J.

P ADA UBI ET IS

TELI KANKINIAI

RAINI TRAGEDIJA

1940-1941 m. sovietinio teroro, karo nusikaltim ir nusikaltim monikumui aukomis tapo apie 31 tkst. LIETUVOS RESPUBLIKOS gyventoj, i j beveik 20 tkst. moni (12560 lietuvi, 2202 ydai, 2003 lenkai ir t.t.) buvo iveta GULAG' o lagerius ir tremt. Tremtyje ir lageriuose mir 5157 tremtiniai ir kaliniai, 595 kaliniams buvo vykdyta mirties bausm. 7360 moni likimas iki iol neinomas. 1941 m. birelio 22-28 d. beveik 1 tkst. kalini ir civili gyventoj (99 % - lietuviai) buvo nuudyta Lietuvoje, taip baigsi paskutin ir pati kraupiausia sovietins okupacijos savait. Iud imtus lietuvi, sovietiniai okupantai uleido viet naciams. Pasikeit teroro ideologija, kryptis ir mastai, bet Lietuvos gyventojai ( kart - pirmiausia ydai) buvo ir toliau naikinami. I NKGB ir NKVD 1941 m. birelio 22-28 d. vykdyt lietuvi udyni isiskiria Teli kaljimo politini kalini nukankinimo istorija. Tai vienintels udyns, kuri liudytoj neliko n vieno. Pagrindinis udyni organizatorius ir vykdytojas Petras Raslanas, Lietuvoje kaltinamas karo nusikaltimais

ir nusikaltimais monikumui, iuo metu nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, Maskvos srityje, Balaichos mieste. Kas vyko Teli kaljime ir Raini mikelyje 1941 m. birelio 24-25 d., kokie Lietuvos pilieiai tapo pai sadistikiausi kankinim aukomis, yra papasakota 1942 m. ileistoje knygoje emaii kankiniai. Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras netrukus ileis nauj Lietuvos archyvuose saugomais dokumentais paremt knyg apie Raini tragedij. iuo metu skaitytojui pristatoma 1949 m. J. Padaubieio Pitsburge (JAV) ileista knyga Teli kankiniai, kurioje pateikti liudijimai, dokumentin mediaga iki iol ilaik savo vert.

Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arvydas Anuauskas

RAINIAI TRAGEDY

From 1940 to 1941, the Soviet terror, war crimes and crimes against humanity claimcd ap proximately 31,000 lives of the people of the Republic of Lithuania, including almost 20,000 (12,560 Lithuanians, 2,202 Jewish, 2,003 Polish, etc.) exiled to Gulag camps or deported. 5,157 deportees and prisoners died in exile and camps, and 595 prisoners were executed. The fate of 7,360 is still unknown. Between 22-28 June 1941, almost 1,000 prisoners and civilians (99 per cent Lithuanian) were killed in Lithuania. This marked the end of the last and the most dread ful week of the Soviet occupation. Having killed hundreds of Lithuanians, the Soviet occupants paved the way to the Nazis. Although ideology, trends and scope changed, but the extermina tion of the Lithuanian population (this time the Jews in the first place) continued. Political prisoners detained in Teliai prison were tortured to death by NKGB and NKVD, and their history stood out with the cruelty of all

the executions of the Lithuanians from 22 to 28 June 1941. For the meantime, the main surviv ing organiser and executor of the killings, Petras Raslanas, charged with war crimes and crimes against humanity, evades justice by hiding in Balashicha town, Moscow Region, Russia. What happened from 24 to 25 June 1941 in Teliai prison and Rainiai forest and who of the Lithuanian citizens became victims of the most sadistic torturing were outlined in the book Mar tyrs from the Lowland, published in 1942. Based on the documents in the Lithuanian archives, the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania is soon to publish a book on the trag edy in Rainiai to commemorate the anniversary of the execution. At present, the readers are of fered the book Martyrs from Teliai by J. Padaubietis, first published in Pittsburgh (USA) in 1949 and containing witness and records that have still retained their value.

Dr. Arvydas Anuauskas Deputy director Genocide and Resistance Research Department

REDAKTORIAUS ODIS

Lietuvi tauta amiais didvyrikai gyn savo laisv, kovojo u savo tvyns nepri klausomyb, u teis gyventi. Darbts ir gabs lietuviai sukr daug Groio, Tie sos ir Grio vertybi. Raudonasis prieas atjs visa tai sunaikino, paenklindamas ms tvyn lidesiu, didiom aukom ir kania. Jie atjo su kankinimo rankiais, baises niais u senovs barbar, sdami visur tero r ir mirt. Motin ir kdiki irdys plyo i skausmo, matant kruvinas nekalt moni, savo tv ir broli skerdynes. ia apraoma baisioji skerdyni naktis Teliuose, kur komunistai siutusiu vri kumu ir negirdtu iaurumu nukankino ms brolius lietuvius. Tepalieka amiams urayta i skausmo istorija, teino visas pasaulis komunist iaurum. Lietuva nemirs, ji vl prisikels ir gyvuos, eidama viesos ir tiesos keliu.
5

i knygut yra pirmasis Lietuvi ini leidinys, kuris pasieks kiekvien ms laik raio skaitytoj ir plaij Amerikos lie tuvi visuomen, udegdamas kiekvieno ir d didesne meile savo tvynei Lietuvai. Tvas Barnabas Mikalauskas, O.F.M.

ANGOS VIETOJE

LIETUVI TAUTAI Apvaizda skyr dyg ir kiet likimo keli. Jai teko igyventi daug diding, bet kari ir sunki valand. Lie tuva, kitados buvusi didel ir galinga vals tyb ir vaidinusi svarb vaidmen Europos gyvenime, pateko piet ir ryt slav pink les ir turjo vesti ilgas ir kruvinas kovas prie iaurj vakar kaimynvokiet. Ta da ji prarado ne tik savo nepriklausomyb, bet turjo labai daug pavoj ir savo tautinei egzistencijai. Dl savo sn atsparumo ir j didelio pasiaukojimo Lietuva ne tik iliko kaip tauta, bet buvo atkurta ir sava valsty b. Taiau pavojai neinyko. Vietoje caro imperializmo, griuvus jo imperijai, lyk iausiomis teroro ir melo priemonmis si galjo raudonasis ir nuomusis bolevizmas. 1918-1919 metais, palyginti, nesunkiai pa vyko mums savo jgomis apsiginti, ir retas galvojome, kad panaus pavojus gali vl kada nors mus itikti. Per 20 su virum me t nepriklausomo gyvenimo mes krme ir 7

tikejome paang.

ateitim,

padarydami

stebinani

Vliau, sigaljus rudajam german bu deliui ir kilus antrajam pasauliniui karui, ms tautai teko pakelti niekad pasaulyje negirdt ir skaudi bandymo dien. At j nuomieji bolevikai, ipie ms krau ju pirkt ir Dievo mums duot Nepriklauso myb, ir mes praradome savo brangiausi turtlaisv. Bolevikai, skelbdami savo komunistinius kius ir taikindami juos praktikoje, iard ms klestjus k ir sutrukd visoki tautos paang. Religijai ir lietuvybei paskelb neronik kov. Per vienerius pirmosios okupacijos metus bolevikai Lietuvoje iud apie 5,000 ms tauriausi tautiei, 12,000 pd ir dvasi no badu kaljimuose, nemaiau 45,000 ive neinomam likimui tolimj ir altj Sibir. Taiau, ios bolevik okupacijos pats tragikiausias vykis, be abejojimo, bus tas, kur turjo igyventi Teli kaljimo politi niai kaliniai, nukankinti iauriausiu bdu i birelio 24 25 dienos nakt, 1941 metais,
8

Raini mikely, apie 4 kilometrai nuo Tel i. ia pasireik neapraomas bolevik sadizmas su visiku mogaus isigimimu bei suvrjimu. Toki kankinimo bd buvome girdj vien ar kit atskirai, bet ia, Raini mikely, jie visi buvo pavartoti i karto ir paiomis atriausiomis formo mis. Ir visa tai buvo daroma juk ne kieno kito, o j neamosios laisvs ir moni ge rovs vardu. Raini mikelio tragedija amiams liks vienu iurpiausiu momentu lietuvi tautos istorijoj. Ji per amius bylos pasauliui apie lietuvi tautos didvyrikas kovas dl laisvs ir religijos. ioje tragedijoje dalyvauja vi sos ms tautos vairi sluoksni mons be amiaus, isilavinimo ir profesijos skir tumo. ia baisia mirtimi mir darbinin kas, kininkas, inteligentas ir idealistas jaunuolis moksleivis. Visi jie kovojo dl ti kjimo ir tvyns ideal, ir visi jie buvo bol evik iaurios rankos surinkti Teisi ka ljim ir tapo j sadizmo aukomis, pelny dami nemirtam kankinio vainik ir lietu vi tautos didvyri vard.
9

ia apraomi faktai yra paremti buvusi kaljimo tarnautoj ir tuo metu kaljime sdjusi ne politini kalini liudijimais, medicinos gydytoj protokolo nuoraais, i kuri skaitytojas gals pats susidaryti vaizd t baisi vyki ir t kani, kokias turjo ikentti ie nekalti mons, vien dl to, kad myljo savo Tvyn, buvo tikintys ir nenorjo paklusti bolevik melui ir ap gavystei. Be to, kiekvienas supras, kok bais ir dangaus kerto aukiant nusikal tim bolevikai yra padar Lietuvoje, Rai ni mikelyje.

10

DIENOS PRIE SKERDYNES

Kilus VOKIETIJOS-RUSIJOS karui, ka ljimuose sdjusi politini kalini irdys su neapsakomu isiilgimu lauk isivadavi mo, laisvs. To troko ir Teli kaljimo kaliniai. Birelio mn. 23 ir 24 dienomis Teliuose buvo didelis rus kariuomens judjimas. vairs daliniai keliavo vairiomis krypti mis ir sausakimai upild gatves. Birelio 24 d. ryte prie kaljimo atsirado rus sar gyba. Pro kaljim buvo sustabdytas ju djimas, o pats kaljimas buvo apstatytas kulkosvaidiais. Kaljime buvo sudaryti politini kalini sraai ir nutarta juos lik viduoti. Dienos metu Raini mikely buvo ikastos keturios duobs, nakt i 24 25 d. kaliniai buvo i kamer vedami bstin, apklausinjami, pasmerkiami mirti, suri amos upakaly rankos, uriamos virve arba raiiais burnos (paabojami), o i ia vedami ir kaip malk pagaliai krauna mi sunkveimius.

11

A. utauto parodymai A ir Gutmanas buvome prie kaljimo. Mums besikalbant atvaiavo sunkveimis su rus kareiviais. I mainos ilips e kistas karininkas paklaus, kas mes esame. Paaikinome, kad esame kaljimo tarnau tojai. Gutmanas paklaus, k reikia dary ti su kaljimu? Tas karininkas paadjo padaryti tvark. Prijs prie kaljimo, ka rininkas sak stabdyti pravaiuojanias tuias mainas. Kareiviai sustabd tris mainas. Viena i j buvo tuia, o kitos su kroviniais. Tas pats karininkas liep, kad ratin susirinkt visi priirtojai. Ka rininkas nieko nesak, tik vis laik kalb jo su Gutmanu. K kalbjoneinau, nors rusikai iek tiek suprantu. Vienas rus karys kak pasak Gutmanui, ir is liep man eiti parodyti kaljimo rs, kuris yra u kaljimo virtuvs. A parodiau. Rus karys, pasiirjs t rs, pakraip galv, ir a supratau, kad rsys yra permaas poli tiniams kaliniams suaudyti. Grus ra tin, kakuris karys paklaus, kas turi i
12

ratins esanius ginklus. A turjau ir pakliau rank. Ginkl i turinij ne pam. Ieidamas garnizono virininku pasivadins karininkas, berods, majoras, sak, kad nieko i ratins neileist. Tai buvo apie 7-8 val. ryto, birelio 24 d. Po poros madaug valand tas pats ka rininkas gro su keliais kareiviais ir atsis do prie stalo, kur buvo sudtos politini ka lini bylos. Garnizono virininkas parei k, kad nereikalingi priirtojai i ratins gali ieiti. Ratinje likau a, Gutmanas, Selenis ir Vaitkus. Rus kariai, susd prie byl, pradjo jas skirstyti pagal nusikaiti mo straipsnius. Skirst dvi grupes. Kiek supratau, 43 kalinius iskyr suaudyti, o kitus paleisti ar iveti. T 43 kalini s ra dariau a ir Gutmanas. Kariai, pam sra, ijo. Ieidamas garnizono viri ninkas savo vietoje paliko kakok kapiton i NKVD. Tasai kapitonas klaus Gut man, ar yra kaljime kastuv. Sandli ninkas prane, jog ia kastuv nra, o es tik Siraii dvare. Po to rusai i ratins greit ijo.
13

