1

Rezistento dienoratis

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

Antanas Terleckas

Rezistento dienoratis
1966 metai

Vilnius 2008

4
UDK 947.45.08(093) Te-115

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

Rezistento dienoratis ileistas autoriaus Antano Terlecko, Lietuvos Respublikos Seimo nari Vytauto Boguio ir Algio apliko lomis Autorius nuoirdiai dkoja Vytautui Boguiui ir Algiui aplikui u finansin param

Lietuvio politiko portretas Rezistento dienoratyje

Antanas Terleckas gim 1928 m. vasario 9 d. Ignalinos rajone, Krivasalio kaime, maaemi kinink eimoje. Tvai iugd j jautr socialinei neteisybei, o branda tautins priespaudos slygomis ugrdino jo dvasi ir kvp laisvs trokim. Antrosios okupacijos pradioje septyniolikmetis jaunuolis, tvo palaimintas, kartu su draugu ijo partizan br, taiau dl jauno amiaus nebuvo priimtas. Besimokydamas Linkmen progimnazijoje, 1945 m. liepos mn. suimtas ir du mnesius kankintas venioni kaljime, bet nesurinkus kali paleistas. Baigs penkias klases, stojo Vilniaus prekybos technikum, po to studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kur baig 1954 m. Dirbo SSRS valstybinio banko Vilniaus valdyboje virininko pavaduotoju ir moksi Lietuvos moksl akademijos Ekonomikos instituto aspirantroje. 1957 m. gruodio 24 d. u antitarybin veikl bei pasiprieinim okupacinei valdiai suimtas. Aspirant bendrabutyje liko ketveri met dukra Vilija ir mona Elena, kuri lauksi. Kalintas KGB vidaus kaljime, 1958 m. LTSR Aukiausiojo Teismo nuteistas 4 metams laisvs atmimo. Sibiro lageriuose, Taiete ikaljo trejus metus. Sugrs dirbo Puntuko gamykloje dispeeriu, vyr. ekonomistu, vyr. ininieriumi ir kt. 19641969 metais Vilniaus universitete neakivaizdiai studijavo istorij. Para diplomin darb Lietuva Rusijos valdioje 1795

Leidjai Antanas Terleckas, Gintaras idlauskas Redaktorius Kstutis Kasparas Virelio dailinink Vaida Juozapaityt Stilist Vilija Dailidien vadinis odis Kstutis Kasparas, Gintaras idlauskas Maketavo Sigrida Juozapaityt Nuotraukos i autoriaus asmeninio archyvo

Antanas Terleckas, 2008 Vaida Juozapaityt, virelis, 2008

ISBN 978-9986-645-23-8

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

Gyvenimas kova

1915 m.. 1969 m. balandio 25 d. atlikus Terleck bute krat KGB pasim diplomin darb ir neleido laikyti baigiamj egzamin. Bendradarbiavo pogrindinje spaudoje, JAV laikraius pasiunt paties parengt reporta apie S. Kudirkos teism. U tai 1973 m. gegus 24 d. jam buvo sufabrikuota kriminalin byla u piktnaudiavim tarnybine padtimi. Metus kaljo Lukikse ir Vilniaus grieto reimo lageryje. Sugrs i lagerio buvs kalinys su dviem auktaisiais isilavinimais tegaljo sidarbinti gaisrininku, krovju, durininku. Galiausiai netgi atleistas i durininko pareig... Suinojs, kad KGB ruoiasi su juo susidoroti u veltdiavim, Antanas Terleckas 1975 m. lapkriio mn. para KGB pirmininkui J. Andropovui laik, kuriame idst Tautos kani istorij. is laikas slapta buvo perduotas Vakarus ir Vatikano radijas kelis mnesius j transliavo Lietuv, o JAV iverstas angl kalb. Laikas igelbjo A. Terleck nuo fizinio susidorojimo. 19761977 m. kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausku ir kitais leido pogrindin urnal Laisvs auklys. 1978 m. birelio mn. su bendraminiais kr pogrindin politin organizacij Lietuvos laisvs lyg (LLL), buvo jos lyderis ir vadovas. 1979 m. vasar kartu su LLL nariais leido nelegal leidin Vytis. 1988 m. redagavo 7-j ir 8-j Vyio numerius. Paties A. Terlecko nuomone, svarbiausias jo nuveiktas darbas 1979 m. rugpjio 23 d. pasiraytas ir iplatintas 45 pabaltijiei memorandumas, raginantis pasaulio valstybi vyriausybes ir JTO Generalin sekretori likviduoti Baltijos valstybse MolotovoRibentropo pakto pasekmes. 1983 m. pradioje Europos Parlamentas, remdamasis Memorandumu, prim rezoliucij, kuri pripaino buvusi Taut Sjungos nari Lietuvos, Latvijos ir Estijos teis politin apsisprendim, o i valstybi aneksijos byla pirm ir vienintel kart atsirado JTO Dekolonizacijos komitete. 1979 m. spalio 30 d. A. Terleckas vl suimtas ir 1980 m. ruden nuteistas 8 metams laisvs atmimo (3 metai lagerio ir 5 metai tremties). Kaljo Kuino speclageryje (ypatingai grieto reimo lageris

politiniams kaliniams). 1982 m. gruodio 25 d. ivetas tremt Kolymoje, Magadano srityje. Lietuv sugro 1987 m. sausio 9 d. ir vl pasinr antisovietin pasiprieinimo veikl. Jo iniciatyva 1987 m. rugpjio 23 d. surengtas pirmas vieas antisovietinis protesto mitingas Vilniuje, prie A. Mickeviiaus paminklo. 19881990 m. LLL sureng keliasdeimt demonstracij, miting ir piket, reikalaujant laisvs ir nepriklausomybs Lietuvai. A. Terleckas buvo grietas suvereniteto SSRS sudtyje prieininkas, todl jis ir LLL pirmajame Lietuvos persitvarkymo sjdio iniciatyvins grups susirinkime buvo pavadinti jgomis ir asmenimis, propaguojaniais ekstremistines idjas. Bet tik radikali LLL veikla sulugd Maskvos ir LKP pastangas teisinti Lietuvos okupacij ir likti Rusijos savivaldoje. Po 1990 m. kovo 11 d. A. Terleckas ts kov prie senos ir naujos nomenklatros savival. 1991 m. sausio mn. padjo sulugdyti Jedinstvos bandym uimti Aukiausiosios Tarybos rmus. Para kelis imtus straipsni, atri polemini, politini apybrai ir prisiminim, pareng daug dokumentins mediagos apie pogrindio bei LLL veikl: Didysis smokslas prie Lietuv, Apie atrijos veikl, atrinink kolona, Laikai i Magadano, U ties ir laisv, Jei esame ia. Juliaus Sasnausko ir Antano Terlecko laikai, Lietuvos laisvs lygos kova u laisv ir nepriklausomyb, Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs. Iskirtin viet A. Terlecko krybinje biografijoje uima okupacijos metais rayti dienoraiai. Dienorat A. Terleckas pradjo rayti 1948 m. gruodio 10 d. draugo Miroslavo Kaukno paskatintas: Dienoratyje n vienu odiu nevertinau Lietuvos okupacins sistemos: buvau simyljs bsim savo mon Elen ir raiau daugiausia apie j ir tuometin jaunim... 19561957 m. tapau drsesnis, miau rayti dienoratyje ir apie politik (Antanas Terleckas 25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoratis, p. 7).

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

Gyvenimas kova

Dalis pirmj knyg slapstant pasidar neskaitomos, kai kurias autorius, bijodamas ekist, pats sudegino. Suvoks, koki klaid padariau, vl miausi dienraio. 19611966 metais paraiau gal 22 dienoraio knygas. Jos iliko todl, kad buvau paslps po veranda, angli lako ir medio pjuven miinyje, upiltame storu smlio sluoksniu. 2003 metais griaunant ms nam Nemenins plente, nr. 68, L. Pipiras ir kitas darbininkas surad atidav man. (Antanas Terleckas 25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoratis, p. 7). I i dienorai keturios knygos (1964 metai) atspausdintos 2006 m. Jose aprayti septyni tardymai KGB rsiuose ir 1964 m. lapkriio 11 d. vyks visuomeninis A. Terlecko teismas Puntuko gamykloje. iame tome spausdinamos eios knygos 1966 metai. Dienoratis yra specifinis literatros anras, o iuo atveju jis pirmiausia virsta epochos liudytoju. A. Terleckas niekada nepretendavo raytojo laurus: pirmiausia jis yra publicistas, bet plunksn ilavino tik dienoraio dka. Kodl autorius su tokia politine biografija, nuolatos balansuodamas ant ribos, tokiomis slygomis, kada u bet kok rayt od galjai atsidurti KGB poemiuose, rytasi rayti dienorat? tai atsako pats A. Terleckas 1966 m. knyg puslapiuose: Taiau nerayti irgi negaliu. Viena, po keliolikoskeliasdeimt met (jeigu, inoma, tiek gyvensiu) bus domu j paskaityti. Antra, ir svarbiausia, mano dienoratis bus istorinis dokumentas. Juk kiek iandien lietuvi rao j (iskyrus, inoma, jaunim)? O kiek lagerinink j rao? Nera ne tik buv lagerininkai (i baims ar atsargumo), bet ir daugelis, galjusi rayti. Galbt 1966-j met gyvenimas buvo toks pilkas ir prozikas, kad nevertas ir prisiminti? Rezistento dienoratis irgi klostosi i paprast buitini vyki, santyki darbovietje, gatvje, namuose apraymo. Gyvenimas prozikas ir sovietinis ininierius rpinasi, kaip ilaikyti eim, imaitinti ir aprengti mon ir vaikus, padti mamai. Galiausiai ir kaip apsirengti paiam, jeigu siuvjas niekaip nesugeba iversti

seno palto, o sovietins sistemos itutintose parduotuvse nemanoma nieko nusipirkti. I daugybs aplinkui vykusio gyvenimo vyki dienoratis fiksuoja, autoriaus nuomone, svarbiausius. iandien i tikrj domu, kas bta svarbu to meto mogui. Ginai troleibuse ar politikavimas darbe? iuolaikin, nepriklausomybs, karta tikriausiai netgi nesupras, kodl A. Terleckas buvo viskuo nepatenkintas, kai aplinkui vir gyvenimas ir vyko naujojo Vilniaus statybos. Iaug laisvje nesupras, kad kakada mes buvome veriami mylti tuos, kurie tyiojasi i ms kalbos, i ms tautini tradicij, ms ventos teiss bti laisviems. Dienoratis buvo raomas slaptai, gerai suprantant pasekmes u kiekvien ne taip pavartot od. Tai rezistento dienoratis, todl jame urayta ne visa, k tuo metu veik autorius. Daug kas nutylta dl saugumo sumetimais: Laikausi kaljimo taisykls: kas tau nebtina inoti, neklausink, o kas nebtina kitam inoti nepasakok. Kuo maiau inai, tuo geriau. Dl saugumo autorius sugalvoja originali literatrin priemon: savo mintis jis iskirsto keliems asmenims. Dienoraio puslapiuose nuolat diskutuoja Jonai I, II, III, Povilnas, Pakalas, Nulinskas ir Zerinskas ars antitarybininkai, kuriuos nuolat tenka raminti autoriaus a. Bet visur tai paties autoriaus mintys, ir netgi diskusija su savimi i tikrj yra tik priemon patikrinti savj mini teisingum ir nustatyti mstymo krypt. Tai autoriaus pasaulira ir tvirta pair sistema, apibdinanti A. Terleck kaip rezistent ir politikos veikj. Marksistas dienoratyje priekaitauja A. Terleckui: Tu, man atrodo, neturi tvirt pair. Tau malonu tiesiog vis laik bti opozicijoje. Atsakiau, kad turiu. Primet man usispyrim. Atsakiau, kad turiu daug yd, bet kvailo usispyrimo primesti man negalima. Utektinai manyje drsos prisipainti sau suklydus. Politins biografijos puslapiai byloja apie charakterio tvirtum, o dienoraio puslapiai apie pair tvirtum. A. Terlecko pairos neatsirado i nieko ar jo veikla nebuvo vienkartinio impulso padarinys kaip didels dalies jo pastam buvusi politini kalini lagerinin-

10

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

Gyvenimas kova

11

k. i pair sistema grdinosi gyvenime ir pasiek tok lyg, kad paties A. Terlecko norai daugeliu atveju nustodavo reikms. Toki tvirt, atsidavusi idjai moni lietuvi pasiprieinimo sjdyje buvo reta. Saugumas triumfuoja, tyiojasi i ms. Es jie, komunistai, nebijodav kaljimo, ij laisv, vl toliau kovodav. O kiek lietuvi buvusi politini kalini, sdo antr kart? Saugumas giriasi, kad i keliolikos ar keturiasdeimt tkstani buvusi kalini antr kart pateko lager tik keliolika. Jie tyiojasi i ms teigdami, kad jie turj ideal, u kur nebijoj eiti kaljim. O mes bijoms, nes neturime ideal. Bet tikrai tokia ivada iplaukia. iandien Lietuvoje tik viena dvasininkija tam tikromis kovos formomis kovoja su okupantu. Daugiau nra joki jg. Reikia neumirti, kad laisvs rytui iauus tauta pareikalaus i ms ataskaitos k mes nuveikm sugr i lagerio. Nereikia verkti dl to, ar u tai kada nors mums bus umokta, atlyginta. 1966-j met dienoratyje autorius yra pranaas. Vis vien madaug u 20 met mes bsime laisvi. O dabar reikia laukti dideli sukrtim, konflikt. Bet a jais netikiu. Tad ko belieka laukti? Stebukl?! Jais irgi netikiu. Taiau vis vien tikiu savo vargs tautos ateitimi. Jos nenutautins ir ji prisikels. Prisikels! Sukrtim bta stipri ne tik pasaulyje, bet asmeniniame autoriaus likime. Jis neinojo, kad jam dar teks kalti ir kentti. Bet tikjimas tautos prisiklimu buvo kartu ir tikjimas savo likimu. Grtu ivargs, bet patenkintas. Pasirodo, kad mano organizmas reikalauja kovos, gin, nemaloni. A jiems gims, gims politinei kovai. Gyvenimas jos pagailjo. Teks mirti neatlikus savo gyvenimo pareigos. Tai vienintel prognoz, dl kurios autorius klydo. Gyvenimas Antanui Terleckui politini kov atseikjo su kaupu kaip niekam kitam. Ir gyvenimo pareig jis atliko kaip niekas kitas iki paios gilumos. Ir Antano Terlecko gerbjams, ir nedraugams tenka pripainti, kad Antanas ir jo kova jau yra istorijos vadovli, monografij dalis. Tam tikras nepaklusnumo, kai kam gal net pasipiktinimo enklas. ryk enkl lydi prietaringi vertinimai, mitai ir viso to eliai.

Istorijoje tai asmenyb, kuri yra plaukimo prie srov visuose vandenyse enklas, ptimo prie vis krypi uraganin vj enklas. Plaukimui prie ilt, patogi srov, kuri tariamus plaukikus nuplukdo saug krant, reikia iskirtini savybi: nuolatinio vidini jg tempimo iki kratutinumo. Toks gyvenimas yra jimas visada su Tauta, bet prie mini, kuri ksinasi visk nuluoti savo kelyje, kuri mano ar yra tikinta esanti vieninteliame teisingame kelyje. Tai nra nepavojinga eiti prie mini, kuri yra apdujusi nuo propagandos ir skanduoja lengvai simenamus standartinius odius. Antanas mgsta pavoj. Dieve! Kaip tai ema! Gyventi ir vis drebti dl savo kailio! mogus taip susmulkja, kad mano akyse tampa tokia menkysta, kuriai tinkamo odio nerandu. Nieko nuostabaus, kad jis prie kelerius metus rytingai ir nieko nepaisydamas atsistojo alia naikinamo asmens, nors jam asmenikai i to nebuvo jokios naudos, susilauk gausybs priekait, eidim. Argi jis neturi teiss stovti ten, kur nurodo jo sin? Retai kada kitam suteikiama tokia teis. Antanas akivaizdiai nra naudos mogus. Tiesa ir nauda yra prieingi dalykai. Tiesa negali bti naudinga, o nauda negali bti teisinga. Ten, kur nauda sutampa su tiesa, toji tiesa nustoja buvusi tiesa. itai regime atkurtos valstybs tikrovje. Jeigu po 20 met bsiu dar gyvas, btinai paraysiu knyg apie Kikel ir Zuikelyt. J pavyzdiu charakterizuosiu sumiesionjusi, supuvusi Lietuvos inteligentij. Menkystos! Man tik gaila j. Ir nejaugi, kada nors, neatsiras progos priminti jiems tai? Visikai negalvoja mons, kad madaug po 30 met teks mirti, po 30 met, kurie taip greit prabgs. Vienas svajoja apie kokio nors sekretoriaus viet, o antras gal finans ministro. Kaip visa tai menka, menka. Tai yra toks nulis, apie kur neverta svajoti, trokti. Laimingas, kad tai suprantu, kad mans nevilioja tokia karjera. Antanas ne tiek politikas klasikine io odio reikme, kiek tarnystei vieajam tautos interesui sipareigojs asmuo, visikai nekonjunktrika asmenyb, taip ir nepakelta teisint politik rang.

12

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

Gyvenimas kova

13

Gal net daugiau veiklus istorikas, kuris vykius, net ir iandienos, vertina iliekamumo vilgsniu. 1992 metais apklaustas prokuratroje u kolaborantins partijos veiksm istorin vertinim. Tik dl praeities nuopeln, praeities, kuri pamau ir nenoriai tampa Lietuvos oficialiosios ideologijos dalimi, jis nra u tiesos od kalintas, taiau patyrs por pasiksinim savo gyvyb. Mums jis pirmiausia valstybininkas be kabui, nenaudingos, nuostolingos tiesos ipainjas. Reiklus saviesiems ir atlaidus kitokiems: neumirtamos jo pamokos mums, jaunosios kartos Lygos nariams. Kiek ironikame Premjero sveikinime Antano Terlecko 80-meio proga buvo ir teising apibdinim: mogus-simbolis, mogus-idja. Retai kas itoki apibendrinani apibdinim vertas. Kaip monms daug reikia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevilioja mans nei ministr, nei direktori titulai. Sunku, inoma, tuo kitus tikinti. A. Terleckas visuomet buvo realistas, suprantantis, kad dl idjos tenka aukotis ir aukoti. Todl jis niekada neatleis tiems, kurie gerai inojo, kad be saugumo pagalbos niekada nepakils aukiau vyresnio ekonomisto. Tiems, kurie ne tik nepaaukos savo karjeros dl kit, bet dar u savo karjer paaukot keliolika kit. Antano Terlecko viduje plazda tarnavimo dvasia, netgi elpimo dvasia, stipri igyvenim dvasia, sipareigojimo dvasia, darbtumo dvasia. Vertindami iandienin Lietuvos realyb, uduodame rezistentui Antanui Terleckui klausim: gal vis dlto derjo Nepriklausomyb paskelbti gatvje? tai jis galt daug k atsakyti ir netgi atsako io dienoraio puslapiuose. Mums niekas neatne laisvs. J mes patys privalome isikovoti. Kaip? Reikia auklti jaunj kart drsiais monmis. iandien mes negalim ieiti gatv demonstruoti savo pasipiktinimo vergija. Bet toji diena, kuri mes tursim galimyb ieiti gatves, ateis. O tokie K. bijos ieiti gatves. Gali tekti ir ginkl paimti rankas. Kikeliai bijos jo imti. Toks K. bijo drsiai ir su savo vaikais pasikalbti, nepasitiki jais. Aiku, kad Kikelis iaukls tik

kikelius. O mums toki nereikia. Okupantas gali mginti suvaidinti komedij, leisdamas Pabaltijyje referendum. Argi Kikelis su Zuikyte idrs jame pareikti nor bti nepriklausomiems nuo Rusijos? Aiku, kad jie referendumo metu bijos ueiti balsavimo kabin. Atviri prieai mums maiau alos gali atneti, negu tokie kikeliai ir zuikyts. Ir ia pat atsakyt visiems kompromis mgjams: Ko js norite? Kad lietuviai nebt prieinsi, o su glmis sutik okupant? iandien ir iaip daug ms tautoje verg. Jeigu Lietuva nebt kovojusi, turtume dar daugiau j. uvo apie 40 tkstani partizan. Man ne tas pat, ar jie uvo kovodami, ar bt uv nutautdami Sibire ar kitur. Todl Antanui Terleckui ne tas pat ir iandien kol tautoje bus verg, kova negali bti baigta. Todl klausim, k norjo Dievas pasakyti, sisdamas Lietuvos em Antan, kiekvienas teatsako pats sau. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Antanas Terleckas 1998 m. rugpjio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyio Kryiaus ordinu u nars, pasiaukojim ir itverm kovojant dl tautos laisvs bei ginant mogaus teises okupuotoje Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos nepriklausomybs atkrimo deimtmeio proga u nuopelnus atkuriant ir tvirtinant Lietuvos nepriklausom valstyb apdovanotas Lietuvos nepriklausomybs medaliu, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2004 m. vasario 6 d. Vasario 16-osios Lietuvos valstybs atkrimo dienos proga u nuopelnus Lietuvos Respublikai kaip rezistencinio judjimo dalyvis, Lietuvos laisvs lygos lyderis, soviet kariuomens ivedimo i Lietuvos teritorijos visuomenini akcij iniciatorius ir organizatorius apdovanotas Vytauto Didiojo ordino Karininko kryiumi. Kstutis Kasparas, Gintaras idlauskas

14

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

15

PIRMOJI KNYGA

16

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

17

Sausio 4 d. (antradienis)
18 val. viduriniame kambary. Al su mama virtuvje skalbia rbus, vaikai aidia lauke. iandien m po truput alti. O iki iol buvo atodrkis. Per lubas tekjo vanduo. Toki Nauj met beveik, rodos, neprisimenu, 1950-uosius sutikom be sniego ir vos sustojus ledui ant eer. K tik grau i baliaus. Ileidom Audron kit darb. Igrm. Z.Kaplanas1 ir Kitajeviius2 dav pinigus, bet nedalyvavo baliuje. Teisingai ir daro. Kitajevii vis emina bendradarbs. Vl V. Grabauskas3 parod, kas jis yra: vietoj Biruts4 virininku paskyr Iren5 i kito skyriaus. Birut dirbo Kain skyriuje 3 metus, o Irena vos pernai baig universitet ir ivis io darbo nedirbo. J paskyr tik todl, kad i partijos nar. Beveik visi pasipiktin. A irgi Arkadijui6 idroiau savo nuomon: Preimuestvo Ireny tolko v tom, to ona len partii [Irena pranaesn tik tuo, kad ji partijos nar]. Ieva irgi piktinosi. Laim, kad durniaus V. Grabausko nebuvo. Biau pasaks jam kok nors kompliment. Asilas! Jeigu jis daugiau galvot, bt nepadars to ygio. Stalino laikais buvo prasta partinius durnius daryti virininkais. Jam nudvsus, truput pasikeit padtis. V. Grabauskas atgaivino stalinin tradicij. Asilas! Paskyr be Irenos galutinio sutikimo.
1 2 3

4 5 6

Zalmanas Kaplanas, autoriaus bendradarbis Puntuke. Autoriaus bendradarbis Puntuke. V. Grabauskas, Puntuko skyriaus virininkas, dalyvavs A. Terlecko visuomeniniame teisme. Autoriaus bendradarb Puntuke. Autoriaus bendradarb Puntuke. Autoriaus bendradarbis Arkadijus iudinovas. Rusakalbis, atvyklis i SSRS, dirbs NKVD.

18

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

19

1966-ieji metai! Vl vieneri metai prabgo, vl vienais metais pasenau. K atne naujieji? Tok pat klausim kliau lygiai prie metus. Ir k? K jie atne, k atne 1965-ieji metai? Tatuko1 mirt! O gal ie atne mamos mirt. Ne! Per daug bt! O ko a tikiuosi ir ko noriu i naujj met? Noriu, kad mamos sveikata stiprt ir kad iais metais nepatekiau saugumo nagus. Noriu, kad visi btume sveiki. Daugiau nieko nenoriu ir nieko nesitikiu. inoma, troktu, kad su Viktoru2 nieko blogo nevykt, sugrt i lagerio visi kalinamieji. Ne! Negr! Partija ir vyriausyb visomis priemonmis stengiasi ilaikyti lageri institut. Ai Dievui, kad sulaukme i met! Gal sulauksime ir kit. Noriau, kad Vietname siviepataut taika. Pasibaigt beprasmikos udyns. Gal pagert santykiai tarp Rusijos ir Amerikos. Gal susilpnt TSRS moralinis teroras, kuris taip slegia mane, vis mano varg taut. O dabar chronologine tvarka apie praeit. Pabaigiau3 ta vieta, kurioje i tviks autobusu atvaiavau venionlius.

[1965 m. gruodis]
Traukiny lengvai gavau viet sdti. Prieais sdjo jaunas vyras. Norjosi papolitikuoti. Bet intuicija sak, kad neverta. Gal tos intuicijos nebiau klauss iki galo, jeigu ne apdrisks senis, prisds prie ano. Gal be jokio pagrindo tariau j saugumo agentu. Taiau saugumas tikrai gali pasisti man bendrakeleiv. Juk is atsisdo ne venionliuose. Be to, gali atsissti ir venionliuo-

2 3

Autoriaus tvas Pranas Terleckas mir 1965 m. Dienoratyje autorius j vadina auktaitika tarmine tvo forma: tatukas. Viktoras Petkus, politinis kalinys, tuo metu dar kalintis lageryje. Autorius kiekvien met dienoraius raydavo atskirus ssiuvinius (kontorines knygas), kuriuos vliau slpdavo. Todl raymo dien stengdavosi chronologikai urayti ir ankstesnius vykius, t. y. tsti dienorat nuo tos vietos, kuria buvo ubaigs paskutin ra. Kadangi chronologikai dienoraio 1966-j met knyga pradta rayti tuoj po Naujj met, 1965-j pabaigos vyki ibraukimas sugriaut tiek dienoraio autentikum, tiek pasakojimo mint.

se. Ignalinoje toks atsissti negalt. Juk jis negali inoti, kur vagon a lipsiu. Kitame vagone dainavo lietuvikai Kur bga eup, kur Nemunas teka. Taip malonu buvo klausytis tokios mielos mano irdiai dainos! Vadinasi, yra ms alyje dor lietuvi! i dain pakeit Ir vl bus laisva Lietuva. Tiek maa tereikia, kad pagert nuotaika. Patriotin lietuvika daina daug gali! Ai tiems lietuviams! O prajus kart gadino nuotaik lietuvaii elgesys. Kareiviai kvailus posus krt. O merginos lietuvaits, uuot pasmerkusios iuos, ypsojosi, rod jiems dantis. Vilniuje ilipant vienas kareivi pasak moteriai lietuvei nevykus kompliment. Vienas vyras dav iam atkirt. A irgi sikiau. Tiesos od pasakiau ir mergin adresu, kurios nemoka gerbti savs. Gaila, kad daugumas j buvo jau ilipusios. Kit kart reikia bti principingesniam ir gerokai uveti kvailoms mergulms u dant rodym. Isikalbjau su tuo jaunuoliu. Pasirodo, kad neapvyl mans intuicija. Mokosi partinje mokykloje. Jis nra ukietjs fanatikas, bet visgi partins mokyklos kursantas. Pradjom kalb apie ems k. Neslepia, kad maai tiki galimybe greit padaryti stebuklus ems kyje. Atrodo, kad j labiausiai jaudina problema, kaip geriau paiam sitaisyti. O galimyb enkliai pakelti ems k iri jis gan apatikai. Troleibuse prisdau upakalinje sdynje alia vieno variai apsirengusio, truput jaunesnio u mane tipo, kalbanio lietuvikai. I deins atsisdo, matyt, lietuvait student. U jos sdjo irgi lietuvis jaunuolis. Priekyje atsistojo jauna mergina su dviem sunkiais lagaminais. Pasitrauks liepiau ssti. Atsisdo nepratarusi n odio. Galvojau, kad nemoka lietuvikai, todl tyli. Krately sdjs lietuvis papra lietuvikai bilieto. Anoji student rusikai kreipsi lietuv konduktor, kuri irgi kalbjo rusikai. A padariau jai pastab, kad lietuv konduktor reikia kreiptis lietuvikai. i tyljo. Pabrtai kreipiausi lietuvikai. Po mans kaimyn i deins kreipsi rusikai. Mano spjimas, kad ji ne lietuv, dar labiau sustiprjo. Bet kaip a buvau nemaloniai nustebintas ugirds abi tarp savs kalbanias lietuvikai. ia jau nesusivaldiau:

20

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

21

Pasirodo, kad abi lietuvs, o konduktor kreipiats rusikai. Student: O koks skirtumas? A: O kur lietuvikas principingumas, lietuvika savigarba? Utat jie ms negerbia, niekina. Prieaky stovs studentikos ivaizdos jaunuolis ironikai: Btina mokti gimtj savo kalb. A: Mokti reikia, bet nereikia visur pataikauti. Tik todl jie ms negerbia. Tipas i kairs nepratar n odio. Matyt, uima aukt viet. Jam ilipus, prisdo anas studentikos ivaizdos jaunuolis. Pirmas pradjo: Nepatinka man Vilniuje, kur visur tik ir girdi rusik kalb. A: Js ne vilnietis? Ess vilnietis, gyvens pas seser, k tik grs i armijos. Tarnavs Rygoje. Ten konduktors kalbanios tik latvikai, o Taline tik estikai. Jeigu kreipsies jas rusikai, neatsakys. A pasakiau, kad esam patys kalti, nes pataikaujame rusams. Vilniuje prie 16-ojo pato pasitiko brolis Vladukas1 su dukra Vilija. Gerai, nes buvo gan sunku neti duonmai, lagamin ir obuoli tinklel. Vladui ir Jonui2 atveiau kump, 2 kg der (sau kump, 1 kg der) ir tinklel obuoli. Jie man neatvea, o a visada. Obuoli atveiau jiems daugiau negu sau. Taiau Jonelis kitur daug dirba trob reng, padar paminkl. Tad btinai reikjo jam atveti dovan. Radau mam3. Blogai miegojusi. Apibariau, kad neina pas gydytoj. Po to nuraminau, kad viskas bus gerai. Nemoku jos suprasti, o kada nors gailsiuos savo atri odi. inoma, man skaudu, kad [gyvendama] pas mus nori ligonin, o pas Jon nepraysi jos ligonin. Bet reikia valdytis, suprasti j. Kai a nuvykstu Krivasal, mama okinja apie mane, o ia a sausokas, nervuotas. Iaugau tokioje grubioje aplinkoje. K darysi! Sunku pasikeisti. Radau Viktoro laik. is dar drsesnis u prajus, beveik iimtinai pavstas Prsijos klausimui.
1 2 3

Daug pasakanti paskutin laiko eilut, paimta i poeto B. Rutkausko1: A kelsiuos, engsiu, vlei pulsiu, kaip daugelis puol engdami, kol vien kart perdegs pulsas, uges krtin nerami. Tai tiesiog ikis ekistams! Dar nepaleistas i lagerio, o jau drsiai akis ria, kad nenusilenks jiems ir vl kovos su neteisybe. Drsus vyras! Pats sau tvirtinu, kad Terleck nedaug Lietuvoje, taiau Petkus tik vienas. O visgi ekistai priversti skaitytis su juo ir praleido laik. Po Kald jauiaus toks vienias, vienias. Nenoromis prisimindavo J. esnaviiaus2 odiai: imtai, tkstaniai galvoja kitaip, o tu tik vienas prieingai. Gsdindavo mintys, kad Viktoro gali neileisti. Nors vyravo mintis, kad jo sulauksiu. Gruodio 29 d. grau i darbo su viltimi rasti Viktoro telegram apie ivaiavim i Maskvos. Bet nelabai nustebau rads j besdint ant sofos alia mamos. Pasibuiavom. Buvau nepatenkintas savo nemokjimu parodyti diaugsm. Gal a esu tikrai nelaimingas vien dl to, kad nemoku pajusti tikro laims diaugsmo. Kokia laim atrod kun. Kazelio Vasiliausko3 sugrimas. Sugro. Nemokjau diaugtis. Nemoku diaugtis ir Viktoro sugrimu. Kok kontrast jauiau tarp savo ir Alberto4 diaugsmo. mons moka diaugtis, o a ir to nemoku! Atrod, kad jis labiau apsidiaug mane pamats, negu a juo. Dl to man buvo gda, tiesiog nemalonu. Buvau jau pamirs jo veido iraik. Pasirod toks negraus, sublogs, menkutis. Ir nejaugi tokiame liesame, menkame kne slypi tokia stipri siela?! Pirmiausia apie jo sveikat. Snariai netinst. Jauiasi gerai, sveikas. Kalbu, klausinju ir gdinuosi savo altumo.
1

Vladas Terleckas, autoriaus brolis. Jonas Terleckas, autoriaus brolis Tekl Terleckien, autoriaus motina. Gyveno Krivasalyje, taiau pablogjus sveikatai sns atsivedavo Vilni. Mir 1980 02 19.

2 3

Benys Rutkauskas, ieivijos poetas, kurio knygos SSRS okupuotoje Lietuvoje draudiamos skaityti ir nespausdinamos. J. esnaviius KGB papulkininkis, kurio prieiroje buvo autorius. Kazimieras Vasiliauskas, kunigas, politinis kalinys. Nepriklausomybs laikais monsinjoras. Albertas Zviceviius.

22

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

23

Mintyse spju save, kad turiu klausinti, klausyti ir kuo maiau kalbti apie save. Nustebino jo pasakojimas apie tai, kaip jis atsisaks bti vediojamas1, kaip sutiks daryti Pranas2. A tame nemaiau jokio blogio. Pasirodo, kad Pranas u tai nuo draug peln daug priekait. Jo autoritetas nukentjs ir dl atvetos i saugumo baims (saugumas ins apie kiekvien jo ingsn lageryje, kiekvien od). Man atrod, kad toks usispyrimas nieko neduot. Reikia bti diplomatikesniam. O Viktoras kerts tiesiai. Mordovijoje atsisaks kalbti su J. esnaviiumi, neidavs saugumo suruotus susitikimus su kultros darbuotojais i Lietuvos. A: Juk komunistas Fuikas3 irgi vaikiojo su gestapininku po Prah. Komunistai jo visai nesmerkia u tai. Jis: O kodl mums turi bti pavyzdys Fuikas? Kodl mes negalime stovti u j aukiau? Teko sutikti. Lagery badas, bet mons laikosi. Gaudamas 700 g duonos ir por lki balandos a su savo apetitu ilgai neitveriau. Dvasioje vyrai stiprs. Anksiau estai geriausiai laiksi, o dabar lietuviai. Tik keli neioja raiius ir beldia4. Reiminiame barake kaliniai j ant viel, per kurias paleista elektros srov, vienas pasikor. ekistai buvo priversti pagerinti gyvenimo slygas. Ir ten duonos pridj. Toks [ekist] elgesys tikrai tra vien kertas. Kaljime ir iaip sunku, o ia dar badas priedo. Tai jau per daug. Po 10 met tokio kalinimo mogus tikrai nustoja sveikatos. Nugsdino inios apie naujus aretus, ypa Ukrainoje. Grin net tuos, kuriems buvo teismo sumaintos bausms, jau nekalbant apie komisijos paleistus. Reikia, ir toliau nesilaiko joki statym.

Latvijoje, Estijoje yra aret, Lietuvoje ne. Reikia, nereikia ir galvoti, kad mane aretuoti pasigdys. Net latvi raytoj sjungos narius sum. Juos ustoja raytoj sjunga, bet saugumas vis vien nepaleidia. Ukrainos komunistai perdav per Kanados komunist delegacij kakok dokument. Utat saugumas ir pasiuto. Visi ten stebisi, kodl nra kalini i Lietuvos. Gal gale paleido Vaineik1 ir latv2, kur sutikau Taieto kaljime, besiruoiant Vladimiro kaljim u mginim pabgti (kartu su J. Abukausku3 ir H. midtu4). Viktoras dar galjs kelerius metus kalti, nejauts fizins kanios, nors jau ir nusibod. O man 1960 m. ruden buvo be galo sunku. Reikia, a esu silpnas. mons kali jau po 1820 met ir nieko. Iksi iki galo. Tai jau didvyriai! O a silpnas vaikas! Igrm naminio vyno. Po met pertraukos!5 Kalbjoms tyliai. Kitaip negalima! Negali bti, kad saugumas neds vis pastang suinoti, k mes kalbame, o priemoni jie turi. K kun. Pranas Rainas6 kalbjo Anglijos pasiuntinybje, viskas tapo saugumui inoma, nors ten ir msi vis saugumo priemoni. Papasakojau Viktorui vieno kalbtojo gruodio 13 d. pasakytus odius apie tai, kad kova dl Lietuvos laisvs bus ilga ir sunki. Jis abejingai atsak: Gali bti, kad ilga. O taip norjosi igirsti i jo, kad tai netiesa, kad greit Rusija ims skaitytis su Lietuva, su ms trokimais. Atsiguliau pradioj 12-kos viskuo nusivyls, piktas. Atrodo, dar niekada nesijauiau toks vienias, paliktas likimo valiai. Akyse maiau J. esnavii, girdjau jo odius: imtai, tkstaniai galvoja visai kitaip, tik tu vienas

2 3

Siekdamas auklti bei moralikai palauti politinius kalinius, KGB taik supaindinimo su socialistine tikrove metod. Lageriuose lankydavosi kagbistai i Lietuvos, kultros veikjai su meninmis programomis, taip pat trumpam atsivedavo bebaigianius kalti kalinius Lietuv. Atvetas i Mordovijos lagerio Vilniaus KGB vidaus kaljim, Viktoras Petkus atsisak kagebist silomos ekskursijos po miest. Pranas Skeiverys, politinis kalinys. Autorius mini sovietin propagandin istorij apie ek komunist Julij Fuik, antinacinio pogrindio dalyv, vokiei suimt ir nubaust mirtimi. nipinja savo draugus.

1 2 3 4 5 6

Buvs politinis kalinys. Latvio pavards autorius neprisimena. J. Abukauskas, politinis kalinys. H. midtas, politinis kalinys. Autorius buvo pasiadjs neragauti n lao alkoholio. Pranas Rainas, kunigas, buvs politinis kalinys.

24

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

25

Sausio 5 d. (treiadienis)
16 val. 30 min. lauke keliolika laipsni alio. Prie eidamas Pergal pasiirti Niekas nenorjo mirti, paraysiu truput.

[1965 m. gruodio 30 d.]

Ketvirtadien tuoj po darbo susitarm su Viktoru susitikti prie mano darboviets. Sutartu laiku pamaiau j prie kiosko. Suvargs, negraus, ilgu paltu, kur jam padovanojo vienas ukrainietis. Lauke lapia. Usukom parduotuv Als palaukti. Kalbu jam aus: Negali bti, kad ms kas nors nesekt. Mandags, nelenda akis. Jis ypsodamasis pritaria man. Palik Al, skubam pas Albert Zvicevii. Einam pro profsjung rmus. Viktoras nekreipia dmesio mano aikinimus, nesiavi (net pabrtai ignoruoja) naujsias Vilniaus statybas. O Vilnius per 8-erius Viktoro kalinimo metus labai pasikeits. Jo tas nediugina. O gal mane bijo sugadinti savo susiavjimu? Diaugsmingai sutinka Albertas: ibuiuoja Viktor, be galo laimingai jauiasi. Sutiko daug graiau negu a. Moka mogus diaugtis. Diugu, kad jis geriau atrodo. Kakaip nepatogu, kad tik kart buvau ujs pas Albert (ir jo paties neradau). Jis irgi tik kart buvo pas mus. I jo vaiuojam pas Vit1. Randame Maryt. Ta gera mergait. Taiau ji ra Viktorui ne vien tik i meils mogui, Vito draugui. Manau, kad ji nort Viktor turti sau vyru. Deja, Viktoras nemoka bti kavalieriumi, labai neapsukrus. Gal ir gerai. Manau, kad nieko neieis. Pora bt gera. Maryt puiki, dabartiniu metu igrajo, kojos suplonjo. Viktor simpatik daro jo vidinis pasaulis. Kai pripranti prie jo, jis graus. I pirmo poirio atrodo nesimpatikas: sublogs, labai jau krenta akis gan stora virutin lpa. Puiki Val. Ntumas nei kiek nepakenk jos groiui. Puiki, atrodo, ir vidiniu savo pasauliu. Ji neverklena, kad Vitas susitinka

su buvusiais lagerininkais, maloni su jais. Vitas, atrodo, seka spaud, nors ir nesupranta paskutinio plenumo esms. Nesistengiu gilintis tai. Nemalonu, kad jis i pradi nepasiteirauja apie P. Paulait1. Igriau naminio vyno. Dar vaiuojant pas Vit, slegia nirios mintys. Vl girdiu ausyse J. esnaviiaus odius: Tu tik vienas toks. Akimirkomis atrodo, kad reikia turti gan stipri vali, kad nepaltum. Nors vaiuoju su Viktoru, jauiuos toks vienias. Atrodo, kad imu suprasti tuos, kurie m laiyti batus, neseniai spardiusius juos. Suprasti, bet nepateisinti. Truput igrus, lyg apleido tos nirios mintys. Gulam po 12 val. Nepriprat prie tokios prabangos mano nervai2.

[1965 m. gruodio 31 d.]

Penktadien Naujj met ivakarse 12 val. visada ileidiamos anksiau i darbo moterys ir prasideda igertuvs. Ketinu demonstratyviai atsisakyti, bet niekas nesugalvoja suorganizuoti igertuvi. Usivedu darb Viktor. Nepatogu, kad vienas i generol toks nereprezentatyvus. Reikia jam atsigauti, pakeisti palt, kad geriau atrodyt. R. Masiulionio nerandam, usukam iurlionio 3 pas jo draugo (i 16-os mokyklos) tvus. Motina ir sesuo diaugiasi. Motina isitaria, kad reikia jaunim auklti baims ir nuolankumo dvasia. Viktoras mandagiai nutyli, o a atskaitau pamoksl. Einant namo, [Viktoras] padaro mandagi pastab. Usukom pas Rom Ragai3 darboviet. Vyriukas nieko, bet dideli simpatij nejauiu. Atrodo, kad mgsta linksm gyvenim. Rimtam darbui netinkamas. O gal ir klystu?

2 1

Vitas Margaitis, buvs politinis kalinys.

Petras Paulaitis, buvs partizan vadas. Antr kart nuteistas u jaunimo pogrindins organizacijos sukrim ir veikl. P. Paulaitis ikaljo i viso 35 metus. Autorius mini nuolatin tamp, kuri jaut dl KGB persekiojimo ir sekimo. Romas Ragaiis, vliau Lietuvos laisvs lygos narys.

26

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

27

Vaiuojam vaigdn pasiirti vokiko Vienos mogudysts kronika. Puikus filmas, nors trukdo vaikai ir nekrenta sal. yd nuudo savo tv udik. A j pateisinu, Viktoras ne. Reiki gal padaryti udynms. Pirmas toks neablonikas filmas, pastatytas Ryt Vokietijoje. Dar treiadien Silvas1 kviet [mane] su Viktoru jo vardines gruodio 31 d. Man atrod, kad kvieia tik i mandagumo, o tikrovje bijo. Gruodio 30 d. Al nune dovan. Kviet. Nutarm nueiti tik tuo atveju, jeigu dar kart nuoirdiai pakvies. Visgi pakviet. Paadjau, nes atrod, kad nuoirdiai kvieia. Naujiems metams gavau po blatu pas Stas2 3 antis ir 2 kralikus (triuius). Sako, kad krautuvse labai sunku k nors gauti, seniai taip nieko nebuv. Viktoras sutinka, o paskui atsisako eiti. A irgi nenoriu, nors ir rpi pasakyti pamoksl kam nors i ten susirinkusi dabartins buruazijos atstov (telefonu pavadinu juos burujais). Nutariam laukti Naujj met pas mus. Prisimenam prie 8 metus sutiktus Naujus metus. Tos nuotaikos negalim atgaivinti. Viktoras pasakoja apie N. erkaskio vykius3. XX suvaiavime nuvainikavo Nikita Stalin, suversdamas iam visus enkavdist ir kit sistemos alinink nusikaltimus. O kam dabar suvers 1962 m. birelio pradios nusikaltimus? Ne! ios dms santvarka niekada nepajgs nuplauti. Ne! Per daug ji juoda. Bet ar ji vienintel? Dal nusikaltim pasmerk ir vl klimpo ne maiau baisius nusikaltimus. Manau, kad Kremlius tai supranta ir todl nepasako visos tiesos apie Stalino nusikaltimus. Igeriam prie Naujus metus. Noriu iaikinti savo prislgt bkl. Pradedu, bet, lyg suprasdama, Al laiku nutraukia mane. Ai jai. Kodl a turiu pasakoti grusiam i lagerio Viktorui apie savo niri nuotaik?

Ijungiu televizori, kai vienas artistas ima plepti stalininiais terminais, o paskui ir grieiant himn. Viktoras liep palikti. Tai esanti maro melodija. O ji man primena kruvinj Stalin ir visus jo nusikaltimus, kurie ir iandien slegia mano taut ir mane pat. inoma, saugumas gali girdti ir u tok lum gan usirstinti. Tegu! Pamirtam net pasveikinti vieni kitus sulauk Naujj met. Matau, kad Viktoras tiria mano sitikinimus, mano mintis. Visk pasakoju jam, nors Al sak, kad ir man reikjo bti diplomatikam, kaip ir jis. Taiau laikiau savo pareiga pasakyti savo nuomon daugeliu klausim. Tegu jis visk ino. Gulm net pusj treios. 17 val. 25 min. Pavalgyti ir kin. Kaip tyia lauke gan alta, nors tik prie kelias dienas lijo ir sniego liko labai maai.

Sausio 6 d. (ketvirtadienis)
17 val. lauke alta. Miegojau vos 6 val. Bet nerayti negaliu. Kiek tas dienoratis atima taip brangaus laiko!

[1966 m. sausio 1 d.]

Naujj met ryte atsibudom pradioj 11 val. 13 val. klausm 9-osios simfonijos i Leipcigo. Kiek mogus netenki nesuprasdamas muzikos. 14 val. ijom su Viktoru ir vaikais mik rogutmis pasivainti. Atodrkis buvo menkas. Vaikai vainjosi nuo kalno u antro Eerlio, o mes kalbjoms. Viktoras iandien ne tik klaussi, bet ir kalbjo. Papasakojo apie savo santykius su Edvardu1. Tas stengsi u aki eminti Viktoro autoritet ir t. t. Akimirkomis atrod, kad Viktoras smoningai juodina j mano akyse. Nuo t tarinjim buvo taip nemalonu. Ne! Viktoras nra niekas ir tuo neusiimins.

1 2 3

Silvas iulada. Stas Udavinyt, Terleck pastama, kavins vedja. Novo erkaskio vykiai Ukrainoje: protestuojantys darbininkai buvo suaudyti.

Edvardas Burokas, buvs politinis kalinys.

28

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

29

Edvard charakterizavo kaip maai isilavinus ir n kiek nesistengiant lavintis. Kad jis [Edvardas] nesistengia lavintis, tai pastebjau, o kad jis neisilavins tas ne taip lengva pastebti. Juk mes literatros, meno klausimais niekada nekalbdavome. O rus liaudinink biografijas ino neblogai. Stas stebjosi Edvardo erudicija. ia gal ji dar man tak ir tik todl laikiau j isilavinusiu. O kad jis [Edvardas] turi avantirizmo prad, tai pastebjau 1963 m. Stengiasi apie savo asmen sudaryti kakokio paslaptingumo piln aureol. Lageryje tebra daugiau kaip 300 lietuvi. Aiku, kad tik maa dalis j usiima politika. Taiau ir ta saujel susiskaldiusi partijas. Nacionalistai beveik pakriko sugrus Lietuv j vadui Algiui Endriukaiiui1. Tas vaidino uber patriot, vediojo u nosies kelet vaik. O sugrs tuoj pat ved ir nepara savo pavaldiniams n vieno laiko. Tuo ir savo elgesiu su Martyiumi2 (pasak jam apie mano spjim) parod, ko vertas. Nesitikjau, kad davatka3, kas dien bginjs pas Pran Rain ipainties, gali vadovauti katalikams. Ir i kur j ten atsirado? Juk daugumas buvo ateistai ir i aukto irdavo kartais sumetant poter. Jonui4 ir Albertui5 sugrus, iiro marksist ratelis. I Jono per daug nesistebiu, nes durnas per vis pilv. Taiau Albertas stebina. Baigs auktj moksl, rodos, protingas ir tik lageryje tapo marksistu. vsdav Kapsuko ir Angarieio gimimo ir mirimo sukaktis. Reikt bti iki galo nuosekliems, vsti ir niekelio Sniekaus sukaktis, to A. Sniekaus, kuris juos kaip pigi darbo jg pardav Mordovij. Kuo geresni u A. Sniek Kapsukas ir Angarietis? Jeigu Lietuva bt laikinai neijus i Rusijos imperijos sudties, abu minti bt taip pat prekiav lietuvi diomis su Stalinu, kaip prekiavo su juo kruvinasis Sniekus. Btinai reiks susitikti su

Albertu ir iklausyti jo samprotavimus. Su Jonu nenoriu n vienoj ivietj kartu sdti, nekalbant jau apie kokias nors kalbas. Keista, kad Prezidentas1 neprisidjo prie Davatkos. Kur prieastys? Reiks isiaikinti. Kad taip ims elgtis V. Bastys2, nesitikjau. Ivis, visos ios partins rungtyns man gan lykios. Lageryje vyksta kova tarp partij u nesam valdi, u t valdi, kurios mes niekada netursime. iandien esu tuo sitikins visu 90 proc., o gal net daugiau. Praeis ne maiau kaip 20 met, kol Rusija ims Lietuv irti kaip suvereni valstyb. O po 20 met mums bus jau 60 met. Igyvenus tok sumaut gyvenim, sunk lagerin gyvenim, daugumai i ms nereiks tos valdios, u kuri kai kas peasi. Vienas i toki kovotoj dl valdios buvo Edvardas. Uvakar Vanda3 prane, kad is sugrs. Nesinorjo tuo patikti. Taip, tai tiesa. Vakar Stas man patvirtino tai. Apsidiaugiau, nors ir ne maiau nustebau. Utektinai jis prisikentjo. O ypa gaila jo varg tv. Sutikti j noriau, nes jis turi daug k papasakoti apie savo tardym. Taiau neskubu susitikti, nes saugumas gali padaryti i to nepageidautinas man ivadas. Draugais mes neliksime niekada. Visk dovanoiau vien u tai, kad nederg savo draug ir Lietuvos, nors jam buvo gan sunku. Tegu jis taip elgsi tik dl savo prestio, bet tai vis vien kilnu, net didvyrika. Dovanoiau, bet tik su slyga, kad jis atsisakyt tos lenks. Deja, netikiu, kad jo durna galvel pasipild lagery nors trupuiu proto. Kaip sekiojo, taip ir sekios. Suk j velniai! Pirma biau laiks j dideliu nuostoliu Lietuvai, o po 1964 11 10 pamaiau, kad ne toks jau didelis jis nuostolis. Suk j bala. Susitiks, inoma, pasakysiu jam savo nuomon. Blogo jam nieko nelinkiu. Tegu lenda lenks minkt viet ir dar labiau usiraukia. Mano akyse jis vertas tik paniekos.

1 2 3 4 5

Algirdas Endriukaitis, buvs politinis kalinys. Autorius neprisimena, kuris Martyius minimas. Neaiku, kuris politinis kalinys taip charakterizuojamas. Jonas Semnas, buvs politinis kalinys, Antano Terlecko bendrabylis. Albertas ilinskas, buvs politinis kalinys.

1 2 3

Prezidentas ia ir toliau taip dienoratyje ifruojamas Viktoras Petkus. V. Bastys, buvs politinis kalinys. Vanda, autoriaus pastama.

30

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

31

Keistas jo ijimas laisv. ia kakas slypi. O kas? Aiku, kad saugumas surezg jam t kriminalin byl. Pamat, kad a nutraukiau su juo santykius, igird i Viktoro, kad jo karjera baigta, nusprend paleisti. Toks jis jiems nepavojingas. Galjo Edvardas padaryti kok nors kompromis. Kad jis parsidav, tuo netikiu, bet kompromis galjo padaryti. Kita vertus, saugumas nori parodyti jam ir jo draugams, kad jie nekertingi. Be to, gal stengiasi sukelti Edvardo draug tarpe tarim dl jo ijimo. Tokie tarinjimai daro j visikai nepavojing saugumui. Sumimai Ukrainoje, Latvijoje sukl baim dl galimo dalinio Stalino prisiklimo. O Edvardo paleidimas rodo, kad saugumas nesiruoia daryti nauj ingsn Berijos keliu. Tiek maa ms, taiau saugumas ima skaitytis su mumis. Kodl? Aiku! Nori likviduoti bent kok pasiprieinim, bent koki opozicij ir galutinai palauti ms tautos pasiprieinim. Neskubu, bet reiks susitikti su Edvardu. inoma, a noriau, kad jis atsisakyt tos lenks, bet jis per silpnas palikti j. tariu j esant saugumo nipe, gan gudria nipe1. O tam durneliui ji angelas. Paleid j, saugumas per j gals daugiau suinoti, negu dabar suino. Skaitau (baigiu) B. Baranausko paruot knygel apie Gelein vilk. Ten pavaizduotos pjautyns tarp Lietuvos partij, lykios pjautyns. lykios! Kolektyvinje tironijoje agronomas ireik mint, kad 1940 1941 metai ieis naud Lietuvos politikams. ie igyveno per 25 metus lageriuose labai dideles kanias, taiau maai pasimok. Fizikai sulauytuose knuose iliko tas pat lyktus siekimas valdios. Nesitikjau, kad Viktoras nesugebs sutaikyti partij ir rasti bendros kalbos su visais. Pasirodo, kad ir jis buvo silpnas tam. O jeigu jau jis nieko nesugebjo pasiekti, tai kas sugebs?

Kaliniai klausinja apie Stas Ignatavii1. Tiems dar jis tebeliko politiku, nors is n laikrai neskaito. Ketvirtadien buvo staigoje pinig pasiskolinti. Tekalba vien tik apie save, savo studijas. Net nesiteikiau papasakoti jam apie Viktoro parvaiavim. Antanas Stasikis2 nesirodo daugiau kaip metus. Paskutin kart buvom atsitiktinai susitik labai seniai. Profsjungos susirinkimo metu buvau ujs pas j. Neradau. Palikau darbovietje ratel. Neskambina. Kodl? Gal bijosi? Susivyniojo bobos undarok ir bijosi pajudti. Suk j velniai! dius! Daugiau neueisiu ir a pas j. Nereikalingas ir jis man. O Stasys Naglys3 pasielg gan negraiai nepakviets nieko i ms savo vestuves. Galjo nors pakviesti. A, inoma, biau njs jas vien taktiniais sumetimais (o gal, saugumo pykiui, biau ir nujs), taiau inoiau, kad jis vyras. Sutiks uveiu jam. Donatas4 nuo vasaros irgi nesirodo. Kodl? A! Nukrypau nuo temos. Viktoras kart isak savo pairas eil klausim, visai nelaukdamas, kada a pasakysiu savo nuomon. Pasirodo, kad ms pairos daugeliu klausim sutinka. O kai kam kaljime atrod, kad a sugadintas sovietinio universiteto. Atrodo, kad ir jo pairos padar ioki toki evoliucij. Iekojau odi, kaip jam iaikinti savo plan itrkti i staigos repli. Pasakiau, kaip norjau iekoti Aleksandro5 pagalbos. Jis nieko konkretaus nepasak. Man buvo nepatogu dl savo atvirumo ir nemokjimo nors truput diplomatijos. Pasiliau paskaityti abu savo pareikimus saugumui dl savo laiko6: Pasakysi savo nuomon. Nebuvo su kuo pasitarti. Atro1 2 3 4 5 6

Klydau. A. T.

Stasys Ignataviius, buvs politinis kalinys. Antanas Staikis, buvs politinis kalinys. Stasys Naglys, buvs politinis kalinys. Donatas Biinas, buvs politinis kalinys. Aleksandras Markeviius. Grs i lagerio autorius organizavo laik raym ir pats ra laikus politiniams kaliniams lagerius. Tikslas kalinius palaikyti moraliai ir sustiprinti dvasikai. Dal laik KGB konfiskavo. Autorius mini sumanym kreiptis KGB pareikimu, reikalaujaniu nedrausti susirainjimo.

32

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

33

d gerai, o po kiek laiko pats pastebjau klaidas. Tikrai po mnesio kito, pastebjau, jog dariau klaid. Reikjo dl nacionalizmo pasakyti tiesiog, kad myliu Lietuv ir todl neadu atsisakyti tos meils jai, kuri saugumas vadina nacionalizmu. Klaida tvirtinimas, kad mano oponent dauguma bt nepraneusi saugumui pasikalbjim turinio. Klaida. Jis [Viktoras] diplomatikai pasak, kad kitaip bt paras. Nors tuo [pareikimu] a tikrai niekam nepakenkiau, bet niekada nereikia minti draug pavardi ir j nevardinti, apie juos nekalbti nei gero, nei blogo. Perskaiiau antrj. Pats nustebau, kad tame irgi esu padars tiek daug klaid. Ten prasitariu, kas man pasakojo apie saugumo nuomon mano atvilgiu. Teisinausi tuo, kad i juodraio perraydamas visk labiau nudailinau, kad nieko beveik ir neliko. Nemalonu buvo dl savo silymosi rayti draugams laikus ir juos paveikti. Tada a norjau, kad saugumas leist rayti laikus, kuriais a galiau juos moraliai palaikyti, parodyti jiems, kad mes nesulindom visi krmus. O iandien tas noras atrodo lyg pirimasis saugumui tarnauti peraukljant kalinius. Raant reikia apgalvoti kiekvien od. Rodos, apgalvojau, bet padariau aib klaid. O nerayti negaljau. Reikjo diplomatikai isisukti i padties, kuri patekau po tokio laiko Pranui1. Tada J. esnaviiui sakiau, kad bdamas aretuotas nepasakyiau jiems nei odio. Jeigu kart pateksiu saugumo rankas, nieko nerainsiu. Ne! Jeigu kada nors suims mane, ugirs: Nieko nepasakosiu, visk isiaikinsim teisme. Parengtinis tardymas jiems reikalingas vis kort sumaiymui. kozir reikia imuti i saugumo rank. Gulm apie pirm valand. 7 val. ivaiavom Mikalojaus banytl. Kunigas pasak ger pamoksl apie laik. Jaunas kunigas, o pamoksl pasak ger. Gulm apie pirm valand. kart filmo neirjau, o pirm vakar irjom Palat, o antr Granato apyrank pagal

Kuprin. Guliau be nuotaikos. Buvo nepatogu dl ipasakojimo savo plan apie isisukim i staigos pani1. Jauiaus vienias ir prislgtas. K saugumas nors, t ir padarys su mumis. Jo pusje ekist armija ir visos priemons, perimtos i Berijos ir Hitlerio, skaitant ginklus ir milijonus rubli. O ms? Esam keli idealistai, kuri saugumui nepavyko parklupdyti. Ms pusje tauta ir teisyb. Bet iandien tai gan negalingi sjungininkai. Ryte septint valand atsibuds igriau migdomj vaist ir imiegojau iki pradios vienuoliktos. Radau Viktor su knyga rankoje. iandien jis neatrodo tiek daug nusimans visose srityse, kaip prie 8 metus. Per t laik ir a prasilavinau truput. Pavyzdiui, jis neinojo, kaip, kokiomis slygomis Hitleris su Stalinu pasidalijo Lietuv. Taiau, palyginus, labai maai paengiau priek per tuos 8 metus. Daug laiko atm i mans vokiei kalbos kursai ir kt. Ir gal n karto taip nejauiau btinumo mesti darb ir nors trejet met tik skaityti ir skaityti. Btina perskaityti bent 200 groins literatros knyg. Juk a tiek maai inau apie tok genij kaip Dostojevskis. Maai inau echov, neutektinai Tolstoj ir i viso neinau Kuprino. O lietuvi literatra? Su Vakar literatra iek tiek susipains. I kitos puss, svarbiausias mano tikslas istorija. Ypa btina istudijuoti XX amiaus Lietuvos istorij, nors ir tra maa literatros. Lietuvos istorij privalau puikiai imanyt. Bet kaip Al isivers? K nors sugalvosim! A prasimaitinsiu kaime. Laikas taip greit bga, o inios dl laiko stokos labai ltai kemasi mano galv. Viktorui perskaiiau vien savo laik, i kurio jis geriau suprato mano pairas daugel klausim. Jauiau, kaip jo veidas nuvito. Jis pasidar daug atviresnis, paadjo atsakyti mano klausim dl banyios. 13 val. 45 min. ivaiavom stot. Stotyje jau nebe pirm kart patariu saugotis main, kurios saugumo nurodymu gali suvaidinti
1

Autoriaus laikus politiniams kaliniams lager KGB traktavo kaip antisovietinio turinio.

Puntuko gamyklos biurokratini vart.

34

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

35

katastrof. Saugumas labai apsidiaugt. Petkus Lietuvoje tik vienas, Terleck irgi labai nedaug. Kaip tyia, troleibuse konduktors kalba tik rusikai. Vaiuojant penktadien i kino 3-iame troleibuse vairuotoja skelb stotis lietuvikai. Norjau padkoti, bet prie gal sugedo. Norjau padaryti pastab, bet Viktoras neleido. Autobus stoty didiul eil. Pilietis padav biliet iki Vievio. Prie autobuso atsibuiuojam su Viktoru. Jis taip susijaudins pairi mane. Akys mlynos, veidas toks simpatikas. Mano akims jis visai kitaip atrodo negu pirmomis dienomis. Ir apskritai jis vl man tampa autoritetu. Vl imu tikti, kad tikrai jis ra tokius puikius laikus. U savaits atvaiuosis. Ujau pas iuladas. Ten Vals draug su vyru. Nieko sau boba. Rpt padurniuoti, bet a neoku. Dainuoti negaliu. Silvas girtas. Prisiekinja simyljs Filomen. Valei tas nepatinka. Pirm kart ji tokia atvira ir skundiasi savo dalia. Be bob, Silvas nieko nemato, nes neturi kit ideal. O man sijonas paskutinje vietoje. Neapksiau savs, jeigu pirmoje vietoje simyliau kieno nors sijon. Be to, a myliu ir gerbiu Al. O Silvas nemyli Vals, jeigu trankosi su bobomis. Igrs vyno, greit pasigriau. Mintyse skraidau padangmis. Rodos, seniai buvau toks laimingas ir gyvenau tok prasming gyvenim. Grs i lagerio, teatre jausdavausi toks ididus, visa galva auktesnis u tuos, kurie laio batus ir svetim subin. Pamau tas pasididiavimas dingo manyje. vakar vl pajutau tai. Buvau toks laimingas. Buvau nepatenkintas greit isipagiriojs. Bet laisvs jausmas negreit paliko mane. Grdamas galvojau apie Viktor. Jis eina iuo metu tviks laukais. Lidna jam. Motinos neras, nepasitiks ji jo. Jam bus labai graudu. Filosofikai susimsiau. Ir nejaugi jo ir imt tkstani lietuvi kanios yra beprasmikos ir nueis veltui?! Negali bti! N viena kania nenueina veltui ir nra beprasmik auk. Tuo vis labiau kasdien imu tikti. Viktoro kanios nenueis veltui.

Sausio 8 d. (etadienis)
15 val. 45 min. Vakar maai skaiiau staigoj, galvojau isimiegoti. Bet guldamas pradjau kalb apie savo ryt vykti gyventi Krivasal. Ilgai negaljau umigti, o atsibudau 5 val. 30 min. iandien daug skaiiau iekojau grdo po mlo krv. Taiau rayti reikia. Noriu ubaigti ir pradti rayti kontrolinius darbus. Uvakar suinojau, kad V. Grabauskas ieina dirbti liaudies kontrol. Gera naujiena, nes su nieku dirbti sunku. Visi juoksi, kad duoiau jo ileistuvms 5 rublius. Nieko neagitavau, bet mons nutar boikotuoti niekel. Jau vakar buvo inoma, kad atsisak dalyvauti visa Grabausko laboratorija. aulio laboratorija juoksi i jo elgesio vienos paskaitos metu (buvau atostogose). [V. Grabauskas] paklauss, kokia kalba skaityti. Marijona pasakiusi: Kaip jums geriau. is: Man geriau rusikai. Visi m juoktis. Tada sugalvojs teisintis tuo, kad literatra rus kalba. Skaitydamas [paskait] lietuvikai, jautsis gan nekaip, nes vis laik i durniaus nibdjosi merginos. Rus kalbos jis gerai nemoka, bet nejauia to, o nemokjim lietuvikai, asilas, jauia. Utat ir sako, kad rusikai lengviau. Asilas! Toki durni ne visur rasi iandieninje Lietuvoje. Tas irgi prisidjo prie to, kad kolektyvas labiau m niekinti durni. Pakenk jo autoritetui ir elgesys su manimi po Tatuko laidotuvi. O ypa pasipiktino niekeliu po Irenos paskyrimo kain skyriaus virininke. Girdjau, kad tik 15 moni dav po pusantro rublio. Taiau ir i davusi dalis neatjo ileistuves. aulio skyrius demonstratyviai ijo namo. J. Gurviius: Tiesiog nepatogu, kad tiek nedaug moni. ia vl kiau savo trigra: Pagal nuopelnus. Tuoj oko Arkadijus. Es a ess labai rezkij. A: Tai k? A suagitavau mones? Kaip jis su monmis, taip ir su juo mons. Z. Kaplanas nebuvo Audrons ileistuvse, o V. Grabausko atjo. Suprantu ydus. Juos nenoriai priima darb tiek rusai, tiek ir lietuviai, o V. Grabauskas priimdavo, inoma, bijodamas, kad nepavadint jo nacionalistu.

36

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

37

Liks valand skaiiau lyki J. iugdos broiurpalaik. Eidamas girdjau buhalterijoj triukmaujant liaud drauge su V. Grabausku. Atrodo, kad ten buvo tik 5 ydai, visi 3 rusai ir 4 lietuviai: abi V. Grabausko pataikns Irena ir Lion, tylioji Angel ir aulys. Net partiet Aldona ijo. Ileidiant Audron visi kalbjo lietuvikai (Arkadijus su Raisa paskendo lietuvi tarpe), o dabar visi tik rusikai. Tai pagal V. Grabausko skon! Gerai niekui! Al sako, kad jis nesupras parodytos jam nepagarbos. Supras! Tegu mato, kuo j laiko kolektyvas. Raisa (inoma, i dalies ir Arkadijus) galvos, kad j lietuviai paniekino u jo, kaip lietuvio, neprincipingum. Tas irgi prisidjo. odiu, usidirbo. Senio Maruko ir Veljeevos niekas neileido. Panaiai pamyljo ir V. Grabausk. Visi jie to nusipeln. Jeigu ieis J. Gurviius, jam reiks suorganizuoti geras ileistuves, taip pat ir Arkadijui. Antradien Z. Kaplanas ir A. iudinovas pradjo kalb apie Stalin. Es gerai atrods. Nors adjau po Naujj met kuo maiau politikuoti, bet neikeniau. Pasakiau kelet epitet mogudio adresu (atrodo, kraujalakys, niekas), bet dl triukmo niekas negirdjo. Tantanas1, kaip prasta be jokios diplomatijos: Govoriat, to Stalin pil liudskuju krov, poetomu on i vygliadel tak choroo. [Kalba, kad Stalinas gr moni krauj, todl jis ir atrod taip gerai.] Teisingai pasakyta, bet taip kalbti apie budel negalima. Juk jo draugai ir uols mokiniai iandien valdioj. Paskiau Stalin sulyginau su Hitleriu. Arkadijus: Tebe vsio ravno. Stalin ili Hitler? Razve Stalin veril, to jego priravniat Hitleru? [Tau tas pats. Stalinas arba Hitleris. Argi Stalinas tikjo, kad j prilygins Hitleriui?] Pasaulis jau prie kar laik abu mogudius lygius vien kitam. Arkadijus mgino rodinti, kad liaudis tikjo Stalinu. A: Juo galjo tikti tik akli. Js tikinat, kad it stalo lute, it stalo veseleje, v to vremia kak v Rosiji byl nastojaij golod. Razve ne
1

Neiifruojamas pseudonimas.

videli eto, ne videli, to ubival bezvinnych liudei? Jemu mogli verit tolko slepyje ili sami svoloi. [Gyventi pasidar geriau, gyventi pasidar linksmiau, tuo metu kai Rusijoje buvo tikras badas. Argi nemat to, nemat, kad udo nekaltus mones? Juo galjo tikti tik akli arba patys niekai.] Arkadijus ijo i kabineto. Nemalonu girdti tokius odius taikomus tam, kuriam neseniai pats meldsi. Vakare Vanda prane apie Edvardo atvykim. Nustebau ir nudiugau. vakar melsdamasis mintyse jau neskubjau Alytaus lager. Ryte apsidiaugiau, kad jis laisvje. Bet draugais mes nebsime niekada. Ne! Taiau skambinau Stasei vienu reikalu. Sak, kad lenks neatsisak. Suk j velniai! Papasakoti Stas turi k. Nutariau geriau pas mam nueiti negu pas Stas. Uteks laiko, papasakos. Be to, diplomatikais sumetimais nereikia skubti. Juk saugumas rpinsis mano elgesiu su Edvardu. inoma, a noriu, kad jis atsisakyt tos lenks, likt toks, koks atvyko i lagerio 1963 met pradioj. Deja, to nebus. Per silpnas vaikas. U visa tai j niekinu ir gal neapkeniu. Telefonu Stas prilygino mane jam. A: Tu mane labai ugauni. A esu blogas, bet iuo atvilgiu u j daug geresnis ir daugiau nelygink mans su jo. Jei lyginsi, sutiks spjausiu veid. Pasakiau tai pusiau juokais, bet tai, k galvoju. Treiadien Tantanas pasakojo, kaip buvo fabrikuojama midto byla. Nuo kriminalins bylos prijo prie politins pasakojo, kaip provokatorius laknas iprovokavo ydus skristi Lenkij. Jeigu ne jis, niekas apie tai nebt ir pagalvojs. Visus sum. Tik dalis sugro i lageri. Suinojs, kad provokatorius dirba iauli saugume papulkininkiu ir niekas jo nebaudia. Arkadijui buvo nemalonu to klausytis. Arkadijus sutiko su manimi. Bet Tantanas be jokios diplomatijos vaiavo: Tas pats ir dabar, net 90 proc. saugumo darbuotoj yra seni, dirb Berijos laikais. Jis kalbjo ties, bet a privaljau sutriukinti savo virinink, rodindamas, kad ten dabar nauji mons i partijos, komjaunimo. O jis savo. Es tik Riumin nubaud ir dar kelet jo draug. Nuo kit enkavedist, uoliai tarnavusi Berijai, nenukrito nuo galvos nei vienas

38

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

39

plaukas. Neturi mogus jokios diplomatijos. O kas ino? i minut lindo galv mintis, kad jis gali bti saugumo spec. aktyvistas, [atsistas] pas mus. Ne. Negali bti! Nepasakojau, inoma, kaip saugumas 1958 m. paved iprovokuoti universiteto studentus, kaip 1957 m. iprovokavo Viktor. Juk to pasakoti negalima kabinete, kuriame gali bti ir tikrai yra mikrofonas taisytas. Vakare nuskubau su Ale Pergal pasiirti Niekas nenorjo mirti. Susitikime buvo tik du aktoriai: Oja ir Adomaitis. Estas moka gerai kalbti. Apie film buvo pasakojs brolis Vladas. Es tai geras filmas. Taiau a nenorjau juo tikti. Jis u mane yra perskaits daugiau knyg, bet daug kur nesiorientuoja. Niekas i vykdomojo komiteto para lamt, o Vladas tikino mane, kad tai puiki knyga. Utat netikjau ir jo pasakojimu apie film. Negali bti, kad Lietuvos kino studijai duotos laisvos rankos sukurti film, objektyviai vaizduojant vykius pokarinj Lietuvoje. Neapsirikau. Jau vienoje i pirmj scen 4 broliai Lokiai ir 2 skrebai sunaikina malne apie 10 partizan, kurie lauk Loki ir buvo pasiruo. Jonas II taip charakterizavo film: Labiausiai tikinamos scenos su idaviku seninu. Didiausias istorins tiesos ikraipymas liaudies apginklavimas. Lietuvi tauta niekada nem ginkl i skreb ir nekovojo su savo snumis. Tik niek skreb saujel pakl savo rank prie taut. i saujel bt neisilaikiusi n dienos, jeigu ne kruvinj enkavedist armija, enkavedist Stalino ir Berijos atsist i brolikosios Rusijos. Apskritai filmas labai tendencingas, siekis gudriu objektyvumu diskredituoti Lietuvos pogrind, lietuvi tautos kov su pavergjais ir saujele idavik. is filmas padarys ms tautai didesn al negu visi buvusieji. Jeigu nuo mans priklausyt, V. alakevii pakariau. Tai niekas! Jeigu neleidia objektyviai pavaizduoti pokario vyki, geriau tylk, o nederk tautos kovos su pavergjais. Manau, kad V. alakeviius nra tiek naivus, kad nesuprast, k dars. Tai igama. A miau jam rodinti, kaltinti pogrindio vadovus, kurie neukirto kelio udynms. Papasakojau apie Elen. Ji nekenia der-

imord, nepataikauja jiems, bet jai visi partizanai banditai. Ji net piktinasi, kad filme jie pavaizduoti per daug geri, nors ir yra scena, kurioj partizanas prievartauja moter. Maryt irgi pasakojo, kad kaime j bijodavo labiau, negu filme parodyta. Vladas pasak: Tokie jie ir buvo. Jeigu Elena, Maryt ir net Vladas taip atsiliepia apie juos, tai k kalbti apie tuos, kurie neatsimena t laik, neprisimena, kaip tauta neapkent skreb? Niekuo nepateisintos udyns pagimd daugel Lietuvos prie. Elen yra nemaa! Tai didel tragedija. U nugaros sdjo Gaigalas su mona ir alaeviien. Nors a n karto nesusijuokiau (udyns man juoko nesukelia), o tie kad kvatojasi, kad aukia. Tas bailys gal nori parodyti, kad jam visai negaila savo tautiei? Nesusivaldiau ir aprkiau. alaeviien apibariau ir eidamas namo. Teisingai padariau, bet nereikjo kariuotis. Buvo gan nemalonu. Irena ijo apsiverkusi. Mat jos motin nuud. Ji: Kaip filmas? A: Menikai geras, o istorikai ne. Taiau nusprendiau neueiti aulio laboratorij ir nediskutuoti. Tik savo kabinete pasakiau kelet kritini pastab (dl ginkl liaudiai davimo, kad tuo laiku viepatavo kultas, kuris trukd suartti su skrebais). Ir meniniu poiriu silpnas filmas. Jeigu liaudis pam ginklus, tai kaip keli buoi sneliai vos nesunaikino Loki ir liaudies, kuriai piro ginklus? Broliai udaro savo brol kaljim u tai, kad tas norjo nuauti varom partizan, o vliau paleido. Partorgas pasakoja, kad reikia laikytis statym. Gal tik usien galime tikinti tuo, kad skrebai ir partorgai rpinosi statym laikymusi. Ieina, kad tiek meniniu, tiek istoriniu poiriu filmas nevyks, nors jame ir nra tokio ablono, koks bdavo anksiau. Tenka sutikti su Jonu II, kad dl to filmas dar alingesnis, tendencingas. (Ivargs, todl mintys labai padrikos). odiu, filmas nusiengia tiek istorinei, tiek ir meninei tiesai. Vakar pradjom kalbti apie Novo erkaskio vykius. Pasirodo, kad Tantanas nieko negirdjo apie juos. Arkadijus stengsi nuneigti vyki esm. A irgi nukreipiau kalb al, suverts visk provokatoriams i NTS. Tegu!

40

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

41

Maryt pasakojo, kad j skyriaus merginos gavo velni i partorgo Cicno u tai, kad jos Vietnamui dav tik po 30 kapeik ir dar gerai pasiginijusios prie tai. J kalb, elgesio bijosi virininkas aulys. Negali ukimti joms gerkli, o Raisa skundiasi, kad aulys neduoda atkirio antitarybinms kalboms. Sak kraustysis V. Grabausko kabinet. Tegu! Ten jis nieko negirds. Prieingu atveju tik dl j kalb ieit i virininko kds. Darau ivad, kad i viso neprivalau ueiti t kabinet. I Arkadijaus uuominos padariau ivad, kad Raisa mane seka ir dal kalts u mergin nuotaikas veria man. Po toki V. Grabausko ileistuvi tarinjimai dar padids. Merginos labai nusistaiusios prie visk. Taiau derimordoms atrodo, kad negali bti, jog darbinink ir valstiei dukros gali bti tokios kontros. J manymu, kas nors jas gadina. Utat a privalau daugiau nesilankyti. Galvojau, kad nuo Naujj met bsiu maiau grubus. Nepavyko. Ir vl toks pat grubus, kartakois. Tik dl to esu toks nelaimingas. Aukljimas vaikystje paliko savo pdsakus. Jeigu ne nervai, nebiau toks grubus. Danai jauiu savo nemandagum, bet esu bejgis kovoti su juo. Kol Viktoras buvo pas mus, buvau mandagesnis. Ir tai dar pus bdos. Vaik nemuu. Tik Vilij danai apibaru, nuodiju jos vaikyst. Blogai! K daryti? 1964 m. ruden kalbjau apie btinum kovoti u savo autoritet. Nekovoju. Ne! Gal tik Raja ir V. Grabauskas neapkenia mans, bet vis akyse esu kartakois, ne visur taktikas, koks turiau bti. K padarysi? Pasikeisti sunku! Bet dar reiks mginti. Reiks! Gruodio 2 d.: troleibuso konduktor buvo labai negrai, vos telpanti kelnse lietuv, labai blogai kalbanti rusikai. Kai mane kreipsi rusikai, atsakiau: Nesulauykite lieuvio! Galvojau, kad ims kalbti lietuvikai. Kur tau! Vis laik bjauriai lauydama lieuv, auk: Tovarii! Potenites vpered! Nutariau pamokyti. Nors rus aprk, bet lindau atgal prie upakalini dur: Lietuvoj galime lietuvikai! Kodl taip lauote lieuv? Ji piktai: Nebkit

nacistas! A: Be reikalo lendat be muilo. Ilipau piktas. Taip norisi tokiai spjaut snuk. Lietuv! Kaip gda dl toki. Ivis paskutiniu metu vis maiau girdti konduktores kalbant lietuvikai. Ivis negalime jausti jas esant lietuves. taisius automatus, prapuol kelios konduktors, dirbusios 3-iame troleibuse. Vakar lietuv konduktor atsak man daugel klausim. Atsakymai maiau nustebino, negu pykino. Kreipiausi j lietuvikai (visada kalbu tik lietuvikai). Atsak lietuvikai. Bet daniau kalbjo rusikai. Norjau pamoksl pasakyti, bet alia stovjo nesimpatiki tipai. Viena madaug 1415 mergait kreipsi mane rusikai. A: Nesuprantu. Ji: Ilipate? A: Ne! Mokate lietuvikai, o kreipiats rusikai. Ji: O k a inau, kas js? A: Lietuv esate, Lietuvoje gyvenate, todl ir reikia kreiptis tik lietuvikai. Ji: A ne lietuv. A: Tada nenoriu daryti jums joki pastab. Kaip norite, taip galite kreiptis. Atsigrusi lietuv pairjo kelis kartus mane. Tipai ilipo prie Klinikos. Prisds prie konduktors, kreipiausi: Pasakykite, jums sakyta tik rusikai nekti? Paskutiniu metu i viso negirdti lietuvikai kalbant konduktores. Ji dmiai, o kartu ir nustebusi iri mane, o tada atvirai idsto savo mintis: Taip! Mums liepiama kalbti rusikai. Kodl? Todl, kad rusikai es supranta visi, o lietuvikai ne visi. Be to, tarp ms maa lietuvi. A: Bet keletas konduktori, kurios aptarnaudavo 3-ij troleibus, kalbdavo tik lietuvikai. Ji: inau! Tai aukta, tamsi Kazlauskait ir... (ia pasako pavard). Pastaroji neseniai mir, o pirmoji ligoninje. e tau! Tos, kurios drsdavo kalbti lietuvikai, viena mir, o kita ligoninje. A: Matyt, rao skundus, kad kalbate lietuvikai? Ji: Taip, rao skundus. A: Bet Vilnius Lietuvos sostin ir nra ko bijotis kalbti lietuvikai. Jeigu anos nebijo, tai ir jums nra reikalo kalbti rusikai. Ji: Nesinori netekti premij. O jeigu kas nors parao skund, tada nemoka premijos. Kiek tai sudaro? 510 rubli. A: Ai u informacij! Reikia, u kalbjim lietuvikai atima i js premijas! Reiks tada ir rusi adresu parayti skund.

42

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

43

Einu psias namo. Piktas, teisingiau, siuts! Gal niekas pasaulyje taip nachalikai nesielgia, kaip rusai skundia lietuvius u tai, kad jie Lietuvos sostinje kalba lietuvikai! To jau per daug! Per daug mes nuolanks! Utat ir joja ant ms! Patys kalti. Atrodydavo, kad lietuvs konduktors kalba rusikai dl savo nesmoningumo. Klydau. Kai kurios kalba tik lietuvikai, n kiek nebijodamos derimord. Kazlauskait rusik klausim atsakydavusi tik lietuvikai. Matyt, lietuvs konduktors apie tai danai pakalba. Bet dauguma bijosi ir dl 510 rubli eminasi, bijo lietuvikai kalbti. ls, be galo ls derimordos! Ir kaip juos sudrausti? Jonas I1 kart sak, kad nra ko kovoti su tuo. Es, tegu dar labiau lja derimordos. Toks j elgesys dar didesn neapykant sukels lietuvi irdyse. Ginijausi su juo. Atvyk Vilni latviai, estai ir kt. taut atstovai laiko lietuvi taut vergikai paklusnia ir tiek! Gda, gda! Geriau, kad mus laikyt tvirtais, smoningais lietuviais, kurie nenori susitaikyti su savo padtimi. O tai reikia ikovoti. Mes juk ne mordviai ir kt. tautels, kuri nariai gdinasi bti mordviais [ar kt.] ir skuba usirayti rusais. Gr i Mordovijos neka, kad tokie pyksta, jeigu juos pavadini mordviais. Jonas III jau seniai ragina mane kovoti su tokiu rus elgesiu Lietuvoje. An mnes ragino sukurti pogrindin organizacij, leisti atsiaukimus, raginanius lietuvius kovoti u savo tautos teises ir orum. Tyljau, nenorjau pavadinti jo provokatoriumi. Vakare televizija transliavo i Centrins bibliotekos A. Venclovos 60-j gimimo metini minjimo ikilmes. Nusipelnius pataikn sveikino i raytoj sjungos tokie pat pataiknai (lyg tyia

Paties autoriaus pseudonimas. Kadangi dienoratis buvo ifruojamas, dal savo mini autorius ddavo Jon I, II, III, Pakalo pasisakymus. Tokiu bdu atrodo, kad pats dienoraio autorius yra nuosaikus, nepritaria grietoms nuomonms. Tai buvo daroma atsargumo sumetimais. Jeigu dienoratis paklit KGB rankas, jo nebt galima panaudoti prie pat autori, j traktuojant kaip antisovietini mini skleidj.

parinkti): Reimeris, Baltakis ir skrebas J. Miseviius. lyktus senis [Venclova], lykiai kalbjo. Beveik visa kalba paskirta pasiteisinimui, kodl jis 1940 m. nujo Stalinui upakalio laiyti ir kodl jis iki iol itikimai tarnauja jo sbrams. Aikiausiai prisimenu jo odius: Viskas, u k a kovojau, beveik isipild. Garsiai atsakiau niekui: Tikrai isipild. iandien suinojau, kad u kalbjim Lietuvoje lietuvikai konduktors turi baud mokti. Ne veltui kovojai, Venclova! Visi liaupsino kolaborant. Nejaugi jubiliatas nesupranta, kad daugumas (iskyrus tokius pat niekus) meluoja akis? Nejaugi jis nesupranta, kad i jo krybos juokiasi visa Lietuva, laikydama j paiu nuobodiausiu raytoju? O ikilmi rengjai supranta. Utat ir minjim suruo nedidelje Bibliotekos salje, o ne Operos ir baleto teatre. ino, kad sal bus tuia. Susirinko dauguma jo sbr ir koks pusimtis student. Daugelis atjo, inoma, tik i smalsumo. Pertraukos metu mons vaikto koridoriais, bet beveik niekas nesustoja ties A. Venclovos krybos paroda. Visi ino, kas yra Venclova, koks mogus ir koks raytojas. Sveikino ir lyktusis J. iugda. Toks tok. Abu lykts, bet J. iugda imt kart lyktesnis. iugdos labiau neapkeniu ir u Venclov, nors io irgi labai neapkeniu. Kakas norjo pirti mint, kad Stalino laikais norj su Venclova susidoroti enkavedistai. Netikiu! Uoli kolaborant Berija neliet. iandien Komjaunimo tiesa perspausdino i Za rubeom ini apie tai, kad Brazilijoje irastas aparatas, kuris galina girdti u 200 metr nuo panibdomis besikalbani moni. Nejaugi tai tiesa? Nejaugi tok ginkl turi ir saugumas? Negali bti! Jeigu turt, neskelbt. Paskelb smoningai nordami pagsdinti silpnesni nerv mones. Ne tik nieko nedarykite, bet ir bijokite net kritikai galvoti! Mes sekame kiekvien js ingsn ir skaitome visas js mintis!!! Bet vis vien iandien daug galvojau ir truput isigandau. Gal todl saugumas anas dienas buvo toks mandagus! Vis vien j seki-

44

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

45

mo sistema tobulja ir jie iranda vis naujas sekimo priemones. To nereikia umirti. Bet visagaliniais nereikia j laikyti. 20 val. pasiirti Hamleto.

Sausio 9 d. (sekmadienis)
11 val. 25 min. ant sofos. Lauke nuo vakar dienos 67 C. Atilo. Skubu rayti. Noriu iandien visk ubaigti. Visada sapnuoju ms, statau naujus namus, kelion. O sapnais i dalies tikiu. Gal tokie sapnai dl to, kad niekada neisimiegu. Gal, bet danai aplanko mintys, kad saugumas gali susidoroti su manimi. iandien gavau i Prano laik. Mano ilgo, 6 lap laiko, jis negavo. Kuo vl netikau? Matyt, nepatiko tai, kad Pranas galjo i to laiko padaryti ivad, jog buv lagerininkai neisigando ir nesulindo it pels po luota, kaip to siek saugumas. Jie nori tikinti lagerininkus, jog buv j draugai bijo net susitikti vieni su kitais. O mano laikas turjo tiksl parodyti Pranui, jog mes susitikinjam ir saugumas nepasiek savo tikslo tais straipsniais, kuriais juodino mane. Viktorui atvykus, dar labiau tikinau save, kad ms namo sekimas bus kelis kartus sustiprintas. Jam esant pas mane, atrodydavo, kad saugumiei siluetai danai slankioja apie langus. Tai ne i baims. Tai i pagrsto sitikinimo, kad saugumas turi siekti suinoti, k mes galvojame. O gal J. ir G. Subai1 pagalba jie kontroliuoja mano mintis? Visko gali bti. Abu komunistai, tarybiniai mons. Ne! Jie ne niekai. Kaip ten bebt, bet mano sekimas Viktorui atvykus sustiprjo. Saugumas laiko, kad a nesu per daug aktyvus, bet pasiduodu kit takai. O Viktor jie laiko aminu nenuorama. Sustiprjus sekimui, saugumas gali nustatyti, kad raau dienorat, jeigu iki iol to dar nenustat. O tada ne taip sunku paimti dienorat ir suinoti, k a galvoju. Be to, tai bt pretekstas su-

Terleck kaimynai.

imti mane. Juridikai dienoraio raymas nra nusikaltimas, taiau argi jie irs savo pai statym. Apiformins! Utat galvoju ubaigs i knyg padaryti pertrauk. Tai veria ir btinumas susirpinti istorijos studijomis. Dienoratis atima labai daug laiko, nes a nemoku trumpai kalbti. [1965 m.] Lapkriio 28 d. dstytoja Safronova skait paskait apie naujj sovietin literatr. Liep klausti, ji atsakysianti neaikius klausimus. Pradjome diskutuoti apie olochovo kryb, apie jo patriotizm. Kaveckas paklaus j, ar sovietiniai mons bus tokie patriotai kitame kare, kokie buvo prajusiame. Jis pareik nuomon, kad dabartinis jaunimas sugeds. Stalino kritikai visk apvert auktyn kojomis. Jaunimas netiki tuo, kuo tikjo Stalino gadynje. Safronova tiesiogiai neatsak jo klausim, bet pati m skstis jaunimu. Jos kaimynystje gyven keli nihilistai, kurie gadin jaunim. Ji skaiiusi studentams apie olochov i knygos, ileistos JAV. Ir su kokiu nepasitikjimu jie klaus jos paskait. iaip ji gan galvojanti moterl, bet student abejingumas oficialiajai nuomonei tiesiog siutino j. A paklausiau: to delat? Po vaemu nado vsio zapriatit? [K daryti? Pasak js, reikia visk udrausti?]. is mano klausimas ugavo j: Iz takich lekcij razve vytekajet, to ja storajus etogo? [Argi mano paskaitos rodo, kad a to siekiu?]. I jos tono jautsi, kad labai susirpinusi ir labai igyvena dl dabartinio jaunimo pair, indiferentikumo. Bet ir pati nemato ieities. Taiau, jos manymu, laisv dabartinei santvarkai bt pratinga. Jaunimas visk apverst auktyn kojomis. Tuo ji ir jos kolegos daug k pasako. Laisv diskusij nelaukite, nes jos gali suduoti mirtin smg santvarkai. Greit 50 met sovietiniai valdiai, demokratikiausiai pasaulyje valdiai ir stipriausiai, inoma. Taiau i valdia bijo laisvos minties, kritiko odio. Utat ir laikosi sikibusi lageri. Ieit, isigelbjim mato kaljimuose, lageriuose. Tik tai puikiai charakterizuoja pai sistem. Atrodo, kad paskutiniu metu Kremlius labai susirpino gan rimta vidaus padtimi. iuo tikslu ir buvo suauktas komjaunimo CK plenumas, kurio nutarimai po tam tikros aprobacijos neseniai pasi-

46

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

47

rod lietuvikoje Komjaunimo tiesoje (sausio 45 d.) tai kelios itraukos i Pavlovo kalbos. Buruazin ideologija prasiskverbia pas mus per verstin literatr, usienio filmus, estrad ir parodas. Ms prieai dideles viltis deda milijono tarybini turist, kasmet ivaiuojani usien, apdorojim. ie odiai parodo, kad Kremlius bijosi net groins literatros krini, film. T film, kurie perkami usieny, prie tai gerokai atrinkus juos. odiu, bijomasi visikai nekalt, bet savarankik (usienio jaunimo) samprotavim. Milijonas turist! I kur jie? Milijonas tik su turistais, ivykstaniais vadinamsias liaudies demokratijos alis. Bijomasi, kad sovietinis jaunimas gali sugesti pabuvojs net kitose komunistinse alyse. i baim rodo, kokie jie silpni, kokia silpna stalinin ideologija! Utat negali bti ir kalbos, kad artimiausiu laiku Kremlius pasakys vis ties apie Stalin, kad atleis temptas vadias, kuriomis laiko paabojs 220 mln. piliei. Kur mato Kremlius ieit? Aukljimas tradicijomis tai viena pagrindinio udavinio mogaus kovotojo, pilieio, patrioto aukljimo isprendimo priemoni. Vadinasi, ieitis auklti jaunim tradicij dvasia. Taiau naivu galvoti, kad vis taut jaunim bus leidiama auklti savo tautos tradicijomis. Toji teis suteikiama tik rus jaunimui. Nerusams leidiama savo jaunim auklti tradicijomis, bet tik rusikomis. Apie tai be jokios diplomatijos kalba pats Pavlovas: Kodl gi nekrus kad ir Didiajame Rostove turistinio centro. is centras pasitarnaus patriotinio ir estetinio aukljimo reikalui Nors ne! Pasirodo, kad Pavlovas mini ir vietas Ukrainoje, Gruzijoje. Taiau tas nieko nekeiia. Juk Lietuvos jaunimas turs teis susirinkti, pvz., Rdinink girioje raudonj partizan eminse, IX forte, o ne, gink Dieve, Trak pilyje ir kt. istorinse vietose, primenaniose garbing ms tautos istorij. Spauda apie tai nedviprasmikai kalba. Tik rusai gals savo jaunim auklti senovs rus valstybs tradicijomis. Plenumo nutarime kalbama: Komjaunimo komitetai turi organizuoti ikilmingas jaunimo ileistuves Tarybin armij, karinius aidimus Visam aukljamajam komjaunimo organizacij darbui turi bti bdingas atkaklu-

mas ir kovingumas, nepakantumas bet kokiems buruazins ideologijos pasireikimams. Viskas aiku! Gaila laiko komentuoti. Taiau nesusivaldau nepams dar vienos citatos i to nutarimo. Komjaunimo organizacijos privalo auklti jaunim leninins draugysts ir vis TSRS taut brolysts dvasia, aktyviai kovoti su bet kokiomis tendencijomis, linkusiomis nacionalin atsiribojim ir iimtis, atsilikusi paproi ir pair atstatym ir dirbtin atgaivinim. Per daug atvirai pasakyta! Nei odio apie kov su didiavalstybinio ovinizmo nuotaikomis, o viskas suvedama kov su nacionalinmis tradicijomis. Dar daugiau pasako i citata: Btina rpestingai organizuoti ir nuolat propaguoti bendr vairi tautybi jaunimo darb spariose komjaunimo statybose. Aiku! Kremlius neatsisako savo ovinistins politikos, siekimo kolonizuoti respublikas. Vadinasi, sparios sistemos evoliucijos nra ko laukti. Madaug teks palaukti 20 met, kol stalincai nueis nuo valdios vairo. Jaunoji rus karta gal atsisakys savo tv didiavalstybinio ovinizmo politikos. inoma, sunku daryti bet kokias prognozes. Kova Kremliuje vyksta ir gan nirtingai. Dl jos stalincai gali bti paalinti i valdios. Bet bendra dabartin rus tautos dvasia neada radikali pertvarkym. Visko gali bti! Sunku spti. A links laukti madaug 20 met. O kas bus, pairsime. Lapkriio pabaigoje ilgai nekjau su Kompozitoriumi1. Tai truput jaunesnis u mane komunistas, dirbs rajone atsaking darb. Nepaindamas gerai jo, kalbjau gan atsargiai. Kai k ipeiau. Atrodo, kad jis irgi nebuvo per daug atviras, nors jam ir prisipainau kaljs sovietiniame kaljime, lageryje. Jis ess lietuvis, labai reaguojs nuotaikas, kurios ugauna jo nacionalinius jausmus. Kariuomenje jo nenorj priimti partij tik todl, kad jis lietuvis. Pulkininkas pareiks, kad jie neprim dar nei vieno lietuvio, nes j prisibij. Taiau Kompozitorius nemats partijos politikoje siekimo surusinti Lietuv. mano klausim, kaip jis ir paskutin
1

Studentas neakivaizdininkas E. Kaveckas.

48

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

49

plenum, atsak: Tai skstanio griebimas britvos. Antisemitizmas ess oficiali Lietuvos CK politika. Kadangi ydai vieningi, myl tik savo taut, todl ir ess nurodymas spausti ydus. Neklausiau, ar Lietuvos CK turi analogik nurodym i Maskvos. Paklausiau apie 25-sias sovietins valdios Lietuvoje minjimo metines. Kodl neleido vsti liepos 21-osios. Atsak, kad buvs nurodymas nedaryti pramatnesni ikilmi negu spalio minjimai. Es tegu mato lietuviai, kad u visk, k jie turi, turi bti dkingi spaliui, o ne liepos 21-ajai. O Sniekus ir Ko buvo per daug usimojs, per daug igarsins t dat. Maskva pataisiusi j. Aikinau, kad tai politika ir Kremlius pasielg labai netaktikai, tuo ugavs Lietuvos komunist ambicij. Suprants. Pasakomis apie suverenum jis irgi netiki. Kokio a nors suverenumo? Ijimo i TSRS? A: Ne! Reikia daryti taip, kad jaustsi nors formalus suverenumas. Pvz., patvirtino Lietuvai biudet ir tegu pati Lietuva savarankikai daro ilaidas. Dabar gi ivietei pasistatyti reikia prayti Maskvos leidimo. Jis suprants tai, bet Kremlius bijosi, kad, palikus tok savarankikum, susirink Lietuvos komunistai gali nubalsuoti u Lietuvos ijim i TSRS. Aiku! Vadinasi, nepasitikima ne tik visa lietuvi tauta, bet ir Lietuvos komunistais, pripastama, ko vertas sijungimas TSRS. Jis nors bgti i io partinio darbo, nes vis labiau jo sitikinimai ima prietarauti politinei partijos linijai. iaip jame daug fanatizmo. Gerbia Lietuvos komunistus u tai, kad jie labiau kairs u rus komunistus. Tito laiko revizionistu. Apie daug k jis neturs teiss man pasakoti. Kaskart vis labiau sitikinu, kad btina daniau susitikinti su Lietuvos komunistais ir studijuoti j nuotaikas. Btina inoti, k galvoja komunistai, istudijuoti j nuotaikas. Kit dien trumpai kalbjau su kitu Lietuvos komunistu Evangeviiumi1. Piktinasi plenumo linija, vedania stalinin centralizacij. Maskva vos nepasimusi i Lietuvos chemijos pramons. Pasitarime derimordos neslp savo tiksl Lietuvos atvil1

giu. Vienas pasaks: Lietuva neturi savo chemijos pramons specialist. Reikia paskirti ms direktori, kuris nusive ten savus specialistus. Aikiai, be jokios diplomatijos, pasak derimorda, kuo jis laiko ms Lietuv. Lietuvos komunistai labai prieinasi tokiai kolonialistinei Maskvos politikai. Chemijos pramons moni direktoriai visomis priemonmis stengiasi nesileisti variag. Tokio epiteto dar negirdjau. Vadinasi, vl imu tikti, kad ne visi Lietuvos komunistai panas V. Grabausk. Gruodio 56 d. klausiausi i Vatikano Labuko ventinimo ikilmi. Kokiu tikslu j ventino? Kompromisas tarp Vatikano ir Kremliaus! Stankeviiaus kandidatr Vatikanas atmet, o Labuko prim. Tada turt sugrinti i itrmimo anuos abu vyskupus1 ir leisti jiems dirbti pastoracin darb. K tas duos? Lapkriio mn. valgiau Kauno Svetainje. U to paties ilgo stalo sdjo du lietuviai, kurie gr vyn. Vienas gan nusigrs auk: U k a kovojau? U k a kariavau? mus jam keiktis, liepiau nutilti ir gerbti greta, u kit stal, sdinias moteris. Jis m aikinti, kad grs i karo invalidas. O tie, kurie ij mik, iandien jo virininkais dirb ir komanduoja jam. A nustojau sveikatos, o jie i mans juokiasi. A: Jie irgi gro i lageri be sveikatos ir nra ko pavydti jiems. Antrasis m aikinti: O kuo a kaltas, kad bijojau mirti ir njau front? Pirmasis truput apstojo keiktis. A ijau, nenordamas vieoje vietoje veltis kalbas, nors ir pasakiau: Kuo anie kalti, kad jus sueid? Pastaruoju metu darbe perskaiiau apie 10 broirpalaiki, parayt vairaus plauko niekeli. J skaitymas tra, kaip taikliai pabr Prezas, grdo iekojimas mlo krvoje. Bet is iekojimas btinas. Darbo metu rimt veikal negaliu skaityti, o be to, broir autoriai kai kur prasiplepa ir duoda labai nauding ini. J pasakymas kas nereikia atsako man daugel klausim. Pasirodo, kad a daug kur neklydau savo mintyse, savo pairose. Paimkime G. Zimano Lietuvi soc. nacijos susiformavimo prielaidas ir slygas (1963). lyki mini, ikraipani istorin tie1

Pseudonimas.

B. Steponavii ir V. Sladkevii.

50

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

51

s, nelieskime. Manau, kad nra jokios prasms gaiti laik jas kritikuojant, nes jos neilaiko jokios kritikos. Bet is kosmopolitas kai kur pasako tai, kas nereikia. 35 p. jis rao: Didiojo tvyns karo metu Lietuvos kompartija, siekdama aktyvinti lietuvi tautos jgas prie faizm, stengsi panaudoti visas paangias nacionalines tradicijas, j tarpe ir tas, kurios susiklost kovose prie kryiuoius feodalizmo laikotarpiu, kai liaudies kovai dl Lietuvos nepriklausomybs vadovavo atskiri feodalai. Bet kai kurie mokslo ir literatros darbuotojai nedialektikai suprato partijos politik ir pradjo absoliutinti ias tradicijas, kas objektyviai ved feodalizmo idealizavimo recidyvus Ypa pavojinga buvo tendencija nekritikai nuviesti nacionalinio isivadavimo judjim. Ai u atvirum, pilieti Zimanai! Kai buvo reikalinga, raudonieji partizanai apsikabindavo vytimis, trispalvmis vliavomis, nesigdino vadintis Vytauto, Kstuio ir kt. Lietuvos kunigaiki vardais. Bet kai vokieiai buvo ivyti, net algirio kautyni paveikslas buvo laikomas nusikaltimo rodymu. Krat metu enkavedistai atimdavo paveiksl ir prijungdavo prie bylos, kaip nusikalstamj mediag. Ai, Genrikai Zimanai! Tuo tu parodei, ko verti yra tavo sbrai ir tu pats! Ai! 65 p.: Buvo ir toki darbuotoj, kurie ignoravo nacionalin specifik, kalb, reik nepasitikjim kiekvienu mogumi, gyvenusiu hitlerins okupacijos metais Lietuvoje, t. y. didiule dauguma vietini Lietuvos gyventoj. Ai! Tuo pripasti, kas po 1944 met buvo Lietuvos eimininkas. Toliau: Rimtos klaidos, pvz., VKP (b) Centro komitetui padedant buvo atskleistos Lietuvos KP (b) CK IV plenume 1944 met gruodio mn. Plenumas pareikalavo i vis partini organizacij kelti politin budrum, neleisti, kad vadovaujant darb prasiskverbt buruaziniai nacionalistai ir j bendrininkai. Ai! ia yra uuomina Kruvinojo M. Suslovo viepatavim Lietuvoje. Tik ios citatos parodo, kad Zimanas prietarauja Zimanui. Pirmoje citatoje jis smerkia toki politik, o antroje teisina. Tokios politikos vaisiai buvo aiks: dauguma atsaking post buvo rus rankose. Ir iandien daugelis j rus rankose. Paimkim prokurat-

r, NKVD, Ryi ministerij, Statistikos valdyb, Statybines organizacijas, komunalin k, geleinkelius. Tai vis M. Suslovo viepatavimo pdsakai. Ai Zimanui, kad jis tai primena mums. inoma, lietuvi tauta to niekada neumir. Nacionalini skirtum, ypa kalbos skirtum, inykimas yra ymiai ilgesnis procesas, negu klasini rib inykimas. Vadinasi, Maskva neatsisako savo svajoni apie tai, kad visos kalbos turs inykti, o pasiliks tik didioji rus kalba. Kitko niekas ir nelaukia i js. Derimorda P. Skuratovas broiroje Mes internacionalistai (1962) dedasi internacionalistu, taiau jo odiai rodo, kad jis derimorda. Visur kelia padanges didij rus taut, kartu niekindamas kitas tautas. i broirpalaik neverta didelio dmesio. Be galo lyktus J. Paleckis savo broirpalaikje Mintys apie vyresnj brol (1959). Tais metais jis gavo kail u tariam nacionalizm. Nordamas ipirkti kalt, paadjo dar uoliau laiyti, rusikus batus. Manau, kad utenka ir vienos citatos, kuri vaizdiai charakterizuot J. Paleck kaip mog: Nortsi palyginti Rusij su imintinga ir gera motina, kuri nenusileisdama rpinasi savo vaikais. Turdama didiuli sunkum ir varg, ji neretai nuo savs atitraukdavo ksn, neprivalgydavo, kad tik klestt visi didiosios daugianacionalins tarybins eimos nariai. Toki lyki viet pilna broira. Dkui ir jam. Toki broir perskaits, praregs ir visikai aklas. Ai ir tau, Justinai, u i broirpalaik. Rayk toki daugiau. Dar labiau ims neksti tavs lietuvi tauta. O neapykanta stiprus ir galingas ginklas! Prisimena pasakojimas apie J. Paleckio elges Rokikio muziejuje. Kai niekas nemat, Paleckis sak imesti rusikus paaikinimus prie eksponat. Priprato vis ami veidmainiauti igama ir jam veidmainyst tapo kasdienine duona. domesn saugumo agento E. Dirvels Klasi kova Lietuvoje 1926 metais. ioje galima rasti nemaa grd. Yra mokslini

52

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

53

ini ir S. Lopajevo Lietuvos komunist partijos idjinis ir organizacinis stiprjimas. Ypa lykti K. Navicko Leninins nacionalins politikos istorin reikm lietuvi tautai. K galvoja ie visi niekai? Netikiau, kad jie tiki tuo, kuo mgina tikinti kitus. To paties verta ir A. Berimkaits LKP veikla aukljant darbo mones Bet ioje yra vert statistini duomen apie kompartijos tautin sudt. I naujo imu skaityti J. iugdos Lietuvi ir rus taut santykius istorinio vystymosi eigoje, kurios tada nebaigiau. Baisu! Maa ms tauta, bet kiek ji turi niek! Nieko! Dor moni daugiau, daugiau dor lietuvi. Tik niekai iplaukia vir (visada mlas plauko vandens paviriumi) ir todl lengviau juos irti. Reikia studijuoti istorij ir duoti niekams atkirt. Kur? Ginant disertacijas. Atrodo, kad dariau daug klaid grs i Sibiro. Reikjo tada studijuoti istorij. Vokiei kalbos studijos nedav reikiam rezultat. K padarysi? Dar yra laiko. Labai maa. Kain kas ieis i mano ryto vaiuoti kaim studijuoti. Al sako, kad tai neoficialios skyrybos. Manau, kad supras ji mane. Baigiu. Reikia Pranui parayti. Vakare einam filharmonij armn choro pasiklausyti. Pritariant Lietuvos simfoniniam orkestrui, atliks Mocarto Rekviem. Seniai buvau teatre. Gaila. Vis tas laikas. Blogai, kad toli gyvenam. Kur paslpti dienorat? Baigsiu dar apie Tatuko laidotuves ir nutilsiu. Reikia mokytis. Be to, danai kartojuosi. Bent mnes patylsiu. O dabar daug raiau per mnes priraiau toki knyg. Pastabas raysiu popieri lapelius, per mnes paskirsiu vien dien ir perraysiu. K privalom daryti, kaip turiu elgtis? Darbe turiu dar maiau politikuoti, neiti paskutin kambar. Jau 15 val. Baigiu! Neparaiau apie Jono II pasakojim, apie jo perskaitytas knygas, ileistas vokiei okupacijos metu. Kit kart. O dabar slpti,

kad nereikt vis laik igyventi. Danai grtu namo su baime rasti saugum beskaitant mano dienorat. O tokia baim gadina nervus. Taip! Gadina! Viso! iandien ypa nesisek regzti mintis. Ivargs! Kada pailssiu?

Sausio 29 d. (etadienis)
16 val. 20 min. viduriniame kambaryje. Prajusi savait buvo altoka. Ketvirtadienio ryte termometras rod 20o C. Bet nuo vakar dienos vl atilo. Vladas ivyko Krivasal. Lidna bus ten ir jam. Savait Viktoras buvo ivyks. Antradien gro. Prakalbjom iki 12 val. Kit dien (vakare) buvom pas Vit. Ketvirtadien pas Albert ir Rom Ragai. Tik vakar niekur njom. irjom Bernardo ou pjes Velnio mokinys (per televizij). Vl gulm po 22 val. Jauiuos ivargs, bet rayti reikia. Istorija padta al. Viktorui atvykus, nra kada. Darbe pusantros savaits ruoiausi temai Nafta ir Artimieji Rytai. Labai ivargau. Diugu, kad ini gavau. iandien Gintulio gimimo diena. Kaip greit bga laikas! Jam jau 8-eri. Jo gimimo diena primena skaudi praeit. (Norjau pasakyti skaudi neteisyb, bet susimsts nepridjau t odi. Apie koki teisyb galima nekti iandien? Kokios teisybs galima reikalauti i StalinoBerijos palikuoni ir jdviej sukurtos sistemos?) Kartais gaila, kad viskas taip greit usimirta. Pasveikinau j, pabuiavau Al ir mam. Gintulis met labai iaugo. Pradjo truput geriau mokintis. Gal kas nors ieis i jo? Labai gaila, kad tik du vaikai. Taip noriau daug j turti. Kart Al nesusirgo. Nusigando. A: Nenusimink, gimdysi, bus daugiau vaik, kaip nors ivargsime. Ji: Ne! A jau neturiu jg, nepagimdysiu. Taip! Gimdyti negalima ir dl kit prieasi. Mano likimas neaikus. Jeigu toliau bus engtas ingsnis stalinizacijos kryptimi, teks vl susitikti su kaljimu ir lageriu. Dabar, kad nors vaikai didesni lengviau bt.

54

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

55

Gintuliui nupirkau Bilino vaigd ir kilogram apelsin, o Al plunksnakot, ssiuviniams dkl ir kitoki menknieki. Gan nekuklus vaikas, pats paprao, kad bei t nupirktume. O Vilyt niekada neprao. Vakar jos taip pagailo. Al primin, kaip ji, man bnant kaljime, gimimo dienos proga papra nupirkti rkytos uvies. Pastebjau, kad jos oda tokia, kaip ir mano. Varg! Mergaitei labai negerai. Gyvenimas sunkus. Bet vaikams lengviau, negu mums buvo. Argi mane kas sveikino? Esu grubus, bet vis vien danai bnu velnus. O a vaikystje nemaiau jokio velnumo. Reikia to neumirti ir prisiminus tai, paiam bti velnesniam su vaikais. Jie laimingesni u mane vaikystje. O nelaisvs jie nejauia, nes daug ko nesupranta. Vilytei atneiau religins literatros. Tegu skaito. Gal jaunesnei bus labiau suprantama, negu man. Atsineiau Francais Mauriac Jzaus gyvenim. 24 p. perskaiiau, bet pradia gan nedomi, nesugebanti mans tikinti, nors Viktorui vienas i netikini saks, kad tai viena i domesni religinio turinio knyg. irsim! Reiks iki galo perskaityti. Noriau bti giliai tikiniu mogumi. Apie tai pareikiau Albertui ir Viktorui. Jie netiki, kad a galiu tapti juo. Tai esanti gimta dovana, kurios nesuteiks jokios knygos. Taip! Truput pavydiu giliai tikintiems monms, taiau kartais iriu juos truput i aukto, laikau juos naiviais monmis. Juos gerbiu, bet kai jie naiviai ima pasakoti apie tikjim, nenoromis mano lpose pasirodo atlaidi ypsenl. I to darau ivad, kad niekada nebsiu giliai tikiniu mogumi. Viktoras ir Albertas, rodos, labiau tik Dievu negu kun. Alfredas1. Vakar ir iandien darbe perskaiiau Valaniaus sekretoriaus Dovidaiio 2 listow sybirskiego misionarza. Tai doras mogus ir kunigas, taiau tikjimo reikaluose jis labai naivus. Jis primena

Aleksandr1, o man patinka Alfredo tipo kunigai, kuriems svetimas bent koks fanatizmas. O dabar chronologine tvarka apie tai, k teko igyventi per prajusias 3 savaites. Noriu, kad nebt joki ypating gyvenimo vyki, kad nereikt rayti. Bet mano gyvenimas pilnas j. iandien jie gal nelabai svarbs ir doms, o po keliasdeimt met bus doms (bent dalis j). Utat laikau savo pareiga aprayti juos. Sausio 9 d. (sekmadien) vakare atvyksta Viktoras. Jo dar nelaukme. Ruoms Filharmonij pasiklausyti Mocarto Rekviem, kuri atlikti turjo Armnijos valstybinis choras ir Filharmonijos simfoninis orkestras. Al liep mums su Viktoru eiti. Es Viktoras labiau supras Rekviem negu ji. Filharmonijoj i tolo pasisveikino kakur matytas vyras. Prioks pabuiavo mus. Tik po keli minui i kalbos supratau, kad tai S. Stungurys2. lager nesiuniau jam linkjim, nes niekinau jo elges tardymo metu ir Lukikse. Pats bdamas kaltas, tyiodavosi i to naivuolio V. Laugalio3. Jis, matyt, nesuprato mano elgesio. iandien jam nejauiu didels antipatijos, bet ir didels meils [taip pat]. Prisimenu kakieno pastab apie tai, kad jis js lagery pas i Lietuvos atvykusius saugumieius ir sils jiems bendradarbiavim kultros srityje. Toks elgesys mano akyse yra smerktinas (nevyks isireikimas). Gaila, bet Mocarto nesupratau. Vokiei okupacijos metu buvau baigs III [gimnazijos] klases, bet niekas neimok mans suprasti mii. Reiks Viktor paprayti imokyti. ubertas buvo artimesnis mano sielai. Publika labai kartai plojo talentingiems armnams, kurie pirm kart Rusijoj (pospalinj) atliko krin. Stasys mus palydjo iki Kapsuko gatvs. Pasakojo apie Binkio snel4 (Viktoras papasakojo, kaip is buvo nuvyks lager), o

1 2 3 1

Alfredas Kaniauskas, kunigas.

Aleksandras Markeviius. Stasys Stungurys, buvs politinis kalinys. Vytautas Laugalis, buvs politinis kalinys. Gerardas Binkis, buvs politinis kalinys.

56

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

57

apie Semn atsiliep: Geras vyras. Kaip ten ijo, kad susivaldiau nepasaks savo nuomons apie t menkyst. Viktoras, inoma, pagyr u tai. Sausio 10 d. lengvosios pramons ministerijoje vyr. buhalterio pavaduotojas elvys nusived mane sal (kreipiausi j dl balanso). Pastebjau, kad bijosi, bet vis vien kalba su manimi. Characiejui jus nutyla. Vargelis! lykts man tokie mogeliai. Bijosi kalbti su buvusiu politiniu kaliniu. Visgi sulau tokius Stalinas. Jeigu bna buhalterijoj, mane pamats nuvaidina nepastebjs. O save laiko doru lietuviu, net patriotu. Gal ir negalima per daug smerkti. Nereikia i vis reikalauti, kad jie bt panas mane. Taiau vis vien iriu tokius i aukto. Grdamas su Viktoru namo, troleibuse pamaiau prieais sdint ekist papulkinink Karpuchin. Norjau pasisveikinti, bet pastebjau, kad apsimeta nepasts mans. Viktoras pakvieia prie savs paskutinje sdynje. Jis irgi pastebjs, kad kakas j stebi. Nutarm pasisveikinti, jeigu pains mus. Prie Klinikos ilipo nuvaidins nepastebjs ms. Kitajeviius staigoje piktinasi antisemitizmu, klausinja mans jo akn. A aikinu tuo, kad antisemitizmas yra oficiali politika, kad prie antisemitizm niekas nekovoja. Jis pasakoja tok atsitikim. ydait krautuvje pamusi bandel pamat, kad ji sena, norjo neimti. Jauna pardavja lietuvait musi aukti: Priprat js turguje vitas iupinti, todl ir ia iupinjate. Po to primin savo bendradarbi elges. A: Mginau su jomis pasikalbti, bet nieko neieina. Ujauiu jus, bet nieko negaliu padti. Man, kaip lietuviui, gda dl tokio mano tautiei elgesio. Vakare ateina supyks Vladas. sikals galv, kad a vl galvoju veikti. Priekaitauja. Gda prie Viktor. Gali suprasti, kad ie odiai jam taikomi. Taiau Vlado nestabdau. Jam tarinjim sukl mano rytas vykti gyventi kaim. Jei ne tu, tai mama iandien bt sveika. O mums maa tai kainavo? O Elytei? Ji prailo! Viktoras tyli. is kalba nervuodamasis toliau: O ar reikalingi buvo mikiniai? Tik moni priaud. Latviai protingiau pasielg. Jie um atsakingas vietas, o Lietuv upldo rusai. Jam

aikinu, kad rus Latvijoje daugiau negu Lietuvoje. J antpld Lietuvos kaim kaip tik ir sulaik partizaninis judjimas. Buvo mgin itremtj viet veti rus kolonistus, taiau juos sunaikino partizanai (nors a nesu udyni alininkas ir nepateisinu teroro). Utat ir buvo atsisakyta Lietuv kolonizuoti. Viktoras diplomatikai tyli. Po to ima aikinti Latvijos istorij po 1918 met. Pagrindiniu skirtumu nuo Lietuvos istorijos laiko jis tai, kad ten protestantizmas sigaljs. O jis katalikyb kelia aukiau. Protestantizmas remiasi altu protu, o katalikyb jausmu. Utat Latvijoje kairij judjimas po 1905 m. buvo giliai leids aknis, o latvi pulkai suvaidino vien i svarbiausi vaidmen spalio revoliucijoje. inoma, a sutikti su tuo nenoriu. Ne! Jeigu komunizmas 1917 m. Lietuvoje nerado dirvos, tai tik ne katalikybei reikia dkoti (nors i dalies gal ir ji ia suvaidino tam tikr vaidmen), o tam, kad Lietuvos pramon nebuvo ivystyta ir darbininkai nebuvo persisunk internacionalizmo dvasia, kaip latviai. ia a nenoromis tampu marksistu. Tik po keli dien Vladui pasakiau, kad jis buvo netaktikas. Bet ir jis pats prisirio prie Viktoro ir su malonumu klauso jo pasakojim. Tada biau daug atsaks Vladui, bet bijausi kalbti garsiai savo kambary. Po pusantros savaits taip pasakiau jam: A nieko neveikiu ir negalvoju veikti, nes nematau prasms. Bet jeigu a rasiu kada nors to veikimo prasm, sikalk sau galv, kad a nepagailsiu nei tavo motinos, nei tavs, nei Als su vaikais, nei savs. sikalk tai savo galv! Kartais nepatogu, kad nemoku paaikinti, t. y. atsikirsti panaius priekaitus. Tepasakau: O k a turjau daryti? Upakal laiyti Nikitai, kaip kiti lai ir laio? Vladui priminiau 19181920 metus. Nieko a nenuveikiau, bet svarbu, kad kak norjau daryti, kad nebuvau viskam abejingas, kaip visi, t. y. dauguma. Jeigu visi vadovautsi altu protu, tai iandien monija bt likusi akmens amiaus gadynje, o Lietuvos vardas teliks. Jeigu 1918 m. neatsi-

58

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

59

rad kartakoi, iandien mes teturtume vos keliolika lietuvik mokykl. Litbele buvo 5 valstybins kalbos. Aiku, kad Lietuva bt tapusi gudika. O Lietuvos inteligentij bt itiks kit brolik respublik inteligentijos likimas. Jeigu Lietuvai neteko igyventi 19371938 met, tai irgi ai 1918 met kartakoiams. inoma, Lietuvai teko igyventi iaurius ir kruvinus 19401953 m., bet tada Berija buvo ne toks iaurus kaip jo abu pirmtakai ir jis pats iki karo ir karo metu. Svarbiausia, kad po karo buvo labiau reikalinga darbo jga. Utat maiau ud, o siunt lagerius. Berija ir Stalinas nesugebjo sunaikinti visos ms inteligentijos. O dideliai daliai j pavyko pasitraukti Vakarus ir ten vystyti ms tautos kultr, garsinti Lietuvos vard. O jeigu Lietuvai bt tek igyventi 1937 m., visi jie bt supuv Sibire. Gaila, kad a to nesugebjau iaikinti Vladui. Visada a kariuojuosi ir nemoku paaikinti ir gan nesudting dalyk. Tai mano nelaim. Sausio 11 d. su Viktoru prie centrinio knygyno sutinkam Vyt Laugal, kuris Viktoro nepaino. Toks pats nutuks, raudonas. Pykio jam nejauiu, bet paerzinti taip traukia kaip ir Lukikse: Vitalij Antonovi! Tave tuoj pat atpainau. Toks pat fiureris. Tik be reikalo sus nusiskutai. is staigiai reaguoja mano komplimentus. Klausia, ar susitiksime. A: Kaipgi nesusitiksime. Juk tokie veikjai buvom. Upraiau usukti. Neueis. Eidamas kalbu Viktorui: Kai prisimenu praeit, paiam gda, kad su tokiu susidjau. Jadzyt ir kiti nor pavartoti prie j sankcijas. Patariau nevartoti. Juk mogus nekaltas dl to, kad jis daug ko nesuvokia. inoma, joki reikal nereikia turti su juo, nes jis visada pasirays tokius protokolus, kokius surays ekistai. Po to dar kelis kartus buvau sutiks j. Nieko taip danai nesutinku. Vaizduoja t pat gudr konspiratori, kuris n telefono numerio neusirao. Durnelis! A maai buvau pastamas su juo. Bet kaip jo nepainojo jo artimi draugai, tokie kaip Tyla1 ir kiti?
1

Antanas Tyla, istorikas, istorijos moksl daktaras, profesorius.

Gydytoja pasakoja apie menotyrinink Budr. Leningrade studijuodamas igelbjo skstani student Kuleov. Ved j. i atvyko Lietuv truput mokdama lietuvikai. Dabar jau gerai kalbanti. Bet snui vard dav Aleksandro. J vadina Saa. Jeigu lietuvis igelbjo, bk ir tu lietuve. Ne! Net lietuviko vardo nesutiko duoti snui. Tokie jie visi! Gerai, kad bent lietuvik mokykl leidia. Nustebino pasakojimas apie K. Korsak. Dukt parsive i Maskvos rus. Nors lenda be muilo ponios Maskvos ikn, bet labai nepatiko dukters vyras rusas. Kelis mnesius vaikiojs nesavas. Net darbuotojai pastebj jo pasikeitim, susikrimtim. Net ir jis laiko save lietuviu. Tok lietuv vakar maiau ieinant i Moksl akademijos iugd Juoz. Prajs kelis ingsnius, nusprendiau grti ir pavadinti j nieku. Viktoras patar neusidti su nieku, nors ir nebijau spjauti jam snuk. Be liudinink nieko nepadarys. Viktoras ivyksta Kijev. Saugumas suinos. Bijotis nra ko. Stoty kyriai stebeilijsis nipas. Jis irgi taip pat atsaks. Sausio 12 d. BBC prane, kad Leningrade nuteisti 9 studentai chemikai u Kolokol ileidim. Jie vadovav literatrinei draugijai, kurios nariais buv 250 student. Trys rus raytojai udaryti psichiatrin ligonin. Istorija kartojasi. Visa tai kvepia Nikolajaus I gadyne. inoma, Nikolaka gali pavydti Salino kruvin darbeli. BBC kalba apie Michailo Michailovo iteisinim. Zagrebo aukiausiasis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim kalinti j 9 mn. ir net panaikino sprendim udrausti jam dstyti vienoje i Zagrebo auktj mokykl, nors jis atvirai pasisak prie komunistin ideologij. Diktorius ireik sitikinim, kad ir Rusija susilauks tokios laisvs. Malonu klausytis toki odi, bet odiai lieka odiais. Dar negreit Rusijos imperijos gyventojai gals naudotis Jugoslavijos piliei laisvmis. Atviresni Rusijos (ir Lietuvos) komunistai Jugoslavijos reim laiko revizionizmu. Maskvai laisv tai jau revizionizmas, nors ir Jugoslavijoje tikros laisvs nra. Taiau Titas mano akyse labai iaugo. Bravo

60

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

61

vyras! O Kastro neapkeniu. Tas tironas. Tik vieno Stalinui (ir net Nikitai) neprilyginsi. Juk jis leido ivaiuoti i Kubos visiems norintiems. O pamgink i Rusijos ivaiuoti, nors greit sukaks 13 met nuo kruvinojo caro mirties. Sausio 13 d. Izvestijose lyktus stalinco Jeriomino straipsnis, apspjauds A. Siniavsk ir Daniel. Tai jau aikiai kvepia Stalino gadyne. BBC diaugiasi, kad iki iol i nepasmerk garsesni Rusijos raytojai. Juos apspjaud tik gubernijos masto raeivos. Sausio 18 d. Izvestijos ir kt. visgi ruoiasi susidoroti su raytojais. Vadinasi, nesibijo vieosios pasaulio nuomons. Kremliaus prestias labai nukentjo dl ios bylos, taiau nordamas nugsdinti kitus drsuolius Kremlius idrso susidoroti su iais. BBC aikina, kad Kremlius turi sunkum, jeigu iki iol (jau penktas mnuo) dar nesuruo teismins komedijos. Visa tai rodo, kad Jugoslavijos laisvs negreit gis pilietines teises Rusijoje. Kol Kruvinasis M. Suslovas valdioje, netenka nieko doro laukti. O dvsti jis neada, t. y. nesiruoia greit. (Apie vizit saugume ryt). Sausio 7 d. atsisakau neioti i Puntuko pinigus1 . Gali saugumas pasisti savo agent. is pavogs pinigus, o paskui jie patys nuteis mane. Nra durni. Atsisakiau grietai, nors nieko V. Grabausko dka buvau irinktas post. Sausio 8 d. nusprendiau nesilankyti aulio skyriuje. Gali primesti man, kad a agituoju merginas. Pasirod, kad pats aulys bailys ir gali savo bailumu pakenkti man. Sausio 14 d. Viktoras grta. Kijeve suimta 50 ukrainiei inteligent. Krat apie 250. Pai garsij neidrs aretuoti, o tik II kategorijos. Ukrainieiams neleidi versti usienio klasik. Es jie iversti rus kalb. Maskva daug kalba apie taut draugyst, bet po ta draugyste jie (Maskva) supranta vergik paklusnum rusams. Tikros drau-

Parneti laboratorij algas i centro Puntuko gamykloje. A. T.

gysts tarp vis taut Kremlius nepripasta ir neleidia, nes j laiko pavojinga. Dar caro laikais glaudiai bendravusi Gruzijos ir Ukrainos inteligentija. Ir dabar abi tautos nusprendusios pasikeisti studentais. Vienerius metus keitsi, bet po to Maskva pasikeitim apribojo 23 studentais. Dar kart Maskva parod savo snuk. Nepasitenkinimas tokia politika auga. Vakare nueinam pas Jon, o po to pas Vit naujagimio aplankyti. Valei pabuiuoju rank u sn. I Vito nieko gal neieis, nes vaik aukljimas atima vis laik. Nors vaikus iaukls dorais lietuviais. inoma, a noriau, kad Val pagimdyt dar vien sn, kurio a linkjau banyioje jiems tuokiantis. Taiau jiems labai sunku tokiame kambarlyje. Sausio 15 d. Komjaunimo tiesoje paskelbti student atsakymai du lengvus klausimus. Jie charakterizuoja labai em student isilavinim. Kas kaltas? Tai, kad i studentijos atm visus monikus idealus. Vietoj j liko degtin ir panos. Su girtuokliavimu nekovoja. Negalima, nes degtin duoda didel biudeto pajam dal. I pirties einam pas R. Masiulion. Vargas mogus. Tai joks politikas, bet ikaljo 12 met. Graiai priima. Visur Viktor priima labai maloniai. Jis to ir nusipeln. Sausio 16 d. su Viktoru aplankom Mikalojaus banytl. Lauke 7 C. Susitik su Vitu, vaiuojam Naujj Vilni pas kun. Aleksandr. Pirm kart matau j optimist. Pirm kart po daugelio met jo irdyje usideg vilties liepsnel. Labai apsidiaugm visi. Duos Dievas ir pasveiks is Lietuvos kankinys. Kai pasveiks, btina apsaugoti j nuo politikos. Jis neturi jokios diplomatijos ir ne politiku sutvertas. Geriausia, kad jis parayt savo gyvenimo istorij, kuri bus ir dalimi Lietuvos istorijos. Toks pat naivus, vaikikai naivus tiki, kad jam pavyks igauti i archyv savo darb knyg, u kuri jis ikaljo septynerius metus. Stoty Viktoras norjo ueiti tualet. Patariau neiti. Ten galim susigauti po uodeg, kuri ten knibdte knibda. O iaip, rodos, nesimato j. Turt sekti. Bet jei seka, tai gan gudriai. Be to, ne visada galima susekti kiekvien ingsn.

62

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

63

Usukom pas Maelyt1 . Auktosios mokyklos dstytoja, o nesupranta filmo Niekas nenorjo mirti esms. Jeigu jau dstytoja nesupranta, tai ko reikalauti i student? Tokia pat ir jos draug. Tragedija! Turi radij, o neklauso usienio, net sekmadienio laidos apie kultrin pasaulio lietuvi gyvenim. Nepaklausiau Viktoro patarimo ir pasakiau kart pamoksl. 19 val. 40 min. Raiau su pertraukomis. Ryt ubaigsiu!

Sausio 30 d. (sekmadienis)
12 val. 10 min. maajame kambarly. Vaikai iri televizori, o Vilija kartu tvarko kambar. Al irgi. Mama banyioj. Lauke nealta, vitos ileistos. Skubu rayti, nes gali svei ateiti. Sausio 13 d. telefono ragel pakelia Arkadijus. Perduoda man. Kakoks nujautimas pasako, kad tai J. esnaviius. Utat i karto nusigriu sien, kad Arkadijus nepastebt mano susijaudinimo. Neatpastu balso. J. esnaviius juokauja, kad mano balsas pasikeits. Jis mans pagal bals irgi nepains. Gal sergs. Prao ateiti 14 val. Po velni! Rankos dreba. Kokio velnio nori! Be reikalo nekvieia. Stengiuosi, kad niekas nepastebt mano susijaudinimo. Piet metu einu pas motin. Gal gausiu vaist nuo jaudinimosi. Viktorija miega. Dl visko atsisveikindamas pabuiuoju mam. Visko gali bti. Gali suimti. Visa laim, kad dienoratis paslptas. Atsisveikinant su staigos darbuotojais, Ieva sako, kad man nra ko jaudintis (mano jaudinimosi ji, inoma, nepastebi), nes J. esnaviius simpatikas vyras. A: Man tas nesvarbu. Arkadijus: Savo dioje jis gali bti krokodilas. Kadangi nieko nedarai, tada visikai nesvarbu, kas jis. A: A nieko nebijau, bet nemalonu ten eiti. Juk kalba eis apie mano draugus. Jie pradjo sugrti i lagerio. Matyt, nori apie juos paklausinti. O apie juos kalbti nemalonu.

Jadvyga Kardelyt.

Paskambinau Alei. Nemalonu! Greit ji paskambinus pataria pavalgyti gerai ir igerti stiprios kavos. Ai jai. Pirm kart gyvenime sitikinau, kad kava daug padeda. Igeriu por stiklini kavos ir i viso nustoju jaudintis. Pernai, atrodo, ivis nesijaudindavau, o po pertraukos (beveik pusantr met) vl jaudinuosi. Bet kava igydo nuo bet kokio jaudinimosi. einu leidim biur gan ramus. Laukiu, k jie darys. Jeigu greit neateis ir ves vir, reikia, mane gsdins ir griebs. O jeigu sives ia pat esant kambar, reikia, nieko baisaus. Skambinu 528. esnaviius ijs mans pasitikti atsako lietuvikas balsas. Laukiu. Neateina. Vadinasi, tyia veikia mano nervus. Galite gsdinti, man nusispjauti tai. Nors esu neisimiegojs, bet kava gelbsti mane. Pirmiau atjs negaldavau laikraio skaityti, o vis laik vaikiodavau po laukiamj. Dabar gi gan ramiai atsisdu ir skaitau laikraius. Galite kiek norite gsdinti, man nusispjauti tai! Ateina kakokia moteris, siveda j vienas i ekist. Po keli minui ugirstu esnaviiaus bals. Klausia, kuris kambarys laisvas. Budintis atsako, kad abiejuose kalbasi. Vadinasi, mane sives ia pat esant kambar. Pasirods duryse J. esnaviius kvieia vid. Pasisveikinam. Jauiuos gan ramus. Atsargiai stebi mano veido iraik. Manau, kad nieko norimo jis negali skaityti jame. Gal nusirengsiu? iupinja radiatorius. A irgi. ilta. Noriu padti palt ant kds. Jis: A ineiu. Pas mus neprapuls, niekas nepaims. A nieko nepagalvojs: Pas mus lagery buvo visoki moni, bet niekada niekas neprapuldavo: nei pinigai, nei laikrodiai. Kaip visada klausinja apie eim, mano reikalus: darb, moksl. Apie vaikus. Apie Al kalba daniau. Matyt, nori teigti man mint, kad turiu visada galvoti apie juos, t. y. diegti manyje slygin refleks, jeigu, j manymu, manyje nra beslygini, gimt refleks, veriani galvoti apie eim. inodamas, kad skaito mano laikus, papasakoju apie santykius su V. Grabausku, apie jo ijim. Tada J. esnaviius: Jeigu V. Grabauskas ijo, tai gal dabar jus jo viet paskirs? A tokiu

64

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

65

pat ramiu ir gal net abejingu tonu atsakau: Ne! Kodl? Todl, kad i vieta man per menka. Man reikalinga ministro vieta. Jis: ia juokai, bet a rimtai klausiu. Pamats, kad a moku atsikirsti, io klausimo nelieia. O gal norjo tuo pabrti, kad galiau uimti jo viet. Galiau, jeigu jiems parsiduoiau. Po to klausia: Kaip js manote, ar reikjo iandien mums pasikalbti? A: Jums tai geriau inoti. Jis: O ankstesnieji ms pasikalbjimai ar dav k nors jums? A, lyg nesuprats klausimo, mginau isisukinti: Dav! Apie saugum pakeiiau nuomon Bet ia jis truput netaktikai nutraukia mane: Js charakteristikos saugumas nereikalauja. O kaip jums patiems? A, pagalvojs minutl, gan ramiai atsakiau, irgi isisukindamas: Tiesiog neinau. Jums tai geriau inoti. Jis: Mes turime apie tai savo nuomon, bet kaip jums patiems atrodo? A: Neinau. Tiesiog apie tai negalvojau. Gerai! Mes leisime dar pagalvoti. Tuo metu atsidaro durys ir jose pasirodo madaug 55 met amiaus liesas, bet i veido gan panaus Muravjov (tik daug maesnio veido) Karpuchinas (tik t dien supratau, kad jis yra J. esnaviiaus virininkas). Patikjau Prezidento pastaba, kad svarbiais klausimas rusai ekistais lietuviais nepasitiki, nors ie gan uoliai tarnauja Maskvai. Tikrai svarbesniuose pasikalbjimuose dalyvaudavo N. Duanskis arba papulkininkis Kardanovskij, o retkariais, lyg tarp kitko, ir Karpuchinas, kuris visada dvi civiline uniforma. Matyt, jis turi maiausiai majoro laipsn ir uima aukt post. Vos engs m iulbti: Zdravstvuite, Antanas! Ir tuo metu pakia man rank. A juokdamasi: Vsio taki uznali menia! A neskolko dnei tomu nazad pritvorilis, to ne uznajote! [Vis dlto painote mane! O prie kelias dienas apsimette, kad nepastate!]. Tokie staiokiki odiai pastat Karpuchin gan nemaloni padt. is pasisteng nukreipti pokalb kit pus: Inogda prichoditsia, to jest lue neuznat. [Kartais tenka, tai yra geriau nepainti.] J. esnaviius mgina gan diplomatikai prieiti prie klausimo (man atrodo, jis pats gudriausias i j, nors turi tik kapitono laipsn), o Karpuchinas be jokios diplomatijos (bent man taip atro-

do) pasak, kokiu tikslu pakviet. Tiesa, ang padar: Skaite, Antanas, kak vy smotrete na nau deistvitelnost? [Pasakykite Antanai, kaip js vertinate ms tikrov?] A irgi be diplomatijos: Kritieski! [Kritikai!] J. esnaviius ypsosi (apskritai kalbjo beveik vienas Karpuchinas, o J. esnaviius mandagiai tyljo. Tas rodo, kad Karpuchinas uima aukt post), o Karpuchinas: Eto oen choroo! Kadyj mysliaij elovek dolen na vsio smotret kritieski. A vy vsio umejete analizirovat, vse vei propuskat erez svoi um. [Tai labai gerai! Kiekvienas mstantis mogus privalo velgti visk kritikai. O js mokate visk analizuoti, visus dalykus perkoti savo protu.] ia jau jis m veikti mano savimeil. Mginau prietarauti pasaks, kad jie neteisingai galvoja apie mane. A pirma k nors padarau, o tik paskui analizuoju savo poelg, savo veiksmus. Bet jie abu ir toliau gyr mane. Senas triukas, kuriuo mans nepaims! Po to sek tiesus klausimas: Vy vstreiajetes s byvymy svoimi tovariiami. Kak vy dumajete, itajut li kraine nastrojenyje buruaznyje nacionalisty celesobraznym naat malenkuju ili boluju zateju protiv svojego naroda? [Js susitinkate su buvusiais savo draugais. Kaip js manote, ar grietai nusiteik buruaziniai nacionalistai mano tikslinga pradti ma ar didel umai prie savo liaud?] A truput pagalvojs (kart labai kontroliuoju save, neplepu ir n minutei neumirtu, kad ms pokalbis yra uraomas. Ai kavai. Tegyvuoja kava!): Narod eto poniatije rasteymoje (tuos odius sakiau 1957 12 24 pulkininkui, ypatingojo skyriaus virininkui Michailovui pirmj areto nakt. Vadinasi, mano mintys nesikeiia). Eto vo pervych [Liaudis tai plati svoka. Tai pirmiausia...] ia jie mane nutrauk: Narod jest narod. Ego inae poniatj nelzia. [Liaudis yra liaudis. Jos kitaip suprasti negalima.] A tsiu savo mint: A, vo vtorych, ja otveiaju tolko za sebia, a ne za drugych. [...O antra, a atsakau tik u save, o ne u kitus.] Tada jie pamini E. Burok ir V. Petk, neslpdami, kad ino, jog Petkus apsistojs pas mane. Dar pirmiau klaus, ar a buvau susitiks su Buroku. Kai pasakiau, kad nebuvau, jie atsak, kad susitiksiu.

66

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

67

Paaikinau jiems, kad su E. Buroku jau viskas. Norint k nors pradti, reikia turti autoritet. O E. Burokas neteko jo sivls vagystes. V. Petkus autoritet turi, bet jis protingas ir, manau, neusids, t. y. neprads kvailysi kartoti. Tada Karpuchinas: A my imeim nasiot etogo drugoje mnenije. Na opyt podskazyvajet nam, to takije liudi, vozvrotivysia s takimi antisovetskimi vzgliadami, obezatelno dolny toto predpriniat protiv vlasti. [O mes dl to turime kit nuomon. Ms patirtis sako mums, kad tokie mons, sugr su tokiomis antitarybinmis pairomis, privalo kako imtis prie valdi.] Primena savo pasikalbjim su Viktoru [1965 m.] lieposrugpjio mnes: Prosto tolko, to ne poluilos rozgovora s Piatkusom. No ja uveren, to on nas poimiot. A to on raskazyval vam o naei vstree? [Paprasiausiai tik dl to, kad nepavyko pokalbis su Petkumi. Bet a sitikins, kad jis mus supras. O k jis papasakojo jums apie ms susitikim?] A: Niego takogo on ne govoril. On liubit drugich sluat, a sam malo govorit. Ja vsio vremia govoril. A, vo vtorych, ne udobno raskazyvat ob etom, o tom, to doveril tovari. [Nieko tokio jis nekalbjo. Jis mgsta kit klausytis, o pats maai kalba. A vis laik kalbjau. O, antra, nepatogu apie tai pasakoti, apie tai, k patikjo draugas.] ia abu tuoj pat paoko ir gan mandagiai pradjo rodinti, kad jie neveria mans pasakoti tai, ko nenoriu. Karpuchinas: My ne protiv, toby vy ne peredavali nam vsio to, to raskazyvajet vam tovari. Dlia etogo u nas imejetsa drugije kanaly, drugije istoniki. No vy imejete vozmonost povlijat na svoich tovariei, vy dumajuij elovek. Vas prosim pavlijat na nich, toby oni ne predpriniali by nikakich glupych zatej. Vy soglasny v etom nam pomo? [Mes neveriame js perduoti mums visa tai, k pasakoja js draugas. Tam turime kit kanal, kit altini. Bet js turite galimyb paveikti savo draugus, js mstantis mogus. Mes praome paveikti juos, kad nesiimt joki kvail umai. Ar sutinkate mums padti?] Minut tyliu. Protas temptas, bet galva alta, galiu aibiku greiiu rasti joje reikiam atsakym: Mogu! Eto ja mogu, tak kak eto ne trebujet ot menia

nikakich sdelok, kompromisov so svojei sovestju. Mogu, jesli tolko menia budut sluat. Ved Piatkus sto raz umneje menia. [Galiu! Tai a galiu, nes tai nereikalauja i mans joki sandri, kompromis su sine. Galiu, jeigu tik mans klausys. Juk Petkus imt kart protingesnis u mane.] ia jie nutraukia mane, pareikdami, kad esu labai kuklus. Tsiu toliau: Piatkusa itaju umnym elovekom ir nevieriu, to on zatejal by to libo. [Petk manau protingu mogumi ir netikiu, kad jis sumanyt k nors.] ia Karpuchinas vl nutraukia mane: Mogut, esli naidut poderku. [Gali, jeigu rast param.] ia abu pasiiri mane. Ima pasakoti apie Edvardo zatejas. A: A! U etogo inogda ariki ne rabotajut. [A, iam kartais varteliai atsisuka.] ia sikia beveik vis laik tyljs J. esnaviius ir abu choru paskubomis ikoia pro dantis: V tom i beda, to u mnogich ariki ne robotajut. [Tai ir bda, kad daugeliui varteliai atsisuka.] Apsimeiau nesuprats, kad iuos odius taiko jie ir man. Karpuchinas klausinjo apie Viktoro planus. Atsakiau, kad nori mokintis. Ar leisi jam? Atsakau, kad leis. Jeigu man leido, leis ir jam. Jam gal neleisti. Tuo, matyt, norjo pabrti, kad saugumas gali sutrukdyti. My ne budem prepiatstvovat jemu, puskai izuajet svojo liubimoje delo. [Mes nekliudysime jam, tegu studijuoja savo mgstam dalyk.] Ar kas nors pads jam? Neinau. Turi brolius. Karpuchinas sako, kad vienas i j girtuoklis. Kaip iri mano mona tai, jog jis gyvena pas mus. Visai paprastai. Jeigu geras mogus, ji gerai priima visus. Jie nort, kad Al visiems parodyt duris. Vl Karpuchinas aikina, kad daugelis sugrta i lagerio su mintimi k nors veikti. A: Nado poniat ich. Takije uslovija tam konservirujut ich vzgliady. No prijezajut na rodinu i meniajut svoi vzgliady. Puskai i Piatkus poiviot, posmotret na segodnianiuju izn i izmenit svoji vzgliady. Nado tolko ne meat jemu. [Reikia suprasti juos. Tokios slygos ten ukonservuoja j pairas. Bet sugrta tvyn ir pakeiia savo pairas. Reikia tik netrukdyti jam.] Jie abu sutinka su manimi, kad lageris palieka

68

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

69

osadok [nuosdas]. Bet jie ir nesitik greit perauklti Petk. Tegu jis laikosi savo pair, bet tik nieko neveikia, nekovoja prie juos. O Karpuchinas terpia: Koneno, my moem koje kovo obratno v lager poslat. Za agitaciju i propogandu mono dat paru-tri godika. No my ne chotim igrat tokoi cennostju, kak elovek. Kadyj elovek choet normalno yt. [Aiku, mes galime kur nors atgal lager sugrinti. U agitacij ir propagand galima duoti por tris metelius. Bet mes nenorime aisti tokia vertybe kaip mogus. Kiekvienas mogus nori normaliai gyventi.] Buvau pradjs prietarauti, kad ne kiekvienas taip ir tveriasi u to gyvenimo, kaip nors ilikti, gyventi, gyventi padarius kompromis su savo sine. Bet greit nutilau. Ar gi jie tai supras? Be to, argi prie toki cinik galima bti nuoirdiam? Pagailo jiems mogaus! Karpuchinas dirba saugume madaug nuo 1937 m. Argi gali ekistas, keliasdeimt met uoliai vykds kruvinus Stalino ir Berijos pavedimus, likti mogumi, gailtis moni, kuri sitikinimai prieingi jo sitikinimams? Ant jo sins deimtys imtai niekuo nekalt moni gyvybi, bet jo sin dl to n kiek jam nepriekaitauja. O staiga jam pagailo V. Petkaus, E. Buroko ir A. Terlecko. Kaip visa tai cinikai skamba! Po i odi sikio J. esnaviius: No ne nado zloupotrebliat naem gumanizmom! Nado ne zabyt, to eloveeskoje terpenije imejet svoji pridely! [Bet nereikia piktnaudiauti ms humanizmu! Reikiai nepamirti, kad mogikoji kantryb turi ribas!] A: to eto ugroza? [Kas tai grasinimas?] Net! Nie v va adres, no tolko predupredenije tem, kotoryje ne chotiat ponimat naych dobrych namereneij [Ne! Ne js adresu, bet tik spjimas tiems, kurie nenori suprasti ms ger ketinim], atsak abu kartu, lenktyniaudami tarpusavyje. Nori btinai suinoti mano nuomon apie Edvard. Gerai inau, kad is nieko neveiks, bet smoningai stengiuosi tikinti juos, kad is apsivogs neteko nacionalist akyse autoriteto ir tapo jiems visikai nepavojingu. Matau, kad jie mano odiais labai patenkinti (kaip ir Viktoro panaiais odiais lieposrugpjio mn.) Bet Karpuchinas prideda: A moet on budet pytatsia dokazat, to

on vsio eto delal s blagimi namereniami? [O gal jis bandys rodyti, kad jis visa tai dar kilniais ketinimais?] A: Varoval na blago rodiny? [Vog tvyns gerovei?] su ironija klausiu juos. Ir ie odiai malons j irdiai! Tegu diaugiasi! Galvojau eidamas, kad jie klausins apie mano laikus. Net neusimin. Dar kalbdamas su vienu esnaviiumi klausiau k daryti, jeigu mans nepriims darb. Jis atsak: reikia paprayti, kad pasakyt kodl nepriima, o po to kreiptis prokuratr. Atsakiau, kad moni vadovai ne tokie kvaili idavinti tokius ratus. Ubaigus pokalb, J. esnaviius paklaus, ar a neturs klausim. Klausiau dl darbo. Akcentavau: iandien tikiu, kad saugumas tikrai nesikia. J. esnaviius pabr, kad jie kartais siki, jeigu mat: mogus geras specialistas ir yra be pagrindo persekiojamas, ignoruojamas. Dabar Karpuchinas pasak: jie siki tik tuo atveju, jeigu es sitikin, kad tas ar kitas nor sidarbinti ten ar kitur turdami tamsi tiksl. Taip ir baigsi ms pokalbis. Gerai inau, kad jie man duot ger darb, jeigu a parsiduoiau jiems. Bet jie gerai supranta, kad mans nesugebs nupirkti u jokius pinigus. Todl kalbdami ia tema yra labai atsargs. Ar a kam pranes eidamas pas juos, uklaus J. esnaviius. Ne! Tik monai. Gerai. Todl pra nepasakoti niekam apie j praym paveikti Petk ir Burok. Jeigu a pasakysiu, jie supras, kad tai ne mano, o Karpuchino ir esnaviiaus nuomon. Ieinant i to, jie neklausys mans. Pagalvojs atsakiau, kad monai nieko nepasakoti nepatogu. Juk ji ino, kur jau. Abu nusileidia. A sakau, kad nieko nepasakoti negaliu ir Viktorui. Jie sutinka, kad a galiu pasakoti apie ikvietim Viktorui, bet tik esms nepasakoti. Sutinku. Suderam. Tik vliau supratau, kad teisingai padariau nesutiks paadti nieko nesakyti Viktorui. Jie ia gudravo ir band mane. Jeigu tai biau paadjs, pasirods nenuoirdiu. O gal ir ne taip. Velnias supras j kslus! Ieinam atsisveikin. Pamatau ateinanti Pilel. Atpaino. Pasisveikinom. Pamats ms pokalb paalietis pagalvot, kad susiti-

70

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

71

ko geri draugai, kurie seniai nesimat. Pas k lankausi? Pas J. esnavii. Apsimeta nieko neins. Ijs esu patenkintas (pirm kart i vis susitikim su saugumu) savo elgesiu. kart altai galvojau, nedariau klaid (bent taip man atrodo), maai plepjau. Ijau lyg i svei, nejausdamas jokio pykio savo eimininkams. Nemoku j neapksti, nors jie mano artimiesiems ir man suteik tiek daug skausmo, kani. Po poros dien apie tai papasakojau Povilui II1. Tas mane ibar: Dar ne kart tau teks susitikti su ekistais. Reikia gal gale imokti neapksti savo prie, sikalti sau galv, kad turi reikalo su monmis, kuri rankos suteptos tavo broli krauju, kurie nei kiek nesigaili tavs, o bt labai patenkinti, jeigu galt sunaikinti tave. Atsakiau, kad tai suprantu. Bet jeigu nort sunaikinti, galt lengvai tai padaryti. To niekas negalt jiems sutrukdyti. tai Povilas atsak, kad jie nedrsta to padaryti. Juk mons vis vien suprast, kieno tai darbas. iandien jie to nedrsta, bet ateity gali idrsti. Utat man btina pasigalsti ginkl, kuris vadinasi neapykanta. O kaip to imokti? Eidamas saugum, tikinau, kad turiu neapksti jo, nes kitaip galiu prasitarti tai, ko nereikia. Nieko i to neijo. Kava igelbjo. Vargas turint tokius nervus! Vargas inant, kad mano ateitis nieko gero man neada. Bet k gali padaryti? Jeigu kada nors pateksiu koki nors bd ir teks susitikti su ekistais, kavos niekas nepaduos. Tada gali igelbti tik atsisakymas i viso kalbtis. O kad kas sugrint iki 1949 m. turtus nervus. T met gegus 19 d. taip pat buvau kliuvs, bet vis vien isisukau. Geriau i viso nepatekti j rankas. Bet ar tai nuo mans priklauso? Ne! Ne! Kakodl esu sitikins, kad ekistai praudys mane. Nejaugi? Pasodinti mane jie pasodins2. Bet tas nereikia, kad a jau nuo to siu. Dabartinmis slygomis, vargu ar a pakelsiu daugiau nei 3 met kalinim. Pairsim! iandien jie neturi u k pasodinti mans. inoma, jeigu surast dienorat, paso1 2

dint. Tiesa, J. esnaviius paklaus: O kas dabar eilje pasiliuosuoti? Man atsakius, kad A. Susnys1 (ia gal ir buvo padaryta viena i mano klaid), bet a neinau, ar jis ueis, J. esnaviius utikrino ueis. Karpuchinas paklaus, ar a pastu j. A: Blogodaria vam ja znaju jego. [Js dka a j pastu.] Turjau galvoje smoning A. Susnio metim 27-j kamer. O Karpuchinas: Nelzia bylo vas ne arestovyvat. Jesli ne arestovali by, vy doleko poli by. [Negaljome js nesuimti. Jeigu btume nesum, js btumt toli nujs.] A laikiausi savo nuomons, kad viskas buvo ubaigta ir niekas nieko nebt dars. Bet jie liko su savo nuomone, kad V. Petkus, K. Skebra2, S. Stungurys bt nenutrauk savo veiklos. Jie neslp, kad nenori taip elgtis, kad ant j pykt ir akmen uanty neiot. Noriu gauti tok darb, kur dirbdamas gauiau but. J. esnaviius prabilo, kad ne tik a, bet ir jis turs teis geresn but. Bet jo 3 kambariai neturi centrinio apildymo. A: Tai gal kitus privalumus turi js butas, prieingu atveju gautumte tok, koks jums reikalingas. Nutilo. Matyt, norjo tikinti mane, kad a neturiu pagrindo skstis. Kaip gyvens? Js patys inote! Karpuchinas: Turtumte gyventi neblogai. A: uo ir kat irgi gyvena! Bet a priklauss vidutinikai apmokamai darbuotoj kategorijai. Nutraukiau tok pokalb pabrs, kad materialinmis gyvenimo slygomis a niekada nesiskundiau. Pokalbis buvo, atrodo, gan ramus, bet [po jo] taip trauk miegoti. Negaljau nieko skaityti. Visk papasakojau u paros atvykusiam Viktorui. (Saugume klaus, kur jis ivyks. Sakiau, kad tai ne paslaptis, nes jie gal suinoti visk. Matyt, inojo, jeigu pataik pakviesti tada, kada jo nebuvo). Jie es tiek gudrs, kad sunku suprasti ikvietimo tiksl. Daugel j atleid atsarg, lik patys gudriausi. Taip! Manau, kad kviet

Autoriaus pseudonimas. Autoriui teko dar net du kartus kalti: 19731974 ir 19791987 m.

1 2

A. Susnys, buvs politinis kalinys. Kazimieras Skebra, buvs politinis kalinys.

72

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

73

nordami pagsdinti Viktor. Dl Edvardo jie rams. Manau, neabejoja, kad visk papasakosiu jam. spti ir mane. Jiems domu pasiirti, k a galvoju. Kaip begudrautum, vis vien prasitari, o jie tuoj daro ivadas. Taiau j ikvietimas parod, kad jie labai bijosi ms, bijo, kad pogrindio nesuorganizuotume. Tegu mums pavyks ileisti nedaugel lapeli atsiaukim, bet jie ir to bijosi. Tokie atsiaukimai suadint lietuvi irdyje viltis, mint, kad yra moni, kurie nesusitaik su dabartine Lietuvos padtimi, kurie tiki jos laisve ir todl kovoja u j. O jei kovoja, vadinasi, yra pagrindas kovoti, yra viltis, kad neamina dabartin padtis. Viso to jie labai bijosi. O ms likim jiems tik nusispjauti. Be jokio sins priekaito mus pasodino prie 8 metus, su tokiu pat malonumu vl pasodint. Milijonus nugalabijo, nugalabyt ir mus. Jie mumis rpinasi tik i savo interes. Aretai, sumimai jiems nemalons dalykai. Jiems maloniau praneti savo viepaiams Kremliuje, kad lietuviai jau susitaik su savo vergika padtimi. Aretai poymis, kad dar nesusitaik. ekist elgesys rodo, kad jie deda daug pastang umigdyti ms smon. Taip! ino lietuvi nuotaikas, todl bijosi, kad j dar nepablogint gandai apie veikiant pogrind1. Ikvietimas parod, kad jie nra visagaliai. Jeigu jie turt priemon kontroliuoti net ms mintis, jie nekviest ms derybas. Palaukt, iki mes k nors sugalvotumme, iupt nusikaltimo vietoje ir sudiev, Lietuva! Vl kit mus lager. Bijosi, kad prie patekdami lagerin mes nesustiprintumme tautieiams vilties sulaukti laisvs dien, nepabudintume j kov prie ekistus ir prie Stalino ir Berijos Lietuv atnet tvark. Tik todl jie tokie tariamai humaniki su mumis. Tai tiek!

Sausio 31 d. (pirmadienis)
17 val. 30 min. kambarlyje. Kaip prastai, Al virtuvje drabuius mazgoja, Gintulis pamokas ruoia. Vilyt mokykloje, o mama nujo pas Dragnien uburti saldaini, kuriuos Alei davs kakoks vyras Zigmas Vilutis. Baigs auktj moksl tiki, kad ro igydys ukalbjimas. Keista. Niekaip negalima gauti tokio formato knygos, o kitas nenoriu rayti. Ipliau savo 1955 met uraus. Jie primin, kaip be prasms leidau tuiai laik. Biau tada pradjs istorij studijuoti. Griebiau visk, blakiausi. Gaila laiko. Dabar nieko be istorijos ir literatros negriebsiu. Ivaistai veltui laik, o kai susigriebi, bna per vlu. Teisinu save tuo, kad 1956 m. stojau aspirantr. Reikia, tuiai laiko gaiti negalvojau. Istorij studijuosiu. Bet i kur laiko paimti? Kasdien keiiu savo planus. Galvojau vaiuoti Krivasal 23 metams. Prie savait sugalvojau sutrumpinti laik iki 6 mn., o po to vl iekoti darbo. Bet gal ir i to plano nieko neieis. Ryt einu darbo iekoti. Praiau Vilut padti. Nueisiu pasiirti. Galiu ir Puntuke pasilikti V. Grabauskui ijus, nurimus paskutiniam triukmui. ia nors laikrat, o kartais net knyg paskaitai. O statyboje reiks dirbti. Jeigu ia nieko neperskaitai, tai nors neivargs grti ir gali nors truput parayti. O i ano darbo griu ivargs ir nieko rayti ir skaityti nepajgsi. Ten daugiau udirbiau, gal but gauiau. Nusibodo tokiam skurdiam bute gyventi. Bet vasar ia puiku. Pinig, inoma, reikt. Sunku verstis. Vien por ilt baltini turiu ir tie plyta. Greit susitepa. Vakare Al iplauna, idiovina prie krosnies per nakt ir vl ant kno. Reikt geriau valgyti. O Al neioja blogas vengierkas. Jos maos, alta kojoms. Laim, kad met nealta. Lapkriio mn. buvo por dien apie 20 C. O iaip ilta. iandien lyja. Maai sniego, todl ikio galvas greit i po sniego plikos kalvels. Mums nieko, bet vaikai privalo geriau maitinis. Valand istovjau eilje apelsin, gavau 3 kg, bet sau pasilikau tik vien. Nra pinig.

Jau tuo metu autorius galvojo apie pogrind. Po vienuolikos met 1978 06 15 A. Terleckas su bendraminiais kr Lietuvos laisvs lyg.

74

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

75

O dabar teks perrayti tai, k vakar uraiau ploname ssiuvinyje. Pasimes. Gaila laiko, bet gaila ir mano mini, kurios po daugelio met gal bus domios. 16 val. 45 min. Ruoiausi pasivaikioti, pasivainti slidmis. Nieko neieis. Reikia tsti mintis. Sausio 16 d. Pakalas1 m juoktis i mans. Es a vaidins veikj. tai atsakiau be jokios diplomatijos: Be reikalo galvojat, kad a svajoju apie ministro portfel. Nesu nei fanatikas, nei iaip naivus svajotojas. Tikiu viesia Lietuvos ateitimi, tikiu, kad Rusijos santvarka tobuls, evoliucionuos, taps demokratin. Valdia supras gal gale, kad Rusijai naudingiau siekti usitarnauti lietuvi simpatijas, patraukti juos savo pus, negu prievartos keliu stengtis juo surusinti. Bet iki valdi ateis smoningesn karta, praeis madaug 20 met. Tuomet man bus jau 60 ir nereiks jokio aukto valdininko portfelio. Norjosi igirsti Prezidento nuomon. Taiau is tyljo. Jis tik pabr, kad keisis ne santvarka, o tik rus tauta. Paprietarauiau. Jeigu keisis tauta, bus priversta keistis ir valdia. Papasakojau apie tai, kad lageryje nesutikau rus, kurie bt kovoj prie komunizm. Toki nra. Jie tik kovoja u tobulesn komunistin santvark, kurioje mogaus asmenyb turt daugiau laisvs. Jis tuoj paklaus: O kodl taip yra? A nesugebjau greit atsakyti klausim. Pats atsak savo klausim: Todl, kad komunistai sunaikino po revoliucijos vis politin, filosofin literatr, iskyrus komunistin. Taiau iandien Rusijos jaunimas ima domtis Solovjovu ir kt. rus mstytojais idealistais. Ieko jo rat Pabaltijyje. Nevisai sutikau su juo pareiks, kad iandien nra pasaulyje tokios pozityvins sistemos, kuri nurodyt trei keli, t. y. be kapitalizmo ir komunizmo. Socialdemokratijos ideologija nubluko imetus i jos Markso vard. Man Marksas n kiek neimponuoja, nes jis paseno, o, i kitos puss, realiai galvojantiems gyvenimas

Pats autorius.

parod, kad jo teorijos negyvendinamos, nekalbant apie daugel pasenusi dogm, iandien praradusi bent koki vert. Stalino Berijos epocha parod, kad Markso dogm taikymas praktikoje nepanaikino nei buruazijos, nei inaudojimo, kur lydi teroras, kaljimai, lageriai. Tokio teroro, kur atne jai Stalinas, kruviniausias pasaulio budelis, monija [iki tol] nemat. Taiau Marksas paliko sukurt sistem. Tingintiems galvoti i sistema duoda recept vis blogybi gydymui. O daugumas tingi galvoti. Sakai, kad marksizmas imponuoja tik tiems, kurie nesusidr su juo praktikoje? O lageryje buv su mumis ar nesusidr su marksistine praktika? Semnas i kvailumo tapo marksistu? Galima sutikti su tuo. O Albertas nra kvailas? O Stasikis? Pirmj maai pastu, o antrj gan gerai. is gan protingas vyras. Viktoras sutiko, kad monija neturi idirbtos naujos sistemos, kad technika engia septynmyliais ingsniais priek, o monijos politin mintis stovi vietoje. Taiau jis pasiliko prie savo nuomons. Jo atsakymu likau nepatenkintas. Norjau, kad atsakyt daugel mano klausim, bet jis tyljo. Bijo kambary kalbti. Sausio 18 d. Viktoras ivyko. Laukiau, kad sugrs i lagerio jis atsakys daugel man rpim klausim. Neatsak. Kaljime visur su juo sutikdavau, o ia daug kur imu prietarauti. Ten jis man buvo neklystantis autoritetas (nors a nieko nemoku dievinti), o ia daug kur pastebiu jo klaidas (ir net menkniekiuose). Jis daugiausia dmesio kreip literatros studijas Lageri universitete. istorij maiau dmesio. Taiau ir istorij jis moka gal net geriau u dstytoj alg. Deja, mogus negali bti visainis. Viktoras daro klaid. Jis aikino man, kad lenk kalba mokyklose buvo udrausta tik Lietuvoje. Bet a vadovly radau, kad 1864 m. i kalba buvo udrausta Lietuvoje, o 1869 m. visoje Rusijos Lenkijoje. Stebtis per daug nereikia, bet vis vien jo autoritetas mano akyse smuko iek tiek. Ir dl to man lidna. Tai puikus mogus. Tai didvyris! Joki ygdarbi jis neatliko, bet jo drsa tardymo metu, teisme, lagery, kaljimuose rodo, kad jis labiau vertas didvyrio vardo, negu laknas, numus 50 prieo lktuv.

76

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

77

Taiau jis man netapo tokiu autoritetu, kokiu noriu j laikyti. Jam ivaiavus, jauiaus gan prislgtas. Atrodo, kad ir jis neatsakys daugum mano klausim. O kas gali patenkinti tok nihilist, koks a tapau. Labai netikinamas pasirod jo [Viktoro] Latvijos istorijos aikinimas. inome, kad latviai suvaidino didel vaidmen Spalio revoliucijoje. 1918 m. komunizmas Lietuvoje nerado jokios beveik dirvos savo idjoms ibujoti, o Latvijoje atvirkiai. Kuo tai paaikino? Nors netiesiogiai, bet lietuvi pranaumo ieko ir randa, kad lietuviai katalikai, o latviai dauguma protestantai. Katalikyb remiasi jausmu, o protestantizmas protu. Utat Latvijoje XIX a. pabaigoje veli dirb rado socialdemokratins idjos, kurios 1917 m. peraugo komunistines. Toks aikinimas yra mginimas katalikybje iekoti universalaus vaisto visoms blogybms gydyti, kaip komunistai t vaist mato marksizme. Tai jau kitos ries fanatizmas. Jeigu komunizmas nerado Lietuvoje dirvos, tai todl, kad Lietuva ems kio kratas, neturjs tada proletariato, o Latvija turjo isivysiusi pramon su internacionaliniu proletariatu. Tai jau grynai marksistinis aikinimas. O paimkim Kinij! Ten kaimo liaudis vykd revoliucij! Vadinasi, susimaiiau samprotaudamas. Kartais imu galvoti, kad gal Viktoras teisus? Ne! Italija labai katalikika alis, bet komunist partija ten didiausia visoje Vakar Europoje. is pavyzdys paneigia visus jo ivediojimus. Jis [Viktoras] ra, kad labai mgsta muzik. Taiau man atrod, kad ir jis nelabai pajuto Mocarto Rekviem gro. Nesigilina laikraius. Laikau tai irgi minusu. Visa tai maina jo autoritet mano akyse. O be autoriteto sunku gyventi. Gal dar sustiprs jo autoritetas? Vargu! Manau, kad daug kur nesutarsim. Teks nusileisti. Juk ia a nesu labai ambicingas, nesu Edvardas, kuris susipyko su Viktoru dl nesamos valdios. Man ji nereikalinga. Be to, jos nra ir 95 proc. esu sitikins, kad mums neteks jos turti. irsim, kas bus toliau. Gal po poros dien daug priplepjau Vladui ir Alei girdint. Guliau sitikins, kad mano garsiai tartus odius galjo saugumas urayti. Kadangi ruoiaus paskaitai, todl jauiaus labai ivargs.

Utat vis savait blogai miegojau. Sapnavau baisius sapnus. Sdjau bjaurioje Lukiki kameroje, lageryje. Taip grauiausi dl mamos. Turbt ji jau suinojo, kad a suimtas. Neilaikys io smgio! Nematysiu daugiau jos. Koks buvau laimingas atsibuds. Bet kas gali utikrinti, kad sapnas netaps kada nors tikrove? Nieko neveikiu prie juos, bet kakodl esu sitikins, kad teks kaljim pamatyti. Teks1! Noriu, kad vaikai paaugt, mama anksiau numirt. Vliau ir Alei bsiu maiau reikalingas. Kambary bijau ir toliau garsiai kalbti. Visko nekalbu ir pusbalsiu. Bailys? Yra pagrindo bijoti. ekistai deda visas pastangas inoti k a kalbu ir net galvoju, ypa Viktorui sugrus. O technikos paanga enkli. Jeigu Vakaruose irastas aparatas, girds panibdomis itartus odius, tai ar rusai negali irasti tokio. Jie nieko negails nordami kontroliuoti vis nerus mintis (ir dalies rus). Bet pokalbis saugume parod, kad iki iol to jiems nepavyko irasti. Sausio 17 d. ryte Arkadijus pareik ieins Puntuk. Abromaitis kvieis visus komunistus, aul ir Kitajevii dl ms mergin elgesio. Tada prisiminiau sausio 14 d. Ievos odius. Es sausio 13 d. Arkadijus kalbjs kak telefonu apie mane. Juo negalima pasitikti, nes jis gali visk pasakyti saugumui. ekistas lieka ekistu. miau tarinti j. Kas prane Puntuk? Jis! Galjo pasakyti mano pasakojim dl 1941 m. karo. Tada blogai. Saugumas ips vis reikal. Kada neisimiegu, baims jausmas greiiau apvaldo mane. O ia dar paskambino i saugumo ir isikviet Marijon. Toji gali priplepti, nors nebuvau su ja per daug atviras. Grs aulys pasakojo, kad Puntuke buvo minima ir mano pavard. Es merginoms duods literatr. I baims zuikelis pridjo savo trigra, kad mano literatr galima visaip suprasti, nes a noriu, kad jos tarp eilui skaityt. ia lap Abromaitis perdav derimordoms nieko Grabausko odius: Pasiimkit Terleck,

Nuojauta, pasirodo, buvo teisinga. A. T.

78

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

79

pas mane bus ramu. Nordamas pademonstruoti savo itikimyb partijai (i baims dl mano primimo darb), m rodinti tiems, kad a ess gudrus, nes buvs banko valdytoju. Gal Raisa paminjo (abejoju), kaip kart ji sakiusi, kad a duodu skaityti usienietik urnal Pergal. Gro Arkadijus be nuotaikos, piktas, nieko nepasakojo. Ir tai truput gadino mano nuotaik. Namie Al apibar. Kit dien Arkadijaus nebuvo. Vincas i Vlado suinojs: Saugokis, bk atsargus, neklik! A: Dar greit mans nearetuos. Tuo raminau save pats. Be to, nra u k suimti. Reikalingas? Argi jie tiki, kad a mginsiu Viktor paveikti? Vis vien u menkniek mans nesuims. I kur toji baim? Ir nemiga! Neisimiegojus nusilpsta nervai ir baim siveria siel. Prisiminiau esnaviiaus pastab, kad nereikia ieiti i darbo nesuradus kito. I kur jis ino, kad a galvoju mesti darb? Apie tai buvau prasitars Arkadijui. Vadinasi, jis visk perdav saugumui! Mano tarinjimai sustiprjo. miau gailtis, kad iki iol buvau su juo atviras. Nenorjau apie j blogai galvoti, nes tarti j visk perduodant saugumui tai nusivilti dar vienu mogumi. inau, kad jis gali pasakyti jiems savo nuomon apie mane. Bet kad kiekvien menkniek net, nesitikjau. O dabar miau abejoti juo ir net truput neapksti. Ryte suinojau, kad saugume Marijonos neklausinjo apie staig. Bet kokiu tikslu j kviet? Prezidentas sak, kad negerai duoti pretekst ikviesti saugum. Gali uverbuoti. O gal pakviet nordami varyti visoms jos draugms daugiau baims? O gal kad nustot ja pasitikti? tiksl saugumas pasiek. Geriausios draugs m nepasitikti nekviet jos baliuk. Ievai tarim sukl jos klausimas, i kur pastanti savo draug. Kodl jie kviet prie tai mane? Kad ir manimi nepasitikt mons? Ne! Mane per daug pasta, kad imt tarinti nipinjant saugumo naudai. Gal norjo nukreipti nuo kit tarinjimus? Mane kviet prie tai. Vadinasi, a visk iplepjau saugumui. Taiau niekas tuo netarinja mans. Visa bda Arkadijui ir Raisai.

