ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS.

2008 22

SLAPTOSIOS TARNYBOS VIETA TOTALITARINJE SSRS

Kristina Burinskait
Doktorant Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra Tel. 8 675 282 56 El. patas: kristina@genocid.lt

vadas
Sovietinis totalitarinis reimas rmsi komunistine ideologija, kurios pagrindu buvo kuriami totalios kontrols ir neribotos valdios planai, ir taip uprogramavo prievartos ir teroro naudojim. Vienas i iskirtini sovietins totalitarins sistemos bruo ypatinga slaptosios tarnybos vieta SSRS, glauds jos santykiai su komunist partija. Slaptosios tarnybos ir komunist partijos santykiai buvo gana pains ir kito istorijos raidoje. Komunist partija nuolat stengsi stiprinti slaptosios tarnybos kontrol ir politin vadovavim, bet istoriografijoje vyrauja nuomon, kad partijai taip ir nepavyko visikai pajungti ios struktros savo pavaldumui. Sovietin slaptoji tarnyba ne tik vykd prastas slaptosioms tarnyboms funkcijas, bet ir atliko politines bei ideologines funkcijas. Per vis sovietins slaptosios tarnybos egzistavim buvo nuolat pabriama, kad VK, GPU, OGPU, NKVD, NKGB, MGB, KGB pirmiausia buvo partin ir politin institucija, nes jos veikla rmsi komunistine ideologija ir

jai buvo keliami politiniai ir ideologiniai udaviniai. Ji taip pat buvo sovietinio reimo atrama tiek Soviet Sjungoje, tiek okupuotose alyse ir viena i svarbiausi komunist partijos vidaus ir usienio politikos vykdytoj. Jai priskirtos funkcijos ir nulm jos iskirtin viet SSRS. Ideologizuotas ir politizuotas ios institucijos vertinimas turjo takos ne tik jos funkcijoms, bet ir veiklos metodams, objektams, kuriuos nukreiptos sovietins slaptosios tarnybos priemons, net jos vartota terminija. Po Josifo Stalino mirties atsisakoma masini represij ir pasitelkiamos rafinuotesns priemons. Tokie pokyiai veik ir KGB funkcijas bei metodus. KGB tampa labiau ideologinio poveikio institucija. Pasitelkus vadinamsias active measures (aktyviosios priemons) dezinformacij, propagand, kompromitavim buvo siekiama nuslpti tikruosius komunist partijos ir KGB tikslus. Taiau ie metodai buvo taikomi ne tik daryti tak visuomens nuomonei, bet ir paveikti jos elges bei pasaulir. Vis dlto, nepaisant pokyi,
117

per vis sovietins slaptosios tarnybos veiklos laikotarp jos pagrindins funkcijos ir tikslai nepakito, keitsi tik veikimo forma ir metodai. io straipsnio objektas sovietins slaptosios tarnybos veiklos ideologiniai ir politiniai aspektai, kurie lm iskirtin jos viet Soviet Sjungoje. Straipsnio tikslas yra pavelgti sovietin slaptj tarnyb ne kaip valgybines ir kontrvalgybines funkcijas vykdani institucij, o kaip politin, partin ir ideologin struktr, atskleisti, kokia tak jos politinis pobdis turjo jos funkcijoms, veiklos formoms ir metodams. iame straipsnyje bus keliami ie udaviniai: atskleisti, kokie komunistins ideologijos postulatai lm sovietins slaptosios tarnybos kaip politins ir ideologins institucijos traktavim; apvelgti jos institucin raid, jai keliamus udavinius, santykius su komunist partija, atskleisti, kaip ideologizuotas sovietins slaptosios tarnybos traktavimas keit jos veiklos sritis ir metodus; apvelgti Lietuvos SSR KGB veiklos ideologinius ir politinius aspektus ir santykius su komunist partija. Istoriografija ir altiniai. Sovietins slaptosios tarnybos, ypa KGB, veikla, mitai apie jos galyb, iskirtin viet SSRS kl ir vis dar kelia didiul visuomens ir tyrj susidomjim. Bandoma minti jos skms ir galybs prielaidas, vardyti prieastis, nulmusias iskirtin jos padt. Objektyvi, visa apimani veikal apie ios struktros istorij vis dar nra, turbt dl problemiko prijimo prie KGB dokument Rusijos Federacijoje. Iskirtinos kelios sovietins slaptosios tarnybos tyrim istoriografijos kryptys: usienio istoriografija iki ir po 1991 m., kai tapo prieinami
118

Rusijos archyvai; dabartiniai tyrinjimai Rusijoje; lietuvi ieivijos ir nepriklausomos Lietuvos istorik tyrimai. Iki 1991 m. usienio istoriografija rmsi negausiais altiniais, spauda, Vakarus pabgusi KGB karinink atsiminimais. Labiausiai buvo domimasi KGB veikla. KGB veiklos tyrimams ir vertinimams ypa didel tak dar nekritikas Vakarus pabgusi buvusi KGB agent ir karinink pozicijos vertinimas. Daugiausia dmesio iuo laikotarpiu skiriama KGB vykdytai valgybinei ir propagandinei veiklai Vakaruose. iuose veikaluose fragmentikai nagrinjama ir slaptosios tarnybos istorija, ir veikla iki 1954m. Usienio autoriai daugiausia telksi altojo karo metu KGB vykdyt propagand ir dezinformacij. Johno Barrono1, Boryso Levytsky2, Williamo Corsono3, Johno Dziako4, Richardo H. Shultzo ir Roy Godsono5 darbuose daugiau faktografijos, vyki dstymo, o ne KGB veiklos analizs. ios viej nuomon formuojanios KGB priemons vertinamos kaip SSRS usienio ir vidaus politikos gyvendinimo priemons. Kuriamas KGB visagalybs vaizdis ir Vakar bejgikumas prie KGB priemones. Tokiems vertinimams takos turbt turjo ir tai, kad kartais buvo remiamasi pabgusi Vakarus KGB karinink pozicija. Pavyzdiui, vieno i slaptj tarnyb ymiausi
1

2 Levytsky B. The usage of terror: the Soviet secret police 19171970. New York, 1972. 3 Corson W. The New KGB: engine of soviet power. New York, 1985. 4 Dziak J. J. Chekisty: a history of the KGB. New York, 1988. 5 Shultz R. H., Godson R. Dezinformatsia: the strategy of soviet disinformation. New York, 1986.

1985.

Barron J. KGB today: the hidden hand. London,

ekspert Christopherio Andrewso veikalai, paremti Vasilijaus Mitrochino6 sukauptais KGB dokumentais ir Olego Gordievskio7 atsiminimais bei vertinimais. Tai irgi turjo takos autoriaus pozicijai. KGB veiklos ukulisius ir mastus atskleidia Ladislavas Bittmanas8, dirbs specialiosioms ekoslovakijos tarnyboms ir pabgs Vakarus. Kadangi slaptosios ir represins struktros buvo svarbus totalitarins sistemos bruoas, i tema palieiama Carlo Friedricho, Zbigniewo Brzeziskyo9, Michaelio Curtiso10 tyrimuose. Analizuojant sovietins sistemos bruous, veikimo principus, apibdinama ir slaptosios tarnybos vieta SSRS11. lugus SSRS, usienio tyrinjimai tampa svaresni, nes prieinami, nors ir ne visi, sovietins slaptosios tarnybos dokumentai. vairs sovietins slaptosios tarnybos aspektai atsispindi Alleno Dal6 Andrew C., Mitrochin V. The sward and the shield. New York, 1999. 7 ., . . , 1999. 8 Bitmann L. The KGB and Soviet disinformation: an insider view. New York, 1985. 9 Friedrich C., Brezinsky Z. Totalitarian dictatorship and autocrasy. New York, 1966. 10 Curtis M. Totalitarianism and the prospect for the worlds order. New Jersey, 1979. 11 The soviet system of government // N. J. Hazard. Chicago, 1957; Kulsky W. W. The soviet regime: communism in practise. Syracuse, New Your, 1963; Barghoorn C. F. Politics in the USSR. Boston, 1966; Authority, power and policy in the USSR by T. H. Rigby, A. Brown, P. Reddaway. London, 1988; Confiscated power: how Soviet Russia really works by DEncausse H. C. New York, 1980; The soviet system: from crisis to collapse by A. Dallin, G. W. Lapidus. Oxford, 1995; Fainsod M. How Russia is ruled. London, 1967; Lee S. J. Russia and the USSR 19851991. London, 2006; Coleman F. The decline and fall of the Soviet empire: forty years that shook the world from Stalin to Yeltsin. New York, 1996; The soviet dictatorship. By H. Macclosky, J. E. Turner. London, 1960; Police state methods in the Soviet Union by D. Rouset. Boston, 1953.

leso12, Thierry Valtono13, Mareko Ciesielczyko14, Yevgenijaus Albatso15, Amy W.Knighto16, Michaelio Wallerio17, Peterio Deriabino, Tennento Bagley18, Michailo Gelerio19, Vladimiro Solovcevo, Elenos Klepikovos20 veikaluose. Paymtina, kad nors yra daug literatros apie SSRS ir sovietin slaptj tarnyb, retas usienio autorius imasi isamiau analizuoti ir vertinti ios tarnybos politinius ideologinius aspektus, be to, negalima tiksliai apibdinti tikrosios jos reikms ir vietos Soviet Sjungoje. Svarbu ir tai, kad autoriai jos veiklos principus retai sieja su komunistine ideologija ir vardija tai kaip KGB veiklos politizavimo iraik. Represini struktr vietai totalitariniuose reimuose daugiausia dmesio skiria Hannah Arendt21, Juanas Linzas22, Harmonas Zeigleris23. Taip pat is klausimas nagrinjamas ir bendresnio pobdio veikaluose apie ideologijas. Pamintini George Sabine24, Andrew
12 Dalles A. . , 2000; A documentary history of communism. Edited by R. V. Daniels. Hover, London, 1984. 13 . . , 1993. 14 Ciesielczyk M. KGB : Rusijos ir soviet slaptosios policijos istorija. Vilnius, 1991. 15 Albats Y. KGB: state within a state. New York, 1994. 16 Knights A. W. The KGB: police and politics in the Soviet Union. New York, 1990. 17 Waller M. Secret empire: The KGB in Russia today. Oxford, 1994; Waller M. Russia: death and resurrection of KGB (interneto priega: www.jstor.org, irta 2007-10-11). 18 Deriabin N. P., Bagley T. KGB: masters of the Soviet Union. London, 1990. 19 . : 1917 . London, 1980. 20 ., . : . , 1986. 21 Arendt H. Totalitarizmo itakos. Vilnius, 2001. 22 Linz J. Totalitarian and autoritarian regimes. London, 2000. 23 Zeigler L. Politin bendruomen. Kaunas, 1993. 24 Sabine H. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995.

119

Heywoodo25 darbai. Trumpai sovietins tarnybos istorija pristatoma kolektyvinje monografijoje apie slaptsias tarnybas Vidurio ir Ryt Europoje26. Po 1991 m., atsivrus archyvams, Rusijoje susidar palankios slygos tirti represini struktr veikl. Kova su bolevik reimo vidaus ir iors prieais buvo vienas i pagrindini slaptosios tarnybos udavini. Paymtina, kad Rusijos istoriografija daugiausia dmesio skyr ketvirtojo deimtmeio masinms represijoms, analizuojamos prielaidos, prieastys, tikslai, mastai. Vliau, pasibaigus masini represij laikotarpiui, nuo 1954 m. slaptosios tarnybos veiklai alies viduje, ypa kovai su disidentais, skiriama maiau dmesio. Keliamos vairios teorijos apie sovietini masini represij tikslus. Vieni jas laiko tik bolevik (ypa J. Stalino) valdios ir totalios kontrols utikrinimo ar socialistins santvarkos krimo priemone, kiti neatsiejama totalitarins sistemos, bolevik ideologijos ir politikos dalimi. Slaptoji tarnyba buvo viena i svarbiausi represij, kurios buvo vykdomos per vis SSRS istorij, vykdytoj, tad represij ir slaptosios tarnybos istorija yra neatsiejamos viena nuo kitos. Rusijos istoriografijoje slaptosios tarnybos atsakomyb u masin teror vertinama nevienareikmikai. Pamintinos I. Pavlovos27, V. Danilovo28, V. Izmozi25

ko29, A. Velidovo30, Olego Chlebustovo31, A.Poarovo32, . Litvinovo33, I. Ferberovo, . Kalistovo34 publikacijos. Pastarieji du autoriai stengiasi paneigti neva sigaljus mit apie neteistas represijas ir j masikum. Autoriai prievart, represijas laiko btina priemone, nes buvo kovojama su prieais, kurie kenk ir trukd naujajai valdiai. Kiti autoriai, kaip antai A. Poarovas, laikosi pozicijos, kad represijos buvo i anksto uprogramuotos dl Soviet Sjungoje sukurtos totalitarins sistemos ir J. Stalino diktatros. Btent J. Stalinas atsakingas u represijas, o slaptoji tarnyba buvo tik vykdymo rankis ir tiesiogiai u padarytus nusikaltimus neatsakinga. iai teorijai i dalies pritaria ir V. Danilovas. Jis teigia, kad OGPU nepritar J. Stalino vykdyt represij prie valstieius mastams, nors ir nepasisak prie susidorojim su valstieiais. Reikia pasakyti, kad istoriografijoje vis dlto linkstama vis kalt dl represij suversti J. Stalinui kad jis atitolo nuo bolevik politikos ir tiksl. Taip norima parodyti, kad taikyti teror nra bdinga bolevik valdiai. Taiau totalitarins
29 . . . 19181928 // . 1997, . 7. 30 . // . 2002, . 6. 31 . (interneto prieiga: www.fsb.ru, irta 2008-08-04). 32 . . ; . . oo . (interneto prieiga: www.fsb.ru, irta 2008-08-04). 33 A. o (interneto prieiga: http://www.infran.ru, irta 2008-07-29). 34 . ., . . ( interneto prieiga: http:// rksmb.ru, irta 2008-07-29).

