GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

KARO ISTORIJOS CENTRAS

Jurgis Norgla

Naujausij laik kariniai konfliktai 19451991

Mokomoji knyga

Vilnius 2006

UDK 355(075.8) No-66

Leidinio autorius Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Karo istorijos centro tarybos narys plk. Jurgis Norgla Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Recenzavo dr. Stasys Knezys ir dr. Kastytis Antanaitis emlapius ir schemas pareng mjr. Vilius Jurgeleviius

ISBN 9955-423-50-1

Jurgis Norgla, 2006 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2006

Turinys
I skyrius

Naujausij laik kariniai konfliktai: prieastys, klasifikavimas ir sprendimo bdai

1.1. Bendras istorins padties apibdinimas ............................................. 6 1.2. Strategija ............................................................................................... 13 1.3. Taktika ................................................................................................... 15 1.4. Ivados ................................................................................................... 20 II skyrius

1948 m. Berlyno ir 1961 m. Kubos krizs

2.1. Berlyno kriz ......................................................................................... 22 2.2. Kubos kriz ........................................................................................... 24 III skyrius

19451975 m. Indokinijos (Vietnamo) karai

3.1. Karo prielaidos ..................................................................................... 27 3.2. Pirmasis Indokinijos karo etapas: 19451954 m. ............................... 27 3.3. enevos etapas ..................................................................................... 33 3.4. JAV karas Vietname 19651973 m. ..................................................... 34 IV skyrius

Arab valstybi ir Izraelio karai

4.1. Bendras istorins padties apibdinimas ........................................... 42 4.2. Pirmasis arabIzraelio (Nepriklausomybs) karas: pirmasis etapas ...................................................................................... 44 4.3. Antrasis karo etapas: 1948 m. liepos 918 d. ..................................... 45 4.4. Treiasis karo etapas: 1948 m. spalio 6lapkriio 5 d. ....................... 46 4.5. Ketvirtasis karo etapas: 1948 m. lapkriio 211949 m. sausio 7 d. ... 47 4.6. Antrasis arabIzraelio (Sueco) karas: 1956 m. spalio 29 lapkriio 6 d. .......................................................................................... 48 4.7. Taktikos ypatumai ................................................................................. 51 4.8. Treiasis arabIzraelio (ei dien) karas: 1967 m. birelio 510 d. ..................................................................................... 51 4.9. Taktikos ypatumai ................................................................................. 54

4.10. Ketvirtasis arabIzraelio (Jom Kipuro) karas: 1973 m. spalio 624 d. ....................................................................................... 55 4.11. Taktikos ypatumai ............................................................................... 58 V skyrius

19501953 m. Korjos karas

5.1. Bendras istorins padties apibdinimas ........................................... 59 5.2. 1950 m. operacijos ................................................................................ 60 5.3. 1951 m. operacijos ............................................................................... 67 5.4. 19521953 m. operacijos ...................................................................... 69 VI skyrius

19791989 m. Afganistano karas

6.1. Bendras istorins padties apibdinimas ........................................... 71 6.2. Pirmasis SSRS pajg vedimo etapas ................................................ 72 6.3. Antrasis karo etapas: 1980 m. kovas1985 m. balandis .................... 74 6.4. Treiasis karo etapas: 1985 m. balandis1987 m. sausis .................... 75 6.5. Ketvirtasis karo etapas: 1987 m. sausis1989 m. vasario 15 d. ......... 76 6.6. Ivados ................................................................................................... 77 VII skyrius

IranoIrako karai
7.1. 19691988 m. IranoIrako karas ......................................................... 78 7.2. Taktikos ypatumai ................................................................................. 79 7.3. Kuveito karas ........................................................................................ 80 7.4. Taktikos ypatumai ................................................................................. 83 7.5. Ivados ................................................................................................... 83 Baigiamoji dalis ................................................................................................. 85 Literatros sraas ............................................................................................ 88 EMLAPIAI .................................................................................................. 89

Santrumpos GP ginkluotosios pajgos MNG masinio naikinimo ginklas PTRVK prietankinis valdomj raket kompleksas MLRS reaktyvin salvins ugnies sistema BM-21 reaktyvins artilerijos kovos maina SSRS Soviet Socialistini Respublik Sjunga KOP karins oro pajgos KJP karins jr pajgos SP sausumos pajgos JT Jungtins Tautos Vietminas Kovos dl Vietnamo nepriklausomybs lyga Gomindanas Kinijos nacionalin liaudies partija MAAG Karins pagalbos patarj grup (Military Aid Advisory Group) SSKP CK SSRS komunist partijos Centro komitetas VRM Vidaus reikal ministerija

I skyrius Naujausij laik kariniai konfliktai: prieastys, klasifikavimas ir sprendimo bdai

1.1. Bendras istorins padties apibdinimas Antrojo pasaulinio karo pabaiga atne pasauliui slygin taik. 1945 m. Vokietijai ir Japonijai beslygikai kapituliavus, tarptautinje arenoje i esms pasikeit valstybi padtis. Karo ivakarse tarptautin politik lm septynios didiosios valstybs: Didioji Britanija, Italija, Japonija, JAV, Pranczija, Soviet Sjunga (SSRS) ir Vokietija. Po karo Vokietija buvo padalyta keturias okupacines zonas (1 pav.), Japonija okupuota JAV, o Italija prarado didiosios valstybs status. Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir SSRS tapo galingiausiomis pasaulio valstybmis. JAV, nuo karo padarini nukentjusi maiausiai dl to, kad jos seni konkurentai ekonomikoje buvo nualinti, greitai ukariavo pasaulio rinkas ir padidino savo ekonomin gali. Karo ir ypa pokario metais JAV buvo paangiausia technikos ir technologij pltros srityje valstyb, todl neatsitiktinai pirmkart pasaulio ginkluots gamybos istorijoje 1945 m. Amerikoje buvo sukurtas branduolinis ginklas. Kokios gi karini konflikt prieastys? Be abejo, j yra keletas. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dauguma konflikt kildavo dl neisprst teritorini problem. Kol dviej galingiausi valstybi JAV ir SSRS interesai buvo prieingi, kaip pagrindin konflikt prieastis nurodoma j takos zon pasaulyje pltra. Taiau subyrjus Soviet Sjungai valstybei monstrui ios prieasties nebegalima laikyti pagrindine, nes karini konflikt skaiius, ypa treiojo pasaulio valstybse, nesumajo. Po Antrojo pasaulinio karo, be tradicini konflikt prieasi, atsirado nauj, susijusi su ekonomine valstybi stagnacija, tarptautinmis skolomis, narkotik prekyba, aplinkos utertumu, gyventoj skaiiaus ir moni migracijos masto didjimu. Nuo tada ginkluoti kariniai konfliktai tampa nuolatine tarptautinio gyvenimo sudedamja dalimi. Miuncheno universitete 19451985 m. atlikt tyrim rezultatai rodo, kad pasaulyje iuo laikotarpiu vyko 160 ginkluot konflikt, i j 151 besivystaniose valstybse. Daugiau nei pus pasaulins bendrijos valstybi maiausiai bent kart buvo trauktos iuos konfliktus. Per 40 met laikotarp pasaulyje palyginti ramios buvo tik 26 dienos. Kartu statistika rodo gana spart ginkluot konflikt skaiiaus didjim: 1955 m. buvo uregistruota tik 15 ka-

rini konflikt, o 1965 m. jau 24; 1985 m. j skaiius, palyginti su 1955 m., padvigubjo tais metais vyko 33 konfliktai. uvusij i karini konflikt metu skaiius siekia nuo 25 iki 35 mln. Tokia iauri statistika. Analizuojant iuos konfliktus btina skirti susidrimus pasienyje, vadinamsias ribotsias operacijas, ir ilgai besitsianius konfliktus, kuri metu bna labai daug auk. Taip pat negalima pamirti valstybi, karini konflikt dalyvi, nacionalins, regionins ir tarptautins veiklos. Tarptautinje arenoje kiekviena valstyb vaidina tam tikr vaidmen, nea savo indl formuojant tarptautin situacij. Visa tai leidia sukurti tam tikr karini konflikt prieasi model, kur sudaro: - globalinio masto regioniniai ir valstybi viduje vykstantys kariniai konfliktai; - konfliktai, kuri prieastis valstybi dekolonizacijos ir takos sfer tarp dviej galingiausi pasaulio valstybi dalijimosi procesai. Konfliktai, kil dl valstybi siekio isivaduoti i kolonializmo, suvaidino lemiam vaidmen pokario metais (iki 1975 m. imtinai). Nors nacionalinio isivadavimo procesas buvo gana taikus, kai kuriais atvejais kolonijins valstybs stengsi bet kokia kaina, taip pat ir ginklu, ilaikyti savo pozicijas treiojo pasaulio alyse. Tokie konfliktai buvo arba riboti (lokals), t.y. vietins reikms (pvz., Olandijos intervencija Indonezij 19471948 m.), arba virsdavo didelmis karinmis operacijomis, kurios pareikalaudavo daugybs auk ir materialini snaud (pvz., 19461954 m. karas Indokinijoje, 19541962 m. karas Alyre ir kt.). Dl galingiausi pasaulio valstybi takos zon dalijimosi kil konfliktai buvo XX a. 89-ame deimtmetyje sigaljusio branduolinio pariteto ir j nesibaigianios konkurencins kovos padarinys. sigaliojus branduoliniam paritetui, arios kovos dl dominavimo pasaulyje peripetijos i Centrins Europos persikl treiojo pasaulio valstybes. Btent nuo dl nepriklausomybs kovojani valstybi pozicijos dviej besigrumiani blok atvilgiu, j apsisprendimo dl vienos ar kitos tolesnio valstybs vystymosi krypties priklaus didij valstybi parama, joms teikiama ginkluote, technika ir kitais materialiniais itekliais. Kai kuriais atvejais didiosios valstybs ne tik remdavo kovojanias alis materialiai, bet ir paios dalyvaudavo kariniuose konfliktuose (pvz., JAV dalyvavo 19501953 m. Korjos kare ir 19601970 m. Vietnamo kare, SSRS 19801989 m. Afganistano kare). Taiau ne visada tiesioginis karinis i valstybi kiimasis treij valstybi reikalus vertintinas kaip Ryt ir Vakar akistata. Danai tai buvo daroma dl geostrategini prieasi. Taip JAV saugumo politikos stabilumas buvo siejamas su Centrins Amerikos regiono stabilumu, todl ne kart JAV ginkluotosios pajgos (GP) dalyvavo iame

regione vykstaniuose kariniuose konfliktuose (1954 m. Gvatemaloje, 1965 m. Dominikos Respublikoje, 1983 m. Grenadoje, 1989 m. Panamoje), kad sustabdyt pokyius, neatitinkanius i valstybi interes, arba paddamos nuversti joms netinkam vyriausyb. T pat galima pasakyti ir apie Pranczijos vykdyt politik, kuri buvo susijusi su gynybos ir karins pagalbos teikimo daugeliui Afrikos valstybi, buvusi jos kolonij, sutartimis. Keliose ujrio operacijose Mauritanijoje, Dibutyje, Zaire, ade, Gabone, Ruandoje ir kitose valstybse dalyvavo Pranczijos ginkluotosios pajgos. Ginkluotuose konfliktuose 19501980 m. dalyvavo ir Soviet Sjunga (Vengrijoje, ekoslovakijoje ir Afganistane). Kitai karini konflikt kategorijai priklauso tarpvalstybiniai regioniniai konfliktai, kuri prieastys buvo ideologins, religins ar ekonomins, valstybi pasienyje dl teritorijos priklausomybs kil ginai, pavyzdiui, antroje XX a. pusje vyk konfliktai: Afrikoje ado ir Libijos 19731977 m., Malio ir Burkina Faso 19851986 m.; Lotyn Amerikoje Nikaragvos ir Hondro 1957 m., Ekvadoro ir Peru 1931 ir 1995 m.; Azijoje Indijos ir Pakistano 19471949, 1965, 1971 m., Kinijos ir Indijos 1962 m., Irano ir Irako 19801988 m., Irako ir Kuveito 1960 ir 1990 m. Kita prieastis, dl kurios kilo ginkluoti konfliktai, buvo valstybi, turini ekspansini ambicij treiojo pasaulio alyse, atsiradimas. Turimos omenyje valstybs, kurios dl istorini prieasi arba dl savo didels teritorijos ar gyventoj skaiiaus band nepagrstai prisiskirti sau regione svarbiausi vaidmen. Siekis tapti vadovaujania regiono valstybe buvo Indijos ginkluotj pajg panaudojimo Indostane, Vietnamo Indokinijoje prieastis. Treiojo pasaulio alyse labiausiai paplit, ilgiausiai truk ir daugiausia auk pareikalav buvo ginkluoti vidaus konfliktai. Kai kuri altini duomenimis, i vis nuo 1945 iki 1986 m. vykusi ginkluot konflikt 17 buvo susij su nacionalinio isivadavimo kova siekiant sulugdyti kolonijin sistem, 24 ginkluoti pasienio konfliktai dl ginijam teritorij ir net 73, t.y. apie 50 proc., vidaus ginkluoti konfliktai. Vidaus konflikt prieastys labai vairios: etniniai ir religiniai nesutarimai, atri politin ir ideologin vyriausybs ir opozicijos kova, per didelis valdymo centralizmas ir demokratini valdymo svert nebuvimas sprendiant nacionalinio sutarimo klausimus. Nors tokie konfliktai ir vyko vienoje valstybje, j negalima priskirti tik prie vidaus konflikt, kadangi anksiau ar vliau, tiesiogiai ar ne jie tapo tarptautini santyki pablogjimo prieastimis. Iekant toki konflikt pavyzdi galima bt kalbti apie ginkluot kov Ryt Pakistane, kuri baigsi Bangladeo valstybs krimu, tamil sukilim ri Lankoje bei kurd kov Irake ir Turkijoje. Gana sudtinga buvo ir lieka ginkluot konflikt sprendimo problema.

Yra trys pagrindiniai io tipo konflikt sprendimo bdai: normatyvinis (pagrstas moralinmis normomis ir teise), deryb ir praktinis (kai tiesiog sprendiamos esamos problemos). Sprendiant konflikt normatyviniu bdu remiamasi priimtomis ir galiojaniomis teiss normomis. Taiau jis veiksmingas tik tada, kai abi ar kelios konfliktuojanios alys ias normas pripasta ir jomis vadovaujasi. Jeigu galiojani norm nepripasta bent viena i ali, pradedamos derybos bandant ilygomis ir vairiomis nuolaidomis isiderti alims palankiausius rezultatus. Praktinis esam problem (konflikt) sprendimo bdas taikomas tuo atveju, kai nesutarianios alys pirmiausia prieina prie ivados (ar tikinamos treij valstybi atstov), kad sutikti su kompromisiniu konflikto sprendimo variantu yra naudingiau nei j tsti. Antra, taip pat svarbu, kad konfliktuojanios alys pareikt nor pradti tiesiogines derybas, o po to informuot viena kit apie slygas, kuriomis sutinka pradti derybas. Treia slyga btina, kad konflikto alys ne tik pareikt nor susitikti, bet konkreiai siekt sprsti konflikt abiem priimtinais bdais ir priemonmis. Galiausiai turi bti utikrinta, kad visos konflikte dalyvaujanios alys beslygikai vykdys deryb slygas, tarpusavyje derins konflikto nutraukimo proceso eig, jei yra galimyb, stebint ir kontroliuojant, kaip laikomasi slyg, treij ali (valstybi) atstovams. Prie kelet deimtmei lokalini kar klausimas apskritai nebuvo nagrinjamas. Pagrindinis pavojus gldjo dviej didij valstybi karini ir politini blok NATO ir Varuvos pakto valstybi galimame ginkluotame susidrime. Tuo metu buvo vadovaujamasi nuomone, kad, kilus didelio masto kariniam konfliktui, ginkluotosios pajgos sugebs dalyvauti nedideliuose konfliktuose be papildomo specialaus pasirengimo nedideliais padaliniais. Dabar karo specialist poiris karinius konfliktus pasikeit i esms, nes objektyvi btinyb veria studijuoti lokalini kar (konflikt) prieastis, pobd, kovos veiksm ypatumus, j tendencijas bei tak karybai. Specialist atlikti tyrimai patvirtina, kad, vertinant karinius konfliktus vidutini ir dideli valstybi poiriu (toki kaip JAV, Rusija, Pranczija), karinis konfliktas gali bti vadinamas lokaliniu (regioniniu), kai kovos veiksmai vyksta kuriame nors viename regione ar viena strategine kryptimi1.
1 Strategin kryptis tai karo veiksm teatro dalis, apimanti plat vietovs bar, kuris jungiasi su jros (vandenyno) akvatorija ir yra gaubiamas kosmins erdvs, kuriame gali isiskleisti ir rengti kovos operacijas didels vairi kariuomens ri grupuots (nesiimant papildom mobilizacijos priemoni) sprendiant operacinius ir strateginius udavinius.

Lokaliniu karu vadinami dviej ar daugiau valstybi riboti pagal savo politinius tikslus ir mast kariniai konfliktai (kovos ir kiti veiksmai) dl teritorini, ekonomini ar kit interes bei religini prieasi. Karinis konfliktas nacionalini, etnini, religini, politini, teritorini ir kit tarpusavio nesutarim sprendimo bdas naudojant ginkluotsias pajgas tiek valstybs viduje, tiek kaimyninse valstybse, taiau jose neskelbiant karo padties. iuose konfliktuose gali dalyvauti vairios ginkluotos grupuots, pasienio pajg formuots, taktiniai ar operaciniai-taktiniai ginkluotj pajg daliniai, junginiai arba nereguliariosios (sukarintos) karins pajgos. Kariniai konfliktai yra keli ri: pasienio konfliktai, karins akcijos (veiksmai), kariniai incidentai ir vidaus kariniai susirmimai. Pastaruoju metu pasitaiko naujos ries karini konflikt. Jie ypatingi tuo, kad viena i konfliktuojani ali, turdama didel jg persvar, bando priversti kit konflikto dalyv vykdyti jos reikalavimus. Tokius veiksmus pradta vadinti karinmis akcijomis. Lokalini kar tyrimai leidia nustatyti tam tikras ginkluots ir jos panaudojimo bd bei form tobulinimo tendencijas, kurios daro tiesiogin tak ginkluotj pajg raidai ir pltrai, j pasirengimui kovos veiksmams vairaus masto kariniuose konfliktuose. Lengviausia tai isiaikinti lyginant didelio masto kar ir lokalini karini konflikt bendrus bruous ir skirtumus. Analizuojant XX a. antrosios puss reikmingiausi lokalini kar eig ir patirt galima nustatyti iuos ypatumus: pirma, i plataus ekonomini ir politini bei socialini prieasi, dl kuri tuo metu kilo lokaliniai karai ir kariniai konfliktai, paveik i konflikt eig ir j galutinius rezultatus, spektro reikmingiausias vaidmuo tekdavo isivysiusi valstybi interesams, nors daniausiai kariniuose veiksmuose tos valstybs tiesiogiai nedalyvaudavo. Daugelis kar nebt prasidj arba j padariniai bt buv visai kitokie, jeigu kariaujanios (konfliktuojanios) valstybs nebt remiamos kit valstybi (ypa didij), pirmiausia SSRS ir JAV ekonomikai, politikai ir kariniais itekliais. Pavyzdiui, JAV 8-osios armijos ir 10-ojo armijos korpuso (AK) 1950 m. tiesioginis dalyvavimas kovos veiksmuose igelbjo Piet Korj nuo visiko jos ginkluotj pajg sutriukinimo, o SSRS ir Kinijos savanori pagalba 1953 m. Korjos Liaudies Demokratin Respublik (iaurs Korj). 19901991 m. Soviet Sjungai remiant JAV Irako atvilgiu vykdom politik, buvo galima izoliuoti Irak nuo iorinio pasaulio, taip sudarant palankias slygas tarptautinms koalicijos pajgoms skmingai vykdyti uduot Pers lankos zonoje. Antra, kilus iuolaikiniams lokaliniams karams, daniausiai yra aikus agresorius, kuris imasi ginkluotu bdu sprsti atsiradusius tarpusavio prietaravimus. Taip teisingai ir nedviprasmikai tautos ima suvokti karo veiksm prieastis, pobd, o tai leidia konkreiu atveju sutelkti visos tautos, siekianios

10

apginti savo valstybs interesus, pastangas. Kaip pavyzd galima paminti iaurs Korjos, Vietnamo, Alyro lokalinius karus, kuri metu (i pirmo vilgsnio beviltikoje situacijoje) tautos sugebdavo pakreipti kovos veiksm su daug galingesniu prieininku eig, perimti iniciatyv ir ioje kovoje nugalti. Treia, kariniuose konfliktuose dalyvaujani valstybi gyventojai yra ypa jautrs moni aukoms. Pasaulini kar metu moni igyventas sielvartas slegia vis taut, o lokalini kar aukos per visuomen veikia visuomenin ir politin alies padt. Jeigu karas vyksta siekiant teising tiksl, vietos gyventojai aktyviai talkina ir remia savo vyriausybes ir ginkluotj pajg veiksmus (Vietnamas, Alyras, JAV Pers lankoje). Prieingu atveju dl karini nuostoli vietos gyventojai susidaro neigiam nuomon apie valdios institucijas (PranczijosAlyro, JAVVietnamo, RusijosAfganistano, enijos kar metu). Gyventoj reakcija priklauso ne tiek nuo nuostoli dydio, kiek nuo to, ar jie patirti siekiant tiesiogini karo (konflikto) tiksl. Todl pasiruoimo dalyvauti kariniuose konfliktuose metu valstybs ir j karin vadovyb ypating dmes skiria priemonms, padedanioms ivengti nepateisinam auk (nuostoli), bei darbui su vietos ir pasaulio iniasklaida. Ketvirta, lokalini karini konflikt kovos veiksmuose tiesiogiai dalyvauja tik dvi alys, o pasauliniuose karuose daugelis valstybi. Taiau abi jos stengiasi patraukti savo pusn kuo daugiau sjunginink ir pasaulio visuomens dmes. Praktika rodo, kad netgi moralinis kit valstybi, o tuo labiau pasaulio visuomens, palaikymas padeda kovojantiesiems pasiekti savo usibrtus tikslus. Ypa aikiai tai galima pamatyti analizuojant karinius konfliktus enijoje, Kosove arba operacij Dykumos lapinas. Penkta, vis XX a. antrosios puss karini konflikt metu buvo naudojamos tik prastins kovos priemons ir ginkluot. Tuo pat metu kai kuriuose konfliktuose buvo naudojamas kurios nors ries masinio naikinimo ginklas (MNG), pvz., chemins priemons Korjos, Vietnamo ir IranoIrako karuose. MNG (tarp j ir branduolinio) panaudojimo tikimyb praktikai buvo vis didesni karini konflikt (arabIzraelio, Pers lankos kar, Karib krizs) metu. Aplinkybi, kai MNG buvo panaudotas ar kai kilo grsm, kad jis bus panaudotas, analiz leidia daryti ias ivadas: MNG panaudojimas yra kratutin priemon, kurios imamasi tik kritikai pavojingose situacijose, kai viena i kovojani ali daugiau nebeturi galimybi tsti kovos veiksm arba ivengti pralaimjimo; antra, MNG buvo naudojamas tik tada, kai bdavo inoma, kad prieininkas negals atitinkamai atsakyti, nes neturi toki priemoni, ar dl kit prieasi. Taigi, jeigu kariaujanti valstyb disponuoja MNG ir jo naudojimo priemonmis, ji riboja agresori pasirenkant ginklus bei atgraso j nuo tolesni veiksm neleidia tsti ir plsti teritorijos gilum kovos veiksm.

11

eta, kariniuose konfliktuose buvo danai naudojama auktj technologij ginkluot ypa taikls ginklai. Tai rodo konflikte dalyvaujani valstybi siek ne tik veiksmingai naikinti prieo pajgas, bet ir kiek manoma sumainti savo pai karinius nuostolius bei gyventoj auk skaii. Tai patvirtina JAV ir jos sjungininki veiksmai smogiant aviacijos smgius Irake ir buvusioje Jugoslavijoje. Septinta, 67-ojo deimtmeio karini konflikt ir lokalini kar metu kovos veiksmai vyko tik toje teritorijoje, kurioje buvo dislokuotos ir veik GP. Taiau tobuljant ginkluotos kovos priemonms kovos erdvs rmai pltsi. Pers lankos karas parod, kad naudojant iuolaikin ginkluot galima aprpti vis kovojani valstybi teritorij ir siekti daug toliau, nei veikia sausumos pajg junginiai. Pvz., sprendiant Kosovo karin konflikt NATO aviacija smog objektams, kurie buvo dislokuoti visoje Jugoslavijos teritorijoje. Taigi iuolaikiniame lokaliniame kare ar kariniame konflikte, kad ir koks ribotas jis bt, visada yra grsm kovojanioms alims smogti smgius ne tik tiesiogini kovos veiksm rajone, bet ir visoje kovojani valstybi teritorijoje. Atunta, paskutini deimtmei lokalini kar ir karini konflikt trukm labai skirtinga nuo 6 dien (1967 m. birelio 510 d. vyks Treiasis arabIzraelio karas ) iki 8 met (19801988 m. IranoIrako karas). Ji priklaus nuo to, kaip ir kada buvo pasiekti kar tikslai, arba nuo kariaujani valstybi ekonomini, karini, politini ir moralini galimybi. Analizuojant veiksnius, kurie turjo takos lokalini kar trukmei, galima nustatyti ias svarbias tendencijas: jeigu vienai i kariaujanij ali per trumpiausi laik nepasiseka pasiekti usibrt tiksl, karas usitsia ir baigiasi nelauktais rezultatais (Korja, Vietnamas, Alyras, Afganistanas). Daniausiai nugali puolanioji alis ar ta, kuri sugeba gyti didel karin (taip pat ir strategin), moralin (kartu ir psichologin), o svarbiausia technologin persvar. Trumpame lokaliniame kare (kariniame konflikte) ginkluotosios pajgos, suformuotos profesionaliosios kariuomens pagrindu, yra stipresns u kariuomenes, sukurtas kitais bdais (Anglijos pranaumas ArgentinosDidiosios Britanijos (Falklendo) konflikto metu, JAV Pers lankos zonoje). Kartu, kaip patvirtina istorija, ilgalaiki kar metu daugiau pranaum turi kariuomens, suformuotos karo prievols principu, nes tai joms suteikia galimyb traukti kov vis taut ir galiausiai pasiekti pergal (iaurs Korja, Vietnamas). Devinta, iskirtini ie lokalini kar ir karini konflikt raidos etapai: pradinis, pagrindinis (vienas arba keletas) ir baigiamasis. Daniausiai pradinio etapo rezultatai lemia tolesn konflikto eig ir jo baigt. Jeigu puolanioji pus pasiekia savo tikslus pradiniame konflikto etape, tada daniausiai ji pasiekia pergal ir trumpalaikje karinje kampanijoje (arabIzraelio karai, Izraelio agresija

12

Libane). Ir prieingai, jeigu besiginaniai pusei pavyko atremti pirmuosius prieininko smgius ir mobilizuoti visas savo pajgas, karas usitsia. Pradinio karinio konflikto etapo skms pagrindas sukuriamas dar taikos metu ir ypa intensyviai stiprinamas kilus grsmei. Kaip tik tada sutelkiamos pajgos ir kovos priemons, kad bt gytas pranaumas, pergrupuojamos karins pajgos, telkiama ginkluot, technika ir materialins atsargos bsimuose (numatomuose) kovos veiksm rajonuose ar veiksm kryptimis. Tuo pat metu taikomos ekonomins, politins, diplomatins prieininko blokavimo priemons, taip pat rengiamos specialios operacijos, nukreipianios opozicijos jgas valstybs vidaus politinei padiai destabilizuoti. Sudaromos sjunginink koalicijos, savo tikslams pasiekti bandoma pajungti tarptautines organizacijas bei patraukti pasaulin iniasklaid. Daniausiai parengiamajame etape surengiama vadinamoji jgos demonstravimo operacija, kuria siekiama tolesni tiksl, pavyzdiui, prie prieininko krant gali bti sutelkiamos didels karins jr pajgos, valstybs pasienyje organizuojamos stambi karini grupuoi pratybos ir kt. Galiausiai, kilus grsmei, tarp abiej ali vyksta tempta informacin kova, kurios metu prieininkas ir jo kariuomen patiria stipr moralin ir psichologin spaudim. Tokie yra svarbiausi ypatumai, atskleidiantys iuolaikini lokalini kar ir karini konflikt pobd ir tiesiogiai bei netiesiogiai veikiantys karybos raid. 1.2. Strategija Po Antrojo pasaulinio karo ginkluot (ginkluots sistemos) tapo svarbiausiu strategijos elementu. Iki tol pagrindin vaidmen kuriant strategij vaidino mons strategai, kurie silydavo ir patys gyvendindavo praktikai vien ar kit strategijos variant. Tai gali bti aikinama tuo, kad strateginis mstymas dar pakankamai neitobuljo, t.y. nra tokio lygio, kok pasiek ginkluots gamybos technologijos ir pati ginkluot. Todl suprantama, kodl branduolinio ginklo panaudojimo grsm tapo pagrindiniu veiksniu, lemianiu apraomojo laikotarpio aplink. Technologins revoliucijos metu buvo sukurtos ir itobulintos tokios ginkluots sistemos kaip tolimojo veikimo (bombardavimo) aviacija, kuri vliau dl t pai prieasi (technologij paangos) prarado savo aktualum ir reikm, kadangi atsirado valdomosios sparnuotosios raketos. Suvokiant prieastin ry tarp technologini-ekonomini revoliucij ir kariavimo metod ir siekiant daryti tak iuolaikiniam strateginiam mstymui, buvo sukurta

