Antanas Rukys

Prakalbinti UOLai

A
Kaunas 2009

UDK 745(474.5):929Rukys Ru-194

U param leidiat album autorius dkoja Kauno rajono merui Valerijui Maknui, Versms leidyklos vadovui Petrui Jonuui, u darb vertinim Lietuvos tautodailinink sjungai, menotyrininkei dr. Jolantai Zabulytei, iauli universiteto doc. dr. Aldonai Vasiliauskienei ir kitiems, geranorikai prisidjusiems prie jo paruoimo ir spausdinimo.

Virelio dailinink Jrat Platukien

Antanas Rukys, 2009

ISBN 978-9955-03-584-8

APIE AUTORI
A diaugiuosi Antanu Rukiu, io albumo autoriumi, u jo gebjim bti vyki ir susibrim centre, taiau stovint tyliai, daugiau mstant nei savo mintis reikiant. Jis, inoma, turt k pasakyti, ko pamokyti, kuo pasididiuoti, taiau su gimins genais gimtas kuklumas, inteligencija, pagarba alia stoviniam kuda jam btinum daugiau klausyti, o ne kalbti. Juk kartais tylint gali daugiau pasakyti nei garsiai rkiant. Taip jau gyvenimas sudst, kad iam mogui menininkui, poetui, keleto istorini ir literatrini knyg autoriui, patriotui (net neinau, kur i jam Dievo duot talent vardinti pirmuoju) vaikystje ir jaunystje trko t svarbiausi met, praleist prie knyg. Jo gyvenimo universitetai tai darbai tveli kyje, savo rankomis pajaustas gyvenimo supratimas, aplink vykstani vyki stebjimas ir vertinimas, vliau veikla pasiprieinimo okupantams kovose, o po jos kankinimai tardymuose ir sovietiniuose lageriuose. Taiau su didiausia meile Antanas kalba apie gaut i tveli, seneli dovan: imintimi dvelkiant bendravim su monmis, meil ne tik savo giminei, bet plaiai ms, balt, geniai, paproiams. Okupuotoje Lietuvoje mums visiems ilgai teko laukti stebuklo, kuris virto Kovo 11-ja. Po to sek aktyvi Antano Rukio veikla pilietinse ir visuomeninse organizacijose, skleidiamos pilietikumo, monikumo, meils Tvynei pamokos. Neinau, kuri i j yra vertingesn, prasmingesn. Taiau tikrai inau, kad medio droyba, eiliavimas, savo krato paproi, buities, istorini altini rinkimas ir apraymas, noras atsiduoti Lietuvai ir jos Nepriklausomybs tvirtinimui tyrais altinliais prasiver moni matom erdv. J gerbia kaimynai, bendraminiai, inteligentai, mokytojai, miestelio, kuriame gyvena, bendruomen, draugai, buv partizanai bei politiniai kaliniai, seninijos ir rajono vadovai.

Antanas Rukys gim Auksoro k., netoli Endriejavo (Klaipdos r.), dabar gyvena Raudondvaryje (Kauno r.), taiau jo irdies gerumo utenka abiems ioms jam brangioms vietovms. Kad tarnaut i krat monms, jis negaili nei savo laiko, nei l. Antanas yra krybingas, atkaklus, jis valand valandas gali pasakoti apie t nuostab emaitijos kampel, kuriame ivydo pasaul, gerai ino jo istorij. Savo gimtojo kaimo atminimui A. Rukys 1998 m. ileido knyg U laiko ribos, apra lageri baisumus leidinyje Raudonosios katorgos keliai (1994). 2002 m. para ir ileido fakt, atsiminim ir sentencij kupin knyg Endriejavo em. Ji buvo graiai sutikta ne tik Lietuvoje, bet ir JAV gyvenani lietuvi ieivi. Po to sek vertingas leidinys Endriejavo knygneiai, vietjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai (2007). Taip pat pradiugino trimis eilrai knygelmis. Partizan atminties aminimo vietoms, miesteli aiktms, banyi ventoriams A. Rukys sukr ir iskob 12 koplytstulpi, kryi ar koplytli, sureng 26 savo darb parodas emaitijoje, vidurio Lietuvoje. Jis yra visur laukiamas, lankosi ne tik bendruomeni susibrimuose, bet ir mokyklose, student auditorijose. Jo darbai kupini noro matyti Lietuv graesne, o mones turtingesnius dvasikai. Antan Ruk skaudina vis dar bujojanti neteisyb, istorini ties ikraipymas. Apie tai geriausiai savo moralines nuostatas jis idsto pats. Kaip brangiausio, graiausio kampelio prie Baltijos krant, neumirkime savo Tvyns. aukims Aukiausiojo apviesti mus, kvpti meils savo kratui, sugrti namo ivykusiems ir pasilikti ia, pavirsti gimtosios ems smiltel, i kurios pakilome. Tegu iauga nauja karta, stipresn u Tvyn paliekanius, jei reiks, tegu jie tampa Tvyns gynjais. Tegu vadina Lietuv brangiausiu ems kampeliu, kaip senieji karaliai, kunigaikiai, gyn j, knygneiai ir savo kalbos gynjai, patriotai, saugoj ms aknis. Kartokim ir nepamirkim Daukanto, Donelaiio, Valaniaus, Kudirkos, Basanaviiaus, Laboko, Maironio, Vaiganto, Brazdionio ir daugybs kit viesuoli. Prisiminkim juos nulenkdami galvas t Tkstantmeio ryt, saulei tekant tarp Vilniaus pilies ir kalv, su meile, pasididiavimu, kad nors esame mai, taiau laisvi. iebkime vakuts liepsnel kaip nenuudomos Laisvs spindull sau ir pasaulio tautoms, sakani, jog Lietuva per amius iliks verta Laisvs. Bus gyva, jei budsim, su meile ginsim savo kalb ir krat, neleisim niekadjams jos iduoti ir niekinti naujojo amiaus turguje Istorin tautos atmint susigrinsime, atgausime, kas buvo prieo naikinama, pagrobta. Vartykime istorijos puslapius ir didiuokims tautos praeitimi. Bandykime atstatyti, kas buvo sugriauta pilis, banyias, dvarus prisiminkime tuos, kurie vienaip ar kitaip gyn Lietuvos vard, jos kalb, etnin kultr, Tikjim, Vilt. Kas buvo lyg nematomas ginklas prie imteriopai galingesn prie. Kas padjo ikst baudiavos kanias, sugebjo iebti Laisvs vytur. Jie tautos didvyriai! ie odiai i irdies, ir juos gali pasakyti tik Tvyn mylintis mogus. Stanislovas Abromaviius, raytojas

ANTANO RUKIO KOPLYTSTULPIS: ARKIVYSKUPO

MEISLOVO REINIO VARDO AMINIMO PLTRA
Antanas Rukys kovotojas dl Lietuvos laisvs, ikents Sibiro lagerius ir tremt, sugrs Tvyn. Po nepriklausomos Lietuvos atkrimo tapo Politini kalini ir tremtini, vliau Politini kalini sjung, Kauno kratotyros ir Tautodails draugij nariu. A. Rukys plaiai garsina gimtin, renka mediag savo krato istorijai. inomos jo poezijos rinktins, atsiminim apie gulago laikus bei gimtj Endriejav knygos, sulaukusios dmesio ne tik Lietuvoje, bet ir ieivijoje. Ne kart tik ypatingos Dievo globos dka jis iveng mirties nag, kamuojamas lig stiprjo dvasia, kuri pradjo skleistis meno darbais. mogus, nebaigs aukt moksl ir netgi negavs dails pagrind, kuria dmesio vertus meno dirbinius, kuriuos dta tautodailininko irdies jausmus, gil tikjim, pasitikjim Aukiausiuoju Krju. 19942009 m. buvo surengtos daugiau nei dvi deimtys Antano Rukio tautodails darb parod vairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Jo sukurti kryiai, koplytstulpiai, koplytls, stogastulpiai ir rpintojliai, uolo skulptra Mindaugui vis 14-kos tautodails krini eksponavimo vietos (daugiausia emaitijoje) tapo dvasins traukos centrais. A. Rukio pagamintas koplytstulpis politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti panaudotas pagerbti keliam Altoriaus garb (jam uvesta beatifikacijos byla) arkivyskup Meislov Rein. is tautodailininko darbas sulauk ne tik tautiei, bet ir ukrainiei dmesio.

Arkivyskupo Meislovo Reinio asmenyb

Dievo Tarnas arkivyskupas Meislovas Reinys (1884 02 031953 11 08) buvo viena i ryki XX a. pirmosios puss asmenybi, takojusi valstybs pozicij tvirtinim, mokslo bei kultros suklestjim, tautos dvasingumo stiprinim, jos katalikikos pasauliros formavim, katalikikj vertybi ugdym. Auktaitijos krato (Madagaskaro vienkiemis, Daugaili parapija, Utenos kratas) snus moksi Mrins Amenos pradios mokykloje, Aleksandro III gimnazijoje Rygoje, Vilniaus kunig seminarijoje, studijavo Petrapilio Dvasinje akademijoje, Strasbre, Liuveno universiteto Filosofijos institute (Belgija). ia 1912 m. u disertacij Vladimiro Solovjovo dorovs pagrindai jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Meislov Rein gyvenimo kelias nuved nuo vikaro iki arkivyskupo, nuo pedagogo gimnazijoje iki profesoriaus universitete, vliau Lietuvos Katalik universiteto steigjo ir ios institucijos rektoriaus kanclerio, nuo tuo metu itin reikaling populiariai parayt mokslini straipsni iki isami darb ir studijos Rasizmo problema, nuo eilinio mokslininko iki Lietuvi katalik mokslo akademijos akademiko, nuo ymaus visuomenininko iki usienio reikal ministro Nuo 1919 m. kalinio kanias kent Vilniaus, Daugpilio ir Smo-

lensko kaljimuose, vliau Vilniaus KGB rsiuose (sovietinio saugumo suimtas 1947 m. birelio 12 d.). Buvo nuteistas 8 m. kalti, bausm atliko Vladimiro kaljime. Ten 1953 m. lapkriio 8 d. ir mir, liks skolingas okupacinei valdiai beveik pusantr met kalinio gyvenimo Jo palaikai ilsisi bendrame Vladimiro kaljimo kalini kape. Plati visuomenin M. Reinio veikla buvo peraugusi politin plotm: ministro pirmininko dr. Leono Bistro kabinete jis um Lietuvos usienio reikal ministro pareigas (1925 09 251926 04 20). Vokiei okupacijos metu arkivysk. M. Reinys ts dar priekaryje pradt sovietins ideologijos kritik. Jau vien straipsni pavadinimai liudija io mogaus nesitaikstym ir nepakantum soviet vykdomam numoginimui: Kova su bolevizmu kultros pareiga visam pasauliui, Bolevizmas ir skurdas, Naujo pakilimo kelyje, Bolevikin dresra, Komunist paad vert, Praeities pamokos, Karo pltj nusikaltimas, mogikumo sargyboje, Dvasios jg frontas prie komunizm, Dienraio kelyje, Bolevikai ir Raudonasis Kryius, Naujo tipo beiekant, Generolas iema ir kt. Soviet okupacinei valdiai itin neparanki buvo kritika, skelbiama M. Reinio pamoksluose dl religini apeig trukdymo, dl draudimo sekmadien turti poilsio dien, taip pat dl darvinizmo ir marksizmo Gegus mnesio pamoksluose Auros Vart koplyioje. Skelbdamas gyvj od arkivyskupas pernelyg pasitikjo soviet skelbiama konstitucine odio laisve