Apie 11-12 val., ijs gatv, pamaiau, kad gatvje stovi rus sargybiniai su kul kosvaidiais ir gatve civili moni nepra leido eiti. Main stovini nebuvo. Apie 21-22 val. rusai pakeit kaljimo vart sar gyb rusais. Apie 22 val. kakas sak vi siems i bstins ieiti. A ijau korido ri ir maiau, kad i kiemo pro mane rati ns koridoriaus link nujo rusas saugumo tarnautojas Galkin ir rankose laik virveles. Prasidjo kalini vedimas i antro auk to kamer emyn. A koridoriuje prie lan go prabuvau daugiau kaip valand. Man esant, vis laik girdjau kalini vedim ir klumpi tarkjim. Kaliniai buvo vedami upakaly suritom rankom ir upakaly gal v buvo matyti balti raiiai. Kalinius ve d pavieniui. Vedant kalinius, main motorai ne. Kalinius kareiviai keldavo main ir pa stumdavo. Kalini prikrov tris mainas. Vien prikrovus pavaiuodavo ir privaiuo davo kita. prikrautas mainas sulipdavo 4-5 rus kareiviai. Kaliniai sunkveimiuo se buvo ne sustatomi, o suguldomi ant kits
14

kito. Ar vedami kaliniai buvo skaudiai muamineinau, bet eidavo patys, vedami dviej rus kareivi. Tai buvo apie 24 val. i 24 d. 25 d. birelio mnesio. Stovint man antrame aukte, ion uli po 2 rus kareiviai su 2 sargybiniais, kurie nujo koridoriaus link prie buvusios kalji mo koplyios. Jie atsidar kameros duris, berods, 10-tosios, ived nesurit vien ka lin, kurio nepainau, ir nusived emyn. A tuo tarpu nujau link ambulatorijos, ku rioje kas tai buvo. Kas buvoneinau, nes buvo tamsu. Stovdamas prie virtuvs laipteli, ma iau, kad kalinius ved ne ratin, bet bstin. Kai praved pro koridoriaus du ris, a prijau prie bstins lango. Bstin je buvo silpna vaks viesa, elektra nedeg. Tuo metu bstinje buvo enkavedistai Ros lanas ir Galkinas i saugumo. Prie juos sdjo du ar trys nepastami kareiviai. Prie dur maiau atvest kalin. Jo nepa inau. Pro lang irti man niekas ne trukd, nes su manim irjo ir rus sar gybiniai, kurie stovjo kieme. Man pasi
15

traukus nuo lango, tuojau ived, berods, t pat kalin, kur maiau pro lang sar gybos bstinj. Pastebjau, kad kalinio rankos buvo suritos ir burna urita kokiu tai baltu audeklu. Kalinys nei au k, nei verk. J ved du sargybiniai, pam u abiej rank, stovini main, kuri stovjo prie kaljimo kiemo vart. Sargy biniai kalin kl main ir stumdami pa guld. Po to sargybos bstin ved kali n Jakel. J klausinjo, u k nu teistas, ir ar prisipasta kaltu. K jis atsak, a negirdjau. Jam tuo metu suri o rankas. Po to liep isiioti ir sakyti a, o tuo momentu jam umet ant burnos au deklo juost ir k tai dar upakaly galvos, matomai, rio. Tuo metu a vl pasitrau kiau nuo lango ir prijau prie dur, pro ku rias Jakel urita burna ir rankomis ived prie sunkveimio ir pastm sunkveim. Sunkveimy buvo, berods, trys rusai sargy biniai, kurie kilnojo kalinius main. Ku rie spardsi ar prieinosi, tuos mudavo kumtimis, nes autuv prie j nemaiau. Juos ved vien po kito. Man bestovint,
16

t sunkveim suguld apie 15 kalini. Visi jie buvo suritomis rankomis. Vieni buvo vienmarkiniai, kiti su varkais; visi be ke puri. Su paltais nei vieno kalinio nema niau. Isyk kai kuriuos kalinius keldavo ir stumdavo sunkveimius, o vliau i kur tai prie main pastat suol, ant kurio kaliniai palip buvo stumiami sunkvei m. Ten kareiviai juos visaip sukindavo. Maiau, kad, stmus main, dviem kali niam numov batus. Ijs rus kapitonas Jermolajev sak man prie sunkveimio at mieti kelet palt ir paklodi. K a ir pa dariau. Kareiviai, buv sunkveimyje, pa m tuos rbus ir apdeng veamus kali nius. Apdengus kalinius, maina pavaia vo emyn Respublikos gatv. Po pertraukos vl atvaiavo sunkvei mis, dengtas su bda ir vl pradjo vesti kalinius. Ved i pirmojo aukto korido riaus. Ved rusai ta paia tvarka, surito mis rankomis ir urita burna. Tas kalini paskutin sunkveim vedimas truko apie pusvaland. A vis laik buvau prie vir tuvs laipteli. Paskutinius kalinius ve-

17

dant, kaliniai pradjo aukti pilnu balsu, matyt, burnos atsirio. Tai dar jau sugul dyti mainas. Tada i koridoriaus ilk ekistas Galkinas ir nubgs prie mainos pradjo keikti, grsindamas suaudysis ir, pams i kareivi autuv, kalinius sunk veimyje pradjo muti autuvo buoe. Ka liniai nutilo, bet buvo girdti sunkus alsa vimas. Rb kaliniams apkloti nereikjo neti, nes maina buvo dengta. Sutvarkius kalinius, maina vl pava iavo Respublikos gatv ir sustojo. Nujs prie kaljimo kampo, pamaiau, kad gat vje buvo ir daugiau mainsunkveimi I mainos pasigirdo vienas kitas riksmas ir u koki 15-20 minui jos nuvaiavo. A. Pilypaiio parodymas Antradien, apie 11-12 valand, buvau paauktas kaljimo ratin. ia mums buvo pasakyta niekur nepasialinti. Apie 18 valand karininkas usira mano pa vard ir liep eiti sargybos bstin, drau ge su ratinj buvusiu Heimanu. Greitai
18

po to ujo tas pats karininkas ir sak man, Heimanui ir atuoniems rus kareiviams eiti sunkveim. sd nuvykome mik, ant Luoks kelio. Vaiuodami vems 10 kastuv. Nuvyk mik, kuris nuo Teli yra apie 4 kilometrai, radome tris nevisai ikastas duobes, alyje stovjo umaskuo tas tankas ir nuo duobi apie 30 metr sto vjo suverstos mainos motorai. Kartu at vyk rus karininkai sak tas tris duobes pagilinti. Kasme: a, Heimanas ir tie a tuoni kareiviai. Po to atsigulme ant e ms ir iguljome apie 2-3 valandas. Pas kui visi psti grome atgal kaljim. Mums bnant prie t duobi, i Teli ka ljimo kalini atve nebuvo. Kuriam rei kalui tas duobes kasm, neinojom. Kai grau, kaljiman, kaliniai jau buvo iveti. Daug sunkveimi stovjo Respublikos gat vje, prie kaljimo. J. Adomaiio parodymas bgau sargybos bstin iekoti savo kepurs. Bstinje radau iurp vaizd. ia buvo be jokios tvarkos priversta kalini
19

drabui ir apavo. I ia greitai nubgau virtuv, nes ten buvo padtas mano port felis. Ten dar labiau radau vis suverst ir piln virtuv visoki drabui. I virtuvs per kaljim ijau gatv. Gatvje buvo didelis kariuomens judjimas. ia radau beveik visus priirtojus. Prie ms pri sidjo du milicininkai ir du rus karininkai Jie sak nuo j neatsilikti ir skubiai eiti paskui juos. I miesto visi greitai jome Luoks ke liu ir pasukome Tryki viekeliu. Apie du kilometrus pajus viekeliu, rus karinin kai sustabd vien pravaiuojant sunkve im, kur liep ir mums sstis. Maina mus nuve Tryki mik u miesto ir ilaipino. Einant pastebjau, kad Vaitkaus kelns ir batai buvo aptakyti krauju. Ei nant Kabaila man papasakojo, kad Vaitkus ir Heimanas buvo prie politini kalini u dymo. Taip pat Vaitkus kaljimo bstin je antradienio vakare uriinjo politi niams kaliniams burnas ir rio jiems ran kas.
20

J. Tikiens parodymas Birelio 24 d., antradienio ryt, pasteb jau, kad sargyba yra padvigubinta. Ms kamerai pradioje lietuvikai, o vliau ru sikai buvo sakyta udaryti langus ir ne irti pro juos. T dien i priirtoj maiau tik Vaitk. Tos dienos pavakary, eidama ruo, pamaiau, kad daugumas priirtoj, rus sargybini priirimi, s djo ant virtuvs laipt. Tada supratau, kad buvusieji kaljimo priirtojai buvo suimti. Apie 3-4 valand po piet Vaitkus drauge su ariu komunistu gydytoju Gut manu, vaiktinjo po kameras ir rankiojo visus politinius kalinius 7-t kamer. Po vakariens, apie 10-11 valand, mums buvo vl grietai sakyta nelaikyti atidaro lango, neirti pro j, nes prieingai bus auna ma. Mes sakym pildme. Greitai po to, brktant, pasigirdo i koridoriaus Vait kaus balsas: Vyrai, pasiruokite daiktus. Pagalvojome, kad visus politinius kalinius ivea Rusij. Kaliniai pavieniui pavard mis buvo aukiami i 7-tos kameros ir veda21

mi laiptais emyn. Vieno kalinio vedimas truko apie penkias minutes ir i viso juos vesta apie kelet valand. Vedant kalinius, buvo girdti kalini auksmas: Jzau, Ma rija! Kur js mus vedat? Kieme tuo tar pu jokio riksmo nesigirdjo, tik supratau, kad kaliniai varomi sunkveimius, kurie protarpiais labai , ir yra iveami. Nei vienas i ms tuo tarpu pro lang nei rjo. Baigiant vesti kalinius i 7-tos kameros, kur buvo apie 43 mons, kai kurios kalins atsigulusios verk. Kalinms aprimus, po valandos atsikliau, pravriau truput lan g ir pro ply pamaiau, kad kieme stovi dviejose eilse irikiuoti rus kareiviai. Prie atidar vart stovjo sunkveimis, i vir aus pridengtas eglaitms ir upakaly nu leistu udaru. Maiau, kad pro rus ka reivi gretas buvo atvarytas vienas kalinys, kuris turjo rait ant burnos. Prie sunk veimio buvo pristatyta lyg kduk, ant ku rios pasistojo kalinys ir palindo po eglaii veim. Po keli minui buvo atvarytas antras kalinys, kuris taip pat lindo sunk22

veim. Per t laik jokio riksmo kieme ne girdjau. Matydama, kad rus sargybinis vidury kiemo stovi atkis autuv mano lang, pabgau, pridariau lang ir atsigu liau. M. Radzeviiens parodymas Teli kaljimo kieme rus sargybinius pamatm i birelio 23 24 d. Apie 10-11 val. ryto Vaitkus ir gydytojas Gutmanas at sirado antrame aukte prie 5-sios kameros. Jie kalbjo tarp savs rusikai. I 5-sios ka meros 9 kalinius perkl 7-t kamer, o 3 gimnazistus 7-t kamer. Visi jie buvo politiniai. Tuoj pat atved i apaioj esan i kamer, greiiausiai i 2-tos, 7-t, 9-t ir 11-t kameras. Tas vediojimas tssi apie valand laiko. Eidami kaliniai neau k, buvo ramu. Kieme stovjo rus sargy ba ir neleido prie lango prisiartinti. Sutemus, apie 11 val. nakties, i 7-tos kameros Vaitkus pradjo aukti kalinius. Pirm iauk Korz, ir tas paklaus, ar imti valg ir rbus? Vaitkus pasak, kad visk nuosav pasiimti. U koki poros mi
23

nui iauk kit, berods, Antanavii auk ir kitus, skubindami, jog maai laiko Vaitkus sak: Skubkite, nes laiko tik viena minut. Vedant kalinius, mainos vis laik smarkiai ir i apaios kaljimo girdjos, duslus verksmas ir aimanavimas (vaitoji mas). Kuomet kameros duris kas tai i vy r ilau, ms kameros kalins ijome laisv. Kaljimas buvo tuias ir jokie tarnautojo ar rus priirtojo nebuvo ma tyti. J. Bertaiaus parodymas Man teko sdti kartu su politiniais kali niais nuo 1941 met balandio 15 d. iki bir elio 25 d. Birelio 22 d. pasigirdo patrank garsai. Nuo tos dienos kaljime buvome lai komi be maisto. Birelio 24 d. i ryto patik rinimo kameroje nebuvo ir priirtoj ne simat. Palaukme iki 10 valandai. Pro lang matme, kaip atvaiavo viena rus maina, pilna ginkluot kareivi. Maina prie kaljimo buvo sustabdyta kaljimo gy dytojo Gutmano. Jis ilgai kalbjo su rus
24

karininku ir buvo girdti, jog jis pra duoti daugiau nurodym, k daryti su kaljimu, nes kompartijos ir NKVD valdinink neb es. Pats gydytojas buvo pasiruos bgti. Rusai sustojo, ilipo i mainos, apsupo ka ljim ir pastat sargyb. Sargybai buvo sakyta sustabdyti judjim pro kaljim.

