ji turjo bti. Pamaiusi mus, ji labai isigando, m egnotis, puol mums kojas buiuoti. Kiekvienas bijo mirti, o idavikas ypa. Gal ir nereikjo jos audyti. Bet kertas u uvusius draugus, kuri knai guljo numesti Barzduose, subjauroti, iniekinti, buvo dar neatslgs. O ia pat Velykos. Nesusi laikm... Ived pamik, likvidavome. Pasiuntm mog Jankus, kad pranet MGB virininkui. davm tokio tu rinio ratel: Pasiimkite Bakien nuo viekelio". inom, kad stribai btinai atvaiuos. Isidstm ir laukiam prieo. Autant viekelyje pasirod apie deimt strib. Bet j dau giau bta, nes labai stipri ugnis pasipyl i kulkosvaidi ir automat. Nereikjo mums prasidti su ta moterike, o juo labiau nuovus j nereikjo laukti strib. Kiek mes pridarm klaid klaideli! Gal todl, kad prieo upulti kovms prie toki galyb viso pasaulio umirti, palikti likimo valiai. ...Kai jie atideng toki pragarik ugn, keli ms vyrai vietoj krito. Ir alvar pataik. Sprogstamoji kulka j supl. Keli lik gyvi pabgom. Ir rusai pasitrau k... O ms alvaris nebegyvas. Sukalm karst, pakin km arkl ir nuvem mik. Greit apie jo uvim suinojo Tauro" apygardos tabas. Laidotuvse dalyvavo apygar dos kapelionas Leleius. Palaidojom alvar labai graiai, su visomis apeigomis: ant karsto uklojom vliav, iovm dang, sugiedojom Aminj atils. O kapelionas labai graiai pakalbjo: Tu buvai karygys, visiems mums ro4*

99

dei pavyzd. Tavo vard mes raysime savo kovos vlia v ir kovosim, kol Lietuva bus laisva..." Suspaud tuomet graudulys man ird, net pravirkau. Nors jaunystje retai kada itrykdavo aara. Ne taip, kaip dabar... Artja iema. Reikia apsirpinti maisto produktais. Prie Pilviki geleinkelio stoties yra maisto produkt parduo tuv. Geriau maist imti i valdios negu i moni. Einam atuonetas vyr. O ia pat ir miestelis, kur, be abejo, en kavedist netrksta. Reikia nutraukti telefono laidus, kad nebt ryio su Pilvikiais. Taip ir padarome. Paskui a atsistoju sargyboje, vyrai nueina nam, kurio viename gale parduotuv, o kitame gyvena mons. Tik iriu bga baltais markiniais. Stok!" aukiu. Jis nestoja, at sisuka mane. Na, a inoma... Armonaiiui sunku pa sakyti, kad jis nuov t mog. Gal nereikjo jo auti? sakau a jam. Gal nereikjo... Ir a taip pagalvojau. O kodl jis bgo? O kodl jis atsisuko mane ir ities pistolet? Mane bt paklojs. Uvirto jis ant tvoros, i rank ikrito port felis. A pasimiau j sunkus. Atsitraukiau toliau ir lau kiu vyr. Jie, igird v, umiro apie maist. Atbga isigand. Kas eina?" klausiu. Pasako slaptaod sa vi. A jiems parodiau grob. Ueiname pas kinink su inoti, kas portfelyje yra. Gal pinigai? Atidarome vokai, vokai ir visi ulakuoti. Atpliame kalini apklausa, liu dinink parodymai. odiu, kalini bylos. Pasirodo, MGB patiktinis i Grikabdio ve Vilni aki apskrities kalini bylas (karo metu aki miestui sudegus, apskrities bstin buvo Grikabdyje). Dabar mums paaikja skun dik pavards. Nutarm, kad reikia perduoti Voverei, Pa lubi partizan vadui, tuos dokumentus, kuriuose minimos j krato moni pavards. Tegu isiaikina skundikus. O kitas bylas pasiliksim sau. Taip ir padarm. Vover tuo laiku buvo apsistojs pas kinink Kaminsk. Matyt, buvo sksta, kad ten rinksis partizanai. Didiausia strib ir enkavedist kirbin apsupo sodyb. Kaminskas ikl rankas, dav suprasti, kad pasi duoda. Nuov j. Nupyl bebgant Vaiait, atsim tas kalini bylas...

100

 O jus kur sueid? klausiu a Armonaiio, ar ne ios operacijos metu? Ne. Kit kart... Bet dabar dar noriu papasakoti apie vien labai svarb susirinkim, kuris vyko mikuose, kur laiksi Vyio" kuopa. Sukviet partizanus ir i kit kuop. Dalyvavo patsai Tauro" apygardos vadas vejys (Baltsis jo tikroji pavard), apygardos adjutantas arnas ir kiti vadai. Mus irikiavo miko aiktelje. Su karine pagarba, pasitemp sutikome apygardos vadus. Kalbjo vejys rimtu veidu, susirpins dl partizan drausms. Vienus paemino pareigose, kitus apdovanojo. Ir a savo vado Mekos buvau pristatytas apdovanojimui. Patsai ve jys man teik apdovanojimo akt, paspaud rank ir pa linkjo, kad ir toliau taip kovoiau, kol Lietuva bus laisva. O kada buvo tas susirinkimas, kur jus apdovano jo? paklausiau. 1946 met spalio mnes. Tas apdovanojimo ratas tikriausiai uvo, dingo per visus tardymus, kratas? sakau Armonaiiui. Ne. Turiu, stebuklingai isaugojau. Jis atsistojo, nujo prie spintos ir pam album. Iekokite, sako man. Perveriau visas nuotraukas. Nieko nra. Ir partizanik nuotrauk nematyti. Vis dar bijojau ir niekam nerodiau. Tik mona i nojo, kur jis klijuotas. Dabar jums parodysiu. Jis atvert albumo stor virel, atpl virutin lap atsargiai, kad nesuplyt svarbiausiojo dokumento. Itrauk perpus su lenkt lap. Iskleid. iriu t kov relikvij ir negaliu patikti, kad tai tas pats lapelis, kur savo rankose laik vejys ir arnas, kur apygardos tabo bstinje ura: LIETUVOS RESPUBLIKA T A U R O " APYGARDA Laisvs Kovotoj Apdovanojimo A K T A S Nr. 149 Lietuvos Respublikos Laisvs Kovotoj Tauro" Apy gardos algirio Rinktins Vyio Kuopos brio kovotojas TRIUPAS... JUOZAS ARMONAITIS, s. Kazimiero, kovoje u Demokratins Lietuvos Nepriklausomybs atstatym pa 101

siymjo sumanumu ir drsa kautynse. U nurodytus y gius ir nuopelnus Tauro" Apygardos Vadovyb apdovanoja juostele U NARSUM. APYGARDOS VADAS Pavergtoji Lietuva Vad paraai, per vis lap. antspaudas. Ir trispalv juostel striai APYGARDOS ADJUTANTAS

O kodl pasirinkai Triupo slapyvard? klausiu Armonaiio. Visi vyrai sugalvojo sau slapyvardius, reikia ir man sugalvoti, kadangi be slapyvardio negalima. Saugumas ne galdavo iaikinti tikrj partizan pavardi. Loiant kartomis triupas svarbiausioji korta, lyg ir koziris, kuris kerta visas kitas kortas. Igirdau od, kai vyrai lo kortomis, ir pasirinkau Triupo slapyvard, paaikino pa sakotojas. Noriu pasakyti, kad po to apdovanojimo, a tik m nes partizanavau, kalbjo jis toliau, ir mans neaplen k nelaim... Po vienos ofenzyvos traukme nuo Paeupio. Ten buvo Viltraki, Miknaii kaimai. Praygiav por ki lometr, prijome naujai ipilt kelio ruo, kuris tssi nuo Zk iki Sarapin. Tuo kastinkeliu prijome iki po skio. O ten pasala ms lauk. sksti buvome, urodyti. Matom tik kepurs kepurs kareivi. Jie slepiasi u medi. Mes metms i atviros vietos kelio kratus. Prasidjo susiaudymas. Ms veimas su maistu nuvirto griov. Juk dl maisto buvo suruota i operacija. Pasi audm pasiaudm, niekas i ms nenukentjo. Aprimom ir mes, ir jie. Atrod, baigsi susirmimas. Reikia maist pasiimti, be jo negyvensi. Mes jau buvome gerokai pasi trauk, pabir dvi puses. Penki vyrai buvo pasidav kair pus, kiti penki dein. Mes, kurie buvome de inje, susiaukm: Eikim, vyrai, maisto pasiimti!" Reikjo pereiti per atvir lyguml. Liko tik kokie penkiasdeimt metr. Ir pasipyl viai. Man pataik laun, kur buvo planet su oviniais ir tvarsiais. Sprogstamoji kulka pa taik kairs kojos sdin, sudrask j ir perkirto pakink 102

lyje arterij. A ito tuomet dar nesupratau. Traukms, pasiekme mik jau netoli Zk kaimo. Likom ia tik keturiese. Papartis (jo tikroji pavard Januaitis), unsnu kis, gyvas pasidav, sulau partizan priesaik. Vadas turmas greit paguld mane ant kailini. Kiti draugai viais pristabd rus puolim. Man labai bgo kraujas. Sku biai aptvarst, aprio t koj. O viai nesiliauja, tarka ir tarka automatai. Reikjo trauktis, nebuvo kada apie koj iupintis. Eiti negaliu. Draugai pam mane u pa ast ir velka. Taip ir vilko per vis dien u paast pa kabint, tarytum nukryiuot. Prijom Bagansk kaim. Vyrams reikia apsivalgyti, suinoti, kas kaime dedasi, ar nra bolevik. Mane paguld toki lom. A ivargs, nusilps. Tiek kraujo nubgo. Atsirmiau puaits ir nu svirau. Tada turmas susuko i popieriaus taurel ir pas m i balos vandens mauruoto, su vabaliukais. pyl gerkl. Atsitokjau, atmerkiau akis. Likau vienas toje duobje. Tiktai igirdau trakt trakt. Isigandau, pakliau galv ogi baltas zuikis juo domis ausimis. Dar gyvenime nebuvau mats balto kikio. Net nusiypsojau, lyg geriau pasidar, lyg skausmas su majo nuo prabgusio zuikelio. Vyrai suinojo, kad kaime bolevik nra. Nors ir ia, sako, buvo girdti viai. Nakiai atjo ir kiti ms vy rai, kurie gyvi paspruko i kautyni. Be to ia, Bagansk kaime, buvo numatyta kakokia sueiga. Todl pribuvo par tizan ir i kit vietovi. Labai susijaudino Paua (jo sla pyvard Vilkas), kai suinojo, kad tose kautynse krito jo brolis. aulio brol irgi palikome nukaut. (Jie abu kil i ekalni kaimo.) Dvi merginos tuoj pribgo prie mans. Viena atne alto vandens atsigerti, kita sudrkintu rankluosiu nu luost veid, kuris buvo ne tik purvinas, bet ir kruvinas. Oi, vyrai vyrai, sako viena, retja ir retja js eils. Kaip uollius kerta..." Mane drebulys kreia. Blauzda i sipt, nebetelpa aule. Tada nesupratau, kad kraujas i perkirstos arterijos veriasi raumenis, o ne lauk, todl blauzda vis storja ir storja. Perpjov peiliu aul iki p dos, ukl mane ant peiaus. Apilsi, kol arkl suieko 103

sim. Paskui nugabensim saugi viet", kalbjo man vyrai. Surado arkl, ukl mane, ir prasidjo naktinis ygis. Reiks nueiti apie 20 kilometr. Vienas prao, kad savo pa rabel atiduoiau, kitas deimtvs geidia, treias grana t nori i mans paimti. Kai gri rikiuot, grinsim", sako man. Ne, vyruiai, neku nuolankiai, prisiekiau: kol gyvas ir kol Lietuvoj bolevikai, ginklo neileisiu i rank. Kas ino, gal js isilakstysite ir mane vien pa liksite." ygiuojame. Pirma irgo eina pora vyr, i paskos seka kiti. Ivargs esu, prie tai kelias naktis nemiegojau. Kai tik ukl ant arklio, nuleidau rankas, apsikabinau gyvulio kakl, padjau galv ant kari sibuoja sibuo ja... ir umigau. Lyg ir skausmas sumajo. Pramerkiu akis su manim liks tik Naras. Jis ino, kur mane gals palikti. Kiti vyrai kakur nujo. Vl pradjo koj spausti, tvinksti pakinklyje: tvinks tvinks blauzda storja, velnio nikai spaudia, baisus skausmas. Imu kartis, sulapau visas. O naktis altoka, ir sniegelis drbti pradjo. Akyse raibuliuoja. Balsu sudejavau. Na, itoks vyras, kaip uo las", atsisuko mane Naras ir mgino nuraminti. Gy venime man dar taip neskaudjo", vaitoju. Laikykis, bro lau, laikykis." Atslgo diegliai, tvinksjimas lyg prajo, skausmas atlgo... Nuved mane pas mog, kur buvo slptuv taisyta. Kelias dienas prabuvau. O koja vis blogjo ir blogjo, net pajudinti nebegaljau. O kai reikia eiti savo reikalu" tikra tragedija. Po keli dien perkl mane saugesn viet. ia buvo ir kitas sueistas vyras Genys i Kaps. Jam granata rank sudrask. sitaism ant tvarto iauduose. Tris savai tes ia igyvenau. Pakviet medicinos seser. Ji perriinjo man koj, masaavo, bet reikalai blogja ir blogja, krau jas pulsuoja raumenis. Nebegaliu kojos pajudinti per kel, net pirt nepajgiu pakrutinti. Kas bus?! Kaip gydytoj prisiaukti? Ir ms partizanai suveik, nepamiro mans. Ulipo draugai ant aukto ir sako: Turim tau dokumen tus: pas ir karin biliet". Padav. Skaitau: Albinas Mi singeviius. Papasakojo, kaip tie dokumentai pakliuvo j rankas. 104

Kudirkos Naumiesty buvo zootechnikas, dirbs saugu mui, nes neiojosi ginkl. Jis visoki unybi pridar, daug kas nuo jo nukentjo. Partizanai seniai norjo su juo at siskaityti, ir tik iekojo progos. Ir tai jie suinojo, kad Misingeviius su mokytoju ibu nujo pas panas. Partiza nai ten juos ir uklupo. Misingeviius dar ginijasi: K js, vyrai, darote? Mes savi mons". Koks tu savas, mums seniai aiku." Mokytoj ib paleido, o Misingevii pasivedjo mik, dav kastuv ir sak: Kaskis sau duob, jude". Atbgo to namo eimininkas, kur merginos gyveno, ir pradjo prayti, maldauti: Utrauksite nelaim ant ms nam. Mokytoj paleidote, jis papasakos, pas k ir kur buvo jo draugas. Mums visiems baigta Sibiras. Palikite, vyrai, dl mans". Palikom gyv, tik ireng pus nuog paleidome. Misingeviius nubgo pagalbos iekoti Naumiesio saugum. Veim tave, Juozai, Kaun", pasak ir nujo apy links medpunkt, gavo gydytojo siuntim Kauno Raudo nojo kryiaus ligonin. Bet dokumentuose kito mogaus nuotrauka, siter piau a Armonaiio pasakojim. Mano laimei, a labai panaus Misingevii: abu tamss, juodais plaukais. Juk paliktas gyvas Misingeviius galjo per visas staigas iekoti savo dokument, vl siterpiau. Armonaitis: Taip ir buvo, visko atsitiko, akistat su juo stojau... Bet apie tai dar papasakosiu. Tada man buvo tas pat, kur mane bevet, su kieno dokumentais. Nepa keliamas skausmas, koja sukietjusi. Kai tik nuve ligo nin, sesel pirmiausia dav morfijaus. A pradjau suvok ti, kur esu. Trise palatoje. Suinojau, kas jie: i vienos pu ss guljo partizan sueistas Babt apylinks vykdomojo komiteto pirmininkas, i kitos i Rusijos grs ydas. Kai praeina morfijaus veikimas, vl skausmai, a vl au kiuosi sesuts. Praviesjus protui, mane ima klausinti, kur a koj taip susialojau. Sukriau versij, kad Prsijos pa sienyje ant minos ujau. Daktarai ruosi daryti man operacij. Buvau prisigrs tiek daug morfijaus, kad nebe veik jokia narkoz. Pagaliau po didiuls porcijos umi 105

gau. Operacijos metu sapnuoju sapn, kad i auktybi, i debes lopyje mane leidia emyn skambant varpui: din-din. Rodos, pavelgiu pro lopio krat emyn bega lin jra banguoja, putoja tokia juoda. Didiausios bangos. O varpas vis din-din. O su paskutiniu diu dinnn! nugarmjau vanden. Plaukiu (a buvau geras plaukikas), iriuosi ir vis negaliu iplaukti. Dar pasistengiau, dar smar kiau ukabinau, ir mane imet paviri, nubudau ope racijos vidury. Pamaiau perpjaut koj. Plyys ligi kaulo. Jie sau rankioja gyslas, o skausmas baisus, nes visikai atgavau smon. Pradjau ant daktar aukti, kad gail nar kozs. Gal ir daugiau kvailysi prikalbjau per t skaus m. Vl migdo mane. Skaiiuoju iki imto, neumiegu, i naujo skaiiuoju visvien akys stulpu stovi. Pagaliau u migau. Operavo labai ilgai. Pradjo 11 valand ryto, baig visai sutemus. Atsibudau jau palatoje. Apiupinju koj metalin rm dta, subintuota. Danai pas mane ateidavo gydytojai. Labai geras buvo chirurgas Chlebanovas, kariki gydytojas, profesorius. Vie n kart jis atsived palat studentus. Girdiu, aikina studentams: Dar neteko gydyti tokio ligonio, kad bt taip sugedusi, tiesiog supuvusi koja. Reikalingas ilgas gy dymas". Ar pasveiksiu, daktare?" paklausiau. Ilgai teks gulti", atsak. Po trij savaii koja tarsi pagerjo. Nuve perviesti. Matau pjv. Pliai ivalyti, jauiu, kaip pulsuoja. Chleba novas pasak: Pasveiks". Ir vl grino palat. Vis dar kariuoju, apetit visai praradau. Nuo ilgo guljimo nu gara prakiuro, nes nejudu. Mane lankydavo partizan pa sistas studentas, i kitos palatos labai danai ateidavo sesel, kuri inojo, kas esu. Kart ms palatai prane, kad ateis gulos banyios klebonas Trakinskas ir kas nors, gals prieiti ipainties. Pirmas pareik nor ipainti savo nuodmes Babt apy links pirmininkas. Ir a pasisakiau, kad eisiu ipainties, kadangi jau keli metai nebuvs, dabar pasitaik gera proga. eimoje mes buvome religingai aukljami. Per ipaint a klebonui daug k pasakiau. Jis klaus klaus, o paskui sa ko: O kas tave atve ligonin?" Keistas man pasirod 106

jo klausimas. Atsakiau, kad kaimynas atve. A jam no rjau atiduoti pinigus, kuri nemaai turjau. Jis neima, jam nereikia. Nebent miioms. Ir sidjo kien 50 rub li. O kokiai intencijai miias paaukoti?" paklaus. Tyliu. Tada jis pasak: inau inau tavo intencij". Ijo pasaks, kad ryt prie pusryius atne komunij. Neval gykite, pakentkite." Taip ir buvo. Ryt atjo baltu chalatu sesel: vienoje rankoje deganti vakut, kitoje varpelis. Din din suskam bjo ir prane varpelis, kad Viepats atjo palat. Net susigraudenau, aara itryko... Paskui neinau, kuri die n po komunijos man labai pakilo temperatra. Tiesiog krt, purt altis. Gydytojai klausinjo, ar a nesirgs ma liarija. Kai itaip prastai jauiausi, virto du nepastami mons baltais chalatais. iri mano lapel ir klausia, ko kia mano pavard. alio kreiamas, nenoriu kalbti, tik pasakiau: Lapelyje viskas surayta". O jie: My znajiem, kto vy takoj bandit!" alia mans gulintis partizan su eistas apylinks pirmininkas net paoko i lovos, pakilo ir kitoje pusje gulintis tas i Rusijos grs pilietis. ia pat palatoje pradjo mane kamandinti, kas atve ligonin. A matau, kad i po balto chalato kyo mlynais kratais apvediota MGB uniforma. Kas tave lank?"klausia. Niekas", atsakau. Kaip nelank, kaip nelank? siki o Lietuvon atvaiavs pilietis, sesel i kitos palatos la bai danai ateidavo ir vienas studentas beveik kasdien mai ydavosi." Paskui emgebistas paklaus, ar a turiu seser. Neinojau, k jam atsakyti. Tyljau. Tik pasakiau, kad man labai bloga, nes aukta temperatra, negaliu kalbti. Na, Misingeviiau, sekmadien tavs ateis aplankyti tavo tik roji sesuo Misingeviit", pasak ir ijo sitikin, kad a i tikrj blogai atrodau. Sekmadien palat jo nepastama juodbruv mergi na. iri iri mane ir nieko nesako. Dieve tu mano, gal voju, dabar jau viskas. Ijo Misingeviit, prie dur stab teljo ir pasak: Sveik, tegu padeda jums Viepats Die vas". jo saugumieiai ir kad pradjo klausinti. Mane vis ipyl prakaitas, tiesiog vanduo bga, paliugs visas. Pa vakary atjo labai isigandusi i kitos palatos sesel. A 107

