Antano Rimanto akalio

PUBLICISTINIAI STRAIPSNIAI EKSLIBRISAI SUVENYRINI VOK KATALOGAS

Vilnius 2008

UDK 76(474.5) a 38

REDAKTORIUS Algimantas Zolubas DAILININK Asta Balinait DKOJU PARMUSIEMS IO KATALOGO LEIDYB:

Tado Vbros Dails dirbtuvs Narcizui Kreivnui (JAV) Jonui Variakojui (JAV) Gediminui Ruzgiui (Lietuva)

Antanas Rimantas akalys, 2008

ISBN 978-9955-800-54-5

Turinys
Lietuvos deimaniukai dailininko Antano Rimanto akalio kryboje, Prof. Ona Voverien PUBLICISTINIAI STRAIPSNIAI, EKSLIBRISAI Krybinis darbuotojas ir pensija [ 2001 BIRELIS ] Politizuojama Frankfurto knyg mug be politikavimo? [ 2002 GEGU ] Komunistin atgaila [ 2002 GRUODIS ] Pamts saldaini i sraigtasparnio bus jga [ 2002 GRUODIS ] Kosmopolit i Lietuvos antpldis Frankfurto knyg mugje [ 2003 SAUSIS ] Ketvirtj atgimim pasitinkant [ 2003 LIEPA ] Viiukus skaiiuojame ruden [ 2003 RUGSJIS ] Ar daug JAV iniasklaidoje demokratijos? [ 2003 GRUODIS ] Apkalta prezidentui, o kas toliau? [ 2004 SAUSIS ] U ketvirt atgimim [ 2004 BIRELIS ] Vis tas lenk klausimas! [ 2007 BALANDIS ] Kur tautikumo ir valstybs tapatybs kriz [ 2007 GEGU ] Ar reikalingi mums tokie muziejai? [ 2007 BIRELIS ] Kas ta sanglauda? [ 2007 LIEPA ] Guggenheimo muziejus ar Ryt yd kultros centras? [ 2008 BALANDIS ] Metas susiprasti nepadjus nr ko kasti [ 2008 BALANDIS ] Kokios man partijos reikia [ 2006 LIEPA ] Lietuvos Seime penktoji kolona [ 2007 SPALIS ] KARTOTINIAI VOKAI VOKAI [V] USAKYTINIAI VOKAI [UV] RODYKL 6 8 9 10 12 13 16 18 20 22 26 28 30 32 36 38 39 42 44 45 90 95
[EX LIBRIS, PL. 7]

[EX LIBRIS, PL. 11]

[EX LIBRIS, PL. 17] [EX LIBRIS, PL. 19] [EX LIBRIS, PL. 21] [EX LIBRIS, PL. 25] [EX LIBRIS, PL. 27] [EX LIBRIS, PL. 31] [EX LIBRIS, PL. 35]

[EX LIBRIS, PL. 41] [EX LIBRIS, PL. 43]

Lietuvos deimaniukai dailininko Antano Rimanto akalio kryboje

Vasario 14 dien Sjdio bstins konferencij salje buvo surengta dailininko Antano Rimanto akalio krybos paroda. Susirinkusieji jos aplankyti vos tilpo sal. Dailininkas savo anginje kalboje prisipaino, kad jis pats neino turintis tiek draug ir savo talento gerbj. Dailininkas A. R. akalys plataus diapazono menininkas. Jo kryba apima grakos, knyg iliustracijos, ekslibriso, dizaino, estampo bei suvenyrins latelijos anrus. Ypa j igarsino jo grakos darbai, estampai bei maoji graka suvenyriniai vokai. A. R. akalys, ko gero, yra vienintelis Lietuvos dailininkas, i kuri darb sklinda begalinis pasididiavimas savo tauta, jos monmis, krusiais savo valstyb, pasaulio mokslo edevrus, unikali architektr, pasaulinio lygio technik. I vis j trykta dailininko susiavjimas savo maos valstybs moni krybingumo didyb (Voverien O. Dailininkas, skelbiantis pasauliui tikrj, diding ir ori tautos istorij // Lietuvos aidas. 2004 02 10, p. 11). 2009 metais minsime svarbi ms tautos istorijai dat Lietuvos vardo pasirodymo pasaulio istorijos altiniuose tkstantmet. Tkstantmeio minjimo planuose daugyb projekt, tarp j Tviks painimo draugijos (vadovas K. Rakauskas) Lietuvos deimaniuk projektas, pagal kur bus amintos ms tautos kultros paveldo vertybs. Tokia pati vertyb yra t kultros vertybi krjai, Lietuvos deimaniukai. Matyt, niekas daugiau ioje srityje nra nuveiks, kiek dailininkas A. R. akalys. Tad, jeigu tas projektas bt trauktas tkstantmeio minjimo planus, jis tapt paiu svarbiausiu savo istorikumu, tautikumu, meniniu autentikumu. A. R. akalio kryboje, kuri bt galima pavadinti Lietuvos deimaniukai 1000-meiui, net kelios serijos ymiausi Lietuvos moni atvaizd. Tai nuostabaus groio estamp serija Lietuvos kunigaikiai, kuri eina Lietuvos karaliaus Mindaugo, kunigaiki Vytauto Didiojo, Kstuio, Gedimino portretai. Mons. Alfonsas Svarinskas savo pinigais i serij tiraavo imtais egzempliori ir padovanojo Lietuvos mokykloms, kad ms jaunosios lietuvi kartos i praeities semtsi stiprybs. estamp serij Lietuvos mokslininkai eina senojo Vilniaus ir Karaliauiaus universitet mokslininkai Petras Roizijus, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Kazimieras Simonaviius, Mikalojus Dauka, Martynas Mavydas, Joachimas Lelevelis, Simonas Daukantas, Jurgis Pabra, Dionizas Poka ir kiti. Jiems skirtos storiausios knygos, aminink prisiminimai, traktatai, taiau j atvaizdai menine forma ilik tik A. R. akalio kryboje. Kiekvieno lietuvio ird paglosto Lietuvos aviacijos krjai ir garsieji laknai: Kazimieras Simonaviius, Aleksandras Grikeviius, Juozas Lukoeviius, Bronius Okinis,

Balys Karvelis, Steponas Darius ir Stasys Girnas, j skrydis per Atlant, Jurgis Dobkeviius, Antanas Gustaitis ir kiti. Jie yra ms tautos pasididiavimas ir pavyzdys. suvenyrini vok serij Lietuvos prezidentai dailininkas trauk ir uvusij prezident Lietuvos laisvs kovotoj generol Jon emait Vytaut, valdius Lietuv okupacijos metais i mik gldumos beveik 10 met, ir Aukiausiosios Tarybos pirminink, dainuojanios Sjdio revoliucijos vyriausij dirigent Vytaut Landsberg. Taip dailininkas pareik pasauliui savo pilietin pozicij, teisingumo atkrim jeigu ne valstybje, tai nors jau mene, moni dvasioje, o mums, lietuviams, primin ms gdingiausi moralin puvin, kai mel ir idavyst iklme aukiau mogikj ir tautini vertybi, tikrsias savo tautos vertybes paniekinome, o svetimsias, kaip paskutiniai niekai ir pasaulio padugns, gerbiame. Lietuvos deimaniuk ms aminink serij pateko garbingiausi ms amiaus mons: Lietuvos diplomatai Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), Voldemaras arneckis, Vytautas Dambrava, generolas Jonas Kronkaitis, dvasikiai arkivyskupas Sigitas Tamkeviius, mons. Alfonsas Svarinskas, sesuo Nijol Sadnait, mokslininkai Zigmas Zinkeviius, Lozoraiio premijos laureatai Nijol Bauyt, politologas antikomunistas Vilius Branas ir kiti. Tai i tikrj labiausiai tautai nusipeln mons, pagal j gyvenimus ir j veikl galima rayti objektyvi tautos istorij be svetimj tak ir interpretacij. Susitikime kalbj menininko gerbjai paymjo, kad A. R. akalys ne tik dailininkas, bet ir pats operatyviausias istorikas ir urnalistas, nepamirtantis valstybs laikratyje Lietuvos aide sureaguoti savo grakos darbais ymiausius ms tautos ir valstybs vykius. Vienas i kalbjusij dailinink pavadino tiksliausiu Lietuvos istorijos laikrodiu, jau daug met tiksiniu apie svarbiausias ms tautos istorines datas. ymus publicistas antikomunistas Vilius Branas savo kalboje pabr, kad su A. R. akalio kryba jis susipaino dar gyvendamas Amerikoje ir kad ten dailininko kryba yra labai vertinama bei diaugiamasi jos patriotikumu ir objektyvumu. Antano Rimanto akalio paroda tai dar vienas puslapis jo krybinje biograjoje, graus, produktyvus, pasigrtinas dailininko meile savo tautai, jos istorijai, jos talentingiausiems monms. Linkime dailininkui ir toliau eiti tuo paiu, svarbiausiu Lietuvai keliu, jos anglies kasyklose iekant toki pat unikali luiteli, kuriuos sunkiu darbu nuvalius, nubrinus, nulifavus, visomis vaivorykts spalvomis suspinds tikrieji Lietuvos deimaniukai. Skms kryboje!

Prof. Ona Voverien

Krybinis darbuotojas ir pensija

[ 2001 BIRELIS ]

Manyiau, kad tai yra aktualu. Daugelis i ms dirbo ar iekojo tokio darbo, kuris netrukdyt, kad dar likt laiko krybai, parodoms. Daniausiai tai pripuolami ar puss etato darbai. Juk ne visi dailininkai turi polink profesoriauti Dails akademijoje. Sodros pensij skyrius pradeda aikinti, kad tai jau pertrauktas darbo staas, buvo maa alga ir t.t. Jiems aikini, kad tavo pertrauktas staas bus tada, kai numirsi, o ocialiose staigose dirbai tik todl, kad laiku susimoktum u but ir bt ramiau eimoje. Rodai Dailinink sjungos iduot paym apie Dails salono pajamas, o Sodra tai stengiasi nekreipti dmesio, be to, su tokiais pilieiais jie susiduria retai, todl sutrinka. Paradoksalu, bet yra dailinink, kurie, baig dails studijas, niekur nedirbo (nekalbant apie kryb), bet jie yra patys aktyviausi parodose, j kriniai labiausiai perkami salonuose. Kaip Sodra rengiasi skaiiuoti j darbo sta ir pajamas? iuo atveju sovietin sistema, ko gero, buvo racionaliausia. Atjo laikas pensij e tau 120 rub. ir netrukdyk, jei nori daugiau, atnek paymas , kad udirbai daugiau, ir gausi didesn pensij. Dabar ios problemos sudtingesns. Dirbdamas krybin darb ir i to pragyvendamas, sukuri darbo viet: tu esi ir darbuotojas, ir darbdavys. Tau turt priklausyti valstybin kompensacija u nauj darbo viet, o ne suteikiama teis registruotis darbo biroje. ia pagal diplom nieko nepasilys, kitokio darbo tu negali imokti, be to, met tau 45-60. Darbui, kad nesmardintum namuose, esi priverstas turti dirbtuv, u kuri moki valstybei apie 60-80 lit, susiremontavs kok rs ar palp, turi alt vanden, o pasiildai malkomis ar elektra. Skirtingai nei tarnautojams ar darbininkams, visas darbo priemones tenka pirkti paiam, usisakyti darbo rang. Tam kas mnes ileidi apie 80-120 lit. U mediagas valstyb udirba 15-20 proc. Dauguma darb parduodami dails salonuose, kokioje galerijoje, juos reikia rminti, stiklinti. ia vl moki pinigus, o valstyb skaiiuoja procentus. Jei reikia surengti parod pardavim, galerijai reikia mokti u plot bei laik 300-400 lit. Tenka ileisti plakatl, gal ma katalog, organizuoti darb pristatym (su ampanu). Taigi vl tai gali kainuoti apie 200-300 lit. stengi tai padaryti smarkiai taupydamas, tik jubiliej proga. Krybinis darbas sukuria darbo vietas dails salonui ar galerijai, nes tik aktyvi meninink dka juose gausu darb ir pirkj. Tie, kurie profesoriauja ar dirba kit valstybin darb tradicikai, salonuose darbais neprekiauja. Taigi laisvas menininkas be savo darbo vietos sukuria ir kit darbo viet, kartais valstybei atiduoda daugiau, nei pats gauna pelno. Dails salonas ima mokest u kiekvien krin 33 proc. nuo pardavimo

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

sumos. Taigi, jei u krin nori gauti 400 lit, pardavimo kaina trt bti 600 lit; 200 lit gauna salonas, t. y. valstyb, dails fondas, sjunga ir t.t. Ivada bt tokia: krybinis darbuotojas, trisdamas savo rsyje ar palpje, ocialiai niekur nedirbdamas, kas mnes valstybei nea nema peln. Ne tik sukurdamas vairi darbo viet, bet ir reprezentuodamas ms dail, kultr visame pasaulyje. J darbai reprodukuojami vadovliuose, urnaluose. Jie visada gan garbingai pristato Lietuvos men, kuria vaizd, kartais net taigiau negu diplomatai. Kartais stebiesi tais keistais Sodros samprotavimais, kad tai tie menininkai nenori niekur dirbti, o dar didel pensij nori gauti. O gal krybiniams darbuotojams turt bti kita pensij skyrimo tvarka? Kalbu kaip dailininkas, o dar yra raytojai, kompozitoriai ir t.t. Svar od turt tarti krybins sjungos, Kultros ministerija. Dabar Sodros poiris meninink honorarus, o mes daugiausia i to ir gyvenam, danai yra cinikas, o kartais ir neigiamas. Nortsi platesns diskusijos ir vairesni nuomoni spaudoje ta tema.

V. Tomkus, S. 73x14, 1971 m.

Politizuojama Frankfurto knyg mug be politikavimo?

[ 2002 GEGU ]

Jau dabar sklinda legendos apie lietuvikos knygos ir jos meno pristatym Vokietijoje. Kai kur politikavim ir laikrai diskusijas Vokietijos ambasada, aiku, isiveria ir persiunia ini tarnyboms. Kaip sakoma, garsjame jau dabar ir ten laukiami nekantriai. Vokiei ir kit pasaulio ali intelektualai igirs apie ms literatros ir poezijos tendencijas i toki minties galin kaip Justinas Karosas, Vytenis Andriukaitis ar Kazimira Prunskien (ities vertingi losojos perliukai). Jau silomas delegacij Vilius Kavaliauskas, aiku, valgysis po Frankfurto antikvariatus ir, abejoju, ar gilinsis leidybos subtilumus, literatros juo labiau. Prie tokios delegacijos priduriau Juoz Nekroi, Vac Reimer, o dl pilno poetinio buketo ir Vytaut Petkevii, labai jau tinkant kompanij. Tradicikai, Vytautui nusigrus, ir draugas V. Andriukaitis turt k veikti kaip medikas, sulakstyt bufet ir atnet vaist pagiriom. Lietuvi bendruomen K. Prunskien ir jos demarus prisimena dar i Sjdio laik, kai ji rinko Vokietijoje aukas persitvarkymo reikalams. Man teko tuo metu ten sveiuotis. Tiesiog buvo gda susitikti su tautieiais, kurie kiekviename susitikime dstydavo, kokia baisi ta js politikant: duok jai liuks viebut, kad prie dur stovt maina ir taip toliau. Lietuvi bendruomen nra gausi, tad feningius skaiiuoti tikrai gerai sugeba. O kokie ms leidjai ir literatros kritikai ten silys, kas pasauliui bt domu? Kokie ymiausi vertjai ten dalyvaus? Kuo mes, kaip viena seniausi indoeuropiei geni, galime sudominti pasaulio valstybes? Mintyse taip ir stovi prajusio tkstantmeio ymiausios mokslininks Marijos Gimbutiens portretas. O ms etnokultra, sutartins? Kur slypi ms krybos jga, davusi Lietuvai ir pasauliui tokius milinus kaip K. Donelaitis, Maironis, B. Brazdionis, A. Maceina, M. K. iurlionis ir kiti. Taigi, apie k ten neks (juk knyg mug!) K. Prunskien ar J. Karosas? Ar bent tikrinosi savo intelekto koecient (dert tokia procedra). Silau pagalvoti, kaip sako veikjas i Dviraio yni, ir nejuokinti pasaulio. Juo labiau senojoje vokiei emje. Mes ia, Lietuvoje prie t buvusi CK klapiuk pripratom, j plepalai maai k reikia ir maai k jaudina...

Komunistin atgaila
[ 2002 GRUODIS ]

Jau kelintame straipsnyje Lietuvos aide monsinjoras A. Svarinskas kalba apie komunist atgail. Kakaip neatsargiai apie toki atgail buvo prasitars ir . Jurnas.Tik jis gerai neprisimin, kur ir kokia proga taip pareik, matyt, tos atgailos ir nebuvo. Dabar daroma viskas prieingai: genocido vykdytojams didinamos pensijos (juk jie taip stachanovietikai prakaitavo ir lakst nipindami paskui liaudies prieus), siloma nacionalizuoti butus, kuriuos patys sikl, o tikruosius eimininkus ive Sibir ar ikl rsius. Daroma viskas, kad buv tremtiniai bt moraliai ir zikai sunaikinti, susivert ir taip jau suvertus dirus. Kas labiau prie nomenklatr aukia, tai tuoj jos sunaikinamas, ypa jai kas nors bando puikiai verstis ir normaliai gyventi. Nusikaltliai tiesiog paleidiami i teismo sals. Tai aikinama kaip bendradarbiavimas su policija. Tam genocidui pasiprieino p. R. Sedlickas. Koks kilo triukmas! Juk pajudinta tokia valstybin maja nusikaltli ir policijos gretose. Tok, aiku, reikia vyti i Seimo ir kuo greiiau, kad neatrast pasekj. Reikalaujama apkaltos. Bet, jei sigilintume, tai reikt kelti apkalt p. Z. Vaigauskui. Tai juk jo darbas buvo priirti, kad visi irinktieji bt be nuodmi. O k jis tarp rinkim veikia? Teisi Vyriausioji rinkim komisija turi daug. Manyiau, kad buv komunistai (LDDP, o dabar LSDP), turdami savo rankose visas pajgas, atgail privalt vykdyti leisdami tokius statymus, kad mons tai jaust ir sakyt: gailisi, o juk tiek prisidirbo soviet laikais... Taigi laikas atgailauti praktikai. Pirma, vis nuosavyb em, namus, butus, mikus ir t.t. grinti savininkams, be joki ilyg ir kit iimi, kur jie bebt. K su ta eme padaryti ar pastatu veikti sprendia eimininkas: ar nuomoja, ar parduoda, o gal (jei tai dabar nebesvarbu) nugriauna. Jei valstyb per eimininko em ties kelius, komunikacijas, tai turi jam sumokti. Jei valstyb neturi pinig t sprendia eimininkas. Antra, visi piliei genocidu kaltinami turi bti vardyti ir nuteisti, pradedant nuo 1940 m. birelio. Treia, visiems ekonominiams nusikaltimams neturi galioti senaties terminas, nes tai silpnina ms valstybs pagrindus. Kol kas apie kakoki atgail net ir kalbti nra pagrindo. Tiesiog iri i buvusi nusikaltli struktr ir matai, kaip jie nebaudiami siaubia valstyb ir baigia nustekenti savo pilieius. Prisiminkime, kaip mus baugino, dar kuriantis ms valstybei, K. Prunskien su A. Brazausku kain klimu, blokada, moratoriumais ir t.t. Taip pat stebino A. Paulausko neveiklumas, kada nevog tik tas, kuris neturjo k vogti. Ir jie vl bando uimti valstybs postus.