1992.

Heywood A. Political ideologies. Macmillan,

26 A handbook of the communist security apparatus in East Central Europe 19441989. Warsaw, 2008. 27 . . CCCP 2030- // . 1998, . 11/12. 28 . . // . 2003, . 10.

120

sistemos ir represini struktr savivals pagrindai buvo padti Vladimiro Lenino laikais. A. Litvinovas savo tyrime nelinks J. Stalino laikotarpio laikyti iskirtiniu, nes represijos buvo vykdomos ne tik J.Stalino, bet ir V. Lenino, N. Chruiovo, L. Brenevo laikais. Analizuojant represij istorij, visas tyrintoj dmesys sutelktas J. Stalino asmenyb, jo sukurt kult ir nusikalstam veikl. Slaptosios tarnybos veikla ir atsakomyb tarsi nustumiamos antrj plan. Taiau turint omenyje, kad slaptoji tarnyba buvo glaudiai susijusi su komunist partija ir jos vadove, jas siejo bendri tikslai, tad ir jai tenka atsakomyb u iuos nusikaltimus, ypa kai ketvirtojo deimtmeio represijos tapo sunkiai bevaldomos ir kontroliuojamos. Be to, postalininiu laikotarpiu ji teikdavo informacij komunist partijai, kokie mons kelia grsm reimui. Iskirtinas J.Stecovskio veikalas apie sovietin slaptj tarnyb. Autorius, remdamasis dokumentais, analizuoja represij prieastis ir isamiai pristato ios tarnybos veiklos principus nuo 1917 iki 1991m. Jis daro ivad, kad represijos buvo neatsiejama komunistinio reimo dalis, o j iniciatorius buvo Leninas. iame darbe slaptoji tarnyba parodoma ir kaip partin bei politin institucija35. Taip pat pamintina Dmitrijaus Volkogonovo J. Stalino biografija36. D. Volkogonovas represijas irgi laiko neatsiejama komunistinio reimo ir ideologijos dalimi, bet nepabria V. Lenino indlio kuriam totalitarin reim. Jis teigia, kad V. Leninas nebuvo toks kategorikas dl
35 . . , 1997, t. 12. 36 Volkogonovas D. Triumfas ir tragedija. Vilnius, 1992, t. 12.

represij taikymo, o J. Stalinas jas laik btinu socializmo krimo elementu. Istorikai amilis Munajevas ir Viktoras Ustinovas savo darbe bando formuoti nuomon, kad sovietins represijos mastas nesiskyr nuo kitose alyse vykdyt represij37. vairs sovietins slaptosios tarnybos veiklos niuansai atsispindi slaptosios tarnybos pirminink biografijose38, leidinyje, skirtame 1993 m. tarptautinei konferencijai apie KGB veikl39, kolektyvinje monografijoje apie Rusijos specialij tarnyb istorij40. Tiriant KGB veikl, informacijos galima rasti rus istorik Georgijaus Arbatovo41, urnalisto Aleksandro eviakino42, Aleksandro Severo43 monografijose. Tai rodo j autori subjektyvum ir angauotum, nes atsiminim autoriai buvo tos sistemos dalis. Paymtina, kad mintuose veikaluose vengiama objektyviai vardyti ir vertinti sovietins slaptosios tarnybos vaidmen totalitarinje valstybje, apsiribojama tik pamstymais ir pavirutiniku faktografijos idstymu, labiau pabriant KGB valgybos laimjimus Vakaruose ir SSRS bei KGB galyb. Tai revizionistins tendencijos Rusijos istoriografijoje, susi37 ., . . M, 2002. 38 . . M, 2004; . . M, 2001; . . , 2000; . . : 7 . M, 2001. 39 : , , . : c: 1921 . 1993 . , 1994. 40 . , 2006. 41 . . (19531985 ..): . , 1991. 42 . 17 . , 2007. 43 . . M, 2008.

121

jusios su saugumo institucij dabartinje Rusijoje sureikminimu ir sugrtaniu pozityviu sovietins sistemos vertinimu. Atsiminimai irgi vertingi istorijos altiniai, nors ir vertintini atsargiai. Po 1991m. pasirod gausybs buvusi represini struktr darbuotoj (valgybinink, kontrvalgybinink, operatyvini darbuotoj) atsiminim. I j pamintini buvusi KGB darbuotoj Filipo D. Bobkovo44, Evgenijaus Grigo45, Viaeslavo ironino46, valgybininko Aleksiejaus Myagovo47 atsiminimai. Jie turi bti vertinami atsargiai, nes juose bandoma pateisinti tam tikrus KGB veiksmus kovojant su disidentiniu judjimu (pvz., sekim ir deportavim i alies). Lietuvoje daugiausia dmesio skiriama NKVD, NKGB ir KGB veiklos tyrimams, nes btent jie per vis okupacin laikotarp kovojo su lietuvi antisovietiniu pasiprieinimu, padjo komunist partijai vykdyti sovietizacij ir buvo jos atrama okupuotoje Lietuvoje. Objektyvs istoriniai KGB tyrimai pasidar manomi tik tada, kai tapo prieinami KGB dokumentai. Sovietins slaptosios tarnybos veikla Lietuvoje iki 1954 m. isamiausiai atspindta kolektyvinje Liudo Truskos, Arvydo Anuausko, Ingos Petraviits monografijoje48. Ieiviai (pavyzdys galt bti Stasio Vardio49 darbas) apsiribojo fakt pateikimu apie Ka . . . , 1995. 45 . , : . , 2001. 46 . . M, 1996. 47 Myagov A. Inside the KGB. New York, 1978. 48 Truska L., Anuauskas A., Petraviit I. Sovietinis saugumas Lietuvoje 19401953 metais. Vilnius, 1999. 49 Vardys S. V. The Catholic Church, dissent and nationality in Soviet Lithuania. New York, 1978.
44

talik banyios, disident persekiojim, politinius teismus ir absoliuiai neigiamai, subjektyviai, vienpusikai vertino KGB ir sovietin sistem. Tik nepriklausomoje Lietuvoje pradti rimti KGB veiklos tyrinjimai. Taiau tyrintojai labiau telkiasi rezistencij, o tai nustelbia platesnius KGB ir sovietins visuomens tyrimus. Dabartinje lietuvi istoriografijoje vis dar vyrauja faktografija, o ne proces analiz. KGB veiklos tyrimai apsiriboja atskir problem nagrinjimu, o tai neleidia susidaryti isamaus vaizdo apie KGB veiklos raid ir tendencijas, vardyti jo vaidmen ir funkcijas okupuotoje alyje. KGB agent pavieinimas politizuoja ir KGB veiklos tyrimus, ir vertinimus. Tyrimus sunkina ir didelis visuomens spaudimas. Svarus yra lietuvi istoriko Arvydo Anuausko indlis sovietins slaptosios tarnybos veiklos, struktros ir kovos su antisovietiniu judjimu tyrimus Lietuvoje50. Ari KGB kova su Katalik banyia, naudojant vairias fizinio ir psichologinio poveikio priemones, atskleidiama Vido Spenglos51, Arno Streikaus52 monografijose, kuriose, remiantis KGB dokumentais, ne tik pateikiami faktai, bet imamasi ir sovietins valdios, KGB veiklos ir proces analizs. KGB veiklos politiniai aspektai atsispindi
50 Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 19401958 m. Vilnius, 1996; Anuauskas A. Teroras ir nusikaltimai monikumui. Vilnius, 2006; Anuauskas A. KGB prisilietimas // Metai. 1996, Nr. 11; Anuauskas A. KGB ir lietuvi visuomen: slaptasis karas 19541991 metais // Darbai ir dienos. 2000, Nr. 21. 51 Spengla V. S. Akipla. KGB kova prie banyi. Pagal kunigo J. Zdebskio sekimo byl. Vilnius, 1996; Spengla V. S. Banyia, Kronika ir KGB voratinklis. Vilnius, 1993. 52 Streikus A. Soviet valdios antibanytin politika Lietuvoje (19441999). Vilnius, 2002.

122

Kristinos Burinskaits publikacijoje apie KGB veiklos metodus53. iame straipsnyje remiamasi Lietuvos ypatingojo archyvo (toliau LYA) fondais. KGB partins organizacijos bylos iliustruoja, kiek daug dmesio buvo skiriama ideologiniam, partiniam, KGB pareign aukljimui, indoktrinavimui, kokie komunist partijos ir KGB tarpusavio santykiai. KGB susirainjimas su LKP CK atskleidia, kokiose srityje jie bendradarbiavo, koki informacij KGB teik partinms institucijoms ir ko LKP CK tikjosi i sovietinio saugumo. KGB operatyviniai dokumentai, nurodymai, sakai, paymos, j turinys, terminija irgi padeda atskleisti KGB kaip ideologin ir politin institucij. Taip pat pasirod represini struktr dokument rinkini, atspindini j institucin raid ir veikl54. Beje, Rusijos istorikai nekritikai vertina dokumentus, ir tai turi takos j vertinimams.

1. Sovietin slaptoji tarnyba 19181953 metais

Teroro ir slaptosios tarnybos vieta komunistinje ideologijoje. Ypating represini struktr viet Soviet Sjungoje lm prievartos pabrimas komunistinje ideologijoje tvirtinant komunistin reim ir vykdant socialistinius pertvarkymus. Tero53 Burinskait K. Kompromitavimas vienas KGB metod formuojant viej nuomon // Genocidas ir rezistencija. 2006, Nr. 2. 54 . , 1989; : : 19171960: / . . , . . . , 2003; /: . , 1995; : 19371990 . / ... , 2005.

ro naudojimas buvo tvirtintas proletariato diktatros, klasi kovos koncepcijose ir nulm totalitarins valstybs suformavim. Taiau komunistins ideologijos teoretikai dl prievartos naudojimo nesutar. Tai lm skirtingas proletariato diktatros ir proletariato revoliucijos suvokimas. Karlo Markso pozicija dl prievartos naudojimo gyvendinant proletariato revoliucij ir tvirtinant jo valdi kito. I pradi K. Marksas laiksi pozicijos, kad perjimas i kapitalizmo socializm be prievartos, represij nemanomas. Taiau vliau jo nuomon pasikeit. Jo supratimu, tokiose valstybse kaip JAV, Anglija, kur kapitalizmas buvo labai isivysts, santvark galima pakeisti ir be prievartos, nes ekonominiai pokyiai daro tak socialiniams procesams, o pastarieji politiniams. Jo manymu, prievartos reikia tada, kai asmenys, valdantys ekonominius ir socialinius procesus, jauia grsm savo valdiai ir be prievartos jos neatiduos55. ia jau kalbama apie perversm, politini vyki ir ekonomini proces forsavim tose valstybse, kuri visuomen dar nepribrendusi pokyiams, pavyzdiui, Rusijoje. Taigi K.Marksas dl prievartos nebuvo toks kategorikas. Paymtina, kad, prieingai nei bolevikai, K. Marksas nesureikmino ir slaptosios tarnybos veiklos. Jis teig, kad veikus kapitalistus ir inaudotojus nebereiks valstybs, nes nebebus su kuo kovoti. Nuversti inaudotojus nereikia ypatingos struktros, tam utenka ginkluoto perversmo56.
55 Baradat L. Political ideologies: their origins and imput. New Jersey, 1997, p. 35. 56 A documentary history of communism, p. 63.