Bolevik nukankintieji 1941 birelio 25 d. Teliuose

Apie 11 valand atvaiavo lengva rus maina su vienu NKVD tarnautoju. Rati25

nj buvo girdti balsas: Sunekit vis po litini kalini bylas. Taip pat buvo saky ta, kad visus politinius kalinius i 2-ros ir 3-ios kameros suvaryt antrj aukt 7-t kamer. sakymas buvo vykdytas. Kameros Nr. 1 kaliniai, kurioje ir a bu vau, pradjome prayti valgyti. Tada jo Vaitkus su vienu rusu. Vaitkus laik ran koje du pistoletu, o rusas lengvj kulko svaid. Vaitkus suriko: Svoloiai, smetoni ninkai, raminkits, o kitaip bsite vietoje suaudyti. Po to visus suguld ant cemen to. Vakare patikrinimo nebuvo. Patikrini mo nesulauk, sugulme. Madaug po va landos laiko pasigirdo baisus bildjimas. Kadangi bildesys nesiliov, buvo jungta trij sunkveimi motorai ir trys trakto riai. Netrukus apaioje pasigirdo skauds vaitojimai ir aikiojimai. Ir gatvjs gird jome auksmus: Jzau, Marija! mons gelbkite! Tuo metu i 1-mos kameros kurioje a buvau, iauk politin kalin Motuz i Teli. Po keli minui Vait kaus buvo ikviestas tardomas politinis ka
26

linys Jocius i Luoks. Jocius paklaus Vaitk, ar reikia pasiimti visus savo daik tus? Vaitkus atsak, kad usivilkti tik vir utinius baltinius. Vaitkus kalinius i ka meros kviet labai velniai. I jo kalbos neatrod, kad t vakar vykt udymas. Matyt, jis tai dar, kad kalini tarpe nesu kelt panikos. Taiau kiti kaliniai suprato, kad udymas vyksta. Kriminaliniai kali niai man kalbjo: Lsk po naru ir gerai u simaskuok. nes tavo byla surita su politika, gali jie nuudyti ir tave. Tada mes su po litkaliniu ilinskiu pasilindome po naru ir usimaskavome. Po keli minui a buvau iauktas, bet kriminalinis kalinys Galdikas i Karte nos atsak: Jo ia nra, jis yra ivetas su kitais kaliniais arba yra kitoje kameroje. Tada Vaitkus nujo. Po kokios valandos pasigirdo smarkesnis main esys ir visos mainos su vaitojan iais monmis nuvaiavo. Buvo girdti ir baisiai iaurs keiksmai. Mainoms nuva iavus, pasidar tylu.
27

NETIKTAI ATRASTOS AUKOS

(Pasakoja p. Peckus)

BIRELIO 26 d. Teli apylinkje jau bu vo nutil karo viai. Nujau pairti, kas dedasi Teli miesto ugniagesi komando je. Auto radau mieste. Jame sdjo trak tori stoties vedjas. Jis pradjo aikinti, kad automobiliui trksta vaks, kuri ga lima gauti traktori stotyje. A sdau prie jo ir nuvaiavau Raini dvaro traktori stot. Raini mikelio kairje pusje stovjo rus palikta auto priekaba, o netoli kaimie iai krov karik mediag savo veimus. Apie tai praneiau Teli policijos vadui. Man dav pistolet ir liep paiam tvarky tis. Birelio 28 d. reikjo pakeisti Raini mikelio sargybinius, kuriuos buvo pastat prie auto priekabos. Taiau nujus, nebu vo kuo iuos sargybinius pakeisti ir nutariau palikti tuos paius, kol gausiu arklius prie kabai parveti. Mike pamaiau du vyrus kurie i vienos mainos leido benzin. Pa
28

tikrinus pasus, pasirod, kad jie broliai i netolimos apylinks. Netoliese pamatme main rat, kelis kibirus kopst ir rusik popieri. Taip pat pamatme sukastas emes, kurios buvo dalinai samanomis umaskuotos, taiau aikiai buvo matomos kasimo yms. Sp jome, kad gal bti pakasti ginklai arba stambesns main dalys. Sargybiniui bu vo sakyta atkasti vien duob ir, pakasus 30 cm., pradjo jaustis, kad tenai yra minktas drabuis. Padaviau peil. Per plovus drabuius, pasirod mlyna vyro krtin. Nutarme, kad karikis negali b ti, nes, karikius laidojant, niekas neiren gia, o ia buvo matyti mlynos spalvos bal tiniai. sakiau itraukti. Itraukus, pa matme bais vaizd. Duobje buvo be skaiiaus koj, galv, rank. . . . Paliks sargybin, nuvykau praneti Tel i policijai, kad duobje rasta daug lavon, kurie ar tik nebus Teli kaljimo kaliniai. Policijos vadas sak lavonus ikasti. Grs mik, radau jau tris lavonus ant kranto, o duobje buvo matyti kiti. Taip
29

pat ir kitas duobes pakasus 15-20 cm., buvo lavonai. Tada jau buvo aiku, kad tai ka ljime sdj vyrai. Gav paramos i Raini dvaro, prad jome darb. Duobse guljo baisiai sua loti lavonai. Jie buvo atkasami ir guldomi eilmis ant ems. J galvos buvo sudau ytos, rankos suraiiotos upakaly, knai subadyti ir juodomis dmmis padengti. Reikia manyti, kad rasti kopstai buvo pa naudoti sutinimui rank ir koj. iauru mas buvo didiausias. Tai buvo 1941 me tais, birelio 28 d., 14 valand. Iki vakaro buvo atkastos visos duobs, kuriose rasta 73 lavonai.

30

KAIP JIE MIR?

Kaip VYKO pats kankinimas ini netu rime. Visi kankintojai yra pabg, visi kankinamieji mir. Taiau, matydami kankini knus, galima ma daug suprasti ir sivaizduoti, kokias baisiausias kanias ms kankiniams teko igyventi ir kokiu nuo ami negirdtu iaurumu bolevikai juos nukankino. Motinos negaljo atpain ti savo vaik, monos vyr, broliai ir seserys savo broli, nes taip sunaikinti ir ikone veikti buvo kankini knai. Atsitiko, kad moterys apraudojo ne savo vyrus u savus, juos palaidojo, igyveno jras kani, o j vyrai, buv iveti kitus kaljimus, po kiek laiko isilaisvin, gro namo sveiki ir gyvi. I 73 lavon galima buvo atpainti tik 27 ir tai daniausiai i drabui arba kitoki y mi.

31

TEISMO MEDICINOS PROTOKOLO ITRAUKOS KANKINI mirties bd ir j kentjim didum geriausiai gals pavaizduoti specia lus teismo gydytoj komisijos protokolo nuoraas, su kiekvieno atpainto ir neatpa into kankinio kno apraymu. Todl j paduodame itisai. 1. Neatpaintas lavonas. Epitelis (oda) lupasi. Kair koja iki blauzdos sumuta. Krtin sumuta. Sprandas sumutas. Galvos oda nulupta, kraujas isiliejs. De inys skruostas ir smilkinys sumuti. Kak tikaulyje vir antakio 2 cm. aizda atriais kratais, 3 cm. gilumo. Kraujas isiliejs. 2. IUAS, ANTANAS, i Teli. Pilvo ir krtins sumuimo yms. Ant kairs ko jos emiau snario smgio aizda, kraujas isiliejs. Abi rankos upakaly suritos. Viso galvos kiauo sils sutrkusios, tr kimai pusiau ovalins formos, zonduojant (aizd gilum matuojant) matyklis laisvai eina per vis kaukol, smegenys sumaiyti. Paakiuose mlyns.
32

3. KAVOLIS, PETRAS (atpaino brolis Matas). Visas galvos kiauas sutriukintas, deformuotas. I galvos deins puss, tarp kaktikaulio ir smilkinio kaul yra nelygiais kratais aizda. I nosies itekjs kraujas. Oda nulupta. Smegenys itryk. Ties de iniu lp sujungimu yra durtos dvi aiz dos, 10 cm. gilumo. Apatinis andikaulis sutriukintas. one i deins puss po ran ka yra muimo yms. Lyties organai su muti, kraujas isiliejs. Rank galns nuutintos ir nu bruotos. Lavono dms stipriai ireiktos. 4. BUBEL, STEPAS, i Alsdi. Lavon dms stipriai ireiktos visame kne, lupa si ir maceruojasi (unta) abiej koj su muimo yms. Lyties organas sumutas, kraujas isiliejs, mana pilna krauj. Ant varpos galo sumuimo yms. Smakras pri verstas prie kaklo, paabotas raiiu, lieu vis ikitas, apatinis andikaulis nuverstas emyn, kairioji akis atdara. Tarp virukau lio, pakaukaulio ir smilkinio kaulo yra a triais nelygiais kratais aizda, 9 cm. Sme genys bga. 33

5. Neatpaintas. Lavondms apatinse kno ir galvos dalyse stipriai ireiktos. Pilvas, kojos ir lyties organai sumuti, krau jo isiliejimas. Deins kojos pirtai kru vini, pado vidurys perdurtas iki kaulo, aiz da 1.5-0.5 cm. Kaklas paritas audekliniu raiiu, galva kiaura, kakta i deins puss mutadubus, galvos kaulai sutriukinti, skyl 12-8 cm., smegenys imaiyti. 6. Neatpaintas. Lavono dms atriai i reiktos su puvimo ymmis. Paabotas audekliniu raiiu, tarp pakauio ir smilki nio yra atriais nelygiais kratais 5-8 cm. drio aizda, pro kuri bga smegenys. Visi smegenys sumaiyti. Rankos suritos u pakaly, lyties organai sumuti su kraujo y mmis. 7. Neatpaintas. Lavondms ir puvimo yms stipriai ireiktos. Kiauo ir veide kaulai sumuti ir deformuoti. Kair akis idurta, akies duob tuia. Kiauo kaulai suskil. aizda durta nuo vidurinio akies kampo statmenai vir, 10.4 cm., i jos teka smegenys; rankos stipriai sudauytos,
34

kair koja sumuta su kraujo isiliejimu, be odos sualojimo. 8. BALSEVIIUS, POVILAS, i Kuli val siaus, Kumaii kaimo, atpaino brolis. vairaus dydio sumuimai ant liemens ir apatini galni pilvo srityje, kairje kr tins pusje puvimo yms. Visa kaukuol deformuota, deinje kiauo pusje skyl 15.10 cm., apimanti deins puss kaktikau l, smilkinio ir virugalvio sritis. Smegenys ibg. 9. Neatpaintas. Viso kno oda ireikta lavondmmis ir puvimo ymmis. Visas veidas ir knas sudauytas buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas po oda ir kituose audiniuose. Tarp pakauio ir virukaulio yra skyl 15.8 cm. Smegenys ibg. Ly ties organai sumuti buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas. 10 MILIUS, JONAS, i Alsdi vals iaus. Viso kno lavondms ireiktos stipriausiai. Galvos kiauo kaulai sumu ti ir deformuoti. aizdos kairj pusj au sies 2 ir 4 cm., skruostai sumuti, rankos suritos upakaly, oda nubrinta.
35

11. Neatpaintas. Lavondms stipriai i reiktos, sumuimo yms ant krtins, vei do bei viso kno srity. Antakiai apdauyti, mlyni. Rankos suritos linine virve. Ly ties organai sudauyti buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas i kairs puss. 12. Neatpaintas. Puvimo yms ireik tos iki keli. Sumuimo yms ant abiej pusi po oda, per pakau eina zigzagu pl ta aizda, i kairs ausies teka kraujas. Stiprus rank sumuimas buku daiktu, rank oda nubrinta. Stiprus lytini or gan (varpos) sumuimas. 13. Neatpaintas. Lavondms ir puvimo dms stipriai ireiktos ant viso kno. Lie uvis ikitas. I abiej pusikairje pu sje tarp skruosto kaul ir vir kaulio yra skyl, pro kuri, yra itryk smegenys. Skyls kratai nelygs, atriais kratais, i muti. Rankos suritos, kairs rankos kau lai sumuti ir sulauyti. Lyties organai su muti buku daiktu. Kraujo isiliejimas au diniuose bei odos sualojimuose. Kair ko ja sumuta buku daiktu.
36

14. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Visa veido oda su braiyta ir sumuta. Kraujo isiliejimai pakauio srityje. Deinys statikaulis per mutas. Krtin sumuta, 18.8 cm. aizda. Rankos suritos upakaly, visa oda mace ruota. 15. Neatpaintas. Viso kno oda lygi. Iki keli ireiktos puvimo yms. Kiauas ir veidas deformuotas. Dein akis idurta. Dein ausis nutraukta, nuplta. Visi de ins rankos kaulai sutriukinti trumpa lazda. Lieuvis ikitas. Rankos suritos per liemen virve. Oda nulupta. Deinj kojoj puvimo yms. 16. PABARIUS, VACYS, i emaii Kalvarijos. Lavondms ymiai ireiktos, apatinse kno dalyse puvimo yms, gal vos srityje taip pat. Kiauas deformuotas; skersai pakauio skyls; akis iversta; lieu vis ikitas; visa galva kraujuota; rankos suritos upakaly, maceruotos. 17. BUTKEVIIUS, ADOLFAS, i Kau natavo. Paabotas arkliniu raiiu, dein akis idurta, galvos kiauas ir visas veidas
37

deformuoti, kaktoje ir pakauyje aizda 2.3 cm. aizdos kratai nelygs, atrs, zon duojant eina. Sumuimo yms pastebimos i kairs akies smilkinyje, kairs krtins one ir kairs kojos srity. 18. Neatpaintas. Lavondms stipriai i reiktos apatinje kno dalyje ir galvos kiauas ir veidas deformuoti. Rankos lenk menyje yra skyl 8.5 cm. nelygiais kratais, muti kaulai. Apatinis andikaulis su trekintas be jokios aizdos. Lieuvis nu piautas. Atvira aizda, einanti nuo deins ausies 4.5 cm. Rankos upakaly suritos virve, oda nubraiyta. Lytiniai organai su muti buku daiktu su dideliu kraujo isilie jimu. Koj paduose dvi aizdos. 19. Neatpaintas. Odoje stipriai ireik tos lavondms. Galvos virugalvio srityje yra aizda per od ir kaulus 2.1 cm. su a triais nelygiais kratais. Abiej koj stam bs sumuimai su dideliais kraujo isilieji mais. 20. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos apatinje kno dalyje. Tarp pa kauio ir virugalvio skersai kaukols su
38

siuvim yra skyl, pro kuri veriasi sme genys. Oda piauta skersai smilkinkaulio, kuris sulauytas. Isiliejs sukrekintas kraujas. I prieakio puss yra piauta aiz da 0.65 kalibro kulka. Lytiniai organai su muti su stipriu kraujo isiliejimu. 21. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos. Viso kaktikaulio kairs puss, virugalvio puss ir kairs puss virugalvio nra. Kaukolje smegen nra. Kair akis idurta. Sumuimo yms labai didels, lavonas visikai kruvinas. 22. KRIANAUSKAS, BRONIUS. Visas veidas sudauytas. Dideli kraujo isilieji mai. Virugalvio kiauas sudauytas. Tarp virugalvio ir kaktikaulio yra 2 cm. diame tro skyl, pro kuri veriasi kraujas ir sme genys. Galnse reikiasi lavondms. 23. GUAUSKAS, PRANAS, i Teli. La vondms stipriai ireiktos apatinje kno dalyje. Rankos suritos upakalyje. Gal voje tarp smilkinkaulio ir kairs ausies yra skyl 8.8 cm. pro kuri veriasi smegenys. Kaulai sulauyti. Apatinis andikaulis su dauytas.
39