10

Pamts saldaini i sraigtasparnio bus jga [ 2002 GRUODIS ]

Jaunimas bga i Lietuvos ne dl to, kad ia nemanoma gyventi, bet dl to, kad per dvylika met niekas nebuvo suinteresuotas jam paaikinti ir konkreiai padti. Kaip visk reikia imokti usidirbti, rinktis tuos, kurie tikrai nori rimtai ir siningai dirbti. Juk dabar vis ami mons priversti imokti pasukti smegenis ir pamstyti. Tik tuomet mes galsime suprasti ir isiaikinti, kas mus mulkina, kas diskutuoja rimtai ir pagrstai. Juk negali visa tauta bti prasigrusi ir degradavusi. Skaut ir panai organizacij televizija per kilometr neprisileidia nacionalistai. O vairios sektos gerai, domu, egzotika. O kad ruoiama dar viena avin banda niekas netyrinja. Giriamas kosmopolitizmas ir globalizmas, bet visikai neaikinama, kad tai daroma, idant mogus susipaint ir su prieikomis nuomonmis, kitokia kultra. mogus turt bti mokomas rimtai diskutuoti, ginytis, turti savo nuomon. Mums reikia asmenybi, nes kitaip ir prezidentus, ir Seim rinksime kaip dant past ar tabletes nuo pastojimo. Rinkim technologija, Tautos mentalitetas panaiomis ir kartais gan banaliomis, populistinmis antratmis mirgjo daugelis laikrai. Neatsiliko ir vadinamieji nepriklausomi televizijos kanalai. Rinkim propaganda primin dant pastos ar ampno reklaminius klipus. mons pratinami tapti pinig ir daikt vergais. Laimk Ferrari! Laimk R. Paks! Laimk dar kok milijon! Kelion Maljork! Juk taip viskas paprasta. i ger ir grai berniuk A. Paulausko, R. Pakso, A. Zuoko ir panai agurk ijimas aren ruoiamas ne vienerius metus. Suprantu Amerika. Ten kitoki vertybi nra, nra tikrj iabuvi (jie vos ne visi inaikinti), talentai perkami i Europos ir Azijos. Visur blykioja doleris ir procentai. Tai turtingas taut iuklynas. Ten padaroma daug iradim ir pltojamos naujos technologijos, manoma, kad turint iuos turtus galima valdyti pasaul. Taip niveliuojamas mogus. Ms alyje komunistams pralaimjus, taip pat kuriama kosmopolitin terp, kad mes prarastume tautin mentalitet ir btume valdomi reklaminiais klipais, kad jaunimas svajot apie Maljork ir keikt Lietuv, jog ji nesuteikia jam nei gero (kaip jam atrodo) sekso, nei nauj lpdai, o mamos tiesiog negali gyventi be nauj sauskelni. Rusija panai Amerik, jai Lietuva taip pat reikalinga nutautjusi, be joki iliuzij, idj ir visikai nemstanti. Rusija ir Amerika niekada nesipyksta, nors ir vaidina ambicingas, j mstymas vienodas. Ms bda katalikyb. Mums sunkiau, nes ios religijos pagrindas vergikas bandos mstymas. Dar nuo seno diegiamas marazmas, kad visokia valdia nuo Dievo. Mes beveik neturjome aktyvios banyios (nebent senais reformacijos laikais) ir jos dmesio tautos reikalams.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

11

Komunistinis ir sovietinis posakis ijus pasilikti ne toks jau nekaltas. Mes jau jauiame Mc Donaldo padarinius. Aiku, 50 met terorizuotos ir murkdytos nepilnavertikumo line tautos gal taip greit nepakeisi, bet reikjo susirpinti ikart, atkrus nepriklausomyb. Taiau i pat pradi nebuvo griebtasi burti skaut organizacij, tautini orum skatinani draugij. Buvo kemamas pasaulio pilieio vaizdis, teigiama, kad tas pilietis yra tobulyb. Buvo kvieiamas Lietuv T.Venclova bei panas liogeriki veikjai ir ignoruojami losofai, kalbantys apie analitin mstysen ir tautins kultros reikm.

Pietro Marcazzan, S. 49x40, 2001 m.

12

Kosmopolit i Lietuvos antpldis Frankfurto knyg mugje

[ 2003 SAUSIS ]

Po straipsnio Frankfurto miraams isisklaidius (pasira R. L.) taip ir norisi kak pridurti. A. a. Raytojas Jurgis Kuninas, paklaustas apie knyg mug, trumpai drbteljo: Ileist pinig gaila. Ir pridr: Man kas, turiu daug draug ir t marazm kakaip neatkreipiau dmesio. Priminsiu, kad p. J. Kuninas studijavo germanistik ir buvo vienas geriausi vokiei literatros vertj. ia taip trumpai, dl angos. Kai kam gal domu, kas yra Atviros Lietuvos Fondas. Jis krsi i tokio, tada dar lantropo, Dordo Soroo pinig. Po jo nansini afer, Pranczijos banke gal jau j tekt vadinti aferistu ar avantiristu. Tai kosmopolitin dovana tautinei Lietuvai. Taip bando mus nutautinti vakarai, ko nesugebjo per 50 met padaryti rytai. Aukso amius vidutinybms: menininkams ir panaiems, tiesiog aukso kasyklos, meno verslininkams, pristatant taip vadinamus projektus, akcijas, renginius ir t.t. ia visada gauni pinig. Leidyba, neva istorini, kaip Kraugeriai vikingai leidini ir vadovli spausdinimas ir vis su prierau leidykla plius Atviros Lietuvos Fondas. Aiku, vadovauja Dordo Soroo tautiet (i kur gi pinigai?) kaip pas mus kino studijoj sakydavom: nacionaliniai kadrai Irena Veisait. Veikla plati. Kakada rezidencija buvo net Kultros ministerijoje, yra kabinetai ir Vilniaus Universitete, koja kelta ir vietimo ministerij. ia gal R. Paviliono nuopelnas. Tuoj duotas nurodymas traukti visus vadovlius holokausto tem. L. Truska jau skaito paskaitas, kad Lietuvos moni genocido nebuvo, buvo tik yd genocidas. Toks ir Frankfurto knygos mugje Lietuvos pristatymas. ia pirmu smuiku, aiku, grojo pasaulio pilietis Tomas Venclova, Saulius T. Kondrotas ir t.t. Lietuvos muzikin gyvenim pristat V. Ganelino trio. J. Ivanauskait toje aplinkoje sublizgjo kaip k tik atrastas 100 karat deimantas ir buvo savo lovs virnje. Mintame straipsnyje usimenama, kad nebuvo parodytos ms literatros itakos, kylanios i taip vadinamo lietuvi charakterio, mentaliteto. Galt bti kad ir K. Donelaitis su Metais. Visgi, tik pasirodius knygai, ji buvo iversta vokiei kalb ir tai, ko gero, buvo pirma buitins poezijos (ir sodrios!) pavyzdys visai Europai. To Frankfurte pristatyta nebuvo. Sutinku su autoriumi R. L., kad tai buvo visikas asko, tuo labiau, kad is kosmopolitikai modernus periodas gali pretenduoti tik kaip ms kultrinio gyvenimo epizodas. Ne daugiau...

Ketvirtj atgimim pasitinkant

[ 2003 LIEPA ]

13

vyks atuntasis Lietuvos sjdio suvaiavimas patvirtino veiklos programines nuostatas, vardijo naujus, labai reikmingus tautai ir valstybei siekius. Vaduotis Lietuvai nuo zins bei dvasins taros, dvasikai atgimti, susigrinti dorov, tautin orum ir savigarb visos tautos, valstybini, politini, visuomenini organizacij priederm. Isivadavusi i okupacij, sumainusi iors grsmes, nepriklausomos respublikos visuomen turi i naujo atgimti, susigrinti tikrsias vertybes, j pagrindu engti nauj bt. Pasitinkant btin naujj atgimim, reikia keisti poir ms valstyb, istorin palikim, iniasklaid. Lietuva karalyst ar didioji kunigaiktyst? Seniausiuose emlapiuose randame uraus Samogitia (emaitija) ir Lituania pars. Apie jokias kunigaiktijas n odio. Kunigaiktijos buvo valdos, kurios buvo pavaldios karaliui, carui ar imperatoriui centrinei valdiai. Lietuva tapo valstybe, kai buvo apjungtos kunigaiktysts su pavaldumu centrinei valdiai. Tai padar Mindaugas. Mindaug karnavus karaliumi, Europoje formaliai atsirado nauja valstyb karalyst. Karna buvo suteikiama ne asmeniui, o valstybei. Karna valstybs pripainimo enklas, statuso garantas. Todl nuo karnavimo galima laikyti Lietuv karalyste, juolab kad ir kiti karaliai, Algirdas, Kstutis, Gediminas, valstybs ratuose vadinami Lietuvos, Rusijos, Prsijos, Livonijos bei kit emi karaliais, priklausomi nuo to, kokius regionus ar kit kunigaiki plotus jie vald. Tai tssi iki Liublino unijos, kuri ir palaidojo Lietuvos karalyst, su ja susijusi lietuvio savigarb. Kai Lietuv utvind lenk kunigai misionieriai, o lenk bajorai lietuviams piro turti lenkikas privilegijas, Lietuva pradta vadinti kunigaiktija, priklausoma nuo lenk karaliaus, bet renkamo su Lietuvos susitikimu. Vytautas tai suvok, o ir Lietuva buvo gal tris kartus didesn ir galingesn u kaimyn karalikj Lenkij, todl band Lietuvoje atkurti karalyst, siek naujo karnavimo, taiau klastingoji kaimyn sutrukd. Tuo pat metu Lenkija sudarinjo emlapius su pavadinimu kunigaiktija, didioji kunigaiktija, titulavo Lietuvos valdov didiuoju kunigaikiu. Taiau tai esms nekeit, nes u kunigaikt didesnis buvo karalius. Neabejotina, kad Mindaugo laikais koks pagonis igirds od kunigaiktis, supainiojs j su kunigu, ko gero, pastarj bt pakors ar ivijs i alies. Dera kalbti ir apie atstatom Gedimino kalno papdje rm pavadinim. Rmus dert vadinti ne valdov, o karalikaisiais, nes atstaius ir auktutin pil, apjungus pastatus su Arsenalu ir muziejumi, turtume gra karalikj rm ansambl. Prarastam orumui ir savigarbai susigrinti neturime gailti l, entuziazmo. Pragaitingas baroko kelias Vos ne metus truks vajus ar balaganas baroko kelias daugeliui paliko ger prisiminim; ileista nemaai meno knyg, surengta daug susitikim, konferencij. Meno

14

edevr parodos, ms pon pasisdjimai su ampanu dails muziejuose, okanios poros, senoji muzika, reveransus dalijanios damos... Ar ne karaliaus rm aplinka? Atsigrkime praeit. Vakarai, po renesanso sigalint reformacijai, spariai modernjo. Susiformavo gotikinis stilius, pagonyb uleido pozicijas reformacijai ir katalikybei. Po Liublino unijos Lietuv su ekspansiku uolumu skverbsi lenkika davatkika katalikyb, sisteig daug vienuolyn, galutinai susidorota su reformacijos alininkais. sitvirtino jzuitai. Sulenkjo bajorai, laisvieji valstieiai tapo baudiauninkais, o naujoji bajorija pastarj sskaita kaup milinikus turtus. Prasidjo baroko kelias. Lietuvos turiams imponavo Lenkijos, Pranczijos rmai ir parkai, pokyli sali prabanga. Taiau po truput ta Liublino unija buvo pravilpta, pragerta, kortomis pralota, kol galiausiai stipresni kaimyn Rusijos, Prsijos ir Austrijos buvo pasidalinta su visais dvarais ir baudiauninkais. Okupacija toks baroko kelio nalas. Ir logikas. ioje katalikikoje valstybje galv karaliams nekapojo kaip Pranczijoje, taiau sukil miestelnai baig monarchin valdym, djo pagrindus respublikiniam valdymui, kuriuos tvirtino Napoleonas. Lietuva kaip tautin valstyb buvo okupant priversta vegetuoti, o atgimimo sulauk tik 1918 metais. Susiformavs vergikai nuolankus katalikikas lietuvio mentalitetas pradjo atsigauti apie trisdeimtuosius prajusio imtmeio metus. O ia ir vl Rusijos, tik jau bolevikins, okupacija. Atsikraius bolevikins okupacijos, socialdemokratais pasivadin komunistai, deja, ne be ipilietintos visuomens pagalbos atsidr vis lygi valdioje, tvirtai stojo baroko keli: prichvatizavo valstybs turt, statydinosi rmus, graiausiose vietose renginjo parkus, uliojo, baliavojo. Toliau lobsta naujj baudiaunink sskaita, pastaruosius laiko zinje ir dvasinje vergijoje. Tik tautinis susipratimas, pilietin mstysena ir elgesys, sugrimas prie aminj vertybi gali atvesti atgimim, kuris ubaigs t baroko keli. Televizija banalioji ar ugdomoji? Kas ta visuomenin televizija? Pirmiausia ji turt bti paintin televizija, inios. Trumpos, i viso pasaulio, ypa, kas dedasi alyje ir pas artimiausius kaimynus. Pasakoma, kad kokia visuomen, tokia ir televizija. O taip neturi bti. Visuomenin televizija privalo viesti, ugdyti, puoseldama idealus, kelti visuomen auktesnei biai. Skelbiamos suvestins apie nuudymus ir nusiudymus, korupcij, narkomanij, plikavimus, svadavim, vaizdai i vyki vietos prilygsta nusikalstamumo propagavimui, stmimui nevilt, o kultrinmis pavadintos laidos danai banalios, miesionikos, bukina irov. Uuot ugdiusi visuomen, ms televizija rodo daug laid, kurios tiesiog gaiina irovo laik, surogatais upildomas brangus eterio laikas. Antai Prie kavos puodelio iaukia nesustodamos dvi ponikos ir niekaip neumezga kalbos su pakviestu gal ir domiu mogumi. Tas jauiasi kaip statistas ar idiotas ir, matyt, galvoja, k gi i jo tos dvi damos norjo igirsti. Panai laida Praau odio, tik ia modernesns ir puonesns dekoracijos. Jau kit dien pamirti, apie k laidoje buvo diskutuota.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

15

Apie Kultros namus galt bti atskira kalba, nes prie j dirba ne viena laid grup ir todl laidos kartais bna ities domios. Taiau danai jos primena tokio Roitmano vedamas Svobodos radijo laidas; gal Leonidas Donskis ir neturi nieko bendra su tuo Roitmanu, taiau laid vedimo principas tas pats, o ir panekovai maai kuo skiriasi. Abejotina, ar ta laida turi k bendra su Lietuvos kultra, menu, tradicijomis, nes taip ir lauki, kad alia toki genij kaip Juozaitis, Cukermanas, liogeris ar Veisait tuoj pasirodys ir pasaulio pilietis Venclova ar j panaus kosmopolitas; klojamas pamatas globalizacijai, tik neaiku, kokiai. Smegen plovimas vyksta ir laidoje Pagauk kamp; jaunimlis maitinamas banaliuk miraine. i laida irovams jau tikrai kyrjo. Kartais bna domios ir aktualios Paskutins krykels laidos (pasigirdo, kad j nebebus). Joje susitinka vairi pair ir mstysenos mons, diskutuoja, skatina irov mstyti, vertinti. Taiau valdiai, matyt, parankiau turti buk (pagal Klausiml) liaudies atstov, o ne tikr piliet. Labai domios Nijols Bauyts laidos apie ms miestelius, j istorij. Tai sektinis pavyzdys. Taurumu paenklinta yra Editos Mildayts laida Bd turgus. i laida apsivainikavo puikiu koncertu su apdovanojimais Kongres rmuose. Tokios iltos, taurios, aukiausiu lygiu sureisuotos laidos seniai nematme per ms televizij: liko spdis, kad keiiasi Lietuvos mons, kad jau pakilo laipteliu auktyn, paiam irovui norisi dalyvauti, prisidti prie bendro reikalo. Tai prieingyb puodeliui, kampui, kur telereisierius tave laiko vos ne idiotu ar daiktu. Apie Holivud ar Brodvj pasakytina tiek, jog laidos stebina tuo, kad laid vadovai dar sugeba kalbti lietuvikai (kartais, inoma, puskalbe). Trys atgimimai jau buvo: pirmasis 1918 metai, antrasis 1941 m. birel ir treiasis 1990 m. kov. Reikia ketvirto, kur turi paskatinti vis deinij jg santalk, sjdis, nauja Lietuvos sjdio banga.

