Lietuvos - Laisves.lyga. .Nuo Laisves - Sauklio.iki - Nepriklausomybes.ii - Knyga.2006.LT

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS
ANTRA KNYGA

ANTRA KNYGA
i knyg leidjai skiria viesiam Lietuvos biiuli ANDREJAUS SACHAROVO, TATJANOS VELIKANOVOS, VIKTORO NEKIPELOVO, MALVOS LANDOS atminimui
VILNIUS 2006 3
UDK 329(474.5) Li279
Leidjai
ANTANAS TERLECKAS, GINTARAS IDLAUSKAS
Sudarytojas ir redaktorius
GINTARAS IDLAUSKAS
Stilist
VILIJA DAILIDIEN
Virelio dailinink Maketavo
AUDRON LASINSKIEN SIGRIDA ROSTOVCEVIEN

Knygos virelyje panaudotos nuotraukos i karine jga nuslopinto Lietuvos laisvs lygos 1988 m. rugsjo 28 d. mitingo Vilniuje, pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams, uvusiems u laisv ir nepriklausomyb 19441954 m., atidengimo ikilmi Varniuose 1989 m. gegus 7 d., V.Lenino paminklo demontavimo Vilniuje 1991 m. rugpjio 23 d., taip pat LLL vadovo A.Terlecko nuotraukos i tremties Kolymoje ir protesto akcij Vilniuje.
Antanas Terleckas, Gintaras idlauskas, leidjai, 2006 Audron Lasinskien, virelio dailinink, 2006 ISBN 9986-645-20-4
TURINYS
SUDARYTOJO ODIS ............................................................................................................................................................... 9 ODIS APIE LIETUVOS LAISVS LYG ........................................................................................................................... 11
LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS. KOVA DL

MOLOTOVORIBENTROPO PAKTO PADARINI LIKVIDAVIMO ...................................................................... 13 KAIP MES PARUOME IR PASKELBME 45-I PABALTIJIEI MEMORANDUM .............................. 13 LIETUVOS LAISVS LYGOS SMGIS KREMLIAUS TARPTAUTINIAM PRESTIUI ....................................... 17 EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA .................................................................................................................. 21 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003 M. SAUSIO 13 D. IKILMINGAS POSDIS, SKIRTAS EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEIUI IR LAISVS GYNJ DIENAI PAMINTI ................ 22 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DEKLARACIJA ................................................................................................. 41 ISTORIKO POKALBIS SU ANTANU TERLECKU ...................................................................................................... 43 KAIP PROKURATRA IR KGB BAND SULUGDYTI MITING PRIE ADOMO MICKEVIIAUS PAMINKLO ........................................................................................................................................ 55 APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS ORGANIZUOT PIRMJ OKUPUOTOJE LIETUVOJE VIE PROTESTO MITING, VYKUS 1987 M. RUGPJIO 23 D. VILNIUJE, PRIE ADOMO MICKEVIIAUS PAMINKLO ............................................................................................................. 62 PIRMASIS LAISVS ENKLAS KGB BAUGINTAI LIETUVAI .............................................................................. 92 MAASIS BRYS .......................................................................................................................................................... 103 INFORMACIJA APIE ATLIKT DARB DL . M. RUGPJIO 23 D. VYKI VILNIUJE .............................. 113 ATVIRAS LAIKAS JAUNIMO TEATRO VYRIAUSIAJAI REISIEREI D.TAMULEVIITEI ....................... 129 ATVIRAS LAIKAS LKP CENTRO KOMITETUI ..................................................................................................... 130 DAR KART APIE MITING PRIE A.MICKEVIIAUS PAMINKLO ................................................................... 134 PIRMOJI POLITIN DEMONSTRACIJA OKUPACIJOS METAIS. REIKM IR PASEKMS ............................ 136 1987-J MET LAISV IR 2002-J MET GRSM ....................................................................................... 138 VYTAUTUI JANIAUSKUI ATMINTI ....................................................................................................................... 148 VYTAUTO JANIAUSKO KALBA PIRMAJAME VIEAME LLL PROTESTO MITINGE 1987 M. RUGPJIO 23 D. VILNIUJE, PRIE A.MICKEVIIAUS PAMINKLO .................................................................... 149 TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAIOVUI .......................................................... 153 DAR VIENA KAGBIST AUKA ............................................................................................................................... 158 PASAKOJIMAS APIE SPAUDOS KONFERENCIJ, VYKUSI 1979 M. VASARIO 7 D. VILNIUJE, ROMALDO IR ANGELS RAGAII BUTE ............................................................................................................. 159 OKUPANT IR J LIETUVIKJ TALKININK PASTANGOS SUTRUKDYTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS 70-J METINI PAMINJIM ...................................................................................... 164 VASARIO 16-OSIOS MINJIMAS VILNIUJE 1988-AISIAIS METAIS ................................................................... 170 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS PASKELBIMO 1918 M. VASARIO 16-OSIOS PAMINJIMAS ............. 172 1988 M. VASARIO EIOLIKTOJI LIETUVOJE ....................................................................................................... 175 TRISPALVS RAKETOS GEDIMINO AIKTJE ..................................................................................................... 176 STALINIEI KONTRAMITINGAS STALINOSNIEKAUS NUSIKALTIMAMS SUMENKINTI ................. 177 PIRMASIS VIEAS LLL SURENGTAS DIDIJ TRMIM SIBIR MINJIMAS VILNIUJE 1988 M. GEGUS 22 D. ........................................................................................................................... 180 LIETUVOS GEDULO DIENA ...................................................................................................................................... 185 LAISVS PROTRK OKUPACIN VALDIA SLOPINO SMURTU ....................................................................................................................................................... 190 PENKI MILIJONAI PARA LIETUVAI .................................................................................................................... 200 PENKI MILIJONAI PARA U LIETUV .............................................................................................................. 201
LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS PARAAI DL LIETUVOS LAISVS ......................................................................................................................... 204 LPS VAD REAKCIJA LLL AKCIJ RINKTI PARAUS DL OKUPACINS KARIUOMENS IVEDIMO I LIETUVOS .............................................................................................................. 207 BANDYMAS PASISAVINTI LLL NUOPELN ......................................................................................................... 208 PIRMASIS LLL MITINGAS, PARAGINS LIETUVOS JAUNIM NETARNAUTI OKUPACINJE KARIUOMENJE .............................................................................................................................. 210 LAUK, OKUPANTAI, I LIETUVOS! ..................................................................................................................... 214 DL MITINGO KALN PARKE ................................................................................................................................. 217 KARINS TARNYBOS SOVIETINJE ARMIJOJE BOIKOTAS ............................................................................... 218 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA MINI OKUPACIJOS METINES ................................................. 220 LIETUVA GEDI NEPRIKLAUSOMYBS .................................................................................................................. 222 PAGALIAI RATUS ...................................................................................................................................................... 225 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA MINI MOLOTOVORIBENTROPO PAKTO 50-SIAS METINES ....................................................................................................................................... 226 AR LAIKAS ATSISAKYTI TARNYBOS SOVIETINJE ARMIJOJE? TAIP! ........................................................... 228 KOMITETO ENEVA-49 VEIKLOS 19891991 M. SVARBA LIETUVOS NACIONALINIO PASIPRIEINIMO JUDJIMUI ..................................................................................................................................... 230 TSRS GYNYBOS MINISTRUI ....................................................................................................................................... 232 APIE VIENO STABO GRIT VARNIUOSE, ARBA LAISVOS VARIACIJOS KULTINIO SOVIETINIO NUSIKALTLIO TEMA ....................................................................................................................... 233
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI TEKSTAI. STRAIPSNIAI, PAREIKIMAI,

VIEI LAIKAI, ATSIMINI MAI ................................................................................................................................. 257 REPORTAAS APIE SIMO KUDIRKOS TEISM 1971 M. GEGUS 1720 D. VILNIAUS TEISME ............. 257 AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI N.V.PODGORNUI ............................................. 259 PASAULIEI KREIPIMASIS LIETUVOS KATALIK BANYIOS KRONIKOS LEIDJUS ................... 262 LAIKAS TSRS VALSTYBS SAUGUMO KOMITETO PIRMININKUI J.V.ANDROPOVUI ............................. 273 GELBKIME LIETUVOS GAMT ............................................................................................................................. 285 ATVIRAS LAIKAS VIKTORUI KALNYNUI ......................................................................................................... 291 KIENO EIL PO MINDAUGO TAMONIO? ............................................................................................................... 293 ATVIRAS LAIKAS TIESOS REDAKTORIUI A. LAURINIUKUI .................................................................... 295 KAS TIESON NEDTA ARBA KAIP VIESIAUSIJ NIKOLAJ KIRILOVII LIGOS PAGULD ..... 298 KODL NIEKINAMA LIETUVI TAUTOS PRAEITIS ........................................................................................... 301 LIETUVOS KP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI NIKOLAJUI KIRILOVIIUI DYBENKO ................................. 307 NEUBAIGTAS RAYTI IR NEISISTAS LAIKAS VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI AKADEMIKUI JONUI KUBILIUI ................................................................................................................................ 311 LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETO ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K. .............................................................................................................................................................. 317 INVAZIJOS AFGANISTAN PASMERKIMAS ....................................................................................................... 321 GELBKIME ANTAN TERLECK! ........................................................................................................................ 322 MANO DRAUGAS ........................................................................................................................................................ 328 VIENUOLIKA MET AUKLTO ASMENS POKALBIS KGB RMUOSE ...................................................... 331 BUVUSIEMS LIAUDIES GYNJAMS A.BERNOTNUI, V.IKAUSKUI, S.LISAUSKUI, V.EMGULIUI IR KT. ......................................................................................................................... 337 A.TERLECKAS ATSAKO SANTAROS KLAUSIMUS ....................................................................................... 346 KGB NORI SEKTI DISIDENTUS IR NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE .............................................................. 350 KALBANIOSIOS KLASS KAPITULIACIJOS .................................................................................................... 351 BAIMS NUGALJIMAS ............................................................................................................................................. 357 LIETUVOS LAISVS LYGOS SPAUDA. VYTIS ................................................................................................... 360
TURINYS TOKIUS PRISIMENU ANDREJ SACHAROV, SERGEJ KOVALIOV IR KITUS MASKVOS DISIDENTUS ........................................................................................................................... 364 LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI VALDUI ADAMKUI ......................................................................... 387 AR GOTLANDO KONFERENCIJOS KOMUNIKATAS TURJO IR GALI ATEITYJE TURTI KOKI NORS POLITIN REIKM? .......................................................................................................................... 390 APIE TIKJIMO KANKIN, SEKULIAR POLITIN VEIKIM IR VIENOS KNYGOS KATALIKIK STATISTIK ...................................................................................................................................... 394 KODL KOVOTOJAI U DIEV IR TVYN BEI J DARBAI NEVIENODAI VERTINAMI? ......................... 401
APIE LIETUVOS LAISVS LYG. VERTINIMAI IR IVADOS ...................................................................... 407

ISTORIKAI APIE LLL ................................................................................................................................................... 407 POLITIKAI APIE LLL ................................................................................................................................................... 410 KOMPLIMENTAI IR PRAKEIKSMAI ........................................................................................................................ 411 LIETUVI, LATVI IR EST RADIKALI POLITINI JG BENDRADARBIAVIMO 19871992 METAIS KRYPTYS .................................................................................................................................... 413 OKUPACIN KARIUOMEN PALIKO GALVOSKI .......................................................................................... 415
PRIEDAI .............................................................................................................................................................................. 421

SJDIS: LAISV PER NIEKYB ........................................................................................................................... 421 PUBLIKACIJ INIASKLAIDOJE, LITERATROJE, INTERNETE APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIAUS VARNIUOSE 1989 M. VASARIO 12 D. SURENGT PIRMJ OKUPUOTOJE LIETUVOJE MITING, SKIRT 19441954 M. UVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS PAGERBTI, IR 1989 M. GEGUS 7 D. JIEMS PASTATYT PIRMJ PAMINKL B I B L I O G R A F I J A (19892004 m.) ............................................................................................... 458 VYKI IR LIETUVOS LAISVS LYGOS VEIKSM 19881990 M. KRONIKA ................................................. 464 MS MIRUSIESIEMS ................................................................................................................................................ 474 MIRTA IR KARTI MONS ............................................................................................................................ 474 REIMO PRIEAS ................................................................................................................................................. 479 VLADAS AKALYS .............................................................................................................................................. 483 OKUPANT RAMYBS DRUMSTJUI BUVO LEMTA IEITI TYLIAI ....................................................... 486 ALGIMANTAS ANDREIKA ................................................................................................................................ 492
SUDARYTOJO ODIS Antroje knygoje, apvelgianioje Lietuvos laisvs lygos veikl nuo antisovietinio pogrindio periodinio leidinio Laisvs auklys leidybos pradios 1976 m. iki Nepriklausomybs atkrimo 1990 m., publikuojama mediaga apie svarbiausias Laisvs lygos surengtas pasiprieinimo sovietinei okupacijai akcijas kovojant dl MolotovoRibentropo pakto pasekmi panaikinimo. Daugiausia vietos skiriama pirmajam antisovietiniam protesto mitingui prie poeto Adomo Mickeviiaus paminklo Vilniuje 1987 m. is mitingas, sukls didiul okupacins administracijos atoveiksm, ymjo paskutiniojo ir lemiamo Lietuvos isilaisvinimo etapo pradi. ia akcija Lyga atstovavo negausiai visuomens daliai, idrsusiai pasiprieinti okupacijai ir apsisprendusiai, esant reikalui, dl to nukentti, nors ir prie tai daugelis LLL nari buvo teisti ir nuolat KGB persekioti. Knygoje pateikiama mediaga apie pirmj vie LLL spaudos konferencij 1979 m., pastangas paminti 1988 m. Vasario 16-j, kitas LLL organizuotas akcijas ir iniciatyvas pasaulin para u Lietuvos laisv surinkim, karins tarnybos sovietinje armijoje boikot. Taip pat publikuojami pirmoje knygoje netilp svarbesni Laisvs lygos krjo ir ilgameio vadovo Antano Terlecko bei kit LLL nari tekstai (dauguma j rayti pogrindio slygomis ir pasirayti tikromis pavardmis), Jurijaus Radoviiaus kritika analitin studija, pagerbiamas su Lygos veikla susijusi asmenybi Vlado akalio, Algimanto Andreikos atminimas, pateikiama 19881990 m. vyki ir LLL veiksm kronika. iek tiek vietos skirta Laisvs lygos veiklai vertinti: pateikiamos istorik ivados, inom visuomens asmen, politik ireikti poiriai. LLL aktyviai veik ir po Nepriklausomybs paskelbimo bei atkuriant, tvirtinant valstyb. LLL veikloje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. dominavo kritikas poiris atsikurianios valstybs socialin tikrov, oponavimas vairioms ir ne visuomet demokratin bei sining veikim ipastanioms parlamentinms daugumoms, itin atriai kritikuota vykdomosios valdios nekompetencija ir jos savanaudikas atstovavimas grupiniams (politiniams ir ekonominiams) interesams, protestuota prie buvusios kompartijos ir slaptj sovietini tarnyb struktr siek sitvirtinti Lietuvos politikoje, teisje ir ekonomikoje, prie pastangas nuvertinti pasiprieinimo okupacijai dalyvi indl atkuriant nepriklausom Lietuvos valstyb. iuos prietaringai vertintus veiksmus nulm noras matyti daugiau moralinmis nuostatomis pagrst sprendim ir teisingumo tolesnje valstybs ir tautos raidoje. Juolab kad laisv ir tiesa yra neatsiejamai susijusios vertybs. Taiau neatsitiktinai daugelis LLL nari atgavusioje laisv Lietuvoje pasigedo btent teisingumo, kuriam svetimas dvigub standart taikymas, nepriimtinos tikslus neva pateisinanios priemons, pasibjaurtini savj prasikaltimus ir atsakomybs stok dangstantys mantrs argumentai. iomis ir panaiomis temomis Laisvs lyga yra ileidusi nemaai vairaus pobdio ir apimties leidini, kuri bibliografija buvo pateikta pirmoje knygoje. 9
Su apgailestavimu tenka pastebti, kad pastangos atgaivinti LLL veikl (paskutin kart tai bandyta padaryti 2003 m. pabaigoje) buvo neskmingos pernelyg skyrsi atskir Lygos nari poiriai vairius iandienins Lietuvos visuomeninius reikinius. Ikovotos laisvs slygomis, kai nebra rimtesns buvusi rezistent pastangas telkianios iorins grsms, tai tikriausiai yra natralus ir neivengiamas procesas. Knygos leidjai nuoirdiai dkoja Lietuvos Nepriklausomos valstybs atstatymo 1990 m. kovo 11-osios akto signatarui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojui eslovui Jurnui u tarpininkavim gaunant finansin param ir Lietuvos Nepriklausomos valstybs atstatymo 1990 m. kovo 11-osios akto signatarui, buvusiam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos pramoninink konfederacijos prezidentui ponui Bronislovui Lubiui u finansin param (10 tkst. Lt) iai knygai ileisti.
Vilnius, 2006 m. kovo 26 d. GINTARAS IDLAUSKAS
10
ODIS APIE LIETUVOS LAISVS LYG

ANTANUI, JULIUI IR KITIEMS LAISVS LYGOS PRADININKAMS
GINTARAS IDLAUSKAS
Kaip ir dera panaiomis progomis, neisiversiu be banalaus anginio pastebjimo: prie 20 m. nedaug kas galjo numanyti, kad Lietuva atgaus nepriklausomyb ir susigrins valstybingum. An laik terminologija nekant, tik ekstremistai ir Vakar valgybini centr kurstomi nacionalistai drumst rimt, taik ir krybing isivysiusios socialistins visuomens engim emikojo rojaus link. Dabar danai pasiklausome, kaip mons giriasi tada slapia svajoj apie laisv ir j regj savo sapnuose. Nelabai tikiu iuo beveik valstybins ideologijos dogma tapusiu ir vairiausi minjim privalomu teiginiu. Tiesiog esu sitikins, o ir atsimenu, kad tuo tikjo mauma, dar maiau konkreiai veik ta linkme. O laikas ne be pasiventli pastang ir nesavanaudikos aukos skaiiavo paskutinius imperijos gyvavimo metus. Nors racionali imperijos lugimo enkl beveik nebuvo regti, tuo kakodl kartai tikjo mons, susibr beveik mistin Lietuvos laisvs lyg, kurios nariu save laikyti galjo kiekvienas Lietuvos gyventojas, pritariantis laisvs siekiams. Lygos pradininkai inicijavo trij Baltijos taut atstov Memorandum, kuriame pareikalavo panaikinti Soviet SjungosVokietijos pakto pasekmes, nutraukti Baltijos valstybi okupacij. Tokie akipliki ir staiokiki reikalavimai negaljo nepaiurpinti t, kurie budjo imperijos stabilumo sargyboje, t, kurie siek vien platesni kultrini teisi viening ugrobt taut eimoje, o ir t, kurie jau buvo netek vilties. Kodl itie mons tikjo tuo, k sak? Kodl jie sak tai, k galvojo? Kodl j odiai nesiskyr nuo darb, kai aplink triumfavo melas ir prisitaikymas? Kodl jie rinkosi btent itok keli, kai gyventi buvo galima paprasiau ir be didesns rizikos, juk rams buvo laikai? Manau, kad kaip vakar, taip ir iandien tai daugiau retoriniai klausimai. Kas itie isiokliai, nesusitaik, neprim reimo nustatyt sovietins gyvensenos taisykli, dl kilnesnio tikslo isiaddav savs ir leisdav udaryti savo kn imperiniuose gulaguose, tarsi kiek ironikai liudydami, jog dvasios nemanoma kalinti? Gal kokie nevykliai, taip ir nesteng savs realizuoti legalioje srityje? Skaitant Antano ir Juliaus vienas kitam i kalinimo viet rayt laik knyg, neapleidia nuovoka, kad jie, varomi cenzros ir savicenzros, buvo laisvi viduje. Tikriausiai smarkiai nenusikalbsiu pastebdamas, kad toji laisvs duotyb gauta i aukiau. Smagu, kad Lyga tam tikra prasme yra marginalin organizacija, likusi vadinamosios didiosios politikos nuoalje. Ne valdia buvo jos tikslas. Ai Dievui, kad Antanas taip ir netapo Seimo nariu, kad kiti, gal to ir verti, neum taking valstybini post, nesusikr reikiam vaizdi. Ne dl post viskas buvo pradta. Tad nenuostabu, kad ne jie iandien yra ms laik naujieji herojai. Laisvs lyga nedav Lietuvai nei vieno signataro, ministro ar diplomato. Lyga niekada nebuvo 11
kadr rengimo staiga. Utat ji parod bekompromiss laikysenos, aikaus ir skaidraus tiksl deklaravimo, sugebjimo rytingai siekti to, kas iandien jau tapo kasdienybe, pavyzd. Tai atlik nebtinai buvo protingiausi, gabiausi, talentingiausi. Juk drsa tikrai ne visada yra gilaus proto savyb... Tai greiiau dvasios bsena. Priklausymas Lygai reik atsisakym konformizmo, pragmatizmo, karjeros, neretai asmenins laisvs. odiais laisv, nepriklausomyb nebenustebinsi. Greiiau sunervinsi ar net pasirodysi keistas. velgiamos pastangos iems odiams iekoti kitaip skambani atitikmen. Tikriausiai todl, kad tai bene labiausiai nuvertinti odiai ms visuomenje, nes buvo tariami vairiomis progomis ir be prog. Taiau tada reikjo juos itarti. Nemanau, kad Lygos pradininkams, tariant vieai iuos odius, nelakst knu iurpuliukai. simin Antano pastebjimas: norint t nuveikti, nereikia galvoti apie pasekmes. ie odiai buvo itarti, ukoduoti paiame LLL pavadinime. O juk buvo galima parinkti maiau uklivant, diplomatikesn pavadinim. Taiau, matyt, ne veltui Antanas ilgai raussi knygose, odynuose, kol aptiko beveik geniali trij L kombinacij. Neturiu tikslo irti palovinani kalb tiems, kurie tada idrso, ar sugrinti jiems politinius ir istorinius nuopelnus, kuriuos dabar danai savinasi kiti. Ne dl savs raymo istorijon tai buvo atlikta. Med pasodina vieni, o jo velia ir sodria aluma bei teikiamu pavsiu diaugiasi bei mgaujasi kiti. Tikriausiai toks yra ne tik gamtos, bet ir istorijos dsnis, tad nebt imintinga tam prieintis. Laisvs lyga 1978 m. suformulavo Lietuvai tikslus, kuri i nenukrypdama privalo siekti, jei nori ilikti. 1988 m. ijusiai i pogrindio Lygai nereikjo keisti savo programos. Radikali veiklos tendencija buvo laiko padiktuota btinyb: ilgiau laukti nebebuvo prasms nepriklausomyb ia ir dabar. ie, tuomet daug kam atrod nereals, netgi iracionals, tikslai buvo pasiekti bendromis vis geros valios tvynaini pastangomis. LLL nesisavina io bendro lietuvi tautos pasiekimo, bet diaugiasi galjusi prie to enkliai prisidti. Po Lietuvos tarptautinio pripainimo didioji Lygos misija i esms buvo atlikta. Kartais pasvarstoma, kad sovietin imperija dl ekonomini prieasi vis tiek anksiau ar vliau bt dsningai subyrjusi, todl nereikia pervertinti t pastang. Taiau kakas turjo klibinti imperijos pamatus, ibandyti j tvirtum savo gyvenimu. Melu apnuodytoje atmosferoje itartas tiesos odis veik ne i karto, sakyiau, ltokai, taiau utikrintai ir it koks laisvs virusas pagrau tuos pamatus. Beveik garantuoju, kad patys tiesos sakytojai to nesitikjo. Didel odio galia. Didel tiesos odio apie ms istorij ir laik galia. Ypa odio apie laisv. odio, kuris yra brangiausias Lietuvos laisvs lygos monms.
Vilnius, 1998 m. birelis
G.IDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS.
Leidj pastaba. Tekstas buvo perskaitytas konferencijoje, skirtoje LLL krimo dvideimtmeiui paminti.
12
LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

KOVA DL MOLOTOVORIBENTROPO PAKTO PADARINI LIKVIDAVIMO
KAIP MES PARUOME IR PASKELBME 45-I PABALTIJIEI MEMORANDUM

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME 2003 M. SAUSIO 12 D. ANTANO TERLECKO PASAKYTA KALBA
Nors po Prahos pavasario Soviet Sjungoje buvo gniauiama bet kokia laisvesn mintis, tautinis pasiprieinimas Lietuvoje stiprjo. 1972 m. pradjusi eiti Lietuvos Katalik Banyios kronika pakurst pasauliei ambicijas leisti tautos, ne tikjimo reikalams skirt leidin. Kstutis Jokubynas, ikaljs Rusijos konclageriuose septyniolika met ir itvrs ketverius metus tremties Igarkoje prie Arkties vandenyno, buvo vienas svarbiausi ios idjos iniciatori. Jonas Volungeviius ir a 1976 m. nuveme jo tvik Kabeliuose ms paruot Lietuvos bals. Taiau i Maskvos sugrs ir parsives jugoslavik spausdinimo mainl, Kstutis Jokubynas pasil leidiniui Laisvs auklio pavadinim, kuris es labai gerai skambs tiek lietuvi, tiek rus, tiek angl kalbomis. Po mokslins konferencijos Takente 1975 m. prasidjo globalus rusinimas. Btent rusinimui ir istorijos klastojimui nusprendme pasiprieinti. Laisvs aukl leido Kstutis Jokubynas, Julius Sasnauskas, Elena Terleckien, Birut Burauskait, dvi viesaus atminimo moterys Zita Vanagait ir Dalia Sasnauskien. J platino Vilniaus Vienuolio vidurins mokyklos moksleiviai Andrius Tukus, Vytautas Boguis, poetas Bronius Kikis. Daug moter ir vyr j daugino. Tuo metu tai buvo pakankamai sudtinga: mainle vienu kartu buvo galima ispausdinti tik penkis egzempliorius. 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte akcentuot asmens laisvi Soviet Sjunga n nesiruo paisyti. Prieingai politin pasiprieinim buvo nutarta bet kokiomis priemonmis nuslopinti. Vienas po kito vyko teismo procesai, pavyzdiui, Sergejaus Kovaliovo teismas Vilniuje 1975 m. gruodio mnes. 1977 m. rugpjio 23 ir 24 dienomis mano namuose keliolika ekist atliko ilgai ruot operacij ir i vis slaptaviei, net dare ir mike prie nam, surankiojo ar ikas spausdinimo technik, paruot straipsniams mediag, nesptus iplatinti leidinius. Po ios kratos tsti Laisvs auklio leidybos nebegaljome. Be to, Kstutis Jokubynas jau buvo emigravs ir kiek vliau pradjo dirbti Miunchene Laisvosios Europos radijo stotyje. Dalis Laisvs auklio leidj persimet pas Vytaut Skuod, Albert ilinsk ir Stas Stungur, leidusius Perspek13
tyvas. Tarp j buvo Birut Burauskait ir Zita Vanagait. Taigi i viso ileidome penkis Laisvs auklio numerius. Visi penki numeriai 2003 m. ileisti atskira knyga. T pai met ruden kariuomen pam visus prie Laisvs auklio leidimo ir platinimo prisidjusius moksleivius, neleid jiems studijuoti auktosiose mokyklose. Balys Gajauskas 1978 m. buvo nuteistas penkiolikai met laisvs atmimo u Aleksandro Solenicyno Gulago archipelago vertim, Viktoras Petkus nuteistas penkiolikos met bausme u vadovavim Lietuvos Helsinkio grupei. 1979 m. buvo sufabrikuota kriminalin byla rezistentui Romaldui Ragaiiui. Nors bausms vis didjo, taiau jos tik stiprino ms ryt prieintis. Dauguma buvusi Laisvs auklio leidj 1978 m. birelio mn. viduryje sukr pogrindin Lietuvos laisvs lyg ir ileido pogrindin urnal Vyt. Tuo norjome tikinti taut, kad Lietuvoje toliau veikia antisovietinis pogrindis ir yra moni, nepraradusi vilties, kad Tvyn nusimes vergijos panius. KGB nepavyko LLL iaikinti. Mums pasisek tikinti KGB, kad Vytis neturi nieko bendro su LLL. Tik pas Algird Statkevii KGB kratos metu surado LLL antspaud ir ikl jam baudiamj byl. A.Statkeviius ikaljo septynerius metus paiuose baisiausiuose SSRS kaljimuose erniachovskyje ir Takente. Suvokme, kad ms kovai reikalingas tarptautinis rezonansas. Nors usienio lietuviai nuo 1944 m. nuolat vairiomis formomis kreipdavosi tarptautines organizacijas dl Lietuvos okupacijos ir aneksijos, taiau nesulaukdavo jokios reakcijos, nes soviet politik pastangomis jie buvo laikomi naci kolaborantais. Ryoms paruoti dokument, pasirayt Lietuvoje gyvenani moni savo tikromis pavardmis, ypa jaunimo, kad dl amiaus nebt galima jiems primesti kolaboravimo su naciais. Buv politiniai kaliniai, sugr i sovietini lageri, nenutrauk ryi su savo likimo broliais bendravome su ydais, estais, latviais, rusais, ukrainieiais. Sergejaus Kovaliovo teismo metu susipainome su akademiku Andrejumi Sacharovu ir kitais rus disidentais. Usimezg draugyst, davusi Lietuvai labai daug. Ne kart svarstme apie galim politinio dokumento turin ir jo signatarus. Ketinome dokument paruoti Komiteto MolotovoRibentropo pakto pasekmms likviduoti vardu. Slaptj protokol turin buvau nusiras 1965 ar 1966 m. i Lietuvi Bostono enciklopedijos. Man tai padaryti leido Vilniaus universiteto Specialiojo fondo vedja Estera Bajorait. Be to, t pai protokol kopijas rus kalba 1970 ar 1971 m. i Maskvos disidento Pavelo Jakyro parsive Vaclovas Sevrukas ir Stasys Jakas, ivert juos lietuvi kalb ir platino. Ruoms dokument paskelbti 40-osioms pakto metinms. 1979 m. ankstyv pavasar su vienu pedagoginio instituto studentu, kurio pavards, deja, nebeprisimenu, nuvykome Tartu pas buvus politin kalin Mart Niklus pasitarti dl ruoiamo dokumento. Martas su savo draugais paadjo paruoti dokumento tekst. Deja, liepos mnes paado jie dar nebuvo itesj. Todl liepos 27 ar 28 dien parengiau Kreipimsi pats ir atspausdinau rusika mainle. 14
Taiau besitariant su daugeliu draug kilo idja kreiptis pasaulio tautas ne organizacijos, o atskir asmen vardu, nes komitet KGB apiformins kaip antisovietin organizacij ir sudarys baudiamj byl. inoma, toki byl vliau vis tiek ikl visiems Memorandum pasiraiusiems estams ir latviams bei vienuolikai jam pritarusi maskviei. Lietuvi aretavo tik keturis. Vienas i j mir neaikiomis aplinkybmis labai lengvos operacijos metu. Rugpjio 12 d. kartu su Juliumi Sasnausku, dl sveikatos paleistu i karins tarnybos, nuvykome Tartu su Memorandumo tekstu. Marto Nikluso neradome, mus prim jo motina. Prisipirk teisini knyg, laukme sugrtanio Marto ir toliau redagavome Memorandum. Paskutin teksto redakcij Julius Sasnauskas ispausdino Marto mainle. Grs Martas rado Memorandum jau paruot ir be joki pastab j pasira. Jis surado dar tris signatarus. Rugpjio 15 d. ivykome namo. kart per iaulius. Buvome sitikin, kad dokument pasirays Ona Pokien, naujoji Helsinkio grups vadov. Taiau ji mus tik ibar u isiokim, kuris es leis susemti vis ms pogrindio aktyv ir atsisak pasirayti. Pasira trys iaulieiai: Meislovas Jureviius bei Jadvyga ir Jonas Petkeviiai. Jadvyga Petkeviien apsim nuvaiuoti Latvij. Jai pavyko parveti Vilni net septyni latvi paraus. ios partizans, pogrindininks veikla iki iol nra deramai vertinta. Surinkus 45-i lietuvi, latvi ir est paraus man teko vykti Maskv pas akademik Andrej Sacharov, kurio paraas turjo suteikti iam dokumentui ypating svarb. Taip pat buvo reikalingas jo monos Jelenos Bonner ir j biiuli pritarimas. Memorandum rugpjio 20 d. stot nuve mano mona. ia prisistatm prie Rimje grybavusi ir uogavusi maskviei. Viename i j krepi ir paslpiau dokument, o Maskvos geleinkelio stotyje atsimiau. Taiau Maskvoje paaikjo, kad Andrejus Sacharovas su mona yra ivyk. Sacharov biiul, iuo metu jau mirusi, Tatjana Velikanova surinko devynis paraus. Kai kuriuose rainiuose tvirtinama, kad Memorandum tais Malva Landa. Tai neatitinka tikrovs. Platinome Tartu variant. Aleksandras Lavutas, vienas artimiausi Akademiko draug, dav od, kad kit dien suras Sacharovus. Jis neabejojo, kad mokslininkas ir jo mona J.Bonner pritars Memorandumui. Prie grtant Vilni, maskvieiai suruo ileistuves. Deja, nuotaika buvo prislgta. Sklido gandai, kad prasids dideli aretai. Tatjana Velikanova pasil pakelti vyno taures za uspech naevo beznadionovo dela. Deimt maskviei palydjo mane Baltarusijos stot. Jauiau, kad su daugeliu jau nebepasimatysiu... Aleksandras Lavutas itesjo savo od rugpjio 23 d. vidurdien paskambins jam i Vilniaus suinojau, kad Andrejus Sacharovas, jo mona Jelena Bonner ir dar keli j biiuliai pritaria ms idjai kreiptis pasaul Memorandumu, protestuojaniu prie tai, kad nevykdomi F.Ruzvelto ir V.erilio paadai, paskelbti Atlanto chartoje, pagal kuri visos karo metu valstybin nepriklausomyb praradusios tautos j atgaus. 15
Nuskubjau Garelio g. 1515, kur mans lauk Julius Sasnauskas ir Vladas akalys. okinjom i diaugsmo. Vakare jau namuose igirdau per usienio radij, kad ms Memorandumas gautas Vakaruose ir skelbiamas per visas radijo stotis. Ta diena buvo viena laimingiausi mano gyvenime. Atsiliep i Atn Tomas Venclova. Jis pavadino Memorandum paiu svarbiausiu Baltijos valstybi pustreio deimtmeio nelaisvs dokumentu. Po poros mnesi prasidjo aretai. Vien pirmj spalio 30 d. sum mane. Lapkriio 1 d. Tatjan Velikanov, po kurio laiko Viktor Nekipelov, Malv Land, vasario 26 d. Aleksandr Lavut. Itrm Gork akademik Andrej Sacharov, o 1984 m. tremtine tapo ir jo mona Jelena Bonner. Ikaljs KGB Vilniaus kaljime beveik itisus metus, nieko neinojau apie Memorandum pasiraiusij ar jam pritarusij likim. Tik gruodio 11 d. iukli dje pamaiau suplyusius Juliaus Sasnausko batus, taiau neleidau sau patikti, kad jis jau suimtas. Sausio 1-j, esant girtiems priirtojams, kalini pasivaikiojimo duobje igirdau Juliaus bals... 1980 m. lapkriio pabaigoje buvau nuvetas Perms srityje esant Kuino konclager, kuriame sutikau jau kelerius metus kalint Sergej Kovaliov. Greitai buvo atvetas ir Viktoras Nekipelovas. ia i Sergejaus Kovaliovo ir po keli mnesi pasimatym atvykusios monos suinojau apie vis bendraygi Memorandumo signatar lidnus likimus. ia igirdau, kad akademikas Andrejus Sacharovas su mona Jelena Bonner yra itremti Gork. KGB daugiausia kerijo Aleksandrui Lavutui u jo vaidmen Memorandumo istorijoje jau ikaljusiam skirtus trejus metus ikl kakokiu niekingu pretekstu nauj byl. Jis buvo nuteistas dar penkeriems metams. Bausm atliko iki pabaigos. Itremtas 600 km iaurs rytus nuo Magadano ilgai laukiau Memorandumo parengj veiklos rezultat. 1983 m. sausio pabaigoje Tomsko srityje bausm atliekantis Julius Sasnauskas paskambins prane, kad Europos Parlamentas sausio 13 d. prim rezoliucij, silani okupuot ir aneksuot Baltijos valstybi problem svarstyti Jungtini Taut Organizacijos Dekolonizacijos komisijoje. Dar kart sitikinau, kad kiekviena kova su pavergjais u savo Tvyns laisv yra prasminga. inoma, i kova danai reikalauja dideli auk. Didiausia auka buvo Viktoras Nekipelovas, vienas talentingiausi rus poet. Ms lovos Kuino konclageryje stovjo viena alia kitos. 1987 m. sausio 9 d. sugrau i Magadano tremties. T pai met vasar nuvyks Maskvon besiruoianio emigruoti Paryiun Viktoro ileistuves, radau j didel ligon. Jis mans jau nebepaino, nors prisimin kiekvien ms pokalb konclageryje. Konclageris visikai isunk jo fizines jgas, bet nepalau dvasini. Deja, nuvyks Paryi Viktoras netrukus mir. Nepaisant auk, tikslas buvo pasiektas Europos Parlamentas pakl bals prie baisi neteisyb ir, vadovaudamasis 45-i pabaltijiei memorandumu, rekomendavo Jungtini Taut Organizacijos Dekolonizacijos komisijai apsvarsty-
16
ti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinio statuso klausim. Taip buvo pramuti stori abejingumo ir politini intrig ledai. Europarlamentas igirdo pavergt Baltijos taut bals Pranczijoje ir Anglijoje dirbusi lietuvi diplomat pastangomis. Jiems vliau m talkinti Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirmininkas dr. Kazys Bobelis.
A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.
Leidj pastaba. Pagrindin 45-i pabaltijiei memorandumui (Baltijos chartijai) skirta mediaga publikuojama knygos Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs pirmame tome, ileistame 2004 m.
LIETUVOS LAISVS LYGOS SMGIS KREMLIAUS TARPTAUTINIAM PRESTIUI

ANTANAS TERLECKAS
1953 m. nutilo paskutiniai 10 met trukusio Lietuvos partizaninio karo viai. Tais paiais metais pritilo ir tautos daini himnai, lovinantieji ms didvyri kov su imteriopai militaristikai galingesniu prieu rus imperializmu. Abejingi moraliniams idealams, umir paadus, T.Ruzvelto ir V.erilio paskelbtus Atlanto chartijoje, atidav taut budeliui Stalinui nukryiuoti tris Baltijos valstybes, niekingai tyljo. Noriu priminti, kad Atlanto chartos autoriai prisiek, kad karui pasibaigus bus sugrinta visoms tautoms i j atimta laisv ir nepriklausomyb. Aiku, i nusinuodijusio Hitlerio buvo atimtas visas jo grobis, o dar baisesniam nusikaltliui Stalinui palikta reali galimyb ugrobti vis Europ. Sunku paaikinti, kodl tironas sulaik prie Oderio savo T-34 tankus, kurie bt galj atsidurti prie Lamano ir Gibraltaro ssiauri... Pasaulio istorikai skubjo paskelbti, kad II pasauliniame kare daugiausia nukentjo Lenkija iudyti L.Berijos nagus patek karininkai, valstyb neteko 22 % vis savo gyventoj. Ir n odio apie tai, kad ms kariuomen ir partizanai patyr dar didesnius nuostolius Lietuva prarado tredal savo gyventoj. Dalis lietuvi, kurie Vakarus painojo tik i knyg, naiviai tikjosi, kad amerikonai mus ivaduos. Bet protingesni suvok, kad Lietuva parduota Teherane, Jaltoje ir Potsdame. Kada 1945 m. gegus viduryje (karui jau pasibaigus) mano klass draugas Kazys Aviienis kreipsi partizan brio vado pavaduotoj Povil Kubilin (studijavus Vytauto Didiojo universitete), praydamas priimti mus partizanus, tas patar siekti mokslo ir jo vaisius panaudoti kovai prie pavergjus. Vado odiais, partizaniniame kare ir taip daug uvo 1617-mei paaugli, tarp j mudviej mokslo draug.
17
Dar ir iandien ms iniasklaidai udrausta kalbti apie 1941 m. Rusij pabgusius lietuvius, enkavedistus (aiku, VKP(b) narius), kurie, paraiutais permesti Lietuv, sugro ia keryti ir udyti, ypa Ryt Lietuvos lietuvikai kalbani piliei (kuri nespjo iudyti vokiei apginkluota Armija Krajowa), kad Stalinas gaut teis 23 000 km2 etnini Lietuvos emi prijungti prie Gudijos ir Lenkijos (Sein-Suvalk kratas). iek tiek vliau Raudonoji Armija iud Karaliauiaus krato per 700 met nesptus suvokietinti lietuvius, kad toji teritorija tapt iskonno ruskoju zemlioju. Prijungus prie Lietuvos visas jos etnines emes, ms valstyb plotu ir gyventoj skaiiumi iandien bt lygi veicarijai, Austrijai ir dar kitoms Europos valstybms ir bt laikoma ne maa, o vidutinio dydio valstybe. Dabartin Lietuvos valdia daro visk, kad jaunoji karta kuo maiau inot apie baisi skriaud, kuri padaryta Lietuvai. Kodl neileidiami prisiminimai lietuvi, kurie gyvi iliko per ervens skerdynes? Kur dingo J. Petruiio knyga Kaip jie mus suaud? Superkami partizan ir tremtini prisiminimai. Dalis j sudeginami, o kiti pelija archyv rsiuose. Prie kelerius metus pardaviau Istorijos institutui 19751977 m. ekist nesudegint savo dienorai dal. Jie irgi neileidiami. Matyt, laukia ugnies... Lenkija ikilmingai pamini 1939 m. rugsjo 1 d. ir 1939 m. rugsjo 17 d. savo tautos tragedij. Kiekvienais metais vokiei ir rus agresijai prisiminti ir karo aukoms pagerbti skamba vis Lenkijos banyi varpai. O Lietuvoje visika tyla net ms Seime. Bene po deimi mano protesto laik dl tautos atminties ir jos auk iniekinimo 2000 m. birelio 15 d. vienintelis V. Landsbergis idrso trumpa kalba priminti, kad prie 60 met Lietuva neteko savo valstybingumo. 1975 m. didelei ms tautos daliai atrod, kad Lietuva pasmerkta ltai miriai. Toki mint piro ne tik Vakar politik ir intelektual abejingumas Lietuvos likimui, bet ir ms konformistins inteligentijos elgesys, kuri ne tik pati nekovojo su vergija, bet kaltino rezistentus tuo, kad mes savo isiokimais trukdome jiems dirbti tautai labai reikaling kultrin darb (kaip mes ironizuodavom gimtja kalba lovinti komunizm statanius Kremliaus senelius). Ir po Helsinkio Baigiamojo akto paskelbimo 1975 rugpjio 1 d. teroras Lietuvoje nesusilpnjo. KGB tikino Kremliaus senelius, kad ypa Lietuvoje kyla tautinis pasiprieinimas, kur btina pasmaugti. O ia dar nuo 1972 m. kovo 19 d. prasidjo pogrindins spaudos leidimas buvo ileista LKB Kronika, vliau Aura. 1976 m. 17 met Rusijos konclageriuose ikaljusio ir 4 metus praleidusio tremtyje prie ledjrio Kstuio Jokubyno iniciatyva buvo pradtas leisti pogrindinis Laisvs auklys, pasiovs budinti kovai smarkiai rusinam Lietuv (ypa po mokslins Takento konferencijos). Po 1977 m. rugpjio 2324 d. kratos Valakampi parke is leidinys nustojo js. Visi jo 5 numeriai yra ileisti atskira knyga. 1978 m. birelio viduryje Laivs auklio leidjai sukr pogrindin Lietuvos laisvs lyg, kurios udavinys buvo tikinti taut, kad ir po didij 1977 m. aret Lietuvoje toliau veikia pogrindis, jog yra moni, kurie iki iol neprarado vilties, kad ms Tvyn nusimes vergijos panius. Vienas aktyviausi ios organizacijos 18
veikj buvo Algirdas Statkeviius, kuris vienintelis buvo iaikintas ir ikaljo 7 metus paiuose baisiausiuose SSRS kaljimuose erniachovskio ir Takento. O dabar noriu papasakoti apie 45-i pabaltijiei memorandumo pasirodymo aplinkybes. Jo turinys yra paskelbtas knygoje Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs (Vilnius, 2004 m.). Ne tik mano sitikinimu, bet ir daugelio istorik nuomone, Memorandumas buvo pats svarbiausias dokumentas, ileistas tiek Lietuvoje, tiek ms ieivijoje per vis ilg okupacijos laikotarp. Tai pripaino vienas i penki mano su Juliumi Sasnausku tardytoj papulk. Tomas Lazareviius: Daug kas taiksi suduoti taryb valdiai kuo skaudesn smg. Taiau nesugebjo. O js ovte tiesiai deimtuk. 1979 m. ankstyv pavasar su vienu Pedagoginio instituto studentu (deja, pavards neprisimenu) ivykome Tartu pas ms bendr pastam, buvus politin karin Mart Niklus pasitarti Memorandumo klausimu. Jis ir jo draugai priadjo parengti Memorandumo tekst. Deja, liepos viduryje suinojau, kad teks lietuviams parengti Memorandum. Liepos 27 ar 28 d. miau rusika mainle spausdinti ne Memorandum, o Komiteto MolotovoRibentropo pakto pasekmms likviduoti kreipimsi. Taiau besitariant su daugeliu draug kilo idja Memorandumu kreiptis pasaulio tautas likviduoti HitlerioStalino smokslo pasekmes, nes Komitet KGB apiformins kaip antisovietin organizacij ir sudarys baudiamj byl. inoma, toki byl vliau ikl visiems maskvieiams, estams ir latviams. Tik i lietuvi 4 aretavo, o vienas mir lengvos operacijos metu. Rugpjio 12 d. abu su Juliumi Sasnausku ivykome Tartu. Kit ryt viename i io miesto knygyn radome 3 knygas teisine tematika, kurios padjo tobulinti Memorandum. Nors M. Niklaus nebuvo namuose, bet mes su Juliumi suredagavome Memorandum, kur Julius atmu Marto spausdinamja mainle. Martui sugrus, rugpjio 15 d. ryte ivykome namo. kart per iaulius. Buvome sitikin, kad Memorandum pasirays Ona Pokien. Taiau toji ibar mus u tok isiokim, kuris leis susemti vis ms pogrind. Ji atsisak pasirayti Memorandum. Pasira 3 iaulieiai: Meislovas Jureviius, Jonas ir Jadvyga Petkeviiai. Petkeviien apsim nuvykti Latvij ir ten suagituoti latvius. Jai pavyko parveti Vilni net eis paraus. i buvusi partizan, aktyvi partizan ryinink, pogrindinink iki iol deramai nevertinta. Po ilg svarstym buvo apdovanota tik 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu... Surinkus 45 paraus, man teko vykti Maskv, iekoti usienio korespondent, o ypa akademiko A. Sacharovo, kurio paraas turjo suteikti Memorandumui didel svor. Rugpjio 20 d. nuvykau Vilniaus geleinkelio stot. Bijodamas, kad pakeliui geleinkelio stot ekistai neatimt i mans Memorandumo, papraiau mon palydti. Memorandum ji ve pati ir lydjo vagon. Buvo nupirkti bilietai t pat vagon, kuriuo turjo vaiuoti maskviets, viejusios pas Rims klebon Alfred Kaniausk ir prisirinkusios daug mlyni bei gryb. Pasisiliau j krepius padti kelti vagon. Tuo metu slapta kiau jas Memorandum. O Maskvoje ryte, 19
isims i krepi Memorandum, padjau juos ikelti ant perono... Maskvoje suinojau, kad A. Sacharovas su mona ivyk. Tatjana Velikanova surinko 9 paraus. O Aleksandras Lavutas dav od, kad kit dien suras Sacharovus, kurie, be jokios abejons, pritars iai idjai. Po piet Memorandumo tekstas dar be Sacharov para buvo iplatintas tarp usienio korespondent. Maskvieiai suorganizavo ileistuves, bet nuotaika buvo prislgta. Sklido gandai, kad prasids dideli aretai. Tatjana Velikanova paklusi vyno taur, kreipsi mus tokiais odiais: Igerkime, draugai, u ms beviltiko reikalo skm! Destkas maskviei palydjo mane Baltarusijos stot. Atsisveikindamas su Memorandumo signatarais, jauiau, kad su daugeliu gal niekada nepasimatysiu. I tikrj su keletu nepasimatme niekada. Vyresn u mane Malva Landa ir jaunesn Tatjana Velikanova neseniai mir. V. Nekipelovas 1987 m. Maskvoje per savo ileistuves mans jau nebeatpaino, nors ms lovos kelis mnesius Kuino konclageryje (Perms sritis) stovjo viena alia kitos. Konclageris iiulp jo sveikat. Emigravs Paryi, greit mir smegen viu. A. Lavutas itesjo savo od rugpjio 23 d. vidurdien paskambins jam suinojau, kad A. Sacharovas ir jo mona J.Bonner pritaria ms idjai kreiptis pasaul tokiu Memorandumu. I viso Memorandumui pritar 11 Maskvos disident. Skubjau Garelio 1515, kur mans lauk J. Sasnauskas ir V. akalys. okinjome i diaugsmo. O a lkiau Valakampi park (kur ne taip trukdomas usienio radijas) suinoti, ar pasaulis igirdo apie ms kreipimsi. Pavakariais i usienio radijo igirdau, kad ms Memorandumas perduotas Vakarus ir skelbiamas per visas radijo stotis. i diena buvo viena laimingiausi mano gyvenime. Tatjan Velikanov sum lapkriio 1 d., o mane diena anksiau spalio 30 d. Aleksandr Lavut po poros ar trejeto mnesi. Saai KGB atkerijo u vien pagrindini vaidmen Memorandumo istorijoje. KGB nepasitenkino jo atsdtais 3 metais. Jam u anekdot pasakojim lageryje buvo sudaryta nauja byla. Buvo itremti Andrejus Sacharovas su mona Jelena Bonner. Aretavo J. Sasnausk ir A. Statkevii. Mane 1980 m. vlyv ruden nuve Perms konclager, kur jau kelinti metai kaljo Sergejus Kovaliovas. ia praleids por met, 1982 m. per Kaldas atsidriau 600 km iaurs rytus nuo Magadano Kolymoje. Ilgai laukiau pasaulio reakcijos Memorandum. Apie j 1983 m. sausio pabaigoje man telefonu paskambino Tomsko srit itremtas J.Sasnauskas. Dar kart sitikinau, kad kiekviena kova su pavergjais u savo Tvyns laisv ir nepriklausomyb yra giliai prasminga. Gal gale pramum ledus Europos Parlamentas, vadovaudamasis 45-i pabaltijiei memorandumu, rekomendavo JTO Dekolonizacijos komisijai apsvarstyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinio statuso klausim.
20
EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA EUROPOS PARLAMENTO 19821983 M. PRIIMTI DOKUMENTAI Nutarimas Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje
Europos Parlamento priimtas Strasbre 1983 m. sausio 13 d. (Dokumentas 1-777/80) 22. Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (balsavimas) Tolesnis klausimas balsavimas dl nutarimo, pateikto Habsburgo praneime (Dok. 1-656/82). Debatuose kalbjo: ponas Chambeiron, ponas Hahn ir ponas Adamou. Balsuoti iuo klausimu pasil Europos moni partijos (krikioni demokrat) frakcija. Ketvirtadienis, 1983 m. sausio 13 d. Balsavo 112. U: 99, Prie: 6, Susilaik: 7.
Tokiu bals pasiskirstymu Parlamentas prim nutarim
N U T AR I M A S Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

Europos Parlamentas A. atsivelgdamas 1979 m. rugpjio mnesio bendr 45-i Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliei pareikim, kuriame Jungtini Taut praoma pripainti Baltijos taut teis apsisprsti ir bti nepriklausomoms ir reikalaujama referendumo iuo klausimu; B. atkreipdamas dmes fakt, kad dvialse sutartyse tarp Soviet Sjungos ir trij Baltijos valstybi Dorpate (1920 m. vasario 2 d.), Maskvoje (1920 m. liepos 12 d.) ir Rygoje (1920 m. rugpjio 11 d.) Soviet Sjunga garantavo trij Baltijos valstybi teritorij nelieiamum ir amin taik; C. remdamasis Helsinkio Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto atuntuoju straipsniu, kuriuo pripastama taut apsisprendi21
D.
E.
F.
G.
H.
mo teis ir teis visikai laisvai nustatyti, kada ir kaip jos ras tinkama, savo vidaus ir usienio politikos status; pripaindamas, kad Soviet Sjunga okupavo ias iki tol nepriklausomas ir neutralias valstybes pasirmusi MolotovoRibentropo paktu ir j okupacija tebesitsia iki dabar; remdamasis tuo, kad Soviet Sjungos vykdytos trij Baltijos valstybi aneksijos iki iol formaliai nepripaino dauguma Europos valstybi, o JAV, Kanada, Jungtin Karalyst, Australija ir Vatikanas ir toliau pripasta buvus Baltijos valstybi status; atsivelgdamas atuonerius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje trukusi kov ir ginkluot pasiprieinim u laisv, tkstanius ios kovos auk ir 665 tkst. est, latvi ir lietuvi nuo 1940 m. Soviet Sjungos valdios itremt ir kalint priveriamojo darbo stovyklose Sibire; susipains su pono James Scott-Hopkins ir kit Europos konservatori frakcijos nari silymu priimti nutarim dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (Dok. 1-777/80); susipains su Politinio komiteto praneimu (Dok. 1-656/82), 1. pareigoja Usienio reikal ministrus, dalyvaujanius Politinio bendradarbiavimo susitikimuose, susitarti dl bendro palankaus poirio 1979 m. pareikim Jungtinms Tautoms. 2. Silo perduoti Baltijos valstybi klausim svarstyti Jungtini Taut Dekolonizacijos komisijai. 3. Mano, kad i taut padtis turi bti svarstoma visose konferencijose, kur bus aptariamas Helsinkio Baigiamojo akto gyvendinimas. 4. Tikisi, kad Usienio reikal ministr konferencija ds pastangas, kad bt gyvendinamas Baltijos taut trokimas pasirinkti savo valstybi valdymo form. 5. pareigoja Parlamento Pirminink perduoti i rezoliucij Usienio reikal ministrams, dalyvaujantiems Politinio bendradarbiavimo susitikimuose, ir Europos Parlament sudarani ali vyriausybms.
I ANGL KALBOS IVERT VILIJA DAILIDIEN.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003 M. SAUSIO 13 D. IKILMINGAS POSDIS, SKIRTAS EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEIUI IR LAISVS GYNJ DIENAI PAMINTI
Posdyje dalyvauja: irinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas R.Paksas, Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, Vyriausybs nariai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai Nepriklausomybs Akto signata22
rai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybs nariai, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Auktesniojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos banyi hierarchai bei atstovai, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo G.Podestos vadovaujama delegacija, 1979 m. rugpjio 23 d. 45-i pabaltijiei memorandumo signatarai ir rmjai, 1983 m. Europos Parlamento rezoliucijos rmjai, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvs usienio reikal ministras J.B.Hannibalssonas, Beniliukso Parlamentins konsultacins tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, iaurs Tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo nari Asambljos atstovai, Baltijos Asambljos nariai, diplomatini misij atstovai, konferencijos pranejai, 1991 m. sausio vyki dalyviai, uvusij u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb gimins ir artimieji, Pasaulio lietuvi bendruomens atstovas Lietuvoje, Seimui atskaiting institucij vadovai, apskrii virininkai, merai, auktj mokykl rektoriai, tautini bendrij atstovai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) gynjai, savanoriai ir kiti garbingi sveiai. Posdiui pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas .Jurnas. Kalbas pasak Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas G.Podesta, Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas G.Adamas, Seimo narys, buvs Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto pirmininkas K.Bobelis, buvs Europos Parlamento narys, 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos pranejas O.von Habsburgas, 1979 m. rugpjio 23 d. 45-i pabaltijiei memorandumo signataras I.Calitis, 1979 m. rugpjio 23 d. 45-i pabaltijiei memorandumo signataras, buvs Seimo narys V.Boguis, 1991 m. sausio 13-j nukentjusij atstovas, tremtinys, Vilniaus universiteto docentas A.ukys, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvs usienio reikal ministras J.B.Hannibalssonas, Seimo narys, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininkas Nepriklausomybs Akto signataras V.Landsbergis. Ikilmingame posdyje priimta Seimo deklaracija, skirta 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-meiui bei Laisvs gynj dienai paminti (Balsavo: u 107, prie 0, susilaik 0). J pristat Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis.
A.PAULAUSKAS. Lietuvos Respublikos Seimo posd, skirt Europos Parlamento
rezoliucijos 20-meiui ir Lietuvos laisvs gynj dienai paminti, pradedame. Js Ekscelencija irinktasis Prezidente, pone Ministre Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, signatarai, Lietuvos parlamento sveiai, Laisvs gynj diena Lietuvoje kasmet minima kaip demokratins visuomens taikios pergals prie smurt, totalitarizm simbolis. 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos pilieiai apgyn nepriklausomyb. Taiau iais metais Lietuvos Seimas sausio 13-osios minjimus susiejo su Europos Parlamento lygiai prie 20 met, 1983 m., priimta rezoliucija. 23
Europos Parlamentas, atsivelgdamas 1979 m. rugpjio mnesio Estijos, Latvijos ir Lietuvos 45-i piliei memorandum, raginant Jungtines Tautas pripainti Baltijos valstybi teises apsisprendim ir nepriklausomyb ir reikalaujant referendumo iuo klausimu, pasmerkdamas tai, kad ias oficialiai buvusias nepriklausomas ir neutralias valstybes 1940 m., po Molotovo ir Ribentropo pakto sudarymo, okupavo Soviet Sjunga, 1983 m. sausio 13 d. pasil pateikti Baltijos valstybi klausim Jungtini Taut Dekolonizacijos pakomiteiui, pareigojo Europos Parlamento pirminink perduoti t rezoliucij usienio reikal ministr susitikimui dl politinio bendradarbiavimo ir Europos Parlamento valstybi nari vyriausybms. is politinis veiksmas, padarytas prie 20 met, ne tik primin Vakar pasauliui Baltijos ali laisvs byl, bet ir nulm ms ios dienos ikilmingo posdio turin. iandien Lietuvos Respublikos Seimo posd, skirt Europos Parlamento rezoliucijos 20-meiui ir Laisvs gynj dienai paminti, pakviesti ir atvyko: Jo Ekscelencija irinktasis Prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Vyriausybs nariai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai, Nepriklausomybs Akto signatarai, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybs nariai, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo bei Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos banyi hierarchai bei atstovai, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo G.Podestos vadovaujama delegacija, 1979 m. memorandumo signatarai ir rmjai, 1983 m. Europos Parlamento rezoliucijos rmjai, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvs usienio reikal ministras J.B.Hannibalssonas, Beneliukso parlamentins konsultacins tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, iaurs Tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo nari Asambljos nariai, Baltijos Asambljos nariai, diplomatini misij atstovai, konferencijos pranejai, Lietuvai lemting nakt uvusij u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb gimins ir artimieji, vyki liudytojai, nukentj, tap invalidais gimins ir artimieji, Pasaulio Lietuvi bendruomens atstovas Lietuvoje, Seimui atskaiting institucij vadovai, apskrii virininkai, merai, auktj mokykl rektoriai, tautini bendrij atstovai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) gynjai, savanoriai ir kiti garbingi sveiai. Gerbiamieji, noriu praneti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs vardu savivaldybi atstovai pads gli ant uvusij kap Alytuje, Kaune, Kdainiuose, Marijampolje, Rokikyje. Seimo nariai pads gles Medinink udyni ir Gintaro agunio uvimo vietoje. Seimo nariai gles ivyksta padti tuoj pat. Toliau kvieiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoj .Jurn. Jis skelbs kalbaniuosius iame posdyje. .JURNAS. Mieli ir gerbiami susirinkusieji! Dabar kalbti kvieiu Seimo Pirminink A.Paulausk. A.PAULAUSKAS. Js Ekscelencija irinktasis Respublikos Prezidente Rolandai Paksai, Js Ekscelencija premjere Algirdai Brazauskai, gerbiamieji kolegos, io 24
posdio sveiai, kiekvienais metais ir, manau, jau visada Lietuva mins sausio 13 dien, kuri amiams rayta ms valstybs ir tautos istorij. Gerbiamieji Europos Parlamento vadovai, buv ir esantys jo nariai, ekscelencijos usienio valstybi ambasadoriai, js dalyvavimas ios mums nepaprastai reikmingos dienos minjimo renginiuose nra vien mandagumo ms valstybei gestas. Js esate su mumis lygiaveriai i ikilmi dalyviai, nes be rstaus pasaulio balso 1991 m. sausio 13-j ms likimas gal jau ir negaljo kardinaliai pasikeisti, taiau be to js balso tikriausiai btume gerokai suvlav grti civilizuot valstybi draugij. Ai jums u tai, kad js ir js atstovaujam tarptautini organizacij ar valstybi vadov, politik ir visuomens balsas vairiomis pasaulio taut kalbomis rm ms laisvs idj, stabd artjanio kracho igsdint, tankais riaumojani sovietin imperijos agresij. Gerbiamieji 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybs Akto signatarai, vairi Seimo kadencij nariai, vis Vyriausybi ministrai, susitik vairi ikilmi proga mes tarsi pasitikriname laikrodius ar nevluoja, ar neskuba, ar tos paios laiko juostos valandas rodo. Ar apskritai kurio nors laikrodis nesustojo... Manau, kad bent jau dauguma ms, nepaisydami skirting partij ar politini sitikinim, pozicij ar opozicij, galime nerausdami vieni kitiems velgti akis. Vadinasi, neiduodame t idj, kurios tada, prie 12 met, ved mones ginti Seim, televizijos bokt, Spaudos rmus. Gerbiami savanoriai, registruoti ir neregistruoti, apdovanoti ir neapdovanoti, sueisti ir ilik sveiki visi, kas tada stojote ginti Seim, televizij, radij, spaudos rmus. Tai, k js gynte, i esms jau nebuvo nei Seimas, nei Spaudos rmai, nei televizijos boktas. Tai buvo tiesiog Lietuva. Turbt dar niekada kiekviena gatv, kiekvienas pastatas, kiekviena ems pda taip nesitapatino su Lietuva kaip tsyk, t kruvinj sausio 13-osios sekmadien. I esms js patys tada buvote tiesiog Lietuva. Esu tikras, kad visos bsimosios kartos su didiausia pagarba mins amiaus pabaigos Lietuvos gyventoj kart, kuri bsimosioms kartoms padovanojo valstyb. Ai jums u valstyb. Brangieji uvusij artimieji, js skausmo nesumains nei gras odiai, nei vis ms gls ant js vaik ar tv kap, nei gatvi pavadinimai, amin sausio 13-osios didvyrius. J tis atliko savo garbing misij jie kaip karalius Mindaugas Justino Marcinkeviiaus dramoje savo krauju tvirtino Lietuvos valstyb, lipdom i atskir molio gaballi. Js artimj kraujas tvirtino Lietuv, lipdom i kiekvieno ms. Net tie, kurie dar abejojo ms valstybs nepriklausomybe, man, kad ji trapi, laikina, ir imperija kaipmat susidoros su isiokle Lietuva, tada, pamat ms didvyri, o js artimj krauj, neilaik siliejo Lietuv ir tapo ja. Ir dabar jau niekas nepasakys, kad ms nepriklausomyb tik gudriai sugautas istorijos momentas. 25
Niekas nepasakys, kad kakas atkimo stebukling butel ir kaip pasak din laisv paleido laisv: imkite ir naudokits tverkite savo nepriklausomyb. Nieko panaaus jau nebus. Ms uvusieji pasauliui parod, kad i to paties visai ne stebuklingo butelio iriedjo tankai traikyti ms laisvs. Bet tankams keli utvrme mes, o sustabd Loreta Asanaviit, Virginijus Druskis, Darius Gerbutaviiaus, Rolandas Jankauskas, Rimantas Jukneviius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavaliukas, Vidas Maciuleviius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Povilaitis, Ignas imulionis, Vytautas Vaitkus. Kvieiu atsistoti ir minutl pagalvoti tik apie juos. mones, tapusius legenda. mones, savo mirtimi spjusius pasaul: imperija yra imperija kad ir koks caras j valdyt. (Tylos minut). Ai. Kaip bt nuostabu, jeigu visada prisimintume juos... O tai reikia, daniau jaustumms Lietuva. Ne tik gindamiesi ir gindami, o ir dirbdami, kurdami, skaitydami, mstydami ir balsuodami. Ypa ioje salje... Mieli urnalistai, js iandien dirbate. O didel js dalis turt sdti ia kaip garbingiausi io ikilmingo posdio sveiai. Drauge su savo kolegomis i usienio. Vienintel jga, kuri galjo nutraukti agresij, buvo pasaulio balsas, kur ir paadino urnalistai, Vilni suvaiav i viso pasaulio. Tada, prie 12 met, Lietuva savo akimis pamat tai, k pasaulis vadina tarptautiniu urnalist solidarumu. Gerbiamieji buv sovietmeio disidentai, tai js dka iandien mes minime dar vien sausio 13-j, 1983-ij. Js neleidote ugesti viliai. Kiekvieno js aretas, kiekvienas teismo procesas buvo signalai pasauliui ne tik apie sins laisvs paeidimus Lietuvoje, o ir apie tai, kad Lietuvoje dar gyvas tikjimas laisve ir nepriklausomybe. Kad gyva pati lietuvika dvasia, ji kakur pasislpusi, kakur gelmse, bet gyva. Kiekvienas js pogrindinis leidinys, pasieks laisvj pasaul, beldsi jo sin: negi js galite bti laimingi, kai visai netoli ar kakur u Atlanto toli sovietins imperijos glbyje dsta buvusi Europos valstyb Lietuva, kurios mons ilgisi civilizuotos Europos, nori bti tokie kaip js. Tik be js pagalbos visi jos norai yra beprasmiai. Ir Europa po daugelio met neilaik. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas prim rezoliucij Dl situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kurioje raginama Baltijos ali klausim svarstyti Jungtinse Tautose ir ireikiama viltis, kad usienio reikal ministr konferencija sieks kiek manoma gyvendinti Baltijos valstybi piliei trokimus dl ali valdymo sistemos. Tokia rezoliucija dar toli grau nebuvo nei laisv, nei nepriklausomyb. Taiau tai buvo enklas, kad Europa mus jau girdi, kad Europai mes jau rpime, kad ms disident odis jau ne auksmas tyruose. Tai buvo savotikas pripainimas. Ne paios nepriklausomybs pripainimas, o pripainimas, kad mes jos verti. Tai buvo ms vilties pripainimas. 26
Dvi sausio 13-osios dvi tarpusavyje tiesiogiai susijusios datos. 1983 m. sausio 13-osios Europos Parlamento rezoliucija turjo tiesiogins takos ms kovo 11-ajai. 1991 m. sausio 13-oji tiesiogin kovo 11-osios pasekm. Dvi sausio 13-osios dvi viltys. Ms ir ne ms viltys. 1983 m. sausio 13-oji ms viltis grti Europos politin emlap, grti Europ grti namo... 1991 m. sausio 13-oji imperijos viltis atimti i ms vilt. Anos sausio 13-osios vilt. Imperijos viltis liko palaidota. Kartu su paia imperija. Nes ms viltis buvo stipresn. Nes ji buvo visos civilizuotos demokratins Europos viltis. Ai. (Plojimai) .JURNAS. Dkoju. Dabar kvieiu kalbti Europos Parlamento vicepirminink G.Podest. G.PODESTA. Pone Pirmininke, mielieji deputatai, ponios ir ponai, mielieji biiuliai. iandien mindami i svarbi dat, mes pradedame lemiamus metus, kurie bus ypa svarbs ms emyn ir ms emyno tautoms. Prie kelet savaii Briuselyje su ponu A.Paulausku ir Europos Parlamento pirmininku Coxu a pats susitikau su visais trylikos ali kandidai parlament pirmininkais. Tik prie savait Kopenhagos virni susitikime buvome ireik ms bendr poir. Europos Sjungos pltra bus labai svarbus ir simbolinis naas, sutvirtinantis pasaulin taik, saugum ir klestjim. Kitais metais parlamentai ir parlamentarai, tiek nacionalini parlament nariai, tiek Europos Parlamento nariai, turs atlikti labai svarbius darbus, susijusius su Europos Sjungos pltra. alyse vykstant balsavimui ir europini sutari ratifikavimo darbams mums teks utikrinti, kad visiems tiems procesams leigitimum suteikt ms ali mons. Be j palaikymo, deja, negalsime gyvendinti savo ambicij Briuselyje. Gruodio mnes mes sutarme dl btinybs parlamentams bendradarbiauti ir kartu usitikrinti ms ali moni param, kad Lietuvos stojimas Europos Sjung ir kit kandidai stojimas Europos Sjung bt skaidrus, atviras ir demokratikas. Noriau pridurti, kad ioje srityje urnalistai ir iniasklaidos atstovai galt atlikti ypa reikming darb. iandienos minjimas mums primena, koks didelis atstumas buvo veiktas kartu nuo tos dienos, kai baigsi Vokietijos padalijimas ir kai lugo Taryb Sjunga. I ties Lietuva niekada nepriklaus Taryb Sjungai, nebuvo jos dalis. Js buvote okupuoti. Penkis deimtmeius truko i okupacija, taiau js sugebjote labai greitai atkurti demokratij ir visa tai rodo, kad js mstymas ir js europin kultra niekada nebuvo sugriauti. Lenkiu galv prie tas aukas, kurias teko sudti js aliai, jai teko lidnas likimas bti okupuotai dviej totalitarini reim. Js al buvo okupavs ir Hitlerio, ir Stalino reimas. Js stojimas Europos Sjung reikia didiul pergal. Po Soviet invazijos nacionalin kova alyje tssi, lygiai taip kaip ir Estijoje bei Latvijoje. Reikia atsivelgti tas aukas, kurias teko sudti js tautai, atliekant vairiausias reformas ir pertvarkymus tam, kad js alis galt stoti Europos Sjung. Js viltis rodo, 27
kad js penkis deimtmeius visam iam procesui rengts, ir tai dabar Baltijos alys uims joms priklausiani viet Europos ali eimoje. Js stojimas NATO yra labai panaus procesas, taiau stoti Europos Sjung yra sunkiau, tai yra kompliktuotesnis procesas. Btent todl mini reikimo laisvs ir demokratijos kriterijai yra tokie svarbs. Dabar, manyiau, yra btinyb apvelgti ms ateit. Artimiausiais mnesiais Konventas dar papildys savo darb sra, ir a, kaip italas, galiu utikrinti, kad Italija, kuri netrukus prads pirmininkauti Europos Sjungoje, padarys visk, kad tarpvyriausybins konferencijos darbas baigtsi iki 2003 met pabaigos. Lietuva visateisikai dalyvaus ios tarpvyriausybins konferencijos darbe, nors naujos sutartys bus pasiraytos vliau. Mielieji kolegos, Europos Parlamento balsavimas prie 20 met aikiai parod, kaip ms institucija sugebjo veikti reopolitikos ir tradicins diplomatijos nubrtas ribas. Nes i ties tas sprendimas buvo labai kontroversikas, ir js daug padarte, kad atgautumte savo laisv. Noriu nuoirdiai tuo pasidiaugti ir pasveikinti jus savo ir vis Europos parlamentar vardu. Pone Landsbergi, pono O. von Habsburgo buvimas ia mums yra kvepiantis dalykas. Mes matome, kad pltra pads galutinai laimti m u demokratij. Mane ioje kelionje lydi ponas G.Adamas, kuris yra Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto vienas i vadov. Noriau pasakyti, kad per t jungtini komitet susitikimus, kurie rengiami su ali kandidai parlament vadovais ir su ms politinmis grupmis, mes turime galimyb geriau stebti pltros procesus. A, kaip Europos Parlamento vicepirmininkas, kuriam patikta stebti Europos pltros reikalus, galiu tiesiog geriau suprasti, kokie yra ali kandidai lkesiai. Europos Parlamente buvo daug kalbta kalb klausimu, ir mes nusprendme, kad tokiame parlamente, kur parlamentarai atstovauja savo ali pilieiams ir priima j labui teiss aktus, jie turi teis kalbti savo gimtja kalba. inoma, toks sprendimas nebus pigus, jis mums kainuos, taiau tai yra btinos ilaidos, nes mes negalime sutikti su kultr niveliacija, kad ir kokia ta niveliacija bt. Mes manome, kad visos alys Europos Sjungos nars ir maos, ir didels yra vienodai svarbios kultros identiteto poiriu. Kaip ir vliava, kalba yra dar aikesn kiekvienos alies kultros identiteto iraika. Mes lapkriio 19 dien Strasbre jau baigme debatus iuo klausimu. Lapkriio 19 dien vyko didelis renginys, susitiko 27 ali Europos Sjungos kandidai ir nari atstovai. 23 kalbos buvo vartojamos susitikimo metu, 500 kalb kombinacij. Tai buvo tikras egzaminas ms vertim tarnybai, bet ji t egzamin ilaik. Noriau pasakyti, kad labai svarbu turti kvalifikuotus darbuotojus. Ms institucijos skmingai veiks po Europos Sjungos pltros. Tikims, kad is darbas duos laukiam rezultat dar iais metais, kad js alis galt darniai sijungti Europos Sjung 2004 m. gegus 1 dien. i dien mes bsime uvert vien i istorijos puslapi, mielieji biiuliai, atverdami saugumo ir
28
klestjimo perspektyv, kuri buvo nesivaizduojama prie 20 met. Tegyvuoja Europa, tegyvuoja Lietuva! (Plojimai) .JURNAS. Kalbs Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas G.Adamas. G.ADAMAS. Gerbiamasis Pirmininke, irinktasis Prezidente, parlamento nariai, js ekscelencijos ponai ir ponios! 1983 metais a buvau Europos Parlamento narys, tada buvo priimta rezoliucija. Ir man labai diugu matyti pon O. von Habsburg iandien ia su mumis. Man, manau, ir daugumai tuometinio parlamento nari i rezoliucija atspindjo vilt, o ne lkest. Taiau maiau nei per 10 met pasikeit Europos politinis emlapis. Buvo nuplta gelein udanga ir staiga alys pasirod pasauliui, atsirado naujas kontekstas, nauja patirtis, naujos viltys, nauji lkesiai, nauji siekiai Europa atsibudo naujai aurai. Tai buvo galimybi aura ir dabar tai jau yra tikimyb. Mes negalime vertinti viso ios rezoliucijos poveikio, taiau tai buvo proceso dalis. Ji turjo duoti vilties toms Baltijos valstybms, kurios siekia politini pokyi, turjo suteikti joms tikjimo, kad j viltis gal gale taps realybe. Man teko garb pastaraisiais mnesiais pirmininkauti Jungtiniam parlamentiniam komitetui su Seimu, dirbti drauge su ponu E.Vareikiu ir kolegomis. iandien man teko garb drauge su Europos Parlamento vicepirmininku ponu G.Podesta, kuris atsakingas u pltr, dalyvauti iame susitikime ir kalbti apie pon Nilso ir Tikleo indl pltros proces. iandien noriu isakyti jums paprast mint. Europos Parlamento nariai, kurie yra Jungtinio parlamentinio komiteto nariai, mano, jog j darbas dar nesibaig. Mes esame pasiry atlikti visk, kas manoma, kad bt pasinaudota visa ekonomine pagalba per finansavimo programas per laikotarp iki visikos narysts, kad Lietuva galt gauti vis naud i struktrini fond i karto nuo narysts Europos Sjungoje dienos. Didelis dmesys skiriamas verslui, ypa smulkioms monms. Tai reikia paremti profesiniu mokymu ir investicijomis mogikj kapital. Mes taip pat pripastame, kad ms funkcija yra padti Europos Parlamento nariams taip pat prisidti prie i proces Europos Sjungoje. Labai lauksiu t 15 Seimo nari, kurie dalyvaus mokymo programoje Briuselyje ir Strasbre kit mnes. Mes taip pat sieksime padaryti visk, k galsime, kad galtume paremti referendumo kampanij, kad Lietuvos mons balsuot teigiamai. Niekada nereikt pervertinti rinkim rezultat. Pagrindiniai dalykai, kurie kelia nerim ir man yra labai svarbs. Vis pirma energetika. Turiu pasakyti, kad energetikos politika yra valstybi nari reikalas. Lietuva turi nusprsti, kaip energija, ypa elektros energija bus gaminama ateityje. Branduolin energija nra iskiriama. Sprendimas bus susietas su Baltijos valstybi energijos tinklu ir kaimynini ali energijos poreikiais. Kitas dalykas tai ems kis. ia yra daug iki, kaip ir kitose Europos Sjungos alyse, kad bt pagaminti produktai, konkurencingi kitose alyse. Tai
29
reikia, kad ems kyje bus maiau darbo viet. Nedarbas turi bti atsvertas labai grietos augimo politikos, kuri bt taikoma kaimo vietovse. Turizmo pltra taip pat turt bti kaip vienas i traukt dalyk. A Britanijoje taip pat atstovauju tokiai grupei, kuri susiduria su panaiomis problemomis. Dabar ms futbolas yra geriau inomas nei, pavyzdiui, anglies pramon. Prie keliolika met ioje pramonje dirbo daug moni. Dabar visai nedaug. Mes inome, kad be Europos Sjungos valstybi nari pagalbos ateitis bt nekokia. Ir atskiri asmenys negali igyventi patys, ir atskiros valstybs negali igyventi paios. Mes visi kartu dirbdami galsime pasiekti daug daugiau nei kiekvienas, dirbdamas atskirai. Tai yra pagrindin Europos Sjungos mintis. O politin mano regiono istorija taip pat pateik dar vien mint. 1940 m., prie Antrj pasaulin kar, E.Gray, usienio reikal ministras, buvo parlamento narys i ms regiono. Tuomet jo posakis pateko istorijos vadovlius. Dalanios linijos nusidriekia per vis Europ. Europos Sjunga pakeit karo btinum, nes atsirado bendradarbiavimas, todl atsirado viltis. iandien, gerbiamasis Pirmininke, mes i naujo kalbame apie tuos dalykus. (Plojimai) .JURNAS. Kalbs buvs Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys K.Bobelis. K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, Ekscelencija irinktasis Prezidente, Ministre Pirmininke, visi garbingieji Europos Parlamento delegatai ir sveiai, O.von Habsburgai ir visi io ikilmingo minjimo dalyviai! Man tikrai nepaprastai malonu dalyvauti iame minjime ir prisiminti tai, kas vyko prie 20 met Strasbre. Lietuva, 1940 m. okupuota, inkorporuota Soviet Sjung, kentjo netekusi nepriklausomyb. Padtis buvo labai kritika. Vyko karas. Daugelis Europos valstybi buvo prislgtos, priverstos vykdyti okupacijos politik. Daugelyje valstybi dominavo naciai arba komunistai. Tos valstybs negaljo ireikti savo pozicij, todl n viena Europos valstyb 1940 m. nepareik protesto dl Lietuvos ir Latvijos okupacijos, nepadar jokio ygio, pasmerkdamos t brutal akt. Vienintel laim, kad ms broliai, Amerikos lietuviai, 1940 m. rugpjio mnes suorganizavo Amerikos lietuvi taryb, kuri sudar visos atkurtosios Lietuvos politins partijos. i Amerikos lietuvi taryba per kelet mnesi pajg gauti Jungtini Amerikos Valstij Prezidento F.Ruzvelto audiencij, kuri vyko 1940 m. spalio 15 dien. Tos audiencijos metu (delegacijoje buvo tik lietuviai, nes mes negaljome surasti latvi ir est) Prezidentas F.Ruzveltas paskelb pai garsiausi istorin Amerikos deklaracij, kad Jungtins Amerikos Valstijos niekada nepripains Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos ir neteisto inkorporavimo Soviet Sjung, kad tos valstybs turi bti laisvos. ia deklaracija rmsi visa 50 ar 45 metus trukusi kova. Tik remdamiesi ia deklaracija, mes galjome pateikti savo byl. Ypa sunkus periodas buvo nuo 1940 m. iki 1975 m., kai n viena Europos valstyb nenorjo kalbti Lietuvos, Latvijos, Estijos klausimu. Ir tik 1975 m. rugpjio 1 d. Helsinkyje, kai buvo priimtas Helsinkio
30
Baigiamais aktas, mums atsidar nauji vartai, naujos durys pateikti Lietuvos bylos nepriklausomybs pageidavimus. Tada pradjo kilti Lietuvos reikalai. 1979 m. mes gavome Lietuvos disident Memorandum, kreipimsi Jungtines Tautas ir Vakar Europos valstybes, kurias VLIKas ivert angl, prancz, vokiei kalbas ir iplatino nurodytais adresais. Bet t Memorandum dvejus metus nebuvo absoliuiai jokios reakcijos. Tada ms draugai amerikieiai, su kuriais dalyvaudavome Helsinkio, Madrido, Belgrado konferencijose, pasak, kad mes vieni negalime vis laik kelti js bylos, js turite rasti draug Europoje. Ms, krikioni demokrat, socialdemokrat, veikjai Anglijoje surado anglus J.Scott-Hopkins ir A.R.Tyrrell, kuriuos tikino ir kurie sutiko parengti Europos Parlamento rezoliucij. Prajo dveji metai, kol i rezoliucija 1983 m. pagaliau buvo pateikta. Dvejus metus vyko derybos, kol galjome rasti pakankamai moni tai rezoliucijai paremti. Buvo labai daug darbo, buvo labai daug netiktum, buvo labai didelis atmetimas. Ypating al VLIKo veiklai dar Amerikoje ir Europoje atsirad jaunieji Lietuvos politikai, kurie sak, kad politini partij nereikia ir kad j apskritai neturi bti Lietuvoje, kad Lietuva turi veikti kaip kompaktika mas. Tai buvo skandalinga ir mums nepriimtina. Taip pat jie paneig Helsinkio akto suteiktas taut ir moni apsisprendimo galimybes, kontaktus su giminmis, ryi su spauda turjim. Pradjo kurtis Helsinkio grups. Per tas grupes VLIKas buvo informuojamas ir perduodavo t informacij Vakarams. Pagaliau mes suradome O.von Habsburg, savo sen draug, kuris vis laik rpinosi Lietuvos reikalais. O.von Habsburgas sutiko bti tos rezoliucijos referentu ir j parengti Europos Parlamentui. Truko dvejus metus, kol jo parengta rezoliucija buvo patvirtinta. Pagaliau 1982 m. gruodio mnes mes gavome ini, kad 1983 m. sausio 13 d. rezoliucija bus svarstoma. VLIKo delegacija nuvyko sausio 9 dien. O.von Habsburg mums tada sak, kad aplankytume kiek galima daugiau vairi delegacij, kad kalbtume ir gautume balsus, nes dabar bals nra. Ponas E.Klepsch, kuris buvo Europos Parlamento vicepirmininkas, pasak, jog jeigu js negausite socialdemokrat bals, tai rezoliucija nebus priimta. Tada, sausio 12 d., buvo kritika situacija. Ponas E.Klepsch paskyr man pasimatym su W.Brandtu, kuris buvo Socialdemokrat frakcijos pirmininkas, garsus Europoje mogus, buvs Vokietijos kancleris, Berlyno meras, taip pat buvs pabglis. Kai jis mane prim, tai i pradi net kalbti nenorjo. Jis pasak, kad j sprendimas yra padarytas ir jie nutar balsuoti, jog nori iekoti kompromiso su Soviet Sjunga. Bet po keleto minui pokalbio (jis mans net kabinet nepakviet, kalbjome sekretors kambaryje) jis man sako, koki a turiu teis kalbti Lietuvos vardu, kai a 40 met nesu buvs Lietuvoje? Jis sako: Js neinote, kas ten vyksta. Ten situacija keiiasi. Tik lietuviai gali kalbti. A tada ponui W.Brandtui pasakiau: Pone Brandtai, js 11 met praleidote Norvegijoje, pabgs nuo Hitlerio, grote ir k padarte Vokietijoje? Js tapote garsiausiu Vokietijos politiku, atkrte Vokietijos demokratij ir dabar norite i ms t galimyb
31
atimti. Staiga, kaip perknas i giedro dangaus, jis pasikeit ir pakviet mane kabinet. Jis sived kabinet ir kalbjoms toliau. Po to jis pasak: iandien vakare Socialdemokrat frakcijoje a pasakysiu, kad kiekvienas socialdemokratas balsuot pagal sin ir sitikinim. Kit dien vyko balsavimas. Rezultatas buvo 99 u, prie 6 ir 7 susilaik. Daugiausiai kovojo komunistai, ypa Graik komunist partijos nariai, kurie djo visas pastangas, kad i rezoliucija bt sustabdyta. Baigdamas a noriu pabrti, jog buvo nepaprastai svarbu, kad visos lietuvi politins partijos vieningai dirbo ir daugelis i t partij: krikionys demokratai, socialdemokratai, valstieiai liaudininkai priklaus t partij pasaulio internacionalams ir per tuos politinius savo partij internacionalus jie kl Lietuvos klausim ir tikino per juos savo Vyriausybes, kad Lietuva tapt laisva. Europos Parlamento rezoliucijos primimas buvo lis, padars posk Europoje, nes po to mes neturjome joki sunkum priimti kitas rezoliucijas, ir visi pradjo laisvai kalbti apie Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomyb. Mes esame dkingi visiems, ypa O. von Habsburgui, u it na ms laisvs kov. Ai. (Plojimai) .JURNAS. Ai daktarui K.Bobeliui. Kvieiu kalbti buvus Europos Parlamento nar, 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos pranej O. von Habsburg. (Plojimai) O.von HABSBURGAS. Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai! Vis pirma noriau isakyti asmenin pastab. Sveikinu jus surengus susitikim, sveikinu j pradjus istoriniu susitikimu vakar. Tai buvo labai svarbu, nes jis suteikia pagrind tam, k mes dabar stengiams pasiekti. Ponios ir ponai, btent i istorija mums parod, kaip js isilaisvinote, kaip js kovojote dl ms bendr tiksl. Mes Europos Parlamente ir kitur turjome galimyb ireikti savo mintis ir tai buvo atsakymas t mint, kuri mes gavome i js. Antrojo pasaulinio karo metu Amerikos ambasadorius Taryb Sjungoje ponas (...) pasak, kad jis kalbjosi su Stalinu ia tema ir dabar turi mokslin studij, kaip galima sunaikinti valstyb: paimi 5% ir juos sunaikini. inote, k tai reikia. Ir, sako, jie dabar bando t studij gyvendinti ir Baltijos valstybi nebeliks. Ponios ir ponai, tai buvo soviet poiris, tai buvo tai, kas jus pastmjo kovoti. A galiu tik jums pasakyti, kad su neribotu susiavjimu galiu galvoti apie tuos mones, kurie pasira dokument, kuriuo mes remiams, nes btent tai parod, kad tie mons rizikavo savo gyvybe, savo eim gyvybe dl bendruomens, dl to, kad gaut laisv. Mes i tikrj labai didiuojams tuo pagrindu, kuriuos js remiats, mielieji draugai i Lietuvos. Dabar tik galime kelti klausim, kaip engsime priek. Dar por trump odi. Ms emynas Europa, kur js dabar engiate. A nesutinku su ia formuluote, visuomet js buvote Europoje, ji visuomet buvo js irdyse. A turiu ilg emigranto patirt ir galiu pasakyti, kad labai danai emigrantas savo tvyn neasi su savimi irdyje ir ji niekuomet i jo irdies nepasitraukia. Tai galima pasakyti ir apie Lietuv. Js suvaidinote didiul vaidmen. Taip atsitiko dl js istorijos ir noriu pabrti, kad Europa yra ypatingas emynas pasaulyje, 32
kur ikyla superemynai. I tikrj yra ta supergalybs tikimyb, mes negalime to ivengti, taiau mes, Europa, galime sukurti supergalimyb, nes mes turime tok potencial. Js tai jau rodte savo kova u laisv, savo kova u savo valstybs atkrim ir u Baltijos valstybi teis bti tuo, kuo jos yra. Na, ir, aiku, dl tos visos paramos, kuri mes gavome i didvyrik suomi. Ponios ir ponai, tai reikia, kad mes esame daugelio valstybi, daugelio kalb emynas. Mes nesame dideli ar ma valstybi emynas. Mes galime kalbti apie dideles valstybes, taiau pasaulini santyki kontekste visos jos yra maos ir mes visi stovime drauge. Mes taip pat turime pavyzd, kaip tok emyn galima sukurti. Jeigu leistumte pasakyti, geriausias pavyzdys jums yra veicarija. veicarija turi didiul pranaum palyginti su visais kitais. Kodl jie galjo ilaikyti savo neutralum? Dl to, kad ten yra trys nacionalins grups, kurios sudaro vien valstyb, t.y. italai, pranczai ir vokieiai. Kadangi veicarijos kaimynins valstybs yra Italija, Pranczija ir Vokietija, jos nebegaljo kelti agresyvaus karo prie veicarij. Jos nebegaljo bti agresormis, todl kaimyns yra utikrintos dl savo ramybs. Mes galime iandien Europ paversti tokiu emynu, kuriame vis taut situacija bt lygiai tokia pati. Mes galtume emyn paversti tokiu emynu, kuriame nebt karo. Taigi dabar js balsuosite dl Europos. Kadangi a savo regione stebjau iuos poslinkius (a kalbu apie Vidurio Europ), galiu jums pasakyti, kad tai nebus lengva uduotis. Pavyzdiui, Vengrijos draugai man sako, kad jie jau isilaisvino, visa tai vyko Europos miuose, treiajame pasauliniame kare, jeigu taip galima pasakyti, ir jie sako, kodl mes turtume dar kart balsuoti? Manau, kad mes turime tikinti mones, kad tas balsavimas, kuriame mes kiekvienas individualiai dalyvausime, bus labai svarbus pasauliui. Nekalbkime apie tas menkas detales, kurios bus tik pasekms, kalbkime apie didj tiksl. Europos bendrija yra saugumo bendrija, paangos bendrija ir didiuli kultr bendrija. Js tauta kalba apie istorij ir apie ms kultros didyb. Ms kultra yra tai, kam mes taip pat turime atstovauti. Leiskite man dar pridurti vien asmenin pastab. Yra toks protingas pasakymas, kad jeigu nra Dievo, viskas leidiama. Ponios ir ponai, mes taip pat kalbame ir apie pagrindines vertybes. Nepamirkime, kad kalbant apie religij mons jau nekalba apie tai, ar galima pasivalgyti po savo miest. Nepamirkime, kad moralini ir religini vertybi pagrindas yra Europos pagrindas ir visi kartu mes pasieksime skms. Linkiu jums geriausios Dievo palaimos! Ypa jums, mano biiuliai Lietuvoje, siekiant t uduoi, kurios yra reikalingos ir mums, kurie nesame i Baltijos valstybi, bet esame js partneriai. Labai jums ai. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Toliau kalbs 1979 m. 45-i pabaltijiei memorandumo signataras I.Calitis. I.CALITIS. Gerbiamieji ikilmingo Seimo posdio dalyviai, Ekscelencijos, damos ir ponai. Prisimenant Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. Estijai, Latvijai 33
ir Lietuvai svarbi rezoliucij, nortsi pasakyti kelet odi apie nenutrkstam istorijos vyksm. Nepaisant griet poski valstybi gyvenime, istorija laiko tkmje pltojasi savarankikai. Kasdienis gyvenimas, kuris buvo vakar ar vyksta iandien, rytoj jau bus istorija. Nortsi pereiti prie pagrindins srovs, buvusios Ryt Europoje, kuri, jei ms valstybi gyvenime nebt buv griet poski, ms valstybes bt nuvedusi kitokia linkme. 1960 m. Ryt Europoje prasidjs disidentinis judjimas ms Baltijos kratuose turjo iek tiek kitok atspalv, nes kova u mogaus teises ir neprievartin pasiprieinim Baltijos kratuose reik ir kov u ms taut laisv apsisprendimo teis bei savo valstybi atkrim. i mintis atved Estijos, Latvijos ir Lietuvos kai kurias pogrindio grupes, tokias kaip Baltijos federacija ir kitos jaunimo grups Latvijoje bei Estijoje, ir buvo kurtas bendras Estijos, Latvijos, Lietuvos nacionalinio judjimo vyriausiasis komitetas bei bendra est, latvi ir lietuvi grup dl 1979 m. memorandumo nuostat dl MolotovoRibentropo pakto panaikinimo gyvendinimo. iandien kai kam gali ikilti klausimas, kodl Memorandum pasira negausus disident brys. Turtume atsivelgti ano meto slygas. Jos buvo kelios. Paraus reikjo surinkti skubiai, kad KGB neukirst kelio j paskelbti. Iki tol Lietuvos Helsinkio grup ir Lietuvos katalik teisi gynimo komiteto nariai pirm kart per okupacijos laikotarp idrso vieai pasirayti, t.y. ieiti i pogrindins veiklos vieum, inome, koks likimas mones itiko... Taigi panaus likimas galjo itikti ir pasiraiusiuosius po Memorandumu bei j artimuosius. Po Memorandumu pasira signatarai rizikavo daug kuo. Vertinti Memorandumo reikms negaliu, nes esu vienas i signatar. Tvirtinama, kad tai padarys istorija. Tuomet padar Europos Parlamentas, nors ir ketverius metus pavlavs. Man buvo leista ireikti pagarb ir dkingum i ikilmi organizatoriams, taip pat man didel garb, kad po tam tikros pertraukos vl suteikta galimyb kalbti ioje istorinje ir garbingoje salje. Ai. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Kvieiu 1979 m. pabaltijiei memorandumo signatar, buvus Lietuvos Respublikos Seimo nar V.Bogu. (Plojimai) V.BOGUIS. Mielosios ponios ir gerbiamieji ponai. Ities 1979 m. rugpjio 23 dien 45 pabaltijieiai ir 11 rus disident su A.Sacharovu prieakyje pasira vadinamj 45-i memorandum. Mano supratimu, per vis okupacin laikotarp tai yra vienas svarbiausi dokument. Tas dokumentas pirm kart istorijoje suvienijo Lietuv, Latvij ir Estij vardan savo laisvs, vardan savo nepriklausomybs, sujudino Europ. Tai pirmas dokumentas per vis okupacin laikotarp, kuris privert susimstyti Europos demokratines valstybes, dar daugiau idrsiu pasakyti, sudrebino ir sovietin imperij. Taip, ities, kai t dokument pasirainjau, man buvo 21 metai. Tikrai nesijauiu nei didvyriu, nei herojumi. Tiesiog turjome vilt ir tikjim, kad ms tikslas bus pasiektas.
34
Negaliu nepaminti, kad io vieno i svarbiausi dokument pagrindinis iniciatorius buvo aminas maitininkas, jums visiems gerai inomas A.Terleckas. Taip, ijudinome Europ. Mes esame, buvome ir bsime Europoje. Mums reikia sudlioti paskutinius takus. Dirbkime, kalbkime. Kalbdami susikalbkime. Iekokime kompromis, iekokime idj, bet nekovokime. Kov laikai jau baigsi. Dirbkime vardan tautos, vardan valstybs. Tepadeda mums Dievas. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Kalbs 1991 m. sausio 13 d. nukentjusij atstovas, tremtinys, Vilniaus universiteto docentas A.ukys. A.UKYS. Gerbiamieji, jau prajo 12 met nuo tos lemtingos ir visam ms gyvenimui simintinos dienos, kai mes beginkliai stovjome prie riaumojanius tankus, prie ugn spjaudani automat vamzdius ir bandme taip stovdami apginti savo ir Lietuvos laisv. Ms saugomi objektai buvo ugrobti okupanto, taiau toje nelygioje kovoje mes moralikai nugaljome. Nugaljome todl, kad mes buvome teiss, buvome tvirti savo teisumu, tvirti savo dvasia. Ir ta moralin pergal, kuri atkreip dmes visas pasaulis, visas civilizuotas pasaulis, prived prie to, kad ji tapo ms fizine pergale. Ir tai iandien Lietuva yra laisva demokratika valstyb. Ne viskas ms alyje dabar klostosi taip, kaip turt bti. Dar daug sunkum reiks veikti, taiau jeigu mes bsime tokie, kokie buvome tada: tokie pat tvirti, vieningi, dori ir teisingi, jeigu visi geranorikai vienas kitam paddami dirbsime Lietuvos labui, visk veiksime. Tada mes galjome bti tokie. Bkime ir iandien tokie, verti t dien. Mane, nukentjusj nuo soviet agresijos 1991 m., galiojo ireikti nuoirdi padk visam civilizuotam pasauliui, kuris mus tada palaik, palaik ir anksiau. Nuoirdiai dkojame jums, nes jeigu nebt js, mes btume neisilaik. Dkojame taip pat io renginio rengjams, visiems susirinkusiems u atminties apie tas tragikas, bet garbingas ms tautai ir valstybei dienas isaugojim, u pagerbim t ms bendraygi, kurie u Lietuvos laisv, u ms vis laisv paaukojo ne tik savo sveikat, bet ir savo gyvyb. Tebnie viesi atmintis apie juos ms irdyse ir teudega ji ms vaik ir vaikaii irdis kaip gyvas pavyzdys, kaip reikia mylti savo tvyn, kaip reikia ginti. (Plojimai) iandien sausio 13 diena, kaip iandien supratote, dviguba istorin data ms tvyns istorijoje. iandien mus vadina garbingu laisvs gynj vardu. Kai kurie i ms esame net pakviesti ikilming posd, kuriame dalyvauja tiek daug auktus valstybinius postus uimani politini veikj, daug garbing svei, atstovaujani usienio valstybms ir organizacijoms. Ai jums u dmes mums. Bet vis dlto, nors iandien labai ypatinga diena, a negaliu negrti prie to, k jau esu kalbjs i ios tribnos ta paia proga, rodos, prie atuonerius metus. Didel ms, nukentjusij per sausio ir kitus vykius, dalis, ypa tie, kuri sveikata nuo patirt traum pradjo stipriai lubuoti, todl jie prarado darb, labai danai pasigenda tokio dmesio, kok mes iandien jauiame, kasdienybje. Ypa
35
sunku tiems, kuriems j mogikas orumas neleidia, kaip sakykime, lsti su savo bdomis ir vargais kitiems akis. Jais pasirpinti privalome mes, Sausio 13-osios draugijos ir Sausio 13-osios brolijos valdyb atstovai. Kartais bna labai skaudu, kai, nordamas padti tokiam vargstaniam kukliam mogui, susiduri su stora alto abejingumo siena, o kartais net ir su atviru prieikumu. Nejaugi tie mons, kurie pasira Lietuvos Nepriklausomybs Atkrimo Akt savo krauju, yra maiau garbingi, maiau verti dmesio negu to Akto signatarai, pasira Akt raalu? Man atrodo ir tie, ir kiti verti pagarbos ir dmesio. Nortsi, kad ms valdininkija imt pavyzd i iame posdyje dalyvavusio (dabar nematau) gerbiamojo Seimo Pirmininko pavaduotojo .Jurno. Nepaisant jo uimtumo, kiekvien kart, kai mes kreipiams j, jis visada mus dmiai iklauso ir nuoirdiai padeda. Jis kartais randa laiko net tam, kad atvykt asmenikai atsisveikinti su ijusiu anapilin laisvs gynju, paguosti velionio eimos narius. Ir ta kukli glyt, kuri ponas .Jurnas teikia uvusiojo eimai, yra ne maiau brangi ir suteikia ne maiau paguodos negu brangus oficialus vainikas. Bt gerai, jeigu daugiau moni sekt jo pavyzdiu. iandien Laisvs gynj diena, didelis jubiliejus, kai mus pirm kart palaik pasaulis, Europa. Mes didiuojams tuo, kad savo rytu, savo auka mes irgi prisidjome prie to, kad iandien ms mayt Lietuva tampa pilnateise Europos valstybi bendrijos nare, kad ji tampa nepalyginamai saugesn negu seniau. Kad ms vaikams ir vaikaiiams jau niekad nereiks stoti beginkliams prie okupanto tankus, niekam nereiks patirti karios tremtinio ir politinio kalinio dalios. Tie laikai prajo. Taiau bdami aktyvs Lietuvos pilieiai, iek tiek prisidj prie laisvs atgavimo, mes negalime nejausti nerimo ir kartu atsakomybs u tai, kad gyvenimas Lietuvoje vis dlto dar ne toks, koks jis turt bti, apie kur svajojome Sjdio pakilimo laikais. Todl mes kartu su didija dalimi Lietuvos piliei, kurie taip pat buvo su mumis tomis tragikomis, sunkiomis, pavojingomis dienomis, reikalaujame mes manome, kad turime teis reikalauti! kad ms demokratikai irinkta valdia, jos atstovai greiiau sprst, energingiau, siningiau sprst tas problemas, kurias reikia isprsti, kad ms gyvenimas pasikeist, kad nereikt daliai ms piliei raustis po iuklynus, kad gatvse nebt valkataujani vaik. Nordami, kad ie pozityvs procesai vykt greiiau, mes parengme daugel pasilym, daugel projekt, kokios reformos ms alyje bt reikalingos, kad greiiau ateit permainos, kad mons atsakingiau dirbt. O mes dirbti galime, mokam, mes tai parodme pasauliui per tas dienas. Labai prayiau ms aukt valdios atstov, kad jie rast laiko susipainti su ms pasilymais. Labai gaila, kad ms pasilymai, kurie buvo pateikti ankstesnms valdioms, nesulauk tinkamo dmesio. Juk daugelio problem bt nebuv, jeigu btume jas sprend laiku. Lietuvai, atgavusiai nepriklausomyb, dabar reikia moralinio atgimimo, ekonominio, dvasinio atgimimo sjdio, pilietins smons ugdymo sjdio. Ir bt gerai, jeigu ms valdia tok sjd inicijuot. Ms visuomen, mes palaikysime 36
j. Neabejokite ms visuomens tvirtumu ir dora. Jeigu bsime tokie, kokie buvome tomis dienomis, visus sunkumus veiksime ir ms Lietuva bus ne tik laisva demokratin, bet ir klestinti valstyb. Todl a manau, kad mes bendromis jgomis galsime sukurti ms alyje gerov visiems monms. Pabriu, visiems, o ne j grupelms. Ai u dmes. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Kalbs Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvs usienio reikal ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas. (Plojimai) J.B.HANNIBALSSONAS. Seimo Pirmininke, irinktasis Prezidente, premjere, Seimo nariai, ponios ir ponai, garbingieji sveiai, kaip mogui, kuriam teko apsilankyti ia kelios dienos po 1991 m. sausio 13 d., grimas Vilni iandien kelia daug emocij. Tuo metu mums rpjo tokie klausimai kaip, pavyzdiui, ar Stalino pasekjai Kremliuje dar kart bandys pasukti istorijos tkm, ar jie jau prarado ryt panaudoti jg ir primesti savo vali. Tuo metu, 1991 m., atsakymo t klausim neinojome. Vienintelis dalykas, kur mes inojome, buvo tai toks. Jeigu jie bt sukaup drs ir leid panaudoti jg prie neginkluot taut, mes btume mat didiulio masto kraujo praliejim. Bet jeigu jie bt sustabdyti prie prarajos krato, tai reikt j imperijos galo pradi, tai bt laisvs ir nepriklausomybs atkrimo kovos pradios takas. Dabar, stovdami ia, inome, kas i tikrj vyko, o visa kita tai jau istorija. A atvykau Vilni 1991 m. sausio mnesio trei savait primygtinai raginamas pono V.Landsbergio, kuris tuo metu baiminosi paties baisiausio. Jis norjo, kad NATO valstybs usienio reikal ministras parodyt savo solidarum. A pamaiau, kad Seimo vadovas dien ir nakt temptai dirba, a iame pastate maiau daug moni savanori, ginkluot autuvais, pasiruousi aukoti gyvyb prieinantis didiulei jgai, a maiau ubarikaduot pastat, ubarikaduot automobiliais, cemento blokais, pasiruous prieintis. Kai tomis iemos naktimis vaikiojau Vilniaus gatvmis ir velgiau akis moni, besistengiani suilti prie lau, man nekilo n joki abejoni, kad jie kada nors nusileis, jie laikysis, kad ir kas bt. Tai buvo tiesos momentas, tai buvo groio momentas, kurio niekada nepamiriu, kiek gyvensiu. Po dvylikos met mes vl susitinkame iame istoriniame pastate pasidiaugti laisvs vaisiais, pavelgti tas permainas, kurios vyko. Tos permainos i tikrj pralenkia didiausias t laik fantazijas ir svajones. Taiau net ir jos negali bti palygintos su tomis galimybmis, kuri galima pasiekti Baltijos regione. Reform tempai leidia mums neabejoti, kad artimiausioje ateityje is regionas nepaprastai pasikeis, kad pasikeis Baltijos valstybse gyvenimo kokyb, moni gerov. Tai bus geriausias atpildas u moni drs ir laisvs apraika. Prahoje Lietuva, Latvija ir Estija buvo pakviestos prisijungti prie svarbios organizacijos. Netrukus po to buvo priimtas kitas sprendimas, kuris reikia, kad Europos valstybi eima priims Baltijos valstybes. Galiausiai praeities mklos negrtamai nujo praeitin. Dabar gyvename remdamiesi nauja realybe ir i ties tai teikia mums galimyb vsti. Dkoju. (Plojimai) 37
.JURNAS. Kalbs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininkas, Nepriklausomybs Akto signataras V.Landsbergis. (Plojimai) V.LANDSBERGIS. Ekscelencijos, mielieji kolegos Lietuvos parlamentarai, visi laisvs kov veteranai ir gynjai, malons sveiai. ioje salje vir jimo dur js matote ra 1990 m. kovo 11 d. ia atkurta Lietuvos valstyb. ia ji buvo ginama prieinantis blokadoms ir diversijoms, kuriant laisv visuomen ir nepriklausom teisin valstyb ilgame nelengvame darbe, kuris tebeeina. Politin jga, kuri ved ir galutinai atved 1990 m. kovo 11-j, buvo Lietuvos sjdis. Netrukus minsime Lietuvos sjdio penkiolikmet. Lenkiu galv Sjdio bendraygiams ir j vardu visiems, kurie parm Lietuv anuomet Vilniuje, Kaune ir visur ms emje, Baltijos kelyje, Maskvoje ir demokratiniame pasaulyje. Jau kit dien po kovo 11-osios nepriklausomam parlamentui ir Lietuvos laisvei buvo planuojama smurtin pratis. Bet ypatingas imginimas atjo po 10 mnesi sausio 13-osios nakt i karto po pusiaunakio. A buvau aukiausias valstybs pareignas ir, atstovaudamas ms valstybei pasaulyje, vadovavau politinei ir diplomatinei gynybai, taip pat ir teisinei, iame tolydio, net naktimis posdiaujaniame parlamente, kai reali fizin paties parlamento gynyba, pirmoji barikada t nakt buvo neginkluot piliei rankos ir krtins. Turjome atlaikyti dar ir vidin kriz, kad valstyb toki lemting nakt nelikt be konstitucikai io parlamento galiotos Vyriausybs. Ir tai vyko ioje salje, kai daugyb moni aplink rmus meldsi ir giedojo. Atjo rmus ir savanoriai, pasiry kad ir menkais ginklais pasiprieinti agresoriui, prisiekdami nepagailti Lietuvai savo gyvybs. Beje, savanorius sil atsisti Moldavija, pirmoji, nors dar nesavarankika, i karto po kovo 11-osios pripainusi Lietuvos nepriklausomyb. Atvyko brelis koving savanori i Ukrainos, atvyko parlamentar i vairi ali: Rusijos, Lenkijos, Vengrijos ir kit, kad bt su mumis. Maskvoje ms atrama buvo B.Jelcinas, o G.Starovoitova, pamojusi ranka svyruojanius demorosijos vyrikius, pati msi ir sureng pirm masin demonstracij Lietuvai remti. Tuomet Rusija norjo tapti demokratija, ir mes stovjome vienoje barikados pusje prie totalitarin komunizmo imperij. B.Jelcinas sausio 13-j nuskrido Talin, kuris po Rygos turjo tapti treija Kremliaus auka, ir i ten pasaul pasiek keturi isilaisvinani ali vadov Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos vieningas balsas: Vadovaudamosi sitikinimu, jog tolesnis ms valstybi pltojimasis galimas tik radikali permain, laisvs ir demokratijos pagrindu, alys pripasta viena kitos valstybin suverenitet. Latvija, Lietuva, Rusijos Federacija ir Estija patvirtina savo rytingum pltoti valstybi santykius tarptautins teiss ir savitarpio pasitikjimo princip pagrindu. Suprantama, a t ketural tarpvalstybin pareikim pasiraiau gavs faksu i Talino ir grinau atgal su savo parau, su Lietuvos parau. Taigi dokumentas, kuris nuo tada skelbiamas kaip pasiraytas Taline, i tikrj buvo pasiraytas Taline ir Vilniuje.
38
Specialus laikas i Talino su keturiais paraais ir ta paia sausio 13-osios data buvo nusistas priekurtms Jungtins Tautoms. Kuomet ir u Atlanto iauo sausio 13-osios rytas, JAV Prezidentas D.Buas vyresnysis pasiunt savo partneriui Kremliuje trump, bet didelio krvio sentencij, galbt kiek atsiliepdamas ir mano asmenin praym dar gruodio 10 d. Vaingtone arba praym telefonu, perduot sausio 11-j. Diplomatine ir konstitucine kalba D.Buas pasak: Teistumas nesukuriamas jga. Maiau diplomatine kalba tai reik: Tu, M.Gorbaiovai, neturi suvereno teisi tai emei Lietuvai, ir jokia jga, joks smurtas tau t teisi nesuteiks. Po vienuolikos met D.Buas jaunesnysis pasak mums visiems Vilniuje: Js daugiau niekad nebsite vieni. Supratome, nes bsime aljanse su Vakar civilizacijos demokratijomis ir ivien ginsime bendras vertybes. Bsime su Europos Sjunga kaip jos nar ir jau imgintais, vaisingais bdais kursime geresn gyvenim ms pilieiams, norintiems j kurti. Ir ie tikslai, ios galimybs buvo apgintos Vilniuje an sausio 13-j. Dabar nebedaug reikia, gal tik nedaryti klaid, ir kovo 11-osios tikslas bus pasiektas. Jo vardas saugi Nepriklausomyb, krybika ir gyvybinga Lietuva laisv taut bendrijoje. Kita vertus, padtis nra ir visai paprasta. Kvietimai perirti i naujo jau ubaigtas sutartis arba atsisakyti narysts Europos Sjungoje i tikrj yra kvietimai likti kitoje, nedemokratinje geopolitinje erdvje, nuo kurios apsigynme an sausio 13-j. Miuose bna uvusi. Niekad nepamirime j vard, kuriais dabar pavadintos Vilniaus gatvs. Ne upuolikams, bet uvusiems u Tvyn dangaus angelai vainikus i deimant pina. Todl nei lidesys, nei gedulo kaspinai glse ir vainikuose nenustelbia ta auka paventintos pergals. Laisvs dvasia, Sjdio dvasia, Lietuvos dvasia buvo pakilusi galingai. Ir a tikiu, kad jeigu reiks, jis pakils ir vl. Brolybs ginklas pats galingiausias. Ai u js malon dmes. (Plojimai) Seimo deklaracijos, silomos priimti ikilmingame posdyje, skirtame 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-meiui bei Laisvs gynj dienai paminti, projektas Nr. IXP-2192(5) (Primimas) .JURNAS. Ai. Ai visiems kalbjusiems. Ikilmingame posdyje mes turime svarstyti ir priimti deklaracij, skirt 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-meiui bei Laisvs gynj dienai paminti. Kvieiu V.P.Andriukait tribn pristatyti rezoliucijos po svarstymo. V.P.ANDRIUKAITIS. Dkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Pristatydamas i deklaracij, noriau tarti kelet odi. I tikrj i sal iandien dar kart patvirtina istorinius stebuklus. 1960 metai, Kauno algirio aiktyne buvo protesto akcija. 1960 m. Europos Tarybos konsultacin asamblja prim tuo metu kreipimsi dl padties Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Sek 1979-ieji Memorandumas. Negaliu iandien savo akimis patikti, kad ioje salje yra ir A.Terleckas, kuris 1983-iaisiais buvo kaljime ir tremty, ir Otto von
39
Habsburgas, kuris tuo metu Europarlamento tribnoje stovjo ir sak tiesos od pasauliui. iandien tas stebuklas yra visi ioje salje. Taigi 1983 m. sausio 13-oji, 1991 m. sausio 13-oji. Ir 1991 m. Europos Parlamentas ne vien kart ireik rezoliucijas ir pozicijas dl vyki ir dl Lietuvos. Dkojame Europos Parlamentui u t nuosekli pozicij. Taigi, matyt, yra istorijos padiktuotos paralels, kurios iandien mus visus, ia esanius, galina laikyti didiosios Europos laisvs vaikais. Mes norime pasakyti, kad Europa iandien yra laisvs Europa. Duok Dieve, kad ta laisv ir toliau tstsi. Dabar leiskite perskaityti deklaracij. Deklaracijos galutinis tekstas yra suderintas atsivelgus V.Einorio, .Jurno, K.Bobelio, V.Landsbergio ir kit Seimo nari pastabas. Taigi tekstas bt toks. Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija. Lietuvos Respublikos Seimas, paymdamas, kad demokratins pasaulio valstybs nuo pat 1940 met Soviet Sjungos vykdytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei prievartinio i valstybi prijungimo prie Soviet sjungos laiksi Baltijos valstybi aneksijos nepripainimo ir kartu j tstinio suvereniteto pripainimo politikos; konstatuodamas, kad Baltijos valstybi laisvs byla tapo ypatinga Antrojo pasaulinio karo baigties uduotimi, o solidarumas su Baltijos valstybmis okupacijos laikotarpiu ir parama j nepriklausomybs siekiams Europoje buvo reikiami nuolat pabriant, kad Baltijos valstybi okupacija neteista; pabrdamas, kad toki demokratini Europos valstybi nuostat daugiausia lm nepertraukiama rezistencin bei disidentin veikla Baltijos valstybse, taip pat aktyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatini tarnyb, Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto bei ieivijos organizacij veikla; paymdamas, kad inomiausiais paramos okupuotoms Baltijos valstybms pavyzdiais tapo 1960 m. rugsjo 28 d. priimta Europos Tarybos konsultacins asambljos rezoliucija, skirta prievartinio Baltijos valstybi prijungimo prie Soviet Sjungos dvideimtmeiui, ir 1983 m. sausio 13 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kaip atsakas 1979 m. rugpjio 23 d. pasirayt 45-i pabaltijiei memorandum ir kad iose rezoliucijose, pasmerkusiose neteist Baltijos valstybi okupacij, buvo raginama i valstybi klausim sprsti vadovaujantis laisvo taut ir valstybi apsisprendimo principu; pabrdamas, kad Europos valstybi parama bei disidentinis judjimas Baltijos valstybse taip pat i valstybi diplomatini tarnyb, Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto bei ieivijos organizacij veikla tapo labai svarbiais veiksniais 1990 metais atkuriant Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomyb, kuri Lietuvoje buvo apginta ir isaugota tragikj 1991 met sausio 13-j, o Latvijoje ir Estijoje vlesni 1991 met vyki metu; paymdamas, kad euroatlantins integracijos siekis tapo vienu i svarbiausi nepriklausomyb atkrusios Lietuvos Respublikos usienio politikos prioritet, sudarani galimybes negrtamai sitvirtinti demokratijos vertybes puoseljanioje Europos valstybi bendrijoje, ia deklaracija reikia padk visiems Lietuvos laisvs kov dalyviams u ryt, vali ir tikjim Lietuvos nepriklausomybe bei demokratinms pasaulio valstybms, vykdiusioms Baltijos valstybi aneksijos nepripainimo po40
litik; reikia padk Europos Parlamentui u 1983 met sausio 13 dienos rezoliucij Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, atspindini ypating ios tarptautins institucijos param Baltijos valstybi laisvs siekiui; pabria, kad Lietuva, skmingai baigusi derybas dl narysts Europos Sjungoje ir gavusi pakvietim tapti Europos Sjungos ir NATO nare, sitvirtina tarptautinje pasaulio ir Europos valstybi bendrijoje, sipareigoja aktyviai rengtis dirbti narysts Europos Sjungoje slygomis ir kvieia visas Lietuvos institucijas gerinti administracinius gebjimus ir gyvendinti reikalingas reformas, kad bt galima laiku vykdyti narysts sipareigojimus bei skmingai dalyvauti Europos Sjungos institucij veikloje; reikia sitikinim, kad bsimasis stojimo Europos Sjung sutarties ratifikavimas Europos Sjungos valstybse narse ir jos patvirtinimas Europos Parlamente, taip pat ali kandidai referendumai dl narysts Europos Sjungoje taps dar vienu besivienijanios Europos solidarumo rodymu, kvieia visus Lietuvos Respublikos pilieius pasinaudoti naujomis narysts Europos Sjungoje teikiamomis galimybmis ir aktyviai dalyvauti reikiant savo vali bsimajame referendume dl Lietuvos narysts Europos Sjungoje. Ai, Pirmininke. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Ar Seimo nariai sutikt i karto balsuoti dl ios rezoliucijos? Nra kit pasilym? Tai praau balsuoti. Kas u tai, kad priimtume k tik igirst Lietuvos Respublikos Seimo deklaracij? Gal balsuojame. Kas pamiro kortel, tegul pakelia rank, pripliusuosime. 101 u, prie nra, susilaikiusi nra. Rezoliucija priimta. Dar penki. 107 u, prie, susilaikiusi nra. Deklaracija priimta. Ai. (Plojimai) Tuo ikilming posd skelbiu baigt.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS DEKLARACIJA

PRIIMTA IKILMINGAME POSDYJE, SKIRTAME 1983 M. SAUSIO 13 D. EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEIUI BEI LAISVS GYNJ DIENAI PAMINTI
2003 m. sausio 13 d., Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, paymdamas, kad demokratins pasaulio valstybs nuo pat 1940 m. Soviet Sjungos vykdytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei prievartinio i valstybi prijungimo prie Soviet Sjungos laiksi Baltijos valstybi aneksijos nepripainimo ir tuo paiu j tstinio suvereniteto pripainimo politikos; 41
konstatuodamas, kad Baltijos valstybi laisvs byla tapo ypatinga Antrojo pasaulinio karo baigties uduotimi, o solidarumas su Baltijos valstybmis okupacijos laikotarpiu ir parama j nepriklausomybs siekiams Europoje buvo reikiami nuolat pabriant, kad Baltijos valstybi okupacija neteista; pabrdamas, kad toki demokratini Europos valstybi nuostat daugiausia lm nepertraukiama rezistencin bei disidentin veikla Baltijos valstybse, taip pat aktyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatini tarnyb, Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto (VLIK) bei ieivijos organizacij veikla; paymdamas, kad inomiausiais paramos okupuotoms Baltijos valstybms pavyzdiais tapo 1960 m. rugsjo 28 d. priimta Europos Tarybos Konsultacins Asambljos rezoliucija, skirta prievartinio Baltijos valstybi prijungimo prie Soviet Sjungos 20-meiui, ir 1983 m. sausio 13 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kaip atsakas 1979 m. rugpjio 23 d. pasirayt 45-i pabaltijiei memorandum, ir kad iose rezoliucijose, pasmerkusiose neteist Baltijos valstybi okupacij, buvo raginama i valstybi klausim sprsti vadovaujantis laisvo taut ir valstybi apsisprendimo principu; pabrdamas, kad Europos valstybi parama bei disidentinis judjimas Baltijos valstybse, taip pat i valstybi diplomatini tarnyb, VLIKo bei ieivijos organizacij veikla tapo labai svarbiais veiksniais 1990 m. atkuriant Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomyb, kuri Lietuvoje buvo apginta ir isaugota tragikj 1991 m. sausio 13-j, o Latvijoje ir Estijoje vlesni 1991 m. vyki metu; paymdamas, kad euroatlantins integracijos siekis tapo vienu i svarbiausi nepriklausomyb atkrusios Lietuvos Respublikos usienio politikos prioritet, sudarani galimybes negrtamai sitvirtinti demokratijos vertybes puoseljanioje Europos valstybi bendrijoje, ia deklaracija reikia padk visiems Lietuvos laisvs kov dalyviams u ryt, vali ir tikjim Lietuvos nepriklausomybe bei demokratinms pasaulio valstybms, vykdiusioms Baltijos valstybi aneksijos nepripainimo politik; reikia padk Europos Parlamentui u 1983 m. sausio 13 d. rezoliucij Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, atspindini ypating ios tarptautins institucijos param Baltijos valstybi laisvs siekiui; pabria, kad Lietuva, skmingai baigusi derybas dl narysts Europos Sjungoje ir gavusi pakvietim tapti Europos Sjungos ir NATO nare, sitvirtina tarptautinje pasaulio ir Europos valstybi bendrijoje; sipareigoja aktyviai rengtis dirbti narysts Europos Sjungoje slygomis ir kvieia visas Lietuvos institucijas gerinti administracinius gebjimus ir gyvendinti reikalingas reformas, kad laiku bt galima vykdyti narysts sipareigojimus bei skmingai dalyvauti Europos Sjungos institucij veikloje; reikia sitikinim, kad bsimasis Stojimo Europos Sjung sutarties ratifikavimas Europos Sjungos valstybse narse ir jos patvirtinimas Europos Parlamen42
te, taip pat ali kandidai referendumai dl narysts Europos Sjungoje taps dar vienu besivienijanios Europos solidarumo rodymu; kvieia visus Lietuvos Respublikos pilieius pasinaudoti naujomis narysts Europos Sjungoje teikiamomis galimybmis ir aktyviai dalyvauti reikiant savo vali bsimajame referendume dl Lietuvos narysts Europos Sjungoje.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO INTERNETO TINKLALAPIS.
ARTRAS PAULAUSKAS
ISTORIKO POKALBIS SU ANTANU TERLECKU

ISTORIKAS: Tautinio atgimimo laikotarpiu niekas i ankstyvesni lietuvi veikj
nera dienorai, o laikus ra Ezopo kalba, bet ir tuos daniausiai sunaikindavo. Anie veikjai nusine kap daug paslapi, kurios bt labai pravertusios ms istorikams. Todl Lietuvos tautinio atgimimo istorijoj tiek daug sprag, balt viet. inodamas, kad js turite k papasakoti ms ateities kartoms, pakvieiau pasikalbti. Mane daugiausiai domina paskutini dviej deimtmei Lietuvos rezistencija. Klausant usienio radijo transliacij susidaro spdis, kad nedaug supratimo apie j turi ir ms emigrantai... A.TERLECKAS: O i kur jie inos ties, jeigu atvyk Tvyn beveik vis laik praleidia Lietuvos viebutyje arba isiioj klauso pasak apie roj emje. ISTORIKAS: Daugelis atrodo be galo laimingi, galdami isiveti Amerik roinius akinius. A.TERLECKAS: Mano nuomone, lietuvikoji tikrov j i viso nedomina. Per usienio radij jie negaili kompliment Lietuvos rezistentams, taiau beveik nieko i j neaplanko. An dien man tuo skundsi Nijol Sadnait. Vytautas Skuodis veltui stengsi susitikti su Draugo redaktoriumi, viejusiu Vilniuje. ISTORIKAS: Rodo jums bailumo pavyzd. A.TERLECKAS: Apie ms tautiei vienag mes daniausiai suinome tik i Gimtojo krato ir, savaime suprantama, tik tada, kai an pdos seniai atauusios... Gegus mn. antroje pusje Lietuvoje lanksi ponai Mykolas Drunga, Edvardas Kaminskas, Kstutis Keblys, Liutauras Macknas ir kt. Jie flirtavo ir glbesiavosi su tais, i kuri gal tik vienas prof. eslovas Kudaba vertas pagarbos. Taiau apie j vizit LKP CK spauda usimin tik liepos pradioje... Apmaudu, kad ms broliai trumpos vienags metu Lietuvoje danai bendrauja vien su suburuazjusiais savo giminaiiais, kuri interes ir rpesi ratas labai jau siauras. Tokie lietuviais pasijunta tik algirio rungtynes stebdami. met mane aplank tik penki jaunuoliai ir trys kunigai i usienio, i kuri du brazilai ir vienas italas... 43
ISTORIKAS: Suprantu js vis nuoskaud. Js daug kuo rizikavote ir rizikuo-
jate, o emigrantus gsdina pati mintis nereikalingais vizitais ugauti Lietuvos administratorius, kurie gali daugiau neleisti j Lietuv atskristi... A.TERLECKAS: Matot, jie gyvena visai kitame pasaulyje, daugelis i Lietuvos ivyko vaikai bdami, kai kas ten ir gim. Skirtingas ms poiris pareig Tvynei, mogaus gyvenimo prasm. ISTORIKAS: Kodl apie tikr padt Lietuvoje nepapasakoja usien emigrav js draugai? A.TERLECKAS: Labai skaudi tem paliette. sitikinau, kad nuvyk ten buv bendraminiai kalba tik tai, kas galingiausiai emigrant partijai patinka... ISTORIKAS: Tai nusikaltimas! A.TERLECKAS: O kam tai rpi? Visada lietuvis savo partij labiau myljo u Tvyn... Daug kas supranta, kad atvykliai dl daugelio prieasi neties kalba, taiau meils partijai vardan tyli... ISTORIKAS: Manau, kad doc. V.Skuodis vis teisyb pasakys. A.TERLECKAS: Ugavau j kategoriku savo tvirtinimu, kad ir jis kalbs ikagoje tik tai, kas reikalinga... ISTORIKAS: Jauiu, kad cenzra vesta ir ms pogrindinje spaudoje. A.TERLECKAS: Ir dar kokia! Tai kalba apie em ms politin kultr... Ties sakant, Perspektyvos ispausdino labai griet Vyties leidj laik. Tolerantikas buvo ir Alma mater, Dievas ir tvyn, Tiesos kelias. Pastarajame buvo atspausdinti gan kritiki pasauliei laikai. ISTORIKAS: Papasakokite apie ms pogrindin spaud. A.TERLECKAS: Pirmiausia reikt susitarti dl svok. Emigrantai vadina vienus i ms katalikais, o kitus liberalais. Kadangi esu sovietins mokyklos aukltinis, paskutins svokos labai nemgstu. Katalikai danai mane vadina tautininku. Ir io termino nemgstu, nes primena buvusias partines rietenas! Visos Nepriklausomos Lietuvos partijos man nesimpatikos. ISTORIKAS: Tad pakalbkite apie pogrindin lietuvi spaud. K js inote apie j? Tikiu js objektyvumu. A.TERLECKAS: Garantuoju tik u fakt tikrum. Taiau poiris juos bus mano. Todl subjektyvus. ISTORIKAS: K galite papasakoti apie LKB kronik? A.TERLECKAS: 1971 m. vasaros pabaigoje iandien labai garsus kunigas prasitar, kad mes su Viktoru Petkumi bsim pakviesti pasitarim. Vlesni vykiai parod, kad buvo planuojama pakviesti mus dl pogrindinio leidinio. Kakas nusprend apsieiti be pasauliei. iemet suinojau, kad pasitarime buvo tariamasi dl pogrindinio leidinio pavadinimo. Vieni buvo u Vivos voco, o kiti u LKB kronik. Laimjs pastarj pasilymas. ISTORIKAS: Kaip sutikote Kronik? A.TERLECKAS: Labai palankiai, nors i rus pasiskolino pavadinim (prie 100 met skolinoms i lenk...) ir nors pirmuosiuose numeriuose buvo atspausdinti 44
pareikimai, kuriuos buvom skait, ne kart girdj per Vakar radij. Nusprendm padti Kronikai. V.Petkus para du straipsnius. Viename ra, kad, atrodo, vyskupas Pletkus gainiojo i laidotuvi procesijos jaunim. Antrame apra tragik vieno Lietuvos vienuolyno istorij. Deja, i dviej V.Petkaus straipsni buvo ispausdinta vienintel fraz: laidotuves susirinko apie 100 kunig ir didiul tikinij minia. 1974 m. ruden vienas kunigas usak parayti pasaulietik straipsn. Paraiau Gelbkite Lietuvos gamt! Atspausdino be joki kupir. Nors tai buvo ne specialisto straipsnis, bet sujudino Lietuv. Pasiauks kunigus, kulto reikal reikal galiotinis Rugienis rk, kad Kronik rao straipsnius, nieko bendra su religija neturinius. Iki iol es valdia toleravusi Kronik, o dabar ant banyios pasipilsianios represijos... Rugienio agentai m veikti ir per bailius kunigus. ie skleid vairius gandus, tiraavo KGB gsdinimus... ISTORIKAS: Ar tuo Rugienis ko nors pasiek? A.TERLECKAS: Labai daug! Kronik spausdinusios ir platinusios vienuols m reikti nepasitenkinim, grasino pasitrauksianios nuo pogrindinio leidinio, sivlusio politik. ISTORIKAS: Esate pasakojs apie 17-os Lietuvos inteligent laik LKB kronikos leidjams. Noriu igirsti daugiau smulkmen. A.TERLECKAS: Nauja Kronikos kryptis mano draug ir mans, aiku, nepatenkino. Vienai mokytojai lituanistei danai nunedavau t pogrindin leidin. Po keli numeri i atsisak skaityti tuo pretekstu, kad Kronika panai Ties ir viena, ir kita gina tik savo kromel. Abiem visikai nerpi Lietuva. Mums atrod, kad nepolitikuojanti Kronika kompromituoja lietuvi taut pasaulio akyse. Esu prie deimt met girdjs per BBC vienos angls profesors mint, kad Lietuvoje nra jokios antirusikos rezistencijos. Toki nuomon ji susidariusi kaip tik i Kronikos. ISTORIKAS: Ar dl to Kronika kalta? A.TERLECKAS: Ir 1975 m. Kronika spausdino daugiausia kunig Pareikimus. Jeigu vienas paraydavo rimt straipsn, tai koks nors bailys, bijodamas pasirayti per daug rimt straipsn, nutaisydavo j iki pigaus niekuio. Aiku, kad Kronika, pasiovusi reprezentuoti usienyje Lietuv, nevykd savo misijos. I Kronikos usienis galjo susidaryti klaiding nuomon, kad dl Lietuvos padties niekuo dti atjnai. Nieko i j lietuvi tauta ir netrokta vien teiss melstis, mokyti vaikus tikjimo ties. Lietuvoje vyksta kova, taiau vien tarp pai lietuvi tarp giliai tikinij ir bedievi. ISTORIKAS: Kaip Kronikos leidjai reagavo 17-os inteligent laik? A.TERLECKAS: mons, prat girdti vien savo bals, aiku, supyko. Taiau t laik uoliausiai mediojo KGB. Jiems pasisek tik po dvej met 1977 m. rugpjio 24 d., t.y. antrj kratos mano bute dien. ISTORIKAS: Teigiam rezultat laikas dav? A.TERLECKAS: Katalikai ileido Aur. iais metais buvs universiteto dstytojas V.Skuodis pasakojo apie katalik pasitarim, kuriame buvo svarstomas anas 45
laikas. Girdjs labai daug kritik bals. Taiau vienas, didel autoritet turs kunigas akcentavs, kad pasaulieiai teiss reiki pogrindinje spaudoje nagrinti ne vien religines problemas. Ten buvo nusprsta leisti Aur. Laikas pasiek tik dalin tiksl Aura juk neveriama usienio kalbas. Usienio skaitytojai ir toliau mat lietuv, besisielojant vien dl religijos reikal. ISTORIKAS: Kaip tik 1976 m. pradioje Kronika atspausdino labai ilg js laik J.Andropovui. Laikas grynai politinis ir, aiku, antisovietinis. Kuo tai paaikinti? A.TERLECKAS: Spju, kad keiiantis Kronikos leidjams keisdavosi ir jos kryptis. Kaip tik 1975 m. pabaigoje gavau vieno kunigo (Prano Raino Antano Terlecko pastaba) kvietim atveti mano laik J.Andropovui. Tas kunigas ivert laik ir ispausdino. Po met paraiau laik N.Podgornui. Pats esu teiks j kitam kunigui, porai katalik. Taiau Kronika to laiko jau nespausdino. ISTORIKAS: Papasakokite apie santykius su Aura. A.TERLECKAS: Pirmieji Auros numeriai buvo labai emo lygio. Mums atrod, kad tuo ji eidia 18831886 m. Aur ir jos leidjus, kuri darb pasiov tsti. Treiojo numerio teko laukti labai ilgai. Parame laik Naujos Auros belaukiant. Reakcija ta pati... Taiau ir kart laikas labiausiai upykd KGB, kurio nuora jie gavo labai greit. U t laik kakas atsiunt patu (!) labai pikt anonimin laik Mamonos tarnams skiriama. Laimjome tai, kad tolerantikesnieji kunigai ileido Aurel, kuri sudjo dal Laisvs auklio straipsni. Aiku, ne visus geriausius. Pavyzdiui, apie M.Suslov buvo ispausdinti du straipsniai. Aurel perspausdino tik antrj. Be pirmojo sunkiai suprantamas ir antrasis. ISTORIKAS: Papasakokite apie Aurel. A.TERLECKAS: Visikai nieko neinau. ISTORIKAS: Esu skaits penkis Laisvs auklio numerius. Papasakokite apie j. A.TERLECKAS: Kronikos leidjai kritik atsakydavo arogantikai: Leiskite savo laikrat! ISTORIKAS: Logikas patarimas! A.TERLECKAS: Nevisikai. Katalikikajai spaudai leisti pati tauta imtmeius kr organizacij. Pasaulieiai tokios organizacijos niekada neturs. ISTORIKAS: Girdjau per usienio radij kalbant daktar Kstut Girni. is tvirtino, kad Lietuvos tautin spaud vis laik rm Lietuvos katalikai. A.TERLECKAS: Ir a girdjau t ilg daktaro samprotavim. I tolo irint Lietuvoje viskas idealu. Deja... Prie kilnaus idealizmo danai prisiplaka pavydas, egoizmas, intrigos. Lietuva negali bti iimtis. Kaip mus rm katalikai, tegul atsako daktarui K.Girniui KGB pulkininkas J.esnaviius. 1985 m. 25 d. Kolymoje jo veide vytjo piktdiuga ir ekistikos pergals triumfas. Jis konstatavo: Tai k, Antanai, ilgaskverniai nefinansavo js nelegalios veiklos! Toki ivad pulkininkas padar i dienorai, ku46
riuos rado mano bute beveik penkeriems metams prajus nuo areto 1984 m. gegus 4 d. ISTORIKAS: Nieko negaliu suprasti. Kaip galima vertinti pogrindin leidin tik pagal savo simpatijas ir antipatijas leidjams? A.TERLECKAS: Paaikinsiu. I pradi nepartiniai partieiai irjo mane kaip neturting giminait. Po dviej laik, kritikuojani Kronik ir Aur, konservatoriai krikdemai labai pyko, taiau pradjo iek tiek skaitytis. Po pirmj trij Vyties numeri, o ypa 45-i pabaltijiei memorandumo (Baltijos chartijos) m traktuoti mane kaip pavojing politin konkurent, nors niekada toki rol nepretendavau. Dar daugiau laikau nusikaltimu dabartinmis slygomis rietis tarpusavyje, pavydti garbs ar panaiai. Deja, Kauno kunig seminarijoje religin ir politin tolerancija nedstoma... Dalis ms katalik negali umirti, kad tautininkai prie kar buvo nustm juos nuo valdios lovio. O a, j sitikinimu, kaip tik ir esu tautininkas. Visas kovos priemones su tautininkais jie laik moraliomis. ISTORIKAS: Daugelio js laik, rayt i lagerio ir tremties, itraukas spausdino Kronika. A.TERLECKAS: U tai ai, beje, vienai Nijolei Sadnaitei. iai pasislpus pogrindyje, katalikikoji pogrindin spauda pradjo mane ignoruoti. 1984 m. vasaros pabaigoje i Kolymos gro mona Elena labai nusiminusi dl mano sveikatos bkls. Daug kam ji guodsi. Arba niekas nepara spaud, arba toji atsisak spausdinti... ISTORIKAS: Negi tai gali bti? Juk bt labai nekrikionika neitiesti pagalbos rankos kenianiam. Leidjai negali neinoti, kiek daug padeda kaliniams viea informacija apie j vargus. A.TERLECKAS: Teorikai taip. Praktika rodo k kita. Lengviausia krikionik meil i sakyklos skelbti... Ms pogrindinje spaudoje daniausiai sutiksi Lietuvos bedievi vado P.Anilionio ir t baili kunig pavardes, kurie, paaukti kolektyvins ipainties, nuolankiai teisinasi ekistams u savo pastoracin veikl. Daug k galiau papasakoti, taiau kai kuri negrai fakt iklimas prietarauja etinms mano pairoms. Iklausykite tik vien fakt. 1985 m. nakt rugpjio 1 d. atvykau brolio laidoti. Nors gimins lauk penkias paras, ekistai leido iskristi i Leningrado tik brol palaidojus (su mirusia motina neleido atsisveikinti nors lavoninje, man kalint dar KGB kaljime). Aplanks motinos ir brolio kapus, pasidaviau jausmams. Lidnok mano pasakojim kakas (Robertas Grigas Antano Terlecko pastaba) ura magnetofono juostel. Nordami padti kandidatams Kolym, jie pasiunt mano interviu pogrindinei Kronikai. Petras Cidzikas pasakojo, kad interviu gavs i vienos moters (J.Sasnausko motinos Dalios Antano Terlecko pastaba). Toji praiusi perduoti kunigui Juozui Zdebskiui. Perdavs. Deja, Kronika nespausdino... Vienas pastamas mgins prastumti du mano laikus. Pogrindin spauda atsisak priimti. Abu laikai dingo. 47
ISTORIKAS: Labai lidna, tiesiog netiktina. A.TERLECKAS: Negalvokite, kad katalikai elgiasi taip tik su manimi vienu. Su visais tautininkais analogikai. .m. liepos pradioje Kronika radijo bangomis dkojo u auk buvusiems politiniams kaliniams. Taiau pamiro Gedimin Jakubion ir Algird Statkevii. Ypa gaila gydytojo Algirdo. Tai labai doras lietuvis. Lanko banyi, katalikikos spaudos niekad nekritikuoja... Dar 1985 m. Lietuvoje, suinojs, kad psichiatras Algis pervetas i erniachovskio psichiatrins ligonins Takento toki pat staig, praiau mones parayti apie kankin. Pogrindin spauda tyljo... Gydytojui A.Statkeviiui katalikai prikia ne tik tautikum, bet ir kolaboravim su naciais. Es moksis vokiei valgybos mokykloje. Neatsivelgiama Algio aikinim, kad mokykl j pasiunt antihitlerinis Lietuvos pogrindis. Medicinos fakulteto I kurso studentas Algis Statkeviius prisiek pogrindiui gaut i vokiei ginkl nukreipti tik prie Stalin ar Hitler. 1944 m. spalio mn. vokiei paraiutu imestas prie Kauno, Algis ginkl atidav ms partizanams, pats studijavo medicin Kaune, vliau Vilniuje, aktyviai dalyvavo pogrindinje kovoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipdoje, Kaune, Vilniuje, daugelyje Rusijos konclageri. 1956 m. paleistas ts medicinos studijas. Ra antisovietines knygas. Pusantr met buvo ilaikytas Vilniaus Lukiki kaljimo psichiatrinje. Ileistas ts rezistencin kov. 1980 m. vasario mn. suimtas, 7 metus kaljo erniachovskio ir Takento specpsichiatriniuose kaljimuose. Jis daugiausiai nukentjo i vis buvusi politini kalini. Nepaisant to, n vienas i katalik nepasiteiravo, gal reikalinga jam moralin pagalba. Straipsniu Kronikoje spjov mogui di. Bolevikai leido Algiui baigti auktuosius mokslus. O katalikai atsilygina u kani daugiau negu abejingumu. I kur j toks tarybinis patriotizmas? Kakodl katalikai nepriskiria giliai tikinij kategorijai ir Balio Gajausko. Jo 60-meio proga paraytas eilratis buvo nustumtas nereguliariai ieinani Aur. Eilratis Vakarus pasiek tik po 11 mn. Kstutis Jokubynas perskait j Balio 61-j gimimo metini proga... ISTORIKAS: Pats pasakojot, kad po areto katalikai labai dorai elgsi su jumis. A.TERLECKAS: kalintas likau pavojingas tik KGB. Katalikai buvo nusistat prie Terleck kovotoj, o Terleckas kankinys tapo jiems net simpatikas... Mane moraliai ir materialiai po areto rm nepartiniai katalikai. Kolym i Lietuvos daniausiai man ra vienuols i Marijampols, Vilkavikio, Kybart, Kauno, Kelms, Vidukls. Jos siunt banderoles, siuntinius. Amin skol jauiu joms. ISTORIKAS: Papasakokite apie 45-i pabaltijiei memorandum. A.TERLECKAS: Tai mano paties idja. Jos realizuoti du kartus vaiavau Estij 1979 m. pavasar su vienu Vilniaus pedagoginio instituto studentu, o t pai met rugpjio 12 d. su J.Sasnausku. Nors estai nepadjo, taiau kaip tik Tartu galutinai su Juliumi suredagavome Memorandum ir ispausdinome Marto Niklaus mainle.
48
Visa laim, kad KGB provokatorius V.Bastys daugiau domjosi Vytimi, o ne Memorandumu. I pradi organizavom MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavimo komitet. i idja KGB pasirod nerimta, todl praiopsojo 45-i pabaltijiei memorandum. Po keli mnesi papulkininkis T.Lazareviius prisipaino, kad skaudiausi smg okupacinei valdiai sudav kaip tik Memorandumas. 1979 m. rugpjio 15 d., grdami i Estijos, usukom pas On Lukauskait. Memorandum ji pavadino beprotiku dokumentu, u kur KGB suki kaljim vis Lietuvos disident aktyv. Memorandumo reikmingumui pakelti mums buvo labai reikalingi Lietuvos kunig paraai. Su diaugsmu j pasira kunigai V.Jaugelis ir A.Mocius. J.Sasnauskas kreipsi Tikinij teisi gynimo katalik komitet. Politini dokument jie nepasira. J pareiga tik tikinij teisi gynimas. ISTORIKAS: Kodl tik tikinij teisi gynimas? Juk tai nekrikionika? A.TERLECKAS: klausim nebeimanau, kaip ir atsakyti... Tada Julius nuvyko Piet Lietuv. Jis ten sumediojo vieno kunigo para, o a Riekutnuose antr. Svarbiausia buvo gauti akademiko A.Sacharovo pritarim. Tuo tikslu rugpjio 20 d. ivykau Maskvon. Rugpjio 23 d. usienio radijo stotys paskelb Memorandum. Suimtas neatsakinjau KGB papulkininki T.Lazareviiaus ir J.Markeviiaus klausimus. Kalinamas su psichiniais ligoniais buvau tiek ivargintas, kad pakako jg vien visk neigti. Laikausi tos nuomons, kad teisiamasis neturi teiss tik k nors iduoti, o taktika teisme kiekvieno asmeninis reikalas. Mano elges teisme daugiausia puol tie, kurie bijojo Memorandum pasirayti. Es Diev tikintis Juliukas Sasnauskas neisiadjs Memorandumo, o bedievis A.Terleckas visko isigyns. Jie negaljo neinoti, kad parao po Memorandumo tekstu isiadjo du kunigai... Vieno j parodymai prie mane teismui dav juridin pagrind inkriminuoti Memorandumo platinim. ISTORIKAS: Labai domu, kaip jus sutiko Lietuvoje. A.TERLECKAS: Pasaulieiai labai graiai, o daug katalik gan nekrikionikai, iskyrus vienuoles Nijol, Monik, Regin, V.Lapien, E.Lapienien. 1985 m. spalio 17 d. ilydjo mane Kolym labai graiai du kunigai ir klierikas. 1987 m. vasario 7 d. Rudaminoj (AA Zdebskio metinse) kunigai mane visikai ignoravo. Anas klierikas pasislp... Nepatiksite, kad teko laikuose teisintis tam klierikui. Dar 1985 m. vasar jis pasakojo, kad esu katalik smerkiamas u nacionalizm u tai, jog nekalbu rusikai. Raiau jam Lietuv, kad kart pakvieiau namus atsitiktinai gatvje sutikt rus i Jaroslavlio, kuris su mona neturjo kur nakvoti. O rusikai nekalbu tik su tais, kurie, igyven Lietuvoje daugiau nei 40 met, neimoko n vieno odio lietuvikai, niekina ms kalb, istorij, kultr, kurie liai aukia, kad su ms gimtja kalba nukeliausi tik iki... iviets. 49
ISTORIKAS: Protingiausia bt katalikams su pasaulieiais susitarus leisti
bendr pogrindin urnal. To reikalauja lietuvi tautos ir Lietuvos Katalik Banyios interesai. A.TERLECKAS: Bendradarbiavimo siekiau daugel met. Jokia agitacija u veiksm vienyb nieko nepads, udo mus partini rieten palikimas... ISTORIKAS: Jeigu ivien btumt veik leid vien, pavyzdiui, idinio lygio urnal, nebt reikj kalti ne tik jums, bet ir J.Sasnauskui, V.Skuodiui, G.Iemantui, P.Peelinui... A.TERLECKAS: V.Petkui irgi, o gal net ir B.Gajauskui. V.Petkui buvo paadtas Kronikos redaktoriaus postas. Tik palaidojs t vilt, V.Petkus m tverti Helsinkio nutarim prieiros komitet. Vienas kunigas 1975 m. pasakojo, kodl V.Petkus buvo atstumtas nuo Kronikos. ISTORIKAS: Reikt nors iandien taisyti padt. Istorija niekados neatleis nei katalikams, nei pasaulieiams u nesveikas varybas, tuias ambicijas. A.TERLECKAS: Nieko neidegs! Pasikalbkite js su katalikais kiekvienas j tvirtins, kad tik gilus tikjimas Dievu igelbs Lietuv. Jokiu bdu neneigiu religijos, katalikybs svarbos. Ai LDK Jogailai, kad jis ved lenk Jadvyg, o ne rus Sofij. Lenkai gerokai mus apkramt, taiau staiatikius lietuvius rusai jau seniai bt suvirkin. Jausmais besivadovauj labiausiai bijo argument... Jeigu vien dien susprogs Ignalinos atomin elektrin, nebereiks Lietuvai nei banyi, nei kunig... iuo argumentu katalik netikinsi... Jeigu i lietuvio bus irauta jo gimtoji kalba, Lietuvoj nebeliks jokios religijos. Pairkite subaltarusjusi lietuvi likim. Dauguma j, nebetek meils gimtajai emei, isiblak po plaij imperij ir iandien greiiausiai net persiegnoti nemoka. Suprantu, kad religija yra morals globja. Taiau pastaroji lemiama ir tautini tradicij. Lietuviai pamau perima rusika tradicijas, i kuri viena pavojingiausi protis girtuokliauti prie karsto, o kai kur net prie kapo. Daugelis Lietuvos kunig atsisako dalyvauti laidotuvse, jeigu ten bus nors stiklelis degtins. Taiau didij Lietuvos miest dvasininkai nra tokie principingi. Provincijoj vienas kitas kunigas ir pats ilenkia stiklel. Ar ne pogrindins spaudos pareiga pasmerkti tokius faktus? Ne paslaptis, kad lietuvis iandien venia daniau Moters, o ne Motinos dien. Einame dar toliau neretai sugrusi i banyios motina vasario 23 d. pasveikina su vyro(!) diena savo vyr ir berniukus... Negi ia Kronika neiri nieko pikto? Ar ne jos pareiga kelti vieumon ias blogybes? Kunigai i usienio pasakojo, kad Ukrainos unit banyios kronika daug domesn u lietuvikj. Kodl? Ji sielojasi ne vien dl religijos problem, atsak sveiai. UUB kronika pateikianti vis padties Ukrainoje vaizd, ko negali jie irti LKB kronikoje. ISTORIKAS: Grkime prie temos.
50
A.TERLECKAS: Ms katalikai siekia pirmenybs. Jie visikai patenkinti, kad
nors turi labai silpnas Kronik ir Aur, bet ms emigrant i usienio akyse sukuria regimyb, kad tik jie reprezentuoja taut (juk pasaulieiai iandien neleidia jokio pogrindinio leidinio). ISTORIKAS: Kartoju, kad jums visiems istorija neatleis. A.TERLECKAS: Nesitikiu kakta sienos pramuti... Katalikai skundiasi stokoj moni pogrindinei spaudai leisti. Taiau per septynis mnesius jie nesikreip nei mane, nei mano draugus su praymu k nors parayti pogrindinei spaudai. Ruo katalikai demonstracij, skirt Lietuvos krikto 600-j metini jubiliejui paminti, Vilniaus Gedimino aiktje. mus nesikreip. Girdjau, kad nieko neijo. Apie ruoiam demonstracij birelio 27 d. buvo gerai informuota tik KGB. Birelio 28 d. susirinko daug moni, taiau demonstracijos vad niekur nesimat. Pasirodo, birelio 27 d. vakare Gedimino aikt atjo 25 katalikai. ia usideg vakutes. Juos apsupo KGB mons taip, kad praeiviai net nepastebjo, jog ten kakokia demonstracija vyksta. M.Gorbaiovo dka slygos vieai veikti pagerjo. Taiau katalikai nesugeba jomis pasinaudoti. Jie per pusmet teparuo vien reikalavim paleisti politinius kalinius. Pareikim ra visiko analfabeto ranka. I jo kyo ir tolerancijos stoka: kodl reikalaujama buvo paleisti tik kun. A.Svarinsk? Kuo kiti kunigai blogesni? Ar galima ir pasaulieius umirti? tar, kad kokio nors dokumento autoriai yra pasaulieiai, katalikai j boikotuoja. Rugpjio 23 d. prie poeto Adomo Mickeviiaus paminklo susirinks mons pagerbti Stalino, Hitlerio auk atminimo. Noriu tikti, kad ir katalikai ateis... ISTORIKAS: Girdjot, katalikai susigrino Klaipdos banyi? A.TERLECKAS: Nedidel tai pergal. Jeigu po 2 met sugrint Taikos Karaliens banyi klebonauti nebus paskirtas tvas Stanislovas, kunigai A.Mocius, D.Valiukonis, K.Krikiukaitis, R.Puzonas ar panas juos, o tik tokie, kaip prelatas A.Gutauskas, kunigai P.Vaiekonis, S.Lidys, A.Dilys, Butkai, B.Bulika, Kajackas, K.Vaiionis, Lenktaitis, A.Bitvinskas, J.Baltuis, T.Kondruseviius, Rabaauskas, K.Gainas, Jokubonis, j lankys maiau moni negu iandien veikiani mayt Klaipdos banytl. Netikiu, kad tikjimas Dievu Lietuvoje sustiprt, sugrinus visas iandien udarytas banyias, tarp j Vilniaus Arkikatedr. Kadangi katalikai visas savo jgas skiria kovai u banyi susigrinim, tai rodo, jog jie neturi blaiviai galvojani vad. LKB ir kartu tautai pavojus ikilo ne dl banyi ir kunig trkumo ar valdios persekiojimo. Tragedija ta, kad mes neturime n vieno drsaus, principingo, sugebanio vykdyti savo misij pagal vietos ir laiko reikalavimus vyskupo... Vyskupo, kuris kovot su kunig ydomis. Pataikaudami pasaulietikai valdiai, vyskupai umerkia akis prie visapusik kai kuri kunig degradacij. Per 43 metus Lietuvoje nebuvo suspenduotas n vienas kunigas, kompromituojs LKB.
51
inoma, vyskupai J.Steponaviius, V.Sladkeviius ir A.Vaiius labai dori mons, taiau iandien to maa... Apie vieno vyskupo bailum byloja faktas, kur girdjau i buvusio politinio kalinio Jono Volungeviiaus lp. iem laidojo jo draug i konservatorijos ir Mordovijos konclagerio laik Alvyd eduik, ilg laik dirbus Teli Katedros vargonininku. Kun. J.Kauneckas ir vyskupas A.Vaiius pasak labai graius pamokslus, taiau umiro priminti, kas 45 met amiaus vyr nuvar kapus (KGB teroras Antano Terlecko pastaba)... Tai nepagarba ne tik velioniui, jo artimiesiems, bet kartu visai LKB, ms tautai... ISTORIKAS: Man nesuprantamas dvasininkijos bailumas. Js rizikuojate savo eima, jums visados ikyla tos eimos ilaikymo problemos. Nuo toki rpesi ms dvasininkai apsaugoti... A.TERLECKAS: mogaus baim byloja apie tai, kad jis nebetiki, jog buvimas ioje emje yra aminojo gyvenimo akimirka... Labai nudiugino buvusio Lietuvos partizano, ikaljusio 23 metus, Liudo Simuio laikas. Liudas sumu lietuvikos drsos rekord. Jeigu galiau, pasisiau pas j visus Lietuvos vyskupus ir bent 80 % kunig dvasins stiprybs pasisemti. ISTORIKAS: Ivardinote daug blog Lietuvos kunig pavardi. Koki moralin teis turite juos teisti? Ar disponuojate kaliais? A.TERLECKAS: sra sudar P.Anilionis su A.Gutausku ir pateik Vatikanui kaip valdios kandidatus vyskupus. Katalikai pasiunt Popieiui labai neigiamas t kandidat charakteristikas. Sra perdav man vienas labai takingas Lietuvos katalikas. Dl tam tikr sumetim, kalbdamas su jumis, nutyljau dvi pavardes. ISTORIKAS: Js sitikins, kad Lietuvos dvasininkija iandien negali bti dvasiniu tautos vadu. A.TERLECKAS: Ji privalo bti, taiau, deja, nra. Daugelis Lietuvos kunig nebeturi dvasini jg aukotis dl Banyios ir Tautos. Ir isilavinimo stokoja. Pasiklausykite daugumos ms kunig pamoksl. Atrodo, lyg jie kreiptsi i XIX imtmeio. Tautai iandien reikalingi XXI amiaus kunigai, kuri turime vos kelias deimtis. Vienas doras kunigas kalbjo V.Boguiui: Jeigu ms kunigai nesugebjo iki iol irauti i lietuvi sielos tikjimo, vadinasi, is jausmas labai stiprus. Kad Lietuvos dvasininkija nesugeba vadovauti tautai, parodo krikto 600 metini jubiliejaus minjimas. Tai buvo ne vent, o pigus spektaklis pagal draugo K.Charevo scenarij. Pagrindiniais aktoriais buvo taip pat K.Charevas ir draugai P.Anilionis, A.Gutauskas, P.Vaiekonis ir kt. ISTORIKAS: Girdjau, kad nemaa katalikikojo Lietuvos jaunimo dalis persimet pas baptistus. Kokios io proceso prieastys? A.TERLECKAS: Vilniaus arkivyskupas R.Jalbykovskis mgdavs kartoti: Gimiau lenku, o kataliku tapau vliau. Lenkijos Katalik Banyia tautin, todl ji vis laik buvo lenk tautos vadu. Lietuvos Katalik Banyia kosmopolitin. 52
Sibiro konclageriuose maiau altus Lietuvos partizan ir kunig santykius. Buvs partizanas Jonas Pratuseviius aikina, kad jie, partizanai, kovoj u laisv Lietuv, tuo tarpu kunigams Tvyn visas pasaulis. i prieastis stumia kai kuriuos ms jaunuolius baptist glb. Est, latvi ir lietuvi baptistai sukr legali religin Atbudimo organizacij. Ji propaguoja ne vien Dievo, bet ir Tautos idj, todl populiari tarp jaunimo. ISTORIKAS: Kodl katalikai neranda bendros kalbos su lietuvikos dainos klubais? A.TERLECKAS: Giliai tikintieji primeta dainorliams tikjimo stok... ISTORIKAS: K reikia giliai tikintieji? Kuo galima imatuoti mogaus tikjim? Kur kriterijus? A.TERLECKAS: Tegul apie mano tikjimo nuoirdum sprendia kiti. Manau, kad neetika pasiskelbti giliu tikiniuoju ir i aukto irti pavirutinikai tikiniuosius. Petras Cidzikas djo daug pastang suartinti katalikus su dainorliais. Paanga yra, nors daug kas jos nepastebi. Dainorliai imoko giesmi, noriai kvieiami ermenis. Katalikai pradjo dainuoti patriotines lietuvi dainas... 1975 m. ruden udarytos Rodns banyios ventoriuje sugiedojome Marija, Marija. Siliau kunigams sugiedoti Maironio (ne tik poeto, bet ir prelato) Lietuva brangi. Vienas autoritetingiausi kunig atr, kad iai giesmei ventoriuje ne vieta. Giedojome j u ventoriaus... met Rudaminos banyios ventoriuje buvo giedamas ne tik Maironis, bet ir Vincas Kudirka jo sukurtas Lietuvos himnas. Sako, kad pirm kart taip arti Dievo buvo giedamas himnas po 1950 m. ISTORIKAS: Kokia LKB padtis, lyginant su kitomis konfesijomis? A.TERLECKAS: Dar neseniai katalikai irjo staiatikius ir TSRS protestantus i aukto. iandien matome, kad i konfesij aktyvistai gerokai aplenk mus. Popai A.Ogorodnikovas, G.Jakuninas ir kiti stovdami kalba su savo banyios vadovybe. Todl pasaulis ino vis ties apie staiatiki banyios bkl. Ms kunigai nusiemin buiuoja vyskup iedus, eria komplimentus, kuri jie visikai nenusipeln. Tradicinis aklas Lietuvos kunig paklusnumas savo hierarchams udo LKB. Lietuvos vyskup konferencijos pirmininkas ir kt. dezinformuoja Vatikan ir vis pasaul, o ms kunigai tyli... Sujudo net latvi protestantai, j vadovai. Jie steig komitet, kuris gins vis latvi teises. Tuo tarpu Lietuvos kunigai atgaivino TTGKK, kurio paskirtis, kaip pats pavadinimas byloja, ginti tik giliai tikiniuosius. Ieit, kad komitetas utars A.Gutausk, S.Lid, A.Brivinsk, idavus NKVD du Lietuvos partizanus, kun. Kuinsk ir j panaius. Latviai gins savo tautieius vieai, o Lietuvos kunig komitetas i gilaus pogrindio. is precedentas dar kart suteiks pasauliui teis pasiaipyti i ms Lietuvls... ISTORIKAS: Kaip keliais odiais galtumt charakterizuoti LKB padt? A.TERLECKAS: Monografijos apie J.Tum-Vaigant autorius dar 1934 metais ra: Kunigai, nesuprasdami suliberaljusi inteligent dvasins nuotaikos, su53
plakdavo juos su bedieviais ir tuo bdu juos dar labiau tolindavo, jei ne nuo banyios, tai bent nuo savs. Jeigu ms kunigai bt giliai suvok inteligent dvasin nuotaik, daugiau dmesio kreip laiko dvasi ir velniau mokj prieiti prie j komplikuotos sielos, tai, be abejo, XIX a. pabaigoje tarp lietuvi inteligent ir kunig nebt atsiradusi ta praraja, kuri dar ir iandien neulyginta. Sutrkus tarp inteligent ir kunig saitams, kunigai nebegaljo turti inteligentams takos. iandien, deja, padtis daug lidnesn, sakyiau, tragikesn. ISTORIKAS: Kuo js pats galvojate padti LKB? A.TERLECKAS: Gegus mn. buvau pradjs rayti atvir laik Popieiui. Nijol Sadnait atkalbjo. Es jie, katalikai, patys isprsi savo problem ikelsi dienos vies nedor Lietuvos kunig darbelius. Per usienio radij girdjau anonimin Kronikos graudenim anoniminiams Lietuvos dvasininkams u aukos stok. is eilinis Kronikos naivumas veria mane tsti pradt darb rayti Popieiui. Argi ne naivu uversti Vatikan kandidat vyskupus charakteristikomis? Negi kardinolas A.Kazarolis nesupranta, kad komunistin valdia niekada nerekomenduos vyskupus doro ir kartu drsaus kunigo. Jis gerai ino, kad i ei kandidat vyskupus vienas alkoholikas, antras narkomanas, treias ikryplis, trys dori bailiai, kurie nors ir nenoromis, bet vis vien vykdys ateistins valdios vali. ino, bet toliau stengiasi realizuoti savo idj, kurios prasm vienas Dievas teino... Turjo idj A.Sniekus, turi j ir A.Kazarolis. Abiej idjos antipodai. A.Sniekus savo gyvenim pavent Stalino idjai realizuoti Lietuvoje. A.Kazarolio idja labai originali. Bendra tarp j tik viena abi netarnavo ir netarnauja Lietuvai... Anoniminiais laikais nepriversi A.Kazarolio atsisakyti jo LKB pratingos politikos. Apie tai reikia vieai prabilti. ISTORIKAS: Ar turite teis tiesiog Popiei kreiptis? A.TERLECKAS: Toki teis man suteik Antrasis Vatikano susirinkimas. Ta proga noriu pabrti, kad kardinolas A.Kazarolis lau tuos nutarimus Susirinkimas atsisak tradicijos kandidatus vyskupus suderinti su pasaulietine valdia. ISTORIKAS: Apie k raysite? A.TERLECKAS: Apie daug k. Pavyzdiui, papraysiu Popiei udrausti A.Gutauskui, P.Vaiekoniui, S.Lidiui, A.Diliui, Kuinskui, emaiiui, Baltunikui, Bitvinskui, K.Butkui priiminti delegacijas i usienio, jeigu jis, Popieius, nenori gauti apie LKB padt vien dezinformacij. ISTORIKAS: Galvojate apie pasekmes? A.TERLECKAS: inau, kas laukia. Upyks ne vien KGB. 1984 m. balandio 5 d. Kolymoj papulkininkis Barikad Sucharev apibr mane daugeliu gsdinim. Atsakiau, kad nieko jis man negali padaryti vien tik umuti... Paras laik Popieiui, susiremsiu su pavojingesnmis jgomis... ISTORIKAS: Ai u pokalb. A.TERLECKAS: Laikykite j pasakojimu ateities kartoms. Mokantis man pradios mokykloje ir progimnazijoje visi lietuvi tautinio atgimimo veikjai buvo liaup54
sinami, per daug idealizuojama ms tauta. Utat lietuvis 1940 m., ivyds savo tautiet ekisto uniforma, o 1941 m. gestapininko, pasimet, padar daug klaid. is mano pasakojimas gal po daugelio met igelbs ne vien lietuv nuo oko, dar didesni nelaimi.
Vilnius, 1987 m. rugpjio 12 d.
P.S. I MAGNETOFONO JUOSTELS PERRA IR IEK TIEK PAREDAGAVO A.K., R.T. IR P.N. PRAOME DIALOG PASISTI IKAGOS AKIRAIAMS IR MASKVOS GLASNOST.
Vilnius, 1987 m. rugpjio 16 d.