13

snaud efektyvumo koncepcija. Atlikusi isamius karini konflikt tyrimus, Istorijos evoliucijos tyrim organizacija 1966 m. nustat, kad gynybos strategij sudaro trys pagrindins dalys: 1) bendroji strategija vis turim itekli panaudojimo menas siekiant nugalti idj ir monijos sieki kovoje; 2) nacionalin strategija vis turim nacionalini itekli panaudojimo menas siekiant pergals kilus tarpvalstybiniam konfliktui; 3) karin strategija valstybs aukiausios karins vadovybs vis turim itekli panaudojimo kilus kariniam konfliktui (arba esant tikimybei, jog jis gali kilti) menas, siekiant sudaryti prielaidas gyvendinti visas priemones, numatytas nacionalinje strategijoje, kad bt apginti valstybs pilieiai ir j interesai. ie karins strategijos elementai nepakeit gynybos strategijos esms, taiau labai komplikavo pat strategijos krimo proces ir jos taikymo praktikoje bdus. Karini konflikt dalyvi analiz rodo, kad kovos veiksm metu didels ir vidutins valstybs naudoja taikos metu suformuotus karinius junginius ar pajg grupuotes. Daniausiai ios pajgos yra jungtins, jas sudaro vis kariuomens ri junginiai ir daliniai. Visos kariniuose konfliktuose dalyvavusios pajgos buvo pavaldios bendrai vadovybei ir veik pagal bendrus vadovybs patvirtintus planus. Jeigu vairi kariuomens ri junginiai (daliniai) likdavo pavalds savo tiesioginiams kariuomens ri vadams, j veiksmai daniausiai bdavo nesuderinti su pagrindini pajg veiksmais ir neretai baigdavosi neskme (Argentinos neskm konflikte dl Falklendo sal) arba pareikalaudavo daugybs nepateisinam auk. Lokaliniuose karuose ir kariniuose konfliktuose, be reguliarij GP jungini ir dalini, didesns valstybs naudojo ir kit jgos struktr pajgas (bei j priemones): ministerijas, vairias civilines tarnybas ar netgi verslo mones, bendroves. Pavyzdiui, operacijoje Dykumos skydas JAV panaudojo 124 civilins aviacijos transporto lktuvus kariams ir materialinms vertybms gabenti karini pajg sutelkimo rajon. Kadangi lokalinio karo atveju svarbiausi sprendimai priimami valstybs lygmeniu, ikilo btinumas sukurti nauj valdymo sistem, apimani visas karines ir nekarines pajgas, dalyvaujanias ar galinias dalyvauti lokaliniuose karuose. Daniausiai pagrindinis karinio valdymo organas buvo steigiamas taikos metu veikianios valdymo institucijos pagrindu. Jam buvo suteikiami atitinkami galiojimai vadovauti ne tik tiesiogiai pavaldioms pajgoms, bet ir kit valstybs institucij formuotms. iuo metu sudtingiausios valdymo problemos kyla siekiant sukurti bendras valdymo sistemas. Ypa svarbu tai pasiekti operaciniu-strateginiu lygmeniu, kadangi tada galima veiksmingai koordinuoti skirting kariuomens ri ir kit jgos struktr vienet ben-

14

drus veiksmus, centralizuoti j aprpinim, valdym ir kovin rengim. Ypa daug problem kyla organizuojant pajg, siuniam vykdyti operacij u valstybs rib, valdym. Atsiradus disponavimo branduoliniu ginklu ir neivengiamos katastrofos jo panaudojimo atveju galimybei, karo vedimo teorijoje buvo nustatyti du karini konflikt lygiai: 1) auktesnysis lygis: kilus konfliktui tarp galingiausi pasaulio valstybi numatoma, kad gali bti panaudotas branduolinis ginklas; 2) emesnysis, arba prastinis, karinio konflikto lygis tai toks konfliktas, kurio metu branduolinis ginklas tikriausiai naudojamas nebus, taiau jo panaudojimo galimyb visada reikia turti omenyje. is lygis atsivelgiant konflikto ypatumus gali bti skirstomas dar kelet lygi. Svarbiausia strategijos teorija, kuria buvo remiamasi nagrinjant auktesniojo lygio konfliktus, buvo sulaikymo teorija. Taikanios i teorij valstybs daugiausia pastang skiria palankioms slygoms sudaryti, kad ilaidos, susijusios su branduolinio ginklo panaudojimu, nebt labai didels (per didels), palyginti su galimais pasiekti rezultatais. Remiantis ia teorija 6-ojo deimtmeio viduryje JAV buvo sukurtos kelios nacionalins strategijos. Vienos i j pagrindas buvo sutelkto atsakomojo smgio teorija. Tai yra, neatsivelgiant agresijos pobd (tiesiogin ar netiesiogin, naudojant branduolin ginkl ar tik prastin ginkluot), atsakomasis ingsnis bt buvs branduolinio ginklo panaudojimas prie bet kok agresori. Sutelkto atsakomojo smgio strategija greitai buvo pripainta neatitinkania reali aplinkybi, todl jos buvo atsisakyta. Jeigu kils konfliktas negaljo turti katastrofik visam pasauliui padarini, naudoti branduolin ginkl buvo netikslinga. Praktikai nei JAV prieininkai, nei valstybs sjungininks netikjo, kad Maskvai gali bti smogtas branduolinis smgis vien dl to, kad Kremliaus vadovai palaiko kakur treiojo pasaulio valstybse nuverst socialistini reim vyriausybes. 1.3. Taktika Nauj akstin karybai tobulinti suteikia ginkluots ir karo technikos bei jos panaudojimo karini konflikt metu bd tyrimai. Pirmiausia btina paymti tobulinamos ginkluots ir naikinimo priemoni judrum, didjant j panaudojimo nuotol bei pataikymo taikinius tikslum, taip pat jos veiksmingum siekiant sunaikinti puolam taikin. Kovojanioms alims tai suteikia galimyb smogti netiktus ir labai galingus smgius ne tik prieininko pajg isidstymo rajone, bet ir visoje jo uimtoje teritorijoje. Judrioji ginkluot

15

leidia greitai ir netiktai keisti ugnies krypt ir nuotol (gilum) smogiant prieininko silpniausias (ar stipriausias) vietas. iuolaikinio mio ypatumai dinamikumas ir didelis umojis erdvs ir teritorijos atvilgiu. Siekiant isaugoti kovojani pajg kovingum ir sumainti galimus nuostolius prieininkui panaudojus labai taiklius ginklus, btina jas laiku isklaidyti ir kartu reikiamu momentu vienoje vietoje sutelkti pagrindines pajgas, smogiant smgius pagrindini kovos veiksm kryptimis, kas pasiekiama laiku, greitai ir slaptai manevruojant pajgoms ir kovos priemonms. Vertinant iuolaikini valgybos priemoni technines galimybes, ypatingas dmesys skiriamas pajg maskavimui, prieininko apgauls priemoni demaskavimui ir jo dezinformavimui. Karini konflikt metu prasta daniau keisti pagrindini pajg veiksm kryptis ir sutelkimo rajonus, kas tiesiogiai priklauso nuo pajg aprpinimo transportu ir kovos priemonmis, utikrinaniomis veiksm operatyvum. Kaip rodo karini konflikt patirtis, skirtingai nuo Antrojo pasaulinio karo metu naudotos taktikos, pajgos, aprpintos iuolaikine, labai taiklia ginkluote, nebando pralauti prieininko gerai parengtos ir sustiprintos gynybos, o ieko jo gynyboje labiausiai paeidiam viet arba apeina tvirtintus rajonus (pozicijas), manevruoja palei front, kad sustiprint pajgas pavojingomis kryptimis (svarbiausiuose rajonuose). 19501953 m. Korjos pusiasalyje vykusiame kare buvo pradtas taikyti naujas taktini pajg manevravimo bdas apglbis oru naudojant kovos ir transporto sraigtasparnius, tunelio gynybos taktika. Be to, daniau naudojamas jr desantas, diversij ir valgybos grups. Tai patvirtina karybos raidos dsn, kad kovos bd pokyius lemia ginkluots ir kovos technikos lygis. Dar rykesni ios tendencijos pavyzdi galima rasti analizuojant Vietnamo kar, kurio metu buvo danai naudojama nauja, k tik pagaminta ginkluot zenitiniai raket kompleksai, valdomosios aviacins bombos, nusitaikaniosios aviacins raketos Shrike, kovos sraigtasparniai, meteorologins ir geofizins kovos priemons. Masikai naudojant daugiatiksli sraigtasparni padalinius, pajgoms buvo suteikta nauja galimyb bti judriomis ore. Karyboje atsiranda nauja sausumos kariuomens kovos veiksm forma aeromobiliosios operacijos. Joms vykdyti JAV buvo sukurti nauji kariniai daliniai aeromobiliosios divizijos, danai myje pradjus naudoti kovos sraigtasparnius, imtas taikyti naujas ugnies paramos bdas sraigtasparni ugnies parama. Vietnamo karas suteik akstin toliau tobulinti lengvj aviacij sraigtasparnius, lengvuosius lktuvus ir nevaldomus skraidomuosius aparatus. Intensyviai buvo pltojama ir tobulinama kovos sraigtasparni ginkluot. Rengiant kovai su kitais orlaiviais, jie pradti ginkluoti valdomosiomis raketomis

16

orasoras, o anteminiams taikiniams naikinti raketomis orasem, valdomaisiais reaktyviniais prietankiniais kompleksais, nevaldomais reaktyviniais sviediniais. Kartu padidjo j keliamoji galia, tobuljo valgybos, valdymo ir radioelektronins kovos priemons. Nemaai naujos ginkluots ir kovos technikos pavyzdi buvo ibandyta ir naudota karini konflikt Artimuosiuose Rytuose metu (1967, 1973 ir 1982 m.). Konfliktuose dalyvavo gausios sausumos pajgos, aprpintos tobulesniais tankais, artilerija ir aviacija. Plaiai buvo naudojamos prietankins, zenitins ir aviacins valdomosios raketos. 1973 m. Ketvirtajame arabIzraelio kare buvo itin veiksmingai naudojami prietankiniai valdomj raket kompleksai (PTRVK), todl is karas buvo pavadintas prietankini reaktyvini valdomj raket ir tank karu. arv ir prietankini raket kova 8-ojo deimtmeio karini konflikt metu liudijo prietankini raket pranaum. 1967 m. Treiajame arabIzraelio lokaliniame kare tank nuostoliai sudar 36 proc. j bendro skaiiaus, 1977 m. kare is rodiklis jau siek 51 proc., o 1982 m. 80 procent. Svarbu paymti ir tai, kad kiekvieno paskesnio lokalinio karo metu dar spariau buvo diegiamos vis naujesns ir tobulesns ginkluots sistemos, naudojama modernesn technika. Korjos karo metu buvo naudojamos 9 naujos ginkluots sistemos, Vietnamo kare 25, kar Artimuosiuose Rytuose metu 30, o Pers lankoje amerikieiai iband ir pritaik naudoti apie 100 nauj kovos technikos ir ginkluots pavyzdi. Pirm kart pajg veiksm metu ne tik operaciniu-strateginiu, bet ir taktiniu lygmeniu buvo panaudotos JAV technins valgybos priemons kosmose. Vis labiau tobulinama didelio tikslumo ginkluot, pirm kart ibandyta Vietnamo karo metu. Kad i ginkluot kur kas daniau naudojama, rodo ie skaiiai: 1991 m. operacijos Audra dykumoje metu valdomosios aviacins bombos sudar tik apie 8 proc. bendro bomb kiekio, o po 7 met prie Irak surengtoje operacijoje Dykumos lapinas net 70 proc. 1999 m. Jugoslavijoje surengtoje operacijoje Grasinanti jga 90 proc. amerikiei naikinimo priemoni sudar itin taikli ginkluot ir audmenys. Kartu su naujausiomis naikinimo priemonmis tobuljo ir vadinamosios klasikins pajg rys ir ginkluot: artilerija, motorizuotieji ir tank daliniai bei j ginkluot, ugnies valdymo sistemos ir technika, pavyzdiui, reaktyvins salvins ugnies sistemos MLRS (Multi Level Reactive System), kurios Soviet Sjungoje buvo sukurtos dar XX a. 4-ojo deimtmeio pabaigoje (Katiua). Nuotoliniu bdu vietovms minuoti pradta naudoti aviacija ir MLRS. Artilerijos sistem audymo tolis padidjo pusantro, o jos galimybs naikinti grupinius ir pavienius taikinius du kartus. Dl to ilgalaikis, tolimasis ugnies

17

mis tapo sudedamja skming veiksm dalimi. Artimasis mis, nors ir neprarado savo reikms, daniausiai vykdavo tik lokalini karini konflikt metu. Padidjus tiksliosios ginkluots vaidmeniui, prasidjo vadinamj nekontaktini kovos veiksm laikotarpis. Kovos veiksm Afganistane metu Soviet Sjungos karinms pajgoms, kovojanioms su nereguliariomis ginkluotomis grupuotmis, naudojaniomis partizanins kovos taktik, ikilo btinyb pasirinkti naujas kovos formas. Pirmiausia teko keisti motorizuotj auli divizij (MD) organizacin struktr, nes j sunkioji tabelin kovos technika nebuvo pritaikyta naudoti kalnuotoje dykum vietovje, kur nra keli, nuolat aukta oro temperatra, kyla dulki debesys, o kovos veiksmai vyksta nedideliais idiniais. Nedanai tokie taktiniai junginiai vykd kovos uduotis bdami visos sudties, o tank pulkai buvo naudojami dar reiau. Kai mio laukas neribotas, esant dideliems tarpams tarp jungini kovos rikiuots element, kovojanios puss stengiasi apeiti prieinink i unugario, smogti smgius nedengiamus sparnus, perkirsti prieininko susisiekimo kelius rengdamos pasalas, min, ininerines ir kitas utvaras. Su nereguliariomis formuotmis kovoti buvo sudaromos jungtins pajgos, aprpintos lengva kovos technika. J pagrindas motorizuotasis auli batalionas, remiamas artilerijos, tank ir kovos ininerijos padalini, kuriems veikiant teikiama aviacin parama. Sunkiai prieinamoje vietovje ypa padidjo judriosios oro pajg dalies taktini oro desanto padalini vaidmuo. Paprastai jie ilaipinami 1550 km atstumu nuo savo prieakini pajg, siekiant uimti ir ilaikyti svarbius vietovs rajonus ar objektus (perklas, perjas, tunelius, gyvenvietes ir kt.). Pagrindinis oro desanto padalini udavinys utikrinti savj pajg skming judjim, blokuoti arba apeiti prieo grupuot i unugario, neleisti prasiverti jo rezervui arba atkirsti prieo atsitraukimo kelius. 1986 m. Afganistane buvo ilaipinti 76 taktiniai oro desantai (12 246 kariai), o 1987 m. 28 desanto padaliniai (8 793 kariai). Afganistane, operacijos rajone, junginiams buvo skiriami ne puolimo ar gynybos barai, kaip prasta europiniame kovos veiksm teatre, o didels atsakomybs zonos. Pavyzdiui, 5-osios MD atsakomybs zona drieksi 640 km, 108-osios 420 km, 201-osios 400 km. Pulk atsakomybs zon plotis buvo maesnis 100120 km. Kalbant apie valdymo organizavim Afganistano karo metu, btina paymti, kad valdymo, valgybos ir ryio priemons nebuvo pritaikytos naudoti vietos slygomis. Daliniams tekdavo sprsti daug netipik udavini, kuriems jie nebuvo rengiami, ypa pirmojo karo etapo metu. Tokie netipiki udaviniai buvo valgybos ir paiekos veiksmai, atramos punkt (bazi) umimas, kova su

18

judriosiomis pasalomis, aerodrom ir komunikacij apsauga bei gynyba, transporto kolon palyda, blokavimo, kontrols ir sulaikymo veiksmai bei reidai. Tokiomis slygomis buvo svarbu utikrinti nedideli (iki bataliono dydio) karini dalini kovin savarankikum. Ikilo btinyb keisti aprpinimo padalini organizacin struktr ir j techninio aprpinimo tvark, kad jie bt pajgs sprsti ne tik pagrindini pajg aprpinimo materialinmis atsargomis, bet ir gynybos mio udavinius. iuo tikslu autotransporto padaliniai, veantys materialines vertybes, ypa audmenis, buvo aprpinami arvuotja kovos technika, o kariai apginkluojami specialiais ginklais. Tokie pat reikalavimai buvo keliami ir kovins paramos padaliniams inineriniams, apsaugos nuo MNG, ryi, radioelektronins kovos, kurie buvo labai paeidiami netikt diversini grupi antpuoli metu. Praktikai su tomis paiomis problemomis kaip ir Afganistane Rusijos federalins pajgos susidr ir abiej kampanij enijoje metu. Nors kovos veiksm zonose naujausia ginkluot buvo naudojama ribotai, prasiplt kovos veiksm form ir bd spektras pradti naudoti valgybos ir paiekos, blokavimo reidai, kurie buvo rengiami kartu su kit jgos struktr daliniais (vidaus reikal, saugumo, pasienio tarnyb ir kt.). Atsirado nauj jungini, dalini kovos rikiuots element, kurie nebuvo numatyti kovos statutuose, pavyzdiui: manevrins ir ugnies turmo, kovos su diversijomis, judrios sraigtasparni reid, minavimo ir naikinimo grups. Buvo tobulinama nedideli pasiprieinimo idini naikinimo ugnimi sistema, atsirado naujas gynybos bdas sulaikymo (stabilizavimo) veiksmai. Toliau buvo pltojami sausumos bendrojo mio principai, papildyta vad ir tab darbo metodika organizuojant m, jo aprpinim ir valdym. Vidaus karini konflikt metu buvo rengiamos specialios naujos ries jungtins operacijos suderint ir tarpusavyje susijusi pagal tikslus, viet, laik ir udavinius reguliariosios kariuomens, operatyvini, saugumo ir pasienio dalini veiksmai, planuojami ir valdomi vienos jungtins vadovybs. Klasikiniai kovos veiksm bdai puolimas ir gynyba taip pat pakito. Gynyba buvo organizuojama pagal idinins gynybos principus, kuriant atskirus gynybos atsparos punktus, ukardas, rengtas atsivelgiant aplinkin (iedin) ugnies ir ininerini utvar sistem, skirtas saviems veiksmams dengti svarbiausiomis galimomis prieininko puolimo kryptimis, pajgas eelonuojant pagrindini veiksm kryptimis. Puolimo mio pagrind sudar smogiamieji ugnies veiksmai, kuri metu nebuvo naudojami pozicins kovos metodai (gynybos pralauimas, ataka visu frontu, nesudaromi galingi puolimo junginiai, nevedami antrieji eelonai ir t.t.). Dideli prieininko daliniai buvo naikinami pagal schem: naikinimas ugnimi i

19

tolimj prieig, po to artimojoje zonoje ir greita, trumpa ataka. Retkariais prieininko pajgos buvo naikinamos ugnimi tik i tolimj prieig. 1.4. Ivados iuolaikini lokalini kar ir karini konflikt analiz leidia sprsti, kokius reikalavimus turt atitikti dabar kuriamos ginkluotosios pajgos. Ja remiantis galima apibendrinti svarbiausius io laikotarpio ypatumus: 1. Po Antrojo pasaulinio karo tarptautin teis udraud bet kokius karo veiksmus kaip tarpvalstybini konflikt sprendimo bd. 2. Artimiausioje ateityje taktiniai ir operaciniai-taktiniai branduoliniai ginklai bus tarsi agresij sulaikantis veiksnys, atgrasymo priemon, neleidianti lokaliniam karui tapti didelio masto karu. 3. Prioritetin ginkluotj pajg krimo kryptis kosmoso valgybos galimybi pltra ir karini oro pajg aprpinimas naujausiais aviacijos ir oro erdvs stebjimo bei gynybos priemoni kompleksais, nustataniais taikinius tolimiausiose prieigose ir j padties duomenis automatikai perduodaniais bei paskirstaniais naikinimo priemonms, j diegimas. 4. Sausumos pajgos turi turti pakankamai kovins parengties padalini, kurie vienu metu galt dalyvauti viename ar dviejuose lokaliniuose karuose (kariniuose konfliktuose). Siekiant utikrinti i pajg kovingum, tikslinga jas formuoti samdos principu (sudarant tarnybos sutartis). 5. Vadus, tabus ir pajgas reikia rengti tiek didelio masto, tiek lokaliniams karams. Rengiant karius ir vadus ypating dmes btina skirti valgybos, ryi ir valdymo priemoni srities inioms, lavinti vis turim ri ginkluots naudojimo gdius.

20

II skyrius 1948 m. Berlyno ir 1961 m. Kubos krizs

Apvelgiamo laikotarpio (19451991 m.) ypatumai apibdinami analizuojant penkias pagrindines konfrontacijas, i kuri svarbiausia tarp dviej blok JAV ir SSRS vyks altasis karas. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vakar valstybi ir SSRS santykiai blogjo. Jau 1946 m. kovo mnes W. Churchillis (V. erilis), Didiosios Britanijos ministras pirmininkas, paskelb, kad Ryt Europ atskyr gelein udanga, ir paragino ginti demokratij bei kovoti su komunizmu. W. Churchillio silymui pritar JAV prezidentas H. Trumanas. altojo karo pagrindins prieastys buvo ios: JAV ir Didioji Britanija nerimavo dl savo pozicij ir takos Europoje likimo (man, kad SSRS, sigaljusi Centrinje ir Pietryi Europoje, pasis didiules karines pajgas Vakarus); didiosios valstybs bijojo prarasti savo pozicijas Azijoje ir Afrikoje (Azijoje po karo taip pat atsirado socialistini valstybi, o Afrikoje sustiprjo antikolonijinis judjimas); jos norjo sustiprinti antikomunistines jgas Europoje ir visame pasaulyje, kadangi po karo itin padidjo kairij jg taka (dl SSRS pergals ir kairij jg dalyvavimo Pasiprieinimo judjime, taip pat dl pokario met ekonomini sunkum). altasis karas, kuris tssi net iki XX a. 9-ojo deimtmeio vidurio, i esms buvo dviej galingiausi pasaulio valstybi (JAV ir SSRS) varybos vairiose srityse. Jos reiksi vairiomis formomis: ekonominiu spaudimu, ryi tarp Ryt ir Vakar valstybi siaurinimu (iki visiko nutraukimo), ideologine ir propagandine kova, karini ir politini blok krimu, neregtomis ginklavimosi varybomis ir galiausiai lokaliniais karais. Nors iuo laikotarpiu bta daug kritik situacij ir abiej galingiausi valstybi pareikim pereiti prie tiesiogini karini veiksm, i tikrj nebuvo n vieno atviro ginkluoto susirmimo, todl altasis karas nevirto kartuoju karu. I vis konfliktini situacij pirmiausia pamintinos ios: * 1948 m. Berlyno kriz, * 1961 m. Kubos (arba Karib) kriz; * 1973 m. spalio mn. arab valstybi (Egipto ir Sirijos) ir Izraelio karinis konfliktas. iuo laikotarpiu kilo keturi lokaliniai karai visi Azijoje. Svarbiausias i j buvo pilietinis karas Kinijoje. Trys kiti karai Indokinijos (Kambodoje), Korjos ir Treiasis arabIzraelio karas. 1967 m. arabIzraelio karas gali bti pateikiamas kaip prevencinio karo pavyzdys. Jo metu Izraelis, matydamas, kad prieininko vadovyb jau prim sprendim skelbti kar ir karinis konf-

21

liktas neivengiamas, nusprend perimti iniciatyv ir pradti kovos veiksmus jam patogiu laiku ir reikiamoje vietoje. 2.1. Berlyno kriz Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija valstybi nugaltoj buvo padalyta keturias okupacines zonas (1945 m. liepos 17rugpjio 2 d. Potsdamo konferencijos nutarimai) JAV, Didiosios Britanijos, Pranczijos ir Soviet Sjungos. iuo laikotarpiu Vokietijoje bet kuriuo metu galjo kilti naujas pasaulinis karas tarp Soviet Sjungos, jos sjungininki Antrojo pasaulinio karo metu ir kit laisvojo pasaulio valstybi. Berlyno dalyje, kuri priklaus Soviet Sjungos okupacinei zonai, tarp sektori, kuriuos vald valstybi sjungininki komendantros, nuolat didjo tampa. Formali ios tampos prieastis buvo tai, kad susisiekti su sektoriais, esaniais vakarinje Berlyno dalyje, buvo manoma tik oro keliu. Tai nebuvo reglamentuota jokiais formaliais tarpvalstybiniais susitarimais. 1945 m. lapkriio 20 d. prasidjo Niurnbergo procesas (baigsi 1949 m. balandio 14 d.), kuriame buvo teisiami tarptautiniais karo nusikaltimais kaltinami 22 nacistins Vokietijos vadeivos, 12 i j 1946 m. spalio 15 d. Tarptautinio karo tribunolo buvo nuteisti mirti. 1948 m. birelio 22 d. soviet okupacin vadovyb, siekdama sukelti vietos gyventoj nepasitenkinim Vakar valstybi okupacins administracijos negebjimu aprpinti j btiniausiais maisto produktais, nutrauk susisiekim tarp Berlyno rytins ir vakarins dalies. Tuo metu vakarinje Berlyno dalyje, kur gyveno apie 2 mln. moni, maisto atsarg geriausiu atveju buvo lik vienam mnesiui. tai reaguodamas JAV okupacini pajg vadas pareik, kad Vakar valstybi sjungininki pajgos bet kokiomis slygomis liks okupaciniuose sektoriuose, o gyventojai bus aprpinami naudojant transporto aviacij. 1948 m. birelio 26 d. prasidjo grandiozin maisto produkt tiekimo oro keliu operacija, kuri tssi net iki 1949 m. rugsjo 30 d. Vykdant i operacij buvo mobilizuotos visos oro transporto priemons, kuriomis disponavo Vakar sjungininki pajgos. Talkinant Berlyno gyventojams buvo pailginti kilimo ir tpimo takai dviejuose senuose aerodromuose, greitai pastatytas dar ir treias. Pagrindin oro transporto aviacijos dal sudar JAV transporto lktuvai ir amerikiei ekipaai. Pranczijos ir Didiosios Britanijos KOP dalyvavo ioje operacijoje neaktyviai, nes neturjo transporto lktuv. Nepaisant nepalanki oro slyg bei sovietini naikintuv grsms, pagal minui tikslumu sudarytus skrydi grafikus transporto aviacijos padaliniai

22

atliko 277 264 reisus ir perve 2 343 315 ton maisto produkt bei akmens anglies. Operacijos metu neivengta auk: uvo 75 JAV ir Didiosios Britanijos oro pajg karo laknai. 1948 m. liepos 26 d. Vakar valstybs, reaguodamos soviet blokad, nutrauk bet kokius prekybos santykius su Ryt Vokietija. 1949 m. gegus 12 d. sovietin vadovyb, matydama savo pastang beviltikum, nutrauk Vakar Berlyno blokad, taiau Vakar valstybs maisto produkt gabenimo operacij ts iki pat rugsjo 30-osios. 1949 m. rugsjo 7 d. Vakar valstybi okupacinse zonose, nuogstaujant dl SSRS takos pltros, buvo paskelbta, kad kuriama Vokietijos Federacin Respublika (VFR). Jos sostine tapo Bona. Rugsjo 15 d. buvo irinktas respublikos kancleris, o po keli dien, rugsjo 19-j, JAV, Didioji Britanija ir Pranczija pareik, kad j ginkluotosios pajgos gins Vakar Vokietij, kadangi savo kariuomens ji dar neturi. Rugsjo 21 d. Vakar valstybs prane, kad j karins administracijos okupuotoje Vokietijos teritorijoje nutraukia savo veikl. Reaguojant VFR krim, SSRS nieko kita nebeliko, kaip tik 1949 m. spalio 7 d. savo okupacinje zonoje kurti Vokietijos Demokratin Respublik (VDR). Taip dl dviej galingiausi valstybi nesutarim buvo suskaldyta Vokietija. Komunistins SSRS ir Vokietijos Demokratins Respublikos vadovybs iki pat 1965 m. danai paeidinjo Berlyne nustatyto okupacinio reimo slygas, taip bandydamos paneigti Vakar valstybi teis Vakar Berlyn. 1961 m. liepos 8 d. pirmasis SSKP (Komunist partijos) sekretorius N. S. Chruiovas pareikalavo, kad Vakar valstybs ivest savo karines pajgas i Vakar Berlyno, ir pareik, kad j atsisakymas tai padaryti stabdo sovietins kariuomens mainimo proces bei sudaro prielaidas didinti SSRS gynybos ilaidas. SSRS sil i Vakar Berlyno ivesti JAV, Didiosios Britanijos ir Pranczijos karines pajgas, o vietoje j vesti JT stebtojus. Liepos 17 d. JAV, Didioji Britanija ir Pranczija atmet pasilytas SSRS Berlyno ir visos Vokietijos problemos sprendimo slygas. Tuo paiu metu JAV prezidentas J. F. Kennedy (D. F. Kenedis) paskelb sakym dl JAV ginkluotj pajg kovins parengties sustiprinimo ir keturi nacionalins gvardijos divizij mobilizavimo. Vykdant prezidento sprendim JAV ginkluotosios pajgos buvo padidintos 217 tkst. kari. Buvo mobilizuota apie 76,5 tkst. rezervo kari, VFR dislokuota JAV 7-oji armija papildyta 45 tkst. kari, i kuri 1,5 tkst. buvo pasisti Vakar Berlyn. VFR ir Pranczijoje buvo dislokuota 11 taktins aviacijos eskadrili (275 lktuvai, tarp j buvo ir strategini bombonei B-47). Karines jr pajgas papild 8 tkst. rezervo kari ir 33 vairi tip, tonao ir paskirties rezervo laivai.