16

Viiukus skaiiuojame ruden

[ 2003 RUGSJIS ]

Derlius ities neblogas. Atleisti net ei diplomatai. spdis toks, kad moral, etika ir darbas valstybei visikai pamirti. Pirmuoju Lietuvos nepriklausomybs laikotarpiu apie tai net nebuvo reikalo kalbti. O itie dabartiniai pakels plikai dar nori bylintis. Visokie i laik teisjai tuoj juos gina ir jau, kaip tapo prasta, aukia apie kit partij susidorojim su jais. Vaidina patriotus. Derli skaiiuoja ir ems sklyp savininkai. ia kiekvienas, kuris tik prilindo prie emtvarkinink, net po 10-50 viiuk priskaiiavo. Gal dl to tie emtvarkininkai iki iol ir nesugeba grinti ems tikriesiems eimininkams. Estijoje jau seniai t problem nebeliko. O pas mus dar ir papildom pinig ie iliuzionistai reikalauja. Tokius cirkininkus, jei tik pasitvirtint tas prichvatizavimas, reikt ikart atleisti i darbo. Kam mums tokie valdininkai, seimnai ar ministrai be jokios morals reikalingi. Plan vykd ir emdirbiai. Aiku, padedant J. Ramonui. spdis toks, kad tas ponas alg gauna ne i emdirbi, o i pieno perdirbj, nes gina j reikalus, o nuostolius daro vejams bei keli kiui valstybei. Galbt jau laikas laisviems valstieiams susiprasti ir, jei pieno kombinatai ir toliau terorizuos, visikai ublokuoti juos gal kokiai savaitei kitai, o pien pilti prie Seimo up. kininkams juk nuostolio ne tiek jau daug, vis tiek tie moka po 30-40 cent, o pienas, kaip inome, ups neteria ekologikai varus produktas. Ruden pagausja viiuk ir universitetuose. Kad tie geltonsnapiai atgavo jgas, pamaiau vos ijs i savo laiptins. ia ispardytos parduotuvs durys. Spaudos kioskas liko be stikl. Cigarei nem (dar matyt turi tv pinig), bet urnalai igaravo su visom kosmopolitom kartu. Nors dabar ir laukinio kapitalizmo periodas, bet rinkos slygomis nuostolius juk kakas turi padengti. Pamsius, iuos jaunimo realybs ou turt apmokti televizija, spauda ir vietimo ministerija. Televizija ir spauda pagal kriminalini nusikaltim ir smurto propagandos procent, vietimo ministerija papildomai skirdami l skaut, ateitinink ir kit patriotini jaunimo organizacij stiprinimui. Taigi ruden darbo turt bti nemaai. Suaktyvjo ir socialdemokratai. Rykja j kosmopolitin marksistin propaganda ir noras usitikrinti vietas Europos Parlamente. Stengiasi atsigauti Vidus reikal ministerijoje ir ulopyti skandaliukus, kuri rudeniop pagausja. Tik kakaip apmir opozicija. Pasigendame ir radikalesni oumen veiklos. Kur dingo Bukeviius? Matyt, gera alga Seime ir iaip visokios privilegijos prislopino jo aistras. V. ustauskas nebesuburia savo ubag. Gal tie jo ubagai jau prekiauja narkotikais ar tiekia gyvj prek kur nors Olandij. Neteko girdti, kad Kauno narkotik fabrik eimininkai sdt u grot. Taigi darbo ubagai turi. Kalbama, kad u tuos ygius ustauskas i valdios gaudavo ir honoraro. Vyriausybei tai buvo lyg garo nuleidimas i vis grasinanio

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

17

sprogti katilo. Antai visi puola aptarinti Vienos baliaus skandalus, o tu daryk k nori, prichvatizuok, plikauk. O jei dar pridtum Daktaro Henyts aptarinjimus, tai ir visai laisvos rankos savo veiklai. Paskelbus, kad Daktaras nusikaltli autoritetas, ir televizijos laidos garantuotos, ir patiems ramu. Taigi ruden to valstybinio marazmo daug, ypa jei teismai gina tik nusikaltlius, o pribaigia nukentjusiuosius. Kakoks teisinis chaosas. Nors kai nori, teiss sergtojai dirba greitai. Prisiminkime Seimo ikabos dingim. Per nakt surado, o dien teismas ikabos vag nuteis vieneriems metams kalti. Pasirodo, ie ms tarnai moka dirbti. Kodl jie kit byl taip nenagrinja? Kartais atrodo keista Seimo ir Vyriausybs reitingas beveik nuliniai, ir vis tiek renkame tuos paius pateptuosius valdi, o ruden skaiiuojame viiukus. K daryti, pagalvokime kartu...

A. V. Steponas, S. 49x37, 1996 m.

18

Ar daug JAV iniasklaidoje demokratijos?

[ 2003 GRUODIS ]

Laisvajame laikratyje (2003 10 23-11 06) buvo gan domus straipsnis interviu su naujuoju Amerikos ambasadorium Styvenu Malu. Skaitant j tampa daugma aiku, k turi veikti karjeros diplomatas, atstovaujantis galingai valstybei. Pas mus danokai bna ne karjeros diplomatai, o karjeristai prisidirba, o atleisti dar bando bylintis su Usienio reikal ministerija. Tai apverktinas reikalas jokio orumo ir morals. Matyti, kad JAV gerai sutvarkyta testavimo ir diplomat atrinkimo sistema. Labiausiai patiko, kad laikraio interviu yra ir tam tikra humoro doz. Tai bendravimo tobulyb. I ms diplomat t savyb gal turjo V. Dambrava, danai dar vadinamas diplomatijos Mocartu. O tai jau daugiau negu paprastas pagyrimas. Su Amerikos iniasklaida tai jau sudtingesnis klausimas. Ponas S. Malas visk kalba labai teisingai ir logikai. Yra ten tokie nedidelio tirao laikraiai, gan brangs, maai iliustruojami, bet juos visada pirmieji nori matyti ant stalo pradedant prezidentu ir baigiant nansiniu magnatu. Juose dirba geriausi politologai ir nansiniai analitikai. Pas mus toki laikrai nra. Gal per maa valstyb. Bando tai pretenduoti Lietuvos aidas (Valstybs laikratis?), bet eimininkui A. Pilveliui aikiai trksta parako ir tenka parsiduoti V. Uspaskich ar J. Borisovo malonei, ir tuo baigiasi visa laikraio nepriklausomyb. Kiti laikraiai tiesiog skirti Klausimlio publikai Laisvs aljai ar Gedimino prospektui su Makdonaldo pramogom. Pirmuoju smuiku, aiku, groja nusikaltli pasaulis. Amerikos ambasadoriui pravartu inoti, kad JAV nepriklausomos ir demokratikos spaudos (iskyrus tai, k minjau anksiau beveik kaip ir nra). J virvutmis valdo tokia Anti difamacionin lyga (ADL). Ji sikr 1913m. maame yd los Bnai Brit kambarlyje ir jos pradinis kapitalas siek apie tkstant doleri. 1933 m. vienas j ideolog Bernardas Brounas jau ra, kad per ia organizacij (ADL) ji ukimo burnas visiems, kurie kak paraydavo prie ydus ir tol terorizavo, kol tie bankrutuodavo arba pamirdavo i problem. ADL jau galdavo tam skirti milijonus. Tai buvo suvalgyta visa spauda (apie 2000 didesni laikrai), ieinani 43 milijon tirau, vir 200 radijo laid. Per ADL buvo sprendiami kino scenarij likimai. vairiais pavadinimais ADL apraizg visas valstijas ir stambiausius miestus, vliau siliejo televizijos programas, pradjo supirkinti leidybos centrus. Kada Amerikos saugumo tarnybos iaikino ir ADL slaptus 750 tkstanius ymi veikj dosj, kurie neturjo patekti aukiausius vyriausybs postus, JAV pagaliau suprato, kad turi ginti savo nacionalinius interesus, kad neatsitikt taip, kaip danai pranea Svoboda: O dabar pradsim inias i pasaulio sostins Tel Avivo! Taigi is tas apie demokratin spaud ir jos problemas. Panau, kad analogikos tendencijos sklando ir vir Lietuvos. Kuriasi visokie fondai, tolerancijos centrai ir t.t.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

19

Kakas darosi ir televizijoje. Tas liauiantis perversmas (dabar labai populiarus odis) reikiasi vis cinikiau. Dar kart norisi padkoti JAV ambasadoriui ponui Styvenui Malui u puik Amerikos pristatym ir tikiuosi, kad is straipsnis parodys, koks maas tas ms pasaulis ir kokios visur yra panaios globalins problemos. Labai aikios informacijos (nebent man) galima gauti perskaiius vieno ymiausio pasaulyje sionizmo istorijos specialisto Duglo Rido knyg Ginas apie Sion. Ji ileista 1956 m. Piet Afrikoje, nes, kaip minjau, JAV tokios galimybs autorius neturjo. Po knygos pasirodymo autorius jau nebegaljo sidarbinti jokiame JAV moksliniame centre.

Zenonas Duksa, S. 63x46, 1992 m.

20

Apkalta prezidentui, o kas toliau?

[ 2004 SAUSIS ]

Apkalta prezidentui perauga vadinamojo juodojo humoro lygmen. Ir tie prezidento pasivainjimai rajonus, ir Seimo koridori veikla. Galima palaikyti prezident, galima ir prietarauti jam. Atjo toks momentas, kai ir viena, ir kita jau nebevaidina jokio vaidmens. Galvokime, kad Jo Ekscelencija R. Paksas bus paliktas prezidentu. Koks bus jo vaizdis pasaulyje? Gal ir vidutinikas. Ar kas vykdys jo nurodymus Lietuvoje? Abejoju. Greiiau bus taip, kaip ir tais laikais, kai valstybei vadovavo gerbiamas V. Landsbergis. Geri norai ir nutarimai atsimudavo ministr ir sovietins biurokratijos sien, ir nieko nebuvo daroma. Ms Seimas taip imoko vaidinti statym leidybos teatr ir vadinamsias diskusijas, kad net stebiesi. urnalistai, kurie lankosi Seime, jau nieko vertingo parayti nebegali, nebent suranda domi ir pikantik istorij. Dabar susidar didelis prezidento rmj brys. Kaip prasta, pirmuoju smuiku mgina groti Seimo juokdarys Rolandas Pavilionis. Kai pamatai t vis kompanij, kuri palaiko prezident Mindaug Stakvilevii, Vytaut ustausk, Juli Veselk ir panaaus plauko eterio ou ekstremistus, taip ir norisi susiimti u galvos. Viktoras Uspaskich taip pat prisidt, bet tyli, ino, kad tik nesikiant savo komunistinio darbo partijai galima bals surinkti. Taigi J E R. Pakso padtis nepavydtina. Jei apkalta bus jam nepalanki, neteks visko, jei palanki tas pats velnias, juk person niekas jau rimtai neirs. A. Lukaenkos reimo nebesugrinsi, demokratija per toli nujusi, o tokie nei Europai, nei NATO nereikalingi. Atsistatydinti trksta vyrikumo. O ir tas Jurijus Borisovas u nugaros, ko gero, kaip buldogas alsuoja. Lietuvoje spariai brsta pilietin visuomen. Tai gal vienintelis teigiamas dalykas apkaltos fone. mons jau pradeda rimiau mstyti ir, manyiau, u k balsuoti nebesprs kaip anksiau, prie alaus bokalo. Lietuvos intelektualai tai supranta ir nori paspartinti dabartins problemos baigties proces. Laikas juk eina ne Lietuvos naudai. Artja rinkimai Seim. K dabar veikia rinkim komisija su Zenonu Vaigausku prieakyje? Kodl nuolat daug pakels plik ir kitoki perjn patenka Seim? Reikia tiksliai vykdyti visus sra patikrinimo nurodymus, kandidatai turi bti pateikti laiku, kad galima bt isiaikinti j lojalum ir kompetencij. Kandidatams btina: 1 Turti auktj isilavinim; 2 Turti pavyzdingus eimos narius, auktos morals, neteistus; 3 Neturti uodegos, susijusios su sovietinmis represinmis struktromis LKP CK aparate, KGB sferose, agentais, stribais ir t.t.; 4 Nebti vairi rm susivienijim vadovais; 5 Bti geros sveikatos, ne vyresni kaip 65 met; 6 Bti Lietuvos pilieiais ir gimusiais savo Tvynje.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

21

Amius neturt bti ribojamas tik ministrams arba patarjams. Visus, neatitinkanius i reikalavim, reikt braukti i sra be pasigailjimo ir be iimi. U visus turi garantuoti saugumas ir bti tiesiogiai atsakingas u to ar kito kandidato patikimum. Seimas galt priimti ir tok statym: prezidentui patarjus pateikia ministerijos. Taip bt demokratikiau. Taigi i apkalta mums pateikia daug klausim, o atsakym turime iekoti patys. Visi juk norime gyventi ramiai ir be politini skandal.

Saulius Macaitis, S. 44x19, 1971 m.

22

U ketvirt atgimim
[ 2004 BIRELIS ]

Demokratija reikalauja tvarkos Anarchija nra demokratija, nors laisvi ir daug. Demokratija reikalauja tvarkos, tiksli ir trump statym bei auktos morals. K Amerikoje rinko erifu (valdios atstov)? Tai garbingiausias ir teisingiausias apylinks mogus, kurio odis buvo neapskundiamas. Jis ir sisdavo nusikaltlius kartuves arba paleisdavo laisv. is asmuo bdavo to miestelio ir apylinki Konstitucija ir teismas. Dabar sugalvoja koks savanaudis tipas pavadinim, pavyzdiui, nacionalsocliberalus centras ir mons renka. Suprask, mogau, koks ia kombikormas, taiau visi digauja. Valstybje vyksta nesuprantami laisvam pasauliui vykiai: policininkai ima kyius, vos ne Muitins departamentas organizuoja kontrabandos sistem, o generalins prokuratros veikjai, teismai visiems nusikaltimams organizuoja stog. Seimas kuria gerus statymus ir tuoj pat prie t statym prikuria deimt postatymini akt, kurie visikai prietarauja tam statymui. Taiau visi vaizduoja dirbanius. Jei k reikia nubausti papeikimas ar spjimas. Bet tai absurdas. Visi tokie valdios tarnautojai tuoj pat turt bti alinami i darbo be jokios teiss sugrti t sistem. Ir tai reikia daryti u maiausius nusikaltimus. Jei ministerijoje klesti korupcija, kyiai, ministras tuoj pat turi atsistatydinti, nes tai parodo, kad parinkti tartinos reputacijos tarnautojai. Tai kitose valstybse. O kaip pas mus? Pas mus bna taip: policininkas sugauna nusikaltl ar kok narkotik prekybos vadeiv, iaikina nusikaltim, taiau i darbo atleidia... pat policinink. Man simin televizijos reportaas, kai buvo iaikintas tikras narkotik gamybos fabrikas. Parod angar su visa modernia ranga, bet iki iol taip ir neinoma, ar ten k nors pasodino kaljim, ar ne. Nors laidoje ir prane, kad suimta nemaai moni. Pilna paeerse ir nacionaliniuose parkuose pridygusi pilaii bei vasarnami. Dauguma nelegaliai. Ar jie sunaikinti? O trt bti ikart duotas terminas tuos statinius nugriauti, o to nepadarius, turt atvaiuoti darbininkai ir visk sutvarkyti, pasti ol, pasodinti medelius ir i buvusi eiminink pareikalauti umokesio. Jei tai tapt tradicija, padtis pasikeist radikaliai. Juk per rinkim agitacij bsimi seimnai ir prezidentai visur deklaruoja, kad bus tvarka, bus vienodai teisingi visiems. Laikas vykdyti tuos paadus. Ar verta udaryti lietuvikas mokyklas Lenkijoje? Tai, aiku, abipusi susitarim problema. Juk yra sutartyje parayta, kad visk sprs paritetiniais pagrindais. Jei Lenkijos valdia udaro dvi mokyklas, kodl ms valdia to nesvarsto ir, pavyzdiui, neudaro dvideimt lenkik mokykl, juk t mokykl pas mus deimteriopai daugiau. Taip gali tstis iki galo.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

23

Geriausia pasiirti, kaip tai daroma kitose valstybse. Niekur nra tautini maum mokykl, nors tos valstybs tai prabangai turi pakankamai l. Pavyzdiui, Vokietijoje legals emigrantai pirmiausia mokomi vokiei kalbos, gauna l tam tikram laikotarpiui, ir tik vliau jiems iekomas darbas. Pagalvokime, kiek kainuoja ir k reikia valstybei imokyti, pavyzdiui lenk kilms jaunuol. Pirma, valstybei reikia parengti toms mokykloms dstytojus ir kitus specialistus, mokti jiems algas. Antra, tos mokyklos turi savo pastatus ir kit infrastruktr. Treia, reikia parengti ir ispausdinti imtus vadovli, kuri tiraai visada nuostolingi. Ketvirta, baig tas mokyklas jaunuoliai sunkiai integruojasi ms valstybs gyvenim, auktsias mokyklas jie daniausiai nestoja, Lenkij jie nevaiuoja. Karjeros kelias bna sunkus. velgiant usienio patirt, kad ir Amerikos lietuvius, vienintelis isigelbjimas yra stiprs lietuvi kultros centrai. Toki centr Amerikoje yra daug ir kai kurie klesti puikiai. Ten veikia etadienins mokyklos, teatrai, bibliotekos, oki studijos ir t.t. Aiku, tai priklauso nuo to, kokie entuziastai tuose centruose dirba. Rimtai pagalvojus apie ateit, tautini maum mokyklos neturi joki perspektyv, o triukmo iuo klausimu daug. Panaias reformas jau pradeda gyvendinti latviai, galvoja apie tai ir estai. Lietuviai, kaip visada, visur atsilieka. Taigi nereikia bijoti, kad lenkai udaro lietuvikas mokyklas. Jie tiesiog galvoja valstybikiau. Laikas tai daryti ir msikiams, ypa Vilniuje, nes ia jie turi puikius kultros centrus. Reikia Lenkijoje vietoj mokykl stiprinti kultros centrus ir kelti etnin vietim, kultr, paveldo tradicijas. Ir tam skirti pakankamai l. Skirdami ypating dmes vairi taut kultriniam paveldui bei skatindami vairi taut integracij ms alyje, mes prisidedame prie valstybs stiprinimo. Turime daryti visk, kad jie jaustsi ms valstybs pilieiais, o ne sveiais. Sveiai yra sveiai po met, kit jie jau mums trukdo gyventi. Pinigai nedvokia Kai Seime palieiamas Maeiki naftos klausimas, prasideda tikra sumaitis. Panaiai kaip per R. Pakso apkalt. Rimiau pagalvojus tai niptas. Maeikius nafta pradjo tekti, bet realizacija usiiminjo vairios kontoros. Pasirods I. Paleiikas, kuris be naftos usim ir energetikos verslu, tapo geriausiu A. Brazausko draugu mediotoju, gsdino Lietuvos pilieius, kad pavers Maeiki naft metalo lauu. Pasauliui tokie sandriai yra gerai inomi. Pavyzdiui, susijungus Vokietijai, pus gamykl Ryt zonoje buvo parduota u simbolin kain vien mark, jei tik atsirasdavo pirkjas. Kitos gamyklos buvo tiesiog sulygintos su eme, panaiai kaip Ryt Berlyne. Bet tai juk turtinga valstyb, o pas mus tai padar Williams, kuris tiesiog ivaik grobstytojus, visas benzino realizavimo kontoras ir pradjo, nors ir sunkiai (LUKoilui trukdant), modernizuoti gamyb. Taiau sutriko visa naftos verslo sistema, kol pagaliau visa tai