123

O tai V. Leninas ir kiti bolevikai dl teroro naudojimo buvo kategorikesni. Teroras turjo bti neatsiejamas j politikos ir naujos santvarkos elementas. Nors 1917 m. V. Leninas pareik, kad bolevikai teroro nenaudos57, reals j veiksmai skyrsi nuo odi. Teroras buvo svarbi j ideologijos, politins programos dalis, natralus ir neivengiamas revoliucijos palydovas, be kurio nemanoma sukurti sovietins valstybs ir tvirtinti proletariato diktatr. Socialistin revoliucija nemanoma be vidaus karo, kuris yra labiau naikinantis nei iorinis karas58. Prieingai nei K. Markso valstybs teorijose, kuriose prievarta laikyta tik priemone pakeisti santvark i kapitalistins socialistin, bolevikai buvo link prievart labiau sureikminti, jos vykdym labiau institucionalizavo, nes jiems sovietin valstyb tai kapitalist inaudojimo ir pasiprieinimo nuslopinimo mechanizmas59. Bolevik klasi kovos ir proletariato diktatros koncepcijos kl prielaid, kad proletariato valdia tai prievarta palaikoma valdia, kuri pasitelkus siekiama utikrinti visuomens pavaldum, kontrol, kuri nukreipta prie visus socialinius sluoksnius, skaitant ir darbininkus60. Taigi prievartos reikia ne tik siekiant pakeisti santvark, ekonomin, politin sanklod, bet ir ilaikyti savo valdi, utikrinti visuomens paklusnum. Diktatra, represijos taip pat buvo ir
57 . // . 2002, . 6, . 89. 58 Deriabin P., Bagley T. The KGB: masters of the Soviet Union, p. 27. 59 Towster J. Political power in the USS 19171947, p. 10. 60 Baradat L. Political ideologies: their origins and imput. New Jersey, 1997, p. 20.

valdymo bdas, nes V. Leninas 1906 m. ra, kad diktatra tai valdia, kuri remiasi neribota jga, o ne statymais61. Jis vidaus ir usienio politik ir valstybs valdym apskritai suvok kaip kar. Tokia prievarta ir jga paremta SSRS politika rmsi marksistins doktrinos teiginiais, kad valstyb yra prievartos aparatas vienos socialins grups viepatavimui kitos grups atvilgiu tvirtinti, todl nuverstj klasi slopinimas yra viena i svarbiausi Soviet Sjungos funkcij62. Kovos su vidaus prieais principas pritaikytas ir santykiams su kitomis valstybmis, ypa su Vakar demokratinmis valstybmis. Tai, kad visk buvo irima kaip kar, kai taikus sugyvenimas su kitokias vertybes ir santvark turiniomis valstybmis nemanomas, ir lm, kad bolevik vidaus ir usienio politika buvo paremta prievarta ir apgaule. Prancz istorik, tyrinjanti Rusijos istorij, Helene Carrere DEncausse teig, kad prievartinis valdios pamimas lm teroro taikym santykiuose su kitomis valstybmis ar savo valstybs pilieiais63. Valdios ugrobimas, neturint visuomens paramos, neivengiamai suponavo tolesn prievartos naudojim. Slaptosios tarnybos formavimasis, kai VK buvo sukurtas kaip laikina institucija, rodo, kad bolevikams prievarta ir j gyvendinanti institucija i pradi buvo reikalinga tik kaip priemon tvirtinti savo valdi, vesti tvark alyje. Tik sudtinga situacija alyje, sunkumai tvirtinant savo valdi, didjantis priei61 . , . 1, c. 413. 62 Maslauskien N., Petraviit I. Okupantai ir kolaborantai. Vilnius, 2007, p. 164165. 63 Courtois S., Werth N. Juodoji Komunizmo knyga, p. 1020.

124

kumas bolevik politikai vert juos stiprinti prievartos naudojim, labiau remtis slaptja tarnyba. Taiau radikals j pertvarkymai lm kontrrevoliucini jg stiprjim, j nenoras dertis su kitomis partijomis ved link teroro ir pilietinio karo, todl bolevikai buvo priversti grietinti baudiamj politik64. Prievartos, masini represij naudojimui, pasitelkus slaptj tarnyb, turjo takos ne tik siekis tvirtinti ir utikrinti savo valdi, bet ir bolevik kuriamos totalitarins valstybs bruoai ir principai. Hannah Arendt slaptj tarnyb laik neatsiejama totalitarins sistemos dalimi, kuri buvo permusi jos bruous, veikimo principus65. Totalitarins valstybs egzistavimas nemanomas be teroro. Jis reikalingas utikrinti totalitarins valdios egzistavim ir totalios kontrols, kuri siekia valdyti visuomenin ir asmenin moni gyvenim, monopol. Kadangi tokioje valstybje nebuvo legali galimybi ireikti nepasitenkinim valdia, nuolatinis valdios ir jos slaptosios tarnybos rpestis buvo j ugniauti ar ivengti nelegalaus egzistavimo. Todl slaptoji tarnyba buvo diktatoriaus akys ir ausys. Jis turi inoti ne tik k mons sako, bet ir bti pasiruos diagnozuoti, kas vyksta moni sielose ir prasiskverbti j mintis66. Totalitarinse valstybse teroras buvo naudojamas didiuliais mastais, taikomas ne tik prie tikrus, bet ir tariamus, potencialius, ideologinius reimo prieus, o slaptoji tarnyba buvo atsakinga tik diktatoriui, jos nekontroliavo ir neribo . , c. 98. Arendt H. Op. cit., p. 415. 66 Fiansod M. How Russia is rules. London, 1967, p. 421.
64 65

jo jokie statymai. Taip formuojasi teisinio nihilizmo, beteisikumo, savivals sistema. Ir nors formaliai moni persekiojimas vykdavo pagal statymus, ideologinis nusikaltim valstybei traktavimas liudija, kad teisins normos buvo pamintos. Teroro kaip klasi kovos iraik atskleidia jo taikymo principai. Jis nukreiptas ne tik prie konkreius asmenis, bet ir konkreius socialinius sluoksnius, kurie vien savo buvimu kl grsm ir buvo nepriimtini bolevikams. Blog reikia sunaikinti blogiu tokia filosofija vadovavosi bolevikai kovodami su kapitalizmu67. Taiau prievartos naudojimas nebuvo savitikslis, o, kaip sak V. Leninas, siekiantis auktesnio gamybini jg visuomens socializacijos laipsnio sukurti visuomen be inaudojimo68. Vienas i pirmj naujojo bolevik reimo nutarim buvo slaptosios policijos, kuri turjo tvirtinti j valdi, susidoroti su naujojo reimo prieais, krimas. Kadangi teroras po pilietinio karo nesumajo, o stabilizavusis padiai tik didjo (ypa tai akivaizdu vykstant kolektyvizacijai ir komunist partijos valymams), tai rodo, kad teroro panaudojimas nepriklaus nuo prie gausos ar j veiksm69, tad jis buvo uprogramuotas komunistins santvarkos ir ideologijos. Slaptoji tarnyba sukurta ne tiek kovoti su vidaus prieais, kurie prieinasi valdiai, kiek vykdyti teror, kuris tampa svarbiausiu tikslu. Ideologiniai teroro tikslai ir slaptosios tarnybos funkcijos ypa akivaizdiai atsiskleidia okupuotose teritorijose. Slaptoji tarnyba ukariautoje teritorijoje pasirodydavo tada, kai kariuoCourtois S., Werth N. Op. cit., p. 1024. Towster J. Op. cit., p. 28. 69 Friedrich C., Brzezinsky Z. Ten pat, p. 175.
67 68

125

men j bdavo okupavusi ir susidorojusi su tikra atvira opozicija. Tik kai sunaikinami reals prieai ir prasideda objektyvi prie mediokl, teroras tampa realiu totalitarini reim turiniu. Objektyv prie sukuria tam tikra vyriausybs politika, o ne jo paties noras t vyriausyb nuversti70, taip H. Arendt vardija ideologin teroro potekst. Reimo prieu gali tapti bet kas, k valdia nusprs laikyti prieu. Nors J. Stalinas kur kas labiau ipltojo ir taik represin politik, vis dlto jis rmsi V. Lenino sukurtos prievartos, beteisikumo sistemos pagrindais. J. Stalinas siek tvirtinti savo asmenin valdi, tad stalinistinje Soviet Sjungoje teroro funkcijos kiek pakito, nes jis naudotas apsaugoti asmenin Vado valdi71. Taiau jis pasitelk represijas ir kitiems savo tikslams gyvendinti. J. Stalinas 1926 m. sak, kad prievartos organai yra reikalingi ir taikos laikotarpiu, ir pilietinio karo metu72. Todl neatsitiktinai forsuojama kolektyvizacija, industrializacija pareikalavo daugybs auk. Tokia J. Stalino politika tik dar labiau iplt saugumo struktr funkcijas ir galias, nes joms buvo paskirta saugoti valstybs turt, j valdioje buvo GULAGO sistema. Ketvirtojo ir penktojo deimtmeio masins represijos tik dar labiau tvirtino J. Stalino valdi ir ubaig sovietins totalitarins sistemos formavim. Vis dlto represijos, vykdytos J. Stalino ir V. Lenino laikais, vertintinos skirtingai. Valdant Leninui represijos nepereng politins koncepcijos rib ir buvo skirtos konsoliArendt H. Op. cit., p. 409. Fainsod M. Op. cit., p. 423. 72 The soviet dictatorship // By H. MacClosky, J.E.Turner, p. 446.
70 71

duoti valstyb ir utikrinti taikias slygas naujos valstybs vystymuisi. J. Stalino vykdyt represij prieasi reikia iekoti ekonomini ir socialini Rusijos struktr krizje. Teroras tampa valstybs politikos ir kasdieninio gyvenimo dalimi, o tai rodo ios visuomens virtim totalitarine73. Teroro naudojimas Soviet Sjungoje buvo konceptualiai ir ideologikai pagrstas. Komunistin ideologija nubr jo tikslus ir j gyvendinim. Ideologizuotas teroro vertinimas ir nulm jo svarb socialistinje santvarkoje. Komunist partijos keliami tikslai slygojo ir sovietins slaptosios tarnybos atsiradim, ir represyv jos veiklos pobd. Slaptosios tarnybos sukrimas ir institucin raida 19171953 m. Vienas pirmj bolevikins valdios nutarim buvo kurti sovietin slaptj tarnyb. Tai rodo, kokia i institucija buvo svarbi naujajai valdiai. Slaptosios tarnybos pradininke laikytina Ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotau (toliau VK), kuri buvo kurta 1917 m. gruodio 20 d. Nors VK buvo kurta kaip laikina institucija, greitai tapo labai galinga ir ipltojo savo veikl. iuo laikotarpiu VK veik ne tik kaip slaptoji tarnyba, bet ir kaip iankstinio tyrimo institucija, taiau jau 1918m. ji pareik pretenzijas vykdyti mirties bausm74. VK laikotarpiu buvo padti pagrindai tolesnei slaptosios tarnybos galiai ir savivalei, susiformavo jos ypatinga padtis Soviet Sjungoje. Ideologin jos pobd rodo ideologizuotas politini nusikaltim vertinimas. Asmenys patekdavo jos akirat ne dl padaryt nusikaltim, o
73 . . // . 2001, . 8, . 108. 74 . , 2003, . 15.