23

Gavusi neigiam Vakar valstybi atsakym dl karini pajg ivedimo, 1961 m. nakt i rugpjio 12-osios 13-j Vokietijos Demokratins Respublikos vyriausyb nusprend udaryti visus tarp Ryt ir Vakar Berlyno steigtus perjimo punktus. Per vien nakt palei rib, skiriani dvi miesto dalis, buvo imryta siena. Buvo palikti tik keli perjimo punktai. Sprsti perbgli i Ryt Vokietijos ir kitus klausimus kitokiais bdais, kuriuos sil Vakar valstybs, SSRS atsisak. Taip klostsi valstybi, Antrojo pasaulinio karo metu buvusi sjungininki, tarpusavio santykiai, kurie daugeliui j turjo takos ar net lm pasirinkim sprendiant esmin klausim eiti Vakar Europos demokratiniu vystymosi keliu ar kurti komunistin santvark. 2.2. Kubos kriz Nuo 1953 m. Kuboje prasidjo ginkluota pasiprieinimo proamerikietikajam reimui kova. Liaudies demokratin revoliucija 1959 m. sausio mnes nuvert F. Batistos reim ir peraugo socialistin revoliucij. 1960 m. gegus 8 d. SSRS ir Kubos Respublika atkr diplomatinius santykius. Kubos vadovyb (F. Castro ir kiti), gaudama SSRS ekonomin pagalb, orientavosi Soviet Sjungos santvarkos model. Socializmas saloje buvo kuriamas JAV ekonomins blokados slygomis, joms turjo takos ir kiti prie Kub nukreipti veiksmai. Ne kart buvo planuojami pasiksinimai Kubos politinius vadovus, ekonomins ir kitos diversijos. Amerikieiai planavo saloje ilaipinti savo karines pajgas ir nuversti socialistin reim. Tokiomis slygomis Kubos vadovyb kreipsi karins pagalbos SSRS, kur vadovaujant gen. Gribkovui buvo parengta ir vykdyta slapta karin operacija Anadyr. Tik 1962 m. rugpjio pabaigoje JAV valgybai pavyko nustatyti, kad Kuboje rengtos oro erdvs gynybos valdomj raket emoras SS-2 pozicijos. ios raketos galjo nukauti JAV valgybos lktuvus U-2, skriejanius 25 km auktyje. Antrj 1962 m. pusmet Kuboje buvo dislokuota daug Soviet Sjungos karo technikos ir ginkluots, trys raketiniai pulkai, oro erdvs gynybos, karini oro, sausumos ir jr pajg junginiai ir atskiri daliniai (daugiau nei 40 tkst. kari). I viso Kub slapta buvo atgabenti 24 oro erdvs gynybos raket leidimo renginiai su visomis pagalbinmis priemonmis ir 42 kovins raketos. Saloje taip pat buvo dislokuotas aviacijos pulkas ir atskira karo aviacijos branduolinio ginklo nej eskadril, kuri sudar 6 lktuvai IL-28. Jau spalio 20 d. buvo rengta pirmoji balistini raket kovos pozicija (2 pav.). 1962 m. spalio 20 d. vyko JAV politins vadovybs posdis, kuriame buvo

24

priimtas sprendimas blokuoti Kubos sal, neleisti joje toliau didinti SSRS karinio kontingento. Spalio 22 d. JAV prezidentas D. F. Kennedy, kreipdamasis savo tautieius per nacionalin televizij, prane, kad, JAV valgybos duomenimis, nustatyta, jog Kuboje rengtos kelios balistini raket leidimo aiktels, kurios, bdamos Amerikos paonje, kelia grsm daugeliui Vakar miest. Taip pat ufiksuotas faktas, kad saloje surenkami reaktyviniai bomboneiai, galintys dideliu atstumu gabenti branduolin ginkl. JAV atsakomasis ingsnis, nustaius, kad vyksta parengiamieji darbai, buvo prezidento sakymas ginkluotosioms pajgoms blokuoti Kubos sal i jros ir oro, kol visa SSRS dislokuota puolamoji ginkluot nebus imontuota ir i ten igabenta kontroliuojant JT stebtojams. Prezidentas pareik, kad bet koks raketos, turinios branduolin utais, paleidimas i salos link bet kurios Vakar valstybs bus laikomas tiesioginiu JAV upuolimu, todl bus panaudotos visos su tuo susijusios atsakomosios priemons ir atitinkami veiksmai prie Soviet Sjung. JAV ginkluotosiose pajgose buvo sustiprinta kovin parengtis ir prasidjo j rengimas siverimui, jeigu taip susiklostyt aplinkybs. T pai dien, 15.50 val. vietos laiku, Kuboje dislokuotose Soviet Sjungos karinse pajgose buvo vesta kovin parengtis. JAV siverti pasirengusias pajgas sudar apie 100 tkst. kari desanto junginys, sudarytas i sausumos pajg ir jr pstinink dalini. Buvo mobilizuota apie 180 tkst. rezervo kari. 20 proc. strategins aviacijos lktuv pradjo nuolatin kovin budjim vir Kubos. Prie Kubos krant buvo sutelkta apie 180 karo laiv, tarp j 8 lktuvneiai ir 60 desanto laiv. Spalio 23 d. JAV reikalavimas imontuoti SSRS rengtas karines bazes Kuboje buvo pateiktas JT Saugumo Tarybos posdyje. Amerikos valstybi organizacijos taryba prim rezoliucij, leidiani panaudoti karines pajgas Kubai blokuoti. Tada Soviet Sjungos vadovyb, grasindama panaudoti savo ginkluotsias pajgas, pareikalavo, kad JAV netrukdyt jai tiekti karo technik Kubai, nes spalio 26 d. du SSRS laivai, gabenantys balistini raket branduolinius utaisus, lydimi povandenini laiv, vienas i kuri turjo balistin raket su branduoliniu utaisu, artjo prie Kubos. Bet koks JAV bandymas sustabdyti iuos laivus galjo tapti Treiojo pasaulinio karo pradia. ios situacijos tampa pasiek kulminacij. Spalio 27 d. be soviet karins vadovybs leidimo vir Kubos buvo numutas amerikiei valgybos lktuvas U-2, o spalio 28 d. ioje saloje turjo prasidti JAV desanto operacija. 1962 m. spalio 2429 dienomis vyko slaptos tiesiogins JAV prezidento ir SSRS Ministr Tarybos pirmininko derybos. Jos baigsi tuo, kad N. S. Chruiovas nusileido JAV reikalavimui imontuoti karines bazes Kuboje ir igabenti i salos karo technik stebint JT atstovams. Savo ruotu JAV sutiko nutraukti

25

salos karin blokad, kai JT atstovai patvirtins informacij apie karini bazi rengini imontavim, ir utikrino, kad JAV nebandys siverti Kub ir imontuos savo balistines raketas, dislokuotas Turkijoje. 1963 m. sausio 7 d. JAV ir SSRS vadovai informavo JT generalin sekretori Thant U Sithu, kad Karib kriz skmingai isprsta. Nors sovietin puolamoji ginkluot ir buvo igabenta atgal Soviet Sjung, SSRS gynybos ministerijos duomenimis, 1963 m. gegus 9 d. Kuboje liko 17 500 sovietini specialist, i kuri 5 000 buvo kariai. T pai met rugpjio 30 d. tarp Baltj rm ir Kremliaus buvo rengtas tiesioginis telefono ryys.

26

III skyrius 19451975 m. Indokinijos (Vietnamo) karai

3.1. Karo prielaidos Nors pagrindiniai kovos veiksmai 19451975 m. karinio konflikto metu vyko Vietnamo teritorijoje, Kamboda ir Laosas taip pat buvo tiesiogiai trauktos konflikt, nepaisant, kad kovos veiksmai vyko toli u i valstybi rib (3 pav.). I esms karas buvo lokalinis, t.y. vairiu intensyvumu dar ilgokai vyko pagal lokalini ir pilietini kar scenarij, kol j 1965 m. sitrauk JAV. Ji tapo aktyvia tiesiogine io karo dalyve. Karo Kambodoje ir Laose pltros scenarijus truput skyrsi nuo Vietnamo scenarijaus. J slygikai galima padalyti keturis etapus: 1) Pranczijos (19451954 m.); 2) enevos (19541965 m.); 3) JAV (19651973 m.); 4) ugnies nutraukimo (19731975 m.). Du pirmieji etapai ir paskutinis buvo lokaliniai. Veiksmai vyko Pietryi Azijoje. J dalyviai buvo Vietnamas, Laosas ir Kamboda. Treiasis karo etapas jau buvo nebe lokalinis, kadangi veiksmus sitrauk dvi galingiausios pasaulio valstybs ir jis gijo visus didelio masto karui bdingus bruous. 3.2. Pirmasis Indokinijos karo etapas: 19451954 m. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Pietryi Azija tapo prieing ideologij (komunistins ir demokratins) Rytuose kovos lauku. Nuo pat pirmj Antrojo pasaulinio karo dien Pranczija stengsi panaudoti Indokinijos materialinius ir moni iteklius savo kariniam potencialui stiprinti. Iki 1939 m. gruodio i Indokinijos Pranczij buvo isista apie 70 tkst. kari ir darbinink. Pranczijos vyriausyb planavo i kolonij pateikti metropolijai 3,5 mln. ton maisto produkt, 800 tkst. ton arbatos, kavos ir cukraus, 600 tkst. ton kauiuko, atsisti 1,5 mln. moni. Visos kolonijos dirbo, kad patenkint su karu susijusius poreikius. Tai, kad Vokietija okupavo dal Pranczijos, turjo tiesiogins takos ir jos kolonijoms. Japonijos kariuomen jau 1940 m. gegus mn. susitelk prie Kinijos ir Vietnamo valstybi sienos. Pietinje Indokinijos dalyje Tailandas, kur palaik Japonija,

27

pretendavo plotus, esanius Laoso teritorijoje, deiniajame Mekongo ups krante. Pranczijos administracija pamau pradjo nusileisti Japonijos militarist spaudimui. 1940 m. liepos mn. japonai ultimatyviai pareikalavo, kad Pranczija udaryt Indokinijos sien iaurinje dalyje, ir perm vis keli Kinij kontrol. Pranczija sutiko leisti dislokuoti dideles Japonijos karines pajgas Tonkine, o Tailandui naudotis perdav 70 tkst. kv. km Laoso ir Kambodos teritorijos. Po 1940 m. vietnamiei peius ugriuvo dviguba nata: okupants Pranczija ir Japonija susijung, 1941 m. gruodio 9 d. pasiraiusios gynybos sutart. Nuo 1941 iki 1945 m. Japonijos karinei vadovybei Pranczija sumokjo 723 mln. piastr tai septynis kartus virijo 1939 m. visos Indokinijos biudet. Antrojo pasaulinio karo metu prancz kolonijin administracija privaljo tiekti Japonijai ryius: 1941 m. 585, 1942 m. 973, 1943 m. 1023, o 1944 m. 900 tkst. ton. Japonijos okupacin karin administracija ir specialiosios tarnybos Indokinijoje pradjo gyvendinti Didiosios Ryt Azijos idj. 1945 m. rugpjio mnes sovietin kariuomen pradjo Japonijos Kvantuno kariuomens pajg (Kvantuno kariuomen Japonijos ginkluotj pajg formuot, dislokuota iaurs Ryt Kinijoje, Mandirijoje, kad kovot su SSRS, Mongolija ir Kinija. Sukurta 1919 m., 1945 m. jos junginiuose buvo daugiau kaip 1 mln. kari) puolim Mandirijoje. Pasinaudodami susiklosiusiomis aplinkybmis rugpjio 11 d. Hatinio provincijoje Vietnamo pasiprieinimo judjimo vadovai prie japon ir prancz interventus organizavo sukilim. Sukilimo komitetui vadovavo Vo Nguyen Giapas. Jau rugpjio 28 d. is komitetas buvo reorganizuotas ir tapo Laikinja revoliucine vyriausybe. Tuo paiu metu, 1945 m. rugpjio 16 d., Pranczijos vyriausyb pasiunt Vietnam ekspedicini pajg korpus, kuris Vietname, Laose ir Kambodoje turjo atkurti prancz kolonijin reim. Vietnamo partizan pajgos ir komunistai susijung bendr organizacin struktr Vietmin (visas pavadinimas Vietnam dok-lap dong-min Kovos dl Vietnamo nepriklausomybs lyga). iai organizacijai vadovavo komunistai, kuri politinis lyderis buvo Ho Chi Minhas (Ho i Minas). Jis tuo metu jo ir usienio reikal ministro pareigas, o karinis vadovas buvo partizan nacionalist pajg vadas Vo Nguyen Giapas, einantis ir vidaus reikal ministro pareigas. Iki 1945 m. gruodio japon kariuomens junginiai buvo nuginkluoti, o j kariai repatrijuoti, isisti Japonij. Laikui bgant Vietmino pajgoms pavyko utikrinti didiosios tropik diungli dalies iaurs Vietname kontrol. Tai buvo pasiekta teikiant didel pagalb Kinijai, Gomindano (Gomindanas 1912 m. Kinijoje sukurta Nacionalin liaudies partija, kuri nuo 1927 m. tapo alies valdanija partija. Gomindano vyriausyb buvo nuversta 1949 m.)

28

vyriausybei, ir JAV, kurios, atsidkodamos u dalyvavim kovoje su Japonija Antrojo pasaulinio karo metu, buvo pasiryusios padti vietnamieiams. Be kita ko, tiek Kinija, tiek JAV stengsi padti ir dl to, kad siek sumainti Pranczijos tak Indokinijoje, taiau niekas tada dar neteik reikms io politinio judjimo vadovo Ho Chi Minho ryiams su tarptautiniu komunistiniu judjimu. Japonijai kapituliavus, Vietminas paskelb nepriklausomyb, taiau Pranczija, pasitikdama savo paios jgomis ir remiama Didiosios Britanijos, siek alyje nedelsiant atkurti ankstesn kolonijin reim. Dl to ir kilo is po Antrojo pasaulinio karo ilgiausiai truks karinis konfliktas. 1945 m. rugsjo 2 d. Ho Chi Minhas paskelb Vietnamo nepriklausomyb. 1946 m. vasario 28 d. uncine Pranczijos ir Kinijos atstovai pasira sutart dl Kinijos karini pajg i Vietnamo ivedimo ir j pakeitimo prancz pajgomis. 1946 m. kovo 6 d. Pranczija pripaino Vietnamo Demokratins Respublikos nepriklausomyb, t.y. kad ji tapo laisva Indokinijos federacijos ir Pranczijos sandraugos valstybe, taiau tuo paiu metu iame regione telk savo karines pajgas. Pranczijos ikelti Vietnamo Respublikos suverenumo apribojimai buvo nepriimtini Vietmino vadovybei, todl vliau, t pai met gruodio 19 d., visoje alyje, ypa iaurinje jos dalyje, vl sipliesk partizaninio karo idiniai. Vietnamieiai net iki 1947 m. kovo mn. gyn Hanoj nuo Pranczijos pajg dalinio, kuriame buvo apie 6 500 kari. 1947 m. sausiovasario mnesiais po kelias savaites trukusios blokados prancz pajgos ilaisvino partizan apsupt savo gul ir atstm Vietmino partizanus nuo Hue miesto, kuris senovje buvo valstybs sostin. Vietmino vadovyb, matydama savo ginkluotj pajg silpnum (Vietnamo liaudies kariuomenje buvo tik apie 10 tkst. kari, j ginkluoti savigynos ir partizan daliniai nelabai galjo pasiprieinti 100 tkst. prancz ekspediciniam korpusui), nusprend, kad jai parankiausias yra ilgalaikis partizaninis karas. Toks sprendimas leido pranczams greitai (iki 1947 m. rudens) uimti visus didiausius alies miestus, todl kovos veiksmai vyko kaimuose, mikuose ir kalnuose. sitikin, kad greita pergal ioje kovoje nemanoma, pranczai, utikrindami savo unugario saugum ir siekdami lokalizuoti pasiprieinimo idinius uimtuose rajonuose, nuo 1948 m. pradjo taikyti kit veiksm taktik. iuo tikslu Nambo ir ungbo pietinje dalyje buvo surengtos didels baudiamosios operacijos. 1948 m. pabaigoje prancz ekspedicinio korpuso pajgas sudar apie 150 tkst. kari. 1950 m. pradioje (sausio 30 d.) Vietminas buvo pripaintas komunistins Kinijos ir Soviet Sjungos, dl to pradjo didti Kinijos teikiama karin pagalba. Skubiai buvo rengiami Vietmino kariniai padaliniai. Taiau kuo labiau pltsi partizaninis karas, tuo didesn param JAV teik Pranczijai. Kovo 19

29

d. amerikiei aviacija ir karo laivai, bandydami bauginti Saigono gyventojus, pradjo demonstruoti savo karin gali. O t pai met birel Saigon atvyko amerikiei karin misija MAAG (Military Aid Advisory Group), kuri sikr kartu su prancz karine vadovybe. Nuo spalio mn. prancz pajgas pradjo persekioti neskms. Gerai parengtos ir ginkluotos Vietmino pajgos, veikdamos i Kinijos teritorijoje esani bazi ir tropik diunglse, sureng didel puolim prie iauriniame Tonkine esanius prancz gynybos postus, kurie deng valstybs sien su Kinija. Spalio 9 d. prancz pajgos buvo sutriukintos prie Cao Bango (Kaobango), netoli Langono. Mi, kurie tssi daugiau nei tris mnesius, metu pranczai neteko apie 8 tkst. kari jie buvo nukauti arba sueisti. ie vykiai, paskatinti komunistini jg suaktyvjimo Laose, privert Pranczij palikti didij iaurs Vietnamo dal (spalio 21 d.) ir gruodio mn. sitvirtinti aplink Ka ups delt alies iaurinje dalyje. 750 km juosta palei Vietnamo ir Kinijos valstybi sien iaurinje alies dalyje buvo ilaisvinta nuo prancz okupant. Padtis Piet ir Centriniame Vietname nebuvo geresn, kadangi didioji teritorijos dalis Mekongo ups deltoje buvo komunist rankose. 1950 m. gruodio mn. Pranczija pasiunt savo geriausi karo vad gen. De Latre de Tassingi Vietnam. Per trump laik jam pavyko pakelti kari dvasi, perimti i vietnamiei iniciatyv ir susigrinti dal prarastos teritorijos. 1950 m. gruodio 23 d. Saigone buvo pasirayta Vietnamo, taiau ir vl kaip Pranczijos bendrijos valstybs, suvereniteto sutartis. Partizaninis karas nenutrko. Jis tssi daugelyje alies miest. Juose buvo rengiami teroro aktai prie pranczus. Nors gen. de Tassingi pastangomis buvo atgautos turtos sritys, faktikai pranczai galjo kontroliuoti tik tas teritorijas, kur buvo idstytos j karins gulos. Kai vietnamieiai atkovojo Hoa Binho (Hoabinio) miest, prancz pajgos visuose frontuose perjo gynyb. 1951 m. viduryje Pranczijos ekspediciniame korpuse buvo 184 tkst. kari, o vietnamiei pajgas sudar tik apie 100 tkst. kovotoj. Pamau tvirtjo ir gavo kovos veiksm patirties Vietnamo liaudies kariuomen. 1952 m. pabaigoje j jau sudar 6 pstinink divizijos, daug kit karini dalini ir padalini. Vietnamiei reguliarioji kariuomen, remiama aktyvi partizan, vien po kito laisvino svarbius alies rajonus. 1953 m. pradioje vl daniau rengiamos prancz karins operacijos. io karo didiausios operacijos jroje metu prancz pajgos um partizan baz Kuineno ups lankoje ir sunaikino kelet karini gamykl Piet Vietnamo diunglse (vadovavo gen. R. Sallanas). Kovorugsjo mn. daugiau karins pagalbos Pranczijai suteik ir JAV, padedanti jai kovoti su Vietnamo partizanais. Finansin pagalba sudar 60 proc. vis Pranczijos karo Indokinijoje

30

ilaid, didel buvo ir karin pagalba 25 tkst. ton ginkluots ir audmen per mnes. Liepos 6 d. Pranczija pasil Vietnamui ir Laosui apsvarstyti klausim dl platesni savivaldos teisi suteikimo. Tai svarstyti treioji Indokinijos federacijos valstyb Kamboda kategorikai atsisak. 1953 m. rugpjiospalio mnesiais Pranczija ved tiesiogines derybas su Kambodos karaliumi Norodomu Sihanuku. Kambodos vyriausybei buvo pasilytas visikas suverenitetas ekonominis ir politinis (karinis), o Pranczija pasiliko sau tik kai kuri prancz dalini, dislokuot rytinje Kambodos dalyje ir ia paliekam, kad atremt galimus Vietmino veiksmus, operacin valdym. 1953 m. pabaigoje prancz pajgas sudar apie 250 tkst. kari. Ekspediciniam korpusui priklaus 26 artilerijos divizionai, 528 lktuvai ir daugiau kaip 390 vairios paskirties laiv bei kateri. Lapkriio 20 d. prancz pajg vadas Vietname gen. Anrie Eenas Navar, siekdamas vilioti komunist pajgas spstus ir vienu smgiu jas sunaikinti, sak brg. gen. K. de la Kastri, kuriam buvo pavalds iki 15 tkst. reguliariosios kariuomens, usienio legiono ir vietini pajg kari, rengti tvirtinimus aplink Dien Bien Phu (Dienbjenfu) kaim ir aerodromo lauk netoli valstybs sienos su Laosu (4 pav.). Dien Bien Phu lyguma prancz kariniuose planuose turjo didel reikm. Sukrus didel karin baz, i ia buvo planuojama pradti kovos operacijas prie iaursVakar Vietnamo ir patriotines pajgas, veikianias iaurinje Laoso dalyje. Tuo, kad prancz pajgos buvo sutelktos vienoje vietoje, netrukus pasinaudojo vietnamieiai: net 4 j divizijos pradjo telktis aplink prancz pajg dislokavimo viet. Kinijoje gerai parengtoms divizijoms vadovavo gen. Vo Nguyenas Giapas. Dvi vietnamiei divizijos apsupo Dien Bien Phu kaime idstytas prancz pajgas, o kitos dvi su paramos daliniais sudar iorin blokados ied ir siver Laoso teritorij. Pranczai turjo tik dvideimt keturis 105 mm kalibro pabklus ir keturias 155 mm kalibro haubicas, prie kurias vietnamieiai sutelk daugiau kaip 200 vairaus kalibro artilerijos pabkl ir raket sistem ugn. Pranczams tai buvo visikai netikta, kadangi niekas negaljo sivaizduoti, kad vietnamieiai sugebs nugabenti sunkius artilerijos pabklus auktai kalnus, sunkiai praeinam vietov, tuo labiau per trump laik taip gerai parengti artileristus. Kol prancz rankose buvo aerodromo kilimo ir tpimo takas, dar buvo manoma nors minimaliai aprpinti kovojanias pajgas i Hanojaus. Taiau kovo 27 d. Vietmino pajgos um aerodrom ir bet koks prancz pajg aprpinimas buvo nutrauktas. Bandymai nors kiek pagelbti apsuptoms pajgoms bombarduojant vietnamiei pozicijas ar nuleisti audmen ir maisto paraiutais taip pat buvo neskmingi dl stiprios vietnamiei oro erdvs gynybos. I 402 prancz lktuv, kurie

31

dalyvavo ioje operacijoje, 62 buvo sunaikinti, o 107 tiek apgadinti, kad jiems buvo reikalingas remontas. Vienas po kito buvo uimti prancz rengti tvirtinimai, o gegus 7 d. vietnamieiai, sureng lemiam puolim, veik ibadjusi prancz pasiprieinim, juoba kad baigsi j audmenys ir nebuvo netgi kuo gintis. I 15 094 prancz gulos gynj tik 73 pasisek itrkti i vietnamiei blokados iedo. 10 tkst. prancz, i kuri pus buvo sueisti, pateko nelaisv, visi kiti uvo kautyni metu. Vietnamiei nuostoliai taip pat buvo nemai, vien tik uvusij buvo apie 25 tkstaniai. Dien Bien Phu kaimo umimas faktikai buvo prancz valdymo Indokinijoje laikotarpio pabaiga. Karo Vietname metu Pranczijos ekspedicinis korpusas neteko daugiau kaip 140 tkst. kari (kitais duomenimis, per devynerius karo metus pranczai prarado iki 0,5 mln. moni), 117 lktuv ir daug kitos karo technikos, Pranczijos karins ilaidos siek daugiau kaip 3 270 mlrd. frank. 1954 m. balandio 26 d. enevoje prasidjusioje konferencijoje dalyvavo 19 valstybi (tarp j ir Kinijos) atstovai. Joje buvo svarstoma Tolimuosiuose Rytuose susiklosiusi padtis. Liepos 21 d. buvo priimtas sprendimas dl ugnies ioje zonoje nutraukimo, dalyvavusi kare ginkluotj pajg pergrupavimo ir j iskyrimo palei 17-j lygiagret, taip pat dl Tonkino ir Anamo priskyrimo iaurs (komunistiniam) ir Piet Vietnamui. Demarkacijos linija palei 17-j lygiagret nebuvo vertinama kaip valstybs siena. Vliausiai iki 1956 m. rudens abiejose Vietnamo dalyse turjo bti surengti laisvi demokratiniai bendros vyriausybs rinkimai. Abiem Vietnamo dalims buvo suteiktas suvereni valstybi statusas. 1953 m. lapkriio 9 d. nepriklausomyb paskelbusi Kamboda ir Laosas, kuris nepriklausomas tapo 1949 m. liepos 19 d., buvo pripaintos neutraliomis suvereniomis valstybmis. JAV pripaino tarptautins konferencijos metu priimtus sprendimus, taiau atsisak pasirayti sutartis, pasilikdama sau teis imtis bet koki priemoni, jeigu sutartos slygos bt kaip nors paeistos. Vadovaudamasi pasirayt sutari reikalavimais, Pranczija pradjo savo karini pajg ivedim i Indokinijos, taiau toliau vadovavo karinms pajgoms Piet Vietname, Laose ir Kambodoje. O JAV sutiko svarstyti klausim dl galimybs tiekti ioms valstybms karin rang ir teikti ekonomin pagalb. 1954 m. gruodio 29 d. Vietnamas, Kamboda, Laosas ir Pranczija pasira sutart dl ekonomins ir politins nepriklausomybs. Taip pat Indokinijos valstybs sutar dl vis valstybi lygi galimybi plaukioti Mekongo upe. 1955 m., remiant JAV, pietinje Vietnamo dalyje buvo kurta Vietnamo Respublika. 19551956 m. i Piet Vietnamo buvo ivestos visos Pranczijos karins pajgos.

32

3.3. enevos etapas 1954 m. spalio 11 d. iaurs Vietname valdi atjo Kovos dl Vietnamo nepriklausomybs lyga (Vietminas). 1955 m. sausio 20 d. JAV, Pranczija ir Piet Vietnamas prim bendr sprendim reorganizuoti vietnamiei kariuomen, j turjo sudaryti 100 tkst. gerai parengt kari ir 150 tkst. rezervo kari. JAV prisim sipareigojim aprpinti kariuomen kovinio rengimo instruktoriais. Jiems vadovauti turjo naujas prancz pajg vadas Indokinijoje generolas Polle Ellie. Jau 1958 m. pabaigoje Piet Vietname buvo suformuota 150 tkst. kari reguliarioji kariuomen, 60 tkst. civilins gynybos pajgos, 45 tkst. policijos pajgos ir sukarintos savigynos rinktins, kuri gretose buvo apie 100 tkst. moni. Nors Piet Vietnamo vyriausyb ir stengsi kontroliuoti bei valdyti maitaujanius rajonus, 19561964 m. nesiliov komunistinio bloko atstov inicijuojami Piet Vietnamo gyventoj neramumai. Vietkongo grupuots buvo remiamos iaurs Vietnamo, kur savo ruotu rm komunistin Kinija, dalini, i ten buvo gabenama ginkluot. Nors Piet Vietnamo vyriausyb visokeriopai rm JAV, tai negaljo pakeisti esamos padties. 1961 m. spalio 11 d. JAV prezidentas J. F. Kennedy sutiko ir toliau remti su Vietkongo partizanais kovojani Piet Vietnamo vyriausyb. T pai met pabaigoje JAV vyriausyb Saigone steig amerikiei pajg tab. Buvo sudarytas ir patvirtintas Steili-Teiloro kovos su partizanais veiksm planas, pagal kur Piet Vietname buvo numatytos baudiamosios operacijos, nukreiptos prie maitaujanius gyventojus, taip pat stiprinti Piet Vietnamo kariuomen ir pradti iaurs Vietnamo puolim. Pirmam tikslui gyvendinti buvo kurta apie 17 tkst. strategini kaim, kurie pagal savo paskirt buvo labiau panas koncentracijos stovyklas. Jose buvo planuojama sutelkti didij Piet Vietnamo gyventoj dal. 1961 m. gruodio 11 d. atvyko pirmoji JAV adtos ginkluots siunta JAV lktuvneiu buvo atgabentos dvi sraigtasparni eskadrils. Rodydamos savo ryt ukirsti keli komunist invazijai Piet Vietnam, JAV 1962 m. vasario 8 d. steig pagalbin vadaviet. 1962 m. pabaigoje JAV karini ir technikos aptarnavimo specialist skaiius pasiek 13 tkst., o Piet Vietnamo kariuomenje tarnavo 205 tkst. kari. 1963 m. lapkriio 12 d. ir 1964 m. sausio 30 d. Piet Vietname vyko du kariniai perversmai. Tuo i karto pasinaudojo Vietkongo pajgos. Jos 1964 m. vasario 4 d. perjo puolim Taininio provincijoje ir Mekongo ups deltoje. Antroje 1964 m. pusje Vietkongo partizanai pradjo didelio masto puolim ir t pai met pabaigoje jau kontroliavo tris ketvirtadalius Piet Vietnamo

33

teritorijos, kurioje gyveno pus visos alies gyventoj. iuo laikotarpiu jie sunaikino apie 323 tkst. Piet Vietnamo kariuomens kari, tarp j ir apie 2 300 amerikiei kari. O Vietkongo gretas perjo apie 65 tkst. Piet Vietnamo kariuomens kari. 1964 m. rugpjio 2 d. trys iaurs vietnamiei torpediniai kateriai Bac Bo (Bakbo Tonkino) lankoje netiktai atakavo amerikiei karo laiv. Remiant JAV aviacijai ipuolis buvo atremtas, taiau po poros dien toks incidentas vl pasikartojo. 1964 m. rugpjio 5 d., atsakydamas torpedini kateri atakas, JAV prezidentas dav sakym karo aviacijai bombarduoti iaurs Vietnamo karini jr pajg bazes. 1964 m. lapkriio 1 d. Vietkongo partizanai upuol amerikiei paramos baz Bien Hoa (Bienhoa). Antpuolio metu keletas bazje stovjusi lktuv ir sraigtasparni buvo sunaikinti. 4 amerikieiai ir 2 vietnamieiai uvo, 17 moni buvo sueista. 3.4. JAV karas Vietname 19651973 m. 1965 m. pradioje visoje Piet Vietnamo teritorijoje suaktyvjo komunistinis judjimas. Vietkongo pajgos, veikdamos kartu su iaurs Vietnamo pajgomis, apsupdavo miestus ir gyvenvietes ir naikindavo Piet Vietnamo kariuomens padalinius (3 ir 5 pav.). Vietkongo pajgoms prasiverus i Centrins lygumos link pamario, Piet Vietnamas buvo padalytas dvi dalis. Kai JAV aviacijai buvo sakyta bombarduoti iaurs Vietnamo karini jr pajg bazes, kovo 8 d. 9-oji jr pstinink brigada isilaipino antrame pagal dyd Piet Vietnamo mieste Da Nange (Danange), 113 km pietus nuo demarkacijos zonos, ir pradjo m su komunistinmis partizan pajgomis. Taip amerikiei pajgos m vis daniau tiesiogiai dalyvauti kovos su iaurs Vietnamo ir Vietkongo pajgomis veiksmuose, t.y. JAV pradjo ilgiausi ir nepopuliariausi visoje savo alies istorijoje kar. Amerikiei sausumos pajgos vald tik tas teritorijas, kuriose buvo idstyti j kariniai daliniai, o karas tssi vyko tkstaniai smulki, bet ari susirmim su partizanais, taiau nebuvo n vieno lemiamo susirmimo, kurio metu bt galima vienu metu sunaikinti visas partizan pajgas. Tokie kovos veiksmai visikai neatitiko tuomets JAV vadovavimo karui teorijos reikalavim. Nors JAV pajgas paremti atvyko 7 sausumos pajg batalionai, aviacijos eskadril, o Piet Vietname buvo pradtos partizan bazi bombardavimo operacijos, iki 1965 m. vidurio bendra padtis Piet Vietname nepasikeit netapo geresn, kaip to tikjosi JAV politin vadovyb. Tuometis JAV pre-