24

skubiai buvo parduota Jukos ir greit dingta i laukini Ryt alies Lietuvos. Yra ir kit toki keist slapt operacij. Vien ko verta Maiiagalos sutartis, kai girtas prezidentas atiduoda dal jros. Gal laikas visk pavieinti. Juk ir R. Pakso byloje daug kas buvo ikelta aiktn, taiau nieko neatsitiko. Taigi visur pirmiausia pinigai. Visi juos mgsta skaiiuoti, o ypa svetimus. Kartais tai atrodo ir keista, ir linksma. Pavyzdiui, jei nam pasistat koks docentas ar iaip paprastas verslininkas, ikart puolama aikintis, i kur jis turi tokius pinigus. Arba jei pil pasistato koks nusikaltlis H. Daktaras, tvyro mirtina tyla, nes nra ia ko ir aikintis, juk ir taip aiku. Kaip ir su ta nafta. Kol ramiai sau tvarksi reikalus I. Paleiiko kompanija, Maeiki naftoje buvo tylu, ramu. O kai tai simai Williams ir konservatori dauguma, Seime prasidjo tikras siaubas. Taiau mons jau pasikeit ir tapo kur kas pilietikesni. J jau demagogija nebepapirksi. Pilieiai jau pradeda mstyti apie nauj ketvirt atgimim. iuolaikins meno problemos ir skilandukas Lietuvi dails atgimimas, ko gero, prasidjo apie 1930 metus. Tuo laiku daug meninink studijavo Berlyne, Romoje, Paryiuje ar kitur. Aiku, tapyti jie ten neimoko, bet parsive nauj mstysen, kitok poir savo liaudies meno palikim, pasireik naujos architektros tendencijos ir t.t. Tie, kurie rimiau tyrinjo to meto parodas, studijavo darbus, mat, kad jiems tai seksi puikiai. Su Europos menu buvo engiama koja kojon. i dien ms vadinami meno laureatai, net neband studijuoti savo akn ir spjov tradicijas, okteljo gal 30-40 met atgal. Dabar iuolaikiniame meno centre lankomumas yra labai maas. Daugiausia laiko praleidiama kaip visada kavinje. Gal ir nebloga meninink susirinkimo vieta, taiau kalbos kitokios projektai. Akcijos, fondai, pinigai ir dar kart pinigai. Tai ir viskas, kas liko i t pasisdjim prie kavos puodelio, nes juk svarbiausia, kaip ipeti i Kultros ministerijos ar koki fond kuo daugiau pinig. Taigi, kodl Europai mes visikai nedoms? Nes jie nori mus matyti su sava kultra, juk atvaiav Lietuv, nori aplankyti ms Senamiest, Kuri nerij, Kernav, smtkeli ir kaltini kryi, nusipirkti verb bei pasigroti visu tuo. Ir grti atgal tikdamiesi, kad j niekas nesumu ir neapipl. Todl visikai suprantamas tas antiglobalistinis judjimas, kur kovoja u kiekvienos tautos iskirtines teises bti savimi. Pastaruoju metu gana smarkiai pleiasi privai galerij ratas, atsiranda ir domi nauj meninink. Ir kritikams bus paprasiau kalbti apie dails parod pristatymus, nes dabar beveik du tredalius kalbos sudaro tarptautini odi mirain. Kuo ia dtas Skilandukas? ia kaip mene. Visi valgome standartinius europietinio skonio Biovelos ar Krekenavos msos gaminius, bet diaugiams galdami nusipirkti k nors tikrai lietuviko Skilanduko parduotuvse.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

25

Aldona Radvilait, CAD. 114x66, 2000 m.

26

Vis tas lenk klausimas!

[ 2007 BALANDIS ]

Pasirod Lietuvos aide S. Butkeviiaus straipsnis vilgsnis gyvenim. Ten daug grai minui. ia irgi diskutuojama apie 1791 m. gegus 3-iosios konstitucij. Apie j kalbjo Europos Sjungos valstybs vadov susitikime ir ms prezidentas V. Adamkus. Kelia nuostab tie nusikalbjimai apie minimos konstitucijos svarb ms valstybei. O toje konstitucijoje apie Lietuv nra n odio. Tai Lenkijos konstitucija, ir tas tvarinys skirtas norint iek tiek apriboti lenk bajor privilegijas, j amin girtavim, valstybs merdjim bei visik praradim. Vliau t vadinam epospolit Austrija, Prsija ir Rusija be jokios ukandos skmingai suvalg. Taip baigsi Baroko kelias. Konstitucijoje apie Lietuv, kaip sjungin ar autonomin epospolitos dal, visai nekalbama. Taip i konstitucija i esms panaikino paskutines Lietuvos valstybingumo liekanas. iaip itoje raliavoje, vadinamojoje Lenkijos konstitucijoje, panaudoti tekstai, paimti i 1789 m. Pranczijoje paskelbtos mogaus ir piliei teisi deklaracijos. Kokie istorikai ir specialistai t konstitucij aikino prezidentui, nesuprantu, nes ji tikrai nra jokiais ryiais susaistyta su ms valstybe ir tuo labiau negalt bti pavyzdiu ms teisinje sistemoje. O juk mes, lietuviai, pasaul ileidome net tris Lietuvos Statutus ir t statut nuoraai rankrai pavidalu surandami Londono, Paryiaus ir kit valstybi bibliotekose. Taigi iai konstitucijai Europa, abejoju, ar skirt iek tiek dmesio, gal tik Lenkijai kaip toks teisinis eksperimentas ir bt domus. Mums, lietuviams, gal reikt pastudijuoti savo ir pasidomti, kokiais motyvais Teisingumo ministerija registruoja tautini maum, pagrstu nacionaliniu pagrindu, visokias partijas. O juk ne taip seniai Vyriausybs nutarimu Vilniaus krate buvo vestas valstybinis administravimas. Dabar registruoja partij keistu pavadinimu Lenk rinkim akcija, nors i anksto ino, kad ji ir toliau vykdys autonomijos krimo politik. Kitos tautins maumos stengiasi integruotis Lietuvos valstybin gyvenim ir pagal savo sitikinimus renkasi sau artimas partijas bei neusiima antivalstybine veikla. Juk gyvename tautinje valstybje, kur pagal statymus visi turime mokti valstybin kalb, mokti rayti, taigi visi turime baigti lietuvikas mokyklas. Juk ia yra ms etnins ems, o lenkai, rusai ar kiti kitatauiai nra ms okupantai, kad diktuot savo vali. Dabar kai kuriuose vietovse ms tautieiai jauiasi lyg gyvent tipiko tautinio genocido slygomis. Sakyiau, jokios logikos neturi ir noras steigti lenkik ar rusik universitet. O gal turime auktos kvalikacijos penktj kolon? Visos tautins maumos turi integruotis ms tautos gyvenim ir tam pagrindas turi bti geras lietuvi kalbos mokjimas. Juk turkai Vokietijoje net nekelia klausimo dl turk mokykl, o j ten yra apie penkis milijonus (anksiau kalbta apie tris milijonus). Ir nesuprantama ms prezidento V. Adamkaus replika, kai pradjo mokyti Latvijos vadov, kaip reikia sprsti tautini maum reikalus. Estai su latviais tuos reikalus sprendia konkreiau ir kur kas logikiau.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

27

Lenk rinkim akcija pradjo ir toki akcij moko troleibusuose lenk kalbos. Gal dar iek tiek suprasiau, kad reikia kelet odi ar frazi mokti anglikai, bet kai pera ia, Vilniuje, buvusi okupant kalb, tai jau mane kaip lietuv eidia. Vilnieiai ir apylinki gyventojai dar neumiro to laikotarpio, kai kolonistai ir lenk kareiviai ud Vilniaus krato gyventojus, o kur dar Armijos Krajovos udyns. ia daug kur pasireikia ir ms aukiausios valdios lietuviko stuburo neturjimas, nes kai perskaiiau, kad Ispanijoje atidaromas Lietuvos ir Lenkijos kultros centras, tai pasirod i vis keista. O kodl ne Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultros centras? Juk mus iri pasaulis kaip Baltijos seseris. K apie tai galvoja Baltijos valstybi vadov taryba? Juk kasmet ali vadovai susitinka pasitarti vis kitoje valstybje! I kur atsiranda Lenkija? Su Latvija mus sieja ir giminysts ryiai visgi esame baltai. O ir est liuteronikas praktikumas mums nepakenkt. I kur tas siekis slavikti? Labai tartini ir aukiausi Lenkijos vadov ir Lietuvos elito kassavaitiniai susitikimai prezidentrose. Visuomen turt inoti, kokie reikalai veria tai daryti.

Strazdelio, S. 50x50, 1971 m.

28

Kur tautikumo ir valstybs tapatybs kriz

[ 2007 GEGU ]

Jau nemaai laiko prajo nuo prezidento metinio praneimo Seime, taiau dar vis negaliu suvokti, kokiai visuomenei ar valstybei jis skirtas. Prezidentas kreipsi Seimo pirminink, Seimo narius ir pilietes bei pilieius. Kodl ne ponus ir ponias? Juk esame lietuviai ir sovietinis kreipimasis draugai ir draugs ar, kaip dabar mgsta kreiptis buv komunistai, biiuliai, mums netinka. Taigi prezidentui prabilus apie valstybs tapatybs kriz, paiame kreipimesi igirdome valstybs tapatybs krizs enkl. Tautinje valstybje tokie pasakymai kaip bendrapilieiai ar piliei valstyb skamba tikrai keistai. Ir kokia gali bti valstybs tapatybs kriz, jei lietuviai Lietuvoje sudaro apie 80 procent vis gyventoj, o lik jau seniai turjo imokti kalbti lietuvikai. Jie turi Lietuvos Respublikos pasus, o pasai neturi bti iduodami, jei neilaikai lietuvi kalbos egzamino. Taip yra visame pasaulyje. Tautin sudtis Latvijoje bei Estijoje kamienini taut atvilgiu daug prastesn, taiau jie nepataikauja, nenuolaidiauja tautinms maumoms. Lietuvoje, deja, jimas valstybs tapatybs krizs link teisinamas. Veikianti lenk autonominink organizacija, kurios tikslas daryti visk, kad Vilniaus krato lietuviai jaustsi kaip Sibiro tremtiniai, pakeit savo pavadinim, ibrauk organizacijos tikslus, para partijos programl, tapo Lenk rinkim akcija (LRA), o Teisingumo ministerija j registravo kaip legaliai veikiani Lietuvos Respublikoje partij. Jos diskriminuojani veikl lietuvi atvilgiu, ypa vietimo srityje, mato vietimo ministerija, nereaguoja valstybs saugumo institucija, valstybs vadovai ir nieko nedaro valstybs tapatybs alojimui alinti. Vilniaus krato lenkai sulenkinti lietuviai, kuri ir pavards gana lietuvikos, tik priesagos ir galns skiriasi. Buv lenk okupantai ir kolonistai jau seniai i Vilniaus krato pasialino, j patirtis pravert kolonizuojant Piet Prsij ir tas vokiei emes, kurias gavo po Antrojo pasaulinio karo. Tautin lenk mauma Lietuvoje turt konsoliduotis su kamienine lietuvi tauta, laikyti save Lietuvos lenkais, kaip tai daro kitos tautins maumos. Tarkim, Lietuvos ydai save vadina litvakais, kalba ir rao lietuvikai ir dl to nepergyvena. Panaiai elgiasi ir kitos tautins maumos. Jei jau LRA registruojama, jos vadovams, pakeitus veiklos krypt, dert j nukreipti Lietuvos lenk integracij kamienins tautos gyvensen, papildomai steigti lietuvikas mokyklas, gal net atsisakant lenkikj, o lenkikos tapatybs, kalbos bei kultros palaikym vykdyti per kultros centrus. Taip yra visame pasaulyje. Ir, ko gero, to nori dauguma Vilniaus krato gyventoj. Taiau Lenkijos valstybin propaganda bei parama maskuotiems siekams tiesiogiai kenkia Lietuvos valstybs tapatybei. Praneime kalbta ir apie patriotin ugdym. Ir n vienu odiu neusiminta kas daroma, kad jis bt gaivinamas. Prezidentas pirmas turt imtis jaunimo organizacij globos, skatinti skaut, jaunalietuvi, ateitinink, jaunj auli organizacij krimsi,

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

29

vietoj aisliuk Prezidentros kiemelyje pasirpint j uniformomis. Tos jaunimo organizacijos jau pagal savo status tvirtint patriotinius visuomens pagrindus. O ir tveliai nelikt abejingi, nes jiems rpt atal turnyrai, aidimai, organizacin veikla. Taigi, J E Prezidente Valdai Adamkau, pirmyn! Praneime usiminta ir apie kaimyn svarb. Aiku, su slavais rytuose, vakaruose ir pietuose dera turti reikal, bet gal svarbesns iaurs valstybs Latvija, Estija, Suomija; jos artimos gyventoj skaiiumi, teritorija, tragik istorijos vyki bendryste. Kai SSRS upuol Suomij, buvo bandyta tarp minim ali sudaryti karin aljans, taiau sikio Lenkija ir jis lugo. Greitai ir j pai okupavo sovietai ir vokieiai, net bendr pergals prie j parad organizavo (apie tai kakodl dabartiniai istorikai vengia kalbti). Kai vykdoma nacionalin politika, sigali patriotizmo dvasia, kuri skatina ekonomik, moksl, kultr, visavert gyvenim. Tuomet ir verslas savyje randa paskat remti kultr. Verta prisiminti, kaip spariai kilo Lietuva 1920-1939 metais. Valstyb negailjo l mokykloms, universitetams, todl ikilo savo mokslininkai, losofai, raytojai, menininkai. Dar ir dabar vertybes semiame i ano palikimo. Ar gali k duoti i dien kosmopolitai, makdonaldikos kultros skleidjai, vaigdi ir vaigdeli televizijos programos, realybs ou kurpjai? Vyksta lietuvikos kultros nuvertinimas. Dar gerai, kad randasi nemaai, nors visikai valstybs neglobojam, viesuoli kultros veikj, palaikani tautik kultr, saugani j nuo galutinio sulugdymo. Europos Sjunga palaiko kiekvienos valstybs savitum, iskirtinum kit valstybi apsuptyje, nacionalins kultros pltr, taiau sigalintis kosmopolitizmas ksinasi visk suvienodinti. Jau buvome homosovietikais, internacionalistais, todl turime atsilaikyti prie Soroo ir panaius tapatyb naikinanius fondus. Prie valstybs tapatybs krizs esmingai prisideda ydingas Lietuvoje statym tvirtintas poiris Lietuvos pilietyb. Mano galva, kiekvienas lietuvis ar jo palikuonis, kur jis begyvent, vos atvaiavs Lietuv ir pareiks pageidavim tapti ms valstybs pilieiu, automatikai turi gauti lietuvik pas, jei tik nra nusikalts ms valstybei. Tai turi bti tvirtinta statymu trumpai ir aikiai. Atitinkamai turt bti numatyta, kad usienietis, kurio veikla kenkia ms valstybingumui, kaip nepageidautinas alinamas i Lietuvos. Pridursime, kad metiniame praneime neigirdome apie valstybs l panaudojim, apie ms mokslo ir pramons prioritetus, kokiomis ms tautos galiomis mes galime bti naudingi sau ir Europai. Taigi, iekant patriotizmo stokos ir valstybs tapatybs krizs prieasi, savaime vilgsnis krypsta siekio trkum tokioms prieastims alinti, patriotizm ir valstybingum tvirtinti. Visais rainyje pamintais klausimais prezidentas turi veiksmingos iniciatyvos teis bei galias.

30

Ar reikalingi mums tokie muziejai?