Iev svarstysi. U k? Kad draugauja su jomis! Ievos neapksdavau kartais u kosmopolitizm, o jai primet nacionalizm. kart ji man patiko. Nors inojo, kad nemalon pateks, bet draugi neisiadjo. Pirmiau ileisdavo j namo porai dien. O dabar reikjo gauti atostog savo sskaita. Nacionalizmas! I kur jis atsirado tarybin universitet baigusi mergin galvoje? Aiku, kad Terleckas sugadino. Derimordoms to tik ir reikia. Svetlienko m lakstyti ir kalnus versti ant mans (jo laim, kad Ieva anksiau nepasak, jog is niekas u skund pavadino mane faistu). Al apibar mane u visk, kad nepasimokiau. Sausio 19 d. Arkadijus tyli. A seniai nepolitikuoju. Kalbams, bet altai. Kakodl jis igyvena kak. Sausio 20 d. klausiu jo, kodl mane visur linksniuoja. Aikinu, kad inau kai kieno poir mane. Ne i baims, bet tik i neapykantos visokiems tarinjimams neinu nei pas undos darbuotojus, nei Puntuke usuku pas ininieres. Po tos ipainties jo nuotaika pasitais. Buvs ekistas, bet savo jausm nemoka slpti. Grusi i darbo Al verk. Sklind gandai, kad a vis laik sds pas tas merginas, aus kalbuosi su jomis, agituoju. Utat Puntuko rusai ruoiasi sudaryti man byl. Saugumas bars Abromait: Kodl davte rekomendacij joms vaiuoti Suomijon. Juk jos Terlecko draugs. ia gali bti dalis tiesos. Saugumas suinojo j nuotaikas. taria, kad a galiu k nors perduoti joms iveti usien. Juk Edvard tard, k jis norjs perduoti i lagerio usien. Nuraminau Al. Pagerjo ir mano nuotaik. Visa laim, kad jos visos nesimpatikos ir a beveik visomis ne visai pasitikjau. Smerkiu jas u antisemitizm, bet palaikau jas u tai, kad nuluosto nos derimordai Raisai. Vis vien jas laikau geresnmis u Lion, Aldon ir net Iren. Visos trys nipinja mane ir pasako visk Arkadijui. Irena neturi savo nuomons. inoma, jas maiau vertinu u anas antisemites, bet ne u tai, kad jos komunists. Nieko lietuviko jos neturi. Utat nesistengiu moraliai palaikyti Irenos, nors jai ir sunku. Albina ivadino j kale (vyks dl to draugikas teis-

80

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

81

mas). Iskyrus neutraliai besilaikanisias Elen ir Angel, visos demonstruoja savo neapykant Irenai ir Lionei. Aldona gudri ir lieka nuoaly. Sausio 21 d. nujau lengvosios pramons darbuotoj suruot seminar Technikos namuose (Dzerinskio 3). Abromaitis apsimet nemats mans. Gudri lap! U tai galima gerbti j. Bet lyktus jo bailumas. Manau, kad jis ne tik nepaaukot savo karjeros u bent kok mog, bet u j paaukot keliolika j. Bonka1 patar sstis toliau, nors prie jo buvo laisva vieta. Tik kai paklaus: Kas vyksta ten pas jus? supratau, kad jis bijo mans. Kalbjoms koridoriuje su Kaplanu, Gurviiumi ir Tondaku2. Bonka prajo pro al, neprisijung prie ms. Kitu atveju jis nebt prajs pro al. dius! Arkadijui vl papasakojau apie Als ir savo nuotaikas dl io triukmo. Kai likom dviese, jis pasak, kad man reikia apsisprsti, su kuo eiti. mons mat pirmadien su merginomis piet metu gatvje. Reikia, a palaikau jas! Vadinasi, reikia net bijoti kartu eiti kelis ingsnius gatvje piet metu. Gaila, kad nesugebjau jam atkirsti. Papasakojo, kaip isigands Abromaitis, igirds, kad saugumas rpinasi merginomis. Jis pats sukls triukm. Gudri lap! Bet jeigu bt vyks vieas mergin teismas (ko labai laukiau), gaut jis nuo mans! adjo ir niek Grabausk pakviesti. Oi biau davs tam. Gaila, kad is teismas nevyko. Arkadijui papasakojau, kad merginos sitikinusios, jog jis saugumui prane. Nustebo, bet nelabai nusimin. Es ie gandai greit inyksi. Jo nuotaika dar labiau pasitais. Manoji irgi pagerjo. Nustojau tarinjs, kad jis tapo niekas. Tapo lengviau. Laikiau j mogumi, kuris atsitiktinai pateko saugum, kuris neturi nieko ekistiko ir staiga miau laikyti j nieku. Vien nuo tos minties sunku buvo. Ne! Jis ne niekas. Taiau nereikia umirti, kad jis yra savotikas

1 2

Buvs politinis kalinys ir kur laik autoriaus virininkas. Neiifruojamas pseudonimas.

fanatikas ir visada gali pasidalyti su saugumu savo nuomone apie mane. Prie 5 savaii pabriau, kad jis yra vienas i nedaugelio rus, kurie gali suprasti mus, lietuvius (todl patariau skaityti Diev mik). Ne! Ir jis nesupras! Vargu ar Lietuvoje rasi rus, kuris irt mus kaip taut, turini teis bti savarankika, laisva, kaip ir viso tautos. Beveik visi Lietuvos rusai mano, kad ms iganymas surusjimas. Nemaa dalis j mano, kad mes net norime to. Reikia politikuoti pagal Arkadijaus skon, nors tai man ir sunku. Tegu jis perduoda saugumui ger nuomon apie mane. Atrodo, kad po Naujj met nepolitikuoju. Sausio 28 d. Puntuk ikviet tik vien Val. Jos nuostabai nebar. Visk suvert asmenikumus. Matyt, to siek Abromaitis ir gal net raikomas. Jiems maiau nemalonumo. Argi galima vieai kalbti apie nacionalin klausim? Vis laik spauda triubina, kad lietuviai laiming brolik taut eimoje, o ia, praktikoje, ieina kas kita. Utat btina elgtis lyg kurapkom kiti galv snieg. O kad su nacionaliniu klausimu negerai, rodo atsargios uuominos spaudoje. Jeigu tai bt vienintelis atvejis Lietuvoje, bt kl triukm. Arkadijus sak, kad skambin jam i raikomo ir sil savo paslaugas abu sekretoriai: boba Makutnas ir kakoks Rimdius. Jis atsisaks. T pai dien sutikau Arkadij grtant i ministerijos. Apie 15 min. kalbjoms. Es, kai a lieku vienas, merginos bga konsultuotis pas mane. Jis igyvens dl mans kaip mogaus. Privals nusimesti t purv. tikinau (bent norjau tikinti, nes jos nebga pas mane), kad j nekonsultuoju. O ryt bgau ne pas jas, o norjau aul paprayti neminti mano vardo Puntuke (supratau, kad Arkadijus tars mane bgus pas merginas, paskui Iev). Ko norinti i jo Ieva? Vis puolanti j. Lyg jis visk ins dl j bylos! Jam labai nemalonu. Tai ess nacionalinis klausimas ir jam dl toki santykiu su kolektyvu gan sunku. Suprantu j. Juk daugum sudaro lietuviai. Nemalonu jauiant, kad lietuviai neapkenia. Bent jis neusitaravo neapykantos. Nereikia jo smerkti, kaltinti. Reikia parodyti jam, kad su tais, kurie neniekina ms, mes esame korektiki ir nejauiam jiems neapykantos. Todl reiks su

82

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

83

Ieva pasikalbti. Su Raisa turi bti visai kitoks elgesys. Toji derimorda. Baigiu. Atjo Aleksiejus su Brone, nors a labai nelaukiau nieko. Norjau baigti mintis. 18 val. 20 min. slpti. Baigiau perrainti. Jau 21 val. Vadinasi, ilgiau perrainjau. djau nauj mini. Be to, teko vandens bgioti, du kartus paklausiau iek tiek radijo. Klausiau vien apie Siniavsk ir Daniel. Pasaulyje didelis triukmas dl j bylos. ymieji pasaulio raytojai: Moravija, Mijaleris ir kt. i viso 54 kreipsi Kremli, praydami suimtuosius paleisti. Nemalons Maskvai tokie kreipimaisi. Bet maai jie pads, kaip ir Stalino gadynje. Stalinas baigia pti Kremliaus sienoje, bet stalinizmas gyvas! Stalincai valdioje. Vis vien diugu, kad pasaulis protestuoja. Kremlius gan susikompromituos su ia byla. Taiau stengiasi nekreipti tai dmesio. Nelengva nekreipti. Minti raytojai nelaiko savo rat propaganda. Jie akcentuoja, jeigu gyvent Vakar pasaulyje, kritikuot ten esam santvark, taiau niekas j u tai nesodint kaljim. Nemalons odiai! Baigiu! Atjo Vladas, kuris jau savait negyvena pas mus. Vis dien jauiaus ivargs po vakar dien [trukusio] dienoraio raymo. Taiau dabar jauiuosi gan gerai. Diugu! Bet laiko gaila. K padarysi. Ryt baigsiu visas mintis. 21 val. 02 min. Viso!

Vasario 1 d. (antradienis)
18 val. kambary. Ryt pus iemos. Bus lengviau laukti pavasario. Lauke lyja. Didelio alio bijausi. Kamizelka, kuri atidav krikto motina, suplyusi, o mano megztinis nelenda po varku. Jis per daug grubus. Kaip nors. Vis vien sausis ir gruodis prabgo jau. Sausio 13 d. kaimyn papasakojo apie staigos, kurioje ji dirba, darbuotojas ir j santykius. Beveik visos jos russ moterys. Lenda bufet be eils. Susikirtusios. Ji pasakiusi, kad vaiuot ten, i kur atvaiavusi. Toji atkirtusi: Mes jums atveme ms kultr,

o gyvenot utelse paskend. Kaimyn: Js ir atvet tas utles. Po to rus pavadinusi j zaraza. Tu pati zaraza. Vos nesusimuusios. Rus: Privaiavo ia visoki perjn. Kaimyn: Tu pati perjn. ia gyveno mano seneliai ir proseneliai, o tu ia atvykai. Taut draugyst tikrovje! Charakteringa tai, kad kaimyn komunist. Anoji gal irgi partijos nar. Nesinorjo eiti pas pusseser Val kurtuves. Bet ir neiti nra kaip. Netrauk tok bali, kur, maniau, nra inteligentijos. Geriau u tuos pinigus nueiti kelet syki teatr. Val pra, kad ssiau prie jos virininks ir uimiau j. Tai tuberkuliozs dispanserio vedja Dailydonien. Sutikau, nors ta sen mans n kiek neviliojo. Galvojau, kad Al supras reikal. Deinje pasodino kit gydytoj. Tos norjo nugirdyti mane, bet nepasidaviau. Taiau po vieno Palangos stiklelio jauiaus girtas. Akyse ikilo Tatuko lidnas veidas. Taip pasidar jo gaila, kad vos suvaldiau aaras. Visi dainavo, o a tyljau. Pertraukos metu (visi oko) ijau lauk. Sunku buvo valdyti aaras. Taip gaila, gaila buvo Tatuko. Kartojau: Dieve, Dieve! Ir nejaugi vasar atostog nuvaiavs nerasiu jau jo? Nejaugi? Balsu verkiau. Vl susdom. Udainavo Sausio mnes gim. Pasibuiavom su vedja. Gydytoja i deins lyg varsi. Reikalavau, kad lpas buiuot. Val buvo spjusi, kad jos virinink mgsta igerti bruderaft. Man nebuvo domu su ja gerti, bet stengiausi. Igrm. Pasijuok, kad ne toj rankoj laikau stiklel ir nemoku buiuotis. Prie kit pertrauk Al supykusi m aikinti, es a elgiuosi ne taip, kaip kiti. Maniau, kad a niekam nenusidjau. Utat pikta buvo nuo jos pamoksl. Numojs ranka, ijau vaikioti kiem. Buvau piktas. Jeigu ne Vals praymas uimti jos virinink, biau parjs namo. Gulm 4 val. Jauiaus n kiek negirtas, nes igriau 3, o gal 4 stiklelius Palangos. Ryte atsibuds norjau eiti namo, nors Val su Viliumi ir pra ateiti kit dien. Al igyvena. J puoliau. Tikinau, kad daugiau neisiu su ja bali, jeigu pavyduliauja kaip kaimo boba. Bron apibar mane. Buvau piktas. Lyg susitaikm, bet vis vien pykau ant jos.

84

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

85

Po 2 val. nujom ten. Suinojom apie vykusi nelaim. Autoavarijoje uvo vienas i svei. Juok pakeit aaros. Taiau vis vien mons sdo u stalo. Vedjos su vyru nebuvo. Toji kak buiavusi. Vyras ikoneveik, net spyr jai. Kaip ji irs savo darbuotojams akis? Kad moterys kvailos, galima pateisinti, bet kaip pateisinti vyr kvailum? Toki dar nemaiau. Auktj moksl baigs, o elgiasi kaip kaimo bernas. Igrs por stikleli vyno, ijau pas Aleksiej televizoriaus pasiirti. Transliavo i Olandijos greitojo vyr iuoimo varybas. Malonu buvo irti, kaip olandai nuluost nos rusams. Nesigirdjo utat lyktaus gyrimosi. iriu televizoriaus ekran ir pavydiu olandams. Jau 11 mln. gyventoj turi tauta. O prie kar, rodos, 9 mln. neturjo. Dieve! Kodl ms taut taip apleidai? Kodl mes tokie nelaimingi? Gro Al su mama, atjo vaikai i iuoyklos. Visi grom namo. Atrod, kad lovoj susitaikm. Bet ji man nedovanojo, nors a ir nesijauiau kaltas. Antradien gr i dails muziejaus, radom Viktor. Priminiau bali. Al susijaudinusi visk (kaip ji pati supranta) papasakojo Viktorui. Nors j stabdiau rodydamas, kad Vilija girdi, bet ji nesusivald. Kiek kart sakiau, kad prie vaik nepasakot toki dalyk, nekalbt dviprasmikai, vis vien mama ir ji elgiasi ia kaip tikros kaimo bobos. Viktoras irgi sak, kad prie Vilijos nereikjo to kalbti. Nors savs nelaikiau kaltu, bet pamau supratau ess truput kaltas. Tai suprasti padjo ir Viktoras. Nereikia jos poelgius irti tik savo akimis. Jeigu ji taip elgtsi, a tik nusispjauiau. Bet ji moteris, ji jautresn u mane. Reikia kitaip elgtis baliuose. Prisipaino an dien, kad daug igyvenusi. Prie to prisidjo Puntuke pasklid gandai. Sublogo. Greit 15 met kaip mes ved, bet vienas kito nesuprantam. O reikia suprasti. Pradi turiau padaryti a. Laikas bt! 15 met! Ne! Nenoriau, kad ji igyvent. Jai ir iaip utenka t sielvart. Baliuje buvo kalbama apie but trkum. Neinau, vyras ar jo mona pasak: Jeigu i Vilniaus ivyt ydus su rusais, viet visiems utekt. Neinau, kaip tai ugirdusi jautsi Bron. Aleksie-

jus negirdjo. O ji, nors ir reiau, bet vis mgina su vaikais kalbti rusikai. Sausio 24 d. skaitau staigoj paskait apie naft ir Artimuosius Rytus. Gal niekas tiek daug nesiruo ir nesukaup diek daug mediagos. Bet visos neaprpiau. Mginau pasakoti. Neijo. Jauiausi ivargs. Griau kavos. Nepadjo. miau jaudintis ir maiytis. Likau nepatenkintas savo paskaita. Tikinau save, kad nieko nesugebu. Juokdavausi i mergin u jaudinimsi, o pats miau jaudintis. Buvau toks nepatenkintas. miau tikinti save, kad i mans nieko doro neieis. Nuotaika buvo prislgta. Paskambino Edvardas. Praiau ateiti po darbo. Labai nuoirdiai pasisveikino, o a altokai. Man tik gaila buvo jo. Nemaiau draugo, o tik pastam, kurio gaila u visas jo silpnybes. Tuoj m pasakoti, kad reikia man saugotis. Ko? Gal k girdjo? Pasirodo, kad nieko. Grs 1963 m. pradioje vaidino didvyr. Pasirod, kad jis gan bailus. Tai ir Stas seniai pastebjo. Pusantros valandos vaikiojom po Antakaln. inojau, kad gali sekti budri ekist akis. Tegu! Pasakojo apie byl. Gal, kad jauiaus labai ivargs, nesupratau, k jis norjo tuo pasakyti. Skundus raiusi toji jo boba. Prie ko ia ji? Pasakodamas visk velnino, lyg a biau nebuvs jo teisme ir neinoiau bylos. Netiki, kad sandlininkas provokatorius. Atsitikinai Klaipdoj pastebjo j saugumas ir sek iki Ukmergs. OBCHS1 bt vietoj sums. Naivus. Kai kur mgino girtis. Vienas i lagerio enkavedist buvs jo gero pastamo draugas ir jam daug padjs. Turjs ger ry su Mordovija. I kur? Apie jo bob net nepaklausiau, nors jis ir buvo ne kart prisimins j. Suk j velniai. Kvieiau pas save, bet jis njo. Ess susitiks, t. y. susitars susitikti su kakuo. Atsisveikinau gan abejingai. Tik gaila man jo. uvs mogelis! Sijonas praud! Suk j bala! O visgi gaila! Lagery parod daug drsos. Ir dabar pateks toki sunki padt visgi neapspjaud savo draug ir Lietuvos, nors tai jam ir sil. U tai jis bravo! O iaip jis uvs. Taip! Boba praud.
1

Sovietins milicijos kini nusikaltim tyrim skyrius.

86

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

87

(iriu Sruogos Pavasario giesm, transliuojam i Panevio teatro). Sausio 25 d. pavlav nubgom su Ale Vilni pasiirti vakar filmo apie Eichmano proces iandien ir mano mirties valand. Norjosi nuauti du kikius: pasiklausyti dails muziejuje paskaitos apie architektros paminkl apsaug Lietuvoje ir tuo pat metu pasiirti kino filmo. Filmas nepatiko. Daug kriminalistikos, nors ir Ryt Vokietijos filmus jau galima irti juose maa lykios propagandos, tampo. Apie paskait prane A. Tyla, kuriam pirm kart met paskambinau. Als nuomone, jis labai pasikeits mano atvilgiu. Vytas pasak jam, kad a manau juos abu esant saugumo agentais. Tegu! Ten netiktai sutikau Albertus Zvicevii ir ilinsk. Bravo! Domisi menu. Bet klausytoj buvo vos keliolika. Pasakojo kultros ministerijos paminkl apsaugos skyriaus virininkas Glema. Tai jaunas, menkutis mogelis, be abejo, komunistas, bet Lietuvos patriotas. Pasakojo apie paminkl apsaug usieny, Italijoj, kurioj jis keliavo. Pasakojo apie paminkl apsaug Lietuvoje. inoma, jis negaljo papasakoti apie igrobt Katedros ir kt. banyi ir kt. staig meno lobius, kuri dalis pateko Maskv, o dal igrob vagys. Sunaikino viskam abejingi Lietuvos kultrai atjnai. Bet ir tylint apie tai, vaizdas nekoks! 1960 m. j biudetas sudars 390 tkst. rub., o 1964 m. po Nikitos upuolim vos 40 tkst.(!) met pra 200 tkst. rub., bet neduod. Daug kalba spaudoj apie partijos rpest dl ms tautos palikimo, bet gaili net 200 tkst. rubli. Netikiu, kad Lietuvos MT gailt t rubli. Matyt, Maskva neleidia. Diugu, kad yra patriot lietuvi (ir tarp komunist), kurie myli savo taut ir rpinasi jos kultriniais lobiais, t lobi isaugojimu. Kryius naikina Lietuvoje? Nurodymo CK nedavusi! Tai vietins valdios savivaliavimas. O kodl neukertamas tam kelias? Banyios paverstos sandliais. Mykolo banyia buvo usidegusi. Sudeg nekainojamos verts freskos. iais architektriniais paminklais niekas nesirpina. O kultros ministerija nieko negali padary-

ti. Einama tuo keliu, kad banyios gelbjamos paveriant: Vis v. Banyia muziejumi, v. Kazimiero ateistiniu muziejumi. I rajono danai gaunami signalai apie architektrin paminkl naikinim. Bet nieko jie negal padaryti, nes metini komandiruoi fondas sudars vos 60 rub.!!! Klausiau, kodl negauna jie praom 200 tkst. rub. Diplomatikai isisukinjo. Pasakojo apie tai, kaip bus remontuojamas senamiestis. Prie krautuvi, t. y. krautuvi ikab vietoje stovs menikai padaryti skilandiai, riestainiai. Vienas muziejaus darbuotoj met replik: Nereiks dviem kalbomis urainti. Visi m juoktis. Reikia, nediugina uraai dviem kalbomis! Buvo ten ir 10 met ikaljs Motuza. Tas patriotas. Sako buvs komunistu. Ivargau. 20 val. 40 min. Reikia spektaklio irti ir klausyti. Viktoras sugro ir vl ivaiavo miest.

Vasario 3 d. (ketvirtadienis)
18 val. 15 min. prie krosnies alia Als. Lauke vl alta. Uvakar lijo, o vakar 17 C. iandien ryte buvo 20 C. Gintulis lauke su mama, Vilija mokykloje. Sin negrauia, kad raau dienorat, nes iandien ir vakar darbe raiau istorijos kontrolin darb apie TSRS ir Lietuvos santykius 19201940 metais. ia tema ra istorijos klastotojai iugda ir Navickas. Taiau jie nesinaudojo istoriniais dokumentais. A naudosiuosi kaip tik jais. Stengsiuosi bti objektyvus. Bet argi galima tikrai bti objektyviam tyrinjant ms tautos istorij? Reikia j dergti, juodinti, tik tada paskelbs tave objektyviu istoriku (u kontrolin darb, inoma, nra ko utarnauti istoriko vardo). Mano darb atmes, tikrai inau, kad atmes, nes a remsiuosi dokumentais. O dokumentais iugda ir Navickas nesiremia, nes jie kalba ne j naudai, neleidia juodinti ms tautos praeities. Strumskis irgi, atrodo, j mokinys. Atmes. Tegu! Bet a negaliu spjaudyti ant

88

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

89

savo tautos praeities. Negaliu. Mano darbe nebus net svokos Buruazin Lietuva, o vietoj jos Lietuvos Respublika. Kai atmes, netaisysiu, o imsiu kit tem. Lygiai prie 2 val. Viktoras ivyko tvik. K tik buvo gavs telegram, kad mir tvukas1. i inia taip prislg mane, kad net po 2 val. vos atsigavau. Gaila, gaila Viktoro ir jo senelio tvo. Vis gyvenim vargo, kentjo. Norjau dar nuvaiuoti, pakalbti, kad nors ramiai mirt mogus. Biau tikins, kad ne veltui gyveno. Tok sn iauginti jau yra gyvenimo pareigos atlikimas. Gaila, gaila. Nepasiliau jam nei pinig, nepapraiau, kad duot telegram, jeigu tvas mirt. Reikt nuvaiuoti laidotuves. Neinau, k daryti. Ai Dievui, kad nors sulauk prie mirt snaus ir Viktoras nors tv gals palaidoti. Petk eimos likimas yra ms tautos likimas! Ikentjo i eima daug, kaip daug ikentjo ir kenia ms tauta. Taip! Taip! Skaudu! K padarysi?! Tsiu chronologine tvarka apie tai, ko nebaigiau an kart. Sausio 25 d. Tiesa ispausdino, t. y. perspausdino Pravdos vedamj Vis ms tvyns taut interesais. Vedamajame daug cinik frazi, kaip i: Svarbi reikm, toliau stiprinant taut draugyst, turi dabar alyje vykdoma ekonomin reforma. Bet kai kur Maskva per daug jau atvira: Stiprinamas ir tobulinamas centralizuotos valstybs vadovavimas liaudies kiui. T centralizacij, inoma, remia citatomis i Lenino rat. Visada Maskva ovinistinius savo veiksmus pagrindia Lenino citatomis. Svarbiausias io vedamojo tikslas ireiktas iais odiais: Partins organizacijos turi nuolat mokyti visus darbo mones grietai laikytis vis pirma bendravalstybini interes, kovoti prie bet kokius vietininkikumo ir nacionalinio ribotumo pasireikimus. ia jau spjimas! Pirmasis vedamojo sakinys sako: Komunizmo statyba ms alyje bendras visos didiosios brolikos TSRS taut eimos reikalas. odiu: vis
1

Pasirod, kad telegrama buvo klaidinga.

pareiga statyti rusikj komunizm! Pirm kart po paskutiniojo plenumo Maskva atvirai pripaino, kad i reforma turi daugiau politin negu ekonomin charakter. Ai u tok atvirum! Kokios bus io vedamojo pasekms Lietuvoje? Respublikos valdia apsiribojo, atrodo, formaliu straipsniu vedamuoju, [viena] mone vedamajame mons vadovas. Atrodyt, lyg, Vilnius nesupranta, ko i jo nori reikli poniut Maskva Rpinimasis savosios mons reikalais neturi daryti alos kit moni, visos liaudies kio reikalams. Taiau iai progai Vilnius pasirinko kit gan neblog straipsn: Dl ko susirpino Regina Blaeviien. Moterls guljo ligoninje. Isikalbjo. Viena buvo per daug atvira. Matyt, skrebo boba Blaeviien pasipiktino, kad jos kaimyn moka galvoti, turi savo nuomon. Ji prane, mano manymu, saugumui, bet tas atidav reikal sprsti visuomeninms organizacijoms spaudai. Blaeviien susirpinusi tuo, kad Joana Klinien gali ukrsti savo lietuviku patriotikumu ir vaikus. Bet Klinien, pasirodo, nebaili moteris: Nebijau nieko, kalbu k galvoju. Mano tvas buvo sargas... Kadangi tvas buvo sargas, tikrai galima drsiau kalbti. Ir toliau: Mes nieko i niekur nepraome. Galime gerai gyventi. Tik bda, kad ms grybmis naudojasi ir kiti. Drsi moteris! Bravo! Ne a vienas atkreipiau tai dmes. Toliau straipsnio autor J. inknait pasakoja apie Blaeviiens gyvenim. 1940 m. kareivis rusas pasaks: Neverk, moiute, ateis ir pas jus kitas gyvenimas. ia jis tikrai nemelavo. Atjo su StalinoBerijos lageriais, kaljimais, enkavedist iaurumais, altuoju Sibiru. Atjo! Autor diaugias, kad Blaeviiens snus aidia su rusiuku Genadijumi. Jeigu aidia su ruseliu, tai, imknaits nuomone (vargu ar ji turi savo nuomon; manau, kad u ger honorar ji gali kiek nori kart keisti savo nuomon), praras meil savo tautai, savo kratui. A irgi nedraudiu savo vaikams aisti su ydais, lenkais ir rusais. Bet tikiu, kad jie iaugs savo tautos patriotais. Kitas sakinys kai k daugiau pasako, bet drauge kai k slepia: Visos pasidiaugiame, kad vaikai auga moralikai nesualoti. Bet

90

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

91

juos reikia saugoti nuo toki moni, kurie noromis ar nenoromis skleidia taut nepasitikjimo skl. Tegu vaikui smonje veliai klesti taut draugysts daigai. K reikia mano pabraukti odiai? is sakinys ireikia susirpinim tuo, kad ir jaunoji ms karta nerodo didelio susiavjimo perspektyva surusti. Gal to susirpinimo idava ir buvo ta, kad prajusi savait Vilniuje susirinko rusai, buv Osvencimo konclagerio kaliniai, kurie vainjo po Lietuv ir pasakojo apie vokiei iaurumus. Bet kodl tarp j nesimat yd? Nejaugi Osvencime nebuvo nei vieno lietuvio? Ir kodl neorganizuojami kit buvusi konclageri kalini lietuvi susitikimai? Kodl? Ar ir toliau siekia kvpti mint ms jaunimui, kad lik vokiei okupuoti visi lietuviai bendradarbiavo su vokieiais, val jiems batus? Neaiku! Aiku? inknait ubaigia straipsn per daug naiviai: Buvo gera irdy, kad monse randa atgars pasakojimai apie taut draugysts pasireikim, kad ima vir nuoirdios pagalbos, meils vieni kitiems jausmai. Kokie jie visi naivs! O Maskvoje, matyt, protingesni. Pravdos vedamasis parodo Maskvos susirpinim tuo, kad nacionalinse Respublikose komunistai prieinasi derimordikai Kremliaus politikai. Kad jie visi naivs ir visk iri per savo pair prizm, seniai supratau. Bet kuo toliau, tuo labiau stebiuosi j naivumu. Prajus kart ekistas Karpuchinas paklaus, ar a parods Viktorui miest. Atsakiau, kad oras blogas. esnaviius igelbjo mane i truput keblios padties pareiks, kad Viktoras pats vaikto po miest ir mato visk. Tada ir Karpuchinas pridjo: Reikia pervaiuoti, kad ir per Antakaln, ir jau matyti didiosios statybos. Kokie naivs! Visgi a juos laikiau protingesniais! Jeigu pamatys Vilniuje pastatytus kelis naujus kvartalus, tai ims mogus ir atsiads savo sitikinim. Koks aklumas! Jiems nesuprantama, kad Viktoras pirma paklaus: O kas gyvena tuose naujuose kvartaluose? Ir pats atsakys: Dauguma ne lietuviai! Nesupranta jie paprasiausios logikos. Jie nesupranta, kaip ugauna lietuvi ird visur Lietuvos sostinje girdima rus kalba. lipu troleibus, konduktor kalba

daniausiai rusikai. Nueik stot, geleinkelio darbuotojai beveik vieni rusai. Net kai kuri geleinkelio stoi kas darbuotojai nemoka lietuvikai. Nueik milicij. Ten irgi ne visur susikalbsi lietuvikai! Negali susikalbti lietuvikai laisvos, suverenios Lietuvos sostinje! Ir visa tai daugelyje ms sostins staig! Taiau kaip tai reaguoja lietuvio smon, j tuios galvos nesupranta. Ir gerai! Tegu nesupranta! Nra ko jiems aikinti. Bet su ms merginomis pasielg gan protingai. I pradi adjo jas labai koneveikti, bet Abromaitis pasikalbjo gan velniai. Matyt, tokie yra saugumo nurodymai. Uuominomis, netyia prasitaria spauda apie nekokius reikalus internacionalinio lietuvi aukljimo. inutje I iauli miesto partins korespondencijos sakoma: Apie jaunimo internacionalin patriotin aukljim savo pasisakym paskyr LLKS miesto komiteto sekretor L. Maselskyt. Reikia padti jaunimui susigaudyti ms gyvenimo reikiniuose. Taiau neretai i pagalba, kaip atsitiko autokyje, pakeiiama sausu administravimu, baudomis. K reikia mano pabrauktas sakinys? Padti? Ne! Uuomina paskutiniam sakiny rodo, kad u t nesupratim, u nenor surusti kai kas buvo nubaustas. Utat gal i to padar ivadas ir dav kitok nurodym Abromaiiui. ia gudriai pasielg. Jeigu merginas bt atidav vieam Puntuko teismui, bt kils baisus skandalas. Saugumas ino, kad lietuvi kolektyvas bt palaiks, todl ir pakeit Abromaiio ir Ko plan. iandien keiksmais nieko nepadarysi. Ne tie laikai! Lazdos gerbjai, nors ir nenoromis, turi keisti taktik! Reikalai nekokie! Gal todl iaulius atvyko net i Maskvos L. Kondratjevas. Alfinskas1 vakar pastebjo: Trynimasis tarp lietuvi ir rus vyksta. Klausimas atrus ir dar labiau atrs. O Arkadijus laukia, kad suartjimas (suprask, surusjimas) greits. Jis irgi labai naivus. Nuotaika vis laik buvo kakodl prislgta. Grtant namo buvo taip gera, diugu. Visada man taip bna prie lides. Kodl?

Pats autorius.

92

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

93

Kaip gera bt, kad nebt tos telegramos! Vakar klausiau paskaitos apie budizm. Buda teisus! mogus tragika ir nelaiminga btyb! Ji visada daugiau kenia, negu jauia laim savo irdyje! K padarysi? Sausio 26 d. su Viktoru irjom futbolo rungtynes pas Vit. irjom futbolo rungtynes i Tbilisio tarp Kijevo Dinamo ir kot Seltiko. Atjo kaimynas. inoma, visi sirgom u kotus! Usukom pas jo kaimyn Gen. Grtant prie Tvyns kino lipo 2-j autobus kakoks tipas ir atsisdo prieas mus esanioje sdynje (nugara mus). irdamas on, stebjo Viktor. Kakoks nujautimas sak, kad ia niekas. Viktoro nuomone, is mane pasts, o jo dar ne. Utat taip ir stebeilijo j. Sausio 27 d. usukom pas Albert Zvicevii. mogus isilavins, bet savo ini negaljo niekur panaudoti. Nelaimingas mogus, nors ir nepasiduoda, rodos, nuotaikai. Negaljo vesti, be jokios kalts ikaljo 5 metus, prarado sveikat. Laimingas, kad giliai tiki Dievu. Tai labai doras mogus. O kiek pas j daug knyg, nors daug sunaikino saugumas. Nors dal j reikia perskaityti. Bet kaip? Kur rasti laiko? Lauke buvo gan alta. Ilgai laukme autobuso prie konservatorijos. Gyvenom prisiminimais. Lygiai prie 8 metus iame paiame sustojime Al su Vilija laukdavo troleibuso, o a irdavau jas pro grotas. Ir nejaugi tai buvo? Visk, pasirodo, galima umirti! Tai tebuvo tik baisus sapnas. Pus atuntos pasiekm Romo Ragaiio tv namel Margyts gatvje. Matyt, lauk. Tvas siuvjas, bet mons inteligentiki savo elgesiu. Apsiskait. Ir nei vieno priekaito snui u paklydimus. Man tvai irgi beveik nieko neprikaiiojo. Bet Vladas prie Viktoro taip netaktikai elgsi. Tik dabar iki galo supratau jo netakt ir miau pykti. Reikia, kad Romas mylt knyg. Nebuvo kaip jo apie tai klausinti. Kad tik monos durnos negaut! Reiks palaikyti santykius ir padti laikyti ryius su gera knyga. Sausio 28 d. paskambino Vincas. Liepiau ueiti darb, nes Viktoras bus 12 val. (jis norjo j matyti). Viktorui atjus, paskam-

bino Edvardas. Telefono ragel padaviau Viktorui. Abu susitar susitikti ia. Ilgai laukm abiej. Atrod, kad kakokie tipai slankiojo (ia gera sekti, nes tuoj pat troleibus ir autobus sustojimo vieta). Viktorui sakiau: ar protinga taip demonstruoti. Jis numojo ranka. A nieko nebijau. Vincui tarimas didelis. Bet saugumas ino, kad a pastamas su juo ir Viktor pristatysiu [jam]. Su Edvardu jie pastami. Edvardas sil igerti. Atsisakiau. Darbas. Be to, apie k a kalbsiu su juo? Tik saugumui daugiau tarimo? Gerai, kad njau igerti. Grs Viktoras pasakojo, kad Edvardas baimei pasidavs. kart i pirties abu patraukm namo. Nusibodo vizitai. Al igyvena. Vakar grom vlai. sikal, kad suiupo. etadienio dien Viktoras ivyko kakur. Man nesak. A, inoma, neklausiau. Laikausi kaljimo taisykls: kas tau nebtina inoti, neklausink, o kas nebtina kitam inoti nepasakok. Kuo maiau inai, tuo geriau. Al tik pabr, kad a privalau daug ko imokti i Viktoro. Taiau esu atvirairdis. Tai didelis minusas! K padarysi? Labai esu patenkintas, kad Viktoras ir mamai patinka. Bijojau, kad nezirzt. Juk jai reikia valgyti paruoti. Be to, reikia maisto. ino, kad sunkiai veriams ir taip. Ai Dievui, kad nezirzia ir net laukia jo. Sausio 31 d. nujau autobus stot nupirkti vaikams nuolatinio bilieto. Prie mane stovinti mokytoja lietuv papra savo mokiniams biliet. Sena, labai neisilavinusi rus grubiai atsak nesuprantanti. Lietuv kreipsi rusikai. Nepriima usakymo, nes nra gerbavos. Grubiai aukia. Prisimins, kaip rusai rao skundus tik u tai, kad lietuvs konduktors kalba lietuvikai, nesusivaldiau nereplikavs: Nors imokt lietuvikai. Sena lietuv: Kam mokysis, jeigu lietuviai tarp savs rusikai kalba. ls rusai! Nors vieose vietose pastatyt mones, mokanius lietuvikai. I viso nesiskaito su mumis! Mes kalti! Vakare klausiausi [radijo] i Romos apie lietuvi ryt statyti paminkl Sibiro tremtiniams. Labai gaila, kad uvo daug dokument, kad kasmet mirta imtai buvusi ms tautos kankini,

94

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

95

nusinedami drauge kap daugel paslapi, klaiki igyvenim. Nieko! Daug dar liks j, nes maiausia tredalis tautos vienokiu ar kitokiu bdu nukentjo nuo StalinoBerijos teroro! Ne! Daugiau! Paimkim ms kaim. Kas nenukentjo? Ar daug toki eim? Brolis Vladas gulant: A teisus! Mano draugas sak, kad gr Stalino laikai. Jam m pritarti Al. A: Al pateisinu. Bet kaip tu gali tuo tikti? rodinju, kad tikslas lieka pasaulin revoliucija. Utat btina ukariauti Vakar Europos moni simpatijas. O kuo? Grinant stalinin teror? Stalinizmas gan gyvas. Jis puola, atsitraukia ir vl puola neretai laimdamas ne vienoje pozicijoje. Taiau apskritai jis priverstas, nors ir tik vlio ingsniu, trauktis. Italijos kompartijos suvaiavime Lango ts Toljaio mintis. Jis kreipsi Ryt Europos komunistines alis, praydamas demokratinti savo ali reim. tai truput turi atsivelgti. Be to, greit revoliucijos 50-metis. Kiek galima mones maitinti paadais? Dar 50 met? Ne! K nors reikia duoti liaudiai, kuri pavargo belaukdama adto rojaus. inau, kad visika laisv iandien bt reimui tolygu praiai. Taiau teroro nesustiprins. Vis vien Vladas liko su savo nuomone. Ieidamas i mano miegamojo kambarlio pasak: Gr Stalino laikai ir jus visus sudarys. I kur jis toks bailys? Mamos vaikas! miau aikinti, kad saugumas pradjo su mumis skaitytis. Jis: K js reikiat? Igaudys po vien ir viskas! Kiek gi js yra?! A: Ms labai nedaug. Saugumas lengvai gali sudaryti visus ir sugrinti Mordovij. Taiau jis jau nedrsta taip elgtis, stengiasi kaip nors laviruoti, ypsotis. Mano, kad taip bus lengviau umigdyti tautos smon. Reikia, mano, kad teroras nra pats geriausias ginklas kovoje su tautiniu judjimu. Jis liko su savo, o a su savo nuomone. Vasario 1 d. piet metu nuskubjau pas mam. Vos pamaiusi mane: Ai, kad atjai, o a langus prairjau. Galvojau, kad gal kas nors vyko. Jonukas vakar labai baisiai sapnavo tave guli juodame karste. inakt a sapnavau daugyb uog, o Viktut uov lav nauj but. Saugokis, visoki moni pilna. Vlado odiai, dabar mamos sapnai sugadino nuotaik. A pats irgi sap-

navau baisius griovius. em lyg virto ant mans, bet laimingai isisukau nuo ugriuvimo. Esu truput prietaringas. Sapnas ipranaavo man lager, todl jais truput tikiu. Baim m dl palikto dienoraio. O gal saugumas mat, kur slpiau? Pamau ji [baim] paliko. Bet areto baim danai apima, nors, rodos, nra u k suimti. Uvakar K. Jonas pasakojo tok vyk. J aukltojos snus sudars drauge su 1114 met vaikais kakoki organizacij, platin atsiaukimus, kuriuos patys gamin. Jeigu tokie vaikai taip elgiasi, tai tikrai saugumas turi pagrind labiau bijoti suaugusi, o ypa sugrusi i lageri. Utat kartais gali sugaudyti. iandien, inoma, tokio pavojaus nra. O! Jau 21 val. 26 min. Ir vakar nesijauiu ivargs, nors grau i darbo skaudania galva. Kur dabar Viktoras? Kelionje. Vargas. Mirta paskutinis i tv. O gal dar nemirs? Labanaktis! Tai vis nebaigiu vis mini. Ryt! Gaila laiko. K padarysi?!

Vasario 6 d. (sekmadienis)
18 val. 30 min. netoli televizoriaus. alia i kairs Gintulis, deinje Vilija, Al ir buvusi nam darbinink Bron. irime dailiojo iuoimo parodomj rungtyni apir i Bratislavos. Puikiai oka! Kadangi vis laik (kelias dienas i eils) transliuodavo po 22 val., niekada neirdavau. O Gintas nieko neimano. Tokio meno nesupranta. Nuo film atginti negalima. Laim, kad maai rodo rus, o tai nors usikimk ausis nuo diktoriaus plepal. Sulauksiu dar! Juk oks Protopopov ir Belousova! Geriau, kad neokt, nes taip lyktu klausytis panegirik j adresu. Nervus gadina, kai ijungia transliacij ir ima rodyti nuotraukas i mnulio, kurias siunia Luna 9. Neranda laiko kitu momentu parodyti. Matyt, galvoja, kad ne visi su dideliu entuziazmu sveiki-

96

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

97

na vyk. I lietuvi tarpo negirdjau entuziasting bals. Dl to Lietuvos padtis nepagers. Geriau vest tvark emje, o ne ruotsi ukariauti mnul. Kur laik nusibos gyrimasis. Kai amerikieiai pirmavo, nors patyldavo. Puikiai oka ekai, vokieiai ir viena rus pora. Ai diktoriui, kad nors patyljo. Viktoras nesugro. Apmirau j. Norjosi nuvaiuoti laidotuves (jo tvo), bet taip toli gyvena. Be to, labai alta buvo. Vakar ryte 25 C, vakare tik 12 C, o iandien po piet atodrkis. Jo [Viktoro] laukiam sugrtant visi. A pats labiau laukiu negu net sugrtant i lagerio. Apie save esu pustinos nuomons (inoma, tik pustinos), nes esu pustinai drsus, jauiu didel ini trokim, savikritikai moku vertinti savo ydas, bet, palyginus su juo, esu nulis. Taip patraukti savo pus moni a nesugebsiu. Jeigu Viktoro nebt, visos viltys prapult. Ir vl viskas tekt sena niria vaga. An dien kritikai vertinau j. Savo kritikos neatsisakau. Man pasirod, kad jis kai kur pasigyr (pvz., dl muzikos supratimo). A noriu matyti j be joki yd, todl taip susijaudins raiau apie j. Man skaudu, kad jis troleibuse skuba atsissti pirmas, nepraleidia sen moter (nors tikrovje labai sen ir nesimat), kad atjs staig kartais pamirta kepur nusiimti. Noriu matyti j visikai tobul. Man danai nepatogu, kad sausio 1 d. prisipainau apie savo planus dl staigos. Nenoriu, kad galvot, jog iekau lengvos duonos. Negalvos. Gaila jo! Taip pat gaila, kad nesutikau pernai jo tvo, kuris buvo atvyks por kart, ir kad nematysiu jo. Norjosi padrsinti j, kad jis ramus gali mirti. Taip pat labai skaudu, kad ir mano Tatukas mir neitars nei odio prie mirt. iandien vl taip skaudiai prisiminiau j. Valgm kopst. Prisiminiau, kaip jis juos priirdavo, kaip skyn, t. y. kirto nuo koto. Pasidar taip skaudu, kad net aaros pasirod akyse. Dieve! Nejaugi tikrai jau niekada jo nematysiu?! Tokiomis akimirkomis ir Viktor labai atjauiu. Vilija idykavo, met man trintuku. pyks (esu ivargs, nes kelias dienas ir iandien daug laiko skyriau Lietuvos istorijos kon-

troliniam darbui. O ivargs a labai piktas) patraukiau u kasos. Usigavusi ibgo laukan aisti. Pats nepatenkintas. Juk ji jau didel mergait ir neprivalau vartoti jos atvilgiu fizins jgos. Mano didiausia nelaim, kad esu labai nervuotas, grubus. Nra vilties, kad isigydysiu nuo i yd. Jeigu ne jos, biau laimingiausias mogus pasaulyje. Vasario 1 d., skaiiau Komjaunimo tiesoj apie tai, kaip atleido konduktor Janin Balkut. Tik tarp eilui galima matyti, kad ji buvo atleista u tai, kad kakoks keleivis pasiskund nesuprats jos. K tai reikia nesuprato? Kalbjo lietuvikai, todl ir pasiskund. Taut draugyst. Sausio 25 d. Viktoras troleibuse girdjs, kaip dvi lietuvs moterys ibar konduktor rus u nemokjim lietuvikai. Teisingai! Taut draugyst! Kad lietuv nemoka rusikai (tik i seni toki dar gal pasitaiko), rusai neturi teiss reikalauti (o jie ieko, t. y. reikalauja), tuo tarpu lietuviai turi teis to reikalauti. T pat dien perskaiiau sekmadienio Pravd (apie j suinojau i BBC): apie Istorik didij atsakomyb. Trys rus istorikai aukia u istorijos mokslo objektyvum. Bet kartu straipsnis rodo, kad to objektyvumo nebus. Ne! Net apie Stalin nesiruoia pasakyti teisybs. Udraustas terminas asmenybs kulto periodas. Ko i j kitko norti? Argi gali jie idrsti pasakyti ties apie Stalino darbelius Pabaltijo, Lenkijos ir kt. taut atvilgiu? Neseniai girdjau i BBC apie kakokios Moldovijos sukakties ikilming minjim Rumunijoj. Jau seniai sklinda gandai apie tai, kad Rumunija kelia klausim apie Moldovijos ems grinim Rumunijai. Ateis laikas ir bus priversti sugrinti caro ugrobtas emes. T pai dien sutikau ekonomist (pavard pamirau) i Sigmos. J skyri virininkus kviet tvirtinti Maskv. Visi stebisi. Mano, kad Maskva ruoias pamau pakeisti juos rusais, jei tik bus reikalas. Ims ir atsis i Maskvos pageidaujamus sau mones. Lietuvius atleis kaip nepatvirtintus. T dien buvau 7-oje statybos valdyboje. Atlyginimas 100 rub., buto nra. Diaugiausi, kad galjau atsisakyti. Visi trys Planavimo skyriaus darbuotojai lietuviai. Neseniai ia (valdyboje) buvo tik du

98

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

99

lietuviai. Dabar jau j nemaai. Net statybin organizacij veriasi lietuviai, kur neseniai 100 proc. buvo rusai. Tresto valdia tapo lietuvika, todl, kiek galdami kia lietuvius. Rusai mato, todl ir griebsi paskutins centralizacijos. Atsisveikinant darbinink moteris pra rekomenduoti k nors: Tik geriausia lietuvait. Virininkas, inoma, patyljo. Upernai gruodio mn. Maskvoje Aukiausios Tarybos sesijoje M. umauskas pra grinti Lietuvai uvies pramons mones. Maskva nekreip dmesio tokias nepagrstas pretenzijas. Taiau po LT likvidavimo, galvojau, kad likviduotas ir Zaprybas. Deja, vasario 3 d. inut Tiesoje apie Klaipdos partin konferencij parod, kad is Maskvos tvarinys gan stiprus. Lyg susitar kritikavo j net ir Lietuvos rusai. Taiau jis spjauna visas pastabas. Niekam nesvarbu, kad is Zaprybas duoda milijonus nuostoli. Svarbiausia, kad jo pagalba Maskva stipriai sum savo rankas Pabaltijo vertybi uvies pramon. Sausio 30 d. Tiesoje domi inut i Akmens Klaida atitaisyta: Kombinato direktorius V. Novikovas degimo cecho virininku paskyr ininieri N. Kuznecov, kuris, mokdamas darbininkams atlyginimus, m padirbinti paraus, pasisavino dal pinig. kito cecho virininko pareigas buvo paskirtas Vanejevas, kur darbininkai sugavo geleinkelio stotyje tuo metu, kai jis norjos pasisti pavogtas statybines mediagas. i tip moral nei kiek nestebina. Kas kita kreipia dmes. i inut dar kart akivaizdiai charakterizuoja visasjungini komjaunimo statyb tiksl. Akmens cemento fabrik stat rusai i visos Rusijos, prisideng neva nesavanaudika pagalba. Daugelis j liko padti lietuviams eksploatuoti ems turtus. Direktoriumi paskirtas rusas. is, kaip matme, apsistat irgi rusais. Ir taip emaitijoje atsirado pirmoji stambi rus kolonija. Dabar, sako, panaiai stato ir Alytaus medvilns kombinat. Charakteringa ir tai, kad akmenikiai derimordos beveik nebuvo nubausti. Suk juos velniai! Viskas! Ne! Nespjau. Jau 20 val. Esu labai ivargs. Be to, reikia radijo paklausyti. iandien juk neklausiau. Klausysiu tik apie kultrin lietuvi gyvenim usienyje.

Vasario 15 d. (antradienis)
18 val. 28 min. maajame kambarlyje ant sofos. Al virtuvje. Mama su vaikais iri televizori. Viktoras ijs prisiregistravimo reikalu. Jis gro tik ketvirtadien. Esu labai ivargs, bet rayti reikia. iandien vasario 16-osios ivakars, todl pavojinga ilgai sdti prie dienoraio. Lauke vl nealta. Prajusi savait buvo gan alta. Vilniuje siek 25 C, o Ignalinoj, sako, 33 C. Bijomasi, kad po atodrkio ialo sodai. Bt labai gaila. Kaip ten mama? Kai ji ia bdavo, nesirpinau. Bet kai parvaiuoja namo, visada baisu. Jeigu dar kart susirgs gripu, gali bti blogai. Neitvers! Duos Dievas, kad nesusirgs. iandien BBC daugiausia kalbjo apie Siniavskio ir Danielio proces. Vakarai piktinasi iauriu nuosprendiu. Net angl kompartija pasipiktinusi. Kremlius turi suprasti, kad jo prestias pasaulyje labai nukentjo. BBC sako, kad supranta, bet jeigu su pasaulio nuomone nesiskaito, reikia, reikalai gan rimti. Neseniai vyko Lietuvos komjaunimo suvaiavimas. Tiek esnaviius, tiek Sniekus auk, kad reikia jaunim irti. Tikrai reikalai su jaunimu gan prasti. BBC sako, kad Kremlius iuo iauriu procesu nori Rusijos raytojams ukimti gerkl. Carinis Rusijos pavyzdys rodo, kad raytojai reimui gan pavojingi. XIX a. Rusijos raytojai ikas carizmui duob. Kremlius bijo, kad XX a. raytojai neikast duobs ir komunizmui. ia gal daug tiesos. Vis laukiau, kada Rusijos reimas ims demokratti. Pasirodo, kad jis nenori atsisakyti savo stalininio pavidalo. Savaime aiku, kad Stalinas abu raytojus bt minds, patylomis susidorojs su jais. Bet toks iaurus nuosprendis irgi rodo, kad nuo stalinizmo engta taip netoli. Grti prie jo nevlu. Taip! Vis vien nesuprantu Kremliaus. Jis kovoja u savo presti. O prestias seniai taip buvo nukentjs, kaip po io proceso. Visam pasauliui skelbia, kad tai buvs vieas procesas, taiau j sileido su spec. leidimais vos 7080 moni. Nesileido net savo draug

100

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

101

i usienio. Kodl sukl tok triukm? Juk patylomis galjo susidoroti su jais. Net uo nebt sulojs. Matyt, yra kitos prieastys. O gal nori varyti kitiems raytojams baim? 50 met prajo po revoliucijos, o Kremliaus valdovai bijosi savo tautos kritikos, nuo jos nuslp tai, kas vyko procese. Reikalai nekokie. Stalinas prikrt toki niekybi, kad komunizmas tiesiog negali atsigauti. Jono I nuomone, Stalinas sukr praktikoje komunizm, kuris savo iaurumu ikas sau duob, kaip ir Hitleris nacionalizmui. Vakar gavau Novyj mir 1-j numer. Kakodl kilo mintis, kad po io proceso reimas bus priverstas atleisti vadias vieoje spaudoje raantiems raytojams. Vargu! Pamat, kok smg sudav reimui Stalino nuvainikavimas ir tik tkstantosios dalies jo nusikaltim paskelbimas. Utat stengiasi literatroje tylti apie tuos nusikaltimus. Raytojams ukim gerkles. Tik kain ar is procesas duos toki vaisi, koki lauk i jo Kremliaus viepaiai. Gal galvoti raytojai pasipiktins ir nesutiks su valdios spaudimu. 7 metai neigsdins drsesni. A bent pavydiu abiem, o ypa Siniavskiui. Prajus penktadien garsiai pasakiau: Kaip noriau sdti j vietoje. inoma, reikia turti j autoritet. [Kremlius] visam pasauliui gyrsi, kad su stalinizmu baigta. Procesas parod, kad stalinizmas gan gajus ir nenoriai atsisako savo pozicij. Vis vien k nors Kremlius turs sugalvoti ir imesti dar kok nors triuk. Juk reikia gd nuplauti. Bet geriau buvo jos neusitraukti. Daug kas neaiku. Padarys kaip su Klaipdos kunigais. Nuteis, o po poros met paleido. Pavilon Vilni perkl. Taip padarys ir su iais. Po poros met paleis abu ir paskelbs, kad buvo padaryta tik laikina nuolaida stalinizmui. Bet naivi moni kaskart maja iame pasaulyje! Turbt ne vienas procesas nesukl tokio susidomjimo. Jeigu i abiej [raytoj] literatra nebuvo labai plaiai inoma, tai po proceso susidomjimas ja iaugs. Teisingai sako angl komunistai ir apskritai Vakarai, kad is procesas atne Maskvai daugiau alos negu abiej [raytoj] knygos.

iriu televizijos spektakl. Demagogas sekretorius nepriima komjaunim merginos, kuri susirainja su lagery sdiniu tvu. Aiku, kad gorkomo atstovas ir susirinkimas pasmerks sekretori. Paruota, turint tiksl iblakyti blog spd po proceso. Aiku! Daugelis klauso usienio radijo ir supranta visk. Prezas1 sako, kad nedaugelis klauso. Galvojau, kad daugelis klauso, bet Maelyts2 elgesys parod, jog didel dalis ir inteligent neklauso. Tokie neverti inteligento vardo. Nors ji ir auktosios mokyklos dstytoja, bet menka inteligent. Maskvieiai klauso. Tikiu, inteligentai klauso. Vaingtono a irgi neklausau. Nedomu. Lietuvi programos tik sekmadien klausau. Vatikanas tampa domesnis. Kaime lietuvikos programos klauso visi, kurie turi radij. O Maskvos ir Vilniaus namie i viso neklausau. Nedomu. Seniau klausydavau inias, jeigu bdavo domi praneim. Dabar i viso neklausau. Londono klausau nuo 17 val. 45 min. iki 18 val. 0519 min. Po to klausau nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Tuo metu kartais jungiu Vaington. Vatikano klausau 15 min. nuo 20 val. 15 min. Kambarlis altas, todl lenk kalba neklausau. Vasar klausydavau. Televizijos komentatori usienio politikos klausimais i viso neklausau. Labai meluoja. Btina usien klausyti. Neklausydamas daug atsilieki. Vasario 16-oji! Specialiai niekur neinam. iandien, t. y. inakt, visas Lietuvos saugumas sukeltas ant koj. Ryt neisim pas Aleksandr. Reikia ramiai pasdti. Linknui3 papasakojau apie paskutin saugumo ikvietim. Jis: Blogai! Jeigu jus prao paveikti savo draugus, reikia, laiko takingu asmeniu. Blogai. A sutikau. Susirainju taip ilgai vienas i daugelio. Mano butas tapo tiesiog (kaip Edvardas pavadino) persiuntimo punktu. Jis: Blogai! Suprantu! Jis liep mesti susi-

1 2

Prezas arba Prezidentas Viktoras Petkus. Vilniaus universiteto dstytoja lituanist, kuri prisipaino, neklausanti usienio radijo. A.T. Linkmen kinigas.

102

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

103

rainjim, isaugoti save. Es bsis reikalingas. Atsakiau, kad negaliu. Nra ko per daug bijotis. Jeigu Stalinas prisikelt, mane sunaikint vien i pirmj. Bet tokio pavojaus nra iandien. Vasario 16-oji! Prisimenu i dien 1938 metais. Kaip buvo linksma, kok diaugsm jauiau t dien Krivasalio pradinje mokykloje auli suruotame minjime. O iandien reikia bijotis pasveikinti k nors su Vasario 16-ja. staigoje i vyr neturiu k pasveikinti. Merginomis tik 2 pasitikiu. Kitos plepios. Bet viena i t dviej ne visai supranta Vasario 16-osios reikm ms tautai. Vis vien reiks bti labai atsargiam. Mane labai seks Lion su Aldona. Suk jas velniai! Vien i mergin pasveikinsiu. O! Jei ne Vasario 16-oji, iandien mes btume Lenkijos dalis. Ms padtis bt blogesn net negu iandien. Per 20 met lenkai bt nutautin didesn ms tautos dal. Tiek lietuvik mokykl iandien nebt Lietuvoje! Nebt! Nebt vilties sulaukti laisvs, nepriklausomybs. O iandien yra! Yra! Ateis toji diena, kada nepersekios u Vasario 16-osios dienos ventim. Ateis! Ateis! iandien btina klausyti Vaingtono ir Vatikano.

Vasario 16 d. (treiadienis)
18 val. 40 min. kambarly. Ivargs, bet skubu parayti. Gal pirm kart Vasario 16-j nieko nepasveikinau darbe. Elena oka ir maai nusimano, k reikia Vasario 16-oji. Biruts pasveikinti nebuvo progos. Puntuke tyia nieko nesveikinau. Vakar usienio radijas vl labai atriai komentavo Maskvos proces. Sklinda gandai, kad sum Jesenin. iandien prane, kad Aragonas pasmerk proces. Londone, tarsi pareik, kad procesas parods faistin reimo prigimt. Nesuprantu, kodl j ileido usien. staigoj apie proces tekalbjau tik su Arkadijum ir Kaplanu. Arkadijaus nuomon aiki stalinin, todl neleidau jos pasakyti.

Petras II1 irgi smerkia nuosprend. Kiekvienas galvojs komunistas turi pasmerkti j. Reimo autoritetas labai nukentjo. Amerikos balsas vakar tyljo apie Vasario 16-j. Nedomus balsas ir labai bijosi urstinti poni Maskv. Londonas, Kelnas tyli. Utat Vatikanas darosi domus. Vakar puikiai kalbjo Sidzikauskas. iandien kalbs ir Paryius. Vakaruose pradti rinkti paraai, kurie bus pasisti SNO, reikalaujant ikelti Lietuvos klausim. Gerai, kad yra kam rpintis Lietuvos reikalais. Jeigu ne Vasario 16-oji, Lietuva maai bt pasiuntusi Vakarus moni, kurie iandien rpinasi ten ms tautos vargais. dmiai sekiau paskutin komjaunimo suvaiavim Lietuvoje. Keista, kad niekas nelovino vyresniojo brolio. Kodl? Naujas manevras? Keistas ios dienos Arkadijaus elgesys. jau pro saugum. Milicininkas pasilenk prie Volgos, stovjusios ties saugumu, ir su oferiu kak kalbjo. Paklausiau [Arkadijaus], ko jis nori. Jis [Arkadijus]: Jis neturi teiss daryti pastab. KGB turi atskirus numerius. Jiems dovanojami eismo paeidimai. A: Sekamieji irgi ne kvailiai, ino tokius numerius. Jis: Numeriai keiiami. Po to m pasakoti apie savo draugus, kurie dirba sekliais. Susitik apsimet nepast. Esanios ir 2 merginos. Tos sveikinasi. Jam papasakojau, kaip mane sek areto dien, univermage ir valgykloje automate, t. y. prie 1964 m. ruden ir kas saugumui inoma. Tada jis papasakojo, kad Puntuko mergin byloj buvo minima ir mano pavard. Saugumo atstovas pareiks, kad Terleckas keiis savo elges, dars ivadas. Tada visi nutil. I kur toks atvirumas? Apie tai jis daug nepasakodavo. Tiesa, kai jam papasakojau, k atsakiau esnaviiui jo klausim, ar seka mane, Arkadijus: Jis nori pasakyti tau, kad nra btinybs sekti tave. ia, atrodo, gudravimas. Saugumas pareigojo j

Puntuke dirbs komunistas.

104

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

105

pasakyti, kad mans neseka, laiko mane sovietiniu mogumi. Taip! iuo kartu tuo mans netikins. Mano sekim, Viktorui grus, jie sustiprino.

Vasario 17 d. (ketvirtadienis)
18 val. 37 min. Viktorui atvykus, niekaip negaliu isimiegoti. Vakar Rainmikas1 pasak, kad lietuvikai kalba ir Roma. Sugalvojom su Prezu pasiklausyti. Utat vl neisimiegojau. O rayti reikia. iandien jis su Maryte ijo Skirgailos premjer. Isimiegosiu. Vakar Vasario 16 proga puiki program paruo Vatikano radijas. I Paryiaus kalbjo Lozoraitis Senjoras. Tik pabaig sugavom. I Vatikano kalbjo Lozoraitis Junior. Proting kalb pasak. Dien eidamas i darbo pajutau savo silpnum. Ms tiek nedaug t, kurie dar nesibijo galvoti ir idrsta pasiprieinti. O j pusje kariuomen, pinigai, odiu, jga. Ms pusje tiesa, bet iandien jga vaidina dar svarbesn vaidmen negu tiesa. Bet pasiklauss Vatikano, pasijutau stipresnis. Daug jg suteik Lietuvos himnas. Jis, inoma, primin Taieto kaljim, kuriame su tokiu pakilimu j giedojome. Usukom Vaington. 15 minui perdav nedomias inias. Nejaugi nebus spec. programos Vasario 16-ajai? Pradjo! Kodl neperduoda vyriausybs sveikinimo? Perdav! Sveikino Raskas. inoma, tai diplomatija, bet ji daug reikia Lietuvai. i Amerikos vyriausybs diplomatija veria Kremli nors truput skaitytis su Lietuva. Vaingtono programa ne tiek domi. Visi stengiasi kvpti mint, kad Lietuva bus laisva. Logika irgi tai kalba. Bet greit nesulauksime tos laisvs valandos. Utat negali pajusti didels laims jausmo. J utemdo mintis, kad dar ne vienus metus teks igyventi nelaisvje.

1 2

Neiifruojamas pseudonimas. Neiifruojamas pseudonimas.

Laisv atne ne Amerika. J atne pati Rusija, kuri bus kada nors priversta skaitytis su vieja pasaulio opinija, su kuria iandien nesiskaito. Taiau demokratijos daigai Rusijoj sunkiai keroja. Juos lengvai pakerta stalinins alnos. O juk tik nuo t daig augimo priklauso ms ateitis, ms laisv. Ach, kaip slegia nelaisv! N minutei negaliu ja atsikratyti, pamirti jos. Einu iandien gatve. Aplink nesimpatiki veidai. Aiku, kad tarp j ne vienas praslenka pro al, kuriam pavesta sekti mane, kontroliuoti kiekvien mano od, kiekvien mano ingsn. lipom su Viktoru troleibus. Konduktor rus, aplink vien tik rusiki veidai, visur girdti rusika kalba. Rusai jauiasi kaip namie. Ne jie sveiai, bet mes savo namuose. Visada ir visur dergia jie visk, kas taip miela ir brangu lietuvio irdiai. Taiau u tai mes veriami dkoti, neparodyti savo nepasitenkinimo. ios dienos Tiesos vedamasis grietai spja tuos, kurie idrsta prietarauti, kurie nenori sutikti su savo vergika padtimi. Mes negalime taikstytis su praeities liekanomis! Kaip suprasti iuos odius? Praeitis tai meil savo tautai, meil savo tvynei. O tai mums nevalia. Mes veriami mylti tuos, kurie tyiojasi i ms kalbos, i ms tautini tradicij, ms ventos teiss bti laisvi. Partorgo Cicno mona pasakojusi apie vyk vienoje monje. Piet metu valgykloje stovjusi didel eil. Viena rus pasakojusi savo draugei: Mes niekada neklausom, neirim lietuvikos programos. Kai tik mano vyras pamato lietuvik program, tuoj aukia: Ijunk t niek gars. Tuo momentu prijusi lietuv ir rusi maskolei snuk. Bravo moterl! J svarst. O i tikrj reikjo svarstyti rus. Deja, jiems viskas leidiama Lietuvoje. Kartais pavydiu akliems ir kurtiems, kurie to viso nemato ir negirdi. Ne! Nepavydiu. Nepavydiu! Nenoriu bti nei aklas, nei kurias! Nenoriu! Nenoriu bti vergu! Diugu, kad paskutiniu metu usienio lietuviai labiau sukruto. Kakas pasak-patar pavairinti Vatikano radijo program. Lozoraitis kalbjo apie mogaus teis bti laisvam, apie tautos teis. Kokie gras odiai! Bet kaip toli jie nuo tikrovs! Kaip mindiojamas tos ventos mogaus ir tautos teiss. O juk gyvenam XX a. antrojoje pusje.

106

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

107

iandien klausiau BBC programoje paskait apie rasin problem. Visgi prijau prie ivados, kad per paskutinius 100 met monija paeng priek. 1913 m. prie vergij kovojo tik visuomenins organizacijos. iandien tame fronte kovoja pasaulins organizacijos. Todl pasaulyje beveik neliko kolonij. 1968 m. vyks konferencijos, kuriose bus svarstoma mogaus teis deklaracija, priimta 1948 m. Daug bus pasakyta grai odi! Ir nejaugi jie neturi jokios galios? Turi! iandien, kaip minjo Lozoraitis, pasaulis usims Azijos ir Afrikos problemomis. Bet dienotvark bus trauktas ir Pabaltijo klausimas. Bus! i vasar Vakaruose bus renkami paraai, ragin SNO ikelti Pabaltijo klausim. Konkrei ir apiuopiam rezultat jie neduos. Taiau pamau laas po lao pratays t akmen pasaulio abejingum Lietuvos kanioms. Ateis toji diena, kai SNO vykdys savo pareig ikels Lietuvos, Latvijos ir Estijos klausim. Ikels! Su usienio lietuvi balsu turi skaitytis ms viepaiai. Lozoraitis prikio, kad Lietuvos menas negarsinamas pasaulyje, Lietuva norima atplti nuo V. Europos, o jos gabs sportininkai yra priversti ginti ne Lietuvos, o Rusijos garb. toki kritik Maskva po truput priveriama reaguoti. Mums beklausant kambarly, Al garsiai pabeld. Isigandau, nors ir nesibijau klausytis usienio radijo. Atvaiavo Rainmikas. Jis bailokas. Ir kaip idrso toki dien uvaiuoti pas mane? Vien tik is ingsnis rodo, kad jis nra toks bailys, kokiu j laiko. O mes ruoms igerti stiklel vyno. Igrm u i Lietuvai brangi dien. Maai Lietuvoje yra moni, kurie iandien nesibijo pakelti taurel u Vasario 16-j. Maai! inoma, labai nedaug ir toki, kurie i irdies geria ir u lapkriio 7-j (u liepos 21-j negirdjau tosto). Neinau, ar teigiamu [dalyku] laikyti tai, kad u 16-j negeria tik i baims, o u 7-j negeria i nepagarbos tai dienai (nevykusi fraz). Saugumas galjo nesunkiai nustatyti, kad mes idrsom igerti stiklel vyno u Vasario 16-j. 95 proc. esu sitikins, kad tai jie nustat. Manau, kad nenustebo. Neapykanta mano adresu padid-

jo. Tegu. Reikt toki veni ventim pritraukti ir jaunim. Nedrstu. U vaik gadinim ekistai pasiust. Rainmikas i pradi bijojo radijo klausyti. Es girdti visame mike. A: Jeigu neturiau didesni nuodmi, gal ir bijoiau. Jam ijus, visu stiprumu paleidau radij, kuris perdav Lietuvos himn. Tegu klausosi saugumas ir ino, kad ne visi dreba nuo minties, kad saugumo ausys visk girdi. Sausio 28 d. su Viktoru irjome B. ou Velnio mokin. Pagrindinis filmo, t. y. pjess, herojus sako: Kai nieko nelieka, reikia prieams rodyti savo drs. Viktorui labai patiko ie odiai. Jis visada jiems rodydavo savo drs ir priversdavo skaitytis su juo. Patiko ir man ie odiai. (Melodrama puiki! I pradi atrod, kad ventikas niekas, bet pabaigoje abu ideologiniai prieai parodyti verti vienas kito). Rainmikas koliojo lietuvikas programas i usienio: Plepalai ir viskas. Gal tai buvo odiai ausims, gal tai tikras nepasitenkinimas tomis programomis. Bet visgi jos daug duoda. Daugeliui jos kvepia vilt sulaukti laisvs dien. Tik gaila, kad nedaugelis klauso usienio. Klauso nemaai, bet turt daugiau klausyti. I aukto iriu tuos, kurie neklauso, niekuo nesidomi. O toki nemaa ir tarp auktojo mokslo baigimo diplom turini. Antpalcas1 neklauso beveik. Pasirod, kad nieko neinojo apie Siniavskio ir Danielio aret. Net skaudu, kad neklauso. Kaip galima gyventi nepasiklausius usienio? Juk taip nusibosta melas, noras laikyti liaud tamsoje. Neklaus usienio radijo mano akyse tolygs vergams, susitaikiusiems su savo vergika dalia. Juos maitina melu, ie maitinasi juo ir neidrsta pasiklausyti, k galvoja kiti. Daugelis neklauso i abejingumo, o nemaa dalis i baims. Vergai! Uteks! 20 val. 08 min. Reikia radijo pasiklausyti. Uvakar ir vakar saugumas labai sek ms trob. Kain ar protinga buvo rayti dienorat? Reikia!

Neiifruojamas pseudonimas.

108

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

109

O kad susekti gali, rodo knyga apie Openhaimer. Susek, kad jis buvo pas mergin su kakokiais planais. Rus eka ne kvailesn. Taip! Bet nerayti negaliu. Negaliu! Liko dar daug praleist mini. Kit kart! K mama veikia? Nuobodu jai. Laim, kad oras atilo. Taip! Viso!

Vasario 18 d. (penktadienis)
18 val. 20 min. prie televizoriaus. Kakoks orkestras atlieka iurlionio variacijas lietuvikomis temomis. Ir vl esu ivargs. Atsibuds 4 val. beveik neumigau. Sapnavau, kad esnaviius sum mane. A labai igyvenau dl motinos. Ji nepakels tokio smgio! Pastaruoju metu labai imu gailti Tatuko. Ypa j prisimenu, kaip jis kopstus priirdavo. Matau j akyse renkant bulves, atsisveikinant nenordamas parodyti aar lieka nusigrs, o mes tolstam su sunkveimiu. Dieve! Dar bt galjs gyventi. Dieve! Po laidotuvi, rodos, lyg viskas buvo atslg, o dabar danai taip spaudia ird. iandien nuotaik gadino Viktoro prislgta nuotaika. Vakar jis buvo su Maryte Skirgailos pairti. Ryte pasak, kad publika nepriaugus. Atjs darb, besivaikiojant ireik savo nuomon. Pastatymo idja parodyti, kad pagonyb pakeit krikionyb. i irgi yra pereinamas dalykas. Veikalas sutrumpintas. Akcentuojami psichologiniai moni santykiai. Publika (dauguma jaunimas) juokiasi, kur nra juoko, siunia vienuoliui replikas ir t. t. Jo manymu, prie 1015 met buvs kitas jaunimas. Prisimin B. Sruogos Apyaurio dali. Es veikal tada kitaip sutiko. Veikal udraud. Mginau tikinti j, kad gal neteisingai suprato. Jis: Juokiasi jaunimas. inoma, jis nori juoktis ir juokiasi ten, kur neima juokas. Tikinau j, kad tai rodo tik em jaunimo estetin kultr. Daugiau nieko. Mano odiai neiblak prislgtos jo nuotaikos. Dar daugiau, tokia savo nuotaika ukrt ir mane.

Grdamas tikinau save, kad tai netiesa, jaunimas iandien geresnis, negu buvo prie 10 met. Prie 1015 met tarp jaunimo nemaiau tokio pasipiktinimo neteisybe, kok tenka pastebti iandien. iandien jaunimas drsesnis. O tas daug k reikia. Apyaurio dali a maiau prie 3 metus 1863 m. sukilimo minjimo proga. Niekas nesijuok. Gan gerai visi prim! Toks Skirgailos primimas nerodo, kad jaunimas tapo abejingas savo tautos likimui. Ne! Pirm kart maiau tok Viktor prislgt. Kakuri dien pra jis paskambinti Vytui Girdzijauskui1. Perdaviau telefono ragel jam. Tik Vytas daugiausia kaltas dl jo 8-eri met kalinimo. A jo vietoj n nesisveikiniau, o jis kitaip elgiasi. iandien pra paskambinti ir pasakyti, kad mes ateisim pas j. Vytas turs eiti kin pasiirti filmo Niekas nenorjo mirti. Nematei dar? Mats, bet nors dar kart pasiirti. A: Man ir kart pasiirjus viskas aiku. Jam irgi aiku, bet jie fabrike ruoi filmo perir, kuri pakviet alakevii. Danai ruoi film, knyg apsvarstymus. Iki pirmos nakties ginijsi. Kviet ateiti. Susitikti su alakeviiumi. Mielai sutikau. Gauk ir Viktorui kvietim. domu pasiirti, kaip jaunimas vertina film, k jis galvoja. Bet Viktor sunkiai pavyko tikinti, kad btina nueiti pasiirti io filmo. Neinau, ar i viso jis nujo. Nori Kaun vaiuoti. Manau, kad jis neteisus. Atsirado puiki galimyb susipainti su Lietuvos jaunimu ir negalima jos atsisakyti. Tai nuodm bt! Albertas Zviceviius iandien pareik, kad t film mats du kartus ir nors dar pasiirti. Jis suprats, kad filmas ikraipo istorin ties, bet jis ieks jame menini jo privalum. A negaliu. Per daug jautri viet ugavo filmas, kad galiau dar kart j irti. Negaliu! O Viktoras neteisus nenordamas jo irti. Btina inoti visk, kaip ms taut mulkina vairaus plauko niekeliai.

Vytautas Girdzijauskas.

110

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

111

Stas pakviet ueiti kavin [jos darboviet]. Papasakojo, kad ant seifo radusi rengin, kuris ten stovjs kelias dienas. Revizorius labai nustebs: Tai juk mikrofonas pasikalbjimams urayti. Abu m vartinti. Tuo laiku pasirods direktorius Marcinkeviius. Tuoj griebs ir paslps. Parods savo nepasitenkinim. Netikiu! Taip vieai jo nerodyt. Es gal Marcinkeviius tyia norjo parodyti j. Privert j padti t rengin. mogus neblogas, todl ir parod. Mano manymu, mogus neblogas nesutikt priimti tokio pareigojimo. Visi serga persekiojimo manija. iandien buvau ujs pas Jon Rotomsk bank. Labai suvargs. Kas yra? Igyvens dl persekiojimo. Prie dur sd sekliai. Tris i j pasts. Kartais viena i moter j palydinti laiptais vir ir vl atsekanti. Mane tikrai sekdavo ten. Bet u k j seks? Ess neatsargus ir kartais prasitaris. Raminau, kad nieko blogo nra. Jis ramindamas save: Dabar reikia sugebti u politik patekti kaljim. Patvirtinau jo ivad. Jis: Bijau! Gali paskambinti ir atleis i darbo. Senas esu, persikvalifikuoti ne laikas. Kur a gausiu 180 rub. algos? Ir dar ada pridti 50 rub. Stebjausi jo drsa. Apsireng ir su manimi atjo iki mano staigos. Ten sdo troleibus. Viktor iandien seklys sekiojo tiesiog liai kelias valandas. Dzerinskio gatvje troleibuse pastebjs sekamas. js gatve pas Vinc. Kelis kartus perjs kit gatv. Tas paskui. Atjs Vilni. Ir jis ten! Kelet kart visikai arti prieidavs prie jo, pairdavs akis ir vl nueidavs. Atseks iki iviets erniachovskio aiktje. Ijs i ten, jo nemats. Kodl taip elgsi is seklys? Ess geras mogus ir tyia parods, kad seka? Netikiu! Geras mogus neis dirbti sekliu. Be to, kuo jis tikras, kad draugas neseka jo paties ir nekontroliuoja, kaip jis seka liaudies prieus. Tyia savo valdios sakytas sek taip aikiai. Kokiu tikslu? Pagsdinti, kad nieko nedaryt. O gal nori tikinti, kad j sekimas toks pat primityvus, nepavojingas. Mane gi nori tikinti, kad i viso neseka. Teisus buvo Arkadijus. Tikrai Abromait tikino saugumas, kad pakeit apie mane nuomon

gerj pus. Vakar aulys pasakojo. Kakas primins mano pavard svarstant tas ms merginas. Abromaitis jautriai reagavs: Prie ko ia Terleckas? Gudrus saugumas! O kada jis buvo kvailas? Vakar baigiau juodratyje kontrolin darb. Rmiausi tik istoriniais dokumentais. 1940 m. birelio 14 d. Molotovo nota per daug akiplika. sako Lietuvai susitarti su Maskva ne tik dl premjerministro, bet ir dl eilini ministr kandidatr! Koks lumas! T dien Maskvos elgesys primena Krylovo pasaki apie vilk ir riuk. is kontrolinis darbas atvr truput apgijusias sielos aizdas. Bet ar kada nors jos buvo i viso ugijusios? Per paskutines dvi savaites darbe galjau rayti. Gera sieloje, kada nebga taip beprasmikai laikas. Tik vis neisimiegu ir negaliu daug dirbti. Reiks kuo nors truput praskiesti darb. Spjaudyti Lietuvos vis vien negalsiu. Ir nemginsiu. Atmes rain! Raysiu kita tema. Groins literatros nra laiko skaityti. Paskutinmis dienomis radijas atima daug laiko. K daryti? Silvas prasitar, kad pas juos pekuriai gauna po 100 rub. Praiau mane priimti. Isijuok. Jis negali suprasti, kad a nesibijau ir paties juodiausio darbo, kad tik galiau turti daugiau laisvo laiko. Silvas jo maiau apmokam darb tik todl, kad pareigos ididiai skamba fabriko direktoriaus pavaduotojas. O man skambius vardus nusispjauti. Jam, inoma, sunku suprasti mane. Brolis Jonas irgi juoksi. Es motin pirtais kaimieiai ubadyt, suinoj, kad sn imokino pekuriu. Kaip monms daug reikia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevilioja mans nei ministr, nei direktori titulai. Sunku, inoma, tuo kitus tikinti. O! 19 val. 30 min. Pasiirti Prisiklimo II-sios serijos. Pirmj maiau, rodos, prie kaljim. Kaip ten Mama? O Viktoras, matyt, nujo kin. Bravo! Sugrus tikinsiu, kad viskas daug geriau, negu jis mano. Juk Puntuke tiek daug patrioi lietuvaii! Ir ne tik Puntuke!

112

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

113

Vasario 20 d. (sekmadienis)
12 val. 25 min. maajame kambarly. Vaikai lauke vainjasi slidmis (didelmis, nes savsias sugadino). Mama su Viktoru iri aidimus po vandeniu i Brno, o Al kaip visada virtuvje. iandien a atneiau bulvi, suskutau, atneiau kelis kibirus vandens, anglis, ukriau krosn, sutvarkiau vitinyk, ileids vitas laukan. Taiau vis vien jai utenka darbo. Esu labai ivargs. Galva plyta, nes su Viktoru inakt grome pirm valand i Sigmos klubo po susitikimo su Niekas nenorjo mirti reisieriumi V. alakeviiumi, operatoriumi J. Griciumi ir filmo dailininku. Miegojau maiau 6 val., taiau rayti reikia. Reikia! Daug noriau parayti apie diskusijas Sigmoje, bet daug protinio darbo dti reikia. O dabar apie tai, k esu praleids. Vasario 4 d. Komjaunimo tiesa straipsnyje Pasiekti tikiniojo ird rao: Blogai daro tie ateistai, kurie i karto nori tikinti mog atsisakyti religini pair. iame darbe reikalinga kantryb ir itverm. Vasario 6 d. Tiesa skyrelyje I Panevio miesto partins konferencijos rao apie moksleivi internacionalin aukljim. VI vidurins mokyklos direktor O. Uzelien diaugiasi, kad moksleiviai draugikai bendrauja pionieri sueigose su rus treiosios vidurins mokyklos aukltiniais. Visi ie ryiai teikia spding mediag skiepyti jaunojoje kartoje graiausius internacionalizmo, patriotizmo bruous. Ir ms, mokytoj, iandien svarbiausias rpestis, kaip sumaniau laistyti i i gaivi altini tauriausius jausmus, kad jie veliomis atalomis subujot jaun moni charakteriuose. Aiku! Darome taip, kaip ponia Maskva reikalauja. Sausio 29 d. susipykau su Elena Smilgeviiene. Ji kiaul, bet a irgi kaltas. Svaidytis odiais neturiu teiss. Tas nedaro man garbs. Nepatenkintas savimi. Kalbams, bet a nedovanojau jai u grub jos ton, isiokim.

Madaug apie vasario 1-j kakoks buvs lagerininkas Jonaitis laio enkavedist batus. Jo laikas niekam nepadar jokio spdio. Niek buvo, yra ir bus! Vasario 4-j Puntuke komunistams buvo skaitomas slaptas laikas apie Kinij. Slepia nuo tautos tai, kas visam pasauliui inoma. T pat vakar Amerikos balsas perdav t laik itisai. Rengi, matyt, kitaicams vie pirt ir todl paruoia partieius. Nori pavaizduoti, kad Kremlius tariasi su eiliniais komunistais, informuoja juos apie santykius su Pekinu. Vasario 5 d. ujo Nervas1 . pyks, kad auktieji dvasikiai prie kar persekioj istorik kunig pasiunt j gil ukamp 40 km u Alytaus. Eisis pas vyskup. Ibariau: Jeigu praysi j perkelti ariau Vilniaus, tars k nelegalaus, neleistino ir tikrai neperkels. Kaip tu gali eiti, jeigu jis tavs nepasta? Pradjo psichuoti, aukti. Teko gudriai aprkti u toki reakcij moni niekikum. Paveik. m ramiai kalbti. Jo pastamas urnalistas pasakojs apie auktas pareigas uimanio komunisto Felikso Bieliausko kalb viename urnalist susirinkime ar pobvyje. Internacionalizmas yra svoka, kuri keiia savo esm ar pan. Didiosios tvyns karo istorijoje nes n odio apie lietuvikj 16-j divizij. Lietuvos ministerij delegacija nuvykusi Gork umegzti internacionalins draugysts. Taiau rusai mokytojai ingsn pairj gan skeptikai. Bieliauskas supyks u tai. Protingesniems komunistams aiki Kremliaus politika! Buvo ujs Alfonsas2 . Daug papasakojo apie gyvenim lageryje. Tada ten galima buvo susitikti su ymiais monmis, pasisemti daug ini. O man bnant Sibire, dauguma kalini buvo kaimo berniokai. A net neinojau, kad Krv buvo paalintas i kunig seminarijos u savo ma g, vliau ved karaim, vaikus leido

1 2

V. Filipaviius, studentas medikas. Alfonsas Svarinskas, kunigas, buvs politinis kalinys.

114

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

115

vokiei mokykl. Pasakojo apie Karsavin. is rusas vertas ms tautos pagarbos. Deja, toki maa. Imoko puikiai lietuvikai nekti, savo inias atidav ms tautai. U tai enkavedistai sunaikino j. Pasirodo, neinojau, kad K. Boruta buvo vietimo liaudies komisaru1. Btina vasar suruoti susitikim su domiais monmis, inoma, taip, kad saugumas neatkreipt ypatingo dmesio. Reikia i toki pasisemti daug ini. iomis dienomis ypa gailjausi savo 19401950 met, kuri dal praleidau prie kort. Per 10 met biau daug pasieks. O dabar to laiko nesugrinsi. Visas spragas ulopyiau, jeigu ne tas prakeiktas dabar. Reiks gulti kap su mintimi, kad nepadariau daug ko savo isilavinimui pakelti. Vakarykts diskusijos parod, kaip btina kelti isilavinim. Su vakarykte auditorija, inoma, galjau diskutuoti. O su labiau isilavinusia auditorija trksta ini. Taip! Diaugiausi, kad Alfonsas patenkintas savo parapija. Susirenka banyi po 8001000 moni. Net nesinori tikti. Ms tauta dar gyva! Vasario 5 d. per televizij kalbjo buv tudhofo kaliniai Kriinas ir Puskunigis. Kodl vis laik rodo tik iuos abu? Juk daug lietuvi ten kaljo. Matyt, Popovas2 neleidia daugiau rodyti. Jaunimas suinos, kad lietuvi tauta ir vokieiams nenorjo vergauti. Gegus pradioje Puskunigis var lyki propagand. syk buvo protingesnis. Vasario 7 d. BBC pranea, kad, Vakar mokslinink nuomone, Luna 9 sugedo. Maskva tyli ir vis giriasi. Ji skuba praneti ir ireikti savo diaugsm, jeigu amerikieiams kur nors nepasiseka. Apie savo nepasisekimus tyli. Liaudiai apie tai nereikia inoti. Net P. Miutis kritikuoja Kremli u neobjektyvum, u nutyljim to, apie k usienis kalba. Komunist susirinkime apie tai pasaks savo nuomon. Bet mini cenzorius M. Suslovas daro taip, kaip jam liep elgtis dvsdamas jo bendraygis kruvinasis Stalinas.
1 2

T pai dien Vatikano radijas kritikavo Komjaunimo tiesos straipsn, kuris usipuol etadienines lietuvikas mokyklas Amerikoje. Radijo komentatorius klaus: O Sibiro lietuviai turi lietuvikas mokyklas? O Tils, Karaliauiaus, Lydos ir Amenos lietuviai gali savo vaikus mokyti gimtja kalba? Buvau sujaudintas t odi. Iki iol atrod, kad usienis neino didiavalstybins Maskvos politikos lietuvi atvilgiu esms. Pasirodo, kad daug k ino. Gerai! Vatikano radijo komentatoriaus nuomone, archeologiniai kasinjimai Vilniuje pera mint, kad Mindaugo sostine galjo bti Vilnius. Taiau archeologiniai kasinjimai Lietuvoje vykdomi be jokio plano. Lietuvos istorijos klastojimui negailima pinig, o moksliniams istoriniams tyrinjimams l nra. Mokslinius tyrimus ir klastotes reguliuoja Maskva. Vasario 7 d. Ieva pasakojo, kaip j ir Maryt praus Puntuko aktyvas. Maryt Abromaitis uklaus (kakas apskund j): Kas nepatiko filme Niekas nenorjo mirti? Taip, tokie klausimai primena Stalino gadyn. K Puntuko andarai bt dar, jeigu jiems vakar bt leid pasiklausyti Sigmoje vykusi diskusij? Ji tvirtino, kad daug k prane Abromaiiui ir Arkadijus. A: Jis nra niekas. Jeigu jis visk, k a kalbu, perdavint, mane i darbo igint. Ji ne visai sutiko su manimi. Es apie fakt, kad ji uraiusi ant mano banderols Mordovijos lagerio adres, galjo pasakyti tik jis. Taiau ji pasidar velnesn su juo. Nenoriu, kad jie pyktsi. Tegu mato, kad lietuviai objektyvs. Jeigu monikai elgiesi su jais jie irgi moniki. Vasario 8 d. S. Uosis1 gina disertacij. Rotomskis: Tu irgi btum galjs ginti. T pat pabr ir Uosio mona Bron. Nejauiu jam jokio pavydo. Ne! Nenoriau su juo keistis savo vietomis. Sofistiniai jo ivediojimai man atrod pilstymu i tuio kiaur. Svarstyti klausim, kuris ekonomijos dsnis socializme yra pagrin-

Pavaduotoju, komisaru buvo L. Gira. LKP CK antrasis sekretorius. Antrieji sekretoriai visuomet buvo rusai.

Autoriaus kurso draugas Prekybos technikume ir grups draugas VU Ekonomikos fakultete.

116

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

117

dinis, o umerkti akis Maskvos pastangas surusinti mus, mano poiriu, tolygu nusikaltimui. M. Gregorauskas igyr Uos u drs, nebijojim pasakyti savo nuomons. Kur toji drsa? Argi reikia didels drsos palaikyti Petrov jo sofistiniuose ginuose su Ivanovu? Juk abu neperengia Kremliaus nustatyt mstymo rm. M. Gregorauskas tvirtino, kad disertacija turi didel praktin reikm. Koki? K Lietuvai duos faktas, kad disertantas tikins valdi panaikinti kasos plan? K? Gregorauskas rodinjo, kad btina sudaryti gyventoj pinigini pajam ir ilaid balansus kiekvienai gyvenvietei. Skraido mons po dang, o nemato, kas dedasi emje. K duos toks balansas? K? Juk vis vien didel kaimiei dalis priversta vaiuoti Vilni daugelio preki. Ir Vilniuje daugelio j trksta. Pamgink gauti Verpsto megztin. Maskvoje gal ir gausi, bet tik ne Vilniuje ir iauliuose. Mano gimimo dienos proga Al norjo gauti man iltus apatinius baltinius. Nra! Keli mnesiai iekojau ilt virutini. Negavau. I ekoslovakijos atve prast baltini su lavsanu. Eils prie j stovjo. alia mans atsisdo J. Kvietkus1. Prisiminiau jo odius: Eik ekonomik, bet su slyga, jeigu pateksi aspirantr. Jeigu nepateksi, nieko i tavs nebus. Patekau. Vis vien, jo poiriu, nieko i mans neijo. Nesigailiu! Esu laimingas, kad laisvai galiu samprotauti, nesu sipareigojs kompartijai dvasikai prievartauti savs. Norjosi likti ir pasiirti, ar kvies mane bali. Ne! Nekvies, bet norjosi pastatyti S. Uos kebli padt. Taiau reikjo skubti Dails muziej pasiklausyti paskaitos apie Vilniaus gotik. Norjau sutikti kelet dstytoj ir kai k suinoti i j. Paskait skait S. Abramauskas. Tai didels erudicijos mogus, Lietuvos patriotas. Labai bt naudinga vasar pasivaikioti su juo po Vilni. kart buvo susirink daug klausytoj. Domisi mons. Reikia daniau su Ale nueiti ten. Taip!
1

Nors nakt blogai miegojau, bet buvau patenkintas ne veltui praleids dien ir vakar. Gr su Ale, radome Prano laik, kurio gauti nesitikjau. Pasirodo, kad jis jo net 2 savaites. Kodl? Pranas para apie nekiln Stasio Ignataviiaus (vadino j Anupru, bet saugumas susigaud) elges. Vienam buvusiam Lietuvos karininkui Staselis stojs akistat ir liudijs tai, ko is norjo isiginti. Karininkas gavs 12 met lagerio. Lageryje pakeit nuomon apie Ignatavii. Saugumas ilgai svarst, perduoti laik man, ar ne. Nusprend visgi perduoti ir tuo suteikti man ir kt. jo pastamiems didel smg. Apsiriko! Jau nuo 1959 m. vasaros Taieto lageryje susidariau apie j gan nekoki nuomon. Tai labai mao isilavinimo, o tik dideli ambicij mogelis. Per vis laik nepastebjau, kad jis bt knyg skaits. Nieku, inoma, iki iol jo nelaikiau. 1962 m. Stasys labai nemaloniai nustebino mane. Nenorjo jo priimti universitet. Saugumas pasil parayti spaud ir apspjaudyti aktyvist front1. Staselis ubgo mano sankcijos. J paklausiau: Ar supranti, kad reiks apjuodinti aktyvist front? Jis: Suprantu. Man jo negaila. A: Bet tai vis vien bus kalbama apie Lietuvos garb! Pamats, kad a neduosiu jam tos sankcijos, Staselis islinko nepatenkintas. Dabar sugalvojo vl sigerinti saugumui. Kokiu tikslu? Ko jis siekia? 16 met ikalti yra didvyrikumas. Kalinimas 16 met suteik jam teis vadintis savotiku didvyriu. Taiau po paskutinio elgesio tapo smulkiu niekeliu. Kodl jis pradjo flirtuoti su ekistais? Kodl? Ko jis i j nori gauti? Garbs? Mano manymu, nori kaip nors prie mirt tapti virininkliu. Baigs universitet. ino gerai, kad be saugumo pagalbos nepakils aukiau vyresnio ekonomisto. O taip nortsi virininku vadintis! delis! Garbtroka! Reiks btinai pasikalbti ir pasakyti: Atleisk, bet nuo ios dienos a pradedu bijoti atvirai kalbti su tavimi. Visgi turiu teis irti tave, kaip niekel, jeigu i tikrj tu
1

Buvs autoriaus mokytojas.

Lietuvi aktyvist frontas (LAF) 19401941 m. antisovietinio pasiprieinimo organizacija.

118

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

119

liudijai. Ir pasakysiu! Visais bdais saugumas stengiasi palauti mane. Tegu daugiau toki Staseli laio batus, mans tas nepalau ir nepaskatins laiyti tuos batus, kurie mane spard. Ne! Vasaris. Mano gimimo diena. Nejaugi jau 38 metai sujo! Al padovanojo baltinius. Priminiau, kad jos nepasveikinau. Ji susigraudinusi: Mans galima nepasveikinti. Kakaip nesinori jai priminti, kad vyresn u mane 2,5 met. Bet tiesiog umirtu. Vardini niekada neumirtu. Ne! Kit dien vaikai pasveikino. Po darbo ubgau Pergal pasiirti italprancz filmo Buke suadtin. I pradi atrod, kad tai vakar komunist propaganda, kuri ia utektinai nusibosta. Bet vliau pamatm tikrai puik film. Keliama problema, apie kuri TSRS labai maai kalbama moralinis tyrumas ir itikimyb. I ten usukom vardines pas Mokytoj1. Pirmiau neidavau. Dabar rpjo su sveiais papolitikuoti. Susirinko net du moksl daktarai, universiteto dstytojai. I pradi kalbjo apie sodus, kurie greiiausiai ialo. Mintyse keikiau visus, vadinau miesioniais. Laukiau, kol prads kalbti apie tautos reikalus. Provokavau. Gal gale pavyko. Stebino mane mediko susivokimas partijos politikoje. Medikas puikiai gaudosi ekonominje partijos politikoje. Jis girdjs, kad Kauno politechnikos [instituto] studentai gav nukreipimus dirbti Rusijon. i inia taip nemaloni. Kremlius deda ir toliau visas pastangas rusinti mus. Kas yra Markulis, ins. I j kurso sum 12 student. Gro tik 6. Dal j idav Markulis. Jis [pasakotojas] rs jam [Markuliui] por kart snuk. Gr i lagerio, buv kaliniai para CK skund. Es Markulis buvs Berijos agentas. I pradi tamp Markul. Maskva igelbjusi. Negali tok niek nuskriausti. Penkmeio planas suirs, nes Maskva main pramon kelianti Sibir. Ireikiau savo pasitenkinim, motyvavs j tuo, kad dabar maiau atvyks Lietuv rus kolonist. Jurbarko naftos fabrikas

neter Lietuvos gamtos. Ekonomistas1 tikinjo mane, kad bus blogiau. U keli met Kauno politechnikoje studijuos 25 000 student. Baig iandien lieka Lietuvoje, o tada vaiuos Rusijon ir ten nutauts. ia su juo teko sutikti. Bet a nesutikau su jo teiginiu, kad atvyk Lietuv rusai sulietuvja. Pats atsim savo tvirtinim. Puzonas ir Pokus ved ruses. Abu adj jas sulietuvinti. Deja, ios neimokusios net ir sveikintis lietuvikai. Utat jie nekviei j bali. Diugu buvo girdti, kad Lietuvos inteligentija neabejinga savo tautos vargams ir bdoms, kad ji seka savo viepai nevarias machinacijas ir jas supranta. Taiau lidna buvo dl Maskvos tolimesni ksl. O gal ir gerai, kad nevystys sunkiosios pramons? Gerai! Vystys lengvj. O lengvoji turi sen specialist. Maskvai nebus preteksto sisti brolikj pagalb Trojos arkliukus. i lazda turi du galus. Pairsime! Po vakar dienos diskusij esu didesnis optimistas, negu buvau iki iol. Kalbjo apie Jon Kubili. Geras ess mogus. Norjs tapti Moksl akademijos prezidentu. Nepaskirsi, nes nesiskaits su CK. Matulio viet numatomas ukauskas. domu, k Kubilius pasakos apie Amerik. is ne J. Grigonis ir nemeluos. Gali neleisti vieai kalbti. Pairsim. Grome su Ale po pirmos. Buvau gan patenkintas. Daugiau nevengsiu bet koki bali. Taip! Btina painti kuo daugiau moni, inoti j nuotaikas. Taip! Tik gadina nuotaik tai, kad Mokytojas ir jo mona nesiklauso radijo ir nieko neino apie Maskvos proces. Gda! Sugdinsiu! Inteligentai!2 Vasario 10 d. atvaiuoja Viktoras. Visi apsidiaugm. Diugu, kad jo tvas gyvas. Gal pavyks nuvaiuoti kada nors ir pasikalbti!?

1 2

A. Storpirtis, Prekybos technikumo mokytojas.

Maliauskas, profesorius. Autorius po io vakaro nebuvo kvieiamas ms inteligentijos gadinti. Net buv draugai m vengti, iskyrus S. iulad, mirus 1980 m. Visi to baliaus dalyviai mir. Gyvi esam tik abu su mona Elyte. A. T. (2003 10 19 pastaba).

120

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

121

Kelis kartus skambino Edvardas, laukia Viktoro. Ir iandien nesupranta, kad telefono pasikalbjimus saugumas seka. Asilas! Kviet mane vaiuoti Ukmerg. Atsisakiau. Nra jokio reikalo. Saugumas nori, kad mes nebtume draugais. saugum nekreipiau dmesio. Bet iaip nieko bendro nra tarp ms. O jis nori turti draug, pasirodyti tvams, kad niekas jo nesmerkia. Nervas vaidina konspiratori, o telefonu prasikalba tai, ko nereikia. Liepiau Viktor vadinti Vladu. Tegu galvoja saugumas, kad jis klausinja apie brol Vlad. Paklaus. O po to: Kaip jo tvas? Tikra konspiracija! Vasario 11 d. su Viktoru usukom pas Motin (pas Jonel). I ten nutarm usukti pas A. Tyl. Jonas ir Vladas priekaitavo man u palaikym santyki su tokiu. Nereikia jiems pasakoti apie tai. Motina be reikalo nervuojasi dl mano santyki su blogais monmis. Antanas jau lauk. Radom transliuojamas bokso rungtynes i Kauno. Lietuvis dau Baranikov. Sal . Tyla: Tu nemgsti bokso? A: Mgstu, kai lietuvis dauo snukius rusams. Komentatorius papra boksinink empion (kur pernai Maskvoje nugaljo Zurza, bet laimjim skait anam). is ireik nepasitenkinim Kauno irovais. Es jie neobjektyvs. Komentatorius stengsi nukreipti kalb. Pradjom kalbti apie J. iugd. A: Nieko pasaulyje taip neapkeniu, kaip io nieko. miau kritikuoti jo mokslinius darbus. Tyla: A gi piktinuosi monmis, kurie piktinasi tuo. adjo padti man surasti darb pas iln etnografijos muziejaus socializmo sektoriuje. A: Gero socialisto i mans neieis. Pavaiino. Igrm. Viktoras iband jo erudicij. Liko patenkintas, orientuojasi. Ijus: Na, kaip? Viktoras: Nieko! Apsiskaits. Ar gali tarti, kad tai i tikrj saugumo agentas? Ne! Man paiam buvo labai nemalonu, kad j tuo tarinju. O gal be pagrindo? Bet vl prisiminiau 1963 04 04 jo agitacij u pogrind. Tai dar saugumo kalbtas niekas1.
1

Viktoras pastebjs, kad irint Dostojevskio Nusikaltimas ir bausm, vienas i heroj paminjs sin ar jos grauim. Tyla tuo momentu ms ir igrs stiklel nieko neparagins. Be to, jo elgesys suvarytas, nenatralus, k ir a seniai pastebjau. Kai Tyla gyr lietuvius, kuriuos ir caro laikais karininkai kariuomenje norj turti kareiviais, Viktoras primin atsitikim ar anekdot. Lietuvis nemokjs rusikai ir nemats skirtumo tarp otnesti ir donesti. Nesupratom, kur jis [Viktoras] lenkia. Ijus paaikino. Stebjs, kaip [Tyla] reaguos od donesti. Kit dien buvau nepatenkintas savo komplimentais valdios atvilgiu. Saugumui prane. Bet sovietin patriot vaidinti irgi nesinorjo. Ims tarinti, kad bijau atvirai su juo kalbti. Kit ryt uvaiavau pas Jonel. Su mama ivykome Krivasal. Labai blogai apsirengusi. Gal pirm kart buvo truput gda. Nedaug. Lauke buvo 15 C. Gerai, kad atilo. Linkmenyse usukau pas kun. Alfred. Neradau. Sunku buvo tempti 6 kg Palangos [duonos], 4 kg barank, naminio vyno butel ir kt. menkniekius. Nuo Naujasodio matsi gimtoji bak. Dieve! Ten niekas nelaukia ms. Tolumoje kapins. Jose tas varguolis, kuris ms laukdavo. Usukom pas Senel. Tokia pati. Ai Dievui! Noriau, kad 100 met gyvent. Jos snus Vladas blogiau atrodo. Troboje radom Krikto Motin. Mama danai apsiverkdavo. Buvo labai lidna. Veronika prane, kad Alfredas koj susilau. Nutariau anksiau vaiuoti Vilni, usukti pas j. Verkdama mama atsisveikino. Nusims kepur, persiegnojau prie t pat vent paveiksl. Vaiuoti toliau nuo nam, kuriuose taip lidna. Gruodio 5 d. nebuvo taip sunku, taip graudu dl Tatuko kaip dabar. Veronika pave iki Naujasodio. Eidamas pas Alfred, adjau maiau kalbti, maiau valgyti. Apsidiaug pamats mane. Ten buvo Jono Kardelio1 sesuo, 11 kla1

Nieku A. Tyla niekada nebuvo. A. T.

Bsimo kunigo. A. T.

122

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

123

ss moksleiv. Apie Lietuvos istorij neturi jokio supratimo. Smoningai alojama ms jaunoji karta! Praomas likau iki kito autobuso 19 val. Ivaiavome su buvusio karininko nale, karininko, kur suaud 1952 m. Tiek met prajo, o ji vis dar turi vilt sulaukti jo. Kiek toki nelaiming nali paliko Lietuvoje kruvinieji Stalinas su Berija. Vagone kalbjau su Piepelu1. Priminiau jo dd, tetas. Pasirodo, kad galima paveikti. Reikia daniau susitikti. O! 15 val. 40 min. valgyti ir miest. Usukti pas Mili. Viktoras ryt ivyksta.

Vasario 26 d. (etadienis)
17 val. 15 min. kambary. Kitam kambarly Gintulis sdi ant sofos. Vakar turjo 39 temperatros. Antra savait didelis atodrkis, lyja. Visur lapia. Gintulis sulapo kojas ir apsirgo. Reikia turti po 2 poras bat. O mes turime vaikams po por. Gintulio suply. Utat kojos sulapdavo. Tai ne juokai. Btina saugoti. Gali reumat gauti. Esu ivargs. Po koncerto vlai gulm. Perskaiiau 100 psl. knygos apie vairias niek niekybes. Pyktis nepraeina. iaip piktas buvau, o knyga dar padidino mano pykt. Susipykau su Ida Maisiejevna, ms maininke. Sdjau ir skaiiau urnal. Elena skambino geleinkelio stoties informacij. Atsak rusikai. Nesusivaldiau: Sdi tokioje vietoje ir kalbos nemoka. O tiek moni nesupranta. Arkadijus atsak, kad gal nesuprato. O prie metus laiko jis pats pasmerk t i informacijos, kuri (irgi Elenai) atsak rusikai. Tuoj sikio Ida. Es turi rusikai suprasti. Jeigu nuo Terlecko priklausyt, jis mus visus ivyt. Kak taikiai atsakiau. Bet po kurio laiko vl ukabino mane. Gan mandagiai atsakiau (nors ir jaudindamasis), kad mogus, dirbs tokioje vietoje, turi mokti abi kalbas. Juk mano

motina nemoka rusikai. Kaimiei daugelis nemoka rus kalbos. Ida paklusi ton: O reikt mokti rus kalb. Juk tai tarptautin kalba. Ida m rodinti, kad rus kalb iandien visi moka ir kaime. Atsakiau, kad mano kaime motina ir daugelis nemoka. Ida: Reikia mokytis. Tarptautin kalb reikia inoti! A: Mama jau sena. Js jaunesn. O kodl nesimokote lietuvi kalbos? Mama gyvena tik tarp lietuvi ir negirdi jokios kitos kalbos. O js gyvenate tarp lietuvi, girdite lietuvi kalb. Ida: Man nereikalinga lietuvi kalba. Jeigu reikt, a imokiau. ia a puoliau nir:. Taip! Nereikalinga. Js naudojats ms gerumu, ms lietuviku gerumu. Jei gyventumte Latvijoje arba Estijoje, imoktumte! siuto mainink: Krauj liejome, ilaisvinome, o jie A: Nenoriu girdti plepal! Tai pasaks ijau. Bijojau nesusivaldyti ir pasakyti tai, kas negalima. Gyvat! Nors karv tylt. Nei odio lietuvikai nemoka, tai nors tylt. O vis stengiasi gelti. Vakar irgi buvo pradjusi. Pasakiau, kad neveriu jos mokytis, bet toki moni, kurie per 20 met neimoko nei odio lietuvikai, a negerbiu. Kalbjau gan taktikai, nekeldamas balso. Stengiausi bti jai geras, nes ydus iaip visi skriaudia. Taiau pati sipra, ugavo jautri viet. Jai nereikalinga lietuvi kalba! Su ia karve rusikai nekalbsiu n odio! Gyvats! Spjaudo visk, kas lietuvika! Rankos dreba i pykio! Gyvats! Niekai! 17 val. 40 min. Ryt raysiu toliau. Mike sniego beveik neliko. Jeigu is atilimas bt prasidjs trejet savaii vliau, imtumme tikti, kad jau pavasaris. O iandien tuo nesinori tikti. Taip!

Vasario 27 d. (sekmadienis)
8 val. 15 min. altajame kambarly po antklode ir bulatu. Taip norisi nors sekmadien isimiegoti. Taiau, kaip tyia, etadien ivargs, sekmadienio ryte anksti atsibundu. ryt atsibudau 5 val.

Neiifruojamas pseudonimas.

124

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

125

20 min. ir beveik neumigau. iandien turiu daug k parayti. Neisimiegojus mintys labai padrikos. Nieko nepadarysi. Mintys pasensta. Suprantu, kad dienoratis atima daug brangaus ir man taip reikalingo laiko, bet nerayti negaliu. Tai mano pareiga. Be to, sunku tylti. Sunku! Lauke lyja. Vis nakt lijo. Turbt stogas prakiuro ir kakur laa vanduo. Per lubas dar neprasiver. Chronologine tvarka. Dar anoj savaitj Povilas I papasakojo apie savo panekes su Jonu III1 . Pagrindins io panekesio mintys. Jonas III: Mano neapykanta raudonajam okupantui tokia didiul, kad netelpa manyje. Dar 1954 ar 1955 m. vienas i pastam sil man leisti pogrindin laikratl. Atkalbjau pabrs, kad visus igaudys, duos po 25 metus ir viskas. Nra slyg pogrind organizuoti. Tiek carinj Rusijoj, tiek Lietuvoje pogrindiniam darbui buvo visai kitos slygos. Taiau jau 1958 met pradioje man kilo mintis kurti pogrindin organizacij. Po ilg svarstym nusprendiau atgaivinti Lietuvos socialdemokrat partij. T mint ilgai neiojau savyje. Taiau vienas draugas atkalbjo mane nuo tos idjos. Jo manymu, nereikia kurti joki organizacij, joki partij. Nra prasms kurti organizacij dl organizacijos. Organizacijos tik palengvina ekist darb. Nereikia kurti organizacijos, bet veikti organizuotai. Su ta mintimi sutikau. Bet nuo 1963 m. vl miau neiotis savyje mint sukurti pogrindin partij ir pavadinti j Lietuvos nacionalinio ir socialinio teisingumo partija. Povilas I paklauss veikj, kodl btinai partij ir tokiu skambiu pavadinimu. tai Jonas III madaug taip atsaks: Praeitis moko, kad tautai gali atneti daug alos partins pjautyns. A prie tas pjautynes, prie partines rietenas. Btina kurti nepartin partij2, kuri stovt aukiau u partijas. Povilas I ms prietarauti. Es toji nepartin partija vis vien bus partija. Atsiras jai opozicija ir bus neivengiamos riety-

Tikrovje toki asmen ir tokio pokalbio nebuvo. Autorius pats svarsto pogrindins organizacijos veiklos perspektyv. Kakokia nesmon. A. T.

ns. tai Jonas III atsaks: Vakar Europoje ir JAV yra daugiausia po por pagrindini partij. To reikia siekti ir Lietuvoje. Lietuvos nacionalinio ir socialinio teisingumo partij bt priimami vairi pair lietuviai, jaui reikal kovoti su okupantu. ie kovotojai sudaryt pagrind partijai, apimaniai didel tautos dal. Jos, kaip kovotojos u Lietuvos laisv, autoritetas bt didesnis negu po bolevikins okupacijos sukurt partij. Povilas I prikis jam madaug taip: Tai diktatorikos mintys. Nori sukurti toki daugpartin sistem, kokia iandien viepatauja Lenkijoje ir Ulbrichto Vokietijoje. Viena partija valdo, o kitos oka pagal jos ddel. Jonas III usigavs. Atsaks, kad jis neturi to galvoje. Jis u daugpartin sistem. O vadovaujantis ( od jis pabrs) tos partijos vaidmuo bt reikiamas per rinkj vali. Jonas III ess didiausias komunistini ali rinkimins komedijos prieas. i jo partija galt vadovauti tautai, kaip pogrindio slygomis isikovojusi didel autoritet partija ir tik dl to autoriteto. Kitos partijos neturt to autoriteto, kadangi jos okupacijos metu nieko neveikusios. O vidury partijos bt leidiama kritika, pair laisv. Utat nuo jos atskilusi bt labai maai. Tada Povilas I paklauss: Koks pranaumas pogrindio slygomis partijos veikimo prie neapiformint veikim. Jonas III: Bdamas partijos ar organizacijos nariu kiekvienas mogus jaus didesn atsakomyb, bus aktyvesnis, o svarbiausia, jis bus ruoiamas ateiiai. Be to, tokia partija bus organizuotos kovos branduolys momento metu. O iandien tokio branduolio nra. K mes iandien darytume, jeigu staiga Rusijos imperijai ateis galas? iandien ji stipri ir gali isilaikyti dar ilgai. Bet mes privalom bti pasiruo kiekvienam netiktumui. Jonas III dar kak aikins dl partijos pranaumo. Es partijos narys kovosis u savo moral, nepalis gyvenime, nepasitrauksis i kovotoj eils. Daug buv ger vyr, bet ved pasitrauk i tos veiklos. O partija ar organizacija pareigosianti j visada likti kovotoj eilse. A: O kodl tu jo nepaklausei, i kur jis ims moni savo partijai? Matyt, blogai jis pasta dabartin gyvenim ir nemato, kad i dien lietuvis labai indiferentikas?

126

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

127

Povilas I nepaklauss to jo, nes pats ess prie apiformint veikim. Jis u organizuot, bet neapiformint veikim. Btina es iekoti bd prieiti prie mokytoj, veikti juos, kad ie auklt jaunj kart ne taip, kaip ji iandien aukljama. Btina iekoti metod kelti lietuvi smoningum, skiepyti jiems laisvs vilt. Tuo tikslu btina retkariais ileisti atsiaukimus. A: Matau, kad tu faktikai sutinki su Jonu III. Juk lapeli, atsiaukim neileisi be organizacijos pagalbos. Taiau inok, kad a neremiu nei Jono III, nei tavs. A irgi daug kuo nepatenkintas, net labai piktinuosi tuo, kad derimordos spjaudo ant visko, kas lietuvika. Taiau po 20 met viskas isisprs savaime, be ms sikiimo. Jaunoji Rusijos karta supras, kad su lietuviais reikia elgtis kaip su lygia sau tauta, kad dabartinio elgesio pakeitimas ieis tik naud Rusijai. Be to, Jon III a laikau gudriu provokatoriumi. Tu jo saugokis. Povilas I su nepasitikjimu irjo, t. y. klaussi mano odi. Taiau a inau, kad jis nieko neveiks prie santvark. Vasario 19 d. 1-ajame Novyj mir numeryje perskaitau Vasilijaus Bykovo Mirusiems neskauda ir Solenycino Zachar-Kalita. urnalas nepasiduoda tamsybininkams! O Solenycinas ir toliau lieka doru raytoju. Galvojau, kad po triukmo, kur sukl Siniavskio ir Danielio teismas, Maskva bus priversta legalioje spaudoje ispausdinti k nors i progresyvi Rusijos raytoj. Taiau vakar Tiesoje paskelbta faktin Stalino ruporo, Rusijos kultros andaro danovo reabilitacija rodo, kad Rusijos laukia tolesnis reakcionieri ir tamsybinink siautjimas. Atrodo, kad po XXIII suvaiavimo tamsybininkai dar labiau pakels galvas. iame suvaiavime bus reabilituotas (nors ir ne visikai) kruvinasis Stalinas. Paneigti tai, k apie j pasak Nikita, Kremlius neidrs, taiau visus jo iaurumus, teror pavadins klaid vardu. Kremlius ino, kad Nikita pasak tik labai ma dal tiesos apie kruvinus Stalino darbus, bet Kremlius supranta, kad tolimesn Stalino kritika, tolimesnis jo kruvin nusikaltim demaskavimas gali bti labai pratingas. Juk tik dalies tiesos pasakymas taip pakeit daugel rus.

Imesk Stalin, Voroilov, Molotov, Kaganovii, Malenkov, Chruiov, danov, Berij, Dekanozov ir kt. niekelius, kas tada lieka? Kas tada i dor moni sdjo Kremliuje? Kas? O juk mons kuria istorij, nedidel saujel tokioje valstybje, kaip iandienin Rusija. Stalinas, Berija buvo neaprti Rusijos viepaiai ir tik jie su save panaiais sbrais kr istorij. Logikai galvojant ieina, kad krinys panaus krjus. Pasakyk, kas krjas, kiekvienas atsakys klausim, koks jo krinys. Utat ir btina, kol ne vlu, nuplauti nuo i niek gaujos krauj, nekalt milijon moni krauj. Vienas i suvaiavimo tiksl ir bus atlikti i misij. Taiau i velnio niekas nesugebs padaryti angelo. Daugumas rus buvo akli, bet po XX suvaiavimo didesn dalis (ne! maesn!) j praregjo. Jaunimo jau netikinsi, kad kruvinasis Stalinas su kruvinuoju Berija dirbo dor darb, kad milijonus ud i meils kitiems milijonams. i dien ruselis yra didelis nacionalistas, bet pradeda pats galvoti! Prie 1520 met u j galvojo Stalinas su Berija ir Ko, o iandien jis pats pradeda galvoti. Taip! Suvaiavimas stengsis i dalies reabilituoti Stalin (kartu, inoma, ir Berij, nors io vardas nebus minimas, o jei minimas, tai tik norint Stalino ir gaujos nusikaltimus suvesti Berijai tam atpirkimo oiui). Taiau kruvinosios Stalino gadyns jau nesugrinsi. Ne! Antradien sutiktas Kompozitorius [atsaking post uims rajono komunistas] pareik: Visur tyla. Tyla visada bna prie audr. K reikia ie jo odiai? Jis smerkia Stalin, bet savo dvasioj stalincas ir bt patenkintas, jeigu Kremlius suvert vadias. Taiau jo svajons neisipildys. Tamsybininkai triumfuos po suvaiavimo, bet Suslovas ne visagalis. Jeigu jis gaut toki valdi, koki turjo Stalinas ar Nikita, i jo visko galima tiktis. Jis pasukt Pekin ir tada laikykis. Vl lietsi Rusijoj kraujas, kaip jis liejosi StalinoBerijos laikais. Bet Suslovas negaus tokios galios, nors jis Kremliaus ideologijai vadovauja iandien. Vasario 19 d. po darbo su Viktoru nuvaiavom pas Aleksandr. Ir t dien buvo toks pat optimistas. Deja, greit pavargo. Nesupratom nukreipti jo mintis nuo j jaudinanios temos. Po 15 minui

128

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

129

teko atsisveikinti. Doras kunigas, nors truput ir fanatikas! Negalvoja apie save, kaip daugelis jo luomo moni. Oras buvo puikus. Patariau Viktorui pasivaikioti ir pasikalbti keliom temom. Namuose atvirai kalbti baisu. Saugumas ds visas pastangas sekti kiekvien ms ingsn ir ugirsti kiekvien od. Viktoras sako, kad kaimynais Subaiais negalima pasitikti. Rodos, dori mons, neapkenia derimord, bet pasitikti tikrai negalima. Juk jis kadr skyriaus inspektorius, ess saugumo skaitoj. J pagalba saugumas gali klausytis ms pasikalbjim. Kartais nenoriu su tuo sutikti. Jeigu jam bt pavesta nipinti mus, nebt pra mam priirti j kambari. Taiau atsarga gdos nedaro! Garsiai kambary nieko negalima kalbti. Kaip surusinta Naujoji Vilnia! Net kino afios tik rusikos. Beveik n odio neugirsi lietuvikai. Plentu sukam Vilniaus link. Paveja mainos. Kai kurios sustoja. Mes budrs! Reikia bti atsargiems! Viktoras pasakoja apie banyios reikalus. Miesto pakraty, prie kapini esaniame sustojime sustojam. ia pat atsiranda tipikai rusikai apsirengusi rus. Nutylam. Tokia nekalta kaip tik gali klausytis pokalbio. Juk Arkadijus prisipaino, kad tarp sekli yra ir moter. Autobuse pora tartin tip. inoma, saugumas galjo sekti mus. Aplenk lengvosiomis mainomis, o kas nors i j lipo kitame sustojime. Taip jie daro. Taiau kit dien juokiaus Viktorui: Kiek nekalt moni mes palaikome nipais. mogelis miega nakt ir nesapnuoja, kad mes mintyse vadinam j nieku. Ilipom prie v. Onos banyios. Ueinam v. Mykolo banyios kiem. Radau jame ymes gaisro, kurio metu sudeg didel menin vert tur freskos. Kiemas nevarus, pilna statybini mediag. Tik 7 banyios neudarytos. Likusios paverstos sandliais, dirbtuvmis. Pirm kart suinau, kad visos 12 cerkvi atidarytos. Usukom dar Algirdo statyt cerkv prie Vilnels. Veikia! Ueinam vid. Apirinjam. Juk skirtumo tarp cerkvs ir banyios i esms nra, taiau pirmoji taip svetima.

Einam Skaiiavimo main gamykl pro cerkvel Dzerinskio gatvje. Toje viesa. Veikia! Pradedu gdyti save, kad neinojau to. Net ir ia rusai rodo savo veid. Daugum banyi udar, taiau nei vienos cerkvs nepaliet, nors katalik tikinij bent kaip 10 kart daugiau negu pravoslav. Carai udarinjo banyias, stat Vilniuje cerkves nordami suteikti miestui rusik veid. O kokiu tikslu j palikuonys udarindami banyias nepaliet nei vienos cerkvs? Mes skatinami visur mokytis i vyresnio brolio, taiau kodl ia neveriami sekti juo? Kur tik pavelgsi, visur neteisyb, smurtas, tyiojimasis i tavo tautini jausm! Vasario 19 d. vakare skubjome Sigmos klub. Bariau Viktor, kad nepasiirjo filmo Niekas nenorjo mirti. Tiesa, Vyto G.1, nesulauk prie klubo. Bet jei labai bt norjs, bt sulauks. Norjau j (ir save, inoma) tikinti, kad lietuviai nra blogesni, kokie buvo prie 10 met, o net geresni. Kakaip tikjau, kad ininieriai duos garo V. alakeviiui u ms tautos istorijos dergim. T tikjim stiprino Vyto odiai apie tai, kad klube vyksta domios ir atrios diskusijos. Abu nujom apsireng kasdienikai. Ten gi pamatm visus pasipuousius. Ypa isipusiusios buvo V. alakeviiaus, J. Griciaus ir dailininko (pavard pamirau) monos. Buvo truput nejauku. Ant stal stovjo stiklins kavai, sausainiai. Pasirodo, kad ia galima igerti. Yra konjako, vyno. kart buvo net degtins. Vytas usak Anyki vyno butel. Jo Birut buvo su savo drauge mokytoja. Galvojau, kad tai dora lietuv. Kaip pasirod vliau, gerokai klydau. Diskusijas pradjo klubo vedjas, auktas ininierius ir jo draugas. od suteik paruotam savo kolegai. Tas lindo detales, be jokio pagrindo gyr film. Jo kaimyn madaug taip pradjo: is filmas primena ms tautos praeit. A buvau nedidel dar, vaikas.

Vytas G., Vytas Vytautas Girdzijauskas.

130

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

131

Nuvaiavau pas senel kaim. Nakt atjo banditai. Reikalavo valgyti. Senel nedav, nes nieko pati neturjo. Tada banditai atm lainius. Nieko neturjo, taiau atm lainius! Jauiau, kad tai skrebo dukt. Maiau, kad tiek Viktoras, tiek Vytas gan nepatenkinti tokia pradia. Man irgi buvo skaudu. Nejaugi tokia nuotaika teks sugrti namo? Nejaugi i tikrj Viktoras teisus? Vytas teisinosi, kad domi kalbtoj nra iandien: Usiundysiu Kik, kad tas pakalbt. Tuo momentu atsistojo gan neimponuojanios ivaizdos neaukto gio, madaug 2527 met ininierius (o gal truput vyresnis), apsirengs nertiniu vietoj balt baltini ir kaklaraiio. Vytas suplojo rankomis: Bus domu. Neskubdamas pradjo vertinti film. Pirmieji odiai nieko gero neadjo. O gal a nepajgiau sigilinti juos. Taiau greit teko igirsti tai, ko negirdjau n karto i vieos tribnos: A irgi buvau tada maas, bet inau, kad valstietis bijojo tiek vien, tiek kit: tiek mikini, tiek ir liaudies gynj, skrebuk. O filme tas nepavaizduota. Po i odi susivalgm abu su Viktoru. Neblogai pasakyta! Ar atsiras prietarautoj. Ne! Kas gali paneigti ties, kad skreb bijojo lietuvis ir neapkent j? Per maa pasakyti, kad abiej pusi vienodai bijojo. Partizan m bijoti daug vliau ir dauguma tie, kurie turjo pagrindo bijoti. O skreb vis laik neapkent 9095 proc. tautos. A smerkiu beprasmes udynes, udym nekalt moni, kuriems danai uteko tik diro. Taiau lyginti partizanus su skrebais negalima. Bet i vieos tribnos juos sulyginti, reikia, parodyti didel pilietin drs ir duoti stalinc ilovintiems vagims skrebams didel antaus, kurio jie nusipeln, bet kurio vieai niekas nedav. Nuotaika tuoj susitais. Gerai, kad atjom! A teisus, o ne Viktoras! Lietuvis netapo blogesniu, negu buvo. Atsistoja kresnas vyriokas. Atsiprao, kad kalbs rusikai. Kalba bendrai apie film. Tesuprantu, kad nra labai patenkintas filmo objektyvumu. Ir staiga pradeda nekti apie Siniavskio ir Danielio teism A komunistas, a tvirtai tikiu komunizmo ateitimi. Taiau a nepatenkintas dviej raytoj teismu. Marksas teig, kad su idjomis reikia kovoti ne jga, o idjomis. kart tai buvo ne teismas, o susidorojimas.

A kvieiu js, draugai, isakyti savo nuomon apie teism. Visi (bent daugumas) neslepia savo nustebimo ir pritarimo (jis pasako kakaip daugiau, kak atresnio, negu a perdaviau). Pirmininkaujantis, taiau nutraukia: Apie juos kalbsim kit kart. iandien kalbame apie film. Mes visi trys susivalgom. Veiduose nustebimas ir pasitenkinimas prasidjusiomis diskusijomis. Bravo. irk, Viktorai! Supratai, kad neteisus tu?! Vytas nori kalbti. A: Tau negalima. Tegu kalba kiti. Birut nieko nesako. ia ji man patinka, nors iaip nesimpatika. Vytas formuluoja klausim. Padedu. Klausia: Filmas vaizduoja istorin laikotarp, pokario laikotarp. Filmas turjo tiksl objektyviai nuviesti laikotarp. Ar reisierius iki galo isprend udavin? Pirmininkaujantis atsako, kad isprend. Sals nuotaika rodo, kad dauguma nesutinka su tuo. Vl atsistoja emaitis. Jis kritikuoja scen malne: Mikiniai pasiruo lauk, taiau juos iskerd kaip meitlius. Kakaip nemalonu buvo irti. A jau inojau, kad taip baigsis Beveik visi juokiasi. Salje pagyvjimas. Pirmininkas: Kiek j buvo, skaiiavai? Ne? O a skaiiavau 7 prie 7. Kakas: O po mio? 6 ir 1. Visi juokiasi! Atsistoja direktoriaus pavaduotojas. Ne. Vyriausiasis ininierius. Vytas pastebi, kad jis lakst su pistoletu drauge su skrebais. K is tipelis pasakys? Kalbti nemoka: Filmas objektyviai pavaizdavo pokario laikotarp. Ir ia ima kalbti apie tai, kas ant dios. Paimkim knyg Kaimas krykelje. Pagal autori ieina, kad neklydo tik tas, kas sdjo akademijoje. Ne visi suprato, k norjo pasakyti tipelis. Pasak gal tai, ko nenorjo. Tiesiog prasitar, kad jam nepatinka Avyius, kuris nors dal tiesos pasak apie skreb kruvinus darbelius. Aiku! Deja, jis nieko negaljo prikiti prie j kalbjusiems. O k jis gali pasakyti? Nenori bti pajuokos objektu! Kakoks mogelis m priekaitauti u tai, kad nuo filmo kritikos prijom prie politikos. Nesusivalds ir a suukau (kakas irgi auk): O filmas argi ne politinis? Daugelis m rkti: Ar tai blogai, ar gerai? is atsak, kad blogai. Kilo triukmas, juokas.

132

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

133

Tuo metu ateina Vyto brolis1 su simpatika mona. Vytas svaido replikas. Mano nuostabai nei brolis su mona, nei Birut nei kiek nestabdo Vyto. Man tenka truput stabdyti j. Tiesiog gda prisiminus savo brolius. ie abu imt stabdyti mane, priekaitauti. Bravo Girdzijauskai! Taip norisi pakalbti ir kirsti, odiu, inoma! Norisi! Maai, palyginus, tiesos pasak kalbj. Filmo analiz pavirutinika. Pasilenks Viktoro ir G. pus sakau: Pirm kart gailiuosi, kad sdjau ir negaliu kalbti. Tikrai pirm kart gailiuosi! iuo momentu girdiu kakada kakieno pasakytus odius: Reikjo pasdti, patylti, padaryti karjer ir tada kovoti. Tada atsakiau: Padars karjer biau prarads nor kovoti. kart nemokjau pateisinti savs. Jeigu nebiau buvs lagery, tiek daug galiau pasakyti. O dabar reikia tylti. Tylti! Po keli dien usuks Alginskas2 pasak: Reikia tylti ir net nerodyti savo veido iraikos, kad neapkaltin u tai, kad piktybikai tyli, antisovietikai ypsaisi. Taip elgtis a nemoku ir nelaikau btinu. Bet kalbti negalima. Tylti! Jeigu a taip pakalbiau, kaip B. Kikis, kit dien sdiau saugumo rsy. Kas jiems galima, mums udrausta! To momentu atsistojo V. alakeviius. Jau i pirmj jo odi supratau, kad jis gan gudrus. Nors j puol u neobjektyvum daugelis, bet V. alakeviius atsak tik vienam Vytui. Suprato, kad reisierius kaltinamas u istorins tiesos ikraipym. Isisukinjo. Dalis esanti tiesos. Meno krinys nra gyvenimo kopija. Tiesa apie pokario vykius bus pasakyta. Jau iandien Tiesa rao, kad mons klydo. (Gudrus! Pastebjo net tai.) Vienam kriny dalis tiesos, kitame irgi. Taip ir paaiks objektyvi tiesa. Mes neturjome tikslo duoti istorin kopij, o pavaizduoti, parodyti ms tautos gyvybingum. Nors mes mokam vienas kitam kibti gerkl, bet vis vien iliekam kaip tauta ir ilgai dar gyvensim. Rodos, niekas neplojo. Neplojo! Gudrus tipas. Nei vienu odiu neprasitar, kad pasidav
1 2

Petras Girdzijauskas, buvs politinis kalinys. Neiifruojamas pseudonimas.

Maskvos spaudimui (scenarij tvirtina Maskva). iriu j ir taip gaila mogelio. mona labai isidabinusi, reikalauja tualet. Utat ir tenka parduoti velniui di, spjaudyti ant savo tautos. Pairjs film taip norjau spjauti jam snuk, o kart tik gaila buvo jo. delis! Neikent Vytas. Ivargs buvau, todl ne visk sikaliau galv. Prikio reisieriui neobjektyvum (labai atsargiai). Madaug taip: Reisierius nesugebjo objektyviai pavaizduoti t pokario vyki, negaljo arba bijojo. Pasaks atsisdo. U od bijojo taip trenk aplodisment banga. inoma, a buvau vienas i kariausi ovatori. alakeviius suprato, kodl Vytui taip ploja, o jam i viso neplojo. Po B. Kikio sidmjo vienas jaunas ininierius. Jis kalbjo: Filme partizanai (!) sukarikatrinti. Lyg tarp j nebuvo vyr. Buvo ir turjo idealus. Upuol ir reikjo gintis. (Mes su Viktoru susivalgom i nuostabos). Toji oka m prietarauti i vietos. Kalbtojas ts: O k js darytumte, jeigu ms al upult amerikieiai ar vokieiai? is palyginimas sukl neslepiam juoko ir pritarimo bang. Kalbjo darbininkas. Irgi prikio tikrovs ikraipym. Kikis kalbjo kelis sykius. Rodos jis pasak: Man pasakojo vienas darbininkas, gyvens Piet Urale. Ve 14 suimtj. Vienas i j kely mirs. Kadangi buvs sakymas visus gyvus nuveti, lavon imet, o jo viet aretav pirm sutikt vyr. Ar ir ia negaljo taip atsitikti? Aiku, kad jis papasakojo apie vyk, buvus Lietuvoje. Visi drsiai kalba, bet net ir jie laiko btina kai k umaskuoti. Vl kalba anas oratorius. Jam vl ima i vietos prietarauti toji mergina. Jos vyras klausia: Ar js neitumte mik, jeigu amerikieiai ateit? Toji, matyt, neugirdo ir atsak neigiamai. Visa sal m garsiai juoktis, ploti. Vadinasi, tu, oka, lauki amerikiei?! Kalbjo J. Gricius. is irgi gudrus: A turiu 4-eri vaik, sn. Jis vairas, neioja akinius, bet jis man graiausias. Taip ir su filmu. Jis ms krinys ir mums mielas. Todl gan nemalonu girdti jo kritik. Kak kalbjo toliau. Pabr suktai: taiau milijonai irov negirds ms diskusijos. K reikia ie odiai?

134

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

135

Kalbjo dailininkas: A noriu neti (visi, t. y. daugelis labai nelietuvikai kalbjo) Nebaigus dailininkui minties, kakas pridjo dar didesn neaikum. Visa sal vl m juoktis, ploti. Kakas kalbjo vl apie neigiamas filmo puses, apie partizan juodinim. Sigmos klubo pirmininkas: O kur jie juodinami? O Apuokas ar neikeliamas? ia tiesa! Vienas i veikj (neigiam) nra sukarikatrintas. Tik pirmieji kalbtojai liaupsino film, vliau visi tik prikaiiojo jo neobjektyvum. Kai vidury diskusij pirmininkas pasak: Nors a nemgstu laikratinio stiliaus, bet filmas, neirint mint trkum, yra didelis indlis taryb Lietuvos kinematografijos men, visa sal m juoktis. Jis ir pats ubaig su ironija. Kur komjaunimas? Kodl niekas negina pagal Kremliaus usakym pastatyto filmo? iandien tikrai ne tas komjaunimas. Praregjo! inoma, ne visi. Mano deinje sdjo Birut, u jos jos draug mokytoja. i m keikti Siniavsk ir Daniel u j dviveidikum. Es jie ia kalbjo vienaip, o usieny pasistuose kriniuose kitaip. A: iandien daugumas vienaip galvoja, o kitaip kalba. i ugavo mano odiai (vadinsiu j Katia): A, pavyzdiui, kalbu, k ir galvoju. A: Neinau k js dstote, bet jeigu js dstote pagal J. iugdos vadovl ir tikite, kaip sakote tuo, kas jame parayta, atleiskite, a apie jus gan nekokios nuomons. Dstanti lietuvi kalb. Dieve! Dstyti lietuvi kalb ir taip neapksti savo tautos, tautos kalbanios ia kalba. Visi mm teisinti Siniavsk (kalba vyko pertraukos metu ir i dalies tuo metu, kai kas nors nedomiai kalbjo) ir Daniel. Ji: Kam nepatinka, tegu ivaiuoja, galjo ir ie ivaiuoti. A: Ne visi gali ivaiuoti. Ji: Visi. A, pavyzdiui, galiu. A: Tuo n kiek neabejoju. Neinau, ar pastebjo mano ironij. Mane siutino jos netolerancija, bukumas, bet valdiausi, o ji nesivald ir ugauliojo mane: Tik js vienas kalbate tai, k galvojate, o visi veidmainiauja. Veidmainiauja visi komunistai, pavyzdiui, a komunist. A: Ne! Nesu tiek kvailas, kad kalbiau tai, k galvoju. Kalbu ne tai, k galvoju, o tai, kas galima. O kaip siutino j ie mano odiai. Vytas: Matau, kad js susimuite.

Nepastebjom, kaip prajo pertrauka. Ji vl teisina t teismin komedij. Vytas: Pranczijoje komunistai kovoja prie santvark. Kovoja! O kodl j neteisia, nepersekioja? i: Kaip nepersekioja? Persekioja. A: Rinkimuose jie dalyvauja? Dalyvauja! Sdi parlamente. Sdi! Ji: O rinkimus klastoja! A: Kur js apie tai skaitt? Skaitt apie tai ms spaudoje? Jeigu klastot, apie tai rayt, aukt. Ji: Jeigu neklastot, komunistai uimt valdi. A vos valdydamasis: Klystat! Nebalsuoja u juos. Kairiosios jgos sujung savo balsus ir nelaimjo prezidento rinkim. Jos veide tokia neapykanta man. Nemoka jos slpti. Dieve! Dsto lietuvi kalb, o tokia buka. Tiki tuo, kad Pranczijoje komunistai laimt rinkimus, jeigu buruazija neklastot rinkim! I kur toks bukumas? Kas gimdo tokius dvasios ubagus. Kas leidia juos aulti ms jaunj kart? Tai nusikaltimas! Tokie ir tik tokie Kremliui reikalingi. Vl miau nesutikti su filmo traktavimu. Nerasdama motyv, ji m aukti: Sakykit, js norite, kad rusai ieit, kad Lietuva ieit i TSRS sudties? A: Kada a tai jums sakiau? ia net ir ji suprato pasakiusi per daug: O mums tokius klausimus uduoda vaikai! Mes atsakom. A jiems sakau, kad pas mus daug klaid, trkum. Klaid! Lengviausia visk pavadinti klaidomis ir trkumais, kurie nukrenta ms varg em i dangaus. Kvaila per vis pilv, taiau suprato, kad filmo ginti neverta. Nekalbjo. Norjosi atsisveikinant pasakyti jai gan altai: Jumyse sdi lyktus Stalinas. Neatsisveikinusi nujo. Suk j velniai, t karv! A noriau su ja padiskutuoti, bet gali dar sksti. I tokios visko galima laukti. Pirm kart taip domiai klausiau diskusij: Jeigu bus taip domu, galiu sdti iki ryto, nors vakare su vitomis einu miegoti. Taiau jau apie pus vienuoliktos visi m kartotis (pradjo po 20 val.), pasidar nedomu. miau raginti Vyt aukti u diskusij nutraukim. Tiesa, Vytas kalbjo: Js u menin ties, o ne u istorin, nes meno krinys nra istorinis krinys. Taiau Tolstojus, Lenino o-

136

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

137

diais, buvo artjanios revoliucijos veidrodis. Balzakas dav Marksui, jo paties odiais, daugiau ini i politins ekonomijos, negu visi to meto Pranczijos socialist ekonominiai kriniai. Paskutinis vl kalbjo V. alakeviius. Kalbjo ilgai ir nieko nepasak, kas yra i dien menas. Kakas paklaus Kik apie meno tiksl, udavinius: Kas yra socialistinis realizmas? is nesutriks: O kas? Visi m juoktis. V. alakeviius Amerikieiai ieko pakaitalo odiui imperializmas. Mums irgi reikt iekoti pakaitalo odiams socialistinis realizmas, nes tik itarus t od visi ima ypsotis. Vien tik u iuos sakinius Stalinas pasist j Sibir. Jis pasak daugiau, negu norjo. Toliau: Daugelis kalbjo. Visi savaip teiss savo akyse. Kas yra tiesa? Tiesa bna danai subjektyvi. Tie, kurie juos vadina banditais, yra teiss, t. y. subjektyvi tiesa, lygiai tiek pat teiss ir tie, kurie vadina juos partizanais. ia irgi subjektyvi tiesa. I mandagumo paplojo. Gudrus V. alakeviius! Pastebjo, kad vieni vadina juos banditais, o kiti partizanais. Apie 23 val. 30 min. baigsi viskas. Nuoirdiai dkojam Vytui u pakvietim. Pirm kart po teismo jis man atrod tiek simpatikas, pirm kart dovanojau jam visk, t. y. u Viktoro pasodinim (apie tai, kad jis nipinjo mane, a neprisimenu beveik niekada. Vien tik u jo drs reikia jam dovanoti). Kai mama ir Al suinojo, kad Viktoras jam visk atleido ir pas j sveiuotis nujo, mama pasak Alei pritarus: Arba Viktoras ventas, arba beprotis. A jam nedovanoiau. A irgi nevisikai supratau Viktor. Bet kart jam visikai pritariau. Jis teisus! Taiau su Semnu vis vien broliautis nenoriu! Ne! Ilgai laukm autobuso, o nuo Tiltelio parjome psti pradioj antros. Abu buvome patenkinti. Buvau patenkintas, kad tikinau Viktor (ir save), kad dabartinis Lietuvos jaunimas geresnis net u buvus prie 8 metus. Argi jaunimas 1957 metais drso taip kalbti? Tas, inoma, nereikia, kad jis geresnis, o tik drsesnis. Tam yra tik viena prieastis nebuvimas j n karto ekist rankose. Jie jau nesupranta, k galima kalbti, o ko ne. Nesupranta, nors ir ino, kad

apie joki odio laisv iandien negali bti ir kalbos. Pernai Alfinskas kalbjo: Reikia laukti, iki iaugs jaunoji karta. Senoji sulauyta. J Stalinas padar verge. O jaunoji, nemaiusi tiek teroro, nevergaus taip, kaip senoji. Nenorjau juo tikti. Prajus etadien sitikinau, kad jis buvo teisus. Daug girdiu, kad santvarka nei kiek nepasikeit. Pasikeit! Prie 8 metus B. Kik ir kitus kalbtojus bt pasiunt kartu su mumis. O iandien net nepasikvies j saugum. Labai pasikeit. Taiau iam klubui greit ateis galas! Tai ne kart kartojom abu su Viktoru. Paves j visuomenini organizacij globon. Nereiks ir udarinti. mons turs kalbti tai, k lieps. Nustos klub lank ir viskas. Rayti spaudoje apie kov su nesveikomis nuotaikomis ir leisti egzistuoti tokiems klubams, tai jau paradoksas. Savaime aiku, kad ias diskusijas stebjo ne vienas ekistas. Prie mus sdjo madaug 45 met amiaus tipas. Juoksi su visais, vaidino, kad nestebi ms. Bet pertraukos metu arti prijs taip stebeilijo mus. Vytas nepasts jo. Svetimas. ekistas! Ir jeigu mes lankysims ten, pagreitinsim io klubo mirt. Brolio Vlado nuomon apie film igsdino mane. Nejaugi visas jaunimas taip nesuprato filmo? Vladas daug skaito ir, rodos, supranta visk. Taiau film igyr. Gal visa jaunoji karta taip vertina pokario vykius? Diugu, kad tai netiesa. Diugu! Jaunimas sveikas! Nesvarbu, kad daugelis nemat skreb juod darbeli. Tvai, sveika logika pasako, kieno pusje buvo tiesa. Gal pirm kart miau suprasti 40 tkstani partizan gyvybi paaukojimo prasm. Ilgai iekojau tos prasms. Ne! Ne veltui jie uvo! Puntuke Kikutis1 kalbjo: Mes norjome papjauti tuos, kurie pateko po karo pas mus. U k? U tai, kad pasiliko, lauk rus. Juk jie inojo, kas laukia j. A nesutikau ir nesutinku. Inteligentija pasitrauk: ji ten kuria, o ia bt okusi pagal Krem-

Autorius diskutuoja su inteligentu kikuiu, o ne su konkreiu asmeniu.

138

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

139

liaus ddel. Taiau kad daugelis liko, gerai. Bt rusai kolonizav Lietuv, kaip kolonizavo Latvij. O iandien j palyginti daug maiau negu Latvijoj. Sunku buvo j tuo tikinti. Mokytojas! Kaip mons niekuo nesidomi! Atskiro individo poiriu, laimingesni tie, kurie ivyko. Jie liko gyvi. Bet tautos poiriu, didesn indl djo tie, kurie liko. Pirmieji liko gyvi sau, bet tautai uvo. Daugumas j ved ne lietuves ir nutautjo. Antrieji uvo, bet tautai jie liko gyvi. Ir jeigu lietuviui iandien nesvetimas tautinis jausmas, mes turime bti dkingi pralietam partizan kraujui. Tik labai skaudu, kad jie iud daugel visai nekalt moni. Kaltas ms tautos nepasiruoimas okupacijai, ms tamsumas. Ketvirtadien sutikau Vyt. Kovo 12 vl bus diskusijos. Kvies raytojus. Nedomios! 16 val. ivargau! Pailsti! 16 val. 26 min. Buvau pamirs. Ji (Katiua) m aukti prie banyi. Vytas: Js norite, kad prie idjas nekovot, norite, kad banyia nebt atskirta nuo valstybs? A: Lenkijoje veniamos Velykos, komunistai lanko banyi. O k jie blogesni u jus? Ji: Blogesni! A: Per geros js apie save nuomons. Man visada atrodo, kad a neipruss. Diskusijos parod, kad film biau sugebjs ianalizuoti daug giliau negu B. Kikis ir kt. Niekas nekalbjo apie istorins ir menins tiesos santyk, priklausomyb. Ginkl dalijimas liaudiai ir broli pralaimjimas kartu su liaudimi (jeigu skrebai nebt atskubj) nusiengia ir meninei tiesai. Jeigu tauta apginkluota, tai kodl jai lengvai nenugalti keli buoi? Ivargs, odiai, mintys nesiria. Filmu Kremlius ir jo tarnai norjo daug pasiekti. Bet is filmas sukl diskusijas. Tokios diskusijos tik ne Kremliaus naudai. Jeigu kas ir neinojo tiesos, po toki diskusij suinos. 17 val. 25 min. Truput pailsjau. Tsiu. Kai k umirau i ano vakaro. Kai lietuvikoji Katia m aukti, kad su kenksmingomis idjomis reikia kovoti prievart pasikvietus, a: Nesuprantu, kodl btina su jomis kovoti tokiomis priemonmis. Kapitalistinio

pasaulio idjos supuvusios, pasmerktos ti, o ms idjos paangios, vis mylimos, galingos. Tad diskusij metu, idj kovoje tegu ms idjos tai rodo. K ji galjo tai atsakyti? V. alakeviius: Jeigu jie [partizanai] bt inoj, kokiose slygose mes gyvename, vargu ar jie kovoj prie taryb valdi. O a esu sitikins, kad daugumas vis vien bt kovoj. inoma, bt labiau taup savo jgas. I Krivasalio abu Dubauskai, estas, Algirdas Paznkas nebt j ti1. Vl vis dien sudergiau. Nelabai gailiu. Juk tai istorin vyk apraiau. is vykis rodo, kad mons, t. y. lietuvis, tampa drsesniu. O i drsa vers atsivelgti ponus. Jeigu rusai bt buv protingesni, Stalinas nebt taip lengvai apmulkins j. O Hitleris? Vokieiai buvo civilizuota tauta, bet nekultringa. Kultringos tautos ir Hitleris nebt taip apmulkins. Kremlius negali nesiskaityti su iaugusiu rus smoningumu ir ne tik rus. Utat santvarka bus priversta tobulti. Liaudies smoningumas privers keistis santvark. Apraiau istorin vyk. Tik gaila, kad taip padrikai. Buvau ivargs ir tada, ir dabar. Bet esm, pagrindin diskusij sugebjau aprayti. Jeigu galiau perrayti, ieit gan geras vaizdas. O dabar ko ijo. Nieko! Sekmadien po piet usuko L. Kikelis. Norjau, kad Viktor pakviest bali. Bijo. Gatvje irgi mans bijojo. Paklaus, kodl ilgai j lyds? O a kaip tik jau universitet. Man buvo pakeliui. Vargelis! Su Viktoru usukom pas J. Zuikel. Viktorui jis gan patiks. Ne toks jis bailus, kaip galvojau. Kalbjs gan drsiai, natraliai. Tai ne A. Tyla. Taip! Vaiuojant banyi, liai prisistat vienas tipas. Atrodo, kad mane pasta. Utat tik Viktor iopsojo. Banyioj negaljau susikaupti. Nors a nenorjau, bet Viktoras sil ueiti pas Maelyt. Vl teks neisimiegoti. Ten radom
1

Dubauskai invalidai, J. estas senas, daugelio vaik tvas, A. Paznkas septyniolikametis. A. T.

140

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PIRMOJI

KNYGA

141

Vidmik1. Kokie reikalai institute? Korsako dukt itekjo u ruso. Venclovos snus ved rus (isiskyr). Vildinas ved rus ir pasirao: Ivanas Ivanoviius Vildinas. Jis [Vidmikis]: uvis psta nuo galvos. Visi juokms. Radijo neklauso, nieko neino, o vaizduoja paangias. Jos draug m provokuoti mane. Likom abu. Nesinorjo pasirodyti ne vyrikam. O gal ir rpjo pabuiuoti j. Gynsi. Nedariau pastang. Nujau pas Viktor ir Maelyt. Buvo nepatogu. tars, kad buiavoms. kart buvo gda. Grdamas namo diaugiaus, kad nepabuiavau jos. Ileidia Al, o a bernauju. Negrau! Tuo tikslu nenujom pas jas. Taiau vis vien ijo taip. Kasmet mano sin tampa per daug reikli. Grs k tik i lagerio, Jono vestuvse laiiaus ir n kiek negrau sin. O dabar tik u mginim pabuiuoti grauia sin. Jauiaus kaltas Als atvilgiu. Toji oka pagalvos, kad jos (Als) nemyliu. rodysiu, kad tai netiesa. Ketvirtadien j maiau. Nekreipiau dmesio. Nei kiek ji man nereikalinga. Ne! Kiolnas [radijas] demaskuoja Vasiljev. Tai buvs jrininkas ir ekistas. Visos pasaulio radijo stotys lyg susitarusios veda gan gudri politik. Kremli ima baim. O pradti trukdyti transliacijos jau nedrsta. Vasario 21 d. ivyksta Viktoras. U savaits sugr. Pasiilgau. Vasario 21 d. inodamas, kad saugumas klauso, trumpai papasakojau apie diskusijas Sigmos klube. Laim, kad Z. Kaplanas m kolioti valdemarininkus. Buvau priverstas ir a koliot juos (i tikrj daug u k juos ir smerkiu). Ieva: Filmas nebtinai turi bti objektyvus. Jeigu negalima pasakyti tiesos, tai reikia, reikia sdti rankas sudjus. Filmas ne istorija, o menas. Taip buvo sunku tylti, bet tyljau. Bravo! Tik i viso nereikjo kalbti apie t diskusij. Nereikia duoti saugumui mediagos. Be to, tokios diskusijos man alingos. Iekojau odi, kaip jai gelti. T pai ar kit dien daviau jai etnografin urnal: Paskaityk ir pasakyk, kodl pas mus kovojama su religija? Kit dien parodiau jai
1

Neiifruojamas pseudonimas.

atviruk-nuotrauk vytury: Pagalvok, k reikia i nuotrauka. Ji upykusi: A nenoriu galvoti. A ir iaip daug galvoju. Nesusivalds a: Eik velniop! Nieko neatsak. Penktadien atkerijau jai u tai. Apie tai paraysiu. Paskaitoje apie romantizmo stili susitikau Virbal. Keistas tipas! Bet santykius palaikyti reikia. Turi daug pastam. Paskelbtas nutarimas statyti IX forte paminkl. Aiku! Tai atsakas Pavilnio lietuvi ryt statyti paminkl itremtiems Sibir. IX forte uvo daug nekalt moni. J atminimui lenkiu galv. Bet iame forte ekistai kalino ir ud imtus dor lietuvi. io paminklo statymas yra pasityiojimas i j atminimo. Daug ten uvusi nenort, kad enkavedistai statyt jiems paminkl. J rankos ne maiau kruvinos u j udik rankas. I tarybinje ligoninje aplankiau Aleksiej. Eils prie leidim. Kalba tik rusikai. Po velni! Garsiai ireikiau savo nepasitenkinim. Reikia netylti! Gal susipras ir isinedins?! Vasario 23 d. ryte randame atvirut su sveikinimais raudonosios armijos metinms. Atjusi Raisa pakio kiekvienam rank. Tondanas pasil ta proga igerti. Pradjau smoningai organizuoti igrim. Arkadijus nustebo. Jei bt labai norjs, biau suorganizavs, nors ir buvo formali prieastis Albinos teismas. Paplauskas sil nupirkti moterims saldaini u tuos [surinktus] 6 rub. Joms girdint, atsisakiau. Tik vliau supratau, kad jos siuto. Visos partiets mus sveikino, o mes pyg. Suk jas velniai! Tokiom lykiom bobom neduosiu nei kapeikos. Teis Albin. Prie por savaii dl mano takos ji njo teism. Dabar jo, nors buvo paraiusi pareikim ieiti i darbo. Jos draugs j teisino, o Raj puol. Visi suprato, kad kolektyve egzistuoja nesantaika tarp komunisi ir ne komunisi. Tondanas leido suprasti, kad gajos antisemitins nuotaikos. Abromaitis isigando. Lap, bet kvaila. Pats kaltas dl to teismo. Norjo geras pasirodyti, o ijo ne tai, ko lauk. Galvojo, kad ta [Albina] ginsis. Ta gi puol, ikl Rajos ydas (net ir negraiu bdu pasakojo apie prijomus, kuri jas mok Raja). Durnas Abromaitis! Bailiams visada taip baigiasi.

142

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

143

Vakare per televizij transliavo laid i Panevio Kario klubo, kuris organizuotas vienoje vidurinje mokykloje. Tokiu bdu stengiasi patraukti jaunim. Vaikams ukor karinink antpeius. lyktu. Diktorius ireik vilt, kad visose mokyklose bus rengti panas klubai. Privers. Ar tas pads? Gali bti prieingi rezultatai. Smoningesni tvai neleis savo vaik tokius klubus, iaikins j esm. Taip vaikai supras tai, ko iki tol nesuprato. Sutinku dailinink Hieron1. Jis: L. . tarybos buvo nacionalin kadr kalv. Utat jas ir likvidavo. Pasirodo, kad dauguma lietuvi supranta Kremliaus darbeli esm ir tiksl. Gerai!

ANTROJI KNYGA

Neiifruojamas pseudonimas.

144

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

145

Vasario 28 d. (pirmadienis)
17 val. 20 min. lauke iandien tikras pavasaris, ypa vidurdien, kada viet saul. Gedimino gatvj nei kiek sniego. erniachovskio aiktje purvas, bet prie saul ildosi aib seni. Gradusov sutikau einant ministerij be palto. Tondanas irgi norjo eiti be palto. Tik ms es gda. Lauke pavasaris, o dvasioje baisios rudens audros. Jonas II1 audrino. iandien sutikau ininier Imoleviit2. Ji papasakojo, kad Kauno politechnikos institute daugiau kaip 50 proc. absolvent numatyta pasisti dirbti Rusij. Buv palikti visi Lietuvoj, bet pagal Maskvos sakym is student paskirstymas atauktas. Sklinda gandai, kad Maskva nori vesti Politechnikoje dstym rus kalba. Apie ias naujienas papasakojau Jonui II. Tas vos valdsi: Gyvats! Okupantai! Raudonieji carai! Maa imperialistams, kad raudonieji carai Stalinas ir Chruiovas rus kolonist skaii padidino Lietuvoj apie 10 kart. Maa! Nori iblakyti lietuvius po imperij, o j viet sisti rusus. Skubinasi raudonieji imperialistai. Jauia, kad vis vien teks kraustytis i Lietuvos, todl stengiasi kuo daugiau lietuvi surusinti. Nieko daugiau i klastingojo okupanto ir negalima tiktis, taiau i naujiena pritrenk mane. Raudonieji carai dar klastingesni u baltuosius. Argi galima sdti ir sudjus rankas irti, kaip XX amiaus antrosios puss okupantai, imperialistai vykdo Lietuvos atvilgiu genocido politik? Barbarai! Dar daugiau prisiklausiau jo keiksm ir necenzruot odi. Pats seniai buvau girdjs: Maskva nepatenkinta tuo, kad Lietuvo-

1 2

Pats autorius. Neiifruojamas pseudonimas.

146

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

147

je nuolat auga sav specialist skaiius. Dar ruden Kaune girdjau, kad ruoiasi studentus sisti Rusijon dirbti. Taiau i naujiena pritrenk ne maiau ir mane. Nesinorjo tuo tikti, nes tikrai labai nenorjau tuo tikti. Deja, tai tiesa! Prajus pirmadien perskaiiau etnografin urnal. I ten padariau geresnes ivadas, negu Semionovas norjo padaryti savo lykioje broirpalaikje. Komjaunimo tiesoj radau inut, kad iandien lietuvikose vidurinse Lietuvos mokyklose mokosi 83 proc. vis vaik, ko prie kar moksi 73 proc. Maskvos statistika moka klastoti net ir iandien, nors stalininio lumo pamau atsisakoma. Taiau ia gal yra tiesa. Juk lietuvikose mokyklose mokosi ne vien lietuviai. Tuo, inoma, nepatenkinti ms viepaiai. Jiems vis sapnuojasi surusinta Lietuva. Kadangi mes nepuolam j glb ir su savo monomis ir vaikais ir toliau kalbame tik lietuvikai, o ne graiausia pasaulyje rus kalba, nusprend prievarta mus rusinti. Rusifikacijos procesas vyksta natraliu keliu, taiau Kremliui to maa. Tikrai teisus Jonas II teigdamas, kad i j nereikia nieko kito tiktis ir be reikalo nervus gadinti. Taiau negaliu. Jauiuosi tiesiog ligonis po ios naujienos. Varge, Tu mano Lietuvle! Ir kas tavs neskriaud, kas nelaik tavs savo kolonija? Kodl istorija lm tau tok likim? Sunkiai suprantama ir didij Lietuvos kunigaiki politika. Kodl jie Prsijos neprijung prie Lietuvos? Gal mano pradtas skaityti veikalas Vytautas kaip politikas atsakys klausim? Nereikia pulti pesimizmo bal, nereikia keikti ms vargs tautos likimo. Juk kiek yra nelaimingesni u j taut? Tai mordviai, totoriai, bakirai ir kt. maesns Rusijos tautels. Palyginti su jomis, mes laimingesni. O mes patys ar nebuvome blogesnje padtyje? Iki Stalino nudvsimo didiul tautos dalis, tarp jos dalis inteligentijos buvo Sibire. iandien daugumas sugro. O monse tiek daug graaus lietuviko jaunimo. Kruvinojo Stalino gadynje baig auktsias mokyklas absolventai buvo siuniami dirbti Rusij. Dauguma sugro ir dirba Lietuvoje, tarp j ir aulys. Vis vien skaudu. Skaudu ir dl vieno lietuvio, pasilikusio Rusijoje ir ten nutautjusio. Skaudu!

Nieko! Moku nuraminti save. Kaip besistengt Maskva surusinti mus, vis vien Lietuva gyvuos amiais. Gyvuos! Nesurusinsit ms! Ne! Visgi gerai, kad Lietuvoje buvo vystoma pramon ir steigtas Kauno politechnikos institutas. Jeigu nebt buvus vystoma, lietuviai bt buv priversti savo noru ivaiuoti Sibiran. Naujai pastatytos Lietuvos mons daugiau lietuvikos negu senosios. Vytas1 sak, kad skaiiavimo main gamykloje 60 proc. vis dirbanij lietuviai. Tai labai daug. Ininieri dauguma lietuviai. ia, matyt, Maskva padar kakoki klaid, neapsiirjo. Utat ir stengiasi taisyti savo klaidas. Lietuvius siunia Rusij, nors ininieri trksta paioj Lietuvoj. Puntuko konstruktori biuras negauna nei vieno ininieriaus. Vasario 19 d. Tiesoje atspausdintose direktyvose nra jau pasakik paad, kuri neyktjo Nikita Chruiovas. Lietuvos pramons mons tik ubaigiamos statyti. Nauj beveik nebus statoma. Dangikosios eros pradia nukeliama toliau. Nauji vadovai protingesni ir neada to, kas kiekvienam aiku, jog nevykdoma. Nikitos paadus partijos vardu atmes kaip jo vieno lakios fantazijos vaisi. XXIII suvaiavime Nikitai teks bti dideliu atpirkimo oiu. Vasario 23 d. Pelen diena. Al liep valgyti pieno, bet atsisakiau. sidjau darb tik silks su duona. Demonstratyviai valgiau tik tai. Arkadijus mat. Jauiau, kaip jam tai nepatinka, taiau nieko nesak. Elena ir Ieva bgo valgykl. Argi jos supranta tradicij reikm? Vasario 24 d. Jonelis paskambino, kad Mama atvaiavo. Lengviau pasidar. Kai ji ia, nereikia rpintis, o kai tvikje baisu dl jos. Atvaiavo, nes negaljo sugyventi su krikto motina Stase. Visgi toji gan negera. Mama moka tylti, o anoji vis kabinasi. Po to nujau pas Aleksiej ligonin. Registratroje sdjo moteris, kuri kalbjo tik rusikai. Daugelis kreipdavosi j rusikai, o

Vytautas Girdzijauskas.

148

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

149

a tik lietuvikai. Smoningai garsiai pasakiau, kad Lietuvoje negalime susikalbti lietuvikai. Gyvat! Negali imokti lietuvikai pasakyti palatos numerio?! Mano pastab ji girdjo, smoningai garsiai sakiau, kad girdt. Jiems labai nemalonios tokios pastabos. iandien Elena skambino Sjungin spaud. Kadangi ji kalbjo lietuvikai, anos surasdavo lietuves vertjas. Jeigu visi nekalbt vieose vietose rusikai, rusai nesivert Lietuv. Aleksiejus valdsi nekls atri politini problem. I Aleksiejaus skubjau kultros ministerij, kratotyrinink konferencij, kur buvo suvedami vasaros ekspedicijos Dievenikes rezultatai. V. Baranauskiens anginis odis tikino, kad tai protinga moteris, patriot. Nei vieno propagandinio odio! Po jos kalbjo . Kudaba ir A. Tyla. Abu irgi apsijo be lovinim. Po j kalbjo Eiiki raikomo instruktorius K. Dainauskas tema Dieveniki ekonominio ir kultrinio gyvenimo slygos. Pavard lietuvika, bet jautsi, kad namie, aiku, kalba nelietuvikai. Praneimas turjo grynai propagandin charakter ir skambjo disonansu su kitais praneimais, turjusiais grynai dalykik charakter. Pagal K. Dainausk, Dieveniki kolchoznikai gyvena vos ne rojuje, taip, kaip adjo jiems Nikita. O a prie 10 met maiau, kaip jie gyveno labai skurdiai. Nuotraukos i kit praneim rodo, kad jie ir iandien gyvena skurdiai. inoma, per 10 met j reikalai pasikeit gerj pus, kaip ir mano tvikje. Bet vis vien sunkiai gyvena, sunkiau negu krivasalieiai1. Palyginus su priekario gyvenimu, jie gyvena geriau. Taiau iki rojiko gyvenimo toli. Galima objektyviai rayti ir kai kur rasti paang. Tuo visi patikt, o dabar visi atlaidiai ypsojosi. O su Kudaba reikt susipainti. Lietuvis patriotas, bet banyios prieas. Kodl? Gal jis bus pas Kazel2?

Po to kalbjo Dundulien, J. Buzas. Jokios propagandos. Maai asil tarp kratotyrinink. Jie dori lietuviai. Tamsybininkai nesiveria kratotyrininkus. Buzas i lengvosios pramons technikumo. Reikt su juo susipainti. Technikumo aukltiniai gan buki, apolitiki. Taiau kratotyrinink brel jis trauk ne vien mokin. Reikia, moka sudominti mokinius kratotyra. Pertraukos metu kalbjau su A. Tyla. Buvau pras savo istorijos kontroliniam darbui literatros priekarins. Nieko doro nes. Gal pabijojo? Prisimin pokalbis su juo vasario 11 d., tada papasakojo daug naujo apie Lenin. Buvs jo darbo kambary. Kapsukas mirs nuo sklerozs. Spaudoje, literatroje apie tai nei odio. Buvs grubus, isterikas. Kodl muziejaus darbuotojos to neslepia? Utat, kad nedaugelis ten patenka. Jis tada kalbjo: Lietuvai reikt tokios rinkos, koki ji turi iandien. Galt gerai verstis. Kam reikalinga i apolitika tirada? Gaila, kad negaljau iklausyti vis praneim. vyturio 1-ame numeryje perskaiiau straipsn Elektronika ir pionaas apie nipinjimo sistem (pramonin) JAV. Netikti dalykai! Taiau kodl apie tai taip atvirai raoma? Juk daugelis daro ivadas, kad ekistai gali panaudoti savo tikslams amerikiei pasiekimus? Ar tik nesiekia varyti mums baims, tikinti, kad vos spsim isiioti, pagalvoti, o saugumas perskaitys ms mintis? Turbt! Atvyko Viktoras. Ilgai kalbjoms, igrm vyno. Dabar irime Granino Skrendu vaigdes televizijos spektakl. 21 val. 10 min. Baigti! Buvau taip ivargs (nakt neisimiegojau vl) o dabar jauiuos gerai. Vynas! Naminis vynas padjo. Paklausyti Vatikano ir gulti. Jau antra savait darbe negaliu nieko skaityti. Blogai! Nebaigiau visko! Kit kart. O akyse vargas Tatukas. Taip danai prisimenu j. Kania.

1 2

Krivasalio kaimas autoriaus gimtin. K. Ambrasas, lituanistas, vliau taps kunigu.

150

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

151

Kovo 1 d. (antradienis)
20 val. 20 min. altajame kambarly. Apsirengs bulatu sdiu pasislps u spintos, kad ekistai per lang nepastebt, k veikiu. Kambary kaimyn Stundien. Kartais tardavom j esant nipe. Ne! Lankosi retai, atsitiktinai ueina. Atsibuds 4 val. 55 min., neumigau. Dien negaliu staigoj nieko paskaityti. Bet nors truput privalau parayti. Btinai. Vakar ministerijoje viena rus (o j kiekvienam skyriuje po vien dvi, madaug 2550 proc. vis darbuotoj. Beveik visa ratvedyba rus kalba) pareik, kad ms laboratorija nereikalinga, reikia j udaryti. A lepteljau: Daug kas nereikalinga. CK taip pat nereikalingas. O! Kaip nustebo dl tokio mano akiplikumo: Juk vienai partijai turi vadovauti ir vienas CK. A: A ir nesakau, kad nereikalingi visi skyriai. Propagandos ir agitacijos skyrius reikalingas. O kiti nereikalingi. Juk yra vykdomojo komiteto skyriai. Ji: Visais tais vykdomojo komiteto skyriais negalima pasitikti. Matyt, jos nuomone, vykdomajame komitete dauguma darbuotoj lietuviai, todl jais ir negalima pasitikti. Jos bendradarb lietuv pradjo juoktis. mano klausim, ar ties sakau, i atsak, kad politikoje nesigaudanti. Negalvojau, kad mano mintys antisovietins. Bet iandien moterys apibar mane u toki erezij. Tai ugirdus Maryt vos nesudegus i baims. Toji rus baisi derimorda. Pernai ms darbuotojos pareikusios, kad Hamlete Smoktunovskis maiau patiks negu Kurauskas. Toji katiua siutusi. V. Grabauskui apsiskundusi, kad jo darbuotojos didels nacionalists(!). is niekelis u nacionalizm Marytei kelis kartus mains premij. Po keli deimi met netiksime, kad tokie faktai vyko Europoje XX imtmeio eiasdeimt etais metais. Taiau iandien mes per daug nesistebim. Man buvo nemalonu dl moter ir mergin pastab. Nereikjo man to sakyti. klausim ne kart diskutavom su Arkadiju. Jis pritar man, taiau su kitomis katiomis nereikia bti atviram. Net baim buvo apmusi. Moterys gsdino. Es toji pasisks ir tursiu nemalonum. Pamau baim dingo. Saugumas u tai iandien dar nearetuos.

Dieve, Dieve! Reikia bijoti areto u pareikim, kad CK nereikalingas! Argi gali tai suprasti Vakar Europos, Amerikos mogus? Ar tuo jis patikt? Bet tai faktas. Reikia bijoti drsesnio savo odio, nors a ne i bailij. Nuotaik sugadino nesimpatikoji Lion. Visai be jokio pagrindo prikibo, kad a ess skundikas (skundiu meistr, kad blogai skaiiavimo main sutais) ir pletkininkas. Valdiausi, o po to iporinau: Ko siunti? Susirask kok sen ir nereiks siusti. Turbt Irena pasiskund [tiesioginiam mano virininkui] Gurviiui1. Tas apibar mane. Es netaktikai pasielgiau. A: Prie jos nekibau, nepalaikau nei vien, nei kit, taiau tegu nelenda prie mans. Kiaulei kiaulikai atsakiau. Oi, gyvats! Keturios pas mus laboratorijoje partiets ir visos nedoros. Neapkeniu ir Irenos. Jos motin, t. y. tv, partizanai suaud. Utat mginau pateisinti jos kvailum, skubjim partij stoti. Bet jos skund negaliu pateisinti. Aldonos neapkenia pats Arkadijus. Taiau Lion dar niekikesn ir u Aldon. Pastaroji kvaila, o anoji klastinga. Doros komunists laboratorijoj nra. I viso Puntuke n vienos lietuvs partiets ir nra, iskyrus ias tris karves. Ida su Ale2 vakar nenekjo. iandien nekjusi. Sakiusi, kad apsiskundusi Arkadijui. Tas atsaks: Jums tai naujiena, o mums ne. Apsiskund, kad piktinosi, jog vieose vietose dirbanios russ nemoka lietuvi kalbos. Supratau Arkadijaus nuotaik. Jis dl toki mano neteisybi labai igyvena. Reikia jiems visiems gadinti nuotaik. Gal greiiau isinedins, nors Arkadijus i vis j doriausias ir visada j ginu nuo lietuvi upuolim. Lietuvs viena po kitos paduoda praymus ieiti i Puntuko. Abromaitis isigando. m atkalbinti. Pats sukl triukm nordamas rus akyse pasirodyti geras, o dabar lietuvi bijosi. Nenori, kad lietuviai keikt j. Gudri lap! A u tai, kad visi auktuose postuose sd lietuviai bt gudrs. Taiau is bailys ir dl savo karjeros gali paauko-

1 2

Labai taktikam mogui, vliau emigravusiam Izrael. A. T. Autoriaus mona. Ida ugavo j pareikusi, kad lietuvi kalba nereikalinga.

152

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

153

ti rusams ne vien lietuv. Bet mans nebijojo priimti, nors niekur kitur negaljau gauti darbo. iandien ir Ieva padav praym atleisti i darbo. Pagal skelbimus ieko darbo rusai ir ydai. Gurviius geriau priimt rusus negu lietuvius. Rusai sudaro maum ir vienijasi su ydais. Taiau Characiejus1 doras lietuvis jis per daug rus neims Puntuk. Visa laim, kad rusai neturi auktojo ekonominio isilavinimo. Kaip gerai, kad universitetas maai rus priima studijuoti. Utat Kremlius ir sukruto padaryti j pavald Maskvai. Bepigu buvo rusams po karo. Tada n pradios mokyklos nebaig nemokos i Maskvos, parod raudon biliet, uimdavo auktas vietas. O dabar negali. Uaugo isilavinusi jaunoji Lietuvos karta. Ji ir gsdina Maskv. Ieva labai pasikeit per paskutin laikotarp. iandien niekieno neiprovokuota pareik: A niekada nebuvau nacionalist. Visai sutinku. Dar tik pernai ji pareik (u k miau jos neapksti), kad nesvarbu, ar jis lietuvis, ar rusas, ji tekt ir u ruso, kad tik geras mogus bt. Ir staiga i jos lp igirdau: Jie padar mane nacionaliste. Kokie jie visi ovinistai! Terioina svarstant mus u aki pareikusi: Kokie jie nacionalistai. Mes krauj liejom u juos, ivadavom, o jie pasiruo mums peil nugar rti. Pasak tai ir puolusi isterik pradjo liumbti. Ieva dar por pavyzdi pasak apie rus ovinizm. Deja, tuos pavyzdius pamirau. Tyljau. Teisi ji. J [rus] didiavalstybinis ovinizmas daro mus nacionalistais. Ir labai gerai, kad Ieva net be mano takos suprato, kas jie. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvi ima painti tikrj derimord veid. Todl, kad kuo toliau, tuo labiau jie lja. Bet a turiu bti gudresnis ir daugiau tylti. iandien su Viktoru matm kino reisieriaus Romo Paprastas faizmas. is filmas dar labiau rod, kad faizmas yra tikras stalinizmo brolis. Bet apie tokias ivadas vieai negalima kalbti.

O! 21 val. 03 min. Baim ima! Negaliu istorijos mokintis. Blogai! Reikia anksiau gulti, isimiegoti ir pulti knygas. Kiek laiko atima dienoratis. Bet jo negaliu nerayti. Negaliu! Gintulis beveik pasveiko, susirgo Als mama. 39 C su dalimis. Netikiu, kad kas nors blogo atsitiks. Gal B. Popienko1 priregistruos Viktor? Bt labai gerai. Bgti mik palakstyti. Dienorat slpti. Per didel rizika man rayti j!

Kovo 7 d. (pirmadienis)
14 val. 30 min. netoli televizoriaus. Mama su Ale ir Vilija dirba virtuvj, Gintulis gandrinja lauke. Oras toks pat drgnas, nors sinoptikai ir pranaavo atalim, suledjusio sniego tik mike yra truputis. Vakar staigoje vyrai sil igerti. Nebuvo kaip atsisakyti, todl teko. Buvom trys lietuviai, trys ydai ir vienas rusas Arkadijus. Kalbjoms, inoma, rusikai. Jeigu vienas rusas kompanijoj, esi priverstas kalbti rusikai. Geriau deimiai lietuvi prisitaikyti prie vieno ruso, negu vienam rusui prie 10 lietuvi! Vakare buvom su Ale pas Kazel. Irgi truput igrm. Utat blogai miegojau. Galva ia. Be to, skaiiau S. Tarvydo Geopolitik ir kt. knygas. Deja, rayti reikia. Gal ryt bsiu isimiegojs ir perraysiu savo kontrolin darb. Nors iki birelio daug laiko, bet kontrolin reikia sutvarkyti. Du vakarus praleidau Moksl akademijos skaitykloje. Skaiiau visuomeninio kaltintojo Vasiljevo kalb Siniavskio ir Danielio byloje ir Kapsuko Buruazin Lietuva. Kovo 4 d. Viktoras gavo telegram, kvieiani atvykti tvik. Vakar [kovo 6 d.] gavau ir a i jo telegram apie tvo mirt. Gaila, gaila, o ypa todl, kad taip ir nesutikau daugiau jo gyvo. Du kartus buvo pas mus, bet nesusitikom. Vargas emaitis! Jo
1

Lengvosios pramons ministerijos skyriaus virininkas.

Sulietuvjs vietinis ukrainietis.

154

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

155

asmenyb tiesiog simbolizuoja vis ms taut, jos vargus ir kanias. Tiek jis ikentjo dl Viktoro. Dar vasar atve maisto saugum, o iandien jo nra. Kaip skaudu! Dar vis tikjau nuvaiuoti, pasikalbti. Kam gyveno mogus? Kam tiek kentjo? Ne! Neverta jam pavydti. Jis iaugino sn, kur priversti gerbti ir pripainti net ekistai. Kain ar a atliksiu savo mogik pareig, kaip j atliko Antanas Petkus, Viktoro tvas. Galvojau ryt vaiuoti laidotuves. Taip norjosi nors mirus pamatyti j ir sukalbti Amin atils! Bet apsvarst prijom prie ivados, kad nuvyks galiu rasti j palaidot. Labai gaila, kad negaljau nuvaiuoti. K padarysi? Viktoras ar atprats nuo jo, ar ne toks jautrus. Grs Lietuv beveik neparvaiuodavo tvik. A gi kas savait biau lanks sergant savo tv. Ai Dievui, kad senelis sulauk sugrusio i lagerio Viktoro. Bet kaip norjos, kad jis nors metus dar bt pagyvens. K padarysi? Vis vien i telegrama ne taip igsdino, kaip bt igsdinusi prie mnes pirm kart jam ivaiavus. Tebnie lengva Tau, vargo pele, Lietuvos emel, kuri tu taip myljai! O dabar chronologine tvarka apie tai, ko iki iol neapraiau. Vasario 24 d. jau kelias dienas galvojau kaip uveti Ievai u tok filmo Niekas nenorjo mirti traktavim. iandien kaip tik atsirado tokia puiki proga. Ji akcentavo esanti lietuv. A tuoj pat ipykinau: Bloga i tavs lietuv. Maiau, kad ie mano odiai nemaloniai nuteik j. Mgino teisintis: Rusai ir ydai laiko mane nacionaliste, o Terleckas bloga lietuve. Kodl a esu bloga lietuv? A: Jeigu btum smoninga lietuv, kitaip vertintum film. ia sikio Elena: Sakai, kad per daug iaurius banditus parod? A: Palyginus, maai parod iaurum. Daug kur partizanai buvo iauresni, negu filme parodyta. ia papasakojau apie Kueliausko Juozo elges kaip jis mudavo Milinskaites (tris trij uvusi partizan seseris) ir kt., kaip pakor pirminink. Ta-

iau ne ia esm. iaurs buvo ir skrebai. Bet jie parodyti ideals. Mikinius palaik visa tauta, todl jie isilaik apie 10 met. Kiekvienam kaime buvo j tvai, broliai ir seserys ir juos palaik. iems jie buvo ne banditai, o lietuviai, j artimi gimins. Jokiu bdu neteisinu j vykdyt iaurum, bet ne ia esm. ia nebaigs minties nutilau. Utenka. Ir iaip daug pasakiau. Juk ausys girdi ir labai raukosi. Daugiau pasakyti negalima! Ieva m pasakoti, kaip ilutikiai bijodavo vaiuoti kaim, nors jie nebuv kalti, bijodav bandit. Priminus, kad skrebai buvo iaurs, Elena pasak: Liaudies gynjai nieko pas mus nenuov, o kiek banditai priaud? Visgi ikeniau patyljs, nors tas pareikalavo i mans daug jg1. Kiek kai kuri partizan iaurumas pakenk mano brangiajai Lietuvai! Jeigu mano tvus bt suaud (buvo ini, kad ruosi suaudyti u tariam idavyst), a vis vien biau liks tuo, kuo iandien esu. Taiau ne visi gali bti tiek smoningi. Argi galima Elen smerkti u tai, kad ji neapkenia partizan u savo brolio ir motinos nuudym? Juk ir mano supratimu nebuvo u k j udyti. Tvas buvo apylinks pirmininkas, gavo i skreb ginkl. Bet ar u tai buvo kalta motina? U k j suaud? Tai jau sadizmas! Vykd toki politik tamss kaimo bernai. Bet u j nugaros stovjo inteligentija. Kodl ji nesulaik kai kuri j rankos? Argi jiems nebuvo aiku, kad lik nuudytj vaikai neapks savo tv udik ir daugelis kartu neapks ir net kerys savo tautai? Kokia tamsi ir trumpareg buvo ms inteligentija! U visus iaurumus ji daugiausia atsakinga2. Man iandien net sunku paaikinti, kodl Elena ir abu jos broliai nenujo nieks Lions keliu ir nepradjo keryti u tv ir brol ms tautai? Tai stebina. Elena bravo! Buvau labai supyks ant jos u grubius odius mano adresu, bet nusprendiau atleisti jai. Ji verta pagarbos. Visada turiu bti jai geras, velnus. I tikrj

Vliau Elena Smilgeviien tapo patriote. Kada ji jau nebedirbo Puntuke, kartais sutiks gatvje aprpindavau pogrindine literatra rus kalba. Mirusi. A. T. Inteligentai buvo konformistai, laiksi nesikiimo politikos. A. T.