Koplytstulpio svarba Skapikiui

M. Reinio vard primena kryiai, koplytstulpis, bareljefai, skulptra, paveikslai, vitraai, jo atminimui pagamintas vokas, pato enklas. 2007 m., minint M. Reinio kunigysts 100-sias metines Skapikyje (Kupikio r.), straipsnio autors dr. Aldonos Vasiliauskiens sodyboje, jam pastatytas pirmasis koplytstulpis. Tai jau mintas Antano Rukio darbas. Antano Rukio koplytstulpis nedideliame Auktaitijos miestelyje liudijimas, kad ia branginama, vertinama ne tik auktaii, bet ir emaii kryba, kad tautodailininko darbai inomi vis platesnje Lietuvos erdvje. Koplytstulpis susideda i trij dali: virutinje skulptra, vidurinje iraiytas paveikslas su tekstu, o emutin menikas akmeninis postamentas su raais granitinse ploktse. Vienos puss virutinje koplytstulpio dalyje plaiai rankas iskleids Kristus, vidurinje iraiyta sodyba, banyia, j fone eima, ir tekstas: Viepatie, Tavo kelias laisv! Apaioje, granitinje ploktje, ikaltas tekstas praymas: Arkivyskupe Meislovai Reiny, laimink mus visus! Kitoje pusje ( sodyb): virutinje dalyje Angelas neantis vies, emiau po uolu senol, mokanti skaityti vaik, ir iraiytas tekstas: uolu tauriu uauki vardan tiesos, viesos! Granitinje ploktje raas: Tveli: Vlado Pajedos 19121982, Onos iognaits 19181999 atminimui. one granitinje ploktje krinio pastatymo metai 2007. Kitoje pusje alia koplytstulpio yra unikali inomo Kupikio tautodailininko, akmentaio Vytauto Jasinsko sukurta akmenin vakid. Raides granitinse ploktse ikal bei menik akmenin postament koplytstulpiui sukr jis pats. M. Reinio koplytstulpyje tautodailininkas paliko ne tik rank ilum, bet ir savo irdies meil dabar i vieta tampa religini, mokslini rengini centru.

Antano Rukio iskobtas koplytstulpis arkivyskupui M. Reiniui Skapikyje, Aldonos Vasiliauskiens sodyboje

Prie koplytstulpio renkasi lietuviai

2008 m. gegus 23 d. koplytstulp paventino vyskupas Juozas Preikas. Data pasirinkta neatsitiktinai: to mnesio 2325 dienomis Skapikyje vyko teatr festivalis Pieni pkas, skirtas partizanams, tremtiniams bei politiniams kaliniams atminti ir pagerbti. Tad i tematik graiai sijung Dievo Tarno arkivyskupo Meislovo Reinio bei Vlado Pajedos vieno partizan brio Nepriklausoma Lietuva krj, pagerbimas. Koplytstulpio paventinimas tapo svarbia Skapikyje vykstani teatr festivalio, pirmsyk pradto v. Mii auka, dalimi. v. Miiose melstasi ir Aukiausiojo prayta pagreitinti Dievo Tarno M. Reinio beatifikacijos byl, prisimenant ir visus Sibire ar Lietuvoje okupacins valdios nukankintuosius. 2009 m. gegus 5 d. Kupikyje buvo organizuotos Lietuvos istorijos dienos ir mokslin konferencija kratieiui prof. Broniui Dunduliui, skirtos Lietuvos tkstantmeiui. Apvaliojo stalo dalyviai diskusijose Reinio sodyboje Skapikyje nemaa suinojo apie arkivyskup M. Rein. Gegus 22 d. Skapikio v. Hiacinto (Jackaus) banyioje ateitininkai dav od susikr v. Mikalojaus ateitinink kuop. Skapikio ateitininkai ir i vairi Panevio vyskupijos viet atvyk j bendraminiai po v. Mii susirinko prie M. Reinio koplytstulpio pagerbti Jo atminim. Treias t pat mnes vyks renginys arkivyskupo M. Reinio 125-j gimimo metini minjimas, kuriuo 2009 m. gegus 29 d. Skapikyje prasidjo Lietuvos tkstantmeiui skirtas festivalis Pieni vynas (festivalis truko dvi dienas). v. Mii aukai, kurioje dalyvavo gausus brys kunig (vadovavo protonotaras Bronius Antanaitis), melstasi u Dievo Tarno M. Reinio beatifikacijos bylos pagreitinim . Pamoksl pasak vienas pirm j M. Reinio atminimo puosel toj Daugaili v. Antano Paduvie io bany ios klebonas mons. Petras Baltuka. Skapikio bibliotekoje vykusioje konferencijoje, minit arkivyskupo M. Reinio 125-sias gimimo metines, praneimus skait arkivyskupo giminaitis akademikas Algirdas Gaiutis, dr. Aldona Vasiliauskien ir VPU Istorijos fakulteto Katalik tikybos katedros magistrant Janina Markevi. Bibliotekinink Roma Bugailikien pristat arkivyskupui M. Reiniui ir kratie iams skirt parod. Su 2003 m. rugsjo pabaigoje Utenos savivaldyb s tarybos Akmentays Vytautas Jasinskas koplytstulpiui reng akmenin postament ir ikal raides granitinse ploktse sudarytos arkivyskupo Me islovo

Reinio atminimo aminimo ir pagerbimo komisijos ir arkivyskupo Meislovo Reinio fondo tarybos veikla supaindino mons. P. Baltuka. Prie arkivyskupui skirto koplytstulpio buvo parodyta Panevio J. Miltinio vidurins mokyklos moksleivi poetin kompozicija Mano broli Girdi? (vadovai Vidmantas Fijalkauskas ir Algis elvys).

Koplytstulpiu domisi ukrainieiai

Koplytstulpiu, arkivyskupo M. Reinio asmenybe, o taip pat ir koplytstulpio autoriaus asmenybe susidomjo ukrainieiai, su kuriais glaudiai bendradarbiauja dr. A. Vasiliauskien. Tik pastaius koplytstulp, jau 2007 m. lapkriio 2 d. j apirjo tuometin Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje Kultros ata Olena Pary, jos vyras, Ukrainos usienio reikal ministerijos darbuotojas, buvs Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje patarjas Aleksijus Selinas su dukrele Irina, Vilniaus ukrainiei draugijos pirminink gydytoja Natalija ertvytien. Sodyboje ne kart lanksi Vilniaus v. Trejybs banyios klebonas vienuolis bazilijonas kun. Pavlo Jachimec su i Ukrainos atvykusiais broliais vienuoliais, grjosi tautodailininko Antano Rukio darbu. Minint Lietuvos vardo tkstantmet ir Kupikio miesto 480 met jubiliej, vyko vairs ventiniai renginiai, kuriuos atvyko vairi ali delegacijos. Tarp j buvo ir sveiai i Minevii (Ukraina, netoli Kovelio), su kuriais pasirayta bendradarbiavimo sutartis. Delegacija i Minevii 2009 m. liepos 12 d. atvyk Skapik suinojo apie arkivyskup M. Rein, igirdo pasakojim ir apie tautodailinink A. Ruk. 2009 m. rugsjo 7 d. prie M. Reinio koplytstulpio lanksi Ukrainos Ypatingasis ir galiotasis Ambasadorius Lietuvos Respublikai Igoris Vasiljeviius Prokopiukas su ukrainieiais Vilniaus v. Trejybs banyios klebonu Pavlo Jachimecu OSBM, broliu vienuoliu Antonijumi erebko, gydytoju i Jonavos Ivanu Dorou, lietuvik dvarviet (netoli Pandlio) atkurianiu Jurijumi Dubeniuku. Tai buvo oficialus ambasadoriaus vizitas susitikimas su Kupikio rajonu, kuriam atstovavo meras Jonas Jarutis, vietimo skyriaus vedjas Rimantas Jocius, Kupikio etnografijos muziejaus direktor Violeta Aleknien bei vyr. specialist Aura Jonuyt, Skapikio vidurins mokyklos direktor Birut Zaborskien ir mokytoja Nijol Greibuvien, Skapikio seninas Valdas Jukeviius ir sodybos eiminink Aldona Vasiliauskien. Susitikimo metu buvo aptartos ukrainistikos pltros Skapikyje bei Kupikio krate galimybs, parod, padedani plaiau painti Ukrainos istorij, jos men, kultr svarba, kelio nuo parod iki mini muziejaus perspektyvos. Ukrainos Ypatingasis ir galiotasis Ambasadorius Lietuvos Respublikai I. V. Prokopiukas bsimai parodai padovanojo verting knyg album apie Ukrain su prasminga dedikacija dr. A. Vasiliauskienei. Diugu, kad tautodailininko Antano Rukio rank ir irdies iluma, sklindanti i koplytstulpio, jaudina ne tik lietuvius, bet ir kitos tautos ukrainiei atstovus. Mintu atveju A. Rukio koplytstulpis tapo dviej valstybi jungianija grandimi, pratsiant gilias ami tkmje susiformavusias kultrinio bendradarbiavimo tradicijas. Tikkime, kad ikils tautodailininko A. Rukio koplytstulpis, atitinkantis laiko dvasi dar vienas graus paminklas i Panevio vyskupijos kilusiam dvasininkui Meislovui Reiniui, primins ms tautos stipryb, taps dvasins traukos idiniu, adins ir jaunim, kels jo dvasingum. Dr. Aldona Vasiliauskien, iauli universitetas