dar bandiau jos paprayti, kad ji perspt mano pasta mus mieste, jog mans nebelankyt. Ir a niekur negaliu ieiti, sargyba budi dien nakt prie dur, visus tikrina, re gistruoja." Po dienos kitos sum it sesel ir student, kuris ma ne lankydavo. Ar tikrai js manote, kad klebonas Trakinskas ida v ipainties paslapt? paklausiau Armonaiio. Taip. Ir ne mane vien idav, atsak, u tai par tizanai atsilygino j nuov. O i kur js inote? vl paklausiau Armonaiio. Po dviej met, kai a buvau jau nuteistas, persiun timo punkte susitikau su kaliniu, kuris man papasakojo, kaip jis pats atsiskait su idaviku. Mes su juo susipaino me: jo vardas Algis, pavards neatsimenu. Jis, bdamas klieriku, sitrauk pogrindin veikl, suinojo apie Tra kinsko idavystes. Prie Trakinsko niekas negaljo prieiti, kadangi jis buvo saugumo gerai sergstimas. O j, kaip klie rik, kartu su kitu partizanu prileido prie klebono. eimi ninkei liep ieiti. jokius klausimus Trakinskas neatsak, tik itar: Atleisk man, Dieve Visagali..." Tada Algio bendrininkas kirto jam pistoleto rankena, o jis pats, Algis, nuov klebon... Atsidusau a, atsiduso ir Armonaitis. Patyljs ts: Bolevikai gali pat veniausi mog paversti vel niu... O k man reikjo daryti, kai emgebistai suinojo, kad ne sava pavarde guliu ligoninje? Sugalvojau sau kit pa vard. A Albinas Palukaitis. Lengvai simenama pavar d, nesuklupsiu meluodamas. I mano gimini bei pasta m nra tokia pavarde moni. Prietemoje kuriu savo bio grafijos smulkmenas. Atsimenu, buvo sausio 28-toji diena. Staiga usideg viesa, ir pradeda palat virsti skryblti ir uniformuoti vyrai. Apstojo mano lov. Renkis, aretuo jame!" sak lietuvikai. Kadangi guljau su ligonins drabuiais, sak sanitarei atneti mano rbus. Kai ji nu bgo sandl, ir ie ijo koridori kako pasitarti. Man sesel buvo atneusi nema deros gabal ir stalin peil, kad galiau atsipjauti deros, kai usinorsiu valgyti. Rei kia nusiudyti, kad nepakliiau gyvas MGB rankas, kad 108

neiduoiau kit, dingteljo mintis. Siekiu peilio i spin tos. O mintys velnionikai greitai rezgasi galvoje. Jeigu ran kos ven perpjausiu, tai greit pastebs alia gulintieji, at bgs gydytojai ir uver, uspaus liksiu gyvas. Geriausia pjauti per kakl. Bet peilis neatrus. Nutariau: peil pasta tysiu stai ir ugulsiu ant jo. Jau pastaiau peil, keliuosi. Bet negaliu aukiau pasikelti. jo sanitar. Gal tokia Die vo valia buvo. Greitai peil pakiau po paklode. Mauna man kelnes. Sveikj koj lengvai kio. O sueistoji stora, su bintuota, nelenda. Liko nuoga. vark uvilko. Udjo ma ne ant netuv. Tada pasimai gydytojas Reinys ir upro testavo: Ligonis prie mirties, o js tampote j". Mes patys pagydysim bandit", atkirto jam. Nugabeno sunk veim. Lauke alta, sniegas krinta, drebia, o a visas la pias, temperatra aukiausia. Sueista koja nuoga, ant jos snaigs krinta. Atpliau, apnuoginau ir krtin, kad grei iau sualiau, kad baigtsi kanios. Vea mane gatvmis, matau juod apsiniaukus dang, sniegu apklotus medius. Nugabeno Saugumo kiem. Kareiviai, kurie turjo ne ti mane netuvais, apirjo mane ir kad pradjo kvatotis, jog ant nuogos krtins sniego priversta, o sueista pus nuog koja tabaluoja ir taip juokingai atrodo. Tik taip gali kvatotis velniai, siel pragar nedami. Uvilko trei aukt ir pastat su netuvais vidury kambario. Ten pilna ekist. Tai kaip, Juozai, kreipsi mane lietuvikai, kalbsime gerumu ar piktumu. Jau js partizanus Mek, Lit, Vilk turime ir tave, Triup, suiupom." Jis ivardijo visus tuos, kuri jau nebra, visi uv. Kokia tikroji pa vard?" klausia bed mane akis. Kadangi mane pava dino Juozu, tai greitai sumeiau, kad bsiu Juozas Palu kaitis. Kada band stojai?" nepaleidia. Niekada ne buvau". Jei bsi ms mogus, igydysime. O kitaip bus blogai. Jau ir dabar dvokia, pva tavo koja. Jei nepa klausysi ms, visas supsi". Nieko neigav, ine mane koridori, ipjaust visas sagas, atsilau gabal deros. Paskui grdo visai tui kamer. Prasidjo kalinio gyvenimas, kuris tssi ilgus de imtmeius. Kiti sakosi lagery gyven, su tuo ir tuo bend rav, streikus organizav. O man lagerio neteko. Pakliuvau 109

 grieto reimo kaljim. Jokio gyvo padaro, iskyrus tuos nebe mones kalinius. Kai po daugelio met unel pama iau kaljimo kieme, apsidiaugiau, nusiypsojau dar ka kur yra gyvenimas, dar kakam reikalingas uo, kakas juo rpinasi, myli. Dar verda gyvenimas u kaljimo sien... Prasidjo tardymas. Mane netuvais nugabeno tardy tojo kabinet. Jau inau, k per pirmj tardym ilau, tas ir bus ilauta. Paskui kalinys usigrdina. U stalo sdjo rstus, pasipts kapitonas. Pradjo mane tardyti. Klausinja, kauja, paoka nuo kds, pribga prie netu v ir pradeda spardyti i apaios sueist koj. O a leng vutis lengvutis kaip zuikis okinju vir. Paskui nusi tveria autuv ir jau aus. Nebijau. Viepatie, kad tik grei iau nuaut, kad baigtsi ita kankyn. Gerai, jeigu mirties nebijai, sugalvosim, kas tave tikrai igsdins, kal ba tardytojas, ar girdjai apie bolevik kankinimus tar dymo metu?" Girdjau". Kapitonas: Ar skaitei knygas, kuriose aprayti kanki nimai?" A: Skaiiau". Kapitonas: Ar skaitei, kaip verdant vanden rank kia?" A: Skaiiau". Kapitonas: Bet neskaitei, k jausi, kai tavo pvani koj verdant vanden pamerksim. Prakalbsi, kaip vytu rlis suiulbsi. Tai ar sakysi ties?" A: Sakysiu". Kapitonas: Aha, nusigandai. Tai kaip tavo tikroji pa vard?" A: Juozas Palukaitis". ...ir nebeatsimenu, nespjau su vokti, ar tai buvo smgis, ar griausmas i dangaus. Atga vau smon jau koridoriuje apipiltas vandeniu. Taip ir pa naiai tard keturias dienas, penktos dienos ryt ine ma ne kit kamer. Pirm kart pamaiau kalinius. Vienas auotas, kitas pamlynavs, treias, matyt, labai alkanas, kad taip godiai iri mano duon. A turjau penki dien davinius, nes nieko nevalgiau. Nenorjau, trokau tik mirties. Prie mans prisistat klierikas i Dzkijos: Ma ns tu nebijok. A po ledu pakiau du bolevikus. Ir k

110

duos 25 metus. O tu daugiau negausi kaip deimt. Mirties bausm panaikinta. Gyventi reikia. Jei negali valgyti, tai nors atsigerk". Atsigriau iltos arbatos. Geriau pasidar. I dalijau kitiems duon. Su mano koja blogai: pva ir baisiai dvokia. Kaliniai pradjo aukti, atsisak valgyti. Dauo kameros duris ir aukia: Paimkite it pvant lavon!" A jiems sakau, kad mane pastatyt pat kamp. Gal maiau jiems dvoksiu. Ten kampe ant sienos perskaiiau: Neapleisk ms. Auk iausiasis..." Paklaus kalini protesto ir ine mane ko ridori. Sanitaras num rm nuo kojos. Dabar atvira, aizdota koja dar labiau m dvokti. Ateina koridorium Gli kas. Kailiniuotas, raudonu veidu. Matyt, tik i kelions. Kas tas Glikas? paklausiau Armonaiio. aki strib vadas. Pakl purvin ebatuot koj ir kad djo man veid. O a ant netuv guliu, su manim visk galima daryti. Ir dar koja patryn veid. ovei ma ne", sako man, nors partizanaudamas a jo visai nema iau. Anksiau a j painojau. Prie vokiei jis slapstsi to se apylinkse. Mes dar susitiksim, pasimatysim Grikab dyje", pasak ir nujo. Paauk toki isidaiusi sanitar. Ji perkirpo kojos bint, ival plius, naujai aprio ir vl grino kamer. Antr par vl dvokia. Tada nugabeno Mickeviiaus kaljim. Pamet ant bruko prie dur. Pro al vaiuoja sunkveimiai, drabsto snieg su purvais. Guliu pusnuogis. Jau ir alta darosi. Paskui atjo rusaits kari kais rbais ir kad pagrieb u skaudios kojos, jog atrod, kakas plyo. Ir i tikrj, kai nune kaljim ir pagul d lov, pajutau, kad kraujas bga atsivr arterija. Ai, Dieve, Tau, ibgs visas kraujas, ir tyliai numirsiu", meldiausi. Kraujas pradjo tekti ant grind. Prioko prie mans vienas kalinys ir norjo man tvoti, kad lapinuosi ne vietoje. Bet pamats krauj, ikviet sanitar, kuris u ver koj. Vl nebga kraujas. Rytojaus dien, kai tik at sigriau vandens, vl kraujopldis. Atjo kaljimo daktarai, pririo koj ir be narkozs m j pjaustyti ia pat kame roje. K a tada jutau, kai mane gyv pjaust? aukiau, rkiau kaip galvijas. O kaliniai bjauriausiais odiais keikia gydytojus ir vis sovietin valdi. Po tos j operacijos"

111

man n kiek ne geriau. Nieko nevalgau, lieuvis kietas kaip padas, burna sausut sausa. Kit dien atjo uniformuota moteris ir pasak: Budiem riezat nogu". Netuvais ine operacin palat. Paguld ant stalo. Neduosiu pjauti ko jos, geriau mirsiu!" aukiu. Isiiok", sako man. A neisiioju. Sukands dantis. Pam reples, praiodino. I puoduko likteljo spirito, umigau. Paskui atsigavau. Neduosiu kojos nupjauti!" aukiu nuo spirito apsvaigs ant visos palatos. Umet drgn skudur ant burnos vl umigau. Kai atsibudau, iupt u kojos jos nra. Ka meroje kaliniai valgo, a negaliu n pairti. Kit dien atsigriau arbatos, geriau pasidar. Ir valgyti panorau. Juk toks puvinys atitrko nuo kno. Po dviej savaii mane ive Grikabd. Vaiuo damas prisiminiau Gliko odius: susitiksime Grikabdyje. Susitikau ne tik su juo, bet ir su kitais. Nugabeno mane te nai kovo antr dien, o pirmj protokol sura vienuolik tj. Iki to laiko pliek, mu i kabelio padarytais rim bais, pagaliais dau. Arba ima spardyti jautriausi viet, kur kojos bta. Plyo, isiskyr sil, ilindo kojos kaulas. Glikas dar ulipo ant mans savo purvinais batais... Ar dar tebegyvena tasai Glikas? paklausiau Juo zo Armonaiio. O kaipgi! Ir dar kaip gyvena! Socialistinio darbo did vyris... Panorau suinoti, ar i tikrj buvo ir tebeegzistuoja toks mogus. Jeigu jis Socialistinio darbo didvyris, kaip sa ko Armonaitis, tai jo pavard atrasiu Lietuvikoje tarybi nje enciklopedijoje. Atveriau ketvirtojo tomo 128-t pus lap ir skaitau: Glikas Kostas (g. 1926.VIII.25 Naumiestyje), tarybinis . . veikjas, Soc. darbo didvyris (1958), LTSR nusipelns . . darbuotojas (1965), TSKP narys (1949), 194451 liaudies gynjas, komjaunimo darbuotojas. Nuo 1951 aki raj. Lenino kolkio (nuo 1961 parodomasis kis) pirmininkas. Jo vadovaujamas kis tapo vienu pir maujani Lietuvoje. 195571 LTSR AT deputatas. Dar pridursiu, kad Lietuvikoje tarybinje enciklopedi joje dta KOSTO GLIKO nuotrauka.

112

Vilnel

PARTIZANAS Nebuvai dar niekad nugaltas. Tu, snau, imtamei mik. Bet esi ne i plieno nulietas Ir uaugs ne girios vilku. Kaip visi Tu turjai vaikyst Ir girdjai lopin mamos. Tau patikdavo nakt iklysti Upustytais takeliais iemos. Kai imokai odel Tvyn", Daug galvojai kas ji, kas jinai. Nusijuoksi tai iandien atmins, Kas Tvyn, Tu puikiai inai. Tu matei, kaip arvuoiai ir tankai Slinko ia azijat pilni. Deg gyslos ir gniausi rankos. Slinko skausmas baisus krtine. Nebelaukei Tu laims i nieko. Ivykai su ara rytine. Pasakei: tegu vergas vergu pasilieka. A kovosiu tvirtai krtine. Girios paukt ir vr pagausi, Bet tavs nepagaus niekados. Nenutrauks idavikas baisiausias Automato taikliosios dainos. Dar niekad nebuvai nugaltas. Akys ydros, kaip ydras dangus. Ne akmuo, ne granitas Tu kietas. Bet mogus, mogikiausias mogus. 113

NARSIOJI MOKYTOJA

Prien vietimo skyriaus vedjas paskyr mane dirb ti Mielaiupio pradin mokykl. Mokyklos pastatas buvo vieno kininko sodyboj, o a gyvenau pas kit kinink. Visai netoli o didiulis ilas, pasakojo Marija Graulie n (mergautin pavard Liorenkait). Buvo 1945 m. iema. Tik prajs frontas. Nedrsiai pravriau klass duris. Mane pasitiko vaikui vilgsniai. Suprat, kad bsiu j mokytoja, atsistojo, pasitemp. Pasi sveikinome. Kai jie atsisdo, pastebjau, kad vienas ber niukas kak slepia po suolu. Prijau prie jo kryel sle pia. Berniukas nukaito, atsistojo ir nuleido galv. Nebi jok, sakau jam, pakabinsim j viet." Vaikai lengviau atsiduso. Mat vakar ant sienos dar kabojo kryius ir Vy tis. Nei mano eimininkas, nei vaik tvai neinojo, koki mokytoj turs, ir liep nukabinti nuo sien smetoninius papuoalus. O a kryi vl ukabinau. Vyties vieta liko tuia. Jeigu pastebdavome ateinanius nepastamus mo nes, tas berniukas tuoj paslpdavo kryel po suolu. Ir taip ilgokai jis keliavo nuo sienos pasuol ir atvirkiai. Kai pradjau pas savo eiminink gyventi, neturjau nei lovos, nei staliuko, nei kds. Rytojaus dien, gavusi arkl, nuvaiavau Prienus parsiveti btiniausi daikt. Grtu su daiktais Mielaiup kaimo nebeatpastu. Pilnas ke lias rait vyr, aliomis lietuvikomis kareivi uniformomis pasipuousi. irgai papuoti trispalvmis vliavlmis. Net graudulys ujo. simaiiau tarp j. Jie sveikinasi, juokauja. Atvaiuoju pas savo eiminink seklyioj priklota iaud, ant grind miega, knarkia kareiviai, j ginklai sustatyti kampe. Kiti kareiviai laksto ant irg po kaim, dar kiti eina sargyb. Dienos metu? paklausiau Grauliens. Taip, vidurdien apie penkiasdeimt lietuvaii... Man jaunai taip grau. Tiesiog irdis alpsta. Atvaiavau i Ig likli kaimo (netoli nuo Marijampols). Ten buvo rus kariuomen, o ia Lietuvos uolai. Kai nujau mokykl, prie mans prisiartino j vadas. 114

Vliau suinojau jo slapyvard Deinysis. Jo nuotrauk ir dabar tebeturiu. uvs jau seniai. Pasived mane al ir sako: Kad mokytoja esat, inome. Tik neinome, kaip js irite visa tai, ir jis parod ranka kareivius. Ar galsite padti mums, jei papraysime?" I karto sutikau. Prasids sunki kova. Visi lietuviai, kas kaip gali, turi si traukti j. Js bsite ms ryininke. Jeigu kas nors ko paklaus apie partizanus, atsakykite: nieko nemaiau, nieko neinau." Paskui kareivliai isidalijo ginklus, isirikiavo ir iygiavo. Dabar, praslinkus tiek daug met nuo tos iemos popiets, kai prisimenu anuos Lietuvos kareivius, suspau dia ird. Nieko i j nebeliko: k suaud, k idav, kas bunkeryje susisprogdino. Kokia negailestinga ir nelygi ko va buvo! tai tok pirm spd patyriau susitikus su par tizanais. Vliau prie j pripratau, nes danai susitikdavome. Dirbau pirmuosius metus mokykloje. Nelengva, reikjo daug laiko pamokoms pasirengti. Vadovli nebuvo, joki mokslo priemoni neturjome. Danai teko vainti mies t vairiais reikalais. Pirmomis darbo dienomis neturjau joki pastam, iskyrus nam eimininkus. Vliau susipa inau su netoliese gyvenania Bulot eima. Jie gyveno ta me paiame Mielaiupio kaime. Tai buvo labai dora, darbti, katalikika eima. Pas juos nueidavau kaip koki ven tov. Kas galjo inoti, kad i tokios graios eimos beveik nieko nebeliks. O buvo j du tvai, dvi dukterys ir keturi sns. Vienas snus Vokietijoj uvo, kitas, grs i Tary bins armijos, nubildjo Sibir. Du broliai, Petras ir Jonas, nujo partizanauti. Labai aunus, labai puikus vyras buvo Jonas Bulota. Lietuvos aviacijos karininkas, baigs aviaci jos mokykl. Kai tik rusai antr kart ujo, jis usivilko lakno uniform, pasim ginkl ir ijo kovoti prie oku pantus. O koks jis narsus buvo drsa kitus ukrsdavo. alia jo ramu, jis lyg sparnu nuo pavoj udengdavo. Da bar j prisiminus suspaudia ird, kad turjo mirti paioj jaunystj nepasidav gyvas, susisprogdino bunkery. Jo slapyvard buvo Anbo. Tai va, kai tik uvo Anbo, pats jauniausias i Bulot, Petras, ijo mik. Jo armija ne liet, per jaunas. Ar nebijai? klaus seserys, kai jis at sisveikino su namikiais. Ko man bijoti? Brolis uvo negaliu sdti namuose", pasak, usikabino autuv ir