156

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

157

gi mgstu j paiepti. Labai negrau! Ms panekesio pabaigoje pasakiau joms: Js buvot vaikai, nieko nematt, nieko neinot ir neturit teiss sprsti apie pokario vykius Lietuvoje. Ieva: Argi mes kaltos dl to? Argi mes kaltos, kad tada buvom maos ir nesupratom to, k tu supratai? Tavo pareiga iaikinti mums tai. ia ji teisi! O ar a kada nors pasikalbjau su jomis? Pastabas danai duodu, o pasikalbti nerandu laiko. Buvau sitikins, kad Ieva sugadinta ir kad jai niekas nepads. Galvojau, kad gyvenimas j pakeis. Rajos ir jos lykios kompanijos elgesys atvr Ievai akis. Vasario 25 d. gavau kvietim ansamblio Lietuva jubiliejin koncert. Nuvyk profsjung rmus, abu su Ale sitikinom, kad beklasj visuomenj net irovai suskirstyti tris klases. Pirmos klass publikos (dauguma i CK ir Ministr tarybos, tarp j maiau kelet savo pastam) kvietimuose buvo nurodytos vietos. ie buvo leisti per atskiras duris. Um jie madaug pus sals. Programos vidury artistai teik publikai gli. Jas gavo tik ios klass atstovai. Antroji klas gavo kvietimus su rau Parteris, o treioji be joki ra. Per klaid mes siverm parter. Upakaly sdinti ansamblio veteran skundsi, kad juos umiro. Pakvietimus gavo tarybin biurokratija. Stebiuosi. Teatre pastam maai matau, o kur leidia su kvietimais toki pilna. Nejaugi naujoji buruazija taip ykti pinigo? Programos pradioje konferansj sveikino irovus. Jo kalboj buvo tiek lykios propagandos, kad net vemti norjosi. Jo odius lydjo filmai, pasakojantieji ansamblio istorij. Nesinorjo tikti, kad 1966 m. teks igirsti tiek daug lykios propagandos, melo. Vaizduojami 1947-ieji metai! Konferansj: Valstieiai nusprend eiti nauju viesiu, kolkiniu keliu. Ansamblis paruo nauj program Pirlel kor. Su ia programa apvaiavo Uten ir kt. rajonus. Ekrane matome kadrus i t dien. Vaizduotje sugrtu tas tragikas dienas. Ir nejaugi tada gyvenau Lietuvoje ir visa tai maiau, igyvenau? Maiau! Ir i program maiau. Br! Jaunyst leido lengviau igyventi tuos kruvinus laikus, kada taip liejosi lietu-

vi kraujas, kada kasdien imtai lietuvi buvo suimama, nuudoma. Dieve, k teko igyventi tau, manoji Lietuva! O kiek dar teks tau ikentti? Ir kaip a visa tai ikentjau? Pamenu 1945 m. kovo 12-j Suinojau, kad uvo ms kaimo partizanai. Nors labai buvo (ir tebra) gaila Tatuko, bet dl jo neigyvenom n dalies to, k teko igyventi dl vyr uvimo, nors tarp j nebuvo n vieno labai artimo giminaiio. Gyvenom tais kruvinais laikais, net juokms, myljom. O vediau juk paiais kruviniausiais metais 1952-aisiais! Suinojs, kad Politechnikos absolventus siunia dirbti Rusij, kelias dienas neradau ramybs. O tada imtus lietuvi suiminjo, ud, tkstanius trm Sibir. Nepaisant to, galjau juoktis. Jaunyst dar savo. Paaikjo, kodl Stalinui pavyko taip sulauyti ms senj kart. Jie buvo u mus vyresni ir nemokjo kaip mes juoktis. Utat jie ir iandien nemoka juoktis ir tikti viesia ms tautos ateitimi. Buvo ir puiki programos numeri. Ne gda pasauliui parodyti ms tautos men. Deja, Maskva neileidia ms ansamblio usien. venia 25-met nuo ms pavergimo, taiau vis vien nepasitiki mumis. Reikia, ms tauta nra sulauyta, nra pavergta! Skelbia, kad apdovanojimus ansamblieiams teiks J. Paleckis ir Naujalis. Buruazija ploja, bet palyginti skystai. iriu kalbant Paleck. 1957 m. jam ir Sniekui buvau daug k atleids u j pradt nacionalin politik. iandien ne maiau neapkeniu jo, kaip neapkeniau prie 1957 m. Niekas! Ir kaip is inteligentas galjo tapti tokiu idaviku?! Negalvoja mirti? Galvoja! Galvoja ir ino, kad per amius lietuvis keiks j kaip savo tautos igam, prekiavus su Stalinu lietuvi dvasiomis ir knais. Nors pamgint prie mirt nusiplauti kruvinas savo rankas. Retkariais Kremlius ileidia j usien. Ivyks pamgint ties pasakyti pasauliui apie Lietuv. Bailys! Jeigu jis nebt buvs bailys, nebt taps ir tokiu nieku. A neploju. Saugumas gali pastebti ir apkaltinti u tai, kad vradebno molal, antisovietski ulybalsia [prieikai tyljo, antitarybikai ypsojosi]. Tegu! Negaliu gi niekui ploti.

158

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

159

Greit po jo scen ieina buvs ansamblietis V. Daunoras. is pasako trump, bet labai patriotik sveikinim ansambliui. Jis madaug taip kalbjo: Linkiu ansambliui ir toliau skleisti pasaulyje ms lietuvik men. Tegu ir toliau ansamblis Lietuva bna ms nacionalinio meno tvirtov! iuos odius pasak pakeltu balsu, su kvpimu, didiuliu patosu. Ir kokia audra aplodisment kilo salje! irovai plojo ir plojo! Plojo ir buruazija. Net ir jos sieloje nra visikai ugess tautinis jausmas! Bravo! ekistai pastebjo, kad nacionalizmas tikrai gyvas lietuvi irdyse. Tegu mato rusai, kad mes nesurusinti dar, kad mumyse gyvas laisvs trokimas! Kaip jautsi J. Paleckis matydamas, kad jam tiek maai plojo, o tuo tarpu Daunorui u tuos kelet odi, kelet ilt ir tikrai lietuvik odi tiek daug plojo? O gal jis nepastebjo to? Pastebjo. Kas irjo televizorius, tas irgi suprato visk. Plojo daugiau Daunorui, o ne Paleckiui todl, kad Daunoras kalbjo ir galvojo lietuvikai, o Paleckis kalbjo nors ir lietuvikai, bet galvojo jau rusikai. Mano nuotaika buvo puiki, labai pakili! Bravo! Mano Lietuvl gyva ir per amius gyvuos! Nesurusinsit jos! Tokios lietuvi nuotaikos ir kelia nerim Kremliui ir jo kosmopolitiniams lietuvikiems bernams. Ne be pagrindo XV partijos suvaiavime G. Zimanas auk: dar rusena, ir, paptus palankiam vjeliui, siliepsnoja nacionalizmo liekanos. Teisus, tu, Zimanai! Pastebjai tai, ko nenori kartais matyti tavo darbdaviai ir sbrai. Tu su savo gauja nepajgsit upsti ios nacionalizmo liepsnels, kuri diena i dienos stiprs. O jai liepsnoti padeda didiavalstybinis ovinizmas. i liepsn labiau puia ne vakar vjai, o ryt Kremliaus stalinin politika. Taip, Genrikai Zimanai! Kiti kalbjo pataikaujaniu tonu. Bartuseviius lovino partij, kuri leidianti klestti Lietuvos menui. Kai prasidjo dovan teikimo ansambliui ceremonija, ijau su Ale namo. Nemgstu klausyti plepal. Turbt kalbjo vedas. Nekeniu ir io. Reikt bti dkingam ansambliui, kad jis, Kremliui leidus, garsina Lietuv nors iki Elbs. Deja, nemokjau bti dkingas. Gal todl, kad nekoki nuomon susidariau apie jo vadovus.

Pirmadien, vasario 28 d. atvyko Viktoras. Prezas pasakojo, kad vasario 16-j buvusios ikeltos Kaune dvi trispalvs. Kovo 1 d. su Viktoru nubgom Vilniaus kino teatr pasiirti Romo Paprasto faizmo. Jau senokai buvau girdjs, jog is filmas buvo demonstruojamas Vakar Berlyne. Diskusijos vykusios iki ryto, jose dalyvavo daug vokiei student. Kas buvo faizmas, man aiku. Norjau pasiirti, kaip Romas aikina jo atsiradimo prieastis. O, svarbiausia, norjau iame filme rasti ir stalinizm, palyginti, sugretinti j su faizmu. O kad filme rasiu daug panaumo tarp faizmo ir stalinizmo nei kiek neabejojau. Mano tikjimas tuo nei kiek neapvyl. Ir kiek jie panas vienas kit!? J panaumas ne tik teroras, bet ir mogaus nuasmeninimas, mogikojo orumo sumindiojimas. Romas (jis ir diktorius) kalba: Hitleris laik, kad mogaus asmenyb yra niekas, o minia viskas. Taiau su minia reikia elgtis kaip su moterimi, o moteris mgsta jg. O ar ne taip pat mogaus asmenyb irjo ir Stalinas? Abu kruvinieji diktatoriai elgsi su mogumi taip, kaip madaug prie imt met buvo numats genialusis rusas F. Dostojevskis. Abu diktatoriai myljo mini, o neapkent mogaus. Bet tas, kuris nemyli mogaus, kaip sak F. Dostojevskis, negali mylti ir monijos. Ypatingai suartina Hitler su Stalinu ir j vesta tvarka (scena dails parodoje). Kur beeina Hitleris, visur mato savo portretus, kuriuos jis pats atrinko iai parodai. O ar taip nesielg Stalinas ir paskutiniu metu Chruiovas? Hitleris piro alkanam vokieiui, kad sviestas kenksmingas sveikatai. O ar tuo netikino Chruiovas alkano ruso? Charakteringiausia gal scena, kurioje jaunos vokiets, tapusios ne monmis, o dvikoj gyvuli banda, siekia lykiojo Hitlerio kruvinos letenos ir ekstazs pagautos isterikai verkia. Tai aukiausia mogaus numoginimo scena. O rusai ar ne taip pat liejo aaras dl tokio pat budelio Stalino? Ar rus tauta nebuvo tapusi tokia pat akla gyvuli banda, kokia buvo pasidariusi vokiei tauta? staigoje gyriau film, liepiau pasiirti visiems, taiau stengiausi nedaryti paralels tarp faizmo ir stalinizmo. Nereikia. Mano nustebimui, io filmo idj suprato Ieva!

160

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

161

Kai Arkadijus m laukiniais vadinti mones, besimeldianius banyioje, neikeniau: O man didesniais laukiniais atrod mons, kurie kino urnale pamat Stalin atsistoj plodavo. Arkadijus tvirtino, kad toki scen nemats. J palaik Z. Kaplanas. O a maiau paskutin kart Spalio kino teatre. Prisiminkite Romo filme scen, kurioje vokiets buiuoja kruvin Hitlerio leten, kaip jos isterikai verkia. Jos man atrodo labiau laukinmis negu banyioje klp besimeldi tikintieji. O visgi ir Romas neatsak klausim, kodl Vokietijoje gim faizmas, kur jo aknys. Neleido cenzra. Reisierius keliose vietose minjo, kad vokieiai buvo mokomi negalvoti, taiau ios vietos neirykino. Kodl? Todl, kad taip mok ir Stalinas rus, prikims jo galv supuvusi dogm. io klausimo irykinimas bt labai jau apnuogins ir stalinizm, o tai pavojinga partijai. Man gi stalinizmas pasirod labiau kruvinas negu net toks lyktus ir kruvinas faizmas. Paimkim Romo faizm. Hitlerio sakymu 1934 m. puo metu buvo iudyta 1000 moni. O kiek Stalinas iud Rusijos gyventoj, savo buvusi draug 1937 metais? Hitleris buvo kai kur kruvinesnis todl, kad savo filosofijos pagrindu pam rasistin teorij, kuria nesivadovavo Stalinas. Jeigu Hitleris bt taip negailestingai neuds yd, Stalinas atrodyt didesniu budeliu u Hitler. Taiau ir iaip jis gali lenktyniauti su savo broliu Hitleriu kruvinose skerdynse, kuris i j daugiau praliejo kraujo. Filmas daug vietos skyr pavaizduoti, kaip Hitleris mok vokiei jaunim vergiko paklusnumo. iauri scena. Vokietis kareivis nusifotografavs prie pakartos rus moters. Kokia iauri turi bti to vokieio siela! Hitlerinis aukljimas padar j toki. Bet ar ne taip aukljo ir Stalinas rus jaunim? Juk jaunimo idealu turjo bti (ir iandien yra) savo tvo idavikas Pavlikas Morozovas. ia faizmas ir stalinizmas tampa verti vienas kito. Kodl visgi faizmas atsirado Vokietijoje, o stalinizmas Rusijoje? Doktrinos kaltos! Sistemos kaltos! inoma, ia daug tiesos. Taiau ios dvi kruvinos sistemos atsirado abiejose valstybse to-

dl, kad i tautos buvo nekultringos ir leido lyktiems maniakams taip apmulkinti save. Vokiei tauta stovjo aukiau u rus taut, bet ne savo dvasia. Vokieiai buvo tik civilizuota, bet ne kultringa tauta. Savo dvasia rus tauta auktesn u vokiei taut. Taiau abi nekultringos. Utat kruvinos sistemos ir rado ia dirv. Filme yra keletas kadr, vaizduojani vokiei komunistus, ygiuojanius ir skanduojanius Rot front! irint ne kart kildavo klausimas: O jeigu Vokietijoj bt laimjs Telmanas, kas tada bt itik Europ? Tie, kurie usivilko smogik uniformas, bt usivilk spartakiei uniformas, o savo dvasia bt lik tokie pat. Tad ko tada galima buvo i j laukti? Telmanas ir Stalinas bt pasidalin vis Europ. Filme daug iauri scen. Nejaugi tai i tikrj buvo? Buvo! Negalima u tai atleisti nei vienam t, kurie ud nekaltus mones. Teisti visus esesmanus, kaip reikia teisti enkavedistus. Pirmj dauguma gavo tai, ko nusipeln. O kada gaus pagal nuopelnus kruvinieji Stalino mokiniai enkavedistai? i dauguma nudvs savo mirtimi. XXIII suvaiavimas dar labiau reabilituos Stalin. Jauiamos tokios nuotaikos. Bet tvirto plano, tvirtos propagandos neturi ir pats Kremlius. Tai rodo ir XV Lietuvos kompartijos suvaiavimas. Prajo tyliai, nuobodiai paplepjus por dien. Krautuvse buvo pasirod daugiau preki. Kai kas gavo net ananas pirkti. CK bufete j visada bna. Beklas visuomen! Kovo 2 d. prisiruoiau gal gale pakalbti su Vokietyte1. Gyriau save, kad neskubjau pasikalbti. Su domumu klaus mane 45 min. Sak, kad to nebuvo girdjusi, todl daug ko nesupratusi iki iol. Bet apie M. undyts vyr Ivan ji turjo savo nuomon. Tai ess labai puikus vyras. Danut n nemokanti rusikai. Matyt, turi vilt nors u ruso itekti. Nespjau nieko pasakyti, bet jeigu iteks, a nesisveikinsiu.

Neiifruojamas pseudonimas.

162

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

163

Kit dien isinekjom apie religij. A: Negalvok, kad a noriu tave atvesti tikjim. Ne. Pats daug kuo netikiu. Bet kiekvienam rusui pasakoti, girtis, kad lietuviai yra netikinti Diev tauta, nra jokio reikalo. Tas j akyse ms tautai nedaro garbs. Nra ko ia kiekvienam pataikauti, kaip M. undyts bendradarbs pataikauja. A daug kuo netikiu, bet tyia demonstruoju ess giliai tikintis. i puol isterik. Ji laikanti visus tuos, kurie tiki, kvailiais, veidmainiais. A: Tarp savo draug turiu ir marksist-ateist ir giliai tikinij. Stoviu vidury tarp j. Taiau nemanau, kad pirmieji protingesni u antruosius arba atvirkiai. i dar paleido kelet epitet tikinij adresu ir parod, kad daugiau nenori su manimi nekti. A irgi nenorjau. Daugiau su ja neneksiu ia tema. Ji nesismonino, kodl tokiomis drastikomis priemonmis Lietuvoje kovojama su religija. Maai galvoja ia tema. Vargina mintys, kaip gauti vyr, bet kok kad ir rus. Ieva ieina i Puntuko. Apie Arkadij ji blogos nuomons, nors dar neseniai ms ginuose palaikydavo j. Dabar tenka j ginti nuo Ievos upuldinjim. Niekada nebuvusi nacionalist, bet Raisa ir jos kompanija j toki padariusi. ia ji tapt tikra nacionaliste. Jos pavyzdys rodo, kad derimord elgesys indiferentus iugdo nacionalistais. Paskutins savaits ijo Ievai naud. Ji buvo nervuota, nesimpatika. Jos nervus gadina mintys, kad gali likti senmerge. Jos nemgstu u nenor galvoti. Laikas itaisys j. Pasikeis! Kovo 3 d. isikalbjom su moterimis. Jos netiki, kad mans niekur nepriima darb. Birut tuoj pradjo: Daug kalbi. Kam reikia kalbti? A: K a neleistino kalbu? K? Nieko negaljo atsakyti, iskyrus pokalb su ta katiua dl CK. A nekalbu su jomis atvirais klausimais, neparodau n dalies savo sitikinim. Birut: Kam tau reikjo ginytis su V. Grabausku? Argi j perkalbsi, nuginysi? Jeigu tyltum, gal ia atlyginim pakelt. A: Tai k a turiu daryti? Kam nors be muilo upakal lsti (atleiskit u iurktum). Bet ji savo: inok, kad tu esi ne vienas, kad turi

vaikus, o jiems liks i dm. Maryts niekur nepriima ger darb, kad tvas sdjo. Toks pamokslas ived mane i kantrybs: Tu mokai tylti? O a sakau, kad blogai, kad maai yra netylini, kad maai yra terleck. Jeigu j bt daugiau, derimordos bt priversti skaitytis su mumis Ji nutrauk mane: Reikia laukti, iki atsiras, uaugs daugiau terleck, o dabar tave sutvarkys ir viskas. A: Man jie nieko nedarys. A nieko neagituoju prie valdi, nekovoju prie j. Biruts draugs tyljo, bet pritar jai. Tada a: Js tokiais pamokymais ugdot vergus. Vos spjo vaikas ilsti, tuoj apkabinate juos sovietiniais gelgaliais. Bijots, kad prieingu atveju netart js santvarkos priemis. I pat maens vaikus tikinat, kad reikia valdios bijoti, pataikauti jai. Kas i toki vaik iaugs? Vergai! Verg ms tautoje ir iaip daug. O a mokinu savo vaikus nieko nebijoti ir visiems rti ties akis. ilgas kalbas nesileidau. Neapsimoka! Ne vien ms kambary gali bti ausys. Nutariau atvirai pakalbti tik prie keturi aki. Birut sugadino nuotaik. J laikiau patriote, nebijania pasakyti tiesos akis. O ji iandien pasirod bail. Ji blogesn u Iev ir Elen. ios nors ne bails. Dabar pradjau suprasti kai k. Jeigu kildavo ginai, ji su Audrone tyldavo. Maniau, kad Audron bijo dl vyro karjeros. Pasirodo, kad abi vadovaujasi praktika filosofija tylti, niekur nesikiti. Buvo taip nemalonu dl t moter pastab. Reikia turti drsos pareikti komunistui V. Grabauskui, kad jis mans neprivers rusikai rayti, o Veljaevai esu pasaks: Meluoti galima, bet reikia turti ribas. Taiau praktikosios moterys, pasirodo, mane u tai smerkia. Manyje prabilo ne ugauta ambicija, bet baim dl ms tautos ateities. Balsai tikina, kad iaugs naujoji karta, nepainusi Stalino teroro, kuri bus drsi, jos sieloj nesds vergas. O i kur iaugs i karta? Kas j pagimdys? Laukti, kada ugims daugiau terleck, o ne vienetai! O kas juos pagimdys? Biruts, Audrons? Kikelius jos gali pagimdyti (kaip tik Al su vaikais iri film Kikelis). Jas paias vergmis padar Stalinas, jos gimdys ir aukls savo vaikus vergais ir is vergikumas persiduos i kartos kart.

164

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

165

Biruts tvas u politik kaljo pus met (nesudar bylos) ir kelerius metus u kriminalin nusikaltim. Kaljimas, lageris pavert j vergu! T vergik dvasi jis perdav Birutei, o i savo dukrai. Ir taip i kartos kart! Birut neapkenia Lions ir Ko, ji dora lietuv, taiau verg, besivadovaujanti tyljimo filosofija. Laiko ji save protingesne u mane. Ir nejaugi ji teisi, o a ne? Nereikia kakta dauyti sienos, bet umerkti akis prie neteisyb negalima. Jeigu pats esi bailys, nepaversk kit, ypa savo vaik, bailiais. Tai jau nusikaltimas. Kokie rezultatai mano netyljimo, o jos tyljimo politikos? A pareikiau visiems girdint, kad kitoks negaliu ir nenoriu bti. Jeigu staiga tapiau kitoks (ko nenoriu) ir persiimiau Biruts ir Audrons filosofija, kas pasikeist? Vis vien vienodai mane irt, gal tik labiau niekint. O kaip jas iri derimordos? Jos tyli, bet Raisa ir Ko abi vertina ne geriau kaip mane. Ko elgiasi pagal teorij Kas ne su mumis, tas prie mus. Abiej sitikinimai, sin neleidia eiti su Raisa ir Ko. Utat j neapkenia. Vien tik u tai, kad Birut kalbasi su Ieva ir kitomis lietuvikai, Raisa ir Ko j laiko nacionaliste. Z. Kaplanas vis laik nekalbjo su Audrone. Atsirado apkalbos. Kai k ji perdav (Gurviiaus odius) Birutei. Ir Gurviius m nepaksti Audrons, nors i jau seniai dirba plano komisijoje. tai kur veda tyljimo filosofija! Ieina, kad gali bti apkaltintas, nes prieikai nusiteiks tyljo ir antisovietikai ypsojosi. Birut tyljo, o a ginijausi. Rezultatas gi tas pats. viet, kuri ji turjo uimti, pasodino nemok Iren. Reiks paaikinti, kur veda tyljimo filosofija. Norjau pasisilyti Ievos ileistuves. Bet ten bus bailys aulys. Be to, a nepasitikiu Maryte Keryte. Atviras bti toje kompanijoje negaliau. Geriau bti toliau nuo t ileistuvi, jei jos ir vyks. Po darbo su Viktoru ir Vitu nuvykom pas kun. Aleksandr1. Jis optimistas, nors po 15 minui pavargo. Teko atsisveikinti. Tris

fakultetus baig, o savo ini negaljo niekur panaudoti. Psti jom iki miesto pakrai. Daug kalbjoms. Viktoras mgsta tylti. U tai jis vertas pagarbos ir pasitikjimo. O Vitas ne bailys! Nusprendm usukti pas Rom Pyrag1. Tas nieko neskaito. Ms pareiga sudominti Lietuvos istorija. Buvau Albert ilinsk susitiks. Ruoiasi disertacij rayti. I kur taip sukvailjo mogus? K duos jo disertacija Lietuvai? K? Juk jis turs rayti tai, k sakys. Lagery sukvailjo! Prezas numojo j ranka, o a negaliu. Pamginsiu pasikalbti. Jau seniai buvau sivls su Arkadijum ginus. Bet kovo 5 d. teko. Seki-Tur savo prezidento kd kl tiron N. Krum (perskaits jo autobiografij j labai gerbiau). Ikilo idja sujungti Gan su Gvinja ir Mali. Apie tai Arkadijui pasakojo Z. Kaplanas. A kak neigiamai pasakiau apie t jungimsi. Arkadijus: Tu visada prie ma valstybi jungimsi A: I kur tu tai itraukei? Jis: Tai jauiama. Jis aikino, kad alims, kalbanioms viena kalba, yra naudingas jungimasis. Matyt, jis diplomatikai sak kalbanioms ta paia kalba. A: O k tai duoda? Ir kur toks jungimasis galimas? Arabai kalba viena kalba. Bet kas ijo i Egipto ir Sirijos susijungimo? N viena valstyb nenori joki jungimsi, nes stiprus visada udeda sunki savo leten ant silpnesnio. Jungimasis galimas tik jgos, prievartos keliu. Jis ir toliau m rodinti, kad susijungus geriau. A: Gambija yra Senegalo i vis pusi apsupta, bet jos puss milijono tauta nenori, kad j valdyt, savo valdi primest Senegalas. iandien Gambija prekiauja su tomis alimis, su kuriomis nori, o po susijungimo palaikys prekybinius ryius su tomis valstybmis, kurias nurodys Senegalo valdia () Niekas nenori, kad jam bt primesta svetima valdi. Olandai kalba vokikai, dalis veicar irgi, nekalbant jau apie austrus. Taiau ios tautos nenori jungtis vien valstyb. Lenkija, ekoslovakija, Jugoslavija, Bulgarija? Kodl jos nenori jungtis su Rusija? Juk j kalba

Aleksandras Markeviius-Markaitis.

Romas Ragaiis.

166

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

167

slav! Arkadijus: Taiau tai didels ir savarankikos valstybs. A: Tu teisus tai didels valstybs ir ne taip lengva ant j udti leten. Tuo tarpu maos tautos neturi nei tautini jausm, nei tautini ambicij. Buvs kagbistas Arkadijus suvok, kur a lenkiu, bet vaidino nesuprantant. Bet greit paklaus: Tu prie susijungim? A: Ne! Bet jungimasis vyks tada, kai ne tik pavieniai mons, bet ir itisos valstybs nesistengs eksploatuoti kit. Elena tyljo, o Z. Kaplanas diplomatikai ypsojosi. Baigm gin gan taikiai. A pasisakiau u susijungim, u tai, kad bt viena tarptautin kalba, kurioje bt kiekvienos tautos kalbos keli odiai. Ilgai tyljom. Nei i io, nei i to vl Arkadijus paklaus: Vadinasi tu sutinki, kad valstybi susijungimas galimas? Taiau reikia laiko. Jis pritar. Nejaugi jis nesuprato, kur a krypau? Gerai, kad a nepasakiau n vieno nereikalingo odio. O k norjau pasakyti, jis suprato. Ir gerai! Tegu supranta! I tikrj a u gerus santykius su Rusija, bet tik ne u tokius, kokius primet kruvinasis Stalinas. Mums naudingiausia bt eiti su Rusija. Ji garantuot mums Karaliaui ir apsaugot nuo vokiei imperijos. Gal tas ir bus. Bet kada? Tiesa, Arkadijui pasakojau, kaip vokieiai, anglai, pranczai i aukto iri lietuvius. Visos didels tautos iri masias i aukto. Arkadijus tyljo. Po to keikiau imperialistus u tai, kad jie inaudojo kolonij tautas ir neivyst ten pramons.1 O Edvardas koks buvo negudrus, toks ir liko. Kovo 4 d. jis vl skambino. Kalbs i ia pat esanio automato. Kodl neueina. Nenors! Sutiks sugrusi Jon Mackevii. Labai nors Viktor pamatyti. Liepiau atvaiuoti. Pras pas j atvaiuoti. Dav adres. Negudrus! Jau prie kelet metus sakiau, kad mano telefonas paklausomas. Netikjo. Jo sugyventins vyras, ekist agentas, tiki-

no j, kad tai nemanoma. Koks menkas jo protelis! Vadovavs pogrindinei organizacijai. Kaip jis galjo vadovauti? Neturi jis nei diplomatijos, svetimas jam supratimas ir apie bent koki konspiracij. Grs lakst nordamas sukurti pogrind (kaip ekistai sak). Gerai, kad saugumas j aretavo. Bt sukis kaljim mones. Jam tik kiaules ganyti, o ne pogrind organizuoti. inoma, dabar jis apie pogrind ir negalvoja. Sutiks ibarsiu! Nors nebuvau skaits Archyv IV tomo1, bet inojau, kad pasikalbjimai sekami. Ir tai suprasti nereikia didelio proto. Pasirodo, kad i aritmetika nesuprantama Edvardui. Vakar pas Kazel radau Tyl. Vl pradjo lankytis. Buvo nedomu. Nieko naujo nesuinojau. Pokalbiai su tokiais bailiais tik laiko gaiimas. Trumpai ten buvau. 20 val. Taip vis dien prasdjau. Eiti radijo paklausyti. Esu ivargs. Vl nemiegosiu ir ryt negalsiu dirbti. Blogai! Bet k daryti?

Kovo 8 d. (antradienis)
16 val. 40 min. Als mama iri televizori i Maskvos transliuojam ikilming vakar. Dar n karto tiek daug nekalbame apie moteris. Gal todl, kad dav gal gale laisv dien, o gal labiau dl to, kad Kremlius nusprend sustiprinti propagand. Kakoks senis aukia apie rus moters laiming gyvenim. Neraudonuodamas meluoja, kad lopeli dareli klausimas isprstas. Gal Maskvoje ir isprstas, bet ne Vilniuje. Moterys labai vargsta. Ryte, 6 val. pabudinusios vaikus i gilaus miego, 7 val. moterys alty vea juos i vieno miesto rajono kit. Vaik, vyresni kaip 7 met, pataria neleisti mokykl, jeigu lauke emiau 20 C, taiau ikimokyklinio amiaus vaikai tempiami darelius-lopelius ir esant 40 C. Laim, kad met maai buvo dien po 25 C.

Keikiau tautiniais sumetimais. Kolonistai ve kolonijas savo technik, kuria perdirbo vietin aliav, inaudodami vietinius darbininkus. O Lietuvos ivaduotojai ve Lietuv ir aliav, ir darbininkus A. T.

Lietuvi archyvas. Bolevizmo metai. T. 4. Kaunas 1943.

168

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

169

Argi negalima bt darelius organizuoti pagal gyvenam, o ne pagal darbo viet? Net Tiesa juoksi, kad daug kas gyvena Antakalny, vaikus vea emj Paneri rajon, o dirba Dzerinskio rajone. Sutvarkyti reikal galima bt, bet biurokratinje mogui abejingoje santvarkoje labai sunku. Ms vaikai iandien geriau gyvena, negu mes savo vaikystje. Taiau niekur Europoje moterys taip nevargsta, kaip pas mus. Statybose moterys dirba gal tik TSRS. Apie moteris daug kalba iandien, o ryt vyrai troleibusuose, autobusuose nematys moter. Toki nemandagi vyr, kaip TSRS, tikrai nra. Ir lietuviai chamais tapo. Jeigu kartais (ir danai) uleidi moteriai viet, tave iri kaip kvail. Padkos niekada neigirsi. Utat kartais ir neuleidi joms vietos. O kiek moterys pas mus vargsta virtuvje? Amerikiei vyras, sako, virtuvje dirba drauge su savo mona. O pas mus? Teisingai Elena sako, kad moter lovinimas kart metus sukelia jai tik pasilyktjim. O a? ryt nuskutau bulves cepelinams, pakriau krosn, kai k padjau dirbti. Daugiau nieko negaliu (i pratimo gal negaliu). Prie por savaii sekmadien ne maiau dirbau virtuvje kaip iandien. Visada nordavau nupirkti Alei mediag iltam kostiumui, su kuriuo galt vaikioti pavasar ir vl ruden. Vis pinigo nebdavo. kart pasiskolinau i savialpos 26 rub. ir nupirkau. Nelabai grai mediaga. K padarysi, kad graesns nra. Vilytei norjom vilnon suknel nupirkti. Nenupirkom. Sunkoka su pinigais. Gal pavasar. Ji labai blog apetit turi, blogut. Bijau, kad nesusirgt. Reikt vairesn maist pirkti, o vaisi pirkti nra labai i ko. Obuoli kilogramas kainuoja 1,20 rub. Trimestre Vilyt gavo vos 3 ketvertus, kaip ir Tylait. Visi kiti penketai. Bravo mergait. Tik gruboka. Koks tvas, tokie ir vaikai! Gintulis beveik visus ketvertus atvilko. Irgi pus bdos. Laim, kad nereikia su jais [vaikais] vargti. Nemyli taip knyg, kaip jas myljau a vaikystje. Tas senis i tribnos lovino TSRS moteris. Paminjo Kosmodemjanskaj, aikin ir kt. ruses. Lietuvaits Melnikaits nemi-

njo. Lietuvos komunistai turi pagrind upykti ant savo motinos Maskvos. O mans tas nei kiek nejaudina. Tegu jie mato, kuo juos laiko gerbiamoji ponia Maskva. O kaip mes minjom moters dien? Buvom nusprend nesveikinti j, nes vieni nekeniam vien, o kiti kit. Taiau aulys su Poplavskiu sveikino jas, reikjo ir mums. Taip nenorjau eiti buhalterij sveikinti Lions, Ievos ir Aldonos. Nebuvo kaip atsisakyti. Z. Kaplanas bruko rank saldaini maiel. Ir kaip tyia, turjom j teikti Lionei. Kad j kur velniai! 12 val. moterims virininkai liep eiti namo. Lik be moter igrm. Pirm kart igrm be moter. iandien buvo ubgs Alfredas1 . Kaip gaila, kad nebuvo Viktoro. Biau supaindins. Vl patar saugoti save. Negaliu kitoks bti negu esu, ir gal tikrai nenoriu kitoks bti. Sukonspektavau Sovietskaja etnografija prajusi metu 5-j numer. Pasirodo, kad Smirnovas truput perdjo, norima teigdamas esama. 1963 m. Vilniuje lietuviai ved ne lietuves ne tokiu auktu procentu tik 17,2 proc., o ne 27,5 proc., kaip rodinjo Smirnovas. Nuotaika pasitais. Rygoje latvi, vedusi ne latves, procentas auktesnis 20 proc. I vedusi ne savo tautybs monas ar vyrus 60 proc. veda rusus ar ruses. Lietuviai pirmoje vietoje veda lenkes ar lenkus. I miri lietuvi-lenk eim gims dauguma lietuviai vaikai, nes toki eim vaikai leidiami danai lietuvikas mokyklas. Vadinasi, nusiminti nra ko. Straipsnio autoriai diaugiasi, kad ateizmas stiprja ir dl to daugiau rusik vedyb. Taiau jauiasi, kad rusai nepatenkinti. Utat ir skuba kitomis priemonmis mus maiyti. Skuba! Viktoras gro prislgtas po Skirgailos spektaklio. Jo nuotaika persidav man. Jeigu tokios nuotaikos suimt, sunku bt. O

Alfredas Beranskis pats po daugelio met prisipaino dirbs KGB. Gal specialiai leido mums suprasti, kad jis dirbdamas jreiviu uverbuotas plaukiojimo usien metu. 1985 m. sil parayti laik Laisvs radijuje dirbusiam K. Jokubynui. Patys ekistai j likvidavo: mir ligoninje gydytojams nesuteikus pagalbos. U k, niekas niekada nesuinos. A. T.

170

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

171

grus i Sigmos klubo po diskusijos, nuotaika buvo labai pakili. Tokia pati nuotaika buvo grus po Lietuvos 25-meio minjimo. O Vladas neatjo. Nejaugi jis ivyko su Mama tvik? Savaits vidury buvo usuks Povilas1. Visada jis buvo pesimistas, bailys. kart buvo kitoks. Papasakojo apie tai, kaip studentai filosofai vent medium. Norj atgaivinti senas tradicijas ir su fakelais eiti Gedimino pil ir ten vsti. CK kakas aikins, kad tai buruazin (?!) tradicija. Protingesnis i ten tikins, kad eityns trukdys judjim. Studentai buv priversti atsisakyti savo sumanymo. is faktas irgi daug k charakterizuoja. Ilaisvintojai bijosi leisti studentams Gedimino pily vsti medium, kad ten nesiliepsnot nacionalizmo liepsnel j irdyse. Inkvizitoriai! is faktas, manau, studentus prablaiv. Nuotaikos tarp student gan nekokios daug nusistaiusi prie santvark. Net ekonomistai politikuoj. Vienas ekisto snelis pasakojs apie tvo nuotaikas: Jeigu gyveniau i naujo, neiiau tuo keliu, kuriuo jau. Gerai, kad nors prie mirt kai kas ima suprasti, k jie padar savo tautai. Rusiukai (studentai) chuliganai upuldavo studentus, nurengdavo. Dviese lietuviai pasim gelgalius apveit tuos. Vienas prijs prie ruselio papra rkyti. Atsak nesuprants. is rs gelgaliu per nugar tam taip, kad net lietpaltis pertrks. Deja, tai bta ekisto snelio. Teko ekonomistui ssti kaltinamj suol. Prof. M. Gregorauskas gyns. I universiteto nepaalin. Gavs lygtin bausm ir tek umokti u lietpalt. Utat M. Gregorausko autoritetas student akyse iaugs. Linknas patar pakalbti su Kudaba. Tai ess geras lietuvis komunistas. Taiau abu Kikeliai nepatar kalbti. L. Zuikelis2 nekviet jo u tai bali. Bijs. Tai ess gudrus tipas. Kalbs tai, kas jo panekovui patinka. Kelet met buvs gamtos fakulteto partorgu. Be saugumo

inios tok post nepateksi. Kain ar jis teisus? Mikinis, Vengrys buvo prodekanais, partorgais, taiau jie niekais negali bti. Ne! Kudaba paras straipsn, kvietus udaryti Pals banyi. Taiau redakcija straipsn itais. is grasinimas udaryti banyi buvs imestas. Bravo! Manau, kad nra reikalo susipainti su Kudaba.

Kovo 13 d. (sekmadienis)
16 val. Lauke vl iema. Vakar maiau varnnus, nes net mike tik atskiri lopai sniego. iandien gerokai prisnigo ir vis dar sninga. iandien perrainjau t pat kontrolin darb. Todl sin negrauia raant dienorat. Istorij zubrinti galsiu ir darbo metu, o dienoraio ne. Utat skubu kai k parayti. Suinojau, kad mano buvs politins ekonomijos dstytojas Simonaviius, gaudamas 320 rub. atlyginimo, suklastojs dokumentus, gaudavo per mnes po 100 rub. pensijos. Svarst partija. ms aukti: K a nusipirkau? Padoraus varko neturiu! Tada kakas i komunist paklauss j: O k gali tada sigyti darbininkas, gaudamas 60 rub. per mnes? Iveja i universiteto. I partijos, inoma, neimes. Per daug himn giedojo Stalinui ir tapo nusipelniusiu. Klausydamas jo plepal, galvodavau apie jo moral: Arba jis aklas, arba niekas. Pasirodo, kad niekas. Svarbu, kad moka atlyginim u dm ptim student akis. Gal nei vieno taip neapksdavom kaip jo. Visi jie, stalincai, panas, visi niekai vienodi! Sako, turjo meilu (ar net ne vien), todl reikjo pinig. Ir velnias tok ykt sen pristoja? Gerai, kad demaskavo! Studentams dar labiau paaiks, ko verti gerai apmokami propagandistai. Al pasakojo apie L. Abromait. Jeigu jo kabinete nebna nieko, is kalbs normaliai, bet jeigu kas nors yra i nelietuvi, visada ims aukti ant jos. kart buvs Gurviius. Nordamas pasirodyti itikimas Stalino idjoms, L. Abromaitis u kak m aukti ant

1 2

Neiifruojamas pseudonimas. Gal pats autorius. Neaiku, kurie tiksliai inteligentai minimi. Kikeli ir Zuikeli pseudonimu dienoraiuose vadinami skirtingi asmenys.

172

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

173

Als. irkit, draugai, a esu Terlecko ir kartu jo monos prieas, nors ir primiau juos darb. Suinojs, kad Buhalteriui1 gresia atleidimas vien tik todl, kad nestoja partij, usukau pakalbti. Pasirodo, kad niekas nesil. Jeigu silys, patariau stoti. Jis doras lietuvis. Geriau, kad jis uimt t post negu jo pavaduotojas, kuris sienlaikrat straipsnius rao tik rusikai. Taiau ir Buhalteris ne geresnis, t. y. nekoks lietuvis. Jis doras lietuvis, bet bailys. Argi negalt patarti jam rayti lietuvikai? Prie 10 met man dirbant banke kokia rusyn buvo, bet nei vienas lietuvis nedrsdavo tada rayti rusik straipsni. iandien ir ten tas pat. mano patarim Buhalteris atsak juoku. Nesupratau, ar jis sutinka su mano pasilymu. Apie tai papasakojau Prezui . is irgi nieko neatsak. Taip ir neinau, teisingai elgiuosi ar ne. Reiks isiaikinti. A bent u tai, kad daugiau dor lietuvi stot partij ir tarnaut Lietuvai. An dien domiai pasikalbjau su Povilu III2. Jis susikirts su Ilgeviiene ir Kstutiene3 dl filmo Niekas nenorjo mirti. Pasirodo, kad ne tik a vienas esu priverstas ginytis dl io filmo. Ilgeviien jis tikins, kad tai alingas filmas, ikraips tikrov, juodins partizanus. tikins, kad jos vyras gan nesmoningas lietuvis. Jis nenors vsti moters dienos, nes tai karti tarybin vent. Povilas atsaks: ia jis vaizduoja Lietuvos patriot. Taiau i tikrj jis toks nra. Ponia lyg usigavusi: I kur js inote? Povilas pradjs kariuotis: Jis iaudinis patriotas ir jo tvas. Ilgeviien musi prietarauti. Jos vyras labai nepakenis rus, nemgsts net rusikos muzikos, nelanks jis koncert. O tvas senas Lietuvos inteligentas, visada klauss usienio radijo. Povilas: Kas i to? Jeigu jis bt smoningas lietuvis, smoningas taps ir snus. O snus nesmoningas vien tik dl to, kad nesugeba iaikinti jums io lyktaus filmo esms. Js nesmoningumas parodo tvo ir snaus, js vyro nesmoningum.

1 2 3

Neiifruojamas pseudonimas. Pats autorius. Birute.

Abu diskutavom ia tema ir smerkm Ilgevii. Abu menkystos, o ypa tvas. Argi gyvendamas mieste nemat skreb elgesio? Argi jis nesuprato pokario pogrindinio judjimo prasms? Suprato, taiau snaus neparuo, neiaikino toki klausim, kuriuos privaljo aikinti. Todl snus iandien avisi iuo filmu, taip juodinaniu Lietuv ir visus tuos, kurie prieinosi kruvinajam Stalinui. Povilas piktinosi ir ne kart kartojo: Sako, neapkenia rus, taiau padeda jiems meiti Lietuvos patriotus, kovojusius su okupantais. Jo neapykanta yra zoologin neapykanta rusams. Inteligentas privalo smoningai imokti neapksti savo prie. Zoologin neapykanta nieko neduoda. Ir kaip tiems asilams kalti tai galv? Ypa piktinosi Povilas jaunuoju Ilgeviiumi u tai, kad su savo draugais nepolitikuojs. Visi jo draugai neapkeni rus ir laik, kad nra reikalo mokinti juos. Sutikau su Povilu. Povilas paadjo pats susipainti su Juozu Ilgeviiumi ir iaikinti jam jo klaidas. Su Kstutiene nebaigs panekesio, nors ir kalbjs apie valand. Jos bobut nuud partizanai, todl j adresu siuntusi ne vien keiksm. Ypatingai Povil siutin ponios samprotavimai apie vaik aukljim. Povilas ms smerkti tuos tvus, kurie kartu su savimi vedasi vaikus sovietines demonstracijas. Kstutien: O k daryti, jeigu vaikai nori, jeigu jiems tai domu? Neleisti pionierius? Nesutinku! Namuose pasakosi jam viena, o mokykloje kita. Kuo tada vaikas tiks? Tai jau jo alojimas! Tada jis paklauss: O tu nori tapti ruse, t. y. surusti? Nori, kad tavo dukt itekt u ruso, o snus vest rus? Atsakiusi, kad nenorinti. Jeigu tu auklsi savo vaikus, kaip partija moko, nieko lietuviko juose neliks. Aiku, kad tokiems vaikams bus tas pat u ko tekti, k vesti. Esu sitikins, kad su savo ankais nesusikalbsi lietuvikai. Ji neigusi tai. Povilas susijaudins aimanavo: Kas bus? Ms tauta nepasiruousi tokiai ilgai okupacijai. Lietuvos ponai nesirpino tautos moraline dvasia, jos ugdymu ir stiprinimu. tai kokie rezultatai. Auginam vergus. Partija gali triumfuoti! Nors ir pasidavs jo prislgtai nuotaikai, miau raminti j: Nenusimink, ms tauta neus. Kiek maai mes turjome viesi inteligent prie 5080 met,

174

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

175

taiau neuvome. Nesime ir dabar. Didel tautos dalis skaudiai nukentjo nuo Stalino ir jo kruvin iper skreb. Buvs kalinys, tremtinys iaukls savo vaikus smoningais lietuviais. Taiau mano odiai, atrodo, nebuvo labai tikinamieji. Jis: O kiek gro i Rusijos lietuvi sulauyt knu ir dvasia? Kiek? Tokie sulauys dvasikai ir savo vaikus, mokydami i maens nusilenkti jgai, tylti. Nejaugi jau tokia padtis Lietuvoje? Reikalai lidnoki. Tikrai daug verg gimdo Stalino tironijos sulauytos lietuvs, taiau neverta nusiminti. Nesmoningi lietuviai, gyven mauose rajon miesteliuose, kuriuose eimininkavo skrebai. I kaimo kil smoningesni. Kaune gim ypa smoningi. Vilnieiai, inoma, maiau smoningi. Taiau nereikia reikalauti, kad visi lietuviai bt tokie smoningi, kaip mes. O visgi noriau, kad visi taip suprast Stalino politik ir jos pasekmes, kaip a suprantu. Bet kaip to pasiekti? Kaip? Apie tai danai ir daug galvoju. Negaliu paksti verg! Jadzyt buvo paadjusi priregistruoti Viktor. Kovo 6 d. usiminm su Ale jai ir Kazeliui girdint. Jauiau, kad abu bijo ir stengiasi isisukti nuo pagalbos suteikimo buvusiam kaliniui. Baisu! Ko? Gali Popovas suinoti ir duoti sakym savo klapiukams atleisti juos i ilt viet! Dieve! Baisu irti moni bailum. O mano vaizduotje bailys tolygus jeigu ne niekui, tai bent smulkiai menkystai. Kazelis pasiunt man por siuntini Sibir. U tai vertas pagarbos ir padkos. Taiau u jo bailum negaliu jo gerbti. Negaliu! Nordamas, kad Viktoras ariau susipaint su lituanistais, odiu, dabartine inteligentija, papraiau, kad jis pakviest Viktor bali. Isigands atsisak. Negals! Dieve! Kaip tai ema! Gyventi ir vis drebti dl savo kailio! mogus taip susmulkja, kad mano akyse tampa tokia menkysta, kuriai tinkamo odio nerandu. O Jadzyt?! Manau, kad nesiklauso radijo tik todl, kad bijo. Bijosi! Gali kas nors igirsti! Stengiuosi neueidinti pas juos. Tegu ramiai gyvena sau. Taiau kart pasakysiu jiems, k galvoju apie tokius.

Kaip nenoriau bti j vietoje. Neapksiau savs. Nenoriu turti gero buto, geros vietos ir kartu taip visko bijoti. Geriau bti elgeta, bet nedrebti dl savo kailio. O argi a nieko nesibijau? Bijau! Kelias dienas bijojau dl gan nesaugiai paslpto dienoraio ir dar kai dl ko. Kartais isigsdavau igirds Arkadij kalbantis telefonu tokiu tonu, kokiu jis kalba su ekistu J. esnaviiumi. Taiau vis vien a ne bailys. Ne! Ketvirtadien buvau su Viktoru pas Rom darbe. Tipas liai lindo klausytis, k mes kalbam (tas rodo, kad jie neturi toki klausymo aparat, apie kuriuos rao spaudoje). Nepaisant to, kit dien vl ujom pas Rom. Tegu sekioja! Spjauti juos! Baims nevarysite mums! Bijau kaljimo, lagerio. Tai natralu. Taiau menkysta netapau. Ne! Kovo 9 d. einant pro Palang (man pasisveikinus su jos direktoriumi) Arkadijus: Kodl tu ne direktorius? A: Todl, kad su generolais1 susidjau. Jis m juoktis, o po to: Kodl negali j vyti nuo savs ir eiti savo keliu? Supratau jo uuomin, bet vaidinau nesuprats. A: Kaip? Negalima vyti al t, su kuriais kartu srbiau baland. Jis danai tikina, kad mano gyvenimas gali pasukti kita kryptimi, galiu bti mogumi. Jis kakur suka. Matyt, jam yra pavesta tikinti mane, kad galiu padaryti karjer, jeigu atsisakysiu praeities. Aiku! S. Stungur vis kvieia pas save J. esnaviius. V. Ardin2 irgi tampydavo. is, kakieno pamokytas atsisak eiti ekist landyn. [esnaviius] ikoliojo gatvje susitiks, bet daugiau nekvieia. O i S. Stungurio tikisi kako. Utat kadr skyriui sak laikyti j juodadarbiu. Pats kaltas. Utat ir tampo. Nereikjo duoti jiems vilties. Mans jie neidrso darbininkus degraduoti. Vakare Viktoras gro. Skaudu buvo po Tatuko mirties matant, kad mons nemoka ujausti. Taiau ir mes nemokjom pareikti Viktorui uuojautos, nors labiau stengms, negu kai kas i ms sutikt.

1 2

Buvusiais politiniais kaliniais. Viktoras Ardinas, buvs politinis kalinys.

176

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

177

Kovo 10 d. ujo staig mano ikviestas Stasys Ignataviius. Buvau pasiruos duoti velni u pataikavim ekistams. Nesikariuodamas pasakiau esm. Pasirodo, kad tikrai buvo liudininku saugumui vieno leitenanto byloje. m teisintis, kad nieko nepasaks. A: Mes nesam vaikai. Jeigu buvai akistatoje ir dar teisme, reikia, kak parodei. Kam to reikjo? Juk prajo per 20 met ir tu galjai nieko neatsiminti. m teisintis, kad taip buvo parods suimtas 1944 m. Ir tai galjai umirti. Teisinosi, kad j teis vis vien, nes buvs emaiio pavaduotoju. Nesutikau su tokiu pasiaikinimu. Nors balso nekliau, bet veikj ivediau i kantrybs: A ne dl jo gyvenu. tai ir pasakymas! Jis gali duoti parodymus buvusio savo draugo adresu tik todl, kad nori geras tapti saugumo akyse ir gauti ger darb! miau kariuotis: Ikentjai 16 met lagery, grai mogumi, o paskui ia jis ubaig mano mint: ir apsiikai?! A: Taip, apsiikai! Nebaigus man minties, Staselis bgte ibgo i koridoriaus, trenk durimis ir dingo. Nelaikiau! Tegu bga menkystl! Pyksta, kad ties akis pasakiau, pasakiau visai taktikai ir nei kiek nepriekaitaudamas. Kaip ia gali tokiam veikjui priminti jo pareig neiduoti ekistams buvusi draug. Negalvoja, asilas, mirti? Negalvoja, jeigu taip elgiasi. Tesiino. Nepavydiu jam! Visomis keturiomis kabinasi u gyvenimo, kur nori turtingai ubaigti. O po jo mirties tegu keikia j u idavyst. Praktika filosofija! Nori gyventi kaip daugelis komunist. Prisipaino, kad ada virininku tapti. O kuo? Jis juk nieko neimano. Matyt saugumas tarpininkauja? Saugumas ino, kad mgsta komfort, todl ir panaudoja savo tikslams. Kas jis toks, rod jau 1962 m. Taip buvo nepatenkintas negavs mano sankcijos apjuodinti vokiei okupacijos metais veikus Lietuvos pogrind. Dabar gali eiti toliau parayti spaud. Reikia Antanui1 praneti tai, kad Stasys nori parayti ekistams reikaling straipsn. Antano jis privengia. Manau, kad reikia ukirsti keli kitai Stasio niekybei.
1

Antanas Jankauskas.

Albina ir Val perjo kit darb. Ieva laukia paskyrimo. Su ja nekalbsiu jokiais sunkiais klausimais. Manau, kad pats gyvenimas igydys j i vis lig. Su Birute irgi nediskutuoju. J ir Audron laikiau smoningiausiomis lietuvmis. O iandien jas truput niekinu. Albina, Val, abi Maryts man nepatikdavo. iandien supratau, kad ios moraline prasme visa galva auktesns u Birut ir Audron. Ieva su Elena irgi ne vergs. ios nebijo pasakyti tai, k galvoja, o ypa Ieva. Utat jas labiau gerbiu u Audron ir Birut. ios i pirmj mano akyse nusmuko paskutinisias. Elena pradjo truput bijoti. Prasitar, kad komunizmo kursas nedomus. Arkadijus: Kas nedomu? Komunizmas? i isigandusi m teisintis, kad ne tai turjusi galvoje. Apie tai Arkadijus man juoksi. Juoksi ir jos akyse. Iaikinau, kad nra ko bijoti ir pataikauti. Utat Elena tyia m erzinti Arkadij, kad ji serganti u vedijos ledo rutulio komand, o ne u rus. O kokios vergs Birut ir Audron, kada nors suinosiu. Gal a be reikalo taip smerkiu jas. Lion nori eiti dirbti pas Aldon, kuri dirba vyr. buhaltere gelbetonio gamykloje. Norjau spti j [Aldon] dl tos pataikns. Ten ess lietuvikas kolektyvas. ioji nueis nipinti. Aldona smoninga lietuv. Bdama Aldonos pavaldin, Lion kalbdavo taip, kaip Aldonai patinka. Aldonai ijus i Puntuko, parod, ko verta. O gal neverta gsdinti? Juk pasodinti nepasodins. Pagalvosiu, ar verta spti. Nauj darbuotoj pas mus neateina. Niekas nenori dirbti u 100110 rub. Buvau Buitinio aptarnavimo valdyboje. Suinoj, kad dirbu u 110 rub., suprato kakas negero su manimi: girtuoklis arba susiteps. Pamaiau, kad nenori mans priimti. O Maryt pra ateiti t darb. Kiekvienam tarimas kyla suinojus, kad toks vyras, turs 12 met darbo sta, dirba u 110 rub. Toki mergul, kaip Ieva, norjo ten paskirti direktoriaus pavaduotoja ekonominiams reikalams. Saugumas laukia, kol palau mane vargingas gyvenimas. Nesulauks! pyg js sulauksite! Mintis, kad jiems nepavyko parklupdyti mans, daro mane gan galing. Nesu Stasys! inau, kad madaug

178

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

179

po 20 met mirsiu, todl nesikabinu kaip tas u gyvenimo. Nebaisu mirti turint vari sin! Kaip to nesupranta Stasys? Liublianoje ledo ritulys. Rusai su vedais sulo lygiomis. Arkadijus prisipaino, kad blogai miegojs. Lietuviai (dauguma) serga u bet k, tik ne u rusus. Dabar rusai aidia su ekais. ekams nesiseka: 6:0 rus naudai. Gaila ek. K padarysi?! met dl to maiau igyvenu. Mieste apie aidynes kalba dauguma tik rusai. Lietuviai maai jaudinasi. iandien rusai igers daug degtins! O kiek girsis?! Gerai, kad niekas neveria klausytis radijo ir irti televizij. Vakar su Viktoru ir Ale buvom pasiirti Egls ali karaliens. Neblogas filmas. Salje tik lietuviai. Rusai niekina visk, kas lietuvika. U tok film ai. ia menas, o ne propaganda. Buvau pas Vit ir Vyt1 . Pastarasis atsisaks nueiti saugum. Gyvenimas imok! Dl absolvent siuntimo Rusij nra tvirt ini. Siunia madaug po 5 mones i grups. Ne per daugiausia. Gaila ir t. Gali neilaikyti ir itekti u rus arba vesti ruses. But valdyboje dirba vieni rusai. Vykdomajame komitete vienas rusas sutemp visus rusus. Toks vaizdas visame miesto but kyje. K reikia virininkus sileisti vien rus! Viena lietuv keit pas. Isiskyrusi. Gro i Ukrainos. Matyt, buvo nusista ten dirbti. Itekjo, o po to isiilgusi tvyns isiskyr, kad galt Lietuv grti. Gaila ir vieno nukentjusio tautieio. Student pasakojo, kad beveik kas etadien ruoiamos pas juos universitete paskaitos, nukreiptos prie amerikiei politik Vietname. Stengiasi studentus nuteikti prie JAV. Aiku! Vakar irjom trump antireligin film. O kodl neleidia kunigams pakalbti per televizij apie religij? Kodl man neleidia? Religij galiau apginti teiginiu, kad prie banyi kovojama tik kaip prie tautini tradicij saugotoj. Teorikai apginti religijos nepajgiau. Neturiu tinkamo isilavinimo. Spaudoje tyla. Laukia, k Kremlius pasakys XXIII suvaiavime. Jau 19 val. 15 min. 6:1 rus naudai. Nesijaudinu.
1

Kaip ten mama su Vladu gyvena? Mike tikras viduriemis. Baigiu! Reiks geriau paslpti dienorat, kad nereikt jaudintis.

Kovo 21 d. (pirmadienis)
17 val. Lauke vl lynoja. An sekmadien per dien prisnigo 19 cm. Kuri ia nakt iki 15 C. Buvo prasidjusi tikra iema. Vakar vl vakare m lynoti. ryt vl maiau varnnus. Kur jie buvo pasislp? Nejaugi jie alt praleido ia? Kaip jie nesualo? Labai ilgai raiau t savo kontrolin darb apie LietuvosRusijos santykius 19201940 metais. Dabar perrainju, perraindamas taisau. Dar reiks taisyti. Vakar vis dien raiau (pirm kart per savait isimiegojs). iandien darbe perraiau 10 lap. Ieis ne kontrolinis, o diplominis darbas. An dien buvo usuks Nulinskas1. Rusij ivadino imperialistine alimi, o Lietuvai primest santvark vergija. A esu daug kuo nepatenkintas, taiau, palyginus su juo, mane esnaviius gali laikyti sovietiniu mogumi. Atrodo, kad tikinau Nulinsk, jog Rusija elgiasi su mumis ne taip blogai. Jeigu bt laimjs Hitleris, mes neturtumme nei savo mokykl, nei spaudos. Net Lietuvos vardas bt ibrauktas ir emlapio. tikinjau, kad mums reikia eiti ivien su Rusija, tik Rusija gali mus apginti nuo Vokietijos. A irgi daug kuo nepatenkintas, taiau esu sitikins, kad viskas isisprs ger pus. Derimordoms Lietuvoje pati valdia duos snuk ir viskas susitvarkys. Mums nereikia niekur kiti rank ir tik laukti, iki viskas susitvarkys savaime. Atrodo, kad Nulinskas sutiko su manimi. Iki pat prajusio treiadienio nebuvo spdi, vert dienorat. Laukme Algiuko Susnio, kuris turjo pasiliuosuoti i lagerio. Buvau paras Pranui Skeiveriui Mordovijos lager, kad Algiuko laukiu atvaiuojant.

Vit Margait ir Vyt Girdzijausk.

Pats autorius. Mano paties samprotavimai tai pataikavimas ekistams, jeigu dienoratis patekt j rankas. A. T.

180

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

181

Taiau kakodl jis ruosi ueiti pas mane tik po 23 savaii pabuvs tvikje. Visai atsitiktinai Gedimino gatvje pamatme imtasile apsirengus jaunuol, o su juo civiliai apsirengus. Prie pastarojo prioko Viktoras. Pasirodo, kad abu buv lagery. Anas pasak, kad su juo kartu js Algiukas. Liep man vytis. bgau suvenyr parduotuv. Susnys bsi? Gavs teigiam atsakym, padaviau rank ir pabuiavau and. Galvojau, kad jis mane pains. Jis irgi nepaino. Jeigu Stungurio nepainau, tai nereikia stebtis, kad Algiuko nepainau. Juk kartu saugumo rsy ibuvom vos dvi savaites ir nesimatm itisus 8 metus. Sutarm susitikti pas mane po darbo. Palydjau j su Viktoru ir Algiuko trimis draugais universalin parduotuv. Aiku, kad ten ekist pilna. Dreba i pykio pamat mus kartu. Juk tikjosi, kad po toki 1964 met pabaigos straipsni apie mus bijosime pasisveikinti vienas su kitu. J viltys neisipild vaiktom gatvmis po kelis, lyg tyia erzindami Berijos snus. Vito neradau darbe. Skambinti jau net ministerij (vis vien suseks, su kuo kalbjau, bet tegu siningai usidirba duon, kaip sako Prezas). Jo sesers Maryts praiau surasti Vit ir paprayti, kad ateit pas mane. Valandai likus iki darbo pabaigos, netiktai paskambino Stasys Naglys. Jo skambutis labai nustebino. Juk itisus metus nesirod. Ieko Algiuko. Buvs stoty jo sutikti, bet nerads. Praiau usukti pas mane. Nenorjau, kad saugumas girdt, jog kvieiu pas save, kur ir iaip keli buv kaliniai susirinks. Bet reikjo. Nieko nepriekaitavau jam. mogus bailokas, todl neueidavo pas mane. Be to, mes nesam draugai jis 10 met jaunesnis u mane. Papasakojo, kaip saugumas buvo isikviets. Gsdino, kad tur mediagos 10-iai met pasisti j lager. Kokiu formaliu pagrindu? () Nejaugi jis patikjo, kad u lietuvi liaudies dainas galima kalinti? Norjau, kad jis vienas nuvaiuot pas mane [ namus], taiau, jis sak palauksis mans, kol baigsiu darb. Tegu! Nra ia ko elgtis taip, kaip saugumui patinka. Troleibuse prisdo kakoks tipas. Kalbu Stasiui apie Vilniaus statybas. Tegu pasiklauso! O gal

ia i viso ne saugumo agentas? Nekenks ir jam pasiklausyti paskaitos apie naujausias Vilniaus statybas! Pasirodo, kad Stasio Naglio mona gyvena vyturio gatvje. Jis atvaiuoja pas j kas savait paraitrims dienoms. O pas mane negali usukti! Tegu pas mane neusuka, bet Vit turt jausti pareig aplankyti. Kartu vienam lagery buvo. Algiuko su Viktoru nra. Daviau istorini knyg paskaityti. tikino, kad apie Lietuvos istorij ir geologij turi ini. Vadinasi, domisi. Pamau apmirtu jo elges. Pasakoja apie tai, kaip Kardonovskis1 stengsi sudaryti neigiam nuomon apie mane. rodinjs, kad a ivijs dukr i nam tik u tai, kad toji usiriusi raudon kaklarait. Pirma, ji nebuvo pionier ir todl neryjo raudono kaklaraiio. Antra, doras lietuvis visikai nepasipiktins tokiu tvu. Atvirkiai pagirs tv, kuris neauklja savo vaik taip, kaip partija liepia. Kokie jie naivs ir emairiai. Atrodo, kad saugume turt dirbti gudrs pareignai. Tikrov rodo, kad jie visi labai naivs ir fanatikai. Vitas nesirodo. Algiukas pasakoja apie gyvenim lagery. Kakodl prijau prie ivados, kad Pranas kakokiais sumetimais Algiukui nepapasakojo apie nieko Domo2 elges. Kodl? Reiks isiaikinti. Raytojas Danielis tikrai ten, lageryje. Girdjau, kad advokatas Ponstovkis para teismui laik, kuriame silsi ginti Siniavsk ir Daniel. Jo ratai rodo, kad tai doras mogus. Garb jam! Prokuroras Smirnovas Maskvoje pareik, kad vienas raytoj silsis ginti kaltinamuosius. Nors is stalincas neminjo pavards, bet BBC spjo, kad tai Ponstovskis. Orientuojasi padtyje usienis. Net 7 raytoj pareikimai siti Siniavskio ir Danielio byloje. Apie 40 raytoj pareik kolektyvin protest. Visgi ne tie laikai. Stalinas bt

1 2

Kontrvalgybos skyriaus ar valdybos virininkas, KGB papulkininkis. Senyvo amiaus Domas Godliauskas, grs po ilgo kalinimo Lietuv, papasakojo ekistui J. esnaviiui, kas iaurje i kalini leido pogrind leidin. Idaviku Domas tapo todl, kad KGB grasino neleisti jam gyventi Lietuvoje, o tik Latvijoje arba Karaliauiaus krate. A. T.

182

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

183

visus sunaikins. Dar prie 8 metus Nikta davs visiems po kelerius metus. Labai sunkiai, bet demokratja Rusija, paanga pamau lauia tamsos, stalinizmo ledus. Gaila, kad is procesas labai labai ltas. Sunku iandien lagery, be galo sunku. Viena, kankina badu, antra, jaunimo nra, daugelis i seni sulauyti. Kunigas Adomaitis gal dar gyvas gr Lietuv. Jeigu mane suimt, nugabent spec. lager, i kurio jau nesugriau niekada. Igsdino Algiuko pasakojimas apie vien lietuv (i viso tik dvi lietuvs Mordovijos lageriuose), turjusi 25 metus bausms. Lagery raiusi dienorat. U tai dar pridj kelerius metus. Danai esu naivus ir tikinu save, kad ir pagal sovietinius statymus dienoraio raymas nra nusikaltimas. Jeigu manasis patekt j rankas 7-eri metai utikrinti. Bet nerayti negaliu. An sekmadien taip paslpiau i knyg, kad ramus sddavau dare. Bet dvi knygos labai blogai paslptos. Reikia laukti pavasario ir gerai paslpti. Vlokai prisistat ir Vitas. Igrm po stiklel spirito ir naminio vyno. Ger vaii neparuoiau. Nra i ko. Ir nebtina. Nra ko gdytis savo neturto. Igrs Ilgaitis pasak kelet kompliment saugumo adresu. Stengiausi teisinti saugum, girti rus taut. Viktoras irgi padjo man1. Algiukas ne kart klaus, kur paslptos saugumo liberalumo aknys. Sakiau, kad apie tai pakalbsime kit kart. ia ne vieta! Viktoras pastebjo kakoki moter, stovini prie ms namo kampo. Kai mama ijo, nieko nerado. Truput nejauku pasidar, nors mans niekada neapleido mintis, kad saugumas pasis ne vien agent klausytis ms panekesio, jeigu neturi tais klausymo aparato. Greit visk umirom. Viktoras pirm kart buvo toks nekus ir daug pasakojo apie lietuvirus, lietuvilenk santykius. Stasys ijo monos pasitikti. Taiau netiktai apie 23 val. atvyko abu. Atjo Algiuko pasiimti pas save.

Algelis atrod labai gerai raudonas, jaunas. Nepasakysi, kad mogus grta ikaljs 8 metus. Kaip greit mogus visk umirti. Juk tiek daug per tuos 8 metus teko jam ikentti. O grta lyg i baliaus. Taip apsirengus biau pains. Atrodo geriau u mano brol Vladuk, nors tas gyvena laisvje. Drsus, toks pat, kok j painojau 1958 m. 27-oje kameroje. Barm j u Nijol ir tikinom, kad u met dvej ves1. Tikina mus, kad be 35 met amiaus neves. Ne! Ves greit. Pasakojo apie vien ukrainiet. Ijs laisv platino lapelius. Draugas idav. Gavo 10 met speco. I ten pabgo (ir kaip pavyko?) Kelias dienas slankiojo. Sugavo. Vl teis. Ra savo draugui, kad nusiudysis. udsi. Nepavyko. Veant Vladimiro kaljim, bgo smoningai iekodamas mirties. Sueid. Kelias valandas guljo be jokios medicinins pagalbos. Tyia taip elgsi, kad daugiau kraujo nutekt. Udar Vladimiro kaljim. XX amiaus antroji pus! Dieve! Palengvink tam ukrainieiui kanias. Vienas panevietis gavs 2 metus u lapeli platinim. Pats ra ir pats platino. iaip nauj i jaunimo lagery nra. Lietuvi i viso apie 250. Nedaug, palyginti. Taiau kas galt imatuoti t 250 kanias? yd audytoj nemoku gailtis, jeigu i tikrj aud. Bet toki lietuvi lageriuose labai maai. Vitas ibgo namo prie 12 val. Viktoras su Nagliais ginijosi dl to, pas k turi likti nakvoti Algiukas. 1 val. 30 min. visi ijo. Al m klausinti, i kur Vitas suinojo, kad iandien pas mus vyks politini kalini susirinkimas. A: Bijai, kad apie igrim suinos saugumas? Ji: Bijau. A: Tegu suino. Nereikia elgtis taip, kaip saugumas nori. Tegu suino. K jie mums padarys? Al turi pagrind bijoti. Ji ir iaip drsi. Buv politiniai kaliniai pas mus laukiami sveiai. inoma, ne visi. Ketvirtadien Algiukas su Stasiu ubgo pas mane staig. Atsipra Viktor, kad ryte neaplank jo, gyvenanio pas mus nuo pat sugrimo.

Tai danties ukalbjimas. Nujauiau, kad mano dienoraiai kada nors pateks ekist rankas. Dalis j pateko. A. T.

Nijol Gakait, buvusi politin kalin. Ji buvo simyljusi A. Susn. A. T.

184

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

185

Po darbo Viktor radau namie. Stasio Naglio veidas kvailas. To a nepastebjau. Viktoras geras psichologas. Po jo pastabos prisiminiau vis Stasio elges. 1963 m. pavasar mano pastangomis jis gavo darb. Rekomendavau mokytis prekybos mokykl. Rodos, atsitiktinai po puss met sutikau j gatvje. Net nejaut pareigos padkoti. Vliau por kart buvo usuks. Man atrodo, KGB tikino, kad a nenurimau ir todl bijojo aplankyti mane. Pateisinti to negalima. Mandagumas reikalavo praneti apie savo vedybas. Net Vito nepakviet. Galjo nekviesti, bet pasigirti privaljo: Vedu, vyrai! Bijau saugumo, todl, atleiskit, kviesti negaliu. Toks elgesys rodo j esant paskutiniu bailiu ir dar daugiau. Apie kai k nesinori net dienoraiui papasakoti. Apie Algiuk susidars Viktoras irgi nekoki nuomon. Tai ess bevalis vyriukas. () Savo nuomons neturi. inoma, Viktoras upyko, kad jis neliko pas mus nakvoti. Viktoro abiej vyruk charakteristika sugadino nuotaik. Grusius priimu kaip tikrus vyrus, o jie, pasirodo, nekokie vyrai. lager patenka patys veikliausi, patys drsiausi. O kuo jie pasirodo sugr? K tada kalbti apie tuos, kurie neuost kaljimo, lagerio kvapo? Koks vyras lagery buvo Edvardas. O kas i jo liko? Kas liko i Antano Staikio? Kas i A. ilinsko? Kas i Algio Suvalkieio1? Tas irgi neueina net pas savo draugus. Kur pavelgsi, visur bailiai, zuikeliai! Brr! Donatas nuo birelio mn. nesirodo. Tik penktadien dl Algiuko skambino. Galvojau, kad ivis Vilniuje jo nra. Romas Ragaiis ir jo draugai nieko neskaito, sumiesionj. Baisu! galv lindo gan pesimistins mintys. Jeigu ne Viktoras, nra net su kuo atvirai, drsiai pasinekti. Vitas irgi ima patikti. Jis nra toks bailys, kaip pasirod sugrs i Mordovijos. Jis nesibijo susitikti su buvusiais draugais2.
1 2

Neiifruojamas pseudonimas. Greit teko nusivilti ir V. Margaiiu. 1970 m. gegus 9-j jis su mona Vale kriktijo ms Ramnl. Bet 1973 m. gegus 23 d. aretavus mane, o po poros mnesi Al su trkusiu apendicitu paguldius ligonin (ten iguljo net 5 mnesius) krikto tvai n karto neaplank nei kriktasnio, nei jo motinos. A. T.

Gudrus Viktoras. Jis tyia vadino Alg zuikeliu u tai, kad negalvojo usukti pas mane. A irgi pritariau jam. I tikrj tuos odius jis taik Stasiui. Tyia papasakojo Stasiui, kad buvs Panevy, turjs jo adres, bet neujs, nes nes abu pastami. Tuo bands Stas pakvies ar ne. Nepakviet. A Stas kvieiau pas save, o jis mans nepakviet. Bailys! Su tokiu negalima atvirai net kalbtis. I bailio saugumas lengvai padarys niek. Noriau surinkti tokius ir pamoksl irti. O man Stasys 1963 m. paliko labai ger spd. Pasirodo, kad skaudiai klydau. Gaila! O Algiuk reikia ariau savs laikyti. Nieko neieis. Tas greit susipainios sijone, kaip Edvardas ir kiti. Ketvirtadien Pakalas papasakojo netikt naujien Vilniaus student bendrabuiuose kovo 7 d. pasirod antisovietiniai lapeliai. Kreipimosi turinys (nors jis ir negaljo jo atpasakoti) ir lapeli platinimas (kakas moters dienos ivakarse sukio kiekvienam kambariui pato dut po vok) rodo, kad tai gudri moni darbas. Talkininkavo, inoma, studentai, nes tik jie taip gerai inojo padt bendrabuiuose. Visa studentija tik ir kalba apie tai. Nuotaikos labai nacionalistins ir antisovietins. I kur toki atsirado? Gr lagerininkai nieko nedaro, nors saugumas ir taria juos. ia student darbas. Taiau jiems kas nors vadovauja. Povilas I1 vyti: Valio! Ms tauta parod okupantams, kad ji nesusitaik su savo vergika padtimi! Valio! Taip diugu, taip gera. Pirmiau atrodydavo, kad tik a ir saujel mano draug gali k nors padaryti, parodyti kok nors pasiprieinim. Pasirodo, kad ir be ms yra kam veikti. Yra drsesni u mus. Bijodavau areto. Galvojau, kad mane sumus kokiai 10 met nutils bet koks pasiprieinimas. Dabar nebijau. Sdsiu lageryje ramus, inodamas, kad laisvje yra drsi vyr, pasiruousi kovoti su maskoliais. Tuos sumus, j viet stos kiti. Labai maai laiko turjau, todl nepasakiau jam savo nuomons. kart kalbjo tik jis. i inia tikrai trenk saugumui kaip perknas i giedro dangaus. sivaizduoju, kaip siuto jie! Juk tai p, apie kuri reikia
1

Pats autorius.

186

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

187

Maskvon Berijos pdiniui praneti. O is nepagirs. Ne! Dabar negalima patekti saugumo rankas. Jie siut. Buvau nusigands dl Nervo. is lankosi pas mane. Saugumui gali sukelti tarim. Juk jie kvaili ir negali patikti, kad patiems studentams gali kilti tokia idja. J manymu, tai gali daryti tik gr i lageri. Jie negali suprasti, kad nei Terleckas, nei Petkus tokiais dalykais neusimins. sivaizduoju, kaip jie sek mus. O mes net 10 dien nieko negirdjom apie tuos lapelius. iandien studentas Nervas buvs ujs pas mane. Buvau Pakal I1 nusiunts pas j. Nerads. domu, ar jis ino k nors. Ryt ueis. Pasiteirausiu. Vis savait nepolitikavau su Arkadijum. Visur sutikdavau su jo nuomone. Net nutyljau, kai jis m pasakoti apie komunizm, apie Nikitos adt maisto pertekli. Atrodo, kad jis pats netiki Nikitos paadams, nors ir yra sitikins, kad komunizmas bus sukurtas. Elena lepteljo: Btin preki nra, o jie kalba apie vis poreiki patenkinim. Jeigu trksta maisto produkt (j Lietuvoje utenka), galima pasiteisinti. Bet ir pramonini preki nra. Algiukas kostium gavo, o palto ne. Pirko bjaur lietpalt. O Verpsto moterik megztinuk niekada nebna. Jeigu kartais imeta, didiuls eils. Penktadien Viktoras ivyko Jonav pas Jonel Mackevii. O a buvau Sigmoje susitikime su gud raytojais. Apie tai kit dien. 19 val. 15 min. Reiks radijo klausytis apie XXIII suvaiavim. Atrodo, kad Kremlius neidrs reabilituoti kruvinojo Stalino. Bet be Nikitos nebus kam nors dal tiesos pasakyti apie t budel. Tiesa, penktadien su Ale matm rumun puik film Keturi ingsniai iki aminybs, o etadien vienas maiau Heraklio ygius. Puiks filmai. Poryt einu su Ale Skirgailos pasiirti. Teatr apleidom. Dabar vos gal su galu suduriam. Bet teatro umirti negalime.

Vakar ryte Vladukas vl ivyko tvik. Atrodo, kad neis dirbti bank iki rugpjio 1 d. Bravo! Atostogas praleisime tvikje. Laukiu Viktoro. Yra viltis, kad gaus laisvo ploto prisiregistruoti Vilniuje.

Kovo 27 d. (sekmadienis)
17 val. Lauke gan ilta, saulta. Sniego labai maai. Tai pirmas sekmadienis, kai pailsjau. 11 val. 30 min. skaiiau savo kontrolin darb. Netiktai jo Kazelis ir Jadzyt1. Pakviet po mik pasivaikioti. Per por valand vaikiojom. Kompanijoje buvo Kazys ir Antanas, kelios students. Su jais beveik neteko pasikalbti. Nelabai malonus pasikalbjimas esant altokam orui. Tik atsisveikinus atilo. Paklydau, ijau 1 km u Dvarioni. I ten, vietoj [to, kad patekiau prie] Vilniaus tuberkuliozins sanatorijos, ijau 11- Nemenins plento kilometr. Taip 11 km klaidiojau. Man visada sekasi! Ijo naud. Per vis iem pirm kart pailsjau. Jadzyt papasakojo apie vyk IFF. Istorikai, pasinaudoj faktu, kad dekanas Bendius guljo Rygos ligoninje, kreipsi universiteto partijos komitet praydami leisti steigti Lietuvos istorijos katedr(!). Sekretorius Mironas2 ess niekas, bet dauguma bals buv u. Jis irgi turjs balsuoti u. Uprotokolav apie Lietuvos istorijos katedros steigim. Bet kakas pranes dekanui. Nors rytojaus dien turjo jam daryti operacij, taiau niekelis vos ne nuo operacinio stalo atkrs Vilni. Kelias valandas plds istorikus. Po to usirakins su Mironu ir t plds. Mironas neatsisaks savo sprendimo. Bendius skunds t CK. Bendius reikalavs protokolo. Kakas i istorik urakins j seif ir pats ivyks irgi Ryg. Kas bus, neaiku.

1 2

Pats autorius.

Jadvyga Kardelyt, Vilniaus universiteto dstytoja. Riardas Mironas.

188

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

189

Dieve, Dieve! Koki niek yra pasauly. Kas gimdo tokius Bendius?! Kaltina rusus. Jeigu niek nebt tarp ms pai, rusai nors truput skaitytsi su lietuviais. Poarskas1 paras knyg apie Lietuvos kultr. Pagal j, Lietuvos kultros itakos siekia 1940 metus. Recenzentai nesutik. Net redaktorius T. Butkus pritars recenzentams, jog negalima taip neobjektyviai rayti apie Lietuvos respublikos kultr. Poarskas sutiks. Be reikalo sikio! Tegu meluoja. Melag lengviau sugauti meluojant negu gudr ir klasting tautos prie. Pastaruoju lengviau patiks negu pirmuoju. Reikjo leisti meluoti sveikat. O gal ir a klystu? Visko gal bti! O dabar apie pasikalbjim su Lediene2 ir Knyguviene3. Girdjau, kad abi labai giria film Niekas nenorjo mirti. Usukau pasikalbti. Pasirodo, kad Ledien i viso filmo nemat, giria tik pagal Knyguviens pasakojim ir spaudos nuomon. Ireikiau nusistebjim, kad tokios apsiskaiiusios moterys nesupranta filmo esms. Nesuprantu, i kur toks nesmoningumas. I kur? Knyguvien laiko film objektyviu todl, kad gyvenime tikrai taip buv. I kur? Jos vyro tvik supa keli rus kaimai. Visi rusai buv apsiginklav ir iaud j kaimo partizanus. Bet juk kino filmas yra apibendrinimas, t. y. meno krinys. Reikia, skrebukai apginklavo tik rusus, o filme rodoma, kad visa tauta ginklavosi prie partizanus. Jos tvikje vykusi tikra klasi kova. Dauguma vyr ij skrebus. Galjo bti, kad sentikiai tapo stribais. Tuo tarpu Saldutiky buvo tik du ar trys vietiniai stribai lietuviai. Knyguvien, kaip vliau suinojau, sentik. tai paaikjo visa tiesa apie tariam klasi kov. Tarp kitko, ji vaidino didel lietuv patriot.

1 2 3

Mykolas Poarskas. N. iuladien. Puntuko gamyklos knygyno vedja Purvinien.

Ledien pasipiktinusi partizan iaurumais. Atrodo, kad geras jos, o ypa vyro atlyginimas paveik jos pairas. Vyrui tapus dideliu ponu, ji labai pasikeit. Net stebjausi, kad idrso ilgai su manimi bendrauti. Knyguviens apylinkje tarp partizan buv daug inteligentijos. Utat jie nebuv iaurs. Labai iaurs buv skrebai. Maiusi miestely paguldytus 6 partizanus, tarp j vien moter. Moteris turjusi auksin ied ant rankos. Nordami j numauti, skrebai nulau pirt. Vadinasi, mat skreb iaurumus, o partizan iaurum nemat. Nepaisant to, filmas jai patiko, laiko j objektyviu. I kur toks nesmoningumas, aklumas? Nesuprantu!!! Pati savo akimis visk mat. O k kalbti apie tuos, kurie to nemat? Po toki pasikalbjim grti taip prislgtas. Slegia, be galo slegia mano vargs tautos tamsumas. Antradien su domumu irjau i Leningrado televizijos spektakl pagal M. Sluckio roman Laiptai dang. is spektaklis skirtas tai paiai temai, kaip ir filmas Niekas nenorjo mirti. Taiau kaip skirtingai abu sprendia i tem. Sluckis pasako labai daug tiesos. Ai jam, kad jis idrso pirmasis lietuvi literatroje nuvainikuoti skrebus. ydui leido daug tiesos pasakyti. Prezas jo nemgsta. A j gerbiu. Bdamas ne kaimietis ir ne lietuvis, palyginus (kiek jis galjo, kiek buvo leista), objektyviai pavaizdavo pokario vykius. Lietuvos TSR 25-meiui neekranizavo io filmo, o pasikviet V. alakevii. Vabalas stato Laiptus dang. Kad kuo greiiau pastatyt film, kuris isklaidys neteising spd apie Lietuvos pokario laikus, kur paliko alakeviiaus filmas. inoma, filmas nepavaizduos objektyviai t vyki, bet bus priverstas pasakyti nors dal tiesos apie skrebus. Ir tai gerai. Leningrado televizijos spektaklis partizanus vaizduoja iaurius, senus niekus, banditus. Skrebai jauni, simpatikesni. Bet jie neteisingai elgiasi su vienu spektaklio veikju Jauniumi. Jam suduoda (spektaklyje apie tai tik kalbama) skrebai autuvo buoe. Jaunius samprotauja: O kas bt buv, jeigu mano vietoje bt buvs Jurgis? ie odiai ten daug pasako! Jaunius komjaunuolis ir tai

190

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

191

aplupo. O jeigu j rankas bt pateks partizanas Jurgis?! Nereikia ir aikinti. Jaunius klausia Ramun: Kodl nesikreipiate savo liaudies gynjus? Ramun tyli. is daug pasako tyljimas! Ai Sluckiui! Ai! U i knyg atleidiu jam visas jo nuodmes. Jeigu filmas bus tiek objektyvus, kiek spektaklis, reiks tik diaugtis. Bet diaugtis anksti. Spektakl stat Leningradas, kuris nesijaut kaltas dl skreb elgesio. O film stato Vilnius, kuris jauia savo kalt dl t kruvin vyki. Jeigu filmas nenusiengs knygos idjai ir ja seks, skrebai sius. Juk esnaviius prasitar man, kad saugumas nepatenkintas Sluckio romanu. Statant film, saugumas ki savo pirtus ir stengsis, kad romano idja apie skreb niekikum bt truput pakeista. Pairsime. Atjs kit ryt darb, paklausiau vis nuomons apie spektakl. Pirmiausia, inoma, pats j igyriau u tikr objektyvum, pabrs, kad filmas Niekas nenorjo mirti gan pavirutinikai sprendia i sudting, piln prietaravim problem. Arkadijui iudinovui ir Zalmanui Kaplanui irgi patiks spektaklis. Kitam kambary moterlms taip pat patiks spektaklis. Spektakl gyriau, o filmo adresu pasakiau kelet kritik pastab. Birut m pasakoti apie skreb iaurumus. Jie iaud j apylinkje keliolika eim, tarp j jos gimines. Lion ir Irena tyljo, o Aldona1 m ginti skrebus. Es negali bti, kad skrebai aud mones. Jie tik suimdav. Por fakt papasakojau i savo apylinks. Bet per daug nesigilinau. Nra ko diskutuoti ia tema su Lione, Aldona ir Irena. O Lion gudri. Papasakojo, kaip jos tvas vos lazda neapveits skrebo u liauiojim palangmis. Neva ji irgi j nekenia. Gyriau spektakl, bet maai kam pasakiau, kad saugumui jis nepatinka. Jeigu nuo Lietuvos saugumo viskas priklausyt, is spektaklis bt nepasirods. Bet kaip jie praleido roman? Nesuprantu! Vilniuje pasibaig Pabaltijo, Gudijos ir Moldovijos kino festivalis. Priz laimjo V. alakeviius. Maskva ino, k ir u k apdovanoti!
1

Nervas papasakojo, kad ir jis girdjs apie lapeli pasirodym. Doc. Misira1 smerkis studentus, kurie tai padar (taria istorikus ir medikus). Es tokie lapeliai tik trukd dirbti tyl, bet nauding Lietuvai darb. Nervas an dien buvo gan nesimpatikas. Nesusidiau su juo rimto darbo dirbti. Pasirod ir Vincas. Patariau pasisti telegramas XXIII partijos suvaiavimui dl lietuvik mokykl Gudijoje. Prof. T. Ivanauskas nesugeba bti operatyvesnis. Neklaus gudresni ir nepasiunt nuora Lietuvai ir Gudijai. Pats skundas buvo skystas2. Pyktis ima! Kazelis ir Jadzyt irgi smerkia tuos, kurie paruo tuos lapelius. Nukents puiks istorijos katedros dstytojai. Kalbdamas su Nulinsku, a irgi smerkiau tuos, kurie tokiais lapeliais tik kirina mones ir kia juos kaljim. Reikia laukti, iki savaime viskas isisprs3. Antradien prasideda XXIII partijos suvaiavimas. Pasaulis nra vieningos nuomons dl budelio Stalino galimo reabilitavimo suvaiavime. Neidrs! Romas, Pliseckaja, Nekrasovas ir kt. Rusijos dori inteligentai kreipsi CK, praydami nereabilituoti to mogudio. Prie Vakar komunistus neidrs reabilituoti. iek tiek bandys j pateisinti. Stengsis nutylti jo kruvinus darbus, nes i kritika meta el visai sistemai ir partijai. Vakar Vilija su Bobute buvo ipainties. Labai diaugiuosi, jog ji gera mergait, kad eina banyi. Al norjo, kad ir a eiiau ipainties. Atsisakiau. Vilyt (turbt bobuts prikalbta) man tai primin. iandien pasakiau: O kaip tu nori? Ji atsak, kad jai tas pats. Jeigu labai bt papraiusi, biau gal nujs. Kunigui biau pasaks, kad netikiu ipainties prasme. Ne! Geriau tada neiti, jeigu taip vertinu ipaint. O kad vaikai jos matyt prasm, labai noriu. Gintulis netiks! Vilyt jausmo mo-

1 2

Aldona dirbo LKP CK. A. T.

Dekanas docentas Jonas Misira neinojo, kad spalio mnes mirs... A. T. Skund paskubomis para dienoraio autorius. Tokio pokalbio nebuvo. Tai danties ukalbjimas ekistams. A. T.

192

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

193

gus, o Gintulis nebus toks, nors i pradi rodsi per daug jautriu vaiku. Mokytis tingi. Vilyt daug skaito, o jis tingi. Kaip kvpti jam meil knygai1? i savait tikrai buvo labai maa vyki. Ketvirtadien su Ale buvom teatre (po ilgos pertraukos). Matm 104 puslapius apie meil. Vaidina puikiai Plekyt ir kiti. Kadangi nra dideli problem, todl spektakliu nesusiavjau. Gaila, kad negavau biliet Maskvos komjaunimo teatro spektakl Filmuojame. Su Ale matm angl komedij Pitkino nuotykiai ligoninje. Daugiau neisiu komedijas. Pasaulis nemoka iandien juoktis. O gal a pats nesuprantu juoko? Vakar maiau ek Smoksl apie budelio Heidricho nuudym. Neblogas filmas, tik per daug vietos skirta kovai su vokieiais, apsupusiais desantininkus. Tris dienas nebuvo mano virinink, todl daug paskaiiau, raiau istorijos darb. Vl istorijos rain reiks perrayti. Sunku ger parayti darbo metu. Kiek daug brangaus laiko prabga toje staigoje. Tebnie ji prakeikta! Nuo pirmadienio Ieva ijo dirbti Audj. Nauj [darbuotoj] iki iol nepriimta Puntuk. 18 val. 50 min. Nusiskusti barzd ir eiti Mikalojaus banyi. Al su mama ijo v. Petro. Ten atlaidai. A gi eisiu v. Mikalojaus, nes ten iandien bus nemaai jaun vyr. Taip! Kodl Viktoras nesugrta? Skambino dl buto, o jo nra. Nejaugi kas nors vyko su juo? Negali bti! Al sapnavo. Gal iandien atvaiuos. O Tatuko negaliu vis umirti! Kada j umiriu?

Balandio 3 d. (sekmadienis)
15 val. 25 min. Dieve! Jau balandis! Dar viena savait prabgo, bet mano mokslai vietoje. Du vakarus sugaiom su Viktoru1. Vakar su Ale buvom Sigmoje. Grom antr valand nakties. iandien galvojau truput rayti. Netiktai apsilank senis Romas Masiulionis su buvusiu karininku Leku. Apie trejet valand prakalbjom. Reikia skubant dienorat rayti. Visa laim, kad darbe ir namie suspjau perskaityti Merkelio knygos apie Vaigant. Tokios knygos daug duoda ir istorini ini. Puikus mogus buvo Vaigantas. Toki maai. Ir kaip neteisingai elgsi su juo vairaus plauko tamsybininkai. O dabar chronologine tvarka. Sekmadien raydamas labai ivargau. v. Mikalojaus banyioje negaljau melstis, nors i viso menkai a moku melstis. Mintys sukosi apie pokalb su Kazeliu. Jauiaus prislgtas. alia stovjo ir neblogai giedojo Pranas Razauskas. Neapksti jo negaliu. Tai silpnas mogelis. Isigando naujo areto ir m valdios batus laiyti. Teisinsis lagerininkams, kad jis tik vokieius puols. Partizan neliets. Vis vien menkysta. Neprijau prie jo. Ir k kalbti su juo? Kunigui po mii peregnojus, ijau. Nusprendiau usukti pas A. R.2 Ten radau jo draug ir por jaun mergin. Grau po 22 val. Aiku, kad pirmadien buvau neisimiegojs3. Vincas Filipaviius norjo usukti pas Kaz A., pra jo adreso. is [Kazys Ambrasas] nesutiko [duoti Vincui savo adreso]. Bijo. Ko? Savo elio. Bijo, kad saugumas netart, jog k nors nelegalaus daro. Vargelis. Man jo tik gaila. Ne! Ne vien tik gaila. Mano poiris sudtingesnis.

1 2 3 1

Taps studentu knyg pamilo. A. T.

Atrodo, kad pabijojau urayti, kur buvom. A. T. Neiifruojama santrumpa. Apie k politikavom, neraiau bijodamas, kad ekistai susek, kur buvom. A. T.

194

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

195

Kuri dien susitikau Petr II1. Tas viskuo domisi, bet pasaulio vykiuose blogiau u mane orientuojasi. Btina susirasti Petr I2 ir atsiimti i jo Bredlio Zapiski soldata. Teko iklausyti Povilno aimanas. Turjs ilg ir nervuot pasikalbjim su Kikeliu ir Zuikyte. domu buvo iklausyti t pasikalbjim. Juk pirmj a pats gerai pastu. Ginas prasidjs dl lapeli. Abu m smerkti studentus u t lapeli iplatinim. Es tokie lapeliai tik trukd patriotams dirbti tautin darb. Be to, Zuikyts nuomone, tuos lapelius galjo ileisti saugumas provokaciniais sumetimais, kad rast prog susidoroti su paangiais dstytojais. Pakalas II ms teisinti ir girti studentus: Bravo, studentai! Reikia tik diaugtis ir didiuotis, kad tarp studentijos yra drsi vyr. O kad tai saugumo darbas, tai nesmon. Saugumas bijosi ir vieno lapelio, kuris parodo, kad yra moni, kurie nepasidav okupantui, kurie patys tiki Lietuvos laisve ir t tikjim stengiasi kitiems kvpti. Studentija iandien indiferentika. Daugelis student nesidomi politika, girtuokliauja. Kodl? Todl, kad netiki savo tautos ateitimi. O ie lapeliai parodys, kad ne visi tuo netiki. Tiki. Jeigu jie tiki, tai kodl mes netikime? Kodl mes girtuokliaujame? Lapeliai student galvose sukels ir daugiau panai mini. Saugumo darbas?! Nesmon! Jie lengvai paaukot vienpor savo ekist, jeigu galt padaryti, kad t lapeli tikrai nebt buv. is faktas yra didelis saugumui smgis. Anie abu mgin j nuginyti, tikinti Pakal, kad daugiau naudos daro savo tautai ne tie, kurie aukia apie kov su santvarka, o tie, kurie tyli, bet dirba savo. Pakalas neikents ir gan grubiai atsaks: K ie dirba? K? Vergus, dvasios invalidus leidia pasaul?! Pakalbk su universiteto aukltiniais. Tai sualoti mons, vergai. Kiek atsiranda toki, kurie pasilieka Vilniaus krate lietuvybs gaivinti. Kiek? Metus ibna ir pabga. Zuikytei tais odiais pataiks pai ird. i musi teisinti universiteto aukl1 2

tinius. Es Vilniaus krate labai sunkus darbas. Lenkai pjud tokius mokytojus unimis ir t. t. Aukltiniai es puiks. Kur j puikumas? Juoking pavyzd pateikusi tam rodyti. Kok? Para laikus savo aukltojams. Pakalas piktinosi. Pakalas daug prikis abiem u Pruskno1 dvasin bei politin sualojim. K. teisinosi. Es jis 18 met atvyks studijuoti VU turjs tvirtas savo pairas. Utat jie nemgin keisti jo pair. Tik stengsi, kad jis bt j kompanijoj. Pakalas vis kalt u jo [Pruskno] aukljim suverts iems. Abu siut. Zuikelyt: Koks tu kyrus, koks nuobodus. A tave mgau, ypa tavo eim. I t odi susidars nuomon, kad abu ruoiasi pareikti, kad nutraukia su Pakalu santykius. Jis tss toliau: A kalbu ramiai, juokaudamas, o js abu pykstat, kariuojats. Reikia, jauiat savo kalt. Vadinasi, ne veltui laidau lieuv. Js prie lapelius, o a jei galiau, didesn dal student pasisiau lager porai trejetai met. Kodl? Todl, kad apie ms tautos gyvybingum kalba kalini skaiius. Zuikelyt musi ironizuoti: Keistas supratimas tautos gyvybingumo, jeigu apie j sprendiam pagal kalini skaii. Vadinasi, lietuviai tik tie, kurie buvo lagery? Abu m smerkti partizanin judjim. Jis atnes tik beprasmik auk. iandien privaiavo Lietuv aib rus, nes lietuviai iud vieni kitus. Pakalas II atsaks, kad jis (partizaninis karas) buvs reikalingas, nors ir neaikins kodl. Abu puol j u kartakoikum, juoktis i vieno jo draugo. Bet jis gynsis: A irgi nieko nenuveikiu. Taiau nebijau pasakyti savo nuomons visur, kur reikia. Tuo darau tak kitiems. O js bijote. O kaip nepatik ie odiai! Juos, tokius tylius, taikius, bet protingus veikjus, pavadinti bailiais! Tai lumas. Vos neivar jo. Jis: Ne tas drsus, kuris nieko nebijo, bet tas, kuris ino, ko reikia ir ko nereikia bijoti. A js neraginu aukti alin okupantus! Tai bt tolygu sien galv dauyti. To nereikia. Bet iandien nereikia tylti, kur galima, kelti savo tautiei smoningum. U tai nepasodins lager. Abu tylj.

Neiifruojamas pseudonimas. Puntuko gamyklos darbuotojas komunistas.

Studentas Algis i Punsko, bsimasis Punsko licjaus direktorius.

196

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

197

Zuikelyt palikusi Pakal ir Kikel vienus. Pakalas paklauss, ar jis ir jo draugai pasikalba su studentais aktualiais lietuvybs ir apskritai politikos klausimais. Kikelis: O kam tas reikalinga? Studentai ir iaip prisiklauso pamoksl. Jiems tie labai kyrj ir nenor klausyti. Ivis i dien studentai indiferentai, nesidomi niekuo. Laikau gerai tai, kad jie bna drauge su mumis, o ne su komjaunuoliais, ateistais. Dar Zuikelyt sakiusi, kad studentams daug pasakai tyldamas. Jie jauia, kieno pus palaikai, kieno pusje esi. Kikelis dsts savo kolegs mintis: A bnu kartu su jais visur, net okiuose. Man nedoms dabartiniai madingi okiai, bet priveriu save kraipytis, kad tik biau drauge su jais. Kikel Pakalas ivadins bailiu u tai, kad jis bijo gatvje pasisveikinti, pakalbti su pastamu Suvalkeviiumi1. [Kikelis] vartsis kaip altys. Negals bendrauti su mogumi, kurio rankos prakaituoja. Na ir pasiteisinimas! Zuikelyt aukusi: Gerai, kad tu nevadovauji pogrindiui. Su savo faistinmis (!) pairomis atnetum tik daug alos ms tautai. Pakalas II kalbjs jiems apie A. Gercen. is su savo draugais gr i tremties jaunesnis, negu Rusijos jaunimas, kuris nekovojo su Nikolajaus reimu. Btina kovoti. Nereikia patiems visko bijoti ir kit gsdinti. Primins fakt apie Vilniaus gynim (atrodo, kad t fakt m i Tarvydo Geopolitikos). Bailiai 19181920 metais tikinjo, kad Lietuvos kariuomen nieko nepadarys tokiems galingiems savo prieams. ie bailiai daugel lietuvi atnekjo nuo stojimo kariuomen. Jeigu Lietuva bt turjusi dviem batalionais kariuomens daugiau, Vilnius bt liks lietuvi rankose. Naivus tas Pakalas II. I Kikelio reikalauja, kad jis auklt studentus. Juk tas bijo pasikalbti net su savo artimiausiais draugais. Pakalas II buvo prislgtas. Gaila man buvo jo. Daug kur esu panaus j. Usuks pas Kikel t pai dien. Norjs irti jam tai, ko dar nepasak. Rads j su studentais. Papras Spidolos [radijo
1

Vincu Filipaviiumi.

imtuvo]. ms iekoti Vatikano [radijo stoties]. Kikelis: Isinek j kit kambar ir iekok bals. Jauna mergina, vieno doro lietuvio, universiteto dstytojo dukt, pasakiusi: Tegu bna ia. Vakar labai graiai giedojo i Romos. Pakalas II pagalvojs: Kikelis kalba apie student indiferentikum. Pasirodo, kad jis didesnis indiferentas u studentes. Kikelis Vatikano ir ivis usienio radijo neklauso. O student, pasirodo, klauso. Suprantu, Kikelis bijojs likti su juo vienu du. Nieko jam neprikis, tik silsis paiam pasikalbti su studentais. Kikelis sutiks. Netiks, kad buvo nuoirdus. Jis stengsi, kad Pakalas II greiiau ieit. Jeigu jis man neleis ueiti ir pasikalbti su studentais, ivadinsiu j ne tik bailiu, bet nieku, nusikaltliu, kalbjo Pakalas. Jeigu po 20 met bsiu dar gyvas, btinai paraysiu knyg apie Kikel ir Zuikelyt. J pavyzdiu charakterizuosiu sumiesionjusi, supuvusi Lietuvos inteligentij. Apie tai norjau Kikeliui pasakyti, bet nebuvo kaip. Pasakysiu. Mginau raminti Pakal: Nieko nepadarysi. Pasaulyje visada buvo baili ir niek, buvo, yra ir bus. I to neverta daryti tragedijos. Bet jis neklaus mans, o var savo: Jeigu suinau, kad vienas ar kitas mano pastam parsiduoda saugumui, smg igyvenu palyginti gan lengvai. Bet sutiks sumiesionjus inteligent daug keniu. Tragedija yra, kad Kikelis ir Zuikelyt save laiko dideliais Lietuvos patriotais, tiki, jog jie Lietuvos laisvei daug darbuojasi. Dideliu darbu laiko tai, kad studentus auklja tyljimu. O k reikia toks aukljimas? Tai jaunimo alojimas. Savo tyljimu jie mokina jaunj kart tylti. Studentai jauia, kad abu yra santvarkos prieai, taiau jie jauia ir j baim. Ar i baim nepersiduos ir iems? Toki galimyb turi veikti jaunimo sitikinimus. O k jie daro? Tyli! Ir k jie gali pakalbti su studentais? Juk abu be savo siauros specialybs niekuo nesidomi ir nieko neino. Abu neklauso usienio radijo, nieko neskaito, tik veria knygas. O veria jas savo materialinei naudai. Kikelis man daug gero yra padars. Bet jeigu jis neleis man pasikalbti su studentais, apibarsiu. Svarbiausia jaunim imokyti mylti knyg. Kuo jie gali sudominti

198

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

199

ms jaunj kart, jeigu patys labai maai k ino, maai apsiskait. Patys tyli suglaud ausis ir dar gsdina kitus. Tai jau nusikaltimas. Jeigu pats bijai, tai nors tylk suglauds ausis. Teisus jis! Norjosi eiti pasikalbti su jais. Draugas atkalbjs, skubti nra ko. Paklauss. Tiesa, P. taip kalbjs: Mums niekas neatne laisvs. J mes patys privalome isikovoti. Kaip? Reikia auklti jaunj kart drsiais monmis. iandien mes negalim ieiti gatv ir demonstruoti savo pasipiktinimo vergija. Bet toji diena, kuri mes tursim galimyb ieiti gatves, ateis. O tokie K. bijos ieiti gatves. Gali tekti ir ginkl paimti rankas. Kikeliai bijos jo imti. Toks K. bijo drsiai ir su savo vaikais pasikalbti, nepasitiki jais. Aiku, kad Kikelis iaukls tik kikelius. O mums toki nereikia. Okupantas gali mginti suvaidinti komedij, leisdamas Pabaltijyje referendum. Argi Kikelis su Zuikyte idrs jame pareikti nor bti nepriklausomiems nuo Rusijos? Aiku, kad jie referendumo metu bijos ueiti balsavimo kabin. Atviri prieai mums maiau alos gali atneti, negu tokie kikeliai ir zuikyts1. Teko sutikti Nulinsk2. Nedviprasmikai daviau suprasti, kad lapeli leidim, bet koki kov smerkiu. Reikia laukti. Savaime santvarka demokrats. Kovo 29 d. prasidjo XXIII partijos suvaiavimas (darbe klausme radijo). K sekretoriat pasilys? I to paaiks, ar prisikels

Kada KGB mane sum trei kart, paaikjo, kad buvau neteisus. I Magadano srities tremties daug raiau apie KGB teror Elytei, Juliui Sasnauskui ir kt. Elyt padar daug ira i t mano laik. Juos atidav vienai ms draugei, kad pasist pogrindin spaud ar usien, bet toji iraus pradangino. Tada tuos pasakojimus apie KGB pam Kazys Ambrasas ir perdav juos pogrindin Aur. Iraai buvo perskaityti per usienio radij. Transliacij girdjo net Industrialinio (Magadano sr.) gyventojai, kurie man apie tai papasakojo. Net ekistai neslp nuo mans tos laidos fakto ir buvo priversti duoti atskir kambarl bendrabutyje. Gyvenimo slygos kuriam laikui palengvjo. K. Ambrasas rm materialiai mano eim. 1985 m. rugpjio 1 d. atvyks i tremties brolio Jono laidotuves, kartu su Elyte nujau v. Mikalojaus banyi. Ten buvo ir Kazelis, su kuriuo po pamald ilgai vaikiojome po miest. A. T. Tokio susitikimo nebuvo. Intarpas ekistams klaidinti.

Stalinas, ar ne. Pasilo Voroilov. Sal ploja. Arkadijus juokiasi. Pareikiau savo nuomon apie udik: Vienas niekas jau yra! Itarus M. Suslovo vard, vl plojimai. Z. Kaplanas: O Suslovas patinka? A: Nieko! Nra durni kalbti tai, k galvoji. Ir iaip danai kalbu tai, apie k vertt tylti. Suslovo rankos kruvinos, sukruvintos ms broli ir seser krauju. Bet apie tai reikjo tylti. O apie Voroilov galima visk kalbti. Juk XXII suvaiavime buvo rodyta, kad jo rankos kruvinos. Molotovo nesilo. Vadinasi, atsivelgia Kremlius Vakar komunist nuomon. O dar prie 10 met Kremlius primesdavo jiems savo nuomon. Stalino vardas neminimas. Taiau juntama, kad inteligentijai ir toliau bus daromas spaudimas. Bet ilgai prieintis demokratijos, progreso daigams nepajgs Suslovai ir panas niekai. 1015 met gali dar prieintis. Vis vien turs santvarka demokratti. Taip! Rus jaunimas jau ne tas, kokie buvo j tvai. Brenevo kalboje daug melo, bet joje nra tiek daug gyrimosi, tui paad, kaip anksiau. Tai ne Chruiovo kalba. Neada per 20 met surengti Rusijoje roj. N odio apie Amerikos pasivijim. Taip liai meluoti iandien negali. Liaudis jau protingesn. Juk 50 proc. moni yra jaunesni negu 26 met. O ie jau patys ima galvoti. Bet daug vietos gyrimuisi apie Rusijos taut internacionalin draugyst. Toks gyrimasis primena kurapkos elges: paslpusi galv sniege karksi. Reikalai nekokie, todl tiek daug ir plepa iuo klausimu. Atrodo, kad liaudis maiau domisi suvaiavimu negu buvusiais. Po nedomaus Brenevo praneimo prajo bent koks susidomjimas. Vis delegat kalbos nedomios, vienodos. Nikita nors Stalin apvanodavo. Kadangi laikraiuose tik suvaiavimo mediaga, todl daugelis i viso neperka laikrai. O prie suvaiavim partija, galvodama, kad sunku bus gauti spaudos, Puntukui pastat atskir spaudos kiosk. Tamsybininkas olochovas pasirod kas ess. Siniavskio ir Danielio teismo metu tyljo, o dabar prabilo ir m aukti apie tuos, kurie drsta galvoti, turti savo nuomon dl to teismo.

200

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

201

Usienis dar bijo, kad udaruose posdiuose nebt reabilituoti Molotovas ir gauja. inoma, Kremlius stengsis nutylti kruvinus Stalino darbelius, o daugiau neks apie tos tamsios ir baisios eros laimjimus. Stengsis slpti nuo jaunimo ties apie t kruvinj praeit. Tik kain ar galima nuslpti tai, kas visiems inoma. Tyljimas parodys jaunimui, kodl bijomasi tiesos. Arkadijui nepatiko, kad Brenevo praneim skaiiau vos 40 min., o tuo tarpu jis kelias valandas knaisiojosi jame. Apie tarptautin padti ivis neskaiiau. Tuias plepalas. Jo [Arkadijaus] odiais, kas man domu, skaitau iki paskutinio odio, o ia nesidomiu. Kuo ten domtis? Brenevas pats panaus kurapk. Nutylima tai, kas kiekvienam aiku. Kovo 28 d. atvaiavo Viktoras. Su juo usukom pas Vit. Pakviet gegus 1-ajai tvikn snaus kriktynas. Teks vaiuoti. Gerai, kad mogus nesibijo pakviesti. Sunku materialiai, bet vaiuoti reikia. Al pareik nenorinti. tikinsiu, kad privalom bti ten. Viktor irgi kviet. Kovo 29 d. usuko kun. Alfonsas. Jam ijus skambino Edvardas. kart atsargesnis, neplepa telefonu to, kas nereikalinga. Stasys [Ignataviius] kai k domaus ins. Gal reikjo nesuprasti uuominos? Taiau rpjo suinoti. Praiau [Edvard] ueiti. Kalbti telefonu apie tai nenorjau. An dien skambino Stas. Pas j buvo usuks Stasys. Turjus prisipainti, k a pasakojau apie ms santykius su juo. Ir kart Edvardas mgins teisinti Stas. Nori rasti toki, kurie ir jo elges pateisint. miau aukti: Gal tave jis ir tikins savo nekaltumu, bet mans ne! Edvardas: Jis sako, kad saugumas norjs j sukompromituoti draug akyse, todl ir sukompromitavo. ia jis teisus. Bet ar jis to pirmiau nesuprato? Menkysta! Gatvje sutiks buvus KGB pulkinink Duansk [Stasys] dvi valandas vaikiojo su juo. Duanskis: O k mons kalba apie Edvardo paleidim? Stasys atsaks: Js aretavot, js ir paleidot. Duanskis: O jeigu i tikrj mes paleistumme tokius gandus? Tai gsdinimas. Saugumas teiraujasi apie fakt, kada Vorkutoje buvo susprogdinta achta. Abu su Stasiu padar ivad,

kad ekistai nor sudaryti Edvardui byl. Nemandagiai atsakiau: Sdk ir bk ramus tavs jie nekliudys. Jeigu bt norj, bt nuteis daugiau met arba lagery sudar politin byl. Edvardas: Tada norjo sudaryti byl u mano veiksmus sugrus, o dabar u senus laikus. Arba jis didelis bailys, arba nori tuo parodyti, kad jam suka byl, todl daug ko bijo. Jis jauia, kad su juo esu labai altas. Toks buvau vakar, rads j pas Stas. Kitoks negaliu bti. iriu j i aukto. Kai E[lyt] pasmerk Stass elges su Vytuko tvu1, Stas atkirtusi su ironija: A nebuvau tokia veikja kaip tu. Edvardui ijus, usuko Vincas. Laukm Viktoro. Paskambino Romas Ragaiis. Viktoras kvieis kartu vaiuoti ligoninn pas kun. Aleksandr Markait. Sutikau. Suinojau, kad Aleksandras jau isira i ligonins. Tegu Viktoras ia ueina. Turim knyg nuneti. Pasaks supratau padars nedovanotin klaid. Juk saugumas gali padaryti i to ivad, kad mes platinam antitarybin literatr. Vadinasi, uodeg reikia laukti. Ilgai nesulaukm Viktoro. Skambino kakoks Albinas. Atsakau, kad nepastu tokio. Jis: Kaip nepastate? Juk ne kart buvau pas jus, kartu grme, nepamenate, kaip duris ivertm? Atsakiau, kad niekur negriau ir dur neiveriau. Tada atsipra suklyds. Tik vakare miau tarinti, kad tai buvo ekist provokacija. Ieinam kiem (visada taip einam, kad uodegas pastebtume). Prieais tartinas tipas taip stebeilija mus. Silau laukti kito, pakeisianio . Neteko ilgai laukti. slino i gatvs. Praleidiame. Visa laikysena ekistika. Nesigaudo iame kieme. Reikjo arba kair, arba dein sukti. Nujo tiesiai. Vadinasi, gatvje bus dar vienas. Yra! Taip itemps aus klausosi. Sukam Raytoj gatv. Upakalyje lengvoji maina. Ieinam vl Tilto gatv. Tas pats seklys liauia. Nesikeiia. Nutariam usukti universitet ir ten nusikratyti seklio. Atrodo, kad nusikratm. Usukom pas Vinc. Keistas butas. Kakokie lenkai prim gyventi kartu. Yra atviras kamba-

Vytukas Stass Udavinyts nesantuokinis vaikas.

202

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

203

rys, bet jis miega viename su eimininke. eimininkas dirba ekspeditoriumi ir danai nebna namuose. Moka 10 rub. per mn. eimininkai laikosi gerai, 10 rub. jiems nieko nereikia. ia kakas slepiasi. Su savo tarinjimais pasidaliname su Vincu. Jam taip nusibodo bendrabuiuose pas studentus ant kampo gyventi, kad jis nekreipis niek dmesio. Be to, po 2 mn. ivaiuojs. Ieinam Jaunimo sod. Vinc apibaru. Viktoras tyli. Vakare sako, kad a buvs neteisus. Apskritai su Vincu esu grubus. Daug kur esam panas vienas kit, todl jo nemgstu. Negalima taip elgtis. Atsisveikinus su Viktoru usukam pas [vienuol] Natalij, kur kun. Alfonsas apsistojs. Saugumo pavestas spec. skyrius Medicinos fakultete teiraujasi, niuktinja, tiria spausdinimo mainli riftus, pritvirtina jas prie atskir moni. Vienas fizmatas suimtas. Iki iol neinojau, kad tekstas [atsiaukimo] buvo mainle spausdintas (sekmadien tai suinojau). Viktoras vaiuoja pas Vit, o a namo. Jauiu, kad baim apvald. Jeigu ne dienoratis, nusispjauiau visk. Dar ir be dienoraio turiu bd. Pakalas paliko knygas. Ras ir man primes. Tada 7 metai garantuoti. Blogai miegota naktis daro savo. Nakt sapnuoju ekistus, Lukikes. Neblogai isimiegojs jauiu, kad baim dingo. Ryte gaunu Prano1 laik. Devyni auktj moksl baig rusai i Leningrado atvyko Mordovij [lager]. Apie tai girdjau i BBC. Kikelis prao parayti straipsn Ties apie tai, kad Lietuvai nenaudinga naftos valymo mon. Tuo klausimu para savo peticij yms Lietuvos mons. Reiki daugiau laik redakcijai. Es ie laikai gali visk nulemti. Paraiau. Viktoras tos nuomons, kad tai beprasmikas darbas. Penkmeio plane nra ios mons. Vadinasi, Maskva nesiruoia jos statyti. Taiau kakas paleido smoningus gandus, kad ji bus statoma, jeigu niekas neprietaraus. Visi m lakstyti. O Maskva

juokiasi. Dav lietuviams ireikti savo nuomon! Matot, mes iklausom js skundus. Nenorit, nestatysim. I tikrj gi pati Maskva nusprend statyti j Sibire. ia tikrai daug logikos. Panaiai buvo ir su auktojo mokslo komitetu. Skleid gandus, kad jis panaikinamas, auktj mokykl dauguma perduodama tiesiog Maskvai, kaip Stalino laikais. Taiau netiktai Lietuvoje steigta auktojo mokslo ministerija. Kodl? Lietuvos CK pra. O Maskva, kaip visada, iklauso respublik bals. I tikrj juk pati Maskva buvo nusprendusi, kad nereikia per daug erzinti savarankik respublik liaudies ir duoti jiems ministerij, nors jos teiss bus labiau susiaurintos negu komiteto. Ms gamtos, gamtos apsaugos komiteto darbuotojai galvoja, kad jie dirba labai didels svarbos darb. O Maskva aiposi. aipykis, ponia! O! 20 val. 10 min. Buvo Miroslavas su eima. Sugaiino. Reikia radijo klausytis, nors daug mini liko neubaigt. Kovo 30 d. Z. Kaplanas ir Arkadijus, inodami mano nuomon apie Sniekaus, Paleckio ir umausko savarankikum sprendiant Lietuvos reikalus, m erzinti mane. Mat vadinau pastaruosius tuia vieta. Arkadijus: K jie dirba? A: Atj darb ryte stovi ant upakalini koj ir laukia i Maskvos skambuio, nurodanio k veikti. inoma, gan pagal schem kalbu. Bet tikrai, jokios savo nuomons jie neturi. Dreba dl vietos, bijo turti savo nuomon, u kuri gali netekti ilt viet. Z. Kaplanas: Liaudies demokratijos ali vyriausybs irgi derina savo politik su Maskva. Arkadijus tyljo. A studijavau ant sienos kabant emlap. Prijs ir jis, padjs ant mano peties rank aukljo mane: Kaip ten bebt, bet i prisijungimo prie Rusijos laimjo tiek Lietuva, tiek kitos respublikos. I pradi sutrikau, nes nebuvau pasiruos, k tai atsakyti. Bet greitai atsigavau: iuo klausimu turiu savo nuomon, bet nenoriu jos sakyti. Tai valstybinio masto politika, o a nagrinju tik vietins reikms reikalus. Jis: inau, kad turi savo nuomon.

Pranas Skeiverys, iauriai tardytas, lageryje kaljo 15 met. Mir 1991 m.

204

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

205

Taip pasibaig domi tema. domi? Ne! Pavojinga! Nesilaikau Viktoro patarimo neplepti staigoje. Negaliu! Teisinuosi, kad visikai atviras vis vien nebnu. Visi mons daug plepa. Tondonas prie suvaiavim papasakojo anekdot apie tai, kodl XXIII suvaiavimas vyks kovo pabaigoje. Todl, kad priimt balandio 1 d. rezoliucij. T pat anekdot girdint Arkadijui papasakojo ir Gurviius, nors jis gan bailus. Tai girddamas Kruvinasis Stalinas turbt vartosi grabe. Bet Gurviius nem i mans Novyj mir 2-ojo numerio, kur ispausdinta domi V. Bykovo apysaka Mertvym ne bolno. J gyriau girdint keletui moni. Utat ir nem, nors daug knyg skaito. Kovo 31 d. BBC perdav recenzij apie knyg Pabaltijo klausimu. Minjo 19181920 met kov. Partizanai Lietuvoje kovoj iki 1952 met. 1940 metais Maskva primetusi savo valdi. Tik neseniai m leisti usienio turistams lankyti ias alis. Spauda keikia nacionalistus. Vadinasi, tauta gyva. Bet jai gresis pavojus. Rusai stengiasi naikinti visas dvasines ir materialines Lietuvos vertybes. Autoriai mano, kad ir maos tautos turi teis laisv, koki teis turi Afrikos tautos. Be to, ios trys tautos 800 met isilaik nuolat puolamos savo kaimyn. Daug laiko praeis, iki bus itaisytos StalinoHitlerio politikos pasekms. BBC tik antr kart primin Pabaltij. Pateik XXIII suvaiavimo proga siurpriz. Arkadijus pasakojo apie tai, kad kartais saugumui tenka suimti ir teisti paius provokatorius, saugumo agentus. Tik paskui juos paleidia. Kodl jis toks atviras? Balandio 1 d. pasakojau, kaip mane saugume apgird narkotikais. Galvojau, kad jis ims prietarauti. Nieko! Net patvirtino, kad taip bna. Keista! Kadangi lijo, todl nevaiavom pas kun. Aleksandr. Nutarme su Stase ir Viktoru vaiuoti pas Biruts eiminink prisiregistravimo reikalu. Tai ess trenktas senis, kaljs u komunizm, o dabar taps davatka. Vaiuojam Naujus Verkius. Stas iri pro upakalin lang. K matai? Ltai vaiuojani main. Sustoja mums

sustojus, nors niekas neilipa. Aiku! Stas gudri. Gudri! Ilipam. Lengvoji maina usuka t pat kiem. Kakas eina paskui. Suk j velniai! eimininkas ima pasakoti daug apie save. Skaito savo skundus Panevio kaljimo, kuriame sdi jo mona, virininkui umauskui dl Kalvarij ivertimo. Skund kalba rodo, kad j autorius gan protingas mogus. Jis kalba labai daug apie save. Bet a irgi esu toks, nors kvailu mans pavadinti negalima. Be to, duoda ir mums od. Ikaljs u komunizm 6 metus. Apie j kit kart. Jau 20 val. 50 min. Reiks Kiolno klausyti. Ieinam atsibuiav su juo [eimininku] ir palydti. 23 val. 30 min. Stotelje stovi du tipai. Vienas i viso nekreipia mus dmesio, o antrasis, madaug 15 met, klausosi k kalbam. Aiku! Moko nipinti. Atjus autobusui, pirmasis lietuvikai silo mums pirmiems lipti autobus. lip abu susivalgo. Konduktorei pasako: Pravaiuojantis. Snukis ne lietuvikas. Truput igr. Juokas i visko ima. Bda su Viktoru keliems sekliams duoda darbo. TSRS bedarbi nra! Prie Tvyns kino persdam 2-j autobus. (Vienas nelipo. sitikino, kad vaiuojam namo, ir paliko ramybje). Nuo tiltelio1 einame psiomis. Gaila, kad namai ia pat. Nortsi eiti ir eiti iki paios Nemenins. Abu reikiam savo susiavjim senu Lietuvos komunistu. Toki idealist, dor mon beveik nra Lietuvoje. Utat juos visi ir laiko nepilnaproiais. Tai balta varna. Tokie nemgstami. Jo pavard Bendorius2. 20 val. 55 min. Slpti dienorat. Lauke tamsu, sniego beveik nra. Ryte ilta buvo. Galvojau truput degintis. Ilaviau kiem. Atalo, apsiniauk dangus.

1 2

Taip tada buvo vadinamas dabartinis troleibus iedas Antakalnyje. Juozas Bendorius. Vliau supratome, kad tai gudrus provokatorius. Paintis su juo mums daug nekainavo. KGB apie mus nieko naujo i jo nesuinojo. A. T.

206

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

207

Viktoras vakar ivyko tvik. Gr tik po Velyk. Mano nervai suir. Braias dienoratyje charakterizuoja dvasin mogaus bsen.

Balandio 5 d. (antradienis)
17 val. 30 min. altajame kambarly. Usirakinau, kad niekas netrukdyt. Juk taip trksta laiko. Lauke nealta. Mieste ir u pinigus nerasi sniego. Mike pavsyje dar galima rasti. Ms sodely yra ledo. Lauke +68 C. Nuo vakar dienos daugelis lietpaliais vilki. Tik saul retai pasirodo. Sekmadien beraydamas labai ivargau. Atsibuds 5 val. neumigau. Utat vakar tik trumpai istorijos kontrolin darb perrainjau. iandien, anksiau ijs i darbo, Moksl Akademijos skaitykloje baigiau perrainti darbo ang. Gal iki Velyk ubaigsiu. Btina. A. Tyla suabejojo, ar praeis mano darbas. Tegu! Bet kiek galdamas stengiausi bti objektyvus. Universiteto istorikai parod drs reikalaudami Lietuvos istorijos katedros (etadien Raudelinas pasakojo, kad katedra gal gale steigta!) Tegu jie mato, kad ir tarp student ne visi bailiai. Jeigu is darbas pateks doro lietuvio mokslininko rankas, skaitys. Dstytojas Strumskis1 gal neskaitys jo. Turt skaityti kas nors i Lietuvos istorijos specialist. irsim! Bet pagal J. iugdos ddel neraysiu. Imsiu kit tem. Gerai, kad niek ivijo i viceprezidento posto. Igyvens tas Lietuvos istorijos klastotojas. Gal Lietuvos istorija nejaus jo purvin leten. Lietuvos istorijos katedros vedjo post bsis pakviestas Juozas Jurginis. is doras lietuvis. Menkysta Bendius pralaimjo. Kodl? Todl, kad Maskva nusprend leisti Vilniaus universitetui turti Lietuvos istorijos katedr! Maskva tai daro ne i malons nusprend, kad bus naudingiau. Usienio lietuviai leidia knygas istorine tema, daug dirba Lietuvos istorijos srityje ir tuo bado akis Maskvai. Nuspren-

Kstutis Strumskis.

d leisti lietuviams tyrinti savo istorij (inoma, ta linkme, kuria ji leis). Tegu pasaulis mato, kad ji ne tokia bloga, kokia usienis laiko, kritikuodamas jos elgesio su Pabaltiju. Kad ir kokios prieastys privert Maskv sutikti su Lietuvos istorijos katedros steigimu, lietuviams reikia tuo tik diaugtis. V. Raudelino nuomone, Lietuvai bus leista turti ir istorin urnal. Objektyvios istorijos nebus, bet tarp lamto pasirodys ir istorin vert turini darb. Be to, galima bus io urnalo redakcij pakritikuoti (inoma, labai atsargiai) ir truput priversti j gerbti istorin ties. Pernai usienis kalbjo apie tai, kad Rusija pakeis savo rinkim sistem demokratikesne, kurioje liaudis turs galimyb rinktis kandidatus, nors i partijos parinkt. Prie kelias savaites spauda paskelb apie rinkimus TSRS aukiausij taryb, kurie vyks birelio mn. Pakeitim joki. Tik tautybi taryb bus renkama daugiau deputat. K tas duos? Nul sveik ir tiek pat deimtj. Padids skaiius melj, kurios du kartus per metus nuvaiuos Maskv rankos pakelti u partijos priimtus nutarimus. ls stalincai! N kiek nesiskaito su liaudimi ir toliau j prievartauja. Kiek tsis toks tyiojimasis? Partijos suvaiavimas vyksta toliau. lykiai kalbjo senas bezdalius olochovas. Sutiks t tip spjauiau jam snuk. Gda tiems, kurie dav jam Nobelio premij. fakt nulm politiniai motyvai. Paustovskis ir Achmatova labiau nusipeln ios premijos laureato vardo. Tykusis Donas puiki knyga! Taiau paskutiniu metu senis suljo. Ukietjs reakcionierius. Suvaiavimu nedaug kas domisi. iandien tai pripaino ir Arkadijus. Jis veda politines valandles Puntuko komunistams. Pasirod, kad maai komunist skaito laikraius. Kaplanas m juoktis: Reikjo paklausti kas vyksta dabar Maskvoje? Arkadijus atsak, kad tai gal ino. Susitik mons nekalba apie suvaiavim. Nusibodo. Vis oratori kalbos nuobodios, viena kit panaios. Vakar bnant ministerijos buhalterijoje Maskva prane apie Sputniko paleidim aplink mnulio orbit. Buhalterijoje buvo visi trys lietuviai darbuo-

208

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

209

tojai: elvys, sas ir moteris. Niekas neparod jokio susidomjimo iuo vykiu. Grau darb. Arkadijus patenkintas iuo faktu. Buvau nepatenkintas, kad nemokjau slpti savo abejingumo iuo vykiu. Darbe nei vakar, nei iandien tuo klausimu niekas nekalbjo, iskyrus Arkadij. Vakar BBC prane apie lenk istorik siurpriz XXIII suvaiavime. Jie apkaltino Stalin u tai, kad is geriau sutiko ileisti gen. Anderso armij Anglij, negu j apginkluoti angl ginklais ir laikyti Rusijoje. Tai puikus antausis budeliui. Iki iol apie tai tyljo, o pldo (kiek pamenu, prie 10 met) generol Anders. Bravo lenk istorikai! inoma, jie gavo V. Gomulkos sankcij. O is bijo Stalino prisiklimo. Tik dl Stalino klaidos jis iliko gyvas. Tuo lenkai parod savo savarankikum. Tai atsakymas Maskvos istorikams, kurie Pravdoje kviet (labai umaskuota forma) reabilituoti gyvul Stalin. Gerai! Stalincai laukia Stalino reabilitacijos. Jiems sapnuojasi tie laikai, kada jie dar, k norjo. Reikia juos suprasti. Jaunimas, inteligentija atmeta visas supuvusias dogmas, kurios ir toliau jiems peramos, kiamos iki susivmimo. Reikalingas botagas! Smulki problema. Tai stalincai supranta ir todl visomis priemonmis stengiasi atitolinti savo gal. Bet tai ne taip lengva. Jaunimas jau ne tas, kuris buvo prie 15 met. Be to, reikia atsivelgti ir usienio komunist nuomon. Sunki, labai sunki padtis! aukimas apie vienyb nieko nepads. Gandai apie lapelius labai toli paplito. Apie juos girdjo Z. Kaplanas, Maryt. Ji pasakojo, kad jie pasirod universiteto bibliotekoje. Saugumas ikrt visus kampus. Suprantu, kaip siut iandien ekistai. Net ir Masiulionis girdjs apie tai. O dabar apie Juoz Bernot. Kaip raiau, i pradi irjom j, kaip trenkt! Jo elgesys lyg ir patvirtino tai. Visur skundiasi, visur protestuoja. Bet skund kalba rod labai greit, kad tai protingas mogus, gerai valds

plunksn. Panevio kaljimo virininkas neperdav jo monai siuntinio. Bernotas ikeik j. Jis Smetonos laikais gaudavs i mopro ir kitur tiek siuntini, kiek perduodavo. O iandien, socialistinje santvarkoje, jis neturs teiss pasisti maisto savo monai. Argi galjo virininkas k nors protingo atsakyti? Sulaik jo laikus monai ir paadjo pravalyti pasimatymo metu senam komunistui smegenis. Juokas! Kiek nemalonumo padaro senas, drsus komunistas sovietinei biurokratijai! Teisjas aika nedav pasimatymo prie teism su mona. Bernotas pradjo rodinti, kad kruvinais laikais bdamas komunistu gavo prie teism pasimatym ir su motina, ir su kitais giminmis. aika pateko sunki padt. Bet k jis gali padaryti? Paskubino monos teism. Ujs pas aik rado milicijos major. Tas sikio. Bernotas sudirbo ir t. I pairos atrodyt is vykis lyg ir tikrai trenktumo pasireikimu. Juk kas iandien bdamas sveiko proto idrs ties pasakyti teisjui ir milicijos virininkui. iandien mons moka tik pataikauti, klpti ant keli prie stipresn. Taiau nereikia umirti, kad Bernotas yra senos kartos mogus, retas mogaus tipas, mogaus, neimokusio per 25 metus atsiklaupti prie stabus, neimokusio meluoti, veidmainiauti, ko imoko buv jo draugai, ko gyvenimas imok mano kart. Jo skundas dl Kalvarij ivertimo i kulto komiteto pateko saugum. Ikviet saugumas. sidjs papiros. O gal suims? Pamats, kad bus kalbama apie skund, jautsis drsiai. Jam priekaitavo, bet jis moka atsikirsti. domi jo reakcija jus saugum. Pasisveikins lietuvikai, budintis atsaks rusikai. Bernotas kalbjs tik lietuvikai. Lietuvoje gyvena ir tegu imoksta lietuvikai! Kad daugiau toki komunist! Ne! Toki komunist nra. Jis juk istojo i partijos, nors ir dirbo ministr taryboje. Nelaikau, kad toki komunist nebuvo Lietuvoje. Buvo. Bet daugum Stalinas sunaikino, kiti uvo fronte (apie tai net Marukas ra). iandieniniai Lietuvos komunistai visikai nepanas Bernot. Ne! Jeigu jie visi nors truput bt panas j, Maskva skaitytsi su jais.

210

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

211

O koks tai domus mogus! Taip buvom patenkinti susipain su juo! partij stojo Varni stovykloje. Jo sekretore buvo M. umausko sesuo, kuri atsisak savo ideal ir ivyko Brazilij. Vokiei okupacijos metu Bernotas ileido antivokikus lapelius. Suiupo Lietuvos saugumas. Besdint nusmuko plaukai. Taiau, mano nuostabai (!) saugumas neperdav gestapui, o paleido pasaks: Eik ir bk lietuviu, nebk yd bernu. Tai man buvo didel naujiena. Nors netikiu, kuo nori tikinti propagandistai dl Lietuvos tarnautoj elgesio vokiei okupacijos metu, bet ir galvojau, kad visus komunistus aud. Pasirodo, kad vis neaud. Priklaus nuo t, kuri rankas patekdavo. Tik pirmajame kartyje kai kur daug j iud. Net Zibert buvo paleid, nors tas ir dalyvavo Kremliuje surengtoje komedijoje, parveant Stalino saulut. Apie tai skaiiau: aikinama, kad tyia paleido, nordami suimti jo draugus. I tikrj gi ne taip buvo. Jeigu nebt susidjs su pogrindininkais, nebt sum. Laikiau save protingu, o pasirodo, daug ko neinojau. Neinojau net, kad ir partizanai neud vis komunist. Tik kaimo tamsuoliai tokius ud. Bet tarp partizan buvo proting vyr. Bernotas sdjo vienoje kameroje su K. Boruta ir K. Jokbynu. K. Boruta paskutiniu metu ms pataikauti valdiai. Bernotas plds u tai. K. Boruta laikiau vienu tviriausi moni Lietuvoje1. Pra mus papasakoti apie save. Papasakojau. Jis: Js puiks mons! Palyginus su jumis a nulis. Koks kuklumas! Tai didelio mogaus bruoas! A: O ne! Mano draugas daug mat per 14 kalinimo met, o a per trejus nieko nemaiau. Jis diaugsi, kad susipaino su mumis. Mes irgi. Btina danai su juo susitikinti. Negaliu sau dovanoti, kad su bankininku Jurguiu susipainti taip ir neradau progos. I Bernoto galima daug ko imokti. Kitos tokios progos nebus.

KGB agentas J. Bernotas stengsi A. Terlecko akyse sukompromituoti K. Borut. Abejotina, kad jis bt galjs kalti su poetu K. Jokbynu, nes pastarasis MGB nuudytas Vilniuje.

Nesitikjau, kad toki moni yra pasaulyje! U mano drs daug kas laiko kvailu isiokliu, o kakas balta varna. Kartais dl to bna sunku. Ne kart pagalvojau: O gal tikrai esu kvailas isioklis? Gal tikrai jie protingesni u mane? Paintis su Bernotu parod, kad a esu nulis. Palyginus su juo, a esu bailys. Bailys! Eidami namo daug kalbjom apie j. Tikrai tai retas egzempliorius ms eroje. Retas! Viktoras lageryje toki sutiko. Jie negalj net tardytojams meluoti. Tokie kalbj: Mes esam iauklti nemeluoti, neapgaudinti, todl kitaip elgtis negalim. Tokie, inoma, liko gulti Sibiro, Vorkutos, Kazachstano nesvetingoje emje. O iandien Lietuvos emel negimdo toki. Kruvinoji Stalino gadyn padar savo. Jos pasekms jauiamos ir iandien. Nesuprantu, kaip Bernotas, igyvens t kruvin gadyn, iliko gyvas! Nesuprantu! Tai didel asmenyb! O kaip jis myli Lietuv! Dar ir iandien man atrodo, kad visi komunistai nemyljo Lietuvos. Taiau Bernoto pavyzdys rodo, kad labai klystu. Jis ne maiau u mane myli Lietuv. Kompanijoje nesibijo net Lietuvos himno sugiedoti. Kas j igelbjo? Kas jam padjo isaugoti meil savo tvynei? Jo, kaip mogaus, dora! Taip! Buvo pradioje Stumbro direktorius, vliau dirbo vairiose staigose. Jaunas susirio su komunistais, bet sin neleido pardavinti savo tautiei, savo Tvyns. O kad tarp Lietuvos komunist 1940 metais bt buv nors 20 proc. toki komunist. iandien utat apie Lietuvos komunistus sprendi tik pagal Sniek, Gedvil, Guzevii, Baron, Trinkn ir kitus igamas. Utat, kad buvo tik keletas Bernot, tiek vargo, kani reikjo Lietuvai ikentti. Ir iandien tik todl ji niekinama, spjaudoma. Kambaryje pora ventj paveiksl. Girdjom, kad lanks banyi. Nesigilinom. Palyginus su jo drsa, esu kikis. Bet bti tiek drsus neturiu teiss. Jis sdjo u komunizm, todl daug k jam dovanoja. A gi sdjau u idjas, prieingas komunizmui, todl mane gali be jokios sins grauimo sunaikinti. Utat daug kur privalau bti diplomatas,

212

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

213

nors man tai gan sunkiai sekasi. Mintis apie tai, kad yra toki moni, daro gyvenim mielesn, prasmingesn. Ir pats iandien savo akyse nesu tokia balta varna, kaip iki iol. O kad Kikeliui parodyti j! Reikia iekoti domi sen moni ir daug k i j perimti. Diplomatijos Bernotas neturi. Stovim stotelje. Du ekist uneliai stovi, o jis sako patriotinius kius, nors ir negarsiai ir nelabai kartus. Jis n kiek nejauia, kad alia stovi niekai. Utat mes su Viktoru stengiams nukreipti kalb al. Koks Bernotas idealistas! mona pateko u grot u ieikvojim. U tai laiko j miesione ir sau gda. Suprantu ir j. Jai su juo sunku. Jis pinigus ileidia knygoms, o jai reikia eim ilaikyti. Daug kur esu panaus j, todl ir Alei taip nelengva, kaip Bernoto monai. Al igyvena, kad visko trksta, pinig nra. Viktorui gyvenant ia, patys valgom geriau (visi sako, kad pasitaisiau), todl nuo algos nieko nelieka. Visa laim, kad nors kostiuml u 50 rub. Alei pasiuvo. Al igyvena, o a nemoku. Rasteniai vaiuoja Velykoms namo. Gal ir a parvaiuosiu Krivasalin. Dieve! Diaugsmo nebus. Ne! Vilyt ir sekmadien buvo banyioje. Bravo! Ji puiki mergait. Gintas tinginys. Pasirodo, kad sode ledo beveik i viso nra. Viktoras etadien ivyko tvik. Kai gr, apsilankysime vl pas Bernot.

Balandio 17 d. (sekmadienis)
8 val. 20 min. kambarly prie virtuvs. Vilyt ir Viktoras dar guli, Al virtuvje. Bobut su Gintuliu sveiuose pas krikto motin. Lauke alta. Antradien buvo Vilniuje +16, taiau Teliuose -2C. Ten ikrito 19 cm sniego, o Maeikiuose net 27 cm. Penktadien vis dien ir Vilniuje snigo. Tik itirpo palyginti greit. Bjaurus pavasaris. Nieko nepadarysi. Mano mokslai ltai slenka priek. An savait gripu sirgo Jonelio eima. Teko lankyti, taiau prajusi savait ubaigiau dar kart perrayti savo istorin darb. Viktoras padar pastab. Pabaiga reiks

perrayti. Dar porai dien darbo. Istorij galsiu perrainti darbe, o dienoraio ne. Utat skubu dienorat rayti, o ne istorij. O istorinio darbo, ir Viktoro nuomone, nepraleis. Jis tarybine dvasia paraytas, bet nespjaudo ant Lietuvos. Utat ir dor istorik igsdins. Atmes. O jeigu K. Strumskis skaitys, aiku, atmes. Vis vien atiduosiu. Reiks kit tem rayti. Kaip prie sesij susitvarkyti? Skubti, nes Algiukas ateis su Stasiu Nagliu. Geriau, kad jis vienas ateit. Galima bt atvirai pasikalbti. Stasiui girdint, atviras negaliu bti. I bailio visko galima tiktis. Balandio 310 d. susitikau su Petru III1. Pasirod, kad nieko politikoje nesigaudo, nors ir vaidina Lietuvos patriot. Usienio radijo neklauso. Neturs laiko. Apsileidlis! Per velniai pasakiau! Sumiesionjo. Laikas! Suk j velniai! Kada nors kompliment pasakysiu. Vakare darb dirbs. A irgi dirbu, bet klausau BBC net dukart per dien ir kart Kiolno (2122 val.). Klausau danai Vatikan ir sekmadien Amerikos balso lietuvikai. Nusikaltimas nesiklausyti ir nieko neinoti. Baigsi partijos suvaiavimas. naujj politbiur irinktas niekelis Pel. Usienis prikaiiodavo, kad ten nra nei vieno pabaltijieio komunisto. Klaidas itais. iuo nuov du kikius: ukio gerkles usieniui, Pabaltijo komunistams (ie, inoma, gerkli nepraverdavo, bet mintyse piktindavosi) ir savo kompanij prim ukietjus stalinc. Faktas, kad Pel tiesiai pateko politbiuro narius rodo, kad jis uolus Kremliaus tarnas. Kiolno radijo teigimu, is tipas daug pasidarbavo rusinant Latvij. mon turs latv, bet namuose kalba tik rusikai. Tik tokiais Maskva ir pasitiki. Sniekus veds yd, bet namie neka lietuvikai. Utat maiau simpatikas Maskvai. Kodl? Utektinai ir iuo pasitiki, jeigu iki iol laiko. is itikimai tarnavo tiek Stalinui, tiek Nikitai, o dabar kompartijai. Be Pels, lykiausias politbiure Suslovas. Vos valdiausi, kai staigoje gyr Lietuvos budel. Suvaiavimas parod, kad partija netiesiogiai reabilitavo kruvinj Stalin. Vakar dienos BBC nuomone, i padtis aminai negali
1

Neaiku, koks asmuo minimas.

214

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

215

tstis. Liaudis iandien jau ne ta, kuri buvo prie 15 met, bet visos politins institucijos liko senos, stalinins. Tai rodo ir rinkimin komedija. i ivada patais mano prast nuotaik. Ir toliau bus slopinama laisvesn mintis. Tai rodo Tvardovskio neirinkimas CK ir tai, kad visur reklamuoja lyki tamsybininko M. olochovo kalb. Taiau ilgai taip negals tstis. Partija ir vl turs daryti nuolaid. staigoje savo nuomons nepasakiau. Tik olochov vadinau rusakrakobiesu. Kaplanas paklaus (ir kaip idrso?) Arkadij: O kodl apie program nieko nekalbama? Juk Chruiovas adjo 1970 m. visus aprpinti butais ir beveik pastatyti komunizm? Arkadijus: O k galjo apie j pasakyti? Tikrai k? Apsijuok ir viskas. O pripainti, kad partija klydo (Nikita juk partijos vardu kalbjo), negalima. Juk partija neklaidinga! Vis vien nemalonu kiekvienam komunistui vartyti savo partijos program. Norom nenorom teks j keisti. Balandio 9 d. Didysis penktadienis. Vakare apsiverkiau pagalvojs, kad Krivasaly bus lidna, kad tai pirmos Velykos be Tatuko. Krivasaly laukia mama. Nors kelion varginga, bet vaiuoti reikia. Stoty pilna moni, ypa jaunimo. Nors daugeliui Velykos liko tik sena tradicija, taiau visi skuba savo tvikes praleisti Velyk. O a per Velykas tvikje buvau paskutin kart tik prie 12 met. Vis ruoiausi ir taip neprisiruoiau. Stotyje sutikau Zuikelyt. Pakalbjs truput, imu skaityti Per kapines. Ji papra k nors papasakoti. Kaip toki prog praleisti? Ji: Kodl nepakvieti pas save tvikn sveius? Net nepagalvodavau apie tai. Kur gauti susisiekimo priemones? Etnografijos muziejaus direktorius ilnas turs autobus. Puiku! Taiau pareikiu, kad nenoriu, jog Antanas Tyla kartu vaiuot. Ji silo paimti kartu ir Linkmen kunig. Kartu su Tyla bdamas, negalsiu bti atviras ir vis laik jausiuos suvarytas1.

[...] Vytautas1 taps vaik literatros redakcijos vedju. i inia jai buvus nemaloni. Kodl? Ji nemoka paaikinti. Tik jai aiku, kad kandidat, ir daug rimtesni, buvo tas pareigas daug. Ji nesupranta, kad t viet jis gavo ne u graias akis. Aikinu jai, kad Vyto net sin tyli. Tylai priekaitauja, nors pavyko jau tikinti save, kad jo kelias su partija yra teisingas. Tyla, pavyzdiui, tikino mane, kad filmas Julius Janonis ess puikus. O a gi negaljau irti tokio lamto. Laim, kad radom venionliuose Edvard [Rasten] su Volga. I Paiezdrio jom su Vandos Drteikaits vyru. Teko bristi per vandens apsemt keli. Nepakenk! Juk a labai stiprus. Bendrakeleivis pasakoja apie skreb darbelius kaip jie vagiliaudav, pl partizan vardu. Su dviem tokiais Kaltann skrebais a sdjau 1945 m. venionyse. Toki dalyk Krivasalio apylinkse nepasitaikydavo. Nuo Sidariki aikiai matyti trobel. Akyse vaidenasi vos bevelks kojas Tatukas. Ne! Jo ten jau nebra. iriu tolimas kapines. Jis ten! Sveikas, Tatuk, ministras parvaiavo! Kakodl negaliu verkti. Prie nam pasitinka brolis Vladukas. Gerai, kad atvaiavau. Motina prairjusi akis belaukdama. Suvargusi. Praeis keleri metai ir jos nebus. Kaip iauriai surdytas mogaus gyvenimas! Net u 12 rubli atveiau 4 kg kvietini milt, 4 kg riestaini. Be j, dar Palangos duonos, bandeli, baton, citrin. Turs motina k valgyti. Juk msos ji nevalgo. Diugu, kad ji nesiskundia ir neverkia dl Tatuko. Diaugiasi, kad karv turi grai telyait. Bgu ir a pairti. Tatukas saks, kad jei bus telyait, laikysi. Ji norinti laikyti. O kaip? Ar tai jos sveikatai? Vakare su Vladu usukom pas senel. Tokia susenusi. Vyno nenupirkau. Nra u k pirkti. Citrin nevalgo.

Greit po to pokalbio suvokiau, jog be jokio pagrindo Antan tarinjau. Tai doras mogus. O tariau j todl, kad bdamas labai atsargiu mogumi, Tyla pasil sukurti pogrindin organizacij. A. T.

Vytautas Martiius.

216

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

217

Nakt blogai miegu. Kaip gaila, kad Tatuko nra. Kodl nesijauiau laimingas, kai jis buvo gyvas? Kodl nemokjau to vertinti? O po keleri met sakysiu: Kodl nemokjau mamos vertinti, kodl nesijauiau laimingas turs j? Kvailai surdytas ir pats mogus. Jo nelaim ta, kad jis nemoka diaugtis savo laime gyvenimu. Net pakeliu bals, kad mama nesda u stalo. Sakau, kad visi turi ssti. K ji kalta, kad niekas neimok laikytis tradicij? Apsiverkia! Melstis nemoku. Ne! Su Vladu usukam pas senel [gimusi 1870 m.], o po to nueinam kapines. Oras iltas. Nemoku prie Tatuko kapo melstis. Kakodl neaplanko tas graudulys, kuris danai Vilniuje uklumpa mane. Usukam pas mokytoj Marij Terleckait. Po to nueinam prie Pakalo eero lydek pairti. Ledas jau labai netvirtas. Saulta diena. Pusvalandiui nusirengiu iki puss. Laikas atsisveikinti. Mama lidna. Atrodo, kad ir jos ne maiau gailsiu, kaip Tatuko. Gal labiau net, nes ji bus paskutin i tv. Vladukas lydi ikinius. Kaip gera, kad galima ssti autobus, ne visada perpildytas. venionliuose Zuikelyt usigeidia gerti. Bufete visi uraai rusiki. Bufetininkei sakau visai ramiai: Kodl uraai tik viena kalba? Suprato ir greit reagavo: O kas? Blogai? A: Gerai, bet reikia ir lietuvikai urayti! Ji: O a rus! A: Tai kas i to?! siunta: ia tarybin Lietuva! A irgi truput pakls ton: Bet visgi Lietuva. Ir todl turi urayti ir lietuvikai Ji: Vaiuokite js savo Lietuv! A gi susivaldau ir neatsakau jos lum, nepasakau, kad ji pati nedintsi savo Maskv. Visiems skundiasi, kad atsirado keleivis, kuriam nepatinka rus kalba. Visi iri mane, bet tyli. Zuikelyt geria limonad. Surgs. Tikrai surgs, nes pagamintas dar sausio mnes. Bufetininkei sakau, kad limonadas surgs. i ima kaukti, kad a priekabus. einantiems monms skundiasi, aikina konflikto esm: A lietuvikai nesuprantu, a gi rus. A neikeniu: Jeigu ia dirbate, turite suprasti! Reikalauju skund knygos. Neduoda. Yra restorane. Dar neijus, ivadina mane idiotu. Restorane abi bufetininks moka lietuvikai. Kia li-

monad. ia geras. Knyga esanti pas j [bufetinink] pai. Neduoda. Linkmenikis girtuoklis kaltina mane u priekabes. Jau perone prisistato kakoks girtas lietuvis ir priekaitauja man u kabinjimsi. Pasiuniu po velni. Zuikelyt pasiraysianti skund dl limonado. Dl kalbos silau tylti. Grs neskubu rayti. Reikia laukti Viktoro, k jis patars. Pataria nerayti. Ji pasiaikinime visk suvers konflikt dl kalbos. () Rusai elgiasi Lietuvoje kaip savo kolonijoje! Ko ia stebtis. Juk kas iandien Lietuva yra? Traukinyje u ms sdjo trys jauni lietuviai. Naujoje Vilnioje buvo ilip i vagono. Ieidami kaimynams liep saugoti j vietas. Neisaugojo! Atsisdo rusas ar lenkas. Sugr pareik nepasitenkinim. Suaugs vyras paliko t viet. Madaug 35 met moteris (rus ar yd) atsisdo tui viet. Igr lietuviai m moter kalbinti, dviprasmikai nekti. Vos valdiausi. Bet kada vienas, nukabindamas palt nuo kabyklos, tiesiog ugul ant ios moters, neikeniau: Negraiai vyrai elgiats. Ko kabinats prie moters? Toks elgesys nedaro jums garbs. Gda! O dar lietuvikai kalbate. inoma, kas trei rusik od terpiat. Giriats, kad mokate rusikai? Nra kuo girtis! iandien kiekvienas pradios mokyklos mokinys moka rusikai kalbti. Kak suniurnjo, bet greit nutilo chamai! Mes privalome su kitatauiais bti ypatingai mandags, nors visur reikalauti savo teisi. Gda buvo u tuos jaunus lietuvius. Jeigu visi taip elgsims, svetimtauiai ms negerbs. O su panaiomis bufetininkes reikia elgtis principingai: gal tada nors dalis j isinedins savo tvyn. Bet mes turim bti mandags. Troleibuse vienas jaunuolis, mano manymu, lietuvis, su keleivi dauguma kalbjo lietuvikai, o konduktor kreipsi tik rusikai. Vos valdiausi. Visur pilna girt! Velyk nuotaika nejuntama. Gal kad visur nelietuvika publika. Cerkvs pilnos rus. Visos atidarytos. O i 40 lietuvik [banyi] tik eiose galima pasimelsti. Pirmadien, antr Velyk dien smoningai apsirengiu juodu kostiumu. js vidurin kambar, kuriame net trys komunists ir

218

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

219

Ieva, Aldona bei Lion, sveikinu su ventom Velykomis. Visos nusiypso, bet neatsako sveikinim. Birut ir Angel irgi bijo atsakyti mano pasveikinim. Vakare ueinu pas netolimus kaimynus Petrauskus. ie irgi nieko neatsako mano sveikinim. Lyg bt negirdj. Bijo! Bijo savs! O gal 8 met snaus? Koki menkyst yra ms pasaulyje! V. Grabausk pakviet papasakoti apie Suomij. domu buvo pasiklausyti, k papasakos apie t laisv al is rus bernas, tamsybininkas. Ir k? Buvau maloniai nustebintas! Gan objektyviai pasakojo. Gan domiai apie t kelion man asmenikai pasakojo Puntuko vyr. konstruktorius Paua1. Pasirod, kad Grabauskas daug drsesnis ir daug objektyvesnis. Paua i viso dius, bailys. Jis pasakojo man ir Bonkai abiem lagerininkams, taiau nuviet padt Suomijoje gan neviesiomis spalvomis. Es darbininkas udirba 500600 marki. U msos kg 5 marks, litras benzino mark. U 3 kambari but 600 marki. odiu, padtis gan prasta. Mane sunku tikinti, kad mes laimingesni u suomius. V. Grabauskas rod (visai to nenordamas), kad Paua bailys. Turbt ir monai nepapasakojo, k Suomijoj mat. 500600 marki udirba nekvalifikuotas darbininkas. Kvalifikuotas udirba 10001200 marki. Tiek ir tarnautojas, o ininierius 12002000 marki. Tai labai daug. Mes su Ale gautumme madaug 25003000 marki mnes, tai yra daugiau negu senais rubliais gaudavome. Kokie btumme laimingi, jeigu u geriausios msos kilogram bt tek mokti 5 rub., t. y. 50 kapeik iandieniniais pinigais. Tai sunku suprasti mums. Juk mes u msos kilogram mokam 2 rublius. U kaproninius baltinius 6 marks, o ia 20 rubli. tai tau ir skirtumas. iaurs kratas, taiau vaisi pilna. Kilogramas vos 11,5 marks. Tulpi pilna. U mark gauni kelias. Bet ir ne tai svarbiausia. Ten nra nei vieno svetimo kareivio. Jiems nesuprantama, kad vairaus plauko atsibastliai gali piktin1

tis, jeigu jam pastab padarai u tai, kad uraai ne tavo valstybs kalba. K ia ir kalbti! Kaip tik Poviln1 sutikau. Tas: Girdjau ir a apie Suomij. Kokie mes nelaimingi, palyginus su jais. Suomija daug auk sudjo ant savo laisvs aukuro, taiau jie iandien gali diaugtis savo laisve. O mes? Mes daugiau auk sudjom ant to paties aukuro, taiau ms tvyn mindo purvinas maskolio batas, to maskolio, kuris mindo su purvu visk, kas mums venta. Ne! Vis vien ir Lietuvos partizan aukos nenueis veltui. Nenueis. Ateis toji diena, kada ir ms tvyns nemindios tas purvinas okupanto batas. O toliau aimanavo: Dieve, Dieve, kartais taip slegia nelaisv, kad sunku ir apsakyti. Sunkiausia ir tai, kad danai nustoju vilties sulaukti t dien, kad Lietuva bus laisva. Lietuva bus laisva. Tuo neabejoju, bet galiu nesulaukti t laisvs dien. Kokia nelaim beveik vis gyvenim praleisti nelaisvje ir mirti nelaisvje. Raminau j kiek galdamas. Diaugsi Zuikyts pasikeitimu. Es ji sakiusi, kad su jaunimu tikrai pasikalb, dar jam tak. I kur toks pasikeitimas? Pasikeit dl jo [Povilno] takos. takos didels jaunimui negali daryti, nes pati maai k skaito ir maai k ino. Pakalas apgailestavo, kad jo tvikje vidurins mokyklos mokytojai visomis priemonmis pera jaunimui ateistin literatr. I kur toks tamsumas ms inteligentijos? I kur? Pirmadien Z. Kaplanas pasakojo, kad naftos valymo mon statys Jurbarke. Nepatikjau. Tiesa rod, kad tai tikra tiesa. Nusiminiau. Kam buvo reikalinga toji diskusij komedija? Direktyvose nebuvo, o suvaiavimas trauk. Komedija! Dar vienu rusifikacijos lizdu Lietuvoje padids. Norjau ueiti pas ekonomikos moksl daktar Maliausk pasikalbti. Al tikino, kad isigs is mane pamats institute. Gal pas Skupeik ueisiu, kai oras atils. Paltas labai jau nuiurs. Gda ten ueiti. Antanina Terleckien pasakojo apie savo snaus Algio mintis. Jis KPI studijuoja. Juos tikrai Rusij sis. Dstytojai pasakas pa-

Albertas Paua, ininierius mechanikas, vienas i Puntuko gamyklos virinink.

Pats autorius.

220

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

221

sakoja jiems apie Sibiro gyvenimo romantik. Ir nejaugi jie jomis tiki? I kur tokie dstytojai? Universitete tarp student sklids mainle atspausdintas atsiaukimas, kritikuojantis sovietinio mokslo sistem. Matyti, kad jos autorius baigs universitet (ar studijavs) dar prie kar, nes ino, kokios disciplinos buvo tada dstomos. Drsiai kalbjs rajoniniame partiniame susirinkime-konferencijoje raytojas J. Avyius. Pradjs kalbti lietuvikai. Rusai m triukmauti, protestuoti. Tada sekretorius Mackeviius pareiks, kad raytojas turs teis (!) kalbti lietuvikai. Kokia malon! Savo sostinje gauti teis lietuvikai kalbti. Koks gerumas t rus! Avyius kalbjs apie lietuvi kalbos teises Vilniuje. Kritikavs t fakt, kad Vilniuje daugelyje staig negalima susikalbti lietuvikai. Kak kalbjs apie krybos laisv. Po XXIII suvaiavimo nutils. Pats Avyius, kaip rodo Kaimas krykelje, doras lietuvis. Balandio 12 d. skambino Ida. Atsakiau, kad rusikai nesuprantu. Sak sksis skyriaus virininkui. Pasaks viso gero! padjau telefono ragel. alia stovjo ir visk girdjo Al. Isigando. Vl skambino man. Es supyk, o dabar reikia taikytis. Atsakiau, kad su ja rusikai nekalbsiu. Ivadinusi mane tipu: A jam taip padarysiu, kad vis gyvenim atsimins. Spjaunu jai barzd. Aiku, kad saugumas girdjo ms pokalb. Arkadijus irgi girdjo. Tantanas pareik, kad kalbu rusikai geriau negu kiti. Atsakiau, kad savo rus kalbos mokjimu nesu patenkintas, taiau kalbti galiu. Kalbu su visais, kurie nemoka gerai lietuvikai, tik rusikai, bet su tais, kurie mane, kaip lietuv ugaudinja, rusikai nekalbsiu. Iaikinau ms su Ida konflikto esm. Taiau kit dien jis stengsi po truput kalbti lietuvikai. Po poros dien umiro. A ir nereikalauju i jo. Jis mans neugaudinja, netvirtina, kad lietuvi kalba jam nereikalinga. Su juo kalbdamas rusikai nesijauiu prievartaujamas. O su Ida nekalbsiu. Tegu kur nori, ten ir skundiasi. Vis vien iandien ne Stalino laikai. U tai prie mans neprikibs, nors tas saugumui gan nepatinka.

Balandio 310 d. buvau Litselchoztechnikoje. Finans skyriaus virininkas Aboviius lieps ateiti. Yra finansininko vyr. specialisto vieta. Nesvarbu, kad [esu] sdjs. Papasakojau apie byl. adjo paskambinti. inojau, kad neskambins. Juk i staiga priklauso Zokui. O tas 1963 m. neprim mans melioracijos trest. Ir gerai! Ten sunkus darbas. ia nors laikrat, o kartais net ir knyg paskaitau. Tai labai daug. Balandio 13 d. pas mus sugro Viktoras. Balandio 14 d. suinojau i Pakalo, kad Sniekus (pasak gand) gavs velni i Kremliaus. Sugrs isikviet VU rektori J. Kubili ir tam dav pipir. J. Kubilius rengis student susirinkim. Vakar Pakalas I1 pasakojo, kad toks susirinkimas vyks. susirinkim pasiraytinai buvo kvieiamas vienas studentas i kiekvieno kambario. Pykstu, kad Pakalas I nenujo. Kubilius nekalbjs apie lapelius, bet kiekvienam buv aiku, kad esm yra lapeliai. Daug priekaitavs u student drausms stok. Uteks pagaliau to! Po 22 val. udraudiama bendrabuiuose likti sveiams (leidiami tik pateik dokument), po 24 val. draudiama viesa. Suradus kambary tui butel, kaltininkas alinamas i kambario. Ir niekas jo neustos. is klausimas ess suderintas su CK. Nori varyti baim studentams! O ie kaip pradjo, taip ir tsia savo darb. Komendant pasakojusi (kiti studentai patys tai skait), kad ant laipt buv urayti kiai: Rusai, lauk i Lietuvos!, Laisv Lietuvai!, Mirtis bolevikams! Iauk saugum. Fotografav uraus, o po to nutryn. Aiku, kad iandien saugumas labai siuts. IFF dekanas skleidis gandus, kad pastaruoju metu Vilniuje ding ei jauni vyrai. Supraskite, kad tai saugumo darbas. Tai melas. Tyia skleidia gandus, kad studentai bijot k nors prie valdi veikti. 10 met studentija tyljo ir staiga m bruzdti. KGB inoma, nesupranta, kad tai stichinis judjimas, student tautini jausm proveris. Jie iekos atpirkimo oi. Aiku! Bet dl to
1

Pakalas yra autoriaus pseudonimas, taiau ia minimas brolis Vladas Terleckas, tuo metu studijavs universitete.

222

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

223

neverta visko bijoti. Neostalincai kompartijos suvaiavime pam vir. Taiau, manau, griebtis atviro stalininio teroro nedrs. Pilni laikraiai ini, straipsni apie Janon. J anksiau vertinau. Bet kai pradjo padanges kelti, ivis nieko neskaitau apie j. Prie trejet savaii pasirod Maironio tomelis, ileistas 35 tkst. tirau. Greit prapuol. Sunku gauti ir Putino Lang. O Janonio niekas negriebia. Toki poet Lietuva turjo bent 20. Tik komunistams jis labai reikalingas savo propagandai. Balandio 15 d. su Viktoru aplankme ligoninje kun. Aleksandr. Puikiai atrodo. Sako, kad ilgai ikaljs mogus tampa bailus. Jis [Aleksandras] toks pat drsus. Toks ir mirs. Bet diplomatijos jokios. Supranta, kad jo laikus tikrina, kad j seka, bet nesupranta, kad specialiai gali ligonin paguldyti ekist, kuris sekt j. Vienas labai stebeilijo mus. Kai Aleksandras kakur nujo, is irgi nusek. Apie Prez Aleksandras svajoja kaip apie bsim kunig. A juokavau, kad greit enysiu. Oras buvo bjaurus, bet mes nusidanginom i ten N. Verkius pas komunist [J. Bernot]. Dl Viktoro prisiregistravimo nieko gero negirdti. Kambary biedniau negu net pas mane. Suprantama, kodl mona pateko kaljim. Jai sunku. Apsileids mogelis. Jo paprastumas imponuoja, taiau niekuo negaliu pateisinti jo apsileidimo. Bent nagus galt nusikarpyti. Mus aplank Algiukas, Stasys ir Albinas Masaitis. Ilgai ibuvo. Ger spd padar Albinas. Ir j sudorojo moteris. Tai pikiausias lagerinink prieas!1 Stasys Naglys beveik vis laik tyljo. Prie jo bijau net atvirai drsiai kalbti. inoma, kalbjome atsargiai (be to, apie k ia kalbsi?), nes tokiam bute gali bti taisyta klausymo maina, o ypa dabar po tokio student elgesio. Su vienu Algiuku turiu apie k pasikalbti. Taip! Uteks! Eisim su Viktoru Petro ir Povilo banyi, o po to gal pas Kikel.
1

Gegus 15 d. (sekmadienis)
16 val. 30 min. kambary. Lauke saulta ilta diena. Neprisimenu, kad per paskutinius 20 met bt buvs toks iltas oras. Jau gegus 5-j buvo susprogusios beveik visos liepos. Gegus 8 d. Vilniuje pradjo ydti sodai. Kai atilo balandio antroje pusje, tai ir nebuvo atal. Neatalo nei mediams sprogstant, nei sodams ydint. Termometras ne vien dien rod +25 C. Vilyt su savo mokykla vakar ivyko ikyl. Likusi eima mike deginasi. A atjau dienoraio tvarkyti, nes buvau apleids j mnes. Nakt prasnaudiau Dubingiuose pas kun. . Kavaliausk vos 5 val. Grs skaiiau TSRS istorij. Aiku, kad galva sunki. Taiau reikia rayti. Dienoraio apleisti negaliu. Pradsiu nuo susitikim Sigmoje, apie kuriuos iki iol taip ir neprisiruoiau parayti. Kovo 18 d. Vytas Girdzijauskas pakviet Sigmos klub susitikti su Gudijos raytojais. Laikydamas, kad dabartiniai Gudijos raytojai prarad bent kok tautin jausm ir vergikai liauioja prie Maskv, be didelio noro jau susitikim. Susitikimas parod, kad neteisingai maniau apie Gudijos raytojus. Susitikime dalyvavo V. Bykov, Korpiuk ir Ipatajeva, visi i Gardino. Kaip gaila, kad a nesusigaudiau, kad Bykov yra apysakos Mertvym ne bolno autorius. Tai puiki apysaka. Lietuvos raytojai tokio krinio, taip nuvainikuojanio enkavedistus, nepara. Politikoje skaiiau, kad Pravda dergia veikal, kaip ikraipant tarybin tikrov. Gudijos raytojai kalbjo laisvai, kritikai. Jie maesni bailiai u Lietuvos raytojus. tai kelios Karpiuko mintys: Vien dien siningai pragyventi sunkiau negu kosmos nuskristi. Savo vertimus skait Albinas ukauskas. Nuobodus senis. Niekas nenorjo klausyti. Savo kryb skait Dalia Urnevit. Kalbjo Vytas. Jo nuomone, jeigu raytojas neturi k pasakyti skaitytojui, geriau patylt. Daugelis puol dabartin lietuvikj poezij, kuri kuriama daniausiai sovietini veni proga.

Daugelis i lagerio sugr veda monas, kurios negimdo vaik. Vienos per senos gimdyti, o kitos negali gimdyti. A. T. Autorius nenusiteiks prie moteris, bet prieingas tam, kad buv kovotojai prie soviet santvark vardan moters aukoja savo idealus ir nutraukia bet koki pasiprieinimo veikl.

224

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

225

Pocius sutiko, kad negalima rayti pagal usakym. Darbininkas Baranovas kritikavo Blos kryb. Jis avjosi Maironio, Baranausko, Nries poezija ir lygino j su Blos poezija. Blo jautsi nesmagiai. Baranov kalbjo gan kategorikai. Voznesenskio neapkeniu, Majakovskio nemgstu, Jevtuenka patinka. Stungurys kritikavo Mieelait: Diskusija vyksta apie monotonikum, o reikt kalbti apie poeto darbo siningum. Buvo du karai, konclageriai. Kaip juos mogus sukr? Ar mes tai randame E. Mieelaiio poezijoje? Vyko diskusija apie Telksnio knyg. Taiau neatsirado nei vieno mogaus, kuris bt idrss pasakyti, kad i knyga neverta jokios diskusijos. Darbuotojas i Sigmos: 90 procent raytoj nesugeba tiesos pasakyti. A: 95 procentai bijo pasakyti ties. Mano replika greiiausiai nebuvo vis igirsta, nes salje buvo triukmas. Tarp eilui galima buvo skaityti, kad kalbtojai trokta krybos laisvs. Atvirai apie tai niekas neidrso pasakyti: utenka ir uuomin. Nereikia umirti, kad is susitikimas vyko XXIII partijos suvaiavimo dienomis, kai i suvaiavimo tribnos tamsybininkas M. olochovas taip puol drstanius savarankikai galvoti. Balandio 2 d. su Ale jome Sigmon susitikim su lietuvi dramos teatro aktoriais. Laikas bga. Senstam. Dl to kartais lidna. Gatvje daugiau moni, jaunesni u mane. apsirengus juodu kostiumu moterys labai iopsojo. Man patiko. Nepatinka, kai dmesio nekreipia. Pasirod, kad artistai atvyks tik po 2 val. Diskusijos vyko be j. Daug kas kalbjo gan kritikai dl repertuaro pasirinkimo. Ypa visi puol Kanoviiaus pjes Penketas ir viena. Puol teatro valdi, kuriai trksta pilietins drsos atsispirti prie primetam i viraus repertuar. Vienas kritikavo Aksionov. Tai buvs jaunimo labiausiai mgstamas prozaikas, taiau po CK pylos ms mutis krtin. Gavo kail ir urnalistai, kurie prarad sin ir begdikai meluoja. Puikiai kalbjo jaunas urnalistas, kur prisimenu dar i Tauro laik. Jis smerk savo virininkus u kakoki baim, apsi-

draudim kad tik kas nors neatsitikt. Ir iandien jautsi vis kalbjusij odiuose protestas prie odio laisvs varym, prie visagal cenzr. Vytas ir mane iprovokavo pasakyti savo nuomon apie j klub, nors pats niekuomet negalvojau kalbti tokiame pavojingame klube. Pradjau ramiai, bet greit pakliau bals (kada gal gale imoksiu ramiai kalbti, nesinervuoti?): Esu sveias, todl reikt visk girti. Taiau a kalbsiu kritikai vertindamas Js klubo veikl. Drg. Butkus (klubo vedjas) kalbjo apie klubo tikslus ir udavinius. Vienas i klubo tiksl bt ir imokyti mus monikai lietuvikai nekti. Sal juokiasi. Tsiu toliau: Daugelis ia esani, reikia pripainti, labai blogai lietuvikai kalba. Pradkime nuo paties drg. Butkaus. Jis kas trei od terpia rusik. Kam tas reikalinga? Gal drg. Butkus nori tuo parodyti savo tarybin patriotizm? Mes ir iaip manome j patriot. Reikia pasirinkti, kuria kalba kalbti: lietuvikai arba rusikai. Jeigu drg. Butkui sunku lietuvikai kalbti, mes leidiame jam rusikai nekti. Mums tas pat. Prajus kart pirmininkavo kitas draugas. is galvojo rusikai ir labai nevykusiai, tiesiog paodiui savo mintis vert lietuvi kalb. Butkus sdjo irauds, daugumas juoksi. Pakalbjs apie tai, kad sd u stal negerbia savo draug ir garsiai nekasi tarpusavyje, tsiau: Daug kalbama apie atvirum, nuoirdum. A ia trei kart, bet to atvirumo nemaiau. Pirm kart buvo svarstomas filmas Niekas nenorjo mirti. Nenoriu iandien pasakyti savo nuomons apie film. Taiau tada nuoirdiai kalbjo apie t film tik drg. B. Kikis ir u ano stalo sd du vyrukai, kuri pavardi neinau. Drg. Butkus visais bdais isisukinjo ir nepasak tikros savo nuomons apie t film. A netikiu daugumos kalbjusi apie film odiais, netikiu, kad jie taip galvot apie j. T pat galima pasakyti ir apie drg. Jaunelyt. Ji buvo ypatingai nenuoirdi. Netikiu, kad ji taip galvoja apie film, kaip kalbjo. i irgi raudo. Ubaigiau kalb truput ramiau. irdamas B. Kik ir anuos du simpatikus jaunuolius kalbjau: Diugu, kad jaunimas kalba tai, k galvoja. Mes esam vyresni u

226

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

227

jus madaug 10 met, gyvenime daug mat ir todl danai viena galvojame, o kita kalbame. Taip truput nevykusiai ubaigiau. Pats buvau savo kalba nepatenkintas. Vis laik Al sdjo lyg ant adat (nenorjo leisti kalbti). m prikaiioti u ton, u Butkaus upuolim. Es anas sds kaip burokas irauds. Vytas apgyn mane. Kalbjs gerai. Sdjau tylus, mintyse nagrindamas savo kalb. 22 val. atjo ei dramos teatro artistai: Treinys, Vaisieta, Smagurauskas, Leonaviit ir du, kuri pavardi neinau. Visi buvo ivarg, todl panekesys buvo nedomus. Treinys teisinosi (jis direktorius). Pagal j, repertuar pasirenka trys teatro reisieriai. Nustebino Naujelyt. kart kalbjo drsiai. Skirgaila jai atrods kaip rus bajoras. Mintyse diaugiausi. Vadinasi, mano odiai netuiai nuskambjo! Taiau Butkus kalbjo tuo paiu lietuvikai rusiku argonu. Gda! Ininierius, baigs Kauno Politechnik. Teisinasi tuo, kad naudojasi vien rusika literatra. Ar tai pasiteisinimas? Kiti, terp rusik od, tuoj atsipraydavo. Norjau idroti Treiniui, kad repertuar ne reisieriai pasirenka, o primeta Kultros ministerija, CK. Al neleido. Kiti ar umiro savo paad pulti u repertuar, ar bijojo t prikiti. Butkus, pasirodo, aplanko kiekvien dramos teatro spektakl ir ne vien dramos. Kaip mes su Ale atsiliekam. Gda! Istorija trukdo. Nieko! Birelio mn. lankysime teatr. Ijom namo 24 val. 20 min. Kiti liko. Buvau nepatenkintas, kad nusileidau Alei ir nepasakiau savo nuomons apie repertuar. Taiau gal ir gerai, kad patyljau. Savaime aiku, kad saugumo ausys bt ugirdusios mano odius. Jos ir taip daug igirsta! Autobuso jau nebuvo. Ilgai laukm. Taksi nenorjom samdyti: brangu. O vliau nesustojo algirio gatvje. Teko psiomis eiti beveik iki Neries kino teatro. Al tyljo, nors, jauiau nra labai patenkinta. Laim, kad pasirod kitas taksi ir parve namo. Balandio 23 d. Vytas kviet susitikim su urnalistais. Po gripo jauiaus silpnas, todl njau. domiai kalbjs raytojas V. Pet-

keviius. iaip jis veds rus ir Jaunimo gretose propaguoja mirias vedybas. TSRS urnalistas ess partijos padlaiys. Todl tarybinmis slygomis negalima kalbti apie urnalist taip, kaip i svok supranta Vakaruose. Jau seniai iriu tarybinius urnalistus, kaip mones, neturinius joki princip. Nenoriau, kad mano vaikai tapt tarybiniais urnalistais. Balandio 15 d. Z. Kaplanas m pasakoti, kaip lengvosios pramons ministras Albinas Adomaitis kalbjs per televizij apie Lietuvos lengvosios pramons laimjimus. A pareikiau, kad geriau patylt. Kaplanas: Palyginus su padtimi prie kelet met, reikalai taisosi. A: Nemgstu moni, kurie viena kalba, o kita galvoja. O kas pagerjo? Js lakstote, iekote kapronini lietpali. Gavote? A ruden kelis mnesius iekojau kostiumo. U 86 rub. nusipirkau Lelijos gamin su lavsanu. Kelis mnesius paneiojus gda juo apsirengus ieiti gatv. Gaukite padorius batus. ia mane palaik Arkadijus. Tada Kaplanas: A kalbu apie gamybos augim, o ne apie tai, kas lieka respublikoje. Pradjau juoktis: Man svarbu ne gamyba, o tai, k a galiu nusipirkti. Adomaitis daug gamina, bet nieko neturi. Tas rodo, ko vertas jis, kaip ministras. Kaplanas: O k jo vietoje darytumte? A: Pareikiau, kad, arba su manimi elkits, kaip su ministru, arba a juo negaliu bti, jeigu neturiu teiss tvarkyti lengvosios pramons gaminius. Rusai stat pramon (ne veltui, u lietuvikus lainius, sviest, kiauinius), rusai ir geresn produkcij pasiima. Verpsto produkcijos rasi tik Maskvoje. Atjs valdi Kosyginas paadjo rpintis lengvosios pramons vystymu. Kas pagerjo? Arkadijus kelias dienas bgiojo po krautuves ir negavo pavasarik pusbai. Man tokie batai irgi reikalingi. Taiau, viena, neturiu pinig, o antra, vargu ar gausi toki. Importas sumajs, todl padori bat negausi. Nra net lietuvik. Juokas ima! U pinigus negali bat, varko nusipirkti. Beveik u mnesio atlyginim rugpjtyje nusipirkau Lelijos kostium. Tikrai gda ieiti gatv. Nusipirkiau gal vark. Taiau nra. Yra, taiau tokiu varku apsirengs gali tik kolchoze kiaules ganyti. Jeigu apie tai papasakotum usieny, pavadint tave melagiu. O dabar chronologine tvarka apie tai, kas vyko per mnes.