DROINIAIS IPASAKOTA LIETUVA

Meil gimtajam kratui, pagarba savo alies praeiiai ir dabarties vykiams kvepia Antan Ruk prakalbinti med. velgiant jo medio droinius, jauti nuoird santyk su vaizduojamu objektu, gyvenimo audrose igyventas akimirkas, alsuojanias nesumeluota iluma, kuri, deja, pas mus jau tampa retenybe... Antano Rukio krybos akiratin patenka vairios temos. Viena svarbiausi Lietuvos istorijos puslapiai: bareljefais ikyla Lietuvos didij kunigaiki portret galerija (Gediminas, Kstutis, Jogaila, Vytautas ir kt.), su jais susijusi svarbi vyki akimirkos (LDK Gediminas uoliuoja Trakus, Karaliaus Mindaugo priesaika, LDK Kstutis Palangoje susitinka Birut). Ne maiau autoriui svarbi ir Nepriklausomos Lietuvos tematika: matome J. Basanaviiaus, V. Kudirkos, A. Smetonos, V. Landsbergio, 1918 m. Nepriklausomybs akto signatar figras, pokario pasiprieinimo kov vad portretus, alegorikai ar karikatrikai pavaizduotus skaudius Lietuvos istorijos laikotarpius: Gedimino pil apjuoss slibinas simbolizuoja lenk okupacij (Lenk okupuotas Vilnius), du mogiavriai digauja prie Lietuvos emlapio (Stalinas ir Hitleris pasidalina Lietuv). Siuetinse kompozicijose pasakojami pokario kov epizodai (Partizan kautyns su NKVD kareiviais Kisieliaus sodyboje, Prie Endriejavo banyios ventoriaus NKVD iniekinti partizanai), nepamirti ir tremties skauduliai (Tremtinys nea savo kryi, Tremtin Izabel Rukien, Tremtinys Antanas Pranas Rukys). iandienins Lietuvos aktualijos prabyla iniasklaidoje ufiksuot vaizd atkartojimu, kaip antai medio droinyje naujai atgyja Didiosios Britanijos karaliens Lietuvoje vizito akimirkos. Toks nuoirdus dmesys savo kratui kelia susiavjim. A. Rukio kryboje svarbi viet uima ir religin tematika. Itin mgstami angelai, kuriuose atskleidiamas globjikas (Pasaulio globjas, viesos nejas, Gamtos globjas, Vaikeli globjas) ar kitas j religinis vaidmuo (Atgailos angelas, Palaimos angelas, Trimituojantis angelas, Angelas su palms akele). Ne maiau dmesio skiriama ir v. Mergelei Marijai sekant senosios kaimo kultros tradicija vaizduojama Maloningoji (Dievo Motinos meil), Dievo Motina su kdikiu. Matome ir kitus tradicinius siuetus: prakartl, ventj eim, Diev Tv ir Sn, Angelo apreikim Marijai. Tsiant krydirbysts tradicij vairiose Lietuvos vietovse pastatyta 12 A. Rukio sukurt medini koplytstulpi ir kryi, skirt partizan kautynms, tremtiniams atminti. Drojo rankose medis atgyja bareljefais ir apvalija skulptra, kuri stilistik pavadiniau naivija gerja io odio prasme, t. y. kai kuriama klausant irdies, o ne akademinio pieinio taisykli. Todl A. Rukio darbams bdinga stilizacija, apibendrintas pieinys, dekoratyvumas. Savaime aiku, kad droiant portretus, remiamasi konkreiomis iliustracijomis (pieiniais, nuotraukomis), taiau portretinis panaumas ilieka slyginis autoriui svarbiau idja negu forma. Gal todl vaizduojam persona paaikina raai ar simboliniai atributai, kaip antai Gedimino portret papildo tolumoje matoma pilis, J. Basanaviiaus aukuras ir

10

sauls spinduliai, partizaninio judjimo vad portretuose neretai vaizduojami uolo lap, Gedimino stulp, ginkl motyvai ir pan. Kartu su spalva tai suteikia dekoratyvumo. Krini polichromijoje vyrauja dvi tendencijos: vieniems bareljefams (ir kai kurioms apvaliosioms skulptroms) bdingas ilt arba altesni atspalvi monochrominis koloritas, kartais j pavairinant baltos spalvos detali kontrastais (pvz., ventoji eima, LLA kapitonas K. Juozaitis ir kt.), reiau naudojami ryki spalv deriniai (Jogaila, Krasnojarsko apylinks prie Jenisiejaus, Angelas vaikeli globjas, Gloria Deo). Irykindamas natralios medienos faktros gro, j derm su vaizduojama figra, A. Rukys darb paviri dengia plonu da sluoksniu. Kita vertus, autoriui neutenka medienos ir polichromijos derini, kai kuriuose darbuose panaudojamos ir detals i gintaro, atliekanio kompozicijos elemento ir simbolinio akcento vaidmen (Angel malda, Vaidiluts krena aukur) ar tampanios pagrindiniu skulptrins plastikos instrumentu (Eucharistinio kongreso Raudondvaryje atminimo paveikslas). A. Rukio darb gausa ir vairov byloja apie io mogaus darbtum, krybingum ir siek kalbti apie mums visiems svarbius dalykus skatinti patriotinius ir religinius jausmus, pajusti ilgus amius menanio medio rievi nabdes ir ikalbingus kitam gyvenimui j priklusio meistro prisilietimus. Jolanta Zabulyt, Hum. m. dr., menotyrinink

11

APIE RUKI IR LABOK GIMIN

Gimiau ir a itoj emelj I meils, prigimties laisv Tv, I aini, protvi, seneli Genties, j daugelio kart. Ten ms sodius senas snaud, Ir lamjo ten klevai, ilko juostas laums aud: Tvirtas vaikis gims tikrai O anksti, gaidiams pragydus, Juostas numet skubiai. Laums tar: Nepavydim, Vaikio sunks bus keliai Tikk iandien, snau, ar netikk, kad gim ir aug nuostabiame dviej imtmei istorijos Auksoro kaime, po imtameiais klevais, kurie savo ems krauju sula gird, guod ir gaivino, saugojo lyg angel sparnais nam ramyb nuo rstaus griaustinio ir vis iauri kar pavoj itisas senoli kartas, esame laimingi. Ir a ten gims vaikis. Iaugau tvirtas tik k atkovotoje laisvoj Lietuvoj, kratiei kaimo savanoris. Mano tveliai buvo stiprios dvasios, be galo darbts, su meile Dievo teisingum ir gimtj em lietuvybei saugoj. Nenutautjo car panslavizme ir Pirmajame pasauliniame kare, ir tada, kai po dvideimties dviej Laisvs met, vis imtmet grmsi bolevizmo ir faizmo msmalje, iki pat mirties. Antanas ir Izabel Rukiai iaugino mus, penkis vaikus tris dukteris ir du snus, imok dirbti, mokytis, mylti Diev ir Tvyn, protvi kalb, gimt savo em maitintoj, tarsi Motin mylti ir saugoti j nuo prie, kaip senoliai ir Lietuvos kunigaikiai tai dar. Ir mane mayl vijurk, kaimyn ,,ermuonliu vadint, o mamos neklauada pramint (sakydavo: ,,Visi vaikai kaip vaikai auga, o is neklauada ,,kliunkis), mamyt imok Dievo akivaizdoje suprasti, kas yra ems druska ir duona. Imok irdim mylti, darbo prakaitu j puoselti ir ginti nuo prie. Tveliai danai primindavo mums, kad odis meil nieko nereikia be darbo ir ems druskos, stiprios dvasios, tikjimo, kad esi lietuvis, sak bijoti panslavizmo hidros ar kokio judoiaus, nuo kuri kilo visos nelaims besiginantiems lietuviams, senoliams kunigaikiams, tebesitsianios iki XXI amiaus dien Istoriniai altiniai teigia, kad Endriejavo giria minima nuo 1630 m., o gyvenamoji vietov nuo XVIII a. pradios. 1780 m. ia pastatyta medin banyia. XIX a. Endriejavas buvo garsus grd ir lin prekyvietmis. Nuo 1837 m. vietov priklaus Rietavo Oginskiams. Apie 1800 m. kurta Endriejavo parapija, nuo XIX a. pradios veik parapin mokykla, kuri 1808 m. lank 21, 1853 m. 34 mokiniai. Mokykla po 1863 m. sukilimo udaryta, bet

12

1865 m. steigta valdin pradios mokykla. 1835 m. Irenjus Oginskis savo dvare panaikino baudiav. 1862 m. varpinje pakabintas tuo metu didiausias varpas emaitijoje. Spaudos draudimo metais tarp kit knygnei miestelio viesuomen spauda i Prsijos aprpindavo kunigas, raytojas, vliau garbs kanauninkas, atstovas Steigiamajame Seime Povilas Dogelis (gim 1877 m. Knebionyse, Girkalnio vls., dab. Raseini r., mir 1949 m. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos ventoriuje). Tarp inomiausi knygnei pamintini kanauninkas Jonas Juozapas Labokas i Rudgalvi k. (18561921), kun. Jonas Skuodas i Pavelsio k. (18501914), kun. Prancikus Turauskas i Kiaulok k. (18771919). Jiems talkino paprasti valstieiai, vargonininkai, banyi patarnautojai. Po Pirmojo pasaulinio karo Endriejave veik garin pienin, 3 lentpjvs, 4 malnai, viln karykla. Per Antrj pasaulin kar sudeg didel dalis miestelio, banyia. Jau istorija tapo ir 19441952 m. vykiai, kai Lietuva nepakluso antrajai rus okupacijai ir pradjo isivaduojamj kar. Endriejavo krato vyrai veik emaii Legiono sudtyje. inoma, kad pasiprieinimas ia prasidjo nuo pat 1945 m. Jau gegus mn. Rietavyns mike netoli Endriejavo susitelk iki 120 vyr, jiems vadovavo Kostas Tycius ir tabo virininkas Salykla (slp.). Gegu jie um Endriejav, pam nelaisv 4 stribus. Taiau jau birelyje padalinys buvo gerokai iblakytas, 32 vyrai suimti, daug legalizavosi. Kruvinos kovos tssi, emaii legionas buvo pertvarkytas iauli apygard, Endriejavo partizanai buvo prijungti prie Kretingos rinktins. Jau 1950 m. vasario ir gegus mn. Nemuno brio partizanai vl puol Endriejavo miestel. Partizaninje kovoje teko dalyvauti ir man. Ms inoma gimins istorija prasideda kartu su Endriejavo gimimu. Visa tai mes i kartos kart perduodame prisiminimais nuo pat 1800-j met. Dabar atsirado ir raytini altini. Gal trumpai papasakosiu, kas gi buvo tie mano senoliai gentainiai Rukiai ir mano tveliai Izabel Labokait ir Antanas Rukys. Tuo metu beveik visas emaitijos kratas priklaus kunigaiki Oginski dinastijai su dvar centrais Plungje ir Rietave. O mano seneli Ruki gentaini aknys buvo Kvdarnos valsiuje. Visi trys sns Rukiai buvo kunigaikio Irenjaus Kleopo Oginskio, gyvenusio Rietave, mik tvarkytojai-saugotojai (jgeriai). Tam tikra prasme jie nebuvo baudiauninkai. Tuo metu visus, kiek pasimokusius Rukius, paskirst regiono mik tvarkytojais-saugotojais. Vienam i sn paskirta vieta Vievirn valsiuje, prie Liepaii dvaro, su kio pastatu ir ems sklypu Vievirnvknos regione. Kitam RietavoTver regionas su pusantro valako ems sklypu Kapstat kaime. Treiam (mano tveliui) Endriejavo regione atiteko pusantro valako ems sklypas su miku Auksoro kaimo ribose. Senelis pasiliko Kvedarnos valsiuje, Plunkn girininkijoje. ia tuo metu gausi Ruki eima kirto mik, plt duonai auginti dirvonus, pasistat erdvius namus. Deja, caro valdios baudiavos kriz, 1833 m. sukeltas badas ir maras uklupo tuos mones. Imir tada itisi kaimai, maras neaplenk ir Auksoro kaimo. Mir Prancikus Rukys, jo mona, du sns, dvi dukros, visi jie su kitais kaimynais aminam poilsiui atgul savo ems kalnelio maro kapinaitse, prie pat savo nameli. Sako, iliks jauniausias snus Konstantinas suguld visus i eils, pasodino klevel, o alia gyvenamojo namo trobos dar eis klevelius savo eimos atminimui. Tie mediai imtmei bgyje iaugo milinais, sauganiais tvikl nuo audr ir kar iki pat Antrosios Nepriklausomybs, kaip ilos senovs liudytojai, kai mes su broliu, t senoli vaik vaikaiiai, rankom vos apkabindavom j liemenis. Man nra graesnio ir brangesnio medio u klev, puoianio ir sauganio emaitijos sodybas. Klevas bitui surinktu medumi ir sula gaivino ir stiprino darbuose, nelaimse, okupacij metais klevas emaiiui buvo ir dabar yra stiprybs bei pastovumo simbolis.