34

zidentas Lyndonas Johnsonas (L. Donsonas) buvo sitikins, kad tik vedus pakankamai dideles pajgas Piet Vietnamo kariuomens galutinai nepajgs sunaikinti Vietkongo partizanai. Amerikiei pajgos rengdavosi vykdyti kovos veiksmus savo tvirtintose dislokacijos bazse. Kariai valg ir naikino komunistini pajg grupuotes ir j bazes, taiau buvo siekiama jas sunaikinti, o ne uimti ir kontroliuoti teritorijas, kur jos buvo kurtos. Kovos veiksmais amerikieiai vadino trumpus susirmimus su partizanais, kuriuose dalyvaudavo nedidels pajgos nuo brio iki bataliono, iskyrus tuos atvejus, kai apsuptiems amerikieiams tekdavo gintis nuo didesni partizan pajg. 1966 m. viduryje amerikieiai sureng pirm didesns trukms puolim, kurio tikslas buvo rasti ir sunaikinti pagrindines komunistines pajgas ir j bazes. Nuo ankstesni tokios ries operacij jis skyrsi tuo, kad buvo daug platesnis, gilesnis ir ilgalaikis. Operacijos vyko Centrins lygumos rajone ir provincijose aplink Saigon (nuo 1976 m. Ho Chi Minhas). Partizan pajg padtis buvo kebli, taiau pastant aplinkines vietoves beveik visada buvo galima atitrkti nuo amerikiei persekiojimo ir pasislpti diunglse. Kai tik valstybi sjungininki pajgos, baigusios reid, grdavo savo nuolatines bazes, partizanai nedelsiant vl grdavo t teritorij, kuri anksiau kontroliavo. Nors 1967 m. buvo surengti du dideli partizan puolimai Kedr ruduo ir Mazginis miestas, taip pat buvo baigta rengti pirmoji amerikiei karin baz Mekongo ups deltoje, komunistai sugebjo pergrupuoti savo pajgas ir tsti kovos operacijas, siekdamos sunaikinti amerikiei bazes, kurtas palei Laoso ir Kambodos valstybi sien ir pietus nuo demarkacijos zonos. 1968 m. pradioje nedideli judri partizan pajg aibiki antpuoliai pagal intensyvum pasiek virn (operacija Puolimas Tet). 50 tkst. Vietkongo ir iaurs Vietnamo reguliariosios kariuomens kari vienu metu puol amerikiei ir j sjungininki bazes ir 43 didiausius Piet Vietnamo miestus bei gyvenvietes (6 pav.). Pagrindiniai partizan puolimo objektai buvo Saigonas (Ho Chi Minhas) ir Hue. Hue miesto gatvse miai dl kiekvieno kvartalo vyko net iki vasario 25 dienos. io gerai suplanuoto ir netikto, 45 dienas trukusio partizan puolimo padariniai Piet Vietnamo ir amerikiei pajgos neteko 150 tkst. kari (tarp j apie 48 tkst. amerikiei), buvo sunaikinta ore ir ant ems 2 200 lktuv ir sraigtasparni, sudeginta 5 250 karins technikos vienet, nuskandinti ar sudeginti 233 laivai, nutrauktos visos svarbiausios amerikiei antemins komunikacij linijos. Tik vasario pabaigoje iaurs Vietnamo pajg puolimas galiausiai buvo atremtas ir sustabdytas, apsupta liko tik amerikiei jr pstinink baz Khe Sanhe. is partizan puolimas buvo surengtas i karto po to, kai JAV iniasklaida labai

35

plaiai ireklamavo amerikiei karins vadovybs pergales Vietname. Partizanai veik tokiu dideliu mastu ir taip nirtingai, kad sukrt vis Amerik. Po to i daugelio jos region pasipyl reikalavimai ivesti JAV pajgas i Vietnamo. Nors Puolimas Tet buvo taktinis komunistini pajg pralaimjimas, kadangi pajgos patyr daug nuostoli, sumajo j kontroliuojam teritorij dydis, nepadidjo jas palaikani Piet Vietnamo gyventoj skaiius, strategijos poiriu iaurs Vietnamas ir Vietkongas pasiek pergal kovoje su amerikieiais. Tai buvo strategin pergal. 1968 m. kovo 16 d. amerikiei padalini kariai, vykdydami partizan grupi paiekos ir naikinimo operacij, nuud apie 200 taiki beginkli Songmi kaimo gyventoj (Kuangngai provincija, iaurinis sektorius). is kraupus nusikaltimas buvo iaikintas tik prajus metams, po to antikariniai amerikiei ir viso pasaulio visuomens veiksmai dar labiau suaktyvjo. Balandio 115 dienomis Piet Vietnamo ir amerikiei 30 tkst. kari grupuot sureng operacij, kurios tikslas buvo ilaisvinti i apsupties Khe Sanhe amerikiei jr pstininkus. O balandio 8 d. buvo pradta bendra amerikiei ir Piet Vietnamo kariuomens puolimo operacija Visika pergal, kurioje dalyvavo 42 JAV ir 37 Piet Vietnamo batalionai (daugiau kaip 100 tkst. kari). Operacijos tikslas buvo sunaikinti partizanus 11-oje provincij aplink Saigon ir uimti j teritorij. Nuo balandio 19 iki gegus 17 d. kita bendr pajg grupuot (4 divizijos) sureng operacij Delaver, siekdama sunaikinti Vietkongo pagrindines pajgas, sutelktas au ups slnyje, Kuantri ir Tchiatchjeno provincijose, kad bt sulugdytas j rengiamas Hue miesto puolimas. iaurs Vietnamo pajgos gegus 59 dienomis savo ruotu taip pat sureng bendr puolim. Buvo atakuoti net 122 amerikiei kariniai objektai visoje Piet Vietnamo teritorijoje, tarp j net Saigonas. Beveik savait truk partizan antpuoliai buvo atremti. 1968 m. gegus 10 d. Paryiuje JAV ir iaurs Vietnamo valstybi oficials asmenys pradjo svarstyti taikius konflikto sprendimo bdus. Rugpjio 17 d. prasidjo treiasis komunistini pajg puolimas visoje Piet Vietnamo teritorijoje, iskyrus rajonus, kurie ribojasi su Mekongo ups delta, o 21 d. buvo pradtas Saigono apaudymas reaktyviniais sviediniais. JAV 1968 m. spalio 13 d. nutrauk kovos su iaurs Vietnamu veiksmus. JAV prezidentas sak baigti bombarduoti iaurs Vietnamo teritorij i oro, jros ir sausumos iaur nuo demilitarizuotosios zonos. sakymas sigaliojo nuo lapkriio 1 d. 8.00 val. ryto. Taip buvo siekiama nekliudyti taikos deryboms Paryiuje. Po didiojo Vietkongo partizan puolimo 1968 m. amerikiei generolas Williamas Westmorlandas buvo paskirtas auktesnes pareigas JAV, jo viet

36

atvyko generolas Kreitonas U. Abramsas. Naujasis pajg vadas pareng vietnamizavimo program, kurioje buvo numatyta Piet Vietnamo ginkluotsias pajgas aprpinti naujausia ginkluote ir technika, kas amerikieiams bt suteik galimyb didiausi atsakomyb ginant valstybs nepriklausomyb perkelti ant vietnamiei pei. 1969 m. vasario 6 d. buvo steigtas bendras JAV kariuomens ir Vietnamo nacionalins kariuomens generalinis tabas. Pagrindinis jo udavinys buvo kuo greiiau modernizuoti Piet Vietnamo kariuomen ir sudaryti jai daugiau galimybi dalyvauti operacijose kovojant su komunistinmis pajgomis. Balandio 26 d. amerikiei 77-ojo pulko 6-asis batalionas Piet Vietnamo 213-ajam artilerijos batalionui ikilmingai perdav jam skirtus lauko artilerijos pabklus, kovos technik bei kit rang ir ekipuot. 1969 m. pradioje amerikiei pajg kontingentas Piet Vietname gerokai pagausjo. Tuo metu j sudar 543 482 kariai. ios karins grupuots veiksmus palaik 7-asis jr laivynas, kuris veik i Tonkino (Bac Bo) lankos, ir strateginiai bomboneiai, kuri bazs buvo Tailande ir Guamo saloje. Kartu su JAV pajgomis veik ir kit valstybi, priklausani Piet Azijos Sutarties Organizacijai (SEATO), pajgos. ia buvo sutelkti Australijos, Naujosios Zelandijos, Piet Korjos, Tailando ir Filipin daliniai. J kari skaiius siek 62 tkst., be to, i Vakar Vokietijos, Taivano ir Malaizijos atvyko nemaai civilinio personalo. Vis sjunginink karinio ir civilinio kontingento aprpinimo poreikius tenkinti ir materialines vertybes tiekti msi JAV. Nors gegus 11 d. visame Piet Vietname prasidjo prastas komunistini pajg puolimas, kuris tssi iki gegus 14 d., JAV prezidentas R. Nixonas (Niksonas)vieai paskelb ketinim ivesti amerikiei karines pajgas i Piet Vietnamo. Liepos 8 d. pirmieji JAV kovos daliniai buvo perkelti Fort Luiso karin baz Virdinijoje. Tai buvo 3-iasis jr pstinink batalionas, 60-oji pstinink brigada ir 9-oji pstinink divizija. Spalio 1 d. Piet Vietnamo kariuomen i amerikiei perm teritorijos aplink Saigon gynyb. 1969 m. pabaigoje Vietname buvo 484 326 amerikiei kariai (personalo nuostoliai per metus nukauti ir sueisti 6 727 mons) ir apie 68,9 tkst. JAV sjungininki kari. 1970 m. vasarkov netoli Kambodos valstybs sienos buvo surengtas JAV ir Piet Vietnamo padalini reidas. Jo tikslas buvo sunaikinti partizan aprpinimo bazes. ios operacijos metu buvo aptiktos ir sunaikintos pagrindins partizan aprpinimo bazs. Amerikiei pajgos, siekdamos sutrikdyti partizan aprpinim, perjo Laoso valstybs sien ir uminavo Ho Chi Minho keli (7 pav.), taip pat reng artilerijos ugnies pozicijas, kad bt galima j apaudyti ir nutraukti iuo keliu vykstant tiekim. Siekdamas greiiau

37

ubaigti usitsus kar Vietname ir sunaikinti didiausias karines partizan bazes Kambodoje, JAV prezidentas R. Nixonas 1970 m. balandio 30 d. sak amerikiei pajgoms engti Kambodos teritorij. Amerikieiai su Piet Vietnamo pajgomis buvo siskverb Kambodos teritorij apie 35 km, taiau JAV prezidentas patikino, kad ios pajgos iki birelio 30 d. bus i ten ivestos. Nustatyt dien amerikiei pajgos buvo ivestos i Kambodos. JAV karin vadovyb informavo pasaulio visuomen, kad vykdant i operacij buvo aptiktos 155 tonos vairios ginkluots, 1 786 tonos audmen ir 6 877 tonos ryi atsarg. Karins pajgos neteko 388 kari, 1 525 kariai buvo sueisti. O iaurs Vietnamo pajg nuostoliai buvo kur kas didesni: vien nukautj buvo 4 766. Nors du mnesius trukusio reido metu buvo ugrobta ir sunaikinta labai daug partizan karins rangos ir ginkluots, partizan veiksmams didels takos tai neturjo, kadangi dalini aprpinimas vyko Ho Chi Minho keliu, kuris jo per Laoso teritorij. Taiau is amerikiei reidas sukl labai neigiam reakcij JAV: ia dar labiau sipliesk antikarins nuotaikos, buvo organizuojamos akcijos, o vyriausybei niekaip nesisek tikinti visuomens, kad Piet Vietname reikia toliau plsti karo veiksmus, kuriuos dabar jau buvo traukta ir Kamboda. Deimtys tkstani jaun amerikiei prisidjo prie t, kurie anksiau nepanoro tarnauti kariuomenje ar i jos dezertyravo. Jaunuoliai iekojo prieglobsio veicarijoje, Kanadoje, vengdami aukimo kariuomen slapstsi namuose ir dl to buvo teisiami. Visur vyko masiniai antikariniai mitingai, manifestacijos, j dalyvi skaiius nuolat grsmingai didjo. 1970 m. rugpjio 1 d. JAV karini pajg vadovyb prane, kad j karo aviacija tiesiogiai palaik Kambodos kariuomens kovos veiksmus siekiant ilaisvinti Kompong Tiamo miest (centrinje alies dalyje) ir Pnompenio pakratyje isidsius Skouno kaim. Be to, nuo rugsjo JAV bomboneiai B-52 kasdien skraid palei Laoso valstybs sien, kad sutrukdyt pergrupuoti komunistines pajgas ir j 40 tkst. kari grupuotei pasiruoti puolimui. Kaip iskirtin galima paminti JAV specialij pajg sraigtasparni operacij, surengt iaurs Vietname. Jos tikslas buvo ilaisvinti amerikieius karius, laikomus karo belaisvi stovykloje Sontai gyvenvietje, 37 km nuo Hanojaus. Deja, to padaryti nepavyko karo belaisvi stovykla jau buvo perkelta kit vietov. 1970 m. pabaigoje Piet Vietname JAV karini pajg gretose kovojo 335 794 `kariai, j nuostoliai (nukaut ir sueist) Pietryi Azijoje per metus 7 171 mogus. Sjunginink karinse pajgose buvo apie 67,4 tkst. kari. 1971 m. toliau gyvendinama vietnamizavimo programa. Sausio 30 d. buvo surengta bendra JAV ir Piet Vietnamo pajg operacija Djuji Kanjon II. Jos tikslas buvo ivalyti nuo komunistini pajg teritorij pietus nuo

38

demilitarizuotosios zonos ir sukurti aprpinimo bazes, tiekimo linijas rengiantis planuojamam Piet Vietnamo pajg siverimui Laoso teritorij. Vasario 3balandio 9 dienomis Laose surengiama Piet Vietnamo pajg operacija Lam Son 719. Pagrindinis operacijos tikslas buvo nutraukti iaurs Vietnamo pajgoms reikaling itekli tiekim Ho Chi Minho keliu. JAV pajg karin vadovyb pareik, kad j sausumos pajgos taip pat dalyvaus ioje operacijoje ir bus vestos Laoso teritorij. Kovo 6-j Piet Vietnamo 1-oji pstinink divizija ir 1-oji arvuotoji brigada puol ir um Tchepono miest (netoli Kuantri), kuris buvo pagrindin partizan pajg, judani Ho Chi Minho keliu, aprpinimo baz. Taip buvo pasiektas pagrindinis operacijos tikslas. Iankstiniais duomenimis, paskelbtais balandio 9 d., operacijos metu buvo nukauti 13 462 komunistini pajg kariai, 56 kariai paimti nelaisv. Buvo perimti 5 066 aunamieji ginklai, 1 935 vienetai kolektyvins ginkluots, 106 tankai, 422 sunkveimiai ir 1250 t ryi. Sjunginink pajg nuostoliai: 1 707 kariai (tarp j 176 amerikieiai) nukauti, 6 466 (tarp j 1 042 amerikieiai) sueisti ir 693 (tarp j 42 amerikieiai) dingo be inios. Liepos 9 d. Piet Vietnamo ginkluotosioms pajgoms buvo perduota amerikiei karin baz Faje Base Charles 2, kurta 6 km pietus nuo demilitarizuotosios zonos. Nuo to laiko visa atsakomyb u io rajono gynyb teko vietnamieiams, o rugpjio 11 d. ir u vykdomas sausumos operacijas. 1971 m. pabaigoje amerikiei aviacija, atsakydama partizan ipuolius Saigone ir pieiau demilitarizuotosios zonos, bombardavo iaurs Vietname esanius aerodromus, raket kompleksus ir zenitini padalini pozicijas bei sandlius. 1971 m. pabaigoje JAV pajgos Piet Vietname sumajo jas sudar 158 119 kari (per metus buvo nukauti 942 kariai). Sjunginink karinse pajgose buvo apie 62,4 tkst. kari. Filipinai i Piet Vietnamo ived visas savo pajgas. 1972 m. kovo 30 d. komunistins pajgos pradjo didiausi (turint omenyje laikotarp nuo 1968 m.) Tet puolim. iaurs Vietnamo pajgos (iki 20 tkst. kari) siver Piet Vietnamo teritorij 4 kryptimis palei demilitarizuotj zon. io puolimo tikslas buvo uimti Kuantri miest ir 15 pasienio ukard, kuri gulos buvo sudarytos i Piet Vietnamo kariuomens 3-iosios pstinink divizijos kari. Atsakomoji priemon buvo JAV karini oro ir jr pajg surengtas Piet Vietnamo karini objekt aplink Hanoj ir Hai Phong (Haifong) bombardavimas. Kita komunistini pajg dalis (apie 50 tkst. moni), susitelkusi palei Laoso ir Kambodos valstybi sien, balandio 5 d. siver Binlongo provincij, esani iaur nuo Saigono, ir po savaits mi, balandio 13 d., um Loknino ir Anloko miestus. Centrinio pamario rajone balandio 18 d. komunistins pajgos, siekdamos padalyti al dvi dalis, Bildino provincijoje pradjo arius kovos veiksmus. Keturios iaurs

39

Vietnamo divizijos pradjo kovos veiksmus Centrins lygumos Kontumo provincijoje ir balandio 24 d. um Dakto miest, o balandio 29 d. apsupo provincijos centr Kontum. Nuo balandio 26 iki gegus 1 d. vyko miai dl Kuantri. Pasitraukus i miesto Piet Vietnamo 3-iajai divizijai, j um iaurieiai. Gegus 8 d. JAV prezidentas R. Nixonas sak minuoti iaurs Vietnamo jr uostus, kad bt galima blokuoti komunistini pajg anteminius ir jr tiekimo kelius. Vadovaujantis iuo sakymu buvo uminuotas Hai Phongo ir dar ei kiti didesni jr uostai. Birelio 28 d. JAV karini pajg Piet Vietname vad gen. Kreiton U. Abrams pakeit generolas Frederikas S. Ueiandas. T pai dien prasidjo Piet Vietnamo 20 tkst. kari grupuots operacija Kuantri miestui atsiimti. Ji tssi iki rugsjo 15-osios. Umus miest, miai vyko visoje provincijoje. Liepos 9 d. Piet Vietnamo pajgos, bandydamos atgauti komunistini pajg uimtas Centrins lygumos teritorijas, pradjo puolimo veiksmus. Rugpjio 12 d. JAV pajg daliniai tiesiogiai nebedalyvavo sausumos operacijose. Tai vyko ivedus i Da Nango 21-osios pstinink divizijos 3-ij batalion. Nors iki 1972 m. gen. Abramso vadovaujamoms amerikiei pajgoms, kurios sunaikino nema dal komunistini pajg, pavyko ilaikyti iniciatyv Piet Vietname vykstaniuose sausumos miuose, Amerikos visuomenje sigaljo nuomon, kad JAV dalyvavimas iame kare yra tragika klaida. Tuo tarpu slaptos derybos, vykusios nuo 1969 m. vadovaujant JAV prezidento patarjui H. Kissingeriui, jo pabaig. Spalio 27 d. buvo laikinai nutrauktas Vietnamo Demokratins Respublikos teritorijos bombardavimas, o spalio 30 d. ir jos apaudymas i laiv iaur nuo 20-osios lygiagrets. Taiau nepasiekus dvialio susitarimo, gruodio 18 d. JAV aviacija vl atnaujino Hanojaus ir Hai Phongo masinius oro antpuolius. Per 12 dien iki met pabaigos bombarduojant iaurs Vietnamo miestus buvo numesta daugiau kaip 100 tkst. ton bomb. iaurs Vietnamo oro erdvs gynybos padaliniai numu 80 amerikiei lktuv, tarp j ir 23 strateginius bomboneius B-52. 1972 m. gruodio 30 d. iaurs Vietnamo teritorijos bombardavimas buvo nutrauktas, kadangi vietnamieiai pasil grti prie taikos deryb stalo. 1972 m. pabaigoje amerikiei karin kontingent sudar 24 200 moni, bendri pajg nuostoliai 531 mogus. Australijai ir Naujajai Zelandijai ivedus i Piet Vietnamo savo karines pajgas sjunginink pajgose liko apie 41 tkst. moni. 1973 m. sausio 15 d. JAV prezidentas R. Nixonas, paspartjus taikos deryb eigai, paskelb sakym dl laikino vis puolimo operacij pristabdymo. Pagaliau sausio 23 d. buvo praneta apie ali susitarim nutraukti ugn. H. Kissingeris (Kisinderis) ir iaurs Vietnamo ambasadorius Jungtinse Vals-

40

tijose Le Dik Tcho parafavo sutart dl ugnies nutraukimo nuo sausio 28 d. 8.00 val. Saigono laiku. Oficiali sutarties pasiraymo ceremonija vyko sausio 27 d. Paryiuje. Pagal i sutart amerikiei pajgos turjo bti ivestos i Vietnamo, o Vietnamas sipareigojo paleisti ir perduoti amerikieius karo belaisvius. Taikos sutarties vykdymo slygas buvo pavesta kontroliuoti tarptautinms organizacijoms. Vasario 12 d. iaurs Vietnamas paleido pirmuosius 142 karo belaisvius amerikieius. Pagal 1973 m. vasario 21 d. Laoso vyriausybs ir prokomunistini jg susitarim nuo vasario 22 d. 12.00 val. turjo bti nutraukta ugnis. Taip buvo ubaigtas net 20 met truks karas. JAV nedelsdamos i Laoso vadovybs pareikalavo paleisti karo belaisvius amerikieius. Nors kaimyninse valstybse jau buvo bandoma atkurti taik, Kambodoje kovo pabaigoje karas vis dar tssi. Baltieji rmai prane, kad JAV aviacija ts karini objekt bombardavim Kambodoje tol, kol komunistins pajgos nenutrauks kovos operacij ir nesutiks vykdyti susitarimo dl ugnies nutraukimo. 1973 m. kovo 29 d. paskutiniai JAV kariniai daliniai paliko Piet Vietnam. iaurs Vietnamas ilaisvino dar 67 (paskutinius) karo belaisvius amerikieius (i viso buvo 587 karo belaisviai). Ivedus JAV karines pajgas, Piet Vietname liko tik apie 8 500 amerikiei specialist (civili). Pagal taikos sutart Piet Korjos vyriausyb i Piet Vietnamo taip pat ived savo 35 tkst. kari. Rugpjio 14 d. JAV nutrauk Kambodos bombardavimo operacijas. Taip baigsi JAV devyneri met karini veiksm Indokinijoje epopja. io karo metu bombarduojant Vietnam buvo numesta apie 14 mln. ton bomb ir sviedini. Pagal nuostolius, jei ekvivalentas bt atomin bomba, numesta ant Hirosimos miesto Japonijoje, tai prilygt 700 toki bomb padariniams. JAV karins ilaidos siek apie 146 mlrd. doleri. Vietname JAV neteko daugiau kaip 9 tkst. lktuv ir sraigtasparni.

41

IV skyrius Arab valstybi ir Izraelio karai

4.1. Bendras istorins padties apibdinimas io karinio konflikto aknys gldi daug giliau nei Antrojo pasaulinio karo prieastys. Ilg laik Izraelis buvo laikomas itikimiausiu ir patikimiausiu JAV sjungininku Artimuosiuose Rytuose. Tad kovojantys su yd valstybe arabai vienaip ar kitaip buvo siejami su Soviet Sjunga. is stereotipas taip giliai sir pasaulio visuomens smon, kad privert umirti Izraelio valstybs krimo istorij. Norint surasti tikrsias io karinio konflikto aknis ir prieastis, reikt prisiminti yd istorij: kad jie buvo isklaidyti pasaulyje I a. numalinus sukilim Palestinoje, o Jeruzal 1099 m. buvo ukariauta kryiuoi, sionistinio judjimo XIX a. uuomazgas, 1917 m. Belforo deklaracij ir tai, kad sjungininkai nepateisino arab vili pasiraius taikos sutart Versalyje, taip pat nacist bandym sunaikinti visus Europoje gyvenusius ydus Antrojo pasaulinio karo metu. Nuo 1945 m. galima skirti iuos 8 karinio konflikto paatrjimo laikotarpius: 1) 19451948 m. partizaninis karas, kils dl yd terorizmo; 2) 19481949 m. Pirmasis arabIzraelio (Nepriklausomybs) karas; 3) 1956 m.Antrasis arabIzraelio (Sueco) karas; 4) 1967 m.Treiasis arabIzraelio (ei dien) karas; 5) 19681970 m. varginantis karas; 6) 19701973 m. partizaninis karas, kils dl arab terorizmo; 7) 1973 m. Ketvirtasis arabIzraelio (Jom Kipuro) karas; 8) 19751984 m. padties paatrjimas Libane. 19451948 m. sionistai, siekdami sukurti nepriklausom yd valstyb, prie arabus ir angl okupacines pajgas organizavo partizanin kar. Jungtini Taut pastangos isprsti arab ir yd nesutarimus taikiu bdu buvo bevaiss. 1947 m. lapkriio 29 d. JT Generalin Asamblja pritar specialaus komiteto parengtam Palestinos padalijimo dvi nepriklausomas valstybes planui, kuris turjo bti gyvendinamas nuo 1948 m. spalio 1 d. Arab valstybs atsisak pripainti JT sprendim ir pagrasino ginti savo em, o prireikus naudoti ir karin jg. Nors JT rezoliucija ir buvo priimta, Palestin supanios

42

arab valstybs nepareng joki rimt plan ir nesukr tarptautini organizacij, kad bt galima apginti dalijamos arab valstybs interesus. Tuo tarpu yd agentra, kuriai vadovavo Davidas Ben Gurionas, rengsi neivengiamai kovai su arabais ir perm iniciatyv savo rankas. Didiosios Britanijos vyriausyb savo karines pajgas i Palestinos ived ne 1948 m. spalio 1 d., kaip buvo nurodyta JT rezoliucijoje, o 1949 m. gegus 14 d. Tuo metu Palestinoje gyveno apie 650 tkst. yd ir 1 200 tkst. arab. 1947 m. pabaigoje1948 m. pradioje Sirijoje susiformavo Arab ilaisvinimo armija, kuri plauk savanoriai i daugelio arab valstybi. i kariuomen, kuriai vadovavo irakiei generolas Ismailas Safatas ir sir lyderis Favzi Kauki, nebuvo gerai organizuota, todl pirmieji ipuoliai (sausio 10 d.) prie Palestinoje besikurianius ydus buvo neskmingi. Pirmj puolim atrm brit karins pajgos, o kit elitini yd agentros karini pajg padalinys. Nors brit karins pajgos ir band atkurti tvark, daugiausia jg jos skyr savo evakuacijos keliams isaugoti, todl karas pamau iplito visoje Palestinos teritorijoje. Ir yd, ir arab pajgos aktyviai manevravo, iekodamos patogi pozicij, kuri nekontroliavo britai, arba rengsi uimti rajonus, kuriuos turjo atlaisvinti brit pajgos pagal JT rezoliucij. Beje, ydai tai dar pagal plan, tikslingai, ko negalima pasakyti apie arab pajg vadovyb. Palestinos iaurje, Haifos mieste ir aplink j, nepaisant vis brit pajg vado pastang nutraukti kariaujani ali veiksmus, be paliovos vyko kova. Galiausiai po nirtingo mio balandio 2123 d. arabai i Haifos pasitrauk, balandio 18 d. paliko Tiberijos, o gegus 612 d. Safado miestus. Centrinje Palestinos dalyje taip pat vyko nepaliaujami miai, ypa palei i Tel Avivo Jeruzal einant keli, kuriuo vyko organizuotas yd gyvenviei ir j ginkluotj pajg aprpinimas audmenimis, ginkluote ir maistu. 1948 m. balandio 9 d. dvi yd terorist grups (Irgun Cvai ir tern Gang) sureng arab udynes, kuri metu buvo nuudyti 254 taiks gyventojai vyrai, moterys ir vaikai. Daugelis Palestinos yd ir arab buvo sukrsti io smurto akto prie beginklius mones, kas, be abejo, tik padidino arab neapykant ydams ir sionizmui. 1948 m. balandio 25 d. kaimynins arab valstybs sutar vesti jungtines arab pajgas Palestin. Libanas, Sirija, Irakas, Transjordanija (nuo 1949 m. Jordanija) ir Egiptas pradjo ruotis siverti yd uimtas Palestinos teritorijas. iai operacijai turjo vadovauti Transjordanijos karalius Abd Alachas ibn Chuseinas. 1948 m. gegus 14 d. buvo paskelbta, kad Izraelio valstyb yra nepriklausoma.