5*

115

ijo, pasivadins Bero vardu. Tik kelis mnesius partiza navo Berelis... J tvas, galima sakyti, irgi buvo partizanas, nes slp snus ir dukteris, kurios irgi susidjo su partizanais bu vo ryininks. Todl jis gyveno nelegaliai su svetimais do kumentais. Tik vien kart atjo savo gimt palauk pa irti, kaip sualiavo rugiai. O enkavedistai, matyt, tykojo prie nam ir pamat j. Senasis Bulota norjo pabgti, bet parugje pasivijo kulka ir perskrod vidurius. Rusai j nu temp namus, kad namikiai atpaint. Jau besivaduoda mas mirtimi, gynsi: Ne mano namai, nieko nepastu..." Nenorjo, kad dl jo nukentt eima. Kai mona raiiojo jam vidurius, jis pam j u rankos ir pairjo akis. Ta varg visk suprato ir nujaut, kad jo valandos jau suskaitytos. met j enkavedistai veias, kur buvo pri guldyta daugiau lavon, ir ive Prienus. Mir pakeliui senasis Bulota. O kadangi jis buvo senyvo amiaus, jau ga ludienis, tai kam j veti Prienus. Pametjo pakrmje... Po to greit motin ive Sibir. Dukterys pabgo nuo veimo. A dirbau mokykloje ir palaikiau ryius su partizanais, kurie danai ueidavo mokykl. J pavedimu turdavau perduoti vairias inias kitiems daliniams. Susipainau su kita ryininke Izabele Karalite, gyvenusia netoli ilavoto. Be ryininki partizanams bt buv labai sunku. Mans, kaip mokytojos, i pradi niekas netar. Mokyklos reika lais galdavau visur keliauti nekliudoma. Bet vliau tari mas krito ir ant mans. Pradjo sekti, net kelis kartus bu vo udar ilavote. Palaiko, paklausinja ir vl paleidia. 1946 m. vasario 910 dienomis vyko rinkimai Auk iausij Taryb. Rinkimin bstin buvo ir ms mokyk loje. Mane paskyr rinkimins komisijos sekretore. O pir mininku buvo kakoks strib virininkas i Marijampols. Manimi nepasitikjo. Todl saugoti buvo paskirtas stribas, kuris paskui mane sekiodavo, kur tik eidavau. Kaip tik tuo metu gavau ini, kad tuoj po rinkim mane suims, turiu pasisaugoti. Ir i tikrj, balsavim ivakarse mane udar kambarlyje ir nebepaleidia. Nutariau bgti. Kitos ieities nra. Apskritai mano visas gyvenimas pilnas vai riausi bgim. Nuo ko tik a nebgau! Taigi ir dabar 116

bgsiu. Nematant sargui, jau kamarait, o i jos buvo ijimas lauk. Ir pasileidau ia pat oiant mik. Baigsi mano mokytojavimas, prasidjo nelengvas gy venimas. Visur slapsiausi. I pradi apsistojau pas gimi nes Miekapievyje. Ten susipainau su Dzkijos" rinktins Vaidoto brio kovotojais. J vadas buvo Jonas Kuinskas, Spyruokli pasivadins. Ten ateidavo ir narsus kovotojas, slapyvarde Pjklas. Kadangi a buvau iekoma, nebegaljau bti ryininke. Atlikdavau kitus darbus. Raydavau mai nle vairiausius partizanikus ratus. O kai pranedavo apie pavoj, dumdavau mik. Su manim kartu partizanavo Antanina Urbonaviit, partizano aibo sesuo. Vienkart mes abi net kulkosvaid i Prien pamiks atitempme. Mat ten buvo didelis mis, kur partizanai buvo apsupti ir turjo trauktis. Bebgdami jie paliko kulkosvaid. Kelius Prienus saugojo stribai, todl partizanai negaljo parsineti palikto kulkosvaidio. Mes abi su Antanina surizikavome. Dienos metu isiruom t pamik, suradome viet, kur turjo gulti kulkosvaidis. Sulaukusios nakties, partempm j mikiniams. Labai nerami buvo 1946 met vasara. Enkavedistai ir stribai neduodavo ramybs. Tai en, tai ten j itisi garni zonai nusiaubdavo sodybas, ukuodavo mikus. Partizanai slpdavosi gerai umaskuotuose bunkeriuose. Ir tik retkar iais ieidavo i j. Atsimenu, rugpjio mnes suinojome, kad rus kariuomen i Prien traukia ms pus. Rei kia perspti partizanus, kad jie nesirodyt kaime. Abi su Antanina ijome mik. inom du bunkerius: vienas di delis, kuriame slpsi 12 vyr, o kitas maesnis. Ten buvo du partizanai. itame bunkeryje a danai bdavau, nes ten laikme raomj mainl, ja raydavau. A ir nujau bunker, o Antanina didesnj. Radau Plauk ir Val demar. O enkavedistai i tikrj jau pradjo supti mik. Partizanai ms jau nebeileidia i bunkeri pavojinga. Rusai suiups, tursim iduoti bunkerius. Ryt igirdome un lojim, rusik kalb. ingsniai visai priartjo. Pra djo stuksenti autuv buomis. em pabiro ant ms galv. A, sudjusi rankas lyg maldai, iriu vir. Tarp oli buvo gerai umaskuota skyl orui eiti. Ir staiga pro t skyl lindo durtuvas... Neatsimenu, kiek laiko prajo,
117

bet viskas vyko aibikai. Net nesuvokiau, kuris i vyr sunibdjo: Gyvi nepasiduosim!" inojau, kad ms bun keris uminuotas. Pavojaus atveju reikjo tik patraukti vir vut, ir ilksim visi or. Gyvi nepasiduosim!" Persieg nojo Plaukas, persiegnojo Valdemaras. A puoliau ant ke li ir baisus trenksmas, ugnis pasipyl. T akinani liepsn tebematau lig iolei... Viskas aptemo, viskas pra puol. Atgavau smon gal u koki 300 metr nuo ms bunkerio. Aplink stribai ir rusai. alia mans guli sudras kyti Plauko ir Valdemaro knai. Enkavedistai, pamat, kad a atsigavau, subgo prie mans. I mano rankos ir krtins veriasi kraujas, o koja aprita. Begaliniai skausmai. Ban dau atsikelti negaliu, nes, kaip vliau paaikjo, eios skeveldros kojoj strigo. Kur kitas bunkeris?" klausia mans. Matyt, kakas jiems idav bunkeri vietas. Msik atrado, didiojo neranda. Kur kitas bunkeris?" vl klau sia. Neinau." Einam, parodysi", pakelia mane ir tem pia. A netekau smons ir sukniubau. Jie palauk, kol atsigavau ir vl velka. Kur bunkeris, mergaite?" Atgavusi smon, nebesusigaudau, kur esanti, kas atsitiko su manim. Galva smarkiai sutrenkta to sprogimo. Kur bunkeris?!" suriko vriku balsu. A nieko nekalbu. Ir kaip tik mane atvilko t viet, kur didysis bunkeris. Atpastu t viet. unys laksto aplink uostindami, bet buvo ubarstyta vais t, kad neuuost. Mane veda prie bunkerio artyn, pra einu pro stog, pro umaskuot dangt. Parodysi ar ne?" prisikio prie mans azijietikas veidas. Neinau..." Ir trenk man j vyresnysis. Vl netekau smons... Kas i mans buvo belik. Tiek kraujo nutekjo... Kas tam bunkeryje darsi, man neseniai papasakojo An tanina, kuri tenai buvo kartu su partizanais. Ji gyvena Kau ne. Neseniai susitikom ir ji visk ipasakojo: Girdim un lojim, ingsnius ir tavo aimanavim. Net smgius tavo kn girdim. Suvokiam, kada tu parkrenti be smons. I girstam vl: Kur bunkeris, b...?" Vl inom, kad tu atsi gavusi. ems pradjo byrti ant ms galv. Partizanas Tyla jau pam virvs gal, jau temps sprogsim. A su iupau u Tylos rankos: Palauk, dar suspsim mirti!" Ir suspaudiau jo rank, nagais sikibau j, taip pasakojo Antanina. 118

Tuo laiku, kai bunkeryje reikjo tik truktelti virv, en kavedistas man kirto automato buoe, ir a ilgam praradau smon. Jie, matyt, sitikino, kad nieko i mans neigaus, nes a vis daniau ir daniau alpstu. Kvailyst kam dau yti su buoe. Utekt ir rankos smgio smonei prarasti. Mano burna lyg surakinta. Sako, jau maa bdama turjau tok bruo: kai usispiriu, nors kuol tayk ant galvos neigausi n odio... Visai nepasikeliu. Paslika guliu. Tik akis vartau. met mane veias ir nuve Prienus. O partizanai, pasakojo Antanina, dar dvi dienas nedr so ilsti i bunkerio. Jiems vis rodsi, kad netoliese rusai slina. Nevalg, nemiegoj lyg pakvait jie trei ryt i lindo i bunkerio. valgosi vieni kitus, iri raudon saul. Neinojo, kuri pus eiti. Ir pasuko ten, kur paios kojos ne. Tik vliau paaikjo, kad jie eina Balbierikio pus. Nutar apsistoti pas partizan vad Patrimp (Juoz Petrak). Mano koja visa sutino, pamlynavo. O gydyti niekas nesiruoia. Jei neparodysi bunkerio, visa supsi, sukirmy si", kalbjo man tardytojas; kalbinjo geruoju ir piktuo ju. Kojos nebegaliu priminti, su lazdomis vesdavo tardy mus. Nieko neigauna i mans. Nuo muim, nuo kankinim visai nusibaigiau. Bgsiu. Vis tiek gyvenimo n ra. Pasisakiau stribams, kad sutinku parodyti bunker. Te gu veda mik. O ten gal ant mikini ueisim. Apsidiau g strib virininkas. Dav man du ramentus, sodino veim ir, keli kareivi lydima, ivaiavau mik. Priva iavom Narav kaim, kuris buvo prisiliejs prie pat Prie n ilo. Tie kareivliai labai alkani. Klausia mans, kur galt uvalgyti. O Narav kaime gyveno mano pastamas kininkas Gataveckas. Usukom pas j. Gaspadin pastat dar kart kopst blid ir msgal atne. Kad niko ka reiviai srbti. Net mane umiro. Bgsiu, tikrai bgsiu. Kaip Diev myliu, bgsiu. Persiegnojau. Lazdomis pasiramsiuo dama nujau virtuv, pro duris, lazdas onus, ir pasi leidau bgti. Mikas ia pat. Bet, sakykite, kodl skausmo nebejutau? Juk negaldavau kojos priminti. O dabar neriu, kaip sveikut sveikutl. Mike buvo didelis griovys, e miau upoknis. A t griov ir kaip ritinys nusikoiojau emyn. vius igirdau. Pykina, plieka be perstojo, net

119

rieut keks krinta nuo lazdyn. Bet kareiviai neino ku ri pus a pasidaviau. Isikapsiau kit griovio pus. Bgti jau nebegaliu, vos lubioju. Skausmai vl i naujo. Neinau, kur eiti. Tik suvokiu, kad reikia nutolti nuo tos vietos, i kur viai girdti. Ilindau i miko prie akis pieva, o toliau Nemunas. Jau toks mlynas, toks mlynas. Bejg sukniubau. Aaros itryko i aki. Neinau, ar tas mlynumas priblok, ar i silpnumo verkiu. Dieve tu ma no, kaip noriu gyventi, bet inau, kad rusai tuoj ateis ia. Mano koja koj nepanai. Kraujas naujai prasiver. Rau doni laai iki pat Nemuno atved. Nusipliau palaidinuks gabal ir apsivyniojau koj. Kraujas lyg liovsi bgs. Bet negaliu pasikelti. Skausmas ir petyje. Beviltikai sdiu ir laukiu, kas bus. viai tebepyka. Nebesuvokiu, ar jie ar tja, ar tolsta. Ujo tokia apatija, kad dabar vis tiek. Tegu ir sugauna. Kitoje Nemuno pusje pamaiau mog. Lyg i pasakos ilindo ir eina prie valties, sdasi, ima irklus ir iriasi it pus. mano krant plaukia. Ir atplauk juods laivelis... ssk, mergele, laivel..." suskambjo ausyse vai kystje dainuota daina. A perkelsiu per jreles!.. Ssk, mergele, laivel... ssk, mergele, laivel..." Valtel vis artyn ir artyn. Vyras ilipo i valties, ir matau, kaip jis artinasi prie mans. Ssk, mergele, laivel, a perkelsiu per jreles..." Prijo prie mans ir, nieko nesaks, pakl u paast ir tempia valt. mogus mato, kaip a atro dau, bet nieko nekalba. Jam sunku, jis persisuks velka mane. Palikit mane", praau. Ne, nepaliksiu." Nutemp laivel, pasodino, plaukiam per Nemun. Kai aname kran te pasirod rusai, mes jau buvom kitoje ups pusje pas kinink Laukait. Vliau suinojau, kad tas mogus, per kls mane valtele, buvo partizan sistas. Daugiau a jo niekur nesutikau. Kaip atjo i pasakos, taip ir dingo. O labai noriau j sutikti, jei jis dar gyvas. Pas Laukait mane greitai perreng. Labai daug utli turjau. Kai tik pajudino drabuius, jos tiesiog birte pabiro. Visus mano rbus sumet ugn. Apipraus, aprio kiek galjo, pakink arkl ir ive Alytaus pus pas savo pa stamus, kad ten mane nors truput pagydyt. O naujoje vietoje mano bkl dar labiau pablogjo. Koja sutinusi, baisus skausmas. Praiausi moni, kad iimt skeveldras

120

i kojos. Kas gi imsis tokio darbo? O gydytojo jokio nesu lauksi. Visi bauginti. eiminink iri mano koj, i kurios veriasi kraujas su pliais, ir sako man: Vaikeli, niekuo tau negaliu padti. Nemoku, bijau". Ji dar garsiau vaitoja negu a. Atnekit man skustuv", papraiau. Ji surado savo vyro skustuv, atlenk ir, irdama amenis ir mane, padav man. Pradjau pati operuotis. Plaiai per pjoviau tas vietas, kur buvo pliuojanios skyls, ir i vis jg spaudiu. Ir taip su juodais pliais itryko visos pen kios skeveldros. Paskui toks silpnumas ujo. Atsipalaida vau. Ikrito i rank skustuvas. Petyje buvo dar viena ske veldra. Jos nemiau. Su ja tebevaiktau iki iol ji parti zanavimo atmintis. Ilgai gydiausi, plaudama aizdas, tepdama vaistais, ku riuos man atnedavo partizanai. Ir vis bijojau, kad gali ma ne utikti koks stribukas. Neisiginsi, kad mike nebuvusi. Todl organizavo" man pas kita pavarde. Navickaite ta pau. Tja pavarde mane ir teis. Visus metus lubiojau, bet ryininks pareigas jau neblogai. Labai norjau susi tikti su Spyruoklio brio vyrais, su tais, kurie an lemtin g dien buvo bunkery. Tai vyko madaug po met, kai mano koja jau ugijo. Bijojau to susitikimo, nes maniau, kad mane kaltina, jog uvediau enkavedistus. Nuve mane Prien il. Partizan brys inojo, kad a atvaiuosiu. Lauk. Kai j valgas prane, kad ateinu, isirikiavo, atidav man pa garb: stovi visi pasitemp, tvarkingai apsireng. Matau Spyruokl, jo brol Tyl, Kelm, Kirv, aib. Kalbjo pat sai partizan vadas Spyruoklis: Partizanai, pairkite i narsij mergin! Vyrai neilaiko kankinim, iduoda savo draugus ir net brolius. O ji nieko nepabgo. Rinktins vardu mes tave apdovanojame..." Ir padav man Apdova nojimo akt, trispalve vliavle striai papuot. Jame di delmis raidmis rayta: NARSUOL. Vyrai svaid mane, dang mt. Kai pastat ant koj, i susijaudinimo nega ljau itarti n odio. Springau aaromis, nes pasijutau esanti laimingiausia Suvalkijos mergina. Nesvarbu, kad pas kui mane sum, kankino, kad suinojau, jog ir ioje e mj gali bti pragaras.

121

Budrys 1948.12.10

PARTIZANO SESUO ...Ir ko gi Tu sustojai, ko susidmojai Auktuos klevo gonkuos, mylima sesule? Vakaro jau skaros pievas apvyniojo. Ir ant upi miglos sruogomis nugul. Ko gi Tu sustojai, ko Tau aarl. I aki suibus pamau nurieda?.. Ar nuo varbi vtr nebeprisikl Po langais pals bijnlio iedas? Lai nakties vsumas pumpurus ugos Kvieia padainuoti jaunatve pas klt... Tavyje pabunda tolimieji odiai. Kakada sakyti, kakada kalbti. Ar meni Tu brol pt iaurs vjai Jautt, sunks debesys kaip plauk. Nieko nesisaks vienkart ijo, Plieno agr liko vagoje ant lauko. Tau jis paadjo vl atgal sugrti. Kada iedu juoksis aliasai geguis. Kada subaltuoja tvo sode vynios Ir diaugsmu apsvaig upeliukai ia. Gal ia verk gls, mediai gal raudojo. Kai po kojom mynt grubaus kelio mol... Tujen ilydjai ir ilgai egnojai Tams miko keli, mylimj brol. Ir paskui regjai dienos ia praeina Tarsi debesliai ant dangaus mlyns, O aplink skambjo svetimj dainos. Svetimj kojos takelius imyn.

122

Trei kart tirpo ant upeli ledas. Jaut visa em atbudim did. Pro seklyios lang, kai staklels klega. Tu danai irjai vynios ar neydi. Sidabriniai liets ilgesiu nulijo... Ar matei, kaip aros vakarins dega? Viduryje lauko agr surdijo Kas pabaigs pradt, neubaigt vag? Balo plonos drobs pievoje iklotos Ir kaip drobs balo lieknos vynios soduos. Skarele Tu luostei lang aprasot Buvo dienos nirios, buvo naktys juodos. Krito iedlapliai, ak vjai lankst, Neinia laukimo linko, o girios. Vai ir ikukavo rytmetl ankst Tau raiba gegel, kad brolelis mir. Kas akis uspaud, kakt pabuiavo. Kas nuluost krauj nuo jo mielo veido? Sutemos giedojo, sutemos lingavo. vaigds prie jo kno melstis nusileido. Ir mstei, sesute, kam Tu audi drobes. Kam rietimai kltj dli suvynioti. Jei net skepetait, nuo galvos nugobus. Brolio bas koj negali ukloti...- - -

123

LEMTINGOJI KULKA
AUKOJIMUI (Partizan mii malda) Nueminta dvasia ir sugraudinta irdimi praau Tave, gerasis Tve, priimk i duonos ir vyno auk. Ji netrukus taps Tavo snaus Jzaus Kristaus auka. Priimk j prisiminti ms Viepaties Jzaus Kristaus kaniai, prisiklimui ir dang engimui. Priimk pagarbinti garbingajai Mergelei Marijai, v. Jonui Kriktytojui, ven tiems apatalams Petrui ir Povilui ir visiems ventiesiems. Priimk u nesuskaitomas mano nuodmes ir eidimus, ap sileidimus ir papiktinimus. Priimk ne tik u mane, bet ir u visus mano kovos brolius ir seseris partizanus, kurie yra tarp gyvj ir tarp mirusij. U artimuosius, tvus, partizanui tvais, broliais, seserimis likusius lietuvius. Pri imk u tuos, kurie sveiose alyse kovoja u Lietuvos lais v, kurie itrmim ar kaljim kankiniai yra, kurie kan kiniais paliko gyvj eiles. Duok, Viepatie, kad i auka bt mano ir jj iganymui. Amen. Anicetas Simanonis pasakojo: A vis ami buvau tikintis. Augau religingoje ei moje. Ms buvo keturi broliai ir trys seserys. Ir visi dori katalikai. Man jau septyniasdeimt met. Sako, kad tokia me amiuje galima dar gyventi. Galima, bet neinomi Vie paties keliai. Gyvenimo silas gali staiga nutrkti. A tris kartus buvau sueistas, du kartus pasmerktas suaudyti. Taigi penkis kartus prie mans buvo prislinusi mirtis, bet va ilikau gyvas. Savo pasakojim pradsiu nuo 1939 met. Mano motina buvo kilusi i Uulnio kaimo. O mes gyvenome Mackeli kiuose. Tai irgi ta pati Ukmergs apskritis. O Uulnyje buvo prezidento Smetonos dvaras. Tai a retkariais ten pasimaiydavau. O kai besimokant paskutinje gimnazijos klasje labai pasunkjo mano materialin padtis, pasipra iau jo audiencijos. Buvau maloniai priimtas ir suelptas. Neramus slinko 1939 met ruduo. Raudonieji agentai su 124

degino Smetonos kluon Uulnyje. A tuo laiku gyvenau pas savo seser Siesikuose. Ten veik agronomas, auli vadas Grigalinas. Tai jis ir mes keli jaunuoliai nuvaiavo me Uuln, kai suinojom, kad prezidentas atvyko kai m pailsti. Jis mus prim, pavaiino alumi. Reikia i saugoti tautin smon ir religij, nes prasids sunki i bandym metai", kalbjo jis mums, jauniems vyrams. O jau karas buvo prasidjs, visokie gandai sklido. Jis, be abejo, kur kas daugiau inojo. is apsilankymas pas Smeto n vliau man nemaai kainavo. 1945 metais prisikabino Panevio stribai ir apkaltino, kad esu faist agentas, nes su Smetona bendravau. Gerai, kad tada pasibaig karas su Japonija ir paskelbta amnestija mane igelbjo. O ibandym metai greitai prasidjo. Maiau, kaip 1941 m. birely mones ve. Iki iol negaliu pamirti tokio vaizdo: jau i Laibikio Leonpolio k, kur dirbau. Ant tilto mane pasivijo sunkveimis, pritupdytas moni. Verks mas, klyksmas. Moteris atkio vystykluose suvyniot kdi k. Jaunuoli, pasigailk, paimk j. Mus vea suaudyti!" maldavo ji. A jau buvau begriebis, bet raudona vaigde ekistas kirto jaunai motinai per rankas, ir kdiklis i krito i rank. To uteko, kad visam gyvenimui likiau j prieas. Taip jau susiklost mano gyvenimas, kad visiems oku pantams ukliuvau. 1941 m. birelio 23 d. pirmieji vokie iai pasiek ms kaim. Rusai iblakyti. Kakas skund mane ir kitus tarybinio kio darbuotojus vokieiams, kad mes es bolevikai. Vokieiai patikjo ir surinko mus dvy lika vyr. Dabar suaudys. Suguld garae ir laukia saky mo ar dar ko nors. Vien valand gulim, antr. Meldia ms, mintyse aukiams Dievo pagalbos. Staiga atbgo vie nas vokietis ir prane, kad prie ventosios pasirod rusai. Paliko jie mus ir nubgo kautis su rusais. Taip ivengme tada mirties. O 1944 m. ruden, tik sugrus bolevikams Lietuv, mane skund rusams. Mat vokiei metais dirbau netoli nuo Anyki Viselavos dvare kvediu. Taigi inaudojau liaud. Atvirkiai, elpdavau rus pabglius, duodavau maist raudoniesiems partizanams, kai ie pasimaiydavo. Bet niekas mans neklaus. Faistas, reikia suaudyti. At 125