228

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

229

Balandio 17 d. su Viktoru nujom v. Petro ir Povilo banyi. Pamoksl sak tas pats senis, kuris per Velykas Alei labai nepatiko. Jo pamokslas ir man labai nepatiko. U tok pamoksl tik snuk duoti! Atsiminiau Kazelio odius apie tai, kad v. Onos klebonas tyia sako tokius pamokslus, kad atbaidyt jaunim nuo banyios. Ar ir ia ne tas pats! Po 3 savaii Linkplikis1 patvirtino mano mintis. Kun. Kindurys ikeliamas, o lik du es vykdo valstybs saugumo sakymus. Zuikelis neparod didelio diaugsmo dl ms vizito. Buvo piktas, irzlus. Bet kai Viktoras papasakojo kelet epizod i gyvenimo lageryje, pralinksmjo. Atsisveikino gan geros nuotaikos. Marijampolje vienas jaunuolis vasario 16 d. ikls vliav. Sum. Balandio 9 d. ijs i Gastronomo, sutikau ekist Pylnikov. Pasisveikinau: Velykoms k nors perkate? Lyg neigirdo! A: Vaiuoju tvik, todl nuperku k nors motinai. Kur eins? Jis iki kirpyklos. Sustojome. Kaip gyvens? A: tok klausim Karpuchinui atsakiau, kad uo ir kat irgi gyvena, taiau svarbu, kaip gyvena. Toks atsakymas nepatiko ekistui: Tu vis nepatenkintas! Ko tau maa: laisvs, negali mokintis? Atsakiau, kad dl materialini sunkum neigyvenu. Slegia tai, kad visur iri mane kaip buvus kalin. Pylnikovo nuomone, saugumas netrukds. Mane pasodinti reikj, gal ir saugumas kaltas, kad anksiau su manimi nekalbjo, nors buvo inoma, kad a kai kuo usiiminjs. Tai papulkininkio Kardanovskio odiai. Matyt, tarp ekist neretai kalbama apie mane. Balandio 1017 d. susitikau gatvje savo buvus kurso draug nir. Kain ar tarp buvusi kurso draug daug nepartini? Keista ir tai, kad daugelis i j studij metu net komjaunim nestojo. Dirbs liaudies kontrolje. Kadangi jo partinis staas buvs trumpesnis negu 5 metai, tek apleisti i staig. Apgav. Sak, kad tursis kontroliuoti partini organizacij darb. I tikrj nereiki to daryti. liaudies kontrol perj daugelis rus i CK, nes ia didesni atlyginimai.
1

Tiesa, Zuikutis pasakojo, kad lapeliai pasirod ir Kaune. Balandio 17 d. Vatikanas prane apie Paleckio sutikim Australijoj. Lietuviai ne plakatus, vadinanius Paleck idaviku. Jeigu liaudis nebijot, is tipas dar geriau bt sutinkamas Vilniuje. Gerai. Privert net Pravd prabilti, o pat Paleck Tiesoj teisintis. Per klaid pasira peticijoje SNO, kurioj buvo praoma Lietuvai laisvs. Gavo Kremliuje velni. Gal daugiau nesis tokio ioplio. kart nevykd niekelis KGB misijos. Tik nemalonum pridar savo ponams. Balandio 18 d. Vito vardo diena, t. y. gimimo diena. Nutarme pasveikinti. Vos pasibaigus darbo dienai ujo Algis Susnys ir Stasys Naglys. Galvojau, kad ir pastarasis eis Vito sveikinti. Bet prie 17 val. jis ijo ligoninn pas mon. Galjo ueiti pasveikinti. Bijo. Tuoj po darbo atjo Al, o po to Viktoras. Aiku, kad saugumas susek. Viktoras patvirtino ms tarim. Suk juos velniai, nors jausmas toks, lyg prie tavo nuogo kno prisiglaud lyktus liuas. Viktoras psiomis nujs pas Rom. ekistas palydjs j ten. Palydjo parduotuv, o po to atgal. Kiek ekist sukelta ant koj? Po 17 val. 30 min. sulipom troleibus. A nei vieno nepastebjau, bet Viktoras ir Algiukas mat seklius. Pasveikinom Vit. O prie 8 metus i vent Vitas vent vienas. Kaip viskas greit umirtama! Koridoriuje ilgai aidiau su Mindaugliu, Vito sneliu. Gan vlai atsisveikinom. Algiukas pra mane leisti pernakvoti. Romas geresnis jo draugas, taiau tas nepakvieia. Tegu nakvoja. Man negaila. Bet mamai sunku, kai daug svei. Nuo troleibus iedo jom psiomis. Algiukas gerokai girtas veblena: Nenoriu atgal grti, kart spec. Ukrainieiai sugrta, bet a nenoriu. A: O kas tave ten siunia? Ryte Al isigandusi. Saugumas siuts u tokius lagerinink balius. Bijo saugumo1. A sakau, kad reikia diaugtis tuo, jog ms

Kunigas A. Kaniauskas.

Viktoras pas mus gyveno atuonis mnesius su pertraukomis, Algis tris mnesius (irgi su pertraukomis). A. T.

230

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ANTROJI

KNYGA

231

jaunieji draugai nesibijo saugumo grasinimo. 1964 m. saugumo sukeltas triukmas turjo tiksl varyti mums tiek baims, kad niekur daugiau kaip du nesusirinktumme. Nebijom j. Tai jau daug. Bet Al ne taip lengva tuo tikinti. 1964 m. ruduo j palau2. I viso prailo, labai paseno. (...) Balandio 23 d. universitete kabo skelbimas, kvieis studentus student svetain, kurioje vyksis susitikimas su saugumo darbuotojais, kurie papasakos apie domias bylas, apie saugumo steigim. Aiku, kad tok susitikim padiktavo lapeli pasirodymas. irkit, kokie mes moniki, tai ne tie, apie kuriuos tiek daug blogo pasakoja js tvai, vyresnieji broliai. Mes nei kiek nepanas NKVD udikus, Berijos ir Stalino iperas. Tad, kai pateksite ms rankas, bkite atviri, kaip seniems draugams, kurie jums linki tiek daug gero. irkite, mes ir ypsotis mokame ne blogiau u jus. Mes js draugai, todl, jei k ugirsti apie liaudies prieus, visk nekit mums. Balandio 24 d. sveiavosi brolio Jonelio svainis su eima. J giminait Nijol tekanti u ruso. O kur jie su mona buvo? Svainis kaltina savo mon, kuri net stm tokias vedybas. Svarbiausia ess mogus, o ne tautyb. Tvas grasins nusiudyti. Jo monai pasakau kelet ilt odi apie savo giminaits aukljim. Vis valand teisinosi. K daro, kad j vaikai nenueit tokiu keliu? Nieko! Bij k nors pasakyti. Mokykloje iplepsi visk. Ach, toji baim! Kokios didels tavo akys! Bijosi su savo vaikais atvirai kalbti. Menkysta. Jei jis bijo, a nebijosiu su juo pasikalbti. Vis savait (4 dienas) iguljau lovoj. Skaiiau priekarin literatr. Tokia literatra daug duoda. Kaip skaudu, kad nra galimybi lavintis. Dar niekada nesijauiau tiek maai ipruss. Baisu! Vl lenda galv mintys, kad reikia metams vykti kaim. Ten tursiu laiko skaityti knygas. Balandio 26 d. direktoriaus L. Abromaiio sakymu Z. Kaplanas skiriamas mano virininku. Arkadijui atlyginimas pakeliamas
2

10, o Elenai 5 rub. Tik mane vien pamiro. Suk juos velniai! Tuo mans nepalau! Balandio 2330 d. Al pasakojo apie dviej ikimokyklinio amiaus mergaii pokalb. Viena i j turjusi nusipirkusi raudon vliavl. Antroji sakanti: Dabar mes tikros russ. Pirmoji: ia nelietuvika vliava. Antroji: Lietuvika balta, raudona, geltona. Pirmoji: Tu neinai, lietuvika geltona, alia ir raudona. Daug ino ir vaikai. Patikrinau Vilij. ino, kokios ms tautins vliavos spalvos. Balandio 30 d. gatvj sutikau S. Uos. Pasakoja apie tai, kaip Maskva reikalaujanti i Kauno Politechnikos keli imt ininieri. Kam? Es lietuviai puikiausiai paruoti. Kai jam iaikinau, kodl j prao, Staselis neidrso pasakyti nei taip, nei ne. Bailys! Jis net su savimi bijosi pasiginyti! lyktus tipas!

Straipsniai apie mane sovietinje spaudoje, visuomens teismas Puntuke. A. T.

232

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

233

TREIOJI KNYGA

234

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

235

Gegus 23 d. (pirmadienis)
18 val. maajame kambarly. Al ijo aplankyti ligoninje pagimdiusios dukr Reginos, Gintulis su mama lauke, Vilyt mokykloje. Viktoras su Algiuku mieste. Dvi naktis neisimiegojau, nes ventm Als vardines. Penktadien istorijos egzaminas pas idlausk. monikam dstytojui utektinai inau, bet tam maa. is per daug reikalauja. Sako, kad turi buruazin praeit, todl ir persistengia. Gegus 15 d. raydamas tiek pavargau, kad kelias dienas negaljau dirbti. iandien irgi raymas pakenks. Bet negaliu susivaldyti. Dienoratis apleistas. Jeigu biau nesudegins seniau rayt dienoraio knyg, gal ne taip j ir vertiniau. Dabar gi negaliu apsieiti. K tik iklausiau dom praneim i Kiolno apie rus rumun santykius. De Golio rytas istoti i NATO kvp rumunams mint pasitraukti i Varuvos pakto. Rumunija, kaip ir Pranczija, demonstruoja savo savarankikum. Ji nedviprasmikai duoda suprasti rusams, kad Besarabija j teritorija, kuri Stalinas pagrob. Ateis diena, kada rumunai vieai pareikalaus grinti atplt nuo j alies teritorij. is j ygis visam pasauliui primint kruvinojo Stalino politik ir Pabaltijo atvilgiu. Rumunijos savarankikumo siekimas suteikia ir mums, lietuviams, daugiau vili, tikjimo, jog ateis toji diena, kada bus keliamas ir Lietuvos klausimas. Kaip gaila, kad mes taip trumpai gyvename. Lauke ilta, saulta. Tokios gegus neprisimenu, rodos, dar nebuvo n vienos altos dienos. Vis laik giedros dienos.

236

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

237

Mieste, o ypa pas mus, labai grau. Bet laimingas niekada negaliu jaustis. Nelaisv taip slegia, neleidia usimirti. Dieve! Kokie mes nelaimingi! Laimingi tie, kurie nejauia ios nelaisvs natos. Galvojau, kad tik a vienas j jauiu. Taiau mnesio pradioje paklaustas Ilgaitis1 atsak, kad j irgi labai slegia ms tautos nelaisv. Deja, daug yra toki, kurie to nejauia. Jaunimas lengviau nelaisv pakelia. Jeigu, rodos, iandien sugrt kruvinieji BerijosStalino laikai, neigyveniau to. O tada igyvenau. Kartais bdavo be galo sunku, ypa suinojus, kad Saldutiky guli irengti partizanai. Taiau tada kartais bdavo lengviau usimirti. Jaunyst dar savo. O iandien sunku, kartais be galo sunku. Grtant i Krivasalio po Tatuko laidotuvi, Al papasakojo Reginos2 odius: Jeigu Antanas nori, kad mes eitumme banyi, tegu sumoka kunigui. Papasakojo, kaip banyioje neinojo paprasiausi elgesio taisykli, nemokjo net egnotis. Dar labiau miau nemgti jos. O ant Vlado pykti u tokios monos pasirinkim. Po poros mnesi suinojau, kad ji nia. Buto nra, eiminink varo i ten, koki bd sitais tas naivuolis. Teisingai sakiau jam, kad gaus kok niek, jeigu nelanko oki, bijo mergin kompanijos. Po to suinojau, kad kraujo grup neigiama. Gimdant gali mirti. Prajus pirmadien Als mama kviet mane ir Al pasimelsti u laiming operacij. Atsisakiau. Taiau atsiguls praiau Diev, kad laimingai pagimdyt. Prajus antradien Reginai padar operacij, igelbjo j ir dukr. Apsidiaugiau. Tik tada supratau, kad jos mirtis nebt mans nei kiek nudiuginusi. Koks tai bt buvs smgis jos vargei motinai, seserims ir Vladui. Tegu vaiuoja pas mus ir gyvena vasar. Yra pieno. Taiau etadien vl aprkiau Vlad. inoma, pyktis ima ant abiej broli. Jeigu negaljo parvaiuoti, tai reikjo nors parayti.

diai. Motina jaudinasi, igyvena. Praiau Jonel, kad nuvaiuot stot, susiiekot k nors i kaimo ir pranet motinai. Skambinau iandien. Buvs. Netikiu! Meluoja. Viktorija neleido. Pykstu ant jos. Nesupranta, kaip motinai sunku. O kai numirs, abu auks, rks. Reikia rpintis, kol gyva. A dl vardini negaljau parvaiuoti. Jonas galjo. Viktorija komanduoja. Tik ryt motina gaus mano laik. etadien parvaiuosiu a, ketvirtadien gal jie abu parve paminkl. Gaila mamos. Jai vienai labai sunku. Gal ruden parvaiuosiu a kuriam laikui pagyventi. Pykstu ant Vlado, pykstu ant savs u savo elges. Visgi jam sunku ir privalau suprasti j, ujausti. Vladas silpnas, pasidav jos valiai. Galvojo, kad su stipresne bus lengviau. Bet su tokia invalide sunku. Juokas ima pagalvojus, kodl jis skubjo vestis. Es daug kainuoja valgant atskirai. tai kaip, palengvjo! auk, kad vaik nebus. tai tau! Sdt sau Krivasaly ir skaityt knygas. Deja, ne viskas gyvenime protu paremta! Argi to paties man negalima bt prikiti? Juk kaip vargau a pats 1954 m. Ne viskas protu paremta. O! 16 val. 50 min. Diaugiuosi, kad galiu susivaldyti. Rodos, nepavargau. Dien truput paskaits jauiaus labai blogai.

Birelio 3 d. (penktadienis)
9 val. 55 min. maajame kambarly. U lango paukiai lenktyniaudami iulba, kitame kambary Al su vaikais (vakar grs aprkiau, todl ji neatjo), o aname Viktoras sugrs. Vakar laimingai baigiau visus egzaminus. iandien turiu gauti popierl atostogoms. Vakare vaiuoju tvik. Regina su vaiku neisira. Buvo adj vaiuoti Krivasalin. Persigalvojo. Tenka man vaiuoti. Sekmadien motin parsiveiau. adjo tik dien pabti, o dabar neskuba. Pagadins Gen karv. Telyait nugalabys. Reikia darus sodinti. Btina nors kelioms dienoms vaiuoti. Suprantu mam. Jai ten vienai sunku. Nakt bijo miegoti. Bet kiek toki motin, kurios n vaik neturi? Mes nors lankom j.

1 2

Neiaikinamas pseudonimas. Brolio Vlado Terlecko mona.

238

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

239

Skubu sutvarkyti dienorat. Dabar chronologine tvarka. Balandio 29 d. nusprendiau nueiti Puntuk gegus 1-osios minjim. demonstracij neisiu, todl reikia nors ia pasirodyti. Juk negalima staiga vl kit pus persiauklti. Ten (15-oje vidurinje mokykloje) radau nemaa moni. Beveik visi buv lagerininkai. iriu juos ir jauiu tiesiog pasilyktjim. Vergai! Tai Bonka, Jagutis. N vieno minjimo, n vienos demonstracijos nepraleidia. Bijo, kad valdia netart partijos nemylint. Bonka pareik man, kad reikia stengtis elgtis taip, jog bt gera nuomon apie mus. A: Nusispjaut man kieno nors nuomon. lykti Kauchauskien. Vis laik tupi susirinkimuose. Al turjo apie j susidariusi neblog nuomon, bet kai pabijojo Pergalje (Nr. 3) skaityti straipsn apie genetik, pakeit nuomon. ikinlaiiai... Bravo tik ininiers i konstruktori biuro. Nemaiau beveik n vienos. A! Gal program ruo. Taiau j nematyti ir demonstracijose. Bravo! Ms laboratorijos liaudis renkasi, nes Paplauskas gal 20 kart pra ateiti demonstracij. Nepatogu es prie savo virinink. Spjaut jam barzd. Jis dl savo karjeros taip stengiasi, dvilinkas lankstosi prie rusus, nors ir vaizduoja lietuv. O ko eiliniams lankstytis? Neitvr ir mano Al. Namie nuobodu, todl atvaiavo. Bet po minjimo parvaiavome namo. K kalbjo (skait) Abromaitis, niekas nesiklaus. Salje triukmas. Nors kas sudraust, sakyt klausytis partijos odio. Viskas atliekama formaliai. Svarbiausia, kad perskait raikomo duot tekst, perskait niekur nesuklysdamas. Grus namo, Vilija pareik, kad aukltoja sakiusi visiems vaikams eiti demonstracij. Kategorikai ir grubiai pasakiau, kad nra reikalo jai eiti ten. Atsigulus Al iaikino man, kad elgiuosi netaktikai. Reikia vaikui iaikinti visk. Pasikvietm Vilyt pas save lov. Iaikinau visk. Paaikinau, kad suals kelias valandas istovjusi ir psiomis reiks namo pareiti. demonstracijas

varo, o parveti neparvea. Po demonstracijos tu jau niekam nereikalingas. Vaikai turj atneti pasiaikinimus, kodl jie nebuvo demonstracijoje. Vilijos nepra. Tegu bt pra. Pats nujs biau ir paaikins. Viktoras sako, kad reikia leisti kai gerai paals, daugiau nenors eiti. Jonas I1 iuo klausimu taip pasak: A savo vaik neleidiu demonstracij, iaikinau jiems, kad tai rus, ms pavergj, vent. J vent, tegu jie ir eina j. O i lietuvi tik vergikos dvasios mons eina ten. Man bt labai malonu, jeigu laisvos Lietuvos laikais suaug mano vaikai galt pasigirti: Mes nebuvome nei vienoje komunist suruotoje demonstracijoje, kuri varu var pavergt lietuv. Ir a norjau demonstracijoje pasiirti, kas i lietuvi atsitemp ir savo vaikus. Jeigu dalyvauiau ten, daugeliui lietuvi bt nepatogu tampytis ir su vaikais. Nieko nepraiau atleisti nuo demonstracijos. Tik pareikiau, kad nebsiu. Arkadijui nepatiko. Priekaitavo Elenai Smilgeviienei, kad viena. Toji, kvail, dar teisinosi, kad be vyro ir dukros atjo. Vitas kviet kriktynas Pilvikius. Nenorjau vaiuoti. Juk reikia pinig ir btina ruotis egzaminams. Bet nepatogu buvo ir atsisakyti. Viktoras kmas. Jam su manimi ramiau bus. Diugu, kad Vitas nesibijo kviesti, todl reikia vaiuoti. kalbjo Vitas ir Al. Viktoras patar vaiuoti. Pasim ir ms Gintul. Tegu vaikas pasiiri pasaulio. Kaip greit prabgo 4 metai. Juk lygiai prie 4 metus vaiavom Vito vestuves. Tada Viktoras sdjo Vladimiro kaljime. Diugu, kad jis laisvje, o Vitas turi jau 2 snus. Laikas bga! Oras pasitaik neblogas. I Pilviki Paprdius traukm psiomis. Tik gamta ten negrai. Lapuoiai daug labiau susprog negu prie 4 metus. Tvai labiau pasen. Motina ten visk dirba, o tvas nelabai. Jauiama nelygyb eimoje. Sakiau Vitui, kad jis labai laimingas turdamas gyvus tvus. To, inoma, jis dar nesupranta. Tv neteks pajus.
1

Pats autorius.

240

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

241

Gerti negaliu, o Viktoras trauk lygiai su visais. Bravo! Ryte su Viktoru jom gli skinti. Sveikinom Al, Val. 14 met ms vedyb ir keturi j proga. Kit vakar anksti nujom miegoti. Negaliu gerti, esu ivargs. Geriau isimiegoti. Gerai, kad niekas netrukd. Gegus 2 d. atsisveikinom su visais. Kain ar tvus gyvus dar pamatysime? Kain? Tiesa! Pirmj vakar Viktoras sak kalb apie motin (motinos dienos ivakarse). Jis gerai kalba, bet tokioje vietoje pamokslo tonas netinka. U tai, kad pamokslininkas B. es saks turti daugiau vaik, Vito svainis Romas usigavo ir ijo. vyko labai nemaloniai. Apskritai Viktoras grubokas ir jam paiam pasidar nemolonu. Laim, kad jis lengvai igyvena tokius smgius, bent neparodo, kad igyvena. Tokiu tonu jis sak kalb ir Vito gimimo dienos proga. Reikia jam patarti nekalbti kunigo, sakanio pamoksl, tonu. Jis gali kalb ger pasakyti. Tada daug kalbti negaljo, nes buvo du nepastami Vito draugai. Vienas i j, man pastamas, rodos, doras, o antruoju a netikiu. Tada kalbjau ir a. Pasiruos truput galiau kalbti. Baigiu. Reikia eiti universitet. Sauls nematyti. Buvo ir pasislp. Nuo gegus 29 d. m lyti, o birelio 1 d. staiga atalo. Vakar vl atilo, bet vis vakar lijo. Jau utenka lietaus. Gal dar dien spsiu parayti apie grim i Paprdi.

Birelio 22 d. (treiadienis)
11 val. 20 min. kambarly. Al darbe, Viktoras su Algiuku ivyko miest registravimosi reikalu, Vilyt su Stundiens mergaite uogauja. Mama nujo miegoti, o Gintulis vargsta sodely skaito pasakas. Nemyli vaikas knygos. Vis dien bgioja su vaikais, o knyg n nepairi. Jo amiaus bdamas taip mgdavau skaityti

apie Ispanijos pilietin kar ir kin su japonais kovas. Visus laikraius ryte rydavau, o jis i viso neskaito. Spauda iandien, inoma, nedomi. Taiau pasakas turt mgti. Nemgsta. Kaip imokyti j knyg mylti? Pra parkerio. Paadjau su slyga, jeigu perskaitys tris knygas. Paadjo. Bet greit atsiadjo net parkerio. Dabar udaviau 17 p. paskaityti. Tingdamas bumbina. Jei neperskaitys ir nepapasakos, neleisiu aisti pas Petrauskiuk. Ryte dang apdeng debesys. Gal duos Dievas liet? Nra! Jau dvi savaits negailestingai kepina saul. Viskas idivo. Net medius lieju, kaip ir prie 23 metus. iandien paskutin mokslo atostog diena. Ryt vl t prakeikt darb. Kaip gera buvo paskaitas lankyti. Nedomi nelankiau. Dien saulje kaitinuosi (n per atostogas taip nenudegdavau), o vakare paskaitos. Ypa daug naudos dav Vbros paskaita. Be jo ir algos, nelankydavau kit dstytoj paskait. Su dviem skolomis perjau IV kurs. O visgi diugu! t per dvejus metus imokau. Jauiu. Daug dav ini kontrolinis darbas. Gerai bt baigti ias studijas. Vargu! Nepavyks. Greiiausiai ivarys neleid baigti viso kurso. Kaip ten kaime mama? Lidna vienai. Vladas iandien laiko egzamin. Gal ryt parvaiuos. Visgi Jonas kiaul. etadien adjo parvaiuoti, Viktorija neleido! O dabar chronologine tvarka apie tai, kas susikaup per 2 mn. (!) Kaip gaila, kad neturjau galimybs anksiau sutvarkyti savo mini. Paseno jos! K padarysi! Gegus 2-j Al, a, Viktoras ir Gintulis sdom Pilvikiuose traukin KaraliauiusVilnius. Kup buvo laisv viet. Kaune moni aib. K priimti. inoma, pasikvieiam du jaunus studentus i Vilniaus 4-ojo fizmato. Vienas greit m snausti. Kodl ne demonstracijose? Abu numojo ranka. Kaune jas i viso niekas nekreipia jokio dmesio. Abu baigia fizmat ir tikisi likti dirbti universitete. Anas apsiskaits. Niekas nenorjo mirti vertina teigiamai. Jauiasi dabartins mokyklos taka. Apie klasi kov jis maai ins. Kils i iauli rajono. Ten buv, palyginus, ramu. Visgi sovietin propa-

242

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

243

ganda daro savo. Lidnoka! Kalta mokykla! Utat partija stengiasi mokytojams varyti baim, kad ie bijot mokiniams prasitarti nors odiu apie Lietuvos istorij, pasakyti nors od tiesos apie pokario vykius, apie dabartin gyvenim. Gudri toji partija. Rusai akl Lietuvos komunist ir baili mokytoj rankomis daro ms tautai pragaiting darb. inoma, norim rezultat nepasiekia, bet dal ms jaunosios kartos sualoja. Gegus 3 d. Viktoras nakvojs pas Vit. Apaioje buvs balius. Ininieriai apie 2 val. nakties m giedoti Lietuvos himn. Dar pakartoj. Visgi pamau baim palieka lietuvio kail! Gegus 4 d. sodinom bulves. Viktoras kvieia visus geguines pamaldas. Al ir mama ivargusios. Neina. Al ryte priekaitavo u aki. Es bepigu jam. O ji vos kojas bevelkanti. Atrodo, kad ji su mama nusivyl Viktoru. Man dl to skaudu. Nuotaika bjauri. Diugu, kad greit po to jos liko apie j geros nuomons. Gegus 4 d. tyia parodiau Viktorui mano perskaityt knyg sra. Klausiu: K? Labai skurdus? Jis: Tikrai labai skurdus. Ne i to galo pradjai skaityti. Daugelio i j i viso nebiau skaits. Taip! Jis patvirtino tai, kas man paiam inoma. Labai jau ubagikas mano ini bagaas. Ir kaip j papildyti? Vaiuoti kaim ir skaityti, skaityti. Tik tokia ieitis. Maa perskaiiau groins literatros, todl kalba, stilius skurdus. Bet turdamas apie 40 met amiaus, negi vien knygomis sugebsiu itobulinti savo stili? K nors reikia daryti. Bkit prakeikti tie, kurie mane imokte kortomis loti. Beveik 10 met prasdjau prie j. O kiek knyg biau perskaits per t laik! Dieve! Tai tragedija. Kalti tvai. Vargai kaimo mons. K jie suprato apie tai?! Utat savo vaikams neleidiu n rankas imti kort. Jeigu nuo mans priklausyt, udrausiau jas pardavinti. O kad kas nors 1940 m. bt man patars daugiau skaityti ir nekortuoti?! Beveik visi draugai buvo lojai. Gaila, be galo gaila veltui praleisto laiko! Balandio pabaigoje ar gegus pradioje rus ujo Puntuk darbo iekoti. Tantanas paklaus, ar moka lietuvi kalb. O kaip siuto! Tai ne pirmoje staigoje j to klausia. O koki tai

reikm turi? Derimordos nemoka slpti savo jausm. Juk Lietuva Rusijos kolonija. Tad kas turi teis reikalauti i ms mokti lietuvi kalb? Kokie akiplos tie lietuviai! Gegus 5 d. abu su Viktoru Mikalojaus banyioje. Kadangi lynojo, todl kart maiau moni. Kurie arti gyvena, bent jaust pareig nueiti. Jeigu kiekvienas buvs kalinys nors porkart per mnes ueit banyi, pilnos banyios bt. O a ar danai lankausi? Toli gyvenu, mokslas. Pasiteisinim visada galima surasti. Banyioje sutinku Vit Margait, Albert Zvicevii. Gegus 6 d. Komjaunimo tiesa ra, kad Lietuvoje 3 mln. gyventoj. Po 26 met Lietuva ugyd savo aizdas (argi jas ugyd? Nesmon!) joje vl tiek pat gyventoj, kiek buvo prie kar, nors vyr. broli prive 200 tkstani. Varg Lietuvl! Kiek kraujo netekai tu! Gal tik gudai tiek nukentjo. Tiesa, dar ydai. Dkui Komjaunimo tiesai, kad toji pripaino 1940 m. buvus Lietuvoje tiek gyventoj. O iki iol apie tai buvo tylima. Kitos inios suktos. Mechaninis prieauglis 1965 m. 16,4 tkst. Nejaugi tiek soviet prigurgjo Lietuv? Kad juos kur perknas! Jeigu tiek rus privaiavo, neskelbt. O k tada reikia is mechaninis prieauglis? K? Gegus 7 d. su Viktoru ivykom Krivasal bulvi sodinti. pirm autobus venionysUtena nelipom. antrj irgi vos patekom. Su Jadzyte vaiavo mokytoja i Linkmen. Gaila, kad nepakalbjau su ja. Juk ji man truput pastama. Nusprendm usukti pas Linkplik1. K tik radom grus i Vilniaus. Maloniai prim. Skubjau namo. Mama gali jaudintis. Bet teko pasdti. Isdjom iki vidurnakio, t. y. gal iki puss antros. Viktoras nejautrus ir savo tvui. Pasirodo, kad Alfredas daugiau isilavins, negu atrodo. Viktoras j itard. ia man, t. y. mums, paaikjo jo isilavinimas. Jo pastaba, kad daugelis kunig abejoja Dievo buvimu, nuteik gan nemaloniai. Juk noriu rasti daugel kunig, tikini Dievu ir galini nors dal savo tikjimo perduoti man.
1

Alfredas Kaniauskas, kunigas.

244

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

245

Krivaitis turs mon, dukr, utat uoliai tarnaujs saugumui. Vilniuje Krivaitis apsistats niekais. Krivaitis pirks dviej aukt nam. ins, kad gali ivyti, todl ir stengiasi susikrauti kapital. Pinig duod jam jo pataiknai. Grtant vis vaidenosi, kad troboje pasirodo ir ugsta viesa. O ji deg pas Milinskus! Radom motin miegani. Ai Dievui, kad ji nesiskundia! Sekmadienis. Arklio nra. Diena nebloga. Pasim laiv, plaukiam Pakaliuk. I ten ulipom ventakaln. Pasakojau pokario vykius ms apylinkje. Buvo 40 jaun vyr, o kiek j beliko? Taiau jeigu iandien ilik susirinkt, ne maiau bt. Nesunaikino Stalinas ms tautos! Tik vienas Kuprnas ved katiu [rus]. 1963 m. su Kazeliu stovjau ant to paties kalno. Skundiausi jam, kad greit ateis toji diena, kada tvikje nieko neliks. Jau atjo! Tatuko jau nebra! Lidna! Plaukiau sal. Pakeliui paimam vietinius vaikus. Spaliukai. Ar mylite savo senel? Juokiasi. Atrodo, kad tvai turi didesn tak negu mokykla. Nuotaika vis tiek prislgta. Su Viktoru neaptariam ateities plan, nors vieta ir laikas tinkamiausi. Jauiuos toks menkas, silpnas. Jis nueina miegoti, o a su motina bulvi rinkti. Renkam tas paias bulves, kurias kas Tatukas, kurias tik prie kelis mnesius rinko mums vetis Vilni. Graudu. Pasikelia Viktoras, kartu renkam, veam rs klojim. Einam vakare Pakiaun arklio. Usukom kapines. Trumpai stoviu prie kapo. Vos sulaikau aaras. Pirm kart kapinse taip graudu. Pakiaunyje pas valdytoj Jurgeleviien negaunam arklio. Nesiseka! Atvaiavom bulvi sodinti, o arklio nra, nes u darb teks mokti sovchozui. Mokti 13 rub. O kai mes kolchozui atidavm savo derli, niekas mums u j neumokjo. Ko ia piktintis? Viskas natralu. Grtam per mik. Gegut taip graiai kukuoja. O kaip graudu, kaip gaila Tatuko. Vos valdausi. Kaip sunku, kai negali verkti. Pas Rasten ir Min irgi negaunam arklio. e tau, kad nori! Vladelis pradt aukti. O a stengiuosi bti ramus. Visur vaidenasi Tatukas. Pasirodys, ims ir pasirodys! Ne! jau niekada nepasirodys.

Pirmadienio ryte lyja. Bronius1 negaljo lyjant dirbti sovchoze, todl dav arkl. Su Viktoru veam ml, sodinam bulves, nors em ir drgnoka. Nusprendiu vien dien pavluoti darb. Ir antradien dirbame Krivasaly. kart per eer perkelia Gen [kaimyn]. Juk Tatuko nebra. Gaila ir mamos. Jai sunku. Bet iandien turi Vladas parvaiuoti. Kakoks nujautimas sak, kad jis neatvaiuos. Stoty radom j. Regina ligoninj. Reikia aplankyti. Nesakiau nieko 12 val. 40 min. Pavargau. Juk miegu po 7 val. Maa. Gal vakare pamiegosiu. Kaip tik iandien prie 25 metus prasidjo karas tarp Hitlerio ir Stalino tikr broli. Greit prabgo net 25 metai. O kiek per t laik ikentjo manoji Lietuva! Baisu ir pagalvoti. O kiek jai dar teks kentti? Kas gali inoti? Daugiau, inoma neteks, kiek jau ikentjo. Ateitis viesesn, negu praeitis.

Birelio 28 d. (antradienis)
17 val. 45 min. maajame kambarly. Al virtuvje. Kavalieriai (Viktoras su Algiu Susniu) ijo miest. Vaikai su mama nuo etadienio Krivasaly. Esu labai ivargs, bet nerayti negaliu. Juk tiek daug reikia pasakyti iai knygai. Gegus 8 d. Paleckis Tiesoj teisinosi dl vyki jo kelionje po Australij. Neleis senio daugiau taip toli. Meluoja, neprisipasta, kokiais kiais sutiko di-niek vietos lietuviai. Gegus 9 d. Tiesoj spausdinamas Kavolino straipsnis apie lietuvius, dalyvavusius uimant Reichstag. Vadinasi, be rus ir gruzin, buvo ten ir lietuviai! Kaip ia Maskva praleido tok straips-

Autoriaus pussesers Veronikos vyras.

246

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

247

n? Taiau Tiesa ne tokia kvaila k nors savarankikai sprsti be iankstinio Maskvos palaiminimo. Smoningai ispausdino tok straipsn. ia vis vien is tas naujo. Gegus 11 d. televizija transliavo Brechto Imperijos galas. Buvau pamirs, kad maiau i puiki pjes. Susidomj irjom drauge su Viktoru scen, kurioje tvai igyvena, kad snus neiduot j gestapui. Ir kaip toki pjes stato TSRS. Juk ji kiekvienam galvojaniam primena kruvinus StalinoBerijos laikus. Net Vilija suprato panaum tarp vyki Vokietijoje ir vyki TSRS. Ji: Tveli, is artistas vaidino ir Pavlik Morozov. Tokio palyginimo, rodos, nebuvau padars. Pati susiprotjo. Pjes Pavlikas Morozovas buvau udrauds irti. Pasirodo, kad tyia pasiirjo. Kas draudiama, tas domu. Daugiau nedrausiu. Reikia visk leisti, bet paaikinti savaip. Balandio 25 d. lengvosios pramons ministerija sureng pasitarim. Buvo aukt pon i Maskvos. Vis dien pilst i tuio kiaur, nes Ekonomieskaja gazeta pritrko mediagos. A inoma, nesiklausiau nei vieno praneimo. Raiau darbo metu kontrolin [istorijos darb]. ia Technikos namus atjo ir Stasys Ignataviius. Netiktai susidrus reikjo sveikintis. Atrod truput sutriks, kaip ir a. O ko man sutrikti? Jam, inoma, yra ko. Po keli savaii Antakalnyje netiktai pamaiau su boba Dom Garliausk. Vos nepasisveikinau. Biau negaljs dovanoti sau. Jis pasak: Laba diena! Neatsakiau. Turbt niekelis suprato. Tegu supranta. Gegus 12 d. Romas Ragaiis paadjo savo Pobieda pavti mus, nors Viktoras ir nesak kur. Ilgai laukme prie akademijos. Mainoje dar buvo Vitas, Albertas Zviceviius. Vaiavom Naujj Vilni, ligonin pas Aleksandr. Pastebjau, kad Romas nepatenkintas. Savo nepasitenkinim motyvavo tuo, kad skubs pasimatym. A tariau truput daugiau. Aleksandras atrod gerai. Utrukom labai trumpai, nes Romas skubjo. Dar j belaukdamas pamaiau i Antakalnio ateinant Petravii, kurio nebuvau mats nuo 1957 m. miau ir papasakojau apie savo aret. Tuoj m vaizduoti skubant. Taiau atsisveikins ne-

skubdamas nujo. Tik po keli dien Tiesoje perskaits, kad jis generolo Karvelio pavaduotojas, supratau jo pasikeitim. dius! Jau tada pasirod miesioniu, linkstaniu chuliganizm. Toks partijai tiko post. Po poros dien tyia palaukiau Vyto Jurgeleviiaus prie Finans ministerijos. Pasisveikinom. Labai jau oficialus. Greit atsisveikino. inoma, apie usipraym ueiti pas save negali bti ir kalbos. Menkystos! Man tik gaila j. Ir nejaugi kada nors, neatsiras progos priminti jiems tai? Visikai negalvoja mons, kad madaug po 30 met teks mirti, po 30 met, kurie taip greit prabgs. Vienas svajoja apie kokio nors sekretoriaus viet, o antras gal finans ministro. Kaip visa tai menka, menka. Tai yra toks nulis, apie kur neverta svajoti, trokti. Laimingas, kad tai suprantu, kad mans nevilioja tokia karjera. Tiesa, gegus 12 d. toks Romo elgesys iek tiek sugadino nuotaik. Tai, rodos, jaut ir Viktoras. Vitas skubjo namo, o mes su Viktoru ir Albertu usukom v. Mikalojaus banyi. Usikraustm ant vik. I ia maiau por jaun moter, taip giliai tikini, kad net mane apm pavydas j tikjimo. Gegus 11 d. su Viktoru nuvaiavom odos lig ligonin Donato aplankyti (prie kur laik esam buv). Pasirodo, kad jis jau isiras. Usukom v. Dvasios cerkv. Norjau pasiirti j trij ventj. Udaryti. Po to apirjom buvusi Bazilijon vienuolyno vartus, kiem. Viktoras pamat ekist esnavii. Pastebjs mus, tas nusisuks. Gegus 12 d. Tiesoje kakoks Bartoeviius piktinasi tuo, kad Utenos, Tauragn, Upeli vidurini mokykl mokinai nesvajoja sigyti karin specialyb. delis sakinja mokytojams ruoti karinius aidimus. Jaunimas net nesusimsts, koki viet jis uimt pavojaus tvynei atveju. Susimsto tik tada, jeigu nenori tapti rus karininku. I banyios grtam su Viktoru po 22 val. Troleibuse pastebjom es sekami. Tipas palydjs iki sustojimo. Po to staiga perjo kit gatvs pus ir nubgo prie stotels, kuriam laukia mons autobuso Turnikes. I kur toks kvailumas? Gal smoningai nori parodyti mums, kad mes sekami?

248

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

249

Kelias dienas pas mus gyveno brolis Vladas. Pasirodo, kad svajoja apie aspirantr. Patariau nesvajoti. Nieko doro neieis i mogaus, kuris mokinasi ne protu, o jausmais. Tokia charakteristika nemaloni jam. Taiau mano pareiga atitraukti j nuo moksl. Ne jam mokslai. Tik biurokratas i jo gali ieiti. Daugiau nieko1. Jaunas, o irdimi skundiasi. Gegus 13 d. paraiau skund dl naujo autobuso Vilnel judjimo grafiko. Arkadijus patar nesikariuoti raant skundus. Suinos saugumas, kad a esu t skund autorius (o jie suinosi) ir vl kaltins tuo, jog nesitaisau. I kur toks atvirumas? Be reikalo prisipainau, kad Elena perra skund sovchozo pirmininko Umbraso adresu. Joki pasekmi. Gal saugumas sulaik t skund. O ten tarp eilui buvo daug pasakyta. Pagrindin mintis tokia: stojant kolchoz niekas nesumokjo u arkl, o iandien sovchozas reikalauja u arklio darb mokti 13 rub. Ivietje universitete (po biblioteka) daugyb ura: Zdes ruskyj duch, Zdes pachnet Rusju. Toliau ia taryb valdios ventov. O filosofijos fakulteto kieme esanioj ivietj daug pornografini ki. Tas rodo student moralin veid. Yra ir politinio turinio ura: Komunizmas rus imislas, Vyt rusus i Lietuvos ir kt. ie uraai charakterizuoja jau politines tarybini student nuotaikas ir neblogai charakterizuoja. 18 val. 50 min. Uteks! Ivargau!

Birelio 29 d. (treiadienis)
6 val. 15 min. lovoje kambarly. Lauke lyja. Gal gale nuo sekmadienio pradjo lyti ir gan gausiai. Sausros pavojus prajo. Per televizij transliavo Rat. Kartu su Viktoru, o vliau Algiuku pasdjom iki beveik 12 val. Utat neisimiegojau. Bet rayti truput reikia. Taip!
1

Diaugiuosi, kad net labai labai apsirikau. A. T.

Gegus 14 d. Arkadijus, irdamas kandidat deputatus sraus prabilo: Galvojau, kad Popovo nra tarp j. A: Kaip gali nebti paties vyriausiojo Lietuvoje. Arkadijus nustebo ar suvaidino nustebus. Jam rodinjau, kad Popovas, net ir pagal partijos status auktesnis u Sniek ir Paleck. Jis prietaravo. A: O kam tada siunia visas respublikas antraisiais sekretoriais tik rusus? Arkadijus nutilo. Padt tais Kaplanas: Gruzijoje ir Armnijoje ir antrieji sekretoriai ne rusai. Nejaugi Arkadijus nesupranta Popovo vaidmens? Gali nesuprasti, nes jis, nors ir buvs ekistas, bet labai naivus. Nesupranta to, kas kiekvienam vaikui aiku. O visgi daugeliui neaiku. Ne! Arkadijus supranta. Jis tik gudrauja. Viktoras prikio man, kad iuo klausimu nereikia su ekistais diskutuoti, rodyti jiems savo pairas. A prietaravau: Tegu jie ino, kad mes nekvaili ir visk suprantam. Bet gal gale Viktoras tikino, kad nereikalinga jiems rodyti savo pairas. Nereikia. T pai dien su Viktoru susiruom Daugpil. Labai norjau Antan Jankausk susitikti. Be to, grdami galvojom usukti pas Algiuk jo tvik. i kelion buvom sutar balandio pabaigoje. Bet Romas atidjo j. Maiau, kad jis be didelio noro sutiko nuveti mus. Kadangi reikal tvark Viktoras, nesigilinau per daug Romo nuotaik, jausmus. Ir k? Gal apie 12 val. paskambino. Es tvai labai nepatenkinti, neleidi. Kadangi nenorjau, kad saugumas suprast pasikalbjimo esm, suvaidinau abejing ir baigiau kalb. Mano tarinjimai isipild, nors dar galvojau, kad tvai jam trukdo vaiuoti. Gaila buvo Viktoro. jau susitikim su juo, kur paskyrm prie Dails instituto. Pamaiau j priekyje su lagaminliu. Taip pagailo bernioko. Visk suinojs, neslp savo nusivylimo, nors garsiai ir nereik savo jausm. Ilgai sdjom. A ruoiausi namo mokytis istorijos. Bet jis kalbjo nueiti autobus stot. Jis i principo niekada nenors trauktis. Jeigu pasiruota, reikia vaiuoti. Noro, inoma, neturjau. Viena, neturiu pinig, antra, reikia mokytis. Bet nesino-

250

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

251

rjo jo skaudinti, todl lengvai sutikau vaiuoti su juo Dubingius pas kun. Kavaliausk. domus mogus, moks daug usienio kalb. O sekmadien nuvaiuosime Stirnius pas kun. Danyl. Nusipirk bilietus (jis nupirko), turjom dar truput laiko, todl nusprendm usukti pas Kardelyt. Jos neradom. Ilgokai sdjom prie jos buto ant suolelio. Abiej nuotaika bjauri. Perkratm daugel savo pastam lagerinink. Kas i j liko? Didvyris Edvardas ved lenk, kurios dukr abu leidia lenkik mokykl, nors jis tikino mane padarysis i jos lietuv. Net i viso nesirodo, nepaskambina. Bijosi savo elio. Antanas Stasikis irgi susivyniojo isiskyrusios bobos sijon. Jau daugiau kaip metai nesirodo. Donatas ved kolchozo pirmininko nuvalkiot mergin, kuri neileidia jo pas draugus. Irgi metai laiko nesirodo. Tas pats vyko ir su Albinu Masaiiu. Panaiai ir su fiureriu Endriukaiiu. O apie Laugal ir Semn neverta n burnos auinti. Romas atrod vyras, deja, tik vaidino. Isigando nuveti mus Daugpil. Jo draugelis tik ijs i lagerio ved. I viso neliko moni. Saugumas bijo, kad ko nors nepradtumme veikti? Niekuo nepagrsta j baim. Nuotaika buvo bjauri. irjau Viktor ir save kaip baltas varnas. Prisiminiau Vlado pasakojim. Vieno i lagerinink mona mane vadinanti kartakoiu plepiu, kuris ueins pas jos vyr ir gals j trei kart nuvesti lager. Atrodo, kad tai Masiulionien. Ir k a plepu? I viso labai retai ueidavau. Be Viktoro esu buvs tik du kartus ten. Nieko neplepjau. Tik priekaitavau jos mylimajam u bereikaling tarum, baim. Net u stalo nesdau, pareiks, kad negeriu. Jeigu nebijai, nedrebi i baims pamats tartin tip, tu kartakois plepys. Taip! Tu balta varna. Tavs nemgsta juodosios varnos ir tave jos kapoja. Utat saugumas triumfuoja: Kiek antr kart ryosi ssti, kovoti prie taryb valdi ir ssti lager? Kodl ms tauta tokia dvasikai nestipri? Kodl? Argi tai galima pateisinti Stalino kruvinojo teroro pasekmmis? I kur tautoje tiek daug veriko nuolankumo? Tie, kurie pateko lager, mons turjo bti drsiausi, rytingiausi, kurie vienokiu ar kitokiu bdu kovojo prie neteisyb, smurt, brutali jg. O kas i j

liko? Kas? Endriukaitis net pasak ekist agentui ms pasikalbjimo turin. Man lykios jo pairos1, jo elgesys lageryje. Draugu jam nebiau taps, taiau jeigu visi buv lagerininkai nors nesibijot vieni su kitais susitikinti, saugumas taip ididiai netriumfuot, nesityiot i ms. Mes btumme jga, su kuria jie bt priversti skaitytis. Likusiems bt lengviau. Dabar gi vis savo sekimo aparat daugiausia sukoncentravo mus su Viktoru. Taip liai seka mus. Prieodis, kad mog painsi nelaimje, pasirodo, neteisingas. mog gali painti tik vairiose aplinkybse. Daugelis buvo lagery geri vyrai, taiau laisvje i viso praskydo. O kiek toki pavyzdi! Uteks. Jau 7 val. 05 min. Skubti darb. Mint baigsiu gal po darbo.

Liepos 1 d. (penktadienis)
18 val. maajame kambarlyje. Lauke vl vieia saul. Po sekmadienio dangus buvo apsiniauks. Taip ir nepastebjau, kaip atjo liepa. Kaskart vis labiau jauiu mogaus menkum, jo gyvenimo beprasmikum. Jeigu mes nekovojam prie neteisyb, smurt, tada i viso neverta gyventi. Juk mogaus gyvenimas toks trumpas. Nesuprantu Martii, Jurgelevii, Uosi ir kt. Kodl jie taip kabinasi u gyvenimo? Nejaugi jie galvoja imt met gyventi? O kas, jeigu ir imt? A! Uteks filosofijos! Tsiu mint, nors vakare pusvaland usnds, nakt miegojau it kikis ir jauiuosi todl gan nekaip. Besdint prie Jadzyts buto, pasiliau Viktorui susiiekoti Algiuk, kuris dar nesugadintas, bet lengvai gali patekti sijono abangas. Nors Alei nieko nesakiau, bet liepiau atsiveti pas mus

Po keleto met pakeiiau nuomon apie A. Endriukait gerj pus. A. T.

252

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

253

ir mginti j priregistruoti. Jis vaikas geras ir gali turti tak savo draugams, kuri Vilniuje yra ne vienas1. Autobus stotyje akimis iekojom nip. Nesimato arba perdaug gudrs. lipus autobus, sakau Viktorui: Tarp keleivi turi bti kas nors. Jis linkteljo galva. tarm vien, kurio tikrai ne darbininkikos rankos. Pasirod vliau, kad be reikalo tarinjam mog. Nusibodo vaiuoti stovint. Tarp keleivi yra kalbani ir lenkikai, bet kakodl lyg gdinasi kalbti ia pon kalba. Viktoras parod prie didelio namo sdint mog. Tai ir ess kun. Kavaliauskas. Pristat. I pradi padar neigiam spd: gal todl, kad labai nedigavo dl ms vizito. Tai madaug 4548 met vyras, gan nutuks, apsileids. Prast spd padar netvarka kambariuose. Teisinosi, kad motina serga. Kalba nesirio. Buvo nejauku. Jauiausi kaip ne savo viet pateks. Apgailestavo neturs igerti. Bet visai netiktai gavo litr degtins. Dar ir savosios turjo beveik puslitr. Jau nebegeris, bet reikia sveiams turti. Prie stiklelio atsirado ir kalba. Rod savo veriamas psalmes, apie kurias neturjau jokio supratimo. inau, kad tai Dovydo psalms ir viskas. O Viktoras, inoma, visk ino. Kun. Kavaliauskas sukl mokslininko tipo spd, sauso mokslininko. Patais nuotaik jo kategorikas tvirtinimas apie Dievo buvim. Dievo buvim, jo manymu, rodo anos dArk ygis! Tai ess stebuklas. O stebukl buvimas rodo ir Dievo buvim. is argumentas mane tikino. O a labai noriau tikti auktesns u mog jgos buvimu. iaip mogaus gyvenimas beprasmikas. Jie ijo lauk. Po to ir a. Nors didel politik nesileidom, bet Kavaliauskas lauke spjo, kad ant stogo gali bti taisytas klausymo aparatas. Grtant i lauko paaikjo, kad mes vaiktom per banyi. Viktoras paklaus, kodl ms nespjo, kad tenka vaikioti per banyi. Atsak: tai nesvarbu. Viktoras nesutiko: Deus est Deus. Po to eidami laukan ir grdami priklaupdavom.

Banyioje (name taisyta, nes senoji karo metu sudeg) nra vargon, todl vartoja plokteles. Puiku! Reiks Alfredui patarti sitaisyti jas. Taip! Viktorui adjo duoti pinig pragyvenimui: Lageryje man kas dien prikaiiodavo, kad kunigai ykts. Pasigrs kartojo: Po velni! A u Krist pasiruos ant kryiaus numirti. Jo keikimasis nedar neigiamo spdio, nors taip keikiantis girdiu pirm kunig. A pats keikiuosi, bet ne i blogos valios. Taip! Mokins lenkus nesipykti su lietuviais. Tai ess menkniekis. Pamau j lenkikumas inyks savaime. Reikia mokti prieiti prie j, tikinti, kokie lenkai jie i tikrj. Labuk jis gyr, nors Vilniaus vyskupijos kunigai neigiamai nusistat jo atvilgiu. Pasirodo, kad . Kavaliauskas paskirtas Kaiiadori vyskupijos kancleriu. Gal todl jis negali bti objektyvus? Gali, manau. Pasakyk, koks tavo draugas, pasakysiu, kas tu. Jeigu is prieodis teisingas, tada Labukas turt bti doras vyrukas. O ar k gero atne Romos ir Maskvos flirtas, pairsime. A u santyki pagerjim. Gal padaryt nuolaid ir Lietuvos banyiai. Dar Alfonsas sak, kad paleid i lagerio kelet rus pop. Nors pra pasilikti, bet atsisakiau: reikjo grti Vilni mokytis. Atsiguliau 3 val., o jie praplepjo iki 7 val. Atsibuds 8 val. ivykau vienas. Grs degindamas saulje nemaai skaiiau. 18 val. 40 min. irti Kijevo Franko vardo teatro pastatyt Antigon.

Liepos 11 d. (pirmadienis)
16 val. 20 min. maajame kambarly. Als mama krautuvje, o a truput paraysiu, nors ir teks kompot virti. Al su vaikais Krivasaly. Vakar atrod ten gan nuobodu. iandien vl vieia saul. Ai Dievui, nes dvi savaites buvo prastas oras daug lijo, lijo taip, kad braks m pti. O dabar chronologine tvarka tsiu rayti.

Po iais odiais slypi svajon kada nors sukurti pogrindin organizacij. 1978 m. birel sukrus Lietuvos laisvs lyg, jos nariais tapome tik R. Ragaiis ir a. Visikai nutrko draugyst su Viktoru... A. T.

254

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

255

Ir taip baigiu apie ms su Viktoru ivyk Dubingius. Abiej nuotaika buvo bloga. Atrodm vienas kitam kaip dvi baltos varnos. Vienu po kito tenka nusivilti savo buvusiais draugais. Viktoras nieko kito ir nelauks. Pirmo kalinimo metu jis turjs daug draug. O kas i j liko? Kiek niekybi jie ikrt jam?! O man visgi sunku susigyventi su mintimi, kad ms draugai tokie silpnuiai, tokie menki mogeliai. Lageryje atrod tikri vyrai. Sakoma, kad mog painsi kaip tik nelaisvje. Deja, tai netiesa. Laisvje pasirod ms draugai per daug jau silpnuiai. Galima bt tik nusispjauti, jeigu tai liest tik juos vienus. Bet juk jie ms tautos nariai ir, atrod, patys geriausi jos sns. Juk didvyris gali idrsti iandien pakelti rank prie jg, smurt, neteisyb. Taiau tie didvyriai pasirod es tik vidutiniai mogeliai, bailiukai. Ko tada galima laukti i t, kurie vis laik lindi po luota ausis suglaud? Ko gali tada tokia verg tauta tiktis? Tokios mintys slg mane. Taiau a ne toks mogus, kad pasiduoiau nuotaikai. Liko dar Algutis. Gal Viktor apgavo pirmas spdis, pagal kur Algiukas ess silpnavalis? inoma, kad apgavo. Viktoras gr su juo, priregistruosim j. I jo drsus vyras bus. Jis ne Romas, bailys Romas1. Nuo ios dienos pradjau ir save labiau vertinti. 27-oje kameroje aukiau savs laikiau tiek Vit, tiek ir Algiuk. O lageryje stipresniais u save laikiau Pran, abu Antanus, Edvard. Stipresniu u save laikiau A. Endriukait ir daugel kit. Deja, tikrov parod, kad visgi a stipresnis u juos, nors tokios garbs ir nesivaikiau. Labai biau laimingas (ir tai ne tuti odiai), kad jie visi ir iandien bt stipresni u mane. Deja, taip nra. Iskyrus Viktor, visus miau laikyti silpnesniais. Nelauktai ikilau pats savo akyse. is sitikinimas suteik mano vargo Tatuko gyvenimui nema prasm. inoma, kartu ir mano gyvenimui. is sitikinimas reikalauja daugiau mokintis, lavintis. Bet kaip igyvendinti i savs t nervingum? Kaip? Jeigu man utekt valios
1

nugalti save ir ioje vietoje, tikrai labiau save vertiniau. O iandien danai tenka save niekinti u kariavimsi, u dan netaktikum. O stiprius lietuvius reikia iauginti i jaunimo. Ms draugai buvo stalinins epochos, kuri daugelio krauj leido daug baims, vergikumo. Taip! Bet kaip tai padaryti? Gegus 16 d. Gurviius pasakojo monos spdius i kelions po Lenkij. A paklausiau apie antisemitizm. Jo nesimato. ydai turi savo mokyklas, spaud. A: A kak ani smotriat na nas? [O kaip jie vertina mus?] Gurviius be jokios diplomatijos: Ruskich ne liubiat [Rus nemgsta]. Maiau, kad Arkadijui labai nemaloni tokia naujiena. Klausiau prieasi. Neino. Priminiau Katyn. Ne! Arkadijus prieasties ieko Rokosovskio politikoje1 prie 1956 m. Ne! Apskritai viskas susidjo: ir 1939 m., ir 1945 m., ir 1950 m., ir kt. Lenkai niekada neumir 1939 m. rugsjo 17 d. Jeigu Stalinas bt nesusibiiuliavs su Hitleriu, Vokietija nebt idrsusi pulti Lenkijos. T dien ujo Vladas. Krivasaly buvs tik kelias valandas. Motinai taip sunku. Reginai darys operacij. Jutau, kad nemoku ujausti. Kartais esu labai geras, o kartais tiesiog iaurus. Gegus 12 d. per radij transliavo Kaliningrado srities krimo 20-j metini minjim. Visgi neteig, kad Karaliauius iskonaja ruskaja zemlia. Gegus 16 d. net 5 Lietuvos boksininkai Maskvos turnyre gavo medalius. Stipri Lietuvos bokso komanda. Kodl gi jos nepasisti usien? Be lenk, visiems duot kail! Taiau Maskva nesuinteresuota garsinti Lietuvos vard. Gegus 17 d. Arkadijus erniachovskio aiktje rod tip, kuris dirbs sekliu (parod, kai prajo). Net su juo nesisveikins. Kodl jau ne kart jis taip primin? Mato, kad mane seka, todl nori spti? Vargu! Nori, kad ir a jam u atvirum atsilyginiau taip pat?

Per ankstyvos ivados. Ne Algis Susnys, o Romas Ragaiis 1978 m. tapo pareigingu LLL tarybos nariu.

Maskvos valia maralas Rokosovskis buvo taps Lenkijos kariuomens vadu.

256

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

257

Gegus 18 d. niekelis kino reisierius alakeviius apdovanotas nauju Kremliaus medaliu Komjaunimo suvaiavimo medaliu, komjaunimo prizu. Arkardijus: Zaslueno? [Pelnytai?] A: Im lute znat [Jiems geriau inoti]. Jis: Vykrutilsa ot priamova otveta [Isisukai nuo tiesaus atsakymo]. A: Inogda i ja byvaju umnim i negovoriu vsego, to dumaju [Kartais ir a tampu protingas ir nekalbu visko, k galvoju]. Gegus 19 d. Kaplanas atne Litovskaja gazeta ir papra paskaityti Gomulkos straipsn, kuriame jis apspjaudo save. Arkadijus pasipiktins. Jam primenu, kad iki 1952 m. tas pat vyko ir Ryt Europoje, taip pat ir TSRS. Pvz., Slanskio snus vaidino tv idaviku ir reikalavo jam mirties bausms. Ar tai ne maiau ema? Kinai vis lyktyn kaip tik perm i TSRS. O iandien rusai juokiasi i kin kvailumo. Lion atsine atvirut su graia roe. Pasirodo, kad buvo uraas Pozdravliaju. Nusigrusi nuo Arkadijaus (atgrus jam nugar), parod, kaip ji nukirpo rusik ura. Vadinasi, ir jai padeda mano pastabos? O prie por mnesi buvo prisipirkusi rusik sveikinim ir mano pastab pareik, kad ji ne lietuv. Visi pra atneti toki [atvirui]. Elena Arkadijaus akivaizdoje pamusi irkles nukarp [ura] Pozdrovliaju. Kaip jis [Arkadijus] jautsi? Juk kiekvienam surusjusiam rus kalba pati graiausia pasaulyje. O ia tie nedkingieji lietuviai rodo iai kalbai, kuria kalbjo didysis Leninas, toki nepagarb. Elena silsi ir mansias atvirutes taip apdoroti. Arkadijaus akivaizdoje idrsau pasinaudoti Elenos paslaugomis. Gegus 20 d. vakare gro Viktoras su Algiuku. Nors Als a i viso nepraiau leidimo pasikviesti Algiuk, bet ji net apsidiaug j pamaiusi. Ryte Viktoras dav 35, o Algiukas 10 rub. Alei, dovanai. Al nesutiko, kad a pirkiau u visus pinigus dovan. Nupirkau karolius u 22 rub. Algiui grinau visus 10 rub. Juk jis nedirba. Gera Al moteris. Kita bt griebusi, nes mums didels ilaidos, veriams gan sunkiai. O ji nesusigund. A nupirkau vardinms Alei mediagos dviem suknelms. Tegu pasisiuva, nes jau neturi kuo apsirengti.

Vardinse svainis Aleksiejus1 pra nepykti ant jo, nes jis nieko, iskyrus mane, neturi. Sakiau, kad a ir nepykstu. Vardines ventm ivakarse. Gegus 22 d. vakare atjo Als teta i Padmbio. Jos snus kariuomenje. Kakas paklaus, ar tik neatsive russ. Ji: A jam raiau, kad neparsivet rusks. Anas man ra: A pats ruski nekeniu. Aleksiejus kartu su visais juokiasi. inoma, jam nemalonu klausytis panai kalb. Gegus 24 d. ujau pas Stas dl Algiuko priregistravimo. Radau labai igsdint. Tresto valdytojas Sakalauskas nors itremti j i Kregduts, [kurioje ji dirbo pavaduotoja]. Tai es jis dars ne savo valia, o saugumo sakytas. Saugumas siuts u tai, kad pas j lankosi lagerininkai. Ji ir mane m gsdinti: Veikjas! Bus blogai tau, jeigu nenutrauksi santyki su savo draugais i lagerio. Tu mogus geras, draugikas, galtum bti dideliu mogumi. Ir kam tau toji draugyst? Tegu kiekvienas rpinasi tik savimi. Atsakiau, kad laikyiau didiausia gda nepadti savo draugams. Gegus 26 d. nusivediau ir Algiuk pas komunist [J. Bernot]. Daug pasakojo apie Smetonos kaljim. Motina negaljusi susidoroti su sja. Jis paras motinos vardu praym kaljimo valdiai. J ileid, idav atostogaujanio kalinio paymjim. Mums tai buvo tiek negirdta, kad sunku buvo net tikti. Komunist ileido i kaljimo atostog! O is i viso kaime nedirbo, o vaikiojo po kaim. Liudas Gira utar prie Smeton ir is neikaljs n puses skirt jam 4 met buvo paleistas. O kaip humanikai elgsi kaljimo administracija! Dirbs buhalterijoje ir gaudavs po lit per dien. A: Kaip mums, buvusiems tarybiniams kaliniams, tuo patikti? Senis net usigavo, kad mes drstame abejoti jo odiu tikrumu. Dokumentais rod, kad tai tiesa. Po io komunisto pasakojimo stalinizmas pasidar dar iauresniu reimu, negu j iki iol painau ir vertinau. Kai jis pradjo kalbti apie grai Lietuvos ateit, apie nepriklausom Lietuv, suabejojau (nordamas igauti jo nuomon) pa1

E. Terleckiens sesers Brons vyras.

258

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

259

reiks, kad Rusija labai stipri ir savo valia neatsisakys Lietuvos. Jis: Vokietija irgi buvo stipri. Galvojau, kad 1941 m. atjo rusams galas. O daugelis komunist tuo netikjo. Toliau savo tikjim Lietuvos laisve jis ived i tikjimo Dievu. Nesupratau, bet buvo nepatogu klausinti. Vis gyr rusus. Mes es Lietuvos didvyriai. Pareikiau, kad man domi buvusi Lietuvos komunist, t. y. sen komunist nuomon! Jis, matyt, nesuprato mans, nors pareik gals supaindinti su B. Baranausku1. Daug pasakojo apie Berlyne gyvenant Steponausk. is po karo grs i Anglijos. Saugumas privert tapti j agentu. Vis laik buvs arus komunizmo prieas ir vis svajojs, kaip pabgti Vakarus ir ten papasakoti apie Lietuvos kanias. Dabar turs visas slygas patekti ten, taiau jau nesiruoia bgti. Susitiks bijs garsiai kalbti, kritikai vertinti santvark. Algiukas buvo labai patenkintas iuo vizitu. Tokio mogaus jis dar nebuvo sutiks. Taiau po poros savaii Viktoras ugirdo, kad panaus mogus savo ivaizda ir elgesiu buvs saugumo agentas. Dirbdamas Moksl akademijos bibliotekos direktoriumi, jis pardavs daug lietuvi. Irgi turjs didel bibliotek ir duodavs skaityti antitarybin literatr. Tuo nesinori tikti, bet dl visko btina patikrinti kai kuriuos faktus. Su panaios ivaizdos nieku 1955 m. susitiks Albertas ilinskas. Patikrinti! Tai netiesa, bet atsarga gdos nedaro! Nuo prajusio rudens nevartojau vaist savo nerv sistemai sustiprinti. Taiau, po bali, istorijos kalimo jauiaus tiek ivargs, kad negaljau nieko skaityti. Teko susiiekoti sen recept ir gegus 26 d. nusipirkti vaist. Kit dien laikiau egzamin pas doc. idlausk. Pirm klausim apie baudiavos panaikinimo slygas atsakiau. Gan gerai, nors pats klausimo pateikimas rod, jog do-

centas per daug reikalauja. Antrojo klausimo antroji revoliucin situacija i viso neinojau. Maniau tok klausim partijos istorijos reikalu. Taiau is docentas visada ko nors reikalauja i partijos istorijos. Seninas j pavadino Lenino vergu. Istorij jis paveria propagandos rankiu. Nekreipia jokio dmesio diplomatijos istorij. O vadovlis gan objektyviai nuvieia to meto Rusijos politik. Tamsybininkas! Buvs mano mokytojas A. Storpirtis pasakojo idlausk esant buoikos kilms. Matyt, tai tiesa. Utat taip uoliai, net persistengdamas, tarnauja partijai. Liep arba dar kart ateiti arba 3 rays. Liepiau rayti, nors jutau geriau ins antr TSRS istorijos dal negu pirm. Suk j bala! TSRS istorijai neteikiu didels reikms. Tai socialini ekonomini santyki istorija, o ne tikroji valstybs istorija. Gegus 28 d. labai nenordamas ivykstu Krivasal. Vladas pasodins bulves neatsive mamos pas gydytoj. Teko man vaiuoti. Sekmadien akjau bulves, truput ol roviau, o po piet su mama ivykome Vilni. Ji vis silpnesn vien Krivasalio kalnel sunkiai ulipo. 18 val. 08 min. Uteks! Kompot virti!

Liepos 12 d. (antradienis)
17 val. maajame kambarly. Lauke pradjo lynoti. Liepa prasta. Lidnos Als atostogos. Lidnos! Gal pasitaisys oras?! O dabar apie tai, k buvau praleids. Madaug balandio 25 d. gal gale teikiau katedroje savo kontrolin darb tema TSRS Lietuvos santykiai 19201940 metais. Temoje buvo 1939, o a itaisiau 1940 metus. Katedra, pasirodo, bijojo 1940 met birelio vyki. Pateikdamas darb turjau nedaug vilties, kad j skaitys. Jeigu jis pateks doro lietuvio rankas, gali skaityti, bet jeigu niekas j recenzuos pasisveiuos ir saugume. Daugiausia galimy-

KGB darbuotojas Balys Baranauskas redagavo propagandini leidini serij Faktai kaltina, skirt kompromituoti rezistencijai. Toks Bernoto pasilymas rodo KGB turjusius toli siekianius planus autoriaus ir jo draug atvilgiu.

260

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

261

bi, kad j recenzuos dstytojas K. Strumskis, kurio a nemgau u jo per daug tendencingas, apologetikas paskaitas, laikiau palainu, aklai atsidavusiu rimui. Darbas objektyvus ir nieko jame antisovietiko negalima surasti. Taiau u tai, kad nespjaudau savo Tvyns, galiu patekti niek nemalon. Dl pasekmi per daug nesibijojau. Gali paalinti i universiteto. Tegu alina! Prie atiduodamas liepiau rain Alei paskaityti. Toji kaip tik buvo ivargusi. Perskaiiusi vien kit skyri susim u galvos. Jos nuomone, tai baisus darbas, u kur ne tik ilksiu i universiteto, bet ir vl pateksiu u grot. Negelbjo ir Viktoro autoritetinga nuomon, pagal kuri darbas objektyvus, paraytas grynai istoriniu metodu. Ji pra mane duoti darb Vladui paskaityti. Taiau is tuomet buvo Krivasaly. Kaip tik usuko brolis Jonas. Tam tuojau pakio skaityti. Deja, is nesugebjo skaityti. Abu prikaiiojo man nenusdjim, taiau buvau tvirtai pasirys pateikti darb. O gal doro lietuvio rankas jis pateks? Tegu tas mato, kad ne visi lietuviai unuodegiauja ir uoliai laio svetimus batus. Kai kurie faktai gal ne vienam dstytojui iki iol nebuvo inomi. Tegu susipasta. Geriau ieisiu i universiteto, bet nedarysiu jokio kompromiso su savo sine ir nespjaudysiu ant savo tautos garbingos istorijos. Nors i pradi dar turjau ioki toki vilt, kad darb gal ir skaitys, bet kuo toliau, tuo labiau geso i viltis. Bijojau, kad galiu negauti apmokam atostog. Neskaitys, reiks nauj rayti. O laiko nebus. Kiekvien ryt laukdavau laikaneio. Rodos, gegus 12 dien pamats laikane ibgau pasiirti, ar laik dutje nra paketo su grintu darbu. Nra! I duts kyo gerai pastamas recenzijos blankas. Taiau ir dabar nenorjau tikti, kad skait darb. Matyt, nenorjo grinti, todl prane, jog darbas neskaitomas, ir viskas. Drebaniomis i susijaudinimo rankomis perpliau recenzijos blank. iriu ir pats netikiu savo akimis: skaityta. Netiktas ir recenzijos turinys: Drg. Terleckai, Js kursin darb perskaiiau su domumu. Nors mediaga, kuri panaudojo-

te, nra nauja, taiau Js siekimas savarankikai mstyti (nesiskaitant net su autoritetais) yra sveikintinas reikinys. Ne su viskuo, kas pasakyta Js darbe, bt galima sutikti. Darbe nepateikiate plano. Nra klausimo istoriografijos. Pats darbas toli perengia kontrolinio darbo reikalavimus. Dstymas ne visur pakankamai apgalvotas. Ne visada prisilaikoma tam tikr mokslinio darbo raymo reikalavim. Darbas gerokai itstas. Neirint to, Js turite istoriko gyslel. Linkiu skms tolimesnse studijose! K. Strumskis. Vilnius, 1966 V 9. To jau tikrai nesitikjau, o ypa i Strumskio! Sunku iandien ireikti jausmus, kuriuos jauiau perskaits recenzij. Juose, pirma, buvo daug diaugsmo, kad nereiks i naujo rayti. Antra, recenzija paglost mano savimeil. Treia, ir svarbiausia, buvo diaugsmas, kad tarp Lietuvos istorik yra dor lietuvi ir K. Strunskio atvilgiu a labai klydau. Tai doras lietuvis. Juk jis nekvailas ir gerai suprato darbo tendencij, nors ivados gan sovietikos. Suprato, taiau ne tik neatmet darbo, bet net igyr j (kain kaip jautsi ekistai, skaitydami toki kart A. Terlecko recenzij?) Reikia, jis doras vyras! Valio! Jeigu jis doras, tai ir daugumas dstytoj istorik dori lietuviai, nors ir kaip juos parenka J. iugdos tipo niekai. Reikia, ne tiek jau daug niek ms tautoje. Tik slygos priveria daugel veidmainiauti. Esant reikalui jie nesibijo pasirodyti es dorais lietuviais. Pamats, kad Vladas pabuds, pakiau jam recenzij: Skaityk! O vis zirzei, kad jau galas man. Tas irgi apsidiaug. Liepiau Viktorui parodyti. Al irgi labai apsidiaug. Vakare Viktoras pareik, kad is darbas vidurins mokyklos, o ne auktosios lygio. Jis truput perdeda. Studentai nepateikia toki darb. Ne! Beveik visi tik nurao i vadovli pilnas propagandos mintis. O mano darbas savarankikas. inoma, a pats labai auktai nevertinu io darbo, nes svarbiausios jo tikslas buvo parodyti, k kalbjo, k dar Stalinas ir jo gauja. Utat per daug citat. O Viktoras visada i aukto iri mane. Recenzija rodo, kad iuo savo darbu maloniai nustebinau dstytoj K. Strumsk. Matyt, jis gavo pirmj tok savarankik ir drs

262

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

263

darb. I ms kurso tik Levenka1 ra darb ia tema. Taiau aiku, kad jis idst J. iugdos ir K. Navicko mintis. Likusieji studentai i viso bijojo ios pavojingos temos. Visgi ne tie laikai! Prie 15 met u tok darb biau ilks i universiteto, o iandien net pagyr. Taiau tas nereikia, kad iandien Kremliaus nurodymu imta maiau klastoti Lietuvos istorij negu prie 15 met. N kiek! Atrodo, ypa po XXIII suvaiavimo pastebimas lykiosios propagandos sustiprjimas, istorijos klastojimas. Bet vis vien drsesni iandien jau idrsta pasakyti tiesos od. Jonas I patar man2: Tavo darbas gavo oficiali sankcij. Duok j paskaityti monms. Tegu susipasta su Lietuvos istorija, tokia istorija, kokia ji yra. Tavo darbe yra ger mini. Gegus pradioje teikiau ir antrj darb tema Vokietijos valstiei karas. Mnesio pabaigoje gavau ger vertinim: Darbas paraytas su meile, tvarkingai, turiningai. Yra keletas neesmini pastab. Recenzavo Ragelien. inoma, ia jau visai kita tema. Bet ir ia recenzija buvo paglostyta savimeil. Gerai. Jeigu pavyks prisikasti iki diplominio, galiau gauti teis rayti diplomin darb ir ilgesnes atostogas. Taiau TSRS istorijos egzaminus laikau tik 3. Suk j bala! Dar daug laiko! Gegus 30 d. su Viktoru buvome Vilniaus kine pasiirti Taigos desanto. Per klaid patekome sovietin film. Filmas parod, kad partija neturi patraukli ideal. Reisierius, matyt, gabus, bet jam ukimta burna. Nauja tai, kad i tikinio darbininko niekas nesijuokia, laiko j lygiu mogumi. Gegus 31 d. grtant i darbo lietuvis kreipsi konduktor: Du! Du! Staiga suprats, kad ji ne lietuv, sulemeno: Dva! A: Reikjo atsiprayti Aplink vien lietuviki veidai. Matau, kad jie nesuprato pastabos esms. Utat ubaigiau mint: kad lietuvikai kreipts. delis tuoj susigaud, kur taikiau: Koks js reikalas! A: Gdos neturite! Nutilo, nors iki tol tiek daug plepjo
1 2

su savo draugu. Aplink buvo lietuviai, taiau n vienas nesikio ms konflikt. Vergai! Gegus 31 d. universitete sutikau I. Zuik1. Jis pradjo skubdamas berti: Kiekvienoj staigoje bus sukurtos saugumo grups. Ypatingai seks sugrusius i lageri. Reikia saugotis. Bijo net savo elio! O kad sekim stiprina, jauiama. Birelio 1 d. 17-ame autobuse radau V. Raudelin. Troleibuse lipo erniauskas2. Visi susdom ant galini sdyni. lipo tartinas tipas. Atsisdo prie mus prie konduktors. Sdi ir klauso itemps ausis, apie k mes kalbams. V. Raudelinui ilipus, prie mans atsisdo vyras su mona. Tarp savs kalbasi lietuvikai, o konduktorei ydei: Dva! Truput patyljs klausiu: Js lietuvis? Jis: Kodl klausiat? Atsakau: domu. Pagalvojs, kad jis Lietuvos ruselis, nutilau. is garsiai sako savo monai: mogus pagalvojo, kad a ydelis. Suprats, kad jis lietuvis, klausiu: O kodl js sakote konduktorei dva? Jis: Mes internacionalistai! A: A irgi internacionalistas, bet konduktor nesikreipiu rusikai. Jis: O jeigu ji nesupranta? A: Kaip nesupranta? Argi didelis skirtumas tarp dva ir du? Kam reikia pataikauti? Utat jie mus ir niekina. Jie per 20 met nesiteikia nors kelis odius pramokti lietuvikai. Tik dabar prisiminiau t tip, ausis itempus ir besiklausant. inoma, turjo kuo pasigirti savo valdiai. Suk j velniai! Bet reikia bti atsargesniam. T pai dien susitikau Nulinsk3. Jis keik rusus. Jam iaikinau, kad reikia daryti skirtum tarp rus tautos ir rusik derimord, kurie siekia surusinti mus. Taiau rus tauta visai nenori ms surusinti. Net oficiali Kremliaus politika neturi to tikslo.
1 2

Sevelijus Levenka, Anyki rajono komjaunimo sekretorius. Autorius pataria pats sau.

V. Mili. Romualdas erniauskas su autorium moksi Linkmen progimnazijos emesnje klasje 19441945 mokslo metais, nors ir buvo gims 1926 m. 1945 m. ivyko mokytis Utenos gimnazij. Partizanams nukovus komunist direktori, MGB tuo apkaltino penkis patriotikai nusiteikusius gimnazistus, tarp j ir erniausk. Kada budelis stribas automato buoe imu visus Romualdo dantis, prisipaino dalyvavs atentate prie direktori. Kaljo deimt met. Mir nuo jaunystje patirt kani. Pats autorius. Ironikas intarpas skirtas klaidinti KGB.

264

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

265

Jam iaikinau, kad jei ne rus tauta, iandien nebt n Lietuvos vardo lik. Vokieiai mus bt nutautin udarydami mokyklas, spaud. Mes patys kalti. Yra daug di lietuvi, kurie pataikauja rusams. ie nemgsta pataikavimo ir todl niekina mus. iaip mums reikia eiti su Rusija, o ne su Vakarais... Atrodo, kad tikinau j. Nemaiys daugiau derimord ir rus tautos. Tik kvailas tai sumaio! Bdamas Sibire sitikinau, kokia gera rus tauta, o niek visose tautose utenka! Birelio mn. buvau ypa apleids dienorat. Tik birelio 20 d. suraiau kai kurias pastabas u birelio 1 d. birelio 20 d. Kai k tokiu atveju, inoma, galjau praleisti. Blogai taip tvarkyti dienorat. Mintys pasensta. Liepos 1 d. pradjau darbe rayti lape dienorat pagal mintas birelio 20 d. pastabas. iandien perraysiu i to lapo nieko beveik nekeisdamas. Stengsiuosi galvoti taip, kaip galvojau prie mnes, nors kai kuriais atvejais mano mintys ir pasikeit. Pradedu! Birelio 1 d. su Ale, Algiu, Maryte Rasa ir Viktoru irjome iauli dramos teatro pastatyt arn. Labai gaila, kad prie spektakl nesuspjau perskaityti ios Krvs dramos. domu buvo pasiirti, ar vartos od gudas. Vartojo! Matyt, pasitiki liaudies tamsumu, kuri gudas supranta kaip baltarusis. Spektakliui kako trko. Daug odi, bet maa veiksmo. Paskutinis veiksmas neblogas. Ir kaip Popovas leidia lietuviams statyti idaviko Krvs veikalus? Matyt nori tuo usienyje gyvenantiems lietuviams parodyti, kokia krybos laisv viepatauja j paliktoje tvynje. Grtant troleibuse taip iopsojo mane moterys, o ypa viena grai mergina. Man labai patiko toks j dmesys. Tai artjanios senatvs poymis. Al pasakyt, kad manyje daug tutumo. Taiau kas laisvas nuo toki nuodmi? Birelio 2 d. pas Safranov laikiau XX amiaus rus literatros istorijos egzamin, t. y. skait. Kaltinau save u tai, kad ruden

nelaikiau skaitos. Negalima paskutinei dienai atidti egzamin. Tai jau apsileidimas, su kuriuo privalau kovoti. Laim, kad spjau, jog Kuprino Dvikova tikrai bus. Apie Gorkio romantinius krinius beveik nieko neinojau. Truput buvo nepatogu. Ipirko Dvikova. Bet tinkamai ianalizuoti io krinio nesugebjau. Ji pastebjo: Jauiasi, kad js istorikas, o ne literatas. Faktus prisimens, bet analizuoti nemoks. Kai k papasakojau apie save. Al apkaltino u tai, kad giriuosi visiems kaljs. Ne tuo tikslu pasakojau. inojau i jos paskait, kad ji galvojanti rus, nors ir partinio biuro nar. Pats miau j egzaminuoti. Pasirodo, kad ji k tik perskait Djakovo Dieti Arbata. Papasakojau jai apie Jestigniejev. Ireikiau gailest, kad negaliu klausyti jos paskait. Ji patar klausytis su stacionaro studentais. Jei galsiu, btinai lankysiu jos paskaitas. Puikiai skaito. Ir ji pati niekina rus literatros istorijos vadovlius. Neturinti k rekomenduoti studentams. i skaita dav teis apmokamas atostogas. Birelio 3 d. su Gintuliu ivaiavau Krivasal. Lidna buvo pagalvojus, kad niekas ms ten nesutiks jau. Al ir bobut kart patikjo man Gintul. Jis pats irgi labai norjo kaim. I ikini psiomis traukm namo. Jauiau didel nuovarg po egzamin. Troba urakinta. Dieve! Nepasitiko jau ms Tatukas. Kambario kvapas tas pat, tie patys ir paveikslai. Tetos Emilija ir Stas padjo sodinti burokus. Be reikalo palikau tiek daug ems darovms. Oras buvo labai puikus, todl nusideginau labiau negu per visas atostogas. Darbo daug: ravti bulves, brakes, akti bulves. Vidurini ami istorijai ruotis beveik nebuvo laiko. Laim, kad Gintul pamiau. Be jo nakt labai lidna, tiesiog baugu. Birelio 5 d. Linkmenyse v. Trejybs atlaidai ir festivalis. Btinai reikia nueiti. domu pasiirti, ar pavyks ateistams vairaus plauko niekams atitraukti mones nuo banyios. Ivakarse patikrinau, ar moka Gintulis padoriai persiegnoti, nors Vilniuje girdjau j ir poterius kalbant. Nemoka. Kaltos mama

266

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

267

ir Bobut, kad neimokino monikai persiegnoti. Vakare ir ryte imokinau. J paleidau banyi su Antaniuku1 ir Veronika. Bus maiau rpesi. Be to, labai jau skurdiai apsirengs vaikas. Kelns suadytos. Diena pasitaik labai ilta. Maunu tviks laukais Linkmenis. Visur vaidenasi Tatukas. Aukas renka Alfredas. Btinai prao ueiti. Jis vyksts Pal, bet ten es daug svei. inau, kad jis truput bijo mano vizito, bet ueiti rpi. moni pilna banyia, ventoriuje n kiek ne maiau, kaip ir prie 20 met, nors ateistai dirba isijuos savo pragaiting darb. Pamaldos 13 val., o festivalis 14 val. Reikia, tikisi, kad mons pusjus pamaldoms tuoj bgte bgs i banyios j festival. N velnio! Atrodo, kad i banyios neibgo festival nei vienas mogus. Miias laiko Jonas Kardelis. Ar jis pakels toki sunk nat, kuri iandien gula ant kunigo pei? Banyioje daug jaunimo, vaik. Sunku ateistams kovoti ir rodyti savo meil partijai ir vyriausybei. Kas sakys pamoksl? Turbt geras pamokslininkas. Gerai bt, kad j sakyt Alfredas. sakykl lipa madaug 50 met nesimpatikos ivaizdos kunigas. Vysto tem apie egnojim. Puiki tema. Taiau i pirm odi matyti, kad is kunigas labai jau prastas pamokslininkas. Rodos, jau prads kas reikia ir vl nukrypsta padanges klaidioti. Vienas po kito mons ieina ventori. Taip pikta. Rodos, ulipsi ir duosi lepiui nos. tariu, kad tai Kirdeiki klebonas, apie kurio bailum esu jau girdjs. Neapsirikau. Pamaldos baigiasi po 15 val. Tik tada mons pradjo traukti festival.

Pussesers Veronikos snumi. A. T.

Pas Alfred neskubjau. Vos atjau ir jis atvaiavo. Festivalyje nieko nes. Tik dabar praded plaukti mons. Pristato sveius. Tarp j matau ir Kirdeiki klebon. Gaila, kad nepasinaudojau proga prieiti prie jo. Biau jam pasaks pamoksl apie tai, kaip reikia pamokslus sakyti. Atjo choristai, kurie tikrai labai puikiai giedojo. Visi digauja, kad daug moni banyioje susirinko, o festivalyje tik rengjai. Balius puikus. Man truput nemalonu, kad visos grybs u tikinij pinigus. Bet ia nieko blogo. Paskutinio rublio niekas neatiduoda. Truput igriau. Visi ima dainuoti. Akyse Tatukas. Pasidaro taip gaila, kad vos pajgiu valdyti aaras. Jo paveiksl pakeiia mamos paveikslas. Jos irgi labai gaila. Dar sunkiau bus, kai ir ji numirs, nors iandien tai sunku suprasti. Akyse Gintulis, kok j maiau ventoriuje. Namuose jo apsirengimas atrod neblogas, o ia tiesiog baisus. Vyr. ininiers ir vyr. ekonomists snus apsirengs blogiau u kolchoznik vaikus. Sdi su Antaniuku ant ventoriaus ir kerta kermoinius saldainius. Be galo skaudu, graudu. Kakas priekaitavo, kad gdinuosi savo vaiko. Ruden pirkau kostiuml. Supl. Btina kit pirkti. Nelabai yra i ko. Visa alga ieina tik maistui. Juk mes dabar atuoniese. Griau Jonelio sveikat, linkim jam stiprybs. Alfredas iprovokuoja mane pasakyti kalb. Buvau nepasiruos, bet nra kaip atsisakyti. Be to, taip norisi uveti Kirdeiki klebonui. Mano kalba buvo taikoma kaip tik jam. Bet ar jis suprato? irjo girtomis akimis ir ypsojosi. Kalbjau madaug taip: Didiuojams, kad jau trys jaunuoliai i Linkmen apylinks pasirinko sunk kunigo keli, didiuojams tavimi, Joneli! Sakydamas pamokslus, diskutuodamas su ateistais, rodinsi jiems Dievo buvim. Taiau kalbdamas apie Diev ir dang, neumirk nusileisti ir i varg ms em. Danai klausausi pamoksl Vilniuje ir danai nepatenkintas jais. Kunigai, kalbdami apie Diev, laiko jo buvim aksioma, nereikalaujania jokio rodymo. Tarp ms labai maai sitikinusi ateist, bet daugum visgi sudaro daug kuo abejojanij. Kunigo pareiga kaip tik da-

268

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

269

niau kreiptis juos. Sakydamas pamokslus niekada neumirk ess lietuvis, inok, kad tavo klausytojai yra lietuviai. inoma, nekvieiu Jonelio kov su santvarka. Tai, viena, pavojinga, o antra, nereikalinga. Kak dar kalbjau. Plojo, bet nebuvau patenkintas savo kalba galjau geriau pasiruoti. Alfredas pats primin paskutin pamoksl. Jis pats negaljs sakyti pamokslo. Kunigas ness bailys, bet tiesiog nesugebs pasakyti doro pamokslo. ia es jau negalima nieko itaisyti. Ms apkalb objektas plepa su alia sdiniu gydytoju ar daktaru, pasakoja apie lager (kompanijoje a maai kalbu ir apie lager nieko nepasakoju, tai jau nekuklu). iriu jo girt veid ir taip gaila pasidaro vargo kuniglio. K jis kaltas, kad jis toks, o ne kitoks? Adolfas Noreikis pasigr. Vedu j u paranks namo. I j tik Maeika dalyvaujs Kultros rm chore. Jis nenors ten eiti: K man ten duos? ia nors igerti duoda. Kartais naudingas ir toks patriotizmas. Daugumas visgi eina banytin chor giedoti ne dl degtins. Parjs skubu kapines. I neseniai Jonelio pastatyto paminklo velgia vargas Tatukas. Ir vos balsu nepradedu raudoti. Mamos nelaukiau sugrtant. Galvojau parvaiavs Vilni patarti jai dar pabti ia. Bet birelio 7 d. atvaiavo. Radusi Jonelio ivetas lentas, m verkti. Praverk iki 12 val. Nervai! Ryte kalbjau suruoti pien pienin neti. Juk nra kuo mokesi sumokti. Du rytus neiau. O koks graus buvo oras! Vakarai tokie neapsakomai gras. O kad Tatukas bt gyvas! Ne! Jau neprisikels! Birelio 8 d. usukau pas Linkplik1, nors ir nelabai malonu, kai inai, kad tavs bijo. Birelio 9 d. atsisveikinam su mama. Gen perkl [valtimi] abu su Gintuliu. Pirm kart buvo taip gaila vargs mamos. Tik pats pagyvens, sitikinau, kaip jai ia sunku. Varg mama! Btina man ia atvaiuoti gyventi ir mokintis. Tai sunku, bet btina. Juk man btinos reikalingos inios.
1

Vaiuojam per Ignalin. Man greit 40 met, o a ia pirm kart. Lyg ir gda n kart nebuvus tokiam graiam Lietuvos kampelyje, kuris ia pat kaimynystje. Miestelis nesukelia ypatingo spdio. Ne vis j ir maiau. Nebuvo laiko. Pilna kalbani rusikai. Visur j utenka. Kasinink mano klausim atsako rusikai. Nesiteikia imokti lietuvikai skaiiuoti, k lengvai net Arkadijus jau seniai moka. Viktoras prisiregistravo. Valio! Pasakoja apie konflikt su registratore ruse. Nors nam knygoje visi uraai buvo rusiki, jis upild j lietuvikai. Rus pasiutusi u tai, kad is idrso ardyti sen tvark. Viktoras teisinosi tuo, kad knygos skiltys uraytos abejomis kalbomis. Bet tas jos netikino. Nieko negaldama padaryti, vietoj Mordovijos adreso ura iz zakliuenija, nors tokios pastabos niekas i jos nereikalavo. Vis vien j biau velniop pasiunts. Gyvat! Deri-morda! Viktoras pasirod per daug nuolaidus. Birelio 10 d. vidurdien su kaimynu Juozu Subaiumi pasirod du vienodai apsireng tipai. Lyg ne Juozas, o vienas i j atrakino duris. Juozas kakur ibgo, o jie pasiliko. (Baigsiu perrainti vliau. Ivargau. Jau 20 val. 35 min.)

Liepos 13 d. (treiadienis)
Tsiu perrainti. 16 val. 25 min. kambarly. Lauke labai vsu. Kieme stovi [motociklas] Java. Kakas atvaiavs. Igr vyno ir ij su Viktoru ir Algiuku. Truput paraysiu iki sugr. Po to ie tipai (vienas su kakokiu ryulliu) nujo iviet, o i ten neskubdami miest. Greit abu sukl ms tarim. Nubgau patikrinti, pasiliko Juozas ar ne. Durys urakintos. Vadinasi, paliks iuos tipus, pats ijo. Kodl juos paliko? J iki iol niekada nemaiau. Vadinasi, ne gimins. Vakare atsargiai tardiau Juoz. Jo televizorius veikia. Vadinasi, ne televizoriaus taisyti pasiliko. Tad kodl pasiliko?

Linkmenik kunig A. Kaniausk.

270

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

271

Artja mano vardins. ino, kad bus svei. Ar tik neatjo mikrofono taisyti? Juozas girtuoklis, dirba kadr inspektoriumi ir todl priklauso saugumo skaitai. Todl j lengvai gali priversti dirbti saugumo naudai. Suinojs, kad jis su mona ivyksta jos tvik, sukau galv kaip gauti j raktus. Mam siuniau ta priedanga, kad bijoms, jog baliaus metu nesugest elektra (skaitliukas j koridoriuje). Mama njo. iem ne kart jie patys be jokio praymo palikdavo rakt. Ryte atjo Juozo mona Vanda paprayti, kad u juos balsuotume. Lyg tarp kitko paminjau raktus. Ji: Mes norjome pasilyti, bet lyg ir nepatogu. Kodl nepatogu? Juk pirmiau ivaiuodami palikdavo rakt. Keista! inoma, tikrinti njom. Gali palikti enklus, pagal kuriuos supras, buvome tikrinti ar ne. Sekmadienio pavakariais atsirado. O mes laukme j tik pirmadienio ryt. Anksti atskrids lktuvas. Gal ir be reikalo tarinju mones? Reikia tarinti. Saugumui labai rpi suinoti ms mintis. O technikai tas galima. Utat jie ds visas pastangas, nesiskaitydami su pinigais, suinoti, k mes galvojame. O dl rakt keista. Vis laik palikdavo, o dabar vaiuodami atostog nepaliko. Keista! Birelio 11 d. ujau pas brol Vlad aplankyti naujagims. Viktoro nuomone, btina aplankyti. Vaikelis guli ant kdi. Kambarlis kaip kojin siauras. Vargas! Bd susiiekojo. O ar a jaunas bdamas maiau vargau? Apskritai gaila buvo abiej. Atrodo, patenkinti liko mano vizitu. Po to nujau pas brol Jon. mona Viktorija papasakojo apie konflikt su pardavja ruse. Lietuv pirkja padav maiau pinig, negu rus pasak. Pastaroji musi aukti. Lietuv atsak nesuprantanti. Rus vl aukia, kad nesupranta. ia lietuv ustojo moterys lietuvs. Rus: Man js kalba nereikalinga, su ja tik iki stoties. ia visi kalba rusikai. Jeigu reikt, imokiau. Nestebina j lumas, bet vis vien labai ugauna. Jonelis pradjo priekaitauti, kad pjausiu karvei ien, motin veriu gyventi Krivasaly. Nesusivalds aprkiau. Pasakiau dl len-

t. Usigavo. Pasakiau, kad mamai blogai tiek pas j, tiek pas mane. Nors aukiau, bet irdyje nepykau, o jie supyko. Menkniekis. Bet kam to reikia? Sumaiiau TSRS skaitos grafik. Gamtos fakultete K. Strumskio nesuradau. Jauiausi be galo ivargs, nes beveik vis dien po truput skaiiau. Visgi ne taip lengvai mokslas pasiekiamas. Jis kainuoja daug nerv ir sveikatos. Grau taip ivargs, susinervins. ia gi radau brang svei Aleksandr Markait. Gaila, kad vlai sugrau. Jis atrodo puikiai, nors galva dar svaigstanti. Prim kart maiau j tokios puikios nuotaikos. Veliuonoje gal sustiprs [gyvens prie banyios]. O kad visi kunigai bt tokie! Igrm truput naminio vyno. Atsistojs: Garb Jzui Kristui! Aleksandras negali nepolitikavs gyventi. Apsigims apatalas. Niekas niekada nepakeis jo. Reikia j mokyti nors truput diplomatijos. Bet vargu, ar jis pajgs imokti? Taiau reikia apsaugoti j nuo buvusi kvailysi, t. y. klaid nuo knyg raymo. Jeigu jis pateks ekist nagus dar ketvirt kart, gyvas daugiau neitrauks. Tik per stebukl dabar isigelbjo i mirties nasr. Alei gyrs mane. U k? Vadins mane isilavinusiu. ia tai netiesa. Gyrimui neteikiu didels reikms, nors visgi malonu, kai giria, o ne peikia. Al juoksi: Gerai, kad mama negirdjo tos panegirikos. Ji nemgsta, jeigu kas nors giria mane. Kiek netiktum bna gyvenime!? Argi prie 8 metus galvojome, kad kada nors visi susitiksime laisvje? Susitiksime kaip tik pas mane. Bet ar mokame iandien tuo diaugtis ir tai vertinti? Jis [Aleksandras]: Tai Visagalio Dievo dka mes susitikome1. Man tai sunku sismoninti ir tinkamai suprasti. Visgi tai tiesa. Tai tikrai Dievo ar kitos antgamtins jgos dka.

1958 m. autorius kartu su kunigu A. Markaiiu kaljo KGB kaljimo 27-oje kameroje.

272

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

273

Kaljime, lageryje teko susitikti daug niek, bet ir daug ger moni. Ai u tai Dievui. Nei kiek nesigailiu ten pabuvojs. Visi trys (Algis, Viktoras ir a) lydjome j [Aleksandr] iki autobus stotels prie pato. Akimis iekojau nip. Ilgai neteko. Du niekeliai suko ratu. Suuodia gyliai moni krauj! lyktyns! I to pat autobuso ilipo V. Raudelinas. Pasiliau Viktorui susitikti su juo. miau aukti. Sugrome prie autobuso ir traukm plentu link ms. Tipai lyg buvo prapuol. Greit ir vl atsirado. Vienas atsisds alia kelio krapt kakokius rankius. Suprask, darbininkas labai usims savo darbu ir n kiek neklauso js panekesio. Antrasis suka ratu. inoma, pora turbt sdo autobus ir nulydjo Aleksandr ir Algiuk. Pamojom ranka Aleksandrui. Iki pasimatymo, dorasis Lietuvi! Saugok, Dieve, tave nuo nelaimi, o ypa kaljimo, kuris tau lygus grabui. Su V. Raudelinu ilgai plepjome bevaikiodami. I jo bus mokslininkas! Tai labai darbtus vyras ir fanatikai atsidavs mokslui. Tik fanatikai ir gali tapti mokslininkais. Jie gyr daugel teisinink, mindami daug pavardi. Dalis j dirba Aukiausiajame teisme. Gerai es, kad mes turime tarp teisj dor lietuvi. Tada nesusigaudiau, k jam atsakyti, taiau iandien pasakyiau, kad man bt buv maloniau, jeigu mane teis rusai, negu kad teis lietuviai. Vienas Aukiausiojo Teismo teisjas negaudavs (gal vengdavs) byl, kuriuose kaltinamieji bdavo teisiami mirties bausme. Likas pasaks: i byl duosime jam, nes tik jo vieno rankos dar varios. Tai es buvusio lietuvio partizano ar Molt yd audytojo byla. Labai jau sielojasi Likas dl savo kruvin rank! Mano vardini ivakarse tariausi su Algiu ir Viktoru, k kviesti sveius. Bt gerai, kad ateit Albertas ilinskas, Kazelis Ambrasas ir Jadzyt Kardelyt, pasiklausyt komunisto i Verki. Viktoras patar Als paklausti. i nesutiko [pakviesti J. Bernoto]. Biruts vardinse jis [Bernotas] nieko nekalbjs, o tik dainavs antisovietines dainas: Sk, sesute, ir gvazdik ir kt. Jis labai gyrs mus, bet jai nepatiks. Neverta j kviesti ir tokias dainas dainuoti. Sutikau su jos nuomone. Dainomis nieko nepadarysi.

Birelio 12 d. 19 val. m rinktis pavieniai sveiai. Be Algio ir Viktoro, buvo Albertas ilinskas, Rasel Margaityt, Elyts pusseser Gen, gimins. Tik pusvalandiui ubgo Kazelis ir Jadzyt. Man domiausia buvo pasinekti su Albertu. Nors, atrodo, niekada neisakiau jam savo pair, bet pagal kit pasakojimus Albertas padars ivad, kad jos artimos faistinms. I kur jis tai itrauk? Jam aikinau, kad vienodai myliu tiek Hitler, tiek ir Stalin. Mano pairos artimos socialdemokrat pairoms, taiau jokiu bdu nesu marksistas. Neslpiau nuostabos jo sugebjimu pasidaryti lageryje marksistu ir marksizmo padedamas noriniu isprsti visas pasaulio problemas. Jis nusijuok, kai pavadinau save beveik socialdemokratu. O kas jam dav pagrind laikyti mane faistu? Tai jau virija visas kvailumo ribas. Lageryje esantiems ruseliams kiekvienas susiprats lietuvis jau faistas, nors Sibire to negirdjau i j. Tokia paira, kvaila paira usikrt ir Albertas. Atrodo, kad priveriau j sutikti, kad ne Hitleris pagimd kruvinj sistem, o kruvinoji Stalino sistema Hitler. Viktoras kelis kartus mgino iskirti mus. inodamas, kad nemandagu vienam sveiui skirti daugiau dmesio negu kitiems, visgi neklausiau Viktoro. Albertui labai patiko, kai tautininkus ir jaunalietuvius prilyginau dabartiniams Lietuvos karjeristams. Gal gale Viktoras iskyr mus, pats atsisds prie Alberto. Btina man susitikti su juo ir daugiau k isiaikinti, nors Prezas nieko doro nesitiki i jo. I pradi buvs kartas katalikas, o paskui staiga taps marksistu. I tokio besiblakanio vyro nieko neieis. Nesuprantama ir jo draugyst su Semnu. Tada kalbjau jam: Jeigu galiot posakis pasakyk kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu, nesdiau su tavim u vieno stalo. Jis: Tai kodl pakvietei mane? A: Todl, kad tave laikau doru mogumi, tik nesuprantu, kodl tu draugauji su tokiu Semnu. ia papasakojau apie jo elges. Truput girdjs. Jis draugaujs ir su A. Zviceviiumi, nors tas ness marksistas. Girdjau, kad jis nemoks moni painti.

274

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

275

Uvakar sutikau j [Albert] troleibuse. A: Negalvok, kad noriu tave perauklti. Man tik domu pasikalbti, isiaikinti, kaip tu marksistu lagery pasidarei. Jis: Apviesiu tave. Manyje labai maai marksizmo. Ne marksistai kaltina mane marksizmu, o marksistai marksizmo trkumu. Viktorui kiekvienas, kuris nesutinka su jo tikjimu, yra marksistas. Apskritai verta su juo [Albertu] susitikti, pasikalbti, kadangi jis doras mogus. Saugumas triumfuoja, kad lageryje nacionalistas tapo marksistu. Tokie semnai tegu tampa marksistais, bet Alberto ilinsko ir Antano Stasikio nesuprantu. An dien Jonaitis1 taip iaikino man savo poir Lietuvos marksistus: Yra dar naivi moneli, kurie tikisi pataisyti marksizm. Pagal juos, marksizmas yra gera teorija, bet TSRS ji isigim, virto tironija. Bet ie bukagalviai nesupranta, kad kaip tik marksizmas ir pagimd dabartin tironij Rusijoje. Galima bt pateisinti Kapsuk ir Angariet, kurie laiku nesusigaud, kas per sistema yra marksizmas, laiku nesuvok, kad jie tra tik apmokami Kremliaus agentai. Taiau dabartiniams Lietuvos komunistams-marksistams negalima atleisti j aklumo. Marksizmo vaisius patys mat ir dauguma gerokai atsikando j. Laikas niekada nenuplaus nuo marksizmo lietuvi ir kit pavergt taut kraujo. Todl doras ir protingas lietuvis turt gdytis marksisto vardo. Tai votis ant sveiko Lietuvos kno. A galiu suprasti marksist rus, bet marksisto lietuvio jokiu bdu negaliu. Marksizmas Lietuvoje niekada daugiau neras sau tinkamos dirvos. Dauguma dabartini Lietuvos komunist arba tiesiog niekai, arba tik paprasti karjeristai. A pradjau prietarauti: Suomija irgi daug nukentjo nuo Stalino, taiau iandien ten komunistai gavo net 24 proc. vis rinkj bals ir pateko vyriausyb. Jonaitis: Suomiai susitiko su bolevikais tik fronte kaip kareiviai su kareiviais. iandien nei vienas rus imperialistas nesdi suomiams ant sprando, kaip jie sdi ant ms sprando. Suomijos komunistai nesutep savo rank broli krauju, kai tuo tarpu be1

Pats autorius.

veik vis senj Lietuvos komunist rankos kruvinos iki paast. Kaip tik ia, mano manymu, reikia iekoti skirtumo tarp suomi ir lietuvi poirio komunizm. Pokario metu komunistas buvo laikomas blogesniu mogumi u vag ir tolyg mogudiui. iandien mes truput pamirom komunist darbelius ir daug k jiems atleidom. Taiau laisvoje Lietuvoje bus paskelbti visi komunist kruvini darbai Lietuvoje. Neapykanta komunizmui tiek sustiprs tautoje, kad n vienas tikras marksistas (koki tik vienetai ir yra Lietuvoje) nedrs prisipainti marksistu ess. Atmink, kad Lietuvoje marksistas ir komunistas yra sinonimai. Utat ir laikau, kad Lietuvoje marksizmas neturs dirvos. Tavo pareiga veikti doresnius marksistus. Neinia, koki plan griebsis ateityje Kremlius Lietuvai pasmaugti. Jie gali tokius albertus ir antanus [stasikius] panaudoti savo tikslams, kaip 19181935 m. panaudojo Kapsuk ir Angariet. Reikia siekti, kad toji kvailyb, kaip marksizmas, igaruot i j galv. Mano vardinse Algiukas sdjo tarp Als pussesers Gens ir Vito sesers Rasels. Algiukas linko Genuts pus. Ji puiki tuo, kad viskuo domisi. inoma, nenoriau, kad ji greit susukt jam galv. Taiau greit pasirod, kad mano baim be pagrindo. Jo jausmus apvald mergiot Stas. Dien, tiesa, vyko balsavimas (ne rinkimai, inoma). Kadangi neskubjom agitpunkt, agitator atne urn. Kandidatas, inoma, vienas, vienas aukiausi taryb ir vienas tautybi taryb. Nusines [balsavimo lapel] sod ibraukiau umausk ir kakoki rus. Pamats, kad Al bijo ibraukti ir ruoiasi mesti, pasakiau, kad ji turi teis ibraukti, jeigu kas nepatinka i kandidat. Agitator truput pakeltu balsu pasak: Galite braukti, k tik norite. Al ibrauk rus, lyg umauskas bt kuo nors geresnis u j. I kur toks aklumas? Juk tai principo klausimas. Jonas Kinas visus [lapelius] sumet urn, sumet u Subai eim. Nesusivalds aprkiau u vergikum. Jo manymu, kvailyst braukyti. Argi tuo k nors pakeisi? A: Nors sau rodyk, kad nesi bailys ir vergas, kuris bijo ibraukti tau primestus kandidatus. Jeigu a nebiau ibrauks, jausiausi kaip iprievartautas. O dabar tokiu nesijauiu.

276

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

277

Bali baigm apie 2 val. Balsavimo tema garsiai ginijoms, nors ir inojome, kad mikrofonas klausosi ms. Prezo nuomone, ibraukymas nieko nepads. Jeigu i viso nenueitum agitpunkt, tada jau kas kita. Jokiu bdu nesutikau su juo. Rinkim komisijoms vadovauja dauguma niekai. Nors tiems parodytum, kad ne visi vergai. inoma, jie pakeis neibraukytais biuleteniais. Tegu! Bet jeigu visi (nors dalis) braukyt, daug laiko reikt pakeisti ir daug popieriaus. Jeigu neateitum rinkim punktus, bt kas kita? Nulis! Galvodami, kad daugelis eis sekmadien plia, agitatoriai kai kur persisteng patys balsavo u savo rinkjus. Taiau dalis m ir atjo. Vadinasi, du kartus balsavo. O apie 10 ar 12 val. prane lenktyniaudami agitpunktai, kad jau dauguma rinkj balsavo. Kokia lykti klastot! Ko ia stebtis? Laikas priprasti prie visko. Usienio spauda pernai ra, kad SSRS bus pakeista rinkim tvarka. N velnio! Usienis blogai pasta TSRS. Ir met prievartavo kvail liaud. O toji elgsi kaip pjaunama avis. Po poros dien paskelb, kad balsavo vis 99,99 proc. Pats ivis neskaiiau j praneim apie balsavimo rezultatus. Negalvoju, kad nors vienas protingas mogus bt domjsis jais. Net Arkadijus nepatenkintas tokia rinkim sistema. Bijosi liaudies, kad toji neirinks partijos statytini, todl ir sraus nerao daugiau kandidat, nors ir savo moni. Jeigu, pvz., alia Sniekaus rays kit niekel ir Sniekus nebus irinktas, kas tada? Pirmojo sekretoriaus neirinks. Reikia, liaudis nepasitiki juo, nors tas ir I sekretorius. Rinkim laisv gali leisti tik supuvs Vakar pasaulis. Kadangi pernai reorganizavs pramons valdymo sistem Kremlius labai susiaurino respublik teises, todl met padidino tautybi tarybos deputat skaii. Taiau kandidatais ias pareigas buvo pasilyti (ir, inoma, irinkti) ne tik vietiniai rusai, bet ir rusai, gyven Maskvoje, dirb centrinse Maskvos staigose. Vienas i toki buvo istatytas Ukmergs rinkiminje apygardoje. Dirbdamas CK agitacijos ir propagandos skyriaus vedju ar pavaduotoju, neino, kad Lietuvoje jau nevyksta ginkluotas pasipriei-

nimas. Klauss: Ar Lietuvoje neaudo komunist? Jam atsak, kad ne. Taiau ir po tokio ukmergikio mokytojo paaikinimo, jis visgi neidrss savo maina vainti po kaimus. is faktas labai domus! Paaikjo, kodl Maskvos biurokratai taip neapkenia Lietuvos ir taip traktuoja lietuvius. Pirmadien norjosi pailsti, nelaukiau svei. Viena, ivargs. Antra, ruoti antr bali mums per sunku, sunkiai pakelia ms biudetas tokias ilaidas. Taiau apsilank iuladai Silvas su Vale, Vitas Margaitis su Vale ir Stas Udavinyt. Silvas pats pasil Algiukui darb. To nesitikjau i jo. Juk jis bailokas. Lydint juos prie autobuso, susiginijom dl A. Bujoko1. Silvas2 j gyr, o a peikiau, kad iki iol nesigijo lietuvikos mainls ir rao ratus tik rus kalba. Viktoras dav enkl nutilti, o a sikariavs aukiu. Tik tada aikiai pastebjau du niekus, besiklausanius ms gino. Viktoras su Ale bar mane u ioplum. Taiau, atrodo, nieko naudingo nedaviau jiems. Medali negavo i savo darbdavi. Silvas patar man saugotis. Es jo brolis Algis saks, kad saugumas labai rpinasi manimi. Aiku, kad kadr skyrius informavo L. Abromait, o tas Alg. Utat Neris3 taip pasikeit mano atvilgiu. Bijo imti i Als skaityti sovietin literatr. Neriai reiks akis pasakyti kelet ilt odi.

Liepos 14 d. (ketvirtadienis)
5 val. 55 min. po antklode. Atsiguls po 23 val. negaliu daugiau miegoti, todl tsiu perrainjim. Vakare po lietaus atilo. Sauls nematyti, bet nors iliau. Grs birelio 9 d. i tviks, pradjau lankyti domesnes paskaitas, pagrindinai spec. kurs ir altini moksl. Nei karto nebu1 2 3

Eidukeviiaus kombinato direktoriaus pvaduotojas. Silvas iulada Gerovs fabriko direktorius. Algio mona.

278

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

279

vau pedagogikos paskaitoje, Dundulio Ryt istorijoje ir tik atsitiktinai kart buvau K. Strumskio TSRS istorijos paskaitoje. Skelbim lentoje perskaiiau skelbim apie birelio 13 d. vyksiant istorik neakivaizdinink gamybin susirinkim. Galvoje kilo mintis kalbti iame susirinkime. Juk jau seniai mano pasipiktinim kl mokymo sistema. Laikiau savo pareiga kalbti apie t al, kuri atnea studentams tokia sistema. Gal ne visi studentai supranta tai. Mano pareiga jiems parodyti ios sistemos al. Dstytojams irgi bus naudinga pasiklausyti. Tegu ir tie ino, kad ne visi studentai akli, o daug k supranta, nors ir vergikai tyli. Gal mano kalba paskatins juos bti drsesnius, savarankikus dstant istorijos kurs? Mano kalba bus pagrindas drsesniems ir doresniems dstytojams reikalauti pagerinti Lietuvos istorijos dstym. O kad toki yra tarp istorik, girdjau. Birelio 10 d. vakare pradjau ruoti savo kalb, nors ir turjau aib darbo. Tegu lieka neilaikyti egzaminai, bet pasiruoti kalbti btina. Reikia apgalvoti kiekvien od. Prezas truput itais. Birelio 11 d. vakare irgi raiau. Birelio 12 d. nuo pat ryto iki 13 val. raiau vl. Daviau Prezui paskaityti. Jis patar imesti kai k, nes kalba buvo per daug atri, kaltinanti, parodanti, kur veda Lietuvos istorijos niekinimas. Lengvai sutikau su tuo, nes grdamas po paskait ir pats galvojau kai k pakeisti. Nors atsigulm po 2 val., bet birelio 13 d. jau 7 val. pradjau perrainti savo kalb. Gerai, kad taip anksti atsikliau. Biau nespjs perskaityti. 13 val. buvau gamtos fakulteto Akt salje. Kl tarim ir susirpinim, kodl nra n vieno studento nei dstytojo. Atjo tik Jonas Dautaras. Pradjau jaudintis. Nejaugi nepavyks pasakyti kalbos, kuriai taip ruoiausi ir kuri btinai privalau pasakyti? Nutarm skuosti centrinius rmus ir ten suinoti visk. Kadangi taksi niekur nepasitaik, tiesiog bgte bgom. Kas suskaiiuos, kiek kainavo nerv toks skubjimas! Akt salje radom susirinkim jau prasidjus. Nuotaik gadino, kad student tebuvo apie 60, o dstytoj tik keturi: dekanas

Bendius, jo pavaduotojas Zinkeviius1, docentas Kazlauskas2 ir dstytojas Daioras. Svarsiau, ar verta tokiai negausiai auditorijai kalbti? Nusprendiau, kad verta, nes negreit pasitaikys tokia proga. O gal savo kalba priversiu niek Bendi ir tuos, kurie stovi u jo nugaros, daryti kai kuri nuolaid? Doriems istorikams mano kalba bus didel moralin parama. Kalbsiu! Jaudinausi. Norjau, kad Zinkeviius maiau kalbt. Usits susirinkimas, visi skubs ruotis egzaminams, bus nepatogu ilgai kalbti. Zinkeviius neskubdamas atsakinja naivius student klausimus. Praau Jon paklausti, ar galima bus mums kalbti. Jis: inoma, galima. Zinkeviius kviet kalbti, bet, kaip man pasirod, tik klausinti j. Madaug po valandos paskelb susirinkim baigt. Baisus smgis! Visi atsikelia, pradeda ieidinti. Staiga atsistoju ir: O kalbti galima? A turiu kai k pasakyti. Student eilmis nuskriejo nepasitenkinimas. Atsirado koks nors plepys, kuris sutrukdys taip brang laik. Taiau Zinkeviius pakviet kalbti. Visi studentai paklusniai atsisdo savo vietas. Vis vien jauiaus lyg ne savo kailyje. Ulips ant scenos pamaiau, kad ant katedros Zinkeviiaus popieriai. Kur pasidti, kur kalbti? Dar labiau pradjau jaudintis. Tuo metu jis uleido man savo tribn. Vis vien jauiaus labai nejaukiai. Dar labiau miau jaudintis po to, kai, kaip man pasirod, studentai ireik nepasitenkinim pastebj, kad isitraukiau i kiens didel popieri pluot. Kelias dienas tikinau save (ir Daktaras3 to ne kart pra mane), kad turiu kalbti ramiai, nekeldamas tono. Tegu lieka spdis, kad nieko nekaltinu, bet lyg i savo kvailumo, neinojimo kalbu apie tai. Deja, nieko neijo i paad. Argi galjau po nemigo nakties ramiai kalbti? Nors kartais pavykdavo nugalti savo jaudinimsi ir kalbti ramiai, bet mintis, kad tokia ilga kalba nusibos visiems, vert skubti ir dl to dar labiau jaudintis. Tai buvo ne rami kalba,

1 2 3

Zigmas Zinkeviius. Alfredas Kazlauskas. V. Petkus.

280

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

281

bet jaudinantis didiulis kaltinimas Bendiui ir Ko u toki mokymo sistem. ia pateikiu vis kalb. Kai kur kalbjau, o ne skaiiau. Nukrypimai mai. Juos beveik prisimenu visus. Todl cituoju atsivelgdamas ir nukrypimus. Man teko studijuoti iame universitete ekonomik 19491954 metais. Noriau palyginti anas studijas su iomis, paiekoti skirtumo tarp j. Vis pirma krenta akis iaug reikalavimai studentams. Jei u tam tikras inias prie 15 met galjau gauti bent ger ketvert, tai iandien vos trejetuk. Manau, kad visi studentai sveikina reikin. Taiau kartais, atrodo, ms dstytojai truput persistengia. Asmenikai negaliu skstis, bet teko girdti nusiskundim kai kuri dstytoj priekabumu. Iaug reikalavimai neturt peraugti pedantizm. Kuo ir kiek pasikeit per 15 met dstytoj paskaitos? Daugumos dstytoj paskaitos dalykikesns, dstytojai daugiau ruoiasi joms. Anksiau dstytojas bent pus paskaitos demonstruodavo savo politines pairas, savo itikimyb santvarkai. ito dauguma dstytoj jau atsisak, suprat, kad studentai ir iaip tiki j lojalumu. Labai gaila, kad io blogo proio dar ne visi atsikrat. Vidurin mokykl baigiau prie 17 met. Ten gytos inios i istorijos iblso, todl kai kuri dstytoj aklas vadovli laikymasis man yra labai pamirto dalyko priminimas, bet kaip su baigusiais vidurin mokykl prie metus por? iems jau viskas girdta ir net nuobodu. Daugelis utat jau pirmomis dienomis nusivilia studijomis. Reikt lauyti i ablonik tvark: ne dstyti vis kurs paskubomis ir dl laiko stokos gan pavirutinikai, bet giliai idstyti vien dvi temas. i dien istorijos mokslas yra daugiausia socialini-ekonomini santyki vystymosi aikinimas. Mane ir daugel labiau domina politini, diplomatini santyki istorija, kuriai tiek vadovliai, tiek ms dstytojai skiria labai maai dmesio. Neblogai iuo atvilgiu parayta TSRS istorijos vadovlio II dalis. Jame duotas teisingas carins diplomatijos vertinimas. Taiau esame orientuojami

kreipti antraeil dmes ano meto carins Rusijos usienio politikos, jos diplomatijos studijavim. Toks poiris neteisingas ir taisytinas. Labai gaila, kad negavau ms mokymo plano. Fakultete man pareik, kad jis ess dekano inioje. Ar kiekvienas studentas idrs j kritikuoti, nes is planas Maskvoje patvirtintas ir suderintas su kitomis auktosiomis mokyklomis? A visgi noriu idrsti j pakritikuoti. Mokymo planas nra kakokia dogma, visiems laikams patvirtintas ir nekeiiamas statymas. Spaudoje danai tenka skaityti apie visasjungines istorik konferencijas, kurias kvieiami ir Lietuvos istorikai. Nuvyk tokius pasitarimus ms istorikai, kaip suverenios Lietuvos atstovai, turt tarti savo od ir pareikalauti Lietuvos auktajai mokyklai tokio mokymo plano, kuris turt bent iek tiek skirtis nuo kit TSRS auktj mokykl istorijos fakultet mokymo plan, ko reikalauja specifins Lietuvos slygos. Baigiu III kurs, taiau dar neinau, koki specialybi istorikus ruoia ms universitetas. Mus pasiek gandai, kad dviej specialybi: 1) visuotins istorijos ir 2) TSRS istorijos. Tada kyla klausimas, kodl neruoiami Lietuvos istorijos specialistai? Gal jie mums maiau reikalingi negu lenkams? Noriu priminti, kad Lenkijoje veikia net trys DLK istorijos katedros Poznans, Varuvos ir Krokuvos universitetuose, o tuo tarpu Lietuvoje n vienos! Mus buvo pasiek gandai, kad gal gale po 22 met pertraukos ir Vilniaus universitetas turs Lietuvos istorijos katedr ir ruo Lietuvos istorijos specialistus. Tie gandai nutilo. Tuo metu ikls rank ir irdamas dekan pasakiau, ko tekste nebuvo: Tegu drg. dekanas ateis ia ir paaikins, kada bus steigta universitete Lietuvos istorijos katedra. Reikt, mano manymu, istorikus neakivaizdininkus ruoti trij specialybi: a) visuotins istorijos; b) TSRS ir c) Lietuvos istorijos. Turt bti ir atitinkamas mokymo planas: I. TSRS istorijos specialyb. J drsiai galima bt pavadinti Rusijos istorijos specialybe, nes iki 1917 m. laikotarpio TSRS istorijos vadovliai nagrinja tik Rusijos istorij. Apie kit TSRS taut

282

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

283

istorij mes gauname labai miglot supratim. Anksiau ileistame vadovlyje, apimaniame laikotarp iki 18 amiaus pabaigos, buvo dar atskiri skyriai TSRS taut istorijai. Naujame vadovly (TSRS istorijos I d.) nra net elementariausi ini apie kit TSRS taut istorij. O mums rekomenduojamas kaip tik is vadovlis. Be to, ir atskiri dstytojai nekreipia dmesio kit TSRS taut istorij. O Lietuvos istorij es studijuosite vliau. Dl to ir drstu tvirtinti, kad TSRS istorija, dstoma iandien universitete, yra tik Rusijos istorija. Darau i ilyg iki 1917 m., taiau tai tinka ir po 1917 met. TSRS istorijos vadovly (III d.) randame, pvz., apie Lietuv: ten Lietuvos vardas pamintas, rodos, tris kartus. Grtu prie temos. Rusijos istorijos specialybje turt bti dstoma senoji rus kalba, rus literatros istorija. II. Visuotins istorijos specialyb. Jai i viso nereikalinga senoji rus kalba, rus literatros istorija, su kuria studentai vidurinje mokykloje gerai susipasta. ios specialybs istorikams turt bti sustiprintas lotyn ir usienio kalbos dstymas. Jiems btina dstyti visuotins literatros istorija. III. Lietuvos istorijos specialyb. Be lotyn kalbos, btina dstyti lenk kalb, kuri visikai be jokio pagrindo paskutiniu metu ibraukta i mokymo plano. Reikia neumirti, kad Lietuvos istorijos klausimu rasime lenk kalba daugiau literatros negu lietuvi kalba. Pokario laikotarpiu Lietuvos istorikai para daug maiau veikal apie Lietuvos istorij negu lenkai apie ms istorij. Mums reikia mokti vadinamj gud kalb, t. y. oficialij DLK dvaro ratins kalb, kuria buvo leidiami valstybiniai statymai, Lietuvos statutas. Lietuvos istorijos specialistams reikt dstyti ir lietuvi literatros istorij. Dabar gi mums tedstoma tik rus literatros istorija. Vargu ar reikia mums dstyti dabartin rus kalb. Mes privalome mokti rus kalb, nors ji ir nra TSRS valstybin kalba. Taiau iandien vidurinse mokyklose pakankamai imokstame rus kalbos. O kas jos neimoksta per 10 met, tegu ten dar pasdi

metus, kad universitete jie negaiint brangaus laiko imokusiems rus kalb dar vidurinje mokykloje. Kalbdamas daugiausia stebjau dekano veid, nors tas sdjo gan toli. Jis ypsosi, juokauja su alia sdiniu Kazlausku ir Daioru, kak usirainja. Patinka, k kalbu?! O gal vaidina? Studentai dmiai klausosi, bet stengiuosi netyrinti j veido iraik. Visikai nesuprantamas atskiro skyriaus vedimas mokymo plane Piet ir Vakar slav istorijai. Galbt ios gentys suvaidino Europos istorijoje svarbesn vaidmen negu Pranczija, Ispanija, Italija, Vokietija, Anglija ir kt. tautos? Kaip keista, bet i ios istorijos mes tursime rayti kontrolin darb, o tuo tarpu i Lietuvos istorijos jokio rainio. O gal universitetas ruoia slav istorijos specialistus? O gal jis i viso neruoia atskir istorijos srii ar laikotarpi specialist? Tai k tada jis ruoia? Universalius istorikus? i dien istorijos mokslas toks platus, kad nemanoma universali istorik paruoti. O jeigu tai bandysime, gausime ne istorik, o Barb Devyndarb. Mokymo plane numatytas tarybins teiss egzaminas. K mums duos i disciplina? Ar vietoje jos nereikt dstyti valstybs ir teiss pagrind istorij? Kodl mes nestudijuojame Romn teiss? Ir apskritai, kodl tiek daug skait, egzamin? Ar nevertt bent per pus sumainti j skaii? Ar ne tikslingiau bt j vietoje padidinti kontrolini, kursini darb skaii? Dl pai kontrolini darb tematikos. Katedros parenka j labai nerpestingai. I TSRS istorijos paskutiniu metu turjome tris temas, i kuri dvi apie kolektyvizacij ir industrializacij. K naujo gali atrasti studentas, nagrindamas ias temas? Kaip ir kokiais metodais buvo vykdoma kolektyvizacija visi gerai ino. Juk mes patys gerai prisimename. Kas neprisimena, gali tv paklausti. Be to, iandien dar ne apie visk, kas vyko tuo laikotarpiu, galima rayti. Antra vertus, vakarykt diena dar nra istorija. Tegu j studijuoja ms vaikai ir ankai. Studentas sukuria i broir i nedomi tem, lyg koki bd nusistumdamas nuo savs. O nedomi tokia tema ir todl, kad ji pedantikai nagrinjama eilje disciplin: partijos istorijoje, politi-

284

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

285

ns ekonomijos ir TSRS istorijoje, visose kalbant apie t pat ir vien. Liko treji metai studij. Kolektyvizacij dar nagrinsime keletoje disciplin. Temos turi bti parenkamos domios, tokios, kurias studentai rayt su meile. O gal is TSRS istorijos laikotarpis neturtingas domio tem? Labai turtingas. Labai domi tema bt apie kov u taryb valdi Ukrainoje, Gruzijoje, apie Chorezmo Bucharos ir Tolimj Ryt respublikas, apie k vadovlyje nieko neraoma. Turtumme gerai mokti ir Rusijos istorij. Taiau jai skiriamas nepakankamas dmesys palyginus su pospaliniu laikotarpiu. 20 met laikotarpiui (19171937) skirta madaug tiek pat valand kaip ir keli imtmei Rusijos istorijai. Tai neteisinga. Reikia, be to, neumirti, kad paskutini deimtmei TSRS istorijoje yra daug neaikum, daug kas jau ne kart buvo i naujo pervertinta. O kas gali pasakyti, kad po met kit vl nebus daug kas i naujo perkainuojama? Todl nebtina skirti tiek daug dmesio paskutiniam TSRS istorijos laikotarpiui. Baigdamas noriu dar trumpai pakalbti apie Lietuvos istorijos dstym. Tenka prikiti TSRS istorijos katedrai meils stok Lietuvos istorijai. Katedra iri Lietuvos istorij ne motinos, o pamots akimis. Kuo pateisinti fakt, kad Lietuvos istorija pradedama dstyti tik V kurse? Jeigu iandien mane kaip tris kursus baigiant istorik kreiptsi kas nors kokiu Lietuvos istorijos klausimu, a tegaliau atsakyti: Teks jums palaukti, iki baigsiu V kurs. Laim, kad prie kar dar suspjau baigti pradios mokykl, todl i an laik iliko galvoje nors bendros inios i Lietuvos istorijos. Kodl tiek maai dmesio savosios tautos istorijai? Katedra, inoma, mgins vis kalt suversti TSRS auktojo mokslo ministerijai, kad ji neinodama ms istorijos primet universitetui tok mokymo plan, kur neskiriama Lietuvos istorijai reikiamo dmesio. ia ne pasiteisinimas, draugai, TSRS istorijos katedros vadovai! Js pareiga iaikinti TSRS auktojo mokslo ministerijai, kad mes turime sen ir garbing istorij ir reikalinga bt skirti jai daugiau dmesio.

Ministerijai galima bt priminti, kad kai Rusija buvo susiskaldiusi daugyb smulki feodalini kunigaiktysi ir mokjo duokl totoriams, Lietuva buvo galinga centralizuota valstyb ir kaip tik Lietuvoje rusai iekojo prieglobsio nuo totori mongol jungo. Tai reikia priminti TSRS auktojo mokslo ministerijai, praant pakeisti dabartin mokymo plan. Tai dekanato ir istorijos katedr pareiga! Atleiskite, kad taip ilgai kalbjau.

Liepos 15 d. (penktadienis)
6 val. 25 min. po antklode. iltas rytas po lietaus. Turiu pusvaland perrainjimui. Aplodisment nelaukiau. Atrod, kad kalbjau labai ilgai, todl jauiausi nepatogiai. Taiau vos ubaigus man kalbti, pasigirdo plojimai. Plojo, kol perjau scen ir nujau atsissti madaug akt sals viduryje. Jeigu jau idrso ploti bailutis, uguitas Lietuvos mokytojas1, reikia, ir jo sieloje susikaup jau per daug protesto. Pats jis nedrsta kalbti, bijo dl savo ateities, taiau patenkintas, kad kitas u j pasak tai, k jis pats nort pasakyti. Vos man atsisdus, Dautaras: Gerai, bravo! Jo veide maiau diaugsm ir kak daugiau. Klausiau: Turbt per daug kalbjau? Jis: Ilgai, bet labai gerai ir teisingai. Tai Lietuvos komunisto ir miesto kultros skyriaus virininko pavaduotojo nuomon. Bet teko ugirsti ir kit nuomon. Prieais, t. y. priekyje sdjusi madaug 40 met labai jau nesimpatika moteris, pilnu neapykantos veidu, iko pro dantis: Persistengt, persistengt. A su ironija: Reikjo anksiau spti. Laukiau, k gi atsakys dekanas. Tos mokytojos pastaba neadjo nieko gero. Zinkeviius nei vienu odiu nepaminjo mano kalbos. Jis atsak tik por ratu gaut klausim. Baigs suteik od dekanui, i anksto inodamas, kad tas nors k nors man atsakyti.

Dauguma neakivaizdinink buvo istorijos mokytojai.

286

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

287

Bendius visomis pastangomis stengsi iblakyti t spd, kur padar studentams mano kalba. Vos usirioglins ant scenos dekanas ireik savo nepasitenkinim mano kalba: aplodisment palydt demagogin kalb reikia atsakyti. Mano kalb pavadino grubiu kaltinimu, kur a mets dekanui, katedroms. (6 val. 45 min. Ruotis!) (16 val. 35 min. tsti perrainjim). Pirmiausia prikibo prie mano tvirtinimo apie tai, kad dstytojai demonstruoja savo politines pairas. Draugas neinau jo pavards nenurodo n vienos pavards, kaltinimas abstraktus. Kas ir kur demonstruoja savo pairas? Jeigu tai pasitaiko, reikia ateiti dekanat ir pasakyti, pasakyti man vienam. Apie tai tik a vienas inosiu. Tai jau tipiko ekisto odiai! ie odiai rodo, kad Bendius gal net j etatinis darbuotojas istoriko skraiste prisidengs ekistas. Jo veikla fakultete rodo, kad jis ekistas. Neekistas negali bti taip dia ir knu parsidavs rusams1. I pradi kalbjo labai susierzins, bet, palyginus, greit suvald savo jausmus. ia jis pasirod puikus dviveidis: Kai k draugas teisingai prikio katedrai, kadangi susirinkimo protokolo nerame, reikt, draugai, pateikti dekanatui ratikus pasilymus. ia irgi jis tikras ekistas. Duok rankas dokument, kad turt pagrind prikibti. Po to, gerai inodamas, kad dauguma student ne apie moksl galvoja, o tik apie diplom, m veikti j jausmus, mgindamas juos nuteikti prie mane: Daug egzamin? Galima bt sumainti. Pvz., TSRS istorijos buvo vienas egzaminas i vis trij dali. Kiek studentai vargdavo, iki ilaikydavo egzamin i tokio plataus kurso. Tik js naudai trys egzaminai. Lenk kalb norite studijuoti? Galime vesti i disciplin! Studentai aukia, kad nenori. Niekelis ypsosi patenkintas.

Kovose su partizanais A. Bendius buvo sueistas, todl nepakent visko, kas lietuvika, patriotika. A. T. (2007 09 17 pastaba)

Lietuvos istorijos specialist neruoiame? Neturime galimybi. Ir iaip trksta patalp, o grupes suskaldius 3 specialybes neturtumme joki galimybi skaityti paskait. Neturime atskiros Lietuvos istorijos katedros, taiau ia ne esms reikalas, o tik prestio. TSRS istorijos katedra vadovauja Lietuvos istorijos studijoms. Stacionare Lietuvos istorija dstoma nuo 2 kurso, o neakivaizdiniame tik nuo V. Gal reikt i tvark pakeisti. Taiau dstomas speckursas, dsto prof. J. iugda. Yra trys kapitaliniai Lietuvos TSRS istorijos tomai, galima juos studijuoti. Po to pradjo tendencingai aikinti mano odi prasm, labai j ikraipydamas: Draugas sako, kad jis prie kar pradios mokykloje geriau imoko Lietuvos istorij negu iandien universitete. Tai jau nepagrstas kaltinimas! Po to m isisukinti: Dl tem pasirinkimo reikia pairti. Katedros apkrautos darbu. Galite js patys, draugai, silyti temas, katedros patvirtins jas. Uolusis Maskvos tarnas i viso nutyljo klausim apie Lietuvos istorijos katedros steigim. Savo gudrum parod nutyldamas mano priekait, kad TSRS istorija tai tik Rusijos istorija. Nei odio apie rus kalbos dstym. Studentai plojo. Reikia, jie sutiko su manimi, kad nereikia rus kalbos ir kad TSRS istorija Rusijos istorija. Utat gudrus niekelis neidrso mginti tikinti studentus, kad a neteisus, jog esu tik demagogas. Visgi ne tie laikai. Prie 15 met toks tipelis bt su purvais sumais mane, aukdamas, kad tokiems nacionalistams ne vieta universitete. iandien gi ekistas nusprend patylti. Zinkeviius baig susirinkim. Prie mans pribgo studentas Petras ir m reikti savo pasitenkinim. Es dekanas labai siuts, nes a daug teisybs pasaks. Dar mums neijus i akt sals, pastebjau, kad mus raiuoja dekanas ir kitas tipas, kur truput vliau dekanas pavadino doc. Kazlausku. Petras pasitrauk. Dekanas gan taikiai priekaitavo man, kad labai grubiai upuols juos. Lipant laiptais emyn, dekanas: Savo kertines pastabas galite spaudai pateikti. tai gan nediplomatikai atsakiau klausimu: O kas spausdins? Mus sek studentai m juoktis. Dekanas apsidiaug sugavs mane: Reikia, js mintys neteisingos? A:

288

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

289

Kodl neteisingos? Ms spauda nemgsta spausdinti kritik straipsni. Tada Bendius prisimin, kad drg. Kazlauskas para Tiesoje recenzij apie III Lietuvos istorijos tom. J ispausdino? Madaug iais odiais vertinau J. iugdos krin: Pirmieji du tomai neblogi, bet paskutiniame nra istorijos. J perskaits nesusidarai jokio vaizdo apie Lietuvos istorij. Kazlauskas man sil pirmajam po dekano ieiti pro duris. A praleidau j pirmj. Mintyse analizavau jo veid. Kazlauskas? Girdjau esant j labai reikli Lietuvos istorijos egzamin metu. Reikia, jis doras lietuvis?! Dekanas tuo metu m rodinti, kad Lietuvos istorijos specialyb nereikalinga. Es tokie specialistai nereikalingi, nes vidurinse mokyklose nedstoma Lietuvos istorija, kaip atskira disciplina. Dabar jau a prikibau prie jo: Labai blogai, kad nedstoma. O reikt dstyti. Nepratars n vieno odio Kazlauskas dingo kakur. Matydamas, kad dekanas liauia TSRS istorijos katedros link, pasukau ten. Dekanas ir toliau tikinjo mane, kad Lietuvos istorijos specialist reikia labai nedaug. Be to, es labai maai moni, besidomini Lietuvos istorija. A: Kodl nesidomi? Todl, kad ji nedstoma vidurinse mokyklose. Kadangi ji nedstoma, todl ir maai kas domisi ja. Reikia dstyti, kvpti meil jai, tada uteks besidomini Lietuvos istorija. tai dekanas nieko negaljo atsakyti. Vl m priekaitauti dl mano grubumo. Ypa j siutino tvirtinimas, kad Maskvoje niekas neino Lietuvos istorijos. Tuoj jis ivardino Paut ir kitus rus istorikus, tirianius Lietuvos istorij. tai atsakiau, kad visi jie nedirba auktojo mokslo mokykloje, kuri kaip tik tvirtina mokymo planus. Gudrus velnias! Uteko man priminti, kad bt domios temos apie Bucharos ir Chorezmo respublikas, is suprato, k a turiu galvoje. Man rodinjo, kad tai bt nekandamos temos, nes nes literatros. Mums prijus kiem prie istorijos katedr, Bendius n neatsisveikins paliko mane. Kart po to sutiks mane nuvaidino nepains. Suk j velniai! Grdamas prie nam sutikau ivykstanius miest Viktor ir Algiuk. Trumpai papasakojau visk, ireikdamas savo nepasitenkinim kariavimusi.

Jauiausi labai ivargs. Susiradau Lietuvos TSRS istorijos III tom. Jeigu ir Kazlauskas para nors vien io tomo skyri, sius ant mans. Pasirodo, kad nieko nera. Uolusis J. iugdos mokinys (ir kaip suinojau, jo statytinis universitete) tik iliaupsino Tiesoje savo mokytojo klastot, pretenduojani istorinio veikalo vard. Daug k klausinjau nuomons apie Kazlausk, bet niekas nieko konkretaus nepasak. Tai ess J. iugdos mokinys. Aiku viskas koks mokytojas, toks ir mokinys. Veidas atspindi mogaus vidin pasaul. Tad teks dar nuo jo nukentti1. Dar ruoiant kalb Al patar nelsti kur nereikia: Vl tau nieti upakal, vl nori gauti per nos. Nenusiramini. Jeigu kart paalins i universiteto, neleisiu daugiau studijuoti kokioje nors auktojoje mokykloje. Alei sugrus, papasakojau, kaip mano kalb reagavo dekanas. Ji apibar mane. Saugumas suinosis visk ir tada bus man nemalonum. Ar ne Viktoras tik kalbjo taip kalbti? A pats! Padaviau jai parayt kalb. Skait ir piktinosi mano baisiais odiais. Aiku, kad saugumas t pai dien suinojo kalbos turin ir siuto ant mans labiau negu iki iol.

Liepos 16 d. (etadienis)
15 val. kambarly. Lauke ilta. Vakar net kaitinausi truput. Nebaigiau minties todl, kad vakar buvo usuks Kazys Katkus. iandien tikiuosi rayti. Tik 16 val. 50 min., reiks pairti, kaip Londone italas duos Ivanui skudurus. Neitesjau odio ir nenuvaiavau pas Elyt tvik [Krivasal]. Viena, jos mama zirzjo, kad neduodu Alei pailsti. Antra, iandien Jonelis su mama parvaiavo i Krivasalio. Treia, penktadien nuvaiuosiu. Sunkus vaiavimas. Sekmadien sugriu, o penktadien vl ruokis. Norisi futbolo pairti. Gal aptursiu malonum, jeigu ivanui krs. Norisi kaip nors greiiau sutvarkyti die-

Klydau. Tai patriotas ir lietuvis. A. T.

290

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

291

norat. Vis tampau, slepiu. Per danai vaiktau kai kurias vietas. Gali pastebti ir tarti. Reikia parayti ir baigti, t. y. paslpti. O iaip darb ieini neramus, kad dien padarys krat ir suras [dienorat]. Veikia nervus. Neturiu pinig. Dar savait gyventi, o kienje 6 rub. Ryt u dujas mokti 2,40 rub. iandien Viktoras su Algiuku ivyko Pietus. Pinig maai reiks, bet reiks. Nusprendiau nuvaiuoti Algio ir Viktoro patartas tik ketvirtadien. Atrod, kad nebus lidna. Dar nesuspjau pasiilgti Als ir vaik. Bet iandien staigoje taip lidna buvo. Ji lauk mans ir nesulauk. Nuobodu ten. Dabar truput nusiraminau. Visgi myliu Elyt ir dl to laimingas. Myliu! Ne maiau negu prie 14 met. Jeigu apsigyvensiu Krivasaly, sunku bus be moters. Jos labiau pasiilgau, negu vaik (labiausiai Vilijos pasiilgau). iandien darbe pagalvojau: Kas bt, jeigu mane suimt u dienorat? Kaip igyveniau? O kaip igyvenau antrj savo aret? Lageryje galjau gyventi be moter. Bet iandien laisvje gyvendamas negaliau apsieiti be j. Negali bti ir kalbos, kad gyveniau be moters. Alei buvo labai sunku be mans. Nepyk, Eliuk! Penktadien pasimatysime. Tegu! Negalvoju elgtis taip, kaip saugumui patinka. Juridikai nieko man nepadarys. Dekanas irgi neturi pagrindo paalinti mane. Taiau pas J. iugd, A. Kazlausk ir Bendi galiu neilaikyti egzamin. Vargu ar prisikasiu iki valstybini egzamin. Suk juos bala! Visgi noriau gauti istoriko diplom, kuris gali bti man reikalingas. Bet jeigu negausiu, nesunkiai igyvensiu smg. Svarbiausia, kad jau usikriau istorija. Toliau savarankikai studijuosiu. Esu patenkintas, kad savo pareig atlikau Bendiui ir u jo nugaros stoviniai gaujai sviediau kaltinim, kurio jie nusipeln. O kas u tai bus, tebnie. Tik gaila, kad a nemginau surasti student, kurie bt aktyviai palaik mane. O dabar ieina, kad tik a vienas gudrus ir visk suprantu. O suprantu todl, kad apsikrts buruaziniu nacionalizmu.

Birelio 14 d. atjs paskait dstytojas alga1 juokdamasis paklaus: Kaveckai, kas ten vakar susirinkime pasak ugning kalb? Moterys m aukti, kad Kaveckas i viso nebuvo susirinkime, o kalb pasak Terleckas. Pasiirjs mane, [dstytojas] dviprasmikai nusiypsojo ir pasak: Aiku! Gaila, kad neturjau laiko. Visada susirinkimai bdavo labai nedoms. Tuo jis prisipaino, kad jam patiko tokia susirinkimo kryptis. Vakar susitiks gatvje vos ne dvilinkas nusilenk man. Birelio 15 d. dstytojas Lap2 neklauss pasira psichologijos skait. Gerai! Juk maai laiko turjau ruotis. Jis ijo atostog. Bt lik trys siskolinimai, u kuriuos Bendius turjo juridin pagrind paalinti. Psichologij reikia truput mokti. Nieko! Klausiau kelias Laps paskaitas. Jei norsiu, kaip jis sak, galsiu pasiskaityti. Keista, kad preki mokslo katedros vedjas J. Priinauskas pakviet mane savo vil. mona bars j. Varg gali susirgti i baims! Nujau pas P. Peir skaitos. Kart gatvje sinekjome apie budizm. Liep ateiti, pasiraysis. A ins iek tiek, o kiti i viso nieko neino. Visi j laiko keistoku plepiu. Taiau jis gerokai grieb studentus. Jo skait sunkiausiai laik. Tiesa, P. Peira tada sil atsineti jo Didij magij. Duosis autograf. Jau dveji metai turbt, kaip klausinja, ar skaits jo knyg. Visgi perskaiiau. Tik vienas skyrius apie kalendori io to vertas. Reikia jam gerokai trenkti snuk u i knygikt. Universiteto kieme susitikau aspirant Samuilavii. Sutiks m juoktis: Girdjau, kad ugning kalb idroei. Katedros posdyje dekanas kalbjs apie tai. Ir ten mano kalb pavadins grubia. Taiau kai kur a teisus dl darb tematikos pasirinkimo. Kalbjs K. Strumskis. Jis juoksis, kad Terleckas savo darbe sutriukins J. iugd ir K. Navick. Niekas mans nepuols u t kalb. S.: Matyt, neino, kad tu sdjai. K. Strumskis gal tikrai

1 2

Romualdas alga. Juvencijus Lap.

292

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

293

neino. Jeigu bt inojs, tai vargu ar bt paras toki recenzij ir pasakot, kad a nos nuluosiau aniems tipeliams. Daiorui a pats pasakojau, o algai, manau, pasakojo Marijona Vertekait. Manau, kad Bendius pasiirjo mano dokumentus. Saugumas irgi atitinkamai charakterizavo mane. S. nuomone, reikj kvaileliu apsimesti. Bet man nekandama i auktoji diplomatija. Po paskait vl nujau pas P. Peir, nes kartu su studentais nedrsau eiti bus priverstas klausinti. O a gi nieko nesu skaits apie t ateizm. Tuo metu i filosofijos katedros (kur Peira priiminjo skaitas) ijo apie 30 met tamsi moteris, kuri P. Peira buvo pavars u ginijimsi. Ji susijaudinusi m aikinti, kad Peira jos netikins tuo, kad komunizme bus daugiau skyryb, negu dabar. Man per daug juokinga atrod jos problema, taiau stengiausi bti rimtas. Ji: A tokiais klausimais labai domiuosi. Bet niekas man neatsako daugel klausim. Daugumas moni i viso niekuo nesidomi. Ji, rodos, jau trei fakultet baigia. Pradjau su ja pokalb1 apie banyi. Susipainau su vienu kunigu. Tas ir klausia mane, ar a ins, kodl iandien taip kovojama su banyia. Man atsakius, kad neinau, tas pradjo aikinti: Todl, kad banyia tautin. Jis, atrodo, teisus. Sovietskaja etnografija miri vedyb skaiiaus augim aikina tuo, kad mons vis labiau atsikrato religini prietar. inote kiek Vilniuje cerkvi ir kiek banyi? Neinote! Cerkvi 14, o tuo tarpu banyi tik 7, nors Vilniuje katalikai sudaro 2/3 vis gyventoj. is faktas jai buvo naujiena ir vos ne sensacija. Ji pasiteirausianti, kodl taip yra. Gal tikrai su tikjimu kovoja todl, kad iandien banyia tautin, pripaino ji. Daugiau nepavyko jos apviesti, atsakyti jos keliamus neaikius klausimus apie religij. Skubjo paskait. Tuo metu prie filosofijos katedros dur nekjosi du ukmergikiai mokytojai: madaug 45 met vyras ir 30 met moteris. Vyras
1

Pokalbyje minimo kunigo aikinimo tikrovje nebuvo. Tai sugalvojau, nordamas perteikti problemines mintis, nesukeliant tarim. A. T.

pasakojo apie tai, kad jie es bejgiai kovoti su banyia. Anksiau j lank nedaugelis moni. Taiau paskutiniu metu j parapij atvykus jaunam energingam kunigui, viskas pasikeit vl banyia gausiai lankoma tikinij. Kunigas turs gra bals, geras pamokslininkas. Kadangi jis jau kart kaljs, todl prie tokio es sunku prikibti. Jis pats jau seniai ess ateistas. Dar prie kar gimnazijoje myljs mergin, taiau turjs rimt konkurent gimnazijos kapelion. is paviliojs jo meil. ito jis negals pamirti. Tuo metu ir a sikiau j kalb ir miau meluoti: A irgi esu ateistas, net savo vaik nekriktijau. Taiau paskutiniu metu viena paintis su kunigu privert mane susimstyti. Tas kunigas kart klausia mane: Tu esi doras lietuvis? Atsakau, kad, rodos, doras. tai jis: Menkas i tavs lietuvis, jeigu kovoji su banyia. Argi tu nesupranti, kad kerti ak, ant kurios pats sdi. Kodl iandien valdia kovoja su banyia? Kadangi ji kovoja u ms tautos nacionalines tradicijas. Js, kovodami prie banyi, kartu kovojate prie nacionalines tradicijas ir kartu prie lietuvyb. Po to jis klausia mane, ar a labai noriau, kad mano dukt itekt u ruso. Man neigiamai atsakius, jis taip dst savo mintis: Jeigu ir i dukters atimsi tikjim, ji nematys skirtumo tarp lietuvio ir ruso. ia jiems papasakojau apie tas 14 cerkvi ir 7 banyias. Abu labai nustebo. O a toliau dsiau: Kunigas ir klausia mane: Kodl su katalikybe taip kovoja, o su pravoslavija ne? Todl, kad pastaroji nepavojinga. Pirmoji yra nacionalini tradicij saugotoja ir kartu miri vedyb stabdys, ko santvarka visomis priemonmis siekia. Abu mokytojai m pritarti man. Mokytojas: Ukmergje per Velykas buvo udrausta banyiose skambinti varpais, o tuo tarpu cerkvse skambino kiek norjo. Rajkome a ir klausiu: K? Ar cerkvs varpai i kitokio metalo negu banyi? Mokytojai jus perlaikyti skaitos, mokytojas prisipaino, kad jis gan gerai sugyvens su savo parapijos klebonu, danai aplanks j. e tau, kad nori! Per kelias minutes i araus ateisto ir banyios prieo is pasidar kunig biiuliu! Pamiro, kad prie 30 met kapelionas paviliojo i jo mergin

294

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

295

Dar prie mokytojai einant auditorijon paklaus: K jums dekanas iaikino? Pasirodo, kad jis girdjo mano kalb gamybiniame susirinkime. Mokytoja tyljo, o jis garsiai reik savo nuostab: I kur js turjote tiek pilietins drsos pasakyti tiek daug tiesos? O kiek tarp eilui pasakte?! Kaip iandien mogus gali turti tiek daug drsos?! Mokytojai priprat tik nugaras lenkti prie rajkomo botag, todl juos ir stebina drsa t, kurie nesibijo io botago. Jiems tiesiog nesuprantama, kad yra moni, nesibijani pasakyti savo nuomon. Jo nuomone, ir gerai, kad nedst suklastotos Lietuvos istorijos. Es geriau i viso nedstyti, negu dstyti suklastot. Su juo, inoma, nesutikau. Po to ne a, o jis m mane viesti. Daug pasakojo apie pokario partizanin judjim. Tai buvs tikras ir didvyrikas tautinis judjimas, kuris 1950 m. pradjs isigimti. Taip pamau i araus ateisto isivyst gan padorus lietuvis. I pradi abu mokytojai vienas kitam vaidino es dideli ateistai. Suprat, kad nra tokie, nusimet savo kaukes ir tapo monmis. Kaip iandieninio mokytojo padtis numogina j! Kaip tokia padtis aloja mokytoj kaip mog, o ie, savo ruotu, aloja ms jaunim. Jie gyvena nuolatinje baimje, bijo vienas kito. Toji baim priveria juos uoliai vykdyti savo darbdavi ugaidas aukljant jaunj ms kart. 16 val. 40 min. Intervizija pradeda transliuoti i Anglijos Italijos ir TSRS komand futbolo rungtynes. Kaip nesinorjo netekti io malonumo. Taiau kaip noriau visgi iuo metu bti Krivasalyje. Suk jas bala, ias rungtynes. Taip jauiuos lyg nusikalts Alei. Jai labai lidna. K padarysi! Dabar nereikia apie tai galvoti. Pirmadien galvosiu apie penktadien, tada pasimatysime. Teisinu save tuo, kad kelionei nebt utek pinig. Labai igyvenu, kad nenuvaiavau. Visgi Alei ne atostogos! Jauiuos tikrai nusikalts jai. Sugalvojau ir pasiuniau j vien su vaikais. K padarysi! A irgi noriau kartu su ja praleisti atostogas. O dabar kad tik italai krst rusams! Futbolas!

17 val. 50 min. Pirmas klinys 0:0. Nuotaika bjauri. Visgi reikjo vaiuoti. Vienas pasiteisinimas, kad pinig nra ir dienorat reikia sutvarkyti. 18 val. 30 min. visiems studentams ijus i P. Peiros kabineto, jau a. Tuoj pat ura autograf ir nieko nesaks skait. Diugu! Nereiks plepal skaityti. Pradjome, inoma, apie religij. T tem pasirinkau a. Pasigyr gauns paskaityti Vatikano radijo laid programos stenogramas. A gi t laid negirdiu, nes labai pradjo trukdyti. Jauia per didel toki laid pavoj. O iomis dienomis turjo bti domios laidos. Juk pasaulio lietuviai mini pirmojo lietuvi trmimo Sibir 25-sias metines. BBC irgi paminjo i sukakt. O sekmadieniais pasiklausyti Vaingtono daugiau kaip mnes neturjau progos. Paskaitos vykdavo ir sekmadien. Jeigu Peirai saugumas patiki usienio laid stenogramas, reikia, pasitiki juo, laiko savo mogumi. Pateikiau klausim, kodl pas mus taip nirtingai kovojama su religija, su banyia. Pats mginau atsakyti: todl, kad banyia vykdo tautin politik. Jis nesutiko: Banyia internacionalin. A pataisiau: Kosmopolitin! Mano pastaba nelabai patiko jam. Tik neseniai pareiks, kad Vatikano radijo laidos turi grynai politin charakter, o ia pradjo tvirtinti, kad banyia internacionalin. Ir anksiau j maniau nesuprantant partijos politikos religiniu klausimu Lietuvoje esms, tiksl. Taiau kakodl neturjau noro auklti j. Tik kapojau j: Kodl Vilniuje 14 cerkvi, o banyi tik 7! Pasirodo, kad jis tai ino. Greit udarysi Romanov cerkv vryne1. mano pastab, kad cerkvs tuios, m tikinti mane (ir tuo momentu beveik tikino), kad cerkvs materialiniu poiriu laikosi labai gerai. Daugelis rus kriktija savo vaikus cerkvje. Maskvoje toki 60 proc. vis gyventoj. Cerkves lankani maiau, negu banyias, nes rusai labiau gsdinti. Partija neturi tikslo udarinti

Neudar.

296

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

297

cerkvi. Udarindamas cerkves nenugalsi religijos. Tiesa, udar Jzaus irdies banyi, bet atidar Gerosios Vilties koplytl. Sniekus norjs udaryti Klaipdos banyias. inoma, teisti kunigus u machinacijas reikj. Chruiovas priverts Sniek udaryti Klaipdos banyi. Paklausiau, ar tiesa, kad Krivaitis turi eim. Jis pats girdjs tuos gandus ir djs daug pastang jiems patikrinti. Tikrai ins, kad tai netiesa. Tikino, kad labai gerai ino apie aukt kunig moral. Es juos sunku nupirkti. Kai pareikiau, kad v. Onos ir kt. banyi kunigai smoningai savo pamokslais atitraukia tikiniuosius nuo banyios, jis nesutiko su manimi. Kai paklausiau, kodl visgi cerkvi daugiau negu banyi, jis atsak ypsodamasis: Kadangi rus skaiius Vilniuje vis auga. Visi P. Peir laiko keistu mogeliu, truput lyg nenormaliu. I dalies ir a taip galvojau. Egzamin metu pamaiau, kad jis gan gudrus. Grau su mintimi, kad jis tikrai nesupranta partijos politikos banyios atvilgiu esms. Taiau Viktoras lengvai tikino mane, kad Peira labai gerai suprants, k dars. Jis smoningai remia partijos politik banyios atvilgiu. Peira nra tiek kvailas, kad nesuprast, u k a kaljau ir kaip vertinu kov su banyia. Todl diplomatikai apsimeta mano akyse kvailiuku, nesuprantaniu savo veiksm pasekmi. O gal reikjo parodyti jam, k galvoju apie jo veikl? Bet ar tai padt? Jis ino, k daro. Sako, veds umausko sesers dukr, todl karjeristiniais sumetimais padeda Kremliui kovoti su Banyia ir kartu su lietuvybe. Visgi kit kart susitiks pasakysiu, kad jis gerai supranta kovojs ne tik su banyia, bet ir su lietuvybe. Pasakysiu! Birelio 16 d. suinojs, kad ankstesniame seminare vyko kartos diskusijos apie Stalin, nujau TSRS istorijos seminar. Studentas skait i ssiuvinio. Neskaits vieno odio, tvirtino, kad sjungin konferencija vyko Arktikoje. Kai K. Strumskis pastebjo, kad gal Afrikoje, studentas atsak: Gal, bet a taip perskaiiau. is pavyzdys labai akivaizdiai parodo dabartini mokytoj isilavinimo lyg (dauguma neakivaizdinink mokytojai).

Ir a papraiau odio. Pasakojau apie Anglijos politik po 1941 06 22: Ne i meils TSRS erilis stojo kar TSRS pusje. Apskritai politikoje nra jokios meils. Pasakojau apie tai, kaip Stalinas jau nuo 1928 m. padar klaiding ivad, kad kitas karas btinai bus tarp kapitalistini valstybi, todl ir nesisteng sudaryti pakto su Vakarais, nukreipto prie Vokietij. Kakodl pamirau charakterizuoti Stalino politik 1939 m. vasar, jo broliavimsi su Hitleriu. Pasakojau apie Amerikos pagalb: Mes prisimename, kad kareiviai buvo apsiav amerikonikais batais ir valg amerikonik tuonk [konservus]. inoma, i pagalba tesudar tik 4 proc. visos TSRS gamybos, taiau ji buvo svarbi. Ji buvo gerai vertinta ir, tik prasidjus altajam karui, imta kitaip j traktuoti. Po to pradjau apie tai, kaip 1939 09 17 raudonoji armija pereng Lenkijos sien. Norjau iaikinti lenk generolo Sikorskio politik TSRS atvilgiu, taiau mane nutrauk K. Strumskis: Js nebuvote mano paskaitoje. O a ten kalbjau apie tai, kad raudonoji armija pereng Lenkijos sien tik tada, kai faktikai jau jokios Lenkijos nebuvo. Tuo metu Lenkijos vyriausyb buvo pabgusi usien Rumunij. Suprats jo tendencij apsaugoti studentus nuo nuodms nutilau. Strumskis: Kaip js pavard? Terleckas? A taip ir galvojau. A: Todl, kad pavard nuo odio terlioti? Jis: Ne! A recenzavau js darb. Suprato, kad kontrolinio darbo tonas irgi labai panaus mano dabartin istojim! Diplomatikai nusiypsojo ir nutilo. Papras odio studentas Kaveckas m su purvais maiyti Vakar pagalb. Jis nusinekjo iki to, kad m tvirtinti, kad karo metu Anglija teik Vokietijai ekonomin pagalb kakokius retus mineralus. A pasiuniau replik, kad bt nesmon padti savo prieams, kurie udo angl kareivius. Jis atsikirto, kad nereikia maiyti tautos politikos su monopolij politika. Tai odiai seno Stalino agitatoriaus. Jis priprats kalbti pagal princip: kuo daugiau savo prieo atvilgiu iliesi purvo, melo, vairiausi nesmoni, tuo labiau vertins tave partija. O kad jo odiuose nra jokios logikos, tokiam nusispjauti. Juk stalininiai agitatoriai niekada neturjo nei sins, nei gdos jausmo. Daugumas agitatori

298

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

299

jau ivert truput savo kail nedrsta taip liai pilti savo klausytojams akis smlio. Kaveck liko ne tiek daug. Tai muziejin retenyb. Protingesni m suprasti, kad iandien ne tie laikai, kad jau nebeutenka visk, kas nesovietika, maiyti su purvais, kad reikalingi iokie tokie faktai. Taiau sovietin spauda ir iandien su malonumu suteikia tribn kaveckams ir panaiems tamsybininkams. Po jo odio papra liguisto iblykusio veido studentas Algimantas emaitis. Jis pakeltu tonu nervindamasis m rodinti, kad jei ne Amerikos pagalba, Rusija bt badu imirusi. Visi studentai m juoktis (t vis buvo apie 10). Taiau K. Strumskis greit nutrauk j apkaltins politinio smoningumo trkumu: Toks tvirtinimas parodo, charakterizuoja studento politines pairas. inoma, a ne prie skirtingas nuomones vienu ar kitu klausimu. Bet III kurso studentas turt jau turti susiformavs tvirtas tarybines pairas. Mes nemenkiname Amerikos pagalbos. 4 proc. yra nemaai, bet tai visgi 4, o ne 96. ia emaitis m aukti, kad ne 4, o 10 proc. Jis ryt tai rodysis dokumentais. Strumskis atsak, kad tokio rodinjimo jis nepras. Jaunas, bet gudrus K. Strumskis! ino, kad tokia seminaro eiga gali jam pakenkti. Juk jis k tik apgyn disertacij, kurios Maskva dar nepatvirtino. Utat visomis priemonmis neleido diskusij. Po seminaro patariau emaiiui bti protingesniam ir nepradti tui diskusij. Reikia protingesnmis priemonmis rodinti, kad kai kuri dstytoj istorija tra tik tam tikra apologetikos ris. Tada supratau, kiek emaitis buvo man reikalingas gamybinio susirinkimo metu. Jis galjo palaikyti mane. O dabar mano balsas pasirod per daug vienias. Ateityje ir man reikia bti gudresniam. Birelio 18 d. alga papasakojo apie tai, kad istorinje literatroje keliamas klausimas apie bendros abcls visai TSRS vedim. A: Kirilicos? Jis apsimet nesuprats mano klausimo. Gudrus! Kvailiai iandien neisilaikyt katedroje, vadovaujamoje Bendiaus. Jis ne iaip sau tai papasakojo. Derimordos nenusiramina. Juos siutina per ltas, j manymu, asimiliacijos procesas

Pabaltijyje ir Ukaukazje. Kirilicos pagalba tikisi j pagreitinti. Nepavyks, niekai! 19 val. 40 min. Rungtyns baigsi rus pergale 1:0. Po velni! Be reikalo i dalies tik dl j pasilikau. Kad galiau, nors i minut vaiuoiau pas Al. Taip lidna. Likau vienas, nes mama ijo pas Bron. Lidna ir Alei. Neinau, kaip reiks itverti Krivasalyje be Als. Tai per daug sunku. Bet btina. Kitaip nieko i mans nebus. Nieko! Bet ar gyvensiu ten, sunku pasakyti. Gal dabar lidna todl, kad neitesjau savo paado, jog suprantu esant Alei lidna. Taip! Pirmadien nuotaika turi pasitaisyti!

Liepos 17 d. (sekmadienis)
11 val. 07 min. kambarlyje. Lauke ilta, nors saul gan ykiai vieia. Sutvarkiau pomidorus, truput ravjau. Dabar galiu rayti. Nuotaika geresn. Bet visgi noriau bti Krivasalyje. Penktadien, Dievas duos, bsiu ten. Al atrodo ivargusi. Danai juokiuosi, kad po 10 met mesiu j. Jau beveik 6 metai prajo nuo io mano paado. Ne! Nemesiu! J myliu, todl tokia pabaiga nebaisi. Diugu, kad a geresnis u Kin1. Vanda su mau vaiku ligoninje. Niekas, be mans, mamos ir gimini, neaplanko. Vyras savo tvikje. Visgi taip nepadaryiau, nors daug kur ir neteisus Als atvilgiu. Birelio 19 d. studentai m juoktis, kad K. Strumskis kalbjs apie mane. Pasakojs ir jiems, kaip a sutriukins J. iugd ir K. Navick. Primins mano kalb susirinkime. Atrodo, kad kalba pasiek dstytojus truput ikreipta. Es a teigs, kad dstytojai demonstruoja savo pairas. K. Strumskio nuomone labai gerai, kad dstytojai idrsta rodyti savo pairas. Bet a kita prasme tai sakiau. Jie veidmainiauja, demonstruoja itikimyb santvarkai.

Jonas Kinas, Als pussesers Vandos vyras.

300

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

301

K. Strumskis taip pasakojs: Mans, inoma, Terleckas neturjo galvoje, nes jis nelanko mano paskait. Studentai erzino mane, kad dabar visi dstytojai pasta mane. Sunku bsi man pralsti per valstybinius egzaminus. Po poros dien S. Skrebien pasak visiems girdint, kad V kurso vilniet norinti susipainti su manimi. Tai kakokia Marcinkeviien. Matyt, garsas apie mano kalb toli pasklido. Visi bijo kalbti, todl vienam drsiai panekjus jo kalba tampa sensacija. U niek galima pasidaryti dienos didvyriu. O a nematau jokio to didvyrikumo, reikalaujanio ypatingos drsos. Prie kelias dienas jaunas dstytojas Vbra1 pradjo dstyti speckurs. Dar anksiau klausme, koks speckursas bus dstomas. Kakas tvirtino, kad bus dstomas Rusijos XIX am. darbinink judjimas. Po velni! Vl toji Rusija! Todl buvome labai maloniai nustebinti suinoj, kad Vbra dstys lietuvi XIX amiaus 2-osios puss nacionalin judjim. Jau i angos susidar vaizdas, kad tai gudrus mogus, geras lietuvis. anga labai jau marksistin, taiau ja prisidengs dstytojas, matyt, ruoiasi truput teisybs pasakyti. Ir neapsirikome! Teks perskaityti jo uraus, panagrinti juos, pasitarti su Viktoru. Tada vliau duosiu j kritik. Visi studentai reik pasitenkinim. Tikrai domiai skaito (tikrja to odio prasme skaito). Jis angoje pabr, kad tai, k jis skaitys, dar nebuvo spausdinama ir vargu ar greit bus ispausdinta. Kai kas tvirtino, kad dekanatas pakeit spec. kurso tem po mano kalbos. A ir pats lyg tariau tai. Atsargiai teiravausi Vbros. Jo tvirtinimu, tema danai keiiama. Gal ir taip. Vbra skait apie tai, kad protingesni rusai, nordami atitraukti lietuvius nuo lenk, sil steigti lietuvikas mokyklas, laisvai leisti lietuvik spaud ir t. t. Kai kas buvo jau pradta daryti, taiau prasidjs sukilimas visk sutrukd. A: Reikia, 1863 m. sukilimas buvo neigiamas reikinys Lietuvos istorijoje! Jis madaug taip atsak: Jokiu bdu. Kiekviena kova, nors ir pralaimta, ne1

Rimantas Vbra, istorikas.

nueina veltui. 1863 m. sukilimas buvo pralaimtas, taiau jis paliko kovines tradicijas, siekim isilaisvinti. O caro valdiai sukilimas tebuvo tik pretekstas sustiprinti represijas. Jeigu nebt buv sukilimo bt atsirads kitas pretekstas. Caro valdios tikslas niekada nebuvo pasikeits. Vbra pasakojo apie caro valdios siekim surusinti Lietuv prievarta varant rusikas mokyklas, kiant rus spaud. Po paskaitos Vbra paklaus, ar neturi kas klausim. Atsistojs Krmelis: Kuo paaikinti fakt, kad dabar mums prievarta nustatomas Pionerskaja pravda limitas. Niekas nenori usiprenumeruoti, bet mums duoda limit ir turi j vykdyti. Visi m juoktis. A sviediau replik: Nereikia iame pavyzdyje iekoti kokios nors analogijos. Vbra liep kreiptis partinius organus: Nereikia, kad socialistinje santvarkoje nebna kvailysi. Reikia kovoti su jomis. Choru studentai kalbjo, kad tai beprasmika kova. A: Kovoti? Kakta dauyti sien? Vbra liko su savo nuomone, kad reikia kovoti: Jeigu piktiniesi kuo nors, reikia kovoti su tuo. O jeigu nepajgi kovoti, geriau nesipiktinti tuo. Vl vyko kalba apie kov. Seninas Kolesnykas, KP irvint rajono propagandos skyriaus vedjas, pareik savo nuomon apie tokios kovos beprasmikum. Anksiau es gamyboje priraindavo, o dabar ideologiniame darbe. Bibliotekos prirao, t. y. padidina skaitytoj, skaitani Lenino ratus, skaii. Tai jis rods atitinkamai komisijai. Jie patikrin kelias rajon bibliotekas. Pasirodo, kad visur priraymai. U tai rajono bibliotekos pirmavo respublikoje, gaudavo premijas. U k? U priraymus. Taiau jam niekas nepadkojo u klastots demaskavim. Visi rajone iri j kaip pikiausi vr. Kaveckas taip ireik savo poir kov: Kovotojas nori valgyti, jo mona graiai apsirengti. O a ubaigiau mint: Kovotojas turi vaikui por... Vbra: Jeigu js taip samprotaujate, tada nra ko mums laik gaiti diskutuojant. Moter nuomone, jis usigavs u tokias replikas. Nesuprantu, u k jis usigavo. Gal jos klysta. Po dienos ikliau klausim apie btinum mokytis lenk kalbos. Susira apie 10 vyr. Moterys nenorinios. Ypa prietaravo

302

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

303

Kriinien i Kauno. Ji nekenianti lenk ir j kalbos. Pastebjau, kad reikia mylti visas tautas. Ji: Utenka, kad a labai myliu vien taut. Suprat, k ji turi galvoje, visi dviprasmikai juoksi. Dl lenk kalbos kreipiausi Vbr. Jis pritar ms iniciatyvai. Taiau pareikim patar paduoti po birelio 22 d. Kodl? Tada bsis irinktas naujas dekanas. Jis nieko daugiau neaikino, taiau toji pastaba parod, kad ne vienas dstytoj laiko Bendi tamsybininku. Reikia, Vbra buvo sitikins, kad Bendius trukdys dstyti lenk kalb. Po keli dien laborant prane man, kad kalba bus dstoma kaip fakultatyvin disciplina. Vbra aikino, kad istorikas neturi vadovautis jausmais. Kur pasireikia jausmai, ten nelieka istorijos. A: O prof. J. iugdos istorijoje vien tik jausmai. Visi juokiasi, bet moterys pataria replik nesvaidyti. Tai es negrau. Atrodo, kad valdia atpratino jas ir juoktis, jausti humor. Norisi kartais padiskutuoti su Vbra. Taiau moterys pyksta u klausimus. Paskutin kart liepiau ieiti, kas nenori girdti klausim ir atsakym. Pasiliko labai nedaug student. Atrodo, kad daugumai tik diplomas terpi. Gaus 10 proc. didesn atlyginim. Taip! Skaudu, bet tai faktas. K toks mokytojas gali duoti ms jaunajai kartai? inoma, reikia suprasti moterles. T visoki bereikaling disciplin, egzamin. Tik spk verstis. Namuose vaikai, karv, parelis. Nra kada mokslu rpintis. Taiau vis vien visikai pateisinti mokytoj negalima. Bala nepaims, jeigu pabsi keliolika minui paskaitoje ir igirsi k nors apie lietuvi nacionalin judjim. Taiau paskutiniu metu supratau, kad ne visi akli ir ne visi niekuo nesidomi. Birelio 21 d. Pilvikaitis1: Negalvok, kad a neturiu savo nuomons. Turiu ir noriau seminar metu pasiginyti. Taiau bijau. Tas niekas Kaveckas prane rajkomui. Tu neinai, kas jis per mo-

Kakuris studentas i Pilviki, mokyklos direktorius.

gus. Kart pacitavau i apokos vadovlio. inai, vos nesud mans. Patariau nesigirti, kad tai i apokos. is vyras doras lietuvis, nors iaip tipikas suvalkietis ir todl man nepatinka. Reikia jam padti gauti geros literatros pasiskaityti. Ukvieiau pas save. Paskait metu maiau, kad direktorius [Pilvikaitis] danai svaido piktas replikas (jo pastab, kad dabar ileidiama daug istorinio lamto, Vbra, rodos, man priskyr). Jam patariau duoti mokiniams daugiau ini apie Lietuvos istorij. Jis tai ins. Truput trukdo tai, kad jis komunistas. Mano manymu, kaip tik gerai niekas neprikibs lengvai prie komunisto. Maiau j skaitant priekarinius leidinius. Reikia, vyras domisi Lietuvos istorija. Reikia su juo palaikyti artimesnius santykius. Reikia ir su moterimis, merginomis suartti. Taiau jos taip bijo mans. Rajkomas duoda joms garo u politinius paklydimus. Atrodo, kad jos viena kitos bijo, kad kas nors, gink Dieve, neatsiliept apie jas kritikai. Ekonomist pasitobulinimo kursuose galima bdavo su viena kita mergina pasivaikioti, pasikalbti. Jos nebijo. O su iomis nieko neieis. Jeigu biau neveds, tada bt kas kita. Analizuoju student veidus, noriu spti msl kuris i j nipinja mane. Juk kas nors btinai turi nipinti. tartinas Maiulis ir tipas i Kauno su fotoaparatu. Taiau kodl jis Lenin prisisegs? nipas nedemonstruos savo itikimybs partijai. Taiau j metodai keiiasi. Apskritai ie mons negeri. Treias Kaveckas. Nedoras mogus. Birelio 21 d. Vbra pasira skait. Norjau pasilikti su juo ir pasikalbti. Taiau kakodl pasiliko visi minti, iskyrus, rodos, Maiul... Pasiliko, nors j suolui Vbra pirmajam pasirainjo skaitas. Kodl? Gal norjo pasiirti, k a kalbsiu su juo? O gal patys sugalvojo pasiginyti. Tyia palikau juos vienus. T pai dien laikiau skait ir pas K. Strumsk. Pasiruoiau esmingiems klausimams. Plepal, propagandos neskaiiau. O antras klausimas pasitaik grynai propagandinis: Kultrin revoliucija TSRS. N odio neinojau. Apie perversm gerai atsakiau. papildom klausim irgi atsakiau. Taiau neinojau tokios smulk-

304

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

305

menos, kaip front skaiius 1920 m. kare su Lenkija. I mans daugiau lauks. Egzaminui reikia geriau mokti. Sunku bus prisiversti plepalus skaityti. TSRS istorij nekreipiu dmesio, o ypa 19171957 m. vykius. Nesiruoiu ir egzaminui per daug. Rusijos istorij iki 1917 m. paskaitysiu kada nors. Vidurini ami istorijos egzamin atidjau. Dundulis1 geros nuomons apie mane (katedros posdyje kalbant apie mane jis tik gudriai nusiypsojs), todl jo dalykui reikia gerai ruotis. Be to, pats privalau gerai mokti t domi vidurami istorij. Atostog metu konspektuosiu koki nors knyg ir gerai pasiruoiu. Rus literatros istorijos egzamin irgi atidsiu rudeniui. Reikia paskaityti veikalus. Sutvarkysiu dienorat ir skaitysiu. Liko tik du siskolinimai, todl perkl IV kurs. Pats netikiu, kad a jau IV kurse. Taip greit prajo laikas. Rodos, taip lengvai persiritau kurs. Taiau nelengvai visk pasiekiau. Daug teko pasijaudinti, daug nakt neisimiegoti, nemaai paaukoti sveikatos. Taiau diugu nuo minties, kad a IV kurse. Bestudijuojant ne taip juntama ateinanti senatv. ini irgi truput gavau, nors jos dar labai netvirtos. Daugiausia, rodos, dav kontrolinis darbas apie lietuvirus santykius 19201940 metais. Raant daugiau pasilieka galvoje. Taiau jeigu a negalsiu mesti darbo ir Krivasaly gyventi, i mans nieko nebus. Mano vardas dabar gerai inomas tarp dstytoj. Galiu daryti tak ne tik studentams, bet ir dstytojams. Taiau tam btinos inios. Su tokiomis iniomis autoriteto negysi. Autoritetas man reikalingas ne tuiai garbei. Ne! Bet be autoriteto negalsiu veikti nei dstytoj, nei student. Taiau mesti darb, persikelti Krivasal nra dalykas labai lengvas. Tai suprantu! Bet k nors daryti turiu. Tai mano venta pareiga. 13 val. 20 min. eisiu gamt Naujosios Romuvos paskaityti. ykiai, bet saul vieia.