Leidj pastabos. pokalb inspiravo Lietuvos laisvs lygos vadovo A.Terlecko nuogstavimas, kad pirmj okupuotoje Lietuvoje politin demonstracij-miting prie poeto Adomo Mickeviiaus paminklo 1987 m. rugpjio 23 d. susirinks nedaug moni. Tuo metu jie gausiai dalyvaudavo religiniuose renginiuose procesijose, atlaiduose. Todl dar 1987 m. liepos mn. pabaigoje A.Terleckui kilo mintis parayti pokalbio formos tekst, kuriame bt smoningai ukliudomos katalikikojo pogrindio vadov ir aktyviausi jo nari ambicijos ir tuo paskatinama demonstracij-miting prie A.Mickeviiaus paminklo susirinkti kuo daugiau katalik. iandien btina atskleisti istoriko tapatyb. Tai Antanas Terleckas, kuris mano, kad tuo metu nors ir buvo iek tiek nusiengta urnalistinei etikai, taiau btent io nusiengimo dka buvo ijudinti katalikikieji sluoksniai aktyvesniam politiniam veikimui. Ne veltui LLL nari tarpe buvo juokaujama, kad tai yra istoriko Antano Terlecko pokalbis su Antanu Terlecku. io pokalbio turinio paveikta Nijol Sadnait pirmoji pradjo miting prie A.Mickeviiaus paminklo ir pasak drsi bei reikming kalb.
POKALBIS PUBLIKUOTAS A.TERLECKO KNYGOJE LIETUVOS LAISVS LYGOS KOVA U LAISV IR NEPRIKLAUSOMYB (II DALIS, VILNIUS, 2002 M., P. 2842).
KAIP PROKURATRA IR KGB BAND SULUGDYTI MITING PRIE ADOMO MICKEVIIAUS PAMINKLO
I ANTANO TERLECKO DIENORAIO
(...) Rugpjio 15-j buvo baigtas spausdinti Istoriko pokalbis. Rugpjio 17 d. iaikinau erniachovskiui (A.Terleckas nenori iifruoti io slapyvardio Leidjai), kam teikti Pokalb. Vytautui Skuodiui! Perduoti turi erniachovskio draugas Dominykas, kurio Skuodiai nepasta. V.Skuodis, aiku, Pokalb tuoj ati55
duos Nijolei (Sadnaitei Leidjai). Toji parodys j savo kolegoms. Pokalbio tonas labai ugaus j ambicijas. Su iuo rainiu Nijol supaindins visos Lietuvos kunigus. Tie pasis prie Adomo Mickeviiaus paminklo savo mones. Taip bus pasiektas ms tikslas kuo daugiau moni sukviesti demonstracij. Vliau erniachovskis pasakojo, kad Dominykas savo iguliais nuvyks pas Skuodius, rads tik j dukr. Jai ir teiks kelis Pokalbio egzempliorius. Lieku giliai sitikins, kad Istoriko pokalbis buvo tas variklis, kuris paskatino daugel katalik ateiti prie Adomo Mickeviiaus paminklo. I svei Petras mane palydjo namo. Elyt (A.Terlecko mona Leidjai) prane nemaloni naujien buvs prokuratros darbuotojas ir atnes kvietim ateiti pas Respublikos prokuroro padjj J.Bakuion. Tas darbuotojas norjs ateiti 11 val. vakare, taiau jam buvo atsakyta, kad taip vlai niekas jo nesileis (...). Ilgai klausiausi usienio radijo, kuris pastarosiomis dienomis labai daug kalba apie rugpjio 23-iosios demonstracij. Igird, kad lietuviai ruoiasi paminti MolotovoRibentropo pakto metines, sujudo latviai ir estai. Dvideimties JAV senatori laike minima Tito Madisono pavard. Miegojau ne tiek daug, bet jauiausi puikiai. ampnu isitrinkau galv, apsirengiau geriausiu kostiumu, pasiriau kaklarait. Tegul mato tvarking disident! Kartu pademonstruosiu, kad nebijau j (...). Respublikos prokuratros pastat jau visikai nusiramins. Mane sutiko rusikai kalbs milicininkas. Ketinau prikiti J.Bakuioniui, jog net prokuratrai saugoti jie neturi lietuvio milicininko. Taiau ten, prokuratroje, man i problema, matyt, neberpjo. Galvojau iprovokuoti Bakuion daug kalbti, o po to ms pokalb aprayti dienoratyje. Taiau prokurorai kalba tik tai, kas reikia, tiksliau k virininkai nurodo (...). Man stovint Bakuionis tyldamas ilgai kuitsi popieriuose. Aiki ekistika maniera. Pajusk, lietuvikasis nacionaliste, ms valdi, labai stipri valdi! Kai jau ruoiausi paprayti leisti prissti, pats pasil. Atsisds tyliu. Ir jis tyli. Sudjs kakokius dokumentus byl, isitrauk kit i spintos. Ant kakokio popiergalio man matant ura 18. Supratau, kad tai anksiau paruotas spjimas. Taiau kam toji vaidyba? Bijojau, kad per sien Vokietij grtantys vokieiai buvo gerai ikratyti, i j atimta ms pokalbio juostel, kurioje vokiei politikams siliau Maskvoje neatsiprainti rus. ie ne maiau kruvini u juos, vokieius, bet niekada neatsiprainja savo pavergt taut. Suvoks, kad prokuroras spja tik dl bsimosios demonstracijos, visikai nusiraminau. N odio nesakydamas, prokuroras pakia man mainle ispausdint popieriaus lap. Padkojs skaitau: spjimas nepaeisti statymo, pareiktas Terleckui Antanui (...) Lietuvos TSR prokuratroje gauti duomenys, kad pastaruoju metu usienio antitarybins radijo stotys, remdamosi js bei kit asmen pasiraytu atsiaukimu, 56
raginaniu pravesti Vilniuje 1987 m. rugpjio 23 dien taip vadinamojo MolotovoRibentropo pakto auk paminjim, kursto respublikos gyventojus veiksmams, kuriais gali bti paeista vieoji tvarka. Vykdydamas respublikos prokuroro nurodym ir vadovaudamasis statymo dl TSRS prokuratros 23 straipsniu, iaikinu Jums, kad pasiraymas po tokiu atsiaukimu bei dalyvavimas paiame paminjime gali bti vertinamas kaip iurktus statymo paeidimas. LTSR prokuroro padjjas (...) Jurgis Bakuionis spjimas man paskelbtas LTSR prokuratros patalpose 1987 met rugpjio 18 dien. Jo esm man iaikinta. Dl pareikto spjimo noriu paaikinti: (...) Abejingu balsu papraiau lapo popieriaus. N odio netars J. Bakuionis tok lap padav. Savo tuinuku persiraiau vis spjimo tekst. Po to tarp ms vyko madaug toks pokalbis: spjim pasiraysite? Pirmiausia iaikinkite, pagal kok LTSR BK straipsn bsiu kaltinamas u dalyvavim demonstracijoje? 199 su dalelyte 1. Juk tai agitacija ir propaganda! Prokuroras suvaidina, kad pamiro, k reikia BK 199 straipsnis su dalelyte prim. I staliaus isitrauks LTSR BK skaito, o po to taria; su dalelyte 3. K tai reikia? Vieosios tvarkos paeidimas! O kaip? Prie Adomo Mickeviiaus paminklo prieiti galima tik gatve. Ten ir galite paeisti viej tvark. jungs diktofon Bakuionis perskait vis spjimo tekst. Kadangi neprao mano sutikimo perskaityti spjim, a tyliu. Pasiraysite spjim? Ne! Kodl? Turiu teis nepasirayti. Tuo metu kabinet tyliai jo vidutinio gio, kaulto veido pusamis vyras civiliu kostiumu. N odio nepratars atsisdo mano deinje. tariau, kad tai LTSR prokuroro L.Sabuio pavaduotojas. Jis stebi mano ivaizd, laikysen, nuotaik. O a jauiuosi ess kakuo pranaesnis u juos abu. Bakuionis: Paaikinsite? Neturiu k paaikinti. Js kaltinamas lapelio pasiraymu, atsiaukim platinimu. Gana ramiu tonu, pabrtinai mandagiai, bet nepataikaujamai, klausiu: 57
Js disponuojate ms lapeliais? Ne! Taiau js, dalyvaudami demonstracijoje, paeisite viej tvark ir bsite patrauktas baudiamojon atsakomybn. Ar suprantate mano spjim? Supratau daugiau, negu js pasakte. Abu prokurorai juokiasi. Bakuionis: K tai reikia? Nieko... Ar norite susipainti su mediaga, kuria mes disponuojame jus spdami? Ne! Usienio radij klausau. Abu prokurorai ypsosi. A: Kaip prokuroro spjim suderinti su perestroika? Bakuionis grasinamu tonu atria: Persitvarkyti reikia pradti nuo savs. Js einate 1979 metais pradtu keliu. Man labai nesinort dar kart susitikti su jumis. A irgi nejauiu jokio malonumo susitikti su tamsta. Bakuionis tsia dar labiau grasinamu tonu: Js tsiate savo sen antitarybin veikl, tik, inoma, daug kvalifikuoiau. Nepamenu, k tai atsakiau. Jauiau, kad prokurorai nori iprovokuoti mane pasikariavus pasakyti k nors daugiau negu reikia. Taiau Bakuionis nesugeba mans ugauti taip, kad tampu nieko nebijaniu fanatiku, nesiskaitaniu su savo odiais ir padariniais. Tok fanatik po keturi dien manyje pabudino pulkininkas J.esnaviius (...) Ar eisite demonstracij? Dar turiu daug laiko. Pagalvosiu. A niekuo dtas, vykdau savo pareig spti apie galimas js veiksm pasekmes... Neturiu jums joki pretenzij. Argi neturite k paaikinti? Neturiu. Dar kart spjame jus laikytis statym. Dkoju! Viso geriausio! Nusilenks abiem ididus ijau. Gatvje viet saul. inojau, kad ijus mane seks KGB sekliai. Usukau juridin konsultacij suinoti, kiek formaliai gali nubausti mane u demonstracijos organizavim bei dalyvavim joje. Neradau nei epkaus su K.Rakausku, nei paties P.Kudabos. (...) Kit dien Petras tikino, kad daugiau jie mans nekliudys. Atsakiau, kad toki garantij niekas negali duoti. (...) Rugpjio 22 dien, etadien, nuvaiavau kirpykl nusikirpti. Ten radau Petrel, su kuriuo i anksto buvome susitar ia susitikti. Laukdamas eilje perskaiiau abi Tiesas (Ties ir Komjaunimo ties Leidjai), kuriose H.Ja58
knas dergia buvusius politinius kalinius ukrainieius. Menkysta! Jau anksiau buvau paras jam vie laik. Btinai j reikia kuo greiiau isisti. (...) Nuo troleibus iedo jome namo psiomis. Prie kur laik paraiau Petreliui kalb, kuri jis turs pasakyti prie Adomo Mickeviiaus paminklo. Kaip jis pageidavo, vakar pabraukiau tuos odius, kurie btini pasakyti. Dabar odiu kartojau tai, k jis privalo akcentuoti savo kalboje. Tikinau Petr, kad kalbt taktikai ir ne ilgiau kaip 3-5 minutes. Po to giedosime giesmes, himn, padsime gli ir isiskirstysime. Sakiau, kad visikai nesvarbu, kiek ms susirinks prie paminklo. Svarbiausia faktas, kad paminjoms Hitlerio-Stalino sandrio metines (...) Praiau Petrel nenakvoti namuose. Tegul kas nors sekmadienio ryt nuvea j v.Mikalojaus banyi. Ten KGB nedrs jo aretuoti. Vliau Petrelis prisipaino, kad nakvojs namuose. Psichologin spaudim jam dariusi Volga, kuri vis nakt budjusi netoli nam. Atsisveikins su Petru, namuose radau G.akalien. Mike mans laukis Bajoras (V.Boguis Leidjai). Prokuratra iekanti ir jo, todl jis slapstosi. Genut net neleido ubaigti pusryi, skubino eiti susitikti su Vytu. Bajoras pra papasakoti vis t nutikim su korespondentu. A turs daug prie tarp davatk. Jos meiianios mane, kad pasidaviau. Visur mane gina Genut (...) Sekmadien Vilniuje bsi usienio korespondent. Demonstracija padarysianti jiems didel spd. Apie j suinosis visas pasaulis. Bekalbdami prijome mano namus. Pro vien lang pamatme besdint J.esnavii (KGB pulkininkas Leidjai). Nejuokais isigandau. galv dingteljo mintis, kad vl krata. O a daug k palikau kambaryje nepaslpt. Suras. Bajoras paklaus, k daryti? Atkabins antrsias koridorlio duris, liepiau jam bgti. Pasveikins J.esnavii paklausiau: Ar js su oficialiu vizitu? (...) Taip! Su oficialiu. Tok atsakym vertinau, kaip patvirtinim, kad jis darys krat. J.esnaviius pareik nors pasikalbti su manimi savo vadovybs, generol vardu apie rengiam prie A.Mickeviiaus paminklo demonstracij. Be liudinink. Pulkininkas pirmas jo mano miegamj. A paskui j udariau duris. Pradjo grasinamu tonu: Valstybs saugumo komiteto vardu spju jus nedalyvauti provokacinje demonstracijoje. Antraip prie jus bus imtasi vis priemoni, kokias valstybs saugumas nutars esant reikalingas. Suvoks, kad kratos nebus, atsitokjau. Mes ruoiams tik padti gli, pagerbti Stalino-Hitlerio aukas. Juk ir js inote, kad Stalinas buvo udikas. Sveio veidas rod, kad bent jis Stalino tikrai nelaiko udiku. Susijaudins pulkininkas visada kalba labai usikirsdamas. Vl generol vardu m grasinti aretu. is grasinimas mane kaitino iki tokio laipsnio, kai imu nieko nebijoti. Prioks 59
prie kambario dur su trenksmu atidarau. Ten sdjo Genut ir visa mano eima. Tuo momentu ujo S.Jakas. Ne kalbjau, o aukte aukiau: Girdkite visi, k a pasakysiu sveiui! Po to, kai mes pakvietm mones demonstracij ir po to, k js rate savo spaudoje, negaliu j neiti. Antraip a biau ne tik ne lietuvis, bet ir ne mogus... Pakeits ton esnaviius m teirautis, klausinti, kuo apmei mane spauda. Kio savj tuinuk, sil rayti apie t neties, kuri ispausdino laikraiai. Jis bet kok meit paneigsis. Tegul nudiva mano ranka, kuria jums k nors ir kada nors raysiu! Po kurio laiko esnaviius mano darbo kabinete vl pradjo gsdinti KGB sankcijomis. Eiiau demonstracij net tuo atveju, jeigu biau sitikins, kad u tai man gresia net mirties bausm! Kiek man beliko gyventi? Noriu mogumi mirti. Nuvet mane Kolym nuudyti. O ar Gajauskui sudarme geresnes slygas? Ir j norite nuudyti! Pulkininkas nerado odi man atsikirsti. O ia dar S.Jakas pradjo aikinti, kad pati tarybin spauda visk ipt. Tik i jos suinojs apie demonstracij. Paklausiau pulkinink, kaip suprasti j perestroik. is, demonstruodamas savo humoro jausm, atsak madaug tokiais odiais: Jeigu ne perestroika, tu pats ateitum Saugumo komitet. O dabar a atjau pas tave... Tokiu pat juokaujamu tonu papraiau pulkinink atleisti man, kad iki iol nesupratau perestroikos esms. Tik vliau suvokiau, kad iandien buvo realizuotas gudrus KGB sumanymas pabandyti priversti mane eimos akivaizdoje paadti neiti demonstracij. O rugpjio 22-j skubdamas ir jaudindamasis kalbjau pulkininkui J.esnaviiui: Neapkeniu js vis, neapkeniu, bet tik protu. Reikt neapksti js ir irdimi, bet nesugebu. Tai mano nelaim. esnaviius pradjo dar taikiau kalbti. Ar kalbsite prie paminklo? Ne! O Boguis? Ne! O Petras? Neinau! Jeigu Gorbaiovas dar isilaikys valdioje, js greit priprasite prie ms demonstracij. Atrod, kad mano tvirtinimas, jog prie paminklo abu su Boguiu nekalbsime, ivis nuramino svei. A: Pastate vir ms gyvenanius mones? Moter pastu, nes ji dirba ms vaistinje. O jos vyro ne. 60
Nors ieiti su manim lauk parkyti. Elyt nepaliko mudviej vien. A paklausiau: Kam jums reikalinga vir ms galv laikyti savo agentus? Erzinti mus? Jeigu inoiau, kad neklausote, atsibuds po nemigo nakties neplsiau js taip, kaip plstu. Js ir taip galite pasiklausyti ms pokalbi. Pasiimkite savo agentus su visa ta aparatra! Ji bjauriai veikia mano vaikus. J.esnaviius vl pademonstravo savo humor: Nori, kad vien pam atsistume kit? Pulkininkas papra mans kur nors toliau nueiti vl be liudinink pasikalbti. Vaikiojome netoli nam. Ar bus demonstracijoje plakat? Nebus! Mes nesiruoiame valdios provokuoti atitinkamiems veiksmams. Padj gli ir pasimeld isiskirstysime. Js inote, kokia baili ir kaip igsdinta ms tauta. Mano nuomone, prie Adomo Mickeviiaus paminklo susirinks ne daugiau kaip 50100 moni. Ar skaitei Krasnaja zvezda straipsn? Ne. Pulkininkas pasil kartu su juo eiti pat, gal ten rasime t laikrat. spjau Ramnl (sn Leidjai), kur ieinu. Pate laikraio neradome. Virinink pasil atsiimti Elyts adresu atsist banderol. Ji neinojo, su kokiu mogumi atjome pat draugikai nekuiuodamiesi. esnaviius neikent nepaiupinjs banderols. ekisto protis! (...) Atsisveikinome taikiai. Man atrod, kad KGB susitaik su mintimi, jog demonstracijos organizatoriai neatsisakys jos surengti prie Adomo Mickeviiaus paminklo. Kakoks mums neinomas KGB tikslas veria juos neivaikyti demonstracijos. Gera sieloje buvo nuo minties, kad rytoj mans niekas nesuims prie to paminklo. (...) Vl buvs ubgs Bajoras. Bijodamas, kad galiu grti su esnaviiumi, ijs mik. Pra paskambinti. Paskambinau, nuraminau. Po poros valand atvaiavo Juliukas (Sasnauskas Leidjai). Priekaitavo dl Istoriko pokalbio. Pasak, jog padariau nereikaling darb. Kunigo poiris! (...) Greit atvaiavo ir Bajoras. Visi nujome pas Petr (...) Vakare per Vremia kalbjo A.Lauriniukas (tuometinis Tiesos redaktorius Leidjai). Rusikai kalbjo labai prastai. Nuo jaudulio drebjo rankos. Nemalonu buvo klausyti jo teiginio apie tai, kad A.Terleckas spaudoje paneigs fakt, jog jis pasiras lapel, kvieiant demonstracij. T jo kalb girdjo daug mano draug, gyvenani plaiojoje imperijoje. Kas i j suvok, kaip viskas i ties buvo? Lauriniukas juk nepaaikino imtamilijoninei auditorijai, jog Terleckas ir jo draugai neatsisak idjos surengti prie Adomo Mickeviiaus paminklo demonstracij MolotovoRibentropo pakto metinms proga.
61
Leidj pastabos. Dienoraio ia tema itraukos publikuotos A.Terlecko knygoje odiu bei plunksna u ties ir laisv (I tomas, 2 leidimas, Vilnius, 2000 m.). Pastebtina, kad dienorat A.Terleckas pradjo rayti 1948 m. ir su pertraukomis j teberao iki iol. Didel dal i dienorai sunaikino KGB, dalis prauvo j beslapstant, taiau nemaa j dalis iliko. Dienorai itraukos publikuotos spaudoje. 2006 m. ileista A. Terlecko dienorai knyga 25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoratis, parayta 1964 m. Joje aprayti 7 tardymai KGB rmuose, A. Terlecko visuomeninis teismas Puntuko gmykloje.
APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS ORGANIZUOT PIRMJ OKUPUOTOJE LIETUVOJE VIE PROTESTO MITING, VYKUS 1987 M. RUGPJIO 23 D. VILNIUJE, PRIE ADOMO MICKEVIIAUS PAMINKLO
A P V A L G A
I. 45-I PABALTIJIEI MEMORANDUMO REIKM LIETUVAI IR EUROPAI 1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje, prie poeto Adomo Mickeviius paminklo Lietuvos laisvs lyga sureng pirmj vie sovietins okupacijos metais protesto demonstracij-miting. ios politinio protesto akcijos metu vertintos ir pasmerktos Soviet Sjungos Vokietijos (soviet-naci) 1939 m. rugpjio 23 d. pakto slaptj protokol pasekms Lietuvos valstybei, pareikalauta ivesti okupacin armij ir atkurti Lietuvos valstybin nepriklausomyb. Idja paminti tragikj Lietuvos istorijos dat, daugelio t vyki dalyvi ir liudinink nuomone, priklaus Lietuvos laisvs lygos krjui ir vadovui Antanui Terleckui. Dar prie atuonerius metus, 1979 m. rugpjio 23 d. jis kartu su Lietuvos laisvs lygos nariu Juliumi Sasnausku pareng, suredagavo, surinko paraus ir Lietuvoje bei usienyje iplatino 45-i pabaltijiei memorandum (dar vadinam Baltijos chartija), adresuot Soviet Sjungos, Vokietijos Federacins Respublikos, Vokietijos Demokratins Respublikos vyriausybms, Atlanto chartij pasiraiusi ali vyriausybms ir Jungtini Taut Organizacijos generaliniam sekretoriui. Jie inicijavo Rusijos disidentus pritarti iam vienam svarbiausi naujausios Lietuvos istorijos dokument. Latvijos rezistent paraus po Memorandumu surinko iauliet LLL nar Jadvyga Petkeviien, o Estijos rezistent Martas Niklus. U Memorandumo parengim ir paskelbim A.Terleckas ir J.Sasnauskas buvo aretuoti, nuteisti ir kalinti ilgiems nelaisvs ir tremties metams. 1987 m. rugpjio 23 d. demonstracija-mitingas Vilniuje buvo logikas 45-i pabaltijiei memorandumo iniciatori bekompromiss laisvs kovos tsinys. At62
kreiptinas dmesys, kad tiek Memorandumo signatarai, tiek mitingo rengjai kreipsi pasaul ir Lietuv atvirai savo tikrais vardais ir pavardmis. 45-i pabaltijiei memorandumo tekstas publikuotas 2004 metais ileistoje knygoje Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs (p. 144147). Prie tai jis spausdintas pogrindio spaudoje, atsikurianios Lietuvos iniasklaidoje, vienoje kitoje knygoje. Mintoje knygoje taip pat ispausdintas vieno produktyviausi ir objektyviausi iuolaikins Lietuvos istorik humanitarini moksl daktaro Arvydo Anuausko tekstas (Lietuvos laisvs lygos 25-eri met sukakiai skirtos konferencijos proga parengtas praneimas) Lietuvos laisvs lygos veiklos taka Europos Parlamento nutarimams dl Baltijos valstybi padties ir ateities (p. 402421). Jame chronologikai, nuodugniai ir isamiai apvelgiamas Memorandumo idj kvptos 1983 m. rezoliucijos, remianios Baltijos krat laisvs siek, ilgas parengiamasis primimo Europos Parlamente darbas ir pati primimo procedra, vertinama Memorandumo reikm Lietuvos ir Europos n aujausij laik istorijai. iai temai nemaai vietos skiriama dr. Arvydo Anuausko ir Biruts Burauskaits parengtame leidinyje Baltijos laisv Europos atsakomyb, ileistame 2002 m. ir skirtame Baltijos ali isivadavimo paiekoms. Jame atskleidiama, kaip buvo priimtas Memorandumas, supaindinama su 45-i pabaltijiei memorandumo signatar biografijomis, KGB organizuoto teisminio proceso prie Antan Terleck ir Juli Sasnausk eiga, kit signatar persekiojimais ir represijomis, Baltijos ali isivadavimo keli paiekomis Europos Parlamente, pateikiama Europos Parlamento debat dl rezoliucijos primimo stenograma. Verta paminti svarbiausias ios knygos autori ivadas: ... 1979 m. rugpjio 23 d., minint slaptj sandri 40-met, keliasdeimt okupuot Baltijos ali ir Rusijos mogaus teisi gynj bei paprast piliei pirm kart atvirai pritar Lietuvos laisvs lygos nari Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko parengtam laikui-kreipimuisi (Baltijos memorandumui, arba 45-i pabaltijiei memorandumui) Jungtines Tautas ir Atlanto Chart pasirausi ali vyriausybes reikalaudami likviduoti MolotovoRibentropo pakto slaptj protokol padarinius ir atkurti Baltijos valstybi nepriklausomyb. Memorandum pasira ir ymus mogaus teisi gynjas A.Sacharovas, kuris pareik, kad i taut atvilgiu buvo padarytas nusikaltimas ir jos turi turti galimyb laisvai pasirinkti savo tolesns raidos keli. is Memorandumas susilauk plataus atgarsio visame pasaulyje. Ta proga demokratini ali politik ir iniasklaidos buvo dar kart pabriama, kad bet kokios aneksijos nepasmerkimas ar abejingumas pavergt taut likimui jau savaime yra nusikaltimas. Soviet Sjunga, atsakydama tai, sustiprino KGB represijas Lietuvoje ir Estijoje, pirmiausia jas nukreipdama prie Memorandumo signatarus. Buvo suimti jo iniciatoriai Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas, apkaltinti antitarybine agitacija ir propaganda. Beveik visi maskvieiai, kurie pritar iam pareikimui, buvo arba suimti, arba itremti, arba emigravo... Disident judjimo ideolo63
gija ir paskelbta Baltijos valstybi ateities pertvarkymo vizija buvo alternatyva sovietinei sistemai. Tuo metu ios alternatyvos galimyb suvok tik maa dalis visuomens. Bet net nedideli pokyiai paioje Soviet Sjungoje ir u jos rib galjo daryti tak tam, kad paprasiausias maumos nepasitenkinimas peraugt masinio protesto judjim. (...) Baltijos memorandumas buvo pirmasis protestas, gavs plat tarptautin atgars. Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas kreipsi Helsinkio susitarimo Baigiamj akt pasirausi valstybi vyriausybes, kad is protestas bt igirstas. Lietuvos diplomatijos atstovas Vaingtone Stasys Bakis drauge su Estijos ir Latvijos diplomatijos atstovais JAV 1979 m. gruodio mn. Jungtini Taut Organizacijai Niujorke teik 45-i pabaltijiei memorandum ir pakviet Jungtini Taut Organizacij paremti reikalavim grinti Baltijos valstybms nepriklausomyb. Palaipsniui ir Europos alyse prasidjo intensyvesnis okupuot Baltijos ali reikal svarstymas. 1981 m. sausio 8 d. Europos Parlamento keturi brit konservatori partijos nariai (...) bei danai (...) teik Parlamentui pasilym dl padties Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Pasilymas buvo pagrstas 45-i pabaltijiei memorandumu. Parlamentarai (...) reikalavo, kad Jungtini Taut Organizacija pripaint Baltijos valstybi teis laisv apsisprendim bei nepriklausomyb ir atsiklaust tautos nuomons. 1982 m. Europos Parlamento Politin komisija apsvarst ir prim Otto von Habsburgo silom Europos Parlamento rezoliucijos projekt apie padt Pabaltijyje. Joje buvo siloma Baltijos valstybi klausim perduoti Jungtini Taut Dekolonizacijos komisijai ir praneti apie rezoliucij Europos Bendruomeni vyriausybms bei usienio reikal ministrams. (...) 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamente rezoliucija dl aneksuot Baltijos valstybi buvo priimta. Europos Parlamentas rekomendavo Usienio reikal ministr konferencijai kelti Pabaltijo krat klausim Jungtinse Tautose, perduoti j Dekolonizacijos komisijai. (...) Europos Parlamento rezoliucija buvo didelis politinis ir moralinis laimjimas t Europos politini jg, kurios nebuvo abejingos taut laisvs atkrimo idjai, jaut atsakomyb u i taut likim. Po 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos primimo engta ir daugiau ingsni, rmusi Baltijos ali isivadavim. Kiekvienais metais vienaip ar kitaip buvo patvirtinamas noras atkurti Baltijos ali laisv, primenamas 45-i pabaltijiei memorandumas ir Europos Parlamento rezoliucija... Europos Parlamento rezoliucijos referentas Otto von Habsburgas, kiti parlamentarai jau tuomet prognozavo, kad i rezoliucija rodo keli Didij Europ, kad ateis laikas, kai laisv valstybi Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai sds Europos Parlamente. Istorikas eslovas Baua Lietuvos istorijos instituto 1998 m. ileistame kolektyviniame veikale Lietuvos Sjdis ir valstybs ideal gyvendinimas publikuoja64
moje studijoje Valstybingumo atkrimo vizija Sjdio dokumentuose rao: Kiek nelauktai breneviniu speigmeiu 1979 m. kaip ikis visuotinei abejingumo atmosferai buvo paskelbtas Baltijos taut 45-i atstov memorandumas, kur pasira 35 lietuviai, 6 latviai ir 4 estai, moraliai parm grup Maskvos disident. Pabaltijiei memorandumas politinis Lietuvos disident dokumentas, kur atskirai nuo ieivijos organizacij pareng ir pasaulio visuomenei vieai paskelb patriotikai nusistaiusios grups Lietuvos laisvs lygos branduolys. iuo pareikimu po keli deimtmei vl atgijo neformali, savita organizacin pasiprieinimo forma, juo labiau, kad Memorandumas nenuginijamais ir svariais argumentais kl Lietuvos bei kit Baltijos krat klausim btent politins ir istorins teisybs atkrimo pagrindu. io dokumento kertins nuostatos daugiau kaip po deimtmeio buvo panaudotos jau masinio judjimo Lietuvos Sjdio politinje argumentacijoje. Memorandumo autoriai visai pagrstai akcentavo Baltijos valstybi ir Rusijos Federacijos santyki normalizavim, kai jaunas valstybes 19191920 m. de facto ir de jure pripaino buvs suverenas Rusija. Dokumente aikiai idstomi keturiasdeimties met senumo vykiai, kai po Stalino-Hitlerio slapto suokalbio buvo vykdyta agresija prie Baltijos tautas, paminta tarptautin teis ir sulugdytas j valstybingumas. Memorandume suformuluota teisiniu ir praktiniu poiriu fundamentali ivada, jog nacionalinio suverenumo negalima nei suteikti, nei panaikinti; j galima paeisti arba atkurti. ia nuostata Sjdio teiss ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruodami Nepriklausomybs atkrimo dokument paket. Palygindami MolotovoRibentropo pakt bei jo slaptuosius protokolus su 1938 m. rugsjo 29 d. Miuncheno suokalbiu, kuris po Vokietijos pralaimjimo buvo pripaintas negaliojaniu, pabaltijieiai ragino t pat padaryti ir su mintuoju paktu. Memorandume cituojami 1941 m. JAV, Didiosios Britanijos, Taryb Sjungos pasiraytos Atlanto chartijos postulatai, kur kalbama apie beslygik pagarb taut suverenumui ir savivaldai. Be kita ko, pateikiama itrauka i ta proga TSRS paskelbtos deklaracijos: Taryb Sjunga savo usienio politikoje (...) vadovausis taut apsisprendimo principu (...). Taryb Sjunga palaiko kiekvienos tautos teis valstybin nepriklausomyb ir teritorin savo alies nelieiamum, teis sukurti toki visuomenin santvark ir pasirinkti toki valdymo form, koki jos laiko esant tiksling ir btin savo alies ekonominiam ir kultriniam suklestjimui. Memorandumo turinys akivaizdiai byloja, kad tai nebuvo koks nors disidentinio pobdio tekstas su rekomendacijomis, pasilymais ar reikalavimais pataisyti ar pagerinti socializm. Tai ne paliatyvin socialin programa, o politini reikalavim dokumentas, kuris, nors ir kartojo kai kuriuos lietuvi ieivijos politini veiksni argumentus, taiau Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis rykesnis tautins savimons blyksnis (...). is ir vlesni LLL dokumentai per por deimi kreipimsi usienio valstybi ir TSRS vyriausybes dl sovietins okupacijos bei aneksijos padarini panaikinimo pranoksta kitus disident bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius tokio politins minties brandumo (p. 268269). 65
Verta pasvarstyti, ar dar neatjo laikas 45-i pabaltijiei memorandum (Baltijos chartij) Lietuvos Respublikos Seime paskelbti konstituciniu dokumentu? O Memorandumo signatarus lietuvius prilyginti 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo akto signatarams? II. TRUMPAS MORALAS MEMORANDUMO SIGNATAR TEMA domu bt paklausti Lietuvos politik, posdiaujani Europos Parlamente, ar jie ino, o jeigu ne, tai gal bent nutuokia, kas, kada ir kokiomis aplinkybmis dar okupuotoje Lietuvoje inicijavo ir pradjo bsimos nepriklausomos Lietuvos valstybs integravimosi Europos Sjungos ir kitas tarptautinio saugumo bei demokratijos struktras proces? Atsakym sulauktume tikrai nevienareikmik... 45-i pabaltijiei memorandumo signatar lietuvi paraai po iuo dokumentu yra nei kiek ne maiau reikmingi nei 1990 m. kovo 11-osios dienos Nepriklausomybs atkrimo dokument pasiraiusij asmen. Tik pirmj u veiksm lauk ne plojimai, skanduots, visuotinis pripainimas ir valstybins rentos, o kagbistiniai persekiojimai, tardymai, kaljimai, tremtis. Pastariesiems, bent daugumai j, dar reikjo veikti ilg tautinio ir valstybinio smonjimo keli, kuriame juos lydjo bet kok drsesn pilietin veikim kaustanti didiojo brolio represij baim ir i jos kylantys nesibaigiantys kompromisiniai susipainiojimai, kuriuos vliau nevaisingai mginta pateisinti pasyviosios rezistencijos retorika. I rezistavusij vien savo slaptose mintyse negaljo iaugti atsaking, sining, nekorumpuot ir principing politik karta (pavieni toki politik pasitaik). Nemenka j dalis lig iol klaidioja ir stoviniuoja tame alutiniame niekur nevedaniame kelyje. Nes engti tuo tiesiuoju keliu daugumai ir tada trukd, ir dabar tebetrukdo j silpna konformistika dvasia. Dauguma j i brenevinio sstingio pozicij rykiau nepajudjo, kol negavo valstybini valdios garantij, kol SSKP CK generalinis sekretorius nepaskelb, kad atjo metas pradti veikti, reikia padti partijai. Memorandumo signataras Vladas akalys buvo teisus prie madaug dvideimt met pranaaudamas, kad, imperijai lungant, Lietuvos komunistai numes partinius bilietus, vikriai persiorientuos ir iradingai prisiderindami prie kintani slyg bei aplinkybi iliks valdioje. Taiau tai tik viena i prieasi, kodl nei vieno Memorandumo signatar lietuvi para nra po 1990 m. kovo 11-osios Aktu. Taiau btent jie ir tada, ir dabar ilieka tikraisiais Lietuvos rezistencins dvasios aristokratais, prie kuri taip pat priskirtini ir kai kurie ieivijoje Lietuvos laisvs bylai iki galo sipareigoj lietuviai. Apibendrinant 45-i pabaltijiei memorandumo reikm galima drsiai konstatuoti, kad iuo aukiausiai Lietuvos politinei miniai priskirtinu brandiu istoriniu dokumentu Laisvs lygos veikla peraugo antisovietinio veikimo SSRS okupuotoje Tvynje ribas ir enkliai prisidjo, kad Europa, anot Popieiaus Jono Pauliaus II, kvpuot abiem plauiais. 66
III. MITINGO ORGANIZAVIMO UKULISIAI 1987 m. rugpjio 23 d. miting Vilniuje organizavo ir gyventojus prie Adomo Mickeviius paminklo pakviet susirinkti tuo metu drsiausi laisvje gyven lietuviai, aktyvs kovotojai prie sovietin vergij, LLL nariai k tik i tremties sugrs Antanas Terleckas ir Vytautas Boguis, su jais ry palaiks Petras Cidzikas ir katalikikojo pogrindio atstov Nijol Sadnait. 1987 m. liepos 4 d. Vytauto Boguio sode netoli Vilniaus vyko Lietuvos laisvs lygos nari posdis, kuriame dalyvavo Vytautas ir Virginija Boguiai, Jonas Pratuseviius, Eleonora Sasnauskait, Julius Sasnauskas, Elena ir Antanas Terleckai bei Jonas Volungeviius. Nusprsta rugpjio 23 d. Vilniuje surengti demonstracij MolotovoRibentropo pakto metinms paminti. Pradioje svarstyta galimyb demonstracij surengti skverelyje prie paminklo emaitei, taiau ios minties atsisakyta, nes dl iam skverui bdingos udaros erdvs mons galjo neidrsti gausiau susirinkti. J.Sasnauskas pasil demonstracij surengti netoli v.Onos banyios esaniame skverelyje, kuriame pastatytas paminklas Adomui Mickeviiui. Nusprsta, kad demonstracij, pasinaudojus usienio radijo stoi lietuvikj laid pagalba, pakvies mons, kuri pavards yra gerai inomos Lietuvos ir usienio lietuviams. T pai dien po kreipimusi sutiko pasirayti V.Boguis ir A.Terleckas. Kit dien be joki dvejoni iai idjai pritar P.Cidzikas. Nusprsta mitingo (tada vadinto demonstracija) organizatori brel pakviesti katalikikojo pogrindio atstov N.Sadnait, kuri liepos 26 d. irgi be joki dvejoni pritar prie tris savaites kilusiai idjai. Kreipimsi mintinai imokti (veti urayt tekst buvo rizikinga, nes, jam patekus KGB rankas, akcija galjo bti sulugdyta) pasilyta tuomet Lietuvoje viejusiai JAV studentei Mildai Palubinskaitei. Kreipimosi tekst M.Palubinskait pasiunt Vatikano radijo stoiai. Apie ruoiam demonstracij rugpjio 7 d. prane Vatikano radijo stotis, taiau napaminjo kreipimosi autori pavardi. Taiau KGB buvo reikalingos btent pavards daryti spaudimui kreipimosi autoriams, pamginti priversti juos atsisakyti savo sumanymo. Nustatyti demonstracijos-mitingo rengjus KGB padjo Algis Klimaitis. is i Paryiaus rugpjio 11 d. paskambino Vilni N.Sadnaitei. Nieko blogo netarusi i pasak organizatori pavardes. T pat vakar demonstracijos rengj pavards buvo paskelbtos per usienio radijo stotis. IV. TIESOS MEITELIS IR KITI SOVIETINS ADMINISTRACIJOS KONTRVEIKSMAI Jau kit dien A.Terleck aplank Tiesos korespondentu apsimets ekistas, kuris klausinjo apie rengiam akcij. A.Terleckas patvirtino, kad mat Molotovo Ribentropo pakto slaptj protokol kopijas, papasakojo apie i protokol esm, pabrdamas, kad jo pareiga pagerbti tironijos auk atminim: ateiti demonstracij, vyksiani prie paminklo A.Mickeviiui.
67
Rugpjio 19 d. ir 20 d. visuose respublikiniuose laikraiuose paskelbtas vienas ir tas pats straipsnis Kaip ir kam spendiami spstai. Apie mginim suorganizuoti Vilniuje eilin provokacij, kuriame melagingai tvirtinama, jog A.Terleckas jokios proklamacijos, kvieianios demonstracij, nepasira. A.Terleckas neva tikino korespondent, kad ir kiti organizacins grups nariai jokio kreipimosi neparuo. Visa tai, girdi, usienio valgybos provokacijos ir ideologins diversijos. provokacin straipsn pasira kakoks Balys Vaitkus, ubaigs j tokiais odiais: disidentai usienio valgyboms tampa vis didesnis deficitas. Rainys toks tiesmukikas, kad autorius nesibodi jame pastebti, jog A.Terlecko radijo aparatas turi vis bang diapazonus... Rugpjio 21 d. P.Cidzikas paskambino Frankfurter algemaine caitung korespondentui Adamui Verneriui. A.Vernerio nebuvo darbe. Kakoks vyras, prisistats laikraio bendradarbiu, ra diktofon ekist paskelbto straipsnio paneigim. Taiau n viena radijo stotis neperdav io paneigimo. T pai dien pas sergani P.Cidziko mon atvyko majoro A.Bimbirio vadovaujami kagbistai. Jie gsdino nemalonumais darbe, kit moni akivaizdoje emino ir eidinjo jos vyr. Rugpjio 21 d. iauli m. prokuratr buvo ikviestas buvs politinis kalinys LLL narys Jonas Petkeviius ir sptas, kad bus patrauktas baudiamojon atsakomybn pagal LSSR BK 199 str. 3 d., jeigu dalyvaus demonstracijoje. V.Boguis rugpjio mnes atostogavo, todl okupacini institucij nebuvo terorizuojamas. Rugpjio 22 d. turjo vykti V.Boguio jaunesniojo brolio vestuvs. Jaunosios dd Vladimiras Beriozovas, dirbantis LKP CK, pareikalavo jaunj prikalbinti savo vyresnj brol V.Bogu nedalyvauti demonstracijoje. Antraip vestuvs nevyks. V.Boguiui nepaklusus antaui, jaunoji Santuok rmuose nepasirod... V. VILNIUS MITINGO DIEN ARBA LIAUDIES GUNDYMAS Rugpjio 23-osios ryt milicija sulaik keliolika lengvj main, vaiavusi demonstracij Vilniuje. Senamiesio rajone buvo sutelkta daug milicinink ir KGB darbuotoj. Visur mirinjo tipeliai su fotoaparatais, kameromis ir magnetofonais, filmavo, fotografavo kiekvien praeiv. Milicijos patruliai daugelio moni nepraleido prie A.Mickeviiaus paminklo. Gsdino: Neikite, ten vyksta antitarybinink sueiga. Dalis pakluso. Nordama atitraukti mones nuo demonstracijos, valdia t dien sureng daug sportini, kultrini, prekybini ir kitoki masinio pasilinksminimo rengini. Pirm kart Vilniaus centriniame algirio stadione surengta futbolo vent, 12 val. pradjo varytis algirio ir Maskvos Torpedo futbolo komand dubleriai, vyko vairs konkursai, prekyba, po rungtyni algirio meistr komandos vyr. treneris B.Zelkeviius ir pagrindiniai aidjai atsakinjo irov klausimus. Taip pat surengtos tarptautins dviratinink varybos. Buvo skirti papildomi trauki68
niai, vykstantys kurortines vietas. Beveik visi usienio turistai iveti Kaun. Du jaunuoliai lietuviai i Kanados pasiliko ir filmavo demonstracij, taiau rugpjio 24 d. i j kambario Lietuvos viebutyje dingo j nufilmuota mediaga. Respublikin televizija 12.00 val. demonstravo populiariausi usienio estrados atlikj (Queen, Deep Purple, Modern talking, P.Gabriel, P.Macartney ir kt.) koncert, videoklipus. Tikslas atitraukti jaunim nuo demonstracijos. VI. ANTANO TERLECKO TAKTINIS JIMAS Taiau verta trumpam sugrti kiek atgal. Lietuvos laisvs lygos vadovas nuogstavo, kad pirmj okupuotoje Lietuvoje politin demonstracij susirinks nedaug moni. Tuo metu mons gausiai dalyvaudavo religiniuose renginiuose procesijose, atlaiduose. Todl dar liepos mnesio pabaigoje A.Terleckui kilo mintis parayti interviu tipo straipsn, kuriame bt ugautos katalikikojo pogrindio lyderi ambicijos ir tuo paskatinti ateiti demonstracij prie A.Mickeviiaus paminklo kuo daugiau katalik. Rugpjio 16 d. buvo ispausdintas ir takingoje katalikikojo pogrindio aplinkoje iplatintas keliolikos lap rainys Istoriko pokalbis su Antanu Terlecku, kuriame pateikti autentiki faktai. iame pokalbyje A.Terleckas labai atvirai pasak daug karios tiesos. tai kai kurie jo atrs pastebjimai: Per usienio radij jie (emigrantai) nesigaili kompliment Lietuvos disidentams, taiau beveik nieko i j neaplanko. An dien man tuo skundsi Nijol Sadnait. Vytautas Skuodis veltui stengsi susitikti su Draugo redaktoriumi, viejusiu Vilniuje. (...) Apie ms tautiei vienag mes daniausiai suinome tik i Gimtojo krato ir, savaime suprantama, tik tada, kai an pdos seniai atauusios... met mane aplank tik penki jaunuoliai ir trys kunigai i usienio, i kuri du brazilai ir vienas italas... Kronikos kryptis mano draug ir mans, aiku, nepatenkino. (...) Mums atrod, kad nepolitikuojanti Kronika kompromituoja lietuvi taut pasaulio akyse. (...) Usienis galjo susidaryti klaiding nuomon, kad dl Lietuvos padties niekuo dti atjnai. Nieko i j lietuvi tauta ir netrokta vien teiss melstis, mokyti vaikus tikjimo ties. Lietuvoje vyksta kova, taiau vien tarp pai lietuvi tarp giliai tikinij ir bedievi. (...) Taiau vienas didel autoritet turs kunigas akcentavs, kad pasaulieiai teiss reikia pogrindinje spaudoje nagrinti ne vien religines problemas. Konservatoriai krikdemai (...) po pirmj trij Vyties numeri, o ypa 45-i pabaltijiei memorandumo (Baltijos chartijos) m traktuoti mane kaip pavojing politin konkurent, nors niekada toki rol nepretendavau. Dar daugiau laikau nusikaltimu dabartinse slygose rietis tarp savs, pavydti garbs ar panaiai. Deja, Kauno kunig seminarijoje religin ir politin tolerancija nedstoma... Bendradarbiavimo siekiau daugel met. Jokia agitacija u veiksm vienyb nieko nepads, udo mus partini rieten palikimas... 69
Kunigai i usienio pasakojo, kad Ukrainos unit banyios kronika daug domesn u lietuvikj. Kodl? Ji sielojasi ne vien dl religijos problem, atsak sveiai. UUB kronika pateikianti vis vaizd apie padt Ukrainoje, ko negali jie irti LKB kronikoje. Ruo katalikai demonstracij Gedimino aiktje. mus nesikreip. Girdjau, kad nieko neijo. Gorbaiovo dka slygos vieai veikti pagerjo. Taiau katalikai nesugeba jomis pasinaudoti. tar, kad kokio nors dokumento autoriai pasaulieiai, katalikai j boikotuoja. Rugpjio 23 d. prie A.Mickeviiaus paminklo susirinks mons pagerbti Stalino, Hitlerio auk atminimo. Noriu tikti, kad ir katalikai ateis... Vilniaus arkivyskupas R.Jalbykovskis mgdavs kartoti: Gimiau lenku, o kataliku tapau vliau. Lenkijos KB tautin, todl ji vis laik buvo lenk tautos vadu. Lietuvos KB kosmopolitin. Sibiro konclageriuose maiau altus Lietuvos partizan ir kunig santykius. Buvs partizanas Jonas Pratuseviius aikina, kad jie, partizanai, kovoj u laisv Lietuv, tuo tarpu kunigams Tvyn visas pasaulis. Pokalbio pabaigoje A.Terleckas prasitar ketins rayti atvir laik Popieiui apie padt Lietuvos Katalik Banyioje... Rengdami 45-i pabaltijiei memorandum jo iniciatoriai siek, kad istorins svarbos dokument pasirayt ir Lietuvos Katalik Banyios atstovai. Su diaugsmu j pasira kunigai Virgilijus Jaugelis ir Algimantas Mocius. Julius Sasnauskas (bsimasis kunigas) kreipsi Tikinij teisi gynimo katalik komitet, taiau suinojo, kad politini dokument jis nepasiras. Komiteto pareiga tik tikinij teisi gynimas. Po Memorandumu pasira keturi kunigai, taiau vliau savo para du kunigai isiadjo... Vieno j parodymai prie A.Terleck teismui suteik juridin pagrind inkriminuoti jam Memorandumo platinim. Katalikikojo ir tautinio (nacionalinio) pogrindi rezistent sveika konkurencija bendram reikalui ijo tik gera. Vis dl to tam tikra konfrontacija ir priepriea buvo ryki leidiant pogrindio spaud (ir kitomis progomis). Tai paaikintina dar ir tuo, jog Katalik Banyios ideologai laikosi nuostatos, kad tauta yra banyios dalis. Tuo tarpu nacionalinio pogrindio atstovai link manyti kiek kitaip: banyia esanti tautos dalis, o ne atvirkiai. Taiau abi puss parod labai daug dvasingo pasiaukojimo okupacijos metais. Istoriko pokalbio su A.Terlecku turinys ugavo N.Sadnait ir jos bendraminius Kronikos leidjus. To ir buvo siekiama. Pokalbis buvo padaugintas ir iveiotas po daugel Lietuvos banyi. Todl dauguma protesto mitingo prie A.Mickeviiaus paminklo dalyvi buvo dori Lietuvos katalikai. I viso per por valand pro paminkl prajo per 3 000 moni. VII. NUOTAIKOS VALDIOS RMUOSE Apie pirmj okupuotoje Lietuvoje protesto miting Lietuvos ryto 1997 m. rugpjio 23 d. numeryje plaiai ra urnalistas Edmundas Ganusauskas straipsnyje 70
Pirmasis laisvs enklas KGB baugintai Lietuvai. urnalistin tyrim atliks E.Ganusauskas taip apibdino ano meto nuotaikas valdios rmuose: Pasklidusi inia apie rengiam akcij sujauk tuo metu dar gantinai ram rmuose u armijos generolo Ivano erniachovskio paminklo usidariusi LKP funkcionieri gyvenim. ...Pas generalgubernatoriumi vadint LKP CK antrj sekretori Nikolaj Mitkin (...) buvo kalbama ne apie V.Lenin, o apie A.Terlecko bei jo bendramini rengiam akcij. (...) Priemons, kuri komunist partija msi sulugdyti provokacinei akcijai buvo aptartos (...) slaptame dokumente. (...) Artjant rugpjio 23iajai, LKP Vilniaus miesto komitetas suauk special pasitarim, kuriame (...) buvo aikinami provokacins prieo akcijos demaskavimo klausimai. I patikimiausi partijos nari ir komjaunuoli atrinktas ir parengtas aktyvas (apie 30 moni), kuris, esant reikalui, ves aikinamj darb tarp galimo sambrio dalyvi... Partija neumiro priminti saugumui, kad bt profilaktikai perspti kai kurie potencials sambrio dalyviai (daugiau kaip 15 moni). (...) Per LKP miest ir rajon komitetus imtasi priemoni, kad t dien nebt joki ekskursij Vilni... Pagal plan 50 saugumo bei vidaus reikal sistemos pareign (...) turjo veikti paioje sambrio vietoje. (...) Esant reikalui, turjo bti panaudotas rezervinis vidaus kariuomens batalionas, mitingo valand komandos lauks Vidaus reikal ministerijos patalpose. urnalistas ra: Vis dlto daugiausia dmesio LLL lyderiui rod saugumo darbuotojai. Prie tris mnesius mir buvs ilgametis A.Terlecko globjas KGB pulkininkas Julius esnaviius, kuriam disidentai, kaip patys neslepia, vis dlto jaut ir tam tikr pagarb. A.Terleckui ir J.esnaviiui teko bendrauti ir paiose renginio ivakarse, kai inomo disidento namuose apsilanks KGB pulkininkas taip paaikino M.Gorbaiovo pertvarkymo esm: Anksiau mes btume ikviet pas save, o dabar patys ateiname. Taiau ilgo pokalbio metu tdien bta ir perspjim, ir atviro grasinimo. A.Terleckui atrodo, jog labiausiai pulkininkas norjo igirsti jo paad nekalbti mitingo metu. Tok patikinim saugumo darbuotojas gavo demonstracijos rengjai dar iki tol buvo sutar, kad od prie paminklo tars P.Cidzikas, nes A.Terleckui pasisakymas galt per brangiai kainuoti. Gera buvo ant dios, dienoratyje ura A.Terleckas. Supratau, kad rytoj mans niekas nesuims. VIII. I A.TERLECKO DIENORAIO. MITINGO IVAKARS Daug pastang sulugdyti protesto miting prie A.Mickeviiaus paminklo djo KGB ir LSSR prokuratra. T simintin dien vykius LLL vadovas savo dienoratyje kruopiai fiksavo reportaui i vykio vietos bdingu tikslumu. Rugpjio 18 d. A.Terleckas savo dienoratyje ra: Elyt (mona) prane nemaloni naujien: prokuratros darbuotojas atne kvietim kit ryt ateiti pas 71
LSSR prokuroro padjj Jurg Bakuion. (...) Ilgai klausiausi usienio radijo stoi, kurios pastarosiomis dienomis labai daug kalba apie rugpjio 23 d. demonstracij. Igird, kad lietuviai ruoiasi paminti MolotovoRibentropo pakto metines, sujudo latviai ir estai. J.Bakuionis, sijungs magnetofon ir perskaits spjimo nerengti demonstracijos tekst, pasil A.Terleckui pasirayti t spjim. Jam atsisakius, prokuroras pagrasino, kad u vieosios tvarkos paeidim jis bus patrauktas baudiamojon atsakomybn. A.Terlecko nuomone, LSSR prokuroras L.Sabutis ir jo padjjas J.Bakuionis buvo aptar su ekistais, kok spaudim daryti jam akcentuoti, kad prie A.Mickeviiaus paminklo galima prieiti tik gatve. ia gatve einant demonstrantams, bus sutrukdytas eismo judjimas, o u tai organizatoriams bus ikelta baudiamoji byla. A.Terlecko dienoratyje ufiksuotas prokuroro grasinimas: Js einate 1979 m. pradtu keliu (t met spalio 30 d. A.Terleckas buvo suimtas G..). Man labai nesinort dar kart susitikti su tamsta. (...) Js tsiate savo sen antitarybin veikl, tik, inoma, daug kvalifikuoiau. Rugpjio 22 d. A.Terleckas su P.Cidziku buvo vienoje Antakalnio kirpykl. A.Terlecko namus Nemenins plente sugro psiomis, kad j pokalbio niekas negalt pasiklausyti. A.Terleckas dienoratyje ra: Prie kur laik paraiau Petreliui kalb, kuri jis paadjo pasakyti prie Adomo Mickeviiaus paminklo. (...) Kartojau daug kart tai, k jis privalo akcentuoti savo kalboje. Praiau Petr kalbti taktikai ir ne ilgiau kaip 35 minutes. Po to sugiedosime himn, vien kit giesm, padsime paminklo papdje gli ir isiskirstysime. Aikinau Petrui, kad nesvarbu, kiek ms susirinks prie paminklo. Svarbiausia faktas, kad paminsime HitlerioStalino sandrio metines. (...) Praiau: Petreli, nenakvok namuose. A.Terleckas baiminosi, kad, KGB aretavus P.Cidzik, neliks paruot moni pagrindinei anginei kalbai pasakyti. Tiek V.Boguis, tiek ir P.Cidzikas pritar A.Terlecko nuomonei, kad jam paiam prie paminklo neverta kalbti: ekistai i savo agento Vytauto Basio raport inojo, kas paruo 45-i pabaltijiei memorandum, nutuok, kas pasil idj surengti demonstracij. KGB labai nenorjo, kad A.Terleckas kalbt ir pasakyt argumentuot kalb, pagrst istoriniais faktais. Jie jaut, kad neseniai i kalinimo grs A.Terleckas nedrs per daug jiems lipti ant rag. Pasak A.Terlecko, jis buvo sitikins, kad dar prie demonstracij jam teks susitikti su KGB pulkininku Juliumi esnaviiumi, kurio vienas svarbiausi klausim bus, ar jis kalbs prie paminklo. Kaip rodo raai dienoratyje, A.Terleckas neapsiriko. Tik jo paadas nekalbti prie paminklo galjo irayti leidim demonstracijai. P.Cidzikas nepaklaus patarimo nenakvoti namuose. Psichologin spaudim jam dar ekist Volga, kuri vis nakt budjo prie jo namelio Nemenins plente. Rugpjio 22 d. A.Terlecko prie jo nam lauk Genut akalien, kuri nuved susitikim su mike besislapstaniu V.Boguiu. Tas tikino A.Terleck, kad sekmadien, rugpjio 23 d., Vilniuje bus daug usienio korespondent, kuriems mitingas prie A.Mickeviius paminklo turs padaryti didel spd. 72
Visi trys gr A.Terlecko namus, pro lang pastebjo ateinant J.esnavii. A.Terlecko paskatintas V.Boguis vl pasislp mike. O A.Terlecko lauk oficialiam pokalbiui pasirengs nejuokais pyks KGB pulkininkas. is pareik, kad turi savo vadovybs sakym pakalbti su A.Terlecku be liudinink apie rengiam demonstracij. Dar viena itrauka i A.Terlecko dienoraio: Pulkininkas pradjo grasinti: valstybs saugumo komiteto vardu spju jus nedalyvauti provokacinje demonstracijoje. Antraip prie jus bus imtasi priemoni, kokias valstybs saugumas nutars esant reikalingomis. A.Terleckas atsak: Mes ruoiams tik padti prie paminklo gli, pagerbti Stalino ir Hitlerio teroro aukas. Juk ir js inote, kad Stalinas buvo udikas. iuos odius pulkininkas nereagavo. Dienoratyje skaitome: esnaviius vl KGB generol vardu m grasinti. Tas grasinimas mane kaitino iki tokio laipsnio, kada a visada prarandu bet kok baims jausm. Prioks prie udaryt kambario dur, u kuri sdjo mona, kakas i vaik, Genut akalien ir Stasys Jakas, su didiuliu trenksmu jas atidariau, miau ne kalbti, o aukti: Klausykite visi, k a pasakysiu sveiui: po to, kai mes pakvietme mones demonstracij, ir po to, k js rate savo spaudoje, negaliu neiti demonstracij. Antraip a nelaikyiau savs ne tik lietuviu, bet net mogumi. (...) Eiiau t demonstracij net ir tuo atveju, jeigu pagrasintumte audyti mus. Kiek man beliko gyventi? Nuvet Kolym nuudyti jos gamta. Noriu mogumi mirti. (...) Jeigu Gorbaiovas isilaikys valdioje, js greit priprasite prie ms demonstracij. (...) Kam jums reikalinga vir ms galv, antrajame aukte, laikyti savo agentus ir erzinti mus? (...) Pasiimkite savo agentus su visa ta aparatra! Ji bjauriai veikia ms vaikus. Pulkininkas parod savo humoro jausm: Nori, kad vienus pam, atsistume kitus? IX. MITINGAS v.Mikalojaus banyios kunigas Stanislovas Valiuknas buvo pasisils per pamoksl pakviesti banyioje susirinkusius mones po v.Mii ygiuoti prie A.Mickeviiaus paminklo. Taiau dl didelio susijaudinimo kunig itiko infarktas ir jis ia pat prie altoriaus mir. Tuoj po v.Mii apie 80 moni, vadovaujam demonstracijos organizatori, patrauk prie A.Mickeviiaus paminklo. Visi ne gles, o atlapuose buvo prisiseg juodus kaspinus. Prie paminklo ir gatvse briavosi mons. v.Onos banyia buvo pilna moni. Jie irgi prisijung prie demonstrant. Visas prieigas prie paminklo saugojo KGB ir milicija. alimais stovjo autobusas Latvija su urau Lietuvos televizija ir radijas. Prie paminklo vaiktinjo LSSR KGB 5-osios tarnybos ekistai majorai Antanas Bimbiris, Algirdas Virbickas, kagbistai Vyniauskas, Loginovas, Kovaliovas, Razumas, esnaviius, Romanovas. angin kalb pasakyti buvo pasiruos P.Cidzikas. Kodl jis iek tiek dels pradti kalbti, sunku paaikinti. Jis tikina, kad bt pradjs kalbti lygiai 12 va73
land. Miting iek tiek anksiau numatyto laiko (12 val.) pradjo N.Sadnait. Ji pareik, kad mons ia susirinko pagerbti dviej tiron Stalino ir Hitlerio auk, tkstani vyr, moter ir vaik, kurie buvo nuudyti, nukankinti kaljimuose ir konclageriuose, itremti, kurie mir nuo bado ir lig. J atminimui susirinkusieji sukalbjo mald u mirusiuosius. N.Sadnait kalbjo: Mus kaltina, kad mes susirinkome kurstomi Vakar. Netiesa! Mes susirinkome dl dviej bandit Stalino ir Hitlerio kalts. Jie dar prie 48 metus pasidalijo tarpusavyje nepriklausomas Baltijos valstybes. Visi ino gding MolotovoRibentropo pakt. Viena Taryb Sjunga iki ios dienos slepia io pakto slaptuosius protokolus. Mes reikalaujame, kad Taryb Sjunga paskelbt pakt, melo, prievartos ir teroro dokument, kuriuo Baltijos valstybi tautos prievarta buvo trauktos tarybins raudonosios imperijos sudt. Mes protestuojame prie dviej tiron gding sutart ir reikalaujame grinti nepriklausomyb trims laisvoms Pabaltijo tautoms. ia N.Sadnaits kalb nutrauk plojimai. Tkstantin minia pradjo skanduoti: Laisvs! Laisvs! Laisvs! Susirinkusieji ugiedojo tautin Lietuvos himn. Daugelis moni verk. N.Sadnait padkojo JAV senatoriams, lietuviams emigrantams ir Vakar masins informacijos priemonms u solidarum. Jos nuomone, gera reklama iam mitingui buvo ir tarybins spaudos ipuoliai prie j. Mitingo organizatoriai padkojo visiems susirinkusiems u didvyrikum, smoningum ir ireik vilt, kad panas susirinkimai taps tradicija. Minioje girdjosi ksniai: Mes laimsim! Tegyvuoja laisva Lietuva! Tegyvuoja laisv! Jaunimas apmt N.Sadnait glmis, glbesiavo, buiavo. Mitinge pasisak keliolika moni. Apie 14 val. ant A.Mickeviiaus paminklo postamento pakilo vyras juodu odiniu varku. Jis pradjo kalbti, kad nepriklausomybs reikalavimas kvailyst. Lietuva maa alis ir negali gyvuoti be politins ir ekonomins TSRS pagalbos. Minia privert j nutilti. Vliau ant postamento ulipo jaunuolis. Jis prisistat ess Robertas Grigas. Jis buvo paalintas i Vilniaus pedagoginio instituto. 1982 metais pradjs tarnyb sovietinje armijoje, atsisak priimti karin priesaik, dl to buvo eminamas, terorizuojamas, kankinamas. Jis pareik, kad u prisijungim prie TSRS 1940 m. nebalsavo nei ms seneliai, nei tvai. U nelaisv balsavo rusiki tankai ir prekiniai vagonai, kuriuose Sibir buvo isisti imtai tkstani niekuo dt lietuvi. Vytautas Janiauskas, Vilniaus akademinio dramos teatro dailininkas-dekoratorius kalbjo: Visi Lietuvos pavergjai aukdavo, kad atj ms ivaduoti. Vadavo mus kryiuoiai, rus caras, Vokietijos kaizeris, Stalinas, Hitleris ir vl Stalinas. Jeigu dar vienas toks ivadavimas, teliks tik geografin Lietuvos svoka... Naktimis dundjo vagonai Sibir, Ural, Kazachstan prikimti lietuvik artojli, j senui tv ir maamei vaik. (...) Nusimeskime baims skraist, tiek met slgusi ms dvasi. Pasijuskime pilnaveriais monmis! Mes gyvename savo Tvynje, savo emje, todl mums nra ko bijoti. (...) Tiek Jaltos, tiek ir Potsda74
mo konferencijoje nebuvo kalbama apie Pabaltijo likim. Tarsi i viso neegzistavo trys Taut Sjungos nars. Helsinkio konferencijoje 35 pasaulio ali valdovai elgsi taip, tarytum Europoje nebt pavergt taut. (...) Negaliu nekalbti apie Afganistan. Gda rus imperialistams, apsikaiiusiems balandio plunksnomis, kruvinu kalaviju pleiantiems imperijos sienas. Paminklo papdje vyko diskusijos ir panekesiai su usienio korespondentais, buvo deklamuojamos eils, sakomos kalbos. Kalbjo keletas moni, grusi i Sibiro lageri ir tremties. Demonstracija truko iki 16 val. KGB darbuotojai ir milicija fotografavo, filmavo, rainjo kalbas. Gauss milicijos briai buvo pasislp didesni nam jimuose, centrinse gatvse, daugelis perrengti civiline apranga. Vilniaus kariniame garnizone buvo paskelbta karin parengtis. X. PO MITINGO. VIEAS LAIKAS GENSEKUI Rugpjio 23 d. vakare elektrin traukin VilniusKaunas prie Vievio sustabd milicija. KGB pareignai sulaik angl kalbos specialist Jrat Kazlauskait. Mitingo metu keli oratori kalbas ji ivert usienio korespondentams. KGB privert j parayti pasiaikinim. sak niekam nepasakoti apie pokalb su KGB. Rugpjio 23 d. vakare Lietuvos televizija prane, kad mitinge dalyvavo... apie 30 moni. Tuo tarpu Soviet Sjungos centrins televizijos informacin laida Vremia informavo, kad mitinge dalyvavo madaug 250300 moni. Tuoj po mitingo, 1987 m. rugpjio 25 d., jo organizatoriai N.Sadnait, A.Terleckas, V.Boguis ir P.Cidzikas vieu laiku kreipsi SSKP CK generalin sekretori M.Gorbaiov. Laike rayta: Masins TSRS informacijos priemons taikios demonstracijos StalinoHitlerio 1939-j rugpjio 23-iosios dienos suokalbio aukoms pagerbti ivakarse ir po jos elgsi ir elgiasi labai negarbingai. Demonstracijos organizatoriams, potencialiems dalyviams, net j eim nariams taikomos vairios psichologinio poveikio priemons. Organizatori dauguma buvo grietai spti LTSR prokuratroje. Taiau demonstracijos metu tiek KGB, tiek milicija elgsi korektikai. Pirm kart po 1940-j met Lietuvoje vyko nevaldika demonstracija. Oratoriams nebuvo trukdoma reikti savo politines pairas, giedoti tautin Lietuvos himn. Bent iki iol niekas i demonstrant nesuimtas. Usienio korespondentams buvo leista stebti i taiki lietuvi demonstracij. Visa tai kvp mums vilt, kad Lietuvoje i tikrj jau prasidjo Js, gerb. Generalini Sekretoriau, skelbiamas demokratizacijos procesas. Norime tikti, jog is demokratizacijos bei vieumo procesas leis Jums paskelbti visus tris gdingus Molotovo Ribentropo pakto slaptuosius protokolus. Kaip parod vlesni vykiai, mitingo organizatoriai paskubjo padaryti kai kurias palankias ivadas, idstytas laike perestroikos vadui. 75
XI. ISTERIKA IDEOLOGINIO ATKIRIO AKCIJA Jau rugpjio 24 d. respublikinje ir sjunginje spaudoje prasidjo pasisakiusij mitinge pjudymas, koneveikimas, juodinimas. Rugpjio 24 d. Vilniaus Plastos gamykloje buvo surengtas mitingo dalyvi pasmerkimas. T pai dien Vilniaus miesto laikratis Vakarins naujienos (redaktorius A.Semaka) ispausdino tris straipsnius Nepavykusi antitarybin provokacija (Vakarini naujien informacija), lykios pinkls (autorius frezuotojas Genrikas Bogdanaviius), Niekingi kslai (autorius brigadininkas Vladas Grikeviius). Juose mitingo dalyviai ivadinti nacionalistikai nusiteikusiais elementais, atskalnais, juodintojais, ekstremistais, antitarybininkais, provokatoriais, kurstytojais. Mitingas pavadintas niekingu susirinkimu, sambriu, provokacija, ipuoliu, o mitingo organizatori eimininkai ujrio CV provokatoriai. Pasak Vakarini naujien, iskyrus pasipiktinim, antitarybininkai nieko nesulauk, vilnieiai atmet CV provokacij, tvirtai engsime Spalio keliu, antitarybini provokacij skla nerado ir neras dirvos tarp ms moni. LKP CK organas Tiesa (redaktorius A.Lauriniukas) rugpjio 25 d. konstatavo: I didelio debesio maas lietus. iame reportau pavadintame meitikame Arnoldo aikovskio rainyje pasakojama apie vien imperialistams paklusni asmen akcij, o jos dalyviai pavaizduoti i pat ryto prisigrusiais girtuokliais, savo gyvenim tvarkaniais pagal nurodymus i usienio. Reportao autoriui mitingo kalbtojai tuiai kalbanios atplaios, drumsianios kitiems prot, o organizatoriai taut kirintojai. Tame paiame Tiesos numeryje publikuotame nepasiraytame straipsnyje tai jie, naujojo gyvenimo ir ms ateities prieininkai usipulta viena uoliausi usienio dirigent valios vykdytoja, prisidengusi religingumo skraiste Nijol Sadnait, kurios tikslas li savireklama. Atitinkami sovietiniai epitetai parinkti ir kitiems mitingo dalyviams: Mikoliki banyios vargonininkas Alfonsas Bumbulis religinis ekstremistas, Kiaukli banyios zakristijonas Robertas Grigas poetas, sukrs eili, kuriose auktinami nacionalistinio pogrindio kruvini darbai. Pasak Tiesos, n vienas i j nra niekada dirbs visuomenei naudingo darbo, nieko nenuveiks nei materialins gamybos, nei kultrinio ar dvasinio gyvenimo srityse. Duon jie gauna i usienio nacionalistini centr, finansuojam CV. Tai erks ant sveiko ms visuomens kno. Taip pat informavo, kad sueigoje aktyviai dalyvavo buv nacionalistini gauj dalyviai Leonas Laurinskas, Jonas Petkeviius, Jonas Pratuseviius. Tame paiame Tiesos numeryje trys LSSR Aukiausiosios Tarybos deputatai reikalauja: Nesikikite ms reikalus, ponai kongresmenai! Neatsiliko ir Komjaunimo tiesa rugpjio 25 d. straipsniuose Provokacija nepavyko, Kas jie?, Paprasiausias blefas, Balsas tyruose, Absurdo spek76
taklis. Juose aptinkame tokius posakius diversini centr instrukcija, profesionalus provokatorius, ujriniai ideologiniai diversantai, tariamieji patriotai, isterikai reikiama neapykanta. Vilniaus politechnikumo laborantas Algis umskas straipsnelyje Paprasiausias blefas piktinosi, kad kakas lietuvi kalba vidury Vilniaus grai sault dien graudiu balsu prao... laisvs. Savo smerkiani nuomon suskubo pareikti Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto rektorius, LSSR nusipelns mokslo veikjas, profesorius, istorijos moksl daktaras Jonas Anias. Kompartijos Vilniaus miesto komiteto biuras 1987 m. rugpjio 25 d. pasmerk prieik nacionalistin akcij, kuri sureng ekstremistiniai elementai 1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje. Biuras tai vertino kaip diversij, prim nutarim ateityje ukirsti keli panaiems ipuoliams ir numat plan, padsiant gyvendinti ias priemones. Rugpjio 31 d. Kompartijos Vilniaus miesto komitete vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo miesto vykdomj komitet, komjaunimo komitet vadovaujantys darbuotojai. Nuo rugpjio 27 d. iki rugsjo 14 d. surengtos mitingo dalyvi pasmerkimo akcijos Vilniaus miesto darbo koletyvuose, mokymo staigose, pedagoginse konferencijose, profesinse technikos mokyklose. Nuo rugsjo 7 iki 21 d. buvo organizuotos konkrei mitingo dalyvi pasmerkimo akcijos j darbo koletyvuose ir pagal i asmen gyvenamsias vietas. Rugsjo 16 d. Vilniuje surengti politins dienos renginiai, pasmerk Vakar ideologines diversijas prie sovietinio Pabaltijos tautas. Rugpjio 26 d. Tiesa neatlyo: Delnu sauls neudengsi!, Skaitytojai smerkia provokacijos Vilniuje organizatorius usienio agentras ir j talkininkus, K man primin nacionalist ipuolis?, Juodos mintys, juodi raiiai, Ekstremist norai neisipild, Duonos neudirba, o j valgo rk juodos antrats. Lietuvos kultros fondo valdybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Gerimantas Tarvydas teig, kad sambrio organizatoriai, uuot tausoj paminklus ir kitus ragin tai daryti, savo provokacine akcija i j tik pasityiojo ir kaip bt gera, kad panai tamsi sueig nebt... Vilniaus raytoj memorialinio muziejaus darbuotojas Augustas Ickeviius konstatavo, kad religiniai ekstremistai (...) pasirod klusns Amerikos balso, Laisvosios Europos, Vatikano ir kit radijo stoi rankiai. O juk u i stovi tie, kas kakada isiadjo Tvyns... Vilniaus statybos tresto 1-osios statybos valdybos brigadininkas Stasys Stasiukonis su dideliu pasipiktinimu suinojo, kad brelis dykaduoni rksni svaiiojo apie tariamas skriaudas Nemuno krato liaudiai. Alytaus rajono Luksnn sodininkysts tarybinio kio direktorius Jonas Pangonis pasmerk nacionalistinius atskalnus ir laisvs iekotojus ...vis kio emdirbi vardu. Jis utikrino, kad n vienas doras duonos augintojas neatsilieps tok kvietim. Rugpjio 27 d. Tiesos numeryje daugiausia vietos paskirta irvint rajono Kiaukli parapijos klebono kun. Roko Puzono juodinimui. Tokiu bdu jam atker77
yta u rugpjio 23 d. irvint rajono iobikio banyioje pasakyt pamoksl. Straipsnyje Kunigo ekstremisto Roko Puzono nacionalizmo ir neapykantos aknys kakoks Kostas Valeikis tvirtina, kad smoningas antitarybininkas R.Puzonas prakeiksmais svaidosi, meiia ms gyvenim, lieja purv. Taiau labiausiai kunigui kliva u tv, dalyvavus rezistencinje kovoje ir u tai sovietins valdios nuteist. Todl Tiesai R.Puzonas bandito snus. Autorius straipsn ubaigia tiesmukai ideologinje srityje nuolaid tarybinis mogus niekada nedaro ir nedarys. Mitingo organizatori koneveikimo akcij rugpjio 28 d. ts Vakarins naujienos, paskelbusios serij pagieing publikacij su rubrika Vilnieiai smerkia: Iauk pasipiktinim, Apgauti mons, Atskaln spektaklis. tai posakiai, skirti mitingo iniciatoriams: saujel imperialistams paklusni asmen, apsiauk kovotojai, ventvagiai, ideologins diversijos rengjai, saujel i praeities. Agresyvaus pasmerkimo pozicij um LSSR dailinink sjungos valdybos pirmininkas, LSSR Aukiausiosios Tarybos deputatas prof. Konstantinas Bogdanas. Kit dien Tiesoje nuo pavieni asmen ireikto pasipiktinimo pereita prie kolektyvini pasmerkim. Riebi antrat skelb: Vilniaus miesto darbo kolektyvai smerkia ekstremist ipuol. Tokie pasmerkimo susirinkimai operatyviai suoganizuoti Plastos gamykloje, Vilniaus prekybos organizacijoje. Kolektyvai pareikia: Neleiskime drumsti vanden veltdiams, Tai neturi pasikartoti. Vienas produktyviausi savo ankstesns ir kit antisovietins veiklos smerkjas tuo metu buvo druskininkietis Kostas Meidnas. Gegus 16 d. Tiesoje jis atgailavo dl savo kakada antitarybins veiklos straipsnyje Realyb pakeit mano sitikinimus, o rugpjio 30 d. LKP CK organe jau i tarybini pozicij grmojo: Su avantir mgjais mums ne pakeliui. Rugpjio 23-iosios dienos, jo odiais tariant, vodevilis jam sukl pasidygjim. K.Meidnui mitingo organizatoriai pagal CV ddas okantys doleriniai patriotai ir triukmadariai, siekiantys kokios nors materialins naudos ar tuios garbs. Jis kaip klasikinis renegatas, pataps sovietiniu veikju, savo smerkimo tonu gerokai pralenk kitus smerkianiuosius: bandote kurstyti neramumus, savitarpio neapykant ir, esu tikras, progai pasitaikius, provokuotute net ir daugiau kai k; buvo js tarpe ir toki, kurie skundsi, kad jiems neleidia emigruoti, sprukti paskui buvusius karinius nusikaltlius, udikus, teroristus Brazinskus. Vien tik tai, o ne tautikumo idealai jus ir tevienija; Tiesoje ispausdintame fotoreportae i vykio vietos pamaiau ir Nijols Sadnaits veid. Prie kelerius metus viename savo antitarybiniame eilratyje apie j raiau su pagarba, o dabar matau, kad ji politin avantirist, siekianti siteikti Vakarams. Tokia nebegrtamai persiaukljusio atsimetlio Kosto Meidno pozicija. Rugsjo 2 d. Vakarins naujienos toliau ts kalbjim vis vilniei vardu: Vilnieiai smerkia nacionalistinio sambrio organizatorius, Tiesa nugali mel, Nostalgikos svajons ir tikrov. 78
Pagal valdios nurodymus pasmerkimo susirinkimai surengti Ventos mokslinio tyrimo institute, kur operator Aldona Rudzien kalbjo viso kolektyvo vardu: Kitokio gyvenimo mums nereikia, tai, k taukia vairs svieto perjnai, nago juodymo neverti prasimanymai. Jai antrino instituto direktorius Kazimieras Klimaauskas, baro virininkas Antanas Puodius, meistr Laima Damoien. O Vilniaus miesto 1-osios but kio tarnybos virininkui Jonui ekoniui labai buvo keista, jog ms tarnybos teritorijoje, prie A.Mickeviiaus paminklo, graiai sutvarkytame skvere ant nekiosios Vilnios ups kranto, rugpjio 23 dien susirinko kakokie apsiaukliai, neva kovojantys u sins laisv, o i tikrj sjantys nesantaik tarp taut. Mokslo leidyklos istorins literatros ideologikai budri redakcija pareik: Pastarosiomis dienomis mieste nemaai kalbama apie treioketvirto deimtmeio vykius Lietuvoje. (...) iais demokratijos ir vieumo metais Mokslo leidykla leidia nemaai knyg, kuriose nagrinjami aktuals iuolaikins ideologins kovos klausimai. Taryb valdios atkrimo Pabaltijo respublikose 45-meio, Didiosios Spalio socialistins revoliucijos 70-meio ivakarse padaugjo buruazini ideolog ipuoli, kuriuose falsifikuojami istorijos faktai. (...) Mokslo leidyklos ileistame dokument rinkinyje Taryb valdios atkrimas Lietuvoje 1940 metais paskelbti dokumentai parodo, (...) kaip Lietuvoje 19391940 metais brendo socialistin revoliucija ir kaip ji laimjo. (...) vairiais aspektais buruazini koncepcij nepagrstumas parodomas (...) k tik ileistoje J.Jermalaviiaus knygoje Socialistin ideologija Lietuvoje. Rugsjo 3 d. Tiesoje ispausdintas KGB darbuotoj parengtas laikas redakcijai Gailiuosi padars klaid su mitingo kalbtojo Vytauto Janiausko vardu, pavarde, suklastotu parau, nors tokio pasigailjimo jis niekada nebuvo pras ir ras. Po keli dien ekistai kio j savo automain ir iauriai sumu iki smons netekimo paliko mike. 1988 m. vasario 16 d. ivakarse V.Janiauskas vl buvo KGB suimtas. Keturias dienas ekistai j ilaik KGB rm rsyje. Sugrs jis m skstis irdies skausmais, greit j, sulaukus vos 53 met, itiko staigi mirtis. Tame paiame Tiesos numeryje iauli mokytoja V.Mataitien pasmerk Robert Grig, turbt net akyse jo nemaiusi... LKP CK ir KGB, organizav i ideologinio atkirio akcij, mobilizavo jiems pavaldius partinius veikjus, vadinamus tarybinius krybinius darbuotojus, darbo moni atstovus, urnalistus ir savo agentus bei sak rayti miting ir jo dalyvius smerkianius bei meiianius straipsnius arba jau po paraytais ir numatytais publikuoti tekstais klusniai pasirayti. Tuose straipsniuose labai pretenzingai kalbama vis Lietuvos gyventoj vardu. Pavyzdiui, toks buvo Atsakymas JAV Kongreso nariams, kurie buvo kreipsi SSRS valdios organus, praydami Pabaltijo respublikose utikrinti mogaus teises ir laisves, netrukdyti rengti taiki demonstracij, skirt paymti 1939 met SSRSVokietijos nepuolimo sutarties pasiraymo metines. Atsakymas ispausdintas rugsjo 5 d. Literatroje ir mene. Atsakym pasiraiusieji pateikia tok nepriklausomos Lietuvos valstybs 79
vertinim: faistins diktatros metais Js alies politikai nieko nepadar, kad bt (...) pakeistas tada viepatavs smurto, savivaliavimo ir beteisikumo reimas. Ponai senatoriai, Js laik mes vertiname kaip eilin kiimsi suverenios respublikos reikalus, ra Atsakymo autoriai. JAV Kongreso nari laik jie vertino kaip akivaizdiai prieikas lietuvi tautai ir bergdias pastangas atitraukti mones nuo kuriamojo darbo, iprovokuoti nacionalistinius ipuolius. Atsakymo autoriai arogantikai tvirtino, kad jie turi garbs atstovauti respublikos gyventojams: Darbo mons sukr Taryb valdi, socialistin santvark ir niekada j neatsisakys. (...) Ir jokie Js, ponai senatoriai, mginimai, prisidengiant rpinimusi demokratija, pasti ms visuomenje nesantaik, kurstyti prieikum liaudies valdiai nedav ir neduos rezultat. pretenzing atsakym pasira raytojas Eduardas Mieelaitis, Tiesos laikraio redaktorius Albertas Lauriniukas, LSSR teisingumo ministras Pranas Kris, Komunisto urnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Virulis, LKP Kauno miesto komiteto pirmasis sekretorius Romualdas Rimaitis, Klaipdos miesto tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas alys, LSSR architekt sjungos valdybos pirmininkas Anatolijus Rasteika, LSSR dailinink sjungos valdybos pirmininkas Konstantinas Bogdanas, Vilniaus statybos tresto valdytojas Adolfas ukauskas. Kartu su iais sovietins Lietuvos ulais pasira ir vadinamieji eiliniai pilieiai: daytoj brigadininkas P.ileikis, ilko fabriko audja S.Mervinskait, darbinink D.Baltuien, kolkio pirmininkas V.P.Marazas, mokytoja B.levinskien, zootechnik K.Palevi, montuotoja R.Pempyt, elektrikas A.Griinas, skalbyklos lygintoja S.Kuklien, altkalvis R.A.Mackeviius ir kiti darbo liaudies atstovai. Kokia parodomoji vienyb! Sovietiniai urnalistai tvirtino, neva atskalnai band pateisinti hitlerins okupacijos laik kolaborantus, tarp j ir vyskup Vincent Brizg. TASSas pareik, kad btent V.Brizgys organizavo miting. O i ties vyskupas net nebuvo minimas mitingo kalbose. Savo apibendrinani nuomon pareik ir Gimtojo krato redaktorius, turting skaitytoj antivakarietiko ir kitokio apdorojimo abejose Atlanto pusse patirt turintis tarybinis urnalistas Algimantas ekuolis. Straipsnyje Dl demonstracijos, ispaudintame Gimtojo krato Nr. 37, jis ra: Buruazini nacionalist isiokimas rugpjio 23-i dien taip ir buvo visoje Lietuvoje suprastas isiokimas, provokacija. (...) Spontanikumas sinchronizuotas trijose tarybini Pabaltijo respublik sostinse, sulkus usienio urnalistams. (...) Juk tai ta pati Juodojo kaspino diena (Black Ribbon Day), rugpjio 23-ioji, kuri fanatikieji konservatoriai bando diegti .Amerikoje nuo 1986 m., o dabar spontanikai nort perkelti ir mums. Ji tiek pabaltijietika, kiek Disneilendas. Stengiasi tie patys sluoksniai, kurie Solidarnosc neseniai buvo ipt. Sujauk brolikos Lenkijos ekonomik ir vis gyvenim tiek, kad ko gero deimtmeio jai prireiks atstatyti. (...) Kai tik mms gesinti karo idin Afganistane (tik tegul niekas nesako, kad jis usikr ms daliniams ten atjus), kai tik susitaikymo procesas ten prasidjo, i 80
karto JAV vyriausyb patrigubino zenitini aunam nuo peties raket Stinger tiekim dumanams. (...) Ir ms trisdeimtukui mielai duot milijon kit, nei ataskaitos neprayt. Ir Stingeri duot, jeigu tik turt toki galimyb bei bt kam. (...) .m. rugpjio 23-ioji netaps nei ymia data, nei kokiu nors poskio taku. Tai tiesiog dar vien gairel, yminti, kiek sustiprjo socializmas ms respublikoje, kokias gilias aknis tautoje jis turi. Tai tik keli io straipsnio perlai, neabejotinai patenk Lietuvos sovietins urnalistikos aukso fond. Kelios urnalists Rusns Sabaliauskaits pastabos ia tema: Gimtasis kratas visai neseniai buvo vienintelis okupuotos Lietuvos laikratis, pasiekiantis Vakarus. Matyt, neatsitiktinai 1987 metais jo redaktoriumi tampa Algimantas ekuolis artinasi atgimimas, reikia pradti formuoti ieivijos nuomon. Pamatiniai mantraus dezinformacijos pastato akmenys giliai smigo minkt dirv (Lietuvikas Lui, Vilniaus Sjdis, 1990, spalio 2027, Nr. 7). XII. KUNIGO LAIDOTUVS Kunigo Stanislovo Valiukno laidotuvs vyko rugpjio 26 d. Mieste sklido gandai apie bsim demonstracij prie S.Valiukno kapo. Vilniaus arkivyskupijos valdytojas A.Gutauskas kunigams, kalbsiantiems prie velionio kun. S.Valiukno kapo, dav nurodym nepasakoti velionio biografijos. Vienas S.Valiukno mokyklos draugas pasaulietis papasakojo, kad kunigas paddavo geto ydams, o valdant Stalinui kur laik kaljo. Trumpoje kalboje N.Sadnait padkojo mirusiajam u moralin ir materialin pagalb buvusiems politiniams kaliniams. Vl buvo giedamos religins giesms ir dainuojamos patriotins dainos, skambjusios prie tris dienas prie A.Mickeviiaus paminklo. Sugiedotas ir Lietuvos himnas. Po to simintin kalb pasak 86 met amiaus kunigas, buvs Stalino konclagerio kalinys Jonas vinys. N.Sadnait, paklusi vien senelio rank, aikino: Matote, kaip enkavedistai sulau pirtus per tardymus. Kun. Stanislovas Valiuknas palaidotas Vilniaus v.Kryiaus Atradimo (Kalvarij) banyios ventoriuje. XIII. NUO GRASINIM IKI SMURTO Po mitingo vykusiame LKP CK biuro posdyje priimtas svarbiausi priemoni demaskuoti antisovietinio sambrio organizatorius planas. Jam gyvendinti sudaryta komisija, kurios nariais buvo P.Grikeviius, A.Brazauskas, N.Mitkinas, A.Macaitis, E.Eismuntas ir kiti. Istorikas eslovas Baua taip vertino ias valdios priemones: Komunistin reakcija susikoncentravo kontrpropagandin antpuol, kuris tik papiktino visuomen ir ireklamavo LLL, kaip real Lietuvos visuomeninio gyvenimo veiksn (Valstybingumo atkrimo vizija Sjdio dokumentuose, Lietuvos sjdis ir valstybs ideal gyvendinimas, Vilnius, 1998, p. 270). 81
Itisas tris savaites respublikin spauda triukino atskalnus. Pylsi epitetai erks ant sveiko visuomens kno, ekstremistai nacionalistai, valkatos, parazitai. Tariamai organizatoriai sidjo kienes nema sn doleri... iluvoje rugpjio 30 d. buvo didel religin vent. Gandai apie nauj demonstracij igsdino valdi. Mikuose netoli iluvos buvo paslpta MVD kariuomens dalis. Paioje gyvenvietje sutelkta daug milicijos. Pakeisti autobus marrutai. KGB msi priemoni sutrukdyti religin eisen nutar sulaikyti ios vents dalyvius, o gal ir organizatorius. Tolesnius vykius apra Lietuvos Katalik Banyios kronika (1989, t. 9, p. 459462) ir Petras Palubys, kurio reportaas apie miting prie Adomo Mickeviiaus paminklo ir po to sekusius vykius ispausdintas A.Terlecko knygoje Lietuvos laisvs lygos kova u laisv ir nepriklausomyb (Vilnius, 2003, p. 5460). 1987 m. rugpjio 28 d., apie 17 val., Nijol Sadnait vaiavo lengva maina Kauno link. U Vievio main sustabd 67 milicininkai ir keli civiliai apsireng asmenys. N.Sadnaitei prapliks civilis ir milicininkas liep ilipti ir ssti plento alikelje stovint viesiai gelsvos spalvos be numeri iguli. Kai N.Sadnait paklaus, kokiu pagrindu j sulaiko, civilis piktai suriko: inojai, kad neturi teiss ivaiuoti i Vilniaus... Vien u sekmadienio demonstracij maa tave suaudyti... Nijol Sadnait pasodino tarp milicininko ir saugumieio, kuris 1987 m. balandio 1 d. j aretuot ve i Antakalnio KGB rmus. Kalbjosi tik rusikai. Civilis ir vl lietuvikai m grasinti, es disidentams reiki Stalino. Visus demonstrantus jis, saugumietis, pats iaudyt... Vilni neve, o unkeliais, mikais Baltarusijos link. Apie vidurnakt sugro Vilni. Valakampi papldimyje i krm atjo pamaina trys civiliai mons. Jie vl nuve Nijol Baltarusij iki Molodeno miesto. Apie 14 val. visi sugro Valakampius, kur po kiek laiko i krm atjo dar viena pamaina, kuri N.Sadnait veiojo po Lietuv Ignalin, Sniek, Zarasus, Uten ir t.t. iki 23 val. Milicija du kartus stabd iguli be numeri, bet kai tik vairuotojas parodydavo dokument, tie atiduodavo pagarb ir praleisdavo. (...) 23 val. nuve N.Sadnait namo, liep nakt niekur neieiti, o sekmadien neivaiuoti i Vilniaus. Vis nakt N.Sadnaits but saugojo du vyrai, kurie rkydami vaikiojo po langais. T pai dien apie 23 val. irvint raj. Kiaukli parapijos zakristijonas Robertas Grigas su vilnieiu Algirdu Masiulioniu (LLL nariu) pavjo namus klebonijoje dirbant darbinink. Grtant atgal A.Masiulionio igulius sustabd prieais lengvojoje mainoje vaiav 5 tipai, kurie vliau net nemgino slpti es KGB darbuotojai. ie jga itemp i automainos A.Masiulion ir R.Grig. Pastarj stm igulius, prie tai kelet kart kirto Robertui taip, kad lo vienas i krmini dant, pasimet batas. Nusive R.Grig irvintas, saugumieiai kak tarsi su milicija, vainjo po vairius miesto ukaborius, klaus vienas kito, ar pam kastuv, grasindami nuudyti ir ukasti, nuve kakok mik. Pastovj apie pusvaland mike, ve toliau, kad nepaint vietovs. I R.Grigo atm (ir vliau negrino) akinius. Smurtininkai kalbjosi lietuvikai rusiku argonu. Apie 82
8 val. ryte sustojo nepastamame mieste, m aikintis, kad j akcija tai spjimas u dalyvavim demonstracijoje Vilniuje. Paryiui du i j kakur nujo, o lik snaud. R.Grigas ioko i automainos ir, galvodamas, kad jis kur nors Rusijoje, bgo rusikai aukdamas: A esu Grigas Robertas, Lietuvos pilietis. Jeigu mane kas nuudys, inokite, kad tai KGB darbas. Robertas Grigas nubgo banyi (buvo atvetas Jonik G..), kur rado zakristijon, o po kiek laiko atjo du kunigai klebonas Juozas Dobilaitis ir vikaras Alvydas Grabnickas. Jie dav bgliui batus, striuk (buvo vienmarkinis) ir pinig sugrti namus. R.Grigas dalyvavo v.Miiose, ir po to, vaindamas po Lietuv, pasakojo apie KGB elges su juo. Kadangi kelias dienas Kiaukli klebonijoje buvo ijungtas telefonas, klebonas Rokas Puzonas i kitur paskambino irvint milicij, pranedamas apie brutal R.Grigo pagrobim. Milicijos skyriuje atsak, kad, matyt, kas nors pajuokavo... Tada kun. R.Puzonas su sveiais LLL nariais Vytautu Boguiu, Juliumi Sasnausku, Algirdu Masiulioniu ir Andriumi Tukumi dviem iguliais ivyko Vilniaus KGB isiaikinti Roberto likimo. Abi j automainas vis keli lydjo Volga be numeri. Vienoje i ekins sankry R.Puzono automain 30 min. po vidurnakio sustabd autoinspekcijos iguliai. Vienas i inspektori rusikai pareikalavo dokument ir atidaryti bagain. Tuo metu pasirod iguliai ir anoji Volga. I j ilipo saugumieiai. ie grieb kun. R.Puzon tempti automobil. Tada V.Boguis m aukti autoinspektoriams: Vyrai, kodl js vykdote io kagbisto nurodymus? O tu, kagbiste, neapsimesk mans nepasts. Tada saugumietis m keiktis necenzriniais odiais ir kelis kartus smog V.Boguiui. Autoinspektoriai ir trys saugumieiai temp kunig automain. iam prieinantis, jie kelis kartus kirto kun. R.Puzonui. Tas pargriuvo. Pakl nuo ems, nusitemp savo main, o klebono igulius sak nuvaryti inspekcij. Andrius Tukus, pamats, kaip milicija ir KGB dau kunig R.Puzon ir V.Bogu, pradjo tikinti draugus, kad tikriausiai jau nuverstas M.Gorbaiovas, o stalinieiai vl pam valdi. Btina es ryte klausytis radijo... V.Boguis ir A.Masiulionis t pai nakt pasiek Valkininkus. Jie informavo kunig A.Kein apie R.Grigo ir kun. R.Puzono sumuim ir pagrobim. A.Keina patar kreiptis vyskup Vincent Sladkevii (kun. R.Puzonas priklauso Kaiiadori vyskupijai). V.Boguis ir A.Masiulionis nuvyko Kaiiadoris. Jie informavo vyskup Vincent Sladkevii apie vykus fakt. Taiau jiems teko nusivilti vizitu pas vyskup... Kun. R.Puzon trys saugumieiai veiojo po Vilniaus ir Trak rajonus. Kunigui reikalaujant veti KGB ar milicijos skyri, pagrobjai atsak: Greit pamatysi, kur mes tave nuveime. Per Vilni, Nemenin, Pabrad, venionis nuve kakok Baltarusijos mik. Ten kelis kartus sustoj tarp savs tarsi. Vienas i saugumiei grasino: Nusibodo tau monikas gyvenimas, paragausi uniko. Atve Svyri miestel, apie 11 val. paleido: Grk namus kuo nori. kart gavai nuo ms tik tiek. Jeigu per pamokslus toliau minsi MolotovoRibentropo pakt, bus tau lidniau. Vaiuok tik namus, niekur neusuk. Rugpjio 23 d. iobikio bany83
ioje kun. R.Puzonas susirinkusiems parapijieiams idst MolotovoRibentropo pakto esm. Vliau per pamoksl kun. R.Puzonas papasakojo parapijieiams, dl koki prieasi ir kur jis buvo daugiau kaip par dings. Kadangi dar rugpjio 30 d. nebuvo joki ini apie Roberto Grigo likim, keturi vilnieiai N.Sadnait, A.Terleckas, V.Boguis, P.Cidzikas pasiunt M.Gorbaiovui telegram reikalaudami sustabdyti KGB smurt. XIV. SMERKIMO KAMPANIJA TSIASI Rugsjo 1 d. A.Terleckas buvo ikviestas KGB. Su juo kalbjosi papulkininkis iaudinis ir majoras Verbickas. U toki provokacin ir meiikik telegram grasino patraukti j baudiamojon atsakomybn. O A.Terlecko draugus sumu neva kakokie nenustatyti chuliganai. Tegul nakt sdi namie, aikino iaudinis. Jie pra perduoti N.Sadnaitei ir R.Grigui, kad KGB jiems niekada neatleis u kalbas prie paminklo... Rugsjo 2 d. pas tuos paius kagbistus buvo ikviestas ir Petras Cidzikas. Papulkininkis iaudinis perspjo, kad kol kas dar nepanaikintas LSSR BK 68 straipsnis. Jis leido suprasti, kad is straipsnis niekada nebus panaikintas. Mitingo dalyvi nuotraukas su apraytais j nuopelnais KGB isiuntinjo darbovietes. Buvs partizanas, politinis kalinys, LLL narys tauragietis Leonas Laurinskas dalyvavo rugpjio 23 d. demonstracijoje. Kadangi jis pensininkas, tad jo pasmerkimo iniciatyvos msi but valdyba. Rajoninis laikratis Leniniei balsas 1987 m. rugsjo 3 d. straipsnyje Tai mes smerkiame ra: Litas, buvs buruazinis nacionalistas, vl nerimsta, kelia galv. (...) Gaila, kad sueig kvieiamas neatjo. Ir toks mogus antitarybinje demonstracijoje bando atstovauti visai lietuvi tautai (...). Kretingos miesto vykdomj komitet LLL narys Bronislovas Pokus, II-os grups invalidas, penkis kartus buvo kvieiamas smerkimui. Smerk u dalyvavim demonstracijoje. Pirminink prikaiiojo: Mes inom, esi vienuolis prancikonas, niekas tau netrukdo melstis, ko tau trksta, ko tau reikia? B.Pokus atsak: Ko man trksta, buvo pasakyta rugpjio 23 d. Vilniuje. Paklaustas, ar ateityje dalyvaus, atsak: Btinai! Pas Antan Terleck smerkjai atjo namus: Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja, LKP CK atstovas, 5-osios but valdybos virininkas ir dar du asmenys. Smerkimas vyko tris minutes. Septyniasdeimtmetis Feliksas Bakys rugsjo 15 d. buvo ikviestas Druskinink miesto vykdomj komitet. Prie tai j kviet Druskinink KGB. Vykdomojo komiteto pareignai sil parayti straipsn, smerkiant demonstracij. F.Bakys atsisak, paaikindamas, kad puikiai pasta abi okupacines valdias. Vokiei okupacijos metais jis i Vilniaus geto gelbjo ydus (apie tai ra Lenkijos yd 84
laikratis Folks time 1987 m. kovo 14 d.). Stalino laikais buvo enkavedist sudauytas ir mestas kaljim. Pridr, kad paminti Stalino ir Hitlerio auk eis, kol gyvas bus. Rajoninis laikratis Raudonoji vliava pasmerk F.Bakio elges. R.Lauikas gavo kvietim atvykti But eksploatacijos valdyb, kur bsis svarstomas jo nederamas elgesys rugpjio 23 d. R.Lauikas tai atsak ratikai, jog ess senas ligotas mogus ir tuiai leisti laiko neturs galimybi. Pras ateiti jo kiem, jis atidarysis lang (gyvena pimame aukte) ir galsi smerkti, jeigu bus domu, paklausys... LLL narys Jonas Petkeviius buvo smerkiamas darbovietje. Jis paaikino MolotovoRibentropo pakto esm, jo padarinius ir u k buvo teistas. Kalb palydjo plojimai. Bet Vilniaus radijas prane, kad buvusio buruazinio nacionalisto J.Petkeviiaus elges darbuotojai pasmerk. 48 met Vytautas Smagurauskas, buvs aviacijos karininkas, rugpjio 23 d. prie A.Mickeviiaus paminklo pasak kalb: 1939 metais Soviet Sjungos ir naci Vokietijos nepuolimo sutartimi, MolotovoRibentropo pakto slaptaisiais protokolais Lietuva buvo perduota Soviet Sjungai. Tai ir atvr keli Lietuvoje sigalti stalinizmui, pareikalavusiam dideli auk, kurioms btina pastatyti paminkl. Vytautas Smagurauskas pareikalavo spaudos, odio laisvs, laisvs visoms Pabaltijo respublikoms. V.Smagurauskas kelet kart kviestas KGB. Grasino udaryti psichiatrin ligonin. Kdaini kompartinis laikratis Tarybinis kelias rugsjo mn. pasmerk V.Smagurausk. Rugsjo 10 d. Vilniaus Jaunimo teatre buvo svarstomas Vytautas Boguis, dirbantis ininieriumi. Kalbjo direktorius J.ukas, aktoriai Mertinas, Karalien, vyr. reisier D.Tamuleviit, direktoriaus pavaduotojas A.But, vyr. energetikas A.Jonuka ir partijos CK atstovas. Valdininkai grasino atleisti V.Bogu i darbo. Dauguma aktori ksniais, replikomis, ypsenomis reik kaltinamajam simpatijas. Trys bendradarbiai atvirai palaik V.Bogu. Rugsjo 11 d. vakare V.Boguiui paskambino KGB papulkininkis Vozbutas ir pareik, kad rytoj, etadienio ryt, kvieiamas KGB pas generol E.Eismunt. V.Boguis atsak, kad etadien ir pirmadien jis neturi laiko. Papulkininkis grasino pats j atsiveti. Rugsjo 15 d. V.Boguiui darb paskambino KGB majoras Verbickas ir pareik, kad KGB generolas E.Eismuntas kvieis V.Bogu atvykti pokalbiui rugsjo 19 d. V.Boguis atsisak, nes tai etadienis. Pokalbis vyko rugsjo 17 d. ir truko 2 val. V.Boguis paklaus, kaip bus nubausti KGB ir milicijos pareignai u rugpjio 28 dienos teror, statym paeidim. Generolas E.Eismuntas aikino, kad geriau vien kart gauti muti, negu 6 metus sdti. Tai esanti pamoka u i ir bsimas demonstracijas. Dar rugsjo 1 d. N.Sadnait, R.Puzonas, R.Grigas, A.Masiulionis, V.Boguis buvo para atvir laik SSRS generaliniam prokurorui dl nederamo KGB ir milicijos elgesio. 85
Literatra ir menas rugsjo 19 d. numeryje ispausdino Jaunimo teatro vyriausiosios reisiers Dalios Tamuleviits paskvil Kieno vardu? Paskvilio pabaigoje D.Tamuleviit reziumavo: neturjo jokios teiss atstovauti ms kolektyvui ir V.Boguis. Vliau teatro darbuotojams D.Tamuleviit netikinamai teisinosi, kad kitaip pasielgti negaljo jai sak CK, supyks, kad per susirinkim smerkimo akcija nepavyko. Ji straipsnio neraiusi, o tik pasiraiusi. Jeigu bt atsisakiusi, valdia neleist Jaunimo teatro kolektyvo gastroli Amerik. Rugsjo 23 d. V.Boguis para atvir laik D.Tamuleviitei ir pasiunt laikraio Literatra ir menas redakcij, taiau atsakymas nebuvo ispausdintas. Atsakyme V.Boguis ra: Gerb. Reisiere, nors Js savo paskvilyje Kieno vardu? atstovaujate teatro kolektyvui, bet nereikiate nuotaik t darbuotoj, kurie kalbjo rugsjo 10 d. KGB inspiruotame pasmerkime, bet nepasmerk nei mans, nei paios demonstracijos. (...) Rugpjio 23 dien tikrai niekas neatstovavo ir nekalbjo bailiosios inteligentijos vardu, o krybin inteligentija drsiai reikiasi spaudoje... Tikrai neatstovavau Js kolektyvui, ir niekas ten darbo kolektyvams neatstovavo tai juk ne valdika demonstracija! Apmaudu, kad bandos instinktas, baim taip giliai siaknij net ir kultros krj smonje. Puikiai inote, kas man ukirto keli auktj. Bet geriau turti vidurins mokyklos atestat, savo nuomon, principus, sin, negu auktosios diplom ir vykdyti svetim vali... Rugsjo 11 d. Dekoratyvini augal valdyboje buvo svarstoma LLL nari Algirdo Masiulionio ir buvusio partizano, politinio kalinio Jono Pratuseviiaus (pastarj smerk jam esant atostogose) byla. Algirdas Masiulionis ekonomistas, Jonas Pratuseviius vyriausias ekonomistas. Tos paios dienos Vakarinse naujienose buvo ispausdintas kolektyvinis j pasmerkimo tekstas. A.Masiulionis buvo priverstas parayti pareikim, kad j atleist i darbo savo noru. Spalio 1 ir 2 d. vl buvo svarstomas vyr. ekonomisto Jono Pratuseviiaus elgesys. Buvo sudaryta atestacin komisija, kuri jo neatestavo ir perved emesnes pareigas. Vilniaus demonstracija nebuvo antirusika, kaip band rodyti LKP CK ir KGB. Mitingo dalyviai ramiai iklaus moter, kuri sak kalb rusikai. Taiau vietiniai rusai rod jai savo prieikum u dalyvavim mitinge. Sunku buvo demonstrantams, dirbusiems Vilniaus gamybinse monse ia lietuvi buvo mauma. Teisiamiesiems net nesuteikdavo odio savigynai. Draudimo agentroje dirbusi LLL nar Genovait akalien atjo demonstracij su dukra, snumi ir anyta. Rugsjo 11 d. kolektyvas tyiojosi i jos, reikalavo vyti i darbo. Viena darbuotoja pareik, kad i gd G.akalien tegalinti nuplauti tik plano virijimu. Kadangi kalbti jai neleido, G.akalien demonstratyviai paliko sal. Valdia buvo labai sunerimusi dl lietuvi inteligentijos elgesio. Kai kuriuose susirinkimuose inteligentai palaik demonstrantus. Onkologijos institute buvs sveikatos apsaugos ministras V.Kleiza pareik: A k tik grau i Anglijos. Ten gali kalbti net prie pai M.Teer. O k dar Stalinas, 86
mes visi gerai inome. Nieko blogo, jei paminjo Stalino aukas. Profesorius Viktoras Kutorga kalbjo: Negalima mogaus smerkti dl sitikinim (...). O kas ia blogo, kad Sadnait vienuol. Mendelis buvo vienuolis, Maironis kunigas. Daug mokslo lobynui pasitarnavo vienuoliai ir kunigai (...), o toks demonstracijos smerkimas tolygus faizmui. Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institute buvo svarstomas vyr. ininieriaus Jono Kareniausko dalyvavimas rugpjio 23 d. demonstracijoje. Jis pareik, kad yra baigs Vilniaus universitet ir kiekvienas save gerbiantis inteligentas privalo pagerbti Stalino nukankintas aukas. Vakarins naujienos rugsjo 14 d. paskelb paskvil, kuriame tvirtino, kad instituto kolektyvas pasmerk J.Kareniausko elges. Buvo svarstomi Dails muziejaus skyriaus vedja elvien, gamyklos Venta mokslinis darbuotojas Audrius elvys, Jovita Niunevait, LLL nar Leonora Sasnauskait, Aldona virgdien ir daugelis daugelis kit. Kunigo R.Puzono ir R.Grigo smerkimas vyko Kiaukli kultros namuose, dalyvaujant televizijai, tik be smerkiamj. T pai dien respublikin televizija parod filmmonta, kit dien visi respublikiniai laikraiai paskelb straipsn. Tris savaites j pavards mirgjo spaudoje. Rugsjo viduryje kun. R.Puzon ir R.Grig telefonu kviet atvykti respublikin prokuratr. Jie atsisak. Rytojaus dien Kiauklius atvyko prokuroras J.Bakuionis, lydimas irvint rajono prokuroro. Kunig R.Puzon ir R.Grig prokuroras J.Bakuionis oficialiai spjo u antitarybini kalb sakymus rugpjio 23 d. Panaiai televizija ir spauda bjaurojo Mikoliki banyios vargonininko Alfonso Bumbulio asmenyb. XV. PIRMIEJI A.KLIMAIIO PDSAKAI LIETUVOS POLITIKOJE Valdika spauda ir susirinkimai ypatingai koneveik lietuv politin veikj Alg Klimait, gyvenant veicarijoje. Nemaai priekait jam turjo ir lietuviai rezistentai. Maskvos disidentai ir lietuviai emigrantai, padj perduoti informacij Vakarus apie rengiam miting, nutar neskelbti keturi demonstracijos-mitingo organizatori pavardi, nenordami, kad ie susilaukt iankstini persekiojim. Nuo rugpjio 7 iki 11 d. usienio masins informacijos priemons pranedavo tik apie numatom demonstracij. Rugpjio 11 d. Vilni paskambino A.Klimaitis. Jis, tarp kitko, paklaus, kas demonstracijos organizatoriai. Vlai vakare radijo stotys, girdimos SSRS, paskelb organizatori pavardes. A.Klimaiio politinis naivumas kai kam brangiai kainavo... Jau tuo metu A.Klimaitis objektyviai daug padjo KGB. ekistai nutar palauti vyriausij i organizatori A.Terleck ir jauniausij V.Bogu. Kodl btent juos? A.Terleckas yra 45-i pabaltijiei memorandumo, kuris buvo paskelbtas MolotovoRibentropo pakto 40-osioms metinms, autorius. Jis k tik buvo sugrs i Magadano po septyneri met kalinimo ir tremties. Jam buvo padaryta mirtimi 87
grsusi operacija. mona tuo metu sunkiai sirgo. Jaunesnysis snus laik egzaminus Vilniaus universitet. Dstytojai buvo spti rayti jam emus paymius. Vytautas Boguis gyveno kartu su tvais. Augino du maameius vaikus. Jo tvas universitete dirbo mgstam darb. J vargino snaus disidentika veikla. A.Klimaitis jau tada elgsi tartinai. Rugsjo 1 d. jis paskambino i Paryiaus. Domjosi, kiek moni dalyvavo demonstracijoje. Vakaruose pasklid gandai, kad tik 500. A.Klimaiiui buvo paaikinta, kad per 4 valandas mitinge dalyvavo apie 3 tkstanius moni. A.Klimaitis adjo praneti Vakarams vis ties apie demonstracij. Taiau odio netesjo. Umiro jis praneti ir tai, kad btent t dien KGB buvo ikviestas A.Terleckas, o kit dien P.Cidzikas. Tai ne smulkmenos. Informacij, pateikt rus disident, usienio radijas pranedavo odis odin. A.Klimaitis neretai faktus apversdavo auktyn kojom. XVI. MASKVOS SPEKULIACIJOS Net visko mat mons nustebo Vilniausenevos televizijos tilto metu pamat kadrus i rugpjio 23 d. demonstracijos. Pasirodo, kad iuo faktu Maskva nusprend paspekuliuoti. irkite, naivuoliai i Vakar, kaip toli paeng Lietuvoje perestroika ia leidiamos demonstracijos! Juk enevieiai neino, kaip po rugpjio 23 d. buvo elgiamasi su demonstrantais. Jie niekada nesuinos (ir tuo nesidoms), kad u kalb prie paminklo V.Janiausk kagbistai sumu iki smons netekimo. Jam sulau du onkaulius. Vytautas vis savait spjaud krauju. Nesuinos, kad u V.Janiausk 1987 m. rugsjo 3 d. ekistai patys para melagingo turinio straipsn Ties, kur kit dien pakartojo visi sovietiniai Lietuvos laikraiai. Ufiksuota, kad nuo 1987 m. rugsjo mn. Lietuvoje dirbo TSKP CK galiota grup, kurios udavinys perirti nenaudingus valdiai Stalino valdymo epochos archyvus ir sunaikinti. XVII. DATOS IR J PAMINJIMO REIKMS Tokia buvo Lietuvos isivaduojamojo judjimo paskutiniojo ir lemiamo etapo pradia, kuri kai kurie istorikai ir nesiningi visuomens veikjai kakodl nukelia... 1988 m. birel. TSKP ir KGB mitingo organizatorius iniasklaidoje vaizdavo kaip imperializmo agentus, savo veiksmais drumsianius ram liaudies gyvenim, o protesto miting iniasklaidoje vertino kaip bjaur antitarybini ekstremist ipuol. Okupacin administracija prie atskirus mitingo dalyvius ir kalbtojus msi smurtini veiksm. Daugiau kaip 70 aktyvesni mitingo dalyvi buvo vairiai persekiojami. Taip buvo vykdomas Lietuvos komunist partijos centro komiteto biuro nutarimas Dl Vakar specialij tarnyb kurstomos ideologins diversijos demaskavimo ir sutrukdymo.
88
Kiek vliau okupacin administracija panaudojo vidaus kariuomens ir specialiosios paskirties milicijos dalini jg prie Lietuvos laisvs lygos 1988 m. rugsjo 28 d. surengto mitingo, skirto MolotovoRibentropo pakto slaptojo protokolo pasiraymo metinms paminti, dalyvius. Rugpjio 23-ioji valstybiniu lygiu teisinta kaip Juodojo Kaspino (?! abstraktesnio pavadinimo turbt sugalvoti buvo nemanoma) diena, taiau rugsjo 28-oji lig iol ignoruojama. 1939 m. rugpjio 23 d. soviet naci slaptais susitarimais Lietuva buvo priskirta Vokietijai, o t pai met rugsjo 28 d. Soviet Sjungos Vokietijos sutarties slaptuoju protokolu Soviet Sjungai. Ar tik ne dl ios prieasties ir nenorima ios dienos paskelbti valstybikai mintina? Rugsjo 28 d. yra palanki proga pasmerkti ne tik buvusius didij valstybi susitarimus ir vykdytus maesni valstybi pasidalijimus, bet ir protestuoti prie galimus naujus tarptautinius globalistinius sandrius, kuri enklai iuolaikiniame pasaulyje vis rykesni. Oficialiu lygiu Lietuvoje neminima diena yra ir birelio 15-oji. Lietuvos okupacijos dat btina minti pasmerkiant sovietinrusikj okupacij (tarptautini grobuonik susitarim pasekm) ir reikalaujant atlyginti padaryt al. Taiau kol tarptautin bendruomen neparems io Lietuvos teisto reikalavimo, tol jis ir liks niekada neisipildysianiu siekiu. Apskritai visos lig iol Lietuv valdiusios ir valdanios jgos vengia pagadinti draugikos kaimynysts santykius su buvusiu didiuoju broliu, leidusiu joms pakankamai savarankikai vykdyti perestroik ir uvaldyti Lietuvos moni turt. 1987 m. rugpjio 23 d. Lietuvos rezistent pilietinio protesto manifestacija susilauk didiulio atgarsio Lietuvoje ir u jos rib, paspartino visuomens laisvjimo ir demokratjimo pltr. Tai buvo rykus artjanios laisvs enklas KGB ir kit okupacini struktr terorizuojamai Lietuvai. Po beveik deimties mnesi valdios pastangomis krus Lietuvos persitvarkymo sjdio iniciatyvin grup, vyko daugiatkstantiniai mitingai, Baltijos kelias. Nors tai buvo svarbios akcijos Lietuvos isilaisvinimo kelyje, taiau jas organizav ir jose dalyvav bei kalbj mons jau maai kuo rizikavo. XVIII. MITINGO VIETOS PAENKLINIMAS Penkioliktj protesto mitingo A.Mickeviiaus skverelyje metini proga 2002 m. rugpjio 23 d. atidengta akcijos viet enklinanti paminklin atminimo lenta. 1987 m. rugpjio 23 d. protesto akcijos rengjai yra perdm kukls mons, kad pasirpint savo atlikt darb prasminimu, o valstybin subiurokratjusi administracija abejinga antisovietinio pasiprieinimo istorinei reikmei. Pirmojo vieojo protesto mitingo vietos paenklinimo iniciatyvos msi ir svarbiausiais paminklins atminimo lentos rengimo organizaciniais darbais rpinosi io teksto parengjas ir buvs savanoris bei Sjdio dalyvis Antanas Kliunka,
89
jiems talkino Lietuvos Nepriklausomos valstybs atstatymo 1990 m. kovo 11 d. akto signatarai Virgilijus Kainskas ir Zigmas Vaivila. ie keturi asmenys kreipsi Vilniaus miesto savivaldyb ir gavo atitinkam institucij leidimus paminklins lentos prie A.Mickeviiaus paminklo projektavimui, rengimui ir atidengimui 2002 m. rugpjio 23 d. Pagrindinis paminklins lentos A.Mickeviiaus skvere rengimo fundatorius buvo Antanas Kliunka, iam kilniam sumanymui gyvendinti skyrs 4 500 lit. Paminklins atminimo lentos rengim taip pat finansavo signataras Zigmas Vaivila, paaukojs 2 000 lit. Paminklins lentos projekt pareng architektas signataras Virgilijus Kainskas. Paminklins lentos gamybos meistras Algimantas Subaius. Jam talkino Vytautas ilinis. Btina akcentuoti, kad paminklin lenta rengta ne valstybs, o vien tik pilietins ir privaios iniciatyvos dka. Valstybins institucijos, kurias buvo kreiptasi raginant rengti toki lent, parod stulbinam abejingum. Granitinje piramids formos ploktje lietuvi ir angl kalbomis ikaltas tekstas: ia 1987-08-23 vyko Lietuvos Laisvs Lygos organizuotas per soviet okupacij pirmasis vieas protesto mitingas, reikalaujantis ivesti okupacin kariuomen ir atkurti Nepriklausom Lietuv. J 2002 m. rugpjio 23 d., minint mitingo penkioliktsias metines, atideng Nijol Sadnait. iam minjimui pirmininkavo Antanas Terleckas, kalbjo Nijol Sadnait, istorikas dr. Arvydas Anuauskas, Vytautas Boguis, Jonas Gelaius, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kun. Rokas Puzonas ir kiti. Buvo prisimintas ir pagerbtas KGB nuudyto 1987 m. rugpjio 23 d. mitingo kalbtojo Akademinio dramos teatro dailininko dekoratoriaus Vytauto Janiausko atminimas. Penkioliktj protesto mitingo metini proga ileisti specials pato vokai su Antano Terlecko ir Nijols Sadnaits atvaizdais. 2002 m. rugpjio 26 d. Vilniuje G.idlausko ir A.Kliunkos iniciatyva surengta diskusija 1987-j met laisv ir 2002-j met grsm, kurioje dalyvavo 1987 m. rugpjio 23 d. mitingo organizatoriai, io mitingo aminimo iniciatoriai, Lietuvos praeiiai, dabariai ir ateiiai neabejingi visuomens atstovai. Diskusijoje kalbjo Antanas Terleckas, Nijol Sadnait, Petras Cidzikas, Zigmas Vaivila, Virgilijus Kainskas, tarptautini santyki analitikas publicistas Vilius Branas, Jonas Gelaius ir kiti. XIX. APIBENDRINANT. KELI KLAUSIMAI IR CITATOS Antanas Terleckas 2002 m. straipsnyje Mintys minint mitingo prie Adomo Mickeviiaus paminklo 15-sias metines cituoja Feliks Krasavin, per didelius vargus gavus od Tarptautiniame tribunole komunizmo nusikaltimams vertinti Vilniuje: Yra kitas karas (...). Tai iurki intervencija, kuri vyksta visoje postsovietinje erdvje ir gana skmingai (...). Nesuspjo lietuvi tauta politikai isivaduoti i SSRS valdios ir paskelbti savo Nepriklausomyb, kai jau subgo sovietini funk90
cionieri minios ir greitai pradjo skverbtis valstybs aparato plyius, kur kas imintingiau ir kvalifikuoiau. Ir io karo laimjimai akivaizds. Dabar (...) j rankose praktikai ne tik visi bankai, teismai, didioji dauguma valdios aparato ir iniasklaidos. J rankose, deja, ir didiausias lietuvi tautos turtas smon, tautos, kuri eina u juos balsuoti, kuri eina taip, kaip jo sovietiniais laikais, tarytum ir nebt t imt tkstani broli ir seser, atidavusi savo gyvyb u ios dienos laisv. Lyg tai i laisv jiems bt nereikalinga. Kyla ir kiti klausimai: ar socialiai ujama ir kriminalins revoliucijos pasekmi totaliai ivarginta, senjanti, emigruojanti ir nykstanti Lietuvos visuomen, galutinai tampanti tarptautini globalistini megakorporacij ir RytVakar valgyb, diegiani valdom demokratij, manipuliacij objektu, gali apginti savo mogikj ir pilietin orum? Ar Lietuvoje yra u i situacij atsakingi asmenys ir kas jie tokie? Ar prisidengimas kolektyvine politine atsakomybe gelbsti atskirus valstybs ekonominius nusikaltlius nuo baudiamosios atsakomybs, ypa kai juos gina vadinamoji Seimo nario, premjero, ministro, mero nelieiamyb? Ar nuolatin dvigub standart taikymo politika jau yra tapusi akivaizdia dogma, su kuria belieka paniekinamai ir abejingai susitaikyti? Ar Lietuvos vyriausyb jau galutinai tapo tarptautinio biznio interes atstovavimo institucija? Kaip ilikti maai tautai, kamuojamai kyrios bsenos materialistins pasauljautos komuninio globalizmo dvasios valdomoje Europoje? Nemanytina, kad artimiausiais metais vieojoje erdvje bus pamginta i esms atsakyti iuos ir panaius klausimus. Politologas Vytautas Radvilas, apibdindamas iandienin Lietuv, yra pavartojs tokius apibendrinanius ir beveik aforistikai skambanius posakius: privataus gyvenimo kolonizavimas, visuotin Lietuvos gyvenimo orvelizacija, tradicijos trkis, pamilikas materializmas, nesveikos grovs valstybs linkme, tapatumo isiadjimas, aksominis totalitarizmas, visuomens fragmentacija ir pan. Nors Lietuvoje dar pasitaiko moni, galini drsiai ir tiksliai diagnozuoti reali situacij, taiau j keisti jau nebra kam. 1987 m. rugpjio 23 d. atviru politiniu ikiu tautinio judjimo vadovai inicijavo dar vien, kaip vliau paaikjo, lemiam, taiau dar neinia, ar paskutin Lietuvos isilaisvinimo etap. Netrukus po ios akcijos tuometin kolaborantin sovietins Lietuvos vadovyb pagal imperins administracijos direktyvas organizavo legali ir administraciniais resursais remiam opozicij savo reimui, tokiu bdu siekdama tautinio isivadavimo organizacijas politikai izoliuoti ir neutralizuoti. Valdiai reikjo kontroliuojamo ir jos vadovaujamo proceso. Taiau pradia buvo daug adanti. Istorikas dr. Arvydas Anuauskas 2002 metais itaip vertino Lietuvos laisvs lygos surengt politinio protesto miting: 1987 m. rugpjio 23 dien buvo sukrstos sovietins visuomens ugdytos ir beveik penkis deimtmeius Lietuvos visuomenei diegtos tariamos vertybs. Nuo tol kolaboravimas ir atviras susitaikymas su Lietuvos priespauda, tautini vertybi niekinimu palaipsniui prarado galimyb bent kiek giliau skverbtis tautos kamie91
n. (...) Okupacija, teroras, klasta, smurtas buvo pradti vardinti tikrais vardais. Tai buvo padaryta 1987 m. rugpjio 23 dien. iai dienai, kuomet nuskambjo ir buvo igirstas pirmas vieas ksnis Laisv Lietuvai, turi bti skirtas deramas dmesys Lietuvos istorijoje.
Vilnius, 2005 m. birelio 26 d. PARENG GINTARAS IDLAUSKAS
PIRMASIS LAISVS ENKLAS KGB BAUGINTAI LIETUVAI

EDMUNDAS GANUSAUSKAS
MITINGE LAISVS KIAI iandien Juodojo kaspino diena. Lygiai prie 58 metus pasiraytas Molotovo Ribentropo paktas i pasaulio politinio emlapio ibrauk nepriklausom Lietuvos valstyb. Daugelis jos moni buvo pasmerkti kanioms soviet imperijos kaljimuose, lageriuose, bekratse tremties platumose. Prajo kone pus amiaus, kol dvelktelj permain vjai kelet aktyviausi kovotoj prie soviet santvark padrsino pirm kart vieai pasmerkti tiron sandr. Prie deimt met, 1987-j rugpjio 23 dien, Vilniuje, prie Adomo Mickeviiaus paminklo, vyko mitingas. j susirinko nemaas brys moni kur kas daugiau, negu tikjosi io susirinkimo organizatoriai. Lietuvos valdia miting pavadino bjauriu antitarybini ekstremist ipuoliu. Taiau neprajo n metai, ir per al, pranaaudama artjani laisv, jau ritosi Atgimimo banga. U PAKT JAU BUVO NUTEISTI Idja paminti tragikj Lietuvos istorijos dat, daugelio t vyki dalyvi nuomone, priklauso Lietuvos laisvs lygos (LLL) vadovui Antanui Terleckui. Tais metais estai ir latviai paminjo 1941 met birelio 14-osios trmimus Sibir, o lietuviai, pasak A.Terlecko, praiopsojo. Estijoje mitingo dalyvius tkart supo vilkuniais vedini kareiviai, bta ir susidrim. ie atgarsio laisvajame pasaulyje sulauk kaimyn renginiai, atrodo, eid LLL lyderio ambicijas. Vl prabilti apie MolotovoRibentropo pakt kokios nors ypatingos narsos, kaip iandien atrodo A.Terleckui, nereikjo, nes dar prie atuonerius metus, 1979-j rugpjio 23 dien, jis su Juliumi Sasnausku, tada k tik baigusiu vidurin mokyk-
92
l, pareng vadinamj 45-i pabaltijiei memorandum, isist SSRS, VFR, VDR vyriausybms bei Jungtinms Tautoms. I esms btent u tekst A.Terleckas ir J.Sasnauskas 1980 metais buvo nuteisti. A.Terleckas, tkart nuteistas jau trei syk, metus praleido Vilniaus KGB rsiuose, dvejus viename Uralo lageri, paskui buvo itremtas Magadan. J.Sasnauskas jam skirtus pusantr met ikent KGB poemiuose Vilniuje, po to penkerius metus buvo tremtyje Sibire. 1987-aisiais jiems atrod, jog antrkart u t pat tikriausiai jau nebesodins. PRIE BANYIOS IR PAMINKLO Pirmasis minjimo organizatori pasitarimas Vytauto Boguio, dabar Seimo nario, monos Virginijos gimtadienio dingstimi 1987 met liepos 4 dien vyko sodo namelyje netoli Salinink. Be A.Terlecko ir jo monos Elenos, tsyk pas Boguius sveiavosi J.Sasnauskas ir kaljimus u politik taip pat atbuv Jonas Volungeviius bei Jonas Pratuseviius su monomis. Ilgiau t vakar utruko diskusija dl to, kokia vieta minjimui geriausiai tikt. Patrauklus skverelis prie emaits paminklo, kaip prisimena A.Terleckas, netiko dl keli prieasi: labai arti KGB rmai, mons bijos rinktis. Kita vertus, jeigu valdia imtsi smurto, bgti visai nebt kur. P.Cvirka kolaborantas, prie jo paminklo minti soviet teroro auk neisi. Netiko ir skverelis, kur stovjo A.Pukino biustas. Utat v.Onos banyia ir jos paonje neseniai ikils paminklas laisvs dainiui Adomui Mickeviiui, kai i viet minjimui pasil J.Sasnauskas, atrod visais atvilgiais priimtinas variantas. i vieta buvo tinkama ir dl to, kad j pasiekti galima i vairi pusi gatvelmis, Vilnios pakrante. Visai kas kita Katedros aikt, apie kuri prie minjim irgi nemaai kalbta. Mitingo rengj nuomons dl ios aikts sutapo: toks pasirinkimas bt per daug didel paslauga saugumui ir milicijai, jeigu valdia vis dlto rytsi brutaliai sulugdyti akcij. APIE MITING PRANE VAKARAI Minjimo iniciatori parengt tekst, kuriuo geros valios mons raginami taikia demonstracija pagerbti StalinoHitlerio sandrio aukas, atmintinai imoko tv emje viejusi tautiet i JAV Milda Palubinskait. KGB dokumentuose ufiksuota, jog ardomj Vakar radijo bals bangomis is tekstas pirm kart buvo paskelbtas rugpjio 7 dien. Rengj pavards tuokart nebuvo minimos, nors dar iki tol, pasvrus aktyvesnij rezistent galimybes ir nuomones, buvo nutarta, jog kreipimsi pasirao Nijol Sadnait, Petras Cidzikas, Vytautas Boguis ir Antanas Terleckas.
93
I tikrj raytinio kreipimosi, regis, ir nebuvo, juolab pagal pogrindio taisykles tie mons nedjo po juo savo para, taiau buvo morals dsniais grstas atsakomyb prisiimani konkrei asmen susitarimas. PAVARDES SKELB A.KLIMAITIS ie mons neslp savo pavardi, o plaiam pasauliui jos tapo inomos po veicarijoje tuo metu gyvenusio Europarlamento nario Algio Klimaiio skambuio N.Sadnaitei rugpjio 10 dien. Aktyviai politiniame gyvenime bands reiktis tautietis tkart panekovs, be kita ko, paklaus, kas yra renginio organizatoriai. T pat vakar Vokietijos radijo stotys paskelb Lietuvoje rengiamos akcijos iniciatori pavardes. Tai, kad A.Klimaitis 1987 met rugpjio 10 dien per VFR visuomens informavimo priemones Piliei teisi gynimo Lietuvoje komiteto vardu paskelb apie Vilniuje rengiam demonstracij bei nurod jos organizatori pavardes, yra ufiksuota buvusios Ryt Vokietijos specialij tarnyb dokumentuose. A.Klimaiio ryiai su mitingo organizatoriais t met ruden buvo ijuokti urnale luota, Tiesa spausdino straipsn Nepraytas sveias Strasbre. KGB dokumentuose tuo metu slapyvardiu Kliugeris dar nevadintas A.Klimaitis apibdinamas kaip Vilniuje vykusios antisovietins akcijos kurstytojas. Tuo tarpu vienas renginio prie A.Mickeviiaus paminklo organizatori V.Boguis jau tada suabejojo dl A.Klimaiio veiklos. inias, pateiktas rus disidentams, usienio radijas pranea odis odin, o A.Klimaiio informacija gauna visai kit atspalv, ra V.Boguis 1987-j spal. MST APIE LENINO ATVAIZD Pasklidusi inia apie rengiam akcij sujauk tuo metu dar gantinai ram rmuose u armijos generolo Ivano erniachovskio paminklo usidariusi LKP funkcionieri gyvenim. Iki mitingo likus maiau kaip savaitei, 1987 met rugpjio 17 dien, LKP CK sekretoriatas svarst tada dar bendraygi komunist partijos centro komiteto kultros skyriaus vedjo Justo Paleckio bei propagandos ir agitacijos skyriaus vedjo Juozo Kuolelio parengt praneim Dl priemoni vaizduojamosios ir taikomosios dails krini su V.Lenino atvaizdu meniniam lygiui pagerinti. iame antspaudu Visikai slaptai paymtame praneime, be kita ko, rayta, jog kelti ios produkcijos menin lyg svarbu ir todl, kad V.Leninas, kaip inoma, buvo sustojs Vilniuje umegzti ryi su vietiniais socialdemokratais. Taiau buv aukti KGB bei Vidaus reikal ministerijos pareignai prisimena ir neoficialius baltuosiuose rmuose, pas generalgubernatoriumi vadint LKP CK antrj sekretori Nikolaj Mitkin, vykusius susitikimus, kuri metu buvo kalbama ne apie V.Lenin, o apie A.Terlecko bei jo bendramini rengiam akcij.
94
LKP KR PRIEMONI PLANUS Mitingo ivakarse, rugpjio 22 dien, apklausos bdu buvo priimtas LKP CK biuro nutarimas Dl Vakar specialij tarnyb kurstomos ideologins diversijos demaskavimo ir sutrukdymo. iuo nutarimu LKP vadovyb i esms tik konstatavo vairi partijos padalini, visuomens informavimo priemoni bei represini struktr jau nuveikt darb, bandymus sutrukdyti miting. Priemons, kuri komunist partija msi sulugdyti provokacinei akcijai, buvo aptartos kitame slaptame dokumente. Nema jo dal uima vardijimas, kiek ir koki publikacij centro komiteto nurodymu pareng spauda. Pirmuoju propagandos smuiku grojo Tiesa buvusiame LKP archyve iliko net specialus aplankas Arnoldas aikovskis ir kiti. Perspausdinti kai kurias pagrindinio CK organo publikacijas buvo nurodyta ir kit laikrai redaktoriams. Parengtas inomo respublikoje urnalisto-publicisto A.Lauriniuko pasisakymas per Centrin televizij, rayta LKP CK dokumente. Per respublikin televizij sistematingai perduodama mediaga, atskleidianti istorin Lietuvos stojimo Taryb Sjung ties. SAUGUMAS DARBO NESTOKOJO Artjant rugpjio 23-iajai, LKP Vilniaus miesto komitetas suauk special pasitarim, kuriame emesnio rango partijos padalini vadovams buvo aikinami provokacins prieo akcijos demaskavimo klausimai. I patikimiausi partijos nari ir komjaunuoli atrinktas ir parengtas aktyvas (apie 30 moni), kuris, esant reikalui, ves aikinamj darb tarp galimo sambrio dalyvi, rayta LKP CK biuro rate. Partija neumiro priminti saugumui, kad bt profilaktikai perspti kai kurie potencials sambrio dalyviai (daugiau kaip 15 moni). Savo ruotu KGB i akiraio nepaleido anksiau u pasiprieinim soviet valdiai teist asmen, kurie 1987-aisiais LKP dokumentuose dar tebebuvo vadinami prieikais elementais. Prie iuos mones KGB panaudojo operatyvines galimybes daryti drausminani tak. Atskira pastraipa LKP CK biuro rate skirta aktyviems nacionalistams A.Terleckui bei iaulieiui buvusiam politiniam kaliniui Jonui Petkeviiui. KGB raportavo partijai, kad pravesta profilaktika su oficialiu spjimu dl dalyvavimo sambryje. Tuo tarpu N.Sadnait prokuratros raginim atvykti neatsiliepusi ir pagal gyvenamj viet jos nerasta. Saugumo ir vidaus reikal darbuotojai perspjo ir kai kurias jaunimo pank, metalist grupes.
95
BANDYTA SKALDYTI IR KIRINTI LKP CK biuras konstatavo, kad vadinamosios operatyvins galimybs buvo panaudotos ir prie kai kuriuos Vilniaus dvasininkus arkivyskupijos valdytoj prelat Algird Gutausk ir v.Onos banyios klebon Jon Morkn. Operatyviniu keliu sukirinti ir suprieinti vietiniai nacionalistai, reakcingieji kunigai ir religiniai fanatikai. Po to kai kurie j kategorikai atsisak dalyvauti sambryje, rayta LKP CK biuro rate. Komunist partijos virni nurodymu atokiau nuo bsimo mitingo vietos tuo paiu metu organizuota daugyb rengini mug Vingio parke, vairios varybos bei estrados kolektyv koncertai. Usienio ali sportinink bei meninink pasirodymai pagal atskir program buvo i anksto suplanuoti taip, kad rugpjio 23 dien Vilniuje j nebt. Vilniaus senamiest tdien turjo aplenkti ir turistiniai marrutai i kit Soviet Sjungos respublik. Per LKP miest ir rajon komitetus imtasi priemoni, kad t dien nebt joki ekskursij Vilni nurodyta visus mobilizuoti derliaus numimui ir kit liaudies kio klausim sprendimui. SUTELKTOS REPRESINS PAJGOS Artjant rugpjio 23 dienai, buvo parengtas planas KGB ir VRM jgomis utikrinti valstybs saugum ir visuomenin tvark. Jei mitingas vykt, planuota apsupti teritorij dviem slyginiais iedais. Pagal plan 50 saugumo bei vidaus reikal sistemos pareign, nesibriuodami ir nekrisdami aplinkiniams akis, turjo veikti paioje sambrio vietoje. Operatyvinio tabo inioje buvo 40 KGB ir 110 VRM darbuotoj. Esant reikalui, turjo bti panaudotas rezervinis vidaus kariuomens batalionas, mitingo valand komandos lauks Vidaus reikal ministerijos patalpose. Sambrio viet ir jo dalyvius vaizdo juost atvirai rains Lietuvos televizija, rayta LKP CK biuro dokumente. Tai bus panaudota kaip spjamoji priemon, nes nacionalistai ir panas elementai bijo vieumos ir demaskavimo. Taip pat bus atliktas ir slaptas provokacini pasisakym foto-kino ir garso dokumentavimas. Represinms struktroms buvo nurodyta mitingo metu nesiimti joki administracinio poveikio priemoni. LKP CK biuras, be kita ko, konstatavo: Jeigu atskiri prieiki elementai po sambrio kitose miesto vietose bandys paeisti viej tvark, jiems bus pritaikytos administracinio poveikio priemons. Manome, jog sambrio vietoje toki priemoni taikymas yra netikslingas, nes usienio korespondentai respublik atvaiavo, laukdami galim susidrim tarp demonstrant ir administracini organ atstov, kad galt tuos vykius panaudoti antitarybinei kampanijai.
96
KALBINO SPAUDA IR PROKURORAI A.Terleckas iki iol gailisi, kam kalbjosi su t met rugpjio 12 dien j aplankiusiu Tiesos korespondentu, kur jis mano buvus urnalistu apsimetus ekist. I laikratyje netrukus ispausdinto straipsnio buvo galima susidaryti spd, kad A.Terleckas atsisako mitingo idjos. Tiesos straipsn kit dien perspausdino kiti laikraiai. Iki demonstracijos likus kelioms dienoms, ikviestas prokuratr A.Terleckas atsisak pasirayti pasiadjim nedalyvauti akcijoje. Dalyvaudamas demonstracijoje, js paeisite viej tvark ir bsite patrauktas baudiamojon atsakomybn, sak tuometinis Lietuvos SSR prokuroras A.Novikovas. Ar supratote mano spjimo esm? Supratau daugiau, negu js pasakte, klausim atsak A.Terleckas. NUOLAT KGB DMESIO LAUKE Vis dlto daugiausia dmesio LLL lyderiui rod saugumo darbuotojai. Prie tris mnesius mir buvs ilgametis A.Terlecko globjas KGB pulkininkas Julius esnaviius, kuriam disidentai, kaip patys neslepia, vis dlto jaut ir tam tikr pagarb. A.Terleckui ir J.esnaviiui teko bendrauti ir paiose renginio ivakarse, kai inomo disidento namuose apsilanks KGB pulkininkas taip paaikino M.Gorbaiovo pertvarkymo esm: Anksiau mes btume ikviet pas save, o dabar patys ateiname. Taiau ilgo pokalbio metu tdien bta ir perspjim, ir atviro grasinimo. A.Terleckui atrodo, jog labiausiai pulkininkas norjo igirsti jo paad nekalbti mitingo metu. Tok patikinim saugumo darbuotojas gavo demonstracijos rengjai dar iki tol buvo sutar, kad od prie paminklo tars P.Cidzikas, nes A.Terleckui pasisakymas galt per brangiai kainuoti. Gera buvo ant dios, dienoratyje ura A.Terleckas. Supratau, kad rytoj mans niekas nesuims. UDRAUD DUKTERIAI TEKTI vykiai klostsi taip, kad, artjant demonstracijai, kai kuri aktyvesnij jos rengj pareignai namuose neutikdavo. Nesugebta oficialiai spti N.Sadnaits. spjimo iveng ir V.Boguis. Prie namo Saviiaus gatvje, kur gyveno Boguiai, saugumo automobilis tomis dienomis stovdavo nuolat. Saugumieiai kitoje gatvs pusje turj du kambarius ir sekdav V.Bogu kartais visai atvirai, kone demonstratyviai. V.Boguis, prie deimt met apras vairias su mitingu susijusias peripetijas, atskleid ir delikai istorij apie sulugusias savo jaunesniojo brolio ir tuometinio kandidato LKP CK biuro narius Vladimiro Beriozovo dukterios vedybas.
97
Ikilmingas vykis kaip tyia turjs vykti penktadien, mitingo ivakarse. Kai jau buvo sukviesti sveiai ir ruoiamos vais, V.Beriozovas pareikalavs, kad jaunojo brolis atsisakyt minties apie demonstracij ir parayt Ties, kad sueiga prie paminklo usienio antisovietini centr provokacija. ultimatum V.Boguis atmet, ir V.Beriozovas udrauds jaunajai pasirodyti metrikacijos skyriuje. KLEBONAS MIR PRIE ALTORIAUS Istorijon tolstanios demonstracijos dalyviai ir iandien prisimena tada, artjant jos pradiai, tvyrojusi tamp. Tai buvs ne tik suvokimas, kad turi vykti kakas labai svarbaus. mons jaut ir nerim, ir baim. I anksto buvo sutarta deimt valand ryto rinktis v.Mikalojaus banyioje, kuri vis imtmet tiessi lietuvybs gijos. 1901 metais ia, seniausioje Vilniaus banyioje, pirm kart buvo aukojamos oficialiai leistos lietuvikos miios. Lenkmeiu ionai rinkdavosi senieji Vilniaus krato inteligentai. Soviet laikais i ventov buvo ir politini diskusij centras. KGB darbuotojai Mikalojaus banyi vadindavo kontr lizdu. Dar karo laikais arkivyskupas Meislovas Reinys bombardavimo metu uvusio klebono Kristupo ibiro viet paskyr kunig Stanislov Valiukn. Ganytojo paaukimas ir pareiga kunig jaunystje vediojo po vairias parapijas, taiau vliau likimas klostsi taip, kad apie pus amiaus jis glaudsi prie Mikalojaus banyios. Pasak jo mokinio, dabartinio ios parapijos klebono Edmundo Paulionio, kunigas S.Valiuknas buvo kietas kaip titnagas, visada laiks pirt ant pogrindinio Banyios gyvenimo pulso. Rugpjio 23-osios ryt kunigas S.Valiuknas Mikalojaus banyioje aukojo Miias. Ivakarse artimiesiems jis buvo prasitars, jog paragins mones po maldos traukti prie paminklo. Taiau kunigas nespjo gyvendinti savo ketinimo itiktas irdies smgio krito negyvas dar paioje Mii pradioje. I BANYIOS PRIE PAMINKLO Netikta kunigo mirtis prislopino mones, kurie ir iaip, inoma, jaut didiul tamp. Kita vertus, ta mirtis daugeliui buvo lyg ryt skatins velionio priesakas. Minjimui parpinti juodi kaspinai gavo dar gilesn prasm. I banyios Senamiesio gatvelmis patrauk apie 80 moni. Tai nebuvo vali demonstrant maras pasiryusius eiti prie paminklo mones vis dlto slg nerimas ir neinomyb. iek tiek pralinksmino tik nedidelis nuotykis A.Terleckas, matyt, dl vidins tampos supainiojs gerai pastamus skersgatvius, staiga pasuko ne t pus. Milicija eitynms nekliud, nors Senamiesio gatvelse t ryt buvo pilna ne tik milicinink. Tiesa, kai kuriuos atskirai jusius mones patruliai stabd ir liep neiti prie antitarybinink sueigos. 98
Kai glmis neini eityni dalyviai pasiek v.Onos banyi, joje tuo metu vyko pamaldos ir buvo susirink labai daug moni. Daugelis j vliau prisidjo prie demonstrant. Nemaa moni minjimo rengj lauk stovdami atokiau paminklo A.Mickeviiui Vilnios pakrantje bei kitoje gatvs pusje. Vieni j, prasidedant mitingui, siliejo br, kiti liko stebti i toliau. GIEDOJO LIETUVOS HIMN Nors buvo tartasi, kad miting prads P.Cidzikas, pirmoji netiktai prabilo N.Sadnait. Buvusios sins kalins kalb nesyk pertrauk plojimai bei ksniai, mons j apmt glmis, glbesiavo ir buiavo. KGB parengtoje informacijoje LKP centro komitetui referuota, jog u Lietuvos Katalik Banyios kronikos leidim teista N.Sadnait pasisakiusi tris kartus. Pirmasis pasisakymas: ragino susirinkusiuosius prisiminti stalinizmo ir hitlerizmo aukas, visus nukankintus Sibire, taip pat nuteistus kunigus ir kitus sins kankinius. Antrasis pasisakymas: sak, kad Lietuva gyvena nesugriauta, nacijos branduolys yra sveikas. Jeigu pasikliausime Dievu, jis ives mus i tamsos ir melo. Bkime gailestingi KGB ir milicijos darbuotojams, laikratininkams ir visiems, kas mus meiia. Ji pasak, kad pati prane usien Klimaiiui apie rengiam demonstracij. Paragino atlikti buruazins Lietuvos himn. Treiasis pasisakymas. Ragino sambrio dalyvius reikalauti, kad bt paskelbtas ir atauktas MolotovoRibentropo paktas. Mitingas vyko tarsi savaime be scenarijaus ir reisros. Papras odio Kiaukli banyios zakristijonas Robertas Grigas pareik, kad u Lietuvos prisijungim prie Soviet Sjungos balsavo ne tvai ir seneliai, o rus tankai ir prekiniai vagonai, kuriuose Sibir buvo iveti imtai tkstani niekuo dt lietuvi. Paraginti kalbti, prabilo ir kiti mons. Minia skandavo laisvs kius, buvo kalbamos maldos ir skambjo giesms. VEIDUS NUKREIPTI OBJEKTYVAI Aktyvesnieji mitingo dalyviai prisimena slog spd, kur paliko veidus nuolat nukreipti fotoaparat bei filmavimo kamer objektyvai. Psichologikai jie veik labiau negu pastami minioje isibarsiusi KGB darbuotoj veidai. Demonstracijos rengjai tarsi neatsakinti urnalist klausimus, taiau buv nelengva kandia replika neatsikirsti ypatingu uolumu pasiymjusiems Lietuvos televizijos urnalistams Vytautui Kvietkauskui ir Artrui Baubliui. A.Terleckas mano, kad savo paadu nesakyti kalbos, ko gero, igelbjo rengin, kuriam nebuvo sukliudyta. Buvs KGB Lietuvoje vadovas Eduardas Eismuntas Lietuvos rytui sak: Terleckui buvo patarta, kad nedaryt preteksto ikelti jam baudiamj byl, nes mediagos buvo nemaai parinkta. 99
Vienas tais laikais auktas KGB karininkas, Lietuvos ryto kalbintas apie anuos vykius, ironizavo: Ont (A.Terleckas. Red.) tyljo kaip vandens burn prisisms. VL LKP PRIEMONI PLANAI Po mitingo prajus trims dienoms, LKP CK biuras pripaino, kad nebuvo imtasi pakankam priemoni, turjusi sulugdyti prieik ideologin akcij. Po keli dien vl suauktas LKP CK biuras prim svarbiausi priemoni demaskuoti antisovietinio sambrio organizatoriams plan. Jam gyvendinti buvo sudaryta komisija, kuri traukti P.Grikeviius, A.Brazauskas, N.Mitkinas, A.Macaitis, E.Eismuntas ir kt. KGB labai operatyviai LKP vadovams pateik duomen apie aktyviausius mitinguotojus. pirmj sra saugumas trauk 70 asmen, o netrukus pasirodiusioje papildomoje informacijoje dar 18 pavardi. MONS BUVO ATLEIDINJAMI Partijos virni nurodymu, spauda, radijas ir televizija sureng galing kampanij prie mitingo dalyvius, kurie buvo vadinami netgi tokiais epitetais kaip erks ant sveiko visuomens kno. Lietuvos rytas prie kelerius metus spausdino V.Boguio svarstymo, netrukus po mitingo vykusio Vilniaus jaunimo teatre, stenogramas. Kaip matyti i LKP miest komitet ataskait centrui, pasmerkimo darbovietje arba nam valdyboje iveng tik retas mitingo dalyvis. Daugelis moni buvo priversti savo noru ieiti i darbo arba prarado ankstesnes pareigas. Liudas Dambrauskas teigia, kad vykio viet pakliuvo atsitiktinai. Individual pokalb ved 2-osios but kio tarnybos virininkas G.Orlovas. Antanas alaeviius elgesys pasmerktas dirbanij susirinkime, nuo .m. rugsjo 15 d. atleistas i darbo. Antanas Piuknas bus sprendiamas klausimas dl tolesnio jo darbo Muzikiniame teatre. Kstutis Genys 1988 m. ieis pensij. Gediminas imonis atleistas i darbo. Stasys Sakalauskas atleistas nuo .m. rugsjo 9 d. i darbo, rayta LKP Kauno miesto sekretoriaus R.Rimaiio ataskaitoje centro komitetui. Kai kuri miest partijos lyderiai ataskaitas apie atlikt darb dl nacionalist isiokimo adresavo tiesiog draugui .Jurnui. Apskritai nenoriai apie praeit nekantys buv KGB darbuotojai kalbinami itin stengiasi sumenkinti savo ir visos represij mainos vaidmen an dien batalijose. Daug met grupel jaun disident, kakada dar A.Vienuolio vidurins mokini, ariai persekiojs KGB pareignas Antanas Bimbiris Lietuvos rytui sak buvs eilinis sraigtelis, koki imtai. Mano vaidmuo pastovti prie paminklo ir a stovjau, kalbjo Turto banke dabar dirbantis A.Bimbiris. Nieko daugiau negaliu pasakyti. 100
ODISJOS KGB AUTOMOBILIAIS Po demonstracijos prajus penkioms dienoms, lengvuoju automobiliu Kaun vaiavusi N.Sadnait prie Vievio sustabd nemaa milicinink bei civiliai vilkjusi asmen grup. Moteris be dideli ceremonij buvo grsta kit main, ir nuo tos minuts prasidjo 30 valand usitsusi ekskursija Lietuvos ir Baltarusijos keliais. Per t laik du sykius keitsi N.Sadnait veioj milicininkai bei saugumieiai, o jai buvo primintas ir MolotovoRibentropo paktas, ir A.Mickeviiaus paminklas. Po poros dien tas pats bauginimo scenarijus buvo panaudotas prie R.Puzon ir R.Grig, kurie dar nuo 1984 met Vasario 16-j Kiaukli banyioje vsdavo taip, kaip ji dabar veniama visur. UPUOLIKAI GRIEBSI SMURTO Pirmiausia buvo pagrobtas R.Grigas, kai vl vakar kartu su vilnieiu Algirdu Masiulioniu, pave iki nam banyioje dirbus meistr, vaiavo atgal klebonij. I keli blokavusio automobilio iok vyrai stvr R.Grig ir m vilti savo main. Beviltikas zakristijono bandymas prieintis baigsi tuo, kad jam isyk nuskilo vienas dantis, neliko akini ir vieno bato. Kunigas R.Puzonas, suinojs apie zakristijono pagrobim, oko skambinti irvint milicijai, bet liko nesuprastas kas nors, girdi, pajuokavo. Tada kunigas ir tdien Kiaukliuose viej vilnieiai V.Boguis, J.Sasnauskas, A.Masiulionis ir Andrius Tukus iekoti teisybs dviem automobiliais iskubjo Vilni. Vis keli juos lydjo Volga be numeri. ekinje R.Puzono main sustabd milicija, o netrukus, prie j sustojus Volgai ir dar vienai lengvajai mainai, kunig itiko zakristijono likimas. V.Boguis bands gdinti milicininkus, girdi, kodl jie vykd saugumieio nurodymus, taiau, be poros spyri, nieko nelaimjo. GALUTIN STOTEL SVYRIAI Nesileidus su banditais, kaip pats pavadino, nekas ir tyliai maldas kalbjus kunig upuolikai kit priepiet paleido Baltarusijos miestelyje Svyriuose. Parsigavs Vilni, jis po kurio laiko milicijoje atgavo savo automobil. Protokole buvo konstatuota, jog R.Puzonas savavalikai paliko main gatvje. Vliau paaikjo, kad be akini prastai matantis R.Grigas apskritai nesusigaud nakties kelioni geografijoje. Viename mike upuolikai gsdindami jam band duoti kastuv, girdi, isikask duob. Kai kit dien jam pavyko iokti i mainos, zakristijonas, manydamas ess Rusijoje, m rusikai auktis moni pagalbos. mons paaikino, kad ia Jonikis, ir padjo nusigauti banyi. Dl i fakt buvo nusista telegrama SSKP CK generaliniam sekretoriui M.Gorbaiovui bei atviras laikas SSRS generaliniam prokurorui. 101
NEIKENT NEPRAKALBJS Eidamas miting, Vilniaus akademinio dramos teatro dailininkas dekoratorius Vytautas Janiauskas neketino kalbti, taiau apimtas aplink tvyrojusios nuotaikos netiktai prabilo. Pradjs Adomu Mickeviiumi, is plataus akiraio, romantikos dvasios mogus, savo kalboje minjs dan skulptori Thorvaldsen ir didiojo Michelangelo genij, ragino nusimesti baims skraist, pasijusti visaveriais savo Tvynje gyvenaniais monmis. Tai buvo taigi, stipri kalba, ir tikriausiai btent ji turjo paakinti saugum atidiau siirti oratori. Saugumui V.Janiauskas, be abejo, buvo inomas nuo ankstesni laik kakada u nutapyt Dievo atvaizd imestas i komjaunimo, vliau pernelyg aktyviai propagavs lietuvyb Kaliningrado srityje, pastaraisiais metais nuolat ras nepriimtinus sovietinei spaudai straipsnius. Netrukus priverstas pasiaikinti, kodl dalyvavo mitinge, V.Janiauskas ra apie savo aknis, knygneius ir viesuolius, t palikim, kuris j aukljo ir formavo pasaulir. Utat, kai rugsjo 3 dien Tiesoje pasirod straipsnelis Gailiuosi padars klaid su V.Janiausko pavarde, is iaip jau ne itin kartas mogus tiesiog deg i nuoskaudos ir pykio. Po keli dien V.Janiauskas netoli savo nam buvo sugriebtas ir grstas automobil. iauriai sumu, upuolikai paliko savo auk mike. Atgavs smon, V.Janiauskas vargais negalais pasiek plent ir parsigavo Vilni. Antrkart V.Janiauskas buvo upultas kitais metais, artjant Vasario 16-ajai. Sugro ketvirt dien sumutas, nukirptas, o vilgsnis toks, kad, pasak dukros ivils, negaljai suprasti, kas su mogumi padaryta. Snus Remigijus sugrus tv nufotografavo. Kai jau buvo nuotrauka, V.Janiauskas ura: 1988 m.vasario 17 d. A grau nukirptas, sualotu veidu, saugumo rsyje isdjau pusketvirtos paros. Po i vyki iki tol neragavs vaist mogus pradjo skstis irdimi. Staigi mirtis V.Janiausk itiko namuose. Jam buvo suj 56 metai. P.CIDZIKO BUTE KRATA Pagrindini mitingo rengj, tikriausiai vengdami per didelio atgarsio, represini struktr pareignai nejudino. Tiesa, 1988-j sausio 5 dien Lietuvos SSR prokuroras L.Sabutis sankcionavo krat P.Cidziko namuose mat Lietuvos SSR prokuroro vyr. padjjas vyresnysis justicijos patarjas J.Bakuionis nustat, jog yra pagrindo manyti, kad P.Cidziko namuose bus rasta su Lietuvos Katalik Banyios kronika susijusi dokument. T met sausio 8 dien P.Cidziko bst keturias valandas krats Lietuvos SSR prokuratros ypa svarbi byl tardytojas justicijos patarjas E.Bikauskas antra-
102
jame namo aukte, laiptins grindyse, aptiko slptuv, kurioje i ties bta prokurorus dominusi dokument. Pasirayti kratos protokol P.Cidzikas atsisak. PROKURORAS BUVO PAKEISTAS Prajo dar vieni metai, ir 1989 met vasario 23 dien LKP CK sekretorius A.Brazauskas, tada net vietins reikms ratus pasiraindavs dar rusikai, SSKP centro komiteto pra apsvarstyti nauj kandidatr Lietuvos SSR prokuroro post. Iki tol ias pareigas jusiam L.Sabuiui LKP lyderis turjo priekait kaip nesugebaniam utikrinti vieningo veikiani statymo vykdymo prieiros ir neturiniam principins pozicijos neformali judjim bei organizacij atvilgiu. Taiau dar anksiau, 1988-j birelio 3 dien, susibr Lietuvos persitvarkymo sjdis. Tais metais, apm vis Lietuv, vienas kit vijo kvap gniauiantys renginiai. Artjant pirmajam Sjdio suvaiavimui, griuvo nesugebjs prie nauj vj prisitaikyti LKP CK pirmasis sekretorius R.Songaila. POZICIJ REIKJO KEISTI 1988 met spalio 20 dien irinktas LKP lyderiu A.Brazauskas, dkodamas u pasitikjim CK plenumo nariams, be kita ko, sak: Situacijos kai kada reikalauja toki sprendim, kurie neeina anksiau numatytas programas. Taip buvo su trispalve tautine vliava. Js labai gerai atsimenat pai pradi, kai mus ilydjo konferencij. Tada pasirod pirmosios vliavos. Tai buvo toks laikas, kai a net eidamas tribn pasakiau: kol tos vliavos plevsuos, nekalbsiu. O kada mes sugr atjome milinik miting Vingio parke, buvo jra t vliav. Ir jau man, kaip CK sekretoriui, suderinus su biuru, reikjo visikai kitus odius pasakyti.
LIETUVOS RYTAS: [NEPRIKLAUSOMAS ALIES DIENRATIS] 1997 M. RUGPJIO 23 D., Nr. 197.
MAASIS BRYS
1987 M. RUGPJIO 23 D. VILNIUJE LLL ORGANIZUOTO PIRMOJO VIEO PROTESTO MITINGO, KURIAME BUVO REIKALAUJAMA NEPRIKLAUSOMYBS LIETUVAI IR SSRS OKUPACINS ARMIJOS PASITRAUKIMO, KGB SUDARYTAS DALYVI SRAAS IR INFORMACIJA, KOKI VEIKSM BUVO PRIE JUOS IMTASI
ANDREIKA ALGIMANTAS, g. 1950 m. Klaipdoje. Vilniaus restauravimo dirbtuvi stalius. Gyvena Vilniuje. 1980 m. teistas u antisovietini dokument gaminim ir platinim.
103
Darbo kolektyvas 1987 m. rugsjo 14 d. j apsvarst. A.Andreika neneig dalyvavs mitinge. I 50 susirinkime dalyvavusij pasisak 6. Susirinkime dalyvavo Lietuvos komunist partijos Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto instruktor Z.Stakeviit. (U dalyvavim mitinge A.Andreika neteko darbo. Apie tai jis pasakoja Lietuvos ryte 1995 m. liepos 26 d. ispausdintame interviu Buvs politinis kalinys pasigyds vl ieko keli politik G..). AUKTIKALNIEN AUKS, g. 1934 m. Alytaus r., TSKP nar. Vilniaus 50-osios vidurins mokyklos mokytoja. Gyvena Vilniuje. Mitinge dav interviu usienio korespondentui. Nuo 1986 m. gegus mn. bendradarbiams ir laikuose vairioms instancijoms reik revizionistines pairas. Paeidinjo pedagogin etik, pamokose ikraip Lietuvos istorij. Pirmins partins organizacijos sprendimams nepakluso. Daug kart buvo svarstoma. Lapkriio 20 d. atvirame partiniame susirinkime paalinta i TSKP u apolitikas pairas ir veiksmus, niekinanius socialistin santvark, demokratinio centralizmo princip ignoravim, pedagogins etikos paeidim. LKP Vilniaus miesto Spalio rajono komiteto biuras 1987 m. lakpriio 24 d. patvirtino pirmins partins organizacijos sprendim paalinti A.Auktikalnien i TSKP. Susirinkime A.Auktikalnien pareik, kad ji kaip komunist privaljo dalyvauti mitinge ir paaikinti M.Gorbaiovo politik. Dalyvavim tokiuose renginiuose laiko savo konstitucine teise. BAKYS FELIKSAS, g. 1917 m. Alytaus r. Pensininkas. Gyvena Druskininkuose. BELICKAS AUVYDAS, g. 1961 m. Kaune. Dauglikio banyios zakristijonas. Gyvena Ignalinos r., Dauglikyje. BIELIAUSKIEN JADVYGA, g. 1929 m. Kretingos r. Pensinink. Gyvena Vilniuje. 1985 m. teista u antisovietins literatros platinim ir nacionalistin poveik jaunimui. Rugsjo 11 d. jos veikl pasmerk gyventojai. Susirinko 50 moni pagal J.Bieliauskiens gyvenamj viet, kalbjo 6. Dalyvavo gamybins but kio valdybos virininkas Paulaviius. J.Bieliauskien susirinkime dalyvauti atsisak. BOGUIEN VIRGINIJA, g. 1959 m. Kdainiuose. Laikinai nedirbanti, yra dekretinse atostogose. Gyvena Vilniuje. Apsiribota jos vyro svarstymu. BOGUIS VYTAUTAS, g. 1959 m. Varnos r. Valstybinio jaunimo teatro ininierius. Gyvena Vilniuje. Daug kart profilaktuotas kaip atriai nacionalistikai nusiteiks asmuo. (Profilaktavimas aukljamojo poveikio priemon, kuria KGB organai, siekdami ukirsti konkrei asmen galimus valstybininius nusikaltimus ar politikai alingus veiksmus, savarankikai ar kartu su kitais valstybiniais organais ar visuomeninmis organizacijomis taik t asmen atvilgiu. Pretekstu profilaktikai galjo bti informacija, kad asmuo ar asmen grup politikai alingai isioko ar vykd kitus antivisuomeninius veiksmus, kurie nors ir neturi nusikaltimo sudties, bet gali tokius peraugti G..). Rugsjo 10 d. vykusiame teatro kolektyvo susirinkime dalyvavo krybiniai darbuotojai, techninis personalas. V.Boguis savo veiklos neneig. Pasisak 6 mons. 104
V.Bogu palaik darbininkas gaisrininkas Venclovas. V.Boguio veikl grietai pasmerk ukas, But, teatro veteran Karalien. Susirinkime dalyvavo ir kalbjo LKP Vilniaus miesto komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedjas V.Alksneris, taip pat dalyvavo Taryb rajono komiteto sekretor M.Alijoien ir Taryb rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja M.Vitkeviien. BRAZDIT ADEL, g. 1935 m. Bir r. Laisva meninink. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota u alingos mediagos platinim. Kelias savaites (nuo rugsjo 11 d.) namuose jos iekojo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Cibulskis, apylinks inspektorius, namo komiteto nariai, taiau jos nerado. BUMBULIS ALFONSAS, g. 1930 m. Klaipdos r. Mikoliki banyios vargonininkas. Mitinge vadovavo ir dirigavo atliekamoms dainoms, giesmms. BUNKUS ALMANTAS, g. 1961 m. Vilniuje. Kuro aparatros gamyklos dailininkas apipavidalintojas. Gyvena Vilniuje. Lapkriio 24 d. su juo kalbjosi partijos komiteto sekretorius A.irkinas, sekretoriaus pavaduotojai V.Petkeviius, S.Krasovskis, Skurvidas. A.Bunkus jiems paaikino, kad miting pateko atsitiktinai, stovjo toli ir nieko negirdjo. sptas ateityje panaiuose renginiuose nedalyvauti. CIDZIKAS PETRAS, g. 1944 m. Lazdij r. Valkinink banyios krikas. Gyvena Vilniuje. Buvo patrauktas baudiamojon atsakomybn u antisovietini dokument platinim ir udarytas priverstiniam gydymui specialiaus tipo psichiatrin ligonin. Penkias savaites namuose jo neskmingai iekojo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J.Cibulskis, apylinks inspektorius, nariai. Tuo metu P.Cidzikas dirbo Valkinink banyioje. DAMBRAUSKAS LIUDAS, g. 1921 m. Ukmergs r. Pensininkas. Gyvena Kaune. 1947 m. teistas u antisovietins organizacijos sukrim ir nelegalaus laikraio leidyb, o 1984 m. u meiikiko turinio savo memuar platinim. GAIDYS STASYS, g. 1942 m. Varnos r. Nemenins statybos spec. aiktels virininkas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas u antisovietinius pasisakymus. GENYS KSTUTIS, g. 1928 m. Kaune. Kauno dramos teatro aktorius. Gyvena Kaune. Daug kart profilaktuotas u nacionalistinius pasisakymus. GESIEN EMILIJA, g. 1925 m. venioni r. Nam eiminink. Gyvena Lentvaryje. GESYS ADOMAS, g. 1915 m. Varnos r. Pensininkas. Gyvena Lentvaryje. Teistas u priklausym partizan briui. Mitinge kalbjo apie Lietuvos okupacij ir ragino susirinkusiuosius kovoti u jos nepriklausomyb. Pas j namus atvyko Trak rajono kompartinio laikraio Spartuolis korespondent I.Katinien ir, nordama itirti jo pozicij, kalbjosi dvi valandas. GIKIS MANTAS, g. 1962 m. Vilniuje. Respublikins klinikins ligonins gydytojas. Gyvena Vilniuje. GRAYS HENRIKAS, g. 1948 m. Anyki r. Autokeli tiesimo respublikins valdybos ininierius. Gyvena Vilniuje. Mitinge dav interviu usienio korespondentams, kuriems kalbjo, kad SSRS varoma religija ir nra laisvi. 105
Kolektyvo susirinkime dalyvavo 94 mons, pasisak ir H.Gra pasmerk 5. Jis pats susirinkim neatvyko. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto politinio vietimo kabineto vedja A.Gaidamauskien. GRAULIS PETRAS, g. 1958 m. Alytaus r. Alytaus banyios vairuotojas ir Sasnavos banyios zakristijonas. Gyvena Alytuje. Mitinge pasisak prie Lietuvos rusifikacij. GRICIUS EGIDIJUS, g. 1965 m. Kurnuose. Teli Katedros zakristijonas. Gyvena Teliuose. GRIGAS ANTANAS, g. 1925 m. Lazdij r. Pensininkas. Gyvena Lazdij r., Leipalingyje. Profilaktuotas u nacionalistinius pasisakymus. Kalbdamas mitinge ragino sukurti Jaunj lietuvi sjung, leisti nepriklausom laikrat Lietuvos balsas, legalizuoti Lietuvos Katalik Banyios kronik, pasil toki pat demonstracij surengti 1988 m. vasario 16 d. GRIGAS ROBERTAS, g. 1960 m. Lazdij r. irvint r. Kiaukli banyios zakristijonas. Tarnybos sovietinje armijoje metu atsisak priimti priesaik, profilaktuotas. Mitinge kalbjo apie savo atsisakym priimti karin priesaik, prievartin Lietuvos prijungim prie SSRS, tkstani lietuvi sunaikinim, Lietuvos atsiskyrimo nuo Soviet Sjungos btinyb. GUDNAS JONAS, g. 1922 m. Ignalinos r. Pensininkas. Gyvena Kaune. JANIAUSKAS VYTAUTAS-PRANCIKUS, g. 1934 m. Jonikio r. Akademinio dramos teatro dailininkas dekoratorius. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas u nacionalistinius pasisakymus. Pasisakydamas mitinge kviet pagerbti stalinizmo auk atminim, ragino kovoti u Lietuvos laisv, bti tvirtiems, nebijoti, nesilankstyti nei prie rusus, nei prie amerikieius. Rugsjo 8 d. pravestas individualus pokalbis. Nuo tol V.Janiausk nuolatos kontroliuos teatro vadovyb, partin ir visuomenin teatro organizacijos, kolektyvas. JUKAIT JANINA, g. 1966 m. Vilkavikyje. Laikinai nedirbanti. Gyvena Vilkavikyje. KALANTA JUOZAS, g. 1922 m. Varnos r. Pensininkas. Gyvena Gargduose. KANYS JUOZAS-VYTAUTAS, g. 1927 m. Alytaus r. Pensininkas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas u nacionalistinius pasisakymus. Apsvarstytas rugsjo 11 d. susirinkime, organizuotame pagal jo gyvenamj viet. Savo dalyvavimo mitinge nepaneig. Susirinkime dalyvavo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J.Cibulskis. KARENIAUSKAS JONAS, g. 1938 m. Pasvalio r. Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo instituto vyr. ininierius. Gyvena Vilniuje. Rugsjo 11 d. vykusiame kolektyvo susirinkime kalbjo 9 mons, kurie vieningai ir rsiai pasmerk J.Kareniausk. Jis susirinkime taip pat kalbjo, neneig dalyvavs mitinge ir ilgame pasisakyme pateisino savo veikl. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Taryb rajono komiteto sekretor M.Alijoien.
106
KAZLAUSKAIT JRAT, g. 1958 m. Kaune. Vilniaus dails instituto biblioteki-
nink. Gyvena Vilniuje. Tvas teistas u dalyvavim antisovietinje organizacijoje. Jos pasmerkimas surengtas rugsjo 14 d. Kolektyvo susirinkime dalyvavo 50 moni, pasisak 6. J.Kazlauskait tvirtino, kad miting pateko atsitiktinai. Susirinkime dalyvavo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vadjas V.Grinikas. KIBICKAIT BRON, g. 1935 m. Molt r. Pramons moni poliklinikos kved, vyr. gydytojo pavaduotoja kio reikalams. Gyvena Vilniuje. Vienuol. Rugsjo 11 d. vyko poliklinikos kolektyvo susirinkimas, pasmerks jos veikl, ireiks jai nepasitikjim ir pareikalavs jos pasitraukimo i uimam pareig. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Spalio rajono komiteto instruktorius Medeiius. B.Kibickait atsisak ieiti i darbo savo noru. KOVERKO ELENA, g. 1926 m. Varnos r. Pensinink. Gyvena Vilniuje. Kalbdama mitinge piktinosi, kad Soviet Sjungoje sveiki mons laikomi udaryti psichiatrinse ligoninse. Rugsjo 11 d. vyko visuomens ir gyventoj susirinkimas, organizuotas pagal jos gyvenamj viet. E.Koverko jame dalyvauti atsisak. Susirinkime kalbj 6 mons j pasmerk. Susirinkime taip pat dalyvavo Vilniaus miesto Spalio rajono vykdomojo komiteto skyriaus virininkas Smirnovas. KRYEVIIEN ELENA, g. 1928 m. Utenos r. Pensinink. Gyvena Kaune. KRYEVIIUS KAZIMIERAS-VYTAUTAS, g. 1930 m. Klaipdos r. Dirbtinio pluoto gamyklos technologas. Gyvena Kaune. 1951 m. teistas u antisovietin veikl. LAURINSKAS LEONAS, g. 1926 m. Taurags r. Pensininkas. Gyvena Tauragje. 1954 m. teistas u dalyvavim partizan bryje. MASIULIONIS ALGIRDAS, g. 1959 m. Vilniuje. Apeldinimo tresto dekoratyvini augal kio ekonomistas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas u nacionalistinius pasisakymus. Rugsjo 10 d. vykusiame kolektyvo susirinkime 6 bendradarbiai rsiai pasmerk jo veikl ir pareikalavo, kad jis palikt kolektyv. Po susirinkimo A.Masiulionis para pareikim atleisti j i darbo savo noru. Administracija jo pareikim patenkino. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Taryb rajono komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedjas A.Vaicekauskas. NARIJAUSKAS VYTAUTAS, g. 1925 m. Marijampolje. Pensininkas. Gyvena Vilniuje. Lapkriio 23 d. su juo kalbjosi but statybos kooperatyvo namo Nr. 11 pirmininkas Jakimaviius. V.Narijauskas utikrino, kad miting pateko atsitiktinai: grynai i smalsumo. NIAURONIS JURAS, g. 1956 m. Joniklyje. Vilniaus statybos tresto 7-osios statybos valdybos suvirintojas. Gyvena Vilniuje. Lapkriio 25 d. su J.Niauroniu kalbjosi cecho partins organizacijos sekretor Pumputyt. J.Niauronis utikrino, kad miting pateko atsitiktinai: vaiavo pro al ir sustojo pairti.
107
NINIAVAIT JOVITA, g. 1952 m. Akmenje. Konstruktori biuro ininier. Gy-
vena Vilniuje. Profilaktuota u kenkjikos literatros platinim. Rugpjio 27 d. atleista i darbo savo noru. Rugsjo 15 d. pagal jos gyvenamj viet organizuotas gyventoj ir visuomens atstov susirinkimas, pasmerks jos veikl. Dalyvavo 50 moni, kalbjo 5. J.Niniavait susirinkime dalyvauti atsisak. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Spalio rajono komiteto instruktorius V.Medeiius. PEELINAS SAULIUS, g. 1956 m. Druskininkuose. Vilniaus miesto statybos projektavimo instituto darbuotojas. Gyvena Vilniuje. Lapkriio 23 d. su juo kalbjosi instituto direktorius Stokus, partins organizacijos sekretorius Dinda, skyriaus virininkas Jazovitas. Jiems S.Peelinas pareik, kad miting atjo smoningai, j laiko teisingu, ateityje taip pat dalyvaus panaiuose renginiuose. S.Peelinas instituto vadovybs buvo grietai sptas ir paimtas kontroln. PEELINIEN LINA, g. 1956 m. Ariogaloje. Moksl akademijos bibliotekinink. Gyvena Vilniuje. Lapkriio 24 d. Moksl akademijos bibliotekos direktorius Marcinkeviius, partins organizacijos sekretoriaus pavaduotoja Sklriut kalbjo su L.Peeliniene, kuri tvirtina, jog miting pateko neatsitiktinai, nes j vertina palankiai. L.Peelinien spta. PEIUKNAS ANTANAS, g. 1940 m. Panevio r. Kauno muzikinio teatro rekvizitorius. Gyvena Kaune. PETKEVIIEN JADVYGA, g. 1928 m. Skuodo r. Tuberkuliozs dispanserio darbuotoja. Gyvena iauliuose. Profilaktuota u nelegali leidini platinim. PETKEVIIUS JONAS-VINCENTAS, g. 1929 m. Teli r. Telefono-telegrafo stoties darbininkas. Gyvena iauliuose. 1953 m. teistas u priklausym partizan briui. PIPIRAS ANTANAS, g. 1937 m. Anyki r. Vilniaus tarpkolkinio susivienijimo elektrikas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas u nacionalistinius pasisakymus. POKUS BRONIUS, g. 1928 m. ilals r. Pensininkas. Gyvena Kretingoje. Vienuolis. PRANEVIIUS JONAS, g. 1925 m. Kdaini r. Skaiiavimo main gamyklos remonto cecho dailininkas apipavidalintojas. Gyvena Vilniuje. Nacionalistikai nusiteiks. Su J.Praneviiumi kalbjosi gamyklos direktorius iuplinskas, partijos komiteto sekretorius Karalius. J.Praneviius tvirtina, kad miting pateko atsitiktinai: jo pro al, trumpam stabteljo, taiau nieko negirdjo. PRATUSEVIIUS JONAS, g. 1932 m. Alytaus r. Apeldinimo tresto dekoratyvini augal kio vyr. ekonomistas. Gyvena Vilniuje. 1954 m. teistas u priklausym partizan briui. Jo veiklos pasmerkimo susirinkimas vyko rugsjo 28 d. Jis neneig dalyvavs mitinge. Rugsjo 30 d. J.Pratuseviius nebuvo atestuotas darbui vyr. ekonomisto pareigoms ir pervestas ekonomisto pareigas.
108
RACKEVIIUS GINTAUTAS, g. 1964 m. Vilniuje. VLKJS narys. Elfos gamyklos
6-ojo cecho vairuotojas. Gyvena Vilniuje. Lapkriio 25 d. su juo kalbjosi Elfos gamyklos partijos komiteto sekretorius V.Sizovas, sekretoriaus pavaduotojas A.Jasinskas, cecho Nr. 6 partins organizacijos sekretorius J.Veligoras. G.Rackeviius paaikino, kad miting pateko atsitiktinai. RAGAIIEN ANGEL, g. 1944 m. Vilniuje. Vilniaus elektros matavimo prietais gamyklos laborant. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota u meiikik dokument raym. Rugsjo 8 d. gamykloje vyko R.Ragaiiens pasmerkimo susirinkimas, kuriame dalyvavo 160 moni (tarp j gamyklos partinio komiteto sekretorius S.Belousovas), kalbjo 4. R.Ragaiien susirinkime nedalyvavo, taiau neneig dalyvavusi antisovietiniame mitinge. RAGAIIS ROMALDAS, g. 1942 m. Lazdij r. Optikas. Gyvena Vilniuje. Triskart 1961 m., 1975 m., 1979 m. teistas u antisovietin veikl. Rugsjo 10 d. vyko kolektyvinis R.Ragaiio pasmerkimo susirinkimas, kuriame dalyvavo 30 moni, kalbjo 4. R.Ragaiis susirinkime dalyvavo ir nepaneig buvs mitinge. Kolektyvo susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto antrasis sekretorius A.velnys. RAIYT ALDONA, g. 1945 m. Prien r. Dirbanti pagal privaios samdos sutart. Gyvena Kaune. Vienuol. Profilaktuota u nacionalistin poveik jos aplinkoje esantiems monms. RALYS VACLOVAS, g. 1916 m. Kelms r. Odosvenerini lig dispanserio gydytojas. Gyvena Vilniuje. Aktyvus blaivybs klubo narys. Lapkriio 20 d. su V.Raliu kalbjosi vyr. gydytoja Bilien, partins organizacijos sekretor Vainilien, skyri vedjos Stonien, Jukeviien, Treiderien, Chlivickien, dispanserio atstov Norvaiien. V.Ralys paaikino, kad mitinge dalyvavo neatsitiktinai ir jo nelaiko antitarybiniu, o toks protestas buvo reikalingas ir jis j palaiko. V.Ralys sptas. RAKAUSKAIT ANGEL-BIRUT, g. 1938 m. Marijampols r. Kunigo ekonom. Gyvena Vilniuje. Vienuol. Rugsjo 16 d. pas j namus atvyko ir su ja kalbjosi 1-osios gamybins but kio valdybos virininkas Rinkeviius ir namo komiteto atstovai. A.B.Rakauskait nepaneig dalyvavusi mitinge. SADNAIT NIJOL-FELICIJA, g. 1938 m. Kdaini r. Gyvena Vilniuje. Vienuol. 1975 m. teista u Lietuvos Katalik Banyios kronikos leidyb. Mitinge kalbjo tris kartus. Pirmasis pasisakymas: pakviet susirinkusiuosius prisiminti hitlerizmo ir stalinizmo aukas, nukankintas Sibire, nuteistus kunigus ir kitus sins kankinius. Antrasis pasisakymas: kalbjo, kad Lietuva yra nesugriauta, tautos branduolys sveikas ir jeigu pasikliausime Dievu, jis mus ives i tamsos, melo ir apgauls. Kviet bti gailestingiems KGB darbuotojams, milicininkams, urnalistams ir
109
visiems, kurie mus meiia. Prane, kad ji pati rugpjio 11 d. perdav usien Klimaiiui informacij apie rengiam demonstracij. Pasil sugiedoti Lietuvos himn. Treiasis pasisakymas: paragino mitingo dalyvius pareikalauti paskelbti MolotovoRibentropo pakt ir panaikinti jo padarinius. KGB nurodymu jos veikl tiria prokuratra. SAKALAUSKAS KAZIMIERAS-STASYS, g. 1952 m. Kaune. Energoprojekto frezuotojas. Gyvena Kaune. Mitinge kalbjo apie tai, kad SSRS Usienio reikal ministerija net nesvarst Romos Popieiaus atvykimo Lietuv klausimo, kaltino SSRS u tai, kad joje nra keitimosi informacija laisvs. SAKAVIIUS GINTAS, g. 1965 m. Lazdij r. Lazdij r. Gerdai banyios sargas. Gyvena Druskininkuose. SASNAUSKAIT ELEONORA, g. 1960 m. Vilniuje. Vilniaus valstybinio universiteto medicinos fakulteto laborant. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota u meiikik dokument raym. Atsisak kalbtis su kolektyvo administracija ir visuomenini organizacij atstovais. Rugsjo 15 d. vyko medicinos fakulteto kolektyvo susirinkimas, turjs pasmerkti mitingo dalyvius, taiau jame ji taip pat atsisak dalyvauti. Rugsjo 16 d. pas j individualiam pokalbiui namus atvyko Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto but valdybos virininkas Rinkeviius. SASNAUSKAS JULIUS, g. 1959 m. Vilniuje. Kauno kunig seminarijos klierikas. Gyvena Vilniuje. 1979 m. teistas u nelegali leidini leidyb. jo namus Vilniuje buvo atvyk Lenino rajono vykdomojo komiteto atstovai, taiau J.Sasnausko nerado. SKEBRA KAZIMIERAS, g. 1891 m. irvint r. Pensininkas. Gyvena irvint r. Du kartus teistas: 1945 m. u antisovietini lapeli platinim, 1958 m. u antisovietins organizacijos sukrim. SMAGURAUSKAS VYTAUTAS, g. 1939 m. venioni r. Laikinai nedirbantis. Gyvena Kdainiuose. Pasisak mitinge ir ragino pagerbti stalinizmo auk atminim, pastatyti joms paminklus, reikalavo ataukti MolotovoRibentropo pakt. STEPONAVIIUS PRANAS, g. 1968 m. Kretingoje. Klaipdos 18-osios profesins technikos mokyklos moksleivis. Gyvena Kretingoje. Jo tvas yra Kretingos banyios komiteto pirmininkas. SUTKAITIS JUSTINAS, g. 1927 m. aki r. Vilniaus miesto 6-osios ligonins poliklinikos terapeutas. Gyvena Vilniuje. Kolektyve charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja kolektyvo visuomeniniame-politiniame gyvenime. Rugsjo 15 d. su juo kalbjosi administracijos atstovai ir partins organizacijos sekretorius. J.Sutkaitis paaikino, kad mitingo vietoje atsidr visikai atsitiktinai. AKALIEN GENOVAIT, g. 1955 m. Irkutsko sr. Vilniaus miesto Taryb rajono valstybinio draudimo agent. Gyvena Vilniuje. Buvusi Tvyns idaviko V.akalio mona.
110
Rugsjo 11 d. bendradarbiai rsiai pasmerk G.akalien. Susirinkime kalbjo 15 moni. Ji neneig dalyvaujanti antisovietinje veikloje. Susirinkime dalyvavo LKP Vilniaus miesto Taryb rajono komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedjas Vaicekauskas. ALAEVIIUS ANTANAS, g. 1955 m. Kaune. Dails kombinato dailininkas. Gyvena Kaune. IBONIS GEDIMINAS, g. 1956 m. Kaune. Dails kombinato keramikas. Gyvena Kaune. IUGDA EDVARDAS, g. 1944 m. Vilkavikio r. Kauno skaiiavimo technikos remonto gamyklos ininierius. Gyvena Kaune. Profilaktuotas u nacionalistinius pasisakymus. IUPARIS VLADAS-ALFONSAS, g. 1942 m. Vilniuje. Dirbantis laikinus darbus banyiose. Gyvena Vilniuje. Mitinge kalbjo apie tai, kad tikintieji kaltina bolevikus u religijos persekiojim, taiau ne visi tikintieji palaik i demonstracij, dl j teks kentti joje dalyvaujantiems, piktinosi Lietuvos rusifikacija. Penkias savaites namuose jo neskmingai iekojo Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J.Cibulskis, apylinks inspektorius, namo komiteto nariai. Tuo metu V.iuparis dirbo Valkinink banyioje. TAMULAITIEN-KAZLAUSKAIT DAIVA, g. 1960 m. Kaune. Kauno medicinos instituto informacinio sektoriaus mokslin bendradarb. Gyvena Kaune. Tvas teistas u dalyvavim antisovietinje organizacijoje. TAMUTIEN STAS, g. 1926 m. iauli r. Pensinink. Gyvena Klaipdoje. Rugsjo 16 d. su ja kalbjosi partins organizacijos sekretorius A.A.Mosolas. Ji savo pair neatsisak. TAMUTYT DALIA, g. 1957 m. Klaipdoje. Laikinai nedirbanti. Gyvena Klaipdoje. Rugsjo 9 d. su ja kalbjosi firmos Universal direktor N.Galickaja, o rugsjo 10 d. vyko jos pasmerkimo akcija darbo kolektyve. Rugsjo 11 d. su ja kalbjosi prekybos valdybos virininko pavaduotoja kadr klausimais D.Narinkeviien, partkomo sekretor B.Tamoinien, miesto vartotoj kooperatyvo ir valstybins prekybos darbuotoj profsjungos komiteto pirmininkas E.Paplauskas. D.Tamutyt paaikino, kad Vilniuje rengiamame mitinge dalyvauti ruosi i anksto, nori ivykti gyventi Kanad. TERLECKAS ANTANAS, g. 1928 m. Ignalinos r. Nedirbantis. Gyvena Vilniuje. Tris kartus teistas u dalyvavim antisovietinje organizacijoje ir nelegali leidini leidyb (1958 m., 1974 m., 1980 m.). Su A.Terlecku ir jo mona E.Terleckiene kalbjosi j namus atvyks 2-osios gamybins but kio valdybos virininkas Vosylius. Terleckai neneig dalyvav mitinge. TERLECKAS GINTAS, g. 1958 m. Vilniuje. Vilniaus 56-osios vidurins mokyklos mokytojas. Gyvena Vilniuje. U antisovietin veikl teisto Antano Terlecko snus. Su juo kalbjosi mokyklos direktorius ir partins organizacijos sekretorius. G.Terleckas neneigia dalyvavs mitinge. Rugsjo 15 d. vyko mokyklos kolektyvo susirin-
111
kimas. G.Terleck pasmerk 5 kolektyvo nariai. Jis pats susirinkime dalyvauti atsisak. G.Terleckas nuolat stebimas direkcijos, partins organizacijos, kiekvien savait tikrinamas jo vedam pamok lygis. TERLECKIEN ELENA, g. 1925 m. Anyki r. Pensinink. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota u meiikikos mediagos platinim. TUKUS ANDRIUS, g. 1959 m. Vilniuje. Restauravimo dirbtuvi stalius. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas u antisovietinius pasisakymus. Rugsjo 14 d. vyko kolektyvo susirinkimas, kuriame dalyvavo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto instruktor Z.Stakeviit. A.Tukus neneig dalyvavs mitinge. UUPIS ANTANAS, g. 1937 m. aki r. Darbininkas. Gyvena Kaune. Du kartus teistas u antisovietin veikl (1953, 1977 m.). VAINORAS ALGIMANTAS, g. 1930 m. Lazdij r. Laikinai nedirbantis. Gyvena Vilniuje. Mitinge dav interviu usienio korespondentui. Pas A.Vainor namus atvyko 5-osios but kio tarnybos ininier Mendelien, cecho komiteto pirminink Ivakeviit, vyr. meistr Verikovskaja, taiau A.Vainoras su jomis kalbtis atsisak. VALAITYT BRON, g. 1925 m. aki r. Kunigo ekonom. Gyvena Marijampols r., Sasnavoje. Teista u partizan rmim. Mitinge kalbjo apie tai, kad ji ir jos eima nekaltai nukentjo nuo sovietins valdios. VALIUAITIS VIDMANTAS, g. 1956 m. Kaune. Meno darbuotoj rm metodininkas. Gyvena Kaune. VERKAUSKAS ROMUALDAS, g. 1960 m. Vilniuje. VLKJS narys. Ininierius. Gyvena Vilniuje. Pasisak mitinge. Gruodio 1 d. su juo kalbjosi partins organizacijos sekretorius A.Kantauskas, sekretoriaus pavaduotojas R.Balsys, instituto direktoriaus pavaduotojas Z.Linda, aprpinimo skyriaus virininkas E.Smilgys. R.Verkauskas jiems paaikino, kad neatsitiktinai pateko miting, ireik nepasitikjim komunist partijos vykdoma perestroikos politika, ireik sitikinim, kad nesilaikoma demokratizmo princip. Pareik, jog jeigu ateityje panaus renginys vyks, jis btinai jame dalyvaus. YPR ALGIRDAS, g. 1927 m. Skuodo r. Pensininkas. Gyvena Latvijos TSR. 1958 m. teistas u antisovietin veikl (antisovietins organizacijos ir partizan brio dalyvis).
PARENG GINTARAS IDLAUSKAS Leidj pastabos. Dalis ia pateikiamos mediagos iversta i rus kalbos. Mediaga saugoma Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunist partijos centro komiteto bendrojo skyriaus slaptojo sektoriaus byloje (f. 1771, ap. 270, b. 182, l. 157), susidedanioje i KGB sudaryt mitinge dalyvavusi asmen sra, ataskaitins informacijos apie administracini, partini organizacij priemones, kuri imtasi pasmerkiant mitingo dalyvius. Populiariausia i j valdios surengti kolektyviniai ir viei provokacinio, antisovietinio samb-
112
rio dalyvi pasmerkimo susirinkimai. Ne visi tokie susirinkimai vyko pagal valdios parengt iankstin scenarij. Pavyzdiui, V.Boguio pasmerkime nemaai bendradarbi j atvirai palaik. Byloje yra 31 nuotrauka, padaryta mitingo dien vykio vietoje. KGB identifikavo nedidel dal mitingo dalyvi. Pateikiamame KGB sudarytame ir LKP CK pirmajam sekretoriui P.Grikeviiui bei kitiems vadovaujantiems asmenims susipainti skirtame mitingo dalyvi srae neivengta vairi anketini, biografini netikslum, apstu propagandini klii ir asmen eidiani charakteristik (religinis ekstremistas, religinis fanatikas, teroristas ir pan.), kuri nepublikuojame. Atsipraome srae figruojani asmen u galimus anketini ir kit ini netikslumus. Taip pat nepublikuojame mog charakterizuojanios asmeniko pobdio informacijos. Nepateikiami ir srao, jo papildym bei pried originaluose ufiksuoti teiginiai, kurie akivaizdiai prasilenkia su tiesa arba kuri tikrumu nesame sitikin (vis pirma turima omenyje informacija apie atskir mitingo dalyvi atgail dl savo dalyvavimo akcijoje). Pavyzdiui, mintoje LYA byloje raoma, kad mitingo kalbtojas, kuriam ioje knygoje skiriamas atskiras skyrelis, Vytautas Janiauskas gailjosi dalyvavs mitinge ir apie tai paras Tiesoje bei paadjo ateityje tokiose akcijose nedalyvauti. I tikrj rugsjo 3 d. Tiesoje ispausdintas kagbist paraytas straipsnis Gailiuosi padars klaid su Vytauto Janiausko parau, nors tokio pasigailjimo jis niekada nebuvo pras ir ras. Kit dien klasting meit pakartojo kiti sovietins Lietuvos laikraiai. skelbiam sra netrauktos pavards t asmen, kurie savo dalyvavim mitinge paneig, taip pat t, kuri pavards sovietins valdios sudaryt mitingo dalyvi sra pateko per klaid.
INFORMACIJA APIE ATLIKT DARB DL . M. RUGPJIO 23 D. VYKI VILNIUJE

Komunist partijos miesto, rajon komitet biur nariai, skyri vedjai, miesto ir rajon liaudies deputat taryb vykdomj komitet pirminink pavaduotojai susitiko su 131 kolektyvo dirbaniaisiais, moksleiviais, studentais. Informuoti miesto darbo mones, besimokant jaunim apie rugpjio 23 d. vykius buvo atvyk 17 Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo atsaking darbuotoj. Su savo kolektyv dirbaniaisiais susitiko 43 partkom sekretoriai. Susirinkim metu darbo mons, moksleiviai, studentai vieningai pasmerk antitarybins sueigos organizatorius. Pateikt klausim analiz rodo, kad dauguma moni domjosi Sadnaits ir kit sueigos organizatori biografijomis, teiravosi, kodl Sadnait nedirba, kodl provokatoriams nebuvo duotas atkirtis vietoje. Pateikta eil pasilym, pavyzdiui: mokyklose daugiau valand skirti Lietuvos TSR istorijos kurso dstymui, perirti Lietuvos TSR istorijos vadovl, plaiau kine, teatre statyti krinius istorine tematika, politinio mokymo sistemoje studijuoti 40-j met vykius Lietuvoje, paruoti apie laikotarp paskait ciklus. Pageidaujama atspausdinti 1939 met sutarties tarp TSRS ir Vokietijos tekst, pakomen113
tuoti spaudoje 1918 met vasario mn. 16 d. vykius, apskritai daugiau publikacij aktualiais Lietuvos TSR istorijos klausimais. Kaunieiai, dalyvav rugpjio 23 d. vykiuose, buvo apsvarstyti ir pasmerkti darbo kolektyv arba namo gyventoj susirinkimuose, individualius pokalbius su jais praved moni, staig vadovai. Dambrauskas Liudas teigia, kad vykio vietoje atsidr atsitiktinai. Individual pokalb praved 2-os but kio tarnybos virininkas G.Orlovas. Genys Kstutis elgesys apsvarstytas ir pasmerktas Dramos teatro kolektyvo susirinkime. 1988 m. ieis pensij. Gudnas Jonas apsvarstytas namo gyventoj susirinkime. Kryeviien Elena apsvarstyta namo gyventoj susirinkime. Kryeviius Kazimieras iki rugsjo mn. 23 d. atostogavo. Rugsjo mn. 25 d. vyks Dirbtinio pluoto gamyklos cecho dirbanij susirinkimas, kuriame bus apsvarstytas jo elgesys. Peiuknas Antanas elgesys apsvarstytas ir pasmerktas kolektyvo dirbanij susirinkime, bus sprendiamas klausimas dl tolimesnio jo darbo Muzikiniame teatre. Raiyt Aldona individual pokalb praved 2-os but kio tarnybos virininkas G.Orlovas. Sakalauskas Stasys elgesys apsvarstytas ir pasmerktas Energoremonto mons dirbanij susirinkime, atleistas i darbo nuo .m. rugsjo 9 d. alaeviius Antanas elgesys pasmerktas dirbanij susirinkime, nuo .m. rugsjo 15 d. atleistas i darbo. ibonis Gediminas atleistas i darbo. iugda Edvardas iuo metu niekur nedirba. Individual pokalb praved Lenino raj. Liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja N.Vizbarien. Tamulaitien-Kazlauskait Daiva teigia, kad vykio vietoje atsidr atsitiktinai, elgesys apsvarstytas ir pasmerktas kolektyvo dirbanij susirinkime. Uupis Antanas i Kauno statybos tresto atleistas 1987 m. liepos 31 d., iuo metu nedirba, gyvena nuosavame name. Individual pokalb praved Polos raj. Liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja L.Dydien. Valiuaitis Vidmantas elgesys apsvarstytas ir pasmerktas Meninink rm darbuotoj susirinkime. Ruoiasi stoti aspirantr prie Vilniaus V.Kapsuko Valstybinio universiteto. Partijos miesto komitetas .m. rugsjo mn. 15 d. praved seminar partiniam aktyvui ideologinio darbo gerinimo klausimais, kuriame praneim padar LKP CK sekretorius L.epetys.
LKP Kauno miesto komiteto sekretorius R.RIMAITIS
114
Steponaviius Pranas, gims 1968 metais, baig Klaipdos 18-j profesin technikos mokykl 1987 m. liepos mn. (moksi 19841987 m.). sigijo tinkuotojo-daytojo specialyb. Pagal paskyrim dirbo Statybos montavimo treste Klaipdos statyba nuo rugpjio mn. 8 d. Atleistas spalio 27 d. ryium su paaukimu karin tarnyb. Gyveno Kretingoje pas tvus ir tuo paiu metu dirbo Kretingos banyioje darbininku.
LKP Klaipdos miesto komiteto Propagandos ir agitacijos skyriaus vedja D.MACEVIIEN
Vis ali proletarai, vienykits! TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJA LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS IAULI MIESTO KOMITETAS 235400, iauliai, Kapsuko 15, Tel. 22553
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie pil. Jono ir Jadvygos Petkevii, dalyvavusi rugpjio 23 d. antitarybiniame sambryje Vilniuje, poelgio vertinim Pil. Jonas Petkeviius, Jono, gim 1929 m. kovo 8 d. Teli rajono Luoks miestelyje, lietuvis, isilavinimas vidurinis. Pil. Jadvyga Petkeviien, Antano (ji taip pat Malukait, Beniuien, Stonkien), gim 1928 m. kovo 6 d. Skuodo rajono Dauki kaime, lietuv, isilavinimas specialusis vidurinis, medicinos sesuo. Nuo 1949 m. pil. J.Petkeviius palaik ryius su banditais. 1952 m., dirbdamas Jonikio galvij paruo kontoroje kasininku, pagrob apie 8 tkstanius rubli ir pasitrauk bandit gauj, gavo slapyvard Zigmas. Bendradarbiavo leidiant antitarybin laikrat Kovojantis lietuvis. Remiantis RTFSR baudiamojo kodekso 58-1 a str., 58-10 str. I d., 58-11 str. ir 1947 m. birelio 4 d. TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sako I dalimi 1953 m. gegus 12 d. nuteistas 25 metams laisvs atmimo, atliekant bausm pataisos darb stovykloje, ir 5 metams itrmimo su turto konfiskavimu. Po 17 met i kalinimo vietos paleistas. Pil. Jadvyga Petkeviien kartu su savo tvais 1951 m. buvo itremta alies gilum u ryius su bandit gauja. Nuo 1960 met dirbo medicinos seserimi Kretingoje, Kapsuke, agarje, Jelgavoje. Nuo 1971 m. dirbo iauli gimdymo namuose medicinos seserimi. iuo metu pensinink ir dirba iauli tuberkuliozs dispanseryje dezinfektore. Dl atliekam pareig administracija priekait jai neturi. Pil. J.Petkeviius nuo 1971 met vidurio dirbo staliumi-dailide vairiose iauli miesto monse, organizacijose. Per 11 met pakeit 3 darbovietes, o nuo 1983 m. 115
pradios iki dabar perjo 6 mones bei organizacijas, kai kuriose dirbo vos po 1 mnes. Nuo 1985 m. gruodio 1 d. dirba Telegrafo ir telefono stotyje elektromonteriu. Administracija J.Petkeviiui dl atliekam tiesiogini pareig priekait neturi. Jonas ir Jadvyga Petkeviiai gyvena komunaliniame dviej kambari bute su patogumais (Lenino g. 421), bute turi telefon Nr. 6-09-10. J.Petkeviiens snus V.Stonkus, gims 1966 metais, po tarnybos Tarybinje Armijoje dabar mokosi Kauno A.Sniekaus politechnikos institute. Pil. J.Petkeviien, grusi Lietuv, palaik artimus ryius su A.Sacharovo disident grupe. Petkeviiai sistemingai dalyvauja religini ekstremist rengiamuose sambriuose Viduklje, iluvoje, Kryi kalne (iauli rajone). 1987 m. rugpjio 21 d. Lietuvos TSR prokuratros pravedimu iauli miesto prokuroro vyr. padjjas A.Leonaviius isikviet pil. J.Petkevii pokalbiui ir oficialiai spjo j nepaeidinti vieosios tvarkos. Buvo suraytas oficialus spjimas, kur pil. J.Petkeviius atsisak pasirayti, taiau paadjo rugpjio 23 d. Vilniuje rengiam antitarybin sambr nevaiuoti. Mintos akcijos dien duoto odio neitesjo ir Vilni ivyko. Rugpjio 27 d. miesto Raudonosios vliavos laikratyje skaitytojams pageidaujant buvo ispausdinta A.Juro mediaga trichai kovotojo portretui apie kai kuriuos J.Petkeviiaus gyvenimo faktus. Rugsjo 3 d. Telegrafo ir telefono stoties darbuotojai grietai pasmerk ekstremist ipuol Vilniuje ir J.Petkeviiaus dalyvavim jame. Kolektyvo susirinkime kalbjo veteran tarybos pirmininkas V.Rutkus, cecho virininkas E.Ganusauskas, vyresnioji ininier E.Balytien, ininierius V.Zimnickas, elektromonteriai J.Rutkauskien, G.Naruaitis, telefon ivystymo grups vyr. mechanik L.Barzdien, sargas A.Kurganovas. Elektromonteris J.Petkeviius demagogikais ivediojimais apie demokratij band pateisinti savo elges ir susilauk rytingo atkirio. Apie kolektyvo susirinkim miesto Raudonosios vliavos laikratyje buvo informuota miesto visuomen rugsjo 4 d. Tuberkuliozs dispanserio kolektyvo darbuotojai pasmerk pensininks J.Petkeviiens poelg. Susirinkime kalbjo dispanserio veteran tarybos pirmininkas gydytojas L.Grinius, vyr. medicinos seserys O.Steponaitien, R.Vilkinien, gydytojai R.Sadauskas, G.Solovjova. Pati J.Petkeviien susirinkime nedalyvavo. Miesto laikraio numeriuose rugsjo 8 ir 9 dien ispausdinti iauliei atsiliepimai dl ekstremist ipuolio Vilniuje. Panas atsiliepimai ispausdinti ir daugiatirainiuose ydrojo ekrano, Statybos, Vairo ir Pedagogo laikraiuose. Ekstremist akcij Vilniuje vieningai pasmerk miesto moni, staig, organizacij dirbantieji ir jaunimas.
Lietuvos Komunist partijos iauli miesto komiteto sekretorius 1987 m. rugsjo 8 d. K.ZALECKAS
116
Vis ali proletarai, vienykits! TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJA LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS DRUSKININK MIESTO KOMITETAS Druskininkai, Dzerinskio 5, Tel. Nr. 2634
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie nacionalist provokacinio isiokimo 1987 m. rugpjio 23 d. pasmerkim Druskininkuose LKP Druskinink miesto komitetas informuoja, jog nacionalist surengta provokacin sueiga 1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje buvo grietai pasmerkta eilje Druskinink miesto kolektyv. 13 darbo kolektyv pravesti susirinkimai, pokalbiai, kuriuose pasmerkta antitarybini emigracijos sluoksni ir religini ekstremist organizuota provokacin akcija Vilniuje. Susirinkimuose dalyvavo 873 dirbantieji. Pasisak 64. I j 46 darbininkai. iuose susirinkimuose dalyvavo partijos miesto komiteto ir miesto vykdomojo komiteto atsakingi darbuotojai. Kiekvienas pasisakantis pasmerk antitarybin akcij, mginim kitis ms alies vidaus reikalus, kirinti tarpusavio nesantaik, paymjo, kad Taryb Lietuva tik brolik taut eimoje suklestjo, pasiek didiuli laimjim ekonomikoje, kultroje, socialinje sferoje. .m. rugpjio 28 d. partijos miesto komitete pravestas moni, staig ir organizacij vadov, pirmini partini organizacij sekretori seminaras, kuriame apsvarstytos politinio masinio darbo formos kolektyvuose, mokyklose nacionalistikai nusiteikusi asmen teiginiams apie padt Taryb Lietuvoje paneigti, ideologiniam darbui stiprinti. Nurodyta organizuoti paskaitas, politines informacijas, kuriose plaiai aikinti darbo monms teising lietuvi tautos pasirinkt socializmo keli, persitvarkymo proces vystymsi ms alyje ir t.t. Rugpjio 23 d. antitarybinje akcijoje Vilniuje dalyvavo 2 miesto gyventojai. Tai Bakys Feliksas, gims 1917 m., pensininkas, anksiau dirbs statybos valdyboje darbininku. Apsiskaits, kolekcionuoja retus leidinius, turi didel bibliotek. Smalsus, dalyvavs teisme, teisiant A.Terleck u antitarybin veikl. Su F.Bakiu praved pokalb partijos miesto komiteto organizacinio skyriaus vedjas, taiau jis neprisipaino, kad buvo nuvyks Vilni, antitarybin sueig. Jis buvo pakviestas dalyvauti Nerav mikrorajono Likiavos gatvs gyventoj ir vyresni klasi moksleivi susirinkime, kuriame bus pasmerkta antitarybin akcija. Pasilyta jam pasisakyti. Taiau susirinkim jis neatvyko. Susirinkimas vyko III vidurins mokyklos salje, jame dalyvavo 250 moni. Pasisak 7 mons, kalbjo mokyklos istorijos mokytojas J.Janiauskas, kuris demaskavo nacionalist prasimanymus apie prievartin Lietuvos jungim TSRS sudt. Pasisak ir pasmerk provokacin akcij
117
darbo veteranas, buvs pokario metais liaudies gynju B.Peiukeviius, abiturientai D.Jarmalaviius ir J.Raubonyt. Nacionalist sueigoje taip pat dalyvavo Sakaviius Gintas, gims 1967 m., dirba Gerdai banyios zakristijonu, registruotas Druskininkuose, bet negyvena. Moksi Kapiamiesio vidurinje mokykloje, bet buvo paalintas u dalyvavim teismo procese, teisiant kunig A.Svarinsk. 1986 m. jis baig Druskinink vakarin pamainin vidurin mokykl. G.Sakaviius buvo pakviestas atvykti I vidurin mokykl asmeniniu reikalu, bet neatvyko. I vidurinje mokykloje vyko Veisiej gatvs gyventoj ir vyresni klasi moksleivi susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 200 moni. Istorijos mokytoja R.Zubrickien papasakojo apie Taryb Lietuv, pasiekimus engiant socializmo keliu, jos stojimo TSRS sudt istorij. Mokyklos direktorius V.Bazys papasakojo apie G.Sakaviiaus ir R.Grigo, Kiaukli banyios zakristijono, ekstremistin veikl, j dalyvavim nacionalist susibrimuose, pasmerk j veikl. Kalbjo Didiojo Tvyns karo dalyvis, buvs liaudies gynjas J.likas. Jis papasakojo apie Taryb Lietuvos darbo moni kov su buruaziniais nacionalistais. Pasisak I vidurins mokyklos moksleivs E.Stokut ir J.Giedraityt, jos pasmerk ekstremist ipuol ir tuos du jaunus mones, kurie naudojasi taryb valstybs grybmis ir j juodina, veda antitarybin veikl prie socializmo ikovojimus. Kolektyvuose ir toliau organizuojamos paskaitos, pokalbiai. Politinio vietimo sistemoje papildomuose usimimuose bus nagrinjama apie Taryb valdios atkrim Lietuvoje, jos suklestjim brolik taut eimoje.
Lietuvos Komunist partijos Druskinink miesto komiteto sekretor 1987 m. rugsjo 23 d. H.STANKEVIIT
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETAS DRG. .JURNUI Rugpjio 23 d. provokaciniame nacionalist susirinkime Vilniuje prie A.Mickeviiaus paminklo pasireik Kapsuko rajono Sasnavos apylinks gyventoja, Sasnavos banyios klebono eiminink Valaityt Bron ir ios banyios lavjas Petras Graulis (faktikai veltdis, retai bna Sasnavoje). B.Valaityt sambryje verklendama kalbjo apie savo kanias, patirtas pokario metais, tvirtino, kad buvo nepagrstai nuteista. Taiau ia ji pasakojo tik jai patinkani ties, umiro, kad pokario metais ji buvo aktyvi bandit, veikusi aki rajone, ryinink slapyvardiu Birut, kad i nusikalstam veikl trauk Agot Kasparaityt, namuose laik ginklus, audmenis, bandit pavedimu platino antitarybinius lapelius, 1948 m. ji buvo nuteista 8 metams kalti pagal RSFSR BK 17, 58-16 straipsnius. 118
Jos tvas Valaitis Jaronimas, gims 1895 m., gyvens Liepalot km. aki rajone, okupacijos metu buvo baltaraitis. Pil. J.Valaitis po karo ijo ginkluot gauj. 1951 m. liepos 10 d. buvo itrauktas i bunkerio, o 1952 m. sausio 28 d. pagal BK 58-1a straipsn nuteistas 25 m. laisvs atmimo. Brolis Antanas, gaujos, veikusios Basanaviiaus vardo kuopoje, dalyvis (slapyvardis Briedis). 1947 m. birelio 30 d. jis dalyvavo nuudant liaudies gynj Albin Jurgelevii. 1949 m. Antanas likviduotas kaip ginkluotos gaujos dalyvis. Brolis Pranas 1946 m. likviduotas gaujoje. Brolis Vytautas likviduotas 1949 m. kaip ginkluotas gaujos dalyvis. Grusi i kalinimo vietos, B.Valaityt neatsisako antitarybins veiklos. Aktyviai pasireikia visose buvusiose savo darbo vietose: tiek Sudargo parapijoje, aki rajone, tiek Veisiejuose, Lazdij rajone, tiek ir dabartinje vietoje Sasnavoje. Dar 1976 metais Lazdij rajono laikratis Darbo vliava Nr. 58 apie j ra: ... ir labai nordamas, religine veikla to nepavadinsi. Tai jau politin veikla. Sasnavos klebonas Deltuva skelbia reikalavimus ir idjas, kurios eidia tarybinius mones, ateistus ir tikinius, o jo eiminink Bronislava Valaityt usiima organizacine veikla. Kur gerumu, kur piktumu ji tempia moksleivius banyios chor, patarnavimus religinms pareigoms, rengia moksleivi ivykas kitas banyias. Kadangi toki veikl statymai draudia, todl ir veikia ne pats klebonas, o jo eiminink privatus asmuo. Beje, u panai veikl, u nutraukusi su banyia ryius moni meiim ir antaavim, kuo aktyviai usiiminjo Valaityt, jai teko palikti Sudargo parapij aki rajone. U toki pat veikl 1976 metais B.Valaityt turjo palikti ir Veisiej parapij Lazdij rajone, ji buvo spta prokuratros darbuotoj u neleistinus aukiau nurodytus veiksmus, ir iaikinta, kad panas jos poelgiai ateityje gali privesti prie nusikaltimo, u kur bus patraukta baudiamojon atsakomybn. Taiau B.Valaityt savo veiklos neatsisako. Jau 1980 metais organizuoja vaikus vairias ivykas. (...) Paskutiniais metais (19861987 m.) Valaityt Bronislava pasireikia kaip para rinkja nuteistiems u antitarybin veikl kunigams ekstremistams A.Svarinskui, S.Tamkeviiui SJ ilaisvinti. Ji vainja po kitas respublikos parapijas, buvo pastebta liai j elgiantis Kapiamiestyje, Veisiejuose (Lazdij rajone), Merkinje (Varnos rajone). Ms rajono prokuratros darbuotojai taip pat yra perspj B.Valaityt, kad ji, neturdama nieko bendro su mokykla, organizuoja vaikus ratelius, rengia ivykas, veda j tarpe pokalbius antitarybine tematika. 1987 m. rugsjo 10 dien Kapsuko rajono Sasnavos gyvenvietje vyko gyventoj susirinkimas, kuriame deramai buvo vertintas B.Valaityts ir P.Graulio dalyvavimas antitarybiniame sambryje Vilniuje. Susirinkime dalyvavo 150 gyventoj. Jame kalbjo apylinks vykdomojo komiteto pirmininkas V.Kaemkaitis, kolkieiai M.Mieldaien, J.Vyniauskas, B.Stebulien, Didiojo Tvyns karo dalyvis, vienas pirmj kolkio pirmininkas P.Skuas, mokytojai L.Striukaitien, V.Daug119
lien, M.Bubelien. Visi kalbjusieji pasmerk antitarybinius B.Valaityts ir P.Graulio veiksmus, ireik mint, kad jie neverti sasnaviei vardo, kad jiems Sasnavoje ne vieta. iai nuomonei pritar visi esantys salje gyventojai. Antitarybinis ipuolis Vilniuje vieningai buvo pasmerktas Kapsuko miesto bei rajono darbo kolektyvuose, kur ved pokalbius partijos miesto komiteto nariai bei vadovaujantys partiniai ir tarybiniai darbuotojai. Partijos miesto komiteto biuras patvirtino pirmaeili priemoni plan antitarybinio sambrio organizatoriams demaskuoti bei usienio ardomj centr kurstomai veiklai pasmerkti. Jame numatyta eil priemoni, padsiani geriau supaindinti dirbaniuosius bei jaunim su 1940-j met vykiais Lietuvoje, padsiani demaskuoti tikrj ekstremist veid bei tikslus.
Lietuvos Komunist partijos Kapsuko miesto komiteto sekretorius 1987 m. rugsjo 16 d. A.URBONAVIIUS
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI Lietuvos Komunist partijos Ignalinos rajono komitetas informuoja, kad . m. rugpjio 23 dien vykusioje antitarybinje akcijoje dalyvavo Ignalinos rajono Dauglikio banyios zakristijonas Auvydas Belickas. Mintas asmuo yra kils i Prien rajono, ms rajon atvyko 1984 metais ir sidarbino pagal sutart Dauglikio religinje bendruomenje. Nepaksdami tokio ikio, rugsjo 10 dien Dauglikio tarybinio kio salje susirinko miting kio centre gyvenantys emdirbiai ir mechanizatoriai, bendrojo lavinimo vidurins mokyklos mokytojai. Mitinge kalbjo T.Urbonas kio augal apsaugos agronomas, P.Raketis kio kalvis, S.Berezinas N.Dauglikio apylinks Tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas, S.Gedinas kio direktorius, G.Pauliukeviit buhalter, P.Braziulis kio mechanizatorius, partijos rajono komiteto narys, LKP XIX suvaiavimo delegatas, T.Butkeviien Dauglikio vidurins mokyklos mokytoja, I.Luneckien kio kasinink. Kalbtojai grietai pasmerk kirintojus i usienio ir j pritarjus. Jie vieningai ikl klausim: Kas dav teis grupelei visuomens atplai kalbti ir veikti tautos, negrtamai pasirinkusios socialistin keli, vardu? miting buvo kviestas ir A.Belickas, taiau jame nedalyvavo. Isiaikinta, kad jis iuo metu atostogauja ir yra ivyks i rajono.
120
Mediaga apie vykus miting buvo ispausdinta rajoniniame laikratyje Nauja vaga . m. rugsjo 12 d. Nr. 109.
Lietuvos Komunist partijos Ignalinos rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsjo 14 d. A.virinas
Vis ali proletarai, vienykits! TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJA LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS KDAINI RAJONO KOMITETAS
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie LKP Kdaini rajono komiteto atlikt darb demaskuojant ir pasmerkiant kdainiet V.Smagurausk ir kitus antitarybinio sambrio Vilniuje dalyvius LKP Kdaini rajono komiteto biuras ianalizavo klausim, susijus su antitarybiniu sambriu Vilniuje ir patvirtino priemoni plan ikilusi udavini gyvendinimui. LKP rajono komiteto biuro nariai, skyri vedjai, Liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojai ir skyri vedjai, kiti atsakingi darbuotojai susitiko su darbo monmis vietose, praved pokalbius, principingai ir grietai pasmerk antitarybinio sambrio organizatorius ir dalyvius. Tokie susirinkimai vyko daugelyje darbo kolektyv ir mokykl. i met rugsjo mn. 11 d. vyko Kdaini miesto visuomens susirinkimas, kuriame buvo grietai ir vieningai pasmerkti antitarybinio sambrio organizatoriai ir dalyviai ir vis pirma niekur nedirbanio kdainieio V.Smagurausko, dalyvavusio ir kalbjusio sambryje, elgesys. Susirinkimo mediaga paskelbta rajoniniame laikratyje Tarybinis kelias . m. rugsjo mn. 17 d.
Lietuvos Komunist partijos Kdaini rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsjo 21 d. V.POVILAUSKAS
121
Vis ali proletarai, vienykits! TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJA LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS KLAIPDOS RAJONO KOMITETAS Gargdai, Miiurino 2, Tel. 52031
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETAS PROPAGANDOS IR AGITACIJOS SKYRIUS I n f o r m a c i j a dl Lietuvos Komunist partijos Klaipdos rajono komiteto atliekamo darbo ryium su rugpjio 23 dienos vykiais Vilniuje Rugpjio 23 dienos vykiai buvo aptarti rugpjio 27 d. vykusiame partijos rajono komiteto atsaking darbuotoj gamybiniame pasitarime. Apie nepavykusi antitarybin demonstracij supaindino partijos rajono komiteto pirmasis sekretorius V.Sturys. iame pasitarime buvo numatytas ir priemoni planas ekstremist ipuoliui pasmerkti. T pai dien vyko Klaipdos rajono Tarybos sesija. Apsvarsius pagrindin klausim, V.Sturys informavo deputatus apie rugpjio 23 d. vykius Vilniuje. Po to kalbj deputatai: S.Vaitkeviius Melioracijos statybos montavimo valdybos autovairuotojas, D.Jazdauskait Gargd II-osios vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir R.Ramanauskas rajono kultros skyriaus vedjas vieningai pasmerk ekstremist ipuol. i provokacin akcij pasmerk vykusio Lietuvos LKJS rajono komiteto plenumo dalyviai, aktyvas. (Informavo V.Sturys, pasisak K.Gedrimas erniachovskio kolkio vyresnis ekonomistas ir R.Cirtautait rajono vietimo skyriaus metodinink). Rugpjio 31 dien buvo organizuotas mitingas J.Janonio kolkyje. Jame dalyvavo 150 kolkiei, Lapi devynmets mokyklos mokytoj. Miting atidar apylinks Liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas P.Slunys. Kalbjo pensininkas V.Jonikas, vereli augintojas, Mikoliki banyios zakristijonas V.Butkus, girininkas J.Maonis, kolkietis V.Macius, ekonomist R.Kupien, partins organizacijos sekretorius S.Skuodas, mokytoja L.Vaitkien ir kolkio pirmininkas B.Savickas. Visi jie vieningai pasmerk ioje saujels atplai akcijoje dalyvavus antitarybinink, ekstremist ir ar provokatori, Mikoliki banyios vargoninink A.Bumbul. 17 val. Gargd kultros namus susirinko 650 (salje sdim viet 500) Gargd miesto gyventoj, moni, staig ir organizacij dirbanij. J tarpe buvo ir Gargd katalik religins bendruomens vykdomojo komiteto nariai, kiti tikintieji. miting buvo kviestas Gargd maldos nam kunigas H.ulcas, vikaras A.ekeviius bei Mikoliki banyios vargonininkas A.Bumbulis, taiau nei vienas neatvyko. 122
Miting pradjo Gargd miesto Liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto sekretor J.Surplien. Nekvieiami scen jo ir kalbjo rajono gamybinio susivienijimo vyriausias ininierius A.Diemantas, Laugali internato darbuotojas, Didiojo Tvyns karo veteranas A.Kudulis, Agrocheminio susivienijimo suvirintojas J.Dinas, statybini mediag kombinato profsjungos komiteto pirminink V.Jurgulien, rajono centrins ligonins sanitar V.Skrockien, Gargd I-osios vidurins mokyklos mokytoja J.Kerpait ir kiti (viso 12 moni). Visi pasisakiusieji vieningai pasmerk antitarybini ekstremist ipuolius, ireik gargdiei atsidavim Taryb valstybei, socialistinei santvarkai, pareikalavo, kad tvarkos paeidjai visur jaust visuomens nepakantum ir atsakyt u tai. iame mitinge dalyvavo ir kalbjo Religini reikal tarybos prie TSRS Ministr Tarybos Lietuvos TSR galiotinio pavaduotojas drg. Joznas. Antitarybiniame ipuolyje Vilniuje dalyvavo ir Naftos valgybos ekspedicijos meistras gamybiniam mokymui J.Kalanta (gims 1932 m., lietuvis, isilavinimas auktasis, nepartinis, NE dirba nuo 1965 met). Rugsjo 11 d. buvo organizuotas NE dirbanij susirinkimas (dalyvavo 40 moni). J pradjo ir apie vykius Vilniuje bei ten dalyvavus J.Kalant papasakojo einantis ekspedicijos virininko pareigas vyr. ininierius A.Jasas. odis buvo suteiktas J.Kalantai, kuris kalbdamas pareik savo nor, kad Lietuva bt nepriklausoma (t pai mint pakartojo ratu). Pasisak 5 darbuotojai J.Kalantos ikeltai miniai nepritar, bet jo elgesio ar idj nepasmerk. Rugsjo 711 dienomis partijos rajono komiteto biuro ir Liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto nariai lanksi darbo kolektyvuose, gyvenvietse. Susitik su dirbaniaisiais jie diskutavo nacionaliniais, religiniais, internacionaliniais ir kitais klausimais. iam darbui nukreiptos rajono pirmins partins organizacijos, kad kiekvienas kolektyvo narys suprast ms nacionalin politik, kad teisingai vertint rugpjio 23 d. vykius. Rugpjio 23 d. ipuolio pasmerkimo akcijos plaiai buvo nuvieiamos respublikiniuose ir rajoniniame laikratyje (Tiesa, 1987 m. rugsjo 1 d. Nr. 202, Banga, 1987 m. rugsjo 1 d. Nr. 105, 1987 m. rugsjo 3 d. Nr. 106, 1987 m. rugsjo 10 d. Nr. 109, 1987 m. rugsjo 12 d. Nr. 110) bei respublikinio radijo ir televizijos laidose. Rajono gyventoj nuotaikos geros, visi nusiteik optimistikai, supranta Partijos ir Vyriausybs vedam politik, stengiasi kuo greiiau nuimti derli, skmingai gyvendina socialinio ir ekonominio pertvarkymo program.
Lietuvos Komunist partijos Klaipdos rajono komiteto sekretor 1987 m. rugsjo 16 d. S.STANELIEN
123
Vis ali proletarai, vienykits! TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJA LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS KRETINGOS RAJONO KOMITETAS 235700 Kretinga, Vilniaus 8. Tel. 5-18-07
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI Lietuvos Komunist partijos Kretingos rajono komitetas pranea, kad i met rugpjio 23 d. nacionalistikai nusiteikusi moni organizuotame mitinge, Vilniuje, dalyvavo ir Kretingos miesto gyventojas Bronius Pokus. i met rugsjo mn. 15 d. vyko Kretingos miesto emaii gatvs gyventoj susirinkimas, kur buvo pakviestas ir B.Pokus, taiau pastarasis neatvyko. Gyventojai savo pasisakymuose pasmerk B.Pokaus elges, isiaikinti jo dalyvavimo mintame mitinge motyv nei namo, nei gatvs kaimynams nepavyko, nes B.Pokaus niekas nepasta, su kaimynais jis nebendrauja. B.Pokus yra 1928 met gimimo, 1966 metais jam ilals rajone paskirta invalidumo pensija, Kreting atvyko gyventi 1981 met vasario 19 dien.
Lietuvos Komunist partijos Kretingos rajono komiteto sekretor 1987 m. rugsjo mn. 17 d. O.LIUTKIEN
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie atlikt darb Lazdij rajone demaskuojant 1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje surengt prieik ideologin diversij Lietuvos Komunist partijos Lazdij rajono komitetas ryium su usienio specialij tarnyb inspiruotais antitarybiniais ipuoliais praved partinio-ideologinio aktyvo pasitarim, kuriame demaskavo rengiamos diversijos tikslus. I pirmini partini organizacij sekretori buvo pareikalauta sustiprinti kontrpropagandin darb kolektyvuose, operatyviai paruoti savo aktyv, teisingai j paskirstyti. Tokiu bdu politinis budrumas buvo utikrintas visuose darbo kolektyvuose, j padaliniuose. Sustiprintas individualus darbas su nacionalistikai nusiteikusiais asmenimis. Buvo kontroliuojamos ekskursijos bei grupins ivykos tarnybiniu transportu. Rajono darbo mons ir jaunimas blaiviai reagavo rengiam diversij. Kolektyvuose vyravo gera darbin nuotaika. T dien vyko eil masini rengini. Nebuvo joki incident. Po rugpjio 23 d. vyki Vilniuje LKP rajono komitete vyko pokalbis su LKP rajono komiteto pranejais, atsakingais partiniais, tarybiniais darbuotojais, kuriame buvo supaindinta su LKP Centro Komiteto biuro nutarimais iais klausimais. 124
is aktyvas toliau ved aikinamj darb gamybiniuose kolektyvuose ir pagal gyvenamj viet, susitiko su mokykl pedagogais ir vyresnij klasi moksleiviais. Plaiai buvo naudojamasi respublikos masins informacijos priemoni pateikta mediaga, taip pat informacini biuleteni apvalga. Kadangi surengtoje ideologinje diversijoje aktyviai dalyvavo buvs ms rajono Leipalingio vidurins mokyklos aukltinis Robertas Grigas ir jo tvas, buvs ios mokyklos mokytojas Antanas Grigas, Leipalingio vidurinje mokykloje vyko pedagog ir moksleivi susirinkimas. Jo dalyviai grietai pasmerk Vakar specialij tarnyb organizuot antitarybin provokacij ir jos dalyvius, ypa j tarpe buvusius Robert ir Antan Grigus. ios diversijos demaskavimui nemaai dmesio buvo skirta Taikos pamokoje rugsjo 1 dien ir rugsjo 16 dien vykusioje visuotinje politinje dienoje. Susitikimuose su rajono vadovaujaniais darbuotojais mons piktinosi vykusiu antitarybiniu ipuoliu. Kai kuri gyventoj atsiliepimai buvo paskelbti rajoniniame laikratyje Darbo vliava.
Lietuvos Komunist partijos Lazdij rajono komiteto sekretor K.LIUTKAUSKIEN
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI I n f o r m a c i j a apie pravest irvint rajono Zibal apylinks gyventoj sueig dl Kiaukli parapijos banyios klebono R.Puzono ir zakristijono R.Grigo ekstremistins veiklos 1983 m. spalio mnes atvykus irvint rajono Kiaukli parapij klebonauti kunigui Rokui Puzonui ir zakristijonui Robertui Grigui, ioje teritorijoje buvo ymiai suaktyvinta atvira viea antitarybin propaganda ir agitacija tikinij tarpe. Dl j vis labiau ljanios ekstremistins, nacionalistins veiklos religinje bendruomenje susidar tempta situacija. Rajono partijos komitetas, Kiaukli kolkio pirmin partin organizacija, gretim ki (Vl.virblio ir euolli tarybinio kio) pirmins partins organizacijos turi sudar priemoni planus kovai su negatyviais reikiniais ir vedam ekstremistin, antitarybin propagand ir agitacij. Viena i toki priemoni buvo 1987 m. rugpjio mn. 27 d. vykusi Zibal apylinks gyventoj sueiga. Gausiai susirinkusij sueig Kiaukli kultros namuose tarpe buvo ir netikintys, ir tikintieji. Be to, sueigoje dalyvavo kelios moterls, fanatikai ginanios R.Puzon ir bandiusios trukdyti vesti gyventoj sueig. sueigos organizatori nor ramiai isiaikinti, kokia i tikrj yra klebono ir zakristijono veikla dvasin ar politin antitarybin kolkiets O.Polkien, O.Ka125
napienien, B.Stundien ir kitos mgino kauti, trukdyti vesti sueig. Joms buvo leista pasisakyti, tik i j lp liejosi isterija, pyktis, paaipa, jokiais argumentais nepagrsti kaltinimai pareign, tvarkos saugotoj adresu. Publikos nepalaikytos, juokais bei plojimais palydtos kaip pralaimjusios ios 5 moterls apleido sueigos sal. Ramus darbo tonas sigaljo salje. Kalbtojai vienas po kito kilo ir reik savo mintis. Kalbjo komunistai ir nepartiniai, tikintys, netikintys ir abejojantys. Kalbjusieji TSKP narys L.Kimevas, Kiaukli kolkio pirmins partins organizacijos sekretorius Antulis, tikintieji V.etrauskas, religins bendruomens vykdomojo komiteto pirmininkas S.Andrikonis, komiteto nariai J.Mackela, V.Anuseviius ir kiti vieningai pasmerk provokacijos Vilniuje organizatorius, saujel tokio tipo, kaip R.Grigas, ekstremist. Daug k i spaudos suinoj apie kunig R.Puzon, jo provokacin veikl, vieningai pasmerk ir pareikalavo i sakyklos sakyti pamokslus, o ne politikuoti. odis po odio, mintis po minties, faktas po fakto, ir m vis labiau rykti klebono R.Puzono ir zakristijono R.Grigo tikras veidas, j neapykantos ms tikrovei aknys. Sueigos metu paaikjo, kad ne tik tikintiems, bet netgi religins bendruomens vadovams nebuvo inoma, k ir kur i tikrj kalba ir veikia R.Puzonas bei R.Grigas. Vengdami susikompromituoti tikinij akyse, jie maskavosi ger, pamaldi moni kaukmis. Irykjo, kad u tikinij pinigus jie danai itisomis dienomis gastroliavo po respublikos banyias, lank ekstremistinio, provokacinio pobdio renginius ir ten sak piktus meiikikus pamokslus bei kalbas. Susirink mons stebjosi: kunigas eidinja netikinius mones, klastoja istorijos faktus, atvirai reikia nacionalistines nuotaikas, kursto nesantaik tarp taut. Patys tikintieji, nenordami girdti toki kalb, kreipiasi valdios organus. Kunigas R.Puzonas du kartus sptas ir du kartus baustas u religinio kulto statym paeidimus. Ilgai ir kantriai jam buvo aikinama, kur kunigo veikla nesuderinama su statymu. Tuo tarpu R.Puzonas drsdavo liai pareikti, kad jis Taryb valdios neklausysis, nes, girdi, jis ne TSRS pilietis! Apylinks gyventoj sueiga parod, kad tokia kunigo R.Puzono ir zakristijono R.Grigo veikla toliau netoleruotina. Religin bendruomen, didel dalis sining tikinij j nepalaiko, bet veda stebtojik pozicij, laukia, kas bus toliau, nors visumoje Kiaukli parapijoje dabar vyksta vairi moni grupi svarstymai, diskusijos. O ivada daroma viena, kad reikia R.Puzon ir R.Grig iskirti. iuo metu religins bendruomens vykdomasis organas nutrauk darbo sutart su zakristijonu R.Grigu. . m. rugsjo mn. 12 d. Kiaukli parapijos tikintieji Kiselien ir Jasionis, o rugsjo mn. 14 d. Kiaukli religins bendruomens vykdomojo komiteto pirmininkas S.Andrikonis, komiteto nariai V.Gelnas, S.Markauskas, J.Mickela ir revizins komisijos pirmininkas V.Anuseviius buvo nuvyk pas Kaiiadori vyskup ir pra R.Puzon ikelti i Kiaukli parapijos. 126
LTSR Respublikin prokuratra . m. rugsjo mn. 17 d. kunigui R.Puzonui ir zakristijonui R.Grigui pareik oficialius spjimus u veikl, nesuderinam su religinm apeigom. Zibal apylinks sueigos dalyviai vieningai pasmerk tiek R.Puzono, tiek R.Grigo elges, j spekuliacij demokratija, sins laisve. Smerk spekuliacij moni religiniais ir nacionaliniais jausmais, tikinij ir netikinij kirijim, ms realios tikrovs juodinim. Rajono partijos komitetas, propagandos ir agitacijos skyrius susidariusi padt visapusikai ianalizavo pirmini partini organizacij sekretori seminare, dav reikiam vertinim ir krypt, kaip toliau tobulinti ateistin aukljamj darb kolektyvuose ir visumoje, ypa atkreipiant dmes individual darb su monmis grietai ir teisingai kovojant su religiniu ekstremizmu bei buruaziniu nacionalizmu.
Lietuvos Komunist partijos irvint rajono komiteto sekretorius V.KORNIJENKA
Vis ali proletarai, vienykits! TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJA LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS TAURAGS RAJONO KOMITETAS Taurag, Liepos 21-osios 6. Tel. 52455
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETAS DRG. .JURNUI Taurags rajono gyventojai su dideliu pasipiktinimu suinojo apie vykusi antitarybin akcij Vilniuje ir apie ms miesto gyventoj, dalyvavus ioje akcijoje, Leon Laurinsk. Kadangi L.Laurinskas dabar pensininkas jo elgesys buvo pasmerktas Taurags miesto mikrorajono, kuriame jis gyvena, gyventoj sueigoje. sueig buvo pakviestas ir pats L.Laurinskas, taiau neatvyko. Sueigoje informacij pateik Taurags miesto Liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto pirminink G.Skverneviit. sueig atvyko ir kalbjo Bataki apylinks gyventojas S.Remeikis tai gyvas L.Laurinsko nusikaltim liudytojas. Taip pat L.Laurinsko elges pasmerk lopelio-darelio Ereliukas vedja L.Kainskien iame darelyje staliumi jis dirbo iki ijimo pensij. Sueigoje kalbjo L.Laurinsko kaimynai: L.Leikus, J.Bartkus, A.Aas, kurie prisimin praeit, akivaizdiais pavyzdiais parod, kas tas Laurinskas ir ko jis nori. Rugsjo 2 d. buvo pravesta vietinio radijo laida, skirta iai akcijai pasmerkti. Visuose rajono darbo kolektyvuose, mokyklose vyksta pokalbiai, kitos priemons internacionalinio aukljimo klausimais, kuriuos nukreipti LKP rajono komiteto biuro nariai, kiti atsakingi darbuotojai. 127
Leonas Laurinskas gyvena Tauragje, emaits g-v Nr. 944, pensininkas. Paskutin darboviet Taurags lopelis-darelis Ereliukas, stalius. Kils i Taurags raj. Grau kaimo. 1945 m. ivadavus Lietuv, jis buvo aukiamas atlikti karins tarnybos Tarybinje Armijoje, taiau jis sijung bandit gauj ir suimtas tik 1953 m. Buvo nuteistas 25 metams laisvs atmimo, atliks bausm gyveno Tauragje. 1975 metais teistas u nelegal altojo ginklo laikym. Gyventoj sueigos mediaga buvo paskelbta laikratyje Leniniei balsas 1987 m. rugsjo 3 d. Nr. 106(5759). Priedas: laikratis Leniniei balsas Nr. 106(5759).
Lietuvos Komunist partijos Taurags rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsjo 8 d. J.IMBRASAS
Vis ali proletarai, vienykits! TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJA LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS VILKAVIKIO RAJONO KOMITETAS 234270 Vilkavikis, erniachovskio 9, tel. 5-13-40
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETUI 1987 m. rugpjio 23 d. nacionalist surengtoje sueigoje Vilniuje prie A.Mickeviiaus paminklo dalyvavo du mons i Vilkavikio rajono, tai S.Danileviius Vilkavikio siuvimo fabriko elektrikas, ir niekur nedirbanti J.Jukait. S.Danileviius Vilni buvo nuvyks pas draugus, o prie A.Mickeviiaus paminklo pateko drauge su mergina, dirbania korespondente. Pokalbio su S.Danileviiumi metu paaikjo, kad is darbininkas nepritaria nacionalist ipuoliui ir apie rugpjio 23 d. vykius Vilniuje pageidauja pareikti savo nuomon spaudoje. Jo laikas buvo ispausdintas rajoniniame laikratyje Pergal. Pergals numer siuniame. J.Jukaits tvai religiniai ekstremistai. Taip jie iaukljo ir savo vaikus. J.Jukait laikinai niekur nedirba, nes yra blogos sveikatos. Su monmis, atvykusiais jos namus, pokalbius nesileidia, bdama sitikinusi, jog ie mons nori jai pakenkti. Manome, jog jos elgesio svarstymas kokiame nors kolektyve jokio aukljamojo poveikio neturs.
Lietuvos Komunist partijos Vilkavikio rajono komiteto sekretorius 1987 m. rugsjo 24 d. V.KURMIS
128
Leidj pastaba. Tai Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentin mediaga. iek tiek taisytas stilius. Praleistos tos dokument vietos, kuriose esantys isireikimai gali ugauti jose minimus asmenis.
ATVIRAS LAIKAS JAUNIMO TEATRO VYRIAUSIAJAI REISIEREI D.TAMULEVIITEI

(ATSAKYMAS D.TAMULEVIITS LAIK KIENO VARDU?, ISPAUSDINT LAIKRATYJE LITERATRA IR MENAS 1987 M. RUGSJO 19 D.)
Gerb. Reisiere, nors Js savo paskvilyje Kieno vardu? atstovaujate teatro kolektyvui, bet nereikiate nuotaik t darbuotoj, kurie kalbjo rugsjo 10 d. KGB inspiruotame pasmerkime, bet nepasmerk nei mans, nei paios demonstracijos. Js kalbate apie Pirosmanivil tai buvo bemokslis mogus, sukrs meno edevrus. Auktj moksl nebaig nei emait, nei Stalino draugas Gorkis. O Vaigantui tai netrukd dstyti Vytauto Didiojo universitete. Rugpjio 23 dien tikrai niekas ir nekalbjo bailiosios inteligentijos vardu, o krybin inteligentija drsiai reikiasi spaudoje... Tikrai neatstovavau Js kolektyvui, ir niekas ten darbo kolektyvams neatstovavo tai juk ne valdika demonstracija! Apmaudu, kad bandos instinktas, baim taip giliai siaknij net ir kultros krj smonje. Puikiai inote, kas man ukirto keli auktj. Bet geriau turti vidurins mokyklos atestat, savo nuomon, principus, sin, negu auktosios diplom ir vykdyti svetim vali... Ir k Js galite sprsti, kokie mons buvo susirink paminti HitlerioStalino auk, i pigaus filmo-montao, kuris tetruko ne visas 5 minutes?! Tik netvirtinkite, kad savo politiniu niekuiu nusipirkote valdios leidim ivykti gastroli Amerik. Suprantamas pasmerkimo organizatori tikslas sutrukdyti Jaunimo teatrui garsinti Lietuvos vard pasaulyje! Teisinats, kad vykdte kakieno vali, to reikalavo Jaunimo teatro, Lietuvos interesai! O ar ne Taryb Lietuvos interes vardan imtai tkstani lietuvi buvo iveti Sibir, tarp j ir Js motina, broliai?! Pasakojote, kad Js motina prakeik tiron Stalin. Nemanau, kad esate tokia naivi ir nesuprantate, jog Js paskvilis gli puokt ant Stalino kapo!
Vilnius, 1987 m. rugsjo 23 d.
PASAULIO LIETUVIS (JAV) 1987 M., NR. 12.
Su pagarba VYTAUTAS BOGUIS
129
ATVIRAS LAIKAS LKP CENTRO KOMITETUI