13

Du paskutinio imtmeio pasauliniai karai lm Ruki gimtins, o taip pat viso Auksoro kaimo gyventoj sodyb, sunaikinim. Mano tvelis Antanas Rukys (g. 1870 m.) buvo 4-oji, o gal net 5-oji mums inomos gimins istorijos karta. Antanas Rukys 1905 metais buvo paimtas caro kariuomen ir isistas Tolimuosius Rytus kariauti prie Japonija, taiau vykstant ten, pusiaukelje, suinojo, kad karas baigsi. Tvelis sugro namo. Sugrs pamat, kad jo tvelis, o mano senelis Pranas, buvo bdose pals, karemose praskolins k, visai nebeirjo jo reikal. Vyresnysis brolis Kostas, bdamas gabus, ivyko laims iekoti Vokietij. Ten imoko staliaus amato. Pokario metais grtant j apipl ir nuov. Tvikje iliko tik poliruotas staliaus varstotas su visokiais darbo rankiais, kuriuos anksiau Lietuv dd parsigabeno. Tvelis, nebematydamas kaip prikelti i skol tvik, pasinaudojo draugo Jurgaiio ipkarte leidimu laiv ir, pasiskolins i kaimyn du imtus auksini rubli, nepranes net motinai, ivyko Amerik. Pitsburge eis metus kas angl, siunt motinai piniglius skoloms padengti. Vos motinos paauktas gro namolio, pasivalg, kr planus. Mat ujryje pas kininkus buvo gavs emdirbysts patyrimo, susipains su j padargais emei idirbti, o tik po to gro Lietuv. Prisimindamas tuos laikus, jis pasakojo, kad nebegaljo miegoti naktimis, ilgjosi Tvyns, girdjo gimtosios ems auksm grti. Savo darbtumu Amerikoje buvo gijs darbdavio pasitikjim, jam pakeltas atlyginimas, buvo agituojamas likti, taiau atsisak ger slyg ir pinig. Gimtin, motina, sess ir brolis jam buvo brangesni u lamanius dolerius. Sugro, subrandins meil varganai tvynei, neaniai caro imperijos jung Tai tai, snaus amerikono skaudi to jungo ironija: vos po keleto meteli sugrs neberado tvelio, seserys itekj. Pasitvarks su mamyte Auksoruose, sukr eim, veds Barbor Gaiauskait ir isikl Paalps kaim tvarkyti jos didiul k. Po met jiems gim dukryt Barboryt, taiau mona netiktai pasimir. monos brolis, sulauks pilnametysts, perm valdyti sesers ir svainio sutvarkyt k, o Antanlis su dukryte paliko savo darbu suklestjus k ir vl sugro gimtj Auksoro kaim. Gyvenimo veriamas, pasivalgs darbias mergaites, ved antr kart isirinko Izabel Labokait i Rudgalvi kaimo. Sak, taip ugesins skausmo netekt, pasinr su savo antrja mona, darbia pelyte Izabele darbus. Ji buvo be galo darbti, balsinga, nepamainoma giedotoja. Kai suklaupdavome Geguinms maldoms kapinaitse, sutraukdavome visus jaunus ir senus, giedodami kartu Dievui ir v. Marijai, dkodami Jai u ems dovanas, praydami palaimos, sveikatos, emei derliaus ir ramybs, o pasauliui taikos. Gyvenimo verpetuose, Lietuvai neant svetim jung, laims ir diaugsmo buvo tik trupinliai, o skausm, nelaimi ir varg itisi kalnai: tik dairykis, ar neusuks koks andaro pasiuntinys danoikas-liubrikas, kad nubaust, jei skaitai lietuvik maldyn ar ,,Ceitung, parnet i Tils. Baugu buvo lankyti savo giminaiius Vilkus, gyvenanius pasienyje, Medsdio kaime, kur buvo knygneio Gruio lietuvik maldyn ir laikrai slptuv, o i ten draudiama lietuvika spauda keliaudavo toliau per banyias pas tikinius mones. Kitas toks takas buvo Rudgalvi kaime: mamyts Labok senelio dds giminje. Po pusantr met tveliams gim kita dukra Bronislava, dar po met Stanislava. Taip didjo tviklje Ruki eima, tarp sunki darb rasdama ilumos ir meils, negailjo jg kyje, emel buvo kruopiai dirbama, maitino eim duona, dzg ratelis, audiant drobes okinjo stakli nytys Ir tai 1914-ieji metai Pirmojo pasaulinio karo pradia. Caro kazok andarmerija, kariuomen palei vis pasien suiminjo vyrus, gsdino eimas, kad kaizerin armija iudys visus, ir liep skubiai trauktis Rusij. Patys tuo metu uiminjo sodybas, mat visame pasienio ruoe bsianti iauri kova. Tvel Antan sum ir ivar kartu su kitais vyrais Raseinius.

14

I ten, jau kaip parengtas uniformuotas ir apginkluotas caro kareivis, tvelis buvo ivetas Lenkij. Ten i lietuvi, lenk, latvi suformavo pulk, priirim kazok, ir ant arkli patrauk Bresto tvirtovs ginti. Vos apsikas pozicijose pilies prieakyje, vokieiai, sulauk nakties tylos, audydami paleido dujas ko pavidalu. Buvo baisu: visi, kas buvo pozicijose, uvo ir kariai, ir gyvuliai, nukrito net medi lapai. iauriai dujose nusikankino visa, kas buvo gyva emje. Laimingesni buvo pilyje: kreno baldus, visa kita, kas deg, susd prie lau, prisikankin vargais negalais iliko. Tvelis prisimin, kad ryte, ugesus lauams ir nusdus dujoms, buvo kraupus vaizdas. sak palaidoti uvusius karius. Deja, i unugario atvyko nauja andarmerijos kazok vadovyb, o vokieiai pradjo savo haubic ,,vaies, apeidami tvirtov i ono. Buvo duotas sakymas trauktis. Po dviej par caro kareiviai vienoje sodyboje buvo apsupti. Raiti kazokai, vokiei apaudomi, nr tolyn, palik pstininkus likimo valiai. Mes, nieko nelauk, ant durtuvo iklme balt skarel ir pasidavm vokiei kaizerins kariuomens nelaisvn. Pirmiausiai mus grino palaidoti duj nukankint msiki kn. Vokiei kariuomen mus dar pamaitino. Vliau atvar prie iluts, ten buvus lager, kur labai prastai maitino, todl daugyb moni mir i bado. Stovykloje be lietuvi dar buvo lenk, latvi ir rus. J i pradi buvo mauma, o paskui stovykl var ir var naujas rus belaisvi grupes. I stovyklos mus varydavo pakrauti ir ikrauti vagon, o kadangi maitino labai prastai, tai t pusmet visi vaikiojome vos gyvi. Buvo baiss metai, apie karo eig ir namus nieko neinojome. Su vienu draugu kvdarnikiu suplanavome pabgim i stoties, kai tik pajuds traukinys. Mums jau buvo tas pats ar mirti i bado prs lageryje, ar ti laisviems, stengiantis itrkti i nelaisvs. Pats Dievas mums padjo: traukiniui pajudjus, usikabinome tarp vagon kol jis sibgjo, o tada kulkos ms jau nebepasiek. Kiek pavaiav, iokome ir sprukome mik. Laimingai pasiekme namus. monels, mamos ir mergaii diaugsmui nebuvo rib. Bglys, karo belaisvis tiek vieniems, tiek kitiems ukariautojams yra tik vino kulkos tevertas. Dvejus metus reikjo kantriai pas dorus mones slapstytis, toliau nuo nam, nes vos u paros, kai tik parbgome, vokiei andarai, padedami Endriejave policijoje tarnaujani yd, apsupo namus, iekojo bglio, grasindami, kad visus ive lagerius. Nieko nepe, pareigojo ydelius saugoti namus ir pagauti bgl, kai tik tas pasirodys. O ydams geeftas pirmoje eilje, kruopiai tarnavo carui, taip pat vliau ir kaizeriui. Tik kai faizmui tapo nereikalingi, patys tapo jo aukomis. Aminybn ijo tvelio mamyt, monel sugebjo vis dar auginti duonel. 1917 met ruden gausiai uderjo rugeliai, pripild kltels aruodus, gim snelis Stasiukas. O a, monels diaugsmui, i savo meils jai vis daniau apsilankydavau namuose, nes ir ydeli nebesimat slankiojant apie namus: gal buvo primir? Deja, deja, ydai geefto nepraleis net miegodami Tai mano tvelio Antano Rukio pasakojimas. Slapta grs namo, tvelis, pasidiaugs eimyna, ujo kart ir klteln pasidiaugti aruode supiltais rugeliais. ia ydelis Kokelis rm jam nugar nagan. ,,Ui ui, Antanli, a neausiu, reikia eiti tau dovanos, dovanos, drebjo jo rankos. Pirma mintis buvo susidoroti su juo, bet tveliui greitai atjo galvon kita mintis, kad gal ydelis ne vienas, u dur gal dar keli laukia? Skausmas ird ugnim nutvilk, kad nukents monel ir mai vaikuiai O gal iliksiu, man Antanas Rukys, Dievulis gelbs, sugriu namo, nes taip myljau savus ir meldiaus savo keliuose, visada bdamas su Juo irdyje ir lpose, Dieve, padk. Ir padjo!!! U dur, kieme, stovjo antras ydas Garva su utaisytu autuvu, vadinamas Leibe. Abu policajai Kokelis ir Garva velniai ino i kur atsisti, ne endriejavikiai. Sukliko monel su vaikeliais ant rank, apsikabin brauk vieni kitiems aarles nuo veid, ramindami odiais: ,,Sugrk, sugrk, mielasis! Tikkit, mano brangieji, a