Mintys Krivasaly. U valandos vis vien biau turjs palikti Al. Jeigu gyvensiu ten, sunku bus. Bet nors nevargins mintys, kad Alei nuobodu. Vilniuje jai nebus taip nuobodu kaip Krivasaly. Taiau nebus lengva, sunku jai bus. Taiau k nors daryti privalau! 15 val. 40 min. Vl rayti. Gaila laiko, kur atima dienoratis. Kiek knyg perskaityiau. Taiau nerayti irgi negaliu. Viena, po keliolikoskeliasdeimt met (jeigu, inoma, tiek gyvensiu) bus domu j paskaityti. Antra, ir svarbiausia, mano dienoratis bus istorinis dokumentas. Juk kiek iandien lietuvi rao j (iskyrus, inoma, jaunim)? O kiek lagerinink j rao? Reikt trumpiau dstyti mintis. Neieina. Cituoju vairi moni odius, kurie, mano manymu, turi svarbesn reikm ios sunkios gadyns moni pairoms ireikti. Po egzamin jauiausi ivargs, todl darbe raydavau dienorat vairiausius lapelius. Dabar perraysiu, paymdamas, kas urayta. Mano dienoraiu gals pasinaudoti ir mano draugai. Jiems irgi bus kai kas domu. Pradedu. Birelio 22 d. su Algeliu ir Viktoru pylm sml1 po veranda. Baig darb, pasim Gintul ir nujom isimaudyti. Nusipraus Algelis ir Viktoras toliau nuo kranto stovjo, plepjo, erzino Gintul. A gi ploviau kelnes. Tuo momentu i kakur atsirado tipas vien tik maudymosi kelnaitmis ir trumpa mekere. Jo atsiradimas tuoj pat sukl mano tarim, nes aplinkui krante nebuvo n gyvos dvasios. Pamaiau, kad Viktoras su Algiuku irgi taria tip. Einant namo Viktoras ireik savo nuomon: Arba tai i viso kvailas vejys, arba saugumo agentas. Argi protingas vejys mekerios ten, kur mogus braido, mazgoja drabuius. Ir kaip gyvats suuodia, kad mes nujom maudytis? Tikrai ie kraugeriai ne blogiau u gylius suuodia mogaus krauj. Matyt, visas Valakampi pliao

Bronius Dundulis.

Anglies laku upylme paslptus 19621966 m. dienoraius, kurie ten iguljo iki 1996 m. Snui Ramnui pardavus nam ir j nuveriant, darbininkai atrado paslptus dienoraius. Sunyko tik viena knyga i dvideimties.

306

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

307

Panerys nustas agentais. is krantas daugiausia tuias ( dein nuo ministr vil), taiau ir jis sekamas. Saugumas ino, kad mes maudoms. Agent pakankamai turi. Niekelis jungia malonum su nauda ir ilsisi, ir nipinja, pinig usidirba. Tipikas ivanas. Matyt, pramoko lietuvikai. iaip rusai nesistengia imokti lietuvikai, bet savo agentlius apmoko. Birelio 23 d. prie autobus sustojimo prieais Katedr sutikau Anyki rajono komjaunimo sekretori Levenk, su kuriuo drauge studijuojame. Laukis monos i Anyki. Pra paplepti. Berniokas jis doras, todl sutikau. iriu, kad du tipai stebi mus, apsimet lauki 8-ojo troleibuso arba autobus. Tyia nutariau pastovti ir palaukti, sitikinti, ar jie tikrai keleiviai, ar saugumo sekliai. Daug autobus ir troleibus praleido, taiau nei vien nesdo. Viskas aiku! Snukiai labai lykts, rusiki. liai iri mane. Tyia liepiu Levenkai usirayti mano adres, telefono numer, kvieiu aplankyti. Atrodo, kad po XXIII suvaiavimo saugumas sustiprino tartin neitikimybe partijai sekim. O gal mane labiau m sekti po kalbos universitete? Dieve! Rodos, pripratau prie sekiotoj, bet kartais taip nortsi pagyventi kur nors toliau nuo sekli aki. Bet ar tokia vieta Rusijoje yra? Birelio 24 d. prie lengvosios pramons ministerijos sutikau Stas Udavinyt. Jos Povilas priadjs priregistruoti Algiuk kaip bsim gimin. Tik bijs nemalonum. Koki? Algiukas gals paskui ikrsti koki nors unyb. A: Nei Algiukas, nei Viktoras nesiruoia nieko veikti, todl ir nebus joki nemalonum. O tu? A niekada nesiruoiau valdios versti kaip Edvardas. Jis buvo didelis veikjas, o a eilinis mogus. tarti j nipinjant saugumo naudai bt lyg ir negrau. Bet kodl ji domisi ms nuotaikomis, planais? Jos ekistas Povilas sils Algiukui vesti Birut. ads darb, but. Padariau i to pasikalbjimo daug ivad. Atrodo, kad saugumas paved savo buvusiam darbuotojui veikti mus per Stas stengtis atitraukti Algiuk nuo ms. Jeigu Algiukas dirbs jo akivaizdoje, galima bus lengvai sekti kiekvien ingsn. O jeigu ves Birut, irgi viskas baigta. Dar vienu prieu maiau. Viskas aiku.

Pasirodo, kad saugumas ino, jog mes juokiams i labai jau negudraus j sekimo. Kas jiems tai prane? Stas jam [Povilui] kai k prasitaria. Ji neplepi, bet kai k prasiplepa. Visgi jis Vytuko tvas! Stas paklaus, kas i ms adjs saugumui trejus metus nieko neveikti. Greit supratau, kad tai Viktoro odiai. Nutariau sugudrauti ir po ilgoko galvojimo pasakiau, kad tai a adjau. Taiau ji suprato, kad meluoju. Matyt, Povilas pasak jai, kas yra t odi eimininkas. Nueidama pasak: Pagalvok, kas tai sak, tada ir a kai k papasakosiu. Algiuk labai igyr. Tai ess labai doras, negudrus vaikas. O Viktoras gan gudrus. Birelio 25 d. Kregdutje pas Stas radau Algiuk. J kviei Stass giminaits vestuves. Viktorui liepiau pasakyti, kad Algiukas btinai vaiuot. Reikia pavaidinti didel meil, didesn negu yra. iaip j reikia saugoti nuo mergin. Birut grai, todl gali prilipti prie jos. Reiks su kitomis supaindinti. iandien Stas Kregdutje, Algiukui sdint prieais j, ura ant popieriaus tik man vienam: Kai Al ivaiuos, a bsiu tavo laik cenzor. Po keli minui vl ura: Dabar tai ypa svarbu. Vadinasi, kai kas ir kai k jai prasitaria. Kit ini apie mus negauna (iskyrus, inoma, sekim), todl tikisi per Stas k nors ipeti. Jie asilai, todl, matyt, tikjosi, kad prie Stass taip lengvai prilips Viktoras, kaip anksiau Edvardas. Tikrai esame labai saugumo priirimi. Gaila, kad tai danai umirtame. Niekada nereikia umirti, kad Nemenins plento 68-ame name gyvena j prieas Nr. 1. Saugumas nesitiki perauklti Viktoro ir mans. Taiau Algiuk stengsis itraukti i ms repli. Birelio 24 d. pakvieiau pas save emait. Tai doras vaikas. Taiau kariuomen sulau sveikat ir gerai bt, kad jis dirbt mokytoju, o ne muziejuje. Taiau jo nervai suardyti. Be to, neturi jokios diplomatijos. I pradi buvau nusprends duoti jam paskaityti Janulaiio Lietuva ir dabartin Rusija. Bet apgalvojs nedaviau.

308

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

309

Algimantas1 pasakojo apie savo konflikt su Bendiumi. is ms plsti DLK Vytaut ir kt., vadinti juos feodalais. Algimantas ms prietarauti niekeliui: Jeigu ne ie feodalai, iandien nebt ir Lietuvos vardo. Bendius siuts. Algimant svarsiusi net partin organizacija. Ten j plds ir K. Strumskis. Jis tuomet tebuvo tik aspirantas. 1953 m. K. Strumskis buvs Lenino rajono komjaunimo organizacijos sekretorius. i naujiena man buvo netikta. Tais metais sekretoriumi negaljo bti doras mogus. Pasikeit. Reikt Algimantui padti prisiregistruoti Vilniuje. Bet kaip? Gerai bt, kad kurse atsirast daugiau toki student. Priverstumme Bendi skaitytis su mumis. Jeigu jis pamgint dergti Lietuvos istorij, ukimtume jam gerkl. Dekan perrinko. Vietoj Bendiaus bus Semaka. Gal tas doras lietuvis. Bendius vis laik persekiojs. Nepraleids egzamino metu. Bet kai pagrasins, kad praysis sudaryti komisij, isigands ir paras 4. Teksi pasispausti norint ilaikyti istoriografij. Man irgi bus sunku ilaikyti egzamin pas iugd. Diplomo negausiu. Suk juos velniai! Birelio 25 d. Als mama, Vilyt, Gintulis ir a ivykome Krivasal. Mano mama turi vaiuoti pas gydytoj. Nra k palikti Krivasaly. Darai ir laukai apaug. Vaikai pailss, atsigaus, nors monikai pavalgys. Prie traukinio VilniusTurmantas Algiukui patariau vaiuoti su Birute jos giminaits vestuves. Btina vaizduoti, kad jis ves Birut. Bet Algiukui ji patinka. Juk jis i viso nepaino mergin. O Birut puiki mergait. Reiks pamau j atitraukti nuo jos. Apie moteris jam anksti dar galvoti. Birut ir be jo susiras vyr. Stas saugumui nipinja, kai k Povilui prasitaria. Todl patariau Algiukui: vaizduoti nusivylus monmis ir viskuo. O Biruts akivaizdoje reikia bti natraliam. I piet artjo audra su perknija. Algis Susnys ir Viktoras Petkus atsisveikino su mumis. lipau vagon. Tipas sdi alia dur.

Atrodo, kad Algimantas emaitis.

Ms suolas toliau, deinje. Prisirinko daug moni. Tuo metu girtas tipas ieko lagamino. Kelis kartus pereina vagon ir aukia: Otdaite chotiaby dokumenty. emodan moete ostavit sebe [Atiduokite nors dokumentus. Lagamin galite pasilikti sau]. Tuo momentu prisimenu Vito Margaiio pasakojim KGB kaljime apie jo aret traukinyje. Tada irgi ekistai suvaidino vagyst ir kratos metu sum j. Ar tik dabar tas nepasikartos? Laim, kad nieko neveu. Tik kienje keli dienoraio lapai. Bijoti nra ko. Greit tas tipas prapuola. Prie mans atsisda jauna moteris su mergaite. Persimetam keliais odiais. Savo viet uleidiu moteriai. iriu, kad skrybltas tipas irgi uleids savo viet stovi tarpduryje. Pabradje sen ilipa, bet jos viet pakvieiu jaunosios moters vyr ir jos draug. Pats atsisdu deinje vagono pusje ant dvivieio suolo alia kakokios moters. Prieais j sdi kita. Viena vieta laisva. iriu ir pats netikiu savo akimis: nuo dur atjo tipas ir atsisdo prie mane alia tos moters. Kokio velnio? Vilija su Gintuliu bginja po vagon, a juos draudiu. Tipas itemps ausis klausosi, k a kalbu su savo vaikais. Tuo metu pradedu skaityti Krzysztofo Dunino O powstanczym generale. tip nekreipiu jokio dmesio, taiau jauiu, kaip jis lyg netyia pasilenks priek stebi, koki knyg skaitau. venionliuose ilipant per pet stebi, su kuo ilipu. Autobus stoty nekuosi su Antanu Akiniu tvu. Girtas tipas kelis kartus sukinjasi apie mus. Nelauktai pamatau t tip su pora ma vaik. tarimas sumaja. Tai slampinja greiiausiai paprastas girtuoklis. Autobuse netiktai pamatau j sdint pirmajame suole. Mano tarimas ivis dingsta. Sdi mogus ramiai, ant keli laiko vaik. Per daug esu tarus. Taiau vakar prijau kit ivad, kuri patvirtino ir Viktoras. Juk gegus 7 d. apie mus sukinjosi irgi girtas tipas, irgi su 2 maais vaikais. I pradi slankiojo vienas, o po keli reis atsived vaik. Argi ia nra panaumo? Saugumo darbo ablonikumas rodo, kad esu sekamas ne tik Vilniuje. Vilniaus saugumas paskambina venionli saugum, kad tie laukt. Anie laukia, iri, su kuo vaiuoju, su kuo

310

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

311

susitikinju. Net palydi mane ir pranea, kur ilipu. Pranea, k kalbu. O ten a bdavau gan neatsargus. Danai kaimo bernai mtosi rusikais odiais. Ne kart dl to tokiems priekaitavau. Birelio 3 d. vien labai igdinau u rusik odi terpim. Vienas tipas pritar man. Ar negaljo tai bti seklys? Esu labiau sekamas, negu man atrod. Linkmenyse suinojau, kad perknas sudegino Bikaus namus. Paliks mam su vaikais, ubgau pas Linkplik. Jo neradau. Tuoj pat atvaiavo. Pasaks reikal, iskubjau. Als mamai labai patiko ms apylinks. Namie mama apsidiaug. Kaip skaudu, kad Tatuko nra! Miegu iki 5 val. Toks graus rytas. Bgu pienin. Raunam i bulvi ol, arinju jas. Labai karta. Seniai taip ivargau. Bgu maudytis. Lyg palengvja. Ir vl dirbti, skubti. Visk sutrukdo didiulis lietus. Nebuvo kada n pavalgyti braki. autobus nesuspjau. Tokio lietaus seniai nebuvo. Bet vis vien lyjant kartu su mama tenka eiti Kiaunelikio geleinkelio stot. Neu lagamin braki sau ir kael Joneliui. Jie man nevilkt. Baisiai pavargau. Laim, kad skubjom. Jei btume 5 min. pavlav, traukinys bt paliks mus. Taksi vaiuoti gaila pinig. Vaiuojam iki parko troleibusu. Ten rasim taksi. Nra. Psiomis iki Tiltelio. Ten vos prisipraiau taksi. Visam Vilniuje nes benzino, todl dauguma taksi stovi. Tai kur tvarkel! Prikeliam Al. 1 val. 40 min. Birelio 27 d. su Viktoru nuvykstam pas poni Gen1. Keturis kartus buvom uj. Jos vis nebuvo. Tuo metu usukom Gerosios Vilties koplyi. moni labai maai. Usukom pas Antan Stasik, kurio nemaiau daugiau kaip metus. Netiktai radom namie. Ruoiasi egzaminui. Ivis neino, kad Edvardas sugrs i lagerio, Stasio nesutinks. Tai tipikas mizantropas. ada vaiuoti Daugpil. Ten jo gimins. Reikt

Kunigo Alfredo draug.

kartu nuvaiuoti. Antanas didesnis marksistas negu Albertas ilinskas. Su Albertu ruoiausi rimtai pakalbti. O kodl su Antanu nekalbdavom marksizmo klausimu? Niekada jis nedemonstruodavo savojo marksizmo. O svarbiausia, nebuvau pasiruos rimtai kalbai. Dabar daug turiu pasakyti. Gudrus vyras, o marksistas. Tai netelpa galvoje. 19 met pateko lager, o ten ruseliai pripyl tui galv iukli, vairiausi supeljusi dogm. odiu, sualojo mog. Taip, sualojo! Birelio 28 d. igrs Kariauskas, Puntuke dirbs buvs Lukiki budelis, pasakojo apie savo draugo Kranovskio ygdarbius. 1940 m. buvs komjaunimo sekretoriumi, padjs veti mones Sibir. Bgant rusams nuginklavs 2 rus karininkus (o gal ir nuuds). Po to nujo vokieiams tarnauti. skund kaimyn, slpus ydus. Atvykusi Lietuvos policija pasigr ir ivyko. Tada Kranovskis skund ydus vokiei policijai. ydai buv suimti. Pras leisti jam paiam likviduoti juos. Nuo raudonj partizan atsipirko atidavs kelis kulkosvaidius. Tarnavo lenk partizanams. 1944 m. Vilniuje rus NKVD majorui padars ipaint. Tas paveds naikinti lenk partizanus. Sunaikins j tab. NKVD siunt j ir Moltus kovoti su Lietuvos partizanais. Prie Dieveniki pateks spstus. Nugalabin. Palaidotas Nemeninje. tai kokie buvo tie liaudies gynjai! Birelio 29 d. su ekskursija vaiuojam Lentvario kilim fabrik. Tenorjau tik prasiblakyti. Viktoras patar usukti Lentvario banyi. Kadr skyriaus virininkas rusas parod grafo Tikeviiaus park, kuriam esu buvs. Labai apleistas. Fabrike apirjau darbinink sra. Lietuvi apie 3545 proc. I kur ia jie atsirado? Tai lietuvi ininieri iniciatyva. Visus paliks skubjau banyi. Pasivijau vien rusel. Gyvens ia 8 metai. Mandagus, geras ruselis. Rusijoje j sutiks jausiau jam didel simpatij. Bet Lietuvoje kiekvienas rusas, smoningai ar nesmoningai tarnauja rusifikacijos politikai. Todl ir iriu kiekvien Lietuvos rus kaip rusifikacijos rank. Miestely girdti kalbant lietuvikai, lenkikai, o daugiausia rusikai. Lenk nedaug. Visur veriasi rusai, kaip kokie skriai.

312

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

313

ventoriuje lauk senut. Diaugsi, kad banyi atjs jaunas mogus. ia jauni nelank jos. A: Kodl js ankai neina banyi? Jie Lenkijoje. O kodl jaunimas nelanko banyios? Vien ventorius liudija klebono apsileidim. Niekur nra gli, tvora apleista. iandien ia atlaidai. Mii pradia 11 val., taiau 11 val. 40 min. jos pasibaigusios. Kodl taip greit? Matyt, kuniglis teiri tik savo asmenini interes. Banyia tikrai puiki. Ilgai apirinjau j. Sena moteris ir vyrikis keliais jo stacijas. irjau j pamaldius veidus ir pavydjau j tikjimo. Tikjimas daro mog laiming. O a? Klpojau neilgai, nes bijojau, kad mano kolegos neusukt ir nerast taip klpanio. Gda! Namuose gdindamasis Vilyts draugs Irenos persiegnojau prie paveiksl. Katalikas! inau, kad menkas katalikas. Taiau an dviej besimeldiani nuolankumas nei kiek neimponavo. Vaiuojant Lentvar daugelis keleivi kalbjo lietuvikai, grtant dauguma rusikai. Vienas rusas vardino kaimus, kuriuose gyvena jo pastami rusai. Vadinasi, lenkams (aplenkjusiems lietuviams) ivykus i i kaim Lenkij, j sodybas um rusai. O kodl ne lietuviai? Jeigu nuo 1939 m. Vilniaus krat bt valdiusi Lietuva, lenk Vilniuje nebt lik. iandien jie surusj, o tada bt sulietuvj. Daugelis lenk lanko rusikas mokyklas, o tada bt lank lietuvikas. Gudri Kremliaus politika! Skatina lenkikas mokyklas, kad sulenkj lietuviai netapt lietuviais. Vaiuojant an pus, daugelis lietuvi kreipsi konduktor yd rusikai. Toji grubiai auk ant vis. Taip norjosi tiems, atsipraant lietuviams, uveti snukius! Vergai! Negali priversti konduktors imokti nors keliasdeimt odi lietuvikai. O kam, jeigu lietuviai pataikaudami kreipiasi rusikai. Menkystos! Vilniuje usukau ligonin Albino Filipaviiaus aplankyti. Jis pasirod geresnis vyras, negu iki iol apie j galvojau. Pykau, kad Vincas kalbjo j soti veterinarijos akademij. Kokio velnio? Garbs vaikosi. Girsis, kad visi Filipaviiai gydytojai. Bet kokia ia garb? Reikt j atsigabenti Vilni. Bet kaip? Mano patarti Algis

ir Viktoras mgino j atnekti nuo t studij. Nepavyko. Ess oys. Vis vien nestos akademij. Tada turs Vilni atvykti1. I ten usukau pas Konduktor2. Niekas joki skund nerao dl to, jog konduktors kalba lietuvikai. Bijo kalbti lietuvikai, todl ir teisinasi keleivi skundais. Ji pati i viso nekalbanti rusikai. A tai seniai pastebjau. Visos lenks (j dauguma) kalbanios tik rusikai. Ji pabrtinai kalbanti su jomis lenkikai ir vea joms. kalbinjanti visas lenkes kalbti tarp savs lenkikai, o ne rusikai, taip pat ir su savo kaimynais. Lenk Vilniuje 40 tkstani. Taiau miesto centre ne taip danai igirsi lenkikai kalbant. Man maloniau girdti kalbant lenkikai negu rusikai. Konduktor protinga moteris. Ji supranta, kad iandien lenkai nepavojingi mums. O vienas vairuotojas tikins Viktor, kad rusai es draugai, o lenkai prieai. Daug tamsuoli gimdo ms tauta! Utat su mumis niekas taip ir nesiskaito. Vakare Al, Algis ir Viktoras, a nujome v. Petro ir Povilo banyi. moni tiek daug, kad negaljo sutilpti. Tarp j daug jaunimo. sivaizduoju, kaip siuto ateistai matydami tai. Tegu jie suorganizuoja ateist atlaidus ir tegu sutraukia bent 10-j moni dal! Jeigu banyia nebt taip persekiojama, ateistai i viso usiiaupt. Suma buvo bendra lenkams ir lietuviams. I pradi giedojo lenkikai, o paskui lietuvikai. Tas pat kunigas i pradi pasak lietuvik pamoksl, o paskui lenkik. Kaip taryb valdia sutaik lenkus su lietuviais! Meldiasi kartu ir nesimua. Gerai! Taiau jauiasi lietuvi vyravimas, nors skaiiumi kain tik ar ne lenk buvo daugiau. Choras lietuvikas, todl ir giesmi daugiau lietuvik giedojo. Lenkus aptarnauja lietuvi kunigai, nes lenk gal i viso neliko. Todl jie labai gerai atsiliepia apie lietuvi kunigus ir remia juos.

Ms nuomone, Albinas labai tiko pogrindinei veiklai, todl taip stengms, kad jis neivykt Kaun, nors specialiai neagitavome. Neiifruojamas pseudonimas.

314

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

315

jo ikilminga procesija. Per buvusio vienuolyno langus iopsojo daugyb prisikiusi kareivi. Taiau netrukd, nesiunt replik. Matyt, tarp j daug nerus. Kultringesni rusai irgi taktiki. Pamokslininkas buvo neblogas, bet nesugebjo ivystyti temos apie Petro isigynim Kristaus. ia tema pasakyiau ger pamoksl (inoma, ir sau). Grs i lagerio, sukau galv, kaip materialiai padti kaliniams Rusijoje. Kreipiausi L. Zuikel. Tas isigando, nors ir adjo paiekoti altini siuntiniams pasisti. Taiau greit siuntini siuntim apribojo. Mginau knygoms gauti pinig. Buv kaliniai, dirb Puntuke, numet kelet rubli. Maiau, kad gaili kapeikos, todl nekvarinau jiems galvos. An dien emaitis1 kreipsi mane skubiai surasti 200 rubli. (Jis pra 150, o gavau 200). Vis is tas, o svarbiausia moralin pagalba. inos, kad laisvje gyven rpinasi jais. Tas nors kiek palengvins j kanias. Liepos 1 d. 1 val. ibudino mane 1618 met jaunuoli daina: Sk, sesute, ir gvazdik, kad ivyt bolevik. Ibudintas i miego visada bnu piktas. kart n kiek nepykau. O ie trauk: Kelkim kardus padang, u tvyn ms brangi. 10 val. 05 min. staigoje. Kabinete tik Irena ir a. Gatvje karta. Po savaits vsesni dien oras vl puikus. Kai k btina parayti. Antradien, kaip raiau, visi susitarm eiti banyi. Algiukas pareik, kad 20 val. jis btinai turs bti pas Stas dl prisiregistravimo. Vos js banyi, sukalbjo poterius ir ibgo. Ryte pasakojo, kad Stas prasitarusi apie jos gimimo dien. Bendradarbs sveikinusios. Buvusi ir Birut. Pirmiau Viktoras tyldavo, bet paskutiniu metu m lyg nervintis, kad Stas delsia su priregistravimu. Birelio 30 d. Algis ir Viktoras ijo palydti savo eimininks, kuri vyko ministerij. Viktoras greit sugro. Algiukas nujs Sta1

V. Petkus.

ss gimimo dienos vsti. Kvietusi ir Viktor. Tas pra atsiprayti, kad negali bti. Liepos 1 d. man paskambino Stas: Kur Algiukas? A milicijoje laukiu jo, reikia pareikim rayti. A: Algelis vlai gro, todl miega. Ji: O kada jis sugro? A: Neinau, nes 22 val. nujau miegoti. Tada iam jos klausimui neteikiau jokios reikms. Mums valgant pietus, sugro Algiukas. Visi pastebjom jo pasikeitim: kakoks prislgtas, nervuotas. Kas yra? Nieko! Abu su Viktoru kviet sodel pasikalbti. Viktoras kakodl njo. A isekiau paskui Algel. Pasirodo, kad inakt baliuje pas Stas buvo tik Birut ir Povilas su Savicku i NKVD. Povilas paklauss Algiuk, ar jis nors 25 proc. pasikeits. kalb sikis Savickas: Tokie plepalai tinkami buvo iki 1953 m., o ne iandien. Gyvenime reikia ilaikyti neutralitet, o tuo tarpu Povilas auks, kad reikia kovoti u visuomens laim. Savickas tik juoksis i to. I tokio j elgesio padariau ivad, kad abu susimok tardo Algel, nori k nors ipeti. Tam tikslui naudoja Pavlovo metod (slyginiai refleksai). Stas prasitarusi, kad Povilas j klausinjs: Ar tu inai, u k Algis sdjo? U proklamacijas? Jo byloj figravo kunigas. inoma, tai jau praeities reikalas, bet iaip domu. Kunigas buvo dl visko kaltas. Aiku, kad saugumas supaindino Povil su Algiuko byla ir paved jam itraukti, kok vaidmen jo byloje suvaidino kunigas. Stasei saks, kad, jo nuomone, Algelis buvs per jaunas tokiai savarankikai veiklai. Algelis dar anksiau pasakojo apie tai, kad Suvainikio klebon aretav kartu su juo, bet negalj sudaryti jam bylos. Po keli savaii ar mnesi paleid j. Dabar jis Mieikse. Ess labai persekiojamas naktimis nipai slankioja jo nam palangmis. Ikviet Panevio saugum, grasin pasodinti u Algelio sugadinim. Tardymo metu Algeliui adj vietoje 10 duoti vos 23 metus, jeigu jis iduos t kunig. Tas atsisaks. Dabar ekisto Povilo pagalba nori kai k i Algiuko itraukti ir aretuoti kunig. Man buvo keista, kad Algiukas vos sugrs vl skubjo pas Stas. Tuo metu klausiausi radijo, o Viktoras ruosi miest. js

316

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

317

j kambar, radau labai supykus Viktor: Niekur neisi! Jeigu tokiu keliu reikia registruotis, ivaiuosi i Vilniaus. Abu nueisim pas Stas ir pakalbsim. O a rasiu, k jai pasakyti. Jeigu iki etadienio nepriregistruos, atsiimsime dokumentus. mane: Tu jo niekur neleisk, Antanai. Atsakai! Algiukas mgino prietarauti, bet Viktoras neleido jam kalbti. Truput paskaits meno istorij, Algiukas saksi ivargs ir nors pamiegoti. Miegojo apie 15 val., reikia, buvo labai ivargs... Atsigulus Al sako man: Kad tik Stas nepradt prie Algiuko kombinuoti. A sukvailinau j u toki mint. Juk tai nesmon! Ji gimusi 1927 m., o Algis 1939 m. Liepos 2 d., etadien, radau Alg ir Viktor namie. Maiau, kad Algiukas labai susinervins. Nors su Stase ir Birute vaiuoti Alyt pas Biruts tvus. Klausia mano nuomons? A: Kaip nori, bet tavo vietoje bdamas nevaiuoiau. Reikia parodyti, kad esi vyras ir joms nepavyks stumdyti tave ten, kur jos nori. Vaiuoti pas jos tvus reikia parodyti, kad rimtai iri savo santykius su Birute. O kam to reikia? Kiekviena mergina yra kvaila. Jeigu tik jai nusiypsai, galvoja, kad j iki aus simyljs. Tad kam jai suteikti vilt? Be to, ji tau pavojinga. Neumirk, kad tau ne 27, o tik 19, nes lagery buvai ukonservuotas. Jis mgino prietarauti. A: inau tokius didvyrius. Ne vienas jau lindo bobai po sijonu, lsi ir tu. Jis nors isiblakyti, nemats savo kelionje nieko blogo. Siliau ryt vaiuoti gamt. Niekur nevaiuosis, vaiuosis pas tv. Nors isiblakyti, nes tokia padtis labai j ivarginusi. m dar labiau nervuotis, rkyti. Tuo metu atjo Gen1, kuriai jis adjo knyg. Taiau jis nekreip j jokio dmesio. Atjo Al. Jai girdint dar labiau erzinau Algiuk u jo nesugebjim atsispirti bobos sijonui. Jis negals sumeluoti. Patariau nueiti ir pasakyti, kad draugas atvyko, todl negals vaiuoti. Tuo parodysi, kad tau draugas svarbiau negu Birut. Neturiu teiss tavs sulaikyti, bet tavo vietoje bdamas tikrai nevaiuoiau.
1

E. Terleckiens pusseser.

Bet viena Viktoro pastaba (jis vis laik tyljo) dav man neteising mint, kad jis pritaria Algiuko kelionei. Nusileidau ir patariau Algiukui vaiuot. Labai apsidiaugs ivaiavo. Tuo metu mes su Gene ir Viktoru lupom bulves, daviau jai knyg, kalbjaus su ja rimtomis temomis. Jai nujus pas Vand, Viktoras susinervins iko pro dantis: Na ir kvailyst padarei patardamas Algiukui vaiuoti. Veds, o nesupranti: Birut yra tik priedanga! Ne Birut, o Stas kombinuoja prie jo. Pamatysi, kai po mnesio vaiuosim j vestuves. i naujiena trenk kaip perknas i giedro dangaus. Tuo momentu prisiminiau Stass klausim, ar vlai sugro Algiukas. Vadinasi, m mergait pavyduliauti savo sesers dukrai. A: Tegu kombinuoja Stas. is ibandymas pats lengviausias. Jeigu jis neatsispirs, tada jis nieko vertas ir tegu eina velniop! Viktoras papasakojo eil fakt, kurie charakterizavo Algiuk kaip beval mog. Jie dvi valandas isdj pas Stas. Toji kabinjanti j, o tas sdi ir tyli. Stas jam: Alguti, jeigu tau sunku, gali persikelti pas mane gyventi. Algutis ir dabar tyli. Viktoras vadins Algiuk namo. Stas: Algiukas dar pabus. A neatsisveikinu. Ij abu, bet Algiukas sugrs. Es nepatogu neatsisveikinus ieiti. Viktoras suvaidins, kad Algiukas mums nieko nepasakojo apie bali. Stas: Alguti, pasakyk man ties: argi nepasakojai? is: Pasakojau. To a i jo tikrai nesitikjau. Viktoras: Tu jam kalbi apie paini su daugeliu mergin tiksl. Man juokas i to ima. Nieko i to neieis! Tu jam apie tai kalbi, o jis visikai apie kitk galvoja. Negali bti su Stase flirto? O kiek vyr veda u save po 20 met vyresnes moteris? O ko ji nustos? Pasinaudos, o paskui Birutei atiduos. Tikrai galutinai tikino mane dl viso to. Jeigu Edvard buvo simyljusi, tai ar negali ir Algiuko simylti? Ji mato, kad Algiukas nepatyrs, nemats moter, todl ir tiki apsukti jam kvail galv. Stass giminaits vestuvse jie nevaiav banyi pasiirti, o kartu trise (o gal tik dviese?) mike slankioj. I vestuvi ivaiav labai anksti. Stass pastamas oferis veiojs juos po

318

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

319

Verkius. Pas mus Algiukas sugro tada labai vlai. Albinas Filipaviius pras Viktor saugoti Algiuk, nes jis ess labai silpnas. Viktoras po ilg svarstym: Pairsim! Kur nori, tegu eina. Nereikia jam trukdyti. Tokiu momentu niekas nepads jau. Algiukas suprato, kad man nepatiko ios dienos Stass elgesys su juo. Klaus mane, gal pyksts u tai. Nors nieko neatsakiau, bet ino mano nuomon apie tai. O gal klystu? Gal perdedu dl jdviej su Stase santyki artumo. Rads Al virtuvje, visk papasakojau jai. Ji sutiko, kad visko gali bti, kad Stas gudri. Viktoras pasakojo, kad buvusi pradjus ir prie jo meilintis. Pamats tai, nustojs lankytis. Pasakojo apie tai, kaip Algiukas simyljs savo draugo mon (ar tik ne Stasio Naglio Onut?). Abiem gera bti drauge. Pamau viskas m aikti. Silpnas Algiukas! Greit atvyko Margaiiai Vitas su Vale, Rasele ir Laisvium. Visi nujom mik uogauti. Pram likti nakvoti. Nepasiliko. Ateinant etadien Viktoras su Vitu vaiuoja Vito Z. vestuves. Val pareik nenorinti, kad Vitas vaiuot. Viktorui nepatiko jos ugaidos. Pirm kart ji man nepatiko. 23 val. 20 min. ijus Margaiiams, net iki 2 val. prakalbjom apie Algel. Prijom ivad, kad Algiukas labai silpnas.

iandien gro Jonelis, atve Als laik. Ji neigyvenanti nesulaukusi mans. Vakar ten lijo. iandien Vilniuje labai puiki diena. Gal ir ten puiki. Reikia rayti, nors labai ivargs jauiuosi. Neisimiegojau. A adjau Alg atkalbti nuo Stass. Kaip? Nueisiu pas j, kai k itrauksiu ir tursiu pagrindo teigti, kad ji kombinuoja prie jo. Al su Viktoru patar tylti. Tegu eina kur nori. Es jau vlu. A nesutikau. Einant gulti, Viktorui ir Alei: Blogai! Nieko! Pergyvensim ir it smg! A tau, Viktorai, pasakojau, k raiau pernai suinojs, kad atve tave Vilni. Nors netikjau, kad tu saugumui pasiduosi, bet raiau: Jeigu ir Viktor palaut, a vis vien nepasiduosiu. Al m juoktis: Nepamirk, k kalbjo kunigas per pamoksl. O jis patar nepasikliauti per daug vien tik savo jgomis. 5 val. atsibuds negaljau umigti. Vis galvojau apie Algiuk. Nusprendiau elgtis taip, kad nesuprast, jog Viktoras visk man papasakojo (man nepatinka, kad Viktoras bijo, jog Algiukas nepasakyt Stasei visko, k apie j kalbam). Imsiu pasakoti, kaip Edvardas elgsi su Stase ir kitomis, juodinti j (inoma, tik teisyb kalbant apie j, o ji gan tamsi). Tegu supranta, kad tokios kalbos laukia ir jo, jeigu jis susids su Stase. Viktoras pritar man, bet, jo nuomone, neverta Algiuko prilaikyti, nes i jo nieko neieisi. Pirm dien pamats, kas jis. Taiau dar turjs vilt, kad gal bus galima j paveikti. A nesutikau: Ne! Visomis priemonmis mginsiu trukdyti jam susitikinti su Stase. O jeigu nepads, spirsiu keliu subin ir tegu eina po velni. Al sutiko, kad btina kovoti u mog. Viktoras nusileido. Gal es ir galima dar pamginti. Nusprendm, kad etadien Viktoras isive Algiuk Vito vestuves, o i ten paleis jo tvik. Viktoras turs galimyb paveioti j po Lietuv, nes ne vienas pastamas pra atvaiuoti su draugu ar net pora pavieti. Bet gal nes verta jo veioti. Tegu vaiuoja tvik. Prisipainau Viktorui, kad iandien mano nuotaika lygiai tokia pat kaip ir tada, kai supratom, kad Romas Ragaiis bailys. Abu

Liepos 18 d. (pirmadienis)
17 val. 20 min. Kin bute. Silvas iulada skambino (kvailys!), kad ryt atvaiuos pas mane vienia i Amerikos Alekso Bikausko sesuo Birut. Norinti susitikti: Aleksas papasakojo jai apie mane, todl jai domu. Utat galvoju, kad iandien saugumas gali ypatingai sekti ms namus. Geriau ia rayti. Labai laukiu vienios, kad tik nebt mizantrop ir galt daug papasakoti. inoma, a irgi turiu kai k papasakoti. Kad tik nepersigalvot ir atvaiuot!

320

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

321

lidnai juokms. ekistai triumfuos, kad mes visi silpni, kad esam diai. Dar kart priminiau jam esnaviiaus odius: Sakykit, kiek antr kart idrso kovoti su taryb valdia ir pateko lager? Dabar vl triumfuos, jeigu vienas po kito lagerininkai vyniosis sijon. Viktoras: Juoksis, kad ekistas inaudojo Stas, vaik tais jai, o i lagerio grs pam. Ne! Nebus! Ji kombinuoja, bet visgi, nori j palikti Birutei. Bet kam tada dirba raktus, kad Algiukas galt kada nordamas ueiti jos but? Kam to reikia? Visi prijom ivad, kad gal dar nieko rimto. Bet tai gali padaryti, prie tai nugirdius j. Man nepersistengdavo silydama igerti, o Algiukui visko turi: kokio tik irdis geidia konjako, valgi vairiausi. Prie visoki smgi esu priprats, todl, rodos, nesunkiai igyvensiu ir it. Bet visgi skaudu Algiuko netekus. Juk tiek daug vili puoseljau dl jo. Al pastebjo: Antanui gaila Algiuko, nes jis daug tikjosi i jo. Dien su Viktoru rinkome Albinui Filipaviiui mlynes, kuri met pirm kart per 13 met tiek daug. Dien deginoms truput skaitydami. 17 val. 15 min. ivykau pas Albin. T erzinom u tai, kad buvo Endriukaiio estiorka. Nepyksta. Neblogas vyras. Bet oys neatsisako veterinarijos. Ir velniam ji jam reikalinga? Geriau persikelt Vilni ir studijuot k nors i humanitarini moksl. Buv lagerininkai kaip tik turi domtis iais mokslais. Juokai juokais, bet Endriukaitis kaltas, kad vadu pasiskelbs aukljo kitus eiliniais kareiviais. Grtant jam (Viktorui): Gerai, kad Algiukui nerodiau, kur slepiu dienorat, nes reikt igyventi vairiausius tarinjimus. Jis: Na, tu perdedi. Jis ne niekas. A irgi netikiu, kad jis niekas, bet po nemiegotos nakties tapau net toks tarus. Einant banyi (v. Petro ir Povilo) nuotaika buvo gan prislgta. Telikom tik abu su Viktoru, nors lagery buvo tiek daug, rodos, gan ger vyr. Pasirodo, kad mons temoka tik graiai nekti. Silpnanosiai! Dien kalbjau Viktorui: Kodl tokia silpna ms tauta? Kodl iandien ji negali gimdyti didvyri? Taip sunku atsakyti

klausim. Taiau faktai gan nemalons. Kas tik sugrta i lagerio, tuoj sijon. Niekas nereikalauja, kad visi k nors btinai veikt. Taiau tegu nors jauia pareig lavintis, retkariais susitikinti su draugais. Deja, beveik visi sugr pasksta siauram savo asmenik interes rate. Blogai! Kur ieitis? Bet vis vien mane palauti ne taip lengva. Vakar dar kart prisiminiau Jono II odius1: Reikia auklti didvyrius i dabartinio jaunimo tarpo, o ne i buvusi lagerinink. iuos sulau sunkios gyvenimo slygos. Stas man keista. Juk ji gali bti Algiuko motina. Ir kaip jai ne gda kombinuoti prie jo? Al m teisinti: O gal dar nieko nra? Kaip nra? Kodl ji kvieia kartu gyventi? Kokiam tikslui? Kunigas (tas pats, kuris sak nedom pamoksl balandio 18 d.) ltai ir nedomiai pasakojo apie Vatikano banytinio susirinkimo nutarimus. Ijome neiklaus. Menkystl ios banyios klebonas! Grtant juokiausi Viktorui: Tai bt stebuklas, jeigu sugr rastume namie besdint Algiuk! Juk jam priminiau, kad anksiau atvykt. Viktoras juoksi i mans. Taiau vos a 21 val. 50 min. nujau gulti, Algiukas prisistat. Stas likusi Alytuje, o jis su Birute grs. Jai prisipains: Antanui nepatiko, kad a vaiavau. Atrodo, kad igyvena konflikt? Tuo reikia naudotis, kovoti u j. etadien galvojau gauti main ir j nusiveti (vietoj kelions Alyt) Krivasal. Viktoras saks, kad mano tvik nevaiuos. Bet visgi nenori susipykti su mumis. Jam svarbi ms nuomon apie j. Utat reikia pasinaudoti tuo. O a asilas! Viktoras protingesnis u mane. A net abejojau, kad Algis gyvena su Stase. Kodl toks naivus esu? Juk Stas moteris! Tad kaip kartu gyvendami (gyveno ir Birut) nemiegos vienoje lovoje? 15 val. 20 min. Ruotis namo, ruotis ilgam pasikalbjimui su Algiuku. Paskutin kart pasikalbsiu su juo. inakt miegojau vos 6 val., todl sunku susikaupti. Bet rayti reikia.
1

Paties autoriaus.

322

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

323

Vakar grs namo, isiuniau Algiuk krautuv, kad galtume ramiai pasikalbti su Viktoru dl taktikos kovojant u kavalieri. Al mgino tikinti mane, kad mes perdedam. Es tikrai taip nra, kaip galvojam. Bet ne taip lengva iblakyti mano tarimus, kaip i pradi buvo nelengva sukelti juos. iandien jie turi rimt pagrind. Alei jis pasakojs, kad Stas Alytuje elgsi labai taktikai Algis gro Vilni su Birute, o ji likusi. Bet mano tarim tuo neiblakysi. Po tokio teisinimosi dar sustiprjo tarimai. Viktoro irgi Algiukui nepavyko apgauti naiviu pasiaikinimu. Atrodo, kad Algiukas persisteng nordamas mus tikinti, kad tarp jo ir Stass nieko nebuvo. Mes irgi nekvaili. Viktoras: Algiukas per kvailas sugalvoti tok pasiteisinimo plan. Tai Stass darbas. Aiku, kad Algiukas papasakojo Stasei ms tarinjimus (a tik apie Birut jam prikiu, taiau Viktoras savo tyljimu parod jam, kad smerkia jdviej santykius). Toji ir sugalvojo tok veikimo plan, nordama iblakyti ms tarimus. Abu persisteng beblakydami mus. Be reikalo Stas liko Alytuje, o Algiukas be reikalo teisino jos elges kad ji nesikabinjo, entu nevadino ir t. t. Viktoro klausiau, kaip elgtis su Algiuku. Patar i viso tylti, nes jis gerai supranta, kad mes tariam j vedant bizn su Stase. Nereikia kalbti ir apie Edvard. Viktoras: Algiukas greit susiorientavo, greit pasikeit. Argi pirmiau kada nors imdavo knyg rankas? iandien vis dien skait. (...) lyktjausi tuo, kad jaunas vyras iekojo ilaikytinio padties. Viktoras mane provokavo, skatino daugiau pasakoti apie Edvardo santykius su bobomis. Turbt Algelis suprato, kad jam taikau. Gal tik tokiu bdu atbaidysiu j nuo tos Stass. Dien Algelis buvs pas Stas. Nerads. Telauks tik 15 minui. Greit sugrs. Dabar reiki pas j nueiti dokumentus atsiimti. Pra Viktor padti nueiti. Kadangi Vandai reikjo milt, be to, jauiaus ivargs, ir a ijau su jais. Nerad jos, usukom pas Jadzyt Kardelyt. Grdami usukom pas Stas. Jautsi sutrikusi. Pasil vyno. Begerdamas Viktoras m veti: Algiukas labai meld mus pa-

dti nuvaiuoti pas Stas. simyljs j, todl vienas nueiti nedrsts. Pasirodo, kad Birut tik priedanga. Stasei jis labiau reikalingas negu Birutei... Po velni, kaip taikliai! Stas ypsosi, bet jauiasi labai nepatogiai: Alguti, kodl tu tyli? Kodl neatsikerti? O Viktoras vea toliau: Kad tu, Stase, inotum, kaip Algutis nenorjo vaiuoti Alyt... O koks gudrus Viktoras! Jis labai gudrus. Ir jeigu ne jis, Algiukas bt susivyniojs Stass undaroke. kart itraukm j i to sijono padalk. Bet ar ilgam? Ar greit neatsiras kitas sijonas? 1958 m. kovo 27 d. kameroje apie Algiuk susidariau labai ger nuomon. Jo elgesys su Nijole parod, kad jis visai ne toks, kok sivaizdavau1. Prajusi savait dar labiau tikino mus, kad jis bevalis ir minktaknis. Viktoras sekmadien: A buvau tavo nuomons apie Algiuk veikiamas, todl apie j daug geriau galvojau, negu jis to vertas. Taiau jis doras berniokas, todl btina u j kovoti. Alei Algis labai patinks, todl jai es jo gaila. Mane pra neskriausti. Kas j skriaudi? Viskas daroma tik jo gerovei! Dsim viskas pastangas gelbdami j nuo Edvardo, Albino, Donato, Antano Stasikio ir kt. likimo. Tai ms pareiga. Viktoras buvo vakar pas Vit Margait susitarti dl Vito Z. vestuvi. Val nenorinti jo ileisti. Ji priekaitavo, kad jis labiau irs draug negu jos. I kur toks jos egoizmas? Prikaiioja Vitui, kad jis nesirpins vaikais ir t. t. etadien uogaujant jie kalbj apie Vito vestuves, svarst ar jos bsianios komjaunuolikos, ar ne. Pro al prajs senis su portfeliu. Nieko nepagalvoj. Tik vaiuodami i ms pastebjo, kad juos lydi 17-u ir 5-u autobusais tas pats senis. Gyvats! ino, kad kambary bijom kalbtis atvirai, todl tikisi ms atvirumo gamtoje. An savait mums su emaiiu uogaujant toje paioje vietoje (tankumynas) irgi pasirod tartinas tipas su portfeliu ir lyg aparatu rankoje. Lyg kakas stm namo. Bet nebuvau tikras, kad tai seklys. iandien viskas paaikjo. Kaip jie sugeba taip sekti? I
1

Algis dar mokykloje draugavo su bendrabyle Nijole Gakaite, kuri atstm dar kalinamas lageryje. A. T.

324

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

325

kur ino, kad mes bsime mike? Matyt, slankioja apie namus. Pamat, kad ieinam mik, traukia t tankumyn, kuriam daug mlyni. Jie slankioja kalne, i kur gerai girdti pasikalbjimas. Urao pasikalbjimus1. Kaip visa tai kyrjo! Varg Lietuvl! Kada tavo vent em nustos mindioti purvini niek batai? 10 val. 55 min. eiti Albino aplankyti, o vakare popiet ileisti Al Krivasal. Arkadijus pasakoja apie Takento ems drebjim, o a raau. Vakar spauda prane, kad 300 eim i Takento bus apgyvendinta Lietuvoje. Rus antpldis Lietuv dar padids, nors j ir iaip utektinai buvo. Irena tyli. Dangus apsiniauks, ilta. inakt smarkiai palijo. Ai Dievui! Nereikia dar lieti. Per pusantros savaits tik kart liejau. Viskas auga gerai.

Liepos 20 d. (treiadienis)
17 val. 30 min. Lauke karta. Nuo pirmadienio termometras rodo iki +30 C. Gerai. O Alei buvo nuobodu esant tokiam orui. Minties nebaigiau uvakar, nes usuko Jonelis Protuseviius buvs Lietuvos partizanas. Suvargs, 12,5 met ikaljs. Gal pirmo mogaus nepavaiinau. Krautuv udaryta, kienje irgi tik pora rubli, vyn igr an dien vyrai su Algiuku Baltruiu. inoma, vyno n kiek negaila. Jonelio P. sveikata silpna, su psichika irgi nekas. Gal atsigaus. J slegia tai, kad daugelis bailiai. Gaila, kad Viktoro ir Algiuko nebuvo. O vienia i Amerikos neatvaiuoja. Matyt, neileidia gimins. Leido su motina gyventi Gintare. Dar gal iandien ar ryt sulauksiu. Poryt vaiuoju pas savo Elyt. Tsiu mint, perraau i lapelio. Uvakar (liepos 5 d.) ilydjau Al stot. Vagone radom Viktor, umus mums vietas. Atsisveikinant buvo lidna. Laukm, iki
1

KGB pulkininkas J. esnaviius klausinjo savo agent Balion, kodl A. Terleckas vaikiodamas po Valakampi park vis keiia marrutus...

ieis traukinys. Viktoras patar nupirkti jai led. O kodl a pats nesusipratau? Visgi man trksta isiaukljimo. Jauiau, kad Elyt labai myliu. Tas diugino mane. Truput nuobodu jai bus. Kas etadien nuvaiuosiu pas j. Trys paketai. Sunku. Pykstu ant Vlado, kad jis netemp. Vaiuodami stot, matme Algiuk, velkant daiktus Vandai. Al pra nesmerkti jo. Es jai gaila vaiko. Jis toks naivus, geras. Laiku parjo namo, pas Stas nesdi. Reikia, ms pastangos nenujo veltui. Taiau 20 val. isiruo pas Stasio Onut. Eins pasiirti laik. Truput tariau, kad jis kaip tik j simyljs. Tegu eina, truput paflirtuoja. Vakar grs radau ir Albin Filipavii, kur pavediau Algeliui ir Viktorui atsivesti. Algiukas su Albinu ijo mik paplepti, o a miau klausinti Viktor apie Algelio elges. Vakar ryte priadjs nueiti pas Stas dl prisiregistravimo. Viktoras pra Algel paimti Albin i ligonins. Neins, kaip surasti, nors net tris kartus buvo ten. ia jau negerai! Buvo priverstas Viktoras ueiti Albino pasiimti, nors ir turjo svarbi reikal. Sutar, kad mieste Albinas lauks j. Nesusitiko! Jo teisinimaisi sukl daug tarinjim. Vl toji vaikui galva suka. Viktoras papasakojo apie Vito Val. Prietaraujanti Vito norui vaiuoti vestuves. Su Vitu nesusitiks, nes turjs Albin paimti. Aiku, kad Val prineks Vit nevaiuoti vestuves. A nesutikau su tuo. Bet Viktoras laiksi savo. Ji rkianti, jeigu Vitas utrunks filosofijos paskaitose. Nors ji nieko nedirba, o Vitas skaito, vaikui pravirkus gena j irti jo. Vitas siuts. Jeigu ne vaikai, inot, k daryti. Tai ne ieitis. Jauia jo silpnum, todl ir joja. Mans nevediot u nosies. Visgi Val tikra suvalkiet, egoist. Viktor paklausiau, kada gro Algiukas. 23 val. 30 min. Reikia, net 3 val. prasdjo pas Onut. Viktoras: ios trys valandos pavirto jam 3 min. Dar nesupranti? inoma, supratau, kad kaip tik Onut ir yra toji draugo mona, kuri jis simyljo. Jam pasakojs, jeigu jis nort, Onut mest Stas. Viktoras paruo dar vien smg. Pasirodo, kad ir Stasys gerokai apgautas. Ji 23 metus gyveno su kitu vyru, gyveno nesusi-

326

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

TREIOJI

KNYGA

327

metrikavusi. Ach, vyrai! Buv politiniai kaliniai! Visi lenda po sijonais ir slepiasi nuo ms! Vyrai! Ir toki Algelis dievina! Kai Algel nusivedusi kaip svei, j paguldiusi alia savs, o Stasiui paklojusi atskirai. Algiukas nemats tame nieko blogo. Tai i draugikumo taip elgiasi ji! Koks minktaknis ir Staselis! Kasdien gyvenimas vis daugiau mokina ir mane! O visgi btina ir toliau kovoti u Algiuk. Tai ms pareiga! Viktorui patariau j paimti Vito vestuves. I ten tegu vaiuoja porai savaii pas tv. Viktoro nuomone, jis nevaiuos. Stass draugai delsia Algiuk priregistruoti. Kakas yra. A: Ivarysiu! Tegu vaiuoja pas tv! Viktoras: O k tas duos? Nuvaiuos Panev, ls kok nors fabrik ir pals po kitu sijonu. Jis teisus. Ms pareiga kovoti u j, gelbti i paleistuvi glbio. Valgant pietus, jauiau Algiukui paniek ir gal net neapykant u jo silpnum. Viktoras sil man su abiem pasikalbti. K tas duos? Mano pareiga pasakyti visk, k galvoju. Jis sutiko, papras, kad tik neiduoiau jo. Prieingu atveju Algiukas usiskls savyje ir jis nieko nesuinos apie jo ygdarbius. Paadjau kalbti bendromis frazmis. Po piet nujom ret mik u valgyklos, atsisdom tokioje vietoje, kad bt galima matyti kiekvien, kuris sugalvos mus sekti. Ir pradjau truput nervindamasis. I pradi nesisek regzti minties, po eils blogai miegot nakt, bet toliau sinekjau: Patirtis rodo, kad js silpni bob sijonams. skaits j veiduose nepritarim, paklausiau: Ivardinkit nors vien savo pastam, kuris normaliai ved? Vitas? Jo laim, kad prie aret buvo simyljs. Duokit daugiau pavyzdi! Tyli. Ivardinu tuos didvyrius, kurie jau pirmaisiais metais pateko nuvalkiot bob sijonus. tai j vardai: Edvardas, Donatas, Albinas, Algirdas, Antanas St. Stasio, inoma, nepriskyriau prie j. Algiuko tyljimas rod, kad jis teisina Albin u niekyb draugo monos paviliojim. Ne! Jis neteisins. O kodl Donat teisini? Donatas teisino Albin, todl pats panaiai pasielg. Tu teisini j, matyt, pats pasiruos tokiam ygdarbiui. Algiukas susinervins truput pra pavyzdio, kuris rodyt mano odius. Atsakiau neturs. Negi Albinui girdint niekin-

siu j? Apkalbjo Genut, kad toji nesidomi niekuo. Melas. Ji domisi viskuo. Kaip tik jo pareiga skatinti t domjimsi. Po to taip kalbjau: Jie iandien nesupranta, k reikia moters grois. Supras, kai bus vlu. Juk jie neino, kas tai yra pirmoji naktis. Jau 15 met veds, bet man gaila, kad ilgiau nesaugojau Elyts nekaltybs. O jie tokio jausmo nepatyr ir daug dl to nustojo. Supras kada nors tai. Primeiau, kad jis grs nieko neskaito. Albinui patariau mesti savo veterinarij ir persikelti Vilni. Tiesa, pasakojau, kad btina ugdyti vali, imokti paaboti savo jausmus. Pasakojau, kaip ruden Ieva kviet mane (dav suprasti) viebut. Gal truput rpjo, bet njau. Jeigu biau nujs, nieko nebt nevyk, bet kaltins save u valios stok. Btina neusimirti, kad mes buv politiniai kaliniai. Privalome parodyti, kad mes valingi. Savo kalba nebuvau patenkintas. Ne visas mintis ivysiau iki galo. Albinui su Viktoru ijus miest likau su Algiuku. Nors 22 val. reikjo miegoti, ilgai dar nekjau su juo. Kalbjau: Vaidini ideal, niekada nemeluojant. Liepos 28 d. nutarme eiti banyi. Taiau tuo metu Birutei irgi paadjai nueiti. Kodl jai nepasakei, kad esi mums paadjs? Kodl 15 min. pasimelds ibgai i banyios? Neioji kryel, vaidini katalik, o kaip elgiesi? A esu blogas katalikas, nuo 1948 m. (iskyrus tvuko mirt) neinu ipainties, banyi daniausiai einu nordamas padidinti besimeldianij skaii, taiau laikau savo pareiga iki galo iklausyti miias. O tu? Kryelis ess dovana, jis irgi ness didelis katalikas. Paadjs ne Birutei. A: Koks skirtumas, kam paadjai? Nenorjau priminti, kad Stasei paadjo. Kvailas ir nemoka teisintis, tuo iduodamas save. Jei nesi katalikas, neneiok kryelio. Toliau: I tavs nieko doro nebus, jeigu neimoksi valdyti savo jausm! A nesu doresnis u tave mogus, bet moku savo jausmus kontroliuoti. Algelis pra fakt, rodani jo valios silpnum. Atsakiau isisukindamas, kad toki fakt neturiu, taiau tai nujauiu. Nieko tu nesupranti dar. Tave gali suvilioti kiekviena liuk, net 10 20 met vyresn u tave. Algis sutiko su tuo. Bendrais odiais peikiau Onut. Jis negyn jos. Ir kaip jai ne gda?! Ne gda vaik

328

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

329

vilioti: vien apgavo, kit kvailel susirado. Patariau etadien atsiimti i Stass dokumentus, nes Stas pajuto tavo silpnavalikum ir perdav savo nuomon Povilui, tas saugumui. Savo delsimu saugumas stengiasi palauti Tave. Vos atsigulus atjo Viktoras su Albinu. Atsikliau, vl nekjoms. Pavadinau vl Algiuk silpnuoliu, minktakniu. Viktoras patar nuolat nekartoti t odi, nes kiekvienas mogus turi savo ambicij. Jis teisus. Daugiau nereikia jo pulti. Jis ir iaip igyvena, vis rko ir rko. Jis nori bti vyrikesnis, bet k jis kaltas, kad negali toks bti. Koks jis silpnas vaikas! I jo daug tiktis negalima. Viktoras juokiasi: Neleidom vaikui linksmai pagyventi su Stase, gerokai igerti, skaniai pavalgyti. Ne toks yra Algis, kok painau 27-oje kameroje. Bet ir u tok reikia kovoti. Ueisim pas Jadzyt. Gal ji priregistruos? Atsisveikindamas Albinui patariau atvaiuoti Vilni. Bet jis oys laikys egzaminus Veterinarijos akademij, nors jokios vilties stoti. is valios stiprios! Usispyrimas irgi valios poymis!

KETVIRTOJI KNYGA

330

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

331

Liepos 21 d. (ketvirtadienis)
18 val. 10 min. viduriniam kambary. Lauke karta, dien termometras rod apie 30C. Vakar pirm kart po 3 savaii pertraukos laisiau agurkus ir pomidorus. Ir iandien nutariau rayti dienorat. Kodl, sudegins1 visus savo paskutinio dienoraio ssiuvinius, vl pradjau rayti? Negaliu nerayti. Taip skaudu, kad akimirkai apvaldius mane baims jausmui sudeginau visk. Aimanuoti nereikia. Vl daug paraysiu. Gailesio jausmas pranyks, kaip ir sudeginus 19561957 met dienoraius2. Bet ar jis prajo? Ne! Rayti! Ryt vaiuoju pas savo Elyt ir vaikus. Vilyts labai pasiilgau, o Gintulio ne tiek. Bet labiausiai pasiilgau Elyts. Gal tai tik vien lytinis patraukimas? Ne! Jokio patraukimo nejauiu tokiai karvei kaip Stundien, nors ji gerokai jaunesn ir graesn u Al. Kartu dirbanti Irena imonyt i snukelio nieko, upakaliukas irgi, taiau nei kiek netraukia. staigoje niekam nejauiu jokio potraukio, nors iaip gatvje graios moterys patinka. Bet iaip potraukis eimoje labai daug reikia. Tai pajutau, galima sakyti, pirm kart taip ilgai isiskyrs su Elyte. 1953 m. ji buvo kurorte, o a 1954 m. 1961 m. por savaii buvau atostog vienas. Bet n karto nesijauiau taip isiilgs [kaip dabar]. Atrodo, kad 38 met amiaus vyras yra paiame jg ydjime. Daugiau 2 savaii itverti be Als a negaliu. Vien tik ir galvoju apie j, ms fizin ir dvasin suartjim. Tai dar ia. O kaime? monikai pavalgs tai dar labiau jausiu. Jeigu ji kokiems metams
1

Joki dienorai tomis dienomis nedeginau. Tai antis ekistams apgauti. A. T. T met keturias dienoraio knygas tikrai sudeginau. A. T.

332

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

333

ivykt kur nors, sunku bt itverti. Neinau, ar itveriau. iuo metu pradjau pateisinti daugel moni yd, kurias dar taip neseniai smerkiau. Lageryje man nebuvo sunku todl, kad nelaisv labai jau atbukino jausmus. O ia sunku. Noriau vienas su ja pabti kartu. Bet vaiuosiu su Viktoru, Algiuku. Gal su Kazeliu1 ir Albertu ilinsku? Noriu jiems parodyti graij tvik. Viktoras ir Kazelis, inoma, mat j. Sunku be Elyts. Esu laimingas, kad stipr jausm jauiu. T jausm, btina pripainti, stiprina potraukis. Taiau kiek laiko prabgs ir to potraukio neliks. Gal tada ir meils jausmas susilpns? O toji diena taip netoli! Kai sigilini visk, sunku pasidaro ant dios. Kaip nieko nevertas mogaus gyvenimas! An dien iriu pro lang Vilniaus gatv. Gatve plaukia didiulis moni srautas. Po 50 met daugumos i moni teliks kaulai, o maa dalis bus ikarusiais seniais, kurie teliks tik dabartini moni eliais. Koks tragikas mogaus gyvenimas visa savo esme. Ir jeigu Dievo nra, visas mogaus gyvenimas tra kakokia nesuprantama beprasmyb. Laimingi tikintieji pomirtin gyvenim! Bet kiek toki yra? Alfredas kunigas, bet, atrodo, abejoja tuo. An dien Kiolnas skait itraukas apie Siniavskio veikal Soc. realizmas. Pirm kart suinojau, kad vienintelis ernyevskis (!) tikjo Diev. Dievo iekotojas buvo net Dostojevskis, Tolstojus. Reikia, net ie netikjo Dievu. i inia sugadino nuotaik. Vadinasi, tik tamsi kaimo liaudis, kaimo bobuts tvirtai tiki Diev ir kartu pomirtin gyvenim. Net daugumos pasaulio genij netiki arba abejoja. Tad a niekada netiksiu visu 100 procent Diev ir visada jausiu mogaus gyvenimo beprasmyb. Uteks filosofijos! Perraysiu tai, kas liko nesudeginta. Po futbolo miegu it kikis po 56 val., todl galva ia. Bet rayti reikia. Atostog metu tvikj vien istorij studijuosiu. Jau kelinta diena dangus apsiniauks. An nakt didiul perknija. ryt bgdamas darb gavau Als laik. Jauiuos isiilgs
1

jos. Kaip gaila, kad nieko i tv nra ten. Mama pas Jonel gydosi. K padarysi? Skubdamas kai k paraysiu. Uvakar sugrs namo radau Algiuk labai susigrauus. Viktoro nuomone, a j labai usipuols. Pagailo vaiko. Stengsiuosi elgtis nuoirdiai, neerzinti dl bob. Trise tvrme tvor, kuri valdia pernai ivert ruoiantis 25 stalinins valdios Lietuvoje metinms. Utvrme. Ketverius metus pastovs. 1970 m. vl ivers visas tvoras, kaip ivert 1960 ir 1962 m. Betveriant atjo Gen Vandai padti virti vakarien. Algiukas buvo nusprends (inodamas mano nusistatym) pasilikti su ja, pasinekti. Taiau toji buvo labai uimta. 20 val. Viktoras isive j miest. Buvo kine. Vakar 19 val. ivaiavo miest. Viktorui ijus Algis daugiau papasakojo apie santykius su Ona. Trakuose vis laik sekiojusi paskui j sikibusi parank, kaip uodas kumelio pautus. Sakiusi, kad su Stasiu gyvenanti tik i pasigailjimo. Ot, gyvat! Viktoras rodinjs Algiui, kad jis neteisingai elgiasi savo draugo atvilgiu. Patariau Viktorui kalbti Alg visk pasakyti Stasiui. Nieko neieisi. Pasmerkiau Alg u jo elges. Viktoro nuomone, daug ko reikia j mokinti. Apie Stas kalbame tik neigiamai. Vakar juokiausi Viktorui: Algiukas sdi dabar pas Stas ir lyktisi ja. Juk tiek lyktybi prikalbjom apie suvalkietes bobas. Viktoras netiki, kad ms odiai tiek j paveik. Mano manymu, vis vien tokios kalbos veikia. (...) ryt Viktoras papasakojo, kad Algiukas grs apie pirm. Jis pasakojs, kad pas Stas rads Povil ir Levick, be to, ir Edvard Burok. 22 val. 30 min. Edvardas isiveds j. O kur po to buvo? Aiku, kad pas On. Gerai, kad nuo Stass, atrodo, atitolo. Nuo Onos irgi atitrauksim. Doro i jo nieko neieis, bet visgi kovoti u j reikia. Vargas vaikas. Taip sunkiai orientuojasi daugeliu klausim. Kunigo pstas daug nuveik per dvejus metus. O lageryje niekas nesugebjo padaryti jam reikiamos takos. Edvardas pras pasakyti, kad iandien tarp 1415 val. biau erniachovskio aiktje. Tegu jis eina po velni! Kelis mnesius

K. Ambrasu.

334

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

335

nesirod, o dabar nori man kakoki baisi paslapt pasakyti. Atrodo, kad papasakos apie Zigmo Laugelaiio (kartu su Jablonskiu jau kuris laikas atvetas peraukljimui) pasimatym saugume su savo motina. Bet i ini galjo pasakyti ir Algiukui. Matyt, nori Algiuko akyse suvaidinti kakok didel pogrindin veikj. staig bijo ueiti, kad saugumas nesuinot. Tad nusprend paskirti pasimatym erniachovskio aiktje. Ir nordamas kvailiau nesugalvoji! Jeigu namus, staig nebijai ueiti, reikia nieko blogo negalvosi partijos ir vyriausybs atvilgiu. O jeigu skiri slapt pasimatym, kak galvoji veikti ar pan. Tai nesudtinga aritmetika. Taiau ji nekandama tokiam veikjui kaip Edvardas. Tegu jis eina po velni! 14 val. Turdamas pusvaland laiko, paraysiu kai k. iandien teko lyjant namus parvaiuoti. Troleibus vairavo Macharykos dukt. Konduktor, atrodo, rus. Du jauni darbininkai pusiau juokais, pusiau rimtai m kak rodinti joms, kad reikia kalbti lietuvikai. Nesupratau, ar konduktor, ar vairuotoja (i neblogai, palyginus, kalba lietuvikai) iko: Zdes sovietskaja Litva! [ia taryb Lietuva!] Vienas i darbinink prie ilipant: Vsio taki Litva, a ne drugaja strana, poetomu i nado gavorit po litovski [Vis dlto Lietuva, o ne kita alis, todl ir reikia kalbti lietuvikai]. Mamai nuneiau savo sodo juodj serbent, aviei. Prie Putnos Nr. 12 jaunas vairuotojas kreipsi mane rusikai gana taisyklinga rus kalba. Lyg norjau lietuvikai atsakyti. O gal ia i kur nors atvyks rusas? Atsakiau rusikai (nes juk nedrstama atsakyti lietuvikai). Pro al jusi lietuv sikio kalb lietuvikai. Tada ir vairuotojas praneko. Nurods jam adres, pridriau: O kit kart kreipkits tik lietuvikai, nes ia Vilnius. Tik nusiypsojo ir nujo. Taiau gal i pastaba primins jam, kad Lietuvoje pirmiausia reikia kreiptis tik lietuvikai. 13 val. 10 min. Gal Edvardas laukia mans aiktje. Neturiu jokio noro eiti jo paskirt pasimatym. Kuriam velniui jis skiria

pasimatymus? Romantikos ieko? Nori saugumui duoti dar vien pagrind tarinti mus? Tegu jis eina po velni! Niekinu j, todl ir nenoriu eiti. Prie kelias dienas Algelis su Viktoru girdj, kad konservatorijoje suimti du studentai. J likimas neinomas. Po XXIII suvaiavimo propaganda sustiprjo. Prie por savaii po Lietuv keliavo buvusio 5-ojo Vilniaus pulko kareiviai. J pareikimuose tiek daug melo, turinio tiksl dezinformuoti ms jaunj kart. Jie tvirtina, kad 1919 m. Raudonj armij Lietuvoje mu ir ivijo u Dauguvos tik vokieiai, lenkai. Apie Lietuvos kariuomen nei odio. Smoningai nutylima, kad Raudonosios armijos lietuvikoji divizija tebuvo perkriktyta buvusi Pskovo divizija, rusika divizija. Rusai ir j bernai aukia, kad Lietuvos jaunimo pareiga domtis Lietuvoje kovojusi rus kari likimu, iekoti j kap, susirainti su j giminmis ir t. t. Akmens partijos sekretorius giriasi savo nuopelnais, kovojant skreb gaujose su Lietuvos partizanais. Kaip jie nesupranta lietuvio psichologijos! Idrsta girtis, kad Akmen plsta rusai, prisideng specialist vardu. Gerai, kad jie akli. Uteks! Ivargs! Laukia kelion, venionliuose sunku lipti autobus. venionliuose pradjau rinkti paraus po pareikimu, praaniu pagerinti autobus susisiekim. Surinks keliolika para, pastebjau tip, sekant mane. Prijs lietuvikai paklaus, k ia darau. Nepatikjo mano atsakymu. Arti prijs m stebeilyti mane. nirs paklausiau piktai: Ko jums reikia? Vietoje atsakymo papra urayti ir jo pavard. Pavard? Lozovoi! Pasirod, kad silpnai kalba lietuvikai. Kur dirbate? Karantino inspekcijoje. Kur ji yra: Vilniuje, venionliuose? Nesvarbu! T akimirk net patikjau, kad jis nuoirdiai rpinasi susisiekimo pagerinimu. Taiau greit supratau, kad panaus tipas niekada nevainja ms pus. Snukis tikro asilo. Asilikai ir elgsi, lengvai supratau, kas jis. Vadinasi, be reikalo i pradi buvau apsidiaugs, kad kart neseka mans. U Ievarauiki pasitiko mane Vladukas su Gintuliu. Oras pasitais, bet nuotaika niri. Atvykus atostog, niekas i tv nepa-

336

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

337

sitinka. Vladas irgi prislgtas. Jis irgi igyvena dl Tatuko. Berinkdama su mama bulves Emilija pasakojusi, koks Tatukas buvs geras, verkusi. A irgi vos valdiau aaras. Jau greit metai, bet skausmas nesumajo. Vilyt atbgo pasitikti prie nam. Jauiaus isiilgs Als, taiau visk gadino tai, kad visi kartu miegojome ant seno ieno. Darai tokie vels, bulvi tiek daug prisodinta. Kalbu Alei: Kiek diaugsmo bt Tatukui. Juk jis mokjo diaugtis kiekvienu menkniekiu. Deja, jo nra ir nebus niekados. Naktis buvo labai alta. Iki piet irgi alta. Tikrai sum du studentus i konservatorijos. Apie tai Vladukui pasakojs ekistas Silvas Jakutis. Jis dirba Maeikiuose. Kakurios mokyklos moksleiviai pagrob ginklus i karinio kabineto ir ij mik, sueid milicijos galiotin. Vienas lietuvis kareivis nuovs karinink ir mgins pabgti Turkij. Antras bgs namus. Maskvoje sugav. Nuotaik gadino blogas oras. Netrauk ieiti gamt. Nebuvo laiko nei uog mogikai pavalgyti. 15 val. isiruome atgal kartu su Als mama. Elyt palydjo. I pradi ji sak, kad atvaiuoiau tada, kada norsiu, po dviej savaii. Bet atsisveikinant pra atvaiuoti kit etadien. Pasaulinis futbolo empionatas, bet atvaiuoti teks. Jai lidna, a irgi pasiilgsiu. Lidna buvo atsisveikinus. Alei lidna. Nekokios jai atostogos lk ir lk visur. Tik vaikai atostogauja. Niekas netiki, kad atvaiuosiu Krivasal keliems metams. O atvaiuoti reikia. Bus sunku, bet man btina mokytis. Btina, nes kitaip nieko i mans neieis. Lauke stiprus vjas, ant eero didiuls bangos. Vladukas [valtimi] perkl ikinius ir palydjo iki autobuso sustojimo.

Liepos 26 d. (antradienis)
Autobusan lipo Mnius1 ir pradjo Arvydui girtis, kad inakt iki ryto gr degtin ir labai daug igr. Nutariau sikiti j kalb: Jaunuoli, ar ia yra kuo girtis? Jeigu imtum girtis, kad ger knyg perskaitei, tada tikrai bt pagrindas kuo girtis. O dabar nra kuo girtis. Mergina kalb terp rusik odi. Irgi papriekaitavau. Maiau, kad mano odiai veikia imoko grynai lietuvikai kalbti. Traukiny isinekjome. Pasirodo, kad ne kvailas vyras: baigs vidurin mokykl, mokosi technikume. Paklausiau, kaip jis vertina film Niekas nenorjo mirti. I jo lp igirdau tai, ko ne i daugelio teko girdti. Filmas neteisyb vaizduoja. Skrebai irgi aud mones. A tada buvau 2 met amiaus, taiau ir tok vaik mane buvo pastat prie sienos. Tik vagys, niekai kovojo kartu su skrebais. Pasirodo, kad jis mgsta vokik estradin muzik. Turs ger plokteli. Kaimyn rus praiusi ijungti magnetofon. Es vokieiai vis vien prieai ir pirmieji kib rusams gerkl. Jis taip jai atsaks klausimu: O kas jus myli? Mums pasakojo apie savo draugus, tarnavusius Vokietijoje ir Vengrijoje. ios tautos ypatingai neapkenia rus. Suinodav, kad jie ne rusai, labai nuoirdiai priimdav. Pasakojo apie grub rus elges Vilniuje ir t. t. Atsisveikindamas pagyriau esant gudriu vyru: Tad kodl degtin geri? Pasisil ueiti pas mane. Pasistengsiu kvpti jam meil knygai. ia kelione likau tikrai labai patenkintas. Vagone savo viet uleidau moteriai su vyru. Arvydui irgi patariau uleisti savo viet senai rusei. Maniau, kad su svetimtauiais reikia bti principingiems, nesibijoti pasirodyti lietuviu patriotu, taiau visada bti korektikam, mandagiam. Tuo metu vagono gale jaunuolis ivar moter, kuri buvo umusi jo viet. Kilo triukmas. Aplink j sdjo vien moterys. Viena rus vos nekirto deliui snuk. Gadino nuotaik, kad jo snukis lietuvikas. Guodiau save,

Neiifruojamas pseudonimas.

338

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

339

kad klystu. Praeidamas ukalbinau. Lietuvis! Liepiau nors nekalbti lietuvikai, prie tai pasmerks jo netaktik elges. Troleibuse du igr vyrukai m plepti, ginytis vienas su kitu rusikai, nors anksiau girdjau juos kalbant lietuvikai. Vienas kaltina kit: Poemu ty tak plocho govori po ruski? [Kodl tu taip prastai kalbi rusikai?] Antrasis atsako klausimu: A poemu ty neumeje po litovski? V 1941 godu vi vse choroo razgovarivali po litovski. Mogu vam pokozat dorogu na Paneraj, provoditj tuda [O kodl tu nemoki lietuvikai? 1941 m. js visi gerai kalbjote lietuvikai. Galiu parodyti keli Panerius, palydti ten]. Lietuv moteris m gdinti juos. A irgi sikiau kalb, pavadins j elges gdingu. Tokie antisemitiniai isiokimai tik gd daro ms tautai. Grs Vilni pajutau, kad ia daug lengviau gyventi negu Krivasalyje. Als vargas baigsis ten, o manasis prasids ir tsis gal gan ilgai. Jeigu biau kartu su Ale, jai bt lengviau. O dabar jokiu bdu tai ne atostogos. Bet k padarysi? Nieko negaliu skaityti, todl paraysiu kelet odi. K tik grau i Jonelio, pas kur apsistojusi mama. iandien Viktorija1 su Gintarliu ivaiavo savo tvik. Galvodamas, kad mama ryt vaiuos Krivasalin, nuneiau jai tris dutes saldaini Karvut, du i trij okoladini saldaini, kuriuos atve vakar Algiukas i Vito Margaiio vestuvi. Pasirod, kad ji neskuba vaiuoti. Supykau. Vis man kalba, kad reikia parel pirkti, o pati neskuba vaiuoti. Kaip taip galima nesirpinti namais? Man kalba apie namus, o jiems kad nenori vaiuot. Skuba ten tik todl, kad mans bijo. Upyks visk isakiau. m verkti. Dieve! Kaip neapkeniu savs! Kam to reikia!? Ji negerai daro, taiau ji motina. Pats greitai supratau netaktikai pasielgs ir miau taisyti padt. Palydjo mane beveik iki cerkvs. Lyg viskas gerai. Grus vis vien buvo taip skaudu. Raydamas staigoje Alei laik, prisiminiau Tatuk, kuris niekada nesirgo, kuriam viskas buvo lengva. Pasidar graudu, kad net apsiverkiau.
1

Pykstu ant Viktorijos. Pustreios savaits mama pas juos isdjo, o ji neprisiruo jos nuvesti pas gydytoj. O prie mnes mane gsdino, kad mamai labai blogai, btina nuvesti pas gydytoj. Nuotaika sumauta. Nieko nepadarysi! Viskas praeis! Vakar 22 val. 30 min. gro Viktoras su Algiuku i Vito vestuvi, o jiems vaiuojant praiau kalbti Vit neiti su svita zaks [civilins metrikacijos skyri]. Pasirodo, kad jis pats susiprats lietuvis. Be svitos nujo zaks, po to banyi. Zakso valdia sil savo orkestr, patar atidti vestuves. Kolchozo pirmininkas irgi daug k paadjo su slyga, jeigu jie su svita eis zaks. ie atsisak. Bravo! Spjauti j naujas tradicijas. Algio1 vestuves sutikau eiti tik su slyga, jeigu neduos zakse ied umauti. Pats nedalyvavau zakso ceremonijoje, taiau ten buvau nuvaiavs. Ateityje reikia bti dar principingesniam. Ateityje atsisakysiu dalyvauti bet kieno vestuvse, jeigu zaks vaiuos su svita! Tik taip! Vitas visgi pasirod minktaknis ir nebuvo savo draugo vestuvse, nes Val neileido. Anksiau ji man atrod labai grai, simpatika, tobula moteris. Tai, atrodo, vienintel mano draugo ir pastamo mona, kuri man patiko. Taiau po tokio jos elgesio pradjau tiesiog nemgti Vals. Tai pilka moterl, miesionl! Vitas irgi silpnavalis autas. Viktorui sugrus, bdavau ten gana danu sveiu. Pradsiu retai ten lankytis. Jeigu Vito neleido savo draugo vestuves, matyt, nelabai nori, kad ir mes ten lankytums. Nereikia kyrti! Dar Ievai dirbant pas mus [Puntuke], Elena Smilgeviien be jokio rimto pagrindo puol isterik, m aukti, kad j privalau tik pavarde vadinti ir kreiptis tik darbo reikalais. Po to ilgai nekalbjau su ja, nes prie tai buvo unyb ikrtus. Vliau atleidau jai vien tik todl, kad ji, mano supratimu, dora lietuv. Taiau gegus pabaigoje ji ikrt toki kiaulyst, u kuri jokiu bdu negaliu jai atleisti. Praiau, kad u mane pusvaland padirbt, nes reikjo nuvesti motin pas gydytoj. Prie tai buvau
1

Brolio Jono Terlecko mona.

Autoriaus pusbrolis Algis Minas.

340

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

341

ileids j visai dienai. Ji nesutiko padti man. Pradjo net aukti, kad a sds ant jos kaklo. Kiaul! Vis jos darb visada reikia padaryti, o ji dar idrso teigti, kad u mane dirba. Man sugrus i atostog, ji m ypsotis, berti komplimentus. A: Nemoki juokauti, todl geriau patylk. Po to beveik nenekjau dvi tris dienas, kol ji ijo atostog. Anksiau pastebjau, kad ji su visomis moterimis susipykusi. I pradi atrod, kad kitos kaltos. Dabar aiku. Bjauri boba! Du kartus atleidau jai, daugiau neatleisiu. Utenka! Jeigu atleisiu ir su ja neksiu kaip pirma, save niekinsiu. Jeigu nuo rugsjo 1 d. dar dirbsiu, teks nekti su ja, bet tik oficialiai. Uteks gal gale!

Liepos 27 d. (treiadienis)
Vietoj Ievos dirba Irena imonyt. Jos kyrus domjimasis, kaip ir kur praleisiu mokslo atostogas, sukl tarim. Ivis tikra vitel. Tik tokia ir stoja partij. Stoja dar ir karjeristai. Dabar jai nejauiu jokios neapykantos. Tik labai nuobodu su ja. Su Ieva buvo galima pasikalbti vairiomis temomis. O i ninieko neimano. Taiau visa tai man tik naud. Ievai girdint bdavo domu su Arkadijumi daugiau pasiginyti, politikuoti. O dabar i viso nepolitikuoja. i vitel i viso nesiorientuoja politikoje, nors skaito laikraius. Gerai! Politikuoti ir neverta. Diaugiuosi ir kad nors darbe nepolitikuoju. O Arkadijus vis gudrauja. Irena m kalbti apie partij. A paklausiau, ar ji neduot man rekomendacijos partij (tai buvo pasakyta su ironija). Ji atsak, kad negalinti, staas leidia tik Arkadijui duoti rekomendacij partij. O is? is suabejot duoti ar ne. Jam ne viskas aiku, kai kur manimi abejojs. A ess geras, bet komunistas turs bti dar geresnis. Tai tipiki ekisto odiai. Bk naivus ir tikk, kokios geros apie tave saugumas nuomons. N velnio! Jeigu jie galt, aukte vandens mane prigirdyt. Danai kyla mintis, kad ekistai iprovokuos autotransporto avarij. Utat saugausi automobili. Ne! Nedrs! Kiekvienam bus aiku, kas nuud mane. To jie labai nenori.

Birut Budraitien gerbiau, jauiau jai simpatij. Tai ne vien u veidel. Man atrod, kad ji lietuv patriot. Pavasar suabejojau tuo. O dabar net neapksti pradjau. Kodl? Apie gegus 9 d. supratau, kad ji bijo mans. Atneiau visiems paskaityti 3-ij Pergals numer, kuriame buvo atspausdintas domus straipsnis apie genetik. Ilgai laik t urnal staliuje. Tada ims (galvodamas, kad tikrai ji labai neturi laiko) daviau kitiems skaityti. Kai visi perskait, vl nuneiau jai t urnal. Taiau ji girdint visiems (tarp t vis komunists Simonaviien ir Lion) pareik, kad jai es domesni kiti straipsniai. Tuo pat metu praiau nuneti mano istorin darb. js kabinet (bendr) radau beskaitani t darb. Bet kai Aldonos Simonaviiens akivaizdoje patariau perskaityti domesn skyri, ji i karto grino t darb. Po keli dien supratau, kad ji bijo skaityti sovietinius leidinius, jeigu a juos patariu perskaityti, nurodydamas, k btina perskaityti. Isigando! Bijo dl savo karjeros. kain grups virininko post iem paskyr vietoj Audrons Jaktiens Iren imonyt, nors Birut buvo nusipelniusi gauti i viet. Utat pradjo visaip pataikauti komunistams, nes ino, kad nuo j priklausys, paskirs j t viet ar ne (Irena jautsi nepatogiai, todl ruosi ieiti). Jos elgesys dav vaisi Iren perkl pas mus, o jos viet paskyr Birut. Utat dabar abiem rankom laikosi sikibusi kds ir labai bijo, kad a savo elgesiu nepajudiniau tos kds. Iki tol visi vadindavo j mano simpatija. A juokaudamas vadindavau j mano Birute. Paposydavau su ja, nors neflirtavau. Ji visiems girdint juokdavosi i mans, kas a nemoks flirtuoti, nevyrikas ir t. t. Taiau jai patiko, kad j truput iskirdavau i kit. Vien kart priekaitavo man u tai, kad savo elgesiu ne tik sau kenkiu, bet ir vaikams pakenksiu. Kart su ja pasikalbjau. Maniau, kad suprato visk. Ne! Taiau iandien nematau btinybs j viesti. I kikio mogaus nepadarysi! Nusprendiau bti su ja pabrtinai oficialus. Greit ji, jos draugs pastebjo mano pasikeitim. Pradjo stebtis. Niekam neaikinau prieasi.

342

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

343

Savaitei ji buvo ivykusi Maskv. A ir toliau likau su ja oficialus. Paskutini politikos usimim metu snaudiau. Kakas stukteljo rank, kuria buvau parms galv. Pairjau jos pus. O ji visikai nesumiusi iri mane ir ypsosi, tuo parodydama, kad nori susitaikyti. iri tokiomis graiomis rudomis akimis (pirm kart rudos akys pasirod tokios graios). A pasiirjau jos pus abejingai. Nepratariau n odio. Ne kart ji mgino pakeisti ms santykius, taiau ir toliau likau oficialus. Vakar ji ijo atostog. Jeigu rugsjo mn. paliksiu i darboviet (jeigu ivaiuosiu Krivasal), prie ieidamas pasakysiu jai savo pasikeitimo prieast. Tegu ino, kad a ne minktaknis ir mans nelabai veikia jos ypsena. Ne tokios ypsenos nenupirkt mans! Niekada! Kuo toliau, tuo labiau erzina Vincas Filipaviius. Prie por savaii gavau i iluts, kur jis atlieka praktik, laik. Upykau u jo praym, adresuot Viktorui ir Algeliui, kad ie parayt jam laik. Asilas! Argi galima buvusiems lagerininkams susirainti su studentu? Ir kaip jis nesupranta? N vienas ir nesiruom jam rayti, nors prie kelet met esu jam ras. Sekmadien gavau antrj jo laik. Chuliganas sueids j peiliu nugar, guls ligoninje. Tik iandien prisiruoiau parayti trumpai ir altai. Nemokjau n ujausti jo, nes manyje nebuvo to jausmo. Kodl kuo toliau, tuo labiau nemgstu jo? Pas Al prie 23 metus pasiskolino 25 rub. Ne tik negrino, bet net neatsipra u tai, kad ilgai neatiduoda skolos, net nemini apie tai. I Vlado pastamo pasiskolino 5 rublius, negrino. Bet ne vien dl to nemgstu jo. Nemgstu ir viskas. Labai geros nuomons apie save. Intuicija sako, kad jam negalima patikti joki paslapi. Donatas Biinas prie metus pasiskolino 2 ar 3 rublius ir aki nerodo. Tai menkas pinigas, taiau charakterizuoja mog. Algiukas jo bendrabylis. Ne tik nepakvieia pas save, bet net niekada neuvaiuoja pas savus. Kolchozo pirmininko meilu pam ir niekaip neilenda i po jos sijono. Taiau pas Albin buvs ligoni-

nje, nunes jam vaist. Verklens, kad labai blogai materialiai gyvens. Toji turbt suka jam galv, kad prabangos nesuteik. Vakar vaiuodamas pro al darboviets maina minutei buvo usuks. altai primiau. Buvo geras vyras.Taiau u jo vedybas, u elges su Algiuku niekinau j. Keista, kad vakar Algiukas sugro 20 val. 30 min. Turbt Onuts nesurado. Surado, nes laikus atsine, tad kodl visgi sugro taip anksti? Pasistengsiu j ir nuo jos pamau atnekti. K tik grau i motinos. Nuneiau jai vairi uog i savo sodo, nupirkau kelis pomidorus, kurie dar kainuoja 2,50 rub. Nuotaika gera. Kasdien pas j nueinu. etadien su Joneliu vaiuoju Krivasalin. Gerai! Prie ivykdamas tvik truput paraysiu. Liepos 11 d. sugrs i Vito vestuvi, Algiukas buvo labai pasikeits. Vis savait beveik niekur neieidavo. Matyt, Viktoras kelionje truput peraukljo. Liepos 13 d. Stas prane, kad Algelio nepriregistruoja. Su Viktoru ilgai svarstm to prieastis.

Liepos 28 d. (ketvirtadienis)
Aiku, kad saugumas prikio pirtus. Bet kodl Viktor leido [priregistruoti], o Algiuko neleidia? Viena i prieasi, atrodo, yra ta, kad jis Stasei papasakojo, jog mes j saugojame. Be to, saugumas ir pats supranta, kad jis ms globojamas. Todl ir nori j iplti i ms takos. J manymu, kitur jis greit pateks sijon ir bus amen. Taip! Atrodo, kad Viktoras truput igyvena, kad su Algiuku daug gastroliavo. Antra, saugumas, siekia palauti Algiuk. Jo pasas tik pusei met. Uts jo priregistravim. Galvoja, kad Algiukas bus priverstas kreiptis juos. Tik taip!

344

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

345

Prajus antradien netiktai paskambino Stas. Sak, kad btinai reikalingas Algiukas, kur priregistruoti yra reali galimyb. Kit dien vl skambino. iandien jie abu sugro, nujo pas Stas. Gal kas nors idegs? Liepos 18 d. skambino Edvardas i Vievio. Labai nors susitikti mane. A: Tu juk inai, kur a gyvenu, kur dirbu?! Iklausinjo, kada bnu staigoje ir namie. Tyia pabriau, kad Als nra. O jos jis gdijasi. Galvojau, kad ateis, nors ir specialiai nelaukiau. Man jis nereikalingas. Jeigu nori, tegu ueina. Visa savait prabgo, o jo nra. Jau net dvi savaites neiojasi paslapt, kuri norjo man pasakyti. Liepos 9 d. paskyrs pasimatym. Matyt, ji labai svarbi, kad per dvi savaites niekaip negali jos atneti iki mans. Susitiks pasakysiu, k galvoju apie j. Tegu neapgaudinja savs, o ms neapgaus. Visi inom, koks jis veikjas. Pasakysiu: Sdi po sijonu ir sdk, nekaiiok i po jo nosies, nevaidink veikjo! Vakar skambinau Kaziui Ambrasui ir Albertui ilinskui dl ivykos mano tvik. Kiek galima, kalbjau neaikiai, bet saugumas susigaud. Kaip tik vakare usuko Jonelis Pratuseviius (neseniai grs i lagerio) su pussesere. Visi ijom mik. Mama pasak, kad mans iekojo prapliks vyrikis. Supratau, kad tai Albertas. Iekojo ir kitas. To nkart nemaiusi. Anas klausinjo, ar uvaiuoja ia kakokia mergina. Gal sumai? Ne! Mamai saks, kad tai Terlecko butas. tartina! Ilgai laukm Alberto. Kakoks tipas vaikto palei tvor. Kada beieisi i trobos, tas tebevaikto. Jonel ir pusseser palydjau autobuso stotel. Tipas vaikto! Ten susitikau Albert. Su Joneliu ir pussesere atsisveikin, abu su Albertu pusvaland pasivaikiojom. Tipas stovi. Aiku, kad klausosi. Grtu atgal. Tebestovi... Dar prie pusantros savaits pakvieiau Albert Krivasal. Ten gal bus gera proga pasikalbti, gal Alfred susitiksim. Tegu pamato, kad kunigai ne tokie, kokius vaizduoja ateistai. Gal toks susitikimas iplaus i jo galvos truput kvailysi. Jis paklaus, kas bus daugiau. Pasakiau, kad Algiukas ir Viktoras. Atsisveikindamas: Viso, marksiste! Tada jis juokaudamas: Tai kaip ten a, marksistas,

jausiuos tarp js, kaip js paksite mane? A: Truput dvoksi, bet paksim. Jis man tuo patinka, kad neusigauna. Bravo! Silvas skambino, pra paaikinti vien problem. Papraiau ueiti darb. Man buvo svarbu suinoti apie Birut Bikauskait, atvykusi i Amerikos. Jo nuomone, reikia nueiti Gintar, kur gyvena Birut su motina. Patariau neiti. Kam saugumui sukelti dar vien tarim. Juk iaip jie per daug mus tarinja (inoma, mane, o ne j). O labai gaila, kad ji neatvyko pas mus! Matyt, neileidia! Vakar Lengvosios pramons ministerijos vilnos pramons skyriuje pastebjau, kad dokumentacija pildoma rus kalba. Neinodamas, kad mano panekovas yra to skyriaus virininkas Pkas, ivadinau juos pataiknais (jei ir biau inojs, nepasigdiniau tokiu vardu pavadinti). Priminiau, kad ir j ministras Adomaitis lietuviams virininkams rat ivadas rao rus kalba. Vyrikis ir moteris pritar man. Vyrikis: Taip, jis rao tov. Pukas A: Jeigu Pkas bt vyras, nueit ir pasakyt ministrui: Ministre, laikas imokti lietuvikai! Moteris keistai nusiypsojo, o vyrikis: Kain kaip ten js elgtumts vietoje Pko? Tik jam ijus supratau, kad tai ir buvo pats Pkas. Suinojs tai sakau juokdamasis moteriai: Neinojau, kad tai Pkas. Truput nemandagiai pakalbjau su js virininku. Bet nepakenks?! Taiau ijau nepatenkintas, kad moteriai pasipasakojau kaljs. kart to nereikjo. Padarys ivad, kad drsus tik todl, jog kaljo u savo plepum. Net ir iandien esu nepatenkintas savo atvirumu, plepumu. Jis ne visur reikalingas. Vakar ir iandien visur ikeltos lietuvikos vliavos. Taiau 1940 07 21 paminta net spaudoje per daug kukliai. Bubelis man: inai, kokia iandien diena? Atsakiau, kad neinau. Jis: Ms nepriklausomybs diena! Stebjausi i jo drsos telefonu taip ironikai nekti. Kartais akimirkomis bailiai pasidaro drss. Sutikau seniai matyt Jon II. Jis tuoj kirto: Laikraiuose aib melo, taiau vis vien galime i to melo matyti, jausti, kad Maskva neleidia per daug diaugtis iuo jubiliejumi. Meluokit, kiek lenda, spjaudykit savo tvyn, bet diaugtis per daug nesidiaukit.

346

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

347

Laimingus jus padar ne liepos 21-oji, o lapkriio 7-oji. Vienas dievas, vienas tikjimas, todl turi bti ir viena vent. T dien ne tik leis, bet net ir sakys diaugtis, reikti padk kruviniesiems okupantams. Liepos 21 d. Kremlius neleidia lietuvikiesiems bernams per daug diaugtis, kad liaudis nepagalvot, jog fabrikai, statybos gautos ne rus, o lietuvi komunist pastangomis. Lietuvi tauta atiduot Maskvai visus fabrikus, jeigu tik su fabrikais isivet rus kariuomen ir por imt tkstani vagi, chuligan ir kt. vairaus plauko imperialist. Lapkriio 7-j diaukis, Lietuvos komuniste, diaukis, nors ir plyk i diaugsmo, o liepos 21j bk santrus. Lietuvos komunistai tikrai nusipeln tokio ponios Maskvos elgesio su jais. T pai dien sutikau ir Nulinsk1. is dar graesni kalb apie liepos 21 d. prinekjo. Jam priminiau tik, kad jeigu ne Maskva, iandien nebt n Lietuvos vardo. Mes neturtumme nei lietuvik mokykl, nei lietuvikos spaudos, odiu, nieko lietuviko. Net Lietuvos vardas bt neminimas. inoma, a sutikau, kad derimordos elgiasi Lietuvoje gan liai. Pamau susitvarkys viskas, rodinjau jam. Valdia supras gal gale, kad su lietuviu reikia elgtis kaip su lygiu. Liepos 27 d. 11 val. 10 min. staigoje. Irena skaiiuoja skaiiavimo maina. Lauke gan alta. Prajusi savait buvo net labai karta, termometras rod +30 C, o iandien netiktai atalo. Visur palijo, net Vilniaus mieste, o pas mus n lao. Bereli lapai geltonija, tenka laistyti. Galva plyta. Alei ivykus atostog, rodos, tik kart nujau miegoti prie 22 val. Futbolas, kelion labai ivargino. par miegu 56 val. Ir kaip dar galiu dirbti, rayti? Ivargs, bet privalau rayti.

Liepos 29 d. (penktadienis)
Liepos 22 d., penktadien, ivykau Krivasal. Su manim adjo vaiuoti sveius K. Ambrasas. Deja, stot neatjo. Nors telefonu sakiau, kad vaiuoju vienas, jis susigaud, jog gali bti daugiau moni. Pabijojo. Diena pasitaik labai puiki. pasitiko Gintulis ir Vladukas. Gintulis nudegs, veidas viesus. ia nors monikai pavalgo. Einam Varnikes, o a bijau Vladuko klausinti apie gyvenim namie, nes taip nenoriu igirsti ko nors nemalonaus. Teko visgi igirsti. Pasirodo, kad sovchozo valdytoja Jurgeleviien leido nusipjauti tik apie 2,5 veimo ieno, nors karvei reikia madaug 3 kartus daugiau. Vladas pra nekalbti prie mamos apie t ien. Ji ir iaip labai igyvenanti. Al pasakojo, kad mama vis laik buvusi labai gera, tik ieno [klausimas] pakeits j. Atm em, visk, ir dar ieno neleidia karvei prisiienauti i savosios ems. Jeigu Tatukas bt gyvas, kiek jis igyvent! Nors jo akys nemato tos neteisybs. Bet kiek jos neteisybs mat! U em n kapeikos nesumokjo, o u ien reikalauja 20 rub., t. y. tiek, kiek moteris udirba beveik per mnes. Vyrai u 7 darbo dienas gauna 3035 rub. Kolchoze buvo geriau. Ten u niek nereikjo mokti. Kain ar kitur pasauly yra tokia neteisyb? Nordamas likti su Ale, kvieiau j maudytis. Vilniuje ji atrod labai ivargusi, pasenusi. ia atsigavo, pagrajo. Trumpai idykavom. Nusprendiau bgti namo, nuneti kam nors dalg ikalti. Deja, visi usim. Miegojom ant pernykio ieno. Pirm kart gyvenime buvau toks aistringas! (...) Nakt blogai miegojau. Atsibuds vis galvodavau apie ien ir kaip reiks imaitinti sveius. Sviesto, srio beveik nra, kiauini irgi. Negalsime imaitinti karvs, svajonms apie isilavinimo paklim gyvenant Krivasaly sudiev. Kai neisimiegu, visada didesnis pesimistas, negu iaip esu. Atbuds prie 7 val. einu pas Jurgeleviien, nors vilties maa, kad ji duos daugiau ieno. Pasitaik geros nuotaikos, truput apsi-

Tiek Jono II, tiek Nulinsko mintys yra paties autoriaus.

348

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

349

sukau ir mano maloniai nuostabai, gavau leidim prisipjauti iki 5 veim ieno. Grau labai laimingas, laimingas, kad mam pradiuginsiu. Kiek maai reikia mogaus laimei! Usukau kapines. Rodos, Tatukas visk mato ir girdi. Jis turt irgi bti laimingas. Taiau atsiklaupti prie jo kapo ir kart neprisiveriau. Juk, mano manymu, tai i viso nereikalinga. Pasimelsti mintyse, pasikalbti su juo galiu ir stovdamas, net nesiegnodamas. Su Vladeliu ijau pievas. Dalgiai neima. Abiem reikia mokytis ikalti dalgius. Pjovme kalne dobilus. 10 val. 30 min. su Ale, Vladeliu ijau Linkmenis svei pasitikti. Neskubjau per daug. Jeigu kas nors palyds juos, tegu nemato, kas pasitinka. Utat minut pavlavom. Apmaudu buvo j neradus. Kodl niekas neatvyko? Gal sum saugumas? U k? K daryti? Nusprendiau usukti pas Alfred susitarti dl paminklo ventinimo. O gal Alfredas gro kartu su jais i Vilniaus ir nusived juos pas save? Juk maiau br einant t pus. Tokia mintis mkteljo galvoje. Taip norjau tikti, bet greit nuvijau j al. Juk Alfredas neidrs tiek faist vestis pas save. Jis sekamas ir truput prisibijo. Kaip apsidiaugiau rads ten Alfred, Jon Kardel, Viktor, Alg, Albert ir Baltru. Algis! Atsivediau ir Al su Vladeliu. Jonelis [Kardelis] ivir i konserv sriubos, igrm po stiklel konjako, alaus. Visi buvo suavti Alfredu. Taiau is, nordamas bti ariau liaudies, keliskart riebiai nusikeik. Gal be reikalo. Man patinka paprasti kunigai, o ne davatkos. O Vladukui ir Elytei, atrodo, nepatiko tai. I ten patraukm pas Jadzyt Kardelyt. Nustebom rad ten Kazel [Ambras]. Pasirodo, kad jis vairiausiomis transporto priemonmis atsidangino iki Linkmen. Varg Kardelien! Per kelet taikos met neteko net 2 sn. Abi dukros neitekjusios, nes labai mauts. Ji moteris vidutin.

Matyt, tvas buvo mautis. Vadinasi, jos itekjimas u mao vyro buvo klaida. Kazelis tik i draugikumo aplank Jadzyt. Geras jis vyras! Patraukm prie eero. Oras toks graus. Sveiai grojosi gamta, o a gyvenau senais prisiminimais.

Liepos 31 d. (sekmadienis)
7 val. 05 min. ia prie 18 met, 1948 m. rugpjio 22 d. tiek daug igyvenau dl Elyts, dl vieno nesusipratimo su ja. 1950 m. ruden per upel arkliu vaiavau Papiliakaln pas idlas maisto. O kaip buvo lidna 1949 m. liepos mn. ia, Papiliakalnje, pjovm rugius pas tuos paius idlas. Kaip skaudu, lidna, apmaudu ir dar kakas buvo mano krtinje. K tik buvau sugrs su komjaunimo bilietu. Buvo be galo skaudu, kad mane, tok lietuv patriot, taip neapkeniant skreb, gali partizanai suaudyti. Abu su Juriu buvom susitar stoti tada komjaunim. is pradels ir iliko. Jo krtins nepl skausmas. Jis praktikesnis. Jau kelinti metai Valentinas komunistas. Su savo sine padar kompromis ir gan ramus. Tikrai inau, kad jis n imtosios dalies neigyveno to, k a igyvenau stodamas komjaunim. Ne! Aplink buvo tiek skausmo, aar, neteisybs, kurias vykd niek saujel. Formaliai a su jais, formaliai, inoma. Taiau ir tai kankino mane. Tada daug jaudinausi dl Elyts. Dabar ji ia. Rodos, myliu taip, kaip ir tada. O kad is jausmas niekada neprapult i mano krtins! Ji apsirengusi viesia suknele, kuri jai tinka. Atrodo gerai nepasakysi, kad vyresn u mane. Ulipame ant Ledakalnio. Kokie puiks vaizdai, kokia grai ms Lietuva! Kaip gaila, kad mes nemokame ja grotis. Daugelis vainja Krym, o Lietuvos gamtos groio nevertina, nesupranta to groio. A niekur iki iol dar nebuvau ivyks, taiau ar pastu savj Lietuv? Toli grau ne! inoma, neturiu galimybi. met galvojau su Viktoru pakeliauti po Lietuv. Apie tai jam raiau lager. Bet ar pakeliavom?

350

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

351

Ulipome ir ant Piliakalnio. Vaizduot iloje senovje. Taip sunku sivaizduoti, kad prie 600 ir daugiau met ia stovjo Linkmen pilis, gyveno, kovojo u savo laisv ms praboiai. Taip norisi drauge su Maironiu prikelti nors vien senel i kap milin ir suinoti, pamatyti, kaip jie atrod, kaip rengsi, k valg ir kaip jie tada irjo mus supant pasaul. Kokia j, ms proseneli, gyvenimo prasm? Kam jie gyveno? Kad mes iandien gyventumme? O mes kam gyvenam? Tik tam, kad po 600 met ia, iose apylinkse gyvent lietuviai? Po 600 met vargu ar jau ia gyvens lietuviai. ia gyvens, inoma, ir ne tie, kurie apie tai labai daug svajoja. ia gyvens europieiai, vis Europos taut miinys, t. y. t pai kalavijuoi, t pai lietuvi, kovojusi ioje pilyje tolimi palikuonys. Tad kam buvo kovota u Lietuvos laisv, jeigu u imt met lietuvi nebus? Gal reikjo tapti vokiei vergais arba tiesiog tokiais pat vokieiais, kokie buvo ms prieai. O kam iandien mes prieinams ms tautos surusinimui? Mes iandien neprisimename t, kurie prie 600 met gyn Lietuv nuo prie, nes neinome nei vieno i j net vardo. Po 600 met niekas neprisimins ir ms vardo. Ms vaik vaikaiiams atrodys gal gan juokingas pasaulio moni skirstymas tautas, net rases. Tad kam mes gyvename, kovojame? Kokia gyvenimo prasm? Kas tai man gali atsakyti? Grdami atgal, usukom pas idlas atsigerti. Mano nuostabai, idlien atpaino mane, nors a nebuvau buvs ia 16 met. Apylinkse sutikdavome daug vasarotoj i Kauno, Vilniaus, Leningrado, net ir Vidurio Azijos. Pastarieji labiau vertina ms gamt, negu mes patys. Leningradieiai nieko gero mums neduoda, iskyrus brolik kultr. Kaip buvo sutarta, 19 val. prie upelio atvaiavo motociklu Alfredas. Ant kalno prie Papiliakaln pietavom. Alfredas daug pasakojo apie banyi. Neslp vaid tarp dvasiki. Daug k kritikai vertino, pvz., ipaint. Sekmadien einant Kiaunelik, Kazelis pareik, kad Alfredas be reikalo buvo toks atviras. Tokiomis temomis kalbti galima tik keturioms ausims girdint. Jam pritariau. Vakar Viktoras u tai vis

kalt suvert mums patiems. Es mes turjome spti, kad tarp ms ne visi giliai sitikin katalikai: Albertas marksistuojantis, o Algelis Baltuis i viso nekriktytas. Tik Viktoras imok Algel persiegnoti. Motina gal ir iandien nesupranta, koki al padar savo veiksmais. Algelis vesis su Danute. Gerai, kad toji katalik. O jeigu ne? J vaikai irgi liks nekriktyti? A neteikiu kriktui beveik jokios reikms, netikiu pirmja nuodme ir tuo, kad kriktas j nuplauna. Taiau kriktas yra pirmoji pakopa aukljant vaikus religine ir taip pat tautine dvasia. Pirmoji pakopa yra vedybos banyioje. O Algelis negals tuoktis banyioje. Albert smoningai pakvieiau. Tegu jis pamato, kad kunigai nra tokie, kokius juos vaizduoja sovietin spauda (jis inojo tai, bet lagery umiro). Visi liko suavti Alfredu. Tik privaljome j spti labai neatvirauti. Grome per Poievik, Linkmen viensdius, Varnikse persiklme laivu. Jauiausi toks jaunas, nepailsts, koks buvau prie 18 met. Jeigu ne nervai, biau tikrai sveikiausias i vis. Jauiausi labai gerai. Grome sutemus, 23 val. Vladas jung radij suinoti, kaip pasibaig Vengrijos ir Rusijos futbolo rungtyns pasauliniame empionate. Dauguma lietuvi lauk, kad laims vengrai, kad atkerys u 1956-uosius. Ir kaip nusivylme suinoj, kad vengrai pralaimjo 1:2. Al buvo sumuusi sviesto, suslgusi sr, buvo pieno, todl neturjome joki klii pavalgydinti sveius. Visi nujo miegoti klojim, o mes su Ale likome troboje. (...) Penktadien sugrs Algiukas su Viktoru pasakojo, kad buvo usuk pas Alg Endriukait. Prims gan gerai. mona negrai. Reikia, susivyniojo. Sulau ir t lageris! Tik tuo galima paaikinti jo skubotas vedybas. Nors Ladygait bt veds. Su ta iki lagerio buvo pastamas, susirainjo vis laik. Truput nuskriaud mergait.

352

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

353

Su Maryte [Algiukas ir Viktoras] liepos 16 d. nuvyk Paprdius. Pilvikius atjs pasitikti Vals Vitas. Usuk jos tvik. Po to Algiukas, Viktoras ir Maryt nuj pas Margaiius. Buv atlaiduose. Lauk Vito, bet tas neatjs. Net seni tvai suprat, kad Vitas elgiasi gan netaktikai, labai nemandagiai. Draugai jo tvikje, o jis net nepasirod. Val neileido! Antradien pareikiau, kad ir pas Vit nesilankysiu daugiau. Jeigu Val neileido Vito pas savo draugus, ji nenori, savaime aiku, kad ir mes lankytumms pas juos. Tikrai nesitikjau, kad Vitas toks minktaknis. Kur vyrai dingo? Ar nors vienas liko i buvusi lagerinink vyras, neskaitant, inoma, Viktoro? Birelio pradioje Albinas Masaitis pasikviets Algiuk ir Viktor pas save. Bet jiems atjus, jis su mona ms drabuius skalbti. O sveiams liep laukti u nam ile. ie por valand palauk nujo savo keliais. Dabar panaiai m ir Vitas elgtis. A, o ypa Viktoras, buvo gan danas sveias ten. Sak, kad ir jis ten nesilankys. Tsiu, nuo ko buvau atitrks. Sekmadienio ryte atsikls Albertas ikal dalg. Su Vladeliu pripjovme madaug veim ieno. 10 val. Al, Algiukas, Albertas, Viktoras, Vladas ir a ijome Linkmenis. A usukau pas Alfred susitarti dl v. Mii. Mama nori, kad jos bt laikomos. Radau j beklausinjant vaik katekizmo. Dabar neleidia banyioje mokyti poteri, tikjimo ties. Viskam paruoti turi tvai. Kaime beveik visi vaikai paruoiami. Bet kaip paruoiami? Trys mergaits, aprengtos tuliomis, buvo paventintos, t. y. pasiruousios Pirmai komunijai. Alfredas pasak joms spec. pamoksll. Motinos verk. Buvo ikilminga nuotaika. Viktoras apkaltino motinas, kurios atm i vaik t pirmosios Komunijos diaugsm (turjo galvoje Algiuk Baltru, kur tie odiai labai sujaudin). Betgi [ir a] neprisimenu labai tos dienos. Ar mane labai gerai paruo, nors ruo kunigas? Paruo labai pavirutinikai, kunigas i viso retai pasirodydavo. Ruo vienuolis. Kakoki ceremo-

nij sumaiiau, kunigas aprk. Jauiau baim eidamas ipainties ir daugiau jokio jausmo. Kaltas, inoma, klebonas, kuris nejaut reikalo monikai pasikalbti su kiekvienu i ms. Alfredas, inoma, ne toks. Jo paruotiems Pirmosios komunijos diena iliks visam amiui labai graiu prisiminimu. To a jiems linkiau, linkiau, kad i j iaugt labai dori katalikai. ia banyia suvaidina mogaus gyvenime labai didel vaidmen. Tik labai gaila, kad tikr, dor kunig labai maai. Daugumas nemoka elgtis su vaikais ir savo pareigas atlieka gan formaliai. Dar i vakaro Alfredas pra neateiti banyi, nes jis nepasiruos, jaudinsis. Tikrai jaudinosi ir pasak blogesn pamoksl, negu pasakydavo. Banyioje buvo ir mama. O a tik v. Mii pabaig prisiminiau, kad tai miios Tatuko intencija. inoma, labai maai tikiu, kad jam jos gali kuo nors padti. Al psiomis parjo namo ruotis pietums, o mes, pam Kazel ir Jadzyt ir Makn Alg, dviem laivais i Dvariki atplaukme Krivasal. Oras buvo saultas. Usukome sal. Maudyklje nusprendme aplankyti ventakaln. Viktoras pareik, kad jis buvs ten, todl eisis namo. Algiukas irgi. io abejingumas graiai gamtai ugavo mane. Nieko jam nesakiau. Prie 3 metus Kazeliui Ambrasui kalbjau, kad greit kas nors i tv mirs ir tvikje bus labai lidna. Kaip greit atjo nelaukta diena! Tatuko nebra. O kaip Tatukui diugu bt pasikalbti su Viktoru, kaip bt malonu girdti, jeigu kas nors pagirt mane! ventakalnyje papasakojau kaimo istorij nuo 1940 met iki i dien. Albertas retkariais pakidavo koki nors pilk. Visame valsiuje i vietini lietuvi tebuvo tik vienas skrebas. Albertas: I kur jie atsirado? O kaip su ydais pasielg? inoma, jo odi prasm suvokiau tik po poros dien apgalvojs visk. Jis nepatikjo, kad vietini strib buvo tik vienas. Toki buvo trys broliai Karnackai. 16 val. patraukm kapines. A einu paskui Al ir Jadzyt, neanias vaikus. O mama eina su Vladeliu. Ji verkia. Koks piktas, net iaurus tampu pamats j verkiani! U tai neapkeniu savs,

354

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

355

bet ir negaliu nugalti ios savosios ydos. Negaliu paksti ir verkianio Gintulio. Vladukas su mama velnus, o a grubokas. O kiek ji jau begyvens? Praeis keleri metai ir jos nebebus. Tada jos teks verkt. Dabar gi nemoku vertinti, tinkamai ujausti. Jai mirus, tikrai uels visi takeliai tvik. Kapinse buvo nemaai moni, nes kai kas irgi ventino savo artimiesiems pastatytus paminklus. Standartinius paminklus, kuriuos nulipd senis i Labanoro. Vladelis su mama atsiklaup prie Tatuko kapo, Elyt irgi. I pradi stovjau, o po to nusprendiau atsiklaupti. mons apkalbs. Mamai bus gan sunku. Sunkiai linko keliai, bet atsiklaupiau. Pirmas atsistojau. Kakas manyje prikaiiojo. Draugams papasakojau kai kuri mirusij biografijas. Netrukus atvaiavo motociklu Alfredas su Jonu Kardeliu. Alfredas paventino paminklus. A, inoma, neteikiu tam ventinimui jokios reikms, bet Motinai tas turi didel reikm. Vl atsiklaup meldiams prie Tatuko kapo. iriu jo nuotrauk ir taip skaudu pasidaro, kad vos valdau aaras. o kokia Tatuko gyvenimo prasm? I Vladuko ir Jonelio nieko nebus. Jeigu a k nors duosiu savo tautai, tada jo gyvenimas tikrai gaus prasm. Sugr susdome u stalo. O, kad Tatukas gyvas bt ir matyt tiek daug svei. Igrm visi tik tris butelius: konjako, Palangos ir vyno. Nemigo naktys dar savo. Nebuvau girtas, bet kontroliuoti savo jausmus buvo sunkiau. Kazelis ir emaitis1 pradjo gin dl Salomjos Nries. Kazeliui pritar Jadzyt. A tuoj sikiau. emaitis pabr, kad ji neverta, kad j dievintume. A pritariau, prikiau jai kruvinojo tirono garbinim. Jadzyts ir Kazelio nuomone, ji suklydusi. emaitis: Kaip galjo suklysti vienuolyno gimnazijos aukltin, buvusi aktyvi ateitinink. Tada galima ir V. Vitkauskui atleisti. Tas sugrs i Rusijos irgi atliko ipaint. A: Jokio atleidimo tokiai Salomjai, kuri garbino tiron, buiavo purvinus batus. ia kalb sikio Fredas2: Js nepripastate atleidimo? A: irint kam ir u k. Salomjai ir panaiems nepripa-

stu jokio atleidimo. Tai buvo smoninga inteligent ir gerai suprato, k dar. Kazelis nutrauk mane: Tu tada nieko neinai. Neinai, kokias eiles ra Rusijoje. pagalb man atjo emaitis: Gerai inau, nes a pats nusiraiau tas eiles i Putino ir jas platinau, beveik visos eils yra iandien ispausdintos. A irgi jam pritariau. Neinau kuris i ms m rodinti, kad labai gerai, jog lietuviai uima auktas vietas, o ne rusai. Tada a prisiminiau Raudelino odius, es labai gerai, kad aukiausiajame teisme dirba teisjais lietuviai. A: O ar man lengviau buvo, kad mane nuteis lietuviai? Man dar geriau, jeigu mane bt teis rusai. ia mane m pulti u tai, kad a esu nusistats prie tuos lietuvius, kurie iandien uima auktas vietas.

Rugpjio 1 d. (pirmadienis)
6 val. 30 min. Pulti turjo pagrind, nes a nevykusiai idsiau savo pagrindin mint. Reikjo paaikinti: jeigu nebt niekas talkininkavs Stalinui, sunku bt jam apiforminti Lietuv sovietine respublika. Jeigu ne vietiniai niekeliai, rusai nebt susigaud, k i Lietuvos itremti, k audyti. i mint vysiau, bet netinkamai, neaikiai. iandien, inoma, gerai, kad lietuviai uima auktus postus, bet blogai, kad daugumas neprincipingi. dienos vies buvo ivilkti A. Mikinis, J. Paleckis. Pakalas1: Abu vienodi niekai, nes vienodai laio okupanto batus. Pirmasis trokta matyti savo pavard spaudoje, todl ir laio tuos batus. Pagal jus, Kazeli ir Jadzyte, galima atleisti ir Paleckiui. Juk jis 19481949 metais itrauk i vagon keliasdeimt lietuvi inteligent. Taiau js umirtat, kad jis sankcionavo Stalino plan iveti 40 tkstani lietuvi. Kaip tik jis padjo Stalinui suvaidinti komedij susovietinti Lietuv.

1 2

Viktoras Petkus. Alfredas Kaniauskas.

Pats autorius.

356

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

357

Tada Kazelis Ambrasas m spausti: O kaip su Krve? Kaip Krv irit? A norjau paaikinti jam skirtum tarp Krvs ir Paleckio. Paaikino emaitis, nors ir dar klaid sutapatindamas primim pas Molotov su primimu pas Stalin. Paskutinis Krvs pasikalbjimas vyko, man atrodo, su Molotovu. Taiau niekas tos klaidos nepastebjo. Lanksij partija nutilo, nes neturjo argument prietarauti. emaitis padeklamavo lykij Salomjos poem apie Stalin. Taiau jie vl ivilko dienos vies kakokius naivius argumentus. Kadangi Kazelis ir Jadzyt bails, todl stengiasi pateisinti bailius, neprincipingus mones. A neleidau jiems kalbti ir aikinti savo argument, bet aprkiau juos. Jauiau savo netakt, bet nesusivaldiau. Al ir Vladas stabd mane, bet nenutilau, grubiai kirtau Kazeliui ir Jadzytei! Pavasar atrod, kad ji sutiko su manimi, jog visur privalome bti principingi. O dabar vl parod savo vergik siel. Mane tai siutino. Laim, kad tiesiog umirau jai uveti. Bet vedamas Kazeliui, veiau ir jai. O emaitis kart be jokios diplomatijos pasak: inau, kaip js aukljate jaunj kart. Js iaukltas Algiukas1 nuvyks Lenkij pirmiausia pradjo kovoti su banyia. is priekaitas abiem buvo gan nemalonus. Jadzyt nutilo, o Kazelis toliau auk ant mans u netaktikum, kartakoikum. Abu aukme, bet nesupyk. Man pritar emaitis. Pakalas: U bailum tave teks teisti. Rank tavimi netepsiu, bet prokuroru pabsiu, kaltintoju tavo byloje. Atrodo, kad Fredas jautsi nejaukiai, nes jis beveik negr. Jis man: Tave kitok sivaizdavau, painau. Jis visada diaugdavosi tarp komunist sutiks toki, kurie dar neprarad tautinio jausmo. iandien pamat, kad a daugiau reikalauju ir joki kompromis su savo sine ir tautine garbe, nepripastu. Dauguma svei tyljo, taiau Marksistas, Klierikas keletu replik parod pritari lankstiesiems.

Vilniuje studijavs lituanistik Punsko lietuvis.

Lanksij ataka, paremta diplomatinio lankstumo pavyzdiais: S. Nrimi, J. Paleckiu, A. Mikiniu, kartakaki buvo atmuta. Pastariesiems puolant, lankstieji griebsi kito argumento: partizanins kovos beprasmikumo. Es uvo tiek daug vyr, kurie iandien bt labai reikalingi Lietuvai. Pakalas: Ko js norite? Kad lietuviai nebt prieinsi, o su glmis sutik okupant? iandien ir iaip daug ms tautoje verg. Jeigu Lietuva nebt kovojusi, turtume dar daugiau. uvo apie 40 tkstani partizan. Man ne tas pat, ar jie uvo kovodami, ar bt uv nutautdami Sibire ar kitur. Tada sikiau ir a primins Vbros odius apie 1863 met sukilim. tamp diplomatikai sumaino emaitis: Gal a taip ir negalvoju, kaip kalbu, bet kartais tyia taip elgiuosi, nordamas sukelti gin. Ieinant i trobos Marksistas aikino: iandien reikia tylti, neeikvoti jg, neruoti moni sukilimo. Jgos bus reikalingos momentui atjus. Pakalas ir emaitis nutrauk j paklaus: O kas kovos tada, jeigu iandien mes auklsime jaunj kart vergikumo, paklusnumo, nuolankumu dvasia? Taip gaila, kad jau 20 val. Visi autobusai i Linkmen ivaiavo Vilni, teliko traukinlis, kur reikia skubti (apie 5 km Kiaunelikio siaurojo geleinkelio stotel). Al priekaitavo man dl netakto. A ir pats buvau nepatenkintas savo kariavimusi. Bet jau negalima buvo nieko pakeisti. Atsipraiau atsisveikindamas Fred. Bet tuo reikalo neatitaisysi. Taip skubjau, kad net su vaikais pamirau atsisveikinti. I tolo aukiau jiems Sudiev! Visgi labai altas esu su Gintuliu. Taip negalima. kart ir su Vilyte maai kalbjau. Nebuvo laiko. Mamos klojime neradau. Tik man ijus m aukti. I tolo atsisveikinau. Reikjo skubti. Jauiaus nemaloniai. Kada, po velni, imoksiu takto?! Kada kalbdamas nesikariuosiu? Taiau nemaniau atsiprayti Kazel, nes nesijauiau jam kaltas. Niekas nereikalauja, kad jis bt drsus vyras. Bet jeigu esi kikutis, geriau tada patylk, neskleisk tarp jaunimo zuikik nuotaik. U tyljim niekas tavs nesmerks. Atrodo, kad jis pats jautsi

358

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

359

kaltas. Gan ramiai ginijausi su Marksistu. Kazelis palaik mane. Aikinau, kodl a palaikau banyi. Marksistas stengsi sumenkinti banyios vaidmen aukljant ms taut, tautos jaunim tautinmis tradicijomis. Taiau joki argument jis nepateik. Es ms sutikti kunigai ireikia tik savo asmenin nuomon, o ne Banyios. Aiku buvo, kad jis turi susidars (inoma, j suformavo jam lageryje ruseliai ir kai kurie ydai marksistai) neigiam nuomon apie Banyi ir ja vadovaujasi aklai atmesdamas bet kokius pagrstus argumentus. Aikinau savo pairas jaunosios kartos aukljim. Mano manymu, reikia jaunim auklti principingais lietuviais, bet ne ovinistais. Nereikia j sielose pasti neapykantos ydams ir lenkams daig. Jo manymu, tai ess prietaravimas, nesuderinamas prietaravimas. Kada jam parodiau tautin principingum, jis: Tai kur tavo socialdemokratikumas? Vadinas, jeigu tu u principingus lietuvius, tu negali bti socialdemokratas. Tu pirmiausia turi pabuiuoti kasdien kelis sykius rusui ikn, tada Marksistas laikys tave socialdemokratu. inoma, a ir nesu socialdemokratas. Be to, a net neinau socialdemokrat programos. I viso lietuvi tautos skirstymasis tokiomis priekarinmis partijomis yra, mano manymu, anachronizmas. Marksistas: Tu, man atrodo, neturi tvirt pair. Tau malonu tiesiog vis laik bti opozicijoje. Atsakiau, kad turiu. Prikio man usispyrim. Atsakiau, kad turiu daug yd, bet kvailu usispyrimu kaltinti mans negalima. Utektinai turiu drsos prisipainti suklyds. Paklaus, kada a bnu namie. Nors usukti pas mane ir pasikalbti. Pirmiau a norjau su juo pasikalbti, o dabar jis su manimi. Atsive i Mordovijos prisikims savo galv vairiausi iukli, kuriomis tikisi ir manj uterti. Nepavyks! iuklmis manosios galvos neprikimi! Pasikalbti su juo, inoma, noriu. Noriu, kad jis dienos viesoje ikratyt tas iukles ir parodyt man. Tada a pasakysiu savo nuomon apie jas. Laikau savo pareiga pasakyti nuomon. Jis doras mogus, bet su priikta galva!

Priminiau jam, kad kalba ekist odiais, kuriuos girdjau 1964 m. ruden. O kodl jis kalba panaiai? inoma, jis doras mogus ir todl netariu bendradarbiavimu su saugumu. Traukiny jauiausi gan ivargs, be nuotaikos. Nesinorjo kalbti, tik tylti. Taiau atsisveikindamas su Kazeliu, neradau reikalo atsiprayti j. Atrodo. kad jis pats jautsi truput kaltas. Sveikas protas, intuicija jam, matyt, prikaiiojo tai, jog jis neteisus, kad teisyb mano, o ne jo, pusje. Tik vergika, zuikika prigimtis danai (ir daniausiai) uvaldo j vis. Nuo troleibus iedo grau psias. 1 val. 30 min. prikliau Als mam. Ryte nuotaika buvo sumauta. Vakar dienos ginai dar kart parod, kokia visgi vergika ms tauta, kad ms inteligentija apsikrtusi vergikumo filosofija. Jeigu tu esi principingas lietuvis ir nebijai toks vieai pasirodyti, dauguma tavo tautiei nepagirs tavs u tai, prieingai pasmerks. Kazeliai ir Jadzyts akis ar u aki vadins tave kartakoiu, o marksistai net faistu, nors tu faizmo ne maiau neapkenti negu stalinizmo. Baisu pasidaro pavelgus ms tautos vergikum. I kur toks vergikumas, kas j pagimdo? Nejaugi nuo ami ms tauta buvo verg tauta? Ms tautos istorija atsako tok klausim neigiamai. 1941 metais, taip pat kit deimtmet tauta rod, kad ji nepratusi vergauti. Taiau kodl iandien ji blogesn, negu buvo anksiau? Kur iekoti tokio dabartinio ms tautos vergikumo prieasi? Teisus emaitis, Alfinskas ir kt., tvirtinantieji, kad Stalinas per daug nuleido kraujo ms tautai. 19401953 metais Stalinas sudav ms tautai per stipr smg, nuo kurio ji negali atsigauti. Drsieji paguld galvas partizaninje kovoje, o kiti konclageriuose. Konclageriai sulau daugum ilikusi. ie gro vergais. Reikia laukti,iki iaugs jaunoji karta. Taiau jaunj kart aloja gr i lageri vergai ir panas Kazeliai. Uburtas ratas! Al m verkti, kai an dien Kazel u aki pavadinau nieku. Jis daug gero mums padars. Tai tiesa. Gal tikrai a esu per daug

360

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

361

nedkingas jam? Ne! U tai, k jis man gero padar, visada pasakysiu ai, bet a negaliu nesmerkti jo u vergikumo nuotaikas, kurias jis skleidia ir kurios labai pavojingos ms tautai. Mano tyljimas iuo atveju bt tolygus nusikaltimui. inoma, a pasitaisiau, kad nieku jo nelaikau. Jis tik bailys. Bet nuo bailio iki nieko tik vienas ingsnis. Be to, u bailum a nesmerkiau jo, jeigu jis tylt, slpt nuo aplinkini savo vergik siel. Nereikia norti, kad bailys tapt didvyriu. Taiau tegu bailys nevaizduoja didvyrio. O Kazelis ir Ko laiko save protingesniais u kartakoius. Jie visgi nujauia es bailiai, todl savo sins nuraminimui ir lovina vergikumo filosofij. Tik tuo galima paaikinti j elges. An dien vl susiginijau su Nulinsku1. is daro kit al ms tautai. Jo filosofija neapykantos rus tautai filosofija. A jam: Savo neapykanta rus tautai nieko gero neatnei lietuvi tautai. Istorikai ir ekonomikai mes susij su Rusija, todl mums nenaudinga nuo Rusijos atsiskirti. Reikia auklti jaunim draugysts su Rusija dvasia. Didiuoju ms prieu liks Vokietija. Rusijos parama mums btina, ji apsaugos mus nuo vokiei vergijos ir tik ji. inoma, a nesu patenkintas dabartine padtimi. Per daug nesiskaito Maskva su mumis. Bet pamau supras, kad reikia skaitytis. Rus tautai a nejauiu neapykantos. J jauiu tik derimordoms. Sekmadien grtant visikai nerpjo jokie filosofavimai. Bet pirmadien vl jauiausi pasiuts. (...) Pirmadien paskambino Aleksas Bikauskas. Jis kalbs i Gintaro [viebuio], i savo sesers Biruts kambario. Ar negals ateiti? I pradi dvejojau, o paskui sutikau. Juk taip norjau susitikti juos. Taiau jis pats igelbjo mane i truput neprotingo ingsnio. Kiekvienas usieniei ingsnis sekamas, telefonas irgi. ekistai ura ms pasikalbjimus. Jiems labai nepatiks mano susitikimas su amerikiete. Taiau tai bus maesn nuodm, negu jie patys ueit pas mane. A nebijau ekist, bet neverta per daug lsti ant j rag.
1

Tokio pokalbio nebuvo. Tai klaidintantis intarpas, saugantis ekist.

Bikus paadjo pats ueiti pas mane staig. Nekantriai laukiau. Taip domu pasikalbti su dora lietuve i Amerikos. Su mizaromis ir panaiais tamsybininkais netroktu pasimatyti. Apie 11 val. 30 min. jis ujo. erniachovskio aiktje laukianti Birut su motina. Siliau paimti taksi ir nuvaiuoti pas mane. Netur laiko. U valandos iskrends lktuvas Maskv. Bdamas ivargs nesupratau, kad mes turime labai maai laiko ir reikia kalbti glaustai. Taip gailjausi, kad 2 val. ryte supliau klausimus, kuriuos norjau pateikti Birutei. Jau prie tai kelias dienas galvojau, kokia ji: ar nors kiek domisi tautiniu lietuvi judjimu Amerikoje? Jeigu nesidomi, susitikimas nebtinas. Apie ekonomines Amerikos gyvenimo slygas, viena, iek tiek inojau, antra, i problema mans n kiek nejaudina. Pasakoti apie ubagikas savo gyvenimo slygas irgi nesiruoiau. I tolo pamatme abi [moteris] sdinias ant suoliuko kampe tarp Liudo Giros gatvs ir erniachovskio aikts. Pasisveikins motin, pabuiavau jai rank, Birutei paspaudiau dein. Kaip susenusi motina! 13 met nebuvau jos mats. Ir kaip pasikeit! O Birut tikjausi pamatyti visai kit solidi 45 met poni. Vietoje jos prie mane stovjo madaug 30 met liekna, simpatika moteris, kurioje nesimat nieko amerikoniko. Motina: Js nebiau painus. A: O a jus painau. Tada Bikut: O mane btumte pains? Matyt, ji pra komplimento. Ir iaip esu gan nepastabus, o dabar po 45 val. miego ir keli nemigo nakt ivargs, nesureagavau jos odius, kaip derjo. Kadangi aplink buvo daug moni, pasiliau nueiti aikt prie revoliucijos muziej. Lyg ten saugumas nematys, neras? Prieky jo motina, po to mes su Birute, o u ms Bikus, kad saugumo agentai negalt lengvai klausytis ms panekesio. Pirmas mano klausimas: Kokia js nuomon apie dabartin Lietuv? Ji: Kompliment pasakyti ar norite igirsti ties? Ties? Baisu!.. Pasak pilnu skausmo ir irdglos balsu. A tokia pat nuotaika padkojau: Ai u atvirum ir u tai, kad js suprantate visk. Troleibusu vainjote? Turguje buvote? Vainjo ir buvo, visk girdjo, visk mat. Savo atsakym pirm mano klausi-

362

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

363

m taip ji motyvavo, reziumavo: Viena i ms amerikiei nujo geleinkelio stot telegramos isisti Amerik. Nesusikalbjo! Gro tokia susinervinusi, susikrimtusi. Na ir kvaila partija! Taip trokta, kad apie j Amerikos lietuviai teigiamai nekt, taiau net palei viebut nesugeba staigas apstatyti lietuvikai kalbaniais. I kur toks j ioplumas? Tegu! Tegu visi ino, k derimordos daro su Lietuva. J kvailumas tik daugeliui naud ieina. Perjome kit Vilniaus gatvs pus. Ten maiau moni. Bikus pastebjs agentus. Manau, kad tai i tarumo. Jeigu juos siunt, tai labai gudrius, o ne tuos, kurie mane ir Viktor sekioja. Gudresni neturi. inoma, jie sek, i tolo stebjo, bet nedrso liai lipti ant kuln, kaip kartais mums lipa. Visgi amerikiet. Jie nenori, kad tie Amerikoje plept apie tai, kad armija ekist sekioja paskui juos. Rusams rpi Amerikos turist doleriai ir apie Lietuv gera nuomon, kuri nors truput susilpnint pasaulio lietuvi kov. Motina ir Birut ne kart ireik susirpinim mano likimu po tokio pasimatymo. Es is vizitas gals man pakenkti. A: Nieko nebijau ir nieko man nepadarys. Kas gali man udrausti susitikti? Juk a nieko nusikalstamo neperduodu jums. Be to, mans ir iaip utektinai neapkenia. Jeigu rast prog ir iaip sunaikint. Taiau iandien reikalingas juridinis pagrindas, o a tokio neduodu [ekistams] rankas. Net Berijos laikais negaljo Alekso nuteisti. Jis jums apie tai, inoma, pasakojo. Birut: Pasakojo. Js j igelbjote. Nors a visiems tvirtinu, kad man visikai nesvarbi moni nuomon (svarbiausia k a apie save galvoju), bet kart sitikinau, kad svarbi. Labai buvo malonu igirsti i Biruts lp tuos odius, kuri Aleksas nerado reikalo niekada man pasakyti. Jauiausi labai velniai ir maloniai paglostytas1.
1

1952 04 24 ar 25 MGB Aleks sum u tariam pasiksinim prie J. Paleck. Apie 10 liudinink tai patvirtino. Be to, tarp ms buvo infiltruotas agentas, su kuriuo Aleksas metus kartu tarnavo rus kariuomenje. Man pavyko tikinti net agent atsisakyti savo parodym. Karo tribunolas buvo priverstas nutraukti byl. O man kpt. Danilevas pagrasino keryti vis gyvenim. 1958 m. paplk. Kisminas ikviets pasirayti ubaigt byl didiuodamasis iko: Prisimeni 19501951 metus Tauro bendrabutyje? O mes nieko neumirtam.. A. T.

Jau pirmieji Biruts odiai iblak mano abejones, kad ji tolima nuo tautinio lietuvi judjimo. Tai labai dora lietuv, labai besisielojanti dl ms tautos likimo. Ji, kaip ir a, daug norjo man papasakoti: Tik nieko nelaukite i Amerikos. Jos politika mums nesuprantama, nesuprantame, kas j vairuoja: ydai ar kas kitas. Atsakiau, kad mes nieko ir nelaukiam, nieko nesitikim. Tik po karo daug lietuvi tikjosi i Amerikos. Dabar niekas nesitiki. I atskir jos odi nuobir supratau, kad Amerikos lietuviai labai neapkenia Amerikos valdios u jos politik Baltijos valstybi klausimu, u tai, kad toji 1956 m. nesikio Vengrijos vykius. Jie lauk, lauk, kol Amerika ginklo pagalba ivaduos j tvyn. Dabar, atrodo, jie nededa kar joki vili. Gerai, kad tai suprato. Gal kaip tik tuo galima paaikinti sustiprjus pasaulio lietuvi judjim u Lietuvos laisv. Atrodo, kad jie labai rytingi ir net iandien turi daugiau vili sugrti laisv Lietuv, negu kada nors anksiau. Pasakojo apie pasaulio lietuvi jaunimo suvaiavim. Paklausiau apie nutautjim. Vyksts, berib laisv atnea neigiamus vaisius. Taiau es labai daug gero lietuviko jaunimo, kuriam nesvetimas Lietuvos reikalas. Priminiau Amerikos balso program. Ji pati ireik mano mintis. Tai esanti amerikonikoji propaganda. Diktorius Jurgla buvs Lietuvos veikjas, o dabar Amerikos saugumo agentas. Paaikinau jai, kad toji propaganda kyrjo mums. Maai kas klauso bals, nes i jo girdi amerikonik propagand ir beveik n odio apie Lietuv. A pats teklausau tik sekmadien, kada 15 min. pasakojama apie kultrin pasaulio lietuvi gyvenim. iaip klausau London ir Kioln rusikai. Tegu ino, kad j nenorim klausyti. A pats ir mano pastami teisindavome bals tuo, kad tai valstybin radijo stotis. Birut net nemgino teisinti jo. Tai rodo, kad Amerikos lietuviai irgi pasipiktin tokiomis programomis. Ji turinti pastam balse. Es tai dori lietuviai, bet nieko negal padaryti. Ji, inoma, perduos Lietuvos bals dl Amerikos balso. Papasakojau trumpai apie lager, universiteto ir konservatorijos vykius, pasekmes, apie sekim. Taiau, atrodo, ji maai k prisi-

364

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

365

mins. Jau radom kakok tip, sdint prie gretimo suolelio. tariau, kad gali bti ekistas, gali turti toli girdint aparat. Nepaisant to, nebijojau kalbti. Bet jie visi jaudinosi. Lyg pavelg pro debesis saul. Birut tuoj pat prisideng rankinuku veid. Kaip moka save saugoti! Geros materialins slygos leidia ilgai ilikti jauniems, bet ir moka saugoti save. Pakvieiau didiulio ilviio paunksm. Motina parod tip, sdint u ms. Tai buvo ekonomistas i Nemuno fabriko. Motinai besijaudinant pradjo jaudintis Birut: Jeigu mamai ir Aleksui kas nors atsitikt, a neigyveniau to smgio. Mginau raminti, kad dabar ne tie laikai, kaltinti juos u pasimatym su manimi nra jokio pagrindo ir neidrs apkaltinti. Aikinau, kad dabar saugume net nenaudojama fizin jga. Lyg nusiramino ir vl pradjo jaudintis. Motina i susijaudinimo atsistojo ir pradjo skinti ilviio lapus. I muziejaus ijusi moteris kak dirbo ar vaidino dirbanti. nip! Tegu! Nejauiu jokios baims. Jeigu ir girds pasikalbjim, k padarys? Be to, jie neturi priemoni ugirsti. Jeigu girdt, taip nesekiot. O gal tyia sekioja, kad mes galvotume, jog jie neturi klausymo priemoni? Ne! Neturi! A ir iaip esu drsus, o Amerikos lietuvs akivaizdoje dar drsesnis. Birut pasakojo apie lietuvi sportinink akademins valties vairuotoj susitikim. J vadov [rus] smoningai nugird sportininkai nusireng palaidines su SSRS ir liko su Lietuva. Verk. Skaudu es ireikti t nuotaik, kokia viepatavusi susitikime su lietuviais. Klaidingai galvodama, kad mes, susipain su bimb nuotaikomis, jas priimsime kaip Amerikos lietuvi nuotaikas, ji mgino aikinti apie juos, apie j spaud. Paaikinau, kad inom, kas jie per paukiai, nes skaitom j spaud. O jie be reikalo neskaito Tiesos ir kt. spaudos. Matyt, ten skleidiami gandai, kad Amerikai siuniama perspausdinta Tiesa spec. Tiesa. I j [rus] visko galima tiktis, bet to nedaro. iam tikslui jie turi Tvyns bals [Gimtj krat]. Padkojau u tai, kad 1945 m. nesugro Lietuv, taiau kvieiau dabar kuo daugiau lietuvi atvykti Lietuv. Tegu patys va-

iuoja ir savo akimis pamato Lietuv. Jie turi labai maai ini apie savo Tvyn. Tegu vaiuoja ir nepasikliauja gandais. Nors Aleksandras valdsi, bet jis irgi, jauiu, m bijoti. Isitrauks laikrod pasak, kad jiems jau laikas vaiuoti. Nors jie ir bijojo, bet a pasisiliau palydti. Motina patar susikibti u paranki. Es tegu saugumas galvoja, kad Birut mano simpatija. I pradi lyg nesupratau, o vliau buvo nepatogu pasinaudoti tuo patarimu. Gerai, kad ir nepasinaudojau. Saugum nelengva apgauti. Be to, toks elgesys gali j galvose sukelti dar daugiau tarim. jeigu bijoms susitikti, reikia, yra kakoks pagrindas. Saugumas ino, kad simpatijomis negaljome bti. Viena, ji daug vyresn u mane, o antra, ji buvo dvarininko dukt, o a neturtingo valstieio snus. Tik laikas skirtum panaikino. Ir kain? Jaunimas, inoma, pasikeit. O seniai gal dar svajoja apie savo dvarus. Ne! Ir tie daug ko pasimok. Bet kodl ji klaus mans: Ar js priimsite mus? Matyt, j manymu, mes labai sukairjom. Jie bijo, kad mes nesuprasime j. Be reikalo! Aleksas kiekvien praeiv tardavo esant saugumo agentu, o man nebuvo laiko dairytis. Norjosi kuo daugiau papasakoti apie Lietuv. Bet vien 1214 met vaik ir a tariau. is kyriai prisiliejs prie ms liau. Net nutilau. Norjau palydti iki troleibuso, bet Aleksas neleido. Atsisveikinom prie kiosko Gedimino gatvje prieais buvus Helios kinoteatr. Birut padkojo u pokalb. Jai buv labai domu pasikalbti. A irgi dkojau, bet bdamas ivargs daug kur nesupratau, kad reikia daugiau dkoti, kai kur negailti kompliment. Pvz., ji labai gerai kalba lietuvikai, tik truput jauiasi, kad tak padar ir angl kalba. Reikjo ia btinai pasakyti kompliment, nors jis nebt toks tikrja ta odio prasme. Birut norjo perduoti Alei dovanl. Bikus pasil pats perduoti, kad nesukelt bereikaling tarinjim. Tardymo metu elgsi jis drsiai, bet dabar bailokas. Gal ir ne be reikalo digauja saugumas peraukljs j. Atsisveikinau odiais: Iki pasimatymo Lietuvoje! Grau staig pakelta galva. Didiavausi savimi, kad nieko nebijau. Nebijau saugumo agent, nors jie (Bikauskai) taip bijo. Glost mane ir Biruts odiai, kad a Bik igelbjau. Diugu

366

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

367

buvo, kad gal gale man padkojo. Diugu ir tai buvo, kad mano vard inos ir mins Amerikoje. Ar tai tik ne garbtroka? Ne! Bet kas nuo jos laisvas? Bet pamau pakili nuotaik pakeit miglos. Buvo skaudu, kad sutikau j po tiek nemigo nakt ir todl nesugebjau tinkamai inaudoti tos valandos. Apie save maai kalbjau, bet nors kalbjau tai, be ko negalima apsieiti, nepasakiau daug ko, kas btina buvo pasakyti. Kaltinau Aleks, kad is nesurado laiko su manimi vienu pasikalbti. Jis inojo, kad sesuo atvyksta. Galjo pas mane atvaiuoti. O a pats madaug prie mnes pajutau kak, kas sak, jog ji atvyks. Tai telepatija?! Bet jutau, nors daugiau met nebuvau pas juos [Bikauskus] Kaune. Neinojau!1 Dar labiau sugadino nuotaik Jonaitis2, kai jam kai k papasakojau i ms pasikalbjimo. Jis usipuol madaug iais odiais: Amerikos lietuvi nuomone, tik jie atkurs nepriklausom Lietuv. Dieve, padk jiems. Taiau tavo pareiga buvo perduoti tvirtai tikintiems Lietuvos laisve Amerikos lietuviams kartus linkjimus nuo kovojanios Lietuvos. Man atrodo, kad Biruts brolis bailys. Jis keik visk Lietuvoje, taip pat visus lietuvius, kurie, jo manymu, visi niekai. Taiau i tikrj juk taip nra. Dauguma lietuvi yra savo tautos patriotai, neapkenia okupanto, nors toji neapykanta danai tra zoologin neapykanta. Visi, bent daugumas laukia laisvs, nors daugelis ir prarado vilt sulaukti. Amerikos lietuvi pareiga visomis priemonmis kvpti t vilt. Diugu, kad Amerikos lietuviai nenuleidia rank ir tvirtai tikisi atstatyti nepriklausom Lietuv. Taiau dauguma tautos gyvena Lietuvoje. Tavo pareiga buvo kvpti Amerikos lietuviams mint, kad tauta tvirta, ji niekada neatsiklaups prie okupant. Tik saujel niek, igam tetarnauja okupantui. Net didel Lietuvos komunist dalis netar-

Dienoratyje neidrsau parayti apie mano klausim ir Biruts atsakym apie tai, kaip lietuviai reagavo reporta apie Simo Kudirkos teism. Tai buvo mano su Elyte parengtas reportaas. Tuo nesigyriau. Birut atsak, kad lietuviai supirkinjo milijoniniais tiraais ieinanius dienraius angl kalba ir palikdavo amerikiei staigose. A. T. Pats autorius.

nauja Kremliui taip uoliai, kaip pirm nelaisvs deimtmet. Daugelis visomis priemonmis prieinasi kruvinojo okupanto siekiams surusinti Lietuv. Tu privaljai tai iaikinti jai. O iandien ji ivyko su mintimi, kad tik paskiri lietuviai tebesiprieina okupanto umaioms sunaikinti ms taut. Tokios neteisingos nuotaikos, parvetos i Lietuvos, nesuteiks Amerikos lietuviams jg kovai su ms tautos prieais. Buvai ivargs, nemiegojs, nesugebjai pasakyti to, k norjai? Tai ne pasiteisinimas! Kiti papasakos daugiau? Sakai, kad daug lietuvi atvyko ir keliavo po Lietuv. Irgi ne pasiteisinimas! Tiek, kiek tu, papasakoti nedaugelis Lietuvoje gali. Tu buvai lagery, orientuojiesi apie saugumo metodus, partijos politik. i galimybi tu neinaudojai. Dabar telieka ruotis kitoms atostogoms, kitai Amerikos lietuvi delegacijai. Reikia, kad VLIKas atsist savo atstovus, kuri saugumas neiifravo. Btina perduoti jiems daug ini, kad jie susidaryt teising vaizd apie padt Lietuvoje. Tokio vaizdo jie neturi, i viso nesiorientuoja. Reikia paprayti, kad kiekvienas atvyks Lietuv atvet nors po vien knyg. Btina gauti Lietuvi enciklopedijos 35-j tom, skirt Lietuvai. Jie siunia siuntinius Sibir. Daugelis paleist i tremties sdi Sibire ir savo vaikus leidia rusikas mokyklas, tuo pasmerkdami juos nutautjimui. Amerikos lietuviai gali paveikti juos, paraginti grti Lietuv. Jeigu negrta, tegu nutraukia siuntini siuntim. Btina perduoti kalini sraus. Tegu siunia jiems siuntinius. Siuntini i usienio lagerio valdia negrina [atgal]. Ir daugiau yra problem, btin apsvarstyti su Amerikos lietuvi atstovais. Pakili nuotaika atsisveikinus su Bikauskais greit isisklaid. Jauiausi truput prislgtas... Usukau pas Albert . benzino drabuiams valyti. Jis priadjo usukti pas mane. Neprijs staigos pamaiau Tarzan1, beskaitant skelbimus. Stoviu u jo nugaros ir galvoju, ukalbinti j ar ne. Ukalbinau.
1

Radzeviius, buvs partizanas, taps idaviku. Buvo atsistas Taiet nipinti mans. Mir sugrs i lagerio. A. T.

368

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

369

Ujome staig. iriu j ir galvoju, koks jis iaurus: daug lietuvi nuud partizanaudamas, daugelis gal nebuvo ivis labai kalti. O kiek nuud perjs dirbti KGB naudai? Ir tik i baims dl savo kailio. Galvoja aminai gyventi. Nusprendiau nuvesti pas Stas. Tegu saugumas galvoja, kad stengiuosi padti visiems buvusiems lagerininkams. Tvirtai nepriadu. Namuose apsvarstysime. O gal nenaudinga suvesti. (Viktoras sutiko, kad neverta. Stas daug ino apie mus. Be to, ji gali bti mums reikalinga.) Tarzanas galvoja nueiti saugum. Es ekistas J. esnaviius saks visiems, kad Stas Udavinyt padeda prisiregistruoti. Matyt, buvo pas j, nors man ir nieko nesako. Atrodo, kad be reikalo daviau Tarzanui J. esnaviiaus telefono numer. Jis pats ino j. Neslp, kad ino, kokiu bdu skambinti, telefonas 3 numeri. Galvojau pasakyti, kad nieko neieina su prisiregistravimu. Deja, jis pats neskambino. Gerai! Nereikia su tokiu palaikyti joki santyki. I tokio mogaus galima tiktis bet kokios niekybs. Nors galva po nemigo nakt, bet nusprendiau pasiirti VokietijosRusijos futbolo komand ma dl teiss patekti final. O gal kart vokieiai krs rusams? Nors mieste rusai gyrsi, kad j komanda laims santykiu 4:0, taiau pralaimjo 1:2. Kai mu vokieiai pirm vart, net suplojau i diaugsmo. Ijungs televizijos gars, jungiau maajame kambarly radij ir klausiausi Kiolno, i kur transliavo ma. Vokiei turist tkstaniai, o rus apie 50. Bijo ileisti net komunistus pasiirti pasaulio. Puntuko administracijos partorgas Terioinas padav pareikim pasisveiuoti Vokietijoje dar met pradioje. Neileido. Ryte kalbjau su laboratorijos virininku auliu. Jis rus komand vadina ms, bet prisipaino sirgs u vokieius. Es jeigu rusai laimi, tai taip giriasi kelias dienas, kad net vemti norisi. Paplauskas irgi dav suprasti, kad serga u vokieius. Tik Gurviiui girdint rus komand vadina ms, o iaip rus. I viso nesutinku lietuvi, kurie sirgt u rus komand. Kakas sak, kad futbolas tra viena i nedraudiamiausi priemoni reikti savo politinius jausmus, politines pairas. Partija suteikia sportinms varyboms politin atspalv.

Futbolo rungtyni metu sugro Viktoras i Krivasalio. Algiukas ujs pas Stas prisiregistravimo reikalu. Papasakojo, kaip Algiukas venionliuose atsisaks kartu su juo nueiti pasiirti domios banyios. Prisimenu, kaip jis Krivasaly nesidomjo ventakalniu. Viktoras buvo pyks: Nieko doro nebus i ms Algiuko. Telieka tik viena ieitis apenyti j su dora mergina, kad saugumas neturt dar vienos progos pasijuokti i ms, buvusi politini kalini. Labai lengvai tikino mane. Tai liurbis, silpnavalis lep, kur kiekviena boba lengvai gali suvynioti savo sijon. Mes privalom irinkti jam mon i toki kandidai: Nijols Gakaits, Biruts Udavinyts, Gens Eimontaits ir Lidos Adomaviits. Gailjausi, kad anksiau nesupaindinau su pastarja. Jam reikalinga tokia valinga mona. Algiukas gro 12 val. Jauiau jam gerokai atmiet panieka jausm. Viktoro nuomone, jis save vertina aukiau u mus, aiposi i ms, nors pats toks lep. Gulm 1 val. Utat ryte vl galva. Nuotaika buvo gera vien tik todl, kad rusai pralo futbol. Skambinau Adomaviitei. Ji atostogauja. Kaip gaila. Pavakariais usuko Jonas Pratuseviius. Pradjo verklenti, kad neprisiregistruos Lietuvoje ir t. t. Grubiai pasakiau: Numausim kelnes ir per upakal krsim tau ger nuotaik. Kas tau dav ginkl rankas tokiam verksniui. Bk gal gale vyras. Pamau nurimo. Psichin jo bkl sunki, todl ir pesimistas. Jeigu kartu btumme, neleisiau jam verklenti ir pamau pranykt pesimistins gaidels. O aimanuoti nra ko. Reikia tik dkoti Dievui, kad gyvas iliko. Pasiliau nakvoti. Taip stengsi saugumas gsdinti mane, kad buv lagerininkai nesusirinkt pas mane. Taiau paskutiniu metu, Stass odiais, mano butas virto lagerinink bendrabuiu. Treiadien Viktoras pavediojo j [Jon Pratusevii] po miest. Po piet su Algiuku nem tvart durpes. Atsargiai patariau jam vesti. i dien nebuvo rungtyni, todl tikjausi isimiegoti. Kur tau. Iki 23 val. pranekjom apie Algelio vestuves. Suradom 4 kandidates monas: Birut, Gen, Maryt ir Lid. Jis tyli, o mes

370

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

371

aipoms i jo. Pareikiau, kad Birut jam netiks, nes nepraktika. Viktoras: Gals abu lovoj ginytis, kuris i j turi eiti valgykl sriubos parneti. A: J kambary gyvai privis, kurios ukapos jaunavedius. Viktoras: Valgys konservus, o dutes mes po lova. Vakar, kai buvome dviese, miau ir idroiau: I tavs nieko nebus nebus politinio veikjo. Tu nors to ir nejauti, bet lageris pamau sulau tave. I tavs teieis tik doras tarnautojas. Tad telieka tik vesti. Nesitikjau, kad jis taip skaudiai reaguos mano odius. Pamats jo reakcij, nuraminau: O gal a kartais klystu? Labai noriau klysti. Bet vesti reikia, nes gali patekti paleistuvi sijon. Ant Viktoro jis greit upyksta, bet su manimi velnus. Per daug neprietaravo. Tik Maryts nenors. Ji labai koketuojanti. Lieka trys kandidats. Atrod, kad Gen jam nepatinka. nekjau ir pradjo vl patikti. Algiukas labai panaus Bujok. Tas per trejet mnesi buvo i eils simyljs dvi merginas. Kai tos pabgo nuo jo, simyljo trei Onut ir iandien myli, labai laimingas. Toks ir Algelis. Ketvirtadien vakare visi trys usukom pas Maryt Margaityt. Viktoras tiesiog: Ar teksi u Algiuko? Toji n kiek nesumio: Teksiu! Bravo mergait! Na ir lojom abu su Viktoru! Algiukas tyli, o mes lojam. Vakare malonum suteik portugalai, aplo rusus. Rusams gedulas. Buvo usuks Arkadijus. Kaltina ital teisj, kuris neobjektyviai teisjavs rungtynes su vokieiais. Pasiteisinim visur galima rasti! islenk iprovokavo spirti vokieiui koj? Kas iprovokavo? Nesmon! Futbolo komanda sudaryta i penki taut, o nieko nepadar Portugalijai! Partija nepaglostys futbolo komandos vadov. J laim, kad Josifo nra gyvo. Tas parodyt, kur pipirai auga, kaip parod 1952 m., kai su jugoslavais sulo lygiomis. Taiau diugu, kad su portugalais aid korektikai, nors Portugalijos valdi ir keikia. ias rungtynes Eruditas1 pavadino dviej imperialist rungtynmis. Es vienintels Europos kolonijins alys. A, inoma, Portugalijos santvark smerkiu. Bet neapksti fut1

bolinink nra u k. To tik Stalinas mok rusus. iandien daugumas rus neapkenia vokiei futbolinink. U k? U tai, kad anie geriau aidia. Prie por savaii rusai atsisak nuo susitikimo su JAV lengvaatleiais. Petraitis1 taip komentavo vyk: Kas jau kas, o rus imperialistai turt tylti. Ujausdami vietnamieius atsisak aisti su amerikieiais. Koks dviveidikumas! Amerikieiai turt didesn pagrind neaisti su jais. Juk rusai iauriai elgsi ir elgiasi su ne viena tauta. Kaip ir su kuo apvesdinti Algiuk? Lidai reikalinga didel meil. Marytei aistra. O jis negali nei vieno, nei kito. Telieka Genut. Jie pora. Maryt tekt, nes laikas tekti. inoma, ji Algiuko nemyls. O ar daug mergin teka i meils? An dien ir a pradjau bijoti dl Vilyts. Gerai, kad pagras. O jei ne, bus mamai vargo. Juk kiek daug neblog mergaii, negalini itekti. Kur tik apsisuk, pilna senmergi. Kur tie vyrai dingsta? Juk ne karo metas. Viktoras labai nori, kad Algiukas vest Maryt. Mat Maryt ra jam ir tikjosi i jo daug ko. O jis negali vesti. Ne. Ne tam jis gims. Mginsiu supaindinti su Lida. A noriau, kad jie abu apsivest. irsim. Penktadien su Viktoru sutikom stoty Al su vaikais. Vilyt labai isiilgusi, o a labiausiai isiilgau jos mamos. O atsigulus ji man primin, kad neverta prasidti su pirlybomis. Es Algiukas 27 met ir nereikalingas aukls. Mes du mnesius padjom jam. Daugiau neturim galimybi ir jg. Tegu vaiuoja namo, t. y. Panevin ir registruojasi. O jeigu vyks pirlybos, vl reiks j laikyti pas mus. Mane tie odiai ugavo. Ji tuoj suprato, bet buvo vlu. Jausmas prapuol. Stengiausi visk umirti, bet susitikimas, koks buvo Krivasaly nevyko. Ketvirtadienio vakare Viktoras pasil paimti Algiuk Krivasal, kad tas neprapult Panevy, nepapult sijon. Sutikau, nors

Viktoras Petkus.

Pats autorius.

372

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

373

nelabai norjau. Motinai sunku. Als nuomone, mamai ir taip sunku. Ji negals paruoti valgyti. Sutikau. Ryte radau j [Algiuk] atsiklus, besiruoiant namo. Lyjant pasivaikiojom truput. Gaila buvo vaiko. Praiau pagyventi tvikje, o nuo rugpjio 20 d. atvaiuoti Krivasal, i kur nuvyksime Vilni pirlyb. Sutiko vaikas. Gaila. Sugrs [i darbo jo] neradau. Skaudu. Suprantu Al. Jai sunku. Visgi du svetimi vyrai. Ilaidos irgi. Vaikai neturi palt, bat, Gintulis kostiumlio, a palto ir t. t. Nra angli, malk. Taiau man skaudus Als poiris mano draugus. Alei prikaiioti per daug nra u k. Be jos sutikimo pakvieiau Algiuk pas save. Tris savaites ji tyljo, rpinosi. Tik apie birelio 18 d. apibar mane, kad a nesiskaitau su ja. Ji pati norinti Algiukui padti, bet reikj jos sutikimo paprayti. Ji teisi. Mama irgi labai rpinasi jais, nors jai gan sunku. Joms priekaitauti negalima. Vargu ar daug rasime savo draug, kuri monos, motinos taip rpintsi savo vyr, ent draugais. Taiau tas Als nenoras, kad Algiukas dar sugrt ir pagyvent pas mus mane ugavo. Materialiniai reikalai mane visad ugauna. Sekmadien Viktoras, Al ir a buvome v. Mikalojaus banyioje. Jaunimo yra, moni pilna banytl. Labai graiai gieda. Visada btina ten lankytis 12 val. ir kitus prinekinti lankytis. Pirm kart per 15 met neumirau pasveikinti Als 41-j jos gimimo metini proga. Nupirkau gli. Ji labai apsidiaug. Sutikom iuladas. Penktadien Al sutiko, kad a vaiuoiau gyventi Krivasal. Bet supratus, kad rimtai parod savo nenor. Viktorui tada pasidiaugiau, kad Al gera. Jos amiuje btinas vyras. Taiau ji sutinka mane ileisti kaiman. Viktoras: Kadangi netiki, jog tu vaiuosi, todl sutinka. Visgi jis protingesnis u mane. iandien prisipainau Alei, kad su Viktoru vaiuosime Daugpil ir ten usuksime pas Algiuk. Al supyko. Es nors vl kliti. Kompanijos ir kompanijos. Tai geruoju nesibaigs. Net prie Viktoro prasitar, kad ji nenorinti, jog a vainiau. Vandai, Vladukui girdint apibar mane. Vos susivaldiau neaprks. U tai, kad Vla-

das nepaskolino kaimynui knyg, aprkiau bailiu: Reikjo abiem su Ale vestis, tai pora bt. Vladeliui labai patiks Kazelis. O a rksnys. U niek pateks ir vl pateksis, jeigu nenustosis plepti. Ginas vyko Viktorui girdint. Al: Jeigu esi toks didvyris, reikjo nevesti. Jam ijus prikaiiojo man, kad dl mans negals ir Vilija stoti universitet. Skaudu girdti tokius odius. Vladel palydjs grau prislgtas. Dar jiems abiem sakiau, kad nieko nedarau, todl ir neklisiu. Be reikalo kaime sklinda gandai, jog klisiu. A juk nieko nedarau, su niekuo nekovoju. Mato, kad einu banyi ir su draug kompanija, todl kaimieiams ir baisu. Juk ten inteligentai i miesto nesilanko. Bet palydjs Vladel, norjau pasakyti Alei: A iandien su niekuo nekovoju. Bet jeigu bt reikalas, nedvejodamas eiiau kov. A nepagailsiu nei tavs, nei vaik, nei mamos, broli, nei savs. Ji pati prislgta. Vladelio nuomone, Viktoras ne tas, koks bdavo. inakt [Viktoras] rads ukabintas duris. Matyt, apsiriks a ukabinau. Al pra paaikinti jam. Paaikinsiu. Bet j, matyt, ugavo Als ir Vladuko pastabos man. Netiesiogiai jos taik ir j. Ryt pasakysiu jam [Viktorui], kad a visada ir visur su juo. Jeigu kada reikalas ikilt, a pasiruos visko atsiadti. O dl kaimo pairsiu. Man ne tiek rpi tvik isaugoti, kiek pasimokyti. Jeigu gauiau pinig, nedvejodamas vaiuoiau Krivasal. Nors Al pareik, kad a jai reikalingas kiekvien dien, bet nekreipiau tai dmesio. Man ir paiam bna sunku be jos, o kaime bus dar sunkiau, ypa ruden, bet trokimas gauti ini visk nugals. visk galiu nusispjauti. A turiu daugiau valios, negu kad paiam kartais atrodo, nekalbant jau apie kitus. Taip. O Daugpil pas Algiuk vaiuosiu, n kiek Als nesiklausiu. Nesiklausiu. Skaudu. Viktoras igyveno pas mus septynis mnesius. Daug. Algiukas du mnesius. Irgi nemaai. Taiau argi galima laikyti, kad jie mums daug skolingi? Argi ne ms pareiga buvo padti jiems? Ir kodl mons nemoka aukotis dl kit? Viktorija sakanti, kad mes i j [buvusi lagerinink] imam didelius pinigus. Koks lyktus pasaulis. Taip skaudu, kad net verkti norisi.

374

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

375

Nenusimink, Viktorai. A su tavimi visur ir visada. A stipresnis dvasioje, negu tau atrodo. Ryt Krivasal. inakt atsisveikinau su Ale ir vaikais. Atsisveikinimas dar prastesnis negu susitikimas penktadien. Jau 22 val. 10 min. A ivargs. O kiek daug neparaiau. Pora pastab. An sekmadien Pakalas iais odiais atsak protingj pasmerkim partizaninio judjimo. Tai k reikjo daryti? Sakyti okupantui: Ivanai, maukis kelnes. A tau noriu upakal pabuiuoti u tai, kad ulipai man ant sprando. Penktadien Viktoras ir a susitikom su Kazeliu prie Rtos (buvom susitar). Jis [Viktoras] valg, o mes nujome Lukiki aikt. Tipas prisistat. kyriai stebjo mus. Net Kazelis suprato, kad tai seklys. Miegoti, prie tai paslpus dienorat. Nuotaika nekokia. Bsiu bejausmis, Al verks. Bet k a galiu padaryti? Ji iaip puiki moteris. Bet kartais taip palta, kad man net baisu. Bet ar galima kaltinti j u tai? Gyvenimas sulau.

Rugsjo 23 d. (penktadienis)
18 val. 55 min. galiniam kambaryje. Al ijo Petrui padti bulvi nukasti, o a raau. Gruodio mn. atsiverts dienorat, daugiau kaip pusmet laikiau j po pagalve. Neprisiveriau rayti. Vaiuodamas atostog, pakiau po spinta. iandien nusprendiau ubaigti ir paslpti. Po mano kalbos Raknui ginant disertacij, gali vl sustiprinti sekim, o kartais padaryti krat. Tad gal gale reikia ubaigti. Ubaigiau tada ta vieta1, kaip mes su Ale nujom miegoti pas Minus. Atsibuds jauiau didel palengvjim. Rodos, nei gaila Tatuko, nei niek. Jis tik vargel vargo, o dabar nors pailss.
1

ia autorius aprao 1965 m., tvo mirt.

Troboj radom Vladuk nusiraminus, o mama prislgta, palusi, verkia. Ji prao mane mylti Al, nes kai ji mirs, man bus labai sunku. Pasirodo, kad ji visgi prisipaino buvusi kalta. Pykau, kad ji tik verkia, o kalta neprisipasta. Al pasakojo, kad verkdama kalbjusi, kaip jai sunku, jog neatsipraiusi. Nuo t odi pasidar lengviau. Tatukas taupydavo elektr, rads udegt ten, kur jo supratimu, ji nereikalinga, visada ijungdavo. O dabar visur dega, deg per naktis visos keturios lemputs. O jis guli viskam abejingas. Dieve. Kokia gi to gyvenimo prasm, kur ji? Vladukas liko su Regina sodo sutvarkyti, o mes su Ale 11 val. ivykom. kart palydjo mus tik viena mama. Atsisveikindama verk: Prie dvi savaites abu ileidom, o dabar tik a viena. Einant buvusio uorininko sklypo laukais vaidenosi, kad ims ir pasirodys jis [Tatukas] i kurio nors alksnyno. Kalba pakrypo apie Regin, kuri net nemokanti egnotis. Vl pykau ant Vlado. Ji nekalta, bet kaip jis m toki? Kas bendro tarp j? venionli stotyje turjau dl kitko sielotis. Visi kiai, skelbimai tik rus kalba. Norjau eiti pas stoties virinink, bet Al sulaik. Traukinyje sutikau Jauyn, kuriam pasakiau pamoksl apie jo apolitikum. Nemoku galvoti tik apie savo sielvart, todl man ir lengviau. Parvaiavus Vilni niekas nenorjo prasitarti apie Tatuk. Kas jis vaikams? Negraus diedelis, kurio jie nesuspjo pamilti. Daugiau nieko. jungiau televizij. Puiki muzika, kurios spjau isiilgti. Sako, linksmintis negalima. Bet k pads lidesys? Geriau apie niek negalvoti. Darbe niekas nemokjo pareikti uuojautos, nors daug kas ir ujaut. Man buvo skaudu. Pasirodo, kad Als net nepasiteiravo, kaip tvas. Vladukas atsive vainik, o man nieko. Suinoj surinko po rubl ir Vakarinse naujienose pasirod uuojauta. Gailjausi, kad prisipainau. Reikjo tylti, o tik vliau pasakyti. Prisimin, kaip Ieva gro po tvo laidotuvi. Stebjausi, kad ji gali juokauti. O dabar a juokiausi, rodos, nebuvo nieko vyk mano gyvenime.