126

dl priklausymo tam tikriems socialiniams sluoksniams. Dl klasi kovos koncepcijos j egzistavimas savaime buvo nusikaltimas darbinink klasei. Didjant VK galioms, pleiantis funkcijoms ir stiprjant jos savivalei ji islysta i partijos, bet ne i jos vadov (VK buvo tiesiogiai pavaldi V.Leninui) kontrols didjo kai kuri partins vadovybs nari nepasitenkinimas ia institucija. Taiau V.Leninas, Levas Trockis ir Feliksas Dzerinskis, J. Stalinas pasisak u dideles ios institucijos galias, tam tikr savarankikum nuo partijos. V.Leninas prietaravo kontrolei, kuri galt susilpninti VK, nes jai keliami udaviniai tvirtinti tiesiogin proletariato diktatr75. Tam prietaravo Nikolajus Bucharinas, Levas Kamenevas, Grigorijus Zinovjevas. Vis dlto VK ilaik savo pozicijas ir galias, nes bolevik lyderis V. Leninas, laiks j svarbia, lemiama jga, kuri turjo tvirtinti bolevik valdi Rusijoje, rm i institucij ir jos vadov F. Dzerinsk. Jos egzistavim V. Leninas motyvavo tuo, kad darbinink vyriausyb negali apsieiti be tokios organizacijos, kol yra inaudotoj76. 1922 m. bolevikams laimjus pilietin kar ir tvirtinus savo valdi, nusprsta apriboti ypatingas VK galias. 1922 m. vasario 8 d. VK funkcijos perjo Pagrindinei politinei valdybai (toliau GPU). 1924 m. ji tapo Visasjungine pagrindine politine valdyba (OGPU). i valdyba buvo steigta kaip parengiamojo tardymo organas ir jos galios buvo apribotos, bet ji turjo galiojimus taikyti tam tikras baudiamsias administracinio
75 76

pobdio priemones. Ji buvo atsakinga u atviras grsmes valstybs saugumui kontrrevoliucij, banditizm, nipinjim, kontraband, kit grsmi prieira buvo perduota revoliuciniams tribunolams ir teismams. Platus politini nusikaltim traktavimas sudar prielaidas toliau didti GPU savivalei, praplt ir jos kompetencijas ribas bei veiklos sritis. Prieingai nei VK, GPU buvo kurta kaip nuolatin institucija. Bolevikai tuo aikiai parod, kad j visuomens vizija kol kas nesivaizduojama be tokios institucijos. GPU tampa vienu svarbiausi naujos sovietins valstybs atribut77. GPU galios dar labiau padidjo 1922 m. primus RSFSR baudiamj kodeks ir 1923 m. RSFSR baudiamojo proceso kodeks, kuris turjo saugoti sovietin valstyb ir jos ideologij. Jie sudar slygas slaptajai tarnybai nebaudiamai persekioti mones ir formuotis policinei valstybei78. V. Leninas, aikindamas toki iskirtin OGPU padt ir neribot teroro taikym, ra teisingumo liaudies komisarui D. Kurskiui: statymai neturt riboti teroro ir reikia j sprausti teistumo rmus, todl baudiamojo kodekso straipsniai turt bti labiau iplsti.79 Tokie statymai sustiprino ir teisino Soviet Sjungoje teisin nihilizm bei nekontroliuojam ir nebaudiam slaptosios tarnybos veikl. Tokia padtis ketvirtajame deimtmetyje m kelti grsm paiai partijai. Sovietins slaptosios tarnybos galioms dar labiau iaugus J. Stalinui tvirtinus savo valdi, GPU treiajame deimtmetyje
Knight A. Op. cit., p. 14. Op. cit., p. 11. 79 A handbook of the communist security apparatus in East and central Europe 19441989, p. 24.
77 78

Deriabin P. Op. cit., p. 87. Knight A. The KGB, p. 12.

127

tapo galingu ir pavojingu Stalino rankiu kovojant dl valdios ir neatsiejama totalitarins sistemos dalimi. iuo laikotarpiu irykjo represyvus slaptosios tarnybos pobdis, savival, kuri atsigr prie pai partij. V. Lenino laikais slaptoji policija buvo kuriama kaip partijos atrama, o Stalino laikais partija sutapatinta su Stalinu80. Ji tapo Vado valdios atrama ir susidorojimo su politiniais oponentais priemon. Be to, 1928 m. sovietinis reimas pradjo gyvendinti didiulius socialinius, ekonominius pertvarkymus, kurie be teroro, prievartos ir juos vykdani institucij tokioje atsilikusioje valstybje buvo sunkiai gyvendinami. Slaptosios tarnybos galia dar labiau padidjo, nes ji gijo ir ekonomini gali bei funkcij. Vykdant kolektyvizacij, susidorojant su valstiei sluoksniu, atsirado daug laisvos nemokamos darbo jgos. Slaptoji tarnyba j kontroliavo ir inaudojo priveriamiesiems darbams vykdant industrializacij. GPU veik slyginai ramiomis NEPo slygomis, o OGPU, nuo 1934 m. NKVD, J. Stalino kovos su savo oponentais, jo valdios koncentravimo, masini represij laikotarpiu. Tai turjo takos jos veiklai, galioms alyje. J. Stalinas pasitelk komunistin ideologij, kad teisint ir pateisint teror socialistins santvarkos gynimu, nes Vado prieai buvo vardyti valstybs ir liaudies prieais. 1934 m. OGPU tapo NKVD dalimi. Dl jai priskirt funkcij ji dominavo kit NKVD padalini atvilgiu. NKVD suteikiami dar didesni galiojimai, ji perima kit institucij funkcijas. Nors buvo ilikusi kit teisingum vykdani institucij, kaip antai
80

teismai, komisariatai, tarybos, realiai ias funkcijas vykd NKVD. NKVD komisaro Lavrentijaus Berijos paskyrimas kandidatu VKP (b) politin biur 1939 m., o 1943 m. tikruoju nariu byloja apie ios struktros prestio ir galios didjim. Tai buvo pirmas kartas, kai slaptosios policijos vadovas eina aukiausius partinius organus81. Partini ir saugumo struktr susipynimas ir susiliejimas buvo bdingas totalitarinei santvarkai82. Slaptosios tarnybos galios dar labiau padidjo, kai SSRS okupavo Baltijos alis, jos takos srit pakliuvo Ryt ir Vidurio Europos alys, kuriose slaptosios tarnybos buvo kuriamos pagal SSRS MGB pavyzd ir glaudiai su ja susijusios. Okupuotose alyse represins struktros tapo pagrindine sovietins valdios atrama. Slaptosios tarnybos santykiai su komunist partija. Komunist partija slaptj tarnyb laik politine ir partine institucija. Geras komunistas yra geras ekistas83, is V. Lenino posakis geriausiai iliustruoja ir apibdina partijos ir slaptosios tarnybos santykius. Jas siejo bendri tikslai. Komunist partijai slaptoji tarnyba buvo vienas svarbiausi kovos dl valdios ranki, padjo tvirtinti socialistin reim alyje, turjo utikrinti totali visuomens kontrol, gyvendino jos vidaus ir usienio politikos udavinius. Taiau sovietin slaptoji tarnyba labiau rpinosi partijos saugumo ir valdios tvirtinimu, o ne visos valstybs saugumu, nes totalitarinis bolevik reimas susitapatino su valstybe. Todl so81 The soviet dictatorship // H. MacClosky, E. Turner. London, 1960, p. 460. 82 . , . 2 c. 95. 83 A handbook of the communist security apparatus in East central Europe 19441989, p. 17.

Levytsky B. Op. cit., p. 315.

128

vietin slaptoji tarnyba nebuvo tipika specialioji tarnyba. Partijos ir slaptosios policijos santykiai buvo glauds ir dl to, kad j egzistavimas ir galios priklaus vienos nuo kitos. Turbt neatsitiktinai komunistai buvo raginami padti saugumieiams, ypa politins kontrols ir persekiojimo srityse84. Nepaisant to, j santykiai buvo gana komplikuoti, nes nuolat buvo varomasi dl takos, galios. Komunist partijai ne visada pavykdavo utikrinti slaptosios tarnybos kontrol. Taiau partija turjo svarb kontrols svert kadr skyrim ir veiklos krypi nustatym. VKP (b) CK, o nuo 1919 balandio politinis biuras nulemdavo politines slaptosios tarnybos veiklos kryptis, priimdavo nutarimus, kurie apibrdavo jos teisin baz ir organizacin struktr, lemdavo personalo ir vadov paskyrim85. Slaptoji tarnyba buvo priklausoma nuo partijos direktyv, o pastaroji nuo saugumiei pateikiamos informacijos, kuri dar tak partijos sprendimams. Politinis biuras, remdamasis gaunama informacija, dar sprendimus dl represij ir politinio persekiojimo. iuo laikotarpiu slaptoji tarnyba buvo pavaldi aukiausiai partinei vadovybei, taiau V. Lenino ir J.Stalino laikais ji vykd skirtingas funkcijas, skyrsi ir jos santykiai su partija. Lenino laikais saugumas turjo kovoti u revoliucijos pasiekim isaugojim ir buvo tiesiogiai atsakinga Leninui86. J. Stalino laikais ji buvo visikai pavaldi vadui, o partija neteko teisi kontroliuoti i struktr. J. Stalinas ja naudojosi tvirtindamas savo asmenin valdi, susidorodamas su
. . Op. cit., p. 48. Op. cit., p. 49. 86 . . , 1980, p. 64.
84 85

politiniais prieininkais, tad ji atitolo nuo pradini savo tiksl87. Todl totalitarinje valstybje slaptoji tarnyba, nepaisant jos dideli gali ir iskirtins padties, buvo pavaldi vado valiai ir vykd jo nurodymus. Tai rodo ketvirtojo deimtmeio represijos prie partijos narius ar paius saugumieius, kurias vykd NKVD. Be represij vykdymo, NKVD taip pat turjo saugoti reimo ideologij. Anksiau tai dar partija, bet dl neva susikompromitavusi partijos nari ir daugybs tariam ideologini diversij saugumas perm ideologinio arbitrao vaidmen88. Slaptoji tarnyba buvo laikoma ir partine struktra. Taip norta pabrti jos pavaldum partijai. Bolevik vadai akcentavo, kad VK yra komunist partijos, o ne valstybs organas. Jau nuo pat VK susikrimo buvo aikiai apibrta, kad ji sukurta, egzistuoja ir dirba tik kaip tiesioginiai partijos organai, pagal jos direktyvas ir jos kontroliuojama. Glaud i institucij bendradarbiavim atskleidia kadr judjimas i partini ir valstybini struktr represines ir atvirkiai, ypa tai buvo akivaizdu skiriant slaptosios tarnybos vadov, o saugumieiais galjo bti tik komunistai. Paymtina, kad VK buvo laikoma labiau partine struktra, o GPU buvo kurta kaip valstybs institucija. Oficialiai ji buvo atsakinga u grsmes valstybei, o ne partijai. Slaptosios tarnybos politin, ideologin ir partin pobd lm komunist partijos jai nurodyti tikslai. 19171953 m. slaptoji tarnyba suvaidino lemiam vaidmen
87 88

Levytsky B. Op. cit., p. 315. Knight A. W. The KGB, p. 37.

129

tvirtinant komunistin reim, buvo pagrindin masini represij vykdytoja, ir tai lm ypating jos padt totalitarinje sistemoje.

2. KGB vieta SSRS 19541990 metais

Institucin raida ir politiniai ideologiniai tikslai. Sovietins slaptosios tarnybos veikla 19541990 m. dar labiau irykino jos kaip politins, ideologins ir partins institucijos pobd. Atsisakius masini represij, KGB tapo svarbi ideologinio poveikio institucija. Soviet Sjungoje ideologija vaidino svarb vaidmen teisinant sovietin valdi. Ji taip pat dar tak komunist partijos vidaus ir usienio politikos udaviniams. KGB veiklos pobd, tikslus irgi lm komunistin ideologija ir komunist partija. Kova su partijos vidaus ir iors prieais buvo viena i pagrindini KGB funkcij, kuriai irgi turjo takos komunistin ideologija. Kitoks mstymas, kuris prietaravo partinei linijai, buvo laikomas paklydimu arba slygotu negatyvios Vakar takos. Savarankikas mstymas totalitarinje valstybje buvo nepriimtinas i principo. Toks poiris irgi buvo paremtas komunistine ideologija. Valdios neskmms pateisinti irgi buvo pasitelkiama ideologija, kuri atpirkimo oiu laik tariam negatyvi Vakar tak ir klast89. ie ideologiniai ir politiniai principai ir apibr KGB veiklos kryptis ir veiklos principus 19541990 m. Po J. Stalino mirties 1953 m. pokyiai neaplenk ir slaptosios tarnybos, keitsi jos santykiai su SSKP. Slaptoji tarnyba suvaidino svarb vaidmen kovojant dl val89

dios po Stalino mirties. Taiau 1953m. aretavus ir suaudius L. Berij, sovietins slaptosios tarnybos galia laikinai ir slyginai susilpnjo, nes i institucija buvo sujungta su MVD. 1954 m. MGB vl atskirta nuo MVD ir SSRS Aukiausiosios Tarybos prezidiumo 1954 m. kovo 14 d. nutarimu kurtas SSRS KGB prie SSRS Ministr Tarybos. iuo nutarimu apibrtos ios struktros funkcijos, struktra. 1959 m. CK ir SSRS MT prim slapt nutarim Dl valstybs saugumo organ, kuriame buvo tvirtinta, kad KGB yra politin institucija, gyvendinanti partijos CK ir vyriausybs nutarimus, pavedimus. Ji savo veikl organizuoja ir vykdo tiesiogiai vadovaujama SSKP CK. Visos instrukcijos ir kiti postatyminiai aktai, kuri pagrindu veik KGB, buvo priimami KGB pirmininko, SSKP CK patvirtinus90. Naujoji valdia stengsi sustiprinti politin KGB vadovavim ir politin kontrol. 1956 m. SSRS Generalinje prokuratroje buvo steigtas specialus skyrius, priirj KGB veikl, tad jis nebegaljo savavalikai persekioti ar teisti mones. Taiau prokurorai priirjo tik siaur sovietinio saugumo veiklos srit kad tyrimai ir persekiojimas vykt pagal procedras ir statymus. Bet i kontrol buvo ribota, nes prokurorams nebuvo prieinama informacija apie KGB darbuotoj operatyvin veikl, prokurorai taip pat neinojo, kaip KGB gyvendina savo tikslus. Tad sovietinis saugumas turjo pakankamai slyg piktnaudiauti savo galiomis ir daryti nusikaltimus. Sovietinio saugumo svarb komunistiniam reimui iliustruoja Nikitos Chruio90

Deriabin P. The KGB, p. 51.