vaiavo su gurguolmis Valstybin k enkavedistai, pa sirinko graiausi eril, pasikink. Paskui nuov kiaul, prisikrov visoki daikt, j vyresnysis parod mane ir sak kareiviui: Suaudyti!" U k, galvoju. K padariau? U k jaunam mirti? A kareivliui sakau: Patikrinkite, pa klauskite moni ir sitikinsite, kad a ne toks esu". Bet k jis tau tikrins, jei taip sakyta. O vyresnysis jau nudar djo su visokiomis grybmis. Nejaugi taip ir suaudys?! Pamat jis mano auksinio laikrodio grandinl. Net akys nuvito, net apsilai. Atiduok, tai neaudysiu", papra. Man keista pasidar. Kam prayti? Nuausi mane ir pasi imk, k tik norsi. Atidaviau laikrod, jis du kartus ipy kino lubas, sidjo laikrod kien ir ivaiavo sau lai mingas. Likau ir a laimingas. Bet supratau, kad reikia slapstytis. Ijau mik. O prie MackelikiDabui, Trokn mikai, netoli imoni giria. Tuo laiku pradjo vyrus armij rankioti. Bgo mik, kas tik galjo, kas suspjo. Ginkl dar neturjome. Rusai dar ne per daugiau sia siautjo, todl valgyti pareidavome namus. Neisim armij, prieinsims okupantams ir visaip jiems kenksime. Kur gauti ginkl? Kiekvienam reikia r pintis atskirai. Mano brolis Antanas turjo bajan, imai n j rusik automat. Dabar reikia kitokios muzikos. O a susikombinavau automatin autuv. Taigi jau 1944 m. susirinko mik beveik visi mano pusbroliai Simanoniai. Sudarme devyni vyr Simanoni br. Prie ms vliau prisijung ir kiti. iemai artinantis visur ruome bunke ri: ir ieno stirtose, ir malkinse, ir kamarose. Prasidjo pirmieji susiaudymai. Atsimenu, kaip uvo pirmasis Simanonis, mano pusbrolis Donatas. Tai buvo enklas, spjimas, kad kova bus nelengva, kad reiks daug kraujo... Praleidus pirmj iem, atjus pavasariui, leng viau atsikvpme: daugiau erdvs mike, laisviau. Pradjo me bendrauti su kitais briais. Susipainau tada su Sem nu-Tigriuku i Dabui, su Vienuoliu-Jonu Baltuniku, su aibu, su Kostu Rugeliu. Jie laiksi daugiau Raguvos mi kuose. Vienuolis buvo brio vadas. Kart man paved umegzti ry su Panevio miesto pogrindininkais. Nurod adres, kur a turiu nuvaiuoti. Vaiavau rizikuodamas, neturda 126

mas joki dokument. Padjo kaimo seninas Bartuseviius. Tada buvo paskelbta amnestija. Jei mane sulaikys kelion je, seninas paliudys, kad a vaiuoju amnestijos reika lais pasiduodu valdios rankas. Panevyje susitiks su ryininkais, usimaniau pasi vaikioti po turg. ia ir kliuvau. Mane atpaino tas ti pelis, kuris mat mane Smetonos dvare an ruden. Suiu po, skund, kad a prezidento agentas, faistas. Neinau, kaip bt viskas pasibaig, jei ne amnestija, paskelbta karo su Japonija baigties proga. Pakankino, pakankino, idav dokumentus ir paleido. Dabar a, turdamas pas, galsiu legaliai gyventi ir dirbti. Bet ryi su partizanais nenutrauksiu. Man surado tok darb, kad a galiau daugiau su monmis bendrauti. Tapau kuliamosios mainos mainistu. Toks darbas man ne naujiena. Nusimaniau apie kuliamj neblogai, mokjau tvarkytis. Ir pradjau eiti per mones, kuldamas javus. O inote, kur klimas, ten moni susibrimas, ten talkos. Talkinink tarpe maiydavosi ir ryininkai. A gaunu inias, jiems perduodu savsias. Anksiau turjau Briedio slapy vard, o dabar, kai tapau ryininku, pakeiiau vard da bar Aurelijus. Taip skmingai kliau ir bendradarbiavau su partizanais 194647 metais. Nepatariu lengvai patikti monmis, nes gali labai nu kentti. Taip atsitiko ir man. Isikalbjau kart su vienu vyruku Galvanausku. Pasirod patikimas, bet neikentjo ir ipasakojo apie partizanus savo pastamam. Silo gal pasiek saugumas. Neilaik kankinim Galvanauskas. Ga vau ini, kad Raguvoje manimi susidomjo MGB. 1947 m. ruden a su kuliamja persimeiau visai kit krat. Tik pradjau statyti main strib brys artinasi prie sody bos. A u dviraio ir pasileidau. Ginklo neturiu, jie audo kaip pasiut. Kulkos tik zvimbia. Pasiekiau Nev, ir jie i paskos. Matau, kad nepavyks pabgti. Numeiau dvirat, o kulka zvankt man dein rank. Pirmoji kulka, pirmoji aizda. Pasipyl kraujas. Pagavo baim, bet ir atsirado nau j jg. okteljau priek. Pamaiau pastam kinink Kiel, beariant lauk. Duok greiiau arkl, mane nu aus!" aukiu jam uduss. Dar nenorjo duoti. Tai a 127

prie jo vali ant arklio ir pasprukau. O pamikje jau lau k vyrai, pasiruo sutikti bolevikus. aizda nedidel. Kulka kliud tik rankos raumen. I sigydiau, pasilikau Vienuolio bry. Prasidjo partizaninis gyvenimas. Pasivadinau Sigito slapyvardiu. Su juo ibu vau iki partizanavimo pabaigos, su juo katorg keliavau. Vienuolio bry tada buvo apie 15 vyr. Visi turjome darb: spausdindavome proklamacijas, agitavome nestoti kolchozus, vengti prievoli, taip pat sekme, kad soviet valdia neskriaust moni. Ms brys turjo susitikti su aibo vyrais. Apsistojo me pas kinink netoli il. Ilaukm vis vakar, vis nakt j nra. Jau auta, jau laikas eiti, o taip reikalin gas ryys su aibu. Vienuolis man sako: Tu, Sigitai, jau nas, tvirtas, drsus palauk, kol jie ateis. Niekas kitas geriau u tave neatliks ito darbo". Sutikau pasilikti. Tu rjau tik lengv ginkl pistolet. Ijus Vienuoliui su vyrais, po kokios valandos sodyb pradjo supti rusai, idavyst. okau pro lang ir atsi audydamas bgau artimiausius krmus. Ir ia mane ant r kart sueid. kart pataik dein laun. Bet vis tiek pabgau ir pasivijau Vienuolio vyrus jau prie pat Ra guvos mik. 1948 m. pavasarjant, man besigydant koj, i Macke liki kaimo atjo pastamas partizan vadas uolas-Sta sys Jagla ir pakviet mane savo br: Tau bus geriau namai ariau". Sutikau ir nujau Butageidio kuop. Kuo pos tabe buvau atsakingas u ideologin darb. Raiau ma inle ir ranka atsiaukimus, spjimus. Turjom ir savo antspaud. Darbo buvo nemaai, nes tada pradjo mones varyti kolchozus. Mes visaip trukdm ir geruoju, ir grasinimais. Jgos nelygios. Jie galjo ir kaljimus sodinti, ir Sibir veti. Po paskutinio trmimo labai padaugjo mi kuose besislapstani. O mes nebenorjom priimti nauj partizan, nes vis sunkiau ir sunkiau darsi slapstytis. Ga vome i arno" rinktins vadovybs nurodymus, kad rei kia sustiprinti partizan gretas. Kas tik svyruoja, abejoja, kam per sunku, tegu pasinaudoja amnestija ir ieina i miko. Nutarm, kad reikia pakartoti priesaik. 128

Miko aiktelje susirinko visas uolo brys. Sukaltas i lent stalas, ant jo padta maldaknyg, roanius ir kry elis. alia stovi rstus susimsts uolas. Kiekvienas i eils prijom, priklaupm, pabuiavom kryel ir malda knyg ir itarm: Gyvas nepasiduosiu prieo rankas, ko vosiu iki pergals arba siu..." Visi ms vyrai prisiek, svyruojani neatsirado, niekas nenujo registruotis, nors pavoj nemajo, gyvenimas nelengvjo. T pai met pavasar ms stovykl i Trokn miko atjo Klajnas-Kviklys, kilimo kakur nuo Skiemoni. Jis turjo ms bry draug Tigr (Aleks Velan). i note, mes danai susieidavome vieni su kitais, pasikeisda vome informacija, pasidalindavome savo bdomis. Po kiek vieno susitikimo lyg praviesdavo. inodavome, kad ne mes vieni vargstame, kad visa Lietuva parklupdyta... Ir netiktai ms stovykl upuol rusai. Organizuotai nebe galjome gintis, reikjo trauktis grupmis po du, po tris. alia mans jo Klajnas. Kulkos zvimbia be perstojo. Stai ga girdiu Klajn sakant: Mane perov... kojos rau men kulka pataik..." Jis suspaud peraut viet. Pro dra buius versi kraujas. O laukti negalima, n minuts gaiti nevalia. Klajnas vos bepaeina. Lietus lyja, vandens nu plautas rausvas ruoas lieka ant ols. Gerai, kad jau temo. Nuvilkau j raist, nes jis visai nebegaljo eiti, per daug nukraujavo. Palauksime nakties, kol visai sutems. Paskui nujau pas artimiausi kinink ir pasipraiau, kad pri imt. Geri ms mons kaimieiai. Kiek jie pribauginti, kiek prigrasinti, kiek i kaimo iveta Sibir! Priglaud ir kart, pavalgydino ir slaug, kol Klajnas pagijo. Kai jau pasveiko, ujo ms br ir pasak: Pasveikau. Ma tyt, ta kulka ne man buvo skirta". Kaip vliau suinojau. Klajnas ne mike uvo, o Vilniuje buvo nuteistas suau dyti. O kiek kulk pro mane prazvimb! Neinojau, kuri bus paskutinioji, lemtingoji. Tik bijojau atsibusti enkavedist rankose. Ko bijojau, tas ir nutiko. Lemtingoji kulka mane pasigavo 1949 m. rugpjio 17 dien. Gyvenome tada Trokn mike. uolo brys per ry inink gavo ini, kad ms stovykl pastebjo enkavedis tai. Kakas urod. Reikia eiti kit mik. Likvidavome 129

savo stovykl ir nutarm persikelti Raguvos mik. Nuo pat ankstyvo ryto pradjome slinkti krmais, grioviais, mi keliais. Pavakary pasiekme Mackeliki kaim. Netoliese buvo kitas kaimas Rezgys. Ten ir apsistojome, kadangi ia beveik visi mons pastami, savi. Ujome pas gerai pastam kinink Dej. Jie gyveno trise: vyras su mona ir jauna dukra Emilija Dejyt. Paklausm, ar pas juos sau gu. Ms buvo penkiolika vyr. Pas mus nesilanko stri bai saugu. Galite apsistoti", pasak. Mes vien strib nebijodavome. O kareiviai eidavo mik, tik gav specia l sakym. Netoli Kavarskas. Dejyt sako: A nuvaiuo siu Kavarsk ir suinosiu, ar ten yra kareivi". Ji sdo ant dviraio ir nuvaiavo, paadjusi dar mums parveti papiros, degtuk. Gro su gera inia Kavarske kareivi negirdti. sirengme stovykl, pavalgydino mus, dav apsikloti, sugulme. Sargyb eis Karklas Jonas Butkus. Sako, ne tikk, mogau, sapnais! Kaip galima netikti, jei mano tada isipild. T pai nakt, prie nelaim. Balsas mane per spjo. Jeigu vyrai i karto bt mans paklaus, btume iveng to pragaitingo susidrimo su rusais. O k sapnavote? susidomjs paklausiau Simano nio. Ne vien kart adino mane balsas i miego: Sigi tai, Sigitai! Bet papasakosiu visk i eils. Tik sugulm, ir jau sapnuoju. Ar inote, kokie nerams partizano sapnai? Ko tik neprisapnuoji: ir audo, ir gaudo, ir mirti, ir ves tuves keli... Tik sugulm, tik pirmas lengvas snaudulys, ir girdiu bals: Sigitai, Sigitai, greitai kelkis ir eik i ia!" Prabudau, atsisdau, dairausi. Visi miega, knarkia. Neramu. Kieno balsas galjo adinti? alia guljo Tigras. A jam kumt on: Tigrai, ar ne tu mane adinai?" Tas prapl akis: Atsipeikk, matai, kad miegojau". Pairjau prie temoje dluojant sargybin budi Karklas, nemiega, s iningai eina pareigas. Karklai, ar neadinai mans?" Pa sivaideno tau. Miegok ramiai. inai, kad Kavarske nra kareivi". Umigau. Ir vl balsas. Tik kart grsmingesnis: Si gitai, kelkis ir vesk vyrus i ia!" Paokau lyg geltas, paa dinau Tigr ir kitus, nujau prie sargybinio. Ar niekas

130

prie mans nebuvo prijs? Vl balsas mane perspjo, kalbjau neramus, gal geriau eikime i ia." Tigras kal bjo gultis, nusiraminti ir imiegoti iki ryto. O paskui pa irsime. Tik sumigome, pribgo isigands Karklas: Kelkits, pa vojus! Aplink mus kakas vaikto". Paokome, vos pagrie biau kulkosvaid, ir pasipyl mus ugnis. Atsiaudome. Tamsu, neinai, kur kulkos lekia. N vieno nesueid. Lai mingai pasitraukm i stovyklos, pasiekme mik. O ten saugiau, audymas nebe toks pavojingas. Artjome prie ke lio, kuris jung Troknus su Mackeliki kaimu. Jo ne perkirts, nepereisi kitus didesnius mikus. Isidstm. Ms ne tiek maai penkiolika vyr. Jau auo. Iki kelio liko apie deimt metr. Igirdau sprakteljim kakas autuvo spyn uved. A su kulkosvaidiu pasilenkiau. Pasipyl viai. Matyt, kol staias stovjau, prieas buvo nusitaiks ird. Kai pasilenkiau, kulka sudau raktikaul, perjo per plauius, atsimu ment. Sukniubau. alia ma ns parkrito Karklas. Ir j sueid. Kai atsibudau, buvo jau pravit. Guliu veiose. Pa mat, kad pramerkiau akis, stribai pradjo nemonikai keiktis, o vienas tvojo autuvo buoe. Uteko vieno sm gio, ir netekau smons. Atsibudau, kai kl sunkveim. Vos tik pajudina mane, kraujas pradeda smarkiau bgti i plaui, ukema gerkl, nualpstu. Jiems visai nerpi mano gyvastis. Leisgyv veiojo vis dien. Kur, kodl ir kam veiojo? Matyt, priekyje buvo duob, kad sargybinis pa barbeno vairuotojo kabin ir pasak: Atsargiau, bandi tas neitemps iki Anyki". I tolo pamaiau banyios boktus. Atpainau miest. Ten man suteik pirmj pa galb. Vardo jos neinau. Tik inau, kad tai buvo angelas, ne sesel. I dangaus nusileids Angelas sargas. Jos ir Dievo valia a ir iandien tebevaiktinju eme. Nebijok, gyven si, pasveiksi", kalbjo ji perriindama dvokianias aiz das, paglostydama mano apepus veid. alia guljo pus gyvis Karklas, pakliuvs t pai kamer. Ir tu pasveik si... duos Dievas. Tavs laukia mona ir vaikas", ramino pasilenkusi prie Karklo. Gal ir jis bt itvrs, nemirs, jei ne tie nemoniki kankinimai ir tardymai: Kur bun 131

keriai, kas js ryininkas, kur ginkl atsargos? Tylite? e tau, svoloiau, prakeiktas bandite!.." O mes nieko nesa kom. Po antrosios, pakartotos priesaikos ms burnos su rakintos. Abu pasidrsinome, susikabin u rank. Kol dar jis galjo... Paskui, jutau, jo ranka glenjo, minktjo, stingo... Kam j dauyti, jeigu jis jau mirtimi vaduojasi? A labai bijojau, kad liks vienas, nebeitversiu, iduo siu, nesmoningai paminsiu pavardes. Greiiau reikia baigti gyveniml. Penkias dienas nieko nevalgiau, penkias dienas nieko burnoj neturjau. Mano Angelas sargas pasak vien vakar, kad mane ruoiasi ivaduoti partizanai, mano draugai. Nakt jie ap sups stribyn, iaudys visus sargybinius ir ine mane. Kaip tu jauties, ar itversi, kol tave ine?" norjo ji suinoti mano bkl. A visai silpnas. Kas i mans beliko. Nereikia, sesut, nereikia", vos variau lieuv. Matyt, se sel nupasakojo mano bkl partizanams ir tikino, kad ne mano jgomis j sumanymas. Tardytojai irgi paliko mane ramybje sitikin, kad nieko neipe. O kaljimo virinin kas, rusas, visai monikai kalbinjo: Simanoni, reikia gyventi. Visk itversi. mogus u un atsparesnis. Nebe tardysim tavs". Sesel vis kalbinjo, kad pradiau valgyti. Vienkart atne popieri vyniot maist ir sako: Tavo mama perdav". Ilanksiau balt popieri. Duonos riek, storai utepta sviestu. Riek dar ilta, nes sviestas aptirps. Duo na tik ikepta. Suskambjo Anyki banyios varpai. Kam skambina?" paklausiau sesels. Ne u di... va kariniai varpai... mama labai pra, kad valgytum..." Dindin vakariniai varpai... Noriu gyventi, a Briedis, Aure lijus, Sigitas, Anicetas Simanonis... noriu gyventi.

PARTIZAN BRYS

Neinomo autoriaus daina, kuri dainuodavo Taurags apskrities partizanai Partizan brys Paklebeno duris. Paklebeno sodieio pirkel. Atidar jiems jas: Diaukits milines. Ms broliukai nuvarg, sual. Naktis buvo viesi... Jie sumigo visi... Jaunas mnuo pro debesis brenda... Prie nipai-sekliai. Ms Tvyns rykliai Jiems jau kruvin pokyl rengia. Sudrebjo namai. Subyrjo langai, Tik granatos praskyn jiems keli... Oi, suklyks ne viena Mergul jauna Suinojusi mylimo dali.

133

PARTIZAN VADAS

Apie Pran Run pokario metu aki apskrities spau doje buvo raoma, kad is gaujos vadas yra ariausias Ta ryb valdios prieas, kad jis visokiais bdais trukdo sta tyti socializm Lietuvoje. Net 1967 m. Vytautas Dnas, ap raydamas knygoje Ir mirdami kovojo" klasi kov aki rajone, negali nepaminti bandit vado Runo. Jis daugelyje viet mini plaiapet, smetonins armijos karininko unifor ma apsirdiusi gaujos vad. tai viena charakteristika: Kiek syki drebta dl Vyto (Vytas Ploki valsiaus komsorgas aut.), kai su liaudies gynjais nakt naktis negrdavo i begalini ygi Runo gaujos pdomis. O t grasinimo laik! Mesk savo darb, nustok verbavs kom jaunuolius. Mirsi!" Arba: Daugiau Runo gauja upulti gink luoto valstieio taip ir neidrso. Pasimok puldami Ambra sos sodyb. Ambrasa ne tik atsiaud ir atsigyn, kol at bgo liaudies gynj parama, bet ir nuskyn bandit brio vad buovaik Aleks". (Runas vadovavo kuopai, kuri su sidjo i 45 bri. Vienam briui vadovavo Aleksa aut.). Paprasti mons apie j pasakojo visokius btus ir ne btus dalykus, es jo kulkos neima, es jis stribus ir sau gumieius u nosies vedioja, es to partizano ant irmos kumels visur pilna. Jis i pradi turjo arno slapyvar d, paskui Gintaro. Bet jos neprigijo, j visi vadino Runu. eimoje augo du broliai ir dvi seserys. Jis vyriausias i vis. Gim ir augo aki apskrityje, Ploki valsiuje, Bundz kaime. Nepriklausomybs metais Pranas tarnavo Lietuvos kariuomenje ir turjo artilerijos puskarininkio laipsn. 1940 m. Raudonajai armijai okupavus Lietuv, ne norjo tarnauti okupant kariuomenje ir pabgo i jos. Dirbo eduvoje agronomu. Kai 1941 m. vokieiai upuol Taryb Sjung, Pranas griebsi ginklo ir viais ilydjo rusus i Lietuvos. 134

Dvi Runo seserys dabar gyvena Kaune. Jaunesnioji Ire na Runait-Belickien pirmoji sutiko papasakoti apie du savo brolius partizanus. Labai geras vaikinas buvo jaunesnysis brolis Vytau tas. Jis 1926-tj met gimimo, deimia met jaunesnis u Pran. Tvyns meils imoko i brolio, kuris danai pa sakodavo apie Lietuvos kariuomen, apie jos kovingum. Svajojo bti ininieriumi, tiesti tiltus per Lietuvos upes. Bet kai generolas Plechaviius paauk jaunim stoti Lietuvos rinktin, paliko gimnazijos suol ir ivaiavo Marijampo ls karinink mokykl. Kaip inote, vokieiai ivaik t rinktin ir karinink mokykl, o Vytukas laimingai paspru ko i Marijampols. Antr kart ujus bolevikams, Vytautas, pasimoks matinink kursuose, matavo em prie Eerlio, o Pranas stengsi nelsti valdiai akis, dirbo agronomu Plokiuose. Danai parjodavo namo Bundzus su graia irma kumele. A grdavausi juo. Bet tada dar neinojau, kad jis nuo pat pirmj dien, tik ujus bolevikams, pradjo orga nizuoti pasiprieinim okupantams. Jis, kaip puskarininkis, turjo autoritet tarp kaimo vyr, buvo jiems pavyzdys. A tik dabar suinojau, kad jis tada br jaunim trejetukus, kad jie turjo prisiekti, jog kovos u Lietuvos laisv, net gyvybs negails, Irena nutilo, lyg nordama k prisimin ti. A jos paklausiau: Apie Pran Run esu girdjs ir i kit moni. No riau, kad js papasakotumt, kaip jis atrod, kokia jo ivaizda. Yra aprayta. Kur? Jinai atsivert Vyt. Rimkeviiaus knyg Ilgj eli ramyb", surado apsakym Po eme" ir padav man. Skai tau skaitau apsakym, bet Runo pavards nerandu. ia Runo nra, sakau jai. tai, parod jinai, pavard Gunas. Vietoje rai ds G dkite R, ir bus ms Pranas Runas. Raytojas V. Rimkeviius kils i ms krato, i Ramoniki kaimo. Visas pokario kovas jis gerai inojo. Gal todl ir pam ms Pran apsakymo herojaus prototipu. Tik, inoma, juod da nepagailjo. 135