15

sugriu, a visada sugrtu Dievo palaimos saugomas. Ir trei kart sugriu i io pasaulinio beprotiko karo, paadjo jis savo brangiai monelei ir vaikuiams. Su ydeliais nujo policij. Vokiei policininkai nuve j iluts kaljim. Kol sura nuosprend bgliui, po dviej ar trij mnesi ikviet monel teism, o leidimo per sien neparpino. Vokieiai Klaipdos krato sien tebesaugojo. I mamos Izabels prisiminim: ,,Galvojau, kad mano dalyvavimas btinas, gal atsivelgs eimos su maais vaikais padt, pasiimsiu Stasiuk snel ant rank. Gal nedrs motin su mau sneliu bausti, ar sulaikyti per sien liauiant? Pavyko brol Antan Labok prikalbti palydti mane teism. Usimet jis mai ant pei, nakt Medsdio kaime palikom veim su arkliu pas tvelio giminaiius ir drebdami liaume per t nelemt rubei, vis pasiklausydami, kad neuliptume ant patrulio. Pavyko. Ryte kaime pasisamdme veim, kad nuvet mus ilut. Teisme vyko tik trumpa formali apklausa, kaltino, kam slpiau vyr namuose, o kaip rodymas snelis Stasiukas spurdjo ant rank. Kitaip negaljau, juk esame eima, reikjo auginti vaikus, duon ir atiduoti duokl kariuomenei. Maniau, kad vyras buvo prievarta caro kariuomenn paimtas, todl ir pasidav nelaisv, ir jokios ia kalts nra. Bgo, nordamas igyventi. Idroiau, k mintyse buvau numaiusi, perkalbjusi su broliu Antanu, nes jis buvo pasimoks gimnazijoj, daugiau u mane statymuose nusiman. Vokieiai nebt vokieiai, isipust sdjo ididiai, nors kare nieko ir nelaimjo, o teismas kaip teismas: statuto nuosprendis aikus ir gatavas. Perskait, kad u Germanijos karalysts statym nevykdym, kaip prieikos valstybs karo belaisvis u pabgim baudiamas deimiai met kalinimo. Tveliui ir man liep pasirayti. Tada papraiau leidimo per sien sugrti namo, o prie tai su vyru pasikalbti. Leido. Skausmas uspaud man ird akmen, o mintyse klausiau: Dieve, Dieve, u k Tu mus taip iauriai baudi? Kol mes, lietuviai, savo emje dar gyvi, keniame nuo kar, uzurpatori, kryiuoi, tai vl kaizerio karalysts veicori teisiami, udomi kaljimuose, lageriuose. Vis dlto teismo kamerdineriai buvo nuoirdesni, leido kelet valand pabti drauge, atslgus skausmui pasikalbjome, aptarme ateit, ryius su tveliais. Karo baigtis buvo neaiki, vokieiai ir neaiks tipai plikavo Lietuvoje. Atsisveikinimas buvo lidnas, be galo skaudus, palikome jam baltini, kiek turjome ir maisto. Vyras tikino, kad btinai sugris namo sveikas ir gyvas. Tai ir vyko 1918 metais Pasaulinis karas 1914 metais sudrebino vis Europ. Pagrindiniai amini prieai carin Rusijos imperija ir kaizerin Vokietija sunaikino milijonus gyvybi. Tiek viena, tiek kita pus nukraujavo, ibadjo, kilo anarchija, plikavimai. Europoje neseniai lugusios prof. Pervuso ir Karlo Markso bolevikins idjos rado ger dirv karo nuniokotoje Rusijoje, ioje anarchijos apimtoje alyje kilo bolevikin revoliucija. Ant tirono smako Vokietijoje tnojs Iljiius kertauti savo kratui ir carui atjojo su kiu: ,,Pirmyn, vergai paemintieji, ialkusi minia pirmyn! Rusijos imperija, podraug ir visa Lietuva, tapo pliama ir udoma ibadjusi bolevizmo kairij anarchijos plik. Pabudo Lietuvos sns savanoriai. Generolas P. Plechaviius su vyrais vijo bolevikin tvaik i Lietuvos. Kovojo taip pat ir Endriejavo keliasdeimt savanori brys, rikiavosi Klaipdoje, apsiginklav kovsi su bgania i Latvijos ir plikaujania Bermonto armija, kuri sutriukino, ir taip ival Klaipdos krat. Antant Klaipdos krat valdyti pripaino Lietuvai ir i jos pasitrauk 1922 m. Nuo tada Lietuva jau ia tvarkosi kaip suvereni valstyb. Taip pat ir vokieiai pripaino Lietuv kaip valstyb, paleido kalintus karo belaisvius. Gro tvelis jau laisv Lietuv praus pasaulinio karo audroms. Gro mylim savo gimtin po seneliais klevais milinais, kur neseniai raiiojosi po jais ir vieni, ir kiti uka-

16

riautojai, atne tik skriaudas ir aaras. Laimei, tik nesukreno nam, klev nenukirto. Senoli imintis buvo ta, kad statant namus, sursdavo slaptas tarp sien patalpas duonai ir maistui slpti nuo plik ukariautoj. Visada ten slp atsargas, todl nemirdavo i bado. Toki imint turjo kiekvienas kaimo kininkas, gyvenamajame name, troboje, sirengs vienoki ar kitoki slptuv. Grs tvelis atgaivino isekint kn klev sula ir gardia rugine duona, nepals dvasioje, pilna krtine kvps laisvo gimtosios ems vjo. Tuoj pat iupo tvarkyti namus, ems k. Po poros met gim dar viena karo audr atala-pagrandukas tai a, ,,vaikis Antanukas. Pagjo ir dukros, darbo rank netrko, o kas reikalinga kiui, tvelis pats sugebjo sumeistrauti. Buvo i pirmaujani kinink, tiekiantis valstybei ms, pien, lin pluot. Buvome laimingi laisvos gimtins ems kurmiai. Deja, deja, tik dvideimt du metelius, kol uaugo nauji tironai tose paiose imperijos emse. Jau seniai mokslininkai yra pripain, kad mogaus genai turi daug reikms eimos sveikatingumui ir ilgaamikumui, tvirtumui, proto stabilumui, kuriant, pasirenkant draug, einant per gyvenim eimoje. Man, kaip vaikiui, simintini kartu su dviem sesms mamos Izabels duoti patarimai prie atveriant ird meilei, ne trumpalaikei, ne su bet kuo, o gerai painus asmen. Renkantis gyvenimo draug, reikia inoti, ar jis sveikas, ar darbios, teisingos protu ir darbais gimins, kas jo broliai ir eima. Juk vien laikinu pasimeilikavimu ar turtingumo garbe nepasipuikuosi, danai ne vien turtuose ar groyje yra laim, gyvenimo prasm, danai bna apgaulingai skausmingas gyvenimo kelias. Ir js, mano vaikai, gyvenime savo vaikams privalsite tai pasakyti, paaikinti, kad nesuklystumte. Kaip a jums sakau, pavyzdys jums turi bti mano brolio Juozapoto sunkus pasirinkimo kelias, nes aistringos meils nesveikas grois praud jo gyvenim Tokie mano vaikysts prisiminimai apie nuostabios mamyts Izabels Labokaits-Rukiens aukso odius savo vaikams. Ji buvo ne tik tvelio gyvenimo draug, bet ir visos eimos meils idinys. Dievo ir Banyios tikjimo viesoj ne tik savo vaikus mok, bet ir kaimynams sugebjo parodyti nuolankumo ir patarim bti doros kelyje. Ji visk dar ir kr su didiule meile darbui, glytei, paukteliui, vereliui, eimai, savo kratui, gimtinei, visiem buvo tarsi aki viesa, paguodianti viltis. U tai myljom j ne tik mes, vaikai, bet ir visi, kas j painojo. Amina Motinos meil savo pasiventimu, dvasine stiprybe eimai ir lietuvybei, savo seneli, protvi emei ne ant savo pei tarnyst Dievui ir Tvyns Laisvei. XX amiaus Golgotos kryi tremties keliais u nebtas nuodmes ne u Uralo ems galo, su Gerosios Vilties Varpeliu, paventintu v. Tvo Pijaus X, dds Juozapo Laboko atvetu i Romos, laikytu j savo rankose. Ji buvo mums visiems Golgotos keliuose ne tik Mama Motul, bet ir visos didiuls gimins Gerosios Vilties Angelas Sargas, kad neprauv grtume gimtin. Todl ir sugro paeiliui su visais iblakytais vaikais, mylimu vyru gyvenimo draugu. Taiau sav nevidon valdomoje Lietuvoj likome vl tremtiniai, kaip ir tkstaniai Lietuvos motin didvyri, ivagotom nuo aar akelm. Toks jos, brangiosios Mamyts Izabels Labokaits-Rukiens, gyvenimas. Sulaukusi vos ne imto met ir tapusi akla, 1971 metais pameiui su tveliu ikeliavo Dangikojo Tvo Aminybs Gimtin, anapus Sauls. Menant mamyts Labokaits prosenelius, kurie taip pat turi savo imtmei istorij, daugiau susiet su mamos sess Konstancijos ir dds J. Juozapo Laboko prisiminimais. Kaip ir Endriejavo miestelio vardas minimas jau prie 225 metus, kai buvs miestelis ir valsius. Jis gavo banyios statytojo Oginskio dvarelio valdytojo Andriejaus Marijono Radzeviiaus vard. O per Endriejav tuo metu einantis viekelis (senkelis) nuo Rietavo iki Veivirn miestelio buvo nustas kunigaiki Oginski palivarkais, dvareliais, pakeli

17

karemomis: Vedegn, Andriejavo, Rudgalvi, Kalabibiki. Tuo metu caras Nikolajus dar iki Pirmojo pasaulinio karo kartais vaiuodavo viekeliu Kenigsberg, pas Vokietijos kaizer. alia to Veivirn viekelio ir tssi didelis, senas Rudgalvi kaimas, per kur keliavo knygnei spauda i Tils, per rubei prie Medsdio kaimo, per Veivirnus, tuos Rudgalvius, toliau Lietuv. Taip buvo platinami maldynai, katekizmai, laikratis ,,Aura, ceitungai ir kt. leidj, J. Basanaviiaus, vyskupo M. Valaniaus leidiniai, platinami knygnei Gruio, Jonuio, Laboko, Vensk, Petronels ir Peligos Vilkaityi bei kit dka. Rudgalvi kaime ms seneli sodybos ir ems pradia neinoma. Tik inom, kad jau daug vliau toje graioje kaimo sodyboje gyveno senelis Antanas, buvs kaimo vaikas, daraktoriaus imokytas rusikai, o slapta ir lietuvi kalbos. Jo eimoje uaugo du sns Juozapas ir Antanas. Antanas paveldjo tvo k. Juozapas (gim 1856 m.), tv skatinamas, pasidav mokslus: po pradios mokyklos baigimo ivyko mokytis Liepojos gimnazij, tai ten su kaimynu Jonuiu vedavosi dvigubame veimo dugne jaunimui draudiamos spaudos. Gimnazijoje, kaip gabus, graaus baso, pastebtas vyskupo Motiejaus Valaniaus ir jo paskatintas stojo kunig seminarij Vilniuje. J baigs, buvo ventintas kunigus. Brolis Antanas uaugino du snus Antan ir Juoz, tris dukras Konstancij, Paulin, Izabel. Izabel buvo jauniausia, itekjo u Rukio, vyriausioji Paulina eledien paveldjo tvik, kurioje iki bolevizmo okupacijos veik pradin mokykla. Sodyba atlaik visus karus ir frontus, bolevizm, liko nesugriauta iki iol, buvo kaip istorinis paminklas, kaip viena i buvusi ei pradini mokykl Endriejavo valsiuje. Dd J. Labokas, vyskupo M. Valaniaus dka vykdamas studijuoti Peterburgo auktj dvasin akademij, isive ten ir dukteri Konstancij, kad ta galt eimininkauti ir mokytis. Ten abu eil met gabendavo lietuvik draudiam spaud jaunalietuviams. Baigs akademij, gavo teologijos magistro laipsn, o vliau ir kanauninko. Toliau kunigaudamas Vilniuje, dirbo profesoriumi Kunig seminarijoje, ts pasiruoim Vilniaus arkivyskupo pareigoms, net buvo pristatytas v. Tvui Pijui X. Vainjo Rom kaip Banyios pasiuntinys. Iliko apie tai bylojanios i Romos parvetos giminei v. Relikvijos dukterioms kryiai, roaniai, Gerosios Vilties Varpeliai. Taiau jis netiko lenk vyskupams, neva, dl j kalbos nepripainimo pirmaeilika prie lietuvi, todl nepritar dl J. Laboko skyrimo vyskupo pareigoms, sakydami, kad antrojo vyskupo Valaniaus mums nereikia. Kunigas J. Labokas 1884 m. buvo caro valdios baustas u lietuvi spaudos platinim, rus kalbos menkinim. U tai itremtas Kobrin. Sugrs Vilni, prim ugrobtos Krai banyios maldininkus, pasiprieinusius caro savivalei, juos palaimino, bet u tai buvo nubaustas trij imt rubli bauda ir itremtas Tulos gubernij. Buvo baustas ir vliau, bet, turdamas v. Tvo param, vis sugrdavo. Taiau trei kart u vaik aukljim lietuvika dvasia, draudim eiti cerkvn pamaldas, vl nubaustas kart itrmimu Slonim Baltarusijoje. Bet M. Valaniaus aukltinis, lietuvi kalbos gynjas, spaudos platintojas, vietjas ir tikjimo gynjas nepalo. Sugrs Vilni, perm savo globon Vis ventj parapij, o nuo 1898 m. v. Onos banyi, kuri gelbjo nuo sugriuvimo, suremontavo. Taip banyios remontui kanauninkas J.Labokas nuo 1902 m. iki 1909 m. pirko profiliuotas plytas, restauravo banyi, profesoriavo seminarijoje, gindamas lietuvyb nuo provaslavizmo ir lenkikumo. Jo prieai suljo Pirmojo pasaulinio karo metais. Dd J.Labokas buvo priverstas su dukteria Konstancija vl bgti Peterburg. Po kurio laiko sugrusiam nepalauiamam lietuvininkui caras apribojo veikl ir isiunt klebonauti ten, kur buvo tik pravoslav cerkvs Valkininkus, bet ir ten jis organizavo koncertus jaunimui (pagal Konstancijos Labokaits prisiminimus).