. Op. cit., t. 2. p. 97.

130

vo pozicija dl ios institucijos. Jo kalba XX partijos suvaiavime 1956 m. apie J. Stalino ir NKVD nusikaltimus ketvirtajame deimtmetyje sudav rimt smg ir KGB. Taiau valdia suprato, kad, pakenkusi KGB, gali nukentti ir pati. Siekiant aktualinti, sureikminti KGB veikl, formuoti teigiam visuomens nuomon apie j, suaktyvjo ideologin propaganda apie suintensyvjusias Vakar propagandines akcijas prie SSRS. Su ia propaganda turjo kovoti KGB. SSKP CK taip nubr KGB politinius ir ideologinius tikslus: jis turjo bti ne tik komunist partijos valdios atrama, komunistins ideologijos skleidjas pasaulyje, bet ir padti komunist partijai kurti komunizm bei kovoti su grsmmis SSRS, kylaniomis i Vakar91. Tokie iai institucijai keliami politikai ir ideologikai svarbs udaviniai iskyr j i kit struktr. Ji buvo gyvybikai svarbi sovietiniam reimui. Keliami ideologinio pobdio tikslai keit sovietins slaptosios tarnybos veiklos pobd. Sovietin valdia siek geresni santyki su Vakarais ir sudaryti geresnes slygas KGB veikti demokratinse valstybse, tad buvo svarbu parodyti (ypa tarptautinei bendruomenei), kad atsisakyta represij, o KGB tapo labiau ideologinio ir politinio poveikio institucija. Jos veikloje turjo bti maiau baudiamojo pobdio veiksm, daugiau tikinjimo, poveikio metod taikymo, o jos vaizdis turt kisti nuo policininko iki morals saugotojos92. Ideologinis tarybini piliei aukljimas, vietimas buvo svarbi KGB partinio, ideKnight A. Op. cit., p. 63. 92 Ten pat.
91

ologinio darbo sritis. vietimo, kultros, ideologinis susaistymas, kiimasis mogaus asmenin gyvenim, jo pasauliros formavimas buvo aikinamas tuo, kad mogaus silpnumas gali grasinti valstybs saugumui, nes mogus gali bti paveiktas usienio takos ir imtis antisovietins veiklos. Todl KGB darbuotojai pradjo veikti ir kaip propagandistai bei publicistai, kurie gali kurstyti, skatinti baim ir neapykant iors prieams93. Todl nuo etojo deimtmeio KGB skiria vis daugiau dmesio profilaktikai ir viej nuomon formuojantiems metodams, kaip antai kompromitavimas, dezinformacija, propaganda ir t. t. Taiau ios priemons tik turjo umaskuoti, paslpti arba palengvinti susidorojim su kitaminiais, tad represyvus baudiamasis ios institucijos pobdis iliko. Be i nauj funkcij, KGB toliau ts kov su kontrrevoliucija, nipinjimu, idavystmis ir kitais nusikaltimais. KGB santykiai su komunist partija. KGB santykiai su partija tapo dar glaudesni dl organizacini, struktrini KGB pokyi ir nauj jam ikelt tiksl. KGB norta paversti Lenino laik slaptja tarnyba instrumentu, kuris kontroliuot visuomen, o pat KGB kontroliuot partija94. Komunist partija skyr daugiau dmesio jo kontrolei ir politiniam, partiniam vadovavimui. Tam buvo kurtos KGB partin organizacija ir SSKP CK Administracini organ skyrius. KGB vadovus skiriami partiniai funkcionieriai. Nors KGB buvo laikomas vykdomosios valdios institucija, veik kaip partijos organas ir partijos
Deriabin P. Op. cit., p. 144. Confiscated power: how Soviet Russia really works by DEncausse H. New York, 1980, p. 190.
93 94

131

vardu ir niekada negaudavo nurodym dl operatyvins veiklos i MT. 1978 m. jis i SSRS KGB prie MT tapo SSRS KGB, tai irgi atspindi jo santyki su vykdomja valdia pobd. Tai tik patvirtina Jurijaus Andropovo tez, kad ekistai yra ms partijos politiniai kariai95. Nepaisant pokyi, KGB lieka svarbi ir savarankika politin institucija. Nors politin kontrol sustiprjo, o tai turjo sumainti jos savarankikum, ji iliko svarbi politini proces veikja, dalyv, kuri kaip sjunginink norjo turti vairios partins grupuots. Ji suvaidino svarb vaidmen kovojant dl valdios (N. Chruiovo, Leonido Brenevo, J. Andropovo, Michailo Gorbaiovo atjimai valdi). KGB gali augimas, didesnis savarankikumas, intensyvesn kova su kitaminiais irykja 1967 m. J. Andropovui tapus SSRS KGB, o 1982 m. SSRS vadovu. Paskutiniais L. Brenevo valdymo metais sustiprjo KGB taka kitoms valdios ir partijos institucijoms, tad iaugo jo politin galia ir reikm. KGB autonomij ir nepriklausomum net nuo partini struktr lm nepakankamai efektyvs kontrols mechanizmai. Vienu i svarbiausi kontrols mechanizm laikytinas prie SSKP CK kurtas Administracini organ skyrius. Jo kompetencijai priklaus statym, susijusi su KGB, primimas, kadr skyrimas. Taiau galutin sprendim dl kadr skyrimo priimdavo politinis biuras, kurio narys buvo KGB pirmininkas. KGB pirmininkas buvo aukiau administracini organ skyriaus direktoriaus partinje hierarchijoje ir net galjo j pakeisti. Direktorius taip pat negaljo daryti takos jo vei95

Deriabin P. Op. cit., p. 81.

klai ir taikytiems metodams, tad sovietinis saugumas buvo pakankamai savarankikas ir nekontroliuojamas galjo gyvendinti savo operacijas. KGB apie savo slaptas operacijas informuodavo tik aukiausias partines struktras, kaip antai politin biur ir generalin sekretori. Tad Administracini organ skyrius dl glaudi KGB ir partini struktr ssaj neturjo reali svert kontroliuoti KGB. Be to, nebuvo ribojamas KGB finansavimas, KGB gaudavo tiek kadr, kiek jam reikjo. KGB partinei organizacijai, kuri taip pat buvo kontrols mechanizmas, irgi nebuvo leista suinoti apie slaptas KGB operacijas. Jos kompetencijai priklaus tik KGB darbuotoj elgesio kontrol, idjinis, politinis aukljimas, vietimas. O regioninms partinms struktroms net nebuvo suteikiama informacija, kiek KGB partinje organizacijoje buvo nari. Partins organizacijos nari bylos buvo saugomos specialiame partijos komiteto sektoriuje, su ta informacija galjo susipainti partijos sekretorius ir jo pavaduotojas. KGB iskirtinum rodo ir vairios privilegijos, nes jo darbuotojai gaudavo maesnes baudas ir didesnius paskatinimus. Tad KGB buvo pakankamai savarankika ir privilegijuota institucija. Taiau partija buvo labiau priklausoma nuo KGB teikiamos informacijos. Disponavimas asmenine ir tarnybine informacija apie partijos narius dar partij priklausom nuo slaptosios tarnybos. KGB savo politines galias ir tak alies politiniams procesams galjo tvirtinti dl to, kad disponavo informacija, kuri buvo svarbi priimant politinius sprendimus. Turdamas informacijos monopol, KGB galjo ja manipuliuoti, j suklastoti ir nutekinti t, kuri galt pakenti atskiriems asmenims.

132

Nuo jo pateiktos informacijos priklaus ir vairs paskyrimai. KGB pirmininkai, kaip vietins valdios, partijos komiteto biuro nariai, galjo daryti tak ir vietins partins nomenklatros paskyrimams. Jie taip pat suteikdavo teis ir leidim ivykti usien. Disponavimas reikalinga informacija buvo svarbus svertas kovojant dl valdios, ir KGB galjo tuo pasinaudoti siekdamas savo tiksl, kad ir ikeldamas valdi sau palank mog. Svarbi KGB funkcija buvo ir aukiausi partijos lyderi fizin apsauga, tad partin vadovyb tapo dar labiau priklausoma nuo KGB96. Didjantis KGB savarankikumas, galia ir taka tarsi rodyt kilus tam tikr konflikt su partija. To kartais ir neivengta, taiau ias institucijas vienijo bendri ideologiniai ir politiniai tikslai. Saugumieiai buvo lojals komunistai ir itikimi partijai. Jie gyvendino CK politin linij, tad j veikla ir pagrindiniai tikslai buvo apibrti ir kontroliuojami partijos. Taiau i tiksl gyvendinimas buvo paliktas KGB kompetencijai ir atsakomybei. KGB pertvarkos laikotarpiu. 1985 m. M. Gorbaiovas tapo SSKP generaliniu sekretoriumi. Jo inicijuoti pertvarkos, vieumo, politinio liberalizavimo procesai nebuvo palanks sovietiniam saugumui, nes maino jos veiklos galimybes, o sumenks partijos prestias atsiliep ir KGB galioms. Taiau KGB taka ir savarankikumas buvo tokie tvirti, kad i pradi ie pokyiai KGB nepaveik. Tik pertvarkos procesams sibgjant, pradjo silpnti komunist partijos pozicijos ir ikilo grsm visam reimui. KGB vadovybs netenkino
96

tokie pokyiai ir j pozicijos dl i proces skyrsi nuo reformatori pozicij. KGB veikla iuo laikotarpiu neretai buvo kardinaliai prieinga M. Gorbaiovo politikai, bet jai pritar konservatyvus partijos elitas. KGB nebegaljo taip akivaizdiai veikti prie kitaminius, tad turjo keisti savo metodus ir umaskuoti savo represines priemones, kurios skyrsi nuo naujos M. Gorbaiovo politikos princip, bet kuri reikjo nomenklatros atstovams, siekiantiems ilaikyti i valstyb97. Tai rodo, kad KGB buvo svarbiau isaugoti komunistin santvark ir ideologij, o ne paklusti oficialiai partijos vykdomai politikai. KGB dl pasikeitusi aplinkybi pakeit savo funkcijas: uuot saugojs sistem nuo vidaus ir iors prie, susirpino jos stabilumu ir politiniu saugumu98. Nors vieumo ir pertvarkos procesai buvo neparanks KGB, jo turimi galios svertai kuri laik apsaugojo i institucij nuo pokyi. Jie dar tak M. Gorbaiovui, nes KGB pozicija ir turjo takos jo paskyrimui komunist partijos generaliniu sekretoriumi. Jis nesim ryting veiksm, kad apribot KGB valdi, veikl, savival, bet ne viskas buvo jo galioje. Dl prasidjusios pertvarkos ir vieumo politikos jis nebegaljo ukirsti kelio KGB kritikai. Apie glaudius j santykius liudija ir tas faktas, kad M. Gorbaiovas leido Viktorui ebrikovui paiam paskirti savo pdin, prie pereinant politin biur. V.ebrikovas taip pat inicijavo sakymus, kuriuos M. Gorbaiovas pasira 1989m. balandio 8 d. ie teiss aktai partijos
97

Deriabin P. Op. cit., p. 88111.