Mano seneliai pagal tv Laurinskai, kil i ilals rajono Upynos apylinks. Pagal motin Vismantai, kil i Bukavien, iluts apylinks. 1948 m. gegus mnes Laurinskai buvo itremti Sibir su 12 met snumi Domu u tai, kad j vyresnysis snus Leonas kovojo partizan gretose u nepriklausom Lietuv. Tais paiais metais Vismantai irgi buvo itremti su trimis dukromis, i kuri jaunesnioji Ona vliau pagimd mane. Jos vyresniosioms seserims pavyko pabgti Lietuv. Itrm juos u tai, kad bdami labai darbts nusipirko kaime nedidel maln, kuriame patys dirbo. Tik vliau suinojau, kad Sibir buvo tremiami labiausiai apsiviet, darbiausi lietuviai. I kur Lietuvoje atsirado vadinamieji buos, su daugeliu kuri teko susitikti Sibire? J.Avyiaus romane Sodyb tutjimo metas mes susitinkame su buoe Gaiveniu, kuris jaunystje, neturdamas nei trisdeimties met, ivaiavo Amerik laims iekoti, paliks tris brolius petis dl trij hektar ems staiga mirusio tvo palikimo. Ten jis sunkiai dirbo akmens angli kasyklose, o vliau rdynuose ir tik per stebukl iliko gyvas ugriuvus achtai. Sugro jis Lietuv be sveikatos, taiau su krva pinig. U juos nusipirko ems. Tokius Stalinas kriktijo buomis ir trm Sibir. i buoi likim sprend emairevai, kuri atstov talentinga savo plunksna nupie Lenino premijos laureatas J.Avyius. Lietuv atsibast emairevai su neapykanta irjo ne tik buoes, bet ir kiekvien lietuv. I Avyiaus krybos suinojau, kad per Pirmj pasaulin kar, kaizerinei Vokietijai ujus, vokieiai neskelb mobilizacijos. Kodl? Ukariauto krato vyrus (...) neturjo teiss imti kar. Taiau Stalinui buvo nusispjauti tarptautin teis. Jis sak visus Lietuvos vyrus gaudyti ir sisti juos rus kariuomen. Kiek vengiani mobilizacijos Lietuvos vyr buvo suaudyta? Kiek j uvo fronte? tai kodl mano dd atsidr mike, kur ibuvo 8 metus. Ikaljo 16 met. Gimiau Zimos geleinkelio stotyje, Irkutsko srityje. Gimiau Sibire vien todl, kad mano seneli snus idrso pasiprieinti stalininei tironijai. Ir dar dl daugelio prieasi biau gimusi Sibire. Niekindavo emairevai net Lietuvos komunistus... Atrodydavo, kad n vienam jis negals atsiverti iki galo, patikti savo mini, turs kalbti puse lp, kontroliuodamas save, gudraudamas, ne k nuoirdiau kaip su valstybiniais nusikaltliais. Galjau gimti Sibire, jei mano seneliai bt buv Lietuvos inteligentai. iais ypa nepasitikjo emairevai. emairevas gailisi, kad 1941-aisiais metais Stalinas neitrm Sibir vis lietuvi, o j emi nekolonizavo slavai.
130
Utat 1944-aisiais metais sugr Lietuv, emairevai visomis priemonmis kurst klasi kov ir skatino tai daryti ia surastus bendraminius. Lietuvos TSR istorikai apie tai bijo rayti, o literatams po truput jau leidiama. Stalino ir Berijos kabinetuose sukurta klasi kovos maina ive mano senelius ir tvus. Mano tvai susituok turdami 18 met amiaus, greiiausiai nordami bendromis jgomis palengvinti sunki tremtini dali. Sulauk 4 vaik. Gimiau 1956 metais. Namuose kalbdavoms lietuvikai, vsdavom visas religines ir tautines lietuvi ventes. Taiau Sibire lietuvik mokykl nra. Teko lankyti rusik. Tvams po 10 met buvo leista sugrti Lietuv. Taiau i laik suinojome, kad ten konfiskuotas visas seneli turtas, taip pat ir trobos. Tvai neturjo l nusipirkti naujus namus, todl vis buvo atidliojamas grimas namo. Kada man sukako 13 met, tvai isiskyr. Motina itekjo u ruso, tvas ved rus. Greitai mir abu seneliai. Gyvenau pas senel. 1971 m. stojau mik kio technikum. Negaldama pragyventi i 25 rubli stipendijos, buvau priversta nutraukti moksl ir apsigyventi pas motin. Ten visi kalbdavosi rusikai, patvis rusas, o jaunesniosios seserys jau nemokjo lietuvikai. Pamau pradjau ir a umirti lietuvi kalb. Taiau svajojau grti Lietuv. Tik pinig bilietui neturjau. Matydami sunki mano padt, kaimynai rusai supiro mane su savo snumi. Nebuvo kitos ieities, kaip tik sutikti, nors man tebuvo 17 met. Vyrui reikalaujant, gimusiai dukrai davme Nadiedos vard. Vyras pasirod mgsts igerti, danai mudavosi. Gelbdama dukr nuo baisi stres (jinai jau turjo irdies lig), susitaupiau pinig ir 1977 m. spalyje pabgau Lietuv pas dd Leon. Po met susipainau su Vladu akaliu, ikaljusiu 15 met. Greit susituokm. Susitikau su daugeliu Vlado draug. Prasidjo visai naujas mano gyvenimas. Pirmojo mano vyro ir jo draug kalbos sukosi tik apie degtin. V.akalio ir ms draugai sielojosi dl lietuvi tautos bkls ir ateities. Dabar suinojau ties apie savo senelius, tvus ir savo paios tragedijos aknis. Dl to, kad gimiau Sibire ir pamirau gimtj kalb, kalti tironai Hitleris ir Stalinas. 1939 met sandris (rugpjio ir rugsjo) nulm ir mano paios likim. Kaip vliau pamatysite, net mano vaik ateit. Sibire nesu susimsiusi dl dukters vardo. Lietuvoje vyras nesunkiai tikino, kad btina keisti lietuvik. I Nadiedos ji tapo Indre. U tai vliau buvo iauriai atkeryta vyrui ir man. 1979 met lapkriio mnes gim snus Narimantas. Taiau ms laim buvo labai trumpa. Greit pradjo tardyti ir suiminti draugus. U ivyk Maskv ir dukters vardo pakeitim mano vyrui pritaik nam areto reim. Privaljo nuolat registruotis milicijoje, udraud lankyti teatr, kin. Greit sufabrikavo du reimo paeidimus. U tai ir u 45-i pabaltijiei memorandumo pasiraym jam grs
131
kaljimas. Vengdamas ketvirto teismo, Vladas 1980-j met birelio pradioje ryosi palikti motin, eim ir Tvyn. Per Suomij jis pabgo vedij. Kiek u vyro idavyst buvau tampoma! Kur mano kalt? Ar lengva moteriai netekti mylimo vyro ir dar kart likti vienai? Netikinau valdik duon valganij, kad neturjau moralins teiss iduoti savo snaus tvo. Tokia logika ir moral pasirod jiems nesuprantamos. Buvau kelis kartus ivaryta i darbo. Pasinaudodami sunkia dvasine ir materialine padtimi, valdininkai su antpeiais mgino uverbuoti mane savo informatore. Kai 1985 m. paraiau vykdomj komitet pareikim dl buto gavimo, mane isikviet pokalbio. Vykdomajame komitete lauk mans KGB darbuotojai, pulkininkas Julius esnaviius ir Loginovas. Jie abu man priekaitavo, es susidjusi su blogais draugais disidentais. Reikia apie j veikl jiems papasakoti. Tada tuojau a gausianti but. Antr kart man telefonu paskambino Loginovas ir paklaus, ar a norinti susitikti su Julium. Pagalvojau, kad kalba apie Juli Sasnausk, ir atsakiau, kad noriu. Man liep 1985 m. kovo 18 d. paskirt valand ateiti Vilniaus viebut, kur mans jau lauk pulk. Julius esnaviius. ekistas domjosi, k a inanti apie raomj mainl, kas dirba Vyties redakcijoje, k galvoja veikti grs i Sibiro nutrmimo Julius Sasnauskas, kas lankosi pas Antan Terleck. Sil man parayti straipsn apie Vlad akal arba jie patys paraysi, o man reiksi pasirayti. Atsisakiau. Rugpjio pradioje igirdusi, kad Vilniuje, prie Adomo Mickeviiaus paminklo, vyks StalinoHitlerio auk pagerbimas, nusprendiau dalyvauti. Ir ne vien todl, kad ten bus V.akalio ir mano draugai. A pati ir mano vaikai esame Stalino ir Hitlerio politinio sandrio aukos. Jeigu ne Sibiras, mano ir vaik gyvenimas visai kitaip bt susiklosts. Gerai nemokdama lietuvikai, jauiausi nepilnavert. Blogiausia, kad ir savo vaikams negaliu padti mokytis lietuvi kalbos. Ddama gles prie A.Mickeviiaus paminklo, maiau Sibiro apleistose kapinse gulinius savo senelius, galvojau apie surusjusius tvus, seseris ir brolius. Jie visi StalinoHitlerio suokalbio aukos. Nusivediau prie paminklo ir savo vaikus. Privaljau parodyti pirm tikrai lietuvik, keliatkstantin susirinkim. Mat, kaip mons, giedodami himn, verk... Kart atsitiktinai teko pamatyti miesto centre geguin demonstracij. iai trko svarbiausio lietuvikos dvasios. Tiesa, i tribn buvo girdti ir lietuviki kiai, taiau jie bedvasiai. Net marai primin man Sibir. O prie A.Mickeviiaus paminklo pleveno lietuvika dvasia, dalyvavo Stalino ir Hitlerio konclageriuose uvusij vls... Mes dalyvavome istorinje demonstracijoje, kuri po 1944 met pirm kart buvo organizuota pai moni, o ne valdios valia. ia mons kalbjo visiems suprantama kalba ne taip, kaip per gegus 1-osios demonstracijas... Manau, kad mano vaikai vis gyvenim bus dkingi, jog nuvediau juos toki demonstracij, kuri jau tapo istorija. is sitikinimas teikia man jg veikti tas negandas, kurios ugriuvo po rugpjio 23 dienos. 132
Rugsjo 11-j 15 val. vyko kolektyvo susirinkimas, kuriame privaljo mane pasmerkti u dalyvavim nacionalistiniame sambryje. Susirinkimui pirmininkavo partins organizacijos sekretor Nazarenko Raisa Petrovna. Ji pristat svei i partijos rajono komiteto Vaicekausk Algimant. O po to pati pasak kaltinamj kalb. Js visi inote, kad rugpjio 23 d. prie A.Mickeviiaus paminklo susirinko saujel ekstremist, kurie ten kak auk, reikalavo, kako norjo. Kaip js inote, ms inspekcija visada vykdydavo plan, todl stovjo pirmaujanij gretose. Dl to labai skaudu ir gda, kad ms draudimo inspekcijos narys i Pleskovskajos brigados Genovait akalien dalyvavo toje sueigoje. Matyt, ia ir ms nedorabotka. Mes praiopsojome j, neiaukljom. Jeigu lietuvikuose kolektyvuose sunku surasti norini kalbti panaiuose teismuose, tai ms kolektyve toki pakanka... Smoningai buvo paruotas kalbti lietuvis neseniai kolektyve dirbs ir visikai mans nepasts kakoks Kavalinas. Tas apie demonstracij buvo girdjs tik i laikrai. Kavalinas neturjo supratimo, kad ms staigoje nevalia lietuvikai kalbti... Vos spjo Kavalinas pasakyti kelis odius lietuvikai, j nutrauk pilni neapykantos balsai Govori po ruski! is teismo epizodas labiausiai patiko. tai kaip u lietuvik unuodegavim atsilygino vyresnieji broliai. Taiau Kavalinas visikai nesieid lauyta rus kalba jis smerk, pats visikai nesusigaudydamas u k. is pataiknas liko man tautinio susipratimo stokojani lietuvi simboliu... Novikova pareikalavo, kad a atsistoiau. Paklusau. Pamaiusi mano ironik ypsen, vyresnioji sesuo m aukti von otsiuda. Virininkas Jonas Cibulskis jau inojo, kad kalbti galima tik rusikai. Lauyta rus kalba vadino susirinkusiuosius prie A.Mickeviiaus paminklo padugnmis. Jam buvo visikai nesvarbu, kad valdia nerado reikalo ir j supaindinti su prie paminklo pasakyt kalb turiniu. Buruazinje Lietuvoje gyvendamas a biau piemeniu, o dabar esu virininkas. Papraiau odio. Taiau Raisa Petrovna atr, kad a utektinai prisinekjusi prie A.Mickeviiaus paminklo. Profsjungos vardu kalbjo Tomeloid. Aiku, taip, kaip patinka administracijai. Kalbjo surusjs Rudionis. is Lietuvoje neseniai gyvenantis nepramoko savo protvi kalbos. Jam es gda, kad iame kolektyve dirba tokia moteris, kuri jis labai smerkis. Rudionis pareikalavo paalinti mane i darbo. Po to kalbjo daug moter rusi. Visos koneveik mane. Viena gyrsi, kad namuose palikusi be prieiros savo ank, vedina vieno noro pairti man akis ir isakyti gil savo pasipiktinim. Garikova ilgai pasakojo savo biografij. O po to paklaus mane Ko js norite? Atsistojusi norjau atsakyti. Tada Nazarenko mimika rod enklus, kurie reik neleisti man kalbti.
133
Darbuotojai m aukti, kaukti... Ne pasmerkti akalien reikia, o teisti! Ginti j i darbo lauk. Viena suuko: Leiskite mogui kalbti. Pas mus odio laisv. Mginau kalbti. Partsekretor grubiai nutrauk Uteks. Uteks. Tu prisinekjai ten. Atkirtau: Kadangi neduodate man odio, nenoriu js kalb klausytis! Demonstratyviai atsistojusi, engiau dur link. Nazarenko ir Cibulskis auk: Grk, akaliene, susirinkimas nesibaig! Baig teisti u aki. Nutar paalinti mane i darbo ir tuo nuplauti gding dm nuo tarybins staigos veido. Kit dien brigadinink Pleskovskaja vl aukljo mane grubiu balsu. Es, reikia isiaikinti, ar a nepriklausau kokiai nors sektai. Kaip pragyvenu i tokios maos algos su dviem vaikais. Pleskovskaja pareik, kad vis tiek surasim koki nors prieast atleisti i darbo. 1987 m. spalio 15 d. darboviet pas virinink Cibulsk atjo ekistai. Jie pam sraus mano aptarnaujam organizacij. Aiku, kad tokiomis slygomis dirbti ilgai negalsiu. Esu pripratusi skurde egzistuoti, pripras ir mano vaikai. Gsdina kas kita antrasis Stalino atjimas. Kakada usienio radijas skait vieno disidento straipsn Antrojo atjimo nebus (Vtorogo priestvija ne budet). Rugpjio 23 d. ir a tuo tvirtai tikjau. Taiau po keli dien suvokiau, jog mano roin viltis ant pliko smlio pasodinta...
Vilnius, 1987 m. spalio 19 d.
LIETUVOS LAISVS LYGOS ARCHYVAS.
GENOVAIT AKALIEN
DAR KART APIE MITING PRIE A.MICKEVIIAUS PAMINKLO

SAVO ATSIMINIMAIS DALIJASI JULIUS SASNAUSKAS
Mitingas prie Adomo Mickeviiaus paminklo turi savo prieistor. Tai grups disident 1979 met vasar suorganizuotas pirmasis tuometinje Taryb Sjungoje vieas pareikimas dl MolotovoRibentropo pakto slaptj protokol, nulmusi Baltijos ali okupacij ir aneksij. Prie tai pogrindio Aura, vliau Vytis buvo paskelb t protokol tekstus, iverstus i Anglijoje ileisto Rjaus dokument rinkinio. Iekodami krypties, atramos savo disidentinei veiklai, buvome nusprend, jog MolotovoRibentropo paktas yra pagrindinis ms koziris, svarbiausias juridinis, propagandinis ir moralinis argumentas prie Lietuvos okupacin valdi. 1979-j rugpjio mnes kaip tik sukako 40 met nuo pakto pasiraymo. Pogrindyje veikusios Lietuvos laisvs lygos mons nutar ta proga parengti vie pareikim, reikalavim nutraukti Baltijos ali okupacij. 134
Mus palaik keletas est ir latvi. domi io dokumento paraymo istorija. Pareng pirmj variant, drauge su Antanu Terlecku veme j Estijon pasirayti tenyktiems disidentams. Ilip i traukinio Tartu mieste, turjome laisvo laiko, todl usukome knygyn. Ten Antanas Terleckas prisipirko visokios propagandins literatros. Neturdami k veikti, susd parke ant ols mm tas knygas vartyti ir viename tarptautins teiss vadovlyje aptikome labai verting teorini pastab apie okupacij, aneksij, demokratinius rinkimus ir t.t. odiu, tai buvo tai, ko trko pirmajam pareikimo variantui btent konkretumo ir teisins argumentacijos. Antanas Terleckas ia pat perra turt tekst. Ijo labai stiprus, rimtas dokumentas. Jis vliau buvo pavadintas 45-i pabaltijiei memorandumu. Ne taip paprasta buvo surinkti tuos 45 paraus, kadangi Memorandumo tonas buvo labai grietas. Netgi tokia drsi moteris kaip poet Ona Lukauskait-Pokien, Helsinkio grups nar, sak, jog saugumas suimsis visus, kurie pasirays. inoma, panaiai ir atsitiko po keli mnesi. Bet darbas buvo atliktas. Ir svarbiausia, kad 45-i pabaltijiei reikalavimus savo parau parm akademikas Andrejus Sacharovas. Dokumentas turjo plat tarptautin atgars. Ir Lietuvoje vis stiprjo opinija, kad 1940-aisiais metais jokios socialistins revoliucijos ir taryb valdios atkrimo nebuvo, kad tapome dviej tiron, dviej imperij auka. Taigi turint toki patirt, tok pagrind, buvo visai logika, prajus atuoneriems metams, jau ne tik vieu ratu, bet ir vieu mitingu pareikti savo protest prie besitsiani Lietuvos okupacij. Prisimenant 1987-j rugpjio 23 dien, man dabar reikmingesnis atrodo ne pats mitingas, bet prie tai buvs vykis. T sekmadien 10 val., kaip visuomet, susirinkome Mii v. Mikalojaus banyioje. Joms visada vadovaudavo kun. Stanislovas Valiuknas, Vilniaus krato lietuvis patriotas, o tai yra ypatingi mons. v.Mikalojaus banyioje tuomet rinkdavosi ne iaip sau sekmadieni katalikai. Taigi prasidjo Miios, kunigas persiegnojo, pasveikino mones, prisimin Jzaus odius apie Banyi, kurios pragaro vartai nenugals. Paskui staiga nutilo ir parpuol ia pat ant altoriaus laipt. Po keli minui jau buvo mirs. irdis trko. Nes turjo ird sugraudint ir nuemint. Rpindavosi kaliniais, net teismus eidavo. Mane pat globojo po sumimo kaljime ir tremtyje, Jo dka rinkausi kunigyst. T lemting rugpjio sekmadien, kaip vliau suinojau i j globojusios sesers vienuols, kun. S.Valiuknas rengsi per Miias paskelbti apie miting prie A.Mickeviiaus paminklo ir paraginti mones jame dalyvauti. Mir t odi nepasaks, taiau daugelis jo mirt supratome kaip enkl. Kaip padrsinim, kaip kvietim nepabgti, nepasitraukti. Po Mii eidami senamiesio gatvmis prie Adomo Mickeviiaus paminklo, su glmis, su juodais kaspinais, inojome, kad tai ventas ygis. Turbt n kulkos nebt sustabdiusios moni. Visur stovjo milicijos briai, zujo ekistai, taiau jie nesiryo utverti keli. Gal toks buvo nurodymas. Kai atjome prie paminklo, ten buvo tuia. Keliasdeimt moni i tolo stebjo, lauk, kas bus toliau. Gal ikart visus suims, gal mu bananais ar audys. Niekas neinojo, kaip elgsis milicija ir saugumieiai, nors jau buvo perestroikos pradia, jau buvo vyk pirmieji protes135
to mitingai Rusijoje ir Latvijoje. Visiems pasidar drsiau, kai prabilo Nijol Sadnait, paskui Robertas Grigas. Nejuia isiver Lietuvos himno posmai, galingas skandavimas Laisv Lietuvai. Paskui komunist spauda ra, kad nacionalist bei klerikal atplaios sureng provokacij prie darbo mones. Kombainams riedant kov u nauj derli, jie, girdi, purvais drabst socializmo pasiekimus. Kelet mnesi po mitingo truko tikra ragan mediokl. Naktins gaudyns automobiliais, viei pasmerkimai darbo kolektyvuose, net fizinis smurtas. Tik jau nemanoma buvo ugniauti moni ryto kovoti iki galo, iki pergals. Pirmasis keli drsuoli brelis prie A.Mickeviiaus paminklo virto imtatkstantine minia Vingio parke, minint 50-sias MolotovoRibentropo pakto metines. Deja, ten jau neigirdome kalbant n vieno i t, kurie organizavo pirmj miting. Ir iandien buv kolaborantai bei komunist dvaro trubadrai vaikto pasidabin medaliais, o Nijol Sadnait neturi netgi nuosavo kampo. Tokia likimo ironija. O gal logikas gyvenimo tsinys kaip ir kun. S.Valiukno mirtis, tapusi naujos gyvybs uuomazga.
SSI: [SOCIALINI STUDIJ INSTITUTO INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1994 M. SPALIO 20 D., NR. 24(42).
PIRMOJI POLITIN DEMONSTRACIJA OKUPACIJOS METAIS. REIKM IR PASEKMS

(KALBA, PASAKYTA 2002 M. RUGPJIO 23 D. MINJIME ATIDENGIANT PAMINKLIN LENT 1987 M. RUGPJIO 23 D. MITINGO PRIE A.MICKEVIIAUS PAMINKLO VIETOJE)
DR. ARVYDAS ANUAUSKAS
Ir prajus penkiolikai met sunku bt nevertinti pirmosios okupacijos metais politins demonstracijos reikms. Man, tuometiniam Vilniaus universiteto studentui, nebuvo paslaptis demonstracijos vieta ir laikas. Bet visai kas kita vertinti io vykio pasekmes, monms padaryt tak. 1987 m. rugpjio 23 dien buvo sukrstos sovietins visuomens ugdytos ir beveik penkis deimtmeius Lietuvos visuomenei diegtos tariamos vertybs. Nuo tol kolaboravimas ir atviras susitaikymas su Lietuvos priespauda, tautini vertybi niekinimu palaipsniui prarado galimyb bent kiek giliau skverbtis tautos kamien. inoma, komunistinje valstybje visuomen mokyti demokratijos ir vardinti okupantus tikraisiais j vardais buvo nedkingas dalykas. odio, sitikinim, spaudos laisv buvo garsiai deklaruojama, bet sovietinei visuomenei nesuvokiama. O k jau kalbti apie ipulius pradtus skaldyti sovietinius mitus apie Lietuvos savanorik stojim stalinin imperij arba, mogikai kalbant, okupacij,
136
apie socialistinio teistumo paeidimus, tai yra deportacijas ir nekalt moni udynes, apie klasi kov, tai yra partizanin isivaduojamj kar. Visa tai griov totalitarins sistemos pamatus. Jau po mitingo pradta organizuoti pasmerkim kampanija. Specialiosios tarnybos disidentus vaizdavo kaip imperializmo agentus, savo veiksmais drumsianius ram liaudies gyvenim. Plastos, Radijo komponent ir Grt gamykl, Vilniaus bald kombinato ir dar beveik keturiasdeimties dabar jau inykusi moni partiniai sekretoriai nrsi i kailio, nordami rodyti savo itikimyb reimui. Kaip buvo raoma to meto spaudoje, mitinge stengtasi sukelti ms monms abejones. inoma, abejojantis mogus buvo totalitarinei visuomenei pavojingiausias. Ir abejones mginta igydyti ne tik tradiciniais propagandiniais tampais, bet ir prastiniais KGB metodais. Ir ne tik psichologinio spaudimo priemonmis, bet ir, kaip mgo rayti KGB savo dokumentuose, fizinio poveikio priemonmis. Buvo sumutas vienas mitingo oratori Vytautas Janiauskas, o jo vardas ispausdintas po Tiesoje pasirodiusiu straipsniu Gailiuosi padars klaid. Daugiau kaip 70 aktyvesni mitingo dalyvi bei organizatori buvo persekioti. Klastots, dezinformacija, psichologin ir fizin prievarta (kaip vardinta oficialiuose to meto dokumentuose konkreios priemons paveikti moni smon) irykino ir tai, ko nenorjo matyti sovietin partin nomenklatra. Daugyb moni, ypa meninink, mokslinink kolektyvuose palaik demonstrantus. Tai buvo pilietinio, taikaus, atviro pasiprieinimo pradia, kuri pasiek savo netiesiogini tiksl. Ne i karto, bet neivengiamai sukl ir vidinius konfliktus, ir opozicij tarp paios valdios statytini, nomenklatros viduje. Vos atuoni-devyni mnesi reikjo, kad i valdios bt igautos pirmosios nuolaidos, kuriomis siekta prisitaikyti prie vis kylani visuomens reikalavim ir sumainti vidinius nesutarimus paioje promaskvietikoje valdioje. Galimybs taikyti represijas prie kitamanius buvo gerokai susilpnintos, o kai kada toki galimybi apskritai neliko. Dauguma smurtu pajungtos Lietuvos gyventoj viepatavusiai sovietinei partinei nomenklatrai jau nebe slaptai, o atvirai nebepripaino nei teiss valdyti, nei vadovauti, nei nurodinti, nei kontroliuoti. Okupacija, teroras, klasta, smurtas buvo pradti vardinti tikrais vardais. Tai buvo padaryta 1987 m. rugpjio 23 dien. iai dienai, kuomet nuskambjo ir buvo igirstas pirmas vieas ksnis Laisv Lietuvai, turi bti skirtas deramas dmesys Lietuvos istorijoje.
LIETUVOS AIDAS: [VALSTYBS LAIKRATIS] 2002 M. RUGPJIO 24 D., NR. 195.
137
1987-J MET LAISV IR 2002-J MET GRSM

GIEDR GARDAUSKIEN
i met rugpjio 23 d. sukako penkiolika met nuo Adomo Mickeviiaus skvere vykusio protesto mitingo, kuriame buvo vieai pasiprieinta Soviet Sjungos okupacijai ir pareikalauta nepriklausomybs. Ta proga iemet atidengta istorin renginio viet enklinanti atminimo lenta. Mitingo aminimo iniciatyvos msi 1991 m. tragikj saus Lietuvos parlament gyns vienas pirmj atkurtos valstybs savanori ANTANAS KLIUNKA. Jam talkino buvs LLL tarybos narys GINTARAS IDLAUSKAS bei Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo akto signatarai VIRGILIJUS KAINSKAS ir ZIGMAS VAIVILA. Paminklins lentos projekto autorius VIRGILIJUS KAINSKAS. Gamybos meistras ALGIMANTAS SUBAIUS. Ta proga ANTANO KLIUNKOS ir GINTARO IDLAUSKO iniciatyva buvo surengta diskusija 1987-j met laisv ir 2002-j met grsm. Laisvas laikratis spausdina diskusijos mediag.
GINTARAS IDLAUSKAS, buvs Lietuvos laisvs lygos tarybos narys:
1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje, prie poeto Adomo Mickeviiaus paminklo, vyko Lietuvos laisvs lygos inicijuotas pirmasis vieas protesto mitingas, pasmerks 1939 m. Soviet Sjungos-Vokietijos pakto slaptj protokol tragikas pasekmes Lietuvos valstybei, pareikalavs ivesti okupacin kariuomen ir atkurti Nepriklausom Lietuv. miting Lietuvos visuomen pakviet tuo metu drsiausi laisvje gyven lietuviai ANTANAS TERLECKAS, VYTAUTAS BOGUIS, PETRAS CIDZIKAS, NIJOL SADNAIT. Juos parm tkstaniai eilini su okupacija nesusitaikiusi tvynaini. Diugu, kad disidentinio sjdio lyderiai ir iandien nenuleidia rank. Jie ir prajus 15 met ilieka savotiku visuomens sins balsu. Turiu omenyje sess Nijols protest prie buvusi kagbist apdovanojim aukiausiais atkurtos valstybs ordinais ir medaliais, Antano kov prie valdios itiim, konformizm, ido vagis, monsinjoro umojus aminant Lietuvos partizan kovas, Petro tikjim skelbiant: Maoji Lietuva prisikels! Istorin 1987 m. miting pradjusi NIJOL SADNAIT kalbjo: Mes protestuojame prie dviej tiron gding sutart ir reikalaujame grinti Nepriklausomyb trims laisvoms Pabaltijo tautoms. ia jos kalb nutrauk plojimai. Tkstantin minia pradjo skanduoti: Laisv! Laisv! Laisv! Visi ugiedojo tautin Lietuvos himn. Daugelis moni verk... Tokia buvo Lietuvos isivaduojamojo judjimo paskutinio ir lemiamo etapo pradia. Okupacin administracija rengin vadino bjauriu antitarybini ekstremist ipuoliu, griebsi smurtini veiksm prie atskirus mitingo kalbtojus ir dalyvius. i Lietuvos disident ir rezistent laisvs manifestacija pagrstai susilauk plataus atgarsio Lietuvoje ir pasaulyje, paspartino visuomens laisvjimo ir demokra138
tjimo pltr. Tai buvo pirmasis artjanios laisvs enklas KGB ir kit okupacini struktr pavergtai Lietuvai. Mitingo 15-j metini minjime kalbjs istorikas dr. ARVYDAS ANUAUSKAS akcentavo: Ir prajus penkiolikai met sunku bt nevertinti pirmosios okupacijos metais politins demonstracijos reikms (...). 1987 m. rugpjio 23 d. buvo sukrstos sovietins visuomens ugdytos ir beveik penkis deimtmeius Lietuvos visuomenei diegtos tariamos vertybs. Nuo tol kolaboravimas ir atviras susitaikymas su Lietuvos priespauda, tautini vertybi niekinimu palaipsniui prarado galimyb bent kiek giliau skverbtis tautos kamien (...). Okupacija, teroras, klasta, smurtas buvo pradti vardinti tikrais vardais. Visa tai jau istorija, taiau ne maiau jaudinanti yra ir Lietuvos dabartis. Minjime kalbjs JONAS GELAIUS pastebjo, kad 1939 m. Lietuva buvo paaukota soviet-naci paktu, o 2002 m. istorija vl kartojasi, tik kart Lietuva aukojama amerikiei-rus (Williams-Jukos) paktu. G.IDLAUSKAS: Naryts ES ir NATO siekianti, taiau Rusijos ekonominje takoje iliekanti Lietuva ilgainiui gali netekti ir savo dabartinio politinio statuso. K ioje situacijoje gali pilieiai? Kas ir kaip apgins esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, priimtas referendume, garantuos kit konstitucini akt, draudiani integruotis postsovietin erdv, galiojim? Ar visuomen, tapusi tarptautini korporacij manipuliacij objektu, gali apginti savo pilietin ir valstybin orum? Kodl Lietuva nuolat tampa tarptautini pakt ir susitarim auka? Kaip ilikti maai tautai? Tai likiminiai klausimai, kuriuos silome paiekoti galim atsakym. ANTANAS KLIUNKA, buvs LLL narys, Parlamento gynjas: Idja aminti miting kilo man ir GINTARUI IDLAUSKUI, kai suinojome, kad ANTANAS TERLECKAS su ia idja atsimu Gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centr. Pagalvojome, kad i gyvenimo ieis rezistentai, Lietuvos laisvs lyga, kronikininkai, kurie apdovanojami po 710 met kartu su kagbistais, enkavedistais, ir nutarme aminti miting bei paymti, kad ia jis vyko. Tiek mes, kurie Parlament gynme, tiek Kovo 11-osios akto signatarai ZIGMAS VAIVILA ir VIRGILIJUS KAINSKAS esame vienos kartos, tada buvome trisdeimtmeiai. Tada js drsiai jote kaljim, inodami, kad galite negrti. itoj tamsioj nakty mes diaugms, didiavoms, kad tarp deimties-dvideimties disident, vardijam per Europos radij, buvo keli lietuviai. Tai reikia, kad itame didiuliame okupacijos teroro fone buvo ir ANTANAS TERLECKAS, ir NIJOL SADNAIT, ir PETRAS CIDZIKAS, ir ALFONSAS SVARINSKAS. Tokia mayt tauta pasaulyje skambjo tik js dka. Ir ms karta turi jums atsidkoti, kuo gali. Ant Neinomojo kareivio kapo Kaune yra parayta: Atiduok, k privalai. Akcentas yra toks: jie atidav gyvyb, o mes turime atiduoti jiems pagarb. Js atidavt visk, k galjote, js adinote smon tamsioj nakty. Kada niekas nesitikjo, kad bus rytas, tad ms
139
atsidkojimas Jums Jus pagerbti. A manau, kad praeis metai, ir bus galima didiuotis, jog mes prisidjome prie to, kad aminom t pirm atvir ir vie pasiprieinim okupacijos metu. T miting reikjo aminti dar ir dl to, kad jame kalbjo ms draugai, kuri nra tarp gyvj VINCAS DANIELIUS ir kiti. Tuomet jie drsiai atsakinjo dabartinio tautos irinktojo, o tada urnalisto V.Kvietkausko cinikus klausimus: Ar js nelaisvi? Ar jums trksta laisvs? Kalbant apie iandien, galima ivesti paraleles. Js tuo metu kovojote prie vien pakt, dabar simbolikai sutapo, kad kitas paktas pasiraytas. Ir kelios vyriausybs tiek kairiosios, tiek deiniosios sutartinai dirbo, kad tas paktas bt pasiraytas. Pasirodo, kad mes nieko neturime nei struktr, nei saugumo, kuris kaip neatspjo Sausio 13-osios vyki, taip neatspjo ir Maeiki naftos perleidimo Rusijos kompanijai. Jeigu ir atspjo, tai pasak keliems asmenims, kurie tyljo. Saugumas dirba valstybei ir Valstybs saugumo departamento vadovas turjo praneti tautai, kas gresia Lietuvai. Mano nuomone, tiek deinieji, tiek kairieji dirba ivien, tobulino sutartis ir tiek nutobulino, kad mes visikai praradome ekonomin nepriklausomyb. Mes turjom jr laivyn, kurio neliko, mes turjome atomin elektrin, kurios nebus, mes turjome didiausi Baltijos valstybse naftos perdirbimo mon, kurios neliko. Mes turjome ituos objektus ir tikrai galjome utikrinti pensininkams minimali tkstanio lit pensij. O dabar vargu ar tai kada nors bus... G.IDLAUSKAS: Ar yra kokia nors ieitis? A.KLIUNKA: Ieitis ms disidentai, kurie dar turi jg ir adina mus. Gal atsiras sveik jg, kurios ives i io lino. Situacija yra sudtinga, bet manau, kad dar yra mstani moni, pasiruousi k nors daryti. Tik reikia jiems susiburti. ANTANAS TERLECKAS, Lietuvos laisvs lygos krjas, vadovas: Js idja pastatyti atminimo lent mitingui aminti yra verta didels pagarbos. Nuostabu, kad yra moni, kurie ryosi tokiam ygiui. Tikdamasis, jog ms valstyb parems tokios atminimo lentos pastatym, kreipiausi Gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centr, bet jie neturi pinig. Kalbantis su JONU GELAIUMI apie tai, kas vyko su Williams, jis ir sako: Gal tai atsitiktinumas, o gal smoningas kenkimas. Manau, kad t od atsitiktinumas reikt imesti. To odio a labai nemgstu: viskas buvo suplanuota. Yra tokia knygel Vilniaus OMON-as iki ir po viduriemio. OMON-as, pavyzdiui, susikr visikai neatsitiktinai. Kai LLL pradjo rengti demonstracijas, kilo tautinis pasiprieinimo judjimas, buvo nusprsta sudaryti karin grupuot, kuri pastumt judjim. Ir visikai neatsitiktinai, kaip alternatyvin grupuot, buvo kurtas Sjdis. Ai Dievui, kad jis pabaigoje islydo i KGB ir daug padar, kad Lietuva bt nepriklausoma. K iandien reikia daryti, kada visa valdia komunist rankose? Kai pasiiri, kaip prie apskrito stalo susirenka Spaudos klubas, tai visi puia vien dd. 140
Niekas nepasako tiesiai akis tiesos: Js idavikai. Pakvieia, pavyzdiui, laid Abial, kad jis pateisint save. Pakvieiamas Vagnorius, kad jis isiteisint. Taiau manau, kad spauda, remdamasi dokumentais, tikins taut, kad K.Prunskiens, kuri yra teismo pripainta KGB agent, artimiausias biiulis buvo G.Vagnorius. Kada K.Prunskienei nepavyko, kainas paklus, ivaikyti Lietuvos Aukiausij Taryba, tada buvo mesta Vagnoriaus korta. Ir Vagnorius, mano giliu sitikinimu, Lietuvos istorijoje suvaidino tok pat negatyv vaidmen, kok ir Prunskien. Kas abejoja, reikia pakelti AT pirmojo posdio stenogramas. Pirmajame posdyje svarbiausias klausimas ne Lietuvos valstybingumo atstatymas, bet Rusijos moni Lietuvoje statusas. iandien mes nieko negirdime apie Tautinink partij, kuri buvo vienintel tradicin partija. Pasirodo, kad jos vadovus buvo infiltruotas vienas i agent. Tautininkai merdi. Mano manymu, norint ibristi i dabartins situacijos, reikia kurti galing politin organizacij ir imtis atitinkam priemoni. Nes iandien save vadinanios deiniosiomis partijos nieko nedaro. ZIGMAS VAIVILA, Nepriklausomybs akto signataras, buvs Lietuvos Vyriausybs vicepremjeras: 19871988 metus prisimenu i Sjdio iniciatyvins grups varpins. Lietuvos laisvs lyga ir rezistentai mums, Sjdio iniciatyvins grups jaunimui, i vienos puss, be abejo, buvo pavyzdys. Atsirado Sjdio iniciatyvin grup, atsirado vienas kitas klubas a tuomet buvau vienas i emynos klubo vadov. Ir k kuris klubas bedar, anksiau ar vliau atsimudavo tam tikr sien, kurios negali veikti vienas kaip asmuo ar kaip organizacija j galima veikti tiktai bendromis jgomis. Apibendrinant Sjdio keli nuo iniciatyvins grups krimo nuo 1988 m. birelio 3 d. iki 1990 m. kovo 11-osios, galima padaryti vien akivaizdi ivad: kiek buvo t laikotarpi, Sjdis sugebdavo ilaviruoti tarp radikalesnio poirio ir ramesnio ia a nekalbu apie Komunist partij, kuri visada uimdavo neigimo pozicij iki to virsmo, kada 1989 m. gruodio 20 d. nusprend atsiskirti nuo Maskvos. Tada pas juos kakas pasikeit. Ir kada A.ekuolis atbgo Sjdio bstin ir pasak, kad reikia eiti Gedimino aikt ir kviesti mones paremti LKP, a asmenikai atsidriau tokioje pozicijoje, kad neinojau, k pasakyti. I vienos puss gerai atskilo nuo Maskvos, i kitos viduje jauiau, kad kakas ne taip yra. Ir, svarbiausia, neturi k pasakyti pats sau... Sjdio pliusas, manau, yra tai, kad per t laikotarp sugebjo surasti aukso vidur tarp radikalumo ir stabteljimo, kuris galjo baigtis niekuom. Ir ia tikrai dkui Lietuvos laisvs lygai, kad neleisdavo mums stabtelti, ir tai, kad mons per rinkimus dauguma atidav balsus Sjdio bloko remiamiems kandidatams, rodo, kad buvo pasiektas daugma optimalus tos dienos sprendimas. Be abejo, po kovo 11-osios daug kas pasikeit. I pradi tai buvo barikados ne tiesiogine, bet perkeltine prasme: niekas neino Maskvos reakcijos, niekas jos neatsps; kiekvien dien po naujien, ir nei141
nai, ko laukti ir ko tiktis. Visa tai praktikai tssi iki puo Maskvoje, kol paaikjo, kuri pus svyra svarstykls. Ilgainiui Aukiausiojoje Taryboje pasimat ir kitos tendencijos. A asmenikai tai pajutau per Vyriausyb: didel Vyriausybs aparato dalis buvo senoji, ir bet koks bandymas k nors pakeisti vyko labai skausmingai. Maiau, kaip aparatas sugeba siteikti tiesiog nejuntamai; tai buvo sistema, tai buvo mokykla, iugdyta deimtmeiais. Sjdio deputat lauk naujas ibandymas. Ir kai iandien visi diskutuojam apie Williamso reikalus, drsiai galima sakyti neilaikme to ibandymo. Neilaikme bandymo, ko gero, paio sunkiausio ibandymo valdia ir pinigais. Tokia takoskyra atsirado praktikai jau 1991-j met pabaigoje. Skirtingos nuomons bdavo kitaip sutinkamos. Taiau a noriau akcentuoti kit dalyk. iandien buvo minimas tarybinis saugumas. Galiu pasakyti, kad didiausi reakcij, ko gero, buvau sukls gyvenime tuo metu, kada G.Vagnoriaus vadovaujama Vyriausyb buvo paskyrusi komisijos, vadovavusios saugumo likvidavimui Lietuvoje, vadovu mane. Apie laikotarp maai buvo kalbta. Tada mes, pasitar su keletu mstani moni, nusprendme kiekviename mieste suburti i skirting institucij krato apsaugos, policijos, saugumo departamento, valstybs kontrols, savivaldybs mirias komisijas, kad jie ne tik perimt dokumentus ir sudaryt j sra (tokia buvo ms raytin tuomet instrukcija), bet, jeigu kas, kad vienas kit ir apskst. Galiu pasakyti, kad toki epizod buvo ne vienas kiek kart buvo lkta gesinti gaisr. O BALIO GAJAUSKO vadovaujama komisija, sudaryta Aukiausioje Taryboje (a VYTAUTUI LANDSBERGIUI ne kart sakiau: Vis tik imkit ir nutarkit Aukiausioj Taryboj, k ta komisija turi daryt; jeigu pakelsit dokumentus, nerasit n vieno tikslo, k ji turjo daryt), ir pradjo: deputatai po skvernais pradjo popierius neioti, o ms komisija laksto ir tuos popierius atiminja vis akivaizdoje... Ir po to pasidarai jei ne prieas Nr. 1, tai kakas panaaus. Btent tada atsirado ryki takoskyra. Kalbant apie ibandymus valdia ir pinigais, manau, Williamso istorija yra, ko gero, virn. Keitsi valdios: 1992 metais atjusi valdi LDDP por met buvo lyg ir sstingyje atrod, kad jie pasimet ir neino, k daryti, ir tik po to A.leeviiaus vadovaujama Vyriausyb sismagino: 1996 m. vadovaujant konservatoriams, visi umiro apie strateginius objektus, apie tai, kad jie turi bti neprivatizuojami niekas neirjo, kad visoje Europoje praktikai tie objektai yra neprivatizuojami. Apie naftos k kalbant trksta odi: ne parduota atiduota. O Jukos tai logika pabaiga: Jukos ten buvo nuo pirmj dien. Praktikai nesuprantama ir tai, kaip vyko derybos pagrindins derybos vyko Prezidentroje, kur gelbt padti vyko ponas Kazickas (kakodl dabar visi tai umiro); esant Konstitucinio Teismo sprendimui nemokti i biudeto l, nes tai prietarauja Konstitucijai, R.Paksas sudar Vyriausybs aparato komisij revizuoti Konstitucinio Teismo sprendim, po to apie 200 tkst. doleri ileidia angl konsultant paslaugoms ir nieko nevyksta. Po to ateina konservatori nuoms prieai ir vl nieko nevyksta. Bent kiek mstantis mogus supranta, kad paprastai tokie 142
dalykai taip nevyksta. Nes tai yra milijardai, tai yra biudeto esmins dalys. Ir tai, irkite, kas tokioje situacijoje bus: ekonomin galia valstybs yra tokia, kad j pajungti vienur ar kitur darosi tik technikos ir laiko klausimas. Ir net neaiku, kur dar yra teigiani, kad Telekomas bus parduotas vl Ryt pus. Jei itas faktas vyks, visi strateginiai objektai atsiduria Ryt pusje. Ir Latvijoje, ir Estijoje, kur t skandal yra tiek daug, tokio finansinio lygio diversijos prie valstyb, kokia yra padaryta naftos kyje, niekur nebuvo. Manyiau, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra visikas nesiskaitymas su monmis, su j nuomone. Tiktai tas, kas iandien yra valdioje, mano, kad jis yra vienintelis kompetentingas ir galintis sprsti visos Lietuvos labui. Juokingai atrodo mums, pergyvenusiems Atgimimo laikotarp, samprotavimai: valstybingumo praradimas ne tautos reikalas. Kieno? Gal kas galite atsakyti, k reikia NATO susitarimas su Rusija? Mes bgam NATO. O kas toliau? Kokia ta NATO sutartis su Rusija? Kokioje mes bsime situacijoje? Vl visika neinia, visikas nesiskaitymas su monmis. Ir visikas neinojimas, kokia yra situacija. O situacija yra labai labai tempta. mons pavarg, finansikai nualinti. Taip, kad juos kvpti labai labai sunku. G.IDLAUSKAS: Iki 1992 met Js gyvenote intensyv politin gyvenim. Prajo 10 met. Ar negalvojate grti politik? Z.VAIVILA: iandien jau galima atvirai kalbti apie 1992-j met laikotarp, nes tuo metu ms skyrybos su valdanija utve vyko dl labai pragmatik prieasi: bdamas vienas i Vyriausybs vadov, paskutiniaisiais mnesiais tiesiog pasakiau kolegoms, kad konkrets klausimai turi bti sprendiami ne privai moni interes naudai, o turi bti daroma taip, kaip yra daroma valstybje. Ir tiesiog vienas i kontrakt didiulis kontraktas strateginiais klausimais buvo sudarytas be tarpinink. Po to tas i karto buvo padaryta valstybs paslaptimi, o a pasidariau persona non grata. Kai matai, kad itos tendencijos ne tik kad tsiasi, bet mastelis tik didja, ir nebematai, kur yra tos ribos, o besikeiianios valdios nieko nedaro pozityvaus, tai norom nenorom kiekvienas pilietis msto, k galima padaryti. Manau, kad vienyti tas pastangas, nors ir kaip bt sunku, jau yra btina. Prie savait Vilniaus savivaldybs darbuotojai miesto savivaldybs statymo pradios proga paklaus: Ko palinktumte Vilniui? A atsakiau: Kad Vilnius likt Lietuvos sostin ir kad likt tokia valstyb Lietuva. Daugiau nieko nenoriau. VIRGILIJUS KAINSKAS, Nepriklausomybs akto signataras: Visi neka, bd daug, skauda ird dl t bd. O k toliau daryti? Praktikai, ko gero, ieities ir nra (nors kaip bt graudu tai sakyti). Ar Prezidento rinkimai pakeis k nors? Nieko nepakeis. Ar ateinantys Seimo rinkimai k nors pakeis? Nieko nepakeis. Pinigai didieji pinigai pasidalinti. takos sferos pasidalintos. Na, keturiasdeimt moni nueis prie saugumo departamento. Ieis Meys, nusiypsos, sakys: Ai, vyrai, kad atjot. Ir jei pasikeis saugumo vadas, ar kas nors pasikeis? 143
Jeigu bt desovietizacijos statymas ir visa desovietizacijos sistema bt padaryta laiku mes didiausi klaid padarme, kad to statymo neprimme, iandien, ko gero, bt kitaip. Socialdemokratai kituose rinkimuose gaus nemaai bals kaip ir gavo, o naujokams k bekurt, kaip bekurt, reiks 5-6 met, kad ateityje realiai galt padaryti politin tak, sukurt struktr. Jaunimas, kuris dabar mokosi 12-oje klasje, koks jaunimas dabar ieis? Kas gali pasakyti, kad ta mokykla yra patriotin? Mokymo sistema visa sulugdyta nes kai dabar jaunimo paklausi, k jam reikia Lietuva, tai jam nieko nereikia. Kas padar, kad ji tokia, kaip dabar? Mintys labai pesimistins. Ar tai nebus 40 met klaidiojimas po dykum, kada ateis nauja generacija? Norint iandien k nors pakeisti i esms, reikalingas didelis sujudimas, kakoks didelis bumpt. O to bumpt nesimato. Blogo to bumpt nereikia, o gerja prasme jo nra... Taigi, gerbiamieji rezistentai, mes, sulauk js amiaus, tikrai tursime k veikti. PETRAS CIDZIKAS, buvs rezistentas, Vyio Kryiaus ordino kavalierius: Rugpjio 23-ij man buvo labai lidna. Taiau savotikai simbolikai ta diena ubaigia tam tikr etap. Galbt t dien simbolikai baigsi susitarimas, kur 1986 metais Reikjavike pasira Gorbaiovas ir Reiganas. Mes dar dabar ant savo kailio neam MolotovoRibentropo pakto pasekmes, o patys gyvenam patirdami nauj susitarim pasekmes. Ir tas toks sjdiei pompastikumas dl t laik man kelia ypsen. Nes Rimgaudas Songaila, duodamas Maskvoje interviu, pasak labai aikiai: kad Sjdis nenueit ten, kur nereikia, mes vedm savo mones. Taigi ita kruvina marionet ir stumia Lietuv. Ir a nenustebsiu, jei vien dien jie Rusijai atkels vartus. Tam tos marionets pajungtos jau nuo pirm dien. Vienas Seimo narys pasak: Vyrai, imkit visk, k galit, nauja okupacija visk nurays. Tad jie ino, k daro. Tikiu, kad viskas baigsis gerai. Pranaysts sako, kad vien dien svetimtauiai, palik turtus ir mainas pakelse, skubdami bgs i Lietuvos. JONAS GELAIUS, teisininkas, buvs LLL narys: ia visi labai daug kalbjo pesimistine gaida, tik PETRAS CIDZIKAS pasak, kad viskas bus gerai. A manau, kad padtis ne beviltika. Mane stebina kiti dalykai: kai vyko Williams sandris su Jukos, Prezidentas pasak, kad kai kurie politikai inojo, bet nieko nesak. Po to atsirado teiginys, kad inojo Prezidentas ir Ministras Pirmininkas Saugumo departamento vadovas sak: A jiems sakiau. Tai kas dabar meluoja Prezidentas ar Saugumo departamento vadovas? O ia man yra msl. Jeigu meluoja Saugumo departamento vadovas, Prezidentas turi j atstatydinti. Jeigu meluoja Prezidentas, jis pats turi atsistatydinti. Ir iniasklaida tyli: tarsi nieko neatsitiko! ia buvo minta, kad nei Seimas, nei Prezidentas nieko nepakeis. A manau prieingai: jei tiktai Prezidentas ir Seimas suvoks, kad Lietuva yra valstyb, o ne UAB, kur k norim, t galim daryt, tai i tikrj pads. 144
Dabar kalbama: amerikonai mus pardav rusams. Labai paprastas dalykas: kiekviena valstyb turi savo interes. Bet Lietuva turi turti savo interes! Ir jeigu ms valstybs vyrai tampa kitos valstybs advokatais, tai ko js norit? Ms valstybs vyrai turi bti ms valstybs interes gynjai ir ms advokatai. Jeigu to nebus, tai ir toliau sksim toj baloj. Manau, jei bumptelt kokia nelaim, gal tada atsipeikt mons. A.KLIUNKA: Js sakot, Lietuva ne UAB. Jeigu UAB nra grietos tvarkos, ji i viso nepradeda gyventi. O valstybje yra anarchija, valstyb yra marionet. Tas bumpteljimas vyko praradome ekonomin nepriklausomyb, bet niekas visikai nereaguoja. Didioji tautos dalis net nesuprato, kas atsitiko. Ir nesupras! 80 % moni nesupranta, kad jau viskas. Mes nieko neturim viskas Ryt. Niekas nesuprato, visi tyli, meluoja. Laurinkus meluoja. Visi in corpore turi atsistatydinti. P.CIDZIKAS: Yra tokia broirl apie KGB. Ten surayti visi KGB agent tipai. J yra apie penkiasdeimt. Tai dabar valdioje btent ta agentra, kurie vadinami takos agentais. Tai dar kart parodo, kad jie marionet, ir tai marionetei nusispjauti tautos interesus. G.IDLAUSKAS: Noriu kreiptis ses NIJOL SADNAIT. Pirmajame protesto mitinge prie A.Mickeviiaus paminklo Js labai vaizdiai kalbjote apie tas jgas, kurios padeda ir gali padti Lietuvai. Bt praymas pratsti it tem. S.NIJOL SADNAIT: Italijoje tvas Pijus dabar jis yra paskelbtas ventuoju ir vokiet Teres Neuman (jie mir beveik vienu metu apie 1968 m.) turjo pranaysts dovan ir yra ipranaav tokius dalykus. Tvas Pijus ipranaavo: tai bus ugnis i mogaus rank, per dal sekunds bus sunaikintos itisos valstybs, bet Lietuva iliks, nes turi daug ventj kankini. T pat paliudijo ir kunigas, kuris buvo nuvyks pas Teres ji taip pat buvo prana. Ji pasak labai panaiai, kaip pasak tvas Pijus: ateis pasauliui didel bausm, bet Lietuva iliks dka ventj kankini. ROMAS GIEDRA, Lietuv i JAV sugrs lietuvis; mogus, kuris Vakarus band nuvaryti sovietin lktuv: Apie lktuv iandien nekalbsiu tai ilga istorija. 1979 m. man pasisek ivaiuoti Vakarus, gyvenau Los Angeles. Kada jau matsi, kad keiiasi politin situacija, kad imperija pradjo byrti, mes sukrme toki iniciatyvin grup ir stengms mobilizuoti las ir padti Antanui bei kitiems. Antanas ir Laisvs lyga buvo katalizatorius, kuris paspartino nepriklausomybs proces. Kaip botagas, vars nepriklausomyb. Pabuvus usienyje, pairjus bendr vaizd, susidaro spdis, kad ia nieko naujo nra visur vyksta tie patys procesai ir kiekvienas juos igyvena daugiausiai asmenikai: mes visi pergyvename u Lietuv. Jeigu mes isirenkam blogai ir turim tai, k isirenkam. Kitos ieities nra reikia ieiti gatves. Jie turi matyti, kad yra visuomenje jga, su kuria reikia skaitytis. O nuleisti rankas tai ia turbt lengviausia padaryti. Niekas nebaigta mes tik pradedam. VILIUS BRANAS, i JAV Lietuv sugrs gyventi paskaitininkas ir urnalistas tarptautininkas, globalizmo analitikas: 145
Pirmiausia noriu pasakyti, kad yra daugiau negu garb bti js kompanijoje. A apsigyvenau nuo kovo 1 d. Karolinikse, ir mans klausia: Ar ilgai ia bsi? Sakau, kol neivarys Amerik. Klausia: Kaip tai ivarys? Sakau: kol a kalbu, kokie js garbingi, kokie js drss, a labai populiarus, bet kai a pradsiu klausti to paties, ko a klausiau ieivi: Gana nekt. K mes darom?, tada jau populiarumas dingsta. Noriu pastebti, kad a jauiuosi ess gana patyrs politinje kovoje. Ir kovoje prie pinig, prie iniasklaid, prie valdi prie k tiktai nori. ia buvo kalbta, kad pas mus nieko naujo kaip pasaulyje, taip ir ia. Ir k tik, sklaidydamas savo archyvus, radau ventojo Augustino posak: moguje yra nenugalimas geidulys valdyti kitus. Ir mes stovime prie it problem. Mes stovime prie problem, kuri yra pasaulyje. Yra galing moni, kurie turi trokul valdyti vis pasaul. Tokia kova vyko nuo pradios jau Kainas su Abeliu susipe, katras bus pirmesnis. Tas ir vyksta. iuo metu pro mus skuodia uraganas. Globalizacijos geidulys ir i Ryt, ir i Vakar, ir i islamo nori ugrobti valdi visur, paversti mus zombiais. Bet mes turim it turt minty ir nesistebt, kad netobuli mons bando sukurti tobulas sistemas. Tai paprastai baigiasi krachu, tragedija. Kakas yra pasaks: Nra nieko baisesnio u utopij su ginklu. sivaizduokit i dien ginklus! Jeigu kas nors ugrobt valdi ir naudot tokius ginklus, tai galima ir vis ras nuluoti, ir taut nuluoti. Taigi mes stovime prie labai paprast vyksm: kakas bando mumis manipuliuoti ir manipuliuoja. Noriu pasakyti, kad ir amerikieiais manipuliuoja. Anglais, pranczais ir vokieiais taip pat manipuliuoja. Bet tai yra didioji ir plaioji tema. O ms tema iandien yra: k mes iandien turime daryti, atsidr nepaprastai blogoje, bjaurioje padtyje? Pinig nra, iniasklaida prieo pusje, esam krit bal, i kurios sausas neilipsi. Vienintelis pasilymas, kur iandien igirdau kurti politin organizacij. Bet prie j kuriant reikia inoti: kokiais pagrindais ir kaip tai atsilieps visuomenei? Pirmas mano instinktas, perjus per visas Amerikos propagandos plonybes, nesakyiau, kad reikia kurti politin organizacij. Ir nebtinai rezistencin. Reikia dviej organizacij, i kuri viena bt rezistent, kurie turi kari patirt, branduol, kuris kurt idjas ir duot akstin. Jei pinig neturim, turim mesti idj, duoti monms akstin, kuria kryptimi balsuoti. A jums galiu pasakyti, kad pinigas nra viskas. Amerikoje tuo sitikinau daug kart. Paskutiniais metais multimilijonierius jo Senat ir rinkimams ileido 35 mln. Jis vos keliais balsais laimjo prie mog, kuris kampanijai turjo tik 5 mln. Kalifornijoje moteris su 7 mln. laimjo prie 35 mln. rinkim kampanijai skyrus mog. Nes ji turjo idj, kurios monms ukliuvo, o jis turjo tik pinigus. Taigi pinigas ne viskas. Mes turime irti, k mes galime padaryti be pinigo ir kaip inaudoti t potencial. Net vienas kairysis viename urnale juoksi: Js turite tris kartus daugiau negu yra kairij, ir js tylite. Ko gero, ms yra keturis kartus daugiau. Bet mes pabir kaip yd bits. 146
A silyiau sudaryti tvarking grup, inani, k daro ir ko siekia, iekoti ir mesti idjas visuomen. Vienas mogus pasak: Mes nieko negalsime padaryti, kol netursime savo patriotinio dienraio. Mes galime prailti ir nesulaukti. Bet mes turime ma laikrai atsirado puikus Laisvas laikratis. Yra XXI Amius, demokratai turi Vasario 16-j. Tremtinys galt didel darb atlikti, jeigu tremtini organizacija nusistatyt krypt. A silyiau rezistencij prie ms respublikos naikintojus. O kita pasilyiau neatmesti Sjdio idjos. Yra keli Sjdio branduoliai, kurie veikia. Sjdis turi vard. Prikelti t vard, duoti kvpim... itas branduolys turi eiti. Jeigu tautininkai ne su jumis, infiltruokite tautininkus ir perimkite tautinink organizacij. Sjdis turt bti ne politinis, bet jungti vis partij patriotus. Jeigu mes sakome: Balsuok savo egoistiniais sumetimais, taip ir turi mons daryti. Bet irint, koks tas egoizmas. Jeigu tu paklausi pensininko, ar tu nori i Brazausko gauti 2 Lt pensijos daugiau, ar tu nori, kad tavo vaikai ir vaikaiiai bt lietuviai nepriklausomoje laisvoje Lietuvoje? Ir tada jis pasirinks: arba jis balsuos u 2 Lt, arba u vaikus ir vaikaiius. Reikia duoti akstin balsuoti. Danai tenka igirsti, kad Lietuva tai tiltas, kuris yra mindiojamas vis. Bet pagalvokit, kuri tauta nra nukentjusi? Roma buvo sunaikinta, Vokietija buvo Reichas, i Vokietijos buvo tik didiul griuvsi krva. Rusija kakada buvusi auganti valstyb, sulugdyta, ugrobta. Ne mes vieni keniam. O kadangi esam tiltas, mes galim i to tilto iimti por lent ir palauti arkli, einani per t tilt, kojas. Mes, bdami tiltas, galim kai k ir savo naudai padaryti. Didel tank galim klampinti. Inaudokit t tilt. irkim, kaip galim t tilt panaudoti sau. Prezidentiniai rinkimai. Amerikoje liaud mulkinti ieina laikraiai ir globalist, ir elito: Prezidentiniai rinkimai! K mes rinksim? O valdantysis elitas parenka demokratams kandidat, parenka respublikonams, igarsina, igarsina, ir mons turi pasirinkim. Taiau ariausiai moni Kongresas, ypa emieji rmai. Ir deinij kova vis laik vyko tokia kryptimi: nekreipkite dmesio Prezident, isirinkime Kongres. O Lietuvoje Seimas turi daugiau gali nei Amerikoje Kongresas. Gerai bt turti Prezident, bet svarbiau Seimas. A, atvyks Lietuv ir i tolo stebjs ia vykstanius procesus, stebiuosi: kaip po 50 met itokio komaro ia liko tiek daug ger moni! A nesivaizdavau, kad ia tiek daug patriot. Tik visa bda mes nesueinam krvon. Nereikia skstis, kaip blogai. Galvokim, k daryti iandien ir rytoj. Ir darykime.
LAISVAS LAIKRATIS (LIETUVA) 2002 M. RUGPJIO 30 D. RUGSJO 13 D., NR. 16.
Leidj pastaba. Lig iol istorinio LLL mitingo prie A.Mickeviiaus paminklo paminjimus organizuodavo patys jo iniciatoriai ir dalyviai. io mitingo organizatoriai mano, kad jo 20-meio paminjim turt surengti Lietuvos valstybin valdia.
147
VYTAUTUI JANIAUSKUI ATMINTI

Vytautas Prancikus Janiauskas gim 1934 m. sausio 1 d. Normani kaime (Jonikio r.). kinink Prancikos ir Juozapo Janiausk eimoje jis buvo treias vaikas. V.Janiauskas moksi Jonikio rajono Vaidmini kaimo pradios mokykloje, kur baig keturias klases. Vliau moksi Endriki vidurinje mokykloje. Kai atjo laikas stoti komjaunim, Vytautas grietai atsisak. Mokyklos direktorius Augustas Rozenbergas u tai m Vytaut terorizuoti: iskuto jam plaukuose kryi, udraud kartu su kitais moksleiviais vykti ekskursijas, atm i jo gerus batus ir atidav juos kitam berniukui komjaunuoliui. Tuo metu Vytautas tarp moksleivi platino laikratl Laisvs varpas. Vliau, gyvendamas iauliuose, dirbo msos kombinate dailininku ir neakivaizdiai moksi dails universitete Maskvoje. U religins tematikos paveiksl Kristus Alyv darelyje V.Janiauskas buvo paalintas i darbo, o jo bute atlikta krata. Kratos kartojosi ir vliau. Kadangi Lietuvoje negaljo gauti darbo, ivyko gyventi Kaliningrad ir ten sidarbino dramos teatre dailininku. Teatre organizavo lietuvi sueig. U tai vietiniai banditai j sumu. U sueigos organizavim buvo teisiamas draugikame teisme. Atvaiavs gyventi Vilni sidarbino Jaunimo teatre dailininku. Vliau dirbo dailininku dekoratoriumi Lls ir Akademiniame dramos teatruose. V.Janiauskas nebuvo Lietuvos laisvs lygos narys, taiau pirmajame vieame LLL antisovietiniame protesto mitinge 1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje, prie poeto Adomo Mickeviiaus paminklo, pasak labai drsi ir simintin kalb. Vytautas Janiauskas iame mitinge kalbjo: Visi Lietuvos pavergjai aukdavo, kad atj ms ivaduoti. Vadavo mus kryiuoiai, rus caras, Vokietijos kaizeris, Stalinas, Hitleris ir vl Stalinas. Jeigu dar vienas toks ivadavimas, teliks tik geografin Lietuvos svoka... Naktimis dundjo vagonai Sibir, Ural, Kazachstan prikimti lietuvik artojli, j senui tv ir maamei vaik. Nusimeskime baims skraist, tiek met slgusi ms dvasi. Pasijuskime visaveriais monmis! Mes gyvename savo Tvynje, savo emje, todl mums nra ko bijoti. (...) Tiek Jaltos, tiek ir Potsdamo konferencijoje nebuvo kalbama apie Pabaltijo likim. Tarsi i viso neegzistavo trys Taut Sjungos nars. Helsinkio konferencijoje 35 pasaulio ali valdovai elgsi taip, tarytum Europoj nebt pavergt taut. (...) Negaliu nekalbti apie Afganistan. Gda rus imperialistams, apsikaiiusiems balandio plunksnomis, kruvinu kalaviju pleiantiems imperijos sienas. U i kalb KGB jam atkerijo: ekistai j pagrob, iauriai sumu ir be smons paliko tysoti mike. Grs namo kreipsi gydytoj. V.Janiauskui buvo sulauyti du onkauliai, jis vis savait spjaud krauju. Sveikatos bkl aprayta ligos istorijoje, kuri po kiek laiko buvo sunaikinta. LKP CK laikratyje Tiesa rugsjo 3 d. ispausdintas kagbist paraytas straipsnis Gailiuosi padars klaid su Vytauto Janiausko parau, nors tokio
148
pasigailjimo jis nera. Kit dien i nieking klastot perspausdino ir kiti sovietins Lietuvos laikraiai. 1988 m. Vasario 16-osios ivakarse V.Janiauskas ijo i nam ir dingo. eima apie j nieko neinojo tris paras. I KGB rm rsi sugro sumutu veidu, nuskusta galva. Papasakojo, kad jam ekistai umov ant galvos mai, nuve kakokius poemius ir ten laik tamsoje. Trei dien j sumu, nuskuto galv ir paleido. Akademiniame dramos teatre buvo sukviestas draugikas teismas, kuriame V.Janiauskas buvo svarstomas. Jis buvo ikviestas KGB pas tardytoj ir ten ilaikytas vis dien. Po vis igyvenim ir KGB fizinio smurto jo sveikata labai pablogjo ir 1991 m. spalio 27 d. Vytautas Janiauskas mir. Lietuvos Respublikos teissaugos institucijos nepatrauk baudiamojon atsakomybn V.Janiausk kankinusi ir terorizavusi kagbist. Nepriklausoma Lietuvos Respublika lig iol niekaip nevertino pasiprieinimo sovietinei okupacijai dalyvio V.Janiausko veiklos ir pasiventimo.
LEIDJAI
VYTAUTO JANIAUSKO KALBA PIRMAJAME VIEAME LLL PROTESTO MITINGE 1987 M. RUGPJIO 23 D. VILNIUJE, PRIE A.MICKEVIIAUS PAMINKLO
iandien mes po daugelio met susirinkome pagerbti didiausi XX amiaus tiron Stalino ir Hitlerio auk atminimo. Tam tikslui rengjai parinko puiki viet. Adomas Mickeviius poetas, kuris taip graiai apdainavo Lietuv. Jis buvo ir tremtinys. Su glmis mes stovime prie genijaus paminklo. Jei poetas iandien bt gyvas, jis bt kartu su mumis. Negaldamas sugrti Lietuv ir bdamas toli nuo jos, i Paryiaus jis ra savo jaunysts draugei Marilei: Naktiniam danguj iekau iaurs vaigds, Iekau savo nam, Lietuvos ir Tavs. Mes atsineme po dvi gles. Vien padsime prie A.Mickeviiaus paminklo pagerbdami tremtinius, o antrj prie v.Onos banyios, pagerbdami kankinius. ia prisiminkime ir mylim klasik Bal Sruog, taip auktai iklus lietuvs moters paveiksl nemirtingame savo veikale Dalia: O, kaip noriau Vilni aplankyt, Pavaikioti paunksmje banyi.
149
Dar daug puiki krini bt paras raytojas, jei ne koncentracijos stovyklos kanios. Nors ikentjo, bet gro paliegs. N viena tauta ami bgyje nra tiek ikentjusi, kiek Lietuva. Vien tik su kryiuoiais karas tssi apie tris imtus met. Bet Lietuva ikentjo, apgyn savo laisv ir liko nepavergta. Taiau prasidjo naujos negandos. Didysis Maironis ra: Bet nei praboiai to nepaino, Ko susilauk vaikai. jo ordos faist, kapais nusdamos Lietuv. Paneriuose, Kaune, Auktaitijoje ir emaitijoje iudytj verk Lietuva. O udikai sak, kad mus ivadavo. Ir tai atjo raudonoji armija. Ir vl sak, kad mus ivaduoja. Lingavo naktimis vagonai Ural, Sibir, iaur, prikimti basakoj artojli, atplt nuo agrs, audjli, atplt nuo audimo stakli, jaunj, atplt nuo vestuvinio stalo, naujagimi, ikelt i vygi. Daugelis ir iandien gedi savo artimj, palaidot prie Jenisejaus, iaurje. Ir itutjo kaimai ir gyvenviets. Ir jeigu dar vienas toks ivadavimas, tai nebebus k vaduoti. Nusimeskime baims skraist, tiek met slgusi ir persekiojusi ms mogikj dvasi. Atsikratykime to baims jausmo ir pasijuskime visaveriais monmis, laisvomis asmenybmis juk mes gyvename savo Tvynje, savo emje, todl mums nra ko bijoti. Ms senasis Vilnius jau nuo Gedimino laik buvo internacionalinis miestas. ia kartu kr lietuviai, ydai, baltarusiai. ia spausdino savo knygas Skorina, eiles ra A.Mickeviius. ia mokjo, moka ir moks graiai sugyventi vairi tautybi mons, tarsi eima. O eimoje visko pasitaiko. Taiau ia niekados nebuvo kitatauiai skriaudiami ar reikiama jiems neapykanta, kaip, pavyzdiui, Maskvoje, kur negaljo gyventi didysis tapytojas Levitanas todl, kad jis buvo ydas. ia to nebuvo. Nors iandien ir bando kai kas kalbti, kad tik dabar pasiektas skirting tautybi sugyvenimas. Tai melas. Mes, lietuviai esame sena tauta su savita kultra. Mes turime daug architektros ir meno paminkl. Mes turime milinik liaudies krybos palikim, pavyzdiui, liaudies dainas, kurias labai vertino didysis iurlionis. Lietuvoje kr ir kit taut menininkai. Vienas i toki buvo genialusis dan skulptorius Torvalcenas. Jo edevras Kristaus Prisiklimo skulptra buvo pastatyta Palangoje, prie Gintaro muziejaus. Apie tai negalima tylti, tai didiausias barbarizmas, visos tautos, net monijos apiplimas. Kai Kremliaus imperialistai ugrob ms Lietuv ir j prijung prie savo imperijos, pradjo revizuoti ms dvasines vertybes. O iandien apie tai tylima. O juk Torvalcenas po Didiojo Mikelandelo laikomas antruoju Renesanso genijumi. Jis ir Rodenas. Tai trys didiausi monijos meistrai. Torvalceno geriausias darbas buvo Lietuvoje. Pagal menin vert jis buvo lyginamas su Mikelandelo Dovydo skulptra. Torvalceno Kristaus skulptra nakia buvo iveta ir paskleisti gandai, kad per klaid ji ilydyta. Tai tai kaip dvasikai buvo niokojama Lietuva. O juk tai tik vienas pavyzdys. Ko norti! Caras buvo ijs gy-
150
venti viesius iemos rmus. O naujieji carai usidar vidurami Ivano Grozno tvirtovje u stor Kremliaus sien. Dar noriu pakalbti apie mogaus teises, persitvarkym ir vieum. Helsinkyje daugelis valstybi pasira sutartis ir sipareigojo gerbti mogaus teises. Taiau Helsinkyje, lygiai kaip ir Jaltos bei Potsdamo konferencijose, kalbdamos apie mogaus teises, didiosios valstybs visikai pamiro Baltijos valstybes Lietuv, Latvij ir Estij. Pamiro, tarsi j niekada nebt buv. O juk ios nepriklausomos valstybs buvo Taut Lygos nars. O didij valstybi vadovai vieningai pamiro t valstybi vardus. Juk i valstybi nepriklausomybs buvo stipresnio kaimyno brutalia jga sunaikintos. j taikius namus stipresnis kaimynas sibrov su tankais. Argi gali bti didesnis mogaus teisi paeidimas? Kai kas gal man paprietaraus, kad tai buvo seniai. Taip! Bet kaip tik Kremlius senaties plikams ir udikams nepripasta. Pavyzdiui, kaip atkakliai jis reikalavo est Lin iduoti. Ir JAV idav. O juk Kremlius yra ne maesnis nusikaltlis. Jis sulau Estijos nepriklausomyb ir ugrob vis est taut. Tai koks begali bti dar didesnis mogaus teisi paeidimas? Kai visos tautos teis paeista. Ne visikai teisingai elgiasi mogaus teisi gynimo komitetai, pabriantys, kad neleidiama laisvai ivykti i TSRS gyventi usien ir laisvai sugrti atgal. Daugelis nori ivykti vien todl, kad ia yra nepakeniama gyventi. Maa nauda tautai, kai protingas, mstantis intelektualas visam laikui ivyksta. Lieka skriauda tautai, o pavergjams tikras diaugsmas. Pasiliekantys klusns gyvi darbo rankiai paranks darbdaviams pavergjams, besidangstantiems mogaus teismis, kitomis skambiomis tezmis. Tegul koks nors tarpuvartje badu mirtantis usienio benamis, kur taip mgsta rodyti tarybin televizija, arba vargas i Indijos ar Kenijos pasibeldia t naujo socialistinio gyvenimo sien. Ta darbinink valstyb nesileis nei benamio, nei darbininko, kurio vardu spekuliuoja. Koks paradoksas: jugoslavai stato socializm-komunizm, o duonos usidirbti vaiuoja ne didiausi pasaulio valstyb TSRS, o kar pralaimjusi kapitalistin Vokietij. Generalinis sekretorius M.Gorbaiovas kalba apie vieum ir apie tai, kad visur reikia rayti tik ties. Taiau iki iol nepripastama, kad Lietuva buvo smurtu raudonosios armijos ugrobta. Juk dar ir iandien nedaug kas ino, kad 1940 m. birelio 14 d. Kremlius Lietuvos vyriausybei teik ultimatum, kuriuo pareikalavo Lietuvos centruose vesti naujas raudonosios armijos dalis. Jau birelio 15 d. 17 val. 45 min. raudonosios armijos pirmosios tank ir moto mechanizuotosios pstinink dalys pasiek Kaun. O kas jas kviet? Btina aikiai smurto ir ugrobimo akt pripainti ir padaryti tai vardan tiesos ir iniekintos lietuvi tautos orumo bei garbs. O jau birelio 16 d. anksti ryte raudonosios armijos dalys pasiek VokietijosLietuvos sien, isidst palei vis pasien ir pakeit visose ukardose Lietuvos pasienieius. Faistus, kurie irgi buvo grobikai, itiko okas, kad soviet raudonoji armija su didelmis tank dalimis priartjo prie j valstybins sienos ir um
151
pozicijas. Tada ir faistai pradjo telkti kitapus sienos savo karinius junginius. Ir maiusiems tai atrod, kad karas neivengiamas. Kai kur raudonarmieiai naktimis net paeisdavo Vokietijos sien. Pavieniai bolevik kariai net buvo paimami nelaisv kaip sienos paeidjai. Ir tuo liu savo aktu sovietai dav pretekst faistams prie juos pradti ruotis karui. Tuo metu visose staigose ir organizacijose buvo skleidiamos kalbos, kad Soviet Sjunga, ugrobusi Lietuv, nesustosianti ir pulsianti Prsij, kadangi soviet devizas pasaulin revoliucija. Prsijoje vyko didiuls protesto demonstracijos, kuriose reikalauta nublokti raudonj armij atgal nuo sienos. Kai kuriose usienio valstybse tebeveikia nepriklausomos Lietuvos valstybs pasiuntinybs. Mes kreipiams TSRS Generalin sekretori M.Gorbaiov ir JAV Prezident R.Reigan, kad jie sutart abu pripainti tas veikianias nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybes ir leist steigti naujas. Anglija ir Pranczija savo kolonijoms suteik nepriklausomyb. Todl ir Kremlius turi sugrinti mums nepriklausomyb. Mes turime savo senos valstybs enklus vliav, himn, kuris mums be galo brangus. Jis tarsi priesakas: Tegul tavo vaikai eina Vien takais dorybi, Tegul dirba Tavo naudai Ir moni grybei. Tegul meil Lietuvos Dega ms irdyse, Vardan tos Lietuvos Vienyb teydi! Tai patys graiausi odiai, sukurti Vinco Kudirkos ir dti ms irdis. Mums reikalingas itas himnas kaip malda, kuri mes ir ms vaikai kartotume kiekvien dien. Mes matome praeityje mones, kurie vardan nepriklausomybs paaukojo savo gyvenimus, patogumus, atsisak aukso, gardaus valgio aukto. Ms nepriklausomybs patriarchas J.Basanaviius paliko iltus Bulgarijos kratus ir sugro Lietuv vesti j, engiani sunkiais imginim keliais nepriklausomyb. Toks buvo ir daktaras V.Kudirka. Galdamas be rpesi gyventi svetur, sukaupti turtus ir diaugtis soiu gyvenimu, jis pasirinko skurd. Jis atvyko tamsi ir kar nualint Lietuv. Jo Varpo garsas perskrod juod Lietuvos padang tarsi aibas. Kaip ra vienas poetas: Tuomet skardus varpas mai suaidjo Ir gim pirmieji viesos spinduliai. Paadino varpas Jos dvasi galing, 152
Skubiai nusikraius Letargo mirties. Jis karygius auk kov garbing U laisv Tvyns, Tautos ir minties. Ms kalbos tvas J.Jablonskis ir tremtyje bdamas rinko lietuvi kalbos brangakmenius ir ne ms gimtosios kalbos perlus nepriklausomyb. O su juo ir K.Bga, M.K.iurlionis. Jie dvasios milinai, prikl Lietuv dvasiniam ir kultriniam gyvenimui. Vis sovietin gyvenim tikinjama, kad komunistai visuomet nesavanaudikai bna ten, kur sunkiausia. Taiau a neinau nei vieno pavyzdio, kad progresyvus asmuo, taip juos vadina tarybin spauda, bt mets sot ir turting gyvenim usienyje ir atvyks dirbti pokario nualint Lietuv. Mizara, Bimba ir panas naudojosi usienio ali demokratija ir jas kritikavo, taiau Lietuv soviet valdios globon nevaiavo, nors labai bt buv reikalingos j darbo rankos. O vietoj j mums atsiunia rusus, nemokanius lietuvi kalbos Dybenk, Mitkin. Ir tokie mums vadovauja. O rusai ar nort, kad Kremliuje sdt kinietis? Baigdamas noriu priminti dar vien skaudiausi kraujuojani ms aizd. Tai Afganistanas. Kiekviena motina lietuv su skausmu ilydi savo sn kariuomen, kad tik jis nepaklit Afganistan. Jau nebra Lietuvoje miesto ir rajono, i kurio nebt uvs Lietuvos snus Afganistano kalnuose. Gda rus imperialistams, apsikaiiusiems balandio plunksnomis ir kruvinu kalaviju platinantiems savo imperij.
TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAIOVUI

. m. liepos 9 ar 10 d. suinojau i vieno pastamo, kad 48-j MolotovoRibentropo pakto metini proga Vilniuje, prie Adomo Mickeviius paminklo, vyks Stalino bei Hitlerio auk pagerbimas. Kaip mogus ir lietuvis abiem diktatoriams turjau dideles sskaitas, kuri iki iol neapmokjo Stalino ir Hitlerio valdios paveldtojai Soviet Sjungoje ir Vokietijoje... Tiesa, hitlerin valstybin maina buvo i esms sugriauta, taiau bent Lietuvai padarytos skriaudos neatitaisytos. O stalinin iki iol tebesisuka, nors molocho apetitas jau gerokai sumajs... Prajusi met pabaigoje pradjau tikti, kad Js, Generalini Sekretoriau, nuoirdiai galvojate sugriauti t stalinin main. Ne kart dkojau Dievui, kad Jis pasiunt Rusijai tok valstybin veikj, kurio ji per vis savo istorij nra turjusi. Diaugiausi, kad Js paskelbta persitvarkymo, demokratijos ir vieumo kampani153
ja, ms literatrologo Vytauto Kubiliaus odiais, panaikino draudimo enklus, ikaltus vir tamsi realybs gatvigali. Dideles viltis adino rus raytoj stambioji proza, publicistika. Deja, mano roin vilt altu duu apipyl Alfonsas Bieliauskas savo romanu Vilniaus kalneliai. Dvaro poet laikai jau seniai prajo, taiau j dvasia tebeplevena vir mano Lietuvos... Jeigu tok pseudoistorin roman kas nors bt idrss Maskvoje ileisti, jo autori Pamiat nariai bt supuvusiais kiauiniais umt. O Lietuvoje jo butelio draugas lovs himnus traukia. Kaip tik tuo metu buvau susipains su dar balandio mn. vykusio Lietuvos raytoj sjungos valdybos plenumo praneimais ir diskusijomis. Oratoriai lyg idild minto romano sukelt slogi nuotaik, bet kartu sukl nerim dl daugelio problem. Dar kart igirdau, kad mes, lietuviai, esame senos universitetins kultros kratas, kuriame daug dvasini vertybi sukurta lotyn, lenk, baltarusi, vokiei ir kitomis kalbomis. Ne tik lietuvi literatra, bet ir tekstai kitomis kalbomis, sukurti XIVXVIII amiuje, buvo urayti anomis kalbomis, o maiausiai lietuvikai. Taiau iki iol i literatra neiversta lietuvi kalb, neprieinama net ms inteligentijai. Taiau prelegentai neatsak klausim, kas dl to kaltas. Tuo tarpu a inojau tokios padties kaltininkus. Tai Stalinas su Hitleriu! Poetas Justinas Marcinkeviius kalbjo: Kada nepaisoma istorins tiesos, kada ji nutylima, apeinama tenka griebtis istorijos ir literatros paminkl ideologinio valymo. itaip kas nors paslepiama nuo ms aki utinkuojama, iimama. itaip mes leidiam sutrumpint Mairon, pus Kudirkos, dal Pietario, kakiek Vaiganto, Krvs ir t.t.. Tai ms literatros klasikai, kr i esms spaudos draudimo gadynje (18651904). Jums turbt neinoma, kad bent naujaisiais amiais Europoje Lietuva buvo vienintel alis, kurioje caras buvo udrauds lietuvi kalb. Poetas neatsako klausim, kas dl to kaltas, kad iki iol neileista pirmoji lietuvio parayta Lietuvos istorija. Ir sovietiniais laikais neileistas pirmas lietuvi istorinis romanas, neleidiami pirmojo Lietuvos satyriko V.Kudirkos ratai. Rus inteligentai teisingai piktinasi, kad iki iol papildomai nebuvo leidiami istorik Karamzino, Kliuevskio ir Solovjovo veikalai. Bet k jie pasakyt, jeigu bt udraustas, pvz., Gogolis ar edrinas? O mums Maironis kas rusams Pukinas! J.Marcinkeviius paliet skaudi problem: Reikia kalbti apie carin nutautinimo politik, apie rato draudim, lietuvik vaidinim persekiojim, kitas represijas (...). Kodl kalbame apie tai puse lp, lyg varydamiesi, lyg jausdamiesi kalti, kad taip buvo? iuos poeto klausimus a kaip tik ir norjau atsakyti prie A. Mickeviiaus paminklo... Raytojai dar kart kl klausim, kodl 1945 m. buvo udrausti buvusio hitlerini konclageri kankinio prof. Balio Sruogos literatriniai prisiminimai Diev mikas, kurie iandien pripastami esantys europinio lygio. Jie buvo ileisti tik po keliolikos met, netek tokio skaitytoj dmesio, kokio bt susilauk. Prie A.Mic154
keviiaus paminklo norjau paaikinti, kad Stalino baim udraud i poeto prakaitu, aaromis ir krauju parayt knyg, bijota isklaidyti sovietins propagandos sukurt politin mit, kad mes, lietuviai, buvome hitlerini nusikaltli bendrininkai. Literatrologas V.Kubilius kalbjo apie 40-ies lietuvik roman serij nuo V.Pietario iki J.Pilyponio. Prelegentas primin, kad analogikas projektas buvo sudarytas prie 20 met, bet negyvendintas. Mokslininkas neslp, kad j ima baim, kad ir itais persitvarkymo laikais panas sumanymai nepasibaigt grai projekt sudarinjimu ir j padjimu stalius vl sekantiems 15-20 met. Nujs prie A.Mickeviiaus paminklo norjau drauge su savo bendraminiais kvpti mokslininkui tikjim, kad projekt mes padsime realizuoti... Literatrolog V.Daujotyt paskelb iurp fakt, kad iemet pirmi metai, kai lituanist skaiius yra maesnis u rusist... Kodl? I plenumo mediagos suinojau, kad nebeveriama lietuvi kalb hitlerinink persekioto Vydno, gyvenusio Maojoje Lietuvoje (dab. Kaliningrado sritis) knyga Vokiei ir lietuvi santykiai per septynis imtmeius. Knyga be joki uuolank smerkia vokikojo ekspansionizmo politik Lietuvos atvilgiu. Kodl i knyga galjo bti ileista kruvinais Hitlerio laikais, taiau jos autorius beveik nenukentjo? Kodl ji iandien neiversta lietuvi, rus kalbas ir neileista? Tik i literatrologo A.Zalatoriaus suinojau, kad veicar kalbininkas, Pensilvanijos universiteto prof. Alfredas Sennas organizavo komitet, kuris turjo paruoti pasilym pristatyti Vinc Krv Nobelio literatrinei premijai gauti. O kodl iandien Lietuvoje nesteigiamas toks komitetas? Kodl ms vidurinse mokyklose nedstoma Lietuvos istorija? Kodl delsiama atlietuvinti sen Lietuvos miest gatvi pavadinimus? iuos ir panaius klausimus tikjausi surasti atsakym prie A.Mickeviiaus paminklo. O kur kitur? Apie tai ne tik spaudoje, bet ir mokslinje literatroje tylima... Dar ne taip seniai staliniei sunaikinta 1950 m. Berijos agent nukankinto poeto Kazio Jakubno tvik. Sunaikintos arba baigia griti daugelio ymi Lietuvos moni sodybos, istoriniai paminklai. Daugelis Lietuvos banyi, turini didiul architektrin vert, paverstos sandliais, apleistos. Kas ir dl to kaltas? Kas kaltas dl tautos moralinio nuosmukio?! Poetas Vytautas Maernis tvirtino, kad mes esame maa tauta su dideliu odynu. Taiau danai net auktosios mokyklos dstytojo kasdieninis lietuvi kalbos odynas apima vos kelis imtus odi, kuri ymios dalies 1944 m. ikag ivyks gyventi ir ten isaugojs gryn lietuvi kalb tautietis nebesupranta... Be abejo, galvojau pakalbti ir dl lietuvi kalbos statuso vieajame Vilniaus gyvenime. Kodl, pavyzdiui, paskambins koki nors staig, negali lietuvikai susikalbti? Kodl u tai niekas tavs neatsiprao, o prieingai neretai ikoneveikia... Skaudi Lietuvos ekologin padtis buvo gvildenama . m. Pergals Nr. 3 ir kitur. Taiau ir vieumo epochoje tabu lieka klausimas, kodl i Elektrn elektri155
ns kamin kasdien tonomis imetama siera nuodija Lietuvos faun? Kodl usieniui pigiai parduodamos dujos, o i elektrin, nusiengiant projektui, krenama mazutu? Norjosi ten ilieti di dl Maeiki naftos perdirbimo mons daromos alos Lietuvos gamtai. O ypa dl Ignalinos atomins jgains pavojaus visai Lietuvai. Egzistuoja aksioma kuo maiau inai, tuo viskas aikiau atrodo. Tikrai maai inau. Nemaiau slapt MolotovoRibentropo pakto protokol. Taiau man vis vien neaiku, kaip XX a. du diktatoriai idrso prekiauti itisomis tautomis, valstybmis? Ir kodl beveik po 50 met neitaisyta skriauda toms tautoms? Engelsas yra pasaks, kad norvegai, kurie nepatyr baudiavos jungo, yra visai kito tipo mons. Nra abejons, kad ir mes, lietuviai, jeigu nebtumme tap StalinoHitlerio smokslo aukomis, iandien jaustumms visai kitaip. tai kodl a rugpjio 23 d. susimsiau prie A.Mickeviiaus paminklo. Gavs galimyb kalbti, pasinaudojau sovietins lietuvi spaudos kvietimu pirmiausia nusikratyti baims ir prisitaikymo kompleks. Naujas poiris pasaul, ties, mog ir bt turi dar surasti konkrei form. Naujos formos iekodamas, kalbjau apie tai, kas i ties per deimtmeius susikaup mano irdyje ir galvoje... Pasakojau apie lietuvi veim Saksonij bei Sibir ir t.t. ir t.t. Rugpjio 25 d. Dramos teatr, kur dirbu dailininku dekoratoriumi, prisistat madaug 30 met amiaus ekistas su juodais siukais. Jis liep kit dien 10 val. ateiti susitikim Cvirkos gatvje prie siuvyklos. Apie tai liep niekam nepasakoti, taip man bus geriau. Susitikimo vietoje mans lauk tas ekistas, stovjo automobilis iguli, prie vairo sdjo vairuotojas, o ant upakalins sdyns sdjo antrasis ekistas. Man atsisakius lipti igulius, jie jga grdo mane main ir sueid kakt... Vaiuojant ekistai klausinjo, ar palaikau ryius su usieniu, ar renku inias pogrindinei Kronikai, ar danai susitikinju su N.Sadnaite, kas patar kalbti prie paminklo? Antrojo ekisto akcentas bylojo, kad jis ne lietuvis... Negav norim atsakym, kirto alkne paon, o paskui m psti veid cigarei dmus, kratyti man u apykakls pelenus, grasindami susidoroti... Po kurio laiko soius skaudiai primyn mano koj, o antrasis, apspjovs keli, grasino: Mes tau Lietuv parodysim!... Kai privaiavome Juodili mik, liep ilipti. Norjau pairti automainos numer, taiau vienas i ekist smog man kepenis. Pargriuvus spyr pilv: Tai k, eisi su davatkomis demonstracij, sakysi ten kalbas? aipsi soius ekistas. Paaikinau, kad TSRS konstitucija garantuoja odio laisv ir u tai gavau i antro ekisto kumtimi smg pairdius: Visus liaudies prieus sutraikysim. Mes ia norim isiaikinti, ar tu prieas, ar prie suklaidintas... Mes bijom, kad usienio radijas neipst, jog ir kultros darbuotojai dalyvavo demonstracijoje. Mums svarbu isiaikinti tikruosius liaudies prieus ir juos neutralizuoti... Mes juos sutraikysim kaip blakes. Jie dabar rengs ir rengs visokias sueigas. Reikia 156
ubgti vykiams u aki. Taip padarysim, kad su jais niekas neidrs eiti tas sueigas. Po to m klausinti, kokios a noriu Lietuvos, kodl man nepatinka rusai? Atsakiau, kad esu internacionalistas, bet nenoriu, kad Lietuv valdyt antrieji sekretoriai, tokie Dybenkos, Mitkinai ir panas, nemokantys lietuvikai. Noriu, kad Lietuva bt nepriklausoma kaip Suomija. U iuos odius sorius spyr man pilv, kai atsitiesiau, jis stm mane antrojo pusn. Tas nuo savs soiui. Kai sukniubau, visi trys tarpusavyje kak tarsi. Sugrs soius sak niekam nepasakoti, kas ia vyko, net savo eimai, nesikreipti gydytojus, nes bus blogai visai mano eimai, o a ivarytas i darbo. Atsakiau, kad mginsiu emigruoti usien. Tada abu ekistai vl m mane muti... kol praradau smon. Atgavs smon pamaiau, kad guliu vienas mike. Eiti neturjau jg. liaudamas iaip ne taip, jau po vidurnakio pasiekiau keli, kur mane pam pravaiuojanti automaina. eimai nieko nesakiau, vis nakt kankino stiprs kepen skausmai, ant pagalvs i nosies ir gerkls pribgo daug kraujo... gydytoj nesikreipiau, nes ekistai buvo prigrasin neiti poliklinik. Vargais negalais nujau darb, kur mans jau iekojo direktorius Pranas Treinys. Jis paaikino, kad mano dalyvavimas demonstracijoje labai upykd pirmj sekretori Grikevii ir sekretori epet. Direktori buvo isikviet CK ir prikaiiojo blog kadr aukljim. Direktorius liep rayti pasiaikinim dl demonstracijos ir pasmerkti jos organizatorius. Kai jam papasakojau, kas prajusi dien man nutiko, liep tylti. Urakintas direktoriaus kabinete raiau pasiaikinim. Direktorius nepasak, kad tai, k paraysiu, be mano inios bus paskelbta spaudoje. Pasiaikinime paminjau, kad Kaliningrado srityje gyvenantiems lietuviams neleidiama turti saviveiklos rateli. Greitai mano pasiaikinimas pasirod Komjaunimo tiesoje su ikraipytomis mintimis ir prieraais. A neraiau, kad gailiuosi dalyvavs demonstracijoje ir nieko nesmerkiau... Esu laisvas, k noriu, t darysiu... raiau. Taiau tai ispausdinta nebuvo. mona netrukus pastebjo, kad esu sumutas. Kreipiausi treij poliklinik, gydytoj Kvedaraitien. Ji nustat onkaulio trkim ir raumens udegim. Po poros savaii paraiau Ties protest dl mano pasiaikinimo turinio ikraipymo. Iki iol atsakymo negavau. Darbovietje skleidia gandus, kad a jau seniai esu didelis ligonis... (tekstas nebaigtas rayti)
1987 m. rugsjo 18 d. VYTAUTAS JANIAUSKAS
Leidj pastabos. is V.Janiausko laikas surastas tarp kit 1988 m. vasario 8 d. kratos P.Cidziko namuose metu KGB konfiskuot dokument, dabar saugom Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve. I visko sprendiant, V.Janiauskas taip ir neisiunt
157
savo laiko M.Gorbaiovui. Po kiek laiko jis buvo KGB pareign pagrobtas ir iauriai sumutas. Darytina ivada, kad KGB su juo fizikai susidorojo, kadangi jis nebuvo inomas plaiajai visuomenei, kas tuo metu bt garantav tam tikr saugum.
DAR VIENA KAGBIST AUKA

VYTAUTO JANIAUSKO MIRT PRISIMENANT
s. NIJOL SADNAIT
Po Hitlerio-Stalino slapto susitarimo pasidalyti Baltijos alis paminjimo, kuris vyko 1987 m. rugpjio 23 d. prie Adomo Mickeviiaus paminklo Vilniuje, jame dalyvavs ir patriotikai kalbjs dailininkas Vytautas Janiauskas buvo kagbist ikviestas telefonu pokalbio. Susitiko prie Petro Cvirkos skvero gatvje; ten jo lauk du jauni vyrai stm ia pat stovjusi lengvj main ir nuve aerouosto link. Kelyje tyiojosi i jo, reikalavo Komjaunimo tiesai rayti straipsn ir keikti Nijol Sadnait... Vytautui atsisakius tai daryti, jo kakl gesino deganias cigaretes, alknmis bad, smgiavo... Kai nuve u aerouosto mik, nuoaliai nuo kelio, vl reikalavo rayti straipsn prie N.Sadnait, smerkti jos kalb prie Adomo Mickeviiaus paminklo ir j pai, kaip pavojingiausi ir didiausi soviet Lietuvos prie... Vytautui nesutikus, m j muti, pargriov, spard pilv, nugar, o kai is neteko smons, paliko vien mike... Spardydami kagbistai reikalavo neiti pas jok gydytoj, niekam neprasitarti apie atvej, nes tada sutvarkysi jo mon ir vaikus. Neliksi gyv... Vytautas atgavs smon negaljo atsistoti, atrs skausmai viduriuose ir nugaroje neleido pajudti. Kiek paguljs sukaup visas jgas ir m po truput liauti mainos rat paliktomis pievoje provomis. Jomis ir nuliau iki plento. Geras mogus pamat j griovyje, stabdant mainas, sustojo ir kls parve. Buvo vlus vakaras, eima miegojo. iaip taip slinko kambar ir atsigul. monai ir vaikams kit ryt nieko neprasitar, tik pasak, kad blogai jauiasi ir darb neis, paguls. O gydytojo pra nekviesti. Taip praguljo, rodos, dvi paras. Kai j aplankiau darbe, jis man visk isipasakojo. Visas knas buvo nustas mlynmis... Siliau vaiuoti Maskv, ten pas gydytojus gauti sumuimo dokument, patikrinti sveikat ir gydytis. Nesutiko, nes bijojo dl savo eimos likimo... Mes kalbjoms teatro dekoracij sandlyje, kad paalins ausys negirdt... Vliau 1988 m. vasario 14 d., perkant gles, Vytautas Janiauskas buvo vl kagbist suimtas ir kalintas, vl sumutas. Vasario 22 d. i Lietuvos isiuntme M.Gorbaiovui protesto telegram dl dailininko Vytauto Janiausko ir Jono Volungeviiaus sumuimo ir fizinio susidorojimo su kitais Vasario 16-osios paminjimo dalyviais.
158
Netrukus dailininkas V.Janiauskas mir. Tai dar viena kagbist iaurumo auka, jau perestroikos met 19871988 m. Ir n vienas u tai neapkaltintas! Jiems ir iandien plikauti ir vogti alia viesa. Taiau yra teisingas Dievo teismas, kaip ra M.Lermontovas po poeto A.Pukino ties. Bus jis ir Lietuvos genocido vykdytojams! P.S. Spalio 27 d. artimieji ir buv bendraygiai prie Vytauto Janiausko kapo sukalbjo mald ir padjo gli.
DIENOVIDIS: [ILIUSTRUOTAS SAVAITINIS LAIKRATIS] 1997 M. LAPKRIIO 713 D., Nr. 41.
PASAKOJIMAS APIE SPAUDOS KONFERENCIJ, VYKUSI 1979 M. VASARIO 7 D. VILNIUJE, ROMALDO IR ANGELS RAGAII BUTE
Tiesa 1979 m. vasario 10 d. ispausdino inut: Lanksi usienio urnalistai, i kurios Lietuvos visuomen suinojo, kad vasario 5-8 dienomis Lietuvos TSR viejo grup usienio urnalist, akredituot prie TSRS Usienio reikal ministerijos spaudos skyriaus, atstovaujani Didiosios Britanijos, Indijos, VFR, Norvegijos, vedijos, Suomijos, Pranczijos, JAV, Japonijos radijui, televizijai, pagrindiniams laikraiams, urnalams ir agentroms. Savaime suprantama, Tiesos korespondentai neinojo, kad usienio urnalistai buvo pakviesti Vilniaus disident surengt spaudos konferencij. Apie t konferencij ra tik tuomet pogrindyje leidiamos Perspektyvos, kuri redaktoriumi buvo doc. Vytautas Skuodis. Kriptonimu L-s pasiras rezistentas Antanas Terleckas pareng reporta Spaudos konferencija Vilniuje. Jame apraytas susitikimas Angels ir Romaldo Ragaii bute (sufabrikavus kriminalin byl, kaip tik tuo metu Romaldas buvo kalinamas Lukikse). Kai ko anuomet A.Terleckas negaljo parayti. Tenka dabar paaikinti. Atliks bausm koncentracijos stovykloje, Vilni itremtas leningradietis Valerijus Smolkinas papasakojo naujiems savo draugams, kad jis kaljs su provokatoriumi i Vilniaus V.erepanovu. Kaip tik tas V.erepanovas pasil A.Terleckui dalyvauti mintoje konferencijoje, kurioje bsi trys usienio korespondentai: agentros Reuter korespondent emberlen, Los Angeles Times korespondentas Fieris ir agentros France Press korespondent, kurios pavard neinoma. V.erepanovas pra A.Terleck pakviesti spaudos konferencij Lietuvos kunigus, nes sveiai i usienio labai nor igirsti ties apie religijos padt Lietuvoje. Taiau spaudos konferencijoje buvo kalbama ne tiek apie siaurus Banyios, kiek apie lietuvi tautos reikalus.
159
A.Terleckas apsilank Viduklje pas kunig Alfons Svarinsk. Suinojs, kad konferencij rengia KGB provokatorius (A.Terleckas apie tai informavo kunig), A.Svarinskas atsisak dalyvauti ir pakviesti j savo kolegas. V.erepanovas 1980 m. sugalvojo bgti uien. kalbjs prisidti Vilniaus politechnikumo moksleiv, perjo su juo Soviet Sjungos-Suomijos sien. Kadangi nesilaik joki konspiracijos taisykli, jie tuoj pat buvo suiupti Suomijos valgybinink ir perduoti Soviet Sjungai. Nuteisti Vilniuje. V.erepanovas nuteistas 10 met laisvs atmimo ir isistas Perms lager. ia jis susitiko su A.Terlecku, o po dvej met su kun. A.Svarinsku. Su V.erepanovu niekas nenorjo sdti prie vieno stalo. Tik kun. A.Svarinskas, vadovaudamasis krikionika morale, j toleravo. Prie pat konferencij A.Terleckui paskambins seniai nematytas Vytautas Bastys, Taieto kaljimo laik kolega, pasipra konferencij. Tik po 8 mn. kilo tarimas, kad jis, kaljs 23 metus, gali bti KGB inspiruotas provokatorius. Aiku, kieno nurodymu Gedimino aiktje nebuvo n vieno taksi. Korespondentus teko veti privaiomis mainomis, prie kuri vairo sdjo... ekistai. Jiems tai buvo domus spektaklis. Spaudos konferencijoje dalyvavo Antanas Terleckas, Vladas akalys, Julius Sasnauskas, Angel Ragaiien, Kstutis Subaius, Algirdas Masiulionis, Vytautas Bastys, Regimantas Paulionis, V.erepanovas. Pirm kart reportaas apie i spaudos konferencij buvo ispausdintas Perspektyvose 1979 m. Nr. 9, antr kart Vakarinse naujienose 1996 m. rugpjio 2 d., Vlado akalio pirmj mirties metini ivakarse. Reportaas taip pat publikuotas A.Terlecko knygoje odiu bei plunksna u ties ir laisv (II tomas. Vilnius, 1999, p. 36-42). Skelbiame Perspektyv pasakojim apie pirmj okupacijos metais vie spaudos konferencij.
LEIDJAI
Pirmasis kalbtojas (Antanas Terleckas Leidjai) kreipsi usienio korespondentus: Leiskite jus pasveikinti Lietuvos disident vardu. Usienio korespondent apsilankymas mums nedanas reikinys. Dabartin Lietuvos administracija toki susitikim labai nepageidauja. Iki iol su mumis buvo susitik tik Toronto Star korespondentas p. Deividas Levis ir Financial Times korespondentas p. Deividas Sateris. iandien jums dkojame u apsilankym. Atleiskite, jei kalbsime ne tai, k jums malonu bt igirsti ir ko reikalaut diplomatinis etiketas. Nesame nei politikai, nei diplomatai, todl kalbsime tai, k jauiame, k galvojame. 1976 m. rugpjio mn. Estijos, Latvijos ir Lietuvos disidentai susirinko Rygoje aptarti padties Baltijos respublikose. Konstatuota, kad Pabaltijys, ypa Latvija, spariais tempais kolonizuojamas. Buvo nusprsta Memorandumu kreiptis Vakar pasaul, nuviesti tikrj Pabaltijo padt ir parodyti Vakar abejingum iai problemai. 160
Deja, redaguojant Memorandum, buvo suimtas est mogaus teisi gynjas Martas Niklus. Po dviej mnesi kalinimo j paleido. Tuo metu daliai Rygos konferencijos dalyvi kilo mintis steigti Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinio judjimo komitet ir jo vardu kreiptis demokratinio pasaulio valstybes. Taiau nespjus galutinai teisinti Komitet, buvo suimtas vienas i jo organizatori Viktoras Petkus. Komiteto veikla pasibaig, o pasaulis vl neigirdo tiesos apie Pabaltij. is ms susitikimas tebna prie pustrei met Rygoje pradto pokalbio tsa. Dl laiko stokos nesiimame detaliai nagrinti Lietuvos padties. Atkreipsime dmes tik tai, kas, ms nuomone, aktualiausia. iandien trij Baltijos respublik egzistavimui ikilo reali grsm. Taiau tragikam i taut likimui Vakar pasaulis tebra visikai abejingas. Usienio komunikacijos priemons Pabaltijo padt nuvieia, mandagiai nekant, labai pavirutinikai. ia apsilank usienio korespondentai isivea vietini kolaborant pirt mint, kad komunistai agrarin atsilikusi Lietuv pavert isivysiusia industrine alimi. Nesuprasdami, o gal pataikaudami Kremliui, korespondentai nutyli ia vykstant tautin pasiprieinim. Ms kova vis pirma yra kova u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Ir mogaus teisi judjimas ia turi grynai tautin atspalv. Deja, judjim iauriausiai slopina okupantai, matydami jo keliam didel pavoj. Per nepilnus metus aukiausiomis kaljimo bausmmis (po 15 met) buvo nuteisti trys Lietuvos kovotojai: Henrikas Jaknas, Balys Gajauskas ir Viktoras Petkus. H.Jaknas sovietiniuose lageriuose jau ikaljo 10 met, V.Petkus 14, B.Gajauskas 25. Atkreipkite dmes tai, kad vis trij ginklas tebuvo odis. iandien mes susirinkome Romo Ragaiio bute. Prie mnes j sum. U k? U tai, kad jis atsisak duoti parodymus V.Petkaus byloje, jog rm pasiprieinimo judjim. Tik u tai iandien jis kaljime. Prie savait mir R.Ragaiio tvas. Buvo kreiptasi visas teisines institucijas (net L.Brenevui nusista telegrama), taiau R.Ragaiiui neleido atsisveikinti su tvu. O Vakarai tyli! Tyli dl elementari mogaus teisi paeidinjimo Lietuvoje. Jeigu KGB bt itaip pasielgs su rus disidentu, visas pasaulis suinot. Bet juk Romas Ragaiis lietuvis. Vakar alys nenori gadinti santyki su Maskva dl maos ms tautos. ia France Press korespondent pertrauk kalbtoj pastaba, kad Pranczija nepripasta Pabaltijo inkorporacijos TSRS. Kalbtojas atsak: Faktikai mums tai nieko neduoda. Prisimename, kaip Vii kolaborantai pasielg su Lietuvos pasiuntinybe. Mes nekaltiname prancz tautos. Taiau mus ugauna Pranczijos vyriausybs elgesys Lietuvos atvilgiu, tos Lietuvos, kuri ji buvo pripainusi de jure, su kurios atstovais kartu sdjo Taut Sjungos posdiuose. Mes nepraome materialins pagalbos, bet agresoriaus pasmerkimas btinas, jei gerbiama visuotin laisv. Vakarai drsiai smerkia Namibijos okupacij ir SNO tribnose remia jos kov u nepriklausomyb. Tuo tarpu trys Baltijos valstybs tarsi neegzistuot ir neturt teiss egzistuoti. Pasirodo, didiausia ms nelaim, 161
jog nesame negrai... Jeigu Lietuva bt Afrikoje, Vakarai politiniais sumetimais gint j. Kodl SNO nekeliamas Pabaltijo valstybi aneksijos klausimas? Turbt tai sukelt Kremliaus reakcij. Tai, Vakar akimis, pakenkt detantei. Bet Vakarai, atrodo, nesupranta ir jiems patiems gresianio pavojaus. Laisv juk nedaloma. Jei nekovojama arba nepadedama kitiems u laisv kovoti, tuo tik stiprinamas agresorius ir jis kvepiamas naujai agresijai, tuo didinamas pavojus bsimoms aukoms. iemet sukanka 40 met nuo MolotovoRibentropo pakto, nulmusio Lenkijos ir Baltijos valstybi likim. Usienio radijo laidos apie tai nekalba. Gal todl, kad Vakarai jauia savo kalt, n pirto nepajudin MolotovoRibentropo pakto padariniams likviduoti... Kalbtojas, rodydamas korespondentams knyg, sak: tai iandien, vaiuodamas traukiniu, skaiiau Maskvoje ileist Andelos Devis autobiografij. Kad js inotumte, kiek joje antitarybins propagandos! Pati A.Devis to net netaria. U toki knyg tarybin mog apkaltint Vakar sistemos garbinimu ir dar, ko gero, nuteist kelerius metus kalti. Prisipainsiu, Andela Devis atvr man akis, paveik kur kas stipriau u Vakar propagand. Mielu noru iandien pasdiau Amerikos kaljime. Duok Dieve, mums jos nelaim! Praau js, kad sugrs padkotumte Andelai Devis u toki knyg. Los Angeles Times korespondentas Fieris usira knygos pavadinim ir paadjo btinai padkoti. Kalbtojas ts: Sugr ir Js pasakosite, kad Lietuvoje pamatte iaugusi pramon, naujas gigantikas statybas. Juk Lietuvos administracija stengiasi jus tuo tikinti. Deja, nesuprasite vieno dalyko, kad pramons intensyvinimo priedanga vykdoma Lietuvos kolonizacija. Vakar kolonistai savo kapitalus investuodavo tik rentabilias mones. Rus imperialistai, siekdami vis pirma politini tiksl, Lietuv vea Sibiro aliav ir ia j perdirba i ten atvet darbinink rankomis. Todl kai kuriose Vilniaus monse yra vos 15-20 % lietuvi darbinink. Tad ar verta digauti dl tokios Lietuvos industrializacijos? Vytautas Bastys kalbjo dar grieiau. Treiasis kalbtojas (Vladas akalys Leidjai), atsakydamas Los Angeles Times korespondento klausim, kalbjo: Jums turbt plaiau inoma Lietuvos Katalik Banyios kronika. Bet mes turime ir nemaai kit leidini. Prajusi met ruden pasirod naujas pogrindinis laikratis Perspektyvos, kurio ijo 7 numeriai. Tai gana aukto lygio leidinys, sprendiantis opias dabarties problemas, spausdinantis vairi politini krypi straipsnius. Todl jis atkreipia daugelio dmes ir teikia daug vili. Prie 25 metus Lietuvoje nutilo paskutiniai partizan viai. Net pusiau oficialiais duomenimis, daugiau kaip 100 tkstani lietuvi su ginklu prieinosi primestam reimui. iandien lietuvi tautos pasiprieinimas gavo naujas formas. Apie jo mast kalba ne vien gausi pogrindio spauda. Lietuvos katalik protest dl tikjimo persekiojimo 1972 m. pasira net 17 tkst. moni. Prajusi met
162
rugpjio mn. buvo parengtas protestas dl V.Petkaus nuteisimo. Spjo pasirayti tik 150 moni, nes KGB kratos metu j konfiskavo. Laisvs trokimas ir viltis gyvi visoje lietuvi tautoje. Todl neteisinga ms judjim vadinti disidentiniu. Mes skiriams nuo Maskvos disident, nes j kovos rus mass nepalaiko, o Lietuvoje pasyviosios daugumos simpatijos yra pusje t, kurie kovoja su rusikojo imperializmo siekiais. Kolaborant tarp lietuvi yra nedaug. Agentros Reuter korespondent emberlen pertrauk kalbtoj: O koki tak js kovai turi religija? Kalbtojas atsak: Religija ioje kovoje nevaidina lemiamo vaidmens. Ji yra tik stabilizuojantis veiksnys. Lietuvos okupacij palyginkime su audra. Tuomet Banyia bus tarsi tos pajrio uolos, kurios sulaiko ar susilpnina bang jg. Religija, be abejo, gina ms taut ir didina jos atsparum. Taiau pulti ji nesugeba, neatlieka ofenzyvinio vaidmens. O tam, kad bt manoma nugalti ar nors apsiginti, reikalinga puolamoji jga. Dideli prietaravim tarp katalikikojo ir pasaulietinio pasiprieinimo nra. Katalikikoji pozicija mano, kad tik religija gali igelbti ms taut nuo sunaikinimo. Todl visas jos dmesys sutelktas ties religine laisve. Ms supratimu, svarbiausios Lietuvos problemos yra tautinio pobdio, net visikos religins laisvs suteikimas toli grau t problem neisprst. Paskui kalbjo vienas jaunuolis (Julius Sasnauskas Leidjai): Daug vili teikia naujasis Popieius. Mes siekiame, kad Banyia gint mogaus ir taut teises. Todl reikmingi mums yra jo odiai, kad nebus daugiau tylinios Banyios. Ligioliniams ital tautybs popieiams tolimi buvo Lietuvos lkesiai ir viltys. Jonas Paulius II, puikiai paindamas komunistin reim, neis kompromisus su Banyios prieais. Pasitikdami irime Popiei ir tikime, kad jis rytingai pasmerks bet kok persekiojim. Korespondent paklaus: Js adate tapti kunigas? Kalbtojas atsak: vienintel Lietuvoje Kauno kunig seminarij sunku stoti. Valdios institucijos tiesiogiai kiasi seminarijos reikalus. Kasmet didioji dalis kandidat atmetama. Nepriimami tie, kurie tariami kaip potencials tarybins administracijos prieai. Saugumas neslepia savo nor, kad visi baigusieji seminarij bt lojals okupacinei valdiai. Kiekvienas kandidatas kvieiamas saugum, jam siloma bendradarbiauti teikti informacij, nipinti. Tokiu bdu seminarijos veikla paralyiuojama. Todl Lietuvoje veikia pogrindin seminarija, slapta rengianti bsimuosius kunigus. Spaudos konferencija jo pabaig, nes isigand lietuvi kalb korespondentai labai skubjo ivykti. Vilniaus disidentai siek tikinti sveius, kad atjo rus imperijos byrjimo epocha. J nuomone, tai jauiama ne tik i tautini judjim pakilim, bet taip pat i ideologins Maskvos imperialist krizs. O Vakarams vienintelis efektyvus bdas kovoti su imperializmu remti ir skatinti Rusijos pavergt taut kov u nepriklausomyb. Btent i kova labiausiai siutina imperij.
163
Vasario 19 d. Laisvs radijas savo laidoje perdav agentros Reuter korespondents emberlen spdius i Lietuvos. Kaip ir reikjo tiktis, reportaas buvo smoningai ikraipytas ir nenuoirdus. Ponia net neusimin apie spaudos konferencij Vilniuje, nesiteik informuoti apie R.Ragaiio sumim. Ji iek tiek dmesio skyr tikinij padiai, taiau ir tai atliko primityviai. Keliais odiais usiminusi apie pogrindio seminarij, korespondent rodinjo, es Lietuvoje tik kaimas duoda kandidatus kunigus. Neaiku, kas j taip informavo... Didij savo reportao dal korespondent paskyr A.muidzinaviiaus Kaune steigtam Velni muziejui. Ji net neidrso usiminti, kad lanksi Vilniuje. Toks reportaas dar vienas reveransas Kremliui. Neinia ko siek poniut emberlen. Galima drsiai tvirtinti, kad po toki reporta Reuter korespondent ir toliau gals sdti Maskvoje ir sekti pasakles naiviems Vakar skaitytojams.
PARENG L-S
OKUPANT IR J LIETUVIKJ TALKININK PASTANGOS SUTRUKDYTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS 70-J METINI PAMINJIM
ANTANAS TERLECKAS
Vietoje angos autorius nori pateikti buvusio Komunist partijos nario istoriko Algimanto Liekio nuomon apie LKP CK pagalb okupantams siekiant aminti Lietuvos aneksij: LKP CK vis laik dirbo ranka rankon su KGB ir kitais represij vykdytojais (A.Liekis, LKP agonijos kronika, t. 1, 1996, p. 121). Taps vienu aktyviausi LKP CK antilietuvikos veiklos kritik, A.Liekis faktais pagrindia savo tvirtinim: (...) LKP CK, taip pat jo eimininkus i Maskvos jaudino prisiminimai 1987 m. rugpjio 23 d. vykusio mitingo Vilniuje, prie A.Mickeviiaus paminklo, kuriame buvo vieai pasmerkti TSRS-Vokietijos 19391940 m. slapti suokalbiai okupuoti ir Baltijos alis. Kad bt ukirstas kelias naujiems buruazini nacionalist ipuoliams, 1988 m. sausio 18 d. LKP CK biuras kr Operatyvins propagandos tab. Jam buvo nurodyta ukirsti keli ir vasario 16-osios 70-io minjimui. tabo vadovu patvirtintas LKP CK antrasis sekretorius Lietuvos generalgubernatorius N.Mitkinas, nariais: LKP CK sekretorius L.epetys, LTSR MT pirmininko pavaduotojas A.esnaviius, LTSR prokuroras L.Sabutis, LTSR valstybs saugumo komiteto pirmininkas E.Eismuntas, LKP CK, partijos rajon ir miest komitet, vykdomj komitet vadovai S.Apanaviius, V.Beriozovas, K.Zaleckas, S.Imbrasas, S.Lisauskas (vidaus reikal ministras, banan baliaus reisierius Leidjai), L.Maksimovas, A.Macaitis ir kt. (Ten pat, p. 212). Sunku paaikinti, kokiu bdu vienas aktyviausi io tabo Lietuvos laisvei pasmaugti nari L.Sabutis tapo Aukiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio 164
artimu patarju. Dar daugiau renkant Seimo nar laisv viet Kaiiadori rinkiminje apygardoje, vis Lietuvos deinij partij vadovai savo vieame laike rinkjams palaik L.Sabut, kurio kandidatra buvo ikelta prie Lietuvos laisvs lygos vadov... T pat L.Sabut, kuris 1988 m. lapkriio 24 d. slaptame rate Nr.7/687s LKP CK vadovams tarp kitko ra: (...) Apie kiekvien ekstremist ipuol (...) nedelsiant informuoti LTSR prokuror... (Ten pat, p. 30). Minto tabo narys LKP CK sekretorius L.epetys 1988 m. sausio 26 d. LKP CK plenume aikino: (...) mums pasisek varius vandenis itraukti daug nacionalistini ir religini ekstremist. (...) Bet nacionalistai nesudjo ginkl. Dabar jie, visaip skatinami i usienio, vl rengiasi antisovietinm akcijom ryium su vasario 16-osios jubiliejumi (Ten pat, p. 213). t Kremliuje sukurt tab taktiniais sumetimais nebuvo paauktas LKP CK sekretorius A.Brazauskas. Taiau tabo darbe jis aktyviai dalyvavo. Tai suinome i visikai slapto LKP CK antrojo sekretoriaus N.Mitkino 1988 m. sausio 28 d. rato Nr.75/60vs TSKP CK generaliniam sekretoriui M.Gorbaiovui: (...) Ryium su tuo, kad prieikos jgos stengiasi ipsti Lietuvos nepriklausomybs 70-met, LKP CK biuras kr Operatyvins kontrapropagandos tab. (...) 1988 m. sausio 20 d. Respublikoje organizuota vieninga politin diena, kurios metu darbo moni susirinkimuose (...) dalyvavo LKP CK nariai N.Mitkinas, V.Astrauskas, A.Brazauskas, L.epetys, J.rys ir kiti. LKP CK vyko susitikimas su vis auktj mokykl rektoriais, partini, komjaunimo komitet sekretoriais, kuriame apsvarstyta, kaip geriau organizuoti propagandin darb ryium su nepriklausomos Lietuvos 70-meiu (Ten pat, p. 213-214). Svarbiu to meto politins atmosferos liudytoju yra straipsnio autoriaus dienoratis. Labai gaila, kad daugelis 1987 ir 1988 m. LLL paruot dokument negrtamai dingo. Po vien j egzempliori autorius laik savo archyve. 1989 m. vasar Vytautas ustauskas pasil ileisti juos vienoje Kauno spaustuvi atskira knygele. Taiau po kurio laiko paaikjo, kad dokumentai dingo. Kaip buvo elgiamasi su dokumentais, liudija 1987 m. gruodio 23 d. raas dienoratyje: An treiadien suinojau, kad Kauno vienuols sudegino laik JAV kongresmenams, nes jis pilnas politikos. (...) Vienuoli virininkas arba idiotas, arba KGB agentas. Dienoratyje aptinkame ir tokius raus: Prie autobus stotels netoli ms nam vl budjo iguli be vies. Paskui P.Cidzik sekioja ekistai. Ir paskui V.Bogu. Ar tai ne viena i priemoni ruoiantis Vasario 16-ajai? Gruodio 16 d. per televizij kalbjo menkysta istorikas K.Navickas. rodinjo, kad t dien prie 69 metus Lietuvoje buvusi paskelbta taryb valdia. Ar ne a kaltas, kad jie taip sujudo? Ar ne mano kalba lapkriio 26 d. Moksl Akademijos salje?! Remdamasi ms laiku M.Gorbaiovui, Vatikano radijo stotis prane, kad N.Sadnait ir A.Terleckas organizuoja Vilniuje Lietuvos nepriklausomybs paskelbimo 70-meio paminjim. P.Cidzikas dalyvavo Rygoje surengtame Latvijos 165
nepriklausomybs minjime. KGB pulkininkas J.esnaviius, bars P.Cidzik, pasiunt grasinim N.Sadnaitei ir A.Terleckui. Akademijos salje akcentavau, jeigu lenkai mini lapkriio 11-j, suomiai gruodio 6-j, lietuviai turi teis vsti vasario 16-j. Ar vyks numatytas minjimas, nepriklausys net ir nuo KGB pulkininko esnaviiaus. Gruodio 18 d. Lietuvos kino studij buvo suaukti Vilniaus miesto lietuvi kalbos ir istorijos mokytojai. Rajkomo atstovas skundsi, kad ideologiniai prieai mgin galvas kelti pasinaudodami alies demokratizavimo politika, ikraip Lietuvos istorij (...). Buvo parodytas kino filmas Direktyvos R. nevykdyti. Gruodio 26 d. autorius savo dienoratyje itaip recenzuoja Kino studijos salje gruodio 18 d. Vilniaus universiteto partijos biuro sekretoriaus, istorijos moksl kandidato Guobio perskaityt paskait: I veido sekretorius ne niekas (...). Diugu, kad partija neprisiprao dor istorik jos melui skleisti: sml akis pila vis tie patys K.Navickas, R.iugda ir kakoks S.Laurinaitis. (...) Partorgas paklaus, ar kas nors i salje esani yra skaits Vasario 16-osios akt? Toki neatsirado. O a tyljau. Kakas paklaus, kur galima t akt paskaityti? Na ir mokytojai! Juk prie 10 met galima buvo laisvai nusipirkti nukainotus (!) keturis Lietuvos istorijos altini tomus. Bene viename paskutinij buvo paskelbtas Aktas. (...) Guobis prisipaino, kad iki iol jis nesutiks n vieno(!) studento, kuris bt skaits Akt. Ar ne mokytojai ir dstytojai dl to kalti? Lektorius melavo aikindamas Vasario 16-osios akto genez. Melavo, kad Akto turinys buvs aptartas su okupacine vokiei valdia. Tarp mokytoj neatsirado n vieno, kuris bt girdjs apie tai, kad vokiei administracija jau kit dien (1918 m. vasario 17 d.) konfiskavo Lietuvos aido numer, kuriame buvo paskelbtas Aktas. (...) Taiau lektorius vis dlto pripaino, kad buruazija reali valdi gavo savo rankas 1919 m. liepos viduryje vokieiams isikrausius i Lietuvos. (...) Partorgas akcentavo, kad Leninas 1920 m. liepos 12 d. Maskvos taikos sutartimi pripaino Lietuv de jure, remdamasis Vasario 16-osios aktu. (...) Pasipyl tokie mokytoj klausimai, koki nesitikjau igirsti. Viena akcentavo, kad TSRS vyriausyb visada sveikindavo lietuvi taut Vasario 16-osios proga. Lektorius nesugebjo paaikinti, kodl taip elgsi SSRS vyriausyb. (...) Vienas mokytojas paklaus apie MolotovoRibentropo pakt. Lektorius melavo, isisukinjo (...). Vis dlto partorgas netikino (kaip K.Navickas), kad MolotovoRibentropo pakto slaptieji protokolai yra klastot. (...) Partorgas nevykd partijos uduoties rodyti, kad tik Kapsuko vyriausyb buvo teista. (...) Jis primin, kad 1988 m. gruodyje bus ikilmingai pamintas taryb valdios Lietuvoje 70-metis. tai kaip pas mus kovojama su baltomis dmmis Lietuvos istorijoje. Gruodio 26 dien dienoratyje apraomas Kaune vyks Maironio minjimas. Kakas suuks Laisv Lietuvai! tai viena moterl atkirtusi: Laisv Dievuje! Autorius ura: Kas tau, davatka, neleidia bti laisva Dievuje? Pastatyk ant stalo Kristaus ar Marijos statull ir vis par keliais eik aplink j. Kakokia pikta ranka stengiasi nukreipti berates moteris prie lietuvyb. Tos kiekvien tautin 166
rengin paveria karikatra. (...) Petras Cidzikas aikins KGB plk. J.ernaviiui, kad taryb valdia tikrai gera, taiau per ilgai usibuvo Lietuvoje. 1988 m. sausio 12 dien dienoratyje urayta: Poezijos skaitovas L.Noreika pirmj eilrat perskait B.Brazdionio Per pasaul keliauja mogus. Dairiausi, ar salje nepamatysiu E.Mieelaiio, atsakiusio iam patriotui satyra Per pasaul keliauja uva. Kstutis Jokubynas turi apie k per Laisvj Europ pakalbti. Nuo penktadienio skaito 36-i lietuvi atvir laik JAV kongresmenams ir komentuoja rain apie miting prie Adomo Mickeviiaus paminklo. Sausio 13 d. urayta: Vakar pas V.Bogu buvo ujs atstovas i Taryb rajkomo pakalbti apie Vasario 16-j. Rugpjio 23-ij jie leid demonstruoti. kart tokios klaidos nepadarysi. Sveias tikino Vytaut, kad Vasario 16-oji pirm kart Lietuvoje buvusi pradta vsti tik 1929 m.. Greiiausiai pas j sveiavosi gerai pakaustytas ekistas. Sausio 14 d. skaitome: Nijol Sadnait aikino, kad pas P.Cidzik sausio 8-j padarytai L.Sabuio sankcionuotai kratai Kronika buvusi tik pretekstas. (...) Nors Nijol tvirtina, kad meldiasi u ekistus kaip paklydusius brolius, taiau taip pat j neapkenia. Taiau a tik protu, o ne irdimi j neapkeniu. (...) Nijol pasakojo, kad Vilniuje sutraukta daug milicijos. Greiiausiai koks nors burujus i Maskvos atvaiavo. I proto jie kraustosi. Baim atvaro juos po Lietuv pasidairyti! KGB daug k spjo nedalyvauti Vasario 16-osios demonstracijose. Iki tos dienos dar daugiau kaip mnuo. O kas vyks Vasario 16-osios ivakarse? Boguis tvirtina, kad KGB imsis priemoni. (...) Savo ateit nujauiu. Kartais ivargs imu baimintis. Pailsjs jokios baims nejauiu. Sausio 18 d. dienoratyje urayta: Sausio 15 d. buvo nekokia nuotaika. Man vaidenosi, kad Vasario 16-j demonstracij susirinks maai moni. KGB gals spjaudyti Lietuv. Boguis ramino, kad mons susirinks. Tuo norjau patikti. T tikjim stiprino tas faktas, kad Vatikano radijas pagaliau prane apie sausio 8osios krat pas P.Cidzik. KGB nepavyksta ublokuoti ms ryi su Vakarais. S.Jakas pasakojo, kad Vakarinse yra paskelbtas miesto vykdomojo komiteto nutarimas dl demonstracij. (...) Nusipirks Vakarines t nutarim istudijavau. Ivada: Litovcam nelzia bole trioch v odnom mieste sobratsia! (...) Mane jie udarys nam aret. Jeigu ne daugiau, suk juos velniai! Tautos garb reikalauja kaip nors paymti Vasario 16-j. Jie jau gruodio pradioje inojo atviro laiko M.Gorbaiovui turin, todl ir pareng t vykdomojo komiteto nutarim, skelbiant, jog bet kokie susirinkimai vasario 16 d. yra udrausti. Vakar labai pradiugino Amerikos balsas komentavo 36-i laik JAV Kongresui. i savait vis laik perskaitysi (...). A.Klimaitis visk smoningai sumai. Amerikos balsas prane, kad vilnieiai pads gli prie Neinomojo kareivio paminklo, kurio Vilniuje nra. Sausio 19 d. skaitome: Vakare paskambino A.Ragaiien. Pas j darb buvo ujs darbuotojas i rajkomo. Sveias jos virininko kabinete paklauss, ar girdju167
si, kad Terleckas ir Sadnait vasario 16-j ruoi demonstracij. Virininkas ir sveias jai grasin. Atsakiusi, kad n vieno darbuotojo ji neatkalbinjanti neiti partinius susirinkimus. Komjaunimo tiesoj skelbiama, kad vyko partijos Vilniaus miesto komiteto plenumas. Dukt Vilija pasakojo, kad R.Songaila ten grasins, kad Terleckas ir Sadnait nuo vasario 16 iki 20 d. bsi izoliuoti. Klausiausi Laisvj Europ. Gav atvir laik JAV Kongresui ir Petro Palubio reporta apie rugpjio 23 d. miting. Jautm, kad Kstutis labai laimingas (...). Skambino Juliukas. Es ms byloj buvs dokumentas, pasiraytas P.Palubio vardu (...). ekistai buvo sitikin, kad j agentai Maskvoje sulaikys ms Vakarus siuniamus laikus. sitikin, kad jie prasiver pro gelein udang, nusprend daryti krat pas Petr Cidzik.(...) Krat galvodami, kad tai paskutiniai egzemplioriai. Tikrovje dalis buvo paslpta pas kitus mones. V.Boguis replikavo: mes vadovaujams logika, o jie instrukcija!... Komjaunimo tiesoj KGB generolai uuominomis grasina ne tik studentams, bet ir darbininkams. Kakas vieai gsdins, kad kiekvienas demonstracijoje pasirods studentas bus alinamas i universiteto, o darbininkai i darbo. KGB atstovas kakur skaits paskait. Kakas i klausytoj paklauss, kur dirba Terleckas ir Sadnait. Lektorius atsaks: Ar neinote, kad profesionals revoliucionieriai niekada nedirbo valdiko darbo. Sausio 28 d. raas: Namuose esu vienas. Gal igirsiu ekist ingsnius? Jei gerai kratys, ras ir dienorat. Tik gal dabar nenaudinga Terleck kratyti. Esu gavs du kvietimus KGB. Atsisakiau nueiti. Grasino patys atsiveti. Vlus laikas, todl gal iandien neatvaiuos. (...) Sugrs namo, radau dar vien kvietim KGB pas kakok A.Vidzn. Aiku, kad neapsidiaugiau. Nieko jie man nepadarys, taiau nemalonu po t j lizd vaikioti. O jie mgsta ilgais koridoriais pavedioti. Nusprendiau nueiti. (...) Nordamas ekistus paerzinti, telefonu paklausiau V.Bogu: Ar atspausdinai tai, k adjai? Tas atsak su didiule ironija: Atspausdinau Kronikos 10 egzempliori, ateik atsiimti. Aiku, ekistai suprato ironijos esm ir gerokai supyko. Ivaiavau pas Vytaut jau sutemus. Mums einant Didija gatve, pamatm Pilies gatve didiuliu greiiu lekianius igulius. Vytas reziumavo: Vairuotojas arba girtas, arba kagbistas. ia gatve transporto judjimas udraustas. Boguis pasil leistis emyn Rus gatvele. Taiau greit prieprieiais iniro tas pats iguli. Lk tiesiai mus. Gal pusmetrio neprivaiavs iki aligatvio, kuriuo jom, staiga pasuko kair. Na ir akrobatas! Vytautas pareik, kad demonstruoja, kad taip gali mus umuti. (...) kart ir Boguis pripaino, kad KGB gali pasmaugti Vasario 16-osios demonstracij. Visgi ms tauta labai bauginta! Leis atvaiuoti Vilni usienio korespondentams. Tie pastebs, kaip bauginta Lietuva. Kokia gda! O k mes galime padaryti? (...) Atsisveikindamas su Vytautu, jam prisipainau, kad ryt eisiu KGB pas A.Vidzn. (...) Sapnavau, kad valgiau ernien. Sapne apm didiul baim, kad KGB pagal ms nustatys, kur
168
a vaiktau (...). Anksti atsibuds ruoiausi KGB. Bet Vidzno klausimus neatsakinsiu. Ir staiga dingteljo galv klausimas: O kokio velnio a eisiu pas juos? 1988 m. sausio 30 d. dienoratyje urayta: Sausio 22 d. P.Cidzikas prane, kad ir j kvieia KGB ekistas V.Pilelis. (...) T pai dien skambino ekistas A.Vidznas. Prikaiiojo u tai, kad neatjau pas j. Atsakiau tokiu pat tonu prikiau jam baudiamojo proceso kodekso neinojim, nesilaikym sav statym privaljo parayti, kokioje byloje bsiu apklausinjamas. Atkirto, kad atvyks suinosiu. (...) O po to pasil antradien ateiti. Atsakiau, kad t dien galiu bti ivyks Marijampoln P.Graulio teism (...). Snus Gintautas pasakojo, kad nuo vasario 15 iki 20 d. visose Vilniaus mokyklose vedamas visos paros mokytoj budjimas. Budi tik komunistai. Taiau ir nepartiniam Gintui partija patikjo toki garb (...). Ir Domas buvo ikviestas KGB. Tas isigyns savo parao laikuose, pasistuose usien (...). U tai ikoliojau Petr, kad neprityrusi savo draug nepamokina, kaip elgtis ikviestam KGB (...). ekistai paskelbs, kad ekstremistai klastoja dor tarybini piliei paraus (...). Atsisakius man savo noru nuvykti KGB, milicija, gavusi prokuroro sankcij, nuve pas usakov KGB mane, V.Bogu ir N.Sadnait. Formalus pretekstas tardymas dl LKB Kronikos. P.Cidzikas buvo udarytas milicijoje.
Leidj pastabos. ioje vietoje dienoratis nutrksta. Slapstant dienorat nuo ekist krat, jis pradingo. Kas toliau tomis dienomis vyko Vilniuje, autorius i dalies apra laike usienio korespondentams 1988 m. kovo 10 d. is laikas publikuotas pirmoje knygoje apie LLL Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs (p. 183185). Lietuvos sovietin vadovyb Vasario 16-ajai pradjo rengtis i anksto. Dar 1988 m. sausio 18 d. Lietuvos komunist partijos centro komiteto biuras sudar 15 moni operatyvin koordinacin tab organizuoti kontrpropagandinms priemonms ir ukirsti keli galimoms nacionalizmo aprakoms respublikoje ryium su akto apie Lietuvos nepriklausomyb paskelbimu. LSSR valdia organizavo plai ideologin kampanij prie pat Lietuvos Respublikos egzistavimo fakt. Buvo renkami paraai prie JAV prezidento R.Reigano sveikinim lietuvi tautai jos Nepriklausomybs jubiliejaus proga, masins informacijos priemons plaiai puol vadinamuosius ekstremitus, skatinusius minti Vasario 16 d. Vasario 11 d. JAV prezidentas R.Reiganas oficialiai pakviet pasaulio visuomen paminti Vasario 16-j Lietuvos Nepriklausomybs dien ir Lietuvos valstybs atkrimo 70-met. Vasario 15 d. Vilniuje, Gedimino aiktje, vyko Lietuvos komunist partijos centro komiteto organizuotas mitingas, kuriame apkaltinta JAV valdia, ieivijos lietuviai, krato patriotai u pastangas minti Lietuvos Nepriklausomybs dien. Vasario 16 d. Lietuvos patriotai ypatingo valdios puolimo ir persekiojimo slygomis vent Nepriklausomybs dien.
169
Nors prie vis svarbiausi Vilniaus objekt budjo represini struktr atstovai, o ymiausiems rezistentams tomis dienomis faktikai buvo pritaikytas nam aretas (V.Boguis, N.Sadnait, A.Terleckas vis vasario 16 d. ilaikyti KGB pastate), valdiai nepasisek gyvendinti savo sieki. A.Terleckas 1988 m. vasario 16 d. nuo 11 val. 05 min. iki 21 val. 45 min. buvo tardomas KGB apie Lietuvos Katalik Banyios Kronikos gaminimo ir platinimo bei kitus Lietuvos neginkluoto pasiprieinimo faktus. Tardymo protokolas publikuotas A.Terlecko knygoje Lietuvos laisvs lygos kova u laisv ir nepriklausomyb (Vilnius, 2003, p. 8793). Be apraom vyki, pamintina, kad apie 2 000 moni, daugiausia jaunimo, buvo susirink paminti Vasario 16-osios Vilniuje, Kaln parke. Daugel sumu milicininkai. Apie 1988 m. vasario 16 d. minjim taip pat buvo rayta pirmoje knygoje apie Laisvs lyg Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs: Vieas laikas Reuter korespondentui ponui Evansui ir jo kolegoms, 1988 met vasario 1516 d. aplankiusiems Lietuv (p. 183185), Ivystyto amoralizmo ekstremist akcija tebesitsia (p. 185186), Ataukta publikacija (p. 272273).
VASARIO 16-OSIOS MINJIMAS VILNIUJE 1988-AISIAIS METAIS

ROMALDAS JUOZAS RAGAIIS Buvs Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
Po 1987-j met rugpjio 23 d. antisovietinio mitingo prie A.Mickeviiaus paminklo Vilniuje, organizuoto Lietuvos laisvs lygos paminti gding Molotovo Ribentropo pakt, valdios institucijos jau buvo pasiruousios 1988 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs metini galimam minjimui. vents ivakarse, vasario 15 d., valdia organizavo antilietuvik miting, nukreipt prie Nepriklausomybs dienos paminjim. Jis vyko Vilniuje, Katedros aiktje. miting mons i gamykl ir staig buvo suvaryti prievarta. Jame dalyvavo aukiausi komunist partijos ir vyriausybs vadovai, sovietins inteligentijos bei sporto atstovai. Mitingo kalbtojai liaupsino sovietin santvark, pasisak prie Lietuvos nepriklausomyb bei Lietuvos patriotus. Vasario 16 d. ivakarse Vilni buvo sutelkta daug draugovinink, milicijos ir vidaus kariuomens pareign. Jie grupmis stoviniavo gatvse ir kiemuose. spdis buvo kraupus, atrod, lyg miestas bt apgultyje. Lietuvos laisvs lyga ragino vent paminti v.Mikalojaus banyioje, per vakarines Miias. Tomis dienomis turjau svei i Estijos Enn Tarto. Tarp ms, bendramini pabaltijiei, buvo tradicija nacionalini veni progomis lankyti vieniems kitus. Taip ireikdavome savo solidarum su ms taut Nepriklausomybs siekiais. 170
Gyvenau Vilniuje, Uupio rajone. Vasario 16 d. mes su mona ir sveiu jome vakarines pamaldas, kurios turjo vykti v.Mikalojaus banyioje. Pakeliui keli utvr milicijos pareignai ir draugovininkai. Jie dideliais briais stovjo gatvi sankryose ir nepraleido moni, einani link v.Mikalojaus banyios. Tuomet nusprendme Vasario 16 d. paminti savo parapijos v.Onos banyios vakarinse Miiose. Ms nuostabai, t vakar banyia buvo sausakima. Pasibaigus Miioms, papraiau alia stovjusios pastamos disidents Elenos Koverkiens, kuri turjo puik bals ir buvo chorist, pradti giedoti Lietuvos himn. Pradjus giedoti, banyios vargonininkas, grodamas vargonais kit melodij, band trukdyti. Taiau mums pritar vis daugiau moni ir greitai garsiai giedojo visi esantys banyioje, o vargonai nutilo. Po banyios skliautais giedamas Lietuvos himnas skambjo didingai. Baigus giedoti, kakas garsiai suuko, ragindamas eiti Katedros aikt. Mes patraukme aikt. alia banyios briavosi gausus milicijos darbuotoj ir draugovinink brys. Jie netrukd mums eiti, nes nesuprato ms tiksl, manydami, kad po pamald einame namo. Link Katedros aikts patrauk visi, buv banyioje, apie 300 moni. Atj aikt, ten jau radome br moni. Aplink aikt ir kiemuose matsi daug milicijos ir vidaus kariuomens pareign. Sustoj aiktje mes vl pradjome giedoti Nepriklausomos Lietuvos himn. Tuomet milicijos ir vidaus kariuomens pareignai, tarp kuri matsi daug milicijos karinink, puol mus keikdami ir stumdydami, nordami istumti i aikts ir isklaidyti. Taiau mons prieinosi ir njo. Pareignai visus kumiavo, stumd, neatsivelgdami nei moteris, nei garb moni ami. moni minia nesiskirst, kaip to norjo valdios atstovai, bet pralauusi milicijos darbuotoj utvar, plsteljo Gedimino prospekt. jome aligatviu, alia jo milicininkai, gatve vaiavo milicijos mainos. Eidami dainavome lietuvi liaudies dainas. Prie ms jungsi daugiau moni. Jau jo apie 500 moni. Gedimino ir Jogailos gatvi sankryoje milicijos pareignai vl utvr keli, bandydami sulaikyti demonstracij. Taiau mons buvo rytingi pralau ukard ir nujo toliau. Kitoje sankryoje, prie Sveikatos ministerijos, ms jau lauk daugyb milicijos darbuotoj, gatv buvo utverta autobusais. Jiems demonstracij pavyko nukreipti link buvusios P.Cvirkos (dabar Pamnkalnio) gatvs. ia stovjo daug tui autobus. monms priartjus prie milicinink, ie gaud juos ir grdo autobusus. Sugautus, apie 200 moni, ive toli u miesto ir paleido. Likusieji, iveng gaudyni, isiskirst. Mums irgi pasisek ivengti milicinink smurto. Taip vieai pirm kart sovietmeiu Vilniuje demonstracija buvo paminta Lietuvos Nepriklausomybs diena, Vasario 16-oji.
2005 m.
R.RAGAIIO ASMENINIS ARCHYVAS.
171
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS PASKELBIMO 1918 M. VASARIO 16-OSIOS PAMINJIMAS

JONAS VOLUNGEVIIUS Buvs Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
1970 metais sugrau i sovietinio lagerio Vilni. Jau t pai dien mus su bendrabyliu Alvydu eduikiu bute, kur buvome apsistoj, aplank buvs politinis kalinys V.Petkus. Labai greitai susipainau ir su kitais to paties likimo broliais: A.Terlecku, R.Ragaiiu, J.Pratuseviiumi, N.Sadnaite, A.Baltruiu, J.Sasnausku, P.Cidziku, taip pat ir su nesdjusiais lageriuose, bet sijungusiais disidentin judjim: V.Boguiu, A.Tukumi ir kitais. i moni grupel ir buvo tas centras, apie kur didia dalimi sukosi politin pogrindin veikla Lietuvoje. J paraai buvo po svarbiausiais j pai sukurtais ir sovietmeiu pasirodiusiais politiniais pareikimais ir kitais dokumentais, kuriuos reaguoti buvo priversti net pasaulio galingieji. Jie organizavo pirmuosius mitingus ir minjimus. Jie patyr kankinimus fizinius ir moralinius smgius. Didij smoningo gyvenimo dal jie ir j eimos buvo persekiojami ir terorizuojami. Ant i moni ir j bendraygi, kuri pavardes bt sunku ivardinti, pastatyt Nepriklausomybs atkrimui pamat atjo Sjdis. Jis nulav bebaimius kovotojus iuklyn, geriausiu atveju suteikdamas jiems gatvi politik status. Utat jiems labai tiko sovietin nomenklatra prieakyje su KGB kadriniais karininkais ir agentais stukaiais. Jie savo veiksmais stengsi itrinti paskutinij met istorinius vykius, vykusius iki Sjdio atsiradimo. Po 1987 met rugpjio 23 dienos vyki prie A.Mickeviiaus paminklo supratome, kad sovietin geleinio Felikso sistema pradeda brakti. Tapo aiku, kad reikia nuosekliai bet kokia proga judinti supuvusius, per moni mirtis, krauj ir kanias surstus diktatorikos ir numogintos sistemos pamatus. Jau daug met Vilniuje gyvenantys aktyviausi disidentai mindavo Lietuvos nepriklausomybs paskelbimo Vasario 16-osios dien. Paprastai nedidelis brelis, daniausiai tie patys: A.Terleckas, J.Sasnauskas, R.Ragaiis, V.Boguis, A.Tukus, A.Baltruis, J.Pratuseviius, kartais dar prisiddavo vienas kitas pastamas, aplankydavome Lietuvos nepriklausomybs patriarcho J.Basanaviiaus kap Ras kapinse, paddavome gli su nedidele trispalve, udegdavome vakutes ir pasimeld eidavome kur nors, o daniausiai pas mane, nes gyvenau prie pat Ras kapini, igerti arbatos ir pavalgyti ta proga mano mamos paruot trokint kopst su msyte ir kartomis bulvmis (mama iemos metu gyvendavo pas mane, o vasar kaime). Aiku, prie t skani valgi bdavo ir labai daug politini diskusij, o jas paprastai suadindavo ir paatrindavo kapinse laukianti KGB palyda. inoma, mes visuomet nuoirdiai ireikdavome jiems uuojaut, nes nepriklausomai nuo to, ar altis, ar lietus, jie visuomet stovdavo laukdami ir fiksuodami, kas ateis t dien prie J.Basanaviiaus kapo. 172
1988 met Vasario 16-j buvome nusprend paminti ikilmingiau nei paprastai, nes tai buvo metai po 1987-j vyki prie A.Mickeviiaus paminklo. Planavome 12- valand Ras kapines eiti organizuotai dideliu briu i Senamiesio, o vakare rinktis v.Mikalojaus ir v.Onos banyiose ir po mii organizuotai ygiuoti Katedros aikt paminti Vasario 16-osios. Neinau, ar KGB suinojo apie ms planus i informatori, tariu, kad taip ir buvo, ar visuomet bdami tars ir atsargs, msi vis saugumo priemoni. Pirmiausiai Vasario 16 osios ryt KGB sum N.Sadnait, A.Terleck ir V.Bogu. Apie sulaikym man prane V.Boguien. Vilniaus centro ir senamiesio gatvse buvo pilna milicijos. Supratau, kad ms eisenai i senamiesio Ras kapines nelemta eiti. Buvo aiku, kad susitikimo vietoje, prie dabartins Rotus, bus pilna kagbist ir milicijos. Eiti ten reikia patekti tiesiai saugumieiams rankas ir bti udarytam. Ryio su kitais bendraygiais neturjau. Beliko vienintel viltis paklaidiojus alutinmis gatvelmis, esaniomis netoli Rotus, susitikti k nors i draug ar pastam. Taip ir padariau. Lazdyn Peldos gatvelje susitikau A.Tuk ir dar por pastam, kuri pavardi dabar neprisimenu. Pasitar ir nusprend, kad eisenos suorganizuoti nepavyks, sdome ia pat stovjusi mano main (gles jau buvome nupirk anksiau) ir, rizikuodami bti sulaikyti, nuvaiavome Ras kapines. Privaiav prie Ras ivydome pilna stovini milicijos main ir dar daugiau milicinink bei kagbist. Vienu momentu blyksteljo mintis (pasmonje kirbjo baim, kad gali likti be tvo trys mai vaikai ir mona Rima bei visikai be sveikatos motina) nesustoti ir pravaiuoti pro al, bet tai buvo akimirkos silpnumas. I karto atsisakiau tos minties net nepasidalins savo akimirkos abejone su draugais. Buvau beveik sitikins, kad tik ilipusius i mainos mus sulaikys. Bet kart nuojauta mane apgavo. Mes su glmis prajome pro koridoriumi isirikiavusius ir rsiai verianius vilgsniais, nuo kuri per kn iurpuliukai bgiojo, milicininkus. Kapinse, take J.Basanaviiaus kapo link, taip pat buvo pilna milicijos ir kagbist. Kad ir kaip keista, bet niekas mums netrukd padti gli, udegti vakutes ir pasimelsti. Prisimenu, kad praeidamas pro milicininkus kteljau: Kokia mums garb! Bet i j nebuvo jokio atsako. Tik jauiau mus bestus altus ir piktus vilgsnius. Atlik savo pareig, ramiai, niekieno nekliudomi, sugrome prie savo mainos. Nuo kapini iki miesto centro mus palydjo net trys milicijos mainos. Matyt, galvojo, kad mes bandysime pabgti nuo j, todl pasiunt palydti vis eskort. Grtant dar aikiai matsi, kad sovietinis reimas pasiruos bet kokiam j nustatytos tvarkos neatitinkaniam atvejui. Gatvs buvo pilnos psij ir motorizuotos visomis kryptimis zujanios milicijos. Mieste ilip i mainos isiskirstme, susitar susitikti vakare v.Mikalojaus banyioje, i kurios, iklaus v. mii, ruoms organizuotai eiti Katedros aikt. Vakare v.Mikalojaus banytl buvo pilna moni. inoma, visi inojo, ko taip gausiai t vakar susirinko. Todl visi pakiliai ir pamaldiai dalyvavo mii aukoje. Reikia prisiminti, kad v.Mikalojaus banyia vis sovietinio reimo penkiasdeimtmet buvo disident susitikim centras. ia kiekvien sekmadien po 12-os 173
valandos pamald ventoriuje susitikdavo pabendrauti, pasidalinti savo mintimis ir viltimis Vilniaus, ir i kit Lietuvos vietovi atvyk mons, dalyvaujantys pogrindio veikloje arba bent jau neabejingi Lietuvos likimui. Todl ir t vakar banytlje matsi, jei ne draug, pastam, tai bent daugelis matyt veid. Pamald metu, kiek prisimenu, nebuvo paminta, kokia tai diena, bet aplinkui stovinij vienas kitam rank paspaudimai, galvos linkteljimu pasveikinimas toliau stovinij, plati ypsena sak, kad visi ia susirinko paminti, kad ir okupacijos bei totalinio persekiojimo slygomis, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybs paskelbimo 70-j metini. Ir tada mes jautms labai tvirti ir vieningi ir net t akimirk savotikai laimingi. Po v. mii, prieingai negu paprastai bna, mons nesiskirst, neskubjo eiti i banyios. Kako dar lauk. Neprisimenu, ar mes i anksto planavome, ar tai buvo spontanika mintis ir kas pirmas j garsiai itar: Himn! Staiga tas odis nuvilnijo per mones. Vienas kitas abejodami tarsteljo, kad gal be kunigo leidimo negalima banyioje giedoti? alia stovj A.Tukus ir J.Pratuseviius suiur mane tar: Pradk. Ir suskambo po seniausios Vilniaus banyios skliautais daugel deimtmei negirdtas ir negiedotas Lietuvos valstybs himnas Lietuva, Tvyne ms... Skambjo jis ne visai darniai ir sklandiai, nes daugelis dar nei odi, nei melodijos mokjo. Nuaidjus paskutiniams himno odiams, visiems garsiai buvo praneta, kad organizuotai eisime Katedros aikt. mons vytiniais veidais pajudjo i banyios, pasiry ygiuoti Katedros aikt ir ten dar didesniame bryje dar kart paminti Vasario 16-j. Niekam galv nebuvo atjusi mintis, kad ia pat u ventoriaus tvoros laukia su bananais apsiginklavs milicijos brys. Tik ijusius pro vartus mones milicija pradjo vaikyti visas puses. J pagrindinis tikslas buvo iblakyti visus, kad nesusiorganizuot eisena. mons matydami, kad siaura gatvel pilna milicijos, o ta nepaklusniuosius tramdo su bananais, stengsi kiek galdami ivengti susidrimo su ja. Man su A.Tukumi pavyko ivengti milicijos ir atsidrme Vokiei gatvje (sovietmeiu vadintoje Muziejaus gatve). ia taip pat buvo pilna milicijos. Pamaiau, kad milicija ne tik bando isklaidyti mones, bet kitus gaudo ir sodina mainas. Staigiai ir prie ms atsirado milicininkai ir mes buvome priversti isiskirti ir bgti skirtingas puses. Vliau suinojau, kad tas bgimas A.Tukui buvo lemtingas. J keli milicininkai apsup ir sugav nuve III milicijos komisariat, nustat asmenyb, itard ir vliau paleido. Man t kart pasisek pabgti, bet grdamas atgal ir eidamas Katedros aikts link pamaiau, kaip du milicininkai bando stumti main moter. Prioks ir suuks: U k js i moter grdate main!? pabandiau ivaduoti. Kadangi moteris buvo jau pusiau stumta main ir milicininkas band udaryti dureles, o kitas jo sstis prie vairo, a priokau prie mainos, ipls i milicininko udaromas dureles patraukiau u rankos moter ir suukau: Bk! Kadangi stovjau tarp moters ir milicininko, jis negaldamas jos paiupti pradjo mane spardyti. Antrasis milicininkas, pamats, kas nutiko, ioks i mainos pradjo mane dauyti bana-
174
nu. Moteris, pasinaudojusi mano jai suteikta galimybe, pabgo. Tolesnio jos likimo neinau, tikiuosi, kad jai t kart pavyko pasislpti nuo humanikiausios pasaulyje sovietins teissaugos rank. Tuo tarpu milicininkas, kuris mane spard, sikibs u rankos band pargriauti ant ems, o antrasis vis tal su bananu. ia jie padar nedovanotin klaid. Jei antrasis bt nesivaists bananu, o bt abu sikib mane, gal ir bt pavyk susidoroti, nors ir tai abejotina, nes buvau fizikai gan stiprus. A vienu stipriu mostu (liko tik iplta per siles striuks rankov ir ant kno mlyns nuo banan ir koj spyri) nukriau milicinink nuo savs ir tiek jie mane ir temat. Apie io vakaro vykius ir mano sumuim jau vasario 17 dien prane Amerikos balsas. Taip pat dl mano ir dailininko V. Janiausko sumuimo bei fizinio susidorojimo su kitais 1988 met Vasario 16-osios minjimo dalyviais vasario 22 dien buvo isistas protestas M.Gorbaiovui. T vakar pabgs nuo milicijos, nujau Katedros aikt, kur jau buvo susirink daug moni. Oficiali kalb kart jau nebuvo, bet skambjo daug grai tautini ir patriotini dain, buvo daug bendravimo su sielai ir irdiai maloniais monmis, kurie, kaip ir a, nebuvo abejingi tautos likimui. Tai tokie buvo tie iki Sjdio metai t, kurie ts pradt pokario partizan ginkluot kov u Lietuvos nepriklausomyb, kov pogrindyje, o paskutiniais metais ir vieai. Dauguma j per sovietinius lagerius, per nuolatin j ir j eim persekiojim, kiekvien dien rizikuodami vl sugrti (kiti ir sugrdavo po kelis kartus) konclagerius, savo laisvs, sveikatos ir ramybs auka artino Lietuvai nepriklausomybs pavasario dvelksm. Neklystantys Sjdio vadai, o vliau ikil valstybs vadovus, vertindami j nuopelnus kovojant dl Lietuvos nepriklausomybs, nusprend, kad jie teverti vliavlmis veni dienomis pamosuoti ir gatvi politikais bti. Kaip tar, taip ir padar. Pasirodo, kad jiems sovietin nomenklatra buvo geresn ir siningesn u buvusius disidentus. Ar ne todl iandien mes turime k turime. Nuo virns iki apaios valdioje sdi mons, prarad garb, greiiau jos ir neturj, korumpuoti cinikai. Tlas lietuvis pasakyt: Ne tokios mes tikjoms Lietuvos!
2006 m.
J.VOLUNGEVIIAUS ASMENINIS ARCHYVAS.
1988 M. VASARIO EIOLIKTOJI LIETUVOJE

Nepaisant vis trukdym bei klii, darom okupacins soviet valdios, ateina inios i Lietuvos apie Vasario 16 d. minjimus vairiais keliais. I j matyti, kad saugumieiai, milicija ir draugovininkai smarkiai ruosi vykiams. Jie ypa sek ymesniuosius disidentus ir jiems grasino vairiomis bausmmis. 175
Vasario 13 d. prie N.Sadnaits buto Vilniuje lauk saugumieiai majoras Reinys su kitu vyru. Jai grusiai band teikti aukim KGB bstin bei pasirayti, bet ji atsisak. Vliau buvo ijungti telefonai N.Sadnaits, V.Boguio, P.Peelino, A.Terlecko, Sasnausk eimos. Prie N.Sadnaits ir A.Terlecko but nuolat budjo milicija, stovjo saugumiei automobiliai. Vasario 14 d., sekmadien, Vilniuje dienos metu susirinko aktyvist ir Blaivybs draugijos nari minia, kuri band ygiuoti Ras kapines padti gli prie dr. J.Basanaviiaus paminklo, bet milicijos ir j talkinink raudonraii (draugovinink) buvo isklaidyti. Saugumieiai band suimti jaunuol A.Tuk, bet minia apsaugojo. Vilniaus ventovse, pagal sausio 26 d. atsiaukim, buvo laikomos pamaldos u religin ir tautin Lietuvos laisv. Daugiausia moni dalyvavo v.Mikalojaus ir v.Onos ventovse vidurdien. 2 val. po piet v.Mikalojaus ventovje mons netilpo dalis j stovjo lauke. Pamaldos beveik visose ventovse buvo baigiamos Lietuvos himnu. Vasario 16 d., antradien, pasak ini agentr, Vilniuje prie v.Mikalojaus ir v.Onos ventovi susirinko minia moni, kuri galjo bti apie 4000. Po vakarini pamald j dalyviai band eiti Gedimino aikt prie Katedros, bet juos puol milicininkai. Daug j sum milicija ir ive mikus u 300 km. Veiklesnieji disidentai buvo tardomi itis Vasario 16 dien. Usienio spaudos korespondentai Maskvos pra leidimo nuvykti Vilni vasario 16 d. savaitgaliui, bet negavo leidimo. Juos sovietin valdia atgabeno i Maskvos Vilni tiktai sekmadienio vakare ar nakt, kad jie matyt valdios surengt demonstracij, kurion buvo prievarta suvaryti 2000 darbinink vasario 15 d.
TVIKS IBURIAI (KANADA) 1988 M. VASARIO 23 D.
TRISPALVS RAKETOS GEDIMINO AIKTJE

KUO IAURIAU MUTI, BET MAIAU ARETUOTI
Vilnius. Papildomai gautomis iniomis, tarp 10000 ir 15000 moni suplauk Gedimino aikt Vasario 16 d. Didiausia mas susirinko prie Katedros apie 8 val. vakaro. Minjimai prasidjo po vakarini pamald v.Onos ir v.Mikalojaus banyiose, kur tkstaniai jau nebetilpo vidun Miioms u Lietuvos laisv. Niekas nesitikjo, kad tiek susirinks, kalbjo Nijol Sadnait, kuri vis t dien buvo ilaikyta saugume kartu su Vytautu Boguiu, Petru Cidziku ir Antanu Terlecku. Kit liudinink iniomis, i vis pusi pripldo moni, kurie rinkosi Gedimino aikt sugiedoti Lietuvos himn, Lietuva brangi ir kitas tautines giesmes. Dalis moni atjo su baltom vliavlm rodyti taikingas intencijas; vieni jo 176
su geltonom-aliom-raudonom glm; dauguma jaunimo buvo kaklus apsijuos geltonom-aliom-raudonom juostelm. Kaip anksiau jau buvo praneta, bent trijose vietose Vilniuje t dien buvo ikelta trispalv. Ilgiausiai plevsavo Radijo ir televizijos komitete, kur atseit jaunimas sumaniai ikl vliav ant 3 metr lazdos ir apibarst t viet chloru, kad unys nesusekt nusikaltli. Dviejose kitose vietose geleinkeliei technikume ir nevardintoj vietoj milicija susek vliavininkus berniukus su unimis ir i karto sum. Kakas net vir Gedimino aikts t vakar paleido trispalves raketas. Jautsi tokia nuotaika, kad mons buvo viskam pasiry, didiausiai aukai, pasakojo N.Sadnait. Niekas nesitikjo, kad Lietuvoj taip vykt. Juk niekas neorganizavo. Ijo taip, kad KGB suorganizavo su savo neapykanta, savo propaganda prie: kiekvienam laikraty, kiekvienoj staigoj, kiekvienoj mokykloj pt t neapykant Daugiau kaip 70% jaunimo net neinojo, kas ta Vasario 16 d. Taip t dalyk ipt, kad visi susidomjo. Patys iprovokavo Vilniaus altiniai tvirtina, kad milicininkai ir draugovininkai palyginus santriai laiksi prie v.Onos banyios ir Gedimino aiktje, nors ir ten pasitaik incident: pavyzdiui, iukli des sumet moni sunetas gles ir pan. Bet maesnse Vilniaus gatvse bei prie v.Mikalojaus banyios ypa iauriai primu susirinkusius. Prie v.Mikalojaus banyios po vakarini pamald lauk milicinink-draugovinink gretos, pro kurias mons turjo po vien praeiti. T, k norjo, milicija grieb, kaip, pavyzdiui, vien moter per jg trauk ir su kumiais apdau, tvirtina liudininkai. Ten ir Alg Vainor pam ir jam onkaulius lau. Kai i Gedimino aikts pradjo eiti prospektu gausi minia, j milicija suskirst breliais maesnes gatveles, kur jau grieb ir mu su guminm lazdom. Anot liudinink, susidar vaizdas, jog buvo duotas sakymas kuo iauriau muti ir maiau aretuoti. Vien tik Santariki ligonin paguld 160 sueistj, pranea i Lietuvos. Dal moni ive 40 kilometr u Vilniaus ir ten nakties tamsoj imet.
DRAUGAS (JAV, IEIVIJOS LIETUVI DIENRATIS) 1988 M. KOVO 2 D.
STALINIEI KONTRAMITINGAS STALINOSNIEKAUS NUSIKALTIMAMS SUMENKINTI

ANTANAS TERLECKAS
1988 met balandio mnesio vidury Lietuvos laisvs lyga kreipsi lietuvi taut, kviesdama suruoti keliose Vilniaus ir Kauno banyiose didij trmim Sibir 40-j metini minjimus. Kiek vliau apie trisdeimt Lietuvos tikinij pasil paminti i lidn sukakt visose Lietuvos banyiose. 177
Gegus mnesio pradioje keturi vilnieiai V.Boguis, R.Ragaiis, A.Terleckas, A.Tukus pakviet lietuvius, lenkus, ydus suruoti miting gegus 22 dien, 15 val., Gedimino aiktje Vilniuje. Gegus 12-j tarybin administracija suauk Vilniuje mokslin konferencij tema politinio darbo su monmis persitvarkymas svarbi slyga stiprinant partijos ryius su masmis. Joje dalyvavo visiems lietuviams gerai inomi epetys, lyius, esnaviius. T pai dien Algimantas ekuolis, kaip jis pats isireik kalbdamas VVU studentams, susprogdino adtj bomb Maskvai leidus reabilitavo Lietuvos valstybs simbol Vyt. Po dviej dien gra E.Rimos straipsn apie Vyt ispausdino Komjaunimo tiesa. Lietuvos patriotai privert administracij suruoti valdik stalinizmo auk minjim gegus 22d. ivakarse. Prostalinikai nusiteikusiai liaudiai buvo praneta, kad bus pagerbtos tik savj aukos ne tos, kurios priskiriamos buruazini nacionalist kategorijai. Apie t kontramiting prie Angarieio paminklo paskelb tik Vakarins naujienos. Buvo bijomasi, kad ir sovietin miting nesusirinkt per daug moni. Komjaunimo tiesa gegus 19 d. numer pavent buvusios Kapsuko vyriausybs nariui A.Jakeviiui prisiminti. D.Repien rod, kiek nedkingi buvo Jakeviiui ne tik jo bendraygiai, kovoj u Stalino idjas Lietuvoje, bet ir jo mokiniai. Stalinas susidorojo su A.Jakeviiumi vienu i pirmj dar 1936 m. kartu su akademiku S.Matulaiiu ir V.Serbenta. Autor pamiro ar nuslp fakt, kad Angarietis labai negarbingai elgsi mint savo partini draug atvilgiu vizavo Stalino kelialap vieniems tremt, antriems konclager, tretiems pas Lenin, Sverdlov ir Dzerinsk Vis dlto Repien galvojantiems parod, kaip negalima pasitikti Tarybine lietuvikja enciklopedija, kuri aikina, kad buvs kapsukinis komisaras A.Jakeviius 19431956 m. dirbo pedagogin darb Saratovo srityje. Autor iaikino, kad komisaras net septynerius metus praleido Gulago salyne, i kur apaks 1943 m. buvo paleistas. A.Sniekus nesunkiai susirado dl vairi prieasi generalisimo nenugalabytus R.armait, K.Preik, B.Puin, B.Pransk-alion, J.Gak ir kt. ie buvo pustinai sveiki ir galjo pasitarnauti Josifui Visarionoviiui MolotovoRibentropo pakto btinybei rodyti. Tuo tarpu invalidas A.Jakeviius jau nebeturjo jg krauti Stalinui politin kapital. Todl jo niekas i lietuvi komunist ir neiekojo. 1957 m. atvyks Lietuv buvs Kapsuko, Angarieio draugas net nedrso ueiti LKP CK pas savo mokinius. ie suprat, kad dar galima kai k ispausti i suvaikjusio senelio, dav jam but Vilniuje. Deja, niekas i soij, greta kuri prezidiumuose sddavo u stor akini stikl slepis savo aklum Jakeviius, nerado reikalo pasidomti apie surusjusio buvusio komisaro ank likim. Ir iandien niekas neino apie juos. Gegus 19 d. miesto vykdomj komitet buvo pakviesti bsimo LLL mitingo organizatoriai. A.Tukui atsisakius, lik trys nujo. Miesto mero pavaduotojas Kaionas ir miesto prokuroras Sodeika juos spjo neruoti 2-ojo mitingo. T pai dien organizatoriai isiunt Maskv telegram: 178
Maskva. TSRS generaliniam prokurorui Rekunkovui. Gegus 22 d. ruoiamasi pagerbti prie 40 met 200 tkstani deportuot Lietuvos gyventoj atminim. Vilniaus miesto prokuroras Sodeika, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaionas pareik, kad imsis griet represij. Praom apginti TSRS konstitucijos 50 str. 1988.05.19. Vytautas Boguis, Romaldas Ragaiis, Antanas Terleckas, Andrius Tukus. Gegus 20 d. Vakarins naujienos pavent Stalino aukai Angarieiui net du straipsnius. R.armaitis papasakojo labai maai tiesos apie Kapsuko vyriausybs Vidaus reikal komisar ir, aiku, neatsak klausim, kodl diktatorius pasigailjo Angarieio sekretoriaus. Korespondent G.Milkeviit pateik daug domi fakt. Areto orderyje akcentuojama: Angarietis nipinjo vienai usienio valstybei. irint i Lietuvos, tokia formuluot gan tiksli: Angarietis nipinjo usienio valstybs galvai Stalinui. Reikt autor papildyti istoriniu faktu, kad Angarietis buvo suaudytas ne po 1-ojo, o tik po 3-iojo stalininio teismo sprendimo. Korespondent tikina skaitytoj, kad istorija Z.Angariet iteisino. Niekada! Niekada neiteisins io aklo Stalino rankio nei lietuvi tauta, nei istorija. Neiteisins mogaus, paventusio savo gyvenim gyvendinti absurdik ir kruvin idj Lietuvoje! Gegus 21-j, 12 val. miting prie Angarieio paminklo pradjo G.Tarvydas. is prie Stalino auk priskyr ir poet Antan Mikin. O dar taip neseniai tarybin spauda tikino skaitytojus, kad poetas niekada nera antistalinini eilrai ir todl negaljo kalti. Daugelis pirm kart suinojo, kad Stalino auka buvo ir akademikas Prancikus ivickis. Po G.Tarvydo kalbjusiam R.armaiiui neapsivert lieuvis pasakyti, kad Angariet 1940 m. gegus 22 d. suaud diktatoriaus sakymu. Kai kam galjo susidaryti spdis, kad VKP(b) narys (LKP nariu jis niekada nebuvo) represuotas uvo autoavarijoje. Oratorius smoningai nutyljo, kad Kapsuko mona Elena Tautkut buvo suaudyta, o jos sesuo Eugenija itremta. Kam tokias smulkmenas liaudiai inoti 3-aisiais glasnostj metais? Daugelis buvo nemaloniai nustebinti, pamat prie paminklo Jur ir jo pusseser Len Mickeviit. Reikt mitingo organizatoriams inoti, kad paskutin Angarieio donos ispausdint 1938 met Priekalo 2-ajame numeryje, daugelis yra skait, lygiai kaip ir liaups Jeovui NKVD 20-meio proga. inoma, Juro Polos tv sunaikino Stalinas A.Voldemaro rankomis. Bet u dvasines ir fizines motinos kanias, ankstyv jos mirt daugiausia kaltas Angarietis. Daugeliui mitingo dalyvi sunku buvo suprasti, kaip galima stalinist laikyti Stalino auka. Visarionoviius elgsi visikai logikai nenorjo palikti gyv bendr nusikaltim liudinink. savo nusikaltim tinklus painiot Voldemar jis taip pat likvidavo. Skirtumas tik tas, kad Angariet ilgiau kaip dvejus metus iauriai kankino jo paties iliaupsinti budeliai. Pirm kart i R.armaiio suinojome, kad A.Guzeviius taip pat Stalino auka. 1945 m. vasar Lietuvos kaljimuose kalintys mons prisimena, kad Gu179
zevii pakeit NKGB komisarai rusai nesugebjo bti iauresni u savo pirmtak, lietuviu save laikius. iliausiai i vis kalbjusi buvo sutiktas poetas M.Kariauskas. Jis ragino neatleisti udikams, nes jie inojo, k daro inojo Stalinas, inojo stalinizmo krjai. Rusikai pradjs kalbti Vilniaus auktosios partins mokyklos docentas A.Merkelis buvo nuvilptas. Tik pirmininkaujanio paprayti, mons leido docentui kalbti rusikai. Visus labai nuvyl Jono Griciaus kalba. Jis nepapasakojo, jog veant j eim talkininkavo save raytoju vadins J.imkus. Istorinius vykius inani moni Jonas netikino, kad j, tvus, brolius, seseris igelbjo A.Sniekus, J.Paleckis, M.Gedvilas, P.Cvirka. Eksportui usien skirtai Stalino propagandai buvo reikalinga isaugoti Augustino Griciaus ir dar keleto moni, inom Lietuvos inteligent, eimas. Suauds P.Dovydait, Stalinas jo eimai leido gyventi. U i teis snus Jonas turjo diktatoriui atidirbti savo kryba. Objektyviai velgiant, Gricius atidav duokl Stalinui mitinge, skirtame stalinizmo aukoms pagerbti Mitingas truko vos 30 minui. Spaudoje buvo paadta leisti kalbti visiems norintiems. Incidentas su Merkeliu parod, kad net tarp partijos suauktj buvo daug drsi ir galvojani moni. Tai igsdino organizatorius, todl jie ir skubjo greiiau baigti miting.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7.
PIRMASIS VIEAS LLL SURENGTAS DIDIJ TRMIM SIBIR MINJIMAS VILNIUJE 1988 M. GEGUS 22 D.
1988 m. balandio mn. viduryje Lietuvos laisvs lyga kreipsi visuomen, kviesdama suruoti keliose Vilniaus ir Kauno banyiose didij trmim Sibir 40-j metini minjimus. Kiek vliau apie 30 Lietuvos tikinij pasisil paminti i lidn sukakt visose Lietuvos banyiose. 1988 m. gegus mn. pradioje keturi vilnieiai LLL nariai Vytautas Boguis, Romaldas Ragaiis, Antanas Terleckas ir Andrius Tukus pakviet lietuvius, lenkus, ydus surengti miting gegus 22 d. 15 val. Gedimino aiktje. Gegus 12 d. tarybin administracija suauk Vilniuje mokslin konferencij tema Politinio darbo su monmis pertvarkymas svarbi slyga stiprinant partijos ryius su masmis. Joje dalyvavo gerai inomi sovietiniai veikjai L.epetys, lyius, esnaviius. T pai dien Algimantas ekuolis, kaip jis pats pareik kalbdamas Vilniaus valstybinio universiteto studentams, susprogdino adtj bomb Maskvai leidus reabilitavo Lietuvos valstybs simbol Vyt. Po dviej dien E.Rimos straipsn apie Vyt ispausdino Komjaunimo tiesa. Ruoiamus 180
stalinizmo genocido minjimus Lietuvoje mintoji konferencija buvo nurodiusi respublikinei spaudai nutylti. Faktikai Lietuvos patriotai privert sovietin administracij suruoti valdik stalinizmo auk minjim gegus 22 d. ivakarse. Prostalinikai nusiteikusiai liaudiai buvo praneta, kad bus pagerbtos tik savj aukos ne tos, kurios priskiriamos buruazini nacionalist kategorijai. Komjaunimo tiesa gegus 19 d. numer paskyr Kapsuko vyriausybs nariui A.Jakeviiui prisiminti. D.Repien rod, kokie nedkingi buvo A.Jakeviiui ne tik jo bendraygiai kovojant u Stalino idjas Lietuvoje, bet ir jo mokiniai. Stalinas susidorojo su A.Jakeviiumi vienu i pirmj dar 1936 m. kartu su akademiku S.Matulaiiu ir V.Serbenta. Autor pamiro ar tiesiog nuslp fakt, kad Z.Angarietis labai negarbingai elgsi mint savo partini draug atvilgiu vizavo Stalino kelialap vieniems tremt, antriems konclager, tretiems pas Lenin, Sverdlov ir Dzerinsk Vis dlto D.Repien galvojantiems parod, jog negalima pasitikti sovietine lietuvikja enciklopedija, kurioje raoma, jog buvs kapsukinis komisaras A.Jakeviius 19431956 m. dirbo pedagogin darb Saratovo srityje. Autor iaikino, kad komisaras net septynerius metus praleido Gulago salyne, i kur apaks 1943 m. buvo ileistas. A.Sniekus nesunkiai susirado dl vairi prieasi generalisimo nenugalabytus R.armait, K.Preik, B.Puin, B.Pransk-alion, J.Gak ir kt. ie buvo pustinai sveiki ir galjo pasitarnauti Josifui Visarionoviiui MolotovoRibentropo pakto btinybei rodyti. Tuo tarpu invalidas A.Jakeviius jau nebeturjo jg krauti Stalinui politin kapital. Todl jo niekas i lietuvi komunist ir neiekojo. 1957 m. atvyks Lietuv buvs Kapsuko, Angarieio draugas net nedrso ueiti LKP CK pas savo mokinius. ie suprat, kad dar galima kai k ispausti i suvaikjusio senelio, dav jam but Vilniuje. Deja, niekas i soij, greta kuri prezidiumuose sddavo u stor akini stikl slepis savo aklum A.Jakeviius, nerado reikalo pasidomti surusjusio buvusio komisaro ank likimu. Ir iandien niekas neino apie juos. Gegus 19 d. Vilniaus miesto vykdomj komitet pakviesti jo organizatoriai. A.Tukui atsisakius, lik trys nujo. Miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaionas ir miesto prokuroras Sodeika spjo juos nerengti antrojo mitingo. Mat LKP CK nusprend ir kart pabandyti aplenkti LLL surengti prie Z.Angarieio paminklo kontrmiting. T pai dien mitingo organizatoriai V.Boguis, R.Ragaiis, A.Terleckas ir A.Tukus isiunt Maskv telegram SSRS generaliniam prokurorui Rekunkovui: Gegus 22 d. ruoiamasi pagerbti prie 40 met 200 tkstani deportuot Lietuvos gyventoj atminim. Vilniaus miesto prokuroras Sodeika, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaionas pareik, kad imsis griet represij. Praom apginti SSRS Konstitucijos 50 str. Vakarins naujienos gegus 20 d. numeryje Stalino aukai Z.Angarieiui paskyr net du straipsnius. R.armaitis papasakojo labai maai tiesos apie Kapsuko vyriausybs Vidaus reikal komisar. Korespondent G.Milkeviit pateik nemaai domi fakt. Taiau ji tikino skaitytoj, kad istorija Z.Angariet iteisino. 181
Niekada! Niekada neiteisins ios Stalino aukos nei lietuvi tauta, nei istorija. Neiteisins mogaus, paskyrusio savo gyvenim absurdikos, nusikalstamos ir kruvinos idjos gyvendinimui Lietuvoje. Aiku, apie LLL miting spauda neprane. Net apie sovietin kontrmiting informavo tik Vakarins naujienos. Valdikame renginyje gegus 21 d. Z.Angarietis ir A.Guzeviius buvo paskelbti stalinizmo aukomis. Taiau ten susirinko nemaai galvojani moni, kurie gerai inojo, kad abi tos aukos buvo ars stalininio genocido vykdytojai. I mitingo vadovo G.Tarvydo daugelis pirm kart suinojo tai, kas iki tol buvo slepiama: soviet konclageriuose buvo kalinami ne tik poetas Antanas Mikinis ir prof. Prancikus ivickis, bet ir 1918 m. Kapsuko vyriausybs ministras Aleksandras Jakeviius, kur akl A.Sniekus visikai isunk savo pigiai propagandai. O dar taip neseniai sovietin spauda tikino skaitytojus, kad A.Mikinis niekada nera antistalinini eilrai, todl ir negaljo kalti. Vienam pirmj kalbjusiam R.armaiiui, buvusiam Z.Angarieio sekretoriui, neapsivert lieuvis paaikinti, u k Stalino sakymu 1940 m. gegus 22 d. buvo suaudytas is jo pastumdlis. Kai kam galjo susidaryti spdis, kad VKP(b) narys represuotas uvo autoavarijoje. Oratorius smoningai nutyljo, kad Kapsuko mona Elena Tautkait buvo suaudyta, o jos sesuo Eugenija itremta. Kam tokias smulkmenas liaudiai inoti treiaisiais glasnostj metais? Nepasitenkinim kalbtoj skleidiamu melu mitingo dalyviai iliejo ant Vilniaus auktosios partins mokyklos docento A.Merkelio. Rusikai pradjs kalbti docentas buvo nuvilptas ir nuplotas. Tai buvo neregtas sovietinio Vilniaus istorijoje liaudies isiokimas. Tai igsdino organizatorius, todl jie skubjo greiiau ubaigti miting. Daugeliui mitingo dalyvi sunku buvo suprasti, kaip galima stalinist laikyti Stalino auka. Visarionoviius elgsi visikai logikai nenorjo palikti gyv bendr nusikaltim liudinink. Pirm kart i R.armaiio suinojome, kad A.Guzeviius taip pat buvo to meto auka. 1945 m. vasar Lietuvos kaljimuose kalinti mons inojo, kad A.Guzevii pakeit NKGB komisarai rusai nesugebjo bti iauresni u savo pirmtak. Visus labai nuvyl Jono Griciaus kalba. Jis nepasak, jog veant jo eim talkininkavo save raytoju vadins J.imkus. Istorinius vykius inani moni netikino jo teiginiai, kad j, tvus, brolius, seseris igelbjo Sniekus, Paleckis, Gedvilas, Cvirka. Eksportui usien skirtai Stalino propagandai buvo reikalinga isaugoti Augustino Griciaus ir dar keleto moni, inom Lietuvos inteligent, eimas. Mitingas truko vos 30 min. Spaudoje buvo paadta leisti kalbti visiems norintiems. Taiau isigandusi kompartija neleido. Pasirod, kad ji dar yra pajgi primesti savo grubi vali, taiau visikai nra pasiruousi diskutuoti, polemizuoti su kitaip mstaniais. Tai buvo bolevikinis kontrmitingas, skirtas Stalino ir Sniekaus nusikaltimams sumenkinti.
182
Daugumai moni isiskirsius, prie Angarieio paminklo brelis moni apsupo inteligentikos ivaizdos moter, renkani paraus po kakokia peticija. Kalbama, kad tai buvo A.Auktikalnien. ekistai sutrukd jos saviveikl. Vis tik ji sugebjo iplatinti kelet savojo dokumento nuora. Greit po to A.Auktikalnien buvo paalinta i partijos ir kelet kart idergta spaudoje. i valdios suaukta demonstracija paiai kompartijai ir KGB buvo ne maesnis antausis negu 1987 m. rugpjio 23 d. LLL surengtas mitingas prie A.Mickeviiaus paminklo. Prie to paminklo rinkosi mons, kuriuos pakviet LLL ir katalikai. O prie Z.Angarieio paminklo partijos pakviesti. Taiau buvo parodytas toks nepaklusnumas valdiai! Minios elgesys perspjo kompartij, jog verta rimtai susirpinti savo likimu. Gegus 21 d. vakare A.Terlecko bute susirinko mitingo organizatoriai parengti rezoliucijos projekto. inodami, kad milicijos mokyklos kursanto B.Molanovo eimai skirtuose kambariuose, esaniuose antrajame aukte, klausomasi kiekvieno odio, vyrai ijo mik. Taiau juos pastoviai visur sekiojo kelios lengvosios mainos, pilnos sportikos ivaizdos vyruk, kuri veidai be odi bylojo, kokioje staigoje jie duon usidirba. Gegus 22 d. ryt Nijol Sadnait po Kalvarij procesijos nuvaiavo v.Mikalojaus banyi. ia j stm lengvj main ir parve namo. sak niekur neieiti. A.Terleckas taip pat negaljo skstis valdios dmesio stoka. Einant parduotuv j sustabd milicijos leitenantas ir rusikai pareikalavo vis dien niekur neieiti i nam. Leitenantas negaljo paaikinti, kokiu pagrindu taikoma i tarybinei teisei neinoma juridin sankcija. Vliau A.Terleck parduotuv lydjo du lengvieji automobiliai, prie parduotuvs slankiojo gerai mit vyrukai Prie 10 val. Vytautas Boguis su mona ir JAV pilieiu Dariumi Suiedliu ijo i nam. Netoliese juos sulaik milicija bei civiliai. banyi es V.Boguiui negalima eiti, o pas A.Terleck gals nuvaiuoti alia main vairuojanio milicijos leitenanto sdjo civilis, juos lydjo kitas automobilis, pilnas civili. Apie pietus pas A.Terleck prisistat Lietuvos televizijos ir radijo korespondentas Virgilijus Liauka. Vaidino nustebus, kad be jokios juridins sankcijos persitvarkymo eroj mons laikomi nam arete. Tikino, kad 14 val. 30 min. jiems bus leista ieiti miest. 13 val. pas A.Terleck Nemenins plent po pamald atvyko daug draug, tarp j D.Suiedlis. Jis papasakojo, kad v.Mikalojaus banyioje niekas i kunig nei vienu odiu neusimin apie prie 40 met vykus Lietuvos istorijos tragik fakt, taiau giedoti himn monms netrukd. v.Teress banyioje prelatas A.Gutauskas pasak iai progai skirt gra pamoksl, taiau himn giedoti trukd. Tuo metu Nemenins plente prie A.Terlecko nam budjo dvi-trys lengvosios mainos, i piet puss dar dvi, o mike keli milicininkai, toliau dar dvi mainos.
183
14 val. 30 min., kada apsuptieji pamgino ieiti miest, visus praleido, iskyrus V.Bogu ir A.Terleck, kuriuos milicininkai grieb u rank. iai akcijai vadovavo civiliai ir papulkininkis. Kit dien Vidaus reikal ministerijos karininkai piktinosi, kad vienam antisovietikui saugoti reikia trisdeimties milicinink. Karininkai u tokias kalbas buvo ibarti generolo S.Lisausko. Patys buvo ivadinti antisovietikais. Po Sumos i v.Teress, v.Mikalojaus, v.Petro ir Povilo bei kit Vilniaus banyi, i Senamiesio, i vis pusi centrinmis gatvmis Gedimino aikt pradjo traukti minios moni (tikintieji kai kuriose banyiose lietuvikai ir lenkikai buvo pakviesti miting, be to, mieste buvo ikabinti skelbimai, apie rengin prane usienio lietuvikosios radijos stotys). Dar gerokai prie minjimo pradi Gedimino aikt i vis pusi apsupo milicija bei rusikai kalbantys draugovininkai. Tarp j vaiktinjo civiliai susirpinusiais veidais. aikt patekus pirmiesiems monms, kitiems kelias jau buvo ukirstas nepadjo nei milicinink kalbinjimai, nei mogaus teisi paeidimo konstatavimas. Net taksi sustojimas Gedimino aiktje buvo udraustas. Algimantui Andreikai ir Eugenijui Krukovskiui aikt pavyko prasiverti tik po to, kai jie simai draugovinink br, jus prie Katedros vaikyti moni. Gedimino aiktje susirinko apie tris tkstanius moni. Jei ne valdios teroras, susirinkusij skaiius bt deimteriopai didesnis tkstaniai moni susibr aplinkinse gatvse ir negaljo prasiverti Gedimino aikt. Bergdios buvo KGB ir milicijos pastangos 15 val. prasidjo mitingas. susirinkusius kreipsi pro milicijos kordon prasivers Andrius Tukus. Jis perskait Vilniaus visuomens rezoliucij, kurioje i valdios pareikalauta trmimus vykdiusius nusikaltlius patraukti baudiamojon atsakomybn, birelio 14-j paskelbti tremtini diena, pripastant j valstybine gedulo diena, leisti visuomenei jos lomis pastatyti Lietuvos tremtiniui paminkl Vilniuje, Gedimino aiktje, paskelbti kiekvieno trmimo tiksl itremtj skaii ir kt. Tylos minute pagerbtas nekaltai nukentjusij atminimas. Kalbas pasak Algimantas Vainoras ir Algimantas Andreika. Kalbant A.Andreikai milicija pradjo pulti susirinkusiuosius. Labai grubiai tvarkos saugotojai jga pradjo vaikyti dalyvius: stumdyti moteris, griebti u rank vyrus, grieb A.Andreik, ulau jam rank ir eiese eme nutemp per aikt. Tarp vykdiusi teroro akt buvo kapitonas Milaevi. mons dainavo liaudies dainas. Milicininkams tai labai nepatiko. Jie stumd dainuojanius, bet mons toliau dainavo. Eugenijus Krukovskis mgino dar kart perskaityti negirdjusiems rezoliucij. J upuol uniformuoti asmenys, ipl i rank tekst, ulau rankas ir nutemp milicijos main. Veamas skyri E.Krukovskis girdjo per automobilyje rengt racij uklausim: Kiek aiktje susirinko moni? Trys tkstaniai sek atsakymas. Girdjo sakym utverti prijim prie Centrinio pato. Milicijos skyriu-
184
je Kosciukos gatvje serantas Novikovas E.Krukovskiui pareik: Ja by tebia, suka, povesil! J tard (labai mandagiai) KGB darbuotojas Krukauskas. A.Andreik milicininkai ant rank nune prieais Gedimino aikt esant VRM pastat, ten pat buvo nutemptas ir VFR pilietis, bands fotografuoti vykius. Sovietins valdios auk pagerbimas Gedimino aiktje truko 1520 minui. Milicija jga ivaik dalyvius. Oratoriams vis t laik trukd tranki oki muzika, sklindanti i specialiai mitingo vietoje valdios pastatyto radiofikuoto autobuso garsiakalbi. Buvo ir daugiau sulaikytj. Patikrinus dokumentus ir pasikalbjus, po keli valand paleisti A.Andreika, E.Krukovskis ir kiti. Kit dien A.Andreika buvo draug nuvetas traumatologin skyri. Jam buvo inarintos abi rankos ir ugautas stuburkaulis (A.Andreika yra kariuomens invalidas po stuburo lio).
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7. A.TERLECKAS. DIDYSIS SMOKSLAS PRIE LIETUV. KAUNAS, 1996 M.
LIETUVOS GEDULO DIENA

1941 m. birelio 1418 d. trmimams Sibir atminti ir ivetiesiems pagerbti buvo nutarta 1988m. birelio 14 d. surengti miting Vilniuje, Gedimino aiktje. minjim organizuoti msi Nijol Sadnait ir Lietuvos laisvs lygos narys Antanas Terleckas. Jie pakviet mones susirinkti 19 valand. KGB per savo mones pasil organizatoriams kreiptis miesto vykdomj komitet ir dav garantij, kad duos leidim ir mitingo netrukdys. Protestuojant prie gegus 22d. demonstracijos ivaikym, buvo nutarta su tokiu praymu nesikreipti. N.Sadnait turjo ivaiuoti Maskv Petro Graulio gynimo komiteto steigimo reikalais, o A.Terleckas ivyko Lvovo pasitarim. Birelio 13 d., sugrs i Lvovo, suinojo, kad jo labai iekojo ir daug kart skambino i vykdomojo komiteto. Birelio 14 d. A.Terleckas su draugais atjo Gedimino aikt pusvalandiu anksiau prie prasidedant mitingui 18.30 val. Aikt jau buvo pilna milicijos darbuotoj ir draugovinink, vaiktinjo saugumieiai. Prijimas prie Katedros centrini dur buvo utvertas milicinink ir draugovinink pusraiu. Taiau is apsupimas buvo daugiau psichologinis drsesniems pavyko per j pereiti. Atjusiems sustojus paiame apsupimo centre, prie A.Terlecko prijo KGB pulkininkas J.esnaviius ir KGB majoras A.Bimbiris. Jie nusived A.Terleck prie autobuso pas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirminink A.Vileik. is pasak, kad leidia mitinguoti. Laiko neriboja, tik prao laikytis tvarkos. A.Terleckas
185
paadjo A.Vileikiui nevartoti odio okupacija, kuris taip nervina miesto galv. Saugumieiai mitingo organizatori palydjo atgal. Organizatoriai paklaus valdios praymo mitinguoti ne prie centrinio jimo, o prie onins Katedros sienos. Dalyviai perjo kit viet prieais Vidaus reikal ministerijos pastat. Mitingas prasidjo 19 val. Susirinko 67 tkstaniai moni. T pai dien buvo praneta ir apie kit miting, turjus vykti ems kio instituto patalpose. Alternatyv rengin organizavo Lietuvos persitvarkymo sjdio vadovyb, kad nebt trukdoma visuomenin rimtis. Gedimino aiktje oratoriai vienas po kito lipo ant pakylos. T dien j buvo 15. LLL mitingas truko 1 valand 15 minui. Pateikiame io mitingo reporta: LLL narys Vytautas Boguis: Po priverstinio Lietuvos jungimo budelis Stalinas ir jo lietuvikieji pakalikai suruo pragaro puot. Liejosi kraujas ir aaros, sklido moter aimanos pro ukaltus gyvulinius vagonus. Deg tuios sodybos. Verk kryiai prie kelio. Budelio kirvis naikino visk, kas venta. Mirties eelonai dundjo Rytus barstydami ms tautiei gyvast po stepes ir Siberijos plynes. Ne, nra atleidimo! Jie inojo, k daro. Tai ne baltos istorijos dms, bet kruvinos. Ir mes privalom joms nusilenkti. Nusimeskim baims ir nepilnavertikumo skraist vardan t 40000 nekaltj, iraukim Lietuvoje tebeskrajojani Stalino ir Berijos dvasi ir klokim pamatus rytojaus Laisvei! (Plojimai, ksniai: Laisvs! Teisybs! Laisv Lietuvai!). LLL narys Andrius Tukus: Dabar madinga kalbti apie Stalino vykdytus nusikaltimus. Bet niekas nepasako, kodl tie nusikaltimai buvo vykdomi. Kodl taip atsitiko, kad Stalinas atjo su savo sbrais ir pradjo kruvin puot. Taip atsitiko todl, kad Hitleris ir Stalinas sudar suokalb, kurio iraika tapo Molotovo Ribentropo paktas. Jie pasidalino Pabaltij ir okupavo j. Dabar mes skinam to pakto vaisius katastrofika ekonomin, ekologin padtis, nyksta tautos smon. Pareikalaukim panaikinti gding MolotovoRibentropo pakt. Reikalaukim laisvs Lietuvai ir visam Pabaltijui! (Plojimai, ksniai: Laisvs!). LLL narys Eugenijus Krukovskis: Ponai ir ponios! 1941 met birelio 1418 dienomis Lietuvoje buvo vykdytas iaurus antihumanikas aktas. Per kelias dienas Stalino budeliai ive purvinuose, dvokianiuose, pritaikytuose galvijams veti vagonuose praktikai be maisto ir vandens deimtis tkstani moni. N vienas tremtinys nebuvo nuteistas, kaip to reikalauja statymas. Negavo galimybs gintis teisme, nes jokio teismo nebuvo. Daugeliui j tai buvo paskutin kelion. Lietuva neteko apie 40 tkstani gyventoj, niekuo nenusikaltusi moni. Jie i anksto buvo pasmerkti fiziniam sunaikinimui. Argi mes galime tai pamirti? Ne! Gegus 22 dien jau buvom susirink paminti didiausi, 1948 met gegus mnesio, trmim. Tuo metu per tris dienas buvo iveta i Lietuvos apie 200 tkstani gyventoj. Mes buvom susirink j pagerbti, bet ms uniformuoti draugai ir sargai neleido to padaryti, tais paiais stalininiais metodais panaudodami smurt. Jie ivaik ms taiki demonstracij (ksniai: Gda! Gda jiems!). Kur tikroji demokratija, persitvarkymas, vieumas?!! Ar jis pasiek Lietuv? O galbt mes neteistai reikalaujame 186
nubausti Stalino laik budelius, jo sakym vykdytojus? Ne, mes turime teis juos teisti, kaip buvo teisiami nacistiniai nusikaltliai Niurnberge (Bravo, bravo! Teismo!!). Dabar jau ne paslaptis, kad Stalin savotikai labai jaudino nacionalinis klausimas. Jis surado savo bd jam isprsti. Stalinas norjo fizikai sunaikinti ms taut ir tuo tikslu padar labai daug. Stalino laikai baigsi. Jis pasimir. Po jo liko lageriai ir daugelis neisprst problem, viena svarbiausi nacionalin. iuo metu TSRS propaguojama demokratijos ir vieumo politika visikai nepaliet nacionalins problemos. Nematyti poymi, rodani, kad dabartin Kremliaus vadovyb bt pajgi j isprsti. Mes esame Lietuvos pilieiai, taiau neturime savo pilietybs. Ir iandien lageriuose bei tremtyje gyvena ms broliai, ir iandien vyksta iveimas i Lietuvos. Iveami kaliniai darbui Rusijoje, iveami kariai. Jie nemokama darbo jga, i dien vergai tolimuose Uralo bei Sibiro rajonuose stiprina tarybins imperijos gali. Nacionalinis klausimas pagrindin ndienos problema. Ar pasiryusi j isprsti Gorbaiovo valdia? Sprendiant i 19-osios valdanios partijos konferencijos tezi ir reakcingo delegat srao, nei partin konferencija, nei planuojamas plenumas neduos teigiam rezultat nacionaliniu klausimu. Lietuvoje rinkimai vyksta pagal antidemokratin StalinoBerijos ablon. Ir toliau ms tautos ateitis priklausys nuo moni, kurie tiesiogiai atsakingi u iandienin tragik Lietuvos padt. Mes reikalaujame nubausti ne tik Stalino, bet ir vlesni laik budelius. Mes reikalaujame savo teisi, vieumo, laisvs! (Bravo! Valio! Laisvs Lietuvai!). Buvs partizanas LLL narys Leonas Laurinskas ikl tautin Lietuvos vliav. Tai labai supykd valdios atstovus, taiau nudiugino ir kvp mitinguojanius. Daugelis verk, buiavo vliav taip seniai mons jos nemat. Stasys Pancerna: Mes reikalaujam i valdios pliuralizmo, taiau ir patys turime bti pliuralistikai nusiteik. A ne taip galvoju, kaip prie tai kalbj draugai. Mes esame Michailo Gorbaiovo bendraminiai. Mes laisv tursime tik tada, kai laims vieumas ir persitvarkymas (Minios pasipiktinimo ksniai). O jei atiduosim pozicijas stalinistams, nieko i to nebus (Minia piktinasi). Turiu dar vien pasilym: Kaln Karabachas (Minia protestuoja, girdisi ksniai). A esu buvs partizanas, 20 met sdjau kaljime, ir js, snargliai, man nenurodinsit! (Laisvs! Laisvs!). A, tarp kitko, neseniai nekjau su Vidaus reikal ministru ir praiau, kad nejudint katalik (Minia vilpia, aukia: Veriau Terleckui duokit panekt! Buvai Lietuvos duobkasys). Moteris, kurios pavards nustatyti nepavyko, kalbjo apie ideologin prievart Lietuvoje, ypa prievartin rus kalbos mokym, pareik protest prie lietuvi kari panaudojim slopinant afgan tautos pasiprieinim okupacinei kariuomenei. Kalb baig iais odiais: I Vilniaus eelonai jo ir jo tolimus Sibiro kratus, o ukaltuose vagonuose ve ne gyvulius, o mones. Kai eelonai sujuddavo, i lietuvi krtini versi rauda, o idiuv lpos su skausmu kartojo: Sudie, brangioji Lietuva! (Plojimai). V.Vaineikis: A 15 met ibuvau katorgoj. Diaugiuosi, kad jaunimas neumiro tv kani. Atveiau i kaimo senuts praym prisiminti 1941 metais 187
ivet ir nuudyt iaurje jos brol mokytoj. Kartu ir savo skausm pyniau kelet eiliuot posm Per mikrofon i autobuso pasigirsta balsas: Dmesio! Dmesio! Gerbiami vilnieiai ir miesto sveiai! jus kreipiasi Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Vileikis (vilpimai, ksniai). Leidom paminti Stalino aukas ir susitarm, kad i priemon js pravesit garbingai. Mes girdim, kad js kalbat ne apie tai. Bkit dentelmenai ir kalbkit, apie k susitarm, kitaip js paeidiat ms susitarim. Mes irgi paeisim savj paad (ksniai: Tai kokia ia demokratija!? Laisvs, laisvs Lietuvai!). Kunigas Rokas Puzonas, prisistats ir katalikikai pasisveikins, kalbjo apie aukt nepriklausomos Lietuvos lietuvio dorov, meil emei, darbui ir to pagrind tikjim Dievu, itikimyb laisvs principams. Kalbtojas primin Lietuvos Banyiai ir tautai padarytas skriaudas Katedros atmim ir iniekinim, kunig Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkeviiaus SJ bei pasauliei Viktoro Petkaus, Balio Gajausko, Gintauto Iemanto, Petro Graulio kalinim, Vilniaus vyskupo Julijono Steponaviiaus itrmim agar, KGB diktat kunig seminarijos vadovybei ir klierik verbavim. Robertas Grigas: Esu Robertas Grigas. Broliai ir seserys! Be galo diugu myliniam Lietuv mogui matyti, kiek js ia susirinko paminti mums atmintin vyki (oficialiais valdios duomenimis 10 tkstani Leidjai). Ai jums Lietuvos vardu! (Plojimai). Galima bt daug kalbti, minint tkstanius nekaltai ivet. Apie tai iandien jau rao ir oficialioji spauda. Tai milijon kankini aukos kaina prasiverusi tiesa gyvenimo paviri (Plojimai). Kai suinome i dabartins tarybins spaudos, kokiomis priemonmis buvo tardomi mons, kaip cenzra prievartaudavo raytojus, pasidaro aiku, kad mons negaljo tylti. Jeigu lietuviai nebt prieinsi tokiam nemonikumui, ar mes galtume save gerbti? Natraliai mogus ir turi prieintis tam, kas bloga. Kodl mes smerkiame, kodl pravardiuojame banditais tuos, kurie pakilo pasiprieinti iam nemonikumui?! () E.Puodien, buvusi Lietuvos rinktins krepinink, pasidalijo prisiminimais i gyvenimo nepriklausomoje Lietuvoje bei patirt kani tremtyje. J itrm tik u tai, kad buvo Lietuvos krepinio rinktins, parveusios Lietuvai 1938 m. i Romos sidabro medal, nar. A.Tukui pasilius, mons vieningai ireik savo solidarum su armn tauta. Po to keli mitingo dalyviai perskait savo ir inom poet eiles apie Lietuv. Antanas Grigas (R.Grigo tvas): Kiekviena tauta turi teis fizin ir nacionalin gyvyb. Kiekvienos tautos pagrindin gyvybs slyga yra pilnutinis valstybingumas, sien nepaeidiamumas, savo armijos ir pilnutinio savarankikumo turjimas (Plojimai). i gyvybin teis lietuviams, latviams, estams ir kai kurioms kitoms tautoms buvo paneigta 1939 metais. Budeliai i Ryt ir Vakar sudar slapt suokalb, nukreipt prie ms tautas. jungimas Soviet Sjung buvo nuo pradios iki pabaigos neteistas (Plojimai, ksniai: Melas buvo!), paremtas smurtu, klasta, prieingas lietuvi tautos, liaudies valiai. Su iom tautom Stalinas maiau 188
skaitsi negu Romos vergvaldiai su vergais. Man ypa bjaurus, nepakeniamas melas apie laisv Pabaltijo taut apsisprendim (Plojimai). Ar buvo pateikti biuleteniai tiems, kurie nori stoti Soviet Sjung ir kurie nori laisvos Lietuvos? Nebuvo! O gal buvo duotas sraas moni, kurie norjo prisijungimo, ir t, kurie norjo laisvos Lietuvos? Ne! Buvo vienintelis blokas! Buvo leista pasirinkti vien vienintel galimyb i vienos. K reikia odis pasirinkti? (Plojimai). Prie vykdant apsispendim jau buvo vestos Soviet Sjungos karins pajgos. Tarptautin teis skelbia: jeigu valstybje vestos kitos valstybs karins pajgos, negali toje alyje bti vykdomas joks referendumas, joks apsisprendimas. Tokiu gyvybikai svarbiu klausimu turjo bti ne Seimo rinkimai, o tautos referendumas, daroma apklausa, pateiktos dvi galimybs. ito nebuvo! O laisvai prisijungusi taut naikinimas prasidjo prajus vos metams po to laisvo sijungimo! itaip niekas niekada istorijoje netransportavo joki verg. Budeliai pavydjo ne tik vandens, bet ir oro. Jie tik laikas nuo laiko atpldavo duris mirusiems imesti. Ir mt vaikus j motin akivaizdoje arba motinas j vaik akivaizdoje. I ten ivet tkstaniai mir nuo bado ir alio, o kurie gro, gro invalidais. Toks buvo apsisprendimas! Mes kreipiams Soviet Sjungos generalin sekretori M.Gorbaiov, vis vyriausyb, visas Soviet Sjungos tautas ir visas tautas pasaulyje, paydami: nebkite abejingi kit skausmui, padkite lietuviams, latviams, estams atgauti piln nepriklausomyb, piln suverenum (Plojimai). Paskelbkite pagaliau t niekik budeli suokalb, nukreipt prie lietuvi, latvi ir est tautas, suokalb apie pasidalijim takos sferomis. Nedelsiant grinkite laisv ms tautos kaliniams, kurie tebekalinami (Plojimai) vien u tai, kad sak ties. A irgi norjau pasakyti ties ir tiktai ties laisv Lietuvai! (Plojimai. Minia skanduoja: Laisvs!). Antanas Terleckas: Esu Antanas Terleckas (Plojimai). Tarybins spaudos dka esam neakivaizdiai pastami. Buvo daug reikalavim bausti tuos, kurie asmenikai vykd Stalino planus. Kalbsiu asmenikai, niekieno negaliotas. Esu ikaljs 11 met, todl, manau, turiu moralin teis pasakyti savo nuomon. Atleidiu tiems, kurie trm ir kalino, kankino mane. Juos jau iandien nubaud Dievas tuo, kad dabar gali apie savo nusikaltimus skaityti tarybinje spaudoje. Tai jiems didiausia bausm (Plojimai). ia tarp js matau KGB pulkinink esnavii (O!). Jam esu saks Kolymoje, kur jis mane du kartus aplank: jeigu j ir jo draugus teis, atsisakysiu dalyvauti kaip kaltinimo liudininkas. od visada itessiu (Plojimai). O js, brangieji, kaip norite, taip elkits. Ai, kad nugaljote baims jausm ir gausiai ia susirinkote (Plojimai). Esu daug kart tardytas, daug kart kratytas ir turbt krat ms bute skaiiumi sumuiau visus taryb Lietuvos rekordus (Plojimai). Ikviestas tuos rmus, kur Lenino paminklas ranka rodo, girddavau priekaitus, kad a neva silpninu taryb valdi. tai atsakydavau: Mano didiausia svajon, kad taryb valdia tiek sustiprt, jog gal gale liautsi mans bijoti (Plojimai). Kad liautsi bijoti mogaus, ginkluoto vien tik odiu (Plojimai). Esu labai laimingas, matydamas, kad i valdia iandien jau drsesn, jog leido mums susirinkti ir net gan grietai kalbti. Mans draugai pra per daug taryb valdios 189
negirti (Minia juokiasi), taiau esu priverstas padkoti tiems, kurie leido mums ia susirinkti. Noriu visus pakviesti dalyvauti rugpjio 23 dien vyksianiame mitinge. Ir ten taip pat mandagiai elgtis kaip iandien ia (Plojimai). Pabaigai silau sugiedoti Lietuvos himn, o paskui visiems ramiai isiskirstyti. Jokiu bdu neiti gatves ir nemanifestuoti. Dkoju visiems (ksniai: Vliav ikelt!). Giedamas Lietuvos himnas. Tylos minute pagerbiamas nekalt auk atminimas. Po trmim paminjimo buvo sulaikyti ir nuveti milicijos skyri LLL nariai Leonas Laurinskas ir Genut akalien. L.Laurinskas buvo kaltinamas u buruazins vliavos iklim.
Leidj pastaba. T pai dien Lietuvos persitvarkymo sjdio vadovyb pakviet vilnieius susirinkti ems kio instituto sal, kur sureng kakok alternatyv renginl ir dal moni atitrauk nuo dalyvavimo pagerbiant 1941 m. birelio 1418 d. trmim aukas.
LAISVS PROTRK OKUPACIN VALDIA SLOPINO SMURTU