24. Neatpaintas. Lavondms stipriai i reiktos apatinje ir virutinje kno daly je. Vidurinje kaktikaulio dalyje yra skyl, pro kuri kyo smegenys. Kiauo kaulai sulauyti ir deformuoti. Galvoje 15.10 cm. skyl lygiom linijom atriais kratais. Ly tiniai organai sumuti. 25. Neatpaintas. Ant krtins puvimo lavondms. Lytiniai organai sumuti. Kairysis spynakaulis sumutas, kraujo isi liejimas. Abiej koj blauzdos sumutos. Rankos suritos upakalyje. Paabotas su virvins mediagos kaspinu. Visa kaukol sutriukinta, taip pat kaktos kaulas ir vir ugalvis. Odoj skyl 10.12 cm. 26. Neatpaintas. Markiniai visi kru vini. Ant kaklo ir pilvo lavondms. Lyties varpos ir viruvarpio sumuimas su kraujo isiliejimu. Ant kairs kojos letenos aizda 4.7 cm. aizdoje kaulai sutriukinti. aiz da atrodo kirsta. Rankos suritos upakaly je. Deinj rankoj ant alkns ir vir alk ns sumuimo yms. Dein akis ir nuo jos krato iki pakauio kaulo i kairs 2 cm. vir antakiokaukol visai sunaikinta
40

Kaukolje smegen visai nra. Virutinis andikaulis visai sudauytas. 27. Neatpaintas. Ant pilvo ir ant krti ns lavondms. Ant pilvo oda maceruota, yra puvimo ymi. Lavonas pradjs pti ir ant kno sumuimo ymi negalima pa stebti. Galvos virukaulis ir andikaulis perkirsti kiaurai iki kaukols gilumos. Visi kaukols kaulai sutriukinti gabaliukus. 28. Neatpaintas. Lavondms ant pilvo, knas maceruotas. Lyties organai sumu ti, ant varpos kraujo isiliejimai. auta aizda i deins puss tarp onkauli, i kairs puss sunkiasi kraujas. 29. SAKELIS, ZIGMAS (atpaintas Jono Sakelio ir Dr. ilyts). Ant pilvo ir ant ly ties organ lavondms. Lyties organai su muti su kraujo isiliejimu. Ant abiej blauzd sumuimas su ymmis. Dein krtis, onas ir nugara sumuta su kraujo isiliejimu. Galva kairj pusj virugalvio ir pakauio kaulo visikai sutriukinta. aizda 12 cm. 30. Neatpaintas. Kno ir pilvo sumui mai su kraujo isiliejimu. Ant kno lavon41

dms, oda maceruojasi. Rankos suritos upakalyje. Visa kaukol sutriukinta, i skyrus deinj virutin andikaul ir au sies kaul. Oda nuo deiniojo kampo lp iki deins ausies ir iki virugalvio kaulo su siuvimo paalinta kartu su galvos kaulais, Kaukol be smegen. 31. MOTUZAS, VINCAS, i Gaudikaii, atpaintas Motuziens. Ant kno ir ant pil vo lavondms maceruojasi. Ant nugarom ir ant deiniojo ono sumuimo yms. Ly ties organai sumuti, maktis sutinusi. Per apatin lp ir dantis medvilnins drobs raiiu smakras prilautas prie kaklo. Kai r akis iokusi i orbitos. Deinj pusj virugalvio aizda 16.8 cm. aizdos ikau li nra. Kaukolje smegen nra. 32. BUIUS, KOSTAS (amat mokyklos mokinys). Atpaino St. Avelis. Ant abiej on dms. Lyties organ sumuimai su kraujo isiliejimu. Rankos suritos upa kalyje. Ant abiej on dms. Ant abie j blauzd sumuimo yms. Galvoje i kairs puss nuo medijols linijos pailga aizda, durta 6.2 cm. Kaktos kaulas su
42

triukintas, apie kair ak kraujo isilieji mas. 33. Neatpaintas. Pilvas, krtin ir kak las padengta lavondmmis. Lyties orga nai sumuti. Kairs kojos galn sumuta. Deins kojos oda visikai maceruojasi. Nu silupusi abiej rank oda, visai maceruota. Galva sulig orbitomis visai ir virugalvis maceruojasi. 34. Neatpaintas. Ant lavono pilvo yra puvimo dms. Deinj pusj apendicito srity 4 cm. platumo durta aizda i kurios ilinds arn galas apie 20 cm. ilgumo. Deinj pusj sdyns srity aizda 1 cm. Rankos suritos upakaly. Deins kojos kelys sumutas su kraujo isiliejimu. 35. Neatpaintas. Knas padengtas pla iomis kraujo isiliejimo dmmis. Jos ypa ymios ant visos krtins. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Ant rank oda maceruota. Galvoje vir deins ausies 3 cm. didumo drio aizda. Ant kaktos su muimas su kraujo isiliejimu. Abi akys iokusios i orbitos.
43

36. ANTANAVIIUS. Ant krtins, de inio peties, deinio ono plats sumuima su kraujo isiliejimu. Dein ranka sumu ta su kraujo isiliejimu. Rankos upakaly suritos. Ant kairio ando aizda 4 cm. il gumo ir 3 cm. gilumo. Vir kairiojo antakio ir i ono iki ausies piauta aizda 10 cm. il gumo. Kairje pusje kaktos 3.3 cm. aiz da. Virugalvy, prieky nuo duobuts tru put kair durta 4.5 cm. aizda kiaurai smegenis. 37. Neatpaintas. Ant pilvo ir nugaros lavondms ir puvimo yms. irdies srity kairj ir deinj krtins pusj sumuimo yms. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Viso kno oda maceruojasi. Rankos vir alkns sumutos su kraujo isiliejimu. Visas kairs puss kaktos kau las ir virugalvio kaulas sutriukinti. Vir kairs ausies 6,7 cm. aizda, i kurios kyo smegenys. 38. Neatpaintas. Ant pilvo ir ant kairio jo krtins klubo bei ant kairiojo peties sumuimo yms su kraujo isiliejimu. De iniajame one lavono puvimo dms ir oda
44

maceruota. Deins kojos blauzda sumu ta su kraujo isiliejimu. Deinysis skruos tas perautas. Akis ir kakta sumuta su kraujo isiliejimu. Kaktoje, kairje pusje, vir kairiojo antakio aizda 6.6 cm. I aiz dos kyo smegenys. 39. ANTANAVIIUS (atpaintas ne visai tikrai). Ant krtins ir pilvo, ant kairiojo ono vir klubo ir ant makties pavirutins aizdos. Ant varpos kraujo isiliejimas. Deins kojos blauzda sumuta su kraujo isiliejimu. Apatins blauzdos i priekio upakal durta aizda 3 cm. gilumo. Ran kos suritos upakaly. Ant veido emiau kairs ausies 2 cm. durta aizda 4.3 cm. di dumo ir 8 cm. gilumo. Apatinis andikaulis sutriukintas, apatinis ausies kaulas taip pat. Durta aizda priek nuo deins au sies per 2 cm., 1.1 cm. didumo pavirutin aizda, kraujo isiliejimas apie akis. 40. Neatpaintas. Ant pilvo ir krtins lavondms ir puvimo dms. Oda mace ruojasi nuo viso kno. Per vidur raktikau lio deinio peties sumuimas su dideliu kraujo isiliejimu. Deins kojos blauzda
45

sumuta su dideliu kraujo isiliejimu. Abi rankos suritos upakaly ir sumutos. Gal voje deinje pusje vir antakio 2.2 cm. aizda. Deinje pusje kaklo durta gili aizda. Dein akis idurta. Visas kauko ls virugalvis sumaiytas. 41. Neatpaintas. Krtins, pei ir ly ties organ sumuimai su kraujo isiveri mu. Ant nugaros lavondms. Kair koja per iurnj durta, aizda 4 cm. gilumo ir 3.2 diametro. aizdoje kaulas sutriukintas. Deinje kaktos pusje durta ir gili aizda. Kaktos ir virugalvio kaulai sutriukinti, aizda 20.8 cm. didumo. I aizdos kyo smegenys. 42. Neatpaintas. Ant pilvo ir krtins lavondms. Ant nugaros oda maceruota. Deiniame one, emiau onkauli, durtos dvi aizdos, apvalios 1 cm. diametro. Tam paiam one po paastim aizda 9.8 cm., pro kuri kyo plauiai. Galva, kaklas ir veidas padengti puvimo dmmis. Oda maceruo jasi. Deinje pusje pradedant kaklu iki virugalvio 3.8 cm. aizda, i kurios kyo smegenys.
46

43. Neatpaintas. Ant pilvo ir krtins lavondms. Galva per burn ir andikau lius priverta prie kaklo virve. Kaukols virugalvis sunaikintas. Kaukolje smege nys sunaikinti. Prie deinio antakio aizda. Lyties organai sumuti. 44. Neatpaintas. Ant pilvo ir krtins lavondms. onai ir peiai sumuti. Nu garos oda maceruota. Lyties organai su muti. Koj blauzdos sumutos, oda ma ceruota. Kairioji akis idurta. Smegenys imaiyti. 45. Neatpaintas. Ant krtins ir pilvo lavondms. Oda maceruota. Ant nuga ros ir krtins sumuimo yms. Abi ran kos suritos ir sumutos. Veidas sumutas ir padengtas mlynm. Galvoje durta aiz da. 46. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Akis sumuta, i siliejs kraujas. Pus cm. nuo ausies yra aizda 15 cm. diametro. Ant alkns ir aukiau alkns aizdos 8 cm. diametro. 47. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Kaktikaulio vidu
47

ryje, deinje pusje, yra auta aizda 15 cm. gilumo. 48. Neatpaintas. Lavondms ireiktos visame kne. Galva sutriukinta, laisvai juda. Pakaukaulio tarpe yra 22.5 cm. aiz da atriais nelygiais kratais. Pro aizd veriasi kraujas. Po odadidelis galvos su alojimas. Lytiniai organai labai sualoti. Kair blauzda sualota. Kair koja per blauzd sualota. Rankos suritos upaka ly. 49. KAZLAUSKIS, POVILAS, i Stalg n. Lavondms stipriai ireiktos emuti nse ir virutinse kno dalyse Visas gal vos kiauas sutriukintas. Kairje pusje yra skyl, pro kuri matomi smegenys. o ne durta aizda. Rankos suritos upaka ly. 50. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos. Kairje pusje ir viduryje durta aizda. Zonduojant siekia dugn. Rankos labai sumutos. Galvos kiauas sumutas. 51. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Visas galvos kiau as sudauytas. Ant aus aizdos.