[ 2007 BIRELIS ]

Su pono Jono Meko kryba teko susipainti pagal program Antiholivudinis kinas dar mokantis kinematograjos institute Maskvoje. Suinojau, kad J. Mekas lietuvis, o bendramoksliai klausinjo, ar ne lietuvis ir (regis graikas) Donas Kasavitis, nes ir tas priklaus tai paiai draugijai. Igaravo i atminties tie ms saviveiklos krinius panas lmai, iliko nuotrupos apie baltaods ir juodaodio vestuves, daugyb svei ir lamtu uverstus koridorius. Vliau suinojau, kad J. Meko bta Vilniuje, kad ia sovietmeiu ileido savo poezijos rinktin. J nusipirkau, taiau pelnytai greit pamirau. Tik ileids kelet pato vok su minimo dailininko atvaizdu, pradjs domtis J. Meko kryba ir paiu asmeniu, aptikau domi fakt. Kodl jis apsigyveno Niujorke, o ne ikagoje, kur didel, tautikai susipratusi lietuvi bendruomen? Pasirodo, tipikam kosmopolitui, globalizmo gynjui, besiprieinaniam bet kokiems Lietuvos laisvs siekiams, atsisukusiam dalyvauti usienio lietuvi Lietuvos laisvinimo veikloje, ikaga netiko. Tapo suprantama ir anuometins komunistins Lietuvos valdios meil poetui, kad net jo poezij ileido LTSR leidykla. Paaikjo ir dar daugiau. Karjer J. Mekas pradjo Niujorke j panai draug kompanijoje kaip kino lm gamintoj kooperatyvo steigjas, vliau kooperatyvas keit pavadinimus Naujos bangos kinas ar dar kitokius, irint, kiek kart j suimdavo u pornograni lm gamyb. doms apie gamybinink usienio bei usienio lietuvikos spaudos komentarai (NewYork Post, New York Times, Tviks iburiai, Keleivis), kuriuose raoma, kad J. Meko rodomi lmai su bjauriomis intymiomis scenomis. Kaip pavyzd protavimo siekiui sunaikinti vienas dienratis pateikia J. Meko ir kito jo draugo lmus Homoseksualins meils istorijos, rodomus J. Meko miegamajame. Kitas dienratis skelbia J. Meko ir dar keli moni aret u lykt sekso lm rodym, taiau teismo paleistus u 1500 doleri ustat. Po deimties dien dienratis vl skelbia, kad J. Mekas aretuotas, nes rod minimus lmus bei m mokest teismo ilaidoms padengti. I grusio i JAV Lietuv publicisto, ia pagarsjusio ileistomis keliomis knygomis bei aktyvia visuomenine veikla, nuoseklaus globalizmo demaskuotojo Viliaus Brano teko suinoti domi istorij sietin su J. Meku. Publikuotas rainiais vairiuose usienio bei Lietuvos periodiniuose leidiniuose, pastamas V. Branas pasil savo plunksnos talk vienam kaimui skirtam laikraiui. Redaktorius mielai sutiko ir net kviet bendradarbiauti. Taiau isiunts net tris rainius minimam dienraiui, nesulauks jokio atgarsio, laikratyje ivydo kito usienio lietuvio, J. Meko, rainius Laikai i Niekur, kurie daniausiai pasirodo es laikai apie niek. V. Branas redaktoriui para laik, kuriame charakterizuoja raini autori tvirtindamas, kad, pagal u Lietuvos laisv kovojusios ieivijos standartus, Jonas Me-

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

31

kas priklauso Lietuvos Nepriklausomyb ranka numojusi ir su okupant statytiniais bendradarbiavusi ieivi grupei. Dl ios bei kit jo internacionali kultrini savybi ir susidrim su JAV policija pornograjos fronte, jis jauiasi kaip namie tarp dabartini akademik ir nomenklatrinink, priimtas bendradarbiauti su kaimui skirtu laikraiu. Taip V. Branas isiaikino laikraio pozicij vieosios nuomons formavimo fronte, tapo ir man aiku, kodl klojamas raudonas kilimas Meko muziejui Lietuvoje. U nepriklausomyb jam kovoti nereikjo, nepriklausomyb jam buvo atneta ant lktuts, kaip ir kiekvienam Niujorko komersantui, reikjo j pasiimti ir atidaryti savo muziej. Panaiai proteguojamas Jurgis Mainas su savo judjimu Fluxus, kur apibdina kaip teis eksperiment ir fantazij... dlioti daiktus. Panaiai pasielg milijonierius Solomonas R. Guggenheimas, kurdamas savo muziej ermita savo tvynaini menui reklamuoti Niujorke. Muziejus ir vadinos Bedaikts tapybos muziejumi. Muziejus pltsi, buvo nupirkti V. Kandinskio, L. Feiningerio, D. Flavino, H. Hofmano bei kit avangardist darbai. Mums, lietuviams, aktualesnis ne is trumpalaikis, nepopuliarus instaliacinis bei daiktinis menas, o vis epoch ir krypi Lietuvos menas bei jam skirtas muziejus ermitaas, kuriame vietos rastsi ir i dien talentams.

A. R. akalys, S. 58x27, 1963 m.

32

Kas ta sanglauda?
[ 2007 LIEPA ]

Pastaruoju metu per televizij vis daniau rodomas siuetas apie 23 mlrd. lit, skiriam Lietuvai 2007-2013 metais i Europos Sjungos struktrini fond. Parama mokslui, ekonomikai, naujoms technologijoms sigyti aiki, suprantama, taiau parama skiriama kakokiai sanglaudai. Su mokslu ir technika aiku, bet kas yra ta sanglauda niekas neaikina. Spaudoje pasirodo inui apie to odio reikme. Pavyzdiui, Romualdas Ozolas apie sanglaud kalba pasitelkdamas Lenkijos elgesio pavyzd. Atrodo, kad lenkai jau pradjo naudoti tokias las ir t sanglaud ar sandraug jau realizuoja. Lenkija dirba visomis kryptimis, rao R. Ozolas ir visais manomais bdais. Kresuose (tai reikia ir Vilniuje) Lenkija per kultrini ryi atgaivinim (paveldo, vis pirma banyi ir vienuolyn materialin ir dvasin glob, pamaldas lenk kalba, lenk kultros centr, lenkik mokykl steigim ir nansavim ir kita) ima vietos mones ir lenkikos dvasios saitas sieja juos su Lenkija. Anot R. Ozolo, pavyzdys yra 1791 m. lenkika konstitucija, kuri, kaip inoma, praktikai panaikino Lietuvos valstybs nepriklausomyb. kyriai peramas Lietuvos lenk asmens dokumentuose vard ir pavardi raymas lenkikais ramenimis. Ir tai daroma pakankamai cinikai kitoje valstybje. Vyksta ir dar keistesni dalykai: vietimo ir mokslo ministerija silo Vyriausybei pritarti, kad Vilniuje bt steigtas Lenkijos Baltstogs universiteto lialas. Ministr Roma akaitien teigia, kad prieingu atveju Lietuvai grst tarptautinis skandalas. Pabandykite, nesusivokianti ponia, pariteto pagrindu steigti lietuvik universitet Varuvoje ar Krokuvoje skandalas i lenk puss tikrai kilt. Lenkija pltoja seniai svajot, bet dar negyvendint Lenkijos ir Baltijos valstybi sandraugos ar sanglaudos idj, o ms valstybs valdovai bei vietimo ir mokslo ministerijos klerkai tarsi kokios lenk prostituts tyli arba pritaria. Kitos sritys pramon, energetika. Kokios yra numatomos statyti naujos atomins elektrins perspektyvos? Jau lenkams perleidom Maeiki naft, gal ir Bting, ruoiama niui, Klaipdos nafta. Estija jau dabar apie tok pavoj spja, ketindama i naujo AE sutarties pasitraukti, veikiau bendradarbiauti su suomiais, o ne slavais. domi samprotavim perskaiiau urnale Galadusys, kuris leidiamas Lenkijoje lietuvi ir lenk kalbomis. Tas urnalas, skirtas pasienio regionui Seinai Lazdijai, nansuojamas i Europos Sjungos l. urnalas domus, spausdinantis daug etnograni nuotrauk, taiau jame praslysta sanglaudos idjos. Jei ms spauda mini tik Lenkijos ir Baltijos ali sandraug, tai urnale rasime ir nuostat plsti tak regione Nemunas. O tai lenk, lietuvi ir baltarusi teritorijos. ia rasime ir cituojam lietuvait, kuriai gda bti lietuvaite. Taigi kaimynai sanglaudos milijardais jau efektyviai naudojasi. Antai Lenkijos ambasadorius Lietuvoje jau turi nuovir i t milijard, pretenzingai pareikdamas, kad

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

33

lietuvik ura ant Adomo Mickeviiaus paminklo reikt perrayti lenkikai, nes lenkai lietuviko urao nesupranta. I tikrj tokiems ambasadoriams turt bti parodyta vieta kur viai iemoja arba pasilyti pasirinkti valstyb, kurioje nereikia laikytis tos valstybs statym ir taisykli. Analizuojant vykstanius reikinius Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, sandraug bei sanglaud, rykja pastarj odi prasm: savo nepriklausomyb pamau atiduodame Lenkijai. Santyki raidos sugretinimui dera prisiminti A. Smetonos laikus. Kultros ir vietimo sistema buvo pltojama tik lietuviku pagrindu, o visiems kitatauiams buvo sudarytos slygos jau nuo pirmos klass integruotis ms valstybs gyvenim. Mokyklos buvo statydinamos valstybs pakraiuose, rengiant jas pagal geriausius europinius pavyzdius. Rezultatai buvo akivaizds: Lietuva sugebjo pasivyti klestinias Europos valstybes visais ekonominiais rodikliais, ypa ems kyje. Klestjo kultra, menas. Kiek ikili asmenybi iugd vien Marijampols Rygiki Jono mokykla, o ten buvo Lietuvos pakratys. Per 17 antrosios nepriklausomybs met tik vienintelis vietimo ministras Zigmas Zinkeviius msi tautini maum integravimo ms valstybs gyvenim. Prezidentas V. Adamkus, matyt u tai j atstatydino, o ir krikionys demokratai su A. Saudargu prieakyje atsisak j palaikyti. Susidarius vakuum ms vietimo sistemoje upild lenk autonomininkai, kurie Vilnijoje akivaizdiai terorizuoja Lietuvos valstybs kamienins tautos gyventojus. Vis garsiau kalbama apie draugyst su Pranczija. Dar ji nevadinama kaip Lenkija strategine partnere, taiau tendencija akivaizdi. Nejaugi istorija ms nepamok? Apie lenkus nekalbsime jie niekad nebuvo ms draugai, o ir patys nesiruoia tokiais bt. Lenkai nuo seno dievino pranczus, juos stengsi laikyti strateginiais partneriais dar 1917-1918 metais, kai jie per Europos Taryb stabd lietuvi mius su bermontininkais ir piro derybas. Lietuviai anuomet tokius lenk pataiknus pranczus Lietuvoje buvo sum kaip nipus, taiau, laimj kovas su bermontininkais ir bolevikais, paleido. Po eligovskio intervencijos Lietuv, 1920 m. po Giedraii kautyni, kai lenkai jau bgo i Vilniaus, Pranczija, kaip Europos Tarybos nar, sustabd lenk vijim i Lietuvos ir pasil konikt sureguliuoti diplomatiniu bdu. Mes netekome Vilniaus ir Vilniaus krato. Prancz vadovaujama Antants koalicija vos neatidav lenkams ir Klaipdos, bet ms savanoriai ir sukilliai pranczus i Klaipdos ivijo, valdi pam savo rankas. Dera priminti ir visai nesenus vykius, kai prie pat skelbiant ms antraj nepriklausomyb, Pranczijos prezidentas Miteranas ra laik V. Landsbergiui ir pra nepriklausomybs siekiu netrukdyti M. Gorbaiovui daryti perestriok ir glasnost. Jei ne V. Landsbergio imintinga diplomatija, gal ir dabar murkdytumms sovietinje pelkje. doms dr. Rtos Gajauskaits pastebjimai apie kitus sanglaudos aspektus. Ms valdios danai painioja tautines, socialines problemas su seksualinmis maumomis. Jei vienos maumos gali bti politinio nagrinjimo objektai, tai biologiniams genetikos

34

nukrypimams politikoje negali bti vietos; tokias anomalijas reikia palikti medicinai, kuri, paisydama medicinos etikos nuostat, anomalijas laikyt paslaptyje. O j vieinimas, gj maskaradai taut veda visuotin ikrypim. Taiau valdios ne tik toleruoja panaius judjimus, bet ir l j veiklai skiria, skatina aling reikini pltr. Antai Kauno Vytauto Didiojo universiteto viesuoliai paiame universitete sureng mokslin konferencij apie homoseksualizmo pltr. U kokias las? Gal ir ia sanglauda, gal ji nansuojama i Europos Sjungos struktrini fond? Juk kalba eina apie maumas, tik genetini anomalij. Gal taip siekiama sunaikinti masias tautas, tarp j ir savj? Europos struktriniai fondai mokslui, naujoms technologijoms gal ateityje ir atsipirks gra tam tikrais pasiekimais, naudingais Lietuvai ir Europos Sjungai, taiau milijonai kakokiai sanglaudai, kurios prasms neatskleidia nei ms, nei Europos iniasklaida, gali pasitarnauti Lenkijai taikiomis priemonmis realizuoti eligovskio siekius Lietuvoje, o demoralizuojani visuomen ikryplik maum veiklos palaikymas gresia Lietuvai itirpti Europos Sjungos katile.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

35

M. Daukos Postilei 400, S. 137x105, 1999 m.

36

Guggenheimo muziejus ar Ryt yd kultros centras?

[ 2008 BALANDIS ]

Daugel okiravo yd (litvak) prisipainimas, kad jie numatomame statydinti Guggenheimo muziejuje darys savo parodas, susitikimus, kas sugadino to muziejaus projekt pristatymo kaif. Mums, lietuviams turt atrodyti, kad ten turt bti eksponuojamos didels verts krini parodos. Taiau, pasirodo, taip nebus, nes tame moderniame griozde nebus viso yd elito krini, o tik i Ryt Europos. O tam utekt ir vienos saliks. Buvo aukto lygio meninink, kaip Isakas Lavitanas ar Samuelis Rozinas, o iaip buvo mgjai, kaip Markas agalas ar Eugenijus Cukermanas. Kad bsimajame muziejuje sisteigs litvak susibrimo modernus centras, galjo nustebinti ir generalin Ermitao direktori Michail Petrovsk, nes tai plaiai inoma asmenyb; rusai turi didel modernaus meno supratimo ir vertinimo patirt. Kadangi modernaus meno krypt apsprendia architektra, tai vien faktas, kad Rusij atvyko net toks modernizmo grandas kaip Le Korbiuzje, jau daug pasako. alia ikart radosi skulptoriai, tapytojai, kaip Vladimiras Tatlinas, Kazimieras Maleviius, Vasilijus Kandinskis ir kiti, o toks menas gavo industrins skulptros, tapybos vard. iam menui reikia erdvi, jis kvepia dvasi betono, plieno ir stiklo monstrams. Jis gyvybs form ir spalv aidimas, taiau ne daugiau. Taip tarp meninink eina grumtyns, kas kuo nustebins, okiruos, sugalvos nauj technik ir t.t. Ir tam nereikia baigti akademij bei mokti paiyti. Dabar, kad ir iuolaikinio meno centro (MC) (yra tokia galerija Vokiei gatvje) kavinukje apie men beveik nediskutuojama. Ten sprendiamos problemos kaip prastumti kok projekt, rengin, gauti pinig. Visi ten sukasi tokiame uburtame rate. Ir niekam nesvarbu, kad tokie parod rmai stovi tuti, nes parod beveik niekas nelanko, nebent ateina atidarymus, ir tik savo. Lankomumas panaus, kaip J. Meko ir J. Maino vartuose. Gi pastaruosius galt talpinti MC. Guggenheimo galerijos sumanytojai danai mini Jono Meko ir Jurgio Maino pavardes, taiau kaip prieast, o ne esm. Kadangi jie labiau kosmopolitinio meno teoretikai, tiesiog inomesni Lietuvoje, todl j pavardmis galima manipuliuoti. Jie litvakams netrukdo. Niujorkas savas miestas, ir visi ten savi. Visi kovotojai u Lietuv, patriotai seniai i ten pabgo ikag, Boston ar Florid. Labai skubama. O skubti reikia tuo labiau, nes Prezidentas amerikonas, inomas kaip Santaros viesos veikjas, o ir Atviros Lietuvos fondo dirbis dar neiblso. Taigi kosmopolitams Lietuvoje dar iokios tokios galimybs yra. Vliau gali ir nebebti. Ilenda ir kitas faktas. Duodama suprasti, kad ten bus litvak kultros ir informacijos centras. Prie prasidedant muziejaus urmuliui, netiktai atsirado staiga su skambiu pavadinimu Ryt Europos yd kultros ir istorijos tyrim centras. Ji sikrusi Vilniuje A. Smetonos gatvje nedideliame bute, kur durys udaros, telefono ragelis nekeliamas. Padtis primena istorij, kuri apra inomas sionizmo tyrintojas Ridas Duglas knygoje Ginas apie Sion.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

37

1913 m. maoje kontoroje Bnai Brit sikr tokia lo Anti demacin lyga (ADL). O 1933 m. tos los ideologinis vadeiva Bernardas I. Brovnas ra, kad per ADL jau gali ukimti gerkles visiems, kas k bloga pasakys apie yd veikl. ADL sitvirtino iniasklaidoje. Panaia kryptimi, regis, veikiama pas mus. Guggenheimo muziejus bt gera starto aiktel, juolab, kad kambariukui A. Smetonos gatvje su tokiu garsiu pavadinimu tikrai ankta. Pagalvojus, prie ko ia Ryt Europa ir jos pakratys? Lenkijoje juk yd yra kur kas daugiau, o Paryiuje prie kar jie turjo savo centr. Matyt lemia tai, kad lenkai yra didesni patriotai, o pranczai vis daniau pasisako prie Amerikos politik islamo atvilgiu. Kartais Leonidas Donskis pasako, kad mums trksta prestiinio muziejaus, tarsi kosmopolitinis modernizmas ir yra prestias. Net Amerikoje, kuri jis taip liaupsina, daugiausia moni sutraukia indn meno ir kultros muziejai, o taip garsinamas Guggenheimo muziejaus stkso apytutis. O mes turime Arklio ir Bitininkysts muziejus, Trak ir Bir pilis, M. K. iurlionio galerij... Kiek vandens maln perstatydinta viebuius! Tikras turizmo rojus! Ir greta to, niekaip neubaigiame Nacionalinio muziejaus, Sporto rm, Kino centro Lietuva, nesibgja Nacionalinio stadiono statyba... Ir ia Gugenhemo muziejaus projekt konkursas, irinktas geriausias projektas! Ar reikia jo Lietuvai, Vilniui? Jei nereikia, tai kas gi ir kodl to muziejaus statyb taip atkakliai pera? Minimo muziejaus statyba, jau vardinta kaip maesn Leo LT afera, duoda atsakym klausim, kam reikalingas muziejus. Be mikroskopo matyti, kad labiausiai reikalingas jis nuteistam u gerus darbus Artrui Zuokui ir Rubikono grupei. Ir ne pats muziejus, o jo statyba reikalinga, nes i jos pinigai, pinigai...