LIETUVOS RYTO URNALISTAS TIRIA KRUVINUS 1988 M. RUDENS VYKIUS VILNIUJE
Prie deimt met, 1988-j rugsjo 28 dien, milicijos, KGB, SSRS vidaus kariuomens ir raudonj draugovinink pajgos susidorojo su taikaus mitingo Vilniuje dalyviais. Mitingas buvo sukviestas norint pasakyti ties apie 1939 met rugsjo 28-j pasirayt antrj SSRS ir Vokietijos pakto slaptj protokol, nubrus naujas Lietuvos okupacijos ribas. Kodl btent tada sovietin valdia nusprend prie demonstrantus panaudoti brutali jg? Kas kr banan baliumi vliau pavadintos baudj akcijos scenarij? Kaip sisuko smurto smagraiai? Kai kurie anuos vykius i arti mat ir juose dalyvav mons teigia, kad ir jiems 1988-j rugsjo 28-oji paliko iki iol nemint msli. NUSPRSTA DUOTI ATKIRT Viena juodj Lietuvos istorijos dien 1939 met rugsjo 28-oji, kai buvo pasiraytas antrasis SSRS ir Vokietijos pakto slaptasis protokolas, nubrs naujas Lietuvos okupacijos ribas, ilgus metus buvo apskirtai nutylima. Prie deimt met, 1988-aisiais, Sjdio mitinguose is tiron sandris jau nenueidavo nuo oratori lp. 190
Vis dlto 1988 met rugsjo 28 dien, kai Lietuvos laisvs lyga (LLL) pakto 49-j metini proga suauk mones tuometin Gedimino aikt, ios sueigos dalyviai patyr nuomi valdios jg. Mitingui iblakyti buvo mestos milicijos, KGB, SSRS vidaus kariuomens ir raudonj draugovinink pajgos, nors daugiau kaip prie metus drsiausieji jau mitingavo prie Adomo Mickeviiaus paminklo, o 1988-j vasar per Lietuv nuvilnijo Sjdio renginiai, taiau atviro smurto valdia nesigrieb. Kas kr banan baliumi vliau pavadintos baudj akcijos scenarij? Kaip sisuko smurto smagraiai? Kai kurie anuos vykius i arti mat ir juose dalyvav mons teigia, kad ir jiems 1988-j rugsjo 28-oji paliko iki iol nemint msli. SITUACIJA BUVO BRANDINAMA Buv aukti milicijos pareignai mano, kad noras griebtis represij brendo laipsnikai. Rugsjo 28 dienos ipuolio repeticija galima pavadinti rugpjio 23-iosios popiet, kai Vingio parke vykstant daugiatkstantiniam Sjdio mitingui Gedimino aikts prieigose, alia Vidaus reikal ministerijos rm, buvo sutelktos didels milicijos pajgos. Beje, Sjdio iniciatyvin grup mitingui i pradi buvo nusiirjusi kaip tik Gedimino aikt, taiau valdia nesutiko, ir didioji sueiga vyko Vingio parke. PRA APSAUGOTI BADAUTOJUS Rugpjio 23 dien mitinge pasakyti kalb ketins LLL vadovas Antanas Terleckas iki iol neumirta, kaip su juo elgsi Sjdis: Buvome sutar, kad leis kalbti vienam ar dviem ms atstovams, bet jie ms nesileido, apsimet, jog nemato. A. Terleckas mano, kad ias aplinkybes inojusi milicija baiminosi, jog Lygos mons patrauks Gedimino aikt. Sustiprinti viej tvark palaikanias jgas buvo ir formali dingstis. Reikalaudami paleisti i kalinimo viet Bal Gajausk, Gintaut Iemant, kun. Sigit Tamkevii SJ bei kitus politinius kalinius, aiktje badavo Petras Cidzikas, Algimantas Andreika ir j bendraygiai. Sjdio iniciatyvins grups nariai buvo pra valdios apsaugoti badautojus nuo galim provokacij. Taiau t vakar buvo sutelktos tokios pajgos, kad susieti grsming jg su keli badavusi moni apsauga bt tiesiog juokinga. GINKLUOTJ JG PARADAS Tuo tarpu vidaus reikal vadovybei tuokart juokai anaiptol nerpjo. Buv pareignai prisimena: monms artjant prie ministerijos, atrod, kad liaudis ateina turmuoti soviet sistemos forposto. Atvykti prie ministerijos, kur susidariusi tempta padtis, ministro pavaduotojas Marijonas Misiukonis telefonu kviet vien Sjdio lyderi Vytaut Landsberg. 191
Kit dien tarp galim prieasi, kodl aikt pldo mons, profesorius paminjo sklidusi ini apie kakok ginkluotj jg parad Gedimino aiktje, prasidjus, rodos, tuo pat metu, kai mons rinkosi miting Vingio parke. V.Landsbergis taip pat sak minioje pastebjs igrusi, neatsakingus, aistras kurstanius odius kavusi moni. BAND ISAUGOTI VALDI Situacij analizavs tuometinis Kauno milicijos vadovas, vliau viceministras Petras Liubertas usira: Kieno tie mons? Atsitiktiniai Senamiesio girtuokliai? Vidaus reikal ar KGB provokatoriai, pasisti, kad bt galima pateisinti jgos panaudojim? iaip ar taip, milicijai tai buvs signalas rengtis rimtesniems vykiams ir brandinti jgas. Kad pasimetusi paskutins kadencijos soviet Lietuvos valdia rengsi lemiamam bandymui nuslopinti kylani laisvs bang, rodo ir t met rugpjio 2 dien paskubomis priimtas Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakas Dl atsakomybs u nustatytos susirinkim, miting, gatvs eityni ir demonstracij organizavimo ir vykdymo tvarkos paeidim. Rugsjo 16 d. Lietuvos SSR KGB pirmininkas Eduardas Eismuntas pasira direktyv, pareigojusi saugumo padalinius glaudiau bendradarbiauti su vidaus reikal bei prokuratros organais. Buvo nurodyta sistemingai keistis operatyvine informacija, kad bt laiku iaikinti, lokalizuoti ir nutraukti antivisuomeniniai pasireikimai. PAGRASINO NEMALONUMAIS Rugsjo 17-j LLL prane Vilniaus miesto vykdomajam komitetui apie 28 dien Gedimino aiktje rengiam miting. Kadangi rengjai, kaip tada ra oficiozai, siek socializmui prieik, provokacini tiksl, mitinguoti Lygai valdia neleido. Vilniaus miesto vidaus reikal valdybos virininkas Eugenijus Matuzanis prisimena gavs ministerijos nurodym perspti A.Terleck. Milicijos valdyboje Lygos vadovui buv priminta, kad j vl gali itikti nemalonumai. io pokalbio neumiro ir LLL lyderis. Atsisveikindamas su E. Matuzaniu jis pasaks: Iki nemalonaus pasimatymo, draugas pulkininke. LIEP GENERALGUBERNATORIUS Atostogavus vidaus reikal ministr Stas Lisausk pavadavs M.Misiukonis teigia, kad klausim leisti ar neleisti rengti miting i tikrj sprend ne miesto valdia, kuriai buvo adresuotas rengj praneimas, o komunist partijos virns. Sprend asmenikai CK antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas, sak tomis dienomis du kartus io generalgubernatoriumi praminto Maskvos statytinio suauk192
tuose posdiuose dalyvavs M.Misiukonis. Mes su tuometiniu Lietuvos SSR prokuroru Liudviku Sabuiu silme leisti ir apie rengiam miting paskelbti spaudoje. Komunist partijos lyderiai apie tai ir girdti nenorj. N.Mitkino kabinete skambjo reikalavimai udrausti, neleisti, ukirsti keli. Profesionalams buv aiku, kad toks draudimas tai i anksto uprogramuotas milicijos ir demonstrant susidrimas. BUVO KAITINAMA ATMOSFERA Atmosfer kaitino i KGB bei kitais kanalais CK plaukusi informacija apie vairius mitingo metu neva vyksianius ekscesus. Perspta apie laukiam v nuo Gedimino kalno puss bei aikts prieigose vyksianius tarpnacionalinius susirmimus, apie akmen krvas alia remontuojamos T.Vrublevskio gatvs bei planuojamus pogromus. Panaios informacijos nestokojo ir Maskva. Be CK ir KGB ifruoi, aukiausij soviet valdi telegramomis bombardavo net pavieniai kovotojai prie nacionalistus. Vilniaus centre buruaziniai nacionalistai ekstremistai sureng antipartini, antisovietini plakat, karikatr parod, organizuoja tariam badavim, nesankcionuotus mitingus, rugsjo 28-osios ryt telegrafavo Lietuvos SSR prokuratros prokuroras I. akovas. Bet niekas nesiima priemoni, kad visam tam bt ukirstas kelias. Po keli valand prokuroras isiunt Maskv dar vien telegram: Buruaziniai nacionalistai jau renkasi Gedimino aikt! SSRS vidaus reikal ministerijos vadovai tomis dienomis kone kas valand skambindavo Vilni. Kaip pasireng? Ar utenka pajg? Kur isidstys padaliniai? PARENGTAS PRIEMONI PLANAS Artjant mitingo dienai, Vilniaus miesto vidaus reikal valdyba pareng priemoni plan, kur rugsjo 27 dien patvirtino ministro pareigas js M.Misiukonis. Su KGB vadovybe suderint plan M.Misiukonis referavo kompartijos CK administracini organ skyriaus vedjui Vitalijui Geronui, kuris apie j savo ruotu informavo N.Mitkin ir CK pirmj sekretori Rimgaud Songail. Dokumente ufiksuota, kad operacijoje bus panaudotos Vilniaus miesto vidaus reikal valdybos virininko inioje esanios visos milicijos pajgos bei SSRS vidaus kariuomens specialus motorizuotas milicijos dalinys. Pagal soviet statymus pasitelkti Vilniuje dislokuot soviet vidaus kariuomens dalin Lietuvos SSR vidaus reikal ministras galjo tik gavs Soviet Sjungos vidaus reikal ministro leidim. Nereikdavo net ifruots, utekdavo paskambinti Maskv, kad mums reikia j paramos, pavyzdiui, stadione per rungtynes, sak M.Misiukonis. Taiau syk buvo kitaip kareiviai buvo pasireng rimtiems veiksmams. 193
PASKIRSTYTOS FUNKCIJOS Skydais, lazdomis, duj balionliais, almais ekipiruota vidaus kariuomen turjo utverti Gedimino aikts bei kalno prieigas, ustoti ministerijos bei partijos rajono komiteto pastatus. Ministerijos kieme, kuriame, kaip ir pasitarim salje, buvo sutelktos rezervins pajgos, stovjo ir vidaus kariuomens arvuoiai. Visa milicijai rpjusi teritorija buvo suskirstyta sektorius, kuriuose isidst atskiri padaliniai, vadovaujami aukt VRM karinink, Vilniaus vidaus reikal valdybos virininko pavaduotoj bei skyri virinink. Visiems matomose vietose stovjo specialios ekipiruots neturj ir todl maiausiai mones erzin valstybins autoinspekcijos bei vieosios tvarkos apsaugos pareignai. Gumines lazdas daugelis j turjo, taiau ne su savimi buvo nurodyta laikyti jas mainose. SAKYTA PANAUDOTI LAZDAS Rugsjo 28 dien M.Misiukonis pasira potvark Dl specialij priemoni panaudojimo likviduojant grupinius visuomenins tvarkos paeidimus. Jis buvo skirtas SSRS vidaus kariuomens padalinio ir Vilniaus miesto vidaus reikal valdybos patrulins postins tarnybos bataliono vadams. sakomojoje potvarkio dalyje raoma: 1. Grupini visuomens tvarkos paeidim slopinimui panaudoti specialisias priemones (gumines lazdas RP-76). 2. Grupini chuliganizmo pasireikim slopinimui panaudoti specialisias priemones eriomucha. iame potvarkyje savo autograf suderinta paliko ir tuometinis Vilniaus miesto prokuroras Donatas Sodeika. Pagal tuo metu galiojusius statymus panaudoti specialisias priemones buvo leidiama iimtiniais atvejais, masiniams visuomenins tvarkos paeidimams gavus prievartin pobd. SUTELKTOS GRSMINGOS PAJGOS Paiame vyki skuryje buvs tuometinis Vidaus reikal ministerijos vieosios tvarkos apsaugos valdybos virininkas pulkininkas Anatolijus Vilkas band prisiminti, kiek pareign t dien Vilniuje buvo sukelta ant koj. A.Vilko paskaiiavimais, vien Vilniaus milicinink galjo bti traukta keli imtai, milicijos uniforma vilkini vidaus kariuomens kareivi irgi keli imtai, apie du imtus SSRS auktosios milicijos mokyklos Vilniaus fakulteto karin bei auktesniosios J.Bartaino milicijos mokyklos kursant. akcij buvo traukti ir ministerijos aparato karininkai bent pusantro imto moni. Pagal priemoni plan aiktje neturjo bti jokios saviveiklos kiekvienas milicijos darbuotojas i anksto inojo savo funkcijas. Vieni privaljo stebti situaci194
j, fiksuoti nuotaikas, atlikti aikinamj darb, kit pareiga blokuoti prajimus, trei iskirstyti mini. Dar kiti turjo isiaikinti ir, esant reikalui, sutramdyti organizatorius. I anksto numatyta, kuriuose milicijos poskyriuose ie bus kvoiami. TABAS MINISTRO KABINETE Ministro kabinete, kaip prisimena M.Misiukonis, be jo paties ir ministro pavaduotojo Algirdo Kairio, buvo miesto vykdomosios bei partins valdios atstov, prokuroras Petras Babraitis, kakas i CK administracini organ skyriaus. Ne vis laik, bet kartkartmis t dien jame pasirodydavs KGB pirmininko pavaduotojas Henrikas Vaigauskas ir netrukus iame poste j pakeits Edmundas Baltinas. Paprastai ne mes, o Misiukonis pas mus ateidavo, Lietuvos rytui sak buvs auktas KGB pareignas. Taiau t kart reikjo vietoje sprsti operatyvinius udavinius. Paklaustas, kiek saugumiei dalyvavo rugsjo 28-osios mitinge, buvs KGB pulkininkas teig, kad ir labai nordamas tikslaus skaiiaus net tada niekas nebt pasaks: Kiekvienas operatyvinis darbuotojas turjo savo padjj rat. Taiau ms mons jokiuose susidrimuose nedalyvavo tik rinko informacij. FIKSAVO VYKI CHRONOLOGIJ Treiajame ministerijos aukte, tuo metu atostogavusio ministro pavaduotojo Vaclovo emgulio kabinete, buvo sikrs operatyvin vadovavim vykds miesto milicijos vadovas E.Matuzanis. Dabar jam atrodo, kad iame kabinete vis laik buvo tik jis ir vyki chronologij fiksavs majoras Jurijus Kulikovas. 16 val. Vidaus reikal valdybos virininko nurodymu patikrintas ryys tarp padalini ir reagavimo grupi vad. Atskleista trkum. 16 val. 15 min. Spalio rajono vidaus reikal skyriui nurodyta i VRM rezervo pastatyti patrulius prie LKP miesto komiteto, KGB ir Aukiausiojo Teismo. Informacija i Gedimino aikts: 16 valand aiktje dvi Sjdio grups su tautinmis vliavomis. Pasak milicijos metratininko, E.Matuzanis instruktavo rezervo vadus apie reagavimo pobd. Pus ei visika parengtis ir ekipiruot. Praneta, kad yra Vidaus reikal ministerijos vadovybs ir miesto prokuroro sankcija veiksmams ypatingos situacijos metu. Nurodyta specialisias priemones panaudoti tik po atskiros komandos. Nepasiduoti provokacijoms, atsivelgti, kad Sjdis nedalyvauja. Pagrindinis udavinys pavestas specialiosios paskirties batalionui (drg. Balabkinas). Rezervas tik apsupimui. Svarbiausia iaikinti ir ufiksuoti organizatorius.
195
SITUACIJA KEITSI GREITAI Prisimindamas praeitin tolstanius vykius, E.Matuzanis sak dar prie miting bands tikinti VRM vadovyb, kad milicijos pajgomis atitverti aikt, sulaikyti j eisiani mini bergdias reikalas. I majoro J.Kulikovo ura matyti, kad milicijai niekaip nesisek sustabdyti i vairi gatvi aiktn plstanius mones. Vienas po kito sek operacijai vadovavusio E.Matuzanio nurodymai panaudoti rezervus, permesti pajgas i vienos gatvs kit, kartesn Gedimino aikts prieig tak. Iki mitingo pradios buvo likusi daugiau kaip valanda, kai visiems rezervams buvo duota nauja parengties komanda ne pus ei, o tuoj pat. NESTENG SULAIKYTI MONI Milicijos majoro uraai ufiksavo tiksl pagrindini vyki laik. 17 val. 15 min. aktyvi organizatori grup, aplenkusi aikt, renkasi Pukino skverelyje. Auktosios milicijos mokyklos kuop permesti pagalb Drsuiui. 17 val. 50 min. praneimas apie nenorini isiskirstyti moni susitelkim Pionieri ir Pilies gatvse. Dar po penki minui keli imt moni minia, prasiverusi nuo Kutuzovo aikts, mitinguoja prie telegrafo. i grup bando susijungti su prasidjusio prie gazuoto vandens automat mitingo dalyviais. Ufiksuota, kad mitingas prasidjo deimt po ei. Prajus vos penkios minutms, majoras J.Kulikovas ura: vestas spec. padalinys, nes minia neklauso kalbinjim, mto akmenis ir butelius, aukia: faistai!, okupantai!. ORATORIUS KALBJO NEILGAI Miting pradjs Vytautas Boguis padeklamavo eilrat ir suteik od A.Terleckui. Lietuvos laisvs lygos vadovas tik pradjo savo prie mnes Sjdio mitinge nepasakyt kalb, kai usikirto megafonas. Taiau pratsti kalbos oratorius nebt galjs ir dl kitos, kur kas rimtesns prieasties: grindiniu, greit artdamas prie minios, jau ritosi valdik bat bildesys. ILIKO IMTAI LIUDIJIM Archyvuose iliko daugyb po i vyki tuometinei valdiai adresuot kolektyvini laik, imtai kit milicijos smurto liudijim. Jie be jokio perspjimo puol muti lazdomis. Kakas i minios suuko: Ssti ant ems. Puola! Man ant keli ugriuvo moteris, padjau atsikelti ir pats kliausi, kai mane sugrieb u plauk ir kirto lazda per deinj pet. Mu ir spard nugriuvusius, verk vaikas, klyk moterys. Buvo sunku susivokti, kas vyksta. 196
Maiau gal 40 metr ruo, kuriame vienas alia kito jo muantys vyrai. Jie ir mu, ir stm. Visi jie buvo vienodai apsireng, vienodo veido. Tai aiki provokacija, savo pareikime ra Lietuvos persitvarkymo sjdio iniciatyvin grup. Vykdomasis komitetas, neleids Lietuvos laisvs lygai organizuoti mitingo ir inodamas, kad mons vis vien susirinks, per masins informacijos priemones gyventoj nespjo. Sjdis reikalavo, kad bt vardyti ir nubausti dl susidorojimo su taikais demonstrantais kalti asmenys. NEIRJO TIESIAI AKIS Baudiamojoje byloje dl pareigini galiojim virijimo, kuri 1988 m. spalio 4 dien ikl Vilniaus miesto prokuratra, konstatuota, kad milicijos darbuotojai bei spec. dalinio kareiviai prie gyventojus vartojo fizin jg, gumines lazdas. eiems monms, kurie kreipsi prokuratr, pripaintas lengvas kno sualojimas. Vis dlto Vilniaus miesto prokuratros tardymo skyriaus prokuroras Gytis Gutauskas byl nutrauk velgs, kad milicijos darbuotoj veiksmai buvo teisti... Tikriausiai prokurorui spd padar i Maskvos operatyviai atsista analogiko turinio ivada, kuri savo parau patvirtino SSRS vidaus reikal ministro pirmasis pavaduotojas V.Truinas. MU MILICIJOS POSKYRYJE Po rugsjo 28-osios susidorojimo 25 mons buvo nuveti milicijos poskyr T.Kosciukos gatvje. Prokuroro nutarimu i bylos buvo iskirta mediaga dl milicijos darbuotojo Zenono Bernoto veiksm. Tardymas nustat, kad is apylinks galiotinis rugsjo 29-j Lenino rajono vidaus reikal poskyryje naudojo fizin jg prie paryiais i Gedimino aikts atvet badautoj A.Andreik. Kapitonas Bernotas mu mane per veid, kumiu pairdius, ra prokurorui A.Andreika. Man parkritus ant grind ir pradjus auktis pagalbos, mintas kapitonas ir vienas jo draug smaug mane. Po to spard. Smurto faktus patvirtino liudytoj parodymai ir medik atlikta ekspertiz. Nutraukta ir vl atnaujinta baudiamoji byla galiausiai atsidr Maskvoje. Po patirto smurto prajus daugiau kaip metams, A.Andreika gavo SSRS prokuratros rat, kad byla prie Z.Bernot nutraukta. Maskva ios bylos Vilni nesugrino. Paties Z.Bernoto bene por met Lietuvoje nebuvo matyti kalbama, kad buvo specialiai komandiruotas Ukaukaz. Dabar buvs galiotinis vl gyvena Vilniuje, usidirba vienoje privaioje saugos firmoje.
197
TYR VYRIAUSYBIN KOMISIJA Rugsjo 28-osios vykiams tirti buvo sudaryta vyriausybin komisija, kuri, be jai vadovavusio LSSR ministr tarybos pirmininko pavaduotojo Juozo rio, lygiomis dalimis jo Sjdio iniciatyvins grups nariai ir soviet valdios funkcionieriai. Konstatavusi, kad mitingas buvo udraustas, komisija pripaino, jog is draudimas nebuvo pakankamai pagrstas. Apie tai nebuvo informuota visuomen. Komisija taip pat pripaino, kad SSRS vidaus kariuomens dalinys buvo panaudotas neteistai. Buvs ios komisijos narys advokatas Kazimieras Motieka kaip didiausi komisijos laimjim iandien prisimena ivadose neufiksuot fakt, kad buvo rodyta LKP CK antrojo sekretoriaus N.Mitkino kalt. M.Misiukonis teigia netrukus po rugsjo 28-osios vykusiame kakokiame partinio aktyvo pasitarime sulauks klausimo, kas kaltas, ir parods CK vadovyb prezidiume. Sal plojusi. JGOS SUTELKTOS BE REIKALO Bendraujant su buvusiais auktais milicijos pareignais, susidaro spdis, kad dl an deimtmeio toliuose skendini vyki iki iol vyksta nebyli polemika. Pagrindinis kiekvienam kylantis klausimas: ar buvo galima ivengti smurto? Buvs VRM vieosios tvarkos apsaugos valdybos virininkas A.Vilkas teigia, tada bands rodyti, kad tokios didels milicijos pajgos tik pakenks: Juo labiau nereikjo pritraukti Staniko (Vilniuje dislokuotam soviet vidaus kariuomens pulkui vadovavo Stanislovas Stanikas E.G.) jg. Auktas pareigas tuometinje milicijoje j pareignai tvirtina, kad tarp moni aiktje buv milicijos darbuotojai per radijo ry kone rkte rk, jog reikia kuo skubiau atitraukti vidaus kariuomen. vyki dinamika akivaizdiai pranaavusi krauj. INFORMACIJA I AIKTS Po lazd mons milicijos mainas mt akmenis, sak M.Misiukonis, patvirtins, kad per Liutaur Vasiliausk ir kitus kriminalistus gaudavo objektyvi informacij. Skubiai skambinau Ryg divizijos vadui itnikovui ir Maskv, kad ivest i aikts savo kariuomen. Buvs vidaus reikal ministras S.Lisauskas, rugsjo 28-j savo etuku vaiavs i Ukarpats, prisimena apie vykius suinojs, kai vakare i Ukrainos paskambino dukteriai. Po keli dien per televizij Motieka kalbjo, girdi, atsirado viesus protas, kuris ived kariuomen, sak Lietuvos rytui S.Lisauskas. Betgi tas viesus protas j ir ved. A grietai kalbjau su Misiukoniu. Jis band suversti kalt miestui ir Matuzaniui. Atsipraau, tie reikalai buvo ministerijos, o ne Matuzanio kompetencija. 198
O kodl ministras su dviem pavaduotojais ijo atostog? tarsi polemizuodamas klausia tada vietoj ministro liks M.Misiukonis. KAS DARB PALEIDO LAZDAS? Kad specialusis padalinys lazdomis mu mones, operatyviniam tabui vadovavs pulkininkas E.Matuzanis teigia suinojs po visko: Tai buvo iprovokuota arba vyko spontanikai dl koki nors lokalini konflikt. Jokios komandos panaudoti batalion nebuvo. Tai, kad paleisti darb lazdas nebuvo operacijai vadovavusi pareign komandos, teigia ir buvs vidaus reikal ministras M.Misiukonis. Mes tikrai norjome isiaikinti, kaip pajudjo batalionas, sak M.Misiukonis. Radijo ryys buvo kontroliuojamas. Jeigu tokia komanda bt buvusi, btume inoj. Tuo metu manme, jog kakas specialiai iprovokavo toki situacij, kuri prognozavo saugumas. Buvo ir konkrei tarim, bet negaljome rodyti. KALBA APIE RM PERVERSM Lietuvos laisvs lygos lyderis A.Terleckas mano, kad 1988 met rugsjo 28-j Gedimino aiktje buvo norima ibandyti moni reakcij: Reikjo padauyti mones ir atsikratyti Songailos, o vietoj jo pastatyti gudr mon, kuris eit su Sjdiu. Kalbdamas apie anuos laikus, A.Terleckas, kaip, beje, ir buv aukti KGB karininkai, pabria tuometinio Lietuvos SSR prokuroro L.Sabuio vaidmen: be jo sankcijos, girdi, niekas nebt pajudj. Manau, kad buvo reguliuojama, Lietuvos rytui sak tais laikais saugumo persekiotas Andrius Tukus. Reikjo padaryti keli Brazauskui, kuris vest Lietuv naujais federacijos pagrindais sutvarkyt Soviet Sjung. GYVENIMAS JAU KEIT VAG Dar vienas Lietuvos laisvs lygos mogus V.Boguis simin, kad pulkininkas E.Matuzanis po kiek laiko atsipra dl milicijos panaudoto smurto. mogus pereng per save, Lietuvos rytui sak V.Boguis. Buv aukti vidaus reikal pareignai an met prisimena kaip labai sudting milicijai laikotarp. Kit dien Vyriausyb, pagyrusi milicij, pareik, kad socializmo prieams ir ateityje bus duotas atkirtis, o situacijoje greit susiorientavs CK sekretorius Lionginas epetys per televizij praneko apie milicijos panaudot iurki jg, Lietuvos rytui sak buvs milicijos pareignas P.Liubertas. Grivanti valdia band gelbtis, brukdama milicininkams lazdas, o gyvenimas jau suko visai kit vag.
LIETUVOS RYTAS: [NEPRIKLAUSOMAS ALIES DIENRATIS] 1998 M. RUGSJO 26 D., NR. 225(2359).
199
PENKI MILIJONAI PARA LIETUVAI

TFP PRANEIMAS I PARYIAUS, 1990 M. LAPKRIIO 17 D.
NAUJOS VILTYS Visame pasaulyje visuomen labai domisi pokyiais Ryt Europoje, o ypa Soviet Sjungoje. Berlyno sienos griuvimas ir geleins udangos paklimas suteik nauj vili sulaukti permain soviet reime teisins valstybs sukrimo. AGRESIJOS AUKOS Taiau laisvjimo procese Lietuvos nepriklausomybs pripainimas nerado vietos. Lietuva, Estija ir Latvija 1939 m. MolotovoRibentropo pakto aukos nesulauk n i vienos laisvos valstybs kaltinim agresoriui. Ir dabar progai atsiradus, Lietuva pareik atkurianti nepriklausomyb. Vakar vyriausybs, deja, laiksi dl to neutraliai ir atsisak paremti laisvs siekianias tautas. DIDIAUSIOJI PETICIJA Ir vis dlto plaioji laisvj taut visuomen masikai parod pritarim Lietuvos nepriklausomybei. Tradicijas, eim ir nuosavyb ginantis sambris (TFP), veikis jau daugiau kaip ketvirt imtmeio dvideimtyje pasaulio krat, Lietuvos nepriklausomybei paremti sudar pai didiausi lig iol inom peticij ir surinko 5201274 paraus. Per keturis mnesius (1990m. birelio 1 d. spalio 1 d.) daugiau kaip 300 organizacijai dirbani savanori paskyr savo laik, diena i dienos rinkdami paraus gatvse. Vien tik Piet Amerikoje surinkti 3550588 paraai, JAV 833534. Para rinkimo vaj remia daug vyskup ir vairi krat parlamentar. IR PROTESTO ENKLAS Vajus buvo vykdomas visose didiosiose Vakar Europos valstybse, taip pat iaurs ir Piet Amerikoje, pasiek net Indij, Filipinus, Australij, Naujj Zelandij ir Piet Afrik. itose valstybse turistai i vairi krat, kuriuose nra TFP skyri, taip pat jungsi prie peticijos. Didelis skaiius Ryt europiei, gyvenani Vakaruose ar juos lankani, pareik nor tapti laisvi ir nusikratyti komunizmo jungo. Para rinkimo vajus, nors tiesiogiai skirtas Lietuvos nepriklausomybs parmimui, ireik nepasitenkinim vakariei bendradarbiavimo pobdiu su Kremliaus ponais. Tarptautin TFP (Tradition, Family, Property) draugija, surinkusi per penkis milijonus para u Lietuvos nepriklausomyb, turi savo skyri ir Toronte. Du jos atstovai Kald ivakarse lanksi Anapilyje, teik parapijai sveikinim ir papasakojo apie mint para teikim Kremliuje ir Vilniuje. Para lapai buvo mikrofilmuoti ir nugabenti Maskv. Kremliuje organizacijos atstovus prim vienas i M.Gorbaiovo padjj ir pasira primimo dokument. Vilniuje para kopija 200
buvo teikta Lietuvos Aukiausiosios tarybos pirmininkui. Klebonas J.Stakus apsilankiusius sveius apdovanojo Lietuvos krikionybs 600 met sukakties medaliais.
TVIKS IBURIAI (KANADA) 1991 M. SAUSIO 8 D., NR. 2(2133).
PENKI MILIJONAI PARA U LIETUV

JUOZAS KOJELIS
AR PRIIMTINA KITATAUI TALKA? Prie kelet savaii prie Didiojo vandenyno prisiglaudusiame Santa Monica mieste Californijoje judriame prekybiniame miesto centre pasirod su lietuvikomis vliavlmis kelios japoniuks, kurios rinko paraus po peticija u Lietuvos laisv. Suinota, kad paraai buvo renkami ir kitose Los Angeles vietose. Para rinkjai pasirod ir dvi dienas Los Angeles vyskupijose, Lietuvi dienose, kur apsilank keli tkstaniai moni, daugiausia nelietuviai. Pasiek inios, kad kakas paraus renka ne tik Amerikoje, bet ir Australijoje, Europoje, Piet Amerikoje. ini patvirtino i atostog Ispanijoje spalio pradioje Los Angeles grusi ilkaii eima. Meys ilkaitis papasakojo, kad Madride prie garsiojo Prado muziejaus, kur kasdien j patekti eilse laukia imtai moni, jie sutiko tokius rinkjus. Paraus rinko jauni vyrai raudonom tunikom, ant stalelio pasidj lietuvikas vliavles. Pasira ir ilkaiiai bei nusifotografavo. Kas ta organizacija, tokia forma talkinanti Lietuvai, ir kas tam sjdiui dav pradi? PRADININKAS DR. ALGIRDAS STATKEVIIUS Atvyks ikag nugirdau, kad tuo klausimu yra gerai informuotas dr. Algirdas Statkeviius, ilgai kalintas soviet lageriuose ir kankintas psichiatrinse ligoninse, keli knyg autorius, dabar gyvens ikagoje. Aplankiau j, apsigyvenus dr. Jono Adomaviiaus sodyboje, kur sikrs Alvudas. Dr. A.Statkeviius Alvudui daug talkina. Dr. A.Statkeviiaus informacija gana domi. Trumpa ios talkos Lietuvai penkiuose kontinentuose schema tokia: dr. A.Statkeviius Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos atstovo usienyje vardu 1989 m. sausio 24 d. Australijos Tviks aiduose paskelb Pareikim, kuriame pateik deimt silym, tarp j visame pasaulyje organizuotai rinkti paraus reikalaujant atstatyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes. Pareikim netrukus atspausdino Brazilijoje leidiama Ms Lietuva ir kiek sutrumpint versij Draugas ikagoje. Per Ms Lietuv para rinkimo idja pasiek veikl Kolumbijos lietuv muzik J.Kaseli201
n. Jam parpo i idj, kuriai stipriai pritar, realizuoti. Jis susisiek su Bogotoje veikiania tarptautine, antikomunistine, krikionikas vertybes ginania organizacija The American Society for the Defense of Tradition, Family and Property, trumpai vadinama TFP, kurios centras yra New Yorke. Bogotos padaliniui stipriai rekomenduojant, TFP centras New Yorke msi akcijos ir savo skyri ikagoje pareigojo susisiekti su dr. A.Statkeviiumi, kuris para rinkimo akcij Australijoje jau buvo pradjs. ikagos TFP biuro vadovas Philipp Moran 1989 m. gegus 19 d. para pirm laik dr. A.Statkeviiui, ir prasidjo intensyvus bendradarbiavimas. Netrukus ikag atvyko TFP atstovai i New Yorko, Romos ir kitur. Su jais Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos nariai dr. A.Statkeviius ir dr. K.Eringis bei Altos reikal vedja Daiva Meilien aptar para pasauliniu mastu rinkimo klausim. Toks buvo kelias para u Lietuv rinkim penkiuose kontinentuose. VEIKSNI NUSISTATYMAS i para rinkimo akcija kilo i privaios iniciatyvos, o praeities patirtis rodo, kad veiksniai bet koki privai iniciatyv daniausiai link nuslopinti, kad privatininkai nepakenkt j autoritetui. Tam tikr iimt reikt padaryti Lietuvi Bendruomenei, kurioje nra ar bent ilgesn laik neisilaiko neklaidingi vadai ir todl privaios iniciatyvos neskuba atmesti. Dr. A.Statkeviius informavo, kaip veiksni vadai reagavo TFP organizacijos apsisprendim para rinkimu visame pasaulyje padti Lietuvai. Krato valdyba i karto t akcij parm 1000 doleri auka, taiau greitai atsuko nugar, nors pati neseniai para rinkim vykd. PLB valdyba ikart iai akcijai pasiprieino. Altos valdyba, kurios atstov dalyvavo pradiniame pasitarime su TFP vadovais, dr. A.Statkeviiaus Pareikim svarst, bet jam nepritar. Nepritar ir TFP para rinkimui. VLIKas, dr. A.Statkeviiaus odiais, labiau negu kas kitas sabotavo para rinkimo akcij. Tuo bdu prie lietuvik veiksni vali kitatauiai penkiuose kontinentuose u Lietuvos laisv jau surinko per 5 milijonus para. A.Statkeviius, paklaustas, kokios pagrindins prieastys lm, kad veiksniai jo Pareikim kreivai pairjo ir TFP vykdomo para rinkimo nerm, atsak: Siauros asmenikos ambicijos buvo ikeltos aukiau u pavergtos Lietuvos gelbjimo reikal. Kai kurie veiksni mons teig, kad apie paraus bt buv galima kalbti, jei Draugas nebt atspausdins mano Pareikimo. Labiausiai jiems nepatiko mano silymas sudaryti tarpveiksmin koordinacin komitet veiklai derinti. Viename Altos posdyje buvau ivadintas nedemokratu, diktatoriumi, apakusiu vadistu. Ir tai vien todl, kad drsau vieai pateikti tam tikrus silymus. Pasikartojo ta pati tragikomedija, kai prie kelerius metus VLIKo moni buvo niekinamas ir meiiamas dr. Vytautas Dambrava vien u tai, kad idrso savo kandidatr pasilyti VLIKo pirmininkus. Uuot konsolidav dl Lietuvos lais202
vs ieivijos dvasines jgas ir mediaginius resursus, kai kurie veiksni vadai verte veriasi prie svarbij Lietuvos valdios pareign, kad siteikt jiems ir asmenikai laimt sau j simpatijas. Autoreklama daugeliu atvej nurungia ventj kovojaniai tautai Lietuvoje pareig atlikim. ATGARSIAI I LIETUVOS Pagal dr. A.Statkeviiaus informacij, para rinkim TFP tebevykdo. Taip pat realizavosi dar vienas jo Pareikimo silym paiu artimiausiu laiku gauti antrojo ir treiojo slaptj Pabaltijo okupacij nulmusi protokol fotokopijas. Tuo pasirpino, A.Statkeviiaus odiais, ilgametis Sibiro politinis kalinys Kstutis Jokubynas, dabar dirbs Laisvosios Europos radijuje Miunchene. VLIKas, per beveik pus imtmeio nesugebjs t dokument gauti, n kiek nesidrovjo pirmasis t dokument paprayti, nors mano Pareikim niekino ir para rinkim sabotavo. Pra t dokument, kad galt juos panaudoti laisvinimo veikloje. Juos gavo, bet jais pasinaudoti taip ir nesugebjo. TFP centras New Yorke ir biuras ikagoje dr. A.Statkevii ir dr. K.Ering pastoviai informuoja apie para rinkimo paang. Atsiunia ir jiems rayt laik i Lietuvos kopijas. Emanuelis Zingeris, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios tarybos usienio reikal komisijos pirmininkas, padkos laike birelio 18 d. rao: Tai yra viena i pai svarbiausi param kovojant u ms alies nepriklausomyb, kurios mes sulaukme i Vakar. Beveik tais paiais odiais padk TFP organizacijai birelio 19 d. laike pareik usienio reikal ministras Algirdas Saudargas. Dr. Aleksandras Mauragis, ymus nepriklausomoje Lietuvoje prie kar, teisininkas, skaut veikjas, rugpjio 25 d. A.Statkeviiui ra: Mielas kolega, prie 18 mnesi Australij atvykai kaip LLL atstovas ir pradjai organizuoti peticij Lietuvai ilaisvinti. Daug kas nepritar, baiminosi sunkaus darbo. Mudu sutarme, kad tokia peticija btina, ir tai Jums iandien galiu praneti, kad jau surinkta 4.039.080 para. Tai pasaulinis rekordas. Taip A.Mauragis ra rugpjio mnes. Dabar para skaiius peroko 5 milijonus. PARA RINKIMO NAUD SVARSTANT Nuo to laiko, kai II pasaulinio karo politiniai pabgliai atsidr Amerikoje, paraai Lietuvos laisvs reikalu buvo renkami kelis kartus. Rinkjai rod daug idealizmo ir pasiaukojimo, taiau koki nors apiuopiamesni rezultat nedav. Labai igarsintas vienas milijonas para, 1921m. teikt Amerikos prezidentui Warren G.Harding, irgi vargu buvo lemiantis veiksnys pripainti Lietuvos nepriklausomyb 1922 m. Taiau turint omenyje an laik slygas, ireklamuotas milijono para prezidentui W.G.Harding teikimas sustiprino Amerikos lietuvi tautin moral ir pasitikjim savo jgomis. 203
Taip pat reikt suprasti skirtum nuotaik Amerikos lietuviuose po 1918 m. ir 1990 m. Lietuvos nepriklausomybs atkrimo deklaracij. Tada Lietuvos nepriklausomybs atkrimas pastmjo patriotines Amerikos lietuvi jgas konsolidacijos ir planingos veiklos linkme, dabar, dr. A.Statkeviiaus odiais, nesveikas varybas siteikti svarbiems Lietuvos valdios pareignams. Narsiausiai bga ia tie, kurie save laiko vyriausiais ir neklaidingais, paneigiant demokratij, moral ir paprast dentelmenikum. Jei Amerikos lietuviai turt politins akcijos planavimo ir vykdymo virn, kaip anksiau kiti, o dabar dr. A.Statkeviius sil, tai bt buvs apsvarstytas ir TFP para rinkimo reikalas. Iki iol neaiku, kodl veiksniai kitataui pasilyt ir vykdom talk atmet. Motyv nra paskelb. TFP organizacijos vykdom para rinkim reikt kiek kitaip vertinti negu ms pai toki pat veikl. Savo umoju tas projektas lenkia iki iol visus ms bandymus. Dr. A.Mauragio odiais, pasiektas pasaulinis rekordas. Nelietuviai rinkjai ir nelietuviai para davjai penkiuose kontinentuose tai naujas Lietuvos gelbjimo pastang elementas. Pagaliau reikt suprasti, kad penkiems milijonams para surinkti reikia bent keli tkstani rinkj. Kas pasirao, ir ypa kas paraus renka, susipasta su Lietuvos klausimu ir tampa Lietuvos laisvs rmjais. Vadovybi mons i ieivijos veiksni turjo susilaukti bent tiek padkos, kiek i A.Saudargo ir E.Zingerio.
DRAUGAS (JAV, IEIVIJOS LIETUVI DIENRATIS) 1990 M. LAPKRIIO 21 D.
PARAAI DL LIETUVOS LAISVS

NAUJAS RAAS GINESO REKORD KNYGOJE
DR. ALGIRDAS STATKEVIIUS LLL Tautins Tarybos galiotinis usienyje ir atstovas ieivijai
Daugiau negu 70 met trukusio teroristinio valdymo metu bolevikai vykd planing gyventoj genocid. Vien savo alyje iud moni beveik tris kartus daugiau, negu j valdoma valstyb neteko Antrojo pasaulinio karo metu. Daug kas pasaulyje tikjo, kad persitvarkymui Soviet Sjungoje vykstant prasids ne vien paios piktybikiausios pasaulio valstybs griuvimas, bet ir bus atsisakyta kolonijins vergijos praktikos. Taiau keleri met praktika parod, jog tai buvo tiktai gigantiko daugybs taut kaljimo, turinio beveik 300 milijon kalini, vidaus reimo reforma, stengiantis kaljim isaugoti ateiiai. Pavergtosioms tautoms tai kl didel nerim. Todl visais prieinamais kanalais i Lietuvos nuolatos buvo praoma efektyvios politins pagalbos. Taiau kiek kart buvo kreiptasi Jungtini Taut Organizacij ar vairi valstybi vyriausybes, lygiai tiek pat kart pagalbos praymas likdavo tyruose aukianiojo balsu. is fak204
tas tikino, kad pagalbos reikia kreiptis Artimo meil ir Morals reikalavimus kur kas labiau gerbianius vairi ali eilinius mones, ne vyriausybes. Lietuvos laisvs lyga 1988 m. pabaigoje pradjo para rinkimo akcij Australijoje. Buvo numatyta visuose kontinentuose surinkti nuo keli iki keliolikos milijon para. Taiau i pagrindini lietuvikj veiksni i para rinkimo akcij nuoirdiai palaik tiktai Amerikos lietuvi tarybos pirmininkas Grovydas Lazauskas. Kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukiausiosios Tarybos Vilniuje paskelbt Nepriklausomybs atkrim Maskva u keturi dien paskelb esant neteistu ir nelegaliu; kai tank remiami sovietins armijos ginkluoti desantininkai pradjo uiminti svarbiausias atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos staigas; kai laisvs udusinimui okupantai pradjo ekonomin ir politin blokad, visi turjo progos sitikinti, kokia yra tikroji gorbaiovin demokratijos esm. Lietuvai kritiku momentu, t.y. 1990 m. vasar, savo pagalb pasil plaiai pasaulyje veikianti katalikika antikomunistin TFP (Tradition, Family and Property) organizacija, usimojusi surinkti kelis milijonus para. Tuo klausimu su TFP organizacija jau nuo 1989 m. pradios Kolumbijoje derybas ved Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos narys Jonas Kaselinas, o ikagoje Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos nariai Algirdas Statkeviius, Kazys Eringis ir ALTO o reikal vedja Daiva Meilien. TFP organizacijos pagalbos dka Lietuvos gelbjimo frontas labai sustiprjo. TFP organizacijos nariai dvideimt eiose pasaulio valstybse i viso surinko 5177028 paraus. I j: Brazilijoje 2777461, JAV 833575, Ispanijoje 575837, Kolumbijoje 363319, ilje 126317, Ekvadore 101640, Kanadoje 85235, Portugalijoje 80000, Urugvajuje 49648, Bolivijoje 48207, Piet Afrikos Respublikoje 41570, Argentinoje 36452, Peru 36312, Kosta Rikoje 16669, Australijoje 7442. Pasaulyje plaiai inomoje Gineso rekord knygoje iki iol para surinkimo rekordas buvo 3107000 (Guiness book of Records, London, 1989, p. 194). Renkant paraus buvo sutikta vairiai manani moni. Vyko rams pokalbiai ir atkakls ginai. Vieni mons pasisak u laisv pavergtoms tautoms, kiti liko abejingi. Pavyzdiui, mogus i iaurs Karolinos valstijos, pasiraydamas u vergijos lietuvi tautai panaikinim, pasak: Yra gdinga, kad mes nieko dl j nedarome. Jaunas prekybininkas Chattanoogoje klaus: Js tvirtinate, kad Sovietai jiems neduoda laisvs? Tai yra siaubinga! Minesotos universiteto studentas Mineapolyje pareik: A ne su viskuo sutinku, k js skelbiate, bet kiekvienas privalo palaikyti laisvs pus. Vienas i daugelio kubiei Majamyje sak: Gorbaiovas yra didelis sukius. Studentas i Teksaso ne tiktai pasira, bet ir su pasididiavimu pareik: A ijau savo klass priek ir kvieiau pasirayti visus. A netikiu savo akimis, para ddama sak viena lietuv 5-ojoje Aveniu. Jau daug met, kaip niekas nesirpino ir negalvojo apie Lietuv! pasak kita lietuv ikagoje. Ir pridjo: Tai stebuklas. Ai jums! 205
Taiau buvo ir kitaip galvojani. Delavaro universiteto studentas tvirtino: Komunizmas pasikeit. Tiktai pagalvokite Gorbaiovas laimjo Nobelio premij! Sunkveimio vairuotojas Idaho valstijoje sak: Man visai nesvarbu, kas tenai vyksta. Kodl a turiau tuo rpintis? Manhatano biznierius pareik: Geriau, jei Lietuva yra komunistin. Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos nari, Amerikos lietuvi tarybos darbuotoj ir TFP atstovo 1990m. lapkriio 30 d. bendro posdio protokole yra paymta, kad posdis vyko ikagos miesto centre Heenehan, Donovan ir Issacson advokat firmos posdi kambaryje. Posdyje dalyvavo Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos nariai Kazys Eringis ir Algirdas Statkeviius, Amerikos lietuvi tarybos darbuotojai Saulius Kuprys, Kazimieras Oksas ir Daiva Meilien, taip pat The American Society for the Defense of Tradition, Family and Property (TFP) ikagos biuro vadovas Philipas Moranas, Sr. TFP atstovas Philipas Moranas, Sr. savo praneime paymjo, kad TFP vadovyb remti Lietuv pasirinko todl, kad is katalikikas kratas kilniai ir su dideliu pasiventimu bei pasiaukojimu ilgai kovojo prie pavergj ir komunistin tironij, ugrobusi i valstyb Stalinui su Hitleriu susitarus. TFP udavinys ne kokiu nors visuotiniu bdu griauti sovietin imperij, bet paremti Lietuv, einani ypatingu religins ir pilietins laisvs bei valstybins nepriklausomybs keliu, kuris yra pavyzdys visiems pavergtiesiems. Philipas Moranas sak, kad TFP suplanavo ir vykd plai para rinkimo program penkiuose kontinentuose, turdama tiksl paremti mintus Lietuvos siekius, atremti kritinius usipuolimus ir padti ikovoti atkurto valstybingumo pripainim. Vien tiktai JAV i plataus masto veikla apm 33 valstijas ir tssi 127 dienas. Per t laik buvo atliktos 433 tikslins ivykos, sunaudojant 23 290 veiklos valand. Veiklos apimtis 181 miestas, 108 universitetai. Para rinkimo srauose pasira 6 JAV senatoriai, 35 JAV kongresmenai, 199 097 vairi universitet studentai. Apie 1 000 pasiraiusij, tarp j 2/3 student, pageidavo palaikyti tolimesnius ryius. Paraus rinko daug savanori. Du para rinkjai uvo Tenesio valstijoje automobilio avarijos metu. Dabar Lietuv yra ivykusi TFP delegacija, kurios sudtyje yra du atstovai i Niujorko, trys i Brazilijos, penki i Pranczijos ir keli i Italijos. Pranejas teik TFP Update informacin leidin, datuot 1990 m. gruodio mn., skirt TFP Campaign for Lithuanian Independence (apimtis 4 l.) ir duomenis apie para rinkimo darb apimt JAV, suraytus ant TFP firminio lapo. Atsakydamas posdio dalyvi klausimus TFP atstovas Ph.Moranas paaikino, kad TFP veikla Lietuvai remti nenumat kreipimosi Jungtini Taut Organizacij bei pasaulio valstybi vyriausybes. Sutarta, kad TFP vadovyb paruo argumentuot oficial ir atsaking asmen paraais patvirtint rat apie penkiuose kontinentuose Lietuvos nepriklausomybei remti surinkt para skaii, kad ateityje dokument bt galima panaudoti Lietuvos gynimo reikalams. Toks ratas 206
reikalingas ir naudingas dar ir todl, kad mikrofilme sutelkti para rinkimo veiklos duomenys yra archyvinis dokumentas, bet ne operatyvins veiklos priemon.
DRAUGAS (JAV, IEIVIJOS LIETUVI DIENRATIS) 1990 M. GRUODIO 19 D.
LPS VAD REAKCIJA LLL AKCIJ RINKTI PARAUS DL OKUPACINS KARIUOMENS IVEDIMO I LIETUVOS
ANTANAS TERLECKAS
1989 m. balandio 12 d. Lietuvos laisvs lyga kreipsi opozicines Lietuvos politines partijas ir judjimus. Kreipimesi buvo siloma nuo gegus 1 d. pradti rinkti paraus dl okupacins kariuomens ivedimo i Lietuvos. Taiau n viena t organizacij nepadjo rinkti i para. Prieingai pradjo aktyviai trukdyti ios akcijos rengjams. Jau gegus 4 d. Lietuvos persitvarkymo sjdio bstin buvo pakviesti pasitarti LLL vadovas A.Terleckas ir Tarybos narys J.Volungeviius. Pastarajam pavlavus atvykti, vyko tik vieno LLL lyderio teismas. Jam buvo daromas didiulis V.Landsbergio, V.Radvilo ir P.Vaitiekno psichologinis spaudimas. Pasitarime dalyvavo ir Z.Vaivila, bet tas vis laik tyljo. LLL vadovas buvo tikinjamas, kad rinkti paraus dl okupacins kariuomens ivedimo, esant temptai politinei padiai Lietuvoje, yra nesavalaik ir neapgalvota akcija, kuri Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs vardan turi bti nutraukta. LLL lyderis sutiko kur laik nerinkti para, bet tik su slyga, kad LPS paskelbs vie pareikim, tvirtinant, jog pati akcija gina Lietuvos interesus. Po ilgo ir tempto pokalbio LPS aktyvistai atsisak skelbti tok pareikim, o slapta sak visoms savo struktroms trukdyti rinkti paraus. 1989 m. birelio 1 d. LLL Taryba kreipsi LPS Seimo taryb tokio turinio laiku (jis buvo ispausdintas Laisvs auklyje): Artjant Molotovo ir Ribentropo pakto sudarymo 50-osioms metinms, dar kart kvieiame Sjdio Seimo taryb palaikyti ms iniciatyv renkant paraus dl okupacins kariuomens ivedimo. Sjdis danai kelia klausim dl referendumo. Manome, kad i para rinkimo akcija nedviprasmikai ireikt Lietuvos moni vali gyventi nepriklausomoje valstybje ir galt tapti pirmuoju referendumu Lietuvoje (Laisvs auklys, 1989, birelio 8, Nr.12(17). Po savaits devyni buv politiniai kaliniai para nauj kreipimsi LPS vadovyb dl minto para rinkimo. Ir kart buvo atsakyta tyla. 1989 m. birelio 1 d. LLL Tarybos narys Vytautas Milvydas Vilniaus Katedros aiktje pradjo 40 dien trukusi bado akcij. Jis ra: Noriu atkreipti dmes Molotovo ir Ribentropo pakt, kuris nulm ms Tvyns likim (). pavasar Laisvs lyga paskelb para rinkimo akcij dl Molotovo ir Ribentropo pakto pa207
darini likvidavimo. Rods, ko daugiau reikia pulkim ir visi surinkim tris milijonus para, parodykim sau ir visam pasauliui, kad lietuviai nori bti laisvi ir nepriklausomi. Deja, tuoj atsirado ios idjos prieinink netgi tarp t, kurie sakosi es u nepriklausomyb. Girdi, dar neatjo laikas tokiems reikalavimams. Nereikia atrinti padties ir pan. (Laisvs auklys, 1989, liepos 13, Nr.15(20). i patriotin V.Milvydo akcij (priartinusi jo mirt) pasmerk ne kas kitas, o pats LPS pirmininkas, birelio 3 d. kalbdamas Kaln parke per Sjdio surengt miting. Prie V.Milvydo palapins pasigirsdavo raginim eiti namo ir nedrumsti ramybs, netrukdyti A.Brazauskui konstruktyviomis priemonmis siekti suvereniteto. V.Milvydui ibadavus 40 par, akcij ts kiti. LPS vadovybs ne tik abejingumas, bet ir atviras kenkimas para rinkimo akcijai, privert LLL griebtis gudrybs. Vieai teko skelbti, kad LLL jau surinko pus milijono para. LKP ir LPS vadovai isigando. Bijodamas prarasti autoritet LPS nuo 1989 m. liepos 17 d. taip pat sitrauk para dl okupacins kariuomens ivedimo vaj. Iki vlyvo rudens buvo surinkta 1,65 mln. para. Vadinasi, iki V.Milvydo svajons surinkti 3 milijonus para gerokai trko. Gineso rekord knygoje para surinkimo rekordas iki tol siek 3,1 milijono. Beje, JAV lietuviai 1918 m. paskelbtai Nepriklausomybei paremti buvo surink 1 mln. para. Apie tai daug ir plaiai buvo raoma nepriklausomos Lietuvos spaudoje iki sovietins okupacijos. LLL galiotj atstov Vakaruose A.Statkeviiaus ir K.Eringio paskatinta tarptautin katalikikoji organizacija Tradition Family and Property (TFP) 26 pasaulio valstybse surinko 5,3 milijono para moni, reikalavusi Baltijos valstybi tautoms nepriklausomybs. Taiau ir nuopeln pasisavino Sjdio vadai. Kasmet TFP atstovai aplanko Lietuv. Bet prie j tuo pat prisistato buv Sjdio vadai ir aprodo nepriklausom Lietuv, ruoia jiems ikilmingus primimus. Tik juos nekvieiami nei A.Statkeviius, nei K.Eringis.
Leidj pastaba. Tai itrauka i A.Terlecko studijos LLL ir LPS santyki genezs tema.
BANDYMAS PASISAVINTI LLL NUOPELN

DONATAS DAUKA
Lietuvos aido 1994 m. gruodio 29 d. numeryje buvo paskelbta tokio turinio inut: Vakar Karolinos klube pirmuosius Gineso pasaulio rekord knygos diplomus Lietuvoje teik agentros Faktum vadovas Vytautas Navaitis. () Vytautas Landsbergis, priimdamas rekordo diplom, paymjo, kad tai diplomas tiems, kurie surinko paraus ilgiausiai peticijai. 208
Dien prie tai Lietuvos aidas citavo prof. V.Landsberg: Tie penki su virum milijonai para reikia labai daug. Jie reikia, kad itiek moni visame pasaulyje ne tik ino, kas yra Lietuva ir ko ji siekia, bet ir yra ms pusje. Apie fakt ra ir Vakarins naujienos. Apie V.Landsbergiui teikt rekordo diplom prane ir Panorama. is labai igarsintas faktas mane nustebino. A dar neumirau, kaip 1991 m. pabaigoje televizijos laidoje Atmintis gydytojas Algirdas Statkeviius papasakojo, kaip jis 1988 metais, gavs Lietuvos laisvs lygos galiojimus atstovauti LLL ieivijoje, kartu su dr. K.Eringiu kreipsi katalikik antikomunistin organizacij The American Society for the Defente of Tradition, Family and Property, turini savo skyrius iaurs ir Piet Amerikoje, Piet Afrikoje, Australijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, praydami gelbti Rusijos imperijos pavergtas Lietuv, Latvij ir Estij. Jie maldavo i tarptautin organizacij rinkti visame pasaulyje paraus dl aneksuot trij Baltijos valstybi klausimo iklimo Jungtini Taut ir kitose tarptautinse organizacijose. is dviej vyr darbas dav nuostabius rezultatus. Tikjausi, kad is A.Statkeviiaus pasakojimas bus igarsintas visomis Lietuvos Respublikos iniasklaidos priemonmis. Deja, fakt nutyljo visa ms laisvoji spauda i naujj met pirmj dien paskambinau A.Statkeviiui ir paklausiau, kodl jis tyli, kai V.Landsbergis visikai nepelnytai savinasi svetim nuopeln. A.Statkeviius atsak, kad jam nepatogu girtis savo darbais Lietuvai. Jis visus penkiasdeimt okupacijos met kovojo prie Lietuvos pavergjus, taiau ne dl to, kad kada nors gaut tegul tik moralin atlyg. A.Statkeviius papasakojo, kad prie kelias dienas grup buvusi Lietuvos disident para V.Landsbergiui laik, praydami j atsisakyti diplomo. io laiko nuora disidentai pasiunt Lietuvos aidui. Deja, ios pastangos buvo bergdios. Primygtinai mano praomas A.Statkeviius leido susipainti su jo turimais dokumentais, pasakojaniais apie para rinkimo akcij. ie dokumentai tikino mane, kad teis gauti Gineso pasaulio rekord knygos diplom priklauso A.Statkeviiui, K.Eringiui, J.Kaselinui, o ypa TFP organizacijai. Mano nuomone, tegul diplom pasilieka sau V.Landsbergis. Taiau Lietuvos pilieiai turi suinoti ties apie penki milijon para rinkimo istorij.
Vilnius, 1995 m. sausio 10 d. Leidj pastaba. Straipsnis publikuotas Vilniaus miesto dienratyje Vakarins naujienos 1995 m.
209
PIRMASIS LLL MITINGAS, PARAGINS LIETUVOS JAUNIM NETARNAUTI OKUPACINJE KARIUOMENJE

1989 m. sausio 10 d. Vilniaus Kaln parke vyko Lietuvos laisvs lygos ir Lietuvos demokrat partijos sukrimo darbo grups surengtas mitingas, skirtas Molotovo Ribentropo pakto baigiamajam etapui paminti. 1941 m. sausio 10 d. sutartimi TSRS sipareigojo sumokti Vokietijos Reichui 7,5 mln. aukso doleri kaip kompensacij u anksiau pasirayt susitarim nevykdym (TSRS okupavo ir Vokietijai skirt Lietuvos teritorijos dal). Mitinge, be LLL ir LDP sukrimo darbo grups, dalyvavo Lietuvos tautinio jaunimo sjungos bei Helsinkio susitarimams remti Lietuvos iniciatyvins grups atstovai. Visi kalbjusieji (j buvo apie 20) atkreip visuomens dmes tai, kad, nepaisant MolotovoRibentropo pakto nusikalstamos esms ir aneksijos fakto pripainimo, okupacijos pasekms iki ios dienos nelikviduojamos. Mitinge dalyvavo per 40 tkst. moni. Pateikiame mitingo metu priimtos rezoliucijos tekst (jis publikuotas pirmosios knygos dokument skyriuje Leidj pastaba) ir kai kurias pasakytas kalbas arba j santraukas.
PETRAS VAITIEKNAS, Lietuvos demokrat partijos sukrimo darbo grups narys.
Gerbiami mano tvynainiai. Daug teising, kupin skausmo ir neapykantos okupantams odi jau buvo ir iandien pasakyta. Stalino, Hitlerio, Molotovo, Ribentropo vardai skambjo kiekviename praneime, j darbai vertinti. Prisiminti ir stalinist nusikaltimai Lietuvoje. Slaptieji protokolai mums yra inomi. Okupacija, aneksija danai skamba ir oficialiose tribnose, paangi istorik straipsniuose. Tie odiai prakeiksmai nusikaltli klikai, sumaniusiai, vykdiusiai ir iki iol tebetsianiai nusikaltim Lietuvai ir tautai. Taigi politin situacija aiki ir vardinta: Pabaltijys buvo okupuotas ir aneksuotas, toks ilieka iki iolei. Tai pripasta daugelis laisvojo pasaulio ali vyriausybi: JAV, Didioji Britanija, Pranczija, Kinija... Yra poymi, rodani, kad labai greitai Pabaltijo aneksijos fakt pripains ir Maskva. Kokie tai poymiai? 1. Pabaltijo valstybse nuvilnijo masini protesto miting banga. 2. Pabaltijo valstybse slaptieji protokolai arba j dalys jau atspausdinti. 3. iais metais sukanka protokol pasiraymo 50-metis. Pasaulio visuomen ia proga vis plaiau ir garsiau reikia nepasitenkinim TSRS uimama nutyljimo pozicija. 4. Tolesnis demokratizavimo proceso vystymas Pabaltijyje neivengiamai atsiremia 19391940 met istorij. Nevertinus teisingai t met vyki, Maskvai nelieka joki ans tikinti pasaul ir Pabaltijo tautas, kad demokratizacijos, vieumo, perestroikos procesas tsiamas. 210
5. Be io tikinimo Maskvai bus sunku gauti 100 mlrd. doleri paskol, kurios pirmieji naai, padaryti kanclerio H.Kohlio vizito ruden metu, jau liejo nauj jg merdini Sjungos ekonomik. 6. TSRS centrins spaudos puslapiuose nunyko tvirtinimai, kad slaptj protokol apskritai nebuvo; iliko tik patikinimai, kad jie iki iol nesurasti. Yra poymi, rodani, kad, dar nesant aneksijos fakto pripainimo, Maskva jau imasi ingsni, ruoiani dirv Pabaltijo valstybi aneksijos statuso pakeitimui. Kokie ie poymiai? 1. Pabaltijo valstybse netgi radikaliausioms grupuotms leidiama vieai protestuoti ir rengti mitingus, smerkianius 1939 m. MolotovoRibentropo pakt ir jo slaptuosius protokolus. Pavyzdys ios dienos mitingas, kuriame, atkreipkite dmes, demonstratyviai nedalyvauja Sjdis. 2. Istorijos grimas ms gyvenim. Jau maiau naikinamas istorinis kultrinis tautos palikimas. Grino vliav, himn, simbolik. 3. Lietuvi kalba tampa valstybine. 4. Keliamas pilietybs klausimas. 5. Leista demokratikiau vykdyti rinkimus TSRS AT ir vakuojanias vietas Lietuvos TSR AT. 6. Kuriami tautins mokyklos pagrindai. 7. Iekant pasitikjimo ir paramos tarp tikinij, jiems padovanota pagrobta Katedra. 8. Neumirtas ir jaunimas jiems skautai, Lietuvos tautinio jaunimo sjunga. 9. Sportininkams Tautinis olimpinis komitetas. 10. Didysis ms laimjimas Sjdis, gavs didiul jg, tautos pasitikjim, adinantis tautin savimon, tikjim ir vilt. Tam tikru mastu tai ir politins opozicijos simbolis. ia prasme daug vili teikia Sjdio kova dl naujos Konstitucijos ir rinkimin kampanija. inoma, parlamentins kovos u laisv kelias, pasirinktas Sjdio, yra vienintelis manomas, bet nepakankamas, nes: a) nra paties parlamento (Aukiausioji Taryba tik apgailtinas parlamento elis); b) nra vienos vyriausybs, atsakanios u Lietuvos reikalus ir likim (ia vadovauja ir LTSR Aukiausioji Taryba, ir KP CK, ir sjungins inybos, ir TSKP CK, ir armija, ir dar); c) LTSR AT deputatai gali priimti Sjdio pasilytos konstitucijos 70 straipsn, bet tai manoma tik visuomenei spaudiant, o ia spaudimas negali atsirasti, kol Sjdio ir vadovybs santykiai nekonfliktiki, kol situacija respublikoje mirtinai stabili (tikintis, kad rinkim pabaigoje politin situacija destabilizuosis, reikt siekti AT sesijos suaukimo ikart po rinkim, t.y. kovo mnesio gale); d) nra tikro politinio pliuralizmo, t.y. daugiapartins sistemos; 211
e) nemanoma reformuoti politikos, nevykdant kartu ir ekonomins reformos, o pastarosios reikalai prasti. 11. Maskvai pritariant, iekoma oficiali kontakt su Europarlamentu, siekiant pasitikjimo pasaulio visuomens akyse. Galima bt dovanas skaiiuoti ir toliau, jei ne viena nerim kelianti aplinkyb: tai, k mes ikovojome valstybingumo atributai dvasinje, tautos savimons plotmje ir tolesnis itoki atribut skaiiaus didinimas (pavyzdiui, Vasario 16-osios paskelbimas valstybine vente) esms nekeis, tik dar labiau j utuuos ir paslps, naiviai ir patikliai tautai engiant tariam suverenitet, kamufliain suverenitet TSRS sudtyje. Ms nelaisv remiasi trimis pagrindiniais faktoriais: okupacine armija, TSKP valdios uzurpacija ir baudiavine ekonomika. Aiku, reikalauti j paalinimo ar demontavimo naivu ir nerealu. Ms udavinys juos transformuoti, reformuoti. Galima bt reikalauti, kad AT Lietuvoje tarnaut tik Lietuvai (arba tik pabaltijieiams); su TSKP valdios uzurpavimu galima bt kovoti suskaldant partij i vidaus ir kuriant kitas, alternatyvias partijas, kurioms visoms bt atstovaujama parlamente; ekonomikos reformos plan yra pasils Sjdis. Kol nevyks ios transformacijos ir reformos, lydimos tolesnio visuomeninio gyvenimo demokratizavimo, kol mes nesame nei Lietuvos oro, nei ems ir vandens eimininkai, kol ms statymai negalioja be Maskvos sutikimo tol isivadavimo kovoje ms laimjimai efemeriki, pergals maareikms ir procesai lengvai pasukami atgal. Bkime budrs. Atsiminkime, kad niekas itame gyvenime neduodama veltui. Jei k gavome be kovos ir aukos vadinasi, nesuvokiame savo tiksl! Nebedarykime neapgalvot ir neatsaking ingsni, priimdami vien po kito pseudovalstybingumo atributus. Juk aiku, kad Pabaltijo aneksija tai nenuplaunama dm TSRS ir TSKP istorijoje, tai stabdis VakarRyt bendradarbiavimui. O vienintel galimyb juridikai korektikai atsisakyti aneksijos tai vykdyti referendum, apgauti liaud ir visiems laikams, jau teistai, prijungti Lietuv prie TSRS ir paversti j iaurs Vakar ekonomine zona.
STASYS BUKEVIIUS, Lietuvos tautinio jaunimo sjungos atsakingasis sekre-
torius. Brangs tautieiai! Daugiau kaip prie 49-erius metus ms tauta tapo dviej tiron prekybinio sandrio objektu. i prekini-pinigini santyki idava Lietuvoje buvo vesta kolonijin-baudiavin santvarka. K ji mums padovanojo, iandien jau visi aikiai mato bei gerai jauia. Tai Lietuvos vardo inykimas i pasaulio emlapio ir tautins savimons susilpnjimas, masiniai trmimai ir udyns, alkoholizmas ir narkomanija, psichins ligos ir vergika baim, lyktus pataikavimas ir tas prakeiktas nuolankumas, but vagysts ir kyininkavimas, atpratimas nuo darbo ir spekuliacija, unuodytas pienas ir sudarkyta gamta, kitataui ant-
212
pldis ir gimtosios kalbos nykimas, ilgos eils prie tui vitrin ir demagogiki paadai apie viesesn rytoj. Tai dar toli grau nepilnas sraas tragik padarini ms tautai. Ir kaltinti u juos vien tik atskirus diktatorius, biurokratus ar nemokas, reikt klaidingai, ikreiptai, nemokikai suprasti reikinio esm. Tiesiogin ms tautos nelaimi prieastis tai i iors Lietuvai primesta politin-ekonomin sistema. Todl labai keista, kad kai kurie didieji aktyvistai, prisideng diplomat, teoretik, realist kaukmis, po kuriomis daniausiai slepiama baim, politinis diletantizmas ar dar kas nors blogiau, tiesiog kaip vaikai pasiklydo prieastiniuose-pasekminiuose ryiuose. Tuo jie klaidina taut ir jos energij nukreipia ne ta kryptimi. Dabar daugelis skundiasi, kad tai kovojam, kovojam, o ekonominio suvereniteto neikovojam, nacionalins armijos neturime, dvikalbyst ada teisinti Konstitucijoje ir pan. Tai vis tos paios pasekms. Ir net jeigu mums pasisekt jas veikti, atsirast kitos to paties pobdio pasekms, nes lieka nepajudinta jas gimdanti prieastis. () Turime suprasti, kad kol bsime TSRS sudtine dalimi, niekados netursime teiss savarankikai eimininkauti ir tik nepriklausoma Lietuvos valstyb gali utikrinti laisv kiekvieno ir visos visuomens vystymsi. O tiems, kurie avisi tais vadinamaisiais lenininiais federacijos principais ir per j prizm regi Nepriklausom Lietuv, galima pasakyti, kad ie principai tai ne k daugiau kaip laikinas, pabriu laikinas kaljimo teritorijos padidinimas. Toks ploto ipltimas, paliekant t pat sienos stor, yra skirtas tam, kad suaktyvj kaliniai nerast dur laisv. ()
ARIJUS BERNOTAS, Lietuvos tautinio jaunimo sjungos Laikinosios tarybos pirmi-
ninkas. () Istorijos kalavijas perkirto tautos med ir ilgam iskyr dvi jo dalis. is padalijimas galjo bti lemtingas tautai, bet tauta abi jos dalys parod savo charakter igyveno iki i dien, ilaik savo tautikum ir vl kyla naujam gyvenimui. is naujas etapas vlgi reikalauja visos tautos pastang. Ir jokia politin jga, jokia partija neturi teiss skelbtis atstovaujanti tautai. Juk sprendiamas ne tik Lietuvos, bet ir po vis pasaul ibarstytos tautos dalies likimas. Juk jie ivyko su tvirtu tikjimu, kad gals grti Laisv ir Nepriklausom Lietuv! Su tokiu pat laisvs tikjimu i vasar tauta isiliejo Sjd. Taiau komunistai ir vl tar savo od. Ir pildosi Stalino odiai: Kiekvienoje respublikoje yra komunist partija, kad tauta laisvs neusinort. Kai kuriems komunistams Sjdis savo reabilitacijos palata ir tribna. ()
VALDAS ANELIAUSKAS, LLL Tarybos narys
() Mano supratimu, atvir Lietuvos prie turime ne tiek jau daug. Bent 95% lietuvi tautos u Nepriklausomyb. Taiau, pasirodo, lietuvikas naivumas kartais pavojingesnis u niekikum ar atvir idavyst.
213
Labai daug patriotais save laikanij aukia, kad Lietuvai iandien nereikalinga laisv. Kodl? O todl, kad beveik per 50 nelaisvs met mes savo sieloje ipuoseljom verg. Bet juk jau pats laikas atsipeikti, isivaduoti. Kai kas bando tikinti, kad reikia pradti nuo savs, nuo savojo a tobuljimo, o tik paskui reikalauti nepriklausomybs. Ponai! O kas trukd save tobulinti okupuotoje Lietuvoje? Ir kas neleidia iandien mums tobulti irgi vis dar tebeokupuotoje Lietuvoje? Gercenas ra, kad po 25-eri met katorgos dekabristai sugro Rusij jaunesni u t jaunim, kur surado. Pastu ne vien ikaljus po 20 ir daugiau met stalininiame konclageryje, kuris gro laisvu mogumi. Vadinasi, ir kaljime galima likti laisvam, o tariamoje laisvje vergu. () Kodl lietuvis per 50 met tapo toks abejingas kilniems idealams? Argi ne tarybin mokykla apvog jo dvasi, irov i jos meil griui, mogui ir Tvynei? Ar ne mokykla mok j melstis Pavlikui Morozovui? Kokia i to ivada? Tik tautin mokykla, kurioje bus dstomos fakultatyviniais pagrindais tikjimo tiesos, sugrins ms jaunimui prarastus arba ir visai nepastamus auktus moralinius idealus. O tokia mokykla galima tik Nepriklausomoj Lietuvoj. Tad logikai galvojant, pradkime nuo Nepriklausomos Lietuvos atkrimo, nuo reikalavimo j atkurti. odiu, pradkime vaikioti kojomis, o ne galva! Gda susitaikyti su vergo likimu. Reikalaukime tikros Laisvs ir Nepriklausomybs, o ne tariamo suvereniteto pagal pono Klimaiio silomus receptus. LLL Tarybos narys Jonas Volungeviius kviet atgailauti Lietuvos komunistus. Kalbjusiojo odiais tariant, btent jie atved ms taut dabartin bkl. () Lietuviai komunistai talkininkavo Stalinui udant Lietuv 19401941 m. ir po karo. Tik nuoirdi, viea atgaila pads jiems gauti lietuvi tautos atleidim! Po i J.Volungeviiaus odi i minios pasigirdo ksnis: Ar matei un pirty?! LKP Vilniaus m. komiteto ir liaudies deputat tarybos vykdomojo komiteto pareikimas, suraytas sausio 11 d., parod, kad komunistai i ties nesiruoia atgailauti. J nuomone, kvietimas ipainiai yra prieikos socializmo tikslams nuotaikos, respublikos vadov eidinjimas Sausio 12 d. Tiesoje korespondentas V.Kavaliauskas piktai usipuol mitingo rengjus. Malonu, kad Komjaunimo tiesa pasirinko kit keli. G.Adomaityt savo publikacijoje para ties.
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. SAUSIO 21 D., NR. 6(11).
LAUK, OKUPANTAI, I LIETUVOS!

MITINGAS KALN PARKE U LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB
Miting organizavo Lietuvos laisvs lyga ir Lietuvos demokrat partija paminti VokietijosTSRS 1941 m. sausio 10 d. pasirayt slapt protokol, kuris perkl 214
Suvalkijos ruo i Vokietijos takos sferos TSRS kontrol. U t ruo TSRS sutiko Vokietijai sumokti 7,5 milijon aukso doleri. Anot Vytauto Boguio, mitingas Kaln parke prasidjo 18 val. ir baigsi 20.15 val. Antano Terlecko apskaiiavimu, dalyvavo 50 000 moni. V.Boguis sak, kad buvo net 50 000 dalyvi, o gal ir daugiau. Valdia netrukd demonstrantams. Sausio 9 d. Vakarins naujienos prane, kad valdia davusi leidim mitingui Kaln parke. Organizatoriams buvo leidiama isinuomoti autobus su garsiakalbiais. Anot V.Boguio, oratori kalbos buvo aikiai girdimos. Vienintelis trkumas, pasak A.Terlecko, buvo tai, kad nebuvo vies. Tad teko ibintuvus naudoti. Kadangi valdia i anksto dav leidim mitingui, Laisvs lygos atstovai lanksi student bendrabuiuose, kviesdami jaunim dalyvauti. A.Terleckas sak, kad mitinge dalyvavo daug student, nors turbt vyravo vidurin karta. V.Boguio manymu, dalyvavo daug moni i vairi amiaus grupi, skaitant ir jaunimo. Kaln park atvyko nemaai lietuvi i kit miest, pvz., Kauno ir Panevio. Demonstracijos pirmininkas A.Terleckas pirmas kalbjo. V.Boguio apskaiiavimu, mini prabilo 26 kalbtojai. Oficialiai buvo atstovaujamos keturios organizacijos: Lietuvos laisvs lyga, Lietuvos demokrat partija, Lietuvos Helsinkio grup ir Lietuvos tautin jaunimo sjunga. Tarp kalbtoj buvo ie asmenys: A.Terleckas, Valdas Anelauskas (iuo metu gyvena JAV Leidjai), Jonas Volungeviius ir Arnas Taujanskas i Lietuvos laisvs lygos; Petras Vaitieknas, Antanas Pipiras, Artras Skuas, Jonas Geleius, Petras Cidzikas i Lietuvos demokrat partijos; Viktoras Petkus i Lietuvos Helsinkio grups; Riardas Jokimius, Airijas Bernotas, Paulius Vaitieknas ir Stasys Bukeviius i Lietuvos tautins jaunimo sjungos. V.Boguio manymu, iskirtines kalbas pasak V.Petkus, A.Skuas, Petras Vaitieknas, P.Cidzikas. A.Terleckas sak, kad labai geras kalbas sak V.Petkus, V.Anelauskas, J.Volungeviius ir Petras Vaitieknas. Tribnoje nebuvo nei valdios atstov, nei Sjdio vadovybs nari. S.Bukeviius savo kalboje kritikavo Sjd u tai, kad neprisidjo prie mitingo. A.Terleckas ir V.Boguis pabr, kad mitingo kalbtojai labai stipriai pasisak prie Komunist partij ir u Lietuvos nepriklausomyb. Pasak A.Terlecko, niekad taip partija nebuvo koliojama, kaip iandien. V.Boguis pritar: Visos kalbos labai drsios, labai atrios. Toki tikrai niekados nebuvo anksiau. Kalbtojai reikalavo, kad Raudonoji armija pasitraukt i Lietuvos. Pasak V.Boguio, mitingo pabaigoj trejetas kalbtoj, tiesiog kreipsi Lietuvos motinas, tvus, kad nebeleist savo sn kariuomen, kad tai okupacin kariuomen. Ir apskritai kreipsi jaunim, kad neit kariuomen. Teisininkas Jonas Geleius aikino, kad 1949 m. priimta Jungtini Taut rezoliucija suteikia teis okupuoto krato gyventojams atsisakyti stoti okupanto kariuomen. Kalbtojas Kazimieras Bonkus ragino Lietuvos jaunim istoti i komunistini organizacij, nusiplti bolevikin atributik, kaip raudonas vaigdes, kaklaraiius, atkurti senas ar steigti naujas jaunimo organizacijas. 215
Mitingo metu buvs partizanas Leonas Laurinskas perskait rezoliucij, skirt Jungtini Taut dekolonizavimo komisijai. Praoma, kad Lietuvos, Latvijos bei Estijos okupacijos klausimas bt trauktas JT Generalins Asambljos darbotvark. Daugelis kalbtoj pasisak prie dalyvavim Soviet Sjungos deputat rinkimuose, kad tai, anot Boguio, nekvept 40-tj Liaudies seimu (Persitvarkymo Sjdis ikl savo kandidatus tuos rinkimus ir ragina lietuvius aktyviai dalyvauti). Paulius Vaitieknas pareik, kad referendumas Lietuvoje gali vykti tik ivedus Raudonj armij. V.Petkus tvirtino, kad Maskva pradeda kalbti apie savivald Lietuvai, nes jos imperijai ateina galas. Palygino Maskvos adam savivald su ta, kuri Lietuva turjo naci okupacijos laikais. Terleckas sak, kad Sjdio vadovyb kritikavo Tautins jaunimo sjungos nariai bei Demokrat partijos atstovai, teigdami, kad paadais maitina, maitina, ir gal gale mes nieko negavom, nieko, tik vien paadus. Tarp kalbtoj buvo du Sjdio seimo tarybos nariai: Artras Skuas ir Petras Vaitieknas. Petras Vaitieknas sarkastikai aikino, kad Vasario 16-oji bus valstybin vent. Prie Naruio viebuio, kur buvo paskelbtas Nepriklausomybs aktas, bus atidengta lenta, kurios komisijai vadovaus Lionginas epetys. Boguis sak, kad minia t Vaitiekno pastab reagavo: Tuoj pat mons pradjo aukt, kad jokiu bdu jis negali, jo rankos per daug suteptos. Petras Vaitieknas pasak, kad Lietuva taps nepriklausoma valstybe su daugeliu demokratini partij ir kviet visus stoti pirmj Lietuvos demokrat partij. Vienas kalbtojas prisimin Artro Sakalausko tragik likim. Sakalauskas, tarnaudamas Raudonoje armijoje, nuud kelis kareivius, kurie j persekiojo ir iniekino. Kalbtojas sak, kad Sakalauskas kaltas dl to, kad jisai nedav atkirio pirmomis dienomis kariuomenje, kai j pradjo persekioti. Kalbtojas Sakalausk palygino su lietuvi tauta: Mes nedavm atkirio okupantui, todl iandien mes esam pavergti. P.Cidzikas susirinkusiems prane, kad sausio 16 d., 18 val., bus piketas prie Lietuvos Aukiausiosios Tarybos dl politini kalini bei tremtini sugrinimo Lietuv. Jis paminjo politinius kalinius Arn Dainausk, Gintar Muzikevii ir Boleslov Lizn. O tremtiniai, kuri turi bti atsipraoma ir leidiama Lietuvon sugrti, tai kun. Alfonsas Svarinskas ir Tomas Venclova. Cidzikas kviet visus prisidti prie piketo akcijos. Prie mitingo pabaigos rusas sveias i Leningrado pra leidimo kalbti. Jis ireik nusistebjim, kad lietuvi tauta tokia energinga. Tvirtino, kad yra ir ger rus. Ragino lietuvius aikinti Lietuvoje gyvenantiems rusams, ko lietuviai siekia, kad rusai suprast savo viet. Palinkjo nepriklausomybs. Anot V.Boguio, minia tam sveiui kl ovacijas. Mitingo oratoriai labai kritikai atsiliep apie Alg Klimait. Pasak A.Terlecko, visi labai smerk Klimaiio misij. Tai buvo galima matyti ir lozunguose, kurie buvo rayti demonstrant laikomuose plakatuose, pavyzdiui, A.Klimaitis Maskvos agentas, Algi Klimaiti, kiek moka Maskva u paslaugas?. 216
Dar kiti lozungai: Lauk, okupacine kariuomene, i Lietuvos, Okupantai, nedinkits i Lietuvos, Okupantai, lauk!, Lauk, okupantai, i Lietuvos, Lauk, okupacine administracija, i Lietuvos, Lietuvos komunist partija ir Aukiausioji Taryba jau gyvena komunizm, Verge, balsuok u juos, Brazauskai, iekokis buto Maskvoje, Brazauskai, uleisk viet Genzeliui, Lietuvos komunist partija Kremliaus tarnait, Lietuva grobik jau nebijo, Europa pabaltijiei kaniai krikionik solidarum!, Pabaltijo valstybi dekolonizavimo klausim Suvienyt Nacij Organizacijos dienotvark!, Pabaltijo valstybi problema Europos moralinis veidas!. Mitingo metu mons auk laisv Lietuvai, laisv, o kai primindavo komunistus, gda, gda, gda komunistams, okupantai, lauk. J.Volungeviius savo kalboje reikalavo, kad Lietuvos komunistai kreiptsi taut praydami atgailos. mons atjo Kaln park su trispalvm, perritom juodais kaspinais. Boguis aikino, kad daug kas grietai pasisak, kad ms tautin simbolika yra idarkyta, kad tai laisvs nepriklausomybs siekiai, o jie dabar sutrypti. Tiesiog gda, kad vir KGB rm kabo ms trispalv. Mitingui pasibaigus, mons isiskirst dainuodami tautines dainas.
EUROPOS LIETUVIS (LONDONAS) 1989 M. VASARIO 1 D., NR. 4(2039).
DL MITINGO KALN PARKE

Sausio 10 d. Vilniuje, Kaln parke, sostins Lenino rajono Liaudies deputat tarybos vykdomajam komitetui leidus, vyko Lietuvos laisvs lygos surengtas mitingas. Jo metu buvo nagrinjami vadinamojo MolotovoRibentropo pakto protokolai. Ryium su iuo mitingu Lietuvos TSR prokuratra Eltai perdav pareikim: Lietuvos TSR Konstitucija garantuoja susirinkim, miting, gatvs eityni laisv. Pilieiai, naudodamiesi teismis ir laisvmis, neturi kenkti visuomens ir valstybs interesams, paeisti kit piliei teisi. i konstitucini nuostat reikalavim nesilaik Lietuvos laisvs lygos vadovai sausio 10 dien Vilniaus miesto Kaln parke organizuotame mitinge. Mitingo oratoriai mei tarybin valstybin santvark Lietuvoje, kviet jaunuolius nevykdyti konstitucins pareigos atlikti btinj karin tarnyb, eidinjo Respublikos vyriausybs vadovus. Lietuvos TSR prokuratra konstatuoja, kad tokie mitingo oratori teiginiai nesuderinami su demokratijos ir vieumo samprata, prietarauja Konstitucijos nuostatoms bei statymams. Praneame, kad ateityje tokius veiksmus bus reaguojama statymo numatytomis priemonmis. 217
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS VILNIAUS MIESTO KOMITETO IR LIAUDIES DEPUTAT TARYBOS VYKDOMOJO KOMITETO PAREIKIMAS Leidiant Lietuvos laisvs lygai surengti miting sausio 10 d. Vilniuje, Kaln parke, buvo atkreiptas jo organizatori dmesys, kad btina laikytis susirinkim, miting, gatvs eityni ir demonstracij organizavimo tvarkos. Nepaisant to, kalbjusieji mitinge reik prieikas socializmo tikslams nuotaikas, eidinjo Respublikos vadovus, panas ipuoliai buvo daromi ir ankstesniuose LLL renginiuose. vertin visa tai, pareikiame, kad tokie veiksmai dezorientuoja visuomen, skaldo jos vienyb ir susitelkim ypatingai atsakingame politinio, ekonominio gyvenimo persitvarkymo etape.
LIETUVOS INICIATYVINS HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPS LEIDINYS NR. 4, VILNIUS, 1990 M. VASARIO 16 D.
Leidj pastaba. Nors iuose sovietini-okupacini institucij praneimuose kalbama tik apie Lietuvos laisvs lyg, taiau iame mitinge aktyviai dalyvavo Lietuvos Helsinkio grups nariai, taip pat Lietuvos tautin jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva, vadovaujama Stanislovo Bukeviiaus.
KARINS TARNYBOS SOVIETINJE ARMIJOJE BOIKOTAS

1989 m. sausio 10 d. Lietuvos Nepriklausomybs sjunga, kuri sudaro Lietuvos laisvs lyga, Lietuvos demokrat partija, Lietuvos tautinio jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva ir Lietuvos Helsinkio grup, Vilniaus Kaln parke sureng pirmj miting Lietuvos jaunimo tarnybos sovietinje kariuomenje klausimu. LLL, LDP, LTJS Jaunoji Lietuva ragino Lietuvos jaunim netarnauti okupacinje kariuomenje. Taip Lietuvoje prasidjo akcija Okupant armijoje netarnausim! siekiant atsisakyti eminani, sovietinio okupanto primest prievoli. Akcija vykdyta vadovaujantis 1949 m. rugpjio 12 d. priimtos enevos Taikos Konvencijos 51-ojo straipsnio 3-ija dalimi. 1954 m. Soviet Sjunga ne tik ratifikavo 1949 m. enevos konvencij, bet ir oficialiai pareik, jog laikysis 1909 m. carins Rusijos ratifikuotos Hagos konvencijos, kuri taip pat draudia imti okupuot ali gyventojus okupacin armij. 1989 m. vasario 23 d. LLL Teli skyrius Teliuose surengto antikarinio mitingo metu, kuriame dalyvavo madaug 500 moni, kreipsi jaunim, ragindamas boikotuoti tarnyb sovietinje armijoje, nes pagal tarptautin teis okupacin valdia neturi teiss taikyti karins prievols statymo okupuotos teritorijos gyventojams.
218
LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL, remdamiesi 1949 m. enevos Konvencijos nutarimais, konstatavo, kad soviet vyriausyb, prievarta imdama Lietuvos jaunim okupacin armij, iuos nutarimus grubiai paeidia. LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL Akademinis jaunimo skyrius 1989 m. liepos 21 d. Vilniuje vykusio protesto mitingo ir demonstracijos metu dar kart paragino Lietuvos jaunim pradti pilietinio nepaklusnumo akcij boikotuoti aukimus okupacin armij, o davusius iai armijai priesaik atsisakyti jos. LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL Akademinio jaunimo skyrius nusprend 1989 m. rugpjio 3 d. Vilniuje, Katedros aiktje pradti masin sovietini karini biliet atsisakymo ir grinimo akcij ir iplatino Kreipimsi Lietuvos jaunim. Rugpjio 3 d. Komjaunimo tiesos pirmame puslapyje pasirod straipsnis, kuriame Lietuvos persitvarkymo sjdio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas, LSSR Respublikinio karinio komisariato politinio skyriaus virininkas Konstantinas Golubevas ir LR PST sekretorius Justinas Antanaitis kviet Lietuvos jaunuomen nedalyvauti ioje akcijoje. Katedros aiktje rugpjio 3 d. susirinko apie 60 jaunuoli su kariniais bilietais ir priraymo liudijimais rankose. ia jie para 3 egzemplioriais pareikimus rus kalba SSRS Gynybos ministrui D.Jazovui ir skanduodami Okupantams netarnausim! patrauk Didiojoje gatvje esant karin komisariat. Eisenos dalyvius filmavo ir fotografavo KGB. Be to, tarp jaunuoli simai keli provokatoriai, kurie mgino sukelti mutynes. Matyt, tiktasi, kad bus einama Respublikin karin komisariat Naujininkuose, nes vliau suinota, kad ten stovjo paruoti du pilni milicinink autobusai. j komisaro pavaduotojo Genadijaus Sedinkino kabinet, jaunuoliai paliko po vien pareikimo egzempliori ir palinkj papulkininkiui kuo greiiau su savo armija laimingai grti tvyn, patrauk Centrin pat. ia pareikimai su kariniais bilietais buvo isisti SSRS Gynybos ministrui D.Jazovui. Atminimui pate visi nusifotografavo. Rugpjio 10 d. Visuotinio moter judjimo surengtas Katedros aiktje uvusi sovietinje armijoje lietuvi paminjimas dar kart primin, kas laukia lietuvi okupant kariuomenje. Moterys turjo apie 100 plakat su uvusij pavardmis. LTJS Jaunoji Lietuva atstovas perskait rezoliucij, kurioje: a) visi lietuviai kvieiami grinti okupacins armijos karinius bilietus, b) Lietuvos jaunimas kvieiamas boikotuoti rudeninius aukimus armij, c) tvai ir motinos pareigojami neleisti savo vaik tarnauti okupacinje kariuomenje. Rezoliucijai pritar apie tkstantis minjimo dalyvi. Karini biliet atidavimo akcija pratsta rugpjio 12-j enevos Konvencijos 40-j metini dien Kaune ir Vilniuje. I viso t dien Kaune buvo grinti 109 bilietai. T pai dien analogikoje akcijoje Vilniuje, Katedros aiktje, karinius bilietus grino 33 vilnieiai. Rugpjio 16 d. Marijampolje vykusio mitingo metu grintas 51 bilietas, rugpjio 17 d. Alytuje 17, rugpjio 18 d. Klaipdoje 32 bilietai. Vliau tokia akcija
219
vyko Panevyje, Teliuose, Garliavoje. Pastaruosiuose miestuose biliet grinimo akcijas sureng LLL Teli ir Garliavos skyriai. Atsisakiusiems tarnauti buvo keliamos baudiamosios bylos, skiriamos psichiatrins ekspertizs. Prokurorai ne tik spaudoje gsdino jaunim baudiamja atsakomybe, bet grasino ir akcijos organizatoriams. Pastariesiems buvo siuntinjami raginimai atvykti LSSR prokuratr duoti paaikinimus dl kurstym vengti eilinio aukimo tikrj karin tarnyb. Vengiani tarnybos sovietinje armijoje jaunuoli tvams buvo daromas spaudimas per darbovietes, jaunuoliai nuolat kvieiami pokalbiams karinius komisariatus, raginami atsiimti sugrintus karinius bilietus. Kai kurie jaunuoliai karinius komisariatus buvo nugabenti prievarta. Kai kurie dirbantys jaunuoliai neteko darbo. 1989 m. rugsjo mn. pradioje Lietuvoje jau buvo grinta apie 700 karini biliet ir priraymo liudijim. Vliau karins prievols okupacinei armijai atsisak jaunuoliai susivienijo Lietuvos komitet eneva-49. Atskiriems Komiteto eneva-49 skyriams vadovavo LLL nariai. Komitetas kartu su LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL 1989 m. spalio 22 d. Vilniaus Kaln parke sureng pirmj savo miting ir demonstracij. Boikotuojanius tarnyb sovietinje armijoje jaunuolius stengtasi apginti nuo galim represij, jie buvo apgyvendinami konspiraciniuose butuose. Kai prajus kiek laiko visuomen sitikino, jog boikotav aukimus jaunuoliai gali bti apginti, akcija tapo dar masikesn. Atsisakiusieji tarnauti okupantams jaunuoliai buvo instruktuojami gavus aukim jokiu bdu nevykti karin komisariat, nesileisti but milicijos, komisariato ir KGB pareign, nes be prokuroro sankcijos eiti but jie neturi teiss, nevaikioti gatvje vieniems, jeigu pareignams vis dlto pavykt prievarta nugabenti komisariat, jokiu bdu nepasiduoti spaudimui, netikti paadais, jog paliksi tarnauti Lietuvoje ir reikalauti teismo.
PARENGTA PAGAL LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIO BIULETENIO LAISVS AUKLYS 1989 M. MEDIAG.
PARENG GINTARAS IDLAUSKAS
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA MINI OKUPACIJOS METINES

LEONARDAS VILKAS
Kaip inia, JAV Prezidentas R.Reiganas birelio 14-j paskelb Pabaltijo Laisvs diena. Nordama nukreipti dmes nuo io fakto, okupacin administracija birelio 14-j pavadino Gedulo ir Vilties diena. Buvo daroma viskas, kad Lietuvos mons, geddami stalinizmo auk, neprisimint vis savo kani ir nelaimi prieas220
ties Lietuvos okupacijos ir aneksijos. Todl Lietuvos Nepriklausomybs Sjunga nusprend birelio 11 d. Kaln parke Vilniuje surengti miting, skirt 49-osioms Lietuvos okupacijos metinms prisiminti. Vilniaus m. Lenino rajono vykdomasis komitetas gegus 31 d. dav LNS leidim iam mitingui rengti. Taiau birelio 7 d. mitingo rengjus L.Bukausk, A.Terleck, E.Paulion ir L.Vilk isikviet Vilniaus meras A.Vileikis su savo svita. Vykdomasis komitetas isigando LNS praneime pamintos taikios demonstracijos per miest, pasibaigus mitingui. A.Vileiis pra atsisakyti tokios demonstracijos es bsis sutrukdytas transporto eismas miesto centre, ir dl to VK tursis daug nemalonum. Jis pasil pakviesti mones rinktis 15 val. Katedros aiktje ir i ten suruoti trump eisen aligatviais Kaln park, kur 16 val. prasidsis mitingas. Be to, A.Vileikis paadjo duoti skelbim Vakarinse naujienose apie vyksiant miting. Organizatoriai su iais pasilymais sutiko. Kit dien gav LNS skelbim, miesto vadai j suredagavo taip, kad pats mitingo tikslas liko visikai neaikus. Birelio 8 ir 9 d. jis buvo paskelbtas Vakarinse naujienose. T pai birelio 9 d. Lietuvos persitvarkymo sjdis m platinti skelbimus, raginanius birelio 11 d. 16 val. rinktis Vingio parke susitikim su grusiais i Maskvos deputatais. Tai patvirtino ir .Jurnas savo praneime per televizij 21 val. Birelio 10 d. po piet LPS savo ikabintuose skelbimuose itais susitikimo su deputatais valand i 16 19. Tai paskelb radijas ir televizija. Apie LNS miting nebuvo praneta. Mieste sklido gandai, kad LNS mitingas apskritai nevyks j pakeisis susitikimas su deputatais. Mekos paslaug LNS renginiui padar ir Amerikos balsas, neinia kodl pranes netiksl jo pradios laik. LPS Seimo Tarybos narys V.epaitis birelio 10 d. 21 val. per televizij informavo, kad susitikimas su deputatais nukeliamas 19 val., nes, jo odiais, 16 val. Kaln parke vyksis kitas renginys. Koks tas renginys, kieno organizuotas ir kam skirtas, V.epaitis nerado reikalo praneti. Nepaisant vis trukdym, birelio 11 d. 15 val. Katedros aiktje susirinko keli tkstaniai moni, kurie, neini vliavom ir transparantais, skanduodami Okupantai, lauk i Lietuvos!, Vrublevskio ir Kosciukos gatvmis patrauk Kaln park. Ten mitingui pirmininkavo LDP Tarybos narys Petras Peelinas. Kalbjo LLL nariai A.Terleckas ir A.Taujanskas, PKGK pirmininkas Povilas Peelinas, Krikioni demokrat atstovas V.Petkus, sveiai i Gruzijos, Latvijos ir Rusijos. Apie 20 tkstani mitingo dalyvi garsiai pritar mitingo rezoliucijai ir kreipimuisi VFR, TSRS vyriausybes ir SNO dl MolotovoRibentropo pakto padarini beslygiko likvidavimo. Didiul spd visiems padar tarybinio kareivio ikamos vieas sudeginimas. Mitingui pasibaigus, mons buvo pakviesti ygiuoti Vingio park ir pareikalauti deputat nuo iol kovoti tik u nepriklausomyb. Prasidjo masin demonstracija per miest. mons eidami dainavo liaudies dainas, skandavo Okupantai, lauk! Ypa galingai ie odiai nuskambjo praeinant pro KGB citadel. Demonstrantai nesi tokius transparantus: 221
Lietuvai laisv ir nepriklausomyb! Federacija su sovietais? K darai, Sjdi?! Nepriklausomybs reikalaujame dabar! Gorbaiovai, ivesk raudonj kariaun i Lietuvos! Laikas neteisina okupacijos! Lietuvos desovietizacija kiekvieno doro lietuvio pareiga! Raudonoji armija Lietuvos laisvs grobikas! Nutraukti soviet-naci pakto vykdym, ivesti okupacin kariuomen i Lietuvos! Lauk okupantus ir kolonistus! Ms tikslas Lietuva be okupant ir kolonist! ekuoli, Lietuvai nereikia ir 30 tkst. raudonosios armijos kari! Red Army go home! Stop Communism in Lithuania! bei daugel kit. Vingio park ygiav demonstrantai buvo sutikti plojimais. ia buvo susirink apie 70 tkst. moni. Mitingas tssi apie pustreios valandos, j tiesiogiai transliavo televizija. Nepaisant gausaus dalyvi skaiiaus, audring plojim ir gli, kartais atrodydavo, kad mons susirinko pailsti, o ne rimtai susimstyti apie Lietuvos ateit. Per vis miting nesiliov stumdymasis eilse prie led ir limonado. Vakare brys demonstrant dar nuygiavo Katedros aikt, kur jau vienuolika par badauja Vytautas Milvydas.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. BIRELIO 16 D., NR.13(18).
Leidj pastaba. Lietuvos visuomen klaidindavo ne Amerikos balso redakcija, o KGB agent skambuiai Amerikos bals.
LIETUVA GEDI NEPRIKLAUSOMYBS

LEONARDAS VILKAS
Dar liepos 12 d. savo mitinge Lietuvos Nepriklausomybs sjunga spjo Lietuvos okupacin administracij, kad liepos 21-oji Lietuvos inkorporavimo SSSR diena nebt veniama. Buvo kreiptasi ir Lietuvos deputatus, kad ie padaryt visk, jog i gdinga, lietuvi tautai okupanto primesta vent bt ataukta. Taiau liepos 19 d. Tiesoje ir Komjaunimo tiesoje pasirod pilnas demagogijos LKP CK kreipimasis lietuvi taut, kuriame tauta buvo kvieiama neibraukti i Lietuvos istorijos 1940 met liepos 21-osios. iame kreipimesi lietuvi tautai liai primesta socialistin ideologija; ypa stengtasi visaip pateisinti komunist partij. Tapo aiku, kad okupacin administracija nejauia gdos nei prie Lietuvos gyventojus, nei prie 222
atvykusius Pasaulio lietuvi jaunimo dienas tautieius i viso pasaulio, ir Lietuvos pardavimo dienos nenori sutikti tylomis. Todl Lietuvi tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva ir Lietuvos laisvs lygos Akademinio jaunimo skyrius nusprend liepos 21 d. Vilniuje surengti protesto miting ir demonstracij. Liepos 20 d. vakare ikabinti skelbimai, kvieiantys miting, nakt buvo nuplti. Liepos 21 d. okupant raudonomis ir tautinmis trispalvmis vliavomis ipuotame mieste pasirod klaidinantys skelbimai, neteisingai nurodantys mitingo laik. I Kauno miting vaiavusi LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL Kauno skyriaus atstov automobil netoli Vilniaus sustabd pats Lietuvos autoinspekcijos virininkas, milicijos papulkininkis Ramutis Oleka. Jis m reikti pretenzijas vairuotojui, es jo automobilio lang stiklai pernelyg tamss, ir dl to nukabino numerius bei atm vairuotojo teises. Pasaulio lietuvi jaunimo dien dalyvi stovykl prie Trak pakviestas LLL Tarybos narys Antanas Terleckas protesto enklan ikl iki puss stiebo gedulo kaspinu perrit tautin vliav. Taiau kandin jo atsek ir kagbistai. Jie visaip stengsi sutrukdyti tautieiams i usienio ivykti Vilni, o pavakare mgino nieko i stovyklos teritorijos neileisti. Mitingo organizatori Lino Bukausko ir Gintaro Mikino butuose buvo ijungti telefonai. Nepaisant li KGB trukdym ir smarkaus lietaus, 20 val. 30 min. Katedros aiktje prie badaujanij namelio susirinko apie 7 000 moni. Mitingui pirmininkavo LLL narys Leonardas Vilkas. Mitinge kalbjs Politini kalini gelbjimo komiteto pirmininkas Povilas Peelinas pareik griet protest dl lietuvi tautins vliavos iniekinimo, pakviet taut okupanto patyias atsakyti smoningumu ir susitelkimu. Povilas Peelinas taip pat padkojo mitinge dalyvavusiam jaunimui i Vasario 16-osios gimnazijos u jam suteikt param tremties metu. Lietuvos demokrat partijos politins organizacijos tarybos narys Petras Peelinas pasmerk idavikus lietuvius, kurie 1940 metais nuvyk Maskv idrso paprayti Stalino, kad bt palaidotos savanori, Lietuvos viesuoli kanios, kad bt palaidota Lietuva. Petras Peelinas pakviet taut suprasti komunist ir iandien tebeskleidiam klast ir mel. Mitingo dalyvi kreipimsi Lietuvos inteligentij perskait LLL narys Linas Bukauskas. Visi vieningai pritar, kad inteligentai privalo gerai apgalvoti kiekvien savo politin ingsn. i met liepos 21-oji dar kart parod, kokia grubi klaida buvo lietuvi tautins vliavos pavertimas valstybine. Lietuvos inteligentija buvo pakviesta stovti nepriklausomybs sargyboje. LTJS Jaunoji Lietuva atstovas Gytis Karalius supaindino mitingo dalyvius su pagrindiniais 1949 met enevos Konvencijos nutarimais ir konstatavo, kad soviet vyriausyb, prievarta imdama Lietuvos jaunim okupacin armij, iuos nutarimus grubiai paeidia. G.Karalius pakviet jaunim boikotuoti aukimus okupacin armij, o davusius iai armijai priesaik atsisakyti jos. Atvir laik JAV prezidentui Dordui Buui perskait LLL narys, buvs Dails instituto katedros vedjas, docentas Edvardas Kriinas. Laike prezidentui ir visai amerikiei tautai dkojama u Lietuvos aneksijos nepripainim. Preziden223
tas kvieiamas ir toliau bti kartu su lietuvi tauta, remti jos kov u nepriklausomyb. Angl kalba laik perskait Amerikos lietuvi jaunimo sjungos valdybos pirmininkas Darius Suiedlis. Po to pirmininkaujantis pakviet protesto demonstracij. Minia, neina jaudais kaspinais perritomis trispalvmis, pasuko Gedimino prospekt. Ieivijos jaunimas ne po vien JAV ir Kanados vliav. Buvo neami ir vairiomis kalbomis parayti transparantai, reikalaujantys Lietuvai nepriklausomybs. Minia skandavo: Okupantai, lauk!, Laisv Lietuvai!, Lietuva bus laisva!, alin komunistin reim!, Okupant Seimui ne! Gedimino prospekte stovjo keli autobusai su atvykusiais i Lenkijos turistais. Lenkai kartai sveikino demonstrantus, linkjo jiems stiprybs ir itverms kovoje u nepriklausomyb. Sutikdami lenkus, demonstrantai skandavo: Niech yje Solidarnosc!, Armia czerwona, przecz z Litwy i Polszy! I Gedimino prospekto demonstracija pasuko Vasario 16-osios gatve prie Lukiki aiktje palaidot Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko kapo. Sukilli atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Lietuvos krikioni demokrat sjungos atstovas Viktoras Petkus pakviet demonstracijos dalyvius u visus ioje aiktje nuudytus kovotojus u laisv sugiedoti Marija, Marija. Pirmininkaujantis pakviet ieivijos lietuvius daryti tak savo gyvenam krat vyriausybms, kad Baltijos ali aneksijos nepripainimas ir toliau ilikt j politikos TSRS atvilgiu pagrindu, kad laisvasis pasaulis nevengt radikali priemoni, remiant bolevik pavergt taut kov u laisv. Po to, sugiedoj Tautos himn, demonstrantai gro Katedros aikt. Milicija demonstracijai netrukd. *** T pai dien Teliuose, prie Katedros, vyko mitingas, skirtas JAV prezidento Dordo Buo paskelbtai Pavergt taut savaitei paminti ir atsiliepti laisvojo pasaulio teikiam param pavergtiems kratams. miting susirinko apie 1 000 teliei. Mitingui pirmininkavo LLL Tarybos narys Gintaras idlauskas. Jis pabr, kad i met rugpjio 23 d. pasaulis turi pamatyti Lietuv ne vien gedulo rbu apsisiautusi, bet ir rytingai kovojani dl savo nepriklausomybs. Teli kultros mokyklos dstytojas Raimondas ilanskas pasmerk politin spektakl, kur 1940 metais Lietuvoje suvaidino rusikieji okupantai ir j lietuvikieji talkininkai. Lietuvos demokrat partijos Teli skyriaus atstovas Kazys alkauskas demaskavo komunist partijos vykdom politik Lietuvoje. Teli Katedros vikaras Astijus Kungys pabr Banyios vaidmen atkuriant nepriklausom Lietuv. Mitinge taip pat kalbjo Lietuvos demokrat partijos Teli skyriaus narys Aloyzas arkauskas ir Lietuvos krikioni demokrat partijos atstovas Vytautas Puplauskas. Mitingo dalyviai turjo iuos plakatus: Kas sustabdys komunist partijos afer Lietuvoje?, LTSR lietuvi pamot, emaiti, jeigu nenori, kad tave keikt ankai, isikovok nepriklausomyb iandien! 224
*** Liepos 23 d. Vilniaus Katedros aiktje vyko mitingas, skirtas ubaigti Pavergt taut savaits renginiams. Mitingui pirmininkavo LLL tarybos narys Andrius Tukus, kalbjo urnalist Auks Auktikalnien, LLL narys Leonardas Vilkas perskait mitingo dalyvi kreipimsi JAV prezident Dord Bu. Nuo birelio 1 d. tsiama LLL Tarybos nario Vytauto Milvydo iniciatyva pradta bado akcija, kuria reikalaujama panaikinti MolotovoRibentropo pakto pasekmes Baltijos tautoms. Vytautui Milvydui ibadavus 40 par, akcij ts Antanas Terleckas, Genut akalien, Edvardas Kriinas. iuo metu jau ketvirt par badauja Feliksas Bakys. *** Vilniei akcij nutar paremti grup marijampoliei. ioje bado akcijoje dalyvauja: Lastauskien, Ambrasien, Kubilien, Gavutien, Kubilius, Kuzmickait, Lipskait, Majauskien, Miliuvien, Miiulien, Miiulis, Milinien, olyt, Urbas, Uupis. Kiekvien dien Marijampolje kalbamas roanius.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGPJIO 1 D., NR.16(21).
PAGALIAI RATUS
Lietuvos administracija padar visk, kad .m. rugpjio 23-iajai nebt suteiktas lietuvi tautai taip reikalingas politinis akcentas. K.Prunskien Ministr Tarybos vardu prie savait buvo praneusi, jog darbo kolektyvams paliekama teis patiems sprsti, ar rugpjio 23-ij bus darbo diena, ar ne. Todl Lietuvos Nepriklausomybs sjunga, tikdamasi, jog i reikming Lietuvai dien dauguma moni nedirbs, savo miting nusprend rengti rugpjio 23 d. 15 val. Taiau ios datos ivakarse moni ir staig administracijos bei visuomenins organizacijos netiktai paskelb, jog rugpjio 23-ij bus dirbama. Matyt, buvo isiuntinti kakieno slapti nurodymai sutrukdyti tokios svarbios Lietuvai datos paminjim. Be to, nordama nuo LNS mitingo atitraukti dar daugiau moni, administracija dav nurodym Baltijos kelio dalyviams jau 16 val. bti trasoje. Nordama pakenkti LNS, administracija sutrukd ir i akcij: ne visi vilnieiai ir kaunieiai suspjo nuvykti jiems paskirtus kelio ruous. Kaip prane TV, KaunoUkmergs plente jau 14.30 val. susidar automobili kamtis. Vilniuje toks pat kamtis susidar prie pat akcijos pradi. Todl iapus Ukmergs moni buvo per daug, o u Ukmergs trko. Taiau apie tai visos informacijos priemons nutyljo. Dar daugiau rugpjio 24 d. TV informacins laidos metu Respublikins autoinspekcijos viri225
ninko pavaduotojas u visus nesklandumus apkaltino Lietuvos laisvs lyg. Jo odiais tariant, ne laiku suruotas Lygos renginys (papulkininkis turjo galvoje LNS miting ir demonstracij) atitrauk apie 40 autoinspektori. Sjdio informacins agentros duomenimis, MolotovoRibentropo pakto 50-meiui paminti skirtuose renginiuose Lietuvoje dalyvavo per milijon moni. Taiau Kremlius gali triumfuoti vieningomis TSKP Lietuvos skyriaus ir kai kuri Lietuvos persitvarkymo sjdio Seimo Tarybos nari pastangomis i dien lietuvi tautos valia nebuvo iki galo pademonstruota. Rugpjio 22 d. Vilniaus Kaln parke vyks LPS mitingas netgi nepasmerk StalinoHitlerio suokalbio pasekmi. Jame n vienu odiu nebuvo prisimintas 5-osios LPS Seimo sesijos nutarimas (priimtas reikalaujant kaunieiams) reikalauti i TSRS vyriausybs nustatyti tiksli okupacins kariuomens ivedimo dat. Apie tai buvo kalbama tik t pai dien Kaune vykusiame mitinge, kur sureng Sjdio Kauno skyrius, pakviets j LNS ir kitas politines Lietuvos grupuotes. Analogiki mitingai vyko Klaipdoje, Alytuje, Kretingoje, Marijampolje ir kitur. Kodl Vilniuje rugpjio 22 d. buvo surengtas kontrmitingas? 1988 m. vasario 16 d. ir gegus 22 d. ivakarse kontrmitingus ruo pati kompartija. mons juos buvo suvaryti prievarta ir grasinimais. iandien, slygoms kiek pasikeitus, TSKP, suvokdama, kad visikai neturi autoriteto, pasikviet pagalbon konformistus i LPS Seimo Tarybos.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGSJO 9 D., NR.18(23).
Leidj pastabos. Straipsnio autorius A.Terleckas. Jame nepakankamai irykintas negarbingas LPS vad elgesys udraudimas kitoms politinms organizacijoms dalyvauti Kaln parke Sjdio surengtame mitinge. Joms buvo patarta vykti Kaun ir ten mitinguoti. Tad t pai dien vyko du Sjdio mitingai MolotovoRibentropo pakto metinms paminti: Vilniuje organizuotas LPS Seimo tarybos, o Kaune LPS Kauno skyriaus tarybos Pataiknikos Vilniaus mitingo oratori kalbos buvo transliuojamos per Lietuvos radij ir televizij, o gan patriotikas ir grietai antisovietikas Kauno mitinge pasakytas kalbas girdjo tik jo dalyviai.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA MINI MOLOTOVORIBENTROPO PAKTO 50-SIAS METINES

Rugpjio 23 d. 14 val. tkstaniai moni, neini juodais kaspinais perritomis tautinmis vliavomis ir transparantais su kiais Nepriklausomybs reikalaujame dabar!, SSSR privalo vykdyti 1920 m. Taikos sutart su Lietuva! ir kitais, i Katedros aikts patrauk Kaln parko link. 15 val. prasidjusiam mitingui pir226
mininkavo Lietuvos demokrat partijos atstovas Jonas Mugeviius. Kaln parke plevsavo ne tik lietuvi, bet ir baltarusi, rus, ukrainiei, armn tautins vliavos, perritos gedulo juostomis. Mitingas buvo pradtas Tautos himnu. Dviej grobik sandrio auk atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Be LNS organizacij atstov, mitinge dar kalbjo Amerikos lietuvis Aidas Palubinskas, Baltarusijos liaudies fronto atstov Sviata Radkievi, Moldavijos liaudies fronto atstov Ala Mindikanu, Rusijos partijos Demokratieskij sojuz atstovas Stanislavas Komenko, sveias i Ukrainos. LDP atstovas Jonas Gelaius atkreip dmes, jog iuo metu Lietuva stovi krykelje ir kuriuo keliu bus pasukta priklausys nuo tautos smoningumo. Tauta privalo suvokti, jog Kremlius jau iandien deda visas pastangas, kad naujai irinkta Aukiausioji Taryba teisint Lietuvos okupacij. Prajus penktadien pasirodiusiose LTSR AT komisijos MolotovoRibentropo paktui tirti ivadose konstatuojama, jog 1940 m. Lietuva buvo okupuota ir joki rinkim nebuvo. Taiau komisija nepadar teisini ivad. Jeigu buvo padarytas nusikaltimas, turi bti atstatyta pirmykt padtis. Iki iol veikianti LTSR AT yra neteista, ir lietuvi tauta turi teis nepriklausomai nuo jos sprsti Lietuvos likim. Teisin valstyb negali bti sukurta ant neteisto pagrindo 1940 m. vadinamojo Liaudies Seimo nutarimo dl Lietuvos stojimo TSRS. LTSR AT yra neteista, tarptautins teiss poiriu tai neturt jokios reikms, taiau politin svarba bt didel. LLL atstovas Arnas Taujanskas konstatavo, jog, prasidjus naujam lietuvi tautos isivadavimo etapui, prasidjo ir masins dezinformacijos bei tarptautins teiss profanavimo banga. iandien mes turim bti ypa budrs. Praradus Vakar diplomatin param nepripainimo politik Lietuvai gresia pavojus tapti laisva ekonomine zona, t.y. tapti tiek Ryt, tiek Vakar eksploatavimo objektu. LDP narys Valdas Petrauskas informavo susirinkusius apie bendr Kauno Sjdio ir LNS miting, kuriame buvo priimta rezoliucija atkurti nepriklausom Lietuv ne TSRS sudtyje. Kalbtojas atkreip dmes, jog iuo metu Lietuvoje teikiama pirmenyb ne tam, kas sakoma, o tam, kas tai sako. Bsimieji rinkimai LTSR AT turi bti paskutiniai. AT neturi patekti konformistai ir liberaliai nusiteik naivuoliai, o principingi ir politikai sumans mons tokie kaip Antanas Terleckas. Jokiu bdu AT neturi patekti komunistai. Naujai irinkta AT turs panaikinti okupacijos ir aneksijos slygas. Po to AT turi paskelbti save paleidianti, ir vykti laisvi rinkimai Steigiamj Seim, kuris paskelbs Nepriklausomos Lietuvos atkrim. V.Petrauskas spjo, jog LTSR pilietybs statymo idja yra siekimas teisinti Lietuv TSRS sudtyje. urnalist Auks Auktikalnien atkreip dmes, jog nepriklausomybs svoka yra devalvuojama. Okupantai stengiasi suteikti jai nauj turin. Todl kalbtoja pasmerk LPS Seimo tarybos narius, kurie savo rezoliucijoje nesiryo pabrti, jog nepriklausomyb galima tik Lietuvai nesant TSRS sudtyje. Mitingo rezoliucij perskait LLL narys Leonardas Vilkas. Buvo sudeginta didiul ikama su dviem galvom: Stalino ir Hitlerio. Pabaigoje mitingo dalyviai 227
sugiedojo Marija, Marija. A.Terleckas pakviet susirinkusiuosius ygiuoti Ukmergs plento link sijungti Baltijos keli. Keli tkstaniai moni patrauk per miest. Praeidami pro KGB rmus, demonstrantai skandavo: KGB teism!, pro Ministr Taryb Laisv Lietuvai! Demonstrantai sustojo Ukmergs plente prie 10-osios poliklinikos, kur Vilniaus medik Sjdio iniciatyva buvo paventintas koplytstulpis StalinoHitlerio suokalbio aukoms atminti. ia vyko dar vienas mitingas. Jame kalbjo LLL Tarybos narys Gintaras idlauskas, Demokratieskij Sojuz atstovas S.Komenko, A.Terleckas, J.Gelaius, Jonas Jakimaviius, 101-eri met buvs Lietuvos partizanas Valentukeviius, medik Sjdio aktyvistai Valentinas Bartainas ir Henrikas Bagdonaviius bei kiti. 19 val. visi sijung Baltijos keli. Po to visi, dainuodami liaudies dainas, gro Katedros aikt aplankyti penkt par badaujanio Vytauto Milvydo. Rugpjio 23-ij Lietuva sutiko masiniu bado streiku. Vien Vilniuje badaujanij srae buvo daugiau kaip 300 moni, o daugelis badavusi nebuvo sra traukti. Kaune badavo 266 mons. Lietuviai masikai badavo ir kituose Lietuvos miestuose, buvo tsiama karini biliet grinimo akcija. iuo metu Lietuvoje grinta apie 700 karini biliet ir priraymo liudijim.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGSJO 9 D., NR.18(23).
Leidj pastaba. Reportao autorius neinomas.
AR LAIKAS ATSISAKYTI TARNYBOS SOVIETINJE ARMIJOJE? TAIP!

EDVARDAS KRIINAS Lietuvos Komiteto eneva-49 Vilniaus skyriaus atstovas
Vasario 16 dien Vilniuje, prie V. Lenino paminklo, vyks karini biliet grinimo akcija. Atjo laikas lietuviams pradti masinius visai naujus ir rytingus ygius. Be ito Nepriklausomybs neatgausime, nes vien keliolikos ar keliasdeimties profesionali politik ir ekonomist pastangomis Laisvs nepasieksime. Vienas i ingsni, vedani Lietuvos isivadavimo link, iandien bt priraymo liudijimo ir karini biliet (tai lieia visus atsargos kareivius ir karininkus, vyrus ir moteris) grinimas. Tam pasiryti reikia drsos ir pilietinio smoningumo, ia akcija veiksmingai pradsime Lietuvos deokupacij, pradsime kurti slygas Tvynei atgimti. Slygos jai jau visikai pribrendusios. Pirmiausia: mes remiams tarptautine teise, t.y. 1949 m. enevos konvencija, kurios treios dalies 51 str. draudia valstybei okupantei imti okupuot ali gyventojus savo armij. SSSR Aukiausioji Taryba i konvencij ratifikavo 1954 m. 228
M. Gorbaiov 1988 m. gruodio mnes vykusioje SNO sesijoje viso pasaulio akivaizdoje pasiadjo laikytis tarptautines teiss ir SSSR prisiimt tarptautini sipareigojim. Ms pareiga priversti Maskv laikytis 1949 m. enevos konvencijos. Taip pat norime priminti, kad 1991 m. Maskvoje vyks tarptautin konferencija mogaus teisi klausimais. Karinius dokumentus Lietuvoje jau grino per 1 000 moni (i j per 200 priraymo liudijimus). Aiku, kad nuteisti tkstanio moni Maskva jau negali net ir keli nauji sins kaliniai jai nenaudingi politikai. Mat SSSR siekia turting Vakar valstybi finansins paramos, kad pataisyt supuvusi savo ekonomik. Vakarai savo ruotu reikalauja, kad Maskva gerbt demokratines teises bei vykdyt tarptautinius sipareigojimus. Taigi Maskvos rankos prievartai ir represijoms yra suritos. Tai rodo kad ir toks faktas. Neseniai Estijoje teis kelis vaikinus, atsisakiusius tarnauti SSSR armijoje. Teismas vaikinus nuteis... 1,5 m. lygtinai. Ir Lietuvoje nedrstama kelti teismo proces tiems vaikinams, kurie iais metais atsisak tarnybos armijoje. Mat represijos prie tarnybos okupacinje armijoje atsisakiusius vaikinus sukelt audring vis Lietuvos politini jg reakcij. Komitetas eneva49 papra Lietuvos diplomatins tarnybos Vaingtone ir prie v. Sosto Vatikane galiotinio S. Lozoraiio organizuoti karins tarnybos atsisakiusi vaikin gynyb ir tarptautinje plotmje. Turimomis iniomis, JAV kongrese organizuojama grup ginti asmenis, kurie atsisak tarnybos sovietinje armijoje, remdamiesi 1949 m. enevos konvencija. 1989 m. pabaigoje Vilniuje vykusiame politini partij pasitarime armijos klausimu paritetiniais pagrindais i LLL ir Sjdio atstov buvo kurtas bendras komitetas. Jo tikslas bendromis pastangomis ginti asmenis, grinusius karinius dokumentus, ir paruoti 1949 m. enevos konvencijos gyvendinimo program Lietuvoje. Kauno darbinink sjunga 1989 m. lapkriio 29 d. 10 val. ryto sureng 15 min. politin streik, protestuodama prie jaunuoli prievartin mim SSSR armij. Preliminariais duomenimis, Kaune streikavo 6 gamyklos. Marijampolje viena. Tai buvo rimtas darbinink spjimas okupacinei administracijai, jeigu i imtsi represij. Yra daug moni, norini grinti karinius bilietus, bet bijani galim buitini represij: be karinio bilieto gali nepriimti darb, nepriregistruoti, neileisti usien ir pan. KGB inspiruoti asmenys tuo intensyviai baugina mones. Taiau darboviei kadr skyriai, pas skyriai ar kitos institucijos neturi juridins teiss reikalauti karinio dokumento. Jeigu toki teises paeidim pasitaikyt, reikia kreiptis mintas organizacijas. Daugelyje Lietuvos auktj mokykl tiesiog parazituoja okupant kurtos karins katedros. Didiuls los, skirtos j darbuotojams apmokti, turi bti perduotos student stipendij fond. Mums, lietuviams, svetima sovietinio militarizmo dvasia, nuodijanti auktj mokykl gyvenim. Nuo 1989 m. spalio 29 d. Vilniuje, prie Katedros, vyksta moter organizuotas bado streikas. Jos reikalauja nutraukti neteist Lietuvos vaikin mim SSSR armi229
j. ios narsuols, matydamos vyr politik negal ir nedrs ryosi pradti didvyrik kov. Jos kvieia visus okupuotos Lietuvos gyventojus veikti baim. Badaujani moter namelis ir j auka Katedros aiktje kiekvienam lietuviui primena moralin pareig Tvynei atiduoti karin biliet okupantams. Tiems, kurie tvirtina, kad dar reikia palaukti, pateikiame moter visuomeninio judjimo surinktus faktus. Kiekvienais metais 15 Lietuvos vaikin sta okupacinje kariuomenje, 3035 iprotja. Tauta kasmet netenka 50 jaunuoli. O kiek j grta fizikai ir moralikai suluoint? Argi i objektyvi ir iurpi statistika neragina jau dabar grinti karinius dokumentus?!
KOMITETO ENEVA-49 VEIKLOS 19891991 M. SVARBA LIETUVOS NACIONALINIO PASIPRIEINIMO JUDJIMUI

Iki 1990 m. kasmet 1012 tkstani okupuotos Lietuvos piliei privaljo atlikti dvej met karins tarnybos prievol SSRS Ginkluotosiose Pajgose. 19881989 metais Lietuvoje, stiprjant nacionaliniam isivadavimo judjimui ir nepriklausomybinms nuotaikoms, lietuvi, atliekani karin prievol, padtis pastebimai komplikavosi. Lietuv vis daniau pasiekdavo nerim ir susirpinim kelianios inios apie masinius fizinio ir moralinio smurto atvejus lietuvi kareivi atvilgiu. Lietuviai jaunuoliai ne savo noru tapo kaitais nekontroliuojam rus ovinist-sadist ir komunist-fanatik rankose. Fizinio, moralinio pobdio traumos, nuudymai ir nusiudymai pasiek rib, u kurios buvo tkstaniai jaun moni likim ir net gyvybi, paios Lietuvos likimas ir prestias. Susidariusi padtis savaime diktavo ryting ir radikali veiksm btinyb. Patriotini LTJS Jaunoji Lietuva ir Lietuvos laisvs lygos organizacij Kauno aktyvistai, vadovaudamiesi Vakar vykdyta Pabaltijo aneksijos nepripainimo politika, Lietuvos, kaip okupuotos valstybs statusu, jos pilieius globojania 1907 m. Hagos ir 1949 m. enevos konvencij teisine galia, 1989 m. rugpjio 3 d. Vilniuje pradjo masin SSSR karini dokument grinimo ir tarnybos boikoto akcij. Akcijos praktinis ir patriotinis pobdis greitai pritrauk ir uvald gausi rmj ir dalyvi simpatijas. Spariai augant atsisakanij tarnauti okupantui skaiiui, savo veikl suaktyvino SSSR represiniai organai Lietuvoje (KGB, prokuratros, teismai). Ikilus realiam boikoto organizatori, dalyvi asmeniniam saugumui, skubiai susirpinta boikot koordinuojanios ir jos organizatorius ir dalyvius vienijanios bei ginanios organizacijos sukrimu. Tuo tikslu 1989 m. spalio 7 d. Kaune vyko atsisakiusij tarnybos okupacinse SSSR ginkluotosiose pajgose suvaia230
vimas. Suvaiavimo dalyviai apsvarst LKP vad ir Lietuvos perestroikinio aktyvo propaguojam pagerintos tarnybos Pabaltijo karinje apygardoje plan, kategorikai j atmet kaip klasting okupanto ir jo pakalik pastang apgauls keliu priversti lietuvius tarnauti okupacinje SSSR kariuomenje. Savo ruotu suvaiavimas ikl k ne kur tarnauti, bet kam tarnauti, vieningai pasisak u tarptautins teiss principais ir lietuvi nacionaliniais interesais pagrst tarnybos SSSR kariuomenje tolesn boikot, jo tsim ir visapusik populiarinim. Suvaiavimo dalyviai pritar susijungimui organizuot vienet, pavadinant j simboliniu eneva-49 vardu. 1989 m. spalio 7 d. sukurta nauja organizacija, enevos konvencijos komitetas eneva-49, pradjo oficialiai prieintis neteistiems SSSR veiksmams okupuotoje Lietuvoje. 1989 m. rugpjio 3 d. LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL Kauno skyriaus aktyvist pradtas tarnybos SSSR ginkluotosiose pajgose boikotas toliau tsiamas ir koordinuojamas komiteto eneva-49 1990 m. pavasar dav realius rezultatus. Vietoje kasmet i Lietuvos prievartins tarnybos paimam 1012 tkstani prievolinink, bebuvo paimta 1 207, tarp j tik 561 lietuvi tautybs. Skminga boikoto eiga Lietuvoje kvp ir kit Rusijos pavergt krat patriotus. Lietuvos pavyzdiu komitetai eneva-49 krsi Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Lietuvos komitetas eneva-49 buvo aktyvus j konsultantas. Praktikai sugriovusi SSSR karins prievols sistem, eneva-49 suaktyvjo prie pai okupacin SSSR kariuomen Lietuvoje. Prieingai Rusijos interesams pajungtoms organizacijoms, siekusioms vairiais statusais legalizuoti tolesn okupacins kariuomens buvim Lietuvoje, eneva49 kategorikai reikalavo beslyginio okupacini SSSR ginkluotoj pajg atitraukimo i Lietuvos. Reikalavimams sustiprinti buvo organizuota protesto akcij, eityni, manifestacij prie okupacini SSSR kariuomens dalini Vilniuje ir Kaune. 1990 m. lapkriio 17 d. demonstrant sumuimas Vilniuje susilauk ir tarptautinio atgarsio tuo metu Paryiuje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje. Po Rusijos okupacini GP atitraukimo, komitetas eneva-49 legalizavosi. 1994 m. vasario 1 d. siregistravo kaip visuomenin organizacija ir savo veikl tsia toliau. eneva-49 sieks okupacijos padarini Lietuvoje likvidavimo ir reparacij imokjimo, Pilietybs statymo revizavimo, iki jis visikai atitiks tarptautins teiss principus ir praktik, lietuvi tautos poreikius ir jos gyvybinius interesus. Principingai kels nelegali kolonist pilietinimo ir kurdinimo Lietuvoje teistumo klausim, sieks teisinio ir taikingo bdo problemai isprsti Lietuvai ir lietuviams palankia kryptimi ir slygomis. Komitetas eneva-49 seks vykius Lietuvos kaimyninse valstybse, solidarizuosis su latvi ir est taut pastangomis atsispirti rusikajam imperializmui ir 231
ovinizmui. Propaguos Ryt Prsijos deokupavimo, dekolonizavimo ir istorinio teisingumo iame krate atstatymo idj, kels teistas Lietuvos pretenzijas dal Ryt Prsijos teritorij. Savo veikloje Komitetas eneva-49 vadovaujasi pagarba Tiesai, Teisei ir mogui. Komitetas eneva-49 reaguos pastabas, pasilymus, informacij, kuri galima suteikti tel. (8-27) 734190. PRIEDAS. Komiteto platintas pareikimas atsisakantiems karins prievols jaunuoliams.
KOMITETO ENEVA-49 TARYBA
TSRS GYNYBOS MINISTRUI

Kopija: LTSR KARINIAM KOMISARUI
gimusio gyvenanio
PAREIKIMAS 1940 m. Taryb Sjunga okupavo ir jga prijung Nepriklausom Lietuvos valstyb prie savo teritorijos. Daugelis Vakar valstybi nepripasta io tarptautinio terorizmo akto ir lig iol Lietuv vadina okupuota alimi. Kaip inoma, 1949 m. rugpjio 12 d. buvo pasirayta enevos Konvencija okupuot ali atvilgiu. io tarptautinio akto 51-ojo straipsnio treioje dalyje sakoma: okupacin valstyb negali priversti engiam asmen tarnauti jos ginkluotosiose arba pagalbins gynybos pajgose. Savanoriko stojimo armij spaudimas ar propaganda draudiami. is tarptautinis dokumentas, pasiraytas ir Taryb Sjungos, suteikia man teis, kaip okupuotos alies pilieiui, atsisakyti tarnybos TSRS okupacinse ginkluotosiose pajgose ir grinti karin biliet arba priraymo liudijim Nr. _____. Bet koks valdios bandymas daryti spaudim dl mano atsisakymo bus traktuojamas kaip grubus tarptautins teiss bei mogaus teisi paeidimas.
(data)
232
APIE VIENO STABO GRIT VARNIUOSE, ARBA LAISVOS VARIACIJOS KULTINIO SOVIETINIO NUSIKALTLIO TEMA
GINTARAS IDLAUSKAS
1938 m. Naujoji Romuva valgiai ispausdino inomo ital raytojo (kataliko), garsiosios Kristaus istorijos autoriaus Dovanio Papinio pasikalbjimo su Vladimiru Iljiiumi Leninu (Uljanovu) Pasimatymas su Leninu vertim. Tikriausiai neatsitiktinai is pokalbis atsidr respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos valstybs Vokietijos Reichas ir Soviet Sjunga visu smarkumu planavo grobikikus karus, o Lietuva sprend geopolitin dilem: kaip sveikai ir gyvai ilaviruoti tarp didij valstybi imperini interes. Naujosios Romuvos valgos pasirod tiesiog pranaikos: V.Lenino kurtos Soviet Sjungos raudonoji armija po dvej met ilgiems deimtmeiams okupuos Lietuv ir sustabdys natrali krato raid. Prijimas prie V.Lenino D.Papiniui kainavo apie dvideimt tkstani doleri, jeigu suskaityt visas komisar monoms idalintas dovanas, raudongvardieiams ant arbatos, nalaii prieglaudoms aukas. Jam kalbjo, kad Vladimiras Iljiius yra nesveikas, ivargs, kad jis nieko daugiau nepriims, tiktai savo artimuosius, kad Maskvoje jo nebes, o gyvens u miesto senuose caro rmuose su baltomis kolonomis. Primimo dien D.Papin pasitiko stora nekalbi moteris, Lenino mona, irdama j kaip ligonins slaugytoja naujai atvykus ligon. Lenin utikau maoj verandoj, prie didelio pieini lapais nukloto stalo. Jis man padar spd mogaus, pasmerkto mirti, kuriam prie mirt duota dar keletas valand ramiai paaisti. Jo gerai inoma mongol tipo galva atrod ikirsta i seno, sauso, bet kartu ir minkto srio gabalo. Dvi grasinanios dant eils aipsi lyki lp plyy. Didel plika makaul atrod lyg barbarika urna, idrota i koki senovs baidykli kaul. Dvi klastingos apuoko akys stropiai budjo i po paraudusi blakstien. Didels, stiprios, milinikos rankos aid sidabriniu pietuku, bet j idivimas rod mirties enklus. A niekados neumiriu jo atlot nevaraus dramblio kaulo aus, kuriomis jis, rodsi, gaud paskutinius pasaulio aidus, itaip apibdina savo pokalbinink D.Papinis. Toliau autorius pasakoja apie pirmsias sunkias io susitikimo minutes ir pateikia V.Lenino ios pageltusios ir ivargusios kauks monolog, kur is itar netikto ir veik iauraus gaivumo pagautas. Jo veide mavo sarkastiko juoko grimas spektras: () Negalima valdyti imtamilijonin nekultring moni mas be lazdos, be nip, be slaptosios policijos, be teroro, kartuvi, katorgos ir kankinim. Mes tiktai pakeitme moni klas. Kur kadaise buvo tiktai eiasdeimt tkstani 233
bajor ir gal kokie keturiasdeimt tkstani dideli biurokrat, dabar yra kokie du milijonai ms proletar ir komunist. () Bet yra devyniasdeimt atuoni milijonai gyventoj, kurie iuo pakeitimu nieko nelaimjo. Bk tamsta tikras, kad jie ninieko nelaimjo ir ito kaip tik mums ir reikia, to a noriu, o visa kita yra neivengiama. Leninas dusliai m juoktis, lyg jus apgavs pardavjas, linksmai irdamas apgautj, dalinasi spdiais jo sveias. Bet kurgi Marksas, progresas ir visa kita? murmteljo D.Papinis. Tamstai, kaip svetimaliui ir galingam mogui, a galiu visk pasakyti: niekas tamsta netiks. Atsimink tamsta, kad Marksas pats mus mok, kad teorijos turinios tiktai fiktyvi vert. Rusija ir visa Europa buvo tokios bkls, kad a buvau priverstas pasirinkti komunistin ideologij savo tikslui pasiekti. Kitoj aly ir kitam laikotarpy a panaudoiau kitas priemones. Marksas buvo niekas kitas, kaip tiktai ydas, burujus, jodinjs ant angl statistikos, slaptas industrializmo garbintojas. Jam trko barbarikumo jausmo ir todl jis buvo tiktai mogaus tredalis. Tai buvo alaus ir hegelenizmo persisunkusios smegenys, i kuri draugas Engelsas kartais ispausdavo ir geniali mini. Rus revoliucija Markso pranaystes visikai griauna. Komunizmas triumfuoja kaip tik tokioj aly, kur buruazijos veik nebuvo. mons, pone, yra laukiniai bailiai, kuriuos turi valdyti taip pat laukinis, bet be skrupul, kaip a. Visa kita yra gryniausi plepalai, literatra, filosofija ir panai muzika kvailiams. O kadangi laukiniai mons yra lygs kriminalistams, tai pirmuiausias valdios idealas paversti vis al katorga. Senoji rus katorga yra paskuiausias politins iminties odis. Jei tamsta pagalvosi, pripainsi, kad monms kaljimo gyvenimas yra tinkamiausias. Netek laisvs, jie isivaduoja nuo visoki rpesi, kurie kankina mones atsakingus. Ir pagaliau itokia bkl apsaugo juos nuo blog veiksm. Kai tik mogus patenka kaljim, jis jga veriamas gyventi dorai. Be to, jam niekas daugiau neberpi, u j kiti galvoja, sakinja, jis dirba knu, bet dvasia jo ilsisi. Jis puikiai ino, kad ar jis dirbs, ar sirgs, visuomet bus pavalgydintas ir isimiegojs, kad jau nebereiks, kaip laisvje, rpintis, kur duonos gauti, kur guol rasti. Mano svajon paversti Rusij didiuliais prievartos namais. () Kaimiei a neapkeniu. A neapkeniu io itilio Turgenevo, hipokrito Tolstojaus idealizuoto kaimieio. Kaimieiuose isilaiko visa tai, kas many sukelia pasibjaurjim: praeitis, tikjimas, erezijos, religin manija, rank darbas. A juos pakeniu ir jiems pataikauju, bet kartu ir neapkeniu j. A pageidauiau, kad jie visi iki vieno t. Mano akyse vienas elektrotechnikas yra vertas imto tkstani kaimiei. A tikiu, kad ateis laikas, kada maistas bus gaminamas chemijos laboratorijose mainomis, ir mes tada galsime inaikinti visus kaimieius, nes jie bus nebereikalingi. Jie bus priversti pasidaryti darbininkais arba istips. Gyventi gamtoje tai tikriausia prieistorini laik gda. Gerai tamsta sidmk, kad bolevizmas vaizduoja trejop kov: mokslin barbar kov prie supuvusi inteligentij, ryt kov prie vakarus ir miesto prie kaim. iose kovose mes nesiskaitome su priemonmis ir ginklais. Individas yra 234
toks daiktas, kur reikia naikinti. Tai tingini graik ir tui vokiei sapn iradimas. Tas, kuris prieinsis, bus paalintas, kaip blogoji votis. Kraujas yra geriausia paios gamtos duota tra. () A svajoju bti vyriausias pavyzding pataisos nam bei ramios ir gerai ulaikomos katorgos direktorius. Bet ir ia, kaip visuose kaljimuose, pasitaiko nepaklusnij, nerami moni, sergani kvaila sen ideologij bei mogudik mitologij nostalgija. Tie visi bus i gyvenimo paalinti. A negaliu leisti, kad keli tkstaniai ligoni kompromituot daugelio milijon moni laim. Pagaliau senovikas kraujo nuleidimas yra neblogas gydymo bdas. Be to, jaustis esant savo moni gyvybs ir mirties viepaiu yra savotikai malonu. () A esu, jai tamsta nori, pusiau Dievas, gyvens tarp Azijos ir Europos. () Yra skonio rys, kuri paslaptys, pagonybei prajus, yra dingusios. Taiau moni kruvinos aukos turjo ir ger pusi: tai buvo gilus simbolis, auktas pamokymas ir kartu sveika vent. Bet ionai vietoj tikinij himno a girdiu kalini ir mirtanij dejavimus ir galiu tamst utikrinti, kad ios simfonijos a nemainyiau Bethoveno devynias. Tai yra himnas, pranaaujantis artjani laim. Man pasirod, kad subjaurjs ir lavon primenantis Lenino veidas pasitemp pirmyn, lyg siklausydamas tokios ikilmingos, jo vieno jauiamos muzikos. Tuo metu p.Krupskaja prane man, kad jos vyras pavargo ir jam reikia truput pailsti. A tuoj isinedinau. Kad pamatyiau mog, a ieikvojau apie dvideimt tkstani doleri, bet nesijauiu pinigus imets pro lang, ubaigia savo pasimatymo su V.Leninu pasakojim D.Papinis. Gal ir nevertt prisiminti ar juolab paiam minti ne pat protingiausi savo jaunysts dien poelg, taiau kiek teko patirti, is vykis dar ir dabar vairiai komentuojamas, man retsykiais primenamas, todl ryausi kai k i naujo paaikinti: be pasididiavimo, taiau ir be apmaudo. 19871991 met laikotarpis Lietuvai buvo toks intensyvus, gausus netikiausi ir stulbinani vyki, kad lig iol daug kas liko neapmstyta, nevertinta. io laikotarpio kulminacija laikytina 1990 m. kovo 11oji diena, kai Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas), vadovaujama profesoriaus Vytauto Landsbergio, paskelb atkurianti nepriklausom Lietuvos valstyb. Nevienareikmikai buvo suvoktas is istorinis sprendimas: vieni j suprato kaip Lietuvos istorijos lemtingo lio moment, kiti tikjosi, jog tai tik laikinas politinis isiokimas, o netrukus viskas sugr senas prastas ves, dar kiti atsainiai vertino kaip kovos dl valdios iraik. Save priskiriau prie t, kurie neabejojo, jog tai paskutin galimyb Lietuvai isivaduoti i sovietins priespaudos. Tuo metu teko priklausyti Lietuvos laisvs lygai, jos Tarybai, vadovauti LLL Teli skyriui, dar vliau Sjdio Teli rajono tarybai. 1990 met vasara simin didiule tampa: Soviet Sjungos vadovybs paskelbta ekonomin blokada ir politinis spaudimas Lietuvai, didij Vakar valstybi perdm atsargi laikysena atkurtos Lietuvos Respublikos atvilgiu, valstybs viduje kurstoma nesantaika, skiepijamas nepasitikjimas Aukiausiosios Tary235
bos vadovu, siekianiu lygiateisi deryb su Soviet Sjungos valdia. Pastaroji atkakliai reikalavo ataukti Nepriklausomybs akt. Lietuvos laisvs lyga diaugsmingai pasitiko radikalias politines permainas, kuri dar veikdama pogrindio slygomis ji atkakliai ir pasiaukojamai siek. Buvome sitikin, kad reikia kuo skubiau atsisveikinti su sovietiniu palikimu. Nors tai yra ilgametis procesas, kai k galima nuveikti tuoj pat, neatidliojant neapibrtai ateiiai. Rengme mitingus, demonstracijas, reikme nepasitikjim iskirtini pozicij nenorinia uleisti sovietine nomenklatra, rpinoms Lietuvos partizan, j rmj atminimo aminimu, ypa atidiai stebjome ir analizavome spariai kintani politin tikrov, kurios dalimi ir patys buvome, bei ne kart perspjome visuomen apie Lietuvos okupacijos ir aneksijos teisinimo grsmes. Tai daug kam nepatiko, vairs pareignai ir kiti buvusiai sistemai lojals asmenys daug k prim kaip asmenin eidim, nors LLL veiksmai buvo nukreipti ne tiek prie konkreius asmenis, kiek prie sistem, aiku, susidedani i konkrei asmen. 1990 m. liepos 28 d. buvo rengiamasi Varniuose atidengti ir paventinti emaii vyskupo Motiejaus Valaniaus paminkl. 1951 m. nugriautas is paminklas, tiksliau biustas, 1988 m. lapkriio mn. po ilg paiek netiktai Varniuose buvo surastas, vliau restauruotas ir pagaminus nauj pjedestal turjo sugrti ankstesn savo viet Vyskupo darel. Suradus senj biust teko atsisakyti idjos pastatyti nauj, kurio konkursas jau buvo vyks. Paminklas didiajam emaii vyskupui Varniuose buvo pastatytas dar 1927 m. Varni parapijos klebono kunigo A.Juozapaviiaus rpesiu skvere, prieais nam, kuriame savo vyskupavimo laikotarpiu M.Valanius gyveno. Varniuose jau stovjo 1989 m. gegus 7 d. Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus pastatytas tuo metu pirmasis Lietuvoje paminklas 19441954 m. u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb uvusiems partizanams atminti. Tebestksojo ir ar ne 1957 m. pastatytas paminklas (gal irgi tiksliau vadintinas biustu) Vladimirui Iljiiui Leninui kruvinojo sovietinio ir bolevikinio teroro kvpjui ir pradininkui. Situacija buvo daugiau nei dviprasmika Lietuva deklaravo politin nepriklausomyb nuo sovietins imperijos, tuo tarpu tebebuvo nusta bolevikini lyderi, kolaborant paminklais, biustais, monumentais okupacinei armijai. Ir kaip atrodyt M.Valaniaus paminklo atidengimo ikilms, jei paiame miestelio centre tebestovi biustas bestijos, paskelbusios kruvin kar religijai, bet kokiam dvasingumui, antgamtinei tikrovei? Gaila, taiau daugelis to meto vietini inteligent, kultrinink dl to nevelg beveik jokio prietaravimo. itaip teigiu todl, kad btent i j teko susilaukti daugiausiai priekait ir paniekos. Tai pasakytina jokiu bdu ne apie visus, taiau tendencija buvo btent itokia. Keisiausia buvo tai, jog itie mons puikiausiai inojo tikrj proletariato vado istorij, jo nusikaltimus monijai. Apie juos tuo metu plaiai rayta sjunginje ir respublikinje spaudoje. Savo 1989 m. urauose aptikau ir toki kiek ironizuojani mint: Varniai tampa savotiku demokratijos centru. Ten stovi paminklas Leninui ir Lietuvos partizanams, o jei bus pastatytas paminklas Valaniui, tai kiekvienas varnikis ir ne 236
tik varnikis turs k pasirinkti pagal savo sitikinimus: Leninui atiduos pagarb saliutuodami, Lietuvos partizanams ir Valaniui pasimelsdami (Penktadienio emaitis, 1999, gegus 7, Nr. 18). Tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva jaunimas Kaune 1990 m. birelio mn. 14 d. nuvert K (GPU, NKVD, NKGB, MGB, KGB) krjo ir pirmojo vado Felikso Edmundoviiaus Dzerinskio ir V.Lenino bendro Vinco Kapsuko biustus. Pastarj valdia tuoj atstat. Tuo tarpu vairaus kalibro leninai tebeslg Lietuvos em. Turbt niekas dabar nepasakyt tikslaus j skaiiaus. Pradjom nuo K krjo, budelio F.Dzerinskio biusto. Nuvertm. Nujom prie Keturi komunar skulptr, taiau nuversti nepavyko. Jau ia mus pasitiko bananais ginkluota milicija. Bet kai nuygiavome prie KGBmilicijos rm, nuvertme Litbelo vado, tautos idaviko V.Kapsuko biust, komunistai neikent. Prajus keliom sekundm, mus apsupo milicija ir pradjo muti bananais. Kelet sum ir trauk main. Bet mes atsigulme po ja ir neleidome suimtj iveti. () Kai kas sako, kad negalima griauti kultros paminkl. Taiau jie nepasako, kad tai, kas buvo nugriauta, nra kultros paminklai, kad tai tra rusikosios okupacijos yms, o j buvimas patriot krauju aplakstytoje Lietuvos emje lietuvi tautos orumo eidimas. Ar ne taip pat pasielgt rusas, jei Maskvoje stovt paminklas Gebelsui, ar ne taip elgtsi pranczas, jei Paryiaus centre bt statomas paminklas Hitleriui. () Btina sismoninti, kad pats i paminkl pastatymas jau buvo neteistas, nes statomas buvo okupuotoje Lietuvoje, prie lietuvi tautos vali, siekiant sunaikinti tautin smon ir istorin atmint bei auklti jaunim kosmopolitine dvasia, prisimena paios pirmosios sovietini paminkl demontavimo akcijos Lietuvoje organizatorius Stanislovas Bukeviius (Pradjom nuo F.Dzerinskio, arba kodl penkiakampm pasipuo milicininkai nepriklausomoje Lietuvoje mu lietuvius, Kauno laikas, 1990, rugpjio 17). Ginkluoti milicininkai (bsimieji Lietuvos policininkai) mu jaunalietuvius u kultros paminkl griovim, u mginim nuversti Keturi komunar statulas, kurias A.Sniekus sak pastatyti ant sunaikint ir iniekint kapini, ant 1941 m. sukilli ir daugelio lietuvi kaul, vietoje nugriauto Dariaus ir Girno mauzoliejaus. sakymas yra sakymas ir prasta, kad uniformuoti pareignai j vykdo prie tai giliau nesusimst. Artjant 50osioms Lietuvos aneksavimo metinms, prisimenant penki deimi met senumo dramatikus vykius vadinamajame Lietuvos liaudies seime, kilo mintis, jog i data tinkama proga nukeldinti V.Lenino paminkl (biust) Varniuose. Tai buvo vienintelis io blogio genijaus stabas Teli rajone. A suprantu tuos, kurie tada piktinosi, tuos, kuriuos toks veiksmas okiravo, privert nervintis. Man buvo priekataujama ir klausiama, kodl reikia taip primityviai kovoti su sistema, juk akmeniniai ar metaliniai stabai tik mediagin ios sistemos iraika, taigi visikai nepavojinga. Neneigiu, kad tokiame priekaite gldjo ir dalis tiesos. Taiau i esms galvojau kiek kitaip. Paminklai, biustai, memorialins lentos, monumentai priklauso simboli, enkl, tam tikr archetip, epo237
chini riboenkli erdvei. Tad kodl V.Lenino griuvimas Varniuose tada susilauk tokios pasiprieinimo reakcijos? Juk tai viso labo tik simbolis, o sistema i esms savo gilumoje lieka nepakitusi? Oponentai puikiai suprato, jog nuo simboli, enkl pakeitimo ir prasideda tikrosios permainos, paprastai galinios utrukti ne vien deimtmet. Neabejoju, kad kai kam ios mano mintys ir dabar tebra diskutuotinos, nors jau prabgo keliolika met. Lietuva keiiasi stulbinaniai ltai, neregtai skausmingai ir labai nenoriai. Anos sistemos, kuri simbolizavo V.Lenino ir kit sovietins imperijos vad paminklai ir skulptros, apraikos dar tokios gyvos ir akivaizdios, kad neretai nejaukiai susimstai: o ar tikrai buvo tai, k vadiname Lietuvos Atgimimu? Buvusi sistema lengviausiai atpastama moni tarpusavio santykiuose: nepasitikjimas, pavydas, vairiausi tragikomiki kompleksai, totalus odio netesjimas, melas, smurtas, kriminalins smons dominavimas net vieuose reikaluose ir t.t. Taigi ir anas V.Lenino paminklo nuvertimas buvo daugiau simbolinis veiksmas, ne k i esms tepakeits, greiiau pademonstravs esmini ir radikali permain gyvybin poreik ir alk. Su ypsena prisimenu vien savo mamos pasakojim. Kart grusio i darelio mans ji paklaus: K tu labiausiai myli? A tvirtai atsakiau: Lenin!. Tada mama sekaniu klausimu pasufleravo man teising atsakym: Argi ne mam labiausiai myli? Ne, labiausiai myliu Lenin, nedvejodamas atsakiau. O kas tave taip imok sakyti? Aukltoja. Tiems, kurie yra patyr sovietinio aukljimo sistemos ypatumus, papildomi komentarai nebtini. 1990 m. dirbau Teli valstybinje sri gamykloje darbininku. Darbo grafikas man buvo palankus ir priimtinas: dvi dienas dirbu, dvi dienos laisvos. Pastarsias skirdavau veiklai Lietuvos laisvs lygoje. Juokaudavau: dvi dienas kraunu srius des, siuniamas imperijos centrus Maskv ir Leningrad, o kitas dvi dienas usiimu tos imperijos ardymu. Liepos 20 d. mginau susisiekti su Lietuvos laisvs lygos iauli skyriaus vadovu ilvinu Razminu. Telefonu aptakiai ir nekonkreiai jam bandiau idstyti savo sumanym taip, kad nesuprast ms telefonini pokalbi tuo metu itisai besiklaus KGB darbuotojai. Neinau, ar ilvinas mane suprato, ar nelabai, taiau jis dl objektyvi prieasi negaljo atvykti man talk. O man reikjo transporto priemons ir dar bent poros vyr. Vliau .Razminas pasiymjo savo radikaliais veiksmais, kuri nesuprato nei valdia, nei didesn visuomens dalis, nei teissaugos institucijos. Man susidar spdis, kad ilvinas yra patriotika ir nesavanaudika asmenyb, taiau ne visada pasirenka geriausias priemones savo kilniems siekiams ir patriotiniam bekompromisikumui ireikti. Liepos 21oji man pasitaik laisva diena. Dar kart apmsiau vairius variantus, V.Lenino paminklo nuvertimo galim scenarij, stengiausi numatyti bsim reakcij. Ujau pas vien LLL Teli skyriaus biiul, kuriam taip pat neatskleidiau sumanymo esms, taiau sitikinau, kad jis jau rengiasi kakur ivaiuoti ir savo kelions jokiu bdu neketina atsisakyti. 238
Tada paskambinau Garliav Vaidotui Rinkeviiui, LLL Garliavos skyriaus atstovui. Jis tuo metu dirbo Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos istorijos sekcijoje, rinko ir urainjo partizan, tremtini atsiminimus, rpinosi kitos istorins mediagos kaupimu bei isaugojimu. Kadangi laikas spaud, jam pakankamai atvirai idsiau, k esu sumans. Jis paadjo surasti automobil ir man paskambinti. Netrukus prane, kad automobilis ir vairuotojas surasti. Atvyko atuntos klass iguliais dviese: Vaidotas ir Arnas Rekaius. Pastarj prie tai teko matyti gal kok kart. Apie j nieko neinojau. O su Vaidotu bendradarbiavome, emaii Alkos muziejuje Teliuose buvome sureng ginkluotajam pasiprieinimui skirt parod Amina garb rezistencijai! Toji paroda buvo atidaryta 1990 m. birelio 15 d., Lietuvos okupavimo 50j metini dien. Dar prikalbinau prisidti Krikioni demokrat partijos Teli skyriui priklausius, taiau su manimi noriai bendravus Stas Jankausk. Jis dirbo Teli valstybins sri gamyklos saugumo technikos ininieriumi. Tad buvome keturiese. Trumpai aptarme veiksm plan. Buvo madaug 20.30 val. Atvyk Varnius supratome, jog norint nuversti V.Lenino paminkl (biust) reikalinga stipri virv. Rodos, buvome kakoki virv simet Teliuose, taiau netikjome, kad ji atlaikys. Kaip vliau paaikjo, ie bgtavimai neturjo pagrindo. Uvaiavome pas Prancik ir Bron Monkus. ie garbaus amiaus varnikiai mus visada maloniai ir mielai priimdavo. Jie iki pat ios dienos rpinasi paminklo partizanams Varniuose prieira, jo aplinkos tvarkymu. Pas juos buvome susirink ir prie pirmj vie Lietuvos partizan pagerbimo miting 1989 m. vasario 12 d. eimininkui trumpai ir aikiai pasakiau, k ketiname daryti ir kokia reikalinga pagalba. Jis visk suprato ir bematant mano praym vykd ir, kaip vliau prisipaino, nekantriai lauk, kuo viskas baigsis. Privaiavome prie paminklo, stovjusio Varni miestelio centre, Lenino aiktje, kuri anksiau vadinosi Turgaus aikte, o nuo 1990 m. spalio mn. Medinink. Ten buvo rengti keli suoleliai. Prieais sdjo du vyrukai. Paklausiau: Ar js ne i technikumo? Varniuose tuo metu veik ems kio technikumas. Ne. Ar padsite nuversti? mginau patirti, kas jie tokie. Nenuversite, vienas j suabejojo. Sumezgus virvs kilp, ji buvo mestelta vir ir tampriai apjuos biusto kakl. Tada beliko formalumas u vairo sdjusiam A.Rekaiui spustelti automobilio pedal. Biustas smigo kakta emn. Jis pasidav lengvai. Pasirodo, buvo tuiaviduris ir net nepritvirtintas prie postamento, tik i alies atrod grsmingai. Kaip pati sistema, nesusilaikysiu nepridrs. Buvo madaug 22 val. Prisipainsiu, kad smarkiai abejojau, ar pavyks j apskritai atplti. Anksiau nebuvome paminklo apirj, tad kilo pagrst abejoni: o gal jis privirintas, ar kokiais nors stambiais vartais privertas? Vaidotas atminimui nuskald prie postamento pritvirtintas raides V.LENINAS. Ir dar likteljo balt da, kad kam nors nekilt pagunda jo atstatyti. To gal ir nereikjo. Vliau mums prikaiiojo chuliganizm. I tikrj reikjo daugiau pagarbos parodyti ir i parkritusio prieo nebesityioti. Akcij pro 239
langus stebjo aplinkini nam gyventojai. Vienam j kl nerim mintis: O kokioje aiktje mes dabar gyvensime? Labai gaspadorikas klausimas. Vliau biustas buvo perkeltas emaii Alkos muziej ir juodai perdaytas paslpiant balt da ymes. Dabar negras Leninas, stovjs Varniuose, stkso alia kit akmenini ir metalini lenin Grto skulptr parke. Tai lyg nauja senojo stabo interpretacija. Beje, dar ir pelninga jo naujajam eimininkui. Dabar tai ne tiek ideologijos, kiek verslo objektas. iandien laisva valia mokame u teis vilgerti nuverstusprisiklusius stabus. Ko tik ta tema neigirsi: vos ne vento pasipiktinimo, grasinim imtis priemoni, nostalgik atodsi, gaiios ironijos, susiavjimo paprastu, bet kone genialiu verslo planu. Apsilankymas Grto skulptr parke yra ne pati blogiausia terapin priemon, dezinfekuojanti postsovietinio mstymo erdv nuo joje tebetnani ideologini vaiduokli. Stebdamas gausius io parko lankytojus, atkreipiau dmes, jog kai kurie, pozuodami prie buvusi vad skulptr bsimai fotografijai, kakodl kvailokai darkosi, nutaiso paias keisiausias dirbtinas minas, bet kuria kaina stengiasi atrodyti juokingi. Taiau juokas juos velgiant neima. Nuverstas Varni Lenino biustas turjo nema paklaus. Dar 1998 metais Teli rajono savivaldybs administracija sutiko perduoti Vieajai staigai Europos parkas ieksponuoti Varniuose stovjus Lenino biust, kuris iuo metu yra Teli Alkos muziejuje. O tada, jeigu gerai prisimenu, virv nuveme atgal P.Monkui ir ivaiavome i miestelio. inia greitai apskriejo Varnius. aikt pairti nuversto stabo prisirinko nemaai moni. Nuomoni ir emocij bta pai vairiausi. T dien Varniuose vyko vestuvs. Vestuvininkai linksminosi ir k tik ivalytoje Lenino aiktje. Kakas sismarkavs net dvi aiktje stovjusias iukliades ukl ant itutjusio postamento. i nuotrauka vliau atsidr Krai parapijos laikratyje Krai aidai (1990, rugsjis, Nr. 22). ia nuotrauka iliustruotame straipsnyje Laikykis, Karoli! rayta: Per Lietuv nusirito paminkl demontavimo banga. Nuo postament nulipa vakarykiai stabai. Be didesnio dmesio, be platesni komentar. Ir reikin kiekvienas vertina per savo mstymo prizm. tai Kauno jedinstvininkai Lenino pakasynoms organizavo piketl, Varni miestelio gyventojai tokio pat paminklo vietoje, ko gero, isigand, kad Leninas apsigalvojs atgal nesugrt, patalpino iukliades. Grdami Telius sutikome nuo arn Varni link vykio viet skubant milicijos, besitransformuojanios policij, patrulin automobil. Atvykusi operatyvin grup apirjo vykio viet, sura protokol. Paskui lyg ir buvo atvyk ir KGB pareignai. Pastarieji tuo metu mus sekiodavo, kalbas fiksuodavo, taiau joki rimtesni poveikio priemoni netaik. Gr Telius apsistojome mano namuose. Raomja mainle surame pareikim, adresuot Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai, Varni miesto savivaldybei, Teli rajono savivaldybei ir Lietuvos laisvs lygos pirmininkui An240
tanui Terleckui. iandien j skaitant, kai kas skamba gan naiviai, pompastikai ir net patetikai, taiau taip buvo: Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus ir Lietuvos laisvs lygos Garliavos skyriaus nariai, remiami kit Lietuvos Respublikos nepriklausomyb remiani organizacij nari ir ireikdami didiosios lietuvi tautos dalies vali, nutar: 1. Varni mieste nuversti monijos nusikaltlio Vladimiro Iljiiaus Uljanovo (Lenino) biust, nes jis simbolizuoja genocido pradininko, Stalino, Berijos, Dzerinskio aukltojo ir mokytojo, nusikaltlik organizacij NKVD, GPU, KGB, TSKP, VLKJS, LKP steigjo ir idjinio vado atminimo aminim. 2. . m. liepos 28 d. Varni mieste bus atidengtas ir paventintas paminklas Lietuvos ir emaitijos dvasiniam vadovui vyskupui Motiejui Valaniui. Tokiu bdu paminkl rusikojo reimo aukai vyskupui Valaniui ir taut kaljimo krjui Uljanovui (Leninui) buvimas vienu metu dvasinje emaii sostinje yra nesuderinamas su istorinio teisingumo, sins, morals ir lietuvybs principais. 3. Esame sitikin, kad tik lietuvi tautos idavikai ir kolaborantai iandien galt rasti motyv, pateisinani monijos budelio Vladimiro Iljiiaus Uljanovo (Lenino) atminimo aminim Lietuvoje. nutarim su visika atsakomybe . m. liepos 21 d., Lietuvos Respublikos aneksavimo 50j metini dien, ir vykd Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus ir Lietuvos laisvs lygos Garliavos skyriaus nariai. Vis atsakomyb u Vladimiro Iljiiaus Uljanovo (Lenino) biusto nuvertim Varni mieste . m. liepos 21 d. prisiima: Gintaras idlauskas, Lietuvos laisvs lygos Tarybos ir Teli skyriaus narys, Teliai, Vilniaus 3839. Vaidotas Rinkeviius, Lietuvos laisvs lygos Garliavos skyriaus narys, Garliava, Katon 5. Teliai, 1990 m. liepos 21 d. Sura tekst dar iek tiek pasitarme dl rytdienos darb ir atsigulme pailsti. Kitos dienos ryt paskambinau Lietuvos radijo Teli punkto korespondentui Augustinui Jonuui ir supaindinau j su minto teksto turiniu. Tos paios dienos 12 val. korespondentas apie vakarykt akcij ir jos dalyvius per radij informavo Lietuvos gyventojus. Vliau kakokia radijo korespondent dar paskambino Antanui Terleckui ir jam neinant ra jdviej pasikalbjim. Antanui nieko nebuvo inoma apie i akcij (neturjom galimybi to padaryti, o tiesiogiai tartis tokiu klausimu telefonu vengme). Antanas pareik netiks, kad tai atliko LLL vyrai, o idlauskas protingas ir ito negaljo padaryti, be to, Lyga neusiima paminkl griovimu. is Antano pasisakymas vliau buvo vairiai interpretuojamas ir aikinamas. Nesusipratimai kilo dl ms nesugebjimo tuo metu pakankamai efektyviai koordinuoti informacij ir veiksmus. Antanui tuoj paskambino Jaunosios Lietuvos va241
dovas (dvi kadencijas buvs Seimo nariu) Stanislovas Bukeviius, pasveikino su Lygos vykdyta akcija Varniuose ir draugikai papriekaitavo u tai, kad klausytojams galjo susidaryti spdis, jog LLL lyderis dl neinformuotumo lyg ir atsiriboja nuo jos. Viename interviu a patikslinau A.Terlecko pozicij: Antanas Terleckas i anksto nebuvo informuotas apie ms akcij. Tokiomis temomis vengiama kalbti telefonu, o nuvaiuoti Vilni nebuvo galimybi. Po Augustino Jonuo informacijos, kuri pats jam perdaviau, apie paminklo nugriovim, Antanui Terleckui namus paskambino Lietuvos radijo korespondent. Neturdamas oficialaus ms patvirtinimo apie vykdyt akcij, jis suabejojo. Vliau susitikdamas su telikiais Antanas Terleckas pasak, kad pritaria biusto nuvertimui. Dabar jis pats daro daug ygi, kad bt demontuotas Lenino paminklas Vilniuje (Tikslas lieka tas pats, Teli laikratis, 1990, rugsjo 1, Nr. 69). Teli laikraio urnalistas Aloyzas Pintveris, ms i mans interviu, mane nusodino: O js n su kuo i vietins valdios nepasitar, neperspj mte ir nuvertte Lenin Varniuose. Nors a puikiai inau, kad tai buvo ruoiamasi padaryti oficialiai ir galbt ne taip skausmingai. Js gi neinote, kas djosi po tos akcijos. jo protesto telegramos, net i aplinkini rajon, buvo grasinama t pat, k js padarte su Lenino biustu, padaryti su Motiejaus Valaniaus paminklu. Prireik saugoti. () Ne vienas laik, kad tai smoninga provokacija (Ten pat). Vl pakartojau: Joki slapt ksl. Norjome atkreipti Lietuvos vadovybs dmes vis dar tebestovinius stabus. Juk po ms akcijos ledai pajudjo visoje Respublikoje. () Skubjome, nes buvome sitikin, kad amoralu, tebestovint Lenino biustui, atidengti Motiejaus Valaniaus paminkl (Ten pat). Liepos 22 d. Lietuvos televizijos naujien laida Panorama informavo apie Lenkijoje vykdyt valdios sankcionuot paminklo tarybiniams kariams demontavim. Ir pridr: Panai akcija vakar buvo vykdyta ir Varniuose. Ne visai taip. Ms akcija tikrai nebuvo valdios sankcionuota. Jeigu btumme iuo klausimu kreipsi rajono valdi, vargu ar btume sulauk pritarimo. Nesakau, kad mums bt buv visomis manomomis priemonmis trukdoma. Gal ir ne. Taiau pati valdia dar nebuvo subrendusi tokiems dalykams, tad iniciatyvos teko imtis eiliniams atkuriamos Lietuvos valstybs pilieiams. T pai dien Lietuvos televizijos Vakaro iniose buvo perskaitytas Soviet Sjungos telegram agentros TASS iplatintas praneimas apie Varniuose subjaurot Lenino paminkl. Kodl TASS paskyr tok dmes iam vykiui, nutikusiam Lietuvos provincijos miestelyje? Sunku pasakyti. Gal dl to, kad tai galjo sukelti grandinin reakcij (taip vliau ir atsitiko), be to, tai buvo pirmasis nuverstas Lenino paminklas ne tik Lietuvoje, taiau galbt ir buvusioje Soviet Sjungoje. Slapt ir nelegali ipuoli prie sovietinius stabus ir kitas sovietinio reimo kultines asmenybes bta daug, taiau mes tai padarme dienos viesoje, matant liudininkams ir ratikai prisimme vis atsakomyb kaip u politin veiksm. 242
itaip i karto ukirtome keli tuo metu dar gerokai prosovietinms teissaugos institucijoms mums inkriminuoti chuliganizm, kriminalin nusikaltim. Po Vakaro ini paskambinau A.Terleckui ir patikinau j, kad Lenino paminklo nuvertimas Varniuose LLL nari darbas. Jis jokio prietaravimo nepareik ir pakviet liepos 25 d. atvykti Vilniuje LLL organizuojam piket prie Ministr Tarybos rm ir apie ms akcij informuoti piketo dalyvius. Liepos 23 d. pavakary du Teli vidaus reikal skyriaus darbuotojai (vienas j tardytojas) atvyko mano namus, taiau mans nerado. Apklaus mon, sura protokol. mona jiems pareik apie Lenino paminklo nuvertim neinanti. Vliau tie patys VRS pareignai atvyko pas mane darb. Prisistat Teli VRS tardytojas, kurio pavards nesidmjau. A jam teikiau aukiau mint pareikim, kuris buvo perduotas Teli rajono VRS virininkui Antanui Adomliui. Dar po kiek laiko atvyko vienas milicininkas ir teik oficial kvietim (raginim) atvykti Teli rajono VRS pokalbio su skyriaus virininku. Savo pamainos meistrams paaikinau, kad esu kvieiamas milicij. Mans jau lauk A.Adomlis ir tardytojas. KGB tuo metu oficialiai toki vyki tyrim nesikio. Milicijos vadovai, suprantama, kontaktavo su savo auktesne vadovybe ir j vietin nuomon turjo reikti ir aukiau stovinij valstybini bei teissaugos staig pozicij. A.Adomlis pareik, kad jis su ms dokumentu susipaino ir i esms pritaria ms akcijai. Kol kas i Vidaus reikal ministerijos joki nurodym nra gavs ir byla kol kas nra ikelta, tik atliekamas vykio tyrimas. Pageidavo, kad parayiau paaikinim, taiau a atsisakiau, motyvuodamas tuo, jog jam jau teiktas ms oficialus pareikimas ir nieko papildyti nebeturiu. Jis neprietaravo. Dar pasak, kad Lenino paminklas Varniuose ir anksiau milicijos darbuotojams suteikdavo nemaloni rpesi. Bta ir anksiau prie j vykdoma ipuoli. Kakada buvo apipiltas pamazgomis, itepliotas daais, o kaltininkus reikdav surasti. Kart daais Lenino paminkl apipyl i vknos psichiatrins ligonins pabgs asmuo (suprask, jums irgi madaug ten esanti vieta). Anksiau tai bdavo galima kvalifikuoti kaip chuliganizm, ts Teli milicijos efas, taiau js atvejis iskirtinis. Vliau A.Adomlis tapo Teli rajono policijos komisaru. Teli visuomenins organizacijos jam buvo pareikusios gana rimt pastab dl policijos darbo ir jo paties veiksm. Tai j eid ir jis mane smarkiai sukritikavo vietinje spaudoje. Ms priekaitai nebuvo jau tokie nepagrsti. Ilgainiui jam teko apleisti uimamas pareigas. Teliuose klestjo organizuotas nusikalstamumas. Prisimenant dabar jau mirus Teli rajono milicijos-policijos vadov, reikia pasakyti, kad jis vis dlto buvo, lyginant su anksiau prie j iose pareigose dirbusiais, gana demokratikai ir liberaliai nusiteiks. Nors ms nuomons kai kuriais klausimais smarkiai skyrsi, esame apsiodiav spaudoje, tai nekeit mano poirio reikia gerbti kiekvien oponent. Man atrod, kad ms kritika jo ir jo vadovaujamo policijos komisariato atvilgiu buvo geranorika, nors ir kieta. Milicija ir KGB poskyris Teliuose buvo sikr tame paiame pastate. Po 1991 m. rugpjio mn. lugusio puo Mask243
voje ir KGB veiklos udraudimo Lietuvoje dalis buvusi KGB darbuotoj norjo pereiti dirbti policij, taiau priimt Teliuose i sistem, regis, nebuvo. Vadovauti lio metais nebuvo lengva. Liepos 24 d. Lietuvos ryte (Nr. 132) pasirod urnalisto Virginijaus Gaivenio straipsnis Varniai vl garsja! Jame rayta: Liepos 21j Teli rajone, Varni miestelyje, nugriautas Lenino biustas. Kit dien Teli rajono korespondentui Augustinui Jonuui paskambins Lietuvos laisvs lygos (LLL) rajono skyriaus atstovas G.idlauskas pareik, kad atsakomyb u i akcij prisiima jie, LLL nariai. Ir perspjo, kad mons negalvot, jog paminklus griauna chuliganai Vakar plaiau pakomentuoti vyk papraiau Teli vidaus reikal skyriaus virinink Antan Adoml: etadien apie 22 val. 30 min. Varnius lengvuoju automobiliu atskubjo keturi vyrai. Ant pusantro metro auktyje stovinio Lenino biusto jie umet virv ir automobiliu biust nutemp. Po to j pat ir postament apipyl daais. Mums inomos vis keturi pavards, taiau su jais dar neteko kalbtis. LLL rajono skyriaus pareikime, kuris adresuotas ne tik mums, bet ir Teli rajono, Varni savivaldybms bei A.Terleckui, raoma: Kadangi biustas simbolizuoja ne tai, k reikia, todl ir nugriauta O etadien Varniuose bus atidengtas naujas paminklas Motiejui Valaniui. ikilmes ada atvykti Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Sunku dabar pasakyti, ar A.Adomlis, ar urnalistas taip vulgariai supaprastino ms pareikimo pagrindin mint. Liepos 23 d. Lietuvos radijo korespondentas A.Jonuas dar kart informavo klausytojus apie Lenino paminklo nuvertim ir pridr, jog Varni savivaldybs tarybos deputatai, pildydami gyventoj nor gyventi Turgaus aiktje, adjo Lenino paminkl ikeldinti kiton vieton. Atsimenu, kad stebjausi tokiu Varni deputat rytu. domu, kur jie bt balvon perkl? O susirink savo sesij (neeilin?) jie stipriai piktinosi ms poelgiu (aiku, ne visi). Liepos 23 d. sesij skubiai suaukti Teli rajono savivaldybs deputatai bals dauguma irgi pasmerk ms veiksm (Teli laikratis, 1990, rugpjio 1, Nr. 60). Nedalyvavau, neinau, kokie argumentai ir motyvai ten buvo isakyti. Suprantu ir rajono valdi juk reikjo kakaip reaguoti. O juk tuo metu dar niekam nebuvo aiku, kuo pasibaigs Lietuvos moni apsisprendimas gyventi laisvoje Tvynje. Visaip dar galjo atsitikti. Neminsiu t, kurie sesijoje labiausiai smerk ir piktinosi. Buvo nuogstaujama, kad jie (mes ar ms oponentai?! pastaba mano) nuvers ir Valani! Tad Teli rajono deputat sesija prim pareikim, pasmerkiant mano ir mano biiuli akcij. O t pai dien sesijon skubiai susirink Varni savivaldybs irinktieji ne tik pasmerk, bet prim ir vien konstruktyv sprendim paminklo liekanas visikai demontuoti ir pagal galimybes aikt sutvarkyti. Nors skambjo ir silymas paminkl atstatyti. Varni miesto deputat taryba prim tok sprendim dl liepos 21 d. Varniuose vandalikai nuversto Lenino paminklo: prayti Rajono prokuratr itirti Le244
nino paminklo nugriovimo aplinkybes ir isiaikinti asmenis, kurie tai padar, kaltinink poelg vertinti statymo numatyta tvarka; prayti Rajono valdybos skirti gamybin organizacij paminklo liekanoms demontuoti ir aikts estetiniam vaizdui atkurti; Lenino paminklo biust perduoti emaii Alkos muziejui. Varni irinktj iniciatyvai pritar ir Teli rajono deputat sesijos dauguma (Teli laikratis, 1990, rugpjio 1, Nr. 60; Pozicija, 1990, rugpjio 22, Nr. 29). Neiaikintomis aplinkybmis uvs poetas, filosofas Mindaugas Tamonis dar 1974 metais, dirbdamas Paminkl konservavimo institute, atsisak vykti komandiruotn itirti Krykalnyje stovjusio monumento, skirto tarybinei armijai ivaduotojai, bkls. Savo paaikinime pasmerk Baltijos valstybi okupacij ir aneksij, masinius gyventoj trmimus, reikalavo pagerbti Stalino reimo aukas. Prisidti prie Lietuvos valstybingum panaikinusi ir suklusi tiek neteisybs vyki aminimo laikau nemanoma, ra jis. Taigi kai kam uteko narsos dar 1974 metais atvirai deklaruoti savo poir ir dl to skaudiai nukentti, o kai kas dar ir 1990 m. baugiai gsi ir dairsi atgalios: kad tik man kas nors neatsitikt Liepos 24oji man buvo nedarbo diena, tad nuvykome Kaun, kur su Vaidotu aplankme ligoninje gulini jo motin. Ji buvo gerokai susijaudinusi dl ms poelgio, nors jam ir pritar. Dar nuvykome Garliav, kur Vaidoto namuose parengme atsiaukim visuomen, ragindami pratsti ms pradt akcij ir ivalyti Lietuvos em nuo sovietini bolevikini stab. atsiaukim perskaiiau LLL pikete prie Ministr Tarybos rm Vilniuje liepos 25 d. Liepos 24 d. susitikau su Tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva vadovu S.Bukeviiumi. Jaunalietuviai Lenino paminkl, stovint Kaune, ruosi nuversti rugpjio 3 d., Lietuvos inkorporavimo Soviet Sjung 50j metini dien. Liepos 25 d. LLL pikete prie Ministr Tarybos rm dar kart buvo pareiktas nepasitikjimas prokomunistine vyriausybe ir jos premjere K.Prunskiene. Perskaiiau LLL Teli ir Garliavos skyri pareikim dl Lenino paminklo nuvertimo Varniuose ir kreipimas lietuvi taut. Piketas buvo gausiai filmuojamas. Vliau jo itraukas transliavo Lietuvos televizijos Kauno redakcijos laida Sekmadienio ryt, isamiai informavusi ir apie akcij Varniuose. Piketo metu vienas i Latvijos atvyks vaikinas papasakojo, kad ruoiamasi griauti Lenino paminkl Liepojoje ir kituose Latvijos miestuose. Taiau Liepojoje prie io paminklo ilg laik nuolat budjo arvuoti transporteriai. Ms atsiaukimo tekst perdaviau A.Terleckui, S.Bukeviiui, Lietuvos auli laikraio Trimitas redakcijos darbuotojui. T pai dien vyko LLL piketas ir prie Aukiausiosios Tarybos rm. Su piketuotojais susitiko Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas prof. V.Landsbergis. Antanas ir kiti jam pareik savo nepasitenkinim K.Prunskiens vadovaujamo ministr kabineto veikla. V.Landsbergis dmiai iklaus, taiau nekomentavo. Liepos 26 d. su A.Terlecku susitikome jau Teliuose. Jis vaiavo toliau Luok, kur turjo vykti jo snaus Ramno ir i Luoks kilusios Jrats Boruseviits 245
vestuvs. Nuotaka mano monos artimo giminaiio dukt. Ramnas ir Jrat to paties kurso Vilniaus universiteto studentai. Su Antanu susitarme dl jo susitikimo su Teli miesto gyventojais. Toks susitikimas vyko kit dien Teli kultros rm salje. Liepos 26 d. Gimtajame krate (Nr. 30) pasirod satyrikas raytojo Stasio Kaausko tekstas. Jis operatyviai atsiliep vykius jo gimtajame rajone ir sau bdingu stiliumi talentingai ironizavo: Vladimirai Iljiiau, Varniki, buvau ketins su Tamsta pasirokuoti, kaip brenevai vis liepdavo anuomet, bet kaip nevielybai Tamst nugriov ymij liepos 21, LLL vyruk necivilizuotas ipuolis yra piktinantis ir smerktinas net paties vado A.Terlecko. Juk Tamsta, Iljiiau, nei gyvenai Varniuose, nei ia reikal turjai, nuvertei mums v.Motiej Valani jo paties namuose ir kaip koks perjuods skendinys atsistojai po antisanitarini varn nutptais mediais net nepasilabinai su varnikiais Giedraiiais, M.Strijkovskiu, A.Baranausku, A.Strazdeliu, S.Daukantu, A.Vienaindiu, A.Mackeviiumi, J.Pabra. Bdavo, net prisiminti mums tuos msikius ugindavai. O jei ventu djaisi vyrukai pasielg leninikai, kaip Tamsta ir buvai aukljs. Kuo didesn skaii reakcingos dvasininkijos ir reakcingos buruazijos mums pavyks tuo tikslu suaudyti, tuo geriau. Dabar it publik reikia pamokyti taip, kad kelet deimtmei apie jok pasiprieinim neidrst galvoti. Iljiiau, itie Tamstos superslapti odeliai, rayti V.Molotovui 1922 m. kovo 19 d., lietuvikai skamba pirmsyk! (Visas laikas Izvestija CK KPSS, 1990, Nr. 4). Taip jau prisakei mus nuo visko laiminti ir ginti, kad ir iandien unikaliai tebesisilo gynjus burokeviiai su vedais atleisk ir paleisk juos, Iljiiau, tegul nebevargsta, ir tebnie Tamstai lengva emel visur kitur, kur atgulsi. Rytoj mes, emaiiai, renkams Varnius tridienn savo istorijos konferencijon, poryt atventinsim susigrint M.Valani. O Lietuvai ilgai nesisek politikoj todl, kad anas Vytautas numojo ranka emaiius. Taip negalima! is, Landsbergis, prie derybas su Maskva nori poryt Varniuose pasitarti. Todl viskas bus gerai. Ironikasis publicistas lyg ir paiepia LLL vyruk necivilizuot poelg. Gal ne visas teksto potekstes velgiau ir ne visk teisingai supratau, bet man pasirod, kad nepritariama ne vien metodui, kuris tikrai buvo ne pats geriausias, taiau galbt, pabriu galbt ir rezultatui. Taiau kiek krokodilik aar ilieta ir Lietuvoje, ir Rytuose, kad n e t a i p ir pati nepriklausomyb buvo paskelbta? Jei tik pasirod, atsipraau. Taiau po keturiolikos met atsakingai atsakau. Aukiausiosios Tarybos deputatas, rinktas ir Teli rajone (beje, ir Varniuose) S.Kaauskas pustrei met dirbo civilizuotoje institucijoje, kuri paskum suskubo pati save nusigriauti neibuvus kadencijos ir neatlikus labai skubi ir tuo metu Lietuvai reikaling darb. itie LLL vyrukai gal i ties buvo persisunk leninizmo dvasios, kad taip brutaliai pasielg su Vadu, kur tik gerai apsidair panibdomis paiepdavo ms siel ininieriai ir technikai. Taiau argi ne Js karta juos aukljo per visas tas organizacijas, kurioms priklauste, per komjaunuolikos moksleivijos ofizioz, kur reda246
gavote? Suprantu, kad derjo atsiklausti jautriasieli ir ilgasdi, pakinkioti galva iems nepatariant rodyti nesankcionuotos ir nesuderintos t e n a i, kur kadais Vadas ranka rod, iniciatyvos, kol Partija pati nesusipras, k skubiai nugriauti, o k dar keliems deimtmeiams palikti. Tik kur btume tuomet atsidr? Ne Burokeviius su vedu juk ivog Lietuv. Ir beveik jau niekas nebesipiktina, net mikls raytojliai kakur ukio idivusias plunksnas, kai suvrj ms ir Js Lietuvos monstrai dabar masikai dl keli lit udo ir kankina kaimuose ar vienkiemiuose gyvenanius ms senukus ir i esms vykdo prie apsiginti negalinius mogelius tikriausi pilietin kar. Viskas nurimo, nutilo, graiai ir sklandiai, kaip Partija ir buvo suplanavusi, nubangavo, nulingavo Susigme, kiekvienas kytelj galvutes civilizuotai apsidairom i savo smulkaus biznelio ar tarnybos langelio. O ar ne cituotame tekste jau prasivieia tyia ar netyia pabarstomos lyg ir regioninio separatizmo skliuks, antai jau sudygusios ir pirmuosius derlius nokinanios? Nenugriovme mes Lenino, malonusis Tamsta! Tai tik mums su Jumis atrod, kad jis griuvo Liepos 27 d. Teliuose vyko A.Terlecko susitikimas su miesto gyventojais. Jame taip pat uduota klausim dl vyki Varniuose. Antanas pareik: vyrai gerai padar, nra reikalo Lenino gailt. Atsakym susirinkusieji palydjo plojimais. A iame susitikime kiek plaiau papasakojau apie nuvertim, pastebdamas, jog i tikrj tai nra taip labai svarbu, kaip atrodo svarbu, kad bt demontuota pati sovietin sistema. Apskritai iame susitikime daugiausiai kalbta apie abejotin Vyriausybs ir jos vadovs politik. Liepos 26 ar 27 d. Lenino paminklo nuvertimo klausimas buvo ikils ir Lietuvos parlamente. Kai kas ms poelg vertino kaip barbarikum. Man paiam taip ir liko neaiku, ar buvo ikelta baudiamoji byla? Pasak vien altini, lyg ir buvo pradta byla, pasak kit ne. Lyg ir tyrinjo vyk respublikin prokuratra. Gal yra dar kur nors instancijose usimet io vykio tyrimo popieriai. Liepos 28 d. Respublikos dienratyje pasirod straipsnis Okupacijos simboliai. Publikacijoje negudriai perama mintis, kad reikia tuos simbolius palikti tokius, kokie ir kur yra svetimknius, simbolizuojanius okupanto atnet tvark. Tuo metu spaudoje ia tema gausiai rayta, dominavo nepritarimas savavalikiems pilietiniams veiksmams, gana taigiai tikinta neliesti sovietinio laikotarpio ideologini paminkl. Tokios nuostatos ypa agresyviai laiksi LKP (TSKP) veikjai, kur kas gudriau savj nuomon formavo vadinamoji savarankikoji LKP. Pastaroji aktyviai ir prikiamai propagavo idj, es btina stabus pagarbiai nukeldinti ir perkelti juos vien speciali tam parengt viet lauko muziej. Po keli met deinij vyriausybs rankomis tai ir buvo padaryta. 1990 m. liepos 28 d. Varniuose buvo paventintas atstatytas paminklas Vyskupui Motiejui Valaniui. Ikilmse dalyvavo valstybs vadovas V.Landsbergis, Teli vyskupas A.Vaiius, kultros ir vietimo ministras D.Kuolys, istorikai. ikilmes atvyko ir A.Terleckas. V.Landsbergis, suinojs, kad dalyvauja ir Antanas, siaurame dalyvi rate prasitar, jog dabar is tai prineks, jeigu gaus od Pa247
praiau Antano nesisilyti kalbti, nesieminti, geriau dar kart pasiklausykime nekonkrei, migdani, liliuojani samprotavim. Tomis dienomis vyko mokslin istorik konferencija emaii praeitis. Rodos, ir ten nuskambjo pasipiktinimo mumis odiai. Diskusij metu nueita toliau kalbant apie dabartin emaitijos status, nuskambjo odis okupacija. Rimti vyrai susizgribo, kad iki iol neturime emaii kalbos gramatikos ir savo vaikus mokome ne gimtja kalba. Pasiklausius kilo mintis, ar neteks netrukus Lietuvos parlamentui nagrinti ne tik lenk, bet ir emaii autonomijos problem (Varniai itikimi tradicijoms, Maoji Lietuva, 1990, rugpjio 8, Nr. 31). Ne toks jau netoliaregikas pastarasis pastebjimas. Rimti vyrukai rimt klausim lig iol svarsto visu rimtumu. Po vakariens V.Landsbergis nuvyko prie ms pastatyto pirmojo Lietuvoje paminklo partizanams ir padjo gli. Ikilmi dalyviai gausiai briavosi prie nuversto Lenino paminklo postamento, fotografavosi. Postamento paalinti i karto nepavyko net dveji kranai nepajg jo pajudinti. Valdia nusprend samdyti buldozer. Jau tada stebdamas V.Landsberg, jo mginimus bendrauti su eiliniais paprastais provincijos miestelio monmis ir girddamas j reikiam poir profesori, supratau, kad jis niekada neturs didesnio populiarumo Lietuvos kaimuose ir miesteliuose. Tai nra kalt ar kokia nors klaida. Tiesiog yra taip, kaip yra. mons versi i ariau vilgterti V.Landsberg, kakodl labai daug dmesio skirdami iorei. Ot tai krupis sakyiau, deja, charakteringas to meto vulgarus ir prasiokikas, ypa kolkinio kumeio smonei bdingas ikilaus asmens eidiantis vertinimas. maikiai atsiliep Maosios Lietuvos savaitratis: Miestelis i visos Lietuvos sugujusius emaiius pasitiko iluotomis gatvmis, atnaujintomis vitrinomis ir stksaniu vidury miesto Lenino postamentu. Paios skulptros pamatyti jau neteko. Mat Laisvs lygos vyrai nusprend, kad viename miestelyje dviem paminklams pasaulinio proletariato vadui Leninui ir emaii vyskupui M.Valaniui aikiai per ankta. Paviejai, Iljiiau, ir uteks, matyt, pagalvojo ir be jokios pagarbos varg nura. Pasirodo, ir garsioji emaii kantryb turi ribas (Varniai itikimi tradicijoms, 1990, rugpjio 8, Nr. 31). Visuotini mogaus teisi Lietuvos asociacijos iniciatyvinio komiteto ir Lietuvos profesini sjung savaitraio Pozicija 1990 m. rugpjio 22 d. (Nr. 29) straipsnio Paminklai ir j likimai autorius Kostas Zalepga priekaitavo: Taiau Lygos veikjai, matyt, nepripasta demokratikai irinktos valdios ir pasirinko vandalizmui prilygstani akcij. Pamstykim, ar tokie paminkl griovimo metodai taurina ms taut, rodo jos kultringum? Liepos 29 d. Lietuvos televizijos Kauno redakcijos laidoje Sekmadienio ryt parodytas reportaas i jaunalietuvi 1990 m. birelio 14 d. akcijos Kaune, kai jie nuvert F.Dzerinskio ir V.Kapsuko biustus (patys jaunalietuviai filmavo), itrauka i Laisvs lygos piketo prie Ministr Tarybos pastato. Transliuota mano kalba 248
apie Lenino paminklo nuvertim Varniuose. Taiau jau kit dien per Lietuvos radij vl sklido rstaus pasipiktinimo balsai, mums pritariantiems eteris nebuvo suteikiamas. Kai kas ta proga primin, kad Leninas 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi pripaino Lietuv, taiau nepridr, kad pripaino ne i geros valios, o tik todl, kad tuo metu neturjo jg j ukariauti. Kai kuriose buvusi sovietini respublik sostinse V.Lenino paminklai 1990 m. saugoti ginkluot kareivi, draugovinink. LKP (TSKP) reikalaujant kur laik V.Lenino ir generolo I.erniachovskio paminklus Vilniuje, V.Lenino paminkl Klaipdoje bei V.Kapsuko stovyl Vilniaus dabartins Rotus aiktje sergjo TSRS vidaus kariuomen. Lietuvos nepriklausomybs prieai mgo prie paminkl Leninui rengti savo manifestacijas, protesto mitingus. Klaipdoje stab saugojo net keturi arvuoiai, netoliese budjo maina, pilna ginkluot kareivi su neperaunamomis liemenmis. Prie miesto savivaldybs vyko piketas Volodia, eik namo! Tuo metu komunistini stab demontavimo kampanija vyko Ryt Europos buvusiose soclagerio valstybse, Gruzijoje, tad neatsilikta ir Lietuvoje. Jaunalietuviai Kauno miesto valdios ultimatyviai pareikalavo demontuoti Lenino paminkl. Pastarasis kartu su Keturi komunar figromis, stovjusiomis laikinosios sostins centre, imontuotas rugpjio 6 d. O tai iguli miestas prie Volgos derjosi su Kauno valdia dl io paminklo pardavimo. O I.erniachovskio paminkl, kol jis dar nebuvo paalintas, stovjus Vilniuje, pareik nor sigyti Gomelio miesto karo ir darbo veteranai. Nukeliant nuo postament Lenino skulptras pasitaik atvej, pavyzdiui, Latvijoje, kai jas pasiimdavo okupacins kariuomens kariniai daliniai, rpinsi kultros vertybmis. Rugpjio mn. Lenino paminklai nukelti Marijampolje, iauliuose, rugsjo mn. Palangoje, Druskininkuose. Buvo iardomi ir neva memorialiniai statiniai, skirti sovietinei armijai, nuboginami gremzdiki tankaiivaduotojai. O Teli rajoninje spaudoje tssi aistringa diskusija. Straipsnyje Laisv ne savivaliavimas savo kritik nuomon rugsjo 15 d. Teli laikratyje pareik Antanas Kakanauskas: Manau, kad mint akcij buvo galima atlikti tik atsiklausius varniki arba vietos valdios sprendimu, jeigu jam nebt prietarav miestelio gyventojai. Mano, o ir daugelio inteligent nuomone, i akcija jokia kovos u Respublikos laisv apraika, o paprasiausias chuliganizmas. () Tyli ir teisininkai, nors bet kurioje normalioje civilizuotoje alyje paminklo griovjai jau seniai bt nubausti. Pas mus dar, deja, nra teisins valstybs netiesiogiai ragino su mumis susidoroti inteligentikasis autorius. Nenuostabu, kad labiausiai burnojo Lietuvos komunist partijos (TSKP) veikjai. 1990 m. rugsjo 3 d. Taryb Lietuvoje (Nr. 21) skaitme riebi antrat: Ne! Vandalizmui, provokacijoms, smurtui Ne! 249
Tame paiame Taryb Lietuvos numeryje publikuotas TSKP CK Politinio biuro nario, Lietuvos komunist partijos (TSKP) pirmojo sekretoriaus Mykolo Burokeviiaus laikas Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui: Lietuvos Komunist partijos (TSKP) Centro Komiteto Biuras grietai protestuoja, kad dabartiniai respublikos valdios organai neukerta kelio vandalizmui, istorini paminkl griovimo ir iniekinimo kampanijai. Kaunas, Varniai, Klaipda, Marijampol, Alytus, o pastaruoju metu jau ir Vilnius kenia nuo barbar rankos, kuri, esame tikri, vairuojate Js, kaip Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas. Reikalaujame nutraukti anihumanikas, antidemokratines, barbarikas istorini paminkl naikinimo ir iniekinimo akcijas. () Js iniciatyva visokeriopos politins tampos kaitinimas respublikoje, vandalizmo aktai gali turti skaudi pasekmi visos Respublikos gyventojams. iia noriau pastebti, kad V.Landsbergis tikrai nieko neinojo apie mano planuojam Lenino paminklo nuvertim. Ties sakant, neinau, kaip jis tada tai vertino. Neatsimenu, kad vieai bt tai kaip nors komentavs. Ir tada, ir dabar esu sitikins, jog pilieiai neprivalo derinti savo veiksm su valdia, iekoti kakokio jos pritarimo ar palaiminimo, kai kalbama apie pilietines akcijas ir pan. M.Burokeviius aikiai pervertino V.Landsbergio tak ir gali radikalioms nepriklausomybinink organizacijoms. Mes profesori gerbme, retsykiais kritikavome, taiau takos ms veiksmams neiekojome. Rugsjo 5 d. Teli laikratyje (Nr. 70) LKP (TSKP) Teli rajono komiteto sekretor S.Baltrukien Lietuvos komunist partijos (TSKP) Teli rajono komunist kreipimesi rajono gyventojus ra: Mes smerkiame numogjimo faktus Varniuose, Kaune, Klaipdoje, iauliuose, Panevyje, Marijampolje ir prietaraujame paminkl nukeldinimui. () Tokie veiksmai gali turti labai neigiam tak Lietuvos savarankikumui. S.Baltrukienei antrino LKP(TSKP) Maeiki rajono komiteto biuras (Prie paminkl griovim!, Santarv, 1990, rugpjio 25, Nr. 81). Teli miesto gyventoja P.Gedminien, pritardama LKP(TSKP) kreipimuisi Teli rajono gyventojus, par gausyb fantasmagorik teigini: Gaila, kad nevertintas liko Lenino noras, jog visi turime mokytis ir taip mokytis, kad kiekviena virja mokt valstyb valdyti. () Argi Leninas ne Lietuvos istorija? () Lenino idjos bti laisviems, nepriklausomiems gyvos ir dabar. () Nuo paminklo griovimo tik ingsnis iki kruvin susirmim. () Jei dabar vadovaut Lietuvai A.Sniekus, mes prilygtume Vakar Europos alims ir btume laisvi (Griauti ar statyti?, Teli laikratis, 1990, spalio 10, Nr. 80). Keisiausia, kad tokioms mintims tribn noriai suteikdavo ir oficialiai Lietuvos pozicijai atstovavs leidinys. Tuo metu Soviet Sjunga prie Lietuv vykd ekonomin blokad ir dl jos pasekmi laikraiai ieidavo reiau, trko popieriaus, tik ne tokioms mintims. Rugsjo 12 d. Vilniaus miesto tarybos sesijos posdyje buvo svarstomas V.Lenino, V.Kapsuko ir I.erniachovskio pamink perklimo (!) kit viet klausimas. Po diskusij nutarta, kad skubti nedera. 250
Tada LLL lyderis Antanas Terleckas nuo Vilniaus miesto savivaldybs pastato fasado nupl Lietuvos kolaboranto Nr. 1 A.Sniekaus bareljef ir j teik miesto administracijos atstovui. Lietuvos komunist partijos (savarankikos) charakteringai prietaring ir neretai dviprasmik pozicij isak Lietuvos KP Teli rajono komiteto konsultantas Kazimieras Butikis straipsnyje Negarbinkime stab: Negalima toleruoti vandalizmo, naikinanio buvusi kart kultros ir urbanistikos paminklus. Ypa nemalonu buvo irti per televizij, kaip Vilniuje sudauyta memorialin lenta J.Paleckiui (). Be abejo, tai niekada nedarys garbs Lietuvos Respublikos pilieiams. Taiau visikai nepritariu LKP(TSKP) Teli rajono aktyvist prietaravimui dabartins vyriausybs ir vietini savivaldybi vykdomam paminkl nukeldinimui (Teli laikratis, 1990, rugsjo 12, Nr. 72). Nors to paties autoriaus pastebjimams, kad besaikis valdov garbinimas, j sudievinimas daugel ami buvo labiau bdingas Rytams, masikai, beveik kiekviename didesniame mieste, jam (Leninui pastaba mano) buvo statomi paminklai, neretai neturintys jokios menins verts, o iandien reikia prisiminti ir kokiam tikslui jie buvo statyti; atsakymas nedviprasmikas svetimos Lietuvai ideologijos propagavimui, jos krj garbinimui (ten pat), negalima buvo nepritarti. Teli kultros rm paminkl apsaugos inspektor Vilija Jonuien paaikino: Mane okiruoja, kad marksizmoleninizmo vadov biustus ar kitus panaius paminklus vadina kultros ir net urbanistikos paminklais. Neinau, ar tai daroma dl neinojimo, ar norint savo teiginiui suteikti svarumo. () Kiek man yra inoma, nei buvs Lenino paminklas Varniuose, net nei Vilniuje nra saugotin istorijos ir kultros paminkl srauose. Jie nebuvo priskirti netgi dails paminkl grupei (kaip neturintys menins verts). () Visikai pritariu Vyriausybs ir vietini savivaldybi vykdomam beveri paminkl nukeldinimui (Tai okiruoja, Teli laikratis, 1990, rugsjo 22, Nr. 75). Teli gyventojas, Teli kuopos savanoris Jonas atkus sil liejantiems krokodilo aaras dl stab nukeldinimo TSKP veikjams ir panaiems veriau klauptis ant keli ir prayti tautos atleidimo, o savo pozicij ireik iais odiais: Silau straipsn apsvarstyti Js aktyve ir paprayti emaii, kad atleist u padarytus nusikaltimus tautai ir u lum dabar (Silau prayti atleidimo, ten pat). Kitas skaitytojas darbininkas pasil: tokiems stabams tegul bna sukurtas muziejus iaurum parkas, kur bt parodyti j darbeliai ms tautai ir visam pasauliui. Geriausia, kad tok park priirt ir susitvarkyt patys fanatikai (Niekada nejausiu pagarbos, ten pat). Kadangi vietin inteligentija gdiai tyljo, mus gyn paprastai ir aikiai bylojantys mons: Viename laikratyje skaiiau, kad Kdainiuose parduodamas Lenino biustas. Taigi pasiteiraukite, nusipirkite, persikelkite prie savo nam, ragino nirtanius komunistus ir j simpatikus Kazimiera Kadiauskien (Pasistatykite prie savo nam, Teli laikratis, 1990, rugsjo 15).
251
O rus ir lietuvi kalbomis leidiamame socialistins darbo moni federacijos laikratyje Lygs ir drauge apie sovietini paminkl nukeldinim pasakyta trumpai drtai: mons, prie jus faizmas! (1990, rugsjo 7, Nr. 22). Ir taip toliau, ir dar graiau, ir panaiai. Bta ir visikai absurdik komentar. Solidiame didels apimties leidinyje Baltijos krat kelias Nepriklausomyb, apvelgianiame 19901991 m. vykius ir sudarytame V.Skuodio, skaitome: Varniuose monms ruoiantis griauti Lenino paminkl, atvyk kareiviai pradjo audyti. Jis, tuo metu gyvens JAV, matyt, rmsi usienio ini agentr netiksliais praneimais. Spalio 3 d. Teli laikratyje (Nr. 78) Virginijus Bielskis i Panakaio kaimo straipsnelyje Gana kani! pareik: is stabas, tiek met stovjs, niekam nekliud Tas pats autorius kiek anksiau vieai teig: Varni mieste vyko chuliganizmo aktas nugriautas V.Lenino paminklas. A galiu pritarti tiems, kurie sako, kad proletariato vadui ia buvo ne vieta stovti. Juk Leninas ia negyveno ir tikriausiai n neinojo apie tok ma miestel. Bet toks nugriovimas tikras barbarizmas. () Mums nereikalinga tokia neapykanta, kuri parod chuliganai (Ar bolevikai esate?, Teli laikratis, 1990, rugpjio 1, Nr. 60). Ities vargai Varniai, kuriuose negyveno Leninas, o dar upulti barbarik chuligan. Spalio 10 d. tame paiame laikratyje Teli tremtinio klubo pirmininko pavaduotojas, buvs sovietini lageri politinis kalinys, straipsnyje Gerbkime save ir kitus vien blogiausi pastarojo meto poelgi gret iradingai surikiavo Baltarusijos turistinio autobuso apiplim, vairiais negraiais uraais imargintas tvoras ir Lenino paminklo nuvertim Varniuose: Nemanau, kad Lenino biustas bt labai puos Varnius, tuo labiau kad Leninui Varniuose taip ir neteko lankytis. Taiau jo nuvertimo metodo negaliu pateisinti. 1990 m. spalio 13 d. Teli laikratyje ispausdintas reportaas i visuomens susitikimo su Teli rajono teissaugos institucij vadovais Nenusigrk, Temide. klausim Ar vyko Gintaro idlausko, vadovavusio Lenino paminklo nuvertimui Varniuose, teismas?, rajono prokuroras Petras Mikuionis atsak: Tai tiria Vidaus reikal skyrius. Pagal mediag, kuri skaiiau, G.idlauskas skyri neatvyko. Mano nuomone, vykis Varniuose tai ne chuliganikas elgesys, o politin akcija. Ikalbinga paminkl Leninui statybos pramons statistika: Per pastaruosius penkerius metus vien valstybins reikms (statyt TSKP CK ir TSRS Ministr Tarybos nutarimu) paminkl pastatyta Maskvoje, Frunzje, Magadane, Archangelske, itoje, Nukuse, Dezkazgane. Pastatyta nemaai monument usienyje Kuboje, VDR, Danijoje, Indijoje. O i viso dvideimtyje ali pastatyta per imtas V.Lenino paminkl ir biust (pavyzdiui, ekoslovakijoje 37, VDR 32, Vengrijoje 12, Lenkijoje 5, Indijoje 3). Artimiausiais metais buvo planuojama statyti paminklus Kaliningrade, Kostromoje, Novokuznecke, Bucharoje, Namangane, Leninske Kuznecke, Sajanuensko ir Volgos elektrinse. Socialiai apleist miest fone paminklai, kainuojantys milijonus rubli, ne tik buvo nata skurdiam biudetui, 252
bet ir kl teist vietini gyventoj pasipiktinim. Pavyzdiui, Vladivostoko gyventojai pasisak prie tai, kad ten bt pastatytas paminklas V.Leninui, kainuojantis 27 milijonus rubli. () V.Lenino paminkl vert katastrofikai krinta. CK gauna imtus laik, kuriuose siloma () ipirkti monumentus, demontuotus Ryt Europos alyse. () Baltijos karinio jr laivyno karininkas, apsiraiiojs dinamitu, susisprogdino Kaliningrado srities miestuko centrinje aiktje, bandydamas nugriauti Lenino statul. Leninas liko, karinink sprogimas sudrask gabalus. () Daugiau prasms yra statyti paminklus pasak meistrui Andersenui jo pasakos nereikalavo milijonini auk, ko niekaip negalima pasakyti apie Lenin (Leninomanija, Maoji Lietuva, 1990, rugpjio 8, Nr. 31). Okupacijos laikotarpio paminkl likimu ypa rpinosi rusakalbiai gyventojai. V.Lenino bendrininko V.Kapsuko skulptra Vilniuje paalinta tik lapkriio 19 d. nakt. Vliau j nakt i Keli statybos valdybos teritorijos pagrob 15 milicijos uniforma vilkini ir rusikai kalbani vyr. Ypa atkakliai sovietiniai stabai buvo saugomi ir ginami tuose miestuose, kuriuose gyveno nemaai rusakalbi. Klaipdoje ir Vilniuje Lenino stovylos nukeldintos tik po neskmingai Maskvoje pasibaigusio reakcing bolevikini jg organizuoto valstybinio perversmo (o gal tik jo imitacijos?) Prie sugrdamas gyventi Rusij i JAV Gulago archipelago autorius Nobelio literatrins premijos laureatas Aleksandras Solenicynas 1994 m. kalbjo: Nenormalu ir nepakeniama, kad Rusijoje stovi imtai, tkstaniai paminkl Leninui. Leninas visk grind teroru. Jis gulag autorius. Jis dabartini sien, pagal kurias teroru buvo sukurta Soviet Sjunga, autorius. () Kiek ilgai galima saugoti jo lavon, lankstytis jo paminklams? Jo vardas iorikai nublanko, taiau iliko vidinis kultas. Ir prajus deimiai met ioje kaimyninje alyje balzamuotas lavonas toliau pagarbiai laikomas specialiame mumijos mauzoliejuje, nors ir bta nedrsi ketinim j palaidoti. Staiatiki banyia lyg ir pasisak u palaidojim, taiau slyginai demokratins Rusijos valdiai Lenino vidinis kultas dar yra labai reikmingas veiksnys, neleidiantis pasielgti monikai sovietinio teroro dizainerio atvilgiu atiduoti jo palaikus emei. Dar 1990 m. balandio 29 d. Maskvoje Kazimiras Almazovas, beje, gims 1941 metais Lietuvoje, mgino padegti Lenino mauzoliej. Aiku, neskmingai. Tardomas atsisak paaikinti, kodl jis tai dar. A visk pasakiau savo poelgiu, pasak jis. Psichiatrai j pripaino sveiku. Daug bta panai bandym iki jo. Todl Rusijos valdia ir dabar priversta akylai saugoti ikam. alis, nesigailinti dl savo vykdyt piktadarybi kaimynams, nestengianti atvirai vertinti bolevikins praeities, o vien reikianti ovinistines pretenzijas savo buvusioms aukoms ir apokaliptikai dsaujanti dl imperijos kracho, negali turti ir neturs garbingos ateities. Kadangi noriu bti maksimaliai objektyvus, jauiu pareig priminti dar vien tekst, atidengus Lenino biusto nuvertimo Varniuose vieno akcijos dalyvio neinom gyvenimo pus. Valstybs laikratyje Lietuvos aidas 1990 m. lapkriio 20 d. 253
(Nr. 126) pasirod Arno Rekaiaus ipaintis Treji metai KGB, kurioje jis papasakojo apie savo ryius su KGB, vieai spaudoje nurod vien KGB konspiracin but, atskleid, kad buvo KGB ruoiamas dirbti Lietuvos nepriklausomybs slygomis. Tai buvo viena pirmj tokio pobdio publikacij Lietuvos spaudoje. Apskritai toki tekst bta nedaug. Nedaugelis idrso tokiu bdu atriboti save nuo anos praeities ir neger ryi. Ipaintyje, be kita ko, raoma: Pavyzdiui, a dalyvavau, kai buvo veriamas Lenino paminklas Varniuose liepos 21 d. Buvome keturiese. Du i Laisvs lygos Kauno ir Garliavos skyri. Jie pasak, kad atsakomyb prisiims sau. Papasakojau tai V.Jurkoniui (KGB darbuotojui pastaba mano). Jis pasak, kad reikt parayti straipsn Ties, kuriame bt paskelbta ir mano pavard. Taip gyiau didel Lietuvos moni ir LLL pasitikjim. Arn Rekai informatoriumi KGB uverbavo 1987 m. Dar 1986 m. vasario 16 d. jis su bendraminiais Garliavoje buvo ikls tris trispalves, dalyvavo leidiant ir platinant pogrindin spaud, jo bute KGB dar krat, daug kart tard. 1990 m. jis atjo prisipainti Lietuvos Respublikos Aukiausij Taryb. Tiems, kurie mane pasta, noriu pasakyti, kad nuo birelio mnesio jokios informacijos apie juos saugumui neperdaviau, jie gali bti rams. inau, kad atlikdamas i ipaint prie visus mones labai rizikuoju, bet daugiau negaljau iksti baisaus veidmainiavimo. Juk a lietuvis, katalikas. Atsipraau vis t, kuriems esu nusikalts. Neinau, kaip bus toliau, bet manau, kad tiesa gydo, todl turiu vilties atsitiesti. () Viliuosi, kad manim paseks daugelis. Mums, palautiems, reikia atsitiesti ir burtis. Drauge sugebsime isilaikyti. Kvieiu visus Lietuvos mones, pakliuvusius tono pinkles, nieko nelaukiant vaduotis, ubaigia savo ipaint A.Rekaius. Daugiau jo neteko matyti ar sutikti. Perskaits jo ipaint i pradi kiek sutrikau, taiau vliau suvokiau, kad jis teisingai pasielg apie tai garsiai prabildamas. Nors jo dalyvavimas ms akcijoje ir pasjo tam tikr abejoni visuomenje, negaliu grietai smerkti jo ir kit KGB tinklus patekusi moni. Man neteko bti KGB verbuojamam, tad ir piktintis tais, kurie neatsilaik ar palo, neturiu teiss. KGB turjo savo moni vairiose organizacijoje, LLL ne iimtis. Koki jie ten dar reali tak nelengva pasakyti. Laisvs lygoje strateginius sprendimus priimdavo labai nedidel patikim asmen grupel, tad KGB infiltruotiesiems daniausiai telikdavo rinkti ir perduoti KGB vairi su mumis susijusi ne pai reikmingiausi informacij. A.Rekaiaus ipainties itraukas gruodio 1 d. paskelb ir Teli laikratis. Ir pateik labai sukt ivad: Taigi, pasirodo, i kur kartais didel kai kuri kovotoj drsa! Tarp kitko, Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus narys G.idlauskas gal rimtai, o gal juokaudamas pasak: Kai isiaikinome, kas per pauktis tas Rekaius, jau buvome virv jam paruo Taip a tapau dar ir potencialiu udiku Cituot itrauk autorius Teli laikraio darbuotojas Liudas Peldikis. Man inoma io daug met sovietinei spaudai atidavusio urnalisto tikroji pavar254
d. Taiau vardan j taip propaguojamos santarvs dar paaiskim pagal j diktuojamas taisykles ir apsimeskim, kad mes neinome, jog spaudos leidini vadovaujaniais darbuotojais buvo parenkami KGB ir kitiems sovietins valdios organams lojals bei itikimi asmenys. Ir paskutins naujienos. Rusijos mieste Barnaule 2004 m. rugpjio mn. pavogtas Vladimiro Lenino paminklas knyg skaitanio jaunojo Volodios Uljanovo figra. Ji stovjo vienos miesto mokyklos teritorijoje. Nakt neinomi asmenys nuvert paminkl nuo postamento ir isive. Kaip papasakojo urnalistams mokyklos pedagogai, i spalvotojo metalo nulietas paminklas buvo tuiaviduris. I visko sprendiant, spalvotasis metalas ir sudomino ilgapirius (ELTA, 2004, rugpjio 11). Taigi apsivalymas tebesitsia ir tokiu keistai komerciniu bdu. aviuosi Profesoriaus Juozo Ambrazeviiaus-Brazaiio taiklia pastaba: Kas siekia paangos, turi prisiimti pasipiktinimo nat. Nebuvo tai nata. Diaugiuosi ia patirtimi ir dkoju visiems smerkjams bei niekintojams. iniasklaidoje turjau garbs pabti ir barbaru, ir vandalu, ir chuliganu, ir numogjimo fakt Varniuose vykdiusiu asmeniu. Svarbiausia, kad jie galjo vieai ir netrukdomai isakyti savo tikrj pozicij tais iauriais Landsbergio diktatros laikais. Reikalavo bausti ir teisti, uiaupti ir paalinti. Bta visko. Kai kas netgi nuoirdiai ujaut mano mon: negi i dar nesiskirianti su tokiu vyru? Dar kiti privaiai ir daniausiai tyliai pareikdavo pritarim bei deklaruodavo param. Sulaukdavau ir padkos laik. Viskas telieka istorijai, i kurios mes turbt niekuomet pilnutinai nepasimokysime. Vilniaus miesto savivaldybs oficialiame internetiniame tinklalapyje, aptariant Lukiki (buvusios Lenino) aikts vizij, pastebta: btent su ia, o ne su kuria kita aikte, Vilniuje yra susij tragiki vykiai su laiminga pabaiga, kuri knijo Lenino paminklo nuvertimas 1991 m., reiks ir Lietuvos Laisvs bylos pabaig. Analizuojant pastarojo meto itin prietaringus Lietuvos iorinio bei vidinio gyvenimo vykius, vertt pastebti, kad toks optimistinis Lietuvos Laisvs bylos baigties vertinimas gali bti kiek per ankstyvas. Kankinaniai skausmingai ir ilgai vyksta didysis atsisveikinimas su sovietins realybs grsmingais socialiniais fantomais, klaidiojusiais, tebeklejojaniais ir slypiniais antropologinio nusikaltimo aukos istorijos nuskriausto sovietizuoto mogaus apnuodytos smons ukaboriuose ir niekaip nesurandaniais sau aminojo poilsio vietos net bevandense dykumose.
VilniusTeliai, 2004 m. liepalapkritis
G.IDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS.
Leidj pastaba. Nuo 2004 m. lapkriio mn. tekstas publikuojamas emaii vyskupysts muziejaus Varniuose tinklalapyje (http://www.varniai-museum.lt).
255
256
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI TEKSTAI