376

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

377

Martyius paskambino ir pareik uuojaut. Daugiau niekas. Net Tyla nepaskambino. Jo tvui mirus, net i Sibiro lagerio pasiuniau uuojaut. odiu, dl moni abejingumo buvo labai skaudu. Kit dien Gurviius papra parayti pasiaikinim. Tik vliau supratau, kad Grabauskas nutar u 3 dienas iskaityti i algos. ia irgi uuojauta. Stebjausi, kad palyginus taip lengvai galiu visk igyventi. Bet lapkriio 11 d. metu darbe taip pasidar sunku, kad, rodos, nors gyvas lsk em. Jeigu vis laik tokia nuotaika bt, greit nusibaigtum mogus. Vakare buvau pas alg konsultacijoje. Pasirod, kad istorijos klausimais neblogai orientuojuosi. Nuotaika pasitais. Atsirado viltis, kad i mans kas nors ieis ir Tatuko gyvenimas tuoj gaus savo prasm. Nuo to pasidar lengviau. Taiau prabgo metai, o a negaliu pasigirti, kad pamirau j, Tatuk, nors skausmas pamau apleidia mane. O kaip trksta man jo. Jis visk inojo kaimo istorij, inojo kiekvieno kaimo gyventojo gimimo metus. O iandien neturiu ko paklausti apie tai. Senut neino net, kada itekjo. Ir ne dl to jis reikalingas. Alei por kart sakiau, kad Tatuk myljau labiau, negu mam. Ji ginijo tai. Buvau priverstas sutikti su ja. Bet paskutiniu metu supratau, kad tai tiesa. Prie dvi savaites sitikinau, kad tai tiesa. Ilipau Linkmenyse, nes atveiau Lainskui iversti sen savo palt. Su sveiu nujom pas Alfred. Jo neradom. Eidamas i siuvjo, sutikau ir 12 val. Alfredas parve Krivasal. Visgi nejauiau didelio diaugsmo, kok jausdavau esant gyvam Tatukui. Prajus etadien Vladukas negaljo vaiuoti, todl vl teko man. I Linkmen parve Eduardas Rastenis savo Volga. Jis [Tatukas] visada bdavo toks linksmas, nors jam bdavo labai sunku. O mama visada verkia, aimanuoja. Gal dl to nejauiu tokio diaugsmo vykdamas tvik, kok jausdavau Tatukui esant gyvam.

Taiau kai mama mirs, jos gal net labiau gailsiu negu Tatuko. Ji, kaip raiau, bus paskutinis i tv. Tada jau tikrai uels visi keliai brangij tvik. Gaila ir mamos. Prie dvi savaites abu su Joneliu nukasm daugum bulvi. Gerai, kad vakar Jonelis parvaiavo. Jis ubaigs kasti bulves, nuskins obuolius. Po poros savaii atsiveime mam. Jai per sunku ten [tvikje]. Nakvoti eina pas Gen tarien, darbo daug, senel bara, kad verias Vilni. Ji nori gyventi savo troboj, bet negali. Vienai nuobodu, sunku. Nepripratusi prie tokio vargo. Maiau ir mums rpesi. Gal karv paims kas nors mitybai? Atostogoms parvaiavus nereikt vargti su tuo ienu. Nors monikai pailstume kaime. Juk 1954 m. Birtone pailsjau truput. iaip faktikai neturjau atostog. Tai ir viskas. Baigiu apraym apie Tatuko mirt. Mir didelis mogus, didelis savo kania, savo dvasios tyrumu. Mes daug ko netekome, netekome dalies savo pai gyvenimo. Stengiuosi nuvyti mintis, kad ms nerpestingumas priartino jo mirt. Gydytojas Labanauskas stengsi tikinti mane, kad jam niekas negaljo padti. Nuramino mane, bet ne visikai. Ne, reikjo priversti j nuvaiuoti Vilni. Reikjo. Vasar brolis Jonas priekaitavo man, kad nuvariau j kapus savo patekimu kaljim. Tame nemonikame priekaite yra dalis tiesos. Skaudu, be galo skaudu be Tatuko. iandien a suprantu, k reikia turti gyvus tvus. Dar 10 met galjo gyventi. Galjo, jei ne tas karas ir ne kruvinasis Stalinas ir truput maiau kruvinasis Chruiovas. Nieko nepadarysi. Jis jau neprisikels. O, kad galiau tikti tuo, kad mes kada nors aname pasaulyje pasimatysime. Kiek prasmingas jo gyvenimas, jo kanios, galiu rodyti a. Bet ir tai ne nuo mans vieno priklauso. Jeigu slygos nepasikeis, nieko doro i mans nebus. O ko reikia? Tai, kad niekam nepavyko parklupdyti mane prie stabus jau yra daug. Antradien Rakno disertacijos svarstyme sdim abu su Vladu pasiruo pareikti protest neteisybei, tautos istorijos klastojimui. Prisimenu Tatuk. Jeigu jis mato, supranta, kad ne veltui gyveno. Tegu ir nemato, nieko neino, bet jeigu ir Vladelis nepasks siau-

378

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

379

rame savo asmenini interes rate, tada tikrai ne veltui Tatukas gyveno. Mir didelis mogus. Tebna lengva jam Lietuvos emel. Baigiu. I Londono sinagogos gieda ydai baisiosios nakties ivakarse. Maldos taip panaios katalik. Vieni kitus labiau pain suarttume ir dingt antisemitizmas. O kaip sunku skirtis su ia knyga. Man atrodo, kad a maai pasakiau apie savo Tatuk. Dar pasakysiu. O dabar baigti. 21 val. ivargs.

Rugsjo 22 d. (etadienis)
18 val. kambarly po antklode. Lauke altoka. iemet labai ankstyvas pavasaris, todl ir ruduo ankstyvas. Grus po atostog rugpjio pabaigoje, upuol tokios alnos, kad eiti darb buvo alta. Rankos bdavo raudonos it viai. altis siek 2 C. iaip per mnes beveik nebuvo ilt dien. Nors atostogos ir met buvo nepavydtinos, bet grs jauiausi neblogai, todl skaiiau vidurami istorij, ruoiausi rus literatros (sovietins) egzaminams. Utat dienorat buvau pamirs. Be to, sekmadieniais beveik nebdavau namuose. iandien nusprendiau baigti. Kit savait reikia j ubaigti ir paslpti. Ramiau bus ant dios. Jeigu jis nepaslptas, vis galvok apie j. Rayti dienorat XX amiaus alyje, kurioje tebeegzistuoja Stalino konstitucija ir visi statymai leidiami jo dvasia yra tolygu aisti su ugnimi. Bet ir nerayti negalima. Stosunki polsko-litewskie 19181920 autorius i aukto iri memuarin literatr. Viktoro pastaba Jakobspilyje, kad nra objektyvi dienorai, gan sugadino mano nuotaik. Gal tikrai be reikalo gaitu laik? Ne. Viena, jau tiesiog negaliu nerayti. Antra, mano dienoratis gali po keliasdeimt met daug kuo pasitarnauti. Rayti reikia. Atostog metu raiau vairiuose lapeliuose. Dabar tik teks perrayti. Pradedu i lapo, rayto rugpjio 16 d.

14 val. gimtojoje bakje. Pradjus lyti, grau sudti ieno, diovinamo tarp tvarto ir klojimo. Pjoviau pas tet dobilus, Jonelis liko miei pjauti. K tik i ten sugro mama su Gintarliu. Nuotaika truput prislgta. Vis laik ji madaug tokia. J gadina mintys apie dienorat, kurio neradau. Galvojau apie gyvenim ia. Jokiu bdu. Viena, Al negals pragyventi i savo algos. Antra, labai daug darbo, o laiko mokytis labai maai likt. Treia, tokia nuotaika trukdyt mokytis. Anksiau ia traukdavo. Bet tai buvo esant gyvam Tatukui. O dabar nuotaika vis laik tiek prislgta, kad niekas nelenda galv. Vadinasi, lugo dar vienas mano planas praplsti savo akirat. Pernai liepos pabaigoje raiau ivykdamas: Kain, ar po met rasiu visus gyvus? Kakoks nujautimas sak, kad ne. Dieve. Nujautimas neapvyl mans. Taip niru, niru. Pernai buvo nekokios atostogos. grau nepailsjs, visgi keisiau metines pernyktes. Be reikalo su Ale jom atskirai atostog. Nei ji, nei a nepailsjau. Jeigu ji bt ia, bt daug linksmiau. Jeigu kada nors dar atvyksim ia, tai tik abu kartu. O dabar chronologine tvarka apie praeit. Rugpjio 1 d. atsigulus Al buvo be nuotaikos. Mane tai erzino. Ji: Ar vaiuosi Latvijon? A: Ne. Ji: Meluoji. Vaiuosi pas Antan ir dar kai kur. A piktai: Kur reiks, ten ir vaiuosiu. Ji pradjo verkti. Tokiu pat tonu: ia nieko aaros nepads. A nieko neveikiu prie valdi. Bet jeigu bus reikalas, nepagailsiu nei tavs, nei vaik, nei broli, nei motinos, nei savs. Apie tai tau sakiau dar 1964 m. lapkriio 11 d. Prisimenu savo elges 1949 m. Man tada prikaiiojai, kad nepasitars su tavim stojau komjaunim. Tai ir buvo pretekstas [tau] draugauti su Pranu. Tai kodl dabar nepatenkinta? Po to raminau j, kad nieko neveikiu, su niekuo nekovoju, todl nra jokio pagrindo gadinti savo nervus. Nesisek paguosti, nuraminti j. Ji vis laik buvo geros nuomons apie Viktor. Dabar j vadino velniu u tai, kad jis neva kursts mane. Mama jai papasakojo, kad jos atostog metu pas mane ueidavo daug buvusi lagerinink. Visa tai jai ir var daug baims. T baim ji atsive

380

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

381

ir i kaimo. Pusseser Veronika kalbjusi, kad a ess kartakois ir t. t. Aikino, kad u tai, jog laikom Viktor ir Algiuk saugumas pyksta. Jos manymu, Algiukui utektinai padjom, dabar kur nori, tegu vaiuoja. Ji neturinti nei jg nei galimybs daugiau padti. Mano paties nuotaika buvo prislgta. Taip laukiau jos sugrtant i Krivasalio, taip aistringai buvau jos isiilgs. Taiau parsiveta i Krivasalio irzli nuotaika atald mano jausmus ir aistras. Taip ir ivaiavau. stot palydjo Viktoras, kuris ivyko Viev. Skubjau Krivasalin, kur lauk mama. Jai labai lidna, o a veltui dien utrukau tik nordamas ilgiau pabti su Ale. Persikls Tijnli laivu, troboj radau mam ir krikto motin. Radau daug nesuneto sauso ieno. Darbo utektinai, iki j suvem. Pykau ant Vlado, kad visko nesutvark. Mama pavargo. Nuotaika nepagerjo, pykau u kak ant Als, nors ji u niek nebuvo kalta. Utat jai nieko neraiau. Rugpjio 5 d. laukiau Viktoro su vaikais. Sulaukiau tik j vien. Abu nukirtome mieius. Viktoras atve Als laik. Jos nuotaika tokia pat bloga po mudviej isiskyrimo. T pat vakar atvyko Jonelis su Gintarliu. Vlai vakare ijom pas Linkplik. Truput buvo gda dl ano sekmadienio elgesio. Jo neradom namie. Apirjom abejas kapines. Visada vaikiodamas po jas jauiu savo gyvenimo beprasmikum ir sugrau be nuotaikos. Tiek daug kapinse dar visai neseniai mirusij. Senj mirt dar galima pateisinti tuo, kad jie savo pareig ioje emje jau atliko. O kuo pateisinti jaunimo mirt? Viktorui papasakojau, kad mane visi laiko dideliu optimistu, taiau tikrovje esu didelis pesimistas. Tik slepiu savo pesimizm, netikjim mogaus gyvenimo prasmingumu. Rugpjio 6 d. atsikl labai anksti, 6 val. ijom ikinius, o i ten autobusu Ignalin. Linkmenyse lipo Linkmen vidurins mokyklos direktor Raduyt ir mokymo dalies vedja Kardelyt-idlien. Nebuvo kaip prisistatyti prie j. O reikt. Reikt Kardelyt ibarti u ms jaunimo alojim, u ateizmo brukim.

Apirjom medin Ignalinos banytl, miestel. Labai daug gli miestelyje, bet ir rus nemaai. Atrodo, kad dauguma j vasarotojai. 12 val. buvome Daugpily. Buvau girdjs, kad tai beveik vien rusikas miestas. Bet k pamatm, pranoko blogiausia. Tris valandas vaikiojome po miest, bet latvikai kalbant tegirdjau tik du jaunus latvius. Paklausus gatvs, vienas latvis kalbjo su truput jauiamu latviku akcentu, bet nepasigyr ess latvis. Es ir latvik vidurini mokykl, taiau latvikai kalbani negirdti. Vakare visus ms klausimus atsak Daugpilio lietuviai. Mieste daug cerkvi, i kuri por apirjom. Ir savo iore miestas rusikas. Jau prie kar jis buvs daugiau rusikas ir lenkikas negu latvikas. Skaiiau Sov. etnografija, kad prie kar rusai sudar 20 proc. vis Latvijos gyventoj. Reikjo suinoti, kaip Antanas Jankauskas gyvena, ar dar neapsived. eimininks pagalba sutikom juos su Kazimieru Vasiliausku bevaikiojanius gatvje. Kazys usikviet pas save. Jis laikosi puikiai, gyvena su vienuolmis. Turi ger bibliotek, bet laiko skaityti jas trksta. Vis laisvalaik praryja fabrikas. Jam ir Vaiioniui Krivaitis patars parayti praym Lietuvos valdiai, kad i leist jiems sugrti Lietuv. Para tokius pareikimus, kuriuos negav jokio atsakymo. Atrodo, neleidia sugrti. Usuko dar du lietuviai. Kleiza ir kt. Prie 3 metus Kleiz sutikau Kaune, pasiruous bgti Sibir. Atkalbjau. Bet greit ivyko Taiet. Dabar sugrs po 2 met ir apsigyvens ia. Tiesiog kerija saugumas u jo nuodmes. Valdiai nra jokios prasms bijoti jo, tokio sulauyto mogaus. Mums susidar toks vaizdas, kad Daugpilyje daugiau tremtini lietuvi negu vietini latvi. Latviai bij kalbti latvikai. Rusai labai neapkenia j ir visur niekina. Neapkenia gal u latvi elges vokiei okupacijos metais. Prezo nuomone, kiekvienas namis neapkenia eimininko. Lietuviai gan padoriai elgsi tuo laiku su rusais, bet jie ne maiau neapkenia ms, kaip ir latvi. Daugum rus pykina vien tik nerusika kalba. Tai seniai pastebjau.

382

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

383

Daugpilyje gyvens lietuvis veds latv. Tarp savs kalba rusikai, taiau motina sn uraiusi latvik mokykl. Jam urianti tautin latvik kaklarait. Snus gatvje nusiris j ir nueins be kaklaraiio. Es nenors, kad rusiukai j pravardiuot laty-gelgy. Latviukas bijo Latvijoje pasirodyti ess latvis. Latvi Daugpilyje yra, bet jie tarp savs kalb latvikai tik tada, kai niekas j negirdi. Neslpiau savo nusistebjimo. Man Lietuvoje dar neteko girdti lietuvi, tarp savs kalbani rusikai. O jie sutik tok. Ess tai 1941 met tremtini snus. Rusams girdint, ukalbintas latvikai atsako rusikai. Es nemandagu kalbti ta kalba, kurios rusai nesupranta. Negrau? Negrau kalbti su tautieiais gimtja savo kalba. Spjauiau tokiam snuk u toki baim. Rusai neapkenia vis, kalbani nerusikai. i neapykanta, panieka umua silpnj latvi savigarbos jausm ir ie pradeda bijoti kalbti tarp savs tv ir protvi kalba. Dauguma Daugpilio gyventoj rusai, todl latviai jauia lyg gyven Rusijos vidury ir elgiasi taip, kaip rusams patinka. J pateisinti u tai, inoma, jokiu bdu negalima. Vergai. Vakare Daugpilio ligoninje aplankme vieno tremtinio lietuvio mon (jis pats tuo metu guljo Utenos ligoninje). Ms buvo ei lietuviai. Smoningai ligonins kieme kalbjom su ligone garsiai lietuvikai. Gatvje tyia garsiai aukm rusams ausis riania lietuvi kalba. Tegu mato skeltanagiai, kad lietuviai nesibijo kalbti lietuvikai. Taiau latvikus uraus rusai visgi pakenia. Ikabos, vitrinos abiem kalbomis. Tegu usienio turistai mato, kad jie vaikto suverenios Latvijos miestu. Kaziukas1 kalbdamas literatros klausimais, irdavo mane, matyt, laikydamas mane iprususiu vyru. O man tai dar kart pasitaik proga pamatyti savo neisilavinim. Gerai, kad nors pats tai matau. iaip maai pastam, kurie tai pastebi. Dauguma laiko mane iprususiu vyru. Bet maa tik suprasti, inoti ir sau prisipainti dl savo menko isilavinimo. Bet k daugiau daryti?
1

ia dar kart igirdom patarim saugotis Vilniaus banyi klebon, iskyrus Naujosios Vilnios. Taiau Kaziukas nepasta moni, iri kiekvien mog J. Tumo-Vaiganto akimis. Nors Krivaitis jo laik vysk. Paltarokui atidav saugumo rankas, bet jis nedrsta jo u tai pavadinti tikruoju vardu. Abiej Kaziuk1 lageris nesulau, nesugadino, bet nieko ir neimok j. Kazelis toks gyvas, judrus. Tai tikras antrasis J. Tumas-Vaigantas. Ryte Antano lydimi lyjant ivykom Jakobspil OrioloRygos traukiniu. Keleiviai be iimties rusai, grt i plaiosios tvyns po atostog ivaduotj Latvij. Latvi jie neapkenia, taiau Latvij jie myli ir niekur i jos nesiruoia isidanginti. Ir kaip jos nemylti? Juk gyventi joje daug geriau negu kitur, kur komunizmo pagrindai statomi 25 metais ilgiau negu Latvijoj. Pro rasot traukinio lang stovdami (viet atsissti nra) stebim Latvijos gamtovaizd. Jis niekuo nesiskiria nuo ms Auktaitijos gamtovaizdio. Trobesiai irgi panas. Tad kuo latviai taip didiavosi ir i aukto irjo mus? Traukiniui sustojus lip keleiviai kalba tik rusikai. Matyt, ir Latvijos kaimai apgyvendinti rus. Apsidiaugm stotelje igird kalbant latvikai. Gal jau ia gal gale prasideda tikroji Latvija? Greit pasirod, kad ms diaugsmas buvo ankstokas. Ir ioje stotyje lipusi keleivi dauguma kalbjo rusikai. Jakobspilis stovi ant ribos tarp Latgalijos ir emgalijos. Deja, ir ia bent pus gyventoj rusai ar lenkai. 20 val. Ryt tsiu. O dabar pailst.

Rugsjo 25 d. (sekmadienis)
7 val. 45 min. po antklode alia Als. 5 val. atsibudau ir neumigau beveik. Galva sunki. Bet rayti reikia. Lauke lietus. alta.

Kaziukas, Kazelis kunigas Kazimieras Vasiliauskas.

Vaiionio ir Vasiliausko.

384

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

385

Tsiu jau i rugpjio 17 d. lapo. 16 val. 30 min. prie Pakalo kaitinoms saulje. Apie por valand vaiktom Daugpilio gatvmis, nes Kazimieras uimtas banyioje vargonais pritaria besimeldianij giesmms. Aiktje standartinis paminklas Leninui, o netoliese kitas 1915 m. kritusiems caro karininkams. Prezas nusistebjo ir pasipiktino latvi tolerancija, perdta tolerancija. Rusai nebt saugoj paminklo latvi karininkams. Bet gal i tolerancija igelbjo ir Broli kapus. Daugelio nuomone, juos igelbj latvi komunistai, turj daug didesn autoritet Maskvos akyse negu lietuvikieji j partiniai broliai. Latvijoje daug lenk. Utat Krastpilyje vien sekmadien katalik banyioje sakomas latvikas pamokslas, o kit lenkikas. Jeigu Lietuvos lenkai (jeigu juos galima lenkais vadinti) sulietuvj, tai to negalima pasakyti apie Latvijos lenkus. Tai neapdairios latvi priekarins valdios politikos rezultatas. To meto Latvijos valdia, nesuprantamais tikslais, motyvais, flirtavo su Lenkija, palaik j gine su Lietuva dl Vilniaus. Lenkai Latvijoje turj savo spaud, mokyklas, banyias, todl ir nenutautj. iandien jie yra savotika baze Latvijai surusinti. Aiku, kad tokias mokyklas baig lenkai labai greit surusja, lygiai taip pat, kaip ir tokias mokyklas baig Lietuvos lenkai. Visa tai rodo Latvijos valdios bukum, trumparegikum. Keliasdeimt tkstani lietuvi nutautino neleid jiems turti sav mokykl, o lenk nesisek nutautinti. tai iandien ir turite pjauti tai, k pasjote. diai. Po I pasaulinio karo dauguma Lietuvos miest buvo lenkiki, t. y. aplenkinti. Labai lenkikas (daugiau lenkikas negu lietuvikas) buvo Kaunas. O iandien j ten oficialia statistika apie 3 tkstaniai. Nors Lietuvos lenkai irgi turjo savo mokyklas, net gimnazijas Kaune ir Panevyje, bet nutautjo. iandien Lietuvos lenkai nra jokia problema, iskyrus Vilniaus krato lenkus. O kodl latviai negaljo to pasiekti su savo sulenkjusiais tautieiais? Asilai. iandien a iklausiau keturi lietuvi pasikalbjimo turin,

diskusij apie Pabaltijo taut padt ir j ateit. Vadinsime juos Auktaiiu, emaiiu, Lapinsku ir Zerinsku1. Auktaitis: Nesuprantu, kodl latviai, atgav savo nepriklausomyb, neivijo rus i savo alies? Juos btinai reikjo ivyti, o j viet apgyvendinti lietuvius. iems bt nereikj 19271929 m. tkstaniais vykti Piet Amerik. Dar daugiau, trkstant latviams darbo rank, kviesdavosi ems kio darbininkus i Lenkijos. ie likdavo gyventi ia ir didindavo ir taip jau didel nelatvi procent bendro Latvijos gyventoj skaiiaus. Lapinskas: Kultringa tauta negaljo to padaryti. Tik rus komunistai gali itisas tautas itremti i gimtins, i gimt viet, tik ie nesiskaito su vieja pasaulio opinija. Ateityje irgi negalima bus j tremti. Tik skeltanagiai patys ibgs i Pabaltijo. Juos reikia ivaryti suiruts metu. Viskam susitvarkius, j nereiks ivaryti. Auktaitis: Vakar valstybs atsisak savo kolonij, ne ger nor vedamos, o spaudiamos vieosios nuomons. Tas pats bus ir Rusijoje. Ateis laikas, kad ir ji buvo priversta skaitytis su ia nuomone. Atjusi valdi jaunoji karta supras, kad negalima tokiais metodais valdyti nerus tautas.

Rugsjo 27 d. (antradienis)
16 val. 55 min. didiajame kambaryje. Netiktai pasirod saulyt. U tvor lauym Gintulis klpi itame kambaryje, o Vaidas mano maajame. Pirmoji kolektyvin atsakomyb. Mama virtuvje, Al po krautuves laksto, ieko Vilijai ieminio palto. Krautuvs lyg iluotos. Maisto produkt utenka, o pramonini labai trksta. Argi Vakarai tai gali suprasti? Prie kelet savaii Arkadijui reikjo gauti snui glaudi ir dar kakokio menkniekio. Kasdien lakstydavo po krautuves ir negaudavo. Apsirami-

Zerinsko pseudonimas rodo, kad tokio pokalbio nebuvo, taiau pagrindas jam sukurti buvo autoriaus ir V. Petkaus pokalbiai su Daugpilio lietuviais.

386

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

387

no. Matyt, surado. Al pasakojo, kad neseniai Antakalnyje imet raudonas maikes. Nors buvo neinoma, pardavins jas, ar ne, bet eil susidar didiausia. Jeigu nebt pikta, tai bt juokinga. ilti baltiniai suply. Vargu ar gausiu. Pernai ruden iekojau, iekojau, bet taip ir neradau. O laikraiuose visko pilna, visi planai pervirijami. Kaip skiriasi tikrov nuo propagandos! Rayti. Sekmadien neubaigiau, nes Viktoras isitemp kelion Alyt ir Druskininkus. Zerinskas: Reikia skirti Vakar imperializm nuo rusiko. Pastarasis nelinks skaitytis su jokia vieja nuomone. Be to, ms padtis daug blogesn negu buvusi Azijos ir Afrikos kolonij. Ten baltieji buvo paverg juoduosius, o ia baltieji baltuosius. Utat is kolonializmas pasauliui ne taip gerai matomas kaip anas. pokalb sikio emaitis: Kvailyst laukti i rus, kad jie gera valia atsisakyt ms. Ar daug tu pats sutikai stovyklose [lageriuose] jaun rus, net labai nepatenkint esama santvarka, kurie nenort Pabaltijo valdyt? A bent toki nesutikau. Visi jie be jokios iminties remia partijos ir vyriausybs politik Pabaltijo ir kit pavergt taut atvilgiu. Auktaitis: Tai kas tada mums lieka? Laukti visiko ir galutinio nutautinimo? emaitis: Ne! Pasaulyje gali vykti vairi netiktum, kurie vyko 1918 m. Ms ateitis priklauso tik nuo i netiktum, tik tokiu bdu mes galim atgauti laisv. Vieni savo jgomis neisikovosime jos. Lapinskas: Tiktis usienio pagalbos nesitikk. Niekam dl ms likimo n kiek nesisuka galva. Niekur apie mus net nekalbama. Auktaitis: O Amerikai? Lapinskas: Pernai leido pabaltieiams protestuoti prie JTO rm? Amerikieiai klimpo Vietname, todl jiems btinai reikjo diplomatinmis priemonmis paspausti Maskv. Utat ir leido ias demonstracijas. Kas jiems patiems nenaudinga, to jie neleidia. Niekas ms neprisimena ir savo tyljimu taip pat pritaria ms okupacijai. 1918 m. palaik mus norda-

mi rengti kordon tarp Rusijos ir Vokietijos. O ms laisv jiems buvo ir tebra tik nusispjauti. Auktaitis: Tu pats pasakojai, kad Graikijoje ileistas geografijos vadovlis, kur apie Pabaltijo tautas kalbama kaip apie atskiras valstybes, kurias rusai aneksavo 1940 m. Ten smulkiai atpasakota tos aneksijos istorija. Lapinskas: Graikija tai sau leido, bet Anglija to neleis, nes jos diplomatijai tas iandien nenaudinga. Mums telieka tik viena: kaip nors isilaikyti, nenutautti. Auktaitis: O ar prisimeni prajusiais metais, kaip viso pasaulio diplomatai boikotavo Maskvoje surengt primim Lietuvos pavergimo 25-j metini proga? Ten nedalyvavo n vienas diplomatas i nekomunistins Europos, Amerikos. Tedalyvavo tik Indonezija, Egiptas, Marokas, kelios Afrikos alys ir, inoma, Ryt Europos satelitai. Lapinskas: Prisimenu. Bet tas primimas kalba kaip tik ne ms naudai. Jame dalyvavo kaip tik alys, paios neseniai isivadavusios i kolonijins priklausomybs. O jos kaip tik ir turjo ujausti mus, savo demonstratyviu atsisakymu [dalyvauti primime] paremti mus. Jam pritar emaitis. Lapinskas Auktait: O tavo patriotizmas archajinis. Jau iandien daug kas tavs nesupranta, o po kelerikeliolikos met dar labiau nesupras. Net tavo paties snus nesupras. Nacionalizmas yra pasens reikinys. Jis turi vert tik Afrikoje ir Azijoje. iandien reikia ko nors kitko, kas udegt taut. Taiau to kitko mes neturim. Auktaitis: To kitko visam pasaulyje nra. iandien pasaulis neino, kokiu keliu eiti. Marksistai bent turi konkrei savo teorij, savo program. Ten, kur marksizmas eng, ten patrauklum jis prarado. Bet kitur jis turi pritraukiani gali ir dar ilgokai jos nenustos. emaitis: Tra tik trys universalios, niekada nesenstanios vertybs: laisv, nepriklausomyb, savarankikumas. Taiau dauguma toms vertybms abejingi. Auktaitis: Tavo manymu, dauguma ms tautos abejinga savo laisvs reikalui?

388

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

389

emaitis: Ne, taiau dauguma paskendusi savo asmenini interes rate ir auktesnmis vertybmis i viso nesidomi. Taip buvo visada, taip ir dabar yra, taip ir bus ateityje. Atrodo, kad i j diskusija daug ko mane imok. Tikrai a buvau net iki iol per daug naivus tikdamas jaunja Rusijos karta, jos gerais norais ms tautos atvilgiu. Naivus! Buvau labai aklas, nors save ir laikiau aikiaregiu. Ir kaip negaljau suprasti, kad ir jaunoji karta aukljama tokia pat stalinine dvasia vis nerus taut atvilgiu. Tad i kur atsiras toji demokratini pair jaunoji karta, kuri, bdama valdioje, gera valia suteiks mums laisv? I kur? Naiviai tikjau ta Rusijos jaunja karta, nes labai norjau ja tikti. Tik diskusijos, mano igirstos Jakobspily, iblak visas iliuzijas. T dien gal gale praregjau. iandien net nesinori tikti, kad buvau toks naivus. Net gda! O gal tuo ir netikjau, bet trokdamas savo tautai laisvs, skaudiai kentdamas dl jos nelaisvs, kani, raminau save, apsigaudindamas tomis iliuzijomis. Gal tik todl buvau naivus, kvailas, tik apgaudinjau save. odiu, pats susimaiiau savo paties samprotavimuose. 12 val. prasidjo suma. Melstis kaip visada beveik negaljau, o tik mintyse ginijausi su Dievu, kaltindamas J baisiu neteisingumu ma taut atvilgiu. Lietuvos, palyginus, dar nebloga padtis. O Latvija tikrai stovi ant bedugns krato: kas antras Latvijos gyventojas jau ne latvis. Svetimali antpldis kasdien auga, priklausomai nuo Latvijos pramons augimo. Tik trys valstybs II karo metu prarado savo nepriklausomyb, o laisvj taut skaiius per 20 met padidjo daugiau kaip dvigubai. Dieve! Kodl Tu toks neteisingas ioms trims tautoms? Kodl Tu toks neteisingas kurd tautai? O gal i viso Tavs nra? Nra! Jeigu Tu btum ir btum toks geras ir teisingas, kaip apie Tave kalba tikintieji, neleistum pasaulyje tokios neteisybs. Rodos dar niekada taip neabejojau antgamtinio pasaulio buvimu, kaip kart. O nuotaika tokia prislgta, seniai taip buvo uvaldiusi mane. Slg savas bejgikumas, tos neteisybs supratimas.

Banyia didel, moni joje irgi nemaa. Taiau dauguma moterys, nors tarp j daug jaun moter. Daug ir vaik. Vyr maai, jaunesni u mus i viso nematyti. Pasimelds Antanas ijo. Mes likome. Jaunas kunigas evangelij paskait lenkikai ir latvikai. Sak latvikai labai ilg pamoksl. Nesuprantu. Lageryje bent suprasti kalb pasistengi. J kalba kak kartai rodinja, o a vis su Dievu ginijuosi. Kunigas dalija buiuoti ostij. Tik vaikystje esu j buiavs. Viktoras spaudia drauge su monmis ir mane kunig pus. Reikia ir man buiuoti, nors a tam buiavimui neskiriu jokios beveik reikms. Tegu mato mons jaunus mones, bent bus ukreiantis pavyzdys. Banyia skamba nuo giesmi, giedam lietuvika melodija. Tai K. Vaiionio pastangos lietuvik giesm ivert latvi kalb. Pirmajai komunijai paruota daug vaik. Kolektyviai, organizuotai priima Pirm komunij. Bet vidinio susikaupimo nematyti. Tvai liepia eiti ir eina. ventoriuje Antanas: irk ieinani sudt: dauguma moterys ir vaikai. Pamau besimeldiani skaiius vis maja. Ateis diena, kada banyios bus tuios. A nenoriu su juo sutikti, bet nenoriu ir ginytis. Nuo vargon nulipa, kaip man pasirodo, auktas, madaug 42 43 met besiypss vyrikis. Suprantu, kad tai Kazelis [Vaiionis], dar vienas Lietuvos tremtinys. Talentas na, teisingiau udomas. Jeigu jo talent nukreiptum reikiama vaga, jis galt (o gal tik galjo?) daug duoti Lietuvai. Groja vargonais ir taip graiai pritaria tokiu maloniu auktu balsu. Moka daug kalb, neblogai valdo plunksn. Bet ms santvarkai nereikalingi talentingi bei nepaperkami mons. Tremtyje laikydami juos stengiasi atitraukti nuo savosios tautos ir tuo slopinti j talent. Jo [Kazelio] veidas rod esant dor, nuoird mog ir jokiu bdu ne politik. StalinoBerijos tironija pavert j politiku. Jis per du kartus ikaljo 10 met. U koki politik? Fanatik lenk davatka, saugumo praoma para skund. Es jis kalbjs, jog Vilniaus kratas bus Lietuva. Vien tik u tai [nuteis] 10 met. Vliau sugrino i lagerio ir dar pridjo 15 met u kit menkniek.

390

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

391

Komisija paleido, bet po keli mnesi sum ir sugrino atgal. Rusai kaliniai upuol sargyb. Dal kalini iaud, o j [Kazel] apauk recidyvistu (nors jis neprisidjo prie t rus) ir kalino vienutse, grieto reimo kaljimuose. Paleido 1959 m. Netoli vienas kito buvome. Gaila, kad nesusitikome. Pasakojo, kaip tais metais ekistai tyiojosi i kun. Raino, pulk. Riejino. Ir taip po XX suvaiavimo! Bet argi gali kruvinieji enkavedistai kada nors pasikeisti? Klausoms Kabalevskio Rekviem (odiai Rodestvenskio). Vietomis yra labai jaudinani viet, bet kai kur tiesiog sovietiniai marai. Klausausi dvigub jausm apimtas. Rus kareivis kovojo u savo tvyns laisv. Tuo jis vertas pagarbos. Taiau tas pats kareivis, Stalino ir Berijos padarytas kruvinu enkavedistu, ud ms brolius. iam rusui amina gda ir aminas prakeikimas! Kalbame apie tragikas Rekviem gaidas, apie mogaus tragedij, apie mirties tragedij. tai Viktoras lyg tarp kitko: Netikiniam mirtis tragedija, o tikiniam tik drama. O kaip noriau sismoninti, kad mirtis tik drama, kad su mogaus mirtimi nesibaigia viskas! Noriau! Antan palydim stot. Jis ivyksta Daugpil. Kazelis pasakoja apie v. Onos [banyios] klebon, jo kruvinj karjer. Kaip tokius em neioja? Sugrus Viktoras neigiamai atsiliepia apie Antan. Keleri metai Latvijoje, o latvikai nemoka. Buvom muziejuje. js pasisveikino rusikai. Viktoras kreipsi latvikai, atsisveikino latvikai. O kaip pravito muziejaus darbuotojo veidas! Ir kaip a u tai neipldau Antano?! Teisus Viktoras vadindamas j apkiautliu. Smerkiam rusus, kad jie niekina ms kalb, o patys niekinam kit kalb. Gda! Antanui ir K. Vasiliauskui! Norjau laiku Antanui isakyti, bet Viktoras nepatar. Susitiks duosiu velni u t Zdravstvuite. Dien Kazys Vaiionis skait savo poezij. Mano supratimu, valdo ir plunksn. Vakare skait prozos veikal. Galvojau, kad Viktoras pagirs j. Taiau jis per daug kritikai vertino t kryb. mogus taip susijaudins iki aar skait, o Viktoras j tiesiog sudirbo. Man buvo labai nemalonu. Mginau padt taisyti, bet

nesugebjau. Viktoras padar pirm netakt, kur a pastebjau. Pavaizdavo, kad jis labiau isilavins, daugiau imano. Jam tai pavyko. Bet kam to reikjo? K tas dav? Jo pareiga buvo skatinti rayti, o ne tokiais odiais pritrenkti mog. A gyriau ir praiau rayti prisiminimus. Praiau Viktor padti paveikti j rayti. Viktoras atsisak. Es jis t reikal kitaip iri. Supratau, kad jis neskiria memuarams ypatingos reikms. rodinjau, kad [memuarai] nemaai gali pasitarnauti ir pasitarnaus ms tautos istorijai. Bet jo manymu, tai esanti papildoma istorin mediaga, o ne pagrindin. Ne! Netaktikai jis pasielg. Gaila, kad viso to netaktikumo esm supratau daug vliau. Pirmadienio ryte Kazelis nuoirdiai mus ilydjo, pats ijo darb prie statyb. Jakobspilis man dav daug ta prasme, kad atsikraiau savo iliuzij, kuriomis, rodos, nenorjau iki iol atsikratyti. Ir gerai, kad jomis atsikraiau. Vis vien madaug u 20 met mes bsime laisvi. O dabar reikia laukti dideli sukrtim, konflikt. Bet a jais netikiu. Tad ko belieka laukti? Stebukl?! Jais irgi netikiu. Taiau vis vien tikiu savo vargs tautos ateitimi. Jos nenutautins ir ji prisikels. Prisikels! 19 val. 15 min. utenka. Angli sandliuk neti.

Rugsjo 29 d. (ketvirtadienis)
16 val. 25 min. Lauke vieia saul. Nakt buvo pora ar daugiau laipsni alio. Gruodas. Rankoms buvo alta, o pirtini neturiu. O vakar tiesiog peralau. iandien staigoje nors krosn pasikrenom (namuose jau kelios dienos krenam). Tsiu. Rugpjio 8 d. ryte ivykom Ryg, nors i Krivasalio ivykdamas negalvojau taip toli vaiuoti. Viktoras prikalbjo. domu pa-

392

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

393

iam pamatyti Ryg. Toki prog per 38 gyvenimo metus nepasitaik n vienos. Neinia, kada pasitaikys vl. Reikia vaiuoti. Par utruksim. Antradien bsiu tvikje. Dien palauks, nesibaimins. Ivykom DaugpilioRygos traukiniu. Ir ia dauguma keleivi rusai, nors kai kur girdti kalbant latvikai. I tolo Ryga niekuo nestebino. Ir prie stoties esanios gatvs. Taiau patek Lenino gatv supratom, kad Ryga visgi didmiestis, ko negalima pasakyti apie Lietuvos miestus. Tik stebino kontrastai: centrinje gatvje alia keliaauki mrini pastat stkso em sulinds iki pat lang medinis vienauktis namelis, kurio vieta etnografiniame muziejuje. Trokau pamatyti Laisvs statul, kurios net bolevikai nedrso nuversti. Suradom. Didingas paminklas! Tik laiko negailestinga ranka pamau aloja paminkl. Turiu yd kalbdamas mosikuoti rankomis, rodyti ranka ar pirtu vairiausius daiktus. U tai dar, atrodo, Daugpilyje Viktoras padar ne vien pastab. Tos pastabos Rygoje pasidar vis danesnmis ir kuo toliau, tuo grubesns. Mgstu visiems daryti pastabas, todl ir pats nepykstu u jas. Taiau grubaus pastab tono nepakeniu. Vis laik Viktor laikiau taktiku, ramiu mogumi. Taiau dabar jis pasirod labai grubus. Grubus jo pastab tonas man labai nepatiko. Taiau stengiausi pateisinti prasta jo nuotaika po poros blogai imiegot nakt. Miesto gatvse latvikai kalbani ne daugiau kaip Vilniuje lietuvikai. Man atrod, kad Vilnius lietuvikesnis u Rygos latvikum, nors Vilniuje lietuvi 31 proc., o latvi Rygoje 44 proc. mons geriau apsireng negu Vilniuje. Dauguma vyr juodais batais, o Vilniuje vasariniais, sandalais. Vienoje gatvje pasakiau Viktorui: Gal ioje gatvje yra tavo pastam? Isitrauks bloknot suinojo, kad yra. Imantas! Radome tik bobut. Ieidami i j (antr kart) sutikome jaun, aukt, gan gra brunet su simpatika mergina. Pakviet nakvoti pas juos. Taigi latviai gali bti draugiki. Palik lagaminl, ivykome pas kit Viktoro pastam latviuk, mokant lietuvikai (vadinsiu j Lietuviu). Rygos priemiestyje jo neradom. Nutarm laukti.

A kreipiausi Viktor: Turim laisvo laiko, todl padiskutuokim, iaip veltui bganio laiko gaila. Pasakyk man, ar tarp latvi lagerinink daug marksist? Nesuprantu, kodl j ugavo is mano klausimas. Kvailas klausimas! O kuo jie gali bti? Kuo, jeigu ne marksistais? Net prie kar latvi ileista enciklopedija yra marksistine dvasia suredaguota. Mano klausimas, kodl tarp latvi tiek daug marksist, j dar labiau suerzino. Net nesiteik atsakyti j. Tada prisiminiau jo teorij, kuri dar iem jis idst Vladui. Spalio revoliucija rado tarp latvi daug alinink tik todl, kad latviai daugiausia ipasta protestantikj tikjim. is tikjimas pagrstas racionalizmu. O racionalizmas veds marksizm. Jo teorij lyg ir patvirtino Kazimiero Vasiliausko pasakojimas apie banyios padt Latvijoje. Katalik banyia Latgalijoje labai gyvastinga, o protestantizmas isigimsta, uleisdamas viet ateizmui. Banyias [protestant] lanko kelios bobels ir todl jos viena po kitos udaromos. Viktorui rodinjau, kad, mano manymu, marksizmas rado Latvijoje ger dirv ne dl protestantizmo, o dl to, kad Latvijoje jau tada buvo isivysiusi pramon, gausus darbinink skaiius. Bet jam pavyko prispausti mane ir sutikau, kad marksizmas yra Latvijoje liuteronybs pasekm. Arba idealizmas, arba materializmas, treio kelio nra. Kadangi protestantizmas pagrstas racionalizmu, telieka tik materializmas. Vadinasi, teiss materialistai, teigdami, kad treio kelio nra! Bet greit vl miau prietarauti: O kodl Anglijoje marksizmas neranda dirvos? Viktoras tvirtino, kad anglikon tikjimas ess tik tradicija, nors savo tvirtinimo niekuo neparm. A: Daug pastu moni, kurie blogi katalikai: nei banyi eina, nei egnojasi, taiau jie nra marksistai. Jis: Nereikia irti tai, k mogus kalba, bet tai, k daro, kaip elgiasi. Jeigu jis nesiegnoja, tas nereikia, kad jis jau ne katalikas. Tada miau apie save kalbti: Noriau bti geru kataliku, tikti pomirtin gyvenim, bet negaliu. Taiau marksistu a nebuvau n minuts, nes marksizm nuo pat pradi vertinau kaip Stalino, kruvinojo Stalino ideologij. Tada jis nesurado kito argumento, iskyrus t,

394

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

395

kur girdjau dar Lukikse prie 8 metus: Tikjimas yra Dievo dovana, kuri ne visi gimdami gauna. Tada jam priminiau, kad tokiu atveju galima Diev apkaltinti u moni netikjim. Jis: Visk suprasti, visk sismoninti sunku. Kai kuriems dalykams paaikinti, suprasti net vieno mogaus gyvenimo nepakanka. Jo aikinimu likau nepatenkintas ir prisipainau: Tu mans daug kuo netikinai. Jis: A nieko niekuo ir nesistengiu tikinti, primesti savo pairas. Bet a nenorjau tuo ubaigti ms diskusijos: Lietuviai katalikai, o latviai su estais protestantai, pagal tavo teorij, materialistai. Taiau ar soviet valdia rado tarp ms maiau savo alinink negu tarp an? Pasakysi, kad partizaninis judjimas rod tavo teorijos pagrstum? Tai ne argumentas. J vyrai ijo vokiei armij, daugelis pasitrauk Vakarus, todl ir neliko kam partizanauti. Bet jis vl m joti ant savo arkliuko: Latgalijoje buvo enklus partizaninis judjimas. Jam papasakojau apie 1950 met Tartu student vizit Vilniuje, pas vilnieius studentus. Mes buvome apsikrov komjaunimo enkliukais, o tik vienas estas buvo komjaunuolis (papasakojau apie gin su Uosiu). Bet Viktoras nepasidav: Jeigu nori ginytis, paskaityk XX suvaiavimo mediag, palygink, kiek komunist tenka 1000 Lietuvos ir 1000 Estijos gyventoj. A: Neskaiiavau bdamas sitikins, kad lietuvi daugiau. Tu ia mans prieingais dalykais netikinsi. Jis vl m urgzti, kad nenors mans tikinti. Tada nesigilinau to gino esm, jo teorij. Taiau iandien ji atrodo per daug ant smlio pastatyta, absurdika. Jam reikjo Italij priminti. Dauguma gyventoj ten katalikai, taiau kompartija ten turi labai daug nari. Anglai protestantai, bet j kompartija jokio vaidmens nevaidino. Fanatikai marksistai svajoja igydyti pasaul marksizmu, o fanatikai katalikai katalikybe. Taiau fanatizmas niekada nebuvo geras vaistas. Pernai Alfinskas1 tikino mane, kad iki iol pasaulis buvs mason rankose aisleliu. Pasaulio istorijai studijuoti rakt duodanti

tik katalikyb (nors to odio jis nevartojo). Tai rods daktaras Maceina. Patar paskaityti Niekybs paslapt. Perskaiiau t knyg (vos prisiveriau j skaityti), bet to rakto neradau. odiu, nieko doro ten neradau. Tai tik prietaravim kratinys. Po tos knygos Alfinsko autoritetas mano akyse krito, nors jis mogus labai labai doras, tvirtas. Toki Lietuvoje ne tiek jau daug. Bet filosofas silpnas. Baigiant diskusij, Viktoras tikino mane, kad po 1015 met su Lietuvos banyia vyks tas pat, kas ir su Latvijos jau vyko. Es jau ir dabar apytuts banyios. Tik kaimas dar laiko Lietuv, t. y. banyi. O kas bus, kai kaimo gyventoj skaiius sumas? Lietuviai irgi tapsi marksistais. Su tuo reiks ateityje skaitytis, nes prie Lietuvos galima bus prieiti tik su Markso vliava. Toks tvirtas katalikas ir netiki katalikybs ateitimi. A menkas katalikas, bet giedresnmis akimis iriu katalikybs ateit. Jeigu katalikybei leist laisvai vystytis, marksizmas Lietuvoje neturt jokio pasisekimo. Bet ir iandien jis gan negyvybingas. Ir atitol nuo banyios jokiu bdu netampa marksistais, o tik paprastais laisvamaniais. Ir ateityje tas pats bus. Marksist skaiius Lietuvoje, mano manymu, nedids, nors partiei eils ir augs. Ne! O gal klystu? inoma, vairiai galima irti ir marksizmo svok. Juk marksizmo esm sudaro ne vien materializmas. Baigiu! 18 val. 10 min. Eiti bulvi kasti, o 20 val. vaiuoti Vaclovo vardines.

Rugsjo 30 d. (penktadienis)
16 val. 45 min. Skubu rayti, nors guliau jau po 24 val. ir neisimiegojau. Rygoje sitikinau, kad atsitiktinumas mogaus gyvenime vaidina svarb vaidmen. Bevaikiojant Rygos gatvmis sakau Viktorui: Tu turi ia daug pastam, taiau kodl j nesutinkam? Ir

Alfredas Kaniauskas.

396

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

397

sutinkam! Prie geleinkelio stoties Viktoras prioko prie dviej jaun vyruk, kurie man pasirod broliais. Pasirodo, kad jo pastami latviukai. Mariaus veidas vytte vytjo nuoirdumu. Janis atrod ididus, bet vliau supratau, kad jis geras vaikas. Broli tauta! Taiau iki iol sugyveno abi tautos gan nebrolikai. Prie mnes pateko rankas prie kar ileista knygel, kurios autorius vysto mint apie abiej taut susijungimo btinyb ir silo naujos valstybs pavadinim Aistija. I pradi i idja buvo man gan svetima, taiau bdamas Latvijoje usikriau ja. Man pasirod, kad i idj galima gyvendint. Prezo nuomone, Lenkija turs sugrinti visas vokikas emes, visi Rytprsiai vl tapsi vokikais. Bet a kitaip galvoju. Gal dal emi ir sugrins vokieiams, bet ne visas. Buvusi senovs Prsija atiteks Lenkijai ir Lietuvai. Susijungus Lietuvai su Latvija, jungtin valstyb turt per 150 tkst. kv. km teritorij. Lietuvio akimis irit, tai jau nemaa valstyb. Ji didesn bt, atrodo, net u Bulgarij. O su Bulgarija iandien skaitomasi. Su Aistija irgi visi skaitytsi, nes ji stovi labai geroje strateginje ekonominje padtyje. Lietuvi kalb bt galima papildyti senaisiais balt odiais, paimtais i latvi kalbos. Pati lietuvi kalba per daug uterta slavizmais ir germanizmais. Bet ar latvi tauta su tuo sutiks? Juk lietuviai gausesni, tai kels latviams baim sulietuvti. inoma, tai prietaras. Abi tautos balt tautos. Bet iki mano tokio smoningumo nedaug lietuvi priaug. Vis vien ateis laikas, kada abi tautos susilies vien. inoma, bent 50 met praeis. A jau nesulauksiu. O gal u 20 met abi tautos taps laisvos ir susijungs? Noriau, labai noriau sulaukti toki dien! Sulauksiu! Tuo netikint sunku bt gyventi. Su tais dviem latviukais usukom pas Imant. I ten visi patraukm Broli kapus, apie kuriuos daug buvau girdjs. Visgi latviai moka gerbti savo mirusiuosius! Mums gda prie juos. Kodl mes negaljome surinkti savo savanori krj vien viet ir ikilmingai palaidoti? Ir kada mes surinksime partizan kaulus? Kada juos prideramai palaidosime? Tai iandien, inoma, ne nuo ms tautos priklauso.

Keista, kad bolevikai nesunaikino i kap. Matyt, latvi komunistai neprarado taip tautinio jausmo kaip ms Sniekus ir panas tipeliai, kurie tesugebjo tik Stalinui ikn buiuoti ir pardavinti lietuvius katorgai Sibir, prie tai padj Berijai tkstanius j iudyti. Taiau Kryi num. Stebtis per daug negalima. Paskutiniu metu prilaidojo ten daug rus. Matyt, Pel tuo parod atsidavim savo ponams. Tuo latvi komunistai pasiteisino rus ovinistams, protestuojantiems prie kap isaugojim. O, kad toki protest buvo, nereikia n abejoti, gerai inant rus elges j uimtose alyse. Kapinse daug rus. Prezas nusprend vliau sugrti. Sugrome jau sutemus. Rimti stovjome prie aminosios ugnies. I pradi Viktoras padeklamavo Kudirkos eiles, o po jo Imantas. Mintyse susikaups kalbjau Amin atils latviams, priklusiems Latvij. Ir jeigu ji prisikl 1918 metais, niekada nemirs. Apirjom Miko kapines. Kokia ideali ideali vara, tvarka. Gda buvo prisiminus Lietuvos kapines. Neapsijau be netakto, kurio gal latviukai nepastebjo. Pamats prie beveik kiekvieno kapo puikius suoliukus, nusistebjau tuo, kad j niekas nepavagia. Vilniuje nudiaut. O jie, matyt, ir rusus atpratino vogti. Atsitiktinai suradome ir Viliaus Lacio kap. Latviukai vadino j tov. Medvedev! Pasirodo, kad Lacis Meka. Greit po laidotuvi jo kapas buvs suardytas, vainikai imtyti. Tai latvi tautos padkos pareikimas drg. Medvedevui. Ir prie jo kapo stovjau giliai susimsts. Kam jis gyveno? Gal tam, kad aminai keikt savoji tauta? O ar mirdamas jis tai suprato? Gal savo prigimtimi buvo ir neblogas mogus, bet bdamas bailys tapo nieku, kaip ir ms medvedevai. Jo rankomis Stalinas ir Berija smaug latvi taut. Jo veiklos padarinius skaudiai ir iandien jauia latvi tauta. Sako, prie mirt buvs kitas mogus suprats, k padars. Bet ar nuo to latvi tautai lengviau? on nuo Lacio yra puikus paminklas ymiam latvi poetui (gaila, kad pavard pamirau). Paminklas tyia usodintas mediais, kad i tolo nebt matomas. Kryius uleistas laukinmis vynuo-

398

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

399

gmis. N usienio turist nesibijo. Vadinasi, usienio nuomon ne taip jau ir svarbi Maskvai. Nusibodo vaiuoti pas Lietuv. Visgi didel toji Ryga. Ir vl atsitiktinis susitikimas! Simpatikas vyrukas autobuse iri mus ir ypsosi: Labas vakaras! Tai jis! Jo bute radom dar vien buvus lagerinink, kur inoje esu mats. Viktoras juokiasi: Pasakyk saugumui, kad mes ia atsitiktinai susitikome, jokiu bdu nepatiks. Vilniuje taip sekiojo mus, o ia n vieno seklio. Ne kart tikinau Viktor, kad saugumas mus praiopsojo. Jie [buv lagerininkai latviai] Latvijos saugumo maiau priirimi, todl ms vizito nepastebjo. Viktoras nesutiko su manimi. Visko gali bti. Bet toki mint kvp faktas, kad Valterio vizito Vilniuje jie nesuinojo. Suk juos bala! tarimai ms atvilgiu dar padidt, taiau per daug nepakenks. Ir iaip daug kuo jie mus taria. Vienu tarimu daugiau ar maiau. Marius ir Lietuvis ved, taiau j vedyb nepalyginsi su ms veikj vedybomis. I nuotrauk velgia protingos j mon akys. Apskritai jie tarp savs geriau sutaria negu mes. Jie nesigdijo nuvesti mus pas savo vedus draug. O mes nedrstume nuvesti j pas Edvard, jeigu ir inotume jo adres. O pas Albin, Donat nuvestumme? Vadinasi, jie pranaesni u mus. Tarp savs kalbjo dauguma latvikai. Viktoras met pradioje gyrsi, kad pramoks latvikai, taiau tos inios per daug kuklios. inoma, per tiek laiko bendraudamas su latviais galjo gerai imokti latvikai. Apskritai jis kalboms negabus. Ir rus kalb moka silpnai. Galvoja apie politin karjer, o kalb mokytis nesistengia. Valteris moka lietuvi ir est kalbas. Bravo! A irgi galjau nors truput pramokti latvikai ir estikai. Tiesiog nesupratau tada t kalb reikms. O Viktoras suprato, bet nesimok. Juk taip nemalonu su latviu kalbti rusikai. O suprasti latvi kalb galima. Daugiau gal ir nebtina. Tegu jie supranta lietuvikai, mes latvikai ir galima susikalbti. Praplepjome gal iki 4 val. ryto. rodiau Viktorui, kad galiu kelias naktis i eils nemiegoti ir gyventi, jeigu tik nereikia darb eiti.

Galvojau, kad is ms kelions punktas bus paskutinis. Juk man btina vaiuoti namo. Namuose jaudinasi, igyvena. Taiau Viktoras usispyr vaiuoti pas Valter, atostogaujant kaime u 100 km iaur nuo Rygos. Es gals upykti, kad neusukome. Stotyje mginau prietarauti, nes ir stotels pavadinimas buvo sumaiytas. Bet jis skubjo ir greit nupirko bilietus. Nemaiau jokio reikalo vaiuoti ten, bet bdamas truput ivargs nesugebjau atsispirti jo valiai. Nuotaika buvo sumauta, taip netrauk vaiuoti. Nuojauta sako, kad kelion nepasiseks. Jis: Jeigu tavo nuotaika bloga, negadink jos kitiems. Nutilau. Kai Romas nesutiko veti ms Daugpil, Viktoras pasak: A niekada nesitraukiu atgal, o einu priek, tik pirmyn. savo princip jis parod ir kart. Taiau iandien jis buvo tolygus kvailystei. Jis buvo usiras, kad Valteris gyvena netoli stotels Streni. Tokios stoties neradom, o tik Lenci. Aiku buvo, kad tai ne tas. Reikjo paklausti, kiek kilometr iki to Lenci. Jis nepasiklaus, skubjo pirkti biliet. Jau pagal bilieto kain supratau, kad ia kakas ne taip. Radom keli Cs, o to Lenci nra. Pravaiav apie 150 km pasiekm Lenci. Ir jis suprato, kad ne ia patekom. Jam ijus i iviets miau kvatoti: kart, prezidente, padarei klaid. Vilniuje teks tave degraduoti iki eilinio. Maiau, kad mano juokas nepatiko jam. Bet kas man liko daryti be juoko? Atsitiktinai pasitaikiusi turist i Minsko Moskviiumi sugrom Valmier. Visai netiktai, tiesiog atsitiktinai autobus stotyje suinom, kad yra Stuni stotel, madaug u 20 km. Vairuotojo padedami susiradome tenai ir Valterio tvik, bet tik ne Valter. K jis kaime veiks? Teisingai spjau, kad kaime ilgai nesds. Apsistojom pas jo brol. Sugrm ms vyn kartu su jo jauna mona ir jos motina. Permiegoj klojime ant ieno, ryte grome Ryg.

400

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

401

Spalio 1 d. (etadienis)
12 val. 45 min. Lauke gan ilta, nors ryte 1 C. Sugrau anksiau, kad truput parayiau. Alei sugrus reiks bulves kasti. Tsiu! Ms kelion iki Lenci buvo visikai bereikalinga. Taiau nesigailiu nusibaladojs iki ten. Nepabuvs Valmieroje, nebiau susidars viso vaizdo apie Latvij. Dar Jakobspilyje Kazelis Vasiliauskas aikino, kad Vidzem yra tikroji Latvija, daugiausia latvi gyvenama. Vaiuojant t pus atrod, kad tai tiesa. Dauguma keleivi autobuse buvo latviai. inoma, daug kas i keleivi i viso tyljo, taiau vien i j tyljimo darm ivadas, kad jie latviai. Ruseliai leido savo kakarinms laisv, visiems duodami galimyb pasiklausyti, kaip skamba graiausia kalba pasauly. Nenorom teko iklausyti visas j paslaptis. Latviai kultringesni u juos, todl tarp savs kalba tyliai arba i viso tyli. Net kaimo vietovse daug rusikai kalbani. Strenci utrukom labai trumpai, bet suspjom sitikinti, kad ia gyvena gan daug kalbani ta graiausia kalba. Valmieroje igrs latviukas paaikino, kad iame mieste madaug 50 proc. rusai. Ir aplinkiniuose miesteliuose toks pats rus procentas. Visur statomos gamyklos. Drauge su aliava atveami rusai darbininkai. T pat patvirtinimo ir taksi vairuotojas latvis. Tik j autokolonoje rus es maai, tik 20 proc. J direktorius latvis patriotas, todl stengiasi daugiausia tik latvius priimti darb. I 20 tik 10! Latvio akimis irint tai gan maai. Bet ms akimis tai gan daug. Ne tik miestuose, bet ir kaimuose pilna rus, ypa sovchozuose. Valterio brolis ir mona pasigyr, kad j kolchoze nra n vieno vyresniojo brolio [ruso]. Varg Latvija! Palyginus su Lietuva jos padtis labai labai tragika. Ryte belaukiant autobuso Ryg, Daktaras1 igirdo i savo draugo latvio aiman: Latvija primena pjaunam av j pjauna,
1

Viktoras Petkus.

o ji tyli. Daktaras: O k pads rkimas? Rk, kiek nori, niekas neigirs. O kuo mes skiriams nuo latvi? Mes irgi pjaunamos ir tylinios avels. Tik gal ios avels kaklas iek tiek storesnis ir kailis gerokai kietesnis, vilna tankesn, todl jai sunkiau nupjaut galv. Grtant maoj stotelj, kaimo vietovj lipo dvi russ. Na ir paleido kakarines per vis autobus! Visi tyli, o jos aukia visa gerkle. Viena aikina kitai, kad latvi kalba neivystyta. Es latvi kalba neturi toki taikli posaki, koki turtinga rus kalba. Utat latviai ir griebiasi rus kalbos savo mintims ireikti. N vienas latvis nesikio j kalb ir nenutild li derimord. Mes irgi tyljom. Taiau pamgint jos taip Lietuvoje panekti! Pamenu Kaune konduktor pasak, kad j autobusas turi 32 (trisdeimt du vietas). Keleivis klausia: Kodl du, o ne dvi? inoma, Vilniuje jie irgi ls, taiau lietuviai duoda jiems atkirt. Visur girdint tik rus kalb taip skaudjo ird. Bet kaip tada jauiasi patys latviai? I 106 Rygos mokykl tik 16 latvikos, 46 mirios, kuriose vyrauja rusai, o likusios rusikos. Daug teko Lietuvoje girdti, kad Rygoje ir Taline negalima rusikai susikalbti. Paklauss rusikai kelio, negausi atsakymo. Netiesa! Visur Latvijoje galima susikalbti rusikai. Kelis kartus kreipiausi praeivius. Man pasitaik visi rusai. Be reikalo Viktoras kreipdavosi latvikai. Btume mat, kiek latvi neatsako rusik uklausim. Kart kreipsi rusikai. Moteris atsak nesuprantanti. Vadinasi, yra toki, kurie nekalba rusikai. iuo atveju jie labiau verti pagyrimo negu mes. Vilniuje neteko girdti, kad lietuvis atsakyt nesuprantu rusikai. O reikt taip atsakinti, kadangi jie [rusai] labai ls. Vilniuje dauguma pardavj kalba lietuvikai. Restoranuose irgi daugiausia lietuvs. O ten daug rus, virtuvs darbininks valgyklose, atrodo, dauguma russ. Viktoras mat, kaip rusai valgykloje usipuol ind surinkj u tai, kad toji pam tui lkt rusui nesuvalgius antrojo patiekalo. Rusai ikviet milicij. Neatsirado nei vieno latvio, kuris bt ustojs savo tautiet.

402

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

403

Sugrus Ryg, vyko pirmas mano konfliktas su Viktoru. I autobus stoties siliau eit u geleinkelio stoties, norint rasti valgykl. Jis panoro eiti Moksl Akademijos link. Nusileidau. Taiau ten neradome jokios valgyklos. Prajus tunel po geleinkeliu, lyg juokais pasakiau: Matai, nepaklausei mans, tik sugaiom tiek laiko. Nors kalbjau ramiu tonu, bet jis usigavo: Einam! A tau rodysiu, kad a buvau teisus, surasim valgykl. Tai pasaks atsigr ir m slinkti atgal. A atsakiau, kad neisiu ten. Galvojau, kad vienas neis. Kur tau! Atsigrs pamaiau, kad jo nebra. Tegu lekia. Stotyje susitiksim. kart vl buvau labai nustebintas jo didelio netakto, nervingumo. Lenci nei i io, nei i to pasakiau: A esu stipresnis u tave (atsakydamas jo nusistebjim, kad eil nakt neisimiegojs miego nenoriu). Visai nelauktai reagavo jis mano odius: Utat a kitur stipresnis u tave. Kur? Nesinervinu kaip tu, galiau dar 10 met ikalti ir nieko man nevyksi. Ir kam tai reikjo rodinti? A ir pats laikau j stipresniu u save. Jis miega lyg umutas, o a labai jautriai. Bet is jo pranaumo aikinimas buvo nemalonus. A pats tai inau. Bet geriau, kad patylt. Jo aikinimasis, toks reagavimas mano odius ( ugaut ambicij) privert padaryti man paiam nemalonias ivadas. Juk a apie j noriau tik gerai galvoti. Sd autobus Rygaiauliai maloniai nustebome iskyrus vien rus visi keleiviai lietuviai. Net konduktor laisvai kalba lietuvikai, nors pati, atrodo, latv. Mintaujoje ilipome pasiklausyti, kokia kalba ia kalba mons. Atrodo, kad karo metu miestas sugriautas ir tik dabar atstatytas. Keletas keleivi ilipo. Vadinasi, Mintaujoje gyvena nemaa lietuvi. Bet dauguma, atrodo, rusai. emgalje pastatai skurdesni negu Vidzemje. Taiau Latvijoje niekur nematyti pastat iaudiniais stogais, o Lietuvoje pasitaiko. Tuo skiriasi Lietuva nuo Latvijos. Gyvuliai ten irgi graesni visi ali, o Lietuvoje maiyti. Atrodo, kad prie kar ie kontrastai buvo didesni. Utat latviai irjo mus i aukto. iandien jie neturi pagrindo mus taip traktuoti.

Tik lietuvika krautuvs ikaba parod, kad mes Lietuvoje. Latvijoje visos ikabos tik dviem kalbomis. Lietuvoje visai kitas vaizdas. Iskyrus Vilniaus krat, ikabos dauguma lietuvikos. Viktoro tvirtinimu, Latvijoje rus ir latvi kalbos net formaliai pripastamos valstybinmis Latvijos kalbomis. Jonikyje nupirkau Ties. I jos suinojom apie muidzinaviiaus mirt. Daktaras: Pavlavo numirti. Geriau, kad bt mirs 1020 met anksiau. Perskaits Gyvenim ir palet buvau daug k jam atleids. Bet gal Daktaro kelios pastabos primin man muidzinaviiaus neprincipingum, pataikavimus. Utat rugpjio 24 d. jis emaiio ir Pakalo buvo taip nuvainikuotas, nurodant j kaip neprincipingo lietuvio pavyzd. Nors Viktoras ir neparod didelio noro usukti iaulius, bet a labai norjau patekti ten. Viena, tie Minsko turistai aikino, kad es tredalis iauli ideg, sprogus benzino kolonoms. Reikjo pairti. Antra, reikjo usukti pas Nijol [Gakait]. Laikiau savo pareiga aplankyti j, paguosti. Mergait net 7 metus ikaljo. Vyrui tai ne tiek daug, o merginai tai didvyrikumas. Jai sunku. Draug neturi. Jaunyst prabgo lagery. O gal pavyks Algiuk kalbti vesti j? Man atrod, kad Viktoras nori Algiukui Maryt pirti, todl ir neparod noro iaulius aplankyti. Turbt klystu. Jis norjo, kad a greiiau namus pasiekiau. Jeigu galvojs diena anksiau bti Krivasaly, biau gal ir neusuks. Bet mano apskaiiavimu, tekt ilgiau sdti Panevy ir viskas. Mano diaugsmui iauliai visikai sveiki. O koks lietuvikas miestas! Visur mons kalba lietuvikai, ikabos lietuvikos. Nuotaik gadino tai, kad Vytauto gatvs ikabos kai kur uraytos rusikai. Visgi Lietuva tai ne Latvija. Toki lietuvik miest kaip Kaunas, iauliai, Panevys nerasi Latvijoje. Ir kaip nuotaik sugadino, kai beiekodami Nijols viename kieme radome br vaik, bekalbani rusikai. Turbt is namas kariki gyvenamas? Mano tarimas buvo pagrstas. Suinojau, kad tai tiesa. Kareiviai alia stat didiul kit nam, matyt, irgi karikiams. Jeigu visi karikiai su savo eimomis isinedint i Lietuvos, ne tiek daug rus likt Lietuvoje.

404

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

405

Algiukas rod Nijols nuotrauk. Gyva ji pustino groio. Uklausiau, ar negaila lageryje praleist 7 met? Ji atsak: Ne! mons ne tiek ikaljo. Bravo! Toki patrioi iandien Lietuvoje ne tiek jau daug, t. y. beveik nra. Ji paliko labai ger spd. Vaiuodami Panev kalbjome, kad ji Algiukui net per gera. Algiuk radom pas Stas Nagl. Viktoras: Jeigu Nijol tekt u tavs, kuo a abejoju, vesk j. Jis nenors n girdti apie tai. Visgi paadjo kart j aplankyti. Tvai pataria Algiukui vesti. is patarimas labai jam patiko. Jis tik svajoja apie vedybas. Toks jo gyvenimo tikslas. Vilniuje Viktoras tyljo, nepeik mano pasilytos Algiuko monas kandidats Gens. Gudrus! Bet Panevyje m peikti jos motin. Nori Maryt pirti. Algiukas prisiregistruoja. Veds vilniet persikels ten. Labai jau stengiasi rodyti man, kad jis [Algiukas] labai daug kuo domisi, kad lageris jo dar nesulau. Reikia, mano pastabos gan veikia j. Gerai! Nakt sapnavau saugum. Taigi namuose labai rpinamasi manimi. Skubti! Autobusas ivyko tik 8 val. 15 min. ir tik Anykius per Kupik. Rodykls, rodanios nuotol atskiras gyvenvietes, abiem kalbomis, ko Latvijoje, atrodo, nra. Tik Anyki rajone vien lietuvi kalba. Vadinasi, viskas priklauso nuo vietins valdios. Autobus judjimo kryptis irgi abiem kalbom. Utenoje tik lietuvi kalba. Bravo utenikiai! Anykiuose aplankiau Vienuolio muziej ir Baranausko kltel. Visur prikaiiota medali, ordin. Tegu mato lietuvi tauta, kiek j mylimas raytojas buvo atsidavs Kremliui, tegu mato ir seka jo pdomis. Taiau jo testamento neitais. Tai buvo doras lietuvis. Bet ir jam buvo galima daug k prikiti. Kiek maa ms tautoje tvirt vyr! Daug? Taiau daugumos j kaulai pna Sibire ir kt. Rusijos kapuose. O kiek j kaul pva Lietuvi emelj? Utenoje aplankiau banyi ir kapines. Ukalbinau ventoriuje laistani gles moter. tar manyje valdios mog, todl apsimet nieko neinanti, neprisimenanti. Ilips ikiniuose, skubjau namo. taro Danguol pamaiusi mane tuoj nudm trob. Reikia, prane, kad a grtu. Vadinasi,

mans laukia. Mam radau apsiverkusi. Jau palaidoj buvo mane. Jonelis apibar. iandien skambins Vilni Vladui. Senel verkianti. Krikto motina nujo burtis. Tik dabar supratau, kiek rpesi sukliau jiems. Tiesiog gda buvo nueiti pas senel ir pasirodyti. Mama nujo. Kit ryt Jonelis patar nuvaiuoti Linkmenis ir paskambinti Elytei. Jauiau, kad ji supykusi. etadien Paiezdry sutikau j ir Vladuk. Ibar, kad skubdamas paraiau trump laikut per Viktor. Jauiau, kad pikta. Norjau su ja pabti dviese, nuvaiuoti sal. Bet ji sugro pasiimti Vlado. Mat jai nepatogu buvo nueiti dviem, kai tuo tarpu, matyt, Vladas buvo paadjs pabarti mane. Vladas m man priekaitauti u gastroles po Latvij. Prisipainau kaltas, sukls visiems tiek rpesi. Bet kai abu su Ale m vadinti mane Viktoro ginklaneiu, Sana Pansa, bevaliu, nusprendiau pats pulti: Tu jau geriau patylk! Tavo vedybos parod, koks tu esi vyras! Papasakojau, kaip mam krikto motina Stas puola u tai, kad jis gyvena be banyios, Jonelio vaikas nekriktytas. Pataikiau! Jis m teisintis. Norj lapkriio 7 d. eiti banyi, bet tuo metu mirs Tatukas. A: Reikjo pirmiau nueiti banyi, o paskui lov. Jis: inoma, tau nepatogu prie draugus. Pats toks revoliucionierius, o jo brolis komunist ved. Sakiau, kad a nekalbsiu apie tai, jog nepagalvot, kad man tai labai svarbu. A: Pasakyk, kiek Krivasalyje gyvena be libo? Tik Terlecko gerieji vaikai, igirti vaikai! Pasirodo, kad jis tuo klausimu galvojo. Atsak, kad Juozas Krinickas ir Bronius Kuprnas. Priminiau, kad jie ved ruses. Al pasakojo, kad Vladas labai igyvens dl mano odi. Pats maiau. m tuoj graiuoju kalbti. Nakt ilgai nemiegojo, t. y. ilgai neumigo. O kaip bt baisu, jeigu dabar ateit ir aretuot ekistai. (...) Sugrus ir Jonas usipuol su savo priekaitais. Es savo elgesiu a ir Tatuk pirm laiko nuvars kapus. J supratimu, a kak dars. Daug kas didelius darbus nuveiki, bet tyliai, be triukmo. A gi vl klisis. U k? Joneliui galima atleisti jo priekaitus. Atleisti priekait, kad a lengva maina vainiau,

406

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

407

kaip Rastenis, jeigu nebiau susidjs su Laugaliu. Atleisti priekait, kad siunts Lenkij knygas, o Tatukas buvs apdrisks. Bet kaip pateisinti Vladuk? Ir to supratimu, reiki tylti, nieko neveikti (a, inoma, iandien nieko ir neveikiu). Prikiau jam Gintarl, kuris iki iol nekriktytas, u k motin bobos pirtais bado. Prikio man, kad a veriau Broni Rasten neduoti zakse ied. Es kiekvienas tegu veikia savo galva. ikiniuose pardavjos lietuvs pinigus skaiiuoja rusikai. O jis: Suk jas velniai! Kam man kitis? Jo filosofija gan nesudtinga. Ir u tai jo smerkti negalima. Juk tai kaimo bernelis. Jo supratimu, reiki laukti momento. Stadionas parods jam lietuvi patriotines nuotaikas, nusistatym prie rusus. Momentui atjus, lietuviai parodysi t nusistatym. O dabar reiki tylti, niekur nesikiti. Bet kaip tokia filosofija apsikrt Vladas ir Al, mons, baig auktj moksl? Visa laim, kad a, palyginti, lengvai tai itvriau. Tik nemalonu buvo po to. U jo ton buvau usigavs ir net nekalbjau kit dien. Jis pats prakalbjo. Apskritai pirm kart buvau taip usigavs. Lidna buvo, kad Elyt ivaiuoja. Daugiau atostogas imsim tik kartu. met nei a, nei ji j neturjom. Nors gal ir gerai, kad ne kartu atostogavom ta prasme, nes supratau ess visavertis vyras ir Elyt labai myliu. iandien vaiuoju pas j. Esu labai isiilgs. Ilgiau netveriau. O pirm atostog savait nesijauiau isiilgs. Gal tai buvo todl, kad grau supyks ant jos (nors ji ir nekalta buvo). Latvijoje nebuvo kada isiilgti. Tada taip greit prabgo dvi savaits. Atrodo, per dvi savaites maiau isiilgau negu per i savait. Nesuprantu kit. Pusbrolis Bronius tik 4 metais vyresnis u mane, bet jis jau prie 12 met m vainti darbus ir tik kart du per vasar atvaiuoja namo. O a sunkiai savait itveriu. Matyt, tai yra todl, kad Bronius ir net Gen pirmiau isism. Apskritai kaimo mons tejauia tik fizin potrauk, kuris senstant nuolat silpnja. Al rodinjo man, kad a aklai atsidavs Viktorui ir visur seku juo. Net mano pairas daug kur pakeits. Jis ess gudrus: eafo-

t mane pasis, pats neis ugn. Sunkiai seksi tikinti, kad turiu savo nuomon. U tai, kad Viktoras dovanojs Girdzijauskui ir Ardinui1, ji su mama laikiusios j tiesiog ventu mogumi. Taiau dabar supratusi, kad jis taip elgiasi grynai taktiniais sumetimais nenori turti prie. Pas Vit a nusprends neiti, o jis nuolat laksts, nes nenori, kad tas apie j blogai galvot. A ess kvailiukas, todl turs daugiau prie negu draug. Jos nuomone, Viktoras ness toks idealus mogus, kokiu j laikiusi. Jis galt padti man siekiant mokslo, padti materialiai, t. y. kad galiau gauti menkiau apmokam darb, kur dirbdamas turiau daugiau laiko savivietai. Bet jis to nenors, nors tik vienas bti isilavins. tai atsakiau: Ideali moni i viso nra. Tokiu nelaikau ir Viktoro. Bet jis u mane ir gudresnis, ir protingesnis, labiau u mane isilavins. Su tuo, inoma, sutiko. Jai labai patiko, kad Rygoje nesekiau paskui, kai jis gro valgyklos iekoti. Jai ivykus, miau analizuoti savo santykius su Viktoru. Grau i Rygos truput nusivyls. Ten jis pasirod ness toks taktikas, kokiu j laikiau iki iol. Jis elgsi su manimi labai netaktikai. Nors jis gudresnis u mane, bet nra labai protingas, koks atrod. Tai rod jo rytas vaiuoti pas Valter. Jis nejauia mums jokio dkingumo. A nelaikiau atliks labai didel geradaryst daugiau kaip pusmet laikydamas pas save. Nelaukiu, kad jis kada nors atsilygint ir u tai. Jam padti yra ms venta pareiga. Bet jis nedkingas. Jis doras, kitiems monms jis pasiruos atiduoti paskutin duonos ksn, nusivilkti paskutinius markinius. Bet motinos ir Als atvilgiu jis nedkingas. Algis jauia mums dkingum, o jis ne. Taip neturt elgtis. Nors odiu ireikt Alei ir mamai savo dkingum. O jis jauiasi pas mus, lyg mus kas pareigojo j laikyti. Matyt, toks elgesys iplaukia i jo teorijos, kad mes jam padedam, jis kada nors mums pads, o jeigu ne mums tai kitiems. Ir taip viskas isilygins. Kart t

U j elges ms teisme 1958 m. birelio 914 d. A. T.

408

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

409

savo teorij dsts Algiukui, kai t musi grauti sin, jog ilgai pas mus gyvens (apie tai Viktoras man pasakojo). Grau i Latvijos pirm kart truput nusivyls juo, taiau kartodamas: Tikrai ideali moni nra pasaulyje, Viktoras irgi ne idealas. Bet jeigu Lietuva jo nustot, labai daug ko netekt. Jis i vis lietuvi veikliausias, protingiausias ir gudriausias. Jeigu saugumas nesunaikins ir jeigu kada nors Lietuva atgaus nepriklausomyb, jo laukia didel ateitis. Jeigu tos dienos nesulauks, vis vien jis mirs didiu mogumi. Stengiausi umirti jo netakt. Taiau i savait (matyt, po Als pastab) labai pasikeiiau jo atvilgiu. Visgi ugavo mane jo elgesys. 16 val. 25 min. Al varo bulvi kasti.

Jam duosiu suprasti, kad ateityje neleisiu taip elgtis su manimi. Draug santykiai turi bti paremti lygybe, neirint, kad jis ir pranaesnis u mane. Jo pranaum a pripastu, taiau niekinti daugiau neleisiu savs. Ant upakalini koj prie niek nestovjau ir nesiruoiu stovti! 14 val. Baigti! O kieme puiki diena! Taip baigiau perrayti tai, k buvau uras rugpjio mn. prie Pakalo. Dabar lieka aprayti daugiau kaip mnes. Tra tik pastabos lapeliuose. O apie kai kuriuos vykius i viso nieko nra urayta. Pasistengsiu visk atgaminti atmintyje. Mane su Veronika Ramoniene ir jos snumi Antanliu sutiko Al. Jauiau j labai myls, isiilgs. Radau Algiuk. Visi nujom v. Mikalojaus banyi Antanlio dirmavoti [Sutvirtinimo sakramento priimti]. Kadangi a pats nedirmavotas, todl dirmavojim pavediau broliui Jonui. Po pamald su Algiuku usukom pas Lidij Adomaviit. Norjau susipainti su ja. Algiukas, atrodo, prilipo prie Gens. Tegu daugiau pasta mergin ir i j isirenka mon. Lidija jam reikalinga, o Gen pati silpna. Deja, du kartus uj neradom jos. Usukom pas Alg Baltru. Jam ivykus pussesers parveti, su Algiuku S. nujom Ras kapini aplankyti. Pastoli mikas nuimtas nuo daugumos paminkl. Sako, brangiai moka u bronz, todl chuliganai nulupa j. Palyginus su Rygos kapinmis, tas palyginimas ne ms naud. Apeinu raytoj kalnel. alia dor lietuvi palaidoti niekeliai Cvirka, Jonas imkus. Jonui Marcinkeviiui atleidiu. Liudas Gira irgi niekas. Tokius reiks kada nors ikasti ir atskirai palaidoti. Jie neverti gulti drauge su Baliu Sruoga, Povilu Viinskiu, iurlioniu. Savo gdai nesuradau Basanaviiaus kapo. A nors seniai buvau, o Algiukas neseniai ir tai nesurado. O kad seniai buvau, tas irgi ne mano naudai. Algiuko nuomone, Vlini metu reikia aplankyti Basanaviiaus kap ir padti vainik, o gal tik pastatyti udegt vakut. Pasakiau, kad reikia pasiklausti Viktoro nuomons, ar verta toki dien mums lankytis kapinse. Algiukas uginijo.

Spalio 2 d. (sekmadienis)
9 val. po antklode. Vakar labai atilo. Su Viktoru kasm bulves. Vakare buvo apsilanks P. Plumpa. ryt gan ilta vl, nors dangus apsiniauks. Minios moni traukia grybauti, o a raau. Blogai, kad tik 6 val. temiegojau. Nieko! Al pavadino mus dviem tzais, skrajojaniais po Lietuv ir Latvij ir tuo kelianiais saugumui pykt. Palyginus su Viktoru, a tik tziukas. Esu savikritikas, todl ir laikau Viktor daugeliu atveju pranaesniu u save. Taiau nemaai kuo esu vertas jo. Kai kur net pranaesnis. Pasirod, kad jis neprisimena net, kada vyko ms teismas (dat neprisimena). Savo drsa nedaug nuo jo atsilieku. Nereikia umirti, kad jis atsako tik u save, o a ir u eim. Utat jo toks elgesys su manimi gan neteisingas. Taip draugai nesielgia. Jo elgesys Latvijoje primin pono elges su bernu. Manau, kad jis turt labiau mane gerbti. To, atrodo, tikrai esu nusipelns. Nors a veds, turiu eim, taiau a savo dvasia jaunas, energingas. Jis visur gali laukti mano paramos ir pasikliauti ja. O i ko kito jis gali to sulaukti? Bent a toki neinau ir nepastu.

410

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

411

Jo supratimu, ne visur mes privalome vadovautis Viktoro nuomone. tai atsakiau, kad jis u mus protingesnis ir gudresnis, todl privalom atsivelgti jo nuomon. Algiukas, atrodo, nepakeit savo nuomons. Ant Pilsudskio motinos ir jo irdies kapo, t. y. paminklo, umesta gl. Ms pareiga priirti Basanaviiaus kap. Viktoras sak, kad jis priirimas sodinamos gls. Taip! Bet mes irgi privalom prisidti priirint didvyri kapus. Tai ir savotika agitacija: tegu praeiviai mato, kad Lietuvoje yra lietuvi! Prie to darbo reikia pritraukti merginas, moteris. Gr buvom pavaiinti. Gerokai nusivlavom grti (Algiukas nujo pas Gen, kurios an vakar nerado). Prie nam sutikau Jonel ir Al. Ji ibar mane. inoma, ne be pagrindo. Traukinyje klaus kelio Pal jauna rusait. Pasirodo, kad i Angarsko vaiuoja kaip turist. domu buvo suinoti, k ji ino apie Lietuv. Jai sakiusi viena yd ir dar kai kas, kad Lietuvoje labai neapkenia rus. A: Kogda ja eto slyu iz ust ruskich, vsegda spraivaju ich: a gde vas liubiat? [Kai igirstu apie tai i rus lp, visada paklausiu: o kur jus myli?] Ji nusijuok, atrodo, nesupratusi mano odi prasms. Vilniuje sitikinusi, kad tai ne tiesa. Suinojs, kad ji urnalist (I kurso neakivaizdinink), norjau daug papasakoti apie Lietuv. Bet greit suprats, kad ji okel ir maai domisi tuo, nutilau. Daug rusai kalba apie savo aukt kultr, bet vargu ar yra Europoje kita tokia nekultringa tauta. Tai rod i rusait. Tiesa, ji neturi motinos, kuri tvas paliko ir ji gyvena su tvu. Taiau tvas Irkutsko muziejaus direktorius! O dukt taip neisiaukljusi, kad toki maai esu sutiks. iovaudama nesupranta net, kad reikia prisidengti zacirkin. Prisipainau buvs Sibire, bet neradau reikalo prisipainti, kokiu bdu ten atsiradau. Javarauikse uklupo mus lietus. Gr radome pas Rasten vestuves. Buvs Alfredas ten. Visi patenkinti. O kad Lietuvos banyia prie kar bt turjusi bent tredal toki kunig, iandien ms tauta bt daug geresnj padtyje. O to meto kunigai i

aukto irjo savo ganomas aveles, bendravo tik su ponais ir inteligentais. Vakar kasant su Viktoru bulves, priminiau apie tai jam. Jis teisino dvasininkij vyskupo Paltroko odiais: Koki ms taut iaukljo dvasininkija, toki ir turjome. Nuotaika buvo prislgta. Po piet su mama ir Antanina jom grybauti. Mama norjo uogauti. Kitas dienas daug dirbau. O dabar apie tai k prisiminiau i praeities. Liepos 22 d. vykdamas pas Al traukinyje isikalbjau su Stasiu Noreikiu i Linkmen. Ugirds, kad jis su savo dukra kalba rusikai, nustebau. Jis m teisintis. Es veds lenk, namuose retai bns. A: Taiau tu kalbk su ja lietuvikai. Kalbs. Stengsi mano akivaizdoje kalbinti j lietuvikai, bet toji maai supranta. Matyt, Linkmenyse su vaikais kalba rusikai. Leisis lietuvik mokykl. Abejoju. Lenk nesutiks, ji leis rusik. Koki di yra ms tautoje! Autobuse girdjau j kalbant su savo dukra vien rusikai. Mat a sdjau toli ir, jo manymu, negirdjau, k jis kalba. Jo brolis piktinasi tuo. Taiau irgi silpnaknis. Jeigu mano brolis atvykt su dukra, kalbania rusikai, ivyiau j. Pamgint jis man su savo dukra kalbti rusikai! Visgi Vilniaus krato lietuviai silpnesni u likusius lietuvius tautins savigarbos atvilgiu. Lenk neapkent, bet tikrais lietuviais netapo. Buvom susitar su Jadzyte, kad ji pasikvies pas save vidurins mokyklos mokymo dalies vedj idlien. Norjau su ja pasikalbti. Girdjau, kad persekiojanti mokinius, lankanius banyi. Norjau suinoti, kokiu tikslu ji tai daro ir pasakyti iuo klausimu savo nuomon. Jadzyt teisinosi, kad jos neradusi. Taiau apie rugpjio 17 ar 18 d. nerads Alfredo, usukau pas j. Apsimeiau ieks jos brolio Alfonso (inoma, turjau ma vilt, kad j rasiu ir pasikalbsiu). Ivykusi Vilni pas gydytoj. Motina sak, kad Veronika vis laik buvusi namie. Vadinasi, Jadzyt melavo. Isigando mans ir sumelavo. Alfonsas atvyksis apie rugpjio 23 d. Papraiau pasakyti jam, kad atvykt pas mane. Tik ivyks supratau, kad be reikalo praiau. Reikjo paiam rugpjio 23 d. nuvykti. Jauiaus ivargs, be nuotaikos, todl nenuvykau. Kaip nors

412

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

413

reikia Alfons susitikti ir paaikinti jam, k jis ir jo sesuo daro. Atrodo, kad taip elgiasi ne todl, kad bt niekai, o todl, kad nesupranta, k daro. Pamginti reikia. Atrodo, rugpjio 20 d. su Linknu1 Kaltinnuose susitikome dom sen. Jis papasakojo apie vien revizij i Maskvos. Dariusi patikrinim jo (dirbo vyr. buhalteriu) staigoje Vilniuje. Po revizijos jis pakviets rusus pas save. Vienas igrs taip prabils: Pora pokonit s etim litovskim jazykom. My, govoriaije na ruskom jazyke, postrojim komunizm [Laikas baigti su ita lietuvi kalba. Mes, kabantys rusikai, pastatysime komunizm]. Tai buvo madaug prie 1215 met. Bet apie pana rus isiokim igirdau prajus mnesiui i Algiuko lp. Panev atvyk stauotis rus ininieriai. Tai vyk, atrodo, Ekrano ar panaaus pavadinimo monje. Ileistuvse rusas pasaks lygiai tokius pat odius. Net Panevio komunistai pasipiktin tokiu liu derimordos elgesiu. Tik mane stebina paodinis tos derimordos minties pavartojimas. Laikai keiiasi, o derimordos nesikeiia. I j ir negalima nieko geresnio laukti. Rugpjio 27 d. nuvaiavau pas Alfred. Sutiktas buvs mano mokytojas ir Linkmen progimnazijos direktorius Balys Kardelis pristat savo mon, o paskui vis keli (nuo Breivos kryiaus iki banyios) tard, kiek a udirbs, kokias pareigas uims ir t. t. Kai pasakiau, kad man sugrus i lagerio nepatiki gero darbo, is net nepasiteiravo, u k ten patekau. Jis pasirod mogumi emiau vidutinio lygio. Sako, kad mokiniai seka savo mokytojais. Netiesa. Ai Dievui, kad a iuo mokytoju, kuriuo prie 2022 metus avjausi, nepasekiau. Jauiuosi visa galva auktesnis u j. Ir kam jis gyvena? Kokia jo gyvenimo prasm? Alga, komfortas! Apie savo tautos padt, jos kanias jis i viso net negalvoja. Gaila, kad anksti mir jo giminaitis Kazys Kardelis2. Tas buvo visai kitas mogus. Labai gaila! Reikt suorganizuoti kada nors buvu-

1 2

Linkmen kunigas Alfredas Kaniauskas. Ir Balys Kardelis anksti mir. A. T.

si moksleivi susitikim. Taiau jeigu visi tokie ms buv mokytojai, nenoriau susitikti su jais. 1969 m. sukaks 25 metai nuo Linkmen progimnazijos krimo. Reikt organizuoti susitikim. Reikt! Pagalvosiu! Rugpjio 28 d. atsisveikins su mama ivykstu Vilni. Gaila vargs! Vos sugrus namo, apsilank brolis Jonas su savo eima. Atvyk prayti mus su Ale pakriktyti j sn Gintar. Vadinasi, mano odiai turjo neblog pasekmi. Ivis jis po to gino labai pasikeit. Tapo labai geras. Net du kartus buvo tvikje, nukas bulves (tada sakiau, kad boba j laiko prisiriusi u kojos). staigoje radau du naujus darbuotojus: yd Klar ir lietuv Grain. Darbo be galo, nes laikinai mes padedam Kaplano skyriui. Nra laiko net laikrat paskaityti. Grau be nuotaikos neisipildius planams praplsti savo akirat (paskutin savait buvau sitikins, kad visgi keisiau staig gyvenim kaime). O ia dar tas prakeiktas darbas. Uoliai miau iekoti darbo, kur bt laiko mokytis. Praiau aul pakalbti su jo draugu, Vito kombinato direktoriumi. monse yra darb, kuriuos dirbdmas randi laiko knyg paskaityti. Tas atsaks, kad jo fabrikas ness filantropin staiga. Bandiau kreiptis A. Bujok. Pas juos krikas udirbs 120 rub. Par dirbs, o 3 laisvos. Taiau a neturs teisi. adjo padti gauti teises. Bet jo darbuotojas ijs atostog. Taip ir liko viskas. Alberto ilinsko sesuo sil Viktorui kriko viet u 90 rub. Ten reikia 3 moni. Pagrindinis atlyginimas tik 75 rub., o 15 rub. premijos, kuri negarantuota. Jeigu 100 rub. udirbiau, eiiau tok darb. Maiau kaip 100 rub. udirbti negaliu. Juk ir iaip vos veriams, vos gal su galu suduriame. Kreipiausi Silv. Tas m juoktis i mans. Es laikraiai paraysi feljeton apie krik su dviem auktojo mokslo baigimo diplomais. Jam nesuprantama, kad mans neemina bet koks darbas. J labai vilioja direktoriaus vardas, todl jam nesuprantama, kad tok vard lengvai pakeisiau sargo, jeigu tik gauiau galimyb darbo metu paskaityti knyg arba por atidirbs galiau 3 paras dirbti bibliotekoje. To, inoma, jis niekada nesupras ir beprasmika tuo j tikinti. Bet kart dar mginsiu su juo rimtai pakal-

414

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

415

bti. Fabrikuose toki darb yra. Pvz., iuladien ir Vilutien Puntuke. Jos beveik nieko nedirba. A dirbdamas dispeeriu irgi darbo neturjau. Neturdamas atskiro kabineto, negaljau tinkamai inaudoti savo laisvalaikio. Labai gaila! Visi juokdavosi staigoje suinoj, kad a iekau kriko vietos. Jiems a keistuolis. O a eiiau iviei valyti, jeigu tik galiau mokytis. Atrodo, dar niekada taip netrokau mokytis kaip dabar. Taip gaila, kad per metus nesusiradau tokio darbo. Reikjo susitarti su Abromaiiu ir neieiti i dispeerio vietos. Reikjo! Buvau nusprends kreiptis Aleksandr. Gal jis man padt? Tik Alfonsui atvykus suinojau, kad jis vl ligoninje. Al tvirtina, kad Viktoras galt man padti, taiau nenori. I pradi ir a tuo tikjau, bet iandien tuo netikiu. Jis niekuo negali man padti, jeigu to ir nort. Banyia disponuoja dideliais pinigais, todl ji galt man padti. Gal kada nors biau jai naudingas. Bet kas a jai iandien? K nors reikia daryti. Bet k? Gal kreiptis Biruts draugus? Ir tokios mintys aplanko mane. Reiks pamginti! Reiks mginti gauti kriko teises. Bet Bujokas lyg atalo. Ar tik saugumas nepamok jo? Juk apie visk telefonu kalbjome. Ypa mano nuotaik sugadino rugsjo 7 d. Komjaunimo tiesoj ispausdintas straipsnis apie tai, kad mogaus protinis darbas duoda geriausius rezultatus tarp 3040 met. Po to mogus smunks emyn. Nors tai pats seniai inojau, taiau is straipsnis labai prislg mane. I iki tol slg gyvenimo beprasmikumo pajautimas. Po io straipsnio is pajautimas dar sustiprjo. Dabar staigoje beveik nepolitikuoju. Bet to straipsnio paveiktas miau garsiai rodinti, kad laimingi tik tie, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu. Arkadijus mgino nuginyti mane, taiau nerado tam savo tvirtinimui paremti reikiam argument. Rugsjo 5 d. aplanks mane Alfinskas pasak: Valdiai nepavyko sugriauti banyi i oro, tad dabar stengiasi griauti j i vidaus Krivaii ir Maeik pagalba. Tai tiesa. Nuo susitikimo su Krivaiiu atsisakiau. Viktoras primin Vasiliausko laik vysk. Paltarokui, kur Krivaitis perdav saugumui. Yra rimtas pagrindas laikyti j saugumo agentu. J apsupusios mo-

terys. Tarp j gali bti saugumo nipi. Tad toliau nuo jo. Kun. Paknas irgi tokios nuomons. Kaip a tada neatkreipiau dmesio Kaziuko odius! Nepastabus, umaruolis! emaitis buvs pas kunig Maeik. Slegiant spd padars. Prisiminiau mamos pasakojim dar birelio pabaigoje. v. Petro banyioje prie Komunijos jusios 6 amerikiets. Maeika pamokslo metu minjs Vietname besiliejant krauj. Tegu girdi valdia, koks jis tarybinis patriotas. is irgi svajoja apie vyskupo lazd. Taiau sako, abu su Krivaiiu Romoj prinekj vienas ant kito. Nebsi n vienas vyskupu. Viktoro nuomone, vysk. Labukas ess jau suvaikjs, todl gudrusis Krivaitis sukasi apie sen ir jo rekomenduotas gals bti konsekruotas vyskupu Romoje, kur spalio mnes jie vykst. Taiau emaiio ir Alfinsko nuomone, Labukas ness suvaikjs, o tik geras diplomatas. Anie du niekai [Krivaitis ir Maeika] niekada netapsi vyskupais. Bet a irgi bijau. Bijau! Roma su Maskva flirtuoja. Bijau, kad Maskva neapgudraut Vatikano. Maskva daro kai kurias nuolaidas paleido kun. Adomait, ikaljus 19 met. Lageryje teliko tik vienas kunigas Mackonis. Pirmiausia dar ivakarse spaud j rayti spaud, o sekani dien paleid. Dar vasar tikinau Viktor ir Algiuk lankyti angl kalbos kursus, o po to stoti universitet studijuoti ios kalbos. Gal mes niekada netapsime politikais (jeigu per 1015 met Lietuva netaps laisva, ko tiktis labai sunku. A bent labai abejoju tuo, kad mes gautume nepriklausomyb anksiau negu per 1520 met. O tada mes bsime seniai. Nieko! 55 metai dar ne senyst! Dar visko gali bti. Dar galim bti politikais), bet dl visko angl kalb imokti Viktorui btina. A vokiei kalb gilinsiu. I usienio gr lietuviai, daugeliu atvej (ypa usienio kalbomis) pranaesni u mus. Ms pareiga bt atstovauti Lietuvos lietuviams. Nemokdami kalb jausims silpnesni u juos. O to nereikia. Nors a nesu karjeristas ir valdios netroktu, bet visgi nenoriau, kad kas nors mane irt i aukto. Tegu valdioje kiti sdi, bet a noriau opozicijoje bdamas jaustis lygus ten sdintiems. T turt jausti ir Viktoras.

416

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

417

I to, inoma, negalima daryti ivados, kad svajoju apie valdi, apie jos ugrobim, jeigu mes gautumm laisv. Ne! Daugelis lagery kalbdavo, kad mes daugiau kovojom, daugiau ikentjom, todl turim teis valdioje sdti, bet tai nepatikt usienio lietuviams. Tos mintys labai neteisingos. A bent galiau bti opozicijoje. Tokia vieta man patinka. Valdioje a niekada nebsiu, jeigu dar sulauksiu laisvs dien. Tam trukdo mano neisilavinimas ir kalb nemokjimas. Taip! Nukrypau. Viktoras nesirod por dien. Jam priminiau angl kalbos kursus. Saksi buvs nujs Salomjos Nries mokykl, bet kurs nerads. Nors laiko neturjau, bet nutempiau j ir parodiau jam, kaip tuos kursus rasti. adjo lankyti juos. Rugsjo 1 d. buvome pas Stas Kregdutje. Ten priminiau jam, kad iandien nueit kurs atidarym. Jis: Padk nueiti, tada lankysiu. A atsisakiau, nes man reikia mokytis. Vietoj kurs nujo su Stase pas jos giminait darbo iekoti. Nesuprantu jo, kodl jis nelanko kurs. Al teisina tuo, kad mogus daug ivargo, nori pailsti. Tai ne pasiteisinimas. Visur vainja, trankosi. O k tas duoda? Su Algiuku reikjo pasitrankyti. Bet kai paaikjo, kad i jo nieko doro neieis, daugiau trankytis nra pagrindo. Reikia ssti ir rimtai dirbti. Tik taip! Al pastebjo, kad jis televizoriaus neiri, nesiklauso koncert, nors i lagerio ras, kad labai mgsts muzik. A jam apraydavau filmus, parodas, teatro spektaklius, taiau jis sugrs nerodo didelio susidomjimo visa tuo, kuo jis domjosi laikuose. Buvo lenk film festivalis. Neaplank, neaplank ir Visgirdos krybos parodos, teatro irgi nelanko. Tad k tada veikia? Man tai nepatinka. Nenordamas padarau ivad, kad jis tik saugumui demonstruodavo savo isilavinim. Teisme tai demonstravo (ir perdtai). Kam to reikia? Pradjau gan kritikai vertinti j. Blogai, kai neturi autoritet, kuriems btum 100 proc. atsidavs, kuriais 100 proc. tiktum ir sektum jais. Neturiu n vieno autoriteto! Bet sveikas protas neleidia man visikai neigti Viktoro pranaumo prie kitus mano pastamus. Daugiau toki vyr Lietuva

neturi ir neinia kada turs. Nors j iriu gan kritikai, bet vis vien laikau j didiausiu Lietuvos mogumi. Tik vergai susikuria sau stabus ir garbina, o laisvi mons turi irti kiekvien mog kritikai. Taip! Nra pasauly ideali moni ir nereikia j iekoti. Nereikia palti pastebjus savo draug ydas. Kiekvienas mes su ydomis. Tik vienas j turi maiau, o kitas daugiau. save irgi reikia kritikai irti. Bent atrodo, kritikai iriu save. Rugsjo 3 d. pas Als seser Bron ventm jos vardines. Anc pra ueiti pas Genut. Supratau, kad Algiukas ten, nors tik prie savait buvs irgi. klimpo juos. Bron pakviet bali. Pirmiau Gen atrod man gan simpatika mergait, o kart buvo ne grauol. Rugpjio 27 d. Algis, kaip suinojom, nakvojo pas Gen. kart buvo jam nepatogu, todl pasipra pas mus. Grtant pas mus bariau j u sdjim, tok prilipim: mon reikia isirinkti i keli mergin, o ne i vienos. Bet jis atsisak eiti pas Lid. Tai jau neitikimyb. A: Jeigu nori, kad mes tave niekintumm, sdk prie vienos prilips. Jam [Gen] patinkanti, nes sveik pair. A: O kiek toki yra. Ne ji viena! Ji nebloga mergait, bet ne pati geriausia. Daug kalbti nenorjau, nes jis visk gali joms pasakyti. Savo prieikum jo sdjimui ten suvediau tai, kad jam gali nusibosti. O tada Genei bus lov nuplta. Nors Vanda jos sesuo, o Al pusseser, bet jos netrokta, kad Algis griebt Gen. Joms gaila jo. Esanti baltarank, motinos vaikas. Teisingos moterys! Noriau, kad jis graesn gaut. Taiau vis vien jo vedybos bus monikesns u Edvardo, Albino, Stasio, Donato ir, inoma, Romo vedybas. monikesns! Viktoras ir Al patar daugiau neatkalbinti jo nuo Gens, nes jis visk persako. I Stass uuomin supratau, kad jis daug k persakydavo Stasei. Jam atvykus Vilni pas mus, prie 23 savaites, a buvau tvikje, todl nesusitikom. iandien irgi apsilenk. Stengiausi tylti. Beprasmika j atkalbinti. Be to, gaila Genuts. Norint galima bt j atnekti, taiau Genut j myli, be to, laikas jai tekti.

418

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

419

Gaila jos. Man ji buvo gera mergait. Be to, Algiukas nevertas geresns. Ne! Vyras jis silpnas, nevertas vyro vardo. Tai rodo jo staigus prilipimas prie Genuts. Pirmiau juokdavosi i jos, o kai atsiejom nuo Stass ir Onuts (rugsjo 4 d. prisipaino, kad jam Onut lykti, nes suprats jos dviveidikum. Tegu u tai dkoja mums), prilipo prie ios ir simyljo iki aus. Tikras A. Bujokas! Por kart susitiko ir apsinakvojo. O kas bt, jeigu ji nusibost jam? Mergaitei negarb! Vyras i jo menkas. Menkas! Tikras vyras taip nesielgia. Prie savait kalbjau Genutei: Veikjas jis nebus, bet tokio vyro tau ir nereikia. Bus pora vaikui, jis geras eimos galva, nes pas kitas neis. Viktoras nesutiko su mano ivadomis. Jis [Algelis] bevalis. Jeigu kita ims prie jo kombinuoti, jis nepajgs atsispirti. Genut turs j saugoti, niekur vieno neleisti. Atrodo, kad i dalies jis teisus. Algelis bevalis! Tesiino! Daugiau nesikiam j reikalus. K galvojau ir k jauiau savo pareiga pasakyti, jau pasakiau. Dabar nesakysiu nieko. Jis pats stebjosi, kad nebombarduoju jo. Ir nebombarduosiu! Nereikia! Genut jam bt mona, verta jo paties. O Anc gal bus monika su juo, nes myli Gen. Kad tik i bt sveika, bent sveikesn u Vand. Prieingu atveju gaila bt jo. Jis pasakojo man apie lagerininkus, apie knygas. O a nieko nepasakojau. Tiesiog netrauk isipasakoti. Net neusiminiau apie prajusio sekmadienio ivyk. Netraukia isipasakoti. Be to, vargu ar jam tai domu. Jam iandien ne tai galvoje. Rugsjo 4 d. netiktai grdamas i sod usuko Vytautas Martyius su mona ir vaikais. Vos engs, pradjo pasakoti vyk autobuse. Lietuvis padavs konduktorei 10 kapeik sakydamas biliet u pus. Toji nesupratusi. is pakartojs, irgi lietuvikai. Jauna konduktor ivadinusi solid mog durnu ir nacionalistu. Abu usira autobuso numer. Reiki skund parayti ir toki pamokyti. Atsakiau, kad a neraysiu. Mane ir iaip gerai ino saugumas. venionliuose mane pat ne taip ikeik ir tai neraiau. Be to, jeigu dl kiekvieno tokio fakto rainsi skundus, teks tik tuo ir usiimti.

Pats gi nepasisil parayti skundo, o tai jam labiau tikt negu man. Atrodo, kad niekuo nesidomi. Kauno roman1 skaits. Matyt, darbo metu. Jiems besdint, besivaiinant usuko Albinas Masaitis. Netrukus Martyiai susiruo namo. Lauke Vytas m klausinti, kas ia per mogus. Apsimeiau neins jo pavards. Pasakiau tik vard. Ar lagery susipains? Atsakiau, kad ne. Toks jo perdtas smalsumas sukl daug tarinjim. Dar kambaryje prisiminm Melnikait. Ar ji lietuvait? Jie abu (Martyiai) buv Zarasuose, kalbj su tvais. Tvai nemok lietuvikai. Ir kaip drsta rodyti tvus?! Gda man, kad iki i met neinojau, kad Melnikait tai Melnikova, nors pavard ir kl tarim. Bet daugelis to neino, daugelis. Daugpilyje Antanas pareik: Reiks specialiai nuvaiuoti Zarasus ir patikrinti. Tkstaniai sdjo lageriuose ir tokio dalyko neinojo. Tarp j sdjo asmenikai j painoj, sdjo vertjas. Nesuprantu, kodl jie to nepaaikino. Albinas apie valand pasakojo apie savo darb. Koks pilkas ir nuobodus mogelis! Politinis kalinys! Paskends sandliuose tarp di, mai ir nieko neino, kas dedasi pasaulyje, jo tvynje vyksta. Tai rodo, kad jis niekuo ir nesidomi. O lageryje pretendavo veikjus. Atjo pinig skolintis. Sukl tarim, kodl i brolio nesiskolina. Nusprend Al i jo brolio monos suinoti. Paklaus neva slaptai nuo mans. Jis nesikreips. Galjau savialpos kasoje pasiskolinti, bet tai suinojs nusprendiau neskolinti. Neatiduos laiku, suk galv. Viktoras sak, kad klaid padars klausindamas (vis aplinkybi jam neidsiau). Truput nepatogu, lyg gaila buvo mogaus. Brolis j smerkia u vedybas, todl ir nesikreip j. Aiku! Rugsjo 7 d. nujau pas Alg Baltru Viktoro iekoti. Ten radau jo Danut ir Rom Ragai su savo simpatija gan miesionikos ivaizdos, pilka mergul. Nuo gegus mnesio nebuvau net mats
1

Alfonso Bieliausko romanas.

420

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

421

jo. Mnesio pradioje buv kartu su visa kompanija su Viktoru pas mus, igr alaus ir ivyk. iandien jis [Romas] su Algiu ir simpatijomis usuko Stasio Naglio adreso. kambar jo tik Algis su Dana. Palydjs iki Pobiedos, radau ir tuos. Prikiau, kad niekuo nesidomi. Jis juoksi i istorijos mokslo. Es istorija nepads ateities atspti. A su ironija: Tavo ateitis man aiki, galiu ir be kort iburti tau. Tyia priminiau, kad atvaiuot, nuvet pas Aleksandr. Lyg negirdjo! Suvalkietis! Ir kaip toks mogus nesigaili keturis metus praleids u grot ir spygliuotos viel? K mogus kaltas, kad jis toks, o ne kitoks koks man patinka. Bet a negaliu toki nesmerkti. Negaliu! Vis vien pakvieiau j sveius. Kalti jo vyresni draugai lageryje, kurie nekvp jam meils knygai, savo tautai. Tuias miesionis!1 Rugsjo 8 d. Gro Viktoras po savaits laiko trukusios kelions Piet Lietuvoje. Visos po Latvijos likusios nuosdos prapuol. Bet jau nieko i jo nelaukiu. Pirmiau atrod, kad jis ino, k daryti, kaip surasti ieit i susidariusios padties. Dabar t tikjim esu prarads. Nieko jis neino! Rugsjo 3 d. jis buvo su Vytu Girdzijausku iluvoj atlaiduose. Rugsjo 9 d. ms laboratorijas atjo darbo iekoti yd i Takento. Uzbekai labai neapkenia europiei. Taigi visur rus nekenia, ne tik Lietuvoje. Ji norinti imokti lietuvikai, bet uzbekikai neimokusi, nors ten vis ami gyvenusi. A nustebau dl jos noro imokti lietuvi kalb: Nay ruskije drugovo mnenija o litovskom jazyke, tak kak v luem sluaje s nim mono dojechat tolko do vokzala, a inogda tolko do ubornoi, kak govoriat ruskije. No jesli ja byl by na ich meste, nauilsia chotia by ponimat [Ms rusai kitokios nuomons apie lietuvi kalb, nes geriausiu atveju su ja galima nuvaiuoti tik iki stoties, o kartais tik iki iviets, kaip jie sako. Bet jeigu a biau j vietoje, imokiau nors suprasti]. Klarai ir Arkadijui nepatiko mano nacionalistiniai odiai. Bet Arkadijus po truput jau kalba. Jam daug priekaitauti negalima. Klara gyvena nuo 1959 m. ir tai nemoka.
1

Romas Ragaiis 1978 m. tapo aktyviu LLL nariu.

mons skleidia gandus, kad Vilni atvyko 400 eim i Takento. Tikrovje atvyko tik 30. Uzbekai nevaiuoja. Daugiau eim bijo atsisti, nes ir iaip didelis nepasitenkinimas. Tegu ydai atvaiuoja, o rus nereikia. J ir taip ia per daug. Nors ydai nesistengia mans suydinti. Alei ir Elenai tas pat. Gaila yd. Ten j nemgo, ia irgi. Toji Viera sako: Visur ms nemgsta. Klara prisimin vakarykts dienos mano pastab dl lietuvi kalbos nesimokymo ir pridjo: My ponimajem, no tolko prikidyvajemsia, to neponimajem [Mes suprantame, bet tik apsimetame, kad nesuprantame]. A: Ja znaju, to ruskije na nas smotriat s vysoka ir po etomu ne chotiat izuiat na jazyk. S vysoka smotriat na na jazyk, na nau kulturu [A inau, kad rusai mus velgia i aukto ir todl nenori mokytis ms kalbos. I aukto velgia ms kalb, ms kultr]. Arkadijus tyli, bet jauiu, kad jam tas labai nepatinka. Taiau po keli dien jis pastebjo, kad a beveik nepolitikuojs. Rugsjo 10 d. usukau pas Stas Uos dl Rotomskio disertacijos. Pastarj nori banko valdytojas Knyva atleisti. Nusprend pradti disertacij rayti. Jis neparays, nes nevaldo plunksnos. Pra mane suinoti Uosio nuomon. Tas gudrus: Ne ventieji puodus lipdo! Savo nuomons visgi nepasak. Jeigu Uosis vadovaus, gali parayti. Kalb itaisyti paadjau a. Net pareikim paraiau, upildiau kadr skaitos lap. Uosis diktavo pareikim: Praau pritvirtinti mane prie finans katedros... Pareikiau, kad tai ne lietuvikai skamba pritvirtinti. tai Staselis: Tegu pareikim rao rusikai. Tie odiai siutino mane: Tu vis savo. Nesuprantu tavs. inau, kad supras ir rusikai. Bet kur tavo lietuvika savigarba? Kam visur pataikauti? Kam be muilo lsti? iri mane ir dviprasmikai ypsosi, niekikai kosdamas, o a tsiu mint: Pamgintum tu man parayti pareikim rusikai. Nepriimiau tokio pareikimo. Visa laim, kad toki lietuvi ne tiek jau daug. Jeigu visi bt Uos panas, tekt greit ant ms vargs Lietuvls kapo kryi pastatyti. Plano komisijos pirmininkas Drobnys paemins pareigomis, o dabar pras pasilikti ir dirbti pus etato Universitete. ia gausis

422

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

423

240 rub. ir universitete 130 rub. I viso 370 rub., t. y. ministro alg. Daktaro disertacij ia greiiau paraysis. Suinojau, kad svajoja apie doktorat. Universitete gausis docento laipsn. Prisiminiau Diev mik. Al ino, kas tai per vris. Stasys negirdjs nieko apie Sruog. Pasirodo, kad niekada neims rankas groins literatros knygos. Nespjs specialybs literatros skaityti. Dieve, Dieve! Nejaugi daug toki daktar! Komjaunimo tiesa prikio universiteto studentams, kad jie gaus auktojo mokslo diplomus neturdami ini, kurias duoda brandos atestatas. Auktasis mokslas be vidurinio, taip suformulavo savo mint laikratis. Pasirodo, kad yra ir daktar be vidurinio isilavinimo. inoma, Uosis ir nebaig vidurinio. Jis buvo baigs tik V pradios mokyklos skyrius. Nusipirko IV klasi paymjim ir baig technikum. Jis gabus, jeigu domtsi groine literatra, galt upildyti t sprag. Taiau nesidomi. Docentas! K toks docentas gali duoti studentams? Negyv dogm prikim tuias galvas ir viskas! Daugiau i jo ir nereikalauja partija. Jis iri mane i aukto. Matyt, galvoja, kad jam pavydiu. Nei kiek! Nei kiek! Vien tik tuo, kad niekam nepataikauju, turiu savo nuomon, kurios jis neturi, laikau save visa galva auktesniu u j. Todl ir nieko nepavydiu. Tikrai nenoriau su juo keistis vietomis. Nenoriau! Be to, esu labiau u j apsiskaits, nors mano apsiskaitymas irgi menkas. Bet palyginus su jo gan didelis. Ir a vis lavinuosi skaitydamas, o jis stovi vietoje kimdamas galv tas pelsiais ir dulkmis apnetas dogmas. Utat ir nepavydiu jam1. Rugsjo 10 d. ivykau tvik. venionliuose sutikau Alfredo sveius. Kliukas i Mineikiemio parve Pobeda mane ir Alfred Linkmenis. Jis [Kliukas] irgi kaljs. Jo manymu, mums nra ko gdytis, kad sdjom. Uveu Lainskui iversti palt. Naujo pirkti nra i ko. 4 metus ineiojau ir dar paneiosiu. U darb paims 14 rub., o mieste be 25 rub. nevers. 12 val. kun. Alfredas pavea motociklu [ Krivasal]. Geras jis vyras!
1

Namie randu Jonel. Sekmadien jis ivyksta. Dvi dienas kasu bulves. Beveik visas nukasm. Menkos iais metais bulvels. Gaila mamos. Bet ji nesiskundia. Senel vl krito i lovos ant grind. Atrod, kad jau silpna. Bet po savaits radau vl toki pat stipri. Gelein sveikat turi senut! Teta Emilija verkia, kad mes turim atsisakyti tviks. O mama atsisveikinant neverk. Sunku jai. Btina j paimti Vilni. Rugsjo 13 d. per televizij kalbjo pabgs TSRS buvs Amerikos karikis Karkas. Jis tik ia galsis laisvai reikti savo sitikinimus ir kovoti su JAV agresija Vietname. Kvailelis! sitikins kada nors, kaip jis gals laisvai reikti savo mintis! Rado kur atvykti ir kovoti! Sako, kad jis psichikai nesveikas. Turbt! Kitkuo nepaaikinsi jo ingsnio. Po atostog kakas juokais pavadino mane surusjusiu lietuviu. Arkadijus tuoj pat uprotestavo, a: Nenoriu bti nei rusu, nei vokieiu, nei anglu. Arkadijus: Ja eto znaju! inoma, rus, kiekvien rus pykina ms nenoras tapti rusais. Jie ir nesupranta ms tokio lumo akn. Rugsjo pradioj Jonnas1 pasakojo apie savo dukr. Jis pras j pirmj mokslo dien nesiriti raudono kaklairaio, o tik tautin. Toji aikinusi, kad vienai nepatogu isiskirti i vis. Jis tikins j, kad kaip tik reikia isiskirti ir tuo net didiuotis. Prikalbjs. Kelias dienas jusi su tautine juostele. Bet po keli dien pamats j autobuse su draugmis prisiriusi, kaip jis isireik, t raudon ryz. Nemaloniai j nuteik tai. Bet dabar neneiojanti nei tautinio, nei raudono. Jeigu tautin pasirii, vadinasi, darai smoningai. O jeigu nei vieno, nei jokio, tai tik umirai. Tai menkesn nuodm. Vilija irgi retai usiria raudon kaklarait. Mokytoja ura pastab. Kart usirio ir vl nusirio. Apskritai berniokai i viso neneioja, daug mergaii irgi neneioja. Tuo ir galima atskirti lietuvik mokykl nuo rusikos. Rusiukai su pasididiavimu neioja raudonus kaklaraiius.
1

Dainuojanios revoliucijos metais S. Uosis elgsi patriotikai, todl partija ir KGB sulugd jo ketinimus tapti Aukiausiosios tarybos deputatu. A. T.

Pats autorius.

424

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

425

Neinau, kodl Gintulio neveria raytis spaliukus. Ir apskritai j klasje nedaug spaliuk. J klausiau, ar nori tapti spaliuku. Nenors. Neaiku, kodl Vilyt labai norjo, o jis nenori. Vaikus vilioja blizguiai, taiau jo kakodl nesuvilioja. Labai buvau nusivyls juo. Knygos neimdavo n rankas. Nupirks latvi pasakas, priveriau kasdien perskaityti nors po kelias. Dabar pats skaito. Ir paymi gauna ger: 4, 5. Tik darbeliai, kno kultra nesiseka. Be reikalo galvojau, kad jis lep isiiojlis, i jo nieko nebus. Tingi mokintis, bet gali. Lidino, kad a bdamas jo amiaus skaiiau laikraius, urnalus ir labai mgau juos. O jis nesidomi. Bet, atrodo, kad ir jis skaitys, domsis. Paskutiniu metu vl m teikti vili. Be reikalo laikiau j iopleliu. Rugsjo 18 d. grs i Krivasalio nuoirdiai kalbjau su juo, tikinau, kad jis gabus, net u Vilyt geriau mokysis. Tas veikia j. Reikia graiuoju diegti meil knygai. Kai lepe vadini, jis pats ima netikti savo jgomis. Vaikai jautrs ir supranta visk. Reikia pagirti, neniekinti jo. O iki iol mano panieka danai prasiverdavo. Rugsjo 2 d. su Ale buvau Karinink nam teatre pasiirti Maskvos srities Kalinino teatro spektaklio igonas. Pirmojoje pjesje tikra taut draugyst. Joje igonas pavaizduotas doru mogumi (vaidina igonus igonai). Reikia, ne vien rusai dori. Iki iol visose pjesse rusai pranaesni u kitas tautas. O kaip puikiai dainavo igonai, ypa viena igon. kart publika nesijuok i igon. Rugsjo 5 d. buvau pas Stas. Palydjusi m pasakoti apie Edvard. Ji nepatiksianti, kad jis niekas, jeigu kas nors ir mgint tuo tikinti. O paskui pripaino, kad jos Povilas patars saugotis Edvardo. Es saugumas j sum, saugumas ir paleido. Jis labai mgsts pinig, didelis garbtroka. Kodl tokius gandus saugumas skleidia apie Edvard? Matyt, nori tikinti mus tuo, kad jis gali parduoti savo draugus. Tuo a niekada netikjau. Bet kai apie tai papasakojom Viktorui, is prisimin vien vyk. Lagery Edvardas tikins j, kad lapelius spausdins Z. Viktoras tuo netiks, nes tai netiesa. Ir tokios nuomons visi buvo lageryje, iskyrus Edvard. Tad saugume jam rodinj, kad tai Z. darbas. Visa tai ir sukl

jam tarim. I kur tai pam saugumas? Juk tokie gandai lagery nesklido, tik vienas N. taip galvojs. Nereikia susirgti tarumo liga, bet atsarga gdos nedaro. inoma, jis neueina pas mane. O jeigu ir ueit, niekada su juo nesusidsim. Niekada! Mano akyse jis labai silpnas mogiukas. Rugsjo 7 d. usukau pas dekan prayti leisti lankyti drauge su stacionaro studentais Jurginio, Ulozos ir Galvydio paskaitas. Dekanas Semaka prim maloniai. Jis nieko prie. Reiki tik parayti rektoriaus vardu pareikim ir atiduoti prodekanui Zinkeviiui, ne kitam prodekanui. Taiau neskubjau rayti to pareikimo. Paraiau tik rugsjo 21 d. Nieko neijo. Bet apie tai vliau. Dabar telankau tik doc. Safronovos paskaitas apie rus XX amiaus literatr. Lankau kart per savait. Ryt pamginsiu susitarti su doc. Juozu Jurginiu. Gal jis pats leis. Pairsim! Jis domiai skaito. Jeigu neupyko u mano balandio 20 d. kalb, tai leis. Pairsim! Alfinskas pasakojo, kad apie rugsjo 20 d. [Amerikos] Balsas ar Roma [Vatikano radijas] prane, kad greitai JAV senatas priims nutarim, praant prezident ikelti Pabaltijo klausim SNO. is nutarimas gausis tada statymo gali. Tai puiki naujiena. Daktaras skeptikai iri tai. SNO neprivers Rusijos ieiti i Stalino ugrobt emi. A irgi nesu naivus, kad iandien tikiau tuo. Bet tik vien io klausimas iklimas SNO bt labai didelis vykis. Pasaulis labiau pradt domtis ms padtimi, o Lietuvos skeptikams kvpt vilt, kad mes dar neuv, kada nors vl bsime laisvi. Toki neviern Tamoi ms tautoje nemaa. O ir tikintiems savo tautos ateitimi bt diugi naujiena. Pairsim! iandien telieka mums tik laukti. Laukti! Maskva, atrodo, kak ruoia. Pel paskyr aukt post. Paleckis irgi tapo dideliu ponu, bent formaliai turiniu didel tak. Rugpjio mn. vidaus reikal ir vietimo ministerijos tapo sjunginmis respublikinmis. Pastaroji net Stalino gadynje nebuvo sjungins priklausomybs. Centralizacijos procesas stiprja. Nordami numaldyti nacionalist komunist murmjim, Kremliaus viepaiai m berti iems po kojomis ordin ir medali liet. Tokio lietaus TSRS dar nemat. Kas savait vis apdovanojimai ir ap-

426

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

427

dovanojimai. Ordin ir medali Maskva nesigaili. Metalas pigus, nes darbo rankos bene pigiausios pasaulyje ir tikrai pigiausios Europoje. Taip ir neubaigiau. Algiukas sutrukd 2 val. iaip raiau nuo 11 val. be jokios pertraukos, iskyrus 1520 min., Algiui Baltruiui ir Romui Ragaiiui atvykus. 17 val. 25 min. Keltis, barzd skustis ir vaiuoti su Viktoru kun. Aleksandro Markaiio aplankyti. Labai gaila laiko, bet vaiuoti reikia. Btina! Jam, mogui, sunku. Sunku!

Spalio 3 d. (pirmadienis)
14 val. 30 min. maajame kambarly. Lauke saulta, ilta diena. Puiki bob vasara. Anksiau sugrau, nes Gurviiaus atostogos dar nepasibaig. Taip dirbti galima. Tik pusantros savaits po atostog buvo daug darbo. Tada ir nuotaika buvo bloga nuo minties dl beprasmiko gyvenimo. Dabar ir laikrat paskaitai, ir anksiau namo sugrti. Nuo rugsjo 14 d. klausau Safronovos paskait. Jos girdtos, bet t gaunu. Rugsjo 16 d. V. Girdzijauskas pakviet Sigmos klub. kart tema Nusikaltimas ir bausm. vakar pakviet i saugumo Ke, ir j ef rusika pavarde. Viktoras patar tylti. Tokios nuomons laiksi ir prie kito stalo sd abu Albertai. Vakaras prabgo labai blankiai. Saugumui, inoma, patiko, nes niekas nepasak nei vienos kritikos minties. Anketos upildyti (atsakyti) klausimai pritar net mirties bausmei ir kt., kas kertasi su partijos politika. Visada B. Kikis smoningas. kart pasirod naivus: m aikinti, kad net Stalino gadyns metu neteis moni, kurie nuoirdiai prisipaindavo. Pertraukos metu Vytas pristat mane jam ir porai vyruk. Pavadinau j naiviu vyru. m rodinti, kad tas, kuris prisipaino au-

ds ydus, gavs 10 met, o kiti (neprisipain) buv suaudyti ar gav 1520 met. rodiau jam, kad tas galjo neaudyti, o tik varyti audymo viet. Ubaigiau: Kada klisit, inokit, kad nereikia nieko prisipainti. Kuo maiau prisipainsi, tuo maiau gausi. Viktoras sugrus: Jis u tave gudresnis, ino kada galima kalbti, o kada ne. Vargu. Jis negudravo, o tik naiviu pasirod. I pradi saugumas bijojo to vakaro, kad j nesukompromituot buv politiniai kaliniai. Bet vliau j efas sutiks. O klubo valdia nusprendusi pai pasiklausyti. Tegu patys pamato ir sitikina, kad nieko ia nevyksta. O j agent raportai ikraipo dalyko esm. Vytas irgi nevykusiai nusinekjo. Es Dievo niekas nebijo (vaikai), nes Jis nematomas. Mokytoja Adomaityt: Mokytojas turi bti tyras kaip kunigas. Pirmininkaujantis pridjo: Labiau! Juokas! Isioko mokytoja. Viktor tikinau, kad mums reikjo kalbti. Tegu mato, kad mes saugumui girdint nesibijome kritikai kalbti, taiau ms kalbos neturt antisovietinio pobdio. Jis nesutiko. Mums reikia tylti. 1957 m. jis vis ties rs jiems akis. Iklaus pasak, kad jie ir pirmiau laik j prieu, bet kad tok laipsn pasiekt tas prieikumas, jie netikj. Utat ir irj kaip vilk, jo tardytojas skundsis broliui. Dabar tos klaidos nedarysis. Jie naivs ir lengvai gali patikti, kad mes persiaukljom. tai a: Sutikim, kad jie naivs, bet jeigu galt, aretuot mus ir pasist atgal lager. Ne! Jie to nesiekia. Man irgi taip atrodo. Jie siekia, kad mes atsisakytume savo sitikinim. Jie ir nepraranda vilties sulaukti toki dien. Grtant nuo tiltelio psiomis (Al irgi buvo) Viktoras labai kritikavo vakar, stebjosi moni lktumu. Suaug, o tokie naivs. Jam priminiau Niekas nenorjo mirti svarstym. Jie pasirod ten smoningi. Kodl? Todl, kad tvai daug k jiems pasakojo, su ta tema susipain. O io vakaro tema i viso nesuprantama. Amerikos balsas toks pat nuobodus. Tik rugsjo 11 d., sekmadienio vakare, buvo domi laida apie iluvos koplyi Vaingto-

428

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

429

no banyioje. Ivakarse teko iklausyti dal popieiaus laiko (per Vatikano radij). Ai jam! Kremliui nemalons tokie laikai. Jie primena pasauliui ms tautos tragedij, neatitaisyt skriaud. Apie mnesio vidur Tylai gaunu jo paprayt aritmetikos vadovl. Prisako man kompliment. Klausia nuomons apie jo knyg Ignalinos kratas. Payktjau kompliment. Nemgstu j berti. Tik pabriau, kad knyga patiko tuo, jog joje nra lykios propagandos. Sekmadien arklio negavom, todl su krikto motina grybavom. Ji 20, o a 26 baravykus. Lidna kaime. Bet knygas skaityti galima. Grtant Vilni troleibuse 1417 mergait, kalbanti rusikai, norjo usiimti vis galin sdyn. A pastmjs atsisdau, nes traukinyje vis keli stovjau (uleidau moteriai viet). Ji savo draugms pasakojo jau lietuvikai apie bjaur sen. Tyliu. Visos trys plepa apie Sa. Paskambino jam 2-97-64, taiau motina tyia atsakiusi, kad jo nra (kas treias odis rusikas). Pastebjau, kad nra ko didiuotis, kad moki rus kalb, nes dabar pradios mokykloje j visi moka. Isijuok i mans. Apie Sa negaljau pasakyti savo nuomons. Tepasakiau: Gyvenimas jus pamokys! J kavalieri tarpe ir daugiau ruseli. Koks nesmoningumas. Kalti tvai. Bet argi kaimietis supranta, kaip reikia auklti vaikus. Technikumuose lietuvi tautinis smoningumas gan emas. Universitete jau kas kita. Ivada, kad ms tautai reikia kuo daugiau isilavinusi moni. Tuo pat metu jauna mergina kreipsi mane lietuvikai, kad ji galinti perduoti mano 4 kapeikas bilietui [nusipirkti]. Nenugirdau. Kreipsi rusikai. Padaviau 4 kapeikas, pasakiau ai ir priminiau, kad reikia kalbti lietuvikai. Saugumo ausis gali tai girdti. Juk troleibusas pilnas moni. Suk juos velniai! An dien 11-ame troleibuse vairuotojas stoteles skelb tik lietuvikai. Kai visi ilipo, padkojau u pavjim ir u lietuvik kalb. Ai, kad nebijote lietuvikai kalbti. O ko jis turs bijoti?! Jam patiko mano odiai.

Neseniai Nulinskas papasakojo apie savo susitikim su draugais liepos pradioje. J buv penki: jis, ainskas, Lepinskas, Eruditinskas ir Povilinskas1. P. irs kalb, kuri pradjs gan pakeltu tonu. Jis madaug taip pasaks: Seniai galvojau su jumis pasikalbti, vis progos nebuvo. Daugumas js esat ikalj po kelet met. iandien pakelti rank prie okupant yra gal didesnis didvyrikumas, negu kovoti su ginklu rankose. Taiau is js didvyrikumas, js vargai, kanios gaus nulin vert, nustos savo prasms, jeigu ir toliau taip gyvensite. Js manymu, esate udj ant tvyns laisvs aukuro pakankamai didel auk ir galite pailsti. Tegu dabar kovoja kiti. ia jau js neteiss. Js turite patyrim kovoje su okupantu, todl i js daugiau ir reikalaujama. Js supratimu, utektinai prisikovojote, galite dabar lsti po bob sijonais ir, langines usidar, atsiskirti nuo viso pasaulio. Saugumas triumfuoja, tyiojasi i ms. Es jie, komunistai, nebijodav kaljimo, ij laisv, vl toliau kovodav. O kiek lietuvi, buvusi politini kalini, sdo antr kart? Saugumas giriasi, kad i keliolikos ar keturiasdeimt tkstani buvusi kalini antr kart pateko lager tik keliolika. Jie tyiojasi i ms teigdami, kad jie turj ideal, u kur nebijoj eiti kaljim. O mes bijoms, nes neturime ideal. Bet tikrai tokia ivada perasi. iandien Lietuvoje tik viena dvasininkija tam tikromis kovos formomis kovoja su okupantu. Daugiau nra joki jg. Reikia neumirti, kad laisvs rytui iauus tauta pareikalaus i ms ataskaitos k mes nuveikme sugr i lagerio. Nereikia veikti tik todl, kad u tai kada nors mums bus umokta, atlyginta. Mes privalome tiesiog jausti pareig veikti. inoma, a nekvieiu js organizuoti pogrind. Yra kit kovos priemoni, bd. Reikia veikti mokytojus, kurie auklja ms jaunj kart. Js galite susipainti su tkstaniu mergin ir veikti jas.

Tokio pokalbio nebuvo. Autorius savo pairoms ireikti panaudoja vairi pokalbi fragmentus.

430

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

431

Sainskas nutrauks j, pareikdamas, kad tas nieko neduos. Bet P. tss savo: Kodl neduos? Tos merginos greit taps motinomis, aukls vaikus ms jaunj kart. Didesn ms jaunimo dalis indiferentika, j tautinis jausmas atbuks. Kas kaltas? Motinos, tvai! Priekaitaudamas jums, nenoriu pasakyti, kad a kuo nors geresnis u jus. Ne! A irgi nieko neveikiu. Taiau a nors ruoiuosi kovai. O js? Kada L. pam rankas knyg? O k tavo, ., specialyb duos Lietuvai? Jam kalbant, visi tylj. Tik E. pora kart siunt savo replikas: Nesmon! Nusinekjai. Pabaigoje gavs ir jis od. Pareik nesutinks su P. Es negalima i kiekvieno reikalauti, kad jis pasidaryt revoliucionieriumi profesionalu. Ne kiekvienas juo gali bti. Tam reikalingi gimti gabumai. P. sutinks, kad k nors veikti reikia. Nors N. ir nekalbjo, bet a ibariau j u tyljim. Jis privaljo kalbti ir paveikti t kartako P. Toli jis nenueis taip kalbdamas. iuo atvilgiu Viktoras bravo. K jis begalvot, bet jo mini niekas neino. Apie ateities planus jis i viso nekalba. Utat saugumas nieko ir nesuino. O Edvardas vis laik tik aukia. Saugumas ino visas jo paslaptis. Apie rugsjo 20 d. Viktoras suinojo, kad Algimantas Jablonskis paras malons praym ir ijs laisv. T dien jis su Algiu B. ivyko pas j. 22 d. man papasakojo visk. Nors jam liko kalti tik daugiau kaip metus, bet pagailjs tv ir paras malons praym. Saugumas triumfuoja. Pagirti jo u tai negalima. Viktoras dar anksiau sak, kad Algimantas bailys (jo nepastu) ir gali pasiduoti saugumo spaudimui. Saugumas pasaks jam, kad, j nuomone, tik 5 lietuviai gal savarankikai organizuoti pogrind, gal k nors veikti. Tai Burokas, Gajauskas, Laugelaitis, Petkus ir Terleckas, kuris vis nenusds. Dl Buroko jie meluoja, tik dl aki jie taip kalba. Jie puikiai ino, kad tas jau neils i po sijono. Liekam keturi. Tiek nedaug! I keturi tra du laisvje. Kaip lengva su jais susidoroti! Kokia neturtinga Lietuva! O ar a sugebiau vienas savarankikai veikti? Tik prie kelet dien suprats, kad Viktoras neino ieities, sitikinau, jog galiu

savarankikai veikti. Visgi jie spja! inoma, iandien niekas nieko neveikia. Argi jie tokie naivs? Taip! Kadangi jiems nepavyko iki iol parklupdyti ms tautos, todl stengiasi savo bejgikum pateisinti pogrindio veikimu. Santvarka demokratikiausia pasauly, rusai kultringiausi, protingiausi, tad jiems nesuprantama, kodl tauta neatsisako laisvs trokimo, prieinasi rusifikacijai. Pogrindis kaltas! Turbt Lietuvos saugumas Maskvai taip meluoja ir patys ima melu tikti. ie odiai paglost mano savimeil. 1956 m. nejauiau jg pogrind organizuoti. Be kieno nors paramos organizuoti jauiausi bejgis dar tik neseniai. Kaip raiau, prie kelet dien sitikinau, kad vienas, savo rizika galiau veikti. Galiau! Bet neveikiu. Tikjimas Viktoro genialumu truput susvyravo. Nors jis drsus, bet bijo trei kart patekti. Jis sako, kad nebijs, nes niekas jo nesigails. Juk tvai mir. Bet bijo. Bijo! Jo adresu sak, kad jis didiausias prieas, bet doras prieas. I to padar ivad, kad jo nesuims. Man pasirod, kad toji mintis labai j nudiugino. Vadinasi, areto bijo ir jis. Tai visikai natralu. mons veikia savo rizika ir be i keturi veikj. Rugsjo 27 d. suinojau, kad konservatorijos studentai gavo vienas 4, o kitas 5 metus u lapelius. Arkadijus sako, kad tai labai maai. Algelis sak, kad ir Kaune pasirod lapeliai. Prie mnes Viktoras girdjs, kad keli lietuviai, atsaking darbuotoj vaikai, mgin pereiti TSRSTurkijos sien ir buv suimti. Kakur apie Ukmerg apsiginklavs jaunimas surakins milicijos galiotin (prie mnes apie tai pasakojo brolis Vladas). Jeigu iuos keturis ir sunaikins saugumas, vis vien nepavyks ugniauti ms tautos siekimo laisvs. Al, igirdusi Viktoro odius apie ms vertinim: Jeigu koks neramumas, jus pirmus sunaikins. inoma, sunaikins. Tegu! Rugsjo 25 d. vaiuojant Alyt motociklu danai kildavo mintis, kad gali vykti avarija. Grs daviau sau od motociklu nevainti. etadien Viktorui apie tai pasakiau. Saugumas gali sukelti avarij pasiunts sunkveim. Viktoras: Mes nesam tokie veikjai, kad mus sunaikint. Kalba tai, kuo pats netiki. Juk saugumas mus keturis iskiria i vis. Vadinasi, patys laiko mus pavojingais.

432

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

433

Tai ko ia lauytis?! O dl konservatorijos student reiks smulkiau suinoti. Viskas! Ryt paslpsiu dienorat. Surad pasiust. Jie nesitiki, kad a tiek neapkeniu okupacijos. Dienoratis parodyt, kiek neapkeniu okupant. Tada buvo suimti konservatorijos studentas J. Volungeviius ir jo draugas Alvydas Teli katedros vargonininkas, bene 3 vaik tvas1.

Spalio 4 d. (antradienis)
16 val. 10 min. Lauke ilta, dien buvo +22 C. Tik i minut supratau, kad iandien Prancikus. i dien nupirkdavom kok nors menkniek Tatukui. Dieve! Pernai galvojau, kad rugsjo 21 d. suruoim baliuk, nes Tatukui sueis lygiai 70 met. Nesulauk tos dienos. Kaip skaudu! Ir nejaugi viskas pasibaigia su mogaus mirtimi? Buvau pamirs aprayti vyk, charakterizuojant Tatuk. Buvo 1945 met ankstyvas pavasaris, pats tragikiausias pavasaris Lietuvoje, kainavs jai tiek daug auk. Atjs Kazys Aviienis papasakojo, kad visas jaunimas eina mik (tai yra nuo rudens mike). Mes irgi turim eiti ten ir kovoti su ginklu rankose prie pavergj. Mano nustebimui (laukiau, kad Tatukas sudraus 17 met jaunuol, atkalbs nuo tokio ingsnio), Tatukas pasak: Gerai, vaikai, eikit partizanauti. A irgi eiiau, bet nesveikas esu. Eik tu, vaike, duosiu savo palaiminim. Pasak tuos odius su aaromis akyse. Danai prisimenu tuos odius, o ypa prisimindavau pirmomis dienomis jam mirus.

iandien iugda ir panas j niekai tikina, kad tik buos kovoj su Stalino sukurta santvarka. is faktas parodo, kad tai netiesa. Mes teturjome tik 4,88 ha ems. 1940 m. ir 1944 m. buvome gav i valdios pirm kart tris, o antr atrodo, septynis ha ems. Taiau em nenupirko doro lietuvio, kuris prie kar sunkiai dirbo pas dvarininkus, i kuri jam buvo duota em. Visk nulm tautinis jausmas. O jis, pasirodo, stiprus buvo, nors Tatukas nemokjo nei skaityti, nei rayti. Tai tiek! Baigiu! 16 val. 25 min. Neti slpti, nes kaskart grtu i darbo su mintimi, kad galiu rasti namuose saugum. Vakar beraydamas ivargau. Nakt sapnavau, kad basas vaikiojau, sdjau Lukikse. Viso! Labai noriau, kad is dienoratis ilikt. Gal iliks!

Jonelis Volungeviius ikaljo ketverius metus. Alvydas ikaljo apie penkerius, sugrs neilgai pabuvo laisvje ir mir irdies liga. Taps LLL nariu J. Volungeviius daug rizikavo, kol 1988 m. ruden pasitrauk i organizacijos. Usigavo, kad sukritikavau u pagalb LPS palaikyti 1989 02 26 rinkimus.

434

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

KETVIRTOJI

KNYGA

435

PENKTOJI KNYGA

436

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

437

Spalio 13 d. (ketvirtadienis)
18 val. 53 min. maajame kambarlyje. Al su Gintuliu mokinasi vokiei kalb, kuri transliuoja televizija. Gaila, kad Vilyt negro dar i mokyklos. Ji su noru mokinasi, o Gintulis nesupranta ir jam todl nuobodoka. Pernai buvau pradjs mokinti Vilyt ios kalbos, bet greit nutraukm usimimus. Tiesiog sav reikal nesuspji sutvarkyti. Netiktai televizija atjo pagalb. Reiks parayti, kad vokiei kalbos pamokas transliuot bent valanda vliau. Tada ir Vilyt suspt. O toki vaik daug. Vaikai greiiau imoksta kalbas. Kalbas mokti btina. A gi neturiu galimybs. Sudeginti dienoraiai veria mane tsti uraus. Ir koki kvailyb padariau?! Kam reikjo juos sudeginti?1 iandien sunku rayti todl, kad noriu aprayti konflikt su motina. Spalio 7-j isiruoiau tvik. Btina bulvienas aparti. Ketvirtadien netiktai atalo, todl iliau apsirengiau ivaiuodamas. venionli stotyje susitikau Alfons Kardel2. Prisipaino, kad nepatenkintas mokytojo profesija. inoma, jis bt taps gabiu ininieriumi. Taiau jo specialyb labai garbinga ir naudinga. Kodl, neaikinau. Prisiminme Alg Bla. Papasakojo, kad tvui Sibire pasikorus pabgs. Daugiau joki ini. Gal enkavedistai nudjo kur nors. Toks talentingas vyras buvo! Kiek talent sunaikino, praud Sta-

1 2

Tais metais dienorai nedeginau. Su Alfonsu kaljau venioni kaljime. Toliau prisimenami klass draugai, kalj kartu. A. T.

438

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

439

lino ir Berijos sistema! Tebnie ji prakeikta! Prisiminm dar Jon Paukt. Tas tik vidurin moksl baig. Likusieji buvo tik vidutini gabum mons. Primins jo [Alfonso] konflikt su Alfredu1 teigiamai kalbjau apie pastarj. Siliau ueiti pas j. Skubs! Galinje kdje atsisdo alia Alfos tipas juodu lietpaliu. Tuoj pat tariau j esant agentu. Lyg nujausdamas mano tarinjimus, isitrauk knyg ir, pasitrauks lang, m skaityti. tarimas dingo, nors stengiausi kalbti tyliau. Tik vliau vakare is tarimas dar labiau sustiprjo. Ir koks mogus autobuse skaitys?! Tik dideliuose, minktuose autobusuose galima skaityti. O Lvove labai sunku. Be to, temo. Tikriausiai buvo agentas. Jis pasitrauk lang, bet prie ms galjo palikti portfel su mikrofonu, kurio nepastebjau. Galjo! Ivis po atostog nepastebiu ess sekamas. Tik kart banke tariau, kad seka, k kalbu su Vladeliu. O gal gudriau seka. Iki atostog sek labai liai, matyt, parodydami, kad esam sekami ir tikisi tuo varyti baim. Visko gali bti! O kad venionliuose mane seka, rodo nuo vakar Tiesoje pradta spausdinti apybraia I klampyns. I jos seka, kad Saldutiky gyveno kakoks Naseviius, buvs Ambrazeviiaus ministras. Gal alia kur tvikje gyvena kas nors i buvusi ymi veikj. Utat jiems rpi mano ryiai su tokiais buvusiais veikjais. Suk juos velniai! Ateityje reiks bti budresniam. Nerads [Linkmenyse] siuvjo Lainsko, skubjau namo, kad motina nesuspt ieiti pas Gen nakvoti. jau pradtu plaiu keliu, bsimu plentu Labanor. Bt labai gerai, jeigu j ivest, nes ruden ir pavasar negalima ivaiuoti. Skubjau! Taiau nejauiau to diaugsmo, laims, kok jausdavau vykdamas tvik Tatukui esant gyvam. Tas visada linksmas, juokauja, o mama suvargusi, irzli, skundiasi ligomis. Mam dar radau troboj. Apsidiaug! Diaugiausi, kad nesiskundia sveikata. Ai Dievui! Miegojau blogai, nes prajus ankstyv ryt itrauks uraus raiau iki 11 val. 30 min. Pervargau.
1

Iauo graus etadienio rytas. Nubgau pas senel su lauktuvmis. Gavs i Antanioko arkl, pustreios valandos akjau ir ariau bulvienas. Abu su Gene prisiminm Tatuk, su kuriuo pernai rinkom ta pai bulvien. Dar tik jam mirus galvojau, kad kitais metais renkant bulvienas bus labai skaudu, nes tai primins paskutin darb, kur dirbom drauge. Taiau, atrodo, laikas daro savo pamau gydo visas, kad ir sunkiausias aizdas. 12 val. Rastenio dviraiu nuvaiavau Linkmenis. Siuvjo vl neradau. Iskyrus mano vilnik Teus, visi siuvjai melagiai. Jau ruduo. Jis turjo iversti mano sen palt. Naujo nusipirkti neturiu u k. Alfredo irgi neradau. Medioja. Gaila sugait 2 valand. Grs jau Broniaus arkliu tsiau darb. Dirbau nusirengs iki puss, nes buvo labai ilta. Puikus ruduo. Tik pirmadien atalo, m lyti. Kit dien gan alta, nakt gruodas. Bet vakar vl atilo po perknijos (nakt ji ibudino). iandien nujau darb tik kostiumu apsirengs. Taiau iki 12 val. 30 min. buvo gan alta. Ne sezonas be palto vaikioti. Stengiausi mamos neugauti, nes ji labai jautri. Pra Vladelis valdytis, nusileisti, nes ji skundsi manimi dl mano elgesio rugsjo 17-j, kada grubokai pasakiau: Ne mamos reikalas! Atrodo, neugavau. Ariau iki sutem. em sausa, labai sunku arti. Ivargau ir greit nujau gulti. Prie tai klausiau radijo: du ar vienas SSRS pilieiai pabgo usien. BBC ikelia armn tautos senum, taiau kalba taip, kad neugaut Kremliaus. Sekmadienio ryte 6 val. 45 min. ijom su mama griei krauti maius, kuriuos reikia veti sovchoz u 5 arus lynai paimtos ems. Nuveiau Pakiaun didiul veim. Es dar puss trksta. Mat u 5 arus reikia atiduoti 600 kg burok. Griei 750 kg. Pavasar skl dav grieiais. Dabar j nenori ivis imti, o jeigu ima, tai u 10 ar net 2,5 tonos. Kain ar kur nors kitur pasauly (iskyrus, inoma, Kinij) yra dar toks kinink inaudojimas, kaip ia. kinink padar kolchozninku, paliko jam 60 ar dar. Jo nesi-

Linkmen klebonu.

440

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

441

klaus pavert sovchozininku ir paliko jam tik 50 ar dar. Jeigu jis panoro gauti 60 ar, privalo atiduoti 2,5 tonos griei. O u darb sumoka 25 rub. Jeigu jis nusipjov i savo buvusios ems ieno, privalo mokti sovchozui 21 rub., u arkl 13 rub. tai kaip partija rpinasi darbo mogumi! O mons tamss, pavyds, pasiruo vienas kitam gerkl perksti u rubl. Bga bobels, lenktyniauja viena su kita, kad tik daugiau udirbt. O kiek udirba? Rugiapjtje u 10 val. darbo dien iki 60 rub. per mnes. Bulves kasdamos per dien udirba 1,51,8 rub. Dvarininkai es inaudoj valstiet. Aiku, kad inaudojo. Taiau dvarininkas u tok pat darb daugiau mokdavo. Technikai engiant priek, esant brangiems ems kio produktams, mons gyvena dauguma geriau negu prie kar. eimos, kuriose yra darbing moni, gyvena gan gerai, o ypa tos, kuriose yra tarnautoj. Kaime jau 5 televizoriai. Pirkti ruoiasi ir Bronius Ramonas1. Visi skundiasi, kad gyvuli nesuperka iki Nauj met. Sako, ir pieno neims. Kodl neima? Es kombinatai nesuspja perdirbti. Taiau kitose brolikose respublikose maisto trksta. Gal nenori atiduoti, kad Maskva plano nepadidint. Taiau vargu, ar to Maskva neino. Juk budri generalgubernatoriaus Popovo ir jo sekli akis visk mato ir visk raportuoja Kremliui. em atimta, visi dirba ne sau, taiau lietuvio darbtumas duoda dideli vaisi. O jeigu lietuvis valstietis dirbt sau, rezultatai bt dar geresni. Tada ir miestietis truput atleist gerokai suvert pilv. Grs i Paiezdrio pareikiau mamai, kad reikia valdytojai Jurgeleviienei nuveti obuoli, nes ji reikalinga. Motina sutiko. Nujom rinkti. Kai pasakiau, kad maesni nuneiu Kazio Aviienio vaikams, mama m bartis, nervintis. Es, jie bagotesni u mus, idyk. Tegu geriau jie (obuoliai) supna, kiauls suda. ia nesusivalds pasakiau: Nesinervuok ir kito nenervuok. Obuolio gaili mano draugo vaikams. Juk jie supus. Kuo senyn, tuo yktyn da-

Pussesers vyras.

raisi. Ji ibgo. Greit gailjausi savo odi, bet buvo vlu. Reikjo valdytis, bet man taip sunku. Be to, taip neapkeniu perdto yktumo. Geriau tegu supna, negu atiduos svetimiems. Priminiau, kad vietoj kunigui miioms, geriau atiduot Tatuko dali neturtingiems monms. Neapkeniu to yktumo! Rodos, mama nebuvo mano vaikystje ykti. Bet paskutiniais metais pastebiu jos yktum. Pyksta ant Gens, jos vaik. Ji priada, taiau nieko neduoda i mano atvet lauktuvi. Riestainiai supsta, o vaikams neatiduoda. Tiek uog, t. y. uogiens, supuvo, sugedo, o Genei neatidav. Gen gi reikalinga mums. Galjo ir kitiems atiduoti. met ykti ir man. Kiaulini lydyt riebal neatidav, todl sugedo. Pernai kumpio kaulo neatidav. Krikto motina atne, bet valgyti buvo negalima. met sak, kad bulviakasiui reiks. Nereikjo! Rugsjo 10-j atidav, taiau supelijs. Rugsjo 17-j nepasil obuoli grabtein, nors ir buvo. Atidav Jonui, Vladui. Tiesa, rugsjo 10-j iek tiek j parsiveiau Vilni, bet rugsjo 17-j galjo duoti. Pernai lainiai surdijo, nes laik iki viei. met irgi tas pat bus. Surdijusi neimsiu. Grdamas su antru veimu, usukau ant kap. Stovdamas prie gimini, Antano Vasiulio ir Kazio Aviienio kap sukalbjau po amin atils. Kakas vert grti ir atsiklaupti prie Tatuko kapo. Grdamas parveiau pusveim ieno, kuris buvo liks nuo atostog. Mam sutikau neani telyiai gerti. Pasisiliau nuneti. Nieko neatsak. Pyksta. Arkl pakinkiau plg. Buvo 12 val. A dar nevalgs. Vakar keliskart sil pieno gerti, valgyti, o iandien ninieko nepasilo. Peius ikrentas, jau karti blynai, bet negaliu prisiversti pats pasiimti. Juk a sveiuose. Jeigu nepakvies valgyti, pats tyia nepasiimsiu. Gal mama nueisi Gens pakviesti padti bulvien rinkti? Vyksta miios, ji nenorinti eiti. Pats nujau ir Dang parsivediau. Arti sunku, ilta. Atsigriau vandens i kibiro, suvalgiau obuol ir vl ariu. Greit pavargstu. Pusantros valandos vos itvriau. Daugiau negaliu dirbti, nes reikia eiti pas siuvj. 14 val. prisidjs obuoli (nedideli) bgu pas senel. Ten nelabai patenkinti tokiais obuoliais, nes ino, kad yra didesni. Bet

442

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

443

tie tegu psta (o met kakodl labai psta). Silo valgyti. Neatsisakau. Du dubenlius sriubos suvalgau. Ikepti lainiai jau nelenda. Teta Emil djo kilogram laini, prisiskyniau karteguzi ir bgau namo. Motina ruoia sviest, sr. A skubu rengtis. Kur motina? Ibgu laukan. Ji renka bulves. Reikia, nenori atsisveikinti. Juk pirmiau galvojau neimti net obuoli (pasakyti, kad savo dali atidaviau senelei ir Kazio vaikams), o dabar dar tviriau nusprendiau neimti ant stalo padto sviesto, srio. Ieinu. Mama renka bulves. A einu. Sudiev! Ji po nosim sumurma Sudiev! Bgu kaln. Lagaminas pilnas karteguzi ir gan sunkus. Tiesa, Veronika u laikrodio sutaisym djo 12 kiauini. Skubu. Taip skaudu. Pirm kart ivykstu n neatsisveikins, supyks su motina. Anksiau jei ir supykdavo, tai nors atsisveikinant susitaikydavome. Atsigrs iriu kapus. Atrodo, matau akyse lidn ir smerkiant Tatuko veid. Atleisk, jeigu a kaltas, neteisus. inau, kad jis paskutiniais metais niekada nesmerkdavo mamos, visaip pateisindavo j. Skubu. Taip skaudu, skaudu. Ant dios akmuo. iriu tolstani bak. Akyse aaros. Vos spju nusiluostyti pamats Broni Aviien su mona Sidarikse begrbianius lapus. Linkmen siuvjas girtas. Palto dar neivert. Stotelje randu Jadvyg Kardelyt. Norisi kam nors isipasakoti. Papasakoju apie santykius su motina. venionliai. Traukinyje suinau student urnalist konflikt su urnalisto Deksnio mona ruse, rus kalbos dstytoja. Toji aikinanti jiems, kad Lietuva neturjusi jokios kultros. Studentai demonstratyviai m ignoruoti j, jos paskaitas. Rektorate suinoj apie tai. Du studentus tamp, vien student pasikvietusi toji boba. Kaip tu susikalbsi su ruse mona, jeigu nenori mokintis rus kalbos? paklaususi toji Maskvos ovinist. tai is atsaks: Tokios kvailysts nepadarysiu! i apskundusi student. Ko ia stebtis!

Vaiuodamas tvik Bepiriui1 pasakojau apie savo santykius su saugumu. Pasakiau, k galvoju apie jo ir sesers (irgi mokytojos) vedam ateistin politik. Jo manymu, religinis jausmas vis vien lieka su mumis. Taiau su juo js iraunate i jaunimo ir tautin jausm. Tegu ino, k apie tokius galvoja lietuviai, tur teis jais vadintis. Neturs pagrindo teisintis, kad jie neinoj, k dar. Grdamas Vilni jo nebesutikau2. Labai nemalonu buvo sugrus Vilni dl to konflikto su mama. Visgi ji motina ir neilgai gyvens. Reikia nusileisti, nenervinti jos. Juk ji ligonis. Jai mirus, grau mane sin. Taiau kitaip pasielgti negaljau. Ne! adjau Vladui daugiau nevaiuoti tvik, nenervinti mamos ir savs. Tikrai stengsiuosi maiau vainti. Ji gal bus pas Jonel. k reikia atiduoti i puss. Tada nors pailstume atostog metu. Maiau reikt ir vainti. Btina tai padaryti. O kiaulio neimsiu! Ne! Nereikia! Tegu mama parduoda ir nusiperka apsirengti. etadien greiiausiai nuvaiuosime su sunkveimiu. Dirbau, todl turiu teis pasiimti bulvi. Menkos met, todl bus maoka. Gal gausiu pirkti. Kopstai irgi mano sodinti, Als nuravti. Mam atsiveim pas gydytoj. iandien piktas ant jos, todl adu retai vainti pas j. Umiriu tai. Ne! Jos nemyliu taip, kaip Tatuk myljau ir myliu. Taiau ji paskutinis i tv, todl jos mirtis bus dar didesnis smgis. Jai mirus uels visi takai tvik. O to taip nenoriu. Taip! 21 val. 00 min. Baigiu! Maiau ivargau, negu skaitydamas istorij.

1 2

A. Kardeliui, mokytojui. Buvo skaudu, kad neubaigme pokalbio, jog negaljau priminti, kaip venioni stribai j spard, ipyl jo neam vanden. O iandien savo ateistine propaganda tarnauja strib valdiai. A. T.

444

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

445

Spalio 14 d. (penktadienis)
18 val. 15 min. didiajame kambary. Beveik vis dien darbe konspektavau vidurami istorij. Atjs i darbo, vl mginau tsti darb. Nepajgiu. Reikia keisti darb. Vakar pakeiiau ir nuovargis sumajo. Vakar dienos uraais ne visai patenkintas. Gal ne visas mintis teisingai ireikiau. Mam tik i neigiamos puss pavaizdavau. Kad baigiau auktj moksl, ai abiem tvams. Tatukas 1941-j ruden nuved Linkmen pradios mokyklos V skyri, bet materialiai abu elp. Ir niekas apylinkje taip nesirpino savo besimokaniais vaikais, kaip mano tvai. Atiduodavo paskutin ksn. Prisimenu 1947 m. ruden. Mama sunkiai mal girnomis mieius. Galvojau, kad u miei kruopas daug gausiu. Taiau maai gavau ir tuos ileidau. Dal, rodos, praloiau1. Ir Vladui (broliui) paddavo. Tik paskutiniais metais tapo yktesn. Ir tai per daug priekaitauti negalima. Duok, Dieve, toki tv! inoma, sekmadien ji neteisi buvo! Taip! Bet vis vien gaila jos. Juk ligonis. Antradienio ir treiadienio ryte anksti nubudau, todl buvo gan nemalonu prisiminti sekmadien. Dabar apmirau. Kad tik sunkveim gautumm. Atsiveim mam pas gydytoj. Rugsjo 19 d. A. Bimba2 skait paskait tema Amerikos lietuviai. Nusprendiau pasiklausyti to kosmopolito. Neguds taip meluoti, kaip sovietiniai propagandistai, todl gal k nors prasitars, pasakys truput tiesos apie Amerikos lietuvius. 15 val. 50 min. atjs Akt sal teradau vos 4 mones. miau galvoti, kad studentija ignoruoja sen. Deja, m rinktis. Vieni i tamsumo, kiti i smalsumo trauk sal. Atliau tas niekelis, kur Dirvele vadinu. Atsived aklj, kuris norjo pernai su manimi susitikti. Gal ir tas rao disertacij.

Atliau K. Navickas, A. Kazlauskas, J. eruolis. A. ilnas pasisveikino, nes pro al jo. Girdjs Bimb 1946 m. A: Kaip mogus, nekoks. Lyg isigands mano odi, nujo toliau priek pas Povilon. Gerokai vliau palengva slinko ekonomistas A. Dauka. I mandagumo pakviet mane priek. inau, kad bijo mans. 17 val. buvo jau 70 moni. 17 val. 09 min. 95, 17 val. 14 min. 113, 17 val. 18 min. 138, 17 val. 20 min. 162, 17 val. 23 min. 172. 17 val. pasirod A. Bimba su prorektoriumi J. Grigoniu, o truput vliau Kapoius1 su dviem ponais. 17 val. 23 min. pasirod prezidiumas. Grigonis pristat prezidium: Marij Palinien i Argentinos, Jon Gasin i JAV, Stas Bubenik i ikagos ir Jurg Bernot. Ten ir Laurynas Kapoius sdjo. Studentai sutiko Bimb plodami. Tai parod menk j smoningum. Tarp j nra skreb vaik? Tuo metu Lietuvoje lanksi dailininkas V. Vizgirda. Taip bijojau, kad is neatsirast tamsybinink kompanijoje. Pasirodo, jog tas doras ir protingas lietuvis supranta, kok spd padaryt studentams ir dstytojams jo dalyvavimas. Dstytoj buvo maai. ino, k is pasakys. 17 val. 25 min. pradjo kalbti. Kalba ltai, gan taisyklinga lietuvi kalba, nors Amerikoje igyvens 53 metus. Prisipasta buvs buoi snus, o bg tada Amerik neapksdami caro, kazok. Greitai nusiengia chronologinei tvarkai ir ima lyg truput piktintis, lyg stebtis. Druskininkuose sutikta mergina ar moteris tikinusi j, kad tik i amerikonikos mediagos galima pasisiti grai balt suknel. Visos valandos prireik tikinti, jog Amerikoje nra stebukl. Amerika net degtins nemoka pasigaminti. Pateikia kelet domesni duomen apie lietuvi emigracij JAV ir kt. Po II karo atsikraust JAV apie 30 tkst. lietuvi. Daugiausia bgo prasiengliai, kaip Impuleviius, Jankus, Tik vienas kitas darbininkas, valstietis pabgo. Vos ubaigs mint ima tvirtinti, kad dauguma pabgusi nra nusikaltliai. Nors senis

To niekada neatleidau sau. Stengdamasis ipirkti savo kalt, visus pinigus u ruden parduotus obuolius atiduodavau Motinai, sau nepasilikdamas n kapeikos. A. T. JAV komunistas lietuvis Antanas Bimba.

Laurynas Kapoius, docentas.

446

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

447

kalba gan logikai, mintys nepadrikos, bet visgi nepastebi, kad mogus nugali propagandist, nepastebi, kad Bimba ima Bimbai prietarauti. Amerikos lietuviai terorizuojami, todl negali sugrti! Kaip su Amerikos jaunimu? Js gyvenate iliuzijomis. 95 99 proc. ten gimusi jauiasi es amerikieiais. J ateitis ten, Amerikoje. Mes lietuviko jaunimo neturime ir netursime. Mes turime lietuvikos kilms amerikiei. Dipukai greiiau nutauts negu mes, nes jiems lengviau imokti kalb. O jie karjeristai tai ne mes. I mokyklos parj vaikai nenori kalbti lietuvikai. Tai akcento reikalas. Nori visi 100 proc. amerikieiais bti. Ar ms eiles papildys ateiviai i Lietuvos? Nra vilties. Atvyksite tik kaip sveiai. Js turite geras slygas, geresni niekur nesurasite. Per mnes gaunu 95 JAV doleri pensijos, bet dirbu, 3 kambari nuoma 90 ar 125 doleriai. Jums tik reikia idjikumo. Vasar pasisime Lietuv gausi jaunimo delegacij ekskursij. Tegu pamato tv em. Ubaigus seniui kalbti, studentai ilgai plojo. Neprisiveriau ploti, nors man ir buvo btina, nes ekisto budri akis galjo sekti mane. Maiau, kad prieakyje sd studentai irgi neplojo. Pasipyl klausimai, visu imtu procent pateikti tik ratikai. 1. JAV lietuviai vyksta savanoriais Vietnam? Senis nemelavo. Neseniai vyks pasaulio lietuvi kongresas, pasiunts Donsonui sveikinim, bet Vietnam nevyk. 2. Kaip valgyba trukdo js darb? Gali leisti laikraius, ruoti susirinkimus. Bet jei tvas skaito Laisv, snus negali gauti darbo karinje pramonje. Tai ess baisus persekiojimas. Toks persekiojimas daugumai galjo tik ypsen sukelti. Pamgink TSRS gauti darb karinje pramonje, jeigu tavo bobut buvo Amerikoje! 3. Kodl Lietuv negrta nei vienas lietuvis paangietis (komunistas)? Vaikai ten gim ir Amerik laiko tvyne. Be to, sunku priprasti prie nauj gyvenimo slyg. ia senis nesusivald ir amerikonikai atvirai pasak savo nuomon apie kai kuri netvark, pastebt Lietuvoje. Svajons sal-

daini parduotuv puiki. Bet jis joje koj isisuks. O ten per dien praeina tkstaniai moni. Jis neikst, aukt, rkt u toki betvark. Taip norjosi suukti: Greit nutildyt tave, seni! Parod jam iviet. Atidars duris, parpuols auktielninkas. Pas jus paius sunkumai. Nelaukit, kad atvaiuotumme js duonos valgyti, nors pas mus ji 10 kart brangesn. 4. Ar buvot tvikj, susitikot su giminmis? Klausimo autorius norjo paklausti, ar leido j tvik. Senis, inoma, nesuprato tokio klausimo esms. Buvs. Jis suorganizuot blaivinink draugij. O kas leist j suorganizuoti? Jis irgi nesupranta, kas galt udrausti. 5. Ar pastate Koch? Kaip vertinate jo ingsn? Atsakymas klausim nustebino daugum. Nors gal kai kas su manimi nesutiks, bet netikiu tokiais. Amerik irgi pabga, bet a tokius smerkiu. Kovok vietoj, padk mums kovoti su valdia. A nesimpatizuoju tokiems. Atvyko Kochas TSRS kovoti. TSRS, kur jau viskas isikovota. Nors gal is faktas ir turi koki nors reikm. 6. Prao papasakoti apie lietuvikj enciklopedij. Tai ess didelis darbas. Juodinti io lietuvi ieivi darbo nesugeba. Sunku persiauklti. 7. Ar leist Amerikos lietuviams grti Lietuv? Kalboje tvirtino, kad neleidia j. Matyt, umirs, k jam patar atsakyti tok klausim, tiesiog suuko: Bk kur nori i Amerikos! 8. Koks vidutinis darbinink udarbis? Kiek kainuoja automobilis. ia jau pradeda meluoti, isisukinti. Es oficials vidurkiai ivesti sudjus ir kapitalist atlyginim. Automobili kainos labai auktos 300017000 doleri. 9. J. Grigonis: Mane pra paklausi, u k jums buvo ikelta byla? Pasakoja pasididiuodamas tos bylos istorij. Ubaigia visikai usimirs, kur ess ir kokiai auditorijai pasakoja: rodinjau ir rodysiu, kad mane nori nuteisti tik u tai, kad kovoju prie valdi. Tegu jis ia pamgint tai rodinti! 10. Ar ino JAV apie Lietuv? Kiekvienas js klaidingas nusiypsojimas yra apraomas.

448

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

449

I viso buvo pateikti 23 klausimai. Klausim turinys rodo, kad protingi, galvojantys mons pateik juos. Kai kurie buvo truput dviprasmiki. Studentai vl ilgai plojo, tuo erzindami mane. inoma, neplojau. iriu aukt, dar gan energing sen ir galvoju: Gal ir gerai, kad mirdamas nebsi sismonins, jog tavo visas gyvenimas, tavo kova buvo nukreipta prie t taut, i kurios esi kils, kurios vard neioji. Bet pykti, smerkti j galima tik i dalies. Ar gi mog galima apkaltinti u tai, kad jis aklas? Argi jis dl to kaltas? Rugsjo 25-j anksti ryt atsikls galvojau sutvarkyti dienorat. Netiktai pasirod Viktoras. Pakviet vaiuoti motociklu su Algiuku Baltruiu pas kun. Alfons Svarinsk Miroslav. Kartu norjau, bet kartu ir buvo gaila laiko. Norjau, kad smarkiau lyt. Truput lyg nustojo lynoti. Isirengm. Kelyje ir pas Algiuk lijo. Bet 11 val. debesys isisklaid. Ivaiavome. Viktoras ne tuo keliu pasuko. Jis turi yd visk sprsti pats (nors kitus u tai smerkia). Lyg gda pasiklausti kelio. Usukom pro Trakus. Nuo Rdiki kelias bjaurus. Stebjausi, kad Rdikse dalies parduotuvi ikabos lietuvikos ir tik lietuvikos. Laimjom tik tai, kad usukom Punios piliakaln, apie kur buvau daug girdjs ir kurio nebuvau aplanks (kaip maai mes pastame savo maj Lietuvl!) Susimsts stovjau ant Piliakalnio, mintyse prikls i kap milin ne vien senel. Alytuje labai norjau pamatyti Antano Juozapaviiaus kap, nors ir nesitikjau pamatyti j nesusprogdint. Nustebau rads nesunaikint. Paminklas net nesualotas. Nejaugi Lietuvoje dar buvo humanik skreb? Kapas kakieno rpesting rank priirimas. Tik nuo praeivi aki vainiku udengta pavard. Daugelis iandien jau nebeino, kas buvo Antanas Juozapaviius. Vikar Alfons radom po mii. Jo klebonas ididus, smetoninis. Matyti, kad nebuvo lageryje. Sako, kad labai isilavins, taiau kam naudingos jo inios. Jis nesugeba savo pus patraukti jaunimo ir perduoti jam savo ini. Banyia, ventorius labai gerai sutvarkyti. Tai Alfonso nuopelnas. O, kad Lietuva turt bent 500 toki kunig! Taiau j tik vienetai. Seniai kunigai ir iandien

tebeiri kaimo mog i aukto, nemoka prieiti prie jaunimo. 19 val. isiruom pas Pran Rain1, gyvenant u Druskinink, t. y. u 50 km. Vienam miestely buvs skrebas labai stengsi gauti mums benzino. I prigimties tai doras mogus. Bet kaip jis tapo skrebu ir Stalinui talkininkavo udant savo brolius? Kodl jis tai dar? Ir ar galima jam u tai atleisti? Tokie klausimai danai kankina mane. Nerandu juos atsakymo. Jau gerokai sutemus atsirandam pas Pran. Rinkoms knygas. Pats patariau usirayti. Jauiau, kad jis toks pat, koks buvo noje dvasininkas. Suprantu, kad knygos brangios, reikia jas saugoti. Bet jis man neatidav negrintinai tos knygos, kuri jis pats norjo sudeginti. Visa tai nemaloniai nuteik. Noriau apie j tik gera galvoti, bet negaliu. O jis neumirta, kaip a atsiliepiau apie j laike kun. Aleksandrui (is jam, matyt, paskait laik). Todl vis teisinasi, kad tada bdamas prislgtas ariau nesusipains su manimi. Jis nesupranta, kad savo elgesiu, savo yktumu primena man tai, k noriau umirti. inoma, jis negali tapti kitoks, jaunystje iaugo turtingoje eimoje. Jis prie mans, neturtingo valstieio snaus, negali pritapti. Mes skirtingi mons. Daug moka kalb, isilavins. Taiau iandien jis t ini negali perduoti kitiems. Viena, negali prieiti prie jaunimo, o antra, nesugebt jo paveikti. Ne! Jis neturi tos Dievo dovanos, kurios buvimas traukt prie jo mones. Jis iaukltas vienomis slygomis, o dabartinis jaunimas kitomis. Kitoks jis netapo per 17 savo kalinimo met. Ir ar galima j u tai smerkti? Spalio 1-oji. Kasdamas su Viktoru bulves priminiau jam tai. Biau neprimins. Bet Viktoras pasakojo, kaip Pranas Algiuk privert net septynias valandas kraptintis prie jo motociklo, dl ko is nusivyls Pranu. Viktorui nurodiau Alfons, kuris, matyt, kils i neturtingos eimos, todl visai kitas mogus: padovanojo vien knyg, o Viktorui ir baltini. Viktoras teisina Pran. Jis atidavs kelias knygas, kuri turjs po du egzempliorius.
1

Gerdai klebon.