98

Op. cit., p. 313. Knight A. Op. cit., p. 316.

133

kritik traktavo kaip kriminalin veikl. Didjant nepasitenkinimui V. ebrikovu, M. Gorbaiovas j paalino i politinio biuro, taiau tai nesumaino M. Gorbaiovo priklausomybs nuo KGB. M. Gorbaiovas labai greitai paskyr naujj KGB pirminink Vladimir Kriukov politinio biuro nariu. KGB, tarsi atsidkodamas u apsaug, vykd kompromitavimo akcijas prie M.Gorbaiovo kritikus. Tarptautinje plotmje jis vykd slaptas operacijas, kurios turjo padti M. Gorbaiovui gyvendinti planus, padaryti SSRS priimtin pasaulio bendruomenei ir gauti Vakar param99. KGB poir vykstanius procesus ir ios institucijos santykius su partija atskleidia KGB pirmininko V. ebrikovo straipsnis, pasirods 1985 m. Jis partijos kritik traktavo kaip ideologins diversijos iraik ir j atmet kaip aling ir nereikaling, nepriimtin. V. ebrikovas svarbiausiu KGB tikslu iuo laikotarpiu laiko pastangas utikrinti, kad valdios kritika neiprovokuot masins visuomens kritikos, liberali disident judjimo, nes tai sukelt sistemos grit. Tad KGB turi vis savo veikl sutelkti kovoti su tariama ideologine diversija, t. y. su kitaminiais, partijos ir KGB kritikais. Dabar KGB veikia ten, kur anksiau veik partins institucijos, skaito paskaitas, rengia diskusijas ir skelbia straipsnius spaudoje savo tikslais100. Gali bti, kad toks KGB funkcij ir tiksl apibrimas iuo laikotarpiu rodo tam tikr komunist partijos ir KGB darbo pasidalijim, bet ne konflikt. I io straipsnio paaikja, kad KGB aukWaller M. Op. cit., p. 41. soviet system from crisis to collapse. Edited by A. Dallin, G. Lapidus. Oxford, 1995, p. 56.
99 100 The

iausiajai vadovybei pertvarkos procesai nepriimtini i principo. Taiau tokia KGB pozicija tik i dalies prietarauja reformatori politikai, nes M. Gorbaiovas pasisak tik u socialistins sistemos reformavim. Bet individualios KGB pozicijos, kuri prietaravo oficialiai partijos politinei linijai, deklaravimas rodo tam tikr KGB autonomij sovietinje politinje sistemoje101. Svarbiausi KGB tikslai iuo laikotarpiu buvo labiau ideologiniai, t. y. ilaikyti visuomens kontrol, toliau tsti ideologin indoktrinacij, isaugoti socialistin santvark ir komunistins ideologijos monopol. KGB pirmininkas V. ebrikovas iuos KGB tikslus apibria kaip moralinio tarybini piliei tyrumo ilaikym, nes komunistins morals paeidimai sudaro slygas ideologiniam ir politiniam nuopuoliui. O galutinis KGB tikslas visikai izoliuoti mones nuo Vakar102 (tai buvo prieinga M. Gorbaiovo politikai). Dl vieumo KGB neteko savo galios svert, nebegaljo taikyti toki metod kaip profilaktiniai pokalbiai, kompromitavimas, dezinformacija, kurie tapo neefektyvs. Politins situacijos, kuri islydo i M. Gorbaiovo kontrols, negaljo kontroliuoti ir KGB, kad ir kaip kartligikai stengsi ilaikyti komunistinio reimo status quo.

3. LSSR KGB politiniai ir ideologiniai aspektai

Okupuotose alyse ideologinis ir politinis KGB pobdis dar labiau irykja. Sovietins valdios ir jos represini struktr veikla buvo paremta komunistine ideolo101 102

Op. cit., p. 7. Op. cit., p. 6.

134

gija, kuri uprogramavo prievartos ir teroro taikym okupuotose alyse. Sovietin represin sistema ir struktra Lietuvoje, j funkcijos ir veiklos prioritetai per vis okupacin laikotarp kito priklausomai nuo SSRS vidaus politikos pokyi, santyki su SSKP. Komunist partijos ir represini struktr elges lm ideologizuotas okupuotos Lietuvos, kuri iki 1940 m. buvo demokratin valstyb, vertinimas. Negatyv nepriklausomos Lietuvos traktavim lm ideologiniai buruazins Lietuvos valdios, kaip neva prieikos lietuvi liaudiai, vertinimai. Ypa neigiamai buvo vertinami buv nepriklausomos Lietuvos politiniai ir visuomens veikjai, tremtiniai, kaliniai, stambs kininkai ir partizanai. Tad okupuotos alies gyventojai buvo laikomi potencialiais naujojo reimo prieais, ir tai visikai nepriklaus nuo j poelgi, veiksm, tikr ar tariam nusikaltim. Lietuvoje represinms struktroms per vis sovietins okupacijos laikotarp buvo keliamos uduotys tvirtinti okupacin reim, bti komunist partijos atrama alyje ir palauti ginkluot ir neginkluot antisovietin pasiprieinim. Sovietini represini struktr santykiai su Lietuvos komunist partija buvo gana pains. Lietuvoje pradj veikti LSSR NKVD, NKGB, nors formaliai priklaus LSSR administraciniam aparatui, buvo centrini SSRS represini struktr padaliniai ir tiesioginiai j politikos vykdytojai. LSRS KGB pirmininko pavaduotojo gen. maj. V. Ponamariovo ratas SSRS KGB pirmininkui dl Pabaltijo ali KGB pasilym rodo, kad, sprsdamas organizacinius struktrinius reorganizavimo klausimus, KGB pirmiausia visk turi suderinti su SSRS AT

prezidiumu, kuris iuos klausimus sprsti paveda vietinei valdiai103. Lietuvos KGB politiniai ir ideologiniai aspektai irykja i jam skiriam komunist partijos udavini, partins veiklos bei KGB veiklos srii, ideologizuoto antisovietini jg traktavimo bei sovietinio saugumo metodologijos ir terminijos. LSSR KGB santykiai su komunist partija. Lietuvos komunist partijai represins struktros buvo gyvybikai svarbios ilaikant valdi. Maskvai ir represinms struktroms vietins komunist partijos irgi reikjo kad politinmis priemonmis padt gyvendinti socialistinius pertvarkymus, diegti marksistin komunistin ideologij, kurti komunistin visuomen Lietuvoje ir kovoti su kitaminiais. Tad i struktr santykiai turjo bti glauds. i santyki pobdiui turjo takos ir tendencijos Maskvoje. Po 1954 m. ir Lietuvoje stengtasi stiprinti politin ir partin KGB kontrol. Komunist partija dmiai sek KGB veikl, kad ji atitikt partinius ir ideologinius reikalavimus, ir KGB partijai turjo atsiskaityti u atliktus darbus104. KGB veiklos prioritetai ir kryptys turjo remtis ne tik SSRS KGB direktyvomis, bet ir SSRS ir LSSR komunist partijos nurodymais. Tai dar viena partins kontrols ir takos sovietini represini struktr veiklai forma. Taiau KGB atsiskaitydavo tik aukiausioms partinms institucijoms. Tai liudija ir KGB ataskaitos LKP centro
103 LSSR KGB pirmininko pavaduotojo gen. majoro V. Ponamariovo ratas SSRS KGB apie Pabaltijo ali KGB pasilymus, Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau LYA), f. K-1, ap. 46, b. 205, l. 95. 104 LSSR KGB Klaipdos ir Lietuvos jr baseino skyriaus virininko plk. A. Armono praneimo SSRS KGB pasitarime tezs, LYA, f. K-1, ap. 9, b. 69, l. 115.

135

komitetui. KGB savo ataskaitose pranedavo apie operatyvin padt respublikoje, antisovietinius pasireikimus, padt ir procesus atskirose visuomens grupse, ieivijoje ir kartu atsiskaito, koki veiksm msi KGB, kad ubgt u aki galimiems isiokimams prie komunist partij ir sovietin reim. Pavyzdiui, paymoje LKP CK dl 600 m. krikionybs vedimo jubiliejaus105, KGB informavo partin vadovyb apie Katalik banyios veiksmus, susijusius su iuo jubiliejumi, ir savo planus, kad banyios akcijos nevirst antisovietinmis akcijomis. Ne tik KGB atsiskaitydavo partijai, bet ir LKP atsiskaitydavo Maskvai, kaip kovojama su reimo kritika, veiksmais, nukreiptais prie valdi. Tai rodo, kad LKP vadovavo ir buvo atsakinga u kov su kitaminiais, o KGB buvo atsakingas u priemoni, plan gyvendinim. Pavyzdiui, LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniekus 1954 m. gegus 25 d. rate SSKP CK gen. sekretoriui N. Chruiovui pateik ataskait, koki KGB msi priemoni prie antisovietin veikl mokymo staigose106. LKP CK pirmasis sekretorius kreipsi SSRS KGB dl karinio laipsnio suteikimo LSSR KGB pirmininko pavaduotojui L. Martinkeviiui107. Tai rodo LSSR KGB pavaldu105 LSSR KGB pirmininko Petkeviiaus ratas LSSR CK dl 600 m. krikionybs vedimo jubiliejaus, LYA, f. K-1, ap. 49, b. 236, l. 8690. 106 LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniekaus 1954 m. gegus 25 d. ratas SSKP CK gen. sekretoriui N. Chruiovui apie KGB priemones neutralizuoti antisovietin veikl mokymo staigose, LYA, f. 1771, ap. 192, b. 1, l. 132133. 107 LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniekaus kreipimasis SSRS KGB pirminink armijos gen. I. Serov dl karinio laipsnio suteikimo LSSR KGB pirmininko pavaduotojui, LYA, f. 1771, ap. 194, b. 11, l. 4.

m SSRS KGB, be kurio nei LSSR KGB, nei LKP savarankikai negaljo sprsti paauktinimo klausim. Partija siek daryti tak ir KGB operatyvinei veiklai, kuri jis turjo derinti ne tik su centriniais padaliniais Maskvoje, bet ir savo vietine partine valdia. LSSR KGB veiksm kovojant su kitaminiais plane pabrta, kad KGB turi organizuoti ir koordinuoti agentrin operatyvin veikl prie kitaminius, palaikydamas glaudius ryius su LKP CK ideologiniais padaliniais ir partiniais organais vietoje108. Tad KGB veik ne tik kaip represin, bet ir kaip partin ir politin struktra, atskaitinga u savo veikl komunist partijai. Tai atsispindjo net jo operatyvinje veikloje. Nors Lietuvos komunist partija ir stengsi daryti tak KGB veiklai, gauti i jo naudingos informacijos, tai ne visada pavykdavo dl institucinio nesusikalbjimo ir dl KGB blogai atlikto operatyvinio, agentrinio ir analitinio darbo. Sovietinei valdiai gauti informacij apie visuomens nuotaikas buvo ypa svarbu vairi krizi metu. Pavyzdiui, LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniekaus praneime po vyki ekoslovakijoje 1968 m. atsispindi bendradarbiavimo trkumas ir aiki KGB kritika. A. Sniekus 1969 m. kovo 27 d. susirinkime sak: partins organizacijos turjo nepakankamai glaud kontakt su saugumo institucijomis. Gal bt ms ideologiniai darbuotojai galt daniau apsilankyti pas jus, kad galt bti vyki kurse. I kitos puss saugumo organai galt daniau informuoti partines organiza108 Payma apie operatyvin padt ir pagrindines KGB veiklos kryptis pagal linij buruaziniai nacionalistai, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 639, l. 172.