48

52. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos. Oda sudraskyta. Ant kaklo suk tos mediagos raitis. vara burnos sri tyje. 53. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Lieuvis perpl tas. Kairje pusje krtins yra plta aizda 15.25 cm., kratais zonduojant 20 cm. Taip pat aiz da i kitos puss. I kairs puss emiau duobels nelygiais kratais durta aizda 15 cm gilumo. Antra aizda prie peties 5.10 cm. eina nuo peties snario i priekio. Treia aizda i upakalio 3.3 cm. 54. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos pilvo srityje. Galvoje stiprs su muimai epitelio nubrinimu. Didelis su muimas kaktos, nosies aknies ir viso vei do. Deinje kaklo srityje auta aizda 0.5 49

cm. Kulka upakalyje ijusi kiek didesniu diametru. Rankos sumutos su dideliu nu draskymu odos. Lytiniai organai sumuti iki kraujo isiliejimo. 55. JANKAUSKAS, ALEKSAS. Lavon dms stipriai ireiktos. Galva sumuta pakauio srityje. Veidas ir kakta sumuta su kraujo isiliejimu. Rankos sumutos iki kraujo isiliejimo. Deiniojo peties srityje kraujo isiliejimas. 56. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos, strn ir nugaros srityje puvimo dms. Veidas sumutas su veido odos epi telio sudraskymu. Paakiai su dideliu krau jo isiliejimu. Tarp kaktos 25 cm. aizda su atriais kratais. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. 57. LEINIUS, JONAS. Lavondms stip riai ireiktos visame kne. Abu andai su dauyti su dideliu kraujo isiliejimu. Dei n akis sumuta ir isiliejusi. auta aizda 0.5 cm. diametro. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Rankos suritos. 58. BACHMANAS, LIUDAS. Lavond ms stipriai ireiktos ant viso kno. Pa

50

kauis sumutas. aizdos plotis 3.8 cm. Krtins kair pus sumuta su kraujo i siliejimu. Keturis kartus autas i arti prie stuburkaulio. 59. SIMUTIS, JULIUS, atpaino Pikien. Lavondms stipriai ireiktos visame kne. Veidas sumutas buku daiktu. Pakauyje aizda su kraujo isiliejimu. 60. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Skruostas perau tas, aizda zonduojant 0.5 cm. Pakauio srity yra aizd su kraujo isiliejimu. Ran kos suritos, veido oda nudraskyta. Lyti niai organai sudauyti iki kraujo. 61. KUSA, LEONAS, i Alsdi. Kakta ir lpos sumutos iki kraujo, kaulai ioriai nesualoti. Kaklo srityje sualojimai su kraujo isiliejimu. Lytiniai organai sumu ti. Rankos suritos. Deinysis petys su mutas. I nosies ibgs kraujas. 62. KORZA, BALYS, i Plateli. Lavon dms stipriai ireiktos visame kne. Tar pe kaktos kaul yra dvi aizdos. Kiauas sutriukintas, aizd kratai nelygs, 20.5

51

ir 11.05 cm. aizdos durtos. Kiauo dugno kratas sumutas. Rankos suritos. 63. BALTRAMIEJNAS, ALBINAS. La vondms stipriai ireiktos ir visa oda ma ceruojasi. Puvimo dms krtinje ties ir dimi. Kelyje auta aizda. Veidas sumutas buku rankiu, kair akis iokusi. Kaklas ir veido dalis maceruota. Vir deins au sies durta aizda smegenis 3.2 cm. Pa kaukaulyje vir virugalvio durta aizda smegenis. 64. Neatpaintas. Lavondms stipriai ireiktos galnse ir pilvo srityje. Kiauo nra. Tarp aus ir aki (linijose) nra kaulo. Lytiniai organai sumuti. 65. SIMUTIS i Kretingos. Lavondms reikiasi ant pilvo. Lytiniai organai su muti. Ant krtins ir kaklo sumuimai su kraujo isiliejimu. Nugaroje ir kairs pu ss nugarkauly auta aizda (i upakalio), kulkos ijimas prieaky per krtinkaul, 4 cm. prie krtins spenelio. 66. JAKTAS i Tver. I kairs puss krtin perauta. Kulkos ijimas emiau 52

menties. Kulka ijusi per krtin, aizda 15 cm. diametro. Veidas sumutas. Ant nosies ir veido kraujas. Rankos suritos upakaly. 67. BALSEVIIUS, STASYS. Abiej klu b ir krtins sumuimai ir yms. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Vei das sumutas. Durta aizda per kair au s smegenis. Rankos suritos upakaly. 68. Neatpaintas. Ant pilvo ir krtins lavondms. Kaklo ir lyties organ dideli sumuimai su kraujo isiliejimu. Koj oda visai maceruota. Galva sumuta. Kaul sualojimai. 69. BEIMAVIIUS, JUOZAS, i Teli. Viso kno oda maceruota. Veidas taip pat maceruotas. Akys iokusios i orbitos. Ant deinio antakio aizda. 70. TARVAINIS i Teli. Nugara men i srityje sudauyta. Lyties organai su muti. Rankos suritos. Ties krtinkaulio viduriu kairje pusje 1 cm. aukiau spenio dvi autos aizdos. Kulk ijimo angos nugaroje. Vir deinio antakio durta aiz-

53

da. Kulk ijimo angos nugaroje. Vir deinio antakio durta aizda. Deinje pusje per aus durta aizda smegenis. Veidas sumutas. 71. Neatp. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Prieky trys autos aizdos: ties irdimi ir vir bambos. Rankos suritos. Nugara sumuta. Kairje menty aizda 5.5 cm plauius. I ios aizdos kyo plauiai. Kakle i kairs puss durta aizda. 72. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos. Nugara ir peiai maceruojasi. Nugara smarkiai sumuta. Nuo rank lupasi oda. Nuo kairiojo kirknio pjauta aizda 4.4 cm. Rankos suritos upakaly. Galva sudauyta, kaukol sutriukinta. Apatinis ir virutinis andikaulis supiaustyti. I burnos vidaus su durtuvu imaiyta gerkl. Lieuvio nra. Tarp aki ir nosies aizda. 73. Neatp. Ant krtins lavondms stipriai ireiktos. Lyties organai sudauyti. Dein akis idurta. Smegenys perdurti.

54

PASMERKTJ TESTAMENTAS

domiu ir vertingu radiniu reikia laikyti vienoje kaljimo kameroje rast aliumin blidel (maisto), kurio onuose ir dugne (atriu daiktu) irtas is politkalini testamentas, puikiai vaizduojs nukankintj nuotaikas ir vali pirmomis karo dienomis. Blidelio krato sienelse rayti ie odiai: Atskrido pirmos seniai lauktos i vakar krato plienins padangi kregs, vokiei auns laknai vir Teli miesto 1941 m. birelio mn. 22 d. Mes, trylika politkalini, bolevik aukos, sddami Teli kaljimo 10-oje kameroje, beviltikai laukiame iganingos laisvs, kaip briediai, itrok altinio vandens.

55

Drasko mano em plrs aziatai, kan kina tikrus lietuvius tvynainius, suki tamsius kaljim rsius, bendraudami su idavikais. iandien, 1941 met birelio mnesio 23 d. ryt nuvito ms veidai, irdys ugni mi suliepsnojo, pamaius bomboneius sprogdinant Teliuose bolevik karinius objektus. Sadistikas priirtojas Kabaila, mus ilg laik persekiojs neijimu i kameros ruoon ir mane prie trejet dien trimis kumio smgiais ivietj daus veid, nuleido ausis. Vyriausias kaljimo politrukas aklas bolevikas Vaitkus, ketins nuneti Ber lyn 58-t straipsn, kuriuo nuomiausiai kaltinami mes visi Lietuvos politkaliniai, bgioja nesavame kailyje ir pajuodavusiu bekoniku snukiu, tyli. I kaljimo buvusios banytls politka linys Tarvainis, ms Elta, per sien prane a diuginani naujien. Raibuis api piautas, idavikai vilkstinm bga rytus, Kaunas laisvas, pasipuos tautikom vlia

56

vom. Viens kit sveikiname su laisva Lie tuva. iandien, 1941 met birelio 24 d., gra us saultas rytas; pro plieno lango grotas matosi spindintis mlynas Masio eeras. Mes pakeltom nuotaikom laukiame bolevi k lugimo galo, suinoj i ms geriau sio priirtojo Visagorskio apie ms nau j tiksli vyriausyb. . . . Teli kaljimo 10-tos kameros 1941.6.23 politkaliniai: 1, Antanaviius Juozas; 2 Baltramiejnas Albinas; 3, Baltrimaitis Ka zys; 4, Buius Kostas; 5, Gaudutis Augusti nas; 6, Jagminas Adolfas; 7, Katkus Ka zys; 8, Kizeviius Karolis; 9, Kvederas Juo zas; 10, Lileikis Vytautas; 11, Pukorius Kazys; 12, Rakas Adomas; 13, Rudokas An drius. 1941.6.23. Teliai.

EMAII KANKINI LAIDOTUVS

I Raini miko Telius viekeliu slenka ilga 70 veim virtin. Kiekvienas veimas papuotas alumynais ir eglaitmis, tarp kuri guli karstas. Teli apylinki emaiiai palydi amino poilsio viet savo kankinius. I raudonj kraugeri kankinimo vietos visi buvo paimti. Visuomens pastangomis visiems padaryti karstai, ir tai dabar visi palydimi Teli kapus. O kapuose jau i vakar dienos eina darbas, kasama bendra duob, nes nusistatyta kartu kentjusius kartu ir palaidoti, kad kiekvienas praeivis per amius prisimint juos visus ia kartu gulinius, buvusiojo ms tvynje neimatuojamo vrikumo auk. 1941 m. liepos 1 d. Antradienis, eilin darbo diena. Taiau Teli miestas atrodo ir jauiasi labai nepaprastai. Jau nuo isivadavimo valandos kabanios tautins trisplavs vliavos perritos juodais kaspinais. Vis moni veidai lidni ir rsts. Visi rengiasi laidotuvms, koki ne tik Teliai, bet ir visas ms kratas niekados nra mats ir, Dieve duok, kad niekados ateity nebematyt.

58

Gls, vainikai, kaspinai - j nesuskaitoma daugyb. emaits, emaiiai pripyn j tiek, kad uteko apsupti ir kiekvien karst atskirai, ir vis 70 veimais veam karst procesij bendrai. Teli katedros ventoriuje rengtas altorius, laikomos gedulingos pamaldos. Toks skaiius karst ir tokia daugyb palydini moni Katedros viduj juk jokiu bdu netilpt.

59

Po geduling pamald vl karstai ir mi nia sujudjo. Tai paskutin kelion tomis paiomis kanios gatvmis amino poilsio ir ramybs viet. Prieakyje buvo neamas kryius, kankini pergals enklas, j sek mokykl mokiniai, vairi organizacij at stovai, brys kunig, choras, orkestras, kar stai ir tkstantin minia moni. Pakaito mis aidjo choro ir orkestro gedulingos me lodijos, o banyi varpai lidnai gaud, skelbdami Raini mikelio kankini yg Ramybs Kaln. Karstai prie vienas kito buvo sudti di diul duob. Artimieji juos apmet Lietu vos lauk ir mergaii dareli glmis. Minioje buvo girdti verkimas. Kunigas pasak grauding atsisveikinimo pamoksl, primindamas kankininkysts prasm, kan kini kani didum ir didvyrikum, ra gindamas juos pasekti, semtis gyvenimo j gos i j, dirbant ir kovojant dl tvyns ir tikjimo laisvs. Dl motin, mon ir minios vaitojim pamoksl reikjo kelet kart net pertraukti.

60

Atliekamos paskutins religins apeigos. Po to sek artimj, bendradarbi, organi zacij ir visuomens atstov atsisveikinimo kalbos. ia vienu momentu visa minia di namikai pakilo, prisiekdama visomis ga liomis ginti savo tikjim ir tvyn, ginti jos laisv. I minios savaime isiver griausmingai Tautos Himnas, kurio garsai, susiliedami su motin ir mon nesulaiko momis aaromis ir kkiojimais, sklido po kraujais pasriuvusi Lietuvos emel. Paskutin atsiskyrimo valanda. em pradjo kristi, pridengdama ventsias kan kini relikvijas. Minia tuo tarpu giedojo tautines ir religines giesmes. Marija, Ma rija, palengvink vergij ... simbolikai versi i moni irdi. Tai buvo tikrai didelio dvasinio pakilimo momentas, kok gali igyventi tauta, paau kojusi ant tikjimo ir tvyns aukuro sun kiausias geriausi savo sn kanias ir gy vybes ir prie j kapo daranti diding ryt ateiiai, geriau mirti, bet nepalti savo idealizmo kelyje.

61

Teli kap angoje idygo naujas dide lis, glmis ir alumynais apkrautas kapas; kapas toks, kokio neinojo dar ms tautos istorija. is kapas bylos amiams lietuvi tautos nepalauiam nor laisvai gyventi, jos nari gil tikjim ir berib savo krato meil.