38

Metas susiprasti nepadjus nr ko kasti

[ 2008 BALANDIS ]

Daugeliui tik juok sukl i Izraelio atvyk virgulininkai iekoti to, ko nepadjo. Deja, jie nenori prisiminti, kad litvakai viet prie Sporto rm pardav carinei Rusijai ir u tuos pinigus nupirko em Oland gatvje. jas galjo perkelti likusius palaikus, ten vliau litvakai ir laidojo savo gentainius, kol komunistai t kapini neiniekino ir nepastat ant j Laidotuvi rm. Priimti kitok sprendim dl minimos vietovs vien atskir usienio pareign ar organizacij raginimo pagrindu netinkamas bdas. Sprendimas turi bti rimtai pagrstas, apsvarstytas ir idstytas teisine kalba, o ne paremtas virguli argumentais. Vieta prie sporto rm per pavasario potvynius buvo uliejama, todl, siekdami apsaugoti nuo utvindymo savo kareivines, caro armijos kareiviai ten pildavo pylimus. Kadangi visos kapins renginjamos ant kalveli, iki i dien dl minimoje vietoje buvusi kapini niekas nesisielojo. Reikalas radosi prasidjus pelningoms statyboms. Labai panau, kad urmulys sukeltas siekiant, dar kart pardavus vietov, turti materiali naud bei dar kart pasauliui parodyti, kokia niekinga ta ydaudi tauta (pastaruoju siekiu jau spjo sukelti urmul JAV kongrese). Panaum tvirtina prie kelet met vykis su toromis. Lietuva Jeruzals yd bendrijai su ikilmingomis ceremonijomis perdav 309 toras, nors kultros vertybse saugomos j kilms alyje. Toroms buvo padaryta iimtis siklausius nuomon, kad muziejuje saugoti toras yra ventvagyst, kad jos gali bti laikomos tik sanagogose, o susidvjusios ukasamos. Vis dl to vliau Lietuvos toros pasklido po vis pasaul, o viena i j buvo perduota JAV lktuvneiui. Pasirodo, kad perdavinti ar pardavinti yd ventais laikomus dalykus nebra ventvagyst.

Kokios man partijos reikia

[ 2006 LIEPA ]

39

Kaip ir dauguma meninink, nepriklausydamas jokiai partijai, per rinkimus balsuoju u vien j, nors pilnutinai tos partijos programa mans netenkina. Buvo laikai, kai rinktis nereikjo, nes tebuvo viena partija. Kai Pietuose apsilanks SSRS aukiausio sovieto pirmininkas, pavaiintas alyku, papra parduoti geriausi avinl, kad sugrs vl pasivaiint alyku, gruzinas atved prie ivykstanio pirmininko lktuvo vien avinl ir pasil rinktis. Suglums sveias pareik, kad jis negals i vieno rinktis. Gruzinas nesutriko, ir atov: O kaip tave vien i vieno irinko? Dabar partij daug, taiau programos vienodos, nuobodios, be reali rimt idj, kaip ir ta dabartin kosmopolitin abstrakti tapyba. Taigi nors partij daug, panau, kad renkams vien i vienos. O nortsi, kad bt kitaip, kad partijos programoje atsispindt lkesiai ir t moni, kurie eina balsuoti nenorom arba visikai neina. Kai k, kas rpi gal ne man vienam, paminsime. Pasaulis margas kaip genys: rasi, taut, valstybi, valstybini santvark, luom, moni didiul vairov. Komunist skelbta lygyb i tikrj buvo utopija, nes nelygyb prasideda ten, kur prasideda kryba; kuriantysis visuomet ikils vir nekurianiojo. Taiau perteklin turtin nelygyb valstyb gali ir privalo reguliuoti. Taip jau nusistovjo, kad vieni siuva batus, kiti jais prekiauja, dar kiti tiems batams odas augina. Tas, kuris batais prekiauja ir geriau udirbdamas sukaupia pinig, nea juos bank, o jau bankininkas, tarsi nieko neveikdamas, pelno didiausius pinigus. Regime teisint neteisyb: od augintojas ir batsiuvys skursta, o prekybininkas ir bankininkas lobsta. Padt turt pataisyti progresyviniai mokesiai; maai udirbantysis mokesi nemoka, daugiau ar daug udirbantieji moka atitinkamai didesnius mokesius. Per progresyvinius mokesius valstyb, o ne atskiri individai tvirtt, per valstybin l perskirstym bt pasiektas socialinis teisingumas. Kita teisinta neteisyb yra piliei teisi paeidimas, apribojant jiems galimyb individualiai kreiptis Konstitucin teism. Tokios galimybs ribojimas atria rankas valdioms paeidinti piliei teises nuosavyb bei kitokias teises. Gremzdika teissaugos sistema, kai pilieiai teism sprendimus gali apsksti Strasbro teismui tik kai teismai paeid procedrinius dalykus (Strasbre bylos nugula ilgam laikui), prilygsta piliei teisi nuolatiniam paeidimui arba apribojimui ilgiems metams. Kita vertus, teismai, paeid teismines procedras, materialiai nenukenia, baudas Strasbro teismo sprendimu moka Lietuvos valstyb. Manytume, kad Strasbro teismo funkcijas daugeliu atvej galt atlikti ms Konstitucinis teismas, o materialin atsakomyb dl procedr paeidimo turt prisiimti teismai. Kas dedasi graiausiuose Lietuvos kampeliuose, prie vandens telkini, kaip gamtos niokojimo sskaita pleiama individuali turi aplinka vos ne kasdien girdime per ra-

40

dij, matome televizoriaus ekrane. Labai nortsi kakurios partijos programoje matyti priemones nepraustaburni veiklai sustabdyti bei j veiklos rezultatams likviduoti, inoma, paeidj sskaita. Tai turt atlikti teisinti specials greito reagavimo briai, kurie po teismo sprendimo visk nuluoja, apeldina ar usodina vietov, pateikia sskait nusikaltliams. Lietuvos valstyb 1918 m. sukurta ant lietuvi tautos pamat, atkurta 1990 m. ant toki pat pamat. Lietuvos Konstitucija tvirtina, kad valstyb kuria Tauta. O valstybins tautinio vietimo ir ugdymo politikos nra. Gera savyb bti tolerantiku, pakaniu kitoms tautoms, taiau savo tautin orum reikia ilaikyti, j puoselti labiausiai. Taigi tautinje valstybje mokymas ir ugdymas turi bti vykdomas valstybine kalba. Deja taip nra: Vilniaus krate lietuvikos mokyklos udarinjamos, lenkikos pleiamos. Tarkim, Vokietijoje gyvena apie 4 mln. turk, taiau turk mokyklos nra nei vienos. Turkams net galv neateina mintis kelti absurdik reikalavim atidaryti valstybin turkik mokykl. Tautini maum reikmms gali bti kuriami kultros centrai, bendruomeni tarybos, banyios, etadienins ar sekmadienins mokyklos tautini maum kalboms mokytis. Juk baig rusakalb ar lenkik mokykl moksleiviai Lietuvoje sunkiau integruojasi pilietin visuomen, valstybs gyvenim. tai kas rpi ne man vienam. Lkesius patenkint tautika, krikionika, konservatorika partija, savo program siraiusi pamintas ir kitas, gal ne maiau svarbias nuostatas. toki partij, tikiu, ateit ne tik usispyrliai dailininkai, bet ir kiti pilieiai, kurie valstybs reikalams politikai iki iol tebra abejingi.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS

41

S. Darius ir S. Girnas, S. 80x57, 1993 m. S. Darius ir S. Girnas, S. 85x52, 1993 m. LDK Gediminas 650, S. 83x50, 1991 m.

42

Lietuvos Seime penktoji kolona

[ 2007 SPALIS ]

Visai neperdedu! Tiksliai. Su tiesioginiu vadovavimu i Maskvos. Su kolonos vadu, kuris aiposi i Lietuvos ir jos nekenia. aiposi ir i rinkim komisijos, kurios pirminink paskyr dar AMB-as, kuri kandidatais Seim registruoja visus buvusius represini struktr veikjus (LKP CK, buvusios Vidaus reikal ministerijos veikjus, buvusius kagbistus, buvusius ar esamu rezervistus, kolaborantus), nors tai prietarauja Lietuvos statymams. Registruojami ir turintys bizn verslininkai, kuri veikla ivis nesiderina su atstovaujamu darbu Seime. Kaip galjo bti registruojamas kandidatu seim toks biznio aferistas kaip Viktoras Uspaskichas, jau anuomet plovs bendrovs pinigus per kakokiose salose registruotas rmas? Kam tada reikalinga Zenono Vaigausko vadovaujama arakina rinkim kontora? Tik tam, kad priimt i partij sraus? Todl tikrus, silymus analizuojanius bei statymus kurianius Seimo narius galima ant pirt suskaiiuoti, o j, tautos atstovais vadinam, 141. Savo bei gimini verslo rpesiai, kolonos usakymai, aminos petyns per sklyp, but, pinig dalybas, baksnojimai dl girtavimo ar praleist Seimo posdi, kelionmis usienius rungtyniavimas tokia Seimo kasdienyb. Antai, nusispjov morals, etikos bei teiss principus, keturiolika kolonos veikj nusidangino Maskv gelbti savo reitingo, gelbtojus kviesti savo lyder. Jei tas lyderis papra prieglobsio savo kilms tvynje, ms iniasklaida turt j pamirti. Parazitus, idavikus, vardijus tikraisiais vardais, reikt pamirti visiems, kaip buvo pamirti toks Ivanovas, Burokeviius ar vdas. V. Uspaskicho kalibras toks pat, kaip pamintj. Taiau spauda rao, radijas skalambija, televizija rodo... Jei Seimas dar turi savigarbos likuius, penktosios kolonos utv i Seimo turt vyti, o Z. Vaigausk ileisti nepelnyt pensij.

STRAIPSNIAI, EX LIBRIS Vydnas 125, S. 114x94, 1992 m. Mstislavo Dobuinskio, S. 104x56, 1995 m. V. Gaulia, Sduva S. 76x42, 2007 m.

43

44

Kartotiniai vokai

114. 2007 10 20 Paskutinis teismas Lietuvos udikams.

C - 100 vnt.

302. 2004 09 07 Arvydas liogeris.

B - 80 vnt.

422. 2005 01 24 Pakeistas tekstas. Prie 15 met, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Seimas paskelb, kad antr kart atkuriama Nepriklausoma Lietuvos respublika ir joje sigali 1920 m. priimta Lietuvos konstitucija.
B - 50 vnt. (atspausdinta raaliniu printeriu).

305. 2003 08 04 Vladas Putvinskis-Putvys.

B - 120 vnt.

438. 2007 12 10 aulys prie demark linijos ties Vieviu.

B - 110 vnt.

382. 2004 02 22 60 met Piriupi kaimo udynms.

B - 100 vnt.

446. 2005 08 03 Ties juodu (gdos) stulpu Kaune.

B - 110 vnt.

401. 2004 04 02 Dubingiuose atidengtas paminklas lenk vrikumo aukoms atminti.

2007 10 22 dar kart pakartotas. B - 120 vnt. C - 100 vnt.

543. 2008 01 30 U didj Izrael.

B - 120 vnt.

405. 2007 11 16 Grto balvon parko eksponatai pan Pilsudski.

B - 50 vnt.

561. 2007 04 18 Klemensas erbulnas.

B - 80 vnt.

578. 2005 03 15 Antanas Poka.

C - 90 vnt.

VOKAI 599 600 601 602 Vokai

45

599. 2003 06 19 Trak miesto senasis herbas.

A - 120 vnt.

600. 2003 06 20 Trakai. Salos pilis.

A - 120 vnt.

601. 2003 07 29 Taut apsisprendimo teis. T. V. Vilsonas.

A - 120 vnt.

602. 2003 08 01 Lietuvos kariuomenei 85.

A - 100 vnt.

46

VOKAI 603 604 605 606

603. 2003 08 01 Lietuvos karalyst. Europos centras.

2003 09 24 pakartota alia sp. A - 130 vnt. B - 60 vnt.

604. 2003 08 04 Lietuvos mokytojai Izraelyje moksi ugdyti tolerancij ?!!

A - 120 vnt.

605. 2003 08 07 Antanas abaniauskas (1903-1987).

A - 120 vnt.

606. 2003 08 07 1993 m. rugsjo 1-oji. Pirmoji laisvs diena.

A - 120 vnt.

VOKAI 607 608 609 610

47

607. 2003 09 13 Laknui konstruktoriui V. Kensgailai - 70.

A - 100 vnt.

608. 2003 09 14 Prie 15 met (1988 10 07) ant Gedimino kalno bokto vl suplevsavo laisvosios Lietuvos simbolis - trispalv.
A - 100 vnt.

609. 2003 09 17 Prof. Juozui Ambrazeviiui Brazaiiui - 100 (1903-1974).

A - 100 vnt.

610. 2003 09 18 Birelio 14 - lietuvi tautos genocido diena. Lietuvos saugumo departamento 1940 m. ypatingosios komisijos nari sraas. Voko atviruke - tekstas angl kalba.
A - 110 vnt.

48

VOKAI 611 612 613 614

611. 2003 09 21 Karaliauius, Regiusmons, Knigsberg.

A - 100 vnt.

612. 2003 09 23 Bostonas 1953. Prie 50 m. (1953 11 08) usienio lietuviai Bostone (JAV) ileido Lietuvos enciklopedijos 1-ji tom.
A - 100 vnt.

613. 2003 09 28 I serijos Lietuvos karalyst Karalius Vytenis.

A - 100 vnt.

614. 2003 10 01 I serijos Lietuvos karalyst Karalius Traidenis.

A - 100 vnt.

VOKAI 615 616 617 618

49

615. 2003 10 31 Sigitas Tamkeviius SJ (1938 m.).

A - 120 vnt.

616. 2003 11 03 Meislovas Sakalauskas (1928 m.).

A - 120 vnt.

617. 2003 11 06 I serijos Lietuvos karalyst Karalius Algirdas.

A -100 vnt.

618. 2003 11 06 I serijos Lietuvos karalyst Karalius Vytautas.

A - 100 vnt.

50

VOKAI 619 620 621 622

619. 2003 11 07 I serijos Lietuvos karalyst L. K. Mindaugas.

A - 100 vnt.

620. 2003 11 10 I serijos Lietuvos karalyst Karalius Kstutis.

A - 100 vnt.

621. 2003 11 10 I serijos Lietuvos karalyst Karalius Gediminas.

A - 100 vnt.

622. 2003 12 03 Vergas, nesiekiantis isivaduoti i vergovs, vertas dvigubos vergovs. Docharas Dudajevas.
2004 03 04 pakartotas vokas su nauju urau 10 met en genocidui, terorui. A - 90 vnt. B - 140 vnt.

VOKAI 623 624 625 626

51

623. 2003 12 03 Valdemaras V. arneckis (1893-1942).

A -130 vnt. (t. alias) B -130 vnt. (t. rudas)

624. 2004 02 11 I serijos Lietuvos karalyst Ponai lenkai, grinkite pavogt Lietuvos valstybs karn!
A - 120 vnt.

625. 2004 02 16 Paveikslas Jan Mateikos pasmerkimas.

A - 120 vnt.

626. 2004 02 16 Paveikslo Barbora Radvilait ir ygimantas Augustas fragmentas.

A - 120 vnt.

52

VOKAI 627 628 629 630

627. 2004 02 20 Zigmas Zinkeviius (1925 m.).

A - 200 vnt.

628. 2004 02 27 Karaliaus Gedimino sapnas.

A - 60~80 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

629. 2004 02 28 Jan A. Mateika (1838-1893).

A - 120 vnt.

630. 2004 03 07 algirio mio fondas (1410-2010).

A - 120 vnt.

VOKAI 631 632 633 634

53

631. 2004 03 15 Paminklas A. Paneriuose suaudytiems vietins rinktins kariams 1944 m. gegus 17 - 21d.
A - 120 vnt.

632. 2004 03 16 Juozas Kamarauskas (1874-1946).

A - 120 vnt.

633. 2004 03 22 Lietuvos - Lenkijos sutartis.

A - 120 vnt.

634. 2004 04 30 v.Kazimiero banyia (Vilnius 1604 05 10).

A - 110 vnt

54

VOKAI 635 636 637 638

635. 2004 05 01 Chiune Sugihara (1900-1986).

A - 120 vnt.

636. 2004 05 04 Sduvos uolas Mykolas ilinskas (1904-1992).

A - 120 vnt.

637. 2004 05 02 Nijol Angel Bauyt.

A - 120 vnt.

638. 2004 05 18 Po 108 met sportininkai renkasi pirmosios olimpiados sostinje Atnuose.
A - 100 vnt. (pilka sp.) B - 100 vnt. (alia sp.)

VOKAI 639 640 641 642

55

639. 2004 05 18 Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas.

Vokas papuotas lipduku ir ilkograne spauda, uspausta - Ne ambicingam vaikzui. A - 50 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

640. 2004 06 21 Didieji lietuvi tautos genocido organizatoriai J. Stalinas, A. Hitleris, J. Pilsudskis.
2007 04 22 voko laida pakartota. A - 120 vnt. (ruda sp.) B - 110 vnt. (juoda sp.)

641. 2004 06 21 Reikia gyventi taip, lyg Lietuvos likimas priklausyt tik nuo tavs....
A - 120 vnt.

642. 2004 06 22 Jonas EMAITIS - Vytautas (1909-1954).

A - 120 vnt.

56

VOKAI 643 644 645 646

643. 2004 06 24 Salomja Nris (1904-1945).