136

cijas ideologins veiklos klausimais109. Tai, kokia partijai svarbi KGB teikiama informacija, atskleidia ir LSSR KGB pirmininko Juozo Petkeviiaus praneimas 1969 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime. Jis kritikavo KGB padalinius, nes dl ms analitinio darbo trkum, kenia ir ms informacija tiekiama partinms institucijoms. Informacija apie ideologins diversijos atvejus nebuvo savalaik110. Taiau ie priekaitai ir nesutarimai tarp komunist partijos ir KGB rodo ne tik nesusikalbjim, bet ir didjant KGB nepriklausomum nuo Lietuvos komunist partijos. N. Chruiovo laikais KGB dar atsiskaitydavo LKP CK u savo veiksmus, su ja derindavo ir organizuodavo bendras akcijas. Taiau po 1968 m. KGB ne tik suaktyvino veikl, bet ir tapo savarankikesnis, pavaldesnis Maskvai nei Vilniui. L. Brenevo laikais KGB netgi nurodydavo Lietuvos partinms struktroms veiklos kryptis kuriuos kitaminius persekioti ir koki priemoni prie juos imtis. Su KGB padaliniu Lietuvoje glaudesnius ryius palaik tik LKP CK pirmasis ir antrasis sekretorius. KGB jiems teikdavo slapt informacija apie padt Lietuvoje, jie turjo teis parinkti kandidatus KGB vadovyb. KGB vaidmuo Lietuvoje dar labiau sustiprjo 1982 m., kai SSKP gen. sekretoriumi tapo ekistas J. Andropovas111. Bendradarbiavimo trkumas ir vis didjantis KGB
109 LSSR KP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniekaus 1969 m. kovo 27 d. praneimas susirinkime, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 671, l. 210. 110 LSSR KGB pirmininko J. Petkeviiaus praneimas 1969 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 671, l. 38. 111 Lietuva 19401990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2007, p. 494.

savarankikumas, tiesioginis KGB pavaldumas ir atskaitomyb Maskvai rodo, kokie pains buvo sovietinio saugumo ir LKP santykiai. Partin sovietinio saugumo Lietuvoje kontrol. KGB partins organizacijos ir LKP CK Administracini organ skyrius buvo tos struktros, kuriomis LKP naudojosi, siekdamas paveikti ir kontroliuoti KGB veikl. Partin organizacija buvo ne tik vienas i KGB kontrols bd, bet ir KGB kadr politinio aukljimo struktra. Ji dar tak ne tik saugumiei idjiniam aukljimui, motyvacijai, bet netiesiogiai turjo takos ir tarnybinei veiklai. Todl partin vadovyb buvo suinteresuota geru partins organizacijos darbu, o partin ir politinio aukljimo veikla buvo nuolat priirima partins vadovybs112. Partini organizacij tikslai buvo: auklti ekist kadrus itikimybs komunist partijai dvasia, pagerinti ekist veikl, skirt kovoti su partijos ir valstybs prieais113. Nors vienas i partins organizacijos udavini buvo nuostata gerinti tarnybin veikl ir kovoti su reimo prieais, i tikrj ji turjo nedaug svert kitis operatyvin KGB veikl. Ji buvo atsakinga u idjin ir politin kadr vietim, tai turjo suteikti didesn motyvacij tarnybinei veiklai, stiprinti itikimyb komunist partijai ir komunistiniams idealams. KGB partini organizacij planai rodo, kad pagrindinis partins veiklos tikslas nuolatinis idjinio politinio ir kultrinio lygmens gerinimas,
112 Payma apie LSSR KGB 5-osios tarnybos 2-ojo skyriaus darbo su kadrais 1982 m. ataskait, LYA, f. K-1, ap. 9, b. 84, l. 103. 113 Apie kai kuriuos partins organizacijos udavinius, susijusius su KGB krimu, LYA, f. 17377, ap. 1, b. 19, l. 4.

137

formuojant tvirtas j idjines pozicijas, sovietin patriotizm, internacionalizm, auktas politines ir moralines savybes114, nepakantum tvyns prieams115. I kokio pobdio literatros moksi KGB kadrai, iliustruoja KGB Maeiki skyriaus praymas atsisti literatros tokia tematika: tyrimas ir neutralizavimas negatyvi proces tarp krybins inteligentijos ir akademins bendruomens; kenkjika veikla nacionalistini element SSRS teritorijoje, penktj KGB padalini kovos sritys stiprinant kov su kenkjikomis apraikomis ir buruazinio nacionalizmo sutriukinimas.116 Tad partins organizacijos vykdytas politinis ir ideologinis vietimas irgi turjo takos KGB kadr poiriui , pavyzdiui, kitaminius, j veikl, kaip prieik sovietinei santvarkai. Partini organizacij veikla tai partiniai susirinkimai, kultrin veikla, paskaitos, vieiamoji veikla. Saugumieiai buvo mokomi teorini marksizmo ir leninizmo pagrind, studijavo partijos suvaiavim mediag, alies vadov kalbas. LSSR KGB Kauno miesto skyriaus darbo su kadrais 1978 m. plane nubrtos tokios ideologinio darbo gairs: remiantis 1979 m. SSRS ir LSSR komunist partijos CK ir j suvaiavim nutarimais KGB kadr ideologin darb nukreipti idjin politin komunist ugrdinim, sustiprinti
114 LSSR KGB Kauno miesto skyriaus planas darbui su kadrais 1978 metams, LYA, f. K-1, ap. 9, b. 57, l. 103. 115 Payma apie 5-ojo skyriaus darb su kadrais, LYA, f. K-1, ap. 9, b. 53, l. 170. 116 LSSR KGB Maeiki rajono skyriaus laikinai virininko pareigas einanio kpt. Jakuio praymas atsisti literatros ekistiniam aukljimui 19691970 metams, LYA, f. K-1, ap. 9, b.41, l. 190.

j marksistinius lenininius ir moralinius etinius principus, kurie btini ekistui, kaip partijos politiniam kariui.117 Kai KGB darbuotojai susiduria su vakarietiku gyvenimo bdu, partinis ir ideologinis vietimas tampa dar svarbesnis, nes operatyvininkams susidrus su vakarieiais, j gyvenimo bdu, svarbu rpintis j moraliniu ir ideologiniu tvirtumu118. Partins organizacijos veikla turjo utikrinti, kad saugumieiai neiduot, neisiadt komunistini ideal, nepabgt ir nepereit dirbti Vakar specialiosioms tarnyboms. Partinis vadovavimas KGB neapsieina be trkum ir komunist partijos priekait, nes vietins, rajonins partins organizacijos vietoje maai sigilina saugumo komiteto darb, nevadovauja jiems kasdien, nuolat ir neteikia pagalbos j kasdieninje veikloje, nekreipia dmesio jos partini organizacij veiklai ir partiniam jos darbuotoj aukljimui119. Tai kartu rodo, kad partinms organizacijoms neprieinama informacija apie operatyvin skyriaus veikl ir paties partinio, vieiamojo darbo trkum ir neefektyvum. Partijos taka kadr paskyrimams KGB irgi buvo dar vienas svertas daryti tak KGB veiklai ir j kontroliuoti. Partija stengsi, kad kuo daugiau partiei dirbt ioje institucijoje. KGB darbuotojai buvo atrenkami ne tik i komunist partijos, bet ir partini institucij, kaip antai kom117 LSSR KGB 2-osios valdybos 3-iojo skyriaus politinio aukljamojo darbo su kadrais planas 1982 metams, LYA, f. K-1, ap. 9, b.76, l. 27. 118 Praneimo SSRS KGB pasitarime tezs, LYA, f.K-1, ap. 9, b. 69, l. 118. 119 LSSR LKP CK biuro nutarimas apie ataskaitas LSSR KGB darbo 19561957 m., LYA, f. 1771, ap. 140, b. 11, l. 1323.

138

jaunimo, partini auktj mokykl120. Dar vienos partijos kontrols institucijos, LKP CK Administracini organ skyriaus, darbo plan analiz rodo, kad ji daugiau dmesio skyr KGB darbo su kadrais ir partini organizacij veiklai. Nuo LKP CK Administracini organ skyriaus galjo labiau priklausyti kadr sudtis. Pavyzdiui, LSSR KGB pirmininkas gen. maj. K. Liaudis kreipsi juos dl tarpininkavimo parenkant kandidatus KGB mokykl121. KGB partins organizacijos taip pat pateikdavo jiems KGB darbuotoj partines charakteristikas. Tai galjo turti takos j tolesnei karjerai. Pavyzdiui, LSSR KGB nusiunt Administracini organ skyriui A. Raslano partin charakteristik, kuri pareng partin organizacija122. Kova su kitaminiais KGB ideologins ir politins veiklos aspektas. KGB kova su kitaminiais nenutrko vis sovietins okupacijos laikotarp. Taiau KGB tik vykd komunist partijos politik, o jo veikla buvo priirima partijos vadovybs. Taiau i kova su kitaminiais buvo vertinama ideologizuotai. KGB veik ne tik alies viduje, bet ir usienyje KGB kova su politine ieivijos organizacij veikla buvo svarbus ios institucijos veiklos baras. Tai buvo kartu ir idj kova tarp Ryt ir Vakar politini sistem, ideologij. Kova
120 LSSR KGB 5-osios tarnybos 2-ojo skyriaus ataskaita apie darb su kadrais 1982 metais, LYA, f. K-1, ap. 9, b. 84, l. 1. 121 LSSR KGB pirmininko gen. maj. K. Liaudio 1956 m. vasario 9/10 d. ratas LKP CK Administracini organ skyriaus virininko pavaduotojui dl tarpininkavimo parenkant kandidatus KGB mokykl, LYA, f. 1771, ap. 193, b. 13, l. 5. 122 LSSR KGB pirmininko pavaduotojo kadr reikalams ratas, papildantis rat nr. 6/34445, LYA, f. 1771, ap. 208, b. 11, l. 26.

su Vakar taka, kuri KGB terminu buvo vadinama kova su ideologine diversija, partini ideolog nuomone, turjo bti puolamoji, nes tai klasin kova, kova u tarybin mog, jo garb ir laisv, socializmo ir komunizmo stiprinim123. Kadangi komunist partija buvo atsakinga u komunistins ideologijos pltr pasaulyje, ioje kovoje partinis, politinis vadovavimas KGB veiklai buvo neivengiamas. Saugumo organ darbas ioje sferoje, ekistinje veikloje yra vadovaujamas partini organ. Kiekvienas ekistas turi visada prisiminti, kad ms organ jga yra partijos vadovavimas.124 Partinis vadovavimas labiau pasireikia nustatant KGB veiklos kryptis, bet partijos numatyt udavini gyvendinimas tai jau KGB atsakomyb. Apie slaptas KGB operacijas buvo informuojama tik aukiausia partin vadovyb. Ideologinis KGB veiklos pobdis ima rykti nuo septintojo deimtmeio, kai atsisakoma masini represij, o imama naudoti daugiau ideologinio poveikio priemones. Tokie KGB veiklos ir metodologijos pokyiai atspindi ir komunist partijos keliamus tikslus. LSSR KGB miest ir rajonini padalini operatyvinio personalo pasitarime 1967 m. komunist partijos ir KGB kovos su ideologine diversija udaviniai ir tikslai buvo apibrti taip: kaip partiniai organai mes turime padti partinms struktroms ko123 Praneimas apie Lietuvos KGB udavinius kovoje su prieininko ideologine diversija gyvendinant SSRS KGB 1968 m. gruodio 27 d. nutarim, LYA, f.K-1, ap. 3, b. 671, l. 161. 124 Praneimas apie Lietuvos KGB udavinius kovoje su prieininko ideologine diversija gyvendinant SSRS KGB 1968 m. gruodio 27 d. nutarim, LYA, f.K-1, ap. 3, b. 671, l. 163.