A perskaiiau knygos itraukl, kaip patar Runo se suo, sukeisdamas tik raides, ir ijo tokia partizano cha rakteristika: Kaip jisai nepains ito vyro! atlaus, krti n plati, ant jos nors pdus patiess spragilu kulk, visos parapijos grauolis. Runukas jisai, Runo snus, kurio sody ba kyla prie Ploki viekelio. Pro i sodyb vaiuojant, norisi kepur nusiimti kaip prie kryi su graiu aptv rimu. Tokie trobesiai tenai, toksai sodas, ir traktoriukas mlynas stovdavo kieme. Runukas. Bet tylk, priksk lie uv ir pakulomis usikimk ausis. Vliau jie atjo ne kart pas jj. Ne taip jau drebjo rankos, ir kumpi jisai dav jiems, o Runukas adjo: seninu tave paskirsime! Jeigu tarnausi gal ir viraiiu!" (121 psl.) Tuoj siterp Irena: Tai ms sodyb prie Ploki kelio aprao jis, tai ms Pranas buvo toks graus, auktas, plaiapetis. Tik dar reikjo pridti, kad jis buvo nepaprastai geras, kilnus... O kad V. Rimkeviius bt taip myljs Lietuv, kaip ms Pranas myljo! Gal bt suprats, u k jis savo gyvyb paaukojo?.. Graiai mes gyvenome iki t vis nelaimi. Religingi buvome, myljome artim, nei alkanas, nei vargas nepraeidavo pro ms sodyb nepavalgydintas, nepasotin tas... Kai reikdavo, visi kaip vienas okdavome prie darbo, o padirbj ir veni dienomis labai mgdavome padai nuoti. Net Ploki viekeliu praeidami mons stabtelda vo ir siklausydavo ms dainas. Jeigu bolevikai ilgiau isilaikys, a negyvensiu, pa sak kart Pranas, man ir jiems toje paioje emje n ra vietos." Atsimenu, kaip Pranas ijo mik. Buvo 1945 metai. Pavasarjo. Troboje buvau a, tvelis ir mamyt. Man jo trylikti metai. Visk gerai supratau. Apskritai ms eima gyveno be paslapi. K inai, dk ant stalo. Atsimenu, Pranas prisdo prie tvelio. Apie k jie kalbjo, i pradi nesupratau. Tik kai pamaiau, kad mamyt verkia, suklu sau. Daugiau nebegaliu, kalbjo Pranas, tokio paemi nimo, tokio paniekinimo neitversiu. Man legaliai gyventi nebegalima. Mane suims. O kas tada organizuos vyrus ko vai? Ir Vytukui, kaip buvusiam plechaviiukui, pavojinga. Kad mirti, tai mirti Lietuvoje..." Mane pasiunt, kad nu

136

eiiau Krikus ir pakviesiau jaunesnj brol. Jis ten ma tavo em. Bgau viekeliu ir galvojau apie savo brolius. Kas dabar bus? Nejaugi sugrius ms gyvenimas, kuris buvo idilikai graus? Atradau Vytuk. Jis maloniai sutiko ini, gal ir lauk jos, gal inojo Prano ketinimus. Parvediau a j, di delei nelaimei parvediau. Ijo abu i ms atsisveikin, atsibuiav, mamos peregnoti ir palaiminti. aki apskrityje daug mik: Tarpgiris, algirio mikas, Sutk giria. Mano brolius jie ir priglaud. Bet vakarais bro leliai danai pareidavo namus pavalgyti. Ir ne jie vieni, o atsivesdavo vis pulk: vyras vyr, kaip uolai. Nedeg davome iburio, laukdavome j pasirodant. Ir tai jie su virsta trob. Stato autuvus, automatus kamp. Mes su Birute tuoj okdavome virtuv ir skubiai nukraudavome stal valgiais, nes inojome, kad vyrai ialk. Mama pilsto viei pien ir vaiina visus i eils. O jie skubdami, nesi dairydami valgydavo ir negaiuodami eidavo i nam, kad neutraukt mums nelaims. A inojau, kuriam mike jie laikosi. Kart, atsimenu, Juozas Kajackas prikrov mano mokyklin portfel piln granat, ir a i Ploki jas nuneiau Pranui. O kad bro liai slapstosi, netrukus suinojo milicija. Sum kart tvel, nuve miestel. Palaik, paklausinjo, patard ir paleido. Labai apsidiaugme, kad tvelis gro. Net nepagalvojame, kodl j paleido. Mat j jau buvo numatyta ms eim iveti Sibir. Pranas, vien nakt atjs, perspjo: Tte, reikia pasitraukti i nam, bolevikai nepaliks ramybje". Bet kur jis eis i nam, jeigu jam tada buvo 69 metai, ma mai 59-eri. A nepilnamet. Birut tuo laiku moksi Kau ne. Ir tai atjo lemtingoji rugpjio 25-toji diena. Sunkve imis, pilnas enkavedist, vaiavo ms grai sodyb ir sustojo prie nam. Greiiau ruokits! Skubiai main! Aha, verki, matuka! Reikjo verkti, kai sns banditus ijo. Gal tada bt pasigailj tavs senos..." Tvelis lyg apdujs neinojo, u ko griebtis, k imti. O a, kaip dabar atsimenu, suklupau prie Marijos paveikslo, kuris gerajam kambary kabojo, ir meldiuosi. Aaros byra, lpos virpa, i atskir odi dedu mald, miniu broliu vardus, kad Ma rija pranet jiems, jog mus tremia. Tegu jie pastoja keli, 137

kai mus ve per mik. Praneli, tu toks stiprus, tu toks galingas, ivaduok mus, kardais ikapok prieus..." Bet i ve tv, motin ir mane Sibir, baig pasakoti Irena. Lietuvoje liko vyresnioji broli Run sesuo Birut. Ji sutiko irgi bei t papasakoti. Pranas pats surinko vyrus ir suorganizavo i j par tizan br. Vliau prie j prisijung kiti partizan briai. I j Pranas sudar kuop. Norjo sukurti V. Kudirkos rink tin. Bet a dar lig iol neisiaikinau, ar Lietuvos partizan vadovyb j buvo forminusi. inau, kad jie vliau prisi jung prie algirio" rinktins. Tie keturi ar penki Prano kuopos briai veik aki apskrities pietinje dalyje, o diu, panemunje. Nelaimingi ms eimai buvo 1945-tieji metai. Rugpj io 25 dien ive tvus ir seser Sibir, o neprajus m nesiui, uvo jaunesnysis brolis Vytautas. Pranas, kuris par tizanavo iki 1951-j met, daug pavoj mat, ne vieneriose kautynse grmsi, bet pirmasis mis buvo skaudiausias, nes uvo brolis. Dl jo Pranas labai krimtosi, gal jaut kal t, kad j mik ived. Pranas man pasakojo apie tas kautynes. T rugsjo 12 dien jam prane, kad juos puls kareiviai. Bet jis nepati kjo, galvojo, kad tai provokacija. Tada dar nebuvo gird ta, kad kariuomen pult mikinius. Vyr tuo metu irgi bu vo tik atuoni. Kiti ij kas sau. Kareiviai apsupo Ploki mik ir pradjo ukuoti", spausti partizanus Vaiguviki pus. Atsitraukdami jie turjo pereiti i Tarpgirio miko algirio giri. Bet pereinant reikjo perkirsti viekel. Jie padar lank ir slinko slpdamiesi pro kinink sodybas. Bet netiktai pasitiko stipri ugnis. Perov vien partizan. O Vytukas bry jo sanitaro pareigas. Norjo sueistajam suteikti pagalb. ia j ir nuov. Prano akivaizdoje sukniu bo brolis. Kai Pranas sitikino, kad Vytukas nebegyvas, pa liko j, nes pats vos ne vos ibgo i apsupties. Be ms Vytauto, ten uvo ie vyrai: Pranas Atkoius, Juozas Ka jackas, Juozas Mozraitis, Jonas Uupis, Pranas Venys. Pasakoja, kad dar vienas gyvas ibgo pamik. O ten buvo kininko sodyba. Jis pra, kad j paslpt. Atsiklau ps egnojosi ir meld: Gerieji mons, gelbkite, rusai vejasi". Pabijojo, neprim, miriai ivar. O Pranas ib

138

go gyvas. Gal nuo tada ir m sklisti legenda, kad jo kul kos neima. Ibgs i apsupties, Pranas atsidr pas nepastamus mones. Dvi jaunos to kininko mergaits j slaug, gyd. Nors jis ir nebuvo sueistas, bet turjo aukt temperatr. J itiko okas ir dl brolio jaunlio mirties, ir dl draug, kurie liko kautyni vietoje. Dvi savaites j rpestingai slau g, priirjo tos mergaits. Po kiek laiko susitikau su Pra nu. Jis man parod kailinius. Pamiau, iskleidiau juos visi skylti, net rankovs nuo kulk kaip rtis viet. O j Dievas isaugojo, nuo kulk apgyn. Kitaip nepavadinsi. Ir vliau iki pat 1951 met jo neliesdavo kulkos, baig savo pasakojim vyresnioji sesuo Birut. Paklausiau, kaip ji pati pakliuvo saugumo rankas. skund. Mane kaltino, kad esu Runo sesuo, kad papildau mikini gretas, kviesdama vyrus partizanus. Lyg nujausdama, prie pat sumim aplankiau Pran. Juk i ms gausios eimos tik mudu likome Lietuvoje. Buvo apie k pakalbti, galjau pasiguosti, kai mamos ir tio nra arti. Po trij dien mane sum, susimsiusi, prisiminda ma sunkius laikus, kalbjo Runo sesuo Birut Runait-id lauskien. Apie Pran Run suteik ini ir seserys Bunikyts, ku rios gyveno netoli nuo Run sodybos. Roma pasakojo: Atsimenu, j sodyboje susirinkdavo daug mikini, pilni namai vyr aliuk. Vyksta okiai. Mes seserys, dar jaunos, piemens, stovime kampe ir irime, kaip vyres nysis Runas veda merginas vien po kitos okti. Mums pa vydas, kodl ne mus. O jis toks aunus vyras, graiausias i vis. Mes inojome, kuriame mike jie slapstsi, padda vome maistu. Tvai net karv nuved jiems mik ir ati dav, tegu pasimelia, pasieria. ols mike utektinai. pokalb sijungia Dana Bunikyt: A buvau penkiolikmet mergait. Ir ms tvelis tada slapstsi mike. Mam ir seser ive Sibir. Netu rjau kur dtis. Tvelis pasak: Eik, Danute, ir tu pas mus mik. Bsi ryininke, valgyti atnei ir padsi vy rams". A ir nujau. Tvas priklaus eero briui, is brys jo Runo kuop. eero snus jau buvo uvs, jo dukt kartu su tvu slapstsi mike. Tai a su tja mergaite ir 139

susidraugavau. Mes kartu lakstme po mik, kai reikdavo, slpdavoms, kai pasisdavo vandens, bgdavome prie al tinlio. Negaliu pamirti vienos 1946 met dienos, kuri giliai strigo atmint. Pavasaris jo pabaig. Sekmins. Ms tvelio vadas eeras pasak: Mergaits, apsitvarkykite, ateis daug kavalieri". Kas tie kavalieriai, i kur jie ateis, neinojome. Mums atrod, kad sav vyr utektinai daug. Pilnas mikas. O dabar sako: ateis daug kavalieri. Vidury miko buvo ugniaviet, o aplink pristatyta pala pini, kur mes miegodavome. Prisiklojom papari, oli ir miegam. Moterys vienoje palapinje, vyrai kitoje. Apsi valykite, apsiluokite bus dideli svei", dar pakarto jo. Mes gi pritingim, nenorim kibti darb. Vyrai kerta berus, guldo juos, daro i j suolus aplink ugniaviet. O visur tik laksto, tik zuja, matyt, irgi vyresnis partizanas, slapyvard Demonas, toks maiukas, susirauks, piktai sakinja: ia netvarka, ia nevaru", barasi ant ms. Po kiek laiko tik suejo mikas, sutrakjo akos, pri sirinko vyr i kaimynini mik Girdi, Sutk. Apie 150 partizan suskaiiavom. Visi ginkluoti, aliomis unifor momis. Man parod ir vis j vad Run. Niekas nesak, kad ia turjo bti partizan suvaiavimas ar iaip koks svarbus susibrimas. Paskui irim ateina Sutk kuni gas. Jis klaus ipaini, laik miias. Partizanai giedojo giesmes graiais, vyrikais balsais. Kabojo trispalv vlia va, papuota bereli akomis, kaip ir pridera per Sekmi nes. Kaip viskas grau, nors verk i graudumo. Dar nepa sakiau, kad buvo ir geguins pamaldos. Paskui Runas ijo priek ir tar: Matau, kad ia yra daug nauj vyr, moter ir mergin. Reikia priimti priesai k, kad neiduotumte partizanik paslapi, kad dirbsite Tvynei Lietuvai". Sustojome ratu aplink ugniaviet, Runas skait, o mes kartojome: Prisiekiu Visagalio Dievo aki vaizdoje, kad itikimai ir siningai vykdysiu Lietuvos Lais vs Kovos Sjdio nario pareigas..." Po to Runas pam roaniaus kryel, jo ratu, mes buiavome, mintyse ir ir dy prisiekme tarnauti Lietuvai. Dar ilgai sdjome ratu ir vis kalbjoms. Vakarop, kai jau vsoka pasidar, mes, jau nesns merginos, sulindome palapines. O vyrai dar liko, 140

dar kalbjo, paskui iki paryi dainavo. Autant isiskirst. kininkas, gyvens pamikje, uvar savo karves ant o ls, ant tos bryds, likusios prajus vyr imtinei, ir par tizan pdsak nebeliko... Vien kart brio vadas eeras pasak, kad tikriau siai teks kautis. Liep moterims pasitraukti, mane tvelis pasiunt pas pastamus, kad pabiau, kol praeis neramu mai. Ir i tikrj uvir iaurios kautyns. Daug vyr uvo. Tvelis tuokart iliko gyvas. Mirtis j pasigavo vliau. O iose kautynse labai narsiai kovsi j brio vadas ee ras. Jis atsiaud ir bgo nuo enkavedist. Nebebuvo kur slptis, nes rusai apsupo i vis pusi. Tada jis lindo van den Jotul buvo plaiai isiliejusi, tris dienas isilaik vandeny. Paskui j pagavo, kankino. Krikuose, kur j laik sugav, jis turjo pastam strib. kalbjo ieras t stri b, gal prie savo vali pakliuvus enkavedist pinkles, kad j paleist. A bgsiu, o tu auk vir." Taip tuokart tvelio brio vadas ine sveik kail, susimsiusi nutilo Dana Bunikyt. Knietjo daugiau suinoti apie partizan vad Run. Ie kojau jo pastam, vyki liudinink. Nelengva suinoti. Vieni dar bijo, todl tyli, kiti laikosi pokario laik nusista tymo laikyk lieuv u dant! Susitikau dar syk su abiem Runo seserimis. Js abi gyvenote toli nuo Lietuvos viena tremtyje, kita lageryje. Kol dar Pranas gyvas buvo, ar girdjote k nors apie j? 1949 metais jis man ra lager, papasakojo Biru t idlauskien, ra per kitus mones: turiu gan aukt tarnyb. Anksiau jis turjo leitenanto laipsn. O dabar, ma tyt, partizan vadovybs buvo pakeltas auktesnes pa reigas. kokias, neinau. Gal istorija ateityje duos atsaky mus daugel klausim. Mes laikus Sibir gaudavome per Runo mylimj Albin. Siuntinius per j gaudavome, inojome, kad dar gy vas, kad kaunasi Lietuvos mikuose, pasakojo Irena. O kai grome i Sibiro, su mamyte nuvaiavome savo tvi k, Bundzus. Norjome dar kai k suinoti apie artimuo sius. Dar nemaa moni buvo gyv, kurie daug k mat, daug inojo ir mums papasakojo. Vl tarsi gyvi stojos prie 141

mus Vytautas ir Pranas. Ypa daug suinojom pernai vasar, nes mons kur kas atviresni. Pasirodo, ms jaunlis, u vs t rugsjo 12 dien, i pradi kartu su kitais nuau taisiais guljo Plokiuose prie valsiaus pastato, po to juos nuve Gelgaudik, kur vyko v. Kryiaus atlaidai. Stribai norjo, kad daugiau moni pamatyt, kad daugiau iurpo varyt. Tik po kiek laiko, kai lavonai pradjo pti ir kir myti, juos ukas mikelio pakraty. Apie Pran irgi norjome kuo plaiau suinoti. Abi su sesute buvome aki saugume, susiradome gyvus buvusius stribus. Jie visi dabar kur kas atviresni. Kur Pranelio kau lai?" klausinjome vis. Pas buvus strib Glik buvom nuvaiavusios, nes mons pasakojo, kad jis surads vi sus Prano dokumentus, kuriuos brolis buvo sudjs bidon ir emje ukass. Ten turjo bti jo dienoratis ir kiti po pieriai. Glikas maloniai kalbjo ir pasak, kad Prano doku mentai greiiausiai saugume atsidr. Apie Pran gana pa lankiai atsiliep, nes a jo aikiai paklausiau: Atvirai pa sakykite, ar i tikrj jis buvo toks baisus banditas, kaip apie j kalbjo ir ra valdios mons?" Jis tiesiogiai ne atsak, tik paporino kelis Runo nuotykius, apie kuriuos ir kiti mons mums nekjo. Pernai, kai nuvaiavome Kri kus perlaidoti partizan, mane apspito artimieji kaimynai bei pastami: Runait, Runait, Prano sesuo! Daug k pa pasakojo, kalbjo jaunesnioji Prano sesuo. Daugelis pasakoja apie tok Prano nuotyk, kur mi njo ir Glikas. Pranas turjo eikl irm irg. Partizanau damas danai juo jodindavo. Kart joja Tarpgirio miku ir netiktai sutinka aki apskrities saugumo virinink. Jis vaiavo Runo iekoti. Broliui nebebuvo kur dingti. Jis gra iai nusilenk, nukl kepur ir pasak: Zdravstvujte!" Tas atsak: Zdravstvujte!" Pranas nujojo tolyn, usuko pas kaimyn Butk, o saugumietis nuvaiavo Plokius. Pra nas sako Butkui: Renkis, kaimyne, ir vaiuok Plokius. Ten turt bti apskrities saugumo virininkas. Pasakyk, kad pas tave buvo Runas. sksk mane". K tu, Pranai, kalbi, kaip a tave galiu iduoti?" Nupasakok virininkui, ant kokio a irgo jojau, kaip apsirengs." Butkus taip ir padar: Pas mane Runas buvo". Kada?" 142