A - 90 vnt.

644. 2004 06 25 Arvydas Sabonis (1964 m.).

A - 120 vnt.

645. 2004 07 17 Kazys kirpa (1895-1979).

A - 90 vnt. (brokas ~20 vnt., rudas, su klaida kipra)

646. 2004 07 17 Lietuvos dailininkas Antanas Gudaitis (1904-1989).

A - 90 vnt.

VOKAI 647 648 649 650

57

647. 2004 07 19 Oros mis (1514 rugsjo 8 d.).

A - 100 vnt.

648. 2004 07 20 Sukilimai u lietuvi laisv (1831, 1863 m.).

A - 120 vnt.

649. 2004 07 21 Birelio 14 d. - lietuvi tautos genocid diena. Vokas su politruk srau.
2005 09 20 perleistas. A - 140 vnt. (pieinys raudonas) B - 120 vnt. (pieinys oraninis)

650. 2004 07 22 Baltijos Kelia pavlavome 50-ia met!.

A - 110 vnt.

58

VOKAI 651 652 653 654

651. 2004 09 05 Archangelsko komunistinio darbo partija.

A - 80 vnt.

652. 2004 09 08 Lietuvos tautos menininkas Stanislovas Riauba (1904-1982).

A - 100 vnt.

653. 2004 09 09 Johann Georg Adam Forster (1754-1794).

A - 90 vnt.

654. 2004 09 10 I serijos Igarsj lietuviai usienyje Amerikos sporto legenda Pranas Lubinas (1910-1999).
2005 03 03 pakartota. A - 100 vnt. B - 70 vnt. (alia sp.)

VOKAI 655 656 657 658

59

655. 2004 09 13 I serijos Igarsj lietuviai usienyje Amerikos generolas Tadas Kosciuka (1746-1817).
A - 100 vnt.

656. 2004 09 14 Pranas imaras (1907-1944).

A - 60 vnt.

657. 2004 09 21 I serijos Igarsj lietuviai usienyje Pirmosios auktosios mokyklos Amerikoje rektorius med.dr. A. Karolis Kuris.
A - 100 vnt.

658. 2004 11 12 I serijos Igarsj lietuviai usienyje Anglijos karalikj oro pajg kapitonas Romualdas Marcinkus (1907-1944).
A - 100 vnt.

60

VOKAI 659 660 661 662

659. 2004 11 15 I serijos Igarsj lietuviai usienyje Jonas arkis ukauskas (Sharkey).
A - 100 vnt.

660. 2004 11 28 I serijos Igarsj lietuviai usienyje Jonas erskis (1845-1892).

A - 100 vnt.

661. 2005 01 11 Antanas Baranauskas (1835-1902).

A - 50 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

662. 2005 01 14 Antanas Mikinis (1905-1983).

A - 110 vnt.

VOKAI 663 664 665 666

61

663. 2005 01 14 Sigitas Lasavickas (1926-1998).

A - 110 vnt. (ruda sp.) B - 90 vnt. (iek tiek tamsesnis u A)

664. 2005 02 02 1990 03 11 penkiolika met.

A - 50 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

665. 2005 02 02 Kovo 11.

A -50 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

666. 2005 02 04 Lietuvai 1000.

A -50 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

62

VOKAI 667 668 669 670

667. 2005 03 03 Lietuvos Kariuomens krj savanori sjunga.

A - 370 vnt.

668. 2005 03 07 Hirosima (Japonija). 1945 08 06 numesta pirmoji atomin bomba.

A - 100 vnt.

669. 2005 03 07 1009 m. Lietuvos valstybei 1000.

A - 120 vnt.

670. 2005 03 10 Lietuvai 1000.

A - 100 vnt.

VOKAI 671 672 673 674

63

671. 2005 04 15 Antanas Tatar (1805-1889).

A - 100 vnt.

672. 2005 04 17 Bolevikin pergals vent 05 09.

A - 100 vnt.

673. 2005 04 19 Prsijos sostinei Karaliauiui 750. Knigsberg.

A - 120 vnt.

674. 2005 04 20 Jungtini Amerikos Valstij prezidentas Ronald W. Reagan.

A - 100 vnt.

64

VOKAI 675 676 677 678

675. 2005 04 30 1950 05 30 susprogdintas Vilniuje Vivulskio sukurtas paminklas Trys kryiai.
A - 100 vnt.

676. 2005 04 22 Prsijos sostinei Karaliauiui 750.

Karaliauiaus herbas ir tekstas pakartotas 2007 04 20 Rusija maj Lietuv (Prsij) valdo laikinai. A - 120 vnt. B - 90 vnt.

677. 2005 04 24 Liublino Unija - istorin kcija.

A - 140 vnt.

678. 2005 04 25 Paminklas irvintose uvusiems kovoje prie lenk okupantus.

A - 100 vnt.

VOKAI 679 680 681 682

65

679. 2005 04 28 Birelio 14 - lietuvi tautos genocido diena.

Tekstas kaip ir voke Nr. 610, tekstas voko atviruke angl kalba. A - 120 vnt.

680. 2005 06 10 Aslanas Maschadovas.

A - 110 vnt.

681. 2005 06 30 I serijos Igarsj lietuviai pasaulyje Jonas Mekas (1922 m.).
A - 80 vnt.

682. 2005 07 01 I serijos Igarsj lietuviai pasaulyje Stanislovas Kerbedis (1810-1899).

A - 90 vnt.

66

VOKAI 683 684 685 686

683. 2005 07 02 I serijos Igarsj lietuviai pasaulyje Vitas Gerulaitis (1810-1899).

A - 90 vnt.

684. 2005 07 04 I serijos Igarsj lietuviai pasaulyje Marija Gimbutien (1921-1994).

A - 90 vnt.

685. 2005 07 04 I serijos Igarsj lietuviai pasaulyje Ignas Domeika (1801-1889).

A - 70 vnt.

686. 2005 07 20 Kalba - tautos vienybs motina. A. Kulvietis, M. Mavydas, S. Rapolionis.

A - 50 vnt., tekstas geltonas B - 100 vnt., tekstas rudas

VOKAI 687 688 689 690

67

687. 2005 07 30 Algimantas Zolubas.

A - 110 vnt.

688. 2005 07 31 Antanas Burokas.

A - 100 vnt.

689. 2005 08 01 Paulius Galaun (1890-1988).

A - 110 vnt.

690. 2005 09 05 Donatas Katkus (1942 m.).

A - 100 vnt.

68

VOKAI 691 692 693 694

691. 2005 09 06 II Pasaulinis karas. Ivaduotojai, skleid siaub ir mirt.

A - 120 vnt.

692. 2005 09 07 1941 m. birelio 23 d. sukilimas. Degantis Kaunas.

A - 200 vnt.

693. 2005 10 21 Kauno geto policijos virininkas, yd kapo gestapo agentas Tanchumas Arontamas stovi prie geto dabokls.
A - 110 vnt.

694. 2005 10 23 Kristijonas Donelaitis (1714-1780).

A - 200 vnt.

VOKAI 695 696 697 698

69

695. 2005 10 24 Alfredas Bumblauskas (1956 m.).

Yra atspaud su klaidinga pavarde (Bumbliauskas). A - 70 vnt.

696. 2005 10 27 Alfonsas Jurskis (1894-1966).

A - 70 vnt.

697. 2005 12 22 M. lapeliens knygynui 100 met (1906-2006).

A - 120 vnt.

698. 2005 12 17 Liudvikas Gediminas Rza (1776-1840).

A - 110 vnt.

70

VOKAI 699 700 701 702

699. 2005 12 19 Atviros Lietuvos Fondas (D. Soroo aras).

A - 130 vnt.

700. 2006 01 03 Kazys Napoleonas Kitkauskas.

A - 220 vnt.

701. 2006 07 24 Istorikas Adolfas apoka. Geriausia vis laik Lietuvos istorija.
A -100 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

702. 2006 03 01 Piln valdovas Margiris.

A - 100 vnt.

VOKAI 703 704 705 706

71

703. 2006 03 01 Stasys alkauskis (1886-1941).

A - 120 vnt.

704. 2006 03 02 Matas Meninskas (1896-1942).

A - 120 vnt.

705. 2006 03 04 Joachimas Lelevelis (von Llhoel) (1786-1861).

A - 100 vnt.

706. 2006 03 06 en tautos didvyris amilis Basajevas.

A - 70 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

72

VOKAI 707 708 709 710

707. 2006 03 05 Mykolas Elvyras Andriolli (1836-1893).

A - 120 vnt.

708. 2006 03 06 Bronius Pundzius (1907-1959).

A - 120 vnt.

709. 2006 03 13 Juozas Zikaras (1881-1944).

A - 120 vnt.

710. 2006 04 16 Petras Rima (1881-1961) Skausmas, 1921 m.

A - 100 vnt.

VOKAI 711 712 713 714

73

711. 2006 04 19 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Algirdas Petruseviius.
A - 100 vnt.

712. 2006 04 20 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Bernardas Brazdionis.
A - 100 vnt.

713. 2006 04 21 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Vilius Branas.
A - 200 vnt.

714. 2006 04 23 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Vytautas Landsbergis.
A - 100 vnt. B - 120 vnt. (vinjet pilkos sp.)

74

VOKAI 715 716 717 718

715. 2006 04 24 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Stasys Lozoraitis.
A - 100 vnt.

716. 2006 04 25 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Jonas Kronkaitis.
A - 100 vnt.

717. 2006 04 25 Kajetonas Sklrius (klrius) (1876-1932).

A - 90 vnt.

718. 2006 06 09 Birelio 14 - lietuvi tautos genocido diena. i dien Tautos genocidas.
A - 120 vnt.

VOKAI 719 720 721 722

75

719. 2006 07 03 Lietuva.

Suvenyrinis. A - 60 vnt.

720. 2006 07 23 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Albinas Kentra.
2006 08 15 pakartotas tiraas. A - 50 vnt. (vinjet ruda) B - 120 vnt. (vinjet pilka)

721. 2006 07 24 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
A - 110 vnt.

722. 2006 07 26 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Zigmas Zinkeviius. A - 110 vnt.

76

VOKAI 723 724 725 726

723. 2006 07 26 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Robertas Grigas.
A - 110 vnt.

724. 2006 07 27 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Sigitas Tamkeviius SJ.
A - 110 vnt.

725. 2007 07 28 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Romas Kalanta.
A - 110 vnt.

726. 2006.07.29 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Ronaldas V. Reiganas.
A -110 vnt.

VOKAI 727 728 729 730

77

727. 2006 07 30 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Vienuol Nijol Sadnait.
A - 110 vnt.

728. 2006 07 31 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Nijol Angel Bauyt.
A - 110 vnt.

729. 2006 08 20 Gediminas Karpaviius (1951-2005) Filop.

A - 140 vnt.

730. 2006 08 21 Ekspertas kruvinomis rankamos YITZHAKAS ARADAS.

A - 120 vnt.

78

VOKAI 731 732 733 734

731. 2006 08 29 Sauls mis, 1236 09 22.

A - 110 vnt.

732. 2006 08 30 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Prof. Antanas Tyla.
A - 120 vnt.

733. 2006 08 31 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Prof. Ona Voverien.
2007 04 15 vokas ileistas pakartotinai. A - 110 vnt. (vinjet t. ruda) B - 90 vnt. (vinjet raudonai ruda)

734. 2006 09 03 I serijos Jie kr antrj Nepriklausom Lietuvos respublik Kazimieras Garva.
A - 110 vnt.

VOKAI 735 736 737 738

79

735. 2006 09 03 1926 12 17 - Taikusis perversmas.

A - 120 vnt.

736. 2006 10 10 Vyskupas Vincentas Boriseviius (1887-1830).

A - 110 vnt.

737. 2006 10 10 Dionizas Poka (~1765-1830).

A - 110 vnt.

738. 2006 12 06 i dien tautos didvyriai Kaimo reinderiai.

A - 120 vnt.

80

VOKAI 739 740 741 742

739. 2006 12 07 i dien tautos didvyris Vytautas Pocinas.

2007 06 18 vokas pakartotas. A - 150 vnt. (portretas bordo) B - 120 vnt. (portretas rudas)

740. 2006 12 08 Komunistins A. Brazausko eros pabaiga.

A - 110 vnt.

741. 2006 12 11 i dien tautos didvyr Dalia Budreviien.

A - 110 vnt.

742. 2006 12 11 i dien tautos didvyris Povilas moiukas Petrauskas.

A - 110 vnt.

VOKAI 743 744 745 746

81

743. 2007 02 05 1957 m. balandio 30 d. 19 val. 45 min. Graina Bigelyt pradjo pirmj Lietuvos televizijos laid.
A - 140 vnt.

744. 2007 02 06 Bojarina Kazimira Prunskien (atrija).

A - 110 vnt.

745. 2007 02 17 J. Piliponis Kelion aplink Lietuv per 80 dien, Aminas ydas Kaune.
A - 110 vnt.

746. 2007 02 17 Konstitucinio teismo veidas. Toma (Tamara) Birmontien.

A - 110 vnt.

82

VOKAI 747 748 749 750

747. 2007 04 13 Jurga Ivanauskait (1961-2007).

A - 120 vnt.

748. 2007 06 20 . Mariulionis gina Lietuvos garb, deinje sportinio biznio aferistas . Kalmanoviius.
A - 50 vnt.

749. 2007 06 21 Lietuvos Aidui 90 met, redaktoriaus Algirdo Pilvelio portretas.

A - 120 vnt.

750. 2007 07 04 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb J. emaitis Vytautas (1909-1954).
A - 120 vnt.

VOKAI 751 752 753 754

83

751. 2007 07 04 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb A. Grybinas Faustas (1920-1949).
A - 90 vnt.

752. 2007 07 04 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb P. Bartkus adgaila (1925-1949).
A - 90 vnt.

753. 2007 09 02 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb A. Ramanauskas Vanagas (1918-1957).
A - 120 vnt.

754. 2007 09 04 A. Ramanauskas Vanagas (1918-1957).

A - 120 vnt.

84

VOKAI 755 756 757 758

755. 2007 09 04 Lionginas epka (1907-1985).

A - 90 vnt.

756. 2007 09 06 Pasmerkimas ir panieka tautos idavikams! Lietuvos parlamentarai - homolai balsuoja u gj ir lesbiei veikl.
A - 100 vnt.

757. 2007 09 19 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb V. Guas Kardas (1919-1949).
A - 90 vnt.

758. 2007 09 20 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb J. ibaila Merainis (1905-1953).
A - 100 vnt.

VOKAI 759 760 761 762

85

759. 2007 09 20 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb B. Liesis Naktis (1922-1949).
A - 100 vnt.

760. 2007 09 20 I serijos Penktasis laisvosios Lietuvos prezidentas ir jo vadovyb L. Grigonis Upalis (1906-1950).
A - 100 vnt.

761. 2007 10 17 Birelio 14 - lietuvi tautos genocido diena. Kaniuk kaimas 1944 sausio 29 d. Kada ten pastatysim genocido aukoms paminkl?
A - 100 vnt.

762. 2007 10 20 Vytautas Kernagis.

A - 100 vnt.

86

VOKAI 763 764 765 766

763. 2007 12 05 100 met lietuvikai ploktelei. A. Kaanauskas (1882-1959).

A - 210 vnt.

764. 2007 12 06 Ben Saliamonas Zelmanas Elijas, Vilniaus Gaonas (1720-1793).

A - 110 vnt.

765. 2007 12 07 Strib stribas Vytautas Petkeviius.

A - 110 vnt.

766. 2008 01 30 Adolfas Raulinaitis (1903-1987).

A - 120 vnt.

VOKAI 767 768 769 770

87

767. 2008 02 04 Karaliaus Mindaugo naujojo amiaus klubas LIONS INTERNATIONAL

A - 120 vnt.

768. 2008 04 10 Algimantas vaas (1933-2008).

A - 120 vnt.

769. 2008 04 11 Stasys Tomonis (1915-1992).

A - 150 vnt.

770. 2008 04 15 Bojarina Kazimira Prunskien - ems kio plot pardavintoja.

A - 60 vnt.

88

VOKAI 771 772 773 774

771. 2008 04 15 Chadi Seraja Chan apalas (1873-1961).

A - 120 vnt.

772. 2008 04 17 Antanas Rimantas akalys.

Parodinis vokas. A - 150 vnt.

773. 2008 07 02 Lenkija ir Pranczija - ne strategins partners.

A - 90 vnt.

774. 2008 07 04 Violeta Skabeikien.

A - 100 vnt. B - 90 vnt. (portretas t. rudas)

VOKAI 775 776

89

775. 2008 07 08 Bronius Bruas.

A - 120 vnt.

776. 2008 07 10 I serijos Jie kr antrj Nepriklausomos Lietuvos respublik Algirdas Patackas.
A - 120 vnt.

90

USAKYTINIAI VOKAI 085 086 087 088 Usakytiniai vokai

85. 2003 10 24 Vydno 50 m. mirties sukaktis. Ileido JAV lietuvi latelist draugija Lietuva (ikaga).
A - 300 vnt. (ikilioji spauda)

86. 2004 02 06 Lietuvos Vietinei rinktinei - 60 (1944 02 12-2004). Vietins Rinktins klubo usakymas.
A - 1000 vnt.

87. 2004 03 06 algirio mio sukaktis (1410-2010), 10Lt. algirio mio fondo usakymas.
A - 70 vnt.

88. 2004 03 30 Architektas Algimantas Umbrasas (1929 04 03). Algimanto Umbraso eimos usakymas.
A - 160 vnt.

USAKYTINIAI VOKAI 089 090 091 092

91

89. 2004 09 20 emaii bajoras Albinas Bataviius. Albino Bataviiaus usakymas.

A - 160 vnt.

90. 2004 11 02 Graut lapelyt Sirutien (1909 11 29). Voko komplekte viengubas atvirukas su G. lapelyts Sirutiens portretu. lapeli muziejaus usakymas.
A - 160 vnt.

91. 2005 01 17 Kunigas Jonas Reitelaitis (1884 11 23-1966 12 11).

A - 140 vnt.