18

eimos relikvijos, kurias paventino popieius Pijus X

Kristaus paveikslas, kabojs dds kun. J. Laboko kambaryje

Dds kun. J. Laboko kryelis

A. Rukio idrotas kryelis

19

Karui pasibaigus, bolevik revoliucija ugrob Rusijoje valdi, ten ud popus ir vienuolius, o kunigus ir Baltijos ali gyventojus udar lagerius, marino badu. Lietuvai paskelbus nepriklausomyb, gen. P. Plechaviius armijai ivijus bolevikus i Lietuvos, paimtus belaisvius keit su bolevikine leninine Rusija, pripainusia Lietuv. Taip J. Labokas su dukteria Konstancija, vos gyvi ir ibadj, buvo ikeisti bolevikus. Dd pasiliko Vilniuje, v. Onos banyioje, o Konstancija gro tvik, Rudgalvi kaim. Bet istorija kartojosi: Lietuvos prieai taip ir liko prieais. Lenkai, vos nusimet carin jung, upuol Lietuv. Visos okupuoti nepajg, bet klasta sulau Suvalk susitarimus ir ugrob Vilniaus krat. Taip nutrko tarpvalstybiniai ir pilietiniai ryiai su lenkais. Dd J. Labokas, liks gyventi okupuotame Vilniuje, slaptame laike dukteriai Konstancijai ra, kad ten labiau kenia nuo lenkoman, negu kent nuo caro persekiojim, o tas labai kenkia jo sveikatai I paskutini J. Laboko laik dukteriai Konstancijai, rayt 1920 m., galima suprasti, kaip skaudiai jis igyveno Vilniaus krato atplim nuo Lietuvos. Kl kaip btinyb patriotin lietuvybs vietim, jos prisiklimui per tremtis ir lagerius, savo keli pavent tikjimui, tarnybai Dievui ir Tvynei. Taiau J. Labokas dingo lenk okupuotame Vilniuje be inios Lietuvai ir artimiesiems. inoma, kad jis ugeso 1921 m. Buvo savo gerbiam dvasiki parapijiei palaidotas Vilniaus Ras kapinse prie didiosios ir garsios koplyios. Amininkai lietuvininkai po penkeri met alia J. Laboko paguld ir kit patriot Jon Basanavii. Atsitiktinai, o gal ne! Vliau vien patriarch amino, o kit pamiro. Tik vienas Dievas teino ir gali vertinti ir lyginti j vietjikus darbus Lietuvos dvasiai ir Laisvei. Norjosi tada lenkams, kaip ir kitiems Lietuvos okupantams, jei ne ukariauti, tai nors prismaugti maj kaimyn, sutrypti jos karalikj karn, k jie padar kunigaikio Vytauto Lietuvai. Todl ir mirusiam lietuvninkui Juozapui Labokui, kanauninkui, teologijos magistrui, beveik vyskupui, para lenkikai kapo lentoje taip: Kunigas J. Labokas, 65 met amiaus, mir 1921 m. rugsjo mnes 21 d. AETERNAM HABEAS RECVIEM. (Naujuoju kalendoriumi spalio 4 d.). Kapas buvo apleistas. Tik 2006 10 04, veniant kanauninko 150-sias gimimo metini ir 85-eri mirties met sukaktis, kapas ir paminklas buvo restauruoti. Tokia Ruki ir Labok, mano senoli, keli gyvenim takeli istorija, kaip ir visos Lietuvos sn, kunigaiki eros grumtyns su viso tkstantmeio Lietuvos prieais. Tik didiulio senoli darbtumo dka, meils gimtajai emei, savo kalbai, tikjimui, uteko pasiryimo ginti Laisv, pasirenkant ir sukuriant tvirtas eimas, iauginant aunius snus ir dukras kariais didvyriais, kurie ant irg vydavo prieus iki pat Juodj mari. Ir vl vis ali, i vis keturi pusi skaitling car kariaun puolami klupo, kls, nedami panslavizmo jung, buvo naikinami namai, mons genami katorgon. Taip iki Pirmojo pasaulinio karo, kuriame vargo Lietuva, jos sns ir dukros, em buvo niokojamos rus ir kaizerins Vokietijos armij, pralieta ups kraujo, atimta milijonai gyvybi. Bet tuo buvo atgaivintas Europoje nustekentas bolevizmas, kuris tik baudiavinj, beratj car imperijoj rado dirv revoliuciniai bolevizmo vedliai ir j tironas. Jie nuud car, badu marino deimtis milijon gyvybi, sunaikino tikjimo kultr, al apraizg kaljimais ir lageriais, ,,ivaduotas tautas pavert vergais. Dvideimt met vl kal ginklus, rengsi su badaujania liaudimi uoliui perduot bolevizm Europai, o dar labiau kitus emynus, kontinentus, besivystanias, emos kultros alis. Per du deimtmeius i savo bolevizmo komunos aptvaro be karini priemoni negaljo prasiverti, kad atsigert kraujo kitose alyse. Tuo paiu metu kaizerin Vokietija, karo audros nesugriauta, ilaikyta infrastruktra, pramoniniame krate kuopelse aukljosi arij kraujo Adolflis Hitleris. is perprato, pasinaudojo kompartijos tezmis ir siekiais, augo kaip oratorius, siek taip pat ,,per liaud

20

nacionaliniu tikslu valdios. Ir jam, kaip ir Leninui 1917 m., 1933 m. pavyko nuversti sustabarjus sen Vokietijos valdov kaizer ir pasiskelbti nacionalins partijos fiureriu Vokietijos vadu. Ir tai Adolfas jau fiureris, ne be nacionalist partijos pagalbos sugebjo patikimai per ydijos bankus, pramons gigantus uvaldyti al. Tuoj fiureris msi ivalyti krat i savo mokytoj Pervuso, Karlo Markso bolevizmo idj ir laukti progos engti Iljiiaus keliu ne tik Kaizerinj Vokietijoj, bet ir visoje Europoje, naikinti tuos kuopeli vadus. Turtingieji pabgo i alies, kiti buvo suvaryti lagerius, i kuri nebegro. Apie to laiko vykius ra ir Adolfo kuopels vadas, pabgs Rusijon, savo prisiminim knygoje ,,Igfarbeindustrija (rus kalba ) taip pat paskelbs ir Adolfo Hitlerio biografij. Knygos pavadinimas asocijuojasi su karo pramons chemijos gigantu Vokietijoje, kur finansavo yd bankai. 2008 m. plaiau apie tuos vykius ra A. Eidintas knygoje ,,Kaip ydai kr Izrael Vokietijoje. Ir velgiant dabar to laikmeio puls, kai ms tie patys didieji kaimynai ir amini prieai iaugo ir sustiprjo, kuria naujo karo technikas, giriasi milijonais nauj kari, naujomis divizijomis, kraugeriais generalisimais, fiureriais, dalinasi klastotmis, udyni mechanizmais. Tykoja veik septynis deimtmeius vienas kit prismaug, su noru uvaldyti pasaul. O Lietuva, Lietuvl, audr nulifuota likai tas maytis gintaro laelis, smltos Baltijos bangelmis, daugyb kart nuplautos sn ir dukr krauju, Motin aaromis. Vis gyva, vis laisva, kurianti, soti, dainuojanti, maitinanti net savo prieus. Paradoksas?! Tai todl, kad vis gyvas Laisvs vyturys visoms tautoms, Laisv mylintiems monms. Ir bejgiai visi tironai, bandantys ugesint motin, sn, dukr, kari savanori, partizan irdyse Laisv Lietuvos emei. Po dviej imt carinio jungo met, karo nusiaubtoj tv emje ikilo patriotai sns generolai Plechaviius, Ladyga, Ratikis, daugyb kit, paprasti kariai savanoriai stojo ginti savo krato. J krauju ir patriotiniu narsumu buvo atsikovota Laisv nuo ami prie dar 1918 m. Nedaug jau belik iandien, kurie mena tuos laikus. Dvideimt du Laisvs metai tebuvo duoti, kai su meile sjoime grd, stiprinome Laisvs pamatus, teisingum. Ne vienas mena prakeikimu tuos, kurie kassi po Laisvs pamatais, o j ainiai antr kart atkurtoje Nepriklausomybje daro t pat: negina jos, netarnauja Laisvei, teisingumui, vl rausiasi po valstybingumo pamatais, apipldami taut, savo brolius. Vargu, ar belik j sinse ir irdyse bent krislelis lietuvninko dvasios, apart klastos ir ciniko melo. Gyvuojame nepriklausomi jau 20 met 1990 m. atkurtoje Antroje Lietuvos Nepriklausomybje. Kas Lietuv vald po okupanto padu 50 met tebevaldo jau 20 met laisv Lietuv. Kas? Brolau, sese, ogi aunioji LKP(b), idavusi vos ne milijon tautiei gulag, tremi, miri, emigracij aptvarus, ar miriai. Taip, jie kr su generalisimu Stalinu viesj komunizm be koj. Kas jie? Tai CK partkom partija, tai sekretoriai, generolai rezervistai, stribai su Bartainu, KGB su Sniekumi, Gedvilu, Zimanu, Paleckiu ir jiems talkininkavusi keliasdeimt tkstani talkinink partiei. N vienoj Europos aly nebuvo toks iaurus kompartinis bolevikinis genocidas, kaip Lietuvoje. tai 1939-ieji, kai MolotovoRibentropo sutartimi slapta pasidalino Europ. Sovietai okupavo Lietuv, karininkus klasta ive sunaikinimui, pulkus kari jung savo armij. Lietuvos vyriausyb sukio kaljimus, dal ministr suaud. alies vadovus patriotus eelonais ive sovietijos lagerius su eimomis. Ir tai 1941-ieji. Antrasis pasaulinis karas prasidjo Lenkijos ir Lietuvos emje. To paties tkstantmeio grobuonys, tik naujais faizmo paniais ir technika, santykinis kontrastas tarp prieik bolevizmo ir faizmo armij. Raudonieji lyg ubagai prie turtuol, skudurti gurguolininkai prie motorizuota technika