Visai neseniai", kalbjo Butkus. O kaip jis atrod?" paklaus saugumo virininkas. Ant irmo irgo, graiai apsirengs", ir nupie jam Runo paveiksl. Nusispjov garsiai saugumietis, nusikeik lykiai: Taigi a j sutikau Tarpgiryje. Toks graus vyras, lyg i pasakos jaunikaitis! O a j vaizdavausi barzdot, plik pana..." Po to atsitikimo, kai tas saugumietis surengdavo abla vas", kad sugaut Run, sakydavo: Vaiuoju savo draugo iekoti". O Runas vis nepaklidavo j rankas, nors u jo galv buvo paskirta 10 tkstani rubli premija. Runas Plokiuose turjo uverbavs strib, kuris jam visk pra neindavo. Jis inodavo, kur stribai vaiuoja, kur mik ukuos". Kart tas Prano agentas pasak stribams, kad Runas su savo gauja bus ten ir ten. Nurod krypt, kur turt vaiuoti Runas. Bema visi Ploki stribai idm Runo gaudyti, o Plokiai ko be apsaugos. Tada Pranas su savo vyrais um Plokius ir i saugumo bstins pra djo skambinti visus kratus: Praau praneti virininkui, kad a esu jo kabinete, u jo stalo sdiu. Tegu nevargsta be reikalo, netrypia olyts. A Plokiuose". O Glikas pa sakojo, kad Runas mokjo prie telefono laid prisijungti telefono aparat ir kalbti i vairi viet. Neinojo, kur jis yra, nes jo kaip velnio visur pilna..." Vliau u Run padidino premij iki 20 tkstani. Gal ne vienas susigund tais pinigais, ir ms Pranas kliuvo. uvo isislapsts iki 1951 met. Jam tada jo 35-eri. Kai pernai Kauno dramos teatre pamaiau A. Landsbergio pjes Penki stulpai tur gaus aiktje", net nustrau i susijaudinimo. Dieve mano, kaip tas partizanas Antanas panaus ms Pran. Viskas sutampa: ir met tiek pat, ir mylimosios vardas tas pats Albina, ir toks kilnumas, ir tokia dvasia... nutilo susijau dinusi Irena, prisiminusi savo brol, kuris, matyt, kaip gyvas atjo i anapusio atgimstani Lietuv, atjojo ant irmo irgo... Laukiau, kada Runo seserys man papasakos apie brolio mirt. Idavyst, pasak Irena. Tik idavyst, patvirtino Birut. Paskutines kelias dienas prie uvim jis nakvojo pas Albinos tvus Ilguvoje. Netiktai stribai apsupo j tro
143

b. Pranas oko pro lang ir pasileido bgti. Tada stribas Zokaitis suuko: Runas, Runas!" ir perov jam kojas. Pranas sukniubo. Paskui, sako, atsities, persiegnojo, pri sidjo parabel prie smilkinio ir nusiov. Panaiai pasako ja ir aki prokuratros darbuotojai, kurie tuo laiku dirbo vidaus reikal organuose. Tik sakosi, kad jie nedalyvav toje operacijoje, bet mat, kad brolis turjs du ginklus. Vienas ikrits i rank, o antruoju nusiovs. O kas j skund? paklausiau Runo seser. mons visaip kalbjo ir dabar vairiai kalba, ai kino man Irena. Vieni kaltina Ben, Albinos tv, kad jis gavs tuos u Prano skundim pinigus ir kad pats Dievas jam atlygins u idavyst, nes po keli dien perknas nutrenk jo sn Antan. O jis po kiek laiko nusipirko nam Panemunje ir isikl gyventi. Kas ino, kaip ten buvo. Kam norjo, tam ir galjo saugumas mesti idavysts el. Bet viena sau galvoju, Benys vien dl savo dukters, kuri myljo Pran, negaljo iduoti... O kaip buvo i tik rj, vienas Dievas teino. Atleisk, Viepatie, visiems nu sikaltusiems, visiems tono sugundytiems, baig Irena pasakoti apie savo brol. Jau norjau baigti i apybrai apie vien i Suvalkijos partizan vad, bet kit dien paskambino Irena ir pasak, kad surado Albin, Prano mylimj, kuri dabar gyvena Kaune... Vl atsiveriau neubaigt Runo gyvenimo knyg, kad dar bei t j rayiau. Nujome abu su Irena pas Albin. Ant stalo nuotraukos, Runo laikai, kuriuos ji rpestingai isaugojo. Vartau lai kus: 1950 m. rugsjo 17 (12 val.) Mano mieliausia! Kokie keisti likimo keliai! tai visai netiktai iandien, savo gimimo ir vardo dien, net t pai valand (pagal mano nelaimingos mamyts pasakojim, a 12 val. ivydau i aar pakaln) sdiu Tos, kuri man iandien mieliau sia pasauly, kambarlyje, kur ir ji galbt gim, ir noriu pa sidalinti mintimis, tokiomis skaudiomis, kad bent i dalies nuraminiau savo varg ird, kuri plaka tik Tau..." 144

PARTIZAN PERLAIDOJIMAS VEIVERIUOSE

32 KARSTAI SU PARTIZAN PALAIKAIS NEAMI VILKIJOS KAPINES. MAN DABAR BUVO PASAKYTA, KAD I 32 ASMEN, KURI KAULAI IA ILSSIS, TIK KELI UVO NUO KULKOS. O VISI KITI BUVO NUKANKINTI: SULAUYTI ONKAULIAI, SU TRUPINTOS KAUKUOLS, INARSTYTI KAULAI..." R. MIKUTA VIIUS.

1989 M. LAPKRIIO 4 D. PIRM KART BUVO PAMINTA LIETUVOS REZISTENCIJOS DIENA KAUNO TREMTINI CHORAS DAINAVO PARTIZANIKAS DAINAS, AKTORIAI V. KOCHANSKYT IR P. VENCLOVAS SKAIT NEINOM AUTORI DAINAS, JAUNIEJI SKAUTAI PRISIEK EITI PARTIZAN PRAMINTAIS KELIAIS.

BUVS PARTIZANAS G. KATINAS LAIKO ALGIRIO" RINKTINS VLIAV PRIE KURIOS SAIKDINDAVO KOVOTOJUS IR KURIA PRIDENGDAVO KOVOJE KRITUSIUS

I VLIAV 1938 M. PASISIDINO STRIKAITIS. 1944 M., PASI TRAUKDAMAS VAKARUS. J PALIKO . STAAIIUI, KURIS PARTIZANAUDAMAS NUSINE EKIKS VALSIAUS MIKUS. IKI IOL J SLP IR SAUGOJO RYGOJE GYVENANTIS . STA AITIS. DABAR JIS I VLIAV ATSIVE I LATVIJOS IR SU JA ATSISTOJO PRIE KOVOS DRAUGUS

JUODSNUKYT NARBUTIEN (KETVIRTA I EILS) KRAS NOJARSKO KRATO RESOT LAGERYJE KARTU SU LIKI MO DRAUGMIS I LIETUVOS 1954 M.

A GYVENT PARJAU I MIRTIES" 1955 METAIS

STIKLO" BRYS. ANTROJE EILJE PENKTA I EILS STOVI RU GIAGLE MACKELAITYT APOLONIJA.

PARTIZANAI GINKLUS

IMGINA

RUGIAGLS

ATVETUS

KAUNO

STIKLO IR ARNO BRI PARTIZANAI

BIRUTS" RINKTINS VYRAI: GIRNAS UOLAS

BIRUTS" RINKTINS PARTIZANAI

A. KARALIT. TURGAUS GRINDINIO KALBA". 1989 METAI

1945 M. GYVENAU PAS BROLIUS PRANCIKONUS PRIE VYTAU TO BANYIOS' (J. EPONIS PIRMAS I EILS)

1958 M. I LAGERIO NUVAIAVAU BURIAT MONGOLIJ. PRASIDJO MANO TREMTINIO GYVENIMAS. DIDELIS LIETUVI TREMTINI BRYS MANE ILTAI SUTIKO" (J. EPONIS SDI PIRMOJE EILJE)

BUV REZISTENCIJOS DALYVIAI NORILSKO LAGERYJE. I KAIRS DEIN: VYTAS MAKUTNAS, VYTAS BALSYS, PRANAS BUYS, PETRAS KLANGAUSKAS, JONAS EPONIS. 1959 M. GRAU LIETUV. SUSITIKAU SU KOVOS DRAUGU, BUVUSIU KLIERIKU PETRU NALNU, KURIS IRGI BUVO TIK GRS I KATORGOS. TIKJOMS RASTI KUNIG ALFONS SVARINSK. BET JIS ANTRKART BUVO IKELIAVS LAGER. TIK I NUOTRAUKOS JIS VELG MUS"

MANO SESERYS JANINA IR EMILIJA, BROLIS PETRAS IRGI SU GRO LIETUV. SUSIMSTME PRIE TV KAPO".

VENIANT VEDYBINIO GYVENIMO 25-T MANE SU MONA PRANUTE PANEVIO KATEDROJE PALAIMINO KUNIGAS ZAS ANTANAVIIUS"

JUO

SDI VIDURY KARINAS BENIUS LABENSKAS

LIETUVOS KARIUOMENS KLIUINSKAS

PUSKARININKIS

KOSTAS

BUV PARTIZANAI KLIUINSKAS

LAGERYJE:

K.

KUBILIUS

IR

K.

JUOZAS LUKA SKIRMANTAS, DAUMANTAS

PENKI SN PARTIZAN MOTINA O. LUKIEN

I KAIRS DEIN. 1. DAUNORAS-KELMAS. 2. S. STANIKIS LITAS. 3. GAR MUS PAVASARIS. 4. J. LUKA SKIRMANTAS

LUKA SKSTELJO RANKOMIS IR SUKNIUBO VEIDU TAS, DRGNAS SAMANAS". PASTATYTAS KOPLYTSTULPIS DTAS PAMINKLINIS AKMUO J. LUKOS UVIMO VIETOJE

AL IR PA

JAU KELIOS DEIMTYS MET PRAJO NUO T SUN KI KOVOS DIEN BUVS PARTIZANAS ANTANAS LUKA

KARO MOKYKLOS KURSANTAI KAZL EILJE TREIAS SDI J. SKARINSKAS.

RDOS

MIKUOSE.

KAIRS

DEIN

PIRMOJE

J. ARMONAITIS PRIE IEI DAMAS PARTIZANUS

PO PARTIZANAVIMO

VLADIMIRO KALJIME J NUPIE KAS I UKRAINOS ORLOVAS

KARTU

KALJS

DAILININ

JUOZAS ARMONAITIS BUVO NUM IR DRS KAUTYNSE

APDOVANOTAS

SUMA

A JAU MOKYTOJA", RAS LAIKE 1945 M. M. LIORENKAIT DIRBU GELEINKELIO TIESIMO DARBUOSE PRIKLAUSAU UKRAINIEI BRIGADAI " 1952 M. VORKUTOJE

GRAU LIETUV 1957 m.

DU BROLIAI PARTIZANAI: ANTANAS SIMANONIS IR ANICETAS SIMANONIS. 1946 M.

BUV PARTIZANAI JUOZAS KARAAUSKAS IR ANICETAS SIMANONIS LAGERYJE 1954 M.

BRIO VADAS KLAJNAS T. KVIKLYS PARTIZAN IEMOS UNIFORMA. JO BRYS VEIK DEBEIKI, VYON, SKIEMONI IR SVDAS APYLINKSE. T. KVIKLYS NUTEISTAS SUAUDYTI 1952 M. RUGPJIO MN.

LIETUVOS KARIUOMENS PUSKARININKIS PRANAS RUNAS. 1939 METAI

ARAS-VALENTINAS ALEKSA, ALGIRIO" VLIAU KUOPOS VADAS, IR PRANAS RUNAS

RINKTINS

BRIO,

VYTAUTAS RUNAS, BRIO VADO PAVADUOTOJAS

Mano Svajone, iandien nuvaiavau pas Tavo Tvelius. Labai gaila, kad Tavs nebuvo..." Brangiausioji, Labai a Js vis pasiilgau, bet ir labiausiai norda mas negaliu aplankyti, turiu nusilenkti likimui. Dievo va liai, nors mano mintys danai ten su Jumis... Neinau, ka da pasimatysime, nes ten pas Jus, kaip ir visur, neramu... Be to, mano likimas dabar sunkus, skaudios nelaims bei pergyvenimai slegia mane, bet turiu vilties, nes Dievas ma ns dar neapleidia..." Kur js buvote tada, kai jis laikus jums ray davo? paklausiau Albinos. A mokiausi Kauno medicinos institute. O kaip susipainote su Pranu? Albina papasakojo: 1947 met ruden i Kauno parvaiavau namo ir ra dau daug partizan. Atsimenu, mama prikep jiems duonos ne tik pavalgyti, bet ir sidti. Pavalgs j vadas Runas pa sak: Pasimelskime!" Visi tuoj paklaus ir sukalbjo po terius. Paskui jie dainavo liaudies dainas. Pritar mano t velis, kuris mgo dainas, ir brolis Antanas sijung. Paryiui visi ijo Zigmantiki miko pus. itaip ir susipainom. Jis inodavo, kada bsiu kaime, tada ir ateidavo pas tve lius. O jei ne, raydavo man laikus ir perduodavo Kaun per pastamus. Irena papra Albin papasakoti apie tuos sunkius Pra no igyvenimus, kuriuos jis mini laikuose. Labai jis krimtosi dl js, kad jus ive Sibir, dl Biruts, pakliuvusios saugumo rankas. Nors js t vikje niekas negyveno namai tuti stovjo, labai jis norjo ten nueiti. Mane traukia vaikysts takeliai", sa kydavo. Nuo Ilguvos iki Bundz kaimo apie 30 kilomet r. Ir ryosi jis kart su keliais vyrais aplankyti gimtin, nors jam pasakojo, kad ten danai tykodavo stribai. Atjo jie iki t js prd. Jau namuose. iri nuo miko pu ss supa namus.
145

 Ne mikas ten buvo, o toks alksnynas, paaikino Irena. Pamat, kad juoduoja kareiviai su stribais. Sukritom nendryn, bal toki. Girdim j kalb, girdim, kaip ol ea visai arti", pasakojo man Pranas. Paskui dar pri djo: Antr kart mirtis mane aplenk. Turiau ilgai gyventi". Irena paklaus Albinos: Pranas viename laike Birutei ra, kad jis turi gana aukt tarnyb. K jis turjo galvoje? 1949 metais jis buvo paskirtas algirio" rinktins vadu. Pati rinktin jau gerokai praretjo: daugel igaud, iaud, idav. O kuo tikjo tada Pranas? klausiu a. Juk pa dtis be ieities. Jokios paramos i usienio. Didjo valdios smurtas, danjo idavysts. Ir a ne kart galvojau: i kur jo ta nepalauiama dvasia, tas tikjimas? irk, ateina lapias, sulytas, it nojs kur nors patvory, bet tiki. Kuo tiki? vl klausiu Albinos. Dievas duos, susidarys tokia situacija, sakydavo jis. Kokia, a pati nesupratau. Jis danai kalbdavo: Bol evizmas be ateities, nes jis ne mogaus sugalvotas, o vel nio padarinys, pragare sutvertas, kad mog ibandyt..." Keli jo pastami pasitrauk usien. Juk ia pat siena. Bet jis sakydavo: Kas laukia mans tenai? K a nuveik siu svetimame krate? O Lietuvoje a labai reikalingas". 1951 metais, kai i jo brio ir i visos rinktins beveik nie ko nebeliko, ir jis pradjo apie tai galvoti. siterp Irena: Sako, t dien, kai jis buvo susiruos bgti u sien, j uklupo mirtis. Galbt. Tai vyko birelio 16 dien, etadien, ji nutilo. Nebeklausinjome jos. Tegu susikaupia, atranda dar trupuiuk jg. Juk nelengva visk prikelti i mirusi, o juo labiau isakyti kitiems. Pranas savaits vidury atjo pas mus. Jis norjo kelias dienas pabti, nes tikjosi, kad etadien parvaiuo siu Ilguv. O a negaljau grti ir perdaviau laikel namus, kad nei a, nei Antanas neparvaiuos. (Brolis mo146

ksi Veterinarijos akademijoje.) Mama sako, kad jie su t vu isimaud. Upje ar pirty isimaud? paklausiau dl visa ko. Suvalkijoje piri nra. Prikaitino didel kubil van dens ir isipraus. Prano buvo labai nevars markiniai. Tai mama surado Antano markinius ir padav. Paskui sku tosi barzd. O stalas jau nukrautas piets laukia. Pranas nusiskuto pus barzdos ir igirdo mamos bals: Karei viai!" A bgsiu, mama!" suuko ir oko pro lang. Mama kuo skubiausiai nurankiojo indus nuo stalo ir ine virtuv. Pasigirdo viai. Man nutirpo rankos, isigan dau, pasakojo vliau mama. Bet raminausi, nes Pran visuomet lyddavo laim gal neaplenks ir kart. Tik jau, kad jis paspruks nuo mirties. O prie klojimo tada kraptsi tvas. Kai pamat stribus su kareiviais, pasileido bgti kaimyn Jurkaiio ir Andriukaiio pus..." Pasak mamos pasakojimo, Pran paov ant plyno lauko. Ten tais metais buvo pastas vasarojus. Niekur nepasislpsi. Ne nordamas gyvas pasiduoti, nusiov. Paskui strib lieptas atvaiavo kaimynas, veias paguld Pran. Suvirto ms trob stribai su kareiviais ir pradjo visus okdinti. Net moiut, t bebaigiani savo dienas sen moter, i temp i lovos, pasodino veim ir ive Krikus. Ir mam ive. Veime, kuriame buvo paguldytas Prano la vonas, vaiavo kaimynas ir dar vienas stribas. Tas stribas kalbjo: Pavyko pasala. Mes inojom, kad Run uklup sim netiktai". Mam ir moiut nuve miestel. Senj greitai pa leido, o mam nemonikai prikankino. Tomis dienomis m s namus upldo visos nelaims. Tik grta mama namus, gauna ini, kad Antanas uvo j perknas nutrenk. Tau ragje kartu su kitais studentais jis atliko gamybin prak tik, kai atsitiko ta baisi nelaim. Tvelis nors ir slapstsi po Runo uvimo, bet turjo vaiuoti parsiveti Antano. Nu sisamd sunkveim ir abu su motina ivaiavo Taurag. Ten vyniojo mirusj drobul ir taip be karsto vesi namo. Vaiuojant pro akius, juos sustabdo. Ilipk, eisim pasikalbti", sako jam stribas. O tvelis su mama buvo viruj prie Antano. Niekur neisiu, duokit vaik palaido ti", atsak. Jis buvo labai stiprus, stambus, galingas. Di
6* 147

dlmis rankomis tvas apkabino lavon, prisispaud ir pasak: Jeigu ateisiu pas jus, tai kartu su snumi". Tuokart j paliko ramybje. Per ermenis vl norjo suimti, bet atstojo ir visam laikui paliko j ramybje. Tik kart, pasakoja mama, buvo atvaiav ir klausinjo: Kaip gyveni, tvai? Ar nesiruoi i ia ivaiuoti?" Dukra se niai kalbina, kad isikeltume kitur gyventi", atsak tvas. Mums geriau bt, jeigu ivaiuotumte", prasitar stri bas mslingai. Albina irgi susimst. Tyljo ir Irena. Tik po ilgesns pauzs prabilo: O Pran, sako, nuve akius. Tada nuaut par tizan jau nebeguldydavo aiktse. Todl nutar pasityioti i Runo pasodino j ant suolo. Taip ir sdjo ms Pra nas pusiau nuskustu veidu, kol saugumieiai ir stribai iki valios i jo prisityiojo. Paskui liep j ukasti. Sako, vert vandentiekio griov tiesiog ant vamzdi ir ubr e mmis. O mama man pasakojo, siterp Albina, kad j Krikuose ukas netoli nuo Jotuls. Ten prilaidota ir dau giau partizan. Mama inojusi net tikslesn viet, nes ten, kur jis po emmis guljo, ol kelis metus augo tamsesn, juodesn. mons kalbjo: Runas aukiasi i ems... iriu Runo nuotrauk. Jis ididus sdi ant irgo. Ro dos, paragins j, spustels pentinais, ir irgas prads uo liuoti. Lks Tarpgiriu, raitelis sutiks saugumiet, nukels jam kepur. Paskui nulks algirio mik, Sutk gi ri...

DRAUGYSTS MARAS

DRAUGYSTS MARAS

Neinomo autoriaus daina, kuri dainuodavo lageriuose buv partizanai Tu, mielas drauge, nelidki. Kad reikia engt sunkiu keliu. ituos odius irdin deki. Nors atsiskirti ir sunku. iandien raudono maro laikas Rytoj ms laukia Vorkuta. iandien ryt plikai siauia, Ateis ir ms valanda. Priedainis: Draugui, tikk, greit nebereiks kentti, Tik vilt turk, dar laisv teks regti. Ir vl susitiksim po Vyio vliava. Kada ms alelj laisvs vies aura. Varge painom vienas kit. Tapai geriausiu mano draugu. Ne vienas prieas nuo ms krito. Kai em laistm j krauju. Kada tik taur mes igersim. Pripilt skausmo ir kani, Grotas krtinmis iversim, laisv engsime kartu. Priedainis: Subrendom mike, todl ir irdys kietos. Kautyni lauke nebuvo prieui vietos. Jaunyst praleidom pavojuj ir ugny, Neliski, draugui, laisv jau arti.

Vl susitiksime, draugui, Trispalv skaisiai plevsuos. Ir visi tie, kas bals turi. Draugysts mar udainuos. Priedainis: Draugyst tvirta, draugyst kieto plieno. Sujung kova ir altos mro sienos. Kas uvo nulenksime galvas ties kapu Ir engsim likimo mums skirtu keliu.