43

4.2. Pirmasis arabIzraelio (Nepriklausomybs) karas: pirmasis etapas 1948 m. gegus 1419 d. iaurinje alies dalyje prasidjo Sirijos ir Libano karini pajg siverimas Palestin, taiau sir pajgos buvo sustabdytos netoli valstybs sienos Daganijoje, Zeache ir Mimar Chajardene. Libaniei pajgoms taip pat nepavyko toli siverti teritorijos gilum jos buvo sustabdytos Malkijoje. Gegus 15 d. Irako pajgos pradjo siverim i Mafrako. Jos, kai persikl per Jordano up pietus nuo Galiljos jros (gegus 16j), buvo sustabdytos ties Geiro miestu. O kitos irakiei pajgos, ginkluotos arvuotja technika, um Jenino miest ir didij dal Samarijos, kartu keldamos grsm Natanijos miesto gynjams. Izraelio kovotoj bandymai birelio 14 d. atgauti Jenin buvo neskmingi, taiau j aktyvs veiksmai privert irakieius sustiprinti savo grupuot Nabluso Jenino rajone pajgomis, ikviestomis i Vakar Samarijos. Birelio 610 d. sirai ir libanieiai ts savo puolimo operacij. Sir pajg bandymai uimti Ein Gvo miest baigsi neskme, taiau jiems pavyko uimti Mimar Chajarden. Libaniei pajgos, palaikomos Jungtins arab kariuomens, sveikaudamos su sir junginiais, birelio 6 d. um Matku, birelio 7 d. Ramat Chaftali ir Kadeo miestus. Vykdanioms bendruosius puolimo veiksmus arab pajgoms pavyko uimti didij dal iaurinio ir centrinio Galiljos regiono. Centrinje alies dalyje 1948 m. gegus 15 d. prasidjo Jeruzals puolimas. Transjordanijos Arab legionas po sunki mi um rytin ir pietin Jeruzals dalis, taip pat, nesutiks didelio pasiprieinimo, Senj miest. Palaikomas vietos (arab) gyventoj Arab legionas skverbsi Jeruzals yd gyvenamj kvartal ir, atrms du yd bandymus isiverti i apsupties, galiausiai privert pasiduoti j gul. Gegus 18 d. yd padaliniai band uimti arab pajg kontroliuojam kelio Tel AvivasJeruzal ruo, taiau neskmingai. Gegus 25 d. Arab legiono batalionas um Latruno miest, kas suteik arabams galimyb ne tik kontroliuoti pagrindin Palestinos susisiekimo tras Tel AvivasJeruzal, bet ir sudar grsm paiai Jeruzalei. Birelio 910 dienomis yd pajgos band istumti arabus i Latruno, taiau Arab legionas skmingai atrm j atakas. Pietinje alies dalyje dvi sustiprintos egiptiei brigados eng Palestinos teritorij. Pagrindins pajgos, dislokuotos al Ario mieste, 1948 m. gegus 15 d. susitelk pamaryje, kad apsaugot Gazos rajon ir kelt grsm Tel Avivui. Kita, maesnioji, i pajg dalis, kuri sudar Arab ilaisvinimo armijos savanoriai, per Beer ev pajudjo Jeruzals link. Gegus 16 d. egiptiei pajgos, sveikaudamos su Arab ilaisvinimo armijos ir vietiniais

44

savanoriais, pradjo judti link Gazos. Po sunki mi arab pajgoms pavyko uimti Jad Mordechai (gegus 19 d.), po to, juddamos per Maidal ir Akelon, gegus 29 d. jos um Adodo (Isdudo) miest. Visi yd bandymai atsiimti Adod buvo neskmingi. Egiptieiams toliau pltojant puolim alies gilum, gegus 22 d. Betliejuje jie susijung su transjordaniei Arab legiono daliniais. Birelio 11 d. buvo paskelbtos pirmosios paliaubos, su kuriomis sutiko abi kovojanios puss. laik buvo numatyta skirti pajg poilsiui, pergrupavimui ir reorganizavimui. Tuo metu Izraelis, disponuojantis 49 tkst. kari pajgomis, baig mobilizacij. Nors arab pajg pradiniai kovos veiksmai buvo skmingi, j metu irykjo arab kariuomeni trkumai: pasenusi kovos veiksm taktika ir ginkluot, netinkama kari ekipuot, ryio priemoni trkumas, sveikos tarp skirting valstybi kariuomeni operaciniu-strateginiu lygmeniu nebuvimas. Juoba kad kai kuri arab valstybi vadovams dar tak brit patarjai, kurie faktikai labiau palaik Izrael nei arabus. Vykdydami nurodymus i Londono, vadovaujantys Arab legionui brit karininkai veng vykti rajonus, kurie priklaus Izraelio jurisdikcijai. 4.3. Antrasis karo etapas: 1948 m. liepos 918 d. iaurinje alies dalyje Izraelio pajgos trei kart band veikti sir tvirtintas pozicijas prie tilt per Jordano up, nordamos atsiimti Mimar Chajardeno miest, taiau ios pastangos nedav laukt rezultat. Kita kovos veiksm kryptimi Izraelio pajgos prasiver ir kontroliavo zon iaur nuo Haifos miesto, po to savo veiksm krypt pakeit patrauk rytus, link Nazareto. Centrinje dalyje 1948 m. liepos 912 dienomis vykusi mi metu Izraelio pajgoms pavyko veikti Transjordanijos Arab legiono gynyb ir uimti kelet miest Lidd ir Raml bei netoli j esant aerodrom, kas suteik joms galimyb kontroliuoti keli Tel AvivasJeruzal. Taiau tolesni bandymai prasiverti pro Arab legiono gynybos utvar ir uimti Jeruzal bei Latrun buvo neskmingi. Pietinje dalyje skm vis dar lydjo egiptiei pajgas. Nuo 1948 m. liepos 18 iki spalio 15 d. buvo paskelbtos antrosios paliaubos. Abi kovojanios alys stengsi maksimaliai inaudoti atsiradusias galimybes. Izraelio kariai i dalies perm kovos veiksm iniciatyv didesnje Palestinos teritorijos dalyje, o dabar jiems reikjo laiko, kad galt pergrupuoti savo pajgas ir pasirengti naujam puolimui. Paliaub pabaigoje Izraelio vadovyb sugebjo atlikti papildom mobilizacij, todl jo karins pajgos padidjo iki

45

120 tkst. kari. Izraelio kariuomen turjo tank brigad ir 98 kovos lktuvus, kas suteik nema pranaum. Nuo pat kovos veiksm pradios Izraelio aviacija bombardavo egiptiei aerodromus, j sausumos pajg susitelkimo rajonus ir kitus svarbius karinius objektus. Tuo metu arab pajgas sudar tik apie 40 tkst. kari, tank ir lktuv mi metu taip pat gerokai sumajo. Labai trko kovos technikos atsargini dali ir degal. Arab gretose buvo sumaitis, kilusi dl prieininko pranaumo: sumanaus kovos veiksm organizavimo, gero kariuomens aprpinimo, dl ko buvo galima vykdyti dideles puolimo operacijas daugumoje Palestinos rajon, todl jie buvo pasiry kuo greiiau nutraukti kovos veiksmus. Rugsjo pabaigoje aktyvesni kovos veiksmai vyko egiptiei fronte, Izraelio kariams mginant atkirsti susisiekimo kelius, einanius i Egipto pajrio dalies alies gilum Falujos miesto rajone, bei utikrinti sau saugius tiekimo kelius Negevo rajon. 4.4. Treiasis karo etapas: 1948 m. spalio 6lapkriio 5 d. Pasinaudoj arab pajg pasyvumu centriniame ir iauriniame regionuose, izraelieiai pergrupavo ir sutelk savo geriausius dalinius prie egiptieius pietinje alies dalyje. i pajg grupuotje buvo sutelkta iki 15 tkst. kari. Taiau intensyvs, sutelkti puolimo izraeliei veiksmai Adodo rajone nebuvo skmingi. Uimti pranaesnes pozicijas ir perkirsti susisiekimo keli Rafach jiems taip ir nepavyko. Spalio 1921 dienomis Izraelio pajgos sureng puolim ir um Uleikato miest. Taip buvo perkirstas dvi egiptiei kariuomens dalis jungiantis susisiekimo kelias. Pltodamos puolim, spalio 21 d. arab pajgos paliko Beer ev ir kartu atvr izraelieiams keli Negev. Egiptiei padaliniai, gyn Hebron, ir j sustiprinta brigada Falujos rajone buvo atkirsti nuo savo pagrindini pajg, nutrko j materialinis aprpinimas. Egiptieiai, matydami, kad j aprpinimo keliams pajrio zonoje gresia pavojus, nusprend palikti Adod ir Maidal, ivesti i j savo padalinius ir sutelkti turimas pajgas (iskyrus ublokuotas Falujos ir Hebrono miestuose) Aslui, Gazos ir al Ario rajonuose. Centriniame sektoriuje spaliolapkriio mnesiais izraelieiai band praplsti kontroliuojam Tel AvivoJeruzals zon ir tai jiems trumpam pavyko. Taiau j pajgos buvo sutriukintos Arab legiono Beit Gubrino rajone. iauriniame rajone Arab ilaisvinimo armija atliko skming reid Manar, isidsius pietus nuo Libano valstybs sienos. Izraelieiai taip pat msi rengti dideli pajg kontrpuolim. Jo tikslas buvo sunaikinti Arab ilaisvinimo armij ir taip likviduoti grsm, kylani visam iauriniam rajonui.

46

Po keleto neskming spalio 28 d. surengt Tarijos puolim arab jungtins pajgos pasitrauk Liban, o izraelieiai um Gio ir Saso miestus. Spalio 30 d. jie sutriukino arab pajgas Chulos slnyje, um Manar bei nedidel placdarm Piet Libano teritorijoje. Tuo j aktyvs kariniai veiksmai siekiant tvirtinti uimtas pozicijas baigsi. 4.5. Ketvirtasis karo etapas: 1948 m. lapkriio 211949 m. sausio 7 d. Lapkriio 19 d. Falujos rajone apsuptos egiptiei pajgos sureng puolimo operacij, kurios tikslas buvo isiverti i apsupties ir prisijungti prie pagrindini pajg. Nors i operacija baigsi neskme, j atlik arabai kontroliavo gana didel teritorij rytus nuo Gazos ir Aslui miesto. Gruodio 20 d. izraelieiai pradjo didiausi puolimo operacij, tikdamiesi, kad po jos Egiptas nebedalyvaus iame kare. Operacijos pradioje Izraelio aviacija sutelktais smgiais sunaikino aerodrom al Arie ir ten buvusius egiptiei lktuvus, taip usitikrindama savo pranaum ore. Atlikus kelet apjimo manevr, Rafacho miest gynusios arab pajgos buvo atkirstos nuo savo pagrindini pajg. Gruodio 25 d. buvo uimtas Aslui, o gruodio 27 d. Auija miestas. Viena i puolaniosios grupuots dalis toliau ts puolim iaurs kryptimi, o kita nesustodama judjo Sinajaus pusiasalio link ir po trumpo mio gruodio 28 d. um Abu Aveigilos miest. Ilaisvinusios miest izraeliei pajgos vl pakeit judjimo krypt, pasuko iaur, ir um netoli esant aerodrom bei kelet aplinkini kaim. Pagaliau sutik didesn egiptiei pasiprieinim izraelieiai pasuko iaurs ryt kryptimi link Rafacho. Kadangi izraeliei pajgos skmingai judjo Rafacho link, Egipto vadovyb kreipsi JT, praydama tarpininkauti derantis dl paliaub. Tam nedelsiant buvo pritarta. 1949 m. iki liepos mnesio Rados saloje vyko derybos. Izraelis pasira paliaub sutartis: su Egiptu vasario 24 d., su Libanu kovo 23 d., su Jordanija balandio 3 d. ir su Sirija liepos 20 d. Taiau tai nebuvo taikos sutartys. Pasiraytosiose sutartyse buvo nurodytos demarkacijos linijos, kelios demilitarizuotosios zonos ir ugnies nutraukimo ribos, taiau nebuvo nustatytos valstybi sienos ir Jeruzals tarptautinis statusas. Dl to Izraelio okupuotoje teritorijoje atsidr pus teritorijos, kuri JT buvo numatyta skirti Palestinos valstybei (apie 6,7 tkst. kv. km), ir didioji Jeruzals dalis. Arab pabgli skaiius padidjo dar 340 tkst. Vliau Egiptas perm Gazos sektoriaus (258 kv. km) kontrol, o vakarin Jordano ups krant (5,5 tkst. kv. km) ir rytin Jeruzals dal prisijung Jordanija.

47

4.6. Antrasis arabIzraelio (Sueco) karas: 1956 m. spalio 29lapkriio 6 d. 1956 m. liepos mn. dl nesiliaujani ginkluot konflikt IzraelioJordanijos pasienyje pradjo didti politin tampa. Liepos 18 d. JAV atsisak suteikti finansin param Egipto vyriausybei Asuano utvankai statyti. Atsakomasis Egipto prezidento G. A. Nassero ingsnis buvo jo pareikimas, kad visos los, gaunamos u Sueco kanalo eksploatavim, bus skirtos iai utvankai statyti. Dl to Didioji Britanija ir Pranczija JT pateik projekt rezoliucijos, kurioje siloma toliau taikyti Sueco kanalo eksploatavimo tarptautins kontrols priemones, buvusias iki Egipto vienaaliko sprendimo, ir pradjo slapta rengtis ginkluotai akcijai. Dauguma JT nari pritar iam silymui, taiau vienintel alis SSRS pasinaudojo veto teise ir is silymas nebuvo priimtas. 1956 m. spalio 15 d. Jordanijos atstovas JT Saugumo Taryboje pavadino Izrael valstybe agresoriumi. O spalio 24 d. Pranczija ir Didioji Britanija pasira slapt sutart dl bendr karini veiksm koordinavimo kovojant su Egiptu. Po to, kai Egiptas nacionalizavo Sueco kanal, Didiosios Britanijos ir Pranczijos paskirti ginkluotj pajg vadai pareng io kanalo umimo plan. Kad tai nebt panau atvir agresijos operacij, sjungininkai su Izraeliu pradjo slaptas derybas, kuri tikslas buvo isiaikinti Izraelio planus dl arabIzraelio karo atnaujinimo ir kaip tai galima bt susieti su sjunginink pajg siverimu. Vadovaujantis bendru veiksm planu, atnaujinti Izraelio kovos veiksmai turjo kelti grsm Sueco kanalui, o tai ir bt sjunginink pajg intervencijos prielaida. Po to sjunginink pajgos turjo pasilyti abiem konflikto alims atitraukti savo pajgas 15 km nuo Sueco kanalo ir, kai Egiptas atsisakys tai padaryti (taip buvo numatyta), j uimti. iai operacijai buvo duotas kodinis pavadinimas Mukietininkas. Didiosios Britanijos ir Pranczijos ekspedicin korpus sudar apie 100 tkst. kari, o i viso operacijoje prie Egipt buvo sutelkta apie 229 tkst. kari, 650 lktuv, daugiau kaip 130 kovos laiv, tarp j 6 lktuvneiai, kuriuose buvo 290 denio lktuv ir 22 sraigtasparniai. Izraelio pajgas sudar 4 smogiamosios grups, i viso 16 vairi brigad: 10 brigad (6 pstinink, oro desanto ir arvuotosios technikos) buvo sutelkta pietuose, dar 6 centriniame ir iauriniame sektoriuose skirtos rezerv. Pagal su sjunginink pajgomis suderint plan izraelieiai turjo uimti auktum Sueco rytiniame krante, taip keldami grsm ir paiam kanalui, taip pat Tiranos lank ir kartu pasti panik egiptiei gretose, t.y. kiek manoma pakirsti j karini pajg kovingum. Izraelio kariuomen, kurioje buvo sutelkta iki 150 tkst. kari, turjo 400 tank ir savaeigi pabkl, apie 500 arvuoi,

48

daugiau kaip 400 artilerijos pabkl, 360 lktuv ir 30 vairi tip karo laiv. Didiosios Britanijos ir Pranczijos karini pajg telkimas Maltoje ir Kipre egiptiei neliko nepastebtas. Egipto prezidentas nusprend perkelti madaug pus Sinajaus gulos Nilo ups delt ir Sueco kanalo rajon. Sinajuje likusios 2 egiptiei pstinink divizijos su paramos ir kitais daliniais, kuri bendras kari skaiius siek iki 30 tkst., um ilgalaikius tvirtinimus Rafacho, Abu Aveigilos ir al Ario trikampyje. Reguliariosios Egipto pajgos (apie 90 tkst. kari) turjo 600 tank ir savaeigi pabkl, 200 artilerijos pabkl ir minosvaidi, 128 lktuvus, i kuri tik 42 buvo technikai parengti. I 30 tkst. Sinajaus grupuots kari tik 10 tkst. buvo kariai profesionalai. 1956 m. spalio 29 d. 202-osios oro desanto brigados 1-asis batalionas (vadas plk. Arielis aronas) nusileido rytiniame Mitlos perjos laite (8 pav.). Isilaipinusioms izraeliei pajgoms kovos technika, audmenys, degalai, maistas ir vanduo buvo gabenama prancz lktuvais. Prie pat operacijos pradi 60 prancz reaktyvini naikintuv su ekipaais atskrido Izrael: jie aktyviai parm izraeliei puolim. Tuo paiu metu pagrindiniai brigados daliniai perjo valstybs sien, um al Kuntilos miest ir toliau judjo link at Tamado. Elato pasienio tvirtinimai buvo uimti 9-osios pstinink brigados padalini. Jiems vadovavo plk. Avraamas Joff. Vyriausiasis egiptiei ginkluotj pajg vadas, perprats izraeliei sumanym, sak arvuotajai divizijai ir pstinink brigadai persikelti per kanal ir sustiprinti Sinajaus gulos pajgas. Kit dien egiptieiai visais bdais stengsi sunaikinti ilaipint desant, taiau desantininkai skmingai atrm prieo atakas i oro ir sausumoje. Pagrindins 202-osios brigados pajgos puldamos um at Tamado miest ir dar iki pusiaunakio susijung su 1-uoju brigados batalionu. iauriniame sektoriuje centrin smogiamoji madaug divizijos dydio grupuot um Sabchu ir al Kuseim, po to pradjo turmuoti pagrindin egiptiei tvirtinim linij Abu Aveigiloje. 18 val. vietos laiku Didiosios Britanijos ir Pranczijos vyriausybs kreipsi kariaujanias alis, ragindamos nutraukti kovos veiksmus, per 15 km atitraukti savo pajgas nuo Sueco kanalo ir leisti j pajgoms laikinai isidstyti Port Saide, Ismailijoje ir Suece, kad galima bt utikrinti netrukdom laivyb kanalu. Kadangi i anksto buvo manoma, kad egiptieiai nesutiks su tokiu silymu, jungtin sjunginink pajg eskadra su siverimo pajgomis iplauk i Maltos. Izraelieiams toliau puolant, lapkriio 1 d. egiptiei karin vadovyb nusprend savo pajgas ivesti i Sinajaus pusiasalio. 202-osios desanto brigados ir 12-osios pstinink divizijos daliniai prasiver prie Sueco kanalo i Mitlos perjos puss ir pakeit savo veiksm krypt pasuko pietus, link arm a eicho. 27-oji arvuotoji brigada um al Ari ir ts puolim link Ru-

49

mani. Izraeliei 11-oji pstinink brigada um vakarin Gazos sektoriaus dal, taip pat ir pat Gazos miest. Visos egiptiei pajgos, kurios nebuvo ublokuotos ar apsuptos izraeliei, pasitrauk i Sinajaus pusiasalio. Lapkriio 2 d. Egiptas prim JT silym nutraukti kovos su Izraeliu veiksmus, taiau angl ir prancz aviacija nesiliov bombarduoti egiptiei aerodrom ir kit karini objekt. Tuo metu izraeliei 9-oji pstinink brigada judjo pirmyn palei Sinajaus pusiasalio pakrant. Desanto padaliniai, juddami Sueco lankos krantu, um naftos gavybos laukus Sudroje, Abu Zenime, at Ture. 11-oji brigada eng Chan Jun. Taip buvo uimtas visas Gazos sektorius. Lapkriio 3 d. Izraelis prim JT silym nutraukti ugn, taiau jau kit dien jo atsisak, pateikdamas papildom nepriimtin reikalavim. Faktikai is atsisakymas buvo grindiamas noru, kol sigalios nurodymas dl ugnies nutraukimo, uimti Saudo Arabijos arm a eicho miest. Lapkriio 4 d. izraeliei 9-oji brigada toliau ltai judjo pakrante, taiau, likus 5 km iki arm a eicho, jos padaliniai buvo sustabdyti prieininko stipria ugnimi. Kit dien pirmasis izraeliei bandymas uimti miest buvo neskmingas, kadangi puolantys padaliniai pateko min lauk ir buvo smarkiai apaudyti artilerijos. Antroji ataka, remiant aviacijai ir artilerijai, buvo skminga po 4 valandas trukusio mio arm a eicho miesto gula pasidav. Dar nesibaigus miui dl arm a eicho apie 500 angl ir prancz desantinink nusileido Gamilo aerodrome netoli Port Saido. Po pirmosios desantinink grups Port Fuado rajone nusileido dar 600 sjunginink desantinink. Jie um siurblin ir nutrauk vandens tiekim miestui. Dl to egiptieiai buvo priversti su desantinink vadovybe sudaryti trumpalaikes paliaubas, taiau 22.30 val. kovos veiksmai vl buvo tsiami. Lapkriio 6 d. ryte sjungininkai pradjo jr desanto ilaipinimo Port Saide operacij, o po trij valand atkaklaus mio buvo palauta egiptiei gynyba. Jr desanto ilaipinimas buvo remiamas i Maltos ir Tulono atplaukusi karo laiv. Vidurnakt desantininkams gavus sakym nutraukti ugn, jie ir toliau ts puolim, tad iki nustatyto laiko sjunginink padaliniai dar spjo uimti al Kap. i operacija ypatinga tuo, kad joje dalyvavo daug oro desanto padalini. Tai buvo manoma dl to, kad egiptieiai neturjo oro erdvs gynybos padalini. Jr desantui perdislokuoti taip pat buvo naudojami sraigtasparniai. Iki 1956 m. gruodio 22 d. Didioji Britanija ir Pranczija, o iki 1957 m. kovo 8 d. Izraelis i ugrobt teritorij ived savo karines pajgas. Palei demarkacijos linij i Egipto puss buvo idstyti JT ginkluoti padaliniai. io karo metu daugiausia nuostoli patyr Egiptas: uvo apie 1 650 ir buvo sueista apie 4 900 moni, apie 6 200 kari pateko nelaisv, buvo sunaikinta 215 egiptiei lktuv. Izraelio nuostoliai buvo daug maesni: 189 nukauti ka-

50

riai, apie 900 sueist, prarasta 15 lktuv, o Didiosios Britanijos ir Pranczijos minimals: 26 kariai uvo, 129 sueisti, 5 lktuvai sunaikinti. 4.7. Taktikos ypatumai io karo metu angl, prancz ir izraeliei pajgos pirmajame kovos eelone naudojo arvuoi ir tank dalinius. Tankai (apie 600) vykdant kovos veiksmus panaudoti buvo gana veiksmingai. ginkluot traukus prietankini valdomj raket kompleksus irykjo naujos kovos veiksm tendencijos organizuojant ir vykdant prietankin gynyb. Pradjus naudoti moderni ginkluot kilo abejoni dl tradicini kovos priemoni, ypa tank, tolesni perspektyv koki ginkluots tobulinimo krypt rinktis: ar storinti tank arvus, ar didinti j judrum mainant arvo svor, nes reaktyvinis kumuliacinis sviedinys gali pradeginti bet kokio storio arv. Netgi turinios daug tank gamybos patirties valstybs tai atsivelgdamos pasirinko antrj keli. Pavyzdiui, VFR pradjo gaminti kovos tank Leopardas 1, kuris dl lengvesnio arvo svr tik 40 ton ir buvo manevringesnis mio lauke. 4.8. Treiasis arabIzraelio (ei dien) karas: 1967 m. birelio 510 d. 1966 m. lapkriio mn. Egipto prezidentas G. A. Nasseras sudar gynybin sjung su Sirija, kaltindamas Izrael turint agresyvi ksl Sirijos atvilgiu ir addamas pastarajai prireikus suteikti karin pagalb. Egiptas perdislokavo kelet savo divizij i Sinajaus pusiasalio ariau EgiptoIzraelio valstybs sienos, o 1957 m. gegus 18 d. Egipto prezidentas pareikalavo JT ivesti karines pajgas, kurios buvo dislokuotos palei ugnies nutraukimo linij pasibaigus 19481956 m. vykiams. JT pajgos buvo nedelsiant ivestos, Nasseras netrukus arm a eiche dislokavo egiptiei kariuomen ir paskelb, kad blokuojamas Tiranos ssiauris, o tai reik, jog blokuojamas ir Izraelio Elato jr uostas. Stebdamos Egipto veiksmus, JT, JAV ir kitos valstybs iekojo bd, kaip taikiai isprsti kylant konflikt ir taip ivengti karo veiksm, taiau Egiptas ir Izraelis buvo link savo interesus ginti ginklu. Gegus 30 d. Egiptas ir Jordanija pasira dvial karin pakt, kuris buvo nukreiptas prie Izrael. Izraelio vadovyb pareik, kad turs pradti karo veiksmus, jeigu bus: 1) udarytas Tiranos ssiauris; 2) Irako pajgos pasistos Jordanij; 3) pasiraytas Egipto ir Jordanijos gynybos paktas;

51

4) ivestos JT pajgos. Visa tai buvo padaryta, todl karas tapo neivengiamas. Taip pat takos turjo ir tai, kad birelio 46 dienomis Jordanijos karalius Chuseinas I ir Egipto prezidentas G. A. Nasseras apkaltino JAV teigdami, kad jos bendradarbiauja su Izraeliu. Dl to daugelis arab valstybi, iskyrus Jordanij, su JAV nutrauk diplomatinius santykius. 1967 m. birelio 5 d. Izraelis smog netikt prevencin smg arab koalicijos pajgoms (9 pav.). Anksti ryte Izraelio aviacijos orlaiviai, skrendantys vir Viduremio jros vakar kryptimi, netiktai pasuko pietus, siver Egipto oro erdv ir m bombarduoti visus egiptiei aerodromus, nuluodami nuo ems paviriaus j aviacij. ioje oro operacijoje dalyvavo beveik visos Izraelio karins oro pajgos. Per kelet antskrydi buvo sunaikintos svarbiausios egiptiei aviacijos bazs ir radiolokacijos postai. I viso Egiptas neteko apie 290 karo lktuv (2/3 savo aviacijos). T pai dien Izraelio aviacija bombardavo Jordanijos, Irako ir Sirijos aerodromus. Nors oro antpuoliai buvo trumpalaikiai (apie 30 min.), to pakako, kad arab aviacija bt sunaikinta. I viso arabai neteko 451 orlaivio, tarp j 390 kovos lktuv. Izraelio nuostoliai, arab duomenimis, buvo apie 80 lktuv, izraeliei duomenimis 20. Tai, kad buvo sunaikinta arab valstybi aviacija, lm bsimo karo rezultatus. Reikia pabrti, kad Izraelio aviacija turjo galingesn ginkluot, o lakn kovinis pasirengimas buvo gerokai auktesnio lygio, palyginti su arab valstybi pilot, kuri katastrofikai trko, pasirengimu. 1 lentel
Kare dalyvavusi valstybi karins pajgos, ginkluot ir technika Valstybs Izraelis Egiptas Sirija Jordanija Irakas Kariai 230000 200000 63000 56000 90000 Divizijos 8 10 4 3,5 5 Tankai 1100 1200 750 287 200 Pabklai 200 600 315 72 500 Lktuvai 260 431 90 18 110 Laivai 22 60 15 0 15

Birelio 5 d. Izraelio kariuomen pradjo kovos veiksmus sausumoje. Sinajaus fronte izraelieiai turjo sutelk dvi mechanizuotsias ir vien arvuotj divizijas, mechanizuotj brigad ir kelet smulkesni kovos ir aprpinimo padalini. Izraelieiai per kelet dien um vis Sinajaus pusiasal

52

ir birelio 8 d. j prieakiniai daliniai jau buvo isidst nuo Port Saido iki arm a eicho. Vadovaudamasis prasta karo strategija, Izraelis neturjo pradti kovos veiksm prie Jordanij ir Sirij, kol Sinajaus pusiasalyje nebus baigta puolimo operacija. Taiau matydami, kad karo su Jordanija nemanoma ivengti ir jos pajgos nerodo didelio aktyvumo Jordanijos fronte, izraelieiai nusprend uimti Jeruzal, kur buvo daug yd ventykl ir kit vent viet. Nors izraelieiai sutiko ar Jordanijos kari pasiprieinim, birelio 7 d. j pajgos siver Jeruzals senamiest, o po piet um Betliej, Hebron ir Rion le Cijon. T pai dien JT Saugumo Tarybos silymu abi kovojanios alys sutiko nutraukti ugn. Sirijos fronte birelio 58 d. aktyvi kovos veiksm nevyko. Golano auktumas gyn 6 sir brigados ir dar tiek pat buvo rezerve vakarus nuo al Kuneitros. Izraelieiai paleido intensyvi artilerijos ugn taip arabams buvo daromas psichologinis spaudimas dl greitai prasidsianio izraeliei puolimo, o ie ir negalvojo perimti kovos iniciatyvos. Nors pagal JT silym nuo birelio 8 d. turjo bti nutraukta ugnis, tiek arabai, tiek izraelieiai nakt i birelio 8osios 9-j ts pozicij apaudym i toliaaudi pabkl, o anksti ryte Izraelio pajgos pradjo puolim. Iki sutem izraelieiai pralau pirmj sir gynybos linij, kuri neleido siverti iaurs Golano auktum rajon, kitos pajgos kovsi, kad galt ieiti prie Galiljos jros. Ankst birelio 10 d. ryt m buvo trauktos trys izraeliei brigados, kurios per Golano auktumas i trij pusi apsupo al Kuneitr, viena i j um miest. 18.30 val. vl buvo paskelbta, kad ugnis nutraukiama. aibika karin operacija vienu metu trimis frontais labai aikiai pademonstravo Izraelio kariuomens pranaum. JT Saugumo Tarybos nutarimu Izraeliui buvo palikta teis kontroliuoti Sinajaus pusiasal rytus nuo Sueco kanalo. Bendra patirt nuostoli duomen suvestin pateikta 2 lentelje.
Personalo netektys ir kovos technikos nuostoliai Valstybs Izraelis Egiptas Sirija Jordanija Irakas Nukauta 800 11500 700 2000 100 Sueista 2440 15000 3500 5000 300 Belaisviai 18 5500 500 4500 0 Tankai 100 700 105 125 20

2 lentel
Lktuvai 40 264 58 22 24

53

4.9. Taktikos ypatumai Prie kar Izraelio ginkluotosios pajgos turjo apie 1 100 tank. J daliniuose i dalies buvo modernizuoti amerikietiki tankai erman M4, M48, brit Centurionai MK5 ir MK7 bei lengvieji prancziki tankai AMX13. Egiptas turjo apie 1 200 tank, kuri dauguma buvo sutelkti Sinajaus pusiasalyje. Arab valstybi karins pajgos buvo kur kas pranaesns pagal kari skaii beveik 2 kartus, artilerijos priemones 2,5 karto, tank skaii 1,7 karto, lktuv skaii 1,4 karto. Nors arab pajgos pagal kovos technikos ir ginkluots kiek nenusileido Izraelio pajgoms, pagal kovin pasirengim ir technin parengt jos buvo gerokai silpnesns. Pirmj karo dien arabams netekus 2/3 savo aviacijos, izraelieiai pradjo viepatauti ore, kas turjo neigiam padarini arab sausumos pajg daliniams. Sausumos kovos veiksm metu tank daliniai buvo naudojami gynybos linijai pralauti ir skmingam puolimui numatytomis kryptimis plsti. Taip egiptiei fronte Centrin Izraelio pajg grup pirmj karo dien sutiko ar Egipto 2-osios motorizuotosios divizijos pasiprieinim ir nesugebjo pralauti jos gynybos linijos. Tada m buvo trauktos dvi arvuotosios brigados, kurios nakt apjo divizij i sparn. Tuo paiu metu divizijos unugaryje buvo ilaipintas taktinis Izraelio oro desantas. Tada, palaikant sveik su puolaniais i fronto ir sparn daliniais, birelio 6 d. iame fronto ruoe izraelieiai iki 25 km siver teritorijos gilum. Organizuodama kovos veiksmus izraeliei karin vadovyb svarb vaidmen skyr tank ir arvuotiesiems daliniams. Buvo stengiamasi kompleksikai inaudoti tank ir pstinink dalini kovos galimybes, j veiksmus patikimai remiant aviacijai ir artilerijai. Kita io karo naujov aviacijos panaudojimas kovoje su maais anteminiais taikiniais, tarp j ir su arvuotja technika. Analizuojant karo eig paaikjo, kad tendencija gaminti tankus silpnesniais arvais, bet judresnius yra klaidinga. Apie prast arab pajg pasirengim ir greitai majant moralin ryt liudija is faktas: i 700 egiptiei tank, kuriuos izraelieiai ugrob Sinajaus pusiasalyje, tik apie 300 buvo technikai tvarkingi arba turjo nedideli technini trkum.