21

puolanius turtuolius. Lietuvos em, kaimai, miestai bombarduojami, dega ugnimi, sta nekalti mons Ablingoje, kruvin pakeli kaimuose. Bolevizmo kompartieiai vaduotojai su Paleckiu dumia i Lietuvos sovietij kartu su ekistais ydais duanskiais, raslanais ir kitais. Pakeliui udomi lietuviai patriotai kaliniai Teliuose, Panevyje, Pravienikse, Kaune, Vilniuje, prievarta evakuojami kaliniai karininkai. J visas eelonas suaudomas Bobruiskoervens kelio mikuose apie tai raoma pulkininko J. Petruiio knygoje ,,Kaip jie mus suaud. Per karus ir vis pokar kompartieiai buvo tik tautos duobkasiai, j ,,matukos KGB bei stalinizmo klano rezervistai talkininkai. Kaip teigia istorikai, Lietuvos kompartija tai amiaus chameleonas, keiiantis kail pagal laik, alk ir godum, klast ir nieko daugiau Lietuvos mons gerai prisimena j transformacijos k ,,Nusipelnme gyventi geriau!, nes beribis godumo alkis, turto ir valdios begalinis nepasotinamas. Tai jie keit ir keit per eil met partkomo ikabas, tebevadovaudami kolchozo liaudiai, rk i tribn tikkit, mes nebe tie, nebe tie! Bet prireikus jie nusimaus ir apatines kelnes, tik rinkite j CK. Jei norit i ms igirsti, tai mes jau priaugome vakarieiams, gavome teisin j ikab LSDP, sako buv komunistai. Supraskit, rinkjai, kad ir Krist pasmerks miriai Pilotas drebdamas kalbjo: ,,A nekaltas dl jo kraujo. Kai Baltijos kelyje stovjom, kai beginkle atverta krtine ir vieningai rankom susijung jautme irdies plakim, uteko arterijose tekanio kraujo pasiryimui aukotis Laisvei. Ar tai ne Dievo stebuklas ne tik ms istorijai, bet ir Europos tautoms? Su meile, malda, vienybe, stiprybe kovojame u Laisv. Ten buvo LietuvaLatvijaEstija su savos tautos, su Sjdio vliavomis, nebuvo tik partkom digit. Kompartija laisvje naujai asimiliavosi, gimd dukterines partijas i ,,matukos rezervo, jos paonje perfrazavo leninizmo tezes lietuvikai: ,,Idavyst, klasta, melas, valdia, tik mums ugrobtas tautos turtas. U prichvatizuot turt pirkosi piramidin valdi, o per dvideimt vadios met partkomo elitas apsiprichvatizav tapo oligarchine valdia su savais teismais ir prokurorais. Bendrovi dvar partiniais kolonistais Lietuvos kinink kovotoj tremtini emse. Su visu partaktyvu uzurpavo, uvald vis al. Lietuvos mons tapo beteisiai emdirbiai, tik kumeius bereikalingi, bedarbi, emigrant, pabgli alimi. Jie bga dabar kaip tveliai, seneliai 1944 m. nuo bolevikinio teroro. Ir tai 2008-ieji Lietuvos mons panoro teisingumo, socinterjungas prarado valdi. Visuose j labirintuose auksmas: ,,Dangus griva, dangus griva! Visais ruporais jie aukia su oligarchijos samdiniais. Apipl Lietuv, jos mones, k, atvr duris infliacijai ir alies nelaimei. O naujo sjdio vyriausyb btina sutrypt infliacijos duobj savo purvinais batais. Taip ir vykdo jie ekonomin politin kazaiok po demokratijos skiu. Netolimoje ateityje vsime ir pamatysime, ar uteko ryto, dvasios nusimest socinterjungo oligarchus. Surmus peius jubiliejaus dien, susim rankomis kaip Baltijos kelyje, kvieiu eiti visiems viesos, teisingumo keliu, darbais ir meile kurt nauj Lietuv su protvi uol stiprybe, ne imalda, o darbais grindiant Tvyns viesos keli. Kaip priesaikos odiuose: ,,Tepadeda mums Dievas. tai tokiose mano gyvenimo prasms nuostatose, tokioje aplinkoje ir gim ie mano darbai, visada gyvenau su skriaudiama mano Lietuva ir jos rpesiais.

22

Caro kareivis Antanas Pranas Rukys su mona ir monos seserimi (stovi). 1914 m. Ruki eima. Antanas Rukys viduryje. 1935 m.

Endriejavo jaunimas Vilniaus netekties dienos minjime. 1935 m.

23

Jaunj kinink ratelio spektaklio dalyviai. A. Rukys Tvas treias i deins

Jaunj kinink ratelio parodos prizininkai: sdi (i kairs) K. Gudauskas, agr. K. Sidabras, apskrities virininkas, pato virininkas J. Indrilinas. A. Rukys stovi treias i deins

24

A. Rukys, Domas Matutis ir K. Tilvikas

auli kuopos vadas Domas Vaivilas

A. Rukio jaunysts draugai (i kairs): Maryt Matutyt, Bron Lileikait, Elyt Matutyt, Zos lepetait, antroje eilje Valentinas Striaukas ir broliai akiniai

25

Endriejavo auli sjungos nariai ir vietjik organizacij vadovai

Dariaus ir Girno skrydio per Atlant minjimo organizacinis komitetas (i kairs): viraitis M. Dausynas, valsiaus sekretorius, pato virininkas J. Indrilinas, mokyklos direktorius K. Gudauskas

26

Endriejavo visuomen vents minjime

Endriejavo valsiaus valdyba, kininkai ir pienins darbuotojai savo ventje

27

Endriejavo pavasarinink draugijos spektaklio artistai

Kazimiero Juozaiio brio partizanai. A. Rukio draugai Vladas Geas (sdi antras i kairs) ir Vladas Songaila (stovi antras i deins)

28

1950 m. uvs A. Rukio snnas partizanas Benediktas Dausynas

Barbora Rukyt-Dausynien su snumis Vytautu (stovi) ir Benediktu 1933 m.

uv K. Juozaiio brio partizanai: Bendikien, B. Dausynas, Markauskas, ateikis

29

Krasnojarsko krate, Uuro r. apgriuvusiose kiaulidse buvo apgyvendintos tremtini Ruki, Inzeli ir Kauli eimos. 1951 m.

Tremtiniai, tarp kuri Venslausk eima ir B. Dausynien, keturias paras ibuvo atvirame lauke, Angaros ir Jenisiejaus santakoje, laukdami baros tremties viet. 1948 m.

30

A. Rukys su mona Eugenija Jarainaite, snnu Augustinu Venslausku ir seserimi B. Dausyniene tremtyje Krasnojarsko krate

Krasnojarsko krato lagerio miko ruoimo brigada: A. Rukys treioje eilje ketvirtas i kairs. 1949 m.

31

A. Rukio tveliai tremtyje

Broliai Antanas ir Stasys Rukiai Lietuvos pajryje. 1964 m.

A. Rukio tveli auksins vestuvs Lietuvoje. 1964 m.

32

Juozapo Laboko gimins prie jo restauruotos v. Onos banyios Vilniuje

Gimins prie atstatyto antkapinio paminklo Juozapui Labokui

33

Kryius tviks sodybai ir inykusiam Auksoro kaimui atminti

34

KRYBAI KVPIA MEIL LIETUVAI

Kur augau, lapojau, ten em venta, Senoli ir ms svajonm arta. ia laims, diaugsm idalinta versm, I dain nupinta vyturlio giesm Ms tviklje, kinink eimoje Auksoro k., augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. A ruoiausi dirbti tv kyje, tad po Endriejavo eiamets pradios mokyklos baigimo mokiausi Rietavo ems kio mokykloje. Agronomo K. Sidabro pakalbintas, buvau Jaunj kinink brelio narys, vliau pirmininkas. Tai paskatino mane pasodinti tvikj didel sod, uveisti medelyn. Deja, agronomas 1941 m. buvo itremtas iaur ir ten nuudytas. Gerai prisimenu 1939 m. kovo mn., kai buvo mobilizuojami kariai lenk ultimatumu skelbtai agresijai atremti. Pristaiau Lietuvos kariuomenei savo iaugint irg su balnu, ir pats biau stojs savanoriu, jei bt prireik. Ten sutikau Stas, savo brol, baigus karo mokykl leitenantu, atsist pagalbon mobilizuoti artilerijos pulk. Man, pagrandukui, buvo skirta kininko dalia. Mokykloje ir paaugliu bdamas mgau pieti, drointi, buvau vienu i rengini organizatori. Giliai iliko jaunysts prisiminimai. 1937 m. dalyvavau jaunalietuvi sporto ventje Kaune. siminiau Prezidento Antano Smetonos sveikinimo odius: Bkime stiprs, aukljimo pagrindas teisingumas. Taiau man, kaip ir visai tautai, gyvenimas jau ruo didelius ibandymus. Didiulis ms nerimas 1940 m. pavirto agresija ir bolevikine okupacija. Visuose tviks pasienio zonos namuose buvo apgyvendinti rus statybos bataliono kariai, statomi bunkeriai, niokojami pasliai. Lietuvos mons per sien bgo Vakarus. Su auli sjungos nariais, karininku A. Vainiumi net grupes moni vedme per sien. kininkai buvo pasmerkti beprotikom prievolm, atiminjo turt, gyvulius, em pilvo liaudiai. Didiul tampa, prasidjo tremtis i pasienio zonos, griaunami namai, kertami mediai, ariama ir akjama em 300 m mirties zonai, kad n katinas neprasmukt nuo Stalino sauls. Visiems buvo aiku: Karas, karas ia pat, ms emje. Istorija kartojasi. Apm siaubas ir rpestis, kaip ilikti. Nakt pagrobiamos ir itremiamos iaur trys eimos: auli vado D. Vaivilos, mokyklos direktoriaus K. Gudausko, kininko Kalvaiio. Bado grsm, niokojama em, laukimas... Ko? Niekas negaljo pasakyti, kokia skaudi ir ilga bus laisvs netekusi dalia. Visi okupantai, j talkininkai nieko nesiskiria. Ugnis, kraujas, kaljimai, vergov... 1941 m. birelio 22 d. prasidjo karas: deg kaimai, vakare ir Endriejavas, tvelio namai, uvo nekalti mons. Greitai kaip drakonas nusirito u Lietuvos... Po trij met pasuko atgalios visu iaurumu. Endriejavo em vl tapo apkas, tank griovi, min lauku, fronto placdarmu. Naciams pritrko ne tik duonos, bet kari, verg pramonei, ems kiui. Por