450

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

451

Vakarieniavome. Abu su Algiuku atsisdom. Tik po to supratau, kad nusiengiau etiketui reikjo laukti, iki eimininkas pirmas atsiss. Danai tenka susidurti su savo neisiaukljimu. Kas naujo pasauly? Buv politiniai kaliniai nemoka duoti reikiamo dabartini pasaulio vyki analizs, gilios analizs. Ir apskritai mes niekada nediskutuojam, nesiginijam. O reikt! Reikt visiems mokytis galvoti. Pavalgs tik Pranas persiegnoja. Nesijauiu pateks pas ger draug, politin kalin, su kuriuo kartu kaljom. inoma, mes niekada draugais ir nebuvom. Ir niekada nebsime! Bet ms tikslai gali bti bendri. Gali ir privalo! Viktoras ir Algis nori nakvoti, o a vaiuoti. Al jaudinsis, reikia darbe bti. Taip! 23 val. ivykstam. Bet tenuvaiuojam vos trejet kilometr. Sugenda motociklas. Priversti sugrti. 8 val. ryte Viktoras ir Algiukas palydi mane prie autobus sustojimo. Autobusu iki Druskinink kelto girtiems vyrams, palaidojusiems savo brol, padedu neti lengv lagamin, kurio jie nepavelka. Jie dirb Kazachstano achtose. Abu apibaru girdint rusei, suprantaniai lietuvikai, u tai, kad negrta tvyn, udirb po 150 rub. Tai kas? Ir visk prageriat! Puiks Druskininkai! O a dar nesu ia buvs. Paskambins Kaplanui, papraiau, kad Elytei pranet, kur esu. Nusprendiau nors kapines aplankyti. Jos parodys tautin Druskinink gyventoj sudt. Daug rus, lenk. Lietuvi nedaug palaidota. iurlionio muziej aplankyti nra laiko. Traukinys tuias. 72 met senis prao palaikyti kompanij. Turiu knyg perskaityti, bet toks senis gali k nors domaus papasakoti. Prie kar dirbs finans ministerijoje revizoriumi. Daug pasakoja apie partizanin judjim. Pirmieji Lietuvos partizanai buv dori, nepl. Daug rus uv kovodami su jais kart net 3 sunkveimiai kariuomens buv susprogdinti. Atrodo, kad prie kar priklaus kairij partijai, nes pasta tik kairiuosius veikjus. S. Kairys iaukljs J. Matul. Jis pras padti ivetiems. is [Matulis] atsisaks. J. Vienoinskis irgi niekam nepadjs, drebjs dl savo kailio. Prie kelet met gatvje susitiks

J. Paleck. is pakviets savo staig. Tuoj paklauss, kas naujo. is ir pasaks, kad visur Lietuvoje eimininkauja rusai. Nusiskunds pirmininku rusu, kuris be atodairos naikins mikus. Paleckis tyljs, bet po mnesio pirmininkas rusas buvs pakeistas lietuviu. Prie kar Druskininkuose gyven tik 3 rus eimos. O karo metu privis j. Po karo jie uvald visas miesto staigas. Po 1955 m. paskirtas miesto galva i CK Kondraka atleids i darbo daug rus, kurie nemokj lietuvikai. ie ra skundus. Dabar staigose daug lietuvi. Skundsi, kad daugelis lietuvi prie kar usira lenkais. Ir iandien j vaikai lenkai. Kokios mokyklos buvo? Lietuvikos! Gerai! ie lenkais netaps. Supratau, kad jam skaudu, jog lietuviai leidia vaikus rusikas mokyklas. vedus rusikose mokyklose 10 met moksl, daugelis tingini nuj ten, nes metais trumpiau mokintis. tikinau j, kad tai ne visai tiesa. Lietuviai neleidia savo vaik rusikas mokyklas. Kai j supaindinau su statistiniais duomenimis apie besimokani Lietuvos mokyklose mokini skaii tautinse mokyklose, senis labai apsidiaug. Jis netikjs, kad yra rajon, kuriuose nra rusik mokykl. Palangoje buvs prie kar ir pernai. Vykdomj komitet ujusi rus poilsiautoj delegacija ir musi reikti pasipiktinim, kad miesto gatvs pavadintos faistini feodalini kunigaiki vardais. Tie neinoj, k daryti. Pasipainiojs Gricius. is paskambins Venclovai Kaun (kodl Kaun?) is atvyks ir nuemins vykdomojo komiteto galvas. Nesinori tikti, kad Venclovai dar rpi tai. Senis keik Smeton, kad tas buvo apsistats giminmis, dvarininkais, atleisdavo juos nuo mokesi ir pan. Nepasakiau jam savo nuomons apie Smeton. Bet kai jis m girti J. Paleck ir M. Gedvil, neikeniau nepasaks savo nuomons. Jis nesupranta (ir mane tas jo nesupratimas stebina!), kad ie abu padjo Dekanozovui suvaidinti komedij. Jo nuomone, jeigu ne jie, rusai bt um j viet. Ir kas i to? Stalinas i rankomis vykd Lietuvoje karingj savo politik. O ruso Lietuvos prezidentu nebt drss ir Stalinas pastatyti. Vis dlto neprisipainau kaljs lagery. Tegu galvo-

452

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

453

ja, kad drsus ne vien faistai, kad ne vien jie galvoja. J stebino mano inios. Diaugsi senis Lietuvos pramone, grajaniais miestais. ia jam pritariau. esm nenorjau gilintis. Jam jau laikas mirti. Al ir mama labai aprk mane. Pirm kart taip supykusi buvo Al. Bet inojau, kad ji greit atleis. Atleido. Juk a ir nekaltas. Pyko ant Viktoro, kad tas ards eim. Atleido ir tam. Kai Al nusiramino, pasakiau: Vargele! Tavo vedybos su manimi buvo klaida. Tokia kelion yra nulis, palyginus su tuo, kas tavs laukia ateity. Kakodl sitikins, kad mano gyvenimas baigsis gan tragikai. Nugalabys mane ir viskas. Nejaugi? Apskritai nieko gero nebelaukiu i savo gyvenimo, nors juo ir nesiskundiu n kiek. Man vis atrodo, kad nors likimas mans ir neglosto, bet neleidia visikai prati. Kas gali spti savo ateit? Ryt Krivasal! 21 val. 15 min. Pradjs rayti jauiausi ivargs, o dabar gan gerai. Tikrai btina pavargus keisti darb.

Spalio 19 d. (treiadienis)
19 val. 40 min. Kadangi ryt ivykstu komandiruotn iaulius, todl truput paraysiu. K tik sugrau i miesto. Oras labai iltas. Pirmadien po miest vaikiojau su kostiumu. iandien irgi matyti kostiumuot vyr. Graus ruduo! Uvakar apsilank Pranas Rainas. dav pinigus Viktorui, kad tas radij nupirkt. iaip vargu, ar bt ujs. kart labiau man patiko. Tik vis apie pinigus kalba. Es, turs skol. Vakar jis atjo prie staigos. Vaikiojom po krantin. Domisi psichologija. Girdjau, kad dar lagery pradjo rayti veikal apie eim. Kokia i to veikalo nauda? Ir kam ji? Lagery gan kritikai mons atsiliepdavo apie jo veikal. Apie istorij nieko nenusimano. Kun. Aleksandras irgi ignoruoja istorij. Tai ness mokslas. Ir

kaip jie klysta. O kiek daug istorija mus moko! Jeigu Hitleris bt gerai mokjs istorij, bt istudijavs Napoleono nepasisekimo prieastis, nebt padars t klaid, kurios j praud (ir gerai, inoma, kad praud). Pirmadien J. Jurginis pabr, kad, jo nuomone, Napoleonas i dalies pralaimjo todl, kad baudiavos nenaikino nei Lenkijoje, Lietuvoje, nei Rusijoje. Jeigu jis bt panaikins baudiav, vargu es atsirad tiek daug partizan, kurie sutriukino Napoleono besitraukiani kariuomen. Hitleris dar t pai klaid nenaikindamas kolchoz, iauriai elgdamasis su ukariautomis tautomis. Jeigu Lietuvos vyriausybs nariai 1940 m. birelio 15 d. bt sismonin Birikos knygut apie 1794 m. Kosciukos sukilim, jie bt kitaip pasielg. Daug panai fakt galima rasti, pateikti. J. Jurginis citavo Lelevelio odius: Dstyti pavergtosios tautos istorij jau yra politika. Politinis kalinys privalt studijuoti savo tautos istorij. O psichologijai iandien ne laikas! Taiau iandien neapsimoka atkalbinti j [Rain] nuo to darbo, kuriam jis paskyr tiek daug laiko. Buvs pas . Krivait. Labai jau maloniai prims. Niekelis! A vis bijau, kad Vatikanas jo neventint vyskupu. Tada jis, is saugumo agentas, banyi padaryt priklausom nuo valstybs, nuo saugumo, kaip tai yra Rusijoje, Armnijoje ir kitur. Girdjau, kad vysk. Labuko draugai kunigai buvo nuvyk pas j tikinti, kad is neremt . Krivaiio kandidatros. Labukas ess diplomatas, todl taip flirtuojs su Krivaiiu. Bet a vis bijau, kad is, daugiau kaip 70 met amiaus vyskupas nebt suvaikjs. usien es praneta, kas per pauktis tas Krivaitis. etadien su Ale, Jonu, Gintarliu Stundiens brolio eslovo sunkveimiu ivykome Krivasal. Dar su saule ten buvom. Neskubjau pirmas trob. jau vienas i paskutini. Kadangi motina neprijo, a nebgau pabuiuoti rankos. Tai pirmas kartas gyvenime ir kaip tik prie mamos mirt! inoma, ji dar nemirs, bet jai jau 65 metai. ia suinojau, kad sunkiai serga teta Emilija. Varg! Motina nieko nevalganti, sublogusi. Nakvoti nujom pas senel. O ji tokia pat sveikesn u sn ir dukr, kurie abu ligoninje.

454

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

455

Ryte su Ale grom ir mms darbo. Visi inojo, kad krikto motina vyks pas Emil, niekas nepasil obuoli nuveti, nors mama apsiverk dl jos. Net du kartus priminiau Jonui. Tas m juoktis. Es, a visiems nors bti geras. Tik dl to ir Kazio Aviienio vaikams nuvilks obuoli (kakas mane apskund). Bet to niekas nevertinsis. K tai gali atsakyti kaimo durneliui? Tegu jis pamgina bti geras! Argi jis supras, kad a taip elgiuosi tik paprasto monikumo stumiamas. Visgi Kazys buvo ms abiej draugas. Ir kaip jis nejauia pareigos aplankyti juos, k nors nuneti?! O teta Emil! O senel! Toji nuo vis pavogusi nedavo mums duon, kai mes bdavome alkani. Dar neseniai atnedavo laini, jeigu neturdavome. Man tiesiog nesuprantamas abiej broli yktumas. Al liep nesikiti, neneti obuoli. Bet a pririnks kael nuneiau. Paskiau maesni karzink uneiau. Daviau ir pusseserei Veronikai Ramonienei kael. J ir mums uteks. Mes kompot ivirsim, o pas Jon supus. Tegu supna, o mogui neduos. Mama skundiasi savo seserimis, o tos ja. A gi neteisinu nei vienos puss, nei kitos. O mano broliai palaiko tik motin, nors ir toji ne visada teisi. I kur toks neobjektyvumas? Diaugiuosi nors tiek davs obuoli. Juk daugiau neteks duoti, nes beveik visus isiveim. Graudu buvo prisiminus, kad pernai bulves rinkti padjo ir Tatukas. Bet pamau apmirom visk. Prisirinkom su Ale 10 mai bulvi, o Jonas (ir dl Vlado) 6. Jiems uteksi, be to, ten ilta, bulvs vystanios. Pasimiau raudonj burokli mai (mano sodinti), kopst, mork. Didel parama. Nereiks pirkti. O ruden pinig nra. Per 5 savaites Lainskas neprisiruo net iardyti palto. Atsimiau. Tas reikalavo 14 rub., o Tenusis 25 rub. Jo nuomone, neapsimok versti, geriau nauj pirkti. Pirktum, jei pinig turtum. Bet dar Vilytei reikia pirkti. Kuriam laikui Vladas duos paneioti savo senj. ilt baltini neturiu. Sako, ir pirkti negalima gauti. Motina nelabai norjo vaiuoti, nes pasilikusi Gen tarien visk ivilks namo. Taiau jauiasi blogai. Kartu atvaiavom. Atvaiuos pas gydytoj ir teta Bladziuvien.

Parduoti atvem 270 kg obuoli. Tiek ir nesitikjau. Ir pardavm gerai u 120 rub. Motinai bus parama nusipirks palt. Bet likusius idalys Vladui ir Jonui. Man, inoma, neduos. Ir nereikia. Nenoriu! A daniausiai j aplankau, daugiausia dirbu, taiau ji mane maiausiai myli. Kodl? Todl, kad nesusivalds ties akis pasakau. Dar n karto nebuvau pas brol Jon, kur motina apsistojusi. Gaila jos. Taiau netraukia eiti. Nueisi, k nors pasakysi ir paskiau jaudinsiuos. Grs nueisiu, inoma. Sakiau, kad t sklyp reikia atiduoti i puss. Taiau gal patys dirbsime. Visgi bulvs reikalingos. Darai irgi. Diaugiuosi, kad staigoje nepolitikuoju. Taiau prie spalio 7 d. kakas pradjo kalbti apie laisv Amerikoje: k nori, t kalbk. Visi sutikom. A pabriau, kad ir pas mus nereikia bijoti tiesos. Juk socialistins idjos pranaiausios. Tad kodl bijoti buruazini idj? Arkadijus ir Viera (irgi komunist) nieko atkirsti nebegaljo. Taiau pastaroji rado ir i propagandins iukli ds isitrauk nuvalkiot arkliuk U nich posle 40 let ne prinimajut na rabotu. [Pas juos po keturiasdeimties nepriima darb.] Netverdamas pykiu ijau i kabineto, kad nepasakyiau to, kas nereikalinga, kas man pavojinga. Spalio 7-oji. Klara m aikinti, kad kai kurie ydai usira rusais. A iaikinau, kodl TSRS daugelis ma taut stengiasi rusais tapti (apie tai, atrodo, raiau). Klara rodinjo, kad rusai nes nacionalistai, jiems nacija nesvarbu ir t. t. Kit dien, kai Arkadijaus nebuvo, papasakojau, kaip net tvai kiasi mirias eimas, siekdami, kad vaikai turt rusikus vardus ir t. t. Tada Klara papasakojo, kad Palangoje rusas perkls lietuvio kelnes. Lietuvis iplds. Rusas taip nesielgt. O po karo [rusai] atvyk todl, kad reikalingi kvalifikuoti specialistai. A rodinjau, kad banke, pavyzdiui, dirbo virininkais vos pradios mokykl baig rusai partieiai. O tuo savo bilietu jie pridengdavo rusik nacionalizm. Paskui net pats isigandau savo odi. Ausims tas labai nepatiks.

456

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

457

Klara uklaus, t. y. pabr, kad a gerai traktuojs ydus. Atsakiau, kad taip elgiuosi ne todl, kad jie bt geresni u rusus, bet todl, kad jie mums nepavojingi. Jos nuomone, nenoriau, kad dukt itekt u ydo. Kodl? Tegu! Vaikai bus lietuviai. O jeigu u rus iteks, vaikai rusai. Mums, kaip maai tautai, reikia ilikti. Vedybos su didels tautos atstovais mums ne naud. Paskui buvau truput nepatenkintas, kad sileidau tokias kalbas. Ausys girdi. Girdi! Savaits pabaigoje Arkadijus paklaus mano nuomons apie niekelio A. Virulio apybrai I klampyns. Pirmiausia, mane labai nustebino, kad jis ino jos turin. A juk jam nepasakojau turinio, o tik priminiau, kad A. Virulis vl rao. I kur jis ino? Aiku, kad su saugumu kalbjo. Su jais susitinka. Susitinka! Klaus mano nuomons. Atsakiau, kad altai vertinu inodamas, kas per raeiva Virulis. Ar pasts juos? Gal ir i smalsumo paklaus. O gal ir saugumas paved suinoti? Visko gali bti! Tie tarinjo mane nebtais dalykais. Arkadijus m tyiotis i t, kurie iandien dar mgina kovoti su sovietine santvarka. A teatsakiau, kad yra moni, kurie nenori bytj pod Rossijei. Aikinau, kad ia tautinis klausimas. Visgi Arkadijus neidrso teigti, kad mes negyvename pod Rossijei, o esam laisvi. Klara i tarybini pozicij aikino, kad ie mons turi savo sitikinimus. Caro laikais irgi buv toki, nepatenkint santvarka, nors daugelis juos smerk. tai Arkadijus: No oni togda borolis za peredovije idei, a eti, nacionalisti, smotriat nazad. [Bet jie tada kovojo u paangias idjas, o itie, nacionalistai, velgia atgal.] Sunku buvo valdytis, bet valdiausi, tyljau sukands dantis. Tada, atrodo, Graina pabr, kad kai kurie nepatenkinti laisvs stoka. Viera vl: Na zapade mono vsio govoritj, no tam posle 40 let ne prinimajut na rabotu. [Vakaruose visk galima kalbti, bet ten po 40 met nepriima darb.] Ir po i odi valdiausi. Graina pasak, kad tokie mons gaun pensij. A pabriau, kad ji naivi pensij gauna 62 met amiaus vyrai. Nenordamas ia tema kalbti, ijau.

Grs suinojau, kad vyko ginas. Klara pasakiusi, kad rusai dav Lietuvai kultr. Graina neikentusi, atrusi kak tai. sikis Arkadijus. Jos su Elena nepamenanios net, apie k kalbj. Ant Klaros tiek nirt, kad nenor kalbti. Patariau kalbti. Atneiau 50 kiauini i Kregduts. Elena su Graina pasiliko po 20, o Klarai dav 10. Pasakysiu, kad daugiau taip nesielgt. Ms pareiga su kitatauiais elgtis mandagiai, korektikai. Reikia bti labai principingiems, kas lieia ms tautos garb, bet taktikais kit taut atvilgiu. Jeigu norime, kad mus gerbt, privalome kitus gerbti. Dl moter elgesio su t kiauini dalijimu man buvo prie Klar nepatogu. Lietuvs pasirod egoistmis. Daugiau to nebus. iandien buvau ujs universiteto iviet. Vl pilna antisovietini, antirusik ura. Kakodl niekas rimtai juos neiri. Yra, pavyzdiui, toks uraas: Mukit ydus... gelbkit Lietuv. (Tik po ydus [seks] odis uteptas.) Vykit rusus! Ir daug panai. Vakar Vladelis nakvojo pas mus. Atjs vlai sako: Prie pato saugumas su maina. Apirjo mane. Gal pas tave ruoiasi atvaiuoti. Jis mgina juokauti, bet jauiasi, kad pats isigands. Visgi nusigsiau sulauks toki svei1. Bet iandien jie neturi jokio reikalo usukti. iandien Arkadijus primin, kad a gals bti virininku. Es, a be reikalo tvirtins, jog nieko i mans nebus, todl ir nesistengiu darbe. Pareikiau, kad mano karjerai jau galas. Pasakiau tyia, nordamas sulaukti prietaravim ir kai k itraukti i jo. Jis: Eto ne pravda. Vsio tolko ot tebia zavisit. I eto ty sam znajej. [Tai netiesa. Viskas tik nuo tavs priklauso. Ir tu pats tai inai.] Tai uuomina, kad galiu kalt ipirkti ir karjer padaryti. Gan atsargiai jis por kart ir anksiau tai primin. Prajusi savait Stas por valand labai neigiamai charakterizavo Edvard ir Viktor. Pasirodo, kad pirmasis prisidjo prie Nasts trkum. Kai k pasisavino. Per daug nesistebjau. O Viktoras

Nes tuo metu autorius rao dienorat.

458

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

459

egoistas ins, kad jai nepatogu dl jo vizit valgykloje, taiau tai jis numojs ranka. Jam ji nesvarbi. Galvojau, kad saugumo prinekta nori atitraukti mane nuo faist. tarimas dar padidjo, kai pirmadien ji papra parayti Viktoro vardu pareikim administratoriui Kregdutje. Es, a privals ueiti dl jo pakalbti pas M. Sakalausk [Valgykl tresto direktori]. Tas nepads. Tada tegu nueina saugum. O tie suinteresuoti, kad is dirbt. Atsakiau, kad saugum jis neis. Bet gali partij kreiptis. Galvojau, kad saugumo patarta priima darb t, kur ji laiko egoistu. Saugumui bus lengviau j sekti. Be to, dirbdamas kavinje gali pradti gerti, kombinuoti prie bob ir t. t. Taiau vakar telefonu ji pasak, kad nieko neieis, mano pareikimas nereikalingas. iandien paaikino, kad Marcinkeviius1 nenors. Es, uteksi gand. Neaiku! Pati supranta, kad ji jam nereikalinga, taiau kodl nori j darbinti? Velnias supras tas bobas! O gal saugumas pataria pavaizduoti, kad ne taip lengva j darbinti? Visko gali bti. A gan tarus. Tai vis vien dar ne liguistas tarumas. Po velni! Jau 21 val. 20 min. Miegoti! Pavargau, nes kelios naktys ivargs blogai miegu. O kelionj ryt reikia skaityti. Labanaktis! iandien Viktoras sugrs, an pirmadien buvo ivyks Estijon.

Telieka tik 2 savaits iki egzamin, t. y. iki sesijos, o a privalau ilaikyti 2 egzaminus, jeigu noriu gauti mokamas atostogas. Spalio 19-j raydamas dienorat labai ivargau. Bevaikiodamas mike, sutikau grtant Viktor. Ilgai nekjom. inoma, neisimiegojau. Kit nakt praleidau iauli viebutyje. Po to dirbau zubrinau istorij. Utat vakar jauiausi nekaip. Teko Vlad prayti atneti mikstros. iandien jauiuos gerai. Taiau istorijos nepajgiu zubryti. Skaiiau Leonovo Rus mik. Taiau padjau al. vairios mintys neduoda ramybs. Reikia jas dienoraiui papasakoti. Gal jis pads tikinti mane, kad a be reikalo tiek igyvenu dl savo nelaimingos tautos likimo. is pasakojimas turi savo istorij. Spalio 17-j vykdamas tvik, prie erniachovskio aikts laukiau A. Tylos. (Valio! Vokieiai mu vart!) Jam perdaviau isprst matematikos udavin. Atsisveikindamas man pasak: Ai! Kai k domaus papasakosiu, kai bus laiko. Neparodiau didelio ingeidumo. Spalio 4-j jis man papasakojo apie J. iugdos reakcij mano elges A. Raknui ginant disertacij. Spalio 9-j sutikau j [A. Tyl] pas V. Mili. Nebuvo galimybi pasikalbti, bet smoningai ir netrokau to. kart laikiau tikslinga priminti jam paad. Atsak skubs. Tam jo pasakojimui reiki laiko. Spalio 11-j jis paskambino staig. Ess namuose, slaugs dukr po operacijos. Gal a gals ueiti, atneti knyg. Piet metu usukau. Rinkausi knygas i jo bibliotekos. Jau spalio 4-j jis pasak, kad papasakos apie i usienio gaut urnal Metmenys. Laukiau, kada jis pats primins apie j. Nei odio. Skubu ir perdedu t skubjim. Jis vis vien nieko nepasakoja. Tenka paiam priminti. Taip, skaits Metmenis, kuriuos jis gavs tik vienai nakiai. Paminjs por autori, raiusi straipsnius, dav bendr straipsni charakteristik. Straipsniai rodo, kad Amerikos lietuviai labai domisi padtimi Lietuvoje, seka j ir yra gerai informuoti (be odi buvo aiku, kad

Spalio 23-ioji (sekmadienis)

16 val. 10 min. prie televizoriaus, transliuoja futbolo rungtynes tarp TSRS ir Ryt Vokietijos komand. Gaila, bet rusai laimi 2:1. inoma, noriau, kad vokieiai laimt. Vladukas rungtynes tarp Torpedo ir Internacionalo (ital) komand irjs finans ministerijoje. Visi sirg u italus, trok, kad rus vartus bt mutas nors vienas vartis. Nemu, bet vis vien italai laimjo.

Marcinkeviius Kregduts direktorius, o Stas buvo jo pavaduotoja.

460

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

461

jie seka statistinius praneimus). Padt Lietuvoje laik nebloga, palyginus su padtimi Latvijoje. Ten latviai sudar vos 52 proc. vis Latvijos gyventoj. miau prietarauti nurods 64 proc. Es, nuo 1959 m. rus skaiius Latvijoje iaugs. Rusai sieki rusinti Lietuv. Kokiais keliais? Mginsi Karaliaui prijungti prie Lietuvos arba sudaryti Pabaltijo federacij, kurios oficialia kalba bsianti rus kalba. Mginau prietarauti. Tai Nikitos idja, kuri jis mgino gyvendinti savnorchoz pagalba. Dabar ios idjos atsisaks. Prie kar lietuviai sudar 81 proc. vis valstybs gyventoj, dabar 79 proc. Tai neblogai. Abu stebjoms geru j [Metmen] informatoriumi. Praiau ateity ir man duoti paskaityti. Tiesa, jis minjo, kad lietuvi kov 19441952 m. mginusi inaudoti usienio valgyba, bet tai nepavyk. I to pats dariau ivad, kad Lietuvos kanios nelabai rpjo Vakar Europos valstybms, o tik jie norjo ms tautos kov panaudoti savo tikslams. Tai a seniai inojau, pats inojau, taiau i inia prislg, sugadino nuotaik. Atrodo, jis (Tyla) primin, kad, autori nuomone, i Amerikos nereiki nieko gero laukti. Tai a irgi inojau, bet kelias dienas buvau prislgtas. Pamau dingo slegianti nuotaika. iomis dienomis sutikau Erudit1 . Jis irgi skaits urnal. Eruditas plaiau papasakojo apie tuos straipsnius. is pasakojimas dar labiau sugadino nuotaik. Pasirodo, kad apie Pabaltijo federacij ten nekalbama. Tad kodl Tyla tai igalvojo? Straipsni autoriai Latvijoje nurodo ne 52, o 62 proc. latvi. Vienas autorius kalbs apie Maskvos ketinim atiduoti Lietuvai Karaliaui. J priskyr Rusijai nordami apsupti Lietuv i keli pusi ir j asimiliuoti. Tai ess Trojos arklys. Rus ten daugiau kaip 500 tkst., o lietuvi apie 2 proc. Jeigu prijungt Karaliaui, Lietuvos padtis bt tolygi Latvijos situacijai, nes rusai sudaryt tredal vis Lietuvos gyventoj. Taiau iandien Kaliningrado atidavimas Lietuvai bt teigiamas reikinys,
1

Atrodo, V. Raudelin. A. T.

nes seni rusai ivaiuot, o po 2030 met daugumas rus bus ten gim ir laikys Karaliauiaus krat savo gimtine. Niekas neaiku. Autoriai supranta, kad Karaliaui atidavus Lietuvai rus skaiius Lietuvoje padidt ir sudaryt 1/3 vis Lietuvos gyventoj. Tad kodl jie laiko Karaliauiaus atidavim teigiamu reikiniu? Remiasi tuo, kad dauguma j ivykt atgal Rusijon? Taiau jie gerai ino, kad i Lietuvos jie niekur neisidangina. Visi straipsniai es parayti labai pesimistine dvasia. Autoriai nemat joki provaisi. Amerika niekada nekariaus su Rusija, Pranczija turi savo tiksl. Vokietija pati silpna. Vadinasi, padtis be ieities?! Tad kam prijungti Karaliaui ir pagreitinti Lietuvos surusinim? Autoriai rodinj, kad pasauly niekas netiks, jog i Lenkijos bus atimtos ir sugrintos Vokietijos ginytinos ems. Ieina, kad ir Karaliauiaus negaus vokieiai. Autoriai teigi, kad Rusija j atiduos Lietuvai. Vadinasi, geriau, kad dabar atiduot negu vliau. Tik tuo galima paaikinti autori nor, kad Karaliauius bt atiduotas Lietuvai. Atidavus dabar, Lietuva ne taip greit bt rusinama, negu atidavus vliau. Taip man buvo malonu, kad Eruditas sutiko, jog Vokietija negaus Karaliauiaus. O tik neseniai jis ginijosi su manim kritikuodamas, kad i Lenkijos bus atimtos jiems po karo priskirtos ems. Vadinasi, a buvau teisus. Pokario lietuvi tautos kov autoriai pateisina. Taiau Vakarai norj t kov inaudoti savo tikslams. Bet jeigu ateityje kils pasiprieinimas, aktyviausios tautos jgos bus sunaikintos, o j viet ims vl plsti nauja rus banga. odiu, autoriai prie aktyvi kov! Eruditas ypa kritikavo i viet. Jeigu mes nebtumme prieinsi, rusai bt upld net ms kaim. A. Tyla aikino, kad, autori nuomone, nereiki jaunimo nuteikti prie komunizm, o tik kvpti jam atsiskyrimo nuo Rusijos idj. Eruditas plt i mint (autori lpomis). Es lietuvi tauta jau perauklta, jaunimas galvojs komunistikai. Btina siekti, kad Lietuva tapt nors tokiu satelitu, kaip Bulgarija. ia abu sutikom, kad autoriai neino tikrosios padties Lietuvoje. Jaunimas iandien negalvoja komunistikai. Ne! Tik maa dalis, labai maa jaunimo dalis tiki propaganda. Daugumas jauni-

462

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

463

mo indiferentikas, bet jokiu bdu nepersisunks materialistinmis idjomis. Ne! ia man paaikjo Biruts odiai: Ar mus priimsite? Tegu jie patys aplanko Lietuv ir sitikina tuo. Darbuotojos Elenos motin nuud partizanai. Jai, atrodo, 24 metai. Bendradarb Graina irgi tokio pat amiaus. Bet kiek jos juokiasi i mokslinio komunizmo disciplinos, juokiasi net Arkadijaus akivaizdoje. Jos tuo vadovliu apdengia kavos puodukus, kad kava geriau pritraukt. Studentai bg i paskait, nemgst tos disciplinos. Autoriai nemat joki provaisi. JAV nepripasta Lietuvos pavergino. Anglija teigianti, kad labai skaudu, taiau tenk pripainti, jog Lietuvos padtis be ieities ir amiais jai bti Rusijos sudtyje. K silo autoriai? Mokslininkams kurti veikalus, o jie iversi Vakar Europos kalbas, kad i veikal neverst rus kalb (i kurios paskui usienis veris). Koks naivumas! Amerika nepripastanti Lietuvos okupacijos, taiau Rusija ubgsianti jai u aki kolonizuosianti Pabaltij rusais ir pravesianti plebiscit. Vadinasi, galvoja! Truput ir a didiuojuosi savimi. Toji ivada gim mano galvoje dar 1963 metais. Dalis lietuvi (nors ir labai maa) balsuos u prisijungim prie Rusijos. Jeigu lietuvi Lietuvoje bus tik nedaug daugiau kaip 50 proc., tada aiku, kad plebiscit pavyks pravesti rusams. Rusai nuo 1956 iki 1960 met vl m vaiuoti ia. Tai industrializacijos rezultatas. Ir nejaugi jie skelbia net tokius duomenis? Tai jauiama. Autoriai aikin, kad industrializacijos tempai Pabaltijy auktesni negu Rusijoje. Tai dar siekdami kolonizuoti Pabaltij. Tai dalis tiesos. Bet jeigu ne industrializacija, mums dar blogiau darbo rank perteklius bt ivars Rusij ms jaunim, kur jis bt pasmerktas visikam nutautjimui. Straipsniai labai antiamerikonikos dvasios. Mes tik dkingi u Lietuvos inkorporavimo Rusij nepripainim. Akcentuojamas ne komunizmo pavojus, o rusikojo imperializmo, kuriam komunizmas tess tik priedanga. Eruditas nepatenkintas tokia dvasia. Ir geri rusai gali bti atbaidyti, nors toki ir maa.

Reiki daugiau akcentuoti komunizmo pavoj. Klausiau Povilno1 nuomons: Jokiu bdu! Autoriai teiss! Visur ir visiems reikia nurodyti rusikojo imperializmo grsm, akcentuoti imperialistin rus elges Lietuvoje. O kas yra komunizmas, kiekvienam aiku. Komunizmas, jo idjos nra mums labai pavojingos, o rusikasis imperializmas pagrindinis ms prieas. Eruditas adjo gauti perspausdintus tuos straipsnius. Pasakiau savo nuomon: Mums domu paskaityti, taiau nuo jaunimo reikia slpti tokius straipsnius, skleidianius ultrapesimistines nuotaikas. Eruditas nesutiko su manimi: Straipsniai veria galvoti, aikiai parodo rusifikacijos pavoj. Tegu jaunimas susipasta ir supranta t pavoj. Jis pats nesutinks su dalimi t straipsni autori ivad. Taip pesimistikai nereiki irti. Be to, autoriai es neatsivelg tai, kad ne vien Lietuva Rusijos pavergta, o Latvija, Estija. Jeigu Pabaltijys ir Ukraina vieningai organizuotai bt kovoj 19441952 m. prie Rusijos jung, bt padar pastarajai daug rpesi, vargo. Tai naivios svajons, i kuri ieina, kad ir iandien organizuota Pabaltijo, Ukrainos kova su Rusija duot ger rezultat. Naivu! Naivu galvojimas, kad tokia kova manoma. Su kita jo ivada negalima nesutikti. Es autoriai neatsivelgi galimus pakitimus paioje Rusijos imperijoje. Vadinasi, a teisus buvau tvirtindamas, kad jaunoji Rusijos karta kitaip traktuos mus, Lietuv?! Taiau po kelions Latvijoje buvau atsisaks ios minties ir iandien sunku su ja i naujo susigyventi ir vl joje iekoti nusiraminimo, vilties, kad mes, kaip tauta, neinyksime. Povilnas daug vili deds konflikt tarp Rusijos ir Kinijos. Gal is konfliktas privers rusus daryti nuolaid nacionaliniu klausimu. O emaitis2? Jis nedidelis politikas. Maai klauso usienio radijo. Reikiam ivad i dabartins tarptautins padties jis nesugeba padaryti. Tik grs po eilins ekskursijos jis atsive logik

1 2

Pats autorius. Viktoras Petkus.

464

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

465

mini. Bet tai ne jo mintys. Kinai pareik, kad jie netur rimto pagrindo vis laik pyktis su Amerika. T pat atsaks jiems ir Raskas. Gromyko vyks pasikalbti. Paskutiniu metu pradjau reiau klausytis usienio radijo, todl kai k rimto praiopsojau. iose ivadose yra logikos. Logikos emaiio ivados (j autorius, atrodo, ne jis) dl saugumo elgesio Lietuvoje. Paskutiniu metu visi laikraiai, urnalai spausdina tendencingus straipsnius apie pokario lietuvi tautos kov. Kokiu tikslu tai daroma? Tikisi konflikto su Kinija. is konfliktas gali ijudinti ms taut. Maskva sak saugumui ubgti tam u aki. Kas kovojo prie imperij, buvo niekai, lietuvi tautos idavikai. Banditai. Kas ir vl mgins pakelti rank prie Rusij, j laukia buvusi kovotoj likimas. Ir dori lietuviai nepakels savo rank prie geradarius, kurie ir pramon atstat, ir miestus. iose ivadose logikos yra. Tiesoje spausdinama apybraia I klampyns antauoja tuos, kurie dar juda vainja, neveda. Labai ji naiviai parayta. Jos tikslai aiks. mons! Vykite visus buvusius, kurie lankosi pas jus. Siningai dirbkite lageriuose ir sugr Lietuv! Erudito ir Povilno mintys sutampa dl kovos prasms: tiek kova 19441952 metais, tiek kova ateity turi gili savo prasm. Jeigu tauta nekovoja, ji jau mirusi ir jos niekas nebeprikels. ia ir man nesuprantama Amerikos lietuvi pozicija. Komunistas R. Vbra, dirbs pasienio kariuomenje karininku, pripasta, kad 1863 m. sukilimas turjo gili prasm. Jis buvo pralaimtas, taiau jis paliko kovines tradicijas, kurios paruo po keliasdeimt met siekim isivaduoti ir atvr 1918 m. Lenkijai ir Lietuvai laisvs vartus. O Amerikos lietuviai prie kov. Ko jie tuo siekia? Kalbjausi su Nulinsku1. Tas ragino mane kovoti. Atsakiau jam, kad utektinai prisikovojau. Tegu kiti kovoja. Be to, iandien nematau jokios prasms kovoti. Ir negalvoju, kad ji atsiras kada nors.

O! 18 val. 30 min. Skubti pas Mam. Ji verkianti, kad a neateins. Vakar neradau. Biau nujs seniau. Bet man pasirod, kad broliai nenori, kad eiiau pas j ir nerviniau. Taip! Paraiau visk ir nusiraminau. Neus Lietuva! Nutautinti itis taut ne taip lengva! O lietuvi tauta, palyginus su kitomis TSRS tautomis, gan smoninga. Prie kur laik gavau duomenis apie lietuvi mokini lyginamj svor, t. y. besimokani lietuvikose mokyklose mokini lyginamj svor. Lietuvikose mokyklose mokosi 81 proc. vis besimokanij. Vadinasi, lietuviai neleidia savo vaik rusikas mokyklas. Tai svarbiausia. Miri vedyb irgi ne per daugiausia. Nustebau suinojs i Metmen atpasakojimo, kad net Estijoj daugiau miri vedyb negu Lietuvoje. Autoriai ir visi Amerikos lietuviai nusivyl Amerika. Po karo jie dj visas viltis Amerik. Apsivyl, nes tada nepainoj Amerikos. Tik vliau suprat, kad Amerika niekada nekovosianti su Rusija. Ji kovojanti su Vietnamu. Maa protesto bals. Jeigu imt kovoti ir su Kinija, irgi nieko. Bet tegu vyriausyb idrsta kovoti su Rusija, pakils protest banga. Karo tarp JAV ir Rusijos nebsi niekada. Tai jie sismonin. A, inoma, jo ir netroktu. Kovos tarp JAV ir Rusijos tik galutinai palaidot Lietuv. Tik beproiai gali trokti karo tarp i dviej galin. Nejaugi jie nesupranta, k reikia atominis karas. Tegu toks karas niekada nekyla. Panau, evoliucijos keliu nuslinks nuo ms tautos visi negandai. Mes nesime, ms nesurusins, nors to daug kas Kremliuje labai trokta. Neisipildys js norai! Per keliasdeimtis met nesurusinsit ms! Ne!

Spalio 25 d. (antradienis)
16 val. 50 min. didiajame kambaryje. Al nubgo pas Vand, kuri atsive i ligonins antrj sn. Pribaigs bob. Vien velniuk augina. Taip aukljant ir kitas nebus kitoks.

Tokio pasikalbjimo tikrovje nebuvo.

466

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

467

Anam kambary Gintulis ir bobut. Naujais mokslo metais buvau gan nusivyls Gintuliu. Laikiau j iopliu. Taiau paskutiniu metu jis m gerai mokintis. Vakar atsine du penketus ir vien ketvert. Vili neprarandu. Gal ir i jo kas nors bus? Svarbiausia imokyti j mylti savo tvyn. Vakar radau Gintar1 apkraut enkliukais. Kaip nemoka auklti vaik. Tamsybininkai! Nupirkau enkliuk su Punios kardu ir Egle ali karaliene. Gintulio 3 metus nemuiau, bet iais metais kartais nesusivaldau. Vakar idykavo kambary. Grau i universiteto bibliotekos ivargs (sekmadienio dienoratis ivargino, nors po mikstros ir gerai miegojau). Nieko negaljau dirbti. O jis dar ia Vilyt erzina. siutau, tiesiog riau ranka upakal. Negalima taip! Galiu siuts sueisti. Reikia klupdyti, o ne muti. Tik taip! Vakar ir iandien darbe negaliu istorijos zubryti. Ruoiuos rus literatrai. Greit pavargstu. Jau ir vaistai negelbsti. Bet met vis vien stipresnis. Reiks btinai pagulti nerv ligoninj. Daug darbo, bet dienorat btina rayti. Btina! Btina nusiraminti. Sekmadien tikinau save, kad nusiraminau. Taiau i tikrj buvo ne taip. Mamos neradau. Grau prislgtas. Viktor k tik grus radau. Ilgai usibna jis. Mamai ir Alei sunku. Materialiai patys sunkiai gyvename. Utektinai padjau jam. Tegu kiti padeda. Netaktikai elgiasi gyvena ir niekam nieko nesako. Nors k nors sakyt, pakalbt. Vladas neturi buto. Gyvena paskirai, su Regina. Reikia tuos priimti, bet negalim dl jo. Negraiai ieina. Liepsiu Vladui ateiti su Regina. Gal Viktoras supras, kad mums sunku. A visiems pasiruos padti. Bet jam utenka, padjau. Utenka! Alei ir Mamai sunku. Mieste mog sunku imaitinti. met nei kiek nesutaupm. Ir tik todl, kad daug svei buvo. Gera padti draugams, bet nereikia savs pamirti. Al darb eina baisiais batais. Palto irgi neturi. Vilytei irgi reikia palto. Vakar irgi buvau be nuotaikos dl t Metmen. Prisiminiau vien pasikalbjim. Jame buvo Jonnas, Eruditas, Nulinskas ir
1

a1. Jonnas m kalbti apie tai, kas, jo manymu, reikia daryti norint nors kiek padti rusinamai Lietuvai. tai jo odiai (i esms, nes visko neatpasakosi): Sdti susidjus rankas negalima. Tai nusikaltimas. Nors truput pasiprieinti ir sulaikyti ms tautos asimiliacij galima. Reikia iaikinti tautai, kas jos laukia, jeigu ji ir toliau tyls, iaikinti, kad btina kovoti su miriomis vedybomis, siekti, kad kuo maiau ijusi kariuomen vyr likt Rusijoje, aikinti tamsybininkams, ateistams, k reikia j kova su religija ir t. t. Eruditas tyljo. Visi tyljom. Tik Nulinskui t pat vakar papasakojau savo poir, papras mano mintis perduoti jo draugui Jonnui. A pats nenoriu niekur kiti pirt. Tegu ir Jonnas nustoja. Tuo nieko nepadarysi. Lietuva rusinama, bet ne taip smarkiai. Pramon vystosi, miestai auga, mokini, student skaiius didja. Reikia diaugtis. Derimordos liai elgiasi, bet kai kur reikia tylti, nors a pats danai nesugebu tylti. Savo asimiliacijos politik rusai iperka pramons vystymu. Prisimena Jonno aimanos, kaip es maa moni. I buvusi tkstani lagerinink jis tik vien teins vyr, kuris dar gals kovoti su okupantu. Tai ess emaitis2. Bet is tyli, savo mini nepasako. Atrodo, kad ir jis neins k daryti, nuo ko pradti. Telieka tik studentija. Reiki per j veikti. Labai pldo Nerv3, jo brol, kurie, bdami studentai, nesusipaino su veiklesniais studentais ir nemgino j veikti. Nervas nemoka savo iore pritraukti moni. Ir niekada nesugebs paskui save nuvesti jaunimo. Dar anksiau panaias mintis apie Nerv dst Eruditas. I jo nieko jis nesitiks. j reiki ranka numoti. Brolis bailys. Jam atrod, kad visi apie niek negalvoj, visi tik degtin geri, apie bobas kalb. Taiau, Jonno nuomone, tai netiesa. Jis pats negals susigyventi su mintimi, kad reiks vis laik sdti rankas susidjus. Vien tik tokia mintis udanti j. Ir jis nesdsis. Jeigu nerasis su kuo,

Brolio Jono snus.

Tokio pasikalbjimo tikrovje nebuvo. Tai paties autoriaus mintys, ireiktos pseudonimais, kad suklaidint ekistus. Viktoras Petkus. Vinc Filipavii, jo brol Albin.

468

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

469

vienas mginsis eiti prie studentijos. Praudysis artimuosius, bet jis negals sdti. [...] Vakar pats vl susitikau su Eruditu. is tikrai gudrus. Pamats, kad mane gan slegia Metmen ivados, m mane raminti. Es autoriai negalvoj, kad Lietuv pavyks taip lengvai nutautinti. Jeigu tokiais tempais vyks Lietuvos industrializacija, tai vis vien 100 met reiks, kol Kremliui pavyks taip rusais praskiesti Lietuv, kaip praskied Latvij. inoma, a supratau, kad jis mane ramina. Neparodiau suprants. Ai jam ir u tai. Vakar jauiausi tikrai ivargs. Pakvieiau Daktar pasivaikioti. Atrodo, pirm kart nuoirdiai pasikalbjom. Ilgokai po mik vaikiojom. Ir is mane atsargiai guod, duodamas suprasti, kad ir mes sulauksime geresni dien. Vis vien nusiraminau. Lietuvos ateitis neatrodo tokia juoda, kaip ji dar vakar atrod. Uteks! 17 val. 45 min. bgti krautuv ir ubaigti kompot virti. Vakar ir iandien buvau pas Mam. Labai sublogus. Negaluoja, todl ryt neivaiavo. Reikia nusileisti jai. Numirs ir grau sin. Taip! Viso! Ivargs. Isimiegoti ir ryt istorij zubryti. Tiesa, etadien su Daktaru buvom netoli u nam grybauti. Krivasalyje buvau 3 kartus met grybauti, o ia n karto. mons baigia grybavimo sezon, o a pradjau. Zelionk yra. Radau vien baravyk. Prie 3 savaites mama ir Viktoras nemaai rado baravyk. Puikus met ruduo. Su Daktaru prisiminm draugus ir pastamus. Niekas niekuo nesidomi. Sekmadien buvom usuk pas buvus lagerinink Daior, tas n laikrai neskaito. Jis tikjs, kad kakokia teisyb egzistuojanti pasauly. O dabar niekuo netiks. J pasodino u skund raym. Traukinyje VilniusKaliningradas jis kreipsis palydov. Toji spyrusi jam koja ir pradjusi aukti: po-idovski ja ne ponimaju. Pradjs skundus rayti. Ir daugiau pajuts neteisybs. Pirmiau buvs sitikins komjaunuolis, o dabar praregjs. Saugumas spjs, bet jis vis ras skundus. 1962 m. pabaigoje gavs 2,5 met. Teiss Misinas.

Gaila mogaus! Nejauia pareigos rpintis savo tautos reikalais. Apkalbjau ir P. Rain, jo knyg apie eim. K toji knyga duos? Kam ji reikalinga? Tik dl to imoks lagery daug usienio kalb ir sugadins sveikat. Kun. Rauda saks, kad Pranas sulauytas. Prie savait jis toks neatrod. Taiau dabar miau tikti tuo. Jeigu jis msi rayti lagery knyg apie eim, jis jau buvo sulauytas. Juk velniam ji reikalinga? Argi nra kit moksl? O kiek daug duot Lietuvos istorijos studijavimas? Galima tarybine dvasia parayti istorin veikal ir juo atneti naud ms tautai. Tok a paraysiu! O Pranas, Aleksandras ir Alfonsas ar negalt parayti? Net Alfonsas to udavinio nesupranta. Algis Baltruis geras vyras. Taiau jis tesidomi Indija ir savo Danute. Lietuvos ir tam nereikia. I kur toks abejingumas? inoma, Edvardui, Donatui, Albinui, Algiui S., Antanui St. i viso tik bobos galvoje. Edvardas pasirods pas savo draug su savo lenke. Tas usigavs. Edvardas moks jau lenkikai ir su ja kalbs lenkikai. O kada j imokys lietuvikai, kaip adjo? Savo lenks dukr leidia lenkik mokykl. O visgi teisus Jonaitis! Nra moni! Menkystos! Viktoras irgi neidealus mogus (ideali nepastu). Taiau jis gudrus, protingas. Jeigu ne jis, i viso tamsu bt Lietuvoje. Viso! 18 val. 05 min.

Lapkriio 3 d. (ketvirtadienis)
16 val. 35 min. didiajame kambaryje. Maloniau, kad truput atilo, nors dangus toks pat giedras. Dabar apie nul. O ryte buvo -10 C alio. Prajus penktadien gerokai atalo, pasnigo truput. Sniegas nenutirpo. Kuri tai nakt buvo -13 C alio. Ankstyva iema! O mane ji sutiko gan nepasiruous. Palto neturiu, ilto megztinio, ilt baltini, joki pirtini. Su lietpaliu ir nepatogu, ir alta. Vakar ijau egzamino laikyti. Kaproniniais baltiniais, varku, be megztuko. Grdamas vakare ne juokais peralau. Laim, kad altu vandeniu iki puss prausiuosi ir todl esu usigrdins.

470

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

471

Uvakar su Ale ir Vladu buvome universalins parduotuvs sandliuose. Mano figrai palto nra. Nutarm iemin siti. Nra mediagos! Po Nikitos nuvertimo tikrai buvau patikjs Kosygino odiais apie tai, kad reikalai lengvojoje pramonje pasitaisys. Naivoko bta! Reikalai ne tik nepasitais, bet pablogjo. Tokio pramonini preki trkumo dar nuo karo laik nebuvo. Vakar universalinje parduotuvje didiul eil prie Eidukeviiaus kombinato vengerk. Ir kaip vyti veidai moter, po keli valand eils gavusi t niekal, kur neios ne ilgiau kaip vien iem. Dirbtin japonika oda nepraleidia oro. Kojos visada prakaituoja. Galimyb susirgti reumatu didiul. Al daugiau kaip mnes iekojo Vilytei palto. Vis nebuvo. Uvakar atsitiktinai ujs radau universalinje. Sumokjau 51 rub., t. y. pus mnesins Als algos. Ir gyvenk, mogau! Matyt, visk karui sukia. Vilniaus universalin ir eil kit statyb stovi dl metalo konstrukcij trkumo. Rusijoje trksta metalo! Gurviius turi nemaa pastam yd, taiau dukrai negauna bat. Man paadjo buvusi Als bendradarb. Gurviius vakar vos gavo juod da medvilnei dayti. Lietuvoje padtis bloga, o Rusijoje dar blogesn. iandien 16-ame pato skyriuje pilna rus su siuntiniais. K siunia? Vienas siunis Smolensk skalbimo miltelius, kitas kilimus, vairias pramonines prekes. Jei apie tai papasakosi usienieiams, tave palaikys santvarkos meiiku. Universalinj pardavinja po 150 rub. kaproninius dempi paltus. Brangs, bet ir t negalima gauti. Tai suomiki paltai. Suomijoje yra, o Rusijoje nra. tai tau ir socialistinio kio akivaizdus pranaumas! Jauiuos ivargs. Pirmadien ilaikiau tarybins rus literatros egzamin, o vakar vidurami istorijos. I pirmadienio antradien nakt nemiegojau. inakt irgi blogai miegojau. Nuovargis! Negelbsti ir mikstra, kurios butel sugriau. Negerai, bet kitaip negaliu. Gerai, kad met nelaukiau paskutins dienos, ilaikiau 3 dienas prie sesij. Safronova para 4. inoma, egzamino mediag turbt mokjau geriau u kitus ms kurso studentus, bet, palygi-

nus, inios naivokos! Nesuspjau visos nurodytos literatros perskaityti. Docentas B. Dundulis gerai iupinjo. Gdos sau nepadariau, nors mokydamasis ne t krypt miau be reikalo kaliau tas datas. is mogus doras, todl jo dalyk stengiuosi gerai imokti. Net dvejus konspektus pasidariau! Diugu, jog nusimeiau toki nat, kad gavau apmokamas atostogas. Bt gerai, kad t uodeg daugiau nelikt. Kaip ia pedagogik ilaikyti. Kaip nors! O dabar chronologine tvarka apie tai, k praleidau. Spalio 20-j ivykau iaulius. Traukinyje greta mans atsisdo madaug 25 met mergina. Dirbanti kino studijoje dailininks padjja. Kaip film Niekas nenorjo mirti vertina? Teigiamai! Kaip mons nemoka galvoti. O, pasirodo, pati buvo itremta Sibir ir pajuto, k reikia j neama laisv. Malonu buvo iauliuose girdti beveik visur kalbant lietuvikai. Nemaloniai nuteik Elnio kombinate igirsta rus kalba. Tai kalbjo yd su turbt rusu. Taiau buhalterijoje visi lietuviai. Visuose skyriuose tarnautojai kalba tik lietuvikai. Viebutyje sinekjome su Kauno projektavimo instituto ininieriumi. Jo vykdomiems darbams sunku gauti darbinink. I kur ims darbinink iauli televizori gamykla? Lietuvoje vis laik buvo darbo jgos perteklius. Po poros met visur trkumas. Tas kelia baim. Teks t trkum upildyti brolika pagalba. An dien transliavo reporta i Alytaus. Kalbjo vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Grigaitis. Darbo jgos trkst. Pritrauki i kaimo. Bet ten irgi nra amin altini. Teks siveti su aliavomis ir darbininkus i plaiosios tvyns. Rugsjo 28-j taip nejauku buvo igirsti Alytuje i pardavjos Ja ne ponimaju. Teks t kalb daniau ia girdti. Blogai! Viebutyje nakvojo oferis i Gudijos (130 km u Gardino). An dien Kregduts direktorius Marcinkeviius tikino mane, kad Lietuvoje nepriima i kaimiei gyvuli todl, kad visur Rusijoje pilna msos. oferis paaikino, kad tai netiesa. Pas juos retai bna deros, o kai pasirodo, susidaro eils. Vaiuojant traukiniu i Druskinink (rugsjo 26-j) senis pasakojo, kad gudai stebisi gyveni-

472

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

473

mu Lietuvoje. Anie gyven labai vargingai. Jo kaime apsistoj lenk kino artistai. Ir tie stebisi, kad Lietuvoje mons daug geriau gyven, miestai daug varesni ir t. t. Utat Vilniaus krato gudai gal dar ir iandien nenustoja svajoti apie tai, kad juos prijungs prie Lietuvos. Spalio 21-j grau autobusu. Ukmergje atsisdo alia mans jauna gydytoja. Tik negreit supratau, kad ji rus. O prie por met, vykdama Troknus, labai blogai kalbjusi lietuvikai. Apsiskaiiusi. Ji ino, kad Maryt Melnikait tai Maa Melnikova. Mano gdai, a pats nelabai seniai tai suinojau. Apie tautinius santykius Lietuvoje ji negalvojanti. Jos tvas lenkas, o motina rus. Ji neinanti, kas ji (gaila, kad nepaklausiau, kaip pase raosi. Aiku, kad rus). Ji ino, kad rusai Lietuv neatne kultros, girdjusi apie tai, kaip russ ateidavusios balius naktiniais baltiniais. Buvusi Lenkijoje. Ten neapkeni rus. Su ironija ir od ruskij elovek. Sugrau namo gera nuotaika. Jauiaus labai jaunas. Maiau, kad abi manimi labai susidomjusios, o ypa pirmoji. O kas nenori bti jaunas, patikti? monikai apsirengs patinku jaunoms merginoms, moterims. Savo jgomis labiau pasitikiu turdamas 39 metus negu prie 10 met. O viebutyje buvo nepatogu. Iiro apatini kelni onas. Nra kaip nusirengti prie moni. Reikia slapstytis. Vyr. ininierius neturi galimybs nusipirkti apatini baltini! Suneioti paprasti, nekalbant apie iltus. i ir krautuvje nra. Prajusios savaits vidury susikirtau su Klara Evsiejevna. Ji kart pabr, kad Rusija davusi specialist. Ji irgi atvykusi i Kijevo kaip specialist. Neturdamas jokio tikslo, papasakojau, su kokiais auktos kvalifikacijos specialistais man teko susidurti banke. Dauguma j buvo baig vos ne kelias klases ir buvo um virinink postus, nes lietuviais nepasitikjo tada. Ir kit kart tai pabriau. J ud tai. Bet tyljo. Anos savaits vidury Elena paklaus, kaip vadinosi anksiau Lenino prospektas. Paaikinau. Paaikinau, kaip vadinosi Gorkio gatv. Pareikiau, kad neteisingai buvo perkriktytos ios su Lietuvos ir Vilniaus istorija susijusios gatvs. Gorkis su Vilniumi nieko

bendro neturi. miau pasakoti tai, k girdjau per Jurginio paskait apie Jasinskio ir Suvorovo gatves. Klara nesusivald. O kieno Vilnius buvo prie 1940 metus? Kaip centrin gatv vadinosi? Kaip prie I kar vadinosi? miau suprasti, kur ji kreipia. Neva tik 20 met jis lietuvikas. Tad kodl a nors, kad vis gatvi pavadinimai bt pakeisti? Aikinu, kad Vilnius Rusijai priklaus tik 120 met. Nepadeda. Ji ima kariuotis. Ima rodinti, kad a nepatenkintas santvarka. Atsikertu, kad to nekalbjau. Jeigu biau ir nepatenkintas, nesu tiek kvailas, kad apie tai kalbiau. A tik sakau, kad neteisinga gatvi pavadinimus keisti, kriktyti t rus veikj vardais, kurie su Vilniumi nieko bendro neturi. Ji smerkia dstytoj, kuris tokias erezijas skleidis. Jeigu jis bt siningas komunistas, jis parayt CK, o ne studentams apie tai pasakot. Supratau, kad joje sdi lyktusis Stalinas. O iki iol laikiau j protinga moterimi. Vl primeta man antitarybines nuotaikas. Ir pradedu kariuotis: Gerai, kad dabar kiti laikai. A atsakau u savo odius ir nieko nebijau. Bet Stalino laikais taip ikreipdama mano odi esm js galtumte daug blogo padaryti. Js odiai neteisingi, ugaunantys mane. Usuka sergs Arkadijus. Bet mes net nepaklausiam jo apie sveikat. Usigavs ieina. O mes tsiam gin. Ji vl rodinja, kad imtas met Vilnius nebuvs lietuvikas, o a nors j per metus padaryti lietuvik. Ne i karto Maskva pastatyta. Pamau ir Vilnius, ir visa Lietuva bus 100 procent lietuvika. ia jau man reikjo dideli pastang valdytis. Ir kaip susivaldiau! Ji rodinjo, kad mes, lietuviai, a asmenikai, nenor, kad rusai ir ydai ia gyvent. Pasak ji be jokios diplomatijos ir ia j prigriebiau. Dl rus tyljau, o dl yd pasakiau: Lietuvoje ydai nebuvo persekiojami ir jie turjo savo mokyklas, spaud, ko iandien neturi. Lietuvoje buvo 7 procentai yd ir niekas j nebijojo. Jie nebuvo pavojingi Lietuvai. iandien j vos 0,9 procento. Todl iandien jie dar maesn pavoj Lietuvai kelia. Gyvenat ir gyvenkit. ydus pasikviet i Vakar (kur jie buvo persekiojami) Didioji Lietuvos kunigaiktyst ir niekada j nepersekiojo. Papasakojau, kaip mes eimoje vaikystje irjome ydus, kaip tauta

474

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

475

irjo. Ji: Argi blogai, kad abi tautos gerai sugyveno? A sutikau, kad gerai. Maiau, kad mano tautos, mano logika nuginklavo j. Pridrusi, kad a visada yd pus palaikau. Kodl? Todl, kad man gaila j. Laikau savo pareiga juos palaikyti. Dalis niek lietuvi aud juos. Antra, ydai mano tautai nepavojingi, nes jie nesiekia padaryti lietuvi ydais. Ji nusiramino. Jauiau, kad nelabai patenkinta savo netaktu. O a tyia pasistengiau gauti jai 20 kiauini. Ir toliau maloniai kalbame. Bet is ginas kai ko imok mane. Jis parod, kad Klara fanatik staliniet, koki iandien retai sutiksi. Kelis kartus sugrau negavs palto ir pakritikavau lengvj pramon. I to ji padar ivad, kad a juodins tarybin tikrov. Ji tiesiog kenia, jeigu nors truput kritikai atsiliepi apie netvark, kurios tiek daug sutinki kiekviename ingsnyje. Tai reikia turti galvoje. Tokia visuomet pasirays po bet kokiu saugumo protokolu. Padarys tai ne todl, kad ji niek. Ne! Ji dora moteris. Padarys tai i savo fanatikumo, stalinikumo. Toki Rusijoje buvo 90 procent. Bet daugumas kritikai m irti visa, k Stalinas sukr. O ji tokia pat liko. O Viera, nors ir partiet (Klaros tik vyras partietis), bet toji visai kitas mogus. iandien Arkadijus norjo plakatus (primenanius revoliucij) prikalti. Toji pasak, kad j vieta koridoriuje. Klara tyljo. Apskritai fanatik yd nedaug. Maai toki sutiksi. Kodl? Todl, kad jie protingi mons. O Klarai Dievas pagailjo proto. Ji neturi jokios diplomatijos. Lietuvoje gyvena, todl turt lietuvius palaikyti. O ji rusus palaiko. Toks jos elgesys ir sukelia lietuvi neapykant. Ir kaip to Rusijos ydai nesupranta? Bet ar galima u tai kaltinti visus Lietuvos ydus? 18 val. 03 min. K tik sugro pikta Al. Talonai miltams (dav po 2 kg mogui) galioja iki lapkriio 3-iosios. Taiau 10 parduotuvi aplank, kol gavo milt. Iparduota. Kokia betvark! Derlius puikus, o milt nra. Ir pati kalta. Reikjo dl 4 kg nervus gadinti. Biau i Stass gavs, kad ir su antkainiu. O dabar vl apie Klar. Ji pati kako negavo. Graina bat negauna. A palto. Klara vl itrauk stalinik pasiteisinim: Ne sra-

zu Moskva stroilas [Ne i karto Maskva pastatyta]. Vadinasi, 49 met maa, kad pramon aprpint gyventojus drabuiais u pinigus (ir gan didelius pinigus). Vakar m rodinti, kad perirs ms algas ir padidins jas. sikiau: Kalbate kaip ne ekonomist. Gyventojai negali ileisti pinig, nes krautuvs tuios. O jeigu padidins algas, pinig kiekis apyvartoje dar iaugs, tuo tarpu preki nepadaugs. Tai jau infliacija. Ji nesutiko. O i usienio nevea preki todl, kad siekia, jog nuosava gamyba bijodama usienio konkurencijos gamint geresnes prekes. Ir ia sikiau: Norint, kad stengtsi geresn produkcij gaminti, reikia leisti rungtyniauti su usienio gaminiais. Kadangi nestengia, ino, kad gyventojai pirks bet kok lamt. Todl ir nesistengia kelti kokyb. Bet to negali suprasti toji, kuri manosi didele ekonomiste ir ruoiasi tapti skyriaus virininke. Protelis nelankstus. Jai tik ir bti fabriko ekonomiste. O dabar apie kit yd. Ida spalio 20-j vl m kalbinti mane rusikai. Atsakinjau tik lietuvikai. Ieidamas pasakiau: Viso gero! Vlada Vilutien atsak: Do svidanija. Ijo juokdamasi: Jinai tau dar taisys! Tegu! K ji man velni padarys. inos, kad ne visi lietuviai leidia dergti savo kalb. Dabar apie Iren. Vis skambina Saai. Viera klausia: Ar tu tektum u ruso? Terleckas nacionalistas, todl russ nevest. A patvirtinau jos odius. O Irenai tas pats. tai ji neirinti. Vaikai kaip nors, toki tautyb isirinks. Tuo ji mans nenustebino. inojau, kad jai svetimas tautinis jausmas. Bet po jos odi labiau miau j niekinti. Visa laim, kad ms tautoje toki mergin, palyginus, ne tiek daug. Graina atvirai pareik, kad ji teksianti tik u lietuvio. i verta pagarbos. J gerbiu, nors ji prie savait u kak upyko ant Elenos ir mans ir pradjo nenekti. Nors ji nort pradti kalbti, bet a tyia nesistengiu kalbinti. Jeigu ji pradeda kalbti, a lyg negirdiu. Tegu ino, kad kapriz rodyti nereikia. Uvakar Klara atsine glb abrozdli. Ant j urainjo sveikinimus su revoliucijos ventmis. Radau Elen besistebini i Irenos ir jos motinos, kuri sveikina Iren su revoliucijos ventmis, liep partij stoti. Jos (Elenos)

476

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

477

motin nuud mikiniai (partizanai), bet niekas jos neragino stoti partij. Vyro tvai ne tokie inteligentai (jis gydytojas), taiau nei jie sveikina j, nei tvai. Greiiau su Kaldomis ir Velykomis pasveikina. O Irenos motina gyvena kaime. Ten i viso nepripasta toki veni. A sikiau pareiks, kad mano tvikje tas ventes laiko rusikomis ir nevenia j. Irena upyko: Kiek jos rusikos, tiek ir lietuvikos. Teko patylti, net nuginyti Elen, tvirtinani, kad Irena vaidina, perdeda. Bet neikeniau pasaks, kad a nieko nesveikinu ir mans niekas. Nepasakiau, inoma, kad usigauiau, jeigu man kas nors i draug atsist tok sveikinim. U mane tai atliko Elena. Ji usigaut, jeigu draugai sveikint j su iomis ventmis. Tik u tai atleidiu jai buvus netaktik elges su manimi. Kalbu su ja, plepu, nors po atostog truput altai elgdavausi. inoma, bendros temos su ja niekada nerasiu. O kaip reikalai su Birute? T ir toliau ignoruoju. Tas j erzina. Ne kart prasiver. Pradjo kaltinti mane, kad nesisveikinu su ja, nors tai netiesa. Taiau neklaus, kodl j ignoruoju. Bus proga ir pasakysiu, kad nenoriu draugikais santykiais pakenkti jai ir jos dukter karjerai. Mgina taikintis prie mans. Papra 10 kiauini. Nupirkau, bet elgesio nepakeiiau. iandien ji su bendradarbe Irena vaiavo Antakaln. Pasil atsissti greta jos. Nebuvo k daryti. Taikiai kalbjome. Bet darbe vl bsiu labai oficialus. Gaila mamos. Prajus penktadien (ryte) ivyko tvik. Kaip tyia, atalo. Sunku jai. Malkos baigiasi. Atiduoti mitybon karv ir atsiveti mam. Tet Emilij i Ignalinos perve venionis. Varg. Maa vilties. K padarysi? Nustebino ios dienos Tiesa. Lion pradjo garsiai skaityti (ir stebtis), kad vokiei konclageriuose jokiomis lengvatomis nesinaudojo tik lenk ir lietuvi kunigai, o Dachau stovykloje buvo (pabaigoje) 3250 lietuvi. Greit pats pamiau Ties. Stebino, kad lietuviai kaljo vokiei konclageriuose (iskyrus tuthof), nes apie tai buvo tylima. O tas tyljimas reik, kad lietuviai lai vokieiams pasturgal. Stepanauskas paslp tas inias eilje propagandos (antivokikos) odi. Taiau kiekvienam aiki jo ten-

dencija. Saugumo tuo neapgausi. Matyt, Maskva dav nurodym kalbti apie tai. Ai jai u tai. Ir kokia ji gera ms atvilgiu leidia mums garsiai kalbti apie tai, kad vokieiai kalino ir ud lietuvius, kad lietuvi dvasininkus traktavo lygiai su taip neapkeniamais lenk dvasikiais. Pamau pradedama teigiamai kalbti ir apie Lietuvos dvasininkij. Keiia politik. Vakar komunistai daro tak Rusijos komunist partijos politikai. Vakar neseniai atjs dirbti mediag normavimo skyri Budrys (jis dirbo kitose patalpose) pareik, kad Mokslas ir gyvenimas spausdina dom istorin straipsn. Ten ispausdintas Lietuvos emlapis su istorinmis Lietuvos sienomis. Tai ess negirdtas dalykas. inoma, nusipirkau urnal, kur paskutiniu metu miau skaityti. Anksiau jis buvo nedomus. Sako, J. Karosas j padars visai kit. Kiekvienam numery kas nors spausdinama i Lietuvos istorijos ir literatros originali straipsni. Anksiau dauguma buvo spausdinami vertimai i rus kalbos. Apie tai man ra Viktoras i Vladimiro kaljimo. Straipsnis Lietuvos kova su aukso orda labai maloniai nustebino. Jau pirmas sakinys rod, kad straipsnis nematytas ir negirdtas. XIIIXV a. pradioje Lietuvos valstyb buvo utvara ne tik prie kryiuoi ordino verimsi rytus, bet ir prie totorimongol chan valdios plitim Vakar link. Nejaugi Lietuvos derimordos neskait i odi? Tad kodl jie neapaukia autoriaus ir redaktoriaus nacionalistais? Keista. Anksiau tik Rusija kovojo u Lietuvos nepriklausomyb. O io straipsnio autorius rod, kad ir lietuviai kovojo u Rusijos laisv. Kodl derimordos tyli? Kodl nesipiktina? Matyt, yra nurodymas i aukiau. inoma, diaugiuosi. urnal labai skaito jaunimas. Daugelis i j iki iol neinojo, kad Lietuva turjo toki garbing istorij. Juk apie tai niekas jam nekalbjo. Jis girdjo, kad tik Rusija turjo savo istorij. Kas gi io straipsnio autorius? R. Batra! domu bt susipainti su doru lietuviu. Kur jis dsto? Maskva griebsi lankstesns politikos. Kokiu tikslu?

478

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

479

Susipainau su domiu vyruku, gan apsiskaiiusiu ir protaujaniu. Vadinsime j Profesoriumi. Nors ne ekonomistas, bet domisi ekonomika, kuria a maai domiuosi. Kai jis man pareik: Nesvarbu, kas Lietuvoje gyvena. Tai pasenusi ir neaktuali problema, pagalvojau, kad tai tautin jausm prarads lietuvis. Taiau greit jis m rodinti, kad Lietuvos ekonomika vystoma labai vienaalikai, smoningai darant j priklausom nuo Rusijos. Momentui atjus, kiekvienam tegu atrodo, kad Lietuva negali be Rusijos gyventi. iandien Lietuvos pramon dirba dujomis, greit bus nafta, t. y. tokiu kuru, kurio Lietuvoje nra. Lietuvos ekonomika tik po dideli kani, operacij galt savarankikai vystytis. Kaip, pavyzdiui, gyvuot iandien televizori gamykla, kuri gamina tik vien detal? Man tai buvo naujiena ir gan gda. Kodl iki iol to nepastebjau? Kai apie tai papasakojau Vladui, tas pareik, kad tai neoriginali mintis ir kiekvienam studentliui aiki. O man nebuvo aiki. Supratau, kad pramons vystymu siekiama rus kolonist skaii Lietuvoje didinti. O kad padaryt ekonomik priklausom, nepastebjau. Maiau, bet ne taip aikiai. Dar prie 3 metus staigoje kliau klausim, kodl nevystoma pramon, naudojanti vietin aliav. Isijuok protingieji i mans. Es vystoma pramon, reikalaujanti labai maai aliavos metalo. Sutikau. Pasirodo, kad ne taip yra. Profesorius prasitar, kad gausis Daktar ivago. Jis tai pasak girdint merginai. spjau, kad tokia tema prie vis nekalbt. Sak daugiau tokiomis temomis neplepsis. Atrod naivus, atvirairdis. iandien jis pasirod gudresnis u mane: partizanus vadino banditais, bet gal gale prisipaino, kad partizan vadas emaitis kovojs su banditizmu. Gudrus. A su juo irgi truput gudrauju, nors jam ir aiku, kuo a kvepiu. Reikia surinkti apie j, jo tv visas inias. Intuicija sako, kad jis doras mogus. Bet atsarga gdos nedaro. O Nervui pasakiau, kad i jo nieko nebus, jeigu jis per kelerius studij metus nesusirado nei vieno draugo. Jis m prietarauti. Es turs, bet niekuo nepasitiks. Jeigu nerandi draug, kuriais tu pasitiktum, esi uvs. inoma, nemalonu jam tai buvo girdti. m prietarauti.

Teko girdti Jono II ir Erudito pasikalbjim. Pats dalyvavau jame. Jie abu kaltino Amerikos lietuvius u tai, kad nepadeda mums literatra. Savo neveiklumu skleidia pesimistines nuotaikas. O galt. Jeigu kiekvienas atvyksts Lietuv atvet nors po vien knyg, bt jau didelis dalykas. Jonas II: Btina sekani vasar susipainti su atvykstaniais Amerikos lietuviais, nuviesti jiems padt Lietuvoje ir prayti j dvasins ir materialins pagalbos. Eruditas pritar. Nepamenu, k a sakiau. Petras I norjo padti man susirasti darb [restorane]. Daktarui jis tartinas. Restoranuose dirba saugumo agentai. Jeigu bt agentas, danai lankytsi, o dabar nesilanko. Vakar Vilija su klase buvo ekskursijoje Gardine. Jai truput papasakojau apie miest, atneiau enciklopedij paskaityti. Praiau, kad ji pateikt aukltojai kelet klausim. Bijanti. Toji baim man nepatinka. Noriau, kad ji iaugt drsia lietuvaite. Ivyko ir be nieko sugro. Muziej rad udaryt. Po krautuves pavaikiojo ir sugro. Visika kosmopolit jos aukltoja. Kodl nepasiskait ir nepapasakojo apie Gardino istorij, neparod Vytauto pilies griuvsi? Viena, pati nieko neino. Antra, bijo pasakoti, bijo sugadinti mokinius. Jie nieko neino apie Lietuvos istorij ir tegu neino. adjau paskambinti aukltojai. Vilija pra neskambinti. Tv pasitarime btinai pakalbsiu apie tai. Btinai! O! 20 val. 30 min. Vis dien su maomis pertraukomis raiau. Rodos, net pailsjau. Gal inakt miegosiu. O ryt rayti dar ne maiau. Juk trumpai nemoku kalbti. K tik Vilyt pareik, kad jie prival demonstracij eiti. Repeticijoje nebuvusi. Mainsi elges. Naujiena! I vaikysts moko bijoti. Ko ia stebtis?! Vakar Viktoras sugro i Estijos. Norjau j atkalbti nuo tos kelions. Pats pradjo kalb ir tikino mane, kad reikia nuvaiuoti. Nebuvau susitiks. Gal vakar buvo Ras kapinse. Ten buv daug moni, j tarpe ir milicijos. Pilsudskio kapas apkrautas va-

480

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

481

kmis. inoma, lenk legionieri kapai irgi. Manau, kad Basanaviius nebuvo umirtas. O kodl a nebuvau? Vienas nenorjau to klausimo sprsti. Be to, apsirengti neturjau kuo. Vakar keliolikai minui buvau usuks v. Petro ir Povilo banyi. Taip jauiu Tatuko trkum. Ne! Jo negaliu umirti. Ne! Kokia laim turti gyvus tvus ir kokia nelaim j netekti. Galjo dar gyventi... Tebnie prakeiktas tas karas, o Tatukui tebnie lengva Lietuvos emel, kuri jis labai myljo.

Lapkriio 4-oji (penktadienis)

18 val. 20 min. tame paiame kambaryje. Pusvaland sugaiau lupdamas kralik, o daugiau kaip valand pas Stas. Atrod, kad guldamas esu pailsjs, bet klydau. 1 val. pabuds neumigau iki 4 val., o ir paskui miegojau it kikis. Esu ivargs, isiblaks. Bet rayti reikia. Irena ikrt pos ryt iteka. Ir kas j ima? I Piet Amerikos grs lietuvis. Gaila mogaus. Toki biau atidavs bet kokiam rusui. Maas Lietuvai nuostolis. Tokia oka toki lietuvi prigimdys. Tegu geriau rusiukus gimdiusi. Tegu iteka, tik vyro ir bsimj vaik gaila. Tokios kitos nedomios merginos nesu sutiks. Ir k joje rado tas durnelis? Jeigu bt geriau pains, tikrai nebt veds. Sudjom po rubl ir nupirkom dovan. Paraiau sveikinimo projekt. Elena parod atvirut. Kodl rusika? Specialiai toki nupirkusi. Pritariau jai. Kadangi ji neturi jokio lietuvybs jausmo, todl tokiai tik ir tinka rusika atvirut. Blogo nieko, inoma, nelinkiu jai. O Elena bravo. Partizanai nubaud mirtimi jos motin, bet dukt liko lietuve. Marijanai nuneiau knyg. spjo, kad nebiau labai atviras su Budriu. Jis saks, kad mane sukritikavs, o a ess labai atviras. Kai jis rodinjo (laikiau, kad bijodamas mans), kad mons tik kail gelbdami partizanauti ijo, papasakojau apie Tatuko palaiminim eiti mik. Toks atvirumas igsdino j. Atrodo, kad vakar tai jauiau. Jo elgesys ryt tai parod. Blogai! Kiekvien drsiau ne-

kant visi laiko arba saugumo agentu, arba kvaileliu. Mane jis, matyt, palaik paskutiniu. Nieko! Pripras prie mano keistenybi. O Profesorius ne tiek apsiskaits, kaip man atrod. Jis principingas. Nenors eiti dirbti vieosios tvarkos apsaugos ministerij ir neioti uniform. Man reikia bti gudresniam. Atvirairdi mons negerbia ir ne j iandien era. Visiems imponuoja gudrs mons. O atvirairdiai nepritinka prie j. Dien paskambino Stas. Norinti, kad atneiau Viktoro paimt tinklel. Ujau. Radau jos Povil. Sergs Vytukas, todl jis saugojs j. Prieastis rimta, bet, man atrodo, is susitikimas buvo specialiai suorganizuotas. Stas m pulti lagerininkus, o ypa Viktor. Vaidins draug, bet prie Vytuko nenors pabti. Jis ness dkingas ir man. Alei sunku taip ilgai laikyti, okinti apie j ir t. t. Povilas: Antanai, vykit tuos savo draugus. Klausinjo apie byl, kodl nestojs aspirantr. Kai atsakiau, kad visur man udarytos durys, jis pabr, kad man reikia tik daugiau rytingumo. Reiki nueiti saugum, pasakyti jiems, kad nieko negalvoju prie juos veikti, jie sakys direktoriui L. Abromaviiui nespausti mans. sikio Stas: Antanas to nepadarys. Povilas aikino, kad saugumas mans nepersekioja, o tik bailiai, dreb dl savo kailio, bijo mane priimti ger darb. Aikinau, kad susitaikiau su savo dalia, kad liko gyventi apie 20 met ir man tas pats, kuo mirsiu. Jis nesutiko. Es a dar daug gyvensiu. Klausinjo apie byl. ino apie V. Laugal. Laugal ir Semn vadino asilais, niekais. Klaus, kiek turjs tvas ems. Apie byl ino, bet ne visk. Ar objektyviai nagrinj byl? Ne! Prirainjo. Bet nurodiau kelet ger ekist. Jo nuomone, visoki buv. Jeigu Berija buvo kaip provokatorius prasiskverbs organus, tai galjo bti ir toki emesniuose postuose. O Glioeris u grubum ir buvs paalintas i saugumo. iaip jis doras mogus. Povilas m tvirtinti, kad sovietin valgyba yra labai galinga, galingesn u amerikiei. Stas, bdama gudresn u j, m juoktis i jo. A palaikiau Povilo pus. Tikrai rus valgyba ne silpnesn u amerikiei.

482

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

483

Ar a girdjs apie vokiei okupacijos metu sukurt nacionalist partij? Girdjau. Ar girdjs apie Kapoi? is priklauss nacionalist partijai, ikaljs 5 metus, o dabar uima auktas pareigas, gauna daugiau kaip 200 rub. per mnes. ia Stas sikio ir vl: is parsidavs saugumui. Povilas pavaizdavo lyg supykus: O ar tu matei, ar inai? Stas ir toliau tvirtino, kad juo nepasitikt. Povilas: A Antanui patikiau bent kur darb, jeigu jis pasakyt, kad nieko negalvoja veikti. O jeigu sugalvot veikti, pats apmuiau. A, inoma, juokiuosi. Stas tvirtino, kad Povilas man paiekot darbo. Atsakiau, kad man ir ia neblogai, nes galiu darbo metu truput paskaityti. Dar tik atjs papraiau, kad ji duot 100 gram vyno nuo galvos skaudjimo. Dav! Bet prie piet nieko neatne. Ji gudri, kai prie ekisto ji neigiamai kalbjo apie Edvard ir Viktor. Apie tai papasakojau Viktorui. Jis itaip atsiliep apie Stass elges: Man atrodo, kad vienu ar kitu bdu ji surita su jais. Taip! Tuo jos pirmiau netarinjau, nes nevelgiau pagrindo. O dabar turiu pagrind. Jie abu stengsi suformuluoti neigiam nuomon apie Viktor ir kitus buvusius lagerininkus. Stas Algiuk gyr. Povilas: Gerai, kad jis ivyko Panev ir prisiregistravo. Tai vyko, inoma, saugumui palaiminus. ekistai t atitrauk nuo ms. 16 val. 50 min. atsisveikinau pareiks, kad vliau sunku bus patekti troleibus. Atrodo, kad u mano di neblogai umokt, jeigu galt nupirkti j. K tik grusi Vilyt pareik, kad aukltoja pasakiusi, kad visi prival bti demonstracijoje. Kas labai negals, turs parayti pareikim ir gauti direktors leidim. Pas j tegu eina arba pats mokinys, arba tvas. A: O tu eisi? Ji: Ne! Vliau paklausiau, o jos draugs ar eis. Neisianios! Kodl? Neitraukiau to kodl. Reiks suinoti. Sutikau J. Zuikel1. Pasts R. Batr, straipsnio urnale Mokslas ir gyvenimas autori. Ess doras mokslininkas. U mus vyresnis, ras disertacij. Paklausiau j: O kurgi buvo iugda, tas uolusis
1

Doras, bet bailokas istorikas. A. T.

Cerberis? Nesuspjs senis. J. Karosas praleids straipsn. tai Cerberis nesikis. Istorijos institute es daug dor istorik. Dabar lyg truput atleid vadias. Mokslas ir gyvenimas yra populiariausias urnalas (200 tkst. egz.) vienintelis isilaiks i prenumeratos. O Lietuvos istorijos katedros vedjas bsis R. Vbra. Jis greit gins disertacij. Gerai. Tai ess buvs saugumo karininkas. Jam priminiau A. Tylos odius, kad jis buvs pasienio kariuomenje. J tiesiog galjo paskirti ir viskas. Atrodo, kad doras lietuvis. O komunistu tegu jis bna. Uvakar koridoriuje buvo susirink beveik visi ms vyrai. Atrodo, Kaplanas pradjo erzinti mane, kad Brenevas Gruzijoje pavadins Stalin dideliu revoliucionieriumi. A: O man jis tironas ir mogudys! O Brenevas diplomatas ino, kur taip kalbti apie Stalin. Lietuvoje taip apie tiron nekalbs. Kakas pabr, kad Stalinas gals prisikelti. A uginijau. Arkadijus m rodinti, kad karo metu jis daug nuveiks. nutildiau pavyzdiu apie apdovanot u gaisro gesinim eiminink, kuris pats buvo udegs t nam. Budrys labai atsargiai primin, kiek Stalinas nuud mokslinink, karinink (vokiei spauda raiusi apie tai). Kai kas j (Stalin) vadino dideliu (velikim). A priminiau Chruiovo odius, kad tironas negali bti velikim. I kur a taip nusistats prie Stalin, kodl j lygins su Hitleriu? Skaiiau Nikitos praneim XX suvaiavime. Tai tiek! 19 val. 25 min. Taip ir nesuspjau parayti apie t Rakno disertacij. Gal sugrs paraysiu. O dabar jauiuos ivargs. Ryt vaiuosiu pas Mam. Nei vienas nepara laiko. Toji jaudinasi. A blogiausias. Bet jeigu neparaau laiko, niekas be mans neparao. Skambinau venionis. Es teta Emilija geriau jauiasi. Kas juos ino. O gal dar ir pasveiks teta Emilija. Ji labai gera, nors ir nervinga. Jonas nenori vaiuoti metines. Es nra kur vaiko palikti. Apibariau, vis pareiga nuvaiuoti. Ir iandien palto neradau pirkti. Ryt eisiu. Laim, kad nuo stog m lati sutirps sniegas.

484

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

485

Kilo idja apsirengti Viktoro paltu. Tinka, nors ir gan ilgas. Vis geriau negu lietpaliu. Tiesa, prajusio etadienio Literatroje ir mene puikus J. Mikelinsko straipsnis. Nejaugi vl politinis atodrkis pasirodys?

Lapkriio 12 d. (etadienis)
15 val. 20 min. didiajame kambary, gerai prikrentam kambary. Nors oras ir iaip nealtas. Egzaminai padar savo: tvikje visas 5 naktis blogai miegojau. Grau prislgtas, susinervins. Blogai, labai blogai isimiegojau. Vakar laikiau pas Strumsk Rusijos istorijos III dal. Nuo 9 val. 30 min. isdjau iki 15 val. 30 min. Irgi ivargau. ryt atsibuds 4 val. neumigau. Jauiuos gan nekaip, bet rayti kart reikia. Juk niekaip neprisiruoiu aprayti vyki su Rakno disertacija. Neseniai Vladelis gal gale para savo kalb. Reikia rayti. I pradi apie kitk. ruden darbe rus ir rusikai kalbani yd skaiius padidjo 5 monmis, o lietuvi pora. Kaip kalbsime? Kokia kalba skaitysime praneimus politinio ir dalykinio vietimo rately? Iki iol nieko nesuprasdavo tik Raja ir Arkadijus. Jie tyldavo, neprotestuodavo. O dabar, pasikeitus aplinkybms? Galvojau, kad reiks su kai kuo pasikalbti ir patarti praneimus skaityti tik lietuvikai. Taiau nereikjo. Dar spalio pradioj vyko visuomens susirinkimas, kuriame, mano nuostabai, Lion Misinait (kurios senelis ukrainietis) kalbjo tik lietuvikai. Spalio antroje pusje kolektyvo susirinkime Paplauskas papasakojo apie politini usimim plan. Kalbama buvo tik lietuvikai. Jis, inoma, blogai kalba rusikai. Bet ir iaip nepataikauja lietuvikai nekalbantiems. Prie lapkriio 7-j Abromaitis surinks virininkus sak spalio demonstracij atvesti visus pavaldinius (ir kart buvo agituojama v dobrovolno-prinuditelnom poriadke). angoje pabr, kad tai laisvanorikas reikalas, bet lieps pateikti jam sra t darbuotoj, kurie neateis. O atleisti niekas neturs teiss. Kadangi

mums apie tai prane Paplauskas, kalbjo tik lietuvikai. Nei vienas rusas neparod savo nepasitenkinimo. Nesupranta, bet tyli. Nutariau niekam nesaks ivykti. Bet Arkadijus patar spti savo virinink Gurvii. is pats pasiteiravo. Atsakiau, kad vykstu tvo mirties metines. Saugumas ino, kad i 5 sovietini veni tebuvau demonstracijoje tik kart. Saugumas, inoma, nepatenkintas. Nra ko jiems pataikauti ir elgtis taip, kaip saugumas nort. Graina atsipra, kad ivyksta. Toji gudri. Elena, atrodo, niekam nesakiusi neatjo, o kiti bijo. Mokyklose buvo sakyta visiems eiti demonstracij. Kas neis, tegu tvai atnea pasiaikinim. Uvakar man grus, Vilyt m prayti pasiaikinimo. Atsakiau, kad tok duosiu, kuris privers direktor iaudti. Para Al vien veln, o kit grubok. Vilyt nune velnesn. Al gailjosi ivis davusi pasiaikinim. Kit kart paraysianti: Duokite paymjim, kad demonstracij eiti yra pareiga, kaip pamokas. Tegu iauklja vaikus tokia dvasia, kad ie be prievartos eit demonstracijas. Jeigu bus koks nors susirinkimas, duosiu direktorei pipir u prievartin moksleivi ginim sovietines demonstracijas. Lapkriio 5-j gatvje sutikau skubant buvus kurso draug, o dabar komunist ir parduotuvs vedj Juoz Vjel. Tyia pasveikinau su ateinaniomis ventmis. Nuvaidino nesuprats mano sveikinimo prasms. mons ipirko visk i pramonini krautuvi. Gurviiaus dukt nulau bateli ukuln. Kreipsi mane. Niekur krautuvse nra bat. Skambinau Eidukeviiaus kombinato realizacijos skyriaus virininkui Bujokui. Tas vienoj krautuvj rado por 36-to numerio u 11 rubli (paios prasiausios ries). Su jo rekomendacija galtumme gauti batus. Marijana (dirbusi komjaunimo sekretore pramprekyboje) irgi tik toje krautuvje surado. Bujokui net du kartus linkjau linksm veni. Abu kartu suvaidino nesuprants. tai kokie i dien komunistai. Darbe susimetm po rubl ir igrme. A teigriau vos apie 100 g konjako, kiti pasigr. Pasikvieiau toliau nuo moni Budr pasikalbti. tai mano kalbos anga: iandien gyvename tokiais

486

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

487

laikais, kada drsus mogus laikomas arba saugumo agentu, arba psichikai nesveiku. Kadangi buvo igrs, lengvai prisipaino, kad jis isigando mano vie kalb: A esu bailys ir nesiruoiu su niekuo kovoti. A: Blogai, kad esi bailys. Jis: Gerai, kad dar turiu drsos tai prisipainti. Ess nukentjs 1956 metais. Tvas ess komunistas, o jo nepriimt partij. Bet apie tai vliau papasakosis. T pai dien sutikau ir Profesori. Kai pareikiau, kad smerkiu yd audym, jis savo uuominomis parod, kad jis patenkintas, kad yd skaiius Lietuvoje sumajo. Suvokiau, kad jis nesupranta partijos politikos yd atvilgiu ir savo elgesiu daro al ms tautai. Reiks pasikalbti su juo ir parodyti, kad daug kur jis klysta. mogus jis galvojantis, bet apsiskaitymo trksta. Reiks patarti daugiau skaityti. Graina, Arkadijus ir a buvome Irenos sveikinti. Gerai prim: pavaiino ampanu. Nuoirdiai linkjau jai laims. Motinai nupirkau 8 kepalus duonos, 2 kg keptos uvies ir ivykau Krivasal. Laim, kad Viktoras paliko ilgj savo palt. Turjau kuo tvik vaiuoti. Stoty susitikau brol Vlad su mona Regina. Brolio Jonelio neleido mona Vita. Katorga! Graiau bt visiems susirinkti. Linkmenyse ujau pas kun. Alfred, o Vladelis su Regina parjo namo. Alfredas apsidiaug. Banyi lank daug moni (Vlins!) Jis nespjs spaudos skaityti. Klausiau, ar atlaik pamaldas u Tatuk. Atlaiks, bet neinojs, kad u mano tv. Sugrs supratau, kad jis pamelavo. Gal ia nuodm menka, bet man tai nepatiko. Nepatogu, kad i motinos pam 10 rub. (nune Veronika), todl pamelavo. Pavaiino. Parve motociklu Krivasal. Skubjau namo. Kaip gera, kad dar mama gyva. Kai jos nebus, uels takai tvik, mielj tvik. Mama sublogusi. Vargas jai. Nujau pas krikto motin. Ten nakvojau. Ji anksti keliasi. Nenordamas namiki kelti, i alksnyno neiau akas ir kapojau. 10 val. su Vladeliu ijom banyi. Visgi laikas daro savo. Tatuko labai gaila, bet ne taip skaudiai, kaip pernai. Laikas gydo visas aizdas.

Po pamald Alfredas pakviet pas save. Ten radom vaikysts draug K. Gaiut su mona ir jo giminait. Tas mgino rodinti, kad jis teisus sakydamas ms kaukazietikas vynas. Koki tamsi inteligent yra Lietuvoje! Daviau pylos u barbarizmus, u ms kalbos uterim rusicizmais. Su ia yda visur ir visada kovoju, nesilaikydamas jokio etiketo. Grtam namo i banyios. Oras labai puikus, o kaip gera bt, kad Tatukas bt gyvas! Tik kain ar mes btumme atvyk?! Kertam alksnius. Vakare nueinu kapines. Viena, noriu radijo paklausyti. Antra, nenoriu eiti ten su mama ir klausytis jos raud. Noriu vienas su Tatuku pabti. Jau po 18 valandos sutinku mam ir Vlad su Regina grtanius nuo kapini. I tolo plevena deganti ant Tatuko kapo vak. Kapinse esu vienas. Meldiuosi u visus mirusius, o ypa u Tatuk. Jokios baims nejauiu. Susimsts iriu Tatuko nuotrauk. Matau j it gyv. Ir kiek daug iose kapinse palaidot! Kiek jose jaun. Ir kam jie gyveno? Kam Tatukas gyveno? Ne! Nra pomirtinio gyvenimo. Tatuko gyvenimo prasm sudaro tai, kad jis paliko vaikus. Ir jo gyvenimas bus tuo prasmingesnis, juo prasmingiau mes j nugyvensime, juo mes didesn indl neime kov u ms tautos laisv. ia ir ms senelio gyvenimo prasm. Nra pomirtinio gyvenimo. Atsisveikinu su kapais: Sudiev, Tatuk! Kada vl aplankysiu Tave? Paskutiniai odiai priveria mane i kitos puss pairti gyvenimo prasm. Vadinasi, a net neinau, ar greit ateisiu ia. Juk tai ne nuo mans priklauso: gali mane aretuoti, galiu susirgti, galiu iaip mirti. Vadinasi, mano ateitis ne nuo mans priklauso. Ji priklauso nuo auktesns u mane jgos. O jeigu tokia jga yra, tada yra ir pomirtinis gyvenimas. Milijonai moni neisprend io klausimo. Ir ne man j isprsti. Banyioje Vladelis meldsi su i Mamos paimtu roaniumi. A negaliu meldiuosi tik mintyse. Mintyse buvau su Tatuku 1945 m. pavasar, kada jis man adjo duoti palaiminim kovoti su okupantais. Pirmadien kirtau alksnius, riau obelaites. Tatukas buvo teisus kalbdamas, kad i obelaii vaisi jis nevalgys. Bet mes valgom.

488

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

489

Ir ia kai k galima rasti sprendiant klausim apie gyvenimo prasm. Vakare su krikto motina buvau mike nuvaiavs ak. Sunku jai, o ypa kai teta Emilija serga. Sugro i ligonins ir dd Vladas. Neilgas ir jo gyvenimas. O senel tokia pat, nors jai jau 96 metai. Antradien dar tamsiai ivykau su Vladeliu mik. Juk mama beveik neturi malk. Piet metu atjo j pjauti ir Regina. 15 val. 40 min. Vladelis su Regina ivyksta. Toki grai dien, kaip iandien, retai bna ir rugsjo mnes. Mama verkia. Sunku jai. Sunku! Gyvuli niekas neperka. Upernai u karv mokjom 650 rubli, o dabar galim u j gauti apie 300 rubli. Telyi reikia atiduoti u 120 rubli. Lietuvos ems kis galt greit pakilti, jeigu turt slygas! Krikto motina neturi laiko vaiuoti mik. Vaiuoju vienas. Lidna. Taip ir sutemo mike. Pavargau. Anksti atsiguliau. Vl paskutin naktis tvikje. Noriau ilgiau pabti, nes mamai lengviau. Bet reikia vaiuoti atgal egzamin laikyti. Ryte gaunu krikto motinai pas Vosil arkl ir atveiau malk. Tik valanda iki kelions. Gaila, gaila mamos. Diugu, kad nors 2 veimus malk sukapojau. Mama skuba pas Anc Jakutyt ani. Pas t suderjau 2 antis po 2 rublius. Vis vasar r, kad atiduot beveik veltui. Prisipirkau sviesto po 2,5 rublio. Pieno valdia neima, todl sviestas taip atpigo. Tiesa, treiadien vakare buvau pas Adolf Aviien. Jans snus nemgsta knyg. Tvai nemoka auklti vaik. O ji vidurin baigusi. Argi ne jos pareiga imokyti vaik pamilti knyg? Reikia man pamginti imokyti j pamilti knyg. O gal geras lietuvis i jo uaugt? Jauiu pareig padti iam vaikui. Jis klausyt mans, nes tvo neturi. Reiks kartas nuo karto nuveti po knygel. Mgsts mechanizmus. O gal geras ininierius i jo ieis? Uauginti mog i idykusio vaiko yra didelis dalykas. Btina pamginti. Jeigu jis negabus, taip paliksiu. Bet knyg mylti imokysiu1. Savo sn Gintul imokiau: nea namus 4 ir 5.
1

Atsisveikinu su mama. Neverkia. Ji eina upakaly mans lydi. Atsigriu jos nra nujusi. Nesuprantame vienas kito. Gaila. Prislgtas einu Linkmenis. Vagone skaitau TSRS istorijos vadovl, kur per 5 dienas vos valand ar pusantros prisiveriau skaityti. Tokio tendencingo vadovlio neteko skaityti. Nemalonu j skaityti. Gal kaip nors ilaikysiu egzamin? Pamginsiu! Daugiau kaip 3 nenoriu gauti. Troleibuse lietuvis berniokas taip gerai rusikai kalba su 2 rusm merginom. I kur? I kur tokie artimi santykiai? O gal a maai pastu ms jaunim? Gal Metmenys teiss? Nusiraminu suinojs, kad jie i Dkto apylinki. Ten visi susimai. Bet viena mergait, atrodo, moka truput lietuvikai. Taiau ji nekalba lietuvikai, nesistengia kalbti. O lietuviukai taip pataikaudami neka su ja rusikai. ia jau negerai. Gerai, kad Zaras ir Dkto vaizdas nesikartoja 90 proc. Lietuvos teritorijoje. Vakar sujo 15 met nuo ms su Ale civilini vestuvi. Alei nupirkau gli, dovanl. Vakare meldiausi: Duok, Dieve, kad likusius 15 met pragyventumm taip laimingai, kaip iuos 15. Bet greit pasitaisiau: Bent ne blogiau. Visgi daug sunki valand teko igyventi per iuos 15 met! Bet tas sunkias valandas imesk ir visas gyvenimas neteks savo groio bei prasms. Nieko nesigailiu. Tik gaila, kad Elytei teko daug igyventi, daug kentti. O dl savs a nieko nesigailiu. O ventin nuotaika buvo sugadinta. Al verk, kaip ir veniant 5-sias katalikikj vedyb metines. Vladas dav Inos telefon. Praanti mane paskambinti. Paskambinau. Vaiuojanti pas tv ikag1. Naujiena! Btinai reikia susitikti. Al mok, kad su Ina neturiu bti atviras j galjo ileisti su slyga, kad sutikt magnetofon taisyti ms pasikalbjim kambary. Ji mans netikino. Ina su tuo niekada nesutiks. iandien

Iaugo i nalaiio geras vyras. Gyvena vedrikse. Moksl nebaig, taiau vaikai baig auktuosius mokslus.

Pas buvus gars Lietuvos lakn kpt. J. Liorent. Jo sn student, pogrindins organizacijos nar, politin kalin, pabgus i lagerio, enkavdistai 1956 m. ruden suaud. A. T.

490

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

491

kalbjau su ja dvi valandas. Man ji sukl tik gailesio jausm: sublogusi, suvargusi. Atsisveikinom ne taip draugikai, kaip prie 10 met. Abiem trko nuoirdumo. inodamas, kad ji baili, buvau diplomatikas. Be to, bijojau taisyto magnetofono, kur galjo ir be jos inios taisyti. Nepasakiau n dalies to, k pasakiau Birutei Bikauskaitei i JAV. Jai nepavydiu. Gerai, kad sutiks tv. Bet Tvyns niekas neatstos. Ireikme vilt, kad greit ateis laikas, kada laisvai bus galima pasirinkti gyvenimo viet. Tebnie ji laiminga, tegauna vyr, sukuria eim, o po to grta laisv Lietuv. 18 val. Ivargs! Viso!

Lapkriio 13-oji (sekmadienis)

10 val. 15 min. viduriniame kambaryje. Nors pabudau 5 val. 10 min., bet vis vien atsiguls 20 val. 30 min. isimiegojau neblogai. Skubdamas paskaitas, raau. An dien Profesorius pareik, kad Chruiovas norjs Rytprsius atiduoti Ryt Vokietijai. Jis neva kreipsis Gomulk, kad is padaryt koridori dabartin Kaliningrado teritorij. Ir kas tokius gandus skleidia? Bet kas jais tiki? Profesorius tikjo, bent iki iol. Dl to jo autoritetas mano akyse atitinkamai nusmuko. Ieit, kad Nikita buvs blogas ir norjs Karaliaui atiduoti vokieiams, o dabartiniai viepaiai geresni, nes j atiduos Lietuvai. Nikita norjo vis liaud padaryti analfabetais, bet tik praant paiai liaudiai, t. y. brolikoms respublikoms, o dabartiniai draugai i Kremliaus nieko bendro neturi su tamsybinikais Nikitos planais. Kakas smoningai skleidia tokius gandus, o naivs moneliai (nors ir laik save isilavinusiais inteligentais) tiki jais. ie nesupranta, kad kiekvienai totalitarinei sistemai isilavinusi liaudis sudaro potencial pavoj. Nustebino ios dienos Tiesa. Joje atspausdintas Antano Venclovos atsakymas anonimui. inoma, isisukinja, atsako taip, kaip Kremliui patinka, atsako su saugumo ir Kremliaus galiotinio Popo-

vo inia. Taiau jie, manau, daro didel klaid ispausdindami. Skaitytojai supras t atsakym ne taip, kaip Popovas ir Kremlius nori, o taip, kaip reikia suprasti. Ai, kad ispausdino atsakym lietuvikasis Kremliaus organas. Skaitytojas pamatys, kad yra lietuvi, besisielojani savo tautos likimu ir kad A. Venclova, atsakydamas anonimui, isisukinja, meluoja. (Buvo ubgs J. Pratuseviius. Valand sutrukd. Tsiu.) Rugsjo 2629 d. perskaiiau kun. Bartukos prisiminimus Lietuvos nepriklausomybs kryiaus keliais. Krito akis, kad nors ir daktaras, bet rao silpnai jokios sistemos. Mano kontrolin darb Viktoras pavadino vidurins mokyklos mokinio lygio. A ir nepretendavau mokslinink, taiau jame jauiama sistema, kurios pas Bartuk nra. Be to, a ne daktaras. Vliau perskaiiau kun. Steponaiio Atsiminimus. Irgi turs mokslin laipsn kunigas, bet ir tas silpnai rao, nors sistemingiau. i prisiminim skaitymas duoda daug naudos. Konspektuoju. Iekosiu daugiau prisiminim ir skaitysiu, konspektuosiu. Bartukos prisiminimai atviri (necenzruoti), todl duoda vis vaizd apie to meto politin atmosfer, charakterizuoja paius politinius veikjus. Nekoki nuomon susidariau apie juos. Nesitikjau, kad tokie intrigantai buvo. Kaip mogus nekoks buvo A. Voldemaras, neretai ikeldamas savo ambicij aukiau u tautos reikalus. Taiau jam, Smetonai, Gabriui ir kitiems veikjams lietuvi tauta turi bti net labai dkinga. Jeigu ne jie (vadinkim juos ir intrigantais), Lietuva nebt prisiklusi. O jeigu tada nebt prisiklusi, iandien nebt jau jokios vilties, kad ji kada nors galt prisikelti. Atrodo, spalio 3-ij, kasant bulves, Viktorui ireikiau savo nuostab dl intrig, kurias kl to meto politiniai Lietuvos veikjai. tai Viktoras atsak, kad visa tai pasikartot ir iandien. I pradi nesutikau su tuo, nes per paskutinius 26 metus daug ko pasimok ms tauta ir jos veikjai. Bet pamau jis tikino mane. Kaip pavyzd nurod Edvard. Jau lageryje jis intrigavo. Dabar irgi taip elgtsi. Jis nesiningas. Buvusiems draugams duoda brolio adres, o ne

492

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

493

savo, slepia, kad ved ir k ved. Reikalui atjus, momentui atjus, ilst, rodyt savo patriotizm, intriguot draugus ir vertsi prie valdios lovio. Taip! Toks pat ir S. Ignataviius. iandien saugumui ypsosi, o momentui atjus, patriotin veikj vaizduot. A neumirau jo vizito Kubos vyki metu. Didiul al, inoma, padaryt Albertas ilinskas su savo supuvusiomis dogmomis, kuri jis prisikimo lagery ir dabar kemasi ekonomik studijuodamas. To nereikia umirti! 11 val. 50 min. Valgyti ir paskaitas! 15 val. 05 min. K tik grau i Krutulyts paskaitos. Visgi esu ivargs. Bet rayti reikia. Jau uvakar pastebjau, kad prie mans liejasi mokytojas i Jurbarko rajono, kur pernai tariau esant saugumo agentu. Intuicija neturi apgauti mans. met klausinja, ar a neturs kakokios knygos. Tarl veikalus skaits. Klaus, kur gyvens. Neatrodo jis doru mogumi. Kaip nors apsiginsiu. O dabar apie A. Rakno disertacij. Suinojs, kad jis gins disertacij madaug tokia tema Lietuvi liaudies kova prie vokiei okupantus 19411944 m., nusprendiau perskaityti j ir pakalbti jos gynime, jeigu jis labai dergs ms tautos istorij. Rugsjo 15 d. nusivediau universiteto profesori skaitykl ir Viktor. Perskait kelis puslapius supratome, kad autorius uolus J. iugdos mokinys, nors kaip mogus mano teismo procese pasirod gan doras, kas mane labai nustebino tada. Vis to meto nelegali spaud, bet ne komunistin, jis vadina nelegalia. Kar laiko netiktu, lyg jis bt neirjs filmo Kas js, daktare Zorge? Disertantas teisina Stalino vykdyt fizin lietuvi tautos trmim 1941 m. birelio 414 d. VLIK i viso nutyli. Kunigai aktyviai rm okupacin reim. odiu, prie vokieius kovojo tik Lietuvos komunist partija. Be aibs istorini fakt ikraipymo, klastojimo, disertacija neturi sistemos, nuoseklaus plano. Nusprendiau btinai kalbti. Spalio 16-j ubaigiau vienas skaityti disertacij. T pai dien staigoje paraiau savo recenzij iai disertacijai. Bet grdamas

nusprendiau neskaityti. Juk taip neseniai kalbjau. Ieis, kad demonstratyviai kalbu nordamas parodyti savo iprusim. Grs radau Daktar. Jis irgi nusprends, kad n vienam ms neverta kalbti. Alei ir jam girdint, perskaiiau recenzij. Maai k sil pataisyti, bet paiam nekalbti. Reikia rasti kok kit mog. O k? Spalio 17-j nujs darb, perraiau dar kart. Nusprendiau nueiti pas komunist Petr [Baldyi], vedus rus mon. Gal tas pakalbs. Juk jis pats yra gyvas t dien liudininkas. Jo balsas bt labai svarus. Bt priversti atmesti disertacij ir ateityje su tokiais moksliniais darbais neidrst pasirodyti. Nujau. Ivyksts. K daryti? Al dar ivakarse (1 val. jau gulti) nusiminusi kalbjo: Nereikia tau kitis. Man jis tartinas, gali tavo kalb saugumui atiduoti. Melsiu Diev, kad tu jo nesurastum. Dievas iklaus jos maldas. Petr suradau, bet skaityti atsisak. Jo manymu, tegu A. Raknas ir kiti istorikai meluoja. Meluodami jie parodo Lietuvos jaunimui savo veid ir jis i viso nustoja jiems tikti. Bet a buvau kitos nuomons. Reikia priversti niekus liautis meluoti, klastoti Lietuvos istorij. Spalio 17-j po piet, ivykdamas tvik, sutikau A. Tyl. Bet kad ruoiuosi kalbti, nutyljau. Grau spalio 18-j. Spalio 19-j 7 val. 15 min. buvau Antakalnyje prie Algimanto emaiio buto. Gal tas paskaitys mano parayt kalb? Naujakuri gatvje emaiio nra. Skambinu Vladui, kad ueit pas mus. Perskaitau recenzij. Jis: Tau negalima skaityti. Praau ueiti pas Vinc Filipavii ir paprayti j perskaityti kalb. O jeigu nesutiks, pats skaitysiu. Al: Tu nekalbsi! Pirma isiskirk, o paskui sakyk tokias kalbas. Atsibuds ryte Vladas sako, kad beveik vis nakt nemiegojs, svarsts, kaip geriau kalbti. Supratau, kad jis pasirys pats pakalbti, jeigu Vincas nesutiks. O kad Vincas nesutiks, jis jau buvo beveik sitikins tuo.

494

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

495

Po valandos usukau pas j bank1. Vincas nesutiks, nes ess labai uimtas. Skaitysis pats. Pataria kalb perrayti, apkarpant atrius kampus. Laim, kad staigoje nra darbo. Perraau kalb. Paskiau suraau 20 klausim plan. Nutarm ne kartu eiti universitet. Universiteto rbinje pamaiau buvus vietimo ministro pavaduotoj V. Uogint ir kelet panai tip. Su Uogintu nesisveikinam. Laikau j nieku. O gal dabar jis pasikeit, kaip ir daugelis Lietuvos komunist? Stalino laikais buvo niekas, uoliai tarnavs Stalinui ir jo gaujai. Vladas atsisda priekyje mans. Kak tyliai neku jam. Prie jo atsisda V. Uogintas. Pereinu dein Kolon sals pus. Renkasi mokslin taryba: J. Jurginis, K. Navickas, Dz. Budrys, J. iugda, J. Maceviius, R. armaitis, A. Bendius, E. Mekauskas, R. Guas. Tik J. Jurginis, E. Mekauskas ir gal R. Guas dori mons. Likusieji menkystls. armaitis ess neblogas, bet gerais norais ir pragaras grstas! Salje V. Uogintas, V. Burokeviius, i viso apie 40 moni. Ateina ir R. Vbra. A. Raknas lankstosi prie kiekvien, ypsosi visiems it laput, o ypa J. iugdai. Teisme jis man doras pasirod, o iandien lyktus. Disertacijos turinys labai pakeit mano nuomon apie j. Disertantas kalba labai trumpai. Tema partijai labai reikalinga, todl niekas neidrs prie toki disertacij balsuoti. iriu kairje sdint Vladel. Ibals, sublogs. Matyti, kad jaudinasi. A ne kart kalbjau didelse auditorijose ir tai jaudinuosi. A pateiksiu 4 klausimus, o jis kalbs. Pavard inoma, supras, kieno inspiruota kalba. Jaudinuosi. Pirmininkaujantis K. Navickas klausia: Klausim nra? Galima juos odiu ir ratu pateikti. Neinojau. Dabar nesuspsi ratu pateikti. Atsistoju ir ipykinu 4 baisius klausimus. Gdinuosi savs, kad i pradi pradedu drebaniu balsu, jaudindamasis. Greit nugaliu t jaudinimsi.
1

Baigs Ekonomijos fakultet brolis Vladas dirbo SSRS Valst. banko Lietuvos respublikinje kontoroje.

tai tie klausimai, kuriuos buvau usiras: 1. Disertantas nesutinka su Ambrazeviiumi, kad LAF karo ivakarse priklaus 36 000 vyr, o 1941 m. birelio pabaigoj 90 000 baltaraii. Kiek tikrovje j buvo ir kokiais dokumentais remdamasiss galite patvirtinti? 2. Disertanto tvirtinimu, okupacijos metu Lietuvoje uvo daugiau kaip 137 tkst. Lietuvos piliei. Aiku, kad j tarp eina ir ydai. Jie irgi buvo Lietuvos pilieiai ir nei kiek ne blogesni u lietuvius. Taiau jie buvo audomi ne u pairas, o tik kad yra gim ydais. Utat neteisinga visus iuos suaudytuosius vadinti tarybiniais monmis, uvusiais u savo tarybines pairas. Kiek uvo Lietuvos piliei, neskaitant yd? Kiek uvo tarybini partizan? 3. 170 p. disertantas paodiui tvirtina, kad tautins nesantaikos kurstymo tikslais hitlerininkai 1942 m. balandio mn. prijung prie Lietuvos generalins srities Amenos ir Svyri apskritis. 1920 m. liepos 12 d. sutartimi Lietuvai buvo pripaintos ne tik ios dvi apskritys, bet dar Lydos ir Gardino, net Molodeno miestas. Kokiu tikslu buvo priskirta? Irgi taut kirinimo tikslu? 4. Disertanto tvirtinimu, 1942 m. rugpjio 30 d. antitarybinio mitingo organizatorius buvo Mykolas Birika. Man teko skaityti to meto spaudoje, kad pagrindinis kalbtojas buvo Vincas KrvMickeviius. Kuo paaikinti js tvirtinim? tribn lipo A. Raknas. Pradeda atsakyti mano klausimus. Kiek suspju, usiraau jo odius: Gaujos buvo neskaitlingos ir neatstovavo lietuvi tautai. Skaiiumi neymios. Tai penktoji kolona. Nustatyti tiksl skaii sudtinga. Tokio tikslo ir nekliau. antr ir trei klausim atsakinja kak miglotai. Kiek uvo tarybini partizan, yra raoma drg. taro disertacijoje. Susidariau ivad, kad jis neino net kokios sritys buvo pripaintos 1920 07 12 Maskvos sutartimi Lietuvai. 4 klausim i viso nieko neatsak. Suteikiamas odis pirmajam oficialiam oponentui J. iugdai. Senis sirioglina tribn ir ima girti disertacij. inau. Jeigu partin organizacija nusprend, kad galima priimti i disertacij gynimui, reikia j girti, o trkumus nutylti, t. y. ikelti nesamus jos privalumus, nutylint trkumus.

496

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

497

Senis rodinja, kad buruaziniai nacionalistai klastoj Lietuvos istorij. Drg. A. Raknas atliko didel darb duodamas iems nacionalistams deram atkirt. Jis neslepia disertacijos pagrindinio tikslo visomis priemonmis rodyti, kad 1941 m. birelio 23 d. vykiai nebuvo spontanikas tautos sukilimas, o keli imt idavik darbas. Bent disertantas apie tai atvirai nekalba. Senis atviresnis. Mano nuostabai, J. iugda nesutinka su disertantu, kad visi Lietuvos dvasikiai talkininkavo vokieiams. Es buv kunig, kurie slp ydus. ito tai jau nesitikjau i J. iugdos. Didysis Lietuvos istorijos klastotojas nepatenkintas, kad Lietuvos Unemun vadinama Suvalkija. Es Suvalkai priklaus Lenkijos Respublikai. ia senis liko itikimas pats sau. A. Raknui atsakius, odis suteikiamas antrajam oponentui doc. tarui. Tai maas mogelis su akiniais, savo ivaizda labai primens 19441953 m. tipik lietuvik stalinc. Dainuojaniu balseliu, vos ne falcetu pradeda. Suvokiau, kad jau iugda mgino atsakyti mano klausimus, kuriuos disertantas nesugebjo atsakyti. Gelbsti disertant ir P. taras. Atsako u Rakn, kad vokiei okupacijos metu Lietuvoje uv daugiau kaip 5000 aktyvist lietuvi. Taiau is daug dalykikiau vertino disertacij. Disertacija suprastintai aikina, kad tik saujel idavik sveikino vokieius. mano priepaskutin klausim taip atsako: Vienas dalykas, kai Leninas atidav, kitas kai vokieiai atidav. Kai mane paklaus pavards (kas udav klausimus?), isigandau. Jeigu Vladukas kalbs savo pavarde, ieis, kad disertacij triukino tik Terleckai. Labai nemaloni situacija. K daryti? Raau Vladeliui ratel ir patariu nekalbti savo pavarde, jeigu salje nra pastam. Bet ir jis pats be mans tai suprato. iriu jo iblykus veid, o mintyse esu su Tatuku jo mirties dien. Tada kalbjau jam, kad jo gyvenimas bt daug prasmingesnis, jeigu ir Vladukas bt tiek drsus, kaip ir a. Taiau is bailus, be biurokrato, nieko doro i jo nesigaus. O dabar kitaip iriu j. Bijo, bet drsta kalbti. Vadinasi, jis jau ne toks bailys. Jis ruoiasi kalbti gelbdamas mane, taiau tas nekeiia dalyko esms.

Bet a vis nesu tikras, kad jis kalbs. Jeigu nekalbs, nueis veltui mano trisas ruoimasis, ir A. Raknas negaus usitarnauto atkirio. O jeigu kalbs savo pavarde, dar blogiau. K daryti? Jaudinuosi. Salje gan alta, bet i jaudinimosi truput visas drebu. Girdiu K. Navick: Kas dar nort pasisakyti? Atsistojs Vladas eina tribnos link. Koki jis pavard pasakys? R. Guas: Kaip js pavard? Vladas kak pasako. Vl girdiu R. Gu: Draugas eimys?! Gerai. Pradeda skaityti. Nuotaik gadina, kad jis skaito labai negarsiai, su ilgomis pauzmis (neskaito, nes smulkiai pasira). Nepadarys reikiamo spdio. Vliau man pasakojo, kad jam atrod, jog jis labai garsiai skaits. tai k jis paskait: Gerbiama mokslin taryba, dalyvaujantieji! Disertanto temos svarbumas, aktualumas nereikalauja platesni komentar. Kaip pavyko disertantui inagrinti i tem? Ikiiolinei tarybinei istorinei literatrai, pavstai mintam istoriniam laikotarpiui, bdingas paradikumas. angoje disertantas kritikai vertina mint literatr: ...partizanin kova silpnai susiejama su bendra politine, ekonomine, socialine padtimi... Neparodyti sunkumai, kuriuos turjo veikti KP... Nepakankamai atskleidiamos t sunkum prieastys (9 p.). Ir toliau: ...Kai kuriuose atsiminimuose vykiai nuvieiami paradine forma (11 p.). Disertantas, pasiovs angoje kritikuoti ikiiolin tarybin literatr, jau nuo pat pradi daro tas paias klaidas, kurios bdingos mintai literatrai. Karo vykius disertantas aikina Stalino knygos Didysis tvyns karas dvasia, knygos, kuri dar XXII TSKP suvaiavime buvo sukritikuota ir atmesta. Kam vokiei upuolimas buvo netiktas? Negalima kalts suversti ukovui, nes valdia buvo sutelkta Stalino rankose. 1941 m. birelio 14 d. TASS padar dezinformuojant pareikim Stalino, o ne ukovo sakymu. Ar tai nra pakartojimas Romos imperatoriaus Sulos istorijos, kuris ir mirs buvo baisus. Disertantas teisingai Lietuvos pogrindin spaud skirsto tarybin ir netarybin, bet neteisingai skirsto nelegali ir nelegali. Istorikas turi bti objektyvus, nepasiduoti savo jausmams. AK spauda

498

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

499

buvo antitarybin, taiau Lenkijos istorikai net nemgina atimti iai spaudai teis vadintis nelegalia. Daug k galima prikiti netarybinei pogrindinei literatrai ir VLIKui, bet tik ne provokik nuotaik skleidim. i pogrindin spauda kviet kovoti su vokiei okupantais, nestoti kariuomen, P. Kubilin vadino idaviku ir t. t. Disertantas urmu apkaltina Lietuvos dvasikius u bendradarbiavim su vokieiais. Tai netiesa. Paimkime St. Laurinaiio straipsn, ispausdint . m. liepos 9 d. Tiesoje. Cituoju: Ir tokiu metu, vien 1943 met kovo sekmadien, i Vilniaus Jono banyios sakyklos nuskambjo pamokslo odiai: Iki iol Lietuvos jaunimo niekas nenupirko. Nei u tabak, nei u degtin. Nenupirks jo ir dabar. Itarti tokius odius tuo metu nors ir banyioje buvo ma maiausia drsu. Bet tokios drsos kunigui Alfonsui Lipninui pakako. Jis tuos odius pasak inodamas, kad jo gestapas nepaglostys. Patriotini tikinij masi auksmas pastmjo j engti tok ingsn. Ir jis j eng. Prie savo banytins vyresnybs vali, prie antipatriotin banyios srov, nors jis ir nesimpatizavo taryb valdiai. Sunkiausi lietuvi tautai imginim dienomis jis nutar bti su savja tauta, su jos patriotinmis jgomis. Ir savo drsiais pareikimais, kurie, be abejo, dar didel tak, jis objektyviai siliejo kov t patriotini jg, kurios kovojo, vadovaujamos komunist partijos. Kaip ir daugelis kit, kurie pakl bals prie hitlerininkus, jis skaudiai nukentjo. Itremtas tuthofo koncentracijos stovykl, Lipninas patyr visus io mirties fabriko baisumus. Ikankintas jis ten ir baig savo gyvenimo dienas. Kodl drg. Raknas nepaminjo, kad 1941 m. birelio 23 d. per Alytaus vykius buvo suaudyti du kunigai? inomi atvejai, kai kunigai slp ydus. Disertantas neparodo sunkum, su kuriais susidr LKP, organizuodama pogrind. . m. Tiesoje buvo ispausdinta apybraia apie K. Petrik, kur iduoda apsikrtusi antitarybinmis nuotaikomis sesuo. Vien tai parodo, kad kova buvo sunki. Publicistikoje tie sunkumai parodomi, o disertacijoje ne.

Drg. A. Raknas nepaaikina, kokiu bdu 1941 m. birelio 23 d. Kaune susikr Ambrazeviiaus vyriausyb, nors vokieiai buvo dar u Kapsuko [Marijampols], kokiu bdu baltaraiiams pavyko, prie ateinant vokieiams, ugrobti valdi vietose. Disertantas nepaaikina, kodl tarybini partizan briai vadinosi didij Lietuvos kunigaiki vardais, nutyli, kad Trak brigada vadinosi Vytauto Didiojo vardu, nutyli, nepaaikina, kodl partizanai neiojo lietuvikus enklus. 236 p. drg. Raknas rao: Hitlerininkai nepasitikjo lietuviais, jau vienerius metus gyvenusiais tarybinje santvarkoje. Nejaugi lietuviai per metus pasidar patriotais? Nejau anksiau jiems trko patriotizmo? Man atrodo, kad pakakt prisiminti 1831, 1863 met sukilimus. Disertacija parayta sunkiu, laikratiniu stiliumi, pasitaiko paodinio vertimo i rus kalbos. Pvz.: aukiau stovinti organizacija ir kt. Disertacija turi daugiau publicistin, o ne mokslin reikm. Vokieiai iskyr lietuvi taut i kit Pabaltijo taut, kaip sunkiausiai galim suvokietinti. Lietuviai tai rod. Vokieiams pavyko Estijoje ir Latvijoje suorganizuoti legionus ir net SS divizij. Kyla klausimas, kodl Lietuvoje jiems tai nepavyko? Veltui iekotume atsakymo klausim drg. Rakno disertacijoje. Joje nerasime atsakymo, kodl Lietuvoje vokieiai udar visas auktsias ir daugum spec. vidurini mokykl ir net kai kuriuos teatrus, o nei est, nei latvi panaus likimas neitiko. Kodl mums nesididiuoti, kad ms tauta dav, palyginti, ne tiek daug bern, talkininkavusi okupantams? Baigdamas jis ireik sitikinim, kad galima suteikti mokslin laipsn, nes disertantas daug dirbo. Kai dabar tai perskaiiau, sitikinau, kad ne tiek daug jis praleido i mano paraytos kalbos. Bet kai jis tyliai skait, atrod, kad jis esm praleido ir dalyviai daug ko nesuprato. Tik pamenu, kad kalbant jam apie lietuvi patriotizm (metus ibuvus Stalino globoje), R. Vbros draugai labai juoksi. odis suteikiamas disertantui atsakyti neoficialiajam oponentui, kuriuo pavadino drg. eim. A. Raknas vergikai ypsosi,

500

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

501

dkoja u rimtas pastabas. Pasakoja apie Alytaus vykius. Buvs ten, kalbjs su tais, kurie ilik gyvi. Vokieiai suaud ne tik kunigus, bet ir baltaraiius. Taiau nutyli, kodl apie tai nera disertacijoje. Ieina pakalbti J. Jurginis. is gudrus. Mato, kad disertacija partijos priimta, todl jis ir nepuola. Be to, tikriausiai tokio lamto jis ir neprisivert perskaityti. Pasakoja, kad vokieiai blogiausiai vertin lietuvius. Es mes galim tik didiuotis, o dl Amenos ir Svyri grinimo, t. y. perdavimo, tai nereiki galvoti, kad vokieiai norj atstatyti Lietuv istorinse ribose. Iliau ir J. Miceviius. is mokslininkas m, kaip visada, po nosimi niurnti. Taiau papasakojo tai, apie k neraoma. Berija nepasitikjs visais (nesak, kad lietuviais) ir neleids apginkluoti aktyvist. Rokikyje nuginklav sargyb ir pam ginklus, palik ratel. Taiau neprikio u tai disertantui, kad jis nenurod i sunkum. Sdiu ir galvoju: k daryti? Vladas tyliai kalbjo ir disertantas (kartu su tais, kurie stovjo u jo nugaros) negavo reikiamo atkirio u i klastot. Kalbsiu! Man nra ko nustoti. Dstys istorij Bendius ir iugda. Iki valstybini egzamin vis vien neprileis. Kalbsiu ir duosiu garo, pasakysiu tai, k Vladas nutyljo. Btinai. Surezgu mintyse, k a kalbsiu. Kai pirmininkaujantis nenoromis itar: Ar yra norini pasisakyti? (Nenoromis, nes usits, o plane dar viena disertacija.) A paokau ir nuiau tribn. I pradi ukimusiu balsu (tikrai sualau) pradjau skubdamas ir visikai niek nesikreipdamas. Pradjau tyliai, o greit sileidau auktu tenoru, nervingu balsu: A nesiruoiau kalbti, bet kai k noriu pasakyti. Nusivyls istorijos mokslu, nusprendiau pats istorij studijuoti ir taisyti istorik klaidas. Pastami atkalbinjo mane. Tai ess nerimtas mokslas (sal juokiasi). Paskaitos, dstytoj reikalavimai paskait metu (egzamin metu) rod man, kad tai netiesa (R. Vbra ir jo draugai juokiasi). Taiau iandien man pasirod, kad nerimtai irime istorij, nerimtai vertiname.

Net doc. J. Jurginis nerimtai kalbjo (pats isigstu savo lumo, o salje visi nuiva i nuostabos iuo lumu). Doc. J. Jurginis m rodinti, kad nereiki galvoti, kad vokieiai norj atstatyti Lietuvos istorines ribas. O kas taip galvoja? Vokieiai stengsi kirinti j pavergtas tautas. Tai rodyti galima imtais, tkstaniais pavyzdi. Taiau pavyzdys su Svyriais ir Amena i viso nevyks. 1920 m. liepos 12 d. sutartimi Lietuvai buvo priskirta, be i apskrii Lydos ir Gardino apskritys. Vokieiai ir dabar galjo jas atiduoti. Imkit ir pekits tarp savs! Taiau vokieiai gan nenoriai atidav tas emes, nenorjo ir neskubjo j atiduoti. Tada buvau ne toks maas vaikas nuo 13 met iaugau iki 16. Buvau smalsus ir skaiiau to meto spaud labiau, negu iandien (domjausi spauda labiau, negu iandien). Gerai prisimenu, kad vokieiai nenorjo atiduoti Lietuvai t srii. Pavyzdys su tomis apskritimis tikrai nevyks. Klausiausi oponent ir stebjausi. Man pasirod, kad skaiiau vien disertacij, o draugai kit (salje juokas, o gal daugiausia nuostaba lumu). Mano supratimu, disertacija neturi jokios mokslins verts. Tai grynai publicistinis darbas (baisus nepasitenkinimas tarybos loje. Lyg isigstu ir truput traukiuosi). Gal a ir klystu, gal per daug subjektyvus, bet man taip atrodo. Pagal disertant, karas buvs netiktas. I tikrj jis netiktas buvo tik paiam Stalinui, kuris jau nuo 1928 m. gyveno savo paties sukurta dogma, pagal kuri II pasaulinis karas kils tarp kapitalistini ali ir aplenks TSRS. iaip visi inojo, kad karas bus. Spaudoje buvo paskelbtas arkivyskupo Skvirecko dienoratis. I jo matyti, kad Skriveckas inojo, jog bus karas. inojo tai ir mus spjs, visikai ne i meils TSRS, erilis. Visi kalbjo, kad bus karas, bdamas vaiku inojau, kad bus karas. Kiekviena kaimo bobut kalbjo apie kar (salje pritarimas: Tikra tiesa!). Disertantas u nepasiruoim karui vis kalt suveria ukovui, kuris karo ivakarse neturjo jokios valdios. Matyt, geriau Stalino neliesti, nes jis, poeto J. Jevtuenkos odiais, gali dar prisikelti. O ukovas nebaisus jau ir prisikls. XXIII suvaiavimas rod, kad Stalinas niekada neprisikels. Laikas bt Lietuvos istorikams

502

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

503

ties pasakyti apie j (nustebs iri mane E. Mekauskas, kuris vis laik snaud. J. Jurginis atrodo abejingas). Disertantas nesutinka su Ambrazeviiumi, kad baltaraii buvo 90 tkst. Taiau jis nepateikia tikro j skaiiaus, o tiesiog nesutinka su Ambrazeviiumi, ir viskas. Mes, ekonomistai, visada reikalaujame dokument. Istorikai irgi turi visk pagrsti dokumentais. O kur js, drg. Raknai, dokumentas? A netvirtinu, kad baltaraii buvo tiek, kiek nurodo j Ambrazeviius. Bet kiek j buvo? Per ketverius metus galima buvo juos suskaiiuoti (salje visuotinis juokas. Juokiasi net J. iugda, Bendius, Navickas. J. Miceviius pro akinius klastingai ypsosi. E. Mekauskas, palinks priek, i po kds nustebs iri akipl. armaitis nuoirdiai juokiasi. Tik Guas rimtu veidu stengiasi visk urayti). Dar labiau pasisuks mokslin taryb, tsiu: ydai buvo Lietuvos pilieiai, niekuo ne blogesni u lietuvius. Aminas prakeikimas tiems niekams, kurie juos aud. Man, kaip lietuviui, danai bna gda, kad i ms tautos atsirado toki, kurie aud juos. Taiau juos aud ne u tai, kad jie buvo tarybiniai patriotai, o tik u tai, kad jie ydai. Kai disertant paklausiau, kiek tarpe j buvo nuudyta lietuvi, kiek uvo tarybini partizan, drg. A. Raknas atsak, kad drg. P. taro disertacijoje yra ie skaiiai. Taiau iandien mes svarstom ne drg. P. taro, o js disertacij (salje juokas). Disertantas tvirtina, kad 1942 m. rugpjio 30 d. antitarybiniam mitingui Kaune vadovavo M. Birika. I tikrj pagrindiniu kalbtoju buvo V. Krv-Mickeviius (ia J. iugda ir dar kakas: Didiausias idavikas buvo M. Birika.). A to neneigiu, taiau M. Birika nebuvo deputatas ir net nekalbjo mitinge (visa taryba pakilo ir m rodinti, kad M. Birika kalbjo. Net ir R. armaitis pakils tai rodinjo. Pamats, kad padariau klaid, pradjau isisukinti, irdamas taryb). Sutinku, kad jis kalbjo. Seniai tai buvo, todl pamirau. Jis kalbjo, taiau nebdamas deputatu, net nepasira minto mitingo protokolo. O svarbiausiu kalbtoju buvo Krv-Mickeviius, vykds usienio reikal ministro ir ministro pirmininko pareigas. Istorikai neturi bti panas kurapkas, kurios kia galvas snieg. Reikia apie visk ties sakyti. Kadangi

Krv mes spausdinam: ir Skirgail, ir arn, o M. Birikos nieko nespausdinam, todl nepatogu apie Krv vis ties kalbti. Lengviausia visk M. Birikai suversti. Tai neteisinga. Apskritai disertacija neturi jokios mokslins verts. Ji nedav nieko naujo. J galima buvo lengvai parayti remiantis jau paskelbta spaudoje mediaga. U disertacij gal ir bt galima pripainti mokslin laipsn, bet tik iais sumetimais. Priminsiu atsitikim Kauno universitete. Ten prie kar buvo pripaintas mokslinis laipsnis u jokios mokslins verts neturini disertacij vadovaujantis vien tik tuo, kad disertantas panaudojo disertacijai parayti 6000 mokslini veikal. Kadangi drg. A. Raknas net 4 metus isdjo archyvuose, gal ir galima jam suteikti mokslin laipsn. kart jau nelaukiau aplodisment. Visa sal tyljo. Navickas ileido scen Rakn. Bet J. iugda, bijodamas, kad is nesugebs man atsakyti, pats iliau. A. Raknas atsisdo. I pradi senis valdsi. Dl Stalino jis mats, kad ne taip aikinama, bet tai laiks neesminiu dalyku. Kalbjs pilietis ess labai neobjektyvus ir todl nepamat t privalum, kuriuos turi disertacija. Jis net nekalbjo apie tuos privalumus. pabaig nesusivald. Pamats, kad nesugebjo man deramai atsikirsti, m jaudintis. Rankos pradjo drebti. Suirzs ubaig: 95 procentai lietuvi buvo u taryb valdi, u liaud. Tai rod rinkimai. Tik 5 procentuose reikia iekoti t idavik. Didiausias idavikas M. Birika, o V. Krvs liesti nereikia. Jam atsisdus, atsistojo Raknas. Tuoj paklaus mano pavards. I mokslins tarybos atsak jam, kad tai ekonomistas Terleckas. A i vietos garsiai: Atrodo, pastami!1 Taryba ir sal m juoktis, o Raknas vergiko unyio ypsena iri savo patron J. iugd ir irgi juokiasi. Man jis primeta neobjektyvum. Ididiu ingsniu pirmas apleidiu sal. Esu patenkintas, kad tamsybininkams nuluosiau nos.
1

Kartu mokms aspirantroje. A. T.

504

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

505

Su Vladu susitinkam u universiteto. Jis usipuola mane: Velnio tu sikiai?! Jis bara u kariavimsi, u netakt, dl kurio jam net buv gda sdti. Tikinu j, kad nieko nereikalingo nepasakiau. Jis liko savo nuomons, kad kariavimusi parodiau neisiaukljim. Palydjau j iki aliojo tilto, nes norjosi isikalbti. Atsisveikindamas pasak: O gal ir gerai, jeigu saugumas nepasodins. A: U k mane pasodins? Pastam salje nemats. Jo gal nedemaskuosi. Grtu ivargs, bet patenkintas. Pasirodo, kad mano organizmas reikalauja kovos, gin, nemaloni. A jiems gims, gims politinei kovai. Gyvenimas jos pagailjo. Teks mirti neatlikus savo gyvenimo pareigos. Ivargs ieinu pasivaikioti po mik, palaukti Viktoro. Kadangi Alei neprisipainau kalbjs, todl reikia jam isipasakoti. Apie 22 val. jo sulaukiu. Ilgai vaikiojam keliu. Visk jam papasakoju. Bet apie tai kit kart. Juk jau 20 val. Klausyti radijo ir miegoti. Vl blogai miegosiu. K padarysi?

Gruodio 1 d. (ketvirtadienis)
17 val. 05 min. kambary prie televizoriaus. Al barasi, kad dirbu. Es blogai bus su manimi, su mano sveikata. Pirmadien baigiau sunki sesij. Dien pailsjs galvojau rayti, bet kelias dienas i eils labai blogai miegojau. iandien buvau pas gydytoj. Nerv sistema suirusi. Nereiki nervintis. Bt gerai ligoninje pagulti, bet nra galimybs. Gal nuo Naujj met atsigulsiu N. Vilnioje, nerv skyriuje. Vien nakt negaldamas umigti, igriau net 5 auktus mikstros, bet neumigau. Tik dabar suvokiau, kad bromas kenkia sveikatai. Raminu save tuo, kad nuo birelio mnesio igriau tik 2 buteliukus tos mikstros. Atidaviau Alei recept. Daugiau nevartosiu.

Tsiu apie t Rakno disertacij. Viktorui visk papasakojau, prisipains, kad nepatenkintas savo jaudinimusi. Abu juokms i J. iugdos, jo igsio. Viktoras pasak: Saugumas pasakys: itas ariau Petkaus. A: Jie ino, kad ir a galiu kalbti. vakar gal pirm kart taip aikiai supratau, kad iugdoms niekada nepavyks tikinti pasaul, kad mes savo noru puolm kruvinj Stalino glb. Niekada nerodys! Kokie jie silpnuiai! Kaip jie neturi argument savo tiesai rodyti! Nors buvau nepatenkintas tuo, kad kariavausi, bet jauiausi savo stichijoje. tai kokia mano prigimtis! Ir kaip ji slopinama, prievartaujama! Elytei nieko nesakiau. Sunku buvo, kad negaliu jai isiplepti. Laim, kad Viktoras dar buvo. Nakt sapnavau lyki gyvat. Al papasakojo atsibudusi, kad sapnavo irgi gyvat. Bsianti nelaim. Raminau j tvirtindamas, kad sapnai nieko nereikia. inoma, neprisipainau sapnavs ir a gyvat. Kaip gerai, kad jai neprisipainau kalbjs! Ididus ryte nujau universitet. Grdamas sutikau Dz. Budr. Niekada mans nepastebdavs kart niekelis iplts akis stebeilijo mane. Atpaino! Nepasisveikinau. K ia niek sveikinti! Dekanui nuneiau pareikim, kad leist lankyti su stacionaro studentais J. Jurginio ir dar vieno dstytojo paskaitas. Man pasirod, kad K. Strumskis tyia suvaidino nemats mans. Prie savait Vbra irgi nepaino. Gal i tikrj nepaino, o gal suvaidino. Prie por savaii Daioras buvo istorijos katedroje jau labai oficialus su manimi. igsdino mano kalba birelio mnesio gamybinio susirinkimo metu. Menkas mogelis! Zuikutis! Ar galima u tai j smerkti? Ar galima zuikut kaltinti, kad litu negim? Rugsjo 22-j su Viktoru aplankme kun. Aleksandr. Vos neisiunts skundo Ministr Tarybai, kuriame skundiasi saugumu, kuris j persekioja. Koks naivus mogus! Tris kartus kaljo ir nesismonino, kad pasaulyje viepatauja smurtas, apgaul, melas. Naivus kaip vaikas! riukui skundiasi vilku! Juk Lietuvos MT

506

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

507

tikrai galima riukui prilyginti, palyginus j su saugumu. Toks naivus it vaikas. O gyvenimo jis jau neturs. Liepos pabaigoje vl sugro ligonin. Rugsjo 24-j paskambinu dekanat dl savo pareikimo. Laborants tonas rod, kad kakas ukliuvo. Prie por savaii dekanas Semaka tikino, kad tai lengvai sutvarkomas formalumas. O dabar jauiau, kad kakas ne taip, laborant slepia mano pareikim. Liep kreiptis prorektori B. Sudavii. 15 val. usukau dekanat. Mano pareikim atidav neakivaizdin skyri. Neakivaizdinis skyrius paaikino, kad grin dekanat, jis sprendis. Vl einu dekanat. Laborant usuka pas dekan. Tas liepia eiti pas B. Sudavii. Rankoje laikau savo pareikim, kur atidav neakivaizdiniame skyriuje. Skaitau: Leidiama, tarpininkauja Semaka. Deja, ie odiai nubraukti. Tai irgi kak reikia. Mokymo dalyje B. Sudaviius plepa. Pamats, kad jo laukiu, liepa ueiti. Jo lydimas ueinu. Vos spju keliais odiais paaikinti savo vizito tiksl, jis kak neigiamai atsako. Tiesiog jauiu, kad mano vizito jis lauk, seniai apie j sptas. Negals man leisti, nes a dirbs ir darbo metu neturs teiss ieiti paskaitas. Aikinu, kad susitariau su administracija atidirbti po darbo. B. Sudaviius nenori klausyti. Viskas jau nusprsta. Griebia pareikim ir urao: Negalima. 1966 m. rugsjo 24 d. Sumis, bet kietas, pasakau dkoju!, pats nesvarstydamas i odi reikms. Visgi nemaloniai nuteiktas ieinu i menkystls kabineto. Laborant pataria tiesiog kreiptis pat J. Jurgin. Tik neseniai supratau, kad mano kalba sukl didel triukm. B. Sudaviius, bdamas parsidavs su dia ir knu savo darbdaviams, siuto. Jo mona Lietuvos rus, neblogai nekanti lietuvikai, taiau jis su ja kalba rusikai. Jis skund Broni Savick, paras saugumui donos1 . Tad ko i jo laukti? Prie 17 met jis buvo universiteto komjaunimo organizacijos sekretoriumi, o a gruporgu. Tada su manimi buvo malonus.
1

Bet nuo t dien daug kas pasikeit. Jis kilo karjeros laiptais ir ikilo iki prorektoriaus, o a psdamas prie vj, pabuvojau lagery, kaljime. iandien mes prieai. inoma, ir prie 17 met nelaikiau jo draugu ir prie 17 met nebuiavau Stalinui iknos, kaip jis j buiavo. Ir tada to kruvino budelio neapkeniau ne maiau, kaip iandien neapkeniu. Jeigu prie 17 met jis bt skaits mano mintis, bt ne vien donos paras saugum ir ivijs ne tik i universiteto, bet bent 7 metais anksiau bt pasiunts Sibir. Suk j velniai! Niek buvo ir bus. Taiau i pradi jauiausi gan nesmagiai. Nusprendiau aplankyti Vizgirdos darb parod. I pradi sunku man buvo suprasti jo men. Bet pamau miau suprasti! Visgi talentas! Po jo darb apirjau ir dailininko L. Kazoko parod. is pamgdioja stalininius rus dailininkus. is tupi ant upakalini koj prie savo ponus. V. Vizgirdos niekas nepaklupd ir nepaklupdys. Tuo jie ir skiriasi vienas nuo kito. inoma, ir savo talentu. Talentingi nesiklaupia prie jg, menkyst. Grau namo visikai nusiramins. Lyg nebuvo susitikimo su kruvinojo Stalino bernu B. Sudaviiumi. Rugsjo 29-j paskambino filologas Kazys (plikis)1. Es beveik niekas nesveikins Vacio Miliaus. Reiki pasveikinti. Nusprendm sveikinti. Prisidjo dar vienas filologas ir A. Tyla. Tyla apgailestavo, kad sunaikinti valsi saugumo archyvai. inoma, gaila. Daug enkavedist niekysi sudeg ir nesuinos apie jas ms tauta. Bet dar liks daugelis t niekysi liudinink. Apskrii archyvai liko2. O ten mediagos gan daug. Vbra buvs saugumo karininku. Kaip tai? Tarnavs pasienio kariuomenje. Tai tik formaliai saugume tarnavo. Nesvarbu. Vis vien jis doras lietuvis. O R. alga tyrs K. Jakubno uvimo aplinkybes. Ujs is pusnuogis kapini sargo trobel, pasaks niekai! ir numirs. Bet kodl alga tyrinjs i byl? Kodl?
1 2

Daug vliau suinojau, kad B. Sudaviius buvo KGB karininkas, gaudavo dvi algas vien i universiteto, o kit i KGB. A. T.

Kazys Arminas. Klydau. Man sukurpta byla venionyse sudeginta. A. T.

508

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

509

Jiems trumpai papasakojau apie Rakno disertacijos gynimo eig, savo elges. Tyla per daug jau abejingai klaussi, lyg kas bt saks jam bti abejingam.

Gruodio 10 d. (etadienis)
15 val. 55 min. kambary prie lango. Mike Gintulis laksto, nes ryt atsikl radom truput sniego. Oras atilo. iaip nuo pirmadienio gan alta buvo (naktimis iki minus 15 laipsni). Po sesijos vis neatsigaunu, todl ir dienoraio nesutvarkiau. Vakar pas Vit ventm Margaitiens vardines (tebuvom tik mes su Ale). Gerokai igrm Anyki vyno. jau miegoti apie 23 val. 30 min., bet jauiuos gerai. Utat ir imu rankas dienorat. Tsiu chronologine tvarka. Spalio 3 d. nusprendiau nueiti Jurginio paskait ir paprayti leisti lankyti jo paskaitas. Biau prie savait nujs, bet nevykusi kelion Druskininkus sutrukd tai. Pamats ateinant doc. Jurgin, ijau priek ir pasitikau j: Labas rytas! Atleiskite, docente! Labai prayiau Tamst leisti lankyti Js paskaitas. A esu IV kurso studentas neakivaizdininkas. Jis: Praau! Kodl ne! A: Labai ai, docente. Jis: Kodl ne? Jeigu tik yra galimyb ir noras, praau lankyti. A: Noras didelis. Nuvaidino nepasts mans, mats pirm kart. Jeigu Dz. Budrys paino mane, tai Jurginis negaljo neatpainti. Juk buvau apsirengs tuo paiu juodu kostiumu, tais paiais baltais baltiniais. Tiesa, buvau dabar apsirengs lietpaliu. Taiau jis negaljo nepainti. Puikiai suvaidino! A ir jauiau, kad jis leis lankyti savo paskaitas. Neusigavo u mano grub ton. Jam patiko tai, kad J. iugdai sukliau daug nemalonum. iugda, kaip vliau suinojau, labai neigiamai charakterizavo mane. Taiau jo [Jurginio] tas nepaveik. Prieingai. Bet prie disertacij greiiau balsavo E. Mekauskas negu J. Jurginis. Anas drsesnis.

I pradi doc. Jurginis skait apie architektros stilius, bet greit perjo prie temos Lietuvos prijungimas prie Rusijos. ia tema es jis kalbjs. Dabar jis nors pakalbti apie ginytinus klausimus, diskusinius klausimus ar Lietuvos prijungimas prie Rusijos buvo teigiamas, ar neigiamas reikinys. i problem madaug taip sprend (i ura): A nesakau, ar teigiam, ar neigiam tak. Kokie motyvai u ir kokie prie? Priimam tez (privalom), kad prijungimas buvo progresyvus reikinys. Kosciukos sukilim visi vertinom teigiamai. Jis visur simpatika persona. Dalyvavo JAV laisvs kare. 1794 m. sukilim laikom teigiamu, padjusiu igelbti Pranczijos revoliucij. Tada sukilimo slopinimas yra neigiamas. Suvorovas igarsjo slopindamas 1794 m. sukilim. Jasinskis uvo prie Varuvos. Kodl mums privaloma Suvorovo pagarba? Yra tautin savigarba, pasididiavimas. Rusams jis didvyris. Bet jo garbinimo negalima primesti kitai tautai. Tai jau nacionalizmas, tik kitos ries. Buvo Vilniuje Jokbo Jasinskio gatv, dabar nra, panaikino. Suvorovo gatvs nebuvo, atsirado. Suvorovo atsirado, o Jasinskio pranyko pavirto Cvirkos gatv. Jeigu Suvorovas rusams didvyris, tai lenkams Jokbas Jasinskis. Kad 1831 m. ir 1863 m. sukilimai turjo socialin pobd, tai mano galvoje netelpa. Svarbiausias i sukilim tikslas atstatyti Lenkijos valstyb, kurioj dalyvaut ir Lietuva. Ieina, kad sukilimas paangus ir prijungimas paangus. Kur tada ia logika? Marksas 1863 m. sukilim laiko progresyviu. Bet XIX a. 2 pusje, kai Rusija tapo revoliucijos centru, sukilimas nebt laikomas progresyviu. O XVIII a. Europa buvo paangesn u Rusij. iandien mes juokiams i kin, ir teisingai juokiams. Bet mano amiuje mes tai igyvenom. A [Jurginis] papuoliau u keliaklupsiavim prie supuvusi Vakar kultr. Buvo rodinjama, kad ir XIII ir XIV a. visa gera jo i Ryt. Teiginys, kad viskas, kas jo i Rusijos, buvo teigiama, istorikui nepriimtinas. Ieit, kad rus dvarininkas buvo geresnis u lenk dvarinink. Svoka geras ne istorijos objektas. Rus dvarininkas

510

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

511

toks pat inaudotojas. ia klasinis poiris pakeiiamas tautiniu. Tai jau nacionalizmas. Irinktja tauta save laik Izraelis, vokieiai Vokietij. ia irgi prieisime t pat. Atmeskim tai! Tai tam tikra nacio nacizmo forma! Yra kitas teiginys (ypa tai ryku M. Gedvilo kriniuose) XVIII a. Rusija paangesn u Lenkij ir Lietuv. 18 a. Lenkijoje kapitalizmas buvo isivysts labiau negu Rusijoje. Sutikim, kad ia kapitalizmas buvo maiau isivysts negu Rusijoj. Bet ar tas duoda teis pateisinti epospolitos, kaip valstybs, likvidavim? iuo keliu einant galima bt pateisinti ir imperializm jeigu Anglija ukariaut Lietuv, tai bt labai gerai. Hitlerin Vokietija buvo paangesn u Lietuv. Tad kodl mes rkiame prie Vokietij? Izvestijose buvo straipsnis apie internacionalizm. Ten sakoma, kad kiekvienos tautos vystymuisi ypating reikm turi valstybingumas, valstybs turjimas. Ieit, kad geresns santvarkos turi praryti blogesnes, JAV turi teis praryti Piet Amerik. Jokia valstyb neturi teiss kitis kitos valstybs reikalus. Lenkijos istorikai nemato jokio paangumo, kad Rusija prijung j, nors iki 1956 m. ir jie iekojo to paangumo. Jokiais motyvais negalima pateisinti Lenkijos valstybs iardymo. Tai a kalbjau kaip paalinis stebtojas. Susukau jums galvas. Js turite teis paklausti mans: O kaip tau, Jurgini, paiam atrodo? Pasakysiu! Mano manymu, prijungimas tikrai turjo Lietuvai teigiam reikm! Kuo? kinius motyvus atmetu. Kultriniai tautini motyv nebuvo. 1794 m. sukilime J. Jasinskis band palaikyti DLK. Tadas Kosciuka buvo prie. 1831 m. koki nors lietuvik bajor sieki nra. T pat matome ir 1863 m. sukilime. I io sukilimo metu nereikalaujama Lietuvai nepriklausomybs. Ivada: viepataujanti klas Lietuvoje neturjo koki nors tautini siekim. Rusija dav Lenkijai autonomij. Net iki 1831 m. Lenkija turjo savo kariuomen. Lietuva jokios autonomijos neturjo. Tad kur jos

prijungimo paangumas? Prijungus Lietuv, vyksta lenk ir rus feodal konkurencija. Lietuvi tauta lieka varytyni objektu. Nuo XVII a. vyksta lietuvikosios kultros smukimas. Vyksta ir lietuvi tautos lenkinimas. Jeigu Kosciuka bt laimjs, tai vargiai ir lietuviai valstieiai bt ilik lietuviais. Pairkim Prsij. Ji buvo suvokietinta. Jeigu vien atsilikusi taut prijungsi prie kultringesns tautos, pirmj antroji sumals. Rusija buvo atsilikusi, todl ir nesugebjo surusinti Lietuvos. Lietuvoje pramons nebuvo. Rusija ukonservavo ms ekonomik, isaugojo valstietikum Lietuva iliko agrarinis kratas. Kapitalizmas utiko Lietuvos kaim monolitin. Kaimas ir isaugojo lietuvikum. Prasidjo nacionalinis judjimas. Kai du peasi, treias laimi. Rusika tendencija nelaimjo, nes buvo pravoslavika. Basanaviius gavo savo stipendij. Laim, kad Rusija buvo atsilikusi. Nieko ypatingo Jurginis nepasak, taiau ir tai buvo negirdta, nauja, nepaprasta. Tai pirmoji viea paskaita, pasisakanti prie rusikj ovinizm, kuri teko girdti. Sdjau ir spindjau i diaugsmo, pasitenkinimo, kad ms dienomis atsiranda toki dor lietuvi tarp komunist. Tokie iaukls jaunj kart ne keliaklupsiavimo prie rus dvasia. Jis gudrus, todl kalbjo apgalvodamas kiekvien od, taiau studentai irgi nekvaili. Jie padar ne vien analogij, toki analogij, kuri Jurginis norjo kvpti savo klausytojams. Kalbjo jis apie car, o taik Stalinui ir jo gaujai, pasmerkdamas vis j politik Lietuvos atvilgiu. Dabar man aiku pasidar, kodl jam nepripasta profesoriaus vardo, kodl neskiria jo Lietuvos istorijos katedros vedju. Visgi labai diugu, kad tarp istorik, be niek iugd, navick, bendi ir baili galvydi, daior, dunduli, yra ir jurginiai, vbros, batros. Pamau lietuviai ims drsiau kalbti apie savo tautos skriaudas, nelaimes ir tuo privers savo viepaius daryti nors ir neesmini nuolaid. Bravo J. Jurginis! V. Milius, V. Raudelinas atsiliepia apie j kaip apie gudr sen. Jis dar ne senis!

512

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

513

Raudelinas primeta jam ir tai, kad jis jaunimui pavydi. Taiau a simpatizuoju jam. O kad daugiau Jurgini bt Lietuvoje! Dar trejet jo paskait aplankiau. Po to jis ivyko Maskv. Lapkriio pabaigoje kakodl neradau nieko auditorijoje. Paskui prasidjo sesija. Atrodo, kad jo paskaitos pasibaig. Reiks kitais metais lankyti. Btinai. Galsiu juo remtis visur, ypa kai A. Kazlauskas skaitys mums Lietuvos istorij1. Spalio 4-j 14 val. 30 min. eidamas pas generol pamaiau Samulavii su mona ir snumi. I tolo pasisveikinom. Jis sustojo: Girdjau, kad tu sutriukinai disertacij. Apie tai katedros posdy pasakojo J. iugda. Jis labai supyks ant tavs. Norjau daugiau suinoti, bet jis atsipras nuskubjo paskui mon. 13 val. paskambino A. Tyla. Gals Tilto gatv atneti istorin knyg. Susitikom. A. Tyla: Tu norjai gauti Zervynas. Pasistengsiu gauti u drs. A: U koki drs? Jis: Svarstant disertacij. Taip, girdjau kai k i trei lp. Sako, kad Raknas nebt apgins disertacijos, jeigu ne tavo kalba. Labai gerai kalbjs studentas. Tas pasirods kalbjo altai, apgalvotai, o tavo kalba gavo politin pobd, todl tik vienas balsas prie. J. iugda surinks mokslin taryb, iaikins, kad tai tas pats Terleckas, kuris naktimis skambins jam, grasindavs. Po to pasodin. Nesutikau su jo ivadomis: Tai tik kalbos. Vis vien jis bt apgyns disertacij. Studentas kalbjo gerai, bet tyliai. Daug kas nesuprato daugelio jo teigini. Tyla: Reikia apgalvojus kalbti, nepasiduoti jausmams. Simpoziume vienas estas upuol akademikus, bet kalbjo ekspromtu, be fakt, jausm pagautas. Jausmais nieko nepadarysi. O kas toliau? Kelias ukirstas. Tau reikia baigti fakultet. Gal ir umir, bet gali keryti. O gal ir nekerys. Kaip nori. Kiekvienas turi savo galv ir ja vadovaujasi. A: I kur jis itrauk, kad a jam skambindavau? Antanas: Iki areto kakas jam skambindavo, grasindavo. Tave aretavus
1

viskas nutilo. Ieina, tu skambinai. Manau, kad tik pagal tai jis galjo sprsti, jog tu skambinai.1 Umirta, kad 3 metus kaljau ir ten mokiausi visoki gudrybi. Tylos kalba parod, kad jis ino apie tikr idavik. Buvau pamirs, kad apie tai kalbjau jam paskutini vardini metu (prie 23 metus). Jis, pasirodo, nepamiro. Reikia, jam [Antanui] tai inoti buvo labai svarbu. Tylai paaikinau, kad kalbti nenorjau ir nesiruoiau, taiau nesusivaldiau, kai A. Raknas neatsak mano klausimus. Prisipainau, kad buvau pasiras kalb, bet Al neleido. Jis norjo nueiti, bet a paklausiau: O k tu man adjai rugsjo 17-j papasakoti? Jis: Tai ilga kalba ir ne ia. Skaiiau Metmenis. Ten nurodyta, kaip elgtis. Gal taip ir geriau. Seni netikinsi tuo, neperauklsi j. Argi tok J. iugd perauklsi? Tai rod, kad jis neigiamai vertina mano elges rugsjo 20 d. Kolon salje. Taiau atsisveikindamas pasak: Gal ir nekirs tavs, gal ilaikysi egzaminus. O u drs Zervynas gausi. Supratau tok diplomat. U t pat elges kartu lyg smerkia, bet kartu giria. Jis: O gal naud ieis jiems i pamoka? Geriau ims ruoti disertacijas. O visgi nemaloni buvo inia apie J. iugdos stengimsi diskredituoti mane. Bet po valandos i nemaloni nuotaika pradingo. Spalio 5-j grs i bibliotekos suinojau, kad buvo Edvardas. Greit paskambino. Nors susitikti mane. Patariau ueiti. Ujo. Pasisveikinom. iri akis. Pasukome erniachovskio aikts link. Pra mane paslpti jo dokumentus. Jis: Tegu Viktoras ieko darbo. tarinja, i ko jis gyvena. A: Jeigu kreipsi dmes j tarinjimus, neieisi net i nam. A nesistengiu elgtis taip, kad saugumui tikiau. I pradi atrod, kad jokios neapykantos nejauiu jam. Bet greit pajutau. Jauiau, kad jis gali tai skaityti mano veide. Vos nustelbiau t nemalon jausm. Jis: Saugumieiai buvo isikviet vien [lagerinink] ir pareik, kad nuve mus Mordovij pasimatyti su buvusiais draugais. A: O k? Jis: Mane, tave ir Viktor.
1

Greit tikinau save, kad J. Jurginis t paskait specialiai man paskait. Atsidkodamas u J. iugdos sumovim. A. T.

Tokiam aikinimui trksta logikos.

514

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

515

Bailys! Pats neino ko bijo! Save nori sulyginti su mumis! Atrodo, kit dien buvau Eidukeviiaus kombinate pas Alfons Bujok. Jau antr kart toji pati darbinink atnea jam kakoki knyg (rodos, i siuniam rat). Upildyta rusikai. Abu aptar, kaip toliau upildyti j. kart nesusivaldiau ir sikiau: O kodl js rusikai j upildote? K, ar reikalauja kas? A. Bujokas sumio. m kaltinti savo darbuotoj tuo, kad ji neklausanti jo. Jau ne kart pabrs, kad reikia lietuvikai rayti, nes visos skyriaus darbuotojos lietuvs. O ji savo. Pagal prot. Koki termin neino, jis iaikinsis. Juokiausi ijs. is nori visiems geras bti: ir fabriko rusams, ir faistui man. Dar upernai adjo nupirkti Eidukeviiaus kombinatui lietuvik mainl. Atrodo, kad taip ir nenupirko. Kombinato direktorius Ramanauskas irgi geras dius. Bet a negaliu ueiti pas j ir pasakyti jam ties akis. Kadangi A. Tylos atnet knyg buvau jau anksiau nusipirks, antroji man nebuvo reikalinga. (...) Spalio 18-j brolis Vladas prasitar prie Elyts, kad kalbjau rugsjo 20-j. Liepiau visk papasakoti. Mano elges vertino neigiamai. Jam buv gda dl mano kalbos, kariavimosi, psichavimo. Kakodl Al neniro labai. Taiau jo pastabos paveik mane. Jeigu i pradi po rugsjo 20-osios vaikiojau ikls galv, tai po spalio 18-osios (ir gal anksiau) miau gdytis dstytoj. inoma, ne dl J. iugdos charakteristikos. Vien tik dl savo kariavimosi, netakto. inoma, grautis niekada nemoku. Lapkriio 610 d. Krivasalyje neprisiveriau ilgiau kaip valand paskaityti III TSRS istorijos dal. Viena, nebuvo laiko, antra, jauiaus po egzamin ivargs. Treia, svarbiausia, neapkeniau taip lykiai tendencingai parayto vadovlio. Todl lapkriio 11-j atjau egzamin labai nepasiruos. I pradi buvau nusprends atidti egzamin. Bet kelet valand paskaits ten pat, nusprendiau pamginti laim. O gal 3 ir ilaikysiu.

Grs i valgyklos (geleinkeliei valdybos rmuose), radau visus likusius 5 studentus aukiamus pas dstytoj Kstut Strumsk. Ujau. Stengiausi traukti paskutinis, taiau po mans liko Pasvalio vidurins mokyklos mokytoja Vlada. Paskutinis klausimas apie t pai kultrin revoliucij, apie kuri nieko neinojau pavasar skaitos metu. Kodl klausim pateik man? Ar neprisimin, kad kart jau nesugebjau pakalbti ia tema? Ar tik negavo sakymo sukirsti mans? Taiau nesibijau. Prie mane atsakinj labai jau nieko neinojo. Palyginus a daugiau inau. Mokyklos direktori iik gerbiau. kart jis silpnai iman XX suvaiavim. Strumskis norjo pamokyti. is m praytis pateikti papildom klausim. Pateik. Nekaip atsak ir tuos. Para 3. A norjau eiti atsakinti prie anuos 2 studentus, bet Strumskis liep palaukti, kol tie atsiskaitys. Kak nujauiau. Visai ramiai atsakinjau pirmj klausim apie I taryb suvaiavim. Truput sumaiiau dl dekreto apie em. Antrj klausim pasakojant, K. Strumskis nutrauk mane: Uteks! is klausimas labai sunkus. Pateik sunk klausim, o paskui pats prisipaino. Matyt, norjo rodyti, kad nordamas galt sukirsti mane. Atsakiau madaug trejetui su pliusu. Taiau jis, pams studij knygel, pasak: Paraysiu jums ketvert. A prisimenu js neblog kontrolin darb... ia a nutraukiau j atsipras, kad ne toje vietoje pasirao egzamin. Kai pasira, nesistengiau, kad jis tst nebaigt mint. Bet jis ts: inoma, tas nereikia, kad sutikau su visais js teiginiais. Tik dl vietos stokos nenorjau sileisti diskusijas. K nors raant, reikia gerai imanyti visus istorinius altinius, vis mediag... Nutraukiau j, kad visus savo teiginius pagrindiau dokumentais. Tada jis primin mano elges rugsjo 20-j: Girdjau, kad js kalbjote ginant disertacij. Atvirai kalbant (ir tik tarp ms), pagadinote reikal. Disertacija silpna ir disertantas bt neapgins jos... Bandiau nesutikti su juo, bet jis ts toliau: Reikia daugiau diplomatijos! Istorija ne matematika, kur viskas aiku. Istorija klasinis, politinis mokslas... ia vl nutraukiau j: ...ir todl tendencingas... Jis:

516

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

517

Taip, teisingai, tendencingas, jeigu norite. Bet kritikuojant reikia gerai inoti laikotarp. Istorija ne matematika. Jeigu mes visk taip kritikuosime, tai galima pradti aikinti, kad 1940 m. Lietuvoje vyko ne revoliucija, o okupacija, o pokario laikotarpiu ne klasi kova, o tautinis pasiprieinimas. Galime rodinti, kad nacionalinis klausimas pas mus neisprstas, o jeigu isprstas, tai neteisingai. A vl nutraukiau j pareikdamas, kad savo kritika neinu taip toli. Jis vl mok mane: Reikia daugiau diplomatijos. Negalvokit, kad js savo teiginiais Amerik atradot, kad js visk matot, o mes ne. Viskam ateis savo laikas. Mes neturime ger istorik. Auga jaunoji karta. Mums reikia ieiti visasjungin aren. Maskvoje beveik nra Lietuvos istorijos specialist. Mes nesugebam ileisti III Lietuvos istorijos tomo, k latviai jau padar... ia nutraukiu j: Treiosios dalies pus parayta. Bet kokia ten istorija? J perskaits nesusidarai jokio vaizdo apie to meto Lietuvos istorij. Tai ne ms tautos, valstybs istorija, o Lietuvos komunist partijos istorija... Jis irgi neleidia man ilgai kalbti, nes jo galvoje susispiet daug mini: Matote, mums prikaiioja, kad nesugebame tikinti student... Suprats, k jis tuo nori pasakyti, skubu: Jeigu jums dl mano elgesio buvo nemalonum, labai atsipraau ir paadu daugiau nekalbti. Jam nemaloni i pastaba. Ne! Jis neturjs nemalonum. Taiau jis tyli, kai paadu daugiau nekalbti. Jo odiai, kad jis drsiai mane gyns po mano kalbos birelio mnesio gamybinio susirinkimo metu, rodo, kad jis lyg gailisi taip drsiai gyns. Matyt, tada neinojo, k gyn. Tik dabar J. iugda jam iaikino, k jis gyn. Nesitikjau, kad Bendius taip smulkiai bt atpasakojs pirmj mano kalb. Kadangi savo kalboje jis [Bendius] daug k nutyljo, todl galvojau, kad umiro, k kalbjau. Pasirodo, kad neumiro. Nenordamas bti nemandagus, jau seniai buvau atsistojs ir pasiruos ieiti. Bet jis dst toliau: Js kritikavote TSRS istorijos vadovlius. Bet kaip dstyti? Kok metod pasirinkti? A jam priminiau, kad apie Gruzijos respublik nei odio, nei odio apie tai, kaip Vidurins Azijos respublikos Buchara ir Chorezmas tapo tarybinmis. Jis apie tai i viso nedsts.

Nuo Vidurins Azijos prijom prie Lietuvos. Nereiki per daug ikelti savo tautos laimjim. Mes irgi grob kitas alis. A: Teisingai. Bet apie tai raoma. O kad rusai grob, tylima, pateisinama. Profesorius J. iugda rao apie 1655 m. vykius, kad vilnieiai sutik rus kariuomen su glmis, t kariuomen, kuri sugriov miest, iud daugyb vilniei. Juk tai istorini fakt ikraipymas. Jis vl apie lietuvi ambicij. Tai ess nacionalizmas. A: A nesu nacionalistas, nors juo ir esu laikomas. Mano manymu, kur lietuviai buvo neteiss, ten apie juos reikia ties rayti. Bet ir apie rusus reikia rayti ties. Daug vili teikia paskutinis Batros straipsnis. Iki iol buvo tvirtinama, kad visk, k mes turime, gavome i rus. O is straipsnis parod, kad rusams ir Europai daug davme. K. Strumskis pasigyr, kad R. Batra jo draugas, kartu su juo baig studijas. Neseniai jis skaits paskait ir ten rodinjs, kad ir lietuviai ne nema indl Europos istorij. Bet nereiki perdti. Visgi totoriams daugiausia kraujo nuleid rusai. O TSRS istorijoje daugiausia kalbama apie Rusij todl, kad ji didiausia valstyb. Paimkim paskutin kar. Negi Vidurin Azija ne didesn indl u rusus? Sutikau su juo. A: Reikia gal gale versti stabus. Politiniame gyvenime, biologijos moksle jie nuversti. Reikia ir istorijos moksle nuversti stabus. Jis suprato, kad turiu galvoje J. iugd: Reikia turti kantrybs. Seniai mirta, jaunimas uima j viet. Reikia bti diplomatais. Daugiau diplomatijos ir kantrybs. Viskam savo laikas. Istorija ne matematika, vl kartojosi jis. Vl primin, kad tarp ms kalbant. tai atsakiau stengdamasis nuraminti: A ne diplomatas, bet ir ne plepys. O dl diplomatijos, tai diplomatu netapsiu. Greit 40 met. Ar verta mokintis diplomatijos? Tiesa, dar pabriau: K a kalbjau, suinojo ten, kur reikia. Bet a nebijau. Nieko neleistino nepasakiau. Jeigu biau ramiai kalbjs, nieko nebt vyk... Jis nutrauk mane: Kiekvienas klausimas turi savo etik. A: Etikai, inoma, nusiengiau. Kai a kalbjau, kad jau ne laikas mokytis diplomatijos, jis juoksi, nuoirdiai juoksi. Paklaus, kada baigs ekonomik (ino!), kur dirbs (nors ir tai beveik inojo). Gaila, kad nepabriau: O kitk jums profesorius J. iugda papasakojo.

518

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

519

Ir jam papasakojau (tarp ms kalbant), kad mona neleido kalbti, bet neikeniau pamats nesugebant atsakyti mano klausimus. O ant Rakno a nepykstu. Jis neblogas mogus. Mes pastami, nors jis ir neprisipaino pasts mane. Strumskis: Taip sudirbote, kas prisipains. A irgi nebiau prisipains pasts. Maloniai atsisveikinom. (Apie mintis po pasikalbjimo rytoj. O dabar miegoti. Jau 21 val. 25 min. Raiau su pertraukomis, bet pavargau truput. Ir tai gerai, kad galiu rayti. Vladukas pas motin. Gerai! Jai linksmiau!)

Gruodio 11 d. (sekmadienis)
(10 val. 45 min. Vilyt repeticijoj. Mama pas Bron, Gintul ivariau pas vaikus, nes daug zirz. O Al, kaip visada, vargsta plauna grindis. Vandens, inoma, prineiau, ukriau krosn atnes angli ir malk. O daugiau padti neturiu laiko. Diaugiuosi, kad vakar prie mieg pasivaikiojs su Vilyte pusvaland po mik, neblogai miegojau. Tsiu tai, ko neubaigiau. Kad tik kas nors neateit ir nesutrukdyt.) Po pasikalbjimo su K. Strumskiu ilgai svarsiau, kodl jis pasirinko tok keli pasikalbjimui. Kodl kalbjo prie liudininko? Nors, ties sakant, jis negaljo jo ivyti. Ji laik egzamin u II vadovlio dal, todl ir jo paskutin. Bet jis, palyginus, daug kalbjo. Geriau, kad tik a vienas tai biau girdjs. Matyt, Vlados veidas rod, kad ji dora mergait ir nepleps. O jeigu bt kalbjs su vienu manimi, kai kam kilt tarimas, k a su juo kalbjau. Jeigu kalbjo prie liudininko, reikia, pasikalbjimas nebuvo slaptas. Gudrus dstytojas K. Strumskis! O man buvo gda dl savo nediplomatikumo. Jis 9 metais jaunesnis u mane, o mokina mane diplomatijos it savo sn. Gda! Savo akyse atrodiau it nusikalts mokinukas, u savo elges usitarnavs nuo mokytojo ryki. Bet kartu buvau patenkintas, kad ilaikiau egzamin. Pavijo abu partinius darbuotojus Kolesnyk ir Levenk, o faistas Ter-

leckas ilaik 4. Pavijo gan daug student, o a ilaikiau, nors ir nesimokinau. Supratau, kad iandien ne 1957-ieji, kada galima buvo sakyti dstytojams t ar kit sukirsti. Gerai! Tik Bendius ir J. iugda kirs mane. Gali dar A. Kazlauskas. Pairsim! Bdamas durnelis, prisipainau studentams, kad nepasiruoiau (jie auk, kad a ess zubryla ir gerai pasiruoiau). sesij vl atvyko Jurbarko rajono mokytojas Maiulis, kur pernai tariau esant nedoru mogumi. Dabar tvirtai sitikinau, kad jis nipinja saugumui. Pirmas stengsi suinoti, kiek gavau i gzamino. Vliau teiravosi, kokius klausimus gavau. Kadangi klaus pamokos metu, sakiau vliau papasakosiu. Daugiau nedrso klausinti. Laukiau Viktoro pasitarti dl egzamino. Lapkriio 14-j jis apsilank. odiu, net dvi savaites nesirod. Pasakiau, kad suprants jo taktik. Jis lanksi Estijoje. Saugumas susek. Viktoras irgi negaljo spti K. Strumskio elgesio esms. Gal tuo ruoia dirv ateiiai? Bet kodl jis gali bijoti mans ateity? Jis nra naivus, kad patikt puikia mano ateitimi, kurios a galiau tiktis tik pasikeitus istorinms slygoms. Ess zuikelis, bijs be liudinink kalbti. Bet greit pats paneig i savo nuomon. Milius ir K. Ambrasas jo vietoje nebt idrs parayti man 4, kai komsorgus pavijo. ie abu geriausiu atveju bt vertin mano inias 3. Vadinasi, jis nra didelis bailys. Gal jis nors apraminti mane? Mes snaudiame, o tu trukdai mums. Patylk ir tu! Kuo tu geresnis u mus? Gal?! Ne! Bet vis vien jis diplomatas ir vertas pagarbos. O a? A atvirairdis durnelis! Taip! Kaip ten bebt, bet mano akyse jis liko simpatiku mogumi. Nereikia pamirti, kad jis buvo komjaunimo rajono sekretoriumi. Taip greit padaryti toki evoliucij ne kiekvienas sugeba. Aiku, kad bdamas sekretoriumi lovino Stalin, keik nacionalistus. O iandien jis neisigando mano charakteristikos, kuri pateik J. iugda. Gailiuosi nepasaks apie J. iugd, kad jis (kaip tamsybinink atstovas) ilgai gyvena. inoma, jo paskaitomis nesu patenkintas. Jos turi grynai propagandin, apologetin turin. Gal j galima pateisinti

520

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

521

tuo, kad tik birelio mnes apgyn disertacij. Kol apgyn j, turjo veidmainiauti. Gal greit ir jo paskaitos gaus mokslin pobd. Aiku, kad jis truput isigando J. iugdos charakteristikos. Jo odiai, kad jis ne su viskuo, k a rodinjau savo kontroliniame darbe1, sutinks, tai parodo. Tik dabar jis suprato, kok mog jis igyr. Taiau per daug vis vien neisigando. Reikia tik diaugtis, kad iugdoms ir panaiems j niekams nepavyksta iauklti niek, pataikn, baili, igam. Jaunieji Lietuvos istorikai pradeda galvoti ir matyti. Tai ir teikia mums daug vili, vili, kad rusams nepavyks greit nutautinti mus, Lietuv!2 Kaveckas pakviet mane lapkriio 14-j pasivaikioti po ilgj Politechnikos instituto II rm koridori. Mats an garbanot vyrik? Ess jo kaimynas, kartu mokinosi abu Skaudvilje. Bet paskiau pateks lager ir ikaljs u pogrindin organizacij apie 8 metus. Jis pras apie tai nepasakoti. Bet man pasakos. Kodl jis man tai pasakoja, ir iandien neaiku. O gal jo kaimynas, Juozas Kinderis, jau persiaukljo ir talkininkauja saugumui? Gal prie tokio greiiau prikibsiu, atversiu savo ird. Ne! Ivaizda rodo, kad tai ne niekas. Ne! Tokio veido mons niekais negali bti. Kinderis ivietje-rkomajame m pasakoti, kad jis mokytojauja Rusnje. Ten nes rusikos mokyklos. Rusai, kurie negalvoja Lietuvoje ilgai gyventi, ve per Nemun vaikus Kaliningrado krat, rusikas mokyklas. O lietuviai i ten lietuvikas mokyklas. A pabriau, kad i Lietuvos ivaiuoti niekas nesiruoia. ia sikio Kaveckas. Es Suvalkijoje rusai neusilaik ilgai. A tuoj su ironija apaukiau j nacionalistu, kuris neparuoia Suvalkijoj rusams tvirtos dirvos. Jis ir kiti juoksi i yd. Gailjausi vliau, kad nesugalvojau, kaip sikiti pokalb. Pokalbis vyko vl apie mokyklas. sikio Kalesnykas. Es pas mus nes jokios problemos. irvintose, kas nori, tas leidia vaikus bet kokias mokyklas. Jam priminiau, kad Lietuvos nereikia maiyti su Gudija. Ten lietuviai neturi savo lietuvik mokykl. sikio
1 2

Kontrolinis darbas apie 1940 m. vykius Lietuvoje. Darb pasiliko sau. A. T. Kai po met J. iugda man i Lietuvos istorijos vieninteliam para 5, jis liko man msl. A. T.