54

4.10. Ketvirtasis arabIzraelio (Jom Kipuro) karas: 1973 m. spalio 624 d. Po 1967 m. arab valstybiIzraelio karo nei JT, nei didiosios pasaulio valstybs nerod jokios iniciatyvos, kad galutinai bt isprstos io regiono problemos. Padtis Artimuosiuose Rytuose buvo apibdinama formule nei karo, nei taikos. Atrod, vienintelis bdas, galintis kaip nors ijudinti i problem sprendimo proces, turjo bti koks nors veiksmas, kuris atkreipt didij valstybi ir JT dmes ir priverst imtis konkrei priemoni. Esama padtis visikai tenkino Izrael, kuris aneksavo dideles arab valstybi teritorijas, todl io veiksmo iniciatorius buvo Egipto prezidentas Anvaras al Sadatas. 1972 m. lapkriio mnes Egipto gynybos ministras informavo prezident apie ginkluotj pajg pasirengim karui su Izraeliu. 1973 m. rugsjo 12 d. Kaire vyko Egipto prezidento slaptas pasitarimas su Sirijos prezidentu Chafizu al Assadu, po kurio jau rugsjo 26 d. Egipto ir Sirijos karins pajgos pradjo telktis bendroms pratyboms, kaip buvo paskelbta iniasklaidoje. Nors nei JAV, nei Izraelis neturjo valgybos duomen dl karini arab veiksm galimybs, Izraelio kariuomenje buvo paskelbta sustiprinta kovin parengtis, o 2-oji arvuotoji brigada rugsjo 29 d. um pozicijas Golano auktumose(10 pav.). Izraelio valgyba apie karo veiksm pradi gavo informacijos tik spalio 6 d. 4.00 val. ryto. valgybos duomenimis, karas turjo prasidti spalio 6 d. 18.00 val. T pai dien 9.30 val. Izraelyje buvo paskelbta mobilizacija. Valstybi ginkluotj pajg duomenys pateikti 3 lentelje.
Valstybi karins pajgos, ginkluot ir technika Valstybs Egiptas Sirija Izraelis Kariai 400000 130000 115000 Tankai 2000 1300 2000 Lktuvai 400 400 500

3 lentel

Sraigtasparniai Laivai 200 50 90 200 27 58

Egipto ir Sirijos karo veiksmus rm ir kitos arab valstybs nedideli Irako, Maroko, Jordanijos, Saudo Arabijos ir Kuveito kariniai padaliniai. 1973 m. spalio 6 d. 14.05 val. Egipto aviacija netiktai pradjo bombarduoti Izraelio artilerijos pozicijas, vadavietes, o artilerija stipriai apaud tvirtinimus, rengtus palei Sueco kanal. Egiptiei kovos veiksmai siekiant taktinio netiktumo prasidjo staiga. Sinajaus fronte 14.35 val. egiptiei komandos padaliniai skmingai for-

55

savo Sueco kanal, paskui juos sek ir pstinink, inineriniai padaliniai bei keletas tank, kurie buvo perplukdyti ant speciali platform. Nakt i spalio 7-osios spalio 8-j egiptiei ponton padaliniai per Sueco kanal reng tiltus, kuriais tuoj pat pradjo keltis 3-iosios armijos tank daliniai. Pirmieji per kanal persikl 500 egiptiei tank. Tuo metu dvi Izraelio mobilizuotos rezervo divizijos skubjo pagalb 2-ajai arvuotajai brigadai, kad sustabdyt per Golano auktumas besiverianius arabus. Viena divizija jo i Romani, kita i Tados puss. Spalio 8-osios ryt abiej divizij prieakiniai daliniai band kontratakuoti placdarme sitvirtinusius arab dalinius, taiau, patyr daug nuostoli, turjo atsitraukti. Izraelio pajg aviacija taip pat nelabai galjo padti ir patyr nemaai nuostoli, kadangi egiptieiai, turdami soviet gamybos zenitini raket, buvo organizav stipri oro erdvs gynyb. Iki spalio 11 d. taktin situacija beveik nepakito. Tik sir daliniams patekus kebli padt buvo priimtas sprendimas plsti puolim ir vertis alies gilum. Taiau spalio 14 d. egiptiei puolimas buvo sustabdytas, jiems praradus daug tank. Generolo A. arono divizija, sveikaudama su oro desanto brigada, smog egiptiei 2-osios ir 3-iosios armij tarp ir um placdarm netoli Deversuaro. Egiptiei 2-osios armijos daliniai i ryt ir vakar apsupo prasiverusi izraeliei grupuot, taip atkirsdami atsitraukimo keli. pagalb gen. A. aronui prasiver gen. mjr. Abrachamo Adano divizija, kuri, veikusi egiptiei pasiprieinim, sureng perkl i kito Sueco kanalo kranto. Egiptiei 2-oji ir 3-ioji armijos daug kart band kirsti koridori, kuris ved Izraelio divizij susijungimo viet, taiau, praradusios daug tank, savo sumanymo negyvendino. Spalio 1819 dienomis gen. arono divizija dar praplt uimt placdarm vakar kryptimi, triukindama egiptiei pajg unugario padalinius ir oro gynybos sistemas, kas gerokai sumaino Izraelio aviacijos nuostolius. Divizijos bandymas uimti Ismailijos miest egiptiei buvo atremtas. Spalio 2022 dienomis gen. arono divizijos bandymai toliau pulti iaurs vakar kryptimi taip pat nebuvo skmingi, utai gen. A. Adano divizija, atlikdama reid piet kryptimi, didelio arab pasiprieinimo nesulauk, todl jam pasisek perkirsti pagrindin susisiekimo keli SuecasKairas. Spalio 22 d. 18.52 val. JT pasil abiem alims nutraukti ugn, taiau n viena nesiliov kovoti. Spalio 23 d. A. Adano divizija toliau judjo pietus Sueco miesto link, izoliuodama 3-ij Egipto armij. Izraelio kariai band pulti ir uimti Sueco miest, taiau j puolimas buvo atremtas. Spalio 24 d., 7.00 val. ryto, antr kart buvo paskelbta, kad ugnis nutraukiama. Golano fronte spalio 6 d. po sir aviacijos smgi egiptiei komandos padaliniai, palaikomi sraigtasparni, um tvirtint izraeliei stebjimo post ant Chermono kalno, i kur matsi Golano plokiakalnis ir Damasko

56

lyguma. iaur nuo al Kuneitros sir pstinink divizijos ataka buvo atremta. Jos metu arabai neteko didiosios dalies tank. Po to sir 3-ioji tank divizija band prasiverti pro izraeliei 7-osios pstinink divizijos kovos rikiuot, taiau, netekusi daugelio tank, buvo nustumta atgal. Tik sir 5-ajai mechanizuotajai divizijai kartu su 1-ja tank divizija pasisek, praktikai visikai sunaikinus izraeliei 188-j arvuotj brigad, toliau plsti puolim. Spalio 8 d. Izraelio kariai, gav pastiprinim 7-j arvuotj brigad, sugebjo sulaikyti sir 5-osios ir 1-osios tank divizij puolim ir susigrinti turtas pradines pozicijas. Spalio 10 d. izraelieiai pradjo kontrpuolim. Trys j divizijos, smogdamos pagrindine kryptimi link al Kuneitros, pralau pirmj sir gynybos linij, o po to ir antrj, ir atvr sau keli Damasko link. ia izraelieiai sustojo ir dal puolanij pajg permet Sinajaus front, kur padtis klostsi ne j naudai. Tuo, kad prieas puolim sustabd, band pasinaudoti Irako 3-ioji arvuotoji divizija. Ji spalio 11 d. mgino kontratakuoti Izraelio pajgas i piet puss, taiau, patekusi pasal, spalio 12 d. atsitrauk. Spalio 1519 d. jungtins arab pajgos ne kart band kontratakuoti Izraelio kariuomen, taiau visos j pastangos buvo bergdios. Fronto linija nusistovjo Damasko lygumoje. Spalio 22-j izraelieiai po treio bandymo pagaliau susigrino savo stebjimo post ant Chermono kalno, o 18.52 val. buvo paskelbta, kad nutraukiama ugnis. vairi altini duomenimis, karo veiksm metu Izraelis neteko nuo 10,5 iki 16 tkst. kari, i kuri apie 3 tkst. buvo nukauti, 900 tank ir 250 lktuv. Arab valstybi nuostoliai siek apie 20 tkst. moni (nukauti), buvo sunaikinta 1 900 tank ir 270 lktuv. 1973 m. karas Artimuosiuose Rytuose parod, kad karyboje didja elektronikos vaidmuo, todl jis kartais vadinamas pirmuoju elektronikos karu. Taip pat btina iek tiek pakalbti apie didij pasaulio valstybi vaidmen iame kare. Ir Sirija, ir Egiptas visikai priklaus nuo SSRS, kadangi ji tiek ginkluot, audmenis, kovos technik ir atsargines dalis jai remontuoti. Nepaisant i itin glaudi ryi, SSRS vadovyb apie galint kilti arab ali ir Izraelio kar suinojo tik jo ivakarse. Jau spalio 9 d. i SSRS prasidjo krovini Egiptui ir Sirijai tiekimas oro keliu, kuris jo vir Vengrijos ir Jugoslavijos teritorij. Spalio 25 d. 7 SSRS divizijos buvo pasiruousios skristi Egipt teikti karins pagalbos, jeigu Izraelis nusprst sunaikinti 3-ij egiptiei armij. JAV io karo metu taip pat nebuvo nuoalyje. Spalio 8 d. i JAV karini jr pajg bazs Virdinijoje Izraelis pradjo gabenti karinius krovinius ElAl oro bendrovs orlaiviais, o nuo spalio 13 d. JAV savo kariniais transporto lktuvais. Spalio 1224 dienomis JAV pateik Izraeliui 128 kovos lktuvus, 150 tank, 4 tkst. prietankini valdomj raket ir daug kit vairi audmen.

57

Reaguojant SSRS pasirengim sisti karinius junginius Egipt, spalio 25 d. JAV ginkluotosiose pajgose buvo paskelbta sustiprinta kovin parengtis. JAV pademonstravo pasirengim panaudoti karines pajgas, kad neleist kitoms valstybms kitis treij ali vidaus reikalus. Tik spalio 27 d. JT Saugumo Taryboje pavyko isprsti JAV ir SSRS politini santyki kriz. 4.11. Taktikos ypatumai Izraeliei gebjimas racionaliai pasinaudoti tank pranaumais j pajg judrumu, ugnies galia ir arv apsauga padjo lemiamai pakeisti karo veiksm eig savo naudai. Tank daliniams buvo skiriamos svarbiausios uduotys. Puolant tankai buvo naudojami sutelktam smgiui pagrindine kryptimi smogti. Daug dmesio buvo skiriama tank ir pstinink dalini tarpusavio sveikai ir valdymui organizuoti. Mechanizuotieji pstinink daliniai paprastai juddavo paskui tank dalinius, dengdami j unugar arba sparnus. Buvo teigiama, kad bendrojo mio metu pstininkai turi likti kovos mainose kiek manoma ilgiau, kadangi tai padeda ilaikyti puolimo temp. Gynyboje Izraelio arvuotieji daliniai buvo naudojami kaip judrusis rezervas prieui kontratakuoti. Taiau, susidarius tam tikroms aplinkybms, jie galjo kovoti ir gindami pozicijas pirmajame pajg eelone.

58

V skyrius 19501953 m. Korjos karas

5.1. Bendras istorins padties apibdinimas Korjai, kuri pasibaigus 19041905 m. RusijosJaponijos karui buvo okupuota Japonijos, pagal sjungini valstybi konferencijos, vykusios 1943 m. gruodio 1 d. Kaire, nutarim turjo bti suteikta nepriklausomyb. is nutarimas buvo patvirtintas 1945 m. liepos 26 d. Potsdamo konferencijoje priimta deklaracija. Pagaliau Antrajame pasauliniame kare dalyvavusiai Japonijai 1945 m. rugpjio 15 d. kapituliavus, pagal valstybi sjungininki susitarim iaur nuo 38-osios lygiagrets japon kariuomen pasidav SSRS, o pietus JAV. 38-oji lygiagret tapo skiriamja prieing politini sistem takos sfer linija. Per dvejus metus abiem galingiausioms valstybms nepavykus susitarti dl Potsdamo konferencijos nutarimo gyvendinimo, JAV kreipsi JT, praydama tarpininkauti. Soviet Sjunga atsisak dalyvauti sudarant nepriklausomos Korjos vyriausyb, kuri turjo bti irinkta per demokratinius rinkimus. Tada 1947 m. rugpjio 15 d. pietinje okupacijos zonoje buvo kurta Korjos Respublika (sostin Seulas). Soviet Sjunga akt paskelb neteistu ir (kaip atsakomj priemon) sudar marionetins Korjos Liaudies Demokratins Respublikos (KLDR )vyriausyb, kuri sikr Pchenjane. Taip pat buvo pradta kurti iaurs Korjos kariuomen. Vadovaujantis susitarimo reikalavimais, sovietins kariuomens daliniai iki 1948 m. gruodio buvo ivesti i iaurs Korjos, o amerikiei pajgos iki 1949 m. birelio paliko pietin pusiasalio dal. alyje liko nedidel grupel JAV karo patarj, kurie turjo padti jaunai valstybei kurti ginkluotsias pajgas. Ilgiau nei metus, kurstant komunistinei propagandai, prie Piet Korj buvo organizuojami teroro, sabotao aktai ir ginkluot grupuoi veiksmai, taiau visa tai nepaveik Piet Korjos vyriausybs, kuri ir toliau egzistavo. Komunistin iaurs Korja 1950 m. pradioje jau turjo gerai parengt ir ginkluot apie 130 tkst. kari kariuomen, kuri sudar 10 divizij. Kariuomens pagrindas buvo 25 tkst. kari veteran, kurie dalyvavo Mandirijos karinje kampanijoje remdami komunistin Kinij, vidutini Soviet Sjungoje pagamint tank (T-34) brigada ir 180 Antrojo pasaulinio karo laik sovietini lktuv. I viso kariuomen turjo 258 tankus ir 1 600 artilerijos pabkl bei minosvaidi, taip pat aprpinimo dalini ir tarnyb, daugiau

59

kaip 100 tkst. rezervo kari. Piet Korjos kariuomen sudar 8 divizijos (apie 100 tkst. kari). Jai trko artilerijos, tank, lktuv ir itekli. Abiej valstybi karins jr pajgos buvo labai nedidels. 5.2. 1950 m. operacijos Septynios iaurs Korjos divizijos, tank brigada ir kiti daliniai 1950 m. birelio 25 d. keturiomis kolonomis netiktai perjo Piet Korjos valstybs sien ir toliau judjo link Seulo. Pajgoms vadovavo maralas o Jon Gunas. iaurs Korjos pajgos sutelktu smgiu veik keturi Piet Korjos divizij pasiprieinim puldamos palei vakarin krant, birelio 28 d. um Seul ir susitelk iauriniame Hangango ups krante. Ryt fronte iaurs Korjos pajgos um unono ir Kanino miestus, taiau Piet Korjos pajgoms pavyko ivengti apsupties ir atsitraukti netekus daugiau kaip 21 tkst. kari, kurie buvo nukauti arba paimti nelaisv. Karo veiksm pradios dien neeilin JT Saugumo Tarybos sesija prim sprendim imtis vis manom priemoni, kad bt nutraukti kovos veiksmai ir i okupuotos teritorijos ivesta iaurs Korjos kariuomen. Buvo kreiptasi visas JT valstybes praant talkinti gyvendinant priimt rezoliucij. Jau birelio 27 d. JAV prezidentas Haris Trumanas sak amerikiei pajg, dislokuot Tolimuosiuose Rytuose, vadui gen. D. MacArthurui (Makarturui) paremti Piet Korjos kariuomens veiksmus i oro, o birelio 30 d. leido panaudoti JAV sausumos pajgas. Birelio 28 d. Didiosios Britanijos vyriausyb perdav JAV KJP vadovybs inion savo jr pajgas, kurios buvo dislokuotos Japonijos vandenyse (1 lengvj lktuvne, 2 kreiserius ir 5 fregatas). Birelio 29 d. Australija amerikiei vadovybei perdav kelet naikintuv eskadrili ir fregat, taip pat apie savo param prane Kanada, Naujoji Zelandija ir Olandija. Generolo D. MacArthuro inioje buvo 7-ojo karinio laivyno laivai, daugiau kaip 8 Tolimj Ryt zonos aviacijos kovos grups, 4 nevisikai sukomplektuotos divizijos, dislokuotos Japonijoje, kurios buvo sujungtos 2 armijos korpusus. j sudt nejo nei korpus artilerijos, nei tank dalini, o divizij daliniai (pstinink ir artilerijos) buvo sukomplektuoti tik 2/3 (palyginti su etatine struktra). JAV 7-j karin jr laivyn sudar apie 300 vairi laiv, o 5-oji oro armija turjo apie 350 lktuv. Birelio 30 d., gavus JAV prezidento sakym, Piet Korj i JAV buvo pradta perdislokuoti 24-oji divizija (vliau kovos veiksmams su iaurs Ko-

60

rja buvo rengiamos dar dvi divizijos). T pai birelio 30-j iaurs Korjos kariuomens junginiai, tsdami puolim, persikl per Changango up pietus nuo Seulo ir pagrindin smg smog Pchentcheko miesto kryptimi, siekdami sunaikinti prieo karin grupuot Suvono rajone. Liepos 4 d. Suvono miestas po ilgos kovos buvo uimtas, o iaurs Korjos kariai liepos 6 d. vakariniame fronto ruoe um kitus svarbius atsparos punktus: Pchentchek, Ansan ir Inono jr uost, o centriniame Vondu, ungdu ir Samchoko miestus. Liepos 7j jie, nelaukdami, kol isiskleis atvykusios pagrindins amerikiei pajgos, ts puolim laikinosios Piet Korjos sostins Tedono, kur gyn 24-oji amerikiei pstinink divizija, kryptimi. Liepos 13-j puolantys prieakiniai korjiei daliniai pasiek Kimgango up ir nakt liepos 14j per j persikl. Iki liepos 20-osios amerikiei 24-osios divizijos pagrindins pajgos buvo apsuptos ir sunaikintos, o kit dien korjieiai um Sobeko kalnagbr. Amerikiei pajgos, kurioms vadovavo gen. mjr. U. Fosteris Dinas, trauksi manevruodamos ir stengdamosi sulaikyti puolanius korjiei dalinius bei laimti laiko, kad 25-oji pstinink ir 1-oji aeromobilioji divizijos galt isiskleisti ir sitraukti m. Generolas U. F. Dinas, atsitraukimo metu asmenikai vadovavs ariergardui, pateko nelaisv, jo divizijos daliniai buvo apsupti. Tik liepos 22 d., padedant 1-osios aeromobiliosios divizijos padaliniams, jie isiver i apsupties. i mi metu amerikieiai ir j sjungininkai prarado daugiau kaip 32 tkst. kari, 220 artilerijos pabkl, 20 tank, daug kitos technikos ir ginkluots. JAV prezidento H. Trumano sakymu 1950 m. liepos 7 d. generolas D. MacArthuras buvo paskirtas vyriausiuoju jungtini pajg vadu. Pirmoji valstyb, atsiuntusi savo pajgas, kurios turjo sudaryti JT karin kontingent, buvo Didioji Britanija. 1950 m. rugpjio 29 d. Korj atvyko 2 pstinink batalionai ir 27-osios pstinink brigados tabas. Rugsjo pabaigoje brigados, kuri nuo spalio 3-iosios pradta vadinti Britanijos Taut Sandraugos brigada, sudt buvo trauktas austral batalionas. Po to Pusano miest atvyko ir kit JT valstybi karins pajgos.

61

 jungtines pajgas skirti daliniai (padaliniai) Valstybs Belgija Didioji Britanija Etiopija Filipinai Graikija Kanada Kolumbija Liuksemburgas Naujoji Zelandija Olandija Pranczija Tailandas Turkija Danija, Indija, Italija, Norvegija Daliniai (padaliniai) pstinink batalionas

4 lentel

29-oji pstinink brigada, tank pulkas ir ininerijos batalionas pstinink batalionas pstinink batalionas pstinink brigada pstinink brigada pstinink batalionas pstinink kuopa artilerijos batalionas pstinink batalionas pstinink batalionas pstinink batalionas pstinink batalionas nedideli medicinos padaliniai

Kit valstybi smulkesni padaliniai jo amerikiei karini dalini sudt. JT karini padalini bendroms operacijoms rengti JAV karin vadovyb prie 8-osios armijos steig special mokymo centr, kuris pradjo veikti 1950 m. spalio 18 d. Tegaus mieste. Vienu metu jame buvo galima rengti iki 6,2 tkst. kari. Atvykstanius dalinius amerikieiai ne tik reng kovos operacijoms, pagrstoms tarpusavio sveika, bet ir aprpindavo apranga bei ekipuote, mok karius naudotis JAV gamybos ginklais ir technika. Pirmoji mokymo centr atvyko turk brigada. Ji per tris savaites ijo special kurs. Po to buvo rengiami Tailando, Olandijos, Pranczijos, Belgijos ir Graikijos, 1951 m. pavasar ir vasar Etiopijos ir Kolumbijos (paskutiniai) pstinink batalionai. Didiosios Britanijos ir kit Sandraugos valstybi kariniai daliniai iame centre nebuvo rengiami, todl 1950 m. ruden anglai Tegaus mieste steig savo mokymo centr, kuriame vienu metu galima buvo rengti iki 2,5 tkst. kari. Pagrindin JT karinio kontingento dal sudar JAV

62

(70 proc.) ir Piet Korjos (25 proc.) karins pajgos, tik apie 5 proc. Sandraugos valstybi pajg kariai. Liepos 21 d. iaurs Korjos pajg 1-oji ir 2-oji armijos, susijungusios sparnais, smog Kimchono ir Tegaus miest kryptimi, siekdamos persikelti per Naktongango up ir uimti placdarm kitame jos krante. Rugpjio pradioje korjiei 1-osios armijos daliniai, veik pasiprieinim, pasiek Korjos pietin pakrant ir Naktongango up, o rugpjio 8 d. skmingai per j persikl. 2-osios armijos pajgos, puolanios palei rytin pakrant, rugpjio pabaigoje susitelk Pchochano miesto prieigose. J tolesnis judjimas buvo sustabdytas atkakliai besiprieinani amerikiei ir Piet Korjos pajg. iuose kovos veiksmuose dalyvavo ir 15 JT valstybi pajgos. Per pusantro mnesio JAV ir Piet Korjos pajgos neteko apie 94 tkst. kari, kurie buvo nukauti arba pateko prieo nelaisv. 1950 m. rugsjo 15 d. ryte JAV specialiosios pajgos, kurioms vadovavo gen. mjr. E. M. Elmondas, visai nesitikint iaurs Korjos pajgoms, po dviej dien j pozicij bombardavimo pradjo pajg ilaipinimo rytinje pakrantje netoli Inono (emulpo, 250 km nuo Seulo) operacij. Amerikiei 1-oji jr pstinink divizija lengvai veik silpn iaurs Korjos pajg gynyb ir rugsjo 17 d. um Kimpcho oro uost. Paskui j jusi 7-oji JAV pstinink divizija pasuko pietus ir nutrauk susisiekim autostrada ir geleinkeliu, kuriais pietiniame sektoriuje buvo aprpinamos KLDR pajgos. Kartu ji apsupo Seul ginanias pajgas. iai jr desanto operacijai vykdyti buvo skirtas JAV 10-asis armijos korpusas (apie 69 450 moni). Ilaipinamo desanto pajgas sudar ne tik amerikiei, bet ir brit komandos bei keletas Piet Korjos jr pstinink dalini (45 tkst. kari). Nuo desanto pajg gynsi iaurs Korjos jr pstinink ir pasienio pajg daliniai (apie 3 tkst. kari). Prie Seulo amerikiei ir j sjunginink pajgos buvo sustabdytos ariai besiprieinani iaurs Korjos kari, todl tolesnis miesto turmas usits kelet savaii. i mi metu JT pajgos neteko apie 12 tkst. kari. Nutraukus iaurs Korjos pajg, blokuojani amerikiei pajgas pietuose, aprpinim, j dalini kovingumas gerokai sumajo. Tuo nedelsiant pasinaudojo JAV 8-oji armija, kuri gyn Pusano jr uosto prieigas. 8-osios armijos sudt jo 7 JAV ir tiek pat Piet Korjos divizij, 1 amerikiei jr pstinink ir 1 brit pstinink brigada. I viso armija turjo iki 500 tank, daugiau kaip 1 600 artilerijos pabkl bei minosvaidi ir daugiau kaip 1 000 lktuv. Pagrindinis smgis buvo smogtas i Tegaus miesto rajono Tedono ir Seulo miest kryptimi. Jos junginiams perjus puolim, veikdami silpn prieininko pasiprieinim, greitai susijung su JT pajgomis Seule. iaurs Korjos vadovyb, naudodamasi proga, kad JT pajgos kovoja dl Seulo, ati-

63

trauk savo pajgas i pietinio sektoriaus ir ived jas u 38-osios lygiagrets. Rugsjo 26 d. buvo uimtas Seulas. Per i operacij 125 tkst. iaurs Korjos kari buvo paimti nelaisv, kita kariuomens dalis isisklaid sunkiai pereinamoje vietovje, JT pajgoms atiteko daug iaurs Korjos karins mantos. Karo meno istorijoje jr desanto ilaipinimas Inone viena didiausi strategini operacij. Gabaus organizatoriaus JAV generolo D. MacArthuro dka padrika ir prastai organizuota amerikiei gynyba, dl kurios galjo vykti katastrofa, virto nuostabia pergale. Gavs JT Saugumo Tarybos pritarim, JAV prezidentas H. Trumanas leido 8-osios armijos vadui gen. D. MacArthurui persekiojant atsitraukianius iaurs Korjos kariuomens dalinius pereiti 38-j lygiagret. Spalio 1 d. i skiriamj linij kirto Piet Korjos pajgos, o paskui jas ir JAV 8-oji armija, kuri dvi savo divizijas buvo palikusi Pusano jr uostui ginti bei kovoti su pavieniais iaurs Korjos padaliniais, kuri buvo gausu Korjos pietuose. Nors amerikiei sausumos pajgos skmingai toliau judjo iaur, j aviacijai buvo grietai udrausta skraidyti vir rajon iaur nuo Jaludziango (Amnokango) ups. Spalio 15 d. Ueiko saloje vyko JAV prezidento ir gen. D. MacArthuro susitikimas, kurio metu buvo aptarta Kinijos siterpimo karin konflikt galimyb. JAV Centrins valgybos valdybos (CV) duomenimis ir gen. D. MacArthuro nuomone, Kinijos pareikimai dl galimo dalyvavimo karo veiksmuose, jeigu amerikiei pajgos kirst 38-j lygiagret, buvo nereals. Neturdamas valgybos duomen apie padt iaurinje Korjos dalyje, gen. D. MacArthuras nusprend tolygiau idstyti pavaldias pajgas, o paskui prieingais fronto sparnais apsupti ir sunaikinti iaurs Korjos karini pajg likuius. Spalio 20 d. jungtini 178-osios oro desanto smogiamosios grups ir puolani i fronto sausumos pajg buvo uimta iaurs Korjos Respublikos sostin Pchenjanas. Taiau i tikrj padtis buvo kur kas sudtingesn, nei j sivaizdavo gen. D. MacArthuras. JAV pajgoms perjus 38-j lygiagret, Kinija nusprend sutelkti gausias sausumos pajgas iaur nuo Jaludziango, Mandirijoje. Apie tai JAV karinei vadovybei nebuvo inoma, kol amerikiei pajg avangardo divizija nesusidr su kin parengta utvara, o pulkas, buvs Isano mieste, kautyni metu nepatyr dideli nuostoli. Be to, amerikiei vadovaujamos pajgos, juddamos iaurs kryptimi, nenoromis privaljo iretinti savo gretas, kadangi platjo j judjimo frontas. Piet Korjos smogiamoji divizija pasiek ondino pakrant, o amerikiei 7-oji divizija susitelk Hesano miesto rajone. JT karinms pajgoms kirtus 38-j lygiagret, Kinijoje 1950 m. lapkriio 1524 dienomis buvo suformuotas sovietini karini oro pajg 64-asis naikin-

64

tuv korpusas. J sudar 3 naikintuv divizijos, atskiras naktini naikintuv pulkas, 2 zenitins artilerijos divizijos, zenitin ir ininerin technin divizijos. Lapkriio pabaigoje (24 d.) amerikieiai toliau judjo iaurs kryptimi. Beveik par ygiavusius pirmyn ir nesutikusius jokio pasiprieinimo 8-osios armijos junginius netiktai sustabd sutelktos ugnies smgis, kuris daugiausia buvo nukreiptas deinj JT pajg sparn. Iki 180 tkst. kin kari pajgos (18 divizij) puol Piet Korjos 2-ojo korpuso nespjusias sitvirtinti ir pasirengti gynybai divizijas, nulav jas ir smog amerikiei 2-ajai divizijai, 9-ojo korpuso deinj sparn. Taip amerikiei 8-ajai armijai ikilo apsupimo pavojus. Bandydama apginti savo deinj sparn, 2-oji divizija pateko pasal netoli Kunuri miesto, kai kin pajgos apsupo jos dalinius siauroje vietoje. Besiverdami i apsupties amerikieiai neteko apie 4 tkst. kari ir prarado beveik vis savo artilerij. Reaguodamas susiklosiusi padt gen. ltn. U. Ch. Uolkeris trauk kautynes savo rezerv amerikiei 1-j aeromobilij divizij, turk batalion ir 27-j Britanijos Taut Sandraugos brigad. i papildom pajg veiksmai neleido kinams galutinai apsupti 8-osios amerikiei armijos ir sudar galimyb jai skmingai atsitraukti. Iki gruodio 5 d. 8-ajai armijai pavyko galutinai paalinti apsupties pavoj. Kadangi kin puolimas nebegaljo bti netiktas, padtis iame fronte iek tiek stabilizavosi. Taiau centrin ir rytin pakrants dalys nebuvo dengiamos JT pajg, ten reikjo skubiai rengti gynybos pozicijas. Dl to gen. Uolkeris atitrauk gynybos front ariau 38osios lygiagrets, iaur nuo Seulo, tad i fronto linija jo 250 km pietus nuo linijos, ties kuria buvo amerikieiai iki lapkriio 24 d. Umusios ir rengusios i gynybos linij, JT pajgos lauk kito komunistini pajg puolimo. Lapkriio 27 d. rytin fronto dal kinai ved dar vien savo grupuot, kurioje buvo iki 120 tkst. kari. Ji judjo abipus asano vandens saugyklos link Chinamio ir Vonsano jr uost, priversdama trauktis Piet Korjos 3-ij ir 7-j divizijas bei supdama amerikiei 1-j jr pstinink divizij (10-asis armijos korpusas). Piet Korjos karins vadovybs sakymu jos junginiai, nestodami m su kinais, paskubomis atsitrauk, o gen. MacArthuras sak skubiai evakuoti visas pamaryje esanias JT pajgas, kadangi jos galjo bti sunaikintos dalimis. abu jr uostus buvo skubiai pasisti turimi laivai. I 3-iosios ir 7-osios divizij dalini buvo suformuota jr uost prieig gynybos linija. 1-oji jr pstinink divizija um gynybos pozicij pietinje asano vandens saugyklos dalyje. i divizija atsidr 8 kin divizij apsuptyje. Amerikiei karin vadovyb nusprend bet kokia kaina atitraukti jr pstinink divizij ir kitus junginius, judanius piet kryptimi link Chinamio. Atsitraukim, kuris vyko kaunantis miuose, i oro deng amerikiei aviacija. Atsitraukianij aprpinimas

65

taip pat vyko padedant transporto aviacijai. i atsitraukimo operacija truko 13 dien. Gruodio 9 d. divizija buvo ivesta i apsupties. ios operacijos metu JT pajgos neteko apie 36 tkst. kari, tarp j 24 tkst. amerikiei. Nors komunistini pajg atakos buvo nirtingos, JT kariuomens evakuacija i abiej jr uost vyko gana sklandiai. Aviacijos ir karo laiv artilerija deng paskutinij dalini atsitraukim i uost. Karini jr pajg laivais buvo evakuota 105 tkst. JAV ir Piet Korjos kari ir 98 tkst. civili pabgli. Tuo paiu metu buvo iveta apie 350 tkst. ton vairi krovini ir 17 500 transporto priemoni. Karo transporto aviacija evakavo 3 600 moni, 200 automobili ir 1 300 ton krovini. Gruodio 15 d. paskutiniams junginiams atvykus Pusano jr uost, 10-asis korpusas ir jo strateginis rezervas buvo perduoti 8-ajai armijai. Analizuojant karo Korjoje pirmj etap strateginiu lygmeniu darytinos ios ivados: 1. Nors ir buvo ivengta visikos katastrofos, JT pajgos pralaimjo pirmj karo etap ir perleido iniciatyv komunistinms pajgoms. Tokios neskms prieastys yra kelios: pirma, JT Saugumo Tarybos ir Jungtinio tabo virinink komiteto draudimas vykdyti valgyb iaur nuo Jaludziango (Amnokango) ups; antra, Jungtinio tabo virinink komiteto draudimas bombarduoti tiltus per Jalucziango up ir strateginiu poiriu svarb iaurs Korjos jr uost Nadin, per kur netrukdomai buvo tiekiama soviet ginkluot ir technika jos kariuomenei; treia, nors gen. MacArthuro sprendimas tsti puolim i esms buvo teisingas, jo gyvendinimo metodas ir saugumo priemoni nepaisymas tuo metu yra vertintini kritikai. 2. Analizuojant JT pajg neskms prieastis taktiniu poiriu paymtinas faktas, kad JT pajgoms trko elementari judant psiomis reikaling ir pagrindini ugnies valdymo ini bei patirties. Juddamos tik esamais keliais, jos buvo visikai priklausomos nuo artilerijos, tank ir aviacijos paramos tuo metu, kai kin lengvai ginkluotos pajgos skmingai manevravo ir slapta pereidavo sunkiai veikiamas vietoves (dl to j antpuoliai bdavo netikti). Beveik visada kinai juddavo tamsiu paros metu, o dien slpdavosi ir ilsdavosi. 3. Kin atakos buvo rengiamos pagal vienod scenarij: ma grupi prasiskverbimas, apjimas ir pasala. Kiekvienas mis prasiddavo ma padalini trumpu susirmimu ir staigia j ataka prasiveriant gynybos gilum ir skaidant atramos punktus nedidelius pasiprieinimo idinius, kurie vliau buvo sunaikinami. Tokia veiksm taktika neleido JT pajgoms artimajame myje tinkamai pasinaudoti savo turimos ugnies ir kovos technikos pranaumais.