35

kart buvau suimtas ir varomas Vokietijon, bet pavyko pabgti. Vliau gailjausi atiteks bolevizmui. 1944 m. pavasar nuo raudonojo maro Lietuvos mons masikai bgo Vokietij, kuris antr kart siver Lietuv, stabteljo prie Raseini. Kaltinau save, bet galvojau, kad bsiu Lietuvai naudingesnis ia karui pasibaigus. O jau rugsjo 1214 dienomis frontas sustojo prie Klaipdos, apkasai, min laukai nesuveik, liko tuti. Klaipda buvo iki pat Naujj met naikinama i oro, kol nesugriov. Tuoj pat sovietin okupacin valdia pradjo suiminti naktimis aulius, mokytojus, viesuolius, kininkus ir be teismo veti prie Belamorkanalo, kurie jau i ten nebegro. Teko pasitraukti i nam, aretavo tv. Po keli par jis buvo paleistas, stribai pasak, kad reikia snaus, o ne tvo. Per abi okupacijas veik LLA (Lietuvos laisvs armija) plaiai inomas junginys, vadovaujamas kapitono Kazio Juozaiio, buvusio Plungs artilerijos pulko vado, veikiantis Plungs, Plateli, Rietavo mikuose, vliau pasivadins emaii rinktine. Paskelbus mobilizacij, vyrai slapstsi arba tapo partizanais. Jie veik vado Kosto Ticiaus ir tabo virininko Salyklos (slp.) 120 vyr bryje, emaii legiono vado Adolfo Kubiliaus-Vaivilo dalinyje, ar maesnm grupelm mik masyvuose. Mano, Vaivilo grupje, buvau nesunkiai sueistas. Antr kart kpt. Juozaiio grups apsupime gavau sunki stuburo traum, kuri primena save iki iol. Teko sugipsuotam slapstytis pas mones, vliau slptuvje savo tvikje. Buvau iduotas buvusio partizano brolio, taip jis atsipirko nuo 15 m. katorgos. MVD budeliuiekistui aretuoti idav mokyklos klass draugas stribas St. Liniauskas. Jie iauriai kankino, suluoin perdav Kretingai, i ten ive Klaipdos kaljim. Ten igirdau, kad Maskvos karinis tribunolas nuteis 18 partizan po 15 m. kalti lageryje Kemerovo srityje. Vliau teko kalti Kazachstano udarame kaljime, Karagandos lageryje. Po 10 m. ive tremt pas senus tvus vl Krasnojarsko krato Uuro r. 1958 m., tveliui praant numirti Lietuvoje, nupirkau biliet, o jis be joki dokument pabgo laimingai Lietuvon. T pat vliau padar ir mama. Krasnojarsko komendantros nutarimu, man prira dar 3 m. tremties. Per didij 1948 m. tremt Sibir turjo bti ivetos visos man trij seser eimos. Sibiran, prie Angaros, turjo bti itremta Endriejavo viraiio mona Barbora Dausynien, vyras suspjo mirti Lietuvoje. Snus Benediktas pasak, kad Sibir nevyks, jis reikalingas Lietuvoje. Jis uvo partizanaudamas. Brolis Vytautas buvo persekiojimas, moksi Vilniaus mik technikume badmiriaudamas, be paramos, susirgo ir mir nuo diovos, Stanislova Venslauskien su vyru Juozu, snumi Augustinu irgi buvo itremta prie Angaros, o snus Mindaugas isislapst, baig mokslus, docentas. Daug laiko uima knyg raymas. i mano pareiga, tai antroji priesaika, duota Aukiausiojo, okupanto numogintame pragare pasakyti Lietuvai, kad Laisv yra venta, nepavergiama, nenugalima. miau savo ir kit dvasias gaivinti su pirmuoju tremtini choru, kartu su bendraminiais iekojome iniekint partizan kn, perklme juos kapines po ventais kryiais, uraiau ne tik savo, bet ir savo krato istorij. Meil tvynei prasiskverb eilraiais: ileidau tris poezijos rinkinlius, dar keturiose knygose apraiau ms Lietuvos istorin atmint, ten inios ir apmastymai apie Endriejavo krat, emaitijos knygneius ir senel teologijos magistr J. Labok, lietuvi kalbos gynjus ir saugotojus, tautos vietjus, kovotojus u ms Laisv. Raau atsiminimus, pamastymus apie Lietuvos kelius ir klystkelius kalini ir tremtini spaudai. Kiek dar galsiu, dirbsiu Lietuvos labui. i trumpa mano krybos apybraia yra skirta dviej deimtmei darbui. Ir jei veriate albumo puslapius, gal jus sudomins mano ir visos Lietuvos istorija. Ir a tada bsiu laimingas...

36

Antanas Rukys prie savo darb

37

A. Rukys prie koplytstulpio kovose u Lietuvos laisv uvusiam snnui partizanui Benui Dausynui

38

ATGIMIMAS, SAVANORI KARI KOVOS IR PERLAIDOJIMAI

Nukankint partizan pagerbimas, Vilkija

Partizan palaik perlaidojimas Vilkijoje

39

Mikelyje prie Endriejavo atkasti 1945 m. uvusi partizan Juozo Vaivilo, Jurgio Dirglos, Prano Geno, Antano Luinsko palaikai 1991 m. perkeliami Endriejavo kapines

40

Prie atkast palaik 1950 m. Pyvor k. uvusi partizan Morkausko, ateikio, Bendikiens ir B. Dausyno giminaiiai. A. Rukys treias i kairs. 1989 m.

41

1988 m. sikr Kauno tremtini choras Baltai. A. Rukys pirmoje eilje penktas i kairs

A. Rukys (treioje eilje penktas i kairs) tremtini chore dainavo tenoru. Priekyje choro vadovas A. Paulaviius

42

Tremtini choras Pirmajai Dain ventei atkrusioje nepriklausomyb Lietuvoje pasibaigus

Tremtini choras dainavo koplytstulpio partizanui Benui Dausynui pastatymo Raudondvaryje proga

43

Tremtiniai choristai nea partizan palaikus Vilkijos kapines

Teli kapinse

44

DAINUOJANTYS TREMTINIAI

Tremtini choras dainuoja mokykloje

Tremtini choro raai Kauno filharmonijoje 1993 m.

45

Choristai Knygneio dienos minjime prie Vytauto Didiojo paminklo Kaune

Raseini vaik choras ir Kauno tremtini choras Vidukls gimnazijoje

46

A. Rukio parengtas tremtini choro metratis-albumas

Kauno tremtini choras Lietuvos radijuje Vilniuje

47

ANTANO RUKIO DARBAI

I S T O R I N S AT M I N T I E S A M I N I M O D A B A I
Paminklo pastatymo vieta A. Venslausko sodyba, Raudondvaris, Kauno r. Pastatymo Paminklo metai pavadinimas 1990 Koplytstulpis 4 skulptros Kryius ir koplytl Koplytl Rpintojlis Kryius Atstatyta koplytl Koplytstulpis Kryius v. Marijos koplyia Stogastulpis Kristaus koplyia Pastaba Lietuvos Atgimimui Partizan kautyni atminimui uvusiems u laisv Keturiems uvusiems partizanams Pokariu buvo iniekinta strib uvusiems partizanams Sunaikinto kaimo senoli atminimui Negrusiems kaliniams ir tremtiniams atminti Karaliui Mindaugui atminti I io valsiaus kilusiems kunigams, spaudos platintojams, kaliniams ir tremtiniams atminti Karaliui Mindaugui Arkivyskupui Meislovui Reiniui atminti

Endriejavo sen., Dausyn k. 1992 kapins, Klaipdos r. Kretingos m. kapins 1992 Endriejavo kapins, Klaipdos r. Andriejavo sen., Stanaii k., Klaipdos r. Raudondvario partizan kapins, Kauno r. Endriejavo sen. Auksoro kapinaits, Klaipdos r. Endriejavo banyios ventorius Prien sen. sodyboje Endriejavo banyios ventorius, Klaipdos r. 1993 1993 1993 1994 1997 2002 2005

Raudondvaris, Kauno r. Skapikis, Kupikio r.

2008 2008

uolo skulptra Koplytstulpis 4 paveikslai

48

I S T O R I N S AT M I N T I E S S U R E N G T M E D I O D R O I N I D A R B T K S T A N T M E I O L I E T U VA PA R O D O S
Eil. nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 Parodos vieta Kauno m. Kauno m. Kauno m. Kaunas, Rokai Endriejavo sen., Klaipdos r. Gargdai, Klaipdos r. Raudondvaris, Kauno r. Vandiogala, Kauno r. Luki sen., aki r. Gargdai, Klaipdos r. Endriejavo sen., Klaipdos r. Teliai Kauno m. Raudondvaris, Kauno r. Plung Plung Endriejavo sen., Klaipdos r. Raudondvaris, Kauno r. Kretinga Kauno m. Laukuvos sen., ilals r. Raudondvaris, Kauno r. Vilniaus m. Kauno m. Linksmakalnyje, Kauno r. Babtai, Kauno r. Raudondvaris, Kauno r. Garliava, Kauno r. Metai 1994 1994 1995 1996 1996 1996 1997 1997 1998 1998 1998 1999 1999 1999 1999 2000 2000 2001 2001 2002 2003 2004 2004 2005 2006 2007 2008 2008 Parodos vieta Tremtini bendrijos patalpos uolo mokykla Tremties muziejus Kultros namai Kultros namai Kultros namai Biblioteka Kultros namai Kultros namai Gargd gimnazija Kultros namai Tautodails rmai emaii bendrija Kultros namai Kultros namai Centrin biblioteka Vidurin mokykla Kultros namai Prancikon gimnazija Karinink Ramov N. Vliaus gimnazija Pilis, J. Naujalio muziejus Karinink Ramov LPKS, Laisv kov muziejus Angel paroda Biblioteka Pilis, J. Naujalio muziejus Biblioteka

PA R A Y T O S I R I L E I S T O S K N Y G O S
Raudonosios katorgos keliai. Memuarai. 1994 U laiko ribos. Auksoro kaimui atminti. 1998 Klev sula. Eilraiai. 1998 Takas tarp erki. Eilraiai, 2000 Endriejavo em. Kani ir vilties istorija. 2002 Kai irdis pravirkt negali. Eilraiai, 2007 Endriejavo knygneiai, vietjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai. 2007 Prakalbinti uolai. Krybos albumas. 2009

49

50

Antanas Rukys

Prakalbinti uolai

51

A. Rukio knygos pristatymo Pasaulio lietuvi centre (JAV) plakatas

52

53

54

TURINYS
Stanislovas Abromaviius. Apie autori ................................................................................ 3 Aldona Vasiliauskien. A. Rukio koplytstulpis: arkivyskupo Meislovo Reinio vardo aminimo pltra .......................................................................................................... 5 Jolanta Zabulyt. Droiniais ipasakota Lietuva ................................................................ 10 Antanas Rukys. Apie Ruki ir Labok gimin ................................................................. 12 Fotonuotrauk rinkinys ,,Ruki eimos imtmeio istorija: tarp dviej pasaulini kar ir dviej Lietuvos Nepriklausomybi ............................ 23 Antanas Rukys. Krybai kvepia meil Lietuvai ............................................................... 35 Tautodails kriniai ,,Tkstantmeio Lietuva ................................................................... 38 Lietuvos kunigaiktija, krikionybs era ir rezistencija ............................................ 38 Fotonuotrauk rinkinys: Atgimimas, savanori kari kovos ir perlaidojimai .......... 159 Fotonuotrauk rinkinys Dainuojantys tremtiniai ................................................... 165 Antano Rukio darbai ........................................................................................................ 168 Istorins atminties aminimo darbai ......................................................................... 168 Istorins atminties surengt medio droini Tkstantmeio Lietuva parodos .... 169 Paraytos ir ileistos knygos ...................................................................................... 169

55

Rukys, Antanas Ru-194 Prakalbinti uolai / Antanas Rukys. Kaunas : Naujasis lankas, 2009. 176 p. : iliustr. ISBN 978-9955-03-584-8
Knygoje-albume pristatoma tautodailininko, medio drojo A. Rukio biografija, kryba ir visuomenin veikla.

UDK 745(474.5):929Rukys

Antanas Rukys PRAKALBINTI UOLAI Redaktorius Stanislovas Abromaviius Techninis redaktorius Rimantas Leitanas
2009-04-15. 11 sp. l. Tiraas 300 egz. Usakymas 9-099. Leidykla Naujasis LANKAS, Draugysts g. 17, LT-51229 Kaunas. Spaustuv Morknas ir Ko, Draugysts g. 17, LT-51229 Kaunas.