STRAIPSNIAI, PAREIKIMAI, VIEI LAIKAI, ATSIMINIMAI
REPORTAAS APIE SIMO KUDIRKOS TEISM 1971 M. GEGUS 1720 D. VILNIAUS TEISME
ANTANAS TERLECKAS
Jaunas lietuvis jrininkas buvo teisiamas u mginim pabgti i SSRS. Teisme pirmininkavo G.Misinas, kaltino prokuroras Petrauskas, o j ginti buvo paskirtas advokatas Gavronskis. S.Kudirka gynjo atsisak: Jei Gavronskis yra garbingas mogus ir gins mane pagal savo sin, tai jis sau pakenks, o jei nebus garbingas ir vaidins antrojo prokuroro vaidmen, kaip danai esti politinse bylose Lietuvoje, tada man utenka ir vieno prokuroro. Teisjas Misinas, apie keturiasdeimtmet soviet reimui itikimas juristas, buvo skiriamas ypatingoms byloms, kuri baigt soviet saugumas nusprsdavo i anksto. Jis, pavyzdiui, pirmininkavo teismui, kuriame u aki buvo teisiamas buvs Balfo reikal vedjas a. a. kun. Lionginas Jankus. teismo pirmininko klausim, ar prisipasta kaltas, S.Kudirka atsak: A nesijauiu ess kaltas, nes savo tvyns Lietuvos neidaviau. Rusijos, kuri vadinama Soviet Sjunga, a nelaikau savo tvyne. Jis prisimin 1941 met trmimus Sibir, kur buvo veami patys garbingiausi krato pilieiai, pirmiausia mokytojai, kuriuos soviet propaganda vadino burujais. Netrukus Lietuva vl buvo okupuota, tik kart vokiei. 1944-aisiais sklido gandai, kad rusai pasikeit gerj pus. Kai jie gro, visi pastebjo, kad tai, deja, netiesa. Jis vl mat Sibir veamus nekaltus mones ir masines udynes. Daugelis S.Kudirkos draug ijo mikus partizanauti. Beveik visi jie uvo. Jam pritrko drsos ieiti su draugais. Apsisprend tapti jrininku. A maniau, kad jroje galsiu umirti savo tautos tragedij, pabgti nuo nuolatinio baisaus vaizdo: nebuvo savaits, kad kur nors miestelio aiktj nebt pamesti iniekinti partizan knai. Norjau pabgti nuo bado, kuris siaut kolchozuose, pabgti nuo neteisybs ir baudiavos, kokia, man pasakojo, buvusi prie 100 met. Gda pasakyti, kad t neteisyb bei diskriminacij radau ir laivyne. Teisjas Misinas paklaus: Tvirtini, kad norjai Amerikoje rasti laisv, kurios nra Soviet Sjungoje. Kaip paaikinsi, kodl jie tave grino atgal? S.Kudirka atsak: Paprasti amerikieiai mane prim labai gerai. Kai jie pamat, kad a lu, dav ilt drabui, o rusai mane sumu, kad net smons netekau. 257
Kaljime bemudami sualojo man kel. Dl to, kad amerikieiai mane grino, nemaiau didels tragedijos. Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose vergijon buvo parduotos itisos tautos. Amerikos kairiosios administracijos akimis, a, lietuvis, esu teisinj Brenevo, Stalino pdinio, nuosavybje, todl tokius reikia atgal grinti. S.Kudirka teisme pasak, kad slaptosios policijos pareignai, atvyk i Maskvos, vert j pasmerkti buruazin nacionalizm Lietuvoje ir usienyje, kuris neva paskatins j bgti. U tai adjo lengvesn bausm. Bet jis asmenin laisv buvo pasirys paaukoti Lietuvos labui. ei mnesiai vienutje pakankamas laikas apmstyti savo ties: Prisimenu, vokiei okupacijos laikais Vilniuje tebuvo du kaljimai, o soviet laikais jau yra septyni ir juose 20 000 kalini. Iki 1955 met tie kaljimai buvo perpildyti. Daugyb lietuvi ir j vaik buvo iveti koncentracijos stovyklas. Stalino mirtis igelbjo mano tautieius nuo visiko inaikinimo. Taiau buvusios politikos pagrindai liko kaip buv. Dabar esame pasmerkti ltai miriai asimiliacijai. Taiau mes nenorime mirti. Ms broliai mikuose kovojo 10 met, tikdamiesi, kad j auka bus inoma Vakaruose ir susilauks nors moralins paramos. Tuo tikjo ir tie, kurie mir koncentracijos stovyklose. Patys drsiausi ir narsiausi Lietuvos patriotai buvo fizikai sunaikinti, bet ir iaugusi naujoji generacija ketina eiti savo tv pdomis. Kai a atsisakiau ipildyti saugumo organ reikalavimus, jie man pagrasino mirties bausme. A tikiu, kad tas paadas ir bus vykdytas. Gegus 19 d. prokuroras Petrauskas pareikalavo S.Kudirkai 15 met koncentracijos stovyklos ir konfiskuoti jo turt. Kaltinamasis atsak taip: Pagal tarptautin teis a nesu joks nusikaltlis. Mano ankstesnis apsisprendimas neprietarauja Jungtini Taut mogaus teisi deklaracijai, kaip ir soviet konstitucijai. Esu visai nekaltas, taiau gerai inau, kad mano bausm saugumo organ jau numatyta. A esu tikintis katalikas. Jeigu Aukiausiasis Teismas nuteis mane mirties bausme, noriau, kad bt pakviestas kunigas ir jis man suteikt paskutin patepim. Gegus 20 d., prie paskelbiant teismo nuosprend, S.Kudirka pareik turs vien praym: A praau, kad Soviet Sjunga mano Tvynei Lietuvai grint nepriklausomyb. teismo klausim, kaip jis sivaizduoja nepriklausom Lietuv, teisiamasis atsak: Mano nuomone, nepriklausoma Lietuva turt bti visikai suvereni, be svetimos kariuomens, su savo tautine administracija, teisine sistema ir laisvais demokratikais rinkimais. Svetim ali statymai tada nevaryt ms laisvs, kaip kad dabar varo rusai. Laisvoj Lietuvoj rus kalba nebt dominuojanti kalba. Nebt tada n toki teism, kaip dabartinis mano teismas. Teismo pirmininkas, replikuodamas ankstesnj S.Kudirkos pareikim, paklaus, ar, jo nuomone, dabartinis teismas ness demokratikas ir todl neteistas. tai S.Kudirka atsak: inoma. Jeigu jis bt demokratikas, nevykt patalpoje geleimis apkaltais langais, urakintomis durimis ir su rus sargybiniais. Jeigu jis 258
bt demokratikas, kiekvienas norintis galt bti teismo salje. Jeigu a idaviau tvyn, tai ko js bijot parodyti idavik vieumai? Tegul tada visuomen mane teisia ir smerkia. Nelaimei, teismo sal tuia. Iskyrus mano mon ir kelis ekistus, nieko daugiau nematau. Dar yra keli sargybiniai, bet jie lietuvikai nemoka ir nesupranta, apie k mes ia kalbame. Po trumpo pasitarimo teismas paskelb: udaryti S.Kudirk deimiai met grietojo reimo koncentracijos stovykloje ir konfiskuoti turt. Teisiamasis negaljo nuslpti pasitenkinimo dl jam skirtos bausms, nes lauk mirties nuosprendio.
Leidj pastabos. Lietuvis jreivis Simas Kudirka 1970 m. lapkriio 23 d. i vejybos tralerio Sovetskaja Litva nuoko ant amerikiei pakrants gynybos katerio Wigiland denio, taiau laisvieji amerikieiai j sugrino rusams. Todl jam teko kelerius metus praleisti sovietiniame lageryje Perms srityje. teismo sal buvo leista tik S.Kudirkos mona. K ia jos vyras kalbjo, ji papasakojo buvusiam politiniam kaliniui Vitui Margaiiui, o is Antanui Terleckui. Pastarasis pagal V.Margaiio pasakojim para reporta. T reporta Maskv nuve Vaclovas Sevrukas. Taiau kakodl tik po met j ispausdino Washington Post. Paskui j perspausdino daugelis didesni JAV dienrai, o 1972 m. gegu lietuvi ieivi urnalas laisv. Reporta Lietuv transliavo usienio radijo stotys. Vien reportao egzempliori KGB surado pas Maskvos disidentus. 1972 m. sausio 15 d. per krat i vilnieio Stasio Jako ekistai konfiskavo mainl, kuria buvo spausdintas tas reportaas. Kad reporta para A.Terleckas, KGB tiesiogini kali neturjo. Taiau tarimas krito ant jo. 1973 m. gegus 24 d. Vilniaus milicija sum A.Terleck. KGB sufabrikavo jam kriminalin bulkui byl. Simas Kudirka 2000 m. sugro i JAV gyventi Lietuv.
AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI N.V.PODGORNUI

Jokubyno Kstuio, g. 1930 m., gyv. Vilniuje, V.Putnos g. Nr. 10 (bendrab., 125 k.), dirbanio LTSR Respublikinje mokslinje techninje bibliotekoje vyr. bibliotekininku
ATVIRAS LAIKAS Bdamas septyniolikametis gimnazistas, a sijungiau pokario metais vis Lietuv apmus Pasiprieinimo taryb valdiai judjim. 1948 m., vos pradjs studijuoti Vilniaus universitete, buvau aretuotas ir u keli mainraiu pagamint 259
pogrindinio laikraio numeri redagavim bei ileidim, t.y. u dalyvavim antitarybinje nacionalistinje organizacijoje OSO nuosprendiu buvau nubaustas 10 m. pataisos darb stovyklos. Netrukus tvams buvo praneta, jog jie itremiami Sibir iki gyvos galvos u tai, kad vienas snus nubaustas 10 m., o kitas neinia kur (mano brolis 1944 m. vasar buvo ivetas darbams Vokietij, o i ten, kaip vliau paaikjo i laik, jis ivyko Kanad, kur tebegyvena ir dabar). Tvai, neturtingi kininkai, visuomet buvo tolimi nuo politikos ir, gyvendami kitame Lietuvos krate, nieko neinojo apie mano usimimus. Nepaisant to, jiems leido tik dvi valandas pasiruoti ir gyvuli vagonuose ive tremties viet Krasnojarsko krate. Mane nugabeno Intos miestel tolimoje iaurje. Septynerius metus praleidau ten speclageryje, kur a brendau, mokiausi painti gyvenim ir mirt. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku 1954 m. mane paleido prie laik, nes nusikaltimo vykdymo metu a dar buvau nepilnametis. Gavau pas su atyma pas nuostatai, kuri ir iandien raoma visiems, pabuvojusiems kaljime u taip vadinamus valstybinius ir kai kuriuos kitus nusikaltimus. i atyma neleidia apsistoti dideliuose ir mauose reiminiuose miestuose (nekalbant apie nuolatin priregistravim) ir slygoja dar kitus apribojimus. Paliks iaur, nuvykau tv tremties viet Sibire. Gyvenimo ir darbo slygos Sibiro ukampio miestelyje buvo nepavydtinos, ypa buvusiems zekams. ia j lauk pastovs sekliai, judjimo suvarymas, diskriminacija. temptai dirbdamas, danai virvalandius, tesirpinau savo egzistencijos palaikymu ir priklausiau prie tylij bei neinomj. Vis dlto tai negelbjo nuo visaregs KGB akies, neapsaugojo nuo tarinjim ir vairi form diskriminacijos. Vis daniau ateidavo mintis, jog buvusiam zekui nemanoma isivaduoti nuo i grandini, kad vienintel ieitis palikti i al. Moralinis ir buitinis netikrumas ypa padidjo 1956 m., kai Jenisejsko rajono KGB nusprend uverbuoti mane savo agent eiles. Danai dl to kviesdavo, gsdindavo, pateikdavo provokacinius kaltinimus. Apie legal ivykim tais laikais negaljo bti n kalbos, nes vien tokia mintis buvo nusikaltimas. Todl sulauks navigacijos Jenisejaus upe, 1957 m. rugpjio 8 d. pasiryau nutrktgalvikam ir beviltikam ingsniui Igarkos uoste bandiau prasmukti usienio laiv. Prisiartins prie pirmo pasitaikiusio usienietikai apsirengusio mogaus (tai bta graik garlaivio Anula mechaniko), kreipiausi pagalbos. Taiau js alia jo KGB agentas, apsirengs usienietikai, griebsi priemoni mane aretuoti. Per itisus metus varginanio tardymo KGB band rodyti, jog a priklauss Anglijos valgybai. Pagrindinis rodymas buvo mano angl kalbos mokjimas ir pora laik, kuriuose a dalinausi buitinmis naujienomis su savo lagerio draugu anglu. i pionao byla buvo persista TSRS Aukiausiajam Teismui, bet i ten j grino svarstymui Krasnojarsko krato teismui, pakeitus jo sstat. Udarame posdyje u mginim pabgti i TSRS ir atsivelgiant pavojing visuomenei mano asmenyb buvau nubaustas laisvs atmimu 10 met. 260
Antr kart atsidrs lageri karalystje, neradau ten esmini pasikeitim. Kaip ir Stalino laikais, jie garsjo alinaniu darbu, menku maisto daviniu ir galbt dar labiau patobulinta kalini engimo sistema. Bastydamasis po lagerius ir apmstydamas praeit bei dabart, a neturjau ko sau prikiti dl pagrindini sprendim teisingumo, neradau prieasi atgailauti u vykdyt nusikaltim, kaip paskutiniais metais versdavo daryti lageri administracija. A stengiausi tik ilaikyti mogikj orum, o visas laisvas nuo lagerio prievoli minutes skirdavau savivietai elektrotechnikos ir keli usienio kalb mokymuisi. Atliks 10 m. bausm, a nelaukiau malons ir nesistebjau dl sunkum, kurie ugriuvo mane iapus lagerio tvoros. Po keli nevykusi bandym sikurti, pagaliau grau Vilni, kur buvau priverstas palikti prie 20 met. Mano technins inios ir usienio kalb mokjimas tapo reikalingi mokslinje techninje bibliotekoje, kur pradta organizuoti informacini usienio leidini fond. Mane prim bibliotekininku. Tuo pat metu stojau Vilniaus universiteto neakivaizdin skyri (bibliotekininkysts specialyb), kur baigiau 1974 m. Kaip ir anksiau, likau tylij ir neinomj tarpe, bet tai neigelbjo nuo visaregio KGB. Jo akis lyddavo mane ne tik u Universiteto vart, bet ir duonos parduotuv, nekalbant jau apie tolimesnes keliones. Prajusiam lagerius i situacija labai primena praeit. Rodos, tik praplatjo zonos ribos ir pasikeit dienotvark. Vietoje lagerio priirtoj laikas nuo laiko inyra pdiui sek agentai (kaipgi kitaip tardymo metu duosi suprasti, jog inomas kiekvienas ingsnis?). Mano likimas daug priklauso nuo j nuotaikos, stropumo ir kit savybi, nes pagal j ataskaitas tikriausiai daro ivadas virnse. Tai rodo ir visai naujas faktas. 1974 m. gruodio 23 d. Vilniaus universitete vyko konferencija Biblioteka mokslins technins revoliucijos amiuje, kur buvau pakviestas ir a. Trys minuts prie atidarym prisistat toks civilis ir, parods vienam konferencijos organizatori doc. L.Vladimirovui paymjim, liep paaukti mane i sals. Pasigirdo gerai inoma fraz: Einam su mumis (nors jis buvo vienas), ir KGB automobilyje mane nuve namo. Ten jau lauk kiti su patvirtintu nutarimu padaryti krat mano bendrabuio kambaryje. eetas, vadovaujamas papulkininkio Kovaliovo, tris valandas pluo 6 m2 kambaryje! Pagal nutarim iekojo meiikikos antitarybins mediagos bylai Nr. 345. Kaip paaikjo i KGB pokalbi, byla sukosi apie pogrindin leidin Lietuvos Katalik Banyios Kronika ir dar kakoki literatr. Nerad toki leidini, pasigrob mano gumin kostium, kur buvau sigijs klei. Pasirodo, jie mano, jog apsivilkus tokiu kostiumu galima bgti usien! Vliau per tardymus KGB reikalavo i mans prisipainim ir parodym prie draugus Lietuvoje ir Maskvoje. Kaip ir anais laikais, vert net pasirayti popiergal, sipareigojant negarsinti i pokalbi. A atsisakiau. is pavyzdys, kurio bet kada turiu laukti pasikartojant, parodo tik dalel tos netikrumo atmosferos, kurioje nuolat tenka gyventi net ir tyliam bei neinomam, bet raytam juodus sraus. 261
Man 44 metai. Septyniolika i j praslinko kaljimuose ir lageriuose. Koks ten buvo gyvenimas ino pabuvoj! A nesukriau eimos, nes nenoriu, kad dl mano praeities jai bt kliudoma. A nesukaupiau jokio turto, nes u darb man mokjo tik minimum. Neirint septyneri nepriekaitingo darbo met, a neturiu net buto, nes mane vairiais pretekstais apeina. Dl praeities man visam laikui atimta bet kurios kitos alies pilieiui atrodanti nereikminga teis aplankyti gimines ir artimuosius usienyje. Auktas Lietuvos KGB valdininkas tiesmukai pareik, kad apie panaias keliones negali bti ir kalb. Pasitvirtina lagerio patarl: Gyvenime atsivr praraja, kurios neperoksi, nes Maskva neatleidia tiems, kurie nors kart idrso stoti prie. Nevelgdamas tokiame gyvenime perspektyvos, a antrkart (dabar jau legaliai) rytuosi palikti Taryb Sjung. Kvieia mane Kanadoje gyvens brolis; gavau ikvietim ir nuo draug Izraelyje. 1975 m. sausio 29 d. su dokumentais kreipiausi Vilniaus viz ir registracijos skyri. Taiau ios staigos darbuotojas atsisak juos priimti todl, kad mano pase yra raas pas nuostatai. Bet juk gal gale dl tos diskriminacins atymos (plaia prasme) a ir noriu ivykti i ios valstybs. Kadangi a esu nepilnavertis pilietis, kam gi mane prievarta ia laikyti? Kiekvienas mogus turi teis palikti bet kuri al, taip pat ir savo, ir grti atgal, skelbia Visuotin mogaus teisi deklaracija. Juk prie ios Deklaracijos prisijung ir Taryb Sjunga. Praau Jus nurodyti atitinkamoms Lietuvos TSR instancijoms, kad man bt leista ivykti usien.
Vilnius, 1975 m. vasario 19 d.
LIETUVOS KATALIK BANYIOS KRONIKA T. 3 (JAV), P.183187.
KSTUTIS JOKUBYNAS
PASAULIEI KREIPIMASIS LIETUVOS KATALIK BANYIOS KRONIKOS LEIDJUS

Apsidiaugme, suinoj, kad Lietuvoje pagaliau vl pasirod pogrindinis laikratis LKB kronika. Taiau laikraio dalykinis ir literatrinis lygis toks emas, kad diaugtis per anksti. Kronikos leidjai skundiasi, kad pasaulieiai abejingi religiniams ir tautiniams reikalams, neremia vienintelio pogrindinio Lietuvos laikraio. O i tikrj Kronika, primusi tautins problematikos straipsnius, j nespausdina. Atseit laikraio pavadinimas apriboja jo tematik. O kas gi vert skolintis pavadinim lietuvikam laikraiui i rus disident? Ar Kronikos leidjai, pasirinkdami 262
tok pavadinim, smoningai nepademonstravo nusistatymo atsiriboti nuo aktuali tautini problem, usidaryti siaurame konfesini interes rate? Buvo teisinamasi, kad u tautins problematikos straipsnius okupacin administracija pritaikysianti 68 Baudiamojo kodekso straipsn, o u religinius 143, 144 str., kurie numato daug velnesn bausm. Keli teismo procesai parod tokio pasiaikinimo nepagrstum. Trejiems metams prajus nuo pirmojo Kronikos numerio pasirodymo, paaikjo, kad ymi Lietuvos dvasinink dalis tikisi religiniais straipsniais isprsti visas tautines problemas. Tik per tikjimo sustiprjim, per Dievo atgimim lietuvio irdyje prisikelsianti lietuvi tauta, o kartu ir Lietuva. Todl Kronika nesanti paaukta kovoti su okupacine santvarka, o tik kritikuoti okupacins administracijos veiksmus prie Lietuvos Banyi (LB), ginti persekiojamus tikiniuosius. Deja, Kronika lig iol nesugebjo net Lietuvos Banyios interes tinkamai apginti. U tikjimo ties mokym po metus ikalj kunigai ir po 50 rubli baudos umokjusios vienuols kiekviename Kronikos numeryje keliami ant pjedestalo kaip tautos ir Banyios didvyriai, o apie tikruosius kankinius kakodl nutylima. Anksiau Lietuvos dvasininkai gyn Lietuv ir Banyi, negalvodami es didvyriai, o tik ventos pareigos vykdytojai. Naciai nuud kun. Alfons Lipnin ir daugel kit. Nemaa isiunt konclagerius. Bolevikai suaud vyskup Vincent Borisevii. Arkivyskupas Meislovas Reinys, manoma, buvo nunuodytas Vladimiro kaljime. Arkivyskupas Teofilis Matulionis ir vyskupas Prancikus Ramanauskas, sugr i sovietinio konclagerio invalidai, buvo terorizuojami iki mirties. Kaljo per tris imtus Lietuvos kunig. Daugelis mir konclageriuose arba sugro i ten invalidai. Deimtys kunig buvo iauriai nukankinti be jokio teismo. U atsiaukim platinim, vliav plim, antirusikus kius ant sien ir tvor jaunuoliai udaromi Pravieniki ir kitus lagerius su kriminaliniais nusikaltliais. Tik keli 1972 m. Kauno demonstracijos dalyviai vieai nuteisti u chuliganizm. Ne vienas imtas j slapta nuo visuomens iblakyti po Imperijos konclagerius. Urale ir Mordovijoje tebekalinama imtas Lietuvos partizan po 25 ir net daugiau met. Vienas kitas ileidiamas laisv, bet jiems neleidia Lietuvoje net numirti. Dauguma giliai tikintieji. Ar Kronika kada nors prisimena iuos kankinius ir didvyrius? Ateistin propaganda be paliovos meiia Banyi, dvasininkij, tikiniuosius. Ar bent vienas Kronikos numeris dav tinkam atkirt? Tik kun. Pranas Rainas savo talentinga plunksna atsikirto meiikams Lietuvos Banyios istorijos klastotojams. Pasipiktinim kelia po 20 met nusikalstamo tyljimo prabilusio kun. Antano Yliaus pasiaikinimas. Es lauks, iki sovietinei propagandai nusibos meluoti... Kaip Lietuvos dvasininkai negali suprasti, kad okupantai, dergdami pavienius j luomo atstovus, meta el ne vien jiems asmenikai, bet Lietuvos Banyiai ir ms tautai? Leningrado Kazans sobore rengtame ateistiniame muziejuje ir ian263
dien demonstruojama metalin vaigd, kuri kun. Ylius tariamai degins ant komunist ir komjaunuoli kn. Tai smoninga lietuvi tautos iaurumo demonstracija. Labai gaila, kad neinomas ignorantas suredagavo kun. Yliaus pareikim ir atspausdino Kronikoje. (...) Kakokia Repien graudino naiv skaitytoj pasakodama, kaip Lietuvoje kunigai sufabrikavo laisvamaniui Valoinui byl, o inkvizicinis teismas nuteis j u Dievo ir Banyios eidim net mnesiui kaljimo... lygtinai. (Tiesa, 1974, lapkriio 1217 d.). U pana Markso, Lenino, Stalino eidim dvasininkai ir pasaulieiai dar neseniai buvo baudiami po 1025 metus konclagerio ir danai ne teismo, o administracini instancij. Ilik gyvi liudininkai galt daug k papasakoti Kronikos puslapiuose. Tai bt vertingiau ir domiau negu vienas kit panas pareikimai. Masiniu tirau leidiamoje okupacinje spaudoje Lietuvos Banyia kaltinama bendradarbiavimu su naciais. Knygoje Katalikikasis klerikalizmas Lietuvoje 19401944 metais, kurios tiraas tik 600 egzempliori, Jonas Anias priverstas prisipainti: ...kai kurie Lietuvos Katalik Banyios dvasininkai, rizikuodami savo gyvybe, gelbjo nacist ir buruazini nacionalist miriai pasmerktus tarybinius aktyvistus, komunistus bei komjaunuolius, nelaimn patekusius Tarybins armijos karius, yd bei kit tautybi pilieius (p. 218). Ateist vadams tenka ustoti nesugebani apsiginti Lietuvos Banyi! Motiejus Valanius buvo vyskupas. Jis turt bti LKB dmesio centre, ypa met, imtj jo mirimo metini proga. Oficialioji spauda, ignoruodama ymaus lietuvi vyskupo, visuomenininko, raytojo jubiliej, vykdo partijos nurodym. O kaip pateisinti Kronik? Tuoj po karo Vilniuje buvo steigtas rus poeto A.Pukino muziejus, nors vienintelis jo ryys su Lietuva pora ovinistini eilrai, lovinani Lietuvos Lenkijos laisvs budelius. Lietuvi literatros klasikui Motiejui Valaniui memorialinis muziejus jo gimtinje buvo rengtas tik po 25 pokario met. Neseniai i to muziejaus ekistai pagrob ir sunaikino atsiliepim knyg, o nauj sigyti udraud. Trumpa kronikin inut apie fakt daugiau pasakyt u keliolikos puslapi pareikimus, pamoksllius. Daug Kronikos puslapi skiriama dvasininkams be nugarkauli pateisinti. Daniausiai Kronikoje sutinkamas odis privert. Kronika prisipasta, kad dalis Lietuvos dvasinink bendradarbiauja su okupacine valdia, t.y. jie nusiengia pirmajam Dievo sakymui. Dalis j lauo ir atuntj meluoja pasauliui kalbdami apie tariam tikjimo laisv Lietuvoje. Dievas melagingus liudininkus vadina velnio snumis, o Kristus veidmainius gyvai veisle. Kronika tikina taut ir pasaul, kad meluoja ne velnio sns ir ne gyvai veisl, o korespondentai es ikraip j odius (Lietuvos Katalik Banyios kronika, Nr. 4, 15). Keistai Kronika supranta krikionikj meil. tai kokiais odiais ji gina vien kunig: Lietuvos katalikai apgailestauja, kad tarybin valdia prie jo (Naujojo Testamento) pasirodym suspjo sukompromituoti kun. .Kavaliausk, priversdama j 264
JAV lietuvi komunistiniam laikraiui parayti kelet straipsni, kuriuose niekinama lietuvikoji ieivija, veikls kunigai, tikintieji Lietuvoje, Vatikano radijo programos ir ginamas graus ir ydintis gyvenimas Lietuvoje. Nortsi suprasti, kas i eilui autori privert nusinekti iki tokio absurdo. Skaitant tokias auksines mintis, ausys kaista i gdos, o dioj be galo graudu. Pasaulis juokiasi ne i toki nesmoni autori, o i visos ms tautos. Daugiau negu 90% Lietuvos dvasinink pritaria Kronikai, bet dauguma stengiasi nekiti pirt. O reikt! Atsakymai anonimui rodo, kad Kremlius dar nesuspjo sunaikinti vis isilavinusi ir galvojani Lietuvos dvasinink. Anoniminius igamas Kronika kala prie gdos stulpo, o visiems inomus, kiek sugeba, ustoja. ie, nesmerkiami, jauiasi vos ne didvyriais (priverstas, iprievartautas net didiuojasi savo niekybmis.) Vos spjusio sugrti i JAV su vykdyta KGB misija Vilniaus vyskupijos valdytojo eslovo Krivaiio atvyko pasveikinti saugumieiai. Jiems kandin vaiavo kunig grupels (tarp j vienas kitas i Kronikos aplinkos). ie tutino ekist nebaigt gerti pranczik konjak ir taip pat sveikino KGB emisar... Vienuoli marijon Draugas i ikagos, suprats, kam tarnauja monsinjoro titulu apdovanotas Vilniaus vyskupijos valdytojas, paskelb tautai ir pasauliui, kad Lietuvoje vilkai avis gan. Taiau Kronika ir po to tikina savo skaitytojus, kad Kulto reikal galiotinis veris vilkus lietuvikas avis sti. Jau pats laikas bt pasakyti ties, kad dal Lietuvos dvasinink veria tarnauti velniui Venera, Bakchas ir Mamona... Krikionikj meil Kronika rodo tik saviems niekams. Svetimiems pragaru grmoja. Labai netolerantikai jie elgiasi su Lietuvos mokytojais. Kronika nenori suprasti, kad Lietuvos mokyklos padtis daug tragikesn net u Lietuvos Banyios. Partija sugrino Banyiai teis skstis savo dalia. O Lietuvos mokytojai alinami i darbo be teiss mokytojauti tik u vien drsesn od. Tuo tarpu ar daug inome suspenduot kunig. Skundiats, kad neturite religins literatros, spaudos? O k turi Lietuvos mokykla? Tarybinio mokytojo pavydite? Ateis laikas, kai ir js leisite Tarybin kunig... Anoniminis autorius rao, kad Lietuvos mokytojai auklja jaunim naujais janyarais. Toki janyar, kaip stribai, pasaulis nepainojo. Taiau dauguma j buvo lank mokyklas, kuriose js vyresnieji kolegos dst tikyb, mok mylti Diev... Lietuvos mokytojai gali didiuotis savo aukltiniais, kurie 1956 m. lapkrityje, 1960 m. liep, 1972 m. geguje tiek baims var okupacinei Lietuvos valdiai. Jie teistai didiuojasi Romu Kalanta, Algiu Brazinsku. Simas Kudirka irgi buvo lanks tarybin mokykl. Vilniaus pedagoginio instituto rektoriaus Vytauto Uoginto sakymas rodo, kokie mons vadovauja ms pedagogini kadr kalvei. Savo isilavinimu ekistas (Maskvos spec.mokyklos aukltinis) V.Uogintas keleri metai moko ms jaunim abejingumo tautiniams idealams, vykdo visus pavergj nurodymus paruoti mokytojus suluointa tautine dvasia. Ms mokytojai danai net nesupranta paslp265
t okupant umai, aklai vykdo gudriai umaskuotus j planus ir padeda rusinti Lietuv. O Kronika ar atspausdino nors vien dalykik straipsn, ar iaikino Lietuvos mokytojams, kodl atjnai siekia mokytoj rankomis sugriauti Lietuvos Banyi? Ar tikino juos, kad okupacijos slygomis kova prie LB tolygi kovai prie lietuvi taut? Tuos, kurie prievartauja ms jaunimo religinius ir tautinius sitikinimus, btina ivilkti dienos vies. Bet neapksti vis nekrikionika ir nelietuvika. Kronika uoliai renka ir registruoja smulkias Kremliaus tarn niekybes. Apie pai okupant nusikaltimus ji bijo prasiioti. Nepaisant kilni leidj ketinim, pogrindinis laikratis dezinformuoja. Maai pastaniam Lietuv skaitytojui susidaro spdis, kad rusikieji imperialistai tebra Lietuvoje paaliniai stebtojai. Udar banyias, nugriov kryius, sudau koplyias tarybinje mokykloje iaukltas Lietuvos jaunimas. Tai baisi netiesa! Numatytas udaryti Lietuvos banyias, naktimis apsupdavo NKVD kariuomen, suversdavo visas menines vertybes sunkveimius ir ivedavo Maskv, kur iki iol jos teberestauruojamos... Udarytos banyios mnesiais bdavo paliekamos gatvs vaikz dispozicijoje. Tie dauydavo visa, kas dar likdavo neiveta. Susirink prie udaryt banyi tikintieji melsdavosi, raudodavo. i tyli demonstracij inspiratoriais bolevikai apkaltindavo kunigus, sum kankindavo, o po to 25 metams isisdavo konclagerius. Dalis i vyki liudinink dar gyvi. Jie galt isaugoti tautos ir banyios istorijai daug verting fakt. Deja, Kronikos puslapiuose j pasakojim nerandame. I Kronikos informacijos galima susidaryti nuomon, kad Kremliui susiprotjus ir truput sutramdius savo lietuvikus bernus, leidus laisvai neioti devocionalijas, tautiniais drabuiais apsirengus, visiems varpams skambant, ruoti procesijas, visos lietuvikos problemos bus ispstos. Religins laisvs problema nra vienintel svarbi pavergtos Lietuvos problema. Kronika demonstruoja Lietuvos dvasiki pranaum prie mokytojus ir kitas visuomens grupes. Mokytojams prikiama, kad car laikais jie buv kovotojais u tautins smons puoseljim, o iandien ymi j dalis tarnaujanti okupantams. Juk mokytojus, kaip ir dvasikius, pagimd Lietuva. Prie imtmet kunigo svoka asociavosi su tautos adintojo svoka. O iandien? Bolevik nuudytas Sibiro konclageryje Lietuvos A profesorius kanauninkas Fabijonas Kemis (18791954) straipsnyje Komunizmo talkininkai Lietuvoje dvasinink tarpe tesurado netiesiogini Banyios prie blog kunig. Ar pagalvojo kanauninkas, jog sunkiais ms tautos laikais dalis Lietuvos dvasinink atvirai talkininkaus mus pavergusios valstybs saugumui? Tiesa, toki nedaug. Bet jie valdo Lietuvos vyskupijas, sukeldinti didesnius miestus, kur susispiets Lietuvos jaunimas. ablonikais, tuiaodiais pamokslais, formaliu elgesiu ipaini metu ir kt. priemonmis jie brandina ms tautos sieloj apatij. ymi dvasinink dalis yra siauri amatininkai, visikai abejingi tautinms ms jaunimo aspiracijoms, tesirpina tik savo kailio isaugojimu. Treioji dalis po ilgo tyljimo, udarumo drsiai prieinasi Kremliaus umaioms pajungti Lietuvos Banyi 266
savo interesams. Taiau ir ie danai galbt dl isilavinimo stokos, siauro pareigos supratimo nesugeba imponuoti ms jaunimui, inteligentijai. Kronika spausdina vien autentikus faktus. Taiau Vatikanas, tegaudamas vien religinio turinio informacij, susidaro gerokai ikreipt vaizd apie lietuvi tautos religingum. Vatikano radijo laidos domesns u Amerikos bals, nes duoda ini apie ms emigracijos kultrin bei politin gyvenim. Taiau i laid religin dalis skirta vien giliai tikintiems, o Lietuvos jaunimui, Dievo iekotojams nesuprantama, nedomi ir todl neklausoma. Ms pogrindin religin literatra irgi rodo labai nedidel jos autori susigaudym jaunimo ir vis lietuvi psichologijoje bei mstysenoje. Lietuvos jaunimas, inteligentija neskaito emo lygio religins literatros. Religini indeferent skaiius Lietuvoje ne maja, bet nuolat auga. Lengviausia u tai apkaltinti tvus, mokytojus... Kronika spausdina beveik tik religinio turinio straipsnius. Taiau ir ie suniveliuojami, privedami iki bendro Kronikos lygio, guldomi siaur Prokrusto lov su vienu skirtumu, kad mitologinis Prokrustas nukirsdavo per ilgas kojas, o Kronikos leidjai nukapoja straipsniams galvas... priekait, kodl taip daroma, vienas i Kronikos aplinkos atsak: Visk iperka mistinis straipsni poveikis skaitytojui. Viename nekrologe buvo apraytos kun. Stasiulio laidotuvs. Kartu su velioniu praleid konclageriuose daug sunki dien draugai norjo pasakyti prie kapo atsisveikinimo od. Laidotuvi organizatoriai udraud kalbti. Nekrologo autorius diaugsi, kad kart dvasininkai bent nevaik i laidotuvi procesijos vaik ir paaugli, kaip tai prie metus dar Teli prelatas Barauskas. Visas tokias ventvagikas mintis Kronikos leidjai ibrauk, o vietoj j prira: Susirinko didiul moni minia ir vir 60 kunig. Ura! Tegyvuoja socializmas! Menka bda, kad mintas nekrologas tapo bedvasiu, negyvu pamokslliu. Svarbiausia, kad nenuodminga ranka ibraukytas ir perraytas gijo mistin gali... Ir prisimena pirmojo krikionybs kankinio v.Stepono odiai: Atleisk jiems, Viepatie, nes jie neino k daro. Vl.ilkarskio nuomone, fariziejikumas nra vien Kristaus laik produktas, o aminas mogaus prigimties apsireikimas. Prigimties, kuri siekia atsikratyti gili vidini problem, o j vieton pastatyti negyvas ir tuias iorines formas. Fanatizmas yra itikimiausias fariziejikumo sjungininkas. Ms irdglos nepalengvina supratimas, kad Kronikos leidj elgesys yra vien ger nor padiktuotas. Ilgi, beveik nieko neduod pareikimai spausdinami tuoj pat, o svarbi informacija guli itisus mnesius, danai spausdinama jau praradusi aktualum. 12-me Kronikos numeryje buvo suteikta tribna anoniminiam ekistui. 15-me numeryje vl prabilo saugumietis (nesvarbu, ar jis dvi rusik uniform, ar kunigo sutan). Kam tokia paslauga? Lyg ekistams maa nuosavos Tiesos? Pogrindinio laikraio nereikt sutapatinti su pamoksl rinkiniu. Skyriuje I LKB Kronikos archyvo tiesiogine kalba aprayti 2530 met senumo pokalbiai. Ir nenoromis skaitytojui kyla abejons dl j autentikumo. 267
ias ir kitas pastabas arogantai i Kronikos aplinkos atkerta: Js nekompetentingi ms reikaluose ir neturite teiss kritikuoti. Jei nesutinkate su ms kryptimi, leiskite savo pogrindin laikrat. Tautikai smoningi dvasininkai gdytsi toki odi. Kokia gi kita ms tautos dalis iandien turi analogikas slygas pogrindiniam leidiniui? Tai viena. O antra, pogrindinis laikratis turt bti leidiamas ne vien savo luomo pranaumui pademonstruoti ir ne politiniam, partiniam kapitalui krauti. Neklaidingumo toga apsisup, su aaromis akyse skundiasi, kad jie, rizikuodami savo laisve, net gyvybe, garsin Lietuvos vard pasaulyje, o vairs kritikai tik nervus jiems gadin. Bdami lietuvi tautos sns, jauiame ne tik moralin teis, bet ir pareig sielotis dl vienintelio ms pogrindinio laikraio dalykinio bei literatrinio lygio, taip pat dl to, kad pasaulis, kaip neseniai suinojome, LKB Kronik vadina visos lietuvi tautos interes reikja. JAV ileist pirmj 7 Kronikos numeri angos autorius tvirtina, kad Kronika yra kovos priemon u tautin bei religin ilikim ir net partizaninio laikotarpio tsja. Tautinis pasiprieinimas Lietuvoje auga, pleiasi. Kovai su juo Chruiovo laikais saugumo komiteto staiga aptarnaudavo 34 rajonus. Nuo 1974 m. balandio mn. kiekviename Lietuvos rajone steigtas valstybs saugumo skyrius. Darbo jiems utenka. Kiekvienais metais beveik kiekviename rajone iplatinami atsiaukimai. Vasario 16-j ikabinamos Lietuvos vliavos. i lietuvi tautos vent slapta venia Lietuvos moksleiviai. Danai pasirodo antirusiki kiai, tai en, tai ten sudega valstybiniai pastatai. Ar i lietuvi tautos kova nuvieiama Kronikoje? Partizaninio laikotarpio tsja 16-je savo numeri neatspausdino n vieno pogrindinio atsiaukimo. 1972 m. gegus mn. mons i Kronikos aplinkos, apsim perduoti JAV prezidentui Niksonui laik, umet j todl, kad kalbant apie Vakar abejingum lietuvi tautos kanioms gan taktikai buvo primintas Vatikano atsisakymas 1948 m. priimti partizan krauju sulaistyt (i penki trys uvo pakeliui Vakarus) Lietuvos tikinij laik Pijui XII. Perdavus Niksonui mint laik ir Romo Kalantos auka bt gavusi daug gilesn prasm, didesn politin reikm. Protestuodamas prie fizin ir dvasin lietuvi tautos genocid, Romas Kalanta paaukojo savo gyvyb. Taiau tomis dienomis Kronik labiausiai jaudino paalintos i darbo mokytojos Briliens byla. Vis taut sukrtusiems ir radusiems pasaulyje plat atgars vykiams Kronika tepaskyr tris su puse eiluts, o mokytojai Brilienei net 12 puslapi. Abejingum Kauno vykiams Kronika teisina tokiais odiais: Jaunuolio Romo Kalantos susideginimas gegus 14 d., atrodo, buvo daugiau tautinio pobdio. Kitame (4-ajame) numeryje Kauno vykiams skirta jau keliolika eilui, taiau demonstrantai apaukti sovietins valdios rmjais. R.Kalantos susideginimo metini ivakarse Kronikavl prisimin vyk, paskirdama jam 6 eilutes. Romo Kalantos pavyzdiu pasek dar trys lietuviai. Apie tai suinojome tik ne i Kronikos. 268
Visa Lietuva avjosi Raseini dant techniko Vytauto Lainsko drsa pastatyti ant Dubysos kalno, ties Ariogala, ei metr aukio gelein kryi. Kronika kakodl nutyljo, jog is kryius Romo Kalantos garbei. Iki iol Kronika nesiteik informuoti, koks tolesnis udaryto psichiatrin ligonin Lainsko likimas, nors inoma, kad jis vienias ir nra kam juo rpintis. Kronika ispausdino kun. Zdebskio garbei skirt grafomanik eilrat, o i deimi menikai aukto lygio eilrai ir net poem apie R.Kalant nieko nebuvo priimta Kronikos puslapius. Nordami ubgti u aki galimam Pabaltijo inkorporavimo Soviet imperijos sudt pripainimui, lietuvi emigrantai uvert JAV valstybs departament peticijomis. Kronika neatspausdino atitinkamos protesto rezoliucijos i Lietuvos. 1974 m. rugpjio mn. Kronikos leidjai prim grups lietuvi protest Australijos vyriausybei dl Pabaltijo okupacijos pripainimo de facto. Nei atspausdino, nei pasiunt drauge su Kronika Vakarus. Kronikos leidjai vadovaujasi vien savo simpatij ir antipatij balsu. Jeigu valstybs saugumas terorizuoja k nors giliai tikinij (arba vaizduojani tokius), spausdinami detals krat apraymai, pokalbi su ekistais smulkmenos. Apie svetim persekiojimus danai visai nutylima arba paminima keliais odiais. Kronika gavo kelet straipsni apie muravjovinos sustiprjim. N vienas i j nebuvo atspausdintas, o tik paskelbtas 23 Vilniaus inteligent, pabuvojusi saugume, sraas. Jiems 6 Kronikos numeryje paskirta du su puse puslapio, t.y. tiek pat, kiek anoniminiam vyskupui, kuris teisina save ir j panaius pataiknus. Kalbant apie tuos inteligentus, galima buvo rasti vietos nors tokiai smulkmenai kaip vieno j Jono Trinkno trumpai gyvenimo istorijai. Jono tvas saugumo majoras Kazys Trinknas 1942 m. buvo i Maskvos atsistas nipinti vokiei kariuomens unugaryje. Sueistas pasidav gestapui ir buvo suaudytas. Kovoje u rusikus idealus uvo Jono senelis. Motina, itekjusi u ruso, tebegyvena Volgograde. Pas senel Lietuvoje liks Jonas iaugo lietuviu, ymiu kratotyrininku. Tvo biiuli jis ne kart buvo tardomas. Nebuvo pasodintas teisiamj suol greta arno ukausko tik savo tvo nuopeln dka. Saugumas apsiribojo paalins Jon Trinkn i partijos, aspirantros ir priverts j akmenskaldiu dirbti. Skaitytojams bt buv domiau suinoti, kuo uaugo ekisto snus, negu dar kart perskaityti inut, jog N mokytoja nupl nuo N mokinio kaklo kryel. Petro Plumpos ir jo draug teismui Kronikos leidjai paskyr vis 13-j numer. Drss, konkrets ir taikls jaunojo kun. Virgilijaus Jaugelio odiai paskendo kit teisiamj tui odi sraute ir liko skaitytoj nepastebti. arno ukausko teismui skirti vos keli puslapiai. Skaitytojas taip ir nesuprato, u k tuos vyrus nuteis. ios bylos ukulisi nagrinjimas daug bt davs Kronikos skaitytojams. Su ja saugumas iard sen, dar Baltikum choro laikais Maskvoje prasidjusi lietuvi ir latvi student draugyst. i brolik taut jaunimas slapta ruodavo susitikimus, konferencijas. ekistai irjo pavoj. Pavojingu laik ir paskutiniu metu labai pakilus Lietuvoje jaunimo domjimsi savo tautos 269
praeitimi, kultra. ioms tendencijoms pasmaugti ir buvo sudaryta kratotyrinink byla. Reikjo savo tvyns myltojus pavaizduoti kriminaliniais nusikaltliais. pagalb saugumas pasikviet vag-recidyvist Aloyz Mackevii, turint banyi plimo specialyb. Jis buvo atgabentas i Karelijos lagerio ir prijungtas prie politins bylos. Po teismo Mackeviius buvo tuoj pat paleistas (apsivogs eilin kart vl pasodintas). Kronika primena skaitytojui, kad Plumpai reikalingos maldos. O kodl nereikia melstis u Povil Petron, u kratotyrininkus? Gal todl, kad ie laiko save nacionalistais ir kritikai vertina Kronik? Negarbingai pasielgta su Vidmantu Povilioniu. Reikjo rasti vietos priminti, kad is gan tragiko likimo patriotas sugrs i konclagerio neberado nei motinos, nei vienintels sesers. Motina mir Povilion tardant saugume, o sesut uvo sli traukinio katastrofoje, kelios dienos prie brolio sugrim. Caro laikais Lietuvos dvasininkai nirtingai kovojo prie mirias vedybas, kaip efektyviausi priemon Lietuvai nutautinti. Graudu irti, kaip iandien Lietuvos banyiose lietuvaits tuokiamos su rusais. Ar Kronika nagrinja i problem? O gal tai daroma Lietuvos prisiklimo labui? Susidaro spdis, kad Kronika vengia atri tautini ir religini problem, bijodama sudeginti visus tiltus prarasti vilt isiderti i okupanto smulki nuolaid Lietuvos banyiai. Nemalonu cituoti vergik Kronikos reverans Kremliui: Mes dar norime tikti, kad taryb valdia supras daranti didel klaid, remdama ateist maum, o katalik mases nustatydama prie save. Miuncheno dvasia persunkta Augustino Kazarolio politika retkariais pakritikuojama, taiau daugelio dvasinink laikoma privaloma Lietuvos Banyiai. Vakar valstybi ir vyriausybi abejingumas pavergtai Lietuvai sukelia ir dvasinink pasipiktinim. Taiau jeigu mes patys abejingi savo tautos problemoms, kaip gali mus ujausti svetimi? Kai kurie usienio politikai, matyt, retkariais paskaito Kronik ir susidaro spd, kad lietuvi tauta turi gan nedideles pretenzijas naujosios Rusijos imperijai, nelabai bodisi jos atneta vergija ir neprao niekieno paramos. Artimi Kronikai dvasininkai stengiasi atsiriboti nuo pasauliei, tuo versdami nuoirdius Banyios biiulius irti kunigus kaip siauro akiraio ir neplai interes luom. Dvasininkai prikia inteligentijai, kad ji retai lanko banyi ir dar reiau eina ipainties. Pasaulieiai tikrai danai nort dvasins paguodos, paspirties, bet jiems sunku surasti tinkamo lygio dvasinink. Keista, kad Kronika, sunkiai susigaudydama tautinse ir net religinse problemose, m gvildenti globalines (Nr. 15), mokyti pasaul, kaip rusai sako, umu da razumu, gsdinti Australij ir Naujj Zelandij Mao baubu. Mums atrodo, kad Kinijos vyriausyb vos ne vienintel pasaulyje suprantanti rusikojo imperializmo grsm ir vienintel reali jga, sugebanti jai pasiprieinti. Saugumas tik apsidiaugs, kad net Kronika m pulti j didiausi prie, nes tarp lietuvi pasauliei bolevikai beveik nesuranda Kinijos kritik. 270
SNO iandien 138 valstybs, kuri madaug pus plotu ir gyventoj skaiiumi maesns u Lietuv, anksiau neturjusios valstybinio savarankikumo arba imtmeius vergavusios. Taiau jos rodo visik abejingum buvusios SNO pirmtaks Taut sjungos trims narms ir deimtims Rusijos pavergt taut. Vakar paangieji aukia, kad Portugalijos revoliucija likvidavusi paskutin kolonialin imperij... Aleksandras Solenicynas svied laisvu save vadinaniam pasauliui daug teising priekait. Deja, Pranczijos vietj ipuoseltos Laisvs, Lygybs ir Brolybs idjos iandien laikomos pasenusiomis, nemadingomis ir trukdaniomis tarptautinio tempimo mainimui. Bet ko norti i Vakar politik, jeigu ant Vatikano rm jau seniai plevsuoja dvasins kapituliacijos vliava, o nuvyk Rom ms pavergjai visada grta gav palaiminim. Nuolatiniai Vakar kompromisai, nuolaidos militaristinei Rusijai atima i ms tautos vilt artimiausiu laiku sulaukti laisvs ryto, stumia dal tautos visik desperacij, dal oportunizm. Niekada Lietuvoje nebuvo tiek alkoholik, narkoman. Tv nevilt paveldi vaikai. Lietuvos saviudi dauguma jaunimas. Daug kani ir kraujo kainavo lietuvi tautai beatodairikas tikjimas Vakar nuolat skelbiamais bendramogikais Tiesos ir Grio idealais. iandien ms tauta jauiasi pasveikusi belieka pasitikti vien Dievu ir savo jgomis. Bukaproi politik vedamas pasaulis uritomis akimis engia bedugn, kuri prie 35 metus mus pasiglem Rusija. Sunkios vergijos metai rod, kad ms tauta gan gyvastinga, atspari ir nesugniu po vergijos nata. Taiau jos laukia daug sunki ibandym. Visi okupant veiksmai rodo, kad pavergj vykdomas dvasinis genocidas stiprs. Tad btina nurodyti tautai ginkl, padedant atsispirti imperialist umaioms. LKB Kronika atlieka tam tikr vaidmen, informuoja pasaul apie Lietuvos Banyios padt sutrukdant Vatikanui konsekruoti vyskupais kai kuriuos lietuvikai kalbanius ekistus ir tuo suvalstybinti Lietuvos Banyi. Kronika rod, kad net tokiomis sunkiomis okupacijos slygomis galima Lietuvoje leisti pogrindin laikrat. Taiau visai lietuvi tautai ikilusi udavini sprendimui LKB Kronika nra pribrendusi. Btina turti pogrindin laikrat, kuriame religins ir tautins idjos neprietaraut vienos kitoms. Jeigu mes ir toliau partinius interesus statysime aukiau u visos tautos, neatsisakysime fanatizmo, istorija mus pasmerks.
Lietuva, 1975 m. rugpjio 4 d. Leidj pastabos. Kreipimosi autorius Antanas Terleckas. Tekstas pirm kart buvo ispausdintas 1993 m. balandio 27 d. savaitratyje Pozicija. Kreipimasis taip pat publikuotas A.Terlecko knygoje odiu bei plunksna u ties ir laisv (I tomas, 2 leidimas, Vilnius, 2000). 17 LIETUVI INTELIGENT
271
Raydamas ir platindamas laik (kreipimsi), A.Terleckas siek priversti Kronikos leidjus kalbti apie tragik ne tik Banyios, taiau ir visos Tautos padt, parodyti politines jos aspiracijas. Laike A.Terleckas ireik ne vien savo, bet ir kovos biiuli nuomon. Jie pritar sumanymui parayti labai kritik laik. Nors laikas buvo anoniminis, jo autorius gerai suvok, kad autoryst nesunkiai nustatys tiek dvasininkai, tiek KGB. Vien laiko egzempliori A.Terleckas teik kun. K.Vasiliauskui, kad JAV pas motin skrendantis kun. P.Rainas su laiko mintimis supaindint Kronikos rmjus JAV, verianius pogrindin leidin pagrindines Vakar kalbas. Po keli dien pas A.Terleck atvyks kun. A.Svarinskas pareik: Laiko turinys aikiai rodo, kad jo autorius esate Js. Teko atiduoti priepaskutin egzempliori. Laikas savo tiksl pasiek privert dvasininkus ileisti pogrindin Aur, kurios bendradarbi dauguma buvo tautikai nusiteik pasaulieiai, aktyviausias i j S.Stungurys. Kronikos leidj nenoras bendradarbiauti su tautininkais privert pastaruosius leisti Laisvs aukl, Alma mater, Perspektyvas ir Vyt. Savaime suprantama, laikas supykd Lietuvos dvasininkij. Bet dar daugiau igsdino KGB laikas gadino Lietuvos kunigij, vert j rpintis ne tik grynai konfesiniais reikalais, lugd ekist pastangas per savo agentus tikinti kunigus Kronikos leidjus negvildenti tautini problem, neugdyti tautinio lietuvi smoningumo. A.Terleckas paskutin laiko egzempliori ukas po namo veranda. KGB dvejus metus veltui iekojo laiko. Pagaliau 1977 m. rugpjio 24 d. i KGB kaljimo kameros pasikviets A.Terleck KGB majoras Rimkus pasitiko visas vytdamas i laims antrj kratos dien jam pagaliau pavyk surasti po veranda paslpt laiko egzempliori Ne maiau griet laik A.Terleckas buvo paras ir Auros leidjams. Taiau jis iandien neturi isaugojs n vieno to laiko egzemplioriaus. Laiko Kronikai autoriaus tvirtinimu, dauguma Lietuvos kunig jam nekertav. Kun. P.Raino iniciatyva Kronikos 21 numeryje buvo ispausdintas A.Terlecko laikas SSRS KGB pirmininkui J.Andropovui. Taiau laiko N.Podgornui jau nespausdin. Nebuvo ispausdintas ir A.Terlecko magnetofono juostel uraytas interviu, kur jis dav 1985 m. rugpjio 1 d. atvyks i Magadano brolio laidotuves. Ketverius metus tremtyje Kolymoje A.Terleck daugiausia rm Lietuvos dvasininkai. Pirmieji dosni materialin ir moralin pagalb suteik jo eimai kun. B.Laurinaviius, kun. A.Svarinskas, kun. S.Tamkeviius SJ ir kiti. Kunig surinktomis lomis daug vienuoli siunt Magadan A.Terleckui siuntinius, laikus, sveikinimo atvirutes. Ilg laik jam ras tada dar vargonininku dirbs R.Grigas. Apie tai plaiau raoma A.Terlecko knygoje Laikai i Magadano. KGB majoras E.Baltinas yra prisipains, kad, susipains su iuo laiku, mgino suskaiiuoti 17 Lietuvos inteligent, kurie galjo pasirayti tokio turinio dokument, ir prijo prie ivados, kad tiek inteligent Lietuvoje nra.
272
LAIKAS TSRS VALSTYBS SAUGUMO KOMITETO PIRMININKUI J.V.ANDROPOVUI

1974 m. gruodio 23 d. penki ekistai ir du komjaunimo aktyvistai atvyko pasveikinti mans v.Kald proga. Kaip kaldin dovan, jie atne kratos order. Tai tam tikra prasme jubiliejus, nes lygiai prie 30 met mano tvo namuose (Krivasalio kaimas, Ignalinos raj.) buvo padaryta pirmoji krata. 194447 m. daug kart mane krat saugumas be prokuroro sankcijos. 1949 1955 m. ekistai buvo per daug uimti, kad gait laik kratoms. Tiesiog kviesdavosi karin komisariat ir i ten nusivedavo MGB. Po XX partijos suvaiavimo mane krat daniausiai su formalia prokuroro sankcija. Retkariais tai buvo daroma slaptai. Pvz., 1964 m. spalio 16 d. atvyk pas mano uovien Urul Keraitien ekistai nusive j saugum pasikalbti apie reikalus ento, kuris, j odiais tariant, retai lanko banyi ir, kovodamas su taryb valdia, pasirinko draugais rusus ir net ydus. Tuo laiku kiti ekistai ivart mano knygas ir uraus. U k KGB mane terorizuoja daugiau kaip 30 met? Mano tvai teturjo vos 4 ha ems ir todl jiems danai teko bernauti dvarininkams. 1940 m. taryb valdia jiems dav 3 ha, o 1944 m. 7 ha. Mano dd 1940 1941 m. danai tikindavo tv, kad Stalinas igelbjo nuo skurdo vis ms gimin. Vis dlto 1941 m. birelio 14 d. j su mona ir maais vaikais ive Sibir. Pakeliui atskyr nuo eimos ir udar lager, kuriame jis po keli mnesi uvo. Badu mir ir jo mona. 1941 m. birelio naktis i 14 15 d. liko mano prisiminimuose aminai. Tvai nujo atsisveikinti su veamaisiais Sibir. J laukdamas a, 13 met berniukas, tapau suaugusiuoju. T nakt mano sieloje gim neidildoma neapykanta Stalinui Kai Vilniaus universitete studijuodamas klausydavau paskait apie nesavanaudik Stalino meil lietuvi tautai, neapksdavau ir t, kurie skleisdavo mel. 1941 m. birelio mn. rusus pakeit vokieiai. Jie mones aud vien u tai, kad ie gim ydais. Visa siela neapksdamas faizmo ir teroro, diaugiausi galdamas padti karo belaisviams rusams. Taiau stebjausi, kad 1942 m. ruden venionliuose rusikai kalbantys sargybiniai mans prie j neprileisdavo. Tiktai tada, kai iem belaisvius m saugoti seni vokiei kariai, a atiduodavau belaisviams paskutin duonos ksn. Mano tvai ne kart priglausdavo pabgusius i nelaisvs rus karius ir jiems paddavo. Taiau 1945 m. pavasar sugrusi raudonoji armija atsidkojo tvui trumpu aretu. Liepos 27 d. mane aretavo u dalyvavim pogrindinje organizacijoje Geleinis vilkas, apie kuri a net neturjau supratimo. Kada NKVD kareiviai mus, 6 vilkus, perdav venioni KPZ (kamera predvaritelnogo zakliuenija) virilai, is juos ikeik, kad ms nesuaud vietoje, nes visi lietuviai faistai ir banditai. Tiems banditams tuomet tebuvo 1316 met Ne tik mano eima, bet ir niekas 273
ms kaime netarnavo okupantams. vokiei kariuomens aukimo punkt atvyko vos vienas jaunuolis, ir tas pabgo. Niekas nestojo ir raudonj armij. Krivasalio jaunimas tapo Lietuvos partizanais (kuriuos js vadinate banditais). A nepasekiau j pavyzdiu, kadangi bijojau ginkl, kraujo ir tikjausi pragyventi tuos metus su niekuo nesusiddamas. Vis dlto ekistai neleido man likti bealiku stebtoju. Mano pirmasis aretas 1945 m. truko tik 2 mn. Per tuos du mnesius gavau daug ger pamok. Leitenantai Mikolaiikas ir Pavlovas, serantas Kisenkovas lavinosi mudami mane ir mano draugus ginkl buomis, autuv valytuvais ir kitais rankiais, net inscenizavo ms suaudym, liep isikasti duob. Nepaisant to, a i kaljimo neisineiau neapykantos savo budeliams. Greit visk pamirau, visk atleidau. Taiau ekistai nieko nepamiro. Saugumieiai greiiausiai galvojo, kad per du mnesius jiems pavyko iugdyti mane smoning lietuv, todl pradjo sekti. Danai kratydavo kelioni metu autobusuose, traukiniuose. 1946 m. ruden atvyks mokytis Vilni, isinuomojau kartu su draugu Valentinu kambar. Mes buvome skirtingi mons. Valentino tvas ir jo brolis jau 1945 m. buvo nuteisti, o kitas jo brolis, vadovavs partizan briui, uvo Labanoro mike 1945 m. kovo mn. myje tarp NKVD kariuomens ir 400500 partizan. Pas Valentin ateidavo jo draugai Juozas Bulka ir Adolfas Kuryla, kurie nebuvo mano draugai. Taiau 1949 m. gegus 19 d. ekistas mane nusived MGB ir apkaltino u ryio palaikym su jais. Pasirodo, Kuryla buvo aretuotas, o Bulka uverbuotas ir pasistas vien partizan br. Valentino MGB net neisikviet. Kodl? Ar ne todl, kad 1945 m. iveng areto ms byloje, o man buvo sudaryta proga susipainti su sovietiniu kaljimu. Dl to MGB akyse a atrodiau pavojingesnis u j? 1950 m. balandio mn. mane vl nusived MGB. Kadangi 1949 m. stojau komjaunim, ekistas man pasil iaikinti perjus prie pus j agent Bulk. Taip pat paved sekti student nuotaikas ir apie jas praneinti jam telefonu. A n karto nepaskambinau. Kur laik buvau paliktas ramybje. 1952 m. balandio mn. 24 d. sum mano draug Aleksandr Bikausk, apkaltino j organizavus pasiksinim prie Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos pirminink J.Paleck. Kapitonas Danilevas (iandien VRM pulkininkas) kalbinjo mane, kaip komjaunuol ir neturting tv vaik, padti iaikinti dvarininko sn Aleksandr. Man atsisakius liudyti prie Aleksandr, kpt. Danilevas MGB vardu grasino keryti man vis gyvenim. T met ruden Vilniaus valstybinio universiteto kadr skyriaus virininkei Monochinai reikalaujant, mane paalino i komjaunimo, grasino paalinti i universiteto ir paimti kariuomen. Igelbjo elgetika socialin kilm ir, svarbiausia Stalino mirtis. ekistas Bulyginas (iandien advokatas) grasino pasodinti, bet ir tam sutrukd Stalino mirtis. 1954 m. baigs universitet, pradjau dirbti TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinje kontoroje. Tame skyriuje, kuriame a dirbau, lietuvi nebuvo. Rusai, ia idirb 10 ir daugiau met (kai kurie i j dirbo Lietuvoje 19401941 m.), nemokjo n odio lietuvikai ir ninieko neinojo apie Lietuv. A negaljau j tikinti, 274
kad lietuvi kalba nra vokiei kalbos tarm, kad lietuviai nebendradarbiavo su vokieiais II pasaulinio karo metu ir kad Lietuva buvo vienintel vokiei okupuota alis, kur jiems nepavyko suorganizuoti SS legion (u tai okupantai udar visas Lietuvos auktsias ir dal vidurini mokykl). Mans klausdavo, kokia kalba a kalbuosi su savo dukra ir koki mokykl rengiuosi j leisti. Reikjo aikinti, kad lietuvi tautin smon yra auktesn u tarybini iaurs klajokli tautin susipratim. Kokie buvo mano pokalbinink veidai, kai a jiems idsiau istorinius faktus apie tai, kad Lietuva vald tokius miestus: Kijev, Kursk, Minsk, Smolensk ir kad iandienin Odes kr Lietuvos kunigaiktis Vytautas! Ir pasklido gandas, kad a nacionalistas. Pasipyl skundai KGB. Biurokratai kalbjo kontoros valdytoj A.Knyv paalinti mane i kontoros. 1955 m. ruden mane perkl dirbti Dzerinskio skyri, paskyr maesn alg. Taiau atodrkis po Stalino mirties dar tssi, ir valdytojas grino mane kontor, paskyr Vilniaus miesto valdybos virininko pavaduotoju, leido mokytis stacionarinje aspirantroje. Po Stalino mirties lietuvi etninse emse, priskirtose Baltarusijai, prasidjo sjdis steigti lietuvikas mokyklas. Prie to sjdio, vadovaujamo akademik J.Balikonio ir T.Ivanausko, prisijungiau ir a. Kartu su studentais vaiuodavome Baltarusij, lankydavome lietuvi kaimus, atvedavome lietuvik sovietini knyg. Tuo metu ir Lenkijos valstybs ribose buvusiose lietuvikose srityse buvo steigiamos lietuvikos mokyklos. Susiraindavau su t mokykl mokytojais ir siuntindavau jiems lietuvik sovietini knyg. Nelaikiau, kad toks mano veikimas prietarauja sovietinei konstitucijai. Vis dlto KGB buvo kitos nuomons. Jie pasiunt aktyvi veikj tarp savo agent J.Titli, dirbus Vaizdo spaustuvje. Jis pasil V.Laugaliui kurti pogrindin organizacij Tautinis Frontas ir siek, kad jo centre bt ekonomistas. Vengrijos sukilimo metu Laugalis pakviet mane vien jo bendramini susirinkim. Atjo tik vienas Laugalio draugas J.Semnas. Isiskyrme nieko nesutar. Po keli mnesi Laugalis pra mane paimti rift i Titliaus spaustuvs. A atsisakiau. Tuo ir baigsi mano pogrindin veikla. Vengrijos dvasia greitai isisklaid. Nurimo ir lietuvikieji smokslininkai. Laugalis ivyko mokytojauti rajon. Bet prajus metams nuo pirmojo ir paskutiniojo ms susitikimo, KGB nutar mus suimti. Krata 1957 m. per Kias nedav jokios inkriminuojanios mediagos. ekistai mane tard dvi paras be pertraukos, pasinaudodami akademiko Pavlovo mokslo laimjimais apie slyginius refleksus. Kada ir tai nepadjo, man dav stipriai veikiani narkotik. Kapitonas P.Kolgovas (dabar pulkininkas) kalbjo mane igerti butel limonado Po to itis savait likau abejingas ne tik savo, bet ir artimj likimui. Kapitonui diktuojant, paraiau nuoird prisipainim. Butins slygos KGB kaljime buvo pakeniamos. Visomis priemonmis buvo siekiama mane moralikai kankinti: lyg atsitiktinai udar 27 kamer, pro kurios langel kiekvien ryt matydavau troleibus sustojime savo ni mon, lydini vaik darel 4 met dukr. Itis mnes mans neskuto ir po to nuve parodyti 275
tvams, pakankinti juos kalinio ivaizda, o mane tvo aaromis. sitikin, kad gerai pakeliu kalinim vienutje, kamer atved jzuit tv Aleksandr Markait, visikai suardytos sveikatos mog. Pateks ia trei kart, Markaitis kankinosi dl visikos nemigos ir baims, kad tuoj pat j ikvies lietuvikos KGB pirmininko pavaduotojas pulkininkas L.Martaviius (dabar Vilniaus miesto prekybos kadr skyriaus virininkas) ir iauriai sumu, kaip mudavo 1949 m. Tyliais pavasario vakarais girddavau magnetofono juostel raytus savo vaik balsus Be Tautinio Fronto mane kaltino tarybins marksistins filosofijos pagrind griovimu, LTSR Aukiausiosios Tarybos deputato lietuvi literatros klasiko Antano ukausko-Vienuolio kalb ir jo testamento platinimu. 1956 m. gruodio 1 d. sesijoje Vienuolis pasmerk Vilniaus krato polonizacij, o 1957 m. pavasario sesijoje jam neleido ginti ms tremtini Sibire. Abi tos kalbos ir testamentas (kuriame Vienuolis pra pastatyti ant jo kapo kryi), buvo platinami savilaidos bdu. Netgi tardytojai neidrso prie bylos prijungti tokios kaltinamosios mediagos. Taiau i mediaga suvaidino didel vaidmen nustatant man bausms dyd. Respublikos prokuroras V.Galinaitis teismo proceso pertrauk metu danai bgdavo u ukulisi ir ilgai pasilikdavo su teisju. Prokuroro rankose mes matme mintos mediagos fotokopijas. Nepamiro ir mano ryi su Baltarusijos ir Lenkijos lietuviais. Nors, kaip tvirtino tardytojas V.Pilelis, i ryi nebuvo galima sprausti baudiamojo kodekso straipsn, taiau tai dav pagrind charakterizuoti mane kaip Lietuvos nacionalist. Teismui nepavyko rodyti antitarybins agitacijos, kuri a es praveds filosofijos seminaruose. Todl mane nuteis tik ketveriems metams. Nuteis ne u atlikus veiksmus, bet u tai, kad galjau juos padaryti, jeigu man nebt sutrukd budrieji ekistai. Prie ms bylos buvo prijungti dar septyni man nepastami inteligentai, i kuri vienas buvo kaltinamas lietuvi literatros klasiko Juozo Tumo-Vaiganto rinktini rat ir Vinco Mykolaiio-Putino eilraio Vivos plango, mortuos voco platinimu. Teismas rod, kad eilrat poetas para 1947 m., todl jis antitarybinis. Po teismo kapitonas Chlopovas (dabar majoras) tikinjo mane: Atiaurus klimatas ir sunkus fizinis darbas ivalys nacionalinmis iuklmis utertas tavo smegenis. Ir dar kaip val! Vienoje i Ozerlago statyb teko patirti nemaa vargo. Taiau, sugrs Tvyn, greitai pajutau, kad, kai kuri biurokrat nuomone, smegenys dar ne tiek pravalyti, jog man bt galima patikti ekonomisto viet su 100 rubli alga. Pagaliau pavyko gauti dispeerio darb. Lageriuose liko nemaa draug, su kuriais nuolat susiraindavau. Tai nepatiko KGB. Sekimas sustiprjo. KGB band uverbuoti net artim mano giminait sekti mane. Apie savo vargus paraiau lager Pranui Skeiveriui. Padanjo ikvietimai KGB pasikalbti. Pulkininkas Duanskis (dabar atsargoje), kovos su usienio valgyba skyriaus virininkas papulkininkis Kardanovskis, neinomo laipsnio ir 276
pareig ekistas Karpuchinas, kapitonas esnaviius (dabar papulkininkis) visi gdino mane u nacionalizm. A gi klausdavau j, kodl rusai, arabai, afrikieiai didiuojasi savo nacionalizmu, o lietuvis turi jo gdytis. Kodl meil Rusijai pas mus laikoma tarybiniu patriotizmu, o meil Lietuvai buruaziniu nacionalizmu? Auktas pareigas uim ekistai pasil man: arba parayti laikrat straipsn, smerkiant buvusios nepriklausomos Lietuvos socialin santvark, arba dar kart atsidurti teisiamj suole. Straipsnio neparaiau. Byl perdav Puntuko gamyklos visuomeniniam teismui. Perauklti mane sutiko laboratorijos virininkas V.Grabauskas. Jis iurkiomis priemonmis band pakeisti mano sitikinimus: vert tapti draugovininku, stoti profsjung, kviet dalyvauti ventinse demonstracijose. U nepaklusnum Grabauskas taik man ekonomines sankcijas: mokjo 30 nuo. maesn alg negu bendradarbiams su viduriniu isilavinimu. Su 6 asmen eima gyvenau 23 m2 bute be joki patogum. Mano monai buvo paadtas paauktinimas ir geras 2 kambari butas. Kakas paskambino jos virininkui. Svajon apie gyvenimo slyg pagerinim isisklaid. 1967 m. ruden prie KGB staigos mane sulaik kpt. J.esnaviius ir privert pasinekti. Jis apkaltino mane skleidimu antitarybini gand, slypini Aleksandro Solenicyno laike TSRS raytoj suvaiavimui. Kapitonas tikinjo mane, kad laik sufabrikavo usienio valgyba, kuri demaskuosis pats Aleksandras Isajeviius. Tuo metu Vilniaus valstybinio universiteto neakivaizdiniame skyriuje studijavau istorij. Tris kartus vieai gyniau savo tautos istorij. KGB ura mano kalbas. 1968 m. gegus 23 d. Sigmos klube literatrini diskusij metu apkaltinau dramaturg Dali Urneviit ir kitus raytojus nepagarba istorinei tiesai. Kpt. esnaviius, ekistas Karpuchinas u tai vl mgino sudaryti byl. Taiau net nuo mans nukentjusieji atsisak bti melagingais liudininkais. Kur laik lankiau Lietuvos valstybs ir rus literatros istorijos paskaitas kartu su stacionaro studentais. Netrukus VVU prorektorius B.Sudaviius udraud man lankyti ias paskaitas. 1969 m. pradioje jis suauk Lietuvos istorijos katedros skub posd ir pareikalavo dstytoj imtis vis priemoni, kad a negauiau istoriko diplomo. i uduot sutiko vykdyti doc. S.Lazutka, pasisils vadovauti mano diplominiam darbui. Nors ir inojau apie S.Lazutkos veikl LKP CK (ten jis dirbo skyriaus vedju) ir prorektoriaujant VVU, jam vis dlto pavyko papirkti mane pseudoliberalizmu. Paraiau diplomin darb tema Lietuva Rusijos valdioje (17951915) ir atidaviau vadovui. Balandio 25 d. ryte atvyko trys saugumieiai, tarp j kpt. esnaviius. Pam senus priekarinius urnalus, knygas apie Lietuvos istorij, iraus i knyg ir laikrai. Po keli dien, grindamas diplominio darbo juodrat, majoras Kays (dabar papulkininkis) spjo: jeigu a branginu laisv, privalau niekam nerodyti savo darbo, dvelkianio neapykanta Rusijai Kaljimas u meils stok carinei Rusijai? U k privalau j mylti? U tai, kad diplomatinmis ir karinmis priemonmis susilpnino Lietuvos Lenkijos valstyb ir 1795 m. atne mano tautai vergij? O galbt u tai, kad mano tv privert 277
kariauti ginti jos imperialistinius interesus, i I pasaulinio karo tvas gro invalidas? Tuo laiku KGB ir toliau band sudaryti man byl. Pasirod kakoks Juozas Bernotas. Jis ragino mane ir V.Petk padti jam kovoti su taryb valdia, gdino mus u neveiklum ir t.t. Sil sudaryti komitet Ginsburgui ir Galanskovui ginti. is patyrs provokatorius nieko nepe. 1972 m. sausio 14 d. grs namus vlai vakare radau kapiton Trakim (dabar majoras). Jis nusive mane iklausyti ilg ir grubi pulkininko ensnoviiaus monolog. T nakt Pavelo Jakyro bute Maskvoje per krat buvo rasta Simo Kudirkos kalba teisme, o Stasio Jako bute Vilniuje mainl, kuria buvo atspausdinta i kalba. KGB nusprend, kad tai mano darbas. Vl prasidjo aukimai KGB, tardymai KGB Jakui priekaitavo, kad jis, bdamas komunistas, o jo draugas Vaclovas Sevrukas komjaunuolis, ukibo ant nacionalist mekers. kalbinjo j padti demaskuoti nacionalistus, adjo laisv u parodymus prie mane. Negavs demaskuojani parodym, KGB negaljo mans patraukti teismo atsakomybn. Bet papulkininkis Baltinas pranaavo: balansuodamas ant bedugns krato, greitai pateksi kaljim. 1973 m. gegus 23 d. milicija sulaik du konditerijos cecho ekspeditorius L.Geic ir F.Svirsk. A laikinai vadovavau tam cechui. Ekspeditoriai prisipaino, kad per ketvirt jie ive produkcijos be dokument u 210 rubli. Ekspeditorius, bufetininkus ir konditerius milicijoje tikinjo, kad per 9 mn. pasisavinau didel sum pinig, u kuriuos finansavau nacionalistin pogrind. U parodymus prie mane sugautus su kaliais ekspeditorius paleido, o mane aretavo. Miesto milicijoje visi digavo. Vyr. leitenantas Gedminas gyrsi, kad sek mane kelerius metus, turdamas uduot sufabrikuoti man byl u kyius. Tada, pasak jis, 15 met bt utikrinta, o dabar mums teks dar padirbti. Tardymas prasidjo ne nuo bylos aplinkybi aikinimo, bet nuo pokalbi paalinmis temomis. Majoras Leenko, kur irint lengva painti KGB aukltin, irjo mane kaip pasmerktj ir buvo nuostabiai atviras. Kalbant nacionaliu klausimu, sutikau, kad maos tautos pasmerktos asimiliuotis. Taiau j nutautjimo procesas pasibaigs po daugelio imt met ir todl, mano manymu, nra reikalo jo greitinti dirbtinomis priemonmis. Taiau majoras tvirtino, kad natralus asimiliacijos procesas yra skaudus ir kaip tik pateisinamos visos priemons, greitinanios taut susiliejim. Smerkdamas mano pairas, jis baig panekes tokiais odiais: Js nematte, kaip mes sutriukinome Vengrijos kontrrevoliucij. Jeigu btumt mat, js, lietuviai, nekeltumt savo galv. Lietuva! Js Lietuv kaip blus, tai kaip (didiojo pirto nagu padar iraik gest) ir nra jos! Po kratos mano bute majoras Leenko gro tik su sen lietuvik urnal komplektais. Kaip vliau pasakojo eima, majoras labai piktinosi mano kambaryje kabojusiu emlapiu (ileistu Lenkijoje), kuriame pavaizduota 16-to amiaus Lietuva. Kaip es galima tok emlap rodyti mokiniams ir savo vaikams? 278
Laikinojo areto kameroje (KPZ) visada atsiranda panaaus likimo suimtj. Kakuris j turs galimyb susisiekti su pasauliu u grot ir ess pasiruos padti. ia ugirsti pasakojimus apie tavs laukiani bausm, apie pasiprieinimo valdiai beprasmikum, apie galimyb isilaisvinti (jeigu bsi nuolankus ir bendradarbiausi su jais). Paprastai ie mons pirmomis sunkiausiomis kalinimo dienomis stengiasi isiaikinti tai, kas nepavyko tardytojui. Su manimi atsitiktinai pateko vienos Vilniaus gamykl tiekimo skyriaus virininko pavaduotojas J.emaitis, kurio vaikysts draugas buvo ne kas kitas, o KGB pulkininkas Duanskis! Kadangi nepasidaviau tiekjo kalbamas, prajus kelioms dienoms u mans usitrenk Lukiki kaljimo vartai. Atuoni kvadratini met kameroje buvome eiese. Mano naujieji draugai mogudiai, plikai, kienvagiai, protikai atsilik vaikinai. Nuo machorkos dm ir paras kvap buvo nepakeliamai tvanku. Sriuba i diovint bulvi ir sdyt pomidor (maitinimui 9 rub. per mnes). Po keli dien mane perved kit panai kamer. Tai daroma taip pat su tikslu, kadangi apie t, kuris danai mtomas po kameras, greitai pasklinda gandai, kad jis stukaius (uverbuotas agentas). Tokius paprastai kaliniai umua. KGB galiotinis Lukikse majoras Strelenja, js kamer, kreipsi mane kaip sen pastam, nors j maiau pirm kart. U ry su kumu (saugumo galiotiniu) kaliniai taip pat mane galjo umuti. Visos naujienos gadino nuotaik. Lagamin vagis A.Gorielovas tikino, kad Izvestijose skaits apie akademiko Sacharovo mirt Taiau ia pat ess vagis Lionius prisimin, kad jis Gorielov mats Vilniaus stotyje milicijos karininko uniforma. Gavau tardytoju vyr. leitenant J.Vasiliausk, kuris labai stengsi forminti stambi kriminalin byl. Taiau joki rodym, iskyrus t dviej ekspeditori parodymus, nebuvo. Kreipiausi Vilniaus m. prokuror pil. Topol, praydamas leisti susitikti su savo advokatu. Gavau neigiam atsakym, nes esu suaugs, neaklas ir todl su advokatu galiu pasimatyti tik tardymui pasibaigus. Tardytojas pasiunt mano byl psichiatr komisijai ir tuo pat metu perved mane pas 15 m. nuteist aferist Boris Berntein. Tas, apsimets teisininku, tikinjo mane, kad siu psichiatrins kaljimo ligonins rsiuose. Nors birelio 12 d. komisija pripaino mane sveiku, rugsjo 4 d. buvau udarytas 379 kaljimo psichiatrins ligonins kamer. Sunku odiais ireikti jos gyventoj kanias ir atmosfer. Anicetas Skarulis, Vaclovas Strupinskas, Jonas Liubartas, Petras Ivanauskas labai nelaimingi. Vienas dainuoja, kitas meldiasi, treias ivietje ieko valgyti Visi jie verkia nuo skaudi aminazino injekcij, kuriomis gydo juos tris kartus per dien. Aminazinu gydo ir Vali alt, kuris tik apsimeta ligoniu. Lidna jo eimos istorija: tv, komunist, suaud vokieiai. alia nuudyto tvo prie medio pririo vyriausi sn, kuris per nakt iprotjo. Motina antr kart itekjo ir tai jos devyniolikmetis snus Valius Informatoriai kamerose ir besiklausantieji koridoriuose seniai pranea kaljimo administracijai, kad Valius vaidina beprot. Niekam ne paslaptis, kad virininkai kalini elges gali stebti taip pat i televizijos punkt. Tai kodl j kankinti aminazinu? 279
Retkariais kamer aplankydavo gyd. Strimaitien. Jos akyse nieko kita negaljai pastebti, tik degani neapykant savo pacientams. Ne veltui vienas kalinys, pateks ia u lapeli platinim Panevio mieste, tikinjo mane, kad ios ligonins psichiatrai patys yra sunks ligoniai. Tik jie gydosi ne aminazinu I psichiatrins ligonins, kaip paprastai, tardym neveda. Bet tardytojas J.Vasiliauskas, nordamas padidinti spaudim, laik tikslinga mane ikviesti ir praneti, kad mano mona po operacijos yra beviltikos bkls, kad vaikai vieni, kad man taria izofrenij ir kad mano byloj surasti nauji kaliai. Tuo pat metu tardytojas Vilniuje paskleid ini, kad a psichiatrinje ligoninje. Saugumieiai tikinjo mon, kad mans laukia didel bausm ir bt geriausia ieitis, kad jinai patvirtint mane esant psichikai nenormal! monos atsakymas du protestai. Spalio 8 dien ikviet gydytoja Semionien. Prie praddama pokalb, gydytoja man dav kakoki tablet. Ji domjosi mano politinmis pairomis ir pateikdavo tokius klausimus, kuriuos galt uduoti tik KGB darbuotojas. Ieidama pareik, kad reiksi iki pavasario sveiuotis ioje ligoninje. Taiau po 4 dien nelauktai mane ikviet komisija, kuri, matyt, buvo sudaryta patvirtinti sprendimui, kad esu psichikai sveikas. Nors man nedav joki kenksming sveikatai medikament ir ekspertizs skyriuje su manimi elgsi pabrtinai mandagiai, bet esu sitikins, kad dauguma ios ligonins bendradarbi gauna atlyginim ne vien i sveikatos apsaugos staigos i gydytoj ranka turbt nesudrebt vykdant pat niekikiausi sakym i viraus. Jeigu mona nebt uprotestavusi, mane bt ileid su tokia palauta sveikata, su kokia gro i ligonins technikos moksl kandidatas Mindaugas Tamonis. Paprastai i ligonins kameros perveda tiesiai kaljimo tardomj korpus. Mane udar trims dienoms izoliatori su imutais langais. Po to met 149 kamer, kur sdjo nuolatinis psichiatrins ligonins pacientas udikas Stasys Jonaitis ir vienas apsimets nenormaliu. Gyvenimo slygos buvo blogesns negu psichiatrinje kameroje. Tiktai po primygtini reikalavim, protest mane perved 173 kamer, kur dauguma kalintj buvo lyg ir sveiki. Kai a pasiirjau stiklo uk (vietoje veidrodio), pamaiau mane irint visikai ligot mog Tardymai tssi. Mane pradjo veioti voronoku miesto milicijos skyri. Danai atgal parvedavo su lengvja maina, matyt, tam, kad gauiau progos pamatyti rudenjant Vilni ir t vaizd galiau palyginti su savo gyvenimu purvinoje Lukiki landynje. Kai kada leisdavo pasimatyti su broliais. Kadangi mona toliau sunkiai sirgo, pasimatymai ir naujienos i nam niekados nebuvo diugs. Tuo paiu metu tardymuose vis didino spaudim. Tardytojas J.Vasiliauskas, nerasdamas mano kalts rodym, stengsi ispausti parodymus i liudinink net akistatos metu. Pvz., lapkriio 2 d. tik po to, kai pareikiau, jog ioksiu pro lang arba persipjausiu venas, jis perra protokol, kur buvo neteisingai urayti liudytojos G.Matveikos parody280
mai. Kadangi protokol nepasirainjau, tardytojas pradjo apiforminti akistatas, kuri i viso nebuvo. Teismo metu gynjas reikalavo iteisinti mane, nes kalt nebuvo rodyta. Taiau vis vien nuteis vienerius metus kalti. Daugiau ispausti negaljo. Reikia pripainti, kad iandieninis ms teismas ne toks, koks buvo 1958 m. dabar reikia nors formali kalts rodym. O metai pas mus vis dar nelaikomi bausme. Be to, prasdjus iki teismo 7 mnesius, negalima tiktis, kad tave iteisint. Toki vyki pas mus nebna. Likus 5 mnesiams iki bausms galo, dar grs daug pavoj. Nepaisydami mano praym po teismo pasodinti vienut, udar bendr kamer. ia, tarp kriminalist, labai sunkiai seksi apginti savo mogikj orum. Atimindavo daiktus, sumudavo silpnesnius. 18 kalini mu vien kuo pakliuvo. Vert ir mane muti. Kai atsisakiau, grasino: jei sumutasis mirt, jie paliudyt, kad a buvau i mutyni iniciatoriumi 1974 m. sausio 18 d. patekau Vilniaus grieto reimo lager, rengt buvusiame vizitiei vienuolyne ir prie jo esanioje v.Jzaus irdies banyioje. ia taip pat jautsi akyla saugumiei akis. Ta akis buvo oper. tyrim galiotinis Ivanovas. Lageryje pilna provokatori. Visokiausiais bdais jie sil savo paslaugas, nordami mane traukti koki nors suki kompanij. Paskutin nakt lageryje apvog sandl, kuriame dirbau. Provokatoriai paleido gandus, kad tai padar mano pastami kaliniai. Prasidjo apklausinjimai. Laim, kad neatsirado liudytoj Atsisak liudyti net tie, kurie Lukikse mane terorizavo. Grs eim, tikjausi, kad jau pakankamai atsdjau u savo tautines ir politines pairas ir KGB paliks mane ramybje. Viltys nepasitvirtino. Po keleto dien vl ikviet milicijos kapitonas Deneikin, o po to leitenantas Ganatauskas. Jis su manim elgsi labai iurkiai, pareik, kad turi teis 5 metus kiekvien mnes ikviesti mane pasikalbti, kad a nesugalvoiau, pvz., pavogti i teatro gaisrins arnos. 1974 m. gruodio 2 d. atjau savo pastamo Petro Plumpos ir jo draug atvir teismo proces. leido, bet kit dien papra apleisti teismo sal. Amerikiei baleto trups Siti Centr Dofri Balet gastroli dienomis, KGB nurodymu, man buvo udrausta ateiti darb teatre. Patekau ten kaip irovas. Paskui mane sek priegaisrins apsaugos virininkas Mykolas liys, drausdamas eiti tarnybin bufet igerti bokalo alaus. Trys sekliai, vadovaujami Vilniaus teatrini staig globjo KGB vyr. leitenanto V.Gulbino, lydjo mane net tualet. Amerikieiams ivaiavus, su manimi kalbjosi mintas pil. liys, kadr skyriaus virinink S.Lupicien ir buvs teatro direktorius V.Lauruas. Teatralai man pareik, kad Operos ir baleto teatras ideologin staiga, lietuvi kultros lopys, spec. objektas Nr. 1, kurio apsauga priskirta KGB. Kaip tik KGB ir reikalauja paalinti mane i teatro, nes a ia per daug matau ir girdiu. Direktoriaus odiais tariant, jei du fakultetus baigs mogus dirba u 65 rub., tai arba jis nesveikas, arba turi kit tiksl Pasil parayti pareikim ir savo noru ieiti i darbo. Kreipiausi 281
prokuror, praydamas apginti mane nuo diskriminacijos. Tuomet perved budti priegaisrins automatikos udar kabinet, kad neturiau galimybs daryti tak tikrai tarybikai galvojantiems 1974 m. gruodio 23 d. ryt prie nam mans lauk ekistai. Sugrino atgal but ir visk apversdami iekojo LKB Kronikos. Majoras Kalakauskas nustebo, kad, jo manymu, a, taip nekeniantis visko, kas rusika, skaitau rus kalba knygas. Ar nebijau surusti? Utikrinau ekistus, kad net mano ankai nesuruss. O dl neapykantos, tai iandien ne mane vien erzina, kad tarnautojai, idirb Lietuvoje 30 ir daugiau met, grubiai aukia: Kalbkite rusikai! arba Lietuvikai nesuprantu. tai vienas i daugelio fakt: 1972 m. usakiau dujas. Neatve. Neatve ir po antro usakymo. Prieastis usakiau lietuvi kalba. Savo nepasitenkinim tuo ireikiau ne Kronikai, bet Lietuvos KP CK oficiozui Tiesa. Nors mano pareikimo neatspausdino, bet dujofikacijos valdybos darbuotojai kur laik suprato mano gimtj kalb. Po areto jie vis dlto atkerijo mano eimai: ilg laik nevykd usakym arba atvedavo nepilnus duj balionus. iuo metu vl nepriima usakym lietuvi kalba. Reiks vl reikalauti ir pasiekti tai, kas garantuota ms konstitucijoje. Js statymai ne visi man patinka, bet kadangi esu tarybinis pilietis juos gerbiu. Reikalauju, kad bt gerbiamos ir mano teiss. Mano vaikai taip pat yra saugumo sekami. Majoras Krasnikovas kratos metu klausinjo mano monos motinos, ar entas netrukdo vaikams tapti tarybiniais pilieiais. Pokalbiuose su manimi jie nuolatos primindavo apie juos. Mokykloje jiems skiriamas ypatingas dmesys. Pvz., 1974 m. gegus 14 d. snaus Gintauto aukltoja isikviet mano mon ir jai prane, kad mokyklos vadovyb labai susirpinusi, jog penkiolikmetis snus toki dien (Romo Kalantos susideginimo metins) visai valandai kakur dingo Taiau ita globa kain ar turs daugiau takos mano vaikams, negu pats gyvenimas, kuris daug kuo skiriasi nuo to, kas yra mokoma mokykloje. Kratos, mano aretai, ikvietimai saugum mano vaikams turi daugiau takos negu tarybin ar antitarybin agitacija. Dar negim jei buvo patek krat skur (1957 m. gruodio 24 d. mano areto metu monai buvo atuntas ntumo mnuo, 1969 m. balandio 25 d. krat darant ji buvo taip pat nia ir po keli dien pagimd 8-i mnesi sn Ramn).Vliau kratydavo j knyg spintas, vaikikus drabulius. Nuo tada, kai 1972 m. mane ive saugum su maina GAZ-69, trej metuk Ramnas bijo ios marks main Grs i mano teismo sals, jis pareik moiutei, kad uaugs isprogdins visus kaljimus, nors niekas jo neagitavo prie tarybinius kaljimus. Susidaro spdis, kad saugumas stengiasi visomis peraukljimo priemonmis ir progomis bauginti, palauti mane fizikai ir moralikai ir paversti paklusniu robotu. Daugelis ekist ne kart tai atvirai pripaino. Dar 1958 m. kapitonas Jankeviius (dabar atsargos pulkininkas) kalbjo: Jus reikia gsdinti, kad bijotumte, kitaip js pradsite i u kampo audyti mus. Jeigu praeinant pro saugumo pastat tavo kinkos nedrebdavo, tai kai gri i Sibiro drebs 1972 m. vasario 15 d. mane tards kapitonas J.Markeviius (dabar majoras) gyrsi, kad visus jo 282
tardytus teismas pasiunt an pasaul. Tuo laiku kabinet bgo majoras Kays ir greitakalbe ipykino: Terleckas?! Argi js ne kaljime? A umigti negaliu inodamas, kad js mindote ms tarybin em. Ir pulkininkas E.Baltinas visai atvirai pareik: Js niekada netursite ramaus gyvenimo. Visikai neseniai po Mindaugo Tamonio laidotuvi (1975 m. lapkriio 10 d.), kur neiau karst ir tyldamas dalyvavau iki ceremonijos pabaigos, ekistas, vardu Vladas, per pastam 16-met mokin pagrasino man: Susidorosime ir su tavimi. Nejaugi KGB galvoja, kad jiems pasiseks tiek bauginti mane, kad bijosiu ateiti net savo draug laidotuves? Ikvietimai KGB turi tiksl kelti siaub. Pvz., 1972 m. liepos mnes ilgai buvau vediojamas ilgais koridoriais, kuriuose ant vis dur raudonai deg lentels: Vyksta tardymas. inojau, kad tada po gegus demonstracijos Kaune ir liepos vyki Sporto rmuose svei saugume buvo pakankamai. Bet negi juos apklausinjo vienu metu? Kadangi tarp mano pastam yra daug rus ir yd, ekistai stengiasi juos igsdinti tvirtindami, kad draugauja su monmis, kuri rankos kruvinos. Duok Dieve, kad ms oponent rankos bt tokios varios! Noriu papasakoti apie vien, jau daugiau kaip 25 metus sdint lageryje, mog. Jonas Abukauskas 1948 m. vadovavo partizan briui. Jis gavo sakym suaudyti vien tariam nipinjimu KGB. mona ir maameiai vaikai maldavo pasigailti vyro ir tvo. Jonas sakymo nevykd. Netrukus jis pats pasidav valdiai, sukr eim. Abukausk aretavo ir nuteis suaudyti. Beveik metus jis praleido mirtinink kameroje. mona seniai itekjo, o dukra iki iol nemat savo tvo. Bet Jonas niekada nesigailjo, kad buvo gailestingas savo prieams. Lageryje, kur viename barake gyveno vien lietuviai ir latviai, ruosi pabgimui. Kai bandymas sulugo, J.Abukauskas ir dar trys prisim sau vis atsakomyb. Jiems prailgino bausms laik. Jei Jonas itvers 28-eri met bausm, jis bus pats geriausias, pats brangiausias mano sveias. Saugumo atstovai vairi staig udarose paskaitose mini mane tik bloguoju. Tai igird pastami taip pat mane gsdina. Kalba, kad dabar atjo eil laidoti mane. Taiau esu ramus. Vis pirma todl, kad seniai pasiruoiau bet kokiai aukai. Mano nuomone, n vienas kraujo laas nra beprasmis. Antra, KGB bijosi tik mano pair, taiau netiki, kad ryiausi konkreiai veiklai. Kitaip mane sekt labiau kvalifikuotai. Dabar tai daroma per daug aikiai seka ekistai, kurie pastami i matymo, arba, pvz., teatre direktorius-tvarkytojas P.Vaivada Atrod, kad Maskvoje mumis niekas nesidomi. Taiau 1975 m. kovo 3 ivykimo i ten dien Baltarusijos stotyje pasirod ms seklys, kai kada deruojantis prie V.Petkaus buto KGB rast bd mane atleisti i teatro, bet kol kas tenkinasi tik diskriminacija. i met vasario mn. teatro patalpose vyko Lietuvos kultros darbuotoj suvaiavimas. Mane ivijo i budjimo. Lapkriio 6 d., man ibudjus vos 4 valandas, liep ateiti darb kit dien. Ir rytojaus dien 4 valandas neleido dirbti. Nepasitiki? Nenori, kad matyiau, kaip ventinmis dienomis MVD kareiviai laksto, iekodami min, patikrina net kabinet stalus? Nors i dvideimt dviej gaisrinink teko 283
septyniems kalti, lapkriio 7 d. kakieno leidimu budjo 15 met lageryje ir tremtyje ibuvs Albinas iednas, lietuvi ansambli TSRS chormeisteris (1980 m. tardomas supratau, kad jis KGB agentas A.T.). .m. gegus mnes dingo (ne mano poste) du televizoriai. Milicijos kpt. Bernataviius apklausinjo mane vien. Vadinasi, potencialus vagis galiu bti tik a. 1974 m. gruodio mnes po kratos saugume mans paklaus, ar a neturiu noro pakeisti savo politines pairas. inoma, ne! Tiek igyvens per 30 met, nepajgsiu pamilti js valdios. I mans, pasirodo, daug nereikalaujama: kai kada pagirti valdi ir ventini demonstracij metu praeiti pro tribn su plakatu arba raudona vliava rankoje. Deja, ir nuo tokio pigaus nuolankumo a jau isigydiau. Nemoku mylti savo prie. O kad ekistai mano prieai, 1972 m. patvirtino papulkininkis E.Baltinas. Kai paklausiau, kaip man j vadinti, jo atsakymas buvo toks: Tik jau ne draugu. Js ms prieas. Koks prieas, jeigu nekovoju prie jus? Joks teismas nerod mano antitarybins veiklos. Niekada nekovojau prie taryb valdia ir nieko prie j nekursiau. Nors ir be meils, bti lojalus js valdiai Lietuvoje galiu. Tyliu. Penkerius metus tyliu savo noru. Ko nori i mans KGB darydamas kratas, aukdamas apklausinjimui, grasindamas? Pil. Generole! Jus tikriausiai tikinja, kad deimtys tkstani lietuvi, pabuvoj js lageriuose, nurimo. Tik saugel psich tsia savo pasmerkt pralaimjimui kov prie taryb valdi. Belieka susidoroti su ia saujele ir Lietuvoje bus tylu ir ramu, kaip Baltarusijoje. Netikkite tuo! Kauno demonstracijos metu gatvse nebuvo n vieno lagerininko. Nuo Js tikriausiai slepiami 1972 m. vykiai Vilniaus sporto rmuose tarptautini rankinio varyb metu. Moksleiviai ir studentai jau pirmosiomis varyb dienomis triukmingai sirgo u ved, vokiei ir kitas komandas, tik ne u tarybin. Kit dien reikjo iplatinti bilietus tose gamyklose ir monse, kur lietuvi dirba vos 1020%. Argi dl to nereikt susimstyti? Taip pat tekt pasvarstyti, kodl Vilniaus mokyklose inyko paralelins rus ir lietuvi klass? Nacionalistai negaljo j udaryti. Esu tikras, kad nra kalti n Lietuvos komunistai. Tai kas gi kaltas? Vyr. leitenantas V.Daugalas kalbjo, kad su mano pairomis gyventi Lietuvoje pavojinga. Bet k daryti? Emigruoti nenoriu. Susipratusiam lietuviui Lietuvoje maesnis pavojus asimiliuotis negu ten, Vakaruose. Lietuvi tauta nra geresn u kitas. Taiau laikyiau didele nelaime, jeigu su savo ankais reikt kalbtis svetima kalba. Ms tikrov labai toli nuo idealo, taiau tikiu progresu, o is progresas mano pagalbos nereikalauja. Todl lieku nuoalyje nuo vis Kronik nors dl j KGB apklausinjo mane ne vien kart. Mano nuomone, Lietuvos Katalik Banyios Kronika jums pavojinga tik kaip Lietuvos pogrindio liudininkas. Na, ir su ja, padedant Vatikanui, js tikriausiai susidorosite Tikiuosi, kad viskas pasikeis ger pus. Nors Lietuvos saugumo kapitonas Markeviius ilgisi stalinizmo laik, gailisi, kad iandien negali mans ir pana284
i be tardymo isisti u speigiraio agituoti balt mek, taiau tie laikai negr. Praau Js duoti Lietuvos KGB nurodym, kad jie palikt mane ramybje.
Vilnius, 1975 m. lapkriio 23 d. Su pagarba ANTANAS TERLECKAS
Leidj pastabos. KGB su savo politiniais prieais susidorodavo tiek moralinmis, tiek fizinmis priemonmis. Dar 1972 m. A.Terleckas buvo sptas, kad toks susidorojimas gresia ir jam. 1973 m. gegus mn. KGB milicijos rankomis sufabrikavo jam kriminalin byl. Grs po met kaljimo ir konclagerio, buvo priverstas dirbti gaisrininku, vliau durininku, krovju. Taiau ir emiausioje visuomens laipt pakopoje stovdamas gavo nauj spjim. Nusprends ubgti naujam KGB susidorojimui u aki, para galingiausiajam SSRS mogui J.Andropovui laik, kuris vliau perduotas usien. Kstutis Jokubynas, pasinaudojs tuo, kad vir Terleck buto esanti sargyba laikinai paalinta, per dvi paras A.Terlecko prisiminimus perredagavo gan ilg laik. Draugai tikino, kad u tok laiko turin tuoj bsis suimtas. Tuo tarpu jis buvo sitikins, kad tik is laikas gali kuriam laikui nukreipti alin vir jo galvos kabant Damoklo kard. 1975 m. lapkriio mn. pabaigoje Maskvos disident Liusia Boicova, Sergejaus Kovaliovo mona, pirmj laiko egzempliori met pato dut, o antrj perdav usienio korespondentams. 1976 m. sausio 2 d. treij laiko egzempliori A.Terleckas nuve kun. Pranui Rainui. Dal pats ivert lietuvi kalb, o kit jis. Gerbiamo kunigo dka laikas buvo atspausdintas LKB Kronikos Nr. 21. J perspausdino vienuoli prancikon leidiamas Darbininkas. 1976 m. ankstyv pavasar Vatikano radijas pradjo transliuoti laik Lietuv ir skait j kelis mnesius. Ieiviai laik ivert angl kalb ir 1976 m. birelio 14 d., pavadin Respect my rights, atspausdino JAV ir iplatino po vis pasaul. io laiko pavieinimas kuriam laikui atitolino A.Terlecko aret. I tikrj is laikas, pai ekist odiais, leido jam trypti vent taryb Lietuvos em dar ketvert met.
GELBKIME LIETUVOS GAMT

ANTANAS TERLECKAS
Diugu, kad atsiranda msuose, kas gina mogaus teises (LKB Kronika), bet reikt ginti jo teis gyventi ne tik moralikai, bet ir fizikai sveikoje aplinkoje. Tragedija, jei lugdama mogaus dvasia, bet lygiai tokia pat tragedija, jei gresia pavojus ir jo knui. Diugu, kad iandien Lietuvos ems kis duoda 2027 cnt i hektaro, kad kaimieio buitis maai kuo skiriasi nuo miestieio, kad emdirbys iandien maiau dirba, o soiau negu prie kar valgo. Tai viena, viesioji, medalio pus, bet yra ir antroji, kelianti nerim. 285
I usienio atvykusiems sveiams autostradoje VilniusKaunas rodomas aptvertas uolas, kuris tarsi byloja: irkite, kaip rpinamasi ne tik visa gamta, bet ir pavieniais mediais. is uolas savotikas agitpunktas. Turistai, pabuvoj Lietuvoje, gali pajusti dkingum tarybinei valdiai u tai, kad globojama gamta. O jei dar pamato film apie uvinto rezervat, pravirksta i diaugsmo. uolas ir tie filmai aptemd akis net tokiam ymiam JAV gamtosaugos specialistui Valdui Adamkui. 1966 m. kovo 22 d. Lietuvos administratori A. Sniek ir M. umausk kreipsi dvideimt vienas Lietuvos intelektualas. Keturiolikos puslapi Memorandume jie nupie gan tragik Lietuvos gamtos vaizd. Jie ra: Taryb Lietuvos visuomenje, ypa daugelio mokslo ir kultros darbuotoj tarpe, vis stipriau kyla gilus susirpinimas dl Nemuno emupio, Kuri mari, pajrio kurort ir viso Lietuvos pajrio kratovaizdio likimo... Nerimas ne be pagrindo. tai keli faktai i netolimos praeities. Intelektualai konstatavo, kad Nevis tiek utertas, jog visa vandens gyvyb jame uvusi. Mirtis tnanti Dangs emupyje ir Klaipdos vandenyse. Teli ir iauli eerai, Mos up yra smarkiai uterti. Pastaius Kdaini superfosfato kombinat, idivo prie Kdaini esantis Juodkiki mikas. Vliau vienas Memorandumo autori, geografijos moksl daktaras . Kudaba ra, kad toks pat likimas itiko ir Jonavos azotini tr gamyklos kaimynystje esanius ir kurortin reikm turinius vaizdinguosius Panerio mikus. Dar projektuojant Elektrn ilumin elektrin, spauda tikino taut, kad i elektrin naudos brolik respublik gamtines dujas. I tikrj ji krenama vien mazutu ir sunaudoja apie 2300 ton sieringo mazuto per par. Vyraujantys vakar vjai nea elektrins kamin imetamas dujas, kurios pasiekia net Vilniaus ir iaur nuo jo apylinkes: GrigikiKernavs baro ir ValakampiNemenins Santakos baro puynus. Sudegus mazutui, per par kaminais ieina apie 74 tonos sieros trideginio. Siera atmosferoje jungiasi su vandens garais ir duoda apie 200 ton sieros rgties. O tai reikia, kad 60 km spinduliu ir 90 laipsni kampu (apimant Dubingius, Nemenin, Vilni, Rdininkus i vietovi puynus) 2500 km2 plote kiekvienam hektarui tekt po 290 kg koncentruotos sieros rgties per metus. Toks yra intelektual odis. Vilniaus ilumin central be laiko praud Vingio park. Lygiai kaip Vingio parkas, us Sapiegins Valakampi mikai, jeigu irmnVerki plento rajone bus toliau telkiamos or terianios mons arba Antakalnio ilumin energija vartos ne dujin kur. Teprajo 9 metai, o Lietuvos mokslinink pranaysts baigia pildytis. Intelektualai ra: Nemuno ties Kaunu patvenkimas yra pavyzdys, kaip nereikia daryti... HES tvenkinys DarsnikioBirtono (net 3 km aukiau jo) bare paskendo Nemuno purve... iandien Birtonas gausus jau ne pliaais, o purvynais panemunse. Konstatav, kad gamtos alojimo faktai sugriov arba tebegriauna biologin pusiausvyr ir jos ciklinius procesus, Lietuvos intelektualai spjo, kad tolimesnis 286
vakar Lietuvos pramoninimas gali nepataisomai sualoti kratovaizd, praudyti Nemuno emup, Marias ir Respublikos pajrio poilsin zon. Lietuvos mokslininkai jau tada nerod didelio entuziazmo dl Lietuvos pramoninimo: ... teritorij pramoninimo ir urbanizavimo slygas sprendia gamtos dsniai... Lietuva pajrin mik juostos dalis. Todl Lietuvos pramon turi paklusti ios juostos gamtos dsniams. Intelektualai primin Lietuvos administratoriams (sjunginei valdiai skirtame Memorandume), kad Lietuvos daugiamet augalija dengia maiau negu 50% teritorijos. Maskvos srityje i danga siekia 70%, Buriatijos ATSR ir Pamario krate 100% . tai kur galima kurti pramon! Negalima nepritarti ms intelektualams, kad kai kurios Nemuno emupio piev bendrijos yra pasaulins reikms augalijos paminklai, o Vents Rago aplinka tokia laukini pauki karalyst, kurios apsauga utikrina Lietuvos presti visame pasaulyje. Eeringoji Auktaitija, kaip reikmingiausioji Baltijos kalnyno dalis, yra nemaiau vertinga. Pavelgus Europ vandens resurs, puyn ir pliao poiriais, ji neturi ekvivalentik pakaital ligi pat Uralo, Kaukazo, Krymo, Karpat, Alpi. Intelektualai pamiro ia pridurti Nerij ir epkeli raist. Kas beliko i i Lietuvos gamtos turt? Po 30 met nuolatinio Partijos ir Tarybins vyriausybs rpinimosi jais? Ir k pamatysime dar po 30 met? Vents rage dar 1929 metais buvo pastatyta Ornitologin stotis. ia pavasariais ir rudenimis nutpdavo pailsti daugiau kaip 5 milijonai pauki. Jie bdavo ieduojami, stebima j migracija. Pastaius darbinink gyvenviet, dauguma pauki jau aplenkia Vents Rag. Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas ininas apgailestauja, kad svetur labiau rpinamasi gamtos apsauga: Daugelyje ali svarbiausi upi emupiai paskelbti rezervatais. Iskaiiavs nykstanius retus paukius, pirmininkas pripasta, kad Vents Rage sudarytos dirbtins klitys pauki migravimui, iedavimui. Jis prisipasta, kad gamtos apsaugos darbuotojams madaug po 4 met deryb pavyko su Melioracijos ir vandens kio ministerija suderinti tik labai ma ichtiologini draustini sra ir isaugoti apie 5% respublikos upeli. Dar 1966 m. dr. . Kudaba ra: Neris apsivalo tik u 100 km nuo Vilniaus, kur tolimesn ios ups terimo estafet pamau perima Jonava. Nebegyva ir pavojinga upe virsta Venta... Dr. M. Lasinskas (hidrotechnikos moksl atstovas) yra susirpins dl Kulps, Mos, Ventos ir eups uterimo. Net ms tarybinje spaudoje lietuviai gamtininkai piktinasi, kad yra sunaikinta keli imtai buvusi dvar park. I j pamintini: Justinavos parkas, kuriame 1831 m. mir viena sukilimo vad Emilija Pliateryt; Diuginn parkas, kur 18611863 m. gyveno raytoja J. emait. Neseniai Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto darbuotojai Tiesoje atspausdino vie laik, kuriame ireik savo susirpinim dl Nerijos kop likimo. Kopos slenka, maja. Naftos kaina pasaulinje rinkoje kyla, todl iekoma net Nerijoje. 1968 m. pavasar i naftos grini isiverus sriems vandenims, uvo 34 ha miko. ia mik siaubia statybininkai, naminiai gyvuliai. Vietoj per par 287
galini aplankyti Nerij 3 000 moni, faktikai ia pabuvoja ymiai daugiau, kasmet apie 100 000. liai elgiasi sveiai i brolik respublik, nes ie puikiai ino, kad gamtos apsaugos inspektoriai nuo 1962 m. neteko teiss paeidjus bausti vietoje. Lietuvos visuomen raminama, kad greitai Nerija tapsianti nacionaliniu parku. Ar jos neitiks epkeli raisto likimas? 1948 m. is raistas buvo paskelbtas rezervatu. Po keleri met i unikalaus Lietuvos raisto buvo atimta teis naudotis rezervato privilegijomis. . m. spalio mn. epkeli raistui vl sugrintos rezervato teiss. Ministr Tarybos nutarimu neleidiama raiste bet kokia veikla, galinti paeisti natrali gamtos proces eig ir neatitinkanti rezervato tiksl bei udavini. Pavluota itisais 25 metais! Per laikotarp melioratoriai, vaikydamiesi premij, epkeli raiste atvr aizd, kurios jie nebeigydys. 1937 m., kada pasaulyje niekas nesidomjo gamtos apsauga, Lietuvoje buvo steigtas uvinto rezervatas. Tik 31 metams prajus nuo paskutins socializmo pergals Lietuvoje, leista Lietuvai turti antrj gamtos rezervat. Lietuva maiausiai mikingas Europos kratas (25%). Nors brandi mik turime 5,6%, paskutiniu metu suintensyvintas brandaus miko kirtimas. Nieko nebeliko i diding Labanoro, Uvenio ir aliosios giri. Kur laik jos buvo paskelbtos draustiniais ir kertamos iimties keliu. i met pavasar draustinio ikaba nukabinta nuo Labanoro girios. Jai graso mirtinas pavojus. Mikininkams mokamos premijos ne u miko auginim, o u... kirtim! Dr. . Kudaba ra, kad 1959 metais Lietuvoje miko kirtimo planas buvo vykdytas 171%. Kolkiams priklausantys mikai (0,5 mln. ha) kertami be jokios kontrols. Valstybiniuose mikuose ikertama apie 2,5 mln. m3 kasmet. Maskva reikalauja metin plan padidinti iki 6 mln. m3. venionli mik kiui apie 30 met vadovauja kakoks Nester Averijanenko. is per daug nesijaudina, jei kaimynini ki direktoriai dal savosios mik kirtimo uduoties perleidia jam. Averijanenko, prie ieidamas pensij, planuoja miko kirtimo plan Labanoro girioje vykdyti nemaiau 100%. 1966 m. intelektualai aikino: Sausinamosios melioracijos, duodamos didel ekonomin pirmj efekt, varyte varo vanden i Lietuvos... Neturdamas naujo prieglobsio, vanduo vis labiau griaus ms kratovaizd ir ekonomik ne tik triukmingai pasialindamas, bet ir jame nebdamas (erozija, persausinimo pasekms, vandens deficitas pramonje vasar ir kt.). Pranayst virto tikrove. Mokslas ir gyvenimas 6 numeryje pripasta, kad Zaras rajone jau daugiau kaip pus dirvoemi suardyta erozijos; panaiai yra Utenos, Molt rajonuose. Minto Memorandumo tikslas sutrukdyti naftos valymo kombinato statyb Jurbarke. Mokslinink nuomone, toks kombinatas imest Nemun per metus 135 t naftos, o 230 000 t susigert Jurbarko apylinkse (natrals nuostoliai). Netenka abejoti, kad didel dal io naftos kiekio vairi deginimo produkt pavidale vakariniai vjai ineios po visos Lietuvos atmosfer. us Taurags giria. Memorandumo autoriai neslp savo sitikinimo, kad naftos valymo mons statyba Lietuvoje nra jokia ekonomin btinyb: Kratovaizdio ir Baltijos jros 288
apsaugos vardan, ger kaimynini santyki su Skandinavijos alimis vardan, didioji pramonin valstyb Taryb Sjunga reikaling iaurs pusrutulio vakarams naftos produkt eksport ir jo pramon bent i dalies turt telkti neulanio Murmansko uosto tolimose apylinkse, kur nra slyg vystytis kurortams, kur retai gyvenama ir kur ia pat Ledjrio platybs. Baltijos, kaip sekliavandens jros, apsaugos poiriu yra gyvybikai svarbu tarptautins konvencijos Dl jros terimo naftos produktais likvidavimo pagrindu vykdyti specialiai Baltijos jrai sudarytsias jr terimo nafta likvidavimo laikinas taisykles. Vadinasi, valyti naft Jurbarke ir leisti pusiau udarus vidaus vandenis Kuri marias kad ir maiausiai utert vanden neleistina. Lietuvos mokslinink apskaiiavimu 12 milijon ton naftos perdirbanti mon duot per penkmet tik 165 mln. rubli pajam, o to paties laikotarpio valstybins pajamos u degtin ir vyn Lietuvoje sudaro apie 2 milijardus rubli. Tiek pajamos i naftos valymo, tiek ir pelnas i degtins pardavinjimo plaukia bendr sjungin biudet. Nemuno emupio pievos, kuri derlingumas dl Lietuvos upi uterimo maja, duoda Lietuva per penkmet apie vien milijard rubli. Reikalavim nutraukti naftos valymo kombinato statyb Lietuvos intelektualai pagrind ir tarptautiniais TSRS sipareigojimais saugoti gamt: Pasaulio gamtininkai rpinasi apsaugoti svarbiausius Europos ir iaurs Afrikos vandens baseinus, pelkes ir kitas drgnas vietas nuo esminio pakeitimo ir sunaikinimo... Toki viet apsaug organizuoja Tarptautin gamtos ir gamtini resurs apsaugos sjunga ir kiti tarptautiniai gamtinink susivienijimai. Taryb Sjunga yra vis i tarptautini organizacij nar ir j veiklos rmja. Todl Nemuno emupio uterimas industrinmis atmatomis neatitinka Taryb Sjungos Vyriausybs tiksl ir udavini mokslo ir kultros srityse... Statyti respublikoje panai naftos valymo mon netikslinga. Nepasitenkinimas Maskvos sumanymu statyti Lietuvoje naftos valymo kombinat buvo toks didelis, kad net Kremlius buvo priverstas truput atsitraukti. Lietuvos visuomen buvo apgaudinjama tikinama, kad Maeikiuose sikrs kombinatas nebus labai pavojingas Lietuvos gamtai atliekos nuplauks uterta Ventos upe per Latvij jr. Tik . m. spalio 23 d. suinojome, kad 90 km kanalu nafta ir utertas vanduo bus imetamas ventojoje. Perklus naftos valymo kombinat i Jurbarko Maeikius, Lietuvos pajriui uterimo pavojus ne sumaja, bet padidja. Numatydami tai, Lietuvos intelektualai mintame Memorandume ra: Vargu ar maiau pavojingas Baltijos jros pakrantms yra preliminariai planuojamas cheminis kombinatas Latvijos pasienyje pajryje netoli ventosios uosto... Madingos lenktyns u statybos pigum maai teikia vili, kad nutekamj vanden suleidimas bus reikiamai nutolintas nuo kranto... is kombinatas tai nuodingas peilis, smeigiamas sveik gamtos kn... Kilus iaurvakariniams vjams, utertas vanduo pateks ventosios uost ir Palangos pliaus... Nuoding okupant peil Lietuvos gamta jau pajuto Maeiki apylinkje kombinato statybai ikirsta keli imtai hektar miko. Liks mikas idius, pradjus veikti kombinatui 1978 metais. 289
1974 m. kovo 22 d. Helsinkyje TSRS, VDR, Lenkija, Suomija, vedija, Danija ir VFR pasira dl Baltijos jros konvencij, kuri draudia i jr terti nafta. 1970 1980 metai paskelbti Tarptautine okeanografijos dekada. Lietuvos mokslininkai keleriems metams nukl ios dekadas atymjim intensyviu Baltijos jros terimu. Naftotiek i Polocko Maeikius ties lenkai. O kodl nebt galima lenkams naftos valymo kombinat pastatyti Baltarusijoje ir i ia tiekti naft Lenkijai? Kodl tokio kombinato nepastatyti paioje Lenkijoje. Memorandumo autoriai apgailestauja, kad Lietuva turi tik vien gamtos rezervat. Neidrso jie priminti, kad ir tas pats buvo steigtas abejingais Lietuvos kultrai ir gamtai laikais. 1973 m. buvo leista biologijos moksl kand. K.Lekeviiui pasisveiuoti JAV, susipainti su ios alies gamtos apsauga. Jis pasakojo, kad JAV yra net 33 nacionaliniai parkai (ms gamtinink nuomone, Lietuvai pakakt 8) ir kad iuo metu aplinkos apsauga yra viena svarbiausi JAV problem. Buvo lietuvi, kurie verk Sniekui mirus: es jis daug pasidarbavs Lietuvos kultros labui, isaugojs Lietuv nuo Maskvos ksl. Tik nedaugelis ino, kad Sniekus keliolika met ilaik savo kabineto staliuje Lietuvos gamtinink paruot pirmojo Lietuvos nacionalinio parko (Ignalinos) projekt, bijodamas j parodyti Chazarovui. O Grikeviius idrso. Kiek popieriaus ir raalo sugadinta beliaupsinant partij u nacionalinio parko krim! Archit. m. kand. Vl.Stauskas, neapsiirjus glavlito cenzoriui, iaikino, kad digauti neverta. Nacionalinis parkas uima tik 0,46% visos respublikos teritorijos, o panas parkai Anglijoje 5,6%, o Vokietijoje 8,9%. Netrukus lietuviai suinojo, kad Maskva nugalando dar vien peil Lietuvos gamtai atomin elektrin. Gamtinink nuomone, i elektrin nuodys Lietuvos gamt dar intensyviau negu Maeiki naftos valymo kombinatas. Geologijos valdybos virininkas Mikalauskas skundiasi: Glj vanden apsaugos klausimas i ties sprendiamas per ltai. Bet tai priklauso jau ne nuo ms, o nuo gamybini organizacij: fabrik, gamykl. Reikjo pridti: kurios nepriklauso ms Mokslins tarybos jurisdikcijai. Vienais metais buvo kurtas epkeli rezervatas, o kitais panaikintas. Didiesiems Sjungos miestams Maskvai ir Leningradui reikia msos, pieno produkt. Be melioracijos ne kak gausi i nederlingos Lietuvos emels. Nusausinome balas, raistus, nuleidome eer vanden. Tada gavome i Maskvos teis kurti antr rezervat. Vien dien leido mums kurti net nacionalin park, o sekani igirdome, kad alia parko statoma atomin elektrin, kuri praudys park. Su ms gamta Maskva elgiasi kaip tikra pamot. Tkstanius ms tautiei iud, itrm Sibir. Naivu bt tikti, kad ji brangint ms gamt. Savo imperialistinio apetito patenkinimui okupavo Lietuv. Tik ekonomin naud ji mato ir ms gamtoje. Naftos valymo kombinatas ir atomin elektrin statoma pirmiausia kariniais ir politiniais sumetimais: 1) karo atveju Lietuva tapt naftos baze ir elektros energijos pastotimi; 2) ji dar glaudiau susiejama su Rusijos ekonomika; 290
3) emaitiki iaurs vakarai ir aprusinta iaurs ryt Auktaitija taps nauju rus antpldio objektu.
1976 m. gegus mn. Leidj pastaba. Tekstas transliuotas Lietuv per Amerikos bals 1976 m. rugsjo mn.
ATVIRAS LAIKAS VIKTORUI KALNYNUI

Neseniai suinojau, kad tu vainji po pasaul, sakai prakalbas ir tave ten priima kaip didvyr ir kankin. Ir nors mane tai piktina, bet n kiek nestebina, kadangi tave ten pasta vien i tavo odi. Tau sekasi vaidinti t lyki komedij. Tik tuo ir laikosi i tavo kauk. sivaizduoju, koks esi patenkintas pasiekei tai, apie k svajojai. Lageryje tau seksi pasirodyti drsiam, net pasirainjai Mordovijos kalini protestus. Bsimai politinei karjerai, kuri tau sapnuodavosi, svarbi buvo lagerio didvyri nuomon, i dalies Aleksandro Ginzburgo. Ne, tu nepamirai savo lagerini met, praleist kartu su Aliku. Paskutin kart tardomas byloje, ikeltoje tam mogaus teisi gynjui, tu smulkiai papasakojai kagbistams apie tai, kaip Alikas lageryje ruo savo garsj interviu, kaip ir per k perdav laisv; apie tai, kaip lager patekdavo informacija i laisvs, ir dar daug apie k kad ir kaip ten bt, Kalugoje davei parodymus tris dienas. Turbt tu galvojai, kad Alikas niekada neieis i to kaljimo ir niekam nepapasakos apie tavo elges. Ir nors dalis tavo parodym teisme nebuvo panaudota, KGB tryn i diaugsmo rankas: Kokios detals! Naudingas mogus tas Kalnynas, radinys, auksinis radinys Deja, tenka pripainti, kad kagbistai perprato tave greiiau negu draugai. Jie netrukus pamat, kad tu bevalis egocentrikas ir niekingas bailys. Tarp kitko, paskutiniais metais, nordamas ivaiuoti usien, buvai pasiruos bet kam. Ir tai pradia: Duosi parodymus prie Ginzburg ivyksi! Buvo reikalingi parodymai prie Viktor Petk, ir vl: Duosi ivyksi. Ir tu pasakoji, pasakoji Ir k gi, visus pardavs, pailss nuo idavysi, o kartu usitarnavs teis ivykti usien, tu manai turs teis maudytis ne savo lovje, lovje t, kuriuos idavei. Ir kodl tau iandien nemokius kit, kaip reikia kovoti u mogaus teises? Kartais man kyla mintis, kad tu ir iandien tarnauji jiems Kad ir kaip ten bt, ir iandien Liubiankoje gali bti patenkinti tavimi: Kas gali bti domesnio, kaip (cha, cha, cha) provokatorius didvyrio vaidmenyje?! Prisimenu 1976 met rugpjio 22-osios ryt Rygoje. Tu grjaisi pats savimi. Juk seminaro apie padt Pabaltijyje idj pirmas iklei btent tu. Po met, kada suims Petk, tu papasakosi tardytojui ir apie seminar, tik kart seminaro organizatoriaus laurais noriai pasidalindamas su Viktoru. Paskui tu aikinsi, es seminaras pagal savo idj buvs legalus. Nereikia, neapsimesk kvaileliu! Tavo dka 291
teismas laiko Petkaus nusikalstamos veiklos pradia kaip tik seminar. Tu gerai inojai, kad taip ir bus, nes bendravimo su ia staiga patyrim jau turjai. 1977 met kovo 2-oji Ginzburgo bute. Jis pats jau suimtas. Kalbams su mona Arina ir motina. Staiga skambutis. Viktoras! Kaip diaugsi Aliko artimieji, taip netiktai sulauk tavs. Supratau, kad tu danas ir laukiamas sveias iuose namuose. Paskui suinojau, kad prie kelet met tu ilgai gyvenai pas Alik Tarusoje ir naudojaisi j svetingumu. Jie nelauk tavo dkingumo ir kantriai pakeldavo tavo kasdien Risling, taktikai stengdamiesi gelbti tave nuo girtuoklysts. Taiau tu jiems ir atsidkojai! iems puikiems monms u j gerum ir dvasin ilum tu umokjai idavyste! Nors tu stengeisi likti nepastebtas, t vasaros dien tave mat Kalugoje, kada Arina ve maist savo serganiam vyrui. Tu inojai, k dars! I Kalugos tu grai per Maskv, taiau kart Ginzburg namuose nepasirodei. O tavo parodymai kelet kart buvo skaitomi teisme Na, reikalai sutvarkyti, dabar galsiu ir usien ivaiuoti, tikriausiai galvojai, ivykstant tavo monai. Bet tavs neileidia. Tu piktiniesi. Taiau KGB ino, k daro tu dar reikalingas Prasidjo tardymas Petkaus byloje, tave ikvieia pasikalbti. Paskui ne kart pakartoji savo parodymus, kaip to reikalavo tardytojas. Tau jau vis tiek idavinti turbt priprantama Dabar tu teisiniesi, es nelaiks Estijos, Latvijos ir Lietuvos Tautinio judjimo komiteto antivalstybine organizacija, nes visk js dar atvirai. Taiau a nemanau, kad tsyk Rygoje buvo nusprsta apie Komiteto steigim pirmiausia informuoti KGB. Ir vl koks tau nebdingas kuklumas! Kelet kart parengtinio tardymo metu tu kartojai, kad Petkus danai atvykdavs Ryg ir kiekvien kart vis su nauja antitarybine umaia; kad jis primet Komiteto idj, kad Petkus atve Ryg dokument apie Komiteto sudarym, o tu tik ivertei j latvi kalb. Tu buvai labai nekus, tarsi nordamas visiems parodyti, kad alkoholis neatbukino tavo atminties. Tu detaliai pasakojai, kaip P.Grigorenkos bute usienio korespondent spaudos konferencijoje turjo bti paskelbta apie Komiteto sudarym. Argi pasakoti apie tai tave galiojo generolas Grigorenka? Tu nemoki susilaikyti, pasakoji daugyb smulkmen apie t rugpjio susitikim pas I.Calit, kur buvo nusprsta teigti Komitet. Ir teisme Vilniuje daug kart skambjo tavo parodymai. A girdjau teisj skaitant Petkaus nuosprend ir esu sitikins, kad jo byloje tu buvai pagrindinis kaltinimo liudininkas. Pasiirk veidrod taip atrodo niekai! Taiau atleiskite, pasakysi, a gi atsisakiau parodym prie Ginzburg ir Petk. Taip, tu pasistengei iskambinti apie savo pareikimus. Taiau ie tuti popiergaliai tik pabria tavo moralin nuopuol. Jie neturi jokios juridins galios ir faktikai patvirtina tavo parodymus Nelaikydamas statymo paeidimu to, apie k pasakojau tardytojui, dabar tvirtini, kad teismas prie Alik ir Viktor amoralus. Jeigu tu i tikrj btum norjs padti Alikui ir Viktorui, bt utek tik atvirai 292
parayti apie tai, kaip tave antaavo trokimu ivykti usien. Bet apie koki garb ir apie koki moral galima kalbti, prisiminus tavo elges?! Pasiruos priimti bet koki atsakomyb u atsisakym nuo parodym, raei tu. Koki atsakomyb? U savo parodymus tu nusipirkai i KGB dovan teis ivykti usien! Tu pabgai i Latvijos slapta, kaip ir pridera bailiui. Netgi nuo draug nuslpei savo ivykimo dien. Ivykai ne tada, kai panorjai tave ispyr, kai tu jiems tapai nebereikalingas. Kaltinimui pakanka, o kad tavs nebus teismuose tuo geriau. Tu gi menkysta, ko gero, staiga dar imsi liumbti, pamats akis t, kuriuos pardavei. Tampykis tada su tavimi. Net jiems lyktu, net jie to nenori. Tu ir pats lageryje matei, kaip virininkliai, noriai naudodamiesi provokatori paslaugomis, niekina juos paius. Valdia mgsta idavystes, bet ne idavikus! Kam a raau tai? Taip, troktu atpildo! Tu utraukei gd ne tik latvi tautai, tu ir vis ms, pabaltijiei, gda. Ir dar bijau, kad neatsirast tavo pasekj, sugalvojusi idavysts kaina nusipirkti teis emigruoti. Tegu ir jie ino, kad ms panieka ir neapykanta ras juos ir usienyje.
Vilnius, 1976 m. gruodio 24 d.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. LIEPA, NR. 2. A.TERLECKAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. I TOMAS. 2 LEIDIMAS. VILNIUS, 2000 M.
ANTANAS TERLECKAS
KIENO EIL PO MINDAUGO TAMONIO?

1973 m. u antitarybini ura ant Vilniaus Katedros raym i Operos ir baleto teatro buvo paalinta keletas choro artist. 1974 m. gruodio mnes teatre buvo pradtas stambus kadr valymas. Daugelis politikai nepatikim buvo atleista. Gaisrininku dirbs buvs politinis kalinys Antanas Terleckas ubgo u aki, paras skund miesto prokurorui. Po met teatr apm nauja valymo epidemija. Viena i pirmj auk tapo direktoriaus pavaduotojas A. Jasiulionis, apkaltintas tuo, kad prim dirbti nacionalistikai nusiteikus element. Jis buvo priverstas apleisti teatr savo noru. Juo pasek kelios deimtys ininerinio ir aptarnaujanio personalo darbuotoj. 1975 m. gruodio 8 d. i einamj pareig buvo atleistas A. Terleckas. Jo kalt ta, kad lapkriio 9 d. paliks savo darbo post. T dien Terleckas buvo isipras vien valand ieiti i darbo padti draugui nuneti ant M. Tamonio kapo vainik. (Mindaugas Tamonis, disidentas, technikos moksl kandidatas, 1975 m. uvo po traukinio ratais ruoe VilniusPavilnys Leidjai). Teatro administracija, matyda293
ma, kad Terleckas turs liudininkus, pakeit sakym: dabar kaltinamas u tai, kad lapkriio 25 d. paliko teatr. Kaip tik t dien jis palydjo geleinkelio stot S.Kovaliovo (Sergejus Kovaliovas, inomas disidentas Leidjai) mon, atveusi saugum vyrui maisto. Teatro direktorius tvarkytojas Vaivada, profsjungos komiteto pirmininkas Vasiliauskas, priegaisrins apsaugos skyriaus virininkas Sinaitis pateik daug suklastot rodym. Ir patys teisme kalbjo neties. Kokiais svariais argumentais vadovavosi teatro administracija, atleisdama i darbo A.Terleck, charakterizuoja is gaisrininko ir teatro partorgo, TSRS liaudies artisto Jono Stasino pokalbis: Gerai, kad jus tik atleido. O k daugiau man galjo padaryti? Juk js buvote geleinkelio stotyje Sacharovo (Andrejus Sacharovas, akademikas, buvo itremtas Gork, ikilus kovotojas u mogaus teises, Nobelio Taikos premijos laureatas, vliau SSRS AT deputatas Leidjai) sutikti!.. Buvau, bet jau atleistas i darbo. Nematau ia nieko blogo. Myliu Sacharov ir jo draugus, todl ir nujau. Js sutinkate savo draugus, o a savo... Geriau vaikus aukltumte tarybiniais monmis. Kaip tai suprasti? Bailiais? Baili Lietuvoje ir iaip pakanka. Utat js drsus. Ko jau ko, o drsos galite man pavydti... Draugas virininke, js papasakokite teisme, kad Terleckas jo stot Sacharovo sutikti. N vienas teismas nesugrins mans darb... Taiau po trij posdi sausio 15 d. teismas visgi sugrino gaisrinink darb. Klastots buvo per daug akivaizdios. Teismas buvo priverstas priimti labai nemalon saugumui ir teatro administracijai nuosprend. Sausio 16 d. atjs darb A.Terleckas nedemonstravo savo pergals elgsi kukliai, bet greitai j ipra i teatro Vaivada, nes ess negavs teismo sprendimo. Beveik vis savait teatro administracija nedirbs mat rmuose vyks partijos suvaiavimas... Konfliktas su teatro administracija (visi gerai ino, kad u jo stovi saugumas) igarsino niekam neinom gaisrinink. Vos jam pasirodius teatre, ivalytas kolektyvas prao gaisrinink papasakoti apie jo susitikimus su Sacharovu, Kovaliovo teismo smulkmenas ir t.t. Saugumas, aiku, ds visas pastangas atsikratyti iuo agitatoriumi. Susidr silpno gaisrininko ir visagalio saugumo interesai. Kuo tai baigsis? Saugumo pulkininkas Baltinas sulaikytajam geleinkelio stotyje V.Petkui (Viktoras Petkus, buvs politinis kalinys Leidjai) pareik: Vasaros 5 pabuvojo Sevrukas (Vaclovas Sevrukas, disidentas Leidjai), Tamonis, dabar eil A.Terleckui, o po jo jums. Paiam Terleckui majoras Kalakauskas mandagiai pagrasino, kad jo laukia Tamonio likimas. Ar saugumas idrs antr kart pasisti A.Terleck psichiatrin ligonin, parodys ateitis. 294
1973 m. gegus pradioje KGB iniciatyva valgykl, kurioje dirbo A.Terleckas, buvo pasista buhalterin revizija stambiam trkumui surasti, kuris duot pretekst j aretuoti. 1236 rubli trkumas buvo tariamai nustatytas. Gegus 24 d. Terleck aretavo OBCHS (otdiel borby s chienijam gosudarstvenoj sobstvenosti). Patikjs paadu paleisti laisv Terleckas sumokjo t trkum. Teismas nustat, kad jokio trkumo teisiamasis nepadar. Kadangi to trkumo iekojimas utruko net 7 mnesius, sovietinis teismas neturjo teiss iteisinti taip ilgai kalinto (nors teisjas Stankeviius buvo doras mogus) mogaus. Jis gavo pai minimaliausi bausm metus lagerio darb. KGB ne to siek kad jo eimos nari pagalba Terleckas bt pripaintas nepakaltinamu ir negalt dalyvauti tautinio pasiprieinimo akcijoje. A.Terleck sumus po dviej mnesi jo mona buvo paguldyta ligonin su trkusiu apendicitu. Po nepavykusios operacijos ji kelis mnesius guljo tarp gyvenimo ir mirties. Tokioj bklj esani mon aplankiusi valgyklos direktor ger draug vardu pasil jai kompromis mona pripasta, jog vyras yra su tam tikrais nukrypimais nuo normos, o geri mons ivea j i Lukiki kaljimo psichiatrins Naujj Vilni, i kur jis po met ar pusantr bus paleistas eimos prieiron. Antraip jam gresia 7 metai priveriamj darb lageryje. mona, patariama savo sesers, pasira (pati rayti jau nepajg) kelis protestus prie KGB bandym visikai sveik jos vyr pripainti psichiniu ligoniu. ekistai buvo priversti sudaryti nauj psichiatr komisij, kuri pripaino A.Terleck visikai sveiku ir po 38 par gydymo (nors neuroleptikais jo neprievartavo) perved tardomj skyri. O po to teismas.
Leidj pastaba. Straipsnio autorius A.Terleckas. Straipsnis publikuotas katalikikojo pogrindio leidinyje Lietuvos Katalik Banyios Kronika (1976 m. Nr. 21).
ATVIRAS LAIKAS TIESOS REDAKTORIUI A. LAURINIUKUI

1978 m. balandio 16 d. Tiesoje B.Bendorius ir P.Kauneckas paskelb ilg straipsn Veidas be kauks, kuriame purvais drabstomas Balys Gajauskas. .m. sausio 25 d. Tiesa suteik tribn H.Lasiui, kuris vl mei B.Gajausk. LKP CK organo puslapiuose neapykantos skleidjai nesivarydami didiuojasi savo dvasine menkyste. Niekas j nesustabdo; prieingai tik skatina auktais honorarais. Skelbdami panaius meitus ir prasimanymus, js tik dar daugiau diskredituojate tarybin spaud. Marksizmo-leninizmo profesoriai tebetikina, es buitis apsprendianti mogaus smon. Balys Gajauskas nepasuko liaudies gynj keliu, bet kovojo u laisv ir nepriklausom Lietuv. Vadinasi, i marksistinio tako irint, tok jo apsisprendim formavo atitinkamos socialins ir istorins slygos. Tad ma maiausia nelo295
gika demonstruoti savo gyvulik neapykant tiems, kurie idrso eiti ne svetimj nurodytu keliu. Tokios neapykantos turbt nereikalauja n marksistin etika. Neatsitiktinai paskvili autoriai nutyli B.Gajausko socialin kilm. Nutyli, kad jis gim beemi valstiei eimoje, vliau dirbo paprastu darbininku. Tad ne prarasti dvarai ar fabrikai (kaip mgstate tvirtinti) atved B.Gajausk pogrindin organizacij. Ir vokiei okupacijos metais jis nenujo su pavergjais, bet pasislp nuo mobilizacijos, u k buvo net kalinamas konclageryje. Bendorius su Kaunecku stengiasi tikinti, kad B.Gajauskas plikas ir mogudys, 1948 m. gegus mn. iauliuose nuovs nekalt mog. Autoriai kukliai nutyli, kad tas mogus Mikalkinas tarnavo Berijos inyboje ir su sbrais upuol B.Gajausk. is buvo priverstas gintis. vyko susiaudymas, o ne teroristinis aktas. Pats Mikalkinas nebuvo nei darbo pirmnas, nei savo liaudiai atsidavs inteligentas. Su ginklu rankose jis tykojo Lietuvos partizan, pogrindinink. U tai gaudavo ir atlyginim. Jo nukovim autoriai vadina skaudiausia tragedija. Bet ar reikia iekoti didesns tragedijos u t, kuri pergyveno lietuvi tauta Stalino ir Berijos teroro metais. Pokario metai mums primena masik nekalt moni udym, kalinim, trmim, k js vadinate nieko nereikianiu asmenybs kulto vardu. Ir galbt paties Mikalkino rankos suteptos krauju. Daugyb an piktadarybi kaltinink iandien vaikioja laisvi ir nenubausti. B.Gajauskas u susiaudymo metu nukaut rus ekist ikaljo 25 (!) metus, pus savo gyvenimo. Kaip inoma, 1978 m. balandio mn. B.Gajauskas buvo teisiamas antr kart. 25 metus laukusi vienintelio snaus, B.Gajausko motina diaugsi nepilnus ketverius metus. Bet ir t laik ramybs nedav nuolatins kratos ir tardymai. Po to naujas aretas. Metus lauk teismo, slapta puoseldama vilt, kad iteisins. Bet sulauk paties iauriausio nuosprendio O Js laikratis dar drsta tyiotis i motinos kanios. Kur ia tarybinis humanizmas? Nors B.Gajauskas, mint autori tvirtinimu, gavo, ko nusipeln, ir liaudis pritar tam, kakodl teismo eiga, o vliau nuosprendis buvo slepiami nuo moni. Vienam i ms teko stebti teismo proces. Tik tai buvo visai nepanau teism. Rusai turi taikl od, apibdinti i komedij, vykusi u udar dur sudilie. Tiesa net neidrso parayti, kad B.Gajausk nuteis 15 met. Pasirodo, ir paskvili usakovai supranta, jog toks nuosprendis atitinkamai charakterizuoja ne vien teisj Razin Remiantis vienintelio liudininko Stavskio parodymais, B.Gajauskui buvo inkriminuojama prie kar ileista lenkika knyga Bolevizmas. Labai taikliais odiais B.Gajauskas atmet absurdik kaltinim: Tvirtinti, kad viena knyga galima silpninti toki valstyb, kaip TSRS, reikia tuo paiu ir diskredituoti j. Kokia valstyb, jei knyga gali j sugriauti?! O k tada galima bt nuveikti su deimia knyg? Tiesa spausdino A.Devis Autobiografijos itraukas. Kakodl js praleidote t viet (rusiko vertimo 81 p.), kur ji giriasi galjusi kaljime skaityti bet koki
296
literatr, net komunistin. A.Devis kaldama redagavo knyg apie JAV kaljimus ir politinius kalinius. Bet JAV nuo to nesugriuvo ir nesugrius. 1976 m. balandio 2 d. Tiesa ispausdino J.Griguleviiaus prisiminim iupsnel. Pasirodo, lenk okupacijos metais Vilniuje veik J.Basanaviiaus vardo biblioteka, turjusi keliasdeimt tkstani knyg, nemaa ir komunistins literatros. Bet Lenkija subyrjo ne nuo marksistini knyg. Kaune, Laisvs aljoje, nepriklausomybs metais veik Mokslo knygynas, kuriame laisvai pardavindavo stalinin, propagandin literatr. Ten buvo ir toks lamtas, kaip kakokio A.Bodajevo broira Kaip dirbantieji rinko caro dm ir kaip jie renka pagal didij Stalino konstitucij. Lietuv i pasaulio emlapio ibrauk irgi ne stalinin literatra. B.Gajauskas apkaltintas ir A.Solenicyno Gulago salyno vertimu lietuvi kalb. I esms ioje knygoje tepasakyta tai, k girdjome TSKP Generalinio sekretoriaus kalboje XX suvaiavime. B.Gajausko sudarytas lietuvi politkalini sraas ir archyvins mediagos rinkimas irgi nra joks nusikaltimas. B.Gajausko advokatas G.Gavronskis madaug tokiais odiais baig savo ginamj kalb: Kiekvienas nusikaltimas turi objektyvij ir subjektyvij pus. Jeigu vienos i j trksta, nra nusikaltimo sudties. Kaltintojams nepavyko rodyti subjektyviosios puss teisiamojo siekimo susilpninti Taryb valdi. Remdamasis tuo, gynjas pra teism kvalifikuoti teisiamojo veiksmus LTSR BK 199 straipsniu, numataniu bausm iki trej met. Skaitme Kapsuko Caro kaljimuose. tai kaip carinis prokuroras traktavo LSDP ir jos CK nar Kapsuk: LSDP tikslas su ginklu rankose sugriauti dabartin tvark () Pats teisiamasis mogus, visikai atsidavs revoliucijos darbui, nutrauks ry su legaliu gyvenimu. Kapsukui buvo inkriminuojamas LSDP laikrai: Darbininkas, Naujoji gadyn, Skardas, arija redagavimas, atsiaukim raymas ir platinimas. U tai Kapsuk nubaud 3 metus praleisti lengvo reimo kaljime Nesiruoiame carins jurisprudencijos lyginti su tarybine, taiau domu, koki bausm B.Gajauskui bt skyrs teisjas Razinas, turdamas prie j kalius, analogikus tiems, kuriais disponavo Kapsuko teisjas B.Bendoriaus ir P.Kaunecko straipsnio pabaiga padvelkia niria stalinizmo epocha. I ties kai kam labai jau nortsi sugrinti tuos viesiuosius laikus, kai mogui sudoroti pakakdavo keli valand. Bet tuti js grasinimai, bergdios pastangos apmeiti Bal Gajausk. Ne jums priklauso ateitis, ne js vardai pasiliks Lietuvos istorijoje. Kada nors lietuvi tauta pastatys paminklus ms dvasios milinams: Petrui Paulaiiui, Baliui Gajauskui ir kitiems. Ne jums! Gal btent i tiesa veria jus taip beatodairikai meiti ir meluoti. Mes tikime savo tautos ateitimi, nes Lietuva ir paiais juodiausiais savo istorijos metais iugd didvyrius, panaius Bal Gajausk. Niekas neprivers nutilti t, kurie yra pasiry aukotis u brangiausi turt laisv. Ir ioje kovoje visada vies
297
Balio Gajausko pavyzdys, kaip doro lietuvio, nepardavusio savo tvyns. Jis jau tapo lietuvi tautos kani simboliu. Ir mes lenkiame prie j savo galvas.
KUN. KAROLIS GARUCKAS, Ceikini klebonas, Lietuvos visuomenins Helsinkio grups narys, KUN. BRONIUS LAURINAVIIUS, Adutikio klebonas, Lietuvos visuomenins Helsinkio grups narys, vilnieiai: PETRAS CIDZIKAS, RIMAS MATULIS, JONAS PRATUSEVIIUS, JULIUS SASNAUSKAS, KSTUTIS SUBAIUS, VLADAS AKALYS, 1979 m. kovo 25 d. ANTANAS TERLECKAS, JONAS VOLUNGEVIIUS.
VAKARINS NAUJIENOS: [VILNIAUS MIESTO DIENRATIS] 1995 M. RUGPJIO 9 D. A.TERLECKAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. I TOMAS. 2 LEIDIMAS. VILNIUS, 2000 M.
Leidj pastaba. Laikas 1979 m. kelis kartus perskaitytas per Vakar radijo stotis.
KAS TIESON NEDTA ARBA KAIP VIESIAUSIJ NIKOLAJ KIRILOVII LIGOS PAGULD
Kada suserga brangus ir mylimas mogus, visi gimins, artimieji ir pastami domisi, rpinasi jo sveikata. Jei serga inomas krato mogus, jo sveikata domisi visas kratas, o ypatingais atvejais net ir biuleteniai kasdien skelbiami. inoma, yra ir iimi. Kada serga diktatoriai, gauleiteriai, kolonij gubernatoriai, itai slepiama, kad nedigaut pavergtieji ir engiamieji. Todl, pavyzdiui, mes ventai tikime, kad Suslovas niekada nesirgo, kaip niekada nesirgo ir brangusis patriarchas L.I.Brenevas. Juk panaaus pobdio biuleteni niekada nra buv. Vadinasi, nebuvo ir ligos. (O dl lietuvi tautos meils aniems, ypa gi Michailui Suslovui tie geradariai, reik manyt, niekada nra suabejoj) Bet va brangusis Nikolajus Kiriloviius Dybenko m ir susirgo Tikrai susirgo! Tik visuotinio lidesio nebuvo. Net apmaudu! O visa tai per aplaidum biuleteniais nepasirpino. Tiesa, jei kam i pavard neinoma, skubame praneti, kad tai antrasis lietuvikj kapesesinink sekretorius vietoj Rusij sugrinto Valerijaus Inokentjeviiaus Charazovo. Prie j irenkant, Dybenko itisas 24 val. praleido jau Lietuvoje. Nepaprasto, matyt, esama mogaus, jei per tok laik visi partijos plenumo dalyviai vienbalsiai suprato, jog tai ir yra ilgai iekomas kandidatas. Jau vien pavard rodo jo ypating meil Lietuvai. Tiesa, pikti lieuviai tvirtina, kad jis buvo paskirtas Maskvos valdyti Lietuv generalgubernatoriaus teismis. Bet mes skubame paneigti. Vis pirma, jis buvo irinktas demokratikai, t.y. madaug taip, kaip renkami kolchoz pirmininkai. O kad jis Lietuvoje nra ir gyvens, tai kiekgi 298
yra kolchoz pirminink, kurie iki irinkimo nra net mat t kolchoz. Tokie jau demokratijos principai. Ir reikia tik sveikinti toki praktik, nes tik ji galina postus uimti tiems asmenims, kurie teisingus Kremliaus interesus stato aukiau neteising, sakykim tiesiai, lietuvik. Taigi susidar nepatogi situacija. Serga Dybenko, o plaioji visuomen net neino. I to juk gali kilti vairios ivadls: girdi, specialiai nutylima, kad kakam diaugsmo nesuteikt. O kam galt kilti diaugsmas? Gal tiems, nuo kuri slepiama? iuo atveju nuo lietuvi tautos, visais laikais myljusios internacionalistus rus tautos pasiuntinius. Ta aminoji meil nekelia joki abejoni. Argi Lietuvoje yra pasakytas nors vienas blogas odis apie Kosciukos sukilimo smaugik Suvorov? Ikor visus nelaisv paimtus lietuvikosios tautins gvardijos sukillius, iud Varuvos priemiestyje, Prahoje, apie 30 tkst. sukilli ir taiki gyventoj, o jo vardu Vilniuje net gatv pavadinta. O tai lietuvikosios gvardijos vadui Jokbui Jasinskiui prieingai atsitiko. uvo tame myje nuo Suvorovo smaugj, bet dabar (ai teisingam tarybiniam poiriui) jo vardu vadinta viena gatv Vilniuje perkriktyta Cvirkos. Taigi triumfuoja teisingas tarybinis poiris Lietuvos istorij. Tegyvuoja internacionalistas Suvorovas, alin lykius Lietuvos ir kitokius nerusikus patriotus, kad ir t J.Jasinsk! Arba, sakysim, A.S.Pukinas eilmis lovino 1831 met sukilimo ugniauim, o jo snus pulkininkas Sergejus, pratsdamas aunias eimos tradicijas, pats dalyvavo malinant 1863 met sukilim. Ir k gi? Sutinkamai su tokiais nuopelnais, praau, Vilniuje ir paminklas Nikolajaus II iniciatyva Pukinui subudavotas (tiesa, lenkai nugriov, bet tarybiniai internacionalistai netruko atstatyti). O tai dvare Markuiuose net memorialinis muziejus rengtas, kad toks abiej Pukin internacionalizmas neinykt umartyje. Tiesa, apie Muravjovo veikl Lietuvoje sarmatlyvai tylima, bet juk pats ir kaltas. Net ir savo paties apskaiiavimais, smaugiant sukilim, auk skaiius nesiek n 9 tkst. Sprendiant i rezultat, nelabai plataus masto internacionalisto bta. Ir nesugebjo vykdyti didiosios internacionalistins uduoties surusinti Lietuv. Todl jam ir paminklai nestatomi. Ir teisingai! Nevykliai neverti paminkl, jie statomi tiems, kurie skmingai vykd istorin Rusijos misij. Va Suslovas pagarboje. Juk jam bevadovaujant daugiau kaip 200 tkst. lietuvi suprato, kad Sibiras yra j tvyn ir savanorikai buvo ten iveti. O kur dar apie 50 tkst. visiems laikams perauklt ia pat, Lietuvoje? Daug j irgi savanorikai guldavo prie ventori ir turgaviei, kaip liudininkai giliai humanikos Stalino ir Suslovo misijos Lietuvoje. O kur dar Suslovo tikinti savo tvynes palikti Krymo totoriai ir daug iaurs Kaukazo taut? Todl ir pagarba Suslovui atitinkama, ir kapesesinink politbiuro konklavoje jis uima ne paskutin viet. O Lietuv tai jau pastoviai efuoja maloningu savo dmesiu, nelyginant koks ventasis patronas, globjas. Ar tai nerodo ities pasiaukojamos lietuvi tautos meils aminajam Rusijos ir jos konkrei atstov internacionalizmui? Be abejo, rodo! 299
Todl tyljimas apie Nikolajaus Kiriloviiaus lig veria visus raudonuoti. (Iskiriant tuos, kurie raudoni; ie, inoma, jau negali parausti) Tai ir skubame biuletenio vietoje praneti apie Dybenkos ligas ir gydymus. Pilietinis budrumas neleidia nutylti, nes tuo tyljimu pasinaudos tie, kurie tvirtina, kad Dybenko ess Maskvos generalgubernatorius okupuotoje Lietuvoje. Juk Lietuva nra okupuota, o buvo ivaduota, 1939 metais Molotovui susitarus su Ribentropu, ir iandien yra nepriklausoma, sakykim, kad ir nuo Liuksemburgo. Nepriklausoma ji buvo ir iki 1940 met, bet nebuvo ivaduota. O tai ir leido Lietuvos valdiai neorganizuoti savanorik veim Sibir. O ir kaljimus buvo kiama kakaip be masto, tik u nusikaltimus. Ir apskritai lietuviai tuo metu buvo klaidingai tikinami, kad Lietuva esanti lietuvi tvyn. Taigi pargriov viesiausij Kirilovii liga. Kraujagysls m sabotuoti. O tokiame poste kraujagysls turi bti be priekait labai jau daug kraujo jomis prateks. Tam jo mylista ir paskirtas (atsipraau irinktas) tok post, kad kraujas nenustot tekjs, usikimus kokioms nors venoms. Paguld Kirilovii vasario mnes specligonin Vilniuje. Specligonin, kaip jau sako pats pavadinimas, yra ligonin specproletarams, t.y. tokiems proletarams, kurie i speckuklumo negali gulti paprastas ligonines. Egzistuoja vairi pakop specligonins, specparduotuvs, specvilos, specfondai ir daug specpaslaug. Kam visa tai? Naivus klausimas! Savaime suprantama, tam, kad geriau bt rpinamasi plaiosiomis liaudies masmis. Jeigu auktai pastatytieji partijos ir vyriausybs lienai (arba imkim net emesnius iki rajoninio masto galv ir pusgalvi) imt naudotis paprast ligonini, parduotuvi, poilsio nam paslaugomis, tai jie imt preki (ypa deficitini) u kelis ar keliolika (priklausomai nuo posto) statistini piliei. Analogikai ir su ligoninmis: specligoninje toks partlienas uims vienam mogui skirt palat, o paprastoje tekt pasinaudoti keli ar keliolikos ligoni vieta. Taigi visi specproletarai, gydydamiesi specligoninse, pirkdami specparduotuvse ir per specpaskirstym, palaisvina kelis kartus daugiau viet ligoninse, eilse prie prekystali. Reikia tik stebtis ir diaugtis partijos ir vyriausybs rpinimusi darbo monmis ir tuo apdairumu, su kuriuo ji taip pasiaukojaniai randa l vairioms specstaigoms. Specligoninje Kiriloviius m kepenimis negaluoti. O kadangi ir sirgdamas budrumo neprarado, tai nutar, kad specligoninje nepakankamai saugu gydytis, nes jei btent joje kepenimis susargdino, tai, ko gero, dar ir kojomis priek palyds. Ir taip vasario 13 dien (nepaisydamas prietar) teiksi Kiriloviius Vilniaus klinikin ligonin atsigulti, suteikti prof. Marcinkeviiui garb j gydyti. ia Kiriloviius jautsi kaip namie. Tuoj pat jam patutino 3 palat (ligoniai gali ir pasispausti), o 12-oje palatoje jaukiai sikr Kiriloviiaus gyvenimo draug. Nedelsiant jam prie lovos atved telefon, kad ir sirgdamas (koks pasiaukojantis rpestis!) kasdien galt susiskambinti su Lietuvos patronu Kremliuje Suslovu ir laikyti savo dybenkik rankel ant Lietuvos pulso. Dien nakt paruota operacin tik ir lauk, kad tai ims ir pablogs antrojo sekretoriaus bkl. Net sunkiausi ligoniai privalo susiprasti ir aukotis. Jeigu beoperuojant ligon, staiga ims ir pablo300
gs Dybenkos bkl? Ir ligoniai aukojosi. Savanorikai! J parodytas smoningumas, be abejo, prisids prie tolimesnio socsantvarkos suklestjimo Taryb Lietuvoje. Kai Dybenkos aplankyti atskubjo pats SSRS sveikatos apsaugos ministras Petrovskis su svita ir pasil vaiuoti Maskv, antrasis sekretorius kuo greiiausiai atsisak. Ir teisingai! Kam perkrauti Rusij, tegu litovcai stengiasi. Be to, ia ir smagiau. Kremliuje bason nusilengvinimui atne sanitar, o ia tokia laim nusiypsojo vienam geriausi respublikos chirurg M. Kas, kad Rusijos carams naktipuodius neiojo paprasti liokajai. Nikolajus Kiriloviius ne eksploatatorius, jam paprast mogel varinti sitikinimai neleidia. Tegu neioja diplomuotas chirurgas vis palengvs liaudies dalia. Tiesa, buvo ir dar viena ideologinio pobdio prieastis: nuo lietuviko maisto Kiriloviiui vidurius mekos liga simet. Parvaiuok dabar Maskvon gydytis, tuoj koks konkurentas paki koj: m ir apsi Sunkum mat isigando. Cha, cha! Dybenko sunkum nebijo! Lietuvoje istorin Rusijos misij vykdys za siebia i za togo parnia. Tuo metu, kai Kiriloviius skmingai pasinaudojo kvalifikuotai atnetu basonu, palatos duris pravr Petras Petroviius Grikeviius. S oblegenijem vas, Nikolaj Rylovi! Taiau ir nuolankus pasisveikinimas tokio diugaus vykio proga nepatais ligonio nuotaikos. Ir kai netrukus Petras Petroviius, beluostydamas aprasojusi kakt, apleido palat, buvo galima tvirtai pasakyti, kas ia yra tikrasis eimininkas. Kaip besistengt litovcas, jis niekada nebus pakankamai patikimas vykdyti didingus asimiliacijos udavinius. Dabar skubame nudiuginti lietuvius, kad Nikolajus Kiriloviius Dybenko, antrasis (ir tikrasis) lietuvikj kapesesinink sekretorius, Suslovo idj vykdytojas ir tsjas, skmingai pasigyd ne spec. ligonini sskaita. Ir tai leis jam visas jgas skirti ilgaams lietuvi svajons gyvendinimui visikam susiliejimui su rus tauta. Nuo iol asimiliacijos reikalas bus skmingai spartinamas.
IUGDOVAS
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. BIRELIS, NR. 1.
Leidj pastaba. io paskvilio autorius Vladas akalys.
KODL NIEKINAMA LIETUVI TAUTOS PRAEITIS

ATVIRAS LAIKAS LDK VYTAUTO VAINIKAVIMO DIEN
Jurbarke, erniachovskio ir Gagarino gatvi sankryoje, dunkso nykus parkas, kakada vadinsis Didiojo Lietuvos kunigaikio Vytauto vardu. Ugotas medi, sudarkytas ir apleistas stovi jame ir paties Vytauto paminklas. Tik senesni mons su pagarba dar tebeprisimena i viet. Miesto administracija yra linkusi 301
apskritai neminti Vytauto vardo. Apkerpjs ir apsamanojs paminklas kai kam kelia lides, o kai kam pikt apmaud, kad tai dl kakieno politinio budrumo stokos liko nelikviduotas is buruazinis palikimas. Bet gali atsitikti, kad vien gra ryt pabud jurbarkieiai Vytauto park ras tui... Paskui seks pasak, kad paminklas pats sugriuvo arba buvo demontuotas dl svarbi prieasi. Juk tarybin administracija turi puiki paminkl griovimo patirt ir nestokoja nei fantazijos, nei iradingumo. Tokioje vietoje norom nenorom prisimeni Maskvoje ir Leningrade visur demonstruojam pagarb imperialistins Rusijos stabams. Stalinas, viena ranka griaudamas Lietuvos paminklus, kita ranka 1947 metais Maskvoje surent diding monument miesto krjui kunigaikiui Dolgorukiui. Leningrade nesunaikintas n vienas car paminklas. Kasmet jie perdaomi, atnaujinami, papuoiami u valdikus pinigus pirkt gli puoktmis. Tiesa, norodovolc koriko Aleksandro II paminklo nesiryo palikti aiktje j pagarbiai perkl muziej. Leningrade isaugotas ir rpestingai priirimas Petro I namelis, o cerkvse jo vardini proga net pamaldos organizuojamos. Ant daugelio pastat tebesipuikuoja monogramos su dvigalviu ereliu, imtmeiais smaugusiu Rusijos pavergtas tautas. domu, kad Lietuvoje analogika pagarba savo tvyns praeiiai ne tik neskatinama, bet prieingai baudiama. tai 1973 m. gegus 13 d. Perlojoje devyni VU studentai suman padti gli prie Vytauto paminklo. Vien tik u tai trys i j ekonomistai Eugenijus Banys, Remigijus Kajeckas ir Pranas Grigas buvo paalinti i universiteto ir iveti rekrtus. Studentai dar mgin iekoti utarimo LKP CK, taiau jiems atsak: Utenka jau ir to, kad padjote gli prie to feodalo ir grobiko Vytauto paminklo. Tai nesuderinama nei su tarybinio mogaus, nei su komjaunuolio principingumu ir patriotikumu. i met balandio 10 d. Ceikiniuose laidojant kun. Karol Garuck, Vidukls klebonas kun. Alfonsas Svarinskas kalbjo apie nepagarb Lietuvos praeiiai, kaip kontrast ikeldamas visaip lovinamus Rusijos kunigaikius ir carus. Pamokslininkas apsistojo ties Aleksandru Nevskiu. Apie feodal raomos knygos, statomi kino filmai. Viena Maskvos metro stotis papuota 7 metr aukio mozaika, vaizduojania kunigaikt Nevsk ant irgo su vliava rankose. Pavelkime istorijon. Gal i ties Rusijos feodal nuopelnai didesni negu lietuvi? Pskovo kunigaiktis Aleksandras gavo Nevskio vard u tai, kad jo vadovaujama kariuomen 1242 metais ant iudo eero nukov 20 Livonijos ordino broli. Vliau staiatiki banyia paskelb j ventuoju. Kas suskaiiuos, kiek cerkvi ir koplyi buvo pastatyta jo garbei! Net savo Vilniuje turime toki cerkv, ia perkelt i Petrapilio 1898 metais. Dar anksiau, 1863 metais, dabartinje erniachovskio aiktje generalgubernatoriaus Muravjovo iniciatyva buvo pastatyta Aleksandro Nevskio koplyia, skirta uvusiems 1863 met sukilimo malintojams laidoti (beje, i koplyi sugriov bolevikai 1919 metais, pirm kart okupav Vilni).
302
Palyginkime Vytauto vaidmen istorijoje, jo nuopelnus tiek Lietuvai, tiek ir Rusijai. Kai Rusija, susiskaldiusi daugel smulki kunigaiktysi, vilko sunk ir eminant totori jung, Lietuva buvo centralizuota galinga Europos valstyb tiek savo plotu (apie 850 tkst. km), tiek ir kariniu potencialu. Kunigaikiai Algirdas ir Vytautas iplt Lietuvos ribas nuo Baltijos iki Juodosios jros. Lietuvai tada priklaus Smolenskas, Minskas, Kijevas, Miazma, Okos emupio ems. Jos takos sferose buvo taip pat Pskovas ir Novgorodas, Krymas. LDK Algirdas sureng tris karo ygius prie Maskv (1368, 1370 ir 1372 metais), du kartus buvo ums ir sudegins miest, iskyrus tik Kremli. Tuo tarpu Lietuvos sostin Vilnius pirm kart prie (rus) buvo uimta tik 1655 metais. Lietuvos kunigaikiai laimjo kelias deimtis daug didesns svarbos mi nei iudo eero kautyns. Durbs myje 1260 metais lietuviai nukov 150 ordino broli, t.y. septynis kartus daugiau negu Aleksandro Nevskio vadovaujama kariuomen. Durbs myje lietuvi kariuomenei vadovavo kunigaiktis Treniota, taiau vidurini mokykl vadovliuose tas vardas n karto nepamintas. Taip pat smoningai Lietuvoje buvo nutyltos ir i kautyni 700-osios metins. Per 250 met (11851335) Lietuva buvo pagrindin jga, kovojusi su vokiei ordinu. Ordino kovos su Novgorodo, Pskovo respublikomis buvo trumpalaiks. Be to, garsiajame Sauls myje, kur uvo 48 ordino broliai, Pskovo kariuomen kovojo kaip vokiei sjunginink. Dr. A.Kuinsko tvirtinimu, Ordino ir rus kariai Lietuvos atvilgiu buvo tam tikrame santykyje (A.Kuinskas, Kstutis, Kaunas, 1938, p. 153). O lietuvi kovoj su ordinu rus pagalba buvo naudojama gana retai (Ten pat, p. 20). Lietuva viena atrm Ordino ir Aukso ordos puolimus, kovojo su rusais ir lenkais. 1376 metais Kstutis su savo kariuomene nuygiavo beveik iki Krokuvos. Tik 1327 metais vyko pirmas lenk susidrimas su kryiuoiais. Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, kovodamas prie Lietuv, bendradarbiavo su Ordinu. Tiesiogiai kar su Ordinu Lenkija sitrauk tik algirio mio ivakarse. Tuo tarpu vien Algirdo ir Kstuio laikais (13451372 metais) Prsijos ir Livonijos ordinai vykd 96 ygius Lietuv. Istorijos moksl daktaro B.Dundulio tvirtinimu, agresij Pabaltij vykd i esms beveik visa feodalin katalikikoji Europa (B.Dundulis, Lietuvi kova dl emaitijos ir Unemuns, Vilnius, 1960, p. 29). Ir pats ordinas tuo metu buvo viena stipriausi feodalini valstybi Vakar Europoje (Maoji lietuvikoji tarybin enciklopedija, t. I, p. 42). Istorijos moksl kandidatas R.Batra rao, kad lietuviai tiesiogiai talkininkavo rusams, ginant j emes nuo vokiei. 1323, 1342 ir kitais metais Lietuvos jgos padjo atremti Ordino puolimus ias rus emes (Novgorod ir Pskov ms pastaba). 1349 metais, gindamas Izborsk nuo vokiei, uvo lietuvi kunigaiktis J.Vytautaitis (V.Batra, Miai su kryiuoiais, Mokslas ir gyvenimas, 1967, Nr. 4, p. 24). 1307 metais Vytenis imu i Polocko vokieius ir prijung j prie Lietuvos (A.Kuinskas, min. veikalas, p. 20).
303
Daugelis lietuvi politik ir karvedi suvaidino svarb vaidmen Rusijos istorijoje. Pvz., kunigaiktis Daumantas, 1263 metais pabgs Pskov, apsikriktijo ir ved Aleksandro Nevskio ank, o vliau buvo irinktas Pskovo kunigaikiu. Jo vadovaujami pskovieiai daug kart sumu Livonijos ordino riterius, mginusius uimti miest. U tai Daumantas buvo paskelbtas staiatiki ventuoju. 1342 metais Algirdas drauge su Kstuiu ir su savo vyresniuoju snumi Andriumi atvyko Pskovo em ir privert Livonijos ordino kariuomen pasitraukti nuo Izborsko. Andrius kur laik buvo Pskovo, o vliau Polocko kunigaiktis. R.Batra reziumuoja: Lietuvos valstyb, pustreio amiaus atkakliai kariavusi, bendroje taut kovoje suvaidino svarbiausi vaidmen, atremiant Vakar Europos feodal, kuri smogiamasis brys buvo Kryiuoi ordinas, verimsi Pabaltij ir Ryt Europ. (R.Batra, min. str., p. 26). O Vakar Europ Lietuva gelbjo nuo mongol-totori antpldio. Keletas fakt. Jau 12381242 metais vyko pirmieji lietuvi susidrimai su totoriais. 1269 metais kryiuoiai su Aukso orda sudar sjung prie Lietuv. Lietuvos kariuomens smgiai silpnino mongol-totori galyb ir sudar slygas Rusijai isivaduoti. 1380 metais Kulikovo kautynse Maskvos pusje dalyvavo daug lietuvi karo vad. Andrius Algirdaitis vadovavo deiniajam kariuomens sparnui. 1382 metais Dimitrijui pasitraukus i Maskvos, jos gynybai nuo Tochtamio kariuomens vadovavo Lietuvos kunigaiktis Ostjus, kuris uvo prie Kremliaus vart. 1404 metais Egidjaus totoriams upuolus Vladimir, miest gyn vitrigailos kariai. F.Engelsas ra: Tuo metu, kai Didioji Rusija pateko mongol jung, Baltarusija ir Maoji Rusija rado apsaug nuo azijietiko antpldio, prisijungdama prie vadinamosios Lietuvos kunigaiktysts. Istorijos moksl daktaras J.Jurginis tokiais odiais apibdina ms tvyns vaidmen: Lietuva suvaidino progresyv vaidmen. Ji sujung daugelio taut materialines ir karines jgas bendrai grsmei atremti (J.Jurginis, Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, Mokslas ir gyvenimas, 1968, Nr. 4, p. 27). Sugrkime prie kunigaikio Vytauto Didiojo. Bene didiausias Vytauto nuopelnas yra jo strateginis indlis algirio kautynse. B.Dundulis paymi: algiryje sulugo Teuton ordino siekimas sukurti didel vokiei valstyb rytiniame Pabaltijyje ir utikrinti vokieiams viepatavim Ryt Europoje. algiryje Teuton ordino kariniam ir politiniam prestiui buvo suduotas naikinantis smgis, nuo kurio jis pilnutinai jau neatsigavo. Kartu reikia pasakyti, kad i pergal nepaprastai ikl Lietuvos ir Lenkijos presti ir j tarptautin reikm (B.Dundulis, Lietuvi kova dl emaitijos ir Unemuns, p. 6970). Istorijos moksl kandidatas M.Juas tvirtina, kad algirio mis buvo tarptautins reikms vykis. Konstanco banytiniame susirinkime buvo pareikta, kad tokio didelio valstybs sutriukinimo tais laikais negirdta visame pasaulyje (...). Jis tapo didvyriku pavyzdiu ir slav tautoms, kovojusioms u savo laisv (...). Tik jo
304
dka ryt tautos isigelbjo nuo vokiko pavergimo (Lietuvi karas su kryiuoiais, Vilnius, 1964, p. 272273). Labai teigiam Vytauto charakteristik pareikia rus istorikas J.Lappo: Ir ta savo tolerancija Vytautas rykiai skiriasi nuo vis Europos monarch, savo aminink. Tuo metu, kai Vakar Europoje liepsnojo lauai, kur buvo deginami eretikai, idrs kitaip irti ir kitaip mstyti vairiais tikybos klausimais, Vytautas savo valstybje leidia laisvai tikti visiems gyventojams. Ir vairi tikyb krikionims, ir ydams, ir Mahometams, ir pagonims (...). Vytautas savo aikiu stipriu protu suprato tokios tolerancijos btinum ir reikm valstybs gyvenimui, nors bendrai visuomens tas dalykas buvo pripaintas tik po ilg imtmei (Lappo, Istorin Vytauto reikm, Praeitis, 1933, p. 52). O k Vytautas dav Lietuvai? Lietuvai Vytautas paliko savo statymus, ir valstybs veikjai jo jo mokykl. Jie iaugo ir subrendo Vytauto ikeltos Didiosios Lietuvos Kunigaiktysts savarankikumo idjos maitinami (...) Vytautas pagaliau paliko Lietuvai ir savo garsj vard, o tas vardas buvo jau itisa programa (Ten pat, p. 6870). Mes savo ruotu priduriame, kad Vytauto ipuoseltos NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS idjos ir iandien kvepia ms taut, teikia jai dvasins stiprybs. Neapykanta Lietuvos praeiiai buvo pademonstruota tuoj po Lietuvos traukimo TSRS. Jau 1940 met liepos 25 dien Kauno universitetui buvo atimtas Vytauto Didiojo vardas. Net vokieiai nedrso taip pasielgti, nors jie niekada neumiro algirio. Bet, pasirodo, komunistai ne visada buvo tokie principingi lietuvikj grobik-feodal atvilgiu. Prasidjus karui, Maskv pabg tarybiniai aktyvistai staiga puol liaupsinti Lietuvos kunigaiki galyb, idealizuoti feodalin praeit. Patriotizmu netiktai suibjo K.Korsako kryba (pvz., jo publicistikos rinkinys Prie aminj prie, antologija Aminoji neapykanta ir kt.). O tai 1944 met pavasar Zimano, Nikitino ir Afonovo vadovaujama partizan brigada gavo DLK Vytauto vard. Stalinas mokjo komunistin principingum pakreipti sau palankia linkme... Taiau karui dar nesibaigus vyko toks pat staigus propagandinis persiorientavimas. Suiups pergal savo nagus, Stalinas atsisak Lietuvos kunigaiki pagalbos. Mat, ivijus okupantus, patriotins nuotaikos atsisuko prie j pat, sukeldavo jau ne antivokikas, o antitarybines aistras. Stalinas paskelb kov Lietuvos kunigaikiams, bet kokiai buruazinei ar feodalinei Lietuvoa praeiiai. Kaip ugningas raginimas kryiaus yg nuskambjo A.Sniekaus kalba i LKP(b) CK VII plenumo tribnos: Daugelyje Lietuvos miest tebestovi Lietuvos laikais pastatyti paminklai, kurie neturi nieko bendro su lietuvi tautos istorija ir kultra (...). Lietuvos KP (b) CK agitacijos ir propagandos skyrius turi artimiausiu metu paruoti buruazins praeities paminkl paalinimo plan (r. Vykdyti VKP (b) nutarimus, Komunistas, 1945, Nr. 1).
305
Na, ir prasidjo alinimas: Pirmasis klaidas taisyti griebsi pats Trak partizan brigados kriktatvis Zimanas. Kiti puol kapoti kryius, versti koplytstulpius. Aukiausi budrumo laipsn pasiek tuometinis Kauno karo muziejaus direktorius J. Apuokas-Maksimaviius. Besiautdamas jis metalo lauui atidav netgi bolevikin tank, kur Lietuvos kariuomen 1919 metais mio lauke buvo atmusi i Raudonosios armijos. 1946 metais i Kauno universiteto antr kart buvo atimtas Vytauto Didiojo vardas. iandien sunku suskaiiuoti, kiek kultros vertybi buvo sunaikinta to barbariko siautjimo metais, sunku apsakyti, kokia ala tuo buvo padaryta ms tautai. Ir dar tragikiau, kai aplinkui matai iojinias stalinizmo aizdas. O juk bt galima bent iorikai jas umaskuoti. Prisiminkime vl Jurbarke stovint Vytauto paminkl. Nuo sunaikinimo j turbt igelbjo autoriaus Vinco Grybo vardas. Apdau paminkle ikaltus Gedimino stulpus, nupl lent, sugriov tvorel, Stalino sakalai paliko j sunykimui. Kiekvienas, nuvyks Jurbark, gali sitikinti apgailtina paminklo bkle. O juk is V.Grybo krinys trauktas LTSR dails paminkl sra (Nr. 999). Neutenka tik inventorizuoti btina laiku ukirsti keli paminklo sunykimui. Spaudoje nuolat minimas partijos ir vyriausybs rpestis praeities kultros vertybi isaugojimu. tai, pavyzdiui, neseniai ileistoje .Kudabos knygelje Jei i Vilniaus keliausi (p. 84) pamintas Perlojoje tarybiniais metais restauruotas kunigaikio Vytauto paminklas (jo autorius Petras Tarabilda). Tiesa, savo laiku ir is paminklas buvo planuojamas sunaikinti. Norta j susprogdinti, taiau kakam ov galv, kad gali nukentti miestelio pastatai. Tuomet umet lyn ir band su traktoriumi nuversti. Paminklas aptrupjo, bet nepasidav. Pasirodo, jo statytojai buvo tiek valgs, kad jo viduje betonavo du geleinkelio bgius... Nieko nepe, buruazins ideologijos naikintojai turjo pasialinti. Vliau, pasikeitus aplinkybms, paminklo griovimo yms buvo umaskuotos. Kodl taip nepasielgus su Vytauto paminklu Jurbarke? Juk artja Vytauto mirties 550-osios metins. Aiku, kai kam gal ir labai nemalonus Lietuvos galybs prisiminimas kuris vis gyvenim prats tik niekinti savo taut, tas jau netaps patriotu. Taiau propagandiniai sumetimai veria ir juos taikstytis. tai Kaune, Rotus aiktje, prie kelerius metus pastatytas paminklas Maironiui, Vilniuje restauruota v. Jono banyia, joje bus mrytos paminklins lentos Sirvydui ir Daukantui. Bet apsilankius Jurbarke, Vytauto parke, norom nenorom perali mintis, kad paminkl statymo politika nuo Jekaterinos laik nelabai pasikeit...
KUN. ALGIRDAS MOCIUS, KUN. VILRGILIJUS JAUGELIS, MEISLOVAS JUREVIIUS, LEONAS LAURINSKAS, JADVYGA PETKEVIIEN, JONAS PETKEVIIUS, ZIGMAS IRVINSKAS, ARVYDAS EKANAVIIUS, VYTAUTAS BASTYS, HENRIKAS SAMBORA, ONA POKIEN, ANDRIUS TUKUS, GENUT AKALIEN, KSTUTIS SUBAIUS, JULIUS SASNAUSKAS, LIUTAURAS KAZAKEVIIUS, ROMUALDAS TRACHIMAS,
306
ALGIRDAS STATKEVIIUS, ANTANAS TERLECKAS, VLADAS AKALYS, JONAS PRATUSEVIIUS, PETRAS CIDZIKAS, JONAS VOLUNGEVIIUS, VYTAUTAS BOGUIS, LEONORA SASNAUSKAIT. VilniusJurbarkas, 1979 m. rugsjo 8 d. Leidj pastabos. Laik pirm kart ispausdino Vytis 1980 m. Nr. 4. Taip pat publikuotas Auros 1980 m. Nr. 20. Jis buvo skaitytas per usienio radij. Laiko autoriai Julius Sasnauskas ir Antanas Terleckas. Kai Vyio nelegaliame leidinyje pasirod is laikas, abu jo autoriai kaljo KGB vidaus kaljime Vilniuje. Straipsn perspausdino Vakarins naujienos 1995 m. vasario 7 d. Laikas publikuotas ir A.Terlecko knygoje odiu bei plunksna u ties ir laisv (II tomas, Vilnius, 1999, p. 4350).
LIETUVOS KP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI NIKOLAJUI KIRILOVIIUI DYBENKO

Nuoraai: 1. Lietuvos TSR prokurorui 2. Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministrui 3. Tiesos redaktoriui A.Lauriniukui
PAREIKIMAS Bdamas sitikins, kad tik Js Lietuvoje tikrai turite reali valdi, manau, kreipiuosi tinkamu adresu. A, Statkeviius Algirdas, Jono s., gimiau 1923 m. balandio 1 d. Pusderi kaime, Sintaut valsiuje, aki apskrityje, vidutini kinink eimoje. Mano tvas, dirbdamas Pensilvanijos akmens anglies kasyklose, susitaup pinig ir nusipirko 37 ha kel. Tuo metu Kauno universitetas buvo udarytas (bene tik Lenkijos ir Lietuvos auktosioms mokykloms u tautin pasiprieinim buvo taikoma tokia bausm). Taiau vienintelis medicinos fakultetas tebeveik technini mokykl priedanga (Hitleris buvo kvailesnis u Stalin, todl lietuviams pasisekdavo j apmulkinti). iame pogrindiniame medicinos fakultete laisvu klausytoju ir baigiau pirm kurs. 1944 m. balandio mnes mane kreipsi auktas Lietuvos karininkas. Jis aikino, kad Lietuvos prieas numeris pirmas esanti Taryb Sjunga, kuri, okupavusi Lietuv, iudiusi imtus jos inteligent, o 36 tkst. niekuo nekalt Lietuvos gyventoj iveusi vergijai Sibir. Ne draugas mums ir Vokietija, aikino jis, taiau mes, lietuviai, privalome inaudoti Vokietijos ir Rusijos prietaravimus. Politikai blaiviai galvojantys vokieiai nuudys Hitler, susitars su Vakar santarvininkais ir visas jgas nukreips 307
prie raudonj armij, siekiani uvaldyti vis Europ. i prog mes privalome inaudoti Lietuvos Nepriklausomybs atstatymui. Vokieiai verbuoja Lietuvos jaunim diversant mokyklas. Apmok siunia raudonosios armijos unugar. Ms pareiga panaudoti vokikus ginklus Lietuvos naudai. I pokalbio supratau, kad karininkui gerai inomos mano antihitlerikos nuotaikos. Mano brolis Vytautas studijavo Kauno elektrotechnikos fakultete. Pastarj udarius, jis buvo paauktas vokiei kariuomen. Atsisak. U tai j udar Kauno kaljim. (Beje, Stalinas u tokius nusikaltimus ms jaunim daniausiai vietoj suaudydavo...) Taiau vokieiai, stokodami kareivi, apreng brol Vermachto uniforma, bruko ginkl. Bet brolis vis tiek pabgo ir slapstsi. O kad a nesimpatizavau Stalinui, karininkui buvo savaime suprantama. Niekada lietuvi tauta nesimpatizavo iam tironui. Po 1941 m. birelio trmim visi mes degme didiausia neapykanta, kuri prasiver masiniu lietuvi tautos sukilimu birelio 23 d. Todl nesunkiai pavyko tikinti mane vykti Vokietij ir ginklu kovoti u Lietuvos laisv. Vokietijoje radau daug bendramini. Didiausias smgis mums buvo inia, kad grafo von taufenbergo padta mina 1944 m. liepos 20 d. neumu Hitlerio. Prie vykdami Lietuv, prisiekme su draugais nevykdyti vokiei kariuomens vadovybs uduoi. Lietuv lktuvu mus permet 1944 m. spalio 23 d. Paslps paraiut, radijo sistuv ir ginkl, tuojau pat atvykau Kauno Vytauto Didiojo universitet ir spalio pabaigoje tapau medicinos fakulteto II kurso studentu. Nuvyks tvikn, suinojau, kad besitraukdami vokieiai mano brol Vytaut sum ir suaud. Nors su partizaniniu pogrindiu ryi nepalaikiau, taiau 1947 m. pavasar pastebjau, kad esu sekamas. Persikliau mokytis Vilniaus universitet. Spalio veni ivakarse ekistai atjo Universitet mans suimti. Pavyko pabgti. Apie ketverius metus Vaicekausko Vytauto pavarde dirbau ambulatorijos vedju Bir, Jonikio, Kurn, Rokikio, iluts rajonuose bei Kamaj gimdymo namuose. 1949 m. birelio 22 d. Vainuto miestelyje saugumieiai mane sum. Pabaltijo pasienio saugumo karinis tribunolas nuteis mane 25 metams lagerio ir 5 metams gyvenimo be teisi u tai, kad atvykau Lietuv diversantinei veiklai. Nesvarbu, kad nevykdiau n vienos uduoties. Penkerius su puse met kaljau Kemerovo ir Irkutsko srityje Osetrovo miestelyje ant Lenos kranto. XX partijos suvaiavime N.S.Chruiovas pasakojo, kaip Stalinas ud savuosius komunistus. O kaip jis elgsi su mumis, kiekvienas, kas turi galimyb, gali suinoti, paskaits A. Solenicyno knyg Gulago slygas. Pats nieko nepasakosiu, tik pridursiu, kad stalininis teroras buvo geresnis mano mokytojas, negu marksizmo-leninizmo klasik veikalai... 1956 m. paleistas i konclagerio, atvykau Vilni tsti prie 9 metus nutraukt medicinos studij. 1958 met birelyje gavau gydytojo diplom. Pats pasipraiau sisti mane dirbti kaim. Norjau nors kiek palengvinti sunki kolkieio dali. Mane paskyr Rumiki ambulatorijos vedju. Dirbau, stebjau tarybin gyveni308
m ir msiau. joki politin veikl nelindau. Taiau nepatikau dabartiniam ems kio ministro pavaduotojui S.Juozapaviiui, dirbusiam tuo metu Previenos kolkio pirmininku. Jis, rus diversantas, negaljo viename kaime gyventi su manimi, vokiei diversantu. Nepavyko jo tikinti, kad mano gyvenimas buvo paaukotas Lietuvos nepriklausomybs atstatymo kovai, o jo itikimas tarnavimas didiajam lietuvi tautos budeliui ir nepriklausomybs pasmaugjui Stalinui. Buvau priverstas grti Vilniun. Apie pusantr met dirbau Valgykl tresto sanitariniu gydytoju. Vliau 9 metus Finans ministerijos Vyriausios valstybinio draudimo valdybos vyr. gydytoju. Man buvo prieinama mediaga apie lietuvi tautos skandinim alkoholyje ir kit socialini tyrim rezultatus. Viskas kl sunkias mintis. Bdamas vienias, usidars, savo mintis idsiau raomoje knygoje. Ji vadinosi Visuomens gyvenimo abcl arba bendramogikumo manifestas. 1969 m. vasaros atostog metu mainle pats j atspausdinau. Tuo metu vyturyje (1969 m. lapkriio mn.) buvo paskelbtas ir mano straipsnis K pasirinksime: kultr ar alkohol? 1970 m. gegus 11 d. saugumieiai mane vl sum. Mnes tard ypatingai svarbi byl vyr. tardytojas papulkininkis Budrys. Jis tikino, kad jei mane pripaint psichiniu ligoniu, tai laisv ieiiau po pusmeio ar met. Prieingu atveju mans laukia ilgi kaljimo, lagerio ir tremties metai bei viso asmeninio turto konfiskavimas. Lukiki kaljimo psichiatriniame skyriuje viepatavo nuomon, kad protingiausia ieitis vaidinti psichikai nesveik. Greit paraiau Respublikos Prokurorui tokio turinio laik: Esu filosofas tokio dydio, kaip Darvinas biologijoje, kaip Einteinas fizikoje... Tokius mones antipasauliai retai siunia em... u mano parayt knyg tikrumoje priklauso Nobelio premija, o ne kankinimai kaljim kamerose... Psichiatrins ekspertizs skyriaus vedja neslp savo diaugsmo... Greit buvau pripaintas sergs sunkia izofrenijos forma. Po to LTSR Aukiausioji Taryba pripaino mane nepakaltinamu ir pasiunt spec. gydymui. Apie 9 mn. buvau gydomas Lukiki kaljimo rsyje, o po to nuo 1971 m. balandio 13 d. ligoninje Vasaros gatvje. Iki 1971 m. rugsjo vidurio po ilg vaikiojim iekant darbo, gal gale Vilniaus greitosios pagalbos stotyje man atsirado vieta. Dirbu ten jau devinti metai gydytoju psichiatru. Laisvo laiko turiu daugiau negu kiti. Daug skaitau. Ketverius metus lankiau dorovins etikos mokykl, veikiani prie Politinio vietimo nam. gausi Lietuvos pogrindio spaud neparaiau n vieno straipsnio, nepasiraiau n vieno protesto prie Js valdios savival (atleiskite u per veln posak!) Lietuvoje. A neatsakiau KGB ir LKP CK prie mane nukreipt melo ir meito vaj. vairs melagiai i mint staig perskait gal tkstanius paskait, nukreipt prie mane ir prie judjim u mogaus teises Lietuvoje. Paskaitose labai danai iliustracijos dlei linksniuojama mano pavard. Tikslas: irkite, vokiei agentas iprotjo, o paskui m rayti antitarybines knygas! Net mano mona vidurinse mokyklose du kartus buvo priversta klausytis paskait, kuriose vieai buvo dergiamas mano vardas! 309
Turdamas laisvo laiko, paraiau knyg Sofiokratija ir geodoroviniai jos pagrindai. Ji buvo adresuota LTSR MA prezidentui. Taiau vasarosrudens metu man j pavog pliae. Maniau, kad ji jau visai uvo. Taiau . m. spalio 3 d. i saugumo papulkininkio J. Kalakausko suinojau, kad minta knyga yra Eros aparatu padauginta ir kakieno platinama. Manau, kad nauj mano persekiojim bang iauk ne knyga, o mano paraas po kreipimusi TSRS Vyriausyb, SNO ir daugel kit pasaulio Vyriausybi 40-j MolotovoRibentropo metini proga, kur pasira 45 pabaltijieiai ir 11 maskviei, tarp j ir akademikas A.Sacharovas. Pastebjau, kad saugumo papulkinink Kalakausk daugiausia domino, kokiu bdu ir kieno iniciatyva buvo surinkta tiek daug para po mintu kreipimusi. Mano manymu, u tai norima sudaryti byl A.Terleckui. Jeigu tikrai io kreipimosi iniciatoriumi buvo A.Terleckas, a teikiu jam didel pagarb. Ir js turtumte bti jam dkingi. Juk Stalinas, susitardamas su Hitleriu, utrauk Taryb Sjungai sunkiai nuplaunam gd. Kartu socialistinei bei komunistinei ideologijai. Btina kuo greiiau j nuplauti vieai paskelbti slaptuosius MolotovoRibentropo pakto dokumentus protokolus, vieai juos pasmerkti ir likviduoti io pakto pasekmes ivesti i Lietuvos, Latvijos bei Estijos svetim kariuomen. Carins Rusijos imperatorius Aleksandras II 1867 m. u 7,5 mln. doleri pardav JAV Aliask. 1941 m. sausio 10 d. sutartimi u t pai 7,5 mln. doleri sum Stalinas isiderjo i Hitlerio Lietuvos teritorij Vakarus nuo eups. Argi ne laikas vieai pasmerkti ir pinigin dviej tiron sandr? 1979 m. spalio 3 d. tardymo metu papulkininkis Kalakauskas pareik, kad mano 1979 m. paraytj knyg Sofiokratija... perduos ekspertizei MA (ar kur kitur) ir tikisi, kad bus konstatuota meiimo prie socializm bei komunizm element. Be to, pareik jis, js pairos tebra tos paios, kaip ir prie 10 met, tiktai iek tiek umaskuotai pateiktos. O ivis, ar mano pairos per t laikotarp galjo pasikeisti? Juk bendroji padtis TSRS liko ta pati iki iol nelikviduotos MolotovoRibentropo pakto pasekms. 1979-ji metai yra paskelbti Tarptautiniais vaiko metais. Didiausias Lietuvos vaik prieas iandien yra alkoholis. Nepriklausomoje Lietuvoje veik Blaivybs draugija. Todl per metus vidutinikai vienas mogus igerdavo 2,5 l degtins. StalinoHitlerio pakto pasekm vykdytos specpriemons nutrauk blaivinink kov u tautos dorybingum. Kad ir kaip keista, bet hitlerininkai okupantai leido atgaivinti Blaivybs draugijos veikl. 1944 m. Stalinas vl udraud. iandien lietuvis igeria deimteriopai daugiau negu Nepriklausomybs metais madaug po 5 litrus kasmet. Klaipdos propagandisto Martinkaus tvirtinimu, 1978 m. Klaipdos gyventojai igr po 40(!) l degtins. Katastrofikos ir pasibaistinos yra girtuokliavimo pasekms. Gimsta didelis procentas maaproi vaik. 1950 m. veik tik 5 pagalbins mokyklos protikai atsilikusiems vaikams, o 197980 m. m. jau veikia apie 50 toki mokykl su beveik 11 tkst. mokini. Lietuvos TSR Centrins statistikos valdybos virininko Lengve310
nio duomenimis, debil vaik skaiius nuo 1950 m. iaugo daugiau kaip 12 kart. Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto direktorius apskaiiavo, kad 87% pagalbini mokykl mokini tvai yra alkoholikai. 1979 m. spalio 5 d. saugumo darbuotojai padar krat pas mano kaimyn R.aikausk ir rado mano pareikim juodrat, skirt Tarptautiniams vaiko metams paminti. Bdamas ivargs, nesuspjau parinkti oficialiam dokumentui tinkam posaki. Savaime suprantama, 23 kartus perras, netinkam posaki biau ivengs. Taiau mano darb nutrauk saugumieiai. Jie taip pat pagrob ir sra moni, pageidaujani kurti Lietuvoje Blaivybs draugij. Praau antrj LKP CK sekretori duoti saugumieiams nurodym grinti man abu mintus dokumentus tolimesniam j stiliaus tobulinimui ir nauj fakt rinkimui.
Vilnius, 1979 m. spalio 7 d. Leidj pastaba. Pareikimo tekstas saugomas Lietuvos ypatingajame archyve (f. K-1, ap. 46, b. 1876, l. 126132). ALGIRDAS STATKEVIIUS
NEUBAIGTAS RAYTI IR NEISISTAS LAIKAS VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI AKADEMIKUI JONUI KUBILIUI
Gerbiamas Rektoriau! Nutilus senoje ms Alma Mater ventinms fanfaroms, leiskite man, ios auktosios mokyklos absolventui, 400-j jos gimimo metini proga pareikti kai kurias kritines pastabas. I tikrj reikia tik diaugtis, kad leidiama ms Universitetui veikti, jog dauguma jo student lietuviai ir iki iol beveik visos disciplinos tebedstomos lietuvi kalba. Universiteto vaidmen, isaugojant ms tautin savitum, sunkiai galima pervertinti. Taiau kai kurie faktai kelia lidn mini, apie kurias niekas vieai nedrsta kalbti. Ikilming minjim atidarydamas L. epetys pristat vents sveius. Tiesa liudija, kad jie vien rusai, vienas vokietis, lenkas ir visiems atsibodusi politikai pusiau akla K. Karosien. Taip norjosi svei tarpe pamatyti ms emigrantus. Kalbama, kad jie smoningai buvo taip pakviesti, kad neatvykt... O kaip tik emigrantams daugiausia privalom bti dkingi u i universiteto vent. i met liepos mnes Tamsta skundts, kad Vakaruose apie ms universitet tomai prirayti. Js odiais, Vilniaus universiteto klausimu daug triukmo kelia ms 311
emigrantai. Argi tai blogai, kad jie garbing universiteto jubiliej panaudoja Lietuvos vardui garsinti pasaulyje? Kai Lietuva neturi savo atstovo SNO ir ivis jos vardas ibrauktas i pasaulio emlapio, kit bd Lietuvai garsinti neturime. Skundiats, kad ms emigrant triukmas veria ir Jus pasitempti. Argi tai blogai? Diugu, kad pasirod tritom Universiteto istorija ir kelios knygels, tegu ir labai kukliu tirau. Man studijuojant universitete (19491954 m.), vieai kalbdamas apie tai, kad Vilniaus universitetas seniausioji auktoji mokykla TSRS, geriausiu atveju galjai usidirbti papeikim. Mums tada buvo kalama galv, kad Vilniaus universitet 1803 m. steig rus caras Aleksandras I, todl seniausias TSRS universitetas Maskvos. Dar neseniai buvo raoma, kad Vilniaus universitetas viena seniausi auktj mokykl ms alyje. Kad jis gal gale tapo paiu seniausiu, manau, reikia daugiausia dkoti ms emigrantams. Tad j atstovus reikjo taip pakviesti, kad jie bt galj atvykti. inoma, lietuvikai kalb sveiai i usienio bt suteik dideli nepatogum nenutylj, kad Vilniaus universiteto krimo nuopelnas priklauso jzuit ordinui... Ikilmi ivakarse stebjau, kaip buvo vykdomas Tamstos sakymas uplombuoti visas patalpas... Ir Tamsta be reikalo bijots t nacionalist. Jie nra ms tautos pasididiavimo Universiteto prieai. Juk ne jie utep freskas, vaizduojanias nusipelniusias Lietuvos kultrai asmenybes. Ne jie utep Skargos kieme ant piliastro 18-me amiuje nutapyt Vyt. Bent Tamsta inote, kad iki 1803 m. oficialus Universiteto herbas buvo Vytis. Usienyje minint ms Universiteto sukakt, Vytis kabdavo paioje garbingiausioje vietoje. Varuvoje Vyties draugysts nesigdino Baltasis erelis. Tik Vilniuje Vytis duso po storu kalki sluoksniu... Taiau visgi paanga matyti. Man studijuojant, Universiteto andaru Berija buvo paskyrs kosmopolitin perjn Mitropolsk. Prie destk met vienas i Bulot ra, kad to andaro sakymu buvo dauomos paminklins universiteto lentos naikinama universiteto gimimo metrika. O iandien buvo pasitenkinta tik udaius Vyt ir dar vien kit menkniek... Juk kada nors kalkes nuo ms valstybs simbolio Vyties galima bus nuplauti. Labai gerai padarte, kad Dzerinskio atminimui skirt lent nuklte toliau po arkomis. Taiau skulptrin kompozicij V.Leninas ir V.Kapsukas Poronine be reikalo taip toli nukiote. Liaudies dailininkui K.Bogdanui ypa pavyko Kapsuko veide ireikti to vidin pasaul. Nesigailiu laiko, sugaito studijuojant visus 12 Kapsuko rat tomus. Uverts paskutin puslap, pamaiau autori tok, kok pavaizdavo K.Bogdanas. Skulptra man primena Stepo uko karikatr Pataiknai... Vieni diaugiasi, o kiti lidi, kad Kapsuko svajonms nebuvo lemta siknyti ir todl Universiteto auditorijose bei koridoriuose iandien daugiausia girdti kalba, kuria nekalbjo Leninas ir kurios nesisteng imokti Marksas. Kapsuko mylimiausia kalba iandien skamba Minsko universitete... Mano ventin nuotaik labai sugadino inia, kad istorinis M.Poobuto kiemas pavadintas Observatorijos, o P.Skargos Didiuoju. Negi iuo kvailu aktu ubrauksi 312
istorin ties, kad M.Poobutas ir P.Skarga, bdami kunigais jzuitais, bet kartu Universiteto rektoriais, labai daug nusipeln tiek Universitetui, tiek ir paiai Lietuvai? Diugu, kad pavyko daug k atstatyti v.Jono banyioje. K vandalai sugriov per kok mnes, teko atstatinti daugiau nei 10 met. Ir tai ne visk pavyko atstatyti, atkurti. Gal is faktas bsimuosius vandalus ko nors imokys? Maiau, kaip buvo pertvarkomi jubiliejins parodos stendai bsimajame Mokslins minties muziejuje. Drg. epetys daug k ilav i stend visa tai, kas vaizdavo universiteto vaidmen kultrinant Rusij, Baltarusij ir Ukrain... Tamsta ia niekuo dtas. Jeigu Jums bt leid, tikiu, vis pirma btumt ilav J.Markul i garbing Medicinos fakulteto profesori tarpo. Gerai, kad P.Ukalnio nuotrauka nepapuot Filologijos fakulteto stendo... Noriau iek tiek apsistoti ties jubiliejinmis kalbomis. 1922 m. Leninas Laike suvaiavimui ra: Surusj kitatauiai visuomet persdo tikrai rusiko nusistatymo atvilgiu. Nors Lenino ratai niekada nebuvo man evangelija, taiau cituotas Lenino mintis visada prisimenu skaitydamas aukt lietuvikosios administracijos pareign kalbas. TSRS auktojo ir spec. vidurinio mokslo ministras rusas Jeliutinas pripaino didelius universiteto nuopelnus dvasiniam lietuvi tautos vystymuisi, liaudies inteligentijos ir nacionalins kultros formavimuisi. Tuo tarpu lietuviais save laik stengsi menkinti universiteto vaidmen lietuvi tautos kultrai. Ir ivis lietuvikai kalbj veng odi lietuvi tauta. Susidar spdis, kad Universitetui palikta grynai utilitarin paskirtis. tai k kalbjo J.Maniuis: Universiteto mokslininkai nuolat stiprina ir pleia ryius su gamyba. Mums labai malonu, kad Universitetas priskirtas prie pagrindini alies auktj mokykl, vykdani itin svarbius liaudies kiui mokslinius tyrimus. P.Grikeviius aikino, kad Universitetas apdovanotas ordinu tik u nuopelnus rengiant specialistus liaudies kiui, pleiant mokslinius tyrimus. Js kalba, gerb. Rektoriau, irgi dvelkia tautiniu nihilizmu. Skaitydamas Tamstos kalb nejauti, kad j pasak lietuvis, jauis savo dvasioj tautinio pasididiavimo jausm tuo, kad mes, lietuviai, turime seniausi Ryt Europoje auktj mokykl. Tokia proga vertjo susipainti su Maskvos universiteto 200-j gimimo metini jubiliejaus proga pasakytomis kalbomis. Skaitydamas jas jauti, kad kalba rusai, savo tautos patriotai. Gal kartais prie savo vali pajunti jiems pagarb. O Js kalbas perskaiius dioj palieka visikai prieingas jausmas... Tamsta nusidedat istorinei tiesai, tvirtindami, kad 1919 m. kovo 13 d. Kapsuko dekretu buvo kurtas Vilniaus darbo universitetas. Atleiskite, bet Js smoningai sakote neties. Vilniaus universitet atkr ne Kapsukas, o blogos atminties J.Pilsudskis Stepono Batoro vardu. Jeigu tik dekretais bt galima steigti auktsias mokyklas, iuo atveju primatas tekt Lietuvos valstybs Tarybai, kuri 1918 m. gruodio 5 d. prim Vilniaus universiteto statut. 1919 m. kovo 1 d. Vilniuje prie Lietuvos mokslo draugijos m veikti dr. J.Basanaviiaus vedamieji Auktieji mokslo 313
kursai, veik iki 1921 m. gegus 5 d. Tai jau dekreto realizacija. O Kapsukas savo idjos apie kosmopolitin darbo universitet niekada negyvendino. Js pats suprantate, kad Kapsukas visikai nenusipeln, kad jo vardu bt vadinamas ms Universitetas. Kai negalite gal su galais sudurti, vertt patylti. Negalvokit, kad netituluotieji nemsto ir nieko nesupranta. inokit, kad tkstant kart pavartotas melas niekada netaps tiesa... Dkojate Kijevo medicinos institutui u sugrinim unikalaus anatomijos preparat rinkinio. Nuoirdiai dkojate Maskvos, Leningrado ir kitiems TSRS universitetams u tai, kad jie padeda surinkti ms universiteto lobius. Civilizuotoje valstybje vagiui u pavogto daikto sugrinim niekas nedkoja. Ir tarybin teis tokiu atveju numato baudiamj atsakomyb. Jeigu Maskvos ir Leningrado universitet vadovai turt daugiau geros valios, jie ne padt surinkti, o paprasiausiai sugrint tai, kas seniai priklauso lietuvi tautai. odius padeda surinkti bent a perskaitau iki iol nesugrino. Per daug mes pratinti dkoti, dvilinki lankstytis. Lietuva gamina daugiausia visoje TSRS vienam mogui pieno ir msos. O mes patys valgome labai kukliai. Daug kas iveama neinia kur. veisdami lietuvikas deras ir skilandius, jie visikai negalvoja padkoti mums. Ir nepraom. veiskit sau storum!!! Tik nereikalaukit, kad mes u k nors dkotume. Vilniaus universitetas suvaidino labai didel vaidmen Rusijos imperijos taut kultros istorijoje. ia ne vieta minti faktus. Taiau kas i svei jaut pareig u tai mums padkoti? Tik vienintelis Baltarusijos moksl akademijos viceprezidentas V.Belas pabr, kad sunku pervertinti Vilniaus universiteto tak ne tik lietuvi tautos, bet ir brolik Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos taut mokslo bei kultros vystymuisi. 1832 m. caras Nikolajus I Rusijos imperijos vardu udar Vilniaus universitet, kad Lietuvos vaikai neturt kur siekti auktojo mokslo, kad Lietuva bt ir tamsi ir juoda. Kas u tai atsipra ms taut? Ivis buvo stengiamasi nutylti, kokiomis aplinkybmis buvo udarytas ms Universitetas, koki al is aktas atne ms tautai. O mes dkojame ir dkojame... Tamsta, Rektoriau, kalbjote: Praeitis aknys, kurios glaudiai siejasi su ia diena, o danai visai nelauktomis atalomis ir su ateitimi. Todl mes deram dmes skiriame ir skirsime savo universiteto istorijai. Negarbingas poelgis su Alberto Vijko-Kojalaviiaus moksliniu palikimu nesunkiai tikino mane, kad Lietuvos istorija ms Universitete ir toliau liks pastumdle. Straipsnyje ventinis Universitetas (Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 9) Tamsta rate: Jau senokai itaisyta nenormali padtis, kai daugiau ir reikmingesni tyrinjim apie lietuvi kalb paraydavo usienio lingvistai. O kodl nieko nedarote, kad padtis bt itaisyta. inote, jog istorijos mokslo srity Lietuvos istorijai neskiriama jokio rimto dmesio nei Lietuvos Moksl Akademijoj, nei Universitete. Rimtus mokslinius darbus i Lietuvos istorijos mokslo srities ir toliau rao Lenkijos mokslininkai. Lietuvos isto314
rikai turi vienintel usakym pateisinti HitlerioStalino sandr... Netikiu, kad artimiausioj ateity kas nors pasikeis. Kad ir toliau adate ignoruoti Lietuvos istorij, rodo ir tai, jog savo kalboj, gerb. Rektoriau, nutyljote Universiteto vaidmen T.Kosciukos ir 1931 m. sukilimuose. Jau inote, kad Universiteto aukltini pastangos keliant sukilimo idj pats viesiausias Vilniaus universiteto istorijos puslapis. Iki pat XIX a. Vilniaus universitetas teik filosofijos, teologijos, civilins ir kanon teiss daktar, magistr, licenciat ir bakalaur laipsnius. 18161832 m. daktaro laipsnius sigijo 200 asmen, magistro 306, kandidato 1 063 (Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 9). O kiek per pirmus 16 pokario met toki mokslini laipsni sigijo Universiteto dstytojai? iandien ivis i Universiteto atimta teis suteikti mokslinius laipsnius. Po karo Universitetui buvo palikta teis suteikti profesori ir docent vardus. Greit ir i teis buvo atimta. Visos disertacijos iandien privalo bti paraytos rus kalba. Visa tai negali nepykdyti ms tautos. Tamsta, bdamas TSRS AT deputatas, privaljote svei i Maskvos akivaizdoje papasakoti apie lietuvi tautos nuotaikas. Tyljote. Js odiai garbingo Universiteto jubiliejaus proga praskambjo oficialiai altai, nenuoirdiai. Mintame straipsnyje rate: Universiteto aplinka palanki ne tik mokslas studijuoti, bet ir tobulinti asmenyb. Netiesa!!! Kiekiniai Universiteto laimjimai diugina, bet absolvent, ypa teisinink, moral kelia gil susirpinim. Prisimins savo studijas, akyse matau Monochinos, Mitropolskajos ir Dovtian veidus. Komjaunimo susirinkimuose visos jos ragindavo mus, studentus, kelti politin savo budrum, t.y. nipinti. Es ant sien ir suol nacionalistai prira antitarybini ki... Neretai dingdavo studentai... Vienus j suimdavo, kitus itremdavo Sibir. Pati viesiausia diena man buvo 1953 m. kovo 5-ji Stalino mirtis. Liovsi veimai, aretai (vl prasidjo jie tik 1956 m., bet daug maesniu mastu). iandien retai k sodina kaljim. Tai diugina. Taiau absolvent teisinink labai ema moral sukelia gil dvasin skausm. Atleiskite u ma nukrypim. Vilniaus gatvmis dar tebevaikto vis savo gyvenim paventusi Stalino reikalui Lietuvoje Michalina Mekauskien. Savo prisiminimais Stalino reikalui tikisi pasitarnauti ir po savo mirties. Taiau kai kurie jos pateikti faktai gan doms ir labai pamokantys. Mekauskienei studijuojant Vytauto Didiojo Universitete, eser partijos lyderis studentas Vladas Karosa turjs skaityti dar vien savo paskait. vairi politini pair studentai susimu tarpusavy. Universitet siver policija. Tik ji greit isinedino, nes Alma Mater autonomija neleido policijai kitis jos vidaus reikalus. Matyt, juos ipra rektorius (Michalina Mekauskien, velgiu tolius, 1969, p. 349). Kauno miesto komendantas studentus socialistus K.Borut, V.Karos, B.Pauliukevii, J.Lukoevii, K.Luk, T.Ston ir V.Pavili nubaud po mnes kaljimo (Ten pat, p. 353). U grot sdintiems studentai rinko aukas, pirko maist, iltus drabuius, raomj mediag. Universitete studijavs kaljimo virininkas Reikala leisdavo studentams briu lankyti kalinius (Ten pat, p. 354). 315
O kaip nortsi, kad Js, gerb. Rektoriau, neleistumt policijai kitis ms Universiteto vidaus reikalus, kad Js aukltiniai teisininkai bt tiek humaniki, kiek buvo ponas Reikala... Nepriklausomos Lietuvos Saugumo departamento direktoriai sksdavosi, kad sunku rasti moni darbui saugum. Gal todl ilg laik Lietuvos valstybs saugumui vadovavo rusas Spiridonovas, persikriktijs La! Dar man studijuojant, nors mintos trys poniuts agitavo, retas teis baigusi nueidavo dirbti saugum. Daugelis iandien j advokatauja arba dirba kit dor darb. Bet pamau saugumo rmus upild Universiteto aukltiniai (ir ne tik teisininkai). Universiteto absolventai, tap prokurorais, teisjais, patys nusiengia teisei ir teisingumui. .m. sausio 9 d. Universiteto aukltinis Vladas Benetis pradjo fabrikuoti byl mano draugui, buvusiam politiniam kaliniui Romaldui Ragaiiui. . m. liepos 910 ir rugsjo 1217 dienomis j teis Universiteto aukltinis Ivanauskas, kaltinimus palaik prokuroras Januitis. O Dieve!!! Argi tai teismas buvo?! Praau Tamst ir kaip deputat btinai susipainti su ta byla. Gal tada sitikinsite, kad studentams teisininkams btina dstyti morals pagrindus. Teisininkas privalo ne tik gerai inoti statymus, bet vis pirma bti doru mogumi, mylti kit mog, savo taut... . m. spalio 3 d. ujs Js sargo (saugojanio atstatom v.Jono banyi) Juliaus Sasnausko but, radau krat. Krat Js aukltiniai saugumieiai. Surads Vyt, Antanas Ruknas supl j. Manau, kad teisininkams reikt dstyti ir Lietuvos istorij. Pilietis Ruknas iki iol nesuvok, kad tik Vyties dka ms Universitetas lietuvikas. Jeigu ne Vytis, iandien Universitete studijuot ir ne rusikai kalb, o vokikai... Kratai Sasnausk bute kviestiniais buvo pakviesti Js studentai Albertas Kuinskas ir Viktoras Verylo. Paskutin maiau R.Ragaiio teisme nipinjant. O kart jis nar po svetimas knygas, drabuius. Ileids k nors i sulaikytj i tualeto, knaisiojosi po tualetin popieri... Panaiai elgsi ir jo kolega Kuinskas. Negi bsimieji teisininkai neino, kad tarybiniai statymai draudia kviestiniams kratas daryti... Nustebau Universiteto jubiliejaus parodos stende pamats Kuinsk. Pasirodo, jis Visuomenini profesij fakulteto tarybos narys. Ivis k tokio veido mogus gali iame fakultete studijuoti? Negi men, turizm, kratotyr, gamtos apsaug? Men ir gamt myls mogus niekada neuostins kdikio vystykl kratos svetimame bute metu. Js dstytojas Julius Btnas savo memuaruose Literato duona prisimena, kad Lietuvos studento 1930 m. Nr.3 buvo ispausdinta student Atstovybs rezoliucija, reikalaujanti kalinamiems studentams amnestijos. Btnas rao: Be to, dar buvo priimta rezoliucija, reikalaujanti, kad i Universiteto bt alinami studentai nipai (...)
ANTANAS TERLECKAS
VAKARINS NAUJIENOS: [VILNIAUS MIESTO DIENRATIS] 1995 M. RUGPJIO 1718 D.
316
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI TEKSTAI A.TERLECKAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. II TOMAS. VILNIUS, 1999 M.
Leidj pastabos. A.Terleckas laik pradjo rayti 1979 m. po spalio 3 d. jo namuose atliktos kratos. Spalio 30 d. KGB laiko autori aretavo. Kadangi sum ne namuose, o Lietuvos kino studijos sandlyje, kur jis dirbo krovju, laikas iliko, taiau be dviej paskutini puslapi, dingusi laik beslapstant. Laik autorius ketino teikti asmenikai rektoriui, o jo nuora isisti pogrindio spaudai, kurioje publikuoti panas laikai usienio radijo stoi buvo skaitomi Lietuvai. Deja, laiko nespjo teikti nei adresatui, nei spaudai. Neilikuosiuose puslapiuose apra vien krat jo bute, kurioje kviestiniais buvo geri A.Terlecko dukters Vilijos pastami, viena j buvusi klas draug, atitinkam organ rekomenduota Universitete studijuoti teis. Autorius taip pat charakterizavo abu prorektorius, vykdiusius kompartijos ir KGB vali. Kai reikdavo susidoroti su patriotikai nusiteikusiais studentais, KGB i pareig pavesdavo prorektoriams. Tokiu bdu KGB visuomens akyse siek isaugoti Universiteto rektoriaus garb.
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETO ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K.