62

TRUMPOS KANKINI BIOGRAFIJOS

RAINI mikelyje buvo rasta 73 lavonai, j tarpe trys rusai kareiviai. Trys politi niai kaliniai mgino bgti, ioko per kal jimo tvor, bet juos enkavedistai, pasivij prie Diuginn dvaro, nuov ir ten paka s. Juos mons surado ir kartu su visais palaidojo. Pat kankini sra bolevikai umiro sunaikinti, ir jis buvo rastas Teli kaljime. 1. ANTANAVIIUS, JUOZASjauniau sias i trij nukankintj broli. Gims 1921 metais. Moksi Plungs gimnazijoj. Kelet kart bolevik tardytas ir 1941 me t pavasar suimtas. Buvo ateitininkas ir doras berniukas. 2. ANTANAVIIUS, ANTANAS gim 1918 metais. Jaunystj dirbo tvo kyje. Stojo savanoriu kariuomen, tarnavo avia cijoj. I ten bolevik atleistas gro namo ir msi aktyvaus priebolevikinio darbo kartu su kitais broliais. Kadangi buvo ty lus, ltas, galjo visur be didesnio tarimo
63

lankytis. Perneinjo, kur reikdavo, i vie nos vietos kit ginklus, juos rinkdavo, su pirkindavo. Jo rankomis keliavo api rografas ir raomoji mainl. Bolevik suimtas 1941 met pradioje. 3. ANTANAVIIUS, JONASvyriausia sis trij broli. Gims 1912 metais. ia pastebsime, kad i Antanavii broli yra dar lik gyv, nes eima buvo didel. Tvai bolevik iveti Rusij. kis Didvyi kaime, Plungs valsiuj. Sesuo Genovait iveta su tvais. Jonas ligi karins prievols buvo tv ky, paskui, atliks karin prievol, tarnavo eiguliu Plungs mik urdijoj, o vliau pa sienio policininku Kybartuose. Bolevik i karto buvo atleistas, paskui vl priimtas, bet po mnesio vl atleistas. Buvo aktyvus aulys, kaip ir kiti broliai. Vyras ne labai kalbus, bet meilus. Veiklus, energingas. Gr s namo neilgai galjo dirbti, nes buvo skstas ir tv kyje 1940 metais spalio 31 d. suimtas. Bolevik pareignai namuose ilg laik dar iauri krat ir ypa pikti nosi sienoje rad kabant Vl. Putvio paveiks

64

l, kur reikalavo tuoj nukabinti. I kalji mo daugiau nebeijo. Nukankintas kartu su jaunesniaisiais broliais. 4. BACHMANAS, LIUDVIKASPlungs gimnazijos mokinys. Gims 1922 metais. Anksiau jokioj organizacijoj nedalyvavs, bet bolevik laikais labai veiklus (priev bolevikinis darbuotojas). Suimtas 1940 metais vasario 24 d. Kaljime ypatingai buvo saugojamas, nieko neprileido. Laiksi labai atkakliai, vyrikai, kad jau i karto buvo sunkiai kankinamas, bet niekas ne steng jo dvasios palauti. Neturting t v vaikas. Su tvais gyveno Plungs mieste. 5. BALTIMAITIS, KAZYSTeli ama t mokyklos mokinys. Gims 1922 metais niuraii kaime, Radvilikio valsiuj. T vai gelkelieiai. Kelet met dirbo tv kyje, o paskui moksi Klaipdos, vliau Teli amat mokyklose. Sumanus, gabus mokinys. Draug mylimas vyras. Buvo skaut aktyvus narys ir religininkas. Du mnesiu prie sumim buvo sulaikytas mi licijoj ir krstas, bet neisigando. 1941 me-

65

tais vasario 17 d. buvo suimtas ir pasodintas kaljim, i kurio nebeijo. 6. BALSEVIIUS, POVILAS Plungs gimnazijos mokinys. Gims 1920 metais vidutini kinink eimoj, Kuii kaime, Kuli valsiuj. Darbtus, linksmas, mgs muzik vyras. Band ir eilraius rayti. Dirbo skaut organizacijoj. Kartu su ki tais draugais spausdino ir platino slapt laikratl Laisvs Varpas, kur bolevik laikais platino. Tarnavo Plungs valsiaus vykdomajam komitete. I ten tarnybos me tu ir suimtas 1941 metais. Patalpintas Tel i kaljime, kuriame ibuvo ligi mirties. 7. BALSEVIIUS, STASYS vidutinio kininko snus, gims 1913 metais Kumai i kaime, Kuli Valsiuj. Baigs pradin mokykl, dirbo kyje. Veds. Linksmas, tvirtos valios, kaimyn mgiamas vyras. Se nas ir aktyvus aulys. Suimtas savo na muose, kyje, 1941 metais vasario 23 d. ir tuoj atgabentas Teli kaljim, kuriame ir ibuvo ligi tragik vyki. 8. BALTRAMIEJNAS-GILBONIS, AL BINAS. Kilme auktaitis. Baigs 1928 me

66

tais gimnazij. Studijavo kelet met Kau no V. D. Universitete. Vliau tarnavo vai riose vietose. Mgo rayti eilraius, yra ileids kelis rinkinius Gilbonio pseudoni mu. Bolevik laikais gyveno Kretingoj. Ten suimtas ir atgabentas Teli kaljim. 9. BEIMAVIIUS, JUOZAS telikis mrininkas, kilimo i Naumiesio. Labai ramus ir jokiam visuomeniniam veikime nedalyvavs mogus nei nepriklausomybs, nei bolevik okupacijos metais. Pate ko kaljim kerto sumetimais. Suimtas 1941 metais vasario 12 d. 10. BUIUS, KOSTAS Teli amat mokyklos mokinys. Gims 1922 metais Kairiki kaime, Tryki valsiuj. Netur ting maaemi vaikas ir, nors labai no rjo, mokytis negaljo. Tik vliau pateko amat mokykl. Prie amato didelio pa traukimo neturjo. Daugiau domjosi poe zija, filosofija ir religija. Buvo geras spor tininkas ir labai religingas. Ujus bolevi kams, jis su kitais savo draugais prisiek Teli katedroje prie Dievo Motinos alto ri geriau mirti, negu palti savo idealiz

67

mo kelyje. Jis i savo priesaik tesjo. Be to, kartu su kitais savo draugais organizavo bendras maldas ir susirinkdavo giedoti pa mald metu. Jo igyventi skausmai ir pasi ryimai atsispindi ir to meto jo poetinje kryboje. Suimtas Teliuose 1941 metais vasario 15 d., Nepriklausomybs vents i vakarse. 11. BUMBLYS, JUOZASkininko s nus i Lygi kaimo, Plateli valsiaus. Pa prastas kininkas, nedalyvavs jokioj orga nizacijoj ir jokiam veikime nei nepriklau somybs, nei bolevik okupacijos metais. Suimtas u meiim Soviet Sjungos ir atgabentas Teli kaljim 1941 metais sausio 10 d. Matyt, kokio nipelio skstas. 12. BUTEL, STEPONAS kininkas, gims 1920 metais Alsdiuose. Su visuo mene turjo maai ryi, anksiau dalyvavo eiliniu nariu pavasarinink organizacijoje. Bolevik okupacijos metu dirbo tv ky je. Buvo tartas, kad kartu su kitais daly vavo tautins lietuvi vliavos iklime 1941 metais vasario 16 d. Suimtas vasario 19 d. ir pasodintas Teli kaljim.

68

13. BUTKEVIIUS, ADOLFAS smul kus, bet gana siningas prekybininkas i Kaunatavo, Luoks valsiaus. Jo tvas ten turjo ma vandens maln. Organizacijo se nedalyvavo. tartas, kad laiko slaptai ginklus. Po smulkios kratos suimtas, nors nieko nerasta ir jokios kaltinimo mediagos nebuvo. Suimtas 1941 metais birelio 8 d. 14. IUAS, ANTANASmrininko s nus, Teli amat mokyklos mokinys. Gi ms 1922 metais Rietave, neturtingoj ei moj. Nuo 1939 met moksi Teli amat mokykloj, o grs paddavo tvui dirbti mrininko darb. velnus, malonus vaiki nas. Dalyvavo skaut ir auli organiza cijose. Priklaus religiniam breliui. Pir m kart bolevik suimtas 1940 metais lapkriio mnes kartu su broliu Edvardu, bet kiek palaik paleido. Antr kart su imtas Kretingos gelkelio stoty kartu su Tarvainiu, Raku ir kitais. Ilaik savait Kretingoj, bolevikai juos atve Teli kaljim, i kurio ir nebeileido. 15. IURINSKAS, ANDRIUS pradios mokyklos mokytojas. Gims 1907 metais

69

Kaiiadori valsiuje, Trak apskrity. Bu vo Teli miesto pradios mokyklos vedjas. Smulkesn veikla bolevik laikais neino ma. Kaip susiprats lietuvis buvo sekamas ir suimtas bolevik revoliucijos sukaktu vi minjimo ivakarse, 1940 metais lap kriio 6 d. Vis laik kalintas Teli kal jime ir i jo nebeileistas. 16. DAUKA, PRANAS pradios mo kyklos mokytojas. Gims 1914 metais va sario 23 d. uolins kaime, Skaudvils vals iuj, Taurags apskrity. Moksi Krai ir Kretingos gimnazijose. Baig mokytoj se minarij 1938 metais ir aspirantu karo mo kykl 1939 metais. Nuo tada paskirtas pra dios mokyklos vedju Janapol, Teli ap skrity. Ten vadovavo auli briui ir daly vavo visuomeniniam ir visokiam lietuvi kam darbe. Ypa mgiamas jaunimo. Toj paioj mokykloj dirbo ir bolevik laikais. Buvo persekiojamas, sekamas ir skstas poros parsidavli mokytoj: Jakeviiaus ir ulkaus. Suimtas 1941 metais birelio 8 d. po labai iaurios kratos bute ir atgaben tas Teli kaljim.

70

17. DAKNEVIIUS, STASYS kinin kas, visuomenininkas. Gims 1904 metais kovo 19 d. Vaiteli kaime, Gargd valsiuj, Kretingos apskrity. Tarnavo Lietuvos ka riuomenj husar pulke ir ijo i ten puskarininku. Anksiau dalyvavo pavasari nink, o vliau labai sitrauk auli S jungos darb. Ilgametis vietinio auli brio vadas ir plaiai apylinkj inomas vi suomenininkas. Pastaraisiais metais labai nusilps sveikatos atvilgiu, bet dvasia vi sada tvirtas. 1941 metais sausio 12 d. jo but kyje sibrauna ekist brys, padaro atri krat ir isivea. Paliko antrj mo n, kuri tik prie pus met buvo veds. 18. DIBISTERIS, ANTANAS pradios mokyklos mokytojas. Gims 1904 metais birelio 12 d. Griben kaime, Gargd vals iuj, Kretingos apskrity, didelje eimoje. Paliko mon ir dvi jaunas dukreles. Mo ksi Kretingos gimnazijoj ir mokytoj kur suose, baig Teli mokytoj seminarij 1929 metais ir karin aspirant kursus 1930 metais. Buvo mokytoju pradioj Als diuose, paskui Viekuose, o nuo 1933 met

71

Kartenoj. Dalyvavo vietos visuomeniniame darbe. Suimtas tuoj bolevikams atjus, dar prie pirmuosius rinkimus 1940 metais liepos 13 d. po smulkios kratos, laike kurios nieko nerasta. Ilg laik buvo kalinamas Kretingos daboklje, kurios pareignai pa siymjo ypatingu iurktumu, o nuo 1941 met vasario 20 d. atvetas Teli kalji m. Daboklje turjo leist pasimatym jo vyresnioji dukrel Nijol, o Teli kaljime vien kart leido per baisias grotas pasima tyti monai. Tai buvo jau 1941 met pava sari. Atrod labai ivargs. Atrodo, kad suimtas kaip kontrrevoliu cininkas. Veikla bolevik laikais negaljo spti pasireikti, nes labai anksti suimtas. 19. GLAZAUSKAS, HENRIKASjo t vai kil i Gudijos, atvaiavo Lietuv 1918 metais. Gims 1918 metais birelio 15 d. Ber dvare, Kdaini apskrity. Paskui tvai persikl gyventi Maeikius ir gal gale Sed. Sedoj moksi ir baig vidurins mokyklos keturias klases. Tarnavo rati ninku Sedos girininkijoje. Paskui atliko savanoriu karin prievol atuntam psti

72

ninku pulke. Po to tarnavo Tver valsiaus savivaldybj ratininku ir paskutiniu laiku Teli apskrities savivaldybj sskaitinin ku. Veds. Veikliai dalyvavo auli S jungoj. Suimtas 1940 metais lapkriio 6 d. gatvje, kraustant staig. Daryta bute smulki krata. Rasta aulio knygut, tau tik dain knygel ir raomojo popierio, ant kurio tariamas ras atsiaukimus. Pati krata buvo atri. eimos nariai tuo laiku buvo suvaryti vien ma kambarl. Bolevik pareign labai smarkiai kalti namas. 20. GUAUSKAS, PRANASTeli ap skrities ipotekos staigos vedjas. Fabriko darbininko snus. Neveds. Ilg laik tar navo Teli apskrities staigoj vedju. Veik lus skautas, aulys, ir religingas, priklaus v. Jzaus irdies Brolijai. Suimtas nakt 1940 met lapkriio 7 d. po smulkios kra tos bute. Laike kratos nieko ypatingo ne rasta. Taiau buvo kaltinamas veikimu prie soviet valdi ir vis laik laikytas Teli kaljime. Pasimatyti artimiesiems ar maisto pristatyti nebuvo leidiama.

73

21. GAUDUTIS, AUGUSTINASkils i vidutinio kininko eimos iueli kaime, Kuli valsiuj. Veds. Tarnavo Darbnuo se valsiaus savivaldybs sekretorium anks iau ir bolevik laikais ligi sumimo. Or ganizatorius, visuomenininkas. Buvo tau tinink apylinks pirmininkas, auli val dybos narys. Suimtas Darbnuose savo bu te 1940 metais liepos 13 d. Tris mnesius isdjo Kretingos daboklje, paskui perkel tas Telius. 22. GAILIUS, VACLOVAStatai plun gikis kininkas. Gims Didvyi kaime, Plungs valsiuj 1902 metais ir ten gyvens. Veds. Jokiose organizacijose niekada ne dalyvavo, nors iaip buvo inomas kaip pa dorus, susiprats lietuvis. Prie suimant, daryta atri krata, iekota raomosios ma inls ir panai dalyk. Suimtas 1941 metais sausio 11 d. kyje ir atgabentas i Teli kaljim. Artimieji neino jokios jo veiklos bolevik metu, taiau bolevik pareign buvo inkriminuojamas ir paleis ti nesutiko, nei pasimatyti nei karto neleido.