92. 2005 01 20 Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjungos leidinio Varpas 10 met sukaktis (1995-2005). Lietuvos Laisvs kovotoj sjungos usakymas.
A - 30 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

92

USAKYTINIAI VOKAI 093 094 095 096

93. 2005 02 05 Lietuvos laisvs kovotoj sjungos leidinio Varpas redaktoriai ir dizaineriai 1995-2005 metais. Voko komplekte dvigubas atvirukas su redakcijos nari portretais: V. Gurskio, E. Buroko, A. Kratulio, A. Buroko, A. Zolubo, G. Ruzgio ir A. akalio.
A - 140 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

94. 2005 06 09 Algirdas Pilvelis. Verslininkas, fotografas, urnalistas, politikas, Lietuvos Aido redaktorius ir leidjas. Algirdo Pilvelio usakymas.
A - 110 vnt.

95. 2005 07 28 Algirdas Pilvelis. Lietuvos Aido vyr. redaktorius ir leidjas. Algirdo Pilvelio usakymas.
A - 100 vnt.

96. 2005 12 16 Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjunga. Voko komplekte yra dvigubas atvirukas su LLKS emblema. Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjungos usakymas.
A - 130 vnt.

USAKYTINIAI VOKAI 097 098 099 100

93

97. 2007 02 17 Taurag 1507 03 21. Albino Bataviiaus usakymas.

A - 210 vnt.

98. 2007 04 15 Lietuvos Karinink ramov. Reprezentaciniai rmai Kaune, 1937 04 23. Kauno Karinink ramovs usakymas.
A - 500 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

99. 2007 04 15 Lietuvos Karinink ramov reprezentaciniai rmai Kaune, 1937 04 23 (B. Pundziaus skulptr kompozicija). Kauno Karinink ramovs usakymas.
A - 500 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

100. 2007 12 23 KGB kankintos ir kalintos kovotojos u Lietuvos laisv O. Puskunigiens (1912-1976) atminimui. Algimanto Bakano usakymas.
A - 200 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

94

USAKYTINIAI VOKAI 101 102

101. 2008 01 15 J. Albrechto trij knyg reklaminis pristatymas. J. Albrechto usakymas.

apie

Prsij

A - 100 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

102. 2008 02 12 Dailininko A. R. akalio estamp paroda. Marijampol, 2008. A. R. akalio usakymas pas p. J. Jarmalavii.
A - 100 vnt. (atspausdinta raaliniu spausdintuvu)

Rodykl (pavardi, vietovardi ir kt.)

Skaitmenys rodo - voko (V), usakytinio voko (UV), atviruko (A), usakytinio atviruko (UA), suvenyrinio lapo (SL) numer. Raid k reikia voko atviruk. 1 katalogas: V 1-315, UV 1-49, A 1-23, UA 1-3, SL 1-19 2 katalogas: V 316-598, UV 50-84, A 24-26, UA 4, SL 20-22 3 katalogas: V 599-776, UV 85-94

95

Adamkus V., 01, 304 Albrechtas J., UV 101 Algirdas, 27, 526, 617 Alytus, 151 Ambrazeviius - Brazaitis, 475, 609 Andriolis M., 207, 269, 314, 707, SL 11 Aradas V., 730 Arafatas J., 522 Armija Krajova, 114, 148, 156 Armonaitis - Triupas J., 498, UV 75 Asanaviit L., 215, 430 Ateininkai, UV 63 Atviras Lietuvos fondas, 699

Bulviius V., 473 Bumblauskas A., 695 Burokas A., 687 Buas D., 576

arneckis V. V., 623 enija (Ikerija), 162, 178, 184, 250, 267, 268, erbulnas K., 561 erskis J., 660 ibiras L., UV 77 iurlionis M. K., 192, 193, 246, 364, 435, 436,

271, 274, 275, 404, 497, 556, UV 40, UV 41, UV 44

485, UV 71, SL 14

SL 19

Badenas - Povelis, 318, 573, A 24 Baisanguras Benojietis (i Benojaus), 402, UV 62 Baltruaitis J., 341 Balutis K., 513 Baltijos kelias, 650 Baranauskas A., 397, 661 Basajevas ., 706 Bartkus - adgaila P., 752 Basanaviius J., 83, 248, 262, 338, 410, 465, 466, Bauyt N. A., 637, 728 Bataviius A., UV 73, UV 89 Bernardin banyia, 191 Bikauskas E., 258 Bigelyt G., 743 Birmontien T., 746 Birut, 313, 431 Birai, 204 Birika M., 520 Birelio 14-oji, 33, 308, 489, 649, 479, 718, 761 Bojanus L., 55 Borisveviius V., 736 Boruta J., 163 Bostonas (JAV), 612 Brazauskas A., 153, 237, 740 Brazdionis B., 219, 221, 349, 712, UV 45 k Branas V., 580, 713 Bruas B., 775

99, 100, 101, 102, 103, 112, 281, 297, 398, 536, 572, 708, A 1, A 9, A 10, A 11, A 20, SL 6, SL 17 Daukantas S., 96, 259, 340 Dauka M., 1 k, 4 k, 169, 350, 351, SL 21 Debeikiai, 278, 447, A 25 Dabkeviius J., 421, A 20 Dabuinskis M., 170, 171, 172, 220 Domeika J., 545, 685 Donelaitis K., 361, 483, 693 Drma V., 179, 180, 399 Dubingiai, 401 Dudajevas D., 184, 268, 622

Damuis A., 460, UV 60 Dambrava V., 562, 563 Darius S. ir Girnas S., 5, 6, 18, 19, 20, 97, 98,

Eichvaldas E., 54 Elijas Z. (Gaonas), 764 Erenburgas J., 178 Eretas - Jakaitis J., 437 Europos centras, 68, 69, 70, 585, UV 29

Fiorsteris J., 52, 653 Frankas J., 53

96

RODYKL

Gaiinas V., UA 3 Galaun P., 689 Garva K., 734 Gauas J., 495 Gediminas, 25, 60, 61, 62, 71, 207, 220, 253, 280,
290, 336, 571, 621, 628, UV 43

Gedimino boktas, 608 Gerulaitis V., 683 Giedraitis J. S., 200 Gimbutien M., 391, 433, 493, 684 Gylys P., 113 Gorbaiovas M., 47, 190 Grauinis K., UV 53 Grigas R., 723 Grybinas - Faustas A., 751 Grigonis - Upalis L., 760 Grinius K., 233 Grikeviius A., 57, 418 Gudaitis A., 646 Gustaitis A., 287, A20, SL 18 Gusevas M., 414, 586 Guas - Kardas V., 749

H I

Havelas V., 230 Hirosima, 668

Kairys J., 481 Kalanta R., 139, 161, 182, 371, 538, 725 Karlas XVI Gustavas, 88 Karpaviius G., 729, UV 79 Karpovas A., 9 Karsavinas L., 217 Karvelis B., 554 Kasparovas G., 7, 9 Katedra (Vilnius), 37 k, 146, SL 16 Katilius R., 490 Katkus D., 690 Katkus (Chodkeviius), 378, 484 Kaunas, 158, 325, 356, 446, 590, 692 Kazimiero Banyia, 634 Kensgaila V., 607 Kentra A., 720 Kerbedis S., 682 Kernav, 325 Kstutis, 26, 288, 337, 420, 620 Kdainiai, 88 Kikis A., UV 67 Kitkauskas N., 700 Klaipda, 301, 454, 540, 541, 568, 569, UV 56 Kolumbas K., 72, 74, 75, 76, A 7, SL 3 Kosciuka T., 137, 655, A 17 Kovo 11-oji, 49, 93, 225, 409, 412, 424, 664, 665,
A 6, UV 70

Inturk, UV 84 Islandija, 48, 456, 469 Ivanauskait J., 747 Ivanauskas T., 565

A 18, SL 15

Kraujelis A., 415 Kraiai, 117, A15 Kronkaitis A., 537, 716 Krupaviius M., 503 Kubilius J., 482 Kudirka V., 12, 13, 16 k, 41, 130, 195, 363, UV 50 Kulvietis A., 1 k, 2 k, 40 k,110, 238, 241, 251, 686, Kuninas J., 575 Kuris K., 76, 657

Jablonskis J., 367, 377 Jasinskis J., 137 JAV, 514, 550, 560 Jogaila, 44 Jonas Paulius II, 115, A 14, SL 7, SL 8 Jundzilas S., 59 Jungtini Taut Organizacija, 499, SL 2 Juozapaviius A., 151, 354 Jurgutis Vl., 518 Jurskis A., 696, UV 76 Jurnas ., 105

249, 295, 296, 306, 379, 411, 491, 552, 714, SL 19 Lasavickas S., 663 Lelevelis J., 51, 479, 705 Lembertas P., 272, A 23

Laisvs diena, 606 Laisvs statula, 29, 30, 41, 49, 63 k, 356, A 6, A 16 LAKS, 38 Landsbergis G., 572 Landsbergis V., 42, 77, 93, 108, 166, 211, 225, 236,

RODYKL

97

462, 463, 467, 471, 473 528, 530

Leninas V., 445 Lietuvos draugija, 16 Lietuvai 1000, 666, 669, 670 Lietuvos genocidas, 610 LDDP, 80, 105, 124, 145, 153, 180, 190, 316 Lenkijos kariuomen, 438, 439 Liesis - Naktis B., 759 Lietuvos kariuomen, 602 Lietuvos karo aviacija, 359 Lietuvos kariuomens krjus savanori sjunga, 667 Lietuvi aktyvist frontas (LAF), 453, 460, 461, Lietuvos katalik banyios kronika, 163, 265, Lietuvos karalyst, 603 Lietuvos Statutas, 23 Lietuvos statistika, UV 59 LIFE, 90, 95 Lileikis A., 546 Liublino unija, 677 Litas, 83, 262 LK (TS), 255, 296 LLKS, 357 Lozoraitis S., 92, 218, 342, 368, 591, 715 LPKTS, 331 LSDP, 381, UV 21 Lubinas P., 403, 654 Lubijus B., 394 Lukoeviius J., 416 Luka J., 222, 496

A 12 , A 13, SL 5 Mikinis A., 223, 662 Mironas Vl., 510 Muravjovas, 406, 581

Milaius O., 516 Milkeviit J., UV 43 Miloas ., UV 26 Mindaugas, 24, 107, 243, 270, 291, 339, 598, 619,

NATO, 369 Neris S., 643 Neo Lithuania, 472 Niurnbergas, 2, 320 Norilskas, A 4 Normantas P., 328, 329

Olimpiados, 17, 84, 315, 450, SL 3 Oros mis, 647 Orvydas V., 557 Ozolas R., 199

Maceina A., 299 Maironis, 129, 353 Malinauskas V., 386 Manerheimas G., 395 Marcinkus R., 658 Margiris, 577, 702 Masalskis J., 143, 327 Maschadovas A., 680 Mateika J., 625, 626, 629 Matulis J., 365 Mavydas M., 40, 109, 110,111, 238, 239, 240,
241, 251, 370, 686, A 22, SL 15

Medininkai, 64, 168, 244, 459 Mekas J., 226, 492, 681 Meninskas M., 704 Mickeviius A., 34, 310, 311, 314, 362, 480, SL 20 Miknas J., 477

Pajaujis J., 467 Pakruojis, 70 Paksas R., 639 Pato sjunga, 388 Pato enklai, 45, 87, 122, 125, 151, 284, 300, 444 Patackas A., 776 Paulauskas A., 298, 470 Pavilionis R., 584 Perloja, 120 Petkeviius V., 127, 765 Petrauskas K., 181, 396 Petruseviius A., 155, 711 Pietaris V., 427 Piliponis J., 745 Pilsudskis J., 405, 640 Pilvelis A., 749, UV 95 Piriupis, 382 Plechaviius P., 131, 132, 348, 519 Pliateryt E., 286, 345, 428, 474 Pocinas V., 739 Poka A., 578 Poka D., 733 Prapuolenis L., 461 Protaseviius V., 173

98

RODYKL

Prunskien K., 245, 744, 770 Prsija, 582 Pundzius B., 708 Punia, 147 Puskunigien O., UV 100 Putvinskis - Putvys V., 305

Radvilait B., 227, 375, 429, SL 13 Radvilos, 227, 228 Ramanauskas - Vanagas A., 216, 753, 754 Rapolionis S., 1 k, 40 k, 109, 240, 251, SL 15 Raulinaitis A., 766 Riauba S., 652 Ribentropo - Molotovo paktas, 36, 146, 392 Rima P., 710 Reitelaitis J., UV 91 Reiganas R. V., 674, 726 Rza G., 698 Roizijus P., 3 k 4 k, 23 k, 50 Roterdamietis E., 1 k Rusija, 413, 567 Rustemas J., 508 Ruzgys G., UV 61

Santara - viesa, 385 Sruoga B., 220, 224 Stalinas J., 640 Stareviius V., 544 Starkus A., UV 81 Statutas, 23 Staugaitis J., 509 Strijkovskis M., 256, 525 Stulginskis A., 125, 232, 344, 555 Stuoka - Guceviius L., 137 Sugihara ., 505, 635 Sukilli sjunga, UV 39 Sutaras, UV 68 Svarinskas A., 504, 721 Svdasai, 570

419, 486, UV 1, A 21, SL 9 Skaut sjunga, 317, 318, 319, 347, A 24 Sklrius L., 717 Skorina P., 524 Smakauskas V., 264 Smetona A., 125, 152, 231, 234, 343, 355, 573 Smyslovas V., 7 Smugleviius P., 143, 200, 201 Sniekus A., 308, 579

Sabonis A., 487, 644 Sadnait N., 214, 432, 727 Sedzeviius J., UV 80 Sjdis, 22, 303, 306, 307, 309, 589 Sakalauskas M., 616 Sakur parkas, UV 78 Sarbievijus M. K., 167 Saudargas A., 108 Sauls mis, 731 Sausio 13-oji, 47, 164, 210, 211, 215 Savanoriai, 186 Seda, UV 58 Seimas, 422, UV 65, UV 69 Simonaviius K., 1, 2 k, 58, 134, 135, 400, 417,

abaniauskas A., 605 achmatai, 7, 9, 10 akalys A. R., 559, 772, UV 54, UV 102 alkauskas G., 703 apalas S., 771 apoka A., 701 arkis- ukauskas J., 659 iauliai, 186, 305 epka L., 755 ernas T., 168 irvintai, 678 ibaila - Merainis J., 758 kirpa K., 453, 462, 645 lapelien M., lapelis J., 212, 380, 383, 476, 478,
697, UV 74, A 19

lapelyt- Sirutien G., UV 90 k liogeris A., 302 moiukas- Petrauskas P., 743 teinys Z., 547 vaas A., 768 v. Kristijonas, 37, 39, 61 k, 144, UA 1 v. Mykolo banyia, 189 v. Petro ir Povilo banyia, SL 7 v. Kazimieras, 326, 533, 566, UV 52 v. eimyna, 458, A 26

Tamkeviius S., 163, 615, 724 Taurag, UV 36, UV 42, UV 97, UA 2 Tautiniai drabuiai, 89 Tatar A., 671 Terleckas A., 515

RODYKL

99

SL 12

Til, 593 Tyla A., 732 Tikeviius E., 346 Tomonis M., 213 Tomonis S., 769 Totoriai, 183 Traidenis, 542, 614 Trakai, 62, 203, 206, 325, 596, 597, 599, 600, UV 7, Trispalv, 408, 608 Trys Kryiai, 33, 455 Truikys L., 312, 390

235, 236, 237, 242, 243, 252, 282, 285, 288, 301, 407, A 3, A 5, A 11, A 12, A 14, A 15, A 16, SL 1, SL 6, SL 9 Vitkauskas V., 229 Vorkuta, UV 66 Voverien O., 733

U V

Zarasai, UV 64 Zikaras J., 501, 709 Zinkeviius Z., 627, 722 Zolubas A., 687 Zurofas E., 372

Umbrasas A., UV 88 Uupio respublika, 423, 506

Vabalas V., UV 72 Valanius M., 352, 464, 512 Valdov rmai, 583 Vaigantas T., 389 Variakojis J., 330, 535 Varnas A., 333 Varpas, UV 92, UV 93 Vasario 16-oji, 29, 30, 41, 93, 125, UV 55, UA 4, Vasiliauskas K., 531 Vbra J., 463, 494 Vbra T., UV 83 Vietin Rinktin, UV 86 Vileiis J., 517 Vydnas, 14, 15, 94, 335, 553, UV 85 Vilniaus auktesnioji mokykla, 40 Vilniaus universitetas, 2, 3, 4, 31, 32, 35, 50, 56,
SL 19

630, SL 4

agunis G., 468 aidyns, 63, 187, SL 10 algirio komanda, 8, A 2 algirio mis, 8 k, 43, 44, 79 k, 81 k, 82, 85, 279, eligovskis L., 114, 148, 156 emaitis- Vytautas J., 235, 357, 358, 376, 642, 750 emaitija, 21 imaras P., 426, 656 ydai, 116, 308, 372, 425, 547, 558, 604, 692, 730,
764

ilinskas M., 636 ygimantas Augustas, 173, 374 iliberas J., 56 ika J., 44

59 k, 118, 119, 134, 135, 167, 173, 217, 257, 264, 302, UV 1, UV 8, UV 20, UV 26 k, UV 28, SL 9 Vilnius, 22, 37, 50 k, 57 k, 58 k, 61 k, 144, 146, 148, 159, 187, 189, 191, 194, 202, 205, 263, 279, 308, 325, 594, 595, UV 2 k, UV 6, UV 11, UV 27 k, UV 33 k, SL 11, SL 16 Vilsonas T. V., 293, 601 Virbalis, 196 Vymeris A., UV 73 Vytautas Didysis, 28, 44, 65, 79, 81, 85, 120, 279, 289, 334, 488, 618, 630, A 8, SL 4 Vytauto Didiojo universitetas, 65 Vytenis, 539, 613 Vytis, 23, 31, 32, 33, 35, 37, 46, 51, 52, 53k, 54 k, 55 k, 56 k, 59 k, 67, 91, 119, 208, 231, 232, 233, 234,