BALTASIS RAITELIS

Apsakymas I miestelio ibgo paupiu. Palinse nusiav ieiginius batelius, kad neperlapt nuo rasos. Teres inojo, kur bgs. kaim prie eero, kur gyvena Gen Uogenyt. Gen pra leido pas Pakalnius kelias iemas, kai moksi siuvjos amato. Todl ji ten ir prisiglaus. Juk reikia kur nors dtis, kai nra nam, kai namikius ive Sibir, o ji pabgo. Nra ko skstis. Kit eimos daugiau nukentjo. Uogeni eimoje Teresei buvo gera ir jauku prim kaip tikr dukr. ia ir saugu, nes Uogenis turjo kelias dukras, ir nelabai susigaudysi, kuri i j svetima. Be to, ir sodyba toliau nuo kelio, ariau miko. Jau ir vasara prajo. Teress mokslo draugs su atesta tais rankose svajojo apie auktsias mokyklas. O ji nespjo ilaikyti egzamin, visk nutrauk Sibiras. Kas toliau bus, neinojo ir galvoti bijojo. Apie ivetuosius jokios inios. Rudeniop ir pas Uogenius ne taip saugu gyventi pasida r, kaip atrod pirmomis dienomis. Vis daniau m mai ytis kareiviai su stribais, o naktimis ginkluoti vyrai neda v ramybs. Ji dar nebuvo maiusi mikini, bet girdjusi apie juos ir gera, ir bloga. Vien vakar, vos tik ijus stribams, prajojo raitelis ant balto irgo ir dingo. Gen jai pasak tyliai, kad tvas neigirst: Vadas j. Bet tvas nugirdo, turjo geras ausis: A tau parodysiu vad... Dar maai mes kamanti nti?.. Kit kart, kai raitelis prauoliavo, buvo pats sekma dienio vidurdienis. Tik nuskambino tolimos banyios var pai pakyljimas. Raitelis ant balto irgo, apsirengs Lie tuvos laik karininko uniforma, blizganiais batais, stabte ljo ant kalniuko, prisidjo iron prie aki ir apvelg apylink. Koks drsumas! Net iurpas Teresei per kn per jo. Sunerimo ir Uogenis, pamats jj. Gerai nesibaigs,
152

Taip nelengva verstis. Pyliavos didja ir didja. Suva rys kolchozus. Jau biedniokai kai kurie stojo. Norjo suinoti, kas pasaulyje dedasi, k kiti kininkai galvoja daryti. Todl vien dien abu su mona ivaiavo mies tel: kai k parduos turguj, kai k nusipirks, nektels su monmis. Pakelje susitiko kaimyn, nepertoliausiai gyve nant nuo j sodybos. Kaip gyveni, Lauka, kas gero? ukalbino j, pri stabds arkl. Kaip matai krutu, veriuosi. Tai jau paraei praym kolchoz? Laukiu, k pats darysi. A, tai a. Tu kas kita. Tau valdia ems dav. Apie tokius kaip tu laikraiai rao... O k man reikjo daryti, kai vaik tokia krva ir burn tiek daug? pertrauk j Lauka. Ir pats ne ki taip btum pasielgs manim dtas. Taip, tai taip. Paraiau pareikim, prisipaino Lauka. Sakau sau: blogiau gal nebus. Juk ada... Uogenis paragino arkl ir nudardjo. J pasivijo Laukos odiai: Nesakyk dar niekam. Labai bijau, ir parod mi k. mona dar labiau bijo ir durnina mane. Nebeinai mogus, kaip begyventi. Isikalbjo Uogenis su mona, kaip seniai buvo bekal bjs. Vis nr kada. O dabar, vaiuojant miestel, ujo toksai noras. Jie kol kas, dkui Dievui, gyvena pustinai. Nra ko skstis. Kit eimos daugiau nukentjo. Kit kart a ir galvoju: gal ir gerai, kad tu man vien tik dukteris gimdei. Su jomis iais laikais saugiau. O sns viena nelaim: ijo armij negro. O njo mik pakliuvo. Tenai ne pyragai. Mirtis sekioja dien nakt. Ant bruko miestely vien vyrai suguldyti. Moter ne maiau, guodsi savo gyvenimu Uogenis. Bet galvoje kilo ir kitos mintys, kuri monai nenorjo isakyti. Dukterys traukia ir miest, ir mik. Kol Teress dar nebuvo, lyg ramiau gyveno. O dabar mikiniai m ueidinti. Ir jo dukterys, taip graiai nuaugusios, traukia vyrus. An nakt tasai drsusis raitelis ilgai trynsi apie langus. Paskui u
153

jo ir nibdjosi iki gaidi. Negi ivysi. Jis ginkluotas... Teresei patiko tas drsus mikini vadas, Baltuoju Rai teliu vadinamas. Ji galjo jam pasiguosti, ipasakoti savo nelaim. Kart ji pasisak, kad nori aplankyti savo dd, gyvenant kitoje eero pusj. Baltaris Raitelis pasisil pa lydti. Isiruo vien vakar gerokai sutemus. Gras bna vakarai, kai ikrenta pirmasis sniegas, kai mnulis i auk tai iri em ir sidabruoja viei snieg. Ramu ir ne apsakomai gera, kai esi ne vienas. Mintys lekia paskui vilgsn auktyn, ir neinai, kada nustos lkusios, kada at sirems koki nors vaigd. Jau ketveri metai... Neinau, umirau, kaip atrodo nam iluma, kai krosnis tik ikrenta ir i peiaus sklinda duonos kvapas. Ir artimj veidus baigiu umirti. Jis stabteljo, vilgsniu aplk mnesienoje dluojant hori zont. Tv ir motin, abu mokytojus, ive Sibir ketu riasdeimt pirmaisiais. A tuo laiku mokiausi gimnazijoj Kaune pas dd ir nepakliuvau. Tvas buvo savanoris. Pa sirodo, bti savanoriu didelis nusikaltimas. Nuo lenk gy nsi gerai, reikjo gintis. Nuo bermontinink taip pat gerai, kad gynsi. O va nuo bolevik nereikjo gintis. Reikjo ikelti rankas ir pasiduoti. Tvui lietuvika kariuo men buvo sava, u nepriklausomyb kovojo. Paskui ir e ms gavo... patyljo, po to su nerimu itar: Neinau, kas laukia mans ir kit mano draug. Vakarams labiau biznis rpi negu mes. Palydjs iki dds sodybos, kartai paspaud Teress rank: Graus buvo kelias. Kaip toj dainoj: viesi naktis, mnesiena, grau joti vandravoti. Pavandravojom. Lik svei ka, saugokis! Noriau dar daug kart tave matyti. Pajo ir atsisuks dar kart itar: Susitiksim. Nuingsniavo per pur snieg. Pas dd Teres igyveno vis iem. Danai pas j pasirodydavo Baltasis Raitelis. Dl to vis labiau nerimo ddien. Kas ino, paki kas nors lieuv ir Sibiras. Vi sai nekaltus vea, o ia ryiai su mikiniais. Po paskutinio moni veimo visi dar labiau bauginti.
154

 inai, Teresiut, pati suprask, pasak kart jai, taip jau bijome. Ir ne a viena, bet ir tvas. Tik jis ito pasakyti negali. Brolio dukra. Suprantu, suprantu, atsak Teres, pati visk ma tau. Ateis Augustinas, raitelis tasai, pakalbsiu su juo ir ieisiu. Ai ir u tai, kad vis iem prabuvau. Ir Teres labai lauk to vakaro, kada pasirodys Augus tinas. Neatjo vien vakar, nepasirod kit. Ir savait prabgo. O ji vis laukia. Padeda tetulei apsiruoti, isiluoja grindis, pati apsiprausia ir atsisda prie lango, kai jau va karas ateina, ir jauia, kad jis gali pasirodyti. O jo vis nra, vis dar negirdti. Nejaugi ir vakar neateis?.. Dievulliau, Dievulliau, kam davei jautri ird, kam mylti imokei, ilgtis kam liepei... Atjo apie vidurnakt, paraku atsiduods, suvargs. Ueina pas tave banditai. Nesigink, Uogeni! jau antr dien kamantinja j milicijoj. Nepaleidia, grasina. O jam lyg burn kas urio. Tyli, nieko nesako. Nesakai, labai gailsies, paoko nuo kds enka vedistas, js visi i bandit gimins. O mes dar terlioja ms su jais. Kur man dingti? prakalbo Uogenis. Nusiauti?! Ir per vienus, ir per kitus gyvenimo nra. Udarykit grei iau gyvulin, ir baigsis vargai Lietuvoj. Gailsies, Uogeni, labai gailsies, pasak dar kar t reikmingai. O dabar gali eiti. Tai jau paleidiat? paklaus. Paleidiam. Net keista Uogeniui pasidar, kad taip lengvai j pa leido. Net sudie nepasaks, apsisuko ir skubiu ingsniu i jo. Alkanas. Nors mona buvo atneusi valgyti, bet jis apie valgym ir pagalvoti nenorjo. Todl dabar staiga pa juto alk. Turjo kelis rublius. Ueis valgykl. Ir puslitriui dar sugraib pinig. Nervams nuraminti, iaip jis negeria. Grta namo kaip reikiant kaus, pralinksmjs, dainuo damas: Staline tveli. Mums adjai roj, O dabar i krm Bijom kelti koj.
155

Net pats isigando, apsidair, ar niekas ne'girdjo. Ta da tai viskas. Laimei, niekas negirdjo. Gro namo. Rado Teres, su Gene besinekani. oko ant jos: Nuo sav merg, kumeli, nra pakajaus, o ia dar svetima! Ieisiu, ieisiu. Pernakvoju ir ieinu kur nors. Nujo abi su Gene kluon ant ieno gulti. Apie vidur nakt jas paadino triukmas; mainos burzgimas, uns ska lijimas ir moni balsai. Nepastami. Kur dar viena dukt? aukia vienas. Visk ipurtysim iki silo galo ir surasim, grmoja antrasis. Ateis ir ia iekoti, pasak Gen. Bkim, pasil Teres. Gen pairjo pro ply. Aplink stribai, niekur neibgsim, pasak Gen, a einu, o tu lik. Atsibuiavusi su Terese, atsisveikinusi, Gen ilindo i klojimo. Girdjo Teres, kaip balsu verkia prie ulinio su stojusi senoji eiminink, girdjo rusikus ir lietuvikus ra ginimus. O uva drasksi, lojo... Kai nutolo maina, uva pradjo staugti... Teres ilindo i klojimo ir pasileido kaip pamiusi bgti, pati neinodama kur. Per griovius, per kr mus, be kelio, be tako. Jai pasirod, kad ia jau buvusi. Stabteljo, apsidair. Netoli pamat sodyb. mogus stovi, matytas. Lauka. Nebijok mans, pasak Lauka, tai ive. Ne kaltus mones. Girdjau i tolo visk, kalbjo susijau dins. A j giminait. inau, pertrauk jis. Uvaiavo pas mane. Sa ko: I mainos radiatoriaus vanduo ibgo. Reikia prisi pilti". Prisipyl ir nuvaiavo. Teres papra vandens. Abu nujo prie ulinio. Atsi gr. Jau viesu, niekur nebenubgsi. Tai kur man dtis. Dieve mano? Einame, pasak Lauka ir nuved j darin. ia tau bus saugu. Jeigu kas iekot, lsk bunke ri, ir parod slptuv. Nuo mikini slapstausi. Kai
156

kolchoz stojau, nebeturiu ramybs. Durnelis a, kam rei kjo skubintis. Gal bt nusistovj laikai. Bet i valsiaus ir apylinks vis vainjo ir kalbinjo: Parodyk pavyzd kitiems, nieko nebijok. Paskaityk laikraius, radijo pasi klausyk: viesus rytojus jau auta..." Teres nors ir ivargusi, vis nakt nemiegojusi, atsigu lus dar negreit umigo. O kai umigo, negreit igirdo, kas aplink dedasi. Na, kolchoznike, urodei... Padlaine... Prisitarna vai bolevikams... Lauka band teisintis, bet jam smog su autuvo buo e galv, ir jis sukniubo. Apiply, basi vaikai m klykti, aukti. Laukien, drebdama kaip epu, pribgo prie vy ro, sustojo, nes j atsisuko autuvo vamzdis. Ji suklupo ant keli, egnojosi, auksi dangaus pagalbos, o vaikai klaikiomis akimis bgiojo nuo tvo prie motinos ir cyp. vis sukniubo Laukien, nebaigusi egnons. Dar pasikl ir ranka siek pat maiausij, bet nebepasiek. Lauka, igirds v, atgavo smon ir svirduliuodamas eng por ingsni. Tada vaikai puol prie jo: Tveliuk, tveliuk! vis nebra tveliuko. Vaik neaudyti! sak Baltasis Raitelis, vaikai nekalti. O kur jiems dtis? paklaus balsas. Tegu valdia pasirpina boleviko vaikais. Uaugs dar didesni prieai ir mums net mirusiems neatleis, pasak maas mogelis su kuprele, Saulium va dinamas. Palikit vaikus! pakartojo grietai Baltasis Raitelis, kai vienas buvo bekelis autuv. Vade, vade, pasak tas, nuleids autuv. Iblso tavo kertas. O sakei, kad visus iaudysi, kad atkerysi u Teress itrmim, atkerysi paiam vidurdieny, saulei vie iant, kad visas pasaulis inot... Triukmo paadinta atsibudo Teres ir nesusigaudo, kur esanti, kas dedasi. Nejaugi ir Lauk vea? Ilindo i slp tuvs ir vilgteljo pro ply. Jis, Augustinas, stovi. Eime, jau atsilyginta, pasak jis.
157

Teres ibgo i darins ir paauk Baltj Raitel tik ruoju vardu: Augustinai! Jis stabteljo, bet per vaik klyksm nesuprato, ar kas paauk, ar tik pasigirdo. Ir vl pasisuko eiti. Augustinai, Augustinai! Jis pamat j atbgani. Teres puol jam glb, bet staiga atoko atgal, nes i autuvo vamzdio pajuto dar teberkstanius dmus. Tai ir tu ovei? itar atbula traukdamasi nuo jo. Eime, laukti negalima. Kareiviai tuoj pasirodys. Jis tempia j, tvirtai nusitvrs u rankos, stengdamasis pasivyti vyrus, kurie potekomis pasileido pirmyn. Tai tu, Augustinai? U tave norjau atkeryti dienos viesoj, paiam vi durdieny. Ir tikrai pasigirdo tolimos banyios varpai: dilin-dilin-dilin! mu dvylikt. Abu stabteljo. Augustinai, penktasis Dievo sakymas: NEUDYK! Baltasis Raitelis nervingai sugrie dantimis, trukteljo Teres, ir abu pasileido vytis priekyje skubanius. Tebe skambjo tolimos banyios varpai. Augustinai! udususi, isidraikiusiais plaukais, stip rios rankos tempiama, paknopstomis, vos spdama jau ne kalbjo, o vokt Teres. Augustinai, penktasis Dievo sa kymas: NEUDYK! Ji nori itraukti rank i Augustino suspausto delno, bet jo pirtai lyg geleiniai tvirtai laiko, nepaleidia. Jau miku eina. Traka po kojomis pu akels, purpteli ibaidytas pauktis, paoka zuikis. Paskui tankiuose krmuose atiden g bunkerio dangt, kopiomis nusileido emyn. Augustinas paleido Teress rank, mlynai raudon, nagais sudraskyt. Vyrai, kurie atskubjo pirmiau u Baltj Raitel, jau buvo bepilst degtin i butelio. Augustinas nutvr butel ir tk em. Vyrai atsistojo, nes inojo, kad niryje jis gali kain k padaryti. Baltasis Raitelis prijo prie Teress, kuri jau buvo susmukusi ant gult, ukl jos kojas ant lovos, pakio pagalv, kad ji patogiau gult. Vyrai vl
158

atsisdo. Kakuris band sukinti radijo aparat. Pasigirdo Amerikos balsas". Ijungti! sak grietai. Stojosi grsminga tyla. Tik po keli minui Baltasis Raitelis praneko: Tai ne mes kalti, kad vrimis pavirtome, kad nebe atskiriame, kas kaltas, kas nekaltas. Niekikas amius, niekika bolevik diktatra. Tegu j vadai atsakomyb u visus nusikaltimus prisiima, tegu kenia sins graui m, vis sopul. Kam mus motinos pagimd tokiu laiku, kam Lietuvai reikjo sustoti ioj didioj Ryt ir Vakar krykelj?! Kruopel ms Lietuva, o jie milinai! Augustinai! paauk Teres. Jis liovsi kalbjs. Augustinai! Penktasis Dievo sakymas: NEUDYK' Neudyk, neudyk! suriko Baltasis Raitelis. O jie ar neudo, ar netremia?.. Patsai Dievas eina ivien su bolevikais, kad ms Lietuv baigia inaikinti. Laukas audiau, nordamas atkeryti u tave. O, pasirodo, to ker to visai nereikjo. Dieve mano, daug ko nereikjo! Bau dia mane likimas, nusisuko laim nuo mans. Nors tu, Terese, bk su manim, nepalik mans. Atsisdo prie jos ir pam jos rank. Nusiramink, Augustinai, pasiduok likimo valiai, pa sak kupriukas Saulius. Jis tik vienas mokjo nuraminti siaudrinus Baltj Raitel. Ko Saulius atjo mik, ne kart galvojo Augustinas. Juk jo neliet nei mobilizacija armij, nei tvai itremti, nes j neturjo, nei turtas, bu vo plikas, kaip tilvikas. Turjo jautri siel, raydavo eil raius, juos skaitydavo kovos draugams. Ir dabar isi trauk popieriaus lakt ir pradjo skaityti: Ateis pavasaris jau greitai. Atokaitoj sutirps ledai, Tik nesugrim mes palaitm. Saultom, kvepianiom iedais. Mane pavys kulka vinin Galulaukje prie obels. Ir lpos od paskutin Mirties akivaizdoj itars:
159

Myljau Lietuv tvyn Net u gyvenim labiau... Skaudu, kad, laisvs neapgyns. Nuo prieo rankos sukniubau. Ateis pavasaris jau greitai. Atokaitoj sutirps ledai, Ne, nepareisiu a palaitm gimt sodi kaip kadais... Teres klaussi posm, mintys sklaidsi, nyko veidai... Akyse dar msteljo raitelis ant balto irgo, ir ji umigo. Eisime pas mano tet, pasak ryt Teresei Baltasis Raitelis, ia tau pavojinga. A su teta jau kalbjau. Sutin ka. Labai gera moterik. Sena, jai vienai labai sunku. Jai bsi ir parama. Teres sutiko: nebuvo kitos ieities. Patiko jai pas tetul Tekl. Namukas nedidelis, bet jau kus. Ir tetul primena mam: ir akys tamsios, ir garsiai kalba. Nekokia mano sveikata. irdis tabaluoja. Ims ir su stos mai, nesuspsiu net Dievo vardo itarti, kalbjo Tekl. Vaik neturjau, tai bsi kaip tikra dukra. Ikl vestuves. Ne pas tetul, bet girios vidury. Nakt lauui degant. Tuo laiku Lietuvoje i viso maai kas tuok davosi. Kako visi lauk ir atidliodavo vestuves nuo vien Velyk iki kit. O ia tokios neprastos vestuvs: tuokiasi gimnazist ir partizan vadas. Jaunoji be kraiio, nes visas kraitis kartu su tvais ikeliavo Sibir, be nam, nes tro ba palei balt ber stovi ukaltomis langinmis. Ir vis dlto vestuvs! Buvo ir pamerg, ir pajaunys Saulius, buvo ir pirlys, ir net kunigas buvo. Ir priesaik dav: A, Augustinas, pasiadu iki grabo lentos mylti Te res... Ir iedus sumain, ir auk: kartu!.. O vis dlto kakas ne taip, kako labai graudu. Ir Teres garsiai pravirko... Gandams galo nerasi: greit prasids karas, surems gink lus rusai su amerikonais. Bet karas neprasidjo, tik viai pamikje danjo, tik guld vyrus ant grindinio aiktse.
160

tik deg trobesiai ir riedjo gyvuliniai vagonai su mon mis Rytus. Baltasis Raitelis vis reiau ir reiau pasirodydavo pas tetul Tekl. Teres labai nerimavo, jaudinosi dabar ne tik dl savs, bet ir dl naujos gyvybs, kuri ruosi ateiti neram pasaul. Kur pasidsiu su juo?"nekart klaus davo savs ir nerasdavo atsakymo. Gim snus. J tik kelet kart mat Baltasis Raitelis. Kart, prie ieidamas ilgesniam laikui, pakilnojo ant ran k, ibuiavo ir pasak: Galiu ir negrti, bet turiu eiti. Reikia. Pasirod tik po keli mnesi. Buvo labai ivargs, ap ls barzda. Net sunku atpainti. Tik akys tos paios vel g i apepusio veido. Teresei papasakojo, kad buvs Va karuose, norjo susiriti su lietuvi rezistencija usienyje. Perjs Soviet SjungosLenkijos sien. Mes niekam nereikalingi, pasakojo jis. Vakarai umiro mus, jie turi savo bd. Ateitis be ieities... Pam vaik ant rank. O tasai, isigands jo barzdos, stmsi rankytmis, pravirko. Ijo Baltasis Raitelis ir dau giau nebesugro... Itrks i apsupties, brys sunkiais ingsniais per kr moknius, pabaliais slinko priek. U j liko viai, u vusieji ir sunkiai sueistieji, kuri nebegaljo pasiimti, nes neinojo, kur nueis ir kur sustos. I Baltojo Raitelio rankos versi kraujas, kurio niekaip negaljo sustabdyti... Be ir go, jau nebe baltas, o aptakytas purvais ir sukruvintas. Sauliaus aprita galva dar labiau j slg prie ems ir dar labiau rykino jo kupr. Bet skausmas ne i apritos krau juojanios rankos, ne i sueistos galvos. Vyrai! sustabd draugus Baltasis Raitelis. Js vi suomet klausydavote mans ir ventai vykdydavote visus mano sakymus. Ai jums. Js tikjote mano odiais, o a jus apvyliau, nes paramos i niekur nesulaukm. Rusija per daug galinga. Mes pakliuvom ugn, i kurios isigel bjimo nra. Patyljo, apmet visus vilgsniu: Kiek ms maai beliko... Valdia paskelb amnes tij, pasak. Eikite, pasiduokite, kol ne vlu. Visas kal tes prisiimu a. Tai ne js, o a nuudiau Laukas, ne js pakorte valsiaus vykdomojo komiteto pirminink... pa
161