74

23. GELEINIS, IGNASilgesn laik buvs Kretingos apskrities mokesi in spektorius. Kils i alpropi kaimo, Kra i valsiaus. Likusi mona su dviem ne pilnameiais vaikais. Brolis Tadas ivetas Rusijon. Buvo tautinink ir auli darbuo tojas. Suimtas 1940 metais liepos 13 d. Pa langoj kaip kontrrevoliucininkas. mona dar ygi ivaduoti, bet dl to net j pai buvo aretav. Pasimatyti kaljime nei karto neleista. 24. GALDIKAS, KAZYSsmulkesni i ni negauta. Kaljime rastame srae pa ymta tik Plateliai. 25. JABLONSKIS, JUOZAS prekybi ninkas, verslininkas, gims 1911 metais Ud rali kaime, Moddio valsiuj, maaemi kinink snus. Veds, likusi mona su keturiais vaikais, kuri vyriausias penki met amiaus. Baigs keturias klases gim nazijos. 1932-38 metais tarnavo eiliniu po licininku. Paskui ligi pat sumimo gyveno Mosdy, laik arbatin. Apylinks moni gerbiamas vyras. Ilgai persekiotas ir gau dytas. Tv kyje ir pas kaimynus Udrali

75

kaime tris kartus daryta krata, nieko ypa tingo nerasta, o jo paties vis nerasdavo na mie. Po vienos kratos buvo sum jo mon ir sen tv, taiau par palaik paleido. Suimtas pas kaimyn Udrali kaime 1941 metais balandio 27 d. nakt. Po keli die n areto Kretingoj 1941 metais gegus 2 d. perkeltas Teli kaljim. 26. JANKAUSKAS, ALEKSASbeturtis, paprastas darbininkas ems ky. Jokioj visuomeninj veikloj niekada nedalyvavs. Apie veikl bolevik laikais irgi nieko nei noma. Neveds. Suimtas, matyt, dl kieno nors skundo i kerto, bk, kada tai davs policijai kok bolevikl. Aretuotas Bren ki kaime, Alsdi valsiuj 1941 metais va sario 17 d. Ikviet seninas ir atidav mi licijai. Vis laik sdjo Teli kaljime. 27. JAKTAS, JONASkininkas, ilga metis Tver valsiaus viraitis. Kils i stambi kinink eimos. Baigs keturias klases gimnazijos. Per Didj Kar buvo ibgs Rusij. Grs stojo savanoriu Lietuvos kariuomen. Pradioj buvo viri la, paskui baig karo mokykl ir pakeltas

76

 jaunojo leitenanto laipsn tarnavo Gelei nio Vilko pulke. Paskui paleistas dimisij, gavo i tvo dal ems, kininkavo ir kartu buvo viraiiu. Sumanus, sugyvenamas mogus. Veds. Aktyvus visuomeninin kas, Tver auli brio vadas. Suimtas savo kyje Vincentavo kaime, Tver vals iuj 1940 metais liepos 6 d. Vis laik s djo Teli kaljime. 28. JOCYS, STASYSkininko snus, kils i Pitkikio kaimo, Endriejavo vals iaus. Gimins ten ir gyvena. Buvs var gonininku, vliau vertsi smulkia prekyba, turjo krautuvl. Likusi mona ir jauna dukt. Vyras jau buvo pagyvens, rus laikais baigs pradios mokykl. Suimtas savo bute Luokje 1941 metais birelio 8 d. kaip tariamas laiks ginklus ir veiks prie komunistus. Krata daryta smarki apie 3 val., bet nieko nerasta. Anksiau jokiose or ganizacijose nedalyvavs. 29. JAGMINAS, ADOLFASgim 1911 metais vasario 11 d. Tryki miestely, iau li apskrity, smulki kinink eimoj. Tar navo ratininku Luoks valsiaus savival-

77

dybj, paskui atliko karo prievol septin tam pstinink pulke. Vliau tarnavo Alsdi ir Varni valsi savivaldybse sekretorium, o nuo 1937 met Teli apskrities savivaldybs buhalteris. Gabus ir sumanus vyras. Veds. Suimtas 1941 metais sausio 11 dien tar nybos metu staigoj. Bute padaryta smulki krata, bet didiausiu nusikaltimo rodymu rastas Vilniaus albumas. Kaljime buvo susirgs ir tam tikr laik guljo ligoninje. Tada eimai buvo lengviau slapta palaikyti ry. Turima ini, kad tardymo metu bu vo labai iauriai kankinamas. 30. KATKUS, KAZYSkininkas, gyve ns Paeeri kaime, Plateli valsiuj. Ve ds, liko mona ir ei vaikai. Buvo akty vus aulys, vietos auli brio vadas. Su imtas 1940 metais rugpiio 13 d. savo ky. Dvi savaiti laikytas arete Kretingoj, o pas kui perkeltas Telius. 31. KVEDERAS, JUOZAS kininkas, dirbo tvo kyje, Jodn kaime, Plungs valsiuje.

78

Susiprats lietuvis kininkas, bet prie jo ki organizacij niekada nepriklaus. Su imtas kyje 1941 metais kovo 11 d. T pa i dien apie 14 valand atvyko enkavedis tai tvo k, smulkiai ikrat ir rado rao mj mainl, apirograf ir 12 lap kal kinio popierio. Kieno skstas, negalima nustatyti. 32. KAVOLIUS, PETRAS stambesnio kininko snus, kininkas. Rytingas, darbtus, siningas kininkas, jaunas vy ras, neveds. Apylinkj vis gerbiamas. Drausmingas aulys. Suimtas 1941 metais vasario 22 d. Kark ln pradios mokykloj, seninijos gyven toj sueigoj. Parvestas namo, padaryta smulki krata, kurios metu iskyrus var popier daugiau nieko nerasta. Kaljime laiksi labai rytingai, nieko neidav, nors buvo iauriai kankinamas. 33. KAVOLIUS, BOLIUSPlungs gim nazijos mokinys, prie gal i mokyklos i stojs. Prie suimant Plungs vykdomojo komiteto ratininkas apie dvi savaiti. Bro lis Petro, veiklus, sumanus, energingas vai

79

kinas. Suimtas Plungj vykdomajam ko mitete darbo metu 1941 metais vasario 22 d. Kaljime sddamas taip pat labai vy rikai laiksi atrij bolevik tardym metu. 34. KARDELIS, POVILASkaljime ras tame srae paymta: Kretinga. 35. KAZLAUSKAS, POVILASbolevik paliktame ir kaljime rastame srae pay mta: Teliai, kininkas. 36. KIZEVIIUS, KAROLIS rastame srae paymtas: Kretinga, kininkas. 37. KAVECKAS, VLADASilgametis no taras iauliuose. Dalyvavs ir politiniame gyvenime. Buvo senas aulys. Suimtas 1940 metais liepos 13 d. Greitai atgabentas Teli kaljim. Veikloj komunist lai kais nedalyvavo, nes labai anksti suimtas. 33. KORZA, BALYSPlateli pato vir ininkas. Gims 1902 metais gegus 5 d. Nevarnuose, Teli apskrity. Moksi Tel iuose. 1923-1925 metais atliko karin prie vol. Nuo tada dirbo pate Varniuose, Tve ruose, Nevarnuose, o nuo 1934 met Plate liuose. Veds. Aktyvus visuomenininkas.

30

Uolus lietuvikos spaudos platintojas. mo ni gerbiamas ir mylimas. Suimtas namie po kratos 1940 metais liepos 12 d. Kaljime artimieji negavo nei karto pasimatyti. Nuo lat buvo tardomas ir kankinamas kaip kontrrevoliucininkas. 39. KUSA, LEONASbuvo policininkas. Amatininko snus i Alsdi. Vienturtis snus, neveds. Anksiau tarnavo polici ninku, bolevik atleistas. Buvo tautinin k ir auli eilinis narys. Gims 1909 me tais liepos 30 d. Paplinks kaime, Sedos valsiuj, Maeiki apskrity. Ligi karins prievols dirbo su tvu odininko (pakinkt darbininko) amat, paskui tarnavo. Pasta ruoju laiku gyveno Alsdiuose. Buvo se kamas ir tardomas. 1941 metais vasario 16 d. buvo suimtas savo bute. 40. KRIINAUSKAS, BRONIUSPlun gs elektros stoties ratvedys. Gims 1922 metais Plungs valsiuj. Aktyvus, veiklus, jaunas vyras. Uolus lietuvis, patriotas. Su imtas staigoj, elektros stoties ratinj 1941 metais kovo 5 d. Laike kratos bute iekota atsiaukim ir ginkl.

81

41. LILEIKIS, VYTAUTAS tatai jau nas, energingas vyras, neveds. Prie su mim tarnavo sskaitininku Teli apskri ties ligoninje nuo 1940 met sausio 1 die nos. Vytautas Lileikis priklaus auli ir jaunalietuvi organizacijoms kaip eilinis narys. Suimtas 1940 metais nakt i lap kriio 6 7 d. 42. LENGVINAS, MIKASkils i Giri nink kaimo, Gargd valsiaus, Kretingos apskrities. kininkaitis, susiprats lietu vis. Vieai pasireik odiais prie bole vikus prie rinkimus vadinam aukiau si taryb 1941 metais sausio mnes. Lai ke mitingo buvo sukeltas triukmas ir agi tatoriai visai negavo kalbti. Po to mitingo buvo skstas bk trukds ir suimtas 1941 metais sausio 11 d. Kaljime gimins bu vo gav teis pasimatyti. Atrod jau labai sunyks. 43. LUKAUSKAS, PRANASkininkas, kils i Gorduvn kaimo, Gargd vals iaus. Gims 1909 metais. Vis ami dir bo kio darbus. Dalyvavo ir visuomeninia me darbe. Buvo uolus aulys.

82

Mgo k, buvo velnaus bdo. Suimtas 1940 metais sausio mnes i 11 12 d. nakt. Padaryta smarki krata, bet nieko ypatingo nerasta. Pradioj apie eias savaites s djo Kretingos daboklj, o paskui atgaben tas Telius. 44 MALAKAUSKAS, LIUDAS gims 1920 metais Kontauiuose. Jaunas, ener gingas vyras. Suimtas 1940 metais lapkri io 11 d., 2 val. nakt. Padaryta smulki kra ta bute, iekota atsiaukim, bet nieko ne rasta. 45. MASKOLENKA, PETRAS kils i Parvaini kaimo, Luoks valsiaus. Likusi mona ir tvai. Prie bolevik ujim turjo smulki preki krautuvl. 1941 metais birelio 8 d. suimtas Kaunatave, Luo ks valsiuj, kaip - tariamas laiks ginklus ir veiks prie bolevikus. Nedalyvavs nie kada jokioj organizacijoj ar iaip visuome niniame darbe. 46. MILIUS, JONAS batsiuvys, pasta ruoju laiku gyvens Alsdiuose. Gims 1903 metais balandio 22 d. Plungj ir ten gyvens. Veiklus, susiprats lietuvis, buvo

83

auli Sjungos narys. Suimtas 1941 me tais vasario 16 d. Kaltinamas lietuvi tau tins vliavos iklimu. 46. MONTVYDAS, ANTANASkaljime rastame srae paymta: Kretinga, mati ninkas. 46. MOTUZAS, VLADAS Gaudikaii valstybinio kio prie Teli darbininkas. Dalyvavs anksiau auli Sjungoj. Su imtas savo bute gana anksti 1940 metais spalio 31 d. kaip tariamas veiks prie bol evikus. Joki rodymo dokument neras ta ir dabar sunku patikrinti, kuo j bole vikai tar. iaip vyras buvo susiprats lie tuvis ir bolevik, inoma, nemgiamas. 49. NORVAIA, MOTIEJUSamatinin kas siuvjas, smulki kinink snus, kils i Plieni kaimo, Tver valsiaus. Labai mielas, vis kaimyn mgiamas emaitis. Anksiau jokiam visuomeniniam darbe ne dalyvavs. Suimtas kaip tariamas veiks prie bolevikus ir turjs ginkl, bet jokios rodomos mediagos laike kratos nerasta. Aretuotas 1941 metais vasario 27 d. savo namuose.