66

5.3. 1951 m. operacijos Netiktai 1951 m. sausio 1 d. 400 tkst. kin armija su 100 tkst. iaurs Korjos pergrupuota kariuomene vakarinje dalyje perjo puolim ir kirto 38-j lygiagret. JAV 8-oji armija, kurios gretose buvo apie 200 tkst. kari, pradjo trauktis Seulo link. Sausio 3 d. kin pajgos pradjo puolim ir giliai siver Piet Korjos divizij ginamas pozicijas rytinje dalyje. Piet Korjos divizija gyn JAV 2-osios divizijos sparnus, todl, korjieiams pradjus skub atsitraukim, jos daliniams ikilo apsupties grsm. Treij kart sostin buvo perimama i vien rank kitas. JT pajg aktyvi gynyba, remiama JAV aviacijos, leido sultinti komunistini pajg puolimo temp. Sausio 15 d. JT pajgoms pavyko stabilizuoti front madaug 50 km pietus nuo 38-osios lygiagrets, t.y. nuo Pchentcheko vakarinje pakrantje iki Samchoko rytuose. Sausio 25 d. pergrupavus JT pajgas buvo surengtos kelios puolimo operacijos, kurios turjo ribotus tikslus, taiau bendri veiksmai vyko iaurs kryptimi. Komunistini pajg kontratakos, surengtos vasario 1118 dienomis Vondu miesto prieigose, truput sultino amerikiei puolimo temp centrinje fronto dalyje, taiau vakarinje jo dalyje JT pajgos vl priartjo prie Seulo. Kovo 7 d. JT pajgos pradjo puolimo operacij, kurios tikslas buvo sutriukinti komunistines pajgas ir ilaisvinti Seul. Puolimo operacijos kovo 14 d. metu Piet Korjos 1-ojo korpuso patrulis nustat, kad komunistins pajgos paliko Seul, atsitrauk be mio, ir pagrindines gynybos pajgas sutelk miesto prieigose. Tik 178-osios oro desanto grups, dislokuotos Muansane, aktyvs veiksmai kovo 23 d. privert kinus pradti trauktis visu frontu. Dl komunistini pajg atsitraukimo JAV 8-oji armija, persekiodama prieo pajgas visu frontu, kovo 31 d. vl gro savo ankstesnes pozicijas palei 38-j lygiagret. Generolas D. MacArthuras prim sprendim tsti prieo puolim vadinamojo geleinio trikampio, kur sudar chorvono, Kimchvos ir Pchengano miestai, kryptimi (11 pav.). iame rajone buvo formuojamos ir aprpinamos kin pajgos, dislokuotas ryi ir valdymo centras. 1951 m. balandio 11 d. JAV prezidento sprendimu gen. D. MacArthuras buvo paalintas i JT ir JAV pajg, dislokuot Tolimuosiuose Rytuose, vado pareig, vietoje jo paskirtas gen. ltn. M. B. Riduei, o 8-osios armijos vadu gen. D. A. Van-Flitas. Kol nebuvo priimtas kitas politinis sprendimas, JT pajgos iki balandio 21 d. ts puolim geleinio trikampio link, taiau tuo paiu metu buvo rengiamos gynybos pozicijos tam atvejui, jeigu j prireikt susiklosius atitinkamoms aplinkybms. Balandio 22 d. nakt komunistins pajgos perjo puolim centriniame fronto ruoe ir ikart prasiver pro Piet Korjos 6-osios divizijos gynybos

67

pozicijas vakarus nuo unpcheno vandens telkinio. Pagrindinis kin pajg smgis buvo nukreiptas 1-j korpus, kuris gyn Seul i iaurins puss. io smgio rezultatas JAV 24-osios pstinink ir 1-osios jr pstinink divizij sparnai nebebuvo dengiami, taiau dl amerikiei gynybos padtis stabilizavosi. Po savait trukusio kin puolimo j aktyvumas pradjo silpti, o balandio pabaigoje visai isikvp ir buvo sustabdytas JT pajg stipria artilerijos ugnimi. io pavasarinio puolimo metu kinai neteko apie 70 tkst., o 8-oji armija apie 7 tkst. kari. Po dvi savaites trukusios pertraukos, gegus 14 d., komunistins pajgos vl perjo puolim, taiau pagrindinio smgio kryptis pasikeit dabar jis buvo nukreiptas rytin fronto dal, kuri gyn 10-asis korpusas (5-oji ir 7-oji Piet Korjos ir 2-oji JAV divizijos). ia kryptimi buvo sutelkta daugiau kaip 20 Kinijos ir iaurs Korjos divizij. Bendromis veikianij pajg ir rezervo pastangomis iki gegus 20 d. komunistini pajg puolimas buvo sustabdytas. i puolimo operacija ypatinga tuo, kad Kinijos pajgos aktyviai veik tik nakt, o dien, kai prieininkas intensyviai naudodavo artilerij ir aviacij, j aktyvumas sumadavo ar ivis kovos veiksmai bdavo sustabdomi. Komunistinms pajgoms, kurios per savait neteko dar apie 90 tkst. kari, io puolimo rezultatai taip pat nebuvo naudingi. Gegus 22 d. JT pajgos visu frontu pradjo komunistini pajg kontrpuolim. Deiniajame fronto sparne Smogiamoji ir 2-oji Piet Korjos divizijos, nesutikdamos didelio pasiprieinimo, skmingai pasiek Kansono miest. Centrinje fronto dalyje puolimas vyko ne taip greitai, taiau mnesio pabaigoje ir ia prieo pajg gynybinis potencialas iseko, o kaip tik tuo metu gen. Van-Flitas gavo sakym sustabdyti puolim iaurs kryptimi. Visi generolo praymai ir argumentai tsti puolim JAV vyriausybs buvo atmesti, kadangi tiek JAV, tiek kitos pasaulio valstybs buvo sunerimusios dl galimos Soviet Sjungos reakcijos, kuri galjo tapti Treiojo pasaulinio karo prieastimi. Vykdydamos JAV vyriausybs sprendim (taip pat ir dl to, kad prasidjo lii metas), JT pajgos pradjo rengti gynybos ruo, kuris tssi per vis Korjos pusiasal ir galjo tapti tramplinu rengiantis tolesniems veiksmams. Liepos pabaigoje Korjoje JT karines pajgas sudar apie 300 tkst. kari (7 JAV ir 10 Piet Korjos divizij, daugiau kaip 4 kit valstybi brigados). Jos turjo daugiau kaip 17 tkst. artilerijos pabkl ir minosvaidi, 670 tank ir arvuoi, 1 600 lktuv ir 130 vairi laiv. 1951 m. birelio 23 d. SSRS atstovas JT ir Saugumo Taryboje pasil nutraukti ugn. Pateiktas silymas patvirtino, kad per paskutiniuosius 6 kovos mnesius kin pajgos patyr daug nuostoli, kurie siek iki 200 tkst. moni (sueist ir nukaut). Derybos, vykusios lieposrugpjio mnesiais Kesono mieste, nedav joki politini rezultat. Tas laikotarpis buvo inaudotas tik abiej kariaujani a-

68

li ginkluotosioms pajgoms atkurti. Kadangi derybose nebuvo priimta joki sprendim, 1951 m. rugpjio lapkriio mnesiais JT pajgos ts ribotas puolimo operacijas, siekdamos ivalyti geleinio trikampio rajon ir taip priversti kinus atsitraukti prie Chvanchono vandens saugyklos ir geleinkelio, vedanio i chorvono Seul. Nors JT pajgos neteko apie 79 tkst. kari, jos nesugebjo iki galo vykdyti skirt udavini, todl aktyvius kovos veiksmus pakeit pozicinio karo metodai, dl ko komunist lyderiai vl papra tsti derybas. 1951 m. lapkriio 12 d. Panminono kaime prasidjo ali derybos. Nuo 1950 iki 1951 m. pabaigos oro miuose buvo numuti 564 JT pajg lktuvai, 71 kin lktuvas. 5.4. 19521953 m. operacijos Tuo metu, kai Panminono kaime vyko derybos, visame fronte tssi ginkluoti susirmimai. Komunistins pajgos, naudodamosi palankiomis slygomis, kaup jgas. I 1952 m. pradioje Korjoje dislokuot apie 800 tkst. moni tik tredalis buvo iaurs Korjos gyventojai. I Soviet Sjungos atgabenama daug iuolaikik artilerijos pabkl, tarp j ir zenitini, turini nutaikymo radarus. 1952 m. sovietiniai laknai numu 394 JT pajg lktuvus. J pai nuostoliai buvo maesni: 172 numuti lktuvai ir 51 uvs laknas. 1953 m. kovo 28 d. iaurs Korjos ministras pirmininkas Kim Ir Senas ir Kinijos pajgoms vadovaujantis generolas Pen Dechuai sutiko su JT silymu apsikeisti sueistais ir serganiais karo belaisviais. Balandio mnes buvo surengta pirmoji apsikeitimo karo belaisviais operacija 5 800 komunistini pajg belaisvi buvo ikeista 471 Piet Korjos, 149 JAV ir 64 kit JT pajg karius. Gegus mnes Piet Korjos prezidentas Li Sinmanas paleido i karo belaisvi stovykl 27 tkst. iaurs Korjos kari, kurie nepanoro repatrijuotis, taiau jis kategorikai atsisak dalyvauti ali derybose, kuriose bt kalbama apie alies padalijim. 1953 m. birelio 10 d. kin pajgos pradjo masin Piet Korjos jungini puolim. Pradiniame etape juos lydjo skm: buvo uimta nedidel teritorija, taiau greitai pasisti amerikiei paramos daliniai sustabd puolanius kinus. Komunistins pajgos puolimo metu vl neteko apie 70 tkst. kari ir 76 lktuv, JT pajgos 139 lktuv. Liepos 10 d. buvo pradtos derybos dl ugnies nutraukimo. Jos baigsi liepos 27-j. De facto valstybi siena buvo nustatyta palei nusistovjusi tuo metu fronto linij. Buvo apsikeista karo belaisviais 77 tkst. komunistini pajg kari buvo ikeisti 12 700 JT kari, i kuri 3 597 buvo

69

amerikieiai ir 945 anglai. Karas Korjoje JT karinms pajgoms kainavo 118 515 gyvybi, 264 591 mogus buvo sueistas, o 92 987 kariai pateko nelaisv, daugelis j taip pat uvo dl blog laikymo slyg ar bado. Jungtins Amerikos Valstijos, kuri karinis kontingentas Korjos karo metu buvo gausiausias apie 440 tkst. kari (1953 m. balandio 7d.), per vis kar neteko apie 147 130 moni, i j 33 629 buvo nukauti, 103 218 sueisti, 10 218 pateko nelaisv ir apie 20 617 mir dl prieasi, nesusijusi su karo veiksmais. Komunistins pajgos neteko apie 1 600 tkst. moni, i kuri 60 proc. buvo kinai. Papildomais vertinimais, jos neteko dar apie 400 tkst. moni, kurie uvo dl prieasi, tiesiogiai nesusijusi su kovos veiksmais. Prie kar Korjos Liaudies Demokratinje Respublikoje dirbo 4 293 sovietiniai specialistai, i j 4 020 buvo kariai. Karo metu tiesiogiai kovos veiksmuose dalyvavo sovietini pajg 64asis naikintuv aviacijos korpusas (iki 26 tkst. kari). I viso is korpusas kovos veiksm metu prarado 315 moni. Oro mi metu sovietiniai laknai numu 1 309 prieo lktuvus, i j 212 buvo numuti zenitins artilerijos. Piet Korjos apytiksliai nuostoliai, kuriuos manoma nustatyti: apie 70 tkst. uvusij, 150 tkst. sueistj ir 80 tkst. patekusi nelaisv. Apie 3 mln. Piet Korjos gyventoj mir karo metu. Tai buvo dviej skirting ideologij karas, kurio metu branduolinis ginklas nebuvo panaudotas, taiau galimyb jo griebtis egzistavo vis t laik.

70

VI skyrius 19791989 m. Afganistano karas

6.1. Bendras istorins padties apibdinimas Afganistanas buvo pirmoji alis, kuri po 1917 m. spalio revoliucijos Rusijoje pripaino Soviet Rusij. 1919 m. kovo 27 d. Rusija ir Afganistanas umezg diplomatinius santykius, 1921 m. lapkriio 28 d. Soviet Sjunga ir Afganistanas pasira draugysts, o 1926 m. rugpjio 31 d. ali neutraliteto ir tarpusavio nepuolimo sutartis. Tolesni kaimynini valstybi santykiai pltojosi be ypating pokyi. 6-ajame deimtmetyje Afganistano vadov praymu sovietiniai kio specialistai ir ininieriai padjo statyti hidroelektrines, kelius, duonos kepyklas, ligonines ir kitus objektus. Taiau pagal socialin, kultrin ir teisin isivystym alis vis dar buvo feodalin valstyb. 1965 m. sausio pradioje Afganistane buvo kurta Liaudies demokratin partija. 7-ojo deimtmeio pabaigoje dl partijos vadov nesutarim ji skilo dvi frakcijas: vienai i j vadovavo B. Karmalis, kitai N. M. Taraki. Ir tik 1977 m. liepos mn. abi frakcijos vl susijung, taiau 1978 m. balandio 27 d. vykus Balandio revoliucijai, kurios metu buvo nuverstas karaliaus M. Daudo reimas, ir Afganistano liaudies demokratinei partijai (ALDP) atjus valdi, jos viduje vl prasidjo tarpusavio nesutarimai, kurie galiausiai virto opozicijos atstov persekiojimu. alyje taip pat ne visi vienodai sutiko i revoliucij, todl ikart po jos kai kuriose provincijose kilo neramum. 1978 m. gruod SSRS ir Afganistanas pasira sutart Dl draugysts ir bendradarbiavimo. 1979 m. kovo mn. Gerato provincijoje prasidjo atviras sukilimas, kur pasisek numalinti vyriausybei pasitelkus lojalios kariuomens dalinius. Afganistano vadovas N. M. Taraki, vadovaudamasis 1978 m. gruodio mn. pasirayta sutartimi, 1979 m. vasar kreipsi Soviet Sjungos politin vadovyb 9 kartus, kad ji suteikt karin pagalb ir vest savo karines pajgas Afganistano teritorij, nes padtis vis blogjo. Rugsjo 15 d. vyko ALDP Centro komiteto plenumas, kuriame Taraki buvo nualintas nuo partijos generalinio sekretoriaus pareig, o vietoje jo irinktas H. Aminas. N. M. Taraki i pradi buvo skirtas nam aretas, o spalio 8 d. jis buvo pasmaugtas savo apsaugos karinink. Naujasis alies vadovas H. Aminas taip pat daug kart kreipsi SSRS vadovyb dl karins pagalbos Afganistanui suteikimo, taiau Soviet Sjungos komunist partijos politinis biuras nereagavo iuos praymus, kadangi buvo duomen, jog Aminas susijs su JAV specialiosiomis tarnybomis ir rengiasi prayti JAV karins pagalbos.

71

Padtis Afganistane buvo kritika, nes majo valdaniosios partijos palaikymas ir kartu blso viltis nugalti opozicij, kuri prie j atvirai kovojo ginklu. Vidin partijos opozicija taip pat palaik H. Amino sprendim kviesti pagalb sovietin kariuomen, kadangi tikjosi jos padedama nuversti Amino reim ir taip igelbti revoliucij ir al. Taiau Afganistano vadovo H. Amino ir jo valdaniosios aplinkos lauk vykiai, kuri scenarijus jiems buvo visikai neinomas ir netiktas. Soviet Sjunga vykius Afganistane laik liaudies demokratins revoliucijos pergale, o ginkluot pasiprieinim opozicini jg bandymu sunaikinti jos tikslus. Gruodio 8 d. KP CK politinio biuro 5 nariai (L. Brenevas, J. Andropovas, A. Gromyka, M. Suslovas ir maralas D. Ustinovas) po ilg diskusij susitar dl sovietins kariuomens vedimo Afganistan. Gruodio 12 d. CK Politinio biuro posdyje buvo priimtas nutarimas Nr. 176/125 Dl padties Afganistane, kuriame kalbama apie 40-osios sovietins armijos vedim Afganistan. iam sprendimui buvo pritarta KP CK plenume, kuris vyko 1980 m. birelio mnes. io nutarimo esm nualinti H. Amin nuo vadovavimo valstybei, vietoje jo paskyrus B. Karmal, o padiai alyje stabilizuoti pasisti Afganistan sovietines pajgas. Kariuomens daliniai turjo bti dislokuoti didiausiuose miestuose ir saugoti svarbiausius valstybs objektus. Apie sprendim inojo nedaugelis aukiausios karins vadovybs generol. Operacin grup, kuriai vadovauti buvo paskirtas gen. S. Achromejevas, gruodio 13 d. ivyko Takent ir Termez (Uzbekistanas) rengti 40-osios kariuomens iskleidimo. Vliau ios grups vadovu buvo paskirtas maralas S. Sokolovas, o kariuomens vadu gen. ltn. J. Tucharinovas. Rajonuose palei SSRS ir Afganistano valstybs sien buvo atlikta dalin rezervo kari mobilizacija. 6.2. Pirmasis SSRS pajg vedimo etapas 1979 m. gruodio 25 d. 15.00 val. prasidjo Soviet Sjungos pajg 40-osios armijos vedimas Afganistan. Jos junginiai buvo vedami trimis kryptimis: per Kukos, Termizo ir Chorugo miestus. 103-ioji, 104-oji ir 105-oji oro desanto divizijos buvo skraidinamos transporto lktuvais Kabulo, Bagramo ir Kandagaro oro uostus. 40-j armij sudar armijos vadovybs aprpinimo ir aptarnavimo daliniai, 4 motorizuotosios auli divizijos, 5 brigados, 4 pulkai, jungtinis aviacijos korpusas (4 aviacijos ir 3 sraigtasparni pulkai), vamzdi klojimo ir materialinio aprpinimo brigados ir kiti daliniai. Afganistane taip pat buvo dislokuoti pasienio, vidaus reikal ir valstybs saugumo (KGB) pajg padaliniai (12 pav.). 105-oji oro desanto divizija, veikusi gana

72

stipr afgan kariuomens padalini pasiprieinim, um Kabul ir izoliavo H. Amin kartu su ministrais prezidento rmuose. Gruodio 27 d. soviet specialij pajg padalinys Zenit turmavo prezidento Amino rmus. turmo metu H. Aminas buvo nukautas. Kit dien buvs prezidento H. Amino pavaduotojas Babrakas Karmalis buvo paskelbtas valstybs prezidentu. Soviet Sjungos karins pajgos, dislokuotos Afganistane, saugojo kelius ir daugel svarbi valstybs kio objekt: duj gavybos mones, elektrines, azotini tr gamykl, aerodromus, talkino vietos valdios organams 21-ojoje provincijoje, lydjo kolonas su kariniais ir nekariniais kroviniais, kartu su afgan padaliniais kovojo su karavanais i Pakistano ir Irano, kuriais buvo gabenami narkotikai ir ginklai mudachedams. Taiau tolesn vyki raida parod, kad sovietini pajg vedimas nesumaino ginkluoto opozicijos pasiprieinimo. 1980 m. vasario 21 d. Kabule kilo opozicini jg sukilimas, kuris Soviet Sjungos karini dalini buvo numalintas. Apie 500 sukilli buvo nukauta, apie 1 200 atsidr kaljimuose. Nuo 1980 m. kovo mnesio pasiprieinimo kova vis labiau pltsi. Soviet karinms kolonoms su kroviniais buvo rengiamos pasalos, naikinama j kovos technika, sandliai, udomi B. Karmalio reim palaikantys vietos gyventojai ir sovietiniai kariai. Kelet miest, kuriuose buvo dislokuoti sovietins kariuomens daliniai, apsupo ir blokavo mudached padaliniai. Atsivelgdama Afganistane susiklosiusi padt, Soviet Sjungos politin vadovyb prim sprendim iekoti terorist grupi ir jas naikinti kartu su afgan kariuomens padaliniais. Tai dar labiau pablogino padt. Padidjus pabgli srautui Pakistan ir Iran, atitinkamai pradjo didti siuniam i tenai gerai ginkluot ir parengt opozicijos grupuoi skaiius. 1980 m. kovo 1 d. sovietins pajgos pradjo puolimo operacij, kurios tikslai buvo: ilaisvinti apsuptus miestus, kuriuose buvo dislokuoti sovietiniai daliniai; istumti mudached pajgas i derling lygum ir perimti ten esani keli kontrol; sukurti saugumo zon palei valstybs sien ties Chaibero perja, kuria opozicijos pajgoms i Pakistano buvo gabenama ginkluot; sunaikinti visas pasiprieinimo bazes Afganistano kalnuotuose rajonuose. Nors mudachedai organizuotai ir nirtingai prieinosi ir sovietins pajgos patyr nemaai nuostoli, iki gegus mnesio jiems teko pasitraukti kaln rajonus. Sovietins pajgos udar Chaibero perj ir sukr saugumo zon, taiau galutinai nutraukti ginkluots ir audmen tiekimo i Pakistano joms nepavyko. Tokiu bdu Soviet Sjungos karins pajgos sitrauk Afganistano vidaus karin konflikt. Soviet karinio kontingento buvimo Afganistane laikotarp galima padalyti keturis etapus, kurie skiriasi savo trukme, veiksm pobdiu ir kovos veiksm mastu. Pirmasis etapas laikotarpis nuo 1979 m. gruodio 25 d. iki 1980 m.

73

vasario. io etapo metu vestos sovietins pajgos dislokuojamos atskiromis gulomis (i viso j buvo 32), kuriami 179 kariniai miesteliai. Kariniai daliniai saugojo svarbius valstybs objektus ir lydjo karines kolonas. 1980 m. sausio 9 d. kelyje KunduzasNacharinas, Iaki rajone, vyko pirmasis ginkluotas sovietini pajg susirmimas su pas mudachedus perjusiu 4-uoju afgan artilerijos pulku. Jo metu uvo pirmieji du Soviet Sjungos karo patarjai, dirb artilerijos pulko tabe. 1979 m. sovietin kariuomen neteko 86 kari. 6.3. Antrasis karo etapas: 1980 m. kovas1985 m. balandis Soviet Sjungos pajgos pradjo kovos veiksmus su opozicijos ginkluotomis grupuotmis, j lydimais karavanais, kurie gabeno ginkluot i usienio valstybi, naikino ginkl sandlius ir mudached dislokacijos bazes. Nemaai buvo dta pastang siekiant tvirtinti vietos valdios organus, pertvarkyti vyriausybs karines pajgas, jas apginkluoti ir organizuoti kovin rengim. 1980 m. kovogegus mn. sovietins pajgos sureng puolimo operacij Kunaro provincijoje, kurioje buvo sitvirtins afgan kaln auli pulkas, perjs mudached pus dar 1979 m. vasar. Tuo metu kiti afgan 9-osios kaln auli divizijos pulkai, dislokuoti aplinkiniuose rajonuose (Asadabade, Asmare ir Barikote), joki aktyvi veiksm prie perjnus savo gentainius nesim. Nors operacijos metu mudachedai patyr daug nuostoli, j tak vietos gyventojams nuo to nesumajo. Tokios operacijos buvo rengiamos ir kituose alies rajonuose. Ypatingo dmesio verta 1980 m. lapkriiogruodio mn. sovietini pajg operacija, vykusi centriniuose alies rajonuose aplink jos sostin Kabul. iame regione buvo sutelktos pagrindins opozicijos grupuots iki 12 tkst. moni. Tai buvo pirmoji didel operacija Udar, kuri vykdius pasisek sumainti opozicijos aktyvum. Taip 40-osios armijos daliniai sitrauk geni tarpusavio kar. Met pradioje mudachedai atvirai stodavo kov su gerai ginkluota ir aprpinta sovietine kariuomene, taiau patyr dideli nuostoli m naudoti diversij ir teroristini veiksm taktik. Afganistano partin vadovyb daugiau dmesio skyr savo vidiniams nesutarimams partijoje sprsti ir maai k dar, kad padt vietos valdios organams kovoti su opozicija ir taip tvirtinti karini pajg pasiektus rezultatus. Afganistano kariuomens daliniai dar nebuvo pasireng savarankikai kovoti su mudachedais, todl pagrindinis krvis kovoje su jais teko 40-osios armijos daliniams. Afgan daliniai, veikdami kartu su sovietiniais daliniais, atlikdavo tik ribotus udavinius. 1982 m. buvo surengtos ios didesns operacijos:

74

1. sausiovasario mnesiais Kandaharo, Parvano ir Kapisos provincijose. Ypa atkakls miai vyko Dabal Ussarado aliojoje zonoje, kadangi is miestas yra netoli nuo jimo Pandero tarpekl; 2. balandio mnes operacija Nimruzo provincijoje; 3. gegusbirelio mnesiais penktoji operacija Pandere. ios operacijos metu per tris dienas pirm kart buvo ilaipinta apie 4 tkst. sovietini desantinink, i viso operacijoje dalyvavo apie 12 tkst. kari; 4. rugpjiorugsjo mnesiais etoji Pandero operacija, taiau ir kart iame tarpeklyje nebuvo tvirtinta vyriausybs valdia. Pandero apie 100 km ilgio tarpekl i abiej pusi supa aukti, sunkiai pereinami kalnai. Jis tsiasi nuo sienos su Pakistanu iki pat Salango, vietomis susiaurdamas iki 200300 m; 5. gruodio mnes, kadangi centrin valdia nesim joki veiksm, kad sustiprint iame rajone savo tak, sovietiniai daliniai buvo ivesti savo nuolatins dislokacijos vietas. Naikinant opozicini pajg bazes itin padidjo aviacijos vaidmuo. Nors Soviet Sjungos karin grupuot patyr nemaai nuostoli ir aikiai matsi jos buvimo Afganistane neperspektyvumas, Maskvos vadovyb nesireng ivesti savo karini pajg. Kovo 1 d. Afganistano Demokratins Respublikos kariuomenje buvo apie 113 tkst. kari, o maitinink grupuoi (i viso iki 50 tkst. moni) skaiius nuo 600 iaugo iki 900. Taiau ie duomenys nra isams ir galutiniai, kadangi skaii netrauktos grupuots, dislokuotos Pakistane, ir vietos gyventojai, kurie dien dirbdavo laukuose, o naktimis vykdydavo konkreias diversines uduotis. Nors ir gausios buvo opozicionieri gretos, vienybs tarp j, kaip ir centriniuose valdios organuose, nebuvo. Pasiprieinimo kovai vadovavo grupuoi vadai, kurie nenorjo bti kieno nors vadovaujami, todl j veiksmai nebuvo centralizuoti. 1984 m. pabaigoje Soviet Sjungos karin vadovyb praplt devyniolikos sen aerodrom kilimo ir tpimo takus, reng naujus aerodromus Kandahare, Herate, Dadadane ir Mazari arife. Karini oro pajg bazse buvo apie 400 vairi tip lktuv, tarp j MIG-23 ir IL-38. 6.4. Treiasis karo etapas: 1985 m. balandis1987 m. sausis iuo laikotarpiu sovietins pajgos nuo aktyvi savarankik kovos veiksm perjo prie kito etapo: jos aviacijos, artilerijos ir inineriniai padaliniai pradjo remti Afganistano valstybs karini pajg veiksmus, o motorizuotieji auli ir oro desanto daliniai ir padaliniai buvo naudojami kaip rezervas. Spe-

75

cialij pajg padaliniai ts kov su grupuotmis, opozicijos padaliniams i usienio tiekianiomis ginkluot. Taip pat buvo tsiamas vyriausybs pajg dalini kovinis rengimas, kas sudar galimyb pradti ruotis mainti ir ivesti i Afganistano Soviet Sjungos karin kontingent. 1985 m. gegus mnes Peavare (Pakistanas) susitiko keli stambiausi opozicini grupuoi vadai, kurie band sujungti visas pajgas, kad galt bendrai kovoti. Nuo 1986 m. pradios, intensyvjant sovietins kariuomens operacijoms, didjo ir JAV opozicinms pajgoms teikiama parama. Per Pakistan amerikieiai sukilliams gabeno iuolaikin ginkluot ir audmenis. Amerikietiki neiojamieji zenitiniai valdomj raket kompleksai Stinger buvo labai veiksmingi kovoje su sovietiniais sraigtasparniais Mi-8MT ir Mi-24, nuo kuri mudachedams pasislpti bdavo labai sunku. 1986 m. gegus 4 d., vykus valstybs perversmui, buvs Afganistano slaptosios policijos vadovas M. Nadibula pakeit B. Karmal ir tapo Afganistano liaudies demokratins partijos generaliniu sekretoriumi. 6.5. Ketvirtasis karo etapas: 1987 m. sausis1989 m. vasario 15 d. Afganistano vadovas M. Nadibula po konsultacij su Soviet Sjungos politine vadovybe msi ingsni, kad bt nutrauktas pilietinis karas. Taiau jo silymas sudaryti koalicin vyriausyb ir vienaalikai nutraukti kovos veiksmus nebuvo priimtas. Sovietiniai daliniai ir toliau rm afgan kariuomens veiksmus ir padjo jiems rengti naujus dalinius. Buvo pasiruota Soviet Sjungos karinio kontingento ivedimui. Ir jis galiausiai i Afganistano buvo ivestas. 1988 m. vasario mn. Soviet Sjungos vadovyb pareik, kad jeigu M. Nadibulos ir Pakistano derybos baigsis skmingai, t pai met gegus 5 d. prasids sovietinio karinio kontingento ivedimas i Afganistano. Vis pajg ivedimas turjo trukti iki 10 mnesi. Pagaliau 1988 m. balandio 14 d. enevoje buvo pasiraytos Afganistano ir Pakistano sutartys ir gegus 15 d. prasidjo sovietini karini pajg i Afganistano ivedimas, kuris truko devynis mnesius, t. y. iki 1989 m. vasario 15 d. (13 pav.). Tiesa, Afganistane buvo palikti Soviet Sjungos politikos ir karo patarjai, kurie rm M. Nadibulos reim. Nebuvo nutrauktas ir SSRS karins paramos teikimas madaug u 500 mln. JAV doleri kas mnes. Sovietini kari tarnybos laikas Afganistane buvo ribojamas: karininkams buvo leidiama ia bti ne ilgiau kaip 2 m., o privalomosios karo tarnybos kariams ne ilgiau kaip 1,5 m. Taiau faktikai taip bdavo ne visada. I viso nuo 1979 m. gruo-

76

dio 25 d. iki 1989 m. vasario 15 d. Afganistane tarnavo apie 620 tkst. kari, i j 525 tkst. kariuomens daliniuose, 90 tkst. pasienio ir kituose KGB padaliniuose, 5 tkst. VRM padaliniuose. Tuo paiu metu soviet karin kontingent sudar ir apie 21 tkst. civili tarnautoj. Kasmet 40-ojoje armijoje buvo nuo 80 iki 100 tkst. kari ir 57 tkst. civili. 6.6. Ivados Bendri Soviet Sjungos karinio kontingento nuostoliai (nukauti, mir nuo aizd ir lig, uvo katastrof ir nelaiming atsitikim metu) per laikotarp apie 15 050 moni (dingo be inios ar pateko nelaisv 417 sovietini kari, i j tik 130 buvo ilaisvinti ir gro atgal Rusij). 1999 m. sausio 1 d. 287 kariai buvo ding be inios ar negr i nelaisvs. Karo Afganistane metu Soviet Sjungos pajgos neteko 118 lktuv, 333 sraigtasparni, 147 tank, 1 314 kovos main BMP (BTR), 433 pabkl ir minosvaidi, 1 369 transporto main ir benzinvei, 510 ininerins technikos priemoni, 1 138 valdymo main ir radijo stoi. vesdama karines pajgas Afganistan, politin Soviet Sjungos vadovyb nevertino per amius susiklosiusi istorini ios alies, kurioje ypatingas vaidmuo skiriamas vietos geni tradicijoms ir musulmon religijai, ypatum. Islamas tai sudedamoji ten gyvenani taut kultros, j gyvenimo dalis, kurios pakeisti negali jokie ateiviai. Tai patvirtina trij angl ir afgan kar patirtis.