PROTESTO PAREIKIMAS 1979 m. spalio 3 d. grup saugumiei, vadovaujama vyr. tardytojo kpt. V.Daugalo, patykojusi, kada ieisiu darb, siver mano namus daryti kratos. Be dalyvavusi mjr. Statkeviiaus ir mjr. Adomaiio bei vyr. ltn. Matiuko, buvo atsivesti ir kviestiniai: Gluakovas L.N. ir Linerskis V.S.Gluakov eil asmen mat neseniai vykusiame teisminiame susidorojime su Romu Ragaiiu. Ten Gluakovas, kaip operatyvins grups narys, kartu su savo sbrais sura meiikik raport prie Liutaur Kazakevii, sulaikyt saugumo papulk. ilakausko nurodymu. Kadangi raporte surayti meitai vliau buvo teisjo inagrinti ir atmesti, tas duoda pagrind mint pil. Gluakov laikyti ne tik operatyvins grups nariu, bet ir provokatoriumi, vykdaniu socialinius usakymus. TSRS BPK 153 str. nurodo, kad kviestiniai yra bet kurie paaliniai, byla nesuinteresuoti asmenys. Taigi, to straipsnio poiriu, Gluakovas, vykds saugumo nurodymus, negali bti laikomas kviestiniu, o tik saugumo bendradarbiu (kolaborantu). Tokie LTSR BPK paeidimai daromi dar ir tuo tikslu, kad nuslpt nuo tikrai paalini kviestini savo veiksmus. Diugu, kad saugumieiai supranta, jog j darbeliai yra slptini, taiau tokie statym paeidinjimai rodo, kad nusikalstamos priemons tegali tarnauti tik nusikalstamiems tikslams. Kaip rayta kratos protokole, kratos tikslas surasti ir paimti antitarybinio turinio leidinius ir dokumentus bei technines j gaminimo priemones, taip pat kitokius daiktus ir dokumentus, galinius turti rodomj reikm byloje. 317
Tokius tikslus turinti krata, kaip ir pati byla, yra neteista, nestatymika, nemorali, o todl tegali bti laikoma tik susidorojimo rimi. odio laisv yra labai nedviprasmika ir aikiai suprantama svoka. Ji gldi vis laisvi pamate, ir visos laisvs be odio laisvs nustoja bti laisvmis aplamai. Pasinaudojimas odio laisve tik rodyto meito atveju tampa nusikaltimu. LTSR BK 68 str., numatantis baudiamj atsakomyb u antitarybin agitacij ir propagand, yra ne tik neteistas, bet dl eils prieasi sudaro juridin ir login nesmon. Sutinkamai su TSRS pasiraytos Vienos konferencijos apie tarptautini sutari teis 27 straipsniu, valstyb Konferencijos dalyv (taigi ir TSRS) negali nuorodomis savo vidaus statymus teisinti tarptautini sutari nevykdym. Taigi kiekviena valstyb, sutinkamai su tarptautins teiss reikalavimais, privalo savo juridines normas derinti prie t tarptautini sipareigojim, kuriuos pati yra pasiraiusi. TSRS yra pasiraiusi Visuotin mogaus teisi deklaracij, Europos valstybi pasitarimo Baigiamj akt. 1967 m. kovo 23 d. sigaliojo ir TSRS pasiraytas Tarptautinis paktas dl pilietini ir politini teisi, priimtas 1966 m. gruodio 16 d. Visi ie tarptautiniai susitarimai yra privalomi ir TSRS; odio ir kit laisvi jie neriboja antitarybinm ar protarybinm kvalifikacijom, todl LTSR BK 68 str. yra neteistas, kaip paeidiantis TSRS tarptautinius sipareigojimus. LTSR konstitucijos 48 str. sako: Sutinkamai su liaudies interesais ir siekiant stiprinti socialistin santvark, Lietuvos TSR pilieiams garantuojamos odio, spaudos, susirinkim, miting, gatvs eityni ir demonstracij laisvs. Vienintelis logikas taip suformuluoto straipsnio aikinimas tegali turti t prasm, kad LTSR pilieiams suteikiama visika odio, spaudos, susirinkim laisv, nes tik tokia laisv sutinka su liaudies interesais ir todl stiprina socialistin santvark Lietuvoje. StalinoBerijos laik represinio poirio takoje LTSR konstitucijos 48 str. aikinamas kaip laisv pasisakyti u konkrei valdios form ir valdios veiksmus. Tai loginis absurdas! Laisv aukti tegyvuoja nebuvo ribojama ir iauriausios tironijos. Tokia malon negali vadintis laisve. Hitleris irgi nebuvo statymikai udrauds naikinamiems ydams avtis nacistiniu teisingumu. Norint aikinti odio laisv BK 68 str. dvasia, LTSR konstitucijos 48 str. tekt perredaguoti madaug taip: LTSR pilieiams garantuojamos odio, spaudos ir kitos laisvs tik tiek, kiek tai padeda vykdyti esamos valdios potvarkius. Todl BK 68 str. yra neteistas, kaip prietaraujantis LTSR konstitucijos 48 str. reikalavimams. LTSR BK 68 str. sakoma, kad antitarybin agitacija ir propaganda yra: Agitacija ir propaganda, kuria siekiama pakirsti ar susilpninti Taryb valdi arba padaryti atskirus pavojingus valstybinius nusikaltimus, skleidimas tarybin valstybin ir visuomenin santvark eminani meiikik prasimanym tais paiais tikslais (). 318
Kadangi jokie TSRS statymai nepabria, kas btent silpnina taryb valdi, tai vienintelis poymis, leidiantis straipsn naudoti represijoms, yra paties asmens supratimas ir numatymas, kad jo naudojimasis odio ar spaudos laisve yra antitarybinio pobdio. itokio supratimo ir numatymo objektyviai negalima rodyti, kadangi net paties asmens prisipainimas nerodo, kad jis kalba ties, t.y. supranta. O liudinink parodymai tegali bti tik vieno asmens parodym perpasakojimas. Taigi iuo atveju matyti, kad rodymo altinis tegali bti vienintelis kaltinamasis, o ne jo veikla. O remiantis vieninteliu altiniu, juridikai negalima laikyti kalt rodyta. Vadinasi, LTSR BK 68 str. yra login ir juridin nesmon. Kodl is neteisinis LTSR BK 68 str. tebeturi gali? Dalinai atsakym tai duot Lietuvos istorijos nagrinjimas. Rus valdiai stengiantis ilaikyti ugrobt Lietuv, kiekvien kart sustiprdavo represijos, kai tik sustiprdavo lietuvi tautos pasiprieinimas okupacijai. Po 1863 m. sukilimo rus valdia Lietuvoje udraud spaud. Tos barbarikos akcijos tikslas buvo padti pagrind lietuvi tautos surusinimui. iais laikais net ir uoliausi lojalistai nedrsta tvirtinti, kad lietuvi tautos nusikaltimai prie rus valdios statymus buvo neteisti. Ai kovai prie tuos statymus, ms tauta ilaik savo ratij, sukr literatr ir tuo atsispyr nutautinimui. Tuo metu rus valdios politika Lietuvoje buvo neginijamai ovinistin. Kiekvienam ovinizmui didiausias prieas yra pavergtj taut nacionalizmas. Anglijos, Pranczijos ir kit ali imperializmo laik ovinistai uoliai kovojo prie nacionalizmus. Todl D.Neru knygoje Indijos atradimas su pasididiavimu vadina save nacionalistu, nes nacionalizmas ess gynybin pavergt taut kova prie pavergj ovinizm. Btent taip visame pasaulyje suprantamos nacionalizmo ir ovinizmo svokos. Rusikojo ovinizmo ir iandien su iburiu iekoti netenka. Kad karalius nuogas, mato ne tik Anderseno pasakos berniukas tai mato visi. Kiekviena tauta turi savo istorij, kuri jai brangi ir artima. Lietuvos istorija ne maiau garbinga u Rusijos ir atsilieka gal tik grobikik kar skaiiumi. Taiau iandien mokyklose vaikai mokomi TSRS istorijos, kuri, nepaisant pavadinimo, yra Rusijos imperializmo istorija. Rusijos nukariavimai traktuojami teigiamai. Jei tik ugrobimai vykdyti Rusijos, tai jie btinai pakeiiami odiais prisijungimas ar prijungimas. Tai ovinistinis istorijos dstymas. Jokia kolonijin imperija nebuvo sukurta be kolonij ugrobimo ir taut pavergimo. Ir Rusija nesudaro iimties. Visi grobikai band klastoti istorij. Klastojama ji ir iandien. Ir ne tik vyki vertinimu. Klastojami, nutylimi ar net naujai irandami patys faktai. Ir btent rusikojo ovinizmo dvasia. Taip Rusijos 1795 m. vykdytas Lietuvos ugrobimas ir aneksavimas visuose vadovliuose vertinamas kaip teigiamas reikinys. is ugrobimas atne Lietuvai keli sukilim represijas, spaudos draudim, ilgam sustabdius tautos kultrin vystymsi, baudiavos usitsim, todl vertinti visa tai teigiamai tegali tik rus ovinizmas.
319
Nepriklausomyb yra brangi visoms tautoms. 1918 m. susikr nepriklausomos Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybs. Kodl Suomijos ir Lenkijos nepriklausomybs paskelbimas tarybini istorik laikomas teigiamu reikiniu, o pvz., Lietuvos neigiamu? Kadangi TSRS ir Lenkijos siena jo rytus nuo Lietuvos, tai aiku, kad nepriklausomos valstybs sukrimas igelbjo Lietuv nuo Lenkijos aneksijos. Ne Raudonoji armija ir ne Kapsukas neleido lenk ovinistams uimti Lietuv, o susikrusios Lietuvos Respublikos kariuomen mi laukuose. Todl Lietuvos Nepriklausomybs paskelbimas yra teigiamas ms tautai vykis ir tautinio pasididiavimo objektas. Tik rus ovinizmas, kaip ir lenk, gali tai irti prieingai, nes kas gera aukai bloga plikui (). Net valstybiniame TSRS himne sakoma, kad Sjung sutelk amiams Didioji Rusija. Suvorovo ordino steigimas eidia tautinius lietuvi jausmus, nes btent Suvorovas malino 1794 m. T.Kosciukos sukilim ir vrikai ud lietuvius sukillius bei taikius gyventojus. Bet Suvorovo pavyzdys brangus rus ovinistams, nes jis skmingai ved Rusijos grobikikus karus. Net ir marksistiniu poiriu Suvorovas reakcionierius ir grobikas. Dabar gi bet kokia agitacija ir propaganda, nukreipta prie rusikj ovinizm, laikoma antitarybine ir, remiantis LTSR BK 68 str., persekiojama ir baudiama. Pasisakymai u Nepriklausomos Lietuvos sukrim, mogaus teisi paeidim iklimas, represij pasmerkimas yra traktuojami kaip antitarybiniai. O a manau, kad pats toks traktavimas yra antitarybinis, silpninantis Taryb valdi, nes juo siekiama parodyti, kad Taryb valdia yra Lietuvos Nepriklausomybs prieas, mogaus teisi paeidim vykdytoja ir teisintoja, represij apologet. Todl bet koki, tame tarpe ir savilaidini leidini persekiojimas u j antiovinistin charakter i esms yra antitarybinis. Jeigu rusikasis ovinizmas tapatinamas su tarybikumu, tai Taryb valdios interesai patys turi reikalauti atsiribojimo nuo rusikojo ovinizmo. Dl i prieasi protestuodamas prie man padaryt krat, kartu reikalauju nutraukti gding byl Nr.58, pagal kuri ir buvo pravestas krat vajus. Js i esms kartojate Muravjovo nuopelnus kovoje prie odio ir spaudos laisv.
Vilnius, 1979 m. spalio 26 d.
NENUGALTOJI LIETUVA: [ANTISOVIETINIS POGRINDIS. KALBA DOKUMENTAI. SUDARYTOJAS ALGIMANTAS LIEKIS]. VILNIUS. 1993, T. 2, P. 206210.
VLADAS AKALYS
Leidj pastaba. Pirm kart pareikimas buvo ispausdintas antisovietiniame katalikikojo pogrindio leidinyje Aura.
320
INVAZIJOS AFGANISTAN PASMERKIMAS

VIEASIS LAIKAS Soviet Sjungos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkui Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui Afgan tautai 1979 m. gruodio 27 d. pasaul sukrt inia apie Soviet Sjungos armijos siverim Afganistan. Paaikinimai, kad tai padaryta papraius Afganistano vyriausybei ir laikantis vadinamosios draugysts ir bendradarbiavimo ginantis nuo usienio agresori sutarties, yra netikinami. Amino vyriausyb negaljo pareikalauti, kad Soviet Sjungos armija j nuverst, o Karmalio vyriausyb tuo metu dar neegzistavo. Be to, jokia kita valstyb Afganistan nesiver. Net Brenevas, lapkriio 12 dien atsakydamas Pravdos korespondento klausimus, to netvirtino. Soviet Sjungos armijos vedimas prietarauja 1933 metais pasiraytai SSRSAfganistano sutariai Dl agresijos apibdinimo. Antrasis ir treiasis ios sutarties punktai teigia, kad bet kuri karini pajg intervencija apibriama kaip agresija ir negali bti pateisinta jokiais ekonominiais ar politiniais argumentais. Baltijos valstybs taip pat turjo panaias draugysts ir bendradarbiavimo sutartis su Soviet Sjunga. 1940 m. Soviet Sjungos karins pajgos taip pat siver ias valstybes t sutari pagrindu. Taigi est, latvi ir lietuvi tautoms gerai pastami toki veiksm tikslai ir pasekms. Pasaulio bendruomen nedviprasmikai pasmerk svetimos kariuomens siverim Afganistan. 1980 met sausio 15 dien Jungtini Taut Generalin Asamblja prim nutarim nedelsiant ivesti i Afganistano svetimas ginkluotsias pajgas. U balsavo 104 valstybs, prie 18. Mes palaikome Jungtini Taut Generalins Asambljos nutarim ir reikalaujame, kad visos Soviet Sjungos ginkluotosios pajgos nedelsiant ir beslygikai bt ivestos i Afganistano.
1980 m. sausio 17 d. MART NIKLUS, JONAS VOLUNGEVIIUS, ALGIRDAS STATKEVIIUS, VYTAUTAS BOGUIS, ENN TARTO, IVARS UKOVSKIS, JURII KUKK, LIUTAURAS KAZAKEVIIUS, ZIGMAS IRVINSKAS, VLADAS AKALYS, LEONORA SASNAUSKAIT, LEONAS LAURINSKAS, MEISLOVAS JUREVIIUS, JONAS ERKNAS, JONAS PETKEVIIUS, JONAS PRATUSEVIIUS, ROMAS TRACHIMAS, PETRAS CIDZIKAS, ANDRIUS TUKUS, ALGIRDAS MASIULIONIS, KSTUTIS SUBAIUS
321
LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS IVERSTA I LEIDINIO: THE VIOLATIONS AF HUMAN RIGHTS IN SOVIET OCCUPIED LITHUANIA, A REPORT FOR 1979/80, THE LITHUANIAN AMERICAN COMMUNITY, 1981. I ANGL KALBOS IVERT VILIJA DAILIDIEN.
GELBKIME ANTAN TERLECK!

Turi Lietuva nemaa ymi moni. Vienas i toki moni yra iuo metu Gulago kanias kenis Antanas Terleckas, baigs Vilniaus universiteto ekonomikos ir istorijos fakultetus, draugikas, gerbiamas ir jaunimo mgiamas mogus. Jis, negaldamas paksti tarybins valdios darom skriaud lietuviams, danai kl bals, protestavo odiu ir ratu, ne kart drsiai r saugumieiams ties akis. Jam u tai buvo atsilyginta. Jau ne pirm kart A.Terleckas parengtinio tardymo metu ir po teismo prie iveant kalinimo viet 1979 m. spalio 31 d. 1980 m. spalio 5 d. buvo kalintas Vilniuje, saugumo komiteto poemiuose, kur jau tkstaniai lietuvi prarado savo sveikat, neteko laisvs, kur vrikai buvo tyiojamasi ir tebesityiojama i veniausi teisi ir mogaus orumo. Tardomas A.Terleckas atsisak duoti parodymus, todl jam buvo sudarytos itin sunkios kalinimo slygos: ilgai buvo neleidiama susirainti su eima, kiauras paras jis buvo tardomas penki aukto rango tardytoj: Lazareviiaus, Markeviiaus ir kt. Paskutin pusmet prie pat teism jis buvo laikomas su labai pavojingais monmis. Nuo vasario 20 buvau laikomas su labai nervuotais monmis. Aleksandrui vaikystje Sibire galv kirviu perskl, o Juozui Vilkavikio rajone kakas kastuvu makaul aptal. Siutui prajus, Aleksandras bdavo labai geras, o Juozas vis laik tyldavo (su juo buvau nuo birelio 6-osios iki rugpjio 25-osios). Pavargau su jais, kiek vliau 1981 m. vasario 26 d. ra laike A.Terleckas, kurio bylos mediag kruopts saugumo darbuotojai sudar net keliolikos tom. Su tokiu kalnu popieri A.Terleckui buvo duota nepaprastai maai laiko susipainti. Kalinys buvo taip poemi ir tardym tampos ivargintas, kad pirmj proceso dien per pertrauk j itiko priepuolis. Todl po pertraukos, dar negaldamas atsigauti po itikusio smgio, neturjs jg net kalbti. Teisme dalyvavusi gydytoja tvirtino, kad teisiamasis A.Terleckas yra nuolatinje jos prieiroje, gauna stiprius vaistus ir teismo metu jo sveikata esanti patenkinama. Per teism A.Terleckas, kaip ir jo biiulis Julius Sasnauskas, elgsi ramiai, su jam bdingu jumoru, viesiu optimizmu, nors i tikrj buvo neapsakomai ivargintas, nukamuotas ir isekintas. Savo princip, pasauliros ir sitikinim n vienu odiu nepasmerk, savo veiksm neapgailestavo. Teisme, be artimiausi eimos nari, dalyvavo vien tik saugumieiai ir kviestiniai. Po teismo buvo paskleisti gandai, kad teisiamasis prisipaino kaltas, apgailestavo. A.Terleckas 1981 m. vasario 12 d. ir vasario 26 d. laikuose ra: Teismo pertraukos metu gavau priepuol Koresp. Jusyts ir Vaiiaus net akyse nemaiau, 322
kaip ir jie mano aar. Nieko nepraiau pasigailjimo, prie niek neliauiojau, neverklenau. Advokatas patar paskutin savo od dti gailiuosi. Grietai atsisakiau. itaip ra A.Terleckas, perskaits sufabrikuot mint korespondent, kuri plunksn vediojo saugumiei ranka, Tiesoje ispausdint straipsn, meiiant ir su purvais sumaiius A.Terlecko asmen ir jo darbus. Nors jam buvo paadta leisti tyrinti Lietuvos istorij, susipainti su istoriniais archyvais, bet saugumieiai prat duoti paadus, kad j neitest. Teismo nuosprendis, i pirmo vilgsnio irint, tarytum buvo lyg ir velnus: treji metai laisvs atmimo grieto reimo lageryje ir penkeri metai tremties. K gali inoti, kokia ia imon gal maai buvo kali tokioje gausybje mediagos, gal lm santrus A.Terlecko ir J.Sasnausko elgesys teismo metu, o gal vieosios nuomons baim. Tik viena aiku, kad A.Terleckas tikrai buvo nubaustas neteistai. U mano veiksmus, bent Europoje (iskyrus tik Albanij), niekas moni kaljimus nesodina, 1981 m. balandio 9 d. ra laike nuteistasis. Proceso metu saugumieiai A.Terlecko monai pareik, kad jos vyro likimas nuo j nepriklauso, kad nuo iolei jis teisingumo instancij rankose. Taiau tie patys saugumo darbuotojai nebeleido pasimatyti su nuteistuoju, nors po teismo teisjas Ignotas dav leidim monai, broliams, vaikams ir mariai. Toks draudimas netgi buvo visikai nemotyvuotas, nepaaikinta prieastis. Negana to. Kai 1980 m. spalio 5 d. A.Terleckas buvo ivetas kalinimo viet, jam buvo neleista net artimj pristatyto maisto pasiimti. Mat, kaip paaikino pareignai, nebuv kam atrakinti aldytuvo. I ilt daikt tik kojines leido pasiimti (1981 m. kovo 26 d.). Ir taip A.Terleckas i Vilniaus atsidr Perms srityje, iusavojos rajono Kuino kaimo lageryje BC 389/36. Per teism tarytum velniai nubaud, suman gerokai kalin pavinti: kalinimo viet, kur traukiniu galima nuvaiuoti per pustreios tris paras, nuteistj ve tik 50 par (nuo 1980 m. spalio 5 d. iki lapkriio 23 d.). tai kokia odisja lauk ikankinto, ivarginto ir ligoto kalinio. Saugumas turbt samprotavo: gal toks pavinimas nemonikomis slygomis, pusalkanis gyvenimas, patyios ir vrikas elgesys j visikai sunaikins. O visuomenei bus oficialiai praneta: susirgo, neilaik, mir. Trumpa, aiku ir ramu. Nereikia nei upje skandinti, nei vyrduobje su spygliuota viela suritomis rankomis pamesti, nei kokios avarijos organizuoti Kaip jis buvo vetas, turbt manoma aprayti tik Solenicyno ar Sruogos plunksnai. Jis buvo spraustas kartu su kriminaliniais nusikaltliais, Smolensko kaljime igyveno siaubing ems pragar. Kriminalistai atm i jo visk, k tik buvo galima atimti. Jaroslavlio kaljime buvo laikomas tokioj kameroj, kur grindis sm vanduo. Neretai kelioms dienoms jam tebuvo duodamas puskepalis duonos. Kad tokia kelion kuo ilgiau trukt, net kelis kartus bdavo veamas t pat kaljim. Ar galjau kada nors pagalvoti, kad miest (Kizel) teks net 3 ar 4 kartus pravaiuoti. Vis kelion apraiau devyniuose laikuose. Deja, n vieno j negavai. Raysiu dar Smolensko ir Kalugos prokurorams, taiau jokios vilties nra. Lapkri323
io 3-ij Sverdlovske meiau laik, kuriame tebuvo tik keli odiai. Kodl jo neisiunt Tau? Ilgiausiai ibuvau Permje (net du kartus). 1958 m. Taiet pasiekiau per 16 par, o 1980 m. perpus trumpesn keli vea 50 par Smolensko kaljime patys kaliniai 1-oje kameroje reng pragar. sivaizduok mane 60 rkani kriminalist tarpe, kurie itis par arbat verda (vietoj malk naudojamos vairiausios mediagos). Tokioj pirty ilgai neitversi, nes ventiliacijos jokios!.. mogaus organizmas daro stebuklus prie visko pripranta Tos vairiausios mediagos tai i kalini atimti paskutiniai rbai Klauste, kodl mane ve lager net 50 par? klausim man neatsak net generalinis prokuroras. K teko ibandyti 19731974 m., galvojau, kad XX a. paskutiniame dvideimtmetyje nieko baisesnio negalima sugalvoti. Pasirodo, galima! 1980 m. lapkriio 5-j sugrino i Sverdlovsko kaljimo Perm taip ialkus, kad sunku ir sivaizduoti. Oficialiai kaliniams leista rayti laikus, tik n vienas i 9 nepasiek eimos. Netgi uvo tie laikai, kurie buvo persisti ne patu, o kitais keliais. Pasirodo, kad visi laikai, siuniami Terleck eimai, i paskutinio pato, aptarnaujanio t rajon, persiuniami Vilniaus saugumo bstin. Adresato nepasiek ir pirmasis laikas i Kuino lagerio. Prokurorui skundiausi ne dl laik, o dl mano asmenybs 50 par trukusio transportavimo. statymas numato, kad kalinimas neturi suteikti laikinai izoliuotam nei fizini, nei moralini kani. Kelionje pakako tiek vien, tiek kit. Skundiausi Smolensko, Perms ir Sverdlovsko kaljim administracijai, prisipasta kitame laike. Jei bent tos kanios, tie paeminimai, veidmainyst bt pasibaig lageryje. Kur tau! Netrksta j nei Kuino barakuose. statymas leidia A.Terleckui per mnes parayti du laikus, o jam laik skaiius ribojamas. Saugumieiai sulaiko laikus du, tris ir daugiau mnesi. Kai kurie visikai konfiskuojami. Tai ideologikai ydingi. Dl kit paprasiausiai kaltinami pato skyriaus darbuotojai. Utat ne be reikalo Perms kalinys skundiasi: Jau ketvirtas mnuo, kai i js negaunu jokios inios. Kas atsitiko? Matyt, irgi negavot manj laik. Gruodio 10-j raydamas Generaliniam prokurorui palieiau ir i tem, raoma 1980 m. gruodio 25 datuotame laike monai. Artimieji, nordami, kad greiiau pasiekt inios, laikus mgina sisti avia patu. Taiau tai bergdios pastangos, kurias paliudija pats kalinys: Nesisk laiko avia patu. Juk jie nesuinteresuoti, kad greit gauiau laikus avia ar rogi patu (jei tokia pato gadyn sugrt) laikus gausiu (sic) nustatytu laiku. Beviltiki mginimai kreiptis lageri vyriausyb. Ji taip pat bejg: Nerayk daugiau lagerio valdiai, k jie gali padti? Jie vykdytojai (visk tvarko Vilniaus saugumo komitetas). Taip nieko neinau apie js gyvenim. Kakam atrodo, kad maai mane nuteis, todl susirainti trukdo Pirmiau nors atvirutes praleisdavo greiiau. Teisinasi, kad neturi lietuvikai mokanio cenzoriaus. Tavo atvirut rus kalba parayta. Kodl tyia j taip ilgai laik? stebisi A.Terleckas. 324
iokio tokio prasiblakymo teikia darbas. Nors jis danai bna sunkus, ir toks sunkus, kad, kilnojant po centner ir daugiau sverianius geleinkelio bgius, danai gaunamas trkis (ne veltui sakoma, kad Rusijos geleinkeliai kalini kaulais nukloti), taiau ore ne taip skausta galva, galima susitikti su monmis, pamatyti iek tiek gamtos. A.Terleckas jau kiek laiko dirba valgykloje. Apie tai jis ra: Valgykloje sutikau dirbti tik todl, kad jos vyresnysis pedantikai siningas. iaip gan sunku Par idirbs, vos ant koj pastovi Kas antr nakt tenka neisimiegoti dirbu kas antr par po 16 val. Susirgus vienam i bendradarbi, tenka pasidalinti darbo valandomis. Ne tik ligoninje, bet ir kaljime kelet mnesi su malonumu pasdiau nakties darb mielai keisiau kalinim, nors vienut, kuri labai sunkiai pakeliu. Lageryje netgi statymu leistieji dalykai trukdomi, nesiskaitoma su jokiu monikumu, mogaus orumu, sitikinimais. tai k apie tai rao A.Terleckas: Per Velykas dirbau. Valdia inojo, kas jas venia. Gal nugirdo draugus, per pusryius sveikinusius mane. Budintis karininkas ir priirtojai ne kart vizitavo valgykl. Tik vliau supratau, kad stebjo, ar kartais negaminu ko nors velykiniam stalui. Labai nekokios jie nuomons apie mano draugus ir mane pat Susirinkom 15 moni. eimininkais buvom dar vienas lietuvis ir estas. Ant stalo nebuvo joki vaii. Nebuvo i ko gaminti Ant popieriaus papyliau Tavo atvet saldaini irneli. Teturjom vien pakel arbatos, nes estas neturjo teiss pirkti, o lietuvis Simokaitis, matyt, skol grino. Draugai atsine ventin dovan mayt tort i duonos, pabarstyt cukraus pudra, papuot tokiais pat irneliais. Neirit tok kukl stal, nuotaika buvo puiki. vent tssi tik apie 15 minui. Nesinorjo susilaukti priirtoj (1982 m. balandio 13 d.). O tai taip buvo veniamos Kios: Vakar su S. ventm Kias. Visam lageryje tik 2 katalikai. Turjome tik svogno galv ir arbatos Ai, Elyte, kad daug meldiesi ir kad Dievas iklaus Tavo meldim. Baisu ir pagalvoti, jeigu bt tek grti nepasimaius su manimi, o kiek grta!.. Ant velykinio stalo buvo ir margui. Seniai lageris mat marguius. Ukrainietis sukalbjo trump mald, pasveikino su ventmis. Prisimin visus ms draugus, kur jie bebt Ypa kaliniams yra sunki bausms pabaiga: inodami, kad paskutiniai mnesiai kaljime ar lagery sunkiausi, man daro didel spaudim, susidedant i smulki patyi. Lagerio vyriausiasis, mums girdint, mok abu gydytojus ir medicinos seser: Privalot reikalauti i j tempto darbo, priversti juos dirbti iki apsivmimo. Negalvok, kad nuleids galv vergikai tyljau. Vienintelis atsikirtau, kad esu su jais mandagus, to paties ir i jo praau. Buvo priverstas teisintis (1982 m. gegus 29 d.). Matyt, kad sutartinai su saugumu lagerio vadovyb visaip stengiasi galutinai palauti A.Terleck iki tol, kol jis 1982 m. lapkriio mn. turt bti ileistas tremt: Jie, atrodo, to tik ir siekia, kad ia gali ileisti mane tremt su sveiku stuburu. Reikia j sulauyti iomis dienomis administracija vl m kabintis. Keniu dantis 325
sukands, bet turbt neitversiu, k nors ikrsiu Ankstyv alto pavasario ryt draugai kviet pabti su jais kompanijoje. Nusprendiau neiti. T pai dien kelis labai grietai nubaud Po trij dien nubaud ir mane. Draugai juoksi, kad nubaud u tai, kad neatjau zborii (susibrim). Saugumo umaios lenda kaip yla i maio. Vilniaus saugumieiai ne kart tvirtin, jog A.Terlecko likimui netur jokios galios, po teismo jau ne j rankose. Gyvenimas rodo k kita. Be j inios nesuteikiami pasimatymai, j sakymu panaikinamos lengvatins slygos ir kt. Sakysim, jei kalinamasis neturi nuobaud, jam gali bti skiriamas papildomas pasimatymas su artimaisiais ir papildomi du rubliai per mnes. U juos jis gali nusipirkti bufete maisto. Sekani dien mans lauk dar vienas netiktumas man nedav priklausani dviej gamybini rubli. Gan abejingu balsu paklausiau, u k dar kart nubaud? Vienas i virinink be jokios diplomatijos atsak, kad du rubliai duodami ne vien u ger darb. O a, naivuolis, iki iol neinojau, kad teis savo kruvinu darbu udirbtus du rublius nusipelnoma kuo nors kitu Saugumo gundymai nesiliauja net lageryje. Atvyks saugumietis i Vilniaus tikino A.Terleck, kad utenka jam tik atsisakyti statymu udraustos veiklos, ir jis bus paleistas i tremties: Pernai aikino, kad jiems pakanka tik atsisakyti statymu udraustos veiklos. Mano pairos jiems visikai es nesvarbios. Vadinasi, tai kokia j galia: net teismo nuosprend jie gali pakeisti, kada tik nori. A.Terleckas nesiduoda jokiems saugumiei paadams suvilioti, nepalta, nerao praom atgailos straipsni spaud, anot jo, niekada neadjau tapti nei unikai nuolankus, nei aklai paklusnus. Danai su baigianiais kalti atsitinka siaubingi dalykai. tai vienas toks pavyzdys: iame pragare beliko vos pora mnesi 12 met ikaljusiam ukrainieiui. J ive, likus pusantro mnesio iki bausms galo. Ne trumpiau veios ir mane po matukos Rusijos kaljimus, su nerimu rao A.Terleckas ir priduria: Su iurpu prisimenu Smolensko ir Sverdlovo kaljim pragar. Vedami tremt, kankins ne maiau, kaip kankino gabendami Kuino!.. 1981 m. lapkriio mn. spjo, kad man bus sudarytos labai sunkios gyvenimo slygos ir kad po 5 tremties met sugriu palauta sveikata. Taiau iandien kitos ieities nematau. Mano likimas artimai susijs su ms tautos likimu. Kas nesugeba paklusti, prisitaikyti, atsisakyti savo politini pair, savo etini-moralini princip, tam lemta sunki kalinio ir tremties dalia Kitos ieities nematau, tarsi testament su skaudiu nerimu, bet tvirtu rytu rao A.Terleckas. I tikrj palauti mogaus vali net pasaulio galingieji nepajgia. Ne taip lengva ir paprasta ugesinti mogaus sieloje rusenani dievikj kibirkt. Todl ir i io lagerio sklinda vis pasaul tiesos ir laisvs, solidarumo ir teisingumo trokt balsai. tai i ia JAV prezident pasiek laikas, i ia pasistas sveikinimas Lenkijos Solidarumui. Savaime suprantama, kad saugumas u tai kaltina ir A.Terleck. Utat mgins j sunaikinti, sugniudyti dar prie tai, kai ateis laikas iek tiek atsikvpti: tremties laikas.
326
Jei pasaulis neigirs io tremtinio skundo, jei nepasipils reikalavimai ilaisvinti laisvs kovotoj, jis gali ti. Tada Tave, Vilniaus, Niujorko, Vaingtono, Berlyno, Bostono, Dublino, Romos, Paryiaus, Londono ir vis pasaulio krat lietuvi, grau sin: mes visi kalti bsime dl io ir kit lietuvi, tebekalini ir vis dar atkakliai tebesilaikani Balio Gajausko, Viktoro Petkaus, Juliaus Sasnausko ir kit gyvybi. Kova u j gyvyb ir laisv kova u Lietuvos gyvyb ir laisv!
AURA (LIETUVA) 1982 M., NR. 31(71). DIRVA (JAV) 1983 M. SAUSIO 27 D., NR. 4.
Leidj pastabos. Lietuvos laisvs lygos krjas ir ilgametis vadovas Antanas Terleckas u kov dl Lietuvos nepriklausomybs okupacins sovietins valdios buvo nuteistas tris kartus: 1958 m. pagal RSFSR BK 58-10 str. 1 d. ir 58-11 str. 1/a 4 metams, 1973 m. pagal LSSR BK 94 str. 2 d. ir 182 str. 1/a 1 metams (pagal KGB sufabrikuot kriminalin byl), 1980 m. pagal LSSR BK 68 str. 1 d. 1/a 3 metams grietojo reimo lagerio ir 5 metams tremties (nuteistas kartu su Juliumi Sasnausku). Tris kartus buvo nuteisti Laisvs lygos nariai Algirdas Statkeviius, Vladas akalys (1980 m. slapta kirto gelein udang ir pabgo Vakarus), Romaldas Juozas Ragaiis, pastariesiems dviems KGB sufabrikavo ir kriminalines bylas. Po du kartus nuteisti Kstutis Jokubynas, kun. Algirdas Mocius. U ginkluot pasiprieinim sovietiniam okupantui nuteisti Lietuvos partizanai, vliau tap Laisvs lygos nariais Jonas Vincentas Petkeviius, Jonas Pratuseviius, Vytautas Milvydas, Leonas Laurinskas. Pastarajam, partizanavusiam net atuonerius metus, KGB vliau sufabrikavo dar ir kriminalin byl. Kazys alkauskas dar bdamas nepilnametis buvo nuteistas u priklausym antisovietinei jaunimo organizacijai. vairiu laiku po kart buvo nuteisti Julius Sasnauskas, Laisvs lygai priklaus ir jos veikloje dalyvav Jonas Volungeviius, Algimantas Baltruis, Angel Raait-Pakauskien, Algimantas Andreika, Zigmas irvinskas, Romas Giedra. Dauguma i kalinimo sugrusi mint asmen ts rezistencin veikl. Jadvyga Malkait-Petkeviien su tvais buvo itremta. Feliksas Bakys buvo kalintas vokiei okupacijos metais u pagalb miriai pasmerktiems Lietuvos ydams. ia ivardinti rezistentai Laisvs lygai yra priklaus vairiu laiku, daugelis j buvo nuteisti dar iki sijungimo LLL. Daugelis Lietuvos laisvs lygos aktyviausi nari, veikusi dar antisovietiniame pogrindyje Vytautas Boguis, Leonora Sasnauskait, Angel Ragaiien, Elena Terleckien, Genovait akalien, Antanas Grigas, vienuolis prancikonas Bronislovas Pokus (mir 2006 m. kovo mn.), Andrius Tukus, Algirdas Masiulionis nuolat buvo persekiojami ir ne kart spti KGB nutraukti pasiprieinimo sovietinei okupacijai veikl.
327
Lygos veikl 19881989 metais sijungusiems aktyviems nariams Arnoldui Taujanskui, Gintarui idlauskui, ilvinui Razminui, Vytautui ustauskui, Jonui Gelaiui, Leonardui Vilkui, Arnui Trukanui, Romui Pransknui KGB buvo uvedusi stebjimo ir patikrinimo bylas. Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve yra ilikusi gausi LSSR KGB apie Laisvs lyg, jos narius surinkta bei dokumentuota mediaga KGB agent ir informatori praneimai apie Lygos protesto mitingus, akcijas ir kitus renginius bei juose dalyvavusius asmenis, pasakyt kalb stenogramos ir santraukos, nuotraukos, taip pat krat metu konfiskuoti dokumentai. KGB buvo uvedusi byl kiekvienam svarbesniam Lygos renginiui, aktyviausiems i akcij dalyviams. I visko sprendiant, aktyviausiems Lygos nariams buvo rengiamasi sudaryti baudiamsias bylas. Objektyvumo labui tenka pastebti, kad panaaus pobdio mediagos apie Lietuvos persitvarkymo sjd, jo veikl ir vadovus nebuvo rasta, tiktina apskritai nefiksuota.
MANO DRAUGAS
VALERIJUS SMOLKINAS
Magadano srityje, gyvenvietje Industrialnyj, kur po Perms lageri atlieka 5 m. tremties bausm Antanas Terleckas, vienas rykiausi, veikliausi lietuvi visuomens veikj, pernai vasar mir seniausias gyventojas, gims 1925 m. Dabar seniausias ten Antanas. Jam met vasario 9-j sukaks 57. Nelinksmos mintys lenda galv Nejaugi teks ir prapulti Kolymoje? Ne juokas juk jau ketvirtas sumimas nuo tada, kai 17-met ved audyti Dabar bausm prailginti pagal nauj straipsn labai paprasta. Pastaraisiais metais toki atvej buvo ne vienas. Taip nelinksmai nusiteiks neseniai ra Antanas savo draugui tolim al: Nortsi dar pasimatyti, bet tai negyvendinama svajon. Telieka vien viltis susitikti aname, geresniame pasaulyje Ve j tremt i Magadano kalini mainoje (aliojoje girelje) 600 kilometr gruodio mnes, kai altis 40 laipsni ir dar su vju. spraud ankt kabin nei pasisukti, nei koj itiesti juk auktas stambus vyras. 14 valand per gruod ir duobes dardjo jis apkaustytas ledine geleimi. Kaip ilaik pats stebisi. Turbt igelbjo ilti baltiniai, kuriuos mona suspjo nusisti lager. Tremties viet pasiek vlai nakt. Milicijos virininkas laukia, karta arbata vaiina beveik kaip jaunysts draug. Nenuostabu. Juk nuo Stalino laik Antanas toj prakeiktoj Kolymoj pirmas politinis aplink vieni kriminaliniai. Taigi beveik po 30-ies sulauk virininkas sen pastam politik. Galima sakyti sielos vent. pasakojim skait i Antano laiko jo mona Al namie, Vilniaus pakratyje. A mgau ten lankytis. Butas sename mediniame name, visada blizgs kakokia ypatinga vara, iem tai kartai prikrentas, tai als nors veltiniais aukis. Reikia pripainti ir Antanui esant, ir po jo sumimo visi kio reikalai guljo ant 328
Als pei. Antanui visuomet ne tai rpjo. Trys vaikai, nors jau beveik suaug. Kai 1979 m. Antan sum, jauniausiam, jo numyltam Ramnui buvo 10 met. Be to, ank, sena motina. O pamginkite Vilniuje ms laikais anglimis apsirpinti. Pirmiausia reikia gauti talon, o paskui kiek kart vainti sandl, kad gautum ne dulkes, o bent kiek krenti tinkam angli. kelis, nors ir menkas, reikalauja prieiros: vitos, piktas kalakutas, kurio maas bdamas mano snus labai bijodavo, uo, sklypas, duods sav darovi bent iki pusiauiemio. Atmenu, kai 1977 m. rugpjio mnes, po Antano ir Viktoro Petkaus sulaikymo, saugumieiai vis sklyp ikasinjo, iekodami pogrindio literatros. Antanas ir Al juokavo vis tik iokia tokia nauda. A myljau ir tebemyliu t nam, o kad dabar negaliu ten usukti valandlei, yra vienas i nesugrinam dvasini praradim. Kartais man tekdavo laukti Als ir kalbtis su jos motina, kuri buvo dkinga kiekvienam, kas pavairindavo jos vienatv. Bdavo, nubraukia aar, pasiskundia sveikata, pasibaimina dl Antano, dl Als. Mat tuoj po vyro sumimo Elen Terleckien atleido i technikumo, kur ji dst daug met, ir igujo pensij saugumo nurodymu negali ilgameio politkalinio mona dstyti tarybinje mokykloje. Kaipgi dabar, sielojosi motina, eimai sudurti galus. Kita vertus, gal bus lengviau, nes besiplkdama visai prailo mano dukrel Bet tai eiminink sugro, Ramnas parbgo i mokyklos gersim arbatos A dkingas likimui, Fondui, kad suartino, draugyst suved su Elena Terleckiene, Irena Gajauskiene, kitomis kalini monomis, seserimis, suadtinmis. Kad jos galjo su manim ir aar nubraukti, ir pasidiaugti, ir pasitarti. Kai Antanas buvo nesuimtas, jo namas davo, kaisdavo nuo gin. Neramus, staiga pratrkstantis jo temperamentas visada trauk mones. Ir atstumdavo, bet daugiau traukdavo. Todl Antanas visada buvo apsuptas moni. Tikrai su jo aretu visas Vilnius, rodos, nublanko, pritilo. Jame nebuvo kito tokio akstino. Vienas Antanas Terleckas tai jau lietuvikas visuomeninis gyvenimas, sudtingas, prietaringas, audringas. Terleckas inomas Vakaruose ir kaip aktyvus Petkaus, Ginzburgo, Kovaliovo, Gajausko, Ragaiio gynjas. Protestavo jis ir prie baudiamj psichiatrij. Jo paraas tarp 45-i pabaltijiei dokumente, skirtame 40-meiui gdingo MolotovoRibentropo pakto, atneusio gal Pabaltijo respublik nepriklausomybei. bet kok straipsn Lietuvos pogrindio spaudoje Terleckas reaguodavo audringai: tai pritardavo, tai piktindavosi. Apie vien toki maai kam inom polemik ir noriu papasakoti. Man rodos, jog iame epizode visas Antanas. Tai buvo 78-j rudens pradioje. lk pas mane Antanas parauds ir piktas nors altu vandeniu liek. Pairk, k jis rao! ir met ant stalo naujausi devint pogrindio Auros numer, atverts uvinto slapyvardiu pasirayt straipsn Lietuviai ir ydai. Atviras laikas Tomui Venclovai. Piktino Antan ir straipsnio tonas, ir jo pagrindin mintis 41-j met pogromai, pra per Lietuv tai es bausm ydams u tai, kad jie su glmis sutiko tarybinius okupantus, 329
jiems talkino, buvo tarp baudj-ekist. Piktinosi Antanas, kad polemik suklusiam Venclovos straipsniui Lietuviai ir ydai urnale neliko vietos, vadinasi, paeisti siningos urnalistins kovos dsniai. Piktinosi, o vliau atne man paskaityti savo atsakym uvintui Dar kart apie ydus ir lietuvius. Antano straipsnyje yra ir istorini ivediojim, ir asmenini priekarini berniuko prisiminim: Kai tik Taurags ydai Metinis ir Korka usukdavo ms Krivasal, tuoj paleisdavo savo arkliuk kinkuoti nuo pirkios prie pirkios. Kol jiedu vaikiojo po trobas supirkindami erius ir skudurus, krivasalieiai patys i veimlio isirinkdavo patinkanias prekes ir nusinedavo namus. Atsiskaitydavo su ydais vakare. Niekados nekildavo konflikt dl atsiskaitymo ar nesumoktos skolos. Panas santykiai buvo lietuvikam kaime visur. Antano nuomone, ia ir yra tragedija: dauguma uvusi yd buvo kaip tik tokie neturtingi miesteli gyventojai, tolimi nuo politikos, maai k suvokiantys apie faistin grsm arba apie raudon neva isigelbjim nuo jos ir, inoma, nepriklaus Lietuvos kompartijai ar NKGB. Antanas prisimena, kad jo gimtajame kaime nebuvo lietuvi, dalyvavusi yd pogromuose, bet jam dl to ne lengviau. Atrodyt, kodl jis visa tai prisimin? Kodl mogui, kuris visas atsidav kovai u tautins lietuvi dvasios, lietuviko smoningumo ilaikym, tuo metu, kai vyksta masiki sumimai, kai aretuoja geriausius antr, trei kart, kai u grot vl atsidr Viktoras Petkus, Balys Gajauskas ir kiti, kai jaut, kad paiam nedaug beliko laiko vaikioti iapus grot ir vertjo pataupyti jgas, pagalvoti, k dar galima suspti naudingo padaryti savo tautai, prireik tokios ekskursijos istorij? Bet tai ir yra svarbiausia, kad Antanas Terleckas svarsto ir apie praeit vien todl, jog velgia ateitin. Lietuvi tautai, rao Antanas savo straipsnyje, teko daug kani tokia jau Apvaizdos valia. A, rpindamasis tik savo tautos ateitimi, svajoju, kad lietuviai niekados neaudyt nekaltus ir beginklius. Pasaulis neapsaugotas nuo dar baisesni katastrof. Apsaugoti lietuvius nuo dalyvavimo pogromuose kart jau ne yd galima tik beslygikai pasmerkus taiki gyventoj udynes. is Antano straipsnis kaip tik apie tai, nes kaip anksiau ra, jo idealas laisvas mogus, laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Taiau nepriklausomyb ne bet kokia kaina. Ir negali bti laisvas mogus, suteps savo siel silpn ir beginkli udymu. Todl taip skaudiai atsiliepia lietuvio kataliko irdyje is baisus istorijos puslapis. A inau, kad 1978 m. per Vlines Antanas Terleckas padjo vainik ant broliko yd kapo savo tvikje. Ketino tai padaryti ir kitais metais, bet jam neleido. Saugumas j sugrieb vien dien prie i lidn vent 1979 m. spalio 30 d. Dievas duos Antanas ieis laisv laiku. Pats inau kuo toji diena ariau, tuo sunkiau. Kaipgi toliau gyventi? Laikai rsts nejaugi vl aretas ir galimyb baigti ami u grot? O gal jau pakaks suskamba ir raminantis motyvas 1987 m., kai baigsis bausm, bus beveik 60, vaikai, ankai. Juk jau pakankamai prisikovojo, prisibast, pribruzdino. Laikas jau ir pailsti tegul kiti pamaino.
330
Brangus Antanai! Buvo laikai, kai tu atbgdavau pas mane patarim. Negaliu pasigirti, kad juos btum danai prims, bet a ir nepretenduoju tai. Taiau iklausydavai ir, jei laikydavai galimu, jeigu leisdavo audringas temperamentas o dar sakoma, kad lietuviai alta tauta! stengdavaisi vykdyti. Atmeni, kai mes kartu grmms, kad tave sugrint darb, kai generolas i operos Virgilijus Noreika buvo ivijs? I kokio darbo gaisrininko operos teatre o kurgi dar dirbti mogui su dviem diplomais? Ir vis dlto laimjome byl, turjo tave sugrinti. Tiesa, neilgam saugumas tuoj rado bd, kaip su tavimi susidoroti, bet tuo metu pergal buvo ms. Dabar patarinti tau i savo saugaus tolio neturiu teiss. Tavo eimos vis nepalieka ramybje. Vl buvo krsti, vl visk inar. K jau ia patarinti. Buvo moment, kai tu suklysdavai, bet dl to kentjai tik pats su savo artimaisiais. Juk svarbiausia tai likti itikimam sau, savo praeiiai, niekados jos neumirti ir neiduoti. Tepadeda Dievas tau isisaugoti, mano mus, geras, siningas Antanai.
EUROPOS LIETUVIS (LONDONAS) 1985 M. VASARIO 8 D., NR. 6(1743).
Leidj pastaba. Valerijus Smolkinas ininierius, politinis kalinys, KGB priverstas ivykti i Sankt Peterburgo (buv. Leningrado), Lietuvos laisvs lygos konsultantas, 1983 m. birelio mn. ivyks gyventi Izrael.
VIENUOLIKA MET AUKLTO ASMENS POKALBIS KGB RMUOSE

ANTANAS TERLECKAS
inodamas, kad KGB V.Skuodiui sugrino i jo paimtus uraus, laikus ir kt., .m. gegus 4 d. isiuniau M.Gorbaiovui praym, kuriame reikalavau grinti 1977 m. rugpjio 23 d. ir 1984 m. gegus 4 d. krat metu konfiskuotus mano laikus ir dienoraius. 1987 m. gegus 18 d. lietuvikai kalbanti moteris i KGB atne oficial kvietim pas pulkinink J.esnavii. Eidamas ten, prisiminiau daugel savo ikvietim, nuvedim ar nuveim tuos rmus, i kuri du kartus negrau namo (kart nuve venioni kaljim, kart Lukikes) Lygiai 11 val. buvau leidim biure. Praporikas rusikai telefonu kalbjo kakam: Drauge pulkininke, jis dar nepasirod. Supratau, kad mans laukiama. ekist kreipiausi lietuvikai. Jis irgi lietuvikai papra palaukti. Paskambins tam paiam pulkininkui, ekistas itar: On tolko to podoiol. Liep palaukti. J taktika ta pati teko pasdti ia gerok pusvaland. Laukianij buvome keli. Atjs vyrikis i Maeiki prisistat. Jam praporikas atsak rusikai. Maeikietis lau savo lieuv labai prasta rus kalba. leidim biuro 331
duris pabeld mergina. Nors ia buvome keturi lietuviai, ji su mumis pasisveikino rusikai. Taiau niekas neatsak jos zdrastvuite. Mans pasiimti atjo apie 40 met amiaus auktokas civilikai apsirengs simpatingas brunetas. Sugrs suinojau, kad tai VVU aukltinis majoras Algis Verbickas, V.Boguio odiais, gan taktikas ekistas. Pasisveikins liep sekti paskui j vir. Papraiau eiti liau, nes po apendicito operacijos bgioti negaliu. Tarp ms vyko madaug tokio turinio pokalbis: Kaip gyvenate? Ai Dievui, nusisto Kolym KGB nepavyko mans nuudyti. Po trkusio apendicito buvau gavs pilvo plvs udegim. Ir kart Dievas igelbjo nuo mirties. Bet a nesitikjau, kad taip greitai pasiilgsite mans. O!? Terlecko mes niekada neumirtame. inoma, nemaloni pas mus vienag, bet js, atrodo, jau pripratote. Sunku prie i rm priprasti. Bet kai inai, kad saugumas neturi u k tave pasodinti, didels baims nejauti... Priveds mane prie vien treio aukto dur ir atidars jas, ekistas liep ueiti. engiau didiul kabinet, kuriame dar n karto neteko pabuvoti. Man pasirod, kad net generolo Vaigausko kabinetas maesnis. Labai ilgo stalo gale sdjo pulkininkas E.Baltinas, o prie maesnio (specialiai iai progai pridurto prie ilgojo) pulkininkas J.esnaviius. Abu atsistojo ir priok prie mans atkio savo rankas. A: I tikrj, kaip greit isiilgote mans. E.Baltinas: Js pats kaltas dl io vizito. Rate Generaliniam sekretoriui, prate, kad mes sugrintume kai k i krat metu pas jus paimt ura, laik ir knyg. Todl mes ir pakvietme. Sakykite, kokia js nuotaika sugrus? Kiekvien dien keikiu saugum. Jeigu vir mano kambario lub nekybot taisytas mikrofonas, taip nekeikiau js. O keikiu gal net daugiau negu i tikrj jauiu jums tos neapykantos... Abu ekistai kvatoja. Prie pat E.Baltino stalo net deimt telefon. Garsiai nusistebiu tuo. E.Baltinas tai atsako, kad daugelis j nebereikalingi. Kaip gyvenate, kaip sveikata? Nesikuklinkite, pulkininkai! Puikiai inote, kaip gyvenu. Saugumas ir toliau dirba gerai... Labai malonu, kad Terleckas taip auktai vertina ms darb. Gyvenu, nes, ai Dievui, KGB visgi nepavyko sunaikinti mans Kolymoje. 55 met vyr pasisti Kolym tolygu umuti j. inoma, geras jums niekada nebuvau. Nuo io patvirtinimo ir reikjo pradti savo atsakym... Nuteis privaljote leisti gyventi normaliomis slygomis. Dl auktos radiacijos ikrito du tredaliai mano plauk...
332
O kieno i ms labai velios eveliros? Ir tuoj pat E.Baltinas prijo prie reikalo, ekistas negali tavs netardyti. Kodl js nepatenkintas katalik reikalavimu paleisti i kalinimo staigos kunig A.Svarinsk? Todl, kad katalik pareikimas labai silpnas. Reikalaudami paleisti A.Svarinsk, pareikjai daugiausia rao apie jau ileist V.Lapien. ryt klausiausi Vatikano radijo, ios stoties darbuotojams buvo labai nemalonu skaityti tai, kas tame katalik pareikime parayta. Todl daugel jo viet cenzravo praleido. Utat labai rimtas 14-os pareikimas, kur js pasirate... Ir is labai silpnas imutais dantimis. Js gerai pastate mane jeigu kertu, tai i viso peties Nepaisant persitvarkymo, demokratijos proceso, valstybs interesai lieka tie patys. iuos interesus valstyb gins visomis priemonmis. Per daug, Terleckai, nepersistenkite... Nuo 1972 m. birelio mnesio akistatos su S.Jaku vieni kitus tituluodavome ponais. Bet po paskutinio areto nesiponuodavome. Ir kart ponas liko umirtas. Visgi suvokiau, kad pulkininko E.Baltino odius dtas aikus grasinimas. Visk inau ir suprantu. Chruiovas buvo usimojs sumainti valstybs saugumo darbuotoj etatus. O iandien likote visi tie patys. Bent man atrodo, kad nepersistengiu. inoma, vien kit pareikim pasiraysiu. ia siterp vis laik tyljs E.Baltino pavaldinys J.esnaviius: Jus lanko usienieiai. ie gali jums kvpti ventj Dvasi naujai kovai su taryb valdi. Ai! Tos dvasios pats turiu net per daug! E.Baltinas: Kokie js santykiai su Banyia? Tokie, kokie ir buvo. Apie tai labai daug inote. J.esnaviius: Taiau kiekvien sekmadien einate Mikalojaus banyi. Abejoju, kad tiek tikite Dievu... Tikiu. Jeigu netikiau, ten nevaikioiau. inoma, sveikam protui prietaraujanioms dogmoms nesimeldiu. Bet tai man netrukdo tikti Diev. Manau, kad ir js, pulkininkai, abu tikite Diev. Taiau to net patys sau nedrstate prisipainti. O k iandien js galite tikti? Js dievas ilg laik buvo Stalinas. Su jo vardu lpose kovojote aukodami savo gyvenim, liejote krauj. Ir staiga paaikjo, kad js dievukas mogudys, paprastas banditas. Perskaitykite Rybakovo Arbato vaikus, visk suprasite... E.Baltinas: Mes jau skaitme. O js ar skaitte Kar? Kiekvienas mogudys ne visas absoliuiai blogas. Kareiviai jo m su Stalino vardu. Vadinasi, tikjo juo? 1941 metais teturdamas vos 13 met, jau suvokiau, kas i tikrj yra Stalinas. O suaug vyrai to neinojo...
333
Tais savo priekaitais a kerijau abiem u nepridengt grasinim nepersistengti. Bet abu visgi mokjo nuslpti savo nepasitenkinim mano odiais. O paskui E.Baltinas u tai atsilygino ironija. Kokie js santykiai su jaunimu, su kuriuo bendravote iki savo areto 1979 metais? Mums labai gaila Juliaus Sasnausko. Tik js traukte j Vyties leidyb. Dl Vyties js patys kalti. Jeigu tada nebtumte Juliukui sutrukd stoti Kunig seminarij, Vytis niekada nebt pasirodiusi. Kaip inote, neatsakinjau tardytoj klausimus, o teisme visk neigiau. Jeigu LSSR aukiausiasis teismas bt buvs nors tiek objektyvus, kiek Stalino kariniai tribunolai, nebiau buvs nuteistas. Net prokurorui J.Bakuioniui buvo aiku, kad a, turdamas tok didel patyrim, jokiu bdu nedaviau J.erknui pogrindins Vyties. iandien galiu jums papasakoti, kaip viskas i tikrj buvo. Idja leisti pogrindin Vyt gim V.akalio galvoje. ia idja jis ukrt Juliuk. A atsisakiau tuo pretekstu, kad vir mano galvos kabojo Damoklo kardas Laisvs auklys, kur leidom por met anksiau. Kai Juliukas suman nuneti praym Kauno kunig seminarij, V. akalys pra mane kalbti j bent metams atsisakyti savo sumanymo. J.Sasnauskas ess labai reikalingas Lietuvos pogrindiui. Bdamas sitikins, kad neturiu moralins teiss atkalbti Juliuko nuo noro tapti kunigo, V.akalio praymo nevykdiau. Taiau kai js sutrukdte jam stoti seminarij, Juliukas su visa savo jaunatvika energija sijung pogrindin veikl. Suvoks, kad jie be mans nesugebs ileisti Vyties, prisidjau prie io reikalo. Tai seni reikalai, o mums rpi iandiena. Bijome, kad vl netrauktumte Juliaus antivalstybin veikl. Netrauksiu! Tik netrukdykite jam stoti savj Kauno kunig seminarij. Na ir kvatojo i i mano odi abu KGB pulkininkai! Taip, taip tai ms filialas. Tai gerai inau. J.Sasnauskas vis kalt u Vyties leidim prisim sau. U tai privalote bti jam dkingas. Jis labai geras vyras. Tad leiskite Kunig seminarijai j sugadinti! Abu ekistai vl kvatoja, o a tsiu savo mint: Netrukdykite jam stoti Kunig seminarij. Ten jis net penkeriems metams bus udarytas studijoms disciplin, kuri dauguma niekada jam nebus reikalingos. Niekas seminarijoj nelaikys jo priris. Vains, susitikins su kunigais ir, aiku, su jumis. Bent a Juliukui tikrai netrukdysiu kunigu tapti. Jis bus geras kunigas ir, mano manymu, daugiau politika nebeusiimins. Bent mes jam tikrai netrukdysime stoti, kaip js tvirtinate, ms Kunig seminarij. J.esnaviius: Ar skaitte Tiesoje Meidno straipsn apie Vyt?
334
Skaiiau. Girdjau nuomon, kad Vytis Tiesos idjomis persunktas. Ji stipresn u jsik. Bent pirmasis ms numeris buvo rimtas. inoma, ekistams nesigyriau, kad inau, jog Meidnas j mogus. Jis joks ininierius, o partins mokyklos absolventas, gieds Druskinink banyios chore. Vienai choristei pasisils suremontuoti jos krosn, ivert vis bibliotek. Dienorai negalime jums sugrinti. Vieni j prisegti prie js bylos, o kiti prie monos. Dienoraiai man reikalingi prisiminimams parayti. usien neadu j perduoti. Man garbs ir iaip utenka. E.Baltinas: Netikime n vienu js odiu. Kiek js mums primelavote?! Tik mes laikoms savo odio. 1981 met lapkrit papulkininkis Stakeviius adjo mane pervesti chemij, k numato statymas. Vietoj to tik narkotikais apgird... priekait E.Baltinas reagavo gana piktai. Apie tai es visiems pasakoju ir raysiu savo prisiminimuose, kad didesn autoritet nusipelnyiau. Apie tai visiems pasakojau 1985 metais atvyks Vilni brolio laidoti. Ir savo prisiminimuose tai apraysiu. Jeigu ne narkotikai, niekada nebiau to laiko, kur Tiesoje panaudojote prie mane, paras. Net oficialiai buvau to laiko mini atsiadjs. A net apie KGB niekada nekalbu netiesos. Js, pulkininke esnaviiau, 1985 m. sausio 26 d. Kolymoje arbata pavaiinote. Taiau ar a kaltinau jus, kad arbat brte narkotik? Narkotikais mane KGB apgird tik du kartus 1957-aisiais per v.Kaldas Povilas Kolgovas, o 1981 m. lapkriio 11 d. Stakeviius. E.Baltinas: Mes ir kunig erniausk apgirdme, ir jam mon pirome? Tuo klausimu Kolymoje gavau daug laik nuo vienuoli. Aikinau jam, kad ioje istorijoje narkotikai nieko dti. Matote, advokatavau jums... O kas jus materialiai remia? Niekas mans neremia, nors labai reikt tos paramos. Kaip js mona ir vaikai gyvena? mona po kelioni Kolym susirgo artritu. Snui Gintautui sutrukdte susirasti normal darb pagal specialyb. Skurstu su eima. Jis buvo susirads istoriko darb 9-ojoje vidurinje mokykloje. Kakas i kakur paskambino ir tos vietos negavo. G.Terlecko jie negaljo priimti partij, o nepartiniam negali patikti dstyti visuomenini moksl. Nutyljau, kad J.esnaviius Gintautui kerija u tai, jog atsisak paspausti jo pakit rank (u straipsn Tiesoje prie mane). E. Baltinas: Jeigu visiems mes skambintume dl kiekvieno reikalo, Gintautas nebt buto gavs. Taip gerai jie informuoti apie visk! Isitrauks Izvestijas E.Baltinas nei i io, nei i to m skaityti sak dl amnestijos. Pertrauks pulkinink, siterpiau: O paskui seks ilga virtin za iskliue-
335
nijem, krome. J.esnaviius ireik didiul pasitenkinim, kad sakas netaikomas valstybiniams nusikaltliams, t.y. statymas ir toliau persekios disidentus. Tuo metu kabinet jo nepasisveikins apie 55 met amiaus vidutinio gio simpatingas vyras. Atsistojs prie lango, paslapia stebjo mane. tariau, kad tai generolas Eduardas Eismuntas. E. Baltinas: Koks buvote, toks ir sugrote i kalinimo vietos. Js teisiate ne siekdami mus pakeisti, perauklti, kaip kad tvirtinate. Kaljimai ir lageriai teturi tik vien tiksl dvasikai palauti politinius savo prieus. I tikrj dal bailesnij js tikrai palauiate, o stipriuosius tik ugrdinate. Kaip inote, nesu i bailij... Ar negaltumt mums pabti konsultantu psichologijos srityje? Pakankamai turite sav psicholog. Kreipdamasis daugiau ne pulkininkus, o generol ironizavau: Imsiu dabar ir susipurvinsiu rankas, parduosiu savo sin. K tada pasakyt pulkininkas J.esnaviius? Ogi tai k: jeigu jau Terleckas parsidav mums, tai kokiu mogumi tada galime pasitikti? Ko gero, pulkininkas ims gdytis lietuvi gims Neinojau tada, kad J.esnaviius ne lietuvis, o lenkas. O E. Baltinas gudriai neleido man ubaigti savo minties, kuri greiiausiai turjo bti urayta, iversta rus kalb ir perduota savo virininkams. Jis lyg kreipdamasis generol ubaig gan ilg ms diskusij: ...Koks bebt Terleckas, bet su juo kalbtis nenuobodu. domu su Terlecku bendrauti. Man jie dav laikrat grintiems laikams suvynioti. E.Baltinas dar pridr: irkite, kad ant laikraio nebt kokios nors atymos, nes vl pasklis kalbos, kad dirbate mums... Kad Terleckas gali dirbti KGB, patiks tik tas, kuris labai nors tuo tikinti save ir savo auditorij. Nusiveds savo daug kuklesn kabinet, J.esnaviius dar pasiteiravo, ar mans neremia N.Sadnait. Jis gals padti man surasti kok nors darb, pavyzdiui, k nors i medio drointi. Tai, aiku, pelningas darbas, kuriuo tada buvo susiavj daugelis disident. Ir tuo jie buvo atitraukti nuo antisovietins veiklos. Atsakiau ironija: Nieko nemoku dirbti, galiu tik rayti... J.esnaviius apsimet nesuprants tos mano ironijos: Jums koj kia N.Sadnait! Kuo? Visiems aikina, kad netikite Dievu ir esate nesukalbamas. ?! Jauiausi laimingas atgavs nors dal savo laik, ypa rayt i KGB kaljimo 1979 ir 1980 metais. Skaiiau juos troleibuse ir autobuse grdamas namo.
336
Leidj pastabos. pokalb A.Terleckas ura 1987 m. gegus 18 d. tuoj pat sugrs i KGB rm. J nusira P.Cidzikas. Turdami tuometinio LSSR prokuroro L.Sabuio sankcij, KGB karininkai, neva iekodami LKB Kronikos, 1988 m. sausio 6 d. P.Cidziko namuose atliko krat. Tikrasis ios kratos tikslas buvo sutrukdyti Lietuvos rezistentams vsti Vasario 16-j. Kratos metu ekistai konfiskavo io pokalbio tekst, kurio originalo A.Terleckas neisaugojo. KGB konfiskuoto pokalbio uraus Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai 1996 m. sausio 25 d. surado ir trauk Lietuvos ypatingojo (buvusio KGB) archyvo apyra. Publikuota A.Terlecko knygoje Lietuvos laisvs lygos kova u laisv ir nepriklausomyb (II dalis, Vilnius, 2002 m., p. 1723).
BUVUSIEMS LIAUDIES GYNJAMS A.BERNOTNUI, V.IKAUSKUI, S.LISAUSKUI, V.EMGULIUI IR KT.

ANTANAS TERLECKAS
Buvome maloniai nustebinti, perskait .m. birelio 11 d. savaitratyje Literatra ir menas raytojo Romo Gudaiio straipsn Mes i peraut dain krato. Pagarba autoriui Raytoj sjungos partorgui, kad jis idrso pagaliau nuimti tabu nuo liaudies gynj temos ir ikelti dienos vies js kruvin misij pokario Lietuvoje. Pirm kart oficialioje spaudoje buvo pasakyta tiek daug tiesos apie tai, kaip ir nuo ko js ir js sbrai gyn lietuvi taut. Grintas jums ir js tikrasis, Berijos duotas, vardas istrebiteli naikintojai. Aiku, R.Gudaiio publikacija js retjaniose gretose sukl t, taiau nesitikjau, kad idrsite vieai per spaud demonstruoti savo itikimyb Stalino idjoms. Vis dlto jums uteko lumo parayti laik Tiesos redakcijai, pastarajai politinio anachronizmo t laik ispausdinti birelio 15 d. numeryje. Tai paskatino ir mane vieai kreiptis jus ir papasakoti, kaip js bendrai gyn liaud mano gimtajame Krivasalio kaime. Tuos laikus pastu ne i knyg, ne i nuogird: akyse tebestovi paveikslas neapykantos kupinos akys stribo, beiekanio bandit medinje lovoje, kurioje miega mano invalidas tvas ir mes su broliuku paaugliai. Maiau tas kanias, tas aaras, kurias js nete lietuvikajam kaimui ir inau, k reik tada js vykdytas liaudies gynimas. Ne tik Stalino ir Berijos partiniame argone odis ginti galjo bti odio naikinti sinonimu! Lietuvi tauta niekada neds lygybs enklo tarp i dviej odi, kaip ir tautos atmintyje js visiems laikams liksite ne gynj, bet strib, naikintoj vardu. Tvirtinate, kad Lietuvoje vyko klasi kova, netgi pilietinis karas. Tai fikcija, kuri js pasiskolinote i Stalino savo nusikaltimams pateisinti. Argi klasi kova vyko, pavyzdiui, Antrojo pasaulinio karo metu vokiei okupuotose Vakar ir 337
Ryt Europos alyse? Ten, kaip teigia istorija, patriotins jgos kovojo su tautos idavikais, nepriklausomai nuo klasins ar partins priklausomybs. odis kova suponuoja tam tikr kovojani jg (fizini ar moralini) pusiausvyr, antraip kova greitai virsta skerdynmis. Oficialiais duomenimis, liaudies gynj buvo nuo 7 iki 8 tkst., dalis j, be to, buvo ne lietuviai. Pvz., Kaltann strib dauguma buvo sentikiai i Obel Rago kaimo. 1987 m. lapkriio 26 d. Moksl Akademijos salje istorikas J.Jurginis tvirtino, kad pokario metais uvo apie 40-50 tkst. Lietuvos partizan. Dar anksiau istorik V.Jakien ra, jog iki 1946 m. balandio mn. ijo i mik ir legalizavosi daugiau kaip 40 tkst. vyr (Vestnik Leningradskovo universiteta, 1966, Nr. 2). Kaip inoma, ne viena deimtis tkstani partizan buvo suimta ir kalinta. Ieit, kad Lietuvoje buvo ne maiau kaip 100 tkst. ginkluotos rezistencijos dalyvi. Tad ar galjote js, liaudies gynjai, bti rimta jga kovoje su lietuvi tauta?! Stalinas, geriau suprasdamas, kad vieni js isilaikysite vos valand kit, pasiunt Lietuv kelias NKVD ir NKGB divizijas, kurias primte kaip brolik pagalb. Prisimenu, kaip triumfavo Saldutikio stribai, kada taut tvas Stalinas paadjo Sniekui papildomai atsisti tiek kareivi, kad j utekt kiekvienai eglei mike. Tie, i dien odiais tariant, kariai internacionalistai ir vykd Lietuvoje Stalino genocido strategij, o jums teko tik pagalbin rol: vedli, vertj, nip. Jums pavesdavo sunaikinti tik sueistus ar pavienius besislapstanius partizanus, tik nulydti beginklius tremtinius stot ir lentomis ukalti vagon duris ir langus. Neteko girdti, kad js btumte idrs kur nors vieni pulti partizan bunker. Mintos istoriks V.Jakiens nuomone, js daliai teko apie 20% nukaut ar sueist Lietuvos partizan, t.y. madaug 810 tkst. Tik savo prisiminimuose kiekvienas stribas didiuojasi nukovs po keliasdeimt bandit. O klasi kovos teorija kartu su rusiku autuvu jus apginklavo genialusis mokytojas drg. Stalinas. Kaip tai teorijai prietaravo tuometinis Lietuvos gyvenimas, rao buvs tarybinis partizanas L.Majauskas, 1948 m. gegus 22 d. talkininkavs iveant vien savo pastamo eim: Turjau pristatyti buvusio kumeio penki asmen eim. Jis turjo tris nuo vieneri iki eeri met amiaus vaikus. Ryiais su banditais eimos galva nebuvo kaltinamas (...) Kodl ta eima buvo paimta itrmiman sunku suprasti. Atvirai buvo kalbama, kad itrmimas pads bauginti valstieius ir visi greiiau stos kolchozus (Komjaunimo tiesa, 1987, birelio 17). Pasiklausykime istoriko L.Truskos nuomons: Trmimai tapo masiniai nuo 1948 m. pavasario, kai pogrindis i esms jau buvo sutriukintas ir pradta kolektyvizacija. Matyt, Stalino administracija siek palauti valstiei vali, juos bauginti ir itaip greiiau suvaryti kolkius. Antra vertus, bet koks autoritarinis reimas suinteresuotas pasiprieinimu kaip pretekstu didinti teror. (...) Galimas dalykas, Stalino administracija smoningai kurst blstani politins kovos ugn, mesdama gstant lau nauj malk: dalis pabgusi tremtini eim ijo mik (Komjaunimo tiesa, 1988, birelio 28). Tai melas, kad usienio radijas suvar Lietuvos vyrus mikus! Negi umirote, kaip krat metu autuv buomis dau338
te radijo imtuvus (jeigu jie nebuvo reikalingi kaliams byloje)? Ir ar daug moni tais laikais drso klausytis usienio radijo? Be to, Amerikos balsas m transliuoti savo laidas Lietuv tik 1951 m. vasario 16 d., t.y. jau gstant ginkluotai rezistencijai. Pasiklausykime mogaus, kuris anuomet su ginklu rankose kovojo u Stalino idj triumf Lietuvoje to paties L.Majausko: Stalinistins nostalgijos liga serganius galiu patikinti, kad po apraytos nakties (1948 m. gegus 22 d. A.T.) mikini gretos pasipild ne Vakar propagandos suklaidintais vyrais, bet i pragaro nakties itrkusiais kerytojais. Toki fakt buvo ir vliau. Autentik L.Majausko pasakojim papildo ir Lenino premijos laureatas raytojas Jonas Avyius: Nacionalistinis pogrindis susilauks papildymo, nes kininkui dar kart bus pasilyta pasirinkti viena i dviej. Labai abejoju, ar vagonas jam bus mielesnis u mik (Pergal, 1987, Nr. 10, p. 5758). Karo pabaigoje kelis kartus skelbdamas mobilizacij, Stalinas smoningai skatino ginkluot pasiprieinim Lietuvoje, kad vliau galt teisinti bet kokias represijas. Var Lietuvos vyrus mikan ir nepakeliamos stalinins pyliavos, u kuri nevykdym grs ilgos lagerio bausms, o kiek moni paskatino paimti ginkl rankas js vykdytas totalinis teroras? Ar 1941 m. birelio mnesio apvalymai nuo prieik element bei 1948-1949 m. masins deportacijos Sibir galjo nesukelti visos tautos pasiprieinimo? O prievartin kolektyvizacija, kuri taip nusmukd Lietuvos ems k, kad 1950 m. jo bendroji produkcija krito iki 1913 met lygio? Netiesa, kad Sniekaus ir Paleckio valdia pokario metais ne kart skelb amnestij ginkluoto pasiprieinimo dalyviams tokios teiss TSRS konstitucija jiems niekada nebuvo suteikusi. Stalinas paskelb amnestij tik 1945 met liepos mnes, kada NKVD kariuomen buvo iskerdusi apie pus mikuose buvusi vyr, o ir pasidavusi valdios malonei partizan danai laukdavo kaljimas ir lageris. Tik vienam B.Baranauskui (buv. LSSR saugumo departamento direktoriaus A.Sniekaus pavaduotojui) savo laiku buvo leista vilgtelti KGB archyvus. Jis tuomet apskaiiavo, kad Lietuvos partizanai nuud apie 13 tkstani stalininio aktyvo ir taiki gyventoj, taiau visai neseniai js pridjote dar 12 tkstani, pasinaudodami drg. Stalino metodika, kurio noru karo met auk skaiius suapvalintas iki 20 mln. O dabar apie tai, k savo akimis maiau. Tvas turjo 4 ha ems. Jo didiausia svajon buvo nusipirkti dar 3 ha, kuri isipild 1940 m. ruden, kai buvo dalinamas Sidariki dvaras. Pusmet jis buvo laimingiausias mogus, nes apie Stalino valdi inojo tik i laikrai. Taiau 1941 m. birelio 14 d. Stalino teroro banga pasiek ir ms Krivasal. Ive tris paias neturtingiausias valstiei eimas, tarp j ir motinos brol Antan Min, geriausi mano tvo draug. Nemaiau aplinkiniuose kaimuose mogaus, kuris 1941 m. birelio pabaigoje nebt diaugsis, kad Stalinas isinedino su savo gauja, ivaduodamas visus i Sibiro baims. Taiau greitai ir is diaugsmas nublanko prie naci okupacins valdios iauru339
mus. Prasidjo nekalt yd ir miestelio komunist audymas. Motina ir jos seserys dabar jau verkdavo t, kurie ive j brol, lankydavo suaudyto Saldutikio komunisto Kapelinsko nal. Tais mnesiais tvas buvo toks pat apsiniauks, susikrimts kaip ir birelio 14 d. 1944 m. ruden jam atr net 7 ha ems. Be noro m j. Mobilizacija, strib teroras var kaimo vyrus mikus. Netarnavo jie Hitleriui, nenorjo tarnauti ir Stalinui. Kaime nebuvo staliniei, niekas ia nedainavo Mes su Stalinu saul. Prisimenu 1945 m. vasario 16-j. Vidury Linkmen miestelio plevsavo trispalv! klas atjs mokyklos direktorius Kazys Kardelis rado mus pasipuousius trispalvmis juostelmis. Deklamuodamas Maironio eiles, direktorius apsiverk... 1945 m. saus sutikau buvus klass draug Liud. Jo motina, linkmeniki Anciutka vadinama, neturjo jokio turto, tik tris vaikus. Jaunesnj i j, Liuduk, 1941-1942 m. vaikai mokykloje terorizuodavo u tai, kad jis Stalino laikais tariamai buvs komjaunuoliu. Girdjau, kad 1942 m. vasar Anciutk su vaikais ive darbams Berlyn. Po met ji mir, o vaikams buvo leista sugrti Lietuv. Liudas pasakojo, kad jo nia sesuo liko viena, nes vyr aretavo, brolis ijo mik. Pat Liud Saldutikio strib vadas sadistas Vaiiulis kelis kartus savo bstinje vert iduoti brol ir kitus partizanus. Liudas nusprend pasekti brolio pdomis. kalbinjau j, kad eit mokytis, nelst miriai nasrus. Netikinau. Greitai igirdome, kad jau abu Anciutkiokai Krivasalio bunkeryje. Pagal js klasi kovos teorij, jie turjo tapti liaudies gynjais, ar ne tiesa? Labanoro girioje apie 500 partizan turjo savo baz. Prie Palukns kaimo buvo isidst Krivasalio ir ikini kaim bunkeriai, kuriuose buvo po 50 vyr. 1945 m. kovo 12 d., anksti ryt, juos apsupo keli imtai NKVD kareivi. Saldutikio, Kaltann ir Molt stribai buvo idstyti girios pakraiuose, kad mediot prasiverusius i bunkeri vyrus. Atj pagalb partizanai nuvijo kareivius. Taiau Krivasalio ir ikini vyrai nusprend nesitraukti. Atvaiav i Utenos papildomai NKVD daliniai minosvaidiais sugriov abu bunkerius. ikini bunkeryje uvo visi 50 vyr, o i krivasaliei madaug pus prasiver. Gal 20 kilometr juos vijosi Saldutikio stribai. Jiems pavyko sumedioti tik vien Juoz Paznk, kuris apsuptas susisprogdino kartu su kulkosvaidiu. iandien js partizanus vaizduojate bailiais, bet kai NKVD kariuomens vadovyb kelis kartus siunt bunkerius parlamentarus su pasilymu pasiduoti, n vienas i 100 vyr nepakl rank. nelaisv buvo paimti tik du sunkiai sueisti partizanai, abu be smons. Tarp j buvo 16-metis Liudukas. Po deimt met, grs i lagerio, jis man pasakojo, kaip ant jo rank mir sueistas brolis. Didvyrikai gynsi mano mokyklos draugas, puikus matematikas Algis Paznkas, mts atgal pro bunkerio ang enkavedist granatas. Visi jie susisprogdino, bet nepasidav. Tik Liudukas sueistas pateko nelaisv. Sualot partizan lavonus Kiaunelikio geleinkelio stot ve strib tyia suvaryti krivasalieiai. Guljo iniekinti 79 knai. Dauguma j vilkjo kaimikais kailiniais, milinmis, avjo nam darbo medpadiais. Nebuvo tarp j dvarinink ir 340
buoi. Buvo tai vidutiniok ir beemi vaikai, beveik visi 16-30 met amiaus. Ukas juos kakur pelkje prie venioni geleinkelio stoties. Net hitlerininkai leisdavo palaidoti suaudytj lavonus! Po mnesio apie Labanor vl susikr 80 vyr partizan brys. I civilini jie suaud i ms apylinks du vyrus, tarp j ir ms kaimyn Antan Jakut. NKVD bunkeryje turjo savo informatori. Nordami j nuslpti, privert Jakut pravaiuoti arkliu pro bunker. Partizanai nusprend, kad Jakutis idavikas, balandio mn. j suaud. Jo mona uvo autoavarijoje. Liko penki nalaiiai vaikai. Netoliese esaniame Varauiki kaime gyveno nal ernien su dviem snumis Vytautu ir Stasiu bei dukra Janina. Broliai susitar, kad Vytautas eis kariuomen, o Stasys priirs ligot motin ir seser. Balandio mnes du Saldutikio stribai 17-metis Karneckas ir rusas, kurio pavards niekas neinojo, rado Stas kieme malkas kapojant. Karneckas, net nesiklauss dezertyro paaikinimo, nuov j vietoje. j trobon, usuko patefon ir grasindami privert seser okti, paskui, prisipl geresni daikt, stribai paspruko. Po keli dien Karneckas guljo karste apvilktas Stasio erno kostiumu, laikydamas rankose vent paveiksll. Buvo suvarytos giedorkos ir net kunigas. Netrukus Janin ernait udar konclager. Ten ji ir mir. 1945 m. birelio 12 d. Pauminj (Kaltann valsiuje) stribai nukankino tris moksleivius: mano klass draug 15-met Algimant Akn, jo vyresnj brol ir pusbrol. Kit dien jaunuoli knai buvo numesti prie Kaltann banyios atjusiems atlaidus monms bauginti. Nukankintj tvus ive Sibir. K tik karui pasibaigus, pas mus atjo mano klass draugas Kazys. Be jokios angos pareik mano tvui, kad kvieia mane partizanus. Taip trokau, kad tvas nesutikt! Taiau jis tar: Aik, vaike, balevik muti. Aiiau pats, bet invalidas esu. Aik, duosiu palaiminim, tik moiai nesakyk verks. Taigi, karui pasibaigus, tvas siunt miriai narsus savo vyriausij sn, vos 17 met sulaukus. Tvas nemokjo nei skaityti, nei rayti. I kur pasism tiek patriotizmo? kvp caro valdios ir strib teroras. Labai bijojau eiti partizanus juk nebuvau turj rankose jokio ginklo, o ia reiks audyti mog. Taiau po keli dien Kazys prane, kad partizan vadovyb (greiiausiai brio vado pavaduotojas Kubilinas) nusprendusi: Bry vaik utenka. Tegu abu toliau mokinasi. Kazys buvo nusimins. Jo tvai 6 ha kelyje maitino 7 vaikus, du vyresnieji broliai buvo mike; vienam i j Antanui uvus, motina iprotjo, treiojo snaus aukos partizanai atsisak. Nesidiaug n mano tvas, kad jo vyriausiojo neprim balevik muti. 1945 m. liepos 27 d. mus, 6 Linkmen progimnazijos moksleivius, atve venioni iankstinio sulaikymo kamer KPZ (kamera predvaritelnovo zakliuenija). Virila tokiais odiais vanojo sargybos virinink: Visi lietuviai banditai! Reikjo juos vietoje suaudyti. Jonas Paukt ia surado savo tv ir brol. Nakt miegojom stovdami, nes nebuvo vietos net atsissti. siver kamer girti stribai visaip tyiojosi i suimtj, juos kankino, ms eet du kartus buvo ived su341
audyti... Kaljimo administracijoje buvau sutiks tik vien lietuv. Koridoriuje visada skambdavo rus kalba, tardydavo taip pat rusikai. Vengdamas areto, 1949 m. birelio 1 d. stojau komjaunim. T met rugpjio 22 d. vl patekau Saldutikio strib rankas, bet gavau tik kelis smgius automato buoe. Tardydamas milicijos leitenantas net nevilgteljo man veid, n kiek nepakeit savo elgesio ir tada, kai suinojo, kad esu komjaunuolis. Girdjau, kad po kurio laiko tas leitenantas drauge su rusu stribu nuov Labanoro girioj karves ganius piemenuk rusel, 19431944 m. iem vokiei atvet Lietuvon. Lietuvi tautos poir stribus charakterizuoja ir toks faktas: negaldami imokti mokesi, 1947 m. ijo partizanauti broliai Julius ir Juozas Kueliauskai. Julius greitai uvo, Juozas u nedor elges buvo ivarytas i brio. Slapstsi vienas. 1950 m. buvau por kart j sutiks. Nors inojo, kad esu komjaunuolis, nekliud. Bet kaimieius igrs terorizavo, todl jaunimas mano brolis Jonas, Kazys Aviienis ir Albertas Lipinskas nusprend Kueliausk likviduoti. Kodl jie nesikreip pagalbos liaudies gynjus? Todl, kad stribus laik amoraliais ir jais nepasitikjo. Tas atentatas nepavyko, nes Kueliauskas nugirdo apie j ir iauriai primu Lipinsk. Bet nenuov net tokie partizanai ne taip jau noriai ud nekaltus mones. Dvejus metus po Krivasal slankiojo Kueliauskas, ginkluotas naganu. Niekas jo neidav stribams. Patys partizanai grietai j perspjo ir Kueliauskas buvo priverstas pakeisti savo elges. 1950 m. ruden jam leido sugrti br. 1951 m. kovo 20 d. ryt partizan bunker apsupo NKVD kariuomen, beveik visi partizanai uvo, tarp j ir snus paklydlis Juozas Kueliauskas. Saldutikio valsiuje nuo strib teroro labiausiai nukentjo mano gimtasis Krivasalis. 1941 m. pavasar jame gyveno 255 mons. 16 ha kel vald tik Anupras Dubauskas, kiti krivasalieiai turjo po 4-6 ha ems. 1941 m. trmimai paliet paius neturtingiausius mano gimines ir kaimynus. Birelio 14 d. buvo ivetos trys eimos, kuriose buvo deimt maamei vaik. Antano Narueviiaus 2 ha alksnynas maitino 6 asmen eim. Ignas Terleckas kartu su trim suaugusiais broliais turjo 4 ha, taiau j ive kartu su mona ir vaikais. Mano dd Antanas su savo brolio Vlado eima, dviem netekjusiomis seserimis ir tvais maitinosi i 4 ha. Vladas daugel met kumeiavo, bet ir j neaplenk Rytus dund vagonai. venionliuose vyrus atskyr nuo eim ir isiunt lagerius, kur visi greitai uvo. A.Mino mona mir i bado, palikusi du vaikus, gimusius 1939 ir 1941 m. A.Narueviiaus snus, pabgs i Sibiro Lietuvon, giu atrod toks pat, kaip prie penkerius metus... 1948 m. jis buvo udarytas lager, o po to vl isistas Sibir. Vokiei kariuomenn i Krivasalio buvo mobilizuoti tik du vyrai: vienas pabgo, o antras uvo. 1944 m. pavasar Krivasalyje buvo 43 vyrai 1835 met amiaus. 13 i j pabgo nuo stalinistinio teroro su 12 eimos nari. Du vyrus i Plechaviiaus armijos vokieiai ive (vienas sugro), du bganiuosius pasivijo Raudonoji armija ir pasiunt Berlyno turmuoti (abu sugro), dar trys vyrai ivaiavo i kaimo ir taip liko 342
gyvi, vien NKVD pasiunt lager u dezertyravim (liko gyvas), vienas isislapst namuose, 24 vyrai ijo partizanauti, 12 i j uvo 1945 m. kovo 1213 d., o vienas apie liepos 10 d. T pai met liepos 15 d. Meislovas Grigalaviius ir Kazys Paznkas sueisti pateko NKVD nagus: abu negro. Apie liepos 29 d. 7 partizanai ijo i miko, legalizavosi. 1946 m. vasar kankinamas Adomas Paznkas sutiko dirbti MGB. Nuvyks su uduotimi pas partizanus, visk papasakojo ir netrukus su ginklu rankoje uvo. Jo sesuo Stas dar 1945 m. vasar buvo suimta ir nuteista vien u tai, kad jos vyras eslovas Alinauskas ir brolis buvo mike. Jos nepaleido ir tada, kai jos vyras ir brolis ijo i miko. Lukiki kaljime ji pagimd dukr. Namo Stas sugro tik 1946 m., bet tai dar nebuvo vis kani galas. 1948 m. vasar jos tvai ir vyras atsidr tremtini vagonuose. Stasei su dukra pavyko pasislpti. Taiau likusi viena vliau pati nukeliavo paskui artimuosius. Vien 1945 m. balandio nakt Saldutikio stribai, eidami keliu, valand aud kiekvien Krivasalio trob. Visa laim, kad tada niekas naktimis nenakvodavo namuose. T pai met liepos mn. vienas Saldutikio stribas paleido kulk grtant i lauko su dalgiu ant pei 75-met Anupr Krinick. Senukas nuo aizd mir, o netrukus palaidojo ir jo mon. Po mnesio medaliais apdovanotas i Berlyno parjo j snus Jonas ir rado trob tui. Tragikas Anupro Dubausko eimos likimas. Du jo sns Bronius ir Julius 1944 m. pabgo Vakarus. O kiti du Anupras ir Juozas buvo invalidai ir liko namuose. Stribai nuolat terorizavo j eim. Anuprui su Juozu nieko daugiau neliko, kaip paimti ginkl ir ieiti pas partizanus. Abu paguld galvas mike. 1948 m. gegu tvus ir abi seseris ive Sibir, niekas j jau nesugro Krivasal. I 29 itremtj krivasaliei kaim gro tik devyni. Buvs partizanas Jonas Minas 1947 m. u pyliavas buvo nuteistas 7 metus kalti. 1948 m. uvo paskutinis Krivasalio partizanas Antanas Krinickas. Partizan eils nepasipild tremiam eim nariais tik todl, kad jose buvo lik tik vieni seniai ir vaikai. Raytojas Vytautas Petkeviius ne i pasakojim ino, kad liaudies gynjams (a manau, tyia) nebuvo mokamos algos, nebuvo skiriamas maistas, jie kariavo tiktai u milin ir ginkl, todl turjo kakaip gyventi ir misti, utat danai nusikalsdavo pyliav statymui. Vliau tas judjimas isigim, nes, uvus idealistams, j vietas um visokie niekeliai, vengiantys armijos, pinigo mgjai, miestelio liumpenai ir ilgapiriai. Su ia strib charakteristika negalima nesutikti, taiau ar manoma suderinti svokas stribas ir idealizmas. Gestapui tarnavusio lietuvio juk niekas nevadina idealistu. Savo Tvyns, tautos idavimas niekada netaps idealizmu, todl dti lygybs enkl tarp Lietuvos partizan ir strib yra nusikaltimas. Baisi neapykant atsine Lietuv ir NKVD kareiviai rusai. Taiau ir jie, palyginus su stribais, buvo angeliukai. Kareiviai bent maisto nevogdavo. Suinoj, kad kaimas apsuptas kareivi, o ne strib, visi Krivasalyje lengviau atsidusdavo. Ms apylinkje NKVD nepadar toki nusikaltim kaip Klepoiuose ir kt. 343
iandien Krivasalyje gyvena apie 50 moni, bet tarp j nra n vieno mokyklinio amiaus... I koki sluoksni buvo verbuojami stribai? Ne tik didesniuose kaimuose, bet ir miesteliuose Labanore, Kirdeikiuose neatsirado n vieno stribo. Linkmenyse buvo vienas, kakoks kaimas u Saldutikio dav tris brolius stribus Karnackus. Nuo Labanoro buvo kils stribas Vikelis. Tai bene visi stribai, kil i Saldutikio valsiaus. Vienas labanorikis bernas, 1945 m. pradioje nuovs savo eiminink ir jo sn, nedelsdamas pasibeld Saldutikio strib bstin, kur rado prieglobst ir darb. Saldutikio stribynj tarnavo keli rusai, kuri tik vardus inojom: Saa, Aleksandras ir Vaska. Pastarasis buvo dirbs Pakiaunio dvare ir pramoks lietuvikai. 1944 m. vasaros pabaigoje Krivasalyje pasirod 16-metis rusas vaikinas. Visiems aimanavo, kad vokieiai nukankin jo tvus, suaud brolius ir seseris, sudegino trob. Savo pasakojim Saa palyddavo gausiomis aaromis. Nra Krivasaly eimos, kurioj nalaitis nebt nakvojs. Metams baigiantis, Saa susiruo namo. Krivasalieiai surinko jam maisto ir drabui. Saa raudojo atsisveikindamas. Po keli dien jis sugro ginkluotas, kartu su stribais i Saldutikio. Pasirodo, Saa buvo baigs kakokius NKVD kursus ir pasistas isiaikinti kaimo slptuvi. Tik dl jo kalts ijo mik trys broliai Milinskai ir visi uvo. Stribai buvo verbuojami net i buvusi kalini. Nepilnametis Vincas Vitkus buvo ivetas Vokietij. Karui baigiantis, jis buvo ivaduotas ir netrukus udarytas lager Molotove. Sugrs po dvej met, V.Vitkus buvo verbuojamas stribus. U atsisakym trojka jam dav deimt met priveriamj darb Dezkazgano vario kasyklose (Tiesa, 1988, birelio 26). Stalinui mirus, strib gaujos buvo ivaikytos. Saldutikyje nepasiliko gyventi n vienas stribas. Kaltannuose liko tik vienas visi isidangino Klaipd ar Kaliningrado krat. Kodl jie, liaudies gynjai, slpsi nuo tos liaudies? Kodl partizanai, mikiniai, pasak js, terorizav socialistin kaim, nesislapst ir nesislapsto nuo moni? I krivasaliei partizan gyvi liko Jonas Minas, Bronius Aviienis, Jonas Alduseviius, Albertas Krinickas. N vienas i j nebgo nuo liaudies Kaliningrad. O tai Klaipdos krate pasislps stribas Kavaliauskas maldavo buvus partizan Ign Vasiul niekam nepasakoti, kad jis kitados gyn liaud. Tai kas tuomet i ties jo su liaudimi, o kas prie j? Js bgote nuo liaudies todl, kad talkininkavote realizuojant Stalino ir Berijos suprojektuot lietuvi tautos fizinio ir dvasinio genocido plan. Todl kad, bdami beveik beraiai, naudojots jums suteikta teise kiti 10 met kaljim kiekvien lietuv, surad jo ivietje tarybin laikrat. Todl, kad griovte ir deginote itremtj sodybas, kad ideologinio idiotizmo apimti mulkinote dar nesuaudyt ir neitremt liaud. Todl, kad sodinote niekuo nekaltus mones gyvulinius vagonus, kad guldte prie banyi partizan lavonus ir tyiodavots i j, moter ir vaik nesidrovdami. Todl, kad, R.Gudaiio odiais, rkyt laini paltis, kumpius, puodynes su medumi ir sviestu uuosdavote geriau u mokytus kareivi unis. Todl, kad atplte lietuv valstiet nuo ems, sugriovte jo tkstantmet pasaul344
jaut ir tradicijas. Todl, kad rovte i lietuvio kataliko jo tv tikjim ir norjote j paversti beirdiu, bedvasiu vergu. Jums i ties buvo dl ko bgti! Daugelio js nuudyt ar isist miriai lagerius vieton nestojo j vaikai ir ankai. Kiek graesn bt buvusi ms Lietuva, papuota uvusi ir negimusi rankomis, suildyta j talento! Ar u tai lietuvi tauta jums turi pastatyti paminkl, kaip js dabar pageidaujate?! Lik gyvi Krivasalio partizanai buvo patys darbiausi kolkieiai. Jie uaugino Lietuvai 12 vaik. Visi jie kent bad, varg, kolkio pirminink patyias, taiau n vienas nevaiavo miest, nes myljo gimtj em. Savo laiko pabaigoje js raote: Mes, buv liaudies gynjai, didiuojams, kad tai, k mes jaunystje svajojoje ir u k kovojome, tapo realybe. Nereikia daryti patenkintos fizionomijos, kai loimas pralotas! Nuo js pasididiavimo iandien darosi leiktu net daugeliui buvusi js sbr. Js niekada neturjote joki ideal, nes stalinizmas, kuriam js itikimai tarnavote ir kurio pasiilgote, anot filosofijos mokslo daktaro N.Kapustino, reikia tik asmenins valdios isaugojimo praktik, vedani per totalitet, prievart logik savo baigt (Oktiabr, 1988, Nr. 4, p. 187). urnalistas S.Kaauskas rao, kad vidurami inkvizicija, palyginus su Stalino sukurta ekonomine ir politine sistema, yra tik nekaltas aidimlis (Tiesos sakymas, Vilnius, 1988, p. 25). iandien nra didesnio eidimo mogui, kaip pavadinti j stalinieiu ar stribu. Js jaunysts svajon Lietuva be lietuvi irgi lugo dar gerokai prie tai, kai js liejote aaras dl ikiliausio monijos genijaus mirties. Tkstaniai lietuvi buvo suaudyta, nukankinta, isista badui ir aliui, taiau lietuvi tauta liko gyva! Paklauskite savo kaimyn, k tkstantins minios skanduoja Vilniaus aiktse. Teismo! Teismo stalinizmo nusikaltim bendrininkams! Tokia tai liaudies nuomon apie jus, liaudies gynjus. A nemanau, kad teismas ir kaljimas bt tinkamiausia bausm tai tik pakelt js vert js pai akyse. Js patys esate stalinizmo aukos, nes kardas, kur js paklte prie savo taut, galop atsigr prie jus ir nublok jus istorijos iuklyn. Kakas yra pasaks, kad labiausiai bijo ank teismo. inokite, kad jus prakeik ne tik motinos, raudodamos savo sn, suguldyt turgavietse. Js dar laukia ank moralinis teismas ir prakeikimas. Lietuva gyva! Pairkite, kaip drsiai plaikstosi trispalvs vliavos Vilniuje, Kaune, po vis Lietuv! Tai ir yra jums didiausia bausm u js piktadarybes.
Vilnius, 1988 m. liepos 14 d.
345
A.TERLECKAS ATSAKO SANTAROS KLAUSIMUS

Lietuvos laisvs lygos vardas gerai inomas visoje Lietuvoje, taiau objektyvios informacijos apie j tikrai trksta. Todl SANTAROS redkolegija kovo pradioje kreipsi Laisvs lygos lyder A.TERLECK, pasisdama jam kelet klausim ir praydama juos atsakyti. A.TERLECKAS maloniai sutiko, ir Vilniuje, redkolegijos papraytas, j aplank A.VENCKUS. Jiedu pasikalbjo ms pasilytomis temomis. Pagal to pokalbio magnetofonin ra ir paruome i publikacij. KAS YRA LLL? Lietuvos laisvs lyga (toliau LLL arba Lyga, red. past.) yra nepartin organizacija. Tai yra tautinis Lietuvos judjimas. Lygos nariai ne vien lietuviai, todl ir vadinams ne lietuvi o Lietuvos laisvs lyga. Susikrme 1978 metais. Pagrindinis LLL tikslas keliant lietuvi tautin smoningum, visais bdais propaguoti Lietuvos Nepriklausomybs idj. Kreipiams ir tarptautines organizacijas (pvz.: JAV Kongres, kad is pasilyt t klausim traukti SNO Generalins Asambljos dienotvark). Lyga veik pogrindyje iki prajusi met liepos 3 d. Kiek turime nari? To mes ir patys tiksliai neinome: biliet neidavinjame ir iki iol oficialiai nesiregistruojame. Galbt labiau taktiniais sumetimais, dl nari saugumo, ypa jaunimo, mat j tarpe labai populiari Lietuvos Nepriklausomybs idja. Daug student kreipiasi mus, bet mes nerizikuojame j likimu (labai nesunku paalinti i auktosios mokyklos). Mes raginame studentus dabar per daug nesiafiuoti. Pabaig auktuosius mokslus, gals vieai reiktis. O iuo metu stengiams jaunim prilaikyti. Negaliu tvirtinti, kad Lietuvos ateitis aiki (gali ir stalinistai vir paimti), tad neskubame kuo daugiau nari turti. Pvz.: Demokrat partija savo narius registruoja, o mes ne. Demokratai gim Sjdio gelmse. Gi Sjdis legali organizacija, o LLL pusiau legali: Lygos taryba veikia legaliai, o didel dalis ms nari yra, galima sakyti, pogrindyje. LLL akcentuoja, kad jos tikslas yra Nepriklausoma Lietuva, todl mes nekeliame joki socialini ar ekonomini klausim. Mes neturime jokios socialins-ekonomins programos, kadangi laikoms tokios nuomons: kai Lietuva taps Nepriklausoma, mes isiskirstysim. Kas nors, gals partijas pereiti. O ten jau bus konkreiai numatytos programos.
(i A.Terlecko kalbos, pasakytos Vasario 16-osios minjime Kauno muzikiniame teatre)
Lietuvos laisvs lygos vardu pareikiu, kad Lyga nepretenduoja bti tautos valios reikja. Tokio tautos mandato nesame gav. LLL, Lietuvos Demokrat partijoje, Lietuvos tautinje jaunimo sjungoje susibr vadinamieji nepriklausomybininkai. Mes esame sitikin, kad iandien Lie346
tuvos Nepriklausomybs idja tarp lietuvi yra pati populiariausia, kad net komunistai, bent j dauguma, gav slapt rinkim teis, balsuot u Lietuvos Nepriklausomyb. tad leiskite pasveikinti bendraminius, pasidiaugti, kad iandien Lietuva vieninga kaip niekad, lietuvi tauta, savo dvasia bdama laisva, turi teis visik, jokiomis sjungomis neapribot, Nepriklausomyb. Politin Lietuvos santvark tegul nustato laisvuose rinkimuose gims Lietuvos Seimas. LLL, SJDIS IR KITOS ORGANIZACIJOS Pagrindinis Lygos ir Sjdio skirtumas tas, kad Sjdis eina kompromisus su partija, o mes ne. Mes neiname jokius sandrius su partija. Sjdis partij nori nukreipti partijai reikalinga linkme. Btent partij. O a netikiu, kad CK nari smoningumas tiek iaugs, kad jie taps lietuviais su Lietuva irdyje. Auktosios partins mokyklos umu juose Lietuv, jie nemsto lietuvikai. Virnse vieni smoningai, kiti nesmoningai, bet vis dlto vykdo Maskvos vali. Taip pat ir vadov pakeitimai vykdomi anaiptol ne i meils Lietuvai. Tautinio judjimo naujoji faz prasidjo 1987 m. nuo mitingo prie A.Mickeviiaus paminklo rugpjio 23 d. 1988 m. Lyga vieai paminjo vasario 16 d. (Nepriklausomybs septyniasdeimtmet) ir 1948 m. masinius trmimus 1988 m. gegus 22 d. Partija pamat, kad tautinis judjimas plsis ir gils, todl nesiprieino ms inteligentams, kurie est ir latvi pavyzdiu kr Sjd. Kadangi daugelis Sjdio moni buvo partijos nariai, partija tikjosi juos ir vis tautin judjim nukreipti patogia sau linkme. Taiau iandien Sjdis daug kur jau nebepaklsta, be ne visada. tai skaitau paneviei Laisv od. ia aikinama: Sausiovasario mnesiais Sjdis aikiai ir nedviprasmikai pareik savo nusistatym siekti Lietuvos Nepriklausomybs. Bet mes Sjdio Deklaracijoje to siekimo nematom. A pats buvau Kauno Muzikiniame teatre ir pats maiau, kaip buvo priimta Vasario 16-osios Deklaracija. Vis pirma, mano sitikinimu, ji buvo suderinta su CK. Joje Nepriklausomybs reikalavimo i viso nra. Ten kiekvienas gali rasti k nori: federacijos alininkai federacij, Nepriklausomybs nepriklausomyb. O ir suderinta bei priimta ji buvo gantinai grubiomis priemonmis, kada Lietuvos persitvarkymo sjdio seimas jau buvo pavargs. Deklaracija buvo perduota usienio korespondentams. Tie mgsta sensacijas. Usienio radijo stotys taip igsdino Kremli, kad tas sak net kovo 17 d. plenum suaukti. Jeigu iame dokumente (Deklaracijoje) bt akcentuojamas Lietuvos Nepriklausomybs reikalavimas, tai bt tikrai istorinis dokumentas. O sankcijos jokiu bdu nebt buv didesns nei dabar. Arba dl to reikalo su Klimaiiu. Labai lidna juk. Gal jis pats subjektyviai nori padti (nors susidaro spdis, kad jis neino, pats ko nori), bet objektyviai jis kenkia tautai. Ir jei nebt buv ms piket, tai sveiai i Europos Parlamento bt ivaiav ir pareik, kad visa Lietuva nori tiktai savivaldos. Ir jokio Nepri347
klausomybs siekio. Kad buvo sutrukdytas savivaldos praymas, ne Sjdio nuopelnas. Sjdis buvo pasipiktins. Maino piketuojani skaii: prie Arkikatedros buvo 10 000, o LPS informacijos priemons prane, kad 2 0003 000. Latvijoje ir Estijoje Europos parlamentarus taip pat pasitiko piketai, tik maesni. Todl jie ivaiavo sitikin, kad Pabaltijo tautos nori Nepriklausomybs. Apie tai kalbjo Amerikos balsas. O kovo 11 d. ar 12 d. Pravdoje buvo puolama Europarlamento delegacija. O dl ko? Kad nepavyko apmulkinti vakariei. O to Kremlius labai norjo. Kitos mums artimos organizacijos taip pat reikalauja Lietuvai Nepriklausomybs: tai Krikionys demokratai, Lietuvos tautinio jaunimo sjunga, Lietuvos demokrat partija. Neyms ir ms program skirtumai. LLL IR RINKIMAI Mes raginome Taut boikotuoti rinkimus Soviet Sjungos Aukiausij Taryb, bet mes Sjdio nesmerkiam u raginim dalyvauti. Jie savo nuomon ireik, o mes savo. K ia smerkti. Ir advokatas K. Motieka vieai pasak, kad nra ia nieko nusikalstamo. Daug kas, kurie ms nesupranta, labai upyk ir smerkia mus. Taiau kokia save gerbianti tauta dalyvauja okupacins valdios rinkimuose... Komunist partija norjo, kad kuo daugiau dalyvaut rinkimuose. Net kunig raginim savo spaudoje ispausdino. Vadinasi, jiems naudinga buvo. Pairkime, kiek moni Taryb Sjungoje dalyvavo rinkimuose. Mes didiuojams, jog dal rinkj sulaikme, kad Lietuvoje dalyvavo gantinai maai rinkj. Mes labai dkingi, kad Sjdis demaskavo tuos partijos biurokratus ir j neirinko. Tai parod Tautos smoningum. Taiau mes esame okupuoti, aneksuoti, o renkame svetimos valstybs parlament. Tai nra auktas smoningumas. Bt geriau, jei dalyvavusi procentas bt maesnis. Pavyzdiui, Armnijoje dalyvavo, kiek inau, 1020%. Oficials skaiiai kitokie, bet armnai tvirtina, kad viskas buvo klastojama. Kadangi ten vesta karin padtis, komendanto valanda, tai kareiviai ir sprend: kiek norjo, tiek ir nurod balsavusij. Taiau tik Armnijoje oficialiais duomenimis balsavo maiau negu Lietuvoje. Nesmoningum rodo ir tai, kad mons rinko neinodami, kiek lietuvi pateks Aukiausij Taryb. Niekas neino, kiek bus lietuvi Sjungos Taryboje. Tautybi Taryboje bus 11 Lietuvos deputat, o kiek Sjungos Taryboje? Rinkik bus 2250. Dauguma rusai, nusistat prie Sjd. K parod komjaunimo rinkimai: lietuvis Ruzas nepateko, nes buvo 76-as, o terinko 75. Jiems jis nacionalistas. Ir irinktiems ms deputatams leis paaisti paymjimais, o Aukiausij Taryb pateks tik maa dalis (jei i viso pateks). Net jeigu ten kalbs sjdietis, tai jo neklausys, Izvestijos nespausdins, ir j balsas bus paskandintas. Negals taip pat ir tenai kalbti, kaip kalbjo rinkimins kampanijos metu, kur aikiai pasisak u Lietuvos Nepriklausomyb. Maskvoje jie bus priversti klaidinti viej pasaulio opinij, teigdami, kad galimas suverenitetas TSR Sjungos sudtyje. 348
Kai kurie LLL nariai provincijoje ragino balsuoti u Sjd. Mes j nesmerkiame ir sankcij netaikome. Gerai, kad jie padjo nugalti tuos vietinius biurokratus. Mes sankcijas taikome tiems, kurie ia vieai pareik neties, ir tuo pasinaudojo ms prieai (Sjdio mes prieu nelaikome, bet tai labai atitiko Komunist partijos siekius). Toki savo nari paslaug mes atsisakme. Dl LLL dalyvavimo rinkimuose: dar prie Naujus metus 4-jame ms biuletenio numeryje Lygos Taryba kreipsi taut, kviesdama boikotuoti rinkimus. O Sjdio autoriteto mes negriauname. Labai geri vyrai, gerai daro. Jeigu daro vyrai kartais klaid, tai ms pareiga vyrikai apie tai jiems pasakyti. Ir jie turi toki pat teis. Ir mes klystame. Sjdio klaida laikome kai kuri savo kandidatr atsimim. Rinkim tikslas buvo parodyti pasauliui, kokia nepopuliari yra Kompartija. Tad kam reikjo atsiimti kandidatras? Toks blakymasis mums nesuprantamas. Galjo Sjdis rinkimuose dalyvauti ir taip: pradioje kelti tautines idjas ir galop pakviesti nedalyvauti rinkimuose. Partiniai biurokratai bt vis tiek nepatek, o dalyvav bt kokia 60% rinkj. Lietuvos Aukiausiosios Tarybos rinkimuose nedalyvausime. Ir reikalausime, kad Sjdis, dalyvaudamas juose, vieai deklaruot Lietuvos Nepriklausomybs siekim. Jei to nebus, mes raginsime taut boikotuoti net juos. Dabartin Aukiausioji Taryba neturi nei juridins, nei moralins teiss sprsti Lietuvos likim. Atiduoti iai Tarybai svarstyti Konstitucij nedrs turbt net partija. Ji tikriausiai silys referendum. tai Marijampol manau, tai buvo partijos sugalvotas mini referendumas. Kaip repeticija, leidianti daryti prognozes ateiiai. Ir vargu ar partija patenkinta rezultatais. Daug nedalyvavo jame, o dalyvavusieji balsavo prie Kapsuko pavadinim. Nediugina tai Kremliaus. Nediugina Kremliaus Marijampol. Ir naujas referendumas tarptautiniu poiriu bt neteistas. Kol yra okupacin armija jis negali turti teisins galios. Rinkim Lietuvos TSR AT statymas bus dar nedemokratikesnis. KGB ir kitokie institutai silys tok rinkim statym, kuris neleist patekti valdi vadinamiesiems nacionalistams, nes tie gali suorganizuoti istojim i TSRS. Kaip ia turt bti? Logikai galvojant, pirma turi bti ivesta kariuomen ir pasmerkta stalinin tautin politika. O tada Tauta nusprs.
PARENG SPAUDAI I.ILINSKAS IR V.OPIS
SANTARA: [LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO ILUTS RAJONO TARYBOS LEIDINYS] 1989 M.
349
KGB NORI SEKTI DISIDENTUS IR NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

ANTRAS VIEAS LAIKAS LIETUVOS GENERALINIAM PROKURORUI PONUI A.PAULAUSKUI .m. sausio 4 d. paraiau Tamstai pirm vie laik dl laisvosios spaudos meit mano adresu. Iki iol neatsakte. Taiau tuoj pat reagavote pilieio V.ustausko skund. Tik Lietuvos prieai, pavyzdiui, LDDP suinteresuoti griauti LLL autoritet. Prokuratra, girdjau, depolitizuota Dar kart aikinu reikalo esm. 1972 m. vir ms buto, esanio Vilniuje (Nemenins plentas, 682), KGB reng savo sekykl. Tai gali patvirtinti Antakalnio seninijos darbuotojai. Mes irgi negaljome to sekimo nepastebti. Retkariais, sumai but, usukdavo pas mus KGB gydytojai, ikviesti pas apmokamus savo darbuotojus. 1988 m. KGB sekykloje apsigyveno milicijos mokyklos kursantas Molanov Eugenij Jurjevi su eima. Jo giminait isiplepjo, kad Molanovai u Terleck sekim tegauna 60 rubli per mnes. Prajus pavasar Molanovai isikl Gardin, taiau vos spjome apie tai praneti seninijai ir policijai, Molanovas pareik nor nusipirkti sekykl. Vos tik Molanovas apsinakvoja KGB sekykloje, rusikai kalb Lietuvos policijos karininkai aplanko j. O mums kaiioja pasirayti akt, kad Molanovai ia gyvena .m. vasario 21 d. prokuroras S.Punys para mums laik, kuriame tvirtina, kad Vilniaus savivaldybs pareignai informavo, jog Molanov eima Vilniuje, Nemenins plente 68-3 registruota teistai. Nordamas palengvinti Tamst darb, pareikiu, kad Molanovai gavo but vir ms galv, pavert j KGB sekykla, buvo ia priregistruoti, sek mus n kiek nenusiengdami sovietinei sinei ir sovietiniams statymams. Taiau iandien Lietuvos Respublikoje turt neveikti sovietiniai statymai. Jums turt bti privalomi tik Lietuvos Respublikos statymai. Buvusiame ms bute liko gyventi snus Ramnas su eima. Mes su mona vasaras tikims praleisti pas j. Aiku, ia sveiuosis ms draugai, buv disidentai, politiniai kaliniai, tremtiniai. KGB ir toliau suinteresuotas sekti kiekvien ms ingsn. Ar ne Prokuratros pareiga sutrukdyti svetimos valstybs valgybai sekti Lietuvos pilieius? Praau Jus pasistengti, kad Molanovai galutinai apleist vir mano snaus buto esant KGB lizd. Praau patikrinti, koki aparatr Molanov E.J. paliko sekykloje ir demontuoti j. Noriu tikti, kad KGB agentai nenusipirks Lietuvoje n vieno buto ir nets ia savo antilietuvikos veiklos.
Vilnius, 1992 m. kovo 3 d. ANTANAS TERLECKAS
350
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI TEKSTAI VILNIAUS SJDIS: [POLITIKOS IR KULTROS SAVAITRATIS] 1992 M. KOVO 20 D. BALANDIO 10 D., NR. 2527.
Leidj pastaba. Po io ir kit pareikim Molanovas ir KGB atsisak savo ketinim isaugoti savo sekykl ardomajam darbui Nepriklausomoje Lietuvoje.
KALBANIOSIOS KLASS KAPITULIACIJOS

ANTANAS TERLECKAS
A jauiu didel nepasitenkinim Lietuvos inteligentija (). Kai pagalvoju apie t dirbtin, nenatral inteligentijos sluoksn ir t banali, lkt pasaulir, kuri kalbanios klass bando primesti visai tautai, man bjauru.
Saulius Tomas Kondrotas (iaurs Atnai, 1994, gruodio 17)
jo 1979-ieji, Lietuva ne be galo sunk vergijos jung. Drsiausi jos sns ir dukros Pasiprieinimo kovos lauke buvo jau seniai uv arba rusikj konclageri msmals nutildyti. O nesugeb tylti vl sdjo P.Plumpa buvo bebaigis penkiolikos met bausm, o H.Jaknas, B.Gajauskas ir V.Petkus k tik pradjo nauj penkiolikos met katorg. Kiti nenuoramos lauk savo eils To meto ms inteligentija maiau piktinosi dvasiniu okupant teroru negu isiokliais, idrsusiais liudyti pasauliui, kad Lietuva dar gyva. Tuometiniai inteligentai prikaiiojo mums, kad savo vieais laikais, pogrindinje spaudoje spausdinamais straipsniais, kurie Lietuv daniausiai pasiekdavo usienio radijo stoi transliacij metu, skatiname okupantus naujoms represijoms. Viena i mano tviks kilusi Vilniaus universiteto dstytoja 1979 met pavasar nuoirdiai piktinosi, kad mes savo liais isiokimais trukdome Lietuvos lituanistams ir istorikams dirbti pozityv, tvynei labai reikaling darb arti lietuvikos kultros dirvonus. Tais metais Lietuvos laisvs lygos leistame periodiniame leidinyje Vytis polemizavome su ana dstytoja ir jos bendraminiais, cituodami Metmenyse ispausdintas Auros Marijos ir Jono Jura mintis. A.M.Juraien ra, kad lietuvis inteligentas pamau pripranta net prie sovietins valdios, ima mstyti totalitarins sistemos kategorijomis ir svokomis, nejuiomis praranda valios laisv. Tai deformuoja moralini vertybi sistem, net odi semantik. Inteligentai tarsi apsigaubia menini interes gaubtu ir tuo paiu atsiriboja nuo tautos, jos egzistencijos pagrindini klausim. Jie nenori girdti apie tautai daromas neteisybes, aizdas, neramias visuomens nuotaikas ar lkesius. iandien ms kultrininkai be sins grauaties gali pasmerkti bet kok atvir pasiprieinim melui, isiadti Lietuvos politini kalini, disident ar vadinamj atskaln, motyvuodami tuo, kad visa tai gali pakenkti ms kultrai. Inteligentijos smonei net ir tylus pasiprieinimas atrodo beprasmikas. 351
Jonas Juraas ra: Net tarp viesesni lietuvi inteligent gali igirsti nauj mint, kad vardan tautos meno, kultros reikia eiti pasiobuoliauti su paiu velniu. () Mes, inteligentai, ypatingo laiko bitels. Tad pulkim spieiu kiekvien, kas pareik abejon, ar sveik avil neamas medus ir kas t med kopins? () Mes neinom ir nenorim inoti, mes tik kuklios bitels-darbininks. Bet jei mums keli pastos gatves ijusi minia ir suuks Laisv Lietuvai! tarp biteli kyla suirzimas, panika, pasipiktinimas, kaip drso liaudis, ms nepasiklaususi, kelti nerim, trukdyti kultrin misij, piktinti ms valdi, utraukti ant jos galvos Maskvos rstyb?! Ms istorijoje nematyto masto koalicija su tautos prievaizdais kelia baisi mint, ar neisigim ms aunioji inteligentija tautos iedas? Ne tik usienio radijo stoi lietuvik laid turinys rod, kad Vaingtonas pasiruos daryti Maskvai dideli nuolaid Rusijos pavergt taut sskaita. 1976 1977 metais Maskvoje mus sutikdavo JAV pasiuntinybs darbuotojai su didia simpatija. Vien kit j esame prim Vilniuje. Sveiavoms pas juos Maskvos butuose, taiau nuo 1987 m. jie pradjo vengti susitikim, neslpdami, kad yra veriami nebebendrauti su mumis. Lietuvos laisvs lyga 1979 m. pavasar nusprend 40-j MolotovoRibentropo pakto metini proga parengti ir iplatinti tok dokument, kuris priverst auktiems idealams abejing Vakar pasaul prabilti apie Stalino-Hitlerio sandrio dka i pasaulio emlapio ibrauktas Lietuv, Latvij ir Estij. Kadangi Baltijos alys tebebuvo okupuotos, jose Antrasis pasaulinis karas dar buvo nepasibaigs. Mes tuo metu jau turjome 1971 m. vasar i Maskvos Vaclovo Sevruko (prajusiais metais ikagoje uvusio) atvet slaptj MolotovoRibentropo pakto protokol kopijas. Nusprendme belstis pasaulio sin. Sumanme paruoti Memorandum ir pasirayti kiekvienas savo pavardes ir vardus. Aiku, gerai inojome, kad ms inteligentija nedrs rizikuoti savo (i okupanto gauta) sovietine gerove. Tad tegul pasirao tie, kuri kailis pigesnis. Memorandum pasirayti sutiko keturi estai, ei latviai ir trisdeimt penki lietuviai. Tarp pasiraiusij lietuvi buvo tik mons, kurie neturjo kuo per daug rizikuoti tik savo laisve ir artimj kania. Tai bsimasis Lietuvos Respublikos Seimo narys V.Boguis, bsimojo Aukiausiosios Tarybos deputato ir Seimo nario V.Andriukaiio tvas Alfonsas Andriukaitis, inom drsi prisiminim autorius. Pasira buvs politinis kalinys, LLL tarybos narys, bsimasis Lietuvos Krikioni demokrat partijos Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas J.Volungeviius, buv partizanai bei politiniai kaliniai L.Laurinskas ir J.Pratuseviius, buvs politinis kalinys J.Petkeviius ir jo mona Jadvyga, kunigai A.Mocius ir V.Jaugelis, bsimasis mokytojas K.Subaius, legendinis V.akalys, 1980 m. psias per Suomij pasieks vedij, buvs politinis kalinys, 1980 m. mirs darant jam gerkls operacij, Z.irvinskas, septyniolikmet L.Sasnauskait, buv politiniai kaliniai (kuri lauk dar viena bausm) gydytojas A.Statkeviius ir zakristijonas M.Jureviius, bsimasis politinis kalinys ir Kauno kunig seminarijos aukltinis J.Sasnauskas ir kiti. 352
45-i pabaltijiei memorandumo turinys, tuometins konformistins inteligentijos akimis velgiant, buvo iurpus. Memorandum pasira latviai ir estai KGB buvo suimti. Kodl tik keturi lietuviai buvo nuteisti ir kalinti, sunku paaikinti. Gal todl, kad lietuvi ir iaip jau daug kaljo, nemaai j dar lauk savo eils patekti sovietinius konclagerius. I Memorandumui savo paraais pritarusi vienuolikos Rusijos yd ir rus visi buvo kalinti arba itremti Memorandumas tai kreipimasis SSRS ir abiej Vokietij vyriausybes reikalaujant paskelbti MolotovoRibentropo pakt niekiniu nuo pat jo pasiraymo dienos; kreipimasis Atlanto chartij pasiraiusi valstybi vyriausybes, praant padti SSRS likviduoti to nusikalstamo pakto padarinius; kreipimasis Jungtini Taut Organizacijos Generalin sekretori praant ikelti aneksuot Baltijos valstybi klausim tarptautinse politinse organizacijose. 45-i pabaltijiei memorandumas akivaizdiai paneig Maskvos propagandos (palaikomos usienio spaudos) mel, skelbiant pasauliui, kad Lietuva, Latvija ir Estija savo taut valia 1940 m. tapo Rusijos imperijos sudedamja dalimi. 1980 m. pradioje KGB rm 174 kabinete KGB tardytoj grups vadovas papulkininkis T.Lazareviius atvirumo minut taip vertino Memorandumo poveik: Daugelis taryb valdios prie visais bdais stengiasi kuo skaudesn smg suduoti ms valdiai. Taiau visi jie praaudavo pro al. O Memorandumas kai ov, tai pataik tiesiai deimtuk. sismonin tai, 1987 met rugpjio 23 dien Vilniuje, prie Adomo Mickeviiaus paminklo dar kart ovme t deimtuk Pagal Memorandumo tekst buvo parengtas reikalavimas ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Para rinkimas buvo pradtas 1989 m. gegus 1 d. Po iuo reikalavimu pasira 1 milijonas 650 tkstani Lietuvos gyventoj. Mes suvokme, kad Memorandumas sulauks didelio tarptautino rezonanso, jeigu j pasirays visame pasaulyje inomi mons. Tokie mons SSRS buvo akademikas Andrejus Sacharovas, jo mona Jelena Bonner bei j biiuliai. 1979 m. rugpjio 22 d. Maskvoje, netoli Baltarusijos geleinkelio stoties buvusiame Tatjanos Osipovos ir Ivano Kovoliovo bute (Ivano tvas Sergejus tuo metu jau kaljo), susirinko daugelis t, kurie savo paraais suteik ms Memorandumui didel politin ir moralin gali. Tatjana Velikanova, paklusi gruziniko vyno taur, pasak gilius, lidesiu atmietus odius: Vypjem, tovarii, za uspech naevo beznadionovo dela. Tik po ketveri met suinojau, kad ms reikalas visgi nra beviltikas, o pastangos ne beprasms. 1979 m. rugpjio 23 d. SSRS savo laidas transliavusios Vakar radijo stotys perdav Memorandumo tekst. 1980 m. pavasar KGB papulkininkis J.Markeviius spjo mane, kad jis pasiunts Moksl akademijos Istorijos institut rat, praydamas vertinti Memorandum. Jis ess giliai sitikins, kad Lietuvos TSR istorikai paskelbs Memorandum esant iurkia klastote, paremta niekad neegzistavusiais MolotovoRibentropo pakto slaptaisiais protokolais. inoma, mes niekada n kiek neabejojome, kad toki istorik to meto Lietuvoje yra daugiau, negu Kremliui reikjo. 353
1980 met liepos mnes (Olimpiados Maskvoje metu) skaitydamas J.Sasnausko ir savo 18-os tom byl Nr. 58, radau ilg Lietuvos TSR MA Istorijos instituto vyr. mokslins bendradarbs istorijos moksl kandidats R.epkaits atsiliepim KGB praym vertinti Memorandum. Ji itaip vertino Memorandumo tekst: slapt dokument altiniai, inant Vakar spaudos akl neapykant Taryb aliai ir jos tendencingum, yra labai abejotini. Taiau ne tai, ar tokie slapti protokolai buvo, ar j nebuvo, sudaro klausimo esm. Ne jie nulm buruazijos valdytos Lietuvos ir lietuvi tautos likim. Lietuvi tautos mass istorinmis 1940 m. birelio dienomis paios pasirinko tarybinio gyvenimo keli. Tai parod j dalyvavimas rinkimuose Liaudies seim. Niekas negaljo jga priversti 1940 m. liepos 1415 d. 95,51% rinkj dalyvauti rinkimuose ir i j 99,19% atiduoti balsus u Darbo liaudies sjungos atstovus Niekada negalvojau to negarbingo istoriks poelgio priminti jai, kol pati neprivert savo uolia neetatine tarnyba okupantams (tegul tik buvusiems), kuri ji pademonstravo 1994 m. lapkriio 30 d. Lietuvos ryto dienratyje ispausdintame straipsnyje Su istorinmis vizijomis reikia elgtis atsargiai. Imkime ir pateisinkime mokslinink tuo, kad 1980 metais KGB antaas privert j mokslikai pasisakyti prie Memorandum. Taiau KGB isinedino i Lietuvos jau daugiau kaip prie trejus metus. Tad kas iandien veria istorik piktintis lapkriio 19 d. Moksl akademijoje vykusios mokslins konferencijos reikalavimu, kad Baltarusija ir u jos esanti Rusija laikytsi 1920 m. liepos 12 dienos Maskvos Taikos sutarties slyg? Kas veria mokslinink pirti tautai abejon, pretenduojant ana sutartimi pripaintas Lietuvai lietuvikas etnografines emes ir vadinti tas emes abejotinai pripaintomis teritorijomis? Negi dar okupacijos metais prasidjs ir lig iol niekaip nesibaigis inteligentik kink drebjimas, i kurio prie imtmet pagrstai aipsi V.Kudirka? I tikrj T.Velikanova suklydo 1979 m. rugpjio 22 d. Maskvoje tvirtindama, kad ms reikalas beviltikas. Nuvetas toli nuo Magadano negaljau klausyti usienio radijo stoi, kalbjusi Lietuvai. Tad J.Sasnauskas paskambino man i Parabelio (Tomsko sritis) ir prane, kad Europos Parlamentas prim kelias pavergtoms Baltijos valstybms labai palankias rezoliucijas. 1987 m. saus sugrs Lietuv, susiradau 35-j pogrindins Auros numer, kuriame buvo ispausdintas per Vatikano radij 1983 m. vasario 19 d. transliuotas praneimas apie t met sausio 13 dien Europos Parlamento priimt rezoliucij: Pirm kart po Europos Parlamento krimo jis svarst Pabaltijo krat klausim. T svarstym pagrind sudar 45 pabaltijiei 1979 m. rugpjio 23 d. parengtas Memorandumas, reikalaujantis, kad SNO pripaint Pabaltijo tautoms apsisprendimo ir nepriklausomybs klausim. Europos Parlamentas sausio 13 d. prim nutarim, raginant panaikinti Pabaltijo krat kolonijin padt. I 112 balsavime dalyvavusi Europos Parlamento deputat 98 balsavo u rezoliucij, 8 buvo prie, 6 susilaik.
354
Kodl tas Memorandumas nebuvo paskelbtas Lietuvos spaudoje po 1990 m. kovo 11-osios? Kodl praant Lietuvai de jure pripainimo nebuvo apeliuojama mint Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. rezoliucij ir vlesnes panaias rezoliucijas? Tegul klausim atsako tuomet valdioje buv vyrai. Gr i plaiosios tvyns Lietuvos inteligentus radome tokius pat, kokius palikome 1979 m. (kakim ty byl, takim ty i ostalsia). Lietuvos persitvarkymo sjdio steigiamajame suvaiavime 1988 m. spalio 22 d. buvo perskaitytas LLL reikalavimas likviduoti MolotovoRibentropo pakto padarinius ivesti i Baltijos valstybi okupacin rus kariuomen. Nuo okupant gerokai nukentj trys mokslininkai lituanistai pareng LLL pasmerkimo u tok reikalavim akt ir perdav j Vytautui Petkeviiui, kad jis supaindint su juo prie televizijos ekran ir radijo imtuv prigludusi vis Lietuv Pogrindyje leisto visuomeninio laisvj lietuvi (bsimj LLL nari A.T.) laikraio Laisvs auklys 1976 m. 4-ojo numerio vedamajame straipsnyje Atitieskime nugaras! rayta: Dar Radievas yra pasaks: Vergams gimta matyti visus supaniotus. Vienoda dalia palengvina j likim, kuris nors pranaumas slegia j prot ir dvasi. Patys stokodami drsos ir ryto sijungti kov u ventas tautos teises, visais bdais stengiasi sulaikyti isioklius. Anot j, isiokliai trukd dirbti ymiai naudingesn kultrin darb. XX imtmeio realistai nenori suprasti, kad tik dka aktyviosios tautos dalies pasiprieinimo okupantas to kultrinio darbo nesiryta visikai nutraukti. Realistai yra sukr net savotik savs isaugojimo filosofin sistem. Pagal juos, niekas neprivalo rizikuoti nors ir vieno mogaus laisve ar gyvybe. Svarbiausia es kuo daugiau lietuvi isaugoti tinkamam momentui, dienai x. Nesupranta jie, kad dvasiniame pogrindyje bnant ir belaukiant dienos x, j stubur sugrau rdys, o irdys apaugs kerpmis ir pelsiais. Igird kovos trimit, jie nepajgs ussti ant kovos irg. Gi j vaikai uaugs visikai kurti tautos siekiams. Savs isaugojimo filosofijos nejai yra ymi dalis ms humanitarins inteligentijos. Kokia ironija: Lietuvos raytojai, tautinio atgimimo auroje savo plunksna adin lietuv, iandien uoliai stengiasi umigdyti ms tautin ir religin smon. Lietuvi tautos chore, reikalaujaniame Lietuvai nepriklausomybs, 19881989 metais beveik nebuvo girdti ms inteligentijos bals. Juos buvo uvaldiusi suvereniteto SSRS sudtyje idja. Ir iandien daugelis sen Lietuvos inteligent, bijojusi atviriau pasiprieinti dvasinei rusikajai prievartai, liko tokie pat bails ir bema viskam abejingi iandien Lietuvai ypa svarbi jos etnografini emi susigrinimo problema. Taiau ji maai jaudina ms tradicin inteligentij. Sovietin sistema savo reikmm iugd itis sielos ininieri kart, kuri visikai kuria tautos balsui, reikalaujaniam prijungti prie Lietuvos Karaliauiaus krat. Danas inteligentas ir iandien yra dvasinis kurnebylys. Retas okupacijos metais surado jg pasiprieinti dvasinei prievartai, neleido pavergti savo siel.
355
1994 m. gruodio 15 d. Lietuvos aidas ispausdino V.Landsbergio straipsn Karaliauiaus krato priklausomybs teisiniai aspektai. Profesorius sitikins, kad Karaliauiaus kratas juridikai nepriklauso Rusijai. Deja, straipsnio pabaigoje profesorius kapituliuoja: Mums pati geriausia nuostata einant Europos struktras, Vakar Europos Sjung bei siekiant asocijuotos narysts Europos Sjungoje ir artjimui NATO, pati geriausia nuostata yra ta, kad joki pretenzij niekam neturime, tegul tik ms niekas neukabina. Laikantis panai inteligentikai pataiknik nuostat, po 1990 m. kovo 11 d. buvo priimta daug aling tautai sprendim: 1990 m. birelio 29 d. moratoriumas nepriklausomybs aktui, 1991 m. vasario 28 d. Pirminio privatizavimo (prichvatizavimo A.T.) statymas, 1991 m. spalio 12 d. dekretas Nr. 422 Dl ems kio moni laikinj administratori, o 1992 m. vasario 5 d. buvo galutinai sulugdytos pastangos priimti desovietizacijos statym. Visa tai atvr keli komunist pergalei 1992 m. spalio 25 d. Seimo ir 1993 m. vasario 14 d. Prezidento rinkimuose. Buvs Lietuvos aido redaktorius S.Stoma tvirtina, kad Lietuva dar nra valstyb. Ar gali savo valstyb sukurti tauta, kuri, nebekovodama u savo etnografines emes, pamau praranda savigarb? Ar Vakar lyderiai nors priimti tarptautines sjungas valstyb, kuri net nemgina kovoti u savo etnografini emi integralum? Lietuviams aikiai simpatizuoja maosios valstybs. Taiau i simpatija kaskart silpnja matant, kad lietuviai visikai nesidomi Karaliauiaus krato likimu. Latviai, estai, suomiai, vedai, norvegai, danai, olandai, belgai, veicarai, liuksemburgieiai ir net pranczai bei italai visikai nesuinteresuoti, kad Karaliauiaus kratas visiems laikams atitekt didelms valstybms Rusijai, Vokietijai ar Lenkijai. Mint taut diplomatai negali atsistebti, kodl j kolegos lietuviai tokie abejingi gyvybiniams savo valstybs interesams. Atsakymas gali bti tik vienas ms politikai, diplomatai ir istorikai stokoja elementariausio patriotizmo ar tiesiog savigarbos. Ir i kur nelaimliai to patriotizmo ir savigarbos pasisems, jeigu kalbanioji klas vis savo smoning gyvenim dvasinio prievartavimo epochoje nuolankiai ir itikimai lenk nugar prie stipresniuosius (kas jie tokie bebt). Pagarbi baim (ypa prie Rusij) turbt visiems laikams sigrau j kaul smegenis Ir dar. Vadai (ypa tai taikytina opozicijos lyderiams) visada teiss. Todl tegul jie sprendia ms tautos, valstybs ir ms pai likim. O u tai, kad ms vadai kilniairdikai ivadavo mus, ypa inteligentus, nuo asmenins atsakomybs u savo tautos ir valstybs likim, negailkime jiems katui ir pagyr, kurias jie taip mgsta
Leidj pastaba. Parengta pagal publikacij Dvasinio genocido aukos Lietuvoje (Vakarins naujienos, 1995, sausio 34 d.).
356
BAIMS NUGALJIMAS
DR. ALGIMANTAS LIEKIS
() Baim, susitaiklikumas buvo persmelk net krybin inteligentij. Lietuvos laisvs lygos pogrindinio leidinio Vytis pirmajame numeryje, ileistame 1979 m. birelio mn., apie tai disident Aura Marija Juraien rao: () Sakoma, mogus prie visko pripranta. Net prie taryb valdios (juo labiau inteligentas). ia ir yra visa problema. Pripranta ir fizikai ilieka, gyja kiek imuniteto, atsparumo, sukaupia toki patirt, kokios vakarieiai net nesapnuoja. Bet priprasdamas i lto sileidia savo smon totalitarins sistemos neam sukalkjim, ima mstyti jos kategorijomis ir svokomis. aisdamas su sistema, iloia ansus savo asmenybei pasireikti (o tas taip btina krybikam mogui). Bet nejuiomis praranda valios laisv, deformuoja moralini vertybi mat, net odi semantik. (K ms krate reikia odiai: tiesa, paanga, itikimyb, draugyst, principingumas, savikritika ir t.t.? Tai jau partins leksikos nuosavyb). Balansuodamas dvilypj dvasinj savijautoj, mogus darosi vis labiau iradingas, teisindamas savo giljant prisitaikym, irasdamas pragmatikos filosofijos odyn, kur eina ir auktos misijos, pasiaukojimo vardai. () Nordami ilaikyti padorum, kiek manoma apsaugoti savo sines nuo atvir kompromis ir kartu dirbti tautos labui oficialiai leistuose rmuose, ms menininkai nueina profesinio darbo izoliacij, atsiribodami ne tik nuo politikos, bet ir nuo visuomens esmini problem. Jie tarsi apsigaubia menini interes gaubtu ir tuo paiu atsiriboja nuo tautos, jos egzistencijos pagrindini klausim. Su tauta juos ria tik menin tradicija (dar kaimo prisiminimai, peizao spalvos). Jie ir nenori girdti apie tautai daromas neteisybes, aizdas, neramias visuomens nuotaikas ar lkesius, apie dvasins laisvs ir mogikojo orumo ilges. Maai juos domina, ir kas dedasi u Lietuvos rib, ia pat, paonje po oficialiu paviriumi Ukrainoje, Armnijoj, Maskvoj, Leningrade (Jau nekalbant, kad informacijos barjerai visiems ustoja ir deformuoja gyv iandieninio pasaulio vaizd.) iandien ms patriotiki kultrininkai lengva irdim gali pasmerkti bet kok atvir pasiprieinim melui, protesto pareikim, isiadti sav politini kalini, disident ar vadinam atskaln motyvuodami, kad visa tai gali pakenkti ms kultrai. Inteligentijos smonje net ir tylus pasiprieinimas atrodo beprasmikas. Tokiu bdu meninink izoliacija dar labiau padidina tautos susiskaldym, ir kultrin inteligentija tampa labiau nepatikima visuomens dalimi, kuri nesikreips persekiojamas mogus, neduos jos rankas savo likimo ar savo istorijos metraio. Taip ir auga vakuume tarybins-lietuvikos kultros hibridas, toldamas nuo savo kamieno, netekdamas daugelio gyv spalv, atresni briaun, dvasinio gyvenimo dimensij ir laisvs skonio. O tauta, priversta sotintis susiaurintais mas-
357
teliais, pati savo jgomis turi stengtis ilaikyti moralini vertybi skal ir sveik siel. Tokia padtis irgi yra klastingo reimo pasekm, bet jos n nemginama kvestionuoti. () Ms kultros srov tol labiau toleruojama, kol ji neieina i valdios kontrols ir neikrenta i sistemos rm. () Reimo kultrin politika Lietuvoje yra gudresn tuo atvilgiu, kad ji iki tam tikros ribos leidia pasireikti tautiniams sentimentams, tradicijoms ir vakarietikoms takoms, labiau toleruoja stilistin vairov. Tuo ji sudaro palankesn (nors ir minimali) kultrin erdv, kurioje gali funkcionuoti ms menininkai, palaipsniui ir be dideli sunkum augdami sistem (). Vadinasi, siekdami platesni oficialios kultros galimybi vardan ilikimo, ms kultrininkai savotikai ukirsdavo keli kitokios kultros formoms ir pasireikimams, nejuiomis patys apravjo dirv, kurioje galjo iaugti kritiko proto, drsesni intelektualini ir moralini poreiki asmenybs. Ir ia yra skaudus paradoksas: reliatyviai laisvesnje kultrinje erdvje maiau laisvesni prasiverim. Sunkiom pastangom ipuoseltoj, gajesnj lietuvi kultroje vis labiau pradeda reiktis sukalkjimo ir prisitaikymo poymiai (). A.M.Juraiens bendraygis Jonas Juraas toliau tame paiame Vytyje samprotavo: () Manau, kad kiekvienam menininkui, gyvenaniam totalitarinj sistemoj, anksiau ar vliau pasirinkimo problema tampa egzistencin susitaikyti su prievarta arba pasiprieinti likimui. Atrodyt, kad maitingoji meno prigimtis greiiau stumia meninink antrj, daniausiai prating keli. Bet tik jis vienas gali sprsti, ar aklos jgos pergal btinai reikia dvasios pralaimjim? Ar yra mene kita alternatyva, kaip kurti, klausant tik savo vidinio balso? Savo patirtimi sitikinau, kad nra esminio skirtumo tarp reliatyviai platesns krybins erdvs Lietuvoje ir daugiau konservatyvios Maskvos atmosferos. iandien ten tarp gabesnij vyrauja bendra intelektualinio konclagerio savijauta. Tai parod gerai inomi pasaulyje pavyzdiai: kas neprisitaik, buvo imesti u borto arba nutildyti. Man neteko sutikti asmenybi, kurios, laviruojanios tarp kratutinum, bt ilik nedeformuotos. Neirint tai, kaip graiai papasakosi usienio urnalistui apie neva krybin laisv lageryje, ijus sveiui per stovyklos vartus, pasmerktojo padtis nepagers. Prieingai, priirtojas taps lesnis, nes jis jau patyr kalinio romum. Sakoma, kad jeigu uvous blus stiklainiu, ji pradioj okinja, dauosi sienas, tai palaipsniui pripranta ir, numus gaubt, nebeoka laisvn. Jos sveikas protas sako, kad net ir stiklo sienos galva nepramui, o jei ir pramui, tai, S.E.Lec odiais tariant, K gi rasi gretimoj kameroj? Sveiku protu vadovaujasi ir didioji dalis iandienins Lietuvos meninink, kurie per trisdeimt met gerai imoko patarl: Kieno veime sdi, to ir giesm giedi. O kadangi viltis ivysti laisvus ratus yra per daug miglota, tai mainais u krybins laisvs trupinlius iduoti esminius meno principus atrodo ne tokia jau didel kaina. Ypa kai taip spariai krenta kainos ms amiaus vertybms Dl to skmingai laviruojantis menininkas tolsta nuo savs, progresuoja krybin 358
impotencija ir mirta pats metafizinis meno objektas mogaus siela. Galbt tai yra viena i prieasi, kodl ms kriniai gali atrodyti doms, bet nejaudinantys. Greta vidinio isigimimo vyksta vis didesn krjo izoliacija nuo pasaulio. Toldamas nuo savs, jis tolsta nuo savo tautos ir visatos. Jis taip sijauia aidime, kad umirta, vardan ko jis pradjo aidim. O to aidimo taisykls kapituliavimas prie realyb yra negailestingas. Energija, su kuria jis pradjo kov itrkti i siauresni krybins laisvs rm platesnius, iseko, jis pavargo ir jau nesuvokia, jos u stiklins sienos tvyro kiti nepasiekiamos meno tolybs horizontai (). Tebus pasaulio sinei kalt u tai, kad, anot R.ilbajorio, ms tauta yra isimiklinusi bti prispausta. Jos garbei paprastas lietuvis niekuomet nepalo. Didiausi priespaud metais paiurpdavo, susigdavo, laukdavo. Ir kakokiu nesuvokiamu bdu gimdydavo savo donelaiius, iurlionius, basanaviius, strazdus. Tikjo jais ir mat j rankose laisvs ibur. iandien yra kitaip. Tarybin lietuvi inteligentija imain savo tautos meil ir pagarb leidim kurti socialistin kultr, kurios tauta nepriima, nekenia ir niekina. Net tarp viesesni lietuvi inteligent gali igirsti nauj mint, kad vardan tautos meno, kultros reikia eiti pasiobuoliauti su paiu velniu. Girdi, mes lietuviai, ms kultra, kalba dar lietuvika, ms Saugumas, partija jau beveik sulietuvinta. Tad bkim diplomatikesni, atmeskim bergdius skrupulus. Mes inteligentai ypatingo laiko bitels. Tad pulkime spieiu kiekvien, kas pareik abejon, ar sveik avil neamas medus ir kas t med kopins? Mes taip uoliai zujame nurodytu marrutu, kad nra kada rinktis, kurie iedlapiai tikri, kurie unuodyti ar popieriniai. Nra kada pastebti, kad avilyje priviso galyb tran, kurie tik diaugiasi ms uolumu, rydami med. Mes neinom ir nenorim inoti, mes tik kuklios bitels-darbininks. Bet jei mums keli pastos gatves ijusi minia ir suuks Laisvs Lietuvai tarp biteli kyla suirzimas, panika, pasipiktinimas, kaip drso liaudis, ms nepasiklausus, kelti nerim, trukdyti kultrin misij, piktinti ms valdi, utraukti ant jos galvos Maskvos rstyb?! Ms istorijoj nematyto masto koalicija su tautos prievaizdais kelia baisi mint, ar neisigim ms aunioji inteligentija tautos iedas? Ar nepradjo senatvikai brakti ms kultros akos dar tuomet, kai paprastas valstietis desperatikai kovojo mikuose, viesiausi tautos sns buvo atkirsti, iveti, sunaikinti? Ar mes, pokario kartos kultrininkai, nepaskubjome umirti didij tautos aizd, nugramzdinti praeitin Vorkutos acht dusul, tundros alt kauluose, sudegint knyg smalki kvap, apiberti melo dulkmis pamlusius knus turgaus aiktse? Sakyti Amerikos urnalistams, kad talentingieji dirba, o nesugebantys atseit meiia taryb valdi, yra fariziejikas pasiteisinimas. Tai idavyst t nevardint meninink, kurie nesileist pasikalbjimus su usienieiais apie nesam krybin laisv Lietuvoje. Gal dar per maai biznas plak ms nuolankias nugaras, gal dar per anksti mums i kumei tautos pranaus? 359
Todl a negaliu nei linkti, nei tikti, kad vyraujani konformistin kultr artimoje ateityje pakeist pastebima savilaidin literatra, neoficialus teatras. Mes, inteligentai, praradome Tils knygnei atsparum, kluono teatro magij. Ms rafinuotos vergysts bacilos dar neperrgo nenumaldom laisvs trokul. Jeigu ateities karta paklaust, kuo mes aminom savo laikmet, bsime pripainti tuiaiediais
LIETUVI TAUTA. 3 KNYGA. VILNIUS. 1998, P. 4245.
Leidj pastaba. is tekstas spausdinamas kaip papildantis A.Terlecko straipsn Kalbaniosios klass kapituliacijos.
LIETUVOS LAISVS LYGOS SPAUDA. VYTIS

ANTANAS TERLECKAS
1979 met lieposrugsjo mn. buvo ileisti trys Lietuvos laisvs lygos pogrindinio periodinio urnalo Vytis numeriai. J leidjais buvo Julius Sasnauskas, Vladas akalys ir Antanas Terleckas. Artimiausi talkininkai Dalia Sasnauskien, Eleonora Sasnauskait, Elena Terleckien ir kiti. LLL dokumentus, o ypa vieus laikus spausdino tik Aura. Perspektyvos paskelb kritin LLL straipsn Perspektyvos be perspektyv. Vyio pirmojo numerio vedamasis paraytas anksiau LLL leisto Laisvs auklio programini straipsni dvasia, nes abiej leidini svarbiausi straipsni autoriai buvo tie patys. Nutilus partizaninei kovai, mes dvideimt met traukms, lyg akmenys ritoms nuo princip kalno. Ir tai atjo metas, kai trauktis jau nra kur. Todl ir jokio perdjimo nra, kai sakome, kad ms tautai liko du keliai: ti arba prisikelti. Toliau kritikuojami tie, kurie tvirtina, kad sovietin sistema pasikeitusi gerj pus nra masini sumim, trmim, daugiau teisi gijo lietuvika kultra. Tokiems nevalgiems sovietins tikrovs vertintojams atsakyta, kad okupantai pasirinko daug rafinuotesnius, klastingesnius ir labai umaskuotus slopinimo bdus. O j tikslas nepasikeit lietuvi tautos sunaikinimas. Pavojus tautai tebegresia, juo labiau kad dalis tautiei apsiprato, susitaik su savo vergika dalia. Todl jie ne tik patys nekovoja ir nesiprieina, bet smerkia isioklius, pasiaukojamai kovai su okupantais priepastato ram gyvenim, savs ir savo vaik isaugojim. Pateikiama Tomo Venclovos ivada: Ant j sistema ir laikosi. Labai kritikai vertinami kai kurie Maskvoje akredituoti JAV urnalistai, ypa D.ifleris, kuris savo straipsniuose, spausdinamuose ne tik JAV laikraiuose, Baltijos valstybi okupacij vadina pai taut valios iraika. 360
Vedamojo autoriai akcentuoja, kad tuios deklaracijos dl Lietuvos okupacijos nepripainimo nieko esmingo neduoda. Skundiasi, kad Atlanto chartija liko nieko nebereikianiu popierliu. Vyio vedamajame aptinkame iki iol aktualumo nepraradusi mint: Didiosios Vakar valstybs bevelija geriau turti politin ir prekybin partner imperialistin Rusij su stabiliu, nors iauriu totalitariniu reimu, negu valstyb, draskom vidini politini aistr. () Prezidentas Karteris, pamats, kad jo pastangos ginti mogaus teises Ryt Europoje sukelia separatistines nuotaikas, pasitrauk i ankstesni savo pozicij. Karteris prie savo nor rod, kad moral nesuderinama su politika. Toliau kritikai vertinami rus disidentai. Autoriai vedamj papild tomis savo mintimis, kurias prie metus Auros leidjai imet i LLL Deklaracijos. Grietai kritikuojami vairi srovi rus opozicionieriai: Visi jie mgsta pafilosofuoti apie laisv. Bet kada ikyla rus tautos atsakomybs klausimas, jie visi pasidaro panas: dl Soviet Sjungos piktadarybi kalti ydai, latviai, dar kas nors, tik jokiu bdu ne rusai. Aikinama, kad prajo tie laikai, kada Rusijos militaristin galyb, tarptautinis antaas hipnotizavo pasaul. Tarptautin padtis klostosi Rusijos ekspansionizmo nenaudai. Vidaus padties analiz irgi nra diuginanti. Taiau ovinizmas per daug sigrs rus tautos dvasi, kad ji visikai sismonint savo padties katastrofikum. Todl sovietin Rusija ieities iekos naujame kare. Pranaikai akcentuojama, kad toks karas bt tikra katastrofa jai paiai. Vedamasis spja su vergija nesusitaikius lietuv: negalime dti vili nei Vakarus, nei rus disidentin judjim. Tad k atsiremti? Rusijos pavergt taut pasiprieinim. Rusijos karas prie vis pasaul Vakarams parodys jiems patiems gresiant rusikojo imperializmo pavoj. Tada ir Vakaruose atsiras jg, suinteresuot remti lietuvi tautos pasiprieinim. Taiau ar lietuvi tauta dabar subrendusi rimtam pasiprieinimui? Vedamasis atvirai priekaitauja ms emigrantams, kad jie pamau atitrksta nuo tautos kamieno, pradeda nejausti tautos pulso. Rimti kaltinimai pateikiami Laisvs radijo stoties lietuvikj laid redaktoriams, kurie yra nuo savo tautos gyvybini klausim atitrk mons. Priekaitaujama, kad i radijo stotis savo klausytojus Lietuvoje geriau informuoja apie tai, kas vyksta ek ar lenk disident gyvenime negu paioje Tvynje. Danai brangios minuts skiriamos tam, kad klausytojai Lietuvoje suinot, kok balet ruoiasi statyti okjas Barynikovas, ir pan. Aiku, vedamojo autoriai gerai suvok, kad u abejingumo gyvybinms lietuvi tautos problemoms stovi JAV Valstybs departamentas vyriausias Laisvs radijo laid cenzorius. Taiau ita kritika tiktasi palengvinti sunki stoties darbuotoj lietuvi padt. Dar vienas priekaitas emigrantams: Neseniai viena Londono universiteto profesor kalbjo, kad lietuviams terpi tik minimali religijos laisv ir joki rykesni tautini aspiracij jie nebeturi. Emigracins partijos usienio kalbas veria tik savo pakraipos pogrindin spaud, tuo dar labiau didindamos susiskaldym ir 361
klaidindamos Vakar visuomen. Tai, aiku, nepasitarnauja ms kovai. itie priekaitai buvo skirti JAV lietuvi dvasininkijai, kuri usienio kalbas veria tik Lietuvos Katalik Banyios Kronik. Taip ireiktas Vyio leidj nepasitenkinimas Kronikos leidjais, kurie, siaur krikdemikj ambicij vedami, atmet pasauliei pasilym leisti bendr, taiau solid pogrindin leidin, kuris informuot pasaul apie ities sudting ne tik religin, bet ir politin, ekonomin ir kultrin padt Lietuvoje. Deja, kaip vliau pamatysime, is nepasitenkinimas sutrukd Vyiui patekti Vakarus Vedamasis siekia tikinti skaitytoj, kad tik aktyvus tautos pasiprieinimas trukdo okupantams gyvendinti savo kslus jie danai priversti laviruoti, atsitraukti, tegu laikinai. Prievarta labiausiai klesti pasyvumo ir atsargumo atmosferoje. O mogus tampa asmenybe tik prieindamasis valstybs prievartai, kovodamas su ta prievarta. Vyio leidjai neslp, kad vienas i leidinio tiksl yra plsti ms ieivijos politik supratim, kas i tikrj vyksta Lietuvoje. Buvo tikimasi, kad tie politikai pagal savo galimybes takos Lietuvai savo radijo laidas transliuojani darbuotoj politines pairas: Kadangi emigracijos politinms organizacijoms sunku objektyviai vertinti Lietuvos padt, ms laikratis spausdins aktualius straipsnius, kuriuos, leidj nuomone, turt atkreipti savo dmes emigrant propaganda. Leidjai, akcentuodami, kad lietuvi tautos simboliu turi bti ne Smtkelis, o Vytis, kvieis kovoti, vyti prie i Lietuvos, dar labiau nuteik prie save dvasininkij. Bekompromisikumas, diplomatijos stoka daug pakenk leidjams. is vedamasis galjo bti viena i prieasi, nulmusi, kad Kauno kunig seminarij baigs vienas talentingiausi ir siningiausi Lietuvos Katalik Banyios pamokslinink ir urnalist Julius Sasnauskas kunigus buvo ventintas tik po keleri met ir tik Kanadoje. Vyio antrojo numerio vedamasis vl kritikuoja usienio radijo stotis. tai dl ko. 1977 m. balandio mnes aretavo Bal Gajausk. Jo senut motina itisus metus veltui sukiodavo radijo imtuv, iekodama nors menkos inuts apie savo sn. Danai ji girddavo abejing diktoriaus bals, pasakojant apie Vyto Gerulaiio sportinius laimjimus ir jo udirbtas doleri sumas. Tas pats balsas informuodavo pavergt Lietuv apie dviej garsi tenisinink vedybas, apie jaunosios temperament, vestuvins suknels kain, svei skaii ir t.t. Treiojo numerio vedamasis pradedamas tvirtinimu, kad Vakar politiniai lyderiai, nordami isaugoti pasaulyje status quo, engia Miuncheno smokslo signatar O.emberleno ir E.Daladj pramintu laisvs ideal idavysts keliu. Pataikaudami rusikajam imperializmui, jie ypa kratosi Pabaltijo problemos iklimo ir vieo svarstymo tarptautiniuose forumuose. Baigiama tokiais odiais: Pabaltijo taut laisv yra tik laiko klausimas. Istorijos rato nesulaikys nei Kremliaus imperialistai, nei j pagalbininkai i Vakar liberal tarpo. Vyio leidjai siek istoriniais faktais rodyti, jog Lietuva sovietin tapo ne lietuvi tautos noru, o vykdant Hitlerio ir Stalino ugaidas bei rus imperializmo 362
vali. iuo tikslu treiajame numeryje buvo ispausdinti dokumentai, susij su MolotovoRibentropo paktu ir jo slaptaisiais protokolais. Leidjai siek objektyviai vertinti negatyv LKP vaidmen Lietuvos istorijoje. Toks vertinimas atsispindi straipsniuose LKP(b) ir Nepriklausomos Lietuvos idja, Su idavysts enklu, LKP konspiracija pamoko, Kas Tieson nedta. ie straipsniai publikuoti Vyties pirmajame numeryje. Vytis reik pagarb kalinamiems Lietuvos partizanams (P.Paulaiio laik itraukos paskelbtos pirmajame numeryje) ir disidentams (straipsnis Perspektyvos be perspektyv pasirod taip pat pirmajame numeryje). Taiau pagrindinio savo tikslo Vyio leidjai nepasiek dl kai kuri moni pavydo ir egoizmo. 1979 m. rugpjio 8 d. Jono Pratuseviiaus bute A.Ginzburg pam pirmj ir antrj Vyio numerius perduoti juos usien. Taiau toliau Maskvos ie numeriai nenukeliavo. Pirmasis numeris po keli mnesi buvo paimtas kratos pas A.Lavut metu, o antrasis kakur pradingo. Kodl taip atsitiko? Ms politiniai pogrindio oponentai nuve Maskv nedor gand, es Vyt leidia KGB agentai. Tokia buvo lietuvikoji pogrindio tikrov Sumus du i trij Vyio leidj (Juli Sasnausk ir Antan Terleck), treiajam (Vladui akaliui) psiomis per Suomij skmingai pasiekus Vakarus, darb ts Zita Baranauskait, Vytautas Boguis ir Robertas Grigas. Jie ileido dar tris Vyio numerius. Ypa didel istorin vert turi straipsnis apie Vytauto Didiojo 550-j mirties metini minjim Trakuose ir KGB pastangas t minjim sutrukdyti. Pastarieji trys numeriai buvo padauginti JAV. Naujieji Vyio leidjai dl savo jauno amiaus nebuvo laikomi rimtais politiniais konkurentais, todl ketvirtasisetasis numeriai be joki trukdym pasiek Vakarus. Visi tie numeriai neturjo vedamj, todl juose nebuvo geranorik pamokym ir pagrst priekait, kurie labai nepatikdavo monms, sprendusiems, kok leidin ileisti usien, o kok sulaikyti. 1993 metais Vyio pirmieji trys numeriai pusiau legaliai vieno redaktori rizika ir katais buvo pakartotinai padauginti Vilniuje. 1988 metais Vilniuje kun. Auvydas Belickas, Vytautas Boguis, Julius Sasnauskas, Eleonora Sasnauskait, Elena Terleckien ir Antanas Terleckas ileido septintj ir atuntj Vyio numerius. Tokiu bdu Lietuvos laisvs lygos krjai ir nariai leido antisovietinius pogrindio leidinius Laisvs aukl ir Vyt. 1988 m. lapkriio 10 d. buvo atnaujinta LLL spaudos leidyba. Kur laik buvo leidiamas informacinis biuletenis Lietuvos Laisvs Lyga, o nuo 1989 m. iam leidiniui buvo sugrintas Laisvs auklio istorinis pavadinimas. 19881992 m. LLL informaciniame biuletenyje buvo ireikiama LLL radikali pozicija dl Lietuvos valstybins nepriklausomybs nedelsiamo atkrimo ir stabdomos pastangos teisinti Lietuvos okupacij ir aneksij, 363
vliau jo puslapiuose kovota su prosovietini jg pastangomis trukdyti atkurtos Lietuvos valstybs stiprinimo darbus. I viso 19761992 m. buvo ileisti 38 Laisvs auklio numeriai.
Leidj pastaba. Tekstas parengtas pagal A.Terlecko knygos Didysis smokslas prie Lietuv mediag (Kaunas, 1996, p. 4852).
TOKIUS PRISIMENU ANDREJ SACHAROV, SERGEJ KOVALIOV IR KITUS MASKVOS DISIDENTUS