84

50. PAKALNIKIS, LIUDASgims 1910 metais i maaemi kinink eimos Plun gs valsiuje. Anksiau dirbo apie 10 met darbininku Klaipdoj. Paskutiniu laiku gyveno savo kely. Liko mona su dukrele. auli Sjungos narys. Laike kratos pas j nieko nerasta, bet elgtasi labai iauriai su juo ir visa eima. Suimtas 1941 metais vasario 22-23 d. nakt. Vis laik laikytas Teli kaljime ir niekas i artimj negal jo susisiekti nei k nors duoti. 51. PARAPIONAVIIUS, ZIGMASDot nuvos ems kio Akademijos studentas. Baigs Teli gimnazij. Motina iveta Rusij. Tvas mirs. Suimtas 1941 metais birelio 8 d. Pakalniki kaime, Luoks vals iuje, kaip tariamas turjs ginkl ir veiks prie bolevikus. Gabus, doras ir jaunas vyras. 52. PABARIUS, VACLOVASpieninin kas emaii Kalvarijoj. Gims 1903 metais kovo 3 d. Pakarkli kaime, Kraki valsiuje, Kdaini apskrity. Tvas dalyvis 1905 me t vyki, susiprats lietuvis, rus persekio jamas turjo ivykti Amerik, ten gyvens 85

ir mirs 1932 metais. Motina mir 1942 me tais. Darbtus, gabus, veiklus, energingas lietuvis. Labai siningas savo profesijos pareig nas, apylinkj mgiamas ir gerbiamas. Il gametis aulys, buvs Kraki auli brio vadas. Bolevik laikais nuoirdiai santy kiavo su kaimynais, palaik lietuvik dva si. Aretuotas 1941 metais sausio 12 d. ry t po smulkios kratos savo bute. 53. PUKORIUS, KAZYSTeli amat mokyklos mokinys. Gims 1921 metais lie pos 11d. Meinart kaime, Rietavo valsiuje, neturtingoj eimoj. Gabus mokslui. Mo ksi Klaipdos ir Teli amat mokyklose. Aktyvus skautas ir religininkas. Suimtas 1940 metais lapkriio 6-7 d. nakt. 54. PETRONAITIS, VLADAS advoka tas, atsargos karininkas. Nepriklausomy bs kov dalyvis. Vyio kryiaus kavalie rius. Gims 1888 metais Panevio apskri ty, Rozalimo valsiuje, Plauiki kaime. Moksis iauli ir Mintaujos gimnazijose, baigs Petrapilio Universitet. 1921 metais buvs Kretingos apskrities karo komendan

86

tu. Nuo 1923 met ligi pat sumimo advo katas Kretingoj. Kaip advokatas labai po puliarus vietos visuomenj. Aktyvus visuo menininkas. auli Rinktins Valdybos ir Atsargos Karinink Sjungos ilgametis pir mininkas. Suimtas po kratos savo bute 1940 metais nakt i liepos 11 12 d. kaip kontrrevoliucininkas. Pradioj laikytas da boklj Kretingoj, o nuo rugpiio mnesio perkeltas Teli kaljim. mona gavo du kartu pasimatyti. Kaljime buvo visai nu kamuotas, prails, sunkiai bepastamas. Laike pasimatymo jo su mona pastebtas ypatingas priirtojo Vaitkaus iaurumas. 55. PAULAUSKAS, Teliai. KAZYSkininkas,

56. RUDOKAS, ANDRIUSJono brolis, neveds. Abu rams kininkai, bet visuo meninj veikloj nedalyvav. Veikla bolevi k laikais taip pat neinoma. Andrius bu vs kvediu Pakalniki dvare, Luoks valsiuje. Ten ir suimtas 1941 metais bir elio 8 d. kaip tariamas slps ginklus ir platins atsiaukimus.

87

57.

RUDOKAS, JONASstambus, pasi

turs kinin-kas i Luoks valsiaus, Nau jj kaimo. Likusi mona ir ei vaikai trys sns ir trys dukterys. Visuomeninia me darbe niekada nedalyvavs. Ramus, ty lus kininkas. Veikla bolevik laikais taip pat neinoma. 58. RAKAS, ADOMAS Teli amat mokyklos mokinys. Gims 1923 metais rug piio 20 d. Rietave, neturtingoj eimoj. Moksi Klaipdoj, paskui Teliuose. Veik lus, religingas, susiprats lietuvis jaunuolis. Pajuts pavoj, band pabgti, bet nepavy ko ir Kretingoj buvo suimtas ir parvetas Teli kaljim. 59. SAKELIS, ZIGMAS dvarininkas, turjs dvar Pavandeny, Varni valsiuje. Lietuvi visuomeninj veikloj niekada ne dalyvavs. Suimtas tuoj bolevikams at jus 1940 metais liepos 12 d. savo namuose. Vis laik buvo Teli kaljime. Apylinks mons j atsimena kaip gero bdo, dor ir teising mog. 60. SIMUTIS, ADOMASkils i Maei ki apskrities, Vegeri valsiaus, Sugenin88

i kaimo. iaip vertsi eidamas darbus, kaip padienis darbininkas. Susiprats lie tuvis. Suimtas savo bute Kaunatave 1941 metais birelio 8 d. Atrodo, kad jis ir kiti kaunitavikiai buvo kakieno sksti ir ant greitj surankioti. Kaljime jiems visiems nebeilgai liko sdti, nes greitai atjo baisio sios kankinim dienos. 61. SIMUTIS, JULIUSlaikrodininkas i Kretingos. Ilg laik gyvens Kretingoj. Anksiau buvs palankus komunistams, net platins j slaptus leidinius ir u tai nepriklausomybs laikais teismo buvo baus tas keliais metais kaljimo. Atjus Lietu v Stalino saulei, matyt, jos iluma nebu vo suavtas ir tapo bolevik prieu. Su imtas ir udarytas Teli kaljim. 62. STUKAS, FELIKSAS gims 1905 metais spali 24 d. Vilimiki dvare, Palan gos valsiuje, Kretingos apskrity, kumei eimoje. Liko mona ir ei vaikai. Tarna vs kariuomenje septintam pstinink pulke, ijs puskarininkio laipsniu. Orga nizacijose, visuomeninj veikloj nedalyva vs. Suimtas 1941 metais sausio 14 d.

89

63. SUNGAILA, VLADASanksiau bu vo policininkas, bolevik laikais dirbo Mi koliki girininkijoje. kininko snus i Kvdarnos. Ilgus metus buvs aulys ir pavasarininkas. Per krat nieko nerasta. Suimtas 1941 metais vasario 27 d. 64. ALKAUSKAS, ESLOVASkinin kas, anksiau tarnavs ems kio rmuose gyvulininkysts inspektorium, vliau kve diu Mememrods dvare. Kils i plaios gimins Jonikio valsiuje, iauli apskrity. Du broliai (Eugenijus buvo Teli ap skrities virininkas ir Henrikas buvo Kauno sunkij darb kaljimo virininkas) i veti Rusij. Visuomeninj veikloj maai dalyvavs. Suimtas Naujikuose 1941 me tais gegus 9 d. po smulkios kratos. taria mas laiks ginklus ir veiks prie bolevi kus. Laike kratos nieko nerasta. 65. AKENIS, ZENONASPlungs gim nazijos mokinys, kinink snus. Buvo veiklus jaunuolis. Priklaus religiniam breliui. Kartu su kitais plungikiais mo kiniais buvo suimtas.

90

66. ALIUS, EDMUNDAS patinin kas, pato valdininkas Palangoj. Buvo Jaunosios Lietuvos Palangos skyriaus va das ir eilinis aulys. Uolus lietuvis, visuo menininkas. Bolevikams ujus, greitai buvo suimtas, kaip kontrrevoliucininkas. Aretuotas 1940 metais liepos 13 d. savo bute. 67. LEINIUS, JONASkininkas, ma lnininkas. Gims ir gyvens Veitovn kaime, Plungs valsiuje. Gim 1905 me tais. Ramus, darbtus mogus. Dalyvavo auli Sjungoj eiliniu nariu. Suimtas 1941 metais sausio 14 d. savo namuose Vai naii kaime, Plungs valsiuje po smulkios kratos, laike kurios nieko nerasta. 68. TELINSKAS, JONASkils i Kvie tini kaimo,, Gargd valsiaus. Vilimiks dvaro kvedis. Baigs ems kio mokyk l. Susiprats lietuvis, anksiau daugiau sia dirbs jaunj kinink rateliuose. Su imtas 1941 metais sausio 10 d. Sum ka riai rusai. 69. TRUKA, JUOZASbuvs policinin kas. Kils i Eaii kaimo, Gargd vals

91

iaus. Tarnavo ir pastaruoju metu gyveno Luokj. Susiprats lietuvis, auli Sjun gos narys. Veikla bolevik laikais neino ma. Suimtas savo bute 1941 metais birelio 8 d. kaip kontrrevoliucininkas. Norta ir mon suimti, bet buvo paskutines dienas nia, tai liko. Krata daryta labai iauri. 70. TARVAINIS, ZENONASbuvo Tel i gimnazijos mokinys, neturting tv snus. Likusi senut beturt motina, sesuo ir brolis. Gims 1920 metais birelio 10 d. Uventy. Nors sunkiose slygose gyvenda mas, visada buvo linksmas, rytingas. Mo kykloje buvo veiklus skautas ir religinin kas. Mgo poezij ir pats ra eiles. Kelis kartus bolevik kvostas, kelis kartus jo bute daryta krata. Suinojs, kad norima j su imti, band slapstytis, bet buvo pagautas Kretingoje 1940 metais gruodio 12 d. ir at gabentas Telius. Kaljime buvo iauriai kankinamas. Taiau buvo nepalauiamos dvasios ir didelio atsparumo vyras. Savo giedria dvasia teigiamai nuteikdavo ir kitus kalinius, tuo bdu lengvindamas j bais gyvenim ir iaurius kentjimus. 92

71. VIIUS, JURGISkininkas. Gims 1899 metais Arslos kaime, Mosdio vals iuje, ten ir gyvens. Likusi mona su pen kiais vaikais. Veiklus lietuvis kininkas, vietinio auli brio vadas, penkis metus buvs Mosdio valsiaus viraiiu. Suim tas tuoj bolevikams atjus 1940 metais lie pos 13 d. savo ky. Daryta smulki krata. Kaltintas bolevik valdios meiimu. Ka ljime bnant, niekas i artimj negavo leidimo aplankyti ar k nusisti. 72. VILINSKAS, POVILASbuvo Tel i kaljimo priirtojas. Gims 1918 me tais Plungs valsiuje. Tarnavo kariuomenj, o grs gavo viet priirtoju. Atj bolevikai j atleido, nes pastebjo esant neitikimu ir i karto uda r kaljim. Laikinai paleistas i kalji mo, dirbo netoli Plungs plytinj. Kaltina mas buvo palaikymu ryi su suimtaisiais politiniais kaliniais. 73. VIRZDINAS, HERMINEGILDAS Teli ir Jzuit gimnazijos mokinys. Gi ms 1920 metais vasario 7 d. Mokydamasis kartu tarnavo meteorologijos stotyje. Buvo

93

gimnazijos jaunj ateitinink vadas, labai pamaldus. Kasdien eidavo v. Komu nijos ir uoliai apatalaudavo savo draug tarpe. Tai buvo skaisios sielos, stiprios valios ir niekada nepavargsts sportinin kas. Jo vadovaujama gimnazijos krepi nink ekipa buvo rimtas konkurentas Eu ropos meisteriui, Lietuvos krepinio rinkti nei. Bolevikams ujus, kartu su Tarvai niu, su kuriuo gyveno vienam kambary, ir kitais telikiais dirbo dl savo ideal ir kl savo draug dvasi. Kartu su kitais ir su imtas 1940 metais lapkriio 6 d. Vis laik laikytas Teli kaljime. I ia yra paras slapta por laik savo mamytei ir artimie siems, i kuri atsispindi gilus tikjimas ir nepalauiama tvyns meil. Tardym me tu buvo iauriai enkavedist kankinamas, pamerkiamas iki kaklo alt vanden, bau diamas karceriu, marinamas badu, taiau laiksi labai didvyrikai ir nieko neidav. Jis mir kankinio mirtimi Raini mikelyje.

94

KANKINI PALAIK LIKIMAS

KANKINI PALAIKAMS saugoti ir j at minim monse platinti buvo steigtas spe cialus komitetas. Jau 1942 metais is ko mitetas msi ygi, kokiu nors bdu am inti kankini atminim. Buvo nutarta Teli kapuose pastatyti kankini garbei paminklin koplyi, kuri vliau turjo bti perneti kankini kaulai. iai bany iai statyti jau buvo padti pamatai ir su veta didel dalis statybins mediagos. Be to, to paties komiteto dka kankini kan kinimo vieta buvo graiai sutvarkyta, ap tverta ir pastatyta su urau lenta. Teli menininkai prasmingai sutvark kankini kap. J deng didiulis, per vis kap, ak men mozaikos kryius ir Gedimino stul pai. Prie kapo stoviniame berelyje rymo jo nulids lietuvi tautos kanias simbo lizuojs Rpintojlis. O mokykl jaunimas kas metai kap apsodindavo Lietuvos lau k ir dareli glmis. 95

Tas pats komitetas suorganizavo du kar tu kankini minjimo metines su plaia religine ir menine programa, kuri su plaukdavo i visos Lietuvos tkstantins moni minios. Tokiu bdu per trump laik Raini mikelio kankini atminimas taip ipopuliarjo, kad birelio 25 d. tapo lyg bendra viso krato gilaus susitelkimo ir dideli ikilmi diena. i kilni tautos pastang sutrukd ant roji bolevik okupacija. Antr kart at j bolevikai iard Raini mikely kankini mo vietos tvor, nudrask urao lent ir iniekino kankini kap, suversdami vis niekyb ir nusikaltim rudajam faizmui, naciams. Taiau io savo nusikaltimo bol evikams nepavyko paslpti ir umaskuoti, nors jie ir kankini brangiausiu krauju pri grusi em ivet ir j ventas relikvijas mgint paslpti. Visi tai gerai ino, kad i baisi niekyb padar rudojo faizmo bendrininkai, raudonieji Maskvos faistai savo agent ir budeli pagalba.

96

Pagaliau kiekvienas lietuvis ventai tiki, kad visvien ateis kada nors laikas, kada ant Teli kap kalnelio ikils vis tautiei pa stangomis pradtoji statyti paminklin banyia ir Raini mikelis taps krikio nikosios ir laisvosios Lietuvos ventja Giria.

97

T U R I N Y S

Redaktoriaus odis

angos vietoje 7 Dienos prie skerdynes 11 A. utauto parodymai 12 A. Pilypaiio parodymas 18 J. Adomaiio parodymas 19 J. Tikiens parodymas .............................21 M. Radzeviiens parodymas 23 J. Bertaiaus parodymas 24 Netiktai atrastos aukos 28 Kaip jie mir 31 Teismo medicinos protokolo itraukos 32 Kankini testamentas 55 Kankini laidotuvs ...................................... 58 Trumpos kankini biografijos 63 Kankini palaik likimas 95