139

voje su buruazine ideologija. Kompartija kovoje su ideologine diversija sprendia du udavinius: leninizmo marksizmo pltra, sovietini pasiekim propagavimas, kova su antikomunizmu, buruazine ideologija. Kaip partin struktra KGB padeda partijai kovoti su buruazine ideologija, kovoti su ideologins diversijos apraikomis savo specifiniais metodais ir priemonmis. KGB turi veikti ioje srityje, nes usienio specialiosios tarnybos irgi vykdo ideologin diversij.125 KGB organizaciniuose planuose nuo etojo deimtmeio vis labiau pabriami tokie kovos su ideologine diversija metodai kaip profilaktika ir viej nuomon formuojantys metodai kompromitavimas, dezinformacija, propaganda. Jie ne tik padjo kovoti su antisovietinmis jgomis, bet ir buvo naudingi formuojant komunistin pasaulir, kuriant, aukljant, vieiant komunistin visuomen, ypa tai pasakytina apie jaunimo komunistin aukljim126. Tai, kad ios priemons gyvendinamos vadovaujantis partiniais nurodymais, liudija, jog KGB iuo laikotarpiu yra labiau politin institucija. KGB penktosios valdybos krimas 1967 m. kovai su ideologine diversija penktj, kurie steigti SSKP CK nutarimu127, rodo iskirtin partini struktr ir KGB dmes iai veiklos sriiai. Kova
125 Planas LSSR KGB miest ir rajonini padalini operatyvinio personalo pasitarimas apie 1967 m. darbo rezultatus, LYA, ap. 3, b. 663, l. 4142. 126 KGB darbo su ideologine diversija, kuri nukreipta respublikos jaunim praktika (LSSR KG 5-osios tarnybos), LYA, f. K-1, ap. 3, b. 776, l. 24. 127 Praneimas apie Lietuvos KGB udavinius kovoje su prieininko ideologine diversija gyvendinant SSRS KGB 1968 m. gruodio 27 d. nutarim, LYA, f.K-1, ap. 3, b. 671, l. 117.

su antisovietinmis jgomis SSRS viduje ir usienyje tampa viena i prioritetini KGB veiklos srii. krus penktj valdyb, i kova tapo organizuotesn, intensyvesn. Ideologin sovietinio saugumo veiklos pobd rodo ir jo vartota terminija, atspindinti ios institucijos poir kitaminius ir tai daro tak jos veiksmams j atvilgiu. KGB agentrin operatyvin veiklos kryptys, veiksmai prie tam tikrus asmenis, socialines grupes buvo paremti ne tiek objektyvia informacija apie j veikl, nukreipt prie valdi ir jos politik, kiek komunistine ideologija. Ideologija daro tak ne tik sovietinio saugumo operatyvinei veiklai, metodologijai, bet ir terminijai, KGB poiriui tam tikrus procesus, vykius, visuomens grupes. Asmenys, kurie, anot KGB, buvo potencials sovietins santvarkos prieai ir galjo bti verbuojami usienio specialij tarnyb veiklai prie SSRS, buvo traktuojami kaip socialiai pavojingas elementas. Socialiai pavojinga aplinka, KGB terminais, buvo vadinama negatyvi aplinka. Negatyvi aplinka tai nepriklausomos Lietuvos veikjai, buv tremtiniai, kaliniai, partizanai, j eimos, vokiei okupacijos metais bendradarbiav su vokieiais, dvasininkai, buv antisovietini organizacij vadai ir nariai, turintys ryi ir gimini Vakaruose128. Paymtina, kad ideologizuotas i visuomens grupi traktavimas nepriklaus nuo asmen elgesio ar konkrei veiksm. KGB man, kad vien i moni egzistavimas kl grsm sovietiniam reimui, nes pri128 Pavyzdinis sraas klausim analizuoti darbo su agentais i negatyvios aplinkos praktik, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 715, l. 133136.

140

min nepriklausom Lietuv ar ginkluot pokario pasiprieinim. KGB juos priskyr prie negatyvios aplinkos ir dl galimo negatyvaus poveikio visuomenei, ypa jaunimui. Toks ideologizuotas i moni vertinimas lm ir atitinkam KGB elges. KGB taikyt jiems ypatingas priemones, jeigu SSRS bt ypatinga padtis, pavyzdiui, jei kilt konfliktas129. Todl vienas i pagrindini penktosios KGB linijos udavini ir tiksl buvo stebti, kontroliuoti i aplink, analizuoti joje vykstanius procesus. Tai gyvendinti KGB pasitelk agentus, patikimus asmenis130. Analizuojant sovietinio saugumo dokumentus atkreiptinas dmesys KGB vartojamus terminus, leksik. KGB odynas irgi suteikia daug informacijos apie KGB poir antisovietin pasiprieinim, rezistencin judjim Lietuvoje, ieivijos Lietuvos laisvinimo veikl JAV ir kitose valstybse ir santyk su Vakar demokratine, kapitalistine santvarka. Sovietinis saugumas angauotai, ideologizuotai, tad prieikai ir i anksto negatyviai vertina antisovietines jgas Lietuvoje. Pavyzdiui, partizanai vadinami ginkluotais banditais, moni grup, suburta upuldinti valstybinius, visuomeninius pastatus gauja (banda). Taiau partizaninis judjimas kilo siekiant gintis nuo okupant. Dar viena partizaninio judjimo traktuot teroristin ir diversin veikla pokario laikotarpiu. KGB leksikoje buv kaliniai ir tremtiniai asmenys, anksiau teisti u sunkius valstybinius nusikaltimus.
129 Dl SSRS MVD 1968 m. kovo mn. 31 d. sakymo nr. 140cc ir 1984 m. balandio mn. 11 d. bendro SSRS KGB ir SSRS MVD nr. M/26cc ir Nr M/37cc., LYA, f. K-1, ap. 46, b. 2665, l. 78. 130 Payma apie darbo su agentais i negatyvios aplinkos, LYA, f. K-18, ap. 1, b. 161, l. 2628.

Banyia ir dvasinink luomas vadinami reakcine katalik dvasininkija. Lietuvoje antisovietikai nusiteik inteligentai, buv nepriklausomos Lietuvos mokslo, meno, politikos veikjai, vadinami buruaziniais nacionalistais, nes jie yra nusiteik prie socialistin santvark ir j tikslas yra atkurti buruazin santvark, t.y. atkurti nepriklausom Lietuv. Taiau io apibdinimo jie nusipeln dl savo veiklos, kitokios pasauliros, socialins padties praeityje. Visi veiksmai, nukreipti prie socialistin santvark, yra vardijami kaip antivisuomeniniai veiksmai t. y. veiksmai, slygoti buruazini atgyven, gresiantys valstybs saugumui ir galintys peraugti nusikaltim. Visa, kas asocijuojasi su Vakarais, j tikra ar tariama taka socialistiniam lageriui, lietuvi visuomenei pateikiama labai neigiamai. vairiose traktuotse yra daug negatyvum simbolizuojani bdvardi. I dokument, neinant to meto tarptautins padties, galima susidaryti spd, kad galima tik bloga, slapta, kenksminga prieikai nusiteikusi Vakar taka visuomenei, nors tai labiau kenkia SSRS reimui. Tai rodo ne tik prieikum, bet ir Ryt ir Vakar konfrontacij. Kad is prieikumas yra ideologinio ir pasaulirinio pobdio, rodo danas termino ideologin vartojimas. Pavyzdiui, ideologin diversija. Tai viena i pagrindini imperialistini ali ir j ideologini bei propagandini centr prieikos veiklos form. Taip gali bti vardijami agitacinio, propagandinio pobdio veiksmai, kuriais siekiama paskatinti antisocialistines tendencijas ir jomis pasinaudoti, tikintis susilpninti socialistin santvark. Ideologin diversija siekia daryti tak sovietinei ideologijai, politikai, ekonomikai, moralei, teisei, kultrai,
141

mokslui. Tai yra politins kovos, kuri kovoja kapitalistins alys ir j specialiosios tarnybos, buruazins partijos, usienio emigraciniai centrai, prieiki elementai alies viduje, atmaina, jie siekia pakirsti SSRS santvarkos pagrindus, organizuoja slaptas politines, ideologines, ekonomines, karines ir kitas akcijas. J tak apibdinama kaip prieika, idjikai kenksminga, ideologikai kenksminga. Lietuvi ieivija aktyviai kl Lietuvos okupacijos klausim tarptautinje arenoje ir taip kenk SSRS autoritetui. KGB j organizacijas ir veikl, idjas irgi vardijo neigiamai. Lietuvi ieivijos organizacijos vadinamos reakcinmis emigrant organizacijomis, reakcins emigracijos ideologiniais centrais. Sovietinei santvarkai palankios jgos, KGB priedangoje veikianios komunistins pakraipos organizacijos, spauda Vakaruose vadinamos progresyviomis jgomis, t. y. atstovaujaniomis paangioms jgoms. Darytina ivada, kad partins institucijos, kaip antai partin organizacija ir LKP Administracini organ skyrius, nedar realios takos KGB operatyvinei veiklai. Taiau j vykdytas politinis aukljimas, vietimas dar netiesiogin tak j tarnybinei veiklai, nes formavo negatyv kitamini vaizd, turjo takos j vertinimams ir vartojamai terminijai.

Ivados
Soviet slaptoji tarnyba buvo vienas svarbiausi sovietins totalitarins sistemos element ir atram, be kurios is reimas nebt galjs isilaikyti ir egzistuoti. Bolevikai savo politik formavo remdamiesi komunistine ideologija, kurios vieni i pagrindini element buvo prievarta,
142

diktatrinis valdymas. Slaptoji policija dl jai suteikt gali padjo komunist partijai gyvendinti usibrtus tikslus, tvirtinti totalitarin reim. Taiau sovietinei slaptajai tarnybai ne tik buvo priskirtos baudiamosios, represins funkcijos, bet ir buvo keliami ideologinio ir politinio pobdio tikslai padti partijai gyvendinti vidaus ir usienio politik, saugoti komunistin santvark ir ideologij, kartu su kitomis ideologinmis institucijomis vykdyti ideologin indoktrinacij. i veikla ir iskirtiniai reikalavimai lm iskirtin slaptosios tarnybos padt SSRS. Nors sovietinei slaptajai tarnybai buvo keliami politiniai ir ideologiniai tikslai, o jos veiklos skm buvo svarbi reimo ilikimui, santykiai su partija, jos vadovybe buvo permainingi. VK, GPU ir KGB vykd partijos politik ir buvo jai pavalds; ketvirtajame deimtmetyje ji buvo Stalino kovos su asmeniniais prieais rankis, kuris buvo panaudotas ir prie pai partij. Postalininiu laikotarpiu, sovietinei valdiai keiiant savo vidaus ir usienio politikos gyvendinimo priemones, savo veiklos pobd keiia ir KGB. alia represij, KGB vis daniau pasitelkia ideologines ir profilaktines priemones, kurios turjo tik padti susidoroti su kitaminiais. 19541990 m. partija stiprina partin ir politin KGB kontrol kuria partin organizacij, kuri vykdo kadr partin mokomja ir vieiamj veikl. Partinis ir ideologinis vietimas svarbus ne tik saugumiei darbinei motyvacijai, bet ir operatyviniam darbui, nes turjo takos darbo metodams, terminijai. Administracini organ skyrius turi tam tikr svert daryti tak kadr sudiai.

Ideologinis slaptosios tarnybos pobdis dar labiau irykja okupuotose alyse dl jai skiriam funkcij bei okupuotos alies ir jos gyventoj traktavimo. Tai dar tak ir KGB veiksmams bei taikytoms priemonms. LSSR KGB, kaip ir LKP, buvo pagrindin komunistinio reimo atrama Lietuvoje. Nuo jo pateikiamos informaci-

jos priklaus komunist partijos politika ir veiksmai. KGB ne tik padjo komunist partijai tvirtinti savo valdi, bet ir kovojo su opozicinmis jgomis tiek alies viduje, tiek usienyje. Vis dlto LSSR KGB buvo pakankamai savarankika nuo vietins politins ir partins valdios institucija.

Positions of Soviet secret service in totalitarian Soviet Union

Kristina Burinskait
Summary Soviet Secret service was one of the main pillars of totalitarian soviet system. Bolshevik party formatted its policy according communist ideology, where violence, dictatorship were one of the most important elements. Soviet secret service helped to implements their goals, consolidate Bolshevik power and regime. But it did not implement just punitive, coercive functions, but Bolsheviks prescribed to them also political and ideological functions to help to communist party implement it domestic and foreign policy, to protect communist system and ideology. Such functions made this institution exceptional in USSR. Despite such important functions the relationship between communist party and soviet secret service was quite complicated and changeable. If Cheka, GPU and KGB were strictly subordinated to the party, but Stalin made it his instrument in fighting with his personal enemies and used against party itself in the 1930s. In 19541991 Communist party tried to strengthen political and party control of KGB, but introducing party institution inside KGB and department of administrational agency. Party organisation organised and implemented educational and ideological work with personnel, that was important for the personnel motivation, influences its methods, usage of terminology. Department of administrational agency had some influence toward the personnel appointment. But these structures werent sufficient in controlling KGB. After Stalins death in 1953, when soviet began to change the way of implementation of its domestic and foreign policy, KGB also changed it activity and methods. KGB started more often to use ideological means and prophylactics, that just helped in hashing the dissidents. Ideological nature of KGB became more obviously in-occupied countries because of ideological treatment of people in occupied countries and of the antisoviet movement. It influenced KGB activity and used methods. KGB and communist party were the main pillars of communist regime in Lithuania. KGB help to communist to keeps its power, fights with the antisoviet powers in Lithuania and emigration.

teikta 2008 08 14 Parengta skelbti 2008 10 24

143