77

VII skyrius IranoIrako karai

7.1. 19691988 m. IranoIrako karas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje JAV, Didiosios Britanijos ir Soviet Sjungos vyriausybs susitar ivesti savo karines pajgas i Irano teritorijos. J ivedimas turjo bti baigtas iki 1946 m. kovo 2 d. 1969 m. balandio 19 d. Iranas, motyvuodamas tuo, kad Irakas nesilaiko 1937 m. sudarytos sutarties slyg dl plaukiojimo att al Arabo upe, vienaalikai m nebevykdyti ios sutarties slyg. Taip pat Iranas paskelb, kad jis vienaalikai nustato alies teritorini vanden rib per ios ups vidur. Irakas, reaguodamas tokius vienaalius sprendimus, pradjo telkti savo ginkluotsias pajgas Irano pasienyje. Nors atviro karinio konflikto pasisek ivengti, paskesni incidentai pasienyje iki pat pirmojo karo, kuris prasidjo 1980 m. rugsjo 9 d., buvo tiesiogiai susij su iais vykiais. 1980 m. rugsjo 9 d. Irako kariuomen siver Irano teritorij (14 pav.). Tuometis Irako vadovas Sadamas Huseinas at Takriti turjo daug prieasi pradti kar. Vis pirma jis bijojo Irano vadovo reimo takos Irako iitams, juolab kad is reimas palaik Irako kurdus, kovojanius su Turkijos vyriausybe. Kita prieastis jau minta sutartis dl naudojimosi pasienio upe att al Arabu, dl kurios ginas kilo jau XVI amiuje. Taip pat buvo stengiamasi pasinaudoti Irano valdios krize, kuri prasidjo po ten vykusios revoliucijos. Karo pradioje irakieiai nesutiko stipraus iraniei pasiprieinimo, bet perdtas vadovybs atsargumas sumaino galimyb greitai pasiekti pergal. Netrukus po pirmj pralaimjim iranieiai atsipeikjo: kovos veiksmai tapo nuosekls, buvo pereita prie pozicins kovos. Nuo 1982 m. pradios iranieiai perm veiksm iniciatyv ir pradjo puolim, kad ivyt prieo pajgas i savo alies teritorijos. 1984 m. vasario mnes prie iraniei pajgas Mednuno saloje irakieiai, tarptautini stebtoj duomenimis, panaudojo nuodingsias dujas. 1988 m. baland jie, nustat Irano kariuomens labiausiai paeidiamas vietas, perjo ryting puolim. Per keturis i eils puolimus iranieiai patyr labai daug nuostoli, todl 1988 m. rugpjio 20 d. Irano vadovyb prane, kad, tarpininkaujant amerikieiams, priima slygas dl ugnies nutraukimo ir taip ubaigia usitsus kar.

78

7.2. Taktikos ypatumai Karo metu abi kariaujanios puss stengsi pasiekti savo tikslus rytingai puldamos. Kovos veiksmai buvo abloniki linijiniai ir vyko plaiu frontu maai manevruojant pajgoms ir kovos priemonms. Tik karo pabaigoje irakiei kariuomen pademonstravo gebjim vykdyti gana organizuotus, rytingus ir judrius veiksmus. Pirmajame karo etape Irakas smog galing smg dalyvaujant 4 tank divizijoms (45 tkst. kari). Taiau buvo padaryta didel taktin klaida, kai tank junginiai siver ir um kelet dideli miest. Dl to tank pajgos patyr daug nuostoli. Taktini problem daugjo, nes tarp sausumos, oro ir jr pajg dalini nebuvo gerai organizuotos sveikos. Iraniei kontrpuolimo metu vyko keletas dideli tank kautyni. Svarbesns i j kautyns Charch lygumoje. 1981 m. sausio mnes iraniei sustiprinta 16-oji tank divizija, turinti apie 300 tank iften ir M60, remiama 55-osios paraiutinink brigados, sureng kontratak netoli Susengerdo miesto, siekdama atlaisvinti keli Achvazo miesto link ir taip pralauti irakiei vykdom Abadano miesto blokad. Prasidjus lii metui iraniei takai, kolon marrutai, virto purvo jra, kuri neleido daliniams manevruoti ir sutrikd j aprpinim. Irakiei karin vadovyb nuspjo manevro tiksl ir pasiunt atremti galim puolim savo tank divizij, kuri taip pat turjo apie 300 soviet gamybos tank T-62. Sausio 5 d. irakiei valgybos sraigtasparniai pastebjo trij tank kolon ir paraiutinink brigados judjim. Irakiei tank divizijos vadas greitai sutelk pagrindines savo pajgas netoli Achmet Abado kaimo Charch lygumoje. Sausio 6 d. prieakin iraniei tank brigada priartjo prie irakiei pozicij. Irano kariai, manydami, kad prie juos nedidelis priedangos ar saugos padalinys, nesustodami atakavo pozicijas. Nesiveldami m irakiei daliniai pradjo trauktis. Dl to iraniei brigada atsidr ugnies maie ir tuo paiu metu buvo atakuota i sparn. iame myje iranieiai neteko daugiau kaip 100 tank. 2-oji ir 3-ioji brigados, veikdamos atskirai, be tank paramos, sausio 78 dienomis pateko pasal. Tuo metu mio laukas buvo virts itisa pelke, o prieininkai suartjo tiek, kad aviacija negaljo padti nei vieniems, nei kitiems. Iranieiai, suvokdami susiklosiusios padties pavojingum, buvo priversti atsitraukti. Irakas paskelb, kad jo pajgos sunaikino arba ugrob 214 iraniei tank, taiau patys iranieiai pripaino, kad iame myje neteko tik 88 tank. Viso karo metu ir vienos, ir kitos puss pagrindin smogiamoji jga buvo tank pajgos, nors jos ir buvo naudojamos padrikai, be deramos paramos ir

79

aprpinimo. Kartais buvo puolama netgi be pstinink paramos, kas didindavo nuostolius, patiriamus dl prietankini granatsvaidi ugnies. 7.3. Kuveito karas Irako prezidentas S. Huseinas nuo 1990 m. pavasario pradjo spausti Kuveito vadovyb, kad Irakui bt perleista teis valdyti Varba ir Bubijano salas, nes dl to irakieiams bt lengviau ieiti i Um Kasros uosto Pers lank. Antra io spaudimo prieastis buvo Irako noras, kad Kuveitas sumaint u IrakoIrano karo metu suteiktus kreditus mokamas palkanas. Taip pat Irakas turjo interes ginytinuose naftos telkiniuose iaurinje Kuveito dalyje. Galiausiai Huseinas siek, kad visos OPEK valstybs pakelt naftos kainas, nes tai bt padj daug jos eksportuojaniam Irakui greiiau atkurti karo metu sugriaut alies ekonomik. 1990 m. rugpjio 2 d. Irako pajgos, kuri dalis buvo atskraidinta sraigtasparniais, siver Kuveit ir po dviej dien j okupavo. JAV, Europos Sjungos valstybs ir Japonija nuo rugpjio 4 d. m taikyti prekyb su Iraku ribojanias sankcijas. Irako veiksmams nepritar SSRS ir du tredaliai Arab lygos valstybi (14 i 21). Reaguodama Irako agresij, JT Saugumo Taryba prim rezoliucij Nr. 660, smerkiani Irako agresij ir reikalaujani nedelsiant ivesti irakiei karines pajgas i Kuveito. Vadovaujantis kita JT Saugumo Tarybos rezoliucija (Nr. 661) Irakui buvo pritaikytos ekonomins sankcijos. Amerikiei karinms pajgoms, dislokuotoms Saudo Arabijoje, JAV prezidentas G. W. Bushas sak ginti i valstyb tuo atveju, jeigu irakiei pajgos bandyt siverti Saudo Arabijos teritorij (operacija Dykumos skydas). Nors pasaulio visuomen neigiamai vertino Irako agresij, rugpjio 8 d. Irakas Kuveito Emyrat paskelb savo devynioliktja provincija. Rugpjio 9 d. Saudo Arabij atvyko JAV 82-osios oro desanto divizijos brigada ir strategini bombonei FB-111A grup. Kita bombonei B-52 grup buvo dislokuota amerikiei karinje jr bazje Diego Garcia saloje (Chagoso salyne, esaniame Indijos vandenyne). Po keli dien, rugpjio 11j, Saudo Arabij atvyko Egipto ir Maroko kariniai junginiai. S. Huseinas, stebdamas, kaip veiksmams rengiasi JAV ir kit valstybi karins pajgos, pareik, kad, vakar valstybms pradjus karo veiksmus prie Irak, visi tuo metu Irake ar Kuveite esantys usienieiai bus panaudoti kaip gyvasis skydas ginant svarbiausias Irako valstybs staigas ir kitus objektus. 1990 m. rugpjio 22 d. JAV prezidentas prim sprendim dl 50 tkst. rezervo kari mobilizavimo. Atsakomasis Irako ingsnis buvo 9 usienio vals-

80

tybi pasiuntinybi apsupimas, kur atliko irakiei pajgos. Vadovaujantis 1990 m. rugpjio 25 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 665, JAV ir jos sjungininki karinms pajgoms vykdant JT ST nutarim Nr. 661, Pers lankoje buvo leista panaudoti karin jg. Nepaisydamos to, Irako pajgos ts beprasmius teroro aktus prie vietos gyventojus ir naikino naftos gavybos kompleksus. Buvo sunaikinti daugiau kaip 500 Kuveito naftos gavybos kompleks. 1990 m. lapkriio 29 d. JT ST rezoliucija Nr. 674 patvirtino, kad Irakas yra atsakingas u visus nuostolius, kuriuos patyr Kuveitas. O lapkriio 29 d. priimta rezoliucija Nr. 678 leido valstybms, bendradarbiaujanioms su Kuveito vyriausybe, panaudoti visas reikiamas priemones, jeigu iki 1991 m. sausio 15 d. 00.00 val. Irakas neivest savo karini pajg i Kuveito. Reaguodama JT priimt rezoliucij, Irako vadovyb leido ivykti i Irako ir Kuveito visiems usienieiams. JAV Valstybs departamento duomenimis, apie 500 amerikiei savanorikai nusprend pasilikti Irake ir Kuveite. Gruodio 14 d. JAV udar savo pasiuntinyb Kuveite ir evakavo jos 5 paskutinius darbuotojus. Pasibaigus Irakui paskelbto ultimatumo terminui, nurodytam JT ST rezoliucijoje, 1991 m. sausio 17 d., 4.00 val. ryto, JT jungtins pajgos pradjo operacij Audra dykumoje. Jos pirmojo etapo metu vyko Irako pramons objekt, oro erdvs gynybos padalini pozicij, vadaviei ir aerodrom aviaciniai antpuoliai. Per 43 operacijos dienas koalicijos pajgos panaudojo 88 500 ton aviacini audmen, i kuri 6 520 ton sudar valdomosios aviacins bombos. Kai kuriomis dienomis koalicins pajgos atlikdavo iki 3 tkst. skrydi per dien. Koalicini JT pajg didij dal sudar JAV karins pajgos: 6 lktuvnei grups, 2 (1-oji ir 2-oji) jr pstinink divizijos, 7 sausumos pajg divizijos, tarp kuri buvo 82-oji oro desanto ir 101-oji aeromobilioji divizijos bei 2 mechanizuotieji pulkai. I viso grupuot sudar apie 380 tkst. moni. Ji turjo 2 200 tank, 500 kovos sraigtasparni ir apie 1 500 kovos lktuv. Kit valstybi karins pajgos buvo sujungtos 8 divizijas (apie 100 tkst. kari). Jos turjo apie 1 200 tank, 150 sraigtasparni ir 350 lktuv. koalicines pajgas savo karinius vienetus atsiunt D. Britanija, Pranczija, Italija, Kanada, Kuveitas, Saudo Arabija, Egiptas, Sirija, Kataras, Bahreinas, Jungtiniai Arab Emyratai, Omanas, Marokas, ekija, Pakistanas, Bangladeas, Senegalas, Nigerija. Taip pat operacijoje dalyvavo Vokietijos ir Belgijos kariniai daliniai, dislokuoti Turkijoje. Koalicini pajg vadu buvo paskirtas amerikiei generolas Normanas varckopfas. Irako karines pajgas, dislokuotas Kuveite ir pietvakarinje Irako dalyje, sudar apie 42 divizijos (550 tkst. moni). ios pajgos turjo apie 4 200 tank, 150 sraigtasparni ir 550 kovos lktuv. Nuo 1991 m. sausio 17 iki vasario 22 d. JT koalicijos karins oro pajgos,

81

bombarduodamos Irako karinius objektus ir komunikacijas, sunaikino apie 40 irakiei lktuv (30 i j buvo sunaikinti oro miuose). Apie 140 Irako lktuv perskrido Iran, kur buvo internuoti. JT pajgos neteko 21 lktuvo. Nedideli nuostoli koalicijos pajgos patyr ir nuo sausio 19 d., irakieiams pradjus naudoti emem klass balistines raketas Skad. taikinius Saudo Arabijoje ir Izraelyje irakieiai paleido daugiau kaip 80 balistini raket (39 i j buvo nukreiptos Izrael, kurio pajgos i viso nedalyvavo koalicijos veiksmuose). Tredalis irakiei paleist raket buvo numutos amerikiei raketomis Patriot. Bandydami traukti koalicijos pajgas atvir kov sausumoje, 1991 m. sausio 29 d. keletas irakiei batalion atakavo Saudo Arabijos pasienio miestus al Vakr ir Kafdi. Po trumpo koalicijos pajg smyio Saudo Arabijos, Kataro ir amerikiei daliniai sausio 31 d. ilaisvino uimtus miestus. Vasario 15 d. Soviet Sjunga band taikiai isprsti karin konflikt, taiau koalicini pajg vadovyb atsisak ivesti savo karius i Saudo Arabijos. JAV pateik Irakui ultimatum, reikalaudamos, kad Irako pajgos bt ivestos i okupuot teritorij iki vasario 23 d. pusiaudienio. Prieingu atveju koalicijos pajgos prie Irak ir toliau bt vykdiusios kitas akcijas. S. Huseinui atsisakius vykdyti bet kokius koalicini pajg vadovybs reikalavimus, vasario 23 d. buvo pradta puolimo operacija sausumoje Dykumos kardas(15 pav.). Puolimo operacij sudar trys dalys: pagrindini irakiei pajg apjimo manevras pietinje Irako dalyje vakarus nuo Kuveito; puolimas palei pakrant link al Kuveito miesto iaurs kryptimi ir puolimas iaurs ryt kryptimi per pietvakari Kuveit link al Kuveito. Igirtoji Irako Respublikos gvardija ir kiti elitiniai kariuomens daliniai buvo greitai sutriukinti koalicini pajg jungini. Vasario 24 d. JT pajgos priartjo prie al Kuveito, o po dienos ir prie al Basros. Irakiei junginiai ne kart paliko savo pozicijas anksiau, nei prie j priartdavo koalicijos pajgos. 1991 m. vasario 26 d. apie 100 valand trukusi puolimo operacija sausumoje buvo baigta. Menkas Irako kariuomens kovinis pajgumas aikintinas keliomis prieastimis. Pirma, koalicijos pajgos turjo didel pranaum ore, kas neleido irakieiams vykdyti oro valgybos, todl bet koks irakiei objektas beveik nekliudomai galjo bti sunaikintas aviacijos. Antra, pasirod, kad irakiei kovos dvasia ne tokia tvirta, kad jie nra tokie vieningi ir pasireng kovoti prie bendr prie, o j kovos veiksmingumas daug emesnio lygio, negu deklaravo irakieiai ir vertino koalicijos vadovyb. Gausiai i mio lauko dezertyruojantys Irako kariuomens kariai smarkiai sumaino karini dalini kovines galimybes. Treia, koalicijos pajg netikti veiksmai sausumos operacijos metu galutinai demoralizavo Irako karius.

82

7.4. Taktikos ypatumai Koalicini pajg tank daliniai buvo danai naudojami valgybai 34 dienos prie pradedant pagrindin kovos operacij, kartu klaidinant prieo vadovyb dl pagrindinio smgio krypties. iam tikslui formuojam speciali jungini pagrindas buvo mechanizuotieji ar tank padaliniai, kuri veiksmus remdavo 23 artilerijos divizionai (batalionai), taktin aviacija ir kovos sraigtasparniai. ie junginiai, nesiveldami mius, imituodavo puolim numatytomis kryptimis. Be to, dl to, kad nebuvo itisinio gynybos fronto, koalicins pajgos galjo plaiai naudoti judrias manevro grupes, su kuriomis kartu veik valgybos padaliniai ir sraigtasparniai. Irakiei tankams naikinti buvo naudojamos valdomosios ir nevaldomosios bombos ir bomb kasets, valdomosios raketos ir automatiniai orlaivi pabklai. Kadangi Irako oro erdvs gynyba buvo silpna ir prastai valdoma, jo pajgos turjo dideli tank nuostoli. JAV aviacija kovos slygomis iband nauj oro atak nakt taktik. Aviacijos smgius smogdavo specialiai sudarytos lktuv, kuriuose buvo rengtos patobulintos televizijos ilumins sistemos, grups. Irako pajgos danai naudojo specialias apsaugos priemones, ypa maskuot. Prie pat karin konflikt buvo sigyta imtai kv. metr maskuojamj tinkl, taip pat veiksmingai naudojami tkstaniai pripuiam tank ir kovos main bei i stiklo pluoto pagamint maket, kuriuos skmingai naikino koalicini pajg aviacija. 7.5. Ivados 1. XXI a. kar ir karini konflikt skminga baigtis manoma tik sutelkus koalicines pajgas. 2. Labai padidjo karini oro ir jr pajg vaidmuo ne tik taktinio ir operacinio lygmens, bet ir bendrosiose operacijose, kuri metu sprendiami strateginiai udaviniai. 3. Bsimose operacijose kiekvienos kariuomens ries vaidmuo atitinkamame etape gali bti labai skirtingas. Bendras teiginys, kad sausumos pajgos sprendia pagrindin operacijos udavin, nebeatitinka tikrovs. 4. Kovos operacij metu sunaudojamos pasenusi audmen atsargos. Taip atsiranda paskata karo pramons kompleksui gaminti nauj ri ginkluot, audmenis ir kovos technik. Konflikte dalyvaujani valstybi teritorija tampa ginkluots ir technikos bandym poligonu.

83

5. Pasibaigus karinms operacijoms suaktyvja valstybi valgybos institucij veikla iekant nauj ginkluots, audmen, technikos ir kitos karins rangos tobulinimo krypi.

84

Baigiamoji dalis
Bet kokie visuomenje kylantys konfliktai yra socialiniai. Socialinis konfliktas suprantamas kaip aukiausia visuomens dialektini prietaravim pakopa, kaip socialini grupi ir pavieni individ prietaring tendencij ir interes pakilimas. ie konfliktai gali bti politiniai, ekonominiai, ideologiniai, teisiniai, nacionaliniai, ekologiniai, teritoriniai, kariniai ir t.t. Pagal tip konfliktai gali bti skirstomi ginkluotus ir neginkluotus. Ginkluot konflikt ypatumas yra tai, kad konflikto subjektai, siekdami isprsti kilus socialin konflikt, naudoja ginklus ir karines pajgas arba kitas jgos struktras. Kariniai konfliktai yra karo ris. Jie nuo karo skiriasi tik tuo, kad yra maesnio masto. Kaip ir karai, kariniai konfliktai prietaravim tarp politikos subjekt sprendimo forma. Bet kur kar ar karin konflikt tinka vadinti ginkluotu konfliktu, taiau ne kiekvien ginkluot konflikt galima vadinti karu ar kariniu konfliktu. Karo ar karinio konflikto subjektai gali bti tik politikos subjektai valstybs ir j ginkluotosios pajgos, valstybi koalicijos, valdantieji reimai, disponuojantys reguliariosiomis pajgomis, kurie kovoja su antivyriausybinmis grupuotmis, turiniomis savo reguliarias ginkluotas formuotes, nacionalinio isivadavimo judjimo organizacijomis, atstovaujaniomis neturini valstybingumo etnini grupi interesams. Apibdinus karus ir karinius konfliktus galima iskirti ias kar ir karini konflikt ris: 1. tarpvalstybiniai karai ir kariniai konfliktai, kuri pagrindiniai subjektai yra valstybs; 2. valstybs vidaus karai ar kariniai konfliktai, kuri subjektai, prieikos puss, yra valdantieji reimai ir antivyriausybins grupuots (religins, nacionalins, rasins ir kt.); 3. karai ir kariniai konfliktai tarp valstybi ir nacionalinio isivadavimo judjim. Kai kurie karai ir kariniai konfliktai gali turti kelet karini konflikt ri poymi. Tokie karai ir kariniai konfliktai laikomi sudtingais. Pagal kovos veiksm mast karai gali bti pasauliniai, regioniniai arba lokaliniai, o kariniai konfliktai regioniniai ir lokaliniai. Regioniniai ir lokaliniai kariniai konfliktai tai tokie konfliktai, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau valstybi, o kovos veiksmai neperengia vieno geografinio regiono rm. Lokaliniai karai ir kariniai konfliktai yra konfliktai, kylantys ir vykstantys vienos valstybs teritorijoje. Regioniniai karai ir kariniai konfliktai pagal kovos veiksm mast gali bti riboti, vidutiniai ir dideli. Kariniai konfliktai, kuriuose dalyvauja iki 25

85

proc. valstybs ginkluotj pajg ir kurie vyksta teritorijoje, siekianioje iki 25 proc. visos valstybs teritorijos, vadinami ribotaisiais kariniais konfliktais. Vidutiniai kariniai konfliktai tai konfliktai, kuriuose dalyvauja nuo 25 iki 50 proc. valstybs ginkluotj pajg ir kurie vyksta teritorijoje, apimanioje iki 50 proc. valstybs teritorijos. Konfliktai, kuriuose dalyvauja daugiau nei pus valstybs ginkluotj pajg ir kurie vyksta didesnje teritorijos dalyje, vadinami dideliais kariniais konfliktais. JAV Nacionalin valgybos taryba (National Intelligence Council) savo praneime Bsimo pasaulio kartografija apibendrino ymiausi pasaulio tarptautins politikos ekspert prognozes ir band pateikti 2020 m. politin pasaulio model. Remiantis j prognozmis, JAV ir Europa iliks lyders, taiau gerokai didesn tak gys Kinija ir Indija. Rusija, taip pat kaip ir Brazilija, Piet Afrikos Respublika ir Indonezija, gali pademonstruoti sparius ekonomikos augimo tempus, taiau is procesas pagal savo viet ir mast turs gana ribot geopolitin efekt. Kaip pagrindiniai nestabilumo idiniai vardyti Azija, Afrika ir Artimieji Rytai, ypa valstybs, turinios dideles energetini itekli atsargas. Kad kils pasaulinio masto tarpvalstybini kar ir karini konflikt, nelabai tiktina, nors daugelis valstybi ir nevalstybini struktr (terorist organizacijos) galt sigyti masinio naikinimo ginkl. Vis didesn pavoj pasaulio stabilumui kels radikalusis islamas, nes dihado ideologija populiarja. Pentagono Analizs departamento (Office of Net Assessment) direktoriaus Andrewso Marshallo nuomone, ateities informacini technologij pltra pavers iuolaikin kar momentiniu, kadangi galimyb itin greitai apdoroti valgybos duomenis leis akimirksniu nustatyti ir klasifikuoti karinius taikinius, o labai tiksli ginkluot gals tutuojau juos sunaikinti. Bet kuriuo atveju karas lieka karu. Generolo Jameso M. Dubiko nuomone, pagrindins karo prieastys nesikeiia ir nesikeis niekada. Jis suformulavo deimt teigini apie svarbiausias prieastis, dl kuri bent jau artimiausioje ateityje neinyks karai: 1. Kar prieastys gldi monijos prigimtyje. Visur ir visada neapykanta, pavydas, jga ir gobumas ir buvo tos prieastys, dl kuri kildavo karai. 2. Karas mogikj emocij sritis. Karo skm priklauso nuo emocij, kadangi tik emocij sankaupa ir j perteklius priveria mones pulti vieniems kitus. 3. Karas nor (sumanym) konfliktas, kylantis tarp skirting moni, taut ar valstybi. 4. Tikrosios karo prieastys daniausiai yra slepiamos. Kiekvienas savo prieinink mato taip, kaip nori matyti, todl kar prieastys visada buvo ir bus dvejopos. 5. Karas tai ne tik jgos panaudojimas, bet ir grasinimas j panaudoti.

86

6. Karas itobulina udymo men. Bet koks karinis konfliktas skatina tolesn karo technikos, ginkluots, audmen, karo meno ir taktikos pltr. 7. Karas tai valstybs politikos tsinys kitomis priemonmis (Carlo fon Clausewitzo teiginys). 8. Karas turi savo logik. Jis vyksta pagal klasikinius ir naujus susiformavusius dsnius. Karas esmingai keiia kariaujani valstybi, taut ir pavieni moni gyvenim. 9. Karas visada lieka moni, kurie vertina taik, lygindami su prajusi kar patirtimi, atmintyje. 10. Karas gali bti baigtas tik dviem bdais paskelbus sprendim dl jo nutraukimo arba visikai isekus kariaujanioms alims.

87

Literatros sraas 1. Cincotta R. P., Engelsan R., Anastasion D., The security demographic. Population and civil conflict after the Cold War, Population Action International, 2003. 2. Dupuy R. E., Dupuy T. N., The Harper Encyclopedia of military history, Harper Collins Publishers, 2000. 3. Istorija. Trumpas istorijos kursas. Petrauskait A., Vilnius: UAB Gimtin, 2001. 4. Liddel-Gart B., Karo meno enciklopedija, Sankt Peterburgas,1999. 5. . ., , , 2003, 5978. 6. . ., : , (4), 1999, 2029. 7. . ., : , (5), 1999, 6771. 8. , ( ), : , 2002, 1718. 9. ., , , 2000. 10. . ., XX a, , : -, 2001. 11. , , : -, 2001.

88

EMLAPIAI

89

90
1 pav.

91
2 pav.

3 pav.

92

4 pav.

93

5 pav.

94

6 pav.

95

7 pav.

96

8 pav.

97

9 pav.

98

10 pav.

99

11 pav.

100

12 pav.

101

13 pav.

102

14 pav.

103

15 pav.

104

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA KARO ISTORIJOS CENTRAS

Jurgis Norgla NAUJAUSIJ LAIK KARINIAI KONFLIKTAI 19451991 Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Kalbos redaktor Nijol Andriuien 2006 09 15. Tiraas 600 egz. Usakymas 438. Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, ilo g. 5A, LT-10322 Vilnius Spausdino Krato apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba, Totori g. 25/3, LT-01121 Vilnius