sidar taip tylu, taip kraupu. Pirm kart vyrai igirdo itokius odius. Grs i usienio, jis galutinai suprato, kad prieintis beprasmika. Todl galvojo, kaip padti vy rams. Per Teres perduos laik jos giminaiiui, Vilniuje uimaniam aukt post. Saugumo organams bus ikeltos slygos: tegu bna utikrintas Teress ir vaiko saugumas, tegu vyrams bna garantuotas nelieiamumas, tegu mik sutartu laiku ateina nurodyt viet valdios atstovai ir Teres kaip garantas, kad mikiniai neaudys. Visa tai dar kart pergalvojs. Baltasis Raitelis paklaus: Kas nori legalizuotis? Tokio staigaus klausimo jie nesitikjo. Visi tyljo, o ni rs ivarg veidai, lidnos akys kalbjo apie baisi nevilt. Vienas prasitar: Kitos ieities nra. Pasirinkimo nr. Be legalizavimosi dar yra viena ieitis, reikmin gai pasak Baltasis Raitelis. Vyrai sujudo, pasiruo igirsti kak netikto, viesaus, to, kas juos igelbs, nes legali zuotis bijojo, netikjo valdios paadais. Dar yra kita ieitis. Ji seka i paskos, lydi kiekvien js ingsn, tyko jus kiekvien minut. Tai mirtis, itar Baltasis Raitelis. Kaip tik tuo metu, jam itarus od MIR TIS, pasigirdo vis. Visi krpteljo, griebsi ginkl ir lau k kit vi. Tyla. Tik dabar pastebjo, kad tarp j nra Sauliaus. Paj u krm, pamat sukniubus. alia guljo revolveris ir knygut su eilmis. I smilkinio srovele tekjo kraujas... Teres gavo i giminaiio Vilniuje laik, kuriame jis ra, kad Saugumo organai priima visas mikini slygas. Su iuo laiku ji isiruo pas Baltj Raitel. Tetul Tekl sutiko pasaugoti vaik, nors paskutiniu metu labai sulu bavo sveikata. Mano irdel visai igvero. Visas onas atimtas, bet pairsiu vaik. Vos tik Teres prijo t viet, kur stovdavo mikini sargybinis, igirdo: Stok! Rankas auktyn! kareiviai atstat autuvus. Sum j, nuve miestel. ia j visi atpaino. Tai ta pati, kurios tvai iveti. Ikrat rado laik bandit ry inink, nutar gerai nesiskait laiko turin. Tik po ke
162

li tardym jai pavyko tikinti juos, ko jusi mik. La bai nerimavo Teres dl vaiko, prasi paleidiama, nors inojo, kad niekas jos dabar nepaleis. Ji primygtinai rei kalavo, kad stribai pranet Vilni apie Baltojo Raitelio vyr ketinim legalizuotis. Teres atsidr Vilniaus saugume. Pasodino j vienu t. Kit dien isikviet kapitonas. Gerai, kad js mts tarpininkauti tarp valdios ir bandit. Mes vykdysim visas slygas. inoma, paleisime ir jus. inau ir apie vaik. Padsime jums. Tik dabar reiks vykdyti js vyro praym, pasak kapitonas ir ities Augustino ranka parayt laik. Ji skaito ir netiki: Su inojau, kad tu suimta... igelbsiu tave ir vaik. Jis dabar saugiose rankose". Teres nesuprato, kodl jis rao apie vaik, kas nutiko su juo. Kapitonas stebi j, mato, kaip jos rankose virpa laiko lapas. Pasil atsigerti vandens. Sdam main ir vaiuojam, pasak Teresei, jie sutiko legalizuotis. Teresei smarkiai plak irdis, kai ji, karikio lydima, nusileido laiptais ir sdo Viliuk. ia jau gsi keletas kareivi. Paskutinis lipo kapitonas. Vaiuodama Teres galvojo apie vaik. Kas jam galjo atsitikti? O gal tetul labai susirgo? Po keli kelions valand jie atsidr kal votoje vietovje. Teres pasipra, kad pirmiausia uvaiuo t pas Tekl. Bet kapitonas paaikino, kad pagal susitarim lygiai dvylikt valand jie turi susitikti su mikiniais. Laiko nedaug belik. Pas tet nuvaiuosi vliau. Artinosi prie sutartos vietos. Nedrsiai jautsi karikiai mainoje ir bu vo pasiruo kiekvienu momentu griebtis ginklo. Sustojo ant kalniuko prie tiltel, likus kelioms minu tms iki dvyliktos. Reiks palaukti ir pasiruoti visiems ne tiktumams. Lygiai dvylikt i mainos ilips trys vyrai ir iaus tris kartus auktyn. Trys viai atsilieps girioje. Taip ir buvo: nuaidjo pamikje trys viai, j aidas atsikartojo pu virnse. Atsiliep trys viai i miko. Teres ilipo i mainos ir eina pirma, trys vyrai i paskos. Pasiek miko pakrat. Pagal susitarim ia reikia padti ginklus. Tarsis beginkliai ir vieni, ir kiti. Apsidairiusi Teres tik dabar pastebjo, kad netoliese krmuose knibdte knib da kareiviai.
163

Mike juos sutiko trys beginkliai vyrai ir dar kart pa reik nor legalizuotis. Paskui vienas i j suvilp, o kitas, buvs pirlys Teress vestuvse, pasak jai, kad tetul Tek l mirusi nuo irdies smgio, o vaikas atiduotas saugias rankas pagyvenusiems monms, kurie neturi vaik. O kur Augustinas? paklaus jo. Jis ia neateis. Tuo laiku pasirod didelis vyr brys. Ijo i miko nedrsiai, stoviniavo plynam lauke po tiek nerimo met, dairsi ir tarsi klaus kareivi, kodl neaudo. Kai kapitonas suinojo, kad mikini tarpe nra Bal tojo Raitelio, pasak Teresei: Dar js negalsime paleisti... O dabar uvaiuosime vaiko pasiirti, pasil jai. Nereikia, jo ten nebra, atsak. Kaip sau norite. Teres vl Vilniaus kaljime. Sdi jau kelintas mnuo. Jos niekas netardo, neklausinja. Syk j isikviet kapito nas ir pasak: Likviduota paskutin gauja. Ir js Raitelis sdi. Taip ir turjo bti. Kol jis dar nenuteistas, js nepaleisi me. Gal ko prisireiks ir js paklausti. Teres inojo, kas Augustino laukia, ir labai norjo su juo susitikti ar bent i tolo pamatyti. Negalima ir nra jokio reikalo, atsak jai grietai. Vl nuved kamer. Vl slinko neramios dienos ir baisios, kankinanios naktys. Nors vien kart norjo su juo pa simatyti. Neikentus pasipra, kad nuvest pas kapiton. Nuved. m maldauti, kad leist dalyvauti Baltojo Raite lio teisme. Viskas. Buvo teismas. Suaudytas, pasak reikmin gai ir stebjo Teress reakcij. Pasil vandens, kai pama t, kad ji alpsta. O kai atsigavo, band raminti: Taip jau skirta. Atjo atpildo valanda. Ji turjo at eiti. Paskui staiga paoko nuo kds, pribgo prie Teress ir m aukti: Sakysite per iauri bausm?! Sakysite jis ne kaltas?!. O kiek iud msiki! rk irdamas Te res, lyg laukdamas atsakymo. Ji tik bed vilgsn jo
164

rudas akis, mat, kaip kairioji jo akis nervingai trkioja. Atlaik jo vilgsn ir mintyse atsak mest kaltinim: O kiek js msiki, visai nekalt iaudt, kiek Sibir itrmt?" Kapitonas vis labiau jaudindamasis ko pro dantis: Kuo nusikalto vaikinai i Smolensko, kurie pava sar paguld galvas toj pamikj? Teres mintyse: O kas juos ne ia, ms Lietuv?" Kapitonas: Juk mes jus i vokiei ivadavom, laisv atnem, krauju aplakstm kiekvien ems kauburl. Teres: Ne dl ms laisvs krauj liejot, o dl prie spaudos, kokios net seneliai neatmena". Ir ko js norite? Ko tikits? Apsidairykite aplink! Mes Berlyne, mes Varuvoje, mes Bulgarijoje. Ms pus Europos! Teres, nevilties apimta, garsiai atkartojo: Pus Europos... Kapitonas pagavo jos odius, kurie patvirtino jo min t, ir rodinjo toliau: Stalino gelein valia ir rytas... K mes norim, t ir darom. Amerika prarado ad. Teres: Prarado ad... O tas Raitelis musel, ems vaballis. Teres suprato, kad jis nori kak pasakyti apie Augus tin. Todl pasiruo gaudyti kiekvien od. irjo ka piton, tarsi maldavo: kalbk, kalbk... Lyg apsstas, lyg pamis. I kur jis turjo tiek j gos ir gyvybs...! A dalyvavau jo sumimo operacijoje, pats savo valia, kadangi vediau jo byl ir norjau savo aki mis pamatyti, kaip atrodo tasai Baltasis Raitelis, buruazi ns js Vyties vaizdis... Mikas apsuptas i vis pusi, niekur nepabgsi. Jis tai geriausiai inojo ir suprato, kokia beviltika padtis... A aukiu: Raiteli, pasiduok! O jis pus gyvis abi kojos perautos atsiklaups ant keli usi mojo mesti granat... Ir tada automato serija nukirto jam dein rank iki alkns. Dar gargaliuojaniu balsu jis au kia: Taikykit ird!.. Ji dar plaka..." Beprotis, apsstas.
165

Teres vl apalpo. Dabar vandens jai niekas nepasil. Kai atsigavo, girdjo kapitono odius: Nacionalistini nuod prisigrs... Juk taip turjo bti. uniui uns mirtis, udikui kulka... isak vis k, nujo prie stalo ir sukrito kd. siviepatavo tyla. Tokios tylos Teres seniai neatmena. Nebent kai tvikj tvelis prie rugiapjt i vakaro ilgai plakdavo dalgius. Plaktuko smgiai plien nutildavo, ir pasidarydavo ste btinai tylu... Buvo toks susitarimas, nutrauk tyl kapitonas, kad mes paleisime jus. Mes laikoms jo. Tik, inoma, jums geriau nepasilikti Lietuvoje, o geriau ivaiuoti Sibir. Teresei dabar atrod tas pats, ar sdti ia kaljime, ar vaiuoti Krasnojarsko krat. Ileido j i kaljimo. Pirmiausia ji nuvaiavo i savo gimtj miestel, savo namus. Praeis pro juos ir nors i tolo apirs. Jai vaidenosi, kad nam nebra, kad jie ideginti, kad tvoros ivartytos. Bet iri namas tas pats. Uuolaidos ant lang. Gyvena kakas. Ir ulinys tas pats. Ir kaimynai, matyt, tie patys tebegyvena... Bet pas juos ne ueis. Ji nori surasti vaik. Dar neino, k darysianti at radus j. Ar veis Sibir, tokias tolybes? Gal ten badu numirs? Kaip paaikint namikiams ir visiems kitiems? O svarbiausia ar atiduos toji, kuri isaugojo vaik nuo vi s pavoj? Pirmiausia Teres ujo parduotuv ir nusi pirko vaikik kostiuml. Dl viso ko. Gal prireiks. Pavaiavusi traukiniu, ilipo ir pasileido psia. Neno rt, kad j atpaint ia gyvenantys mons. Aikinkis visiems. Usimetusi skar ant galvos, buvo panai pagy venusi moter. Kur eiti, madaug ino. mons j palydi akimis. Lyg tartina. Tada ji apsimeta spekuliante. tai ir vaikikas kostiumlis. Gal kam prireiks. O reikia tam, kas turi ma vaik. Berniukui kostiumlis. Ulipo ant kalniu ko, nuo kurio gerai matyti visas eeras su daugybe saleli. Paeerj sodyba. eis. Kai pagarbino Diev ir pasak, ko vaikiojanti, moterik nurod, kad kitoje sodyboje gyve nanti jos sesuo ir turinti ma berniuk. Jai tikriausiai pra versis pirkinlis. Suplak, sustuksjo smarkiau irdis, suspaud smilkinius. Teres taip greit ibgo, kad net nustebino moterik.
166

 Ji niekur neieis, Arnlis dar labai maas. Paskutini odi Teres nebenugirdo. Tekina nubgo iki trobos, udususi virto pro duris ir stovi be ado. O prie j moteris su vaiku ant keli. Tai jis, tai mano..." Moterik sodina vaik lovyt ir kak kalba, bet Teres nebegirdi, nebesupranta jos odi. Akys raibsta, aaros bga per veid. Ji sukniumba. Kas jums yra? Gal sergate? Sskits va ia. Paduo siu vandens. Teres jauia alt vandens gurkn burnoje, pradeda suprasti atskirus odius. Tuo laiku pravirko vaikas. Ji jau norjo bgti prie jo ir nuraminti, bet moterik pirmoji prioko, pakl i lovyts ir prisispaud prie veido. Nenusigsk, Arnli, tetul gera, nenuskriaus ta vs, ramina vaik. Berniukas nutilo. Teress galvoje mkteljo imtai mini, imtai spren dim. Prisistatysiu ir pasakysiu, kas esu", kalbjo vidi nis balsas. Tu negali atimti i ios moters laims. Kas gi laukia vaiko Sibire? Jei paimtum vaik, j vis gyvenim lydt prakeikimas: bandito snus", kalbjo kitas balsas. Taip, Teres tik atsisveikins su juo, paskutin kart pa myluos. A alkana. Gal rastumt ko nors, papra ji. Mo teris padjo berniuk ir nujo kamar. Prie dur dar stab teljo, atsisuko Teres. Vaikas nebeverkia, iri Teres. Net nusiypsojo. O kad suprastum, kas prie tave stovi, kad pamatytum, kaip visa virpu." Pairkite i nelaiming jaunut moter, i ne laiming motin! Pairkite, kaip ji paima vaik ant ran k, kaip spaudia prie irdies, kaip glosto jo galvel, kaip buiuoja akutes. O vaikas ypsosi... atpaino motinos i lum. Suiaukjo, sukrykt laimingu balseliu, susktriojo rankytmis... Ana Karenina nelaiminga buvo motina, kai, ilgai nema iusi snelio Serioos, atjo jo kambar ir su aaromis glamonjo j. Bet Teress nelaim didesn: Karenina atva iavo itaigingoje karietoje, o Teres elgeta atslinko. Ka renina atjo, tik grusi i Italijos, o Teres i kaljimo. Anos tvai turtuoliai, o Teress Sibire. Kareninos tvyn
167

car valdoma klestjo, pavergusi daugel taut, o Teress paguldyta ant miesto grindinio... Teres jau buvo padjusi vaik lovut, bet staiga grieb j vl, oko pro duris ir pasileido bgti. Neatsisuk dama, tekina per ydini piev, kalnel... O kaip kve pjo mtos, o kaip iulbjo paukiai! Bet ji nieko nemat, tik spaud berniuk prie irdies. Negirdjo net, kai ib gusi ant slenksio moteris klyk nesavu balsu. Teres nieko negirdjo...

KODL TAVS NRA?

Vjui prisiminti

Triukmaujaniam bry kodl Tavs nra? Kodl nieks neigirs u dur Tavo ingsni? Man rodos Tu grti su tylia ypsena. Ir galvos prie Tave vis, vis nulinksta. Pavasario dainoj kodl Tavs nra. Kai svyra ilgesy papurusios alyvos? Man rodos, Tu grti su rytmeio giedra Visad toksai didus, visad mumyse gyvas. Nakties vaigdi glby kodl Tavs nra, Kodl Tavs nra brangaus ir numylto? Man rodsi gdi gyvenimo audra Prajusi dien ir skiauteles imt. Ir ia nebus Tavs. Niekad Tavs nebus. Tavs mogaus, kurs visk paaukojai. Man rodos, kad vis tiek lai vjas pl lapus. Lai naktys ia dienas lyg skraistm apvynioja.

169

VIETOJ EPILOGO

Paskutiniojo Lietuvos partizano PASKUTINIS ODIS Mano tvik upldo ordos i Ryt. Ir pradjo Lietu va kraujuoti: deg sodybos, aidjo viai pagiriais, vaitojo mons vagonuose, dejavo em ir dangus. Ar a galjau sdti rankas sudjs? Ar a galjau? Surakino mane, supaniojo, bet sutraukiau panius ir nujau giri pas kovotojus. Ar galjau neiti? Urio man akis, kad nieko nematyiau, ukimo man ausis, kad nieko negirdiau. Bet igirdau pagalbos auks m. Ar galjau negirdti? Norjo ukimti man burn, kad neitariau odio Laisv. Bet visu balsu aukiau: Laisv Lietuvai! Dau mano tvui galv. Klausinjo, kur snus. Ar a galjau negirdti jo vaitojimo? Ar a galjau? Sukinjo mano motinai rankas, kur vyriausiasis snus, klausinjo. Motin motinle, igirdau tavo raud. Ar a ga ljau neigirsti? Nurov mano sesei kasas ir iniekino. Sese sesut, i girdau tavo aiman! Paguld mano brolio lavon turgaus aiktje: apnuogino, iniekino, subjaurojo. Ar a galjau ito neinoti? Ukas mano bendraygi knus grioviuose, raistuose, uliniuose. Paslp, kad niekas niekados j nerast, kad kankini mklos nepersekiot udik. Suvar vis mano gimtj kaim gyvulinius vagonus dusino, badu marino, ve Sibiro em; tar: nebus Lietuvos! Ar galjau ito neinoti? Ar galjau nekeryti? Viepatie, Tu esi pasaks: dovanok prieui! A panieki nau Tavo veniausi priesak. Atleisk man, Visagali!.. Ma no geriausias draugas neilaik kankinim ir idav mane. Dabar mane kankins. Nebijau kani! Tyiosis i mans, niekins mane. Nebijau paniekos! Karo tribunolas nuteis mane suaudyti. Nebijau vi! Tik, Dieve mano, vieno

170

bijau: kad mano tauta neprarast atminties. Kad niekas niekados nemins mano vardo, kad nueisiu umart, juod neini... Todl vis meldiausi: Dieve, neatimk i m s tautos atminties! Todl ir tikjau ventu stebuklu ir aukiau Karo tribunolui: Lietuva atsibus, surankios ms kaulus i griovi, i raist ir karstuose pastatys prie ven to altoriaus! Udegs vakes. Sukalbs Aminj atils. Ir graiausioje Lietuvos aiktje pastatys paminkl par tizanui ir partizano motinai. O dabar sakau okupant Karo tribunolui: SUAUDYKIT MANE!

TURINYS LEIDJ ODIS ............................................................................................................. VIETOJ PRATARMS ................................................................................................... SKAUSMO KALNELIS ................................................................................................. IA, KUR BERAS VIEKEL IRI ...................................................................... RUGIAGL ................................................................................................................... IKRITO IS RANK BREVIJORIUS ........................................................................... IDAVIKUI ..................................................................................................................... JUODAS KRYIUS IR RAUDONA RO .................................................................. SUDIEV, SAMANOTA BAKE ................................................................................ KRAUJO UPELIAI TEKJO ......................................................................................... VENTAS VAKARAS IS ............................................................................................ PENKI BROLIAI PARTIZANAI IR J MOTINA ....................................................... LIETUVAI ....................................................................................................................... KARO MOKYKLA KAZL RDOS GIRIOJE ........................................................... NUKANKINTAS ARTOJAS .......................................................................................... EILINIS ALGIRIO" RINKTINS KOVOTOJAS ..................................................... PARTIZANAS ................................................................................................................. NARSIOJI MOKYTOJA ................................................................................................. PARTIZANO SESUO ..................................................................................................... LEMTINGOJI KULKA ................................................................................................... PARTIZAN BRYS .................................................................................................... PARTIZAN VADAS .................................................................................................... DRAUGYSTS MARSAS ............................................................................................. BALTASIS RAITELIS .................................................................................................... KODL TAVS NRA .................................................................................................. VIETOJ EPILOGO .......................................................................................................... 4 7 9 11 16 34 46 47 54 55 66 68 77 78 87 89 113 114 122 124 133 134 149 152 169 170

Lietuvos tremtini sjunga ir autorius knyg KRAUJO UPELIAI TEKJO leidia sutartinmis slygomis. Gauto pelno dal leidjai skirs paminklui Lietuvos partizanams pastatyti Pa 392

Antanas Paulaviius KRAUJO UPELIAI TEKJO

Lietuvos rezistencijos kov vaizdai Redaktorius Vyt. Venclova Men. redaktorius V. Cechanaviius Techn. redaktor M. Klibaviien
Duota rinkti 1990.04.19. Pasirayta spaudai 1990.05.22. Formatas Popierius spaudos Nr. 2. Ikilioji spauda. 12 sp. Ink. Tiraas 30 000 sakymas Nr. 851. Kaina 4 rb. Spausdino Spindulio" sp. 233000 Kaunas, Gedimino 10 84X1081/32. egz. U

pa392

PAULAVIIUS A. Kraujo upeliai tekjo: Lietuvos rezistencijos kov vaizdai.K.: Lietuvos tremtini sjunga, 1990. 176 p.; iliustr.
I knyga bene pirmasis skausmingas pokario rezistencijos vaizdas, nuvintantis kovos, ryto, pasiaukojimo Ir vilties spal vomis. Autorius, buvs tremtinys, surinko t vykiu dalyvi pasakojimus, nutap kai kuri ymesni partizan paveikslus, atvr baisias bolevizmo gelmes, kur mons dingdavo be pd sak. Iliustruota t met nuotraukomis. Skiriama plaiajai visuomenei.

MBBK L1

Antanas Paulaviius, 1990

PIRMOJE VIRELIO PUSJE Trys partizanai suguldyti ant sniego Marcinkonyse prie milicijos: BRIEDIS-KRAUNELIS KLEOPAS, RAGAS-KRAUNELIO snus STASYS ir LAPAS -LAUKEVIIUS (vardas neinomas). Kit dviej partizan pavards neinomos. (Nuotraukos i Trem tini sjungos archyvo)