Vbra. Tur lietuvikas pamokas. Nurodiau, kad tik keliose mokyklose po por valand savait. Pateikiau klausim: kodl Lietuvos lenkai turi lenkikas mokyklas, o Gudijos ir Ukrainos lenkai j neturi? Vbra aikino, kad suraymo metu j nerad ten. Paaikinau, kad Gudijoje rasta per 0,5 mln. lenk, o Ukrainoje per 300 tkstani. Bet ia sikio Kolenykas. Suraymo metu kakas paleids gandus, kad tuos, kurie usira lenkais, visus vei Lenkij. irvint lenkai maldav, kad juos perrayt lietuviais. Taip inyk lenkai i irvint. Kalba gro apie Kaliningrad. Kaveckas m pasakoti, kad traukiny sikalbjs su eima, gyvenania Kaliningrade. Jie nenor grti Lietuv. Kas nori, visi gali grti Lietuv ir savo vaikus mokyti lietuvikai. A pabriau, kad ne visiems lietuviams leidiama grti Lietuv. Kaveckas: Reikjo jiems eiti drauge su taryb valdia... Nutrauks j susinervins idroiau: Tavyje kalba Stalinas. Atrodo, kad R. Vbra isigando ir pasil eiti auditorij. Grtant juokaujaniu tonu vadinau Kaveck mauoju Stalinu. Jis neusigavo. Visi juoksi, kad mes abu vis laik ginijams. Tiesa, prie tai kakas m rodinti, kad Vilniaus lenk klausimas nustojo savo atrumo, lenkai lietuvj. Jam pritar dstytojas R. Vbra. sikis pabriau, kad jie klysta taip galvodami. Vilniaus lenkai ne lietuvja, o rusja. Vilniuje gyvena 20 procent lenk, taiau net 10 procent j savo vaikus leidia rusikas mokyklas. Maiulis turs mediagos savo donosams rayti. Tegu! A nepasakiau to, ko negalima. U tokias diskusijas saugumas nesiims prie mane represij. Ne! Kit dien atsineiau auditorij knyg Naselenije mira, kuri patvirtino mano teigin apie lenk skaii TSRS. Nepatogu buvo rodyti R. Vbrai, rodinti, kad jis klydo. Papraiau Kaveck parodyti i knyg R. Vbrai, nes jie abu gerai pastami. Atsisak. Jis nors egzamin ilaikyti. Atrodo, apie lapkriio 16-j vl pertraukos metu susirinkom visi rkomj. Kakas m kalbti apie Kaveck. Vbra prasitar, kad Kaveckas mgsts pilkas svaidyti. Kakas pradjo kalb apie atvirum. R. Vbra: Gilios asmenybs yra udaros, o paviru-

522

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

523

tinikesns atviros. sikiau a. Priminiau, kad auktaiiai yra atviresni, o emaiiai udaresni. Vliau gailjausi, kad nepriminiau prof. Igno Jonyno pavyzdio. Jis buvs labai atviras ir nebijojs Stalino laikais kalbti tiesos apie Lietuvos istorij. O J. iugda udaras, veidmainis. Taiau kuris i j gilesnis Jonynas ar iugda? Kelias dienas apie tai galvojau. Viktoras ne kart pabr (o gal taikydamas man?), kad udari, paslaptingi mons sukeli panekov akyse didesn pagarb ir simpatij negu atviri, plepiai. Su tuo, inoma, sutinku ir a. Sutinku, bet tik i dalies. Kodl? tai pavyzdys. Po keli dien pasitaik proga abiem su Kinderiu eiti universitet. Leidau suprasti, kad a buvs sovietinis lagerininkas. Laukiau, kad ir jis prisipains tai man. Ne! Neprisipaino! Atsisveikins klausiau pats save: Kuris i ms teisesnis ir protingesnis? Kiekvienas atsakys, kad jis. Bet ar jie teiss? K duoda ms udarumas, tyljimas sukandus dantis? Ir ar jis iandien reikalingas? Na, pogrindininkas turi tylti, veidmainiauti. O likusieji? Kokie rezultatai to tyljimo, veidmainiavimo? Leisiu kalbti Jonui III1 , kur buvau seniai susitiks ir pas kur buvau ujs pasinekti. tai jo odiai: iandien tyljimas atnea tik al ms tautai. Labai gaila, kad imintingus vaizduodami tyli tie, kurie daug ino apie okupanto juodus darbelius. Apie juos reikia ne tylti, o kalbti, ne kalbti, o visur aukte aukti. Tegu apie tai suino kuo daugiau lietuvi, ypa jaunimo. Laikas bga. Gyvi enkavedist nusikaltim liudininkai vienas po kito nueina kapus, nusinedami daug paslapi. Btina ne tik kalbti juos rayti savo prisiminimus, bet imokyti juos pasakoti, kalbti. Kokia nauda, kad jie tyli? Tyli galvodami tik apie savo kail. Ko bijoti? Tegu vien kit pasodins NKVD palikuonys, bet vis ne. Be to, u kalbas nesodina iandien. Nra ko bijoti kalbti. Tik bailiai tyli. Kitus stabdo, moko tylti tik tie, kurie patys tyli bdami i prigimties bailiais. inoma, nereikia perdti ir sienos dauyti galva. Protingai kalbti galima ir btina.
1

Pats autorius.

Negaljau su juo nesutikti. Juk ir apybraioje I klampyns saugumas liepia tylti. Saugumo raeiva igiria t kalin, kuris niekam nepasakoja apie tai, kad kaljo. A neslepiu. Tegu visi ino, kad iandien yra politini kalini ir u k jie kali. Jeigu reikt, tyliau. Taiau nerandu reikalo apie tai tylti. Tegu u tai mane laiko silpnavaliu plepiu. Nesistengiu, kad mane visur girt. Ne! T pai dien po paskait dstytojas Vbra paklaus, gal es norini paklausti. A tuoj pat atsistojs ipykinau: Js, o ir kiti dstytojai akcentuojate od nacija, lietuvi buruazin nacija. Man 1957 m. teko dalyvauti Moksl akademijoje (kaip stebtojui) konferencijoje tema Apie lietuvi nacijos formavimsi. Ten velionis Konstantinas Jablonskis ir Eugenijus Mekauskas rod, kad tokios problemos i viso nra. Lietuvi nacija susiformavo 1009 metais, kada mus pasiekia raytins inios apie lietuvius. Rusams nacija reikalinga todl, kad jie neturi odio tauta ir liaudis, kaip turime mes. O nacijos problem ikl Stalinas, kaip pasiprieinim kylaniam nacionalizmui... Bent panaiai formulavau savo klausim. Vbra nutrauk mane: Suprantu js klausimo esm. Tai ess sunkus klausimas. Isisukinjo berdamas nuvalkiotus staliniei teiginius, taiau kiekvienam buvo aiku, kad jis pats nesutinka su Stalinu. J irgi bars u vien disertacijos teigin. ia sikio iikas: veicarieiai nra nacija? Taip?! O vokieiai, gyven veicarijoje? Koks skirtumas tarp veicarijos ir Vokietijos vokiei? Vl teko R. Vbrai isisukinti, nes atvirai pasakyti savo nuomons negaljo. Vos man paklausus, Kaveckas ireik savo nepasitenkinim. Tokius klausimus gals isiaikinti individualiai. Po paskaitos vyrai sujom rkomj, Kaveckas vl apkaltino mane tuo paiu. Es neteisinga kelti tokius klausimus, versti mones abejoti pagrindiniais marksizmo teiginiais. A grubiai (nors apgalvojau i tem, apgalvojau, kaip sukirsti tamsybinink Kaveck, bet tikrovje planas suiro. Po eils nemigo nakt buvau neisimiegojs, todl nervingas): Tu pats bijai galvoti ir nenori, kad kiti truput pagalvot. Turiu a ne vien pastam dstytoj ekonomikos fakultete. Jie man nusiskundia, kad kuo toliau, tuo labiau ateina universitet i vidurins mokyklos silpniau pasiruo-

524

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

525

, juo didesni indiferentai. O kodl? Tuo kaltas tu ir tave panas. Visi m juoktis. Juoksi net R. Vbra. A tsiau: Jaunj kart btina auklti marksistine dvasia. Taiau jaunimas niekuo nesidomi. Dauguma indiferentai. Komunizmo pagrind disciplina yra rimta disciplina ir btina jaunimui. Taiau jaunimas bga i komunizmo paskait, juokiasi i i paskait. Kodl? Kas kaltas? Tu! Paaikinsiu! Komandiruotje susitikau vien mokytoj. Pasirod, kad ji i Vilkavikio rajono... Vl visi m juoktis. (Tas faktas igalvotas. Studentai neakivaizdininkai man pasakojo apie pana Kavecko elges). Ji m skstis, kad neturi Lietuvos istorijos vadovlio, kad programose neskiriama beveik vietos Lietuvos istorijai. A jai rodinjau, kad pati kalta. Yra Lietuvos istorijos tritomis. Galima i jo pasidaryti konspekt, pasiimti mediagos i istorijos altini. Mokytoja tai atsak: Pamgink tai padaryti! Atvaiuos Kaveckas su savo kompanija, patikrins, gausi velni ir ilksi i mokyklos. Ir vl juokas. R. Vbra taip nuoirdiai juokiasi. Kaveckas tyli, nedrsiai mgina prietarauti. O a tsiu: Toks rajono valdios elgesys auklja mokytojus bailiais, kurie niekuo nesidomi, be karvs ir parelio. Koki toks mokytojas gali iauklti jaunj kart? Pamau jis pats tampa indiferentas, indiferentais ileidia gyvenim ir savo mokinius. O universitetas jau nieko doro negali i toki paruoti. Reikia jaunim auklti ne universitete, o vidurinje mokykloje. Kaveckas papra odio. Jis pasakysis, kodl taip yra: Iki XX suvaiavimo vieni mokytojai viskuo tikjo, o kiti niekuo netikjo? Bet nemaa dalis visgi tikjo. O dabar? Dabar niekas nebetiki. Atviras, bet teisingas komunisto prisipainimas. Jis m kaltinti mokytojus, kurie netur tvirtos materialistins-marksistins pasauliros. A nesutikau! rodinjau, kad iandien auktoji mokykla duoda bsimiems mokytojams daugiau ini i marksizmo mokslo negu anksiau, geriau juos paruoia. Taiau anksiau vidurin mokykla ileisdavo maiau indiferent negu dabar. tai jis jau atsak, bet a toliau j spaudiau. Buvau pasiruos (nemigo valandomis) kalbti, kad Lietuvos istorijos nedstymas daro tik al. Lapkriio 14-j visi sutiko (drauge

su R. Vbra), kad internacionalistu gali bti tik tas, kuris pirmiausia myli savo taut. Nedstydami Lietuvos istorijos neimokina jaunosios kartos mylti. O kas nemyli savo tautos, tas negali bti internacionalistas. Bet nervindamasis nesuspjau tinkamai idstyti io klausimo. Kalbjau apie tai, kad btina mokytojams duoti daugiau iniciatyvos, savarankikumo. R. Vbra primin Literatros ir meno laikratyje ispausdint straipsn, kuriame smerkiamas rajon partini organizacij kiimasis mokslo reikalus. Kakas m rodinti, kad partiniai instruktoriai nieko neimano, o kiasi mokymo proces. Kaveckas nesutiko, kad instruktoriai maiau isilavin u mokytojus. Jis jautsi nejaukiai ir buvo vis laik labai pasikeits. Visi stebjosi jo tyljimu. Tik po savaits buvo vl linksmas. Ar tik negavo nuo saugumo kail? Maiulis, inoma, visur pritar man, kaltino Kaveck. Aiku, kad para saugumui apie tai, kaip Kaveckas nesugebjo apginti partijos. Maiulis m pirtis draugus. Atsineiau kelias prie kar ileistas knygeles apie 1863 m. sukilim. Tuoj grieb skaityti. Po keli dien pradjau tampyti sovietinius leidinius. Maiulis buvo nepatenkintas: K tu ia rodai?! Itrauk k nors apstulbinanio. O pygos nenori? Saugumo negalsi niekuo nustebinti. Bet po kurio laiko jis labai pasikeit. Jeigu pirmiau lsdavo akis, pirosi draugus, tai po to stengsi laikytis nuo mans nuoaliai. Taiau tik vaidino nesidoms tuo, k a kalbu. Matyt, saugumas patar keisti sekimo taktik. Pirmomis dienomis man lyg buvo gda R. Vbros dl diplomatijos stokos. Bet po Kavecko sukirtimo nesigdijau. Man atrod, kad ir dstytojas Vbra patenkintas tuo, jog Kaveckui nuluosiau nos. Lapkriio 17-j apsilank Viktoras ir Algis Baltruis. Algiuko brol pasodino Tauragje u chuliganizm. Patariau kreiptis Stas. Ji turi ministerijoje daug pastam ir gali padti, kaip daugeliui padjo. Viktoras kategorikai pasiprieino. Su ja reikia nutraukti bet kokius santykius, nes ji susiriusi su saugumu. I pradi nenorjau sutikti, bet vliau sutikau. Kalbjome apie buvus partijos nar Kapoi. Pernai Stas pasakojo man, kad jos Povilas pyks-

526

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

527

ta ant Kapoiaus, kad is, suinojs esant Povil rusu, neprim darb. Jis nukentsis. Ji tada dav suprasti, kad spiau Statybos tresto direktoriaus pavaduotoj ekonomikos reikalams, kuriuo Povilas irgi nepatenkintas. O dabar Povilui girdint pavadino Kapoi saugumo agentu. Toks jis ir yra. Aiku! Bet tada Stas elgsi taip nesmoningai. Lapkriio 19-j Tiesoje pasirod straipsnis J. Galvydio 70-meio proga. Ireikiau mint, kad reikia sen pasveikinti. Moterys atne gli ir kalbjo mane ir Olg pasveikinti senel. Buvau girdjs, kad jis doras lietuvis, gerai skaits paskaitas. Birelio mnes tebuvau tik vienoje jo paskaitoje, nes reikjo ruotis egzaminams. met i pradi lankiau visas jo paskaitas. Tai vaikiojanti enciklopedija. Bet jau i pat pradi pasirod, kad jis bailokas senelis. Skait apie Kinij. Daug kalbjo apie angl imperialistin politik Kinijos atvilgiu 19 a. Minjo ir Pranczijos politik. O apie Rusijos imperialistin politik nei odio. Bijo, kad gali apkaltinti siekiant kvpti studentams analogijos su dabartine rus politika. Net Kaveckas pabr, kad senis bailus, todl ir jo paskaitos nedomios. Bet pasveikinti reikia. Tokiuose sveikinimuose esu labai seniai dalyvavs. Bet reikia sveikinti. Truput jaudinuosi. Taiau, kaip pasirod, senelis dar labiau susijaudino, net gles imet i rank. Pavyko puikiai. Pakviet senelis jo oficialj minjim. Btinai nueisiu! domu, k kalbs kiti, jis pats. Alei liepiau eiti Toliko1 [Anatolijaus] sutiktuves, pats ivaiavau universitet. Salje (kolon) buvo susirink daug moni, taiau student beveik nesimat. Tebuvo tik kurs atstovs, kurios privaljo sveikinti. od gavo doc. J. Jurginis. Visi juoksi, kad daugiau kalbjo apie save negu apie jubiliat. Tai perdta, inoma, bet dalis tiesos yra. Jurginis mgsta pasakoti apie tai, kaip jis buvo opozicijoje. Tai j ir gelbsti. I vis sveikinusi ypa isiskyr vis istorijos katedr kolektyvo sveikinimas, kur skait prof. B. Dundulis. Atrodo, kad sveiki1

Jos sesers snno, sugrusio i kariuomens.

nim jis ir suredagavo. Juk kas kitas taip moka pataikauti partijai ir vyriausybei. B. Dundulis padar J. Galvyd revoliucionieriumi ir vos ne komunistu. lyktu! Nekok spd parod atidars minjim dekanas Semaka. Jis pradjo, kad iais metais TSRS vs 50-met. I io minjimo ived Galvydio jubiliejaus ventim. O ubaig Robertas iugda. Tas durnelis atsiunt turbt i Niujorko, telegram, kurioje jis sveikina jubiliat ne jo 70-meio proga, bet j ir vis katedros kolektyv Spalio 49-j metini proga. Kakas nusijuok perskaiius jo telegram. Greit visa sal kvatojo. Kakoki replik pasiunt Kolesnykas. A irgi: I iugdos visko galima tiktis. Priekyje ms sdjs A. idlauskas atsigr ir dmiai pasiirjo. is, maiau, dvilinkas lankstosi prie J. iugd, o ia jo dievuk kakas idrsta kritikuoti. Jis labai panaus savo mokytoj iugd. Sako ess kapitalisto snelis, todl taip be muilo lenda partijai ir vyriausybei upakal. Vieni pataiknai mirta, kiti atsiranda. odis suteikiamas jubiliatui. is kalba apie tai, kad j apreng tokiu ventiniu rbu, jog jis nepasts savs. Man pasirod, kad senis gaus drsos ir nusirengs t rb, kur j vilko prievarta. Bet kur tau! Pasirodo, kad seniui labai malonu vaikioti apsirengusiam revoliucionieriaus rbais. Apie mane daug buvo kalbta. Bet kai kas nra inoma plaiajai visuomenei. Kai k papasakosiu. Tiesa, prie tai jis padkojo partijai ir vyriausybei u apdovanojim, kur perskaits J. Kubilius ivyko. Kas tai per apdovanojimas? Ogi popierlis! Yra u k dkoti! O kad 20 met marinuoja docento kdje, irgi reikia dkoti? Apdovanojimas reikis, kad laikas pensij. Bet jis nenors. Dar gals dirbti. O kad iklausyt io praymo, reikia parodyti savo darbdaviams, kad pataikauti, meluoti jis dar gali. Na ir papasakojo! Pasakojo, kaip jam tarnaujant Lietuvos kariuomenje kareiviai buvo varomi banyi. Jis neatkalbindavs j nuo banyios, bet tiems, kurie neidav ten, skaitydavs paskaitas apie pasaulio ir monijos kilm ir kt. tematika. Taip pamau beveik visi kariai nustojo lank banyi. Kapelionas pasiskunds ir kariuomens vadas j nubauds. lyktu buvo klausytis io sapaliojimo, pataikavimo darbdaviams, liauio-

528

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

PENKTOJI

KNYGA

529

jimo prie jg. lyktu! Taip elgsi senas Lietuvos inteligentas, apie kur iki iol teko girdti daug kalbant, kaip apie joki kompromis nepripastant mog. lyktu! alia sds neakivaizdininkas Pranas Kolesnykas irgi, matau, nepatenkintas. Minjimas baigtas. Visgi ekonomistui A. Daukai teko vis akivaizdoje pasisveikinti su manimi. Rytojaus dien (sekmadien) susirinkom tik grupel student filologijos fakulteto kiem. Pranas m pasakoti apie minjim, lykttis visa minjimo eiga, B. Dunduliu, R. iugda, o ypa doc. Galvydiu. Jam ess lyktus Galvydio pataikavimas. Pirma jo nemgs, o dabar jo nekenis ir nelankysis jo paskait. Taip malonu buvo klausytis pasipiktinusio Lietuvos komunisto, irvint rajono komjaunimo komiteto sekretoriaus. Ir koks paradoksas! Buvs Lietuvos kariuomens karininkas savanoris, krjas dvilinkas susilenks liauioja prie t santvark, prie kuri jis kovojo, o ios santvarkos aukltinis ir jos gynjas piktinasi, smerkia j u liauiojim, pataikavim. O visgi tai malonus faktas! Malonus! Tokiam komunistui a pasiruos pabuiuoti rank. Toki komunist buvimas teikia daug, be galo daug vili. Jie iaukls toki jaunj kart, kurie nevergaus, neliauios prie stipresn ir nebijos kovoti u savo tautos teises. O to usienio lietuviai ir j Metmenys nesupranta ir negali suprasti. Mums kritikuojant J. Galvydio elges, pasirod jis pats. iriu j ir gaila pasidaro senelio. Ne! Pateisinti jo nemoku ir nenoriu. Argi galima j pateisinti? U k pateisinti? Tik smerkti j galima. Jam kaip tik nra ko bijotis, pataikauti. Tuo jis daro didel al ms jaunajai kartai, mokydamas savo pavyzdiu pataikauti, liauioti. Pranas ir kiti ne kart pabr, kad laikas seniui pensij. Komunistas R. Vbra daug vertesnis u buvus Lietuvos kariuomens karinink. Lidnos ivados, bet tai faktas, rodytas faktas. Gyrsi paras knyg apie religijos kilm, bet sunku, es, ispausdinti. Rado tem! O kiek tem Lietuvos istorija duoda, t tem, kuri nagrinti cerberis J. iugda neleidia! Ar J. Galvydis negalt imtis ios temos? Galt! Tegu jos neispausdina. Galt rankraiu naudotis. Utat jis vertas tik pasmerkimo, teisingo pasmerki-

mo. Po keli dien beveik visi pabgom i jo paskaitos. iurlionio gatvje susitikom sen. Pasislpm. iriu praeinanio senio aukt, tiesi figr. Lidna, lidna sieloje... Prislgta nuotaika parvaiuoju namo. Kit dien sutikau Poviln.1 Tas iklauss mane taip patar: Tavo pareiga pakalbti su jo draugu Postile2 ir pasakyti, k js galvojat apie Galvydio paskaitas. Reikia ueiti pas K. Strumsk. Tegu jis nevaizduoja suprants vis rus politik. Jis daug ko nesupranta. O suprasti privalo. Jo apologetins paskaitos daro daug alos. Disertacij apgyn, tegu ir jis moko studentus galvoti. Su R. Vbra irgi reikt tau susipainti ariau. Teisinausi, kad jie visi bijo mans. Taiau Povilnas nenusileido. A privals veikti pastamus universiteto dstytojus, atverti jiems akis ten, kur jie daug ko nemato. Bent dabar nesiruoiu pas juos eiti. Grs po atostog, radau nauj darbuotoj, vardu Graina. Ji pradjo domtis istorija. Pam daug istorini knyg. Bet po mnesio grino. Kodl? Gal ir klystu, bet, mano manymu, pirtus prikio Elena Smilgeviien. Ji jai ipasakojo, kad turiu mon, eimos neiriu. Toji pamgino suvilioti mane. Labai meili bdavo, koketuodavo. I pradi tarinjau (gan neilgai), kad ji saugumo sista. Ne! Manau, kad ji buvo sugalvojusi apsukti galv, nors ji net 15 met jaunesn u mane. Elena pasak, kad Veros vyras negraus. Tas nepatiko. Tada i pridjo, kad mano mona negrai. kart tai neugavo mans. Atneiau Elyts 1947 m. nuotrauk: Pairk! Tavo amiaus bdama ji graiau u tave atrod. Pabrdavau, kad monos neapgaudinju. Bet Graina gan buvo pradjus patikti. Kartais nepatikdavo, o kartais gan patikdavo. Atostog metu tik dl to neueidavau. Lapkriio 29-oji. Sugrs jauiau, kad ji man patinka. Net buvau isigands. Nenoriu su Elyte vienoj lovoj gulti ir dar apie k nors svajoti. To nereikia! Ne! Bet gruodio 2-j grau namo toks laimin1 2

Pats autorius. Dstytoju Antanu Dauka.

530

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

531

gas, kad Graina man visikai pradjo nepatikti. Elytei buvau toks geras. Taiau kartu buvau nepatenkintas, kad niekas staigoje nedomina. Kartais vl noriau, kad kas nors labai patikt. Koks dar vaikas esu! Elyts neapgaudinju. Visada pabriu, kad svarbiausia man mona. iandien Graina pra jos batus atneti i batsiuvio. Es neturinti laiko. Atsakiau, kad monai neatneu, pati neioja, o ia merginai neiu. Elena: mona nemato. A: Mano sin mato. An dien likom su Graina vienu du. Pradjome kalbti apie itikimyb. Graina: Itikim vyr nra! Tik gal tu vienas toks nenormalus vyras. Pabrtai kalbu, kad niekika apgaudinti mon. Ji dabar nesuka apie mane galvos, nors jai ir patinku. Svajoja apie dstytoj Savaniausk. iaip kartais irgi j paerzinu. Pavojai jokie negresia. Ir nenoriau niekada sulauyti itikimyb Elytei. Tada a uvs. Save niekinsiu, neapksiu. Bet to nebus! Ne! A turiu likti mogumi! Neti slpti dienorat. 1966 m. gruodio 16 d. 15 val. 50 min. Jeigu kada nors us dienoratis, bus labai gaila. Gal neus, iliks. Jis man labai brangus.

ETOJI KNYGA

532

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

533

Gruodio 11 d. (sekmadienis)
11 val. 30 min. kambarly. Lauke apie por laipsni alio. Sniego apie 12 mm. Vladelis iuo metu pradeda ivaiuoti i venionli. Vakar motinai buvo linksmiau jam atvykus, o iandien dar labiau lidna. etadien a parvaiuosiu. Jau ivargs. Tik 2 val. su Gintuliu tvrm vitom gardel sandliuke, kad nesualt. O iaip vis dirbau, raiau. Taip ir praeina visi sekmadieniai. met teatr retai, labai retai tenka nuliauti. Po Nauj met! O dabar rayti. Rayti! Po J. Galvydio minjimo prisistaiau prie Raudelino monos. Rpjo suinoti, kaip laikosi jos vyras. Ji raanti disertacij apie I pasaulinio karo vykius Lietuvoje. Jos vadovas patars rayti objektyviai. inoma, kiekvien teigin reiki pagrsti. Yra Lietuvoje dor moni ir istorik tarpe. Neturinti laiko. Pati visk dirba. Ji puiki moteris, kad tiki savo vyro vaigde. Daug kas i ms vokiei kalbos kursuose juokdavosi i Vyto Raudelino fiks idj. Pasirodo, kad tos idjos gauna savo kn. I jo bus mokslininkas, didelis mokslininkas. Dirbti gali daug, nors ir sunkiai veriasi mogelis. Kad kas nors jam padt. Turtuoliai prageria, imto pinigus, o tokiam nepadeda. Valdia persekioja. Karjeristams ir kt. niekeliams nereikalingas galvojantis mogus. Prie mokslinink nam atsisveikinau su ja, nes reikjo skubti pas monos Elyts seser Bron Toliko sutiktuves. Kiek kart adjau ibarti Bron, kad ji kalba su savo vaikais rusikai. Al atkalbjo mane. Bron netesjo savo odio. Su vaikais lietuv kalba rusikai. Nina itekjo u lietuvio. Ta liks lietuve. Bet Toli-

534

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

535

kas draugauja su ruse. Tas taps rusu1. Kaip greit prabgo 3 metai. Taip neseniai ileidom j armij, o jau sugro. Laikas bga greiiau u vanden. Usukau pas Als pusseser Gen. Ji nenorinti girdti apie Algiuk Susn. Jis ess nevertas, kad apie j kalbtum. Kodl? Es bevalis. Kur ji tai pastebjo? Neaikino. Netikjau, kad j draugyst iirs. Gal kit Algelis sitais? Amerikos balso lietuvi kalba klausau tik sekmadien. Atsitiktinai usukau radij. Angl korespondentas kalbjo apie savo spdius i kelions po Pabaltij. Perdtai igyr tuos Pabaltijo gaminius, kurie daug geresni u rusikuosius. Preki ia didesnis pasirinkimas negu Maskvoje. Tai netiesa. K geresnio pagamina, ivea Rusij. Bet kad Estijoje nekalba estai rusikai2, teisingai pastebjo. Latvijoje ir Lietuvoje kalba. Tai garbs nedaro mums. Po keli dien Vatikano radijas prane, jog Elta paskelb praneim apie tai, kad Rusija tvarko Lietuvos ekonomik, vadovaudamasi savo interesais. Mes maai, palyginti, klausom usienio. Nemaai iki iol klausydavau, o kiti maai. Viktoras turi daug laiko. Geriau paklausyt, negu praplepa su draugais ar pastamais. Reikia sigyti radijo imtuv su 1219 metr ilgumo bangomis. i netrukdo. Dabar Vatikano beveik negirdti. Bet kaip toki Spidol gauti nusipirkti? Sekmadien (lapkriio 20 d.) usuko Susnys. Labai sublogs. Sirgs plaui udegimu. J su Stasiu Nagliu uklupo saugumas Panevio kapinse (Lietuvos kari) Vlini metu deginant vakes. Stas tamp, grasin itremti. Nereikia j isigsti. Nieko nepadarys. Kodl isiskyr su Gene? Jo aikinimu, Gen liepusi nutraukti visus ryius su lagerininkais ir ateity (vedus) irti tik eimos. Jis nesutiks. ia kakas ne taip. Taiau jis tikrai yra pasaks (kaip Gen ir Anc Alei pasakojo), kad pirmoj eilj jam bsi draugai, o mona antroj. Viktoras nemgsts kit mokyti, nes suaug mo-

1 2

Atgimimo metais Anatolijus pasikeit pavard motinos. Nuvyks ten vliau sitikinau, kad estai didesni pataiknai u lietuvius. A. T.

ns patys suprant visk. Laikausi kitos nuomons reikia mokyti. Visgi Algiuk paveik mano pastabos, kad j lageris sulau ir i jo nieko doro nebus. Bent stengiasi kalbti apie knygas. Viktoras iri j su panieka. Petras Plumpa jam pasakojs, kad Algiukas lagery neperskaits n vienos knygos. Jis tik jas platins tarp kalini. Su Petru buv Kaune. Nustebinusi jo filosofija. Ivyk usien lietuviai inteligentai sumiesionj. Ilik tik tie, kurie patek Sibir. Vengrijos vykius, Lietuvos partizan pasiprieinim jis laiks klaida. Svarbiausia es lavintis. Tikrai sumiesionj ms jaunieji lagerininkai n vieno beveik tikro vyro tarp j neliko. Gal tik Algis Baltruis dar vyrikesnis. Bet ir tas po 4 val. kasdien prasdi pas savo Danut. Geriau vest j ir k nors skaityt, mokintsi, ruotsi gyvenimui. N vieno vyro! Kokia neturtinga Lietuvl! Kur jos didvyriai? Kur? J reikia iekoti tarp dabartinio studentinio jaunimo. Pernai traukinyje susipainau su fizmatu Broniumi Cicnu. Pirmas spdis, kad tai puikus vyras. Gailjausi neusiras jo adreso. Tiek daug laiko prajo, kol suinojau jo pavard. Papraiau Vinco suiekoti j. Prie trejet savaii suinojs, kad is studentas mirs. Buvs gabus vyras. Kaip gaila! Ne vien vakar sukalbjau u j po tris Amin atils. Labai gaila! Gaila! Gal jeigu anksiau biau susipains su juo, nebt taip beprasmikai uvs (vaiavo dviraiu ir susieid; gavo kraujo ukrtim ir mir). Tebnie lengva jam Lietuvos emel. Lapkriio 19 d. dstytojas Romualdas alga primin, kad pirmadien privalom nueiti Lietuvos istorin archyv. O Terleckui turiu atskir praym. Atsistojau. Liep ssti. Prayiau archyvo vedjui drg. Btnui neuduoti joki sudting klausim. Kas jums neaiku, a iaikinsiu. Jis mano draugas, labai ramus mogus. Js klausimai gali j imuti i vi. Iraudau ir neinojau k atsakyti. Visi studentai m juoktis. Neinojau, ar tokia jo replika didiuotis, ar pykti. Pirmadien pamaiau drg. Btn archyve. Veidas nedoro mogaus. Matyt, ivytas i saugumo. A ir pats biau nieko jo neklausinjs. inodamas, kad klausime apie Lietuvos Metrik, ubgo mums u aki. Jo aikinimas galjo tik durnel patenkinti.

536

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

537

Tepaklausiau, ar yra archyve Kapsuko byla i Vladimiro kaljimo dien. Nesanti. Aiku! Visi juoksi, kad a isms savo limit klausinti. Nesuprantu R. algos1. Galjo mane atskirai spti vien. Bijo kalbti su manimi akis ak? Gali tarti, kad mes turime paslapi. Turbt! Bala j supras!

Gruodio 12 d. (pirmadienis)
16 val. 45 min. Visgi du vakarai ivargino. Bet rayti reikia. Grtu lapkriio 20, sekmadien. Po J. Galvydio paskaitos koridoriuje (centriniuose rmuose IFF) kakas pradjo kalbti apie doc. J. Galvydiui skirt vakar, ironizuoti. A: Padar i doc. J. Galvydio revoliucionieri. Tikrai mogus negaljo pats savs painti. R. Vbra m kak rodinti, kad J. Galvydis buvs opozicionierius ar pan. A: O kodl jis tik docentas? Kodl ne profesorius? R. Vbra: Todl, kad nieko nepara. A: O K. Korsakas? O J. iugda? K. Korsakui pripaino daktaro laipsn nieko neparaius. R. Vbra m ginytis. Es Korsakas kakok mokslin darb paras. Tik prof. J. iugdai pripain daktar u mokslin veikl. Tada a: Kiek girdjau, K. Korsakas net neturi auktojo mokslo baigimo diplomo, vis laik buvo studentas laisvas klausytojas. R. Vbra pamat, kad pavojinga ginytis. Visus pakviet auditorij. Ir vl pertrauka. Brely student R. Vbra rko. Skaitau fakulteto sienlaikrat. Ten kritikuojami 2 studentai lietuviai ir 2 rusai, kurie lapkriio 7 d. neatj demonstracij, nors dekano sakymu privalj vliavas neti. Taip merginos ir lik be savo vliavnei. iems teksi atsakyti prie komjaunimo organizacij. Perskaits miau piktintis, kad filologai nemoka lietuvikai kalbti. Studentai surado panai lietuvi kalbos perliuk: Ikelti kandidat (kuri dien Kolesnykas ironizavo: Ikelti galima tik d ant aki) ir

Tai buvo didelis Lietuvos patriotas, anksti mirs.

pan. iriu, R. Vbra palengva palieka ms kompanij ir rkydamas nueina. Prieina iki ms ir vl toliau vaikto. Bijo. Ketvirtadien gina disertacij. Reikia bti toliau nuo toki gin. Mes toliau ginijams lietuvi kalbos kultros klausimais. Maiulis pasirms ant lango vaidina kak skaits. O ausis itemps. Klausosi! Klausyk, nieke, ml igirsi! Ko nereikia, mes nekalbam. Vl paskaita. R. Vbra puola Lietuvos dvasininkij, kuri pirmus 2 deimtmeius po sukilimo nekovojusi u lietuvyb. Tokia jau tradicija jeigu nori k nors spaudoje prastumti, disertacij apginti, pilk vis purv ant Banyios, kunigijos. Toji neatsikirs, nes neturi tokios teiss. Nesunku kovoti su tais, kuriems burnos ukimtos. Vbrai visk atleidiu, bet Banyios kritikos atleisti negaliu. lyktu. Negaliu ir tylti. Paskaita baiga. Ar neturs kas nors klausim. A: Mano manymu, neteisinga kaltinti dvasininkij tuo, kad ji nekovojo u lietuvyb tuoj po sukilimo. Tiek 1831 m., tiek ir 1863 m. sukilimuose ivis nebuvo keliamas lietuvybs klausimas. Tad i kur jis galjo atsirasti tarp dvasinink? O, be to, Js minjote knyg Kaip maskoliai kovojo su katalikais. ioje knygoje vysk. M. Valanius kviet liaud nekalbti rusikai. Jeigu kas kreipsis, atsakyti nesuprantu. Tai rodo, kad dvasininkija kl ne tik religinius, bet ir tautinius klausimus. Jis tai tvirtins todl, kad ins mediag (o tu nesutinki, kad neinai, maai imanai. Taip reikjo suprasti jo atsakym). Daugiau niekuo nepagrsdamas to savo teiginio, m pasakoti, kaip Valanius savo nelegaliose knygutse ikl mint prisijungti prie Prsijos. Reikia, pirmas kl tautin klausim. Paradoksas? Nesiginijau, nors man atrod (ir kakur skaiiau), kad tai ra taktiniais sumetimais, nordamas igauti i rus valdios kuo daugiau nuolaid. Kaveckas i vietos rodinjo, kad dvasininkai vliau prisidj prie tautinio judjimo tik bijodami, jog j liaudis neimest istorijos iuklyn. Stalininis aikinimas! Atsistojs jam kak atkirtau. R. Vbra pasodina mane. Garsiai sakau Kaveckui, kad apie lenk dvarinink siekim lenkinti ms taut daugiausia ini pateik lietuvis kanauninkas Kazimieras Prapuolenis.

538

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

539

Ginai baigti. Einame namo. A liauiu su savo ilgu, i Viktoro rekvizuotu, paltu. Atsigriu: eina R. Vbra. Nors imk, rodos, ir atsiprayk. Gerai, kad pateikiau jam klausimus ir nesutikau su juo. Taiau mano klausimai tapo kaltinimu dstytojui. Tai ne tik nediplomatika (ko mok mane K. Strumskis), bet ir netaktika. Tai naujas mano nusikaltimas vis priimtai etikai. Taip nemalonu buvo. Grau namo be nuotaikos, bet pamau pamirau visk. Antradien kakuri i studeni prikio, kad a neklausiu, o kaltinu. Tai sustiprino mano ryt vieai atsiprayti Vbr. Karins katedros auditorijon atjo pavlavs. Vos jam atsisdus, atsistojau ir madaug taip pasakiau: Mgstu pateikti klausimus. Taiau klausiu nordamas isiaikinti, o neturdamas kit tiksl. Taiau klausti nemoku. Prajus kart labai netaktikai paklausiau jus. Atleiskite man. Auditorija m juoktis. Jis liko abejingas: Kiekvienas turi teis klausti. Bet js klausimas nepakeit mano sitikinim. Kak m rodinti. A vl atsistojs ipykinau: Mano atsipraymas nereikia, kad pakeiiau savo nuomon. Vl auditorija juoksi. Jauiuos nejaukiai. Nereikjo man atsiprainti. Su tuo sutiko ir Viktoras. Kuri tai dien sikalbjau su Kuekiu apie ateistin aukljim. A: Elkis kaip nori, bet k nors dirbdamas inok, kokio tikslo tuo sieki ir kokius vaisius gausi. Jis vaikus aukljs ateistine dvasia. Kodl? Todl, kad jam buv sunku skirtis su religija. Aikinau, kad lengvai su ja atsisveikinau. Be to, ji man niekuo nepakenk. Netikiu, kad mediams skauda, taiau ir iandien j be reikalo nekertu. Nesilapinu ant kapini, kaip mano matyti rusai. Jam pateikiau daugiau toki pavyzdi. Ateisto nevaidinu, bet prisipastu neins ipainties nuo 1948 m. Jis daug vliau atsisaks ipainties. Kodl kovojama su religija? Duodu paskaityti kelet tarybini broirli. Perskaits sutinka su mano mintimis. Kaimieiui gal ir reikalinga banyia, bet inteligentas gali auklti savo vaikus tautine dvasia ir be banyios. Aikinu, kad Banyia stiprina tautin dvasi, saugo ms tautos tautines tradicijas.

Daugiau kaip mnes iekau palto. Nepadeda blatas universalinje parduotuvje. Mano giui nra panaaus net bazje. Fondai baigiasi, visk iperka. Norjau nusipirkti palt u 6080 rub. Vieno vos nenusipirkau, bet Al atkalbjo. Ess lamtas. Pasirinkau suomik puik palt u 152 rub. Pusantro mnesio alga! Al sutiko, kad pirkiau, nors labai daug ko mums trksta. Parduotuvs vedja Steponaviien padar blat nusipirkau kreditan. Paltas labai man tinka ir juo patenkintas. Mano nuostabai, Alei jis patiko. Nenoriu, kad Al blogiau u mane bt apsirengusi, bet taip atsitinka. Tokio gero palto ji neturi. Bet teisinau save tuo, kad jai irgi pasisime palt. Kit kart jau nenusipirksiu, nes vaikai uaugs, jiems reiks geriau rengtis. Dabar per daug prastai rengiam juos, nors Vilytei neblog palt nupirkom. Als mamai melavau mokjs 100 rub. Ir tai ji buvo nepatenkinta. Bet kai Al prasikalbjo mokjus 152 rub., labai supyko. Man grus antradien virtuvje idro, kad Al apiplyusi, o a vaikiojs kaip ponas iipusts. Supykau. Atsiguliau neprikrentam kambariuke. Aaros pasirod akyse. Atjo Al. Nereiki imti galv. Ji pinig negailinti. O mama senas mogus, reikia jai nusileisti. Umigau po 23 val. 1 val. 30 min. atsibuds vis nakt neumigau, nors net 3 auktus mikstros igriau (guldamas irgi igriau 2 auktus). Guldamas iki ryto per kelias nemigo valandas daug k pergalvojau. Vaikystje apie palt nebuvo ir kalbos. 1946 m. ileido motina Vilni neblogu paltu apsirengus. Per 3 metus suplyo. Pirmame kurse universitete neiojau naminio milo ir bjauriai kaime persit i Tatuko palto. Tik 1951 m. kovo 4 d. pasisiuvau pig, bet neblog palt. Baigs universitet, 1954 m. gruodio 1 d. pasisiuvau ger palt, su kuriuo ivykau lager. Grs persisiuvau. 1962 m. ruden nusipirkau u 92 rub. visai nekok, kuris buvo ne ant mans sitas. Igyvenau beveik 39 metus ir tesuneiojau vos 4 padoresnius paltus. Dabar ger nusipirkau. Bet nusipirkau atsitiktinai todl, kad siuvjas neivert mano senojo. Jeigu bt iverts, dar 2 metus neiojs. Ir todl, kad pigesnio negavau. Skaudu dl motinos priekaito! Vyresnysis ininierius negali nusipirkti padoraus palto!

540

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

541

Rbai daro mones! Labai teisingai pasakyta. Apie mogaus vert pas mus (ir gal ne tik pas mus) sprendiama pagal apsirengim. Jeigu nori, kad su tavimi skaitytsi, apsirenk geriau. Jauiau, kad studentai (students) truput kitaip m irti mane. Paradoksalu, bet teisinga. O a tursiu padaryti dar daug vizit. Man reikia turti ger rb. Bet tai supratau gal tik nusipirks palt. To tikslo neturjau pirkdamas. Taip! Patikti, inoma, noriu, bet dl moter specialiai jo nepirkau ir mano sin gryna. (Atjo Viktoras. Vaiuoti pas Aleksandr. 18 val.).

Gruodio 13 d. (antradienis)
17 val. 30 min. Nors vakar su Viktoru pasivainjom po miest, bet miegojau blogai. Taiau atsibuds 4 val. 50 min. jauiuosi neblogai. Tad raau. Nusipirks palt, pajutau, kad gaila vaik. Pats graiai apsirengiau, o vaikai soiai nepavalgo. Vilyt su Gintuliu susipyko dl pieno. Gintulis igrs pien. Ar jiems nenuperka mama (Elyt) pieno? Mamai j moiutei atsak, kad nedaug. Paadjau nupirkti. Kit dien parneiau litr pieno. Vliau obuoli kilogram nupirkau. etadien parneiau 1 kg uv. Bet daugiau nieko neparneu. Nra pinig. Savo nuostabai gavau iltus apatinius baltinius. Bet kelni nebuvo. Dabar parduotuvse nra nei baltini, nei kelni. Teturiu tik vien por neblog medvilnini baltini (kelnes atidav Bron, nes Aleksiejui per didels), kitos trikotains kelns dar laikosi. O baltini vakar gdinjausi pirty rankovs praplyusios. Megztinis daug mats i Als megztinio numegztas, mat jis ir Sibir. Vliau atidaviau krikto motinai. Toji suad. Pernai iem atidav man. Skyltas. Pirty gdydamasis apsirengiau. Elyt mezga kit. Pirkti nra u k. Ji irgi daug ko neturi. Gerai, kad jai palt nunem siti (man reikalaujant). Apykakl nupirkau u 29 rub. Vengerkas u 40 rub. gausiu pas A. Bujok. O jeigu dabar atalt oras, neturt kuo apsiauti.

Pas J. Smagurausk usakiau ondatros kepur. Galvojau, kad kainuos apie 15 rub. Pasirodo, kad 24 rub. I ko pirkti? Nepatogu prie Al. Turiu Puntuko taupomojoje kasoje iek tiek na. Gal leis istoti i kasos. Prie to palto reikia geros kepurs. O geros kepurs neturjau savo gyvenime. I Sibiro atsiveiau nusususi. 1963 m. nusipirkau i komiso pasit i katino kailio, apneiot. Apgavo. Nubaudiau save 3 metus tampiau t lamt. Bda, kad kineskop reikia keisti. Vl 53 rub. Tik dvejus metus veik. Nieko nepadarysi! Nieko! Dl to nesigrauiu. Tik parodau, kaip gyvenam. Po 20 met bus domu paskaityti, kaip gyveno vyresniojo ininieriaus ir vyresniosios ekonomists eima. inoma, nebadaujame. Msos nusiperkam po truput. Blyn ikepa mama. Laini i kaimo atsiveam. Bet Gintulis blogai aprengtas. Suplo. Kambariai baisiai atrodo: tinkas nusilupo. Vil miega sulankstomoje lovelje, nes Brons draug atsim sof, ant kurios Vilyt miegojo. Labai nejauku kambariuose. Tiesiog gda, kai mogus ueina. Vaik estetinio skonio neiugdysi tokioje aplinkoje. Lapkriio 22 d. susirinkom Mindaugo gatvje esaniame archyve. Pavyko suinoti, kad saugumo archyvas nekaupiamas. Eilins darbuotojos nepasakojo apie tai. Bijo. Paraykite ratu, atsak viena. odinius klausimus neatsakome. ydas, idirbs 25 metus, papasakojo, kad ia laikomas E. Mieelaiio archyvas. Vos prisipra, kad atiduot. O A. Venclova pats saugojs savo archyv. Kakas paklaus, kur jis j laiko. A: Garae! ydas m pasakoti (matyt, turi humoro gyslel), kad A. Venclova renks savo archyv net teatro bilietus. Ironizavau: Iki iol rinkdavau tik teatr program, o dabar ir rinksiu teatr ir kino bilietus. Darbuotojas juoksi: Rinkite autobus ir troleibus bilietus, didesnis archyvas susidarys. Nusileids apai P. Kolesnykas m nuoirdiai pasakoti neva atsitikim su A. Venclova. is eilje pastovjs gavs vit. Namie paaikj, kad ji dvokianti. A. Venclova nunes j turg ir sils j bobutei. Prisispyrs ms prayti j parodyti paymjim. Kakas paklaus Pran, kam jam [Venclovai] prisireik to kvito. Pranas: rodyti ryi palaikym su liaudimi. Visi kvatoja, links-

542

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

543

mas sujudimas. is faktas parod, kad net partieiai neapkenia io pataikno, nekalbant apie taut. Tokios paniekos jis pilnai nusipeln. Pabgs i doc. J. Galvydio paskaitos, suinojau, kad buvo Viktoras ir Edvardas apsilank. Ir ko pastarasis apsilank? Juk iki iol nesilankydavo. Alei atrod, kad is jautsi gan nejaukiai. Po nemigo nakties pedagogikos vadovl konspektavau, sodinau krmus. 15 val. atjo Viktoras. Paklaus, ar suprants Edvardo apsilankymo tiksl. Nenordami, kad kas nors ms klausytsi, ijom mik. Negaljau susigaudyti, kokiu tikslu apsilank Edvardas. Viktoras iaikino: Edvardas ins, k apie j galvojam, kokias inias galim apie j paskleisti. To nenori. Juk jis visiems vaizduoja politin veikj. Niekam nepasakoja, kad veds, visiem duoda tik brolio adres. Nordamas, kad mes j palaikytume, nieko nepasakotume, isigalvojo istorij apie tai, kad Pirat1 saugumas seks. Kaune kakam Juozas Beniuis patars kreiptis A. Terleck, is ess pastamas su saugumu ir gals padti prisiregistruoti. Matot! Apie visus tokie gandai sklinda (Viktor kakas mats su saugumieiais!) Reikia, visi vienodi. Jei vienodi, panas, privalom vieni kitiems padti, kovoti vieni u kit garb. Supykau tai suinojs. aukiau, kad visk akis jam idroiu. Vakare nuvykom Nauj Vilni pas kun. Aleksandr, gulint nerv skyriuje. Trims savaitms buvs ivyks parapij. Pablogjus sveikatai, tik iandien sugrs. Prislgtas. Pirm kart galvoje gim mintis, kad Aleksandras nepasveiks. Ne ilgiau kaip 10 min. galjo kalbti. Pernai nauji vaistai veik j, todl sveikata gerjo. Organizmas priprato prie vaist ir daugiau n i vietos. Jeigu politin santvarka pasikeist, jis bt sveikas. O dabar nepasveiks. Baisu. Tai apsigims visuomenininkas. Jis negali negalvoti apie politik, apie savo taut, jos likim. Labai reikalingas ms tautai mogus, bet nieko jai duoti negali. NKVD tris kartus kalin iiulp jo

Politinis kalinys J. Tribuauskas.

sveikat. Sunku susigyventi su mintimi, kad jis jau neprisikels. Prisikelt, jeigu nebt toks pesimistas. Bet jis savo prigimtimi yra toks, visk iri pro per daug tamsius akinius. Grdami i jo usukom pas Vit. Pas labai seniai buvau. I jo irgi nieko nebus. mona egoist neleidia mokytis. Toki, kaip mano Al, maai yra. Ms eimoje a egoistas. Bet Als atvilgiu nesu toks egoistas, kokia egoist Val Vito atvilgiu. Lapkriio 24 d. doc. A. idlauskas skait paskait i metodologijos. Jo pavyzdiai propagandiniai. Didelis pataiknas. Partija ino, kad ji daugiau laimi patikdama skaityti paskaitas fabrikanto sneliui. Visai netiktai Kaveckas paklaus studentus, kodl ministerijos atstovai tesiekia tik kirsti mokytojus, neleidia jiems parodyti iniciatyvos. Prasidjo ginai. Malonu buvo klausytis, kad komunistai Kaveckas, Kolesnykas ir Levenka kovoja u mokytoj iniciatyv, u j veiksm laisv. Gal pirmajam persiauklti padjau a. Bet antrieji patys galvoja. Dar iki ios sesijos buvau labai nekokios nuomons apie tarybinius mokytojus, partinius darbuotojus. i sesija rod, kad yra galvojani moni. Levenka, Kolesnykas neslopina mokytoj iniciatyvos. ie iaugins ne tokius vergus, kokius iaugino Stalino era. Pamau iaugs galvojani moni karta. O tokios reikia ms tautai. Vakare R. alga paklaus, kaip a elgiausi archyvuose. Studentai choru m aukti, kad labai gerai, kukliai. Nusijuoks paklaus, koki turiu klausim. Tyia paklausiau nesudting klausim. 20 student skait pasira neklausinjs, nes lankme jo usimimus. Tendencijos kirsti nemaiau. Patenkintas ibgau su R. Kriveliu Vbros disertacijos gynim. Maiulis pra palaukti jo. Paadjau, bet nelaukiau. Prisivijo prie karinink nam. Apibar. Radome oponent V. Merk baigiant kalbti. Igyr disertacij. Tai esanti viena i geriausij paskutiniais metais apgint disertacij. I R. Vbros paskutinio odio supratau, kad j puol u teigin, kad Lietuva buvusi caro kolonija. Ir kas puol? Kolekty-

544

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

545

vinis oponentas, kurio narys J. Jurginis! Puol moksl daktaras A. ilnas. I proto ijo! O kokio velnio ilnui reikjo kitis? Gal ir tas nori parodyti, kad yra pasiruos pataikauti poniai Maskvai? Stalino laikais buvo principingas, o dabar sudurniavo. Lietuviai rodinja, kad ne kolonija, tuo tarpu oponent rus moksl daktar rod (remdamasi Leninu!), kad Lietuva buvo carins Rusijos kolonija. R. Vbra gerai atsikirto. Jeigu Lietuva ekonominiu poiriu buvo neatsilikusi nuo Rusijos bdama jos dalimi, tai tas buv gal todl, kad ji prie prijungim buvo daugiau isivysiusi. Taiau is diplomatas taip atsak, kad liko neaiku, atsisako jis nuo savo teiginio, ar neatsisako. Gudrus! Nustebau, kad tamsybininkas S. Lazutka yra disertacijos vadovas. Kaip atsitiko? Toks tamsybininkas skatino rayti disertacij tokia tema! Kreipiausi V. Raudelin. Es jis sirgs, negaljs kitis. Mano manymu, R. Vbra tyia liaupsino Lazutk, kad io autoritetu pridengt savo agresyvias mintis. O j ten daug svarbiausia, kad parodytas rusikj asimiliatori veidas. Viktor buvau papras pasiklausyti disertacijos gynimo, nes a negalvojau suspti. is spjaudsi. Jam nusibod klausytis verg samprotavim. Leninas neklystantis autoritetas! is, raydamas straipsnelius geltonj spaud, nesitikjo, kad jo odiai po 50 70 met taps dogma. Ginijasi it vaikai. Mokslininkai! Liepiau nesistebti. Ir tai jau didelis laimjimas, kad panaaus turinio disertacija ivydo dienos vies. Salje daug moni. Tarp j pamaiau Samuilavii. Galvodamas, kad jis bijo pasirodyti pasts mane, tik i tolo pasisveikinau. iriu, kad atsigrs ypsosi. Sdi drauge su Kvikaliu. Abiem girdint stebiuosi S. Lazutka: Nesuprantu! Iki iol girdjau, kad jis priskiriamas prie tamsybinink. Kaip ia ijo? Samuilaviius tyli pasiirjs savo biiul. Silo pasilikti kitos disertacijos gynime. Kokia tema? Apie komjaunimo spaud. A: K galima apie t spaud pasakyti? Kad kviet liaud buiuoti Stalinui minkt viet? Maiau, kad mano odiai net Samuilaviiui varo baim. Atsisveikins pasitraukiau.

Laukiau disertacijos balsavimo rezultat. Paskelbus, kad bus ginama kita disertacija, demonstratyviai ijau. Toki disertacij nenoriu klausyti. moni daug daugiau, negu A. Raknui ginant. Tema domesn. O gal disertantai turi daugiau draug? Rbinje randu M. Burokevii. J pastu nuo 1947 12 15, bet nesisveikinam1. Tada kartu su Ale ir juo darm Ukmergs gatvs parduotuvje perkainavim. Burokeviius tada moksi partinje mokykloje ir rod savo kvailum, pareikdamas, kad revizijose valgyti ir gerti jis atsisaks, nes partija viskuo j aprpinanti. M. Burokeviius paklaus, ar pasibaig gynimas. Atsakiau, kad kita disertacija ginama. Pasil pirmam ieiti. A atsakiau, kad ieinama Dievui i deins. Per kitas duris mane praleido, nes buvau Dievui i deins. Paklausiau, ar jis M. Burokeviius. Taip! Priminiau ms susitikim prie 19 met. Pamirs, o gal tik nuvaidino. Mane prisimens tik nuo A. Rakno disertacijos. Prisipainau, kad padariau kvailyst taip kariuodamasis. Jis m mane guosti. Nes ko sielotis. Kalbjs neblogai. O kitkart dar geriau pakalbsis. Kur a eins? centr? Palydsis mane. Gedimino gatvje pradjo prisiminti mane ir net mano elges. Tada (1947 m.) buvs ramesnis, taktikesnis. Supratau, kad dabar ir jis nepritaria mano kariavimuisi. Paklausiau, kur dirbs. Partijos institute ir dsts partinje mokykloje. Prie univermago atsisveikino ir nujo Vilniaus gatve. Kodl jis mane palydjo? Ilgai sukau galv. Bet po keli dien susitiks V. Raudelin, kai k supratau. Jo manymu, apie mano elges buvo kalbama CK. Ten galjo dalyvauti ir M. Burokeviius. Pasikeit ir tas, kur laikau Dirvele (jis gal Matainas). Pirmiau

Kai Nepriklausomos Lietuvos teisme buvo narve udarytas, pasisveikinau linkteljs galv. Mano nuomone, ms auktosiose mokyklose profesoriauja, sdi Seime didesni nusikaltliai. M. Burokeviius, maiau, buvo labai patenkintas pasisveikinimu. A. T.

546

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

547

mans nepaindavo. O dabar m pats sveikintis i tolo. Vadinasi, buvo kalbama apie mane, kaip nacionalist pasiuntin. (Labanaktis! 19 val. 30 min. Susivaldau! Jeigu daugiau raysiu, nemiegosiu ir ryt negalsiu rayti. O noriau ryt ubaigti mint).

Gruodio 14 d. (treiadienis)
16 val. 30 min. Lauke truput pasnigo, bet oras iltas. Vitos pradjo kiauinius dti. Gintulis guli ant sofos anam maam kambarly serga angina. Gal ir nieko. Bet kakodl nesikelia. Piktas dl valios stokos. Vakar paras jauiaus gerai. Bet prie guldamas karpiau i laikrai ikarpas. Vien kit straipsn perskaiiau. 5 val. atsibuds jauiausi neisimiegojs. Reikia stengtis prie miegant neivargti. Antraip kita visa diena veltui nueina. iandien staigoje J. Gurviiaus beveik nebuvo. Vaikiojau po miest. Buvau pas J. Dusevii banke. Bailutis! Isigando, kai miau pasakoti apie Leniav1. V. Andriukeviiaus neradau. Felikso Filipaiio mona gyrsi, kad jos vyras (buvs ekistas) visur teisybs ieks, todl ilgai nedirbs. Dirbs pas Just Rugien. Labai nekenis komunist. Jo vestuvse vienas ekistas utrauks emaii alias kratas aidi. Antrasis davs snuk. Dabar anojo vestuvse pras tik nedainuoti ios dainos. Utrauks jos Feliksas. Tas pagrasins. Feliksas, bdamas girtas, ivadins nieku, kuris nemyls Lietuvos. Atsirado Lietuvos myltojai! ino, kad lagery buvau, todl ir gerinasi. irk, buvau ekistas, bet likau patriotas. Durneli ieko. Mnesio pabaigoje susitikau Nulinsk. is vl m sapalioti apie kakok veikim. Jam atsakiau, kad nenoriu ir girdti apie jok veikim. Patariau ir jam nesapalioti. Durnelis! Manau, kad pamau imuiu i jo galvos durnas mintis.

Autorius neprisimena tokio.

Lapkriio 25 d. ryte vis akivaizdoje pareikiau: Atsipraiau, nors ir nevykusiai, R. Vbr. Dabar noriu atsiprayti Kaveck u tai, kad Stalinu vadindavau, vadindavau mogumi, turiniu neklaiding nuomon. Jis neblogas vyras. Jaudinausi dl Lietuvos jaunimo. Pasirodo, kad jis neblogose rankose. Svarbiausia, kad ieit i mokyklos galvojantis jaunimas. Kakas prisimin vakar dienos disertacij apie komjaunimo spaud. A: Kokia ten gali bti disertacija apie spaud, kuri kviet liaud buiuoti Stalinui minkt viet?! ia sikio Kaveckas: O apie Stalin tu turi neteising nuomon (!). Jis sukr galing valstyb, kuri ir iandien tokia galinga. tai atsakiau diplomatikai: Galinga! Bet jeigu ne Stalinas, ji imt kart bt galingesn ir mes iandien jau komunizme gyventumme. Kadangi R. Vbra neatjo paskait, todl ilgai vaikiojom su Kavecku po koridori, politikavom. Pranas pakviet mus auditorij. Ant lentos buvo urayta: Sveikiname bsimuosius istorijos moksl daktarus Terleck ir Kaveck. Nusijuoks padkojau, kad mane ura pirm eil. Vakare paskaitos vl nebuvo. Visgi R. Vbra nemandagus! Galjo spti, atsiprayti. Ubgu pas Kikyt. Pamaiusi nauju paltu, juodu kostiumu, praneko: O! Taip apsirengs paskaitas vaiktai?! Pavojinga! Kodl? Gali tave simylti. Gerai, kad neprasidedi. O visgi vien dl to nesistengiau daug kalbtis su Vlada. Ji gan simpatika mergina, domu su ja bt pakalbti apie mokyklos reikalus. Taiau ji nesugadinta mergait ir j gali paveikti mano artumas, nors a ir negalvoju, kad kiekviena gali simylti mane. Bet simylti gali. O a nenoriu, kad dl mans kas sukt galv. I ten nusprendiau ubgti pas dst. A. Dauk dl doc. J. Galvydio elgesio. Gedimino gatvje sutikau V. Raudelin su snumi Traideniu. Daug domaus papasakojo. Atsitiktinai girdjs kalb Lietuvos istorijos katedroje. Doc. Jonas ruolis pasaks: Atsistojo kakoks buvs lagerininkas, sudirbo disertant ir niekas atkirio nedav. I to padars ivad, kad is faktas buvo svarstomas ir CK. O mano reikalai blogi. Ar a paraiau stodamas uni-

548

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

549

versitet, kad kaljau? inoma, paraiau. Nra durni. Gerai! iaip ivyt. O dabar reiki laikytis, kaip nors baigti istorij. R. Vbra ess karjeristas. J norj paalinti. S. Lazutka igelbjs. U k paalinti? Reikia suinoti. Mokslininkas i Vyto bus. Tik tie niekai persekioja mogel. Kad kas nors padt. Apiplys, nuskurs. Sugrs suinojau, kad buvo Edvardas su sugrusiu i saugumo Zigmu Laugalaiiu. Kodl taip vlai ujo? Ryte paskambinau Viktorui. Susitarm, kad 19 val. lauksim j pas mane. Ilaukm iki 22 val. Nesulaukm. Daug kas paaikjo. Pasirodo, kad Edvardas, turdamas Viktoro adres, nenuved Zigmo pas j. Kodl? Ko dar nori? Jeigu jis bt protingas, prisipaint simyljs moter, negals be jos gyventi. Atleistumme. Utenka mogui 10 met lagerio. Niekas i jo daugiau nereikalauja. Tegu gyvena padoriai, imokina lenk ir jos dukr lietuvikai. Bet ne! Visus apgaudinja, u nosies vedioja. Dukr leidia lenkik mokykl. Dabar paleido gandus, kad j atsims i lenkikos mokyklos ir pradjs leisti lietuvik. Kokiu bdu? Vidury met atsim? Melagis! 22 val. Viktoras ivaiavo. Susitarm, kad jis vis dien sds laikinam savo bute prie telefono. Reikia sulaukti Zigmo. Nakt blogai miegojau. Ryte mokytis negaljau. Ijom su Gintuliu po mik pasivaikioti. Ten pedagogikos vadovl zubrinau. 16 val. nusprendiau pirt vaiuot. Jeigu Zigmas ateis, tegu skambina Viktorui ir ten eina. Susitiksime po pirties. Bet apie 15 val. 30 min. pasirod abu. Zigmo biau neatpains gatvje. Suvargs. Kur laik kartu buvom Sibire, bet po to nesusitikom. Po 8 met susitikome Lietuvoj! Geras jis vyras. Suinoj, kad spalio pabaigoje ileistas po 17,5 met kalinimo neusuko pas mus, palaikm bailiu. Gal be reikalo. Jo byloje figravo nuudyti keli mons. Pasirodo, kad jie sveiki gyvi vaikto. Kai saugumui prireik j paleisti (kad likusij ten negadint) surado teisyb (jei teisybe galima pavadinti tok ilg kalinim tik u tai, kad buvo partizanu. Varg motina! Toji apsidiaug! O kiek Lietuvos sn i viso nesugro? Kiek j kaulai pna Rusijos emje? O kiek j kaul

Lietuvoje?) Edvardas vaidino skubant. Liepiau nusirengti. Isiruoiau pat skambinti Viktorui. Isek ir Edvardas. m sapalioti apie tariamus gandus. Supyks atsakiau, kad k nori ir kas nori tegu plepa apie mane. Man visai nesvarbu. I pradi galvojau mogikai su juo pasikalbti, patarti neslpti savo vedyb. Niekas jo nesmerks u tai. Tiesiog jauste jutau, kad jis nenori Viktoro sulaukti. Pats pasiov skambinti. Uimta! Sugeds automatas. Pato virininkas pakviet pat. I ten prisiskambinau Viktorui. Priadjo ateiti. Edvardas liko aisti sviediniu mike su Gintuliu ir Vilyte. A tyia Zigmo nieko neklausinjau. Tik paklausiau, kur nakvojs. Pas Edvard?! Tikrai nustebau. Juk jis visiems sakosi gyvens pas brol. Daugiau nieko neklausinjau. Kelis kartus priminiau, kad Edvardas turjo Viktoro adres, telefono numer. Buvo priverstas prisipainti, kad tik adres turjs (nors ir telefono numer turjo). Zigmas vis dien buvo laisvas, galjo j Viktoras pavedioti po miest. Tik dl Edvardo kombinacij tai nevyko. Kakodl nenorjau ginytis ir visko idroti jam akis. Tik tepasakiau: Kaip ms vyrai ved, geriau ir nekalbti. Viktoras baisiai ve Edvardui, nors kalbjo apie kit vedybas su suneiotom bobom ir t. t. Edvardas suprato, kur taikoma, nors jis Viktorui saksi neveds. Edvardas prisipaino susitinks su Stasiu Ignataviiumi, Vytu Vaineikiu. Nesusivaldiau: Kokio velnio tu su niekais tampaisi! Tai Edvardas: A irgi toks pat. Gaila, kad tai ko nors nesugebjau atsakyti. Aiku, kad Edvardas stengsi pateisinti Stas. Aiku! A daviau S. Ignataviiaus elgesio vertinim. Ilgokai pasdjo pas mus. Igrm truput. Niekada nepatiksiu, kad mog geriausia galima painti nelaimje, sunkiose gyvenimo slygos. Nepatiksiu!1 Palydjau visus. Atrodo, kad j autobus lipo seklys. Viktoras tesuspjs spti Zigm, kad tas bt atsargus.
1

Kur laik Edvardas man materialiai padjo, aplankydavo Elyt. A. T.

550

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

551

Tikjausi gauti komandiruot Kaun. Btumme abu nuvaiav pas Zigm ir visk papasakoj. Prajusi savait Edvardas skambins Viktorui. Gruodio 9 d. susitar susitikti pas Viktor. Atjs. Sils net 4 darbus. Daugumas j susij su materialine atsakomybe. Viktorui netik. Tada pasils paskutin dirbti pas Stass snaus tv Povil. is pasilymas tartinas. Padariau ivad, kad jis nori, jog Viktoras dirbt pas buvus ekist ir tuo susitept. is trt ger kozir antauoti Viktor. O gal giliau kas nors paslpta? Viktoras seniai domisi kai kuriomis aplinkybmis kokiu bdu Edvardas prisiregistravo? Man sak, kad telefonu tepaskambino Nachmanui Duanskiui ir tas padjo. Bet i kur jis pastamas su Duanskiu? Man sak, kad lager atvykdavs. Jeigu nepriregistruosi, patardavs paskambinti. Jis ir paskambins. Stoty nenorjs susitikti su juo. Bet tas pamats ir pasisveikins. O Viktoras pasakoja, kad Duanksis paklauss, k skaits (Edvardas skaits Daily Worker) ir prisipains, kad pats skaits laikrat. Kak meluoja. Bet ar su iais tarinjimais neinu per toli. Jeigu tada j uverbav bt, nebt jo pasodin. Ne! J agentu jis nebuvo. Ne! jokiu bdu. Jeigu buvs, galjs mane iprovokuoti. Bet saugume buvo apsilanks 1963 m. pavasar (k nuslp). Viktoras pra nueiti pas S. Ignatavii ir inipinti i jo, kokiu bdu jis pateko pas Duansk. Buvau paadjs, bet dabar negaliu. lyktus man Stasys, kaip ir visi tie, kurie liauioja prie saugum, flirtuoja su juo, nors gal ir nenipinja savo draug. Stebjausi Lietuvos nepriklausomybs kov dalyvi intrigomis. Prajo 50 met, o mes tokie pat intrigantai. Viktoras sutiko su manimi, kad R. Vbr tegu sveikina kas nors kitas. Taiau moterys prikibo lapkriio 26 d. prie mans. A siliau Kaveck. Tas norjo, kad a sveikiniau. Teko tarti od. Aldona teik gli. Rodos, net nepadkojo. Tepasak ididiai: Viskas priklauso nuo sdjimo. Gli nem. Paliko moterims. Isiaukljimo trksta! Man beeinant skaitos gauti, Kaveckas pabr: O a pagalvoiau pasiraydamas skait drg. Terleckui. Atsakiau: Gerai, kad

tu ne dstytojas ir juo nebsi. O reikjo taip atsakyti: Galvojau, kad tik a vienas danai netaktikai elgiuosi; pasirodo, kad tarp ms ir daugiau toki yra. Pertraukos metu vl vaikiojame su Kavecku. Gyvens Konservatorijos bendrabuty. Nuo 12 val. gesina vies. Paklausiau, ar ins, kodl taip anksti gesina vies. ins. domu, ar tuos sugavo. Sako, teis du Konservatorijos studentus. Kain ar ie tai padar ar ne. Jis: Pastamas saugumietis sak, kad kaltinink nesurado, ia ne mano sritis... A miau smerkti tokius isioklius. Jis suvaidino lyg negirdjs. Kakur nubgo. Bet grs paklaus: Sakai smerki tokius darbus? A: inoma! Jaunimas ir iaip niekuo netiki, nereikia jo labiau gundyti, erzinti. Mes turime kovoti u tai, kad bt gerbiamos ms tradicijos, kalba, istorija. Bet i kova turi bti legali ir tik legali.1 Klausimas ekistikas! Saugumas ino, kad jis su manimi studijuoja. Aiku, kad pasinaudos tokia proga. O kad Kaveckas atsisakyt pasitarnauti ekistams, tuo netikiu. Lapkriio 28 d. jam laikant egzamin, suinojau, kad Stalino Kruvinoje gadynje jis buvo valsiaus pionieri vadovu, komsorgu. Doras lietuvis negaljo eiti tokias pareigas! inau, kaip elgsi komsorgai Saldutiky. Ne kitaip jie elgsi ir kitur. Netenka abejoti, jog Kavecko rankos gan nevarios. iandien jis vaidina vos ne demokrat, daro uuominas, kad prisipasta klyds, taiau lietuvi kraujas slegia jo sin. O j nuraminti gali tokie tik degtine. Degtinei gi reikalingi pinigai. Ant pinig neurayta, u kok darb jie udirbti. R. Vbrai daviau uuomin, kad noriau gauti pasiskaityti jo disertacij. Nuvaidino nesuprants. Vis vien j gerbiu labiausiai u visus fakulteto dstytojus. Vbra dsto mums ir pietvakar slav istorij. Visko negals idstyti. Gals tik vienos alies istorij idstyti. Kokios? A sutikau, kad tikslingiausia bt studijuoti Lenkij. Taiau vieni

Taip kalbdamas melavau, nes nepasitikjau panekovu. A. T.

552

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

553

pra Jugoslavijos, kiti ekoslovakijos. Jis pradjo dstyti Lenkijos istorij, nes jos istorija glaudiai susijusi su Lietuvos istorija. Jau tas rodo, kad Lietuva jam nra svetima alis. O koki domi ini mes suinojome apie slav kilm. Vadovliuose to nra! domiai jis aikino lietuvi atsparum. Kodl labiau usispyr emaiiai? Todl, kad vis laik kovojo! Vakarai laik, kad lietuvius sunkiausia nutautinti, palyginus su latviais ir estais. Kodl? Todl, kad lietuviai vis laik kovojo, prieinosi prie mginimams j pavergti. O latviai ir estai vis laik buvo pavergti. Argi negalima tos analogijos padaryti ir apie i dien lietuvi atsparum? Tikrai jis gudrus diplomatas! O toki ms tautai reikia! Kad tik gandai, jog jis bus Lietuvos istorijos katedros vedju, isipildyt! Linkiu jam skms dstant Lietuvos istorij! Eidamas i paskait, lapkriio 26 d. usukau Istorijos institutan pas A. Tyl. Toki lyki snuki maiau ten! Jauiau, jog Antan varo mano vizitas. Po savaits jis papra, kad tik namus lankyiausi. Lapkriio 28 d. vis dien zubrinau. Seniai taip ivargau! Daug kas susimai. Pedagogik atsakiau P. Bernotui, jo odiais, tarp 3 ir 4. Pairjs veid para 4. O prie mane atsakinjs Kaveckas taip batlaiiavo! Atsak labai silpnai. Utat ir gyrsi dirbs rus batlaiiu. lyktu! O a neprats liauioti: Kaveckas asilas! Galvoja, kad j gerbs u toki unik jo tarnyb. Doras dstytojas turi toki neapksti. Laimingas grau i egzamino. Teliko tik viena skaita. Pirmoji sesija taip pasibaig! Bet kiek sveikatos j kainavo! Viskas kainuoja sveikat. Bet mokintis reikia. Ne taip lengvai su manini susidoros! O susidoroti jie svajoja. Vokietait pakor. Vadinasi, nepabijojo vieosios nuomons. Saugausi auto main. Ypa btina ryte saugotis. Suvaidins katastrof ir viskas! Ir j visko galima laukti! Bt maiau tarimo negu umuus pakasti! Usukom su Viktoru pas L. Zuikel. Neinojau, kad bdamas pirliu bijojo eiti banyi. Biau pasijuoks. Koki menk mogeli yra! Utat kiekvienas mano drsus odis jiems baisus. Bet

kaip baim galjo paveikti mane sudeginti dienoraius? To negaliu sau atleisti! O gal tada nebt gimusi i knyga, biau daugiau neras. Lapkriio 30 d. usukau pas juridins konsultacijos vedj P. Kudab, su kuriuo kartu dirbom Glavlite. Stengsi vaidinti demokrat. Kritikai atsiliepdavo apie valdi. Bet nesuinojau i jo nieko apie konservatorijos student byl. Nori visiems bti geras! Kadangi Safronovos paskaitos nevyko, vl sugrau pas Viktor (Uupio 83). Neradau. Pasivyti! Nusprendiau usukti pas R. Masiulion. Prie 6 savaites Viktoras papasakojo, kad tas dirbs ateistiniam muziejui Vatikano maket. i inia labai nustebino mane. Patariau Viktorui kartu nueiti pas j ir pasakyti savo nuomon apie jo darb. Neturjau laiko, o jis neprisiruo. Bet prie kur laik buvo susitiks. Pasaks savo nuomon. Ir a pasakysiu! Tyia ubgau. Radau k tik grusi vis eim i darbo. inodamas, kaip apie mane atsiliepia, nelikau. Isiveds kiem pasakiau savo nuomon. Tegu ino! Du kartus kaljo, o tokio dalyko nesupranta. Senas kvailys! Senas Lietuvos inteligentas! Gda! Nepatiko mano odiai. Tegu! Tegu ino, kad jo laiymasis prie okupant bern sukelia buvusiems bendrabyliams tik pasilyktjim. Pinig nori udirbti?! O kam jie jam reikalingi? Dukt itekjusi. Abu su mona dirba. Tai k tada man daryti? Man irgi eiti bat laiyti? Gruodio 1 d. pas Dan gavau Aukiausiosios tarybos inias su saku apie 199 straipsn. I gydytoj skubu pas Daktar. Svarstom straipsnius. Viktoro nuomone, tai nuolaida. U agitacij nesis Mordovij, o paliks Lietuvoje ir ne 7, o 3 metams. Taiau 68 straipsnio nepanaikino. Kam nors, duos 68-j straipsn, o po blatu 199-j. Mums, inoma, duos 7 metus ir pasis Mordovij. Straipsnis usieniui taikytas. A. Siniavskiui ir Danieliui pritaikys ir paleis1. Visgi priversti skaitytis su usieniu. i nuolaid reikia sveikinti. Bet liaudis nemoks ja pasinaudoti.
1

Nepaleido. A. Siniavskis gavo 7 metus, o Danielis 5 metus nelaisvs. A. T.

554

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

555

Pas siuvj (gruodio 1 d.) irjau televizij. Ledo rutul aid vedai ir rusai. Laimjo vedai. Mes su siuvju sirgom u vedus, o jo monos 17-metis brolis u rusus. I kur toks tamsumas?! Kalta eima, mokykla. Anot siuvjo, kariuomen j imokinsianti. Usienio lietuviai galt iuo vaikzu remtis ir tvirtinti, kad j ivados dl Lietuvos jaunimo labai teisingos. Ne! Vienu vaiku nereikia remtis. Toki nedaug! Bet reikia sutikti, kad vidurin mokykla ileidia daug indiferent. Universitetas daugel gydo. I ten ieina lietuviais. Btina siekti, kad kuo daugiau lietuvi baigt auktj moksl. Prie kelet savaii pirty sutikau buvus kurso draug Gasiliausk, dirbant CK. Dar anksiau buvau susitiks ir prisipains sdjs. Sakiau norjs usukti. Pasil ueiti. Ujau kai k suinoti, suinoti, kokios nuotaikos Lietuvos komunist CK. Taiau norjau, kad pasilyt tarnyb. Aiku, kad nebiau js dirbti prekyb. Ten reikia dirbti ir laiko nra studijoms. Bet tai bt parod, kad ne visi buv kurso draugai niekai. Jam neigiamai charakterizavau Kazbar, Mikuion, Sakalausk, kurie i aukto irjo mane ir nepadjo. Taiau jo nepaveik tokia charakteristika. is irgi nori, kad apie j gerai galvotum, taiau nors truput rizikuoti padedant buvusiam draugui nepanorjo. Tepasak, kad viskas pamau usimir. O a kvailyst padariau susidjs su pogrindiu. Visi jie vienodi! Universitete nestojo net komjaunim. Pamats, kad amerikieiai neateis ivaduoti, oko partij. Abiem rankom laikosi u kds, iltos kds. Maiau, kaip jis pataikavo milicijos papulkininkiui rusui. Tiesiog dvilinkas lankstsi prie j. Mginau kai k itraukti i jo. Nesileido. Sukau, sukau, bet nieko neisukau apie tai, kokios naujienos CK. Ant kabinet daug ura (lietuvi kalba!) su rusikomis pavardmis. Darbuotojas lietuvika pavarde labai blogai kalbjo lietuvikai. Koridoriuje girdjau daniausiai kalbant rusikai. Aiku, kokios tautybs valdininkai ten dirba! Nesigailiu susipains su buvusiu kursioku. Tarnybos prekyboje tikrai nenoriu. O geresns niekur negausiu.

Vizitas parod, kad Gasiliauskas irgi bailiukas, kaip ir visi, t. y. daugumas ms amiaus vyr. O ko i j norti? Jie bijosi netekti ilt viet! O ko netekti bijosi ms draugai i lageri? Visgi labiau smerkiu Edvard negu Gasiliausk. Gasiliauskas tik paprastas bailys. Lapkriio 26 d. Tiesoje triukmas, kad iteisino kakok vokiet tok, kuris suaud 111 moni. Jeigu jis kaltas, j reikia pakarti. Taiau enkavedistams nra ko triukmo kelti. J rankos ne maiau kruvinos. Dz. Budrys niekelis. Tik Zigmo dka is liko gyvas. A prie udynes, taiau jeigu Budr bt nudj, vienu nieku bt buv maiau. lyktyn! Jo snelis sak K. Ambrasui isinedinti i redakcijos. Koks tvas, toks ir snus! O Dails instituto direktoriaus V. Mackeviiaus gaila. Prievartauja ir viskas. O kaip a jo vietoje pasielgiau? Nepasirayiau! Bet ar gerai padaryiau. Ivyt, o mano kd niek pasodint. Gal V. Mackeviius daug studentams padeda. Kitas jo vietoje nepadt. Tad sunku urmu visus smerkti. (Jau 20 val., o dar vien pasikalbjim aprayti reikia). Prie trejet savaii prisistat prie mans Kompozitorius1. Lyg nujausdamas (gal saugumas padjo nujausti), k man skauda, pradjo tem apie Lietuvos likim. Nesitikjau, kad j i tema labai domina. Panekovas pats paklaus ir pats atsak: Koks Lietuvos likimas? Kas jos laukia? A pats gan optimistikai iriu jos ateit. Caro laikais net 120 met nenutautjom. O tada mes buvom tokie nekultringi: neturjom savo mokykl, spaudos, inteligentijos, kultros. O iandien turime gan turting kultr, gausing inteligentij. Kasmet ms auktosios mokyklos ileidia tkstaniais inteligent. Kokia ms padtis? Reikia bti objektyviems. Lietuv igelbjo jos prisijungimas prie nekultringos Rusijos. Nustebau tai igirds. Pasirodo, kad ir jis susipains su J. Jurginio mintimis.

Edvardas Kaveckas.

556

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

557

K. ts toliau savo mint: Apie paskutin kar. Objektyviai irint, nuo vokiei mus igelbjo Rusija. Stengdamasis bti diplomatikas, pridriau: Ne tik mus igelbjo nuo nutautinimo, bet ir vis Europ, vis pasaul. Jeigu vokieiai bt laimj, mes iandien neturtumme nei lietuvik mokykl, nei lietuvikos spaudos ir patys btume atsidr Sibire. Jis, inoma, pritar man. Stebjausi, kad jis atsisaks propagandinio argono ir nra toks nedomus, kaip iki iol. Kalbjau ir a: Man primetamas nacionalizmas. Taiau toks a nesu. Toki internacionalist labai maa ir js, komunist, tarpe... Nedavs baigti minties, nutrauk mane: inau. Kiekvienas isilavins mogus turi bti internacionalistu. A baigiau mint: Taiau internacionalistas gali bti tik tas, kuris myli savo taut. A myliu Lietuv ir dl jos ateities danai sielojuosi. Man atrodo, kad jai gresia nutautjimo pavojus. iandien nematau pavyzdi, rodani, kad Lietuva smoningai bt rusinama. Bet N. Chruiovo laikais maiau aiki tendencij rusinti mus. ia jam papasakojau apie N. Nikitos manipuliacijas su narchoz apjungimu. Jis sutiko. Es tokia tendencija buvusi. XXII suvaiavimo tendencija vedusi taut nacionalini skirtum likvidavim. Taiau XXIII suvaiavimo tendencija jau prieinga. Jis papasakojo (pridjs tarp ms kalbant arba duodamas suprasti, kad visos ios inios pasemtos i slapt, jam tik vienam prieinam, altini), kaip sjunginiame pasitarime ideologiniu klausimu Ukaukazs mokslininkai rodinj, kad neteisinga tvirtinti, kad rusai atne jiems kultr. Ukaukazje klestjusi kultra, kai russ nuogos laipiojusios po mikus. Vidurins Azijos mokslininkai irgi kl t pat klausim. Pas mus dar ness toks atrus tautinis klausimas,o Ukaukazje tiesiog spjaudoma ant visko, kas rusika. A: Tikiu, kad po keli imt met, jeigu mes prisikeltume, bt juokingas tautinis klausimas. Taiau iandien is klausimas gan aktualus, svarbus. Jo ignoruoti negalima. K. primin Lenin, kuris pabrdavs, kad taut draugystei didiausias pavojus gresis i rusikojo ovinizmo.

Klausiausi ir pats netikjau savo ausimis! Kompozitorius taip kalba! Pritars jam priminiau: Neirkit Lenino teigini, kodl iandien visur aukiama apie buruazin lietuvi nacionalizm, o i viso tylima apie rusikj ovinizm. Jo nuomone, nenorima liesti tokio atraus klausimo. ia K. vl pasikeit ir tapo toks, kok j iki iol painojau: Stengiamasi neakcentuoti nacionaliniu skirtum, o mainti juos. Ekonomika labai sulieja taut. ia jis papasakojo, kaip smoningai Lietuvos ekonomika vystoma tokia kryptimi, kad Lietuva neisiverst be brolikosios pagalbos. Nesusivaldiau nepagyrs jo: Pasirodo, kad tu gan gudrus! Iki iol laikiau tave kvailesniu. Jis rodinjo, kad btina vystyti glaudius ekonominius ryius tarp respublik. J nebuvimas trukdo soc. statybai. Leido suprasti, kad turi galvoje Rumunij. Kakokia proga m dstyti nuvalkiot klasi kovos teorij. I to ived 1941 m. represij btinum. ia miau tiesiog aukti: Ne! To tu man nerodysi. A neturiu savo tvirtos nuomons dl dabartinio Lietuvos rusinimo. Gal ji tikrai nerusinama, gal esu per daug tarus ir matau asimiliacijos pavoj ten, kur jo i viso nra. Bet dl Stalino ir lietuvi trmimo turiu tvirt savo nuomon. Nebuvo jokio reikalo veti lietuvi Sibir. Klasi kovos priedanga Stalinas vykd smoning lietuvi tautos naikinim. Sakai, kad buoes, dvasininkus ve. Ne! Ve neturtingus valstieius, inteligentij. Sakai, kad aulius reikjo veti? O kas jie buvo? Tie patys neturtingi kaimo vaikai. Juk buvo laikoma tada gda nepriklausyti auli organizacijai. Tu kitkuo mans netikinsi. Jeigu nebt ve, vokiei talkinink skaiius padidjs? Netiesa! Kaip tik bt buvs maesnis pasiprieinimas. Kaip tik represijos ir sukl tok pasiprieinim. Kaimas (bent mano tvik) gan taikiai sutiko Raudonj armij. O kaip j palydjo, pats matei. Matydamas, kad mans netikins lietuvi tautos naikinimo btinumu, pradjo kit tem. Gailiuosi, kad nepriminiau Kaukazo taut naikinimo. Kokia ten klasi kova vyko? Juk ve visus iki vieno mogaus, neiskiriant net pirmj partijos sekretori.

558

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

559

Matyt, nordamas itraukti mano nuomon, m rodinti, kad nepriklausoma Lietuva neisiverst be Rusijos. U dabartin pramon turime bti dkingi Rusijai. Kain ar nepriklausoma Lietuva bt pajgusi sukurti toki pramon. A: Nekalbu apie nepriklausom Lietuv. Nesu alininkas politikos, kuria remiantis visos Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas bt orientuojamas Vakarus. Net daugelis vadinamj buruazini nacionalist lageryje sutikdavo, kad mums naudingiau eiti ne su Vakarais, o su Rusija. Bet svarbu kokiomis slygomis. O kad Lietuva galt viena gyventi, rodo Suomijos, Danijos, Olandijos, Belgijos, Liuksemburgo ir kt. ali pavyzdys. Jis nusitvr u Belgijos. Belgija dstanti nuo aliav trkumo. Kaip tik ji veda dl aliav intrigas Konge. Tai ess jos gyvybs reikalas. Nenorjau ia tema per daug kalbti, gilintis. miau ir udaviau jam nauj klausim: O kaip tu iri visasjungines statybas. Kokiu tikslu jos vykdomos? Jis: Tu nori pasakyti, kad smoningai sukuriami dirbtini rusifikacijos idiniai? Nieko neatsaks miau juoktis. Tai nes taip blogai: gals nuvaiuoti Alyt ir sitikinti, kad ten trksta darbo jgos. Tai ne atsakymas! A: Jeigu nra darbo jgos, nereikia kurti pramons. mones reikia kurti ten, kur yra aliavos ir laisv darbo rank. Jis: Tu neteisus! Vystoma pramon, reikalaujanti nedaug aliavos. Jis girdjs apie Latvijos komitet pasiprieinim. A: O i kurgi Alytaus statyboms imama darbo jga? I Rusijos? Jis: Nesidomjau. I visur gali vaiuoti, taip pat ir i Rusijos. tai koks tu lietuvis. Tau net nesvarbu, i kur imama darbo jga, nesvarbu, kad vaiuoja rus kolonistai Lietuv ir kiek j vaiuoja. Kakuo vl rmiau lietuvikj staliniet prie sienos. tai kaip mgino is isisukti: O ar tau inoma, kad Indijoje kasmet mirta badu 14 mln. moni? Reikia tarptautiniu mastu irti. Ir kaip ia a nesugebjau jam atkirsti. Kodl gi patys rusai neatiduoda savo duonos indams? Kodl jie nori gelbti Indij ms sskaita? Kodl jis pats neatiduoda dalies savo algos maiau udirbantiems? I pradi jis pasirod nauju mogumi, atsikraiusiu savo stalinini sapaliojim. Bet toks jis tebuvo vos pusvaland. Vl jo

asmeny maiau ukietjus staliniet, pasiruous bet kada prekiauti ms tauta: jos materialiniais ir dvasiniai turtais. Po sen ir nedomi jo sapaliojim pateikiau jam konkret ir aik klausim: Konkreiai! Kaip tu sivaizduoji Lietuvos ateit? (21 val. 25 min. Nebaigiu. Bgti mik. Ir taip per ilgai raau.)

Gruodio 15 d. (ketvirtadienis)
(17 val. lauke sninga po truput. Prane, kad greit nakt bus iki 18 C. Skubu rayti. Mano nuostabai, umigs po 23 val., miegojau iki 6 val. 30 min. Raydamas staigoje pavargau. Psias pajau, vl galiu dirbti. Sapnavau kelion. Kad tik su mama kas nors blogo neatsitikt). Jis: Laikas bga, viskas keiiasi... Daugiau neprisimenu, k jis vapaliojo. Prisimenu, kad pokalbio pradioje jis tarp kitko pareik: Gal TSRS pasidarys tiek galinga, kad nesibijos palikti ms vien ir duoti daugiau savarankikumo. Grau prie pokalbio apie derimord elges Lietuvoje. Priminiau K., kad saugume priekaitavau u tai, kad su rusikuoju ovinizmu ivis nekovojama. K., vaizduodamas lyg baisi paslapt iduodamas, papasakojo apie Lietuvos CK posd. Jame rusikieji ovinistai gav reikiam atkirt. Kai kas i j buvs priverstas net biliet padti. Gaila, kad nepasakiau, jog neteko girdti, kad nors vienas Lietuvos rusas bt buvs paalintas i partijos u rusikj ovinizm, nors J. Bulavas tikrai paalintas. Gaila, kad nepapraiau nurodyti pavardes toki nukentjusij. Rus antpldis Lietuv nesudars didelio pavojaus. Kadangi mes, lietuviai, esame auktesns kultros, todl Lietuvos rusai lietuvja, persiima ms kultra. miau juoktis: I kur tu itraukei, kad Lietuvos rusai lietuvja? Sakai, pastebjs tai Vilniuje. Maai tu pasti dar Vilni ir rusus. Jo nuomone, a taip liguistai reaguojs tautin klausim, nes bendrauju tik su nacionalistais i

560

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

561

lagerio. i ir ankstesniosios jo pastabos parod, kad jis ne vien savo noriu ryosi pasikalbti su manimi. iandien tai aiku. I pradi jis vaidino gan didel demokrat ir vos ne Lietuvos patriot, labai susirpinus Lietuvos ateitimi. Jis demonstravo net antirusik savo nusistatym. Jokios tarybins kultros nes, esanti tik bendramogika kultra. Rusai niekada nebuv kultringesni u mus. Stalinas, bijodamas rus, ikl juos pirm viet. Bet po iuo tariamu demokratikumu kyo siekimas perauklti mane. O ar a teisingai elgiausi? Atrodo, kad gerai. Jeigu biau vaidins viskam pritaris, bt tars, kad jo bijausi. Teparodiau savo neigiam nusistatym tik visasjunginms statyboms. Kokiais kitais kanalais eina asimiliacijos pavojus, jam nenurodiau. Nieko naujo jis neipe i mans. T mano nusistatym saugumas ino. Gruodio 2 d. bgdamas susitikim su Ale susitikau A. Povilin, dirbant ems kio ekonomikos institute. Kadangi Tiesoj skaiiau apie vykstant TSRS moksl akademijos prezidiumo visuomenini moksl sesijos ivaiuojamj posd Vilniuje, todl paklausiau, kur vyksta tas posdis. Baigiamasis posdis vyksis iandien 17 val. Ubgau Viktoro paimti. Bet tas saksi vis nakt nemiegojs. Idundjau vienas. Gaila, kad pavlavau. Radau nedomiai kalbant akademik ekonomist, kur visi rusai vardu ir tvavardiu vadino. Po jo odis suteikiamas akademikui Chrapenkai. Jo kalba parod, kad sekcijose kart vyko domesns diskusijos. Iki iol Pabaltijo mokslininkai buvo prat stovti ant upakalini koj prie poniut Maskv ir kartoti Klausau! Taiau iuo kartu jie idrso gal gale pasakyti drsesn od, kas, be abejo, nustebino maskvieius. Ir gal ne tik nustebino. Akademikas papasakojo, kad kakoks est mokslininkas kritikavs Vidurinje Azijoje ileist knygel, kurios autorius sils panaikinti nacionalines kalbas, visur vesti rus kalb. Akademiko odiais, mintos knygels autorius neteisus ir jis pritar estui. Taiau netikjau nei vienu jo odiui. irjau prezidiume sdinij rusikus veidus ir galvojau, kad kiekvienas i j veidmainiau-

ja, isisukinja. Mintyse jie svajoja apie t dien, kad Pabaltijys bus grynai rusikas. odis suteikiamas viceprezidentui Fedosiejevui. Tai gudrus senis. Kalba be joki ura. Kiekvienas jo odis apgalvotas, pasvertas. Kiek ilgiau sustoja ties tautiniu klausimu (nors odio tautinis klausimas niekas iandien nevartoja). Leninas kalbjs apie taut suartjim, susiliejim. Bet Leninas niekada nesaks, kad reikia proces greitinti administracinmis priemonmis. K tai reikia taut susiliejimas? Ekonominis bendrumas tai susiliejimas, politinis bendrumas irgi susiliejimas. Visa tai jau pasiekta. Bet Leninas nekalbjs apie kalbini skirtum inykim. Viceprezidentas mgino nuraminti Pabaltijo mokslininkus Lenino teiginiu, kad tautini skirtum inykimas, tautinis kalb inykimas vyks labai tolimoje ateityje kada bsis komunizmas pastatytas visame pasaulyje. Kadangi naujas Chruiovas, adjs per 20 met roj sukurti, dar nepasirod, todl galima bti ramiems. Akademiko kalboje tarp eilui galima buvo perskaityti tai, kad tikslas lieka tas pat, taiau priemons turi bti lankstesns. Skubjimas gals tik al padaryti (suprask, suaktyvinti tautin judjim, pasiprieinim rusinimui). Gruodio 8 d. Tiesoje jo kalba gerokai paredaguota. Matyt, vyr. cenzorius Papovas j taip suredagavo, kad usienio buruaziniai nacionalistai nieko negalt suprasti. Esms, inoma, neikreip, nors tai ne Fedosiejevo odiai: ...Kovojant prie nacionalizm, neteisinga bt nutylti kai kuriuos reikinius ir nekreipti dmesio kai kurias klaidas. Pavyzdiui, atskiri teoretikai tvirtina, kad nacionalins kalbos naudojimas respublikoje yra atsilikimas. Kit nuomone, knyg leidimas ne nacionaline kalba, o tarpnacionalinio bendravimo kalba (kodl gi bijomasi itarti rus kalba A. T.) tai vos ne nihilizmas arba ovinizmas. Taiau nacionalin kultra, nacionalin kalba tai didiausias socializmo laimjimas. Rpinimesi nacionaline kultra velgti nacionalizmo pasireikim tai politinis tamsumas. i citata i tariamos Fedosiejevo kalbos rodo, kad tokios nuolaidos daromos tik norint keisti taktik daugiau lankstesne ir taip su

562

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

563

didesniu pasisekimu kovoti su nacionalizmu. Taiau vis vien reikia diaugtis, kad gyvenimas veria Maskv daryti nuolaidas. Kokios i to ivados. An dien diskutavau iuo klausimu su Jonu I. A: Stalininis Damoklo kardas vis maiau gsdina Lietuvos mokslininkus. Pamau jie ima kalbti apie savo tautos teises. Nors jie kalba labai nedrsiai, puse burnos, bet Maskva priversta truput atsitraukti nuo stalinins ir chruiovins nutautinimo linijos. Tai gerai! Jonas I: Tikslas vis vien lieka tas pat surusinti mus. Ir kain ar dl i lankstesni priemoni nepavyks Maskvai gyvendinti tai daug greiiau negu brutaliomis priemonmis, kurias naudojo Stalinas. A: Drss mokslininkai gali panaudoti Maskvos atsitraukim savo tautos tikslams. iandien mokslininkai pamau ima kalbti apie ms tautos indl Europos istorij, kultr. Daugeliui ms atviras pretekstas drsiau kalbti ir apie ms kalbos teises. iandien ms staigas brukama prievarta rus kalba. Mes bijoms daugelyje staig kalbti lietuvikai. Taiau Maskvos traukimasis suteiks mus drsos. Mes apie tai imame kalbti atvirai. Ateis laikas, kada nebijosime visose Lietuvos staigose kalbti lietuvikai. Tai bt didelis laimjimas. is laimjimas sujudint lietuvius kovoti u lietuvi kalbos gynim ir sulaikyt rus antpld. sivaizduok, kad iandien Lietuvoje (kaip ir Slovnijoje) visur lietuviai kalbs drsiai lietuvikai. Rusams tas labai nepatiks. Jeigu seniau gyven neisinedins, tai naujai atvyk ilgai neusilaikys! Bet Jonas I vis nenusileido: Gerai! Kultros srityje leis mums sutelkti visas jgas, vis dmes. O ekonomikoje veris Lietuv. Alytus, Marijampol ir Utena taps tokiais pat rusifikacijos lizdais, kokiais iandien yra Vilnius, Klaipda. Atrodo, kad kiekvienas likom prie savo nuomons. A bent patenkintas tuo, kad Maskva priverstinai truput atsitrauk. Jeigu mes btumme drsesni, priverstume j daugiau atsitraukti. Priimtoje rezoliucijoje galima pastebti Pabaltijo mokslinink nepasitenkinim Maskvos elgesiu j atvilgiu. Mokslininkai pareikalavo ir jiems (ne tik rusams) leisti pasireikti Maskvos moksliniuose urnaluose, pareikalavo versti j mokslinius darbus usie-

nio kalbas. Ai drsiesiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkams! Ai tik, inoma, ne J. Matuliui ir K. Korsakui. Abu lykts palainai. Tai rodo K. Korsako kalba Tiesoje. Bet ir joje kai kas pralenda. Prisideng reikalavimu duoti atkirt usienio lietuviams nacionalistams, Lietuvos mokslininkai nori isiderti i Maskvos leidim daugiau kalbti apie savo tautos kultr, istorij. Bet Maskva irgi nekvaila. Tik labai spiriama truput nusileidia. Baim, kad per didelis jos spyriojimasis gali duoti prieing rezultat, veria j nusileisti. Gruodio 14 d. Tiesa perspausdino i Komunisto Nr. 17 Strepanovo straipsn (itraukas) Aktyviai formuoti tarybini moni marksistin leninin pasaulir ir komunistin moral. ia yra kai kas naujo, domaus. Nenauja, inoma, kad Maskva bijosi Vakar propagandos ir priklausomai nuo jos keiia savo taktik. Nauja tai, kad kai kas i gudresni kremliei ima galvoti, kad taktiniais sumetimais reikia kalbti ir apie ovinizm. Buruazijos ideologijos mgina pakirsti ms brolik sjung, atgaivinti nacionalistines nuotaikas ir prietarus. aidimas nacionaliniais jausmais, j panaudojimas nacionalizmui ir ovinizmui kurstyti yra viena i strategini antikomunizmo krypi. K Stepanovas silo prieinti tai pavojingai propagandai? tai k: Negalima sakyti, kad mes nepropaguojame internacionalizmo. Bet kai kuriais atvejais pastebimas nesuprantamas bailumas su nacionalistins ideologijos pasireikimais, su ovinizmo pasireikimais. K tai reikia? Sustiprinti kov su nacionalizmu? ia jiems drsos utenka vis laik. Matyt, turima galvoje rusikj ovinizm, kuris ir gimdo nacionalizm. i lazda turi du galus. Bet a asmenikai sveikiniau, jeigu imt kalbti apie ovinizm. Manau, kad neidrs. Bijos! (Viktoras ujo. Taip nebaigiau rayti. Gerai! Pailsjau. 21 val. 30 min. miegoti).

564

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

565

Gruodio 16 d. (penktadienis)
17 val. 20 min. 15 val. atjs pyliau po veranda sml. Dabar sunku rayti. Eilje prie drabui pamaiau A. Tyl. Prijs papraiau palaukti mans. Taiau jis apsivilks ijo. Pagalvojau, arba nesuprato mans, arba pabijojo pasirodyti, kad esam pastami. Laukiau V. Miliaus. Tas mat mane, bet neprijo. Tursiu kantrybs ir palauksiu. Bet tuo pat momentu per paradines duris jo A. Tyla: Kodl neieini? A: Pagalvojau, kad bijai mans, todl vienas ir ijai. Jis: K tu ia isigalvoji? Koki diversij ruoi prie mane? Ko a bijau? A: Mans daug kas bijo, todl jauiuos nejaukiai. Galvodamas, kad tas arba kitas bijo, neprieinu. Kur a eins? Jis eins J. Marcinkeviiaus poezijos vakar. Labai ivargs, nors pasivaikioti, kur eisim? Jis pasil eiti Katedros aikt. Paskui nusiviliojo net prie Vilnels Jaunimo sode. Pasirod 2 tipai. Apkaltinau, kad man neprane apie vykstani i mokslin sesij. Juk pirmiau ne kart praiau pakviesti mane panaias sesijas. Isisukinjo. Buv labai nedomu. Pats be reikalo sdjs. Ivargs ir viskas. Bet mans tuo netikinsi! Baigiamasis posdis parod, kad bta domi diskusij, susikirtim tarp Pabaltijo mokslinink ir maskviei. Visgi Antanlis kai k papasakojo. J. Jurginis pareiks pageidavim, kad Maskva gal gale leist Lietuvos istorikams patiems sprsti Lietuvos istorijos problemas. ia jis ms dstyti tas paias erezijas, kurias girdjau 1966 m. spalio 3 d. per jo paskait kodl Lietuvos prisijungimas prie Rusijos paangus, jeigu paangiu pripastamas ir pasiprieinimas tam prijungimui. Kodl J. Jasinskio gatv panaikino, o kit gatv Antakalnyje Suvorovo vardu pakriktijo? Galvojau, kad jis tik studentams idrsta apie tai papasakoti? Pasirodo, kad jis visur kelia tas paias problemas. Drsus J. Jurginis! Gaila, kad toki labai maai.

Nustebino ir R. armaitis. Lietuvos istorikai aikina, kad Lietuvos Respublikos krimas buvs regresyvus reikinys. Buruaziniai nacionalistai ir j propaganda labai lengvai sukritikuoj teigin. Juk tikrai, palyginus su caro valdymu ir vokiei okupacija, nepriklausomos valstybs sukrimas buvs teigiamas reikinys. armaitis primins Molotovo kalb priimant Lietuv po Stalino saule. Molotovas kalbjs, kad carai versi Pabaltij todl, kad ten geri uostai. Tarybin vyriausyb vykdanti visai kit politik. Kai dabar visos trys respublikos jungtos TSRS, reiki iekoti tose alyse revoliucini tradicij. Praiau paaikinti kiekvieno Molotovo odio reikm. Antanas tyljo, isisukinjo. A: Vadinasi, Molotovas pripaino tai, kad prijung tas respublikas prie Rusijos, iekos revoliucionieri, augins komunistus? Toki mano ivad A. Tyla nei patvirtino, nei paneig. Paspielovas labai sudirbs armait. Kaip sudirbo, neaikino. Ieit, kad tikrai domu ten buvo. Praiau duoti paskaityti sesijos stenogramas. Negals, nes jos patekusios archyv. Bet kai atsisveikindamas pakartojau praym, sutiko. iandien gatvje sutikau j. Vl priminiau. Jos esanios akademijoje, visuomenini moksl sekcijoje, pas K. Korsak. Suprask, kad nori! Apgailestavau, kad A. Sniekus negirdjo Fedosiejevo baigiamojo odio apie tai, kad Maskva neskuba ms sulieti. A: K gali tas Sniekus? Stovi ant upakalini koj ir vykdo Maskvos komand. Jeigu jis turt savo nuomon, nesdt taip ilgai sekretoriaus kdje. Jis sutiko. Juk nuo 1926 m. sekretoriauja. An dien sugalvojau prispausti j. Pareikalauti paaikinti, kodl jis mans bijosi, kodl neatviras. O gal ims ir prisipains vis ties? Aplankiau Postil1 ir pasakiau jam savo nuomon apie doc. J. Galvydio paskaitas. Jis: Tikrai seniams nra ko bijotis. Bet jie bijo. Pavyzdys prof. Z. emaitis. Taip is visiems pataikavs. Priminiau K. Borut, kuris prie mirt irgi pataikavo. Postil nesutiko. Jis k kit girdjs apie Borut.
1

Dst. A. Dauk.

566

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

567

Skubjau, nes maiau, kad eima ruoiasi vakarienei. Skubdamas pamirau pasakyti savo nuomon apie daktar A. iln, kuris ne vietoje sikio. iuo metu i komandiruots gro Profesorius1. Su manimi nepasisteng susitikti. Kodl? Bijo. Ko? Juk jis nra koks nors pogrindininkas. Jeigu bt pogrindininku, tuomet tikrai nevertt susitikinti su manimi. O dabar nra ko bijotis. Vl ivyks. Nuo pradios lapkriio taip ir nebuvom susitik. Gruodio 2 d. Viktoras pareik nors nuvaiuoti mano tvik. Tegu vaiuoja, nors didelio noro kviestis neturjau. Saugumas turs daugiau pagrindo tarinti mus. Gruodio 3 d. Al paskambino. Ar nebuvo uj du kolkieiai? Pareik nor susitikti su manimi. Supratau, kad jai vaidenasi. Ujo Viktoras staig. Atjo Al. Ryte prie autobuso maiusi 2 tartinus tipus. Vaidenasi! Bet kakodl nedrsiai ir a jauiaus. Kodl? Todl, kad nakt labai blogai miegojau. Kai gerai isimiegu, nieko nesibijau. Paliks mane laukti traukinio, Viktoras nubgo pat. Pamats sekl. Nusiveds pat. Tas iopsojs, koks adresas uraytas ant banderols, Viktoras pridengs j. Tipelis pilds telegram ir vis dairsis. Viktoras ijs pirmas ir pasislps u kampo. Tipelis ilks, nematydamas Viktoro supls telegram ir liks iekoti. Pastebjs, kad Viktoras visk mat, susimais ir pirmas pralks gatve. Tada Viktoras paskui j seks. Anas paeina ir atsigria. Tokiam pinig nemokt. Suklaidins sekl ir atjs. Traukiny sdjo prieais 3 mergaits ir kakoks Vilniaus technikas. Viena klaus draugs: O kada bus komunizmas? 1970 metais? Tonas rod, kad juokiasi i to komunizmo. Niekada gal mons taip netikjo niekuo, kaip dabar. Vos lipom autobus venionliuose. Buvo gda prie Viktor, kad truput sikiau ten, kur nereikjo kandiai pasakiau, kad mons versi per paskutines duris. Nemigos dar savo.

Tikriausiai V. Raudelinas.

Linkmenyse Viktoras papasakojo, kad mus lydjo 2 agentai. Ant vieno baltini rankovs pastebjs valdik enkl. Atrodo, kad abu toliau nuvaiavo. Nenorjau ueiti pas Alfred. Norjau skubti, kad rasiau mam neijusi kur nors miegoti. Viktoras prasi ueiti. Alfred radom. Jauku dabar pas j. Viktoras daug naujien papasakojo. Bet a taip blogai jauiaus, kad bijojau pradti psichuoti. Igrm po stiklel vyno. Truput geriau pasidar. Alfredas prisispyr pavti motociklu. Kelias labai blogas. Vargais negalais prive iki Pakiaunio beryno. Ujau ant kap, nors buvo po 21 val. Meldiausi prie Tatuko kapo. Sveikas! Ministras atjo pas Tave! Atplyusi kryiaus skarda igsdino mane. Vos parliauiau namo. Labai jau tamsu. Bakje viesos nra. Kur mama? Veronika pataria belsti. Gal pas Ramon. Bet prisibeldiu. Dar pus bdos laikosi. Bet jai sunku. Sunku. Kaip gera tvikje. Noriau pabti truput, pailsti. Diaugiams, kad gavome kruop. Gerai isimiegojau pirm nakt po didels pertraukos. Jauiaus neblogai. Ryte nujau pas gimines. Teta Emilija namie. Nesitikjau pamatyti j gyv. Labai ibalusi. Dd irgi. O senel nieko. Nujau ani pas Jakutyt On. Sako, kad kaime mons vos ne amerikonai. Taiau ji parduoda man u 6 rub. net 3 tokias riebias antis. O k nupirksi u tuos pinigus? Pati suvalgyt, abu broliai gro i kariuomens. Vygantui patariu mokintis. Reikia laikyti j savo takoje. Jeigu negers, gal kas nors ir ieis i jo. Bet vargu ar pavyks apsaugoti j nuo degtins. Gavs pas Minus arkl, ivaiavau mik. Pavargau, bet atsiveiau veim tvor, kurios taip reikalingos. Randu Viktor sugrus. Kapojom malkas. Pirmadienio ryte vl vykom mik. Dar didesn veim parsiveam tvor. Malkos labai brangios. Gaila motin palikti. Jai labai nuobodu. sidedu puodyn ir 3 litr butel senos grietins. Sunku neti. Bgte. O Vilniuje be mans niekas tos grietins nevalgo. Als mama turs k paplepti, kad supuvusi grietin atsiveiau. Mama

568

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

569

norjo gyvuliams atiduoti. Viktoras patar paimti. Man atrodo, kad ji gera. A valgau. ikiniuose m truput snyguriuoti. alta! Kaip nuobodu kaime. Vl gaila mamos. Tik atsitiktinai ir per didel varg lipom autobus per upakalines duris. Vos spjom traukin. Be biliet. Pabradj kakas vagono langus idau. Valand pavlav atvykom Vilni. Atsiveiau tik tetos Emilijos laini ir dds Vlado msos. Mama nieko neturjo dti. Karv pieno neduoda. Gruodio 7 d. per Safronovos paskaitas ov mintis nueiti pas Characiej (Lengvosios pramons ministerijos planavimo skyriaus virinink) ir paprayti j neapkrauti mans darbu, kad galiau istorij zubryti. Man atrod, kad jis sutiks. Juk i savo kiens neteks mokti. O staigoje yra daug laisv etat. Gali priimti k nors, kuris paruot tem. Jeigu 2 metais vliau paruo, bda menka. Al nepritar man. Viktoras irgi. Virininkas lieka virininku. Bet a laikiausi savo. Bdamas tvirtai sitikins, kad a teisus, nesigdinau nieko. Jeigu jis nesutiks, suprasiu, koks jis lietuvis. O man nebus nei kiek gda jo. Tegu jis gdijasi, kad nepadeda doram lietuviui. Bdamas ekonomistu nieko nepadarysiu, o taps istoriku, daug kuo pasitarnauiau tvynei Lietuvai. Taiau Povilaiio pasakojimas apie jo pokalb su Ilgiu1 atvsino mano ryt eiti pas Characiej. Gal ir tas toks supuvs kaip Ilgius? Anksiau bdavo labai malonus. O paskui lyg vengia susitikti. Taiau visikai dar neatsisakiau savo plano nueiti pas Characiej. Mano temai vadovaus jis. Pairsim! Gruodio 8 d. su stacionaro studentais lankiau paskutin Safronovos paskait. Dabar pavasar lankysiu tik dabartins tarybins literatros istorij. Ji gerai dsto, bet vis vien visk ant marksistinio kurpalio. Mums drsiau dst. Gruodio 9 d. Vals Margaitiens vardins. Utat su Elyte nujom kinan Pergal. Tualete ant dur urayta: Burlaky! Von!

O apaioje: Litovcev vsech v Sibir! Taut draugyst! Universiteto ivietje: Nupjaut visiems rusams b... pirmadien grs staig suinojau gan keist naujien. Lion ms dutje radus vaikika raysena upildyt lapel. Turinys madaug toks: Doloi jevreev, ydov i litovcev! Arkadijus to nesureikmina. Tai vaik darbas. Taiau jeigu prie rusus jis bt nukreiptas, teikt jam reikm. A: Ja toe ne obidelsa. Rabota detei! No deti vyroajut to, to slyat ot svoich roditelei. Deti eto nae buduije [A taip pat nesieidiau. Vaik darbas! Bet vaikai ireikia tai, k girdi i tv. Vaikai tai ms ateitis]. Arkadijus tyljo. Klaros nuomone, gal tvui liepiant vaikas ra. Lion atidavus Gurviiui. Gal tas supl. Jeigu bt antirusikas, kain ar nepatekt saugumo rankas. Filmas Dievo rykt. Jame nra klasinio prijimo. Ujau pas Margaiius. Vitas pasakojo apie Kauno Politechnikos studentus, atliekanius praktik Elfoje. Visus paskyr dirbti Tolimuosius Rytus. O ia i Rusijos atvyks rusai. Studentai sukl triukm. Tai ess nutautinimas. Gerai, kad supranta. K daryti? Klausiau Imdit1, jo nuomons. Tyli! Po velni! Sunku jauiant savo bejgikum. Kokia li Maskva! Vienur traukiasi, kitur puola. Buvo atsisakiusi nuo specialist keitimosi, o dabar vl griebsi io asimiliacijos rankio. Gyvats! Niekai! Imperialistai! Vladas sako, kad statymas dl btinumo atidirbti metus ir tik po to gauti diplom, panaikintas. Bt gerai. Tada niekas nevaiuot Rusij. Ta pati carin politika! Tik kita itaka. Lietuvai paiai trksta specialist. Taiau i Lietuvos jie isiuniami Rusij. Daktaras priiri Vito vaikus. Po igertuvi gerai isimiegojs usukau pas j. Pasipasakojo, kad pas Algiuko Baltruio motin veltui gavs Valei grai dovan i gintaro. Apie tai papasakojau Elytei, pridrs savo nuomon. Viktoras pasielg labai nesiningai. Mes Vals nesveikindavom. Jis kalbjo Val ir Vit pasveikinti Elyt. Dabar mes buvom priversti svei-

Neiifruojami pseudonimai.

Neiifruojamas pseudonimas.

570

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

571

kinti Val. Buvom priversti ileisti 8 rub., kuri neturime. Negailiu a j. Bet tai vyko Viktoro pastangomis. Grtant i tviks, priminiau vardines. Apsimet nieko neins. Sakiau, kad mes eisime sveikinti. Nesirod. Negraiai padar. ino, kaip sunkiai mes veriams. Galjo pasakyti, kad ino ger dovan u pus kainos. Ne! Nepasak. Vienas nupirko ir nune. irkit, koks a geras! Negraiai, labai negraiai padar. Tai egoizmas! Gruodio 3 d. pastebjau, kad jis papasakojo kun. Alfredui tai, k nuo mans nuslp, t. y. ko man nepasakojo. Kodl? Norjo Alfredui pasigirti daug ins. O jeigu man papasakos ir a pats perduosiu kunigui, neturs pats kuo pasigirti. Visi mane durneliu laiko! Ir nejaugi a panaus j? O gal toks ir esu? Tikrai toks! Draugams a nuoirdus, be jokio gudravimo. O kuo jie man u tai atsilygina? Kuo? Veidmainyste, gudravimu! Ta proga prisimin ir daugiau. Paraiau neblog istorijos darb. Dstytojas K. Strumskis igyr. Viktoras pavadino j silpnu, vidurins mokyklos mokinio lygio. Tai netiesa! Kodl jis taip elgiasi? O kodl jis taip sumenkino kun. K. Vaiionio kryb? Kodl? Sakiau Alei, kad uveiu jam u tok elges! Al atkalbjo. Jis atsikirsis man, nes a irgi ne idealus. Taip! Neidealus, bet nuoirdus, neturintis niekada upakalini mini. Jeigu k blogo monms padarau, tai tik ne i blogos valios. Dar spalio vidury staiga kilo klausimas: galim mes su Viktoru laikyti vienas kit draugais? Netiktas klausimas! Pirmiau niekada jis nekildavo. Ruoiausi neigiamai atsakyti klausim. Taiau prie vykdamas Estij, jis nuoirdus buvo. Nuoirdiai kalbjoms vis vakar mike. Buvau pradjs gdytis savo tarinjim, minties, kad mes ne draugai. Bet an dien tvirtai nusprendiau prisipainti sau, kad draugais mes nesam ir gal nebsime. Draugai taip nesielgia! Nereikalauju, kad jis bt taip atviras su manimi, kaip a su juo. Tai priklauso nuo moni charakterio. Taiau nuoirdumas btinas tarp tikr draug. Jeigu jo nra, nra ir draugysts. Tikjausi, kad jam grus tursiu draug. Apsirikau! Per vis gyvenim tik pusbrolis Jonas Minas, Kazys Gaiutis ir Balys Popienko buvo dori vaiki-

nai, nuoirds ir nesistengi mans inaudoti. Pirmasis jaunas uvo. Abu kiti atsiliko nuo mans savo isilavinimu. Taip draug neturiu ir, matyt, netursiu. Geriausias mano draugas Elyt. Taip! Ji pradjo daug kalbti apie Viktor. Jis ness toks idealus, kok vaizduojs. adjs pakriktyti Vandos vaik, bet nevykds paado. Gavo i Stass pasiskolinti lietpalt ir kostium kelionei Estij. Niekas n nemgino jo klausinti, kur gavo. Pats m kak meluoti, kad ikeits. Kam tai reikalinga? Kam? Teisi Elyt sakydama, kad savo laikuose i lagerio jis vaizduodavo daug geresn, negu yra. Tiek daug raydavo apie teatr, muzik, o dabar ten nesilanko. Prasdi pas mones, praplepa. Lanko balius. Ir tai reikia, bet su saiku. Atrodo, kad tikslingiau bt galima laik leisti. Norjau, kad eit dirbti Sigm. Per daug nesiveris, nes saugumas gals tarti, kad prie jaunimo kombinuoja. Taiau dabar mgina sidarbinti universitete. K, ar ten jaunimo maiau? Visa tai suprantu, gerai suprantu. Bet jis Lietuvai labai reikalingas. Taip! Gudresni u j nra Lietuvoje. Taip! Todl jis ir man reikalingas. Tik todl nenutraukiu su juo santyki. Jeigu jis t, a labai daug ko netekiau. Silvas pasak, kad pas Baltak kaimo statybos mokykloje ess darbas. S. Ignataviius pristat mane Baltakiui. Maiau, kad nelabai susiavjs mano kandidatra. Kodl? Rekomenduotojas papasakojs mano biografij. Nors pats Baltakis buvs itremtas, nukentjs, bet rizikuoti dl tokio pat nenori. tai koks i dien pasaulis! A ir nenorjau ten eiti dirbti. Tik tarp kitko buvau ujs. Jis net ir Als bijosi priimti. S. Ignataviiaus nuomone, ten dirb mons be jokio isilavinimo. S. Ignataviius seniai ada man ger darb. Bet, atrodo, bijosi irgi. Pats prisipaino: Priimsi tave, o paskui dar k nors ikrsi. O! Madaug 20 val. baigiau savo mintis. Vis savait vargau! Ivargau! Dabar galsiu pailsti, mokintis. Dienorat reiks padti al. Negalima tik juo vienu gyventi. Ryt vaiuoju pas varg motin. Kelion labai nemaloni. Bet vaiuoti reikia. Sapnuoju baisius sapnus. Kur gyvulius dti? Sako,

572

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

573

kad Ignalinoje pradjo priiminti. Bet eil didiausia. Taip! K nors daryti reikia! Galt Jonelis nuvaiuoti. Viktorija neleidia. Po imts pypki! Ryte 9 C. Nakt bsi alta. Nieko! Nieko! Ivargau! Pailsti ir dirbti! Bet dienoraio numesti negaliu. Ne! Ne! Viso!

Gruodio 25 d. (sekmadienis)
16 val. 6 min. didiajame kambary. Al su mama pas Kinus. Ten gal ir Gintulis. Vilyt kitam kambary suka plokteles. iriu pro lang. Vakar ir iandien gerokai prisnigo, nors oras ir nealtas. Vl Kaldos! Kaip greit bga laikas! Kiek daug Kald praleidau savo gyvenime! Grau vakar supyks i Naujos Vilnios ligonins, kurioje aplankiau kun. Aleksandr. Pikta buvo, kad brolis Jonas nevaiavo pas motin. Buvo susiruos, bet bat negavo. Sakiau, kad mano paimt. Nepra. Matyt, matydamas, kad tas nenori vaiuoti, Vladelis pasisil ir ivaiavo. Norjau skambinti ir ikoneveikti, kad bobos klauso. Vlado praomas neskambinau. Nesinori gadinti nuotaikos. Ketvirtadien skambinau, kad jis vaiuot. Juk nuo Nemenins Rastenis parve Volga. Sutiko. Bet vl toji karv Viktorija atkalbjo. Sins neturi! Mama laukia. Jai skaudu, kad jos snus dl bobos kapriz neaplanko. Traukiniu jo nevaro niekas. Bet Volga galjo nuvaiuoti. Ne vyras, o mazgot. O toji karv neturi sins. Ryt ar poryt nuvyks jo darboviet nesikariuodamas pasakysiu, kad jis ne vyras, o mazgot. Reikia sins turti. Vladas traukinu vaiavo, gal venionliuose nesdo pirm autobus, o Jon bt Volga nuve. Grau piktas, o mama dar sikio, kur nereikia. Aprkiau! Ieina, kad vl Kiose susipykstam! Bet greitai susitaikm. 21 val. 30 min. susdom pasimelsti kartu. Pirm kart per Kias meldiausi klpodamas. Aaros byrjo prisiminus Tatuk. Prie 3 metus jis per Kias buvo pas mus. Mama, ileisdama j pas mus,

kalbjo: Tegu vaiuoja. Kitais metais prisiminsite, kad pernai tvas kartu buvo, o met nra. inojau, kad toji diena ateis, bet netikjau, jog greit ji ateis. Taip buvau laimingas 1964 m. per Kaldas, kad motinas odiai neisipild. Taiau po met isipild. K padarysi?! Atsipraiau visus, pasibuiavom ir gal pirmos Kios prabgo neskubinant, neblogos nuotaikos. Vladas paliko mam vien. Labai sunku jai. Bet k galiu padaryti? Po dviej savaii aplankysiu j. Papjausim kiaul. Gal tada gals Vilni atvykti? Taip! O dabar apie tai, k praleidau prajus syk raydamas. Kursuose, t. y. sesijos metu, Kaveckas ar Kinderis pabr, kad banyia yra vienintel legali antitarybin organizacija. A prietaravau. Kaveckas m pasakoti apie Gi ir kt. banyios klebon pamokslus. Kunigas saks tikintiesiems, gavusiems medalius, nesirpinkit emikais dalykais, daugiau galvokit apie sielos iganym. Tuo, es, kunigai atitrauki liaud nuo visuomenins veiklos, nuo darbo. Paklausiau: O kodl taip paskutiniais metais m lyti t medali lietus? Kaveckas: Kodl kalbi su ypsena? Kas po tavo odiais slypi? A: Ir taip per daug esu atviras. Kas galima Jupiteriui, tas negalima Jauiui (suprato, kad j turiu galvoje). Komunistas P. Kolesnykas m ironizuoti, kad Maskvoje pastatytas spec. medali fabrikas. Gal naujas ir nepastatytas, bet senasis dirba itis par. Apribojo ir taip tik formalias respublik teises, todl u tai medaliais atsimoka. Negalvokite, kad Maskva tokia nedosni! Ji gan simpatika ir dosni poniut! Vliau dst. R. Vbra, skaitydamas paskaitas apie Lenkijos istorij, m rodinti, kad neteisinga kaltinti lenk (inoma, ir lietuvi) valdovus u tai, kad ie buv kvaili ir versi rytus, uuot kovoj u savo vakarines emes. Ne nuo vieno kunigaikio ar karaliaus valios tai priklaus. Rusai buv silpnesni u vakarieius, todl rus em ir versi. Geras ar blogas valdovas, protingas ar kvailas, tai ne istorijos tyrinjim objektas. Visada stengiasi praryti silpnesn u save. ia sikio Kaveckas: Tai bdinga kapitalisti-

574

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

575

nms, imperialistinms valstybms, o ne sovietinms. ia a radau prog uminti jam ant uodegos su savo replika: O k sako Kinijos pavyzdys? Auditorija m juoktis. Vbra irgi priverstas buvo nusijuokti, bet is nebt apsiginklavs moksline pasaulira, jeigu nerast ieities: visk reikia irti dialektikai. Reikia ianalizuoti, kiek Kinija yra socialistin alis. Aiku! Sovietin dialektika padeda propagandistams ieiti i kebli situacij. Jeigu nesugebi arba negali atsakyti klausim, atsakyk: visk reikia irti dialektikai, o ne dogmatikai. Klausjas nusijuoks i tavs, bet tu liksi patenkintas. Antradien sutikau Vilkavikio siuvimo fabriko direktori Pri. is pasakojo apie Kaveck. Tikrai nesugyvens su partine valdia, nes mgsts j kritikuoti. O a galvojau, kad jis tik giriasi. Bet kas i to? Vis vien juo tikti negalima. Gruodio 12 d. Klara m piktintis, kad Salomjos Nries mokykl priim tik irinktj tv vaikus. Tuo ji iki iol netikjusi. Apskritai, ji m reikti gan danai kritikas pastabas, nors liko tokia pat akla fanatik. A jai priminiau ir spec. poliklinikas ir spec. ligonines. Telefonu Jonui pabriau, kad iandien ponai guli spec. ligoninse. Jeigu nebuvo ijungtas klausymo aparatas, saugumas siuto. Suk juos velniai! Tegu klauso. iaip politikoj palaikau Arkadijaus linij. Tik Stalin sugretinu su Hitleriu. Elena Smilgeviien m pasakoti, kad j dstytojas atsines pavyzdi (albumus) apie darbinink darbo aprang, darbo slyg gerinim visame pasaulyje. Visi puol albumus su usienio ali pavyzdiais. TSRS albumo niekas net nems rankas. Juk k ten pamatysi? Ir kas ivis yra gero TSRS? Argi k nors gero pagamina TSRS? sikiau a. Priminiau jai, kad net kapitalistini ali politikai priversti pripainti, kad vietimas ir sveikatos apsauga TSRS yra tobuliausi pasaulyje. Arkadijui labai patiko i mano pastaba. Elena pasak anekdot apie komunizm. eril, Trumen ir Chruiov upuol chuliganai. Pirmieji atsipirk pinigais, t. y. nu-

mesdami pinigus ant kelio, kuriuo jie bgo. O Chruiovas paras kelis odius ant popiergalio ir numets ant kelio. Vagys chuliganai perskait ir kad pradj atgal spiesti. Anie abu klausi savo koleg, k jis paras. is atsaks: Visi keliai veda komunizm. Mums juokas, bet Arkadijaus, Irenos ir Klaros juokas nem. Juk jie neisilavin, todl naivs ir tiki tuo, i ko net vaikai juokiasi. Anekdot labai maai girdti. Visiems girdint pabriau, kad anekdotai neturi iandien socialins dirvos, kaip Nikitai esant valdioje. Papasakojau anekdot apie mogaus skelet ir ubaigiau: Nesijuokiate? Kodl? Todl, kad jis jau neturi pagrindo. iandien kalchoznikas ne tas, kuris buvo prie 10 met. iandien jis gali i ms juoktis. Ileido sakym, pagal kur baus u meit. Reikia ne bausti, o meito prieastis alinti. Taiau vienas kitas anekdotas pasitaiko vis. Prie mnes gal Vilyt tok atsine i mokyklos (buvau j girdjs). Tvas upuols sn: Kodl neneioji akini? Utat vakar d lipai, o iandien partij stojai. I visko iandien juokiamasi, tyiojamasi. Blogai! Prisimena pasaka apie karali, kai jam prane, kad jo pavaldiniai nirta ant jo, vliau kad verkia i pykio, karalius tik ranka numodavs tai. Bet kai jam prane, jog pavaldiniai juokiasi i jo, karalius labai persigands. Vaikai tokius anekdotus pasakoja! Mokytoja pasakojanti apie tai, kaip caras persekiojs lietuvi spaud, lietuvik kalb. Tylait pusgarsiai sakanti: Panaiai, kaip ir iandien. Protingi iandien vaikai! Elena m erzinti Iren, ar toji inanti, kokios alys einanios pasaulin socializmo sistem. A priminiau Nikitos odius. Kinija atimanti Jugoslavijai teis vadintis soc. alimi. Priminiau, remdamasis to paties Nikitos odiais apie vyk Albanijoj, kur CK nar buvusi apmeita ir nuteista mirtimi ir suaudyta, prie tai padarius jai abort. Tad ar Albanija socialistin alis? Juk, mano supratimu, socializmas eina kartu su laisve ir demokratija. Apie koki laisv ir demokratij galima kalbti Albanijoje, jeigu joje vyksta tokie dalykai? Elena pamgino man ulipti ant uodegos priminusi Stalin. Nieko neatsakiau. Tada ji: O iandien yra pas mus

576

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

577

laisv? A: O kokios tu nori laisvs? Visk daryti? Ne! Jeigu kiekvienam leisi visk daryti, k tik jis nori, ia bus ne laisv, o betvark. Tam tikri rmai turi bti. Arkadijus: Tu man ia labai patinki. Ieina, kad visur neplepu to, ko nereikia, kaip daugelis bailiuk galvoja apie mane. Gruodio 15 d. kakas kalbjo, kad man reiki stoti partij. Atsakiau: Labai nesvajoju apie tai, bet kartais galiu tapti komunistu. Reabilituos mane ir tada stosiu partij. Arkadijus: Reikia tik gerai save pakratyti, ikrsti i savs nereikalingas... (Nepamenu, k pasak toliau). Aiku! Gruodio 16 d. pate pilna rusik sveikinim Naujj met proga, o lietuvik nei vieno. siuntu ir pasakau patininkei: Rusik pilna ant kiekvieno kampo, o lietuvik nra. Patinink tyli. Tyli ir Tyla, nei prietaraudamas man, nei sutikdamas. Berniukas lietuvis perka rusik, kada jam atsakyta, kad lietuvik nra. Berniukas ieina. Duodu jam patarim iekoti lietuvik atviruk. Dar senokai pasakojo man Nervas, kad universiteto inturist klub priima labai maai student. Kart pakviet A. Pok, buvus politin kalin, pakalbti. Saugumas pasikviets klubo vadov student Januityt. Toji gavusi barti, kad tokius kvieia. Bijosi, kad vienas senas Lietuvos inteligentas, ymus keliautojas, nesugadint kasdien ginkluojam moksline filosofija student. Girdjau, kad ir kit kart jis kalbjs ten. Keista! O gal tik gandai, jog jis kalbjo? Nervas papasakojo apie suimtuosius konservatorijos studentus. Buvusi suimta ir vieno mona, I kurso student, kuri savo mainle spausdinusi atsiaukimus. J paleid, nes pagimdiusi sn. Jonas I patar suiekoti j. Gal galima jai kuo nors padti? Gruodio 16 d. labai norjau nueiti fakulteto atvir partin susirinkim tema Tradicij vaidmuo aukljant jaunim patriotine dvasia. Al atkalbinjo mane. Saugumas siusis ant mans u tai, kad tuo domiuosi. Nepaklausiau jos. Bet Viktoro paklausiau. Es negalima man ten eiti, kad domiuosi mokslinmis problemomis, galima pasiteisinti. Bet kuo pateisinti domjimsi jaunimo aukljimu? Praiau Nerv nueiti.

Ne tik mano pastami, bet ir a pats sutinku, kad norint k nors tikinti, reikia diplomatikai su juo kalbti. A gi pirmiausia apaukiu, aprkiu, o paskui atvirai visk iriu akis. Pasakiau ir Nervui, jog i jo nieko neieis, nes draug neturi. Paveik! Pasigyr, kad j turs. Studentai medikai, dstytojai renk paraus prao vien i gatvi pavadinti neseniai mirusi medicinos moksl daktar Misiros ir Jono Kairikio vardu. Partin organizacija udraudusi rinkti. Maskva prietaraujanti, kad i vardu bt pavadintos dvi Vilniaus gatvs. Nesinori tuo kitti, taiau prie Maskvos pokt reikia priprasti, visko i jos laukti. Gruodio 15 d. pasirodo, kad Graina neinojo, koks paveikslas kabo ms kabinete Kosygino ar Brenevo. O kiek juoko! Man gi vaidino, praydama duoti knyg istorinmis temomis. Paklausiau j, kas juridikai yra aukiausioji TSRS valdia. Ji: Visk daro partija, tik tvirtina, kad su liaudimi tariasi. Arkadijui, inoma, nepatiko. Gruodio 16 d. isikalbjau su Elniu1 . Paklausiau j, ar teiss Metmenys teigdami, kad Lietuvos jaunimas peraukltas pagal Maskvos ddel. Jis: Ne! K besutikiau, su kuo bekalbiau, visi protingi, visi realiai vertina dabartin padti. Tegu daugiau lietuvi atvaiuoja i Amerikos Lietuv ir pamato j, pasikalba su ms jaunimu. Tegu keiia apie j savo nuomon. Apie gruodio 10 d. kaimynas A. Vanagas pasakojo, kad, partijai reikalaujant, labai pakeistas operos algiris libretas. Btina pamatyti! Skirgail reikia pairti. Mane sumus, Elyts kurso draugas A. ydonis paskolino 500 rubli. Jis pasakojo, kad paskolins dar keliems monms. Skol grin tik mes vieninteliai. A. Bujokas negali parduoti Alei Eidukeviiaus kombinato vengerk. Vaikto guminiais botais. Jei suveiks kada, teks mokti 42 rub. O kiek u palto siuvim? Man

Atrodo, su patriotu Lietuvos latviu Briediu. A. T.

578

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

579

reikia kepurs. Sklinda kalbos apie visko pabrangim. Nesinori tikti. Viskas ir taip labai brangu. Kostium baigiu neioti. Kuo pirkti? Kaip gauti pirkti? Per blat adjo gauti. Spalio 50-metis veniamas. O krautuvs tuios. Jono darbovietje vienas rusas pareiks: Reikalinga dar viena revoliucija. Per drss dabar mons. Taiau toks gyvenimas veria mones galvoti, kalbti. Man grus i lagerio 1960 m., krautuvse buvo visko. O dabar nieko neliko. Kur viskas dingo? Sakoma, kad kasmet priauga 5 mln. moni. Jiems reikia valgyti, apsirengti. Naujiems metams gavome talon miltams po 2 kg diai. K galvoja rusai, 50-aisiais metais nuo revoliucijos pirkdami miltus pagal korteles? Materialiai seniai taip blogai vertms. Atostog metu susitaupydavome. O met negaljom. Viktoras igyveno 10 mn. Algiukas irgi 2 mn. gyveno. Patys turjom geriau maitintis, todl nieko nesusitaupm. Kuo pirkti Vilytei miegoti sof? Kalbama, kad ir baldai pabrangs. J krautuvse irgi nra. Pirksiu padvt sof. Nauja tai, kad partija leido truput objektyviau aikinti jos istorij. Pirm kart per 25 metus lietuvis arnas tapo ydu iornyj. Jo veidas pirm kart neretuuotas, labai jau tipikas ydas velgia mus. Kam tai reikjo slpti? Pripastama, kad ir Faivuas Abromaviius ydas.1 Gruodio 17 d. ivykom Krivasal. kart nupirkom 12 kg duonos ir 5 kg uv. Daugiau nieko. Duona pigiau. Ir tai per mnes 15 rub. kelionei ileidom. inoma, atsiveiau laini. kart ir mama dav. Linkmenyse usukau pas Alfred. Patiko man prisipains, kad parapijieiai uperka daug mii. Nemaa j perleidia kitiems kunigams.
1

Keturi komunar byloje nuteistas mirties bausme. Patenkinus jo malons praym bausm buvo sumainta iki 15 met. Jis papra atostog sveikatai pataisyti. Ileido. Abromaviius pabgo Rusij. Buvo suimtas ir nuteistas 10 met lagerio darb. Galvojantis mogus paklaus: o kiek savo prie Stalino valdia paleido i kaljim atostog sveikatai pataisyti? Geriausia kalini gydytoja sovietiniuose konclageriuose buvo giltin... A. T.

Pavaiino. Ijs truput bijojau. Visgi ir ten gali pasiklausyti, k a galvoju vienu bei kitu klausimu. 23 val. 30 min. ijau i jo. Rkas! Vadinasi, gan alta. mons kalbjo, kad nakt buv 25 C. Bet ryte 18 C, o vakare 13 C. jau 4 km tik kojomis jausdamas tak. Radau mam miegani. Vargas jai! Ryte pas gimines. Noriau, kad dd Vladas gyvent. Reikt urayti jo prisiminimus. Btina! Taiau jo sveikata silpna. Sud j dvarininkas Valeviius1 (kiek maiau) ir kumei draugas Stalinas (Kazachstano achtose). Diaugiausi, kad troboje ne taip alta, kaip galvojau. O gyvulius perka labai maai. Eils daug didesns negu Smetonos laikais. Ar kas pagalvojo apie tai? Bet tai nereikia, kad darbininkas ir tarnautojas sotus? Toli grau! Visur planin betvark! Iskubjau anksiau nordamas ueiti pas liktarni2 pasikalbti dl jos elgesio kovos su Banyia. Gaila, kad neradau. Biau pratryns akis ir parods, k ji daro. Mokyta nemoka! Sualau belaukdamas autobuso. Pusbrolis Untaniokas ir jo pastamas buvs kareivis serg u rusus, kada ie boksuojasi su lenkais. iems i dalies galima atleisti. Tamss kaimo bernai! Visada grtu i tviks piktas. Matyt, mane slegia mamos vargas. Gintul aprkiau u idykavim. O nakt blogai miegojau. Sugrs suinojau, kad Minien gro i Jerevano ten itekjusi dukr aplankiusi. Ten nematyti rusik ura. Kai ji nustebusi, kad arbzas kainuoja 5 rub., armnas atsaks: Vaiuok Maskv, ten pigiau. Labai neapkeni rus. staigoje visiems girdint pabriau: Mus laiko nacionalistais, taiau palyginus su armnais mes esam labai geri. Papasakojau, k girdjau. Arkadijus nutyljo, o Klara, mano didelei nuostabai, pareik, kad gal nusipelno tokio elgesio. Ji kakokiam kurorte gyvenusi su dviem maskvietmis. ios buvusios tokios ididios,

1 2

Dd dirbo pas j kumeiu. Linkmen vidurins mokyklos direktor ar mokslo dalies vedj Veronik Kardelyt, ari ateist.

580

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

581

taip elgsi su ja, kad ji laukusi savo kelialapio galo, kad tik greiiau isiskirt su jomis. J. Gurviius pasiunt mane Vilniaus viebuius sureguliuoti klausim dl konferencijos dalyvi apgyvendinimo. Nors snukiai aikiai rusiki, bet visur kreipdavausi lietuvikai. Visur man atsakydavo tik rusikai. Vir kraujas gyslose, bet turjau tylti. Apsks, nes ino, i kur a. Aplankiau Vilniaus abu korpusus ir Astorij. Matyt, visuose Vilniaus viebuiuose tokia pat padtis. Visgi rusai blogi politikai. Viebuiuose pasodint lietuvius, o kitomis priemonmis mus rusint. O gal jie ino, k daro? Jiems nusipjauti ms pasipiktinim. Jie elgiasi kaip ukariautoje alyje ir nei kiek nesigdina savo elgesio. Gal gale sugro i komandiruots Profesorius. Bus pas k ueiti paplepti. Buvau pas Stas. Ji dar geresn tapo. Nenori, kad ir a nutraukiau su ja santykius. Gal ir saugumas prao nenutraukti j. Man irgi nenaudinga nutraukti. Abu grom miest troleibusu. Keleiv savo mnesin biliet pavadino pravaiuojaniu. Mandagiai isijuokiau i jos pasils vadinti veamu. Pabriau, kad niekinu tuos, kurie taip darko ms kalb. Ji pavadino mane dideliu patriotu. Labai dkojanti u rpinimsi lietuvi kalba. Kiek galdamas kovoju u kalbos grynum. Visus aprkiu, apaukiu. Atrodo, kad daugelis nesutinka su manimi, bet kit kart susitik jau nekalba argonu. Tiesa, sekmadien grtant i kaimo, Vilniuje troleibus lipo Bruktus i Antalksns. Kad duoda, kad plepa rusikai. A: Bruktau! Nenusilauk lieuvio! Kam ia reikia be muilo lsti... Jis ubaig labai jau garsiai mano mint: subin?! Visas troleibusas sukluso. Antradien prasidjo ekonomin konferencija, dalyvaujant Pabaltijo ir Maskvos ekonomistams. Konferencijos dalyviai upild anketas. Buvo trys klausimai: 1. Pavard, vardas. 2. Darbo vieta. 3. Uimamos pareigos. Anketa rusika. Taiau daugelis lietuvi upild lietuvikai. I to padariau kai kurias ivadas. Pirmiausia, kas jas pild? Buvo pakviesti vis lengvj pramons moni direktoriai, vyr. ininieriai, plano skyriaus virininkai, finans skyriaus virininkai, odiu, visa valdia. Taiau iai nesve-

timas tautinis jausmas. Visgi anket derjo rusikai upildyti, bent taip rusams atrodo. Taiau daugumas upild lietuvikai. A tai laikau savotiku tyliu protestu prie rus kalbos brukim. Gaila, kad ne visi patriotikai pasielg. Konferencijoje dalyvavo 304 dalyviai. I j 74 arba rusai, arba latviai, arba estai. Ieit, kad lietuvi buvo 230. I i 178 anketas upild lietuvikai, o rusikai 52 arba 22,6 proc. Tai labai maai, bet kartu ir daug. Lietuviko jausmo stoka ypa pasiymjo vilnieiai ir iaulieiai. Ten veikia Jurgeleviius. Kaliniai sunkiai priregistruojami, sustiprinta ateistin propaganda. Utat ir vaisiai tokie. An dien sutikau jo broliuk Vytaut, su kuriuo kartu studijavom. Uklaus: Ar jau nusiraminai? Atsakiau, kad noriu isiaikinti neaikius klausimus, pav., kodl Lietuvos studentus siunia Rusij, o i ten gabena rusus. Jis: Matyt, gudriai tau tai piro. kart neirjo mane i toki auktybi kaip an kart. Sutiko suteikti man audiencij ir apviesti. Pasinaudosiu proga! Apsidiaugiau, kad ms ministerijos darbuotojai upild lietuvikai. Tik Od avalyns skyriaus virininkas Leonaviius ir Plan skyriaus ininier Val Rimkeviien isiskyr i vis. Gd daro su manimi kartu baig Lukoeviit ir Zakrys. Vito fabriko visi atstovai upild rusikai. Rusikai anket upild ir Vilkavikio siuvimo fabriko dvi moterys. Pirmas kalbjo labai jau nuobodiai TSRS lengvosios pramons ministerijos plano ekonomins valdybos virininkas. Nesiklausiau jo, o skaiiau gaut recenzij Z. Ivinskio knygai v. Kazimieras. Recenzentas, mano manymu, gan isilavins dvasikis. Jis labai sukritikuoja Ivinsk pavadins jo veikal tuiu. Taiau a abu vienodai vertinu. Abu veltui, tuiai vaisto laik. iandien Lietuvai ne ventieji reikalingi, o galvoj mons. O kuo ia knyga ir jos recenzija pasitarnaus Lietuvai jie abu?! Kuo?! Lietuvos istorikus kart apkaltinau tuo, kad ie, matydami pavoj Lietuvai, nepara rimt veikal apie Lietuvos jung (120 met) caro Rusijos valdioje, i j ir iandien bt galima daug ko pasimokyti. Daktaras teisino istorikus. Es kas galjo pramatyti, jog toks likimas itiks Lietuv. Taiau akademiko A. Janulaiio knygel Lietuva ir da-

582

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

583

bartin Rusija parod man, kad buvo Lietuvoje moni pramatani, kas laukia ms vargs Lietuvos. Vadinasi, mano kritika turi pagrind. Ne maesn pagrind turiu kaltindamas Z. Ivinsk ir jo knygos recenzent tuiu laiko gaiinimu. Argi jie abu neturi aktualesni tem? Argi j nra? Tik imk ir duok abiem snuk. Jeigu turiau laiko, kalnus nuversiau. Taiau jo neturiu. O kas turi laiko ir pinig, tas nemoka inaudoti. Lietuvoje gyven istorikai galt parayti nauding veikal, aktuali veikal ir rankraius galt platinti. Btina duoti atkirt J. iugdai. Argi tai negalima padaryti? Duosiu pats atkirt? Taiau kol suspsiu tai vykdyti, senis susps nukeliauti pragar pas savo numyltin Stalin. Usukau pas L. Zuikel. is gavs ir perskaits Metmenis. Labai ess patenkintas turjs prog suinoti apie tikr Lietuvos padt: Tokie straipsniai gali perauklti ir labai ukietjus niek, abejing Lietuvos reikalams. Labai noriau tuos Metmenis gauti ir perskaityti. Eruditui adjs vienas atveti perrayt t straipsn. Atvyks, bet neatves. Negals! Visaip isisukinjs. Isigands. Nors man nesak, kas jis. Bet, mano manymu, tai Alfinskas. Nesitikjau, kad jis toks bailys. Buvau su Eruditu usuks pas Jon III. Ten radome Zrinsk1. Jonas irgi girdjs apie Metmenis: Kaip gauti?! Mginiau ra padauginti ir iplatinti. Tai laikau savo pareiga. Jeigu man pavykt tai gyvendinti, nebijoiau eiti kaljim. Manau, kad Metmen idj platus paplitimas priverst Kremli atidti savo kslus taip liai rusinti mus. Bt priversti rusikieji imperialistai ne taip liai elgtis su pavergta ms tauta. Dalis lietuvikj Kremliaus bern irgi gal praregt, pamatyt, kur veda Lietuv imperialistin Maskva. Negalima taip sdti rankas sudjus. tai Eruditas teatsak: kaljim nereikia skubti. Ten galima visada patekti. Kai palik Erudit ir Jon, ijome su Zrinsku, iam pasakiau, kad bent a niekur nenoriu rank kiti. A lager patekti nenoriu. Paskaityti gauti noriu, bet perskaits nenoriu nieko daryti.
1

Nieko tuo nepadarysi. Tauta ir iaip mato visk. Gal taip nra blogai, kaip Metmenys vaizduoja. Eruditas pasakojo, kad Jonas pras j padti gauti Metmenis. is atsisaks vl prayti. Jonas saks: Reikia kai kur bti ydu ir ne vien kart paprayti. Taiau Eruditas atsaks, kad toks negals bti. Eruditas pats nenori lager patekti, bet Jonas III gali pats kur nors gauti ir vykdyti savo plan. Aiku, kad gali patekti kaljim. Bet kaip a j galiu nuo to ygio atkalbti? Juk a jam ne autoritetas. O gal jis negaus ir nieko nepadarys? A praiau Zrinsk (is Jonui autoritetas) visais bdais paveikti Jon, net pagrasinti saugumui praneti. Tai ir viskas. Jau 20 val. 10 min. Uteks! Bijau pervargti. Vakar prie mieg perveriau 1863 m. sukilimo dokumentus, todl 5 val. atsibuds tik truput nusnaudiau.

Gruodio 31 d. (etadienis)
15 val. 15 min. prie krosnies. Lauke atodrkis. Tik lygiai prie dvi savaites buvo labai atals oras. iaip ilta. Laikau, kad iemos met dar nebuvo. Vakar Vladelis lauk mamos atvaiuojant. Nesulauk. Gal niekas neileido. Sunku jai. Bet k a galiu padaryti? Dar vakar nueisiu. Maa vilties, bet gal ir atvaiuos. Paskutin i met diena! Kaip greit bga laikas! iandien 11 val. darbe pradjom igerinti. Pirm kart atsisdau tarp Rajos ir Budrio, o antr tarp enios ir Galinos. Nesdau nei su Birute, nei su Graina. Ruden su Birute ir Irena teko vaiuoti vienu troleibusu. Birut pasil ssti alia jos. Nenorjau atsisakyti. Jai atrod, kad susitaikm. Klydo! A, inoma, nepykstu ant jos. Tik niekinu j. Kalbam, bet esu oficialus. Dar labiau miau j niekinti suinojs, kaip ji elgiasi su savo vyru, kaip skaiiuoja alg, kaip vyr veria plauti jos rbus ir t. t. Noriau, kad ji man prikit tai, jog vis vakar sdjau su rusmis. Pasakyiau jai, kad ruses labiau gerbiu u j. ios nors

Tokio susitikimo nebuvo.

584

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

585

gerbia savo taut, myli j ir niekam nepataikauja. O Birut tuo negali pasigirti. Grain irgi niekinu. U menkniek upyko, vl pradjo nekalbti. Paskutinmis dienomis kalbina. Per Kias demonstratyviai valgiau tik silk. Graina gyrsi Arkadijui ir Irenai, kad umirusi ir net ryte deros pavalgiusi. Pirmiau ji tikjosi, kad a supaindinsiu j su tikiniu berniuku (pasakojau, kad tok pastu, nors ir neadjau pristatyti), todl vaidino tikini. Bet kai Irena paadjo supaindinti su dstytoju Savaniausku (partieiu, savaime aiku), i m vaizduoti ateist. U Savaniausko sutikt tekti ir be banyios. Mlo gaballis! Paskutin i met diena! Kaip greit bga laikas! Kitais metais sukaks man 39-eri! Daug! 24-eri met Algio Baltruio poiriu, tai labai daug, o 53 met J. Gurviiaus akimis tai gan maai. Daug! Taiau jeigu Lietuvos istorijoje palikiau bent kok pdsak, dl to nesijaudiniau. Studijuodamas nejauiu savo senjimo. Ne! Jeigu a galiau rasti tinkam dirv savo gabumams vystyti, mans negsdint n mirtis. Taip! Taiau iandien mano sparnai gerokai pariti. Utat gsdina tiek senatv, tiek ir mirtis. O gal po keli met galsiu parodyti, k galiu. Tada visa tai negsdins mans. Mes su Elyte senstam, o vaikai auga. Taip turi bti. Truput gsdina mus su Ale greitas Vilyts augimas. Neioja 39 numerio batus. Labai aukta. Maa buvo grai mergait, bet dabar keiiasi. Pagras dar. Juk jai tik 13-ka! Mergaits vliau pagraja. iaip figrl turs. Tvai nori, t. y. bijosi, kad dukterys gali likti senmergmis. Gal tas pavojus ir negrs Vilytei. Klasj ji pirmoji mokin savo gabumais ir stropumu. iaip ji gan protinga mergait. Nepastebjau, kaip ji suaugo. Vis vaiku j laikm, o ji jau subrendusi. Protinga mergait. Bet daug kas joje nepatinka. Tai baim, pataikavimas. Nuo III klass ji keiiasi su klass mergaitmis naujametinmis atvirutmis. Kadangi danai lietuvik atvirui nebna, todl padovanoja jai rusikas. Kelis kartus praiau j sugrinti rusikas visoms draugms. Ji bijo. Negrina. met atsirado 3 mergaits, kurios padovanojo jai rusikas atvirutes. Daviau jai lietuvikas ir praiau, kad anos mergaits urayt jai lietuvikus linkji-

mus. Neinau, ar ji idrs tai pasakyti savo draugms. Ji susirainja su mergaite i eduvos. Pernai siliau pasveikinti t su Kaldomis. Neidrso. Tepasveikino su Naujaisiais metais. Gintulis pasveikino savo draug su Kaldomis. Tegu tas (ir jo tvai) mato, kad vilnieiai nesibijo vsti Kald ir garsiai apie tai kalbti. Vakar Vilytei atsiunt eduvik nepastamoji mergait naujametin sveikinim, urayt ant rusikos atviruts. Perpliau per pus ir palikau. Vilyt susijaudinusi. Net Daktaras pasmerk mane. Vilyt aikino, kad sveikinimo nuo mano draugo Gedimino ji nepliusi. iandien a gavau atvirut i Leningrado. Atrodo, kad tai nuo yduko Fomyiovo. Vilyt pasigyr, kad nors tai ir rusika atvirut, ji nesupliusi. Paaikinau jai, kad jis rusas, pusiau ydas (o gal i viso ydas). Jam rusika tiek pat artima, kaip man lietuvika. Mano draugu gali bti rusas, ydas, bet jokiu bdu juo negali bti lietuvis, kuris siunia man rusikas atvirutes arba rusikai sveikinasi su manimi. inoma, iki iol niekas su manimi i lietuvi rusikai nesisveikindavo. Bet uvakar lietuvis, pirks Pedo brolio nam, pasisveikino su manimi rusikai. Galvodamas, kad jis pasveikino prieais mane stovinius du rusus, paklausiau j: Kodl js mane rusikai sveikinate? Galvojau igirsti, kad jis kartu sveikino ir anuos rusus, bet atsak: O koks skirtumas? A: Labai didelis! daugiau pasakyti troleibuse nenorjau. Galvojau vien ikeikti. Vakar jis buvo su vienu rusu, todl maloniai kalbjau su juo. Rasiu prog. Jis niekada nelygina kelni. Toks nevalyvumas ir kalboje. Jau seniai pastebjau, kad kiekvien rus ir lenk sveikina Zdravstvuite! dius! Tik per klaid rus pasveikinu rusikai. Kodl mes turim jiems pataikauti? O kodl jie atvyk Lietuv neimoksta nors lietuvikai pasisveikinti? Kodl? Kodl mes jiems pataikaujame? Neapkeniu to pataikavimo! iandien Gastronome stovjau eilje degtins (naa strana bogata vodkoj, nors iandien ne visur galima buvo jos gauti). Prie mane stovjo 3 jaunuoliai lietuviai. Nusistebjau, kad jie degtin geria. Pasiaikino, kad perk tik natral Anyki vyn. Tai tiesa. Taiau pardavj kreipsi rusikai, nors girdjo, jog toji kalba

586

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

587

lietuvikai. Pasakiau pamoksl: Kodl kreipiats rusikai? Juk matote, kad ji moka lietuvikai. Utat u t pataikavim ir niekina mus rusai. Jeigu ji ir nekalbt lietuvikai, tai tas nereikia, kad mes turim, pataikaudami jai, kalbti su ja rusikai. Mes turim kalbti lietuvikai. Vis laik tyljo, bet paskutinius odius taip reagavo: Taip, kaip Latvijoje?! Latvijoje irgi utenka toki tamsi pataikn. Vilytei kalbjau, kad labai nemgstu baili ir pataikautoj. O ji, bijodama savo draugms sugrinti rusik atvirui, kaip tik tokia ir yra. Mano pareiga daugiau pakalbti su ja, iaikinti, kad savo lietuvikumo, savo katalikikumo nereikia gdintis. Prieingai reikia tuo tik didiuotis! Vakar sugadino nuotaik kaimynas. Pradjau kalbti apie CK plenum tautiniu klausimu. Kodl Lietuvos lenkai neimokomi lietuvikai? Kodl lietuvi kalba dstoma 2 kartus per savait po valand, o rus 5 kartus? Pareikiau, kad mane tai jaudina, pykina. Jis: O a tuo nesidomiu! Mane jaudina ne tai, o tai, kad neturiu kur gyventi. A: Js pareiga apie tai informuoti Gedvil. Jis: Gedvilas ne kvailesnis u mus ir tai supranta. Taiau k jis gali padaryti? Iki iol lenk mokykl moksleiviai buvo mokomi i rusik vadovli. Gedvilas pareiks, kad: Arba mes turime juos imokinti lenkikai, arba i viso nemokinti. Utat dabar ruoiami lenkiki vadovliai. Skaudu, kad toki dauguma! Taip! Bet k a galiu padaryti? Taip slegia savo bejgikumo pajautimas. Bet ar a jau esu toks bejgis? Toli grau ne! Ne! Ne! a labai galingas ir daug galiu! Apie gruodio 15 d. nusprendiau negulti Naujos Vilnios psichiatrin ligonin. Ten Galbertadt dka galiu patekti. Galiu patekti advokato Strakio rekomendacija ir Vasaros gatv. Noriau pagulti, pailsti. U mano pus ir savo vis alg Elyt galt imaitinti kaip nors eim. O a ne tik pailsiau, bet ir istorij paskaityiau. Apie tai dar ruden kalbjau Viktorui: Gulsiu. Saugumas tai inaudos savo reikalams, savo tikslams. Taiau a nesu koks nors veikjas. Tad man j intrigos nebaisios. Jis tik nusijuo-

k. Bet gruodio pradioje suinojau, kad saugumas neleidia usien t, kurie nors kart buvo kreipsi psichiatrin. Skaiiau vliau, kad Jordanijos karalius buvo priverstas atsistatydinti tik todl, kad gydsi veicarijoje. inoma, karaliumi a nebsiu. Bet fakt, kad guljau nerv skyriuje (Psichiatrinje ligoninje!) saugumas gali (ir ne tik gali, bet ir padarys tai) panaudoti antaui prie mane. iandien a nieko nedarau ir nepateksiu saugumo rankas (tikrovje ir dabar esu saugumo rankose), bet kada nors galiu patekti. Jie btinai dt mano byl paym, kad guljau psichiatrinje ligoninje (!). Jeigu kas nors i mano pastam patekt saugum, saugumas antauot j u tai, kad draugavo su manimi. Anuo kartu Viktoras tik nusijuok, kart pasak, kad fakt saugumas tikrai inaudos. Dar vienas planas sulugo! K daryti? Kaip pasimokyti? Dabar pradjau ir vakare sportuoti, praustis sniegu (kurio labai daug ikrito). Todl miegu geriau. Bet staigoje reikjo padaryti daug ira i laikrai (reikia t inoti apie ekonomik!), namie karpau straipsnius i Politikos. Istorijai nebelieka laiko. Gruodio 20 d. Dzerinskio klube prasidjo Pabaltijo lengvosios pramons darbuotoj ekonomin konferencija. Teisdjau tik vieno praneimo (maskvietis j skait). Prasidjus pertraukai, bgau Moksl Akademij skaityti O. Maksimaitiens disertacijos tema Sukilli karin organizacija ir kariniai veiksmai 1863 1864 m. Lietuvoje. Perskaits, kad vadovas J. iugda, padariau ivad, kad darbas io supuvlio dvasia paraytas. i ivad patvirtino pats pirmasis vado sakinys: 18631864 met sukilimas yra svarbus istorinis reikinys Lenkijai, Lietuvai, Baltarusijai, Vakar Ukrainai, o taip pat visai buvusiai Rusijos imperijai, kaip kova dl pavergtj taut nacionalinio ir socialinio isivadavimo, kaip bendra kova prie caro patvaldyst u visos Rusijos demokratin pertvarkym. lyktu! Tai tebuvo Lenkijos ir Lietuvos kova prie Rusijos vergij, taiau J. iugdos priversta Maksimaitien tvirtina, jog tai bus kova ir u Rusijos laisv. Argi gali bti didesnis pasityiojimas i sukilimo auk? Tolimesnis skaitymas parod, kad

588

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

589

disertant darbti, galvojanti mokslinink. Tik J. iugda j iprievartavo! Gyvename tokius laikus, kuriais kiekvienas humanitaras, nordamas prasimuti mokslininkus, turi pirmiau atsisakyti savojo a, turi numogti. Dar 1956 m. pirkau Akademijos darbus, kuriuose buvo ispausdintas J. Priinausko straipsnis apie Lietuvos ems k. Nebuvo kada j perskaityti. Prie trejet savaii perskaiiau. lyktu! Tiek jame melo, kad vos prisiveriau perskaityti. Iki iol gerbiau J. Priinausk. Po io jo straipsnio lioviausi j gerbs. Nesitikjau, kad mano buvs mokytojas toks menkysta, nors man nelengva itarti tuos odius. Susitiks jam pasakysiu tai. Galima tam tikr (bet neymi) duokl atiduoti propagandai, bet taip meiti savo valstyb, ikraipyti faktus, yra jau niekika. Taip elgiasi ir O. Maksimaitien. Milius pasakojo, kad ji esanti Lietuvos patriot, jos vyras buvs Lietuvos karininkas. Taiau disertacija rodo, kad patriot ji menka. Kam jai prisireik io vergiko paklusnumo J. iugdai? Juk jai net 64-eri metai! Kiek jau ia jai beliko gyventi! Nors bt neiprievartauta numirusi. O dabar moraliai iprievartauta ir dar tokio senio. 15 val. maoji sal buvo pilna. Prieaky radau viet. Ijs pairti Viktoro (praiau, kad ateit, nes pats negalvojau suspti), radau mano vietoje sdint J. iugd. Atsisdau visikai prieakyje prie pat R. armait. Jis sak, kad vieta neuimta. Tik vliau supratau, kad i abiej on esu apsuptas mokslins tarybos nari. Bgti nebuvo kaip. Pasdsiu! Nors paerzinsiu sen savo esybe, nors sdti ir nejauku. Prezidiume J. iugda ir J. Jurginis. Jurginis pasiiri mane, bet retai. O iugda spokso. irk, seni, irk! Prieais sdi R. armaitis, u jo A. Navickas. lyktus tipas! Jo knygikt (pagal daktaro disertacij) dar neipirkta. Jos pavadinimas rodo, ko ji verta. Reikt ir lamt turti, bet gaila rublio. Nuodm pradti tokias knygas pirkti. ie du irgi pasta mane. Bet k jie man gali padaryti? Dar skaitydamas disertacij suformuluoju disertantei klausim: angoje tvirtinate (solidarizuodamasi su Js vadovo dogma), kad 18631864 met sukilimas Lietuvoj turjo socialin agrarin

pobd. Ivadoje (392 p.) paodiui raote: Sukilimas paadino lietuvi taut kov prie carizm dl nacionalinio isivadavimo. Kaip isprsti prietaravim? Taiau nepasitars su Viktoru, nenorjau pateikti io klausimo. Jis pavlavo. Demonstruoti, kad susitar atjom, irgi nenorjau. J. Jurginis skaito atsiliepimus. Maskvietis Smirnovas laiko sukilim socialine agrarine revoliucija. Apkaltina, kad neparodytas rus revoliucionieri indlis. Po velni! Disertant ir toliau leidia save prievartauti ir muasi krtin, kad maai skyr dmesio J. iugdos ir Smirnovo darbams. 64 metai! Iki iol daugumas disertant buvo jaunesni u mane. Tai nemaloniai nuteikdavo mane (tame pavydo tikrai nra!). 10 15 met jaunesni u mane tampa mokslininkais. O kas i mans bus? Turjau toki gabum istorijai ir juos ivaisiau pasirinks t ekonomik. Nieko i mans nebus. inoma, dar n karto neteko gailtis, kad nujau su faistais, o ne su tais, kurie temoka liauioti prie stipresn ir buiuoti jo dulktus batus. Nesigailiu. Dabar matau disertant, kuri net 25 metais vyresn u mane. Tad galiu dar mokslininku tapti: galiu parayti ne vien disertacij. Bet kas i to? K duoda daugumas disertacij? Koki naud jos atnea ms vargei tautai? Jeigu paraysiu, mano disertacija atne naud. K nors paraysiu, nors mokslinio laipsnio partija nesuteiks. Gali kada nors ir suteikti! Bet jeigu turiau slygas savo gabumas pasireikti, mokslininkus nesiveriau. Ne! Eiiau visuomenin veikl. iai veiklai diplomatijos trksta! Bet gal ateis tokie laikai, kad nereiks veidmainiauti ir unuodegauti? J. iugdos rankos dreba. Dreba ir balsas. Nervai suir labiau u manuosius. Suard baim, kad iguis j i tokios pelningos vietos. Neilgai jis klastos ms tautos istorij! Vis vien ilgai senis laikosi. Kalba papildomas oponentas (pagrindinis susirgo) A. K. Navickas: Tema aktuali ir politiniu, praktiniu poiriu duodamas atkirtis nacionalistams, prisideda prie internacionalinio jaunimo aukljimo. Aiku! Mokslas yra propagandos tarnait! Bet jeigu jis

590

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

591

tarnauja propagandai, jis praranda savo, kaip mokslo, vert! Ai Navickui, kad jis parod, kokiam tikslui tarnauja J. iugdos dogmos. J. iugda su savo sbrais, reikalui esant, galt rodyti, kad ir vokieiai 1939 m. jo Lenkijos vaduoti, griov jos miestus, ud milijonais moni tik gero jai nordami. Ir vl stebjausi S. Lazutka. is nesikabino. Tik kai k i pirto ilau. Pagal j, Kalinauskas kls klausim dl Lietuvos ir Baltarusijos apsisprendimo teiss. Niekas jam neprietaravo. Tik baliaus metu J. Jurginis sumus S. Lazutk. Kai kur Lazutka ve ir J. iugdai, bet pabaigoje igyr j u Engelso teiginio (kad sukilimas turjo socialin-agrarin pobd) tolimesn ivystym. Koks nuopelnas! J. iugda iri mane ir klausia: Klausim nra? Pasisakyti, dalyvauti diskusijose daugiau niekas nenori? Senis bailys, todl isigst, jeigu imiau ir vl aprkiau. Reikia patylti! Kuo toliau, tuo labiau gailiuosi, paklauss Als ir Viktoro. Reikjo man tada (Rakno disertacijos gynimo metu) paiam kalbti. Biau tikrai nuluosts jiems nos. O dabar tik daug triukmo sukeliau. Dar gal bus prog. Reiks net 3 metus laukti j iki baigsiu studijas. Jeigu anksiau ivys, galsiu anksiau kalbti. Bet ivaryto studento balsas nelabai svarus. J. iugda skelbia, kad po pertraukos draug Merkien gins disertacij tema Grigiki pop. k-to darbinink gerbvio kilimas 19251965 m. tai kokios mokslins problemos sprendiamos institute! Gaila gaiti laik! Ji juk nepapasakos, kokiu bdu k-to darbuotojai dauguma atsirado tiesiog i Rusijos. kart R. Vbra gan maloniai pasisveikino. ia juk studentai nemato. Be to, a irgi nepateiksiu jam paini klausim. Gruodio 21 d. konferencij i viso neinu. Mans nei kiek nedomina knaisiojimasis po partijos direktyvas, kaip a vadinu tokias mokslines konferencijas ekonomikos klausimais. Vis dien skaitau Politik, Istorij. Vakare ivargs. Nusprendiu uvaiuoti pas K. Ambras. Stoja aspirantr. Gerai! Tik jis bus vienaalikas mokslininkas. Amatininkas! Psti i irmn sustojimo atjome iki Tub. instituto. Grau ir usukau pas V. Mili. Jis galjo

papasakoti apie TSRS Moksl akademijos sesij t pat, k ir A. Tyla. Maskvieiai buv nepatenkinti J. Jurginio replikomis, nors savo samprotavimus tas pateik labai atsargiai. J. iugdos praneimas buvs baisi nuobodyb, taiau maskvieiai ploj jam, gyr. Senis mgsta aplodismentus, rusikus rublius, todl ir uoliai tarnauja. Po diplomatikomis maskviei kalbomis akylesni pastebj kyant nagus A. Tyla sak, kad nebuvs svarstant IV Lietuvos istorijos tom. Vacys dalyvavo. Dirvel saks, kad partija padariusi klaid 1941 m. birelio 1415 d. veim Sibir metu. Kur? Maai itremdama lietuvi! Net J. iugdai buv nemalonu nuo toki savo uolaus mokinio pageidavim. Jautsis nepatogiai. Kas per mogus tas Dirvel? Ess veds rus, bet lanksis pas paleistuves, eins okius. Ko i tokio norti? Gruodio 22 d. paskambino Krvelis. Bsis ateist seminaras. Sil ateiti. Bet kaip ieiti? Taiau gruodio 24 d. pabuvojau! Apie tai kit kart. T vakar vlai usukau pas j. Truput paplepjom. Ilgai troleibusai njo, autobus radau ivaiavus. Teko psiomis eiti. Ne jau, o bgau. Juk inau Al. Ji nervinsis. Radau j apsiverkusi. Apauk. Nuraminau. Jau seniai taip igyvenusi, galvojusi, kad sum. Jeigu suimt, ji to smgio nepakelt jau. Raminau. Jeigu kada nors suimt, reikia tikinti save, kad tai btinyb. Bet dabar nesuims, nes nra u k suimti. Jos nuomone, jeigu suimt u plepjim, u koki nors knygel, bt tik gda. Jokio didiavimosi, o tik gda. Pradjusi knygas slpti. Nuraminau, kad pavojing nra. Mans niekas nesuims. Mama pasakojo vliau, kad Al verkusi, isterik puolusi. tai kaip gyvenam komunizm bestatydami! Pavlavai namo, mona mano, kad tave sum. U k? U kalbjim, u knygas! tai tau! Buvs Edvardas su Zigmu. Gaila, kad Zigmo nesutikau. O Edvardas skambino an dien. auki kakam milicij. Kalbdamas telefonu (!) parodo, kad bijosi. O gal man nori pasigirti, kad j kabina? Kai pradjo priekaitauti Viktoro adresu, kad tas nedirba, aprkiau, jog tai ne ms reikalas. Aprkiau u stengimsi kalbti

592

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

ETOJI

KNYGA

593

Viktorui dirbti materialiai atsaking darb. Pats gerai padirbjo ten. Nori, kad kitas atsisst. Utenka! Bet Viktorui reikia dirbti. Tuiai laik praleidia. Geriau k nors rayt. Patariau istudijuoti Kapsuko ratus ir irayti, k jis kalbjo tautiniu klausimu, Lietuvos nepriklausomybs klausimu. Viktoro eiminink gro i Lenkijos. Turjo isikraustyti. Kur papuola, ten nakvoja. Apie gruodio 20 d. nakvojo su Gintuliu. Po keli dien pasak, kad vaiuojs Kaldoms pas Alfons, nes nenors niekam maiytis po kojomis. Pasakiau Alei. Ji norinti j pakviesti Kioms. Galvojom, kad ivyko. Bet gruodio 23 d. netiktai pasirod pas mus. Apsidiaugiau, kad neivaiavo. Vaiuojs. Palydjau iki autobuso. Draugai mes nesam (tai priklauso tik nuo jo), bet jis man reikalingas. Uvakar nakvojo pas mus. Kelionje sutiks 19 met vaikin. Turs brol student. Viktoras nustebs, kodl jie su tvais Ki nevalg. Juk seni tvai veni religines ventes. J tvai neveni. Kodl? is su tokiu nuoirdiu pasididiavimu pareiks: Tai mano su broliu dka! Suprask, kad jie tvus peraukljo! Ger darb padar! Kas kaltas? Mokytojai. Mokytoj eim jaunuolis gyrs. T eim Viktoras painojs. Abu 1956 m. gr i lagerio. Vyrui valdia sil truput nusilenkti ir uimti vidurins mokyklos direktoriaus viet. Atsisak! Nenors tarnauti santvarkai, kuri taip j nuskriaud! Nuvyko mokytojauti. Tuo daugiau pasidarbavo tos paios santvarkos labui iaukljo daug ateist. Vis pirma savo vaikus. Ir patys buv uols ateistai. Tyljo ir vykd valdios politik! Pakalbk su tokiu! Jis girsis, kad nenusilenk, niekam nevergauja. O a tokiam spjauiau veid. Geriau jis bt parecenzavs Mairon, kai kur atidavs tam tikr duokl propagandai (santri duokl!), bet taps didels vidurins mokyklos direktoriumi, kiek galdamas bt kovojs prie ateizm. Pateisiniau j, jeigu net ir partijos eiles stojs. Tik tegu jis iliks doru lietuviu, kuriam nra svetimas ms jaunosios kartos aukljimas. Tokiam a rank pabuiuoiau. O u tai, k jis padar tame ukampyje, reikia j niekinti. tai kaip bailiai, menkystos udo ms jaunj kart!

O! 19 val. 45 min. Baigti ir skubti pas Vladel. Gal mam parsive. Vargu! Teks man eiti stot. Diugu, kad ji atvaiuot. Sunku jai vienai. Sunku! Paskutin i met diena! O k Naujieji metai atne? K? Sunku pasakyti! Aiku, kad nieko gero vargei mano Lietuvlei. Madaug 3040 tkst. rus atvaiuos pas mus padti komunizmo statyti. Keli imtai sudarys miias vedybas, gims keli imtai pusiau lietuviuk, kurie bus visikai abejingi savo tautai. (Kokiai tautai? Juk dvi tautos...) K padarysi? O k man asmenikai atne? Gal baigsiu IV kurs, nusipirksiu trei por apatini kelni (iandien Al spjo, kad vienos suplyo). Labai noriau, kad mama dar ilgai gyvent. Labai noriau rasti tok darb, kuriame galiau istorij studijuoti. O svarbiausia sveikata! Ai Dievui u laimingus prajusius metus, o ateinantieji tenebnie blogesni u prajusiuosius. Kaip noriau, kad pasaulis pradt kalbti apie pavergt mano tvyn! O gal prads? Ko tyli JAV Senatas? Taip buvo malonu prie 3 savaites girdti per BBC, kad Stalinas pasiglem Pabaltijo valstybes. Tokioms kalboms Vakar radijo stotys per daug ykios! Tegyvuoja Naujieji metai! Noriau kitus metus praleisti dar laisvje. To Diev labai praau. Praau Elytei, vaikams, motinoms ir visiems giminms, visiems tautieiams daug daug sveikatos.

594

Antanas Terleckas REZISTENTO DIENORATIS

Antanas Terleckas

REZISTENTO

DIENORATIS

Spausdino Sauliaus Ratkeviiaus firma, Rygos g. 178, LT-05205 Vilnius Tiraas 1000 egz.