ANTANAS TERLECKAS
Laikraio Vakarins naujienos 1995 m. sausio 9 d. numeryje perskaiiau Jono Ambraziejaus straipsn Sergejaus Kovaliovo itikimyb. Autorius tvirtina, kad apie S.Kovaliov geriau galt papasakoti V.Petkus, A.ilinskas, A.Terleckas ir kiti. Didelius reikalavimus keliu prisiminimams, kurie mokslo pasaulyje yra vieni pagrindini istorijos altini. Tikiu tik t prisiminim autoriais, kurie rao remdamiesi dienoraiais ar laikais. Net A.Sacharovas neiveng netikslum savo prisiminimuose. K tada kalbti apie kitus? Nenoriu tvirtinti, kad Juozas Keliuotis meluoja, taiau jo atmintis danai klaidina. Antai jis ra, kad 1947 m., grdamas i konclagerio, i Vilniaus geleinkelio stoties namus parvaiavo... troleibusu. Rayti prisiminimus be dienorai suteikiau teis tik savo tvui, Motiejui Mikiniui ir Viktorui Nekipelovui. Deja, tvas buvo visikas beratis ir paskends kaimo darbuose. Savo prisiminim Motiejus Mikinis nepara dl apsileidimo. O V.Nekipelov KGB fizikai sunaikino. Viktoras jau keleri metai ilsisi kakuriose Paryiaus kapinse. Skaitydamas savo byl V.Nekipelovas atmintinai imoko visus savo skundik donosus (odis donos tipikai rusikas ir neturt bti veriamas lietuvi kalb), kuriuos man atpasakodavo, nordamas pasitikrinti, ar ko nors neumiro. Jeigu bt gyvas V.Nekipelovas, paskambiniau jam. Viktoras papasakot vos ne apie kiekvien dien, praleist kartu Uralo Kuino konclageryje. Jo pasakojimuose bt gausu prisiminim ir apie Sergej Kovaliov. KGB pulkininkas Julius esnaviius aplank mane Kolymoje du kartus. 1984 m. sausio pabaigoje atvyko su mano dienorai kai kuri tom kopijomis, kad iifruoiau (mainais bsim straipsn Tiesoje, meiiant mane) slapyvardius, kuriuos pats sugalvodavau savo apraytiems monms. Tada ekistui pasigyriau, kad grs Lietuv paraysiu prisiminimus. Pasisteng, kad j neparayiau. 1984 m. gegus 4 d. man jau esant Magadano tremtyje, Vilniuje KGB padar dar
364
vien krat. Konfiskavo daug dienorai, kuri 1979 m. spalio 3 d. nesurado, nes buvo ukasti. Konfiskavo ir mano laikus monai. Dal j grino 1987 m. birelio 18 d., o dienoraius sudegino, matyt, 1991 m. rugpjio 20 ar 21 d. 1985 m. liepos 31 d. atskrids brolio laidotuves ikasiau pradiovinti ekist dar ne visus rastus dienoraius. Paskui vl ukasiau. Darbuodamiesi naktimis kagbistai surado juos ir daugel laik. Visk sunaikino. Gaila, kad tvas nepadovanojo man savo atminties. Tad mano prisiminimai apie Sergej Kovaliov ir jo draugus bus skurdoki. Apie S.Kovaliov daug parayt jo (taip pat V.Petkaus ir mano) tardytojas T.Lazareviius, iandien advokataujantis Vilniuje. Apie S.Kovaliovo byl galt papasakoti jo (ir mano) teisjas M.Ignotas, iandien dirbantis Generalinje prokuratroje. Nemaai apie S. Kovaliov papasakot ms prokuroras (Sergejaus, Viktoro, mano ir daugelio kit) Jurgis Bakuionis ir buvs LSSR prokuroras Liudvikas Sabutis, dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo komiteto pirmininkas. Aiku, S.Kovaliovo teismo dar neumiro Petras Keidoius, kur iandien danai matau spaudos konferencijose. P.Keidoius, pamenu, nepraleisdavo n vieno disident teismo (per B.Gajausko teism pakvieiau j ir Soviet Sjungos didvyr B.Urbonavii po dvej met apsilankyti ir mano teisme. Abu po pustrei met pasinaudojo tuo kvietimu...). P.Keidoius, velgdamas i kitos barikad puss, papasakot, kaip 1975 m. gruodio 9-12 d. LSSR Aukiausiajame teisme elgsi Sergejus Kovaliovas ir jo biiuliai, kaip teismo vestibiulyje atrod saujel Lietuvos disident. Jeigu poetas kai k pamiro arba nenort prisiminti, galiau padti. Apie Sergej Kovaliov pirm kart igirdau septintojo deimtmeio pabaigoje per usienio radij. Per du kartus septyniolika met ikaljs poliglotas Kstutis Jokubynas (neseniai i darbo Laisvosios Europos radijo stotyje ijs pensij) danai vaindavo Maskv aplankyti seno savo draugo angl komunisto, kuriam Stalinas buvo suteiks politin prieglobst... konclageryje. Kstutis iekojo ryi su vienu buvusiu rusikojo kaceto kaliniu vokieiu, kuris Vakar Vokietijoje tapo ymiu politiniu veikju. K.Jokubynas padar visk, kad tas vokietis atgaut Petro Juodelio igelbt jo lagerin poezij. K.Jokubynas ruosi leisti pogrindin Laisvs aukl. Maskvoje jis iekojo portatyvins raomosios mainls, vykd kai kuriuos LKB kronikos pavedimus. Ten K.Jokubynas ir susipaino su S.Kovaliovu. 1974 m. lapkriio pabaigoje ar gruodio pradioje jis susiavjs papasakojo man apie savo ilg pokalb su S.Kovaliovu 26-i Baku komisar gatvje. Kstuiui Sergejus jau t dien tapo savs isiadjimo simboliu. 1974 m. gruodio 23 d. Vilniuje ir Kaune vyko didiuls KGB kratos. Gruodio 26 d. ilydjome Vakarus Marij ir Jon Juraus. Kit dien diaugms, kad KGB paleido tris paras laikytus Albert ilinsk ir Bal Gajausk.
365
Gruodio 28 d. mus priblok per usienio radij paskelbta inia, kad po kratos suimtas Sergejus Kovaliovas ir lktuvu atskraidintas Vilni. Siekiama nuteisti j mieste, kur usienio korespondentams draudiama atvykti. Kodl ne atvetas, o atskraidintas? I KGB kaljimo LSSR Aukiausij Teism Sergej veiodavo juodvarniu (metaline de ant rat). Taiau didesniems atstumams veikti naudojosi lktuvu. Kai S.Kovaliovas 1981 m. gruodio 27 d. istopolio kaljime (Totorija) baig savo lagerin bausm, ekistai j nuskraidino tremties viet Kolym. Visus mus transportuodavo voronokais ar stolypinais, o S. Kovaliov lktuvu. Aiku, kagbistai neapkent ir Sergejaus. Taiau jis privert ekistus elgtis taip, kad jie S.Kovaliovui netaik speciali kankinimo priemoni. Kaip jis to pasiek, negaliu paaikinti. Matyt, kagbistai suvok, kad tolimoje ateityje jiems reiks skaitytis su S.Kovaliovu... Jeigu S.Kovaliovas bt buvs kriminalinis nusikaltlis, btum galj jam kuo nors padti. Taiau jis politinis ir udarytas KGB rm pusrs, kur net uodas negali skristi. Mes galjome palengvinti tik Sergejaus artimj dali. inojome, kad kaltinamasis kart per mnes turi teis gauti 5 kg maisto siuntinl. Viktorui Petkui kakas pasak, kad t siuntinl atve jo mona Liusia Boicova, lydima dviej biiuli. iandien jau nebeprisimenu, ar mes abu su Viktoru buvome geleinkelio stotyje j sutikti, ar juos V.Petkaus but, buvus tuometinje Garelio g. 128, atved prie Balio Gajausko KGB pristatyta klaipdiet Birut Pailien. Jauna, simpatinga Liusia Boicova atvyko ukrainieio Vitalijaus Rekubratskio ir geologijos moksl daktaro ydo Aleksandro Neifacho lydima. Smoningai nurodau S.Kovaliovo draug tautyb. Svokos rus disidentai, Maskvos disidentai apm vairi tautybi mones. Disidentai rod, kad jie puoselja tikr taut draugyst. Teisybs labui privalau pabrti, kad dauguma Maskvos disident buvo ydai arba kil i miri eim. Jie daug padjo mums, lietuviams. Prisimindamas tas aunias moteris ir vyrus, jauiu jiems skol, kurios niekada nepajgsiu grinti. Jautme, kad Liusia didiuojasi vyru, o Aleksandras su Vitalijumi savo draugu Sergejumi. Nuo j sklido vos suvokiamas fatalizmas, kuriuo daniausiai serga mons, patyr dideles artimj, gimini ar draug netektis. Nebdavo tos savaits, kad per usienio radijo stotis neigirstume apie kratas Maskvos disident butuose, ir mnesio, kad ko nors nesuimt. Pasitaikydavo, kad kai k KGB nuudydavo, o kai kas, nusivyls savo idealais, pats nusiudydavo. Buvo 1975 m. pradia. Iki SSRS lugimo buvo dar labai toli. But Viktorui nuomojo vienuols seserys Maryt ir Onut Pokuts, turjusios brol komunist, bsimj Lietuvos Respublikos Aukiausiosios tarybos deputat. Neteisinga bt visus Lietuvos komunistus kaltinti idavyste ir kolaboravimu. Taiau Lietuvos komunistai vis dlto buvo blogesni u savo brolius rusus. Abu sveiai i Maskvos um auktus postus. Taiau jie inojo, kad gr namo nebus rus komunist paalinti i darbo. Iki iol negirdjau n apie vien Lietuvos moks366
l daktar, kuris bt idrss palydti V.Skuodio mon KGB rmus, kai ji nedavo vyrui maisto siuntinl. Jeigu ir bt atsirad toki drsuoli, kolegos su SSKP nario bilietu kienje tuoj pat bt juos suvalg. Grome i geleinkelio stoties (Viktoras, Kstutis Jokubynas ir a) palydj sveius. Buvome susiavj Maskvos disidentais. Mums atrod, kad j altruizmo, savs isiadjimo neveiks net tokia iauri totalitarin sistema kaip sovietinis komunizmas... Po mnesio ar daugiau Viktoras spjo mane, kad Liusia dl daugelio prieasi negali atvykti Vilni. Siuntinl Sergejui atveis jo biiulis, kurio nei vardo, nei pavards jis neins. Man reiksi nueiti KGB rmus, surasti S.Kovaliovo biiul ir pristatyti j Garelio gatv. Kaip surasti mog, jeigu nieko apie j neinau? Viktoras paaikino, kad bus galima j atpainti pagal semitik nos. Turdamas tok orientyr, nujau KGB primimo kambar, kuriame teko ne kart bti savo valia arba ikviestam po vienos ar kitos kratos. Kiekvienas vizitas ten nemalonus, nes gerai inai, kad tave varsto tarios ir neretai neapykantos pritvinkusios akys. Su jais menki juokai i primimo kambario gali bti nuleistas auktu emiau kaljimo kamer... Prisimins t primimo kambar (kagbist vadint leidim biuru), niekaip negaliu atleisti tiems, kurie pardav j u dolerius kakokiai firmai. Kiek tkstani ia paliko savo skausm ir aaras, suinoj apie artimj mirt? O kiek ia jusi ar vest niekada neijo atgal guli Tuskulnuose, Urale, Sibire, Kazachstane ar Kolymoje? Kas u dolerius pardav t kani, iki iol tebeplevenani tame nedideliame kambaryje? Kad ir kas jie bt, aiku tik viena tai nedori mons, kuriems nieko nra vento... Taigi 1975 m. sausio pabaigoje nujau KGB primimo kambar ydikos nosies iekoti. Radau ten du vyrus, taiau n vieno ydo. Vienas j kako iekojo tuiame savo krepyje. Ar tik ne is atve Sergejui maist? Juk galjo bti, kad maskvieiai vietoj ydo pasiunt rus arba kitos tautybs mog. Abejoni kamuojamas kakodl lietuvikai paklausiau: Kuris js i Maskvos? Tas atsak rusikai: A! Pavelgs mane daug ikentjusio doro mogaus akimis, padav rank ir prisistat: Saa Lavut! O man sak, kad ydas turi atvaiuoti? A ir esu ydas! Js visikai nepanaus yd. ?.. Man dar maloniau, kad js ydas, nes ydai geriau u rusus suvokia ms, lietuvi, tautinius trokimus. Tuoj pat pagriebs tui krep pasiliau eiti su manimi pavluot piet. Taiau nepanaus yd sveias papra leisti jam paiam neti krep. 367
Kadangi Garelio gatv netoli, jome psiomis. Nordamas pasiteisinti dl panekesio angos tautiniu klausimu, papasakojau sveiui apie velion Petr Juodel, kuris konclageryje visai netradicikai nusprsdavo, ar jo panekovas inteligentas, ar prasiokas. P.Juodelis praddavo pokalb nacionaliniu klausimu. Jeigu panekovas skleisdavo nors ir nedidel antisemitin kvapel, profesorius vengdavo tokio mogaus draugysts. Aikinau Saai, kad su ydais pradjau biiuliautis dar vaikystje, tv namuose, kuriuose ydai bdavo dani sveiai. Kol nujome iki Viktoro nam, Saa suspjo daug papasakoti apie save. A jam atsilyginau tuo paiu. Nepajutome, kaip vienas kit mme tujinti. Netrukus Maskvoje ariau susipainau su Saa ir jo mona Sima. Jie turjo du vaikus. Deja, filosofikos prigimties snus, nusprends, kad mogaus gyvenimas beprasmis, sulauks tik 15 met nusiud. Dukt Tania itekjo u ukrainieio. Taiau neteko girdti, kad Lavutai kada nors skstsi savo dalia. Niekada su jais nenekjome apie religij. Taiau jauiau, kad kiekvien gyvenimo smg ie mons pakeldavo stoikai, kaip nuo j n kiek nepriklausani lemt. I kokio nors antisemito lp igirds, kad visi ydai tinginiai ir inaudotojai, reaguoju labai netaktikai. Reikia bti dideliu neimanliu, kad kokio nors nenaudlio trkumus, ydas ar net nusikaltimus primestum visai yd tautai. Ne kart teko nakvoti pas Lavutus, taiau niekada nemaiau be darbo sdini Simos bei Saos ir tuiai plepani. Pakalbj su manimi, kiek mandagumas reikalauja, atsipra ssdavo prie darbo be perstojo rkydamas Saa k nors raydavo, o Sima vis sidavo. Jos paslaugomis naudojosi visa Maskvos disidentija. Kita maskviet yd Malva Landa. Kalbama, kad iki iol ji neturi buto Maskvoje. Jis jai faktikai ir nereikalingas. Malva tikra gailestingoji samariet. Igirdusi apie nelaim, ji visada skuba pagalb. Kai sum Alik Ginzburg, i moter visada rasdavau priirini Alinos ir Aliko vaikus. Nuvaiavs pas kitus disidentus, danai matydavau Malv eimininkaujani. Jelenos Bonner motina yd, o tvo tautybe nepasidomjau. Ji pati man atrod per daug ididi. Taiau koki puiki motin Ruf ir dukr Tani ji turjo! 1977 m. vasaros pradioje teko por dien praleisti A.Sacharovo daioje. Nemaiau, kad Ruf Grigorjevna dienos metu prigult ar bent prisst. Nuo ankstyvo ryto iki vlyvos nakties ji rpindavosi sveiais, kuri daugumos maskviei namuose niekada netrksta. Pavalgydinusi mane, po valandls vl silydavo ko nors uksti. Geru odiu miniu Jelenos Bonner dukr Tani, garsiojo Remo Jankeleviiaus mon. Kalbdamas su ja, jausdavau, lyg bendrauiau su artima giminaite. Ji man ir papasakojo daugel A.Sacharovo eimos paslapi... Usiminiau apie ekist kratas vilniei ir kauniei disident butuose 1974 m. gruodio 23 d. Tada gerokai papurt Bal Gajausk, Alg Petkevii, Kstut Jokubyn, Albert ilinsk ir mane. Per kratas rad tik formali kali, B.Gajausk ir A.ilinsk isive KGB rmus Ki valgyti. Ileido v.Kald antrai dienai baigiantis. 368
Grs i KGB kaljimo, A.ilinskas m dalytis su draugais tarimu, kad mes buvome iduoti. I kur tardytojas Tomas Lazareviius, po keli dien perms S.Kovaliovo byl, galjo inoti, kad Albertas prie kur laik gavo leidin Chronika tekuych sobytij ir buvo apsims versti A.Solenicyno Gulago salyn? Tikinau tada Albert, kad krat tik iaip aktyvesnius disidentus, tuos, kurie nenusdi, o kitiems parod bsite ir js pasyvs, nekliudysime. Taiau man paiam kl tarim Gulago salyno vertimo problema: kam j versti lietuvi kalb, jeigu daugelis lietuvi gali perskaityti original? F.Dostojevskio ir A.Solenicyno veikal dvasios groio nemanoma perduoti kita kalba. Tai rod kad ir lietuvi kalb iversta Viena Ivano Denisoviiaus diena. Kas jau kas, o Gulago salyno autorius turjo inoti, su kokiais sunkumais susidurs vertjai. Turime talenting vertj, taiau jie bijos net rankas imti A.Solenicyno knyg, o mes gerai neiversime, nes nesame specialistai. Amerikoje irgi yra talenting vertj lietuvi. Kodl autorius nesikreipia juos? Balys aikino, kad A.Solenicyno fondas remis ir lietuvi politini kalini eimas, todl labai nepatogu ignoruoti to fondo steigjo nor matyti Gulago salyn, iverst lietuvi kalb. iandien jau inome, kad kagbistai, paki B.Gajauskui Gulago salyno vertimo idj, siek nesunkiai gauti kali prie aktyvesnius Lietuvos disidentus, jog galt juos pasodinti. Kritikai vertindamas savj vertjo talent, atsisakiau talkinti veriant Gulago salyn. io darbo msi B.Gajauskas, K.Jokubynas ir S.Stungurys. Taiau dl aki krat ir A.Petrusevii bei mane. A.ilinskas vis laik saugojo nuo KGB aktyviausi pogrindins spaudos talkinink Stas Stungur. Todl niekam neprasitar, kad Gulago salyn vers ne jis, o S.Stungurys. Bet abu elgsi neatsargiai. Visa laim, kad ekistai irgi mons, todl darydavo daug klaid. Krat ivakarse S.Stungurys atne A.ilinskui iversti Gulago salyno skyrel. ekistai Alberto namuose krat nuo ankstyvo ryto iki nakties. Auktyn kojom apvert but ir pagalbines patalpas, visikai umiro po j nosimi kabant Alberto vark... mme aikintis, kas i Maskvos Lietuv atve rusikj Kronik ir kas piro vilnieiams ir kaunieiams Gulago salyno vertimo lietuvi kalb idj. Suinojome, kad 1974 m. lapkriio pabaigoje ar gruodio pradioje visa tai padar Birut Pailien. Kas ji tokia? Balio Gajausko odiais, tai labai padori moteris, didel patriot, jo jauno lagerio draugo Alekso, Vasario 16-osios proga Klaipdoje iklusio trispalv, motina. J pat 1974 m. pavasar, po 25 nelaisvs met ijus u lagerio vart, pasitiko ne kas kitas, o Aleksas Pailys su savo energingja motina. Taiau Balio susiavjimas B.Pailiene neukrt ms. Labai greit iaikjo, kad tas B.Gajausko sutiktuves suorganizavo KGB... Greiiausiai ekistai uverbavo B.Pailien jai vainjant Mordovij pas savo sn. KGB inojo, kad B.Gajauskas artimiausiai bendrauja su Aleksu Pailiu, todl per j siek pakiti Baliui jo provokator motin ir taip siskverbti disidentin 369
Lietuvos judjim. Dar daugiau Baliui rekomenduojant, B.Pailien turjo gyti ir maskviei pasitikjim. Daugelis ms lageriuose pasitikjome beveik visais estais ir ydais. Maskvos disidentai buvo sitikin, kad ir tarp lietuvi nra idavik. Todl B.Pailienei seksi mulkinti maskvieius. Kaip vliau skaitytojai suinos, Maskvoje ji veik nelabai ilgai ir didels alos nepadar. Taiau pasinaudojusi ms lietuviku naivumu, patikliomis disident monomis, provokator 1977 m. padjo sudaryti bylas B.Gajauskui ir V.Petkui. Garsaus ekisto pulkininko Edmundo Baltino maai kam inomas pusbrolis, buvs Klaipdos kagbistas Vilius Baltinas leidinyje Dantis u dant prisimin pirmj savo krat Giruliuose (apie tokius menkniekius rimti ms dienraiai neturi teiss rayti...). Kelet valand jie, ekistai, veltui iekoj nusikalstamos mediagos dviej aukt nebaigtame statyti mrinuke. Atskubjs pagalb j virininkas, pakls prie dur patiest kojoms valyti kiliml, rado duob, o joje dvi raomsias mainles... Po ios kratos pogrindinje Lietuvos spaudoje imta su uuojauta rayti apie ekist terorizuojam didij patriot Birut Pailien. Taiau pats Vilius Baltinas tada jau inojo, kam i tikrj tarnauja toji patriot buvusi talentinga KGB provokator. 1975 m. vasario pabaigoje Sergejui Kovaliovui siuntinl atve mona Liusia Boicova kartu su Vitalijumi Rekubratskiu, niekada nesiskirianiu su labai graia, kakokio usienieio jam dovanota pypke. Aiku, tuomet mes nesugebjome Vitalijaus veide skaityti mirties enklo... Atjo jie visi V.Petkaus but su B.Pailiene. Toji, vykdydama patriotin misij, buvusi Maskvoje, tad kartu ir usuk ia. B.Pailien primygtinai pra Viktoro ir mans vaiuoti Maskv vsti S.Kovaliovo gimtadienio. Kodl kaip tik ji rpinosi S.Kovaliovo eimos vente? Vykd KGB pavedim! Maskvoje mes turjome sitikinti, su kokia pagarba tariamas vardas Biruta, kaip ja ten pasitikima, ir liautis tarinj ir nepasitikj ia moterimi. Taip V.Petk ir mane kagbistai, tarpininkaujant B.Pailienei, pasiunt Maskv vsti S.Kovaliovo gimtadienio. Aiku, mums patiems visikai neinant savo misijos. KGB vyrukai pasirpino, kad Maskv pasiektume be joki nemalonum. Baltarusijos geleinkelio stotyje pasitiko vis t pai pypk rkantis V.Rekubratskis ir nuve mus pas Ali ir Jur ichanoviius. Mums daugiausia rpjo disidentin literatra, kurios Vilniuje nebuvo gausu. Tuomet Maskvoje jau nesodino u panaios literatros skaitym ir net jos platinim. Todl maskvieiai elgsi taip, tartum KGB ivis neegzistuot. Aiku, per kiekvien krat tokia literatra bdavo konfiskuojama, taiau usienio korespondentai vl jos atvedavo. Pavydjome maskvieiams ne tik domios literatros, bet ir usienio korespondent, kurie apie kiekvien krat, disident sumim tuoj pat informuodavo pasaul. KGB kerydavo usienio korespondentams tik u informacij i aneksuot Baltijos valstybi. Tad daugelis j kratydavosi ini i i valstybi. Todl apie 370
KGB teror Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje usienis suinodavo gerokai vliau. Aretuotj artimieji dl to daug kentdavo... Antisemitai prikia rus ydams, kad jie myli Izrael. Daugelis mano pastam Maskvos disident yd vis dlto iki iol nepasinaudojo teise emigruoti. Emigravo Jelenos Bonner vaikai su savo eimomis. Juos ivykti usien privert KGB. Emigravo Irina ir Saa Korunskiai. Paskui KGB nip ikeist Alik Ginzburg ivyko jo mona Alina su vaikais. Visi kiti liko Maskvoje. Daugelis j, atlik pelnyt kaljimo ir konclagerio bausm, neemigravo. Konclageryje susialojs rank Jura ichanoviius iandien yra artimiausias S.Kovaliovo bendraygis. Nesutikau n vieno Maskvos disidento, turinio oficialj humanitarin isimokslinim. S.Kovaliovas biologas, jo mona Liusia ir dukt Varvara irgi biologs. Sima ir Saa Lavutai matematikai. Alia ir Jura ichanoviiai taip pat matematikai. Tik j dukt Katia, kiek prisimenu, geograf. Taiau visi jie labai intelektuals. Nesutikau n vieno Maskvos disidento, kuris nesugebt parayti politinio straipsnio, paremto nepaneigiamais faktais bei geleine logika. Daugelis j turi moksl kandidat ir daktar laipsnius. Iskyrus gal pat Andrej Sacharov ir Sergej Kovaliov, visi puiks oratoriai. V.Petkus nuved mane pas generol Piotr Grigorenk. Mus pasitiko auktas, plikai skusta (generolika) galva, gili kani valingame veide slepiantis senis. Specialiosios psichiatrins ligonins palau generolo fizin sveikat. Taiau jo dvasia buvo pasirengusi vl eiti barikad turmuoti. Generolas kalbjo ltai, apgalvodamas kiekvien savo od. Visika jo prieingyb mona Zinaida Michailovna, stalinini kacet kankin. P.Grigorenka nenoromis pasakojo apie erniachovskio specialij ligonin. Geru odiu minjo Petr Cidzik. Apie Krymo totori genocid jis susijaudins galjo kalbti itisas valandas. Maos udomos tautos meil privert generol usidti ant savo pei labai sunk kryi, visikai negalvojant apie tai, kad is kryius suteiks jam amin gyvenim. Vakare buvome supaindinti su Liusios motina Marija Konstantinovna. i inteligent moter Maskvoje matydavau tik iem. Vasaras ji leisdavo Pamaskvio vasarnamyje. Liusia, tardama od daia, ironikai ypsodavosi. Negirdjau, kad jos motina bt kada nors kurort vaiavusi. Prisimindamas Marij Konstantinovn, kiekvien kart galvoju apie mogaus gyvenimo prasm. Nesugebu paaikinti kodl, bet daugiausia kaip tik apie Liusios Boicovos gyvenimo prasm. Nusine Marija Konstantinovna Anapilin gili sielos aizd. Paliko j su dukra ydas vyras. Dl to ji, aiku, netapo antisemit, bet kiekvien yd irdavo kaip potencial bobii... Pati Liusia nacionalist (gerja to odio prasme) rus, bet geriausi jos draugai ydai. Patys artimiausi Lavutai. Nuo savo vaik niekada neslpdavau sovietins tikrovs. Danai gana netaktikai gindavau juos nuo neigiamos spaliuk, pionieri ir komjaunimo organizacij takos. Ugdiau j neigiam poir okupantus ir kolaborantus. Mokiau nie371
kam nepataikauti. Ms bute ant kambario sienos kabojo Lenkijoje ileistas istorinis Lietuvos emlapis, Vytis, Vytauto Didiojo portretas. Tad man buvo nesuprantamos Liusios pastangos apsaugoti Varvar Sergejevn (taip su motinika meile ypsodamasi vadindavo savo ikimokyklinio amiaus dukr) nuo iaurios sovietins tikrovs. Varvara buvo tikinama, kad jos tvas ivyks ilg komandiruot. Kadangi toji komandiruot utruko deimt met, Varia vis tiek suinojo, kodl tvas taip ilgai nesugro... Bendrauti su Maskvos ydais bdavo lengviau negu su rusais, nes nereikdavo slpti savo antiimperialistini nuotaik. 1976-j vasaros pabaigoje Vilniuje sveiavosi JAV pasiuntinybs Maskvoje sekretorius ponas Riardas Kombsas. Jis pra papasakoti anekdot. Tris i j sveias usira. Vienas toks: Marsieiai prane em, kad po dviej dien pasaulio pabaiga. Kelioms valandoms prajus, marsieiai skraidanija lkte apskriejo vis pasaul, nordami pairti, kaip tautos elgiasi prie savo mirt. Paryiuje jie mat besimylinias poreles, Amerikoje pasiutusiu greiiu lekianius automobilius, o SSRS minias, ygiuojanias su raudonomis vliavomis ir plakatais Sdadim piatiletku v dva dnia! Nesusilaikydavau io anekdoto nepapasakojs rusams. Visi kriminaliniai kaliniai kvatodavo, o politkalinius rusus is anekdotas ugaudavo. Gal tik Volodia Bolochonovas ir Viktoras Nekipelovas suvok tame anekdote slypini vis savo tautos tragedijos esm. Kiek daug keliais odiais pasakyta! Lengviau buvo bendrauti su ydais ir todl, kad juos galjome vadinti tik vardais. Lietuviui labai sunku priprasti tituluoti savo panekov po imeni i otestvu. Andrej Sacharov ir Jelen Bonner vargindavo usienio korespondentai. Todl per Kovaliovo gimimo dien jiems atstovavo J. Bonner dukt Tania ir entas E.Jankeleviius. Generolui Piotrui Grigorenkai Zinaida Michailovna. ia jo mona kalbjo u tris. Be jokio lidesio, kompliment ir skambi frazi draugai kl tostus u Sergejaus sveikat. Niekas tada net nesapnavo, kad po puspenkt met politinis imperijos gyvenimas pasuks regreso keliu, ir beveik visi t vakar susirinkusieji bus priversti emigruoti arba vilks sunki politinio kalinio ar tremtinio nat, o vienas simpatingiausij nusiudys... Pavydjome maskvieiams disidentams akademiko A.Sacharovo, generolo P.Grigorenkos, kuri elyje bdami jie ne taip jaut kagbist teror. Kur tada buvo ms, lietuvi, akademikai? Tikri lietuviai Juozas Balikonis ir Tadas Ivanauskas buvo jau mir, o kiti Lietuvos patriotais ir vyrais pasijuto tik 1988 met liepos 9-j ir rugpjio 23-ij Vingio parke, kai CK ir KGB skatino jais bti. Daugelis akademik ir profesori tuomet buvo sitikin tur moralin teis ukiti mums burnas. Kunigas Robertas Grigas, atrodo, tai jau umiro, o a niekada neatleisiu u elges Vingio parke ir visas j pastangas istumti i politinio gyvenimo tuos, kurie okupacijos metais nesugebjo ar nenorjo psti bolevikins ddos.
372
Kit dien Alinos ir Aliko bute ariau susipainome su puikia Ginzburg eima. Ypa didel pagarb pajutau Aliko motinai Liudmilai Iljininai. Kaip i gyvenimo ikamuota moteris myljo savo sn, mari ir ankus! Jaut motinos irdis, kad Alikas sugr zon. Po met dar visus juos radau namuose, o po dvej su Insu Salyiu (i Rygos) nuvyk vsti S.Kovaliovo gimtadienio jau klausms Alinos pasakojimo apie varging savo kelion Kalugos kaljim vyrui siuntinlio perduoti. O motina rk cigaret po cigarets... Abu su Viktoru grome Vilni patenkinti savo vienage Maskvoje. Bet kai V.Petkus sugalvojo ir 1976-j kovo antrj dalyvauti ikilmingame S.Kovaliovo gimtadienio minjime, j kagbistai ilaipino i vagono ir privert parduoti biliet... Jeigu Viktoras bt suvoks io poelgio prasm, spjs B.Gajausk nutraukti draugyst su B.Pailiene, po met Baliui nebt tek atsidurti ten, kur savo kruvina ranka Leninas rod: Kto tam nebyl, tot pobudet, a kto u tam byl, nikogda ne zabudet. Ir pats Viktoras po pusantr met bt ivengs painties su S.Kovaliovo tardytoju T.Lazareviium KGB rmuose... Apie Rusijos disident solidarum, galint tapti pavyzdiu mums, lietuviams, liudija toks pavyzdys. Liusia Boicova papra mans su Viktoru Petkumi ir Kstuiu Jokubynu Vilniaus geleinkelio stotyje pasitikti i Leningrado atvykstani jos draug Kir. Maskvos draugai atostogauj, todl perduoti Sergejui siuntin padsianti Kira. Prisimenu tik tiek, kad naujoji ms pastama juoksi i nevykusios ms konspiracijos. Atkreipme dmes tai, kad ir i Liusios draug labai isilavinusi moteris, pasiryusi aukotis dl savo biiuli ir bendro reikalo. Kira atvyko Vilni dar ir su kita misija. Maskvos ir Leningrado sovietin valdia dar visk, kad sustabdyt ydik kadr ruoim Izraeliui ydams buvo trukdoma stoti i miest auktsias mokyklas, ruoianias matematikus. Leningrado ydai buvo sitikin, kad Lietuvoje padtis geresn. Kira atvaiavo padti savo draugs vienturiam snui Josifui stoti Vilniaus universiteto matematikos fakultet. Paadjau pakalbti su Lietuvos yd prezidentu Valerijum Smolkinu, kuris gal gals kuo nors padti. Ir tikrai pagelbjo. Nors kai kas iki iol vadina mus ydaudi tauta, taiau Lietuvos ydai turt prisiminti, su kokia neapykanta rusai sutikdavo ini, kad tas ar kitas j bendradarbis pareik nor emigruoti Izrael. Tuo tarpu lietuviai visada palaik yd teis emigruoti, rm j pastangas itrkti i rojaus. ydas Josifas lengvai stojo Vilniaus universitet ir kelerius metus studijavo matematik. Retkariais aplankydavo ms eim, ne kart su savo motina. yd ir rus akyse mes stengdavoms vaizduoti lietuvi inteligentij ne maesniais kovotojais prie bolevikin tironij negu jie. Taiau tai nelengvai seksi. Rusijos disidentij rm plats inteligentijos sluoksniai, ypa yd, o lietuvi inteligentija, V.Kudirkos odiais, pasiymjo kink drebinimu. Ji ne tik nerm ms
373
pasiprieinimo sjdio, bet prieingai smerk u isiokimus, kurie es trukdo jiems dirbti ram kultrin darb. Visa laim, kad Lietuva turjo kelias deimtis drsi kunig, toki kaip A.Svarinskas, P.Rainas, S.Tamkeviius SJ, J.Zdebskis ir daugelis kit. Bet jiems trko platesnio pasaulietiko isilavinimo, jie nekaip jautsi yd ir rus erudit kompanijoje, veng jos. Be to, isilavin Lietuvos kunigai, tokie kaip .Kavaliauskas, tvas Stanislovas ir kiti, buvo nukiti gili provincij. Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune tautos sielovadai vadovavo kolaborantai, kurie veng ne tik rus ar yd disident, bet ir sav. Kaip pasakojo velionis kun. J.Laurinas, vienas Vilniaus kunigas atsisak priimti j pernakvoti todl, kad is susipainiojs su Kronika. ekistai buvo gan gudrs ir klastingi. Bet ir jie kartais darydavo kaid. Viena didiausi leidimas kun. K.Vasiliauskui grti i Daugpilio tremties, o vliau jo perklimas i Varnos Vilni. Nordami pasigirti, kad ir mes turime tolerantik, mylini bet kokios tautybs mones, atsidavusi ir labai isilavinusi inteligent tarp kunig, vesdavom savo sveius pas kun. Kazel, kaip mes j vadindavom. inoma, Vilniuje jis vienintelis ir priimdavo tokius mones. Ir Liusios draug Kir nuvedm v.Rapolo banyios klebonij, kurioje ji buvo pasitikta su plaia eimininko ypsena. Kun. Kazelis buvo neturtingas, kaip ir visi to meto banyi vikarai. Gaut rubl idalydavo vargstantiems. Taiau jis savo neturto nesigdydavo. Vaiindavo tuo, k turdavo. Bent duonos, sviesto, srio ir arbatos visada ia utekdavo. Kunigais buomis mes vadindavom tuos Vilniaus banyi klebonus, kurie disponuodavo deimtimis tkstani rubli ir gyveno labai prabangiai. Kur jie ddavo pinigus, sunku paaikinti. Greiiausiai ir tada kyius imdavo aukti valdios pareignai, nuo kuri malons priklausydavo ilta vietel. Kad ir kaip bt keista, itie koloborantai pirmieji pateko buvusius KGB rmus, kai nuvert Lenino paminkl... Kodl jie ir iandien uima tas paias pareigs, kaip okupacijos metais? Nesikiu neseniai kilus konflikt tarp Kauno dvasinink. Tai j reikalas. Nemalonu, kad mano draugai palaik tik vien pus, ra pareikimus. Negi jie nesuvok, kad tai savotikas (tegu ir pavluotas) kunig patriot kertas buoms? Labai gaila, kad apie ms parsidavlius dvasininkus taip niekas ir neparays. O reikt! Gal ateityje kolaborantai bijot iduoti Diev ir Tvyn... 1975 m. lapkriio pabaigoje Liusia atveusi kasmnesin siuntin, prane, kad gruodio 9 d. LTSR Aukiausiajame Teisme prasids Sergejaus Kovaliovo teismas. Pasimusi pato dut mesti mano laik KGB efui J.Andropovui, ji gro Maskv ruotis teismui. Reikjo ir mums padirbti, kad lietuvi tauta neraudonuot. ia aktyviausias buvo V.Petkus. I kakur jis gavo pinig deimtims svei pamaitinti, surado pas pastamus nakvyn. Ms diaugsmui, Vilniuje atsirado nemaai moni, sutikusi apnakvinti sveius i Maskvos ir Leningrado. 374
Taiau KGB irgi nesnaud. ekistai gavo uduot vis pirma tikinti sveius, kad Lietuvoje sovietinei sistemai prieinasi tik saujel atplai. T saujel jie ir stengsi sukompromituoti, pasitelk pagalb pagrindinius politini proces dalyvius ir ekspertus poet P.Keidoi ir buvus sovietin partizan B.Urbonavii ir kelias labai puoniai apsirengusias moterles (greiiausiai ekist monas). ie ekspertai privaljo tikinti sveius i Rusijos, kad visi Lietuvos disidentai es nemokos, o A.Terleckas dar ir bulkui vagis. i misij per vis teismo proces (gruodio 912 d.) mintieji asmenys uoliai vykd. KGB agentai, nirindami tarp teismo vestibiulyje esani moni, skleid gandus, kad akademikas tai joks A.Sacharovas, o psichikai nesveikas ydas Cukermanas. iaulietis M.Jureviius ir a teismo ivakarse buvome specialiai atleisti i darbo, kad galima bt antauoti mus ir priversti palikti teismo rmus u paad gauti nauj darb. ia ekistai padar didel klaid. Prie kiekvieno Vilniaus disidento buvo pristatytas sargybinis, turjs sekti, kad n vienas j darbo metu niekur negalt ieiti. Todl teisme jie pasirodydavo tik per piet pertrauk arba po darbo. Tuo tarpu a su Meislovu, bdami bedarbiai, vis laik galjome bti rmuose (tegu tik vestibiulyje). inoma, Meislov su apsauga greitai isiunt iaulius, bet maskvieiams inom vilniei ekistai vis dlto nedrso laikyti nam arete. Mes galvojome, kad KGB prisibijos ir Toronto Star korespondento D.Levio reporta i teismo sals. Deja, tuo metu daug ko nesuvokme. Jeigu ekistai i tikrj bt bijoj usienio korespondento, jie galjo neleisti jam atvykti Vilni. Kaip vliau iaikjo, kagbistai nuov du kikius: pirma, jie pademonstravo naiviam pasauliui, kad SSRS i tikrj egzistuoja minties ir odio laisv, antra, i anksto buvo susitarta su urnalistu, kad mainais u jo dezinformacij (arba nemaloni fakt nutyljim) leis jam Vilniuje savait bendrauti su savo buvusia mona ponia Bulovaite... ekistai, naudodamiesi slaptu susitarimu su ponu D.Leviu, nusprend suimti visus keturis Vilniaus disidentus, atjusius geleinkelio stot sutikti akademiko A.Sacharovo ir jo biiuli, K.Jokubyn, V.Petk, V.Smolkin ir mane. Tuo ekistai sudav maskvieiams moralin smg, privert A.Sacharov apsistoti ne lietuvi bute, o pas Urale gimus E.Finkeltein. Trims maskvietms nebuvo leista ivykti i Maskvos S.Kovaliovo teism. T pai dien apie tai prane usienio radijo stotys. Apie ms sulaikym D.Levis savo reportauose nutyljo. Vos spjau pasirodyti geleinkelio stoties perone, kaipmat prisistat du ekistai, tarp j ir majoras Juozas Kalakauskas, prie metus dars pas mane krat. Kodl taip anksti atjau stot? N nemaniau k nors slpti. Buvo aiku, kad jie klauso ms telefon pokalbi ir ino, jog tarms sutikti Maskvos sveius. Majoras ir jo kolega, pam mane u paranki, paaikino, kad teks atsisakyti savo sumanymo ir kartu su jais vaiuoti KGB rmus. Neitvriau nepasaks Ms, disident, tiek nedaug, todl darome nemaai klaid, bet mane stebina tokios didiuls js armijos klaidos, tiksliau, kvailysts. 375
Sakote, tokios js sutiktuvs yra kvailyst? Be jokios abejons! Juk jau iandien usienio radijo stotys prane, kad mus sulaikt. Ar tokia inia jums naudinga? Tada a neinojau, kad ekistai buvo sudar su ponu D.Leviu mint sutart, draudiani usienio korespondentui savo reportae i Vilniaus vieai minti Lietuvos vard. Todl apie ms sumim usienis nesuinojo. Po piet V.Smolkin, V.Petk ir mane paleido i KGB rm (K.Jokubynas, pavlavs stot, nebuvo suimtas). Nuskubjs Garelio gatv, radau Viktoro eimininkes Maryt ir Onut ruoianias pietus sveiams i Rusijos. Viktoras pra nueiti teism ir btinai pakviesti piet akademik A.Sacharov ir jo draugus. Teismo rmuose sutikau nemaai pastam. Tai buvo Maskvos ir Leningrado inteligentijos iedas. Greitai pasirod P.Keidoiaus ir B.Urbonaviiaus vadovaujamas brelis moter ir vyr, kurie, rodydami mane, choru utrauk: Vagis! Vagis! Vagis! i kompanija tikino sveius, kad jie supranta S.Kovaliovo veikl, ujauia j ir jo artimuosius. Vienas vietos rusas aikino buvusio SSRS usienio reikal komisaro M.Litvinovo snui, kad jis kartu dirbs su jo tvu, geru odiu mins didj sovietin patriot, bet jis ir draugai niekaip negal suprasti, kaip tokie garbingi mons gali sveikintis ir net bendrauti su vagimi A. Terlecku... V.Rekubratskis supaindino mane su A.Sacharovu. Krito akis beveik plika garsaus akademiko galva, raukltas jo veidas. Sunku buvo suvokti, kad 55 met vyras gali atrodyti toks senis. Persimets vienu kitu mandagumo odiu, pajutau, kad is mogus tikras inteligentas, todl su juo taip lengva bendrauti. mano staiokik klausim, ar Andrejus Dmitrijeviius jau pietavo, igirdau atvir atsakym, kad dar neturjs laiko. Akademikas be jokio atsikalbinjimo sutiko papietauti pas Viktor. Pasiliau vaiuoti pas V.Petk taksi, bet akademikas panoro pasivaikioti, pailsti nuo j pritrenkusio teismo eiminink ekist elgesio. Einant pro KGB rmus, paaikinau A.Sacharovui, kad ia jau beveik metus praleido S.Kovaliovas. Jis tai inojo, nes buvo apsistojs E.Finkelteino bute, esaniame kaip tik prie KGB rmus. Supaindintas su buto eiminiku V.Petkumi, akademikas be joki raginim sdo u paruoto stalo. Netrukus m rinktis i teismo ir kiti vyrai bei moterys. Kakas pradjo kalb apie op tautin klausim. Maskvieiai tikino mus, kad svokos rusas ir sovietinis nra identikos. Teko paaikinti, kad mums, lietuviams, igyvenusiems didiul okupant teror, tautos genocid, kur Lietuvoje vykd rusikai kalbantys mons, nelengva suvokti i svok skirtumo. Greit Viktoro butelyje susirinko tiek moni, kad ir stovintiems nebuvo vietos. Mano bute apsigyveno Saa Lavutas ir Sergejaus Kovaliovo brolis Jurijus. is, kaip ir daugelis Sergejaus draug, profesoriavo, bet niekas u brolio veikl nealino jo i darbo. Vadinasi, Rusijos auktj mokslo staig vadai nebuvo tokie uols KGB valdios vykdytojai, kaip j kolegos lietuviai. Po ketveri met A.Tukus buvo 376
paalintas i Vilniaus universiteto tik todl, kad padav rank teisiamj suole sdintiems J.Sasnauskui ir man, taip pat atsisak liudyti ms byloje. Kai sveiai isiskirst, V. Petkaus bute liko A.Sacharovas, Jurijus Orlovas ir dar keli mons. Orlovas m vadovauti kakokio protesto raymui. D.Levis laisvai kalbjo rusikai, bet su Kstuiu Jokubynu tik anglikai. Korespondentas stebjosi, kad Vilniuje sutiko lietuv, taip graiai kalbant anglikai. Pasididiuodamas aikinau, kad ms biiulis Kstutis po 17 konclagerio ir 4 tremties Igarkoje met, be rus, angl, vokiei, prancz, ital, ispan, net arab kalb, gali dar bendrauti ir Afrikoje labiausiai paplitusia suachili kalba. Aiku, A.Sacharovui buvo domu igirsti, k pasaulis kalba apie jo mon Jelen Bonner, nuskridusi Osl atsiimti u savo vyr Nobelio Taikos premijos. Laim, neblogai buvo girdti BBC. Gerai neprisimenu, kas i ms psiomis lydjome pas E.Finkeltein (kartu su juo paiu) A.Sacharov ir jo ent E.Jankelevii. Bet V.Rekubratskis, K.Jokubynas ir D.Levis tikrai buvo. Pas Finkeltein radome susiruousius emigruoti Vakarus dailinink V.ili ir jo mon. V.ilius pareik laiks didele garbe teikti tokiam ymiam mogui kaip akademikas vien geriausi savo darb. Man buvo labai malonu, kad su A.Sacharovu idrso susitikti ne tik buv politiniai kaliniai. centrin pat A.Sacharov su E.Jankeleviiumi pasisiliau palydti a ir, rodos, K.Jokubynas. Einant deinija Gedimino prospekto puse, prieais iniro girtus vaizduojani vyruk brys. A.Sacharov ir E.Jankelevii jie praleido, taiau du j profesionaliu judesiu alknmis taip stukteljo man krtin, kad vos isilaikiau nepargriuvs. Taip mums buvo priminta, kad esame KGB dmesio centre. Centriniame pate radome J.Orlov ir daugel maskviei bei leningradiei. Jie skambino artimiesiems ir usienio korespondentams, pasakojo savo spdius i teismo sals, tiksliau, i teismo vestibiulio, nes salje pasilikti nebuvo leista net parodymus davusiems liudytojams. A.Sacharovas usak pokalb su Oslu. Jis nesitikjo, kad sovietin valdia visai suls, trukdys jam pasikalbti su savo mona. Gerokai po pusiaunakio tai suvok kartu su entu gro pas E.Finkeltein. Aiku, ekistai inojo, kad akademikas neisimiegos dar vien nakt. Kaip tik to jie ir siek... Po ekist provokacijos prospekte A.Sacharovo biiuliai mans niekur nepalikdavo. I centrinio pato jie palydjo mane iki taksi aiktels, net usira numer automobilio, kuriuo vaiavau Nemenins plent, ten tuomet gyvenau. Gruodio 10 d. su savo sveiais atvaiavs teism, suinojau, kad u bandym patekti teismo sal viu sirgs kun.V.Jaugelis buvo ekist sumutas ir nubaustas 15 par areto. Mano draug nebuvo n vieno. Visi jie dirbo pirmoje pamainoje. Jga mans ivaryti i teismo vestibiulio ekistai nedrso. Stengsi apgauti. Pasikviets vien kabinet, pulkininkas Kruglovas sak apgailestaujs, kad buvau atleistas i gaisrininko pareig. Taiau jis garantuojs, kad gausiu pakeniam darb, bet jei tuoj pat ieisiu i teismo rm, tegu nors kelioms valandoms (kad 377
S.Kovaliovo draugai likt vieni, be lietuvi moralins paramos). Teko aikinti pulkininkui, kad etiniais moraliniais sumetimais esu priverstas atmesti tok viliojant pasilym. Tada vl m pulti P.Keidoiaus ir B.Urbonaviiaus vadovaujama brigada. Jie dar visk, kad sukompromituot mane rus disident akyse vadino kriminaliniu nusikaltliu. Teko dalyvauti ne tik S.Kovaliovo, bet ir daugelio lietuvi disident politiniuose procesuose. Niekur ekistai nesugebdavo paskleisti nusiminimo, nevilties nuotaik, nuteikti liudytojus prie kaltinamuosius. Taiau smoningai keliama nemiga, draudimas bendrauti su monmis, ilgi aikinimai teisminio tardymo metu vis dlto veik teisiamj psichik. Nesusivald ir gana taktikas S.Kovaliovas. U tai, kad teisjas M.Ignotas neleido teismo salje pasilikti jau apklaustiems liudytojams, Sergejus teisminio farso rengjus pavadino kiaulmis, su kuriais jis nenors sdti vienoje salje, ir atsisak net paskutinio savo odio. Faktikai S.Kovaliovas buvo teisiamas u aki, dvi paskutinisias dienas jam nedalyvaujant. Neilaik ir nemigos ikankinto A.Sacharovo nervai. Gruodio 11 d. ekistai tyia pastat voronok prie pat teismo dur. Galvodamas, kad toje metalinje dje gali bti udarytas Sergejus, akademikas m belsti: Deris, Serioa! Kai pasirod pulkininkas Kruglovas, A.Sacharovas r jam: Eta maina nastolko silna, kak i vaa vlast. Pulkininkui mus aipytis, kad akademikas beldis tui automain, A.Sacharovas pradjo aukti: Svolo vy! Izvinite, nie vy odin, svoloi vy vsie! Svoloi! Pulkininkas sak suimti akademik, taiau n vienas i antpeiuot ios scenos stebtoj nepajudjo i vietos. Tada a kreipiausi akademik: Andrej Dmitrijevi, kak vae serdce? Serdce nievo, odnako, kak vidite, nerviki moi nie vyderyvajut... Kai ekistai sujo teismo rmus, prie A.Sacharovo prijo neinia i kur atsirads madaug 40 met vyrikis ir kak tyliai jam pasak. A.Sacharovas vliau pasakojo, kad tas lietuvis ireik susiavjim rus disident veikla. Jis saks, kad lietuvi tautos dauguma teisiamojo S.Kovaliovo pusje, bet i dauguma bauginta ir todl tyli. Tokiu nepastamojo gestu akademikas labai diaugsi ir dar kart j prisimin, kai buvom po met susitik Maskvoje. Tas mogus ukalbindavo ir mane dainuojanios revoliucijos mitinguose. Gaila, kad jau pamirau jo pavard. Tai vienintelis mogus nepolitinis kalinys idrss prisiartinti prie LTSR Aukiausiojo Teismo teisiant S.Kovaliov. Vilniuje A.Sacharovas patyr nemaai ir maloni akimirk. Bene laimingiausia diena jam buvo gruodio 10-oji Nobelio premijos teikimo diena. Po S.Kovaliovo atsisakymo bendrauti su kiaulmis sveiai Viktoro bute kritikai vertino poelg. O mes laukme BBC laidos i Londono. Nekantravo ir pats akademikas. Nobelio premijos teikimo ceremonijoje laureato vardu turjo kalbti jo mona Jelena. Koks laimingas buvo A. Sacharovas, kad visi usienio radijo stotis trukd maiytuvai lyg susitar tyljo ir buvo girdti kiekvienas orators odis. Jelena Bonner neslp savo diaugsmo, kad, pasauliui ir visuomenei spaudiant, sovietin valdia buvo priversta ileisti j Osl vyro premijos atsiimti. Valdia, udraudusi premij atsi378
imti paiam laureatui, pralaimjo jau vien todl, kad akademiko mona gerokai ikalbingesn negu jos vyras.. Jelena Bonner kalbjo madaug taip: iuo ikilmingu momentu akademikas A.Sacharovas Vilniuje la prie Aukiausiojo Teismo, nes jam neleidia liudyti savo draugo S.Kovaliovo byloje. Na ir kvatojo akademikas ir visi prie radijo imtuvo prigul. Juokaudamas jis kalbjo, kad Norvegijos karalius nebt suruos jam geresni piet negu lietuviai Vilniuje. Po savo monos kalbos A.Sacharovas padkojo V.Petkui ir jo eimininkms u tikrai karalikus pietus, koki jam savo gyvenime netek valgyti. Gruodio 11 d. A.Sacharov, jo ent, S.Kovaliovo mon Liusi, brol Jur ir sn Ivan bei kitus biiulius vakarienei pakviet kunigas K.Vasiliauskas. I lietuvi, be eimininko, ten dalyvavo tik V.Petkus. Taip buvo igelbta lietuvi tautos garb. Lietuv atvyks pirmasis Nobelio premijos laureatas nebuvo paliktas vienas. Taip norjosi tikti, kad teismas pagal tradicij skirs teisiamajam maesn bausm negu reikalvo prokuroras J.Bakuionis. Taiau jis buvo nuteistas 7 metams konclagerio ir 3 metams tremties. Vilniuje gruodio 12 d. teisjas M.Ignotas perskait greiiausiai paties J.Andropovo i anksto pasirayt nuosprend S.Kovaliovui. Tuo buvo siekiama bauginti aktyviausius disidentus. T pat vakar V.Petkus, V.Smolkinas, K.Jokubynas, J.Pratuseviius, J.Volungeviius, A.Baltruis, A.ilinskas ir a palydjome A.Sacharov ir J.Jankelevii Maskv. Liusi Boicov ilydjome tik gruodio 14-j, nes tik t dien jai leido pasimatyti su vyru. Po teismo j aplank, rodos, disidents B.Burauskait, Z.Vanagait ir kitos, teik dovan. is j poelgis buvo didel moralin parama S.Kovaliovui. 10 met bausm atrod be galo ilga. Taiau S.Kovaliovas jau seniai j atliko. Baigiant rayti iuos prisiminimus, kaip tik jis vakar kalbjo Kaune per LKB Kronikos 25-meio minjim. Taiau ten nebuvo n vieno i t, su kuriais prie 22 metus ilydjome i Vilniaus A.Sacharov. Jis pats jau mirs, V.Smolkinas Izraelyje, K.Jokubynas JAV, o lik nepageidaujami sveiai tokiame jubiliejuje. Ar per S.Kovaliovo teism galjau nujausti, kad po 5 met Uralo konclageryje mums teks susitikti, o dar po dvej gyventi alia (u keli imt kilometr) Magadano srityje? Su A.Sacharovu paskui matms tik vien kart 1976 m. vasar J.Orlovo bute per A.Amalriko (garsios knygos Ar igyvens Soviet Sjunga iki 1984 met? autoriaus) ileistuves. Akademikas atrod daug geriau. ia jis supaindino mane su savo mona Jelena Bonner. Ji man pasirod visika savo motinos ir dukters prieingyb. Jelena priekaitavo man, kad tarp lietuvi esama maai disident. Mane tai ugavo, lyg ji nebt girdjusi, kad Lietuva ilgiausiai prieinosi okupaciniam rus reimui, jog Lietuvoje ileidiama daugiau pogrindini leidini, palyginti su kitomis brolikomis respublikomis. Bet a jai dkingas u pagalb atkrei379
piant pasaulio dmes didiausi Hitlerio ir Stalino skriaud Lietuvai vadinamj MolotovoRibentropo pakt ir jo pasekmes. Pagaliau pasaulio intelektual spaudimas pasiek savo K.Jokubynui buvo leista ivykti nuolat gyventi usienyje. Tokio pareigingo, tokio principingo (jo principingumas kartais perengia ribas iki iol neatvyksta Lietuv todl, kad, jo sitikinimu, neturi teiss tariamai pabgo i Lietuvos jai sunkiu metu) ir darbtaus mogaus neteko sutikti. Prie ivykdamas jis suredagavo paskutin (5-j) Laisvs auklio numer. ekistai lipo Kstuiui ant kuln. Taiau be jo neturjome kito mogaus, kuris taip kvalifikuotai itaisyt to leidinio straipsnius ir pats perrayt juos spausdinamja mainle (tik S.Stungurio straipsnio apie A.Tarabild, aiku, nereikjo redaguoti). Su J.Sasnausku uvem Kstuiui technin bibliotek antrj spausdinimo mainl. ekistai, matyt, sek ir mat j i tenai neant t mainl pas vien savo pastam. Perraant vien straipsni, staiga pro neseniai urakintas duris jo kakoks tipas, aiku, ekistas, visrakiu atsirakins but... Abu pasimet. sibrovlis oko bgti, o Kstutis vytis. Gerai, kad pirmas atsipeikjo ne ekistas, o Kstutis liovsi persekiojs Laisvs auklio mediotoj (iki iol auklysatskiru leidiniu neileistas, nes visoms ms patriotinms valdioms tokie veikalai nerpjo ir nerpi) ir baig spausdinti leidin jau kitame bute. Antraip jam bt tek trei kart ssti ir bent 10 met atidti kelion pas brol Kanad ( pabgus Vakarus i sovietins kariuomens). Balandio pabaigoje pas V. ir J.Tumelius vyko Kstuio ileistuvs. ia jis pakviet artimiausius savo draugus K.Vasiliausk, V.Smolkin su mona Arina, mane su Elyte. Buvo ir A.Juraiens tvas su dukra. Kstutis usispyr palikti Lietuv btinai vaiuodamas i jos pirmos klass vagonu (abu tokiame vagone vaiavom pirm kart. I kai kuri KGB pulkininko J.esnaviiaus uuomin 1984 m. sausio pabaigoje Omsukane, Magadano srityje, suvokiau, kad ir ia jie buvo reng pasiklausymo aparatr...) Gegus 1 d. ryt raudonomis bolevik vliavomis papuotoje Maskvoje mus pasitiko JAV pasiuntinybs sekretorius Riardas Kombsas, kuris nuve L. ir S.Kovaliov but. Su ponu R.Kombsu Kstutis gal kada nors ir susitiko, bet a j maiau paskutin kart. JAV prezidentas D.Karteris, aiku, L.Brenevo papraytas, udraud savo diplomatams susitikinti su Baltijos valstybi disidentais... Maskvoje, Kovaliov bute, buvo surengtos dar vienos K.Jokubyno ileistuvs. ia susirinko viso miesto disidentijos iedas. Nebuvo tik A.Sacharovo su mona. Akademikas nekaip jautsi. Kiek buvo diaugsmo, kai baliaus kartyje po stipraus dur skambuio Liusia kambar ved Financial Times korespondent D.Sater. inojom, kad jis atostogauja pas savo tvus ikagoje. Ir staiga Deividas! Vis Maskvos moter numyltinis grauolis Deividas. mano klausim, kaip laikosi Amerika, o ypa lietuvikoji ikaga, Deividas, visiems mums kvatojant, atsak su jam bdingu jumoru: Kaip teisingai rao sovietin spauda, Amerikoje didiulis darbo moni badas! 380
Teko sutikti ne vien usienio korespondent, akredituot Maskvoje. Taiau tik vienintelis D.Sateris sugebjo perksti i valstyb. Gims Piet Afrikoje, ilgai gyvens ikagoje ir bendravs ten su lietuviais, Deividas labai simpatizavo mums ir kiek galdamas paddavo. Nebuvo n vieno atvejo, kad jis nevykdyt ms pavedimo. Kas yra rus komunizmas, Deividas suvok taip gerai, tarytum bt gims lietuviu Sibiro tremtini eimoje. Taiau ir j ekistai kart aplink pirt apvyniojo. Apie tai lenktyniaudami pasakojom abu su Kstuiu maskvieiams. Visi skaniai pasijuok i neitikimo maskvietms Deivido. O buvo taip. Ir pasitaikyk tu man, kad visai atsitiktinai Deividas atvyko Lietuv kaip tik vasario 16-j (1977 m. vasario 16 d.). Telefonu abu su Kstuiu susitar susitikti ar ne Astorijos viebutyje, o paskui vaiuoti pas mane Nemenins plent 68, kur turjo ateiti Vienuolio vidurins mokyklos moksleiviai, padj vainik ir udeg vakutes ant J.Basanaviiau kapo. Taiau pro KGB rmus bgant Kstut nutvr milicininkais persireng ekistai. Nuve j Dzerinskio gatvje esant milicijos skyri, ireng nuogai, atm Deividui paruot informacij, o paskui, surad liudytojus, apkaltino prajusi nakt dalyvavus udynse, kuriose buvo umutas mogus... Gerokai pasityioj, pagaliau paleido. Kstutis tuoj pat paskambino viebutyje tebelaukianiam Deividui ir susitar, kad is nieko nelauks oks taksi ir abu susitiks numatytoje vietoje. Taiau prie viebuio jo lauk taksistu apsimets ekistas. Jis nuve korespondent Vilniaus Kauno plent ir ten paleido. Kol Deividas surado tikr taksi ir abu su Kstuiu atvaiavo pas mus, jau buvo po 22 val. ia vyko improvizuota spaudos konferencija. Aiku, vir ms buto rengtoje KGB sekykloje gyvenusios seserys Elena ir Maryt Bitinaityts (KGB pulkininko Bitinaiio seserys) t konferencij ura. ekistai suprato, kad Deividas gali perduoti usien daug informacijos apie Lietuv. Reikjo j pavogti. Ir ne tik t, bet ir Rygoje bei Taline surinkt. Ir pavog. Kaip? Rygoje Deividas pateko pas disidentus, kuri adresus buvome jam dav. Taiau Taline j pasitiko disidentais apsimet ekistai... Jie pateik korespondentui daug dezinformacijos, kuri paskui patys ir pavog. traukin Talinas Maskva disidentai nupirko Deividui biliet atskiroje kup. Kur laik jis keliavo vienas, taiau kakurioje stotyje kup lipo grauol su dviem palydovais. Deividas, nordamas pasirodyti ess dentelmenas, pasisil miegoti ant virutins lentynos, savo viet uleids tai grauolei. Atsibuds Maskvoje, jis neberado nei savo bendrakeleivi, nei diplomato su informacija i Vilniaus bei Rygos ir dezinformacija i Talino. Po keli dien Kstuiui paskambino susijaudins Deividas. I jo uuomin K.Jokubynas suprato, kad ms biiulis gro i tarybinio Pabaltijo tuiomis rankomis. Kstutis susitar su rygieiu Insu Salyiu, kad jie susitiks Maskvoje S.Kovaliovo gimtadienio ivakarse kovo 2-j. Kadangi tkart dl kakoki prieasi Jokubynas negaljo vaiuoti Maskv, teko man veti Deividui naujos informacijos apie padt Lietuvoje. 381
Kvatojantiems maskvieiams pasakojau, kaip Maskvos gatvmis meistrikai vairuodamas automobil su diplomatiniais numeriais Deividas, trumpam paleids vair i rank ir jomis suspauds galv, aimanavo: Sunku patikti, kad Taline mane sutiko ne disidentai, o ekistai. Juk jie taip netaisyklingai kalbjo rusikai. Moterys pamaiktavo, kad Dievas nubaud j u neitikimyb maskvietms ir susiavjim grauole ekiste. Paintis su Deividu Leviu ir Deividu Sateriu dar kart tikino mane, kad nereikia vertinti moni pagal j tautyb. Abu Deividai ydai, bet visikai nepanas. Deivid Sater lygiai po 12 met buvau sutiks Vaingtone. Rusikai kalbjo jau silpnai. Bet kai vl kelet mnesi pagyvens Maskvoje atvyko Vilni, kalbjo kaip tikras rusas. O su Kstuiu daugiau nebesimatme. Po ms isiskyrimo prajus deimiai met daug kart kalbjausi su juo telefonu. Tada dar jis dirbo Miunchene, Laisvojoje Europoje . Bet jau nuo 1989 met, kai KGB leido Sjdio vadams suprasti, kad jie savo objektyvia informacija gali pasitarnauti Lietuvos suvereniteto reikalui, Kstuio virininkai patar jam nevaistyti amerikonik doleri pokalbiams su manimi... Taip sdjusij viet Miuncheno radijo stoties propagandoje um sodinusieji, tautos dezinformatoriai, kakieno piri akademikais pavadinti. Jauiau savo pareig pakviesti Lietuv S.Kovaliovo mon Liusi ir j dukr Varvar. Padjo Rims klebonas A.Kaniauskas. Vienias i Maskvos ir mano eim jis pakviet paatostogauti pas save, graiajame Ignalinos krate. 1977 m. liepos pirmojoje pusje nuvaiavau Vilniaus geleinkelio stot pasitikti Liusios su Varvara. Moterims nieko nesaks, po pusryi nujau pas kun. K.Vasiliausk ir praneiau jam, kad turiu vienias i Maskvos. Kazelio nereikjo raginti pakviesti jas sveius. Be to, dar djo kien kelias deimtis rubli. Niekada nesidomjau Maskvos disident religinmis pairomis, bet Liusia tiksliai nustatydavo, kuris Lietuvos kunigas tiki Diev, o kuris ne... Kai u Kazelio pinigus parvilkau pintin vairiausi vaisi ir idliojau juos ant virtuvs stalo, Liusia tuoj pat spjo, kad visa tai podarok ot Kazika. Kit ryt kun. Alfredas savo Volga nuve Liusi, Varvar, Elyt, Ramn ir mane Rim. Kadangi kunigas eimininks neturjo, viskuo rpinosi vienios. Rimje praleidome bene por savaii. Paskui Alfredas nuve visus mus ventj. Liusi ir Varvar globojo kunigo Valaviiaus sesuo, o mes su Elyte isinuomojome kambar. Kiekvien dien lankme vieni kitus, susitikdavome pliae. Mes su mona tikjoms, kad nors vienas Lietuvos disidentas ar inteligentas aplankys ms vienias. Deja... Dl to mes jautms nejaukiai, tarsi btume kalti. Kai pakako jros ir oro, Liusia paskambino Alfredui. Sukors kelet imt kilometr, jis parve vienias vl Rim, o paskui ilydjo Maskv. Netrukus mus ugriuvo kratos. V.Petk aretavo, trumpam buvo sum mane, o i Maskvos atskriejo skaudi inia, kad nusiud trij sn tvas V.Rekubratskis. Nediugino ir tai, kad daugelis Maskvos disident emigruoja usien, tarp j ir A.Sacharovo entas E.Jankeleviius su Tania ir abiem vaikais. 382
iem Kovaliov eim aplankme abu su Alfredu. Kovo mnes vyko B.Gajausko teismas. Didiausia jo motinos utarja buvo B.Pailien. Daugelis jos draugi man priekaitavo, kad neatsisakau savo sitikinimo, jog ji yra KGB agent, padjusi sudaryti B. Gajauskui byl. Per pasimatym su motina ir suadtine Balys patvirtino, kad mano tarimai buvo visikai teisingi... Liepos mnes teis V.Petk. Maskvos disidentijai atstovavo T.Velikanova. ekistai nesitikjo, kad teism suplauks per imt Lietuvos disident, kurie ant Aukiausiojo Teismo laipt demonstratyviai meldsi, giedojo giesmes. ekist nervai neilaik. E.Baltinas kirto T.Velikanovai per veid. Nordamas pademonstruoti maskvieiams, kad lietuvi dar yra, nusiveiau Maskv buvus Vienuolio vidurins mokyklos moksleiv J.Sasnausk ir dar kakur jaunuol. Su Juliumi, k tik grusiu i rekrt, aplankme prie Maskvos tarnaujant R.Paulion. D.Sateris nebijojo susitikti su kareivio uniforma vilkiniu Regimantu. iem nuvaiavau Maskv kartu su P.Cidziku ir V.akaliu. Maskvieiams ypa imponavo puiki Vlado rus kalba ir jo pasakojimai apie Vladimiro kaljim ir psichiatrin ligonin. Vasar Druskininkuose atostogavo jau suimto A.Ginzburgo mona Arina su vaikais. Su buvusiu partizanu J.Pratuseviiumi parsiveme juos Vilni. Jonelio velion mona Genut sureng puikius pietus. Netrukus susiruoiau Maskv svarbiausiajai misijai paskelbti pasauliui, kad Baltijos valstybi tautos tapo sovietinmis respublikomis ne savo valia, o dl Stalino ir Hitlerio suokalbio vadinamojo MolotovoRibentropo pakto. Dl io reikalo pavasar su vienu Pedagoginio instituto studentu teko vaiuoti Tartu, o rugpjio viduryje vykome ten su J.Sasnausku. Vadinamajam 45-i pabaltijiei memorandumui, reikalaujaniam ivesti i Baltijos valstybi okupacin kariuomen, pritar 10 pasaulyje inom Maskvos disident. Bet man labiausiai reikalingas buvo akademiko A.Sacharovo ir jo monos J.Bonner paraas. Taiau j tuo metu Maskvoje nebuvo. Atrod, kad visas reikalas sta. Be i dviej ymi moni pritarimo Baltijos valstybi tragedijai kurias demokratiniu pasivadins pasaulis nebeigirs est, latvi ir lietuvi protesto. Igelbjo Saa nie jevrej Aleksandras Lavutas. Jis prisiek, kad ryt (1979 m. rugpjio 23 d.), Molotovo Ribentropo pakto 40-j metini sukakties dien, ant ms parengto Memorandumo bus A.Sacharovo ir J.Bonner paraai. 1979 m. rugpjio 22 d. po piet netoli Baltarusijos geleinkelio stoties esaniame Sergejaus Kovaliovo snaus Ivano ir jo monos Tatjanos Osipovos bute susirinko gerokai KGB iretintas Maskvos disident elitas. Tatjana Velikanova, paklusi gruziniko vyno taur, pasak be galo lidnus ms juoku palydtus odius: Tovarii, davaite vypjem za uspiech naevo beznadionovo diela. Prie traukinio Lietuva atsibuiavau su maskvieiais ne maiau kaip atuoneriems metams. Po dviej mnesi aretavo mane, kit dien T.Velikanov. Netrukus aretavo ir V.Nekipelov. Saai Lavutui leido sovietine laisve pasidiaugti dar kelis m383
nesius. Ir bausm nedidel dav. Taiau nespjs jos atlikti, vl buvo nuteistas. 1986 m. gegus 14 d. pulkininkas J.esnaviius, pasikviets du Magadano papulkininkius, padar mano bendrabuio kambarlyje krat. Jeigu bt surad Daunoro knyg ekisto naguose, ir mane dar kart bt pasodin. Laimei, spjau t knyg sudeginti. Ilgiausiai laisvje ibuvo Tania Osipova ir jos vyras Ivanas Kovaliovas. Jis bene dar 1984 m. aplank mano eim. Taiau atliks bausm emigravo JAV ir daugiau mes nebesusitikome. Tragikiausia V.Nekipelovo dalia. Kuino konclageryje (Perms sritis) kur laik ms lovos stovjo greta. Kai bdavo be galo sunku, kviesdavau j pasivaikioti po Brodvj (trump konclagerio gatvel). N karto Viktoras neatsisak. Taiau jis savo lemt spjo. V.Nekipelovas danai aikindavo man, kad maiau talentingiems disidentams KGB leidia emigruoti, o talentingiausius siunia konclagerius ir ten fizikai sunaikina juos. Viktoras turjo teis laikyti save talentingu kito mogaus, turinio toki fenomenali atmint, neteko sutikti. Be to, jis dar buvo ir puikus poetas. 1987 m. vasar gavau V.Nekipelovo kvietim jo ileistuves nusprends emigruoti Paryi ir ten pasigydyti. Nustebau, ivyds tok ligon. Spausdamas rank Viktoras ilgai irjo veid, o paskui prisipaino neprisimens mans. Terleckas?! Kiek paskui detali Viktoras pripasakojo i ms gyvenimo. Prisiminme 1982 m. ankstyv pavasar. Kai barak js priirtojas liep jam ruotis su daiktais, a pasakiau Viktorui: Posmotri, priol nadziratel s eloveeskim licom. O tas priirtojas paklaus: Razvie takyje nie byvajut? A: Byvajut, odnako, oen riedko. Kaip tik tokia retenyb ir buvo is priirtojas. is jaunuolis rusas studijavo KGB akademijoje. U petynes jis buvo paalintas i akademijos ir pasistas konclager persiauklti. Dirbdamas priirtoju vaikinas i tikrj persiaukljo nuolatiniam karcerio namiui A.Ogorodnikovui neiojo maisto koncentratus. rodym KGB neturjo, bet kakodl tar t eksekist. To pakako, kad mogiko veido priirtojas tapt Perms taksi vairuotoju... Atsisveikinome su Viktoru iki susitikimo Anapily. Kart Laisv i Paryiaus prane, kad garsios ligonins (skirtos viso pasaulio vis valdi prieams gydyti) gydytojams dar netek sutikti tokio kaljim ir konclageri fizikai sunaikinto mogaus. Greitai Viktoras mir. Nal liko jo antroji mona Nina. Pamenu, kaip Viktoras jai kasdien raydavo i Kuino laikus, taiau gal tik vien i imto j gaudavo. Kaliniai turjo teis parayti per mnes tik du laikus, o ir tuos danai konfiskuodavo... Kai 1979 m. rugpjio 22 d. T.Velikanova kl vyno taur u beviltiko reikalo skm, galvojau, jog tas reikalas nra beviltikas. Ruseno viltis, kad A.Sacharovui ir J.Bonner pritarus 45-i pabaltijiei memorandumui politiniai ledai turs pajudti. 1979 m. rugpjio 23 d. vidudien paskambinau A.Lavutui. Jis pasak slaptaod, reikiant, kad A.Sacharovas Memorandum palaimino. I pato bgau pas Sas384
nauskus, kur mans lauk Juliukas ir Vladelis akalys. Ieinant man patan skambinti Maskv Vladas skms atveju adjo nuogas pereiti Lenino prospektu (t neapgalvotai mest paad KGB ura. 1980 m. liepos viduryje pulkininkas esnaviius tardytojo papulkininkio J.Markeviiaus kabinete ironizavo, kad odis nebuvo ilaikytas...). Kokie mes tada buvome laimingi! Vakare bgau namo (Valakampi parke usienio radijas geriau girdti) suinoti, kaip pasaulis reaguos Memorandum. Sunku ireikti jausm igirdus per usienio radij skaitant vis dokumento tekst arba itraukas i jo. O ia dar T.Venclovos odis bene i Atn, kad Memorandumas pats svarbiausias i Lietuvos gautas dokumentas. Ir iandien nesuvokiu, kokiu tikslu penki mano tardytoj grups vadovas papulkininkis T.Lazareviius 1980 m. pradioje akcentavo, kad Memorandumas sudav jo ginamai valdiai pat skaudiausi smg. Apie Memorandumo svarb suinojau 1983 m. J.Sasnauskui paskambinus i Parabelio (Tomsko sritis) Industrialin (Magadano sritis). Remiantis Memorandumu, pasak Juliuko, Europos Parlamentas prim rezoliucij, kuria buvo siekiama atkreipti pasaulio dmes fakt, kad Antrasis pasaulinis karas Europoje, konkreiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dar nesibaig. Sugrs Lietuv Auroje perskaiiau Vatikano radijo stoties 1983 m. vasario 19 d. praneim: Pirm kart po Europos Parlamento krimo (...) buvo svarstomas Baltijos krat klausimas. T svarstym pagrind sudar 45-i pabaltijiei 1979 m. rugpjio 23 d. parengtas Memorandumas, reikalaujantis, kad SNO pripaint Baltijos taut apsisprendimo ir nepriklausomybs teis. Europos Parlamentas sausio 13 d. prim nutarim, raginant panaikinti Baltijos krat kolonijin padt. I 112 parlamento deputat net 99 balsavo u rezoliucij, 6 buvo prie, 7 susilaik. Iki iol Memorandum ispausdino tik Vakarins naujienos. Kiti neidrso... Matyt, todl, kad j pareng ne Lietuvos komunist partija ar Lietuvos persitvarkymo sjdis, o Lietuvos laisvs lyga, jog vis Lietuvos valdi po 1990 m. kovo 11 d. vadovai nebt net savo sapnuose pasira to Memorandumo... Ar per S.Kovaliovo teism galjau pagalvoti, kad mums teks susitikti konclagery? 1980 m. lapkriio antroje pusje atvetas Kuino paskirstymo punkt pasiteiravau, ar nra ia P.Plumpos ir S.Kovaliovo. P.Plump neseniai ive, o S.Kovaliovas ess. Apsidiaugiau, kad sutiksiu Sergej. Tik tas diaugsmas buvo trumpas. Vos spjome keli vyrai susirinkti koptiorkoje igerti arbatos ir nektelti, greitai mus i ten ikrapt konclagerio tvarka draud vienoje vietoje (ne barake) rinktis daugiau nei dviems kaliniams... Negalima buvo ueiti n to paties barako kit sekcij, kurioje gyveno S.Kovaliovas. Susitikdavome tik valgykloje ir darbe. Taiau priirtojai neleisdavo palikti darbo vietos. Madaug po mnesio ekistai apkaltino S.Kovaliov nebtu nusikaltimu, udar j BUR (barak usilenogo reima) ir nuteis ive istopolio kaljim. S.Kovaliovas buvo vis pripaintas autoritetas, su juo lengviau pakelti nelaisv. Tai gerai inodami ekistai iskyr mus su juo. 385
1983 m. saus, prisimins Liusios Boicovos Maskvos telefon, paskambinau jai i Omsukano (Magadano sritis). inios buvo lidnos. Visi seni draugai arba kaljimuose, konclageriuose, tremtyje, arba emigracijoje. Gavs Sergejaus telefon, paskambinau jam Matrosovo gyvenviet, esani Susumano rajone u keli imt kilometr. Pasirodo, visoje Magadano srityje esame tik trys politiniai tremtiniai. Kadangi iandien ne kruvini caro laikai, todl viename rajone gyventi kartu mums neleidiama. Vienintelis ryys laikai ir telefonas. Dar po met Magadano srityje likau vienintelis tremtinys. 1987 m. sausio 7 d. buvau ileistas i tremties. Magadano viebutyje dl triukmo (greiiausiai specialiai sukelto) negaljau umigti. Kit nakt praleidau lktuve. Maniau, jeigu dar trei bemieg nakt teks vargti Maskvos oro uoste, neitversiu. Liusios telefonas tyljo. Nusprendiau metro pasivainti. Tai geriau negu ia trintis. Vos lips lift (imtus kart juo teko keltis Kovaliov but), radau ia jaun mergin, kuri atpainau esant Varvar, nors 10 met nesimatme. Mama jau turt bti namie (taip ir buvo), o Sergejus kakur ivyks. Igrs migdomj ir gerai isimiegojs, iskridau Vilni... 1989 m. liepos pabaigoje Domodedovo oro uoste netiktai susidriau su Liusia ir Sergejumi. Jie kak i draug lydjo usien. O mans lauk Stokholmas. Dl miting ir demonstracij, LLL organizuojam Vilniuje, neturjau laiko lankytis Maskvoje. Taiau t met spalio viduryje, skrisdami su V.Petkumi JAV, apsistojome pas Lavutus. Ilgai nesisek usakyti taksi. Saa vis nakt nemiegojo ir tik paryiais prisiskambino. Jis jautsi laimingas galjs mums padti. S.Kovaliovas 1990 m. kovo 11 d. pasak kalb Lietuvos Aukiausiojoje taryboje. Su savo draugu nakvojo pas mus. Pasidalyti prisiminimais nebuvo laiko. Prie por met Vilniuje vyko rusikos Kronikos minjimas. J sureng dvasininkija, nordama padkoti u param leidiant lietuvik Kronik. Nujau ten nekviestas. Sutikau T.Velikanov. J globojo katalikai, kurie, kaip pajutau, dar nebuvo pamir mano laiko LKB Kronikos leidjams. Pobvyje man vietos, aiku, neatsirado. 1997 m. balandio 5 d. Kaune vyko LKB Kronikos 25-j metini minjimas, kur buvo pakviestas ir S.Kovaliovas. Nemandagu buvo ten vaiuoti nekviestam. A.ilinskas paskambins aikino, kad prie Sergejaus negalima buvo prisibrauti j apspit laik giliai tikintieji. Kaip per 20 met iaugo lietuvikas patriotizmas! Negi prikaiiosi jiems, kad to patriotizmo ir pagarbos S.Kovaliovui, jo monai bei dukrai, gyvenusioms Rimje ir ventojoje 1977 m., vis dlto reikjo daugiau nei iandien... Balandio 6 d. vl paskambins A.ilinskas pasil su S.Kovaliovu atsisveikinti Vilniaus geleinkelio stotyje traukinys ivaiuoja lygiai po dviej valand. Sergejus atrod daug jaunesnis negu pirm kart pamaiau j 1980 m. lapkrit Kuino konclageryje. Gal todl, kad Rusijos karas enijoje apdovanojo j infarktu... Albertas prisimin, kad su Sergejumi atsisveikiname lygiai toje paioje vietoje, kaip 1975 m. gruodio 12-j su Andrejumi Sacharovu. 386
Ilg laik kartu su Sergejumi kalintas P.Plumpa, pritariant jo monai Aldonai (inoma, be odi), su nepikta ironija kalbjo Sergejui: Ms disidentus istm i politinio Lietuvos gyvenimo buvs komjaunimo aktyvas. tai atsakiau: Visa nelaim ta, kad Kronikos laikais nesugebjau tikinti kun. S.Tamkeviiaus SJ jog, atkrus nepriklausomyb, Lietuv valdys komunistai. Reikjo dar pridurti ir komunistuojantieji. Traukinys iek tiek vlavo. Mojo mums Sergejus, mes kartu su kun. Boruta jam. O ponia Aldona tepasak: Didel asmenyb ilydjom. Mano pastaba, kad asmenybe galima tapti tik rizikuojant savo laisve bei gyvybe ir labai daug ikentjus, atrod nereikalinga.
Vilnius, 1997 m. balandio 14 d.
Leidj pastaba. i atsiminim itraukos buvo publikuotos savaitratyje Literatra ir menas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI VALDUI ADAMKUI

DL AKADEMIKO ANDREJAUS SACHAROVO APDOVANOJIMO (PO MIRTIES) LIETUVOS VALSTYBS ORDINU Po 1990 m. kovo 11 d. aukiausius valstybinius postus iki iol tebeuima daugiausia buv komunistai, nomenklatrininkai. Tai tapo tradicija ir niekas jau dl to nei stebisi, nei piktinasi. Ar gerai, ar blogai elgiams, tesprendia istorija, teisinasi valdios vyrai. io laiko tikslas nra ios problemos aikinimasis. Nenoriu kalbti ir apie valstybines pensijas gaunanius buvusius kolaborantus arba slaptus svetimos valstybs valgybos agentus. Esant dabartinei Lietuvos teistvarkos ir teissaugos sistemai, negreit bus atsakyta klausim, kodl tokia padtis susiklost Lietuvai isikovojus nepriklausomyb, kaip ir nebus imtasi ygi isiaikinti, kas dl to kaltas. Tokias ivadas galime daryti po k tik Seimo priimto statymo dl partij finansavimo, ypa t, kurios Lietuvos turt iparduoda usienio valstybms. iandien jau ne paslaptis, kad Sjdio seimo taryb buvo infiltruota nemaai svetimos valstybs valgybos agent. i praktika buvo pritaikyta daugeliui politini organizacij ir net ms Parlamentui Bene pat didiausi nusikaltim usienio valgai vykd atsikrusioje Lietuvos auli sjungoje. Todl i patriotin, prie kar savo eilse turjusi per 70 tkst. nari, organizacija iandien faktikai likviduota, nusikalstamai tylint patiems aukiausiems Lietuvos valdios vyrams. Tebebandoma (irgi tylint valdios vyrams) 387
likviduoti arba bent susilpninti ir Skaut sjung Gal todl aukiausiais valstybs ordinais ir medaliais apkabintos auli sjungos likvidatori krtins. O lietuvi tautos didvyris, Lietuvos partizan vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo apdovanotas (po mirties) tik 2-ojo laipsnio Vyio Kryiaus Ordinu. N vienas Jaunosios Lietuvos nari negavo valstybinio apdovanojimo gal todl, kad i organizacija dar 1989 m. sausio 10 d. pirm kart (Vilniaus Kaln parke) vieai paragino Lietuvos jaunim netarnauti okupant kariuomenje ir sureng imtus karini biliet grinimo okupant kariniams komisariatams akcij, u kurias organizatoriams grs ilgi kalinimo metai. Tuo tarpu ordinais ir medaliais tuometinis Lietuvos Prezidentas (vadovaudamasis neteisingomis rekomendacijomis) vaistsi tiek kair, tiek dein. Todl iandien daug kolaborant tais ordinais ir medaliais demonstruoja tariamj savo patriotizm. Pagaliau 1998 m. rugpjio 21 d. Js Ekscelencija sustabdte mint gding valstybini apdovanojim praktik. T dien Vyio Kryiaus Ordino negavo n vienas kolaborantas. Daugiausia apdovanojim 1998 m. rugpjio 21 d. gavo Lietuvos laisvs lygos nariai. Taiau pristatytojai apdovanojimams kakodl nerado reikalo kreiptis mane, kaip vien LLL krj ir ligiolin jos vadov. Todl ne visi Lietuvai nusipeln LLL nariai gavo apdovanojimus. Girdjau, kad Vasario 16 dienos proga tarp kit auktais ordinais bus apdovanoti du patys artimiausi Akademiko Andrejaus Sacharovo bendraygiai, o jis pats tokio apdovanojimo negaus. Manau, turiu moralin teis protestuoti prie tok sprendim. Niekas i lietuvi negali apkaltinti mans nekuklumu u tvirtinim, kad Lietuvoje esu geriausiai susipains su A.Sacharovo nuopelnais Lietuvai. Akcentuoju, kad Ekscelencij klaidina arba provincialaus mstymo, arba piktos valios mons. LLL buvo nusprsta, kad ms paruotas vadinamasis 45-i pabaltijiei memorandumas tik tada atkreips abejingo pasaulio dmes pavergt est, latvi ir lietuvi taut likim, jeigu po jo tekstu bus pasaulyje garsiausio mogaus Akademiko Andrejaus Sacharovo paraas. 1979 m. rugpjio 21 d. nuvyks Maskv su Memorandumu, Akademik radau ivykus atostogauti. Taiau artimiausias jo biiulis Aleksandras Lavutas prisiek, kad ds visas pastangas, jog Akademiko ir jo monos Jelenos Bonner paraai po Memorandumu bt. 1979 m. rugpjio 23 d., MolotovoRibentropo pakto 40-j metini dien, dauguma pasaulio radijo ir televizijos stoi prane, kad 45 pabaltijieiai (4 estai, 6 latviai ir 35 lietuviai) savo paraais idrso patvirtinti fakt, kad Antrasis pasaulinis karas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dar nesibaig, jog trys Baltijos tautos reikalauja politinio apsisprendimo teiss, kuri Hitleris su Stalinu atm i j. Pasaulio
388
iniasklaidos priemons prane, kad pabaltijiei reikalavimams pritaria pasauliui gerai inomi 10 Maskvos disident, tarp j Akademikas Andrejus Sacharovas ir jo mona Jelena Bonner. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas, vadovaudamasis Memorandumu, bals dauguma (i 112 Parlamento deputat 99 balsavo u, 6 prie ir 7 susilaik) prim Rezoliucij, raginani panaikinti Baltijos krat kolonijin padt. Po 1940 m. birelio 15 d. tai buvo pirmas atvejis, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos politinio statuso klausimas imtas svarstyti vienoje pai takingiausi tarptautini organizacij. U tai reikia dkoti Akademikui Andrejui Sacharovui. Iki 1979 m. rugpjio mnesio Akademikas v a d o v a v o kovai u SSRS moni teises. Lietuvos nacionalistai (vartojant od Vakaruose priimta prasme) mintu Memorandumu trauk Andrej Sacharov ir kov u Rusijos pavergt taut teis laisv ir nepriklausomyb. U tai po keli mnesi Akademikas Andrejus Sacharovas kartu su savo mona Jelena Bonner buvo aretuoti ir itremti Gork. Buvo suimti visi 10 Maskvos disident, parmusi est, latvi ir lietuvi reikalavim laisvs ir nepriklausomybs. Man nesuprantamas kai kuri valdios vyr sprendimas apdovanoti Lietuvos valstybs ordinais Akademiko Andrejaus Sacharovo bendraygius ir mon, taiau j pat ignoruoti. Aikinama, kad Sacharovo nuopelnai Lietuvai ne tokie jau dideli. Kieno i Rusijos disident tie nuopelnai didesni? Kai kurios Rusijos reakcins politins jgos siekia nustumti vies Akademiko atminim umart. Todl atsisakymas apdovanoti Akademik Andrej Sacharov vienu Lietuvos valstybs ordinu yra an reakcing jg valios vykdymas. Akademiko Andrejaus Sacharovo pagerbimas apdovanojant j auktu Lietuvos valstybs ordinu yra lietuvi tautos moralin priederm.
Vilnius, 1999 m. sausio 19 d.
Pagarbiai LLL PIRMININKAS ANTANAS TERLECKAS
Leidj pastabos. A.Terleckas Prezidentui V.Adamkui buvo paras tris praymus suteikti jam nuolatin leidim Prezidentr. Taiau iuos jo praymus Ekscelencijos klerkai ignoravo. Nenordamas, kad ir is jo laikas usimest viename i Prezidentros biurokrat stali, j iplatino tarp Seimo nari, urnalist. Akademikas Andrejus Sacharovas tik 2003 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 2007 apdovanotas Vyio Kryiaus ordino Didiuoju kryiumi (po mirties). Tuo tarpu jo vardu Vilniuje pavadintas skverelis alia Spaudos rm lig iol yra beveik nepriirimas ir beviltikai apleistas.
389
AR GOTLANDO KONFERENCIJOS KOMUNIKATAS TURJO IR GALI ATEITYJE TURTI KOKI NORS POLITIN REIKM?
ANTANAS TERLECKAS
Atsakym klausim duoda pats pasiruoimas tai konferencijai. 1989 m. Gotlando saloje surengt Europos studij savait rengjai nusprend pakviesti ir okupuotos Lietuvos politini organizacij atstovus. Laisvs lygai atstovauti buvau pakviestas a. iuo reikalu daugiausia rpinosi VLIKo pirmininkas dr. K.Bobelis, kuris palaik su LLL tamprius ryius. Buvau informuotas, kad konferencijoje tursiu perskaityti praneim tema A.Terlecko persekiojimai okupacijos metais. Paiame temos pavadinime irjau tendencij tegu Terleckas kalba apie savo kanias SSRS kaljimuose, konclageriuose ir Magadano tremtyje, kad nelikt laiko pakalbti apie dabartin lietuvi tautos politin padt. Taiau man buvo svarbiausia patekti Gotlando konferencij. O ten inosiu, apie k kalbti. Deja, negreit suvokiau, kad man bus leista atvykti konferencij, kai ji bus jau pasibaigus, o a galsiu tik pasigroti Gotlando salos gamta, susitikti su kai kuriais pasaulio lietuviais, domiais monmis ir pasirayti Komunikat, liudijant vis Lietuvos politini organizacij vienyb. Konferencija prasidjo liepos pabaigoje, o a ne dl savo kalts atvykau j tik rugpjio 3 d., ketvirtadienio pavakaryje. O penktadien po pusryi turjau tapti turistu. Nra laiko ir prasms kalbti apie tai, kaip man buvo trukdoma gauti usienio pas. Neinau, kieno pavedimu Stokholmo aerodrome mane pasitiko LLL narys Jurgis (pavard, gaila, pamirau). Jis apnakvydino savo draugo bute, kur pats buvo apsistojs. Konferencija turjo prasidti kit dien, o a nervindamasis kelias dienas laukiau bilieto Gotlando sal. Taiau pagal kakieno, kartoju, parengt scenarij, privaljau atvykti konferencij jai pasibaigus. Pagaliau rugpjio mn. 3 d., gavs biliet, po piet atskridau Visbio miesto aerodrom. ia mane sutiko garsaus lietuvi raytojo ir diplomato einiaus snus Irvis su palydove akad. A.Burao mona p. Marija, nes su ponu Irviu nebuvome pastami. ios dienos konferencijos tema Nacionalinio susitaikymo galimybs. Apie kok nacionalin susitaikym mes, broliai lietuviai, galime kalbti? Dar tada, bdami okupuoti, intrigavome vieni prie kitus. Kas i Gotlando konferencijos organizatori paleido gand, kad A.Terleckas, atvyks Stokholm, tuoj pat susirgo ir vargu ar atskris Visbi? Ir kodl n vienas konferencijos dalyvis i Lietuvos, su kuriais kovojome u Tvyns laisv, nesiteik mans sutikti. Jeigu ne ponas Irvis einius ir ponia Buraien, kur a biau prisiglauds nemokdamas nei ved, nei angl 390
kalbos? Buvau tikintas, kad vokikai susikalbsiu. Deja, retas vedas iandien moka vokikai. Apie lietuvi nacionalinio susitaikymo galimybes rykiausiai liudija Gotlando konferencija, kuri siek ne visai dor tiksl. Pastebjau, kad dalis konferencijos dalyvi sutiko mane gan altokai. Gal todl, kad kakieno suregztas planas buvo I.einiaus sulugdytas! Mginta neleisti man kalbti, nes oficialus konferencijos laikas buvo jau pasibaigs. Tik JAV, Kanados, Vokietijos bei Pranczijos lietuvi atstovams reikalaujant man suteik od. inodamas, kad kai kurie konferencijos dalyviai i Lietuvos dezinformavo ms ieivius, nekalbjau, kaip ir buvau nusprends, nieko apie save, o tik apie politin padt Lietuvoje. Tvirtinau, kad Lietuva ir toliau yra okupuota. Jos nepriklausomybei pasiekti yra tik du keliai parlamentinis ir tarptautins teiss kelias. Kritikavau parlamentin keli, vadovaudamasis faktu, kad t met LTSR AT gegus 18 d. sesijoje priimta vadinamoji Suvereniteto deklaracija, skelbianti, kad 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Taryb Rusijos nra denonsuota. Vadinasi, Lietuva iandien yra okupuota ir turi moralin ir juridin teis reikalauti deokupuoti Lietuv. Taiau 1989 m. kovo 26 d. irinktiems SSRS AT deputatams nuo Lietuvos Kremliaus suvaiavim rmuose nebuvo leista kalbti ia tema. Lietuvos atstovai A.Brazauskas, V.Landsbergis ir K.Prunskien pabijojo perskaityti t suvereniteto deklaracij. K.Motieka ryosi perskaityti t istorin dokument, taiau apie tai suinojs M.Gorbaiovas ar A.Lukjanovas pagrasino ijungti mikrofon, jeigu K. Motieka prads skaityti deklaracij. Kalbjau apie vadinamojo ekonominio savarankikumo idj, kuri pavadinau fikcija. Ir paiai LKP negailjau labai kritik odi. Aikinau konferencijos dalyviams, kad A.Brazausk LKP pirmuoju sekretoriumi paskyr M.Gorbaiovas, todl pirmasis priverstas vykdyti pastarojo vali. Jeigu LKP pirmuoju sekretoriumi bt paskirtas J.Paleckis ar kas nors kitas i Lietuvos komunist, mintoji suvereniteto deklaracija jokios nepriklausomybs Lietuvai nesugrint. Man baigus atsakinti konferencijos dalyvi klausimus buvo pasilyta pasirayti vadinamj Gotlando komunikat. Bdamas ivargs, neturjau jg dalyvauti tos deklaracijos redagavime. J redagavo sjdieiai ir LKP CK ideologijos skyriaus vedjas draugas Justas Paleckis. O a buvau dr. K.Bobelio pakviestas jo viebuio kambar pavakarieniauti ir papolitikuoti. Turjau atsakyti daugel Daktaro klausim. Kaip vliau sitikinau, labai blogai aikinau, nes Daktaras dar iki iol nesuvok, kas vyksta Lietuvoje. Man buvo pasilyta pirmajam pasirayti Komunikat, nors Terlecko pavard, laikantis abclinio principo buvo paskutin. Pirmieji preambuls odiai skelb: Iklaus praneimus apie Lietuvos aktuali padt... Tai didelis melas. Juk bent a iklausiau tik savj praneim. Taiau nenorjau ginytis usieni lietuvi akyse. Mane visikai patenkino tokia 391
formuluot: () nutarme, kad vis atgimstanios Lietuvos ir svetur gyvenani lietuvi gyvybingj jg tikslas yra Lietuvos Nepriklausomos valstybs atstatymas. Kai be jokio prietaravimo pasiraiau po Komunikatu, maiau, kad daugelis io dokumento signatar su palengvjimu atsiduso. Buvo bijota, kad po tokio elgesio su manimi Komunikato nepasiraysiu. Prajus 15 metai nuo Gotlando komunikato vis dar jauiu, kad mano ambicija labai ugauta. Ar sjdieiai negaljo apytutse jachtose surasti vien viet man? Kodl privaljau tik dl j intrig du kartus vaiuoti Maskv, skristi lktuvu Stokholm, ten kelias dienas nervintis, kad konferencija vyksta be mans. Kitas bdamas protingesnis u mane nebt pasiras to Komunikato. Labai gudriai buvo pasityiota i mans negarbingai pasielgta su vieninteliu LLL atstovu. inoma, galiu bent tuo pasiguosti, kad Kremlius, pirm kart leisdamas man perengti Lietuvos valstybs slenkst, pripaino LLL rimta politine jga. Galiu pasiteisinti tuo, kad tada nebuvau skaits A.Brazausko 1989 m. balandio 2 d. slapto laiko M.Gorbaiovui, kuriame buvo sprendiamos problemos, labai pavojingos Lietuvos ateiiai. Nepraau pono J.Paleckio atsakyti klausim, ar jis, pasiraydamas Gotlando komunikat, tikrai nieko neinojo apie savo efo A. Brazausko vardu pasirayto M.Gorbaiovui laiko turin. Po Komunikato pasiraymo teprajus tik 17 dien Sjdio vadai pirmieji parod, kad jie laiko Gotlando komunikat tuiu popiergaliu. Buvo sutarta, kaip gerai prisimena ir ponas R.Ozolas, kad rugpjio 23 d. LLL ir Sjdis surengs Kaln parke bendr miting gdingo MolotovoRibentropo pakto metinms prisiminti, tuo pademonstruodami tautos vienyb. Taiau rugpjio 21 d. man buvo pasilyta vaiuoti Kauno Santak ir ten rugpjio 22 d. plti savo lieuv, reikalaujant Lietuvai nepriklausomybs. 1989 m. rugpjio 22 d. Lietuvoje vyko du dideli mitingai. Vienas Kaln parke Sjdio, o antrasis Santakoje vis likusij. inau, kad Kaln parke niekas neidrso kalbti apie Lietuvos valstybingumo atkrim, tai, k sipareigojome Gotlando komunikate. Pagaliau atjo 1990 m. kovo 11 d. Ir i dien buvo grubiai paeisti Gotlando komunikato principai. AT plenarini posdi salje smoningai buvo kalbama daugiausia ne apie Lietuvos laisv ir nepriklausomyb, o apie Rusijos moni Lietuvoje status Todl piktos valios monms (kuri ne vienas pasira Gotlando komunikat) pavyko diaugsmo vent paversti dideliu nusivylimu. Lietuva pasiskelb nepriklausoma nuo Rusijos, O Vilniaus gatvse n vienos politins demonstracijos. Kaip galima demonstruoti nakt? Juk Lietuvos valstybingumo atkrimo akto pasiraymo ceremonija buvo smoningai nukelta vidurnakt. Didel nusivylim sukl ir kovo 11 d. vidurdien AT Pirmininko pasakyta kalba. tai jos viena itrauka: () Lietuvos gyvenim, jos raid ir visus vykius, kurie 392
atved mus i dien, lm dvi pagrindins politins jgos: Sjdis, gims i Lietuvos moni pasiprieinimo ir vilties, ir pradjusi persitvarkyti Lietuvos komunist partija. Kaip turjo jaustis gyvi ilik pragaro kanias prajs KGB kaljimuose (j tik ms sostinje buvo per 10) ir kit Lietuvos miest ir miesteli rsiuose vadinamose KPZ bei Rusijos imperijos konclageriuose kentj partizanai, politiniai kaliniai? Apie juos tada net nebuvo usiminta. Ir n odio apie LLL, kurios atstovo paraas po Gotlando komunikatu buvo reikalingas. Utat koks reveransas Lietuvos laisvs duobkasei LKP! O iandien mes vl prabilome apie nacionalin susitaikym. Bent man i pretenzija cinizmu kvepia. stojimas ES yra rimtas ibandymas Lietuvai. Vienas pagrindini Lietuvos tiksl turt bti vidurinio socialinio sluoksnio sukrimas. Taiau vietoj tautins vienybs mes greiiausiai sulauksime politins ir socialins katastrofos. J sukels socialin bedugn tarp turtingj ir varg (runkeliais vadinam). Nuskriaustj neapykanta skriaudjams vis didja Socialins katastrofos pavoj ms politikai nukreipia politinius skandalus. Politikai, pradj apkalt Prezidentui, turjo numatyti pasekmes, taiau jie smoningai itok pragar ir tautos suprieinim ukr. O gal jie neturjo teiss pasirinkti? Atrodo, kad, kaip ir sovietiniais laikais, valstybs likim sprendia represins struktros ir specialiosios tarnybos tada KGB, o dabar VSD. Jeigu iandien drstama kalbti apie nacionalin susitarim, nutildykite nacionalins televizijos meit kompanij prie tautos irinkt Prezident. Ir pakeiskite dal kit televizij urnalist. Kadangi didel tautos dalis sieidusi dl jos irinkto Prezidento suniekinimo, paeminimo, apmeiimo nesiskaitant su priemonmis, manau, iandien ne laikas kalbti apie tautin susitaikym. Kokia gali bti tautin vienyb tarp pertekliuje gyvenanio mafiozo ir skurdiaus, kuris negali soiai pavalgyti duonos su bulvmis. Ar toki valstyb, kurioje eimininkauja usienio valgybos agentai, galima laikyti nepriklausoma? O beteisiai jos pilieiai ne k gali nulemti sprendiant tautos vienybs problem. Tie mons, kuriuos paskyr politikai gauti didel alg ir galimyb dar daugiau nusiglemti i alies, yra suinteresuoti, kad VSD leist jiems ir toliau vogti, daryti tuos paius nusikaltimus, skurdinti taut. O mums, eiliniams pilieiams, leidiama eiti rateli, vakutes deginti. Ar ia, ioje konferencijoje, susirinkusi dauguma i tikrj siekia tautos santaikos, vienybs, ar tik nori sudaryti spd, kad viskas grau ir gera. Gras politikai, graiai kalba ir dirba. O eiliniams pilieiams labanakt. Tik neikite js mitingus, demonstracijas, nedrumskite kovotoj prie tautos vienyb ramybs. Kakam reikjo sudaryti tautos vienybs spd. Todl ir buvo suaukta ios dienos konferencija. Mano nuomone, iandien kalbti apie tautos vienyb tiesiog nepadoru. Vadinamasis elitas turt imokti burok kalbos ir laikyti juos pilnaveriais visuomens nariais. 393
Rusijos ir JAV valgybos man nesuprantamais tikslais prajus vlyv ruden ukr Lietuvoje nesantaikos ugn siekdami, kad tos vienybs niekada nebt. Niekada nebus vienybs tarp sovietini ir nauj pon, su panieka irini naujuosius elgetas. Drumstuose politiniuose vandenyse lengviausia galima prisigaudyti auksini uveli. Yra tvirtinama, kad didiausias melas yra statistika. iandien didiausiu melu laikau tvirtinim, kad taut suskald buvs Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. J suskald M.Laurinkus su savo kolegomis, auktuosius politins valgybos mokslus baigusiais Maskvoje arba Leningrade. T mokykl generolai nesunkiai gavo licenzij savo mokykl aukltinius darbinti Lietuvos VSD. Juos ia iskstomis rankomis aukdamas dobro paalovat priglaud G.Vagnorius. Per kelerius tarnybos Lietuvoje metus jie giliai perkando politin padt Lietuvoje ir i dalies vergik lietuvio mentalitet. Tad apie tautins vienybs galimyb Lietuvoje gali svajoti tik dideli naivuoliai. Greiiausiai Lietuvoje toki nra. Ne naivuoliai sukviet i konferencij. Aiku, kokiems tikslams. Perspektyva vienybei, susitarimui atsiras, kai pati tauta ivarys i VSD KGB aukltinius ir i artimo usienio atvetus asmenis.
Vilnius, 2004 m. gegus 6 d.
Leidj pastaba. tekst A.Terleckas perskait Gotlando komunikato (deklaracijos) pasiraymo 15-osioms metinms ir nacionalinio susitaikymo klausimams sprsti skirtoje konferencijoje Vilniuje.
APIE TIKJIMO KANKIN, SEKULIAR POLITIN VEIKIM IR VIENOS KNYGOS KATALIKIK STATISTIK
GINTARAS IDLAUSKAS
Draugo dienraio etadieniniame priede Menas, literatra, mokslas 2004 m. rugsjo 18 d. aptikau kunigo Laisvs kov dalyvio Roberto Grigo tekst Maldaknyg ir Lietuvos isilaisvinimas. Ryki ir simintina publikacija. Joje isamiai pristatomas ir giliai analizuojamas katalikikosios rezistencijos fenomenas ateitininks mokytojos, Sibiro kalins Adels Dirsyts, suimtos 1946 m., Karinio tribunolo nuteistos 10 met lageri bausme, mirusios ar nuudytos pakeliui Lietuv Chabarovsko krate 1955 m., ant popieriaus skiauteli ranka surayta Sibiro tremtini maldaknyg Marija, gelbk mus (toliau MGM). i maldaknyg, parayta 1953 m. sunkiausiomis nelaisvs slygomis, keliaudama i rank rankas buvo vis 394
papildoma naujomis, kania persmelktomis maldomis. Vliau nelegaliai isista Vakarus. Lietuvoje A.Dirsyts mald knyga ileista jau atgavus nepriklausomyb. ios knygels turinys liudijo toki tikiniojo Kristumi nepalauiamos dvasios jg, buvo toks bendramogikas, visuotinas ir aktualus, kad MGM susilauk daugybs leidim ir pakartotini laid vairiausiomis pasaulio kalbomis daugybje krat dideliais tiraais. i maldaknyg tapo bene labiausiai pasaulyje paplitusiu lietuviku leidiniu. Katalik Banyia Adelei Dirsytei 2000 m. pradjo beatifikacijos (kankinysts deklaravimo) byl. ventj skelbimo kongregacija dav sutikim pradti Adels Dirsyts paskelbimo palaimintja proces. Tai buvo i ties neeilin tikjimo liudytoja. Turbt neabejotina, kad A.Dirsytei paadtas kankins vainikas ir Altoriaus garb. 2000 m. gegus 7 d. Romoje, Koliziejaus aiktje, ventasis Tvas Jonas Paulius II papild imtmeio martirologij, paskelbdamas 114 Lietuvos kankini. Tarp j ir Adel Dirsyt. Jos nuopelnus vertino ir Lietuvos valstyb. Dievo tarnait Adel Dirsyt po mirties apdovanota Vyio kryiaus ordino Karininko (buvusio 4-ojo laipsnio) kryiumi. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius SJ itaip aktualizuoja A.Dirsyts asmenyb: iandien ms tautieiai yra tarsi primir, kuo alsavo totalitarin sistema, naikinusi tokios taurios dvasios mones kaip Adel Dirsyt. Daugelis, pasitaikius gyvenimo sunkumams, dejuoja, o kai kas net ilgisi prajusi laik. iandien ms kankin, kaip ir anuomet eidama Kryiaus keli, kvieia mus ne kertui ar neapykantai, bet susimstyti, kad tikras gyvenimas statomas ne ant melo ir neapykantos, o ant uolos, kuri yra Jzus Kristus. Su Juo mokytoja nepalo sunkiausi ibandym dienomis, su Juo ir mes nugalsime dabarties sunkumus. Kadangi ikiliausi ir didvyrik tikjim savo gyvenimu paliudijusi Lietuvos katalikikj asmenybi beatifikacija Lietuvos tikintiesiems yra dar gana naujas reikinys, verta pacituoti ir vyskup Jon Borut SJ: rodant kankinysts fakt, neutenka, kad mogus labai daug kentjo (tarkim, kaljime). Jis turi bti Kristaus liudytojas, neatsisaks savo tikjimo mirties akivaizdoje, t.y. paaukojs savo gyvyb dl Kristaus tiesiogine prasme. Ir nereikt, kaip danai pasitaiko, tikjimo kankini painioti su tautos laisvs kankiniais. Tai ne maiau garbinga mirtis, bet religine prasme jie nra ventieji. Tai ne aukos paniekinimas, o atsiejimas. Isamiai aptardamas MGM, kun. R.Grigas io maldynlio gelmines tikjimo valgas ne vienoje teksto vietoje kakodl prieina grynai sekuliariai politinei laisvs kovai, kuri aktyviausiai reprezentavo Lietuvos laisvs lyga (toliau LLL), ir to pasiprieinimo okupacijai dokumentams. Sudaromas spdis (gal ir teisingas), kad prie MGM gilij teologij visikai nublanksta pogrindio organizacij politiniai tekstai, beje, labai aikiai ireik bekompromis Nepriklausomos Valstybs atstatymo siek: skirtingai negu sekuliariose politinse ir nacionalistinse deklaracijose, kur tiktai keikiami prieai, engjai ir auktinami savieji, MGM ir ia msto plaiau, velgia ir atveria mums nemaloni, bet reali ontologin gelm 395
blogis slypi ne tik iorje, kankintoj asmenyje ar j sistemoje, bet, deja, ir mumyse paiuose. Kun. R.Grigas kelis sykius usimena apie Lietuvos laisvs lyg, jos 25-eri met sukakties minjim ir jo metu isakytas kai kurias mintis. Autorius, ymus kovotojas prie sovietin okupacij, ir pats turjs ryi su LLL nariais, taip pat pripasta ir LLL nuopelnus, priartinusius Lietuvos laisvs valand. Kiek inau, kun. R.Grigas ir iandien yra viena i labiausiai gerbiam laisvs kovos asmenybi buvusios LLL nari tarpe. prasta tvirtinti, kad LLL antisovietiniame pogrindyje atstovavo tautin-politin pasiprieinim. Ne paslaptis, kad tada bta tam tikr nesutarim, konkurencijos tarp tautiniopolitinio ir katalikikojo veikim, LLL ir Katalik Banyios Kronikos leidj. i konkurencija, manau, bendram tikslui yra pasitarnavusi ir teigiama prasme: skatino vieniems kitus lygiuotis, neatsilikti, kuo daugiau nuveikti bsimos valstybs atkrimui. Pogrindio politikai turjo vilt, kad daugiau bt pasiekta, jei religines idjos bt atviriau jungiamos su tautikosiomis: Juk tautikai smoningas asmuo, net tautai gero linkintis laisvamanis niekada nekovos prie Banyi, kadangi ji saugo ir puoselja tautos dvasinio gyvenimo pilnatv. O dvasikai usigrdinusiai tautai negrsmingos jokios okupant pastangos nudievinti ir nutautinti j (A.Terleckas, Lietuvos laisvs lygos susikrimas, Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs, Vilnius, 2005, p. 1112). Matyt, ir antisovietiniame pogrindyje, kaip ir visur kitur, pasitaikydavo ioki toki asmenikum. Nemanyiau, kad dabar prasminga katalikikojo ir tautiniopolitinio veikim skirtumus rykiai akcentuoti. Nebra tai svarbu. ie tik i pirmo vilgsnio skirtingi veikimai i tikrj ir tada, ir dabar yra tarpusavyje gana glaudiai susij. Juolab kad iandien, priimant naujus ir neretai agresyvius globalizmo ikius, besiksinanius krikionikj ir tautikj tapatybes, tas skirstymasis netgi iek tiek alingas. Krikionyb Europoje pralaimi, i ties uleisdama pozicijas prieingoms nuostatoms. Priimant Europos Konstitucij, ios pozicijos dar labiau susilpnjo: Europos Sjungos racionalistiniai dizaineriai nerado reikalo siklausyti Popieiaus Jono Pauliaus II pagrstus daugkartinius silymus i ms skubiai ratifikuot Konstitucij papildyti Dievo ir krikionybs terminais. iandien labiau nortsi iekoti ne praeities skirtum, kuri, aiku, bta, o dabarties veiksmus vienijani bendrybi. Sovietins okupacijos metais pogrindyje veik vairios grups. Bta net norjusi kurti tautin socializm ar net komunizm. Tad pastariesiems gal labiau ir taikytinas sekuliaraus veikimo apibdinimas. Ir vis dlto manyiau, kad tiek katalikai, tiek tautininkai i esms siek to paties. Gal gale visikai nesunku bt pripainti kad ir toki ties: pavyzdiui, Adels Dirsyts MGM ontologins gelms niekada negaljo bti pasiekiamos LLL ir kitoms politiniam veikimui sipareigojusioms organizacijoms, taiau istorik jau pripainta ivada, kad joks disident, rezistent bei savilaidos ar pogrindio dokumentas niekada nepasiek tokio politins minties brandumo kaip LLL nari inicijuotas ir 1979 m. parengtas 45-i pabaltijiei memorandumas (Baltijos charti396
ja). Memorandume suformuluotomis teisinmis fundamentaliomis nuostatomis vadovavosi ir teiss ekspertai bei politikai atitinkamai ruodami Nepriklausomybs atkrimo dokument paket. Dar noriau pacituoti LLL nari 1976 m. pradto leisti pogrindinio Laisvs auklio pirmojo numerio vedamj Laisvieji lietuviai: ms udaviniai: Yra manani, kad lietuviui pakanka gili religini sitikinim, jog giliai tikintis krikionis savaime taps smoningu lietuviu. Kiti tvirtina, kad pirmiausia reikia kelti tautin susipratim. Anot pastarj, net ateistas, bdamas tautikai susiprats, niekada nekovos prie Banyi. Mes stengsims sujungti ias abi nuomones. O ir sovietin propaganda vienodai atgrasiai koneveik tiek religinius, tiek nacionalistinius ekstremistus. Kita vertus, juk nesame tokie tiesmukiki, kad sekuliari akcij suvoktume vien kaip visuomeninio veikimo ar individualios smons isivadavim i Banyios globos ir religins takos. Ar is terminas btinai vartotinas ir norint apibdinti kasdienikj pasaulietikj pilietin veiksm, ar btinai jis turi turti negatyvij potekst? Kadangi teko priklausyti LLL, dalyvauti LLL 25-eri met sukakiai skirtoje konferencijoje, jai pirmininkauti, o kiek vliau parengti, sudaryti ir ileisti LLL istorijos pirmj tom, pasirodius 2004 m. birelio mnes, susimsiau: ar tikrai ta politin organizacija ir jos atstovaujama veikimo kryptis, vadovaujama sovietini kaljim ir lageri kalinio nenuilstamo Antano Terlecko, buvo tokia sekuliari, lyg ir norinti paneigti Dievo vedim, Banyios, taip pat su ja glaudiai susijusi kilni asmenybi nuopelnus? Laisvs tikriausiai galima siekti vairiomis priemonmis, svarbu, kad tos priemons bt kilnios, teisingos ir rezultatyvios. Kiek teko sitikinti, politins laisvs kovos dalyviai save daniausiai laik katalikais, ne vien formaliai tikiniais monmis, tiesa, neretai turiniais savj autentik poir kai kuriuos tikjimo ipainimo aspektus. Taiau ie savitumai bdingi ir pasaulieiams, niekada nepriklausiusiems jokiems veikimams. Beje, LLL leidini Laisvs auklys, Vytis, kit politini dokument rengjai ir platintojai lygiai taip pat rizikavo savo laisve, gal net gyvybe, kaip, pavyzdiui, ir Katalik Banyios Kronikos leidjai. Nors LLL nebuvo religin organizacija, jos Steigiamojoje deklaracijoje 1978 metais rayta: Lietuvos Laisvs Lygos tikslas Nepriklausomos Lietuvos atkrimas. Lietuvos Laisvs Lygos udaviniai: 1) Religins (pabraukta mano), tautins ir politins smons ugdymas. 2) Lietuvos laisvs klausimo klimas tarptautiniuose forumuose. Ir joks atsitiktinumas, kad LLL Deklaracija pirm kart buvo paskelbta su Banyia stipriai susijusi moni leistoje ir redaguotoje pogrindinje Auroje. Atsitiktinumu nelaikyiau ir to fakto, kad Lietuvos persitvarkymo sjdio mitinge 1988 m. rugpjio 23 d. Vingio parke turjusiems kalbti LLL atstovui A.Terleckui ir jaunosios katalik kartos vienam i lyderi R.Grigui buvo neleista tarti atviro ir tiesaus odio. Vliau ios nepasakytos kalbos buvo publikuojamos LLL leidiniuose: Reikalaujame Maskv vieai pripainti, kad TSRS 1939 m. rugpjio 23 d., 397
rugsjo 28 d. ir 1940 m. birelio 15 d. vykd Lietuvos atvilgiu agresijos akt, paskelbti konkrei dat, kada bus likviduotos politins ir karins tos agresijos pasekms (A.Terlecko nepasakyta kalba, Vytis, 1988, rugsjisspalis, Nr. 8). Mes turime iuo keliu eiti, iki nuvis tautos svajons visikos Nepriklausomybs diena. () Garantuotai pasieksime MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavim! Lietuva bus laisva! (R.Grigo nepasakyta kalba, ten pat). Simptomiku pavadiniau ir t fakt, kad garsij Lietuvos Nepriklausomybs reikalaujani 5-i milijon para surinkimo akcij, vliau net rayt Gineso rekord knyg, pasaulyje inicijavo LLL galiotinis Vakaruose, sovietini lageri kankinys daktaras Algirdas Statkeviius, o tuos paraus skmingai surinko tarptautin antikomunistin ir katalikika organizacija The American Society for the Defense of Tradition, Family and Property (TFP), turinti savo padalinius daugybje pasaulio ali. TFP iki 1990 m. gruodio mn. surinko net 5218520 para. tai kokius vaisius gali duoti nesavanaudikas tarnavimas ir bendradarbiavimas! Kai R.Grigas, prievarta paimtas privalomojon karinn tarnybon okupacinje sovietinje armijoje, kategorikai atsisak priimti sovietinio kario priesaik, neabejoju, kad tai buvo ir religini sitikinim, ir politinio bei tautinio principo padiktuotas sprendimas. Katalik Banyia savo oficialiuose dokumentuose nemaai vietos skiria politikams, skatindami i moral tarnavim juos irinkusioms visuomenms. Nemanau, kad LLL, veikdama pogrindio slygomis, kur nors i esms nusieng moralios politikos principams ir jeigu k nors eid, tai pirmiausia TSKP ir KGB. Antisovietinio pogrindio tautiniai politikai atvirai deklaravo Lietuvos laisvs siek, o juk tai reik ir Banyios priespaudos pabaig. Katalikiko pogrindio veikjai labai aiki politini formuluoi taktiniais sumetimais savo spaudoje priveng, akcentuodami Banyios persekiojim, tikinij teisi varym, daugyb kart faktais demaskuodami KGB, kit valdios struktr gdingus poelgius. Kai panaias temas aptariant su monsinjoru Alfonsu Svarinsku ireikiau apgailestavim, kad kunigams udrausta dalyvauti politinje veikloje (mano supratimu, ne vien siauroje partinje), is mane nuramino sidmtinu lingvistiniu pastebjimu: politika graikikai reikia valstybs valdymo men, tad kas man, kunigui, gali udrausti usiimti menu?! Kita vertus, Katalik Banyios Lietuvoje vadovai jau ir oficialiai pripasta, jog Lietuvoje belik 10% tikr, ne formali katalik. Ne daugiau yra ir pilietikai aktyvi visuomens nari. Tad belieka pastebti, kad Lietuvos slygomis Banyios ir Valstybs likimas yra bendras: bendra nelaisv ir bendras isivadavimas. LLL vairiu laiku yra priklaus ir pasaulieiai, ir kunigai, ir asmenys, aktyviai veik taip pat ir katalikikajame pogrindyje. Ir garsusis 1987 m. rugpjio 23 d. mitingas prie Adomo Mickeviiaus paminklo Vilniuje, sukls didiulius atgarsius Lietuvoje, imperijoje ir laisvajame pasaulyje, nors buvo LLL inicijuotas, i esms buvo abiej pogrindi drsi ir reikminga akcija.
398
Man 1988 m. krus LLL skyri Teliuose, i iniciatyv sveikino tuometinis Teli vyskupas Antanas Vaiius, kuris ilg laik LLL rm ir moraliai, ir materialiai. Tiesa, diplomatiniais sumetimais pernelyg nesiafiuodamas. LLL Teli skyriaus nariai 1989 m. pradioje inicijavo NKVD sunaikinto Teli vyskupo Vincento Boriseviiaus reabilitavimo proces, kurdami Vyskupo V.Boriseviiaus reabilitavimo komitet, rinkdami paraus, platindami pareikimus, o vliau pateik vieus reikalavimus LSSR KGB ir LSSR prokuratrai. Netrukus vyskupas buvo reabilituotas, pradjo aikti tikrosios jo nuudymo aplinkybs. Tada net nekilo mintis kaip nors skirstytis atskirus pogrindius. Mintam komitetui priklaus LLL nariai ir kunigai. Su LLL Teli skyriumi noriai bendradarbiavo kun. Vincentas Vlaviius, kun. Alionidas Budrius. Prie kiekvien rengin, koki nors svarbesn akcij, visada kreipdavausi vyskup, praydamas skirti kunig, jei Banyia mano, kad jai bt tikslinga prisidti prie pilietinio veiksmo, nelikti vien stebinioje nuoalje. Daniausiai sulaukdavome pritarimo ir paramos. Rengdamas knyg apie LLL politinio veikimo antisovietiniame pogrindyje savotik lyder, perirjau gausyb skelbt ir neskelbt dokument, knygoje pateikta tik nedidel j dalis. Kai kuriuos svarbius tekstus noriai pasirainjo ir katalikikojo, ir tautikojo pogrindio atstovai, pasaulieiai ir kunigai. Turint mintos knygos elektronin versij, nesunku buvo atlikti kai kuriuos nemantrius skaiiavimus. Nesu statistikos gerbjas, nemanau, kad ji pilnutinai atspindi reali padt, taiau tam tikrus dsningumus vis dlto ireikia. Atlikus iokius tokius skaiiavimus, tai kas i to ijo: 522 puslapi knygoje Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs, aprpianioje 19751990 metus, Dievo, Viepaties, Visagalio vardas minimas 70 kart. Kita statistika: Kristus 14, Marija 10, ventasis Tvas, Popieius 27, Vatikanas, ventasis Sostas 17, ventosios Miios 13, evangelija 4, kriktas 10, banyia 107, kunigas, kunigai 78, katalikas, katalikyb 84, krikionis, krikionyb 73, kardinolas 8, Jo Ekscelencija, Jo Eminencija 7, vyskupas, vyskupai 39, vienuolis, vienuol 5, tikintysis, tikintieji 10, Velykos 7, dvasia, dvasinis, dvasininkas 189, ventas, ventasis, ventosios (v.) 28, malda, pamaldos 15, maldaknyg 4 ir t.t. Gal ir nra imintinga usiimti tokiais skaiiavimais, taiau rasti tiek daug katalikikj tikjim, krikionyb apibdinani odi leidinyje apie sekuliarios laisvs kovos politin organizacij, kuri niekada neakcentavo savo glaudi ssaj su Lietuvos Katalik Banyia, net paiam jos sudarytojui ir leidjui buvo malonus atradimas. Bt netgi juokinga pasaulietinei pogrindio organizacijai, kuri po keli narsi ir vie pasireikim buvo KGB sugrsta kaljimus ir lagerius bei praktikai likviduota, kaip nors stengtis prilygti tkstantmetes tradicijas ir labai didiul imintingo veikimo paiomis nepalankiausiomis slygomis patirt turiniai Dievo steigtajai Katalik Banyiai ir su ja susijusioms organizacijoms. Tiesiog pasaulie-
399
iaipolitikai ms bendroje laisvs kovoje dar, k galjo, kaip mokjo ir sugebjo. Jeigu jie kak dar ne taip, kaip nors jo prie Dievo vali, k gi, turbt j bus ir ito paklausta. Taiau dabar to dar nesuinosime. Vargiai galiau patikti, kad LLL nariams sovietini kaljim ir lageri sunkumus padjo itverti vien pasitikjimas savo pai galiomis. Taiau tik jie patys galt tuo asmeniku klausimu kak daugiau pasakyti. Ir dabar stengiams prisidti, kuo galime. Pavyzdiui, io straipsnio autorius visai neseniai sudar SSRS okupacins valdios represuot, sunaikint Teli vyskupijos dvasinink inyn, paskirt Kario savanorio monsinjoro Alfonso Svarinsko kunigysts penkiasdeimtmeiui. Su inynu galima susipainti emaii vyskupysts muziejaus internetiniame tinklalapyje. Suprantu, kad ir pasaulieiams galioja ta pati paradoksali Kristaus taisykl, primenanti, jog blogi esame tarnai, nes darome tik tai, k turime padaryti.
LIETUVOS AIDAS: [VALSTYBS LAIKRATIS] 2004 M. GRUODIO 11 D., NR. 288(9473), 2004 M. GRUODIO 13 D., Nr. 289(9474). DRAUGAS (JAV, IEIVIJOS LIETUVI DIENRATIS) 2004 M. GRUODIO 11 D.
Leidj pastabos. 2006 m. sausio mn. laikratyje XXI amius ir interneto dienratyje Bernardinai pasirod Laisvs kov dalyvio kun. Roberto Grigo straipsnis Kunigas, patriotas, asketas: prisiminimai apie kun. Algird Moci. Jame autorius ra: Dar moksleivis sitraukiau katalikikj patriotin pogrind Eucharistijos biiuli sjd Dzkijoje ir Suvalkijoje. Tad atsidrs Vilniuje greitai umezgiau ryius su rezistentais, jau inomais i pogrindio spaudos ir usienio radijo laid: Antanu Terlecku, Juliumi Sasnausku, Vytautu Boguiu, Vladu akaliu ir kitais. Man, banytkaimio vaikui, iki iol tepainusiam Banyios takoje esant religin ir moralin pasiprieinim svetimai priespaudai, dabar per vilniei pogrindinink grupes atsivr nauji, daugiau tautiniai politiniai pasiprieinimo aspektai. Katalikikasis pogrindis akcentavo laisvs atkovojim per asmens ir tautos doros ugdym, tautins politins rezistencijos sparnas nevengdavo ir radikalesni, spontanikesni reikalavim ir veiksm. Nors ir jauiau tam tikr trint tarp i pogrindio grupi, mano irdyje abi vertybs buvo neiskiriamai susijusios: brangus tikjimas, jo ipainimo teiss, brangi tautin laisv, svajon apie Lietuvos nepriklausomybs atstatym. Todl dalyvavau tiek tamkeviiuk, tiek terleckinink veikloje (taip anuomet slyginai kartais apibdindavo lietuvikj pogrind), talkinau ir Lietuvos Katalik Banyios kronikos, Auros, ir Vyties leidybai. Be abejo, tai neivengiamai ir su pagreiiu ved vis tolyn nuo kelio, kur anuomet patarindavo pasirinkti labai usikonspirav ar iaip jau tyls rezistentai: Niekur nesikik, neklik, baik auktj moksl, uimk svarb post tai tada tai tikrai galsi pasitarnauti Lietuvai... Veikls pogrindininkai turbt ne be pagrindo mus, jaunim, spdavo, jog vykdiusieji tas visas slygas, stoj kompartij ir gav auktus postus, tame procese daniausiai taip pasikeisdavo, kad pasiryimai Konrado Valenrodo bdu dabar jau dirbti Lietuvai kakaip igaruodavo.
400
KODL KOVOTOJAI U DIEV IR TVYN BEI J DARBAI NEVIENODAI VERTINAMI?

ANTANAS TERLECKAS
Esu papraytas parayti apie nelegal bolevikins okupacijos metais leidin Aur ir jo redaktori Liongin Kunevii. Su kunigu Lionginu Kuneviiumi buvome susitik bene por kart. Konspiraciniais sumetimais niekas nepristat mans jam, kaip vienam pai rimiausi pogrindini leidini redaktoriui. Taiau trumpi pokalbiai su L. Kuneviiumi tikino mane, kad tai doras kunigas, didelis Lietuvos patriotas, isilavins, drsus Lietuvos patriotas. I patriotins Auros spausdinam antibolevikini straipsni turinio suvokiau, kad kaip tik kunigas Lionginas Kuneviius yra Auros vyriausiasis redaktorius. Greiiausiai 1975 m. gruodio pradioje gavs 20-j LKB Kronikos numer, labai apsidiaugiau perskaits straipsnel Pirmieji Auros spinduliai: 1975 m. lapkriio mnes Lietuvoje pasirod naujas leidinys Aura. inoma, nepatiko leidinio pavadinimas. Religiniam pogrindiniam leidiniui Kronika buvo pavadinimas pasiskolintas i rus disident, o kunig leidiamam tautins pakraipos Aurai i Jono Basanaviiaus. Taiau Kronikoj paskelbtas Auros vedamasis nuramino ir tikino, jog pagaliau turime pavergtai Lietuvai reikalingiausi leidin. Pateikiu svarbesnes mintis i Auros vedamojo, kur ispausdino minta Kronika: Beveik po imto met vl i naujo pasirodo Aura. Lietuvos istorija tarsi pasikartoja carin okupacija pasikeit tarybin. I naujo ikils pavojus lietuvi tautos egzistencijai. Pavojuje atsidr ypatingai dvasins vertybs: tikjimas, dora, kalba, literatra ir visa lietuvikoji kultra. Ms prieai (...) ruoia tautai prat. ito siekiama klasta, melu ir apgaule (...) Planingai ir maskuotai Lietuva dvasikai lugdoma ir fizikai niekinama. Dalis tautos nepastebi ios nelaims ir nesirpina gresianiu pavojumi. Kartais nesuprasdami, o kartais dl duonos ksnio jie tampa tautos engj talkininkais. iandien stengiamasi nutylti didvyrika Lietuvos praeitis ms mokyklose taip maai vietos skiriama Lietuvos senovs istorijai, taip skurdiai leidiama istorin literatra ir ta pati cenzros yra negailestingai alojama. Prie kar ileisti Lietuvos istorijos vadovliai yra naikinami (...) Ms taut reikia pabudinti i dvasinio miego (...) Lietuvi tauta isilaikys, jei bus kultringesn u pavergjus (...) Ypatingai mus, nepatenkintus Kronika, diugino ie Auros vedamojo pabaigos odiai: Aura tikisi, kad j rems visi nuoirdiai myl Lietuv, nepaisant sitikinim (aiku, religini ir politini A. T.), partikumo ir pareig. Tai buvo lyg atsakas ms, pasauliei, pageidavim leisti bendr dvasininkijos ir pasauliei nelegal leidin. T pageidavim mes idstm 17-os inteligent laike LKB Kronikos leidjams ir iplatinom dar 1975 m. rugpjio mnes. Kadangi is laikas, mano supratimu, yra glaudiai susijs su Auros pasirodymu, tenka 401
pateikti i to ilgo laiko (bene 10 mainraio lap) tik vien itrauk, o prie tai aplinkybes, kurios iauk btinyb rayti t laik. Mes, pasaulieiai, bsimieji Laisvs auklio ir Vyio leidjai buvome nepatenkinti Kronikos turiniu, siaur, tik religini problem klimu, ilgais pareikimais okupacinei administracijai ir vietiniams kolaborantams, t pareikim pataikaujaniu tonu, atlaidumu dvasininkams, savo veiksmais griaunaniais Katalik Banyi, pagrindin dvasin ramst, ant kurio laikosi tautos moral ir pati ms valstyb. Cituoju itrauk i 17 inteligent laiko: Atrodo, Kronika vengia atri tautini ir net religini problem, bijodama sudeginti visus tiltus prarasti vilt isiderti i okupant smulki nuolaid Lietuvos dvasininkams. Nemalonu net cituoti vergik Kronikos leidj reverans Kremliui: Mes dar norime tikti, kad taryb valdia supras daranti didel klaid, remdama ateist maum, o katalik mases nustatydama prie save. Visi okupant veiksmai rodo, kad pavergtj vykdomas dvasinis genocidas stiprs. Tad btina nurodyti tautai ginkl, galint sutrukdyti imperialist umaias. LKB Kronika (...) trukdo Vatikanui konsekruoti vyskupais kai kuriuos lietuvikai kalbanius ekistus ir tuo suvalstybinti Lietuvos Banyi (...) Taiau lietuvi tautai ikilusi problem sprsti Kronika nra pribrendusi. Btina leisti pogrindin laikrat, kuriame religins ir tautins idjos neprietaraut viena kitoms. Jeigu mes ir toliau partinius ar konfesinius interesus laikysime aukiau u visos tautos, istorija mus pasmerks. Kronikos dalykiniu ir literatriniu turiniu buvau nepatenkintas ne tik a. Bet tik a vienas mginau paveikti Kronikos leidjus apeliuodamas j prot. Rezultatas buvo vienintelis nustaiau prie save daugel kunig ir politikai neiprususi pasauliei. inodamas, kad kakur piet Suvalkijoje klebonauja VU dstytojo Kazio Ambraso brolis, mginau veikti per Ambras-Sasnav. Kai tai nepadjo, nusprendiau kreiptis laiku Kronikos leidjus, ireikdamas ne vien savo, bet ir draug nuomon. Paskutinis postmis rayti t laik buvo BBC laida, kurioje viena brit politolog, susipainusi su angl kalba leidiama Kronika, pareik, jog lietuviai neturi okupantams dideli priekait. Jie prao juos tik netrukdyti Lietuvos tikintiems vieai neioti katalikik atributik ir atidaryti udarytas banyias. Dl to, kad Lietuv 1940 m. birelio 15 d. Stalinas itryn i pasaulio emlapio, kiek suprato toji politolog, Kronika neturinti pretenzij. Laik ubaigiau 1975 m. rugpjio pradioje. Gerai inojau, kad pagal stili bus nesunku nustatyti mano autoryst. Smoningai vien laiko egzempliori daviau savo draugui Jonui Volungeviiui, kad tas nuvet Kabeli banyios klebonui Jonui Laurinui, pas kur pats buvau ne kart nuvaiavs (por kart nakvojau) ir grietai kritikavau Kronik. Po keli dien pas mane Nemenins plent atvaiavs kunigas Alfonsas Svarinskas be jokios angos pareik: Tai tavo darbas. Duok ir man. Atidaviau vien ar por egzempliori.
402
Greit kunigai, tarnav KGB, prane kur reikia, jog platinu laik, kuriame kritikuoju kunigus u neryting kov su sovietine valdia. Kadangi n vienas mano pastamas kunigas netarnavo ekistams, todl 17 inteligent laikas nepateko j rankas. 1977 m. rugpjio 2425 dienomis buvo ikrstas ne tik valdikas medinis namelis, kuriame gyvenau su eima, bet kelios pagalbins patalpos, sukastas 12 ar sodas, didelis kiemas ir mikas aplinkui. ekistai daug k surado, bet 17 inteligent laik ikas tik paskutin kratos dien. KGB majoras Rimkus, nusivals dulkes, skubjo isikviesti mane i KGB kaljimo kameros ir pasigirti, jog pagaliau surado 17 inteligent laik. Sugrkime por met atgal 1975 met rugpjt. To mnesio pabaigoje suinojs, kad kunigas Pranas Rainas skrisdamas JAV savo motinos aplankyti nakvos pas kunig Kazimier Vasiliausk, nuneiau laik ten. Gerai neprisimenu, bet P.Rainas, atrodo, pasakojo vienam mano pastam kunig, kad JAV kunigai patar jam ir toliau Kronikoj gvildenti tik religines temas. Vytautas Skuodis 1987 met vasar prisimin, kad jis 1975 met ruden dalyvavs brelio kunig pasitarime, kur buvs svarstomas 17 inteligent laikas (majoras E.Baltinas 1977 metais aikino man, kad bemiegs nakties metu jis ilgai skaiiavs ir toki inteligent surads vos 10). Vieni kunigai labai kritikai vertin mano poelg, taiau kiti pripaino, kad pasauliei kritika turi daug racijos. Tad reiki atsivelgti j pretenzijas. Esu sitikins, kad 17 inteligent laikas JAV lietuvi kunigams nepadar jokio spdio. Gav i Lietuvos dvasinink ir vienuoli leidiam Aur, nevertino to leidinio tiek, kiek jis nusipeln. Kronik ir toliau leido 5000 egzempliori tirau ir vert kelias Europos kalbas, Auros pakako imtams tkstani pasaulio lietuvi vos 700750 egzempliori. Su jos turiniu neturjo galimybs susipainti nelietuviai, nes Aura nebuvo veriama joki usienio kalb. Tai rodo, kad JAV ir Kanados kunigai nesiorientavo politiniame Lietuvos gyvenime. 1989 m. ruden pavainjs po didiuosius JAV miestus sitikinau, jog ms ieivi politines pairas suformavo ne Aura, o komunistinis Gimtasis kratas. JAV pasakiau daug politini kalb, u kurias buvau smerkiamas, ypa frontinink u tai, kad sutirtinu spalvas kalbdamas apie padt Lietuvoje. Pasak j, ms Tvyn beveik laisva, nes valdia leidia imtatkstantinius mitingus ir kalbti juose k tik nori. Jeigu visi frontininkai ir viesosSantaros alininkai bt susipain su Auros straipsniais, jie bt suvok, kad Lietuvos emel ir toliau yra mindiojama okupant bat ir jos ateitis priklauso gal daugiau nuo Dievo negu nuo paios tautos pastang ir tarptautins padties. Kiek Auroje buvo ispausdinta straipsni, kurie spindi priekarinio katalikikojo idinio protu, siela ir jo ipuoselta tolerancija!
403
Kunigo Liongino Kuneviiaus leistos Auros kiekvienas odis dvelk tolerancija, pakantumu kit nuomonei, religinms ar politinms pairoms. Ir sugebjimu suvokti Lietuvos religines ir politines problemas. JAV buvau daug kritikuojamas u tai, jog dergiu Algird Brazausk. Laukiau, kad u toki kritik mano kelion po Amerik gali bti nutraukta... Jeigu Sniekaus mokinio AMB myltojai i JAV bt susipain su daugelio Auros numeri turiniu, nebt irj susovietint Lietuv pro roinius akinius. Auros kiekviename numeryje randame daugyb straipsni, kurie skatino lietuvi taut prieintis pavergjams ir ugd vilt sulaukti laivs ryto. Bene treias Auros numeris ilgai nepasirod. Irgi savo bei keli draug vardu pasiuniau Auros redakcijai straipsn, pavadint Naujos Auros belaukiant. Ms pastabos buvo kandios. J turinio nebeprisimenu. Tas straipsnis yra dings. Taiau L.Kuneviius ir jo bendradarbiai neusigavo. 1978 m. vasario 16 d. ileido Aurel ir pasiunt j JAV. Joje buvo perspausdinti trys (i penki) Laisvs auklio numeriai. io pogrindinio leidinio leidjai veltui djo daug pastang, kad Laisvs auklys pasiekt ms ieivij. Kakas trukd tas pastangas. Tik L.Kuneviiaus dka ms darbas tapo prasmingesnis. Lietuvos laisvs lygos (susikrusios 1978 m. birelio viduryje) narys Romaldas Ragaiis nuve aulius 18 met ikaljusiam Jonui Petkeviiui LLL politin deklaracij, kuri ispausdino Aura. Tai buvo labai didel paslauga LLL vadovams pavyko nuslpti nuo KGB, kad Vytis yra ms leidiamas. Dl sunkiai paaikinam prieasi iandien maai kalbame apie Auros indl kovojant u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Nepelnytai umirtamas ir jos redaktorius Lionginas Kuneviius. 1992 m. Kaune buvo ikilmingai pagerbta LKB Kronika ir jos leidjai. Taiau Auros 20-meio paminjimas 1995 m. spalio 28 d. Vilniaus universitete sukl daugeliui dalyvi didel nusivylim, sugadino ventin nuotaik. Mat KGB rezervistams pasisek tikinti kunigus, kad t minjim rengia prisitaikliai. Todl minjime nedalyvavo n vienas kunigas. Ai Nijolei Sadnaitei, Petrui Plumpai ir Algirdui Patackui, kad jie nepatikjo ekist skleidiamais gandais. angin praneim, parengt kunigo Prano Raino, perskait Petras Plumpa. Bet minjimas vyko labai blankiai. Ir paiam praneimui trko platesnio istorinio poirio Lietuvos aktualijas. Pagrindinis praneimas man sukl daug mini. Jomis noriu pasidalinti su bsimaisiais Auros tyrintojais. Tada, 1995 m., raiau, kad iandien mokslininkai ir politikai rodo okupacijos metais leistai pogrindinei lietuvi spaudai didiul abejingum, o toki pat nepagarb jos leidjams, monms, kurie Tvyns meils ir pareigos jausmo vedami, rizikuodami savo laisve ir gyvybe adino lietuvi tautos vilt sulaukti laisvs ryto auros. Taiau ateis toji diena, kai Lietuva bus tokia, u koki kovojo ms disidentai, partizanai, j ryininkai ir kiti pagalbininkai. Tada ms mokslininkai skirs oku404
pacijos met pogrindinei spaudai ne vien rimt darb. Deja, jie susidurs su dideliais sunkumais, su kokiais susidurdavo ir iandien susiduria 1883 metais Auros pradto Tautinio lietuvi atgimimo tyrintojai. I to meto beveik neliko dokument laik, dienorai, nedaug parayta ir prisiminim. Auros archyv, matyt, nudangino blogos atminties Vincas Mickeviius-Kapsukas. Su tokiais pat sunkumais susidurs ir istorikai, kurie tyrins 1975 metais pradt leisti Aur. Jau po deimties met gali nelikti daugumos t, kurie vienokiu ar kitokiu bdu savo pastangomis prisidjo leidiant Aur. io okupacijos metais jusio leidinio svarb ms valstybingumo atkrimui sunku reikiamai vertinti. Prie 1987 metais prasidjus nauj lietuvi tautos kovos u savo laisv etap okupantai ir kolaborantai met Lietuvos suvereniteto TSRS sudtyje idj. Prie parengt klasting plan sukilo didioji tautos dalis, iauklta Auros idealais, skelbusiais visik Lietuvos nepriklausomyb. Dideliuose 1987-1990 met mitinguose girdjome Auros bals. Ms partizan kova, Auros, Laisvs auklio, Vyties, Alma mater bei kit leidini balsas ir kl naujam gyvenimui okupuot ir aneksuot Lietuv. Taiau reikia vis ties pasakyti apie Auros pasirodymo aplinkybes. Aiku, ne i blogos valios pagrindiniame Auros minjimo praneime tos aplinkybs ne visikai objektyviai nuviestos. Kun. Prano Raino padorumu n kiek neabejoju. Su juo kur laik 1960 metais kaljome nos konclageryje (Irkutsko sritis), o vliau bendradarbiavome. Bet kunigas pats galjo neinoti kai kuri fakt, kurie istorikams bus labai reikalingi. KGB iplov ms emigrant dvasinink smegenis... KGB per savo agentus tikino juos, kad Lietuv prikelti gali ne tautins, o tik religins idjos. Tik Dievu tikjs lietuvis gali rytis kovoti u nepriklausom Lietuv. Ms nuomone, patriotikai nusiteiks lietuvis niekada nekovos prie Banyi. Kunigas P.Rainas prisimena, kad 1975 metais jam nuvykus ikag serganios motinos aplankyti, JAV dvasininkai lietuviai tikin j, jog LKB Kronika ir toliau nespausdint straipsni tautine tematika. Faktai, o ne mano ambicija veria daryti ivad, kad pagrindinis veiksnys, nulms Auros pasirodym, buvo vis dlto pavieni Lietuvos kunig nuomon. Kodl nevertintas kunig Alfonso Svarinsko ir Prano Raino vaidmuo leidiant Kronik? leidin daugiausia gaudavau nuvyks pas kunig A.Svarinsk. Kunigas P.Rainas didels tolerancijos mogus. Jau pasirodius Aurai, jis ispausdino LKB Kronikoje mano ilg laik KGB efui J.Andropovui. Kunigo pakviestas Paluobius t laik atveiau jam 1976 m. sausio 2 d. ankstyv ryt. Kun. P.Rainas pats ubaig laiko vertim lietuvi kalb ir dav sankcij spausdinti. Pagrindinio praneimo autorius tvirtina, kad JAV buvo spausdinama ne tik LKB Kronika, bet ir Aura, kurios dalis tirao pasiekdavo Lietuv. Taiau... Skirtumas tarp LKB Kronikos ir Auros buvo esminis. Kaip aukiau raiau, 405
Auros, propaguojanios tautines idjas, niekas nevert usienio kalbas. Todl lietuvi tautos politins aspiracijos ilg laik pasauliui liko neinomos. Pridedu sra straipsni, kuriuos esu pasiunts Aur 19751979 metais, iki savo areto (1979 m. spalio 30 d.): 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Kada Lietuva buvo suvereni? (Nr. 2) Pastabos apie tarybinius partizanus (Nr. 2) Kam naudinga tyla? (Nr. 2) inios (Nr. 2) Lietuvos nepriklausomybs netekimo istorins aplinkybs (Nr. 2) Lenkinimas ar rusinimas (Nr. 3) V.Petkaus sumimas ir krata (Nr. 8) Pareikimas LTSR AT prezidiumo pirmininkui drg. A.Barkauskui (Nr. 9) Istorin Lietuvos reikm (Nr. 10) inios (Nr. 10) Senosios dramos tsa (Nr. 10) Atviras laikas Tiesos redaktoriui (Nr. 16) Keletas LLL dokument (Nr. 17 ir Nr. 18) Vl.esinas Vilniuje (Nr. 18) R.Ragaiio teismas (Nr. 18) Kodl niekinama lietuvi tautos praeitis (Nr. 20, ispausdintas po mano areto) 17. Lietuviai ir lenkai (Nr. 22).
2005 m.
406
APIE LIETUVOS LAISVS LYG. VERTINIMAI IR IVADOS
APIE LIETUVOS LAISVS LYG

VERTINIMAI IR IVADOS
ISTORIKAI APIE LLL
Radikaliausia neginkluoto pasiprieinimo organizacija buvo Lietuvos laisvs lyga (LLL). (Lietuva 19401990: Okupuotos Lietuvos istorija, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2005, p. 530)
Esminis Lietuvos laisvs lygos nuopelnas yra tas, kad ji nuosekliai kl reikalavimus suteikti tautai teis laisv bei atkurti nepriklausomyb. (Lietuva 19401990:
Okupuotos Lietuvos istorija, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2005, p. 532)
Laisvs auklys padar pradi pilietins tautins spaudos leidimui, sutelk LLL branduol ir irutuliojo jos program. (Lietuva 19401990: Okupuotos Lietuvos istorija,
Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2005, p. 532)
Lietuvos laisvs lyga () plt demokratijos ribas, siaurino sovietins sistemos represij galimybes, skatino Nepriklausomybs siek ir siek valstybingumo. (Lietuva 19401990: Okupuotos Lietuvos istorija, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2005, p. 598)
Vl rugpjio 23-iosios vakar Sjdio vadovybei teko neprastas tarpininks vaidmuo: ji turjo tarpininkauti tarp Katedros aiktje badaujani Lietuvos laisvs lygos aktyvist ir valdios represini struktr, kurios stengsi vesti tvark sostinje. LKP niekaip nesiryo konfrontuoti su LPS, taiau kitoki pair ir kitokia politine taktika besivadovaujanti LLL tapo komunist konservatori ipuoli objektu. LLL, kitaip negu LPS, jokias kalbas su komunist partija nesileido. Persekiojami ir kalinami, jos veikjai ne tik nepasitikjo Maskvos reformatoriais, taiau nepritariamai irjo ir sjdinink bei respublikos komunist tarpusavio santykius. 1988 m. liepos 13 d. po 10 met nelegalios veiklos LLL pareik ieinanti i pogrindio ir per Lietuvos informacijos centr paskelb savo program. I tikrj tai buvo brandus dokumentas, kuriame ikelti teisingi, tuo laikotarpiu net per drss politiniai reikalavimai. 1988 m. vasar, kai LPS aktyvas tik formulavo bendruosius demokratini reform reikalavimus, kuri dauguma nepereng M.Gorbaiovo pertvarkos rib, LLL praktikai stojo atvir bekompromis konfrontacij su valdaniuoju reimu. (Lietuva 19401990: Okupuotos Lietuvos istorija, Lietuvos gyventoj genocido ir
rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2005, p. 608609).
407
LLL veikimo taktika danai buvo tiesmuka, taiau politikos principai neabejotinai morals. Nepriklausomybs be joki ilyg reikalavimu ji urstino valdi, kurios represins struktros negailestingai persekiojo organizacij. (Lietuva 1940
1990: Okupuotos Lietuvos istorija, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2005, p. 609).
LLL daug kuo, nors ir netiesiogiai, prisidjo prie radikalesns Sjdio politikos formavimo. (Lietuva 19401990: Okupuotos Lietuvos istorija, Lietuvos gyventoj genocido ir
rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2005, p. 611).
Praeitis ir ateitis susidr Vilniuje per 1987 m. rugpjio mn. demonstracij, skirt paminti 1939 m. nacisoviet pakt. 1987 m. rugpjio pradioje grup lietuvi disident Antanas Terleckas, Vytautas Boguis, Petras Cidzikas ir Nijol Sadnait prane, kad sekmadien, dvideimt trei, jie susirinks Vilniaus senamiestyje prie Mickeviiaus paminklo netoli v.Onos banyios. (Alfred Erich Senn, Bundanti
Lietuva (Lithuania Awakening). I angl kalbos ivert Litas Mocknas ir Zina Maeikait. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1992, p. 13).
Rugpjio mn. pradioje ir valdios virn Lyg pastebjo, vadindama j regresyvia (...). Daug Iniciatyvins (Sjdio Leidjai) grups nari traktavo Lyg kaip per daug nacionalistin, o kiti j vadino net ekstremistine organizacija. Taiau kitiems Sjdio nariams Lyga buvo priimtina savotikas Dievo pirtas, uims deinesn pozicij ir kartu sudars Sjdiui slygas lengviau uimti centristin pozicij. Keletas Iniciatyvins grups nari pradjo su naujja grupe (LLL Leidjai) iekoti kontakt ir pastebjo tur uodegas buvo sekami saugumo. (Ten pat, p.
4445).
Lygos rmjams, ypa emigracijoje, Sjdis atrod pernelyg atsargus. (...) Lyga norjo nepriklausomos Lietuvos ir nesiskait su Sjdio intelektual, kurie priklaus sistemai, diplomatija ir tpiojimu vietoje. Lyga iekojo konfrontacijos. Prayti valdios leidimo suruoti demonstracij, pareik kart Terleckas, yra ms princip idavyst. Jie mus spardo, mua ir laiko nam arete. Todl mes nepraome leidimo. (Ten pat, p. 45) Kai demonstrantai Gedimino aiktje ikl gelton, ali ir raudon vliav (j ikl LLL Tarybos narys Leonas Laurinskas, 8 metus partizanavs ir 16 met ikaljs sovietiniame konclageryje Leidjai), dalyviai ir avjosi, ir bijojo. Vienas jaunas mogus vliau man pasakojo, kad fotografuodamas vyk, visas drebjs. Kadangi niekas nebuvo suimtas ir valstyb atlaik jai mest ik, galjai bti tikras, jog vliava vl kur nors pasirodys. Jau vien tiktai tuo Laisvs lyga laimjo psichologikai. Ji drso veikti ir jai nieko neatsitiko. O Sjdiui dar reikjo save vieai pristatyti. (Ten pat, p. 49) 408
Lietuvos laisvs lyga (LLL), suinteresuota pagreitinti susidrim su valdia, informavo apie savo ketinim rugsjo 28 d. et valand vakaro rinktis Gedimino aiktje ir paminti antrosios nacisoviet sutarties, pasiraytos 1939 m. rugsjo 28 d., metines, pagal kuri vokieiai nupirko Lietuv i Soviet Sjungos. Jau rugsjo 8 d. savo pareikime LLL pateik tokius reikalavimus: ispausdinti centrinje spaudoje visus slaptus dokumentus; pasmerkti nacisoviet susitarim kaip nusikaltim taikai ir taut laisvei; paskelbti, jog Lietuva buvo inkorporuota jga; pasmerkti Stalin kaip tarptautin kriminalin nusikaltl bei nustatyti dat, kada Stalino pasista armija bus ivesta i Lietuvos. (...) (Ten pat, p. 116) Nutarusi neprayti leidimo mitingui, Lyga paprasiausiai informavo miest apie savo ketinimus. (...) Sunerimusi, kad mieste gali daugti nesankcionuot miting, ir susirpinusi dl gand, es demonstrantai ketina Gedimino (pilies Leidjai) bokte ikelti Trispalv, vadovyb planavo, kaip geriau gyvendinti savo sprendim. Lygos atstovai savo ruotu leido suprasti, jog neketina vengti susidrimo su valdia. Vienas i j telefonu perdav Lietuvi informacijos centrui Brukline, kad vieo mitingo organizatoriams gali bti taikomos sankcijos, gali grsti ir kalinimas (...). Vilniaus miesto Vidaus reikal skyrius paruo specialius milicijos brius, prie kuri buvo prijungtas SSRS Vidaus reikal ministerijos specialus motorizuotas padalinys bei kitos grupuots visos pajgos sudar per 800 moni. (...) Nei miesto valdia, nei LLL vieai neprane, kad mitingas udraustas (...). Vienas Vakar komentatorius taip reziumavo valdios motyvus: (...) Lietuvos laisvs lyga, kuri nra taip remiama ir oficialiai toleruojama kaip Lietuvos persitvarkymo sjdis, buvo patogus taikinys policijos veiksmams. (...) Nors ir apgailestaudama, kad buvo sueisti mons, LLL tikriausiai buvo patenkinta galutiniu demonstracijos rezultatu, nes jos pasiprieinimo bdas pasirod ess skmingas. LLL lyderiai norjo parodyti, kad soviet valdia Lietuvoje yra iorin jga, prieika gyventojams. (Ten pat, p. 116, 117, 120) Sjdio deinje stovjo Laisvs lyga, reikalaujanti Lietuvos nepriklausomybs ir kritikuojanti Sjdio ryt toliau tartis su valdia. I pradi Lygos programoje () buvo pabriamos pilietins teiss, o dabar Lygos atstovai prietaravo apskritai dl kokio nors taikstymosi su sovietine sistema. (Ten pat, p. 161162)
Leidj pastaba. Alfred Erich Senn istorikas, Viskonsino (JAV) universiteto profesorius. Jo studija angl kalba Lithuania Awakening! (Bundanti Lietuva) ileista JAV 1990 m.
409
POLITIKAI APIE LLL

Lietuvos laisvs lyga turi neitrinam enkl, neibraukiam puslap Lietuvos istorijoje. Ypa to laikotarpio, kuris yra lidnas, tragikas, danai negraus, o jame vis dlto buvo ir labai grai puslapi. Vienas i toki Lietuvos laisvs lygos atsiradimas ir veikimas sovietins okupacijos, dvasins ir moralins priespaudos slygomis. Kai ginkluotas politinis pasiprieinimas ir laisvs kova buvo brutaliai nuslopinti, atsirado Lietuvos laisvs lyga, tsianti toliau laisvs kov politinmis priemonmis, atviro politinio pasireikimo bdais. Kaip a suprantu tuos mones, j irdyse buvo suvoktas ar nesuvoktas evangelinis priesakas: nebijok, maasis bry. J buvo nedaug, bet jie nebijojo. Jie nebuvo varomi, jie atstovavo laisvs idjai bdami tiesiog laisvi, daug laisvesni mons nelaisvoje alyje negu du ar trys milijonai kit. Ir tokie jie padjo Lietuvai nepamirti ir brandinti svarbiausij siek atgauti laisv, atkurti savo valstyb, turti demokratin valstyb demokratinje Europoje (I pasisakymo Lietuvos laisvs lygos krimo 25-eri met sukakiai paminti skirtoje konferencijoje).
Buvs Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybs Atstatymo Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis
1979 met rugpjio 23 dienos kreipimasis Soviet Sjungos, Vakar ir Ryt Vokietij, Atlanto chartij pasiraiusi ali Vyriausybes bei Suvienytj Nacij Organizacij grietai primin pasauliui Lietuvos ir jos likimo sesi Latvijos bei Estijos Laisvs byl. Tai buvo ygdarbis, liudijs, jog esate bebaimiai patriotai, o Js sin sergsti pokario laisvs kovotoj dvasi. Neisigand kaljim, ir lageri, klojote Lietuvos laisvs pamatus. Drsi Js sueiga prie Adomo Mickeviiaus paminklo 1987 met rugpjio 23-ij buvo pirmasis enklas tautai, jog artja Lietuvos laisvs valanda (I sveikinimo, skirto Lietuvos laisvs lygos krimo 25-eri met sukakiai paminti).
Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas
Lietuvos laisvs lyga Lietuvos isivadavimo istorijoje po partizaninio karo buvo pirmoji veikimo organizacija, pasirmusi tautos vidinmis galiomis ir savo paios atsakomybe. Kaip Lietuvos persitvarkymo sjdio mogus, esu patenkintas, kad abi organizacijos rado sveikavimo bd, ilikdamos paios savimi. Lyga buvo rytinga, Sjdis nuosaikus. Taiau jos neveik viena prie kit, kaip tai daro iandienins
410
partijos (I sveikinimo, skirto Lietuvos laisvs lygos krimo 25-eri met sukakiai paminti).
Nacionalins centro partijos pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybs Atstatymo Akto signataras Romualdas Ozolas
A seniai ir ne kart i vairi oficiali tribn ir neoficialiuose susitikimuose, ir dalyvaujant mano aminam oponentui Antanui, sakiau, kad js buvote tie, kurie prie ketvirt amiaus drsote, ryots padaryti tai, k reikjo padaryti. Js ne tik kalbjote, bet ir veikte nepriklausomos Lietuvos labui. Kai po daugelio met isipild, ko siekte, jums atrod, kad ne viskas padaryta taip, kaip reikia. Js kritikavote tuos, kas buvo valdioje, taip pat ir mane, mano kolegas. A visada tildiau tuos, kurie nenorjo tos kritikos priimti. Sakiau: visus galima nutildyti arba pasakyti: Patylk, taiau Antanas Terleckas ir jo kolegos turi absoliui teis mus kritikuoti, kadangi jie netyljo tada, kai imtai tkstani tyljo (I pasisakymo Lietuvos laisvs lygos krimo 25-eri met sukakiai paminti skirtoje konferencijoje).
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybs Atstatymo Akto signataras eslovas Jurnas
Man atrodo, kad vienas i svarbiausi js bruo, ypa pono Antano Terlecko, js judjimas niekada nebuvo udarai nacionalinis ir kupinas neapykantos. Jis nebuvo toksai kitiems, kitoms tautoms. A atsimenu A.Terlecko labai senus pareikimus apie tai, kad visi dori mons turime bti kartu. Tie, kurie yra u tikr, autentik gyvenim, prie sovietin diktatr. A nesyk maiau savo kolegas, savo tautieius aransk ir kitus, kurie sdjo tuose paiuose lageriuose. I j girdjau labai auktus odius apie lietuvius kalinius, kurie buvo lageriuose kartu su mano kratieiais ydais, kovojusiais u savo laisvs idealus (I pasisakymo Lietuvos laisvs lygos krimo 25-eri met sukakiai paminti skirtoje konferencijoje).
Lietuvos Nepriklausomos Valstybs Atstatymo Akto signataras Emanuelis Zingeris
KOMPLIMENTAI IR PRAKEIKSMAI
Gerbiamasis Antanai Terleckai, Ilgus deimtmeius su Js vardu siejome lietuvi tautos laisvs ir pagarbos mogaus teisms siekius. Js tiesumas, darbtumas ir bebaimikumas siekiant kilnaus tikslo iliks pavyzdiu ne tik vyresniajai kartai, bet ir jaunimui.
411
Dkojame u puik ir didels istorins reikms leidin, atspindint Lietuvos laisvs lygos keli, padjus atvesti Lietuv iki nepriklausomybs. Knyga labai domisi ir j puikiai vertina ms profesoriai ir studentai. Linkime Jums stiprios sveikatos, itverms ir energijos.
Pagarbiai Vilnius, 2005 m. rugsjo 30 d. Mykolo Romerio Universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis
I karto pasakome, kad anksiau jokia aktyvia politika neusiimdavome. Buvome i t moni, kurie netikjome, jog gali kas nors pasikeisti, manme, jog ir numirsime itame melo line. Kai prie eet met suinojome, jog yra tokia drsi, radikali moni organizacija Laisvs lyga ms susiavjimui nebuvo rib. Dalyvaudavome visuose LLL renginiuose, pagal igales rmme finansikai. Tiesa, dar 1988 m. vienas gana nekvailas ms bendradarbis kiek atald ms susiavjim, pasaks, jog Terleckas KGB mogus ir liep neklausinti i kur jis tai ins. Tada mes suabejojome to mogaus padorumu, bet ne Terlecku Bgo metai, akyse viesjo. Ir tai iandien jau tvirtai galime pasakyti, jog tas mogus sak ties. Mes ir iandien neinome, kam dirbo(a) anas ms pastamas, bet kam dirba Terleckas ir Gelaius dabar jau ir arkliui aiku. Daug kauki nukrito per pastaruosius metus, daug kari nusivylim patyrme, bet i pati lykiausia! P.A.Terleckas daug kart yra kartojs savo mgstam posak, jog kas meluoja, tas ir vagia. Kadangi js melas nekelia joki abejoni, mes turime teis vadinti jus vagimis. Neinome, kur ir k js vagiate, taiau itaip grubiai, atvirai, be jokio proto ir diplomatijos, pagal KGB ir DDP usakym meidami protingiausius ir perspektyviausius Tvyns sjungos lyderius, js galutinai save demaskuojate ir pelnote didiausi paniek bent kiek jus gerbusi moni akyse. Gal tai ir gerai, reikia jau niekada nieko neapgausite. Telydi jus amina panieka ir prakeikimas kiekviename ingsnyje, teneusidega nei viena vakel Vlini vakar ant js kap. Ilgos ir sunkios jums mirties, vagys prakeikti!
Js apgautieji Leidj pastaba. Antrojo laiko kalba netaisyta. iais dviem skirtingais tekstais (oficialiu ir anoniminiu) iliustruojame nuomoni ir gausi vertinim vairov, nuolatos lydjusi radikalios ir kompromis nepripainusios Lietuvos laisvs lygos veikl.
412
LIETUVI, LATVI IR EST RADIKALI POLITINI JG BENDRADARBIAVIMO 19871992 METAIS KRYPTYS

EDVARDAS KRIINAS
() Baltijos ali isivaduojamojoje kovoje ypating reikm turjo slaptj MolotovoRibentropo sutarties protokol vieas paskelbimas. Jais aktyviai naudojosi tiek Baltijos ieiviai Vakaruose, tiek politiniai kovotojai okupuotose alyse. MolotovoRibentropo pakto minjimai Vakar alyse griov oficial Soviet Sjungos deimtmeiais skleist mel apie taikias socialistines revoliucijas Baltijos alyse. Baltijos taut politiniai kovotojai pirm kart vieningai pareikalavo deokupacijos 1979 m. rugpjio 23 d., paskelbus vadinamj 45-i memorandum. iame dokumente lietuvi, latvi ir est kovotojai pasira kreipimsi, reikalaudami likviduoti MolotovoRibentropo pakto padarinius, t.y. pirmiausia ivesti SSRS kariuomen i okupuot Baltijos valstybi. Kreipimasis buvo adresuotas SSRS, Vakar ir Ryt Vokietij vyriausybms bei Vakar valstybi vadovams ir JTO Generaliniam sekretoriui K.Valdhaimui. Kreipimosi autoriai reikalavo, jog artimiausioje JTO Asambljos sesijoje bt svarstomas klausimas dl MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavimo. Kreipimasis vienijo okupuot Baltijos taut patriot jgas bendram tikslui Baltijos ali ivadavimui. Soviet Sjungos ekonominis bei politinis nuosmukis paskatino M.Gorbaiovo perestroik. Nuo tada prasidjo naujas Baltijos taut nacionalinio isivadavimo etapas. 1987 metai tai lietuvi, latvi, est taut Atgimimo bei nacionalinio isivaduojamojo etapo pradia, kuri baigsi nepriklausom valstybi atkrimu bei 1994 m. rus okupacins kariuomens ivedimu. 1987 m. susiklost itin palankios slygos. Pirmieji m reiktis latviai ir estai. 1987 m. gegus 14 d. Rygoje ir Taline pirm kart vyko mitingai, skirti J.Stalino organizuotiems trmimams paymti. Lietuvi politiniams kovotojams, Lietuvos laisvs lygai (LLL) nepavyko tuomet panaaus mitingo surengti Lietuvoje. Pirmieji latvi ir est drss pareikimai paskatino lietuvius ruotis aktyviems politiniams veiksmams, ypa artjanioms MolotovoRibentropo pakto metinms rugpjio 23 d. paminti. 1987 m. vasar lietuvi, latvi ir est politiniai kovotojai susitar rugpjio 23 d. organizuoti mitingus Vilniuje, Rygoje ir Taline. Lietuvoje aktyviausiai veik A.Terleckas, P.Cidzikas, N.Sadnait. 1987 m. rugpjio 23 d. ypatinga data tautos istorijoje. Tai atviro lietuvi tautos Atgimimo ir nacionalinio isivaduojamojo judjimo i sovietins okupacijos pradia. T dien buvo vieai paminti MolotovoRibentropo slaptieji protokolai, pasmerkta Lietuvos okupacija ir pareikalauta ivesti SSRS kariuomen i Lietuvos. To paties reikalavo ir miting dalyviai Rygoje bei Taline. MolotovoRibentropo pakto minjimai pavergtj Baltijos valstybi sostinse turjo dvasinio suaktyvinimo poveik Baltijos ali gyventojams. Tai skatino Vakar politikus rytingiau rei413
kalauti, kad Soviet Sjunga grint Baltijos tautoms nepriklausomyb. JAV Prezidentas R.Reiganas derybose su M.Gorbaiovu nuolatos primindavo okupuot Baltijos ali problem, kartu spausdavo M.Gorbaiov, kad jo vyriausyb nesiimt represij prie Baltijos taut laisvs kovotojus. Lietuvi, latvi bei est radikalij politini kovotoj pagrindinis tikslas tvirtinti nepriklausomybs atkrimo idj savo tautiei smonje. Tam naudojo MolotovoRibentropo slaptj protokol skelbimo politik, kuri, Antano Terlecko teigimu, tapo galingu ginklu Baltijos ali isivaduojamajame judjime. Kadangi MolotovoRibentropo slaptieji protokolai akivaizdiai liudijo, jog Baltijos alys buvo okupuotos, tai buvo reikalaujama, kad SSRS vyriausyb pripaint slapt protokol tikrum ir tuo paiu Baltijos ali okupacijos fakt ir toliau engt esmin ingsn ivest okupacin kariuomen. Lietuvos laisvs lyga, kaip ir latvi bei est analogikos organizacijos, 1987 m. ijusios i pogrindio pradjo atvir politin kov. Jos naudojo taikius politins kovos bdus: mitingus, demonstracijas, spausdint od. Politini kovotoj organizuoti veiksmai palaipsniui vadavo tautieius nuo komunist valdios diegtos baims. Baim buvo uvaldiusi ir buvusius tremtinius. Jaunimas augo baims atmosferoje (). 1987 m. lapkriio 18 d. Rygoje vyko Latvijos Nepriklausomybs minjimas. moni susirinko negausiai, kadangi valdia udraud minti i latvi tautos vent. Po minjimo vyko spaudos konferencija, kurioje kalbjo i Lietuvos atvyks P.Cidzikas ir pareik, kad lietuviai, nepaisydami Maskvos valios, taip pat payms Nepriklausomybs dien vasario 16-j. Lietuvoje Vasario 16-oji buvo paymta kovingai. Vilniuje vyko demonstracijos, kurias ivaik milicija bei KGB. Tikintieji, susirink banyias vasario 16-j, minjo i dat, giedodami tautos himn, Kaune ij i Katedros tikintieji neiveng susidrim su milicija. 1988 m. Baltijos alyse atsirado nauja politin jga. Lietuvoje Persitvarkymo sjdis birelio 3 d., Estijoje ir Latvijoje, kiek anksiau Liaudies frontai. Skirtingai nuo politini kovotoj sieki atkurti nepriklausomyb, Sjdio ir Liaudies front politikai savo programas ra tik autonomijos reikalavim atnaujintoje Soviet Sjungoje. Tada ankstesnieji politiniai kovotojai su naujomis jgomis sudar radikalj isivaduojamojo judjimo sparn. Jie pradjo bendradarbiauti su Sjdio, Liaudies front atstovais, taiau ilaik savj politin strategij Nepriklausomybs atkrim. Radikalai vairiai vertino Sjd, aptarinjo jo teigiamas ir neigiamas puses. Sjdis sudar legali tautos isivaduojamojo judjimo form. Tai leido platiems tautos visuomens sluoksniams dalyvauti politiniame gyvenime, kas atitiko ir radikal siekius. Radikalai toliau reik savarankikai. Tkstantiniuose mitinguose ir demonstracijose drsino tautieius, populiarino Nepriklausomybs idj. Taip buvo spaudiamas Persitvarkymo sjdis, kad atsisakyt Maskvos dovanos autonomijos siekio, o pasisakyt u nepriklausomybs atkrim. Radikal spaudimas Sjdiui ir Liaudies frontams buvo svarbus ir btinas, kadangi 1988 m. rugpjio 23 d. Sjdio ir Front organizuotuose milinikuose 414
mitinguose daug buvo kalbama apie MolotovoRibentropo slaptj sandr, apie trmimus, bet oratoriai nepropagavo nepriklausomybs atkrimo. ia prasme 1988 m. rugpjio 23 d. mitingas Vingio parke politine prasme nebuvo ingsnis priek, palyginus su 1987 m. rugpjio 23 d. radikal mitingu prie A.Mickeviiaus paminklo, kurio dalyviai reikalavo likviduoti MolotovoRibentropo pakto padarinius ivesti okupacin kariuomen i Lietuvos ir kit Baltijos ali. Radikalams didiul nerim kl Sjdio ir Front vadov propaguojama idja apie atnaujintos Soviet Sjungos taut federacijos sukrim. Buvo mginama istumti radikalus i politinio gyvenimo. Ypa radikal pasipiktinim sukl 1989 m. vasario mnes vyks A.Klimaiio ir trij Europos parlamentar vizitas Baltijos alis. A.Klimaitis siek tikinti Europos parlamentarus bei Baltijos ali politinius lyderius reikalauti tik autonomijos. LLL, Lietuvos Helsinkio grup, Jaunoji Lietuva drauge su latvi ir est radikalais pasiruo sutikti A.Klimait. Vilniuje, Katedros aiktje, vyko radikal mitingas, kuriame dalyvavo 10 tkst. moni. Mitinge buvo pasmerkta A.Klimaiio siloma autonomijos idja ir pareikalauta beslygiko soviet kariuomens ivedimo. Mitinge pirm kart ikeltas plakatas Red army go home, vliau plaiai naudotas vairiuose radikal renginiuose ir per 1992 m. referendum dl kariuomens ivedimo. Europos parlamentarus ir A.Klimait radikalai su plakatais lydjo ir prie dabartini Seimo rm, ir prie Draugysts viebuio bei kitur. Panaiai Europos parlamentarus sutiko Latvijos ir Estijos radikalai. Tai lugd A.Klimaiio misij. Europos parlamentarai, veikiami radikal veiksm, pritar Baltijos taut laisvs siekiui. Latvijos ir Estijos frontai atmet A.Klimaiio pretenzijas atstovauti Latvijai ir Estijai Europos parlamente. Sjdio vadovyb nepritar A.Terlecko, V.Petkaus, N.Sadnaits pateiktam faktui, kad A.Klimaitis vykdo Maskvos duotus nurodymus. Lietuvos Sjdio vadovai pareigojo A.Klimait atstovauti Lietuvos persitvarkymo sjdiui Europos parlamente.
LIETUVOS AUKTJ MOKYKL MOKSLO DARBAI. ISTORIJA. XXXVI, 1997 M.
OKUPACIN KARIUOMEN PALIKO GALVOSKI

RAMINTA KANYT
Prie deimt met rugsjo pirmj i Lietuvos buvo iprayta sovietin kariuomen. Kaip tai pavyko padaryti bei koki padt turime iandien? Kaip ir kada Lietuvos laisvs lygos antiokupacins idjos tapo Lietuvos valstybine politika? tai atsakyti ir lengva, ir sunku. Sovietins kariuomens statusas Lietuvoje 1988 1989 m. buvo visuomenini-politini organizacij nuolatinio dmesio objektas. I esms isiskyr trys pozicijos: nuosekli antiokupacin (atstovaujama Lietuvos laisvs lygos, Lietuvos tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva, Lietuvos demok415
rat partijos, Lietuvos Helsinkio grups, Lietuvos krikioni demokrat partijos), nacionalini-respublikini interes gynimo (atstovaujama Lietuvos persitvarkymo sjdio) ir sovietins karins sistemos tobulinimo (atstovaujama Lietuvos komunist partijos). Nuo 1988 m. okupacins kariuomens ivedimo nuolat reikalaudavo Lietuvos laisvs lyga. i organizacija vieai kl reikalavim, kad pasitraukt okupacin kariuomen. Prie ios pozicijos prisijung Lietuvos Helsinkio grup ir susikrusios naujos politins organizacijos Lietuvos demokrat partija, Lietuvos krikioni demokrat partija ir S.Bukeviiaus vadovaujama LTJS Jaunoji Lietuva. J pozicija nuolat buvo grindiama reikalavimu likviduoti MolotovoRibentropo pakto padarinius: ivesti sovietinius karinius dalinius i 19391940 m. okupuot teritorij, atkurti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomas valstybes ir remiantis 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija, draudiania aukti okupacin kariuomen okupuot valstybi pilieius, nutraukti aukim kariuomen. enevos konvencijoje buvo numatyta, kad jei okupuojama alis ir nesiprieino, draudiama jos gyventojus mobilizuoti okupavusios valstybs karines formuotes. Lietuvos laisvs lyga 1989 m. balandio 12 d. pasil opozicinms Lietuvos politinms partijoms ir judjimams, tarp j ir Sjdiui, paskelbti bendr pareikim dl MolotovoRibentropo pakto padarini likvidavimo ir okupacins kariuomens ivedimo. Prisijung LTJS Jaunoji Lietuva, Lietuvos demokrat partija ir kitos organizacijos. Po to, kai 1989 m. birelio 1 d. atuoni iaulieiai grino karinius bilietus, atsisak nuo priimtos karins priesaikos, vis laipsni ir apdovanojim, remdamiesi tarptautins teiss normomis, 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencijos dl civili gyventoj apsaugos karo metu 51 str. (okupuojanti valstyb negali versti globojamus asmenis tarnauti jos ginkluotose arba pagalbinse pajgose), LTJS Jaunoji Lietuva ir Lietuvos laisvs lygos Akademinio jaunimo skyrius 1989 m. rugpjio 3 d. nusprend demonstratyviai lauyti tarybinius statymus ir pradti masin karini biliet grinimo akcij. Rugpjio 318 d. Vilniuje, Kaune, Marijampolje, Klaipdoje ir Alytuje karinius bilietus grino apie 300 jaunuoli. Akcij parmusi Lietuvos demokrat partija vertino j kaip tarptautins teiss poiriu teist atsisakym tarnauti okupacinje kariuomenje. Po 1989 m. gegus 18 d. LTSR Aukiausiosios tarybos deklaracijos apie Lietuvos valstybin suverenitet paskelbimo, sjdietikos organizacijos pradjo remtis dalimi Lietuvos laisvs lygos pozicijos 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija, pasirayta TSRS, suteikiania okupuotos valstybs pilieiams teis atsisakyti tarnauti sovietinje armijoje. Masikiausia akcija, reikalaujanti Soviet Sjungos kariuomens ivedimo, buvo Lietuvos laisvs lygos inicijuota 1989 m. Buvo renkami paraai po peticija su mintu reikalavimu. akcij sijungus Sjdiui buvo surinkta 1,65 mln. para ir teikti SSRS AT.
416
Tuo pat metu Lietuvos demokrat partija pareikalavo Lietuvos TSR Aukiausiosios tarybos priimti statym, kuriuo garantuoti, kad Lietuvos gyventojai prie savo vali nebt iveami u Respublikos rib ir okupacinje kariuomenje atsisakantys tarnauti jaunuoliai galt atidirbti Lietuvos civiliniuose objektuose. Po visuomenini-politini organizacij spaudimo ir 1989 m. lapkriio 15 d. Lietuvos demokrat partijai uregistravus referendum dl sovietins armijos kari dalyvavimo rinkimuose, LTSR Aukiausiosios tarybos 16-oji sesija prim nutarim, kuriuo nustatyta, kad sovietins armijos kariai, nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, rinkimuose nedalyvaus. Vidins diskusijos jau 1991 m. pradioje sulauk daugiau tarptautins paramos. Pirmiausia buvo pasiremta kit Baltijos valstybi ir B.Jelcino vyriausybs parama. 1991 m. sausio 13 d. Taline B.Jelcinas kartu su Baltijos valstybi vadovais pasira pareikim, kuriame ne tik pripaino viena kitos suverenitet, bet ir pasmerk ginkluotos prievartos veiksmus prie Baltijos valstybi savarankikum ir j taikius gyventojus. inoma, tai nekeit SSRS kariuomens statuso, bet daugiau ribojo jos veiksmus, kuriuos tarptautin bendruomen pirmiausia traktuodavo kaip mogaus teisi lauym. Buvo remiamasi ir Skandinavijos ali parama. Pavyzdiui, Norvegijos premjerui O.Syse po kovo 11-osios vertinus SSRS kariki veiksmus (pirmj bandym ugrobti Spaudos rmus) kaip nusikalstamus ir neapgalvotus, 1991 m. sausio 7 d. Norvegijos usienio reikal ministras SSRS pasiuntiniui ireik susirpinim dl kariuomens permetimo Pabaltij, sausio 13 d. Norvegijos premjeras laike M.Gorbaiovui pasmerk prievartos akcijas Lietuvoje, vasario 7 d. usienio reikal ministras Hr.Thorvaldas Stoltenbergas (Torvaldas Stoltenbergas) 47-ojoje mogaus teisi komisijos sesijoje enevoje teig, kad niekas negali pateisinti brutalios karins jgos pavartojimo prie beginklius mones. Pagaliau prie to prisidjo ir aikiai pateikta Lietuvos pozicija apie destabilizuojant sovietini karini pajg vaidmen: Grubus karinis sikiimas, politins sistemos suardymas jga bt tolygs Lietuvos okupacijai, su visomis i to iplaukianiomis vidinmis ir tarptautinmis pasekmmis. Po sausio vyki V.Landsbergis udarame AT posdyje dar tiksliau apibr karini struktr vaidmen Lietuvoje, jeigu bt paskelbta apie prezidentinio valdymo vedim Lietuvai negresia joks prezidentinis valdymas, tas valdymas yra karinis okupacinis. RUSAI NAMO LIETUVIAI NAMO Nors ir ilgai vyko procesas, kurio metu buvo derinama vairi Lietuvos valdios grandi santyki su sovietine armija politika, iki 1991 m. rudens buvo susitaikoma su tikrove okupacin kariuomen toliau liko Lietuvoje. Net atsisakius buvusios kariki lengvat ir socialinio aprpinimo sistemos, nevykdant karins prievols ir mobilizacini statym, teko susitaikyti ir su faktu, jog ir toliau tkstaniai Lietuvos jaunuoli tarnavo toje kariuomenje. Lietuvos pastangos pradti derybas
417
su Soviet Sjungos vyriausybe nebuvo skmingos, nes SSRS neketino atsisakyti aneksuotos Lietuvos. Po 1991 m. rugpjio puo prasidjus Lietuvos Respublikos tarptautinio pripainimo procesui, Lietuva pasisteng kuo greiiau suteikti sovietinei kariuomenei ivedamos kariuomens status. Soviet Sjungos gynybos ministerija jau rugsjo pradioje pareng projektus dokument, kuriais norta nustatyti SSRS ginkluotj pajg laikino buvimo respublikos teritorijoje status. Atrodo, kad karikiai Lietuvos dar nenorjo pripainti kaip lygiaverts partners ir projektus numatyta tik suderinti su Lietuva. Bet jau 1991 m. rugsjo 10 d. Maskvoje Baltijos vyriausybi atstovai susitiko su SSRS gynybos ministru J.aponikovu ir aptar kariuomens ivedimo terminus. Rusija ikl nauj slyg kariuomens ivedimo pradios Baltijos alyse galima tiktis tik po jos ivedimo i kit Ryt Europos valstybi, t.y. ne anksiau kaip 1994 m. Bet pirmoji isprsta problema tapo Lietuvos piliei tarnybos sovietinje kariuomenje klausimas. Po Baltijos respublik politini pastang SSRS prezidento 1991 m. rugsjo 19 d. sako pagrindu rugsjo 24 d. SSRS gynybos ministras paskelb sakym Dl piliei, paaukt Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijose ir tarnaujani tikrj karin tarnyb, paleidimo i TSRS ginkluotj pajg. V.Landsbergis ir SSRS gynybos ministras J.aponikovas sutar demobilizacij vykdyti per dvi savaites. 16 000 Lietuvos jaunuoli paleista namus spalio mn. Bet ir po ito SSRS gynybos ministerija dar i inercijos mgino Lietuv laikyti sjungins karins infrastruktros subjektu 1991 m. spalio 5 d. SSRS gynybos ministras pasil ne tik pasitarti dl kariuomens statuso, bet ir gynybos biudeto sudarymo princip, eilinio aukimo karin tarnyb ir dl kariki tarnybos tvarkos. PABALTIJIETIKI NESUTARIMAI 1991 m. ruden Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai primus sprendim reikalauti ivesti sovietin kariuomen iki met pabaigos, tai tapo pagrindin usienio politikos pozicija. Rengiantis santyki normalizavimui ir tarpvalstybinei sutariai, dauguma Soviet Sjungai ikelt klausim vienaip ar kitaip buvo susij tik su armijos problemomis. Iki konsultacij dl deryb objekto siekta gauti suformuluotus SSRS atsakymus: dl protokolo apie jgos nevartojim ir nesikiim vidaus reikalus pasiraymo; dl skubaus kariuomens ivedimo i Vilniaus; dl atsakomybs u bet kokius armijos ir kit, neteist ir nelegali jos likui, veiksmus Lietuvoje; dl ini apie Lietuvoje dislokuot ir po teritorij veiojam branduolin ir chemin ginkl; dl kariuomens skaiiaus Lietuvoje paskelbimo; atsakym kada priims skub sprendim dl armijos ivedimo ir kodl dabar neivea karins technikos i Lietuvos. 1991 m. spalio 5 d. Baltijos valstybi tarybos posdyje, koordinuojant usienio politik, buvo priimti svarbs dokumentai dl nedelsiamo SSRS kariuomens ivedimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kur buvo idstyti konkrets reikalavimai 418
Soviet Sjungai dl armijos ivedimo, karini struktr panaikinimo, ivedamos kariuomens socialini problem sprendimo. Bet, svarstant iuos dokumentus, ali nuomons skyrsi. Lietuvos delegacija, vadovaujama V.Landsbergio, laiksi nuostatos, kad sovietins kariuomens padtis Baltijos valstybse negali bti deryb objektas, jos buvimas nelegalus ir derybos tik legalizuot SSRS armijos buvim. Armijos ivedimas turi prasidti nedelsiant ir trukti ne ilgiau kaip iki met pabaigos. Latvijos atstov nuomone, sovietins armijos statuso klausimas gali bti deryb objektas ir btina nustatyti real ivedimo termin. A.Gorbunovas pasil dvejus metus, G.Vagnorius nustatyti visiko kariuomens ivedimo termin iki 1993 met. Est delegacija taip pat palaik latvi variant. Estijos ministras pirmininkas E.Savisaras su SSRS gynybos ministerija jau buvo sudars sutart iki lapkriio 3 d. nustatyti kariuomens ivedimo grafik, udrausti visus kariuomens judjimus be Estijos vyriausybs leidimo, visus karinius manevrus, pradti inventorizuoti kariuomens valdomus objektus. Nors V.Landsbergis papriekaitavo estams, kad jie rengiasi teisinti sovietins armijos status, vis dlto buvo sutarta laikytis suderint ivedimo princip: neleisti karini dalini papildymo aukiamaisiais, ivesti kariuomen i sostini (iki 1991 m. gruodio 1 d.), neleisti iformuoti karini dalini vietoje ir dertis dl socialini garantij karikiams, nesiejant to su ivedimo procesu, reikalauti panaikinti 1940 metais kurt Pabaltijo karin apygard ir jos struktras Baltijos valstybi teritorijose. DEMILITARIZUOTAS PASIENIS A LA 1920 METAI Lietuva siek ne tik sovietin kariuomen eliminuoti Lietuvoje, bet ir susilpninti jos karin buvim kaimyninse teritorijose. Nors, remdamasi vadinamojo vakuumo arba saugumo sistemos Europoje ibalansavimo problemos atsiradimu, Soviet Sjunga nedav oficialaus sutikimo ivesti kariuomen, problema, remiantis Baltijos valstybi nepriklausomybs pripainimu ir sovietini respublik suvereniteto deklaracijomis, buvo aptariama gana aktyviai. Lietuva 1991 m. spalio 24 d. derybose su Baltarusija aptar karinio saugumo linijos vedim, apytikriai atitinkanios 1920 met Lietuvos ir SSRS sutart, vakarus nuo kurios negali bti dislokuojami jokie SSRS ginkluotj pajg daliniai. Siekta, kad i Lietuvos ivedamos divizijos nebt dislokuodamos alia Lietuvos sienos. Tuo metu gauti S.ukeviiaus utikrinimai, kad Baltarusija sieks visiko SSSR kariuomens ivedimo i savo teritorijos. Ji galt suformuluoti reikalavim taip, kad pirmiausia kariuomen bt ivedama i alia Lietuvos sienos esani dislokacijos viet. Baltarusijai pasiskelbus neutralia valstybe, tai atrod reali galimyb.
419
NUOSTOLIAI... IR ATLYGINIMAS Svarstyta ir galimyb isiderti nuostoli kompensavim ir gauti kompensacij ginklais u 1940 m. vykdyt Lietuvos kariuomens sunaikinim (buvo apskaiiuota, kad 1940 m. buvo nusavinta Lietuvos kariuomens ginkluots ir karinio turto u 735,2 mln. doleri). Tokios rekomendacijos gautos ir i Vengrijos usienio reikal ministerijos III Europos teritorinio departamento darbuotojo F.Kontra. Soviet Sjungai pareikalavus kompensacijos u paliktus karinius aerodromus ir nekilnojamj turt, o Vengrijai pateikus sskait u padaryt ekologin al, galiausiai Vengrija pasil priimti nulin variant, t.y. paliekam karini objekt vert prilyginti ekologinei alai. Bet pagal tarptautins teiss nuostatas Lietuvos Respublikos nuosavybs teiss nekilnojamj turt Lietuvos teritorijoje buvo neginijamos ir negaljo bti deryb ar susitarim objektas (ios nuostatos ir laiksi Lietuvos delegacija 1992 m. derybose su Rusija). Lietuva 1991 m. lapkriio 28 d. ileido statym, kuriuo nustat, kad SSRS kariuomens naudojami pastatai ir statiniai priklauso Lietuvos Respublikai. Tik vliau, jau svetimai kariuomenei palikus Lietuvos teritorij, buvo nustatyta, kad SSRS kariuomen paliko turto (panaudojamo Lietuvos kio ar jos kariuomens poreikiams) u 716 mln. doleri, o ekologin ala siek 1,78 mlrd. doleri. Padaryta didiul ala Lietuvos valstybei, jos pilieiams, gamtai, kiui ir kultrai buvo tiesiogin Soviet Sjungos okupacijos ir aneksijos pasekm, slygota okupacins kariuomens 50 met trukusio buvimo Lietuvos teritorijoje. Lietuvos usienio reikal ministras A.Saudargas pokalbyje su Italijos ambasadoriumi Lietuvai F.Temesta 1991 m. lapkriio 8 d. trumpai apibr Lietuvos pagrindin nuostat dl sovietins kariuomens: Lietuva jokiomis sutartimis nelegalizuos soviet kariuomens bazavimo Lietuvoje ir jos politika iuo klausimu lieka nepakitus: kuo greiiau ivesti okupacin kariuomen i Lietuvos teritorijos. Neapibrta jokiu juridiniu reglamentu soviet kariuomen yra didiausias Lietuvos politins tampos altinis. Lietuvos nacionalinio saugumo politika dar tik formavosi, bet pagrindiniu nacionalinio saugumo utikrinimo principu laikytas lemiamo politins situacijos destabilizavimo idinio paalinimas ivesti svetim kariuomen. Bet derybos su Soviet Sjunga taip ir neprasidjo SSRS kaip tarptautini santyki subjektas nustojo egzistuoti 1991 m. gruodio 24 d., o Rusija pasiskelb SSRS teisi ir pareig tsja. Svetimos kariuomens ivedimo i Lietuvos teritorijos problema i esms buvo isprsta 19921993 m. Bet iliko okupacins kariuomens padarytos alos atlyginimo problema, kurios sprendimas tiesiogiai priklauso ir nuo suinteresuot ali poirio tarptautin teis, ir nuo skirting poiri ali istorij.
ATGIMIMAS: [SAVAITRATIS] 2003 M. RUGPJIO 29 D., NR. 30(761). KANYT R. OKUPACIN KARIUOMEN LIETUVOJE 19881991 M. STATUSAS IR TAKA. BAKALAURO DARBAS. VILNIUS, 2003, P. 2022, 2426, 3334.
420
PRIEDAI
PRIEDAI
SJDIS: LAISV PER NIEKYB
JURIJUS RADOVIIUS Spausdinamos suredaguotos itraukos i 1992 m. atskiru leidiniu ileistos Lietuvos laisvs lygos Tarybos nario (19891990 m.) Jurijaus Radoviiaus analitins studijos.
VADAS () Politikai naivs mons kartais susimsto: Pavelkime atgal. Kokia grai buvo ms Atgimimo pradia. Po Sjdio sparnu spaudme vieni kitiems rankas. Nebuvo neapykantos, pavydo. Lietuva kasdien kilo naujam gyvenimui. Visi kartu aukme: Lietuva! Lietuva! (D.irvinskas, Lietuvos aidas, 1991, rugpjio 10). Ar tikrai taip buvo? Kiti jau Sjdio pradioje mat tai, k Js sugebjote pastebti tik dabar: Daugeliui pastarieji mnesiai tapo tarpusavio ambicij kovos arena, pirmomis pakopomis karjer (E.Jansonas, Vakarins naujienos, 1998, lapkriio 23). () ia prasme odis niekyb ia nra keiksmaodis, bet skirtas paymti, jog ms politik siekiai skiriasi nuo j deklaruojam tiksl ir tai irykina j taikomos politins veiklos priemons, metodai, bdai. Tai vadinama cinizmu arba makiavelizmu. () Po Lietuvos persitvarkymo sjdio Steigiamojo seimo 1988-t met ruden i eilui autorius galutinai sitikino, kad Atgimimo vardu vyks ta pati tarybika nirtinga ir drauge baili tarpusavio kova dl valdios. Nedalyvavau tarybinse iurki lenktynse nei iki Sjdio, nei jam atsiradus. Neigiamas poiris Sjd ioje broiroje grindiamas daugybe fakt, citat, todl tai nra pramanos ar meitas.
1991 m. spalis
1. TARYBIN INTELIGENTIJA SOCIALINIS TSKP KRINYS
Tarybins inteligentijos krimas Taryb Sjungoje

1988 met birelio 3 d. susikrusios Lietuvos persitvarkymo sjdio iniciatyvins grups nariai buvo inteligentai. Ilgesnij ir aktyvesnij savo gyvenimo dal jie buvo praleid Lietuvos Taryb Socialistinje Respublikoje (LTSR). Sjd kr tarybiniai inteligentai, bet pai tarybin inteligentij sukr Komunist partija. Lietuvos TSR i partija tik pakartojo Rusijoje nusisekus socialin politin eksperiment naujo socialinio tarpsluoksnio sukrim savo politinms reikmms tenkinti. 421
Visos politins, socialins, moralins inteligentijos problemos Lietuvoje tik atkartojo priekarin padt Taryb Sjungoje. Kad ms neigiamas poiris lietuvi tarybin inteligentij ir jos kdik Sjd nebt laikomas aliku ar net meiikiku, trumpai prisiminkime inteligentijos likim Taryb Sjungoje. () 2. LIETUVOJE VYKO TAS PAT ()
Karjeros moralumo kriterijus

Laisvs bylai tinka ne bet koks poelgis ar gyvenimo bdas, o tik grietai pasverti ant doros svarstykli. Btent doros, ne vien politikos, kadangi ms tikslas i esms ne politinis, o moralinis laisv. Prasidjus Maskvoje 1991 met rugpjio 19-os dienos puo bandymui Lietuvos sjdio Seimo taryba paragino: Tskime savo darb, jei jis nra susijs su okupacijos tvirtinimu, diktatra ir represijomis prie Lietuvos mones, antraip stenkims keisti darb (Atsiaukimas Mieli ir brangs Lietuvos Respublikos pilieiai, 1991, rugpjio 19). Aukso odiai! (Tik ra juos tie, kurie prie tai patys vis dlto ne tik nekeit darbo, bet ir ragino usiiminti konstruktyvia veikla). Koks gi darbas visais iais poiriais nekenksmingas? Darbininkija yra tarsi nepakaltinama, tai darbininkik profesij svarstyti tiesiog nra prasms. Darbininkas negali protestuodamas ieiti i vienos statybos kit. Jis gali streikuoti, bet tam reikalingas i anksto susiklosts savitarpio supratimas bei susitelkimas, o tai yra nelengva. Be to, kaip jau minta, darbininkikos profesijos nepriklauso valdios sriiai, o inteligentikos yra takingos ir privilegijuotos, todl svarstyti reikia btent jas. Gal tik dvi inteligentikos profesijos bet kuriomis aplinkybmis yra savaime moraliai nepriekaitingos gydytojo ir dvasininko. Visi kiti privalo labai kruopiai numatyti savo elges. ia manomi du variantai. Pirmasis pasiekus tam tikro karjeros laipto panaudoti j nelauktam valdios demaskavimui, tiesos sakymui, atvirai kovai, nepaklusnumo demonstravimui. Tai bt tiesioginis socialinis pasiaukojimas ir karjeros nutraukimas visiems laikams. Bet jis turt labai didel dorovin ir psichologin reikm visuomenei, tapt tuo punktyriniu taku, kuriame buvo tam kartui perimta laisvos dvasios estafet. Gal ateityje atsirast ir kitas panaus saviudis, o po jo gal, pasikeitus aplinkybms, sukilt visas visuomens brys, o po to... is kelias prieinamas ne kiekvienam, ir negalima reikalauti ar spausti, kad kas nors taip elgtsi. Panaiai dl rezistencijos: Niekas neturi teiss kaltinti pavergto mogaus, kad jis aukodamas savo sveikat ir gyvyb nekovojo su okupantu jgos buvo nelygios, pasiprieinimas daug kam atrod beprasmikas (V.Girdzijauskas, Vilniaus sjdis, 1991, rugsjo 30-spalio 6, Nr. 10, p. 3). Nors kiekvienas galime suprasti, kad jeigu grsms gyvybei nra, bent kai k kita aukoti jau turtume. Kitas kelias prieinamas tikrai visiems, nors ir jis ne be tam tikros rizikos karjerai, bet tam ir kova, tam ir karjera, kad btent j panaudotum ir ja rizikuotum. Tai 422
PRIEDAI
tarnauti ne Tautai ar Reikalui, bet slapia padti persekiojamiems monms, paremti juos bent psichologikai. Js norjote gelbti gyv Lietuvos fond? Tad ir padkite lugdomiems monms, o ne skubkite patys apsiskelbti tokiu fondu ir kilti vis aukiau Lietuvos vardan. Ir dar sulugdytj sskaita, o neretai dar ir pasiaipydami i j. Ir iandien nebt reikalo veidmainiauti, girdi, visi mes kolaborantai. Ne visi! Laisvos dvasios mogus Viktoras Katilius pasakojo: O ir pats Valanius, ir tas vaiuodavo Kaun preferanso paloti su Muravjovo snumi. Ir tas pas j atvykdavo. Ir jie stikliuk igerdavo. O tokiu bdu jis igelbjs yra ne vien kunig. Atsims i j ir pataisos darbams apgyvendins kokiam vienuolyne arba nukeldins menkesns verts klebonij (Raytojas pokario metais: Dokument rinkinys, Vilnius: Vaga, 1991, p. 514). sidmkim dar: ne karjer padjo daryti, bet gelbjo. VISI dstytojas architektros istorikas Stasys Abramauskas pasakojo: Kai nebemaiau joki provaisi toliau gilintis savo specialybje, architektros istorijoje, stojau TSKP (...) Buvau ir KPI statybos fakulteto partins organizacijos sekretoriumi. Pavyko tuomet, naudojantis iuo postu, ir kai k geresnio, doro nuveikti. K gi tokio gal parengti daug diplomant lietuvi, paiam ileisti monografij, tapti mokslo daktaru, uimti auktas pareigas ir ten pltoti pogrindin darb? Ne, S.Abramauskas turi omenyje visai k kita jis slapia globojo tremtinius. Taip, toks jokiai paalinei akiai nematomas ir ausiai tuomet negirdimas mechanizmas veik. Pasiekdavo inia, kad reikia padti kokiam Sibiro vargeliui. inojau, pas k galima eiti, su kuo kalbti (Vakarins naujienos, 1989, lapkriio 24, Nr. 270271, p. 13). Poetas E.Mieelaitis buvo valdios numyltinis, gavs aukt socialin ir politin status. Nesmagu buvo klausytis jo tiesiog nepadori liaupsi L.Brenevui per pastarojo apdovanojimo ceremonij. Juk E.Mieelaitis negaljo neinoti, jog L.Brenevas ne pats ra savo atsiminim trilogij (u k ir buvo apdovanotas), ir nepaisydamas to, E.Mieelaitis kyriai pabr btent literatrinius to krinio privalumus. Gal tai buvo kaip tiktai drsi uuomina? Kas dabar tai patikrint ir i viso koki reikm toji uuomina gali ar galjo turti... Taiau Eduardas Mieelaitis utardavo buvusius tremtinius, o kartais ir persekiojamuosius. O vieno mogaus likimas yra svarbesnis u daugyb tui frazi. Vien todl nra reikalo iandien kapstytis E.Mieelaiio sinje, jei kas to nort, o reikia bti jam dkingiems. Bet kurioje i okupacijos besivaduojanioje alyje dviprasmikai besielgusiam veikjui uduodavo klausim: ar esi bent kam padjs, kas gali t paliudyti? () Leistina paklausti tuos Sjdio vadus taip, kaip E.Jansonas paklaus R.Ozol: Gal ivardinsit drsuolius besiprieinusius komunistus, idrsusius ginti kitaip mstanius? Gal tai buvote Js pats? (Atgimimas, 1990, sausio 1219, Nr. 2, p. 2). Praktikai visa inteligentija man, jog bet koks atviresnis neklusnumas arba juo labiau protestas tai yra audros klimas bari lktje. Girdi, tai buv neracionalu, tad kam nukentjusiais kvailiais rpintis, tik problem prisidirba sau ir 423
kitiems. Ar ne racionaliau palaukti geresni laik, o j belaukiant negaiti ir daryti karjer. Karjera toks dalykas, ji ir dabar naudinga, ir ateityje pravers. Tokie samprotavimai ir yra NIEKYB. Bet tai juk ir buvo bsim sjdinink gyvenimo kertinis akmuo. () 3. KARJERA TAI VALDIA
Inteligentas tai tarnautojas

() moni nuotaik, jausm ir mini kontrol, o dar labiau formavimas tai pats atsakingiausias totalitarins politikos baras. Todl jo, inoma, niekas nebt patikjs laisviems menininkams, o tik gerai patikrintiems, parengtiems saviems monms. Taip sukomplektuoti valstybs valdymo organai, institucijos (ministerijos, valstybiniai komitetai, inybos su visais j padaliniais) aprp bet koki mogaus veiklos srit, o ypa dvasin, psichologin, ideologin. () Todl i esms teisinga LKDP Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojo docento J.Rudziansko nuomon: Mes reikalaujame, kad komunistai atsistatydint i vadovaujani post (...). Komunistai neturt toliau dalyvauti politinje veikloje (...). Komunistai niekam negali vadovauti, jie gali tik bti kit sakym vykdytojai (Tiesa, 1991, liepos 18, Nr. 138). Formaliai irint, ia nra joks raginimas susidoroti, o tik kvietimas atstatyti teisyb. Tai siekis atverti keli gyvenime tiems, kuri sskaita vadovai ir daugelis specialist buvo ikil. Bet lus io pareikimo tonas tarsi orientuoja btent persekiojimus pagal diungli statym. Ir tai suprantama. is J.Rudziansko raginimas labai pavluotas. Jeigu tai bt buvusi oficiali rinkimin Sjdio programa (pavyzdiui, dekomunizacija, debolevizacija ir pan.), su kuria jis bt nugaljs rinkimuose, tai dabar autorius tikrai turt pagrind piktintis. Bet deinieji idrso tik po laiko skelbti savo tikruosius tikslus. ()
Valdantieji ir valdomieji
() Iorikai atrodantys kultringi, i tikrj tarybiniai inteligentai danai yra emos vidins kultros mons, turintys chamik poir kito mogaus orum. Vadovaudami meno, moksliniam kolektyvui jie turi tendencij paversti j aklu savo sumanym vykdytoju, nors toli grau ne visada turi tam moralin teis ir reikiam autoritet. Tam atsiranda natralus, nors ir bailus, uslptas pasiprieinimas. Taiau nuversti vadovo praktikai nemanoma. Juk jis yra taps vadovu ne dl koki nors ypating nuopeln, o tik dl to, kad j kadaise kakas pastebjo, parinko, rekomendavo, paskyr. Tik dabar jis pradeda rodinti, kad vadovauja pelnytai, ir turi tam rodinjimui visas reikiamas galimybes. Toki galimybi neturi kiti, todl nesiliauja pastangos j nuversti arba bent kiek galima kenkti jam. Taiau vadovas pamau kuria nuosav grupuot, kuri taip pat turi geresnes galimybes reiktis nei kitos. 424
PRIEDAI
Vyksta ilgamets grumtyns, kurioms eikvojamas kone visas gyvenimas. Tai yra grumtyns dl normalaus gyvenimo tarp suniekjusi moni. Drauge tai yra kova tarp valdani ir valdomj arba ignoruojamj, blokuojamj. Stasys Abramauskas: Ms visuomenje architektas yra paklusnus auktojo partinio administracinio eelono priedlis. Jis neturi joki galimybi samprotauti suvereniai (...). Jei jis apsukrus, miklus, prisitaikantis, greitai patenka elit, uima tam tikr lentyn, tampa nepajudinamu, nekritikuojamu. Vyksta tarpusavio kovos. Juk niekur pasaulyje nerasite, kad miesto vyriausieji architektai iose pareigose bt ilgiau kaip eerius metus. O pas mus? (Vakarins naujienos, 1989, lapkriio 24, Nr. 270271, p. 13). () Vieni klesti neivengiamai kit sskaita. Kokius gi jausmus turi sukelti laimingj nugaltoj ipuikimas? Arba snobizmas, vis laik itin klestintis VVU Filosofijos fakultete, utenka tik vilgterti buvus Filosofijos katedros darbuotoj, o dabar rektori R.Pavilion? Tarsi bt bajor luomas, paties Dievo paauktas valdyti nesusipratlius. Visi kiti nepriaug reikiamo lygio arba nevykliai, arba paprasiausiai nemoka dirbti. Toks nevyklis, neturdamas sugebjimo dirbti tikrai ir tiksliai, bevelydavo patriukmauti, o neigirstas moti ranka ir eiti kitur. Keletas toki perjim ir gyvenimas, pasirodo, prajs (R.Ozolas, Pasakojimai apie filosofus ir filosofij: Filosofijos istorija jaunuomenei, Vilnius: Vyturys, 1988, p. 129). Bsimas Sjdio ideologas ir Lietuvos Respublikos vicepremjeras aiposi i sulugdyt gyvenim? Kyla klausimas, kas gi btent pastato mog ant koj arba sulugdo, kodl vidutinybs vadovauja, o talentai kenia, kodl vieni talentai vadovauja ir kuria, diktuoja skonius, o kiti priversti vegetuoti arba emigruoti? T daro neformalios, ukulisins partins ir aliapartins sav vyr grupuots, grupins mafijos. Jos nevieai apsprendia leninin kadr politik kadr parinkim, parengim, iklim bei paskirstym vairias pareigas (paskyrimus). Tuo paiu utikrinamas ir mafijini reikal perimamumas, mafijos monopolis tam tikroje srityje. Sulauyti t monopol i vidaus nemanoma, jis gali tik savaime pasikeisti mirus keliems vadovams arba pasikeitus darb, veiklos pobdiui, taip pat dl brutali iorini prieasi revoliucijos, okupacijos, perversmo.
nirtingumo prieastis
() Taigi autoritarinio valdymo nori: technokratai dl to, kad siekia valdyti visuomen pagal savo mokslines koncepcijas, krybiniai darbuotojai kadangi toks j santykis su j meno kriniu, buv sodieiai todl kad ir j darbo pobdis individualus, o politikams, kaip sakoma, ir pats Dievas liep. Ir vis dlto jeigu iki 1988 met kas nors bt tars, kad visos tos tarybini karjerist grupuots taip nirtingai kaunasi btent dl Lietuvos, kad vieni j tai bsimieji patriotai ir tautos gelbtojai, o kiti niekingi okupacijos alininkai, tai bt palaikyta labai neskoningu poktu. 425
O ikilus valdi panai grumtyni dka jau galima parodyti ir taurum bei pamokslauti: Nebuvo, turbt ir nebus niekados, kad nesiginytume, nesibartume. Bet neinam dl to alis kaip mirtini prieai (...). Neturim pasidaryti prieai tarpusavy (V.Landsbergis, Lietuvos aidas, 1991, spalio 15, Nr. 207). Vien dl barni, dl odi inoma, neturim. Bet prie draugaujant reikia niekybi nedaryti. Ypa grau bt, jeigu ir ateiiai j neadt. ()
Brangina savo profesijas

() Beje, partija ir vyriausyb savo laiku auktai vertino bsimojo Lietuvos Prezidento profesinius nuopelnus. LTSR AT Prezidiumo saku V.Landsbergiui 1982 met spalio 15 d. u nuopelnus lietuvi tarybinei muzikologijai ir aktyv dalyvavim visuomeniniame gyvenime suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikjo garbs vardas. Pasira LTSR AT Prezidiumo Pirmininkas A.Barkauskas (1992 m. ileistame leidinyje klaidingai nurodytas A.Brazauskas; atsipraau vis J.R.) ir sekretorius S.Naujalis. Bsimas deinij vadas V.epaitis taip pat buvo paskatintas. 1987 met lapkriio 6 dienos LTSR AT Prezidiumo saku jam u nuopelnus lietuvi tarybinei literatrai ir aktyv dalyvavim visuomeniniame gyvenime suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultros veikjo garbs vardas, pasira R.Songaila, J.Gureckas (Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1982, spalio 20, Nr. 29, p. 156; 1987, lapkriio 10, Nr. 31, p. 747). VAOBT koncertmeister G.Landsbergien tapo LTSR nusipelniusi artist dar 1980 metais, raytojas J.Glinskis u nuopelnus tarybinei literatrai 1983 m. apdovanotas LTSR AT Prezidiumo garbs ratu. Mes ne prie karjeros darym. Mes prie vaikikai primityvi veidmainyst, kad savos chebros karjerist maitintoj liaupsina kaip nars pasiventl, o konkuruojanios kaip psichologins kompensacijos iekant nevykl. Mes prie lyki dvigub buhalterij, kai saviems leidiamos nevarios rankos, o i ne sav reikalaujama bti angelais. domu, kad vadovaudamiesi ta dviguba buhalterija jau padariusieji karjer idealistai susirpina dorovine sveikata t, kurie, atrodo, irgi siekia kako panaaus. ()
Disidentizmas
() Rezistentais galima vadinti pokario metais gyvenusius nelegaliai, pogrindyje arba lauko slygomis, nemaa j dalis tiesiogiai kovojo su ginklu rankose. Disidentai pastarj deimtmei legals arba pusiau legals politinio reimo demaskuotojai, daniausiai veik pabrtinai statymo ribose, danai persekiojami ir kalinami. Disidentuojantieji (partini propagandist sugalvota niekinanti etiket) platus velnesni, dorovini disident ratas, kuri demaskavim ir kovos mastas buvo politikai siauresnis ir kuriuos persekiodavo nekalindami. ()
426
PRIEDAI
Laisvs nepasieksi be laisvos gyvensenos, be nepriklausomos elgsenos demonstravimo, be atviro tiesos sakymo, be vieo prietaravimo, neklusnumo, nepritarimo, demaskavimo. Tas, kuris taip elgiasi, yra socialinis saviudis. Partija ir saugumas stengiasi j sulugdyti vis pirma btent socialiai ir per tai psichologikai: neleidia mokytis, gauti diplom ir specialyb, o gavus diplom dirbti pagal specialyb, o dirbant pagal specialyb atitinkamai kilti, atleidia j i darbo, nesuteikia gyvenamojo ploto arba, jeigu manoma, siekia istumti i uimamo, veria dirbti emos kvalifikacijos darbus, nepriima gerus darbus, veria blakytis, pjudo prie j kolegas, bando vairiai kompromituoti. Ypa drsius, pavojingus demaskuotojus, netgi nebtinai politinius, persekiodavo grietai, terorizavo, ilgus metus laik lageriuose, stengdamiesi juos nutildyti fizikai suardius j fizin sveikat, suluoinus, fizikai numarinus. Ai Rtai Vanagaitei, kuri suprato: Ms kartos geriausieji jau nuo maums atsisak dalyvauti gyvenime ir smoningai, nuosekliai naikino save (Atgimimas, 1990, kovo 714, Nr.10, p. 1). Juo keisiau skamba ten pat jos maldavimas: Imkite mus u rankos ir veskite Nepriklausomyb, Prunskiene, Ozolai ir Vilkai (Negi mus kakas turjo vesti u rankos, ypa tokie autoritetai kaip Ozolas ir Vilkas?! J.R.) () R.Ozolas vien krv suveria pasiaukojim, terorizm ir miesionizm, ir visa tai vadina disidentavimu. Bet aipytasi spaudoje ir kitaip. Girdi, disidentas tai profesinis nevyklis, dl savo profesins negalios supyks ant tarybins santvarkos ir ant viso pasaulio, mgins politinio skandalo dka atsidurti usienio korespondent dmesio centre, susikrauti politin kapital. Nieko nepasieks savo profesijoje, jis dabar bands kompensuotis antitarybikumo dirvoje. Visi tarybiniai mons kukliai gyvena ir tenkinasi tuo, k turi, o toks per daug ambicingas asmuo tik tuiai drumsia vanden. Kompromituoti disidentizm, tapatinant j su kriminaliniais nusikaltliais bei su buka miesionija tai yra tipikas saugumiei braias. Deja, kartais jie tikrai turjo prie ko prikibti. Bendra partijos ir saugumo linija disident atvilgiu buvo tokia paalinti juos i visuomeninio gyvenimo, o jei nenutyla i Lietuvos. Disidentai turjo suvokti, kad Lietuva ne jiems, ne j, kad jie atplaios, atskalnai, atstumtieji, ir tai yra ne laikinai, bet visiems laikams. Plaiausi propagandos srautai esant reikalui skleid it mint, kad ms tarpe esama idavik, atstumtj. Net ir neseniai Kosto Meidno provokacins Perspektyvos (leistos Druskininkuose 19891991 metais iki redaktoriaus mirties 1991 met pavasar) galjo grups buvusi draug vardu palinkti disidentams: nedinkits visi tie, kurie niekur nepritampate (Perspektyvos, 1989, Nr. 3). ()
427
4. KO REIKJO IVENGTI
Kova dl laisvs
Pirmiausia reikjo aikiai sutarti, dl ko kovosime. Daugeliui, inoma, atrodo, kad tikram lietuviui joki klausim ia negali kilti. Taiau, be valstybs nepriklausomybs, yra daug vidins politins struktros problem. Atrodyt, Tvyns Nepriklausomyb tarsi savaime turi paalinti bet koki neteisyb ir atstatyti pamint teisyb, kompensuoti bet koki nuoskaud, ir tas tikjimas turjo suvienyti mus visus. Argi Nepriklausomyb gali bti atsieta nuo Teisingumo? Emocikai atrodo, kad negali, o i tikrj tarp j, inoma, nra jokio ryio. Nepriklausoma valstyb gali bti ir neteisinga, ir nedemokratin. Itarti od demokratija dar nieko nereikia. Tokiais atvejais reikalinga plaiausia dokumentikai ufiksuota visos tautos sutartis, XVIIXVIII amiaus visuomenin sutartis. Joje turjo dalyvauti ir pareikti tam tikrus pasiadjimus bei savitarpio sipareigojimus visos aktyvesns visuomens grupuots, visi, kas turjo ir norjo k nors neti bendr reikal. Turjo bti suformuluoti bendri sipareigojimai ir savitarpio santyki principai, o dirbant prie j turjo bti pakviestos visos demokratins ir patriotins jgos, kad niekas nelikt u borto ir jam nekilt neger tarim. Sjdio vadov veikl matme kaip tik prieing. Sjdis i karto skelbsi vienintele tautai atstovaujania jga. Jis nevienijo, bet, panaudodamas XX amiaus pabaigoje gan pigiai atrodanius teatro efektus, emocikai imitavo vienyb. Nemaa visuomens jg, visai neprieik nepriklausomybei ir demokratijai, Sjdyje nedalyvavo, jo vadovai nesiek j pritraukti, bet arba siek jas pajungti, arba supaindino su vykusiais arba vykstaniais faktais. Vaidindamas tautos vienyb, Sjdis su niekuo nesiblokavo (be LKP) ir niekada nebuvo papilds savo vadovaujani institucij kit srovi atstovais. Jis kviet prisidti prie savs tik ta prasme, kad kiti vykdyt jo vadov programas ir dalyvaut Sjdio renginiuose. Sjdio programose yra daug teising odi. Taiau tik 1990 met balandio 22 d. priimtoje (antroje) Lietuvos sjdio programoje pripainta, kad visuomenin sutartis yra visuomens santaikos pagrindas (Lietuvos sjdio programa ir statai: Priimta Lietuvos sjdio suvaiavime 1990 m. balandio 22 d., Vilnius, 1990, p. 2). Tai buvo jau po laiko, nes prie tai Sjdis to pats nesilaik. Ir paios Sjdio programos buvo sudarytos nors ir kolektyviai, bet kabinetikai, ignoruojant vis nuomoni ir interes spektr. iuo atveju ne tiek svarbu, ar jos buvo teisingos paios savaime, svarbu, ar tikrai jos ireik visos visuomens nuomon. Ar tai buvo visuomenini nuomoni vidurkis, ar visos nuomons suplauk tas programas, nesvarbu, ar tos nuomons buvo vienodos, ar ne? Anaiptol. Sjdio programos buvo sukurtos Moksl akademijos kabinetuose, krybinse sjungose ir pan. Kas pareigojo tuos mones jas kurti, kodl jie tai apsim neinia. Tiksliau pasakius, ia viskas aiku. Sjdio programos buvo tipikas tarybins technokratijos produktas. Mes kompetentingesni u jus, nes esame specialistai. 428
PRIEDAI
Toks ms paaukimas. Ms teis (i kur ji atsirado koks skirtumas!) yra kurti jums programas, o js reikalas joms pritarti. Taigi jau paioje pradioje nebuvo kvestionuojama fundamentali totalitarizmo neteisyb santykiai tarp valdanij ir valdomj. Tipika tarybins inteligentijos veidmainyst. Kyla natralus klausimas, o dl ko gi vis dlto kovojam? Vien tik dl bet kokios valstybins nepriklausomybs, ar dl tam tikros, labai konkreios, demokratikos valstybs? inodami Niekybs kiek ms visuomenje, turjome i anksto pasiaikinti, kas ko siekia, kas ko nori arba nenori, kas k laiko savo teistu interesu. Tos problemos turjo bti galutinai aptartos paioje pradioje, kad vliau niekam ir niekuo netekt nusivilti, pasijausti apgautam, kad nekilt sunki nesusipratim, kad nepasigirst bals, kad mus apgavo, kad nesilaikom program ar susitarim, kad nepasigirst bals, kad tiktasi visai kako kito. Kad nekilt kaltinim politiniu sukiavimu, apgavyste, idavyste. Visas savitarpio pretenzijas bei problemas turjome palikti sovietinje santvarkoje, o nepriklausomyb pradti statyti visi ir darniai. Turjome susitarti: kadangi totalitarins sistemos jungas yra universalus, tai ir kurti privalome universali laisv visiems, kad niekas nepasijust skriaudiamas, jog ir neatrodyt, kad toliau vieni bus laisvi kit sskaita, kad Lietuva vieniems bus motina, o kitiems pamot. Kovos tikslas laisv. O laisv neatsiejama nuo teisingumo. Todl ir programose reikjo ne technokratines schemas kurti, bet pasirpinti teisingumo politinio, socialinio, ekonominio atstatymu, nesvarbu, kaip tai vadintsi, socializmu ar kapitalizmu. itai utikrint ne teatrik emocin visuomens vieningum, bet interes ir moralin vieningum, nes kiekvienas pajust, kad su juo skaitomasi, tariamasi, jis laikomas visateisiu Lietuvos subjektu. Dabar regime kak prieinga: V.Landsbergis pats ruoia dirv naujiems pilietiniams konfliktams, spdamas: Bet ne visk galsime taip isprsti, kad jau nebt nepatenkint ir nebt dl ko bartis (Lietuvos aidas, 1991, spalio 15, Nr. 207). Kodl gi jis to neadjo savo rinkimins kampanijos metu? N vienos problemos ar pretenzijos suformulavimo negalima buvo atidti ateiiai, kitaip tokios problemos, kurios turjo bti isisprendusios tarsi paios savaime, vliau vl ineria ir gali tiesiog paneigti kovos rezultatus. Tiesa, kokius btent rezultatus, ar laisv? O jeigu laisve niekas i vadov ir nesirpino? Vadinasi, toks ir buvs j tikslas apmulkinti, pasinaudoti politine situacija savo naudai, ir tiek, o ten kaip Dievas duos. Tai bt ne politikai, bet provincials neatsakingi politikieriai. Galbt nebuvo galima i karto visk ikloti, atsivelgiant stalinietikos valdios nir? Bet vidini savitarpio santyki sureguliavimas visais poiriais nepavojingas dalykas. Turint ger vali galima buvo tam rasti atitinkam form. Gal kam tiesiog pritrko paprasiausio koncepcinio aikumo, arba drsos, arba mokjimo dirbti su monmis, arba autoriteto sprendiant sudtingus klausimus? Tuomet nereikjo imtis darbo ne pagal savo jgas ir gadinti reikal. 429
Vis dlto labiausiai teisingas bt, matyt, is paaikinimas: geros valios stoka, papratimas veikti u nugaros, intrig bdu. Tarybini karjerist grupuots tyia ne visk aptar iki galo, tikdamos valdios pamimo momentu nualinti sjungininkus ir perimti monopolin valdi. Tuos j siekius galjome pagaliau perprasti ypa iki ir po Nepriklausomybs atstatymo, kam skirti sekantys skyriai.
Kovos priemons
Bet kurios veiklos priemons turi atitikti tiksl. Nederamos priemons ikraipo pat tiksl. Bet tai nereikia, kad tikslas pateisina priemones. () Jeigu laisv tai universalus reikinys, t.y. reikalinga visiems, tai ir kovos priemons gali bti tik masikos. Bet jos turjo bti ir organizuotos kaip visiems prieinamos, t.y. nesmurtins, palyginti paprastos, bet kartu ir ne vien simbolins, bet rimtos, veiksmingos. Tokios yra neparlamentins masins kovos priemons mitingai, demonstracijos, streikai. Be to, dalyvauti kiekvienoje akcijoje mons turi nuodugniai apsisprend, o ne emocij ar nuotaik skatinami, nes laisv mums svarbi ne tiek iorin, bet vis pirma vidin, o emocijos ar nuotaikos tai tiesiogin nelaisv, tik kart nuo savo pai kno, knik funkcij. Todl svarbesnis yra dalyvavimo akcijoje bdas, o ne ji pati. Btent dl vidins laisvs skatinimo ir turt bti organizuojamos masins akcijos, o ne dl to, kad j dka tikrai ieit okupacin kariuomen ar atsistatydint vyriausyb. I to, kaip vadovai organizuoja tas akcijas, matyti, ar dor tiksl jie siekia, ar yra atsakingi veikjai, ar jauia atsakomyb dl moni likim, ar jiems visa tai tra tik cinikas politikieriavimas. Bendri veiksmai manomi tik jeigu prie tai vieni visikai pasitiki kitais. Taigi dar prie tai turi bti sukurta atvirumo, tiesumo, padorumo, brolikumo, tarpusavio pagarbos terp. Tai visai netolygu sentimentaliai demagogijai, aar ispaudimui, nirio kurstymui, aizd aitrinimui, teatriniams efektams. Vienyb turi bti ne emocionali, bet vien tik morali. Moralin vienyb atsiranda tik grietai laikantis morals norm, t.y. vis pirma kalbant vien tik ties ir elgiantis vien tik teisingai. Taigi, visikai netaikant to, kas vadinama politika, politikavimu, t.y. klaidinani nutyljim, Ezopo kalbos, uuolank, dviprasmi nek ir panaiai. Tiesa stipriausias ginklas ir geriausia gudryb. To reikia dl to, kad dl iorins laisvs (valstybs nepriklausomybs bei demokratijos) gali kovoti tik viduje jau laisvi mons. Kitokie mons kovoja ne dl laisvs. Santykiai tarp kovotoj u laisv privalo bti tiesiog persunkti dora. I esms, jeigu dar vis privalo, o i tikrj nra taip persunkti, vadinasi, dar laisvo mogaus neturime, o vyksta kakokia vaidyba, kakoks doros ikraipymas. Dor kaip visuomenini santyki realizavimo bd atskleid Imanuelis Kantas: Grynieji praktiniai dsniai, kuri tiksl protas pateikia visikai a priori ir 430
PRIEDAI
kurie ne empirikai slygoti, bet prisakomi absoliuiai, bt grynojo proto produktas. Tokie yra m o r a l s dsniai; taigi tik jie susij su grynojo proto praktiniu taikymu, ir leidia [nustatyti] kanon (Immanuel Kant, Grynojo proto kritika /i vokiei kalbos ivert Romanas Plekaitis/, Vilnius: Mintis, 1996, p. 548). Koks tas kanonas yra inoma. Tai Dievo sakymai, Kristaus mokymas. Be j, dar ir to paties I.Kanto vadinamieji proto imperatyvai: Elkis tik pagal toki maksim, kuria vadovaudamasis tu kartu galtum norti, kad ji tapt visuotiniu dsniu, elkis taip, kad nei savo asmenyje, nei kieno nors kito asmenyje niekada mogaus nepanaudotum vien kaip priemons, o visada kaip tiksl (I.Kantas, Dorovs metafizikos pagrindai /ivert K.Rickeviit/, Vilnius: Mintis, 1980, P. 52, 60). Taiau kova dl laisvs tai vis dlto neivengiamai politinis veiksmas, nes ji sikia valdios veikimo erdv, bando j pakeisti. Todl ivaduojamasis judjimas yra politinis subjektas ir viduje turi organizuotis politiniu bdu (jis negali elgtis kaip religin sekta ar nauja banyia). Kaip moralinius kanonus realizuoti politiniame sjdyje? Angl politin praktika dar XVII amiuje be joki moralizavim pagrind moral atitinkanius ir jau vien dl to pragmatikai labai efektyvius demokratiko politinio veikimo principus. Tai ir laisvamanybs toleravimas, ir politini bei pilietini teisi samprata, ir valdi perskyrimas, ir kiti principai. Visa tai XVIII amiuje atsikartojo Amerikoje ir Pranczijoje. Bene pat svarbiausi princip 1647 met spalio 29 dienos susirinkime primin O.Kromvelio armijos kapitonas Odli: Tai, kas svarbu visiems, vis turi bti ir svarstoma. I to seka ir pulkininko Reinsboro pareikimas: Kiekvienas mogus turt vis pirma sutikti paklusti vyriausybei, ir a manau, kad net ir pats neturtingiausias mogus Anglijoje neprivalo paklusti tokiai vyriausybei, sudarant kuri jis nedalyvavo. i taisykl taikytina visuotinai. Atsakingi Lietuvos politikai t taisykl inojo. 1918 met lapkriio 14 d. Valstybs Tarybos posdyje J.Vileiis kalbjo: Neturime nei tautini maum atstov: gud, yd, lenk ir kit, todl sunku jau iuo metu kalbti, kad visas kratas remia valdi. Tai paramai gyti reikia susisiekti su visuomene, reikia surasti vis jos sluoksni, viso krato pritarim. Tiktai tada valdia bus tvirta, kada ji gaus viso krato pritarim. Prie dabartins Tarybos sudties aiku, kad tos paramos daug trksta (A.Kuys, Lietuvos inios, 1991, spalio 30 lapkriio 4, Nr. 42, p. 2). O Sjdio pilietybs statymo projekt i pradi reng trys mons V.Landsbergis, R.Ozolas, V.Radvilas, vliau prisidjo kiti vadovybs nariai. Pilietybs problema yra ir kitataui problema, taiau j, kiek inome, niekas nekviet dalyvauti. Tuo bdu daugeliui kitataui, kurie i pradi nebuvo prieikai nusiteik Lietuvos atvilgiu, buvo duota suprasti, kad jie yra ia antrariai, o ateityje galbt bus ir priverstinai deportuoti. statymo turinys ia visai nesvarbu. Tai yra aikus karo paskelbimas, pilietinio tarpnacionalinio konflikto pradia, kartojame, ne statymo turinys, bet jo rengimo bdas. 431
Perasi mintis, kad btent konflikto ir siekta. odiais skelbiama itikimyb mogaus teisms, o darbais dal Lietuvos gyventoj, galjusi bti gerais lietuvi kaimynais, bandoma istumti, nepaisant net kruvino konflikto galimybs. Bet jeigu kas savo tikslus slp, jie vis tiek atsiskleidia per jo veikimo bd. Kai V.Landsbergis su R.Ozolu dar nra valdia, j nuomon apie pilietyb dar niekam neprivaloma. Bet tai jie tampa pareignais ir j privati nuomon jau statymas kitiems. K be paniekos, neapykantos dl paeminimo ir be atkaklaus pasiprieinimo gali sukelti toks politikavimo bdas? O deportuoti ar pergimdyti nepaklusniuosius ms dienomis ne taip jau lengva. () 5. NIEKYBS TSA SJDIS
Iki Sjdio
Visuomenei pradjus nerimauti, kad spartinti raid lyg ir nesiseka, o visa pertvarka trypioja vietoje, TSKP CK 1987 met sausio mnes sureng plenum. Prie tai j ilgai atidliojo. Juk jis buvo skirtas kadr politikai, o tai jau yra pagrindinis stalininio totalitarizmo nervas. Bet 1987 metais iaikjo, kad n to, taip svarbaus, plenumo nutarimai nra vykdomi. iuo metu sunku pasakyti, kokiuose sluoksniuose, bet m rykti nuomon, kad visuomen privalanti padti M.Gorbaiovui, ir padti btent keiiant kadrus. O norint t padaryti, reikia pagaliau pradti nukreipti kritik konkreias personalijas, o ne iaip sistem. Pirm kart TSRS istorijoje pradjo megztis klasikos demokratins minties uuomazgos kad visuomen turinti pati dalyvauti komplektuojant valstybs institucijas. Btent dl tos prieasties 1987-ieji metai laikytini naujo laikotarpio pradia. Kovoti prie stagnatorius visuomen galjo tik jai prieinamomis priemonmis kolektyviniais skundais ar ratais, para rinkimais, rezoliucijomis, o tam reikalingi susirinkimai, gal net mitingai. Masins komunikacijos priemons privalo apie tai iaip ar taip praneinti, nes juk vieumas paskelbtas dar net 1985-ais metais. 1987 met vasar Maskvoje vyko konferencija Visuomens iniciatyvos persitvarkymo procese. Viena i jos pagrindini dalyvi, o gal ir iniciatori, buvo Tarybins sociolog asociacijos (TSA) prezident akademik T.Zaslavskaja. Rm ir kiti paangs asociacijos prezidiumo nariai. Konferencijos metu 52-j grupi atstovai i 16 miest pirm kart pasiskelb Visuomens iniciatyv judjimu. m dygti neformalios savaveiksms organizacijos. Naudotasi 1986 met gegus mnes patvirtintais Mgj susivienijim nuostatais. 1987 met rugpjio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickeviiaus paminklo, vyko pirmasis disident organizuotas mitingas. J organizavo Antanas Terleckas, Nijol Sadnait, Petras Cidzikas ir Vytautas Boguis, dalyvavo kiti buv politiniai kaliniai, disidentai ir visuomen. Mitingas buvo skirtas MolotovoRibentropo pakto metinms. Btent iuo vykiu prasideda Lietuvos Atgimimas ir jos engimas Nepriklausomybs atkrim. () 432
PRIEDAI
1988 met sausio mnes lietuvi disident grup para Kreipimsi lietuvi taut ir visas pasaulio tautas Lietuvos Nepriklausomybs paskelbimo 70-meio proga. Jie ragino vieai paminti t dat. Ar tik ne tuo susirpinusi tarybin vadovyb atsiunt Vilni TSKP CK Politbiuro nar, TSRS AT Prezidiumo Pirminink A.Gromyko neva tarybini organ bei partinio kio aktyvo pasitarim, vykus vasario 5 dien. Vasario 8 dien pasirod smerkiantis ELTOS praneimas. Po to prasidjo valdikos akcijos, smerkianios JAV Prezidento R.Reigano raginim paminti Lietuvos nepriklausomyb. Didelis valdikas mitingas buvo sukviestas vasario 15 d. Gedimino aiktje Vilniuje, o vasario 16 d. kai kuriose gatvse patruliavo atveti draugovininkai. () Visuomeninis judjimas turi turti organizacin struktr. Visi legals neformals susivienijimai, tarp j ir Lietuvos, buvo nepolitiniai ir nedideli. O Lietuvoje jau mintomis aplinkybmis i pogrindio ijusi Lietuvos laisvs lyga ne vien tik buvo valdios demagogikai ir ariai puolama, kas atbaidydavo nuo jos miesionis bei karjeristus, bet ir pati neturjo politiniam sjdiui tinkanios programos. Vien tik protestuoti ir reikalauti ir tuos protestus rayti program dar nepakanka. Reikia dar silyti tautai politins kovos strategij ir taktik, konstruktyvias programas ekonomikos, nacionaliniu klausimu. Kitaip tauta nelabai turi apie k konsoliduotis. T vakuum alies mastu gerai mat valgesni mintosios TSRS TSA nariai, partiniai bei saugumo strategai. Jie atvirai sil, kad partija upildyt j savo monmis. Btent toki intencij turjo politologo, moksl daktaro B.Kuravili rainiai. Savaveiksms politins grupuots turjo pagelbti reformatoriams tiek nualinant stagnatorius, tiek ir izoliuoti ekstremistus (paprastai dar tik spjamus, numanomus, matyt, saugumui nurodius). Kaip tokiomis aplinkybmis privaljo pasielgti ms inteligentija? inoma, ji turjo pasinaudoti partijos leidiamu ansu organizuotis. Bet po to ji privaljo vienokia ar kitokia forma btinai susitarti su senesniais opozicionieriais, rezistentais, disidentais ir disidentuojaniais. Esant norui, tam buvo galima rasti vairi form. Abudu judjimai galjo kompensuoti vienas kito trkumus. Galjo isirutuliuoti klasikas platus demokratinis vieningas nekomunistinis (nebtinai antikomunistinis) blokas, kur kiekvienas turt savo vaidmen ir kurio vadovaujaniu organu bt kooptavimo bdu sudaroma vairi organizacij atstov taryba. Dl tokio sudarymo bdo taryba turt labai didel autoritet ir bt ymiai sumaintos paskatos intriguoti dl valdios ar takos. Bt susitarta dl grieto bet koki gin sureguliavimo mechanizmo, jis bt padjs irykinti kelianius destrukcij saugumo provokatorius. Svarbiausia, nebt buv pagrindo daugybei tarim, nesusipratim, vandens drumstimui, veikimui u nugaros, paeminimams. Darnaus bendradarbiavimo procedrin mechanizm reikjo tbt sukurti, juk jis privaljo tapti kartu ir bsimos nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo modeliu. Btent dl tokios vienybs, dl kolegikumo ir brolybs kiekvienas turjo aukotis, eidamas kad ir kaljim, bet nesitraukti nuo draug. 433
Bet realyb buvo labiau panai lyki iurki lenktyni tsin kovojant dl valdios dabar jau bsimojoje nepriklausomoje Lietuvoje.
Iniciatyvin grup
1988 met balandio mnes susikr pirmasis Taryb Sjungoje Estijos liaudies frontas (ELF). Gegus 25 d. K.Prunskiens ir kit ekonomist pakviestas ELF atstovas LTSR MA Prezidiumo salje pasakojo apie netiktinus ELF laimjimus. Birelio 1 d. per rengin toje paioje salje visus pakviet dalyvauti steigiant Liaudies front birelio 3 dien. Toks vieumas ir legalumas vis dlto savaime kl tarim. Kas tai galjo dar bti, jei ne valdios provokacija? Birelio 2 d. per visuomens susirinkim Mokslinink rmuose Verkiuose (pirmininkaujant J.Minkeviiui, dalyvaujant R.Ozolui ir kitiems) buvo nutarta kit dien per pana susirinkim LTSR MA Prezidiumo salje steigti nauj organizacij arba judjim. Po susirinkimo ilgiau pasilik R.Ozolas, A.Medalinskas, A.Skuas ir kiti suderino veiksm plan. Kaip banaliai tai beskambt, jie formavo nepriklausomos Lietuvos valdi. Birelio 3 d. susirinkimas buvo skirtas kiskaitai. Pirmininkavo akademikas E.Vilkas () I karto po pirmojo oficialiaus praneimo urnalist disident A.Auktikalnien neleido rutuliotis numatytam svarstymui, pareikalaudama kurti naujj visuomenin judjim ir tuo paiu, kad Valstybs saugumo komitetas (KGB) atsiskaityt dl savo etatins struktros, atlyginim ir pan. () Valdiki ir nevaldiki oratoriai kaitaliojosi. () Pagaliau A.Medalinskas rytingai pasil pakeisti susirinkimo eig ir pradti skelbti kandidatras naujo judjimo iniciatyvin grup. () Z.Vaivila sil kandidatras. Buvo irkiamos i anksto suderintos pavards (ia nra nieko smerktino), bet, matyt, kai kurios siterp ir nenumatytos. () Po tam tikro imo buvo atmesta N.Sadnaits kandidatra. Po to balsavo, dauguma matsi i akies. A.Auktikalnien nebuvo irinkta. () Atrodo, kad dauguma pavardi Lietuvos persitvarkymo sjdio iniciatyvin grup buvo trauktos, kad savimi pridengt tuos, kurie sugeba dirbti tam tikr politins opozicijos darb, turjo amortizuoti galim valdios smg jiems. Toks spjamas skydas tai aktoriai, humanitarai, urnalistai: V.Bubnys, V.Daunoras, A.ekuolis, A.epaitis, S.Geda, J.Juzelinas, V.Landsbergis, M.Lukien, A.Maldonis, J.Marcinkeviius, A.Nasvytis, V.Petkeviius, A.ebrinas ir kiti. Skydas gan solidus. [iandien neabejoju, kad pagrindin politin darb Sjdio rmuose tegaljo vykdyti politikai labiausiai patyrs raytojas Vytautas Petkeviius. J.R.] Galima buvo rimtai neirti nebrand tarybin jaunim, kuriam visa tai tebuvo daug adantis nuotykis A.Juozait, A.Kaupd, Z.Vaivil. Taiau kas gi vis dlto turjo dirbti ir rizikuoti? Tur sugebjim rimtai dirbti atrod nebent kai kurie mokslininkai J.Bulavas, A.Buraas, B.Genzelis, K.Prunskien, R.Rajeckas. Betgi kok btent darb jie bt galj dirbti? Tarkim, persitvarkymas tra priedanga. Kuris i j turi tiek politi434
PRIEDAI
ns patirties ir prieinimosi gdi, kad sugebt burti politin opozicij, ateityje peraugsiani viening nekomunistin blok? Toki visoje iniciatyvinje grupje aikiai nebuvo, o paius rimiausius galima buvo tarti vykdant partin uduot. Juolab kad renginys vyko MA patalpoje, tikriausiai suderinus su MA prezidentu J.Pola, o is, be abejo, nebt to leids be CK sutikimo. Iniciatyvinje grupje nebuvo ne tiktai n vieno disidento ar disidentuojanio, bet ir apskritai n vieno, k nors kada nors asmenikai paaukojusio. Juk nelaikysime tokiais V.epaiio, A.Nasvyio ar V.Daunoro. To maa, iame susirinkime R.Ozolas ikilmingai padkojo seniems kovotojams ir priadjo, kad dabar j yg ts kiti, o birelio 14 d. A.ekuolis paskelb, kad Sjdis turi apsivalyti nuo ekstremist. Jo odius lydjo audringi plojimai. Ekstremizmas, nacionalizmas, tai, inoma, negerai. Bet tuo metu jis tikrai dar nesireik. tai toks poiris disidentizm tai ir buvo pati pirmoji didioji Sjdio iniciatyvins grups ir Sjdio vadovybs NIEKYB. domu pastebti, kad tie 3-4 disidentai, kurie vliau, Sjdio veikj kalbti, spaudoje kreipsi savo bendraygius, ragindami juos nepretenduoti dalyvavim politiniame vadovavime, kitaip tariant, atsisakyti savarankikos politins veiklos, patys vliau buvo Sjdio paremti per rinkimus Aukiausij Taryb ir dabar yra valdioje. Tai AT deputatas G.Iemantas (Sjdio inios, 1989, Nr. 81, p. 1), Valstybs laikraio Lietuvos aidas politinio skyriaus vedjas V.Ardinas (Kol Lietuva nelaisva, neturi nuopeln niekas, tik tie, kas uvo, Sjdio inios, 1990, Nr. 90, p. 1), AT deputatas L.Simutis. Tuo tarpu toks tikrai ne ekstremistikas, asmenikai patrauklus ir sukalbamas mogus, vienas i Demokrat partijos steigj Povilas Peelinas, turjs daugiau u kai kuriuos veikjus teisi dalyvauti parlamento veikloje, patyr Sjdyje vairi nesuprantam kliudym. Be to, paskiriant kandidatras rinkiminse apygardose j suprieino su G.Vagnoriumi. Povilas Peelinas mir netrukus prie rinkimus, ir viena i prieasi, sutrumpinusi jam gyvenim, buvo Sjdyje patirtos niekybs. Jos tam tikru bdu atliepia kalinimo vietoje igirst saugumieio paad jam: Nebsi tu, sugrs Lietuv, didvyris. Tuo mes tikrai pasirpinsime (D.Peelinien, Vasario 16, 1990, Nr. 1, p. 4). Ta paia proga tai dar vienas pavyzdys to, kaip kai kurie ms inteligentai orientuojasi politikoje ir moralje. Kazys Saja iuo metu yra i esms deinysis, t.y. turt bti Povilo Peelino bendramintis. O pastarajam dar gyvam esant jis apkaltino j neva apmeius Petr Vaitiekn, kur deinieji laiko vos ne raudonuoju arba net saugumieiu. O juk P.Vaitiekno atkaklumas, LDP viduje ginant demokratij nuo politkalinio Povilo Peelino ir vis delsiant ieiti i partijos, buvo tikrai toli grau nesuprantamas. Sjdiui susikrus, su tam tikra iniciatyvins grups dalimi susitiko, j aplanks, pats LTSR VSK pirmininkas E.Eismuntas. Jis spjo, kad jie nesidt prie eks435
tremist. Nors visos aplinkybs rod, kad jokios realios grsms nra, jie, kiek galima sprsti i spaudos, neidrso pasiprieinti antaui ir spaudimui (kad ir tokiam parodomajam, blefiniam), neustojo vienas kito. Reikjo parodyti, kad diktato ir bauginimo metodai nuo iol nebeveiksmingi, nutraukti pokalb. Taiau kiekvienas prarijo tai, kas jam priklaus. Tapo aiku: tai tie patys tarybiniai prisitaikliai. Nieko naujo jie pasilyti negaljo, net ir kr tok Sjd.
Ne politikai, bet intrigantai

Ar leistina visus Sjdio vadovus urmu ivadinti intrigantais? Iimi, inoma, yra. Betgi kas yra tarybinis inteligentas tarnautojas, jeigu visas jo gyvenimas yra viena didel intriga, susidedanti i kasdienik ma? Kad ir kokie profanai politikos srityje jie bebt, jie yra visikai neprilygstami meistrai intrigos ir veidmainysts srityje. Visas j gyvenimas tai kova dl vietos po saule lugdant arba aplenkiant sudelsusius konkurentus. () Tikrai imintingas vyras visuomet elgsis kiek tik galima dviprasmikiau, taip, kad bt sunkiau suinoti jo tikras pairas. O jeigu jau kam nors rytasi, tai tik be menkiausios rizikos. 1987 metais vieno para rinkimo vajaus metu V.Landsbergis tol atsisakinjo pasirayti po lapu, kol jam atne original, ant kurio jis ir padjo savo para. inoma, jis buvo teisus. tai kokie gdiai lm i moni karjeros skm, ir juos jie atsine su savimi Sjd. Literatros kritikas V.Kubilius sitikins, kad varios asmenybs galjo ateiti tik i kultros sferos (Atgimimas, 1990, vasario 2128, Nr. 8, p. 13). Na nejaugi, taip jau btent i kultros arba mokslo srities, ir netgi vien tik? () Anaiptol neteigiame, jog tarybiniai tarnautojai yra vien tik prisitaikliai. Daryti niekybes tai nra toks jau susitaikymas su aplinkybmis. () Keiiantis valdiai atsiranda galimyb gal net keleriems metams i karto ar pamau ugrobti kultros arba mokslo staig, masins komunikacijos priemon, o su laiku gal net vis koki nors sistem. Ikyla didi ir garbinga ilgamet uduotis saugoti grob, galutinai sulugdyti kiek manoma daugiau trukdiusi konkurent. Reikia pamau pakeisti savo monmis didesn specialist dal, o technini atlikj etatus priiminti, tarkim, pastam vaikus. Visa tai daryti ne mai, bet i lto, step by step. Prieai vis tiek bejgiai, CK ar Maskva nusigr nuo j, tad jiems belieka tik laukti savo galo. () O jeigu kakas Maskvoje nutar pakeisti vis respublikos valdi? Ir dar signalizuoja, kad nenort ito daryti savo rankomis!? Tokio momento praleisti jokiu bdu negalima! Reikia patalkinti Maskvai, sukurti Persitvarkymo sjd stagnatoriams alinti nuo valdios. Kas pirmas suinos apie Maskvoje sumanyt revoliucij, tas pirmas ir sukurs Sjd, o kas pirmas j sukurs tas beveik utikrintai nuvers valdi ir uims jos viet. Estijoje tenykt partin valdia buvo be jokio konflikto ir triukmo pakeista 436
PRIEDAI
jau 1988 met birelyje, prajus vos porai mnesi nuo Liaudies fronto susikrimo. Susidaro spdis, kad jos Estijoje niekas ypatingai ir nevert, o politin padtis po to tapo enkliai palankesn Frontui. Kokie iuo metu bebt santykiai tarp buvusios iniciatyvins grups nari, jie labai nemgsta pasakoti, kaip atsirado pati Sjdio idja, kas j pasil pirmasis, kas konkreiai buvo organizatoriai. Kiekvienas j tik labai miglotai aikina, kad jis pats nedalyvavs, o suinojs tik j irinkus grup. Galima tik spti, kad visikos konspiracijos ir iniciatyvos isaugoti nepavyko, ir iniciatyvin grup teko priimti ir vien kit nesav asmen, todl grupuoi petyns ateityje buvo uprogramuotos.
Sjdinink niekybs
Vis niekybi surayti, inoma, nemanoma. Todl, be jau mint, glaustai paminkime dar tik kai kurias. Reikia turti omenyje, kad partija pati dar niekybes, kaip pratusi. Bet partija neskelb Atgimimo, o Sjdio vadovai skelb, todl btent jie mus taip domina. 1. Netrukus po Sjdio atsiradimo 1988 met birelio 11 d. Literatroje ir mene pasirod Raytoj sjungos partijos organizacijos sekretoriaus Romo Gudaiio straipsnis Mes i paaut dain krato. Jame demaskuotas pokarinis NKVD ir vadinamj liaudies gynj teroras kaime, priverstin kolektyvizacija, trmimai. Tai buvo bene pirmasis tokio pobdio straipsnis ia tema tiesus ir doras. Jis dav pradi visai panaios publicistikos jrai. is straipsnis sukl ir visikai pagrst karo ir darbo veteran neapykant. Tik aklas galjo nepajausti, kad po tokio straipsnio Lietuvoje turi kakas pasikeisti. Dar labiau R.Gudaiio straipsnio turin irykino V.Petkeviius (Pasiutusi milt pasiutus ir ko, Literatra ir menas, 1988, liepos 2). Vliau R.Gudaitis buvo komisijos LKP veiklai vertinti pirmininkas ir susilauk i deinij politik daug demagogik kaltinim u tai, kad neva kak vis dangsts ar apie kak nutyls. Po vis LDDP ir R.Gudaiio komisijos padaryt ivad itaip kaltinti yra tikrai niekika. Tikriausiai deinieji demagogai turi kitoki prieasi bti nepatenkintais dabartine LDDP. Tuomet visais atvejais taip ir reikia sakyti, o ne juodinti visk i peties. O prikiti R.Gudaiiui asmenin nesiningum yra dviguba niekyb. 2. Lietuvos laisvs lyga buvo sumaniusi 1988 met rugpjio 23 d. surengti miting MolotovoRibentropo paktui pasmerkti. Sjdio vadovai kalbjo A.Terleck rengti bendr su Sjdiu miting. Tai tikrai buvo didelis mitingas Vingio parke. Taiau maai kas suinojo, kad pirmininkavs V.Landsbergis net neprileido prie mikrofono LLL atstov A.Tukaus ir kunigo R.Grigo. 3. 1988 met rugsjo 28 d. LTSR vidaus reikal ministro pavaduotojo M.Misiukonio vadovaujami VRM daliniai iauriai sumu LLL mitingo dalyvius ir badaujaniuosius Vilniuje, Gedimino aiktje. Sjdio vadovai inojo rytietik patarl mua per mai, bet turi galvoje asil, sekantys bus jie. Todl jie msi 437
ryting protest, ivadavo suimtuosius, dalyvavo vyriausybs komisijoje vykiui tirti. Taiau to buvo per maa: reikjo pradti atkakliai ardyti nusikalstamo smurto sistem, parodyti, kad baims ir paklusnumo laikai prajo. Reikjo siekti, kad bt paalintas M.Misiukonis (kit dien netiesiogiai grasins net audyti) ir jo padjjai. Joks kitas klausimas neprilygsta iam savo svarba. Btent t vyk reikjo paversti Lietuvos valymo nuo nomenklatros pradia. To ne tiktai nebuvo padaryta, bet 1989 met liepos pradioje opozicionier (tariama) K.Prunskien sutinka tapti LTSR Ministr Tarybos Pirmininko pavaduotoja, o tuo paiu metu M.Misiukonis tampa Vidaus reikal ministru. K.Prunskien sutiko posdiauti prie vieno stalo su tuo, kuris grasino audyti liaud ir kurio baudjai kitomis aplinkybmis galjo sumuti ir paios K.Prunskiens kolegas. () 4. Rengiant 1988 met gruodio 12 d. Atgimimo 10 numer, LPS atsakingas sekretorius V.epaitis pasiunt spaustuv savo darbuotojus, kad ie iimt i numerio usienietik M.Gorbaiovo karikatr. Joje buvo pavaizduota tik tiek, kad Estija, nepaklusdama M.Gorbaiovui, ieina i alavini kareivli rikiuots. V.epaitis atliko operacij vyriausiam redaktoriui R.Ozolui nesant (G.Jefremov, My liudi drug drugu: Litva: budni svobody 19881989, Moskva: Progress, 1990, p. 258). Dl to kai kurie liaudies deinieji net svarst, gal V.epaitis yra saugumo agentas. Taiau btent V.epaitis iuo metu laikomas deinij lyderiu, o R.Ozolas kaip tik vis laik savo veidmainyste tikrai labai panaus saugumiet. Viskas tikriausiai yra paprasiau iuo atveju: R.Ozolas V.epaiiui dl koki nors asmenini sskait yra konkuruojanti firma. (1992 m. paaikjo, kad V.epaitis bent Sjdio pradioje tikrai tebebuvo VSK agentas. Taiau jo patriotinis aktyvumas paaikintinas bet kokio persivertlio, kad ir jo efo V.Landsbergio, uolumu. J.R.) 5. 1989 m. kovo 29 dien gyvojoje Atgimimo bangoje prie TVR komiteto pastato A.ekuolis smagiai pareik, kad, Sjdio remiama, TSRS Liaudies deputatus galjo bti irinkta net ir gorila. V.Landsbergis savo kalboje labai atsargiai pasil kituose rinkimuose ikelti nauj kandidatr, galbt Georgijaus Jefremovo. ia pat A.ekuolis, vl papras odio, paprietaravo: to nes prasms daryti, nes G.Jefremovo ansai bti irinktam Aukiausij Taryb tokie patys, kaip panelei isaugoti skaistum kreiseryje. Bet kodl gi taip iauriai? Juk Sjdiui parmus... A.ekuolis neaikino, o dalykas paprastas: G.Jefremovas disidentas. 6. Kai A.Terleckas 1989 met gegus 1 d. pradjo rinkti paraus dl Molotovo Ribentropo pakto pasekmi likvidavimo, su juo gegus 4 d. susitiko V.Landsbergis ir jo pavaduotojas V.Radvilas ir ragino j atsisakyti neapgalvotos akcijos, nes tekstas per grubus. O liepos 5 dien R.Ozolas jau prane, kad Sjdis remia i akcij. Sjdis pasitelk savo alininkus ir ruden jau turjo iki 1 mln. 600 tkst. para. O lietuvi neskaitomame urnale Ogoniok R.Ozolas porino: Mane apkaltino tuo, kad a radikalizavau Sjdio program, organizavs para rinkim 438
PRIEDAI
po reikalavimu anuliuoti MolotovoRibentropo pakt. Taip, a daviau eig para rinkimui (...) (Ogoniok, 1989, Nr. 50, p. 13). Prie vienos dviprasmybs (Sjdio vadovybs elgesys) dar kita R.Ozolo paaikinimas. Bet ir ia dalykas paprastas noras ublokuoti konkuruojani firm perimant jos politik. 7. 1989 m. gegus 29 d. LPS Seimo tarybos pirmininko pavaduotojas V.Radvilas VVU Radikalaus jaunimo klube ragino jaunim nesidti prie radikal, vaizduodamas juos fanatikais, moralistais, jakobinieiais, bolevikais ir tiesiog chuliganais. Malonu, inoma, jeigu V.Radvilas jau tuo metu velg 1990 met vasarosrudens vykius, kada kai kurie chuliganai i LLL ir JL kovos prie okupacij pretekstu m kurstyti petynes ir galim kraujo praliejim, versdami paminklus ir eidindami kariuomen bei kitatauius. Taiau juk V.Radvilas kalbjo ne apie ateit, o teorikai smerk morali politik (btent taip), prilygindamas j bolevizmui ir chuliganizmui, ir prieprieindavo jai racional ir pragmatin elges, nepaaikindamas, kuo gi jis skiriasi nuo konformizmo ir prisitaikymo prie visuotins neteisybs. V.Radvilas mei radikalus kaip tokius, neatskirdamas svarbiausios priemoni problemos. Juk ir radikals tikslai, jeigu j siekiama vien tik taikiomis priemonmis ir be melo bei demagogijos, turi savyje racijos. I tikrj V.Radvilas, kaip ir R.Ozolas, ir V.epaitis, stengsi paprasiausiai pakirsti konkuruojanios firmos LLL tak. 8. 1989 met birelio 3 d. mitinge Kaln parke V.Landsbergis savo prastine maniera paaipiai atsiliep apie Gedimino aiktje badavus tuometin LLL nar Vytaut Milvyd, kone pat kultringiausi ir patraukliausi mog i Vilniaus ekstremist tarpo. V.Milvydas badavo remdamas para rinkimo akcij ir ibadavo 40 ir dar 10 par. J mgino kviestis ant kilimo Sjdio bstin, jam dar spaudim, K.Motieka ir Z.liyt atsiliep apie badavim kaip apie kakoki provokacij (beje, tai rodo j politin nuovok). () Kiekviena organizacija turi savo taktik, tad ar ne niekika btinai kliudyti kitiems? 9. 1989 m. rugsjo 27 d. Atgimimo bangoje V.Landsbergis atmet raginimus neiti tarybin kariuomen. Spaudoje tai pareik ir R.Ozolas. Kitaip, kaip smgiu nugar, ito nepavadinsi. Galima, be abejo, nepritarti raginimams grinti karinius bilietus ir aukimo dokumentus. Bet jeigu jau kas nors t pradjo daryti, reikia vertinti tokio ingsnio rizik ir btent todl nestabdyti akcijos, nes kuo daugiau atsisakanij, tuo sunkiau su jais susidoroti. O vliau Sjdis parm ir i akcij: steig komitet, kur jo M.Laurinkus ir A.Saudargas, aikiai siekdami dubliuoti radikalias organizacijas ir perimti i j t veikl. 10. Prie 1989 met rugpjio 23 dienos Baltijos keli V.Landsbergis i TV ekrano tikinamai pra mones neiti prie Baltijos keli numatyt LLL miting Vilniuje. ia galima tik pasakyti: baims akys didels. Koks kontrastas palyginus su to paties V.Landsbergio elgesiu jam vliau palyginti saugiai sikrus LTSR AT rmuose! 439
11. Po Baltijos kelio buvo paskelbtas rugpjio 26 dienos TSKP CK pareikimas dl padties Pabaltijo respublikose. Tai buvo pirmas atviras grasinimas pralieti krauj. Buvo gera proga patikrinti, ar tikrai visi nuoirdiai troktame susivienyti iorins grsms akivaizdoje. Tai buvo gera proga visiems susivienyti ir ateityje visada veikti tik drauge. Siekdamos to, radikalios nepriklausomybins organizacijos Vilniuje pareng projekt pareikimo, kur galt pasirayti net ir LKP. Jis buvo pateiktas tiek LPS, tiek ir LKP. V.Beriozovas atsak, kad jie bijo bti apkaltinti bendradarbiavimu su ekstremistais. R.Ozolas atsisak prisidti, addamas pats parayti. Jis para atsiaukim, kur kaip TSRS Liaudies deputatai pasira A.Buraas, V.Landsbergis, Just. Marcinkeviius, R.Ozolas, K.Prunskien ir Z.Vaivila. () 12. Sjdio inias pakeitusi Respublika savo turiniu netapo kryptingu tam tikro politinio judjimo laikraiu, kokios buvo Sjdio inios ir kokia turjo tapti ir Respublika. O 1990-ais metais, netrukus po nepriklausomybs atstatymo, Respublika pasiskelb ir visai nepriklausomu laikraiu, dar labiau pakeit politin krypt. Juk tai yra niekyb. Tad ko gi sieisti, kad ir valdia atsako jums taip, kaip moka niekybm. () Kita vertus, kalbant apie vis Sjdio istorij, visi vieningai sutaria, jog pradioje jame vyravo komunistai, taiau V.Landsbergio vadovaujamas Sjdis vis dlto itrko i perestroikini jg kontrols (V.Meysa, Vilniaus sjdis, 1991, rugsjo 30 spalio 6, Nr. 10, p. 2). Taigi V.Landsbergis taip pat nekr savo atskiro opozicinio judjimo, kaip V.Tomkus laikraio, o tik ilg laik dviprasmikai elgsi, klaidindamas prie (ir dl to sukeldamas savo bsimj draug deinij, ypa kauniei, tarimus bendradarbiavimu su saugumu), o po to, nutaiks moment, atitryn juos ir itrko... Matyt, toks politinis meistrikumas atitinka dorovinio Atgimimo laikotarp. Sako, prie prie bet kokios priemons yra dorovingos. Gal ir taip, bet kaipgi ia susigaudius, kurie tarp ms savi, nes juk visi prie visus ir prie tave pat vienodas priemones taiko...
Prokomunist niekybs
Prokomunistais slyginai vadiname Sjdio filosofus ir partieius. Kai kurias j niekybes jau minjome, pridsime dar kitokias ir taip pat partijos niekybes. 1. Po audring 1989 met vasario 16 dienos minjim vasario 21 dien vyko LKP CK XVII plenumas, kuriame stalinieiai pareikalavo pradti represijas. Tas, kuris net ir vieumo bei masinio judjimo laikais bijo individuali represij, neturi dalyvauti politikoje, juo labiau vadovauti jai. Reikia neleisti tik eidinjim, vedani fizin konfrontacij ir kraujo praliejim. O pati politin konfrontacija btina, nes be jos nra svarbiausio neklusnumo nelaisvei. Kovo 1 d. LPS Seimo taryba patar A. Juozaiiui nebedalyvauti rinkimuose TSRS Liaudies deputat suvaiavim, kuriame jis turjo gerus ansus nurungti 440
PRIEDAI
LKP CK pirmj sekretori A.Brazausk! Nebuvo inaudotas unikalus ansas pirm kart istorijoje rodyti, kad bent kiek demokratikesniuose rinkimuose komunistai neturi joki galimybi bti irinkti ir kad j valdia yra visikai neteista. Tai bt kolosali moralin ir politin demokratijos pergal, nes ji bt buvusi visikai vari. O varus dalykas bet kuriuo atveju pats perspektyviausias, nes nuvalo tautos dvasi. Tokia tautos pergal svarbesn u visas represijas. Pats A.Juozaitis apie tai samprotavo taip: Toks atsistatydinimas daug kam gali bti panaus idavyst. Ypa mums, lietuviams, kuriems labai svarbs emociniai dalykai (Sjdio inios, 1989, Nr. 74, p. 2). Kaip ir kiti miesionys filosofai, A.Juozaitis ia moral, dorovin sveikat priskiria prie emocij. (A.Juozaitis laikosi tos pakraipos, kuriai politikos priepriea yra kultra kaip kakas auktesnio: jis nesupranta, kad politikos priepriea yra moral, antraip tiek politika, tiek ir jai prieinama kultra savaime tampa amoralios ir atsiveria kelias amoral racionalum, tikslingum ir pan.). A.Juozaitis tikjosi, jog kai kas supras, kad mes darome didel politik, kuri atne vaisius (Ten pat). Malonu, inoma, bti paauktam daryti didel politik, taiau bailiom ir racionaliom priemonm jos, deja, nepadarysi. teisinta niekyb nepriklausomoje valstybje, tiktai tiek. A.Juozaitis baiminosi: Tik sivaizduokite, kas atsitikt, jei A.Brazauskas sulubuot rinkimuose, kas taiko jo viet? (Ten pat). Ir ia kalba didiosios politikos darytojas, net pretendentas prezidento post? () 2. 1989 m. kovo 26 d. A.Brazauskas buvo irinktas TSRS Liaudies deputatu. Matyt, btent po to reformatoriai Maskvoje nevieai ir leido LKP ir LPS ateityje pasidalinti valdia ir drauge skelbti valstybs nepriklausomyb. Jau LKP CK XVIII-asis plenumas buvo gerokai kitokio pobdio, nei XVII-asis. Valdios dalybos atitiko evoliucijos bei step by step koncepcij. A.Juozaitis samprotavo: tai itaip, ingsnis po ingsnio artdami prie tikrosios laisvs, vien grai dien pajausim, jog Rubikonas perbristas. Pajausime, kad gyvename jau nepriklausomoje Lietuvoje (Soglasije, 1989, Nr. 6, p. 5). Tiesiog knieti paklausti: pasakoriau, ar taip bna? R.Ozolas: Bijau, kad Komunist partijos ijimas i politins arenos neatnet ms tautai sunki pasekmi (...) Ji privalo jos paios suformuotus mones ivesti i aklaviets nauj gyvenim (Soglasije, 1989, Nr. 7, p. 3). tai kaip grau. () R.Ozolas: Partija turi rytingai pasiremti Sjdyje dalyvaujaniais komunistais, imtinai iki j kooptavimo LKP Centro komitet ir jo biur (...) Neperjs net oficialios opozicijos etapo, Sjdis gijo reali valdi, ir dabar nuo mokjimo pasinaudoti ja ymia dalimi pareis ne tik paties Sjdio, bet ir Lietuvos likimas. (Atgimimas, 1989, Nr. 14, p. 6). Irgi grau, be jokios opozicijos valdi! Nors R.Ozol galima suprasti, argi specialistai ir tarnautojai (Sjdis) yra tikra opozicija vadovams (LKP)? () A.Juozaitis: Po Baltijos kelio diplomatikos, ingsnis po ingsnio, bet labai sparios, grietos ir rytingos kovos su Maskva ir ypa su savo nomenklatra etapas buvo pasibaigs. LKP buvo perlauta, artjo prie atsiskyrimo 441
nuo TSKP valstybs atsiskyrimo generalins repeticijos (Vilniaus laikratis, 1991, gegu, Nr. 15). Kokie stebuklai: opozicija buvus ar ne, o partija kakokiu bdu nugalta. Kitaip tariant, priversta likti valdioje tam, kad vadovaut geriau nei iki tol. Ne tai yra partijoje bloga, kad ji yra valdioje, o tai, kad blogai vadovavo. Ne ta jos padaryta skriauda, kad eng mones, o ta, kad apvyl j lkesius dl gero vadovavimo. Taiau liaudis gali nesinervinti: tarybin inteligentija pads partijai vadovauti geriau: tam ji, inteligentija, ir yra. R.Ozolas: Ms raidos specifika tokia, kad griauti beveik nieko negalima, kad net labai nepageidaujamus dalykus turime dubliuoti pageidaujamais, laukdami, kol pirmieji absorbuosis, atmirs. Tai galim padaryti tik aktyvindami pageidaujamj reikimsi (Gimtasis kratas, 1989, rugsjo 2127, Nr. 38, p. 1). Visi panas pasakori mitai galjo turti vien reali politin prasm apsaugoti vadovaujanius darbuotojus, tik leisti jiems prilygti ir j pai parengtiems technokratams specialistams. Kitaip tariant, leisti tarybiniams karjeristams dar pagerinti savo karjeras. Netgi ijs (o po to ir imestas) i partijos K.Motieka po LTSR AT sesijos 1989 m. gegus 18 d. naiviai diaugsi: Manau, kad i sesija didel Partijos ir Sjdio konsolidacijos vent. Ypa jauiamas CK lyderio pirmojo sekretoriaus A. Brazausko neginijamas autoritetas. Man i diena viena laimingiausi gyvenime (Vakarins naujienos, 1989, gegus 19, Nr. 113114, p. 2). O kas gi Jums vliau atsitiko, gerbiamas K.Motieka, ir kodl btent vliau? 3. Negana to, Sjdio filosofai pradjo i vidaus griauti Sjdio autoritet (nesvarbu, pelnytai ar ne). 1989 metais V.Radvilas palyginti nelauktai paskelb: Po rugpjio 23 dienos Sjdio politin jga Respublikoje sumajo (...) Mano manymu, Sjdis negali balotiruotis rinkimuose i principo: jis tautos valios reikimosi bdas ir, atidavs valdi tautai, turi tuo savo misij baigti. Jei LPS uzurpuoja valdi jis iduoda savo principus bti ne valdios, o tautos jga. Mano manymu, bsimuose rinkimuose turi balotiruotis ne Sjdio vadovybs mons (Taurosta, Jonava, 1989, rugsjo 22, Nr. 12). ia kakas neaiku: valdia tai ir yra valia, ir jeigu Sjdis yra tautos valios reikimosi bdas, tai kodl jis turi neimti ir politins valdios? O jeigu jis j atiduoda, tai kodl tautai, argi jis nra tos paios tautos reikimosi bdas? Pagaliau, kaip galima bti tautos jga be valdios? Ir netgi jeigu yra toks Sjdio principas, tai gal nereikia moralizuoti, o elgtis racionaliai, kieno jga, to tebna ir valdia. Argi tai neracionalu? Galbt V.Radvilui nereikjo aisti odiais, o tiesiog sakyti, kad Sjdio vadovyb nedalyvaut rinkimuose, o palikt valdi partijos rankose. V.Radvilas paskelb net Sjdio erozij ir degradacij (Maoji Lietuva, 1989, rugsjo 20 spalio 4, Nr. 21): Sjdis praktikai nuo pavasario (ia nuo pavasario! J. R.) pradeda i savo rank ileisti politin iniciatyv (...). Sjdio 442
PRIEDAI
degradacijos prieasi daug (ten pat), o pagrindin Sjdio totalitarizmas. Todl neskubkime deklaruoti, kad vienpartin sistema atgyveno ir tutuojau turi bti pakeista. Pagaliau tokioms prielaidoms dar nra reikaling slyg (Maoji Lietuva, 1989, balandio 14, Nr. 8, p. 5). i citata ne i rudens, bet i pavasario, kai LKP tik buvo pradjusi keisti kurs. Vliau V.Radvilas tiesiog prayte pra Sjd rasti savyje jg neimti valdios (Respublika, 1989, gruodio 3, Nr. 26, p. 2). Neimti valdios, kai j duoda, ir neimti dl gryno principo? Tai akivaizdiausiai neracionalu. Tarkime, filosofai tikrai buvo susirpin tautinio totalitarizmo pavojumi. Taiau kam A.Juozaiiui reikjo skelbti, neva savo progresyvumu tiesiog stebina paangusis Lietuvos Kompartijos sparnas? (Respublika, 1989, spalio 28, Nr. 13, p. 2). Koks skirtumas, progresyvus jis ar ne, jeigu tas jo progresyvumas nerodomas teisybs monms atstatymu, suluointo gyvenimo monms? Gerai vadovauti sulugdius kitus toks racionalumas nepriimtinas, ar suprantate? Galbt Sjdyje tikrai nra demokratijos. Bet tai reikia rodyti drsiai ir konkreiai, ir tik vien kart. O kam gi veidmainikai skelbti, neva Demokratija ne vien Sjdis (A.Juozaitis, Komjaunimo tiesa, 1989, lapkriio 7)? Jeigu partija bt demokratika, ji ne dl nepriklausomybs kovot, o pradt atlikti savo moralin pareig realiai kompensuoti monms tai, k i j buvo atmusi, o ne versti visk neinomiems pirmtakams. M.Stakvileviius sitikins, kad A.Brazausko, J.Karoso, P.Gylio, A.Mekausko, A.Griciaus, J.Nekroiaus, .Jurno, J.Kubiliaus ir kit ne partins, ne politins, bet grynai moralins nuostatos yra beveik idealios (Tiesa, 1991, liepos 27, Nr. 145). Tuomet gal M.Stakvileviius ino, kur persekiotj A.Brazauskas ar J.Karosas apgyn, k jam kompensavo, kam padjo? Jeigu Sjdio filosofams kas nors jame nepatiko, jie turjo vis pirma t nevieai apsvarstyti paiame judjime. Reikjo ikelti klausim dl netinkamo vadovavimo stiliaus arba dl konkrei paeidim. Ir jei tai likt be atgarsio, ieiti i Sjdio ir kritikuoti j jau atvirai, nurodant pavardes, poelgius ir savo paties veiksmus. Toks garbingas kelias V.Radvilui, atrodo, visai nebuvo reikalingas. A.Juozaitis 1989 m. ruden tarytum ketino ieiti i Seimo tarybos, bet vliau apsigalvojo: Sjdio vadovybei ieisiant valstybs valdi jis, matyt, tikjosi pradti vadovauti Sjdiui kaip opozicijai. Taiau, tokia didioji politika ne itaip daroma. () 4. Kitokio pobdio V.Radvilo niekyb tai siekis pavaizduoti disidentizm kaip seniai atgyvenus ir nereikaling dalyk, kur skmingai yra pakeits Sjdis (Respublika, 1989, gruodio 13, Nr. 26, p. 2). T pat pakartojo ir sunkiai besusigaudantis A.Nasvytis (Respublika, 1989, gruodio 30, Nr. 31, p. 2). Betgi kai kuri disident dar esama ir gyv, ir jie lyg ir nepra, kad V.Radvilas su R.Ozolu juos pakeist
443
Dl ko kova?
Rolandas Paulauskas neslepia: Kova dl valdios vyko nuo pat Sjdio pradios alia kovos u nepriklausomyb. Ir tai normalu. Tik gaila, kad, nesant stipri politini partij, dl valdios kovoja grupuots (Maoji Lietuva, 1991, spalio 24, Nr. 41, p. 4). Taip mano daugelis. Neinome dl kovos dl valdios normalumo, bet NIEKYB tikrai nenormali. Ir jeigu dar atsirast ne grupuots, o stiprios partijos... Pastebtina, kad net tautininkas R.Paulauskas ia neteigia, kad vyko kova tarp bsim patriot ir idavik, tarp tikr lietuvi ir komunist, tarp nepriklausomybinink ir okupacijos alinink. I jo odi iplaukia, jog visi buvo u nepriklausomyb, tik dar tarpusavyje kovojo dl valdios. Mums atrodo, kad buvo dar blogiau. Valstybs nepriklausomyb i viso buvo ia niekuo dta. Vyko vien tik kova dl valdios, tokia pati kaip paprastai, tik toje kovoje tapo manoma pritaikyti nauj ir labai stipr ginkl, pana atomin kaltinim idavyste. Nepriklausomyb pavert kovos ginklu, ir kiekviena grupuot pritaik j savo poreikiams. Partieiai su savo eimininkais bei KGB agentais teig, kad, iaip ar taip, imperija vis vien griva, todl joki vidini permain nereikia ir nereikia skubinti vyki: stengtis ivengti kraujo praliejimo. Juk ir A.Terleckas skelb, kad imperija braka, kad nepriklausomyb neivengiama. Tai kam rizikuoti? Taigi i ko matyti, kad i logika veda atgal Sjung? Bet i logika tikrai adjo palikti nomenklatr valdioje ir dar suteikti jai papildomus dividendus. Neinome, ar siek nomenklatra tbt pasirayti nauj sjungos sutart, bet apsaugoti savo valdi ji siek tikrai. Taiau ne tik Sjdiui, bet ir Laisvs lygai pritrko drsos ar politini gabum sukurti tikr opozicin judjim, kuris nurungt kompartij atviroje rinkiminje kovoje, su savo aikiai besiskiriania programa. Toks judjimas, kad skirtsi nuo visiems bendros nepriklausomybins retorikos, turjo ikelti vieumon bsimos valdios pobd. Reikjo pareikti, kad Komunist partija neturi moralins teiss vadovauti Lietuvai. Netgi nordama apsivalyti, ji elgiasi nenuoirdiai, mgindama skinti kovos dl nepriklausomybs laurus ir likdama valdioje. () Niekas nenurodo tikrosios prieasties, dl kurios A. Brazausko grupuot neturi teiss vadovauti valstybei. Toji prieastis moralin, o ne politin. Partija nepripasta t skriaud, kurias ji padariusi monms btent pastaraisiais deimtmeiais, kylant esamai, o ne pokarinei partiei generacijai, btent turiniai 3060 met. Jos elitin padtis kaip nomenklatros luomo nepriimtina ne todl, kad jie blogai vadovavo, o todl, kad jie pasidar tokiu luomu visuomens sskaita. () Nekurdami antikomunistinio fronto su labai aikia ir nepaneigiama argumentacija, bsimieji deinieji planavo: nieko, tai paimsime valdi, tada... Betgi ir A.Brazausko partija dalyvavo valdios dalybose ir tuo visiems laikams teisikai tvirtino save Lietuvos politiniame gyvenime. () [Mano manymu, dabartinje diungli 444
PRIEDAI
statymu grstoje santvarkoje jau seniausiai beprasms bet kokios moralins sskaitos LKP ar LDDP, visi auksmai apie mitin nomenklatr pani paranoj; prieingai, Lietuvos politiniame spektre btent i dien A.Brazausko LSDP tapo beveik vienintele brandia ir konstruktyvia partija. J.R.]
Maskva leido!
1988 met rugpjio 1113 dienomis Lietuvoje lanksi TSKP CK Politbiuro narys, TSKP CK sekretorius A.Jakovlevas. Neseniai susikrusio Sjdio jis vieai nesvarst, bet neabejotina, kad nedav LKP CK pirmajam sekretoriui R.Songailai sankcijos ivaikyti j. Tai neturi stebinti, nes pati panai sjdi idja, kaip jau minta, gim Maskvoje. A.Jakovlevas yra Sjdio kriktatvis ir dlto peln labai pavojing staliniei neapykant. [Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais (mir 2005-aisiais) A.Jakovlevas apgailestavo buvs suklaidintas Sjdio tuo metu deklaruoto taikingumo kitataui atvilgiu. J.R.] Po to, kai 1989 met kovo 1 dienos Seimo tarybos nutarimu A.Juozaitis atauk savo kandidatr TSRS Liaudies deputat suvaiavim, tarp LKP ir LPS vadovybi buvo pasiektas istorinis kompromisas (nors, matyt, nevieas) dl valdios pasidalijimo nepriklausomoje Lietuvoje. Kovo 26 dien irinko A. Brazausk. () Negalima sakyti, kad niekas i Sjdio tarpo nekl partijai tikr, nedemagogik priekait, bet tai nebuvo oficiali pozicija. Ji neatsispindjo Sjdio programose. Tokiais ipuoliais prie partij labai piktinosi A.Juozaitis: Kai LKP vadovyb m naudoti Sjdio atnet terminologij ir vykdyti jo programinius udavinius, daugelis m prieintis. Es jie neturi teiss tai daryti... Tarsi Lietuvai bt alinga tai, k jos mons daro jos labui (Komjaunimo tiesa, 1989, gruodio 27, Nr. 246). Suprantat, gerbiamas A.Juozaiti, jeigu Maskva leido kompartijai apvogti Sjd vardan to, kad ilaikyt valdi, tai negali bti naudinga Lietuvai, kaip nebna naudinga laisvei jokia niekyb. Juk dar I.Kantas mok, kad santykiai turi bti morals... 1989 met balandio 6 d. neseniai irinktus TSRS Liaudies deputatus, LPS tarybos narius V.Landsberg, K.Prunskien, B.Genzel ir R.Ozol, prim kandidatas TSKP CK Politbiurio narius, TSRS AT Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Lukjanovas (nors sjdieiai prasi, kad priimt M.Gorbaiovas). klausim, ar neketina Lietuva atsisakyti socializmo, V.Landsbergis atsak, kad neketina, bet kad visai kas kita yra valstybin nepriklausomyb. A.Lukjanovas pasak, kad naujo statuso reikia siekti tik bendromis pastangomis ir teistai (Atgimimas, 1989, Nr. 15, p. 6). V.Landsbergis apie susitikim papasakojo taip: Susitikimas vyko geranorikoje aplinkoje (...) Buvo pabrta: jeigu Sjdio veikla remsis TSKP XIX konferencijos platforma, socializmu, socialistins Taryb valdios galimybe bei pertvarka paioje Komunist partijoje, tokia Sjdio kryptis bus palaikoma. Centre nra tendencijos ugniauti Sjd. alies vadovyb pasisako prie ekstremizm Jedinstvoje ir prie Sjdio periferijos ekstremizm. 445
R.Ozolas papild: Draugas A.Lukjanovas nedviprasmikai parod, jog nuoirdiai stengiasi suprasti mus. Praktikai galima daryti visk, kas padeda pertvarkyti Respublik, al, kas jaudina mones. (...) nekjome, k reikia daryti, kad Komunist partijos vadovaujantis vaidmuo bt ilaikytas (Vakarins naujienos, 1989, balandio 11, Nr. 83, p. 4). Leistina manyti, kad t pai 1989 met pavasarvasar arba tiesiog pirmojo TSRS Liaudies deputat suvaiavimo metu gegus 25 birelio 7 dienomis pats A.Brazauskas bendrais bruoais dav M.Gorbaiovui suprasti, kad, nenorint taikyti jgos, Lietuvos nepriklausomyb vienokia ar kitokia forma teks pripainti. [Savo knygoje Lietuvikos skyrybos (Vilnius: Politika, 1992) A.Brazauskas rao, kad buvo pradjs psichologikai rengti M.Gorbaiov itin didelm permainom per judviej konfidencial pokalb TSKP CK 1989 m. vasario 15 d. (p. 4042) ir spja, kad 1989 m. lapkrit, prie LKP atsiskyrim nuo TSKP, jis giliai irdyje jau galjo suprasti ms siekius, linij (p. 65). Man atrodo, M.Gorbaiovo elgesys iki TSRS suirimo 1991 m. pabaigoje t patvirtina J.R.] tai kodl, ms nuomone, birelio 11 dien deputat sutiktuvse Vingio parke vos ne kas antram oratoriui skelbiant, jog ms tikslas nepriklausomyb, A.Brazauskas nebereagavo. Tyljo ir Maskva. Visa tai vyko pirm kart. Tiesa, iki 1990 met kovo 11 dienos bta dar nemaa nelygum. Tai ir TSKP CK Pareikimas t pai met rugpjio 26 dien, o ir pats A.Brazausko nedalyvavimas Baltijos kelyje. Bet nepaisant to, naujo tipo rinkimus Taryb valdios organus Maskva leido organizuoti, nors buvo visikai aiku, kad nomenklatros monopolis visoje TSRS pradeda svyruoti. O panas rinkimai juk buvo numatyti 1989 1990 metais visoje TSRS. () Ir pats M.Gorbaiovas, lankydamasis Lietuvoje 1990 met sausio 1113 dienomis, turjo prog sitikinti, kad, leidus rinkimus, nepriklausomybs paskelbimas neivengiamas. [Taip pat jis jau turjo inoti, kad LTSR VSK pirmininkas E.Eismuntas paymoje savo maskvikei vadovybei spjo, jog jeigu Sjdis laims rinkimus LTSR Aukiausij Taryb, Lietuvos atsiskyrimas nuo TSRS neivengiamas. J.R.] Matyt, jis nevieai patar A.Brazauskui bent uimti LTSR AT Pirmininko post, k A.Brazauskas ir atliko sausio 15 dien, vos M.Gorbaiovui ivykus. () A.Brazauskas ir pats neturjo iliuzij: O ko a galiu daugiau tiktis? Ateina nauji mons, ateina kategoriki mons (Tiesa, 1990, kovo 2, Nr. 53). Taigi bijoti jau seniai nebebuvo ko. Maskva leido.
Valdia reikia neatsakinga

() Ryt Europoje valdios mogus tai visuomet tik feodalas arba ponas savo tvonijoje. J supa dkingi ir itikimi vasalai bei pareigingi ir vlgi dkingi baudiauninkai. Deputatas tai renkamas feodalas. Valdios mogus, feodalas, skirtas tam, kad sakint mogui, kuo jam tikti ir kaip gyventi. Todl ar valdia iren446
PRIEDAI
kama, ar paskiriama nra didelio skirtumo. () Tiesa, kapitalizmo dka yra paplitusi tokia politin mada, kad feodalas apsimetint, kad ir jis paklsta jo paties sugalvotiems statymams. T nesunku atlikti, o politin nauda didel. ()
Irinktieji
() Matydamas iki 1990 met kovo 11 dienos vos ne kas savait TV ekrane vis tuos paius veidus, nenorom klausi pats savs: jeigu kas danai pradeda reiktis televizijoje ir ypa spaudoje, vadinasi, j ruoia valdi, pratina prie jo publik, tad negi ms visuomen tokia banali, kad ir dabar a regiu ne k kit, o bsim Lietuvos valdi: R.Ozolas, V.Landsbergis, K.Prunskien, K.Motieka, B.Genzelis, V.epaitis, Z.Vaivila, M.Laurinkus, A.Abiala, .Stankeviius, dar kiti... ()
Jie geriau inos

Tarkim, kam nors kilt klausimas: Mes vartojame fraz imperija braka, bet ar tikrai jau tokia bejg jos armija pagrindinis despotijos ramstis? Ar mes galime bti tikri, kad beatodairikai atrinant santykius su Maskva, armija nepaklus panaiems generolo pulkininko Radionovo sakymams ir atsisakys udyti ms vaikus, moteris, senelius? (A.Acus, Maoji Lietuva, 1989, birelio 28, Nr. 13, p. 1). Klausimas uduotas 1989 met vasar, ir tuo metu V.Landsbergis demonstravo net gerokai perdt atsargum. () Taiau V.Landsbergis, taps AT Pirmininku, per visus 1990 metus ir, nepaisydamas vis 1990 met pabaigos grsming vyki, paioje gruodio pabaigoje autoritetingai atsakys: jis neturs informacijos, bylojanios apie tai, kad Lietuva prijo toki kritin rib, kuri perengus gali prasidti net kraujo praliejimas (J.Karosas, Tiesa, 1991, sausio 10, Nr. 6, p. 2). O iki kraujo praliejimo liks vos dvi savaits... 1991 met sausio 12 d. vakar krato apsaugos vadovas A.Butkeviius dar tikins, kad reikia nebijoti gausiau rinktis, nes kareiviai audysi tuiais oviniais, ir tai po to, kai jau sausio 11 d. V.Lukys tik atsitiktinai neus nuo kulkos. Prie TV bokto t nakt us 13 moni. Tuomet susirinkusius prie AT V.Landsbergis paragins atsitraukti, nes mums reikalingos ne aukos, o reikalingi liudininkai, taiau mons jau, inoma, nebenors emintis prie udikus. Tautos vadai geriau matys ir tai, ar daug, ar maai kraujo pralieta. Tarkim, us 13 moni. ia smulkmena: Ms likimas kraujo dar nepareikalavo. Iki iol pralietasis dar ne likiminis (R.Ozolas, Vilniaus laikratis, 1991, liepa, Nr. 24). Patys mons be irinktj negali inoti n to, ar i viso bus reikalingas kraujas. Jiems paaikins: Tikroji Nepriklausomyb ateina per krauj ir kanias (V.epaitis, Kovo 11, 1991, gegus 29 birelio 4, Nr. 5, p. 1). Tiesa, ia bus galimi tam tikri nesutarimai. () Svetima valdia privalo bti dora, humanika, laikytis statym, mes bname labai pasipiktin, kai to nematome. Mes rsiai reikalaujame i nekeniam svetim despot, kad jie bt teisingi, antraip garsiai juos gdiname. 447
Sava valdia yra visai kas kita. Savam ponui viskas leistina, nes tam jis ir ponas. () I nekeniam TSRS KGB darbuotoj mes reikalaujame, kad jie isaugot visus savo archyvus kuo graiausioje tvarkoje ir net nemanyt nieko iveti ar sunaikinti. Mes pasireng dl to net naktimis budti prie pastato. O savi irinktieji turi teis isineti dokumentus taip, kad ne visai aiku, ar teistai jie ineti, bet mes atlaids. Saviems galima klysti, juk jie dar tik mokosi. ()
Nuo ko pradti?
Nuo ko pradti imti valdi? V.Leninas mok: nuo nuosavo laikraio. Gebelsas ir Sjdio inios patikslino: Spauda tai i dien geriausia tvirtov, kariuomen, ginklai. Kieno rankoj spauda, to rankoj galyb (Sjdio inios, 1989, Nr. 89, p. 2). ia reikt dar pridurti: ypa jeigu tai valstybs dotuojama spauda. inodamas tuos dsnius, R.Ozolas buvo apsims organizuoti Sjdio laikrat Atgimimas. Taip jis tapo Sjdio ideologu. Atgimimas netapo valstybs dotuojamu laikraiu, utat pats R.Ozolas kaip vicepremjeras ir irinktasis, atstovaujantis tautai prie aminyb, gavo galimyb ne tiktai kas sekmadien viesti taut, bet po to dar ir spausdinti savo kalbas Lietuvos aide. Pastarajam dl nepaaikint prieasi atsisakius tai daryti, R.Ozolas turi galimyb skelbti jas Vilniaus laikratyje, o atsistatydins i vyriausybs m skelbti mnesines apvalgas Atgimime, o kur dar Lietuvos rytas... Kaip nepelnyt ir neutarnaut skriaud R. Ozolas suvok televizijos atsisakym priimti jo savaitines apvalgas jau nebe kaip vicepremjero. Jis skundsi: Ir pirmininkas dabar kas sekmadien ruoia apvalg... (Lietuvos rytas, 1991, liepos 16, Nr. 110). () 6. NIEKYBS PO KOVO 11 DIENOS
Sieksiu santarvs
Prisistatydamas naujai irinktajai Aukiausiajai Tarybai kaip pretendentas jos pirmininko post, Vytautas Landsbergis kalbjo: Noriau ir sieksiu santarvs tarp skirting moni grupi (...) (Tiesa, 1990, kovo 12, Nr. 59, p. 2). O pavyzdiui, 1991 met spalio 13 dien jis kalbjo per TV: O kaip dabar (...), kad visai nebt joki sunkum, joki ukliuvim niekam ir niekur? Nepavyks. (...) Ne visk galsime taip isprsti, kad jau nebt nepatenkint ir nebt dl ko bartis (Lietuvos aidas, 1991, spalio 15, Nr. 207). Kodl gi V.Landsbergis taip valgiai nekalbjo j renkant? Suprantama, kad irinktieji gauna valdi kaip prigimtin teis, o gyvenimas nepastovus, todl bt didiai akiplika ir net iauru reikalauti i j paad vykdymo. Kai reiks, vadovai savo sprendimus pakeis, ir tiek. Atsakydamas irinkimo metu deputat klausimus, V.Landsbergis taip pat teig, kad nors atstovauti ir maumai. Vis dlto toks taurumas per daug panaus 448
PRIEDAI
stebtin niekyb. Vis pirma kiekviena mauma turi savo atstovus ir, atrodo, nepra, kad V.Landsbergis jai atstovaut. Prieingai, visos maumos nort turti savo atstovus (inoma, proporcingai) btent paiuose aukiausiuose lygiuose. Bet, antra, atrodo, kad V.Landsbergis vis laik tikjosi per prievart joms atstovauti, kadangi toki radikal maum jis pats drauge su kitais labai kryptingai lugd net daugma iki kovo 11 d. Tiesa, pasieks, kad vadinamieji radikalai iki kovo 11 dienos neurstint per daug Maskvos ir nesukliudyt jam paimti valdi paiam, V.Landsbergis prileido prie valdios dalyb Kauno grupuot, po ito deinieji sitikino, kad jis ess ne saugumietis, o savas vyras, ir m j remti. Santarv pagal V.Landsberg, matyt, turjo bti tokia, kai niekas nekvestionuoja jo ir jo alinink irinktumo. Jis tariamai nuoirdiai nesupranta, kodl pernelyg daug laiko, jg, energijos eina toms provincialioms kovoms, lyg vieniems kitus nuo statins veriant (...) (Lietuvos aidas, 1991, liepos 16, Nr. 138, p. 1). Jam nepatinka, jeigu kas, anot jo, sja nesantaik tarp (...) valdios ir nepatenkint valdios nutarimais arba tiesiog nepatenkint, kad ne jie valdioje (Lietuvos aidas, 1991, rugpjio 6, Nr. 153, p. 3). I jam priklausani auktum V.Landsbergiui kakieno spjamas noras atsidurti vietoj jo valdioje atrodo toks juokingas, kad palygina vadinamj opozicij su beformiu burbuliuojaniu linu (Lietuvos aidas, 1991, rugsjo 17, Nr. 187). O jeigu nepatenkintj linas ir toliau bus nepatenkintas V.Landsbergiu, kitaip tariant, bus prie valstybingumo stiprinimo pastangas, arba dar kitaip tariant, bus prie Landsberg, prie Lietuv? K gi, nors ir nesinors, bet teks juos pairti kitaip... (V.Landsbergio paadas). Be to, mums pads stiprjanti mumyse ir ms visuomenje pilietikumo samprata (V.Landsbergis, Lietuvos aidas, 1991, rugsjo 17, Nr. 187). O tikrasis pilietis, europietikas pilietis, kaip inome, yra tas, kuris noriai atsiliepia valdios kvietim padti nukenksminti nurodyt vidin prie... Sudarius pirmj Lietuvos Respublikos vyriausyb, gausiame pritarimo iam aktui mitinge Romualdas Ozolas pakriktijo j Santarvs vyriausybe. Ai likimui, uteko tautos vyrams iminties, kad visos stipriosios asmenybs sustot vienon greton (...) (O.Balinien, Tiesa, 1990, kovo 20, Nr. 65). Deja. Tas R.Ozolo hipnozs bandymas buvo ne vietoje. Pagal Vieningj tarnautoj pareigybi nomenklatr tarybiniai tarnautojai yra paskirstyti vadovus, specialistus ir techninius atlikjus. Vadov numatyta nedaug, specialist daugiau, technini atlikj daug. Vadov etatai deficitas, visi paauktieji juos nesutelpa. Tenka tarpusavyje pasiaikinti, kas tarp paauktj yra tikrai irinktieji, o kas Lietuvos prieai ir idavikai. Ginams usitsus vienintel, nors ir labai nemaloni, priemon jiems isprsti tautos balsas (piliei kumiai).
449
Tarybinio karjerizmo teisinimas

1990 m. kovo 11 d. Aukiausioji Taryba prim Deklaracij dl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputat galiojim. Joje parayta: Nuo 1988 met, randantis naujoms galimybms, tautos atgimimo ir nepriklausomybs sjdis pradjo reiktis atvirai, apimdamas plaiausius visuomens sluoksnius. Tautos valia, vieai prabilusi pilietinse akcijose, virto jos suverenins galios raika per esamas institucijas (Tiesa, 1990, kovo 13, Nr. 60). Vidaus politikos poiriu (kuris visus pastaruosius metus yra svarbesnis nei formalus nepriklausomybs ikovojimas) tai reikia, kad visos LTSR valstybins institucijos nustoja buvusios okupacinmis ir kolaboracinmis, skelbiamos nepriklausomos valstybs valdymo organais ir dl to visi tarnautojai ir AT deputatai, tiek LKP, tiek Sjdio nariai, nustoja buv tarybiniais tarnautojais ir tampa nepriklausomos valstybs tarnautojais. itie organai bei institucijos paskelbti nepriklausomos valstybs aparatu tuo pagrindu, kad juose dirb arba juos irinkti tarybiniai tarnautojai pakeit savo nuomon, nutar, kad nuo io laiko turi bti taip. Anksiau jie taip neman, bet dabar j nuomon tokia. Taigi, pagal i logik, moraliniu poiriu tarybinis karjerizmas visikai iteisintas. Apsimokjo bti ir LKP nariu, nes dabar LKP nebe kolaboracin, bet teista politin jga. Nuo io momento ji btent gyja teis legaliai bti valdioje. Todl nuo iol niekas neturi teiss jos pravardiuoti, nekalbant jau apie meiimus ar persekiojimus. Beje, i Deklaracija kartu ireikia ir visik LLL veiklos krach: pasiteisino btent tas parlamentinis kelias, kur A.Terleckas net nuo 1988 met visomis jgomis mgino sulugdyti. Svarbiausia, i Deklaracija reikia, kad tas, kuris nepripaino LTSR statym arba, tarkim, nebalsavo (Lietuvoje ar ieivijoje), dabar per jg veriamas pripainti itaip irinkt moni, tarybini karjerist, o gal net ir saugumiei, valdi ir dar bti jiems itikimas. Patiems deputatams i Deklaracija buvo reikalinga, inoma, tik kaip technin apsaugin priemon parodyti Maskvai, kad nra vyks joks valstybs perversmas (kaip vliau vis tiek teig M.Burokeviiaus partija), nra formuojamos jokios LTSR statym neatitinkanios institucijos, taigi ir jgos taikyti nes pagrindo. Juk viskas liko po senovei. Dl itokios taktikos kaip politins galima bt ginytis, ar pakankamai ji garbinga. Taiau juk akivaizdu, kad kartu tai buvo ir egoistin priemon tbt tvirtinti btent savo personas, ir btent itose institucijose. Ir ta gudryb buvo skirta tiek Maskvai, tiek ir vietinei visuomenei.
450
PRIEDAI
Valdia ir valstyb
() iaip okupacijos atveju tikraisiais valstybingumo tsjais bna egzilio vyriausybs arba rezistencija, t.y. visi tie, kas tikrai prieinasi arba nepaklsta okupacinei santvarkai, skaitant ir jos organizuojamus rinkimus. Ms slygomis tai bt Lietuvos usienio institucijos, taip pat rezistentai, disidentai. Taiau, bdami valdios ugniauti, o Sjdio vadovybs blokuojami, pastarieji negaljo sukurti alternatyvins valstybins valdios organo. Todl Lietuvos valstyb i esms naujai m kurti tie, kurie patys sau suteik tok galiojim mintos Deklaracijos dka. Jeigu tie deputatai ar j institucija tik sudaryt slygas atsikurti valstybei ir po to pasitraukt, galima bt teigti, kad tam tikra valdia sukr (arba atstat) valstyb, o i jau nustato tik savo vidin struktr (Seim, Prezident, Konstitucij ir pan.). Betgi matome, kad esama LTSR AT paprasiausiai persivadino kitaip, pavadino kitaip valstyb, o jos deputatai neabotai paskiriami net vykdomj valdi! Valdia ir valstyb ne tik kad juridikai sutapatintos, jos netgi visuose lygmenyse personifikuojamos. Deputatai pretenduoja tai, kad visi tikri nepriklausomybs alininkai privalo jais pasitikti ir jiems paklusti drauge ir kaip valstybs krjams, ir kaip valdiai. Kas prie tas ne tik konkreios valdios ar deputato personos prieas, bet kartu ir nepriklausomos valstybs prieas, idavikas. Tai tiesiogiai iplaukia i Deklaracijos. Visam tam deputatai, inoma, neturi jokios juridins teiss, o apie moralin veriau nekalbkim. () O kai vieni siekia tapti valstybe kit sskaita ir atimti i j pai Tvyn, tai i tokios niekybs kelias tik vienas vairi visuomens sluoksni paeminim, neapykant ir amin pilietin konflikt.
Juoksi puodas
Reikia dar apvelgti patriot ir idavik tarpusavio niekybes po 1990 met kovo 11 dienos. () 2. Juk kai 1990 met vasar pagaliau, atrodo, m artti taip labai sunkiai organizuojamos derybos su TSRS, pasirod Kreipimasis Lietuvos mones (Respublika, 1990, liepos 31), aikiausiai provokavs valdios kriz. Po juo surinkti aikiai politikoje nesiorientuojani inteligent paraai. () Tas pareikimas buvo savo turiniu toks beprasmis, kad vieninteliu jo tikslu galima spti buvus paprasiausi psichologin obstrukcij. Taiau dl niekiko tos akcijos pobdio netgi ir obstrukcija nepavyko. Tarkim, naujoje valdioje turjo nelikti V.Landsbergio ar jo alinink, autoritarist ir pan., o naujoji valdia tikrai bt ivedusi Lietuv nepriklausomyb su maesniais nuostoliais. Betgi tam reikalingas autoritetas. O kok autoritet galima pelnyti taip parinkus laik ir taip suformulavus turin?
451
3. K.ikus savo straipsnyje Partinis skirtumas tarp Aukiausiosios ir Ministr Tarybos institucionalizavo Sjdio ir LKP konflikt (Lietuvos aidas, 1990, rugpjio 15, Nr. 60, p. 1) interpretavo konflikt vidaus politikos terminais, kaip ir yra, matyt, i tikrj: Motutei ir toliau nesuvokiant, kad yra tapusi aviausia nomenklatros revano vliava, kad institucionalizuoti jos ir Ttuko nuostat skirtumai reikia tik nauj LKP ir Sjdio konflikto form, kad toliau atsisakant Aukiausiosios Tarybos pagalbos, kuria norima paskatinti vykdomj valdi veikti ne tik nomenklatros padiai isaugoti visuotin politin kriz neivengiama. O padariniai bus labai sunks (Ten pat, p. 2). Viskas ia tiesa, neaiku tik viena: kur rinkiminje Sjdio programoje ir nepriklausomos Lietuvos statymuose yra parayta, kad nomenklatra neturi teiss teistai siekti politins valdios arba privatizuotis? Galime smerkti nomenklatr moraliai, galime tarti bendradarbiaujant su Maskva, bet rodyti nieko niekada negalsime (nebent bt rasti kokie nors dokumentiniai rodymai). LDDP turi teis valdi, revan statym rmuose. Toki teis jai suteik Sjdis jau vien tuo, kad kovojo greta jos rinkimuose, dalijosi su ja valdia ir t.t. Todl deiniesiems laikui bgant tiesiog neliko nieko kito kaip prisijungti prie A.Terlecko, kiekviename ingsnyje demaskuojant LKP ar LDDP tarnavim Maskvai, ir netgi akl tarnavim. Todl ir Lietuvos aido politinis skyrius, vadovaujamas krikionio demokrato V.Ardino, pavirto tikru valstybins propagandins ir ideologins diversijos centru. Kit priemoni jie turti nebegali. 4. Taiau ko kito raudonasis gali tiktis, jeigu pats rao: Kai kuriose demokratinse valstybse kratins radikalios jgos ir deiniosios, ir kairiosios atribojamos nuo takos monms, radikalams neleidiama dirbti valstybinse staigose, mokyklose. odiu, demokratikai i bari imetama mus (V.Vaeikis, Laikas ir vykiai, 1990, liepa, p. 2). Ar imeta btent dl sitikinim, ar u profesijos supolitinim, ar terorizmo skatinim? 5. 1990 met ruden LKP CK sekretoriatas pakviet visas politines jgas pasirayti nacionalinio susitaikymo deklaracij (Tiesa, 1990, rugpjio 30, Nr. 182). Sumanymas graus, tik kakodl nesvarstoma tai, k oponentai prikia konkreiai tai partijai koks socialins ir politins valdios Lietuvoje balansas, kaip ir kodl jis klostsi, ar jame kas negerai, ar reikia jame k keisti. Tas nutyljimas rodo nor isaugoti ugrobtas pozicijas, apmulkinti kitus. Tai trumparegika ir naivu. 6. Btent socialins ir politins valdios problem akcentavo susikrusios Nepriklausomybs partijos lyderis V.epaitis savo straipsnyje Kas pirks Lietuv (Lietuvos aidas, 1990, rugsjo 4) ir Lietuvika tvarka (Lietuvos aidas, 1990, rugsjo 27). ia yra, inoma, viso dalyko esm, ir netgi, kaip atrodo, jau svarbesn u pai valstybs nepriklausomyb. Tik bda ta, kad V.epaitis ja per vlai susirpino. Jam reikjo dar 1988 metais sukurti nuosav antinomenklatrin partij, atsiskirti nuo 452
PRIEDAI
Sjdio ir nepriimti jon nei R.Ozolo, nei K.Prunskiens, nei kit komunist. Ir po to siekti valdios. Bet tas ir yra, kad tuo metu kompartija buvo imintingiems karjeristams (dabar apsimetantiems deiniaisiais) reikalinga. Be jos V.epaitis niekada nebt pasieks dabar jo uimamos padties. Taiau net ir naudojimasis ta padtimi nepadeda kovojant su savo paties rankomis legalizuota nomenklatra. () 7. Pirmojo i mint V.epaiio straipsni pasirodymo dien, rugsjo 4, A.Terlecko alininkai pradjo Vilniuje badavimo akcij siekdami atstatydinti vyriausyb. Motyvas ne valdios balanso pakeitimas (j nra lengva deramai pagrsti, ir dar tokiu temptu laiku), bet gerokai veiksmingesnis. Rugsjo 7 d. A.Terleckas paaikino per TV: Visa savo veikla vyriausyb stengiasi destabilizuoti padt Lietuvoje (...). Dl preki trkumo katastrofikai kyla kainos, o atlyginimai lieka tie patys. Vykdant svetimj vali, siekiama sukelti nuskurdintos ir alkanos minios nepasitenkinim, kur norima gudriai nukreipti prie AT. Visai realu, kad po mnesiodviej i minia ivaikys ms parlament. () inoma, ne Lietuvoje sprendsi Lietuvos likimas. Nuo 1990 met rudens visoje TSRS m pamau aktyvti stalinieiai, prasidjo kryptingos ekonomins diversijos, nauj demokratini institucij diskreditavimas. Taryb Sjungoje prasidjo staliniei reakcija ir pasirinktas aikus kursas kraujo liejim. () Taiau 1991 met sausio pradioje K.Prunskien kuo graiausiai atliko vis mint A.Terlecko scenarij ir tiesiog idealiai rod visus A.Terlecko kaltinimus jai idavyste. Sausio 7 d. ji pakl kainas, tuo iprovokuodama rusakalbi riaues ir AT turm, ir ia pat, po nelabai aikaus vizito pas M.Gorbaiov, sausio 8 d. atsistatydino. Nebna vaisingas siekis atsakyti kakam tuo paiu 8. Lapkriio pradioje Lietuvos ateities forumo (LAF) iniciatyvin grup drauge su Kultros kongreso klubu ileido kreipimsi, kuriame spjo, kad nereikalingas absurdikas kraujo praliejimas (Tiesa, 1990, lapkriio 5, Nr. 263). T pat gruodio 5 dien kalbjo V.Beriozovas AT posdyje (Tiesa, 1990, gruodio 7, Nr. 265). Visi jie priklauso vadinamajai kairiajai pakraipai. () 1991 m. sausio 8 d. A.Brazauskas parlamente kalbjo, kad mes supainiojome politik su ekonomika ir to apraik pamatme iame graiame kieme (Respublika, 1991, sausio 9, Nr. 5, p. 2). Kaip itai suprasti, inant, kad visi kairieji btent gyn kain paklim? Kas supainiojo politik ir ekonomik? Pasilius balsuoti u kain sustabdym, K.Antanaviius paklaus: K mes darome su Lietuva? (Ten pat). Atsistatydinus vyriausybei tas pats K.Antanaviius pareik: iandien gali triumfuoti Lietuvos Nepriklausomybs prieai, padarytas tragikiausias sprendimas ms istorijoje (Ten pat). Atkreiptinas dmesys, jog tuo paiu metu ir vliau K.Antanaviius ir kiti kairieji teig, kad nra reikalo telkti Aukiausiosios Tarybos gynj, kad nes jokios prasms ir kad visa tai tik dirbtinai kurstoma psichoz. Kyla pagrstas klausimas, ko gi siek tie mons? Juk A.Terleckas kelis mnesius prie tai aikino, kad paklus kainas seks AT turmas, kad ekonomik su politika sieja imperins jgos, kad jos politikai pasinaudos ekonominiu nepasiten453
kinimu. O kai visa tai tikrai prasideda, DDP, SDP dramatikai aukia, kad nepaklus kain bsi blogai nepriklausomybei, kad reikia btinai kainas kelti. O kodl, anot kairij, nereikjo saugoti AT rm? Galbt jie bgtavo dl galim auk? Tuomet taip ir reikjo sakyti: parlamento ivaikymas dar nereik ms pralaimjimo, vietoje jo liks kitos staigos, o su tarptautine parama ir Rusijos demokratini jg parama po kurio laiko savo kovas atnaujinsime; galutin pergal bus ms, todl dabar nebtina beprasmikai aukotis. Bet jie sak ne t. Besitelkianios Vilni kariuomens ir TSRS platforminink mini akivaizdoje jie teig, kad niekas nesiruoia turmuoti pastato! Juk tai yra tikra niekyb arba idavyst. Perasi mintis, kad susirpinim dl gynj gyvybi prie tai reik tik kaip obstrukcij nenuolankiai AT politikai, o kai AT politika suvelnjo kain srityje ia, prieingai, imta reikalauti rodyti tvirtum, nors btent tai galjo privesti prie kraujo praliejimo puolant parlament. 9. T pat 1990 met ruden kakodl atviriau pradta kalbti apie kietosios rankos btinum. Dar prie tai auli sjungos vadas G.Jankus Trimite tiesiai paskelb, kad reikalinga tautin diktatra. Komunistai jau seniai buvo dl to sunerim. O tai straipsn Kieta ranka beldiasi duris (Lietuvos aidas, 1990, spalio 31) para... liberalas, Sjdio iniciatyvins grups narys Saulius Peiulis. Ir Tiesa (1990, spalio 24, p. 2) paskelb buvusio komunisto, o dabar liberalo akad. E.Vilko idjas apie tai, kad, norint vykdyti ekonomines reformas, reikalinga kieta ranka kio srityje. O tomis dienomis, kai Maskvoje M.Gorbaiovas gaudavo vis didesnius galiojimus, Lietuvos aidas (1990, lapkriio 24, p. 2) paskelb original A.Zolubo straipsn Demokratija ir kieta ranka. Jame autorius, remdamasis N.Berdiajevu (idant neatrodyt nacionalistu), rodinja, kad jokia demokratija i viso nereikalinga. Nors kiekviena pakraipa, reikia manyti, turjo savo kandidat kietos rankos vaidmeniui, visos jos buvo jaudinaniai vieningos dl paios idjos. () 10. Kai nuo lapkriio pabaigos (1990 m.) kraujo praliejimo perspektyva visiems tapo akivaizdi, LAFo iniciatyvin grup mintu pareikimu (Tiesa, 1990, lapkriio 5, Nr. 263) pasil valdiai ne k kita, kaip dialog su krybine inteligentija. Savo viea forma is pareikimas labai primin liepos 31 d. Kreipimsi. Primin ir turiniu uuomina btin valdios perskirstym. Todl ir vl tai buvo labai panau obstrukcij. (Tik met pabaigoje LAFo nariai, atrodo, suprato, kad reikalingi ne viei kreipimaisi, bet asmenins derybos). Kitu atveju gerai pastebjo V.epaitis: Vos Maskvoje atkunta konservatoriai, tuoj pat laisvieji silo svarstyti politin padt ir priimti politinius sprendimus (Lietuvos aidas, 1990, gruodio 6, Nr. 138). () 11. Bet ar V.epaiiui pritinka demaskuoti obstrukcijas? Antai jis vis laik teig, kad Vyriausyb nepateikia jokios ekonomins reformos programos. O kai pagaliau Aukiausiojoje Taryboje buvo pasilyta j svarstyti, tam silymui savo ir kai kuri partij vardu m prietarauti V.epaitis, teigdamas, kad reikt dirbti pagal dienotvark (Tiesa, 1990, lapkriio 9, Nr. 237). () 454
PRIEDAI
Jokio skirtumo
Matme antai pavaizdavimus ir mginimus spausti moni smon, kad tai, kas vyko prajusi met kovo 11-j ir po to, i ties buvs tik valdi pasikeitimas. Neva buvo viena valdia, atjo kita valdia, irgi ne kain kokia, irgi daranti klaid, o gal j vl reiks nustumti (...) (V.Landsbergis, Lietuvos aidas, 1991, rugsjo 17, Nr. 187). O svarbs skirtumai, anot V.Landsbergio, tokiu bdu utuuojami. Bet mes ia teigiame ne tai, kad naujoji valdia irgi daro klaid. Mes teigiame, kad ji irgi daro NIEKYBES. Palyginus su tuo nra svarbesnio dalyko, nes nuo to priklauso, kaip gyvensime Lietuvoje. Kad naujosios valdios labai gras ketinimai tai nra pats svarbiausias dalykas, kur kas nors siekia utuuoti, nes nei ketinimai, nei pasiekti rezultatai neatleidia nuo atsakomybs u NIEKYB. Tikslas ar rezultatas nepateisina niekik priemoni. Nes tos priemons rodo, kad tas rezultatas nebuvo ia esminis, prieingai, jis yra pavogtas, pasisavintas, monopolizuotas. Visi pateiktieji faktai, tikims, rodo, kad V.Landsbergio ironija ia ne vietoje. Nei moralinio, nei politinio didelio skirtumo tarp senosios ir naujosios valdios nra. Regime vis t pai, tik dabar nirtingesn tarybini karjerist grupuoi kov dl valdios, kurioje valstybs nepriklausomyb ir tautos likimas tapo tik tarpusavio kovos priemonmis. Kad visa vyks btent itaip, galima buvo nuspti dar 1988-ais metais, pavelgus Sjdio iniciatyvins grups sudt. Todl nieko ypatingai netikto dabar nevyksta. Simpoziumo dalyviai niekaip negaljo suprasti, kodl buvo priversta atsistatydinti K.Prunskiens vyriausyb, kai visai nesikeiia valstybin politika (B.Genzelis, Tiesa, 1991, liepos 30, Nr. 146). Betgi tai tik Vakaruose gal politikas vertinamas u savo idjas ir mokjim jas ginti, realizuoti. O Ryt Europoje svarbu ne idjos ir ne dalykas, svarbu valdia. Svarbu, kas valdioje, o idjos, sprendimai, programos tra tik pagalbiniai rankiai, iandien jie vieni, rytoj kiti. Tokia yra politin imintis. Nors ir ironizuoja V.Vasiliauskas, vaizduodamas kairij poir valdi: gal jau ir nesvarbu, k jie daro, svarbu, kas jie? (Lietuvos aidas, 1990, lapkriio 23, Nr. 129), bet, atrodo, pats nesuvokia savo dvigubos buhalterijos. () 7. NIEKYBS PASLAPTIS
Politika ir antikristas
Niekybs paslapt atskleid vienas viesesni (nors irgi kartais klydusi) lietuvi prot Antanas Maceina veikale Niekybs paslaptis. Antikristas istorijoje pagal V.Solovjovo pasakojim (Ratai, t. III, Trilogija Cor inquietum, Vilnius: Mintis, 1990). Antikristas suprantamas ne suasmenintai, bet kaip visuma io pasaulio dorovinio blogio, o politika kaip antikristo veikla. Nra reikalo nukrypti nuo A.Maceinos teksto: Politins priemons ypatingai tinka antikristo veiklai ir todl vis antikristini jg yra mielai vartojamos. Politika ir prievarta juk yra susijusios savo esmje. 455
Politins priemons visados yra veriamosios. Tai yra pagrindinis j bruoas. Politiniai organai ir politins institucijos ne prao, ne tikinja, bet paprasiausiai sako. Vis j reikimosi forma yra statymas. O kiekvienas statymas yra leidiamas tam, kad bt vykdomas. statymas neiri, ar tasai, kur jis pareigoja, yra sitikins io statymo vertingumu bei teisingumu. statymas reikalauja j vykdyti, neatsivelgdamas subjektyv jo vykdytojo sitikinim. Kas statymo nevykdo, yra baudiamas (p. 319). Prievarta ir klusnumas, anot A.Maceinos, reikalingi, bet tik tam tikrose ribose, o antikristins jgos pleia politik ligi viso gyvenimo apimties (p. 320). Antikristas yra politikas ligi pat galo, net iki masini udyni imtinai (Ten pat). Minia visados yra geriausias ir tikriausias laukas antikristinei karalystei kurtis ir klestti (...). Juo didesn yra minia, juo maesnis joje tampa mogus. Ir juo maesnis tampa mogus, juo didesnis iauga antikristas (p. 330). Antikristin vienyb yra prievartinis buvimas drauge (p. 360). Neapykanta virsta pagrindiniu moni santykiu antikristo karalystje (p. 361).
Lietuvos drama
Antikristas A.Maceinos (ir V.Solovjovo) prasme reikiasi ms planetoje, matyt, nevienodai. Galima pastebti baisias blogio imperijas Afrikoje. Taip pat jau ne kart ia mint ryk blogio didjim velgiant nuo Europos Vakar Vidur, i Vidurio Rytus ir i Ryt Azij. Lietuva yra neabejotinai blogio zonoje, nors ir ne paio didiausio. Kur jai bti geografikai nuo jos nepriklaus, todl pats savaime buvimo blogio zonoje faktas yra neutralus moraliniu poiriu, mes dl to nekalti. Drama ir atsakomyb prasideda tuomet, kai blogis jau suvoktas, bet ne kaip atmestina pavojinga pagunda, o pateisinamas kaip normali arba bent jau neivengiama bsena. Nepainti blogio nra taip blogai, kaip j pateisinti. Pastaruoju atveju ir atsitinka taip, kad dar Atgimimo pradioje V. epaitis didiavosi: Mes, atleiskite, politikai, o politika tai purvinas dalykas (G.Jefremov, My liudi drug drugu: Litva: Budni svobody: 19881989, Moskva: Progress, 1990, p. 94). Paklaustas, gal vasario 9 d. apklausos dl nepriklausomybs data tik atsitiktinai taip artima sausio 1213 d. vykiams, jis atsako: Taip, tai sutapimas, bet toks, kuris mums labai padjo. iuos savamokslio politiko makiavelisto odius su pasigrjimu pateik Litva Sovetskaja (1991, vasario 1, p. 1). O ia kieno odiai? Politikoje laimi tas, kas k pergudrauja. Deja, bet taip (Tiesa, 1990, gegus 24, Nr. 113, p. 2). Kaunikio komunisto brazauskininko V.Popovo. () Didel pagunda nesiskaityti su priemonmis, j nesirinkti todl, kad to reikalauja ir nuo atsakomybs atleidia kakoks didysis tikslas. Jis ne tik leidia, jis reikalauja profesionaliai daryti niekybes. Tam atsiliepia tamsusis mogaus pradas, ypa jauname moguje. Juntamas pasitenkinimas persekiojant, meiiant, ie456
PRIEDAI
piant, griaunant. () iuo metu Lietuvoje pamau leidiama vis labiau ir labiau nesiskaityti su priemonmis. toki politik traukiamas jaunimas. ()
Morali politika
Tai, kad politika negali bti morali, vieni teigia pritardami, kiti smerkdami. Ji, inoma, gali bti morali. () Morali yra disident antipolitika politika, kurios samprat idst buvs disidentas, dabartins ekijos ir Slovakijos Prezidentas Vaclovas Havelas. Esu antipolitikos politikos alininkas. Ne politikos, kuri yra galios technologija, kibernetinis moni valdymas j parinkimo ir intrig menas, o politikos, vieno i bd iekoti ir rasti gyvenimo prasm, saugoti j ir tarnauti jai, politikos kaip aktyvios morals, tarnavimo tiesai, kaip gyvojo mogikumo ir rpinimosi artimu, alininkas. Tai regis iuolaikiniame pasaulyje nepraktikas, iandieniniame gyvenime sunkiai pritaikomas bdas. Taiau geresns alternatyvos neinau (Literatra ir menas, 1989, lapkriio 4). () Rus partijos Demokratin sjunga lyder Valerija Novodvorskaja sako: jeigu padors mons neis politik, j eis padugns. Tai pasakyta iurkiai, bet teisingai. Bet pastarieji asmenys tiesiog plsta politik. Susitepti bendravimu su jais padoriam mogui labai nesunku, tad jis privalo bti labai skrupulingas. Be apolitikos arba moralios politikos koncepcijos apsisaugoti nuo niekybs nemanoma. () Pagrindinis disidentikos arba moralios politikos bruoas atsakingumas, nuodugnumas, laikin skmi nesivaikymas, asmeninis nesavanaudikumas. Ji pati sau draudia taikyti tokias priemones, kurias, anot A.Maceinos, gundo taikyti antikristas. Negalima adinti minios jausm, emocij, sentiment, aitrinti nuoskaudas. Tokios priemons net ir kultring visuomen emina iki minios lygio. Neretai to ir siekia provokatoriai. Nors galima naudotis vaiko silpnybmis aukljamaisiais tikslais, negalima naudotis visuomens ar tautos silpnybmis, kadangi vaikui jo subrendimas dar prieakyje, o visuomen susideda i jau suaugusi ir susiformavusi moni. J psichika nepaslanki. Naudojimasis j silpnybmis emina j intelektualin ir emocin lyg vardan artimiausi politini tiksl, o to lygio atstatymas toli grau neutikrintas. Tokiu bdu intensyvus politikavimas emina bendr tautos lyg, kartu didindamas nelaisv. I esms tai yra nusikaltimas tautai, pridengtas jos vadavimo skraiste. Moralioje politikoje visi poelgiai, pareikimai, programos reikia tik universali ties, remiasi vien tik ja, siekia vien tik labiausiai manomo teisingumo, nepriklausomai nuo politins konjunktros. Pagrindin tokia politikos priemon tiesos sakymas, bet kokios tiesos. Atsiradus reikalui griebtis kokio nors gudravimo, visuomet prisimenama, kad geriausia gudryb tai tiesa. Kartu tai yra ir pats stipriausias ginklas kovojant su varovais, nes nuolat atskleidia j nevari politin virtuv. 457
Moralioje politikoje nemanomas gan paplits niekybs pateisinimas: maas ir silpnas turi teis niekyb. Tai galbt tinka fizinei kovai, kur silpnojo gudrybs padeda jam ilikti. Tai, inoma, nra niekyb. Bet dvasinje kovoje ma, menk ir silpn paprasiausiai negali, neturi bti, antraip tokie liks antikristo karalysts vergais, nors galbt manys ein laisv. ()
Leidj pastaba. Ne visiems studijos autoriaus teiginiams ir argumentams knygos leidjai pritaria.
PUBLIKACIJ INIASKLAIDOJE, LITERATROJE, INTERNETE APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIAUS VARNIUOSE 1989 M. VASARIO 12 D. SURENGT PIRMJ OKUPUOTOJE LIETUVOJE MITING, SKIRT 19441954 M. UVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS PAGERBTI, IR 1989 M. GEGUS 7 D. JIEMS PASTATYT PIRMJ PAMINKL BIBLIOGRAFIJA (19892004 m.)
(INFORMACIJA, ATSILIEPIMAI, KOMENTARAI, VERTINIMAI, ANALIZ, SSAJOS)
1. Laisv ne banditams garbinti (14-os Teli rajono ems maitintojos kolkio kolkiei laikas), Teli laikratis [Lietuvos komunist partijos Teli rajono komiteto ir rajono liaudies deputat tarybos organas], 1989, vasario 18, Nr. 21(6140), p. 2. 2. Kadailis, Adomas, Tai kirinimas, Teli laikratis, 1989, vasario 18, Nr. 21(6140), p. 2. 3. Toki kovotoj nepripastame (28-i Teli miesto karo ir darbo veteran, pokario met aktyvist laikas), Teli laikratis, 1989, vasario 21, Nr. 22(6141), p. 1. 4. idlauskas, Gintaras, Gabrys, A., Mitingas Varniuose NKVD nuudytiems Lietuvos partizanams paminti, Lietuvos laisvs lyga [Informacinis biuletenis], 1989, kovo 14, Nr. 8, p. 4. 5. Kaauskas, Raimondas, Tas audringas, nepaprastas laikas, Gimtasis kratas [Kultrini ryi su tautieiais usienyje Tviks draugijos laikratis], 1989, kovo 16 1989, kovo 22, Nr. 11(1148), p. 1, 7. 6. Marinas, Vytautas, Paradokso esm, Leniniei balsas [Lietuvos komunist partijos Taurags rajono komiteto ir rajono liaudies deputat tarybos organas], 1989, kovo 25. 7. ileviien, Birut, Skupovas, Nikolajus, alaeviius, Juozas, Su kuo mes einame, Teli laikratis, 1989, kovo 28, Nr. 37(6156), p. 1. 8. Vienyti jgas bendram tikslui (LSSR KP Teli rajono komiteto pirmojo sekretoriaus eslovo Sabanskio praneimo LKP Teli rajono komiteto plenume santrauka), Teli laikratis, 1989, balandio 4, Nr. 40(6159), p. 12. 9. Marinas, Vytautas, Paradokso esm, Teli laikratis, 1989, balandio 18, Nr. 46(6165), p. 2.
458
PRIEDAI
10. Brangs tautieiai (Kreipimasis), Lietuvos laisvs lyga, 1989, balandio 21, Nr. 10, p. 8. 11. ilius, Vilmantas, Praeities negalima nubraukti. Kokie kovotojai telkiasi Lietuvos laisvs lyg, Tiesa [Lietuvos komunist partijos centro komiteto, Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Lietuvos TSR Ministr Tarybos organas], 1989, gegus 3, Nr. 103(14022), p. 3, Iliustr. 12. ilius, Vilmantas, Praeities negalima nubraukti. Kokie kovotojai telkiasi Lietuvos laisvs lyg, Teli laikratis, 1989, gegus 6, Nr. 54(6173), p. 2. 13. Paminklas Didvyriams, Tribna [Lietuvos demokrat partijos biuletenis], 1989, gegus 9, Nr. 6, p. 4. 14. Toleikis, B., Varniuose, Santara [Lietuvos persitvarkymo sjdio iluts tarybos leidinys], 1989, gegus 1 1989, gegus 15, Nr. 7(12), p. 7. 15. Gegus 7 d. Varniuose atidengtas ir paventintas pirmas pokario Lietuvoje paminklas uvusiems partizanams pagerbti, Jaunoji karta [Lietuvos tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva tarybos leidinys], 1989, gegus 15, Nr. 5, p. 1. 16. Jaunosios Lietuvos atstovo Stasio Bukeviiaus kalba, pasakyta atidengiant paminkl, Jaunoji karta, 1989, gegus 15, Nr. 5, p. 12. 17. Sasnauskait, L., Varniuose pastatytas pirmasis paminklas Lietuvos partizanams, Laisvs auklys [Lietuvos laisvs lygos informacinis biuletenis], Vilnius, 1989, gegus 18, Nr. 11(16), p. 1, Iliustr. (nuotr.). 18. I Leono Laurinsko kalbos, pasakytos Varniuose, Laisvs auklys, Vilnius, 1989, gegus 18, Nr. 11(16), p. 12. 19. Vilkas, Leonardas, Atviras laikas nenorintiems atgailauti komunistams, Laisvs auklys, Vilnius, 1989, gegus 18, Nr. 11(16), p. 3. 20. Pintveris, Aloyzas, Smgiai vienus vartus, arba kaip Varniuose buvo atidengtas paminklas, Teli laikratis, 1989, gegus 18, Nr. 59(6178), p. 2, Iliustr. (nuotr.). 21. Likas, Arnas, Antr kart gims, Teli laikratis, 1989, gegus 25, Nr. 62(6181), p. 2, Iliustr. (nuotr.). 22. Barauskas, Vytautas, Randas, Teli laikratis, 1989, gegus 30, Nr. 64(6183), p. 2, Iliustr. (nuotr.). 23. Tirvait, Lolita, Be reglamento, Literatra ir menas [Lietuvos TSR raytoj sjungos savaitratis], 1989, birelio 10, Nr. 24(2222), p. 7, Iliustr. (nuotr.). 24. Bielskus, Donatas, Orientalikas statymas, Akiraiai, ikaga, 1989, birelis, Nr. 6. 25. Tvynje, Aidai [Kultros urnalas], JAV, 1989, Nr. 2, p. 144. 26. Varnauskas, Jonas, Lietuvos emje isaugoti, Literatra ir menas, 1989, liepos 29, Nr. 31(2228), p. 1, 89, Iliustr. (nuotr.). 27. Bielskus, Donatas, Orientalikas statymas, Gimtasis kratas, 1989, rugpjio 31989, rugpjio 9, Nr. 31(1168), p. 7. 28. Buckus, Pranas, Prof. dr., vaki liepsneli tyloje lenkims, Tvyns viesa [Lietuvos TSR liaudies vietimo ministerijos, vietimo ir mokslo darbuotoj profsjungos Lietuvos respublikinio komiteto laikratis], 1989, lapkriio 1, Nr. 87(3526), p. 1, Iliustr. (nuotr.). 29. Skruibyt, Alma, Po Medeinos em, Tvyns viesa, 1989, lapkriio 15, Nr. 91(3530), p. 1, Iliustr. (nuotr.).
459
30. Rimkus, Domas, Rsioji up? (Vieno susirinkimo mintys), Teli laikratis, 1989, lapkriio 25, Nr. 141(6260), p. 23, Iliustr. 31. Jaunoji Lietuva! Sutiksime plojimais ar igstinga tyla?, Jaunimo gretos, 1989, lapkritis, Nr. 11, p. 11, Iliustr. (nuotr.). 32. ileviien, Aldona, Kodl negaliu tylti, Teli laikratis, 1989, gruodio 2, Nr. 144(6263), p. 2. 33. Kakanauskas, Antanas, Banditizmas ar rezistencija?, Teli laikratis, 1989, gruodio 19, Nr. 151(6270), p. 3. 34. Paleckis, Rimvydas, Jaunalietuviai, Gimtasis kratas, 1990, sausio 51990, sausio 11, Nr. 1(1190), p. 7, Iliustr. (nuotr.). 35. Kakanauskas, Antanas, Banditizmas ar rezistencija?, Lygs ir drauge [Lietuvos darbo moni socialistins federacijos leidinys], 1990, kovo 51990, kovo 15, Nr. 6(14), p. 23. 36. Informacija, Teli laikratis, 1990, gegus 16. 37. Kuikien, Izolda, Kokia ms misija?, Teli laikratis, 1990, gegus 23, Nr. 50(6325), p. 23. 38. Gedvilas, eslovas, Vytauto Landsbergio vienag rajone, Teli laikratis, 1990, rugpjio 1, Nr. 60(6335), p. 1. 39. Morozovas, Aleksandras, Tauragikiai Teliuose, Teli laikratis, 1990, rugsjo 19, Nr. 74(6349), p. 3. 40. Tylnas, Vytenis, Susirinko buv partizanai, Kalvotoji emaitija [Teli rajono laikratis], 1991, birelio 1, Nr. 43(6420), p. 2, Iliustr. (nuotr.). 41. Jackut, Danut, Gyvos tikjimu, Kalvotoji emaitija, 1991, rugsjo 4, Nr. 69(6446), p. 3, Iliustr. (nuotr.). 42. Petrulien, Genovait, Ne nuo to pradjote, gerbiamieji!, Tremtinys, 1991, rugsjo 25, Nr. 18. 43. Petrulien, Genovait, Ne nuo to pradjote, gerbiamieji!, Kalvotoji emaitija, 1991, spalio 9, Nr. 79(6456), p. 34. 44. Ar netapsime atstumtaisiais? (26-i Varni M.Valaniaus vidurins mokyklos mokytoj laikas), Kalvotoji emaitija, 1991, lapkriio 9, Nr. 87(6464), p. 2. 45. Vengrien, V., Kadailis, A., Vitien, J. ir kt. Teli rajono Varni M.Valaniaus vidurins mokyklos mokytojai, Ar bsime atstumti?, Tvyns viesa [Lietuvos Respublikos kultros ir vietimo ministerijos savaitratis], 1991, lapkriio 22, Nr. 47(3642), p. 3. 46. Teli rajono lankytinos vietos, Lietuvos kultros ir gamtos paminkl atlasas, Valstybin enciklopedij leidykla, Vilnius, 1991, p. 78. 47. Maksimovas, Povilas, Krykelje (Pasikalbjimas su Varni miesto meru Rolandu Bruu), Kalvotoji emaitija, 1992, sausio 8, Nr. 2(6479), p. 1. 48. Balinien, Ona, Be teiss grti Tvyn, Lietuvos aidas [Valstybs laikratis], 1992, balandio 16, Nr. 74(6032), p. 6, Iliustr. (nuotr.). 49. Bukeviius, Stasys, Jaunoji Lietuva. Atsikrimas ir dabartis, Jaunoji Lietuva, Klaipda, 1992, gegu, p. 34. 50. Garmut, Antanina, Motinle, auginai, Kaunas, 1993, Iliustr. (nuotr.).
460
PRIEDAI
51. Pagerbkime Lietuvos partizanus (Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus kreipimasis), Antanas Terleckas Vytautui Landsbergiui [LLL biblioteka], Vilnius, 1993, balandis, p. 55. 52. Terleckas, A., Kreipiuosi partizan vles, Antanas Terleckas Vytautui Landsbergiui, Vilnius, 1993, balandis, p. 6768. 53. Kudaba, eslovas, Septyni keliai i Varni, Kaunas, 1993, p. 105106. 54. Kudaba, eslovas, Septyni keliai i Varni, Kalvotoji emaitija, 1994, sausio 15, p. 4. 55. Ivoncius, Alvydas, Saugumas turjo partizan sraus, Kalvotoji emaitija, 1994, lapkriio 19, Nr. 91(6768), p. 2, Iliustr. (nuotr.). 56. Radvila, Antanas, amintas partizan atminimas, Kalvotoji emaitija, 1994. 57. Laisvs kov aukos Piet emaitijoje, Kaunas, 1996, p. 253, Iliustr. (nuotr.). 58. Erki keliu, Kaunas, 1996, Iliustr. (nuotr.). 59. Rupainis, Algis, Itikimieji, Dienovidis [Iliustruotas savaitinis laikratis], 1997, gegus 23, Nr. 21(328), p. 23, Iliustr. (nuotr.). 60. Jaunosios Lietuvos atstovo Stanislovo Bukeviiaus kalba, pasakyta 1989 met gegus mn. 7 d. Varniuose, atidengiant paminkl uvusiems partizanams pagerbti, Jaunoji Lietuva. Kelias laisv, Kaunas, 1997, p. 44. 61. Jaunoji Lietuva! Sutiksime plojimais ar igstinga tyla?, Jaunoji Lietuva. Kelias laisv, Kaunas, 1997, p. 61. 62. Skuodis, Vytautas, Baltijos krat kelias Nepriklausomyb. 19871989 metai. vyki kronika, Vilnius, 1997, p. 201, 204. 63. Vilkas, L., Atviras laikas nenorintiems atgailauti komunistams, LLL ir Antanas Terleckas prie LDDP ir Algird Brazausk, Lietuvos laisvs lyga, Vilnius, 1998, sausis, p. 2021. 64. Teli skyrius, Laiko atodangos. Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos deimtmetis, Kaunas, 1998, p. 261. 65. Trumpa vyki chronologija, Lietuvos Sjdis ir valstybs ideal gyvendinimas, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, 1998, p. 359. 66. Kanaviius, Arvydas, Lietuvos atgimimo dienoratis. Kelias laisv 1988 birelio 3 1990 kovo 11, Kaunas, 1998, p. 101102. 67. Lietuvos laisvs sjdis, Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos Respublikos Kultros ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo spaudos tarnyba, Parodos mediaga, 1998, p. 102, Iliustr. (nuotr.). 68. Radvila, Antanas, vent Varniuose, Kalvotoji emaitija, 1999, gegus 11, Nr. 52(7409), p. 1. 69. Urbikas, Vytautas, Paminklas Lietuvos partizanams Varniuose, Vasario 16 [Lietuvos demokrat partija], 1999, gegus 11999, gegus 15, Nr. 9(214), p. 4. 70. Kvieiame, Vasario 16, 1999, gegus 11999, gegus 15, Nr. 9(214), p. 4. 71. Alminauskas, Petras, Paminklo partizanams deimtmetis, Kalvotoji emaitija [Teli apskrities laikratis], 1999, gegus 6, Nr. 50(7407), p. 3, Iliustr. (nuotr.). 72. Lekaviien, Jadvyga, Pirmojo paminklo partizanams deimtmetis, Penktadienio emaitis [emaitijos sostins laikratis], 1999, gegus 7, Nr. 18(147), p. 1, Iliustr. (nuotr.).
461
73. Trukanas, Arnas, Deimt met paminklui 19451955 m. Lietuvos partizanams Varniuose, Klaipda [Apskrities ir miesto laikratis], 1999, gegus 11, Nr. 107(15451), p.12, Iliustr. (nuotr.). 74. arpnickien, KazimieraDanut, Vienybs kelias, Penktadienio emaitis, 1999, gegus 14, Nr. 19(148), p. 1, Iliustr. (nuotr.). 75. Liutikait, Virginija, Jau deimtmetis, emaii saulut [Kultros savaitratis], 1999, birelio 4, Nr. 23(202), p. 78, Iliustr. (nuotr.). 76. 1999-ieji kupini didjani mokesi ir nusikaltim. Teli inios apvelgia met vykius rajone, Teli inios, 1999, gruodio 30, Nr. 25(25), p. 4. 77. Teli rajonas, Varni seninija, emaii em [Teli apskrities geografin studija] (Autoriai Kontvainas Rimantas, Stanaitis Algirdas, vedas Kstutis), Vilnius, 1999, p. 309. 78. Terleckas, Antanas, odiu bei plunksna u ties ir laisv, II tomas, Vilnius, 1999, p. 254, Iliustr. (nuotr.). 79. Montvydait-Giedraitien, Irena, Varni kdros paslaptys, Kalvotoji emaitija, 2000, sausio 25. 80. Trumpa vyki chronologija, Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, 2000, p. 479. 81. Jauniausioji Lietuvos partizan, Laisvs kov archyvas, Nr. 31, Kaunas, 2002, p. 57, Iliustr. (nuotr.). 82. idlauskas, Gintaras, Pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams pastatymas Varniuose: politinis kontekstas ir iniasklaidos reakcijos (emaii apygardos partizan vado Vlado Montvydo-emaiio 50-j ties metini minjime Varniuose skaitytas praneimas), emaii saulut, 2003, rugsjo 26, Nr. 34(405), p. 7, Iliustr. (nuotr.). 83. idlauskas, Gintaras, Pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams pastatymas Varniuose: politinis kontekstas ir iniasklaidos reakcijos, Tsinys, (emaii apygardos partizan vado Vlado Montvydo-emaiio 50-j ties metini minjime Varniuose skaitytas praneimas), emaii saulut, 2003, spalio 3, Nr. 35(406), p. 7, Iliustr. (nuotr.). 84. idlauskas, Gintaras, Pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams pastatymas Varniuose: politinis kontekstas ir iniasklaidos reakcijos, Pabaiga, (emaii apygardos partizan vado Vlado Montvydo-emaiio 50-j ties metini minjime Varniuose skaitytas praneimas), emaii saulut, 2003, spalio 10, Nr. 36(407), p. 78, Iliustr. (nuotr.). 85. idlauskas, Gintaras, emaiiai okupuotoje Lietuvoje stato partizanams pirmj paminkl, Darbininkas, JAV, 2004, Iliustr. (nuotr.), Spausdinta per kelis numerius. 86. Buvusio partizano Leono Laurinsko kalba Varniuose 1989 m. gegus 7 d. atidengiant pirmj Lietuvoje paminkl uvusiems partizanams, Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs [Dokumentai, konferencijos mediaga, kalbos, straipsniai, bibliografija], 2004, Vilnius, p. 7677. 87. Mitingas Varniuose NKVD nuudytiems Lietuvos partizanams paminti, Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs, 2004, Vilnius, p. 258259.
462
PRIEDAI
88. Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus kreipimasis, Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs, 2004, Vilnius, p. 279280. 89. idlauskas, G., Ironikas laikasatsakymas komunistinei Tiesai, Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs, 2004, Vilnius, p. 288289. 90. Vilkas, Leonardas, Atviras laikas nenorintiems atgailauti komunistams, Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs, 2004, Vilnius, p. 290291. 91. idlauskas, Gintaras, Lietuvos laisvs lygos pastangos pagerbti ginkluotos rezistencijos dalyvi kov. Pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams pastatymas Varniuose: politinis kontekstas ir iniasklaidos reakcija (Praneimas konferencijoje, skirtoje LLL krimo ir veiklos 25-eri met sukakiai paminti), Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs, 2004, Vilnius, p. 430440. 92. idlauskas, Gintaras, Pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams pastatymas: politinis kontekstas ir iniasklaidos reakcija, Kalvotoji emaitija, 2004, liepos 8, Nr. 74(8173), p. 6, Iliustr. (nuotr.). 93. idlauskas, Gintaras, Pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams pastatymas Varniuose: politinis kontekstas ir iniasklaidos reakcijos, emaii vyskupysts muziejaus internetinis tinklalapis, 2004, Iliustr. (nuotr.), adresas: http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=48&art=223#gint 94. Naujausioji Lietuvos istorija. 19881997 metai, Lietuva (Lietuvos centriniai interneto vartai), adresas: http://www.lietuva.lt/IMI/i_lt.jsp?nr=istorija_15 TeliaiVilnius, 2004 m. PARENG GINTARAS IDLAUSKAS Leidj pastabos. Suregistruotos parengjui inomos publikacijos, kuriose raoma ar usimenama apie miting ir paminklo pastatym. J bta kur kas daugiau. Apie pirmj Lietuvoje miting, skirt uvusiems laisvs kariams pagerbti, ir paminklo jiems pastatym kelis kartus buvo informuojama ir kalbama Vakar radijo stoi laidose, daugiausia Laisvosios Europos, nemaai rayta JAV ir kit usienio krat lietuvikoje spaudoje. Vakar iniasklaidoje buvo informuota apie Antano Terlecko ir Gintaro idlausko bei LLL Teli skyriaus 1989 m. balandio 25 d. kreipimsi, raginant buvusius karius savanorius ir laisvs kov dalyvius susirinkti Varnius ir dalyvauti paminklo atidengimo ir paventinimo ikilmse. Apie miting, paminklo pastatymo aplinkybes ir iniasklaidos atsiliepimus praneim pareng buvs Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys, LLL Teli skyriaus pirmininkas Gintaras idlauskas ir j perskait Varniuose, emaii vyskupysts muziejuje 2003 m. rugpjio 23 d. vykusiame minjime, skirtame paskutiniojo emaii apygardos vado Vlado Montvydo-emaiio ir emaii apygardos tabo 50-osioms ties metinms ir
463
Vilniaus Rotuje 2003 m. rugsjo 28 d. vykusioje konferencijoje, skirtoje Lietuvos laisvs lygos krimo ir veiklos 25eri met sukakiai paminti. io praneimo tekstas publikuotas 2004 m. ileistoje knygoje Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs ir, iliustruotas nuotraukomis, yra publikuojamas emaii vyskupysts muziejaus internetiniame tinklalapyje. Pirmojo paminklo uvusiems partizanams nuotrauka ne kart eksponuota vairiose parodose Vilniuje, Teliuose ir kitur, ji publikuota vairiuose spaudiniuose, taiau beveik niekada nebuvo nurodoma, kad paminkl pastat Lietuvos laisvs lyga.
VYKI IR LIETUVOS LAISVS LYGOS VEIKSM 19881990 M. KRONIKA

Vasario 11 JAV Prezidentas R.Reiganas oficialiai pakviet pasaulio visuomen paminti Vasario 16-j Lietuvos Nepriklausomybs dien. Vasario 16 Lietuvos laisvs lygos nariai, kiti patriotikai nusiteik tautieiai ypatingo valdios puolimo ir persekiojimo slygomis vent Nepriklausomybs dien. Vilniuje ir kituose miestuose ant kai kuri pastat ikeltos trispalvs vliavos. Kovo 10 LLL nariai Romaldas Ragaiis, Leonas Laurinskas, Bronius Pokus, Algirdas Statkeviius, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas ir kiti vieu laiku kreipsi Reuter korespondent Evans ir kitus usienio urnalistus, 1988 m. vasario 15-16 d. aplankiusius Lietuv, protestuodami prie j neobjektyvum ir pasmerkdami j nepateisinam bailum parayti ties. Gegus 22 Vilniuje, Gedimino aiktje, sovietin milicija panaudojo jg trukdydama LLL organizuoti demonstracij, skirt 1948 m. didiojo lietuvi trmimo Sibir 40-meiui paminti. Nepaisant panaudoto smurto, minjimas vyko. Birelio 1112 Lvove (Ukraina) vyko nacionalini-demokratini sjdi atstov pasitarimas. Lvov suvaiavo keturi respublik Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Gruzijos tautini sjdi atstovai. Lietuvai atstovavo LLL. Nuo Lietuvos Koordinacin komitet irinkti LLL atstovai Antanas Terleckas ir Eugenijus Krukovskis. Antrj pasitarimo dien buvo priimti keli svarbs dokumentai, tarp j laikas JAV Prezidentui R.Reiganui. Birelio 14 Vilniaus Gedimino aiktje LLL paminjo 1941 m. birelio mn. masini trmim Lietuvoje pradi. Mitingo metu LLL narys buvs partizanas Leonas Laurinskas pirm kart vieai ikl draudiam Lietuvos trispalv. Liepos 3 LLL paskelb ir iplatino Program, kurioje pareikalavo ivesti i Lietuvos, Latvijos, Estijos Soviet Sjungos okupacin kariuomen. LLL akcentavo, kad jos galutinis tikslas laisva demokratin Lietuva Europos taut konfederacijoje. i diena laikoma LLL vieo veikimo pradia. Paskelbta 18-os asmen LLL 464
1988 m.
PRIEDAI
Laikinoji taryba. LLL kreipsi JAV gyvenant vien i Lygos steigj dr. Algird Statkevii praydama sudaryti LLL Usienio taryb ir atstovauti Lygai usienyje. Liepos 12 Vilniuje vyko Blaivysts sjdio ir LLL organizuotas mitingas, skirtas Maskvos Taikos sutarties 68-osioms metinms paminti. Mitingo ivakarse jo rengjams prokuratroje grasinta baudiamja atsakomybe, o liepos 12 d. mitingo organizatoriai buvo sulaikyti. Gedimino aikt MVD kariuomen apsupo keliais iedais. Perskaityta mitingo rezoliucija, praneta apie sulaikytuosius. Liepos 14 LLL lyderis Antanas Terleckas paskelb vie laik buvusiems stribams, kuriame analizavo ir pasmerk i kolaborant veikl. Rugpjio 13 LLL vieu pareikimu kreipsi Kardinol Vincent Sladkevii. Jame kvieiama, pasirmus garbingu Kardinolo titulu ir autoritetu, prabilti tiesos odiu Lietuvos kunigus ir tikinij taut, pasmerkti MolotovoRibentropo pakt ir jo pragaitingas pasekms ms Tvynei. Rugpjio 17 Vilniuje, Gedimino aiktje pasninko ir maldos akcij pradjo Politini kalini gelbjimo komiteto narys Petras Cidzikas ir LLL narys Algimantas Andreika, reikalaudami ilaisvinti atuonis Lietuvos politinius kalinius. Rugpjio 23 Vilniuje, Vingio parke, Lietuvos persitvarkymo sjdis sureng masin miting, kuriame dalyvavo 150 tkstani moni, skirt Molotovo Ribentropo pakto pasiraymo 49-osioms metinms. io mitingo iniciatyva priklaus LLL. LPS pasil LLL kartu surengti miting, taiau paskui susitarim negarbingai sulau. T pai dien LLL nariai Kretingoje sureng analogik paminjim. Jo organizatoriai patyr valdios persekiojimus. Rugpjio 30 Vilniuje, Dailinink sjungos patalpose, vyko LPS iniciatyvins grups nari ir LSSR KGB pirmininko generolo E.Eismunto pasitarimas. Jame pasmerkta LLL veikla. Rugsjo 24-25 Rygoje vyko tautini-demokratini sjdi atstov pasitarimas. Jame dalyvavo atstovai i Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Moldovos, Estijos, Gruzijos ir Krymo totori sjdio atstovai. Lietuvai atstovavo LLL nariai Antanas Terleckas, Vytautas Boguis, Andrius Tukus, katalikikajam judjimui Nijol Sadnait. Rugsjo 28 okupacins kariuomens ir specialios paskirties milicijos daliniai brutalia karine jga ivaik LLL organizuot miting, skirt Molotovo Ribentropo pakto slaptojo protokolo, pagal kur Lietuva perjo Soviet Sjungos takos sferon, pasekmms pasmerkti. Daug mitingo dalyvi buvo aretuota, sueista. Rugsjo 29 LPS vadovyb ir LLL sureng bendr protesto akcij-miting dl brutali okupacins administracijos veiksm prie mitingo dalyvius. Spalio 20 LLL prim Programin kreipimsi, jame akcentuota, kad pagrindinis jos tikslas suverenios demokratins Lietuvos Respublikos atkrimas, kuris manomas tik ivedus i Lietuvos Soviet Sjungos okupacin kariuomen. 465
Spalio 23 LLL atstovas Antanas Terleckas pasak kalb Lietuvos persitvarkymo sjdio steigiamajame suvaiavime, kuriame jis vienintelis pareikalavo okupacins kariuomens ivedimo i Lietuvos. Spalio 30 LLL Taryb kreipsi JAV gyvenantys buv politiniai kaliniai Romas Giedra ir Vladas akalys, praydami suteikti galiojimus atstovauti LLL Kalifornijoje. LLL suteik jiems tokius galiojimus. Lapkriio 10 LLL ileido periodinio informacinio biuletenio Lietuvos laisvs lyga pirmj numer. J pareng kun. Auvydas Belickas ir LLL nar Leonora Sasnauskait. Tai antisovietiniame pogrindyje leisto LLL periodinio leidinio Laisvs auklys tsinys. T pai dien LLL pasveikino 41-uoju JAV Prezidentu irinkt Dord Bu. Lapkriio 15 LLL kreipsi Europos Parlamento Balt intergrups prezidiumo pirminink dr. Hans Joachim Zeler ir prezidiumo generalin sekretori Alg Klimait ir pareik nesutinkanti su Strasbre 1988 m. spalio 23 d. Europos Parlamento paskelbtu pareikimu Dl Pabaltijo respublik bsimo vystymosi, kuriame kalbama apie suvereni respublik federacij ir autonomij SSRS sudtyje. T pai dien LLL pasveikino Aleksandr Solenicyn 70-j gimimo metini proga. Lapkriio 18 LLL Tarybos narys Eugenijus Krukovskis emigravo JAV. Lapkriio 1920 Rygoje vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautini nepriklausomybs judjim pirmoji konferencija. Ji pareikalavo i Soviet Sjungos vyriausybs ivesti i Baltijos krat okupacin kariuomen. LLL konferencijoje atstovavo Antanas Terleckas, Algimantas Baltruis, Romaldas Ragaiis. Lapkriio 22 LLL iplatino kreipimsi lietuvi taut, kuriame pasisak prie lietuvi suprieinim su lenkais ir paragino netoleruoti antilenkik nuotaik, sileisti sugrint Vilniaus Katedr lenkikai kalbanius tikiniuosius. Lapkriio 26 Vilniuje, Gedimino aiktje, LLL sureng miting, kuriame pareikalavo Lietuvai Nepriklausomybs ir prim itikimybs 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktui deklaracij. Lapkriio mn. Kaune steigtas LLL skyrius. LLL atstovas Kaune Arnoldas Taujanskas. Lapkriio mn. LLL per savo Usienio delegatr ir jos galiotj atstov dr. Algird Statkevii pradjo pasaulin para rinkimo akcij u Lietuvos Nepriklausomyb. Buvo numatyta visuose kontinentuose surinkti kelis milijonus para. Padedant katalikikai antikomunistinei TFP (Tradition, Family and Property) organizacijai, visame pasaulyje Lietuvos Nepriklausomybei paremti surinkti 5 201 274 paraai. is skaiius trauktas pasaulin Gineso rekord knyg. Gruodio 3 LLL kreipsi Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirminink dr. Kaz Bobel ir papra dti visas pastangas, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos klausimas visada bt pasitarim aukiausiame lygyje tarp JAV ir SSRS dienotvarkje. 466
PRIEDAI
Gruodio 10 LLL dalyvavo Vilniaus profsjung kultros rmuose Gaublio klubo surengtame dispute. LLL atstovavo Antanas Terleckas, Algimantas Baltruis, Andrius Tukus, Romaldas Ragaiis, Leonora Sasnauskait ir kiti. Gruodio 30 LLL ir Lietuvos demokrat partijos sukrimo darbo grup pakviet Lietuvos gyventojus 1989 m. sausio 10 d. 18 val. susirinkti Vilniaus Gedimino aiktje miting, skirt SSRS ir Vokietijos vykdytoms Lietuvos teritorijos dalyboms prisiminti.
Sausio 10 Vilniaus Kaln parke vyko LLL ir LDP sukrimo darbo grups surengtas mitingas, skirtas MolotovoRibentropo pakto baigiamajam etapui paminti. Mitinge taip pat dalyvavo Lietuvos tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva ir Helsinkio susitarimams remti Lietuvos iniciatyvins grups atstovai. Mitinge dalyvavo apie 40 tkstani moni. Rezoliucija kreiptasi JTO Dekolonizacijos komisij ir pasaulio visuomen ir praoma traukti JTO Generalins Asambljos dienotvark Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos likvidavimo klausim. Mitinge Lietuvos jaunuoliai paraginti netarnauti sovietinje okupacinje kariuomenje. Sausio 12 Vilniaus universiteto Filologijos fakultete steigta LLL Akademinio jaunimo grup. LLL atstovas ioje grupje Leonardas Vilkas. Sausio 17 Teliuose steigtas LLL skyrius. LLL atstovas Teliuose Gintaras idlauskas. Sausio 24 JAV ir Kanadoje paskelbtas LLL Tautins tarybos atstovo lietuvikajai ieivijai dr. Algirdo Statkeviiaus pareikimas. Jame kvieiama visus lietuvius, latvius, estus ir visus Pabaltijo aneksijos nepripastani taut bei valstybi mones ypatingai suaktyvinti savo veikl, skirt Lietuvos, Latvijos ir Estijos Nepriklausomybei atstatyti. Sausio 28-29 Vilniuje vyko eilinis nacionalini-demokratini judjim atstov pasitarimas. Dalyvavo atstovai i Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Armnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Krymo totori atstovai. LLL atstovavo Antanas Terleckas, Andrius Tukus, Genovait akalien, Algimantas Baltruis, Leonora Sasnauskait, Algimantas Andreika, Jonas Pratuseviius. Priimta Pavergt SSRS taut Laisvs chartija, Pareikimas dl Karabacho komiteto lyderi areto, Kreipimasis rus inteligentij, Kreipimasis Europos Parlament. Sausio 31 LLL Kauno skyriaus atstovo Arnoldo Taujansko bute KGB atliko krat. Vasario 1 LLL, LDP ir LTJS Jaunoji Lietuva prim bendr kreipimsi pasaulio tautas. Jame reikalaujama, kad Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo klausimas nedelsiant bt apsvarstytas pasaulio valstybi vyriausybse ir aukiausiosiose tarptautinse organizacijose, dalyvaujant lietuvi tautos atstovams. Vasario 6 LLL, LDP ir LTJS Jaunoji Lietuva sureng kelis mitingus, skirtus Vilni atvykusiai Europos Parlamento deputat delegacijai tikinti, kad lietu467
1989 m.
vi tauta jokiomis aplinkybmis ilgiau nesitaikstys su Nepriklausomybs praradimu. Vasario 7 vyko Europos Parlamento deputat ir LLL, Helsinkio grups bei Politini kalini gelbjimo komiteto nari susitikimas. Jame buvo pareiktas nepasitikjimas Europos Parlamento deputat grups palydovu Algiu Klimaiiu. Vasario 10 LLL pradjo platinti kreipimsi lietuvi taut, kuriame pasveikino tautieius ir visus Lietuvos gyventojus Lietuvos Nepriklausomybs 71-j metini proga. T pai dien Vilniaus miesto Lenino rajono prokuratr ikviesti LLL Tarybos nariai Algimantas Baltruis ir Jonas Volungeviius spti dl j pasakyt kalb, kuriose buvo pasmerkta komunist partija ir sovietin okupacin valdia. Vasario 12 Varniuose (Teli r.) LLL Teli skyrius sureng pirmj okupuotoje Lietuvoje vie ginkluotos rezistencijos dalyvi partizan pagerbimo miting. Jame paskelbta, kad netrukus ioje vietoje bus pastatytas paminklas uvusiems partizanams. Mitingo organizatoriai ir jame kalbj asmenys vliau patyr sovietini valdios staig persekiojim. Vasario 16 ikilmingai paminta Lietuvos Nepriklausomybs diena. Vilniuje, Katedros aiktje, LLL vardu kalb pasak Antanas Terleckas. Vasario 23 Teliuose LLL Teli skyrius sureng antiokupacin akcij. Jos metu buvo pasmerkta sovietins armijos vykdyta ir tebesitsianti Lietuvos okupacija, raginamas jaunimas boikotuoti tarnyb sovietinje armijoje. Kovo 8 LLL kreipsi Lietuvos pilieius, ragindama boikotuoti kovo 26 d. rengiamus SSRS liaudies deputat rinkimus. Kovo 17 Klaipdoje kurtas LLL skyrius. LLL atstovas Klaipdoje Arnas Trukanas. Kovo 31 Vilniuje vyko LLL Tarybos posdis, kuriame svarstyti organizaciniai ir taktiniai klausimai. LLL Taryb priimti 5 nauji nariai: buvs partizanas Vytautas Milvydas, Jurijus Radoviius, kunigas Juozapas Razmantas, Gintaras idlauskas ir Arnoldas Taujanskas. Suformuota naujos sudties 18 asmen LLL Taryba. Balandio 11 LLL prim pareikim dl kruvin vyki Gruzijoje. Balandio 14 ilutje kurtas LLL skyrius. Balandio 15 LLL prim kreipimsi gruzin taut ir pasaulio visuomen dl kruvin vyki Gruzijoje. Balandio 17 LLL, LKDP, LDP ir LTJS Jaunoji Lietuva kreipsi Lietuvos gyventojus dl LSSR Konstitucijos projekto, ragindami jo nesvarstyti, o kovoti u Nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym. Balandio 21 LLL Tarybos narys Algimantas Baltruis kreipsi LSSR viz skyriaus virinink vieu laiku, kuriame pra teisikai pagrsti neigiam atsakym dl jo ivykos JAV. LLL fakt vertino kaip KGB vykdom mogaus teisi paeidim.
468
PRIEDAI
Balandio 25 LLL prim kreipimsi buvusius ginkluoto pasiprieinimo (rezistencijos) dalyvius partizanus, ryininkus ir rmjus, ragindama juos dalyvauti pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo uvusiems partizanams paminklo atidengimo ikilmse Varniuose. Gegus 1 LLL pradjo masin para rinkimo akcij Lietuvoje po atsiaukimu SSRS, VFR, VDR vyriausybes, JTO generalin sekretori. Jame reikalaujama SSRS vyriausyb likviduoti MolotovoRibentropo pakto padarinius. Gegus 7 Varniuose, nepaisant sovietins valdios trukdymo, LLL Teli skyriaus iniciatyva ir pastangomis ikilmingai atidengtas ir paventintas pirmasis okupuotoje Lietuvoje paminklas 19441954 m. laisvs kovoje uvusiems partizanams. Ikilmse dalyvavo apie 3 tkstaniai moni. Gegus 9 LLL, LDP, LKDP ir LTJS Jaunoji Lietuva pareik nepritarianios LPS politinei taktikai dl rinkim SSRS liaudies deputat suvaiavim. Gegus 14 Vilniaus Kaln parke vyko LLL ir LTJS Jaunoji Lietuva surengtas mitingas 1972 m. u Lietuvos laisv susideginusiam Romui Kalantai pagerbti. Gegus 18 LLL pakeit savo informacinio biuletenio pavadinim. Vietoje lig iol jusio informacinio biuletenio Lietuvos laisvs lyga pradtas leisti informacinis biuletenis pavadinimu Laisvs auklys. Tai padaryta pagerbiant Kstuio Jokubyno, Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko ir kit pogrindinink pastangas 1976-1977 m. leidiant pogrindio leidin Laisvs auklys. Gegus 20 Panevyje ir Alytuje kurti LLL skyriai. Gegus 25 Lietuvos Nepriklausomybs sjdis Lietuvos laisvs lyga, Lietuvos demokrat partija, Lietuvos krikioni demokrat partija, Lietuvos tautinio jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva, Lietuvos Helsinkio grup, Politini kalini gelbjimo komitetas paskelb, kad kuriama vieninga Lietuvos Nepriklausomybs sjunga, vienijanti ir organizuojanti visas Lietuvos ir viso pasaulio lietuvi jgas, siekianias Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo ir MolotovoRibentropo pakto pasekmi vykdytos okupacijos, aneksijos ir tautinio genocido padarini likvidavimo. Paskelbtas LNS Pareikimas, kuriame idstyti bendrieji principai, strategija, taktika, pozicija nacionaliniu klausimu, Nepriklausomybs atkrimo etapai. Gegus 26 LLL atstovai dalyvavo Gruzijos Nepriklausomybei skirtuose renginiuose Tbilisyje. Gegus 27 Kaune vyko Lietuvos tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva atkuriamasis suvaiavimas. Gegus 30 Lietuvos Nepriklausomybs sjunga, suvienijusi opozicines politines organizacijas, siekianias Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo, pakviet Vilniaus Kaln parke birelio 11 d. prisiminti 49-sias Lietuvos okupacijos metines. Gegus mn. iauliuose kurtas LLL skyrius. LLL atstovas iauliuose ilvinas Razminas.
469
Birelio 1 LLL Taryba kreipsi LPS Seimo taryb dar kart kviesdama palaikyti LLL iniciatyv ir dalyvauti renkant paraus po Memorandumu, reikalaujaniu panaikinti MolotovoRibentropo pakto padarinius. T pai dien LLL Tarybos narys Vytautas Milvydas Vilniuje, Katedros aiktje, pradjo bado akcij, kuria reikalavo panaikinti MolotovoRibentropo pakto pasekmes Baltijos tautoms. V.Milvydui ibadavus 40 par, bado akcij ts kiti LLL, kit radikali organizacij nariai ir eiliniai pilieiai. Birelio 11 Vilniaus Kaln parke Lietuvos Nepriklausomybs sjunga sureng demonstracij ir miting, skirt 49-osioms Lietuvos okupacijos metinms prisiminti. Mitinge dalyvavo apie 20 tkstani moni. Priimta rezoliucija ir kreipimasis SSRS, VFR vyriausybes ir Jungtini Taut Organizacij dl beslygiko MolotovoRibentropo pakto padarini likvidavimo. Mitingo metu sudeginta sovietinio okupanto ikama. T pai dien Iljos avavadzs draugija, reikdama solidarum lietuvi tautai, Tbilisyje organizavo miting, skirt Lietuvos okupacijos 49-osioms metinms prisiminti. Birelio 14 Vilniuje, Katedros aiktje, prasidjo ir Gedimino prospekte tssi radikali opozicini politini organizacij surengta teatralizuota demonstracija, atkreipusi visuomens dmes tai, kad 1941 m. trmim negalima vertinti atsietai nuo Lietuvos okupacijos fakto. Prie KGB rm vyko pirmasis Lietuvoje piketas, nukreiptas prie ios okupacins staigos nusikalstam veikl. Birelio 18 Kretingoje kurtas LLL skyrius. LLL atstovai Kretingoje Bronius Pokus ir Irena Kuprelien. Birelio 23 Kaune, Vytauto Didiojo muziejaus sodelyje, LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL organizavo miting 1941 m. birelio 23 d. antisovietiniam sukilimui paminti. Pareikalauta ivesti okupacin kariuomen. Surengta demonstracija, pastatytas ir paventintas kovose su raudonja armija uvusiems sukilliams skirtas atminimo kryius. Birelio 24 Teliuose ir Rainiuose pirm kart vieai pagerbti 1941 m. birelio mn. raudonj okupant iauriai nukankinti Lietuvos patriotai Raini mikelio kankiniai. Dalyvavo kelios deimtys tkstani moni i visos Lietuvos. Nepaisant organizatori draudimo, LLL Tarybos narys Gintaras idlauskas pasak kalb ir perskait LLL protest dl udyni Raini mikelyje aplinkybi teisminio tyrimo tyinio vilkinimo. Liepos 7 Vilniuje, Atgimimo laikraio redakcijoje, vyko pirmasis Lietuvos persitvarkymo sjdio ir Lietuvos Nepriklausomybs sjungos atstov susirinkimas. Liepos 12 Vilniaus Kaln parke Lietuvos Nepriklausomybs sjunga sureng miting, skirt prisiminti 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje tarp Lietuvos Respublikos ir Soviet Rusijos pasiraytai Taikos sutariai, kuria Rusija amiams atsisak savo pretenzij Lietuv. Mitinge pasmerktas ios sutarties sulauymas. Dalyvavo apie 10 tkstani moni. Po mitingo vyko demonstracija iki Lukiki aikts.
470
PRIEDAI
Liepos 21 Vilniuje, Gedimino aiktje, LLL Akademinio jaunimo skyrius ir LTJS Jaunoji Lietuva sureng protesto miting ir demonstracij. Pasmerkti liaudies seimo 1940 m. liepos 21-23 d. nutarimai, pareiktas protestas prie Lietuvos inkorporavim SSRS ir ios datos oficial ventim. Akcijai vairiais bdais trukd KGB. T pai dien Teliuose, prie Katedros, LLL Teli skyrius sureng miting, skirt JAV Prezidento paskelbtai Pavergt taut savaitei paminti. Liepos 23 Vilniaus Katedros aiktje vyko LLL mitingas, skirtas Pavergt taut savaits renginiams ubaigti. Priimtas kreipimasis JAV Prezident Dord Bu. Liepos 29-30 Vilniuje vyko Lietuvos demokrat partijos steigiamasis suvaiavimas. LLL vardu suvaiavim pasveikino LLL Tarybos nariai Antanas Terleckas ir Jurijus Radoviius. Rugpjio 3 prasidjo masiniai protestai prie Lietuvos jaunuoli prievartin tarnyb okupacinje armijoje. Vilniuje, Katedros aiktje, LTJS Jaunoji Lietuva, LLL Kauno skyrius ir LLL Akademinio jaunimo skyrius pradjo masin okupacins sovietins armijos karini biliet ir priraymo liudijim grinimo akcij. Surengta eisena karin komisariat. 60 jaunuoli atsisak karini biliet ir priraymo liudijim, kurie buvo isisti SSRS Gynybos ministrui. Rugpjio 6 Gotlando saloje 36-osios lietuvikj studij savaits metu pasiraytas Komunikatas, kuris paskelb viening viso pasaulio lietuvi siek Nepriklausomos Lietuvos atkrim. LLL vardu komunikat pasira LLL vadovas Antanas Terleckas. Rugpjio 10 Vilniuje, Katedros aiktje, surengtas Moter sjungos ir LLL piketas bei pagerbtas sovietinje armijoje uvusi ir nuudyt Lietuvos jaunuoli atminimas. Rugpjio 12 LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL Akademinio jaunimo skyrius, paymdami enevos Konvencijos nutarim 40-sias metines, Kaune ir Vilniuje sureng karini biliet ir priraymo liudijim grinimo akcij. Rugpjio 23 MolotovoRibentropo pakto prie Baltijos valstybes pasiraymo 50-j metini dien Vilniaus Kaln parke Lietuvos Nepriklausomybs sjunga sureng miting ir demonstracij, kurioje dalyvavo apie 10 tkstani moni. Visoje Lietuvoje Stalino-Hitlerio suokalbio 50-met vairios politins jgos sutiko vieningai, iskyrus Vilni, kuriame LPS organizavo alternatyvius renginius. Vliau demonstrantai nuygiavo iki Ukmergs plento, kur prie 10-osios poliklinikos Vilniaus medik sjdio pastatyto koplytstulpio Stalino-Hitlerio suokalbio aukoms atminti sureng dar vien miting ir sijung Baltijos taut solidarumo akcij Baltijos kelio gyvj grandin. T pai dien iauliuose teatralizuot protesto prie MolotovoRibentropo pakto pasekmes demonstracij-minjim sureng LLL iauli skyrius. is skyrius daug kart piketavo sovietin iauli karin komisariat.
471
Rugpjio 27 Lietuvos Nepriklausomybs sjunga prim pareikim-protest, kuriame SSKP CK pareikim Dl padties Pabaltijo respublikose vertino kaip atvir ik lietuvi, latvi ir est taut taikiems siekiams, kaip grasinim i taut valstybins nepriklausomybs siekim neteistai numalinti karine jga ir pareikalavo nutraukti kiimsi lietuvi tautos vidaus reikalus. Rugpjio 31 Vilniuje, Atgimimo redakcijoje, vyko Lietuvos politini jg konsultacinis pasitarimas, kuriame dalyvavo LPS, LNS priklausani judjim, kit organizacij atstovai. Pasitarime konstatuota jei LPS ir toliau griaus tautos vienyb, tokie konsultaciniai pasitarimai neteks prasms. Rugsjo 7 Vilniuje, Atgimimo redakcijoje, vyko dar vienas Lietuvos politini jg konsultacinis pasitarimas. Apsvarstyti klausimai dl pasitarim reglamento, dl MolotovoRibentropo pakto antrojo slaptojo protokolo (Lietuvos perdavimo Soviet Sjungai) 50-meio paminjimo, dl bsim rinkim LTSR AT. Pasitarimo dalyviai prim rezoliucij dl LPS Seimo tarybos nario A.ekuolio eilinio meiikiko ipuolio prie LLL. Rugsjo 19 Atsiaukime lietuvi taut, kur prim LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL Akademinio jaunimo skyrius, kvieiama boikotuoti aukimus okupacin armij visoje Lietuvos teritorijoje. Spalio 7 Kaune sikr Lietuvos tarptautins teiss gynimo komitetas enevos konvencija 49, kurio tikslas ginti nuo galimos baudiamosios ar administracins atsakomybs Lietuvos jaunuolius, atsisakiusius tarnauti sovietinje armijoje. Komiteto krimo iniciatoriai LTJS Jaunoji Lietuva, LLL ir Helsinkio grup. Spalio 12 Vilniuje vykusiame Lietuvos patriotini jg konsultaciniame pasitarime Antanas Terleckas LLL vardu pakviet LPS ir visas Lietuvos patriotines politines partijas bei organizacijas susivienyti ir suaukti steigiamj Lietuvos Nepriklausomybs sjdio suvaiavim, kuriame bt sudaryta alternatyvi institucija bsimajai okupacijos slygomis irinktai Lietuvos TSR Aukiausiajai Tarybai. Absoliuti dauguma pasitarime dalyvavusi organizacij iai idjai pritar. Taiau spalio 17 d. vykusiame LPS Seimo tarybos posdyje is pasilymas vieningai atmestas. Partizaninio Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 6 punktas skelb, kad nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, statym leidiamj gali turi Laikinoji Tautos Taryba. Lyga laiksi btent tokios strategijos ir mgino inicijuoti pereinamosios ir neokupacins statymus leidianiosios institucijos sukrim (Tautos Taryb, Konsultacin Seim), taiau nesulauk nei politini jg, nei deramo visuomens pritarimo. Spalio 14 paskelbtas LLL Teli skyriaus nari ir Teli yd bendruomens atstov bendras pareikimas Keliams i kultros griuvsi. Spalio 15 LLL prim kreipimsi Lietuvos visuomen Sukurkime alternatyv okupacinei administracijai. 472
PRIEDAI
T pai dien Teliuose LLL Teli skyrius ir Teli yd bendruomen gyvendino bendr projekt: prie buvusios pasaulins reikms Teli yd Talmudo auktosios dvasins mokyklos Jeivos pastato atidengta memorialin lenta su urau lietuvi ir jidi kalbomis: iame pastate nuo 1873 m. iki 1941 m. veik pasaulinio masto auktesnioji yd dvasin mokykla. Minjime kalbjo LLL Tarybos nariai Antanas Terleckas, Gintaras idlauskas, yd bendruomens atstovai i Teli, Varni, iauli. Nuo spalio 20 d. iki gruodio 9 d. Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirmininko dr. Kazio Bobelio kvietimu JAV lanksi LLL vadovas Antanas Terleckas ir Lietuvos Helsinkio grups pirmininkas Viktoras Petkus. Spalio 22 karins prievols okupacinei armijai atsisak jaunuoliai, neseniai susivienij Lietuvos komitet eneva-49, drauge su LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL Vilniaus Kaln parke sureng savo pirmj miting, kuriame dalyvavo apie 10 tkstani moni. Surengta protesto demonstracija prie Vilniaus Lenino rajono karinio komisariato ir piketas prie centrinio jaunuoli paskirstymo punkto. Spalio 27 LKP CK vyko opozicini Lietuvos politini partij, organizacij ir judjim atstov susitikimas su LKP CK sekretoriais ir darbuotojais A.Brazausku, V.Beriozovu, J.Paleckiu, G.Kirkilu ir kitais. Susitikimo dalyvius nustebino LKP vadov antilenkikos nuostatos. LKP CK vadovai nepritar karini biliet grinimo akcijai, reikalavimui ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Lapkriio 5 Nevarn (Teli r.) banyios ventoriuje LLL Teli skyriaus iniciatyva ir pastangomis ikilmingai palaidoti 9-i 1951 m. uvusi emaii apygardos atrijos ir Alkos rinktini partizan palaikai, kurie buvo surasti ir ekshumuoti spalio 27 d. netoliese esaniame Plonio mike. Lapkriio 7 Vilniuje Spalio perversmo (socialistins revoliucijos) 72-j metini proga okupacins kariuomens surengtam sovietiniam kariniam paradui mgino sutrukdyti LLL, LTJS Jaunoji Lietuva ir i radikali organizacij paraginti mons. Gruodio 19-22 Vilniuje vykus LKP neeilin XX suvaiavim pasmerk ir piketavo LLL bei pareikalavo udrausti i sovietinei okupacijai ilgus deimtmeius tarnavusi organizacij.
Sausio 1 Antanas Terleckas paskelb kritik atvir laik LPS Seimo tarybos pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui. Sausio 11 Vilniuje SSKP CK generalinio sekretoriaus M.Gorbaiovo atvykimo Lietuv dien surengta masin demonstracija, joje ireiktas rytingas siekis atkurti Nepriklausom valstyb. LLL vardu mitinge kalbjo Antanas Terleckas. Prie tai M.Gorbaiovui lankantis iauli rajone, protesto akcij sureng LLL iauli skyrius. 473
1990 m.
Sausio 13 LLL kreipsi LPS Seim ragindama suaukti Lietuvos Nepriklausomybs sjdio steigiamj suvaiavim. Vasario 17 Nepriklausomybs sjungos konferencijoje praneim Apie politin padt Lietuvoje perskait LLL vadovas Antanas Terleckas. Jis pasil konferencijoje steigti Lietuvos Laikinj Taryb kaip alternatyv bsimajai LTSR Aukiausiajai Tarybai, taiau dauguma konferencijos dalyvi iai idjai pritarti neidrso. LLL nariai protestuodami pasitrauk i konferencijos. Kovo 6 LLL kreipsi naujai irinkt Lietuvos TSR Aukiausij taryb pareikimu Dl pirmosios sesijos darbotvarks silydama pirmiausia pakeisti LTSR AT status, irinkti Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos pirminink, priimti Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo deklaracij, svarstyti SSRS kariuomens ivedimo i Lietuvos klausim, sudaryti delegacij deryboms su SSRS ir kitus gyvybinius Lietuvai klausimus.
PARENG GINTARAS IDLAUSKAS
MS MIRUSIESIEMS
MIRTA IR KARTI MONS
NESTANDARTINIS IR NESUSPTAS VLADO AKALIO NEKROLOGAS
SAULIUS TOMAS KONDROTAS
Pernai rugpjio mnes pasiek inia, kad Vilniuje mir Vladas akalys. Sunku buvo tuo patikti: paskutin kart, kai aplankme j ir jo mon Birut Los Andele, Vladas buvo kuo puikiausios formos. Sveikas, nudegs saulj, rod mums pomidorus, kuriuos pats augino dare, ir gyrsi, kad toki pomidor nerasi visoj Amerikoj. N i tolo nepalyginsi su tom plastmasinm beskonm darovm, kurias gali nusipirkti supermarkete. Turjo daug plan. v. Kazimiero Lietuvi mokykloj mok vaikus istorijos. Daugel met norjo leisti sav laikrat ir pagaliau neseniai buvo tai pradjs. Laikratis buvo gana profesionalus, Vladas labai juo didiavosi, pats raydavo vedamuosius, vien egzempliori visuomet atsisdavo man Miunchen. Kalbjo, kad kelsis Vaingtono valstij, pirks ten nam su ganyklomis ir augins galvijus. Kai tokiu staigiu poskiu suabejojau, jis pateik skaiius ir labai konkreius duomenis apie pragyvenim tenai; buvo matyti, kad tikrai apie tai galvojo. Plan jam niekuomet nestigo. Ne visus pavykdavo gyvendinti, taiau buvo labai lidna galvoti, kad dabar jau nebebus gyvendintas n vienas, iskyrus t paskutin, apie kur Vladas kartkartm usimindavo: mirti ar bent bti palaidotam Lietuvoj. Susipainau su Vladu beveik prie 10 met. 474
PRIEDAI
Sausio mnes Vaingtone, kur tuo metu kur laik gyvenau, smarkiai prisnigo, sniegas uvert gatves, sustabd transport. Buvo alta, tamsu ir niru. Todl labai apsidiaugiau, gavs Los Andelo lietuvi bendruomens pakvietim atskristi keletui dien Kalifornij. Tai buvo mano pirmieji ingsniai Amerikoje, faktikai pirmasis mnuo. Buvau spjs aplankyti Niujork ir ikag. Kalifornija atrod tolimas ir nepasiekiamas kratas, kur vasara niekada nesibaigia, kur auga palms ir apelsinmediai, niokia iltas vandenynas, naktimis svirpia cikados, visos merginos grauols, niekam negenda dantys, niekas nesmirda prakaitu ir visi mons laimingi. Lktuvui leidiantis Los Andelo aerouoste, pro lang galjau matyti, kad ia tikrai vasara, kad auga palms ir kad niokia vandenynas. Visa kita turjau patikrinti vliau. Nebepamenu, kur ir kada konkreiai susitikau su Vladu. Atrodo, lyg ir lietuvi parapijos salje Glendeile. Nebepamenu, k kalbjome, rykiai strigo tik viena Vlado fraz, pasakyta atsisveikinant: irk, Sauliau, kaip ten seksis, bet jeigu kas, spjauk visk ir vaiuok ia. Krvoj bus lengviau. Neprasim. Tuo metu nesuteikiau tam sakiniui didels reikms. Vaingtone tuoj tuoj turjau gauti viet Amerikos Balso radijuje. Atrod, kad kuo skubiau turiu sikurti, suleisti aknis, pradti normal gyvenim. Taiau kai grau Vaington, iem ir alt, kai igirdau, kad nauj darbuotoj primimas radij kol kas sustabdytas, Vlado sakin pradjau prisiminti vis daniau. Apsvarsts visus u ir prie supratau, kad geresn proga persikelti aminos vasaros krat turbt niekada nebepasitaikys. Jeigu nepadarysiu to dabar, kai visas mano turtas telpa lagamin, tai greiiausiai to nepadarysiu sikrs, suleids aknis ir apaugs daiktais. Kalifornija mane savotikai ubr. Tikrov pranoko lkesius. Nors ne visos moterys buvo grauols ir ne visi mons buvo laimingi, nors naktimis tenai neigirsi nei iogo, nei cikados, Los Andelas man pasirod ess viena i t viet, kurias pakliuvs supranti, kad niekur nenortum i ia pajudti, kad tai vieta, kuriai esi sutvertas, nors niekad apie tai neinojau. Kak panaaus buvau patyrs pervaiavs Kara Kum dykum ir pasieks alias Tiananio kaln papdes: balti kaimeliai, avi mekenimas vakaro prieblandoj, terasomis augantys ryiai jausmas, tarsi grtum tikrj tvyn po daugybs met tremties. Los Andelas sukl panaius jausmus, tik dar stipresnius, kadangi tai didmiestis. Vis gyvenim mane magnetikai trauk didieji miestai, su savo urmuliu ir ore tvyrania energija. Tobulame pasaulyje a, man regis, n kojos nekeliau miest, jeigu jame maiau nei deimtis milijon gyventoj. Man patinka miestai, kurie niekada neumiega, kuriuose gyvenimas verd kiaur par. Be to, man atrodo, kad iema yra mogaus orumo paeminimas, mons neturt gyventi tose klimato juostose, kur esama keturi met laik. odiu, Los Andelas atitiko mano reikalavimus kuo puikiausiai, o Vladas akalys savo sakiniu pasjo pagund. Nesileisdamas smulkmenas, kuri apstu ir kurios pakankamai domios, taiau padaryt pasakojim pernelyg ilg, pereisiu prie kito Vlado akalio sakinio: irk, Sauliau, jeigu tau nepasiseks su butu, gali pagyventi kur laik pas mus. 475
Taip a atsidriau Vlado ir jo monos Biruts bute, kur igyvenau gal kok pusmet. Drsiai galiu pasakyti, kad per t laik a ijau geriausi Amerikos gyvenimo mokykl, apie koki galima tik svajoti. Atsidrs svetimam krate nori nenori turi imokti nauj gdi. Tai gali padaryti ir be niekieno pagalbos, apgraibomis, bandym ir klaid bdu, kuris nebtinai geriausias ir neveda prie pageidaujam rezultat tiesiausiu keliu, jeigu ivis kur nors veda. Imigrantas susiduria su vairiais sunkumais ir klitimis, apie kurias vietos gyventojai nesivaizduoja. Pabandyk gauti kredito kortel, negyvens Amerikoje ilgesn laik ir neturdamas kredito istorijos. Banko sskaitos, vairavimo teiss, aibs smulkmen, apie kurias niekuomet nepagalvotum. Kai mudu susitikom, Vladas buvo kupinas ryto ir ger nor padaryti naujojo ateivio gyvenim lengvesn. Kodl? To neinau. Palyginus su Europa, ir ypa su Ryt Europa, Amerikoje susiduri su visikai skirtinga kultra mons kitaip msto, kitaip bendrauja, reikalai tvarkomi kitaip. Mano mokslas ne visuomet buvo sklandus, per trisdeimt met Lietuvoje ir tarybinje sistemoje sigyt proi ir pair ne visuomet bdavo lengva atsikratyti, net jei matydavai, kad ioje visuomenje tie proiai ne tik nepadeda gyventi, bet dar ir kliudo. Kai atsiremdavau eilin klit, kurios apeiti nemokdavau, Valdas visuomet sakydavo: Smulkmena. Imoksi. Jeigu mek okti imokina, mogus dar ne to gali imokti. Tas posakis man tapo neatskiriama prisiminim apie akal dalis. Vliau, jau gyvendamas savarankikai Kalifornijoje, o paskui ir Europoje, susidrs su kokiais nors sunkumais ir ne itin pasitikdamas savo jgomis, visuomet prisimindavau, kad jeigu jau mek okti imokina, tai tu dar ne to gali imokti. Kol kas nepasitaik atvejo, kad tai bt pasirod klaidinga. Asmenika gyvenimo patirtis ir didelis ini bagaas, sukauptas per daugel met vairiose tarybinse kalinimo staigose (Vladas sakydavo, kad visoj Taryb Sjungoj nebuv tokios geros bibliotekos, kaip Vladimiro kaljime, i kurio jis ijo sverdamas vos 50 kg, perjs per sveiko proto ir savotiko jumoro prizm), dar Vlad vienu domiausiu asmen, kuriuos a esu sutiks gyvenime. ia reikia paminti ir ivaizd: k nors pasakodamas ar samprotaudamas, jis tapdavo panaus lyg ir gudr kaimo kerdi, kuris, kilus ginui, apsimeta prasioku, leisdamas panekovui paiam susipainioti savo argumentuose, lyg kip, tykant progos terpti smojing pastab, imuani oponent i pusiausvyros. Galjai matyti, kad jis daro tai smoningai, mgaudamasis pokalbio tkme, kuri jis neivengiamai pakreipdavo taip, kaip nordavo. Kitaip gyvenimui susiklosius bt galjs tapti ymiu oratorium ar politiku. odio kienje jam niekuomet nereikdavo iekoti, atrod, kad jo kiens visuomet t odi pilnos. Apskritai kalbtis su juo bdavo tikras malonumas, turdavai rimt panekov, kuris priversdavo tave pajudinti smegenis ir, prie k nors sakant, gerai pasverti. Be to, pasverti reikdavo greitai, nelyginant achmat partijoje, kai aidiama su laikrodiu. Neapgalvotas argumentas, netyia isprdusi fraz, ir Vladas kaipmat ima vir. Dar domiau bdavo stebti j besiginijant su kuo nors kitu. Gyvendamas tuos kelis mnesius 476
PRIEDAI
drauge, kai jau aptarme daugma visas temas vienas su kitu, turjau daug prog klausytis diskusij, pats jas nesiveldamas. Negaliau tvirtinti, kad visi Vlado stili mgdavo taip kaip a. Maiau j pastantiems atrodydavo, kad jis juos nori paiepti ar gelti. Ir sieisdavo. Daug kam nepatiko jo usispyrimas: visos nuolaidos panekovui bdavo tik laikinas manevras. Oponentas atsipalaiduoja, jam atrodo, kad gin jis laimi, taiau diaugiasi jis per anksti: nelauktai nauja argument banga. Manau, kad labiau u visk Vladas nekent komunist, kas visikai suprantama, jei prisiminsime, kad tarybin santvarka atm i jo geriausius metus, normal gyvenim. Komunistams jis nebuvo pasiruos atleisti. Niekur ir niekada, nei esantiems, nei buvusiems. Vienas i Vlado negyvendint projekt buvo vaiuoti Afganistan ir padti afgan partizanams j beviltikoje, kaip tuomet atrod, kovoje su tarybiniais okupantais. Su dideliu diaugsmu jis sutiko Sjd ir poslinkius, vedanius prie Lietuvos nepriklausomybs atgavimo, taiau kur kas daugiau simpatij jaut radikalesnei Laisvs lygai. I dalies turbt todl, kad daugel jos nari painojo dar i tarybini lageri, bet daugiausia todl, kad Sjdyje buvo daug buvusi. Vladas tvirtindavo, kad komunizmas dm, kurios negali nusiplauti. Kart komunistas visada komunistas. Aplinkybms pasikeitus, tokie mons vl nesunkiai gali iversti kail. Nebtina juos persekioti ar visus bausti u praeities klaidas, bet pasikliauti jais negalima. Kai pradjo leisti savo laikrat Versm, kur sumaketuodavo ir ispausdindavo kompiuteriu, paskui padaugindavo kopijavimo maina ir iplatindavo, nemaai Los Andelo bendruomens nari, ypa t, kurie ne per labiausiai Vlad mgo, aipsi: girdi, anoks ia laikratis, leidjas n auktosios mokyklos nebaigs. Taiau laikui bgant paaipos aptilo. Po Lietuvos nepriklausomybs atgavimo Vladas nuvaiavo Lietuvon, o grs m skelbti aplanks buvusio KGB archyvus ir prisirinks apsiai mediagos apie komunistus ir j kolaborantus Amerikoje. Sak pradsis t mediag savo laikratyje spausdinti. Vliau jis man pasakojo, kad nuo tos dienos daug kas, anksiau leids laikrat ir jo leidj per dant, m pagarbiai sveikinti ir netgi kreiptis ponas redaktoriau. Neinau, ar jis tikrai kokios nors mediagos archyvuose buvo surads, ar ne, bet laikratyje kiekviena proga gl komunistams ir kar kail tiems ieivijos lietuviams, kurie, LDDP atjus valdi, m vadinti Brazausk ponu Prezidentu, t.y. lengvai pamiro praeit. Vladas mgo prisiminimus ir buvo didelis pasakojimo meistras. Kai laisvalaikiu sussdavom prie alaus (tuomet jis dar neatsisakydavo ilenkti stikl kit, vliau virto tikru abstinentu), inodavau, kad laukia kokia nors gera istorija. Pasakodavo apie lagerius ir kaip viename i Mordovijos lageri susipaino su mogum, papasakojusiu apie slaptus MolotovoRibentropo protokolus. Kaip bdamas trylikos met pirm kart pakliuvo tarybiniam saugumui nagus: tvas buvs tarybinis kolaborantas, Vladas jo nemgo ir i dalies elgsi, kad nuo jo skirtsi, gal net pakenkt. Jis padjs ispausdinti antitarybinius lapelius, u tai jam tek tris dienas praleisti saugumo kaljime. Mu. Namie kliuvo dar daugiau. Kai buvo devy477
niolikos, panaus incidentas baigsi blogiau: gavo 6 metus kaljimo; 26-eri ketverius, 31-eri penkerius. 1980 metais debesys vl pradjo kauptis: Vladas buvo vienas i 45 asmen, pasiraiusi Pabaltijo pareikim, reikalavus nutraukti tarybin Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacij. KGB darbuotojai sum j penktadien, itard ir paleido, pasil iki pirmadienio pagalvoti apie gresianius 10-15 met. Pirmadien jis turs paliudyti, kad paraas po deklaracija ne jo: kakas j neva suklastojo. Vladas m slapstytis, kilo mintis bgti, o netrukus Vilniuje pasirod skelbimai, kad jis iekomas kaip pavojingas nusikaltlis. Po dviej mnesi jis apleido TSRS. Paiu pavojingiausiu bdu psiomis. Po trij savaii, sukors puseto imto kilometr, prasiskyns keli pro elektrines tvoras ir brzgynus, pilnus pasieniei su unimis, perbrids pelkes ir perplauks didel eer, vos gyvas jis pasiek Suomij, taiau ten nesustojo, kadangi suomi policija bt sugrinusi j atgal, bet perjo ir j. Perplauks kakoki srauni up, jis pamat vaik, paaugl. Ar ia Suomija ar vedija?, paklaus Vladas. Atrod, kad vaikas pamat mkl. vedija, atsak jis anglikai. Buvo liepos 19 diena, Maskvos olimpini aidyni atidarymas. A inojau, kad pabgti praktikai nemanoma. A ir neplanavau bgti Vakarus, bet buvau atsidrs beviltikoj padty. vedijoje Vladas dar syk atsidr kaljime: policija j ten laik, kol visk isiaikins ir atliks formalumus. Tik syk Vladas su visa jo patirtim nesuprato ess kaljime, man, kad tai gerai saugomas viebutis. Dienos meniu jis turdavo parengti pats, tada policininkas eidavo turg ir nupirkdavo visk, ko reikia. Vladas buvo vienintelis viebuio gyventojas. Tai tik viena istorija, kurios atpasakoti kaip reikiant a n nemoku. Vlado prisiminimai bdavo spalvingi, pilni vaizding smulkmen, taikli palyginim. Deja, daugiau j nebebus. Pasakotojas ilsisi Sauls kapinse. Be Vlado akalio pasaulis atrodo tutesnis. Manau, kad man pritars jo mona Birut, Simas Kudirka ir jo mona Gen, susidraugav su Vladu Niujorke ir kartu persikl Kalifornij, Romas Giedra, susipains su juo Mordovijoj, Bronius Maknickas, kartu su Vladu leids Versm, daugyb kit draug ir pastam, su kuriais a niekuomet nesu susitiks. Pagyvens akali bute kur laik, vien kart paklausiau, kodl jis stengiasi bti man toks malonus ir kaip a galiau jam atsilyginti? Pirma, jis nebuvo beatodairikai malonus visada ir visiems, savo simpatijas dalydavo taupiai. Antra, retas mogus, net ir geriausio bdo, panort usikrauti tok ilgalaik svei. Nutaiss savo gudraus kipo min jis atsak, kad kol kas galiu nesukti sau galvos dl atsilyginimo, o kai ateis laikas, jis papraysis, ir tai nebsianti smulkmena. Daugiau nieko nepaaikino. Deja, toks laikas taip ir neatjo, ir a nebeturiu kito bdo sugrinti Vladui akaliui skolos, kaip tik paskelbdamas pabirus prisiminimus jo mirties metini proga.
LIETUVOS AIDAS: [VALSTYBS LAIKRATIS] 1996 M. RUGPJIO 13 D., NR. 157.
478
PRIEDAI
REIMO PRIEAS
Prajusi savait gimtj em atgul VLADAS AKALYS, tepabuvs tvynje vos mnes. Duoti interviu netgi Lietuvos aidui velionis atsisakinjo, sak, kad per anksti, nors dar pabti tarp moni. Dabar apgailestaujame reikjo bti atkaklesniems. Skaitytojams silome prisiminti prie penkerius metus vykus velionio pokalb su tuometiniu Atgimimo urnalistu Audriumi Aubaliu. Buvote pirmasis lietuvis, veiks SSSR sien po Lukos-Daumanto? 1961-aisiais mus, Vilniaus 16 vidurins moksleivius, aretavo u vadinamj antitarybin agitacij ir propagand. Ant sien, net ant Katedros varpins rame tokius kius: Laisv Lietuvai! Ikeldavom trispalv ant Trij kryi kalno. Isilaikme dvejus metus. Gal dl to, kad KGB man veikiant rimt organizacij. Akcijos nebuvo danos tai irgi paddavo isisukti. Paskui keletas msiki gavo i spaustuvs bei t atsiaukimams spausdinti. Ispausdinom j apie 800 egzempliori. Tada, 1960-aisiais, mons dar nebuvo pamir represij, bijojo. Taigi saugumui anuomet tai buvo pati rimiausia byla. Teis tik penkis pilnameius. Anot tardytojo Rimkaus, dar ir dabar dirbanio saugume (buvs stribas ir mokytojas keisti t kagbist deriniai), ia kokius 20 drsiai galima pasodinti. Byla buvo parodomoji, j nagrinjo Maskvoje. Gavau eerius metus. Atsdjau visus. I pradi Mordovijos lageryje. Po 3 met u tai, kad neparodiau pastang pasitaisyti, paskyr bausm vien i garsiausi anuomet udar Vladimiro kaljim. Kai ijau, svriau 46 kg (dabar apie 90). 1967-aisiais grau, ir man ikart buvo paskirta administracin milicijos prieira. Leido gyventi Vilniuje lengviau priirti, visokias provokacijles organizuoti. K veikte grs? Saugumo operatyvinio skyriaus virininkas, rodos dabar jau pulkininkas esnaviius (sadistini polinki mogelis, labiausiai nuodijs man gyvenim toks buvo jo darbas), pasak: Jeigu nori mokytis, rodyk, kad esi ratingas kok praneiml parayk. Arba Valstiei laikrat straipsnel, pasmerkdamas savo praeit. Universitete rektorius J.Kubilius pasak: Nepriimti dokument neturim teiss, bet ar teks jums studijuoti? Tam tikros staigos gali daryti klii. A pats ins kokios. Kai prasidjo soviet invazija ekoslovakij, slapsiausi. Sklido gandai, kad bus karas, o karo metu reimo prieai dalijami tris kategorijas, kuri pirmj sakyta naikinti vietoje, antrj udaryti lagerius, o treij isisti kuo toliau. Tuo metu man sufabrikavo dar vien byl. Pagal kriminalinius straipsnius. Tard KGB ypatingai svarbi byl skyriaus virininkas Kays (dirba ir dabar). Visa galinga maina buvo uvesta vien tam, kad nuteist ketveriems metams kaip kienvag! Tardydami mudavo? Pirmkart mu. Pasak majoro anino, ne tave muame tavo puikyb vejam lauk. Jiems tai ne muimas, bet perspjimas. Buvo dl ko perspti vos ijs vl buvau nuteistas. Tkart penkeriems. Treiosios bylos metu tard dvejus metus. KGB 479
rsiuose, prie Konservatorijos. Gal jums ir keista, bet tas visas bylas galima pakelti. Baltais silais sitos grubus darbas. Treiosios bylos metu KGB rsiuose sutikau kauniet Albin ukausk, etakurs Medicinos instituto student. Jo byloje figravo MolotovoRibentropo slaptj protokol kopija. Tada maai kas Lietuvoj apie juos inojo. A taip pat ne. Papraiau, kad jis tuos tekstus gaut tardomasis gali reikalauti bylos ira (j tard Rimkus, mano senas pastamas). Leido. Persiraiau juos kuo smulkiau ir per visus katorgos metus isaugojau patyrs buvau. Grs i lagerio nusprendiau, kad tam paskirsiu vis savo likus gyvenim. Koks tolesnis A.ukausko likimas? Atsdjo 6 metus ir, mano iniomis, uvo Kaune, neva nusiud. Sugrau prie pat MolotovoRibentropo sutarties 40-sias metines. Nutarm su Antanu Terlecku parengti tai progai skirto pareikimo tekst. Julius Sasnauskas ir Antanas truput prisidjau ir a sura galutin 45-i pabaltijiei pareikimo redakcij. Tuomet jau veik Helsinkio grup? Viktoras Petkus jau buvo suimtas, taigi grup faktikai nebefunkcionavo. Pareikim tada pasira 45 mons. Buvo silyta ir kitiems, bet atsisak. Ar silte j pasirayti kam nors i intelektual? Bent trims, atrodo, buvo silyta. Vienam tikrai. Atsisak? Taip. Bet negalima j u tai smerkti. Gal nesiryo ir dl to, kad labai jau nesolids buvo pareikimo autoriai. Surink paraus nuvaiavom Maskv. Ten pareikim pasira A.Sacharovas. Ties sakant, jo paraas ir atvr duris tam dokumentui, kitaip jis gal bt ir nenuskambjs taip plaiai. Ms pareikim parm keli rus disidentai, jo pastami. Man regis, ir A.Sacharovo itrmimas Gork buvo susijs su 45-i pareikimu. Pareikimas, nuskambjs Vakaruose, Maskvoje sukl ok. Kagbistai nusprend surasti bent kelet i ms, kurie savo parao atsisakyt. Ir tada jau bt nagrinjamas ne dokument turinys, bet pati intriga. Ta dingstim ir mane KGB nuve. Tard penkias valandas. A nesutikau atsisakyti. J.Sasnauskas ir A.Terleckas jau buvo suimti. Supratau, kad mans vl laukia aretas, tardymai, ilgi metai katorgos. Nusprendiau slptis. Besislapstydamas dauginau mainle ir protokolus. inojau, kad gausiu 10-15 met. Nutariau pabandyti pereiti sien. Tok sprendim padiktavo neviltis. Pasirinkau Suomijos sien. Kaip ir kiek ruots pabgimui? Ruotis nebuvo kada. emlap isipliau i atlaso, kur 1 cm kokie 200 km. Ir dar, pasirodo, su klaidom, aikiai smoningai padarytom. Pasienyje radau didiul eer Kyvijaarvet (Kamenoje ozero), o emlapyje jo nebuvo. Turjau bendrayg sen biiul. Vaiavome traukiniu. Leningrade apsipirkom uvies konserv (msos nebuvo), divsi, kuprin, antklodi. Manme apsivalgysime ir grime. Eisim kitkart. Nakt praleisdavom traukiny. Vien ankst ryt ilipom kakokioj stotelj. Gyvenviet nedidel, kiekvienas mogus krinta ak. Iki sienos jome 10 dien apie 200 km. Maist taupm pakeliui pasiuogaudavom. Nerkme. Smoningai. Ir dar naftalino buvome pasim. 480
PRIEDAI
Nuo un? Taip. siberdavom kedus, o kartais ir j padus apiberdavom. Prie eidami gulti bastydavoms apie valand. jome pagal azimut. Teko veikti daug vandens klii. Kai kur plaukte. Pirmsias penkias dienas jome emuma, teko bristi iki juosmens per apsemtus jaunuolynus, pelkes. Buvo vlyvas pavasaris, o alas sulaiko vanden. Lau nekurdavome. Per dien 20 km. Kaip gandrai kojas kilnodami. Per vandens klitis keldavoms paskubom suritais plausteliais mano biiulis menkas plaukikas. Deimt dien prijom spygliuot viel ruo su elektros signalizacija. Ir inok, mogau, kada ji suveiks ar kai nutrauksi, ar kai ukliudysi. Sukritom virius ir mm stebti. Paaikjo, kad dien patruliai praeina kas por valand. Kalvota ir mikinga vietov. Taigi praleidom patrulius, a ir sakau draugui eime! O jis neisiu. Es reikia geriau pasiruoti. Kaltai ypsojosi, o man nebuvo ko n sakyt. Prieais maiau spygliuot koki 2,5 m aukio vielos utvar, stogeliu palinkusi vien pus kaip Dachau. Usilipau jam ant pei pasims ilg saus kart. Tariau: jei suiups, nesakyk, kad jom dviese. Jis gro laimingai. Nuokau, jis man i paskos svied kuprin ir ukliud viel. O u tos vielos buvo koki 810 m ploio suaktas laukas. Todl traukiausi atatupstas ir pirtais purenau savo pdsakus. Ar ta zona dar buvo SSSR? Taip. Tai buvo zona Nr. 1, mirties zona. Joks civilis kojos ten nebuvo kls. Joje eimininkauja pasienieiai. Paskui pasirod, kad toj vietoj buvo 20 km ploio, nors visur kitur 10-ties. Trumpiau tariant, mano pasirinktoji vieta faktikai buvo nepraeinama. Kaip tik todl ir pasisek. Pasienieiai ten buvo reng dvi ukard juostas. Kas 10 km po ukard. Kur eiti? Didiulis vilgantis eeras ir kairj, ir deinj. Patraukiau iaur. iriu pro medelius ir matau ukard kareivini kiem, pastatus. Pasislpiau ir miau stebti gyvenim joje. Palaukiau 5-os ryto ir patraukiau tiesiai per t kiem, nes i kairs eeras, o i deins toji nelemta vieta. Netiktina! Asfaltu? Pilkom kiemo dulkm. Vis pirma kareivius kelia 6- valand, tad 5- pats saldiausias miegas. jau kaip sapne. Kitapus ukardos mans dar lauk 8 km soviet teritorijos. Kiemo gale iurleno sraunus upoknis. Gilumo iki paast. U upoknio nriau mik. Manau sau turiu dar valand, kol jie gr su unimis. Skuodiau per virius, iki pradivo rbai. Dar valand jau atsargiau, vis laukiau aliarmo. Ir vl pamaiau atsidrs pusiasalyje. Nusimeiau visus apatinius drabuius, pasilikau tik virutinius ir laikrod. Dar kedus. Ir kuprin palikote? Su visu naftalinu. Supratau, kad su nata neperplauksiu t 800 metr, kurie skyr nuo kito kranto. Vanduo ledinis, net vasar neyla. Drabuius prisiriau diru prie galvos. Kai pavargau, miau vilkti i paskos. Kapsiausi apie valand. Ilips atsipiau ir nutariau apsidairyti ogi sala. U jos dar viena. Nakt pradrebjau. Atsikliau, saujel mlyni pasirinkau. Vl apsidairiau. Deinj, u ko481
ki 300400 m, ivydau pusiasal, o jame bokt ir sargybin. Staiga igirdau gaudiant netrukus praplauk kateris. Aus pasiek pastama nekta, keiksmai. Salos bta nedidels, u jos vl 4 km plaukte. Apie 8 vakaro prisikasiau iki kranto. Kno nebejutau nutirpo. Atsistoti nepajgiau. Nuliauiau pirmyn, susiradau vietel, kur vakaro saul dar truput siek. Valand guljau paslikas. Atils miau drebti. Supratau, kad vienintelis iganymas greitis. Bgau 8 km, gal por valand. Ir vl dvi spygliuot viel eils, jau be signalizacijos. Viel nutraukiau nebesisaugodamas. Pamaiau patruli pramint takel. Staiga girdiu uo loja. Pasileidau kiek kojos kerta. Pus valandos uo vambrijo vienodu garsumu vijosi, bet kareivio bta ne greitesnio u mane. Pribgau ikirst miko juost kelmai, akos styro. Ploio gal koki 50 m. Ten ir bta sienos. Apsitempiau ali medvilnin palaidin ir keturpsias praropojau tarp t kelm. iriu dviej, o gal trij metr ploio takas prakirstas. Abipus jo mediai, imarginti kakokiais spalvotais enklais: iedais, takais, trikampiais. Pasirodo, tuo taku patruliuodavo suomiai. Ivydau laidus, bet kakaip pernelyg tvarkingai nutiestus. Paskui tvarking popiermalki rietuv. Radau main ivaint keliuk, kuris mane ived asfaltuot plent. Dar abejojau, bet alikelje aptikau popieri nuo led. Perskaiiau ura. Suomija! Koki valand negaljau sutramdyti palusio diaugsmo, pirmkart usienyje! jau plentu, main igirds pasislpdavau, bet j buvo reta. m kamuoti alkis keturios paros be maisto. Dien miegodavau pakels mikeliuose, naktimis eidavau. Nuplyo kedai. Vien nakt jau tiesiai per kakok kaim. Ant tiltelio pamaiau kak blizgant. Pasilenkiau vienas penis (1 kp.) Pajutau vrik alk. To nebuvau numats pereit sien planavau, bet k darysiu paskui negalvojau. Tuo metu Suomija pabglius grindavo atgal. K inojau apie jos mones? Bet prim gerai. Kelet estik odi prisiminiau, Lietuvos vard itariau eimininkai tuoj emlap pakio, parod, kur esu, kur reikia eiti. dav kelion didiul kepal duonos. Vargais negalais nusikasiau iki vedijos sienos. Toj vietoj nuo Suomijos j skiria up, madaug Nemuno ploio. Perjau j slenksiais. Vos nenuskendau. O pasirodo, galjau drsiai eiti tiltu niekas tos sienos nesaugo. Kitame krante bta nedidelio miestelio. Gatvje sutikt bernikt vokikai paklausiau, kokia ia alis. Tas man atsak, bet anglikai. Pamats, kad vis dar nesuprantu, mosteljo ranka man u nugaros ir paaikino, kad Suomija ten, i kur atjau. Gestais paaikinau, kad bgt namo ir paskambint policij. Nudm. I namo ivirto brys moni matyt, svei bta, ir nustro mane pamat. Basas, apskurs, apeps, uod ir maal sukandiotas veidas raudonas, itins vos akys matyti. Keli i j mokjo vokikai, tad tuoj visk isiaikinome. Pakviet vid, pasodino prie idinio, sil valgyti, bet ksnis nelindo gerkl itino nuo bado. vedai elgsi su manim labai biiulikai. Paskambino policij. Po koki 20 minui atvaiavo maina. Du mnesius pragyvenau atskirtas nuo pasaulio. Maniau, kad viebutyje, pasirodo kaljime. Per t laik vedai mane identifikavo. Paskui sodino lktuv, ir nuo to laiko esu ia, Amerikoje.
482
PRIEDAI
Kiek dien truko visas Js ygis? 23. vedij engiau liepos 19-j, t dien, kai prasidjo Maskvos olimpiada. Tie vedai i pradi mane palaik olimpinio ygio dalyviu. Buvau ketvirtas, perjs SSSR sien po karo. O iaip esu girdjs ar skaits, kad per metus j paeisti mgina 1 000-2 000 moni. vedijos spauda ikart itrimitavo. Kiek inau, 1980 m. lapkrit buvau nuteistas mirties bausme su turto konfiskacija. Kad buvo atj konfiskuoti tas tikra, tik nebuvo to turto. O k veikiate ia, Amerikoje? Imokau remontuoti kompiuterius. Ar netraukia Lietuv? Kam klausiat. Tik dar per anksti juk tekt vaiuoti per Maskv. Turiu santaup, neblog, Lietuvai reikaling specialyb. Dar por met, manau, teks palaukti. A visada inojau, kad griu.
ATGIMIMAS: [LIETUVOS SJDIO SAVAITRATIS] 1990 M., NR. 39. LIETUVOS AIDAS: [VALSTYBS LAIKRATIS] 1995 M., RUGSJO MN.
VLADAS AKALYS
Vladas (Vladimiras) akalys gim 1942 m. vasario 9 d. Rusijoje, eliabinsko srityje, Mokrousovo rajone, Kokorevskio kaime tarnautoj eimoje, Vokietijos ir SSRS karo pradioje evakuotoje i Lietuvos Rusijos gilum. Motina medicinos sesuo, tvas keli ininierius. 1944 metais eima gro Lietuv ir apsigyveno Vilniuje, Uupyje. 1948 m. V.akalys pradjo lankyti Vilniaus 16-j vidurin mokykl. Anksti suvoks, kad Lietuv valdo svetimi, msi veiklos gamino ir platino atsiaukimus, nukreiptus prie rusus okupantus. U tai 1955 m. spal suimtas, bet kaip nepilnametis kalintas nebuvo. Vidurins mokyklos baigti nespjo 1961 m. kovo 4 d. buvo suimtas, nes 1958 metais kartu su Algimantu Baltruiu, Vitu Vosylium, Romaldu Ragaiiu kr antitarybin organizacij Laisvoji Lietuva, kurios programinis siekis buvo Lietuvos atsiskyrimas nuo SSRS ir nepriklausomybs atkrimas. V.akalys aktyviai veik jaunimo pasiprieinimo organizacijoms bdingais metodais: gamino ir platino antitarybinius lapelius, ra kius, naikino sovietines vliavas, kl Lietuvos tautin vliav. U i veikl 1961 m. gegus 26 d. LSSR Aukiausiojo Teismo pagal 1958 m. gruodio 25 d. statymo Dl baudiamosios atsakomybs u valstybinius nusikaltimus 7 str. 1 d. ir 9 str. bei RFSSR BK 182 str. buvo nuteistas 6 metams. Kaljo Mordovijos lageryje. Buvo nepaklusnus lagerio valdiai, todl perkeltas
483
Vladimiro kaljim. Eidamas per kaljim golgotas Vladas susipaino su ymiais disidentais J.Danieliu, A.Siniavskiu, J.Brodskiu, V.Petkumi, A.Terlecku, kun. A.Svarinsku, kun. S.Tamkeviiumi SJ, A.Endriukaiiu ir daugeliu kit, imoko kelias usienio kalbas. V.akalys turjo puik humoro jausm, kurio neprarado ir legeryje. Jo idaigos, tyiojimasis i saugumiei iliko daugelio moni atmintyje. 1967 m. kovo mn. paleistas i Vladimiro kaljimo gro Lietuv. Nors laisvje ibuvo neilgai, taiau kartu su Viktoru Petkumi msi ygi suvienyti Pabaltijo pasiprieinimo sovietams jgas, motociklu aplank visus ymesnius Latvijos ir Estijos kovotojus, kartu su latviais sureng tradicin, vietins valdios daniausiai netoleruojam tautin Jonini vent. 1968 m. gegus 23 d. kartu su Antanu Terlecku dalyvavo visuomenje didel atgars suklusioje literatrinje diskusijoje Sigmos klube; dl to KGB pareignai jos dalyviams band net byl ikelti, taiau nesurado tarp diskusijos dalyvi liudytoj, kurie bt patvirtin antisovietin diskusijos pobd. 1969 m. sausio 5 d. vl suimamas. kart jam buvo sudaryta kriminalin byla. Tardymo metu buvo kalinamas KGB rsiuose, per kratas namuose buvo iekoma vairi ura, dokument. 1969 m. rugsjo 3 d. kaip kriminalinis nusikaltlis Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo nuteistas 4 metams grietojo reimo lagerio pagal LSSR BK 146 str. 2 d. ir 234 str. 1971 metais gro Lietuv, dirbo atsitiktinius darbus. Trei kart suimtas 1973 m. birelio 7 d. ir kaltintas 3-5 kartus dalyvavs but plik gaujoje. Kalinamas KGB rsyje u nepadarytus nusikaltimus, V.akalys susipaino su mediku studentu arnu ukausku, kuris buvo suimtas ir tardomas, o vliau 6 metams nuteistas u mginim vieai paskelbti Molotovo Ribentropo pakto dokumentus. V.akalys padjo .ukauskui parayti baigiamj kalb teisme. Suinojs apie MolotovoRibentropo pakt, jo pasiraymo aplinkybes, slaptuosius protokolus, V.akalys iekojo bd praneti apie juos pasauliui. Per atvykusi pasimatym savo motin perdav i ini laisv, taiau rezultat nebuvo. Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1974 m. lapkriio 13 d. nuteistas pagal LSSR BK 146 str. 2 d. ir Estijos SSR BK 139 str. 2 d. kalti 5 metus ypatingojo reimo lageryje. 1978 metais grs i kalinimo vietos, nors ir milicijos priirimas, aktyviai msi gyvendinti seniai puoselt mint paskelbti informacij apie Molotovo Ribentropo pakt, jo pasiraymo aplinkybes, slaptuosius protokolus. Drauge su Juliumi Sasnausku ir Antanu Terlecku pareng dokument 45-i pabaltijiei memorandumas, kur pasira 45 Lietuvos, Latvijos ir Estijos disidentai ir kuris sukl didel atgars SSRS ir Vakaruose. iuo Memorandumu okupuot Baltijos valstybi rezistentai ir jiems pritar Rusijos disidentai pareikalavo likviduoti MolotovoRibentropo pakto pasekmes. V.akalys buvo vienas i Lietuvos laisvs lygos steigimo bei pogrindinio leidinio Vytis leidimo iniciatori, keli straipsni autorius (vienas j Protesto
484
PRIEDAI
pareikimas Lietuvos Komunist partijos CK antrajam sekretoriui Dybenkai N.K., paraytas 1979 m. spalio 26 d., buvo perspausdintas ir kituose pogrindio leidiniuose). Kai 1979 m. Lietuvos laisvs lygos nariai vienas po kito buvo aretuoti, gresiant naujam sumimui (i 38 gyvent met vos ne pus buvo praleista legeriuose ir kaljimuose), V.akalys pasiryo nemanomam ygiui: nutar bgti Vakarus. 1980 m. birelio 26 d. slapta nuvyko Karelij, sovietini pasieniei nepastebtas pelkmis ir mikais perjo SSRS-Suomijos sien. Psias, slapstydamasis perjo vis Suomij iki Suomijos-vedijos sienos ir tik tada pasipra politinio prieglobsio. Per 23 dienas perjs pelkes, perplauks eerus ir prasibrovs per mikus, itins nuo uod ir bado, mits vien grybais ir uogom, laisv itrks Vladas akalys buvo nepanaus mog. Jis buvo pirmasis lietuvis, kuriam toks ygis pavyko. J plaiai apra Vakar spauda. Vliau V.akalys ivyko gyventi JAV. Apsigyvens JAV, Vladas akalys sugadino daug kraujo soviet nipams, komersantams ir iaip sovietiniams ir partiniams darbuotojams, atvykstantiems JAV mulkinti amerikiei sovietinio rojaus groybmis. Ne vienas turjo pirma laiko palikti JAV. Prof. V.Landsbergio lankymosi JAV metu V.akalys, kontaktuodamas su JAV valdia, organizavo papildom pirmojo atkurtos Lietuvos valstybs vadovo apsaug. JAV V.akalys vieose kalbose, publikacijose atskleid daug informacijos apie KGB metodus, vardydamas daug konkrei KGB pareign pavardi. siut KGB darbuotojai vairiais bdais stengsi j apjuodinti, vliau net band pagrobti. V.akalys redagavo Los Andele leidiam laikrat Versm, Los Andelo lietuvi sekmadienio mokykloje dst istorij. Priklaus Tvyns Sjungai. V.akalys stengsi padti visoms u nepriklausomyb kovojanioms tautoms. Jis Afganistano karo dalyvis. Rusijai upuolus enij, rpinosi pagalba kovojaniai en tautai. enus udo, vyksta j genocidas, jiems reikalinga visai ne humanitarin pagalba, kalbjo V.akalys. Atvyks Lietuv 1993 metais, V.akalys buvo ambasadoriaus Stasio Lozoraiio patiktinis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos metu. Palaikydamas ry su buvusiais rezistentais ir disidentais Lietuvoje bei Rusijoje, naudodamasis savo galimybmis JAV, V.akalys surinko didel autentik dokument archyv apie komunist ir kagbist veikl. 1995 m. liepos mnes atvyks ilgesniam laikui Lietuv, rugpjio 13 d. Vilniuje staiga mir. Palaidotas Vilniuje.
A.ANUAUSKAS. B.BURAUSKAIT. BALTIJOS LAISV EUROPOS ATSAKOMYB. 45-I PABALTIJIEI MEMORANDUMO SIGNATARAI. VILNIUS, 2002, P. 201203. LIETUVOS AIDAS: [VALSTYBS LAIKRATIS] 1995 M. RUGPJIO 16 D., NR. 167.
485
OKUPANT RAMYBS DRUMSTJUI BUVO LEMTA IEITI TYLIAI

IKIAI SVETIMJ REIMUI 1988-j vasar sostins Katedros aiktje, paprastai apsiskleids popieriais, ant sulankstomos lovels sddavo ne itin galingos ivaizdos badautojas, reikalavs ivesti okupacin armij bei paleisti politinius kalinius. Vien kitos vasaros dien Kaln parke suliepsnojo soviet kareivio ikama. Keliolika troleibuso keleivi tais laikais kart tapo netikto akibrokto liudininkais, kai vienas vyrikis staiga suuko: Lauk okupantai! Visus iuos vykius sieja tas pats mogus. Jo nebra. LEMTIS SKYR RAMI MIRT Birelio 11-j Algimantui Andreikai bt sukak 50 met. Mintis paprastai kreips ateit, jis draugus jau buvo pakviets artjant gimtadien. Taiau likimas lm kitaip inomas sovietmeio politinis kalinys, pagarsjs drastikomis akcijomis prie okupacin reim, gegus 24 dien rastas mirs savo kambarlyje, sostins Buivydiki gatvje. Ilau i vidaus urakintas duris, jo draugai bei policijos pareignai ivydo Algimant sustingus ramia miego poza. Jis guljo ant deiniojo ono, atmets rank, ir joks poymis nerod, kad velionis bt igyvens skausming mirties agonij. Atrodo, jog vis gyvenim kovojusiam mogui lemtis dovanojo tyli, be kani mirt. AKCIJOS OKIRUODAVO DAUGEL Prisitaikme prie ano gyvenimo, o jis nesilankst visada r ties, sak artimiausias Algimanto draugas Vilniaus apygardos teismo teisjas Pavelas Frolovas. Po lageri grusio A. Andreikos akcijos Lietuvos laisvjimo metais okiruodavo ir tokias pat soviet represijas patyrusius bendraygius. Soviet kareivio uniform Kaln parke jis sudegino be mano inios, prisimena Lietuvos laisvs lygos vadovas Antanas Terleckas. Buvau prie t deginim. Tokie veiksmai baisiai siutindavo saugum. KGB akirat Algimantas pateko anksti. Politikai nepatikimo asmens reputacij jis jau buvo pelns paauglysts metais Klaipdoje. Atuntoko biografij gadino vieai sudraskytas pionieriaus kaklaraitis bei panas reikalai. Tokie ipuoliai ukirto jam keli jreivysts mokykl. Algimantas sidarbino, o prie valdikos algos kiek prisidurdavo i udraustos prekybos su usienio jreiviais. Saugumo akys tuos dalykus ir pastebjo. 486
PRIEDAI
SUSIDOROJIMAS PRIE AMRO Pareiks, kad netarnaus okupant armijoje, Algimantas bgo Turkmnij. Dirbo chemijos kombinate, sportavo, moksi vakarinje mokykloje, pramoko turkmn kalbos. Paskui gyvenimas j nublok Uzbekij, taiau klajons baigsi susitikimu su milicija ir kariniu komisariatu. Tarnauti j ive prie Kinijos sienos, ant Amro krant. Kariuomenje A.Andreika buvo pastebtas, gavo stali skyriaus vado pareigas. Taiau vyresnybei ukliuvo ant kareivio kaklo kabantis kryelis. Maa to, kad nepakluso reikalavimui j nusiimti, dar atsisak papildyti komunistinio jaunimo gretas. Vad nemalon atrio rankas norintiems pamokyti faist, juolab vienintel guloje lietuv. Gerokai vliau, kai KGB uves jam baudiamj byl, joje atsiras ir nuo Amro krant atsista karo ligonins payma apie A.Andreikos stuburo sualojimus. KGB BANDYMAS UVERBUOTI Klaipd pas motin Algimantas sugro su ramentais. Apsigyds ketino stoti Vilniaus universitet, lank parengiamuosius kursus, dirbo Knyg rmuose ir kaup mediag apie okupacijos padarinius Lietuvai. Atsisaks neti gles per ilgameio komunist lyderio Antano Sniekaus laidotuves, jis buvo gana triukmingai ilydtas i universiteto prorektoriaus kabineto. Po neskmingo bandymo universitete studijuoti istorij Algimantas mgino stoti Kauno kunig seminarij. Tada j pradjo verbuoti saugumas. Sil bendradarbiauti sekti klierikus, profesr, vliau ra A.Andreika. Man atsisakius, paadjo, kad be KGB leidimo niekur nestosiu ir gero darbo negausiu... Buvau terorizuojamas, teko keisti darb, trukd mokytis. Su jais vienaip ar kitaip bdavo bandoma nekti, paklaustas, ar saugumas galjo verbuoti A.Andreik, Lietuvos rytui sak buvs auktas KGB pareignas. Vieniems ms kontora pamokdavo, kitus kitaip stengsi imuti i t vi. Sprendiant i jo elgesio, pastangos palenkti j rezultat nedav. NEPARANKUS NET SAVIESIEMS Toli grau ne visada Algimantas buvo parankus ir saviesiems. Kai kurie prisimena j nejautus rib. Drsa ribojasi su avantirizmu. Kart jis troleibuse suuks alin, komunistai! net Lygos monms tai buv panau provokacij. Kai reikdavo nieko nepaisanios drsos, jis bdavo nepamainomas, prisimena buvs disidentas, dabar dvasingu, nestandartiniu odiu inomas kunigas Julius Sasnauskas. iaip mes jo per daug arti netraukme daniau kliaudavoms monmis, kurie visada prognozuojami. 487
Mums jis simin kaip rkautojas ir kautojas, ts buvs KGB pareignas. Jis kaip tas neturintis ko prarasti revoliucionierius. Tiesiai ir drsiai pirmyn. Nei jis darbo normalaus turjo, nei pastogs. Jis neprisitaik, toks tas gyvenimlis ir buvo. 1980 met liepos 21-j, 40-j sovietins Lietuvos metini dien, A.Andreika atsisak pilietybs. Laike Kremli jis idst, k galvoja apie soviet santvark bei okupacij. A.Andreika pilietybs atsisakymo pretekstu sugadino savo pas VII-OK 631737 ir atsisak gauti nauj, atsiimti karin biliet 1985895, rayta komunist partijos centro komiteto paymoje Valstybs saugumo komitetui. KILPA VERSI KELET MET A.Terlecko nuomone, A.Andreika buvo vienas labiausiai persekiot disident. Saugumas kerijo jam u atsisakym bendradarbiauti. Buv politiniai kaliniai mano, jog btent KGB kertas lm, kad jam u inkriminuot veikl tekt tokia grieta bausm ketveri metai lagerio ir penkeri tremties. KGB kilpa apie j versi ilgai, taiau formalus pretekstas imtis veiksm buvo Brmen plaukusiame Lietuvos laive Maratas Kozlovas rastas paketas su antisovietinio turinio ratais. Apatinio denio drabuins patalpose palei kairj bort dje su sena literatra rastas sovietinius organus meiiantis 17 puslapi rankratis, dvi fotografijos, vienas atvirukas, tarnybiniame praneime ra muitininkas S.evcovas. Siunta turjo konkret adresat ujryje, uraytas buvo ir siuntjo adresas bei pavard. IBANDYMO MNESIAI VIENUTJE A.Andreika tuomet jau buvo veds ir turjo sn Vyt, kur, kaip patvirtint bet kuris i Algimant painojusi moni, labai myljo. Jie gyveno bendrabutyje, Vilniuje, Naujininkuose alia geleinkelio. Kratos metu Andreik kambarlyje saugumieiai aptiko vairios antisovietins literatros. Aprae 55 pavadinim KGB sudomin radiniai. Kit dien, 1981 met gegus 26-j, Algimantas buvo suimtas. I jo paimt daikt sraas nra didelis 18 rub. 10 kap., kryelis, diras, pato duts raktas, dvi nuotraukos. Kaip liudija KGB dokumentai, Vilniaus tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 10 kaltinamajam ivardyti keli byl vesiantys tardytojai. Kone metus jie buvo vieninteliai Algimanto panekovai beveik visus tardymo mnesius saugumieiai j laik vienutje.
488
PRIEDAI
KALTINO IR U EILRAIUS Trisdeimties tom A.Andreikos baudiamojoje byloje surinkti ir deimties met senumo jo antisovietins veiklos epizodai. 1972 metais kaltinamasis A.Andreika Kaune stebjo sukeltus atskir chuliganik element ryium su psichinio ligonio R.Kalantos susideginimu ir jo laidotuvmis vieosios tvarkos paeidimo incidentus, susipaino su platinamu tuo metu apie j eilraiu, rayta kaltinamojoje ivadoje. Po to pats pradjo kurti apie R.Kalant eilrat... Sukurtuose kaltinamojo A.Andreikos posmuose meiikikai teigiama, kad Lietuva dabar esanti okupuota, lietuviai persekiojami, o tarybin santvarka vadinama vergove. KOJINES TYRINJO MASKVOJE Byloje suklijuota imtai vok, kuriuose A.Andreika Vilniaus, Klaipdos, Kauno, iauli, Rygos, Talino mokyklas bei staigas siunt atsiaukimus. Beveik visi jie atsidr saugumo rankose. Nors nuo laik raymo buvo praj keleri metai, Vilniaus KGB Maskvos kriminalistikos laboratorij odorologinei, kvap tyrimo, ekspertizei siunt A.Andreikos kojines. Pavedime nurodyta atlikti A.Andreikos kojini pom ir jas hermetizuoti. Po kiek laiko i Maskvos atjo saugumui reikalinga ivada atsiaukim bei kojini kvapai to paties asmens. KAMEROJE SU IURKMIS Mordovijos lageryje Algimantas ikentjo saugumiei pranaautus karcerius bei kitokias bausmes. Kaip pasakyt lageri kelius nujs J.Sasnauskas, viso to vien jau dl kovingo elgesio A.Andreika niekaip negaljo ivengti. Algimantas kaip komar prisimindavo beveik pus met trukusius etapus Sibiro tremt. Pakeliui Krasnojarsko krat kaljimuose jis paliko deimt imut dant, kabojo pakartas u rank, dvi savaites praleido tarp ibadjusi iurki. Tai buvo aukta ir siaura, bet labai ilga tinklu dengta kamera, prisimena Krasnojarsko kaljimo karceryje kiek anksiau u A.Andreik trumpai pabuvs A.Terleckas. Moterys i viraus mtydavo tai, kas atlikdavo po lig. Man parod, k gali su manimi padaryti ved ir kelioms sekundms ijung vies. Algimantas toje kameroje laikytas ilgai, iurks j apgrau. BADO AKCIJA PRIE KATEDROS Padvelkus M.Gorbaiovo perestroikos vjams, A.Andreika 1987-aisiais gro Lietuv ir isyk vl m drumsti saugumiei ramyb. Pradedant t met rugpjio 489
23-ij prie Adomo Mickeviiaus paminklo vykusiu istoriniu mitingu, KGB bylose liko daugyb ra apie laisvs oro kvpusio politinio kalinio ygius. 1988-j vasar kartu su Petru Cidziku Katedros paonje pradjo bado akcij reikalavo paleisti politinius kalinius, ivesti i Lietuvos soviet kariuomen. T pai met rugsjo 28-j, SSRS ir Vokietijos pakto antrojo slaptojo protokolo pasiraymo 49-j metini dien, okupacin valdia, nordama smurtu atitolinti artjani agonij, susidorojo su Lietuvos laisvs lygos Katedros aikt sukviestais monmis. Mitingui iblakyti valdia met didiules milicijos, KGB, SSRS vidaus kariuomens, raudonj draugovinink pajgas. Skydais ir almais ekipiruoti vidaus kariuomens kariai darb paleido gumines lazdas baudiamoji akcija iki iol moni vadinama banan baliumi. NAKT GRSMINGA ATAKA Gavau por smgi, bet tai smulkmena visi gavo, po baudj puolimo sak A.Andreika, t pat vakar atnaujins bado akcij. Paryiais baudjai pakartojo smurto operacij apsupo prie badautoj susibrusius mones, mu guminmis lazdomis, grdo autobusus, ve milicij. Milicijos poskyryje, kur buvo pristatyta keliolika moni, jau lyg ir tradicikai smarkiausiai kliuvo Algimantui. Kapitonas Bernotas mu mane per veid, kumiu pairdius, ra vliau A.Andreika. Man parkritus ant grind ir pradjus auktis pagalbos, mintas kapitonas ir vienas jo draug smaug. Po to spard. Kad uolus apylinks galiotinis Zenonas Bernotas rugsjo 29-j Lenino rajono vidaus reikal poskyryje prie A.Andreik vartojo fizin jg, nustat net soviet laik tardymas. Smurto faktus patvirtino liudytoj parodymai ir medik ekspertiz. SJDIS ISIUNT USIEN Soviet kareivio kelns Kaln parke liepsnojo 1989 met vasar. Nors laikai keitsi, u t simbolin lau bei nesankcionuot eityni po KGB rm langais organizavim prokuratra ikl A.Andreikai baudiamsias bylas. Palijusi sveikata, tardytoj vizitai ligonin, neaiki, represijomis bet kuri dien galinti pratrkti situacija paakino Sjdio mones padti A.Andreikai ivykti Vokietij. Sjdis irpino viz, kelionei ir gyvenimo pradiai skyr 2000 rubli. Sjdininkai Algimanto nepamiro ir tap parlamentarais j rpesiu buvo pratstas gydymas Frankfurte. Vokietijos gydytojai j keturissyk operavo, sudjo kaljimuose idauytus dantis.
490
PRIEDAI
GLAUDSI NAKVYNS NAMUOSE Lietuv i Vakar Algimantas gro 1995-j pavasar. eima buvo iirusi dar iki Vokietijos, ir jam teko glaustis kur papuol. mons padjo sidarbinti iaurs miestelyje. Dirbdamas ekologu, jis kur laik ten pat, kabinete, ir miegodavo. Paskui apsigyveno iaurs miestelyje esaniuose nakvyns namuose. Ramus, nepanaus daugel toje staigoje laikinai prisiglaudusi moni, jis iki iol minimas geru odiu. Atjo diena, kai buv Sjdio mons irpino jam kambar buvusiame bendrabutyje. Niekada ir iaip neaarojs, Algimantas vis dlto diaugsi, pagaliau galdamas sutvarkyti savo gyvenim, tegu ir kukliai, taiau pagal savo skon sikurti. Kai gavo t butuk, padjome, kiek galjome, pasakojo artimai su Algimantu draugavs iaurs miestelyje dirbantis Algirdas idlauskas. Kas nuo sodo kok atlikus lentgal, kas kilim. Mediagomis padjo ir savivaldyb. J reikjo priirti pats nieko nepaprayt. IKIS PRATSTAS KNYGOMIS A.Andreik painojo daugelis, taiau jis nebuvo i t, kurie greit atsiveria. Tik vienas kitas artimas draugas i tikrj ino, kokiame pasaulyje gyveno is niekad nenurimdavs, prietaring lov pelns mogus. Draugauti su juo buvo malonu, apie aminatils biiul kalba A.idlauskas. Man jis imponavo kaip kovotojas ir mogus, i kurio galjai pasisemti dvasios. Algimantas ne iaip skaitinjo, o gilinosi daugel dalyk istorij, religij, filosofij. Jo lentynose, kurios um kiekvien laisvesn kertel net priekambaryje bei stiklintame balkone, nerasi atsitiktins knygos enciklopedijos, odynai, dainynai, filosofijos traktatai, laisvs aukli mintys, rus raytoj ir sins kankini kriniai. Jis turjo ir kitokios literatros, jai buvo parinks tam tikr viet. Ant sienos prieais unitaz Algimantas pritais Stalino bei panai autori knygoms skirt lentyn, pakabino varin Lenino bareljef, soviet pilkojo kardinolo M.Suslovo portret liko itikimas savo stiliui. SAVS TAUSOTI NEBUVO PRATS Be knyg, kurios buvo didioji Algimanto aistra, jo bute buvo apstu subtili eimininko skon liudijusi niekui. Per daug jame bdavo gal tik pelenini Algimantas, be cigarei, mgs kav, savs netausojo. Jis mir ant kambario kampe patiesto iuinio, kuris buvo bene vienintelis daiktas, nesiderins su io jaukaus bsto dvasia. Bstas buvo ir pagrindin susitikim su snumi vieta Vyiui brstant, j ryys vis stiprjo. 491
I pensijos ir iaurs miestelyje udirbt pinig jis prisipirkdavo knyg, paddavo man, o paskui gyvendavo i penkiasdeimties lit, sak kaip du vandens laai tv panaus Vytis, Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos imetinis absolventas. ISISKYRIMAS NEPAMYN ORUMO Kova, kuri buvo nepakeiiamas Algimanto gyvenimo bdas, isekino mon Saul. Jai norjosi ramesnio gyvenimo, o jis, grs i lagerio, pasinr t pat skur. Jie isiskyr taikiai, ir kiekvienas vliau stengsi snui skiepyti pagarb antrajam. Kakada mane patrauk jo gerumas, dosni dvasia, sak buvusi disidento mona. Paskui, nors buvome isiskyr, vis laik jauiau: jeigu man bt sunku, jis, visk mets, atbgt padti. Apie jdviej sn uauginusi Saul Algimantas kalbdavo pagarbiai, pripaindavo ness sukurtas eimos idiniui. Jam buvo skaudu, kad dl jo veiklos turjo kentti artimiausi mons. TARNAVIMO TVYNEI SPALVOS Atsisveikinimo vakar pasimelsti u velion atjs monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas vliau sak, jog jam tokiais bdais kovoti u Tvyn neieit, taiau tarnauti jai galima visaip. Mes banyioje vienaip, jis palei Katedr kitaip u Tvyn kovojo, sak monsinjoras, prisimins, kaip kakada badaudamas Algimantas ateidavo ventov vandens. U t pai Tvyn.
LIETUVOS RYTAS: [NEPRIKLAUSOMAS ALIES DIENRATIS] 2000 M. BIRELIO 24 D., NR. 148.
ALGIMANTAS ANDREIKA
BIOGRAFIJA
Gim 1950 m. birelio 11 d. Klaipdoje. Mamos tvai buvo stambs kininkai turjo 85 ha ems. Juos itrm Sibir. Mama buvo partizan ryinink. I mamos pasakojim inojo, kad tv po ilg kankinim (idr akis, nupjov ausis, pirtus) 1950 m. gruodio mn. NKVD nuskandino Dans upje, Klaipdoje. Moksi Klaipdos 4-ojoje vidurinje mokykloje, kur baig 8-ias klases. Ketvirtoje klasje buvo paliktas antriems metams u tai, kad vieai supl pionieriaus kaklarait ir nesislapstydamas prim pirmj komunij. 1967 m. pradjo dirbti Dails kombinate. Papildomai vertsi smulkia prekyba, t.y. mainydavo prekes su usienio jreiviais. Tai buvo nemaa parama didelei 492
PRIEDAI
eimai. Tada ir pateko KGB akiratin. Pradjo kviesti karin komisariat, adjo leisti tarnauti net Klaipdoje, jei tik stos karinink mokykl. Po atsakymo, jog nenori 25 metus bti igonu, prasidjo grasinimai. 1967 m. ruden ivaiavo Turkmnij pas motinos pastamus. Apsigyveno chemik gyvenvietje Komsomolskoje, 15 km nuo ardau miesto. Dirbo, sportavo, kartu moksi ir turkmn kalbos. 1969 m. persikl Navoi miest Uzbekijoje. Baigiantis 1970 m. j surado ir pam soviet armij. Tarnavo netoli Kinijos sienos. U atsisakym stoti komjaunim suspard. Iki 1971 m. rudens gydsi Belogorsko ligoninje. Rugsjo mnes komisavo dl stuburo traumos. Sugro pas tvus Klaipd. Dar ilgai gydsi. 1972 m. ivyko Vilni mokytis. 19721990 m. turjo II ir III grups sovietinje armijoje patirt invalidum. 1973 m. patvio pavard Baua pakeit mamos brolio gydytojo M.Andreikos pavard. Dd sutiko bti jo globju, nes rengsi stoti Kauno kunig seminarij. 1973 m. iem band verbuoti KGB. Sil bendradarbiauti ir studijas Romoje. Atsisakius bti KGB agentu, 19731989 m. daug kart buvo priverstas keisti darb, KGB visaip kenk, trukd mokytis, paalino i universiteto. 1974 m. gegus 14 d. su draugais padjo gli Klaipdos kapinse prie paminklo sukilliams. Taip pagerb Romo Kalantos susideginimo antrsias metines. Nuteis 10 par u vieosios tvarkos paeidim. 1980 m. liepos 21 d. atsisak Soviet Sjungos pilietybs. Dokumentus nusiunt SSKP Generaliniam sekretoriui L.Brenevui. 1981 m. gegus 25 d. po kratos namuose KGB A.Andreik sum. Ilgai tard ir 1982 m. balandio 8 d. nuteis 4 m. laisvs atmimo bausm atliekant grieto reimo lageryje ir 5 m. tremties pagal LSSR Baudiamojo kodekso 68 str. 1 d. u antitarybin agitacij ir propagand. 1987 m. gegus mnes sugro i Sibiro tremties. U dalyvavim mitinge prie A.Mickeviiaus paminklo t pai met rugpjio 23 d. liko be darbo. 1988 m. vasario 16 d. organizavo eitynes i v.Onos banyios. Pasipyl KGB grasinimai. Vl neteko darbo. Gyveno i invalidumo pensijos. U dalyvavim Lietuvos laisvs lygos veikloje, badavimo akcij prie Katedros buvo sumutas, teisiamas ir 1988 m. rugsjo 2829 d. iteisintas. 1989 m. ruden prokuratra kartu su KGB ikl nauj baudiamj byl. Prasidjo tardymai, grasinimai nuudyti. Sjdiui padedant 1989 m. ivyko gydytis VFR. Ten patyr keturias operacijas. 1991 m. isiskyr. 1995 m. balandio mn. sugro Lietuv. 1996 m. save isikl kandidatu Lietuvos Respublikos Seimo narius Vilniaus miesto ekins rinkim apygardoje. Dirbo ne pelno monje iaurs miestelis. A.Andreika mir 2000 m. neaikiomis aplinkybmis. Liko snus Vytis. A.Andreikos rezistencin veikla lig iol nra vertinta jokiu Lietuvos valstybs ordinu ar medaliu.
493
494
PRIEDAI
Li279
Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs. Antra knyga. [Sudarytojas ir redaktorius G.idlauskas]. Vilnius : leidykla Naujoji Matrica, 2006. 493 p. ISBN 9986-645-20-4
Knyga apvelgia Lietuvos laisvs lygos veikl nuo antisovietinio pogrindio periodinio leidinio Laisvs auklys leidybos pradios 1976 m. iki Nepriklausomybs atkrimo 1990 m., joje publikuojama mediaga apie svarbiausias Lygos surengtas pasiprieinimo sovietinei okupacijai akcijas (pirmj antisovietin protesto miting prie poeto A.Mickeviiaus paminklo Vilniuje 1987 m. ir kt.) kovojant dl MolotovoRibentropo pakto pasekmi panaikinimo. iomis akcijomis Lyga atstovavo tai negausiai visuomens daliai, idrsusiai atviromis protesto ir pilietinio nepaklusnumo priemonmis prieintis okupacijai ir apsisprendusiai, esant reikalui, dl to nukentti. Publikuojami pirmoje knygoje, ileistoje 2004 m., netilp svarbesni Laisvs lygos krjo ir ilgameio vadovo Antano Terlecko bei kit LLL nari tekstai (dauguma j rayti pogrindio slygomis ir pasirayti tikromis pavardmis), Jurijaus Radoviiaus kritika analitin studija, pagerbiamas su Lygos veikla susijusi asmenybi Vlado akalio, Algimanto Andreikos atminimas, pateikiama 19881990 m. vyki ir LLL veiksm kronika. iek tiek vietos paskirta radikaliausios taikaus pasiprieinimo organizacijos Laisvs lygos veiklai vertinti: pateikiamos istorik ivados, inom visuomens asmen ireikti poiriai. UDK 329(474.5)

ANTRA KNYGA
SL 172. 2006 08 01. 31 sp. l. Tiraas 500 egz. Usakymo Nr. 32. Ileido UAB Naujoji Matrica, spausdino I Sauliaus Ratkeviiaus firma, Linkmen g. 28, LT08217, Vilnius
495
496

Lietuvos - Laisves.lyga. .Nuo Laisves - Sauklio.iki - Nepriklausomybes.ii - Knyga.2006.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvos - Laisves.lyga. .Nuo Laisves - Sauklio.iki - Nepriklausomybes.ii - Knyga.2006.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

UDK 329(474.5) Li279

ANTANAS TERLECKAS, GINTARAS IDLAUSKAS

Virelio dailinink Maketavo

AUDRON LASINSKIEN SIGRIDA ROSTOVCEVIEN

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS. KOVA DL

LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI TEKSTAI. STRAIPSNIAI, PAREIKIMAI,

APIE LIETUVOS LAISVS LYG. VERTINIMAI IR IVADOS ...................................................................... 407

PRIEDAI .............................................................................................................................................................................. 421

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ODIS APIE LIETUVOS LAISVS LYG

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

KAIP MES PARUOME IR PASKELBME 45-I PABALTIJIEI MEMORANDUM

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGOS SMGIS KREMLIAUS TARPTAUTINIAM PRESTIUI

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

Tokiu bals pasiskirstymu Parlamentas prim nutarim

N U T AR I M A S Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

I ANGL KALBOS IVERT VILIJA DAILIDIEN.

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

.JURNAS. Kalbs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS DEKLARACIJA

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

ISTORIKO POKALBIS SU ANTANU TERLECKU

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ISTORIKAS: Suprantu js vis nuoskaud. Js daug kuo rizikavote ir rizikuo-

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS