Ona Voverien

ANTIKOMUNIZMAS

LIETUVOS MOTER LYGA

Ona Voverien

ANTIKOMUNIZMAS
Socialin-politin publicistika 19982008

2010

UDK 321.6(474.5) Vo-198

ISBN 978-9986-23-162-2

Ona Voverien, 2010

TURINYS

PRATARM Antikomunizmas tai odis ir veiksmas prie komunizm ......... 9 1. ANTIKOMUNIZMO ITAKOS RUS BOLEVIKIN SPALIO REVOLIUCIJA ................................ 1.1. Aleksandra Rachmanova antikomunizmo teorijos pradinink pasaulyje ................................................... 1.2. Komunizmas tai dvasin liga ......................................... 1.3. Komunizmas tai valstybs teroro prie savo pilieius vardas.......................................................................................... 1.4. Bolevikai didiausi mogudiai XX amiaus istorijoje (Aleksandras Jakovlevas) ......................................... 1.5. Komunist teroras prie inteligentij Rusijoje ............... 1.6 Devyni komentarai apie komunist partij naujas puslapis antikomunizmo teorijoje ............................... 1.7. Komunizmo aukos neturi bti pamirtos ........................ 15 15 19 26 32 47 55 62

2. ANTIKOMUNIZMO ISTORIJA LIETUVOJE ................... 66 2.1. Antikomunizmo pradininkas Lietuvoje kun. Stasys Yla 66 2.2. Komunizmas ir nacizmas tai broliai dvyniai ................. 73 2.3. Antikomunizmas, jo teorija ir praktika pokario Lietuvos partizan spaudoje ...................................... 77 2.4. Antikomunizmo teorijos pltra, puiant prie vj sovietiniuose lageriuose ......................... 85 2.5. Lietuvos katalik banyios kronika katalik kovos u savo teises metratis ................................... 91 2.5.1. Kova prie komunizm jo paaukimas ir lemtis (Minint mons. Alfonso Svarinsko 50-sias kunigysts metines) ................................................................................ 98 2.5.2. Jam Dievo odis buvo svarbiau negu valdios ...... 112 2.6. Lietuvos laisvs lyga antikomunizmo istorijoje ............ 119 5

2.7. Alfonsas Dapknas antikomunistas, kovotojas u Diev ir Tvyn ................................................. 129 2.8. Vilius Branas antikomunistas, tarptautininkas, publicistas, kovotojas u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb ...................... 133 2.8.1. Su lietuvika agre... per Amerikos politikos dirvonus .............................................................................. 134 2.8.2. Gyvenimas, skirtas kovai su komunizmu .............. 142 2.8.3. Knyga, kvieianti dvasin atgimim, skatinanti veikti .................................................................. 146 2.8.4. Politika tai kova ir auka ....................................... 149 3. ANTIKOMUNIZMAS LIETUVOJE ATKRUS NEPRIKLAUSOMYB. STEBJIMAS IR SUVOKIMAS .............................................. 154 3.1. Kovo 11-oji trumpas laisvs ir nepriklausomybs euforijos dvelkteljimas (19901992 ................................... ) 154 3.2. Niriausios prognozs pildosi ......................................... 158 3.3. Juodojo voro KGB veikla Lietuvoje atgavus nepriklausomyb ....................................................... 165 3.4. Lietuvikasis komunistinis kapitalizmas: jo ypatybs Lietuvos aido publikacij pdsakais .................................. 178 3.5. Smokslas ...okupuoti Lietuv be vio ..................... 185 3.6. 2001-j smokslo prie Lietuv antrasis veiksmas: UP faktorius ......................................................................... 192 3.7. Moralinis reliatyvizmas: aukos prievartavimas nusilenkti budeliui be jo atgailos ........................................... 198 3.8. Juodasis voras vl kyla atak ........................................ 205 3.9. aukiu a taut, KGB uguit ......................................... 210 3.10. Nebus tikros ateities be ikuoptos praeities ................ 217 4. NAUJOJI ANTIKOMUNISTIN REZISTENCIJA. VIEUMAS. ATMINTIES GAIVINIMAS .............................. 227 4.1. Tautos sin neturi tylti ............................................... 227 4.2. Jeigu ne Raudonosios armijos jga, Justui Paleckiui ir jo utvei parduoti Lietuvos okupantams bt nepavyk (Irena Runait) ....................................................................... 232 6

4.3. Komunist nusikaltimai Lietuvoje 19391941 metais . 238 4.4. MolotovoRibentropo pakto pasekms Lietuvai ......... 245 4.4.1. Lietuva be lietuvi! okupant programa po pergals kare ................................................................. 247 4.4.2. Lietuvi tautos genocidas ....................................... 255 4.4.3. Lietuva juodojo voro (NKVD, MVD, MGB, KGB) gniautuose 19401990 metais .............................. 277 4.4.4. Juodasis voras mst kompartijos smegenimis 279 4.4.5. Antanas Venclova tautos dvasinio genocido organizatorius ir vykdytojas ............................. 286 4.4.6. I juodosios komunizmo knygos Lietuvoje ........... 291 4.4.7. Lietuva genocido vykdytoj rojus ....................... 296 4.4.8. Su prievartos juoda mirtim jie eng nuoms ir pikti ............................................................ 310 4.4.9. Jos poezija ginklas, ginantis paminklus, ties ir gles ........................................................................ 319 4.4. 10. Tautos sargyboje. aukiu a taut... Js protvi dvasia... ..................................................... 327 4.4.11. Antikomunistinis kongresas ir Tribunolo procesas ........................................................... 334 5. ANTIKOMUNIZMO TEORIJOS PLTRA NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE .................... 5.1. Pagrindiniai komunizmo ideologijos realizavimo metodai..................................................................................... 5.1.1. Komunizmas pasaulinis udyni sindikatas (Vilius Branas) ............................................................... 5.1.1.1. vilgsnis Lietuvos kariuomens tragedij .. 5.1.1.2. Komunist bei j parankini enkavedist ir strib nusikaltimai Lietuvoje ................................... 5.1.2. Melas ir veidmainyst. Sibiro tremt su ukvata ......................................................................... 5.1.3. Neapykanta ir godumas treiasis komunizmo veidas................................................................................... 5.2. Komunistins, nacistins ir globalistins ideologij paralels ................................................................................... 7 343 343 350 357 364 371 378 384

5.3. Lietuvikasis komunizmas neobolevizmas: moralinis tautos lugdymas .................................................... 5.4. Ar leisime Lietuvoje sitvirtinti oligarchinei diktatrai? ................................................................................ 5.5. Raudonasis frontas: senelio Justo Paleckio pdomis ... 5.6. Kuri Lietuva tikroji: auros ar sutem? ......................... 6. EUROPA BE TEISINGUMO EUROPA BE ATEITIES 6.1. mogaus dorovin atsakomyb u save ir savo aplink .......................................................................... 6.2. Vis nelaimi Lietuvoje prieastis suskaldyta tautos dvasia ............................................................................ 6.3. Atleidimas komunistams sutept tautos siel... ........ 6.4. Komunizmo teismas kelias teisingumo atkrim Europoje .................................................................................. 6.5. Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir Tribunolas 6.6. Konferencija Baltijos kelias 2005. Dar vienas ingsnis Tarptautinio komunizmo Tribunolo link ................ 6.7. Mokslin konferencija: Komunizm Tarptautin tribunol ................................................................................. 6.8. Tarptautinis bendradarbiavimas vertinant komunistini reim nusikaltimus ........................................

392 401 405 411 419 419 423 430 438 442 445 453 457

PAREIGOS KELIU ..................................................................... 469 SUMMARY .................................................................................. 471

PRATARM
ANTIKOMUNIZMAS TAI ODIS IR VEIKSMAS PRIE KOMUNIZM Pirm kart Visuotinje lietuvi enciklopedijoje tvirtinta politologo Lauro Bielinio svoka antikomunizmas. Ji suformuluota taip: Antikomunizmas ideologija ir politinis judjimas, nukreiptas prie komunizmo teorij, praktin komunizm, komunistinius judjimus ir organizacijas (V., 2001, p. 581). Kol kas i svoka enciklopedijoje neturi mokslinms svokoms btin palydovi publikacij srao, mokslinink, tyrinjusi svok ir pat reikin, pavardi. Ji k tik gim, veikusi iurpinani baim bti pasmerktam, gal net sunaikintam. Antikomunizmo ideologija dar nra susiformavusi, teorija, silpna, fragmentika, neatitinka iuolaikinio mokslo lygmens ir dar neturi vietos dabartinio mokslo pripaintoje klasifikacijoje. Matyt, tam turjo takos Antrojo pasaulinio karo pabaiga, apvainikavusi komunizmo tvirtov SSRS pergals vainiku. Pasaul ir moni smon kol kas, deja, valdo mitai ir nusistovjusios paradigmos, tarp j ir ta, kad nugaltoj niekas neteisia. Galbt kaip tik todl komunizmo idjos maro epidemijos greiiu plinta pasaulyje, kaskart gydamos vis didesn pagreit. Komunizmo mkla jau klaidioja ne tik po Europ, sibrov net ir Europos Parlament, baigia ukariauti Azijos, Amerikos ir net Afrikos emynus. O paskui j valstybi, taut ir net geni susiprieinimas, akla neapykanta kitaip mstaniam, kalnai lavon ir upeliai kraujo, imtai tkstani moni pasaulyje, kur tik kelia koj komunizmo mkla, tragedijos. Politologas antikomunistas Vilius Branas mgsta sakyti: Jeigu su blogiu nekovosi, blogis sunaikins tave pat. i odi teisingum patvirtino atkurtos nepriklausomos Lietuvos patyrimas. Apie j turi igirsti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mons.
9

Antikomunizmo teorijos pagrindinis tikslas atskleisti jos pagrindinio tyrimo objekto komunizmo ideologijos esm, jos bdingiausius bruous ir vaidmen visuomens ir valstybs gyvenime, parodyti komunist partijos, lietuvi tautos genocido vykdytojos, tikrj veid, perspti naujsias monijos kartas, kad pasaulyje nra didesnio blogio u komunizm. Lietuvi tauta tam veiksmui turi moralin teis, nes ji labiausiai nukentjo nuo okupacinio komunistinio reimo, prarado dl jo vykdyto tautos genocido 34 procentus Lietuvos gyventoj, o dl dvasinio genocido dar ir dvigubai daugiau. Kaip radijo laidoje 2002 m. birelio 14 d. kalbjo filosofas Vytautas Radvilas, dabartinje nepriklausomoje Lietuvoje Komunizmo mklos net iekoti nereikia ji pati ilenda atviru veidu dienos vies ir puola... Tai ji daro niekieno neprovokuojama valstybins pensijos okupacinio reimo represini struktr veikjams, aliai daranios gd intrigos dl atstovavimo Frankfurto knyg mugje, prasidjs arus naujai leidiamos lietuvikosios enciklopedijos puolimas, norma tampantis reikinys, kai Vyriausybs rmai paveriami tikra sovietinio reimo liaupsinimo tribna (A. Brazausko laikais O. V.). Ir visa tai nuolatini priminim, kad nevalia knaisiotis praeityje, fone. mklos tarnai gerai ino sen ties, kad kas valdo praeit, tas valdys ir ateit (Radvilas V. Lietuvos radijas. I programa. Savaits komentaras. 2002 m. birelio 14 d.). Giliai apmstytame filosofo komentare sakoma: Ir vis dlto mklai rpi ne tik praeitis savaime ir joje padaryti tamss darbai. I tikrj praeitis jai yra grsminga tik kaip veidrodis, galintis padti atpainti jos dabartin veid. Labiausiai mkl baugina tai, kad mons pagaliau suvoks ir i ties patiks, kad ji niekur ir niekada nebuvo ijusi i Lietuvos ir toliau gyvena ir veikia tarp ms. Ar reikia jos buvim patvirtinani argument?.. iandien danai tariame odius, kad Lietuvoje per deimt (jau dvideimt O. V.) met nevykdytos esmins reformos. Taiau retai susims10

tome apie tikrj to odio prasm. Kas dar gali bti toji nereformuotoji Lietuva, jeigu ne ta pati mklos valdoma Taryb Lietuva, besidangstanti nepriklausomos Lietuvos rbu. I katros Lietuvos turi reikalauti ataskaitos mogus, kuriam gresia pavojus negauti gyvybei palaikyti btin vaist? Danas iandieninis Lietuvos pensininkas suka galv, kaip sumokti u komunalines paslaugas. Jeigu ne mkla, jie tikriausiai svarstyt, prie kurios iltesns jros jam vertt pasiildyti per iem suvarbusius kaulus. Jis gal ir nepatiks, kad visa tai i jo atm ta pati mkla. Bet galbt praregs ir t supras matydamas, kaip mkla dosniai dalija valstybines pensijas savo itikimiems tarnams... Ar ne mklos tarnai deimtmeius i moni smons raute rov religines ir moralines vertybes, kurios vienintels mog daro mogumi? Ar gali realiai paaboti nusikalstamum valstyb, i kurios aukiausi tribn vos ne kiekviena proga liejasi imintis, jog vergija ir laisv, itikimyb ir idavyst yra viena ir tas pat, ir kad nra skirtum tarp grio ir blogio... (Radvilas V. Ten pat). Demokratiniame pasaulyje jau pradeda rastis Asmenybs, bandanios vaduotis i mit vergijos. Laisvoje spaudoje, net ir Lietuvos, pasirodo vienas kitas straipsnis, nukreiptas prie komunizmo ideologij, ypa komunist partijos ir jos durklo ir skydo KGB nusikaltimus. Lietuvoje, deja, antikomunist balsai dar tik vos vos girdimi. Daniausiai jie pasigirsta i kontroversikai vertinamo ir (i tikrj danai bnanio kontroversiko) Lietuvos aido puslapi. Ties sakant, jeigu ne Lietuvos aido suteikta tribna autorei ir laikraio skaitytoj padrsinantis odis, kain ar bt atsiradusi ir i knyga ikis mokslininkams, istorikams ir politologams. i knyga tai irgi tik pradia dabartins nepriklausomos Lietuvos kelyje antikomunizmo mokslins krypties formavimsi ir pirmasis bandymas pasakyti: Ne! komunizmui ir jo pltrai pasaulyje. Ji sudaryta i vieojoje spaudoje Lietuvos aide, XXI amiuje ir Tremtinyje paskelbt autors straipsni, kuriuose
11

buvo susisteminti ir apibendrinti antikomunizmo teorijos fragmentai, paskelbti ankstesnje priekario nepriklausomos Lietuvos ir Lietuvos partizan pogrindio literatroje bei jau dabartins Lietuvos vieojoje spaudoje. Siekiant neprarasti emocinio unikalumo knygoje skelbiami ir ymiausi Lietuvos ir Rusijos antikomunist Viliaus Brano, Aleksandro Jakovlevo, prof. Vytauto Landsbergio ir buvusios tremtins Irenos Runaits, Lietuvos partizan vado, iauriai nuudyto pokariu enkavedist, publikuoti tuose paiuose laikraiuose straipsniai. Knygoje pateiktas enciklopedinis antikomunizmo apibrimas, vardinti jo tyrimo pagrindiniai objektai komunizmo teorija ir praktika, komunistin ideologija; j vaidmuo Rusijoje ir okupuotoje Lietuvoje; komunist partijos ir jos durklo ir skydo NKVD, MGB, MVD, KGB vykdyti nusikaltimai abiejose alyse prie mog, prie taut ir monikum. Lietuvai atkrus nepriklausomyb ir valdi ms valstybje uzurpavus komunistams, antikomunizmo tyrimo objektas, kintant politinms, ekonominms ir socialinms ndienos slygoms, iek tiek pakito. Juo tapo nacionalinis neokomunizmas su senaisiais komunizmo nomenklatriniais kadrais, kuris, beje, Lietuvos moksle iki iol nebuvo tyrintas. Raau, kad antikomunizmo tyrimo objektas atkrus nepriklausomyb pakito tik iek tiek, nes senieji jo nomenklatriniai kadrai savo mstyme ir elgsenoje ilaik visas rusikojo komunizmo suformuotas nuostatas , mstymo stereotipus ir elgsenos modelius. Knygoje pateikiami pavyzdiai, iliustruojantys lietuvikojo neokomunizmo charakteringiausius bruous: tvirtai ilaikytus komunist ideologijos pagrindinius realizavimo metodus neapykant kitaip mstaniam mogui; mel ir veidmainyst kaip pagrindin j politikos realizavimo metod, begalin gobum ir neabojam tautos turto grobim savo klano turtjimui bei atsiradusius naujus neokomunistins realybs bruous: buvusi komunistini jgos struktr KGB ir GRU dominavim politikoje ir komunist partijos atvilgiu, savotik t jgos struk12

tr lenktyniavim tarpusavyje dl prioritet valdioje ir, matyt, kas be ko... ir dl rusik pinig; nacionalin komunistin kapitalizm, kuriam t pai struktr; j visomis iniasklaidos priemonmis intensyviai ir agresyviai propaguojam moralin reliatyvizm, prievartaujant auk nusilenkti budeliui be jo nusikaltim pripainimo ir atgailos. Knygoje yra skyrius ir apie naujj rezistencij, jos veiklos formas: atminties gaivinim apie komunist nusikaltimus prie mog, taut, valstyb ir monikum vieojoje spaudoje, literatroje, konferencijose ir knygose; neokomunist dabartinje Lietuvos valdios piramids virnse ekonomini nusikaltim ir tebesitsianio nuo okupacijos laik tautos dvasinio genocido, jo vykdytoj demaskavim. Knyga Antikomunizmas: teorija ir praktika yra anksiau autors publikuot knyg Lietuva juodojo voro NKVD, MGB, MVD, KGB gniautuose (V., 2005) ir Atjo laikas siningai politikai (V., 2008), skirt komunizmo ideologijos ir j realizuojanio jos durklo ir skydo istorijai ir veiklos bei lietuvikojo neokomunizmo veiklos analizei, jau Lietuvai atgavus nepriklausomyb, papildymas, apmstymas socialiniu-politiniu lygmeniu. Pirmosios dvi knygos, jau spjusios tapti bibliografinmis retenybmis, paliudijo, kad tokios literatros ms monms reikia, kad lietuvi Tauta jau pradeda busti. Tai ir paskatino sudaryti bei ileisti i knyg. Galjo i knyga bti kitokia mokslikesn, chronologikai nuosekli, faktas po fakto, ingsnis po ingsnio, mokslikai grieta, apvalyta nuo emocij, suponuot i dien realybs ir t. t. Nesu nei istorik, nei politolog tik eilin atkurtos nepriklausomos Lietuvos piliet, branginu atgaut nepriklausomyb ir matydama, kaip grobuonys, savi ir svetimieji, negailestingai naikina mano Tautos kn, griauna jos valstybingum, udo Tautos dvasi, negaliu tylti. Mano ginklas odis ir plunksna. Kol jis nebuvo ugniautas, stengiausi belstis mano Tautos sin, atmerkti jos,
13

giliai migusios raudonmiegiu, akis. Bet kuri tiesa pirmiausia prasideda nuo jausmo. Savo tiesos niekam nepripilsi galvas, neprimesi i alies. mogus pats turi j atrasti, atsirinkti i daugybs tariam ties. J turi bti vairov. O emocijos tikslas ir yra paadinti jausm... ir prot, paskatinti j iekoti tiesos. Todl iai knygai ir pasirinkau edukacin socialins-politins publicistikos sandroje su moksline literatra anr. Tikiuosi, kad i knyga, ivydusi pasaul, jeigu bus tai lemta, pads Tautai prisikelti. Taip pat turiu vilt, kad ji taps ikiu jaunoms mokslinink kartoms, paskatins juos tyrinti baisiausi blog Lietuvoje ir pasaulyje, paliestame komunizmo bacilos, taps orientyru tyrintinas problemas, vykius, faktus ir asmenybes tiek antikomunizmo tyrimo objekt, tiek jo teorijos, istorijos ir tyrim metodikos krimo poiriais, o i mano surinkta ir aptarta knygoje mediaga pasitarnaus j moksliniams tyrimams, pakyls tem deram mokslin lygmen. I anksto dkoju visiems, ketinantiems perimti antikomunizmo estafet kelyje komunizmo pltros sustabdym Lietuvoje ir pasaulyje. Nuoirdiausiai dkoju mons. Alfonsui Svarinskui, doc. dr. Vladui Voveriui, kaunieiams Lietuvos patriotams istorikei Irenai Eigelienei ir Tautos sukilimo 1941 m. birelio 2227 d. dalyviui Rimantui Eigeliui u suteikt finansin param knygos leidybai.

14

1. ANTIKOMUNIZMO ITAKOS RUS BOLEVIKIN SPALIO REVOLIUCIJA

1.1. Aleksandra Rachmanova antikomunizmo teorijos pradinink pasaulyje

Antikomunizmo uuomazg straipsni pavidalu spaudoje buvo galima rasti Europoje XIX a. treiajame ir ketvirtajame deimtmeiais kartu su K. Markso ir F. Engelso skleidiam komunistini idj pltra, ypa po j Komunist partijos manifesto (1848 m.) pasirodymo. Rusijos bolevikin revoliucija 1917 metais sukrt vis pasaul. Nors ir sunkiai prasiskverbdavo ykios inios i Rusijos per gelein udang, jau Lenino utvert, vis dlto kai kas pasiekdavo ir pasaulio spaud apie Rusijoje upeliais liejam eksproprijuojam klasi krauj, totalin rus, kitaip mstani negu bolevikai, udym, j turto nacionalizavim, sunkiai suvokiam normaliam mogui barbarik iaurum... Viso pasaulio iniasklaidoje buvo cituojami bolevikins valstybs vadovo Lenino odiai, kad bolevikinje valstybje yra tik tas moralu, kas tinka bolevik partijai. Tai buvo pateisinimas bolevik numogjimo, kuris buvo dauginamas ir pateisinamas visoje bolevikinio blogio imperijoje. Per 1917 met revoliucij ir po jos bolevik buvo iudyta milijonai moni. Vliau, jau 1921 metais, bolevikams siekiant alyje vesti komunistin gamybos bd, i bado Rusijoje mir 5 milijonai moni. T pripaino pats Leninas, pagrinds btinyb pereiti prie naujosios ekonomins politikos NEPO (Argumenty i fakty, 1988, Nr. 19). Vakar katalikikasis pasaulis tada sutelk jgas, nordamas parodyti tikrj bolevizmo veid, be kauks, persunkt iaurumo
15

ir neteisybs. Katalikikoje spaudoje pasirod imtai straipsni, buvo organizuojamos konferencijos, leidiamos knygos, organizuojami visuomeniniai bolevizmo teismai, atskleidiantys baisybes, vykstanias bolevikinje Rusijoje. Kiekvienas Vakarus prasiskverbs i Rusijos mogus sukeldavo naujas antibolevikines siaubo svarstym bangas, kurios visuomenje ilgai nenurimdavo. 1936 m. kovo mnes Paryiaus katalik universitetas paskelb groins literatros krinio (romano, apysakos, dramos ir t. t.) apie bolevizm, jo psichologij, pagrindinius bruous, griaunanius eim, taut ir valstyb, konkurs. iame konkurse dalyvavo 109 autoriai i daugelio ali. Konkurso komisijoje buvo to meto ymiausi raytojai G. estertonas, A. Bordo, E. Hendel-Mazeti ir kt. is konkursas buvo paskelbtas visose Vakar valstybse, o jo premija prilygo Nobelio premijai. Perirjusi visus konkursui atsistus darbus komisija pirmj viet ir 50 000 frank premij paskyr rus emigrantei Aleksandrai Rachmanovai i Austrijos u roman Naujj moni fabrikas. Maai inoma pabgl i Rusijos, velkanti sunki skurdaus gyvenimo nat svetimoje alyje, tapo inoma visame pasaulyje. Jos knygos buvo veriamos daugel pasaulio kalb ir leidiamos milinikais tiraais. Ta knyga ir laikoma antikomunizmo teorijos pradininke. Aleksandra Rachmanova gim 1898 metais Rusijoje, gydytojo eimoje. Moksi Maskvos universitete. Dar bdama student ra dienorat, kuris vliau, talentingos raytojos rankos paliestas, virto knyga Studentai, meil, K ir mirtis (Studenten, Liebe. Tcheka und Tod). Apie knyg ymus raytojas Fricas Kieferis ra: K tik perskaiiau Alios Rachmanovos romano Studentai, meil, K ir mirtis paskutin puslap ir turjau bgti gryn or, kad galiau laisvai atsikvpti. Baisi, bet kartu ir didinga, tikrai rusika knygos tikrov trenk mane tarsi perknas. N viena i mano perskaityt knyg taip nesukrt, kaip i (cit. pagal: Sasnauskas Valdas. Bolevizmo teisja raytoja A. Rachmanova // XXI amius, 2001 spalio 17). Knyga buvo iversta ir lietuvi
16

kalb. J vert A. Pauliukonis ir 1931 metais ileido aibo leidykla. Deja, Antanui Venclovai, 19401941 metais vykdant Tautos dvasin genocid, knyga i vis bibliotek buvo eliminuota ir nuvaiavo Petrain popieriaus gamyklos katilus. Knygoje pasakojama, kaip Rusijoje po Spalio revoliucijos siautjo kruvina siaubo nakties bakchanalija, baisesn u istoriniuose altiniuose apraom Baltramiejaus nakt, kai Dekalogas ir visos monijos sukurtos vertybs per kelias dienas buvo nuvertintos, paverstos paniekos ir ijuokimo objektais. Autor tikrovikai apra, kaip buvo nuudytas jos mylimas karininkas Vadimas ir imtai jos pastam vien tik dl to, kad kakoks niekadjas juos skund ekistams, kad jie kakam netiko, ne t od pasak, net ne taip skundik ar ekist pairjo, nenorjo pasiduoti prievartai bei numogjimui. Apraomi vykiai ne tik konstatuojami, bet ir analizuojamos j prieastys bei pasekms; tas pats vykis patvirtinamas keli liudinink, taip gydamas mokslinio fakto status. Kartu knyga labai stipri ir emociniu poiriu. Tai tarsi jaunos irdies auksmas apie XX amiaus barbarus (V. Sasnauskas. Ten pat). Knyga baigiama minorine autors gaida: Ruduo. Nykus, lidnas. Beviltikas ruduo, po kurio ateis mirt neanti iema. Ar iau tau kada pavasaris, o Rusija? (Ten pat.) Su vyru A. fon Hoyer Aleksandrai Rachmanovai pavyko pabgti Austrij, itrkti i bolevikins msmals Rusijoje. Taiau svetimoje alyje j niekas nelauk tik sunks darbai ir rpesiai. Vyras moksi, o Aleksandra dirbo ir laisvalaikiu ra knygas, svajodama ubaigti sumanyt trilogij Gyvenimo simfonija (Symphonie des Lebens), kurios pirmj dal Studentai, meil, K ir mirtis aptarme. Sulaukusi pripainimo konkurse ir praturtjusi Aleksandra Rachmanova netrukus ileido ir kitas dvi trilogijos dalis: Moterys raudonojoje audroje ir Pieno pardavja Otokringe. Visos jos knygos iverstos 50 pasaulio kalb. Tarp j ir lietuvi kalb. Deja, jas visas Lietuvoje itiko toks pats likimas, kaip ir jos konkursin knyg Naujj moni fabrikas.
17

Aleksandr Rachmanov ir jos knygas inojo visas katalikikasis pasaulis. Netrukus prasidjs Antrasis pasaulinis karas atskleid ir bolevizmo grobuonik imperialistin esm, ir jo ideologijos bei veiksm tapatum su nacizmu. Aleksandros Rachmanovos knygos, klaidiojant komunizmo mklai po pasaul ir jai keiiant savo pavidalus, neprarado aktualumo iki iol ne tik atskleidiant komunist partijos nusikaltimus ir organizuojant akcijas, kad jie pasaulyje nepasikartot, bet ir pltojant antikomunizmo teorij; jos domios kaip antikomunizmo pasaulyje pradininks. XX amiaus pirmojoje pusje ypa aktyviai antikomunizmo idjos buvo platinamos Vokietijoje, krus nacionalsocialist-naci partij, vadovaujam Hitlerio. 1936 m. lapkriio 25 d. buvo pasirayta VokietijosJaponijos sutartis, vadinamasis Antikominterno paktas, penkeriems metams numats bendrus VokietijosJaponijos karo veiksmus prie komunizmo tvirtov stalinistin SSRS. 1937 metais prie Antikominterno prisijung Italija; 1939 m. Vengrija, Ispanija ir Mandukas (Japonijos sukurta valstybl Mandirijoje); 19391940 metais trys valstybs Vokietija, Japonija ir Italija tapo ne tik svarbiausiomis Antikominterno pakto dalyvmis, bet ir Antrojo pasaulinio karo sjungininkmis. 1941 metais, jau prasidjus karui, Antikominterno paktas buvo pratstas dar penkeriems metams. Prie jo prisijung Suomija, Danija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Slovakija ir projaponika okupuota Nankino vyriausyb Kinijoje. Antrj pasaulin kar Antikominterno pakto dalyvms pralaimjus, paktas lugo ir domjimasis antikomunizmu ilgiems deimtmeiams ugeso. XX a. antrojoje pusje antikomunizmas tapo vliava ir viena i nacionalini isivaduojamj judjim atram buvusio komunistinio lagerio valstybms, viena i pagrindini vienijani tautas jg, kovojani su komunistine ideologija ir komunist partija, kaip lipnus voratinklis apraizgiusia visas valstybinio valdymo institucijas ir taut bei moni protus.
18

Deja, beveik visose atkurtose pokomunistinse valstybse, kaip ir Lietuvoje, po labai neilgos laisvs euforijos, tautos, umigdytos laktingal balsais suokusi komunist agitatori, valdi vl ugrob komunistai ir beveik visose pokomunistinse valstybse buvo atkurti nacionaliniai komunistiniai reimai su buvusiais nomenklatriniais komunist vadais valdioje.

1.2. Komunizmas tai dvasin liga

Penkiolikti metai einame nelengvu ms valstybs keliu. Realizuoti patys svarbiausi politiniai tikslai: atgauta Lietuvos nepriklausomyb; ltai, bet jau atsigauna ekonomika; realizuotas svarbiausias strateginis tikslas stojome NATO; netrukus tapsime ir Europos Sjungos valstybi eimos nare, lygiateise ir lygiaverte. Tik ar tokia, kaip tos valstybs, esame savo dvasia, savo mstymu ir vertybinmis orientacijomis? Komunist partijos lyderio eslovo Jurno iklimas kandidatu Lietuvos prezidentus; komunist partijos CK sekretoriaus veikimas Lietuvos karaliaus statusu, kurio odis paskutinis; komunist laimjimai rinkimuose ir begalinis ms moni avjimasis turtingais rusais rodo, kad ms tauta nepagydomai serga. Gal dvasine liga sirgo ir ydai, kai Moz, iveds juos i Egipto nelaisvs, 40 met vediojo po dykum, kad sunkiausi dvasios ligoniai imirt, o kiti pasveikt? Kas ino, kiek dar ms tauta klajos tyruose, serganti ir neratinga, nuolat balansuojanti ant lino krato, kurio iurpinant klyksm girdjome sklindant nuo Tauro kalno, diriguojant lietuvikiems irinovskininkams ir... jedinstvininkams kruvinomis rankomis... Dabar jie susivienijo... Ir tas lino balsas plinta ir garsja... per R. Grineviits televizij. Lino sambriuose... Tai tik patvirtina, kad Rolandas Paksas tai tos paios komunizmo mklos kdikis, ililiuotas ir ispuotas dabartini
19

socialdemokrat (!?) ir j globj paleiik ir borisov. To paties kelmo, tik pati nuodingiausia atala. iandien akivaizdu, kad tik jie, komunistai . Jurnas, laikinasis Seimo pirmininkas; V. Andriukaitis, jo itikimiausias ginklaneys, Zenonas Vaigauskas, Viktoras Rinkeviius suvaidino komedij, gal fars, su AMBo ar be jo palaiminimo, leid Lietuvos Konstitucij paniekinusiam, priesaik tautai paeidusiam ir supainiojusiam asmeninius reikalus su valdikais R. Paksui kandidatuoti vl Lietuvos prezidentus ir taip dar kelis mnesius juokinti pasaul ms valstybs telagalviais valdioje, kompromituoti ms taut pasaulio akyse... tai kokie tie lietuviai, pairkite, kokie juokdariai! Kada nors, gal po trisdeimties ar po penkiasdeimties met, istorikams bus didiausia msl ne R. Pakso ir jo irinovskinink idavyst, ne jos motyvai, o kaip tik dvasin ir dorovin ms valdios ir tautos bkl... su ja susij istoriniai vykiai kaip prieastis ir pasekm. Net iurpas eina pagaugais vien tik pagalvojus, kad daugiausia nuo komunizmo, jo partins sistemos ir represini struktr nukentjusioje valstybje ir dabar dar nuo tos pragaitingos ideologijos kenianioje, neatsirado n vieno raytojo, n vieno politologo, kuris stengtsi perprasti komunizmo esm ir j paaikint mums, politikos labirintuose sunkiai susigaudantiems monms. Kodl taip yra? Ir kodl taip atsitinka btent ia, Lietuvoje? Kad ir kaip bt paradoksalu, iuo poiriu rusai pasirod doresni ir siningesni. Jie ir suvok pirmieji, kad vis niekybi, vis nedorybi ir vis nusikaltim mogui, jo nuosavybei ir monikumui altinis yra komunizmas. Rusijos raytoja Zoja Krachmalnikova, ko gero, pati pirmoji, pailtjus Rusijos politiniam klimatui, paband aikintis komunizmo esm ir jo tak ruso dvasios bklei. Apibendrinusi mokslinink tyrimus ir savo stebjimus savo straipsnyje Tarp ms kruvinas skaldymo angelas (Me nami krovavyj angel razdelenija... // Literaturnaja gazeta, 1996 sausio
20

24, p. 34) ir epigrafu savo straipsniui pasirinkusi Nikolajaus Berdiajevo mint: Bdingiausias rus istorijos bruoas yra... skaldymasis ir jo katastrofiki padariniai... Skaldymasis ms istorijos varomoji jga..., ji ra, kad vienas i pirmj kruvino rus tautos skaldymosi reikini buvo Rusijos cerkvs skilimas XVII amiuje. Zoja Krachmalnikova Jis ne tik padalijo Rusij dvi dalis, dvi Rusijas, bet ir buvo pirmasis savo mastais tragikas lis kiekvieno ruso sieloje... Nuo to laiko, teigia raytoja, Rusijos dvasia suskilo (ten pat, p. 3). Antrasis Rusijos skilimas, dar tobulesnis savo iaurumu 1917 met revoliucija. Iudyta milijonai moni; badu imarinta 5 milijonai Rusijos valstiei serganios rus dvasios padarinys. udymas tapo poreikiu. udymo maina, uvesta Lenino ir jo bendraygi, Stalino laikais gijo makabrik pobd. Kiekvienais metais nuudytj skaiius augo geometrine progresija. Revoliucionieriai udikai gimd tokius pat vaikus. Pastarieji estafet perdav savo vaikams. Soviet Sjunga tapo didiule kaljimo zona monms ir tautoms. Jos vadovai vietoj demokratinio principo mogaus teiss gyventi tvirtino kit princip mogaus teis udyti (Krachmalnikova. Ten pat). Baisiausia, teigia raytoja, kad nuo pat pirmj komunist partijos dien jos vadai genialiai suprato, kad svarbiausia sukurti mstymo model, pateisinant visus komunist nusikaltimus, sukurti nauj sin, jos pamat dedant smerdiakovik logik viskas leidiama, kas padeda partijai (Krachmalnikova Z. Ten pat). itas mstymo modelis sovietiniame gete tapo privalomas ne tik partijos nariams, bet ir visai visuomenei. Buvo paskelbtas
21

kis: Kas ne su mumis tas prie mus. Galinga komunistins propagandos maina, imtus kart pranokusi vliau gimusij gebelsikj, ir komunist partijos diktatui pavaldus vietimas, mokslas, visa kultros sistema... ir baim bti sunaikintam kaip liaudies prieui, pasiek savo tiksl: monms tarsi antroji oda priaugo naujasis mstymas ir naujoji sin. induoli klasifikacijoje atsirado naujas padaras homo sovieticus. Komunizmas buvo padarytas religija. I krikionikosios religijos buvo istumtas jos turinys, o cerkv paversta tik kultini apeig atlikimo struktra, kaip dabar mgsta sakyti Maskvos patriarchas Aleksijus II. Komunist partijos saldialieuvi pastangomis Leninas ir Stalinas buvo ikelti Dievo status, paskelbti vieninteliais ir patikimiausiais dievais, visikai nekonkuruojaniais su tikruoju Dievu jis liko tik Rusijos religijos marginalijose kaip nereikmingas apeig atlikimo objektas. Tok Dievo-gelbtojo scenarij, Rusijos viej ryi specialist patartas, buvo pasirinks ir R. Paksas savo rinkim kampanijoje ir Jzaus Kristaus nukryiuotojo vaizd per dabartin rinkim kampanij, jau tebesitsiani penkis mnesius per vis apkaltos proces. ita komunizmo religija, skelbta Lietuvoje per vis jos okupacijos laikotarp ir dabar lietuvik irinovskinink, lydini R. Paks visuose j balaganiniuose pasirodymuose, jau trims kartoms nuo kdikysts vaik darelyje, mokykloje ir universitetuose irgi subrandino savo vaisius Lietuvoje brazauskizm, paksizm, juozaitizm, kukulizm, paulauskizm, pavilionizm, mazuronizm ir dar kitokius -izmus, kuri esm ta pati, tik skiriasi forma. Gal neymiai... ir maitinanti juos eimininko ranka. Kada nors prie t -izm analizs grime. Kartais pamstau ar galima kaltinti mones, tikrj savo tikjim ikeitusius komunizmo religij ir tik j pripastanius, pakeitusius normalaus mogaus mstysen ir sin homo sovieticus mstym ir sin? Algirdas Julius Greimas savo darbuose atpalaidavo nuo atsakomybs tuos, kas vaikioja tamsoje... Ir venta22

jame Rate parayta Kas vaikioja tamsoje, tas neino, kur eina... Kaltinti galima tik Lietuvos intelektualus, iais laikais visikai nusisukusius nuo t, kurie vaikto tamsoje. Juk nesmerkiame ir nekaltiname neregio, kad jis nemato, ir kurio, kad jis negirdi... Pasak rus disidento V. Bukovskio, cituojamo mintame raytojos Zojos Krachmalnikovos straipsnyje, komunizmas tai ne tik politin sistema ir ne tik nusikaltimas, kaltinant j imt milijon moni iudymu pasaulyje ir paioje Rusijoje, bet ir dvasin liga, panai maro epidemij. Ir nra joki galimybi mar pertvarkyti arba j reformuoti, nuo jo reikia pasveikti, pasitelkus vis vali ir inias, ir nor pasveikti, ir igyventi. Tas, kuris ios ligos nepripasta arba nenori su ja kovoti, anksiau ar vliau puola apatij dl savo gyvenimo beprasmikumo. T mes akivaizdiai matome ir Lietuvoje. Su irdgla stebime talentingus mones, baigianius prasigerti, virsti narkomanais. Ir ypa didel diaugsm teikia tie, kurie sveiksta, keliasi, glaudiasi prie tautos, prie jos kultros akn. J dar nedaug, deja. juos irime su didele meile ir velnumu. O ms paksizmai, mazuronizmai, juozaitizmai, uspaskizmai ir borisovizmai... nedygsta tuioje vietoje. Yra sodinink, kurie juos puoselja, tria, rako vaisius, o daigai, kaip jiems ir dera... pabus ir supus (Lietuvos aidas, 1992 spalio 21). Kitas rus inteligentas filosofas M. Kapustinas savo straipsnyje Mstymas vienu pusrutuliu (Odnopoluarnoje mylenije // Literaturnaja gazeta, 1989 birelio 14) analizavo technologij, kaip komunistai keiia mstym ir sin, kurdami nauj moni veisl homo sovieticus. Mokslininkas, ianalizavs ir apibendrins daugyb tyrim, daro ivad: Naujas mstymas tai tokia smegen liga, kai nustoja funkcionuoti vienas smegen pusrutulis. Susirgs mogus i pairos lyg ir sveikas, gyvena, dirba ir netgi gimdo vaikus, aplinkiniai gali net ir nepastebti, kad jis rimtai serga. O tuo tarpu ligonio pasaulvaizdis degraduoja, siaurja, silpsta ir darosi nepajgus vystytis. Palaipsniui liks aktyvus smegen pusrutulis perima susirgusio pusrutulio funkcijas, bet jos
23

jau nevisaverts, degradavusios. Tai rodyta smegen operacijos metu. Tas pats vyksta ir mogaus dvasiniame gyvenime. mogaus smegenyse yra idealaus ir materialaus mstymo pradai ir amina kova tarp idealizmo ir materializmo. Tai normalu. Taiau komunizmo ideologijoje tai laikoma nenormaliu reikiniu. Materializmas paskelbtas vieninga teisinga ideologija ir mstymo bdu, o idealizmas ne tik nenaudingu, bet ir alingu. Todl vienas smegen pusrutulis, mstantis idealistiniais vaizdais, pamau i aktyvios veiklos ijungiamas ir nustoja funkcionuoti, jo ir nereikia gelbetoninei komunizmo sistemai (Kapustinas M. Ten pat). Tai sistemai krjai, mstantys abiem smegen pusrutuliais, tai gamtos anomalija ir tokie poetai kaip Sergejus Jeseninas ir Vladimiras Majakovskis, sutik revoliucijai atiduoti savo vis gyvenim ir ird, tik ne lyr, turjo dl to ieiti i gyvenimo nusiudydami (dabar vis plaiau teigiama, K nuudyti O. V.). Rusijos moksl akademijos I. M. Seenovo mokslinio tyrimo instituto smegen asimetrijos tyrim laboratorijos vedjas V. I. Deglinas, reaguodamas M. Kapustino paskelbt straipsn, filosofui prane, kad j laboratorijoje, taikant kai kurias gydomsias procedras, kai pacientui buvo atjungtas deinysis smegen pusrutulis, kairysis dirbo tipinio biurokratinio mstymo reimu, kuriame popierins logikos funkcijos ligonio buvo pripastamos realiomis (Kapustin M. Ten pat). Sorbonos universiteto prof. Fransuaza Thom, stebjusi ir rus, ir ms visuomen, mums atgavus nepriklausomyb ra: Js visuomen serga. Pagrindinis ios ligos simptomas totalin neapykanta mogui, panieka artimui. Visa tai eina i komunizmo ideologijos, kuri jums buvo brukama per prievart visus tuos penkiasdeimt met. Komunizmas yra neapykantos sistema. Juk svarbiausia komunisto uduotis surasti prie ir j sunaikinti. Js sugriovte Lietuvoje komunistin sistem, taiau komunistinis mentalitetas gyvas, jo taip greit nepakeisi. Igelbti i degradavusi visuomens dal yra nemanoma. Prikelti iuos mones, at24

gaivinti j dvasi nebra vilties. Tiesiog reikia laukti, kol jie imirs. Tai baisu (Thom F. Tik valstyb gali vesti teisin tvark // Lietuvos aidas, 1993 rugpjio 23, p. 1). T moni dauguma dabar mus valdo. Nori turti savo prezident. Kelia kandidatus prezidentus. Organizuoja staugianias, rkianias, klykianias, keikianias, neapykantos ir baisaus tio apimtas, alkoholio sunaikintais veidais ir krauju pasruvusiomis akimis, ikreiptomis i nirio burnomis lino minias joms reikia prieo, prieo, prieo... ir kraujo. Kiauls, ulipusios ant altoriaus, roaniumi nenuvarysi... taip mgdavo sakyti Jonas Pajaujis, Geteborgo salos atsiskyrlis, pasirinks geriau vienio atsiskyrlio gyvenim negu okupacinio reimo vergij. Rolando Pakso, jo komandos, Vilniaus rinkim komisijos ir kai kuri seimn elgesys iomis dienomis t taisykl patvirtino. Tai kas gi gali nuvaryti kiaul nuo altoriaus? Prof. Fransuazos Thom nuomone, t gali padaryti tik stipri teisin valstyb, nes tik ji gali vesti teisin tvark (ten pat). Komunistai to padaryti negali. Jie niekada netaps valstybininkais tikrja to odio prasme, nes komunizmo laikais valstybs nebuvo, komunist partija atliko valstybs funkcijas (ten pat). Ir dabar visose pokomunistinse alyse jie nori atkurti toki pat tvark. Todl komunistai slopina moni pilietin aktyvum, atgraso juos nuo politikos. Jie sunaikino dvasin aristokratizm, itikimyb duotam odiui, garbs kodeks, meil ir pagarb gerai padarytam darbui. Liko tutuma. Dykviet mogaus dvasioje. Jie valdi atved mafijines struktras. Lietuvikj mafij maitina rusikoji. Ir tokiu bdu Maskva kontroliuoja padt valstybje (Thom F. Ten pat). Taigi ar atsiras Lietuvoje moni, galini veikti komunizm dvasin lig ir atkurti teisin demokratin valstyb, kai tiek daug serganij ia dvasine negalia Seime, Vyriausybje, VRK, teissaugoje, kitose valdios institucijose? Deja, ir visose partijose, tarp j ir deiniosiose. Ar pasveiks ios baisiausios XX amiaus negandos itikta ms tauta, ar atras jg ir valios atsikelti? 2004 m. 25

1.3. Komunizmas tai valstybs teroro prie savo pilieius vardas

Viskas prasidjo nuo to, kai Berijos parankinis, jo apsaugos pulkininkas Sarkisovas, antr dien po Soviet Sjungos didvyrio, lakno, apdovanoto dviem Lenino ordinais u narsum Antrajame pasauliniame kare, Sergejaus Sergejeviiaus irovo vestuvi pamat gatve einani jaunut lakno mon ir j grds, kaip buvo prasta, juod Volg, nuve kaip auk seksualiniam maniakui Berijai. Jos numeris Berijos hareme buvo 117-as. Kai S. irovas suinojo, kas atsitiko, ir sukl triukm, jis buvo suimtas, iauriai kankinamas, kol prisipaino, kad ketins pereiti SSRSTurkijos sien ir taip iduoti tvyn. Buvo nuteistas 25 metams ir 5 metams tremties, grieto reimo lageriuose iprotjo, buvo ivetas psichiatrijos ligonin ir ten mir ar buvo nuudytas. 117-oji turjo pereiti dar ir Sibiro gulag kanias. (Feofanov J. 117-osios likimas // Izvestija, 1999, Nr. 293). Tokio pat likimo sulauk tkstaniai SSRS piliei. Apie mums pastamo SSRS Vyriausiosios tabo valdybos patarjo, vadovavusio ir Pabaltijo NKVD komitetui, generolo Kirilo Afanasjeviiaus Mereckovo, neva dalyvavusio Raudonosios armijos generolo Tuchaevskio organizuotame smoksle prie Stalin, ginkluots vado gen. B. L. Vanikovo, du kartus Soviet Sjungos didvyrio lakno Jokbo mukeviiaus, gen. pulk. G. M. terno ir kit sovietins kariuomens vad tardymus ir j nuudym raiau ankstesnje savo publikacijoje (Voverien O. Komunizmo aukos neturi bti pamirtos // Lietuvos aidas, 2005 rugsjo 16, p. 2). Apie 22 500 Lenkijos karinink ir kareivi nuudym Katynje dabar jau plaiai kalbama. Sukurtas ir talentingas lenk reisieriaus Waijdos filmas Katyn, kurio premjera vyko balandio 15 dien Operos ir baleto teatre. is filmas, atrodo, bus demonstruojamas ir Lietuvos kino teatruose nuo balandio 25 dienos.
26

Mykolas Bajorinas teigia, kad lenk karininkus ud NKVD ne tik Katynje. Tkstaniai represuot Lenkijos kariki dirbo Archangelsko srityje, Vielsko lageriuose, ties geleinkel, jungiant Kono su Kotlasu. Kai 1945 metais it lager buvo atveti lietuviai politiniai kaliniai, jie ia atrado tik didiul lenk karinink kapinyn, nors didioji to kapinyno dalis, anot ilikusi to lagerio senbuvi, jau buvo atsidrusi po geleinkelio pabgiais, ir tik vienas kitas lenk karikis dar merdjo to lagerio kaljimo ligoninje. Gydytojas Pranas Gelaius, buvs to lagerio kalinys, pasakojo, kad Vielske tiesiant geleinkel uvo tkstaniai lenk kariki ir represuot moni (Bajorinas M. Lenkus ud ne vien Katynje // Lietuvos aidas, 2005 balandio 19, p. 5). Daug represuot Lenkijos kariki uvo ir Kolymos Dniepropetrovskij lageryje, kur buvo 5 veikianios alavo achtos. Lietuviai politiniai kaliniai, tame lageryje kalj 19511952 metais, senoje apleistoje antrosios achtos skaldykloje rado daugyb lavon. Ant skaldyklos sienos jie rado ura, kad tai nelaisv paimti lenk karininkai. Matyt, jie buvo suvaryti skaldykl, jimas susprogdintas ir kaliniai utroko nuo nuoding duj. Apie tai liudijo ir kitas lietuvis J. Jukeviius (Bajorinas M. Ten pat). Skaitytojams maiau inoma negu Katyn yra Kuropat mikelio alia Minsko paslaptis. ia 19371941 metais buvo nuudyta 30 tkstani SSRS piliei, nesveikos paralitiko vaizduots liaudies prie. Jie buvo ukasti 510 duobi. Zenonas Pozniakas, Baltarusijos archeologas ir publicistas, draugijos Martirolog Belorusiji narys, remdamasis mokslinink tyrimais, teigia, kad itas stalinizmo auk skaiius Baltarusijos teritorijoje yra kelis kartus sumaintas; auk bta ne 30 tkstani, o per 250 tkstani. mones susodindavo ant duobs krato, nuleistomis kojomis duob, rankos bdavo suritos u nugaros. Kai vis krat duobs apssdavo mons, juos praddavo audyti. Vienas i budeli ltai jo palei duob, aud pasmerktuosius i pistoleto
27

pakau ir mons krito duob. Kai tas budelis pavargdavo, j pakeisdavo kitas. Visas budeli sraas nepaskelbtas, tik pai ariausij pavards Bermano, Nasedkino, Canavos. Bylas fabrikavo tardytojas Bychovskis. Jis naudojo vairiausius kankinimo metodus pagal Berijos princip: Jeigu prieas nepasiduoda, j reikia veikti fizikai ir palauti (Gremeniukas I. Kuropat byla: kas naujo? // Vakarins naujienos, 1990 sausio 15). Zenonas Pozniakas rao, kad alia Kuropat miko Zelionyj Lug kaime irgi buvo suaudyta keli tkstaniai liaudies prie. ilas buvo aptvertas aukta lent tvora, u kurios buvo sikrusi NKVD baudj komanda su unimis. Aukas t teritorij ve dien ir nakt. Nuudytj lavonus mesdavo i anksto kit kalini paruotas duobes; kraudavo kaip malkas tabelis ant tabelio. Kai duob buvo pripildoma, j upildavo 2025 cm storio ems sluoksniu. Kaimieiai skundsi visus penkerius metus, 19371941 metais gyven, nuolatinje baimje, nes u tvoros aud kasdien ir kas nakt udikai NKVD uniformomis. mones ia udydavo grupmis: statydavo gret, burn kiekvienam ukimdavo skuduru ir apridavo autu, kad auka skuduro neispjaut. aud i autuv i ono, kratinio galv, kad kulka i karto pervert dviej auk galvas. Kai kurie enkavedistai linksminosi, audydami mones i nagan ir pistolet. Pirmiausia buvo naikinami inteligentai, vadovaujantys partiniai kadrai, aukto rango karininkai ir darbiausi valstieiai-buos. Vyko lenktyniavimas u represij plan vykdym, naikinant liaudies prieus. inoma, tie planai visada buvo virijami. Kad vykdyt plan, enkavedistai griebdavo gatvje bet k: auka yra, o kaltinimas jai bus sukurtas (Pozniakas Z., migeliukas J. Kuropatai mirties kelias // Gimtasis kratas, 1989, Nr. 4, p. 3). Alfonsas Dapknas i Kauno liudija apie vokiei ir lietuvnink i Prsijos udynes alia Minsko 1945 m. vasario mn. Jis buvo mobilizuotas okupacin kariuomen ir kartu su kitais vaikinais i Lietuvos veamas naujok paskirties viet. iema buvo
28

labai alta ir daug sniego. Traukinys, kuriuo buvo veami naujokliai, strigo Minsko geleinkelio stotyje, nes ia stovjo traukinys su 20 ar daugiau vagon, kuriuose buvo atveti vokieiai ir lietuvninkai i Prsijos. Naujokai pro grotuotus savo vagon langus mat, kaip i kiekvieno vagono inedavo po 3040 negyv nuog vyr ir moter. Gyvieji, patys vos negridami, matyt, nuo lig ir nuovargio, ne mirusiuosius pam u koj, rank, net u plauk. Nutolus nuo traukinio tokiai grupei, tuoj pat pasigirsdavo automat paplipos ir neusieji lavonus nebegrdavo. Matyt, enkavedistai ir gyvuosius suaud. A. Dapkno ir dar dviej gimnazist bta smalsi; jie, sargybiniams nematant, ilipo i savo vagono ir prijo prie traukinio i Prsijos. Vaikinukai gimnazistai i Kauno gerai mokjo vokikai; jie paband kalinius pakalbinti ir klaus, kas ia darosi. Netiktai i kakur idygo enkavedistai, ir A. Dapknas, stovjs atokiau nuo to traukinio, pamat, kad jie, pribg prie gimnazist, tuoj pat juos sum ir udar vokiei vagon. Daugiau j niekas nemat. Matyt, ir juos itiko toks pat likimas, kaip ir vokieius. A. Dapknas spjo palsti po vagonu, ir kai tik enkavedistai pasitrauk, gro savo vagon. Tuoj pat eelon su naujokais atjo NKVD patrulis ir klaus, ar niekas i vagono nebuvo ilips. Bendrakeleiviai jo neidav. Atitarnavs rus kariuomenje A. Dapknas gro Lietuv ir tapo partizan ryininku, bet vis gyvenim j persekiojo Minsko geleinkelio stotyje matytas kraupus vaizdas. Rusijos Izvestijos Spalio revoliucijos 80-j metini proga ra, kad XX a. taikos metais vairiose pasaulio alyse buvo sunaikinta 170 milijon moni, tarp j 110 milijon komunizmo auk. ie duomenys buvo paimti i ved politologo Pero Almarko knygos Atvira aizda. Jo teigimu, vien tik Soviet Sjungoje 19171987 metais buvo sunaikinti 62 milijonai tos alies piliei, komunistinje Kinijoje 19491987 m. 35 mln., Vokietijoje 1933 1945 m. 21 mln., nacionalistinje Kinijoje 19281948 m.
29

10 mln., Japonijoje 19361945 m. 6 mln., Turkijoje 19091923 m. 2,8 mln. Dvideimt trijose vadinamosiose socialistinse alyse buvo sunaikinta 110 mln. 286 tkst. moni. Be Soviet Sjungos ir komunistins Kinijos, nuo komunistini reim nukentjo 2,2 mln. moni Kambodoje, iaurs Vietname ir Korjos LDR po 1,6 milijono, Jugoslavijoje 1 mln., Etiopijoje apie 728 tkst., Rumunijoje 435 tkst., Mozambike 198 tkst. ved politologas palyginimui pateikia ir auk skaiius carinje Rusijoje bei kitose alyse. 19001917 m. carinje Rusijoje taikos metu uvo 1 mln. moni, Meksikoje 19001920 m. per vairias riaues buvo nuudyta 1,5 mln., Portugalijoje 19261982 m. 800 tkst., Indonezijoje 19651987 m. 700 tkst. moni. Nepralenkiamas vis laik ir taut istorijoje galvaudys buvo Stalinas. Jo valdymo metais sunaikinta 42,6 mln. moni. Antroje vietoje po Stalino Mao Dzedunas. Jo vadovaujamos bandit gaujos nuo 1923 met iki jo mirties iud 37,8 mln. savo tautiei, Hitleris 20,9 mln., an Kaii 10,2 mln., Leninas 4 mln., Hidoki Todzio 19411945 m. 3,9 mln., Pol Potas Kambodoje 2,4 mln. Soviet Sjung mokslininkas vadina GULAGO valstybe. Atvir aizd autorius teigia, kad i 62 mln. kankini, nuudyt Soviet Sjungoje, daugiau negu 42 mln. i pradi buvo udaryti grieto reimo lagerius, ypa daug j buvo GULAGO sistemoje (Komunistiniai reimai pasaulyje sunaikino 110 mln. moni // Lietuvos aidas, 1997 lapkriio 7, p. 7). i met birelio 1 dien btume minj vieno ymiausi Rusijos raytoj ir urnalist Michailo Kolcovo 100-sias gimimo metines. Jo vardas 19201930 met Rusijoje buvo toks pat populiarus, kaip ir Valentino Katajevo, Marietos aginian, Ilfo ir Petrovo. Jo straipsniai danai pasirodydavo Pravdoje, Izvestijose, Ogonioke; daug dmesio susilauk jo Ispanijos dienoraiai, kur jis buvo komandiruotas kaip karo urnalistas. Jo darbus gyr ir jais avjosi Ernestas Hemingvjus, su kuriuo
30

Michailas Kolcovas susipaino Ispanijoje. Vos tik grs i Ispanijos Michailas Kolcovas 1938 met gruodio mnes buvo suimtas. Jo nuudymo data ir vieta neinomos. Spjama, kad tai buvo Solovk ypatingojo reimo lageris Baltojoje jroje, priklauss Archangelsko sriiai. Grup Vilniaus pedagog, tarp j ir mano vyras, lanksi tame lageryje, dabar tapusiame muziejumi, ir parve laikrat Moriak Severa (iaurs jreivis). urnalistas Michailas Popovas savo straipsnyje Jra iki kaklo spja, kad tame lageryje buvo nuudytas ir Michailas Kolcovas. Istorijos altiniai teigia, kad tame lageryje Lenino ir Stalino laikais buvo nuudyti 35 mln. Soviet Sjungos liaudies prie. Kakur skaiiau ir buvusio NKVD aukto funkcionieriaus replik, neigiani nuudytj Solovkuose skaii. Funkcionieriaus teigimu, ten buvo nuudyta tik vienuolika milijon kalini. O udymo mechanizmas apraytas mintame Michailo Popovo straipsnyje. Jame raoma, kad kalinius suvarydavo dok, scenos ekrane kaliniams rodydavo film Kelias gyvenim (Putiovka v iznj)... o po kalini kojomis tarsi ma peliuk gauja pamau sunkiasi vanduo. I pradi kaliniai nesupranta, neatitraukdami aki nuo ekrano, i kur tas vanduo. Gal valytoja netyia kibir ipyl? Bet ne tai kur kas rimiau. Tai jra pamau, bet jau sunkiasi dok aukiau, vis aukiau, jau iki kulniuk, iki pd, iki keli, iki pusiaujo Tarp kalini panika, riksmas, bet jau vlu Jra jau vir galvos Tkstantis kalini jau sutvarkyta Tada dokas atidaromas ir jra visus inea savo glb Nra mogaus, nra problemos: nei duobs emje kasti, nei ukasti Jra sutvarkys (Popov M. More u gorla // Moriak Severa, 1988 birelis, p. 7). Taigi komunistai ir j rankis NKVD turjo ir tok udymo metod Masinio milijon moni sunaikinimo. Pasaulis to dar neino. O gal ir nenori inoti? Juk ir Lietuvoje mons balsuoja u udik partij ir jos pavainikius apsikaiiusius visoki pavadinim partij plunksnomis.
31

Antikomunistinio kongreso Vilniuje sveias Feliksas Krasavinas savo praneime kalbjo: Yra kitas karas Tai iurki intervencija, kuri vyksta visoje posovietinje erdvje, ir gana skmingai Dabar, kiek a galjau suprasti, j rankose faktikai ne tik visi bankai, teismai, didioji dauguma valdios aparato ir iniasklaida. J rankose, deja, yra ir didiosios dalies lietuvi tautos smon, tautos, kuri eina u juos balsuoti, kuri eina taip, kaip jo sovietiniais laikais, lyg tai ir nebt t imt tkstani broli ir seser, atidavusi savo gyvyb u ios dienos laisv. Lyg tai i laisv jiems bt nereikalinga. Ir tai i dvasin vergija n kiek ne maiau reikminga nei politin vergija. Tuo minoru lidn savo straipsn ir baigsiu Tegul kiekvienas pamstys, kas tik dar turi mstymo dovan. 2008 m.

1.4. Bolevikai didiausi mogudiai XX amiaus istorijoje

Aleksandras Jakovlevas Pateiksiu kai kurias ivadas. 1937 m. birel, likus vienai dienai iki savo mirties, Jakiras siunia atgailaujam laik Stalinui, praydamas palikti j gyv. Rezoliucija tokia: mano archyv. Niekas ir prostitut. Stalinas Visikai tikslus apibdinimas. Molotovas. Niekas, unsnukis bausm mirtis. Kaganoviius. Rusija iki pat horizonto nusta kryiais ir bevardiais kapais savo piliei, mirusi i bado ir suaudyt, uvusi karuose. Jie guli grioviuose, balose, kaln tarpekliuose, iblakyti mikuose. Tiksli duomen, kurie bt pagrsti dokumentais, apie visos tautos tragedij nra. Akademikas Vernadskis, vertindamas ketvirtojo deimtmeio antrosios puss vykius, savo dienoratyje (1939
32

met saus) pateik skaii 1417 milijon itremt ir kalint kaljimuose ir koncentracijos stovyklose. inoma, valdia laiksi kitos nuomons. 1954 metais vidaus reikal ministras Kruglovas informavo Chruiov, kad nuo 1930 iki 1953 met Soviet Sjungoje represuota madaug 3,7 milijono moni, tarp j 765 tkst. suaudyta. ie skaiiai neteisingi, bet jie iki iol pateikiami oficialiuose altiniuose. Jais mgsta remtis dabartiniai Rusijos Federacijos komunist partijos vadovai, teigdami, jog buvo suaudyta tik 765 tkstaniai. Ne taip ir daug! Pilietinio karo metais (neisamiais duomenimis) vairias represijas patyr per du milijonus moni, pirmiausia buvusi turtingj klasi ir intelektual atstov. Daugiau kaip penki milijonai valstiei eim buvo represuota kolektyvizacijos metu treiojo deimtmeio pabaigoje ketvirtojo pradioje. Nuo 1936 iki 1961 met pagal tautin princip represuota daugiau kaip 3,5 milijono moni. Rusijos Federacijos teritorijoje buvo deportuota 11 taut, o 48 tautos deportuotos i dalies. Karo metu ir jam pasibaigus Soviet Sjung repatrijavo daugiau kaip vienas milijonas 800 tkst. buvusi karo belaisvi ir trys milijonai 500 tkst. civili asmen. Daugelis grusij tvyn po nelaisvs Vokietijoje atsidr Stalino koncentracijos stovyklose. Jau daug met dirbu represij auk reabilitavimo komisijoje, ir mano patirtis leidia teigti, kad soviet valdios metais visoje Soviet Sjungoje politiniais motyvais buvo nuudyta ar mir kaljimuose bei koncentracijos stovyklose 2025 milijonai moni. Be abejons, prie reimo auk priskirtini ir mirusieji badu: daugiau kaip 5,5 milijono pilietinio karo metu ir apie 5 milijonus ketvirtajame deimtmetyje. Taiau i paskelbt dokument galima susidaryti vaizd apie baudiamosios politikos mast. Vien tik Rusijos Federacijoje 19231953 metais, neisamiais duomenimis, nuteista daugiau kaip
33

41 milijonas. Tarp j buvo moni, padariusi kriminalinius nusikaltimus, bet ir milijonai pasodint kaljim u pavlavim darb, u darbadieni normos kolkiuose nevykdym ir pan. Pagal 1940 m. birelio 26 d. ir 1942 m. balandio 15 d. sakus u tokius prasiengimus 1940 m. nuteista per du milijonus, 1946 m. 1,2 milijono moni, 1947 m. daugiau kaip 938 tkstaniai ir t. t. Net 1953 m. pagal iuos straipsnius u pavlavim darb ir darbadieni normos nevykdym buvo nuteista daugiau kaip 6 milijonai moni. Jie bausti ne u kontrrevoliucin veikl, bet niekas negali paneigti, kad jie represins reimo politikos aukos. Bolevizmas pradjo savo kruvin pjt tuojau po 1917 met perversmo. Po to Krontatas ir Tambovas, imtai valstiei sukilim, koncentracijos stovyklos ir suaudymai, kaljimai ir psichiatrijos ligonins, Novoerkaskas ir pagaliau karas enijoje. Didiausia atsakomyb u genocid Rusijoje ir Soviet Sjungoje tenka bolevizmui, kurio politinis forminimas buvo komunistins organizacijos. Tiems nusikaltimams tiesiogiai vadovavo Uljanovas (Leninas) ir Diugavilis (Stalinas), aktyviai prisidjo Trockis, Kamenevas, Zinovjevas, Dzerinskis. Nuo treiojo deimtmeio pabaigos iki septintojo pradios svarbiausi totalini moni udyni ideologai ir vadovai, be Stalino, buvo Skriabinas (Molotovas), Kaganoviius, Berija, Voroilovas, danovas, Malenkovas, Mikojanas, Chruiovas, Bulganinas, Andrejevas, Kosioras, Suslovas, Jagoda, Jeovas, Abakumovas, Vyinskis, Ulrichas. Viaeslavas Skriabinas (Molotovas) SSRS Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas (nuo 1930 iki 1941 met). Jis labiausiai atsakingas u valstybs aparato darbuotoj naikinim. Daugelis j buvo suimti ir fizikai sunaikinti jo iniciatyva. I 1935 metais buvusi liaudies komisar 20 moni uvo represij metais. Gyvi liko tik Mikojanas, Voroilovas, Kaganoviius, Andrejevas, Litvinovas ir pats Molotovas. I 28 moni, kurie sudar Liaudies Komisar Taryb 1938 met pradioje,
34

buvo represuota 20. Vien per pusmet, nuo 1936 m. spalio iki 1937 m. kovo, buvo suimta apie du tkstanius SSRS liaudies komisariat darbuotoj (be Gynybos, Vidaus reikal ir Usienio reikal liaudies komisariat). Molotovas siautjo, bet Stalinas j nuolat skatino. Laike Molotovui Stalinas rekomendavo i pagrind ivalyti Finans liaudies komisariato ir Valstybinio banko aparat, tam tikslui btinai suaudyti kokias dvi tris deimtis kenkj i t aparat, tarp j koki deimt vairi kasinink... Pasitaikydavo, kad vietoj NKVD pasilyt sankcij kalinti Molotovas greta kai kuri pavardi paymdavo AB, tai yra aukiausia bausm. Vienos tokios pataisos pakakdavo, kad mog suaudyt. 1949 metais Molotovas sankcionavo sovietini ir usienio piliei sumim pagal suklastotas bylas jie buvo apkaltinti nipinjimu ir antitarybine veikla. uvo Lubiankoje ir Valenbergas vedijos pilietis, rpinsis yd gelbjimu i faistini kaljim. Apie tai Molotovas buvo informuotas. A sitikins, kad tikrosios Valenbergo mirties aplinkybs iki iol slepiamos, bet nesuprantu, kodl tai daroma. Kart buvs KGB pirmininkas Kriukovas man sak, kad Valenbergas suaudytas Lubiankos kaljime. Taiau dokument, kurie tai patvirtint, man nepavyko rasti. Galbt jie tiesiog sunaikinti. Lazaris Kaganoviius Visas jo, kaip politinio veikjo, kelias susijs su represijomis. inomi jo veiklos padariniai kolektyvizacijos metais Ukrainoje, Voroneo srityje, iaurs Kaukaze, Vakar Sibire. Ypa jis pasiymjo 19351939 met masini represij laikotarpiu. Dar 1933 metais VKP(b) CK ir CVK sausio plenume Kaganoviius rstavo: Mes maai audome. Su jo sankcija suimti tkstaniai geleinkeli transporto ir sunkiosios pramons darbuotoj, kurie po to buvo nuteisti suaudyti arba ilg laik kalti. 19371939 met liaudies prie i geleinkeli transporto darbuotoj, kuriems suimti sankcijos pasiraytos asmenikai Kaganoviiaus, sraai ir bylos sudaro penkis
35

tomus. Masini represij organizuoti Kaganoviius buvo nuvyks eliabinsko, Jaroslavlio, Ivanovo sritis, Donbas. Andrejus danovas Ilg laik faktikai js VKP(b) CK antrojo sekretoriaus pareigas, jis yra tiesiogiai atsakingas u masines represijas. 1936 met rugsj telegramoje i piet jis drauge su Stalinu reikalavo sustiprinti represijas. Jo silymu Vidaus reikal liaudies komisariatui (NKVD) m vadovauti Jeovas. danovo iniciatyva dar prie kar Leningrade buvo represuota daugiau kaip 68 tkst. moni. Masini represij vykdyti ir iplsti buvo ivyks Bakirijos, Totorijos ir Orenburgo partines organizacijas. Orenburgo srityje per eis mnesius (nuo 1937 met balandio iki rugsjo) buvo represuoti 3655 mons, pus j aukiausia bausme. Vis dlto danovas, 1937 met rugsj nuvyks Orenburg, pareik, jog to nepakanka. Tada buvo represuoti dar 598 mons. Po valymo, kur jis atliko Totorijos partinje organizacijoje, buvo suimti dar 232, Bakirijoje 342 mons; visi suaudyti. danovas daug prisidjo prie susidorojimo su komjaunimo CK vadovybe 1938 metais. Kalbdamas Politinio biuro vardu, komjaunimo CK sekretorius jis charakterizavo kaip tvyns idavikus, nipus, faistus, politikai supuvusius liaudies prieus, kontrrevoliucin gauj. Ant danovo sins ideologiniai pogromai literatros, kino, teatro ir muzikos srityse 19461948 metais. Kartu su kitais 1948 metais jis organizavo Sjungins ems kio akademijos rugpjio sesij. 1948 m. liepos 10 d. rate Stalinui jis suformulavo pasilymus, kuriais remiantis buvo pradta persekioti didel grup mokslinink biolog. Klimentas Voroilovas Jis sankcionavo auktj karo vad ir Raudonosios armijos politini darbuotoj persekiojimus. Ketvirtajame deimtmetyje buvo sunaikinti i 5 maral 3, i 16 armijos vad 15, i 67 korpus vad 60, i 199 divizij vad 136, i 4 laivyno flagma36

n 4, i pirmojo rango flagman 6, i 15 antrojo rango flagman 9. Suaudyti visi 17 pirmojo ir antrojo rango armijos komisar, taip pat 25 i 29 korpus komisar. Tuo metu, kai Voroilovas buvo gynybos liaudies komisaras, vien 19361940 metais Raudonojoje armijoje buvo represuota per 36 tkstanius vidurins ir auktesniosios grandies vad. Archyve rasta daugiau kaip 300 Voroilovo sankcij suimti ymius kariuomens vadus. Prie Antrj pasaulin kar alies ginkluotosios pajgos faktikai buvo likusios be vadovybs. Nikita Chruiovas Yra dokument, liudijani, kad Chruiovas priekario metais organizavo masines represijas Maskvoje, Maskvos srityje ir Ukrainoje. Jis pats siunt dokumentus, kuriuose siloma suimti vadovaujaniuosius Maskvos tarybos, partijos Maskvos srities komiteto darbuotojus. 19361937 metais Maskvoje buvo represuotas 55 741 mogus. Nuo 1938 m. sausio vadovavo Ukrainos partinei organizacijai. Tais pat metais Ukrainoje buvo suimta 106 119, kitais 12 tkstani, 1940 metais 50 tkstani moni. Anastasas Mikojanas Jis sankcionavo suimti imtus Maisto pramons ir Usienio prekybos liaudies komisariat darbuotoj. Mikojanas ne tik sankcionuodavo sumimus, bet bdavo ir j iniciatorius. Antai 1937 m. liepos 15 d. laike Jeovui jis silo represuoti SSRS maisto pramons liaudies komisariato uv kio ir okeanografijos mokslinio tyrimo instituto darbuotojus. 1937 m. ruden Mikojanas buvo ivyks Armnij organizuoti liaudies prie valymo respublikos partiniuose bei valstybiniuose organuose. Tada uvo tkstaniai moni. Mikojanas drauge su Jeovu 1937 metais dar praneimus VKP(b) CK vasariokovo plenume, kuriame buvo svarstoma Bucharino byla. Georgijus Malenkovas Buvo tiesiogiai susijs su dauguma akcij, kuri msi NKVD prie vadovaujaniuosius darbuotojus centre ir periferijoje, ne
37

kart buvo ivyks vadovauti masinms represijoms. 1937 m. Malenkovas drauge su Jeovu buvo nuvyk Baltarusij ir ten sureng tikr kadr pogrom. Tokiu pat tikslu jis lanksi Tulos, Jaroslavlio, Saratovo, Omsko, Tambovo srityse, Totorijoje. Buvo atvej, kai Malenkovas pats dalyvavo kvoiant ir kankinant suimtuosius. Kartu su Berija jis sufabrikavo Armnijos kontrrevoliucins organizacijos byl. Nustatytas nusikalstamas Malenkovo vaidmuo klastojant vadinamj Leningrado byl. Andrejus Andrejevas Bdamas Politinio biuro narys ir CK sekretorius, pats dalyvavo organizuojant represijas Vidurins Azijos respublik partinse organizacijose Uzbekistane ir Tadikistane, taip pat Pavolgyje ir iaurs Kaukaze. Jo teikimu Stalinas, Molotovas ir kiti sankcionavo 430 Saratovo, 440 Uzbekistano, 344 Tadikistano vadovaujanij darbuotoj suaudym. Michailas Suslovas Bdamas Rostovo srities partijos komiteto sekretorius, prisidjo prie masini represij. Taps partijos Stavropolio krato pirmuoju sekretoriumi, jis ne tik grietai prietaravo, kad bt paleisti nekaltai nuteisti asmenys, bet reikalavo nauj sumim. 1939 met liep SSRS NKVD komisija informavo Berij, kad Suslovas nepatenkintas io liaudies komisariato krato valdybos darbu, nes ji esanti per daug minktaird. Suslovas pats nurods mones, kuriuos, jo nuomone, btina suimti; taip ir buvo padaryta. Kaip VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkas, jis tiesiogiai atsakingas u tkstani moni deportavim i Baltijos ali. Jis organizavo daugelio meno ir mokslo moni persekiojim ir pjudym, susidorojim su Antifaistiniu yd komitetu. Michailas Kalininas Niekam vertas mogus. Bdamas SSRS Centro vykdomojo komiteto pirmininkas, pasira Stalino ir Jenukidzs parengt 1934 m. gruodio 1 d. nutarim Dl sjungini respublik veikiani baudiamj ir procesini kodeks pakeitim. Tapo gali38

ma nagrinti bylas alims nedalyvaujant be teiss paduoti malons praym; pagal toki pat procedr buvo priimami nuosprendiai nubausti aukiausia bausme. 19311946 m. vadovaudamas CVK komisijai, kuri nagrinjo teismines bylas ir priimtus nuosprendius, Kalininas taikstsi su teiss paeidim ir masinio teroro praktika, jis nepatenkino n vieno malons praymo. Kaip ir Molotovas, vergikai susitaik su tuo, kad jo mona buvo kalinta pagal suklastot politin kaltinim. *** Tokie buvo ms vadai, dl j kalts mirtis, baim ir savival siaut emje. Visus juos reikia teisti u nusikaltimus monijai. Kai po partijos XX suvaiavimo (1956 m.) kilo grsm, kad reiks asmenikai atsakyti u liaudiai padarytas piktadarybes, aukiausiuose baudiamj ir partini tarnyb sluoksniuose prasidjo vaidai. Baudjai i specialij tarnyb kalbjo, kad jie buv tik partijos organ nurodym vykdytojai. Savo ruotu partijos vadai tvirtino, jog visos piktadarybs ekist, Vidaus reikal liaudies komisariato, Valstybs saugumo ministerijos, KGB darbas. Teiss ir vieni, ir kiti. Partijos ir saugumo tarnybos elitas dvyniai. Jie drauge dar nusikaltimus. Kartkartmis bendr msmal lkdavo ir Politinio biuro nari, ir specialij tarnyb vadeiv galvos, buvo suaudomi tkstaniai darbuotoj komunist partijos aparato ir tkstaniai ekist partijos. Visas tas mirties malnas rodo, kad alyje vyravo dvivaldyst. Stalinas nepamirdavo patvarkyti ir vien, ir kit ir partijos aparato darbuotoj, ir ekist. Kai represij banga 1938 metais iek tiek atslgo, o kai kuri partini organizacij vadovai m Kremli informuoti, kad NKVD darbuotojai naudojasi neleistinais tardymo metodais, Stalinas 1939 m. sausio 10 d. isiunt periferij tokias telegramas: VKP(b) CK pareikia, jog taikyti fizinio poveikio priemones NKVD praktikoje nuo 1937 met leido VKP(b) CK. Stalinas ia formule fizinio poveikio priemons veid39

mainikai nusak tai, kas vyko i tikrj. Kankinimai, muimas, sekinanios naktins kvotos pagal konvejerio sistem (tardytojai keisdavosi ieidavo pailsti), stovjimas daugel valand, grasinimai susidoroti su artimaisiais ir kt. Ir ne vien grasinimai. Neretai suimtasis per apklaus girddavo aukiant savo mon ir vaikus, kuriuos kankindavo gretimame kambaryje. Stalinas pats kontroliavo daugelio teismo proces parengim. Yra inoma, jog 1934 m. gruodio 2 d., atvyks Leningrad po Kirovo nuudymo, jis atmet tardytoj ikeltas versijas ir sak rodyti, kad Kirovo nuudymas zinovjevinink darbas. Yra iliks Stalino laikas Meninskiui apie Pramons partij. Jame raoma, kad tardomieji turi duoti parodymus apie savo ryius su Vakar Europos vyriausybmis siekiant parengti ginkluot intervencij Soviet Sjung. Laikas baigiamas Stalino klausimu Meninskiui: Suprantama? Meninskis ir jo darbuotojai suprato. Reikalaujami parodymai buvo imuti. Kaip tai buvo daroma, liudija daugelis dokument. tai keletas frazi i buvusio Lefortovo Sujimo virininko Zimino parodym. Danai kvotas, pasakoja jis, atvykdavo ir vidaus reikal liaudies komisarai ir Jeovas, ir Berija. Ir vienas, ir kitas mu suimtuosius. Ziminas teigia pats mats, kaip Berija mu Bliucher. is auk: Stalinai, ar tu girdi, kaip mane kankina? Savo ruotu Berija auk: Kalbk, kaip tu pardavei Rytus! Bliucheris pats save apkalbjo prisipaino palaiks ryius su deinij trockinink organizacija, kurios apskritai nebuvo. Netrukus jis mir tardymo kameroje. Dirbdamas reabilitacijos komisijoje danai susiduriu su anaiptol ne paprastomis problemomis. Yra inoma, kad ketvirtojo deimtmeio antrojoje pusje buvo represuota didel grup NKVD darbuotoj daugiau kaip 40 tkst. moni. Kyla klausimas: ar reikia atleisti aukoms, kurios prie tai buvo budeliai? Grietai teisikai reikia, nes jie buvo sunaikinti remiantis klastotmis. O morals poiriu?
40

Po Jagodos sumimo naujasis liaudies komisaras Jeovas vykd valym visoje Vidaus reikal komisariato sistemoje. Po Jeovo Berija msi dar platesnio NKVD aparato valymo ir centre, ir periferijoje. Jeovo laikais buvo suaudyti tokie odioziniai asmenys kaip Agranovas, Prokofjevas, Molianovas, Gajus, Sluckis, Kedrovas, Uakovas. Paalinus Jeov nulk budelio Frinovskio galva. Taiau NKVD darbuotojai, patys pakliuv klastoi tinkl, buvo baudiami ne u tikrai nusikalstamus savo veiksmus. Jiems buvo pateikiami tais laikais prasti kaltinimai: tvyns idavimas, nipinjimas, kenkjika veikla, Stalino nuudymo organizavimas. Suprantama, pagrindo tokiems kaltinimams nebuvo. Bet maina veik nesutrikdama, suimtieji prisipaindavo padar visus nusikaltimus, kuriuos tik jiems pateikdavo tardytojas. Suklastotus kaltinimus jiems sugalvodavo irgi tokie scenaristai, kokie jie ir patys buvo iki sumimo. K daryti? Reabilituoti pagal vienus straipsnius ir teisti pagal kitus? iuo poiriu bdingas Jeovo likimas. 19371938 metais jis organizavo masines represijas. Kai j sum, per tardym buvo taikomi tokie patys fizinio ir moralinio poveikio metodai, kuriuos pats taip uoliai dieg. Jeovas pasira visus jam pateiktus kaltinimus. Taiau teismo metu atsisak savo parodym ir pareik, jog per kvotas buvo muamas ir kankinamas. Jis pasak, kad dabar, nujs t keli, kuriam pats pasmerk tkstanius nekalt moni, supranta, jog vykd nusikaltimus, bet ne tuos, kuriais kaltinamas. Jeovas nepra palikti j gyv jis gerai suprato, jog nuosprendis jau priimtas. Taiau pareik (jo odiai urayti teismo posdio protokole), jog prie teism j aplank Berija ir kalbinjo prisipainti kaltu, addamas isaugoti jam gyvyb. Jeovas atsak, kad pats daug kart taip kalbinjo suimtuosius, o gyvyb niekam nebuvo isaugota. Todl, pasak teisme Jeovas, a ir neprimiau Berijos pasilymo.
41

Baigsi XX amius. Rusijai baisiausias, kruvinas, kupinas neapykantos ir nepakantumo. Metas bt atsipeikti ir daryti atgail, prayti atleidimo likusi gyv tremtini bei kalini, nusilenkti milijonams suaudytj, mirusi i bado, paadinti miegani sin ir pagaliau suvokti, kad mes patys padjome reimui mus pavergti. Man gda prie jaunj kart u tai, kad mes, vyresniosios kartos mons, netek orumo, pasidavme siaubn Lenino ir Stalino baimei, skundme vienas kit, plojome vadams. Reikia emai nusilenkti tiems, kurie, nepaisydami kaljim ir suaudym, kl protesto bals, gelbdami ms sielas. Du kartus iduoti Sovietin armij Stalinas idav du kartus. Man, buvusiam frontininkui, is faktas ypa skaudus, jauiu paniek tiems, kurie kalt dl savo pai nusikaltim primet kareiviams. Politinis aklumas vertinant santykius su Vokietija, visikas nepasirengimas karui, silpnas vadovavimas kariuomenei lm, kad jau pirmaisiais karo mnesiais buvo sutriukinta sovietins kariuomens vakar grupuot. uvo daugiau kaip du milijonai kari bei vad, du milijonai atsidr nelaisvje. Hitlerininkams atiteko daugyb technikos ir kitokios amunicijos: tkstaniai tank, artilerijos sviedini, lktuv, imtai tkstani sandli. U visa tai Stalinas yra asmenikai atsakingas. Stalinas idav karikius ir antr kart, kai visus, grusius i nacist nelaisvs, paskelb tvyns idavikais ir apdovanojo juos katorga ir tremtimi. Iki iol nra tiksli duomen apie ms karo belaisvius. Vokietijos karin vadovyb nurod skaii 5270 tkst. moni. Rusijos ginkluotj pajg Generalinio tabo duomenimis, belaisvi buvo 4590 tkst. SSRS LKT Repatriacijos reikal galiotinio valdybos statistika nurodo, kad daugiausia moni nelaisv pateko per pirmuosius dvejus karo metus: 1941 m. beveik 2 milijonai
42

(49 proc.), 1942 m. 1 339 000 (33 proc.), 1943 m. 487 000 (12 proc.), 1944 m. 203 000 (5 proc.) ir 1945 m. 40 600 (1 proc.). Dauguma kareivi ir karinink pakliuvo nelaisv ne savo valia buvo sueisti, sergantys, trko audmen ir maisto, pakriko kariuomens valdymas. Perbgli net sunkiausiais 1941 metais, pavyzdiui, Vakar fronto baruose, nebuvo daugiau kaip 34 procentai vis pakliuvusij nelaisv. Nuo 1941 met rudens prasidjo masinis civili gyventoj deportavimas Vokietij ir jos okupuotas alis. Per vis karo met buvo deportuoti daugiau kaip 5 milijonai vyr, moter ir vaik. Jie iveti prievarta. Iimtis madaug 250 tkst. moni, daugiausia vokiei tautybs vietini piliei ir eimos nari t, kurie stojo tarnyb Vokietijos ginkluotosiose pajgose, okupant baudiamuosiuose organuose ir pan. Nelaisvje mir arba buvo suaudyta apie du milijonus karo belaisvi ir daugiau kaip 1230 tkst. deportuot asmen. Atgal Soviet Sjung repatrijavo daugiau kaip l866 tkst. buvusi karo belaisvi ir per 3500 tkst. civili asmen. Atsisak grti daugiau kaip 450 tkst., tarp j apie 160 tkst. karo belaisvi. Jau pirmosiomis karo dienomis, 1941 m. birelio 28 d., buvo ileistas KGB, NKVD ir SSRS prokuratros bendras sakas Dl Tvyns idavik ir j eim nari patraukimo atsakomybn tvarkos. Dar nebuvo patikim duomen apie karo veiksmus, o represinis aparatas jau pasirod ess pasirengs sodinti kaljimus, tremti ir audyti tuos, kuriuos laikys idavikais. Baudianioji ranka pasiek ir dingusij be inios eimas. Karikis, pateks nelaisv, buvo traktuojamas kaip smoningai padars nusikaltim. Nebuvo atsivelgiama jokias aplinkybes. I apsupties isiver kariai ir vadai bdavo sutinkami kaip potencials idavikai ir nipai. A pats visa tai maiau. Mes, jaun karinink grup, 1942 met pradioje atvyk Volchovo front, tapome liudytojais, kaip viskas vyko fronto slygomis. ms bar, taip pat ir kitus, prasi43

verdavo kareivi ir karinink grups (kartais apie 40 moni) i apsuptos Vlasovo vadovaujamos 2-osios smogiamosios armijos. Mums viskas buvo nauja. Taiau stebino tai, kad visi, kurie ateidavo i anos puss, tuojau bdavo nuginkluojami, suimami, tardomi, po to pagal kakokius principus riuojami ir isiuniami unugar. Karo metais vien tik karo tribunolai nuteis daugiau kaip 994 tkst. tarybini kariki, i j per 157 tkst. suaudyti. Taigi penkiolika divizij suaud savieji. Daugiau kaip pus nuosprendi buvo vykdyta 19411942 metais. Didel dalis nuteistj Raudonosios armijos kariai ir vadai, pabg i nelaisvs arba isiver i apsupties. Gynybos liaudies komisaro Stalino 1941 m. rugpjio 16 d. sakymu nelaisv, buvimas u fronto linijos buvo kvalifikuojami kaip nusikaltimas. Tame sakyme apkaltintas idavyste ir perjimu prieo pus 28-osios armijos vadas generolas leitenantas Kaialovas. I tikrj jis uvo myje dar 1941 m. rugpjio 4 d. T pai met rugsj buvo suimtos ir nuteistos atuonerius metus kalti jo mona ir monos motina. Generolo Kaialovo geras vardas jo monos pastangomis buvo atkurtas tik po Stalino mirties. 1941 m. gruodio 27 d. buvo ileistas nutarimas, reglamentuojantis ivaduot i nelaisvs ir ijusi i apsupties buvusi Raudonosios armijos kariki patikrinim ir filtravim. Po to visi jie bdavo siuniami specialias NKVD stovyklas, i esms grieto reimo karo kaljimus. Kaliniams buvo draudiama ieiti i zonos, bendrauti tarpusavyje, su kuo nors susirainti. klausimus apie t moni likim NKVD vadovyb atsakydavo neturinti apie juos ini. 1943 m. baland buvo ileistas SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakas dl katorgos steigimo. Katorgininkai buvo siuniami achtas, rdynus, metalurgijos pramon, miko ruoos darbus. Be politini kalini, ten dirbo ir nuteisti kareiviai bei karininkai i buvusij karo belaisvi.
44

Toks pat likimas itiko ir repatriantus. Skaitydamas dokumentus, liudijanius apie tai, k teko igyventi repatriantams, atsidrusiems u spygliuotos vielos patikrinimo-filtravimo stovyklose, gali iprotti. Pateiksiu kai kuri laik itraukas. Mes jau nebegalime judinti koj. Maitina prastai. Elgiasi kaip su unimis... Vaiktome kaip muss, apsivalgiusios kirmlt bari, koki per trejus metus Vokietijoje nematme... (1945 08 12, repatriant N. Ostrovskaja).... Gyvenome labai blogai, maistas baisus, duonos duoda tris imtus gram per dien, tikra tela, kartas valgis triskart per dien pusantro litro su kirmlmis, diovintais grieiais ir raudonais kopstais. Ties sakant, pas vokieius gaudavome kur kas geriau ir soiau. Labai daug mergin guli ligoninje, mirtimi vaduojasi. Visos vaikto purvinos, greit utls us. Daugelis nusiud. Pagyvensiu dar savait ir baigsiu savo gyvenim, nes nebenoriu gyventi (1945 08 3, repatriant G. Gelach). 1945 met vasar SSRS teritorijoje veik 43 specialiosios ir 26 patikrinimo-filtravimo stovyklos. Vokietijoje ir kitose Ryt Europos alyse buvo dar 74 patikrinimo-filtravimo ir 22 sutelkimo ir persiuntimo punktai. Iki 1945 met pabaigos per tinkl perjo daugiau kaip 800 tkst., o per eias specialisias atsargos divizijas dar 1230 tkst. moni. Patikrinimai trukdavo kelet met, virininkai neskubjo, nes specialiosios stovyklos ir darbo batalionai buvo nemokama darbo jga, tokia pat, koki teik gulagas. Labai sunku buvo vaikams. NKVD direktyvomis sakyta budriai saugoti 1216 met paauglius, nes juos, kaip buvo sakoma, okupacijos metu vokiei specialiosios tarnybos galjo uverbuoti nipinjimui ir diversijoms. Kolymos, Norilsko, Karagandos rajonuose, Mordovijoje ir Komijoje buvo steigtos specialios katorgos stovyklos imtui tkstani moni, Vladimire, Aleksandrovske ir Verchneuralske specials kaljimai penkiems tkstaniams moni. Ne maiau kaip pus t stovykl ir kaljim kalini buvo asmenys, tartini antitarybiniais ryiais, buv karo belaisviai ir civiliai repatriantai.
45

Stalino mirtis vis j padt nedaug tepakeit. Tik 1955 metais valdia vl susidomjo karo belaisvi problema, taiau visai ne i gailesio, bet dl kitos prieasties. Mat KGB pirmininkas Serovas pareik Centro komitetui, kad Vakaruose gyvenantys nesugrliai i buvusi karo belaisvi ir ostarbaiteri gali bti panaudoti kaip kovin jga bsimajame kare prie SSRS. Serovo silymu 1955 m. rugsjo 17 d. buvo priimtas Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakas Dl tarybini piliei, bendradarbiavusi su okupantais 19411945 metais Didiojo tvyns karo laikotarpiu, amnestijos. Taigi amnestija paskelbta tiems, kurie tarnavo policijoje, vokiei ginkluotosiose pajgose, bendradarbiavo su Vokietijos ir jos sjunginink baudiamaisiais bei valgybos organais, bet ji nepaliet t, kurie be jokios kalts buvo atsidr sovietinse koncentracijos stovyklose. Paskelbus sak m plaukti laikai aukiausioms partijos ir vyriausybs instancijoms. Buv karo belaisviai reik nusistebjim ir reikalavo kuo greiiau atkurti teisingum. Po to buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo maralas ukovas. 1956 m. birelio 4 d. ukovas pateik praneim. Jame pirm kart buvo ikelti savivals prie karo belaisvius faktai. Maralas reikalavo nutraukti neteistus veiksmus ir atkurti teisingum. SSKP CK ir SSRS Ministr Tarybos 1956 m. birelio 29 d. nutarimu Dl neteisto elgesio su buvusiais karo belaisviais ir j eim nariais padarini likvidavimo alies vadovyb, pripainusi Stalino reimo politikos neteisingum, paskelb amnestij tiems, kurie, nepadar joki nusikaltim, ilg laik buvo katorgoje, kaljimuose, koncentracijos stovyklose, darbo batalionuose, ir nieko daugiau. Nuo to laiko valstybs vadovai nebenorjo grti prie buvusi karo belaisvi ir civili repatriant problem, manydami, kad jos jau isprstos. Kaip Politini represij auk reabilitavimo komisijos pirmininkas, a nusprendiau usiimti iuo klausimu. Apie
46

savo ketinimus praneiau Gorbaiovui. Jis sutiko, bet patar pasitarti su Generaliniu tabu. Du kartus apie tai kalbjau su Generalinio tabo virininku Achromejevu, bet veltui. Juk js frontininkas, inote, kaip ir a, kodl ms kareiviai paklidavo nelaisv. Tarp j baili ir perbgli buvo tik vienetai, tikinjau a. Grinkite dor vard milijonams frontinink. Sutinku su js vertinimu, atsak Achromejevas, bet prietarauju reabilitacijai. Jo nuomone, tai padaryt al valstybs saugumui, sumenkint dabartins kariuomens kovin dvasi, neigiamai paveikt jos gret drausm. Grinti visas statymines teises Rusijos pilieiams, kurie buvo patek nelaisv gindami tvyn, tapo manoma tik po to, kai ms komisijos pasilymu Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas 1995 m. sausio 24 d. ileido sak Nr. 63. Teisingum pavyko atkurti tik prajus penkiems deimtmeiams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos! Milijonai moni paliko pasaul valdios eisti, paeminti, paniekinti. 2002 m.

1.5. Komunist teroras prie inteligentij Rusijoje

Kai Aleksandro Jakovlevo atsiminimuose, publikuotuose Lietuvos aide 2002 metais, perskaiiau apie SSRS valdios kar prie Rusijos inteligentij, pamaniau, kad tai maarai proletariato diktatros vaduk vienas i charakterio bruo, kompensuojani j intelektin menkavertikum. Bet pavarius literatr paaikjo, kad io reikinio aknys kur kas gilesns atjusios dar i carins imperins Rusijos laik, ir ne tik i maarai sluoksni. Aleksandras Pukinas, genialiausias vis laik Rusijos poetas, dar jo laikais kalbjo, kad Rusijoje tapti ikilesniu yra pavojinga...
47

Istorijoje iliko jo su irdgla pasakyti odiai: Velnias piktai pasiaip i mans, leisdamas Rusijoje gimti su siela ir talentu. Jo tragik likim inome. Ivanas Turgenevas jam antrino raydamas: Raytojas, koks jis bebt, Rusijoje negali nesijausti kakuo panaiu kontrabandinink. O vien i savo roman heroj I. Turgenevas apibdino taip: biliardin jo auktas, lieknas, elegantikai apsirengs itin taurios povyzos vyras. I karto matyti, kad sukius (Citata rasta Povilo Galvelio. Neapykanta ikilesniems // Lietuvos aidas, 1997 m. rugsjo 16, p. 5). Pasirodo, kad dar ir ne rusai yra io nemoniko psichologinio iradimo autoriai. Prie juos buvo Sokrato ir Senekos udikai, vliau Paryiaus Komunos revoliucijos vadai, giljotinav ikiliausi vis Pranczijos istorini laik mokslinink, chemik Antuan Loran Lavuazj (Lavoisier). Nuolatinis jo oponentas ir politinis prieas revoliucinio komiteto narys akademikas, matematikas, mechanikos teoretikas ozefas Luji Lagranas (Lagrande) prie kraujo itrokusi purvin revoliucionieri udik mini ant keli atsiklaups maldavo: Atsipeikkite, mons! Js udote Pranczijos garb. Pranczija dar niekada neturjo ir neinia kiek imtmei nesulauks tokio masto mokslininko tusi berat minia ir jos vadai nepaklaus. O kruvinos bakchanalijos bacila, pagimdyta neapykantos ir kerto ikilesniam, atklydo revoliucin Rusij. ia rado palanki dirv: kaip tik iuo pagrindu neapykanta ikilesniam paskandino Rusijos em milijon jos piliei kraujyje. Beje, rusai ant savo Raudonosios armijos durtuv t bacil atne ir Lietuv. Ji suvejo pokario, o vliau ir visos okupacijos metais, iliko tarp ms meninink, mokslinink ir ypa tarp nepriklausomos Lietuvos politik. Prof. Vytauto Landsbergio, labiausiai nusipelniusio politiko atkuriant nepriklausomyb, nepaliaujamas meiimas ir naikinimas per purvasklaid, inspiruotas A. Brazausko ir niekingos jo grups draug, ikeltas kaip vliava daugelio j, ir ypa Vytenio Andriukaiio politinje karjeroje akivaizdus io reikinio gyvendinimas.
48

Aleksandras Jakovlevas mintame straipsni cikle ra, kad pagal Rusijos komunist CK direktyv, Dzerinskio ekistai, turdami uduot sunaikinti kuo daugiau inteligentijos, per savo agentus pakurstydavo politikai nepatikimus raytojus parayti k nors tokio prieiko, po to rainio autorius suimdavo. Taip ant ekist mekers pakliuvo garsus poetas Ganinas, vliau apkaltintas, kad sukr teroristin organizacij Rus faist ordin. Jo byloje 1925 m. buvo suimti ir suaudyti jis pats ir visi jo draugai raytojai Nikitinas, broliai ekryginai, Golovanovas. (Jakovlevas A. Karas su inteligentija // Lietuvos aidas, 2002 rugpjio 2, p. 1). 1932 m. balandio 23 d. VKP(b) CK primus nutarim Dl literatrini bei menini organizacij pertvarkymo prasidjo masinis puolimas prie to meto raytojus pagal i anksto sukurt scenarij: i pradi niekinantis straipsnis Pravdoje arba Izvestijose, po to sumimas, vliau ir susidorojimas, daniausiai kruvinas. Tokios akcijos buvo organizuotos prie garsiausius to meto raytojus Avdijenk, Leonov, Glebov, Katajev, Gumiliov, Achmatov ir kitus; 1945 m., jau po karo tos akcijos buvo tsiamos prie Avsejev, Zoenk, Selvinsk. 1934 m. rugpjio mnes Pirmojo Rusijos raytoj suvaiavimo dalyviai iplatino mainle spausdint lapel. I pradi jo turin paskelb i tribnos. Lapelyje buvo raoma: 17 met alyje yra tokia padtis, kai absoliuiai nemanoma laisvai isakyti savo mini. Mes, rus raytojai, esame tarsi viej nam prostituts, skirtumas tik toks, kad jos prekiauja savo knu, o mes savo siela; kaip joms nra kitos ieities i viej nam, tik mirtis i bado, taip ir mums. Dar daugiau: u ms elges atsako ms eimos ir artimieji (ten pat). Po suvaiavimo i karto buvo suimti poetai Vasiljevas, J. Smeliakovas (Vasiljevas tuoj pat, be teismo suaudytas), Mandeltamas, Kliujevas; raytojai Babelis, Pilniakas, iajanovas, Kolcovas (apie pastarojo nuudym Solovkuose raiau savo iurpiame straipsnyje Komunizmas tai valstybs teroro prie savo
49

pilieius vardas // Lietuvos aidas, 2008 gegus 8, p. 7). I bibliotek fond buvo iimtos ir sunaikintos j knygos. Naikintin knyg sraas kasdien pasipildydavo deimtimis: buvo sunaikintos Avdijenkos, Leonovo, Klebovo, Katajevo, Achmatovos, Gumiliovo, Bulgakovo, Slavino, net Bdno, Pilniako, Selvinskio, Zoenkos knygos; udaryti 2-asis MCHATO ir Majerholdo teatrai; sunaikinti Lukovo filmai: Admirolas Nachimovas, Didysis gyvenimas, udrausta ir i teatr repertuar ibraukta Muradelio opera Didioji draugyst, i bibliotek fond iimti visi literatros almanachai, kur tik buvo mint raytoj ir poet pavards, visi literatros almanachai yd kalba, udaryta keletas populiari literatros urnal. Krybins inteligentijos aplinkoje buvo sudarytas itin platus agent informatori tinklas, kurie skund savo kolegas, net j eimos narius, biiulius. Tokiais NKVD judais tapo raytojai Aleksandras Bezymianskis, Josifas Utkinas, Vladimiras Lugovskojus, Aleksiejus Surkovas, Vera Inber, Bela Ilje ir kt. (Jakovlevas A. Ten pat). 1937 metais buvo suaudyti poetai Makarovas, Oreinas, Kirilovas, Gerasimovas, Klykovas (Leenkovas); Sergejaus Jesenino biiuliai ir bendraygiai Zazubrinas (Zubcovas), Nasedkinas, Permetinas, Sviatopolkas-Mirskis, suimti Borisas Pasternakas, Vera Bergholc, Levicas, Kornilovas ir kt. Straipsnyje vardijami imtai ymiausi Rusijos raytoj, muzik, kompozitori, dailinink, kurie buvo represuoti arba nuudyti, pasiraius paiam Stalinui. Nuoirdus ir naivus, talentingas menininkas ir reisierius Majerholdas tikjo, kad Stalinas, Rusijos tvas, apie jo ir jo draug kanias nieko neino. Para laik Molotovui, kuriame pasiskund, kad tardytojai j iauriai mu gumine lazda per kulnis ir nugar; paskui pasodin ant kds mu per kojas. Ir taip diena po dienos, kol kn nusjo raudonai mlynos kraujosruvos. Guldamas knibsias ant grind, a raiiausi i skausmo ir inkiau kaip uo, kur aio rimbu jo eimininkas (ten pat).
50

Po Stalino mirties represijos prie raytojus nesiliov. 1957 m. buvo suimtas Dudincevas, Aleksandras Solenicynas, 1965 m. V. Siniavskis, Danielis. Septintajame deimtmetyje Andropovas ved nauj represij bd prie neramiuosius ir kitaminius ltin izofrenij ir kalinim psichiatrijos ligoninse. Taip buvo represuoti disidentai Vladimiras Bukovskis, Eugenijus Jeseninas-Volpinas ir imtai kit, uregistruot Memorialo tyrj. Istorikas ir raytojas, SSRS AT liaudies deputatas Rojus Medvedevas savo laiku ra apie savo brol ores Medvedev, kai is, dl kako nepatiks jo instituto partiniam sekretoriui, buvo udarytas psichiatrijos ligonin ir gydytas. Anglijos leidykla MacMillan 1971 m. ileido broli Rojaus ir oreso Medvedev knyg Kas beprotis?, kurioje jie papasakojo, kaip KGB smogikai kartu su milicininkais siver oreso but (is butas buvo valdikas ir pagal SSRS statymus milicija turjo teis eiti bet kok but ir bet kuriuo paros metu taip raoma knygoje), j sum ir ive beprotnam. Brolis Rojus, deputatas, kiek bevarst valdik dur, brolio i psichiatrins ivaduoti negaljo. Tik akademikai A. Sacharovas, V. Engelgardtas ir Nobelio premijos laureatas P. Kapica sugebjo tai padaryti. Treiojo deimtmeio pabaigoje prasidjo masins mokslinink represijos. Scenarijus toks pat: kompromituojanti mediaga spaudoje, sumimas, suaudymas arba katorga 2025 metams. Buvo suimta 115 mokslinink; jie kaltinami tuo, kad palaiko ryius su usieniu, su esperantininkais, rus emigrantais ir visuomens veikjais. Tarp suimtj buvo ymiausi to meto mokslininkai: akad. Lupolas, Tarl, Lichaiovas, Presniakovas, Liubavskis, Gotj, Platonovas, genetikas Nikolajus Vavilovas, tuo metu jau pasaulinio garso mokslininkas. Jo lemtis buvo ypa baisi: gyvas (? O. V.), o gal jau nuudyto palaikai buvo sudeginti sieros rgties vonioje. Represijos prie mokslininkus tssi ir po karo. 19471948 m. i Rusijos moksl akademijos buvo atleisti akademikai ebrakas,
51

ukovskis, Orbelis, Speranskis, malhauzenas ir visi j mokiniai, imtai mokslinink ir pedagog i universitet katedr ir laboratorij. Buvo udrausta genetika, kvantin mechanika, tikimybi teorija, kibernetika, sociologija, statistin analiz ir t. t. Komunist idiotizmui rib nra. Vienas ymiausi to meto gydytoj psichiatras ir neuropatologas Vladimiras Michailoviius Bechterevas buvo pakviestas Kremli konsultuoti Stalino dl jo sveikatos bkls. Gydytojas jau inojo, kad Stalinas liguistai tarus, bejausmis ir neadekvaiai vertinantis savo trkumus gali labai pakenkti visuomenei (Bujanovas M. Bechterevas ir Stalinas // Uitelskaja gazeta, 1988 lapkriio 17). Privaiame pokalbyje su draugu mokslininkas Stalin pavadino sausarankiu paranoiku. Draugas prane, kur reikia, ir to uteko. 1927 m. gruodio mn., kai V. Bechterevas po gydytoj konferencijos nujo Didj teatr, pertraukos metu prie jo prijo keletas mandagi, graiai apsirengusi vyruk ir pakviet bufet antrame aukte igerti arbatos. Gr arbat, valg kakokius sumutinius, o po keli valand V. Bechterevas mir. Po mokslininko mirties jo visi giminaiiai buvo represuoti ir uvo GULAGO kaljimuose. Per stebukl iliko maa mergait, V. Bechterevo ank, dabar akademik fiziolog Natalija Bechtereva. Apie vien ymiausi rus aviacijos konstruktori Andrej Nikolajevii Tupolev parayta daug knyg, vairiausi straipsni. Jis sukonstravo geriausi iki iol buvus rus lktuv bombone TU-2, vliau garsj keleivin lktuv TU-104 ir reaktyvin keleivin virgarsin lktuv TU-144. Su jo konstrukcijos lktuvais pasiekti 78 pasaulio rekordai. Andrejus Tupolevas buvo apdovanotas 5 Stalino premijomis ir 3 kartus tapo Soviet Sjungos didvyriu. 1937 m. spalio 21 d. Andrejus Tupolevas ekist buvo aretuotas. Apkaltintas labai originaliai kaip jo sukurtos sovietins faistins partijos vadovas. Tos partijos tikslas neva buvs kenkti sovietinei aviacijos pramonei. Jo byloje buvo teisiami dar 28 la52

knai. Tardymas tssi labai ilgai. Jo, tiesa, nemu, bet taik konvejerin tardymo bd: tris paras neleisdavo nei atsigulti, nei atsissti, tik stovti; keisdavosi tik tardytojai. Jis buvo nebejaunas mogus, penkiasdeimties met, apknus, nuo stovjimo jam trkinjo koj kraujagysls. 1940 m. gegus 28 d. j nuteis 10 met ir 5 metams tremties be teisi. Itrm Pamaskvje kurt NKVD kaljim NKVD technin biur, vliau A. Solenicyno pavadint araa. Kai A. Tupolev atve kaljim, ia jis jau rado ymiausius to meto aviakonstruktorius Vladimir Petliakov, Vladimir Miasiev ir Robert Bartin i Charkovo aviakonstruktori biur; prof. Nekrasov, Josif Neman, Aleksandr Nadakevii, karo aviacijos konstruktorius; Kurt Minkner ir A. Tupolevo buvusius kolegas bei bendrabylius laknus Sergej Jger i aviakonstruktoriaus Iljuino komandos. A. Tupolevo mona taip pat buvo aretuota, tardoma ir laikoma kaljime iki pat 1939 m. lapkriio mn. Aviakonstruktoriams buvo duota uduotis sukurti karo bombone. Kaip ra A. Solenicynas, u ger darb konstruktoriai gaudavo premij stiklin grietins. Taiau bomboneis, sukonstruotas A. Tupolevo, Bolevo araoje gim. Jis buvo pavadintas jo vardu TU-2. 1941 m. sausio 29 d. lktuv iband kalinys laknas Michailas Aleksandroviius Niuchtinovas. Bomboneis skrido 640 km per valand greiiu, buvo tobulesnis u vokikj Messermidt. Tik vliau Andrejus Tupolevas suinojo, kad tuo metu buvo suimti ir kaljimuose kankinami visi ymiausi to meto rus mokslininkai. Akad. Leonidas Lvoviius Kerberis kirto Archangelsko mikus; kosmoso erdvs ukariautojas Sergejus Pavloviius Koroliovas plov auks Kolymoje, Maldiako lagerio aukso kasykloje. 1941 m. liepos 19 d. A. Tupolevas ir apie 20 jo bendraygi i kaljimo buvo paleisti. Nors reabilituoti buvo tik 1955 metais, kaljime praleido 1367 dienas (Golovanov J. 1367 dnei iz izni Andrieja Tupoleva. Zolotaja kletka // Literaturnaja Gazeta, 1988 lapkriio 9, p. 13).
53

Sergejus Pavloviius Koroliovas gim 1906 m. Ukrainoje, mokytojos ir ininieriaus eimoje. Anksti neteko tvo, todl apie auktj moksl galjo tik svajoti. Baig Odesos profesin technikos mokykl, gijs statybininko diplom. Taip jau sutapo, kad tuo metu buvo statomas Kijevo aerodromas, kurio statyboje dalyvavo ir Sergejus. lktuvus jis irjo kaip fantastikus paukius ir svajojo tapti j konstruktoriumi. Susidraugavo su jaunais laknais. Atidirbs nustatyt laik u statybininko profesins technikos mokyklos diplom, S. Koroliovas pateik dokumentus stoti Kijevo politechnikos institut. Savo pareikime jis ra, kad, konsultuojamas aviakonstruktori ir lakn, jis savarankikai istudijavo visus auktosios matematikos ir civilins aviacijos konstravimo kursus ir, draug padedamas, sukonstravo bemotor lktuv K-5. stojs institut mamai ra, kad sidarbino pate, bd joki neturi, pagalbos nereikia, keliasi 5 val. ryto, ineioja pat, u t darb gauna 8 karbovancus, todl pragyvenimui utenka. Moksi labai gerai, todl jau bdamas treiame kurse buvo pervestas studijuoti ukovskio karo aviacijos akademij, gavo stipendij. Jau baigs akademij Kryme, Koktebelio aviacijos aerodrome, kartu su idjos draugu S. Liuinu sukonstravo lktuv, kuris turjo ymiai maesnius sparnus negu iki iol buv lktuvai. Nekantriai lauk, kada lktuvas bus pagamintas. Pats savo konstrukcijos lktuv iband. J pavadino KOKTEBEL. Tuo metu Rusijoje aviacijos klausimais buvo ypa domimasi. 1930 metais Fridrichas Candleris sukr reaktyvin varikl OR-1, kuris dirbo suspausto oro ir benzino reimu. 1931 m. S. Koroliovui gim idja sukurti reaktyvin lktuv panaudojant Candlerio varikl. komand pasikviet F. Candler, J. Pobenonoscev ir jaunus laknus bandytojus. Jaunj konstruktori idja patikjo ir padjo organizuoti mokslinius tyrimus bei lktuvo gamyb to meto Karinio narkomato direktoriaus pavaduotojas Tuchaevskis (vliau j Stalinas suaud kaip tvyns idavik). 1931 m. rugpjio 17 d. Nachabino poligone buvo ibandyta pirmoji raketa, varo54

ma skystuoju kuru, sukonstruota S. Koroliovo, D. Efremovo, L. Kornejevo, E. Matysiko. Po raketos ibandymo visi bendraygiai m svajoti apie kosmin laiv. 1933 metais S. Koroliovas buvo paskirtas Reaktyvinio mokslinio tyrimo instituto direktoriumi. 1934 metais pavasar Leningrade vykusioje pirmojoje stratosferos tyrim konferencijoje jo praneimas buvo sutiktas didiausiomis ovacijomis, apie jo tyrimus ir laimjimus ra visi laikraiai, pasirod inui net usienyje... Ir, matyt, tada pradjo psti jo negandos vjas, apie kur ir a suinojau tik i A. Tupolevo biografijos. Po Stalino mirties S. Koroliovas, grs laisv, sukonstravo vairiausi balistini ir geofizini raket, po to erdvlaivius VOSTOK ir VOSCHOD, kuriuo J. Gagarinas pakilo kosmos, dirbtini ems palydov serijos ELEKTRON ir tarpplanetin valgybin stot ZONDAS. Mir S. Koroliovas Maskvoje 1966 m. sausio 4 d. (Dombkovskij L. Koroliov // Sovetskaja Rossija, 1987 sausio 7). Istorija yra tautos mokytoja. Tik ar visi nori i jos mokytis? su lidesiu klausia mons. A. Svarinskas. 2008 m.

1.6. Devyni komentarai apie komunist partij naujas puslapis antikomunizmo teorijoje
Kaip jau rame ankstesniame straipsnyje, tarptautinis laikratis The Epoch Times ivert rus kalb ir ileido atskiru numeriu (48 puslapi) to laikraio redakcijos angl kalba ileist straipsni rinkin Devyni komentarai apie komunist partij (Voverien O. Baltijos kelias 2005. Ateitis be komunizmo // Lietuvos aidas, 2005 gruodio 2, p. 6). Knygos virelyje raoma, kad ji okiravo visus pasaulyje pasklidusius kinus, neinojusius, kas vyksta Kinijoje komunist valdymo metais masins nekalt moni udyns, tironija,
55

neapykantos skleidimas, melas, kanibalizmas. Tradicins vertybs ir principai komunist buvo sutrypti purv ir paskandinti kraujo upse. Gailestingum, meil ir harmonij pakeit neapykanta, prie mediojimas ir sivaizduojamo prieo iaurus nuudymas. Komunist partijos valdymas Kinijoje pats baisiausias ir kruviniausias laikotarpis per vis Kinijos istorij alis neteko 65 milijon moni, iudyt savj komunist. Knygos autoriai kvieia kiekvien mog, perskaiius knyg, susimstyti, k jis pats asmenikai padar, kad komunistin hidra nustot siautjusi, nenaikint moni ir j prot, o normali, sveik moni neverst zombiais. Knygoje, kaip rodo jau pats jos pavadinimas, pateikti devyni komentarai. Pirmasis komentaras kas tai yra komunist partija? Antikomunizmo teorijos poiriu tai pats domiausias skyrius; jis pateikia apibendrintas mokslinink ivadas ir j komentarus; prie jo grime antroje straipsnio dalyje. Antrasis komentaras: komunist partijos istorija Kinijoje. Ji buvo kurta 1919 metais Treiojo Internacionalo I kongrese Maskvoje ir perm vis didiosios rus tautos revoliucin patyrim. Komentare pateikiama ne tik Kinijos komunist partijos istorija, bet ir visos jos ypatybs kinikame kontekste. Teigiama, kad Kinijos komunist partija savo veikla realizavo ne tik vis kin tautos buvus blog, bet usienin. Pagrindin to blogio forma marksizmo-leninizmo despotizmas. Toliau ivardijamos kin komunist partijos ypatybs: pastangos tapti Dievu, grindiamos melu ir beprotikomis fantazijomis; tai ir provokacijos, siekiant sukelti tarp moni neapykant, ir kvietimas naikinti neapkeniamuosius; tai ir banditizmas Kinijos komunist vadai banditus laik paiais patikimiausiais ir narsiausiais komunistais; tai ir nipinjimas kinai visokiausiais bdais stengsi patekti prieo unugar, ia vykdyti provokacijas, diversijas; skaldyti moni bendruomenes, adinti neapykant, pavyd, kitus lykiausius
56

moni jausmus; bendruomenes skaldyti viena kit nekenianias grupes, tas grupes kirinti, skatino j tarpusavio mutynes ir udynes; komunistai buvo falsifikavimo dokument ir informacijos, tos melagingos informacijos skleidimo meistrai; grobstymas ir melas tapo j naujja tvarka; komunistai sunaikino tradicines kin kultros vertybes ir valstybingum; sukr masinio moni udymo genocido ideologin sistem, kurioje udymas buvo pateisinamas partine btinybe; ved ne tik komunist partijos nari, bet ir visos visuomens partin kontrol. Kiekviena Kinijos komunist partijos ypatyb iliustruojama argumentuotais pavyzdiais, kurie sunkiai derinasi su mums prastu mogikumo suvokimu. Kinijos komunist partijos svarbiausiais formavimosi raidos etapais vardijami ie: Kinijos komunist partijos iauginimas ant Rusijos komunist partijos krtins; kenkjika komunist veikla ir sabotaas valstybs viduje; visuomens padugni kurstymas sukilti ir sukilimas Chunane; antijaponika iaurs operacija; incidentas Sijane komunistai inicijuoja iaurias skerdynes tarp vietos gyventoj; karas su Japonija, j meistrikai panaudojant prie teist Kinijos valstyb, siekiant j nuversti; sadistini kankinimo metod naudojimas prie tuos, kurie gyn savo valstyb nuo komunist; treji metai komunist sukelto pilietinio karo, kurio metu uvo, neisamiais duomenimis, daugiau negu 10 milijon kin; komunist siejama ir visomis priemonmis eskaluojama visais valstybs lygmenimis vertikal baim; melas, melo eskalavimas ir melaging ini propaganda stebuklingi Kinijos komunist partijos ginklai; Kinijos komunist partija tai gauja profesionali agitatori manipuliatori ir pats didiausias blogis pati komunist partija. Ji komentaruose vadinama piktybiniu augliu, kuris labai greitai plinta nuo centro Kinijos pakraius, nedamas kin tautai naujas negandas ir mirt. Treiasis komentaras Kinijos komunist partijos klaid demaskavimas, pradedant ems kiu, jos pramone, vietimo ir
57

auktojo mokslo sistema, kultros naikinimu, svetimos kultros vaikymusi ir t. t. Ketvirtajame komentare Kinijos komunist partija vertinama kaip visuotinis pasaulio blogis, naikinantis mog, jo aplink ir gamt. Penktasis komentaras: Dzian Dziaminio suokalbis su Kinijos komunist partija, represuojant judjim Falungun. To judjimo itakos, formos, reikm Kinijos kultros, jos tradicij ir paproi gaivinimui ir Kinijos komunistins valdios susidorojimo su tuo judjimu metodai. etajame komentare pasakojama, kaip Kinijos komunist partija naikino kin tautos tradicijas, paproius, jos kultr. iame skyriuje kultros mokslininkai atras daug analogij su ms tautins kultros naikinimo vajais, su tautins smons rovimo metodais, kuriuos naudojo ir Lietuvos komunistiniai filosofai, istorikai bei sociologai. Septintasis komentaras tai Kinijos komunist partijos vykdyto kin tautos genocido istorija, jo mastai ir udymo metodai. Jie pasibaistini. Plrs miko vrys atrodo gailestingesni negu komunist vrimi paverstas mogus. Jis klaikus, pasibaistinas. Pateiksiu tik vienos Kinijos patriot egzekucijos pavyzd. Komunistai pareikalavo, kad kaimo seninas surinkt visus gyventojus, mokytojus ir mokinius aikt, kur bus teisiami 13 jaun patriot (it numogjusi padar, vadinani save komunistais, lpose, patriotas pasirod ess baisiau u liaudies prie O. V.). Po to, kai buvo perskaitytas kaltinamasis aktas, komunistai pareikalavo i baims perbalusi mokytoj kartu su vaikais dainuoti patriotines dainas. scen ijo okantys artistai ir budelis, kuris rankose turjo didiul plienin peil. Budelis buvo jaunas, augalotas, stiprus kareivis Budelis prijo prie pirmo jaunuolio, pakl baisj peil, usimojo ir pirmojo nuteisto jaunuolio galva nusirito nuo scenos prie mokini koj; kraujas i kno tryko fontanu. Vaik daina nutrko, jie pradjo klykti,
58

kilo chaosas. Mokytojai band atkurti tvark. Varpas vl suskambjo ir nusirito kito jaunuolio galva Ir taip trylika kart. Po to kareiviai nuudytj knams perpjov pilvus, irov i j irdis ir jas vis akivaizdoje suvalg (Epoch Times International Velikaja Epocha. Deviatj komentarijev kommunistieskoi partiji. Ekskliuzivnyj vypusk. 2005, p. 31). Taip vaikai buvo mokomi komunizmo. Toki apraym studijoje ne vienas. Lakios vaizduots mogui tai kraupiau negu baisiausias siaubo filmas, ypa kai skaitai apie siautjus tarp komunist kanibalizm, kai liaudies prieams gyviems nugaroje peiliu bdavo padaromas pjvis Y, ipliamos irdys ir kepenys ir ia pat suvalgomos. Atuntajame komentare atskleidiama Kinijos komunist partijos satanistinio kulto esm. Kin komunistai marksizm vertino fanatikai, kaip absoliui ties. Marksui jie meldsi kaip naujj laik dievui. Atmet tikrosios religijos vertybes komunistai tomis vertybmis paskelb itikimyb MarksoLeninoMao Dzeduno mokslui, beslygik itikimyb komunist vadams komunistins religijos dekalogo status ikl klasi kov, prievartin revoliucij, proletariato diktatr, grindiam moni udymu ir kankinimu, melu ir veidmainyste. Raudonasis teroras, ios komunistins religijos realizavimo praktikoje rezultatas, kainavo pasauliui, toli grau neisamiais duomenimis, ufiksuotais Juodojoje komunizmo knygoje, daugiau negu 110 milijon moni gyvybi. Knygoje pateikiamos komunistins religijos kulto apeigos; prievartinis marksizmo-leninizmo mokymas nuo pat vaikysts iki gyvenimo pabaigos; kitamini udymas, kanibalizmas; prievartavimas garbinti kaip dievus komunist partijos vadus; prievartinis smegen plovimas, asmenybs savyje ir individualumo visikas atsisakymas vardan partijos interes ir pan. Knygoje pateikiama 13 komunistins religijos bruo; jie palyginami su tikrosios religijos bruoais. Devintajame komentare, kaip ir pirmajame, vl grtama prie
59

Kinijos komunist partijos esms. Daugelis teigini siejasi su idstytais pirmajame komentare, todl juos apibendrinsime grdami prie pirmojo komentaro. Kas tai yra komunist partija? Apibendrin daugyb tyrim to komentaro autoriai (beje, j pavards neskelbiamos, matyt, dl anksiau idstyt prieasi O. V.) daro ivad: Komunist partija tai prievarta ir teroras, siekiant ugrobti ir ilaikyti valdi. Komunist partijos metodas melas, siekiant pateisinti prievart ir teror. Komunist partija tai nuolat keiiami principai, tai besaikis politinis chameleonizmas, siekiant bet kuria kaina ilaikyti valdi. Kinijoje komunist partijos principai buvo pakeisti 16 kart, Soviet Sjungoje dar daugiau. Bti komunistu tai reikia sunaikinti savyje mogikj prigimt, vis savo asmenin gyvenim paversti antraeiliu, nereikmingu, pirmaeile savo egzistencijos pareiga laikant visik atsidavim ir paklusnum komunist partijos vadams. Komunizmo ideologija neigia mogikum ir gerus moni santykius. Jos pagrindinis principas beslygikai tarnauti partijos vadams, kurie neva knija partijos reikalus. Viskas galima baisiausi nusikaltimai prie mog ir mogikum, beapeliacinis ir masinis moni udymas, jeigu tik tai tarnauja partijos reikalui. Svarbiausia komunist veiklos sritis manipuliuoti moni protais ir jausmais. Komunistas profesionalas jokioje alyje, niekur ir niekada nedirbo visuomenei naudingo kinio ar kitokio darbo. J veiklos sritis siekti profesionalumo manipuliuojant moni protais; plauti smegenis taip, kad jose nelikt joki mogaus ir asmenybs prad vien tik paklusnumas komunist vadams. Komunist partija veikia kaip milinika tono dvasia, kuri persunkia kiekvien jos nar, kiekvien komunist grupel ir lydi
60

juos visur ir visada kaip grsms luitas vir galvos, kaip tamsus ir grsmingas jo paties elis. Knygoje pateikiama daug pavyzdi, kaip ta tono dvasia pirmiausia pavergia maiausiai isilavinusius mones, ypa valstieius, ir juos uvaldo visikai, paversdama komunist partijos vergais zombiais. Pasaulio istorijoje tokios baisios satanistins jgos, kokia yra komunist partija, dar niekad nebuvo. 1848 metais Marksas paskelb Komunizmo mkla klaidioja po Europ. Jau po jo mirties Leninas Rusijoje kvp tai mklai tono dvasi ir materializavo jos kn komunist partija. Komunizmo mklos pagrindinis tikslas atimti i mogaus nuosavyb ir taip atimti i jo dvasios ir minties laisv. Dabar Kinijoje jau leidiama privati nuosavyb. Taiau ir ten, kaip ir Lietuvoje, stambj kapital uvald komunist partijos vadai, kurie valstyb dar tebevaldo komunistiniu mentalitetu. Dabar Kinijos komunist vadai bando atgailauti u istorines j pirmtak ir j pai klaidas, pradeda reabilituoti prieais skelbtus ir nuudytus ymiausius j mones, pradeda gaivinti Kinijos tautin kultr. iuo metu Kinijos mons, kaip ir mes, yra politinje krykelje su kuo jie turi eiti su piktadare, juos udiusia ir kankinusia komunist partija ar kurti gyvenim be komunizmo. Pasirinkus antrj keli reikt atsikratyti komunistinio blogio, melo, neapykantos, udymo aistros; pavelgti giliai savo vid, sutelkti vis savo asmenybs vali ir isivaduoti i komunist pavergto proto vergijos. Ar tai manoma Kinijos milijonams, komunist jau paverstiems nemstaniais zombiais? Beje, tokioje skausmingoje krykelje esame ir mes, lietuviai. Komunistins mklos sunaikint, su jos isiurbtais protais moni, paverst zombiais, turime iek tiek daugiau negu 30 procent Lietuvos gyventoj. Ar leisime tiems zombiams lemti ms valstybs ateit? Ar dar ilgai leisime msikiams komunizmo mklos ideologams drumsti ms protus? 2005 m.
61

1.7. Komunizmo aukos neturi bti pamirtos

Atmintis ms gyvenim kasdien sugrta vis rytingiau, pradeda kalbti, pasakoti, priminti neinotus arba primirtus istorijos faktus, prie j sustoti ir pamstyti. Pamirta istorija danai pasikartoja. Todl turime j imokti. Vartydama savo gerokai iaugus vairiausi popieri archyv, jau pradedant viryti kuklaus buto galimybes, radau Arkadijaus Vaksbergo kakada isikirpt ir padt straipsn 1941-j met spalio paslaptis (Literaturnaja gazeta, 1988 balandio 20). Niekas neturi bti pamirta. Nepamirtos faizmo aukos. Neturi bti pamirtos ir komunizmo aukos. Rusija dar nepasiruousi gaivinti atminties. Ji nort pamirti baisiausi puslap jos istorijoje komunizmo er. Ir jos kruvinas aukas. Pasaulis neturi pamirti, nes daug kam komunizmo idjos yra patrauklios. Tie, kurie tomis idjomis yra susirg, turi inoti, kas slepiasi po j graiais melagingais kiais. Mes turime pasauliui jas priminti. Dl ateities. Ji ateis. Neabejoju. Kai Rusija pati nutrk komunistin-kagbistin hidr. Tik tada ji ir prads iekoti pamirt komunizmo auk vard. Arkadijus Vaksbergas, susipains su Rusijos teism archyvais, po 50 met iurpaus nusikaltimo atskleid jo detales. Savo pasakojim jis pradeda itrauka i Soviet Sjungos maralo Kirilo Afanasjeviiaus Mereckovo knygos Liaudies sargyboje. Pateiksime tos itraukos vertim lietuvi kalb: Iauo antroji karo diena. Mane skubiai ikviet Maskv (tada jis buvo SSRS gynybos ministro pavaduotojas ir karo pradioje buvo Pabaltijyje, kur konkreiai, straipsnio autorius nevardija O. V.). T pai dien a buvau paskirtas Vyriausiosios tabo valdybos patarju. 1941 met rugsjo mnes man buvo paskirtos kitos pareigos. Prisimenu, kaip vyriausiasis karo vadas J. V. Stalinas ikviet mane savo kabinet, eng kelet ingsni pirmyn ir tar: Sveikas, drauge Mereckovai. Kaip js jauiats?
62

Teismo dokumentai rodo kit ties. Tai, kad 1941 met birelio 24 dien generolas Kirilas Afanasjeviius Mereckovas buvo Berijos un aretuotas ir iauriai kankinamas. io antrojo dokumento autorius buvs jo tardytojas, vienas kruviniausi Berijos parankini Lev varcman. Tai jis, suimtas po Stalino ir Berijos mirties, 1955 metais teismo dokument liudijimais atskleid 1941 met spalio paslapt, kuri iki to laiko buvo grietai saugoma. Jis paliudijo, kad 1941 met birelio 24 dien, sumus gen. K. A. Mereckov, pirmiausia j tard ir taik fizinio poveikio priemones aukiausi Berijos parankiniai Merkulovas ir Vlodzimirskis. Tik po j K. Mereckovas buvo perduotas tardyti L. varcmanui, Zimenkovui ir Sorokinui. Gen. K. Mereckovas buvo muamas guminmis lazdomis. Kai atgaudavo smon, j praddavo muti vl. Mereckovas buvo apkaltintas, ir t paliudijo 40 liudinink, kad jis dalyvavo gen. Tuchaevskio organizuotame smoksle prie Stalin kartu su auktais soviet kariuomens karininkais Korku ir Uboreviiumi. Jie kartu su Tuchaevskiu buvo suaudyti 1937 metais. Be K. Mereckovo, smokslininkais buvo apaukti ir suimti aukiausi tuometins rus kariuomens vadai ginkluots vadas gen. B. L. Vanikovas, dukart Soviet Sjungos didvyris laknas J. Smukeviius, gen. pulk. G. M. ternas, Soviet Sjungos didvyris gen. ltn. P. V. Ryagovas, Pabaltijo fronto vadas gen. pulk. A. D. Loktionovas, artilerijos gen. G. K. Savenko, SSRS artilerijos valdybos virininkas S. O. Sklizkovas, Karins aviacijos akademijos virininkas gen. ltn. F. K. Arenuchinas, aviacijos pramons vyriausiasis virininkas I. F. Sakrijevas, Soviet Sjungos didvyris gen. mjr. I. I. Proskurovas, vyriausiasis artilerijos konstruktorius J. G. Taubinas ir dar daug kit. Talentingam karo vadui P. V. Ryagovui tada buvo 30. Kartu su juo buvo aretuota jo mona, viena pirmj lakni moter Soviet Sjungoje, mjr. Marija Nesterenko, ypatingojo lakn brio vado pavaduotoja.
63

Visus juos iauriai kankino budeliai sadistai: V. Ivanovas, N. Kuleovas, A. Zozulovas, Z. Genkinas A. Marusovas, J. Raices, G. Rodovanskij ir kiti. iurpu skaityti, kokias kanias ikentjo karo vadai. Toki kankinim apraym esu pateikusi ne vien kalbdama apie Lietuvos partizan kankinimus savo straipsni cikluose Juodoji komunizmo knyga Lietuvoje, Juodasis voras. kruvinus msos gabalus paversti J. Smukeviius, K. Mereckovas, G. ternas prisipaino padar tardytoj sufantazuotas piktadarystes. Spalio 1516 dienomis vokiei kariuomen artjo prie Maskvos. Labiausiai savo kail saugojo kraujo pritvink NKVD vorai. Jie vieni pirmj i Maskvos evakavosi Kuibyev. Su savimi isive ir kankinius. Berija dav sakym nutraukti tardymus ir 25 aukiausius karo vadus suaudyti. Spalio 28 dien Kuibyevo NKVD kaljimo koridoriuose pasirod Berijos patiktinis Rodos. Po keli minui penki dengti sunkveimiai ivaiavo i kaljimo kiemo. Kuibyevo srities Barbyo kaimelyje buvo suaudyti: Grigorijus Michailoviius ternas, Aleksandras Dmitrijeviius Loktionovas, Jokbas Smukeviius, Georgijus Kosmiius Savenko, Pavelas Vasiljeviius Ryagovas, Ivanas Filimonoviius Zasosovas, Pavelas Semionoviius Volodinas, Ivanas Josifoviius Proskurovas, Stepanas Osipoviius Sklizkovas, Fiodoras Konstantinoviius Arenuchinas, Matvejus Maksimoviius Kajukovas, Michailas Nikolajeviius Sabornovas, Jakovas Grigorjeviius Taubinas, Davidas Aronoviius Rozovas, Zinaida Petrovna Rozova-Jegorova, Filipas Isajeviius Goloekinas, Dmitrijus Alkesandroviius Bulatovas, Marija Petrovna Nesterenko, Aleksandra Ivanovna Fibich. Pasira budeliai NKVD mjr. Rodos ir vyr. ltn. Semenickin. T pai dien Saratove buvo suaudyti kiti penki karo vadai, tarp j Michailas Sergejeviius Kedrovas. Kit pavards neinomos.
64

Kaip ir ms pokario partizan, taip ir i auk artimieji neino, kur suaudytj kapai, kur j gyvybes nutrauk suvrjusi enkavedist kulkos. ioje iurpioje rus tragedijoje irykjo dar vienas komunist ideologijos aspektas. Kai galvaudiai Stalinas ir Berija dar buvo bendraminiai, j parankiniai reikalavo i suimtj (kankinimais buvo igaunami prisipainimai pagal melagingai jiems sukurptas bylas), meluoti, t. y. liudyti j koleg kaltinim. Tie, kurie melagingai liudijo prie savo kolegas, iliko gyvi. Liko gyvas ir K. Mereckovas. Kai j ikviet liudyti A. Loktionovo byloje pagal jam tardytoj pateiktus melagingus kaltinimus, K. Mereckovas tuos kaltinimus patvirtino. Iliko NKVD protokoluose raas, kaip garbingas karikis A. Loktionovas i nustebimo suuko: Kirilai Afanasjeviiau, juk ito nebuvo. Nebuvo. Nebuvo, skausmingai itiess rankas Mereckovui, kad tas paneigt neties. Bet sutiks jo ikankint ir ugesus vilgsn visk suprato ir nutilo. vrims reikjo kraujo... Ties ir teisingum nuo udik gyn visi uvo. Melagiai iliko, mel patvirtin kaip aukiausi valstybinio valdymo doryb. Jie uvo nieko nenuud. Jiems paminklas nepastatytas. Kaip ir kitiems 68 milijonams Stalino iudytiems Rusijos ir jos pavergt taut monms. Toks komunizmo veidas. iame straipsnyje pateikti istorijos faktai patvirtina, kad komunizmo teorija tai neapykanta ir nenutrkstantis prie iekojimas, jo praktika udymas, j terminija prieo sunaikinimas. Antikomunizmas tegul bus paminklas komunizmo aukoms. Jame jos turi bti vardytos ir amintos. 2005 m.

65

2. ANTIKOMUNIZMO ISTORIJA LIETUVOJE

2.1. Antikomunizmo pradininkas Lietuvoje kun. Stasys Yla

Minint raytojo, antikomunisto, visuomens veikjo kun. Stasio Ylos 100-sias gimimo ir 25-sias mirties metines Pamau, ltais ingsneliais grta Lietuv jos ymieji sns. I tremties, i Sibiro gulag, i neinios, lidesio ir kanios. I Anapus sugro prof. Pranas Dovydaitis, fizikas Antanas vironas, filosofas Antanas Maceina, prof. Levas Karsavinas ir Vosylius Sezemanas, kiti. Dabar grta filosofas publicistas, raytojas, kunigas Stasys Yla, vienas ymiausi priekario Lietuvos antikomunizmo teorijos krj, arkivyskupo Jurgio Matulaiio Palaimintojo mokinys ir Lietuvos politinio kankinio antikomunisto, filosofijos dr. arkivyskupo Meislovo Reinio bendraygis. Jis grta kad perengs 100-j gimimo metini rubikon jau niekad i Tvyns ir jo Tautos istorijos bei atminties nebeieit. velgiant filosofo nueit keli mokslotyrininko vilgsniu, svarbus kiekvienas jo grimo Lietuv ingsnis, atspindintis ms Tautos dvasin bkl, jos kitimo dinamik. Pirmieji kun. Stas Yl Lietuvoje atrado bibliotekininkai, kai i Amerikos bibliotekas pradjo grti ieivi krybinis palikimas. 1991 m. sausio mn. bibliotekinink urnale Tarp knyg Aurelija Tebelkien paskelb Stasio Ylos knygos Lietuvi eimos tradicijos. eimos krimo vyksmas (ikaga, 1978, 180 p.) recenzij (Tebelkien A. ems dvasia ir jga // Tarp knyg. 1991, Nr. 1, p. 2022).
66

Tuo laiku, atkrus Lietuvos nepriklausomyb, knygos recenzentei eima atrod pati svarbiausia valstybs institucija, valstybs pamatas, kur reikia stiprinti ir dorinti. Knyga iki iol neprarado savo aktualumo, atvirkiai, kuo toliau, tuo labiau tampa Lietuvai aktualesn. Knygoje raoma apie lietuvi eimos istorij, tradicijas, ventes ir apeigas; akcentuojamos eimos vertybs, kurias btina isaugoti. I recenzijos suinome, kad lietuvi eimos gyvenimas buvo tvarkomas nuostabiai imintingai: tv ir paalini autoriteting moni kiimasis sutuoktinio pasirinkim, ypatingas dmesys jaunojo ir nuotakos eim geram vardui ir turtingumui, jaunj sveikatai ir sugebjimui dirbti net ie groinje literatroje tiek pulti dalykai objektyviai pavelgus yra teisingi (ten pat). Antrasis kun. Stasio Ylos grimo tautos istorij ingsnis Lietuvoje buvo jo knyga mons ir vrys Diev mike,viesos leidyklos 1991 metais ileista Kaune. Tai autentiki atsiminimai apie jo paties ir kit lietuvi kanias, patirtas naci tuthofo koncentracijos stovykloje. Tai vienas tragikiausi kunigo gyvenimo ir jo igyvenimo kani pragare tarpsnis, rs jo mstyme ir kryboje unikal patyrim. Tik, neduok Dieve, t patyrim kam nors pakartoti. Apie t knyg visikai neseniai ra savo nepaprastai iltame straipsnyje iapus ir anapus tuthofo spygliuotos vielos doc. dr. Alfonsas Pilka (Lietuvos aidas, 2008 liepos 25, p. 6). Savo straipsnyje jis pateik ir kun. Stasio Ylos biografij, taip mus atpalaiduodamas nuo jos kartojimo (ten pat). Nuo 1950 met dirbo JAV. Para ir ileido knygas: Laisvamanyb Lietuvoje (1936), Komunizmas Lietuvoje (1937), Laisvs problema krikionikosios ir naujovikosios pasauliros viesoje (1938), Siauroji ir pilnutin katalikyb (1939), Dvasin kaimo kriz ir kunigas (1940), eilrai rinkin Sutryptame kely (1947). Gyvendamas JAV jau mint knyg mons ir vrys Diev mike (1951), Ateitinink vadovas (1960), Moderni mergait (1964), Dievas sutemose (1964),
67

Vardai ir veidai ms kultros istorijoje: nuo Mavydo iki Skvireckio (1973), Jurgis Matulaitis (1977), M. K. iurlionis: krjas ir mogus (1984). Mir kun. Stasys Yla, paskutiniosios knygos ileidimo jau nebesulauks, 1983 m. kovo 24 d. ikagoje, palaidotas Putname (Kun. Justas Jasnas. Sostinje pamintas kun. Stasio Ylos gimimo imtmetis // Lietuvos aidas, 2008 sausio 12, p. 2). Knygoje mons ir vrys Diev mike kun. Stasys Yla ra: Sunku kalbti apie buvusias spygliuotas utvaras. mogus vis lieki jautrus tam, kas igyventa. Dar sunkiau kalbti apie mones, kurie u j buvo. O ten buvo mons. mons vri rankose. vris norjo juos palauti ir sunaikinti, bet j dvasia nesidav priveikiama mons keitsi ir u spygliuot viel; kitaip keitsi negu mogus vris norjo. Nekaltus ir kankinamus keit kania, kaip ji keiia kiekvien mog arba sulauo. Palo nemaai ir ten, bet dauguma atsilaik pajg atsispirti juos gniudaniam vrikumui. Visiems gi liko spaustas sitikinimas, kad senoji vidurio, patogum, seklumo, gal gerairdiko naivumo dvasia pamau gnita savo menkume. Liko ir pasibaisjimas nemonikja dvasia (ten pat). Kaip visa tai pastama i partizan memuarins literatros, j kani apraymo komunistiniuose lageriuose. iandien, kai jau inome, kas vyko stalininiuose ir postalininiuose lageriuose, Stasio Ylos knyga pateikia daug duomen abiej antihumanik hitlerizmo ir komunizmo sistem palyginimui, kai mogus persekiojamas ir pasmerkiamas praiai u humanikum, dvasingum, politin ar ideologin individualum, socialin ar tautin kilm (Merkys V. Stasys Yla ir jo atsiminimai // Stasys Yla Diev mike. K., 1991, p. 398). 1970 m. buvo ileista kun. Stasio Ylos studija iluva emaii istorijoje. Lietuvai, iais metais venianiai iluvos Dievo Motinos v. mergels Marijos apsireikimo Lietuvoje 400-sias metines, i knyga ypa aktuali. Neseniai i knyga, abi jos dalys
68

pasirod Lietuvoje. J pareng spaudai Gediminas Mikelaitis, ileido Kauno arkivyskupija. Apie j savo straipsniuose ra ir kun. Justas Jasnas (ten pat), ir dr. Aldona Kaerauskien (iluva emaii istorijoje ir jos autorius // XXI amius, 2008 sausio 11, p. 1, 8). Apie knygos pasirodym Lietuvoje jos pratarmje ra arkivysk. metropolitas Sigitas Tamkeviius taip: i Lietuvos istorijos knyga tebnie dar vienu diaugsmo akordu, darniai siliejaniu pagarbos ir meils giesm, aidini i tv em mylinios lietuvio irdies (Kaerauskien A. Ten pat). Dirbdama prie antikomunizmo teorijos ir praktikos studijos ilgai iekojau, konsultavausi su specialistais, klausinjau bibliofil apie kun. Stasio Ylos knyg Komunizmas Lietuvoje (1937). Jo knygos Jurgis Matulaitis sutiktuvse (Voverien O. Jis mok nugalti blog gerumu // Lietuvos aidas, 2007 liepos 7; priedas Naujausios inios, p. 1, 4) pasidalinau savo bda su Moksl akademijos Bibliografijos skyriaus vedja Birute Railiene. Ir kaip a nustebau, kai po keli dien ji man paskambino ir prane radusi t knyg MA bibliotekos fonduose, tik knygos virelyje pasirayt Juozo Dauliaus slapyvardiu. Gal kaip tik dl to knyga ir iliko fonduose. Knygoje atskleidiami tarptautiniai komunizmo tikslai ir udaviniai, i kuri svarbiausias ir galutinis tikslas yra pasaulins revoliucijos vykdymas ir proletariato diktatros visame pasaulyje vedimas. Tarpinis tikslas tai proletariato revoliucijos vykdymas atskiruose kratuose (Daulius J. Komunizmas Lietuvoje. K., 1937, p. 11). Svarbiausi taktiniai udaviniai siekiant i tiksl: 1) remti visokius tarptautinius konfliktus; provokuoti neramumus; 2) remti visuotinius streikus; 3) vairiausiais bdais kompromituoti takingus asmenis; organizuoti pasiksinimus ir kurstyti sukilti prie valdi; 4) kelti nesantaik tarp kareivi ir karinink. Toki taktik savo veikloje taik ir Lietuvos komunistai. Knygoje apraomos Lietuvos bolevik pastangos sukliudyti nepriklausomybs atgavim; j idavyst, pasikvieiant Raudonj armij, kuri turjo ginklu paremti komunist pastangas vesti
69

Lietuvoje bolevikin diktatr; komunist veiksmai Lietuvos savanoriams apgynus Lietuvos nepriklausomyb; j spauda, leidiama imtatkstantiniais tiraais; komunistinio sukilimo programa 1926 m. gruodio 2425 d., apraomos komunist organizacijos Lietuvoje, j vadovyb, instruktori institucija; Lietuvos komunistinio jaunimo sjunga; organizuota komunist veikla tarp kalini, moter, vaik ir mokini; komunizmo keliami pavojai Lietuvai; melas ir veidmainyst kaip pagrindiniai komunistins veiklos ir j skms metodai. Analizuodamas komunizmo pavojus Lietuvai raytojas vardija iuos: komunizmas savo idjomis siekia komunizmo pergals visame pasaulyje ir proletariato diktatros kaip visuomenins santvarkos vedimo. Prie iorini politini pavoj knygos autorius priskiria bolevikins Rusijos grsm ir galim Lietuvos okupacij; prie vidini aktyvjant Lietuvoje bolevikin judjim, j li propagand, skelbiant, kad jie, laimj klasin kov, sukursi darbininkams Lietuvoje emikj roj, komunistini idj sklaid per kultrbolevikin spaud ir literatr; soviet spaudos, film ir radijo laid importo pltr. Tokia grsm formuojasi taip pat ir dl ekonomini slyg pasunkjimo, nepakankamo tautinio susipratimo, dl pilietikumo stokos, pasaulirini religini pozicij susilpnjimo; profesinio neorganizuotumo. ios grsms ypa padidja bolevikinius judjimus finansikai remiant Rusijai. Kun. Stasio Ylos knyga Komunizmas Lietuvoje, pasirodo, yra pats pirmasis antikomunizmo teorijos ir praktikos leidinys Lietuvoje, ileistas 1937 metais. Arkivyskupo Meislovo Reinio knyga Rasizmo problema pasirod dvejais metais vliau, 1939aisiais, ir buvo Stasio Ylos teorini ivad papildymas bei tvirtinimas, vardijant, kad abu totalitariniai reimai nacistinis ir komunistinis ir j ideologijos yra broliai dvyniai (Voverien O. Antikomunizmas: jo teorija ir praktika // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 6, p. 5).
70

Knygoje pirm kart Lietuvoje buvo atskleista komunizmo ideologija, vardinti pagrindiniai jos principai: 1) racionalistinis materializmas, komunistins ideologijos pagrindas. Komunizmas pripasta tik materialj pasaul ir savo idjomis stengiasi sunaikinti visas auktesnisias vertybes: religij, asmens vert, eimos ventum, tautinius ir valstybinius pamatus, dvasin kultr ir monikum. Tik ias vertybes sunaikins komunizmas tikisi pasiekti savo politini tiksl (ten pat, p. 172); 2) antipersonalizmas, asmens paneigimas, kuris kyla i to paties materializmo; atskiras mogus, individas komunizmui neegzistuoja; 3) ekonomini dalyk primatas, ekonominius klausimus ir visus reikinius laikydamas aukiausiais, o visos kitos vertybs dorovins, kultrins, dvasins degraduojamos; 4) emikasis mesianizmas, realizuojamas tikrovs neatitinkaniais paadais sukurti emik roj pasaulyje, sigaljus proletariato diktatrai. Pagal komunizmo princip Tvyn yra susieta su nuosavybs idja ir todl komunistams ji visikai nepriimtina, netgi kriminalin, nes ji esanti vienas i pagrindini kapitalizmo princip. Jis ypa pavojingas darbinink klasei, nes komunizmas skatina mylti vis ali darbininkus, o Tvyns idja darbinink judjim skaldanti; 5) tautikumo paneigimas komunizmas, kaip ir vis ri bei atmain socializmas, siekia realizuoti pasaulyje universalin respublik. ios respublikos pagrind sudaro vis ali darbinink klas ir jos kova su universaliu prieu kapitalizmu. Kadangi tautikumas ess sena buruazin dogma, kalta per prievart vaikams buruazins valstybs mokykloje, tai darbinink klas jo i esms negali pripainti. Gindami Tvyn ir tautikum, darbininkai gint inaudojim ir vergij, o taip darydami jie elgtsi prie savo interesus, skelb savo mokyme vienas i komunizmo vad Lietuvoje Zigmas Angarietis (ten pat, p. 175176); 6) valstybs totalizmas pagal princip valstybei priklauso viskas: ir asmuo su asmeniniu jo gyvenimu, laisve, turtu, sitikinimais ir visais jo reikalais; ir visos gyvenimo sritys mokslas, menas,
71

mokyklos, spauda, organizacijos, odiu, viskas, kas tik yra valstybs kompetencijoje. Pastaroji komunizmo valstybje yra neribota (ten pat, p. 177); 7) technikos dievinimas. Komunizmas mechanina ir sutechnina vis gyvenim. Mainos ritmas jam pakeiia eimos ir tautos vertybes. Tik technika komunistams gali atneti monijos iganym; komunistams ji Dievas; 8) brutals jgos metodai ir niek neatsivelgianios priemons, kuriomis komunistai siekia savo tiksl. Komunizmui nebaisus ir kruviniausias ygis. Neapykantos dvasia, kuri reikiasi jo kovos metoduose, prievarta ir smurtas, taikomi kiekvienam prieininkui, plukdymas kraujyje kiekvienos prieingos jam nuomons ir nusistatymo (ten pat, p. 180). Knygos autorius cituoja prof. A. Janulait, kuris papildo autoriaus mintis dar vienu aspektu. Prof. A. Janulaitis rao: Pairjus rus komunist partijos organizacij matyti, jog tai ne lygi atskir partij sjunga, o tik rus partija, rus interesams dirbanti, o kitos tautos turi rusams tarnauti. Dargi visos Europos (ir viso pasaulio) komunist partijos, einanios Maskvos internacional, turi jai tarnauti, jos politik sekti, jos nurodym klausyti. Ne be reikalo komunistai bjaurisi tais, kurie trokta Lietuvos nepriklausomybs. I pradi dar odiais sutinka duoti laisv, tik darbuose ne, o paskui ir odiais nebesutinka (ten pat, p. 182). Knygos pabaigoje jos autorius pateikia rekomendacijas, kaip reikt kovoti su komunizmo pltra Lietuvoje. Kai kurios i j, tokios kaip Tautos politinis vietimas, svetim ideologij invazijos Lietuv ribojimas, aktyvus atkirtis bet kokiam prieikam ingsniui prie valstyb ir valstybingum ir pan. iki iol tebra aktualios ir skaitytinos. XX amiaus Lietuvos istorijos ir pasaulio vykiai parod, kad mstytojas, antikomunistas Stasys Yla gana tiksliai atskleid komunizmo veid ir jo nusikaltlik prigimt. Komunizmo recidyvus mes iki iol matome ir ms nepriklausomoje valstybje, valdomoje komunist. Ir kol komunizmas kaip pati baisiausia ir
72

nuodingiausia piktol i ms gyvenimo nebus irautas, tol mes netursime nei tikros laisvs, nei tikros nepriklausomybs, tik nesibaigianius komunizmo taktikos skaldyk ir valdyk recidyvus ir jo pasekmes. Antra vertus, kun. Stasys Yla savo knygoje Komunizmas Lietuvoje tikinamai parod, kad pagrindin kova su komunizmu yra idjin kova su jo idjomis ir doktrina. Idjin kova turi bti visapusika, teorikai pagrsta ir irykinti visas komunizmo ydas, niekybes bei komunist padarytus nusikaltimus Tautai ir Valstybei. Paintas komunizmas, rao knygos autorius, nebus tas magnetas, kuris savo paslaptingumu daug k traukia (ten pat, p. 238). Kova su komunizmu yra vis ties mylini ir grio savo monms siekiani lietuvi ir Lietuvos piliei pareiga. Antikomunizmo teorija, kurios pradininkais Lietuvoje laikytini kun. Stasys Yla ir arkivyskupas Meislovas Reinys yra vienas i veiksmingiausi ginkl kovoje su komunizmu ir jo apraikomis dabartinje Lietuvoje. 2008 m.

2.2. Komunizmas ir nacizmas tai broliai dvyniai

1977 metais ikagoje Lietuvi krikioni demokrat sjunga ileido kun. Juozo aliaus knyg Arkivyskupas Meislovas Reinys. 1984 m., minint 100-sias arkivyskupo Meislovo Reinio gimimo metines, pogrindyje rotoprintu buvo ileista, remiantis J. aliaus knyga, studija Arkivyskupui Meislovui Reiniui valstybininkui, kankiniui, ventajam 100. 1996 m. XXI amiaus redakcija, pagerbdama kun. J. ali, jo kunigysts 60-meio proga ileido Ados Urbonaits ir Edvardo iugdos sudaryt bei spaudai parengt knyg Meislovas Reinys. Mokslininkas, valstybininkas, arkivyskupas, kankinys 100-sioms gimimo metinms (18841984).
73

2003 metais, minint arkivyskupo Meislovo Reinio 50-sias mirties metines, pasirod dr. Aldonos Vasiliauskiens knyga Arkivyskupo Meislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos (Utena, 2003). Pirmj trij knyg man neteko matyti, bet i paskutiniosios dr. Aldonos Vasiliauskiens knygos kaip tik ir suinojau, kad arkivyskupas Meislovas Reinys Dievo Tarnas, lietuvybs puoseltojas, Vilkavikio koadjutorius, Vilniaus prelatas ir arkivyskupijos valdytojas, Lietuvos usienio reikal ministras, mokjs 9 usienio kalbas, psichologijos daktaras, filosofijos profesorius, Vilniaus v. Mikalojaus parapijos lietuvi globjas, antikomunistas teoretikas, nuosekliai savo praktinje veikloje ir savo kryboje kovojs prie komunizmo ideologij. 1919 metais bolevikams Vilniuje nuvertus teist Lietuvos valdi ir j ugrobus, Vasario 16-osios nesankcionuotame pirmj Nepriklausomybs metini proga organizuotame minjime kun. M. Reinys pasak kalb, suklusi bolevik, buvusi tuometinje valdioje, nir. 1919 m. vasario 22 d. kunigas M. Reinys ir minjimo organizatoriai bei kalbtojai buvo aretuoti ir kalinami Vilniaus, Daugpilio ir Smolensko kaljimuose. Kaliniai Daugpil buvo vedami netoli nuo M. Reinio gimtj viet, jis galjo pabgti, taiau bgti atsisak, nenordamas, kad dl to nukentt nekaltas rusas sargybinis (Vasiliauskien A. Arkivyskupo Meislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos. Utena, 2003, p. 15). 1919 m. pabaigoje grs Lietuv, gerai susipains su bolevikinmis idjomis ir bolevizmo teorija bei praktika, keliomis kalbomis skaits ir bolevikin, ir j kritikuojani literatr, kun. Meislovas Reinys kaip niekas kitas tuo metu geriausiai perprato komunizmo esm, savo tyrimo rezultatus pradjo skelbti vieoje spaudoje. Savo rainiuose jis akcentavo idjins kovos prie bolevizm btinyb, nes bolevizmas yra ypa pavojingas tuo, kad nuodija moni smon, savo ateistinmis satanistinmis idjomis i mogaus iplia siel, atima i jo visas mogiksias dvasines vertybes.
74

Vysk. M. Reinys visa irdimi pritar v. Tvo Pijaus XI enciklikai Redemptoris (1937 m. kovo 19 d.), kurioje ventasis Tvas grietai pasmerk bedievikj komunizm ir nurod kelius, kaip kovoti prie i pavojing pasauliui ideologij.1939 m. vysk. M. Reinys vienas pirmj atsiliep Popieiaus dekret 1938 m. balandio 13 d., pasmerkus rasizm, paras monografij Rasizmo problema (1939). Joje pirm kart Lietuvos mokslo istorijoje vysk. M. Reinys giliai ir visapusikai ianalizavo nacizmo ir komunizmo ideologijas, j abiej raikos formas, pirm kart pasaulyje prabilo apie tai, kad nacizmas ir komunizmas yra tapaios totalitarins ideologijos kaip broliai dvyniai. Abi jos yra nemonikos. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui visos niriausios M. Reinio prognozs isipild, abiejose nacizmo ir komunizmo karo pusse buvo pademonstruotas baisiausias t ideologij nemonikumas. 1940 m. birelio 15 d. rusams okupavus Lietuv, arkivysk. M. Reinio monografija buvo gerai istudijuota ir pradta keryti u joje pateiktas idjas. 1941 m. kovo 9 d. buvo aretuotas arkivyskupo snnas, VDU studentas Jonas Reinys. 1941 m. birelio 14 d. komunistai i arkivyskupo gimtojo Madagaskaro kaimo itrm Sibir, Altajaus krat, M. Reinio brolius viengungius Kazimier ir Jon Reinius, jo seser nal Emilij Reinyt-Telynien, brolio Izajoiaus mon Grasild Musteikyt-Reinien, brolio snaus Antano mon Stefanij Nimajnait-Reinien su dviem kdikiais, besilaukiani ir treiojo. Sibir buvo itremti ir du Grasildos Reiniens sns Antanas ir Juozas (Vasiliauskien A. Ten pat, p. 32). I Sibiro daugelis nebesugro. 19411943 metais arkivyskupas paskelb straipsni Naujoje Lietuvoje, Karyje, kuri pavadinimai daug k pasako Kova su bolevizmu kultros pareiga visam pasauliui, Bolevizmas ir skurdas, Naujo pakilimo kelyje, Bolevikin dresra, Komunist paad vert, Praeities pamoka, Karo partij nusikaltimas, monikumo sargyboje, Dvasios ir jg frontas prie
75

komunizm, Dienraio kelyje, Generolas iem, Naujo tipo beiekant, Bolevikai ir Raudonasis Kryius. Juose arkivyskupas mokslikai ir kartu patrauklia sodria kalba atskleid pagrindinius bolevikins santvarkos tikslus: mogaus numoginim, jo smons apnuodijim melu ir moni skurd kaip valdaniosios bolevikins santvarkos stiprumo pamat. Straipsniuose j autorius tikinamai parod, kodl reikia kovoti su komunizmu ir jo ideologija. Todl, kad komunistai niekina moksl, j falsifikuoja; todl, kad komunistai niekina valstyb, valstybs valdytoj status ikelia nusikaltjik komunist partij, visus valstybs reikalus tvarko savo partijos labui, nepaiso Konstitucijos, meluoja ir veidmainiauja, kad jos laikosi, todl, kad komunistai visose srityse religijos, morals, visuomens, politikos kio visikai paneigia tarptautinius principus, teiss aktus ir normas, kuriais remiasi Taut Sjungos veikla. Tuose straipsniuose arkivysk. M. Reinys ianalizavo vis komunist pavergt taut skurdo prieastis. Vis pirma tai mogaus nuasmeninimas, jo iniciatyvos ir krybingumo sunaikinimas, pavertimas tik beteisiu vykdytoju, didels mainos mau sraigteliu; netinkami kio vadovai, geri komunistai, bet blogi specialistai, skiriami komunist vadov auktas vadovaujamas pareigas; emas specialist parengimo lygis, reikalaujant i j tik itikimybs komunist partijai ir komunizmo ideologijai; beviltikai sunki darbinink ir valstiei ekonomin padtis, komunist suprantama kaip komunistins santvarkos tvirtumo pamatas. Komunizmas, nuasmenins mog, paneig ir visikai ibrauk i apyvartos tikrsias moni dvasines vertybes garb, orum, sin, padorum, iniciatyv, krybingum. Jo nuomone, vertybines taut nuostatas geriausiai charakterizuoja j Himno odiai. Maskvoje tkstaniai moni gieda ir prisipasta es vergai nuemintieji; ialkusi minia, mons pavergtieji; jie kvieiami sukilti prie pavergjus. Kodl? Todl, kad komunizmas yra neapykantos sistema; jai reikia btinai turti prie, j surasti
76

ir sunaikinti (Vasiliauskien A. Ten pat ir Arkivyskupo Meislovo Reinio pozicija bolevizmo ir tikjimo klausimais (spauda ir dokumentika) // LAMMD. Istorija, 1999. T. 39, p. 2940). Visuose dr. Aldonos Vasiliauskiens darbuose arkivysk. Meislovas Reinys ikyla kaip nuosekliausias kovotojas u tikjim, prie bolevizm, tikjim naikinant, u tautikum ir lietuvi pagarb savo aminosioms tikjimo, kultros ir doros vertybms. Jis formavo geriausi tautos moni rezistencin dvasi, j ginkluotos kovos prie numogjus pavergj tikslus ir prasm. Arkivysk. Meislovas Reinys komunistins okupacins valdios buvo suimtas 1947 m. birelio 12 d., nuteistas, kalintas Vladimiro kaljime, ten ir mir kaip kankinys 1953 met lapkriio 8 dien. Net ir mirdamas Jis iliko idealistas, paliko savo mylimai Tautai Testamentpaguod, teigdamas, kad Mirta tik tos idjos, u kurias niekas nemirta ir Nelidkite. Nukankintieji kovoja drauge su mumis. Jie stiprina ms gretas. Tebus palovinti nenusilenk prie neties. Jie gyvens aminai. 2005 m.

2.3. Antikomunizmas, jo teorija ir praktika pokario Lietuvos partizan spaudoje

Daugiausia mediagos antikomunizmo tema pateik viesaus atminimo istorik Nijol Gakait-emaitien savo sudarytoje knygoje Partizanai apie pasaul, politik ir save. 19441956 met partizan spaudos publikacijos. Knyga ileista 1998 metais Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrim centro. Apie pokario partizan spaud nemaai rayta ir Lietuvos aide, ir XXI amiuje, Tremtinyje, tikriausiai dar ir kituose nesumankurtjusiuose laikraiuose, todl ties platesniu jos kontekstu iame straipsnyje nesustosiu, o apsiribosiu tik ios knygos tikslais ir antikomunizmo tema partizan spaudoje.
77

iai temai skirtas visas knygos skyrius, taip ir pavadintas Apie komunizmo teorij ir praktik. Jame kaip tik ir yra analizuojama komunizmo esm ir jo idj realizavimo gyvenime praktika. I 270 straipsni ir dokument, isaugot, atrast ir paskelbt ioje knygoje skyriuje Apie komunizmo teorij ir praktik, ispausdinti net 47. Dar du straipsniai apie komunizmo idjas ir j realizavim sadistikai udant tkstanius nekalt Lietuvos moni, paskelbti kituose skyriuose. Vien tik ios knygos pakakt kvalifikuotam istorikui komunizmo esmei perprasti ir kloti pamatus antikomunizmo teorijai Lietuvoje. Skyrius Apie komunizmo teorij ir praktik pradedamas Lietuvos partizan 1945 m. gegus 10 d. atsiaukimu, kuriame kvieiami 19091895 metais gim Lietuvos vyrai neiti okupacin kariuomen, nes karas jau baigsi, o sovietai, apsvaiginti pergals diaugsmo, gali bandyti kilti kar su Amerika ir Anglija u savo interesus ir sumobilizuotus ms vyrus gali panaudoti naujame kare. Be to, bolevikai turi dar vien aik tiksl: naikinti lietuvi taut, silpninti jos jgas, kad jiems besitraukiant i Lietuvos, nesudaryt pavojaus (ten pat, p. 146). Straipsnyje Vl vea Dzkijos partizanai savo laikratyje U tv em 1945 m. rugsjo 15 dien ra apie suvrjusius rus ekistus, kurie, kaip ir 1941 m. birelio mnes, 1945 met pradioje grdo vagonus ukaltais langais deimtis tkstani Lietuvos moni; ve kdikius, ve ir vos paeinanius senelius; suvrj galvaudiai pagailjo net btiniausi mogaus gyvybei palaikyti dalyk oro ir vandens nelaimingiesiems tremtiniams. Partizanai kviet mones nesiduoti veamiems, slptis ir slapstytis iki imu laisvs valanda, kuri, j nuomone, buvo jau nebetoli. Ypa slptis reikia partizan, politini kalini ir pasitraukusi Vakarus eimoms, kuriems iveimas gresia pirmiesiems. Partizanai savo straipsnyje Lietuvos monms primin, kad bolevikai 1941 metais i Lietuvos Rusijos vergij ive
78

35 tkstanius nekalt, viesiausi ir doriausi tautiei. J likimas iki iol niekam neinomas (ten pat). Partizanai gerai perprato komunizmo teorijos praktin realizavim, jo metodus: tai masinis pavergt taut genocidas, trmimai Sibir, baisiausi pasaulio istorijoje vergij ir bolevikin propaganda. Bolevikin propaganda, ra Dainavos apygardos Dzk rinktins laikratis U tv em 1946 m. rugpjio 10 d. tai mginimas unuodyti moni smones, utuuoti t siaub, kuris dvelkia iandien kiekvienam mogui, ia pat, aplinkui; tai mginimas pridengti tuos visus udymus, deginimus, kankinimus kaljimuose ir Urale bei kit tolimj iauri vergijoje. Kita vertus, adti aukso kalnus po penki met lengv lengviausias dalykas. Paadtojai gerai nusimano, kad jie niekad savo paad netess (Ten pat, p. 160). Ar ne t pat matome vis dabartini Lietuvos komunistini partij, prisidengusi socialdemokrat, darbiei, valstiei vardais, politiniuose aidimuose? Paadjai patieijai. I karto po rinkim umirai tai jiems skiepyta nuo jaun dien rusikojo komunizmo. Komunistai nesikeiia nuo pat j atsiradimo iki grabo lentos. Savo mintis straipsnio autorius argumentuoja sovietiniais penkmei planais ir juose pateiktais paadais, kurie niekada nebuvo tesimi, nes jie niekada nebuvo skirti moni gerovei, o tik kelti TSRS gynybin pajgum ir aprpinti Taryb Sjungos ginkluotsias pajgas nauja karine technika (ten pat, p. 161). Propagandos tikslais, marindama savo mones Rusijoje badu, SSRS paadjo 500 tkstani ton kviei Pranczijai maitinti; juos atm i Vengrijos ir nuve Pranczijai, kad parodyt pranczams u nas vsio estj (pas mus visko yra). Siekdama bolevikinti kitus kratus, SSRS nepaprastai pigiomis kainomis ve maisto produktus kit krat ekonominiam gyvenimui gerinti (ten pat).
79

Partizanai suprato, kad pagrindinis bolevik tikslas pasaulin revoliucija. O tai yra ne kas kita, kaip rusikasis imperializmas arba siekimas primesti pasauliui rus viepatavim, ra Jungtins Kstuio apygardos laikratis Laisvs varpas 1947 m. lapkriio 1 d. Rus imperialistai ino, kad kit krat mons nekovos ir neis kaljimus dl j imperialistins politikos. Todl jiems labai pravartu skelbti ir visam pasauliui adti bolevikin roj, graiausiomis spalvomis pieti tarybin gyvenim. Kad i laisvojo kultringojo pasaulio neprasiskverbt teising apie Vakar krat darbo moni gyvenim ini, o i bolevikinio rojaus svetur nepatekt tiesa apie baisi tarybini moni padt, sudaryta neperengiama ir tamsi gelein udanga, skirianti pasaul dvi dalis. Tokiu bdu raudonieji imperialistai tikisi apgauti pasaul ir priversti komunistuojanius tikti, kad bolevizmas nra nuodinga gyvat, bet velnutis balandlis (ten pat). Partizanai ra apie bolevikins propagandos triukmo norim nustelbti kratutin Lietuvos kaimo ir miesto moni nuskurdinim, bado mkl, klaidiojani kuriam kolchoz takais, i bado krintanius kolchoz suvarytus gyvulius, Lietuvos moni tremtis, tkstani Lietuvos moni genocid, siautjanius enkavedist, strib ir smogik brius, plikaujanius, vagianius ir udanius. Tai komunizmo praktika, pradta Rusijoje, tsta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje, vliau perkelta kaip paangus patyrimas Kinij ir kitus komunistuojanius kratus. Partizanai ra ir apie komunizmo teorij. Jungtins Kstuio apygardos laikratyje Laisvs varpas straipsnyje Apie komunistin doktrin ir btinyb jai prieintis raoma, kad pokario nelaiminga karta savo kaniomis turi atpirkti praeit kart klaid skolas. Bolevizmo ideologija Lietuv buvo atneta ms pai isigimli gudroi, politinio ir valstybinio gyvenimo teoretik, krj-ininieri, kurie monijos gyvenimo rm stat ant smlio. Tai jie i daugelio Lietuvos moni prot rov su akni80

mis Diev ir Tikjim, nes patys buvo nutrauk bet kok slyt su viso pasaulio Krju, su Dievu. Jis j protams buvo neprieinamas, ilgainiui visai paneigtas, i j sukurtos sistemos imestas. Kaip kas iman darkytis, taip tas stat nauj rm. Be doros, be sins, be teisingumo, be joki moralini stabdi daryti nusikaltimus vardan savo udikikos idjos. Bendriausiais bruoais galime pasakyti, kad jis, rus komunizmas-bolevizmas, yra prancz revoliucijos tsinys, pasibaistinas savo iaurumu, permestas tamsi daugiamilijonin pavergtj dirv (Ten pat, p. 167). Komunizmas tai rmas, statomas be pamato be taisykli, be gerovs, be tiesos ir be Dievo. Komunistams veriau tegul va visa tauta, o ne pats, kad ir aikiai klaidingas, principas (ten pat, p. 167). Sovietuose klaidingos valdymo ir kininkavimo sistemos nualintas kis atved 190 milijon rus taut prie visuotino skurdo ir bado mklos Karas yra baisus, bet palyginus su iauria bolevikine vergija, jis daugeliui pai rus atrod iganingas. Todl karo visas bolevik pavergtas pasaulis lauk (ten pat). Lietuvos partizanai suprato, kad j kova prie komunizm buvo venta kova prie didiausi pasaulyje blog. Mes kovojame ne vien tik u savo krato laisv ir tik u ms gerbv, bet ms kova siekia ir visos monijos gerov; mes kovojame su bedievybe, supania iauriausia monijos tironija, kuri gresia visam kultringajam ir krikionikam pasauliui, ra Jungtins Kstuio apygardos partizan laikratis Laisvs varpas 1946 m. gruodio 15 d. Kitame straipsnyje Komunistins doktrinos kritika Dainavos apygardos arno rinktins laikratis 1947 m. birelio 15 d. ra, kad Stalino konstitucija, kurioje buvo skelbiama demokratija ir jos pagrindiniai principai odio, spaudos, miting ir kitos laisvs, i tikrj buvo skirta tik propagandiniams tikslams, sovietins tikrovs nepastaniam usienieiui, siekiant suklaidinti pasaul. Praktikoje iuos garsius tikslus deng tikrasis
81

bolevikinis melas Juk ir komunizmo vad ratuose yra pasakyta, kad komunizmas tai nra pacifizmas (taikingumas), bet visk i pamat griaunanti teorija ir vietoje to statanti nauj pasaul. Bet kaip matome j sukurtas pasaulis yra baisesnis u pat pragar Bolevikai vien kalba, kit daro. Vengrijoje ir Bulgarijoje bolevikai likvidavo opozicij, sudar komunistines vyriausybes ir aretavo senj vyriausybi narius (ten pat, p. 177). Jau 1951 met spalio 18 dien Laisvs varpas, velgdamas jau i 11 met bolevizmo Lietuvoje patirties, straipsnyje Komunizmo teorija ir praktika ra: N vieno doro lietuvio negali nejaudinti vienuolikos met vergijos padariniai: kiek nukankint, kiek kaljimuose, kiek tremtyje, kiek vietoje iudyt moni. I tikro beveik nra tos eimos, kurios vergija nebt palietusi. Okupantui daugumoje tereikjo sukelti tarp lietuvi neapykantos vargingesniojo gyventojo turtingesniajam aistr, ir pilnai to pakako, kad lietuvis lietuv laidot (Ten pat, p. 224). Su irdgla ir atidumu, kas ino, gal paskutinis Lietuvos partizanas msto kodl Lietuvos mons patikjo komunist melu, j idjomis, kai jomis vadovaudamiesi komunist parankiniai unys enkavedistai ir stribai iud tiek Lietuvos moni? Tikriausiai, mst partizanas, kad, Kaip ir daugel taut, taip ir Lietuv rusikasis komunizmas pasigrob, skelbdamas laisvs, lygybs ir brolybs principus. Ko verti gyvenime tie j skelbti principai, komunist pavergtos tautos labai greitai pamat. Ar begali rusikasis komunizmas svetimo krato darbininkijai kiek manomesn gyvenim utikrinti, jeigu jo duoti nesugeba net savo tautieiams? Ar laisv, lygyb ir brolyb reikalauja, kad paioje Rusijoje bt iudyta 30 milijon moni, pradedant ten statyti komunizm, kad dar apie 20 milijon bt marinama kaljimuose ir priveriamojo darbo disciplinoje? Juk rus tautos daugumai nuolatos graso badas Taigi galvoti, kad rusikasis komunizmas pageidaut geresnio gyvenimo lietuviui, latviui, estui, ukrainieiui ir kinieiui, yra daugiau negu kvaila (ten pat, p. 225).
82

Rusikajam komunizmui kis Vis ali proletarai, vienykits tra reikalingas tik tam, kad suvienyt ir paklusniai Maskvos klausyt visi tie, kurie yra pasiruo iduoti savo taut Maskvos inaudojimui (ten pat). Partizano nuomone, kaliausi dl to ir dl vis Lietuvos nelaimi, Tautos genocido, kurio metu iudyta ir kaljimuose nukankinta beveik tredalis tautos moni, aiku tik tas, kuris u graius savo taut pardavs, rusiku komunistu panoro tapti (ten pat). Kitame straipsnyje Laisvs varpas jau 1953 met balandio 10 dien ra: Istorija moko, kad rusikasis komunizmas vis laik buvo pikiausias lietuvi tautos prieas; 1918 metais raudonosios gaujos ksinosi jaunuts Lietuvos laisv, Lenin pakeits Stalinas 1940 m. Lietuv ugrob Rusijos armijos Lietuviai aikiai ino: tikra laisv ateis tik su komunizmo lugimu,, rusikojo okupanto imetimu i gimtojo krato (ten pat, p. 239). Deja, deja, uvusi partizan mintis ir vaizduot negaljo numatyti, kad Lietuva, imetusi rusikuosius okupantus i savo alies, netaps laisva, j pavergs savi, lietuvikieji komunistai, persisunk rusikojo komunizmo raugu. Juk matome, kad msikiai komunistai rpinasi ms vis sskaita tik patys savimi, savo gimini ir savo klano gerove, o Tauta, jos mons jiems tik verg minia, pusbadiu kraunanti jiems pasakikus turtus, kurianti jiems roj Lietuvos emje. Prisiklimo ugnyje Lietuvos partizan Prisiklimo apygardos laikratyje 1948 m. gruodio 31 d. buvo raoma apie poirio komunizm keitimsi pasaulyje, engiant 1949-uosius metus. JAV, dalyvavusios 19141918 ir 19391945 m. karuose, perprato liguist vokiei dvasi, du kartus Vokietijai bandius ukariauti Europ, ir suprato, kad nuolat neramumuose paskendusios senuts Europos likimu be jos, Amerikos, nebus kam pasirpinti (ten pat, p. 63). Po beslygins Vokietijos kapituliacijos pagrindins
83

Vakar sjunginink pajgos paliko kontinent, gro namus ir demobilizavosi, palikdamos pokario Europos sutvarkym isprsti diplomatams. Jie tikjosi su bolevizmu susitarti Tuo tarpu raudonasis tironas, nors ir pritilds pasaulins revoliucijos propagavim, nesnaud. Lyg tigras, trauks nagus, tyliai vaikiojo geleins udangos pasienyje, baigdamas suryti ugrobtsias alis Lenkij, Vengrij, Rumunij, ekoslovakij ir t. t. Negana to, per beslygikai Kremliui atsidavusias komunist partijas pradjo brautis toliau Vakarus, negaildamas aukso nuolatini streik klimui Pranczijoje, komunistini gauj rmimui Graikijoje ir kitose alyse. Pasauliniai melavimo ir tarptautini sutari lauymo meistrai tarybiniai diplomatai Molotovo ir Vyinskio lpomis norjo likusi monijos dal uliliuoti tuiais paadais i SNO ir vairi kit konferencij tribn (ten pat). Partizanas, ras straipsn, jame diaugsi, kad 1948 metais irinktas Amerikos kongresas pagaliau perprato komunist mel ir pradjo kov prie juos paioje Amerikoje ir Maralo planu pradjo stumti i Europos vyriausybi komunistus. inoma, veikti antrj po Soviet Sjungos stipriausi komunizmo citadel Pranczij, j valdant komunistuojaniam gen. De Goliui, vargu ar pasiseks amerikieiams, bet pats faktas apie j prasidjusi kov prie komunistus jau teikia vilties. Baigdamas straipsn partizanas kvieia visus tautieius, Kad ir sunku laukti, kad ir daug auk pareikalauja kiekvienas vergijos mnuo, tskime kov iki pergals Remkime kuo galime Laisvs Kovos sjd, klausykime jo nurodym, ir vien dien baigsime kovas, vargus, aaras, isivadav i karo audr parblokto kruvinojo bolevizmo vergijos Bolevikai kiekvien lietuv laiko savo prieu (ten pat, p. 64). Dar tada, 1948-aisiais metais, Lietuva turjo inteligent, gebjusi protauti ir suvokusi, kad tol, kol neisivaduosime i komunist priespaudos ir j ideologijos nuod, netapsime laisvi laisva Tauta ir laisva Valstybe.
84

iandien, deja, inteligent turime maai. O kovotoj prie komunizm dar maiau. Tol, kol neiravsime komunizmo piktoli i ms gyvenimo Seimo, Vyriausybs, partij, valstybini staig, tol padoraus gyvenimo ir netursime. Komunistai dirba tiktai sau. Mokykims i pokario partizan. I j imok pakelkime Laisvs kovos vliav prie komunizm ir komunistus. Kurkime Tautos frontus visuose miestuose ir miesteliuose. Tik susitelk, vienijami kovos idjos nugalsime. Tik tada Lietuva taps laisva ir nepriklausoma. 2005 m.

2.4. Antikomunizmo teorijos pltra, puiant prie vj sovietiniuose lageriuose

Neumik! Tik pirmyn! Pailssime Anapilyje. Mes donkichotai, an laik riteriai, mes ne Lietuvos gynjai o Laisvs kovotojai. Mes vjas, puiantis prie vj
Vytautas Vaineikis (1931 08 241996 10 30)

Tai knygos herojaus Vytauto Vaineikio, kaip j charakterizavo Antanas Burokas, amino kovotojo, fantasto, utopisto, irdyje visuomet optimisto, odiai. Toks jis ir buvo vis gyvenim mogus, einantis prie srov, vjas, puiantis prie vj. Jis buvo ne vienas. Tada j buvo daug. imtai Vorkutos, Karagandos, Norilsko ir kit GULAGO politini kalini i Lietuvos, sukilimo prie raudonj komunizmo imperij dalyvi. I ia ir buvusio politinio kalinio, vieno i Vorkutos sukilimo ir streiko vadov, Edvardo Buroko paraytos trilogijos Ptme prie vj pavadinimas. Pirmoji jos dalis pasirod Ko nepasak Solenicynas pasirod 1998 m., antroji Sukilimas (2008) ir
85

dabar treioji Vytauto Vaineikio Juodos dienos, baltos naktys (2009). 2009 m. gruodio 18 dien Vilniaus karinink ramovje buvo organizuotos ios knygos sutiktuvs, sukvietusios Vilni i visos Lietuvos buvusius politinius kalinius ir tremtinius bei patriotikai nusiteikusius vilnieius, Knygos herojus Vytautas Vaineikis (g. 1931) 1949 m. partizaninio pogrindio buvo pasistas Sibir Taieto rajon, kur lageriuose kaljo keli tkstaniai lietuvi ir kur nemaai j kentjo tremtini dali. ia buvo suimtas, pabgo Lietuv, prisiglaud iauliuose, ia ir vl buvo suimtas, nuteistas 10 met kalti ir isistas Vorkutos lagerius. 1953 metais dalyvavo Vorkutos sukilime; 1955 metais Vorkutos lageri streike, buvo organizacinio komiteto narys, vienas i pagrindini sukilimo ir streiko politini ideolog bei vadov. 1954 metais Vorkutos lageryje atkr Lietuvos laisvs kovotoj sjung, pogrindyje spausdino agitacinius, kvieianius kov prie raudonj komunizmo imperij laikratlius iaurs pavaist (Severnoje sijanije) ir Protvi takais, dalyvavo Varpo (jis buvo pradtas leisti Vorkutos lageryje 1955 m. pradioje) leidime. U dalyvavim Vorkutos sukilime ir streike buvo kalintas udarame Vladimiro kaljime. ia drauge su kitais kaliniais para ir parve Lietuv Laisvs Kovotoj manifest ir status. Draugo (Labanausko) iduotas 1957 m. kovo 29 d. vl buvo aretuotas, nuteistas 10 met lagerio. Vietoje paskutinio odio teisme sugiedojo Lietuvos himn V. Kudirkos Tautin giesm. Ivetas Mordovijos grieto reimo lagerius, vl veik pogrindyje. Ir vl buvo ivetas Vladimiro grieto reimo kaljim. 1966 metais gro Lietuv, vl sitrauk veikl. Band leisti laikrat, bet nepasisek. 1975 m. slapstydamasis pas Inturks klebon Juozap Dabrovolsk atgaivino Vorkutoje leist Varp; kr Lietuvos revoliucinio isivadavimo front (kartu su kitais). Jo leistas Varpas rado atgars tarp SSRS disident. Ikilus pavojui vl bti suimtam, i Inturks persikl
86

Ukmergs rajono Jogvil kaim. ia ir vl pradjo leisti Varp; ia sulauk ir Atgimimo. Aktyviai dalyvavo Sjdio veikloje.1996 m. kartu su kitais atkr Lietuvos laisvs kovotoj sjung. Dalyvavo Varpo leidyboje. Mir Vytautas Vaineikis 1996 m. spalio 30 d. Vokiei poetas V. Gt monijai paliko jo aminj ties apie Istorij, sakydamas, kad Istorija pats nuostabiausias mokslas i vis moksl, nes ji grina gyvenim mirusiesiems. iandien Vytautas Vaineikis savo bendraygio kovoje u Lietuvos laisv Edvardo Buroko dka grta Lietuv ir vl stoja Laisvs kovotoj gret savo darbais ir savo gyvenimo pavyzdiu. Knygoje Vytauto Vaineikio Juodos dienos baltos naktys pateikiama jos herojaus gyvenimo apybraia ir jo kryba autobiografijos fragmentai, jo paties rayti; jo poezija, jo tapyt paveiksl fotografijos, t. y. jauno mogaus krybins potencijos, kuo jis galjo tapti vienu ymiausi Lietuvos raytoj, poetu ar pripaintu Lietuvos dailininku, galjusiu garsinti Lietuvos vard pasaulyje; jeigu... nebt okupacija, kova prie okupantus sulauiusi jo, kaip ir daugelio Lietuvos gi, mocart, eintein ir rafaeli likim kaljimuose, Sibiro tremtyse, pagaliau ir paioje Lietuvoje... dvasinje tremtyje. Knyga svarbi yra tuo, kad ji ne tik draugo ir bendraygio atminties paminklas ir svarbus lietuvi tautos istorijos fragmentas, bet, svarbiausia, ir labiausiai tuo, kad knyga tampa tarptautin skambes gyjaniu ginklu kovoje prie atgimstani komunizmo-kagbizmo imperij ir jos barstomas pikto sklas visame pasaulyje, tampa viena svarbiausi antikomunizmo teorijos atram. Vytautas Vaineikis grta gyvenim kaip vienas brandiausi antikomunizmo teorijos krj jo sukurtame Lietuvos Laisvs kovotoj manifeste, jo kaniomis paymtame Mordovijos, Vorkutos ir Vladimiro kaljimuose. Manifeste buvo idstyti svarbiausi antikomunizmo teorijos pagrindai nuplta kauk nuo raudonojo komunistinio imperializmo demagogijos, diskutuojant su tos demagogijos krjais
87

pagal visus svarbiausius j doktrinos straipsnius. Manifeste raoma, kad Spalio revoliucijos audra per savo aklum sunaikino vis sen, nepastaiusi nieko naujo... Matydami, jog prie pasaulio akis atsiskleidia vykstanti visika degradacija... jie griebsi ilgameio politinio usiblokavimo nuo Vakar valstybi, o krato viduje demagogijos. mog padar beteisiu. Savo niekikais ygiais m plti i pavergt taut krauju aplaistytas ir per amius ginamas taut vertybes ir tradicijas. I liaudies ipl vienintel XX amiuje ilikus dorybs ramst tikjim... Po caro nuvertimo Ryt Europoje prisikl nauji Neronai, su kuriais ir j valdymo menas... Taip XX amiaus didiausi avantiristai... didiuoju spalio revoliucijos ingsniu pirmyn istorijos dat pasuko atgal. Jie pagimd naujus taut pavergimo bdus, naujas moni augimo formas apie save; i vairiausi ri recidyvist suformavo apsaugos avangard, pavadindami j komunist partija... i avantirist gauja, ugrobusi valdi, kr raudonj imperializm, kurio tolimesniam egzistavimui usibr proletariato diktatr, tiksliau pavadinus despotizm (p. 387). Komunizmo ideologai, kalbdami apie proletariat, raoma Manifeste paslp teisyb po melu, tikdamiesi, kad to nepastebs milijonins verg minios. SSRS proletariatas (moni klas, neturinti savo gamybos priemoni ir pragyvenanti i savo fizinio darbo O. V.) virto visikai nauja klase. Proletariatu i proletariato, tiksliau pasakius i beturio elgeta. Avantirist aika, save pasivadinusi komunistais, maskuodamiesi graiomis dekoracijomis, ved prievartin darbo jgos inaudojimo sistem, kaljim politik. Jie kr milijonines katorgini darb stovyklas, kur moni eksploatacija be jokio atlyginimo... O SSRS viepataujantieji raudonieji imperialistai i buvusij proletar (p. 388).... Proletariato diktatra tai avantirist gaujos despotizmas; jga laikantis itis eil pavergt taut... Komunizmas SSRS perjo raudonj imperializm, prie save monijoje sukeldamas aukiausio laipsnio antagonizm, kur pagimd diktatros despotikumas,
88

susidedantis i inkvizicijos, intervencijos, genocido, krato ekonomins degradacijos ir palaipsniui visiems kyria tapusios monotonikos demagogijos. Praktikai komunizmas su savo proletariato diktatros ramsiais liaudiai dav vien tik aaromis apliet, krauju nudayt raudonosios imperijos vergij (p. 389). Manifesto autorius apginklavo laisvs troktanius politinius kalinius ideologija, kvieiania psti prie vj, siekiant laisvs su devizu Ir viesa, ir tiesa ms ingsnius telydi. Kartu perspjo, kad pavergtj prieai yra ne tik okupant kolaborantai, bet ir ms tautos mons tamsuoliai oportunistai, oponuojantys isivadavimo kovai dl savo vergiko charakterio, neturjimo ideal, dl savo kailio gelbjimo, prisitaikant prie prievartos (p. 389). Juos Manifesto autorius vadino tokiais pat niekais, kaip ir komunistus. Kaip raoma trilogijos antroje dalyje Sukilimas 1955 met liepos 4 d., Vorkutos streiko, kur organizavo lietuviai (orgkomiteto nariai Pranas Veverskis, Edvardas Laugalys, Jonas Valaitis, Edvardas Burokas, Stasys Ignataviius, Feliksas Kirvelaitis, Juozas Janceviius, Teodoras Kilikeviius, Vladas ika, Antanas Sungaila, Ignas Uogintas, Povilas Ulozas, Martynas Kemtys, Vaclovas Piketis ir Vytautas Vaineikis), Vorkutos lagerius usuko vaidila Valinas, kaip grietam reimui ir sunkiam darbui atsistas nusikaltlis (ten pat, p. 87). Tai jis visu balsu (Bernardo Brazdionio eilraio odiais) prabilo streik ir savo neinom lemt einantiems lietuviams apie komunist moralin kodeks, j naujj religij: J pirmas dievas buvo melas, J antras dievas buvo kertas, J treias dievas buvo prievarta, J ketvirtas dievas buvo niekyb, J penktas dievas buvo idavyst, J etas dievas buvo udymas, J septintas dievas buvo svetimo turto grobimas,
89

Atuntas niekinimas groio, meils ir ideal... O devintas baim. Ir garbino jie baim, savo valdini ir valdov diev. Ir sukr gigantik baims kult, Lydjo juos baim dien ir nakt, Ryt ir vakar, Dirbant ir miegant, mylint ir buiuojantis, Sekant ir iduodant, udant ir nuudius (ten pat, p. 88). Sukilliams reikjo veikti baim... mirti, pirmiausia savyje... Jie j nugaljo. Ir veik gelbetonines GULAG sienas... Po sukilimo GULAGO archipelagas lugo... Tai buvo valios ir dvasioje laisvo mogaus su grandinmis ant rank pergal prie vergij. Joje dalyvavo ir knygos autorius, ir jos herojus Vytautas Vaineikis. Dar prie i pergal, 1953 metais, kaldamas Vorkutos lageryje jaunas poetas Vytautas Vaineikis, visada avjsis Lietuvos partizan idealizmu ir pasiaukojimu j kovoje prie okupantus u Tvyns laisv ir nepriklausom savo valstyb, ra tarsi testamentinius odius savo (j buvo trys: Vaidila, Gytis ir Dainius)... ir visos Lietuvos snums: Todl inok, snau: Tau skirta i po emi kelti... Ir kelk visus, kas uvo u tave! Tau skirta net suildyt iaurs alt! Didingais ygdarbiais savais I kaul kalno kelti, kelti, kelti! Nuo rankos budeli umerkusius akis, Savo krauju aplaisiusius ir pievas, ir arimus. Tad adink! Kelki! Dvasi kelki! Tu snus Tvyns! Tautos dvasia gyva! (ten pat, p. 475). 2009 m.
90

2.5. Lietuvos katalik banyios kronika katalik kovos u savo teises metratis
1972 met kovo 19 d. Lietuvoje pasirod pirmasis pogrindinis urnalo Lietuvos katalik banyios kronika (LKB kronika) numeris. Iki pat Lietuvos atgimimo slapta leista, dauginta bei platinta Kronika tapo vienu patikimiausi sovietinio periodo istorijos liudininki, saugani tautos kovos dl tikjimo, teisingumo, doros ir tautikumo atmint ir Banyios bei tikinij teisi paeidinjimo, j persekiojimo ir kalinimo Sibiro gulaguose faktus. Istorikas A. Liekis savo knygos Nenugaltoji Lietuva pratarmje ra: Tauta yra verta tiek, kiek ji gerbia ir atmena savo kovotojus ir kankinius (Liekis A. Nenugaltoji Lietuva. V., 1993. T. I, p. 3). Lietuvos katalik banyios kronika mums svarbi ne tik kaip istorijos altinis, bet ir tuo, kad i jos yra ko pasimokyti... kad sovietin praeitis nesugrt ir tos kartos kovotoj bei kankini patyrimas nepasikartot... ms permainingame gyvenime. Pamirta istorija kartojasi, tik dar baisesnmis formomis... Nuslopinus ginkluot Tautos pasiprieinim Lietuvoje, okupacinis reimas savo pagrindin dmes sukoncentravo kovai su Banyia. Ateizmas buvo paskelbtas oficialia dvasine okupant politika. Komunistinei neapykantos ir melo ideologijai nra nieko baisiau u krikionikj tikjim, skelbiant meil Dievui, artimui ir teisingum. Komunistai niekada ir neinojo kito sprendimo tik surasti ir sunaikinti prie! Jau 1941 metais buvo suimti ir iauriai kankinami Kauno v. Trejybs banyios kunigas Pranas Petraitis, jo brolis Ervilko klebonas Antanas Petraitis, vikaras progimnazijos kapelionas kun. Severinas Buteikis. Broliai Petraiiai buvo nuteisti suaudyti ervenje (jie tik per stebukl liko gyvi), S. Buteikis Kauno kaljime buvo kankinamas kaitintu lygintuvu, veriamas geleiniais lankais, iauriai
91

kankinamas adatomis. Komunist neapykantos ideologija tuo ir buvo baisi, kad ji mones pavert vrimis, sadistais. I kaljimo S. Buteikis buvo ivaduotas Birelio sukilli, taiau kankinim palauta sveikata po pusmeio mir. Per pirmj rus okupacij buvo suimti ir vrikai nukankinti 25 kunigai. Soviet armijai traukiantis i Lietuvos buvo nukankinti 16 niekuo nekalt kunig. 1944 metais, soviet kariuomenei vl okupuojant Lietuv, kone tredalis Lietuvos kunig pasitrauk Vakarus, nemaai likusi Lietuvoje, vykdydami savo kaip kunig ir humanist pareigas, paddavo rezistentams, rpindavosi pogrindine spauda, partizan elpimu (Liekis A. Ten pat, p. 24). Tuo apkaltinti buvo Teli vyskupas Vincentas Boriseviius buvo suaudytas 1947 m. lapkriio 20 d., Vilniaus arkivyskupas Meislovas Reinys, nukankintas Vladimiro kaljime, arkivyskupas Teofilis Matulionis ir vyskupas Prancikus Ramanauskas daug met kalinti sovietiniuose gulaguose. Sovietins okupacijos metais buvo represuota per 300 kunig ir vyskup beveik kas antras liks po karo Lietuvoje. Chruiovo reform metais Banyia pradta pulti civilizuotomis priemonmis antaavimu, diskreditavimu, panaudojant prie j iniasklaid, stiprinant antireligin kov. I Vilniaus ir Panevio vyskupij buvo itremti atokesnes vietas vyskupai Vincas Sladkeviius ir Julijonas Steponaviius, udaryta Klaipdos banyia, jos kunigai nuteisti u nusikaltimus soviet valdiai ligoni lankym, vaik mokym. Nuteista 4 metams kaljimo vienuol Irena Milpovitait u vaik ruoim Pirmajai komunijai. Iki pat 1964 met daugelis kunig ir eilini tikinij nuolankiai sutikdavo okupacinio reimo savival, o nuo t met kiekviena valdios neteisyb tapdavo inoma. I kaljim pradjo grti kunigai, atsirado ir jaun drsi kunig, pasiruousi ginti tikjim ir tvyn bet kokios aukos, net savo gyvybs kaina. Pradti rayti pavieniai ir grupiniai pareikimai Lietuvos ir net Soviet Sjungos aukiausius partinius ir valdymo centrus.
92

1969 metais keletas Vilkavikio kunig nusiunt laik SSRS Ministr Tarybai dl sunkios Kauno kunig seminarijos bkls, kurioje ji atsidr dl vietins valdios savivals. U tok akiplikum t laik autoriams kun. Juozui Zdebskiui ir kun. Sigitui Tamkeviiui buvo udrausta kunigauti, jie beveik metus dirbo melioracijos darbininkais. Kunigas Lionginas Juneviius, pabands ustoti nubaustuosius, buvo paimtas tarnauti sovietin kariuomen. 1972 m. vasario 7 d. buvo isistas memorandumas JT generaliniam sekretoriui ir SSRS CK su 17 000 tikinij para. Jame buvo raoma apie Banyios ir tikinij teisi paeidinjimus bei persekiojimus Lietuvoje. Kaip minjome, 1972 m. kovo pirmoje pusje pasirod kun. Sigito Tamkeviiaus sudarytos ir redaguotos Lietuvos katalik banyios kronikos pirmasis numeris. Pravieniki lageryje tuo metu kaljusio Juozo Zdebskio atminimui jame buvo parayta data: kovo 19 d. Neiliko to pirmojo numerio, ileisto Simne, kur kunigavo Sigitas Tamkeviius. Jis buvo ispausdintas raomja mainle ir per kratas saugumo konfiskuotas. Jau iandien inoma, kad urnal leisti buvo sumanyta slaptuose kunig susirinkimuose. Jo iniciatoriai buvo kunigai jzuitai Sigitas Tamkeviius ir Jonas Boruta. urnalo leidyba buvo derinama su vyskupais Vincentu Sladkeviiumi ir Julijonu Steponaviiumi. LKB kronika skelb soviet valdios nusikaltimus prie Banyi ir tikinij teises, pai okupant tvirtintas j konstitucijoje. Buvo raoma apie kunig ir vienuoli persekiojimus, j atleidinjimus i darbo, byl jiems sudarinjim, kalinim, buvo reaguojama kiekvien didesn tikiniojo teisi paeidim, prievartins rusifikacijos faktus, adinamas tautinis smoningumas. Ileidus 7 LKB kronikos numerius prasidjo aretai. 1972 m. birelio 23 d. KGB kratos metu pas Jadvyg Stanelyt rado pirmj Kronikos numer. Ji buvo suimta. 1973 m. lapkriio 20 d.
93

atlikta daugyb krat. Buvo suimtas talentingas ir bebaimis Kronikos daugintojas Petras Plumpa. KGB triumfavo, kad Kronika sunaikinta. Bet gruodio 12 d. pasirod jos 8-asis numeris (Liekis A. Ten pat, p. 105). Nepaisydami represij ir nuolatinio pavojaus bti suimtiems, Kronikos leidjai sigudrino perrayti jos tekstus mikrofilmus ir juos pudrinse arba dant pastos tbelse persisti Vakarus. Kronikos keliai Vakarus jo per Maskvos disidentus Sergej Kovaliov ir Andrej Sacharov, vliau per atvykstanius Lietuv ar Rusij sveius i Vakar. Amerikos lietuvi bendruomen vert Kronik angl ir kitas kalbas ir isiuntinjo laisvojo pasaulio vyriausybms, parlamentams bei tarptautinms organizacijoms. Siekiant isaugoti LKB kronik istorijai buvo ileistos kelios jos apvalgos The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania (1974 m. apvalga), ileista JAV 1975; analogika 1976 m. apvalga, ileista 1977, ir 19831986 m. apvalga, ileista 1988. Taip pasaulis suinojo apie Baltijos ali prievartin okupacij 1940 metais, mogaus teisi paeidimus dl valstybinio apsisprendimo, apie Lietuvos studentijos kov prie nutautinim, Banyios, tikjimo ir sins laisvs paeidimus, atliekamas kratas, sumimus, teismus, j nuosprendius, pateikti 114 kalini, nuteist u j sitikinimus, sraai. Dauguma j buvo nuteisti 25 metams. Panaius mogaus teisi paeidimus pateik ir kitos dvi LKB kronikos apvalgos. Tik per pirmj Kronikos leidybos deimtmet u jos leidyb, dauginim ir platinim buvo suimta ir nuteista 14 moni. Tai Petras Plumpa-Pliuras, nuteistas 8 metams laisvs atmimo (grieto reimo), Juozas Grays 3 metams bendro reimo, Virgilijus Jaugelis 2 metams bendro reimo, Jonas Staaitis metams bendro reimo, Povilas Petronis 4 metams grieto reimo, Nijol Sadnait 6 metams (3 m. grieto reimo ir 3 m. tremties),
94

Sergejus Kovaliovas 10 m. (7 m. grieto reimo ir 3 m. tremties), Vladas Lapienis 5 m. (3 m. grieto reimo ir 2 m. tremties), Jonas Kastytis Matulionis, ibuvs KGB izoliatoriuje 9 mn. ir 2 m., nuteistas lygtinai, Ona Pransknait nuteista 2 m. bendro reimo, Ona Vitkauskait 1,5 met bendro reimo, Gen Navickait 2 m. bendro reimo, Povilas Buzas 1,5 m. bendro reimo, Anastazas Janulis nuteistas 3 m. grieto reimo (Liekis A. Ten pat. T. 2, p. 391392). nuteistj ir kalintj viet stojo kiti ir LKB kronika gyvavo. 1981 m. lapkriio 25 d. buvo nuudytas vienas aktyviausi LKB kronikos korespondent Adutikio klebonas, Lietuvikosios Helsinkio grups narys kun. Bronius Laurinaviius (ten pat, p. 384). 1982 m. sausio 26 d. jau trei kart buvo suimtas kun. Alfonsas Svarinskas, bebaimis ir rytingas LKB kronikos platintojas, Tikinij teisi gynimo katalik komiteto narys. Jausdamas, kad ir jam gresia sumimas, kun. Sigitas Tamkeviius 1982 m. vasario 6 d. para savo dvasin testament: Vis daniau girdiu grasinimus, kad bsiu suimtas. Tikiu, kad saugumo grasinimai gali tapti tikrove... Maiau mel, smurt ir moralin supuvim, todl negaljau likti abejingas. Noras matyti tautieius laimingus ia ir ten, aminybje, vert mane kovoti prie vis t blog, kuris slg mano tvyn ir Banyi. Tiktai kovai skyriau vaisingiausius savo gyvenimo metus... Ramia irdimi einu kaljim, kuris tebnie mano veiklos vainikas. Nelaisvs metus skiriu kaip atgail u savo klaidas ir u Banyios bei Tvyns ateit. Visa, k kentsiu, skiriu u mylimus tautieius, kad jie ilikt itikimi Dievui ir Tvynei, kad n vienas nenueit Judo keliu... Auginkite vaikus, nenusilenkianius prie mel ir prievart. Tegul jie sukurs proting ir sveikesn visuomen u t, kurioje jiems tenka gyventi. Tikiu, kad ms darb ir kov ts kiti, tik galbt dar uoliau ir vaisingiau, negu tai pavyko man ir mano draugams. Jeigu kas nors
95

sakys, kad su galva sienos nepramuite, netikkite iuo pesimizmu. Melo ar prievartos siena supuvusi, o Kristaus pagalba visa manoma nugalti. Jeigu kada nors mane igirstumte prieingai kalbant, netikkite, ten kalbiau ne a, bet vargas saugumo sulauytas mogus (Tamkeviius S. Manasis Credo // LKB kronika, 1987. T. 8, p. 5860; cit. pagal A. Liek. Ten pat, p. 5960). Tai buvo dvasios milin ir didvyri, pasiruousi u idj aukoti visk vardan jos gyvybs, kelias. Tais paiais metais LKB kronikos deimtmeiui Vilniaus krato skulptorius Jaktas i uolo idro didiul paminkl, vaizdavus knyg Kronik, i kurios kyla erkiai tautos kania, aukiau irdis gal Viepaties, o gal lietuvi, mylini Diev ir Tvyn, o i on maldai sudtos rankos (Liekis A. Ten pat, p. 111). Kunigas Sigitas Tamkeviius buvo suimtas 1983 m. gegus 6 d. kun. Alfonso Svarinsko teisme. Pasitvirtino jo nuojauta. Teisme kun. Sigitas Tamkeviius buvo kaltinamas antisovietine, antivisuomenine veikla, ligoni lankymu ligoninse, tikybos pagrind mokymu, raginimu nepaklusti sovietiniams statymams, kaldini eglui organizavimu ir pan. U iuos sunkius nusikaltimus kun. S. Tamkeviius buvo nuteistas 6 metams grieto reimo lagerio ir 4 metams tremties. Po Uralo ir Mordovijos lageri, tremties Tomsko srityje kun. S.Tamkeviius gro Lietuv 1988 m. lapkriio mnes. Po S. Tamkeviiaus teismo LKB kronik perm redaguoti kun. Jonas Boruta. Paskutinis Kronikos numeris ijo 1988 m. lapkrit. Ji savo vaidmen tautos ir Lietuvos banyios istorijoje atliko. Kaip teigia urnalist J. Kaemkaityt, taip KGB tarnyboms nepavyko isiaikinti, kas yra LKB kronikos redaktoriai (Kaemkaityt J. Lietuvos katalik banyios kronika atsiliep anuometinius laiko ikius. Kas atsilieps io? // kininko patarjas, 2002 kovo 19, p. 4).
96

urnalists klausimas nra trivialus. Soviet Sjunga, blogio imperija, lugo. Lietuva lyg ir tapo laisva ir nepriklausoma. Bet juk valdo tie patys: tie patys valdovai, tie patys valdininkai, tie patys teisjai, ir KGB niekur nedingo. Tas pats mentalitetas, galvos dar suvertos mankurt kepuri. I Seimo sklinda juodi neapykantos tumulai, jie gaubia vis Lietuv miestus ir kaimus, net eimas, brolius ir seseris, tvus ir vaikus... Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, pasveikins Lietuvos katalik banyios kronikos leidjus su 30-ties met Kronikos jubiliejumi, graiai vertino jos istorin vaidmen, teigdamas, jog is katalik kovos u savo teises metratis, stiprindamas moni dvasi bei pasauliui atskleisdamas mogaus tikjimo teiss paeidimus, prisidjo prie totalitarins sistemos lugimo (Kaemkaityt J. Ten pat). Arkivyskupas metropolitas, Vyskup konferencijos pirmininkas, pirmasis Kronikos redaktorius Sigitas Tamkeviius savo kalboje kviet tikiniuosius mokytis i sunkios istorijos ir atsiliepti dabarties ikius sin deformuojant mel ir neteisybmis paremt gyvenim, moralin anarchij, korupcij visuose gyvenimo sluoksniuose, neatsakingas eimas, pagarbos mogui kriz, didjani proper tarp saujels turi ir begals skurdi, prekyb moterimis ir vaikais (Kaemkaityt J. Ten pat). Kauno arkivyskupijos muziejuje veikia paroda, kurioje pasakojama apie Lietuvos katalik banyios kronikos leidyb, platinimo bdus, bendradarbius. Lietuvos katalik banyios kronika jau tolsta istorij... bet istorija gyvenimo mokytoja, pavyzdys ir pamokymas dabariai, spjimas ateiiai. 2002 m.

97

2.5.1. Kova prie komunizm jo paaukimas ir lemtis

(Minint mons. Alfonso Svarinsko 50-sias kunigysts metines)
Svarbu, kad Tauta greiiau atgimt. Be religijos nemanoma dora, kuri yra ir kiekvieno mogaus bei valstybs gyvenimo pamatas. Be religijos nesugebsime ilaikyti vienybs ir kelti idealizmo. Ieivi lietuvi patirtis liudija: kol laikosi parapija, laikosi ir lietuvyb. Sunykus parapijai, sunyksta ir lietuvybs reikalai. Taigi kiekvienas Lietuvos patriotas, tikintis ir netikintis, turi palaikyti Banyios veikl Lietuvoje. Eidami Europ, prisiminkime angl patarl: Praeiiai nusiimkime kepures, o ateiiai varkus. Tad, broliai ir seserys, auktyn galvas, su Dievo pagalba kurkime ir sukursime viesi, vent ir demokratin Lietuv.
Mons. Alfonsas Svarinskas

Sunku pasaulieiui vertinti kunigo nuopelnus Banyiai ir Tikjimui, kai neinai tos paslaptingos ir gana udaros visuomens veiklos srities istorikai susiklosiusi veiklos ir elgesio norm bei taisykli. Giliu mano sitikinimu, pasaulieiui to daryti gal ir nedera. T ir be ms padarys patys Banyios mokslininkai, dvasinink luomas, ko gero, dabar Lietuvoje labiausiai isilavins ir inteligentikiausias. Neabejoju, kad pasirodius iai knygai ir ypa literatros rodyklei, kurioje suregistruotos mons. A. Svarinsko publikacijos ir literatra apie j, netrukus pasirodys ir kvalifikuoto teologo monografija apie j kaip kunig. Kitas dalykas kunigo gyvenimo atvirasis, vieasis aspektas matomas, girdimas, publikuojamas. Tai, kas viea, tampa visos visuomens nuosavybe, kuria gali disponuoti visi pilieiai, jau nebepaeisdami etini norm. Yra dar ir treias aspektas asmeninis, kai kunigas savo gyvenimu ir savo tiesa tampa tau labai artimas dvasia ir j savo poelgi ir sprendim krykelse velgi kaip dvasios vadov.
98

Mons. Alfonso Svarinsko bekompromisinis elgesys, jo briamos konkreios ribos tarp grio ir blogio, kategorikas netoleravimas moralinio reliatyvizmo, ms amiaus didiausios nelaims, dl kurios vyksta ir didiosios tragedijos, ir nusikaltimai, nuo to laiko, kai su juo susipainau, tapo ir mano gyvenimo gairmis kritikose, itin svarbiose politinse ir gyvenimikose situacijose. Kai triukmingai ir su didiausiais skandalais buvo sprendiamas valstybs laikraio Lietuvos aidas likimas, mons. Alfonsas Svarinskas stojo skriaudiamj pusn. Nedvejodama atjau Lietuvos aid ir iandien matau, kad pasielgiau teisingai. Lietuvos aidas tapo tautikumo ir pilietikumo mokykla, tai, ko labiausiai ir trksta iuo metu Lietuvai. Moralinio reliatyvizmo netoleravimas jau tampa daugelio dor ir tvarking lietuvi siektina vertybe. Todl susitikimus su mons. A. Svarinsku ateina daugyb moni. Jis tampa daugelio dvasios vadovu, siektinu pavyzdiu moralins tvirtybs kovoje u teisingum. Sovietins okupacijos metais apie mons. A. Svarinsk girdjau nemaai prietaringos informacijos. Ji nebuvo pilka, bet pai sodriausi spalv: vieni, kurie j peik, suddavo savo monologus ariausi neapykant ir juodiausi, koks tik emje begali bti, purv, jam priepastatydavo kun. Tv Stanislov ir mons. K. Vasiliausk. Kiti, atvirkiai, kalbjo apie j kaip apie pat garbingiausi kunig, nesilankstant nei Melui, nei tonui, bet drsiai stojant su jais kov ir t kov laimint, bebaim kovotoj u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb ir Banyios laisv bei tikinij teises. Danai mons. A. Svarinskas vadinamas Banyios riteriu. odynai sako, kad riteris yra kils i senosios vokiei kalbos odio riter, reikusio raitel, priklausius bajor luomui. Karinis bajor luomas imtmei krykelse sunyko, bet tam luomui priskiriamos savybs drsus, pasiaukojantis, kilnus mogus iliko iki ms dien. Tai savybs, kurias turint mog retai besutiksi ms laikais. Mons. A. Svarinskas ir yra toks mogus.
99

Be to, jis riterikumo svokai suteik dar ir nauj savybi tai mogus, kovojantis u teisingum, nenusilenkiantis netiesai jokiomis slygomis, niekur ir niekada nesiekiantis sau asmenins naudos. Kuo toliau, tuo labiau tuo sitikinu vartydama Lietuvos katalik banyios kronik ir sutikdama pat mons. A. Svarinsk per vairias ikilmes, skirtas Lietuvos partizan pagerbimui ir j paminkl ventinimui. Neinau, ar kas mat j lietuvik, iskyrus paius jos autorius ir leidjus, gal dar istorikus. Jeigu ir mat, tai jau nebematys, nes KGB, sitvirtinusi Seime ir visose valdios struktrose, udar visam ms gyvenimui archyvus. Sjdis ir visi vlesni vykiai pabudino Lietuv. Viename Sjdio miting pirm kart pamaiau ir igirdau mons. A. Svarinsk. Supratau tai neeilin, stipri asmenyb, nenumelioruoto proto. Nenustebau, kai Jis tapo Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo nariu, o vliau ir Lietuvos kariuomens kapelionu. Kitaip ir bti negaljo. Laisvai ir nepriklausomai Lietuvai reikjo didi asmenybi. Taiau vykus komunistiniam perversmui 1992 m. ir vl Lietuvoje atkrus sovietin Lietuv su tais paiais nomenklatrininkais vadovybje, vadovaujamoje i Maskvos, tikri Lietuvos mons, savo Tvyns patriotai i vis post buvo paalinti. Mons. A. Svarinskas, kaip ir sovietins okupacijos metais, vl tapo bebaimiu kovotoju prie komunistin (dabar jau visokiausiais chameleonikais vardais save vadinani) diktatr, vl atsidr visuomens dmesio centre, nes Lietuv dar labiau negu brenevinio atilimo metais sukaust baim, ugeso viltis akyse, nutilo dainos. Dang utemd komunizmo mkla godiais ir kruvinais nagais. Vis mons. Alfonso Svarinsko gyvenim galima drsiai vertinti kaip nuosekli, nepertraukiam ir bekompromisin kov su komunistiniu reimu Lietuvoje u Tautos laisv, jos aminsias dorines vertybes, draudiamas okupacinio reimo, ir Lietuvos nepriklausomyb.
100

Gims 1925 m. sausio 21 d. A. Svarinskas jau 19361942 metais mokydamasis Ukmergs Antano Smetonos gimnazijoje atidiai stebjo bei vertino ir raudonj, ir rudj okupant veikl ir savival Lietuvoje, jaunatvikai piktinosi abiej okupant iaurumu, nemonikumu ir suvok, kad jie abu tos paios totalitarins aknies broliai dvyniai. Ukmergikiams gimnazistams pasisek. Jie turjo gerus mokytojus. Kaip savo knygoje Prie lituanistikos idinio rao akad. Z. Zinkeviius, Gimnazijoje mums buvo diegiama Tvyns meil ir krikionika dora. Gyvenimo kelrodiu laikytas kis Dievui ir Tvynei. Lietuv mylti buvome mokomi darbais, o ne odiais. Buvo dedami asmenybs pagrindai. Tada gytos dorovins nuostatos iliko vis gyvenim... (Zinkeviius Z. Prie lituanistikos idinio. V., 1999, p. 32). iltu odiu akademikas mini klass aukltoj kunig Edvard Simak. Knygoje jis rao: ...Ypa iskirtinas ilgametis ms kapelionas, buvs klass aukltojas Edvardas Simaka. Jis labai daug prisidjo prie ms tvirtos pasauliros suformavimo. Tvikai mumis rpinosi (ten pat, p. 35). Geru odiu kunig E. Simak mini ir Marija Kinertait-Laugalien, tapusi Lietuvos partizan ryininke, vliau politine kaline. Matyt, kunigas E. Simaka gimnazistui A. Svarinskui ir buvo tas mogus, kuriuo norjosi sekti, bti j panaiu, todl jis ir pasirinko kunigo keli, nors turjo ir kit svajon tapti laknu, net lank civilins aviacijos kursus Ukmergje. 1942 metais rugpjt A. Svarinskas stojo Kauno kunig seminarij. ia ir prasidjo jo, kovotojo u Lietuvos laisv, kelias. Vokiei okupacijos metais Kauno kunig seminarija tapo vienu i aktyviausi Lietuvoje pasiprieinimo okupantams idini. Jame klierikas A. Svarinskas tapo vienu i aktyviausi nari. 1944 metais rusams Lietuv antr kart okupavus, Kauno kunig seminarija tapo rezistencijos okupaciniam komunistiniam reimui vienu i centr. Daugelis seminarist tada sitrauk ginkluot partizanin pasiprieinim. A. Svarinskas nedvejodamas
101

tapo partizan ryininku: gabendavo pogrindin literatr Vyt; Karyg, kitus pogrindinius leidinius, vaistus, vairi dokument blankus. Daniausiai jis lankydavosi savo gimtosiose vietovse Didiosios Kovos apygardos Plieno ir Stiklo briuose (Ukmergs r.). Stiklo brys buvo vienas i kultringiausi partizan bri. j buvo susirink drss, rimti ir drausmingi vyrai. Jie grietai laiksi apygardos vad sakym, degtin buvo paskelb vienu i didiausi partizan prie, nes ji sumaina budrum. Vliau A. Svarinskas kartu su kitu seminarijos klieriku Jonu eponiu tapo auktos kvalifikacijos partizan tiekjais, juos aprpindavo ginklais, pinigais, pas blankais, kitais dokumentais. 1946 m. gruodio 31 d. A.Svarinskas buvo aretuotas. J tard enkavedistas D. Todesas ir ypa iaurus sadistas, tuo metu jau visikai suvrjs L. Martaviius. Apie jo vrikum buvo daug rayta partizan memorialinje literatroje. 17 par A. Svarinskui neleido miegoti, iauriai mu, laik karceryje. 1947 m. kovo 13 d. A. Svarinskas buvo nuteistas 10 met priverstini darb lageriuose ir 5 metams be teisi. Taiau A. Svarinskas, i prigimties kovotojas, siekdamas teisingumo, nusiunt skund Maskv, kuriame nurod, kas ir kaip j kankino tardydamas. Ir nors Maskva paliko nepakeist t pai 10 met bausm, bet jau jo niekas daugiau nebekankino. Pasirodo, kad net iauriausios priespaudos metais pavojus pralaimti neturi sulaikyti nuo kovos, kuri laikome teisinga. Po teismo nuosprendio patvirtinimo 1948 metais A. Svarinskas buvo ivetas Vorkutos lagerius, kur dirbo naktiniu sargu, o Teli vyskupas Prancikus Ramanauskas vandenveiu. Vyskupui tada buvo 60 met. 1954 m. spalio 3 d. jau Abezs lageryje vyskupas Prancikus Ramanauskas ventino A. Svarinsk kunigus. ia jis sutiko kun. Jon vin, kuris geru odiu mini aun berniuk, buvus klierik A. Svarinsk, savo atsiminimuose paras: Alfonsas Svarinskas, lietuvis, buvs aliukas, patriotas, geras vyras, doras, tikintis, linksmas. Dirbo feleriu, buvo gailes102

tingas: alkanam atiduos paskutin duonos ksn (vinys J. Mano gyvenimo uraai. V., 1993, p. 297). Mirus Stalinui, 1956 metais A. Svarinskas buvo paleistas i kaljimo ir gro Lietuv. Gavo leidim dirbti Kulautuvoje. ia susidraugavo su jaunimu, mok tikjimo ties ir mylti Tvyn, leido jaunimui naudotis savo turtinga biblioteka. Remontuojant Banyi ar tvarkant jos aplink danai ateidavo moksleiviai ir nuoirdiai kunigui talkino. Tai nepatiko valdiai. 1957 metais i karto po Kald kagbistai padar krat jo bute, pam kelet pavojing knyg ir pai pavojingiausi A. apokos Lietuvos istorij. Suimti j Kulautuvoje, kur visi mons kunig gerb ir myljo, neidrso, todl j isiunt Betygal. Ten jis dirbo tik du mnesius ir buvo suimtas. Komjaunuolei Malinauskaitei, vienintelei liudininkei teisme paliudijus, kad ji girdjusi, kaip kunigas per pamoksl kalbjo prie valdi, kunigas A. Svarinskas buvo nuteistas 6 metus kalti grieto reimo lageryje. U k? Tik u tai, kad buvo kitoks, nepavergto proto ir nenusilenks netiesai. Kaip sak Fransuaza Thom, Komunizmas tai neapykantos sistema. Jos pagrindinis tikslas surasti prie ir j sunaikinti. Jonas Aistis, istudijavs ir gerai perprats komunizmo ideologij ir jo moni naikinimo praktik, teig, kad kai sisuko tas naikinimo smagratis, tai nebegali ir sustoti: iekoma vis nauj ir nauj auk. Tai mstymo patologija, baisesn u laukinio vries keiiamos tik naikinimo formos: fizinis smurtas psichologiniu, pastarasis ekonominiu, iekoma nauj moni naikinimo form. Tai suvoks kunigas Alfonsas Svarinskas tapo narsiu kovotoju prie sistem ir jos pastangas pavergti mogaus prot. kart jis buvo isistas kalti Mordovijos grieto reimo lagerius. Kartu su kitais sins kaliniais, 25 kunigais lietuviais, ukrainieiais, lenkais, vengrais ir Ukrainos arkivyskupu, vliau kardinolu Juozapu Slypiu buvo kalinamas paiame iauriausiame grieto reimo lageryje, vadinamame akmeniniu maiu.
103

Kanios silpn praudo, stiprj ugrdina, daro j nepaeidiam, stipr fizikai, laisv nelaisvje. Tokiu tapo ir kun. A. Svarinskas. 1964 metais grs Lietuv mons. A. Svarinskas buvo vaikomas ir psichologikai terorizuojamas. Jam, kaip ir visiems Lietuvos politiniams kaliniams, nebuvo leidiama prisiregistruoti. Dl to ir darbo negavo. nir tautieiai, ariausi okupant kolaborantai, reikalavo, kad jis ivykt i Lietuvos. Mons. A. Svarinskas tada para laik Rom jau ivaduotam i nelaisvs kardinolui J. Slypij, ir tas uklaus kolaboravus su komunistiniu reimu vyskup J. Stankevii, kodl neleidiama kunigui A. Svarinskui kunigauti. KGB leido j paskirti altarista Vilkavikio vyskupijoje. Kur laik A. Svarinskas kunigavo Miroslave. Baig studijas Kauno kunig seminarijoje. Vliau buvo perkeltas kunigauti Kudirkos Naumiest, dar vliau akius, 1971 metais buvo paskirtas Igliaukos klebonu. Kur tik kunigavo mons. A. Svarinskas ten viesjo banyios, grajo j aplinka, gausjo tikinij. Kunigas neveng adinti ir lietuvybs, aikino monms, k tautai reikia okupacija. 19701971 metais Lietuvoje kunigai buvo pradti persekioti ir sisti kaljimus u vaik katekizacij. Buvo nuteisti kunigai Antanas ekeviius, Juozas Zdebskis, Prosperas Bubnys. Ateistai, tono mokymo skelbjai, triumfavo. Ir tada vl pasigirdo kunigo Alfonso Svarinsko balsas, drsus ir rytingas, kovotojo balsas, smerkiantis komunistin ideologij, udani mogaus siel ir sin. Igliaukoje jis suorganizavo ikilmingas kunig, grusi i sovietini lageri, sutiktuves. Jo pastangomis graiai suremontuotoje Igliaukos banyioje buvo udegtos visos vaks, paruotas stiprus banytinis choras, pilna banyia jaunimo. Po i ikilming mii kunig A. Svarinsk vl aplank visas tuntas isigandusi kagbist, grasino susidorojimu, jeigu jis nesiliaus piktinti komunistins valdios. Kaip savo urauose ra istorikas Algimantas Liekis, kunigas A. Svarinskas, nepalauiamas ir tiesiakalbis kovotojas, tada kagbistams pasak: Kiekvienas puo104

lamasis turi teis gintis, dar iandien visa parapija suinos, kas ir kokiu tikslu atvyko Igliaukon. Vakarini pamald metu kunigas vieai paaikino tikintiesiems, ko buvo atvyk saugumieiai. Reakcija buvo staigi: kaip kas mokjo, oko ginti savo klebono. Saugumieiai i Igliaukos ivaiavo, bet j rytas vl kaljim pasodinti klebon A. Svarinsk sustiprjo (Nenugaltoji Lietuva / Sud. A. Liekis. V., 1993, p. 464). 1972 m. kovo 19 d. kitas kunigas, tuo metu dirbs Simne, Sigitas Tamkeviius inicijavo ir ileido pirmj Lietuvos katalik banyios kronikos numer. Kun. Alfonsas Svarinskas tapo vienu i aktyviausi Kronikos platintoj ir padjj. Kai Kronikos leidjai sugalvojo j platinti usienyje, pagalb atjo Rusijos disidentai Sergejus Kovaliovas, Aleksandras Lavutas, Tatjana Velikanova. Glebas Jakuninas ir kt. Lietuviams reikjo tik pristatyti Kronik Maskv. J vedavo sesuo Nijol Sadnait, pats Sigitas Tamkeviius ir kiti. Taiau po keli mnesi kelions Maskv tapo pavojingos: reikjo traukinius ssti ne Vilniuje ar Kaune, o kur nors Baltarusijoje. Kas nors i draug, pavyzdiui, kun. Alfonsas Svarinskas pavdavo kur nors Baltarusij. Ant kelio pabalsuodavau ir pirma pasitaikiusia maina nuvaiuodavau Minsk. ia nusipirkdavau biliet, apie 20 val. ssdavau traukin ir ankst ryt jau bdavau Maskvoje, taip ra S. Tamkeviius (Nenugaltoji Lietuva, p. 104). Kitoje vietoje kun. Sigitas Tamkeviius ra: Sunkiai sivaizduoju Kronikos leidim, jeigu alia nebt vienmini: kun. A. Svarinsko, kun. J. Zdebskio, kun. J. Kaunecko, kun. J. Laurino, kun. B. Antanaiio, kun. P. Raino, kun. K. emno ir kit, su kuriais, reikalui esant, buvo galima visk aptarti (Tamkeviius S. LKB kronikos stebuklas // Lietuvos naikinimas ir tautos kova. 19401998 / Sud. I. Ignataviius. V., 1999, p. 477). O kunigas A. Svarinskas po ikilmingo kunig J. Zdebskio, A. ekeviiaus ir P. Bubnio pagerbimo Igliaukoje kur laik tyljo, prie pat atlaidus per pamoksl pasmerk itin l melag
105

ateist J. Ani, atmet jo meitus prie Banyi ir jau 1976 metais vieai paskelb apie MolotovoRibentropo pakto slaptuosius protokolus. Kaipmat jis buvo ikeltas i Igliaukos Vidukl. 1976 m. rugpjio 17 d., lydimas 120 igliaukiei, kun. A. Svarinskas atvyko Vidukl. moni padedamas ia suremontavo medin banyi, klebonij, parapijieiams kalbjo apie Lietuvos atgimim, kuris jau nebe u kaln. Tam atgimimui tiesti keli kviet per tikjimo ir doros gaivinim, Banyios saugojim. Jau atvirai, kaip tiesus, nesislapstantis kovotojas su blogiu, organizavo tikinij procesijas banytini veni progomis, Vlini ventim kapinse, politini kalini ir tremtini lankym, param j eimoms, likusioms be maitintojo, kalinio sovietiniuose lageriuose. 1978 m. lapkriio 13 d. kartu su kunigais Vincentu Vlaviiumi, Sigitu Tamkeviiumi, Juozu Zdebskiu ir Jonu Kaunecku Alfonsas Svarinskas kr Tikinij teisi gynimo katalik komitet, kuris sipareigojo: informuoti Banyios vadovyb ir vyriausyb, reikalui esant, ir visuomen apie tikinij padt Lietuvoje ir kitose sovietinse respublikose, atskir tikinij diskriminavo faktus, siekti, kad sovietiniai statymai ir j praktinis taikymas, susijs su Banyios ir tikinij reikalais, neprietaraut tarptautiniams SSRS susitarimams; aikinti kunigams ir tikintiesiems j teises ir padti jas apginti; veikti vieai ir nesiekti joki politini tiksl (Nenugaltoji Lietuva. T. 2. V., 1993, p. 56). Vliau komitetas tai ir dar: ra laikus Popieiui, Lietuvos sovietinei vyriausybei, SSRS valdios institucijoms, siunt inutes Kronik, kartais pavykdavo vien kit straipsnel ispausdinti ir Lietuvos vieojoje spaudoje. 1982 m. Kybart banyioje kun. A. Svarinskas per pamoksl kritikavo LKP CK pirmj sekretori P. Grikevii, reikalavus sustiprinti ateistin propagand Lietuvoje ir kuo greiiau likviduoti religinius prietarus. Po to prasidjo kunigo A. Svarinsko neregto meiimo ir juodinimo kampanija. 1983 m. sausio 26 d. kun. A. Svarinskas buvo suimtas ir t pai met gegus 6 d.
106

nuteistas kalti 7 metus lageryje ir 3 metus tremties. Ikaljo penkerius su puse met. 1988 m. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, viedamas Maskvoje, papriekaitavo M. Gorbaiovui u kunig persekiojim ir kaip pavyzd pateik kunig Alfons Svarinsk, papra, kad j i kaljimo paleist. Kunigas A. Svarinskas i kaljimo buvo paleistas, bet be teiss grti Lietuv. Per dvejus metus jis aplank Vokietij, Italij, Amerik, kitas Vakar Europos alis, nuvyks Amerik papra audiencijos pas prezident Ronald Reigan, jam nuoirdiai padkojo u laisv. Lietuvai atgavus nepriklausomyb mons. A. Svarinskas gro Lietuv, tapo Lietuvos Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo nariu. Rinkimus Lietuvoje 1992 m. laimjus komunistams ir jiems atkrus nepriklausom LTSR, gro Lietuvos laisvs kovotoj prie lietuvikj neokomunizm gretas. Kunigaudamas Lietuvoje kunigas Alfonsas Svarinskas itikimiausiai ir nuosekliausiai i vis Lietuvos kunig jo vyskupo Motiejaus Valaniaus nuymtu keliu, jo pdomis. Kaip ir vysk. Motiejus Valanius, mons. A. Svarinskas, nors ir ne vyskupas, Tikjim visada jung su Tautos idja ir tautikumu, sovietins okupacijos metais irgi persekiojamu. Nors savo pasauljautoje kun. A. Svarinskas prioritet visada teik Dievui ir jo vaidmeniui mogaus bei tautos gyvenime, savo taut jis visada siek padaryti viesi, laisv, tikini, tobul ir laiming. Jeigu dvasininko veikl palygintume su mokslininko, tai tauta mons. A. Svarinsko dvasinje laboratorijoje buvo objektas, kur btina tyrinti, aikintis jos paklydimus ir trkumus, o juos nustaius alinti, pat objekt tobulinti, kad apsivals ir dvasikai atgims tapt visaveriu mogumi, branginaniu gyvenim ir Dievo malon jame. Atrodo, kad jam visada svarbiausia buvo ilaisvinti mogaus dvasi i komunistins ideologijos pavergtos proto vergijos, padaryti j laisv ir atvir griui, sugrinti jam siel ir mogikum, aminojo gyvenimo vilt.
107

iame kelyje kunigas mat savo gyvenimo ir jame patirt kani prasm bei tiksl, vis gyvenim buvo sitikins, kad tautai svarbiausia yra Tikjimas. Atimk i Tautos Diev ir Tauta lugs. Jai nieko nebeliks venta ioje emje. Ji lengvai atsiads savo tvyns, kalbos, tv, j atminties ir j kap, jai gera bus ten, kur sotesnis ksnis ir geriau galima pilv pamaloninti. Vienas i mons. A. Svarinsko mylim autori vokiei klasikas J. W. Goethe, apie tuos dalykus irgi daug msts, prie gyvenimo saullyd ra: Tauta, kurios dauguma nustojo tikti Diev ir dvasin pasaul, yra pasmerkta blogiausiam materializmui, kartu su juo ir inykimui. Nepripastant Dievo visas pasaulis, mogus ir jo gyvenimas netenka prasms, nes mogus yra mirtingas. Lietuvis kun. Pr. Gaidamaviius, irgi tyrinjs religijos ir tautos ssajas, tvirtino: Tauta gali daug prarasti, igyventi daugyb katastrof ir vl prisikelti, bet kai ji praranda siel, ji praranda visk ir nebeprisikelia. Kunigas A. Svarinskas visada tikjo ne tik Diev, bet ir savo talentinga, darbia Tauta. Todl jam ir nebuvo baiss jokie paeminimai tardytoj kabinetuose, teismuose ir kaljimuose, jo vardijimai kaip osobo opasnyj recidyvist (ypatingai pavojingas recidyvistas), jis inojo, kad jo kania Dievo valia atne tautai iganym, anksiau ar vliau ji itrks i rus vergijos Tik nenumat, kad lietuvi komunist vergija ne k geresn u svetimj pavergj. Laisvos dvasios niekas negali paeminti ji aukiau emik aistr. Visa savo esybe jis jaut, kad didiuosius tikslus gali realizuoti tik didiosios asmenybs, pakilusios vardan savo tikslo vir baims, skausmo, kanios, iuos jausmus vertinanios kaip savo asmenybs tobulinimo ir grdinimo priemones (Voverien O. Lietuvos katalik banyios riteris // XXI amius, 2004 gruodio 24, p. 6). I nelaisvs nam ijusiam sovietins okupacijos metais kun. A. Svarinskui gyvenimas nebuvo romis klotas greiiau j spygliais. Stumdomas i vienos parapijos kit jis iliko savimi, isau108

gojo dvasios laisv ir niekad nenukrypo nuo siekiamo tikslo skelb monms Dievo od, remontavo banyias, graino j aplink, katekizavo vaikus, monms skelb ne vien tik Dievo od, bet ir pasakojo orios ir garbingos kadaise buvusios Lietuvos didvyrik istorij, skelb kar alkoholiui ir rkymui, amoraliam elgesiui, sak, kad tas ne lietuvis, kas klysta i doros kelio, adino patriotinius jausmus, laisvs ilges. Komunistai, mel paskelb savo valstybine religija ir amoralum savo politika, tiesos sakym vertino kaip didiausi nusikaltim. Kunigas A. Svarinskas juos siutino savo tiesia stovsena, jis niekada nesilankst netiesai ir okupaciniam reimui. 1995 metais Lietuvos moter lyga, inicijavus vienai i jos mokytoj Birutei itinskaitei, buvo krusi gatvs ir svartyn beglobi vaik dienos stovykl. Joje buvo 48 vaikai, surinkti i Kariotiki, geleinkelio stoties, nuo alubari. Bijojome, kad jie bus blogi vaikai. Bet taip nebuvo. Jie buvo normals vaikai, tik labai pasiilg arba ir visikai nemat meils. Neilgai buvome jais tik mnes. Bet jiems parodme, kad yra ir kitas pasaulis, kur irgi nelengva, bet galima gyventi dorais ir garbingais monmis. T dienos centr pavadinome Atalynu. Dauguma Moter lygos nari jam paaukojome savo atostogas. Ne veltui po ms eksperimento, atlikto i visos irdies, pasiaukojant ir be jokio menkiausio atlyginimo, dienos centrai pradjo rastis visoje Lietuvoje tik jau valdios pastangomis. Vertjo dl to aukotis. Kai buvo sunkiausia, kvietme mons. A. Svarinsk. Nors ir labai uimtas, jis nepasak tada Negaliu. Atjo. Ir iuose namuose pirm kart buvo aukojamos v. Miios. Ant mokytojos stalelio stovjo Popieiaus Jono Pauliaus II portretas, o mes, ileisdamos vaikus j vl nelengv gyvenim, norjome, kad jie ieit gav kunigo palaiminim. Per v. Miias visi vaikai buvo tyls ir susikaup, o po j visus palaimins mons. A. Svarinskas padovanojo ventus paveiksllius, sak jie saugosi vaikus j negandose. Tik reikia kartai melstis (itinskait M. B. Duok valgyti. V., 1999, p. 9091).
109

Vliau teko danai dalyvauti v. Miiose, kurias kunigas A. Svarinskas aukojo u uvusius Lietuvos laisvs kovotojus, tremtinius ir kitus sovietinio reimo kankinius. Neinau Lietuvoje kito kunigo, kuris taip pasiaukojamai, su aukiausiu dvasios pakilimu atlikt kunigo pareigas. Net sunkiai sirgdamas jis vaiavo aukoti v. Mii u uvusius partizanus, ventinti j atminiai pastatyt paminkl. Kada ir kur bt aukojamos v. Miios Marijampols Bazilikoje, Anyki Katedroje ar Alytaus v. Angel Banyioje, Lno, Traupio ar emaitkiemio banytlse visos jos laikomos ilavintu, raikiu kunigo balsu, ir pakyltas iki aukiausios emocins natos, kr spd, kad Banyios tarsi paaugdavo, pasistiebdavo auktyn, j sienos praplatdavo, visas Banyios vidus nuvisdavo. moni per mons. A. Svarinsko aukojamas v. Miias visada daug: plaukianios i irdies, jos veikia ird ir jausmus, tarsi apvalo nuo emik varg, negand ir rpesi, jie tarsi sumaja ir atrodo lengvai mogui veikiami. Klausydamasi mons. A. Svarinsko v. Mii visada mstau, kad uv partizanai Aminybje sulauk didiausios pagarbos ir graiausios dovanos. Per kiekvienas v. Miias mons. A. Svarinskas neumirta paakinti tautiei grti prie Dievo, nes jis vienintel jga ir paguoda, galinti suteikti mums graesn, dvasingesn gyvenim ioje emje ir laiming gyvenim Aminybje; primena, kad visi Lietuvos partizanai, idealistai, kovoj u Lietuvos laisv, eidavo mirti su Dievo vardu lpose: j kovos tikslas ir buvo Dievas ir laisva Tvyn. Kiekvienos v. Miios, aukojamos mons. A. Svarinsko, baigiamos Tautika giesme, kvieiania, kad viesa ir tiesa ms ingsnius lydt ir kad tarp vis lietuvi vienyb ydt. Neabejoju, kad iklauss mons. A. Svarinsko v. Mii ir inantis jo nueit kani keli, ne vienas padorus lietuvis nenueis balsuoti ir melstis tonui, nesvarbu, koki kauk jis bt usidjs sotaus, gerai mitusio komunisto, apsiskelbusio socialdemokratu, socialliberalu, paksininku arba valstieiu, ar svieto perjno, laus ir agresyvaus, klasta ir melu Lietuvos okupaci110

jos idja vainikuoto. Tiesus ir bekompromisinis kunigo odis aikiai bria ribas tarp grio ir blogio, idavysts ir ilko skarel suvynioto melo, ivalo i smegen bolevizmo nuodus. Visais savo veiksmais, visa savo esybe mons. A. Svarinskas liudija, kad jis savo gyvenimu realizuoja didj Dievo paaukim su jo pagalba ginti savo Taut ir savo Valstyb nuo naikinimo ir griovimo. Taip jis realizuoja ir vysk. Motiejaus Valaniaus svarbiausi idj, kad tikras katalikas turi bti itikimas savo Tvyns patriotas. iuo metu mons. A. Svarinsk savo skelbiamomis tiesomis yra panaus tik Airijos arkivyskupas Irelandas, sakantis savo tautieiams: Banyios akyse itikimyb savo kratui yra itikimyb Dievui. Patriotizmas yra dangika doryb, venta paklusnumo forma. Patriotas, mirtantis u savo Tvyn, turi Dievo palaiminim ir todl Jo suteikt jam ventumo aureol. Neinau, ar mons. A. Svarinskui yra inomas io Airijos dvasininko mokymas, kad katalikui Ariausiai prie Dievo yra Tvyn, o ariausiai prie religijos patriotizmas. Patriotizmas yra katalik doryb. Katalikus noriau matyti pirmiausia savo alies patriotais. Jeigu ir neinomas, tai vis tiek jo ventai vykdomas. Gal kaip tik dl to mons. Alfonsas Svarinskas, artimiausias tautai ir ariausiai Tautos, vis laik tarp jos moni, su jais j rpesiuose ir nelaimse, nusipeln aukiausio Tautos apdovanojimo bti vadinamas Tautos dvasios tvu, kaip kadaise Lietuvos partizanai savo bunkeriuose vadino filosof Antan Macein ms filosofu, o poet Bernard Brazdion ms poetu. Ne pareigos ir ne valdios regalijos daro mog mylim ir gerbiam, o jo venti darbai ir irdies dosnumas. Tai tikriausios ir brangiausios mogikosios vertybs, kuriomis, deja, nedanas kunigas yra Dievo apdovanotas. Sveikindami mons. Alfons Svarinsk jo kunigysts 50-j metini proga linkjome, kad apatalikasis nerimas neiblst, kad jo kovingumas neprarast atrumo tol, kol Tauta nebus isivadavusi i komunistinio marazmo pavergto proto vergijos, kol Lietuva neatgims dvasikai Dievui ir Tvynei. Kartu norime
111

priminti jam tikjimo kankinio, kovotojo prie komunizm arkivyskupo Meislovo Reinio odius: Tebus palovinti nenusilenk netiesai. Jie gyvens aminai. Tikriausiai tie odiai ir buvo skirti nenuilstaniam kovotojui u Teisingum mons. Alfonsui Svarinskui (Voverien O. Nenusilenks netiesai // Lietuvos aidas, 2004 spalio 6, p. 7).

2.5.2. Jam Dievo odis buvo svarbiau negu valdios

mogaus didyb yra bent idrsti pasakyti Ne pasauliui, kurio negali pakeisti, bet kurio neprivalai ir priimti.
A. Camus

Kai miela bendramint Aldona Pavasarien atne paskaityti Vido Spenglos sudaryt knyg Objektas Intrigantas: kunigo Broniaus Laurinaviiaus gyvenimas ir veikla (V., 2002) ir papra pareikti savo nuomon apie j, sunerimau: k a galiau dar parayti po puiki arkivyskupo metropolito Sigito Tamkeviiaus, dr. Aldonos Kaerauskiens, prof. Laimuio Maino ir Julijos Ambrasiens straipsni apie kunigo Broniaus Laurinaviiaus tragik lemt. Prisdusi prie knygos supratau joje raoma ne tik apie kunig, dorai ir garbingai atlikus savo pareig tarnaujant Dievui ir Tvynei, bet ir paprast mog, lietuv, idrsus pasakyti Ne blogio imperijai, totalitariniams reimams tiek lenk, tiek ir soviet, siekusiems nutautinti ir demoralizuoti lietuvi taut, sunaikinti mog moguje, paveriant j nusikaltliu ir girtuokliu. Idrss pasakyti Ne jis tapo mogumi, kokiu galjome bti mes kiekvienas, jeigu btume steng nenusilenkti blogio pasauliui. Kunigas Bronius Laurinaviius nebuvo kovotojas nei prie soviet okupacin reim, nei prie nusikaltlik komunistin ideologij. Jis buvo doras ir siningas mogus ir kunigas, stropiai ir
112

siningai atliks savo Tvyns snaus ir Dievo tarno, moni dvasinio pedagogo pareigas. Gims religingoje ir patriotikoje eimoje 1913 m. Glin kaime, Gervi parapijoje, Astravo rajone, Bronius Laurinaviius anksti patyr lenkiko okupacinio reimo baisumus. Kai 1921 metais jo tvik buvo okupuota lenk, visiems Vilnijos krato monms, tarp j ir Laurinavii eimai, teko patirti brutal lenkinim. 1927 metais Vilnijos krate buvo udarytos 64 lietuvikos mokyklos. Kunigai, nepasidav lenkinimui ir atkakliai laik v. Miias lietuvikai, buvo udaryti kaljimus. Kai Gervi parapijos moni mylim klebon kunig Ambroziej Jakavon lenkai irgi sum ir udar kaljim, atsirado Gerviuose drsuolis, kuris t lidn valand skambino varpais, nebodamas grsusio pavojaus. Tada trylikametis vaikinukas Bronius Laurinaviius ir apsisprend tapti kunigu, kad galt tsti ventus kun. Ambroziejaus Jakavonio darbus lietuvi tautos dorinimo, vietimo ir patriotinio ugdymo kryptimi. Taigi pirmoji vaiko ird pasibeld meil savo Tvynei, ant kurios aukuro jis nutar pasiaukoti, pasirinks kunigo keli. Ir kvptas viesaus kunigo pavyzdio. Baigs vienintel kaimikj lietuvik Ryto mokykl, Vytauto Didiojo gimnazij Vilniuje ir stodamas Vilniaus kunig seminarij savo prayme Bronius Laurinaviius ra, kad kunig seminarij stoja smoningai, tikdamasis, kad ir sunkiomis ms gyvenimo slygomis lietuvis kunigas labai daug gali padaryti Dievo garbei ir Tvynei (Spengla V. Objektas Intrigantas. V., 2002, p. 26). Brutali lenkika priespauda jaunuolio irdyje paadino kovotojo gen, nor prieintis Istorijos neteisybei ir ariems jos vykdytojams. Dar mokydamasis gimnazijoje jis akino savo kaimynus, buvusius mokyklos draugus siekti mokslo, stoti tik lietuvik gimnazij, neprarasti tautinio orumo, visais manomais bdais gervtikiams paddavo pasiruoti egzaminams ir stoti gimnazij, susirasti bst Vilniuje, sitvirtinti lietuvikoje aplinkoje; Gerviuose leido ir redagavo ranka rayt lietuvik laikrat Jaunimo balsas, nuo 1935
113

met Saultek, skatinusius jaunim mylti lietuvik od ir visa tai, kas brangu lietuvio irdiai: tikjim, lietuvikas tradicijas ir paproius. Ypa jis tuo rpinosi po 1939 met, kai jo tvik prasidjus Antrajam pasauliniam karui atiteko Gudijai. 1944 m. birelio 4 d. baigs Vilniaus seminarij Vilniaus arkivyskupo Meislovo Reinio buvo ventintas kunigus. Pirmsias savo v. Miias Bronius Laurinaviius laik gimtj Gervi banyioje. Vliau dirbo venionyse, Ceikiniuose (Ignalinos rajone), Kalesninkuose (Eiiki rajone), venionliuose, Adutikyje. Kad ir kur jis buvo, kunigo pareigas stengsi atlikti stropiausiai; Kalesninkuose ir Ceikiniuose suremontavo banyias, sutvark banyi aplink; venionliuose, padedamas parapijiei, pastat banyi, nors visi ino, k tai reik sovietinio okupacinio reimo metais banyi pastatyti. Klaipdos kunigai u Marijos Taikos karaliens banyios pastatym buvo nuteisti ir kalinti, jiems sufabrikavus byl. Ir, svarbiausia, kad ir kur jis buvo, visur stat gyvj banyi, katekizavo vaikus ir jaunim, jaunimas versi jo laikomas pamaldas, nes tas kunigas niekam nepataikavo. Savo pamokslais jis skelb ne tik Dievo od, bet ir blaivysts, doros bei lietuvybs isaugojimo kaip btin tautos ilikimo slyg idjas, akino jaunim neprarasti didiausios ms tautos vertybs tikjimo ir Dekalogo, gyventi pagal jo principus. U i idj skelbim kunigas buvo persekiojamas rajonins ir respublikins valdios, o galiotinis religij ir kulto reikalams jam sisdavo visokiausias direktyvas, draudianias daryti t ir an, ir dar k nors. Taiau jis t direktyv nepais, jam svarbiau buvo Dievo odis nei partini valdininkli. Kai tie valdininkliai iki gyvo kaulo griso savo draudimais, pradjo rayti pareikimus, laikus, protestus ir memorandumus sovietinei valdiai, pradedant rajono valdia ir baigiant SSRS institucijomis. T laik ir pareikim para imtus. Pradjus leisti Lietuvos katalik banyios kronik kun. Bronius Laurinaviius tapo vienu i aktyviausi Kronikos autori. Joje ra apie Lietuvos valdios kunig ir tikinij
114

persekiojim, Tautos alkoholizacij, rusifikacij, demoralizavim: vairiausi nusikaltim ir chuliganik ipuoli bei vagysi nepastebjim ir nebaudiamum. Kun. Bronius Laurinaviius su didiausia irdgla irjo tautos dvasios udym, mokykl ateizacij, visada piktinosi ir prieinosi valdios draudimams katekizuoti vaikus. U vaik katekizavim buvo kalinta deimtys kunig ir vienuoli, tarp j, jau net politiniam klimatui pailtjus, 19701971 m. kunigas Antanas ekeviius, kun. Prosperas Bubnys, kun. Juozas Zdebskis ir daugelis kit. Buvo udarinjamos banyios ir vienuolijos. Apie tai jau raiau savo ankstesniuose straipsniuose Lietuvos aide (Voverien O. // Lietuvos aidas. 2008 sausis ir Voverien O. Kunigai Lietuvos laisvs kovotojai // Lietuvos aidas, 2008 sausis). MGB buvo nunuodytas Kauno arkivyskupijos kapitulinis vikaras prel. Stanislovas Jokbauskis tam, kad jo viet galt MGB taisyti savo mog j uverbuot agent Ner (jiems tai nepavyko, sutrukd vysk. T. Matulionis); buvo MGB nuautas j uverbuotas buvs agentas Kardas, prancikonas kunigas Stasys Martuis, mat jis savo kruvin darb jau buvo atliks ir per daug inojo apie MGB vykdom nusikaltim Lietuvoje virtuv. Knygoje teigiama, kad 1962 m. rugpjio 20 d. KGB buvo nunuodytas ligoninje vysk. T. Matulionis; nuudytas kun. Leonas apoka (1980) ir kun. Leonas Maeika (1981); kun. Bronius Laurinaviius buvo apsuptas nip, kiekvienas jo ingsnis buvo sekamas. 1979 m. kun. Bronius Laurinaviius, mirus kun. Karoliui Garuckui, tapo Helsinkio grups, gynusios mogaus teises, vadovu. 1978 m., sumus tos grups narius Viktor Petk, Vytaut Vain ir Meislov Jurevii, o Tomui Venclovai ivykus Vakarus, kun. B. Laurinaviius liko ir vieninteliu aktyviu tos grups veikju. Jis buvo nuosekliausias kovotojas u blaivyb, aikino parapijieiams, kaip nuosekliai ir kryptingai per alkoholizacijos skatinim buvo degraduojama ir udoma Tauta, jos genetinis fondas, eima. Savo banyioje net dut buvo pastats, kuri pra mesti
115

vardinius pasiadjimus negerti alkoholio. Kategorikai draud alkoholinius grimus vartoti per laidotuves, skatino jo nevartoti per vaik kriktynas ir vestuves, gaivinant lietuvikas tautines vestuvi tradicijas. Jo vadovaujamose banyiose tikinij skaiius nuolat didjo. Tai siutino vietin valdi. Eiiki rajono LK komiteto pirmasis sekretorius kart jam udraud laikyti pamaldas banyioje neva dl galvij rag ir nag ligos epidemijos. Kunigas nepaklaus, sakydamas, kad jam pareiga Dievui ir Dievo odis yra svarbesnis negu valdios. Vietiniai partiniai aktyvistai m persekioti tikiniuosius ir vaikus, einanius Banyi. Kunigas per pamoksl juos tikino nebijoti, sakydamas: Tik nereikia bijoti. Nepasiduokite. Nes jei tik dantraiai pagauna nors truput rankovs, tai traukia ne tik rank, bet ir vis suglamo (ten pat, p. 411). O jis pats vos ne kas savait buvo tampomas saugumo, jam grasinama. Knygoje atskleistas domus, okiruojantis savo cinizmu faktas. Religijos ir kulto reikal galiotiniais Lietuvoje buvo skiriami patys baisiausi lietuvi tautos udikai Aleksandras Guzeviius, siautjs pokariu, iuds ir represavs beveik visus Lietuvos vyskupus; Petras Raslanas, Raini udyni iniciatorius ir vykdytojas, Justas Rugienis, kuris, bdamas NKVD kapitonu ir vienu i karinio tribunolo teisj, 1946 metais pasmerk mirti vyskup Vincent Borisevii ir jo mokin kunig Pran Gustait. Vliau tas pareigas jo kiti NKVD kilbukai, kaip ir pirmieji trys sadistai, vykd dvasin Tautos genocid. 1980 m. vasario 17 d., jau kun. Broniui Laurinaviiui klebonaujant Adutikyje, jo bute buvo atlikta krata: iekota kali jam suimti Lietuvos katalik banyios kronikos, Helsinkio grups dokument. Kartu su pareignais kratoje dalyvavo Tiesos korespondent Danguol Repien, tikinij charakterizuojama kaip mirt neantis juodasis angelas. Po jos apsilankym ir meiikik straipsni Tiesoje KGB buvo labai iauriai nukankintas kunigas Leonas apoka, po to ir kun. Leonas Maeika. Po kratos kun. Bronius Laurinaviius para testament, ku116

riame pra po mirties j palaidoti venionli banyios, kuri ir pastat, ventoriuje. Jo pastatyt, bet valdios nacionalizuot klebonij, kai ji bus denacionalizuota, atiduoti Banyiai, o ugyvent turt 800 rubli atiduoti katalikikai spaudai arba idalinti vargams. Savo kaimynui, doram katalikui Bernardui Gerojimui, tarsi nujausdamas savo mirt, savait iki jos sak: Jeigu mane aptiks kilpoje arba suvaint, netikkit, kad tai atsitiktinumas (ten pat, p. 187). 1981 m. lapkriio 21 d. Tiesoje pasirod D. Repiens straipsnis gyvenim ne per ventori, kuriame kun. Bronius Laurinaviius buvo lykiausiai meiiamas u vaik katekizavim ir trukdym mokytojams vaikus ateizuoti. Juodasis mirties angelas prabilo. O 1981 m. lapkriio 24 d. kunigas Bronius Laurinaviius, atvyks Vilni atsiimti pamesto paso, buvo sekiojamas dviej augalot vyruk, kurie j, ilipus i troleibuso algirio stotelje, palydjo per vien sankry, o einant per kit algirioKalvarij gatvs sankry pastm po vaiuojaniu sunkveimiu. Svarstant byl, inoma, kalt nerasta. Jau atgavus nepriklausomyb, perkeliant kunigo palaikus i Adutikio venionlius, prie Banyios, kuri kunigas Bronius Laurinaviius pastat, jo testamento vykdytojas kun. Kazimieras emnas savo prasming kalb baig odiais: Piktos valios mons uol nulau. Bet nesunaikino. Jis i kapo mums kalba savo gyvenimo pavyzdiu ir apatalo Pauliaus odiais: Mes persekiojami, bet neapleisti, mes parblokti, bet neuv (ten pat, p. 466). O dvasingiausias Lietuvos skulptorius prof. Antanas Kmieliauskas, pastats paminkl Kristus pas Pilot ant kunigo Broniaus Laurinaviiaus kapo venionliuose, jo statytos banyios ventoriuje, savo intencij taip paaikino: Kristus prie Pilot Prof. Antanas Kmieliauskas Diaugiuosi, kad man teko painti kunig Broni Laurinavii. Jis danai pas mane ueidavo, visuomet skubantis, kupinas
117

kilni idj. Tuo metu, kai mons buvo bauginti ir vienas kitu nepasitikjo, kunigas buvo atviras, linksmas, drsiai kritikavo neteisybes. Jo asmenyb avi, nes tikjimas, tvyns meil, mogaus teiss buvo neatskiriama jo gyvenimo ir veiklos visuma. Esu sitikins, kad tuo jis taip patrauk daug moni prie Dievo ir kl Banyios autoritet. Kai visk vald soviet reimas ir mons buvo bauginti, tokios asmenybs tarsi vyturiai rod tautai keli. Jie turjo bti sitikin, kad niekas nepajgs palauti j dvasios ir rodyti prieams, kad jie teiss. U tai kunigas sumokjo savo mirtimi. Bet ir mirtis jo nenugaljo: visuomen dar labiau m branginti tuos idealus, u kuriuos jis kovojo. Ir kai man pasil padaryti kunigui Laurinaviiui paminkl, a klausiau venionliei, kurie j myljo, kokio krinio jie nort? Jie atsak: didelio ir graaus. Netoli Sudervs suradau stamb (3 m 30 cm) granito luit ir ikaliau skulptr Kristus prie Pilot. Stengiausi, kad paminklas bt ne tik didelis ir graus, bet ir prasmingas. A msiau apie simbol, kuris geriausiai prasmint gyvenimo keli kunigo patrioto ir vis kit, o kartu ir Lietuvos. Kristus suritomis rankomis, muamas ir meiiamas, pasmerktas ti u ties, u tai, kad dar gera... Kai i skulptr buvau k tik baigs, buvo tragikoji Sausio 13-oji: prie televizijos bokto sualota, suaudyta, nuudyta daug beginkli dainuojani Lietuvos patriot. Man atrod, kad skulptra Kristus prie Pilot galjo bti labai deramas paminklas ir jiems. O iandien, kai visi sitikinome baisia neteisybe tiesiog idavyste kai profesorius Vytautas Landsbergis, iveds Lietuv Nepriklausomyb, yra meiiamas, kaltinamas ir niekinamas, a manau, jog is paminklas tinka ir jam. Jis tinka ir visiems doriems Lietuvos monms. Jie yra kunigo Broniaus Laurinaviiaus ideal, jo darb, kovos u ties, dor, tikjim tsjai. A tikiu, kad tai, dl ko jis kovojo ir uvo, niekad nebus umirta (ten pat, p. 491492). 2007 m.
118

2.6. Lietuvos laisvs lyga antikomunizmo istorijoje

Lietuvos laisvs lyga, sikrusi 1978 m. birelio 1415 dienomis, alia Lietuvos katalik banyios kronikos prabilo tautiniu balsu. Ji i karto pagarsjo politini reikalavim radikalumu, nekompromisine kova su komunistiniu reimu. Kaip raoma knygoje Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais (V., 1999), Sjdis laviravo savo veiksmais, kai kada priartdamas prie konformizmo... Tuo tarpu 1987 metais mitingo prie Adomo Mickeviiaus paminklo organizatoriams drsos ir ryto nestigo (ten pat, p. 140). Knygos autoriai Lietuvos laisvs lyg vadina paskutine rezistencijos ir pirmja tautinio isivaduojamojo judjimo politine organizacija (ten pat, p. 104). Antanas Terleckas, Lietuvos laisvs lygos krjas ir daugiametis jos vadovas, teigia, kad Lietuvos laisvs lygos itak reikia iekoti 1976 metais ruden jo pradtame leisti pogrindiniame leidinyje Laisvs auklys. Jo ijo tik 5 numeriai. 1977 m. rugpjio 2324 d. KGB Elenos ir Antano Terleck bute padar krat, likvidavo visus Laisvs auklio numerius ir rankraius ir pagrasino represijomis, jeigu leidinys bus atnaujintas. 1978 m. ruden pasirod naujas neva antikomunistinis leidinys Perspektyvos, irgi leistas pogrindyje. Taiau tai buvo tik KGB inspiruoti spstai lengvatikiams, skirti nuleisti gar i pasiprieinimui kylanios bangos. Vliau paaikjo, kad Perspektyvos turjo tiksl patobulinti komunistin reim, suteikti jam mogikj veid. 1978 m. sikrusi Lietuvos laisvs lyga pradjo leisti pogrindin leidin Vytis. Aktyviausiais Vyio autoriais tapo Antanas Terleckas, Vytautas akalys ir tada dar dvideimtmetis LLL narys Julius Sasnauskas. Leidinys buvo platinamas nedideliam ypa patikim skaitytoj ratui, kuri interesai, beje, gerokai skyrsi: vi eni j siek isivaduoti i okupacinio komunistinio reimo, kitiems (kaip vliau paaikjo, Stasiui Stunguriui ir jo grupei)
119

rpjo tik patobulinti komunizm. Gal todl nuo pat pirmojo Vyio numerio pasirodymo KGB apie jo leidyb inojo: visi pogrindinio leidinio numeriai, pradedant pirmuoju, gul ant Lietuvos KGB virininko gen. Juozo Petkeviiaus stalo. KGB papulkininkis Juozas Markeviius Lietuvos laisvs lygai pradjo formuoti politin byl, kuri per metus iaugo iki 18 tom. Suspta ileisti 6 Vyio numerius. Rengiant 7-j A. Terleckas ir Julius Sasnauskas buvo suimti, Vytautui akaliui, patraukusiam psiomis Suomij, pavyko pasiekti Amerik ir ivengti kaljimo. Visi Vyio numeriai buvo KGB konfiskuoti, o jo leidyba atnaujinta tik 1987 metais, Antanui Terleckui grus i kaljimo. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, pirmieji trys Vyio numeriai buvo sukomponuoti vien knyg ir ileisti 1993 metais. Pirmajame Vyio tome, pavadintame Okupuotoji Lietuva. 1979 m. birelis raoma apie MolotovoRibentropo pakt ir jo pasekmes Lietuvai. Leidinio angoje, pavadintoje Laisv reikia isikovoti, jo sudarytojas ir redaktorius Antanas Terleckas rao: Vakar antikomunistin propaganda yra labai silpna ir neturi jokios takos Rusijos engiam taut smonei. Kokios prieastys? JAV usienio politik apsprendia monopolij tikslai. O monopolijos nra suinteresuotos silpninti Rusij kaip galim rink JAV pramons produkcijai realizuoti. Apskritai didiosios Vakar valstybs bevelija turti politiniu ir prekybiniu partneriu imperialistin Rusij su stabiliu, nors iauriu totalitariniu reimu, negu su valstybe, draskoma aistr (ten pat, p. 10). Svarbi ir kita anginio straipsnio autoriaus valga: Tik tautin valstyb yra nuosekliai suinteresuota ginti tautos interesus, nes tik tautinje valstybje manomas tautos ir valstybs interes sutapimas. Kad valstyb galt pilnutinai atlikti savo paskirt, ji turi bti nepriklausoma (ten pat, p. 10). Vedamojo straipsnio autorius vienareikmikai vardijo Lietuvos laisvs lygos ir Tautos pagrindin prie tai okupacin
120

valdia ir kovos tiksl nepriklausomos Lietuvos atkrim remdamasis Popieiaus Jono Pauliaus II odiais Laisv kiekvien dien reikia laimti, reikia isikovoti (ten pat, p. 12). Straipsnio autorius kreipiasi lietuvikj emigracij, kviesdamas aktyviau sijungti kov u Lietuvos nepriklausomyb ir paremti leidj pastangas ilaikyti pogrindin leidin Vytis. Be kita ko, straipsnyje leidinio redaktorius ra: Pogrindins spaudos leidimas buvo tolygus vaikiojimui skustuvo amenimis. Toki spaud leido mons, pareigos jausmo vedami, o gal ir bijodami, kad ateities kartos gali neatleisti jiems u tyljim. Niekas tada negalvojo nei apie materialin, nei apie moralin atlyginim, nei apie padk. Atvirai nekant, daugelis net netikjo pamatyti nepriklausom Lietuv. Bet taip pat ir nesapnavome, kad savo valstybingum atkrusioje Lietuvoje buv pogrindininkai okupacijos metais leist literatr platins savilaidos bdu. Tokia dainuojanios revoliucijos sukurta tikrov (ten pat). Pirmajame Vyio numeryje buvo ispausdintos Auros ir Jono Jura iki iol aktualios mintys apie lietuvi kultrin inteligentij, kuri vardan ilikimo prisitaik prie okupacijos. Kai menininkai pasijuto patenkinti tuo, k jie turi pasiek ir nenori suvokti, kad po to artja pavojingo visiko susitaikymo riba: kad tik bt ramu po ms gaubtu, o kas u jo rib ne ms reikalas (Juraien A.-M. Ten pat, p. 15). O okupaciniam reimui kaip tik tokios inteligentijos po gaubtu ir reikjo. Jonas Juraas savo Mintyse lygino istorinio lietuvio ir lietuvio, kurio dvasia buvo sutraikyta komunistins ideologijos ir komunistinio reimo buldozerio, skirtumus. Remdamasis R. ilbajorio mintimi, kad ms tauta yra isimiklinusi bti prispausta, J. Juraas tvirtino, kad lietuvio garbei jo dvasia imtmeiais nepalo. Didiausi priespaud metais paiurpdavo, susigdavo, laukdavo. Ir kakokiu nesuvokiamu bdu gimdydavo savo donelaiius, basanaviius, strazdus. Tikjo jais ir mat j rankose laisvs ibur. iandien yra kitaip. Tarybin lietuvi inte121

ligentija imain savo tautos meil ir pagarb leidim kurti socialistin kultr... Mes neinom ir nenorim inoti, kad mes tik kuklios bitels-darbininks... Bet jeigu mums pastos keli gatves ijusi minia ir suuks: Laisvs Lietuvai! tarp biteli kyla suirzimas, panika, pasipiktinimas, kaip liaudis drso ms nepasiklaususi kelti nerim, trukdyti kultrin misij, piktinti ms valdi, utraukti ant jos galvos Maskvos rstyb? Ms istorijoj nematyto masto koalicija su tautos prievaizdais kelia baisi mint, ar neisigim ms inteligentija tautos iedas (Juraas J. Ten pat, p. 17). Straipsnyje Perspektyvos be perspektyv tikinamai parodoma Lietuvos komunist melas ir veidmainyst, siekiant pateisinti tautos genocid ir tremtis KGB leidiamame neva patriotiniame pogrindiniame leidinyje Perspektyvos. Yla ilindo i maio, kai Perspektyvos vairiausiais aspektais siek tvirtinti skaitytoj smonje teigin: Socializmas ir komunizmas yra istorijos vystymosi btinyb. Vytyje klausiama: ar masinis lietuvi tautos genocidas ir tremtys irgi buvo istorin btinyb? Istorijos skydas ir kalavijas? Demaskuojamas Lietuvos komunist cinizmas. Pogrindiniame Vyio leidinyje buvo publikuojama mediaga apie lietuvi skriaudim lenk pavergtose emse, apie Lietuvos partizan kovas pokario metais, analizuojama j leista spauda, tsiant Lietuvos partizan tradicijas buvo skelbiama, kad Susitaikymas su vergo dalia tolygus idavystei (ten pat, p. 27), skelbiami kalinam Lietuvos politini kalini sraai, publikuojamos garsiausi to meto politini kalini Petro Paulaiio, kankinto Sibiro kaljimuose 34 metus, biografija, KGB udik pavards, paskelbta nemaai Kazio Bradno eilrai, kvieiani lietuvius nesusitaikyti su vergo dalia. Antrasis Vyio numeris skirtas kalinamo Helsinkio grups vadovo Viktoro Petkaus bylai ir Lietuvos laisvs lygos ygiui jam padti. Skelbiami protesto ratai, dokument tekstai, pasirayti keli deimi lietuvi, veikusi baim.
122

Treiasis Vyio numeris Moraliniam ultimatumui TSRS vadovybei. Jame Lietuvos ir jos pavergimo istorijos kontekste argumentuotai ir tikinamai parodoma, kad komunizmas ir nacizmas yra tapaios totalitarins ideologijos, broliai dvyniai, ir kad vokikasis nacizmas yra kils i rusikojo imperializmo, po kruvinosios Spalio revoliucijos pavadinto bolevizmo vardu. Rusikasis bolevizmas yra tas pats rusikasis nacizmas, tiktai vietoj varins usidjs kit maskuot naujos pavirutins marksistins-leninins ideologijos skraist. Kas nepajg atsilaikyti raudonojo nacizmo inspiruojamai rusikojo imperializmo jgai, tas buvo tuojau pat pavergtas (ten pat, p. 94). Manifestas buvo pasiraytas 1979 m. rugpjio 3 d. Lietuvos laisvs lygos Tautins tarybos. Jame buvo reikalaujama: ...sugrinti lietuvi tautai visas pagrindines teises, atimtas hitlerins Vokietijos ir stalinins Rusijos slapto suokalbio idavoje; perspjama, kad tuo atveju, jei Taryb Sjungos vyriausyb nepatenkins pavergt taut reikalavim, ji pateks totalins izoliacijos aklaviet ir tuo pasirays sau lugimo nuosprend (ten pat, p. 112). Knygoje pateikiami 23 slapti dokumentai (Hitlerio telegrama Stalinui; Stalino atsakymas Hitleriui, trumpas dokument, lieiani MolotovoRibentropo pakt, atpasakojimas, papildom pakto dokument tekstai, kiti svarbs dokumentai. Tik i io leidinio pirm kart ir suinojau, kad 1979 metais Lietuvoje buvo leidiama 13 pogrindini leidini: Lietuvos katalik banyios kronika, Aura, Varpas, Dievas ir Tvyn; Rpintojlis, Lietuvos kultros archyvas, Tiesos keliu, Aurel, mintos Perspektyvos Alma Mater, Vytis, Ateitis ir alin vergij. Visa pogrindin literatra buvo leidiama maais tiraais ir pasiekdavo ribot skaii skaitytoj. Kitoje, ko gero, svarbiausioje Antano Terlecko knygoje Didysis smokslas prie Lietuv (1996) pateikiamas jos autoriaus poiris naujausi Lietuvos istorijos atkarp po nepriklausomybs
123

atkrimo. Kai knyga jau buvo ileista, nepriklausomoje Lietuvoje gyvavo dvi Lietuvos: nepriklausoma LTSR ir istorin tautin Lietuva, apgauta, suvediota ir apvilta. O tarp j, kaip vaizdiai apibdino prof. Vytautas Landsbergis, buvo ikastas gilus griovys, pripiltas nuodingo pilstuko, iki iol nuodijanio Tautos, ypa jos jaunimo, smon ir neleidiantis lietuviams susikalbti. Knygos autorius ir aprao Tautos ir jos gudroi komunist, vadovaujam pagal Kremliaus scenarij, keli nepriklausomos LTSR atkrim. Negalima nepripainti, kad knygos autorius yra teisus, teigdamas: ...dainuojanios revoliucijos veikjai tiek deinje, tiek kairje pera tautai primityvi paskutinij deimtmei Lietuvos istorijos schem. Deinieji savo istorin vaidmen vaizduoja taip, tarsi Lietuvoje vis deimtmet nebt vyks didvyrikas partizaninis karas, o kelis deimtmeius politin neginkluota kova prie rusikuosius okupantus: taip ikraipomi jau istorija tap faktai, kad klausytojas ar skaitytojas susidaryt vaizd, jog lietuvi tauta itisus 48 metus (19401988) miegojo giliu letargo miegu. Tik 1988 m. birelio 3 d. savo iniciatyva ir patriotini jausm vedami 35 patriotai sukr Persitvarkymo (Perestrojkos) sjd, ibudin lietuvi taut ir pakl j kovai u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Tik jie padovanoj t nepriklausomyb. Kairieji aikina, kad per vis okupacijos 50-met jie kovojo u Lietuvos nepriklausomyb, siekdami neutralizuoti okupant pastangas rusinti Lietuv. 1989 m. gruod, tariamai atsiskyr nuo KPSS, Lietuvos komunistai vadovav lietuvi tautos nacionaliniam pasiprieinimui, kovai u valstybingumo atkrim. Tik todl net 23 LKP CK narius 1990 m. vasario 24 d. lietuvi tauta irinko Lietuvos AT, o 1992 m. spalio 25 d. komunistai LR Seime yra gav absoliui daugum. Ir, aiku, tik todl lietuviai komunist Algird Mykol Brazausk irinko 1893 m. vasario 14 d. LR prezidentu (Terleckas A. Didysis smokslas prie Lietuv. V., 1996, p. 4, 5).
124

Tiesa, deja, yra ne tokia. Jos atskleidimui knygos autorius ir skiria 207 knygos puslapius. Knygoje jis pateikia Lietuvos laisvs kovos istorij nuo 1978 met iki pat soviet valdios atkrimo Lietuvoje 1992 m. spalio 25 d. Kol kas ta tiesa, kol neperjo keli deimi istorik filtro, yra subjektyvi, atspindinti aktyvum u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb kovotojo, Lietuvos laisvs lygos vadovo pozicij. Taiau ji yra labai svarbi kaip nepriklausomos Lietuvos istorijos tyrim atskaitos pozicija, ir jos vaidmuo moksliniu poiriu laiko tkmje kuo toliau, tuo labiau darysis reikmingesnis. Knygoje pateikiami 38 skyriai Lietuvos kelias nuo carins Rusijos priespaudos iki nepriklausomos LTSR Lietuvoje atkrimo 1992 metais. Atskiruose skyriuose kalbama apie imperialistins Rusijos tikslus Lietuvoje; vliau apie Lenino ir Stalino planus sukurti suvereni socialistin Lietuv; V. MickeviiausKapsuko Lietuvos duobkasio vaidmen, siekiant gyvendinti bolevik planus okupuoti Lietuv; Antano Sniekaus tautos udiko vaidmen, siekiant vykdyti Maskvos uduot Lietuva be lietuvi; Lietuvos partizan kovas ir j spaud; j fizin, tik ne dvasin pralaimjim; pasiprieinimo apraikas per vis 50-met; Lietuvos laisvs lygos vaidmen pasiprieinimo kovose ir t. t. Kiekviename skyriuje gausu naujos mediagos, domi ir netikt apibendrinim, sunkiai prieinamos eiliniam skaitytojui literatros analizs, nauj domi fakt antikomunizmo teorijos pltrai. Sakysim, raydamas apie dvasin lietuvi tautos genocid, jis i svok, alia lietuvi tautins kultros paveldo ir jos vertybi naikinimo, rovimo i moni smons ir siekimo atsiradus vakuum upildyti lovingja rus tautos ir sovietine kultra, papildo dar dviem aspektais Lietuvos partizan palaik niekinimu miesteli turgaus aiktse, gatvse, prie banyi ventori tvor, siekiant i mogaus dvasios istumti visus kitus jausmus ir pripildyti j siaubu nuo pamatyt baisi partizan palaik niekinimo vaizd ir baime.
125

Kitas aspektas, kuriuo A. Terleckas papildo dvasinio lietuvi tautos genocido svok, tai lenk tautins maumos kirinimas prie lietuvius pagal gudriai suregzt Kremliaus scenarij, kurio pamate J. Merekovskio mintis Rus nuomone, lenkikos kultros taka... (Vilnijos krate O. V.) stabdo lietuviko nacionalizmo ir tikrosios lietuvi kultros proces. Visikai aiku, Maskvai nra nieko maloniau u visa tai, kas stabdo lietuvikos specifikos kristalizavimosi proces (ten pat, p. 31). Knygoje teigiama: Kremliuje buvo susiorientuota, kad lenk klausimo isaugojimas Lietuvoje padeda SSRS politinei valgybai skleisti mit, kad rusams isikrausius i Lietuvos, Vilni vl okupuos lenkai. Vilniaus krato rusinimui ir polonizavimui vadovavo LKP CK skyrius (jo ved. Vidmantas) (ten pat, p. 31.) Knygoje analizuodamas ir Lietuvos komunist nomenklatrinink skm j kelyje nepriklausomos LTSR atkrim, autorius parodo vien i j veiklos metod, atneusi jiems skm. Remdamasis Vaclavo Havelo knyga Kas mogaus galioje, knygos autorius teigia, kad Lietuvos nomenklatrini komunist skms pagrindinis metodas buvo j melas ir veidmainyst, realios tikrovs falsifikavimas. Valdios galia patenka savo paios mel nelaisvn, todl turi visk falsifikuoti. Falsifikuoti praeit. Falsifikuoti dabart ir ateit. Falsifikuoti statistikos duomenis. Apsimesti, kad neturi visagalio ir viskam pasirengusio policijos aparato. Apsimesti, kad gina mogaus teises. Apsimesti, kad nieko nepersekioja. Apsimesti, kad nieko nebijo. Apsimesti, kad niekada neapsimeta. mogus neprivalo tikti tomis mistifikacijomis, taiau turi elgtis taip, lyg jomis tikt, arba tylomis jas toleruoti. Todl privalo gyventi melu. Neprivalo priimti melo. Pakanka, kad priima gyvenim su juo ir jame. Jau vien tai tvirtina sistem, papildo j, veikia kaip ji, tampa ja (Havelas V.; cit. Ten pat, p. 30). Lietuvos laisvs lygos istorijoje jos autorius svarbiausiais savo veiklos rezultatais laiko: Lietuvos laisvs lygos deklaracij, strategin dokument, kuriame buvo ikelti svarbiausi LLL udaviniai: 1) religins,
126

tautins ir politins smons ugdymas; 2) Lietuvos nepriklausomybs klausimo klimas tarptautiniuose forumuose. Deklaracija tapo LLL veiklos programa. Siekiant j realizuoti buvo kurti Lietuvos skyrius, kurio centras buvo Vilniuje, ir LLL skyrius Amerikoje. Antrasis, ir kaip pats knygos autorius pripasta, pats svarbiausias Lietuvos laisvs lygos parengtas dokumentas tai 45 pabaltijiei memorandumas, pasiraytas 1979 m. rugpjio 23 d. Jis buvo nusistas SSRS vyriausybei, VFR ir VDR vyriausybms, ali, pasiraiusi Atlantos Chart, vyriausybms ir SNO generaliniam sekretoriui P. Kurtui Valdhaimui. Memorandume buvo reikalaujama paskelbti visus MolotovoRibentropo pakto tekstus ir rytingai pasmerkti to pakto pasekmes; suteikti galimybes SSRS okupuotoms Latvijai, Lietuvai ir Estijai atgauti laisv ir nepriklausomyb, teis laisvai tvarkyti savo likim, t. y. pilnos laisvs slygomis nustatyti savo vidaus ir usienio politikos status be iorinio sikiimo ir savo nuoira vystyti savo politik, ekonomik, socialin ir kultrin gyvenim, taut teis laisvai tvarkyti savo gamtinius turtus ir resursus (ten pat, p. 55). Memorandum pasira 4 estai, 6 latviai, 35 lietuviai, tarp j buv politiniai kaliniai ir tremtiniai, rus disidentas akademikas Andrejus Sacharovas, jo mona Jelena Bonner ir dar 10 j bendraygi. Memorandumas pralau visuotino abejingumo ledus. 1983 m. vasario 19 d. Europos Parlamentas pirm kart savo istorijoje svarst Pabaltijo krat klausim, inicijuot Memorandumo. 1984 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas prim nutarim, raginant panaikinti Pabaltijo krat kolonijin padt. 1979 m. spalio 30 d. buvo suimtas Antanas Terleckas, 1979 m. gruodio 11 d. Julius Sasnauskas, 1980 m. vasario 14 d. Algirdas Statkeviius. Po j sumimo Z. Baranauskait, V. Boguis, R. Grigas per dvejus metus ileido 46 Vyio numerius. 7-asis Vyio numeris, paruotas spaudai, buvo likviduotas KGB. LLL veikla laikinai prigeso ir tik 1987 metais, jau grus A. Terleckui i kaljimo, ji buvo atnaujinta.
127

1987 m. ruden Lietuvos laisvs lyga organizavo vie miting prie Adomo Mickeviiaus paminklo, kuriame buvo reikalaujama Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs. Mitinge pirmoji prabilo politin kalin sesuo Nijol Sadnait. Jame susiliejo katalikikoji ir tautikoji politins srovs vien galing, vliau organizavusi daugel miting Lietuvos laisvs kelyje. Po 37 met pertraukos mitinge vieai buvo ikelta Lietuvos trispalv vliava, sugiedotas Lietuvos himnas, tautika giesm. Knygoje apraomi mitingai, vyk kartu su Lietuvos persitvarkymo sjdiu ir be jo, kantriai ir detaliai atskleidiamas Lietuvos komunist kelias valdi, visam komunistiniam elitui i LKP CK klus koj su Sjdio vliava Aukiausij Taryb. Pirmosiomis Aukiausiosios Tarybos darbo dienomis komunistams klasta ir veidmainyste pavyko ugrobti valdi, atkurti nepriklausom LTSR, tik jau be diktato i Maskvos. Su irdgla knygos autorius j baigia odiais: Tik retas lietuvis tada suvok, kad kovo 11-j prisikl valstyb, visai nepanai 1940 m. birelio 15-j rus imperializmo palaidot Lietuv, kosmopolitin, nemaa dalimi probolevikika, abejinga savo sn ir dukter aukai, sudtai ant Laisvs aukuro, draskoma vidini prietaravim (ten pat, p. 195). Kaip Krylovo pasakioje Lap ir varna sris Lietuvos valdia krito tiesiai laps gerkl (ten pat, p. 202). Lietuva buvo palaidota dar negimusi (ten pat, p. 203). Knygos autoriaus nuomone, tai atsitiko todl, kad reali valdia premjero ir jo pavaduotoj postai per Sjdio vadov tariam atsargum ar pernelyg didel mogikj pasitikjim pateko nomenklatrini komunist rankas: premjere, G. Vagnoriui pasilius, tapo K. Prunskien, jos pavaduotojais LKP CK pirmasis sekretorius A. Brazauskas ir LKP CK vienas i pagrindini ideolog R. Ozolas. Taigi visas Lietuvos kis tapo vairuojamas komunist. Tik vliau, aipydamasis i Sjdio aktyvist naivumo, A. Brazauskas patvirtino: Kas valdo valstybs pinigus, tas valdo ir valstyb. 2010 m.
128

2.7. Alfonsas Dapknas antikomunistas, kovotojas u Diev ir Tvyn

Pirm kart atkreipiau dmes veikl mog Alfons Dapkn, vartydama Kanadoje leidiam laikrat Tviks iburiai. Ten buvo jo nuotrauka su plakatu spjimas pasauliui. Po nuotrauka buvo parayta: Vilniuje demonstruojantis tautietis savo plakatu atkreipia visuomens dmes komunizmo grsm, kurios dar daug kas nemato (Tviks iburiai, 1991 liepos 20, p. 3). Tada pagalvojau, kad teisinga liaudies patarl savo parapijoje pranau nebsi. Juk mes, vilnieiai, nei apie Alfons Dapkn, nei apie antikomunistin pogrind tada neinojome. Apsvaiginti Atgimimo ir Kovo 11-osios pergals pamirome komunizmo grsmes. Ne veltui sakoma, kad pamirta praeitis kartojasi. Ir sulaukme komunizmo atgimimo Lietuvoje. Kaip j dabar veiksime neinia. Vliau, jau bendradarbiaujant Lietuvos aide, pats Alfonsas Dapknas mane susirado, para laik, ir taip mes susipainome. Tiesa, tada nesusiejau vyki, kad Tviks iburi herojus ir mano pastamas Alfonsas Dapknas yra tas pats asmuo. Lietuvos aidas paskelb kelet A. Dapkno straipsni, i kuri sklido pasipiktinimas komunist ir j parankini ekist iaurumais, kuriuos savo akimis teko matyti jam paiam. Laikraio puslapiuose straipsnio autorius pasakojo, kaip j 1945 m. pavasar, mobilizuot sovietin kariuomen su grupe toki pai nelaimli, gyvuliniame traukinyje ve Sibir, tarnybos atlikimo viet, ir kaip jis netiktai tapo iauraus ekist nusikaltimo liudininku. Traukiniui strigus Minsko stotyje jis mat, kaip enkavedistai ud i Maosios Lietuvos atgabentus lietuvninkus ir vokieius, ia pat, prie Minsko geleinkelio stoties. Tada uvo ir du lietuviai gimnazistai, neveik smalsumo pairti, kaip udomi mons.
129

Jie irgi buvo suaudyti. Alfonsui Dapknui tada pavyko pasislpti, niekas i vaiavusi traukiniu jo neidav. Taip jis ir liko gyvas. Skaitydama Lietuvos patriot radau straipsni paties A. Dapkno ir apie j. Alfonsas Dapknas gim 1923 met ruden. 1934 metais mir jo mama. Tvas ved kit moter, todl Alfonsas ir jo sesuo Janina jautsi nalaiiais. 1934 metais Alfonsas baig ilavoto pradios mokykl. O vliau prasidjo gyvenimo universitetai: tarnavo pas kininkus, piemenavo, vliau bernavo, dar vliau, imoks staliaus amato, padjo tvui. jo per kaimus, statydami kininkams namus. 1942 metais vokiei okupacinei valdiai pavyko kalbti atuoniolikmet vaikinuk usirayti Wermachto kariuomen: uniforma tokia grai, be to, vokieiai ir ginkl duoda. Sunku buvo atsispirti tokiai pagundai, nesivaizduojant, kad karas nra tik pasipuikavimas graia uniforma prie pastamus. Ibuvo Alfonsas vokiei kariuomenje iki pat 1944 met. Tada frontui pasiekus Lietuv, keturi lietuviai vaikinukai, suprat, kad vokieiai kar pralaimi, i kariuomens pabgo kas sau. Alfonsas Dapknas gro savo tvik lavantus ir ia slapstsi. Kai gro Lietuv, bolevikai ir pradjo jaunus vyrus mobilizuoti rus kariuomen. Alfonso tvai patar jam eiti kariuomen, girdi, karas baigsi ir dabar pavojaus ti kariuomenje jau nebra. Taip ir ijo Alfonsas rus kariuomen 1945 met pavasar. Grs i kariuomens 1947 metais stojo Raguvls mechanizacijos mokykl ir ia gijo vairuotojo specialyb. 1948 metais pradjo dirbti vairuotoju Seirij pieninje. Tuo metu Seirij apylinkse veik partizan vado Sakalo brys. 1949 met pradioje partizanai susirado drs vaikinuk Alfons Dapkn ir pakviet j padti Lietuvos partizanams transportu, tapti j ryininku. Alfonsas sutiko. Jo partizanins veiklos kriktatviu tapo Sakalo brio partizanas Vaclovas Pletisas,
130

kartu su juo Alfonsas ir partizan uduotis vykdydavs. Po dvej met V. Pletisas rekomendavo Alfons partizanus, gerai j charakterizavs. 1951 metais A. Dapknas dav Lietuvos partizano priesaik ir tapo partizanu Kryiumi. Sunkveimio kbule Alfonsas buvo rengs slptuv, kurioje vaiuojant vykdyti uduoties slpdavosi V. Pletisas. Artimesnius ryius jis palaik su partizanais Juozu uku ir neseniai mirusiu, Kaune gyvenusiu V. Burduliu. 1951 metais Alfons Dapkn sum SeirijLazdij stribai, iauriai kankino, reikalavo iduoti partizanus, grasino nuauti, mgino uverbuoti. Joki ini nei i jo, nei apie j negav, iauriai primu paleido, prigrasin, jeigu kam nors prasitars apie sumim visur j suras ir sudoros. Alfonsas nutar trauktis i savo gimtj viet didel miest ten pasislpti lengviau. Atvyko Panev, vairiose organizacijose dirbo vairuotoju, sulauk 1960 met. Tada politinis klimatas Lietuvoje jau buvo gerokai pailtjs, galima buvo pradti kurti ir savo gyvenim. Atvyko Kaun. ia per pastamus susirado darb. Susipaino su kunigu Juozu Zdebskiu, i jo gaudavo platinimui Lietuvos katalik banyios kronik. Jo biiulis KPI centrini rm fotolaboratorijos vedjas Vytas Ajauskas tuos urnalus padaugindavo, o Alfonsas juos atvedavo Ryg, ia perduodavo latviams antikomunistams jreiviams, o ie Kronik nuvedavo Vokietij, i kur ji iuo kanalu ivysdavo pasaul. Po Romo Kalantos susideginimo Kaune jo giminaitis (?) Antanas Kalanta Kaune kr pogrindin antikomunistin organizacij, kurios tikslas buvo demaskuoti komunist nusikaltimus Lietuvoje ir t informacij skleisti pasaulyje. Vienas i tos informacijos skleidimo kanal buvo Kronika. Kunigas Juozas Zdebskis, kaip ir kun. Bronius Laurinaviius, bendradarbiav Kronikoje, kagbist buvo nuudyti inscenizuojant automobilio ir sunkveimio avarijas, nelaimingus atsitikimus. Tada kitamini udymas tokiu metodu buvo madingas visoje Soviet Sjungoje. Dabar
131

madingesnis pilti nuod maist, kaip Ukrainos prezidentui V. Juenkai. Alfonsas Dapknas tada ruosi Kryiaus ygiui Amerik. Istorija nutyli, ar jam tada pavyko. Manau, kad ne. Lietuvos kagbistai po Romo Kalantos susideginimo kietai priver visas budrumo verles. Tik 1989 met pradioje A. Dapknui pavyko ivykti Italij. Romoje pus met diena po dienos vaikiojo su plakatu ant kaklo, kuriame angl kalba buvo urayta: Komunizmas yra apokalips. Komunizmas yra Dievo papiktinimas. Komunizmas yra taut vys. Komunizmas yra darbinink korikas. Kiekvienas komunistas yra angis ant js krtins. Komunizmas gali uklupti jus bet kur ir bet kada. Budkite. Padkite sau. Atsispirkite jam visa savo energija (Dapknas A. Dzkijos drsuoliai // Lietuvos patriotas, 2000 vasario 18, p. 1, 3). Prasidjus Atgimimo epochai Alfonsas Dapknas jautsi savo stichijoje; aktyviai dalyvavo Sjdio ir Lietuvos auli sjungos renginiuose, mitinguose bei sueigose, kryi ir paminkl uvusiems partizanams ventinimuose, antikomunisto budri akis sek visus politinius vykius, juos reagavo spaudoje. Atvirame laike Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui jis drsiai ir rytingai sudjo visus reikalingus akcentus, kad Lietuvos mons praregt 1) kad jo irinkimo prezidentu ivakarse buvo pakeltos ant koj visos Lietuvos padugns, t. y. raudonosios brigados, komjaunimo veteranai, kagbistai, visi degradav girtuokliai. Visi diaugsi u dyk gav svarias pinig sumas; 2) raudonosios brigados nemiegojo vis dien ir nakt, u pinigus rinko balsus u R. Paks. Kaip ir bolevik laikais prie rinkimus ir po rinkim. Buvo iurpu matyti, kaip energingai veik raudonoji Penktoji kolona ir kiek j daug. Viskas pastatyta ant melo ir klastos. Buvo aiku, kas bus irinktas Lietuvos prezidentu. Viskas pasitvirtino; 3) paskelbus Lietuvos prezident, laimjus rinkimus, Lietuv utemd tamss debesys (Lietuvos patriotas, 2004 kovo 11, p. 3).
132

Dabar Alfonsas Dapknas gyvena Druskininkuose. Prie por met atvent brand 80-j gimimo metini jubiliej. Danas, sulauks tokio graaus amiaus, jau tik ligas ir negalias gano. Alfonsas Dapknas iliko Lietuvos patriotu iki iol. Prenumeruoja Lietuvos aid, Tremtin, nusiperka dar ir kit laikrai, kiekvien ryt atidiai iklauso spaudos apvalgas, domisi politika, ir pats parao ir dar tikisi sulaukti laisvos, atgimusios dvasikai, kaip jis pats mgsta sakyti, be komunizmo bacilos Lietuvos. 2005 m.

2.8. Vilius Branas antikomunistas, tarptautininkas, publicistas, kovotojas u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb
Kova su komunizmu vis Viliaus Brano smoning gyvenim buvo jo stichija. Pirmj kovos krikt Vilius Branas patyr Sedos kautynse prie Lietuv okupuojanius rus tankus. Jgos buvo nelygios, per 100 Lietuvos karinink ir kari ten uvo, Viliui Branui bei nedaugeliui jo bendraygi, tose kautynse dalyvavusi, pavyko per stebukl ilikti ir patekti Vakar pasaul. Emigracijoje nuslgus amerikiei euforijai dl koalicijos laimto karo prie faistin Vokietij ir j meilei Rusijai, vadovavusiai tai koalicijai, Vilius Branas jau 1951 metais sitrauk kov prie plintant komunizm Amerikoje ir pasaulyje. Turdamas atri plunksn ir oratoriaus talent jis aktyviai dalyvavo antikomunistinje Amerikos spaudoje, vienu metu net redagavo antikomunistin laikrat, vainjo po vis Amerik, skaitydamas paskaitas lietuviams ir amerikieiams apie komunizmo grobuonik ir vrik prigimt ir t ideologij, ugdani didiausius pasaulio nusikaltlius. Remdamasis Lietuvos moni kaniomis, j patirtomis okupavus Lietuv 19401941 metais, prisimindamas masines lietuvi
133

udynes, trmimus, iaurius sadistinius moni kankinimus, kurie buvo kartojami dar iauresnmis ir baisesnmis formomis, prasidjus antrajai rus okupacijai 1944 metais, Vilius Branas turjo k pasakyti monms. Visose auditorijose jis buvo laukiamas ir godojamas. Laikui bgant jis tapo vienu aktyviausi Amerikos antikomunistini organizacij John Birch Society nari, nenuilstaniu publicistu ir vizituojaniu lektoriumi, su paskaitomis kelis kartus apvainjusiu vis Amerik, ir televizijos apvalgininku, demaskuojaniu komunist nusikaltimus Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvai atgavus nepriklausomyb ir labai trumpai ja pasidiaugus, kol komunistai vl gro nepriklausomos Lietuvos valdi ir iki iol t valdi laiko savo rankose, Vilius Branas, paliks savo grai pastog, ram ir sot gyvenim Amerikoje, kaip tikras savo Tautos patriotas, jauiantis atsakomyb u savo valstybs likim ir ilikim, gro Lietuv ir savo darbais bei buvimu sustiprino antikomunistins opozicijos veikl Lietuvoje. Savo idjomis jis ukrt nema br entuziast, kurie kovos su komunizmu vliav pakl savo gyvenimo tikslo ir prasms auktumas. Viliaus Brano straipsniai Lietuvos spaudoje ir jo knygos Smokslas prie monij (ikaga, 1975; pakartota ir Lietuvoje), Naujoji pasaulio santvarka. Lietuva ir pasaulis i JAV deins irint (K., 2000) ir Po dvylika vliav: tarp tironijos ir laisvs (Klaipda, 2005) tai ne tik Lietuvos istorijos paminklai, bet ir ms vis antikomunist ir antiglobalist ginklas prie tas dvi pasaulio pabaisas, turinias vien akn komunizm. 2008 m.

2.8.1. Su lietuvika agre... per Amerikos politikos dirvonus

Taip Vilius Branas apibdino savo politin ir publicistin veikl Amerikoje, pirm kart po 50 met atvyks Lietuv ir susitiks su Tremtinio redakcijos urnalistais bei savo jaunysts biiuliais.
134

V. Branui talento, darbtumo, drsos ir politins aistros dka Amerikoje pavyko ukopti politins publicistikos auktumas. Jo straipsnius spausdino ne tik Amerikos lietuvi spauda, bet ir didij miest Niujorko, ikagos, Timpos, Manesterio dienraiai bei kiti laikraiai. Kaip politikos apvalgininkas antikomunistas, jis imtus kart buvo kvieiamas Amerikos televizijos ir radijo laidas, pagarsjo kaip principingas, niekam nepataikaujantis, kalbantis aktualiausiais antikomunizmo klausimais urnalistas, esantis pirmose kovotoj prie komunizm gretose. Taiau kad ir kokius dirvonus art V. Branas, lietuvika agr visada jam primindavo, kad vis pirma jis yra Lietuvos snus ir kad Lietuvos laisvs byla jam yra svarbiausia. Per jos prizm visada velg pasaulin politik ir modernia tapusi naujj pasaulio tvark. Naujoji pasaulio tvarka, jo nuomone, nusakoma vienu odiu globalizmas, kuris nusiteiks prie tautini nepriklausom valstybi gyvavim ir bando visas tautas suvaryti vien gard su vienu moni nerinktu kerdiumi. Kiekvienam bt pasakyta, kur eiti, k daryti, kur gyventi ir net k galvoti. Be jokios apeliacijos niek (Branas V. Smokslas prie monij. K., 1997, p. 129). ia jis velgia pavoj savo tautai, po patirt kani ir milinik praradim atgavusiai laisv ir nepriklausomyb. tai kodl iki iol netyla V. Brano balsas, primenantis pavojaus varp ir kvieiantis Lietuvos mones orientuotis tos naujosios pasaulio politikos diunglse... V. Branas gim 1913 m. balandio 6 d. Rygoje. Tvai Elena Utaviit-Branien ir Jurgis Branas kil i lietuvi kinink eim. Rygoje tvas buvo sidarbins gumos dirbini fabrike. eimoje augo penki vaikai trys seserys ir du broliai. Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915-aisiais, Rygos fabrikas buvo evakuotas Rusij. Tvai irgi ivaiavo, bijodami prarasti darb. eimai teko patirti karo ir revoliucijos baisumus, teror, bad ir epidemijas. Tvas 1919 metais mir. Mir ir dvi Viliaus
135

seserys bei jaunesnis broliukas. 1922 met birel motina su likusiais vaikais gro Lietuv. Apsigyveno eimelyje, vliau alpiuose (Nemaki valsiuje), dar po kurio laiko agarje, Kaune. 1933-aisiais Vilius baig jzuit gimnazij ir stojo Vytauto Didiojo universitet. ia studijavo elektrotechnik. 19361937 metais atliko karin prievol Karo mokykloje. Jam buvo suteiktas ininerijos leitenanto laipsnis. Okupacijos metais dirbo techniku, vliau ininieriumi Energijos valdyboje ir Versl kio valdyboje. 1941-aisiais V. Branas ved Ed Sabatauskait nuo Kretingos. Su ja uaugino dukr Lyvij. Vis gyvenim mona buvo bendramint ir pagalbinink jo krybinje ir visuomeninje veikloje. Gera mona, gera motina, rpestinga ir mylinti senel. Prie jos velni rank glaudsi ir uaugo trys Bran vaikaiiai. E. Branien mir 2000 m. vasario 27 d. 1944 metais V. Branas su mona pasitrauk Vakarus. Karo metais kartu su lietuvika kuopa Ryt fronte dirbo sustiprinim statybose Lenkijoje, Austrijoje, Vengrijoje. Po karo, 1949-aisiais, su eima emigravo Amerik. ia studijavo Bridgeporto ininerijos institute, Konektikuto valstijoje, gavo ininieriaus diplom. Taiau ininerin veikla jo netrauk, pasirinko kit mz publicistik. V. Branas i pradi pradjo rayti politinius straipsnius lietuvik Amerikos spaud Darbinink, Vienyb, Dirv, Draug, Tviks iburius, Laisvj Lietuv, Naujj vilt, urnalus laisv, Kar ir kt. Publicistikoje buvo ne naujokas. Pradjo rayti dar mokydamasis gimnazijoje Kaune. I pradi spausdino vertimus Skaut aide, nuo 1936 met pradjo rayti humoristinius straipsnius Karinui, nuo 1937-j Gaudeamus, Braviliaus, Viliaus Braviliaus slapyvardiais pradjo spausdinti politinius feljetonus apie tarptautinius vykius XX amiuje, Kuntaplyje, Lietuvos aide. Vokiei okupacijos metais jo straipsnius spausdino urnalas laisv.
136

Imoks angl kalb, V. Branas Amerikoje pradjo spausdinti savo straipsnius ir bendroje Amerikos spaudoje, didiuosiuose dienraiuose ir kituose laikraiuose. 1949 metais Vokietijoje, Detmolde, buvo ileistas jo feljeton rinkinys Normuotos ypsenos, 1952-aisiais jau Amerikoje pokario metais pasirod feljeton rinkinys Kalorijos ir doleriai, 1975 metais publicistikos knyga Smokslas prie monij (antrasis leidimas 1978-aisiais, treiasis 1997 metais Kaune), pernai ileista Nauja pasaulio santvarka. Idj savo krybai V. Branas smsi aktyviai dalyvaudamas ne tik Amerikos lietuvi, bet ir kitose Amerikos visuomeninse organizacijose. sitrauk lietuvi bendruomens veikl, buvo irinktas JAV LB taryb, rm VLIK, kr koving antikomunistin grup AmericanLithuanian Anti-Communist Group of Stamford, Floridoje kelis imtus lietuvi subr Lietuvos laisvs forum (Lithuanian Freedom Forum), 1987-aisiais steig Informacijos tinkl svetimiesiems (laik bank). itas lietuvik laik srautas Amerikos spaud liejosi iki pat Lietuvos nepriklausomybs atgavimo. V. Branas aktyviai dalyvavo keli konservatyvi antikomunistini Amerikos visuomenini organizacij veikloje (Americas Future, John Birch Society, Eagle Forum, Larry McDonald Crusade Stop Financing Communism, Heritage Fundation, Conservative Causus ir kt.). 1985 metais V. Branas buvo pakviestas redaguoti konservatyv savaitrat Lee Constitution Pietvakari Floridoje. ia ra vedamuosius, nukreiptus prie komunizmo ideologij, skirtus Lietuvos ir Baltijos krat problemoms, stengsi nutraukti tyl apie sovietin genocid Baltijos alyse ir ypa Lietuvoje. Du kartus apvaiavo vis Amerik, visas lietuvikas diasporas, skaitydamas paskaitas, skleisdamas Tiesos ir Vilties od (Vilius Branas sukaktuvininkas // Darbininkas, 1994 birelio 4, p. 4, 5).
137

Dar 1955 metais, kai visas pasaulis ir Amerika tebesiavjo Stalino pergale prie nacius, V. Branas idrso kalbti apie komunizmo ideologijos klastingum ir jo keliamus pavojus pasauliui. Pokalbiui skirtame laikraio Stamford Advocate vedamajame, pavadintame Baims elis, jis kalbjo: Negalima lengvai irti atominio karo baim. Be to, kad milijonai bt umuti, tarp j moterys, vaikai ir silpni senesnieji, esama tikro pavojaus, jog bt sunaikinta ms dabartin civilizacija. Taiau blogiau negu atomin bomba, ts jis, blogiau negu badas ir nepritekliai yra padtis, kai mons gyvena nuolatiniame terore. Laukti pasibeldimo duris, kai tavo draugai ir kaimynai yra tremiami neinomon paskirtin, pamau palauia mogaus dvasi. Tokiomis aplinkybmis gyvenimas yra baisesnis u mirt. Tada jis pirm kart ir ikl mint, kad Amerika neturi nuolaidiauti komunizmui, o nuolat bti budri ir su juo kovoti, nes jeigu komunizmas pasaulyje laimt, pasaulio civilizacija tikrai bt sunaikinta (Branas V. Smokslas prie monij. K., 1997, p. 7). io nenuilstanio kovotojo ir kvepianio oratoriaus dka milijonai amerikiei suinojo apie didvyrik lietuvi pokario rezistencij, komunist genocid Lietuvoje, o imtai Amerikos lietuvi, jo odi paadint, kartais ir sugdint, sitrauk Lietuvos laisvs kov, siek Lietuvos nepriklausomybs ryto. Vienoje i Los Andelo konferencij, skirt Vasario 16-ajai paminti, 1975 metais V. Branas kalbjo apie didvyrik Lietuvos istorij, pradedant Mindaugo laikais, apie tautos rezistencij prie okupantus, daumant, zdebski, kalant, kudirk, simokaii, Lietuvos katalik ingsnius gdiausios okupacijos metais, pramuusius gelein udang ir pasiekusius laisvj pasaul. Tada jis kviet lietuvius: ...neisemkime stiprybs altinio, savo darbais jo nepapildydami. irkime, kad ir ateities kartos turt i ko pasisemti stiprybs, kai ms dabartis bus j praeitimi... Mes tikrai neturime rimt klii skmingam darbui; nereikia nei organizacij kurti, nei vad svetur iekoti, nei ger pavyzdi
138

pas kitatauius valgytis. Visko turime su kaupu. I ties kitatauiai ne kart i ms pasimok, pavyzdiu mus vadina... Siekiame laisvs Lietuvai ir tikime jos prisiklimu, tad nesiliaukime jos labui dirb (Branas V. Nauja pasaulio santvarka. K., 2000, p. 143144). Kitoje lietuvi bendruomens konferencijoje Klyvlende 1979-aisiais V. Branas kalbjo: ...mums nedera dejuoti ir kalbti, kad Lietuvos laisvs kovos trunka imtmeiais. Tauta tebetrokta susigrinti laisv. Ji pavergta, bet nepalauta. Todl ji atmes ne tik prie, bet ir savj silymus engti visokias paliaubas. Jos tikslas visika Tvyns laisv ir nepriklausomyb. Tauta tebra gyva kovos lauke. Diugu, kad ieivija jauia t istorin atsakomyb u jos ateit (ten pat, p. 145). Tada jis kviet Amerikos mieste Niurnberge organizuoti antrj Niurnbergo teism, tik kart komunistams, vykdiusiems lietuvi tautos genocid. jaunimo vaidmen Lietuvos laisvs byloje V. Branas iri paprastai ir monikai, nekaltina jo apolitikumu bei pasyvumu. Jam suteikia pasirinkimo laisv. Spaudoje ir susibrimuose nuolat kalbama, kad reikia veiklon traukti jaunim, traukti mokslininkus. Kas gi trauk jaunim 1918-aisiais? Jie jo pirmyn, ir vyresnieji nespjo ygiuoti su jais, taip jis kalbjo konferencijoje Los Andele. Kas trauk Valani, Basanavii, Kudirk, lip? Kas trauk Smeton, Stulginsk, Grini? Tai jie trauk Taut paskui save, bdami jai vyturiu. Pagaliau ir dabar turime pakankamai jaunimo ir mokslinink, kuriems traukimo nereikia (Branas V. Nauja pasaulio santvarka. K., 2000, p. 144). Jaunoji karta turi apsisprsti, ar nori ideal padangse arais skraidyti, ar materializmo dumblynuose varlmis straksti. Ms vyresnioji karta turi pasirinkim, kaip gyventi likusius metus: ar sutrnyti nuo neveiklos, ar sudegti nuo darb gimtajai emei ir monijai. Mums tikt atsistoti Balio Sruogos Milino paunksmje prie Vytauto karsto priesaikai drauge su kunigaikiu vitrigaila ir su juo tarti:
139

 Dangaus vardu palaimink Tu mane, kad a galiau eit keliu Tavuoju, pakelt galiau Tavo nat (Branas V. Ten pat, p. 149). Toki odi nebuvo galima neigirsti! Jie buvo igirsti. Jie tapo veiksmu, kova ir pergale Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs kelyje. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, kaip jau minjome, V. Branas vienas i pirmj atskubjo Lietuv ir ia sitrauk lietuvik spaud, gudusio urnalisto ir politiko plunksna suddamas akcentus svarbiausiose politinse problemose. Vienas pirmj jo straipsni Lietuvoje Kirskime Karaliauiaus Gordijo mazg. Jame jis ragino lietuvius kelti Karaliauiaus klausim tarptautiniu lygiu, nes dabartin jo priklausomyb Rusijai ir jo ginkluot kelia grsm ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. V. Branas ra: i em yra prietiltis, reikmingas Vakar Europai gresia ir skandinavams, ir vokieiams, ir lenkams, o per juos ir visai Europai. Mes turjome soviet prietilt Kuboje su soviet raketomis, prie Floridos. Amerikieiai gerai pasiiau ir ivijo. Europa turi pana prietilt Karaliaui. Ir jeigu mes parodysime, kad Karaliauiaus problema tai grsm visai Europai, taikai tada atkreipsime dmes Lietuvos byl. Ir tada isisprst tranzito ir visokie kiti klausimai (Branas V. Smokslas prie monij. K., 1997, p. 131). Kitos, jo nuomone, svarbios Lietuvai problemos, kurias neatidliotinai reikia sprsti, tai ukirsti keli istorijos klastojimams, aprpinti visuomen informaciniais prienuodiais, neutralizuoti nomenklatrinio melo nuodus; pernelyg nepasitikti vakariei paadais dl NATO ir ES, dti tvirtus valstybs pamatus patiems, juk Vakarai jau Lietuv apgavo pokaryje; siekti teisingumo dl yd udyni naci okupacijos metais ir lietuvi udyni komunist okupacijos metais (plg. Branas V. Lietuva ir mes besikeiianiame pasaulyje // XXI amius, 1998 sausio 25, p. 11); vengti besaikio Lietuvos skolinimosi i Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, nes juo daugiau paskol alis gauna, juo labiau klimpsta socializm. O visa politika vadi140

namiesiems treiojo pasaulio kratams graiai buvo apibdinta vieno mogaus taip: Turting krat neturting moni pinigai siuniami neturting krat turtingiesiems (Branas V. Smokslas prie monij. K., 1997, p. 133). Jis taip pat silo atsargiai vertinti Santarosviesos veikjus, besigirianius savo nuopelnais Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. I tikrj jie visi, sovietmeiu atvaiuodav Lietuv, bendradarbiavo su KGB operatyviniais darbuotojais, apsimetusiais mokslininkais, menininkais, ir skelb, kad Soviet Sjunga nenugalima, kad Lietuvos nepriklausomyb nemanoma, reikia gelbti tik Lietuvos kultr. Viso to kaina atsigrimas nugara Lietuvos nepriklausomyb (Branas V. Nauja pasaulio santvarka. K., 2000, p. 157). Ir dar V. Branas prao tautiei liautis plakus Lietuv. Mes galime pagrstai didiuotis savo Tauta, kadangi ji yra rodiusi savo mogik vert, kuri iliko net pastaraisiais metais. Jau 1990 metais Lietuva, paskelbdama nepriklausomyb, pasuko pasaul laisvs kryptimi... Nereikia pamirti, kad Lietuva deimtmeius buvo umarinuota didiausioje melo, inaudojimo ir korupcijos sistemoje... (Branas V. Liaukims plak Lietuv // Lietuvos aidas, 2001 liepos 21, p. 5). Baigdamas knyg Nauja pasaulio santvarka V. Branas linki Lietuvai paiai sutvirtti, kad niekam netapt pavaldi bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo ES ir NATO narysts... inaudoti laik vilgsniui save ir tvarkytis, joki geradari nelaukiant (ten pat, p. 209). Lietuva gyveno ne tik viltimi. Ji dirbo savo naudai. Tik tiek, kiek dabar savo paios jgomis Lietuva pajgs sutvirtti, ji gals tarp Ryt ir Vakar ilikti visikai savarankika valstybe. Ji abiem pusm gali bti naudinga ir reikalinga, jeigu bus tvirta (ten pat, p. 210). Lietuvos ateities garant jis mato tuose, kuri lig iol nepalau liga, danai beviltika kova, dvasikai nesuluoino kaljimai, Sibiro tremtis, okupant priespauda ir net panieka (Branas V. // XXI amius, 1998 vasario 25, p. 11). 2001 m.
141

2.8.2. Gyvenimas, skirtas kovai su komunizmu

Dimisijos leitenantui, politikos apvalgininkui, publicistui Viliui Branui 90 Kovo 29 d. Kauno gulos karinink ramovje vyko dimisijos leitenanto, Sedos mio dalyvio, Amerikos lietuvio, grusio tvyn, politikos apvalgininko, nuoseklaus kovotojo prie komunizm Viliaus Brano 90-j gimimo metini minjimas. Jubiliato pagerbti atjo Kauno gulos karininkai, Lietuvos laisvs kov sjungos nariai partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, Didiosios kunigaiktiens Biruts karinink eim sjungos nars, Nepriklausomos Lietuvos skautai, jubiliato kolegos, artimieji, draugai ir biiuliai. ventje dalyvavs Lietuvos Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis auktai vertino Viliaus Brano kov prie komunizm ir mio lauke, ir publicistikos baruose, pavadino j leitenantu, vis gyvenim savo kuprinje neiojusiu maralo lazd, virtusi aktyvaus urnalisto antikomunisto talentinga plunksna. V. Branas tapo plaiai JAV inomu publicistu ir paskaitininku. Du kartus jis apvaiavo su paskaitomis visas lietuvikas diasporas, skleisdamas ties apie komunizm, taip pat vilt, kad kaip totalus blogis komunizmas pasmerktas lugti (Vilius Branas sukaktuvininkas // Darbininkas, 1994 birelio 4, p. 4, 5). Amerikos spaudoje V. Branas kantriai ir taigiai aikino komunizmo esm, jo bendryst su nacizmu: Naciai tai nacionaliniai socialistai; komunistai tai tarptautiniai socialistai. Taiau j ideologinis pamatas tas pats bedievyst, totalitariniai reimai, masinis politikai nepritarianij udymas (Frontline Freedom Fighter / Ur. William F. Jasper // The new American, 2000, August 14). Pats bdamas urnalistas V. Branas kaltino Amerikos i142

niasklaid ir Holivud, kad jie, vieningai pasmerk nacius urnalistinmis ir meninmis priemonmis, komunizm ir jo tironus tomis paiomis priemonmis romantizuoja ir garbina. Kiekvienas amerikietis ino, kad nacizmas yra blogis, bet tik nedidelis procentas amerikiei ino, kiek daug nusikaltim prie mog ir mogikum yra padar Stalinas, Ho i Minas ir Fidelis Kastro (ten pat). 1979 m.V. Branas kviet Amerikos mieste Niurnberge organizuoti antrj Niurnbergo teism tik kart komunist, vykdiusi lietuvi tautos genocid. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, V. Branas kelis kartus aplanks savo Tvyn ir suprats, kad ia jo talentinga ir atri plunksna labiausiai reikalinga, 2001 m. sugro Lietuv. Kaip patyrs politikas jis suvok, kad pati didiausia dabartins Lietuvos problema pavergtas tautos protas. 1997 m. jis ra: ...Neirint kompartijos susitepimo lietuvi krauju ir permirkimo tautos aaromis, prie penkerius metus prezidentu buvo irinktas prie nepriklausomyb pasisaks KP generalinis sekretorius. O iemet po septyneri met Lietuvos prezidentu vos netapo raudonosios nomenklatros aukltinis, KGB pulkininko snus. Dkokime smoningai tautos daliai, kad neleido (Branas V. Lietuva ir mes besikeiianiame pasaulyje // XXI amius, 1997). Dvasiniam tautos atgimimui Lietuvoje, jo nuomone, gerokai trukdo aukiausi Lietuvos Banyios hierarch draudimas kunigams politikuoti. Viename i savo straipsni V. Branas ra: Amerikoje kunigams nedera kandidatuoti Kongres, bti merais ir taip toliau. Bet turti savo politines nuostatas ir jas skelbti nedraudiama. Jokia nuodm, jeigu kunigas pasako, u kur kandidat jis pats ruoiasi balsuoti ir kodl. Gana danai kunigai, ir katalikai, ir protestantai, sudaro lenteles, kuriose morals poiriu vertina visus tai parapijai aktualius kandidatus ir dalija jas parapijose. Tokius darbus daro ir Katalik lyga, nepolitin
143

organizacija (Branas V. vogeris ne vogeris lipk i grios // Lietuvos aidas, 1997 rugsjo 30, p. 5). Net keliuose straipsniuose publicistas perspja apie visur esani, visur spjani ir visk aprpiani penktj Rusijos kolon, gebani sibrauti aukiausias valdios institucijas ir griauti valstybs pamatus. Antrojo pasaulinio karo metais ir dar prie kar takingiausias asmuo JAV po prezidento F. Roosevelto buvo Harry Hopkinsas, jo patarjas. Per jo kotuv jo visa informacija. Prezidento nuomon buvo perduodama aukiausiems valdios pareignams. Harry Hopkinsas buvo Rusijos nipas ir Amerikoje var prorusik politik. Kartu su juo valgybin darb to meto Amerikoje dirbo beveik 200 KGB agent. Savo knygoje Nauja pasaulio santvarka V. Branas atskleidia Rusijos agent tak Amerikos politikai (Branas V. Pagaliau atsiveria paslaptys // Vasario 16, 2001, sausio 115). Visi perversmai Afrikoje, tarp j ir N. Mandelos, buvo atliekami Rusijos KGB rankomis. Vienas i tokio perversmo vad Joe Slovo, taps deinija N. Mandelos ranka, pasirodo, buvo i Lietuvos (Branas V. Baltas litvakas raudon juodj vadas // Lietuvos aidas, 2002 spalio 19, p. 4). Analogij jis mato ir Lietuvoje. Viename i savo straipsni V. Branas rao: Turjau progos gerokai painti komunizm, ir teorikai ir praktikai. inau, kad komunist partija ir NKVD net mlaveio aks ekspert ikeldavo dideliu virininku. Taiau kai stebiu Roland Pavilion, lyg etatin Lietuvos televizijos komentatori, jo kalbjim NATO, Seimo nari ataskaitos, LRT finansavimo ir kokiais tik nori klausimais, prisimenu piemenuk Juozuk (kuris liai ir isterikai kitiems piemenims stengsi teigti, kad ir o galima pamelti O. V.), ir vis kyla klausimas ant kokios aks Rolandas Pavilionis buvo ikeltas universiteto rektoriaus post? (Branas V. Komunist partija ir NKVD net mla144

veio aks ekspert ikeldavo dideliu virininku // Lietuvos aidas , 2002 gruodio 5, p. 3). Publicisto Viliaus Brano straipsniai aukiausio urnalistinio meistrikumo tekstai, kuriuose gausu perliukais rini iraikos form metafor, humoro, taiklaus sarkazmo, net grotesko. Jo odis atrus ir negailestingas Lietuvos valstybingumo pamat ardytojams... ir taigus, kvieiantis Lietuvos patriotams. I savo amiaus ir patyrimo auktum jis rao: Laisv yra trapus glynlis, kur reikia nuolat ginti nuo piktoli. Iekokime bd, kaip isilaikyti patriotizmo branduoliams Lietuvoje, kuri ligi iol nepalau ilga, danai beviltika kova, dvasikai nesuluoino kaljimai, Sibiro tremtis, okupant priespauda ir net panieka... odiu ir veiksmu aukims tiesos. Juk beveik kiekvienas lietuvis vienaip ar kitaip yra taps Raudonojo skorpiono auka. Jei itie tyls akmenys auks! Neleiskime, kad tik paminkl akmenys aukt u tylinias komunizmo aukas (Branas V. Knyga paminklas ir ginklas // Lietuvos aidas, 2002 balandio 29, p. 5). Tarp pasaulio lietuvi Vilius Branas unikali asmenyb, kaip retas kuris gebjs sitraukti didij pasaulio politik. V. Branui talento, darbtumo, drsos ir politins aistros dka pavyko Amerikoje ukopti antikomunistins publicistikos auktumas. Kaip politikos apvalgininkas ir antikomunistas imtus straipsni jis spausdino didij miest Niujorko, ikagos, Tampos, Manesterio dienraiuose, imtus kart buvo kviestas Amerikos radijo ir televizijos laidas, pagarsjo kaip principingas, niekam nepataikaujantis, kalbantis aktualiausiais antikomunizmo klausimais urnalistas, esantis pirmose kovotoj prie komunizm gretose. Savo taigiomis publikacijomis apie komunist nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje jis, kaip pats mgdavo sakyti, eidamas su lietuvika agre... per Amerikos politikos dirvonus, parod pasauliui tonik komunizmo veid, naikinant pavergtas tautas
145

fizikai ir ypa dvasikai. Lietuvos nepriklausomybs siekis ir kova dl jos daugiausia jo dka ieivijoje gijo stipr antikomunistin pagrind. Lietuva gali didiuotis iugdiusi tarptautinio lygmens antikomunist, politikos apvalginink Vili Bran. Garbingo jubiliejaus proga sveikiname jubiliat ir linkime jam stiprios sveikatos ir dar daug prasming darb vaduojant pavergtus tautos protus i komunizmo nelaisvs. 2003 m.

2.8.3. Knyga, kvieianti dvasin atgimim, skatinanti veikti

Publicisto antikomunisto Viliaus Brano knyga Po dvylika vliav: tarp tironijos ir laisvs (V., 2005) reikmingas indlis politologijos moksl, nuvieianti vis XX amiaus komunizmo epoch ir atverianti nauj politologijos puslap kov prie komunistin ideologij. Matyt, kad kaip tik dl to knyga pradedama kovingu Bernardo Brazdionio eilraiu Paskutinis myriop pasmerktojo odis, kaltinaniu visus baims dl savo saugumo ir gerovs sukaustytuosius, visus abejinguosius, maiusius savo Tvyns veid, skausmo ir kanios pervert, vergijoj jos laukus ir miestus jos graius, ir nors jie verk kaip kdikiai i gailesio ne kart ir sins nene parduoti rink u graius, bet neauk prie vj ir tyljo... ir visi jie liko kalti. Todl ir iaugo po teiss pamatais pikt puvsi grybai, kurie iki iol da kn einanios gyvent tautos... Knygos autorius vienas i nedaugelio, kuris netyljo, neverk, bet veik... Nors baims elis krito ant kiekvieno lietuvio, pasirinkusio tremt sveiose alyse, bet ne t ar vergij okupuotoje Lietuvoje. Knygos autorius, atvyks Amerik, jau 1955 met pradioje sitrauk energing kov prie komunizm, nors tada Amerikoje tai buvo nepopuliaru, visi buvo link dainuoti
146

ditirambus faistins Vokietijos nugaltojams. Vilius Branas jau tada, 1955 met vasario 1 d., Amerikos spaudoje prabilo apie tai, jog blogiau negu atomin bomba, blogiau negu badas ir nepritekliai yra padtis, kurioje mons gyvena nuolatinje baimje. Laukti pasibeldimo duris, kai tavo draugai ir kaimynai yra tremiami neinomon paskirtin, su laiku palauia mogaus dvasi. Tokiomis aplinkybmis gyvenimas baisesnis u mirt. Jo interviu tada buvo ispausdintas viename didiausi Amerikos dienrai Stamford Advocate. Knygoje aprayta Viliaus Brano ir jo monos Edos Braniens viso gyvenimo kova prie komunizm, jo apraikas Lietuvoje, Amerikoje ir vl Lietuvoje. Slyginai knyg, kaip ir vis politologo, jos autoriaus gyvenim, bt galima suskirstyti tris dalis: Gyvenimas ir veikla priekario nepriklausomoje Lietuvoje, Gyvenimas sveiose alyse ir Sugrimas Lietuv kova tsiasi. Kiekviena knygos dalis tai enkli stipraus ir valingo mogaus, iekanio ir suradusio savo gyvenimo tiksl, suvokusio jo prasm, atkarpa, parodanti, kiek daug gali vienas mogus, siekiantis usibrto tikslo ir inantis keli. Knygoje atsiskleidia pirmieji jaunuolio ingsniai iekant dievikosios kibirkties savo asmenybs raikos kryboje, meils Tvynei, Dievui ir Artimui atradimas skautybje, veiksmas su ginklu stojant u jaunysts idealus Sedos kautynse. Tie idealai kaip vyturys viet Viliui Branui vis gyvenim, rodydami teising jo veiklos keli, neleisdami n minut i jo iklysti. Jam gyvenime labai pasisek, sutikus ir pasirinkus gyvenimo drauge Pragsed Sabatauskait-Branien, kuri tapo jo bendraminte ir bendrayge, nepakeiiama padjja visoje rizikingoje jo veikloje. Knygoje daugiausia dmesio skiriama Viliaus ir Edos Bran antikomunistinei veiklai Amerikoje nenuostabu, ia prajo didioji j gyvenimo dalis, Prakseda ia ir mir.
147

i dalis Lietuvos skaitytojui, matyt, ir bus pati domiausia, nes lietuviai gyvenim Amerikoje sivaizduoja visaip kitaip kaip sot ir ram Laisvs rojuje, kuriam jokie komunizmo pavojai negresia. Knygos autorius tikinamai parodo, kad taip nra. Komunizmo mkla, vis XX ami siaubusi Europ, ia suklusi kruviniausi pasaulio istorijoje revoliucij ir Antrj pasaulin kar, nusineus milijonus Europos taut gyvybi, pasjusi pasaulyje neapykantos ir sadizmo sklas, savo bacilomis jau gerokai buvo apkrtusi ir Amerik, apnuodijusi daugelio amerikiei dvasi. Jeigu nebus kovojama prie j, jeigu i beprotybs liga nebus gydoma, ja gali labai rimtai susirgti ir Amerika, jos visuomen, kaip, beje, ja jau serga daugelis Europos valstybi, j teroristins grups. Vilius Branas viso savo gyvenimo kova aikiai suvok, kad tik nenuilstania vairi form kova prie komunizm bus priartinta Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. J pergale jis niekada nesuabejojo. Dl io tikslo vis gyvenim pasiaukojamai ir kryptingai dirbo parayti imtai straipsni, paskelbt Amerikos ir Amerikos lietuvi spaudoje, perskaityta tkstaniai paskait visose lietuvikose bendruomense, nuo vieno Amerikos krato iki kito, iam tikslui panaudotos visos jam Dievo duotos dovanos, turdamas gra bals dainavo daugybje koncert, kit kultros rengini, taip pat ir operoje, adindamas Tvyns ilges ir meil. Jo antikomunistin veikla Amerikoje sukl savotik erzel ir nepasitenkinim tarp tautiei, ypa Santarosviesos bendruomenje, kolaboravusioje su sovietins Lietuvos ulais, rmusioje komunistin ideologij, naikinusioje kovos prie komunizm dvasi. Lankydamasis Lietuvoje, jau atgavus nepriklausomyb, Vilius Branas, gerai apsidairs, pamat j, kaip ra raytoja Birut Pkeleviit, grai ir gimt, tik sergani, bjauriai sualotu veidu, komunist sutrypt ir iniekint, iki iol dar vis j trypiam. Jis suprato, kad jo, patyrusio kovotojo antikomunisto,
148

plunksna dabar reikalingiausia ia, Lietuvoje... Gro Lietuv. ia tapo vienu ymiausi antikomunistins politikos Kolumb, vienu i jos vedli, plunksnos atrumo ir odio lengvumo pavyzdi, daugelio intelektual tautos dvasios vaduotoj i baims pani, kovotoj u Tautos ilaisvinim i pavergto proto vergijos. Kaip raoma daugybje straipsni apie Vili Bran, paskelbt Lietuvoje ir usienyje, j santraukos ir net itisi tekstai pateikiami knygoje, tada, kai Lietuva i tikrj isivaduos i komunistins ideologijos priespaudos, kai ji sutraukys pavergto proto panius, ios pergals vliavose rykiausiomis raidmis bus raytas politologo, antikomunisto, publicisto, mokytojo ir kovotojo Viliaus Brano vardas. Knygos Po dvylika vliav: tarp tironijos ir laisvs paskirtis ir yra priartinti i pergal, budinti protus, skatinti juos veikti, akinti Tautos dvasin atgimim. Tegul knygos kelias skaitytoj irdis bus platus ir prasmingas, o jos autoriaus gyvenimo ir kovos pavyzdys kvepiantis ir viliojantis. 2010 m.

2.8.4. Politika tai kova ir auka

Lietuvos aido korespondentui antikomunisto vardas Garsiausia pasaulyje antikomunistin organizacija John Birch Society (JAV) Rugpjio mnesio mogumi pripaino politolog, publicist, antikomunist, Lietuvos aido korespondent Vili Bran (Warren Mass. Member of the Month // John Birch Society Bulletin, 2007 August, p. 3). John Birch Society (JBS) tai vietjika organizacija, kurios veikla nukreipta viesti visuomen, demaskuojant socializmo, komunizmo, nacizmo bei faizmo prigimt ir j partij nusikaltimus. Ji buvo kurta 1958 metais Indianapolyje (Indianos
149

valstijoje). Organizacija pasivadino misionieriaus Kinijoje, JAV kariuomens kapitono John Birch vardu. Jis buvo iauriai nuudytas Kinijos komunist netrukus po Antrojo pasaulinio karo. i organizacija leidia knygas, kuria garso ir vaizdo programas, organizuoja paskaitas. Ji taip pat leidia mnesin biuleten John Birch Society Bulletin ir dvisavait urnal The New American (steigjas Robert Welch). Robertas Velas dar 1954 metais, kalbdamas vienoje i konferencij apie komunizmo ekspansij pasaulyje ir j vykdom taut fizin ir dvasin genocid, sak: Arba pavergtos tautos nusimes komunistins vergijos panius, arba mes tapsime pavergta tauta (Branas V. Po dvylika vliav: tarp laisvs ir tironijos. Klaipda, 2005, p. 58). Nuolaidiaujanti komunistams ir Soviet Sjung remianti finansais bei naujausiomis technologijomis Amerikos valdia piktino daugel amerikiei, ypa mstani inteligent. Todl jie ir susibr Roberto Velo kurt antikomunistin organizacij, kuri sitrauk tuo metu patys garsiausi Amerikos politologai antikomunistai Arnoldas Blechmanas, Patrikas Bukenenas (Buckenan), Romerteinas, Makmanas (MacManus). Pastarasis para tikinam knyg, tapusi Amerikos bestseleriu, Antrasis holokaustas umirtas (Another Holocaust forgotten). Vilius Branas John Birch Society stojo 1960 metais, pasirys vis savo gyvenim skirti kovai su komunizmu, su jo ideologija ir jo praktika kruvinu genocidu visose alyse, kur tik komunistai kl koj. XX amiaus istorija rodo: kur tik komunistai pasirodo, ten prasideda masins udyns. Tai udik ideologija. Lietuvi tauta tai patyr pokario metais ir vliau. Vilius Branas, eruditas ir komunistins ideologijos inovas, turintis puiki ikalb, operos solisto balso tembr, kelis kartus apkeliavo vis Amerikos emyn; daug kart lanksi Naujojoje Meksikoje, Arizonoje, Kalifornijoje, Aliaskoje, tos, Miigano, Merilendo, Konektikuto ir Kolorado valstijose; visur buvo laukiamas su dideliu dmesiu ir pagarba. Niekas taip taigiai nekal150

bjo apie komunizmo doktrin ir komunist nusikaltimus jo pavergtoje tvynje Lietuvoje. Daug kart jam buvo suteikta ir Amerikos televizijos bei radijo tribna. Savo paskaitose Vilius Branas kalbjo apie Tvyn, apie gimtins gro ir apie tai, kaip okupavus Lietuv komunistams jo krate prasidjo kruvinas genocidas; auktinio amiaus vaikin gaudymas okupacin kariuomen, t, kurie nenorjo j eiti masinis udymas, j ir j artimj trmimai Sibir, net kdiki ir mirtani seneli; mirusi kdiki mtymas pro vagon langus; tkstaniai iudyt jo tvynaini, imtai tkstani moter ir vaik prie Ledynuotojo vandenyno, j masins tys nuo alio ant ledo lyties ir i bado. Amerikieiai dar to nebuvo niekad girdj ir jiems tai atrod kaip komarikas sapnas. 1979 m. birelio 17 d. Klivlendo mieste gausiai susirinkusiai auditorijai V. Branas kalbjo apie btinyb suruoti antrj Niurnbergo teism komunistams, vykdiusiems pavergt taut genocid. Tas tarptautinis teismas galt vykti, jo nuomone, ir Niurenbergo miestelyje, Pensilvanijos valstijoje. Vliau jo idja surengti Antrj Niurnberg JAV tapo vienu i pagrindini jo paskait reikalavim, siekiant amerikieius pripratinti prie tos minties, padaryti j savastimi, siekiant pasaulyje teisingumo. Kitas jo paskait ir straipsni Amerikos spaudoje nuolat akcentuojamas teiginys buvo reikalavimas, kad JAV sustabdyt komunizmo vergijos finansavim, kad vergvaldi rmjai bt balsuotoj imesti i JAV vyriausybs bei kit JAV politikai tak darani pozicij (Vilius Branas. Ten pat, p. 165). Vilius Branas aktyviai dalyvavo Ronaldo Reigano prezidento rinkim kampanijoje jame velg stiprios valios mog, kurio neparklupdys jokie sovietiniai nipai. Ir i tikrj Ronaldas Reiganas, taps Amerikos prezidentu, pirm kart JAV prezident istorijoje pavadino Soviet Sjung blogio imperija, prie kurios ydas ir ekspansij btina kovoti. Stebdamas Lietuvos nepriklausomybs atgavimo proces
151

dainuojanios Sjdio revoliucijos metu ir ypa po jos, jau paskelbus Lietuvos nepriklausomyb, ir siek atkurti teisin ir demokratin Lietuvos valstyb, Vilius Branas, patyrs ir valgus politologas, buvo atsargus ir to atsargumo mok kitus. Tada jis ra: Per anksti okti ant komunizmo kapo... Ms tautieiai okupuotoje Lietuvoje mato, kad komunizmas tebra gyvas naktinje maskvinje lietuvikoje kompartijoje. Ne visi tikri, kad komunist partijai pakeitus vard, neliks komunistinis vilkas socialistins avies kailyje (ten pat, p. 222). Kaip vanden tada irjo imintingas mogus viskas isipild: komunistinis vilkas Lietuvoje ne tik gyvas, bet ir eimininkauja nutautjusi maskvini bern ir merg avidje, jiems rodydamas teisingum. 1994 metais Vilius Branas su mona Eda apsilank Lietuvoje. ia jie pamat al ivogt, apiplt, nuskurdint ir nelaiming. Susitiko su politiniais kaliniais ir tremtiniais, vairi socialini grupi monmis, universitet inteligentija ir suprato, kad kaip tik ia, Lietuvoje, jo antikomunistins inios ir patyrimas kovoje prie komunizm yra patys reikalingiausi. Jis suvok jam gresiant pavoj inojo apie politines mogudystes, kuri jokie prokurorai perdirbtais marksizmo-leninizmo smegenimis niekad neiaikins, mat dav ekistin priesaik, k galutinai patvirtino ir Lietuvos saugumo karininko Vytauto Pocino nuudymas pagal Vilniaus scenarij. Bet suvok ir kita, kad politika tai kova ir auka. inoma, jeigu nesi prijs prie sotaus valdios lovio, kai tas lovys yra pagrindinis gyvenimo tikslas ir vienintelis siekinys. 2000-aisiais mir jo mona Eda, jo vaik motina, itikima draug ir bendrayg. O jis, Vilius Branas, parsives jos palaikus Lietuv ir ia palaidojs Vilniaus kalneli kapinaitse, pats ryosi grti Lietuv ir tsti savo gyvenimo kov prie komunizm. 1997 metais Kaune ijo jo knygos Smokslas prie monij treiasis leidimas (pirmasis 1975 m., antrasis 1978 m.).
152

2000-aisiais pasirod nauja Viliaus Brano knyga Nauja pasaulio santvarka, o 2005-aisiais treioji, kuri iame straipsnyje cituoju, Po dvylika vliav: tarp tironijos ir laisvs (Klaipda, 2005). Lietuvos spaudoje pasirod kelios deimtys recenzij, knygos autorius buvo kvieiamas susitikimus su skaitytojais ir mielai juose dalyvavo. Tarp kit recenzij buvo ir mano (Voverien O. Tautos sargyboje. Gyvenimas, skirtas kovai su komunizmu // Lietuvos aidas. 2003, kovo 5 d.). 2003 m. gegus 18 d. Lietuvos laisvs kovotojo antikomunisto nuopelnai Lietuvai buvo vertinti Vyio Kryiaus ordinu. Dabar atjo garbs enklas i Amerikos. Biuletenyje apraytas Viliaus Brano kelias kovotoj prie komunizm gretas, jo nuveikti darbai ir pripainimas... ymiausiu pasaulyje politologu, antikomunistu. JBS urnalistui j susitikimo metu Vilius Branas pasak: Dorieji Lietuvos mons siekia tiesos ir teisingumo. Ir a manau, kad Dievui padedant ir a neu savo dal to tikslo realizavim. Sveikiname politolog antikomunist Vili Bran, sulaukus pasaulinio pripainimo, linkime jam dar daug produktyvi krybing met. Diaugiams galdami i jo pasisemti politins iminties ir kovingumo, pasiaukojimo ir patriotizmo. Didiuojams, kad Lietuvos aide jis ms bendraygis ir Mokytojas nesudrumsiamos dvasios ramybs, usibrto tikslo siekimo ir tikjimo, kad Tautos dvasia jau bunda i pavergto proto vergijos. 2007 m.

153

3. ANTIKOMUNIZMAS LIETUVOJE ATKRUS NEPRIKLAUSOMYB. STEBJIMAS IR SUVOKIMAS

3.1. Kovo 11-oji trumpas laisvs ir nepriklausomybs euforijos dvelkteljimas (19901992)

Mes diaugiams, kad suplevsavo trispalv vliava kaip ms tautos gyvybs enklas! Visam pasauliui mes skelbiame: lietuvi tauta yra gyva! Lietuvi tauta yra ne tik gyva tauta. Ji nori bti savarankika, nepriklausoma tauta, niekieno bat nemindiojama. Ji nori savarankikai tvarkyti savo gyvenim ir reikalus. Ir mes tikime, kad prasidj pasikeitimai atves mus t palaiming Lietuvos ateit savarankik tautos gyvenim. Bet, brangieji, mokkime laukti, mokkime bti kantrs, mokkime vienas kitam kuln nemindioti. Mokkime vienas kito nestumdyti, vienas kito neeidinti. Ateis ruden pastam pasikeitimo elmeniui ir pavasaris, ir vasara, ir atne pasikeitimo derli ms tautai, palaimingja jos ateitimi pasireikiant. Reikia, brangieji, mokti ne tik laukti, bet kaip elmeniui ir augti. Laukimas tai ne stagnacija, ne stovjimas vietoje, tai augimas...
Kardinolas Vincentas Sladkeviius I pamokslo prie Vilniaus katedros dur, 1988 10 23

Nuo io viesios atminties kardinolo pamokslo prajo 21 metai. O mes vis dar laukiame... palaimingos Lietuvos ateities. Stumdoms, pykstams, skriaudiame vienas kit... ir labiausiai savo artimiausius mones, nepasidaliname turt, valdios, lovs... Raytojas Izidorius Ignataviius mano, kad sugrime palaimingj Lietuvos ateit tik tada, kai trys kartos lietuvi pasikeis... Mozei, ivedusiam ydus i Egipto ems, uteko 40 met... Taigi, ray154

tojo I. Ignataviiaus nuomone, ms grimas Lietuv utruks gerokai ilgiau... iais metais veniama Kovo 11-oji nuteikia tokiai viliai. Jau 19-t kart veniame ms kartos ryto, drsos, baims veikimo ir vieningumo dka atkurt ir tvirtint Lietuvos nepriklausomyb, ms dvasios aukio vaigdt enkl. Tada dar ms buvo daug. Ir trispalvi vliav buvo daug. Dabar gi Vilniuje, net ir Kaune, prie daugelio nam nebuvo ikelta vliav... Vadinasi, jau tuose namuose vegetuoja negyvos tautos eliai... Kiek j dar Lietuvoje... 19-j kart veniama Kovo 11-oji Lietuvos istorij eis kaip ypatingas istorinis vykis. Ji sutampa su Lietuvos vardo paminjimo istorijos altiniuose tkstantmeiu, liudijaniu rayto odio galyb (istorikai teigia, kad ioje emje jau prie 12 000 met gyventa vairi geni, prie 5000 met ia atklydo ir indoeuropieiai, o lietuvi kalba ia gyvuoja jau 1300 met (Kovo 11-oji Lietuvos valstybingumo raidoje / sud. Stasys Kaauskas; Birut Valionyt. V., 2005), taip pat, kaip ir vliava, suteikianio tautai gyvyb. iais metais ji sutampa ir su kita reikminga tautos istorijos data Jono emaiioVytauto, Lietuvos partizaninio karo vado, brigados generolo, gimimo 100-osiomis metinmis Lietuvos valstybingumo kelyje nedaug istorini vaigdt dat. 1253 m. liepos 6 d., kai Mindaugas Didysis suvienijo Lietuvos gentis ir j kunigaikius ir pirm kart ioje emje kr Lietuvos karalyst, jis pats tapo pirmuoju ir vieninteliu visoje Lietuvos istorijoje karaliumi, karnuotu t dien su ventojo Tvo Popieiaus palaiminimu ir traukusiu Lietuv Europos krikionikj valstybi eim. 1918 m. vasario 16 d., kai po daugelio imtmei nebties ir skendjimo okupacij kuose Lietuvos valstyb Tautos didiavyri, vadovaujam dr. Jono Basanaviiaus, buvo atkurta ir tapo laisva, nepriklausoma nuo agresyvi to meto kaimyni valios bei umai.
155

Ir 1990 m. kovo 11-oji, kai Lietuvos valstyb buvo antr kart atkurta po iaurios penkis deimtmeius trukusios komunistins Rusijos okupacijos. Tarp pastarj dviej Lietuvos valstybingumo dat kaip tiltas, jas jungiantis ir gaivinantis j vertybes, siterp beveik deimtmet trukusi Lietuvos laisvs kova prie okupantus pokario metais. Kova prie okupant Lietuvoje tssi du kartus ilgiau negu Antrasis pasaulinis karas ir pareikalavo daug auk. Dabar tos kartos Lietuvos didvyri narsa, atspara ir pasiaukojimas stebina vis pasaul savo idealistiniu unikalumu. I uvusij Tautos didvyri kraujo ir ilikusi gyvj kanios iaugo tviriausi ms Tautos laisvs ilgesio, jos siekio bei atsparos daigai, atved mus dainuojani Sjdio revoliucij ir Lietuvos nepriklausomyb. Suvienyto Lietuvos ginkluoto pasiprieinimo vado brig. gen. Jono emaiioVytauto atminiai aminti jo 100-j gimimo metini proga Kauno karo muziejaus sodelyje buvo pastatytas ir kovo 11-j atidengtas bei paventintas paminklas. Grai ir dvasinga buvo Kovo 11-oji Kaune. v. Miias, skirtas Partizan generolui Jonui emaiiui ir jo kovos bendraygiams, gulos Banyioje aukojo vyskupas Eugenijus Bartulis; ikilmse, organizuotose Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (gen. tabo vir. Vytautas Balsys) ir Kauno miesto savivaldybs (meras Andrius Kupinskas), dalyvavo arkivyskupas Sigitas Tamkeviius, vysk. Eugenijus Bartulis, vysk. J. Ivanauskas, krato apsaugos ministr Rasa Jukneviien, Seimo nariai Auks Ramanauskait-Skokauskien, Vaidevut Vinc Margeviien, Arimantas Dumius, Rytas Kupinskas, Kauno gulos karininkai ir karinai, keli tkstaniai kauniei, Lietuvos partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, auliai, moksleiviai. Graius ir prasmingus sveikinimo odius susirinkusiesiems tar krato apsaugos ministr Rasa Jukneviien, Kauno miesto meras Andrius Kupinskas, Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio tabo vadovas, Norilsko Vytis Vytautas
156

Balsys. Paventintas paminklas. Prie jo ir Laisvs paminklo padta atminimo gli. Visa aikt mirgjo trispalvmis petelikmis, pavasario pranaais. Paminklo statytojai buvo pagerbti padkos ratais, glmis, graiu koncertu ir brig. gen. Jono emaiio Vytauto giminaii prisiminimais apie jo gyvenim ir kov, apdovanoti Petro Girdzijausko parayta knyga Partizan irinktas Lietuvos Prezidentas (V., 2009). Kovo 11-oji paminta vairiais renginiais daugelyje Kauno viet skambjo dainos, eilrai posmai, muzika, dang kilo margaspalviai balionai. ia jau sugro Lietuva, diaugsminga, ori, pasipuousi ne tik pirmaisiais pavasario iedais, bet ir atgimusia viltimi, kad tai, kas tautai yra svarbiausia jos nepriklausomyb ir tvirtas valstybingumas, jau turime, o visa kita, kaip mok viesios atminties kardinolas Vincentas Sladkeviius, susitvarkys, tik reikia turti kantrybs, valios laukti ir tikro savo alies eimininko jausmo, idrsti juo bti, maiau inkti, dejuoti, geriau kovoti prie grobuonis ir nenaudlius. i Kovo 11-oji daugelio kalbtoj lpose buvo lyginama su pavasariu, sugrtaniu Lietuv, deiniesiems laimjus rinkimus, ir tirpdaniu pernelyg ilgai utrukus Lietuvoje komunistin al: viltimi, kad pavasarinis ledoneis ine visas susikaupusias iukles i ms valstybs, gyvenim ir siel. Kasdien vis daugiau atsiranda pragiedruli ir iminties mokytis i prie ir tobulti. A. Paleckio ir jo frontinink nesankcionuotos eityns su raudonomis vliavomis, niekingais karstais ir chuliganikais ipuoliais prie tautin jaunim daugeliui tremtini ir kalini suteik daug skausmo bei skaudi prisiminim apie j netektis nuo raudonj budeli rankos, sutrikd daugelio ramyb mums vent nepriklausomybs dien Kovo 11-j, todl privalo bti teissaugos institucij deramai vertintos. Antra vertus, i provokacija, kaip ir sausio 16-osios ipuolis prie ms valstybs simbol parlament, rodo, kad ie vieno braio vykiai yra to paties organizatoriaus krybos vaisius, kuris turi bti vertintas kaip ipuolis prie
157

Lietuvos valstybingum. Todl tegul nelieja krokodilo aar profsjungieiai erniauskai, jainskiens ir kiti, neva jie nekalti avinliai, riaues ir nuostolius valstybei padar kiti. ios provokacijos yra panaios ir turi bti vertinti j organizatoriai. Antra vertus, Tauta ias provokacijas turi priimti kaip ik kovai prie troktanius sugrinti Lietuv kruvinj Justo Paleckio reim, aukiau ikelti antikomunizmo vliav, demaskuoti komunist, ypa j parsidavli vad Antano Sniekaus, Justo Paleckio, Antano Venclovos ir kit tautos idavik bei j suvrjusi sargini un NKVD, MGB, KGB, nusikaltimus Lietuvos valstybei ir Tautai. Tik vieumas, faktai ir tiesa padarys mus laisvus. 2008 m.

3.2. Niriausios prognozs pildosi

Prof. Fransuazos Thom vilgsnis Lietuv Pranczijos mokslinink profesor Fransuaza Thom viena domiausi dabarties pasaulio politologi, mums svarbi dviem aspektais: ji sovietolog, kelet met studijavusi Maskvos, Leningrado didiosiose bibliotekose bolevizmo ideologij ir gerai j perpratusi. Domjosi ir para daug straipsni (27 spausdinti Lietuvoje) apie Baltijos ali, ypa Lietuvos, geopolitikos problemas. (Geopolitika politologijos mokslo kryptis, tirianti valstybi vystymosi tendencijas ir faktorius, daugiausia geografinius, lemianius valstybi raid.) Fransuaza Tom (Francoise Thom) gime Strasbre, ten baig vidurin mokykl. stojo Sorbonos universitet Paryiuje, kur
158

studijavo graik ir lotyn kalbas. Skmingai baigusi universitet, gijusi graik ir lotyn filologs profesij bei imokusi rus kalb, ji 19731978 metais staavosi Rusijos universitetuose, be domjimosi klasikins filologijos problemomis Rusijoje, norjo perprasti ir bolevizmo esm. Grusi i Rusijos pradjo skelbti straipsnius i socializmo teorijos ir praktikos. Kur laik dirbo rus kalbos mokytoja vienoje i provincijos mokykl. 1985 metais apgyn daktaro disertacij. 1987 metais disertacijos mediagos pagrindu para monografij Mirusi kalba. Mediagos rinkimas iai knygai ir buvo oficiali jos stauots Rusijoje prieastis. 1988 ir 1989 metais viena po kitos ijo dvi F. Thom knygos Gorbaiovo momentas ir Komunizmo galia ir tikslai, kuriose ji apra tai, k patyr ir k suinojo Rusijoje, ypa daug dmesio skirdama Gorbaiovo perestroikai. Knygos igarsino jos vard politikos pasaulyje. Ji buvo pakviesta dstyti Sorbonos universitete, greitai tapo jo profesore. Lietuvoje prasidjus Sjdio veiklai, F. Thom atvyko ms al kaip vien domiausi pasaulio vyki epicentr. ia prisidjo prie Vilniaus universiteto Tarptautini santyki instituto krimo, skait paskaitas, pradjo spausdinti straipsnius Lietuvos spaudoje. Viename i pirmj straipsni Kruvinoji repeticija (iaurs Atnai, 1991 02 13) F. Thom ra, kad Sausio 13-osios vykiai Lietuvoje vyko pagal Maskvoje parengt scenarij, kaip ugniauti Baltijos alis. Tas scenarijus turjo vykti keliais etapais: 1) stipri propagandin ataka, teigianti, kad Baltijos alys nemoks tvarkyti savo ekonomikos be Rusijos specialist pagalbos ir neivengiamai turs lugti; 2) sprogdinimai Latvijoje gruodio mnes, Estijoje saus buvo mginimas bauginti nepaklusniuosius; 3) teatralikas kain padidinimas gruodio mnes Latvijoje, o sausio 7-j dien Lietuvoje (tuomets premjers K. Prunskiens
159

veikla tai to scenarijaus sudtin dalis, apie kuri ji tikrai inojo). Taip buvo siekiama iprovokuoti moni nepasitikjim savo vyriausybmis; 4) parlamentus turjo nuversti interfrontai, sustiprinti specialiomis persirengusi kariki grupuotmis. Paskutiniosios io politinio scenarijaus dalys ypa aktyviai buvo realizuojamos Vilniuje. Jos baigsi kruvinais Sausio 13-osios vykiais. Premjer K. Prunskien ir jos Vyriausyb pakoregavo scenarij atsistatydindama. Tai turjo bti rodymas, kad Aukiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis nesugeba valdyti situacijos ir skubiai reikalinga brolika Rusijos pagalba. Ta pagalba tuojau buvo pasista specnazo daliniais ir tankais. Kodl pagrindin smg patyr kaip tik Lietuva, o ne Latvija ir Estija? F. Thom nuomone, Kremliuje buvo teisingai apskaiiuota, kad stipriausioji varomoji jga tautikumas Lietuvoje maiausiai sunaikinta, todl ia ir reikia skirti pagrindin smg. Latvijoje ir Estijoje su patriotinmis jgomis susidoroti bus ymiai lengviau. Kitame straipsnyje Baim prabanga. Lietuva pasmerkta drsai (Lietuvos aidas, 1991 gegus 23 / Ura V. Savickas) F. Thom analizuoja du nepriklausomybs atgavimo modelius: laisva ir nepriklausoma valstyb (nepriklausomybei realizuoti j pasirinko Lietuvos Vytautas Landsbergis) ir nepriklausoma valstyb SSRS sudtyje (j pasirinko Gruzijos vadovas E. evardnadz). Skirtingos buvo ir j pasirinktos usienio politikos strategins kryptys. E. evardnadzs pasirinktas antrasis nepriklausomybs kelias Gruzija SSRS sudtyje, F. Thom odiais tariant, tapo pseudonepriklausomybe. Tok variant primygtinai sil A. Brazauskas. Pasirinkus model, Gruzijoje niekas nepasikeit nepriimti statymai nei dl partij, nei dl spaudos laisvs. Viskas liko taip, kaip buvo. Todl Gruzijoje moni nepasitenkinimas virto pilietiniu karu. J skatino Maskvos politika. E. evardnadz iki paskutins kno lstels liko komunistas ir ts komunistin politik Gruzijoje. Dar daugiau, 1990 metais vykusiame plenu160

me jis apgailestavo dl Stalino godumo kontroliuoti okupuot teritorij, dl to jis sunaikino visuomeninius judjimus, kuriuos buvo labai lengva inkorporuoti komunistus, ir prarado hegemonij Europoje... Kuo baigsi E. evardnadzs politika Gruzijai, jos monms? Kitoje publikacijoje Vl atsiranda Vidurio Europa (Lietuvos aidas, 1997 rugsjo 6) F. Thom apie Gruzij rao: Neretai lankiausi Gruzijoje... Ten padtis siaubinga! Tauta, man ir sunku buvo tai sivaizduoti, visikai demoralizuota. Mums prasto gruzin optimizmo neliko n kvapo. Pras pilietinis karas spaud gilius pdsakus. Tbilisis... primena pokario Berlyn tarsi bt praslinkusi barbar orda... tai koki ateit ir mums ruo A. Brazauskas. O dabar Lietuva yra tokia, kokia yra. Kol kas dar laisva ir nepriklausoma. E. evardnadz savo patarimais Rusijai band taisyti Stalino klaidas ir gaivinti Rusijos hegemonijos Europoje idj. Rumunijoje ne be Rusijos pagalbos buvo inscenizuota tikra revoliucija su kraujo praliejimu, po kurios valdi pam komunistai. Lietuvoje inscenizuoti revoliucijos nepavyko. Kliuvinys buvo Vytautas Landsbergis... savo imintimi, valia ir toliaregiku strateginiu mstymu atveds tikr Lietuvos nepriklausomyb, Lietuvos valstybs atkrim. Lietuvoje subliko E. evardnadzs ir KGB viltis, kad tautinius judjimus galima kontroliuoti... Bet ne visai. Daugiausia Rusijos nip ir stipriausia penktoji kolona yra Lietuvoje. Rusija tam skiria daugiausia dmesio. Jiems pavyko suskaldyti daugel partij ir judjim, net toki, atrod, dvasikai atspari partij kaip Krikioni demokrat. Po pirmj neskms ingsni, atsimuusi Vytauto Landsbergio ir jo bendraygi valios granito sien, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybs metais Rusijos diplomatijos viltys vl atsigauna... Dabar pradedama dirbti, R. Pakso Vyriausybei pritariant, pagal nauj Maskvoje parayt scenarij.
161

Po pirmj Lietuvos nepriklausomybs met F. Thom Lietuvos politik irjo su didiuliu susiavjimu ir palankumu, o atvykusi Lietuv 1993 metais ji patyr psichologin ok, pamaiusi, kaip tvarkosi komunistai, gr valdi. Straipsnyje Js visuomen serga (Naujasis Dienovidis, 1993 04 02) ji ra: Lietuvoje laimjo ne partija ar frakcija, o buvusi valdios struktra. Komunistai vald Lietuv (kaip ir Ryt Europ!) ir iki rinkim, taiau ia jie gijo ir politin valdi. Jau 1987 metais mstantys komjaunuoliai, KGB darbuotojai, komunistai suprato, kad, norint isaugoti reali valdi, reikia inscenizuoti saviudyb. Jie ugrob ekonomik, kaip nereikalingo balasto atsikrat kvailiausij ortodoksini komunist ir pasitrauk pogrind, politin valdi palik demokratams. Dabar, kai viskas baigta, jie vl ilindo paviri politines struktras. Kalbdama apie Lietuvos ir Rusijos santykius, laimjus rinkimus komunistams, F. Thom iri didel grsm Lietuvai. Jos nuomone, Rusija yra kitokia negu Europos valstybs... Imperinis mstymas, besiformuojantis tkstant met, negaljo staiga imti ir inykti... Tai ne tauta, o imperija, apimta vis didjanios krizs. Valdios elitas postringauja apie takos sferas kaip gerais MolotovoRibentropo pakto laikais... tai dl ko iuo metu Rusijoje kyla imperijos ilgesys, nedviprasmikai ima rykti pavojinga Rusijos imperijos atgaivinimo tendencija. Todl, F. Thom nuomone, ...neaiku, ar sugebs ilikti Lietuva ir kitos Baltijos valstybs, isaugoti reali, ne simbolin nepriklausomyb, ar isilaikys traukiama postsovietines neaprpiamas Rusijos erdves (Fransuaza Thom. Sortir du sovietisme (Ura G. Dabainskas) // Veidas, 1993, Nr. 10, Nr. 11). Filosof Lietuvai prognozuoja Moldovos scenarij, kai Maskva, prisidengdama tariama privatizacija, uvald jos energetik. Tai jau labai svarbus ingsnis atkuriant imperij. Tada belieka sulugdyti finansin sistem, udusinti naciona162

lin valiut, kaip buvo padaryta Gruzijoje, vesti dvigub pilietyb... ir imperija i esms bus atkurta. Tokie veiksmai ir scenarijus puikiai dera su karine jga, kaip buvo padaryta Moldovoje, kur 14-oji Rusijos armija veik ranka rankon su Rusijos diplomatais. Tas pats scenarijus taikytas Gruzijoje. Ten buvo suaista abchaz korta. Kai Gruzija atsidr Maskvos glbyje, abchazai buvo nustumti marginalijas kaip nereikmingas veiksnys. Dabar scenarij ibandyti atjo eil Lietuvai. F. Thom nuomone, viena svarbiausi io scenarijaus sudtini dali buvo Lukoilas, jo nevaroma ekonomin ir ypa politin agitacin veikla. Tai patvirtino paskutiniai rinkimai. A. Brazausko koalicijos finansavimas ketviriu milijono lit rinkimuose ir j laimjimas parod, kad Lietuva atsidr mirtiname pavojuje. Tai scenarijaus gyvendinimo pirmasis etapas. A. Brazausko koalicijos lapinai vykdo gudri politik. Patys jie tarsi laikosi nuoaly, o kilp Lietuvai ant kaklo uverti paved R. Pakso Vyriausybei, naujapolitiniams. Ta kilpa ir yra penkiaals energetikos sutarties pasiraymas. Pradedamos vykdyti ir kitos scenarijaus sudtins dalys. Vyriausiasis bankininkas Reinoldijus arkinas jau kitais metais ketina atriti lit nuo dolerio. Kain, ar tai nra Lietuvos finansins sistemos lugdymas? Pedagogikos institutas daro ygius pribaigti Lietuv vedant dvikalbyst visose Pietryi Lietuvos mokyklose, t. y. vykdyti Maskvos imperinio scenarijaus treij dal (Gudynas P. Tautini maum vietimo poreikiai ir visuomens interesai // Informacinis leidinys, 2001 sausis). Taigi Lietuvos burs sugrti Rusijos imperijos glb jau pakeltos... Kodl taip atsitiko? F. Thom atsako taip: ...ne todl, kad Maskva stipri, o todl, kad palautas pasiprieinimas. Vakarai tik tada pads, jei patys Ryt Europos mons turs ryto sau padti, jei jie rodys nepa163

lauiam trokim bti laisvi (Fransuaza Thom. Tik valstyb gali vesti teisin tvark // Lietuvos aidas, 1993 rugpjtis). Kas darytina? F. Thom nuomone, opozicija turs sukaupti jgas, veikti kriz, sukurti stipri konservatori partij. Ji turi isiskirti i kit postkomunistini partij, kurios danai kalba t pat, kuri programos beveik nesiskiria. Konservatoriai turi rodyti, jog jie sugebs utikrinti valstybje tvark, kad statymas bus gerbiamas, kad bus jo laikomasi. Tik tokiu atveju jie pelnys pasitikjim ir visuomens param, nes mons jau pasiilg tvarkos. Konservatizmas vienintelis kelias sprsti postkomunistini ali problemas. Konservatyvus poiris mog kur kas geresnis nei demokratiniai poiriai, atitinkantys buvusios totalitarins visuomens gyvenimik patirt. Konservatyvi politika, besiremianti statymais ir teise, pads ivengti pagrindinio pavojaus, gresianio postkomunistinei visuomenei nugaltoj didybs ir nugaltj maito. Tiktai konservatyvizmas sutaikys politik ir dorov. O is susitaikymas ir yra ijimo i socializmo pradia. Konservatoriui tvarka ir laisv tai susij, vienas kit papildantys dalykai. Tik esant tvarkai egzistuoja laisv. Galima suformuluoti dar grieiau tvarka, o ne laisv yra pagrindinis socialinis poreikis (Frasuaza Thom. Sortir du sovietisme // Veidas, 1993, Nr. 10; Nr. 11). Tik ar jau nepavlavome 1,116 mln. abejing ir sieidusi rinkj valia? Ar jau nepraradome Lietuvos? 2001 m.

164

3.3. Juodojo voro KGB veikla Lietuvoje atgavus nepriklausomyb

Jeigu istorinis blogis lieka, jei jo neatsikratoma, jei jis deramai nepasmerkiamas, jis ir toliau klesti, tik jau be politins ir socializmo krimo irmos.
Vilius Litvinaviius

nepriklausomos Lietuvos valdi 1992 metas sugrus komunistams, juodasis voras gijo nauj kvpavim. Prisiliets prie motinos Rusijos, kaip mitologinis Antjas prie motinos ems, jis atjaunjo, pavaljo ir gro aktyvi Lietuvos ekonomin veikl bei politin gyvenim. tai kodl dabar j tiek daug, sako, net 40 Seime ir Vyriausybje, tikriausiai dabar jau dauguma ir Lietuvos saugumo komitete. Dl to ir draudiama bet kokia informacija apie juos, visam gyvenimui udarytas Ypatingasis archyvas, nes jam, kaip buvo rayta spaudoje, irgi vadovauja mogus i to paties klano. Kaip jau minjau ankstesniame straipsnyje Juodojo voro KGB veikla 19401953 ir 19541990 metais (Lietuvos aidas, 2005 04 12 ir 04 02), Lietuvai atgavus nepriklausomyb, daugelis KGB karinink pasitrauk versl ir nedrso brautis politik ar aukiausios valdios struktras. Taiau Seimo rinkimus net du kartus i eils laimjus komunistams, visas KGB klanas sidrsino ir per vis komunist partijos puokt kontrabanda buvo nete netas Seim bei Vyriausyb. Kas jie, kol nebus paskelbti sraai, matyt, ir nesuinosime. Todl mums patiems reikia labai atidiai dirbti ir juos demaskuoti. Visi jie turi bti matomi ir girdimi, tauta turi kontroliuoti kiekvien j ingsn. Tik tada jie nustos kenkti Lietuvai. Kaip jau raiau, KGB pulkininkas R. Vaigauskas kr Villon viebut ir ten dabar eimininkauja. KGB pulkininkas Petras Vozbutas, sako, eimininkauja Karolinos viebutyje ir keliuose
165

restoranuose. KGB papulkininkis A. Remievskis prekiauja Salamander batais ir drabuiais, jo prestiin drabui parduotuv Adomas kurta alia buvusi KGB rm ir Lietuvos moni kankinimo bei udymo rsi (Ganusauskas E. Penktoji kolona. V., 1996, p. 120). Tegul eimininkauja, jeigu tik sugeba. Tik tegul nelenda politik ir valdios institucijas. K veikia minti KGB operatyvini kovini grupi vadai mjr. J. Zinkeviius, mjr. A. Kazimiaenko, mjr. A. Gylys, mjr. A. Paukt, mjr. J. Gintila, KGB generolas A. Randakeviius, J. Petkeviius ir R. Marcinkus mums neinoma. Papulkininkis Jevgenijus Demidas, kakada Sjd palaikiusius saugumo darbuotojus adjs audyti asmenikai, ivyko Baltarusij. Artjant lugimo valandai, Lietuvoje dirbo bent 1600 KGB darbuotoj. Maskvos generolai, po 1991 met rugpjio puo atvyk Vilni tvarkyti likviduojamos organizacijos reikal, kalbjo, kad madaug lygiomis dalimis pasiskirstys trys KGB pareign grups: ieinani pensij, ivaiuosiani Rusij ir liksiani Lietuvoje (Ganusauskas E. Ten pat, p. 127). Daugelis ivaiavusij Rusij jau seniai gro, nes ten girdj priekait, kad jie ia pravilp soviet valdi (Ganusauskas E. Ten pat, p. 128). Gal kaip tik dl to Maskvoje ir buvo iauriai nuudytas KGB generolas S. Caplinas, rastas Maskvos krantinje. Joki abejoni nra ne visi jie vienodi: vieni gro su uduotimis, ia sudar penktj kolon ir toliau tsia burokeviin prorusikj veikl. Neatsitiktinai dabartinis rezervinink skandalas, apvainikuotas aminu archyv lankymo draudimu, yra vertinamas kaip KGB kova su KGB. Tai tvirtina kagbistai slapyvardiais Georgijus ir uolas. (Kas jie?) Paksinink P. Graulio, E. Klumbio, V. Mazuronio ir R. Ao bado akcija tai visikai patvirtino.
166

Visi prisimename, kokiai komandai jie priklauso. Vyksta ta pati S. Caplino pradtoji prorusikojo kagbyno kova su lietuvikuoju. Kaip kakada ra Veidas, tai smokslas, grimas ten, kur buvome, Lietuvos mons ino, k reikia KGB. Bus KGB nebus Lietuvos! (Veidas, 1994, Nr. 8). Neabejoju, kad paksininkai demaskuos lietuvikj KGB sparn. Tik man neaiku, kodl lietuvikasis sparnas nenori to padaryti su prorusikuoju? Juk kaip tik jie ir kelia Lietuvai didiausi pavoj. Kita vertus, negalima vis kagbist vertinti vienu matu. Kaip ra prof. Vytautas Landsbergis, vertinkime mones pagal j ligiolinius darbus. Vieni j sitrauk atkuriamj darb ir skmingai arba maiau skmingai dirba, pelnosi sau ir savo eimai duon garbingai, kiti pasuko idavysi ir niekybs keliu. Tuos ir reikia vertinti. Vienas populiariausi versl, kuriais usim KGB karininkai, yra prekyba kompiuteriais, programine ranga, spalvotaisiais metalais, nekilnojamuoju turtu, naftos produktais. Technikj specialybi KGB karininkai jas ir persiorientavo. Buvs KGB vyriausybinio ryio skyriaus darbuotojas S. Pako tapo bendros Lietuvos ir Rusijos mons Kripta, dirbanios su slapta informacija, vienu i steigj. ios mons steigj srae buvo ir garss komunist partijos veikjai S. Nagornas, S. Maleviius, V. Maksimoviius i Elfos, vadovavs raudonosioms brigadoms tragikojo sausio dienomis. Knygos autorius tvirtina, kad S. Pako palaik gerus ryius su buvusiu saugumo direktoriumi gen. Jurgiu Jurgeliu (ten pat, p. 130). Dails ir mokslo paslaug firmai Ars ilg laik vadovavo KGB majoras M. Makovas. Dabar jis persiorientavo naftos versl ir kr naftos produktais usiimani akcin bendrov Eurobalt Express. Atrodo, jam neblogai sekasi. Jis palaiko ryius su paiu Dmitrijumi Rogozinu, u savo graudias aaras dl sunkios rus padties Lietuvoje ten, Maskvoje, gauna verslo lengvat (Ganusauskas E., Ten pat, p. 133).
167

Buvs VSD direktorius Meys Laurinkus tvirtino, kad ...suskaiiuoti visi strateginiuose objektuose dirbantys KGB pareignai j 300, daugiausia dirbani apsaugos firmose. Po kelis KGB ulus dirba beveik kiekvienoje teissaugos institucijoje... ei KGB darbuotojai dirba Valstybs saugumo departamente (Damulyt J. Jaunus Lietuvos pareignus verbuoja usienio valgybos // Lietuvos aidas, 1998 08 04, p. 5). Manau, kad iuo metu, vadovaujant A. Pociui, VSD atsirado daugiau buvusi KGB pareign. Riardas ekutis rao, kad per vis nepriklausomybs laikotarp buvo ikils ne vienas su KGB susijs skandalas, taiau i ties dl to beveik niekas nenukentjo. Atvirkiai, KGB agent atrija ir KGB agentas Jablonskis buvo apdovanoti Lietuvos ordinais. Autorius klausia, kas gali paneigti, kad rytoj nebus apdovanoti draudimo bendrovs Vindikacijos skyriaus virininkas, buvs kadrinis KGB darbuotojas A. Krasauskas ir SSRS specialij tarnyb agentas E. ikus. Seimo nari Povilo Jakuionio ir Antano Stasikio duomenimis, prajusiuose savivaldybi rinkimuose kandidatavo 18 buvusi KGB bendradarbi. Tarp dabartini Seimo nari ir diplomat 40 buvusi KGB pareign. domu, kodl neskelbiamos j pavards? Rus sjungos kandidatas Seimo narius Viktoras Balakinas KGB struktrose dirbo 18 met. KGB pareignai Kstutis Diautas ir Juozas Sidabras net byl laimjo Strasbro teisme prie Lietuv (Vainoras B. KGB tinklas buvo platus // Lietuvos aidas, 2005 sausio 12, p. 11). 2002 metais KGB statytiniai Seime patais Savivaldybi taryb rinkim statym taip, kad nereikia praneti Vyriausiajai rinkim komisijai apie bendradarbiavim su usienio specialiosiomis tarnybomis (Gudaviius S. KGB korta politiniame pokeryje // Kauno diena, 2002 birelio 25, p. 1, 2). Vadinasi, vienintelis bdas apsiginti nuo kagbist yra vieu168

mas, j pavardi ir fakt apie bendradarbiavim vieinimas spaudoje. Kito kelio nra. Buvs KGB plk. V. Bazarnovas darbintas atomins elektrins vienoje i komercijos struktr, ten dirba ir buvs Ignalinos KGB efas J. Bradauskas (Jonas Baltakis. Prie atomo psichiniai ligoniai, girtuokliai, Jedinstvos ir KGB gvardija // Lietuvos aidas, 1997 vasario 1, p. 1, 9). Dvyliktais Lietuvos nepriklausomybs metais prajusios kadencijos Seimas paskyr valstybines pensijas NKVD, KGB darbuotojams, komunist nomenklatrininkams, tarp j ir V. A. Kazanaviiui, dirbusiam Maskvoje tuo metu, kai soviet tankai traik ms mones 1991 m. sausio 13 d. prie televizijos bokto (Tviks iburiai, 2002 gegus 28, p. 1). KGB pulkininkas S. Sinkeviius Izraelio spaudoje savo straipsnyje mogudiai lykiausiai mei 1941 m. birelio 23 d. tautos sukillius. Jis teig, kad sukilliai aud ydus dar iki vokiei atjimo. Tai kagbistas paskelb jau 1993 metais. Kai t fakt inai, rao poetas Gintautas Iemantas, dar labiau irykja unuodytos saugumieio strls kryptis ir tikslas: pakenkti Lietuvos nepriklausomybei, apmeiti net ir tuos mones, kurie dorai ir siningai siek Lietuvos laisvs, trukdyti pastangoms kurti nauj gyvenim (Iemantas G. Gilumini srovi tekms // Lietuvos aidas , 1994 birelio 29, p. 5). S. Sinkeviius KGB skyriuje dirbo nuo 1972 met, kontroliavo Lietuvos spaud ir literatr. Tai jis ir sudar byl poetui dl eilraio, skirto R. Kalantos atminimui. Poet tard pats KGB vadovas E. Eismuntas. V. Skuodiui ir P. Peelinui sukurp bylas tas pats R. Sinkeviius (ten pat). Lietuvai atgavus nepriklausomyb, KGB komitetui buvo duotas sakymas kurti kins priedangos organizacijas ardomajai valgybinei veiklai tsti pasikeitus veikimo slygoms. Tokias priedangos organizacijas kr SSRS KGB Lietuvos padalinio 1-ojo
169

valgybos skyriaus virininkas V. Karinauskas ir to paties KGB skyriaus karininkas S. Lavrenovas. Tokiomis priedangos organizacijomis tapo j kurtos Planeta, palaikiusi ryius su Kliugeriu Algiu Klimaiiu per jo firm Litkommerz GMBH, taip pat kurta kita priedangos organizacija Baltia Union. Apie tai inojo to meto Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojas E. Bikauskas bei Tardymo departamento vyriausiasis prokuroras V. Markovas, bet jie ne tik patys nieko nedar siekdami ukirsti keli kaip grybams po lietaus Lietuvoje dygstanioms Rusijos specialij tarnyb priedangos organizacijoms, bet ir kategorikai udraud Lietuvai lojaliems prokurorams veltis tas bylas, jie neteko darbo (Peelinien L. Byla mirta, o KGB priedangos organizacijos gyvos // Lietuvos aidas, 1994 spalio 25, p. 1, 5). iandien, velgiant jau i laiko perspektyvos, akivaizdu, kad ir E. Bikauskas, ir V. Markovas drausmingai vykd eimininko vali. Kaip ra istorikas Vytautas lipas, KGB vykd perestrojkos ir glasnostj akcij Lietuvoje. Jos politika ir metodai yra seniai ir gerai apgalvoti ir daromi ne koki neimanli, bet labai gudri ir imokslint agent (lipas V. Juodas ir baisus Maskvos elis tebekrinta ant Lietuvos // Naujasis dienovidis, 1994 balandio 12, p. 4). KGB specialistai skmingai darbavosi ir val Lietuvos bankus A. leeviiaus valdymo metais. Aurabanke darbavosi keli KGB karinink grup, susibrusi aferist grup Luok. Joje buvo auksarankiai O. Tatarinovas, V. Gurlis, E. Losinovas ir V. Sinycinas, tais klausymosi aparatr kompiuterius, 28 mikrofonus su stiprintuvais ir 2 magnetofonus informacijai urayti. Oficialiai buvo urayta, kad t aparatr reng usienio kompanija Innomark Limited ir jai u paslaugas buvo sumokti dideli pinigai. Rezoliucij apmokti sskait pasira tuometinis banko val170

dybos pavaduotojas A. Karalius, nors aparatros jis visikai nemat. Grupje dirbo ir 5-osios valdybos KGB darbuotojas Antanas Bimbiris, kur valstybin bank rekomendavo A. Sadeckas (Zinkeviien V. KB, KGB ir ponai aferistai // Lietuvos aidas, 1997 balandio 4, p. 9). Aurabanke dirbo ir A. Jurgeleviius, tos paios KGB 5-osios valdybos darbuotojas, ir jau mintas V. Karinauskas. KGB karininkas ilinas dirbo Lietuvos versle, kitas KGB karininkas ltn. J. aptorius Eksprese, M. Misiukonis Vilniaus banke, A. Jurgeleviius ir A. Bimbiris Aurabanke ir Turto banke ir t. t. (Zinkeviien V. Ten pat). Aurabanko valdybos pirmininkas R. Norkus ipumpavo i banko 20 mln. Lt, vienas i banko steigj buvo jau mintas KGB papulkininkis Petras Vozbutas, o pagrindiniai akcininkai Norkus ir Baldiis. Luok i Aurabanko pagrob 75 mln. Lt. Kitame V. Zinkeviiens straipsnyje tarp skolinink, negrinusi pinig, vardijamos A. Karaliaus ir R. Bagdono pavards (Zinkeviien V. // Lietuvos aidas, 1997 balandio 3, p. 9). Pinigai buvo pervesti j sskaitas vedijoje, Anglijoje, Estijoje, Vokietijoje. Tos paios firmos ir tie patys asmenys perjo per kelis bankus. Jie pavog i Valstybinio komercinio banko 285 mln., i LAIB 375 mln., i Taupomojo banko 83 mln., i Aurabanko, kaip jau minjome, 75 mln. Lt. Vien tik neaikios firmos Jauros vadovas A. Putramentas, perjs kelis bankus, pasiskolino 8 mln. Lt. Laidavimo ratus jam pasira tie patys A. Karalius ir R. Bagdonas, dabar skmingai dirbantys kituose bankuose (Zinkeviien V. Ten pat). Spaudoje ne kart buvo raoma, kad KGB darbuotojai buvo tik rankiai, vykdantys Lietuvos komunist partijos program. I ia ir yra kilusi visa valdanij galyb! (Zinkeviien V. Gyvats pdsak nepalieka tik ant akmens // Lietuvos aidas, 1997 balandio 16, p. 1).
171

Manau, nereikia didels iminties iekant u devyni urakt paslpt KGB ir rezervinink sra jie akivaizds, utenka vien tik pavelgti sraus moni, kuriems Auranbankas atidav pinigus prie paskelbdamas bankrot. Jie buvo paskelbti Dienoje, dauginami ir dalijami imtais egzempliori konferencijose ir mitinguose. Neabejoju, kad tuose srauose atrasime ne vien dabartin Seimo nar, atnet Archangelsko partijos bangos. Logika bt tiktis, kad ta banga, susijungusi su A. Paulausko Naujosios sjungos nariais, pagal jau patikrint Maskvoje V. Putino scenarij turt nuplauti ir senj bolevik gvardij artimiausiu metu perimti valdi Lietuvoje. Beje, apie tai neatsargiai prasitar A. Skardius. Ir a ne kart raiau. Moterikos intuicijos padiktuotos prognozs kartais isipildo: vorai visada veikia pagal j biologin prigimt suda savo tvus. 2005 m. Juodojo voro nelaisvje Drioksteljs skandalas apie KGB rezervo karininkus neatsitiktinis. Anksiau ar vliau tai turjo vykti. Jeigu nebus imtasi radikali priemoni, jis tsis dar ilgai ir nuobodiai, su dar baisesniais komentarais, prognozmis, o gal dar ir labai skaudiais padariniais. Antanas Terleckas ir Rta Gajauskait nuolat priekaitavo Aukiausiosios Tarybos deputatams, kad jie tada kartu su Kovo 11-osios aktu neprim desovietizacijos ir dekagbizacijos statymo. J nuomone, btume maiau kani patyr, komunistai nebt ms elgetomis paleid, o patys tap milijonieriais, nebt ms vis turto igrobst ir mus apvog, nebt susikr ms vis sskaita sau rojaus Lietuvos emje. Sunku kalbti kas bt buv, jeigu nebuvo. Be to, ar nebtume tada prarad nepriklausomybs, kai alia buvo pasklidusi iki dant ginkluota didiul 140 tkst. sovietin kariuomen ir dar jos papildomi kontingentai, tkstaniais trauk per Vilni i Vokietijos.
172

Juk jo Uschopikas, Naudinas ir kiti generolai udyti labus sausio 13-j (taip lietuvius vadina buv kadriniai sovietins kariuomens karininkai, dabar gyvenantys prie buvusio iaurs miestelio ir nuolat besibriuojantys po 78 prie alaus bokalo atrijos stotelje). Per 15 met daug kas pasikeit. Nemaai buvusi komunist atsisveikino su savo raudonaisiais sapnais ir daug gero nuveik savo tautos ir valstybs labui. Penkiolika met Lietuvos nepriklausomybs pakankamas laiko tarpas painti mones. Daug k jau ir pastame. Tokia pat tiesa yra ta, kad juodasis Rusijos specialij tarnyb voras savo voratinkliais yra apraizgs vis Lietuv, pradedant aukiausiomis valdios institucijomis ir baigiant nevyriausybinmis organizacijomis. T puikiai pailiustravo prezidento skandalas R. Pakso laikais ir futbolinink komanda Seime dabartiniais A. Paulausko laikais. Juodasis voras kryptingai vykdo Laumirgio scenarij bet kokia kaina sugrinti Lietuv, Latvij ir Estij Rusijos glb. Kaip matyti i paskutini vyki Latvijoje, ten jam, kaip ir priekariu, sekasi geriausiai. Man atrodo, kad iuo metu didiausia grsm Lietuvai juodasis voras. Neabejoju, kad Archyv statymo pataisa tai jo ingsnis, pasitikint, kad Lietuva po Seimo rinkim jau yra pakankamai gerai supaniota jo voratinkliais. Taip siekiama i tautos atimti jos didingiausi pokario rezistencijos istorij, nuslpti Rusijos enkavedist iurpiausius nusikaltimus pokariu ir t nusikaltim vykdytojus, vl parklupdyti taut juodojo voro vergijai, priversti j umirti pokariu vykdyt iurpiausi tautos genocid. Laimei, dar ne vis lietuvi dvasia umigdyta. Ji dar budi, ir Archyv statymo pataisa gali tapti pretekstu oraninei revoliucijai Lietuvoje. Premjeras jos galimyb paneig per televizij. Tai priklausys ir nuo jo paties iminties bei tolesni ingsni. Oranins revoliucijos tikslas Lietuvoje bt ms valstybs dekomuni173

zacija ir dekagbizacija. Tauta, jos visuomenins organizacijos, jau perpratusios juodojo voro umaias, kyla, oranins revoliucijos iedai kraunami. Abejoni, inoma, yra. Ar pabus tie 54 proc. nupilietint tautos moni, nejauiani atsakomybs u savo valstybs ir tautos likim? Ar prabus abejingj sin? Kova u teisingum visada prasideda nuo kovos su abejingumu blogiui, nepakantumo jam ugdymu. Abejingumas blogiui tai pats didiausias ms dien blogis. Jis pats savaime yra blogis. Pasaulio filosofai apie abejingum kalba taip: Nebijok prie blogiausiu atveju jie gali tave umuti, nebijok draug blogiausiu atveju jie gali tave iduoti. Bijok abejingj! Jie neumua ir neiduoda, bet jiems tyliai pritariant emje vyksta visos baisiausios idavysts ir mogudysts. Abejingumas neteisybei, kit skausmui, savo valstybs idavystms ukerta keli bet kokiai viliai. tai kas baisiausia! Tik dl abejingj savo valstybei ir savo tautai kalts Seim, Vyriausyb ir svarbiausias valdios institucijas po rinkim plsteljo visa juodojo voro kariauna. Kad ir k kalbt, nors i kailio isinert dabar rinkim komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas ir Saugumo departamento vadovas A. Pocius, teig, kad bendradarbiavusi su KGB Seim nepapuol, iandien niekas tuo jau nebetiki ir netiks tol, kol nebus tuojau pat paskelbtas karas juodajam vorui, nebus pavieinti bendradarbiavusij su KGB (bet kokia forma) sraai. Greiiau patiks, kad jie patys, kaip, beje, atsitiko su A. Pociumi, bendradarbiavo su KGB. Paskelbus tuos sraus ir ataukus juodojo voro klasta inicijuot Archyv statym, bt, bent jau laikinai, paalinta juodojo voro grsm ms valstybei ir kita grsm, kuri yra mumyse paiuose, tai padt, kaip sak prof. Vytautas Landsbergis, nustoti pasikliauti kit protais ir ilikti savimi. Prie kelet met Lietuvos aide jis ra: Lietuva toliau eina nelengvu savo likimo keliu, kuriame laisv sumiusi su nelaisve,
174

teis su neteise, teistvarka su neteisybe ir neteisingumu. Yra dl ko rpintis, su kuo nesutikti ir pasiprieinti... Ilik savimi atsikratysime ir visuomens yd, pakilsime iki demokratini valstybi lygmens, ir Lietuvos garb bus vl branginama tvynje bei pasaulyje. Kartu ir visi tie, kurie djo galvas dl Lietuvos garbs. Painkime einanius valdi (ir jau esanius valdioje O. V.) pagal j ligiolinius darbus. Nieko nebijokite ir nebsite suklaidinti! (Landsbergis V. // Lietuvos aidas, 2002 rugpjio 3). Prie Sausio 13-osios lau buvo aktyviai svarstoma kas paskatino demaskuoti KGB rezervistus? Kalbama, kad kas antras ministras ir vos ne visi viceministrai yra i juodojo voro komandos. Kas ino? Kas ino? monms kalbti neudrausi. Juk faktai slepiami. Neabejojama vienu jeigu nebt demaskuoti futbolininkai V. Semionovas ir V. Balakinas, nebt vieum ikeltos nei A. Pociaus, nei A. Valionio bylos. Matyt, naujajam FSB rezidentui Lietuvoje jie netiko. Mat dabar vyksta persitvarkymas: senieji KGB kadrai perverbuojami naujai tarnybai, todl reikjo bet kokia kaina nukreipti iniasklaidos dmes nuo futbolinink. sipliesks juodojo voro skandalas demaskavo Ypatingojo archyvo generalin direktori V. Grigorait, atleidus i pareig Ypatingojo archyvo direktori Ovidij Lver, prasitarus archyve radus dokument, demaskuojant V. Grigoraiio priklausym juodojo voro klanui (Vgelyt I. // Tremtinys, 2004 gruodio 24, p. 2). O Valstybs saugumo specialioji komisija, pareigota sekti ir riboti buvusi kagbist veikl valstybs tarnyboje, pati tapo paklusni juodojo voro diktatui, nes Saugumo departamentui vadovauja irgi rezervistas, kuris prideng savo krtine ir garbe pagal princip krugovaja poruka kit rezervist, dabar eimininkaujant ir laujant Seime. Todl visikai pritariu prof. Vytauto Landsbergio nuomonei: Jei svetimos valstybs nusikaltimai skelbiami Lietuvos valstybs paslaptimi, tai gauname nauj seno kolaboravimo atmain.
175

Lietuva tampa priedanga nusikaltimams. Lietuvos Vyriausybei, svarstaniai Archyv departamento pasilymus, teks apsisprsti, ar ji tikrai yra Lietuvos Vyriausyb (Vgelyt I. Vytautas Landsbergis atskleidia Ypatingojo archyvo naikinimo panoram // Tremtinys, 2004 gruodio 24, p. 2). Jeigu ji vis dlto yra Lietuvos Vyriausyb, privalt: 1) pavieinti visus buvusi kadrini KGB darbuotoj, rezervist ir kitaip su KGB susijusi moni sraus, apsaugoti juos nuo perverbavimo darbuotis toliau svetim valstybi specialiosioms tarnyboms ir pareigoti juos kuo greiiau pasitraukti i valstybini pareig; 2) atleisti i pareig visus darbuotojus, inicijavusius io Archyv statymo pataisas, pataikaujant usienio valgyboms; 3) Archyv departamento direktori V. Grigorait ne tik atleisti i pareig, bet ir ikelti jam baudiamj byl u archyvini dokument, i daugelio kuri teliko tik draiskalai, naikinim bei gadinim: 4) pareikti pastab Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkui A. Sadeckui, kuris trukdo savo filosofiniais ivediojimais, visikai netinkaniais jo pareigoms, atkurti teisingum juodojo voro byloje. Tik visikas vieumas ir geranorikos Vyriausybs pastangos gali sustabdyti juodojo voro siautjim Lietuvoje, ivaduoti Lietuvos mones i jo nelaisvs ir nauj j pai tragedij. Pritariame mitingo, vykusio sausio 13-osios ivakarse, pagrindinms nuostatoms, pasiraytoms Lietuvos kelio vadovs Lilijanos Astros ir lietuvi tautinink Vilniaus skyriaus vadov Gintaro Songailos bei Mariaus Kundroto, kuriose teigiama: Naujausioje Lietuvos istorijoje raytas gdos puslapis, i met sausio 1 dien sigaljus naujajai Archyv statymo redakcijai, kuri buvo rengiama pusiau slapta, nualinus istorikus, ekspertus ir vis demokratin visuomen.
176

io amoralaus ir ciniko statymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad prijimas prie Nacionaliniam dokument fondui priklausani buvusi SSRS valstybs saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikal ministerijos ir kit Lietuvos teritorijoje veikusi specialij tarnyb dokument, kuriuose yra agentrins informacijos, sudaryt baudiamj ir trmimo byl ribojamas 70 met nuo j sudarymo. Kodl yra grubiai ikreipiama ms demokratin teis inoti istorin ties? Ir kodl Lietuvoje yra slepiami SSRS represins struktros vienos iauriausi pasaulio istorijoje dokumentai? Slepiant ir klastojant istorin ties ventvagikai eidiamas vis Lietuvos laisvs kovotoj, iauriai nukankint ir nuudyt KGB, atminimas, paniekinami Sjdio idealai, Sausio 13-osios aukos, tautos istorin atmintis ir orumas. Kreipms Lietuvos Respublikos prezident praydami sudaryti nacionalinio lygmens komisij, kuri padt sureguliuoti teisines Lietuvos archyv statymo normas, orientuotas demokratin vieum ir KGB dokument turinio atskleidim. Taiau ne kart nusivylme, i Prezidentros gaudami tik formalius biurokratinius atsakymus. Mes negalime pritarti ir niekada nesutiksime su amoraliu valdios bandymu aldyti politini nusikaltli naudojamos represins KGB struktros dokumentus 70 met! Kreipiams visus dorus Lietuvos mones protestuokite visomis jums prieinamomis formomis prie juodojo voro viepatavim Lietuvoje, demaskuokite savo laikais jo kariaunai priklausanius Lietuvos idavikus. Reikalaukite, kad js rinktos valdios institucijos tarnaut savo tautai ir savo valstybei. Tik isivadav i juodojo voro lipni voratinkli mes tapsime savimi, tikrai laisvi ir nepriklausomi! 2005 m.
177

3.4. Lietuvikasis komunistinis kapitalizmas: jo ypatybs Lietuvos aido publikacij pdsakais

Purvynas gyvybingas: pleiasi, lja, gauna rafinuotesnes formas ir paprastiems pilieiams norisi aukti: taurieji sins aukliai, dorieji tautos protai, savo minties viesa adinkite snduriuojani taut, neleiskite jai suvysti piktavali godumo ir idavysi pinklse. Laukiame js adinanio nuoirdaus balso, tikime jo gyvybinga jga.
Algimantas Stankeviius

Lietuvos aidas vienintelis dienratis, nenupirktas oligarch, atjusi valdi 1992 metais, dabar stipriai joje sitvirtinusi, nes beveik visi nomenklatriniai komunistai, CK vadovai, komunist ir komjaunimo komitet sekretoriai, tap milijonieriais, tapo ir svarbiausi valdios institucij, apskrii bei kio vadovais. Lietuva iuo poiriu unikali valstyb. Seime, Vyriausybje, apskrityse, visose valdios institucijose sitvirtin milijonieriai j net 2650 (0,779 proc. nuo bendro gyventoj skaiiaus) valdo daugiau negu 50 proc. viso Lietuvos turto; viduriniosios klass nra, inteligentijai mokslininkams, dstytojams, mokytojams, gydytojams, kaip ir sovietmeiu, neleidiama perengti skurdo ribos; todl antrj pagal gyventoj gaunamas pajamas ir valdom turt socialin grup sudaro skurdiai, o treij mons, gyvenantys emiau skurdo ribos. Civilizuotame pasaulyje pagal gaunamas las ir valdom turt visuomen pasiskirsto tris apylyges socialines grupes: turtingieji, vidurinioji klas ir emesnioji pagal gaunamas las ir turim turt klas. Lietuvoje pastarj patenka ne tik tie 18,1 proc. gyvenani emiau skurdo ribos, bet ir visi tie, kurie gauna minimal atlyginim, i kurio pragyventi nemanoma, daugiavaiks, student ir doktorant eimos bei patys studentai ir doktorantai; 95 proc. pensinink ir, inoma, de178

gradav bei nemokantys prie nauj ekonomini slyg prisitaikyti pilieiai. Taigi lietuvikasis kapitalizmas kol kas tebra diungli kapitalizmo raidos etape, kur, kaip ir diunglse, mogus mogui vilkas (homo homini lupus est). Dl to Lietuvoje tokia socialin tampa, tiek daug pavydo ir nusiminimo. Teisingumo dlei btina pasakyti, kad iomis dienomis Lietuvos aide pasirod inut, skelbianti ger naujien, jog Lietuvoje jau pradeda formuotis Europos lygmens vidurinioji klas. Asmen, kurie i savo darboviei pernai gavo 34 tkst. lit pajam per mnes, pernai padaugjo 49 proc. (iki 53,5 tkstanio, 49 proc. (iki 22,5 tkst.) padidjo ir gaunanij 45 tkst. lit moni skaiius. Daugiau nei 5 tkst. lit per mnes prie mokesius i darbo santyki gavusi asmen pernai padaugjo 48 proc. (iki 29,9 tkst.), o i viso daugiau kaip po 3 tkst. lit prie mokesius arba daugiau kaip 2 tkst. po mokesi pernai i viso gavo 105,9 tkst. asmen. Pasak VMI Viej ryi skyriaus specialisto Dariaus Btos, ie duomenys atspindi ne tik deklaravusij pajamas udarb, bet alyje dirbusij alg (Lietuvos aidas, 2007 birelio 5, priedas: Naujausios inios). Romnai mgdavo sakyti Lupus pilum mutat, non mentem (vilkas plauk keiia, bet ne bd). Atj valdi buvusieji sovietiniai nomenklatrininkai, kaip ir sovietiniais laikais, liko iskirtiniais ponais, niekinaniais savo liaud, nesirpinaniais jos gerove, nenoriniais tos liaudies iklausyti, siklausyti jos problemas ir netektis, nes kaip tada, taip ir dabar jie rpinasi vien tik savo asmeniniais turtiniais interesais, savo gimini ir savo klik turto gausinimu neeinanij tas klikas sskaita. Prof. L. Donskis neseniai ra: Klika yra udara ir savo tiksl siekianti grup, kurioje labiausiai branginamos tokios jos nari savybs, kaip lojalumas, aibikas reagavimas kintani politin konjunktr ir beslygikas vienas kito palaikymas. Nuo visaverts politins partijos... klika skiriasi vis pirma
179

tuo, kad neturi joki fiksuot tiksl ar ilgalaiki program. Jos tikslas ir programa yra niekas daugiau, o tik galia (Donskis L. Klik Lietuva: vis karas prie visus // Lietuvos aidas, 2007 birelio 4, p. 1) Klika udara ir remiasi absoliuia savosvetimo dichotomija... Klikoje savas niekas visada bus artimesnis ir mielesnis u kiln svetimos grups atstov... Savas niekas konstruoja btent t socialin ir moralin tvark ir politin aplink, kuri tau leidia ikilti. Todl ir tenka j remti niekam nesvarbu, patinka tau tai ar ne (ten pat). i savyb buvusieji rykiai pademonstravo net deimt mnesi rm savo klikos nar VSD virinink Arvyd Poci per t laik spta nuudyti doriausi ir narsiausi Lietuvos saugumo karinink V. Pocin, paiam virininkui ir 40 klikai paklusni saugumiei u graius privatizuoti inybinius butus, pridengti visus klikos vadov padarytus turtinius nusikaltimus Lietuvos valstybei, Lietuv padaryti pajuokos objektu visame pasaulyje. Algimantas Matuleviius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, VSD saugumiei afer su butais vertino taip: Tai yra vagyst. Ir Pocius sau pardavinti but negaljo. Bet negana to, Pociaus mona kas yra? Apygardos teismo teisja. itas butas tapo jdviej nuosavybe. Visi tyli apie tai. Visi tyli. A jauiu, kad vl galiu gauti per sprand, bet, inot, mano sprandas storas. Atlaikysiu. Bet atsibodo, kad mes Lietuvoj vaidinam demokratij. Nagi gda yra: NATO alis. Europos Sjungos alis mes leidiame savo institucijoje eimininkauti velnias ino kam, o i tikrj tai eliniam klanui. Ir toli grau ne tiems, kuriems pirmiausia reikia pinig, nes jie taip kalba: svarbu taka, o pinig bus (Matuleviius A. U tai, kokia alyje susidar situacija, atsakingas Prezidentas / Ura Algirdas Plukis // K., 2007 birelio 827, p. 11). Vis Lietuv nuo Vilniaus iki tolimiausio Lietuvos kaimelio sukrt Seimo nari Irenos iauliens ir Justino Karoso pasisakymai dl P. Malakausko kandidatros VSD virininko post.
180

Ilindo komunistins klikos yla i maio, jam inkriminuojant pat didiausi nusikaltim Jis gi priklaus konservatori partijai. Ar tai reikia, kad kak nuud, pavog, apipl? Ne. Tai kuo gi jis kaltinamas? Tik tuo, kad nepriklaus komunist klikai, vadinasi, jis klikos prieas. O pagal komunistin neapykantos doktrin, kuri pastaruoju metu itin rykiai eksponuoja ir I. iaulien, ir J. Karosas, btina surasti prie ir j sunaikinti. Taigi tiems dviem ponams draugams kaip aaka gerklje stringa nukrypimai nuo to svarbiausiojo komunistins ideologijos principo. Suprasiau tuos mones, jeigu jie bt maaraiai, sovietinio reimo propagandos paversti zombiais, kaip Angel i Radvilikio, nuolat ilendanti radijuje su savo kyriu rksmingumu ir nostalgija kolchozinei Lietuvai. Bet itie du juk kalba visos Seimo frakcijos vardu, skleisdami nuoding neapykant kitaminiams, kaip stalininiais laikais. Nuo j maai teatsilieka disidentas Boguis, savo lykia demagogija ir keliaklupsiavimu prie daugum, bestuburikumu teriantis lietuvio vard. Ko norti, jeigu pats generalinis komunist partijos sekretorius, taps premjeru, pagrasino suaudyti moter, jeigu to reiks, mginusi protestuoti prie svartyno atidarym jos kieme Kazokikse. Viskas liko taip pat, kaip ir A. Sniekaus laikais. Tik klikos prieai kitokie tada buvo burujai, buos ir usienio nipai, dabar visi kas nepriklauso j klikai. Treioji komunistinio kapitalizmo savyb, kuri vardijo savo stebjimus apibendrins Algimantas Stankeviius, veidmainysts spektakliai, rengiami rinkjams. Valdia nuo viraus pagal vertikals priklausomyb iki emutini grandi priklauso buvusiems. Jie drastikos sistemos suformuoti, jai dirbo, vadovavosi j ideologija, kovojo su nepritarianiais jai monmis, kartais uolumu pranokdavo net atjnus. Negirdjome, kad ie veikjai smerkt t met veikl. Atvirkiai, aikina, kad dirbo Lietuvai, gelbjo taut. Argi ne j tarnybos siunt tautiei eelonus Sibiro juodj lemt, udarydavo psichiatrijos kaljimuose, rus kalb
181

dar prioritetine, paddavo atjnams kurti vaizd, kad lietuviai tik j patarnautojai... Vidaus reikal ministras, motyvuodamas tuo, kad apskrii virininkams tenka dalyvauti vieuose renginiuose ne darbo metu, padidino jiems atlyginimus tredaliu (nors j atlyginimai ir taip buvo 45 tkst. lit). Ponas ministras umiro, kad ie aukti Vyriausybs galiotiniai ventiniuose renginiuose j administruojamose ribose privalo dalyvauti protokoline tvarka ir tai yra j darbo dalis (Stankeviius A. Vaidina, kad tarnauja visiems, o dirba tik sau // Lietuvos aidas, 2007 spalio 16, p. 5). Dabar toks veidmainysts spektaklis surengtas Seime dejuojant, kokie vargai tie niekam nematomi, neinomi, negirdimi ir tik retkariais su taurmis vyno ir ampano Seimo restorane parodomi seimnai, gaunantys deimtis tkstani lit atlyginimus ir visokius visokiausius tkstantinius priedus u j asmenini reikaliuk pasitvarkym Seime, kad jiems dar, matote, reikia ir rentos iki gyvos galvos tiek daug, matote, nuveik uliodami Seimo restorane, nedalyvaudami Seimo posdiuose ir smarkiai vargstantys turistinse kelionse egiptuose, meksikose, netgi sacharose. K jie nuveik? Kokie j nuopelnai Lietuvai? Apie tai niekas neino ir niekas niekur nemat. Veidmainikai formuojama ir klikos partij sistema Valdi gan tvirtai pam raudonieji band apsimesti, kad yra perdm vairiaspalviai (socialdemokratai, socialliberalai, darbieiai, buv komsorgai, partorgai, komitet pirmininkai, partini mokykl absolventai, liaudininkai, liberaldemokratai, po savivaldybi rinkim ir liberalcentristai O. V.). Galima sakyti, jie knija visas spektro spalvas, taip pat dal neegzistuojani politini atspalvi (Gavelis R. Raudonieji yra raudonieji, yra raudonieji // Tremtinys, 2001 spalio 25, p. 6). Tai veidmainysts virn. Ms pavergto proto mogelis, net nesistengiantis i to marazmo isivaduoti, tai suvokia kaip skirtyb ir balsuoja u vien i t veidmainik komunistini partij, manydamas, kad jis labai originalus ir balsuoja u naujov. Jokios valstybs kapitalizme nra tokio inaudojimo, koks
182

dabar Lietuvoje. Patys valdios vyrai pripasta, kad du tredaliai Lietuvos moni gauna atlyginimus, maesnius negu tkstant lit, o 15 proc. tik minimalius. Todl ir bga mons i Lietuvos iekoti padoresnio kapitalizmo ir sotesnio duonos ksnio. Juk godumas aptemd ms turtuoli protus. Ar girdjote, kad nors vienas kazino savininkas Lietuvoje bt pastats psichiatrijos ligonin susirgusiems loimo manija gydyti? Ar girdjote, kad nors vienas alkoholio gamyklos direktorius bt pasirpins jo turto kaupjo, visikai degradavusio alkoholiko, likimu arba prieglauda? Ar girdjote, kad nors vienas milijonierius bt pastats seneli namus tiems, kurie vis gyvenim dirbo pusbadiu, kad jam sukraut milijonus. A tokio atvejo Lietuvoje neinau. Ketvirtoji ir labai svarbi lietuviko komunistinio kapitalizmo ypatyb korupcija. Kaip rao sociolog Lilijana Astra: Socialiai neteisinga ir slopinanti moni iniciatyv dabartin Lietuvos mokesi sistema tiesiog skatina pilieius slpti pajamas ir apgaudinti valstyb. Nors oficialiai apie privaiame biznyje paslpt peln Lietuvoje valstybinse staigose nieko neinoma, taiau vyrauja nuomon, kad i udarj akcini bendrovi ir firm surenkama tik tredalis mokesi (Astra L. Lietuvikoji partokratija: med painsi i vaisi // Lietuvos aidas, 1993 birelio 3, p. 7). Atlyginimai vokeliuose dar neigyvendinti iki iol, nors jau gyvename nepriklausomoje Lietuvoje atuoniolikti metai; vadovaujams nuostata: Nesuiuptas u rankos ne vagis. Dalia Budreviien, pareikusi protest prie sukiavim, darbuotojams atlyginimus mokant vokeliuose, buvo bendradarbi pasmerkta kaip nemokanti gyventi ir kitiems trukdanti gauti atlyginimus vokeliuose. Kain, ar ji bt laimjusi ir teismuose, jeigu ne jos doras ir principingas advokatas. O kiek toki advokat turime? Gal tik vienintelis Kstutis ilinskas toks ir yra visoje Lietuvoje. Matome kitus advokatus televizijos ekranuose, i juodo padaranius balt, i nusikaltlio nekalt, kuriems rpi tik j honorarai, o ne Tvyns garb ir prestias, ne Tiesos pergal prie blog.
183

Antra vertus, neabejotinai korupcij skatina pati Lietuvos valdia, proteguojanti savo klikos verslo ir kio atstovus. Rykiausias to pavyzdys statymas Privataus verslo, kapitalo ir investicij skatinimas bei Prezidento dekretas Dl privataus verslo, kapitalo ir investicij skatinimo Lietuvoje. Kaip rao sociolog, Abu ie dokumentai alsuote alsuoja neteisini, nedemokratik laik nostalgija, kai, prisidengiant investicij skatinimu, buvo galima dalinti tokias patogias iimtis ir privilegijas. Tik prie kelet met tai buvo iskirtin teis, suteikiama vien nomenklatrinio CK nariams, o iandien ios privilegijos atleidimas nuo mokesi ir pajam deklaravimo, skirtos jau naujiesiems... milijonieriams ir milijardieriams (ten pat). Jie, beje, skaitant ir bankininkus, labiausiai ir prieinasi progresini mokesi vedimui. Korupcija yra pagrindin prieastis, kodl didja socialin ir regionin atskirtis, didiulius pagreiius gyja infliacija. O ms ekonomistai veidmainikai tyli, tarsi pilnas burnas vandens prisism. Gal bijo? Tik Norbertas Penkaitis, gyvenantis Vokietijoje, idrsta pasakyti monms ties apie komunistinio kapitalizmo veidmainikai slepiam ms moni gyvenimo gerjim. Nuo 2000 iki 2005 met vidutinis darbo umokestis padidjo 33,7 proc. lit, ir tai ne visiems; senatvs pensijos 34,5 proc., o infliacija iaugo 114, 3 proc. (Penkaitis N. Socialins atskirties ypatumai Lietuvoje // Lietuvos aidas, 2006 lapkriio 6, p. 8). Lietuvikojo kapitalizmo prigimtis irgi domi. Jis gim igrobsius Lietuvos bankus, gamykl ir kolchoz turt. O kas buvo j eimininkai? Tie patys nomenklatriniai komunistai, einantys dabartin klik. 1995 metais VRM Tardymo departamentas buvo ikls baudiamj byl dl turto pasisavinimo arba ivaistymo itin stambiu mastu Lietuvos akciniame inovaciniame banke. io banko valdyba, kurios pirmininkas tada buvo A. Balkeviius, idav 8 tarp savs susijusioms monms paskolas, kuri bendra suma buvo 129 mln. lit. Vis t 8 moni svarbiausias akcininkas
184

buvo tlas Urka, iki 1994 met i t 129 mln. didij dal perpumpavs savo udarj akcin bendrov, gavs tuometins valdios palaiminim. Urka pasiskolino i bank 150 mln. lit. Trys i 8 moni UAB Svetur nevykd jokios kins veiklos. Pinigai dingo. Bet niekas j neiekojo ir nebeieko iki iol (Su kuo tikt pasdti Urkai? // Lietuvos aidas, 1997 gegus 22, p. 5). O igrobstyt bank buvo daugyb. Tai ir Sekund, ir EBSW, ir ems kio bankas, ir Nida, ir dar kelios deimtys. Taip ir atsirado ms turtuoliai, milijonieriai, dabar jau ir oligarchai. io laikotarpio nusikaltim tyrimui utekt mediagos ne vienai, o deimiai daktaro disertacij. Taiau iki iol ie nusikaltimai buvo grieiausias tabu, valstybs paslaptis, nes sugrusiems valdi komunistams valstyb tai jie patys ir j kiens. 2007 m.

3.5. Smokslas ...okupuoti Lietuv be vio

Kai valstyb eina teisingu keliu, reikia kalbti atvirai, o veikti rytingai ir drsiai. Kai valstyb eina neteisingu keliu, reikia rytingai veikti, bet santriai kalbti, taip mok kin iminius Konfucijus. Pagal jo valstybs valdymo teorij, visi pavaldiniai turi klausyti valdovo. Taiau ir valdovas turi jausti atsakomyb savo pavaldiniams, savo tautai, garantuoti jai saugum ir gerov. Kai valdovas t pamirta, tuomet, pasak Konfucijaus, visas pasaulis tampa chaotikas ir susimaio su purvais. Taiau ir is procesas turi teigiam pus, nes tuomet ir irykja visikai tyri mons. O jie yra tie, kurie vertina dor ir teisingum, o kitokias vertybes (pinigus ir postus) ignoruoja. (Konfucijus. Apmstymai ir panekesiai. V., 1994, p. 41, 42). Dabar visa Lietuva tapo chaotika, nerami, sutrikdyta, nes, kaip sak vis ms gerbiamas urnalistas E. Jakilaitis, buvome atsidr ant okupacijos be vio slenksio. Yra dl ko rpintis!
185

Tai rodo vis nauji ir nauji dokumentai, liudijantys siek ugrobti valstyb. Ties sakant, daugelis toki nuojaut jau turjo per prezidento rinkim kampanij. Apie jas mes ir rame (Voverien O. Med pastame i jo vaisi, politikus i ligiolini darb! // Lietuvos aidas, 2002 gruodio 24, p. 5; Rusijos kapitalas prie Lietuv... Lietuvoje // Lietuvos aidas, 2002 gruodio 31, p. 4; Lietuvoje prezidento rinkimus laimjo irinovskis // Lietuvos aidas, 2003 sausio 9, p. 5). Pirmajame straipsnyje tada citavau Gintar Tumn, raius: Mes Rusijos, Europos Sjungos ir NATO krykelje. Vienas kelias jau laisvas mus kvieia; kitas kelias ms Kryi Golgota, ms praeities kelias. Tauta jo kartoti nenori. Tik AMBo buldozeriui patinka juo takytis. iuo keliu Lietuv atlegjo Stalino saul. ito kelio gale nnai vl ri raudonoji iaurs vaigd, rodanti krypt putinikj Rusijos sortir, kuriame vienintelje prideramoje vietoje grietinl, jau plduriuoja elitin nomenklatra (Lietuvos aidas, 2002 lapkriio 10, p. 5). Tada kvietme nebalsuoti u ambicij verg, politin okj Roland Paks, kuris troko garbs bet kokia kaina, net ir Lietuvos idavysts. Kreipiausi taut itikimiausio jos idealams raytojo Jono Avyiaus odiais: Susitelkime, kam brangi Lietuvos ateitis. Ne politikai, o pilieiai nulems, koki moni rankas pateks Lietuva. Ar tautai ant sprando toliau liks sdti godi savanaudi gauja, pamynusi dor ir teisingum, u Judo graius ipardavinjanti stebuklu atgaut Lietuvos nepriklausomyb, ar pilieiai pasirinks tok keli, kuriuo einant bus daugiausia ans parklupdytai aliai atsikelti (Avyius J. Tautos likimas ms pai rankose // Lietuvos aidas, 1995 lapkriio 28, p. 5). Nepaklaus tauta iminties odi, klegdama, linksma atidav savo balsus u pai agresyviausi partij, veikusi ekistiniais metodais... ir pateko ne tik godi savanaudi gaujos, bet ir Rusijos nusikaltli rankas. I ia ir neregtas iki tol nusikals186

tamumas Lietuvoje, ir narkotik verslas, ir prostitucija, ir loim namai, ir... li agresija prie dor, teisingum ir Banyi televizijoje ir didiausiame Lietuvos dienratyje. I ia ir keli milijardai lit, kasmet iplaukiani Rusij, ir ms begalinis skurdas, dirbtinai keliamas valdios ir nusikaltli pasaulio, kad mons, prislgti j mogikj orum eminani pensij ir vargan atlyginim, neskaityt laikrai, negaut informacijos, nemstyt. Dar prie rinkimus vardijome R. Pakso nuopelnus... Rusijai: sovietiniam generolui G. Taurinskui grint parao teis, kas reik viso DOSAAF turto grinim Rusijai; atvirai demonstruojamus R. Pakso ryius su kagbist vadovaujamomis organizacijomis Avia Baltica, Status, Lisco Baltic Set, jo pagerinta su Williams sutartimi taip, kad j visikai atpalaidavo nuo finansins atsakomybs neskms atveju ir po tuo savo pagerinimu pats nepasira, skandalinga Eugenijaus Maldeikio kelione su slapta misija, inome, kuo ji vliau baigsi, jo Chantu Mansi afera, kai dl jo veikianios Rusijoje firmos buvo ikelta byla dl neteistai dideli pinig veimo per Lietuvos sien, dl savavaliavimo nesumokjus valstybs biudetui 100 milijon lit mokesi, dl i Kyviki Rusij iskraidint lktuv ir t. t. (Lietuvos aidas, 2002 gruodio 31). mons inojo tuos faktus ir vis tiek, psichologikai bulvarins spaudos parengti, kad nusikaltimas, kaljim kultra tai gerai, balsavo u R. Paks. Todl dabar ir turime tai, dl ko visiems gda ir neramu. Graiais paadais, naudojant almaksines juodsias technologijas, apmulkinti mons, balsav u R. Paks ir Rusijos mafij, amiams prikal save prie gdos stulpo kaip savo tautos ir valstybs idavikai. Kaip jie dabar jauiasi? Kaip iri savo vaikams akis? R. Paksas ir jo komanda gerai inojo, kad pasiry laimti bet kokia kaina rinkimus jie pardav Lietuv Rusijos pilieiui. Apie tai rame straipsnyje Rusijos kapitalas prie Lietuv... Lietuvoje.
187

Po rinkim prezidentas ikart pamiro savo populistinius paadus ir pradjo lsti ylos i vaizdio maio, prairo visos sils ir atsiskleid moljerikos komedijos erdv (Pilvelis A. Juodosios politikos irgai // Lietuvos aidas, 2003 lapkriio 3). Atsiskleid jo intelektas, aukiausiu autoritetu laikant burtinink, iaikjo jo eimos ryiai su nusikalstamu pasauliu, pagaliau jo paties ryiai per savo patarjus su Rusijos mafijinmis struktromis. J. Borisovui skubos tvarka suteikta Lietuvos pilietyb leido jam nevaromai vainti po vis pasaul savo verslo reikalais, nors prie tai jis jau buvo pagarsjs savo ryiais su tarptautiniais teroristais Sudane, transportuojant jiems karinius sraigtasparnius. J. Borisovas tikriausiai udirbo milijon, o Lietuvos prezidentas pateko usienio valgybinink akirat kaip valstybs vadovas, globojantis teroristus. Taip ingsnis po ingsnio ios moljerikos komedijos svarbiausias veikjas R. Paksas i Lietuvos politinio elito buvo nuraytas muil (Pilvelis A. Politinis chaosas Lietuvoje // Lietuvos aidas, 2003 lapkriio 4, p. 1). Lietuva neteko savo tarptautins politikos. Tai buvo akivaizdu i Europos Sjungos valstybi vadov elgesio su ten nuvykusiu ms kratutinai susikompromitavusiu prezidentu. To ir siek Rusijos specialiosios tarnybos. Dabar su Lietuva bus galima visikai nesiskaityti tarptautiniu lygmeniu. Ko gero, kaip prognozuoja Lietuvos aidas, atstovavim Lietuvai vl perims didioji Rusija (ten pat). Kaip sak urnalistas Baiulis, Valstyb turi gintis. Ir, ai Dievui, ginasi. Atrodo, bt logika, smoksl atskleidus, prezidentui atsistatydinti. Suprantama, tai gali padaryti tik garbingas, savo klaidas pripastantis mogus. Tik ne R. Paksas. Jis dar giliau grimzta mel ir neabojam lum, traukdamas paskui save neteisingumo bal ir jam atskaiting Generalin prokuratr, ir net Aukiausiojo Teismo pirminink. Beje, jo komanda savo noru isibaltinti j dar labiau skandina. Jurijus Borisovas, paklaustas apie idavysts sutart su prezi188

dentu, atsak: Sutartis teisine prasme suvokiama kur kas plaiau nei ali pasirayti dokumentai. Sutartimi gali bti ir odinis susitarimas. O odinis ms susitarimas buvo (Jurijus Borisovas Lietuvos prezidento neidav ir niekada neiduos // Lietuvos aidas, 2003 lapkriio 8, p. 1). Toliau J. Borisovas pripasta svarb teisin fakt: buvau atsakingas u Prezidentros darbo struktros ir princip sukrim (ten pat). Kitame straipsnyje J. Borisovas teigia, kad jis ir keletas ms kompanijos talkinink dirbome rinkim tabo patalpose net ir po rinkim. ios veiklos esm buvo sukurti organizacin struktr, funkcijas, pareigines instrukcijas ir t. t. (Apie bendrovs Aviabaltika param Rolandui Paksui rinkim metu ino labai daug Lietuvos moni // Lietuvos aidas, 2003 lapkriio 10, p. 3). Tame paiame straipsnyje J. Borisovas pripasta, kad prezidentas buvo pastamas su Almax firmos dviem monmis, kurie ir sudaro i firm. Tai Potninas Anatolijus Semenioviius ir Zatonskaja Ana Dmitrijevna. Atsidkodamas u atlikt darb prezidentas pakviet An Dmitrijevn inauguracijos ikilmes (ten pat). Kaip vliau paaikjo i komisijos rast dokument, ta pati firma R. Paksui kr ir scenarij Strekoza, turjus utikrinti jam ir jo pozicijai pergal per bsimus Seimo rinkimus. Valentinas Mazuronis, dabartinis liberaldemokrat (lietuvik irinovskinink!) vadas, pasirinks F. Dzerinskio aprobuot ir irinovskio iais laikais nuolat taikom taktik: puolimas yra geriausia gynyba visa savo karta galva ir kunkuliuojania energija pasinr perversminink kampanij. I nirio netilpdamas savo kailyje savo straipsnyje Smokslas prie LR prezident suinteresuot politini partij ir j lyderi darbas (Lietuvos aidas, 2003 lapkriio 10, p. 3) jis puola Seimo pirminink Artr Paulausk, konservatorius Andri Kubili ir Vytaut Landsberg bei Artr Zuok, pasiliusius apkaltos proces LR prezidentui.
189

Gal jie, kaip valdios atstovai, ir per anksti pareik savo nuomon, nesulauk Seimo komisijos teisinio vertinimo, bet kaip mons, kaip pilieiai jie visikai teiss. Kiekvienas doras Lietuvos mogus taip mano. O V. Mazuronis prikal save ir savo partij prie gdos stulpo. Turintys bent kruopelyt sins tos partijos nariai i jos turt tuojau pat pasitraukti, nes jau yra pakankamai rodym, kad kai kurie tos partijos nariai susij su nusikalstamu pasauliu. Be to, kai kas i j dar ir Lietuvos idavikai, reng smoksl prie Lietuvos nepriklausomyb. J. Borisovas, savo ipaintyse pasmerks Dali KutraitGiedraitien u prezidento socialins politikos sulugdym, u beprecedent skandal Lietuvoje, apkaltas prezidentui ir jo nualinimo grsm, politin nestabilum, sugriaut alies vaizd pasaulyje ir t. t. (Kas yra kas Lietuvoje parodys laikas // Lietuvos aidas, 2003 lapkriio 11, p. 3) tikrai parod, kas yra kas. Ak, tos Prezidentros moterys fatalikos, lemianios valstybs ir jos vyr likimus. Viena, Renata Smailyt, laviruojanti tarp dviej Rusijos mafijos grupuoi, organizuojanti Prezidentros ryius su tarptautinio masto nusikaltliais, tam paaukodama net naktis Pu g. 2 tai J. Borisovui patinka. Kita surengia perversm Prezidentroje ir niekais paveria visas nepamainomo vadybos specialisto, Rusijos pilieio J. Borisovo pastangas patobulinti Prezidentros darbo struktr ir princip sukrim..., liaudikai kalbant, prikimti Prezidentr Rusijos valgybinink ir per j gaunamas instrukcijas i Almax valdyti Lietuv. Mons. Alfonsas Svarinskas pasil labai objektyv mogaus dorumo indikatori: Jeigu mogus yra geras Maskvai, vadinasi, jis yra blogas Lietuvai, ir atvirkiai... Taigi Lietuvos aidas puikiai pasitarnavo tyrimo dl galim grsmi Lietuvai komisijai, pateikdamas rodymus i pirm lp, tvirtesnius negu Generalins prokuratros, kas yra kas Lietuvoje. Antra vertus, kaip tik Lietuvos aidas atskleid ir dar vien ms valdios piramids savyb: kiekvienas ms valdios auk190

iausiasis turi savo priirtoj (kas ino, gal ir pon?!) i Rusijos: prezidentas J. Borisov i Rusijos karinio komplekso; premjeras Ivan Paleiik, darant tvark Lietuvos kyje (beje, jau beveik visame Rusijos nusavintame), Lietuvos ekonomikoje ir ekologijoje; Seimo pirmininkas Viktor Uspaskich, jau supirkus tredal Lietuvos teritorijos tkstanius hektar ems ir keli tkstani Lietuvos moni sielas... ir balsus u duonos ksn, u j materialin, nors ir vergik, bt. Juk ne kas kitas, o Artras Paulauskas aukiausi Lietuvos valdi atved paius rykiausius tautos interes ir valstybs pamat griovjus Viktor Uspaskich, Roland Pavilion, Dmitrijev, Vladimir Orechov, Vasilij Fiodorov, Egidij Skarbali ir kitus, paius nepadoriausius Seimo narius, diskredituojanius ne tik Seim, bet ir vis valstyb. Mums, paprastiems Lietuvos monms, visikai suprantamas Rusijos slaptj tarnyb nepasitenkinimas dabartine A. Paulausko tvirta pozicija Lietuvos naudai, demaskuojant rengiamo politinio perversmo smoksl. Juk taip jis nutrauk trij valdi beslygikos itikimybs Rusijai grandin. Jeigu jam pavyks atsispirti ios dramatikos Lietuvai savo esme, bet moljerikos komedijos savo forma vyriausiojo dirigento avesiui bei burtininks Lenos Lolivili kerams, jis susigrins tautos pagarb, kuri buvo pelns savo tvirta pozicija prie okupacinio reimo prokurorus Atgimimo pradioje. ioje purvinoje idavysts istorijoje teigiam vaidmen atliko urnalistai Rimvydas Valatka, Audrius Siauruseviius, Gintaras Baiulis, Stasys Gudaviius, kaip ir tada, Atgimimo metais Riardas Sartataviius, Nijol Bauyt, Laima Pangonyt, Danut Jokubnien. Gero odio nusipeln ir Seimo komisij einani partij atstovai, solidiai apgyn savo tikr valstybinink reputacij. Pats prezidentas, prarads moralin autoritet, turt atrasti jg ir vyrikumo ir pats atsistatydinti.
191

Jeigu tai nevyks, to turi pareikalauti visos save gerbianios visuomens organizacijos, dori Lietuvos mons, nesusipurvin arba jau suvok pragaiting Lietuvai paksizmo reikin. Prieingu atveju istorija kartosis, jos aknys liks gyvos, juolab kad Generalin prokuratra ir Aukiausiasis Teismas jau pasiduoda savo patrono spaudimui ir rengiasi iduoti teisingum. Ir nereikia pasiduoti gudrui ddi klastai, kad prezidentas ir Prezidentra yra skirtingos institucijos. Lietuvos Konstitucijoje tokios institucijos Prezidentra nra. Yra tik Lietuvos Respublikos prezidentas. Jis pats pasirenka savo komand ir privalo u j atsakyti! 2003 m.

3.6. 2001-j smokslo prie Lietuv antrasis veiksmas: UP faktorius

Tai, kas vyksta dabar Lietuvoje, yra to paties spektaklio, sureisuoto Maskvoje, antroji dalis. Pirmoji buvo Rolando Pakso atjimas, kai Rusija jam nupirko prezidento post. Dabar vyksta antrasis veiksmas, kurio pagrindinis aktorius Viktoras Uspaskichas. Skirtumas tik tas, kad pirmasis io spektaklio veiksmas buvo apmoktas Rusijos pinigais, dabar patobuljome viskas apmokama Lietuvos mokesi moktoj pinigais. Apie tai jau ne kart raiau. Dabar jau isipild niriausios urnalisto E. Jakilaiio prognozs, pasakytos tada Lietuva okupuojama be vio!, realizuojamos dabar. Ko nepavyko padaryti R. Pakso komandai lumu ir agresyvumu, t padar V. Uspaskichas ir jo komanda be tank, tik plastmasiniais puodeliais, vaistaoli arbata, led lietumis per ms rinkj valstietik gobum ir parsidavlikum, dvasin niekyb, o dabar jau ir per viso Lietuvos kio valdym.
192

A. Brazausko Vyriausybs kriz jau akivaizdi (Pilvelis A. AMBo politikai artja visikas krachas // Lietuvos aidas, 2005 balandio 20, p. 1, 3). Kitaip ir bti negaljo. Viskas vyksta pagal V. Putino scenarij: komunizmo nomenklatrininkus keiia partijos durklas specialiosios rus tarnybos ir j aristokratija GRU. Lietuvoje naudojamas ir skmingai realizuojamas tas pats scenarijus. Atsistatydinus AMBo partijos ministrui A. Butkeviiui (tokia situacija buvo labai gudriai dirbtinai sukurta, tuo neabejoju. O. V.), jau pasigirsta bals visus Lietuvos finansus atiduoti borisovininkopaksininko J. Liongino rankas. Tik visikas Klausimlio herojus, kas ino, gal pagal kieno nors uduot klaidinamas V. Karbauskio, iekanio kvailesni kitoje TV ekrano pusje, gali nesuvokti, koks klampus ir klastingas yra jo melas, kad vieno ministro pakeitimas kitu nieko nereikia. Mstantys mons ino kas valdo finansus, tas valdo ir valstyb! Lietuvos k per energetik ir per kio ministr V. Uspaskich jau valdo Rusija. Belieka atiduoti dar ir pinigus Uspaskicho Liongino Lukoilo rankas, ir Lietuva bus pasmaugta! Ms nepriklausomyb taps tik butaforin. Ir nereikia turti iliuzij, kad NATO mus apgins. NATO gint mus tada, jeigu rusai atsist savo tankus, o kai viskas griaunama i vidaus tai jau ne jos kompetencija. Tai, kad i prezidento posto apkaltos bdu paalintas prezidentas R. Paksas visomis savo igalmis stengsi sugrti politik, buvo enklas, kad bus to paties spektaklio antrasis veiksmas ir kad Lietuvai nepavyko isivaduoti i Rusijos specialij tarnyb gniaut, kurie, apipyn i vis pusi, j (ir Lietuv. O. V.) visikai supaniojo, taip Lietuvos ryto korespondentui isitar Pranczijoje gyvenantis Jevgenijus Limanovas (pavard dl suprantam prieasi pakeista. O. V.), labai gerai susigaudantis Rusijos specialij tarnyb virtuvje ir apie jas paras knyg UP faktorius. UP tai valstybs saugumo patriotas i GRU, suaugs su V. Putino valdia ir jai tarnaujantis.
193

Kaip prisipaino J. Limanovas, jis R. Pakso asmenikai nepainojo. Pasta ir kelet kart bendravo tik su jo komandos nariais(?!). R. Paks jis sieja su J. Borisovo Lukoilo Kikalivilio grupuotmis, kurios juo manipuliavo. J. Borisovas, J. Limanovo nuomone, nra UP valdaniosios grupuots narys, taiau jis su ta grupuote yra susijs kaip jos patiktinis. Taiau pagal nustatyt tos grupuots valdymo strategij J. Borisovas, J. Limanovo nuomone, su LUKOIL u tiesiogini ryi neturi. A neinau n vienos grandies, jungianios J. Borisov su LUKOIL o interesais, tvirtinos J. Limanovas. Tai vyksta lygiagreiai. J. Borisovas viena pon i specialij tarnyb takos kryptis, LUKOIL kita. Taiau abi jos ved pirmiausia R. Paks (Laurinaviius M. Maskvos tinklai supaniojo R. Paksui rankas ir kojas // Lietuvos rytas, 2004 gegus 15). Dabar jos abi, be jokios abejons, veda V. Uspaskich. Tam, kad bt nukreiptas visuomens ir iniasklaidos dmesys nuo vyki Vyriausybje, eskaluojamas triukmas Seime. Svarbiausia komunisto uduotis surasti prie ir j sunaikinti! tokios mintys kyla stebint V. Uspaskicho bendraygi Seime veikl. Tokio mentaliteto savinink (tai ekist ir strib mentalitetas!) Loreta Grauinien Seime kr tyrimo komisij, kuri turi iaikinti, kaip riboto naudojimo informacija i KGB rezerv tyrusios komisijos pateko iniasklaid. O Seimo ir partij reitingai kuo toliau, tuo labiau tirpsta. iomis dienomis, visuomens nuomons ir rinkos tyrimo centro Vilmorus duomenimis, jie pasiek kritin rib. Pasitikjim Seimu baland deklaravo tik 8,2 proc., partijomis 5 proc. apklaustj (Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Banyia ir vietimu, maiausiai partijomis // Lietuvos aidas, 2005 balandio 18). Diskredituoti Lietuvos Seim, partijas ir vis Lietuvos valstyb, ypa prie svarbius tarptautinius renginius, ir yra svarbiausia
194

V. Uspaskicho partijos uduotis juk ne kas nors kitas, o tik V. Uspaskicho ir K. Prunskiens partij nariai organizuoja Seime skandal po skandalo; tai posdi nelankymas, tai paklydimai meksikas ir Alpes, panas skandalai jau tapo Seimo norma... Toliau tik tamsus tunelis. Be jokios provaists jo gale. Pildosi filosofo Vytauto Radvilo odiai: Lietuva dabar panai greitaeig traukin be mainisto, kuris spariai rieda... bedugn... Panau, kad Seimo pirmininkas, turintis net kelis pavaduotojus, to traukinio sustabdyti jau negali, nes Seimo pelk pernelyg upelkjo, skleisdama visoje Lietuvoje destrukcij. Kodl taip yra ir kodl taip atsitiko? Atsakym teikia Seimo nari sudtis. Dauguma j priklauso Archangelsko partijai. Tarp j Petras Baguka, baigs Leningrado auktj partin mokykl, t pai, kaip ir Alfredas Pekelinas, Andrius Baranauskas, baigs partinius mokslus Maskvos visuomens moksl institute, buvs komjaunimo vadovas, vliau komunist partijos sekretorius Utenoje, net pirmasis sekretorius Raseiniuose, Vytautas Draugelis, baigs auktj partin mokykl, dirbs Marijampols KP komitete, Jonas Jagminas, LKP ilals rajono komiteto pirmasis sekretorius, Jonas Juozapaitis, Vilniaus auktosios partins mokyklos absolventas, dirbs Pakruojo LKP komitete, Gediminas Kirkilas, LKP CK pirmojo sekretoriaus padjjas, Algimantas Matuleviius, komjaunimo veikjas, Viktoras Muntianas, KP auktosios partins mokyklos absolventas, Milda Petrauskien, Vilniaus auktosios partins mokyklos absolvent, Alvydas Sadeckas, dirbs Lietuvos komjaunimo CK, Viaeslav kil, baigs t pai Leningrado auktj partin mokykl, kaip ir Alfredas Pekelinas, jie bendramoksliai ir bendraygiai (Kas valdo Lietuv. V., 2005). Komunizmas tai neapykantos sistema. Juk svarbiausia komunisto uduotis surasti prie ir j sunaikinti taip ne kart savo kalbose sak Sorbonos prof. Fransuaza Thom, daug met studijavusi komunizmo teorij, istorij ir praktik (Voverien O.
195

Niriausios prognozs pildosi. Prof. Fransuazos Thom vilgsnis Lietuv // XXI amius, 2001 vasario 21, p. 7). Todl Seime ir iekoma prie, keliamas erzelis. Kai j nerasta tarp deinij, prieu paskelbtas tos paios komunist partijos narys, tik dl moni aki pasivadins socialdemokratu A. Salamakinas, rytoj bus kitas, poryt treias, nes ie mons kitaip gyventi nebemoka, tik taip, kaip juos imok partija: skleisti neapykant ir iekoti prie. K nori pridengti ie draugai? Nebent tik savj, dabar esani valdioje, nusikaltimus, o gal kruvinus darbus. Kas gali paneigti? Juk daugumos NKVDMGBMVD ir KGB darbuotoj iki 1990 met pavards ir j kruvini pdsakai Lietuvoje jau inomi. Kaip jau rame Juodojo voro cikle, 700 i struktr darbuotoj, vadovavusi Lietuvos genocidui, jau paskelb istorikai Liudas Truska, Arvydas Anuauskas ir Inga Petraviit knygoje Sovietinis saugumas Lietuvoje 19401953 metais. MVDMGB organizacin struktra, personalas, veikla (V., 1999) (Voverien O. Lietuva juodojo voro gniautuose 19441953 metais // Lietuvos aidas, 2005 balandio 12). Istorik B. Burauskaits ir A. Anuausko knygoje Baltijos laisv Europos atsakomyb (V., 2002) paskelbta nemaai 19541990 metais veikusi kagbist ir j darb (Voverien O. Juodojo voro KGB veikla Lietuvoje 19541990 metais // Lietuvos aidas, 2005 balandio 20, p. 6). Istoriko Juozo Starkausko knygoje ekistin kariuomen Lietuvoje 19441953 metais (V., 1998) paskelbtos dar 807 enkavedist, agent ir lietuvik padugniidavik pavards. Buvs politinis kalinys Antanas imnas knygoje Kovoje dl Lietuvos laisvs (K., 1998) paskelb ne tik 1464 Panevio rajono okupant iudyt lietuvi pavardes, bet ir 242 j udik, to meto enkavedist pavardes, Panevio apylinkse siautjusio pulk. J. Bartaino 16-osios divizijos ypatingojo NKVD skyriaus udik pavardes, pavardes kagbist, dirbusi Panevyje iki 1989 met.
196

J. Bartaino NKVD briuose 1945 metais buvo ir vykd lietuvi genocid 1632 enkavedistai. Panevyje ypa buvo pasiymjs KGB majoras Ivan Sergejevi Didenko, nuuds 150 partizan, 24 sums ir pasmerks iauriausioms kanioms, taip pat sums ir kankins 91 ryinink. Kitas Panevio enkavedistas Kanonenko, Didenkos bendraygis, dabar dirba Vilniuje kakokios UAB vadovu. Tai tai kokie mons mieli ponios draugs Loretos Grauiniens ir jos komandos biiuli irdiai, kokius ji nori apginti, sddama nepriklausomos Lietuvos Seime. Jeigu surinktume vis politini kalini ir tremtini memuarus j jau ileista per 120 knyg ir pervelgtume Tremtin bei Lietuvos moter ileist konferencijos Komunist nusikaltimai Lietuvoje mediag, neabejoju, kad paaikt vis 6116 enkavedist, atsist Lietuv ia vykdyti tautos genocido, pavards. Tikriausiai paaikt ir juos pakeitusi ioje kruvinoje tarnyboje msiki kolaborant pavards. Manau, t ino ir pati L. Grauinien, bet jai reikia vykdyti savo eimininko uduot drumsti Seime vanden, diskredituoti pat Seim ir Lietuvos valstyb. Tai itie mons ir nepavykusio R. Pakso smokslo dalyviai, dabar norintys save reabilituoti Lietuvos moni akyse ir rengiantys Seime bado klounadas, dar kart stm Lietuv pavojing valstybs ilikimui giliausi politin kriz. Lietuvai norint ibristi i ios krizs ir apginti savo valstyb, savo taip sunkiai ikovot nepriklausomyb, lieka tik du keliai: 1) arba skelbti naujus Seimo rinkimus ir ivalyti t destrukcijos pelk Seime; 2) arba skelbti visuotin pasiprieinim ir iluoti i Lietuvos visas komunizmo ir kagbizmo mklas, dabar jau laisvai klajojanias Seime, Vyriausybje, ministerijose, mokyklose, universitetuose, kartais usukanias Prezidentr ir visur, kur tik gali, griaunanias Lietuvos valstyb bei tautos ateit.
197

Treio kelio nra. V. Uspaskichas, UP faktorius (beje, jam priklauso 20 Rusijos generol O. V.) ir Seimo pirmininkas A. Paulauskas, aklai skaitydamas yding Lietuvos nedraug paruot statuto raid, o gal ir smoningai pataikaudamas pirmiesiems dviem, visus svarbiausius Seimo komiteto postus, tarp j ir Europos komiteto, atidavs jiems, ispyr kdut i po A. Brazausko koj. Kitas veiksm scenarijus sukompromituoti ir paalinti prezident. Pagiryje apie tai jau suokia UP ir Pagirio laktingalos. O mes vis dar riejams tarpusavyje. Ir riesims, kol partijos paskelbs, kad nra Lietuvai didesnio prieo, kaip rietenas inicijuojanio. Iki okupacijos irgi riejoms. Tai buvo naudinga tik Rusijai. Kapuose ir Sibire susitaikme, kas liko gyvas... Istorija kartojasi. I jos klaid nepasimokme. 2005 m.

3.7. Moralinis reliatyvizmas: aukos prievartavimas nusilenkti budeliui be jo atgailos

Niekaip kitaip nepavadinsi dabartins prorusikos valdios surengtos vents Antrojo pasaulinio karo dalyviams Operos ir baleto teatre. Antrasis pasaulinis karas tai ne Lietuvos karas. Jo Lietuva Vokietijai nebuvo paskelbusi. Lietuvos karas su Rusija prasidjo tautos sukilimu (1941 m. birelio 2327 dienomis), tssi vokiei okupacijos metais kovojant su raudonaisiais partizanais (ir su naci okupaciniu reimu pogrindyje), atsinaujino ir gijo masin pobd prasidjus antrajai rus okupacijai 1944 metais (ginkluotame pasiprieinime okupaciniam rus reimui dalyvavo per 50 tkstani lietuvi) ir baigsi 1993 m. rugpjio 31 dien, kai i Lietuvos buvo ivestas paskutinis rus kariuomens dalinys. Taigi t dien Lietuva ir turi vsti Antrojo pasaulinio karo pabaig.
198

Tiesa, valdi sugr A. Brazausko komunistai, enkavedistai ir stribai bando gaivinti komunistin ideologij, sovietin santvark ir homo sovieticus mentalitet, ir reikia pripainti jiems kol kas sekasi. Jiems pavyko klastingu mokyklos depolitizavimo kiu nutautinti, nupilietinti, demoralizuoti lietuvi taut, sunaikinti jos dvasi, pakirsti tautos riterik vali, atimti i tautos vis jaunim (su labai retomis iimtimis), kad jis Lietuvai tapt svetimas, nejauiantis jokios atsakomybs nei savo valstybei, nei tautos ilikimui. Taiau, kaip ra prof. Vytautas Landsbergis Sausio 13-osios testamente savo tautai: Skla jau suspjo subrsti ir aknys tebra tvirtos. Lietuva atgims ir gyvens. Ji buvo ir bus ms vienintel Tvyn, grai ir garbinga, verta laisv moni. Bet mes dar turime atsilaikyti prie baisesn ginkl negu tankai. Mus naikins nedorovingumu, girtuokliavimu, mus naikins nusiminimu ir nemeile. Nesuniekkime! Geriau pavargti negu parduoti sin (Landsbergis V. Mintys. Bta ir pasakyta. V., 2002, p. 356). Nepaklausme. Pardavme sin. Visi tie net 52 proc. Lietuvos nepiliei, nejauiani atsakomybs savo tautai ir valstybei, neinani per rinkimus balsuoti. Deja, didiausi dal sudaro jaunimas. Tik 9,4 proc. jaunimo iki 30 met eina balsuoti. Jau kelint kart raau, kad nepilieiams turi bti atimtos visos socialins garantijos ir imokos. Kodl mes, dori mons ir savo valstybs pilieiai, turime erti tuos sin ir pilietikum praradusius nepilieius savo skurdo sskaita? Suniekjome. Dl to ir parsidavme, rinkdami Seim Rusijos specialij tarnyb statytinius ir komunistini partini mokykl absolventus, KP sekretorius ir j pastumdlius. Ir komunistai, ir kagbistai abu labu tokiu. Dabar jau pasiekme moralinio lino dugn. AMBas ir jo komanda mums prievarta bruka pai pavojingiausi moralinio reliatyvizmo nuostat raudonu komunistiniu trintuku nori itrinti i ms, dar nepraradusij sins, atminties teisingum,
199

ribas tarp budelio ir aukos, tarp melo ir tiesos, blogio ir grio. Prof. V. Landsbergio vardytas baisesnis ginklas negu tankai paleistas prie savo taut visu komunistiniu pajgumu. Nepasiduokime. Laikykims. Turime k atsiremti. Remiams. ventasis Tvas Benediktas XVI didiausiu dabartinio pasaulio prieu, kuris neturi nieko bendro su demokratijai bdingu pliuralizmu ir griauna mogikojo bendruomenikumo pamatus, vardijo moralin reliatyvizm (Ratzingeris J. // Mindaugas Buika. Kataliko politiko katekizmas // XXI amius, 2003 sausio 31, p. 2). Pavojingiausia yra tai, kad reliatyvizmas tampa vis labiau vyraujania pasaulira... ir nebelieka tvirt moralinio ir etinio vertinimo kriterij. Vieninteliu kriterijumi galiausiai tampa daugumos nuomon, vienoje i Romos kongregacijos pasitarim svarstant dokument kalbjo tada dar kardinolas Josephas Ratzingeris (ten pat). Didiuojams, kad Lietuvos prezidentas JE Valdas Adamkus vienas i pirmj po prof. Vytauto Landsbergio pasak griet ne moraliniam reliatyvizmui ir nevyko Maskv nusilenkti spariai atkuriamos vergovins imperijos vadovui. Jis apgyn ms tautos garb ir orum. Komunistai A. Brazauskas, J. Karosas, G. Kirkilas, nuj nusilenkti bsimojo imperatoriaus atstovui, dar kart paniekino savo taut, pakluso valiai Rusijos statytinio V. Uspaskicho, nuvariusio juos kaip baudiauninkus ar nugaltus vergus nusilenkti. Didiuojams, kad moralinio reliatyvizmo pasaulirai pasiprieino ir ms laisvs kov dalyviai politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurie per savo vadovus LLKS pirminink kpt. Jon epon, LLK sjungos pirminink Jon Burok, Seimo nar Povil Jakuion, buvus partizan Antan Luk, buvus tremtin Vit Miliausk ir kitus pareik savo vali (U skaidri ir morali politik. Mitingo rezoliucijos // Tremtinys, 2005 gegus 5). Tai pirmieji ingsniai po nepriklausomybs atkrimo teisingumo atkrim be spalvot revoliucij.
200

Mes, eiliniai tautos mons, turime telktis apie tuos, kurie siekia atkurti teisingum. Kova su dvasiniu pavergimu bus sunki. Todl jai btina ruotis rimtai ir atsakingai. Tikru kariu dvasiniame fronte gali tapti tik gerai informuotas ir politikai kvalifikuotas mogus. Komunistai, per vis ms nepriklausomybs laikotarp vald Lietuv, vykd, kaip ir buvo Lenino jiems sakyta, kratutinio tautos nuskurdinimo politik, kad tauta gyvent ne tik skurde, bet ir tamsybje, nestengdama prenumeruoti spaudos, tik pasikliaudama j valdoma, protus nuodijania televizija. Nelikime tamsoje. Prenumeruokime deinij spaud Lietuvos aid, XXI ami, Tremtin, Gimtin. Nepasiduokime komjaunuoli deinij, skaitani tik Komjaunimo ties ir jau mstani kaip ji, draudimams prenumeruoti ir skaityti Lietuvos aid. Tai j, jau politikai negali, susibruderaftavusi su valdanij dauguma, problema ir nelaim. Bet ji neturi tapti ms problema, nes informacinje visuomenje spauda yra pats efektyviausias ginklas prie proto nuodytojus, moralinius reliatyvistus, kovoje u teisingum ir tautos dvasin atgimim. Supraskime, kad ms dienos, kai Lietuv bando uvaldyti i vidaus Rusija per V. Uspaskich ir jo, ms tautos parsidavli, partij, prilygsta pokario rezistencijos kovoms po 1948 met. Tada Lietuvos partizanai, suprat, kad ginkluotu pasiprieinimu jau nebeveiks imtatkstantini ord rus kariuomens, upldusios kaip skri debesys Lietuv, msi plunksnos, eidami mirti tam, kad kuo ilgiau palaikyt tautos dvasi, jos gyvybingum. Ms dar kol kas neudo. Bet neudykime mes patys savs, savo tautos, savo dvasios per tamsum, per abejingum, per dvasios tingum, savanorikai suddami savo svarbiausius ginklus inojim ir orientavimsi politikoje ir leisdami trypti komunistams bei j sarginiams unims kagbistams ms nepriklausomybs ir ideal vliavas. Lietuvai padsime tik paskelb negailesting kar. Ar susitaikys tauta, jos aukos ir budeliai, kaip t idj dabar prievarta bruka mums ABMas ir jo komunistin komanda?
201

Turime susitaikyti! Kito kelio nra! Taiau toks kelias, prievartinis kelias, kok mums pera komunistai, visikai nemanomas. Susitaikysime tada, kai bus atkurtas teisingumas. Tiktis, kad bus atkurtas juridinis teisingumas, kol valdioje komunistai (ir panau, kad jie iliks iki kadencijos pabaigos), bt naivu. Tauta gali atkurti tik istorin teisingum per spaud, per visuomens informavim, per tarptautines organizacijas, nepasiduodama komunist perspjimams, naudingiems tik jiems, kad tai diskredituos ms valstyb pasaulio akyse. Tarptautinis antikomunistinis kongresas, kuriame ms mokslininkai paskelb tyrim rezultatus apie Lietuvoje vykdyt genocid sovietins okupacijos metais, ir Tribunolas, iklauss nukentjusi nuo sovietinio reimo liudinink parodymus, pasmerk komunistin ideologij kaip nusikalstam, o komunist partij vardijo kaip nusikalstam represin organizacij, kuri vadovavosi nusikalstama komunistine doktrina kaip savo praktinio darbo teorine ir praktine programa... Komunistins partijos tiesiogiai vykd nusikalstamus veiksmus, darydamos nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (genocid), dl kuri uvo deimtys milijon moni (Antikomunistinis Kongresas ir Tribunolo procesas. V., 2002, p. 916). Tauta turi teis reikalauti, kad jos irinktas Seimas pasmerkt komunizmo ideologij kaip nusikalstam, o komunist partij kaip represin struktr, vykdiusi lietuvi tautos genocid sovietins okupacijos metais ir sunaikinusi tredal ms tautos. Btina atskleisti nuopelnus tautai vis komunist, dabar esani Seime ir Vyriausybje, tam, kad mons inot, kam jie tarnauja ir ko gali tiktis. Istorinio teisingumo atkrimui btinas vieumas. Tik vieumas ir tiesa padarys mus laisvus. Krato apsaugos ministro vizitas nedraugikos mums alies ambasadoje kelia susirpinim, ar nesiruoiama Lietuvos idavystei, kaip 1940 metais padar gen. Vincas Vitkauskas, padovanodamas u trupin aukso, u riebios sriubos aukt vis
202

Lietuvos kariuomen Rusijai? Tai pavojingas aidimas, deja, Lietuvos istorijoje jau turintis precedent. Laukiame, kada politiniai kaliniai ir tremtiniai inicijuos Jungtinse Tautose ir Europos Parlamente Tribunol komunistams, Lietuvoje vykdiusiems genocid, kaip t padar kur kas maesnio isilavinimo Kambodos tauta, inicijavusi Tribunol raudoniesiems khmerams teisti (Kambodos vyriausyb sveikina JT iniciatyv steigiant Tribunol raudoniesiems khmerams teisti // Lietuvos aidas, 2005 gegus 2). Neabejoju, kad Lietuvoje irgi iau rytas, kai Tribunole (duok Dieve, kad tai bt Lietuvos, o ne viso pasaulio!) komunistinio reimo komunist partijos ir jos represini struktr NKVD, MGB, MVD, KGB nariai ir stribai bus pripainti nusikaltliais, jeigu jie savo veikla organizavo, pasira arba padjo padaryti nusikaltimus taikai, monikumui ir karo nusikaltimus (Antikomunistinis Kongresas // Ten pat). Tarptautiniam Tribunolui reikia ruotis vardyti vis nusikaltli A. Sniekaus, J. Paleckio, M. Gedvilo, saugumo vadov nuopelnus savo tautai, tuos dokumentus iversti svarbiausias pasaulio kalbas ir paskleisti pasaulyje, kad jie suinot, kas tai yra komunizmas ir iki kokio numogjimo gali nusiristi jo sraigteliai. Lietuva turi k pasakyti: ia iudyta deimtys tkstani moni, dar imt tkstani sugriauti likimai ir ateitis (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 19401958 metais. V., 1996; Vaitiekus S. Tuskulnai: Egzekucij aukos ir budeliai (19441947). V., 2002; Starkauskas J. ekistin kariuomen Lietuvoje 1944 1953 metais. V., 1998; Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940 1998 metais / Sud. I. Ignataviius. V., 1999; ir imtai pavadinim partizan memuarins literatros). N vienas udikas iki iol neatsipra. Atvirkiai, elgiasi kaip teisuoliai, lauja, bando tautos kantryb. Siekiant atkurti teisingum, btina skelbti nusikaltli pavardes ne taip, kaip dar prof. B. Genzelis, skelbs tik kagbist
203

slapyvardius, o teisingai, objektyviai vardijant tikrus vardus ir pavardes, kad juos pasaulis paint ir inot. Moralinio reliatyvizmo kratutin atvej Seime demonstruoja Minsko komunaras, Seimo pirmininkas ir Etikos komisijos pirmininkas, ypa KGB rezervininkai ir auktj komunistini partini mokykl absolventai, jau daugiau negu pusmetis diskredituojantys Seim ir ms valstyb viso pasaulio akyse, demonstruodami bejgikum ir visik moralin iglebim A. Balsiens ir J. Ramono vaidinamuose farsuose. Gda juos irti! Niru matyti, kad Seimo valdia tokia bejg ir bedant. Kyla mintys, o gal taip daroma tyia, siekiant kuo daugiau it valdios institucij diskredituoti? Tai jau dugnas. Neinia, ar jau galima toliau kur nors taip nueiti. Apibendrinant idstytas mintis galima konstatuoti, kad vis dabartini visuomenini ir politini judjim svarbiausiu tikslu, siekiant atkurti teisingum Lietuvoje, turt tapti: 1) veikti ir amiams pasmerkti komunizm Lietuvoje, demaskuoti labiausiai nusikaltusius tautai komunistus; 2) visoje Lietuvos deiniojoje ir patriotinje spaudoje skelbti enkavedist pavardes ir j nuopelnus Lietuvai tol, kol bus panaikintos nusikaltlius ginanios Archyv statymo pataisos; 3) kovoti su visomis moralinio reliatyvizmo apraikomis valdioje, spaudoje, moni bendravime, pasmerkti j kaip labai pavojing priemon prot okupacijai. Tik taip atkursime teisingum ir ivalysime nuo ms kelio ateit istorijos iukles. 2005 m.

204

3.8. Juodasis voras vl kyla atak

Kai pamaiau KGB majoro Vlado Gulbino straipsn KGB majoras apie V. Landsberg, supratau juodieji vorai vl kyla atak. kart t. Mat pralaimi. Pralaimjo J. Borisovas R. Paksas, pralaimjo V. Uspaskichas ir jo komanda, o su jais ir putinikoji perversmo Lietuvoje doktrina. Nepavyko. Kagbistai neveik komunist ia, kaip Rusijoje sugriuvo j scenarijai, rayti Lietuvai, kaip ra talentingas urnalistas Vilius Litvinaviius, ...destabilizuoti valdi, visk suardyti, sukompromituoti, sukelti chaos, kad, atjus valandai x, jie visikai parengt ir sau labai palanki valdi infiltruot paias aukiausias struktras. Ir Prezidentra, ir Vyriausyb, ir Seimas turi patekti j rankas, ir visos tos institucijos pagal sudt bus sudarytos i rus tautos draug bei Amerikos imperializmo ir euroavantirizmo prie. Pageidautina, kad visa ta FSB bern sudtis bt irinkta per normalius demokratinius rinkimus. Tai geriau negu okupacija (Litvinaviius V. Kur link veda nauji politiniai spektakliai // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 10, p. 1). V. Uspaskichui ta linkme pavyko padaryti daugiau negu J. Borisovui. Vyriausyb jo deleguotas sveikatos apsaugos ministras jau suspjo sukelti kelis skandalus savo kenkjika veikla Lietuvos monms: nuskriaud 70 tkstani diabetu sergani moni, i kuri didioji dalis pensininkai, gaunantys skurdiausias Europoje, inoma, po Rusijos ir Baltarusijos, pensijas, atms i j 25 Lt, skirtus jiems ne tos Vyriausybs; udar tuberkuliozs ligonin, sudarydamas slygas plisti tuberkuliozei Lietuvoje negydomai ir nekontroliuojamai; greitosios pagalbos sistemoje sukr chaos, kur visi labai imintingi, virininkauja ir nra kam gelbti moni gyvybi, dl to uvo mergait, kuri dar buvo galima igelbti; pasiksino i pensinink atimti visaverius vaistus, taip mgindamas sprsti greitesnio pensinink imarinimo program, pagal Stalino nuostatas: nra mogaus
205

 nra problemos. Kiek bus leista itam veikjui tyiotis i Lietuvos moni? Vien tok eksperimentatori, pridarius Lietuvai daug bdos ir gdos, R. Pavilion jau turjome. Pavyko V. Uspaskichui valdi prastumti ir kit tikr rus tautos draug Kstut Dauk. Tas, vos tik apilo kojas kio ministerijoje, tuoj pat pasitarnavo savo draugams, atiduodamas jiems beveik deimtmet Lietuvoje saugot beril, 4 tonas, idealiai tinkant atominei bombai pagaminti. kokias rankas valstybinink ar nusikaltli jis pakliuvo, ministrui, matyt, n motais. Juk pasaulyje su Maskvoje parengto teroristo atjimu Irano valdi vl prasideda atomin psichoz. Naktis visuomet bna tamsiausia prie aur. Matyt, teisus urnalistas Vilius Litvinaviius, teigdamas, kad iuo metu Lietuvoje vyksta ari skirting politini ideologij ir paradigm kova kas k veiks? Ar sovietin stagnacin, atstovaujama komunist nomenklatrinink su A. Brazausku prieakyje, ar naujoji europietikoji, ateinanti su jaunja Lietuvos politik karta? Kagbistams vis tiek mielesn j motina globja komunist partija. Dl to jie ir draskosi ioje kovoje, nors ir pralaimj savo putinikj kov. Dl to ir KGB majoras, ir strib leitenantas suaktyvjo ir vl pakilo meit paplipomis atak... prie V. Landsberg. Jie ino, k daro. Lietuvoje, deja, dar nra kito tokio mogaus, galinio V. Landsberg pakeisti savo imintimi, politiniu valgumu, proto jga ir nuovoka apie svarbiausius laiko, politikos ir permain vjus. Dl to ir puolama. Ir giedami ditirambai A. Brazauskui. Kaip atsipraymas u niekingas umaias j nuversti. Diaugiuosi, kad profesorius, anksiau skausmingai reagavs meito kampanijas, dabar suvok, kad informacinje visuomenje svarbiausia aksioma yra bti matomam. O bti matomam yra du bdai: bti giriamam ger moni arba bti peikiamam pikt. inoma, pirmasis bdas malonesnis, bet po jo... neivengiamai ateina ir antrasis. Tai jau yra dsnis. Ne veltui Ciceronas,
206

atrads dsn, sak: Yra tas pats ar bti giriamam gerj, ar peikiamam blogj. Perkeliant dsn ms dienas nematomas politikas nei giriamas, nei peikiamas, yra mirs politikas. Jo vieta politikos kapinyne. Didieji mons tampa dids ir dl to, kad nesutrinka nuo prie lojimo ir piktj meito, o nekreipdami juos dmesio eina savo keliu, tsia savo darb, kuris juos ir padaro didius. Gerai, kad prof. V. Landsbergis ir nesipurvina rank, reaguodamas Laisv laikrat, Penktosios kolonos lykt smirdal, kas dvi savaites Lietuvoje paskleidiant tok dvok ir taip, kad j paskaiius kelias dienas rankas reikia plautis, jas veiiant atriu epeiu, kad dvokas nesijaust. Netikiu n vienu nei kagbisto, nei stribo odiu. Jie visada buvo didmeistriai kurdami klastotes, meitus, kurpdami niekuo nekalt moni bylas. Be to, ir paties V. Gulbino asmenyb domi kaip kagbizmo reliktas. Kakur skaiiau, gal net tame paiame Laisvame laikratyje, kad KGB majoras Vladas Gulbinas visikai ne Gulbinas, o Tienko, reto nepadorumo mogus, idavs ir savo tautyb, pakeits lietuvik savo tv pavard. Matyt, sunku mogui gyventi ir akis savo tvams pavelgti dl dvigubos idavysts... todl ir rieda moralinio nuopuolio pakaln. Kitas klausimas kodl jis pasirinko ne koki nors kit, o Gulbino pavard? Pasirodo, i pavard verta jo dabartins meiikikos veiklos. Buvo toks vilkolakis pokario metais Alytaus saugume Mykolas Gulbinas. Jis ypa mgo tardyti ir kankinti jaunutes Dzkijos partizan ryininkes, netgi tariamas ryininkmis esant; traikydavo joms rank p irtus, u kas nutvrs tsydavo po tardymo kambario grindis, dauydavo galvas sien. Istorija tyli, ar tik ne tas alytikis Gulbinas iauriai nukankino Dzkijos viesuol poet, mokytoj Konstantin Bajeri? Tardydamas. Pats vilkolakis, sako, dabar Juodiliuose gyvena, krauju pasruvusiomis akimis tik dbioja kaimynus, odio nepratardamas, praeit
207

stengdamasis umirti. O Dzkijos motinos iki iol savo vaikams pasakoja baisias istorijas apie kruvinus to vilkolakio darbus. Taigi tokio herojaus pavarde prisidengs dabar KGB majoras seka meit pasakas apie garbing Landsbergi eim visoms musms... itrokusioms purvo ir jo dvoko. Tiesa, ir tarp j yra toki, kurie, patikj kagbisto meitu, diaugiasi kokie aunuoliai tie Landsbergiai... Nebt achmatininkai. Suraitojo niekelius kagbistus kaip ilt viln. Ir Lietuvos nepriklausomyb atkr, ir Rusijos imperatori M. Gorbaiov nuvert, ir okupacin kariuomen i Lietuvos ivar, ir, svarbiausia, visus mitus ir legendas apie kagbist neeilinius protinius gebjimus ir KGB neveikiamum pasaulyje kaip smlio pil sugriov... Sklaidosi kelis deimtmeius kurti mitai ir legendos... Nepavyko nei J. Borisovui, nei V. Uspaskichui Lietuvos valdios uzurpuoti, nepavyks ir Penktajai kolonai, kad ir kaip besistengt KGB majoras. Matyt, jau greit iau ir ta diena, kai prads dirbti Lietuvos saugumas, nustos dairytis visas puses, i kur vjas puia, ir iprays i Lietuvos svetimus valstybs specialij tarnyb agentus, juolab kad jie ir aukt karin laipsn turi. Neabejoju taip pat, kad ateis tokia diena, kai Tarptautinis komunizmo teismas Europoje ne tik palygins nacizmo ir komunizmo ideologijas, vertins j tapatum, bet ir vardys pasibaistinus komunist partijos nusikaltimus Lietuvoje bei kitose buvusiose rus pavergtose valstybse, nustatys visus, vykdiusius agresij, genocid ir nusikaltimus prie monikum. Nusikaltliai bus vardyti ir nuteisti. Nenustebau pamaiusi tame paiame laikratyje Antano Terlecko Vie laik KGB majorui Vladui Gulbinui, kuriame autorius atskleidia svarbius majoro biografijos faktus. Pasirodo, majoras dar 1974 metais buvo pasistas vadovauti kagbist grupei Operos ir baleto teatr. Ten tada dirbo ir A. Terleckas. Kai vienas i KGB agent, padorus mogus Albinas iednas, prasitar A. Terleckui, kad jis yra sekamas, taryb valdia atsilygino
208

A. iednui didele tragedija nuud savo kariuomenje vienintel jo sn (Terleckas A. Vieas laikas KGB majorui Vladui Gulbinui // Laisvas laikratis, 2005 liepos 28rugpjio 11, p. 8). domu, koks indlis ioje tragedijoje buvo KGB majoro V. Gulbino? Istorija tyli... Taip pat domu, kok poveik KGB majoras turjo raytojo Eugenijaus Ignataviiaus likimui? I A. Terlecko straipsnio paaikjo, kad majoras V. Gulbinas buvo tiesioginis A. Terlecko priirtojas, o jo paties virininkas buvo plk. Julius esnaviius, kuris baisiai pyko ant M. Gorbaiovo, kad tas nesugebjo sutvarkyti lietuviko buruazinio nacionalizmo (ten pat). Papasakojs laike apie KGB majoro ygdarbius sovietinje Lietuvoje, buvs disidentas jo pagrstai klausia, ar jis turi bent vien dokument, rodant V. Landsbergio verbavimo fakt, tikr, ne KGB suklastot? Ar jis ino bent vien mog, kur europarlamentaras pasodino? Matyt, tai buvo kiekvieno kagbisto pareiga. KGB major kaltina melu daugeliu jo tmingame straipsnyje paskelbt fakt, atskleidia jo minimo S. Lazutkos santykius su KGB, paneigia meitus architektui Vytautui Landsbergiui-emkalniui. Baigdamas straipsn A. Terleckas jame idstytus faktus apibendrina taip: Pilieti, majore, tokias pasakas galite sekti tik tiems, kurie 1990 metais pradjo lankyti tik pradin mokykl... (Ten pat). O mums, nepaisant V. Landsbergio politini klaid, liaupsi LKP nariams, dar ir iandien sdintiems aukiausiuose valdios postuose, profesorius Vytautas Landsbergis liks Lietuvos istorijoje ymia asmenybe (Terleckas A. Ten pat). A sakyiau dabartins nepriklausomos Lietuvos paia ymiausia. 2005 m.

209

3.9. aukiu a taut, KGB uguit

Eilratyje, skirtame Bernardui Brazdioniui, viesaus atminimo Poetas Kstutis Genys, Lietuvos Atgimimo vaidila ir vienas i aukli, ra: aukei Tu vakar Taut, GPU uguit, aukiu a j dabar, uguit KGB Vl t pai kolaborant ir mankurt, Tiktai pasivadinusi LDDP
(Genys K. Po svarstykli enklu. V., 1996).

Dar taip neseniai, tik i met pradioje, rame apie penktosios kolonos veiklos suaktyvjim Lietuvoje, ypa po buvusio KGB efo Jevgenijaus Primakovo vizito. Rame taip pat apie jos ird KGB struktras ir j ygdarbius Lietuvoje (Voverien O. Penktosios kolonos veikla Lietuvoje aktyvja // Lietuvos aidas, 2002 sausio 15, p. 1, 9; Penktoji kolona Lietuvoje pereina puolim // Lietuvos aidas, 2002 vasario 5, p. 5). inojome, kad 1990 metais Lietuvos KGB struktrose dirbo 1600 etatini darbuotoj. inojome, kad tredalis KGB darbuotoj buvo perkvalifikuoti dirbti rezidentros slygomis Lietuvoje, o kitas tredalis ivyko pasitobulinti NVS, o LDDP laimjus rinkimus gro Lietuv ir sitrauk ardomj prievalstybin veikl. inojome, kad 1995 metais KGB buvo krusi Lietuvoje 1082 priedangos organizacijas, i kuri 2000 metais tebeveik 855, kurios nevykd jokios kins bei kultrins veiklos (Ganusauskas E. Penktoji kolona. V., 1996, p. 127130; Gardauskien G. 79 proc. Rusijos piliei steigt moni priedanga valgams ir teroristams // Lietuvos aidas, 2001 birelio 2, p. 4). inojome taip pat, kad iuo metu Lietuvoje aktyviai veikia 7000 KGB agent, apraizg vis Lietuv savo lipniais tinklais, ypa Vilni ir Kaun (lipas V. Juodas Maskvos elis // Dienovidis, 1994 vasario 22). Taiau tada, vos prie kelis mnesius, dar buvo neaiku, kokie konkrets asmenys veikia prie Lietuv, griauna valstybs pama210

tus ir iai veiklai organizuoja kitus. iandien jau pradeda aikti. Godumas irykino. Kaip jau rame ankstesniuose straipsniuose, pagrindins penktosios kolonos veiklos kryptys Lietuvoje buvo: 1) Lietuvos ekonomikos lugdymas visomis manomomis priemonmis (bank igrobstymas, dirbtiniai moni bankrotai ir pan.); 2) agresyvi meito kampanija prie Lietuvos deiniuosius valstybininkus ir ypa prie prof. Vytaut Landsberg; 3) politini provokacij ir miting prie NATO ir Lietuvos nepriklausomyb organizavimas (Lietuvos aidas, 2002 sausio 15). Visoms ioms akcijoms vadovauja ir j veikl koordinuoja gerai patyrs kagbistins veiklos centras. Kas tie mons? Jie alia ms. Gal kai kas i j net ms draugai? Tikriausiai turs praeiti dar daug laiko, kol suinosime, kad KGB moka dirbti. Nors anksiau ar vliau yla vis tiek i maio ilenda. Jau irykjo agresyvios meito kampanijos prie prof. Vytaut Landsberg ir Lietuvos nepriklausomyb organizatoriai ir vykdytojai. Lietuvos mons juos jau pasta. O kas nepasta, turi galimyb pasiskaityti prof. Vytauto Landsbergio knygel Spartuoliai ir naivuoliai. Smoningi ir nesmoningi organizuoto meito platintojai (V., 1999, 13 p.). Toje meito kampanijoje dalyvavo net 17 moni, tarp j buvs auktas KGB karininkas E. Baltinas, Seimo nariai A. Butkeviius, A. Sakalas, V. epas, samdyti urnalistai, sin pardav mognai, net inomas filosofas kultrininkas. Teissauga ta meito byla nesusidomjo. Taiau, kaip rao prof. Vytautas Landsbergis, laikas eina, bolevikmeio nuodais utertos moni sielos ir smegenys pamau valosi, sveiksta; utat ir tokia daugyb pastang, smoning ir nesmoning, kad tik ilgiau nepasveikt (ten pat, p. 11). Be to, dar yra ir ginklas, galingesnis u meit, tai tiesa. Ties atskleidus, meiikas tampa purvinesnis u visus nevarumus ir labai danai bna pasmerktas net savo vaik iki gyvenimo pabaigos neioti meiiko vard.
211

Irykjo ir politini provokacij bei miting prie NATO ir Lietuvos valstybingum statistai bei organizatoriai. Vadimas, pasiskelbs, kad Lietuvai atgavus nepriklausomyb suspenduoja savo veikl KGB struktrose, prie pat Lietuvos stojim NATO pakl kovos kirv prie j. Ne veltui ekist literatroje raoma, kad ekistas nustoja veikti tik mirs. Yla i maio ilindo organizuojant antivalstybin referenduminink grupuot. Kaip ra Lietuvos rytas gegus 21-j, referenduminink susijim vietimo, mokslo ir kultros komiteto patalpose leidimai patekti Seim buvo irayti V. Eidukaiiui, R. Adomaiiui, A. ekauskui, J. Poelai, H. Zabuliui, A. Bruui, V. Bubniui, A. Ambrazienei, Tvui Stanislovui, L. Dambrauskui, Aurinei Marijai Pavilionienei. Istorija tyli, kas i i garsenybi Seime pasirod. Suinosime. Vis dlto, ra urnalistas R. Valatka, jau iandien nemaos dalies ivardytj, taip pat ir Seimo nari R. Pavilionio, E. Klumbio ir R. Karbauskio paraai turt papuoti kreipimsi taut su reikalavimu organizuoti referendum dl stojimo NATO (Valatka R. trei front su NATO i Seimo // Lietuvos rytas, 2002 birelio 3, p. 4). Straipsnio autorius stebisi, kas sieja tuos skirtingus mones? Ir klausia: ar tik ne ta pati jga, kuri XX amiaus ketvirtajame deimtmetyje kr Trei front, 1940-j penktj kolon? Jga, kuri 1990-j vasar i tokio pat molio sulipd Lietuvos ateities forum (LAF), turjus sti abejones dl pasirinkto nepriklausomybs kelio. Ne, jie nesakys, kad nereikia NATO. Jie u demokratij. Sakys: atsiklauskim Tautos. O gal idegs lietuvi rankomis padaryti tai, ko n V. Putinui nepavyko (ten pat). Neidegs. Viena dl to, kad ir Treias frontas, ir LAF buvo kuriami i ryki ar kylani vaigdi. Natofob fronte tik gstantys viesuliai (Valatka R. Ten pat). Antra, tauta jau bunda ir keliasi. Ji neleis natofobijos apss212

tiems isterikams griauti Lietuvos, jos valstybingumo, laisvs ir nepriklausomybs. Daug dl to pralieta kraujo. Pradeda rykti, kad ekonomini diversij organizatoriai irgi KGB. Tai jie atved prie bankroto Utenos trikota, ksinosi t pat padaryti su Maeiki nafta (Patriubaviius J. A. Lietuva kagbizmo voratinklyje, arba treiojo asmens ipaintis teismams // Lietuvos aidas , 2002 gegus 30, p. 7). O kiek dar neinome panai bankroto byl Niekas t dalyk netyrinja. Irykjo liauianios kagbistins revoliucijos ir iniasklaidoje organizatoriai. Kaip ra Respublika, didysis revoliucijos teoretikas Leninas perversmo atveju pirmiausia liep uimti pat, telegraf ir tiltus (kaip inome, t pat leninin scenarij pakartojo omonininkai Lietuvoje 1991 m. Sausio 13-j). iais technologij suklestjimo laikais lyg ir dert pirmiausia ksintis internetinio pato serverius. Taiau lietuvika valdia maum atsilikusi. Ji pirmiausia stengiasi uimti valstybin televizij, o kartu ir radij (liauianti revoliucija / Redakcijos skiltis. Respublika, 2002 balandio 18, p. 6). Pretekstas iai liauianiai revoliucijai absurdikas vienintelio tarybos nario pasitraukimas. Uuot parinks mog atsilaisvinusi viet, Seimo vietimo, mokslo ir kultros komitetas pareikalavo keisti vis tarybos sudt. Negana to, io komiteto pirmininkas nort apskritai vis ios tarybos formavim perimti savo rankas. O dar pavieino unikalias nuostatas: apskritai atsisakyti politins opozicijos atstov tokioje taryboje. Toki autoritarini pareikim Lietuvoje jau senokai nebuvo girdti (liauianti revoliucija // Respublika, 2002 balandio 18, p. 6). Ak, koks saldus odis kai kam komunistin diktatra. Ar ne per anksti usimota j vesti? Radijas jau pakluso. ved kagbistin cenzr. Atleido i darbo laisv od sakiusius, geriausius Lietuvos urnalistus Lin Peelinien ir Ar Luk. Kas bus treias? Televizija irgi nort vesti bolevikin partin cenzr.
213

Kakodl tyli visi urnalistai, visos komisijos, visos sjungos ir draugijos Gegus 30 dien irykjo dar viena pastanga pasmaugti laisv od Lietuvoje, kart Lietuvos aid jau mint kagbist rankomis. Matyt, buvo planuota vienu ypu visikai restauruoti komunistin reim Lietuvoje, paskyrus stribams ir enkavedistams valstybines pensijas ir tuo paiu metu, net t pai dien usmaugti Lietuvos aid 80 tkstani lit bauda neva u KGB struktr garbs ir orumo eidim (Patriubaviius J. A. Ten pat). Pirmasis farsas nepavyko. statymo pataisa Seime nebuvo priimta. Nepavyko ir antrasis farsas.Tik jo autor Vilniaus 3-iojo apylinks teismo teisja Andela Tarvainyt ra savo vard Lietuvos teissaugos istorij, beje, ne i pozityvaus jos veiklos vertinimo pozicij. Taigi KGB Lietuvoje prisimin savo galyb sovietins okupacijos metais ir nutar, padedama Seimo daugumos, t galyb susigrinti, pradjo j liai ir agresyviai demonstruoti jau laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Vl aptemo saul Atgimimo ryt, Miega lietuvaiiai dvasios milinai. Vl pakl galvas praeities pabaisos Vl po al siauia zombiai KAGB
(Genys K. Poezija. V., 1995, p. 38).

Kaip gyventi su kagbizmu Lietuvoje? klausia urnalistas J. A. Patriubaviius (ten pat). Klausimas netrivialus. Ypa dabar, kai Seimas, Vyriausyb, teissauga ir, ko gero saugumas jau apraizgyti kagbistiniu voratinkliu, buv kagbistai vl nori reisuoti ms gyvenim. Nustebino Lietuvos laisvs kovotojo, daug met kaljusio u Lietuvos laisv sovietiniuose lageriuose, Antano Terlecko dabartin tylos byla. Jis sako ins, kas i dabartini Seimo nari buvo KGB struktrose, bet nesako (Beje, dabartin D. Kuodyts
214

vadovaujama kagbist demaskavimo komisija apsiriboja tiktai maulliais, nieko nereikianiais dabartinje politikoje, ir senukais intelektualais, bet nelieia KGB rykli Seime ir Vyriausybje, reisuojani perversmus ir bandani primesti mums visiems savo kagbistin vali O. V.) Kas tai? Baim/ Ideal idavyst? Ar netikjimas Lietuvos ateitimi? Duok Dieve, kad toki bijani bt tik vienetai Ekonomins diversijos, dirbtiniai bankrotai, pusveliui privatizuojamos pelningai dirbanios mons, politins mogudysts (urnalisto Kstuio ikaus, kito urnalisto Vito Lingio, verslininko J. Paliako, urnalisto E. Jankausko, paslaptinga Vilties Prezidento Stasio Lozoraiio, toki miri bta apie 14 deja, niekas jomis nesidomi) vl, kaip ir pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybs metais, bombiki sproginjimai, nusineantys moni gyvybes. Matyt, prie svarbius rinkimus toki akcij atsiras ir daugiau juk reikia mones bauginti Tai daug kart patikrinti metodai, kurie komunistams padeda laimti rinkimus Kaip jau mintame straipsnyje rao J. A. Patriubaviius, Lietuvoje kagbizmas vl siauia, kaip pokariu, sidrsins po Seimo rinkim, kai vl laimjo KGB ir laimjusij keli drastik sprendim (G. Dalinkeviiaus pasilyto politini kalini ir tremtini turto nacionalizavimo antr kart, G. Steponaviiaus Trispalvs paniekinimo, Kovo 11-osios Akto ir Sausio 13-osios nuvertinimo, A. Salamakino statymo patais dl valstybini pensij skyrimo enkavedistams ir stribams ir t. t.). Kas gali j sutramdyti? Tik stipri demokratika nepriklausoma Lietuvos valstyb. Apsivaliusi nuo komunizmo ideologijos, jos li, rksming apologet, destruktyvi asmenybi. Viena ymiausi pasaulio politologi Sorbonos universiteto prof. Fransuaza Thom ra: Komunizmo laikais valstybs nebuvo, nes komunist partija atliko valstybs funkcijas. Ir dabar, kai ta partija lugo, neokomunistai, sumaniai pasinaudodami liberal terminologija, visais manomais bdais stengiasi stabdyti
215

valstybs krimo darb Lietuvoje. Tokia pozicija naudinga Maskvai (Thom F. Tik valstyb gali vesti teisin tvark // Lietuvos aidas, 1993 rugpjio 15, p. 1, 6). Toki situacij turime Lietuvoje iandien. J iliustruoja visi straipsnyje pateikti pavyzdiai, kuriais stengiamasi gaivinti komunist partijos ir jos durklo KGB galyb. Situacija bt kitokia, jeigu Tauta bt susitelkusi ir vieninga, savo valia prilygstanti valstybs valiai, valstybs valdyme gebanti ilaikyti pusiausvyr tarp valdios ir tautos (Voverien O. Tautos ir valstybs ateitis: ar ilgai dar ji bus tik valdios rankose? // Lietuvos aidas, 2001 gruodio 3, p. 8). Vladas Putvinskis-Ptvis apie Tautos vaidmen valstybje ra: Tauta, jeigu nori bti gyva, turi alia valstybs varyti savo nepriklausom nuo valstybs gyvenimo vag Demokratin valstyb yra joje veikianij jg idava Demokratins valstybs idealas yra tas, kad abu reikiniai tautikumas ir valstybingumas reiktsi kuo stipriau ir veikt vienas kit. Valstyb turi bti paruota gintis, kovoti. Tauta turi bti paruota tam paiam tikslui, tik du kartus smarkiau negu valstyb ir dar du kartus didesniam front skaiiui negu valstyb (Putvinskis-Ptvis V. Gyvenimas ir parinktieji ratai. ikaga, 1973, p. 76). Valstybs valdymo aparatas visada siekia centralizacijos ir daugiau ar maiau direktyvins valdymo sistemos. Tautins organizacijos privalo bti atsvara valstybs siekiams ir eiti kitu keliu demokratizacijos ir moni poreiki iklimo. Ir kuo krato demokratija gilesn, tuo tautikumo ir valstybingumo sveika harmoningesn. Informacija prie dezinformacij, atvirumas prie slaptum, tiesa prie mel, atmintis prie umart toks yra tautos kelias vienijimsi, tikr laisv ir nepriklausomyb nuo komunistuojani politik ir nuo KGB diktatros. Tik susitelkusi tauta ir visuomen yra pajgi sutramdyti vairi grupuoi, griaunani valstyb, kslus.
216

Todl mes sakome: ATSIBUSK, TVYNE LIETUVA. Laikas susivienyti ir nugalti savo bejgikum, savo menkavertikumo jausm. Turime pakilti, naujai atgimti ir skirti didiausi dmes visuomens smoningumo ugdymui. Mes atsakome u tai, k darome. Bet lygiai taip pat atsakome ir u tai, ko nedarome, tai pabudusios Lietuvos inteligentijos, Lietuvos pilietini organizacij forumo ir visuomens atstov kreipimasis Lietuvos mones (Lietuvos aidas, 2002 gegus 10, p. 7). Prisijunkime prie io kvietimo ir veikime. Pirmiausia apginkime savo spaud, savo laisv od. Nustokime bti ignorantais. Informacinje visuomenje kur kas baisiau likti be teisingos, objektyvios, savo Tautai ir savo Valstybei tarnaujanios informacijos negu be vakariens. Lietuv visada gyn ir gins patys vargingiausi jos mons. Taip buvo, taip yra, taip ir bus. Dabar tai svarbiausia. 2002 m.

3.10. Nebus tikros ateities be ikuoptos praeities

(Raytojas J. Mikelinskas apie IA IR DABAR mus valdani komunistin finansin oligarchij) Ateities istorik, kuris ryis tyrinti jau 16 met trunkant Lietuvos nepriklausomybs laikotarp, labiausiai stebins du dalykai: 1) kas atsitiko, kad lietuvi tauta, Sjdio dainuojanioje revoliucijoje savo rytu ir valios jga atkrusi Lietuvos nepriklausomyb, j taip greitai idav, Sjdio idealus pamiro ir vl valdi sugrino beveik vis buvus komunist partijos CK ir vis komunist partij, nusikalstam represin struktr, penkiasdeimt met vykdiusi iauriausi ms tautos fizin ir dvasin genocid? 2) kokia jga suveik rus specialij tarnyb naudojamas psichotroninis ginklas ar mums dar neinomos uslap217

tintos naujos psichologins technologijos? (beje, jau eksperimentikai patikrintos ir davusios gerus rezultatus J. Borisovo R. Pakso ir V. Uspaskicho rinkiminse kampanijose O. V.) kad didioji tautos dalis susirgo nupetos vitos sindromu, kai varg nukankinta, gyva nupeta vita nebga nuo budelio, o glaudiasi prie jo koj? Iekodamas atsakym tuos klausimus istorikas su tylia pagarba turs nulenkti galv prie raytoj Jon Mikelinsk ir jo parayt nauj politin roman ia ir dabar (V., 2006), pateikiant ms dabartins politikos Lietuvoje skerspjv ir valdanij klan psichologines charakteristikas bei j veiksmus, siekiant valdios ir esant joje. Visuomens raidos vykiai ir faktai yra sausi ir maakalbiai tol, kol jie nepereina per mogaus ird, per jo jausmus ir jo vidines bsenas, reaguojant tuos vykius ir faktus. Tik perj per mogaus ird, suildyti jos krauju, faktai gauna spalv ir vert, gyja jos svor. Todl raytojo J. Mikelinsko knyga ia ir dabar yra vienas reikmingiausi ne tik ms literatros ir apskritai kultros vyki, bet kartu yra labai svarbus politologinis bei istorinis vykis ms Tautos gyvenime. Romano siuetas nesudtingas. Baltijos kelyje po penkiasdeimties met susitinka Julijonas ir Marijona, kurie jaunystje jaut vienas kitam velnius jausmus. Taiau raudonojo okupanto jie buvo iskirti, taip ir lik itikimi vis gyvenim savo vienintelei pirmajai meilei. Marijona 1941 m. birelio 14 dien buvo itremta prie Laptev jros. O Julijonas, prasidjus antrajai rus okupacijai, ijo partizanauti. Enkavedistams apsupus bunker, kuriame jis slpsi su savo kovos draugais partizanais, juos idav nesprogusi granata; visi buvo suimti, iauriai kankinti, nuteisti 25 metams grieto reimo lageri, ten praleid jaunyst, vergiku darbu kr komunistinei nomenklatrai roj emje, gr Lietuv be sveikatos, liko itikimi Tvyns meils ir savo Valstybs nepriklausomybs idjai, dalyvavo Sjdio dainuojanioje revoliucijoje, Baltijos kelyje, ia ir susitiko su Marijona. Prisimin
218

svajones, kad ivijus okupantus ir atkrus nepriklausomyb visi tapsime laisvi ir laimingi, kursime savo valstyb, savo k ir savo kultr. Tik kas i to ijo? Romanas paraytas epistoline forma. Idjin ton jo turiniui teikia Julijono mintys, kurias jis isako susitiks su Marijona, o i jam rao laikus j knygoje 30, kuriuose atskleidia savo poir dabarties vykius, politik ir valdym. Neseniai raiau apie postmodernizm kultroje. Tai didiausia XX a. neganda, kurdinusi ant Olimpo kalno tomis paiomis teismis Gro ir Bjaurast ir pradjusi patologijos estetizavimo epoch. Ji iaugino vaisius dabartinje politikoje, ekonomikoje ir visuomens gyvenime, tapo komunistams posovietinje erdvje patogiu teoriniu instrumentu, jiems kuriant numogint visuomen. Postmodernizmas tai mogaus dvasios paralyius; jis iurpiausiai sumindiojo dorov, moral, gro ir teisingum; jiems kaip antitez paskelb visa, kas ikraipyta, suluointa, ipurvinta, sumurzinta, suklastota ir suniekinta; i mogaus atm siel ir padar j baisesn u pikiausi girios vr (Voverien O. Postmodernizmo kuose // Lietuvos aidas, 2006 vasario 27, p. 8, 9). Ir tada pasipyl kaip i gausybs rago tai, k mogus ivysdavo nebent komarikame sapne (Mikelinskas J. ia ir dabar. V., 2006, p. 158). Postmodernizmas dabartinje ms politikoje prideng savo lyki prigimt ir nuogum figos lapeliu IA IR DABAR komunistins Finansins oligarchijos ideologija, skatinania mones gyventi tik dabartimi, t ideologij kyriai brukant moni smon ir pasmon himn Ms dienos kaip vent, kaip ydjimas vynios, tad skubkim gyventi, nebegr, nebegr jos Pamirkime praeit, negalvokime ir apie ateit Visuomen, valdoma Finansins oligarchijos, tos ateities nebeturi. Ir neturs, kol mus valdys tie patys gensekai ir ckanikai, ms nepriklausomyb iprievartav ir j i ms atm; tie patys, kurie kr
219

komunizm, o dabar msi kurti kapitalizm. Tik koks tas j kapitalizmas? (Ten pat, p. 97). Toks, kurio centre valdanioji ir vedanioji yra komunistin Finansin oligarchija. Finansin oligarchija tai auksiniai slai, kurie aboja, nuemina kiekvien mogaus kilnesn poelg, darb, sumanym. aboja, suvulgarina ir paveria mog gyvuliu, kuris pamau, tarnaudamas kapitalui degraduoja iki tokio lygmens, jog nieko kito nebeino ir nenori inoti, iskyrus pilv ir papilv (Mikelinskas J. ia ir dabar. V., 2006, p. 31). Sovietins okupacijos metais komunistai visk sau leido nebuvo toki nusikaltim, kuri jie bt veng, kurpdami sau Roj emje, jie vykd lietuvi tautos genocid ir ud kn. Dabar komunistinis kapitalizmas udo dvasi ir skatina gyventi tik IA IR DABAR. K tai reikia? Ogi nieko kito, kaip tai, kad mogus, i kurio bus atimta praeitis ir ateitis, pavirs niekuo kitu, kaip Saturnu, daniu savo nuosavus vaikus (ten pat, p. 97). iame Tautos numoginimo procese svarbiausi vaidmen atlieka valdanioji Finansin oligarchija. Tai Lietuvos valdi sugr tie, kurie, dabar truput pasigrain, j, t nelaiming Lietuv, pus amiaus kartu su okupantu eng ir smaug kurie dabar politikoje vadovaujasi tiesioginiais dvigubais standartais Quad licet Jovi, non licet bovi (Kas leidiama Jupiteriui, tai neleidiama jauiui) (Ten pat, p. 18). Tai aaras ir krauj nusiplov plutokratai. Plius udik okupant tarnai, kurie visus Tautos turtus, sukurtus Lietuvos moni per daugel met, pasisavino, dar kart nuskriaud kovotojus u Lietuvos laisv, buvusius kalinius, partizanus ir tremtinius. Tie, kurie per vis soviet okupacij buvo valdioje ir jai itikimai, isijuos tarnavo (ten pat, p. 28). Jie, sovietiniai komunistai, nebuvo pasmerkti kaip blogis, ne maesnis u faistus. O to nepasmerkimo uteko, kad net Soviet Sjungai subyrjus visur, kur tik ji buvo klusi savo kruvin koj, vl valdi sugro, kiek pasipudravusi buvusi nomenklatra (ten pat, p. 30), apssta praturtjimo manijos.
220

Ji utp visas vietas Seime, Vyriausybje, su labai retomis iimtimis Prezidentroje ir Justicijoje, praturtjo, tapo naujja ms valdia Finansine oligarchija. Tai ji komunistin Finansin oligarchija savo pinigais ne tik uvald, pakink, bet jau ir paabojo Taut, ilaisvinusi ir vertybi status iklusi mogaus gyvulikuosius instinktus, nemok, suki ir niek rankas atidav televizij, kuri propaguoja seks ir smurt, moko, kaip reikia vienas kitam snukius dauyti, moteris prievartauti, tv ir mokytoj neklausyti, senelius udyti (ten pat, p. 80). ...Juk ji ta d, tas ydrasis ekranas traukia mog kaip magnetas, kaip bedugn, kaip trokulys (ten pat, p. 82). Finansin oligarchija gina toki demokratij, kuri ino vien mogaus teises, o pamirta jo pareigas. Ji sukr tok Seim, kuriame seimnai masikai neateina svarbi klausim svarstym; kiti priimtus statymus deimtis kart tobulina, pritaikydami juos prie taking ir piniging bonz kapriz; tai ji tuo skatina seimnus nesirpinti Seimo autoritetu: unys loja, o karavanas eina. Ir ne tik eina, bet ir alg nea. Ir nema (ten pat, p. 148). Tai jos Finansins oligarchijos pastangomis seimn, valdinink kast, klan ir loi postai tapo nepajudinami. irk, iniasklaida pagarsina, kad tlas ministras, seimnas ar kitas valdios tzas apsivog, bendradarbiavo su KGB, sukiavo, kyininkavo ar net mirtinai suvainjo mog (kai kurie net du O. V.) ir nieko kaip kriuksjo prie valdiko lovio, taip ir toliau kriuksi. Va kur Tautos tragedija (ten pat, p. 272). Daugelio moni smonje seimnas sitvirtino kaip dykaduonis, kaip koks paplavnas. odiu, kaip veikjas, kuriuo negalima pasitikti, kur galima papirkti arba kaip nors kitaip paveikti Argi manoma pasitikti tokiu mogumi, kuris nejauia atsakomybs u savo darb ir odius? O kokie jie pretenzingi ir reikmingi. Ir visada persistengia, tarsi kokie vitgaidiai, kurie ima giedoti ir kudakuoti dar nepadj kiauini (ten pat, p. 197). Tai ji Finansin oligarchija Lietuvoje ved ir teisino toki
221

tvark, kai visus santykius tarp moni ima reguliuoti ir sprsti ne moral ir paproiai, o prokurorai ir teismai Lietuv advokatai, prokurorai, notarai ir teisjai pavert Tribunolu, kur triumfuoja ne teisyb, o galyb ir Mamona (ten pat, p. 226). Advokatas tapo tikr tikriausiu fokusininku, kuris sugeba net pai jurisprudencij paversti fikcija (ten pat, p. 271). Gyventoj skaiius spariai maja, o nusikaltim nuolat didja. Nusikaltliams sudaromos geresns slygos udyti, negu moterims gimdyti. Pensininkai marinami ne tik odiu, bet ir veiksmu; Tlam udikui, nuteistam iki gyvos galvos kalti, skiria ilaikyti tris kartus daugiau l, negu vis gyvenim siningai dirbusiam ir valstybei turt krovusiam pensininkui pamaitinti. O k reikia udikui mirties bausms panaikinimas? Vargu ar k kita, kaip: jeigu nori nerpestingos, soios, viskuo aprpintos senatvs, kuo daugiau prievartauk, smurtauk ir udyk (ten pat, p. 161). Tokia Finansins oligarchijos tvarka Lietuvoje. Marijona savo laikuose Julijonui patvirtina jo suformuluot tez, kad Finansin oligarchija visk ryja kaip Rable Pantagriuelis. Visk glemia, kia sau rykl ir fabrikus, ir gamyklas, ir mainas, ir gyvulius, ir mones nieko, kur pasisuka, nepalieka. O visus bankus su visais banknotais ji luote ilav (ten pat, p. 48). Nuo Lietuvos moni kno ji nupl prakaitu ir krauju permirkusius paskutinius markinius, apleido visokiais parazitais, sukiais, monopolijomis, svieto perjnais, kurie visk patvark taip, jog pienas, kuris prie Smetonos ne vien kinink itrauk i skurdo ar varytini kilpos, pasidar pigesnis u mineralin vanden (ten pat, p. 49). Sovietins okupacijos metais mons, ypa politiniai kaliniai ir tremtiniai, dar turjo vilt, kad anksiau ar vliau isivaduosime nuo pavergj ir sulauksime laisvs. O kai atgavome laisv ir nepriklausomyb, bet patekome Finansins oligarchijos priespaud, pagalbos rank, taip mano Marijona, mums gali itiesti tik kapas (ten pat, p. 200). Proletariato diktatr, kuri
222

kentme sovietins okupacijos metais, pakeit Finansins oligarchijos diktatra Jei anksiau sovietin nomenklatra komunizm kurp geleine mogudika ranka, tai dabar ji kartu su Finansine oligarchija ir joje pati bdama kapitalizm kurpia su beatodairikai begdika, gobuolika reklama ir aisme, pataikaudama emiausiems mogaus instinktams. Pamirti arba beveik pamirti kultros ir dvasins kultros dalykaiTik ekonomika, tik verslas, tik prekyba, tik sportas, tik ems kis, tik pramon, tik santykiai su kitomis valstybmis, tik ES ir NATO O kultros, vietimo, moni aukljimo, asmenybs ugdymo valstybei tarsi ir nereikia. Tauta maitinama SSS smurtu, seksu ir sensacija (ten pat, p. 273). Joki autoritet, kuriais bt galima sekti. Viskas yra tik aidimas, kuris prasideda IA IR DABAR ir baigiasi vienadienikumo tironijoje. Gyvenim prasmina, teikia jam pastovum tik pinigas, turtas ir postas. tai i kur tas buvusios sovietins nomenklatros toks patologinis gobumas. Lietuva tiesiog stumiama saviudybs keliu. Ir ne bet kokios, o tautins. Juk kas atsitiko ms kaimui? Jis visoki neapgalvot ir neproting reform nedarbo, pilstuko, monopolij savavaliavimo visikai sulugdytas. Pradia, lietuvikam kaimui sudavusi mirtin smg, buvo kolchozai: i t laik atjo girtuoklyst, tinginyst, vagysts, vadintos kombinuoti, reikia mokti gyventi, o dabar udymasis i beviltikumo, udymas ir emigracija Tai ji komunistin Finansin oligarchija vis ms gyvenim pavert Laisvja Rinka, kur perkama ir parduodama ne tik knas, bet ir siela. O tai veda prie marazmo, susvetimjimo, visiko numogjimo ir nepataisomos degradacijos (Ten pat, p. 112). Tai ji komunistin Finansin oligarchija numogino ir pavert tik sekso prekmis ms moteris. Jos, moterys, tapo didesnmis begdmis negu vyrai. Vyrai taip atvirai, taip cinikai ir rafinuotai nelenda moterims akis su savo vyrikomis groybmis, kaip Ievos dukterys... Jos inoma, ne visos negyvos bus,
223

jeigu niekam akis ar burn neki savo papo spenelio, sdyns ar laun balnelio, bambos skyluts, papuotos auskarliais ar blizguiais, net vaginos, abotos raiteliu tik dl aki Ir taip daro, tarsi aukte aukia imkite mane rankas, gniauykite ir maigykite (ten pat, p. 120). Viena tokia panel, pusiau nuoga ir galiai nutaisyta burna puikuojasi plakate miesto centre su urau: Paimk mane. O vyrai dainuoja Angelai, angelai, pamiau tave lengvai. Moter knas paverstas ne tik paklausia preke toje Laisvojoje rinkoje, bet ir pamazg duobe (ten pat, p. 140). Tai ji komunistin Finansin oligarchija, valdanti mus IA IR DABAR, turi prisiimti atsakomyb u fizin (seneli udym kaimuose, iaurius nusikaltimus ir saviudybes) ir dvasin genocid, moni luoinim ir visuomens tvirkinim, bardakinim, prekyb moterimis, vaikais ir idealais, prezervatyv balius, pensinink nuskurdinim, j gyvenim be provaists ir ankstyvas mirtis. Senatv Lietuvoje tapo ne pagarbos objektu, o kone diversija. Tik apie ukietjus valstybs ir darbo liaudies prie galima iandien taip kalbti, kaip apie pensinink suokia radijas ir televizorius. Atseit j, t dykaduoni, tiek priviso ir dar ita populiacija taip spariai plinta, jog ne tik alina valstybs dabart, bet ir aptemdo jos ateit. Juk es prieita iki to, kad vien tok parazit jau turi ilaikyti du normals dirbantieji. O lips autobus ar troleibus, pasijunti jaun vyr ir moter draugijoje, lyg prie stovykloje. O jeigu atsiranda tarp j vienas kitas, kuris uleidia viet pensininkui atsissti, is negali tuo patikti (ten pat, p. 159). Todl manoma, kad senatvs reikia ne tik netoleruoti, bet ir visikai j anuliuoti. Ir kuo greiiau, veiksmingiau, aismingiau, tuo geriau (ten pat, p. 195). Ypa ioje srityje Finansinei oligarchijai nusipeln dabartinis ministras ilvinas Padaiga. Manau, kad seneli anuliavimo statistika jo valdymo metais jau ymiai iaugo (deja, ji neskelbiama ir palyginimai neteikiami. O. V.) ir dar augs, pasiekdama tokias pat statistines auktumas, kurios buvo tik pokariu, Vetrovo divizijoms anuliuojant ne tik senus, bet ir visus i eils.
224

Tai ji komunistin Finansin oligarchija mokyklose ved toki tvark, kad jose jau net ir pamok metu siautja smurtas ne tik prie bendraklasius, bet ir prie mokytojus. Ir niekas, atrodo, nesupranta ir nenori suprasti, jog kaliausia yra ne mokykla, o pati valdia, kuri visk daro, kad ir paioje mokykloje siviepataut Laisvoji rinka, kur jaunoji karta imokt ne tiek kultringai, monikai gyventi, kiek civilizuotai ir rafinuotai nuolat vienas kit smaugti. Visa laim, kad dar atsiranda mokytoj imani atsikvoti ir iekoti prieasi, dl kuri Lietuvos mokykla per keturiolika (jau eiolika O. V.) nepriklausomybs met daugiau prarado, negu atrado. O kas bus toliau, kai mokiniai ims mokytojus audyti? (Ten pat, p. 85.) Lietuvos komunistin Finansin oligarchija valdioje nepajudino n pirto, kad bt duotas deramas atkirtis sionistams, iniekinusiems Lietuvos himn. Iki iol tebegalioja 1947 met yd konferencijos Miunchene priimta rezoliucija, kurioje lietuvi tauta vadinama ydaudi tauta. Atvirkiai, A. Brazauskas, nuvaiavs Izrael, yd vieai atsipra u Vokietijos naci vykdyt genocid Lietuvos teritorijoje. Tik jis neatsipra politini kalini ir tremtini u komunist diktatros vykdyt genocid Lietuvoje, neatsipra lietuvi tautos, kurios daugiau negu tredal sunaikino komunist partija ir jos represins struktros. Lietuviai diskriminuojami Punsko krate. Iki iol valdanioji komunistin Finansin oligarchija nepareikalavo i Rusijos atlyginti baisiausius lietuvi tautos nuostolius, kuriuos padar ms alies okupantas ir jo represins struktros (ten pat, p. 59). Kodl taip yra? Ir kodl taip atsitinka? Marijonos nuomone, tai tik todl, kad komunistins Finansins oligarchijos, buvusi ir neuvusi nomenklatrinink, virnje pats buvs gensekas Algirdas Mykolas Brazauskas, kuris jau yra beveik paabojs visas partijas, Seim, Justicij ir Prezidentr. Marijonai net sapnuojasi jis, mediotojas su autuvu, ypa kai jis laiko rankoje paaut paukt. Jai jis atrodo Kaip simbolis politiko, kuris ne
225

tik altakraujikai udo laisvje skraidanius paukius, bet ir tuo didiuojasi (ten pat, p. 105). Julijonui, inoma, kaip tvirt nerv vyrui, buvusiam partizanui, A. Brazauskas neatrodo taip baisiai, ypa turint galvoje, kad Marijona galjo taip apie A. Brazausk sumstyti metaforikai, turdama galvoje kai kuriuos jo biografijos faktus. Julijonas A. Brazausk lygina su katinu, netgi mano, kad jie niekuo nesiskiria: nes ir katinas, lips auktai med, nebegali savo jgomis nusileisti ant ems (ten pat, p. 244). Marijona, nematydama jokios provaists dabartiniame Lietuvos gyvenime, nusiudo. Apie saviudyb pamsto ir Julijonas. Bet j nuo to ingsnio sulaiko jo partizan brio vado Uosio, Jurgio Kapdio grieta komanda: Lietuvai IA IR DABAR reikalingi ne tik mir, bet ir gyvi partizanai Julijonas teisingai suprato: Lietuvai IA IR DABAR reikalingi ne mir, o gyvi partizanai. Lietuvoje daugiau nebeliko moni, kuriais bt galima pasitikti, i kuri bt galima pasimokyti dorumo, siningumo, meils ir pareigos savo Tvynei, nebeliko daugiau moni, pasiryusi Gyventi ir eiti Lietuvos keliu. mylint Diev ir Tvyn labiau u savj gyvyb (ten pat, p. 10). Taigi turime puiki knyg, atspindini ms gyvenim, Lietuvai atgavus nepriklausomyb, mokani mus painti tikrov ir j analizuoti, parodani konkreias gaires kovai su mus valdania komunistine Finansine oligarchija. Tos gairs galt tapti visos Tautos Fronto u savo ilikim veiklos programa, kuria bt siekiama apginti Lietuv nuo komunistins Finansins oligarchijos siautjimo, apginti taut nuo jai prievarta brukamos saviudybs. Tegul tos knygos kelias bus platus ir greitas skaitytoj irdis. 2006 m.

226

4. NAUJOJI ANTIKOMUNISTIN REZISTENCIJA. VIEUMAS. ATMINTIES GAIVINIMAS

4.1. Tautos sin neturi tylti

19901991 metais laimjome politin pergal, atgavome nepriklausomyb, pradjome kurti laisv Lietuv, apie kuri svajojo Lietuvos laisvs kovotojai bunkeriuose ir Sibiro gulaguose, dl kurios jie uvo, kent alt ir bad, patirdami skaudias likimo netektis, skurdui ir paeminimui augino savo vaikus. Pasta laisvs skla nesudivo nualintoje, marksizmo nusiaubtoje dvasios dirvoje, ji sudygo ir uaugino dar vienos Lietuvos didvyri kartos, Sausio 13-osios, vaikus, savo krauju dar kart apgynusius Lietuvos nepriklausomyb. Neilgai teko diaugtis Lietuvos nepriklausomybe. Rinkimus laimjus LDDP, vienoje raudonj televizijos laid ilindo prastai paslptos karinio komplekso ausys. Tuometinis jo vadovas Volskis, slapta atvaiavs Lietuv, ia tvark ekonominius reikalus su stipria Lietuvoje palikta penktja kolona ir, atvirai aipydamasis i Lietuvos nepriklausomybs, kalbjo: Ideologins ir politins pergals iais laikais nieko nereikia, jos moraliai paseno, pasaulis keiiasi ir visk lemia ekonomika. Taip jis leido suprasti, kad jie ieidami pasiliko, nes visi ekonomikos svertai per igrobstytus bankus ir pusveliui prichvatizuot turt liko j patiktini rankose. Sunkiomis, labai sunkiomis slygomis pasirayta sutartis su Williams International parod, kad ir it kov Rytai Lietuvoje pralaimjo. tai kodl tiek daug buvo cypimo ir dant grieimo. O mes laimjome ir antr tbtin kov u Lietuvos ilikim, tik kart ekonomin. 1999 m. spalio 29 d. prasidjo naujas
227

istorinis Lietuvos raidos etapas, teikiantis vilties dl Lietuvos kio atgimimo ir tautos gerovs. Gal ir ms karta dar jos sulauks. Taiau, kaip toje populiariausioje lietuvi liaudies pasakoje apie slibin devyngalv, kol kas Lietuvai pavyko nukirsti tik eias Rusijos slibino galvas politines ir ekonomines. Liko dar trys paios pikiausios, klastingiausios ir pavojingiausios. Pavojingiausios dl to, kad jos, tarsi ir ms pai glostomos, nuodija ms siel, bukina smon, skiepija neapykant ir dvasios nuopuol. Turime pripainti, kad Lietuvoje likusi ir naujai uverbuota penktoji kolona savo darb atlieka puikiai. Turi imtmei patirt, naudojasi dor moni patiklumu, sulubavusia meile Tvynei. Dar 1770 metais tuo metu Rusij valdiusi imperatorien Jekaterina II, susirpinusi, kaip ilaikyti pavergtas tautas Rusijos imperijoje, paklaus patarimo prancz enciklopedininko filosofo E. Voltero. is atsak trumpai, vienu odiu: Demoralizuokite! Tai tapo stipriausiu imperins Rusijos ginklu, puoseltu imtmeius. Stebdamas vykius soviet okupuotoje Lietuvoje, Vakarus pasitrauks urnalistas A. Merkelis 1958 metais ra: Valstyb galima sunaikinti, bet Tautos, kuri turjo valstyb, ne. Gyvybinga tauta anksiau ar vliau pajgia atsikratyti okupanto jungo ir atstatyti savo nepriklausom valstyb... Kultra, moral ir religija yra glaudiai tarp savs susietos tautos stiprybs grandys ir vienai pradjus rdyti, tautos gyvyb silpsta... Niekas tiek tautos morals nelugdo, kaip okupantas. Ir jis tai daro smoningai ir planingai, nes palauus tautos moral lengviausia j sunaikinti... Begalinis ms turtuoli gobumas, seksualinis palaidumas, girtuoklyst, spariai plintanti, aktyviai ir kryptingai platinama narkomanija, saviudybs, depresijos, neregt mast nusikalstamumas, daugiausia dl turto ir i seksualinio palaidumo tai ne silpstanios, bet jau ir gstanios tautos gyvybs enklai. Lidnos mintys kyla, kai tautos moral, jos kultr, tikjim i aukt valdios tribn ragina griauti net Seimo nariai: vienas, ragindamas panaikinti tikjimo pamokas mokyklose ir legalizuoti prosti228

tucij, kitas legalizuoti loimo namus, treias griauti pai Lietuvos valstyb, stovdamas maiting liumpenproletar minios, dvinios tkstanius kainuojanius kailinius, priekyje. Ar tai nra tarnyst tam paiam okupantui? Rykiausiu cinizmo ir pasityiojimo iedu i savo tautos bejgikumo prayds Grto muziejus tautos budeliams tarsi kalba: Drebkite. Mes dar ia. Mes pasilikome. Ms energija ir entuziazmas udyti dar neiblso. iandien enij skandiname kraujyje, rytoj jus. Toks pavojus yra ir bus realus tol, kol alia ms bus ekonomikai silpna ir pikta Rusija, kol aktyvi bus soti penktoji kolona, aktyviai veikianti Lietuvoje. Todl reikia sukaupti visas jgas, dar kart kilti kov kart per rinkimus, gal jau paskutin ir j laimti. kart bus lengviau fizikai negu pokario metais, bet ymiai sunkiau dvasikai, nes kiekvienoje eimoje, kiekvienoje kaimo ir miesto bendruomenje yra bent vienas mogus, kur demoralizavimo linas jau yra paliets. Lietuvos partizanai liko vienintel karta, kuriai lietuvi tautos kultra, tikjimas, moral, dorov visada buvo ir tebra vertybs, kurias jie gyn savo krauju ir gyvybs kaina. Vienoje i politini kalini ir tremtini konferencij Edmundas Simanaitis sak: Js esate ta moni grup, kuri remiasi tautos sin. Taigi partizan buvimas yra vertyb. Didiausia. j dedamos ir kit Lietuvos moni kart viltys. Mons. Alfonsas Svarinskas paleido pasaul, matyt, gerai apmstyt ir savo kanios subrandint fraz: Atimk i tautos sin ir ji parsiduos, atimk i jos prot ir ji vergaus. Turime kari jau nepriklausomos i dien Lietuvos patirt. Kai partizanai, tautos sin, buvo neapdairiai ar gudriai, gal netgi klastingai nustumti visuomens pakraius, o gal juose patys atsidr per savo aplaidum, inertikum, abejingum ar nepasitikjim savo jgomis, mes ir jie, grai kalb ir paad uliliuoti, tapo LDDP laikais staiga pralobusi gobi milijonieri kaitais, nuskriaustais, paemintais ir kuo toliau, tuo labiau skurdinamais
229

proporcingai pagal j auganius milijonus. Pateiksiu statistikos duomen pamstyti: 1996 metai: M. Gusiatinas, Lietuvos ir JAV AB Klaipdos nafta direktorius, 8274 678 Lt Z. Gusiatina, Airijos AB Mails oil trading LTD, 5858 207 Lt V. Babilius, LR Vyriausybs kio ministras, 6520 829 Lt K. Liubinas , AB Vernitas generalinis direktorius, 3131 665 Lt G. iurinskas, moni asociacijos Lirung prezidentas, 2156 002 Lt R. Kipius, UAB Rida administracijos vadovas, 2517 082 Lt G. Smaliukas, muitins vyr. buhalteris, 2023 261 Lt S. Rinkeviius, UAB Galia generalinis direktorius, 1571 886 Lt A. leeviius, buvs ministras pirmininkas, 917 419 Lt (Valstiei laikratis, 1997 lapkriio 27) 1999 metai: B. Lubys, Achema, Klasco, 240320 mln. Lt D. Tvarijonaviius, Lifosa, 200220 mln. Lt Julius Niedvaras, Vilniaus bankas, 188 mln. Lt Antanas Trumpa Rokikio sris, 64 mln. Lt T. Karosas, D. Mockus, Sarma, Mineraliniai vandenys, Apranga, Trojina, po 5065 mln. Lt Gedvydas Vainauskas, Lietuvos rytas, 61 mln. Lt Vitas Tomkus, Respublika, 60 mln. Lt Nerijus Numaviius, Vilniaus prekyba, 26 mln. Lt. Toje paioje informacijoje prie milijonieri priskirti labiausiai nuskriaustas Lietuvos vaikinas Ramnas Karbauskis (apie 7 mln.), Algis valiauskas, Danut Aleksinien, Rta Rutkelyt. (Lietuvos aidas, 1999 m. liepos 17 d.) Taigi beveik pusantro milijardo lit vien tik mums inom 25 turtuoli rankose. O kiek dar yra mums neinom. Jiems tarnauja deimtis tkstani lit atlyginimo gaunanti teisj kasta. Tks230

tanius kas mnes skaiiuojanti valdinink armija, kaskart dar paskatinama gerai jiems tarnauti tkstantiniais priedais, premijomis ir visokiomis kitomis pakilmis, skaitant ir nesuskaiiuojamas komandiruotes usienio alis. Tai viena svarstykli lkt. Antrojoje 159 tkstaniai bedarbi, tkstaniai iki kratutinumo nuskurdint moni, pensinink, mokslinink, kultros darbuotoj, neimoktos skolos emdirbiams. domiausia, kad, paptus ekonomins negandos vjams, juos atlaikyti turi vl tie patys skurdiausieji, o visiems trims turtingj klanams n motais, nesuvirpa n vienas blakstien plaukelis. J kiens valdios ginamos ventos relikvijos, saugomos nuo mokesi ir kit, taikom tik skurdiams, ekonomini sankcij. Ko vertas vien tik mitas, jog turtinguosius remia valdia dl to, kad jie kuria naujas darbo vietas. Kur tos naujos darbo vietos? Kur js matte toki pasaulio al, kurioje per trejus metus vieno mogaus rankose atsidurt 240320 milijon? Nra ir niekad nebuvo tokios alies, iskyrus Lietuv. Ar ne todl turtingieji jau nebetelpa savo kailyje ir reikalauja loimo nam ir prostitucijos legalizavimo, tolesnio ms tautos demoralizavimo? Grto muziejus tai cinizmo virn. Valdios nutarimas Nr. 1532 dl Grto muziejaus steigimo neataukiamas iki iol tai pasityiojimas i ms vis, deklaruojantis, kad pinigas visk gali nupirkti rinkj balsus, sin, mogaus orum, lietuvio garb. Nra tokios tautos, kuri savo budeliams paminklus statyt ir jais diaugtsi. Apibendrindama pasakytas mintis kvieiu visus, kuriems dar brangi Lietuva: pabuskite, aktyviai dalyvaukite rinkimuose ir kelkite savo kandidatus, aplankykite kiekvien savo bendrayg, buvus partizan ar tremtin, kalbkite i irdies ird, kad turite kilti savo paskutin Lietuvos garbs ir jos laisvs kov. Tik js galite apginti teisingum. Po js jau nebus kam. Visi labai uimti garbina ir meldiasi Mamonai. 1999 m.
231

4.2. Jeigu ne Raudonosios armijos jga, Justui Paleckiui ir jo utvei parduoti Lietuvos okupantams bt nepavyk
Irena Runait
Niekada neumirtama liks lietuviams 1940 m. birelio 15 diena, kada ms mielj krat upldo brakaniais tankais, atkitais durtuvais apsiskarmaliavusi, ibadjusi bolevik raudonoji armija. i diena spaud net maiems kdikiams irdis kart atminim, nes netekome nepriklausomybs ir puolm iauri, kruvin vergij...
Laisvs valgas, 1946, gegus 25, Nr. 5(23).

1940 m. birelio 14 d. SSRS teik ultimatum Lietuvai, reikalaudama sileisti neribot skaii soviet karin ir sudaryti Soviet Sjungai priimtin vyriausyb. 1940 m. birelio 15 d Lietuvos sien pereng 12 divizij 250 000 kari. Dekanozovas premjeru paskyr Just Paleck. Sulauyta 1926 m. spalio 26 dien sudaryta Lietuvos ir Soviet Sjungos sutartis. 1940 m. liepos 1415 dienomis falsifikuojami rinkimai Liaudies seim, o liepos 21 dien Seimas priveriamas priimti nutarim dl jungimo SSRS. Justas Paleckis savo knygoje Gyvenimas prasideda ra: Taryb Sjunga, kuriai rpjo ne tik savo alies likimas, bet ir lietuvi bei kit Pabaltijo brolik taut reikalai, negaljo rizikuoti ir pasitikti prieika faistine vyriausybe, globojania nipinjimo ir provokacij lizdus, sulauiusia sudarytj sutart. Staigiais smgiais paklupdiusi Vakar Europ, hitlerin Vokietija savo neslepiamais agresyviais siekimais darsi pavojinga jga. Reikjo pasiruoti ir uimti tinkamas strategines pozicijas. Kas buvo tas Justas Paleckis, be tautos sutikimo laimins Lietuvos okupacij?
232

Rygoje prie Latvijos komunist lietuvi kalba buvo leidiamas laikratis Darbinink kova, kuriame J. Paleckiui pavyko sidarbinti: Darbas Darbinink kovoje man buvo svarbi politin mokykla. Versdamas i tarybins spaudos vairius rainius, kalbas, nutarimus ir kitokius dokumentus, turjau prog susipainti su komunist partijos ir taryb valdios siekimais. Ypating spd padar komunistinio Internacionalo manifestas, priimtas pirmajame Kominterno suvaiavime. Justas Paleckis dalyvavo LietuvosSoviet Sjungos suartjimo draugijos veikloje. Oficialiai ji buvo vadinama Lietuvos draugija SSRS taut kultrai painti. Draugijos pirmininkas buvo V. Krv-Mickeviius. 1939 met rugsjo mnes J. Paleckis su V. Krve-Mickeviiumi nujo pas SSRS pasiuntin Lietuvai N. Pozniakov umegzti nauj santyki su Soviet Sjunga, kuri, reikalui esant, ateit pagalb, kartu ir pasilyti savo parsidavlik pagalb. 1939 m. spalio 10 dien Maskvoje buvo pasirayta sutartis, pagal kuri Vilnius perduodamas Lietuvai. J. Paleckis ir L. mulktys, neturdami joki vyriausybini galiojim, eina pareikti padkos Soviet Sjungos pasiuntiniui. J. Paleckis turjo i anksto mainle pasirayt kalb, kurioje sakoma: ...Taryb Sjunga, taikingu bdu ukariaujanti taut irdis, giliai stiprina biiulikus lietuvi tautos jausmus Taryb Sjungai. Vilnius tampa vertingu tiltu tarp lietuvi tautos ir SSRS taut. Giliai dkojame didvyrikai darbininkvalstiei Raudonajai armijai ir jos vadui maralui Voroilovui u Vilniaus ir jo krato ilaisvinim i ilgameio svetimo jungo ir chaoso, kur pastm taut ir jos pavergtas tautas suirusi Lenkija. Tautos idavikas Justas Paleckis tuo momentu jautsi lyg bt visos Lietuvos eimininkas, o gal, teisingiau sakant, Judas. Ijs i SSRS pasiuntinybs, J. Paleckis nuskuba prie Karo muziejaus, kur buvo kalbama apie Vilniaus ivadavim ir apie iminting tautos vado Antano Smetonos politik. J. Paleckis
233

tada piktinosi, kad negirdi n odio, kuriuo bt pareikta tinkama padka Soviet Sjungai. Generolas V. Nageviius paragino visus eiti pas tautos vad prezident Antan Smeton pareikti savo diaugsmo dl Vilniaus atgavimo. J. Paleckis palipa ant S.Daukanto paminklo pjedestalo laipteli ir ria kalb, kad Tautininkai nori Vilniaus grinim panaudoti savo valdiai sustiprinti ir vykius vaizduoja taip, tarytum Vilni bt ivadav jie. Tuo tarpu Vilni ivadavo ir j Lietuvai grino ne kas kitas, o Taryb Sjunga. Utat dkoti reikia ne tautos vadui, tam faistiniam diktatoriui, bet darbo moni valstybei Taryb Sjungai per jos pasiuntinyb. Prijus prezidentros sodel manifestant kolonos nesustodamos jo pro balkon, kuriame stovjo A. Smetona ir ministrai. Ties balkonu mons, kiek sultin ingsn, auk Valio. Prie balkono priartjo ir J. Paleckis, kuris ir ia sugebjo drumsti moni diaugsm savo bolevikiniais ikiais pakviesdamas eiti Soviet Sjungos pasiuntinyb padkoti u Vilni. J. Paleckis, lydimas bendr, priartjo prie Soviet Sjungos pasiuntinybs dur. F. Molokovas, pains J. Paleck, sileido j ir jo draugus vid ir u pareiktus jausmus labai mandagiai padkojo. Tada J. Paleckis nuskubjo pasidalinti dienos spdiais ir diaugsmais su vienminiais, mona ir vaikais, ir vl ijo Mickeviiaus gatv triukmauti prie kaljimo. U tokius akiplikus ipuolius J. Paleckis 1939 m. spalio 11 d. suimamas, apklausiamas, palaikomas tris paras ir isiuniamas Dimitravo priveriamojo darbo stovykl. 1939 m. gruodio pradioje priveriamojo darbo stovykla pakeiiama itrmimu i Lietuvos pasirinkt usien. Latvijoje iam maitininkui buvo leista gyventi tik vien mnes. domu, kodl J. Paleckis pasirinko Latvij, o ne Soviet Sjung. 1940 m. birelio 14 dien SSRS ikl Lietuvos vyriausybei reikalavimus: 1. Atiduoti teismui provokacini veiksm prie tarybines gulas Lietuvoje kaltininkus. 2. Sudaryti Lietuvoje toki
234

vyriausyb, kuri utikrint sining savitarpio pagalbos sutarties vykdym ir rytingai sutramdyt sutarties prieus. 3. Netrukdyti engti Lietuvos teritorij Soviet Sjungos kariuomens daliniams, kurie galt utikrinti Soviet SjungosLietuvos savitarpio pagalbos sutarties vykdym ir ukirsti keli provokaciniams veiksmams prie tarybines gulas Lietuvoje. Dl nesutarim vyriausybje atsidrs beviltikoje padtyje prezidentas Antanas Smetona oficialiai perdav prezidento pareigas ministrui pirmininkui A. Merkiui ir su eima ivyko usien. Kas ir kaip sudar naujj vyriausyb? Ne veltui Justas Paleckis ne kart landiojo Soviet Sjungos pasiuntinyb, silydamas savo visokeriopas paslaugas ir pagalb tarpusavio santykiuose. iam vos vidurin isilavinim turiniam Soviet Sjungos pakalikui suibo isvajota vaigd. Maskva paskiria Just Paleck Lietuvos ministr tarybos pirmininku ir jam paveda sudaryti Ministr taryb. J. Paleckis ikart pateikia ratik pareikim su i anksto surayta ir tikriausiai suderinta su Soviet Sjungos pasiuntinybe nauj Ministr tarybos sudt. Akt pasirao prezidento pareigas einantis ministras pirmininkas A. Merkys ir Maskvos statytinis naujasis ministras pirmininkas Justas Paleckis. Savo knygoje Gyvenimas prasideda J. Paleckis rao, kad paskyrimas ministru pirmininku buvo jam netiktas, taiau kyla klausimas, kaip jis, nesitikdamas to posto, i anksto buvo sudars naujos Ministr tarybos sudt? Vadinasi, ta sudtis i anksto buvo suderinta su Soviet Sjungos pasiuntinybe. Be to, pasinaudodamas tuo, kad prezidento postas buvo laisvas, Justas Paleckis pasisavino ir prezidento pareigas. SSRS vyriausybs ypatingasis galiotinis Lietuvoje Vladimiras Dekanozovas ilgamet Lietuvos komunist partijos pirmj sekretori Antan Sniek paskiria Vidaus reikal ministerijos Valstybs saugumo departamento direktoriumi. Dar neturdami net ir fiktyvi tautos mandat, Justas Paleckis ir Antanas Sniekus
235

pradjo vykdyti represijas. Nakt i liepos 11 12-j visoje Lietuvoje suimama apie 2000 Nepriklausomos Lietuvos politini ir visuomens veikj. Kai kurie i j iveami Butyrk, Lubiankos ir kitus kaljimus. 1940 m. birelio 19 d. Virbalyje suimamas ir iveamas Maskv, vliau Osetij buvs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras su eima. 1940 m. liepos 16 d. ministras Meislovas Gedvilas pasirao potvark itremti i Lietuvos buvus ministr pirminink Antan Merk ir buvus usienio reikal ministr Juoz Urb su eimomis. T pai dien akt patvirtino ir apsiauklis respublikos prezidentas Justas Paleckis. 1940 m. liepos 17 d. A. Merkys iveamas Saratov, o J. Urbys Tombov. 1940 m. liepos 1013 dienomis Kalugos srities lagerius buvo iveti 4376 Lenkijos karininkai ir kareiviai, kurie buvo internuoti Lietuvoje prasidjus Vokietijos ir Lenkijos karui. Tai pirmieji Justo Paleckio, Antano Sniekaus, Meislovo Gedvilo ir j utvs juodi darbai vykdant tiesioginius Soviet Sjungos vyriausybs pavedimus, atlikti iki liepos 1415 dienomis sufalsifikuot rinkim Liaudies seim, kai jie gavo mandatus. Mintas represijas apsiaukliai atliko kaip okupacins vyriausybs, Soviet Sjungos samdiniai. Drsos pradti Lietuvoje represijas jiems suteik 1940 m. birelio 15 d. 15 valand Lietuvos sien perengusi Raudonoji armija. Nei J. Paleckio, nei A. Sniekaus, nei M. Gedvilo neigsdino, kad j isvajotos Raudonosios armijos kari kojos apvyniotos skudurais, kitos iklypusius pusbaius, o j knus deng suply drabuiai. Net karinink sermgos buvo prastesns u skurdiausio, taiau visuomet tvarkingo lietuvio. Kaip tie Lietuvos gelbtojai komunistai tada nesuprato, kad tokia prasta Stalino kariuomen atspindi prast SSRS k? Pusiau smurtine tvarka buvo suvaidinti ir liepos 1415 d. rinkimai Liaudies seim. 1940 m. liepos 21 d. Kauno valstybiniuose teatro rmuose susirinko vadinamieji Liaudies seimo deputatai.
236

Justas Paleckis paskelb Liaudies seimo posd pradt, pakviet prezidium L. Adomausk, M. Gedvil ir V. Ditkevii. Irenkamas nuolatinis prezidiumas, kur sudar pirmininkas Liudas Adomauskas, pirmininko pavaduotojai M. Gedvilas ir J. Grigalaviius, sekretoriai A. Venclova ir P. Cvirka. J. Grigalaviius pasil pirmuoju darbotvarks punktu rayti klausim dl valstybs santvarkos, antruoju A. Sniekus pasil svarstyti Lietuvos jungim Soviet Sjung, A. Baua pasil apsvarstyti ems klausim, o B. Baranauskas klausim dl stambiosios pramons moni ir bank nacionalizavimo. M. Gedvilas pasil kurti tarybin socialistin respublik. Po diskusij buvo paskelbta Lietuvos Taryb socialistin respublika. P. Pakarklis supaindino su Soviet Sjungos konstitucijos pagrindiniais straipsniais ir su tarybini respublik gyvenimu. Liaudies seimas prim Lietuvos stojimo SSRS deklaracij, kurioje buvo sakoma: Klausydamas valios liaudies, nuvertusios senj priespaudos ir neteiss reim mogaus eksploatacijos reim, Liaudies seimas nutar: Prayti SSRS Aukiausij Taryb priimti Lietuvos TSR SSRS sstat sjungine respublika tais paiais pagrindais, kuriais SSRS eina Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sjungins respublikos. Po diskusij buvo priimta Deklaracija, paskelbusi em visos liaudies nuosavybe, tai yra valstybs nuosavybe. A. Sniekus, baigdamas savo ilg praneim, pabr: Buruazini plik nualinta naujoji, laisvoji taryb socialistin Lietuva laisva valia, kaip lygiateis sijungusi didij Taryb Sjung, prisidjo prie savo laimingosios tvyns kuriamojo, atstatomojo darbo. Tik taryb socialistini respublik eima, tik vyresniosios seserys: taryb Rusija, taryb Ukraina, Baltarusija, Gruzija ir daugelis kit pads taryb Lietuvai pakilti, sustiprti, iaugti ir savo laimjimais parodys mums keli tautins kultros praydjimo ir dirbanij ekonomins gerovs virnes. Liaudies seimas irinko galiotj komisij pasisti Maskv,
237

teikti SSRS Aukiausiajai Tarybai Liaudies seimo deklaracij dl taryb Lietuvos stojimo Soviet Sjung. galiotj komisij, vadovaujam J. Paleckio, 1940 m. liepos 21 d. Maskvoje, Baltarusijos geleinkelio stotyje, sutiko SSRS AT atstovai su glmis. Sutikimo metu J. Paleckis r kalb: Mes auksinmis raidmis rame ms sakym lent didiuosius seimo nutarimus, ir iandien esame ia tam, kad aukso raidmis tai bt rayta didj alies statym, aukso raidmis, bet plienine nenugalima valia. Tos jgos pagrindas yra tai, kad pas mus jau yra mums artima Raudonoji armija, kuria didiuojasi tarybins tautos, kuri irdingai spjo pamilti lietuvi tauta. Tais odiais Justas Paleckis atvirai pripaino, kad jeigu ne Raudonosios armijos jga, jam ir jo utvei parduoti Lietuv okupantams Soviet Sjungai bt nepavyk. Taigi Lietuva, vadovaujant J. Paleckiui, A. Sniekui ir j utvei, buvo uimta smurtu (XXI amius, 2008 birelio 13, p. 8). 2008 m.

4.3. Komunist nusikaltimai Lietuvoje 19391941 metais

Pagaliau pasirod ilgai laukta istoriko dr. Arvydo Anuausko knyga Teroras ir nusikaltimai monikumui. Pirmoji sovietin okupacija (V., 2006). Leidinys parengtas ir ileistas pagal Tarptautins komisijos naci ir sovietini okupacini reim nusikaltimams vertinti projekt. J recenzavo dr. Eugenijus Grunskis, dr. Algis Kasperaviius ir Juozas Starkauskas. Knygoje pateiktos trys istorins studijos. Pirmojoje studijoje, remiantis gausiais archyviniais duomenimis, aptariami moni aretai, o tik Raudonajai armijai perengus Lietuvos sienas, ir kitos prievartos formos; antrojoje dalyje analizuojami Lietuvos moni trmimai 1941 metais; treiojoje atskleidiamos Lietuvos moni udyns, siautjant V. Dekanozovo ir vietiniams
238

NKVD udik daliniams bei reguliariosios armijos raudonarmieiams. Knygoje pateikiami gauss archyviniai priedai: Rusijos SFSR Baudiamasis kodeksas, pagal kur buvo terorizuojami okupuotos Lietuvos mons; slaptieji dokumentai apie aretus, sovietin prokurorin prieir ir tardymo metodik; SSRS Aukiausiojo teismo nutarimai; SSRS valstybinio saugumo komiteto nutarimai, pareigojantys naikinti okupuotas tautas; nuudytj Raini mikelyje, ervenje, Bigosove sraai; duomenys apie sovietinio reimo vykdyt mirties nuosprendi falsifikavim; nuudytj Pravienikse sraas ir t. t. Ne vienas lietuvis, iki iol neinojs apie jo brangiausi artimj likim ir iki iol balsuojantis Lietuvoje u raudonuosius brazauskinius, paksinius, paulauskinius ir kitokiais vardais prisidengusius komunistus, perskaits i knyg gal prabus, gal susimstys. Knyga reikminga tuo, kad joje yra pateikti naujausi, istoriko patikslinti ir objektyvizuoti tyrim rezultatai, kuriais, matyt, bus ilgai naudojamasi ir istorik, ir kit krj darbuose. Svarbs yra istoriko pastebjimai ne tik apibendrinanioje ivad dalyje, bet ir paiame tekste, kad Soviet Rusijos priespauda Lietuvoje buvo kur kas sunkesn negu carin, nes tik per vienerius metus buvo kalinta ir itremta lietuvi daugiau negu per vis XIX ami (Anuauskas A. Teroras ir nusikaltimai monikumui. Pirmoji sovietin okupacija. V., 2006, p. 7). Ir kitas, kad SSRS pavyzdiu Lietuvos gyventojus pradta skirstyti dvi dalis: liaud (darbo mones) ir liaudies prieus (antitarybinius elementus ir buruazinius nacionalistus) Pastarieji buvo laikomi nesutaikomais socializmo prieais, kuriuos reikia sunaikinti arba atskirti nuo likusios visuomens, t. y. kalinti, itremti arba suaudyti (ten pat). Aktualiai iuo metu, kai Lietuv tvindo raudonoji lietuvik komunist ir j raudonj skudur banga, skamba knygoje cituojami kunigo Felikso Juceviiaus odiai: Turime pripainti,
239

kad mes aikiai supratome, kas yra raudonieji rusai, tik iveim metu, o galutinai praregjome prie Pravieniki, Raini mikelio ir ervens. Sakoma, kad tik mirties akivaizdoje mons susidaro teising vaizd apie mones, vykius ir daiktus. Atrodo, kad tai galioja ir tautoms (ten pat, p. 8). Negi ir dabar, septynioliktais ms mepriklausomybs metais, Lietuvai trksta tik Mirties lsmo, kad lietuviai suvokt, kas yra raudonieji lietuviai? vade mokslininkas supaindina su pirmojo 4 tom leidinio Lietuvi archyvas: bolevizmo metai, ileisto 19421943 metais, pagrindiniais faktais ir nuostatomis, 1949 m. Vakar Vokietijoje pasirodiusia K. Pelkio monografija angl kalba Genocide. Lithuanias Threefold Tragedy (Genocidas. Lietuvos triguba tragedija), 1980 m. J. Pajaujo-Javio Soviet Genocide in Lithuania, ileista Niujorke, ir 1988 m. Adolfo Damuio Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario (19401959) metais. Dabar, naujausioje, iame straipsnyje skaitytojams pristatomoje monografijoje pateikti duomenys tai naujausi istoriko tyrim rezultatai. Iki iol mes, buv sovietins mokyklos moksleiviai, neinojome, kad Soviet Sjunga, karine jga umusi Vilniaus krat 1939 metais ir ia kurdinusi karines bazes, pradjo liaudies prie paiekas ir j aretus. Pagal 1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo sutart bei LietuvosSoviet Sjungos savitarpio pagalbos sutart Lietuvai atiteko tik dalis Vilniaus krato. Kita dalis venionys, Rudnia, Gerviai ir kt. liko Soviet Sjungos aneksuotoje teritorijoje ir ia buvo pradtos represijos. Nuo 1939 m. rugsjo 19 d. iki spalio 28 d. ia buvo suimti ir kalinti 383 liaudies prieai. 362 i j buvo pasodinti kaljimus, vliau iveti Soviet Sjungos gilum ir ten kaljimuose uvo. Antroji sovietini represij banga prasidjo vos tik rus kariuomenei okupavus vis Lietuv, 1940 m. birelio 15 d. Iki 1940
240

met pabaigos Lietuvoje buvo suimti 2785 mons, tik 69 i j vairiomis aplinkybmis buvo i kaljim ilaisvinti. Iki 1941 m. birelio 22 dienos, Antrojo pasaulinio karo pradios, Rusijos NKVD, vadovaujama kruvino ekisto V. Dekanozovo ir ne maiau kruvin lietuvik judoi M. Gedvilo, A. Sniekaus, J. Zdanaviiaus, A. Gaileviiaus, I. Dembo, F. Krastinio, J. Komodaits, A. Slavino, E. Rozausko ir D. Todeso, sum 6606 Lietuvos mones; juos iauriai kankindami tard, nukankino mirtinai 195 ir 3434 ive Rusijos kaljimus (ten pat, p. 18). Beveik visi to meto enkavedist suimtieji buvo iauriai kankinami. NKVD ir NKGB sistemoje moni kankinimai tardant buvo vadinami fiziniu poveikiu, aktyviu tardymu ir pan. Kankinimus sankcionavo stalinistin ekistin valdia. Kankinim iaurumu ypa pasiymjo vienas kruviniausi Lietuvos istorijoje sadist E. Rozauskas, nukankins 163 mones, daugiausia tardydamas. Jis tard ir buvus ministr pirminink L. Bistr, ir kariuomens tabo pulk. K. Dulksn, ir Tautinink sjungos pirminink D. Cesevii, kinink Jakt, buvus ems kio ministr J. Aleks ir kitus. Pirmja jo vampyrizmo auka tapo Valstybs Tarybos referentas mjr. J. Tomkus, umutas tardant. Isigimlis sadistas E. Rozauskas ir jo parankiniai kalin V. Gulbin kapojo guminmis lazdomis; B. Bartininkui revolverio vamzdiu subad krtin ir peius, A. Pakait mu lazdomis per sprand ir koj blauzdas iki nualpimo; kunig J. ekavii tard irengt, revolveriu dau veid, galv trank sien ir t. t. Toks pat sadistas msininkas buvo L. Martaviius, iauriai kankins suimt klierik Alfons Svarinsk, daugyb kalini nuuds tardydamas. Tardomiesiems sulauydavo rankas, pirtus, onkaulius, sualodavo veid, atmudavo andikaulius ir pan. Visi tie 195 Lietuvos NKVD kaljimuose nuudytieji buvo iauriai nukankinti. T fakt paliudijo Petrain kapinse surasti ir atkasti, vokieiams okupavus Lietuv, Kauno NKVD kaljime 1941 m. kovobirelio mnesiais nukankinto 41 lietuvio lavonai. Kai kuri i j nebuvo galima net atpainti, taip buvo enkavedist sualoti j knai.
241

Toks yra komunizmo, baisiausio monijos istorijoje banditizmo ir sadizmo, veidas. Per vienerius 19401941 metus komunistiniai sadistai Lietuvoje nuteis 10 521 lietuv, 595 i j suaudyti. Dalis j karo ivakarse buvo nuudyti Lietuvoje, dalis 7349 (ten pat, p. 23) iveti Sibiro lagerius. Ten buvo suaudyti arba badu numarinti 2984. Kit 3355 likimas neinomas. Matyt, ir jie buvo iudyti. J likim teks tirti ateities istorikams. I to enkavedist represuotj lietuvi skaiiaus Lietuv tesugro 1070, t. y. tik 13,7 proc. Vadinasi, 86,7 proc. uvo Rusijos tyruose. Ir tai tik vieneri enkavedist siautjimo Lietuvoje met kruvinas derlius. Istorikas pateikia dom enkavedist veidmainysts fakt: nuudytj giminms jau net KGB laikais po karo kagbistai pranedavo, kad nuteistieji mir kalinimo vietose, net melaging j lig diagnoz sukurpdavo. 19401941 m. okupuotoje Lietuvoje buvo represuota 29 250 moni. Kaip jau minjau, 10 521 buvo pasodintas kaljimus ir nuteistas, kiti 17 500 civili gyventoj be teismo buvo iveti tolimiausius Sibiro ir Ledynuotojo vandenyno negyvenamus rajonus, Trofimovk, Bijsk, prie Lenos ioi ir Lenos basein, Altajaus krat, Krasnojarsk ir kitas atiauriausias Sibiro vietoves. Analizuodamas visus okupacins valdios represuotus Lietuvos mones liaudies prieus pagal j socialin padt, mokslininkas nustat, kad daugiausia nukentjo Lietuvos kininkai j buvo represuota 6239 (21,3 proc. bendro represuotj skaiiaus), 2664 tarnautojai (9,1) ir 2430 (8,3 proc.) nam eimininki. Taiau tarp kalintj ir teist daugiausia buvo tarnautoj 1036 (15,7 proc.), darbinink 13,8 proc., kinink 11,9 proc. (ten pat, p. 19). I dalies tai atspindi ir bendrj to meto Lietuvos valstybs socialin struktr, i dalies ir pagrindines tikslines represij tendencijas. Istorikas tyr ir vis represuotj Lietuvoje duomenis pagal
242

tautybes. Daugiausia net 67,9 proc. buvo represuota lietuvi, 15,3 proc. lenk ir 8,3 proc. yd; tarp kit tautybi represuotj liaudies prie vokieiai, baltarusiai ir rusai (j 1,8 proc.). Itremtj liaudies prie Lietuv gro ymiai daugiau negu politini kalini atitinkamai 33,6 ir 13,7 proc. 26,5 proc. uvo tremties vietose. Kit likimas neinomas. Kad ir kaip j negrimo prieastis beaikintume tie mons uvo u Lietuv, ms valstyb. Jeigu ir liko gyventi Sibire ten sukr eimas ar dl kit prieasi, tai jau nutautjo, asimiliavosi ir savo Tvynei uvo amiams ir jie, ir j vaikai, ir kitos j kartos. Retos iimtys igirsta sieloje savo istorins Tvyns bals. Jeigu grta i Rusijos ten gim, tai jie jau Lietuvai, kaip ir Vytenis Andriukaitis, visikai svetimi, msto okupant jiems suformuotomis klimis, o visa j veikla nukreipta Lietuvos valstybs griovim, destrukcij. Deja, ms psichologai io reikinio netyrinjo, nors galt... Pats kruviniausias 19401941 met okupacijos puslapis Lietuvos moni udyns. Teliuose enkavedistai ir ydai iauriai nukankino 76 moksleivius, kininkus, aulius, ervenje suaud 17, Bigosove 15 aukiausi Lietuvos karinink ir valdinink, tarp j pulk. Juoz arausk, urnalist Vinc Daudzvard-Daugvard, Nepriklausomybs Akto signatar K. Bizausk. Pravienikse buvo nuudyta 260 lietuvi kalini ir priirtoj su eimomis; kaljimuose 595 politiniai, neskaitant t beveik 3000 politini kalini, nuudyt Sibiro kaljimuose. Besitraukdami raudonarmieiai per 40 j surengt civili gyventoj udyni vairiose Lietuvos vietovse nuud 672 mones: iauli apskrityje 109, Teliuose 79, Kauno apskr. 72, Ukmergs apskr. 49, Rokikio apskr. 45, Taurags apskr. 38, Panevio apskr. 33, tarp j 15 gimnazist i Kupikio, kitose vietovse. Taiau dabar tose vietovse, kur tebevaldo komunistiniai nomenklatrininkai arba darbiei sukiai, apie tai visikai nekalbama, tarsi t udyni ir nebta. Ir a, daug maiusi ir girdjusi, net neinojau apie
243

tas baisias udynes iauliuose, ir dabar valdomuose udik enkavedist ir stakvilevii. Tokia pati tamsa be provaists tvyro Teliuose, Ukmergje, Rokikyje, Tauragje, Kdainiuose. Karui prasidjus buvo iudyta nemaai Lietuvos karinink ir kari ms valstybs teritorijoje ir u jos rib. Knygoje pateikiami duomenys apie 29-ojo auli teritorinio korpuso kariki udynes. Tas Lietuvos kariuomens dalinys buvo okupant vertintas kaip politikai nepatikimas. 120 jo kari buvo klastingai enkavedist nuudyti ia, Lietuvoje, daugiau negu 2000 iveta u Lietuvos rib, 1931 karininkas ir karys pateko dingusij be inios sraus. Gal kada nors istorikai ir atras t dingusij kapavietes kur nors prie Minsko ar dar ariau, isiaikins, kur jie dingo. iandien, deja, kol Baltarusija ir Rusija komunistins ir abi vangina ginklais, matyt, to padaryti nebus galima. Tautos sukilime 1941 m. birelio 2228 dienomis okupant buvo nuudyti arba uvo mio lauke didvyri mirtimis 1095 Lietuvos savanoriai, moksleiviai, gimnazistai, studentai, karikiai. Istorikas pateikia dom fakt: Lietuvos monms j tautiei udyns buvo suinomos beveik tuojau pat. Tenka tik stebtis, kaip greitai lietuviai tuos tragikiausius Lietuvos istorijos puslapius umiro ir dabar balsuoja u kruvinus raudonuosius, udyni organizatori ir pai udik vaikus ar jau paaugusius ankus, ikeldami juos ms valstybs aukiausi institucij vadov postus. Lietuva paradoks kratas. Ar yra vilties kada nors atgauti savo Tautos prot, mstymo dovan, garbs ir orumo supratim?.. Ar taip ir nueisime umarties tolius kaip besmegeniai vergai, zombiai? Nauja istoriko A. Anuausko knyga Teroras ir nusikaltimai monikumui. Pirmoji sovietin okupacija, manau, privers ne vien lietuv susimstyti ir isinerti i raudonos zombio odos. Bent a to linkiau savo Tautai. 2007 m.
244

4.4. MolotovoRibentropo pakto pasekms Lietuvai

iais metais sukanka 60 met, kai buvo pasiraytas Molotovo Ribentropo paktas. Ta proga Ital ir lietuvi kultros centras (jo prezident Laima Pangonyt) ir Ital asociacija Lietuvai remti (prezidentas prof. Paolo Barbi) sureng konferencij, kurioje buvo aptartos MolotovoRibentropo pakto pasekms Lietuvai. Konferencijoje dalyvavo Politini kalini ir tremtini sjunga (pirmininkas P. Jakuionis, tarybos nariai B. Gajauskas, A. Skokauskien), jos atstovai beveik i vis Lietuvos rajon, kviestieji pranejai, raytojas Eugenijus Ignataviius, mint Italijos kultros centro ir asociacijos nariai bei vadovai. Konferencij savo dalyvavimu pagerb Lietuvos ambasadorius prie v. Sosto ir Maltos ordino p. Kazimieras Lozoraitis ir Lietuvos ambasadorius Italijoje p. Romanas Podaglis. Arvydo Anuausko parengt praneim Komunistinis genocidas Lietuvoje perskait P. Jakuionis. Jis supaindino su lietuvi tautos tragedija sovietinio okupacinio reimo metais, genocido mastais ir skaiiais Lietuvoje, genocido metodais ir formomis. Vien tik 1941 metais i Lietuvos Sibir deportuota 23 tkst. gyventoj, per tkstant nuudyta. ud ne tik NKVD ir NKGB, bet ir Raudonosios armijos kareiviai. 19441945 metais NKVD briai Lietuvoje nuud 12 266 mones, 32 661 isiunt Sibiro gulagus. Lietuvi tautos naikinimas tssi iki pat 1953 met. Nuo 1940 iki 1952 m. i Lietuvos deportuoti 155 796 mons, daugiausia Vorkut, Karagand, Lenos iotis, Krasnojarsk, Norilsk, Kolym, Trofimovk, imtus kit viet. Inga Staiinien savo praneime Lietuvi rezistencija sovietmeio laikotarpiu kalbjo apie partizanins kovos Lietuvoje strategij ir taktik, jos organizavim, ymiausius partizaninio karo vadus, tragik j likim. Partizanai laik save reguliaria Lietuvos kariuomene, jie dvjo karikas uniformas su skiriamaisiais
245

enklais. Partizan junginiams vadovavo tabai, kurie veik pagal karinius statutus. Balys Gajauskas papasakojo apie savo gyvenim Sibiro gulaguose, kur jis kentjo 37 metus. Net sunkiausiomis slygomis, kai atrod, kad mogui nemanoma itverti, politiniai kaliniai neprarado mogikumo, tikjo, kad Lietuva taps laisva. Ona Voverien konferencijoje kalbjo apie Lietuvos moteris rezistentes. Ji minjo rezistent lenk okupaciniam reimui Marcel Kubilit, 1919 metais tapusi lietuvi karo valgybos rezidente lenk okupuotame Vilniuje, p. O. Lukien, partizano Juozo Lukos-Daumanto motin, mokytoj ir poet Dian Glemait, Albin Neifaltien-Puel, Nin Nausdait, Stas Budreviit-Kazlauskien, Izabel Skliutait-Navarackien, Izabel Vilimait ir kt.; jau ms kartos rezistent Nijol Gakait ir Lietuvos katalik banyios kronikos vien leidj ir platintoj Nijol Sadnait bei paskutinij raudonojo reimo auk Loret Asanaviit, uvusi 1991 m. sausio 13-j. Vidas Gibaviius, itremtas 1940 m. prie Lenos ioi, papasakojo apie jo eimos gyvenim tremtyje. Janina maiktien supaindino su naujais Seimo patvirtintais statymais, kuriais nepriklausoma Lietuvos valstyb stengiasi nors i dalies atlyginti skriaud Dievo isaugotiems tremtiniams. Andrius Drukus, 17 met pradjs partizanauti, papasakojo apie komunist iaurum okupacijos metais. Tik visikai numogjs padaras gali kariauti prie vaikus. Tokie buvo jo sutikti enkavedistai, iauriai mu ne tik j, bet ir kitus, deimtis vaik. Daugelis j enkavedist sualoti, liko invalidais vis gyvenim. Konferencijoje buvo daug vaizdins mediagos, iurpi nuudyt ir nukankint partizan bei iniekint j kn fotografij, maldaknygi, kit skaitini, rankdarbi, numegzt ir isiuvint kaljimuose. Konferencijos sveias, Rusijos disidentas prof. Vaginas, vienas i prie mnes Romoje vykusio kongreso, pasmerkusio ko246

munizmo ideologij ir komunist vykdyt genocid Lenkijoje, ekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, dalyvi, paragino organizuoti tok kongres Lietuvoje, o vaizdin mediag, eksponuot Romoje, parodyti ir bsimajame Vilniaus kongrese. LPKTS pirmininkas Povilas Jakuionis supaindino su sovietinio genocido vykdytoj tarptautinio teismo Vilniuje organizavimo planais, paadjo pakviesti visus to teismo procesu besidominius usienio istorikus ir juristus. Konferencija susidomjo Vatikano radijas. Trys pranejai P. Jakuionis, B. Gajauskas ir prof. O. Voverien buvo pakviesti Vatikano radijo laid supaindinti su konferencijos tikslais ir udaviniais bei savo praneim turiniu. Tikra dvasios puota buvo v. Petro bazilikoje miios, skirtos v. Petrui. Jose dalyvauti buvo pakviesta visa Lietuvos delegacija. Per audiencij Vatikano aiktje ventasis Tvas Lietuvos delegacij pasveikino ir palaimino lietuvikai. 1999 m.

4.4.1. Lietuva be lietuvi! okupant programa po pergals kare

Mes likome vieni, pasaulio umirti ir isiadti. Taiau nesutrikome. Visi buvome sitikin, kad ms kova yra venta kova u Lietuv, kad jei ne dabar, tai kada nors ms krauju bus ipirkta laisv. O kaip mes atlikome savo misij, tegul vertina istorija.
Povilas Peiulaitis-Laktingala

Grtant frontui komunistliai ir raudonieji desantininkai, nuleisti i Maskvos 1945 m. Lietuv ir pareigoti intensyviai ruotis soviet valdios atkrimui, Lietuvos miestuose ir kaimuose skleid informacij, kad sovietai jau nebe tie, kokie buvo 19401941 metais,
247

suartj su amerikieiais ir anglais jie pasikeit, tapo dideliais demokratais, vos ne didesniais negu patys vakarieiai, politruk nebra, kad Pabaltijo kratuose rusai nepasiliksi, tik sumui vokieius ir gri savo Rusij ir pan. Ne vienas lietuvis tuo ir patikjo, nesitrauk Vakarus. Jaunimas, dar nespjs dalyvauti nei vokiei, nei rus fronto pusse, nesireng trauktis, nes jautsi rusams niekuo nenusikalts. Taiau vos tik Raudonoji armija pereng Lietuvos sien, tuoj pat prasidjo M. Suslovo programos Lietuva be lietuvi! vykdymas. 1944 m. liepos 12 d. SSRS NKVD 2-osios valdybos virininko komisaro Fedotovo rusikame rate buvo suformuluota idja, kurios vykdymo msi NKVD komisaras V. Merkulovas, ...sutvarkyti 2000 voldemarinink, 40 000 jaunalietuvi, 60 000 auli, 10 000 savanori, 8000 Lietuvos mokytoj tautinink ir 30 000 Jaunj kinink sjungos nari... (Lietuvos naikinimas ir tautos kova. 19401998 m. // Sud. I. Ignataviius. V., 1999, p. 115). Tam tvarkymui buvo steigta 16 370 NKDVMGB ekist armija. NKVD 4-osios divizijos vado gen. mjr. P. Vetrovo raporte A. Sniekui nurodoma, kad nuo 1944 m. rugpjio 1 d. iki 1944 m. rugsjo 27 d. (per nepilnus du mnesius) to generolo kariai parod bebaimikum, narsum ir atsidavim LeninoStalino partijos reikalui ir ivaduotuose rajonuose sunaikino arba sum 22 600 prie, umu 56 ir aretavo 158 banditus. SSRS NKVD komisaro Berijos pavaduotojas S. Kruglovas 1944 ruden reikalavo kuo greiiau Lietuvoje nuslopinti banditizm, nepaisant ilaid, atleido nuo atsakomybs u vietini gyventoj udym visus enkavedistus, tuoj pat po okupacijos kurt strib organizacij ir paskelb k Jokio teismo banditams lietuviams nereikia! (Ten pat, p. 315.) 1944 m. rugpjio 15 d. bolevikai paskelb rinktin vyr nuo 18 iki 50 met aukim okupacin kariuomen. Vietiniai bole248

vikliai sudarinjo auktini amiaus vyr sraus ir teik atitinkamoms okupant steigtoms institucijoms. 1944 m. gruodio 2025 d. Vetrovo divizijos enkavedistai ir stribai, pasitelk dar ir reguliariosios rus kariuomens brius, sureng Lietuvoje 74 karines akcijas, per kurias nuud 427, sum 482 mones, sudegino Klepoi, Ryliki, Lizd ir kitus kaimus. Klepoi kaime nuud 22 mones, Lizd 10, Ryliki 5, Taruioni, Kriktoni, Pieriki, Vertelk po 13, i viso 48 mones (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940 1958 m. V., 1996, p. 260). Iki naujj 1945 met Lietuvoje kariuomen buvo mobilizuota 24 100, suimta 13 069, karinis smurtas viena ar kita forma taikytas 63 061 lietuviui, 2489 iauriai nuudyti (Anuauskas A. Ten pat, p. 208). Apie to meto vykius Lietuvoje pasakoja ir Povilas Peiulaitis savo knygoje it paimkite gyv (K., 1993). P. Peiulaitis gim 1923 m. Tvarkiki k., Garliavos vls. Vos tik 1944 m. Rusijos frontas gro Lietuv ir buvo paskelbta visuotin mobilizacija okupacin kariuomen, P. Peiulaitis pasitrauk mik. Kazl Rdos mikuose susirinko apie 50 vyr, kurie okupanto kariuomenje svetim valstybi kar kariauti nenorjo. Netrukus t pirmin partizan branduol papild vyrai i Girinink, Digri, Skriaudi kaim j susirinko apie 150. Nutar kurti Geleinio Vilko partizan kuop. Jai vadovauti buvo irinktas Alfonsas ArlauskasVilkas. Pirmj kovos krikt Geleinis Vilkas gavo 1945 m. vasario 26 d. prie iemkelio miko netoli Kazl Rdos. Tada trys vyrai uvo, kitiems pavyko prasiverti. uvo ir Geleinio Vilko vadas Alfonsas Arlauskas. Baisiausia buvo tai, kad partizanus idav vado brolis Antanas Arlauskas, kuris nujo dirbti ekist agentu Kaune. 1945 m. pavasar Povilo Peiulaiio kuop perkl algirio rinktin, o Geleinio Vilko rinktin buvo ariau Prien.
249

1945 m. gegus 15 d., vos karui pasibaigus, Lietuva sulauk siaubo dienos. Traukdamiesi i Vokietijos saugumo daliniai NKVD gen. Bartaino reikalavimu atliko valym. Dauguma i dalini kareiviai i Azijos jo per vis Suvalkij. Pamat jaunesn vyr, pirma auna, o tik paskui tikrina dokumentus. Mass kariuomens jo per mikus ir kaimus, palikdami itisus plotus, nuklotus lavonais. Nepaisydami, ar turi kas dokumentus, ar ne, nuov ir nujo. Laimingi tie, kas spjo pasislpti. Kariuomen pasipyl staigiai, daugiausia pasienieiai, vadinami aliakepuriais. Pilni keliai, laukai, mikeliai. Visi dar kratas, kiekvienas tikrino dokumentus arba ov vietoje. Veiveri vls., Girinink kaime, suaud 12 jaun vyr, rad namuose dirbant. Apie ilavot ir kituose kaimuose suaudyta daugyb moni. Mikuose nemaai partizan uvo, nes buvo nepasireng. Navynos mikelyje uvo devyni partizanai (Peiulaitis P. Ten pat, p. 21). P. Peiulaiio tvikje uvo Borkys i Juragi, eslovas i Padainupio kaimo. Kaip pasiut unys, nutrk nuo grandins, siautjo stribai. Stribas Burneika nuov maamet mergait Agot alit i Garliavos vls. Stanaii kaimo, ganiusi gyvulius. Garliavos stribas Paceviius nuov Markauskait-Subatien, Girnink kaime girti stribai iud vis Naudi eim, kinink Petr Adomavii ir t. t. Po kariuomens ir strib kruvino siautjimo buvo paskelbta Lietuvos pardaviko gen. Bartaino padka saugumo daliniams, kad apval Lietuv nuo faizmo liekan. Toki padk paskaiius, didesnio skausmo lietuviui ir uvusij eimoms negaljo bti. Per tas siaubo dienas iudyti geriausi mons, kininkai, darbininkai. Tai isigimliai mei ir ud lietuvi taut, dkodami atjnui u teror (ten pat, p. 21).
250

1945 m. gegu spaudoje pasirod Lietuvos teritorijoje skelbiama amnestija tiems, kas njo soviet kariuomen, ir tiems, kurie ijo mik. Partizan vadovyb nedraud tiems, kurie norjo legalizuotis, tik perspjo, kad tai bolevik klasta. Taip ir atsitiko. Tie, kurie legalizavosi ir nenujo tarnauti enkavedistams, buvo itremti 1945 m. liepos 24 d. Veami buvo mons ir pagal valsi bei vietini nip sudarytus sraus. Itrm i P. Peiulaiio tviks jo eim ir daugyb kaimyn. Tvas Mikas Peiulaitis mir badu Komijos ASSR. Brolis Jonas 1947 metais i tremties pabgo, kelet met pasislapsts stojo partizanus ir 1951 m. balandio 19 d. Kazl Rdos mike uvo. Jo uvimo vietoje yra paminklinis akmuo su urau vangutis. Kitas brolis Jurgis Peiulaitis-Prsas pabgo i sovietins kariuomens, partizanavo ir 1951 metais uvo Kazl Rdos mike prie Papilvio kaimo. Sesuo Elenut irgi pabgo i tremties ir slapstsi vairiomis pavardmis Lietuvoje, tapo ryininke, vl buvo suimta, nuteista. Prasidjo jos kelias po lagerius ir kaljimus. Knygoje apraoma iurpi partizan kasdienybe: nuolatiniai pavojai, apsupimai, naktys be miego, slapstymasis pelkse, kur daugyb akivar ir kur vienas po kito partizanai gelbsti panyranius po vandeniu, visi lapi, ginklai pilni vandens ir durpi, alkani, po kelias dienas nevalg, u iduotus partizanus rusai kininkams silo didelius pinigus, slapstymasis baisiausiomis slygomis bunkeriuose, gydymasis nuo sueidim. Nuo 1949 met enkavedistai pradjo verbuoti kininkus, kad tie maist, pien partizanams pilt migdomj ar nuod. Su migdomaisiais ar nuodais buvo net cigarei. Atsirasdavo idavik, kurie tai padarydavo! 1949 metais daugiausia taip ir buvo suimt, nuudyt partizan. I P. Peiulaiio pastam apnuodyti buvo partizanai Antanas Maksela, Jonas imonytis ir Alfonsas Gaidys, kurie enkavedist buvo suimti ir kankinti per tardymus ir kaljimuose. Tais metais rusai pradjo kirsti mikus. Juos kirto kariuomens
251

darbo batalionas. Visi miko kirtjai buvo ginkluoti. Buvo stengiamasi mik kirsti ten, kur daugiausia partizan. Palikdavo didiausios plyns vietoj mik, o mediena buvo iveama Rusij. Siautjo idavikai. Kaip jau minjau, i dviej broli Arlausk vienas Antanas tapo idaviku ir net savo brol Alfons idav. Tragikas buvo ir Akelaii eimos likimas. Pats Akelaitis, buvs savanoris, jo monos du broliai ars Garliavos stribai Antanas ir Kazys Staniuliai. Akelaitis turjo tris dukras. Bron jo su tvais, o Stas ir Jan su stribais. Stas ir Jan tvus skund, kad ie rm partizanus. Tv ir seser Bron aretavo. Tv saugumo darbuotojai tardydami umu, o Bron nuteis deimiai met. Kraugerms seserims to neuteko, jos skund ir motin, buvusi partizan rmj. Motin ive. Stas ir Jan, likusios tv sodyboje, dirbo saugumo provokatormis. Motina su Brone i tremties ir kaljimo sugro, o Stasei ir Janei partizanai sureng karo lauko teism, ir jos gavo pagal nuopelnus. Provokatoriumi tapo mokytojas Steponaviius. Jis skund Stas Andriu, kad tas palaik ryius su partizanais. Saugumo darbuotojai j iauriai kankino. MGB nipu dirbo ir Juozas Poderys. tariama, kad jis idav partizan bunker liumb sodyboje. Enkavedist apsupti ten uvo keturi partizanai: Jonas Para-Uosis, Antanas Valius-Robinzonas ir du broliai Kalvaiiai Stasys ir Antanas. uvo tada ir nekaltas kaimynas Januauskas (ten pat, p. 81). Buvs partizanas Stasys Jaktas buvo suimtas ir uverbuotas, gavo Katino slapyvard ir idav 13 partizan. Daunor sodyboje jo iduoti uvo 6 partizanai, tarp j ir partizan kunigas Justinas Leleius-Grafas. Buvo sunaikintas visas Biruts rinktins tabas. Garliavoje, prie stribelnyios, buvo numesti 7 partizan lavonai, o Veiveriuose, prie buvusios klebonijos, ei (ten pat, p. 61). Ir j pat enkavedistai apgavo. Povilas Peiulaitis j sutiko 1960 metais Mordovijos lageriuose. Politiniai kaliniai lietuviai idavik ignoravo. Jis, suprats, kad toks pat likimas jo laukia ir Lietuvoje, ibuvs 15 met kaljime, ivyko Karagandos krat.
252

Idaviku tapo ir buvs vienas narsiausi Lietuvos partizan Juozas JankauskasDemonas, nuo 1950 met buvs algirio rinktins vadas, o nuo 1951 m. balandio Tauro apygardos vadas. 1952 m. birel jis buvo suimtas, uverbuotas ir panaudotas naikinant Tauro apygardos ginkluot pogrind. Tai jis, Demonas, ir idav Povil Peiulait-Laktingal, tada jau buvus algirio rinktins vad, ir jo bendraygius Kaz Ruseck-Doler, Juoz Kna-Kar ir Leon Lukoevii, visikai jaun vaikinuk, tik pradjus partizanauti, 1952 m. lapkriio 3 d., ikviets juos kaip Tauro apygardos vadas susirinkim... Jie pamat, kad laikas baigiamas rayti, tuo momentu dviese stvr mane u rank, o priekyje stovintis Demonas u koj. A metu planet ir vien rank itrauks kertu vienam Demono ekistui per sprand. Pasipila automat serija. Doleris, gavs serij, bet dar spja ms grumtynes paleisti serij ir alia mans nuvirsta, nukirts vienam ekistui kojas, ir man pataiko per automat. A spju nutverti automat, spaudiu akut, bet neveikia. Tuomet griebiu pistolet. Mes visi sugriuv. Tada gaunu smg sprand ir... Vos kruta Doleris, kur ekistas i automato pribaigia... Demonas, one stovdamas, sako: Kaip jautiesi? Atsakau: O tu kaip, pardavike? one stovdamas ekistas, apsivilks partizan uniforma, spiria veid. Burna pilna kraujo. Pradjo spardyti. Tuo metu atbga kapitonas (Riepas O. V.) su keletu kareivi. Sako lietuvikai: ito nenuaukite, jo mums reiks (ten pat, p. 127). Kiek Demonas idav partizan, kol kas dar neinome. Tada dl jo kalts uvo Leonas Lukoeviius ir Kazys Ruseckas. Kariui sueista ranka per grumtynes pavyko isigelbti ir pabgti. Povilas Peiulaitis tardym metu buvo iauriai kankinamas, nuteistas 25 metams ir 5 tremties be teisi. Ibuvo visuose baisiausiuose grietojo reimo lageriuose dvideimt met. Ir grs Lietuv buvo persekiojamas, tampomas saugumo, kol ivyko Amerik. Atgavus nepriklausomyb, gro Tvyn.
253

Juozas Jankauskas, taps Lietuvos partizan idaviku, pats 1954 m. liep buvo nuteistas mirties bausme ir 1955 m. sausio 26 d. suaudytas eiminink, kuri tarnyb atjo dirbti unimi. Jurg Brazait-Barsuk idav Juozas Makauskas i Par kaimo. Jis kartu su ekistais parinko ir Juozo Lukos-Skirmanto su Kukausku susitikimo viet Pabartuvio kaime. Vieta tikrai parinkta pagal vietinio mogaus nurodym. Negyvendamas tokios vietos neinosi. Tiesiog spstai i trij pusi dideli grioviai, gera apsauga audyti, o pasitraukti traktoriaus suverstas arimas. ekistai ir provokatorius buvo sitikin, kad tas, kas lyds Skirmant, gyvas neieis. Visa tai paaikjo ir pasitvirtino per mano tardym (ten pat, p. 117). susitikim Skirmant lydjo Laktingala, Kazys, ilvinas, Speigas, Spyglys ir Pipiras, i Kukausko puss ryininkas ekistas. Skirmantas, pateks pasal ir i vis pusi apsuptas didiulio brio kareivi, uvo. Partizanams per pai rus susiaudym pavyko pabgti. Povilo Peiulaiio knyga it palikti gyv tai ne tik liudijimas istorijai apie okupant nusikaltimus Lietuvoje po pergals Berlyne, bet ir apie j vykdyt masin fizin ir dvasin genocid Lietuvoje, apie mogaus neatsparum psichologiniam smurtui, po kurio nemaai silpnavali Lietuvos moni palo, tapo idavikais, net udikais, vykdaniais okupant vali. Kita vertus, tai knyga apie mogaus didyb, kani ir pasiaukojim, siekiant ideali tiksl apginti Lietuvos nepriklausomyb, aminsias dvasines tautos vertybes ir idealus, sustabdyti krato kolonizavim ir svetimos kultros platinim, kolchoz krim, priverstin moni degradavim. Knygoje pateikiamas 66 uvusi partizan ir ryinink, komunistinio reimo auk sraas. Jie uvo tose apylinkse, kuriose partizanavo knygos autorius. Tik dabar, kai pasaulis suinojo apie didvyrikos lietuvi tau254

tos nepaskelbt kar okupantams, jis negali atsistebti, kaip nedidel tauta deimt met grmsi su divizijomis, per penkerius metus sunaikinusiomis vermachto galyb, kaip ji atsispyr Stalino durtuvams ir Berijos kankinim metodams, kaip iliko, sugebjo i okupanto nelaisvs itrkti ir paskelbti savo valstyb laisva ir nepriklausoma? O ilikome todl, kad ms pokario vyrai dvasios milinai pakilo ginti savo mogikojo vertingumo, tautos garbs ir orumo. O juk laisviems ir doriems monms tai ir yra brangiausia. 2004 m.

4.4.2. Lietuvi tautos genocidas

Yra mogus yra ir jo problemos. Nebus mogaus problemos visos us. Kai giltin ant dalgio pasirmus, Atki dant geltonus klavius. Nebus Tautos nebus jokios problemos: Kalbos, tikybos, rato ir minties. Beliks emlapi senj rmuos Iliks vardas kritusios genties...
Vytautas Cinauskas

Tokios mintys lydjo per vis tekst, skaitant naujausi Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrim centro ileist knyg angl kalba Sovietinio totalitarinio reimo nusikaltimai Lietuvoje (Crimes of the Soviet totalitarian regime in Lithuania) (V., 2008). Knygos redaktorius istorikas dr. Arvydas Anuauskas. Dabar tai pati reikalingiausia Lietuvai ir pasauliui knyga, turinti nekainojam vert lietuvi Tautai, nes pasaulis iki iol neino, k jai teko patirti ir ikentti.
255

Knyg sudaro pratarm ir 14 skyri, kurie kalba patys u save. Tai 1. Okupacijos prielaidos. 2. Okupacija. 3. Aneksija. 4. Okupacin politika. 5. Ekonomin Lietuvos aneksija. 6. Neteistas civili gyventoj kalinimas ir sumimai 19401941 metais. 7. Trmimai 1941 metais. 8. Civili gyventoj udyns. 9. Priverstin mobilizacija okupacin kariuomen. 10. Teroras ir neteisti sumimai. 11. Religijos persekiojimas 19441953. 12. Totalitarinio reimo stiprinimas. 13. Antisovietins ginkluotos rezistencijos brutalus numalinimas. 14. Masins tremtys 19441953 metais. Apibendrinantis pabaigos odis. Knygoje daug gerai parinkt kraupi vaizd nuotrauk nuudyt ir niekinam gatvse partizan lavon, Pravieniki udyni vaizd, kur lavon imtai, tarp j ir vaik, trmimo ir tremties vaizd, per komunistinio reimo udynes sudarkyt lavon prie Panevio cukraus fabriko... Lavonai, lavonai, lavonai... Toks komunistinio siaubo veidas ir mano Tautos kania. O dabar reim svajoja sugrinti raudonojo Fronto krjas Algirdas Paleckis, vieai besiavintis jo senelio Justo Paleckio graiais darbais. O tie darbai udyns, udyns, udyns, per vis jo virininkavimo laikotarp... Kraupu! Net kraujas gyslose stingsta vien tik prisiminus, o k ir bekalbti, kai skaitai udyni statistik... Ar daug turime toki potenciali tautos udik dabar Lietuvoje, netrukus pamatysime, kai bus paskelbti raudonojo Fronto sraai Seim. Saugokits, mons! Jie jau ateina! Knygoje pateikiami Tarptautins komisijos naci ir sovietinio okupacinio reim nusikaltimams Lietuvoje vertinti tyrim rezultatai. Jie aprobuoti Lietuvos, JAV, Didiosios Britanijos, Vokietijos, Izraelio mokslinink. Juose pateikti duomenys iandien yra naujausi ir objektyviausi, daugel kart patikrinti ir idiskutuoti. (Nors, mano galva, komunist nusikaltim statistika Lietuvoje nuudyt civili gyventoj, nuudyt partizan ir itremt Sibirus moni yra ymiai sumainta O.V.). Paguodia tik tai, kad pasaulio mokslininkai ias kraupiausias XX amiaus temas
256

analizuoja ir toliau; duomenys pasipildo, o naujausius tyrimus tikims ivysti ir vieojoje spaudoje. Pasaulio istorikai vieningai sutaria, kad prielaidas Lietuvos okupacijai sukr du nemoniki totalitariniai reimai naci Vokietijoje ir komunist SSRS, abu siek jga ir smurtu uvaldyti vis pasaul. 1939 m. iki dant ginkluota nacistin Vokietija upuol Lietuv ir 1939 m. kovo 23 d. atpl nuo Lietuvos Klaipdos krat. Rusija jau nuo pat 1918 met ksinosi ugrobti Lietuv per bolevikin gaival, vadovaujam Tautos duobkasio Kapsuko, pakvietusio Lietuv kruvinj Raudonj armij siurbti tautos kraujo. Lietuvos artojliai, basi ir vyoti, 19181920 met nepriklausomybs kovose aplau svetimj kariuomenei ragus ir savo gaival kuriam laikui apramino. Taiau ir Rusija, ir bolevikai, daugiausiai svetimo kraujo, puoseljo viltis Lietuv praudyti, augino ragus ir nagus ir esant palankiai geopolitinei situacijai, juos parod. 1939 m. rugpjio 23 d. du pasaulio banditai nacistin Vokietija ir bolevikin Rusija pasira tarpusavio Nepuolimo sutart ir pasidalino Ryt Europ kaip j grob. Latvija, Estija ir Suomija pagal t grobuonik sutart atiteko Rusijai, o Lietuva buvo deleguota Vokietijos takai. Deja, ir ms pai Nepriklausomos Lietuvos valdia nebuvo toliaregika ir i dviej plik pasirinko baisesn, barbarikesn, maiau civilizuot. Tie ingsniai, net nuotaikos buvo budriai sekami ir Rusijos, ir Vokietijos nip ir jau 1939 m. rugsjo 28 d. papildoma sutartimi tarp Vokietijos ir SSRS Lietuva buvo perduota SSRS takai, juolab kad Hitleris Stalinui u t tonik sandr sumokjo 7,5 mln. aukso doleri. Ir vienas, ir kitas plikas vaidino cirkus. Politinio antao, karins jgos panaudojimo grasinimais ir graiais paadais Soviet Sjunga iprovokavo Lietuvos vyriausyb pasirayti 1939 m. spalio 10 d. bendradarbiavimo sutart, pagal kuri Vilnius, istorin Lietuvos sostin, buvo atimtas i rus kariuomens sutriu257

kintos lenk valdios Lietuvoje ir perduotas Lietuvai mainais Rusijos kariuomens 20 000 kari vedim Lietuv. Taip Vilnius tapo ms, o mes rus. Visos Lietuvos okupacijai rusai pradjo ruotis ankstyv 1940 met pavasar. Iki 1940 m. birelio 11 d., ruoiantis Lietuvos upuolimui, prie ms alies sien su Baltarusija jau stovjo 234 tkstani rus kariuomen su tankais, lktuvais ir kita karine technika. Birelio 14 d. nakt Lietuvai buvo pateiktas ultimatumas t kariuomen sileisti Lietuv. Apie tai buvo ne kart rayta ir analizuota Lietuvos aide. Padedant Lietuvos idavikui kariuomens vadui Vincui Vitkauskui ir kariuomens tabo virininkui Pundzeviiui, birelio 15 d. Lietuva rus kariuomens buvo okupuota. Bolevikai su A. Sniekumi ir J. Paleckiu prieakyje bei j sbrais diaugsmingai oko mirties ok prie nuudytos Lietuvos valstybs lavono. Vertinant i Tarptautins teiss pozicij, rus daugiatkstantins kariuomens vedimas Lietuv buvo SSRS karin agresija prie Lietuv, net nepaskelbus Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, karo. Tolesn okupacija ir Lietuvos aneksija buvo karins agresijos tsinys, sulauant visas LietuvosSSRS sutartis; 1920 met liepos 12 d., pagal kuri Lietuvai buvo suteiktos suverenumo teiss visiems laikams; 1926 m. rugsjo 28 d. LietuvosSSRS nepuolimo sutart, kurios terminas turjo baigtis 1945 m. gruodio 31 d., ir kitos tarptautins bei dvials sutartys, taip parodant pasauliui rusikojo imperializmo banditik veid. Pirmuoju marionetins sovietins Lietuvos respublikos vadovu prezidentu tapo Justas Paleckis, kuriam valdant 19401941 metais vyko kruvinas fizinis ir dvasinis lietuvi tautos genocidas. Jau 1940 m. liepos 1 d. jis ivaik teistai ir demokratikai irinkt Lietuvos Seim, paskelb pseudorinkimus, kurie vyko su rusiku durtuvu ir autuvu, komunist partij paskelb aukiausia Lietuvos valdia. Pseudorinkimai Lietuvos liaudies seim 1940 m. rugpjio 3 d. buvo Lietuvos politins aneksijos pabaiga, kai Lie258

tuva buvo inkorporuota Soviet Sjungos sudt, neteko savo valstybingumo ir 50 met inyko i pasaulio emlapio. Nuo tada ir prasidjo lietuvi Tautos fizinis ir dvasinis genocidas. Jau birelio 19 d. buvo kurtas NKVD/NKGB komitetas, kuriam vadovauti msi A. Sniekus. 80,3 proc. to komiteto darbuotoj buvo atsisti Rusijos udyni specialistai; kiti buvo i Lietuvos, daugiausia yd tautybs. Jau 1940 m. lapkriio 30 d. buvo sudaryti tkstantiniai aretuotin asmen sraai kalinti numatyta 320 tkstani lietuvi. Per pirmuosius okupacijos mnesius buvo kalinti 2785 valstybs tarnautojai, daugiausia i Lietuvos vidaus reikal ministerijos staig, Lietuvos saugumo darbuotojai, policininkai. Jie buvo udomi be jokio teismo. NKVD kaljimuose, kuri atsirado visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, suimti mons buvo iauriai kankinami. Iki 1941 m. birelio 14 d. Lietuvos NKVD kaljimuose buvo kalinami 6608 mons, 595 j buvo suaudyti, pritaikant SSRS vykusio genocido straipsnius. Suimti visi buv Lietuvos prezidentai, ministrai, teisjai ir prokurorai, visi policininkai ir j vadai, mokytojai, gydytojai, raytojai, poetai, mokslininkai. Daugelis j buvo iveti Rusijos lagerius, ten be teismo ir be kalts kaljo 10 ir daugiau met, kaip buvs prezidentas A. Stulginskis. Dalis j ir mir kaljimuose, nesulauk teismo. Knygoje vardijamos daugelio nukankintj bolevikiniuose kaljimuose aukt karinink ir valdinink pavards. Dauguma lietuvi usienyje tik dabar, pasirodius iai knygai, ir suinos apie j artimj likimus okupuotoje Lietuvoje. I kalini, ivet Rusijos kaljimus 1941 metais, uvo arba enkavedist buvo nuudyti 86,3 proc., NKVD klastojant dokumentus ir slepiant nekaltj nuudymo likimus, dar madaug tiek dingo be inios. Tik 13,7 proc. lietuvi politini kalini gro Lietuv. Likusius 86 proc., matyt, priglaud Sibiro taigos ir tundros arba Ledynuotasis vandenynas 1941 m. sovietinis reimas i Lietuvos itrm 17,5 tkst. Lietuvos gyventoj. Daugiau nespjo, nes pagal Stalino doktrin buvo
259

numatyta itremti 700 tkstani, kad pagal M. Suslovo plan Lietuva likt be lietuvi. Tarp tremtini i Lietuvos buvo 2045 ydai. Pagal lietuvi tautos genocido komunistin doktrin reikjo sunaikinti lietuvius su j palikuonimis. 1941 m. tarp itremtj buvo 5060 vaik iki 16 met. Lietuviai buvo tremiami Altajaus krat, Krasnojarsk, Novosibirsk, Komij, Jakutij, negyvenamas Ledynuotojo vandenyno salas Tyt Arus, Trofimovsk, Bychovo ikyul, Stolbus. Tremties vietose uvo 26,5 proc. lietuvi mir i bado, alio ar lig. 54,5 proc. tremtini dl vairiausi priekabi buvo kalinti, dalis j uvo kaljimuose. 40 proc. Lietuvos tremtini likimai neinomi. Lietuv gro, palauti lig, ir ia greitai mir 33,6 proc. tremtini, kiti liko aminojo alo emje, dalies j kauleliai iki iol plaukioja Ledynuotojo vandenyno bangose. Toks yra komunizmo veidas. Prasidjus karui, bgdama i Lietuvos rus kariuomen masikai ud Lietuvos gyventojus: kunigus, mokslininkus, gydytojus, valstieius. Vis Lietuv sukrt udyns Pravienikse, kur rus kariuomen nuud 260 kalini, kaljimo priirtoj ir j eim nari, savo sadistiniu iaurumu visame pasaulyje pagarsjo Raini udyns, kur siautjo seksualinis maniakasmonstras Nachmanas Duanskis; udyns Sargnuose, Panevyje, Kauno fortuose, kaimo vietovse. Bolevikinio teroro aukomis 19401941 metais tapo 31 tkstantis Lietuvos gyventoj, 7360 Lietuvos moni likimai iki iol neinomi. Tikriausiai j krauj sugr arba Lietuvos, arba Sibiro em. Prasidjus antrajai rus okupacijai 1944 metais komunistinis teroras dar labiau isiplt ir suintensyvjo. Buvo suimta, apkaltinus visokiausiais btais ir nebtais nusikaltimais, 186 tkst. Lietuvos moni: 8 tkstaniai buvo suimti u kolaboravim su vokieiais naci okupacijos metais, 256 nukankinti NKVD kaljimuose u karo nusikaltimus, 123 suaudyti u talkinim vokieiams. 142 579 lietuviai itremti GULAGO sistemos lagerius Sibire. 12 proc. ten kaljusij, daugiausia aukt Lietuvos ka260

riuomens karinink, NKVD buvo nuudyti. Mobilizacinio amiaus vyrai buvo prievarta imami okupacin kariuomen. Lietuvoje buvo mobilizuoti 108 378 mobilizacinio amiaus vyrai, 82,23 proc. j buvo atvesdinti mobilizacinius punktus prievarta. 5 tkstaniai mobilizacinio amiaus vyr, slapstsi nuo mobilizacijos, buvo nuudyti j eimos nari akivaizdoje. 25 tkstaniai Lietuvos vyr uvo grobuonikos bolevikins valstybs frontuose. Pokario metais, kaip ir 19401941-aisiais, buvo tsiamas dvasinis genocidas. Apie Antano Venclovos vaidmen organizuojant bibliogenocid jau raiau (Voverien O. Antanas Venclova tautos dvasiniame genocide // Lietuvos aidas, 2008 balandio 29, p. 5). Dvasinis genocidas, vykdomas Lietuvoje komunist partijos ir jos durklo NKVD ir KGB, turjo aib form. Viena j buvo Tikjimo, Banyios, kunig ir vienuolyn naikinimas, brutalus brovimasis mogaus prot. Knygoje raoma, kad 19441953 metais Lietuvoje buvo udaryti visi vienuolynai, 90 banyi, 3 ortodoks cerkvs, trys liuteron banyios ir evangelik-reformat banyia, suimti ir nuteisti 362 kunigai. is knygos skyrius pats silpniausias, paraytas atmestinai, tarsi ne istoriko, o iauiaus arba kriauiaus vien tik tuiaodiavimas ir komunist nusikaltim dangstymas. Silpnas ir 13-tas skyrius apie ginkluoto pasiprieinimo numalinim Lietuvoje. Be joki fakt ir skaii. Dl to tenka tik apgailestauti. Kaip jau buvo minta, i Lietuvos 19441952 metais buvo itremta 118 tkstani moni. 1948 ir 1951 metais tremtiniai i Lietuvos sudar atitinkamai 49 proc. ir 46,5 proc. bendro tremtini Soviet Sjungoje skaiiaus. Tai rod Kremliaus ypating meil lietuviams. Mat ms em grai, ir jos labai reikjo Rusijos kolonizatoriams, kurie plste pldo Lietuv, ypa Brenevo laikais. Dauguma lietuvi, itremt 19481951 metais, vergavo Irkutsko ir Krasnojarsko mikuose, kirto medius, juos plukd, ties geleinkelius, mir likdavo po j pabgiais. 1953 m. sausio 1 d. gyv lietuvi tremtini buvo lik 98 286. Kiti jau buvo uv
261

arba mir i bado ir nuo lig, tarp j daugiau negu 5 tkstaniai vaik iki 16 met. 19451952 metais i Lietuvos buvo itremta 32 000 vaik, praktikai visa jaunoji karta. Vaikai, kurie pasirinkdavo lietuvi tremtini tautyb, buvo laikomi tremtiniais; miriose eimose, ypa jeigu vienas i tv buvo rusas, vaikas galjo pasirinkti ruso tautyb ir nebuvo laikomas tremtiniu. Mirios vedybos buvo visaip skatinamos. Tie, kurie savo namuose slp tremtini vaikus, buvo baudiami 5 metais kaljimo. Lietuviai, latviai ir estai tremtyje buvo laikomi iki 1958 met, o kit tautybi tremtiniai po Stalino mirties buvo paleidiami. Daugeliui lietuvi, kuri kas nors i eimos dalyvavo ginkluotame pasiprieinime prie reim, buvo leista grti Lietuv tik po 1963 met ir ia gyvenim pradti nuo nulio: j sodybos buvo idalintos stribams ir kolaborantams, jie negaljo registruotis ir gauti darb, buvo persekiojami KGB darbuotoj. Sovietins okupacijos metais totalitarinis reimas represavo daugiau negu 350 tkstani Lietuvos moni, 450 tkstani, gelbdamiesi nuo sovietinio teroro, i Lietuvos pasitrauk ir pasklido po vis pasaul. Knygos baigiamojoje dalyje sudti svarbiausi akcentai: 1. Mokslinink nuomone, lietuvi tautos represijos okupacinio reimo buvo i anksto suplanuotos ir vykdytos, realizuojant t plan. J tikslas buvo sunaikinti taut ir valstyb, itutinti teritorij Rusijos kolonizatoriams. 2. Vienas svarbiausi komunistinio totalitarinio reimo tiksl buvo irauti i lietuvi prot ir irdi tautin savimon, paversti juos klusniais reimo reikalavim vykdytojais, monmis be Tvyns ir atminties. Tam tikslui komunistai naudojo botago ir meduolio metodus. Botago metodas buvo naudojamas, udant ir naikinant tremtyse paius atspariausius ir patriotikiausius Lietuvos mones, vykdant iauriausi pasaulio istorijoje tautos genocid. Meduolio metodas taikomas pamalonint kolaborantus, idavikus ir savo tautos moni udikus vairiausiomis privi262

legijomis. Todl iandien ir turime Lietuvoje, k mums paliko komunistinis totalitarinis reimas didel meil upaskiniams ir borisoviniams. Tie mons savo mstymu ir liko visikai priklausomi nuo Kremliaus maloni. Kaip ra Georgas Orwelas savo nemirtinguose kriniuose, jie liks itikimi didiajam broliui iki grabo lentos. Lietuvai dar teks gerokai palaukti, kol jie nusibaigs. 3. Vakar pasaulis, gebjs pasmerkti nacistin totalitarin reim, komunistinio reimo nusikaltim nenori matyti ir j objektyviai vertinti. Atvirkiai, daugelis j politik, siekdami ventos ir nedrumsiamos ramybs bei Rusijos naftos ir duj, patys link kolaboruoti su to reimo dabartiniais permjais, priimdami u gryn pinig komunist mel ir veidmainyst, vertindami Rusij geriau, negu ji yra i tikrj. Dabartiniame Europos Sjungos raidos istoriniame etape jai teks sprsti svarbiausi amiaus ik arba teisingai ir objektyviai vertinti ir pasmerkti SSRS karin agresij prie Lietuv ir po jos sekusias Lietuvos okupacij, aneksij bei sovietinio totalitarinio reimo nusikaltimus: tautos genocid ir tremt atiauriausius Sibiro regionus, siekiant taut sunaikinti, arba ir toliau to nematyti, siekiant ger santyki su Rusija. Tai bus rimiausias ir politinis, ir moralinis Vakar demokratijos egzaminas, nuo kurio rezultat priklausys ir paios Europos likimas: arba ji apgins teisingum ir demokratij, arba pati taps komunistins ideologijos ir komunist partijos, dabar jau tapusios nuodingu imtakoju visame pasaulyje, represins nusikaltlikos struktros auka. Pagyvensime, pamatysime. Knyga Sovietinio totalitarinio reimo nusikaltimai Lietuvoje tai mokslinink objektyvus perspjimas Europai ir pirm kart pradjs gausti pavojaus varpas i Lietuvos visam pasauliui suprantama kalba. K pasirinks Europa tai jos valia. 2008 m.

263

Lietuvi tautos genocidas 19441953 metais Visikai netiktai gavau pasiskolinti, kaip sakoma, trims dienoms Vytauto Tininio istorin studij ir faksimilini dokument rinkin Komunistinio reimo nusikaltimai Lietuvoje 19441953 (V., 2003. T. I 340 p. T. II 341 p. T. III 359 p.). Knygos anotacijoje raoma: Istorinje 3 tom studijoje ir faksimilini dokument rinkinyje atskleidiamas Soviet Sjungos okupacini politini-represini struktr ir vietini kolaborant vaidmuo, vykdant komunistinio reimo nusikaltimus 19441953 metais. Gaila, kad i, ko gero, pati tinkamiausia tarptautiniam komunizmo teismui Europoje knyga, Lietuvoje, iki iol tebesikankinanioje komunistini oligarch brazausk, bradausk, bos, uspaskich, pekelin, ramon, lubi vergijoje, ileista tik 250 egz. tirau ir pateko tik didisias Lietuvos miest bibliotekas bei stambiausias valdymo institucijas, o eiliniai Lietuvos mons kain ar j pamatys ir prads mstyti, u k jie per rinkimus balsuoja. Gerai, kad knygoje yra pateikti komentarai angl kalba ir kad ji paruota pagal Tarptautinio Baudiamojo teismo reikalavimus. Joje yra patikslinti, ypa angl kalbos variante, komunist nusikaltim mastai Lietuvoje ir vardinti nusikaltliai, pateiktos net j nuotraukos. Tai tikrai gerai paruota mediaga tarptautiniam komunizmo teismui Europoje. Kain ar kuri nors kita pokomunistin alis toki mediag yra surinkusi, apdorojusi ir parodiusi savo suinteresuotum tokio teismo buvimu. Todl, manau, tarptautinis komunizmo teismas ir turt vykti ia, Vilniuje. Juolab kad mus iki iol melu, apgavystmis, smegen plovimu, i ms vogtais pinigais ir juodosiomis rinkim technologijomis tebevaldo komunistai. Pasirodius iam mano straipsniui valstybs laikratyje, manau, bus nustota spjaudyti ir Emanuelio Zingerio pus, kaltinant j kaip Tarptautins komisijos naci ir sovietinio okupacinio reim nusikaltimams Lietuvoje vertinti vadov alikumu, vis
264

ios komisijos veikl koncentruojant tik yd holokausto tyrimus ir t tyrim rezultat diegim Lietuvos vietimo sistemoje. Dkojame knygos autoriui u herojik drs, esant dabartinei politinei situacijai Lietuvoje, prabilti Teisingumo odiu. Linkime ios kartels nenuleisti. Lietuvi tauta yra verta tikr dor ir sining mokslinink. Knyg Komunistinio reimo nusikaltimai Lietuvoje 1944 1953 (mokslinis redaktorius dr. doc. Arvydas Anuauskas, atsakingoji redaktor dr. Audron Petrauskait) sudaro dvi dalys: 1. Soviet Sjungos politins struktros Lietuvoje (I t.) ir 2. Okupuotos Lietuvos politini struktr vaidmuo tvirtinant komunistin reim ir vykdant nusikaltimus (II ir III tomai). Knygos I tome nagrinjamos tokios temos: Lietuvos komunist partija (bolevik); LKP(b) nusikalstamos stalinins politikos vykdytoja Lietuvoje; Lietuvos komunist aukljimas ir kontrol 19441946 metais. Partin nomenklatra ir kadr valymai. LKP(b) CK pirmasis sekretorius Antanas Sniekus. LKP(b) ir represini struktr santykiai. Kolaboravimas. VKP(b) CK Lietuvos biuras. Komjaunimas. Ivados. Dokument faksimils. Dokument sraas. LKP(b) CK nari sraas 19441953 metais angl kalba. Pavardi rodykl. II tome pateikiamos tokios temos: pasiprieinimo sovietinei okupacijai slopinimas. Trmimai. Prievartiniai rinkimai. Rusinimas. Antisemitizmas. Dokument faksimils. Dokument sraas. Lietuvos SSR sovietini pareign sraai (angl kalba). III tome pateiktos temos: sovietin teissauga. Dvasin prievarta. Laikas J. Stalinui. Lietuvos katalik banyios represavimo politika. Prievartin mobilizacija. Ivados. Dokument faksimils. Dokument sraas. Lietuvos SSR administracijos pareign sraas (angl kalba). Pavardi rodykl. Optimistikai nuteikia Kovo 11-osios Akto signataro, Tarptautins komisijos naci ir sovietinio okupacini reim nusikaltimams Lietuvoje vertinti pirmininko Emanuelio Zingerio
265

vadinje knygos dalyje ireiktas tikjimas lietuvi tauta, nepaisant to, kad lietuviai, kaip kadaise vokieiai, rink savo parlament Hitler ir nacius, padar sunk nusikaltim, u kur vokiei tauta turjo umokti savo krauju, o dabartin lietuvi tauta, savo parlament irinko komunistus (socialdemokratus bolevikus, socialliberalus, valstieius, libdemusirinovskininkus), ir u it tautos nusikaltim dabar turime mokti mes visi savo skurdu. E. Zingeris pratarmje rao: JAV Prezidento G. W. Busho dmesys laisvs kovotojams jo vizito Lietuvoje metu (2002 metais) tvirtina istorin fakt, kad pasaulis vertino tas kartais beviltikai atrodanias pastangas, kurias maa okupuota alis buvo priepastaiusi vertybi erozijai. Didel pasaulio dalis nepripaino ne vien tik sovietins tikrovs, bet patvirtino, kad nepaisant mogaus paniekinimo ir asmens pavergimo, GULAG, trmim, nuosavybs konfiskavimo, parad, tank ir jgos demonstravimo, laisvs suvokimas netapo iguitas ir amiais susiklosiusios vertybs Lietuvoje ilaikytos. Deja, tas vertybes ilaik tik nedidel tautos dalis, balsuojanti u padorum ir Lietuv. Dl maos straipsnio apimties apsiribosime tik paiais svarbiausiais faktais, kurie yra svarbs tarptautiniam komunizmo teismui Europoje. 1. 1944 metais prasidjus antrajai sovietinei okupacijai (reokupacijai) Lietuvoje buvo tvirtintas komunistinis reimas. Svarbiausia ir vienintele valdanija politine struktra bei politinio reimo ramsiu tapo TSKP (bolevik) partija. Jos sudedamoji dalis buvo Lietuvos komunist partija (bolevik), VKP(b) Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sjunga (komjaunimas), kuris aktyviai prisidjo prie Lietuvos sovietinimo, kovojo su rezistencija, vadovavo strib briams, dalyvavo represijose ir genocido akcijose. 2. Pagrindinis partini struktr udavinys buvo kasdienin
266

liaudies ar klasini prie paieka ir j represavimo organizavimas (ten pat, p. 55). Partizanai, pogrindio organizacij nariai, j rmjai buruaziniai nacionalistai, kininkai, mokytojai, staig tarnautojai, visuomenini organizacij vadovai ir nariai, katalik dvasininkai buvo suiminjami, kalinami, tremiami ir udomi. 3. LKP(b) lietuviai 1947 metais sudar vos 18 proc., 1953 m. 38 proc. bendro j skaiiaus. 4. Kartu su visa politine sistema Lietuvoje buvo diegta stalinin kadr politika partins nomenklatros formavimo praktika. Partin nomenklatra 1952 m. buvo 42 tkst. nomenklatrini pareigybi kontroliavo vis Lietuvos k, jo valdym, pramon, ems k, vietim, kultr, moksl, iniasklaid. 5. Nomenklatros formavimo proces lydjo iurkts mogaus teisi, ypa lietuvi, paeidimai. 1945 m. i vairi staig buvo atleisti 7128 darbuotojai, dl politini prieasi daugiau negu 4 tkstaniai, 1946 m. 6639, dl politini sitikinim 2535 mons; 19441953 m. buvo suimti 6267 tarnautojai, vien tik 19451947 m. 5190 (ten pat, p. 56). 6. Visoms represinms struktroms vadovavo LKP CK, lietuviai stalinistai A. Sniekus, V. Niunka, A. Guzeviius, K. Preikas, G. Zimanas, J. Bartainas, J. Paleckis ir M. Gedvilas. Visi lietuvi tautos genocido aktai patvirtinti j paraais. LKP(b) CK biuro ir CK plenum nutarimai pareigodavo represines struktras vykdyti bendr sovietinio reimo stiprinimo ir valstybinio teroro politik (ten pat, p. 57). Kiekvienas strib brys turjo savo politin vadov komunist arba komjaunuol. Rajon strib padaliniams alia tiesioginio vado karininko enkavedisto visada buvo politinis vadovas komunistas jo valia buvo viresn u karininko enkavedisto. 7. Komunistinis reimas buvo amoralus ne tik dl lietuvi tautos komunizmo prie masinio udymo, bet ir tuo, kad slapta buvo sekami ne tik eiliniai Lietuvos mons, bet ir savi aukti valdios pareignai, net idjiniai komunistai, kolaborantai. Apie
267

juos MGB pareignai rinko kompromituojani mediag, fabrikavo bylas, ypa 19501953 metais. Knygoje yra pateikti dokumentai, kaip komunist nomenklatrini bonz nemalon buvo pateks vakarykias j bendraygis Justas Paleckis dl jo nacionalistini pair (ten pat). 8. A. Sniekaus, M. Gedvilo, A. Guzeviiaus, V. Niunkos, K. Preiko, G. Zimano, J. Bartaino ir kit aukt komunist partijos pareign (knygoje yra pateikti j sraai), svarbiausi Maskvos politini ir ideologini direktyv vykdytoj ir lietuvi tautos represij organizatori veikla vertinama kaip nusikalstamas bendradarbiavimas, talkininkavimas arba kolaboravimas ginant ne Lietuvos, o SSRS, t. y. okupant interesus (ten pat, p. 58). 9. LSSR valstybs saugumo duomenimis, 19441953 m. buvo suimti ir kalinti 62 tkstaniai rezistent; 20 138 buvo nuudyta ir 38 106 legalizavosi; i viso pasiprieinime dalyvavo per 76 tkstanius lietuvi. 120 570 Lietuvos moni patyr smurt ir represijas; 19441952 NKVDMVDMGB sum ir tard 186 tkstanius moni (be tremtini) (II t., p. 35); 10. LSSR MGB duomenimis, 19441953 m. buvo suimti 12 259 partizan eim nariai, itremta i Lietuvos 7499. 11. 19451953 m. i Lietuvos buvo itremta 29 230 eim 108 tkstaniai moni. Trmim dokumentus pasirainjo A. Sniekus, M. Gedvilas, K. Preikas. 12. Per vis okupacijos laikotarp 19401941 ir 19441990 metais rus kalbos mokymas vietimo sistemoje tapo privalomas visoje Lietuvoje. 13. Komunist partija rusinim vardijo proletariniu internacionalizmu. SSRS visos tautos lygios, bet lygiausia i vis yra rus tauta, teikianti kitoms tautoms nesavanaudik pagalb (ten pat, p. 39). Rusinimas tapo svarbiausia kultrins revoliucijos sudedamja dalimi. J vykd KP CK Agitacijos ir propagandos skyrius, GLAVLITas, visa vietimo, kultros siste268

ma, visi KP rajon, komjaunimo rajon komitetai, kariniai komisariatai ir represins struktros. 14. Komunist partija kontroliavo teismus ir prokuratr. Visi teisjai ir prokurorai priklaus partinei nomenklatrai, j darbas buvo svarstomas partijos komitet posdiuose. 15. Pokario Lietuvoje teissauga atliko dvi pagrindines funkcijas: padjo slopinti pasiprieinim sovietinei okupacijai ir stiprino komunistin (totalitarin) valstyb. 19441953 m. Lietuvoje veik dviej kategorij teismai: specialieji ir paprastieji. specialij teism grup jo NKVD, MVD karinis tribunolas, SSRS transporto tribunolas. U kontrrevoliucinius nusikaltimus is teismas Lietuvoje nuteis, suaud, nukankino, kalino sovietiniuose lageriuose 45 tkstanius Lietuvos moni. 16. Paprastieji teismai miestuose ir visuose Lietuvos rajon centruose 19441953 metais u ems kio mokesi nemokjim nubaud 107 876 valstieius, u valstybini prievoli nevykdym 33 019. 17. Komunistai Lietuvoje per savo partines struktras kontroliavo vis Lietuvos kultr ir dvasin gyvenim, drastikomis priemonmis persekiojo ir terorizavo kitaminius. 19441953 metais sunaikino vis tautin kultr. 19441953 metais sum, nuud ir kankino kaljimuose 1651 krybins ir mokslins inteligentijos atstov, tarp j 91 raytoj ir poet, naikino bibliotek fondus. 19441953 metais i j im ir sunaikino 600 tkstani knyg, visus spaudinius (3,7 mln.), ileistus vokiei okupacijos metais; susprogdino ir nugriov 526 paminklus, suniokojo Trij Kryi kaln, Vilniaus arkikatedros frontonines skulptras, udraud lietuvikus valstybinius simbolius, Lietuvos trispalv vliav, V. Kudirkos Tautik giesm, Lietuvos herb. Vietoj nugriaut paminkl stat paminklus rusams ir komunistams, lietuvi tautos udikams, persekiojo, ud ir kaljimuose kankino Lietuvos kunigus. ia ypa aktyvs buvo A. Sniekus, M. Gedvilas, K. Preikas, A. Gaileviius, B. Puinis bei kiti enka269

vedistai, vykd prievartin Lietuvos jaunimo mobilizacij okupacin kariuomen. 19441945 metais j buvo paimti 108 378 vyrai. 25 tkstaniai j uvo u svetimos valstybs interesus kare. 19441945 m. enkavedist buvo sugauti ir nuteisti 1774 vyrai, vengusieji kariuomens, ir 196 pabg i jos. Knyga apima tik vien Lietuvos istorijos laikotarp 1944 1953 metus ir tuo laikotarpiu komunist padarytus nusikaltimus Lietuvoje. Taiau komunist nusikaltimai netyrinti vlesniais laikotarpiais: 19541990 metais ir jau atgavus nepriklausomyb 1990 m. iki iol. O tais dviem istoriniais periodais irgi buvo padaryta daugyb nusikaltim prie mog ir monikum ir politini, ir ekonomini. Ekonomini nusikaltim komunistai Lietuvoje padar daugiausia jau atgavus Lietuvos nepriklausomyb. Istorikams t period, matyt, nebus leista tyrinti maiausiai du deimtmeius. ios misijos turi imtis Tautos frontas, iuo metu buriantis geriausias intelektines pajgas Lietuvoje. inoma, tuos dalykus gali tyrinti tik labai patyr ekonomistai, imanantys socialistin planin ir rinkos ekonomik. Taiau ia reikia ne tik gili ekonomini ini, bet ir didelio pasiaukojimo bei suvokimo, kad Lietuva neatsigaus tol, kol nebus ukirstas kelias ekonominiams nusikaltimams, kuriuos daro prie valdios prij nedori mons, ir kol nebus priimtas statymas: neteistai pavogt grink. 2006 m. Pamirtas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai. 1941 06 2425 2006 m liepos 1 d. Vilniuje ir liepos 24 d. Kaune buvo sutikta nauja Vytauto Landsbergio ir jo bendraautori Agns iuaits bei Jono Urbanaviiaus sudaryta knyga Pamirtas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai. 1941 06 2425 (V., 2006), skirta Raini udyni 65-osioms metinms paminti. Knygos pristatyme prof. Vytautas Landsbergis supaindino
270

su jos parengimo idjos gimimu, kryiaus keliais, kuriuos knygos sudarytojams teko nueiti, siekiant gauti archyvinius dokumentus, bei aikinantis su dabartinmis teissaugos struktromis ir funkcionieriais. Apie Raini tragedij ir jos budelius Lietuvos spaudoje daug rayta. Rame ir mes. Paskutinj kart Lietuvos moter lygos organizuotos konferencijos Moterys kaltina. Komunist nusikaltimai Lietuvoje kontekste (Voverien O. Kai prokurorai tyli, turi prabilti moterys // Lietuvos aidas, 2006 birelio 6, p. 5; Voverien O. Moterys kaltina. Komunist nusikaltimai Lietuvoje // Lietuvos aidas, 2006 birelio 14, p. 6; 2006 birelio 15, p. 6). Knygos pasirodymas buvo tarsi logikas konferencijos tsinys, kuris neturt nutrkti tol, kol komunizmo mkla klajos po Lietuv ir kol komunizmo nusikaltimai Lietuvoje bus objektyviai teisikai vertinti. Tol, kol to nebus padaryta, komunizmo kruvinas elis tarsi Damoklo kardas vir vis ms galv kabs deimtmeius, kaip kraujuojanti aizda neduos ramybs ne tik ms, bet ir ateities kartoms. Knyg sudaro pratarm ir vadas, kuriuose spausdinami prof. Vytauto Landsbergio Raini tragedijos politinis vertinimas ir istoriko dr. Arvydo Anuausko nustatyti ios tragedijos ir nusikaltimo faktai. Knygoje, be pratarms ir vado, yra du skyriai: Nusikaltimas. Kaltininkai. Liudininkai ir Teisiniai veiksmai 19882001 m. Atskir knygos dal sudaro Priedai, kuriuose perspausdinti pirmieji raytojo Stasio Kaausko straipsniai apie komunist sovietins kariuomens, komunist partijos komiteto ir komunistinio saugumo komiteto NKVD nusikaltimus Teliuose, vykdant 76 sovietinio reimo kalini siaubingai iauri egzekucij Raini mikelyje. Straipsniai buvo paskelbti 1988 ir 1990 metais Prieduose, taip pat publikuojamos teiss akt, priimt 19911998 metais, itraukos, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pareikimas Dl P. Raslano bylos ir kit teisins sistemos nesklandum, susirainjimas bylos reikalu, Artro Janio mintys
271

Pavlavusi amiaus byla, J. Urbanaviiaus ir V. Landsbergio apvalga Eiga ir pastabos, pamstymai Pamirtas SSRS karo nusikaltimas. Knyga palydima prof. V. Landsbergio odiu Dar ne paskutinis odis. Mintoje pratarmje prof. V. Landsbergis konstatuoja: Karo nusikaltimams nra senaties, bet juos ilgainiui paslepia umartis. O kartais tyin umartis, kai nenorima nieko inoti, kai apsimetama, kad t karo nusikaltim ir nusikaltim monikumui n nebta. Kartais siloma netyrinti, umirti. Taiau teisingumas ir atsakomyb prie taut ateit reikalauja visk inoti ir nepamirti (Landsbergis V. inokime ir atsiminkime // Pamirtas SSRS karo nusikaltimas. V., 2006, p. 9). ioje trumpoje, bet ikalbingoje pratarmje prof. Vytautas Landsbergis atskleid komunistinio teroro imperijos esm: jeigu mons suimti, tai jie ir kalti, ir negali ivengti bausms. Jeigu pareignas mano, kad paleistieji arba pabg kaliniai gali tapti politiniais valdios prieais, valdia jo asmenyje tokius potencialius prieus naikina i anksto, audo be teismo. Taiau ne vien audo. Veiksmus lemia ir neapykanta, kylanti i savo niekingumo nuojautos gelmi, ir kertas kitokiems u tai, kad pats esi niekas (ten pat, p. 10). I vis su Teli kaljimu ir Raini udynmis susijusi udik, iauriai nukankinusi 73 kalinius ir 3 bganius, nuovusi, gyvi beliko tik du pats baisiausias sadistas, organizavs it baisi kruvin orgij, Petras Raslanas, pasislps Rusijoje, ir Nachmanas Duanskis, pabgs Izrael ir ten slepiantis savo kruvinas rankas. Knygoje apie Rusij raoma: tai nra alis, kuri baust savo karo nusikaltlius. Lietuva tuo sitikino daugiau negu vien kart, deja, ir pati nebuvusi rytinga bei nuosekli. Vis dlto tegul bna inoma nors apie nusikaltim kaip paprastai sakoma kad nepasikartot. Taip sakoma ir tada, kai kartojasi, iais odiais vadin knygos dal ir baigia prof. Vytautas Landsbergis.
272

Istorikas dr. Arvydas Anuauskas rao, kad 19401941 metais sovietinio teroro, karo nusikaltim ir nusikaltim monikumui aukomis Lietuvoje tapo daugiau negu 31 tkstantis Lietuvos moni. I j tremtyje mir 5157 tremtiniai ir kaliniai, 595 buvo nuudyti vykdant mirties bausmes; 7360 moni likimas iki iol neinomas. Vien tik 1941 m. birelio 2228 dienomis sovietin kariuomen ir NKVD Lietuvoje nuud 1114 moni, kalini ir civili gyventoj (99 proc. j buvo lietuviai). Sovietiniai ekistai moni udym be teism cinikai vadino evakuacija pagal I kategorij. I Maskvos buvo gautas nurodymas i 5900 kalini evakuoti 4000. Rusijos gilum buvo iveti 1363 kaliniai. Visi kiti buvo evakuoti Kaune, Panevyje, Pravienikse, Zarasuose, ervenje, Baltarusijoje, prie Mogiliovo ir pan. Apie Rainius jokiuose NKVD dokumentuose net neusimenama. Tik po egzekucij Teli kaljime ilik gyvi kaliniai ir civiliai gyventojai atskleid iurp NKVD ir rus kariuomens nusikaltim bei udik vrikum. Knygoje apraytas visas iki smulkiausi detali udyni procesas. J organizavo Petras Raslanas. Kaip rodo knygoje pateikti faktai udynms buvo ruotasi i anksto, pasitarime Teli komunist partijos sekretoriaus kabinete, dalyvaujant visam K aktyvui ir Teli apskrities vykdomojo komiteto pirmininkui D. Rociui, NKGB skyriaus virininkui Petrui Raslanui, jo pavaduotojui danovui. Dertis su Rusijos kariuomene dl egzekucijos vykdymo buvo pavesta Gutmanui. Egzekucijoje dalyvavo ir P. Raslanas, ir D. Rocius, ir vienas iauriausi sadist isigimlis Vaitkus, ir operatyvinis galiotinis Galkin, ir kaljimo priirtojas Poceviius. Kaliniai buvo paaboti drobiniais raiiais, kad kankinami negalt rkti, o kankinami buvo iauriai: daugeliui nulupta oda, autuv buomis sutriukintos kaukols, veidai sudarkyti durtuvais, nuplti lytiniai organai, nupjautos ausys, ipjauti lieuviai ir pan. 46 auk dl baisi sualojim net atpainti nepavyko (ten pat, p. 14). Tarp nuudytj 14 Teli gimnazijos ir Plungs amat mokyklos moksleivi. Kaip teismo
273

procese parod liudinink Julija Jonuauskien, Plungs amat mokyklos moksleivius skund, bjauriai apkaltinusi, tos mokyklos sekretor Inirait-iaulien, piktaval idavik, ant kurios sins keturi moksleivi kraujas. Gaila, kad neinome jos likimo. Jis turt bti baisus, dl jos kalts iauriai nukankint vaik motin prakeiktas. Be mint Petro Raslano, Domo Rociaus, 8-osios armijos vado M. Kolomieco ir jo vadovaujam 40 50 kareivi sadist ir galvaudi egzekucijoje dalyvavo Teli kaljimo virininkas Vasilijus Reinikov, sadistas ekistas komunistas i idjos Antanas Vaitkus, buvs batsiuvys, gyd. Gutman, priirtojai Kabaila, Heimanas, Pilibaitis, Kublickas, alimas, Budginas, Petro Raslano pavaduotojas danovas, policijos politrukas Karietka, Kretingos NKVD virininkas kpt. Jermolajev, ekistai Amplijus Minkeviius, Kazimieras Riepas, kaljimo administratorius Selenis. Apklausiamas N. Duanskis isigyn dalyvavs egzekucijoje. Taiau daugeliui gebani mstyti ir analizuoti nekyla net maiausia abejon dl jo dalyvavimo kruvinoje egzekucijoje: ir Rainiuose, ir vliau Vilniaus KGB kaljime, tardant partizan vad Adolf Ramanausk-Vanag, buvo naudojamas tas pats lytini organ alojimo metodas. Seksualini ikrypli sadist visoje Lietuvos NKVD moni kankinim istorijoje ne tiek jau ir daug. Kiekvienas sadistas turjo savo pamgt kankinimo metod. O N. Duanskio metodas buvo lytini organ darkymas. Kur tard N. Duanskis, ten buvo ir kankinimas, darkant lytinius organus. Kiekvienam komunistins neapykantos nepaeistos psichikos mogui kyla klausimas: kam reikjo nekaltus mones taip iauriai kankinti? Juk norima informacija i t moni moksleivi, student, kinink, darbinink jau buvo gauta juos tardant kaljime ir ten tardytojui erui kalinius iauriai kankinant. Teisinio atsakymo t klausim nra. Yra tik psichologinis, patvirtinantis komunizmo, kaip zoologins neapykantos mogui sistemos, esm: tai buvo vrikas niris, pasityiojimas ir neapykanta
274

tiems, kuriuos jie laik savo prieais, taiau kurie vargu ar buvo kuo nors kalti... Tai bta tik sadistinio mgavimosi mirtinomis moni kaniomis nes kaip kitaip galima bt suprasti siaubing budeli barbarikum (ten pat, p. 58). Knygoje pateikta mediaga visikai atitinka Tarptautinio baudiamojo teismo reikalavimus, ji visikai paruota teisminiam nagrinjimui ir gali tapti paia pirmja komunistinio genocido rus okupuotose kratuose byla. Reikt, kad taip bt paruotos ir kitos bylos rus kariuomens vykdyt udyni Budavons mike, Juodupje, Panemunje, Panevyje, Pravienikse, Zarasuose, ervenje ir kitur. Antroje knygos dalyje apraomas Raini udyni teisinio vertinimo procesas. Jame dalyvavo prokurorai Juozas Vilutis, V. Ziedelis, J. Gaudutis, R. Bagdonas, R. Jonaitis, P. imkus, J. Vitkus, R. Valentukeviius ir A. Stepuinskas. Pagal bylos vilkinimo trukm (ji tssi nuo 1988 iki 2001 met) ie Lietuvos prokurorai tikrai nusipeln bti traukti pasaulio rekord knyg. Koki tik atsikalbinjim ir atsirainjim nebta Juozas Vilutis net suabejojo, kad Raini mikelio kankiniai buvo iauriai kankinami, matote, jam nepakanka to, kas ufiksuota iauriai nukankint moni fotografijose; jo atsikalbinjimai ir atsirainjimai, ufiksuoti knygoje, tikrai bt verti traukti teisini anekdot knyg. Panaiai elgsi ir kiti bylos vilkintojai, tarp j A. Stepuinskas, neseniai, pasityiojant ir Raini mikelio kankini miri, apdovanotas Prezidento auktu valstybiniu apdovanojimu. Jis Raini udyni byl tyr nuo 1992 m. balandio 21 d. Beveik 10 met Eiliniam Lietuvos pilieiui, neabejingam savo Tautos kani istorijai, pagrstai kyla klausimas, ar galima Lietuvoje su ivardintais prokurorais atkurti teisingum? Manau, tol, kol jie postuose, pasidabin prokuror regalijomis, ne tik negalima, bet ir visikai nemanoma Abejoju, ar su tais prokurorais byla bt sulaukusi teisinio vertinimo, jeigu nebt atsirads vienintelis padorus Lietuvoje prokuroras K. Pdnyia, kuris t amiaus byl ir ubaig.
275

udikas sadistas Petras Raslanas buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos. Knygos autoriai ir knygos pristatyme dalyvav jauni teisininkai dabar pripasta, kad byloje tyrimas vilkintas. I bylos matyti, kad j tyr prokurorai, tarp j ir tuometinis generalinis prokuroras A. Paulauskas, nesim priemoni sulaikyti P. Raslan arba bent ukirsti keli jam pasislpti nuo tardymo (Urbanaviius J., Landsbergis V. Ten pat, p. 301). Knygos epiloge prof. Vytautas Landsbergis, pateiks mediag ir apie kitas rus kariuomens ir komunist partijos represins struktros NKVD vykdytas udynes Kretingoje, Juodupje, Panevyje, Zarasuose ir kitose Lietuvos vietose, daro ivad: Raini bylos istorija, beje, kai k paaikina ir apie toki naujosios nepriklausomos Lietuvos problem kaip paveldtoji sovietin teissauga. Kaip, regis, ypatingais atvejais ji tebeliko priklausoma, takojama senj politini ir klanini ryi, tad saviems, kaip anuomet P. Raslanui, pagelbstinti ir maloninga. Ligi iol pasitaiko keist, klaidomis ir neimanymu nepaaikinam sprendim, taiau suprantam, kai sumko buv KGB darbuotojai arba agentai (ten pat, p. 310). Knygos pristatyme Vilniuje dalyvavs mons. Alfonsas Svarinskas reikalavo, kad bt paskelbtos vis prokuror, dalyvavusi Raini tragedijos bylos tyrime ir jos tyiniame vilkinime, pavards (jos knygoje, kaip iame straipsnyje raau, yra pateiktos O. V.). Jo nuomone, ie teisininkai turi bti Tautos pasmerkti, suabejota j profesine kvalifikacija, lojalumu nepriklausomai Lietuvos valstybei, tinkamumu uimti Nepriklausomos Lietuvos valstybs garbingas prokuror pareigas. 2006 m.

276

4.4.3. Lietuva juodojo voro (NKVD, MVD, MGB, KGB) gniautuose 19401990 metais
Ideologija btent ji duoda piktadarybs pateisinim ir reikaling tvirtum piktadariui. Tai visuomenin teorija, kuri padeda jam prie save ir prie kitus ibalinti savo poelgius ir igirsti ne priekaitus, ne prakeiksmus, o pagyras ir pagarb.
Aleksandras Solenicynas

Taip apibrtas KGB santykis su komunistine ideologija geriausiai iliustruoja sovietinio saugumo darbuotoj vidines nuostatas ir vertybes, kurios yra atskleidiamos naujausioje istoriko dr. Arvydo Anuausko knygoje KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruoai (V., 2008). Balandio 20 d. Vilniuje, Signatar namuose, buvo surengtas ios knygos pristatymas, kur gausiai susirinko vilniei. I j pateikt klausim knygos autoriui atrodo, kad knyga neusiguls knygynuose. KGB tema viena aktualiausi i dien Lietuvoje. Ko gero, ms alyje nedaug rasi moni, kurie vienaip ar kitaip nebt susij su KGB vieni kolaboravo ir tapo Tautos udikais, kiti ios represins struktros aukomis. O t auk bta imtai tkstani 34 proc. Lietuvos moni. Knygoje raoma apie Soviet Sjungos rezidentr priekario nepriklausomoje Lietuvoje 19211940 metais, KGB veikl Lietuvoje 19401953 metais, KGB organizacij ir valdym 19531991 metais, Geleins udangos mechanizm: KGB vykdom visos Lietuvos teritorijos kontrol, moni sekimo metodus, kultrini ryi kontrol, strateginius KGB udavinius technologin nipinjim, nelojali sovietiniam reimui moni kompromitavim, KGB kov ir tos kovos metodus su ieivijos politinmis organizacijomis, jos veikim prie Lietuvos diplomatin tarnyb, KGB aktyvisias priemones prie kultros darbuotojus. Patei277

kiamos aukt KGB karinink, veikusi Lietuvoje, biografijos, j kruvini pdsakai Lietuvos istorijoje. Daug dmesio knygoje skirta KGB veiklai 19871991 metais, jau prasidjus Atgimimo erai, tos nusikalstamos represins struktros ryiams su Sjdiu, jos parengtiems Lietuvos valstybs destabilizavimo planams, kagbist finansiniams nusikaltimams, 1992 metais Seimo rinkimus laimjus buvusiems nomenklatriniams komunistams, apraoma autoriaus patirtis ir pamstymai apie KGB ir KGB rezervo liustracijos vingius, klaidas ir galimybes. Plaiajai visuomenei ypa svarbs yra knygos puslapiai, kur raoma apie KGB karinink ir j agentrinio tinklo veikl dabartinje Lietuvoje, Lietuvos aukiausiose valdymo institucijose, Vyriausybje ir politinse partijose. Ta veikla ypa drastikas formas gyja rinkim metu, siekiant uvaldyti valstyb kol kas dar agresyvaus kaimyno i Ryt naudai. Kaip raoma knygoje, Nuo 1940 m. per SSRS specialij tarnyb agentrin tinkl perjo apie 100 000 Lietuvos gyventoj, i kuri nuo 1956 m. apie 50 000 moni (daugiau negu 6000 i j buvo etatiniai KGB darbuotojai O. V.). iuo metu Lietuvoje gyvena 2535 tkstaniai moni, slapta bendradarbiavusi su KGB (apie tredal j su KGB bendradarbiavo 19701990 m.)... Lietuvoje liko 1200 buvusi KGB darbuotoj pensinink (beje, iki iol gaunani pensijas i Rusijos, be Lietuvos pensij). V. Putino odiais tariant, buvusi ekist nra; visi jie iki iol tarnauja Rusijai O. V.), keli tkstaniai veikusi agent ir apie 2530 tkst. archyvini agent. Visa tai kartu su likusiais nepilnais KGB archyvais dar ilgai takojo ir takos kai kuriuos Lietuvos vidaus vykius, kartais tapdami politins kovos rankiu (Anuauskas A. KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruoai. V., 2008, p. 244245). Istoriko nuomone, kuria ir baigiama knyga, Ne statyminiai apribojimai yra baiss KGB bendradarbiams, o visuomens neigiamas nusistatymas ios okupacins valdios atramos atvilgiu...
278

Agentrinio siskverbimo, vadinamj aktyvi priemoni (kompromitavimo, dezinformacijos, antao ir t. t.) panaudojimas tai ne vien tik praeitis. Todl jokie faktai apie netolim praeit neturi bti nuo piliei nuslpti. Tik visikas archyv atvirumas, su KGB susijusi fakt pavieinimas, KGB metod analiz tas nuolatinis tiesos sakymas leidia pavelgti praeit giliau ir nuvainikuoti KGB visagalybs mitus. Pagaliau tai yra bent i dalies teisingumo atstatymas. To nedarydami mes galime sugriauti teisingumo pagrindus, skatinti tik abejingum savo alies ir tautos praeiiai (ten pat, p. 246). Taigi sulaukme iuo metu Lietuvai paios aktualiausios knygos, istorijos dokumento, liudijanio apie okupacinio komunistinio reimo nusikaltimus ms Tautai, vardijanio nusikaltlius. Knygoje pateikti faktai ypa reikalingi ms Tautos apsivalymui nuo svetimos valstybs mums palikt piktoli, kurios ir dabar spariai dauginasi. Jos jau daugel met nepriklausomoje Lietuvoje temdo saul, neleidia kurti nei stabilaus valstybingumo, nei moni dvasins ir materialins gerovs. Tegul ios knygos kelias bibliotek lentynas ir skaitytoj protus bei irdis bus platus ir veiksmingas. Gal greiiau Tautos dvasia atsikvos ir greiiau suvoksime, kas kaltas dl vis negand, itikusi ms Taut, gal greiiau pabusime i baims ir abejingumo ledynmeio... 2009 m.

4.4.4. Juodasis voras mst kompartijos smegenimis

Tokios asociacijos kilo buvusiam politiniam kaliniui Juozui Petkeviiui. Bdamas Vilniaus universiteto ketvirto kurso studentas, jis kartu su kitais auktj mokykl studentais buvo skstas stukaiaus Julijaus Slavino, suimtas ir teistas aukiausia bausme. J. Slavino skund patvirtino keli niekai, prisideng kagbisti279

niais slapyvardiais Liudas, arnas, uolinis, Vania, Vytautas, Raudonis, Otlinikas, Petrov, Polevojus. Ar idrs dabartinis saugumo virininkas paskelbti j vardus? J. Slavinas savo skund grind prielaida a manau, po kurios sek, kad teisiam student sitikinimai es antisovietiniai, kad studentai gailisi tremiam moni, kad jie netiki sovietins valdios teistumu Lietuvoje ir pan. U tai studentams buvo sudaryta vilko teisingumo riukui byla Nr. 23295/3 ir visi nuteisti 25 metams laisvs atmimo. ioje byloje darbavosi tardytojai ir kiti jos konstruktoriai: Liukaitis, Soldatov, Kaplan, Bainskas, Duanskij, Basenko, Kismina, Buluev, Belousov, pylevoj, Zaicev, Sinicin, Gorev, Vlasov, upikov, Kazakov, Ovarov, Zavarin. Jiems reikjo usidirbti alg ir apdovanojimus. Dabartin Lietuvos valdia, ko gero, jiems ir valstybines pensijas moka. domiausia tai, kad, kaip rao straipsnio autorius, apie bylos eig KGB reguliariai siunt specialiuosius praneimus Lietuvos komunist partijos Centro komiteto pirmajam sekretoriui LKP(b) CK drg. Antanui Sniekui su prierau Visikai slaptai. Asmenikai (Petkeviius J. velkime plaiau // Lietuvos aidas, 2003 rugsjo 20, p. 5). Straipsnio autoriaus nuomone, ...politrukui Slavinui, kompartijos nariui, taip praplov smegenis, kad is tapo tarsi robotas. Visikai neliko nuosavo suvokimo, mst kompartijos smegenimis. Tik tokios bsenos jam galjo atrodyti, kad gailjimas nekalt moni, pasmerkt kanioms ir iai, yra valstybinis nusikaltimas (Petkeviius J. Ten pat). O dabartiniai visi trys Seimo pirmininko pavaduotojai . Jurnas, A. Pekelinas ir V. Muntianas imokslinti, kaip valdyti specialij tarnyb smegenis, kompartijos mokyklose. A. Pekelinas gijo dvigub isimokslinim ir kompartijos nario, ir KGB rezervisto. tai kodl ir nepastebima po savo kiem mirinjani nei
280

futbolinink Seime, nei usienio nip Lietuvoje. Strategin reikm nacionaliniam saugumui turinios Ignalinos atomins elektrins (IAE) direktoriaus Viktoro evaldino kvietimu Lietuvoje laisvai, kaip savo nuosavame dvare, vaiktinjo ir aukiausias valdios institucijas lank Rusijos specialij tarnyb darbuotojas V. Alganovas, ivarytas i Lenkijos kaip Rusijos nipas... Ir nieko... N plaukas nenukrito nei nuo saugumo virininko A. Pociaus, nei nuo vidaus reikal ministro, nei nuo Migracijos departamento virinink galv. Abejoju, ar nukris bent vienas plaukas nuo Archyv departamento vadovo V. Grigoraiio, dabartinio ypatingojo archyvo direktoriaus K. Remeikos galv, inicijavusi Ypatingojo KGB archyvo udarym 70 met. Tai ekstremaliai lios prorusikos provokacijos prie savo taut. Visi jie jauiasi saugs ir laimingi milino A. Brazausko paunksnje, dar visai neseniai siliusio (kaip, beje, ir A. Pekelinas) tuos archyvus sudeginti. Konfucijus dar prie por tkstani met mok: Gerbk savo prieus! Jie suteikia galimyb tobulti. Kuo toliau, tuo labiau tuo sitikinu, ypa kai retkariais paskaitau Laisv laikrat, nuolat kasant griovius, kuriais blokuojamas ms teisingumo kelias ir kurie pripilami visoki pilstuk ir nuodo tiesiogine prasme dvasios nuodo, nuo kurio mons dvasikai apanka, suiaurja, udo ir savo, ir savo artimo sielas (Landsbergis V. Mintys. V., 2002, p. 347). Net ir nelabai politikai kvalifikuotam mogui is laikratis pateikia naudingos informacijos. Vis pirma parodo arba apmeiia tuos, kurie bendradarbiavo su KGB ir iki iol tebebendradarbiauja, kas KGB rezervistai, kas informatoriai ir pan. tai paskutiniame numeryje save irykino KGB majoras V. Gulbinas (kain, ar jis ne to galvaudio ir sadisto Mykolo Gulbino snus? M. Gulbinas pokariu dirbo Alytaus NKVD tardytoju, iauriai kankino ir sadistikai ud Dzkijos partizanus ir ryininkus. Atsiliepkite, partizanai ir ryininks! O. V.). Dabar
281

is KGB karininkas liudija strib leitenanto byloje (Laisvas laikratis, 2005 sausio 1327, p. 15). Istorikas A. Anuauskas savo straipsnyje, skelbtame gerokai prie io skandalo siplieskim, ra, kad KGB kiekvienais metais ruosi ypatingam periodui, t. y. karo padiai. Potencialiais Vakar valstybi agentais buvo laikomi: deimtys tkstani buvusi politini kalini ir tremtini; pus milijono Lietuvos gyventoj, kurie susirainjo su usieniu; 135 tkstaniai moni, kurie i usienio gaudavo siuntinius; tkstantis buvusi repatriant ir reemigrant; 14 tkstani moni, kurie turjo leidimus dirbti su ypatingos svarbos ir visikai slaptais dokumentais; ir dar pati KGB surado apie tkstant specialist, kurie buvo nevisikai patikimi (Anuauskas A. KGB pinkls // Lietuvos aidas, 2002 sausio 26, p. 1, 10, 11). Ypatinguoju periodu KGB bt pasitelkusi su tais monmis susidoroti 3 tkstanius Lietuvoje buvusi KGB rezervist ir dar 3 tkstanius archyvini agent. Tuo tikslu buvo sukurta 50 kovini bri su 1250 apmokyt vadovauti iai 6 tkstani smogik armijai karinink (ten pat). Jratei Lauitei ilg laik nedav ramybs msl, kodl visi buv komunistai dabartinje valdioje, nepaisant skirting partij vairovs, taip noriai kvieiasi j vadovaujamas institucijas buvusius KGB darbuotojus? urnalist t msl vis dlto min. Aukto KGB pareigno, dabar Irkutsko vicegubernatoriaus Nikolajaus Jeroenkos lpomis ji pateik ir atsakym: KGB struktrose visuomet dirbo iprus mons, mokantys usienio kalb, imanantys teis, visuomenines politines sroves, kas iandien gyvybikai svarbu norint kvalifikuotai tvarkyti reikalus bet kurioje srityje (Lauit J. Vakarykt KGB tarnauja iandieninms posovietinms demokratijoms // Lietuvos aidas, 1998 liepos 28, p. 12).
282

Bet svarbiausia visi ios struktros darbuotojai, dl ko jie ir yra ypa pageidautini komunistams, msto tik kompartijos smegenimis! Ponobaudiauninko valdymo santykiuose, kokius dabar ir atkr A. Brazauskas Lietuvoje, KGB darbuotojai be joki svyravim ir ilyg prisiima baudiauninko funkcijas. Tai visikai patvirtino kitas Irkutsko vicegubernatorius, buvs nusipelns ir medaliuotas disident mediotojas J. Gurtovojus, urnalistei iraikingai paaikins: Mes bsime reikalingi bet kuriai valdiai! Taip! Nes mes buvome partijos baudiantis kalavijas. Bet kam kaltinti rank? Kaltinkite rank! (Lauit J. Ten pat). Kaip tik jis, J. Gurtovojus, ir priglaud KGB generol Ivan Vasiljevii Fedosejev, dirbus Lietuvoje KGB 5-ojoje valdyboje ir aktyviai dalyvavus Sausio 13-osios udynse. Dabar jis Irkutsko gubernatoriaus administracijoje priimtas padirbti savo maosios Tvyns labui (Lauit J. Ten pat). domus ir paios urnalists komentaras: Kai valdi paima mons, kurie savo pareiga (ir tiesa) laiko ne j tarnavim visuomenei, o pavaldini prieir ir baudim valdios nemylinij, minti rankiai itin reikalingi. Be to, atkuriamas ir pleiamas slaptj talkininkskundik tinklas. Kaip skelbia savaitratis Argumenty i fakty, itie slaptieji bendradarbiai atlyginim gauna keturis kartus didesn negu universitet profesoriai (ten pat). Taigi kol Lietuv valdo eimininkas, lietuviai, pamirkite savo istorij! O aukos, pamirkite budelio vard! To eimininkas ir jo kariauna ir siekia. Dl to KGB rezervistai taip ir lauja, vl sijaut partijos baudiauninko kalavijo vaidmen. Vien tik rezervisto A. Pekelino elgesys Seime k rodo! Jam nra nieko vento! Bejg ir Etikos komisija, kuri nort j nubausti u nedalyvavim Seimo darbe. Betgi jis nekaltas, jis tik rankis ir neinia, su kokia misija ivyko usienius. Gal su ta paia, kaip ir jo partijos vadov kadaise... Lietuvos nepriklausomybs auroje.
283

Vytautas lipas savo straipsnyje ra, kad Izraelyje leidiamame urnale as Pik buvs SSRS KGB virininkas Kriukovas ilgame straipsnyje Provokatori valdia atviravo, jog jam Lietuvos Sjd pavyko infiltruoti patyrusius saugumieius, ir kaip ta KGB juodoji ranka faktikai niekais pavert vis Lietuvos nepriklausomyb (lipas V. Juodas Maskvos elis // Naujasis dienovidis, 1994 balandio 12, p. 4). Tame paiame straipsnyje autorius komentuoja LDDP aukto pareigno J. Karoso atviravim, kad komunistai valdioje isilaikys tol, kol jiems pavyks ilaikyti alyje beviltik skurd. Motyvas dl beviltikos ekonomikos mons neis balsuoti, o tokiu atveju viskas lieka po senovei (lipas V. Ten pat). Taigi vis ekskomunistini partij tikslas viena kalbti ir adti (nusipelnme gyventi geriau!), o visikai prieingai daryti: kuo daugiau Lietuvoje skurdo, tuo geriau komunistams! Jie jau susikr sau roj! 1926 metais Berlyne ileistuose prisiminimuose baltj rus generolas Denikinas ra: Lietuvai yra tik du keliai: arba geruoju sijungti rusakalbi taut eim, arba bti per kruvin keli jga jungtai. Kito kelio Lietuvai nra! (lipas V. Ten pat). Taip ir atsitiko 1940 m. birelio 15 d. Tai argi rus pergals 60-metis yra ms vent!? Minti j bt ventvagyst! Autoriaus teigimu, dabar Lietuvoje darbuojasi 7000 KGB gerai apmokam agent (ten pat). Kaip jau rame savo ankstesniame straipsnyje (Voverien V. Juodojo voro nelaisvje // Lietuvos aidas, 2005 sausio 17), juodasis voras dabar jau apraizgs vis Seim, Vyriausyb, Prezidentr, visas valdios institucijas. Kadangi savo smegen jam neleista turti, tai viskas, J. Karoso odiais tariant, ir vyksta po senovei. KGB ir toliau vykdo perestroikos ir glasnostj akcij Lietuvoje, o juodas ir baisus Maskvos elis kaip krito, taip ir tebekrinta ant Lietuvos (lipas V. Ten pat). Istorikas Juozas Starkauskas visikai patvirtino Juozo Petkeviiaus nuomon, kad KGB jo dirbti mons, i tikrj turintys
284

vykdytojobaudiauninko mentalitet, nenorintys ir negebantys mstyti ir jauiantys komfort vykdyti kit vali, taigi labai patogs komunistams ir mstantys kompartijos smegenimis. Vykdytoj udaviniams sprsti jie i tikrj, kaip teig N. Jeroenka, gerai paruoti. Taiau ne strateginiams udaviniams sprsti. Kaip rao istorikas, j rat nemaai perskaits gali teigti, kad jie buvo iaurs, klastingi, gudrs, bet tik retai kada protingi... Daugiausia tarp j buvo Vilniaus universiteto, Politechnikos instituto ir Kno kultros instituto absolvent... (Starkauskas J. Moliniai feliksai // Lietuvos aidas, 1996 lapkriio 7, p. 14). Kitas istorikas Juozas Tumelis Lietuvos radijo laidoje Tarp Ryt ir Vakar kalbjo: Nauja Lietuvos archyv statymo redakcija, nustatanti 70 met senaties termin draudim visiems norintiems susipainti su archyvuose esaniais KGB dokumentais, yra nedemokratika ir dvelkia stalinizmu. Istorikas abejoja, ar taip nebus sustabdyti rezistencijos, kokios nebuvo visoje pokario Europoje, tyrimai? K is statymas gina auk nuo budelio ar budel nuo aukos? Toks pasitvarkymas primena stalinin ir hitlerin archyv politik. Nenustebiau, jei nuo archyv bt pereita ir prie knyg (XXI amius, 2004 gruodio 24). Profesorius Vytautas Landsbergis dabartin Lietuvos politin situacij vertino taip: ...Vidiniame visuomens ir alies gyvenime stiprja buvusios sistemos revano poymiai. Sistema visai atvirai atkuriama Rusijoje. Tai turi takos ir metodams, taikomiems Lietuvai. Ir ia jau kur kas daugiau nei ankstesniais metais ciniko revanist atvirumo (Landsbergis V. Dl SSRSRusijos tarnyb sigaliojimo Lietuvoje ir pastang perrayti istorij // XXI amius, 2004 gruodio 24, p. 11). O dirv revanizmui ipureno kaip tik juodojo voro tinklas. Istorikas teigia, kad ...ekistai paliko daug min, i kuri PrunskiensKliugerio nra paios svarbiausios. Kuriami ir nauji spstai ms valstybingumui, ypa skmingai tai daroma griaunant ms ekonomik (Starkauskas J. Ten pat).
285

Ar manoma sutraukyti juodojo voro tinklus, kai Lietuva taip jais apraizgyta? Yra politik, kurie tuo jau abejoja. Taiau istorikai, tyrinj KGB veikl, nusiteik optimistikai. Dauguma j teigia, kad tuos tinklus gali sutraukyti tik vieumas KGB darbuotoj ir su jais susijusi rezervist bei agent pavardi paskelbimas. J. Starkauskas mano, kad didiausias prienuodis nuo juodojo voro yra patriotikumas. Ir straipsn baigsime jo maoru: Visur, kur rusiki saugumieiai susidurdavo su idealistikais, pasiaukoti linkusiais, stiprios valios monmis, jie pralaimdavo. Prisiminkime, kad ir Lietuvos katalik banyios kronikos istorij. Beveik du deimtmeius keli imtai saugumiei i 5-osios tarnybos ir 2-osios valdybos bei tkstaniai i skyri agent nesugebjo sunaikinti io leidinio. Ne visagalis, taiau labai pavojingas klanas ir dabar kasasi po ms valstybs pamatais (Starkauskas J. Ten pat). Taigi bkime budrs! Kalbkime! Demaskuokime! Nebijok, maasis bry! Tik nelik be informacijos. Neinojimas dabar jau didesnis pavojus negu pats juodasis voras. 2005 m.

4.4.5. Antanas Venclova tautos dvasinio genocido organizatorius ir vykdytojas

Marionetins sovietins Lietuvos Ministr Tarybai vadovaujant Vincui Mickeviiui-Krvei Tautos naikinimo procesus buvo traukti ir kiti ministrai Meislovas Gedvilas kartu su Justu Paleckiu pasirainjo tremi nuosprendius, vliau, jau po karo, Justas Paleckis buvo tas mogus, kuris, paleidus tremtinius i Sibiro ir kit tremties viet, reikalavo Rusijos vadov neleisti tiems monms sugrti Lietuv. Vos tik rusams okupavus Lietuv 1940 m. birelio 15 d., birelio 16 d. vietimo ministru buvo pa286

skirtas Antanas Venclova. Jis jau birelio 20 d. pradjo realizuoti okupacinio reimo usakym ir jo program. Jos tikslas buvo: sunaikinti tautin mentalitet, ugdyti nauj mog homo sovieticus, susilpninti prieinimsi okupacijai, grietai kontroliuoti ir priirti pavergtos lietuvi tautos dvasin gyvenim, sukurti palankias slygas svetimai kultrai ir komunistinei ideologijai plisti. Programa buvo vykdoma tokiomis kryptimis: buvo sunaikinta visa nepriklausomos Lietuvos spauda, udarytos laikrai ir urnal redakcijos, nacionalizuota ir suvalstybinta knyg leidyba ir spaustuvs, sulaikytos ir sunaikintos leidybos procese buvusios knygos, nutrauktas vis spaudini importas i usienio, iskyrus SSRS, visoms bibliotekoms isiuntinti formuliarai, reikalaujantys perirti bibliotek fondus, iimti i j visas religinio bei nacionalistinio pobdio leidinius ir juos sunaikinti. T pai birelio 20 dien visoms mokykloms, bibliotekoms, knygynams bei kitoms kultros staigoms buvo isistas aplinkratis, reikalaujantis iimti i apyvartos visas buvusio Lietuvos Prezidento Antano Smetonos knygas, knygas apie j ir visas kitas knygas, ileistas iki birelio 17 d., kur tik buvo minimas Antano Smetonos vardas, ir jas sunaikinti. 1940 m. liepos 25 d. vietimo ministras Antanas Venclova visoms bibliotekoms isiuntinjo papildom aplinkrat bibliotek valymo klausimais, kuriame reikalavo iimti i j fond visas knygas, kuriose kritikai raoma apie SSRS, komunizm ar MarksoLeninoStalino moksl. Iimtosios knygos turjo bti laikomos draudiamj knyg specialiai sukurtuose fonduose, iki atskiro pardymo, matyt, kad galt pasitarnauti kaip kaltinamoji mediaga j autoriams. Tame paiame aplinkratyje buvo pareikalauta visose bibliotekose kurti draudiamj knyg skyrius. Iki rugpjio 3 d., kol buvo baigtas Lietuvos stojimo SSRS farsas, i vis bibliotek, knygyn, mokykl buvo paalintos visos lietuvi autori Marijos Pekauskaits-atrijos Raganos, Gabriels Petkeviait-Bits, Maironio, Juozo Tumo-Vaiganto, Vinco
287

Kudirkos, Jono Basanaviiaus, Antano Smetonos ir kit Lietuvos autori knygos, net ir rus klasik Levo Tolstojaus, Nikolajaus Gogolio, A. Pukino, F. Dostojevskio, A. echovo ir kt.; usienio autori J. Gts, V. Hugo. A. Franco, F. Morua, Romeno Rolano ir kit, iskyrus, inoma, emait, Petr Cvirk, Antan Venclov, Salomj Nr ir kitus okupacinio reimo kolaborantus. Tokio likimo sulauk 186 pavadinim knygos, pripaintos kenksmingomis sovietinei liaudiai. Pokariu knyg naikinimas buvo tsiamas ir kenksmingomis sovietinei liaudiai dar buvo pripaintos 153 pavadinim knygos. Tai buvo knygos istorijos, geografijos, filosofijos, literatros kritikos klausimais, visos Eriko Remarko, M. Montesori, lietuvi nuotyki raytojo J. Piliponio ir kit knygos bei vadovliai lietuvi ir esperanto kalbomis. Valstybin leidykla Kaune gavo sakym leisti tik rus sovietini klasik F. Fadejevo, Katajevo, Paustovskio, Fedino ir kitas propagandinio pobdio knygas; j 19401941 metais buvo ileista 250 pavadinim. Koncert salse skambjo tik rus muzika. Jai buvo raomi ditirambai kaip vienintelei vertai tarybins liaudies dmesio. 1940 m. spalio mn. A. Venclova pakartotinai visoms bibliotekoms isiuntinja aplinkraius, grietai spdamas j vedjus, kad visos atrinktosios antikomunistinio turinio, religins, kenksmingosios ir abejotinos verts knygos nebt iduodamos skaitytojams ir draudiam knyg skyriuose saugomos iki atskiro pardymo. Naikinti kenksming lietuvik literatr buvo pavesta Vidaus reikal ministerijai, vliau Liaudies komisariatui, o nuo 1940 m. rugsjo 12 d. Liaudies komisar tarybos pirmininko pavedimu Vidaus reikal liaudies komisariato Spaudos ir draugij skyriui. Jo rengiami nutarimai knyg naikinimo klausimais sek vienas paskui kit. Iki spalio 10 dienos j buvo net 23 ir visuose skambjo: konfiskuoti ir sunaikinti. Bibliotek fond naikinim teisino ir skatino politin spauda. Komunistinje Tiesoje buvo raginama vesti griet kontrol privatinse ir valstybinse
288

bibliotekose, nes atjo laikas su aknimis irauti antimoralin literatr. Kitame Tiesos numeryje buvo raoma, kad provincijos bibliotekos dar neapsival nuo lamto toki knyg kaip Komunizmas Lietuvoje ir Komunizmas monijos nelaim ir dl to reikia grietai bausti bibliotekininkus, piktnaudiaujanius gera okupacinio reimo valia ir nevykdanius vietimo ministro sakym. Siekdamas sustiprinti bibliotek valymo kontrol A. Venclova 1940 m. spalio pabaigoje kr speciali kenksming knyg atrinkimo komisij, kuriai vadovavo Liudas Gira. Ta komisija labai stengsi ir papildomai prie jau sunaikint knyg atrinko dar 38 pavadinim lietuvikas knygas ir 602 pavadinim lenkik knyg. Atrinkt sunaikinimui lenkik knyg anotacijos turjo bti iverstos rus kalb. Anotacijos buvo raomos spdingai, kaip antai: buruazinis kliedesys apie velnius ir dievus, knyga apie isterik meil, supuvs liberalizmas, kapitalizmo dvasia, netinka dabartinei dvasiai, kapitalistin pornografija, kompromituojanti revoliucijos dvasi ir pan. 1940 m. spalio 14 d. buvo steigtas LTSR Glavlitas. Jo vadovas Vasilijus Procenko buvo atsistas i Maskvos. Jis 1941 m. vasario 6 d. pareikalavo, kad bibliotekos pristatint Glavlit vis knyg ir spaudini, esani bibliotekose, sraus kas dvi savaits. Sraai turjo bti pristatinjami pagal tam tikr form. vietimo skyriaus archyvuose rasta nedaug toki sra: tik Taurags mokytoj seminarijos bibliotekos, agars vieosios bibliotekos ir Bukmano knygyno, iauli miesto galanterijos ir aisl prekybos Pasaulis bibliotekos. Matyt, bibliotekininkai tada nebuvo labai drausmingi. 1941 m. kovo 1 d. vietimo komisariato Politinio vietimo valdyba bibliotekoms isiuntinjo aplinkrat, reikalaujant atsisti knyg, esani draudiamos literatros skyriuose, sraus tam, kad bt galima sudaryti bendr naikintin ir dar tikrintin knyg sra. 1941 m. Glavlitas savo aplinkraiu vardijo 47 autori pavardes, kuri visi darbai turi bti paalinti i bibliotek fond
289

ir knygyn. Ten buvo raytos ir 4 lietuvi pavards Juozo Dauliaus, Antano Smetonos, Augustino Povilaiio ir A. Maliausko. Balandio 3 d. aplinkratyje jau buvo 120 autori pavardi, dauguma lietuvi, bet buvo ir usieniei R. Galis, F. Osendovskis, A. Rachmanova, M. Brekovskis, A. Kerenskis, M. Oerovi, J. Pilsudskis, L. Trockis ir t. t. Balandio 4 d. Glavlito srae dar buvo raytos 222 kenksmingos knygos, i j 3 usienio autori, tarp kuri H. Mniek, o visos kitos lietuvi. Gegus 26 d. aplinkratyje dar 133 pavards ir knygos rus kalba; kas buvo raoma 1941 m. birelio 21 d. Glavlito aplinkratyje jau neinoma. 22 d. jau prasidjo karas. Knygos buvo naikinamos arba jas utilizuojant popieriaus gamyklose kaip makulatr, arba deginamos, kaip ir naci. Glavlito aplinkraiuose buvo labai grietai reikalaujama, kad makulatros primimo skyri vedjai veikt pagal Glavlito instrukcij, prieingu atveju jie taps liaudies prieais. O koks j likimas lauk, visi jau inojo pagal bolevikins Rusijos patyrim ir iudyt ten moni milijonus. Glavlito duomenimis, iki 1941 m. gegus 28 dienos i Lietuvos bibliotek fond buvo iimtos sunaikinimui 26 973 knygos, o Vilniuje ir Panevyje dar apie 30 000. Po knyg naikinimo vajaus pirmojo etapo 19401941 metais Plungs vieoji biblioteka neteko 21 proc. savo knyg fondo, Marijampols 15,5 proc., Vilkavikio 14,5 proc. ir t. t. Bet tai buvo dar tik iedeliai Antano Venclovos pasodinto dvasinio genocido augalo, jo vaisiai subrendo antrosios sovietins okupacijos metais. M. Suslovo sakymu visas LTSR sovietini bibliotek tinklas turjo bti iplstas ir apvalytas nuo faistins ir buruazins nacionalistins literatros. Iki 1944 met pabaigos Lietuvoje buvo sunaikintas 1137 571 spaudinys. Tas valymas tssi dar beveik deimtmet i apyvartos buvo iimti 549 pavadinim leidiniai, tarp j 169 periodikos. 19441956 metais Lietuvoje buvo sunaikinta 7,4 milijono spaudini (Sinkeviius K. Udrausti autoriai ir leidiniai. V., 1994, 171 p.).
290

domios ir istorijos paralels. Pirmasis sovietin cenzr ir dvasin Tautos genocid Lietuvoje pradjo Antanas Venclova. O pirmasis, pradjs tyrinti sovietins cenzros pasekmes Tautos dvasiniam gyvenimui ir kovoti prie cenzr, buvo jo snus Tomas Venclova, pats nukentjs nuo tvo vestos cenzros (buvo udraustos ir iimtos i apyvartos jo knygos Raketos, planetos ir mes (1962), Golemas, arba dirbtinis mogus (1972), Kalbos enklai (1972). Vertinant Antano Venclovos vaidmen Tautos dvasiniam genocidui, jis buvo vienas didiausi naikinant Tautos spausdint od. Ir tai negali bti umirta, kad i tautos tragedija nepasikartot. 2008 m.

4.4.6. I juodosios komunizmo knygos Lietuvoje

Takai ul, vedantys bunkerius. krito lubos, dengusios partizanus, Tik liko daubos miko gldumoje. Ir atmintis iurpi an dien... Kiek liko nalaitli ir nalaii Be tv meils ir be ilumos? Kiek liko motin, mon, belaukiani Dukr, sn ir grtani namo?
Liudvika Danielien

291

Sukrt lapkriio 22 d. paskelbta Jurgio Jurgelio informacija apie naujas KGB nuudyt Lietuvos moni kapavietes Savanori prospekte ir netoli Nemenins (Norkien D. Vilniuje dar vieni Tuskulnai). Pasirodius straipsniui, skambinusios ilgaams vilniets pasakojo, kad tai dar ne visos nuudytj kapaviets Vilniuje. Tuskuln teritorijoje, po vej gatvs asfaltu, dar guli imtai nuudytj palaik, ukast ia nuo 1951 iki 1957-j. Dar viena KGB auk kapaviet ant kalniuko vir Antakalnio kari kap, visikai arti, kur dabar laidojami vilnieiai. Dabar, kai atkurta visa KP CK struktra jos gensekas tapo Vyriausybs galva, o kaklo Mitkino viet irinktas V. Uspaskich, kaip raoma straipsnyje, nuudytj kapaviets vl pradtos laidoti po iukli krvomis. J. Jurgelio minta kapaviet buvo upilta iuklmis tik prajusi savait. Ar tai nra skambutis, kad jie sugro!? Ir netrukus gali grti j darbai. Vien tik Vilniaus KGB kaljime nuo 1944 m. rugsjo 28 d. iki 1947 m. balandio 16 d. buvo nuudyti 835 mons (Vaitiekus S. Tuskulnai: egzekucij aukos ir budeliai (19441947). V., 2002, p. 207259). Knygoje raoma, kad iki 1947 met Tuskuln teritorijoje buvo ukasta per tkstant nuudytj. O kiek j dar ukasta nuo 1951 iki pat 1957 met? Dar tkstaniai. O budeli srauose oi kiek daug pavardi, kurios dabar suraytos itisomis dinastijomis Vilniaus telefon knygoje. Jie tarp ms, alia ms ir laukia komandos. Drausmingai balsuoja u savuosius... Kaip parod istorik tyrimai, dalies nuudytj sunaikinti net palaikai, ant j upylus speciali chemikal (Vaitiekus S. Ten pat). Simbolika (o gal pranainga? O. V.), kad tos paios dienos numeryje, tik kitame puslapyje, pasirod ir Algirdo Paleckio, dabar Seimo nario, dienoratis, apimantis 2004 m. balandio 15 d. 2004 m. balandio 19 d. Seimo kronik ir seimno pamstymus.
292

Jie labai primena jo senelio Justo Paleckio, pasiuntusio mirt, sibirus, ledjrius ir kaljimus imtus tkstani lietuvi sunaikinti, nuostatas. Jaunajam Paleckiui labai nepatiko dvasinink dalyvavimas Seimo posdyje. tai k jis rao: Vatikano nuncijus: Ypating dmes parodykite patiems silpniausiems ir paeidiamiausiems. Toliau jis lygina dvasininkus ir politikus vieni ir kiti paaukti tarnauti monms (Paleckis J. Aktualijos). O tai jaunojo politiko komentaras: Kalba Lietuvos vyskup konferencijos atstovas. Banyia juk atskirta nuo valstybs, bet jai vis maga lipti tribnas. Ir kodl kalbjo tik vienas konfesijos atstovas? O kitos konfesijos? Didysis prancz filosofas Volteras, buvs ateistas, tik prie mirt praregjs, ra: Atimti i moni religij tai reikia priveisti em mogudi, vagi ir piktadari! Ar to siekia dabartinis ms seimnas? Ar jam dar mogudi, vagi ir piktadari Lietuvoje per maa? Ties sakant, kaip tik to siek ir Justas Paleckis. Ir pasiek. Savo planus realizavo. Visa ms em permirko krauju. Laukai, palauks, mikai ir net miestai nusti kapavietmis. Tik per trump Lietuvos atgimimo laikotarp uvusij atminimui pastatyta tkstaniai kryi ir stogastulpi. Tkstanius jaunuoli ir mergaii, tokio pat amiaus ir jaunesnius kaip dabartinis seimnas, NKVD nuud ir suguld miesteli aiktse, vyrduobse, pamikse. U k? Tik u tai, kad jie neidav ir gyn savo Tvyn Lietuv. U dor, teisingum, tikjim, j mokytoj jiems skiepytus idealus atlikti pareig Tvynei, jos neiduoti. Raini mikelio kankinys H. virgdinas, kankinamas Teli kaljime, muamas, spardomas, merkiamas iki galvos ledin vanden. Po to vl muamas, spardomas ir metamas karcer, budeliams mirdamas pasak: Tos idjos mirta, u kurias niekas nemirta.
293

Jo idja buvo jo Tvyn Lietuva. Justo Paleckio laik okupantai irgi pirmiausia stengsi sunaikinti dvasininkus, tautins dorovs skleidjus ir puoseltojus, jos gynjus. Po Raini pirmosiomis bgani nuo karo NKVD aukomis tapo 15 kunig. Vilkavikio rajono Lenkaii parapijos kunigai Vaclovas Balsys, Jonas Petrika, Justinas Dabrila pirmosiomis karo dienomis buvo iauriai nuudyti jiems krtinje ideginti kryiai, gyviems ipltos irdys, itampyti viduriai, nukryiuoti Budavons mike. Vilniaus NKVD kaljime iauriai nukankintas vyskupas V. Boriseviius, Vladimiro kaljime vyskupas M. Reinys, Abezs lageryje vyskupas P. Ramanauskas, 22 metus po kaljimus buvo tampomas ir kankinamas monsinjoras A. Svarinskas, imtai kunig nukankinta, nuudyta. Ar to dabar sieks Algirdas Paleckis? Vos tik spjs kelti koj Seim tuoj pat pradjo burnoti prie dvasininkus. Gal senelio genas jau prabudo jo kraujyje, jau neduoda ramybs? O dl sekt, kuri jis taip nort ir kurias jis taip pera suprantamas jo noras: juk visos sektos Lietuvoje yra KGB rank darbas. Tam, kad jos griaut tikjim ir drumst moni protus, norintiems tikti ir iekantiems tikjimo be jokios atsakomybs. Negi Algirdas Paleckis mano, kad Lietuvoje visi mons tokie besmegeniai, kurie nieko nemato, nieko negirdi ir nieko nesupranta?! Dauguma moni jau perprato ir tvo Stanislovo juokingus spektaklius, vaidinamus u namuk, u grin kieme... ir dar daug k. iniasklaidoje dar vis netyla balsai: Kas valdys Lietuv 2005 2008 metais? 23 dien LNK apklausa parod, kad 58 proc. Lietuvos gyventoj jau nebetiki, kad tai bus A. Brazauskas ir Seimo narys A. aplikas (Smokslo teorija, 2004 lapkriio 23). Sprendiant i to, kaip dabartinis valdios kaklas braunasi valdi ir kaip akiplikai veriasi televizijos ekranus sveikinti
294

tautos (kurios? Lietuvi ar rus? O. V.) valstybini veni dienomis, kaltina visus esaniuosius valdioje, kad jie nemoka valdyti, silo konservatorius perauklti, kaip kakada Mao aukljo gegus 7-osios mokyklose, matyt, jis tikisi tapti lietuvikuoju Lukaenka. Baisiausia, kad ms laikais, kaip ms protviai bylojo, kiauls, ulipusios ant altoriaus, nra kam nuvaryti nuo jo: nebeliko tikr kaimo vyr, kurie padarydavo tvark savo kaime, nra iniasklaidos, kuri isiokl sudrausmint. Vis tie jo milijonai... Nra mogaus, kuris ties pasakyt. Gal suprast? Deja! Nra! Taip ir grimztame aklatamsi gyvenvietes ir miestus, kuriuose siautja lliai. Todl visikai realu, kaip visokie burtininkai prognozuoja, kad bus Lietuvoje realizuotas visas Laumirgio scenarijus. Tvarkingai, pagal plan. Taip, kaip ir buvo skelbta: ...jeigu Viktoro Uspaskich vadovaujama partija gaus 3537 mandatus, tai ji sudarys valdanij koalicij su viena i valdanij tradicini partij: socialdemokratais ir socialliberalais (Kas valdys Lietuv 20052008 m. // Ten pat). Ar galjo A. Brazauskas ir A. Paulauskas pasiprieinti iai koalicijai? Ne! Jokiu bdu! Tai buvo i anksto Maskvoje suplanuota. Ir net urnalist paskelbta. Visikai tiktina, kad perprats dabartinio kio valdymo subtilybes, kaip prognozuoja A. aplikas, kitais metais jis pakils yg u diktatoriaus post Lietuvoje, visiems nuolankiai tylint ir daugeliui atlikus Judo vaidmen. Visi enklai rodo, kad pradedame antrj juodosios komunizmo knygos skyri jau nepriklausomoje Lietuvoje. Dabar jau j rao tautos judai ir visikai viskam abejingas ms jaunimlis, besirpinantis, deja, tik pilvo ir papilvs malonumais. Apie Tuskulnus ir Lietuvos istorij jie nieko nenori inoti. Baisu, kad pamirta istorija beveik visada pasikartoja!
295

4.4.7. Lietuva genocido vykdytoj rojus

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (teisjai A. Abromaviius, E. Kris, K. Lapinskas, Z. Namaviius, A. Normantas, J. Prapiestis, V. Sinkeviius ir S. Staiokas) 2002 m. birelio 19 d. panaikino apribojimus mokti valstybines pensijas komunistinio okupacinio reimo vadovaujantiems ir represini struktr darbuotojams enkavedistams, stribams. Taip dabartin komunistin Lietuvos valdia ir jai aklai tarnaujanti teissauga meta ik nuo komunistinio reimo nukentjusiems Lietuvos monms, demonstruoja jiems atvir paniek ir neteisingum, sovietinio okupacinio reimo pagrindini nuostat tstinum. Nuo birelio 19 d. prajo jau beveik du mnesiai, ir Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Rimantas Karvelis, pasinaudojs Konstitucinio Teismo pataisa, ketina kuo skubiau pradti mokti pensijas sovietinio genocido vykdytojams. Dl formalios klaidos ir partini teisj ambicij iuo atveju nukentjo teisingumas. Visi Lietuvos mons. Sukompromituota valstyb. Gal to ir buvo siekiama iuo nutarimu? Dabar, kol bus atkurtas teisingumas, reiks nueiti ilg erki keli. Tas kelias nebus lengvas, nes reiks rodyti, kad komunistinio genocido vykdytojams ms atkurtos sovietins valdios Temid yra akla ir kuria... O jiems u Tautos moni udym ir kankinim skiriamos valstybins pensijos... Pasaulyje tai neregtas precedentas. Kadangi Genocido nusikaltim mokslinio tyrimo centras, gaunantis atlyginimus i dabartins atkurtos komunist valdios, tikriausiai bijo prarasti duonos ksn ir genocido nusikaltli vardinti neidrs, tos misijos turime imtis mes, paprasti Lietuvos mons. Jeigu negalime tiktis teisingumo i dabartins ms valdios, turime j atkurti patys. Tik taip galsime vadintis nepriklausomos Lietuvos laisvais ir garbingais pilieiais. Prieingu atveju tapsime vakarykiams ms budeliams kilimliais po kojomis.
296

Dabar visos ms dienos ir mintys turi bti upildytos siekimu atkurti teisingum tol, kol jis bus atkurtas. Tegu is straipsnis bus pirmasis ingsnis, liudijantis kandidat valstybines pensijas numogjim, j nusikaltimus. 1. 1945 m. vasario 21 d. 6 valand ryto NKVD batalionas ir Simno stribai upuol Liepakoj kaime sikrus partizan br, vadovaujam Antano Kulio. Kautyns truko dvi valandas, uvo 21 brio partizanas. Stribai nuov bgant berniuk. Partizan knai dvi dienas guljo Simno aiktje. Partorgas Antanas Kvederaviius, usilips ant nukauto vado krtins, pasak kalb visiems ia suvarytiems monms, siaubo kupinomis akimis velgiantiems iniekintus uvusij knus. (Jastramskien L. Oi, neverk, motule... // Valstiei laikratis, 2000 kovo 10, p. 7). 2. Pasakoja Marijona Jokaitien: 1945 m. mane sum Volkovo vadovaujami Krekenavos skrebai. Iki sumimo gyvenau Panevio rajono Krekenavos apylinkje, Valmoniki kaime. Krekenavoje tard Tichomirovas ir Volkovas. Tardydami kio pirtus tarp dur ir juos durimis spaud. Ir iandien deformuoti pirtai. Sum u tai, kad broliai pasitrauk i gyvenamosios vietos... Visi, kuriuos Krekenavoje sum ir tard, tvirtina, kad tardytojai Tichomirovas ir Volkovas naudojo vidurami bdus, uddavo lank ant galvos ir su varto pagalba ver. Tai tokiais siaubingais metodais jie kankindavo mones. Tichomirovas dabar gyvena Utenoje, o Volkovas Panevyje... (imnas A. Kovoje dl Lietuvos laisvs. K., 1998, p. 263). 3. Pasakoja kita nuo t pai budeli nukentjusi moteris Kazimiera Smilgait-Kareivien, nuudytojo Jono Smilgos dukt: Jon Smilg, Krekenavos miko eigul, 1945 m. liepos mnes aretavo u tai, kad jo eiguvoje buvo partizan bunkeris. Krekenavos skrebai, vadovaujami Karaliaus ir Volkovo, j sum vis keli var bas ir mu. Jon Smilg tard Volkovas, Tichomirovas ir Karalius. Tardydami umu (ten pat, p. 264).
297

4. Girtas Kazimiras Filipoviius Volkovas ujo pas Petr Juozait Birui kaime, Naujamiesio valsiuje, Panevio apskr., ir paleido serij i automato ustalje sdjusius mones. Buvo nuautas Jonas Vaiaitis i Birui kaimo, o Kazys Adomaitis i Pori kaimo, Stasys iura ir Jonas Kunc i iur kaimo buvo sunkiai sueisti. Kunc, sueistas plauius, pakeliui ligonin numir (imnas A. Ten pat, p. 264). 5. Pasakoja Stasys Kaimikis: 1944 m. lapkriio mn. Antano Vepto sodyb... sugujo Krekenavos skrebai, vadovaujami tolimo Vept giminaiio Nikodemo Vepto. Ipjov vis eim tris snus, dvi dukras j pai dalgiais. Iud eim, sudegino lavonus kartu su sodyba (imnas A. Ten pat, p. 262). 6. Vieint stribai Grigorijus, Andriejus ir Vasilijus Gramakovai, Gadziejus ir Sidoras Afanasjevai, Dorondovas, Ivanilovas, Cibulkinas, Jarmalajus, broliai Volkovai, Sidoras arakovas, broliai Gurka ir Ivanas Prusakovai, Sidoras, Leonas ir Pavelas Papliovkinai, broliai Gria, Michailas ir Vasilijus Ipatovai, vadovaujami NKVD leitenanto Naprienkos, nuud naujakur Kavaliausk, kit naujakur Vlad Kazlausk, kurio brolis tarnavo rus kariuomenje, Broni Tomkevii, atuoniolikmet vaikin Didiariek, nuov du valstieio Pekaus snus, o j motin Pekien apipl, nuo jos rank prievarta numov vestuvin ied (imnas A. Ten pat, p. 268). 7. Ivanas Sergejeviius Didenko, dirbdamas LSSR MVD MGB komitete Panevio mieste, dalyvavo operacijose su Lietuvos partizanais ir didiuodamasis savo dokumentuose ra, kad akcijose, kuriose jis dalyvavo, buvo nuauta 130 partizan, suimta gyv 24 ir ryinink 91 (imnas A. Ten pat, p. 271273). 8. 1947 m. gegus 3 d. imoni miestelyje stribas Prelis sueist valstiet Vytaut Aiduk pribaig peiliu per gerkl. Liko nalaits trys nepilnamets dukros: Teres, Janina ir Nijol. Lavonas strib buvo nuautas, irengtas ir sumaitotas (Arlickien E. Apie imoni krat // Lietuvos aidas, 2002 kovo 4, p. 11).
298

9. Rainiuose iauriai nukankint ir nuudyt 76 Lietuvos moni egzekucijoje dalyvavo enkavedistas Raslanas, kaljimo priirtojas Kabaila, vyriausias kaljimo politrukas bolevikas Vaitkus, priirtojai utautas, Valiuis, moter skyriaus priirtoja Balinskait (Merkelis A. Kur ir kaip bolevikai ud ir kankino lietuvius // Lietuvos aidas, 2002 vasario 28). 10. Zarasuose komisaras Petrovas, kaljimo virininkas Babrovas, milicininkai Krasnovas ir Tauklis bei sadist priirtoja Kosalapova suaud kalinius Jon Petnin, Povil Gabriusevii, pulkinink leitenant Pail; padeg 239 gyvenamuosius namus ir kaljim, nuov gimnazijos mokytoj Algird Edvard akal ir Vaclov Maskolin (Merkelis A. Ten pat). 11. ekistas Martaviius iauriai kankino tardydamas Juoz laj, suimt Tauragje 1941 m. balandio 15 d., smarkiais smgiais kumiu dau veid, smaug rankomis gerkl, drask plaukus, vis sukruvino (Vilainis A. Apie NKVD tardymo metodus // Lietuvos aidas, 2002 liepos 9, p. 11). 12. NKVD sadistai Kraomas ir Kosolapovas iauriai mu Panevyje suimt med. sesel Elen Pailien (suimta 1941 m. kovo 13 d.). Spard kepenis, sualojo dein rank, imu keturis dantis. ie sadistai dalyvavo nuudant pulkinink leitenant Ign Pail (Vilainis A. Ten pat). 13. Enkavedistas Kazys Trinknas 1941 m. balandio 28 d. Teliuose suimt Musteik Me iauriai kankino, presu ir kumi smgiais smgiuodavo galv, peius, onus (Vilainis A. Ten pat, Nr. 157). 14. Jon Mikalausk, suimt 1941 m. gegus 22 d. Mazriki kaime, iauriai kankino Marijampols saugumieiai Gudauskas ir Stuklikis (Vilainis A. Ten pat). 15. Kaune ani NKVD ekistas Mikalauskis iauriai tard suimt Jurg Urbanaviit. Birelio 12 d. tardydamas jis nukankino suimtj Paulausk. 16. Bulak Henrik sum 1940 m. rugpjio 6 d. ir nuve
299

Ukmergs kaljim. ia iauriai tard enkavedistas Kamizarovas. Ypa pasiymjo iaurumu sadistas Mekauskas. Kalinius mudavo, esant 30 laipsni alio, vandeniu apipiltus sodindavo nekrenam karcer. Bulakas nualo kojas, rankas, persiald, visam gyvenimui liko invalidu (Vilainis A. Ten pat). 17. Apie sadist Teli tardytoj Trinkn liudija ir kitas jo buvs kalinys Bielskys Liudas, suimtas 1941 m. balandio 29 d. Tardytojas smgiavo galv, nugar, onus kumiais, spjaud veid, drask u plauk, pasodins ant kds udjo geleinius panius, mu presu, gumine lazda, nuav kojas, tal per padus lazda. Pats Trinknas su yla bad koj pirtus. Kai tardomajam nusvirdavo galva, smgiuodavo smakr, visai nusilpus mesdavo rs (Vilainis A. Ten pat). 18. Povilas Laas buvo suimtas 1940 m. birelio 20 d. J tard Rozauskas. Vliau suimtasis buvo ivetas Maskv Butyrk kaljim. ia j tard Kuneriovas ir Poveleckis... mudavo, kabindavo u koj galva emyn, tempdavo kn tam tikrame elektriniame prietaise, statydavo pririt prie stulpo tam tikroje specialioje vietoje taip, kad nuo lub ant galvos krisdavo alti vandens laai, sukeldami nepakeliam skausm. Tardydavo naktimis, nukankint laikydavo nekrenamoje kameroje (Vilainis A. Ten pat). 19. Endriejavo valsiaus Kuli stribai Juozas ir Vaclovas emguliai, Ignas Stropus, Zigmas, Vytas ir Albertas Papieviai iauriai nuud Albin Darg ir Antan Venslausk, udeg Venslausk sodyb, nuud Mykol ir Jon Narmontus, Justin Lukausk, auli brio vad Tic ir Viktor alim (Vainoras B. Venslausk ir Dargi eim tragedija // Lietuvos aidas, 2001 sausio 20, p. 24). 20. Lietuvos SSR NKGB komendantas Alfonsas Vilimas, XI armijos karinio tribunolo laikinasis pirmininkas einemanas, Pabaltijo karins apygardos juristas Bartkovas, LSSR NKGB II skyriaus leitenantas Piadyevas 1941 m. balandio 10 dien nuteis mirties bausme Linkevii Stas. J suaud Alfonsas Vilimas,
300

kuriam moni audymas buvo virts aistra. Nuo 1941 met pavasario iki karo pradios Alfonsas Vilimas nuud 37 mones (Vaitiekus S. Kaip buvo naikinami Lietuvos mons 1941 met pavasar // Respublika, 1998 kovo 10, p. 9). 21. Dauglikio stribas J. erniauskas nuud du savo kaimynus P. Dervin ir D. imkn, trei kaimyn Pran Bilien J. erniauskas nuov ant jo namo slenksio. Suimt Juoz Bielin nuov Tvereiaus stribas Popovas. J. erniauskas tada nuud ir Alfons Bielin (Baltakis J. Nuudyto kaimo rauda // Lietuvos aidas, 1998 lapkriio 10, p. 14). 22. LSSR NKVD virininko E. Rozausko valia 1941 m. birelio 26 d. suaudyti Stasys Valkauskas, Justinas Petkeviius, Ignas Bielinas, Kazys Bizauskas, Tadeuas Kognovickij, Jonas Jablonskis, snus Jono, Juozas voba, Jonas eknas, Juozas Vosylius, Petras Gimantas (Limantas?), Teofilius Knyva, Vytautas Purvys, Albinas Sakalas, Antanas Germantas. Visi buvo suaudyti netoli Bygosovo stoties Polocko rajone, Baltarusijoje. Taigi NKVD Lietuvoje dar siautjo 1941 m. birelio 26 dien. 23. 1944 met gruodio 23 d. Rostovo prie Dono 4-osios motorizuotos auli divizijos pulkas apsupo Klepoi ir Ryliki kaimus, sudegino visas sodybas, nuov arba gyvus deganius namus sumet 25 jaunuolius potencialius soviet valdios prieus. Antrj baudiamosios akcijos dien madaug 100 vyresnio amiaus vyr psius ivar pro Merkin Alytaus kaljim. Ten jie be kalts kalti buvo laikomi beveik pus met. Durtuvu, pritvirtintu prie autuvo, rusai nuud valstiet Mikalon, nuov Mikalionyts gimnazijos draug Vytaut Muzikevii, kit pastam vaikin gyv stm ugn. ugn gyvus met brolius Rok ir Vytaut Mikalonius. Rusams talkino trys druskininkieiai stribai. Lietuvai atgavus nepriklausomyb dl Klepoi ir Ryliki udyni buvo ikelta byla. Ji baigsi be rezultat. V. Ledas, vienas i bylos organizatori, netrukus paslaptingai mir, nors buvo sveikas kaip ridikas.
301

Taigi okupanto valdia dar tebesitsia. Ir todl visos genocido bylos nejuda i vietos. Dabar udikai... net ir pensijas valstybines gaus (Visockas G. Kruvinos Klepoi Kaldos // Valstiei laikratis, 1997 gruodio 24, p. 9). 24. Paslaptis gaubia LSSR II KGB skyriaus Sokolovo veikl, organizavusio smogik brius ir iudiusio imtus nekalt Lietuvos moni, skleidiani dezinformacij, kad tai padar Lietuvos partizanai. 25. Paslaptis gaubia ir profesoriaus Jono Kazlausko mirt. Tikriausiai tos istorijos niekada ir nepaaiks, nes LDDP laimjus rinkimus ir Genocido tyrim centrui paskyrus vadovauti Vytaut Skuod dalis doriausi Lietuvos istorik i io centro pasitrauk, padarydami tok pareikim: Genocido nusikaltim tyrimo grup atsisak toliau dirbti V. Skuodio vadovaujamoje staigoje ir pareikia: LDDP nepasmerk sovietins okupacijos laikotarpio fizinio ir dvasinio genocido vykdytoj, todl LDDP kontroliuojamas darbas Genocido ir rezistencijos tyrimo centre yra amoralus; siekiama monopolizuoti naujausij laik istorijos tyrim; siekiama itrinti i tautos smons komunist partijos ir jos represini struktr vykdytus nusikaltimus; siekiama panaikinti moralin rib tarp budelio ir aukos, pasiprieinimo ir kolaboravimo; siekiama palauti politini kalini ir tremtini, protestuojani prie V. Skuod, vali... Straipsnio autorius, apibendrindamas idstytas mintis, tada ra: LDDP siekia Genocido centr padaryti neveikl, paversti buveine pai genocido vykdytoj arba j kolaborant, kurie iekot ir nieko nerast (Lukaeviius A. Negalim bti rams dl ateities // Lietuvos aidas, 1997 sausio 16, p. 13). Valstybini pensij skyrimas represini struktr darbuotojams, enkavedistams ir stribams bei j partiniams vadovams tai antroji to paties scenarijaus dalis.
302

26. NKVD ir NKGB politini kalini suaudym vadino evakuacija pagal pirmj kategorij. Ta evakuacija buvo patvirtinta 1941 m. birelio 27 d., jau po civili gyventoj ir kalini udyni. Lietuvos SSR NKGB tardymo skyriaus virininkas E. Rozauskas kreipsi NKGB liaudies komisaro pavaduotoj D. Bykov, pasilydamas... neturint galimybi evakuoti kalini i Kauno kaljimo N I, iskirti i j pavojingiausius ir prie atsitraukiant suaudyti. Suaudymui buvo pasmerkta 400 kalini (Anuauskas A. Soviet vykdytos civili gyventoj udyns VokietijosSoviet Sjungos karo pradioje // Lietuvos aidas, 2002 birelio 28, p. 7). Visi pasmerktieji buvo nuudyti. Rusij iveti 1365. Panevyje suaudyti 15, Zarasuose 4, Kauno saugumo kaljime 568, Minske 15, Polocko rajone, netoli Bigosovo 15, Rainiuose 76. Be jau mint Raini udik Raslano, Kabailos, Vaitkaus, utauto, Valiusio, Balinskaits, Raini udynse dalyvavo Kompanecas, D. Rocius, Galkinas, Poceviius. Tik birelio 28 d. suradus ir atkasus duobes paaikjo, kad visi mons buvo iauriausiai nukankinti: kai kuriems nupjautos ausys, ibadytos akys, beveik pusei (35) sualoti lyties organai, kai kurie nuudyti sutriukinus galvas autuv buomis arba subadyti durtuvais. Tik 10 kalini buvo nuauti. Pravienikse egzekucij vykd sadistas V. Kiseliovas birelio 26 d., pasitelks raudonarmiei br. ia buvo nuudyta 230 moni, tarp j 21 lagerio priirtojas ir 6 j eim moterys, dvi 13 ir 16 met mergaits. Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos vietovse 518 moni nuud raudonarmieiai (Anuauskas A. Ten pat). 27. Vienas i baisiausi tautos udik buvo Aleksandras Slavinas, A. Sniekaus asmeninis ryininkas ir tiesioginis tautos genocido organizatorius bei vykdytojas. Dabar jis savo soias dieneles leidia Vokietijoje. Tikriausiai valstybins pensijos neprays. Sotus. O gal? Juk nuopelnai dideli.
303

Lietuv okupavus, A. Slavinas buvo Saugumo departamento sekretorius. Jo pirmosios aukos Trakim eima: Stas Trakimait ir jos broliai Pranas, Simas ir Steponas. Jie buvo iauriai nukankinti Kauno kaljime kartu su dar 37 t kankinim aukomis. J palaikai rasti Petrain kapinse. A. Sniekus buvo likvidacins akcijos autorius. Vykdytojai A. Gaileviius, J. Zdanaviius, A. Maceviius, I. Demba, F. Krastinis, J. Komodait, E. Rozauskas, A. Slavinas. Tada buvo suimti 769 mons, tarp j 37 ydai. Daugelis j buvo nukankinti. Didiausia atsakomyb u kankinimus tenka A. Slavinui, nes jis asmenikai u tai atsakingas (Anuauskas A. Nusikaltimai be bausms. Aleksandro Slavino pdsakai Lietuvoje // Lietuvos aidas, 1997 kovo 28, p. 11). 28. Leonidas Zakriauskas i Zaras krato Salako apyl. Tiltiki kaime pats nenorini eiti Raudonj armij vaikin br kalbjo slptis ir pats visus idav. Bunkeryje slpsi 8 vaikinai. Kai Leonidas atved Salako stribus ir enkavedistus, jie i karto nuov 4 vaikinus, kiti keturi liko gyvi, bet daugiau j niekas ir nemat. Matyt, Lionka su stribais, vesdami juos Salak, nukankino. Vliau stribai gyrsi: Vytas buvo toks stiprus, kad audom, audom, o jis vis bga, tai buom davm, davm, kol umum. Lionka greitai tapo uniformuotu ir medaliuotu virininku Salake (Jasutyt J. // Lietuvos aidas, 2002 birelio 29, p. 1). Dabar Lionka tikriausiai kandidatas nepriklausomos Lietuvos valstybinei pensijai gauti. 29. Angel Kakonait sum 1946 met ruden. Alytaus saugume j tard enkavedistas Savenka ir lietuvis sadistas Mykolas Gulbinas. Mudavo Gulbinas, kumiais smgiavo veid, spard nukritusi, bjauriai keikdamasis. Kit tardymu metu tas pats sadistas mergaitei kumiu smgiuodavo pairdius, trank per peius nagaika, spjaud veid. Vieno tardymo metu buvo ikviestas kankinti kito partizano. Sugrusio rankos buvo kruvinos nuo platak iki alkni. Angels Kakonaits tardymuose
304

dalyvaudavo enkavedistas Majeris (Jonelien B. Didiausi al Lietuvai dar stribai // Tviks iburiai, 1994 sausio 11, p. 3). Apie i suvrjusi budeli kruvinus darbus jau rame ankstesniame straipsnyje Raudonoji anakonda... jau ant tautos kaklo (Lietuvos aidas, 2002 gegus 11, p. 9) perspdami, kad jie dar gyvi... ir iltis iki pulti... 30. Obeli stribai Isajev, Balaboskin i Milin kaimo, Jaka Gariaunov i Kalnoi, Fiodor Kubanov i Pasubats, Zaienkovas, Smoliakovas, Ivanas ir Ignatijus Serkniovai, Jonas Idas, Jonas Ragulis, Antanas Sesickas, Julius Krivalaviius nuud 76 Obeli krato mones. Stribas Antanas Sesickas savo rankomis nuud Bal Druk (aknys B. Obeli istorijos muziejus // Valstiei laikratis, 1999 lapkriio 9, p. 9). 31. Antazavs stribai Kurakinas, Bartaseviius, Jonas ir Juozas akaliai, be jau inomos Gaideli eimos iudymo bylos, iauriai nuud Val Pupeikyt-Vaidilut, partizan ryinink (aknys B. Ten pat). 32. Nutilo sokolovininkas Lyras, nespjs paskelbti 40 sokolovininkgalvaudi nusikaltim. Nutild j Lietuvos saugumo efas Jurgis Jurgelis ir buvs LR Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Vytautas Petkeviius. Kodl nutild? Kiek nusikaltli ir baisi nusikaltim ie buv nepriklausomos Lietuvos pareignai slepia? Kodl slepia? Ar inojimas apie genocido nusikaltimus ir nusikaltlius ir t nusikaltim slpimas nra nusikaltimas? Kas t pasakys? Kodl tyli Temid? Ar tik todl, kad ir ji tuos nusikaltimus slepia nuo tautos? Smogikas Lyras 19501953 metais veik Taurags, Simno, Onukio, Butrimoni, Grendavs apylinkse. Kadangi informacija apie civili moni udymus iose apylinkse p. Petkeviiaus ir p. Jurgelio yra slepiama, galima daryti prielaid, kad visi civiliai mons, nuudyti tose apylinkse, yra Sokolovo udik aukos, kalt suveriant Lietuvos partizanams. inoma, kad sokolovininkas Dima Molochovas mones ud, umudamas juos
305

autuvo buoe, sokolovininkas Rasimaviius tyli apie jo udymo metodus ir aukas. Tyli ir kelis kartus pakeit su valdios inia pavardes sokolovininkai Gaubtys, Tenikaitis ir gda. Lyras pripasta nuuds partizan Kaz Jukn ir sums (?!) Kaz Ruib (Visockas G. A KGB agentas Lyras! // Valstiei laikratis, 1996 m. balandio 20 d., p. 6). 33. Nuo 1947 met emaitijoje veik MGB vyr. leitenanto ichovo 117 persirengusi Lietuvos partizanais provokatori brys, partizan vardu be gailesio uds civilius mones. emaitijoje nuudyta per 1500 moni, tarp j ir laisvs kovotoj LLA kovotoj 255, kit partizan 738, Jurbarko rajone 284, Raseini 316, ilals 190, Taurags 303. Vien tik Ervilko turgavietje buvo iniekinti 242 knai. Komjaunuol Elena Matuovait su auktakulniais batukais oko ant partizan krtini Ervilke. Taigi straipsnio autorius daro ivad: Dabartiniai LDDP propagandistai daugiausia remiasi pai udik juodais darbais (Dambrauskas V. Ko nusipeln Lietuvos partizanai // Lietuvos aidas, 1995 gegus 18, p. 5). 34. Panevio Politini kalini ir tremtini bei pasiprieinimo muziejuje yra ne tik laisvs kovotoj, bet ir j udik fotonuotrauk. Tarp j ir KGB smogik. Smogik vadas Stasys imkus ypa nusipeln likviduojant ir udant Labanoro ir imoni giri partizanus. Kitas jo brio smogikas gyrsi nuuds 10 partizan, treias 27, ketvirtas net 150, nuo galvos iki koj isimauds Lietuvos vaik kraujyje (Visockas G. Esu laimingas mogus, nes nieko neidaviau // Valstiei laikratis, 1995 rugsjo 26, p. 10). Visi ie didvyriai gyvi. Gyvena ir klesti Vilniuje. Laukia valstybini pensij. Manyiau, panevieiai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, turt jiems krikionikai padti, paskelbti j pavardes ir pagarsinti j ygdarbius. Tegul nors vaikai ir ankai inos. 35. Sergejus Kirijanoviius Tichomirovas, gyvenantis Utenos centre, graiame nuosavame name, irgi sulaukia valstybins pensijos.
306

1965 m. kovo 17 d. jis vadovavo rus kareiviams, apsupusiems Papikio kaim, kuriame slpsi Lito rinktins kovotojas Antanas Kraujelis. Nenordamas pasiduoti gyvas, A. Kraujelis nusiov. 1951 m. kovo mn. su kitais dviem enkavedistais Belikovu ir Bukarovu Petkn kaime, Ramygalos vals., Tichomirovas nuov du partizanus Antan Ambruo ir Stas Ambruo, o Audri Ramanausk sunkiai sueid sum. U nuopelnus Tichomirovas 15 met vadovavo Utenos KGB skyriui. Utenikiai mano, kad btent jis, Tichomirovas, ino, kaip buvo nuudyta jaunut ryinink Birut epait (Visockas G. Leitenanto Tichomirovo raportai // Valstiei laikratis, 1996 rugpjio 17, p. 9). 36. Kdaini apskr., Gukampio kaime, 1947 m. vasario 18 d. Jono Barausko ir Liudos Rupyts vestuvs virto kruvina tragedija. vestuves sibrov stribai Garaninas, Nagreckis ir Bertautas nuov pro al jus epkausk, keli vaik tv, umu pirl Ign Bebrausk, iauriai sumu jaunojo tv Kost Barausk, kuris netrukus ir mir (Mekauskas I. Stribai vestuvse // Valstiei laikratis, 1994 liepos 19, p. 11). 37. iauli vals., Brid kaime, 1946 m. liepos mn. atuoni ginkluoti stribai apsupo Felikso Jokubausko sodyb. Sadistai, tarp kuri buvo Petraitis, Urbonas ir Eimutis (jis paskutiniais sovietiniais metais buvo Raseini rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas), apipl eim, surink ir suri 12 ryuli, isine; nuov nam eiminink Justin Jokubaitien, jos seser Jadvyg Kuleikien, ov siuvj Ostapkeviien, bet ji iliko gyva. Apie vyk liudija ilikusi gyva jos dukra, kuriai tada buvo 13 met (Bekasovien A. udikai tebevaikto nenubausti // Valstiei laikratis, 1994 rugpjio 20, p. 8). 38. Naujasodio kaime 1948 m. rugsjo 16 d. P. Kapralovo, jo pavaduotojo Pokajaus valdybos enkavedistai Griekin, Rymkevi, Antonov ir Novikov, skundus idavikui Grietui, apsupo Grikeli sodyb ir nuud Grikeli eim: 49 met Agot Grikelien, jos dukr Skirmant Grikelyt, 17 met, 75 met jos
307

motin Ro Kuprnien, kaimyn Nast Rumeviit, partizanus Juoz Grikel, Jon Bukl, Petr Vaini, Vyt Janavii, Jon erniausk (Venskeviius J. Palemono partizanai // Lietuvos aidas, 1994 rugpjio 24). 39. Plungs rajone, Kepurn kaime, 1945 metais siautj stribai nuud savo kaimynus, eiolikmeius vaikinukus Jon Makar ir Broni Stonk nuov stribas Grbliauskas, Vinc Labent nuov stribas Bryzga (Stoncelis A. Kepurnai // Valstiei laikratis, 1994 rugpjio 16). 40. Alytikis Jonas Dabuleviius (alytikiai j vadina Judu Dabuliu) idav partizan vad Sergiej Stanik-Lit ir jo adjutanto Aido suadtin ibuokl. Kur ukasti Lito palaikai, niekas neino. Dabuleviius tyli. Kaip susiklost ibuokls ir jos suadtinio likimas, niekas neino. Kain ar jie gyvi? (Visockas G. Partizanai j idavikai ir mes, iandieniniai Lietuvos mons // Valstiei laikratis, 1995 gegus 9, p. 6). 40. Panemunlio mokytojas Jokubka 1946 m. gruodio 19 d. atved ekistus prie partizan bunkerio. Kadangi partizanai su juo draugavo ir juo pasitikjo, gal igird jo bals atidar bunkerio ang. Enkavedistai atideng ugn. uvo dvylika partizan: Jonas iupinys, Ignas ir Feliksas Blaiai, Julius Puluikis, Bronius Naujikas, Jonas Kaunietis, Jonas Viduolis, Juozas Zoluba, Juozas Miknas, austr laknas Stefan Hoffman (ia atsidr rusams numuus lktuv). Nuudytj knus enkavedistai nugabeno Pandl, knus stribai sukapojo ir prie malno sumet ulinius. uliniai buvo uversti akmenimis ir metalo lauu. Kai 1989 metais uliniai buvo atkasti, rasti 13 partizan palaikai. Reginys buvo pasibaistinas. Vieno mogaus kaukol buvo perpjauta geleiniu pjkleliu (Maeikis F. Notingals tragedija // Gimtin, Nr. 1 (153). Taigi papasakojau 40 iurpi Lietuvos moni kani ir ties istorij. Tas, kurios jau buvo spausdintos keliuose Lietuvos laikraiuose. Tkstani toki istorij dar neinome. Aukos iau308

riai nuudytos, budeliai i dabartins ms valdios laukia valstybini pensij. Teissauga akla ir kuria. Bylos keliamos vangiai, per 21 metus vos keli genocido nusikaltliai nuteisti simbolinmis bausmmis, kiti nerandami, j nusikaltimai nerodomi. Bolevikinio genocido tematika tedirba trys istorikai: A. Anuauskas, B. Burauskait ir Juozas Starkauskas. Visi kiti stengiasi baltinti sovietin genocid, o kai kurie net atvirai klastoti Lietuvos istorij. Atlikta nemaai tyrim, bet jie perspausdinti arba spausdinti riboto platinimo leidiniuose, paprastiems monms neinomi. O kas neinoma, tas ir neveikia. urnalistai, ra genocido tematika, pasitrauk, paviliojo kitos temos. Atmintis senka. Valstybins pensijos stribams ir enkavedistams, antr kart nacionalizuotas politini kalini ir tremtini turtas t pai enkavedist ir strib labui, Trispalvs ir Kovo 1-osios akto paniekinimas, gegus 1-osios ir kovo 8-osios sugrinimas veni sra tai enklai, rodantys, kaip ingsnis po ingsnio atkuriama LTSR. Raytojas Eugenijus Ignataviius viename i savo straipsni ra: Tikriausiai daugelis jau spjo pastebti, kad po sausros... kai kuri piev, kiem ir sod ol neatsigavo. Ten, kur ybsodavo balti dobiliukai, ramuns ir kmynai, aliavo paviln, dabar kur ne kur ppso kuoktai neaikios ols. Ar ne tas pats atsitiko su Lietuva, kai j met metais plikino niekieno nevaroma Stalino saul? (Ignataviius E. Tremties Lietuva, kaip ideginta em // Veidas, 1993, Nr. 22, p. 9). Kas liks i Lietuvos po dabartins bolevikins Seimo daugumos valdymo sausros? Ar tie kuoktai neaikios ols tai mano tauta? Ar yra Lietuvoje dar jga, galinti atgaivinti t komunistins sausros idiovint em, apsaugoti Lietuvos nepriklausomyb nuo siurbimo atgal dvasin ir politin sovietij? Ar susps tauta pabusti ir atkurti teisingum? Ar susps? 2002 m.
309

4.4.8. Su prievartos juoda mirtim jie eng nuoms ir pikti

Didiausio lietuvi tautos budelio Nachmano Duanskio mirtis paskatino grti prie temos. Tai j gindami Izraelio politikai ir politologai visame pasaulyje propaguoja gudreivik mint, kad apsivalymas tai paios valstybs vidaus reikalas. O k daryti mums, kai ms valstyb valdo tie arba tos paios partijos nariai, kurie duodavo sakymus udyti, tremti, kankinti, naikinti, su aknimis rauti itisas eimas, gentis, vis taut? Juk dabartin ms valdios piramid savo ideologinmis nuostatomis labai primena t, kuri karaliavo pokario metais ir apie kuri ra savo poemoje Vincas Mykolaitis-Putinas: Js engiate sostus Ir minate altorius Nuo js statym sugriuvo Ir nuodms, ir doros. Karnos niek daliai, O dulkse karaliai. Ir tribunoluos ididiai Teisiuosius smerkia mogudiai. Ir sns nebeverkia, Jei mirti motin pasmerkia. Nereikalinga ir tuia mogaus paniekinta kania Ir vakarop pasvirus saul Vien piktas melas ir apgaul VIVOS PLANGO Taigi ms slygomis teisingum Lietuvoje gali padti atkurti tik tarptautinis komunizmo tribunolas Europoje. O ms pareiga liudyti tam tribunolui komunist nusikaltimus Lietuvoje pagal tarptautinius standartus, vardijant ne tik nusikaltimus ir j mastus, bet konkreius asmenis, udiusius, trmusius ir kitokiais
310

bdais vykdiusius lietuvi tautos genocid, jo vykdym organizavusius ir jam vadovavusius. Lietuvoje jau prirayta imtai tom sovietinio reimo nusikaltim istorijos. vardinti daugelio udik vardai. Ir kas i to? Daugelis j vaikto tarp ms, valdios pamaloninti valstybinmis pensijomis, ir iepia vilko dantis, skalydami, kad dabar jie nevei ms Sibirus, o naikinsi vietose. Politins mogudysts ms dienomis, tai t nuostat akivaizdus patvirtinimas. Jau ne kart raiau, kad komunist nusikaltimai Lietuvoje jau turi ilg ir kruvin istorijos leif. Slyginai t nusikaltim istorij bt galima vardinti tokiais etapais: 1. Komunist nusikaltimai pokario metais, 19401941 ir 1944 1957 m. 2. Komunist nusikaltimai Lietuvoje politinio atilimo ir stagnacijos metais. 3. Komunist nusikaltimai Lietuvai atgavus nepriklausomyb nuo 1990 m. iki iol. Smurtin mogaus mirtis visada yra iurpi. Klaipdieiai V. liogeris, E. Andrijauskas ir A. Kontautas Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos centrui liudija apie Dirmeiki eimos nuudymo aplinkybes Teli apskr., Varni vals., Navardn apyl., Pagirdits kaime. Dirmeiki eima buvo neturtinga, turjo 9 ha ems ir 5 vaikus. Vyriausias snus buvo mobilizuotas okupacin kariuomen. Apylinkei tada vadovavo Virilas. 1945 m. nakt i liepos 25 26 NKVD kariuomen, lydima io krato strib Feofano ir Grikos Gusarov i Varni stribyns, sudegino 7 asmen Antanaii eim, Guausk eim ir 6 asmen Dirmeiki eim. Stribas Feofanas Gusarovas iki iol dirba ramus ir saugus Kaltinn mokykloje kvediu; sako, kad jam udyti ir deginti gyvus mones tada sak Varni saugumo virininkas alimas ir jo pavaduotojas Simakovas. Strib udik briui vadovavo Savilovas ir Popovas, bryje, be galvaudi broli Gusarov, dar buvo Andrejus Simenkovas.
311

Naujj 1945-j met ivakarse Kelms rajono Beryniks kaim atsibast strib brys, kuriame buvo kaimiei atpainti Gaupas ir Pranskus i Leinavos kaimo. Uj nals Kaspariens sodyb, jie nuud sodybos eiminink ir du jos snus Juoz ir Liud, sodyb apipl, isivar 5 meliamas karves, 3 arklius, br avi; sum ir isivar stribyn vienintel likusi gyv paaugl Bron Kasparait. Gretimame ebri kaime stribai, isikviet pavakariais enkavedistus, nuud 4 kaimo vyrus: Izidori Damansk, Antan Mekausk i Biliki, Edmund Maziliausk i Grybiks, Str i ebri, Kaspariens sodyb sudegino (Rukas S. U k nuov motin ir nukankino snus? // Valstiei laikratis, 1994 spalio 18, p. 10). Istorikas Algimantas Liekis, papildydamas Irenos Tumaviits replik Gerb. ponui Rimvydui Paleckiui straipsnyje Bolevikinis teisingumas ra apie Kauno bolevikiniame saugumo komitete nukankintus mones, ukastus Petrain mike (dabar ten kapins) (Lietuvos aidas, 2008 vasario 20, p. 4; vasario 21, p. 5). Istoriko liudijimus patvirtino anksiau skelbta Stepono Umbraso publikacija. Tik S. Umbrasas vardijo ir udikus. Tai enkavedistas A. Vilimas, nuuds 29 lietuvius, prie nuudym juos iauriai kankindavs; enkavedistas V. Baronas ir enkavedistas A. Slapys. Suimti vokiei jie prisipaino, kad bdami NKVD politrukais kankino atvetus mones. Aukos buvo umuamos plaktuku smilkinius. Tie budeliai sulauk teisingumo: vokieiai juos visus tris pakor Kauno uolyne. Giedraiiuose siautjo pliko ir udiko stribo Semionovo gauja. Apie j mons kalbjo: Jam mog umuti nieko nr, ukvata. i gauja Giedraii ir Dubingi apylinkse vykd 5 masines mogudystes: gruodio 1-j dien Kuluni kaime jie nuud eis vaikinus Aleks Mikn, brolius Pran ir Stas Lazauskus, brolius Aleks ir Kaz Virgailius, Stas Kraniausk ir Pran Dabuinskait-Lazauskien, nuudytojo Lazausko mon. Vis nakt kaimas iurpo nuo udomj klyksmo. Pranas Lazauskas
312

buvo ubadytas durtuvais rasta 70 dri, ant Kraniausko pilvo buvo uritintas didiulis akmuo, alia mtsi maldaknyg. Virgailiui buvo irautas lieuvis, isukintos rankos. Aliukas Miknas guljo nudurtas po obelimi. Gruodio 5 dien ta pati gauja Margn kaime nuud Antan Astik, Stas Astikait-Barauskien, Zabarausk ir Janin Paliulyt. Saveiki kaime nuud Tekl Michneviien, Jon Minkausk, Juoz Lamausk, trylikamet berniuk eslov Michnevii, gyvus sudegino Juoz Zarank ir Elen Lamauskien. Nemeliki kaime nuud einanius mobilizacin punkt vaikinus: brolius Tamaauskus, brolius itkauskus, Liudvik Maliausk, Juoz Pipir, brolius Vytaut ir Romuald Simonaviius, Kaz Lajausk, eslov Prichodsk, Kaz Ruseck, Juoz ir Vaclov Mateikas, Edvard Tamaausk, Feliks Mackon, Feliks ir Henrik itkauskus. Tarutiki kaime nuud Vlad Diever, Jon Venclov, Vytaut Kazlausk, Viktor Bla, Antan Vaiut, du brolius Aleknas (Genien V. Giedraii udyns // Gimtasis kratas, 1989 rugsjo 28). Tarp gaujos, vadovaujamos Semionovo, nari buvo ir ypa iaurus sadistas Jakovas Parkinas. Dabar jis tikriausiai, kaip ir kiti pokario galvaudiai, Brazausko yra pamalonintas valstybine pensija. 1941 m. birelio 24 d. Minsko NKVD kaljime buvo nuudyti Lietuvos karininkai: pulk. Steponas Rusteika, kpt. Albertas varplaitis, kpt. Raupys, Vanda Novalinskait-Pranskonien. Birelio 5 d. enkavedistai pakeliui i Minsko kaljimo ervens udyni viet nuov sueist ir lubavus nepriklausomybs kov didvyr mjr. V. Opulsk. Kolonoje, vedamoje udyti, buvo maamei vaik, enkavedistai juos aud pakeliui udyni viet. Kai viena lietuv puol prie jos nuudyto kdikio lavonlio, enkavedistas nuov ir j. Pakeliui buvo nuauti karininkai B. Bitinas ir J. Zdanaviius. Tokio pat likimo sulauk ir visos nios moterys: jos buvo sustatytos ant griovio krato ir suaudytos, negyvos griuvo griov. audyti kalini kolon pradjo vidurnakt, sunkiai sueistuosius pribaigdavo enkavedistai durtuvais ir au313

tuv buomis. I 45 tkstani kalini kolonos isigelbjo tik 200. I 100 lietuvi, atvet i Kauno NKVD kaljimo, kuriame tada pirmaisiais smuikais grojo Aleksandras Slavinas ir judoius Evsiejus Rozauskas, suaudyta buvo 70. Be jau mint, plk. B. Giedraitis, V. Daudvardas, P. Kapoinas (ervens udyns // Gimtasis kratas, 1990 rugsjo 512). 1946 m. lapkriio 4 d. Kdaini rajone, Josvaini apylinkje, Ruseini kaime, NKVD kariuomens dalinys, atvestas vietini strib, apsupo Mato Maeikos sodyb, kur buvo giedamos j artimo giminaiio mirties metins, ir nuud bei gyvus sudegino 17 moni. Stribai iaud deglais udeg sodyb, tvartus, kluon ir vyrus, bandiusius iokti pro langus Kaz ar, Jurg Jankausk, Stung, Kaz Kark, Albin Maeik nuov, j lavonus nuve Kdainius ir paklojo ant gatvs grindinio kaip banditus. Moteris ir vaikus, bandiusius itrkti i deganio namo, durtuvais badydami stumd ugn. Gyvos sudeg namo eiminink Maeikien ir alia jos susispiet keturi jos maameiai vaikai Bronyt, Viktoriukas, Izidorius, Genut, po krosnimi pasislpusi Verut, eimos giminaits ir kaimyns Sofija Kuneviit, Genut Jasaityt, Stungien i Paliepi kaimo (Mekauskas I. Ruseini tragedija. 1946-ieji // Gimtasis kratas, 1990 rugpjtis). 1948 m. gegus 22 d. stribai ir enkavedistai, atvaiav tremti Kazio Radzeviiaus eimos, nuov jo sn Petr, jus klojimo link kinkyti arkli, o jo tvus ive Sibir. Petriuk, pavadin banditu, paklojo ant Pagiri miestelio grindinio prie ventoriaus (Mekauskas I. Nuudytas per pat alyv ydjim // Valstiei laikratis, 1994 gegus 28, p. 8). Po deimties met gr i Sibiro Radzeviiai suinojo, kad j sn nuov Pagiri stribas Vladas Jasinas. Dievo valia Petro Radzeviiaus nekaltas kraujas prisiauk teisingumo stribas buvo suiuptas Aniliavos dvare Lietuvos laisvs kovotoj, itardytas ir partizan karo teismo nuteistas suaudyti u nekalt moni udym. Nuosprendis tuoj pat vykdytas.
314

Atuoniolikmetis Vytautas abonas 1946 m. rugsjo mnes buvo suimtas u tai, kad nemokjo mylti savo plaiosios tvyns. Buvo nuteistas 15 met atgailos ir ivetas Komij, Ustjvymo lager. Atveti politiniai kaliniai buvo isodinti ant plyno lauko 3040 laipsni altyje ir turjo pasistatyti sau barakus. Gruodio mnes i 34 lager atvet lietuvi buvo belik tik 12. Giltin ratus suko ir aplink Vytaut, nes i jo buvo likusi tik griaui ir odos mkla. J igelbjo rusas gydytojas, politinis kalinys urovas (abonas V. A i to pragaro // Vakarins naujienos, 1990 liepos 31). Istorikas Arvydas Anuauskas savo knygose ir straipsnyje Kaljimas neatskiriamas lietuvio palydovas pateik sovietinio reimo vykdyt genocid faktais ir skaiiais. Jie iurpinantys: 19401941 m. NKVD kalino 8500 moni, 1941 m. itrm Sibir 23 000, tarp j 4000 lenk, 1300 yd, 500 kit tautybi moni. Pirmomis karo dienomis i NKVD kaljim Rusij buvo iveti 1363 kaliniai (kaip inome, beveik visi jie buvo nuudyti ervenje, Minske, prie Lamos, Norilske O. V.); 19441945 m. okupacin kariuomen paimti 82 tkstaniai lietuvi, tarp j 46 674 prievartiniu bdu; 25 000 i j uvo ne savo tvyns frontuose. Vetrovo divizija 1944 m. gruodio 13 d. ir 1945 m. balandio 1 d. nuud 1817 lietuvi, pasitaikiusi tos divizijos kelyje; 620 auk nuud 261-asis pulkas, vadovaujamas Zakurdajevo, 423 mones Golyevo 25-asis pulkas, 355 Kalabuchovo 137-asis pulkas. udynms vadovavo gen. mjr. P. Vetrovas, mjr. Morozovas, Klimovas, plk. Solomatinas. 19441945 m. enkavedistai Lietuvoje nuud 12 000 moni, daugiausia Lietuvos kaimo gyventoj.19461952 m. kas etas itremtas mogus buvo lietuvis, o 19481951 metais lietuviai sudar pus vis itremt moni i visos Soviet Sjungos. 19441952 m. GULAGO lagerius buvo isisti 142 579 mons. iluts Macik lageryje buvo nuudyti 559 kaliniai, i j 112 vaik. 19491952 m. tame lageryje buvo laikoma 620 vaik, 194 ia ir gim.
315

19451952 m. tremtyje uvo per 20 000 lietuvi, i j 5000 vaik. Kartu su 1941 m. tremtiniais uvusieji sudaro 28 000 moni. I Lietuvos buvo itremta 131 600 moni, kaljimuose laikoma dar 200 100 lietuvi. Bendras sovietinio genocido ir teroro auk skaiius 450 000 moni, t. y. kas treias suaugs lietuvis. Tai be t, kurie buvo priversti bgti i Lietuvos arba ginklu ginti save ir savo eim (Anuauskas A. // Lietuvos aidas, 1995 gruodio 7, p. 5). Apie komunist nusikaltimus Lietuvoje politinio atilimo ir stagnacijos metais inome nedaug. Matyt, tas periodas istorikams nedomus, nes daugelis j tada tyrinjo tik okupacinio reimo laimjimus ir dabar jauiasi kalti prie savo taut kaip kolaborantai. iek tiek daugiau inome apie kunig ir Banyios persekiojim i Lietuvos katalik banyios kronikos. Ne kart Lietuvos aide apie tuos nusikaltimus raiau, be kita ko, ir visai neseniai (sausio 5, 18 ir kitomis sausio dienomis). Raiau tada apie KGB nuudytus kunigus Stanislov Jokubausk, Juoz Zdebsk, Broni Laurinavii, Leon apok, Leon Maeik, kunig amon ir kitus, 22 metus kalint sovietiniuose lageriuose mons. Alfons Svarinsk, kelerius metus kaljus kun. Sigit Tamkevii ir kitus. Lietuvos aide ne kart rayta ir apie 1972 metais Kaune susideginus Rom Kalant, lietuvius, dalyvavusius Vlini eitynse paremiant Vengrijos Tautos revoliucij, vieno i talentingiausi Lietuvos kalbinink prof. Jono Kazlausko nuudym. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomyb paaikjo jo nuudymo aplinkybs (Lakickas K. Prof. Jono Kazlausko mirties msl // Atgimimas, 1990 rugsjo 1219, p. 13). itas komunist ir j rankio KGB vykdyt nusikaltim laikotarpis tyrintinas ir sunkus, nes to laikotarpio udikai vaikto tarp ms, gal net gyvena kaimynystje, siskverb archyvus jie jau sunaikino savo nusikaltim pdsakus, todl tik gyvoji atmintis j nusikaltimus dabar ir tegali atskleisti. O jie patys kaip labai patikimi dabartinei valdiai sdi auktuose postuose ir planuoja poli316

tines mogudystes, kurios vyksta ms dienomis, jau nepriklausomoje Lietuvoje. O moni paslaptingai uvusi, nusiudiusi ar mirusi be jokios prieasties jau beveik ar per 20. Iki iol paslapties skraist dengia netiktas mirtis Sauliaus Griciaus, vieno i alij lyderi, Povilo Peelino, buvusio politinio kalinio, kandidatavusio Seim, Seimo nario, talentingo politiko, moksl daktaro Tautvydo Lideikio, Vilties Prezidento, Brazausko konkurento prezidento rinkimuose Stasio Lozoraiio, rinkim kampanijos metu buvusio amerikonikai sveiko ir drto ir staiga mirusio nuo paslaptingos ligos; VSD Vilniaus apygardos vadovo Kvaraciejaus, policijos valdininko A. Kvainickio, gana jauno vyro, staigi mirtis geriant kav kavinje, buvusio politinio kalinio Andreikos mirtis po konflikto su policijos pareignu Bagdonu, kai pastarasis politin kalin buvo iauriai sumus, vaikinuko sportininko teisybs iekotojo, susidrusio su Seimo nario A. Boso turtini interes problemomis Juozo Paliako susprogdinimas ir legendos, kad jis pats tai padar, sukrimas, staiga mirusi, pagal tok pat scenarij, kaip ir S. Lozoraiio, Sigito Januausko ir jo monos Januauskiens, be jokios prieasties, apie kuri suinoj Kauno medikai buvo okiruoti (Petkeviius V. Durni laivas. V., 2003, p. 280281). Skaudiausia, kai nuudomi jauni mons. 1998 m. birelio 11 d. viename Vilniaus senamiesio skersgatvyje armatriniais strypais buvo umutas studentas, jaunas poetas Saulius epnas. Jis buvo Lietuvos tautinink sjungos narys, neveng propaguoti tautos idj. Buvo radikalas euroskeptikas, maksimalistas. Jam buvo 19 met. Matyt, buvo i anksto grasinta, nes prie mirt jis para eilrat: A laukiu minuts, ir ji jau arti. Esu visai vienas. Net saul, kuri dar vieia ir ildo mane, Kakokia neryki, blyki, kaip sapne.
317

Teisme buvo pasakyta, kad S. epno nuudymas tebuvs eilinis chuliganizmo atvejis. Straipsnio autorius teismo nuosprend reagavo taip: Kaip domu: atsitiktiniai chuliganai i anksto pasiruoia metalinius strypus, laukia studento skersgatvyje, pasireng mogudystei, apie kuri jis i anksto inojo (Kundrotas M. Politiniai susidorojimai Nepriklausomoje Lietuvoje // Tautinink inios, 2003, Nr. 11, p. 3). Lygiai taip pat buvo susidorota su istoriku Vladu Paliukaiiu 2002 m. sausio 29 d. Todl jaunam straipsnio autoriui, prisipainsiu, ir man, ir deimtims mano draugi, pagrstai kilo klausimas: O kas kitas? O tas kitas buvo netrukus tai VSD pulkininkas Vytautas Pocinas. Jo nuudymo bylos teisminis sprendimas buvo beveik toks pat, kaip ir studento Sauliaus epno, kaip mano moiut sakydavo, vitoms ant juoko. Taiau i byla ir is kraujas jau kitoks. Jie gijo plat atgars ir Lietuvoje, ir usienyje, ypa lietuvikose diasporose. Ir Lietuvoje daugelis kuri pradjo girdti, akl pradjo matyti, mstani pilvais ir papilvmis pradjo mstyti tuo, kuo mstoma. Vytauto Pocino nuudymas tapo lakmuso popierliu, parodiusiu ms valdios ir jos manipuliuojamos teissaugos sveikatos bkl, daugeliui suponavo mint BTI ar ir toliau PTI, valdomiems komunist. I tolimos vaigds vl igirdome Vinco Mykolaiio-Putino bals: aukiu a jus visus i kapinyn, I pakels duobi ir griovi, I molio, dumblo ir smlyn Ir i vis mirties vietovi. Pakilkit griaui iurps milijonai Garbingieji pulkai ir legionai, Ir tie, kurie nuo alio ir nuo bado. Pg simfonijose mirt rado, Ir tie, kurie u laisv, laki mint
318

Dlja nukankinti: Pakilkite iniekinti, Subjauroti, suluointi Su aimanomis ir klyksmais, Su maldomis ir su keiksmais, Su budeli girta gauja, Kuri ibint aroje Ant js kapo spardsi ir oko MORTUOS VOCO... 2008 m.

4.4.9. Jos poezija ginklas, ginantis paminklus, ties ir gles

io straipsni ciklo pradioje rame apie antikomunizmo teorijos formavimosi prielaidas, jo bendrsias svokas ir antikomunizmo istorijos pradi priekario nepriklausomoje Lietuvoje (Voverien O. Antikomunizmas: jo teorija ir praktika // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 6, p. 8), pokario partizan spaudoje (Voverien O. Antikomunizmas: jo teorija ir praktika. Lietuvos partizanai apie komunizmo teorij ir praktik // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 11, p. 7). Ne maiau domu, kaip antikomunistins idjos buvo pltojamos Lietuvos tremtini kryboje. Kiek mums teko skaityti tremtini memorialins literatros, antikomunistins idjos paios rykiausios raytojos ir poets, 1945 met tremtins Antaninos Garmuts prozoje ir poezijoje. Antanina Garmut viena pirmj pradjo rayti knygas apie dramatikiausi Lietuvos istorijos period pokario partizan kovas, kovotoj likimus, tremt ir lietuvi vergik darb tremtyje. 1990 metais pasirod jos pirmoji knyga Ijo broliai, 1993 m. tos paios tematikos knyga Motinle, auginai, 1994 m. poezijos
319

knyga Rugiai po ledu, 1996 m. Tvo vasara. Beveik visos jos knygos, komunistams ugrobus valdi jau nepriklausomoje Lietuvoje, buvo persekiojamos, jas lydjo teism eafotai, ant kuri raytoj ukl sovietinei okupacinei valdiai labiausiai nusipeln Dzkijos stribai. Lidna, kad ant teism eafoto raytoj ir poet ukl ir savi, kuriems materialiniai dalykai rpjo labiau nei tiesa ir idealai. Apie tai Antanina Garmut rao savo publicistikos knygoje Vilties em, ileistoje 2004 metais Kaune. Manau, prie ios knygos dar grime, kai subrs jos tema. Analizuojant ms Tautos skaudiausius istorijos puslapius, kaip inoma, poetinis odis, danai raomas krj irdies krauju, yra pats tikinamiausias ir tikriausias. Tokios pozicijos laikosi ir poet Antanina Garmut. Jai poezija ginklas, kuris gina paminklus, ties ir gles, jos odiais tariant: Eilratis vis blogio aknis, Eilratis spjvis, Pabklo ugnis.
(Ginklas, p. 35)

Ir tai dsninga. Eilratis lietuviui visada buvo jo gimtoji stichija, kardas narsij alies, o jame vardytas nemirtantis vardas buvo enklas, kad tas vardas i Tautos atminties niekad neibls... Eilratis kraujas Tiesos eiliniu, Poezija kraujas, Pavirts plienu.
(Ten pat, p. 35)

Poet Antanina Garmut savo poezijos rinkinyje Rugiai po ledu aprao beveik vis lietuvi tremties istorij. Jos, gulag kankins, Tvyns ilgesys ypa atsiskleidia eilratyje Berai:
320

Ivykau i Tvyns toli, Liko broliai bereliai ali: Baltatoiai, liepsnojantys klony, Byra ruden lapai geltoni... Jaunai lietuvaitei tremtinei graud Tvyns ilges svetimoj padangj sukelia prisiminimai apie jos tvikje padange skriejanias ber kasas, velniai glostomas vasaros vj, ir bero lpas, kurias ligi ryto buiavo daina. Nra pasaulyje didesns laims u gimtos tviks lauk, dang, saul, bereli alum ir j dain, u tviks dang ir vj. Tos laims ilgesys prasiveria poets sieloje, kai jos tvik prievarta svetimj i jos atimta. Mano laim kaip saul, kaip duona. Mano laim kaip beras geltonas. Kur gimiau, em ilum arsto Ir dainuoja berai ligi karsto...
(Berai, p. 5)

Prisiminimuose ird ildo jos gimtasis kaimas, kuris vadinosi Garmik. Po sovietins okupacijos jame nebeliko n vieno Garmaus. Visi jie buvo itremti, sunaikinti, nuudyti. Mir ir kaimas. Apie baisj 1944 met rugpjt poet ra: Tvyro kvapas mogienos dirvonuos, Sklaido vjas plnis pelen; Po berais sulaidojom lavonus. O aplink nei duonos, nei nam.
(1944-j rugpjtis. Piliuona, p. 8)

Tik Nemunas iseks ir nebylus prie Piliuonos ir laukas uminuotas saugo tarsi cerberis... rugelius ir motinos, netekusios savo vaik, rauda prie Nemuno. O 1945 met pavasar: Piligrim budeliai ivar, autuv rm, basomis...
321

Tik raudojo egls aliaskars, Tik drebjo vaigds naktimis...

(Piligrimas, p. 16)

Ir: Vagonas juodas, gyvulinis, Pastatytas Kauno stotyje... Laukia ms Sibiras ledinis, Laukia ms broli vergija. (Vagonas, p. 17) Ak, kaip daugeliui tremiamj norjosi sakalu pavirsti arba pakels ole, bet trims tankistams rusikiems sadistams tremtiniai kaip skiedros: jiems sakyta vis mik ikirsti, pavergtos tautos baisi dalia. Jiems nesvarbu, kad motina prie Nemuno ydro apalpo, suinojusi, kad Sibir vea dukrel. Gyvulinis vagonas ukaltas... O ten, Sibiro vergijoje: Vaikyst be knyg, ialkus, nemigus, iulbki pauktele pilka: Mus varo kas ryt druskos kasykl, Ir kojas nuda druska...
(Pavasario diena, p. 18)

alia vaik, itremt i Lietuvos ir dirbani druskos kasyklose, Piligrimai drusk, angl kas. Taigoje kaip skruzds pluo jie Ta nauja verg baltj ras Sibiro bekratj erdvje...
(Piligrimas, p. 16)

Antaninos Garmuts eilratis Eelon broliai tapo paia populiariausia politini kalini ir tremtini chor daina. Neatsitiktinai. Eelon broliai ir eelon sess lageriuos kalj, trem322

tyje kentj, uv u Tvyn svetimuos kratuos. Jie u jokius okupant paadus ir j malones neidav Lietuvos. J dvasios nepalau vjai atiaurs ir suvrjusi budeli akmenins irdys: Eelon broliai, Eelon sess, Genocido aukos Nemuno krantuos... Nekaltus mus baud, Priespaudoj mus skriaud. em nesugr aar tautos...
(Eelon broliai, p. 102103)

Ir nors daugelis j kaulelius paliko ledjri aly..., Tautos atminty ie Lietuvos vargdienliai Dvasios milinai tvirtino aminj vertyb Tvyns meil, kuri: inom ir inosim Mirdami kartosim: LIETUVA TVYN MS AMINAI.
(Ten pat)

Aminai Tautos atminty iliks ir Tautos didvyriai, uv u Tvyns laisv. Baladje apie Juoz Luk poet rao: Kur oia aliuoja mikeliai ir kloniai Neverkit, sesuls, slapia Nors ms lietuvi tik trys milijonai, Bet gyvas ir Juozas Luka. Pareina Jis jaunas rasom sidabrinm, Ir ypsos padang rami, O Nemirtingumas peius apkabina: Tvyn ir Jis amini.
(Ten pat, p. 105)

323

Vlesn Antaninos Garmuts poezija, matyt, jau parayta Atgimimo metais, ir dabartins nepriklausomos Lietuvos laikais gijo pilietin ir politin antikomunistin skambjim tapo tikru ginklu prie komunistus. Eilratyje Chameleonai ji pasakoja, kaip jos Tauta verk ledo aarom prie Lenos, mir Aigalio speiguos, o okupantai ir j kolaborantai Lietuvoje diaugsi partiniais bilietais: Kad galt einantiems la Ant sprand sdt virininkais. Poet stebisi, kas pasidar su jos tiek daug kentjusia Tauta, kad ji, vos tik nutilus Atgimimo vjams ir paskelbus Kovo 11osios Lietuvos Nepriklausomybs Akt, tuoj pat suklupo: atbuko, apako, apkarto, prarado atmint, stebdama, kaip: Skamba Himnai Laisvs bastionuos, Puoia kryiai tviks kelius Keiia komunistiniai grobuonys kailius i raudon alius... Tkstani Lietuvos tremtini lpomis poet prisimena savo jaunyst ir klausia savo Tautos: Krito ledo aaros prie Lenos. Mirme Aigalio speiguos Argi tam, kad kruvinos hienos Vl laikyt Lietuv naguos?
(Chameleonai, p. 108)

Kitame eilratyje Lietuvi vardo nevertiems ji tsia antikomunistin tem ir rao: Drask Lietuv stribai kaip vrys Stalininio teroro laikais Jiems dabar kasyklos atsivr. Laikantiems save Tautos vaikais.
324

Neseniai jie tarnavo klapiukais eisenose partijos keliu, o dabar prie lovio nypia jie ir rangos ir pripuola aukso gysl rad, pasitelk iperas strib... Aiku, ne i trokulio ir bado, aarom maitinas tremtini. Prisipainsiu, ir man tokios mintys kilo matant besiskeryiojant seimn A. Sys, protestuojant prie pensij didinim politiniams kaliniams ir tremtiniams. Mano nuomone, jis pats lykiausias niekdarys Seime, pamyns, paniekins ir apspjauds veniausius ms Tautos jausmus imtams tkstani Lietuvos kankini kanioms, mirtims ir sulauytiems j ir j vaik likimams. Dl j, parsidavli kolaborant, gerovs tada ir dabar. Tai ir apie it Seimo cinik, gudroi poets eilratis: Drask Lietuv stribai kaip vrys, iandien juos pakeit kiti Rafinuotai kraujo prisigr Ir lietuvi vardo neverti...
(Ten pat, p. 109)

Negailestinga poet (taip ir turi bti O. V.) ir Tautos moni trmjams, kurie, komunistams ir j vadui grus Lietuvos valdi jau nepriklausomybs metais, tapo idids, dar kai kam gynjai, tebevaikiojantys tarp ms pigiame medali blizgesy... Staugia jie kaip unys mnesienoj, Gedintys an laik giliai... Jei galt... st vl mogien, Eelon kruvini smaugliai.
(Trmjai, p. 110)

Nepamiro poet ir Tautos idavik, kuriuos auk yg purvina ir slidi karjera, kurie u kruvin biliet tryp savo taut, kankint, apgaut... Ir tryps dar prie skobni balt...

325

U srbal skyst Jis pardav visk. Iduos ir tave, ir mane. Vaidins akrobat, Gaus visk per blat Ir digaus su niek gauja. Poet tiki, kad kada nors vis tiek Praeis komunizmo naktis, rs Laisvs Ryt Trys odiai nuvit Tikjimas. Meil. Viltis.
(Idavikui, p. 112)

O kad Laisvs Rytas Lietuvoje greiiau iaut, poet kvieia neumirti kruvin komunist darb: Visada ir visur ms krauj jie gr, Atgailos neatliko visai. Udarykim narv komunist kaip vr Ir veiokim po kaimus vieai. (Gal tada jiems nebus per maai?)
(Per maai, p. 113)

Per komunist, per jo sitikinimus ir jo veikas poet charakterizuoja ir nuvainikuoja pat komunizm, jo ideologij. Pateikiame vis jos eilrat be komentar. Pasaulio beproi smegen labirintuos Pagimdyta baidykl ilau duris. Ir keliauja per em udyt ir kankint mus akmenirdis raudonas vris. Jis varguoli skriaudjas, teisij teisjas,
326

Niekada nieko vento irdy neturs, Savo keli lavonais ir kaulais nusjs Neregtas RAUDONAS VRIS. Atsibusi, Pasauli, i roinio sapno, Kai riuk vaizdavs, Tave jis praris. Tas, pablds i kerto, nuo kraujo apaks Ne mogus komunistas VRIS.
(Komunistas, p. 114)

Kiti poets eilraiai rinkinyje Rugiai po ledu ivardytas temas ir mintis tik papildo, prapleia, adina, kelia, akina skaitytoj pabusti i pavergto proto vergijos, veda. Tegul taip ir bna. 2005 m.

4.4.10. Tautos sargyboje. aukiu a taut Js protvi dvasia

Poetas Bernardas Brazdionis-Vyt Nemunlis mano gyvenim atjo didiausiu kaldiniu stebuklu Mekiuku Rudnosiuku. Gal todl ir pasuko mano gyvenimas humanitarine vaga. Ir nors buvo visoki keli ir krykeli... dvasin komfort visada geriausiai jauiu humanitarinje erdvje. inia apie jo mirt sukrt. Atrod, to niekada neatsitiks. Negali atsitikti. Nuo irdies tarsi nuo stiklo indo atskilo gabalas ir pairo brangiais prisiminimais apie jo knygas, susitikimus, eilrai posmelius, jo pamstymus apie raytojo ir urnalisto pareigas. Sunku susitaikyti su Poeto mirtimi, kurio poezija tapo tarsi paios savastimi, kuri visuomet buvo alia, po ranka, su kuria tareisi, iekojai atramos, kai buvo sunku. Grta poetas Lietuv. Poezijos kunigaiktis. Tautos auklys ir pranaas. Kovotojas u jos laisv. Itikimiausias Tautos snus. Ms protvi isaugota dvasia. Grta paskutin kart... kart amino poilsio Kaun.
327

Bernardas Brazdionis gim 1907 m. vasario 14 d. Stebeikiuose (Pasvalio r.). 19081914 metais gyveno Amerikoje. Baig Bir gimnazij. 19291934 metais studijavo Kauno universitete, Humanitarini moksl fakultete. Eilraius pradjo spausdinti 1924 metais, bendradarbiavo urnale Granitas, Aminas ydas (1931), Krintanios vaigds (1933). Jau baigus studijas pasirod jo poezijos rinkiniai enklai ir stebuklai (1936), Kunigaiki miestas (1939). Vokiei okupacijos metais I suduusio laivo (1943), Per pasaul keliauja mogus (1943). Vyts Nemunlio slapyvardiu pasirod keletas eilrai rinkini vaikams Drugeliai (1934), Kikio kopstai (1936), Purienos (1939), Dd rudenlis (1941) ir kt. 1944 metais poetas, gelbdamasis nuo komunist prievartos ir represij, pasitrauk Vakarus. 1949 metais atvyko Amerik. Emigracijoje ileido poezijos rinkinius Svetimi kalnai (1945), iaurs pavaist (1947), Didioji krykel (1953), Vidudienio sodai (1961), rinktin Poezijos pilnatis (1940), eilrai vaikams knyg Tv nameliai (1945), Piet vjelis (1951), Lietuvai Tvynei, Po tvyns dangumi (1952). Lietuvos nepriklausomybs ivakarse kultros ir teatro susivienijimas studija Sietynas paruo spaudai ir ileido Bernardo Brazdionio poezijos rinktin Poezijos pilnatis (1989). Tai buvo pati graiausia ir reikalingiausia dovana Tautai, einaniai Atgimim ir savo dainuojani revoliucij. Kita dovana buvo paties poeto Bernardo atvykimas Lietuv 1989 m. gegus 23 d., po 45 met nebuvimo Tvynje. Jo poezijos pristatymas, jo balsas susitikimuose, mitinguose. Tada tas nepaprastas balsas kaitino jau gerokai siplieskusi sjdio dvasios liepsn, taip apie pirmj B. Brazdionio sugrim Lietuv kalbjo dainuojanios revoliucijos architektas ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis (Svirbutaviit A. Los Andele mirs poetas bus laidojamas Kaune // Lietuvos inios, 2002 liepos 15).
328

Niekas, net pranaaujantis poetas, nesitikjo tokio sutikimo. Jo lauk visi: gr i tremi, kaljim, igyven kartu su Jo gimtj Stebeiki uolu, su isaugotomis knygomis. Ir keliavo per krat skenddamas glse, meils odiuose, didelio tikjimo viltyse (Kariauskait A. Bernardo Brazdionio sugrimai // Verslo inios, 2002 liepos 15). Apie poeto Bernardo Brazdionio kryb parayta imtai straipsni, studij, knyg. Jo 95-j gimimo metini jubiliejui Lietuvos raytoj sjunga ileido album Poetas Bernardas Brazdionis grta Lietuv. Jame laikai, eils, nuotraukos, straipsniai nuo pirmojo Bernardo Brazdionio grimo Lietuv. Neabejoju, ne u kaln jau ir laikas, kada ivysime ir monografij apie Poet ir jo kryb, Tautos sn. Kiekvienas Lietuvos mogus, nepamirs savo Tautos akn ir protvi dvasios, B. Brazdionio kryboje atras ir sauls vies, ir vaigdi spindjim... ir jo sielos auksm labiausiai atsiliepianias eiles, nepakartojamas ir aminas. Jose... visa Tautos istorija, tarsi krauju rayta tragikiausiais jos tarpsniais. Keturiasdeimtaisiais, kai Lietuv itiko didiausia jos istorijoje katastrofa patekjo kruvina StalinoSniekausPaleckio saul, poetas su nerimu klaus Lietuvos: Ar tu gyva ar negyva? Ir Lietuva jam atsak tebesanti gyva. A ia gyva Dubysa subangavo, A ia gyva jai pritar krantuos. A ia gyva, kaip aidas sudejavo Daina pagojuose auktuos. Ir nors buvo gruodas, ir dangaus skliautai palink ir sutem, ir tvyns balsas rod tams keli, bet Ir i tamsos, ir i nakties, ir i eli Atsiliep: A ia gyva!
(Brazdionis B. A ia gyva! // Poezijos pilnatis. V., 1989, p. 175).

Jis tiki savo Tautos Dvasia, jos meile savo emei, savo lau329

kams, ramunms ir bereliams padabintiems, savo kloniams lygiems ir pievoms alioms, altinliams skaidriems ir altiems. Jis tiki, kad jo Tauta Tremtini, verg, varg pakels ji dali Ir po gruodo, po iemos vl bus gyva...
(Lietuvos laukai // Ten pat, p. 187)

Jis taip pat tiki, kad Jo Tauta, kad jos vaikai Nepuls, kaip nendr silpnabd, Galin giri uolai Virns j kalbs, kaip ndien Kovot ar t tu privalai.
(Tik po audros // Ten pat, p. 174)

Jis aukia Taut, GPU uguit, udegti nauj ugn irdyse... balsu piliakalni ir piev, ir mik sukilti prie vergij... kol rymo krykelse kryiai, kol koplytls pakeliuos ir eiti ten, kur pasiryai, iekot ir rast laisv dalios (Gyvajai Lietuvai // Ten pat, p. 192). Tautos protvi dvasios balsu jis aukia: aukiu i ami. Ateities nevertas Kas dabarties nedrso Tautai net, Kas posni aizdas, irdy atvertas, Idegino liepsna veidmainikos ugnies.
(aukiu a Taut // Ten pat, p. 195)

Jis tiki, kad ...po audros laisva krtin Laisvai kaip pauktis sualsuos. Tik po audros ir tu, Tvyne, Ieisi kurt dienos viesios.
(Tik po audros // Ten pat, p. 174)

330

Toli nuo Tvyns j nuolat lankydavo mintys apie j, mylim i tolo, kuri kaip laim auk auroj ir sutem sapnuos, kuri praskrisdama kaip paukt tik skaud ilges dainuos, Tik ji tau bus saldi paguoda, Tik ji tau bus irdy gyva, Balta baltj vyni soduos Senoli em Lietuva.
(Lietuva i tolo // Ten pat, p. 305)

Kaip rao Juozas Kojelis, 1956 m. Lietuvi dien leidykla Los Andele ileido Bernardo Brazdionio 28 puslapi poezijos knygel, pavadint Vaidila Valinas. ia dvylika eilrai, kurie sudaro tarsi epinio charakterio poem, kad ir be fabulos, taiau turini du nekintamus elementus: viet partizanini kov meto Lietuv ir pagrindin veikj vaidil Valin. Autorius ios poemos genez nusako vadiniu odiu: ios poemos personaui, pavadintam vaidila Valinu, sukurti mint dav pirmaisiais 19401941, komunist okupacijos metais Lietuvoje, Kaune matytas asmuo: jis drsiai r ties akis, paiepdamas okupant pataiknus, didelje moni minioje, kuri ia drebjo i baims, ia vl balsu kvatojo, ir komunistin policija jo nesum, nes kakas i susirinkusij pasak, kad is mogus yra nepilno proto (Kojelis J. Vaidila Valinas grta Lietuvon // I nakties ryt. K., 1996, p. 261262). Vaidila Valinas pasakoja apie Tautos kanias, guodia nuudyto partizano motin, nuvestas teism u kurstym ms liaudies, jis sakosi ess balsas tviks skriaud, visi lietuviai jo sielos sns, ir kad jis kalba ami ir dangaus vardu. Jis nepabgsta grasinimo j suaudyt ir liaudies teisdariui sako: Jauiu, kaip ems ird skauda Ir Dievo Teismo bals jums girdiu.
(Vaidila Valinas prie teismo stalo // Poezijos pilnatis. V., 1989, p. 494)

331

Vaidila Valinas, sutiks partizano seser, bgani mik su laukneliu, linki jai pagairj pikto vjo / Likimo rankos tartum motina, geros. Jis pasakoja apie lietuvi tis Sibiro tremtyse, j kanios kelius Via Doloresa iaurs Uralo lageriuose, Abezje, Norilske, Intoje, Vorkutoje, Potmoje, Narjan Mare, Altajaus krate, Bijsko stovykloje, Barnaule ir kitur. Vaidila Valinas, nepilno proto mogus, tapo B. Brazdionio valia gyvos ir kovojanios tautos rezistencijos simboliu, visiems ir visur skelbianiu Ateis isivadavimo diena. Kad ji ateit greiiau, reikjo sugriauti komunistins propagandos mel, ypa aktyviai platinam usienyje. Poetas priima t k. Jie sako mums: Varpai banyi mald taikai gaudia, mogus pro juos mirties bals, kad negirdt, Tauta tautos, mogus mogaus neskriaudia... Ne, netiesa! aukiu a: Melas! Veto! Jie sako mums: Mirties stovykl vartai atsivr Dabar visiems uteks dangaus vaigdto. Nuudm mes Europos mogvr... Ne, netiesa! aukiu a: Melas! Veto! Poetas kvieia pasaul paklausyti, kaip rauda sovietiniuose lageriuose ir mirties stovyklose milijonai pavergtj, jiems aukia: Nuimkit melo kauk! Veto! Veto! (Veto // Ten pat, p. 345). Kviesdamas Taut kov prie komunistin mel, jis tiki, kad tik tada:
332

us visam pasaulyje komuna: I vergijos stos ilaisvintas mogus, Neteisyb greit pakyla, greitai na, Jos nelaimina nei em, nei dangus.
(Bgimas i Tvyns // Ten pat, p. 179)

Lietuvai atgavus nepriklausomyb, Poetas nuoirdiai diaugsi vl i naujo atrads Lietuv, amiuos gludusi gintaro gl, nedidel didel Lietuv, didiavosi savo Tauta, kuri buvo mirusi ir vl prisikl. Nustebino pasaul. Sustojo karaliai, ivyd dainuojani Baltij Ir stebisi gymiu tautos tautose neregtu Ir iplauk iplauk ji kaip undin gintaro valtyje didj viepai ring i maojo geto.
(Radinys // Ten pat, p. 603)

Vertindamas paskutini dien Lietuv poetas jaut, kad visiko Velyk diaugsmo dar joje nra ir kad esame vl vyling verpet mes plukdomam plauste. Jam sunku suprasti, kodl taip atsitiko. Bet jis tiki, kaip ir visada tikjo savo Tauta ir savo Tautos valia. Kas paliko sieloj tau t gili aizd, Lietuva, juk tai ne Tu? Nejaugi Tu?.. Pereisi, tikiu, Tu pereisi t aizdr Pro bedugn vedaniu krantu... Jis mato iburl tunelio gale, tiki, girdi, regi... Tarsi apibendrindamas vis savo nueit krybin keli poetas Bernardas Brazdionis ra: Kaip palm Kadese uol a nebijojau, Ir kaip puel taigose speig: Skridau kaip aras po dangum auktuoju, priespaudos verg!
(Laisv // Ten pat, p. 190)

333

Tarsi brangiausi Testament savo Tautai Poetas paliko priesak: O, tu, snau, i ami gldumos ia atjs, Per amius saugok Nemun, tv namus.
(Lietuvos snui // Ten pat, p. 262).

aukiu balsu tv diev ramovs Ir js krikto atgaila viesia: Stovkit amiais ia tvirti, kaip saul stovi! aukiu a, js protvi dvasia.
(aukiu a Taut // Ten pat, p. 196).

Vaidila Valinas tarsi apie pat poet Bernard Brazdion Dangaus lpomis prabilo: Laisv skelb nelaisvje Tautai poetai nesensta, poetai nemirta, Poetai i Dievo malons per amius gyvi ir jauni!
(Vaidila Valinas // Ten pat, p. 547)

Tegul bus tai per amius! Lenkiuosi prie Tautos poeto, auklio ir kovotojo karsto.

4.4.11. Antikomunistinis kongresas ir Tribunolo procesas

Pasirod knyga Antikomunistinis kongresas ir Tribunolo procesas. Komunist nusikaltim vertinimas (sudar A. Anuauskas, V. Zabiela, V. Raudelinas). Tai ypatinga knyga Europos taut, okupuot ir pavergt komunistinio reimo, kani ir skausmo istorija, milijon Europos moni ties istorija.
334

Tai antrasis ingsnis Europoje po knygos Juodoji komunizmo knyga. Nusikaltimai, teroras, represijos, paraytos prancz kalba keli autori Stefano Kurtua, Nikolia Vero, ano Luji Panne, Andejaus Pakovskio, Karelo Bartoeko, ano Luji Margolino. 1999 metais ji iversta rus kalb ir 2000 metais pasiek Lietuv. Dabar ji jau iversta ir lietuvi kalb. Taiau, kaip ra pristatomos knygos Antikomunistinis kongresas ir Tribunolo procesas vade prof. Antanas Tyla, Juodoji komunizmo knyga neaprp visos vairias tautas ir mones niokojusi komunistini nusikaltim amplituds. iam darbui buvo reikalingi tarptautins visuomens susivienijimas ir tarptautiniai renginiai, juose iaikint bei paskelbt nusikaltim ir priimt sprendim skelbimas. io udavinio msi i komunistinio reimo priespaudos isivadavusi demokratin Lietuvos Respublika (Tyla A. Ten pat, p. 21). Faistinis totalitarinis reimas, pralaimjs Antrj pasaulin kar, buvo visuotinai pasmerktas, naciai nuteisti ir nubausti, dar iki iol persekiojami; dauguma to karo auk buvo amintos Europos taut istorijoje. Komunistinis totalitarinis reimas, kaltas dl 95 milijon pasaulio moni nuudymo, dar nepasmerktas, komunizmo nusikaltliai iki iol dar ne tik nenubausti, bet netgi nevardyti. Lietuv supa valstybs, kuriose dar tebevaldo komunistiniai reimai, veidmainikai pasivadin demokratiniais. Realus j atsinaujinimo ir pltros pavojus posovietinse alyse. Lietuvoje irgi kelia galvas komunistai svajokliai, pasiry susigrinti buvusi gerov. Antikomunistinis kongresas (jo organizacinio komiteto vadovai Vytas Miliauskas, Povilas Jakuionis, Artras Flikaitis ir kiti) bei Tribunolo procesas (vadovai Vytautas Zabiela ir Vytautas Raudelinas) Lietuvos sostinje Vilniuje organizuoti 2000 met birelio 1214 dienomis tai pirmasis Europoje tokio masto renginys, kuriame dalyvavo komunistinio reimo smurt patyrusi 25 ali atstovai. Kongres labai gerai vertino jame dalyvavusi
335

valstybi vadovai. Knyga j kalb ir visos kongreso eigos metratis. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus savo sveikinimo kalboje (kongrese jis nedalyvavo) pabr: ...io renginio paskirtis neleisti pasikartoti komunizmo nusikaltimams. Tai, kas iandien istorik darbuose pateikiama kaip iauri statistika ir sukreiantys praeities liudijimai, ateinanias kartas turi perspti ir mokyti kitokio gyvenimo: mogiko, moralaus, solidaraus (Ten pat, p. 29). Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis kongres vertino kaip turint keleriop reikm ir tarptautin, tarpvalstybin, ir vietin, ir visos monijos, nes tiesos apie praeit ir inojimo apie dabart reikia visiems kaip vaist (ten pat, p. 31). i dien tarptautin teisingum jis vertino kaip gerokai luo. Jo nuomone, komunizmo doktrina ir jos alingiausia yda yra blogio pateisinimas ir iauktinimas. Pats komunizmas su visa savo filosofija ir praktika reikiasi kaip ilaisvintas blogis. I Vilniaus Hag tai kur bt labai aikus tikslas, taip numat profesorius tolesnes kovos prie komunizm gaires (Landsbergis V. Ten pat, p. 31). Lenkijos Respublikos prezidentas (19901996) Lechas Walensa sveikinimo kalboje ragino saugotis atgimstanio komunizmo pavojaus. Jo nuomone, turime skelbti ties apie i baisi sistem, kad jau niekad nepavykt ikelti jos vliavos. Mes privalome, nes turime puss amiaus gyvenimo komunistiniuose reimuose patirt. Taip pat privalome tai daryti dl imt milijon komunizmo auk (Walensa L. Ten pat, p. 43). Rumunijos prezidentas Emilis Constantinescu savo praneime teig, kad ...komunistai galjo vykdyti savo nusikaltimus, nes buvo sitikin, jog niekada ir niekas nesugebs j nusikaltim atskleisti ir nepareikalaus atsakomybs. Turime nuplti i tylos udang ir perduoti nusikaltim vertinim teismui ir teisjams,
336

 sak jis. Tikims, kad js kongresas Vilniuje ras priemoni, kurios padt vertinti padarytus nusikaltimus ir kovoti su likusiomis komunizmo apraikomis (Constantinescu E. Ten pat, p. 46). Rusijos valstybs dmos deputatas Sergejus Kovaliovas su irdgla kalbjo apie rus taut, tapusi tarptautinio komunizmo altiniu. Rus tautos kalts jis nevadina teisine kalte. Tai moralin kalt, tai istorin kalt. Taiau tauta, nesupratusi ios kalts, negali tiktis nei stabilios taikos, nei galutins pergals prie tokias nemonikas, sakyiau, mogdr ideologijas... Nesuvokta, nesismoninta kalt, nevari, purvina istorija paprastai veda dar toliau tos istorijos recidyv lin, tos paios ideologijos, nuo kurios norime atsiegnoti, recidyvus, kalbjo Sergejus Kovaliovas, rus tautos sin, perspdamas apie atgimstanio komunizmo pavojus posovietiniuose kratuose. A tikiuosi, sak jis, kad toks kongresas kaip is vis dlto sukels kieno nors susidomjim tuo, kas gresia mums dabar, nepamirtant buvusi ir dabartini ideologij; kas gresia i t moni, kurie skelbia, kad visk galima diegti prievarta (Kovaliovas S. Ten pat, p. 48). Toks auktas kongreso vaidmens vertinimas dabartins Europos raidos kontekste dabar jau tvirtintas ir knygoje tai ne tik kongreso organizatori nuveikto darbo pripainimas, bet ir valstybs prioriteto Europoje tvirtinimas kovoje prie nemonikas ideologijas ir nemonikum kaip reikin, neant pasauliui didiausias nelaimes, taip pat ir didiulis pareigojimas tsti pradt darb, j gilinti, tikriausiai dabar jau Lietuvos mastu. Apie komunist nusikaltimus Lietuvoje, apie j vykdyt fizin bei dvasin lietuvi tautos genocid bei kariuomens nusikaltimus kongrese kalbjo arkivyskupai Sigitas Tamkeviius, Jonas Boruta, mons. Alfonsas Svarinskas, istorikai Arvydas Anuauskas, Birut Burauskait, Nijol Gakait-emaitien, A. Arbuauskas, Petras Cidzikas, Povilas Varanauskas, Vladas Samonis,
337

Ona Voverien. J praneimus, publikuotus knygoje, galima analizuoti vairiais aspektais. Kai kurie i j jau buvo pateikti Lietuvos iniasklaidoje. Esu sitikinusi prie j dar bus ne kart grta. Knygoje irykinta ne tik baisi Lietuvos moni kani ir miri statistika, bet ir komunistinio okupacinio reimo numogjimas, t. y. tas aspektas, kuris naujausiomis ms gyvenimo slygomis darosi pats aktualiausias, gimdantis iaurius nusikaltimus pasaulyje. Apie j reikia kalbti, skausmingai kaip chirurgo skalpeliu skrosti moni jausmus, adinti dar ne vis galutinai umigdytos sins vilt ir suvokim, kas yra komunizmas, kokia jo ideologija ir koks tikrasis yra komunist veidas. Tai ir duos atsakym, kodl Lietuvoje tiek randasi mogudi, tvaudi ir net savo vaik udik, kodl ms aplinkoje tiek daug neapykantos ir nemonikumo. Kongreso praneimuose ir liudytoj kalbose Tribunole buvo atskleistos okupant ir j kolaborant Lietuvoje numogjimo formos. Tai beribis sadizmas. Tariam prie, atsitiktini kalini i Teli kaljimo, iauriausias nukankinimas pasimgaujant (Landsbergis V. Ten pat, p. 33). Tai nios moters trypimas ir Antazavs strib engimas batais ispaudiant i jos negimus kdik ir ia pat j metant ugn. Kdikio tv, moiuts ir eiamets sesuts iaurus nuudymas. Tai suimtj kankinimai juos suluoinant. Kauno saugume buvo rengtas net specialus mechanizmas onkauliams lauyti (Garva J. Ten pat, p. 667). Lietuvos kaljimuose okupant budeli vairiausiais bdais buvo kankinti 62 086 mons, i j 45 429 rezistencijos dalyviai ir rmjai (ten pat, p. 81). Antanas Luka tardymo metu buvo ne tik muamas budeli (bananais), bet ir spardomas kerziniu batu pasmakr (Luka A. Ten pat, p. 674). Apie egzekucijas Skapikio milicijoje Tribunolui liudijo bu338

vs politinis kalinys Povilas Vaiekauskas. Ten milicijos virininkas suimtuosius priridavo prie kds ir paleisdavo siutint un tas kramt kojas, vairias kno dalis (Vaiekauskas P. Ten pat, p. 677). Auks Ramanauskait-Skokauskien Tribunolui liudijo, kad partizanai bdavo kankinami iauriausiais bdais: jiems degindavo padus, badydavo adatomis panages, nulupdavo nagus, tempdavo ir lauydavo snarius, alodavo, kaip jos viesaus atminimo tvui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, lyties organus, lupdavo od. Tai buvo vykdoma pagal aukiausi Kremliaus vadov fizinio poveikio taikymo direktyv (Skokauskien A. Ten pat, p. 793). udynes ir kankinimus KGB budeliai kartais vykd eimos nari ir draug akivaizdoje. mones vert iduoti paslaptis ir melagingai liudyti prie savo virininkus, gimines, draugus (Sachiko Hatanaka. Ten pat, p. 231). Dar nenuteisti mons buvo kalinami nemonikomis slygomis. Tai rodo j mirtingumas lageriuose ir kaljimuose: i Archangelsko srities kaljimuose kalint 436 lietuvi Lietuv gro tik 23 (173 buvo nukankinti kaljimuose, 240 likimas neinomas). kalovo srities Solilecko lageryje buvo kalinti 147 lietuviai, Lietuv gro tik 10. Gorkio kaljimuose buvo 701 lietuvis. Lietuv gro tik 31. I 7349 politini kalini, kaljusi vairiuose soviet lageriuose, Lietuv gro tik 1010 (Burauskait B. Ten pat, p. 156). Ir ia neilgai begyveno, isekinti kankinim ir lig. Vliau, jau Brenevo laikais, asmenys, kurie prieinosi sovietiniam reimui arba j kritikavo, buvo be gailesio udaromi psichiatrijos ligonines ir ten gydomi kaip psichikai nesveiki. J nekankindavo, bet skirdavo stipri smegenims darani poveik vaist. Po tokio gydymo atsigauti jau buvo nemanoma, ir mogus prarasdavo savo mogikj orum. Toks traumavimas ir mstymo kontrol pats baisiausias komunistinio reimo nusikaltimas, taip vertino ms realijas Kongrese
339

ubu universiteto (Japonija) profesor Sachiko Hatanaka (ten pat, p. 231232). Komunistinio genocido metu i Lietuvos buvo itremta 592 660 Lietuvos gyventoj. 10 tkstani lietuvi buvo sunaikinta badu ir aliu prie Laptev jros ir kituose iaurs rajonuose, kuriuose itremti lietuviai buvo palikti be pastogs, be maisto, be ilt drabui (ten pat, p. 122, 125). ird stingdantis komunistinio genocido nusikaltimas lietuviuk vaik pasmerkimas mirti nuo bado ir alio. 19401941 metais i Lietuvos buvo iveti 5489 vaikai iki 15 met, 1949 m. 8357. Jie buvo itremti Tolimj Ryt ir iaurs rajonus, siekiant sunaikinti lietuvi taut, kad Lietuvos Respublikos teritorija amiams likt Soviet Sjungos dalimi ir joje nelikt etnins grups, siekianios isaugoti savo nacionalin identikum (liyt Z. Ten pat, p. 121). Maojoje Lietuvoje, Karaliauiaus krate, siautjo generolo I. erniachovskio II Baltarusijos frontas. Tkstaniai moni, civili gyventoj buvo nuudyti ant Kuri mari ir Aistmari ledo. 1945 metais Ragainje 20 raudonarmiei iprievartavo pagyvenusi lietuv ir apipyl benzinu udeg (Cidzikas P. Ten pat, p. 382). 1944 met spalio 21 d. erniachovskio raudonarmieiai iprievartavo ir sadistikai nuud 72 moteris, tarp j 812 met mergaii. Moterys, mergaits ir net senuts buvo kalamos kryiumi prie sien, medi, dur, net plukdom rst, vyrai, daugiausia senukai, kariami ir audomi. Iprievartautoms moterims nupjaudavo galvas ir jas pamaudavo ant tvor. Suplytos mergyts mirdavo ia pat. Iprievartautos ir nukankintos moterys buvo paliekamos gatvse mirti. Neturdamos jg pakelti tokio siaubo moterys paios pjov savo vaikams venas ir ud (Cidzikas P. Ten pat, p. 380). tai toks buvo Vilniuje daug met garbintas generolas I. erniachovskis, komunistins ideologijos Europai nejas. Maosios Lietuvos gyventoj genocidu turt susidomti
340

istorikai, t mediag tirti ir skelbti pasauliui, aminti komunistinio genocido auk atminim. Komunistinis okupacinis reimas Lietuvoje parod neregt pasaulyje nekrosadizm mgavimsi kapojant, darkant, vieai iniekinant kovoje kritusi arba nusiudiusi Lietuvos laisvs kovotoj knus (ten pat, p. 10). uvusieji bdavo irengiami, guldomi vairiomis niekinamomis pozomis arba kalami vinimis prie enkavedist bstini sien, savaites guldavo pamesti gatvse ir aiktse, vliau buvo sumetami ulinius, ivietes, ukasami iuklynuose; tose vietose tiesiami keliai, gatvs, statomi namai (Gakait-emaitien N. Ten pat). Tribunolui liudijs Povilas Vaiekauskas mat, kaip enkavedistai tyiojosi i uvusij kn. Trys vyrai, jaunuoliai, kurie bunkeryje buvo paimti, buvo apnuoginti, kelns numautos, o merginai uverstas sijonas... Moterys prieidavo, udengdavo, o ekistai ir stribai atj vl j pakeldavo... Pandlio pienins ulin jie sumet 8 mano draug lavonus, jiems buvo nukirstos rankos, kirviais sukapotos galvos. Tas ulinys buvo taip upildytas iki pat rentinio krato... Egzekucijose dalyvavo ir lietuviai stribai Janulionis ir Marekeviius (Vaiekauskas P. Ten pat, p. 675). Tribunolui liudijusi Auks Ramanauskait-Skokauskien pasakojo, kaip stribai, nuud jaun partizan prie jo nam, aretavo ir jo tv. Vis keli iki miestelio rusai su stribais privert tv sdti ant snaus lavono krtins. Kartais vienu virvs galu suridavo nukautojo partizano kojas, o antrj priridavo prie veimo. Stribai ir rusai vaiuodavo susd, o lavon vilkdavo eme iki pat miestelio... Partizan lavonus, paguldytus miestelio aiktje, stribai apspjaudydavo, dauydavo lazdomis, grsdavo jas burnon, dauydavo dantis. Po to knai buvo sueriami unims arba negiliai ukasami grioviuose, iuklynuose. Miesto unys neretai partizan knus atkapstydavo, juos apgraudavo, itsydavo kaulus (Skokauskien A. Ten pat, p. 795). Kai per Lietuvos partizanus, pasitraukusius usien, tarp j
341

ir partizan Juoz Luk-Daumant, usienio iniasklaida suinojo apie masin nekrosadizm Lietuvoje, paskelb fotonuotraukas, tuomet uvusij partizan knai buvo pradti mtyti tvartuose ant gyvuli mlo, ten guldavo kelias dienas (Skokauskien A. Ten pat, p. 795). Toki fakt knygoje paskelbta daug. O kiek j dar nepaskelbta? Vasario 16-osios minjime prie Signatar nam prof. Vytautas Landsbergis kalbjo: Atminties kova prie umart yra laisvs kova prie tironij. Ms dienomis, kai valdios institucijos ir joms paklusni iniasklaida nostalgikai velgia komunistin praeit, siekdama j atgaivinti ir sugrinti, kai jos ragina istorij palikti istorikams, ms svarbiausias udavinys gaivinti Lietuvos moni kani atmint, vardyti komunistinio genocido vykdytojus, ruoti bylas tarptautiniam teismui Hagoje, kuris, atrodo, jau iais metais prads veikti. 2002 m.

342

5. ANTIKOMUNIZMO TEORIJOS PLTRA NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

5.1. Pagrindiniai komunizmo ideologijos realizavimo metodai

Nordami inaikinti tikjim, pirmiausia bolevikai atkreip savo durtuvus dvasininkij. Per spaud, radij, mitingus purvu drabsto lietuvi vyskupus ir kunigus, kad pateisint visuomens akyse j sunaikinim. Nuo savo viepatavimo pradios sum visus Lietuvos vyskupus, iskyrus Panevio vyskup senel Paltarok, kur MVD dar ir dabar danai kamuoja ir terorizuoja. Iki 1947 met pabaigos suaudyta, itremta ir kalinta vir 400 kunig. Udaryta ir ivaikyta visi vienuolynai. Vienintel likusi Kauno kunig seminarija, kuri yra iauriai persekiojama ir budrios MVD akies sekama, iandien norima visai sulikviduoti. Neumirta bolevikai ir banyi, kuri boktai lyg ylos bado akis. Banyios sistemikai udarinjamos ir paveriamos sandliais, lageriais ir pasilinksminimo vietomis. Tik Vilniuje udaryta v. Kotrynos banyia, kuri paversta grd sandliu, v. Jokbo, v. Rapolo, v. Petro ir Povilo, kuri savo graiu barokiniu stiliumi pagarsjusi Pabaltijy, v. Onos, kuri garsi visame pasaulyje, kaip vlyvosios gotikos graus architektros paminklas. O v. Zitos banyi Ras gatvje kartu su ventoriumi pavert koncentracijos lageriu kaliniams. Tai tiesiog pasityiojimas i mogaus jausm...
Laisvs varpas (Dainavos apygarda), 1948 12 10

Tai buvo jau vliau. O prie tai dar buvo pirmoji rus okupacija 19401941 metais, kurios metu tkstaniai Lietuvos moni buvo itremta atiauriausius Sibiro rajonus, tkstaniai suimtj ir kankinam kaljimuose, 1114 iudytj Rainiuose, Kretingoje, Sargnuose, Panevyje, Pravienikse, Kaune, Vilniuje, visuose Lietuvos miestuose ir kaimeliuose. Be kalts kalt. 1941 m. birelio 22 d. Bdavons mike (Vilkavikio rajone) buvo iurpiai
343

nuudyti prof. Justinas Dabrila (prikaltas prie kryiaus, jam dar gyvam esant perpjautas pilvas), su juo kartu iauriai nuudyti kunigas Vaclovas Balsys, kun. Jonas Petrikas, Moltuose tomis paiomis dienomis iauriai nuudytas kunigas, VDU prof. Matas Lajauskas. Kauno kunig seminarijos profesorius ir Jzuit banyios rektorius Benediktas Andriuka buvo itremtas Sibir 1941 metais. Ten netrukus ir mir (Straigyt J., Voverien O. Lietuvos mokslo gedulo ir vilties diena. V., 1995, p. 10). Kunigas Izidorius Tamoaitis, baigs Kauno kunig seminarij, studijavo Peterburgo dvasinje akademijoje, Friburgo universitete apgyn teologijos filosofijos daktaro disertacij, dst Kauno kunig seminarijoje filosofij. Para vad filosofij (1933), aktyviai bendradarbiavo nepriklausomos Lietuvos katalikikoje periodikoje. Buvo suimtas 1940 metais. Itremtas Sibir ir mir nukankintas Reiot lageryje, Krasnojarsko krate (ten pat). Tikriausiai tuo metu buvo ir daugiau nuudyt kunig, bet plaioji visuomen j vard dar neino. Gaila, kad iki iol dar neturime j vardyno. Gra pavyzd rodo Lietuvos karininkai, pareng Lietuvos kariuomens 19181953 metais vardyn su karinink biografijomis ir kiekvieno j likimais. Jau paruoti ir ileisti 6 vardyno tomai su daugiau negu 1000 pavardi kiekvienas. Laukiame dar 3 tom. Mes bandme sudaryti nukankint ir represuot Lietuvos mokslinink vardyn; iki iol sugebjome paruoti tik nedidel, paviriuje guljusios mediagos pagrindu, knygel Lietuvos mokslo gedulo ir vilties diena (Straigyt J., Voverien O. V., 1995), apmusi 65 Lietuvos mokslinink biografijas ir likimus. Mokytoja Rasa Paulaviien buvo pradjusi rengti tok Lietuvos mokytoj vardyn, suspjo parengti tik mokytoj, Lietuvos laisvs kovotoj, uvusi partizan gretose, knyg; daugiau nebesuspjo, pralenk varpai. Reikt, kad toks vardynas bt parengtas ir Lietuvos kunig, totalitarini sovietinio ir nacistinio reim nuudyt be kalts kalt ir dalyvavusi Lietuvos laisvs kovose.
344

Dabar kas tie 400 kunig, nuudyt iki 1947 met ir vliau, mes, plaioji Lietuvos visuomen, neinome. Gal mokslinink kartotekose jie ir yra uregistruoti. Bet to nepakanka. Komunist ir naci nusikaltimai turi bti inomi kiekvienam lietuviui, jaunam ir senam, miesto ir kaimo, kad suprast ir sismonint, k tie reimai reik, kad nekartot j tv klaid. Istorija kaip malda turi bti kartojama kiekvien dien. Prieingu atveju ji pati pasikartoja, tik dar iauresnmis formomis ir siaubingesniais faktais. monija, deja, kuo toliau, tuo labiau prarandanti Diev, darosi iauresn. Isipild genialiojo prancz mstytojo Voltero prie mirt pasakyti pasauliui odiai: Atimk i mogaus Diev ir em priveisi nusikaltli; vagi, mogudi ir kitoki piktadari. T matome ir Lietuvoje. Prasidjus antrajai rus okupacijai, kaip ra Dainavos apygardos partizan laikratis Laisvs varpas, pirmasis enkavedist smgis buvo nukreiptas dvasininkij. Save vadins lietuviu, parsidavlis, lietuvi tautos idavikas Aleksandras Guzeviius buvo sovietinio okupacinio reimo vyriausias kovos prie Lietuvos dvasininkij teoretikas, ideologas. Dar 1944 m. rugsjo 15 d. A. Guzeviius pateik A. Sniekui kovos su Lietuvos dvasininkija pagrindines nuostatas, kuriose buvo teigiama: Mes numatome verbuoti auktuosius dvasininkus, kurie galt uimti vadovaujanias vietas Lietuvos Romos katalik banyioje ir per kuriuos bt kreipiama reikiama kryptimi katalik dvasininkija (Spengla V. Prelato Stanislovo Jokbauskio drama // XXI amius, 2000 kovo 10, p. 6). Jau 1945 met birelio 19 d. NKGB sureng 5 val. trukus pokalb su Vilniaus arkivyskupu dr. Meislovu Reiniu. Reikalavo, kad jis pasirayt atsiaukim prie partizanus. Arkivyskupas kategorikai atsisak, motyvuodamas tuo, kad Banyios teis draudia kitis kunigams politik. Be to, jis nra arkivyskupijos valdytojas (tuo metu R. Jalbikovskis dar nebuvo ivyks Lenkij).
345

Arkivyskupas primin enkagbistams trmimus 1941 met vasar ir 9 jo itremtus Sibir giminaiius bei udynes, vykusias Lietuvoje. Arkivyskup Meislov Rein tard vienas iauriausi lietuvi tautos budeli Aleksandras Guzeviius, mgino j uverbuoti, arkivyskupui atsisakius, kaip emiausios prabos padugni chamas vyskup ipldo bjauriausiais keiksmaodiais ir liep kelias dienas apsigalvoti. Kelis kartus arkivyskupas buvo kvieiamas saugum ir jam buvo siloma bendradarbiauti, o jis atsakydavo, kad nipinti savo tautieius nesiderina su vyskupo sine ir luomu. Matydami, kad arkivyskupo Meislovo Reinio valios nepalau, enkavedistai j sum 1947 m. birelio 12 d. Nuteis ir igabeno Vladimiro kaljim. Ten Vilniaus arkivyskupas mir 1953 metais (Spengla V. Ten pat). Vyskupijos valdytojas prelatas Stanislovas Jokbauskis, 64 met, nebuvo tokio tvirto bdo, kaip arkivyskupas Reinys, ir enkagbist prievartaujamas pasira pakankamai veln kreipimsi Lietuvos partizanus. A. Guzeviiui prelato tekstas nepatiko, reikalavo j perrayti, kaip itam lietuvi tautos budeliui reikjo. S. Jokbauskis atsisak. Ir buvo pasmerktas. Jis rastas negyvas savo namuose, nors buvo puikios sveikatos, ja niekada nesiskund. Pasirodo, i vakaro buvo atjusi jo namus medicinos sesuo ir jam suleido vaist. Atnaujinti prelato S. Jokbauskio bylos dabar jau nemanoma, nes atgavus Lietuvos nepriklausomyb i jo bylos A. Guzeviiaus sbrai ipl du lapus, kuriuose i apraom vyki eigos akivaizdu, kad ten turjo bti kalbama apie jo mirt (Spengla V. Ten pat). 1945 m. gruodio mnes buvo suimtas Teli vyskupas Vincentas Boriseviius. Jam pagal A.Guzeviiaus doktrin irgi buvo pasilyta bendradarbiauti. Vokieiai traukdamiesi sil ir vysk. Vincentui Boriseviiui, ir kitam Teli vysk. Prancikui Ramanauskui trauktis Vakarus. Abu vyskupai atsisak, sakydami: Kokie mes bsime vyskupai, jei tokiu sunkiu metu paliksime vyskupij? Jei ir mirti reiks, mes tam esame pasireng... (Gainas K.
346

Vyskupo Vincento Boriseviiaus kankinysts herojikumas // XXI amius, 2001 kovo 30, p. 11). Vyskupas Vincentas Boriseviius smerk bolevik ideologij kaip ariausi Kristaus mokymo prieinink, taiau tas ideologijos aukas lietuvius komunistlius, jiems patekus bd vokiei okupacijos metais, ir rusus belaisvius, kaip galjo gelbjo nuo suaudymo, kaljim; slp ir igelbjo kelis Teli gydytojus. Visi liudijo vyskupo teisme, avdamiesi jo begaliniu krikionikuoju gailestingumu. 1946 m. vasario 4 d. vyskupas Vincentas Boriseviius buvo suimtas antr kart. Jam sudaryta byla, apkaltinus antisovietine agitacija (jo namuose rastos dvi knygos, papuolusios A. Venclovos sudaryt Lietuvos bibliogenocido sra) ir bendradarbiavimu su ginkluotu pasiprieinimu (nors jis, pasiskundus jam sovietiniams aktyvistams, kad emaii legionas persekioja j eimas, buvo susitiks su to legiono vadais J. Kubiliumi ir Jazdausku ir perspjo, kad tuos idavikus palikt ramybje, nes tai es nekrikionika; partizanai vyskupo paklaus). Boriseviius saugumo kaljime buvo tardomas ir kankinamas, bendradarbiauti ir iduoti savo tikjimo ideal nesutiko, buvo nuteistas ir 1946 m. lapkriio 18 dien kartu su bendraygiu kunigu klebonu Pranu Gustaiiu suaudytas. Ukastas Tuskuln dvaro parko prieigose. Atgavus nepriklausomyb j abiej palaikai buvo identifikuoti ir ikilmingai palaidoti Teli katedros kriptose. Kunigas Pranas Gustaitis, itikimas vysk. Vincento Boriseviiaus mokinys, baig Teli kunig seminarij 1936 metais ir buvo ventintas kunigus. Kur laik dirbo Tauragje. Sovietins okupacijos metais buvo Vievn klebonu. 1946 m. rugpjio 28 d. teistas kartu su vysk. Vincentu Boriseviiumi u 4 vokiei belaisvi slpim ir ryius su emaii legionu. Kartu su vyskupu ir suaudytas 1946 m. lapkriio 18 d. 1946 m. gruodio 18 d. buvo suimtas Kaiiadori vyskupas Teofilis Matulionis ir Teli antrasis vyskupas Prancikus Ramanauskas. Triskart Gulago lageriuose kankintas vysk. Teofilis Matulionis
347

mok savo mokinius kunigus Vincent Sladkevii ir kunig J. Jon, kad ir kas beatsitikt, bti itikimais Dievui ir savo Tvynei, mok juos bti drsiais ir rytingais, ginti Ties ir krikioniksias vertybes visomis igalmis, mok juos taip pat ir savo asmeniniu pavyzdiu. Nei kunigas J. Jonys, nei kun. V. Sladkeviius savo mokytojo ir Kristaus tikjimo neidav, su sovietiniu reimu nebendradarbiavo. Dl to kunigas J. Jonys, vadinamas vysk. T. Matulionio neoficialiu kancleriu, buvo suimtas, nuteistas septyneriems metams grietojo reimo lageri. Kaljo Vladimiro grietojo reimo lageryje, vliau buvo ivetas Mordovij, buvo laikomas Zubovo-Polianskio invalid namuose netoli Potmos geleinkelio. O kitas jo mokinys kun.V. Sladkeviius, vysk. T. Matulionio ventintas vyskupus, buvo itremtas tolim parapij, taip siekiant j paeminti, gal ir sunaikinti (Spengla V. Jeigu nesutiks bendradarbiauti, bus isistas... // XXI amius, 2000 rugpjio 18). Vyskupas T. Matulionis, grs i lageri palauta sveikata, bet ne dvasios stiprybe, 1958 m. vieno i KGB bos sadisto L. Martaviiaus sakymu buvo itremtas i Birtono, kur jis jau buvo prats ir mylimas parapijiei, eduv. Ten jis sulauk ir popieiaus dekreto, skirianio j arkivyskupu. Neilgai tuo paskyrimu diaugsi. 1962 m. rugpjio 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mir. Palaidotas Kaiiadori katedros kriptoje. Vyskupas Prancikus Ramanauskas, suimtas 1946 m. gruodio 18 d., buvo nuteistas 8 metams. Kaljo Intos ir Abezs mirties lageryje. Ten ventino kunigus Kauno seminarijos ketvirtakurs Alfons Svarinsk. Grs i kaljim Lietuv jau palauta sveikata, dar vis buvo persekiojamas KGB nip, neilgai tebegyveno. Mir 1959 m. spalio 15 d. Teologijos daktaras Justinas Juodaitis, Teli vysk. Vincento Boriseviiaus valia turjs perimti Teli vyskupijos valdym, jeigu kas nors atsitikt paiam vysk. V. Boriseviiui ir jo pdiniui Prancikui Ramanauskui, sumus abu vyskupus buvo paskirtas
348

Teli vyskupijos valdytoju, bet ir jis kaip pirmj dviej mokinys buvo sekamas net keli uverbuot NKGB agent, kaip ir pirmiesiems dviem jam buvo sukurpta byla ir 1949 metais jis buvo suimtas. Kaljo vairiuose grietojo reimo lageriuose. Lietuv gro tik 1956 metais. Tolesnis jo likimas neinomas (Straigyt J., Voverien O. Lietuvos mokslo gedulo ir vilties diena. V., 1995, p. 3435). Prasidjus antrajai rus okupacijai buvo suimti ir kankinami sovietiniuose saugumo rsiuose, lageriuose ir kaljimuose kunigai R. Gruc, B. Bulika, K. Vaiionis, J. Morknas, Kazimieras Vasiliauskas, apkaltinti, kad sukr pogrindin pasiprieinimo reimui organizacij Auros Vart kolegij. Buvo suimtas ir kunigas selezietis, Milano ir Oksfordo universitet profesorius Juozapas Gustas, atkrus Lietuvos nepriklausomyb grs Lietuv ir klebonavs Saldutikyje. Tai jis suteik v. Sakramentus Salomjai Nriai prie mirt. Jam poet patikjo ir savo dienorat, kur jis perdav Oksfordo bibliotekos archyvui. 1956 m. grs Lietuv ir pamats, kok kruvin kagbistin reim ia buvo veds visagalis A. Sniekus, gro pastoraciniam darbui tarp lietuvi tremtini Krasnojarsko krat. Buvo mylimas ir tremtini ir vietini gyventoj. Todl ekistinei valdiai pasirod ess pavojingas ir buvo nuudytas 1958 metais. Palaidotas Krasnojarsko kapinse (Straigyt J., Voverien O. Ten pat, p. 31). Kunigas Fabijonas Kemis, Dotnuvos ems kio akademijos profesorius, v. Povilo banyios rektorius, Kauno kapitulos garbs kanauninkas, Vilties, Draugo Ryto, XX amiaus, Tiesos kelio, idinio, Naujosios Romuvos ir kt. tuo metu nepriklausomoje Lietuvoje leist laikrai ir urnal bendradarbis, publicistas, prasidjus antrajai rus okupacijai buvo suimtas ir itremtas Sibir. Mir 1954 m. sausio 21 d. Marijinske, Krasnojarsko srityje. Pranas Kuraitis, Vytauto Didiojo universiteto ordinarinis profesorius, vliau Teologijos fakulteto dekanas, paras ir ileids
349

kelet knyg teologijos klausimais, 1945 metais buvo itremtas Sibir. Po keleri met be sveikatos grs i Sibiro, kur laik dar dst Kauno kunig seminarijoje. Mir 1964 metais Kaune. Kunigas Kazimieras Olauskas, teologijos moksl daktaras, Teli kunig seminarijos dstytojas, prelatas, talkins leidiant knyg apie bolevik vykdyt lietuvi tautos teror 19401941 metais, buvo suimtas 1946 metais, nuteistas 10 met grietojo reimo lageri. Ivetas Okniovo mikus, Sverdlovsko srit. Ten klastingai kagbist nuudytas 1954 m. birelio 18 d. (ten pat). Tai auktieji Lietuvos dvasininkijos atstovai ir kunigai, nukankinti sovietinio reimo vien tik u tai, kad vis savo gyvenim liko itikimi Tikjimui auktais idealais ir monikumu. Jie buvo kvepiantis pavyzdys ir Lietuvos kunigams, ir ginkluoto pasiprieinimo dalyviams, Lietuvos laisvs kovotojams bei paprastiems juos myljusiems ir gerbusiems tikintiesiems. J kania ir kankini mirtys sjo moni sielose pasiprieinimo okupacijai ir okupant ideologijai sklas, stiprino lietuvi tikjim ir pasitikjim Banyia ir kunigais juodiausiais okupacijos metais. Kad ilikome lietuviais, isaugoj Tikjimo ir lietuvybs idjas, turime bti dkingi tiems vyskupams ir kunigams, be kalts kaltiems, pasiaukojusiems Tikjimo ir monikumo idealams. 2007 m.

5.1.1. Komunizmas pasaulinis udyni sindikatas

Vilius Branas Jau daugel met laisvojo pasaulio bibliotek ir urnalist bei mokslinink lentynos buvo prikrautos knyg apie komunistin teror pasaulyje. Tarp autori gausu ymiausi komunizmo tyrintoj jo auk, buvusi komunist ir iaip paaliei stebtoj. Dar daugiau yra dokumentins mediagos, pateiktos neymi,
350

bet asmenikai raudonj reim patyrusi jo auk. Yra daugiau negu reikia rodym, kad pagaliau bt pasmerktas komunizmas ir nubausti dar gyvi udikai ir j virininkai bei teisintojai, kaip buvo pasmerktas jo buvs sjungininkas nacizmas. Deja, to nra, nors naciai sugebjo nuudyti apie 25 milijonus moni, o komunistai net per 100 milijon. Tad gan tiksliai tai nusako 2000 m. sausio 14 d. The Washington Times dienratyje R. Emeto Tyrvelo straipsnio antrat Nra pasipiktinimo balanso (Outrage imbalance). Tad aiku, kad yra daugiau nei reikia pagrindo pasmerkti komunizm kaip kruviniausi reim monijos istorijoje. Ypa matant jo gyvastingum kitais pavidalais ir pavoj ateinanioms kartoms. Vienas ymiausi Kremliaus nekeniam antikomunist Robertas Velsas jau 1960 metais spjo: Siningam mogui iandien nra nei poilsio, nei nirvanos. Diugu iame renginyje ir, tikkime, kituose panaiuose akcijos renginiuose matyti tiek sining moni susiburiant kovai u ties ir laisv. Senovs kin filosofo ir stratego Sun Cu patarimas kovai laimti privalu painti prie. Maskirovkos meistr komunizm tikrai nelengva painti, net kur laik su juo tiesiog susidrus. Dar sunkiau j tiksliai apibdinti. Gal trumpiausiai ir aikiausiai, anot seno anekdoto, komunizm apibdino Maskvos studentai, bendrabuio ukampyje diskutav klausimu: kas irado komunizm politikai ar mokslininkai? Prieita prie ivados, jog tai padar politikai. Mokslininkai bt j pirmiausia iband su gyvuliais. inoma, tam bt teistai pasiprieinusi Gyvn globos draugija. Kad komunizmas sugebjo patraukti net, rodos, galvojanius ir skeptikai prie daug k nusiteikusius, bet danai tiesos vengianius Vakar intelektualus, galima aikinti tuo, kad jis yra save apdengs daugybe melo sluoksni. Vadinasi, atpainus komunizmo uslpt esm, reikia, lyg nuo svogno, vien po kito nuluktenti melo laktus, kol pagaliau pradsi pajusti komunizmo bjaurasties tvaik.
351

Pabandykime nulupti kelet storiausi melo sluoksni. Vienas j komunist partija ir ideologija. Nulukten rasime, jog komunizmas (marksizmas-leninizmas) yra tik bdas valdiai ugrobti, o ne koks nors politini vienmini susibrimas idjai gyvendinti. 1917 metais Leninas saviesiems paaikino: Sukilimo tikslas yra paimti valdi. Jos politiniai udaviniai bus paaikinti po pamimo. Vienas labiausiai apkerpjs seno melo luktas yra SSRS nra priverstini darb. Malenkovas 1950 metais skundsi: Ms prieai imasi didiausi falsifikacij ir klastoi. Imkit, pavyzdiui, t triukm, kuris keliamas ryium su kaltinimu, kad Soviet Sjunga turi, j vadinam, priverstin darb. 1941 metais Pravda praskyn tam melui keli paaikindama: Buvo toki, kurie klaidingai suprato teis darb reikiant teis pasirinkti savo darbo viet. Tikriausiai akcijos renginiuose pilna dar i Gulago ilikusi toki klaidatiki. Pabrtina ir tai, kad komunistai nra, kaip skelbiasi, revoliucionieriai. Jie yra paprasiausi revoliuciniai parazitai, pasinaudojantys tautiniais, socialiniais ar kitais antidiktatriniais perversmais. Tai vyko jau Rusijos caro valdios nuvertimo atveju. Kai 1917 m. kovo 15 d. buvo nuversta caro valdia, didysis revoliucionierius Leninas ramiai gurknojo arbat veicarijos mieste Ciuriche, maitinamas turtuolio socialisto, atseit kapitalisto kiens trupiniais. Jis Petrapil pasiek (su vokiei pagalba) tik balandio 16 dien. ypsen sukl mano archyve utiktas Washington Inquirer straipsnis, kuriame teigiama, jog (ar tik ne didiausias revoliucij iminius?) Leninas vos eias savaites prie caro atsistatydinim buvo pareiks: Turbt mes ir net ms vaikai negals sulaukti dienos, kuri prasiver (Rusijos) revoliucija. Grtant nuo Lenino prie jo sekj kontrrevoliucionieri, komunistai pagrob valdi nuversdami revoliucines vyriausybes
352

daugelyje kit krat Kuboje, Kinijoje, Nikaragvoje, Angoloje. Deja, daugelis istorik nutyli, kad dauguma atvej komunistams pavyko perimti valdi tik todl, kad j pastangas, kaip pasirod, parm kapitalistais vadinami didturiai socialistai, kaip ir komunistai, siekiantys pasaulins valdios ir pasaulinio monopolio. 1975 metais kalbdamas Niujorke Aleksandras Solenicynas, anot JAV spaudos ini, sukrts daugel klausytoj pareikimu, kad kapitalistai bendrauja su komunistais. Komunistai giriasi kova prie didel pinig. Vargu ar kuris komunistas vieai pacituos Osvaldo penglerio teigim tuo klausimu jo knygoje Vakar saullydis: Nra n vieno proletarinio, ir net komunistinio, judjimo, kuris nra veiks pinigo interesams, pinigo nurodyta kryptimi, kur laik pinigui leidus, idealistams tarp jo vadov neturint maiausios nuovokos apie t fakt. Kitas didelis mitu virts melas yra proletarin komunizmo kilm. Visur, pradedant Marksu ir Engelsu, jo prieakyje yra turtuoli profesional, intelektual vaikai. Kakas teisingai pasibaisjo tuo, kad tokia kruvina utopin idja kaip komunizmas pateko ikrypusias intelektual smegenis. Gal geriausias siaubo pavyzdys buvo raudonj chmer siautjimo pasekms. Labai taikliai apie tai pasisak ek kilms, Kanados lietuviams gerai inomas kanadietis publicistas Luboras J. Zinkas. Jis proletariato diktatr apibdino kaip diktatr vir proletariato. Tad aiku, kad vargu ar kas net tomais knyg galt visiems tinkamai apibdinti i esms nelogik, prie mogaus prigimt stojant, net savo moksliku prisistatymu sau prietaraujant komunizm. Eidami su kaltinimais komunizmui Tarptautin tribunol nukreipkime informacijos ginkl ugn mums pasiekiamo pasaulio viej nuomon per ms ir j profesines organizacijas, per intelektualus, per parlamentus ir, kiek manoma, per iniasklaid. Nes tose srityse nusikalt laikomi tik komunist sjungininkai naciai. O galutinis tikslas turt bti Niurnbergas Nr. 2. Niurnbergo Nr. 2 teisj togas dvt ne nusikaltliai
353

komunistai, kaip buvo pirmajame Niurnbergo teisme, o komunizmo nusikaltim aukos. Neileistina i aki to, kad Tarptautinis tribunolas yra Maskvos komunist ir slapt, vliau iaikint JAV komunist Jungtini Taut Organizacijos krinys. Todl vargu ar tarp teisj utiktume bent vien komunizmo auk. Galima tiktis prieing rezultat. i u Lietuvos teritorijos iplsta akcija yra pagirtina ir btina propagandins grandins grandis, kuri, kaip Baltijos kelio antikomunistai, laisvs riteriai pakelt laisvus vakarieius griebtis laisvs ginklo Tiesos, paskatint pagaliau pasmerkti komunizm ios ir ateinani kart akyse. Nes komunizmas yra baisesnis u bet koki nupiet ar nufilmuot pabais. Dal duomen, suriuot pagal udyni ris, savo 1980 m. lapkriio 1 d. biuletenyje pateik i Australijos kilusi ir JAV kelerius metus (apie 1960 m.) sparnus plaiai iskleidusi Krikioni kryiaus ygio prie komunizm organizacija (CACC). Matyt, tai sukrt Kremli. Kita Kremli savo struktra ir veiklos pobdiu, rodos, igsdinusi organizacija buvo 1958 metais JAV steigta ir 2008 metais 50-met vsianti Diano Berio draugija (John Birch Society, JBS). 1960 metais vykusiame 81 valstybs kompartij suvaiavime buvo paskelbtas vadinamasis Raudonasis manifestas. Jo kis buvo Sustabdyti antikomunistin judjim Vakaruose! Net buvo nurodytas reikalas tai traukti ne tik komunistus ir net antikomunistus. Klastos meistrams i dalies tai pavyko, nors nepavyko visai sustabdyti siaubing fakt apie komunistines udynes skelbimo. tai k CACC paskelb mintame biuletenyje apie moni kanias ir smurtin mirt per pirmuosius 30 bolevik valdymo met (19171947 m.) vien tik Soviet Sjungoje: Pilietinio karo aukos (skaitant bad ir klass prie udynes) 18 mln., ems kio kolektyvizacijos aukos (skaitant mirusius nuo bado, trmim, egzekucij) 22 mln., valymai XX a. treiojo de354

imtmeio pabaigoje 19 mln., nuudyta karo metu (masiniai trmimai, mirtys lageriuose, galim (tariam) prie egzekucijos, pavyzdins egzekucijos) 15 mln., po karo vykusios egzekucijos ir kitokia priespauda 9 mln. Stulbinanti visuma 83 mln. gyvybi. Duomenys paimti i Antono Antonoviiaus Ovsejenkos knygos The time of Stalin (Stalino laikai), kurios paantrat Tironijos portretas. Autorius buvs Gulago kalinys, Stalino nuudyto Bolevizmo herojaus, vadovavusio caro iemos rm puolimui, snus. A. Ovsejenka pateikia tik SSRS socializmo statybos pirmj 30 met aukas. Bent 100 milijon auk susidaryt sovietijoje, pridjus udyni tsin iki blogio imperijos galo, apie k vien tik lietuviai turi daug k pasakyti. O kur dar apie 64 milijonus Kinijoje ir milijonai kitur Azijoje, Afrikoje, Piet Amerikoje! Tad kaip kas nors dar gali teisintis ar net didiuotis priklausymu, bet kokiais ryiais su tokiu udyni sindikatu? Jau senokai bandoma atsakomyb u komunizm buvus komunizmu suversti Stalinui ar kitiems udikams. Mat jie vadovavo netikram komunizmui. Vis dlto apsivalg matome, jog kad ir kas kur vadovaut komunistiniam reimui, j visur lydi aaros, kraujas ir lavonai. Vadinasi, teroras kyla ne dl komunizmo tironijos vykdytoj, o dl paios utopins marksizmo idjos. Tai primena kakieno nuomon, jog baisiausias dalykas yra ginkluota utopija. Panaiai skamba ir teiginys komunizmas yra socializmas su revolveriu. Net kairuolikas JAV urnalas The New Republic (1980 07 27) ikelia komunistin teror straipsnyje apie Etiopij. Jame raoma, jog ten karin chunta, remiama Soviet Ryt Vokietijos ir Kubos pajg, sukl teroro bang, kuri jau atm 500 000 etiop gyvybi. Be to, tkstaniai buvo kalinti ir kankinami. Tai vienas rodym, jog komunizmas yra tarptautinis udyni sindikatas. Taip pat tai patvirtina ir kakieno ivad, jog su komunizmu susijusi vyki eiga paprastai visur bna ta pati:
355

komunistai ugrobia valdi, po to kalnai lavon. Jaunas antifaistas man kart altai paaikino: Nesumus kiauini neikepsi omleto. Visi komunistai vienaip ar kitaip yra atsakingi u prajusio ir io amiaus udynes, teror ir bad. Jie, su naciais susitar pasidalyti Europ ir pasaul, pradjo Antrj pasaulin kar. J agentai Anglijoje ir JAV paveik Ruzvelt ir eril, kad ie nepriimt 1943 met pavasar antinaci vokiei generol kapituliacijos Vakarams pasilymo. Todl dar dvejus metus tssi kari ir civili udyns, pasibaigusios veik puss Europos stmimu sovietin vergij. Todl Lietuvos okupant komunist, kagbist, kriminalini strib, kuriuos skatino ir pateisino intelektualiniai stribai, buvo nuudyti, itremti miriai lageriuose ir ant plyno lauko raudonojoje imperijoje miest moni Sibire ant tremtini kaul statybai imtai tkstani lietuvi. Pagirtina tiekos valstybi piliei akcija Komunizm Tarptautin tribunol. Ta akcija tikrai pads praskinti keli Niurnberg Nr. 2, kuriame vietoj nusikaltli komunist teisj togas dvt komunizmo aukos. Nes vargu ar kas tiksliai ino, ant kokios ideologins spalvos pei yra Tarptautinio tribunolo teisj togos. O klausim veria kelti tai, kad is teismas yra krinys Jungtini Taut Organizacijos, kuri ant daugelio taut laisvs griuvsi pastat Kremliaus komunistai, bendraudami su amerikieiais, o ie, kaip vliau buvo rodyta, daugelis buvo slapti JAV kompartijos nariai. Taiau organizuotas Tiesos taranas gali nugriauti ir storiausias melu ramstomas tylos sienas. Kad vyriausybs paklust ms balsui, reikia taut laisvs dvasiai atstovaujani parlament. O tokius parlamentus gali irinkti tik t taut bajor intelektual bei inteligent apviesta balsuojanti visuomen. Tai nurodo veiklos krypt po ios pagirtinos akcijos (Branas V. Komunizmas pasaulinis udyni sindikatas // Komunizm Tarptautin tribunol. V., 2009, p. 124129).
356

5.1.1.1. vilgsnis Lietuvos kariuomens tragedij (pagal K. ringio knyg Lietuvos kariuomens tragedija) Nepriklausomos Lietuvos kariuomens itakos siejamos su 19171919 metais Rusijos kariuomenje suformuotais lietuvikais daliniais: lietuvi atskiruoju batalionu Rovne; lietuvi atskiruoju batalionu Vitebske; lietuvi dragn divizionu ir lietuvi Sibiro batalionu bei lietuvi karo ligonine Ungnuose dabartinje Moldovoje. 1918 metais dar Vokietijos okupuotoje Lietuvoje pradti rinkti pirmieji savanoriai; kreiptasi ir Rusijos teritorijoje tarnaujanius karininkus. 1918 m. spalio 16 d. Vilni atvyko 11 savanori i Rusijos kariuomens; lapkriio 1-j pradtas formuoti pirmasis Nepriklausomos Lietuvos kariuomens pstinink brys, o gruodio 5-j ir antrasis. 1918 m. lapkriio 23 d. paskelbtas pirmasis sakymas Apsaugos ministerijai dl Lietuvos kariuomens atkrimo. i diena ir laikoma Lietuvos kariuomens atkrimo diena. Bolevikinei V. Kapsuko gaujai niekingai idavus Lietuvos nepriklausom valstyb ir jam pakvietus Rusijos kariuomen ginti Lietuvoje bolevikins nuodingos hidros, 1918 m. gruodio 31 d. Lietuvos kariuomen Lietuvos vyriausybs ministro pirmininko M. Sleeviiaus ir Krato apsaugos ministro sakymu persikl Kaun. 1919 m. vasario mnes sovietins Rusijos kariuomens daliniams vis labiau skverbiantis Lietuvos teritorij Lietuvos kariuomen, talkinama vokiei, stojo tbtines kautynes Alytuje, Jiezne, Kdainiuose ir jas laimjo, ukirsdama rusams keli ir j tiksl uimti Kaun. Pavasar ir vasar Lietuvos kariuomen, paakinta pirmj laimjim, 1919 m. gegus 3 d. ival bolevikines iukles Ukmergje, gegus 1823 d. per KurkliPanevio ir KupikioUtenos operacijas ival Anykius, Kurklius, Panev; rugpjio 24 d. pralau sustiprint sovietins kariuomens gynyb ties Zarasais ir iki rugpjio 30 d. ivadavo i rus vis nepriklausomos Lietuvos teritorij. Rugsjo mnes Lietuvos
357

kariuomen patrauk Daugpil ir ten iki 1920 m. pradios kovojo su bolevikins Rusijos kariuomene alia Latvijos ir Lenkijos kariuomeni. Taiau su bolevikins Rusijos sutriukinimu Lietuvos kariuomens bdos nesibaig. 1919 m. spalio 11 d. Lietuv siver didiulis bermontinink kariuomens dalinys ir um iaulius. Lietuvos kariuomen bermontininkus sutriukino Radvilikio myje. 1919 m. pabaigoje Lietuvos em siver Lenkijos kariuomen ir skverbsi daugel Lietuvos vietovi. Per LenkijosSoviet Rusijos kar bolevikins Rusijos kariuomen i Vilniaus ir jo apylinki lenk kariuomen istm. Pagal LietuvosSoviet Rusijos pasirayt 1920 m. liepos 12 d. sutart, Vilnius ir visos Vilniaus apylinks atiteko Lietuvai ir Lietuvos kariuomen um Seinus, Suvalkus, Augustav. Taiau rugpjio mnes, jau po karo su Soviet Rusija atsigavusi Lenkijos kariuomen, vadovaujama Lietuvoje iauginto jos idaviko J. Pilsudskio ir gen. L. eligovskio, ariuose miuose su begalini kar nualinta Lietuvos kariuomene atsim Seinus, Augustav, Suvalkus ir 1920 m. spalio 9 dien um Vilni, versi Lietuvos gilum. Lietuviams pavyko lenkus sutriukinti prie Giedraii, turjo didel entuziazm vertis Vilni ir j ivaduoti. Kuo bt baigsis mis, neinia, jam vykti sutrukd lenkams talkinusios Jungtins Tautos. Lietuviams liko tik paguoda, kad Lietuvos kariuomenei pavyko apginti nepriklausom jos valstyb, nors apginti Vilniaus ir jo apylinki nepavyko. Lietuvikose emse Tautos dvasia buvo isaugota ir kai lietuviams reikjo 1923 m. vaduoti Klaipd i okupacijos, sukilime dalyvavo Vilniaus krato ir Sein savanoriai. Atgimusios po 500 met nebties pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomens lov praydo pasaulyje graiausiais ginklo istorijos puslapiais; jos vad ir kari atmintis tapo didiausiu Tautos pasididiavimu, savo garbe prilygstaniu algirio miui. Iki 1940 met Lietuvos kariuomenei vadovavo gen. S. ukauskas (nuo 1919 m. gegus 9 iki 1920 m. vasario 6; nuo 1923 m.
358

birelio iki 1928 m. sausio), P. Liatukas (1919 m. rugsjis 1920 m. vasaris), J. Galvydis-Bykauskas (1920 m. balandis 1920 m. liepa), K. ukas (1920 m. liepa 1921 m. balandis), J. Krauceviius (1921 m. gegu 1922 m. vasaris), J. Stanaitis (1922 m. vasaris 1923 m. birelis), gen. Povilas Plechaviius (1928 m. sausis 1929 m. vasaris), P. Kubilinas (1929 m. vasaris 1934 m. birelis), J. ernius (1934 m. birelis 1935 m. sausis), S. Ratikis (1935 m. sausis 1939 m. gruodis), V. Vitkauskas (1939 m. gruodis 1940 m. birelio 15 d.). Sovietins okupacijos ivakarse Lietuvos kariuomenje buvo 28 005 mons: 22 265 kareiviai, 1728 karininkai, 2091 liktinis, 2031 civilis tarnautojas (i j 110 karinink pareigose). Dl kariuomens vado gen. Vinco Vitkausko ir jam talkinusi kinkadrebi Ministr Taryboje idavysts Lietuvos kariuomen kaip avin banda, tvarkingomis gretomis, tyliai, ramiai, be jokio pasiprieinimo in corpore, nujo Stalino skerdykl ir beveik visi joje uvo. Apie Lietuvos kariuomens idavyst ir jos ginklo lovs praradim liudija prof. Kazio ringio knyga Lietuvos kariuomens tragedija (V., 1993). Knygos autoriui Kaziui ringiui ankstyvoje jaunystje buvo lemta daug igyventi, kai Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo rekrtuotas okupacins kariuomens gretas. Tokia dalia itiko 108 378 Lietuvos vyrus (ringis K. Lietuvos kariuomens tragedija. V., 1993, p. 31). Daugiau negu 25 tkstaniai j padjo galvas svetim valstybi svetimame grobikikame kare. In. Antanas Rudis, buvs Amerikos lietuvi tarybos pirmininkas, Komunizmo agresijos tyrinjim Kerstono komiteto patarjas, po Amerikos valstybinio strategijos forumo ikagoje ra, kad prievartinis Lietuvos piliei jungimas Soviet armij yra didel kraujo ir paeminimo kani auka sjunginink pergalei prie nacizm pasiekti. Nesutinkani su tuo, kai kuri lietuvi teisinink argumentai, es pavergtieji nra pergali nejai prieui, neilaiko kritikos (ten pat, p. 9).
359

Knygoje Lietuvos kariuomens tragedija pateikiama per Lietuvikosios 16-osios divizijos istorij. Suprantama, tai tik dalis Lietuvos kariuomens tragedijos. Buvo dar ir kitos jos sudtins dalys: suaudymai ir nukankinimai Kauno saugumo poemiuose u nepaklusnum; auktj karinink skerdyns ervenje ir kitose Baltarusijos vietovse; lta bado, paeminim ir kankinim bei suaudym mirtis lageryje prie Lamos, vliau Norilsko lageriuose ir t. t. Ms laik istorikai, deja, renkasi patogesnes temas, kad tikt valdantiems nomenklatriniams komunistams ir komjaunuoliams, kuri partija vis it udyni ir lietuvi tautos kani siaub organizavo. Vos tik 1940 m. birelio 15 d. bolevikin Rusija okupavo Lietuv, pirmiausia ji pradjo griauti Lietuvos kariuomens srang: pakeit jos vard, pavadino liaudies kariuomene, udraud bet kok kariuomens judjim, atleido, o vliau sum ir represavo paius itikimiausius Lietuvai aukto rango karininkus, juos sunaikino Rusijos kaljimuose. Kariuomenei vadovauti buvo atsistas karininkas i Maskvos, vesta politini vadov institucija, visiems vadams priskirti politkomisarai ir politvadovai, juos parinko diktatrin komunist partija, atleisti visi karo kapelionai, paalinti visi tautiniai bei religiniai simboliai, karikiai buvo sekami ir veriami vienas kit nipinti. Panaikinta Lietuvos krato apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomen perorganizuota soviet armijos 29-j korpus, sudarytas tabas, dvi auli divizijos su j ir korpuso artilerija. Prasidjus karui buvo sakyta 29-j korpus ivesti i Lietuvos. Drsesniems kariams pavyko pabgti. Dauguma j dalyvavo Tautos sukilime birelio 2228 dienomis, o kiti buvo varomi Baltarusijos link. Susirg ir nusilp kariai politruk buvo nuaunami. Tai liudija stebuklu isigelbjs, jau prie sienos pastatytas suaudyti, karininkas. J. Vildinas, cituojamas K. ringio knygoje, savo atsiminimuose ra: Plentu judjimas neapsakomas. Ir vien, ir kit pus traukia kariuomen. Bet daugiausia pabgli... Daugyb
360

umut ir sueist. Niekas neteikia pirmosios pagalbos, nra jokios tvarstomosios mediagos, vaist. mons mirta pakelje nukraujav, nuo aizd, nuo kario ir nevilties (ten pat, p. 17). 1941 m. gruodio pabaigoje politiniais tikslais Maskvoje buvo pradta formuoti Lietuvikoji 16-oji divizija (knygos autorius j vadina divizija su figos lapeliu). Jai formuoti ir vadovauti buvo atsista grup lietuvi karinink ir politruk. Dalis j Rusijos pilietinio karo dalyviai ir apie 500 buvusio 29-ojo auli teritorinio korpuso kari, neva savanorikai. 1942 m. ruden 16-oji divizija buvo suformuota: joje buvo 10 520 kari, tarp j 3717 (36,3 proc.) lietuvi, 3325 (32,5 proc.) rusai ir kiti slavai, 2971 (29 proc.) ydas, kit tautybi kari 238 (2,2 proc.). Tarp karinink lietuvi buvo 492 (48 proc.), rus 372 (36,2 proc.), yd 136 (13,3 proc.); puskarininki yd buvo 21 proc. Divizijoje kategorikai buvo draudiama kalbti lietuvikai ir ydikai, dainuoti lietuvikas ir ydikas lides kelianias dainas. 1942 m. ruden Lietuvikoji 16-oji divizija buvo perkelta pafront, ariau Maskvos, Tulos rajon, o 1943 m. vasario 24 d. mesta fronto pirmsias linijas pietryius, netoli Oriolo. Prie Aleksejevkos dl bukagalviko vadovavimo 16-oji divizija prarado 6000 kari (ten pat, p. 21). Nepaisant toki baisi nuostoli, liepos 56 dienomis ji vl buvo pasista, papildius naujais kariais, Kursko katil ir ia turjo didiuli nuostoli. Lietuvi joje liko maai, j buvo sugrinti kariai, gr po sueidim i ligonini. Kaudamasi ir prarasdama daug auk 16-oji divizija pasiek Gorodok, Polock, forsavo Drizs up, priartjo prie Lietuvos. 1944 m. liepos 12 d. gavo sakym ygiuoti Lietuv. Lietuvi 16-ojoje divizijoje jau buvo labai maai, todl vos tik perengus Lietuvos sien, jau nuo rugsjo 1 d. Lietuvoje buvo paskelbta mobilizacija okupacin kariuomen ir neva 16-j divizij. Mobilizuoti ir neapmokyti kariai buvo siuniami front. Kai 16-osios divizijos vadas Vladas Karvelis ir 249-ojo auli pulko vadas Antanas urkus grietai pasisak prie neapmokyt kari siuntim front, jie
361

buvo paalinti i 16-osios divizijos vad pareig. V. Karvelis isistas Lenkij, o A. urkus Karaliaui. Lietuvoje 16-ajai divizijai vadovauti paskirtas plk. A. Urbas ir plk. Rakovas. Kaudamasi Lietuvoje 16-oji divizija prarado apie 5000 kari. Pateiks iurpi lietuvi kari i statistik svetim valstybi svetimuose karuose, knygos autorius daro ivad: Mums reikjo 1939 ir 1940 metais smogti soviet agresoriams, kad ir koks nepakeliamas bt itiks mus pralaimjimas. Yra laikas gyventi, bet ateina laikas ir mirti. Kitaip elgtis nevalia. Pasaulis gal jau seniai bt vertins ms aukas, kuri bt buv gal net ymiai maiau. Vergijoje vien tik kariniuose konfliktuose su okupantais praradome per 55 000 kovotoj, uvusi fronte ir ginkluoto partizaninio pasiprieinimo kovose (ten pat, p. 58). O kiek j dar uvo malinant Vengrijos sukilim 1956 metais, per Prahos pavasario vykius, Afganistane 94. Apie likimus Lietuvos karinink, kurie ryosi bendradarbiauti su sovietais ir netapo Kirks kiaulmis, knygos autorius rao, kad j likimas buvo nepavydtinas: jiems fronte teko atlaikyti paius sunkiausius barus, o deramos istorins pagarbos jie taip ir nesulauk. Ir negaljo sulaukti. Juk jie tarnavo ne savo Tvynei, o j Tvyns pavergjams ir budeliams. Knygoje apraomi 16-osios lietuvikosios divizijos kautyni epizodai, pateikiamos tos divizijos vad biografijos. Kai kuriose i j paymimas vad iaurumas, bukagalvikumas, nesiskaitymas su kari gyvybmis. Knygoje daroma prielaida, kad tarp Katynje nuudytj 22 000 i iaurs Lenkijos kilusi karinink galjo bti keli tkstaniai lietuvikos kilms, nes 2300 karinink nuudytj srauose lietuvikos pavards. K. ringis, apibendrindamas savo istoriografin tyrim, daro ir antr ivad, kad laikydamasi neutralumo Lietuvos vyriausyb padar klaid. Dl tos klaidos buvo praudyta daugiau negu tredalis tautos (ten pat, p. 228).
362

Knygos pabaigoje Testamentiniuose metmenyse jaunajai lietuvi ir rus kartai knygos autorius, velgdamas i istorins retrospektyvos Lietuvos kaimynus, konstatuoja: Lenkija, 1920 metais ugrobdama Lietuvos ilgaam sostin Vilni ir jo krat, apiuopiamai nepadidino vargo Lietuvos gyventojams, bet padar sunkiai sivaizduojamo masto aizd lietuvi tautos moni, vis dor Lietuvos piliei irdyse. Tai isipltojo didel ir lemting pasekmi nelaim lietuvi ir lenk tautoms. Soviet Sjunga nuo pat Lietuvos Nepriklausomybs 1918 metais paskelbimo angelu ypsojosi, vieai Lietuvos visuomens akyse eksponavo savo biiulyst, bet be atvangos slaptais veiksmais griov Lietuvos valstyb. Pagaliau ilindo yla i maio, kai sulauiusi dviales sutartis Maskva 1940 m. birelio 1516 dienomis pasiunt Lietuv, Latvij ir Estij iki dant ginkluotas armijas ir tas nepriklausomas valstybes Taut Sjungos nares okupavo. Kuriant Rusijos imperijos griuvsiuose suvrjusios gyvensenos komunistin valstyb, dalyvavo daugelio taut atstovai, prarad tautini kultr vertybes... Komunistin politin vadovyb, kuri sudar absoliui vergovins valstybs daugum, melagingai ikl padanges socialins klass primat ir, apgaulingomis priemonmis paneigdama tautini kultr ir tautini valstybi ideal, sukr socialkolonializmo dogm ir valstyb. Maa to, kolonizacin politik rus tautos komunistin politin vadovyb gyvendino paiu nuomiausius bdu kurdindama rus ir kitataui bendruomens daugum pavergt taut pirmapradse tvynse. Tuo ji nusikalstamai pakirto taut ilikimo pagrindus. I Lietuvos, Latvijos ir Estijos kil antrojo pasaulinio karo veteranai yra Maskvos komunist ir Berlyno naci karo grobis, belaisviai, pasiglemt neutrali valstybi pilieiai, nuomios prievartos karo aukos. Soviet Sjunga beveik deimteriopai daugiau jga pajung karo tarnybai Lietuvos piliei, negu Vokietija, ir u Lietuvos rib juos pasmerk praiai ir suluoinimui gynybiniame (19411943 m.) ir grobikikame (19441945 m.) kare. Maa
363

to, Maskva naudojo luous ir sveikus karo veteranus akiplikiems veiksmams, nukreiptiems prie lietuvi taut ir valstyb, prie pastangas atkurti valstybingum. Nemaai karo dalyvi Maskva itrm kartu su eimomis Sibir. Jaunajai kartai gerai inotina ir neumirtina, kad dalis j tv buvo karins prievartos aukos ir kaip ugrobt neutrali valstybi pilieiai brutalia jga, lauant tarptautines konvencijas, buvo velti karo veiksmus Antrojo pasaulinio karo abiejose fronto pusse. Tokia prievarta ypa pasiymjo Maskva ir pirm, ir antr kart okupavusi Pabaltijo alis. Prievartin Lietuvos parengtis kraujo aukai antinacins karins valstybi koalicijos pergalei pasiekti ir konkreti kraujo auka, kurios uvusij skaii Maskva slepia, yra didiul. Tai neumirtinas skaiius lietuviams ir visiems kitiems, gyvenantiems ir Tvynje, ir ieivijoje... Jaunajai lietuvi kartai btina ivengti klaid stiprinant ir turtinant Lietuvos valstybingum... Tai racionaliausias kelias demokratij ir mogikesn pasaul... (ten pat, p. 262). Tai iminties odis viesaus atminimo prof. Kazio ringio, Antrojo pasaulinio karo veterano, sovietinio reimo rezistento, kovotojo ir Lietuvos patrioto. Tegul Jo testamentinis odis taps ms tautins savivokos neatskiriama dalimi. 2008 m. 5.1.1.2. Komunist bei j parankini enkavedist ir strib nusikaltimai Lietuvoje Lietuva viena i paskutinij beliko komunizmo citadel Europoje. odiais europietika ir Europos Sjungos nar, veiksmais komunistin ir valdoma komunist ir j parankini kagbist. Apie tai liudija komunistinio reimo archyv udarymas, j visika izoliacija nuo Tautos, noras itrinti raudonu bolevikiniu trintuku tautos atmint, priversti j pamirti savo istorij. Pagaliau politins mogudysts, kuri Laisvas laikratis ir Kartas komentaras jau priskaiiuoja iki 20, paskutinioji auka
364

saugumo karininkas Vytautas Pocinas. Taigi Lietuvoje spariais tempais restauruojamas komunizmas, lauja komunizmo ideologai, kuri vienu pagrindini tampa Justinas Karosas, nenorintis prisiimti kalts u komunist padarytus nusikaltimus, nenorintis apie juos nieko inoti ir girdti, pudruojantis mums visiems smegenis su btinybe slpti komunist nusikaltimus, imtus kart tsti liustracijos statym iki begalybs, kad tik visi umirtume savo iudytus gimines, nukankintus savo draugus Sibiro gulaguose ir kaljimuose. Dabar itas komunist ideologas pradeda nauj kar prie prof. Vytaut Landsberg. Jeigu tylsime, ulips ant sprando kiekvienam ir stengsis umesti komunist naujai ikept kapitalist jung. Visi privalome ilikti oriais monmis ir ito neleisti, rayti, kalbti, reikalauti, priminti komunistams ir j parankiniams enkavedistams bei stribams j nusikaltimus, juos vardinti ir reikalauti, kad komunistai pasitraukt i vis valdios institucij. Komunist valdioje, apsimetusi neva jie yra socialdemokratai, nepripainimas komunist padaryt nusikaltim Lietuvoje yra taip pat nusikaltimas, suponuojantis baim kiekvienam Lietuvos pilieiui, kad komunistai vl imsis toki pat veiksm, gindami savo gerov, kaip ir pokario metais. Vienoje televizijos laidoje buvo pasakyta, kad pabaisos bijo viesos. Laimei, atsirado Lietuvoje viena drsi moteris, Giedr Gorien, kuri savo laikratyje pradjo skelbti sovietinio saugumo komiteto pabais pavardes, kad mons inot, kas yra kas Lietuvoje ir saugotsi t pabais tamsoje, visus juos ivilkt vies. Tik taip apsiginsime nuo j purvin atak ir nuo j ekistini teisybi. Kol archyvai udaryti ir niekam neprieinami, remkims tuo, k turime: partizan memuarais, spaudoje paskelbtais straipsniais, kitais altiniais. Mes turime gintis nes ms pusje Tiesa ir Teisingumo reikalavimas. Tegul kalba skelbti dokumentai. V. Baleentien kaltina strib Pinkausk, Lazdij rajone, venteerio seninijoje, Babr kaime nuudius keturiolikmet moksleiv Juozuk Radkevii, kuris gerai moksi, grie smuiku,
365

tvams buvo tikra paguoda ir viltis atsiremti jo pet senatvje. Pinkauskas berniuk nuov 1948 m. gegus 22 d. Tas pats strib brys, kuriame banditavo Pinkauskas, 1949 m. kovo mn. Sibir itrm vis Radzevii eim, i pradi Krasnojarsko krat, vliau j dukteris ir sn prie Laptev jros. J kalt buvo, kad gyveno alia miko, buvo darbts ir tvarkingi kininkai, turjo nam, pastatyt i plyt (Baleentien V. Liko tuias jo suolas // Tremtinys, 2006 rugpjio 17, p. 4). Jeigu dar gyvas stribas Pinkauskas, reikalaujame teisingumo ir jo teismo. Elena Grabauskait-ymantien ir Janina GrabauskaitDabulskien kaltina idavik Broni Bartk, 1952 m. gegus 13 d. viliojus j brol partizan Juoz Grabausk-Perkn, kuriam idavikas prisiekinjo amin draugyst, ir Juozo bendrayg Juoz Lankausk-Drsut savo namus Koi kaime ir jiems ilsintis tvarte ant ieno atvedus Skaudvils enkavedist garnizon bei stribus, nuudiusius j brol, o Juoz Lankausk ilgai kankinusius, nuteist 25 metams kaljimo kani, trys Lankausko broliai Vytautas, Dzidorius ir Petras uvo myje su enkavedistais, o eima buvo itremta Sibir. Bronius Bartkus u idavyst gavo 10 000 rubli, Judo sidabrini. Jeigu is idavikas gyvas, reikalaujame teisingumo (Rubytksien T. Skaudi netektis // Tremtinys, 2006 rugpjio 17, p. 4). Kaltiname sovietinio reimo komunist partijos nar ir jos sraigtel Stepan Charenk bei buvus LSSR valstybs saugumo liaudies komisar Aleksandr Guzevii, davusius sakym savo parankiniams 1944 m. rugsjo 28 d. suaudyti deimt beginkli moni Vilniuje vien tik vilniei bauginimo tikslais (Istorini vyki kalendorius // Kauno diena, 2000 rugsjo 28). Kaltiname Ukmergs NKVD virinink Pavel Komarov, 1944 m. spalio mn. Ukmergs saugumo bstinje nukankinus septynis aukiamojo amiaus jaunuolius, atjusius registruotis kariuomen. Budelis, apkaltins juos, neva jie yra partizanai,
366

pjaust peiliu j knus, veidus, rankas, o pavargs kankinti juos nuov ir enkavedistams liep sumesti griov (Gakait N., Kata A., Starkauskas J. Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVDMGB dokumentuose 19441953 metais. K., 1996, p. 15). Jo vadovaujami stribai ir enkavedistai Alkos kaime sum tris aukiamojo amiaus jaunuolius ir juos nuud ties Mieonimis jie rasti su perautomis galvomis, drabuiai nuvilkti, kiens iverstos, aplink nuudytuosius mtsi smulks daiktai (Strazdas K. Soviet Sjungos genocido talkininkai // Tremtinys, 2005 kovo 11, p. 5). 1944 m. gruod Ukmergs enkavedistai Tarautiki kaime nuud 7 mones: Jon Venclov, besislapstant nuo kariuomens, umu j autuv buomis; Vlad Drevin susprogdino bulvi duobje; Viktor Bla i Taraui, Antan Vaivil i Pabiediki nuov isived i nam. iauriausiai iose udynse elgsi Giedraii stribas Semionovas. NKGB komisaro pavaduotojas Kapralovas udraud tirti enkavedist ir strib padarytus nusikaltimus (ten pat). 1944 m. lapkriio mn. enkavedistai i Balnink, elvos ir emaitkiemio nuud 15 beginkli moni: elvos kaime 5 aukiamojo amiaus jaunuolius, Skuoli kaime 3 vaikinus, emaitkiemio vls., Bezgaini kaime nuov Vaclov Katin i Kilviki kaimo. 1944 m. gruodio 1017 dienomis nuud du brolius Kaz ir Antan Matekonius, Vinc Vanag ir Petr Vanag, Uvenio kaime Masiulien ir dar vien nepastam vyr (Strazdas K. Ten pat). Giedraii ir Dubingi apylinkse enkavedistai iauriai nukankino Pran Lazausk. Kaimynai jo kne rado 70 durtini aizd, padaryt durtuvu. Ant Stasio Kraniausko kno buvo uritintas didiulis akmuo, nuo kurio slgio jis ir mir, Virgailiui irautas lieuvis, isukintos rankos, paaugliukas Aliukas Miknas guljo nudurtas po obelimis. Gruodio 5 d. tie patys stribai ir enkavedistai nuud 80-met senuk Astik, jo dukter Stas ir atuoniolikmet j kaimyn mergait Jan Paliulyt. Gruodio
367

17 d. tie patys stribai Saveik kaime suaud Tekl Mikneviien, jos trylikamet sn eslov, sudegino gyvus j gryioje Juoz Zarank ir Elen Samanskien. Stribai iskerd j gyvulius ir susikrov ms isive (Strazdas K. Ten pat). Ukmergs stribai, persireng partizan uniformomis, atvaiavo pas kinink Markausk, j apipl, surinko visa, kas buvo valgoma, geresnius daiktus ir drabuius. eimininkas visus partizanus, veikusius tose apylinkse, painojo, todl i karto suprato, kas buvo tie plikai. Vliau vien i j sutiko Ukmergje jau su stribo uniforma. Vidiki stribai nuov Stas Augustin Medin kaime, Stas Butk i Butkiki kaimo iauriai nukankino peiliu nugaroje ir Gedimino stulpus, sulau rank pirtus, nulupo od, nupjov lieuv. Kai po 40 met velion kankin atkas, nerado n vieno sveiko rank ir koj kaulo, visi buvo sulauyti net keliose vietose. Dabar tie Vidiki stribai toje vietovje diktuoja madas, o paklausti apie j padarytus nusikaltimus dedasi vos ne angelais be jokios dms nieko nemat, nieko negirdjo, nieko neino. Kadrnuose tie patys Vidiki stribai Vidikes atve sueist vien i broli Tu. Sadistas stribas vaikin, numest gatvje, spard, mind kojomis, reikalaudamas, kad pasakyt savo pavard. Mirtantysis tyljo, testeng itiesti kankintojo pus pyg. Taip ir mir, iguljs ant grindinio kelias dienas. Krj kaime buvo nuautas neinomas partizanas, atvetas ir pamestas Vidikse ant grindinio. ia jam iguljus kelias dienas Vidiki stribas unr grandins vien gal ant uvusiojo koj, antr urio arkliui ant kaklo ir nutemp per vis miestel, met vyrduob ir tik ubarst vyru, kyojo tik rankos ir kojos. Vliau valkataujantys unys grau lavon. Kas jis, tas baisus mogus, pardavs baisesniems u velni komunistams siel? Vidiki stribai neino, kas jis. Tai reikia, kad tuo vrimi galjo bti kiekvienas i j, todl ita gauja mogudi privalo prisiimti kolektyvin atsakomyb.
368

Prie senosios Vidiki mokyklos buvo atveti 6 nuauti partizanai. Pro al js stribas, ant vieno j rankos pamats auksin ied, prijo ir j numov. Vidiki stribams vadovavo leitenantas taras. Jis ir duodavo komand visoms udynms ir vrikumams. Dabar vienas i pagrindini udik, kaip vidikieiai teigia, iuds tredal vis Vidikiuose iniekint partizan, gyvas ir sveikas, kartoja ir aiposi nebuvau, nemaiau, neinau, negirdjau, buvau tik sargyboje (Pusvakis V. Laisvs kov dalyvio pokalbis su stribu // Tremtinys, 2000 gruodio 21, p. 3). Ar pasieks it mog, jau nebe mog, teisingumas? Jis dabar triumfuoja ir mgaujasi atkurta komunistine valdia Lietuvoje. io plraus vries dantys dar neatipo. Aleksandra Dainien kaltina Obeli strib Karpov, su briu enkavedist 1949 metais nuudius jos kaimynus Povil Kliaug, Tit Jatul, Alfons elk i Lukt kaimo, Vlad Varn i drupio, partizan Deksn, Stepon Vaiiul ir jos tv Jurg Vaiiul. Karpovas A. Dainienei cinikai gyrsi pribaigs jos sueist tv (Naikintojai / Ura Algis Kazulnas // Tremtinys, 2002 sausio 10, p. 6, 7). Stanislovas Abromaviius kaltina buvus Lietuvos kariuomens leitenant Vytaut Peir, kartu su Lietuvos karininkais suimt 1941 metais, kaljus Gorkio kaljime, atvet Maskv, Butyrkas ir ten NKVD uverbuot 1942 metais. 1946 metais jis tapo LSSR MGB smogiku, turjusiu slapyvard Grietas. Padedamas kito MGB agento J. Markulio jis buvo inkorporuotas Didiosios kovos apygardos partizan tab, tapo net jo vadu, idav ir praud tos apygardos partizan vad Jon Misinalij Velni ir dar per 200 ios apygardos partizan (Abromaviius S. Apie idavystes Didiosios Kovos apygardoje // Tremtinys). Taujn valsiuje, Skabeiki kaime, 1944 m. siautj Ukmergs enkavedistai (tada Ukmergs NKGB virininkas buvo Pavelas Komarovas, vliau, nuo 1944 m. gruodio mn. Grigorijus Nikonovas) sudegino gyvus Slapinsk eim Slapinsk, jo mon ir sn; 1944 m. Balnink vls., Zapask kaime, nuov
369

August Petnin ir Alfons ygel, Antamaki kaime lik (Strazdas K. Soviet Sjungos genocido talkininkai // Tremtinys, 2005 kovo 24, p. 5). 1945 m. rugsjo 21 d. Balnink strib vyresnysis Sava algunovas, ypa iaurus sadistas, Dapkniki kaime nuov August Tamul, o suimt jo dukter Vaiv Tamulyt, vedamas tardyti stribyn, nuud, istumdamas i vaiuojanio traukinio. Savos algunovo vadovaujamas brys 1945 m. liepos 15 d. Vanag kaime durtuvais ubad senol Leitien ir jos dukter Marijon Leitait. Balnink karinje guloje tardydami suimt emaitkiemio vls. Martinoni kaimo gyventoj Nikodem Grybausk umu, vrikai tardydami, Varguli kaime nuov Meislov Augut (Strazdas K. Ten pat). 1946 m. Molt rajone, Milui kaime, stribai ir enkavedistai apsupo Juozo Gruzo sodyb, j padeg ir sudegino gyvus Juoz Gruz, jo mon ir 18 met dukr. Straipsnio autorius teigia, kad vien tik 1945 metais rus enkavedistai ir stribai nuud 3,7 tkst. besislapstani nuo kariuomens Lietuvos jaunuoli (Strazdas K. Ten pat). Jau pasibaigus ginkluotam pasiprieinimui Ukmergs stribai ir enkavedistai dar ts udynes. 1955 m. gegus 1 d., Ukmergs MVDMGB skyriui vadovaujant Nikolajui iurakovui, Platakos kaime buvo j nuudytas Dragaui kaimo gyventojas Antanas Poarskas. Dabartiniai brazauskiniai Lietuvos komunistai dangsto iuos baisius Rusijos K ir lietuvikj budeli kolaborant nusikaltimus, udar apie tuos nusikaltimus liudijanius archyvus. Ar galima udikams atleisti? Kraujo aukos visada aukiasi teisingumo. Ir j atkurti turime mes, dar neijusioji ms karta. Tai ms vis veniausia pareiga. Jeigu to nepadarysime, Lietuvos tragedija kartosis: komunizmas dar gyvas ir jam reikia kraujo. Kad ji nepasikartot, turime atkurti teisingum. Vieumas tai teisingumo atkrimo pradia. 2006 m.
370

5.1.2. Melas ir veidmainyst. Sibiro tremt su ukvata

Netoli Kijevo, mike prie Bykovnios kaimo, yra masins nukankintj kapaviets. Sovietin propaganda ilgus deimtmeius visais iniasklaidos kanalais trimitavo, kad tai vokikojo faizmo aukos. Net paminkll faizmo aukoms pastat. Pasirodo, tai buvo melas ir veidmainyst. 1989 m. laikratyje Literaturnaja gazeta pasirodius straipsniui, kad ioje vietoje palaidoti NKVD nukankintj palaikai (1988, lapkriio 30), Ukrainos prokuratra atliko tyrim ir pagal kapavietje rastus nukankintj drabui likuius, ekslibrisus, ukas, kitus nukankintiesiems priklausiusius daiktus ir pagal j pavardes, uraytas ant paminklo kaip faizmo aukoms, nustat, kad tai NKVD nuudytj 19281938 m. palaikai. Straipsnyje pateikiamos vis nuudytj pavards, j profesijos, iraai i j byl. Visi kankiniai buvo apkaltinti standartikai: Dalyvavo kontrrevoliucinje-teroristinje veikloje. Toje 4 ha teritorijoje buvo ukasti keli tkstani vairi tautybi moni palaikai. Kijevo prokuratra siningai padirbjo, apklaususi dar likusius gyvus 200 liudinink. Straipsnio autorius su irdgla apgailestavo, kad keiiantis spalvoms Kijevo valdioje daugyb komunistinio reimo nusikaltim gali bti nuslpti. Dar 1989 m. vasario 23 d. atvykusi Bykovni Dnepropetrovsko partijos komiteto delegacija prie paminklo padjo vainik su urau Faistinio reimo aukoms. Tokia pati melo ir veidmainysts apgaubta, bet dar netyrinta, yra Lukjanovsko kapaviet, irgi slepianti tkstanius, manoma, komunizmo auk. Ilgus deimtmeius melu ir veidmainyste buvo dangstomi NKVD nusikaltimai Katynje ir Kuropatuose, daugybje jau umirt kapaviei (Kiseliov S. Archipelag Bykovnia // Literaturnaja gazeta, 1989 gegus 4). 2006 m. vasario 8 dien Sjdis (pirm. Rytas Kupinskas, sekretor G. Vainorien) pakviet dom susitikim su fotomenininkais Gintautu Alekna ir Rimvydu Racnu. Sjdio bstinje
371

buvo organizuota fotonuotrauk paroda apie j keliones Sibir iekoti ten uvusi tremtini aminimo viet, j kap. Gintautas Alekna kartu su reisieriumi Aleksandru Rubinovu sukr dokumentin film apie 1949 met lietuvi tremt Sibir Vaiuojame i ukvatos (savo noru). Taip apie masines lietuvi tremtis ra genrik, ziman ir kit Lietuvos judoi tiesos. Gintauto Aleknos ir Aleksandro Rubinovo sukurtas dokumentinis filmas tai sukreiantis pasakojimas, parodantis tremiam moni skausm, netenkant visko, kas buvo sukurta j pai, j tv ir protvi Lietuvoje, ir j baisiausias kanias bei t Sibiro negyvenamose vietovse, ledynuose, altyje. Filme pasakojama apie 1949 met kovo 2528 d. tremt, MGB pavadint kodine operacija Priboj (Bang ma). Pagal scenarij buvo planuota i Lietuvos itremti 8500 eim (25 500 moni). Taiau vietiniai emgbistai ir komunistai t plan virijo vos ne dvigubai. Mat j tada jau buvo Lietuvoje privis labai daug ir kiekvienas norjo pasiymti. Operacijoje dalyvavo 13 785 MVD ir MGB darbuotojai, kareiviai ir karininkai, 7166 stribai ir 9500 vietini sovietini bei partini aktyvist. Buvo sudarytos trmimo vykdymo grups, kurias jo po vien MGB ir MVD darbuotoj, 2 kareiviai, 2 stribai ir 3 komunist partijos bei sovietini apylinki aktyvistai. Iki kovo 31 dienos gyvulinius vagonus buvo sugrstos ir isistos 8765 eimos 28 981 mogus, tarp j didiausi soviet valdios prieai vaikai, j 8357, 11 541 moteris ir 9083 vyrai. Negana to, msikiai kolaborantai ir jau atvyk Lietuv rus kolonistai taip stengsi, kad okupantai niekaip negaljo atsispirti j skundams ir praymams iveti i Lietuvos dar 2927 mones, ypa pavojing kontingent, tarp kuri buvo 680 vaik. Tai apie j laiming vaikyst Sibiro tremtyje ra Vytautas eimantas savo naujausiame romane. ie mons buvo isisti Bodaibo tresto Lenzoloto aukso kasyklas ir pasmerkti ltai mir372

iai nuo snari lig, sukelt stovjimo diena po dienos altame vandenyje plaunant auks. Taigi per i operacij buvo itremta 32 000 lietuvi, daugiau negu 10 000 eim. Legendose pasakojama, kad kai vampyras paragauja mogaus kraujo, sustoti jau nebegali jam to kraujo reikia daugiau ir daugiau. Taip ir msikiams saviems ir svetimiems vampyrams dar to kraujo ir ms Tautos moni kani nepakako negaljo pasisotinti. Todl 1949 m. birelio 6 d. ir liepos 7 d. organizavo tos trmim bangos papildym ive dar kelis tkstanius lietuvi, itremtj skaii padidin iki 33 500 moni (Anuauskas A. Trmimai eim naikinimas // Lietuva 19401990. V., 2005, p. 292305). Turint galvoje ios trmim bangos specifik tremiamj sraus sudarinjo Lietuvos komunist partijos komitetai visuose rajonuose ir pirmins partins kuopels visuose Lietuvos kaimuose, irdis paplsta krauju galvojant, kas per vrys buvo visi tie komunistai, ar pasaulis regjo kada nors tokias pabaisas? Kakada i Draugo, leidiamo JAV, isikirpau inut, pasakojani, kaip pasiturinios eimos atala, isigimlis j snus, suavtas komunist propagandos, stojo komjaunim ir buvo paskirtas toki trmimo grup. Komunistai, be viso j suvrjimo, dar buvo ir psichologiniai sadistai. Komjaunuolius i pasiturini eim sisdavo tremti j tv. Straipsnio autorius (atsipraau nepasiymjau pavards O. V.) ra: Eidami namo pro ulmos dvar, pamatm ten irgi sunkveimius su kareiviais. Senasis ulma buvo pasitrauks i nam, manydamas, kad be jo eimos nelies. Kaip buvo iurpu, kai pamatme, jog ulmiukas autuvo buoe baksnojo savo motinai nugar ir ragino: Lipk, mama. Lipk greiiau. Laiko nra. O jai, vargelei, niekaip nesisek siropti per bort kbul. Toks jau tada buvo komjaunuolio darbas: rodyk, kad esi tikras komjaunuolis. Umuk savo tv ir motin (Draugas, 2002 liepos 10). Tarp itremtj toje bangoje buvo ir aktorius, talentingas
373

skaitovas Petras Venslovas, Vitas Piliiauskas, j eimos. Jie ir kalbjo dokumentiniame filme apie j eim kanias ir sulauytus likimus Sibire; pasakojo apie trmimo grupi nari iaurum, nors danoje trmim grupje buvo j kaimynas komunistas. MGB akivaizdoje jie suvrdavo. Valerijonas Senvaitis 1952 metais su eima buvo itremtas Sibir. Jis pasakojo apie Sibiro baisius lietuviams iki 50 laipsni alius: neatsargesni, nepakl tokio alio, labai greitai imir. Badas. Girt priirtoj iaurumas; j keiksmaodiai kas treias odis, per kuriuos net negaldavai suprasti, k itas mognas nori pasakyti. Lietuvi priirtojai kitaip nevadino, kaip litovskij faist ir litovskij bandit. I deimi tkstani lietuvi Sibire beliko tik j kapai ir kryiai, dabar jau pavarg, palink, sukryp, umirti Sibiro mikuose ir tundrose, j gldumoje, jau be vard ir pavardi, nykstantys. Daugelis j beliko tik Gintauto Aleknos ir Rimvydo Racno fotonuotraukose ir iame dokumentiniame filme, kiti jau amiams prauvo. Albina Pribuauskait filme pasakojo apie Sibire praudytus jos ir jos eimos gyvenimus, prisipaino, kad ten buvo toki sunki valand, kurios buvo nemanomos normaliam mogui iksti. Tik Tikjimas ir malda gelbjo nuo saviudybs ir ragino visas kanias iksti. Tarp vietini sibiriei ten, kur j buvo, buvo nemaai dor moni, ypa tremtini, kurie suprato lietuvi kanias ir stengsi kuo galdami padti. Bet buvo ir toki, kurie ms tautieius irjo kaip vilkolakiai. Dokumentiniame filme parodyti j nupjaustyti lietuviki kryiai, numesti ant ems, kad greiiau sunykt. Aklos neapykantos visikai nepastamam uvusiajam vedami jie naikino lietuvi kapinaites, lygino su eme. Tokia buvo ir valdios politika. Ji atgaivinama dabar, Putino laikais. Filme parodytas graus Obs skardis, menikai nufilmuotas. Kaip tik apie j, t graj skard, Gintautas Alekna ir papasakojo filme iurpi istorij, kuri sukrt savo baisumu net j, jau daug
374

maius skausmo ir kanios mog. Obei keiiant vag, jos srov paplov kranto skard, o nuo jo up plsteljo imtai, gal tkstaniai lavon, dar ilaikiusi mogaus formas ir jau nebe tik atskiros kno dalys: rankos, kojos, kaukols... mons bgo irti to baisaus reginio, o up vis plov ir plov naujus ir naujus j krintani lavon srautus. Kai i inia pasiek KGB bstin, jie atvaiavo su didiuliu kariuomens daliniu, aptvr vis teritorij, mones autuv buomis ivaik ir lauk kelias paras, kol paplautas skardis atidav upei visas komunizmo aukas imtus tkstani be kalts kalt, dingusi, prauvusi be inios ir dabar Obs upe nuplukdyt... Taip po daugelio met buvo atskleista dar viena KGB nusikaltim paslaptis ia, ant Obs skardio, buvo masin politini kalini udymo vieta. Dokumentiniame filme parodytos ir lietuvi tremtini gyvenimo slygos neengiamoje mik gldumoje Naryme. ia 1912 m. kaljo bank plikas ir vagis, vliau didiausias visoje monijos istorijoje mogudys Stalinas. t gyvenviet uklysdavo tik mekos ir mediotojai. Panai j buvo netoliese esanti Beriozovka. ia buvo apgyvendinta 60 lietuvi tremtini eim su maais vaikais. Pus vaik per nepilnus vienerius metus ia imir nuo bado, lig ir alio. J atminimui tvai pastat paminkll, kuris kol kas tebra. Rimvydas Racnas renginyje pristat savo nauj knyg Paminklai Lietuvos gyventoj tremties ir kalinimo vietose. 1940 1958 (V., 2005). Joje pateik 19401953 m. itremt ir kalint lietuvi statistik, atitinkamai 126 817 ir 152 496, taip pat lietuvi tremi emlap, ilikusi kryi ir kit paminkl fotografijas, apra tremties vietas: Vorkut, Abez, Int, Ev (Komija), UstLiekim (Komija), Igark (Krasnojarsko kratas), Norilsk (Krasnojarsko kratas), Lam, Revyj (visi Krasnojarsko krate), Bijsk (Altajaus kratas), Gorno Altaijsk (Altajaus kratas), Kurgan Tiub (Tadikija), Lenos ups delt (Jakutija), Lenos ups basein (Jakutija), ilan (Buriatija),
375

Magadan (Kolyma), Kazachstano lagerius, paminkl tremtiniams Naujojoje Vilnioje. Paminkl fotografij autoriai: G. Duoblys, V. ir V. Zabielskai, V. ilcova, R. Racnas, S. Slesareva, V. Tarasonis, R. Urbakaviius, A. Vyninas, N. Vaitkeviit, V. Antonovi, R. Pltys, G. Alekna. Prof. Vytautas Landsbergis po dokumentinio filmo ir supaindinimo su knyga abu juos vertino kaip liudytojus sovietinio reimo nusikaltim prie lietuvi taut ir monikum. Akcentavo, kad Trofimovske uvusiuosius ir mirusius i bado lietuvius, ir ne tik lietuvius, sovietiniai enkavedistai tabeliavo kaip malkas ir prakirt eketes vandenyne tuos lavon tabelius nuplukdydavo. Tie baiss komunist nusikaltimai tai nusikaltimai prie monikum ir jie neturi senaties. Taiau Europos Parlamente ne visi tai nori suprasti; daug abejingumo ir nenoro inoti. Visomis igalmis kratomasi to inojimo, ypa kai tai informacijai patekti darbotvarkes aktyviai trukdo komunistin praeit turintys parlamentarai. Taiau apie tai reikia kalbti pasauliui, ir kuo garsiau. Anksiau ar vliau pasaulis vis tiek igirs. Istorikas prof. A. Tyla pakomentavo ms militaristikai nusiteikusios kaimyns vadovo V. Putino odius, kuriuos jis itar i auktos tarptautinio renginio tribnos: SSRS sugriovimas tai globalin katastrofa. domu, ko gailisi V. Putinas? Ir ko jis ilgisi? Ar tik ne t siaub keliani vyki ir moni i, kurie parodyti dokumentiniame filme? Visa tai veria labai rimtai mstyti ir daryti ivadas, juolab kad kagbizmas aktyviai kelia galv ir ne tik Rusijoje... Istorikas auktai vertino abiej autori indl Lietuvos istorij, jiems aplankius, nufotografavus ir suregistravus lietuvi tremties ir kalinimo vietas ir uvusiems tose vietose pastatytus paminklus, isaugotas kapinaites. Norime Lietuvos aidui pristatyti ir paius autorius, nes jie savo pasiaukojamu darbu tapo ms Tautos kani istorijos liudininkais.
376

Sjdio parengtoje mediagoje apie renginio autorius raoma: GINTAUTAS ALEKNA su didele meile savo fotografijose ir dokumentiniuose filmuose prasmina lietuvi tautos kanias, patirtas stalinins okupacijos priespaudos ir teroro metais. Kiekvienam patyrusiam okupacijos represijas rpi tragiki Tautos istorijos tarpsniai. Autorius savo darbais i nuostat su kaupu realizuoja. GINTAUTAS ALEKNA gim 1956 metais Jurbarko rajone. Dabar gyvena ir dirba Maeikiuose. Turdamas radiotechniko specialyb, sukr daug profesionali dokumentini film, kurie buvo demonstruojami per Maeiki VTV, TV, TV 3, LRT, LV 2, Taieto ir Syktyvkaro regionin televizij. Parodoje yra nuotraukos i ekspedicij, vykusi 20052006 metais Perms, Sverdlovsko, Tiumens, Tomsko, Irkutsko srityse ir Komijos respublikoje. Autorius nuo 1989 met yra buvs 31 ekspedicijoje. Be mint srii, Jis dar pabuvojo Altajaus ir Krasnojarsko kratuose; aplank per 500 kaim; surado per 300 kapini ir kapaviei. U nuopelnus Lietuvai 1997 m. apdovanotas Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino Ordino III laipsnio medaliu. 2006-j met Lietuvos televizijos konkurso Daugiau sauls, daugiau viesos laureatas. 2001 m. u paintin film Kamanos jam buvo teikta P. Abukeviiaus vardo premija. RIMVYDAS RACNAS gim Ervilke tarnautoj eimoje. 1941 m. ir 1951 m. buvo itremtas Komij. Patyrs tremtinio dali ia tema para kelet informacini leidini: Komi emje (1995), Reiot aidai (1997), dabar Paminklai Lietuvos gyventoj tremties ir kalinimo vietose (2005). R. Racnas organizavo paminkl statyb tremties vietose Revyje, Ust Lokime, Igarkoje, vykdo paminkl, matom autoriaus fotonuotraukose, prieir. Tauta sunyksta, kai pamirta savo istorij. Daug kentjs Rimvydas Racnas ypa giliai ijauia sovietinio teroro padarinius jo knygelse ir fotografijose.
377

Susipainkime su i autori darbais, skirtais lietuvi tautos tremties paminkl isaugojimui. O mes, renginio dalyviai, sakome nuoird ai dokumentinio filmo, fotografij ir knyg autoriams, taip pat renginio organizatoriams, pakvietusiems mus susipainti su iais unikaliais istoriniais dokumentais. 2006 m.

5.1.3. Neapykanta ir godumas treiasis komunizmo veidas

Veltui iekotume pasvarstym ir apibendrinim antikomunizmo tema ms filosof darbuose. Matyt, dar negreitai ateis ta diena, kai jie ta tema prads mstyti ir domtis. Todl kol kas tenka pasikliauti tuo, kas Lietuvoje jau padaryta ir inoma. vietimo tikslais tai geriau negu visika tyla. Jau rame, kad Lietuvoje antikomunizmo pradininkais laikytini kunigas Stasys Yla ir vyskupas Meislovas Reinys, kaip tik dl to, matyt, ir sunaikintas komunist. Istorik Nijol Gakaitemaitien, surinkusi, susisteminusi ir apibendrinusi Lietuvos partizan spaud, joje ikristalizavo vis skyri Apie komunizmo teorij ir praktik, atskleid tai, kas antikomunizmo teorijoje partizan buvo padaryta (Voverien O. Pokario partizanai apie komunizmo teorij // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 11, p. 7). Rusijoje antikomunizmo teorijos pamatus paklojo irgi ne filosofai, bet raytoja Zoja Krachmalnikova, savo straipsniuose atskleidusi komunizmo formavimosi Rusijoje tolimas istorines itakas (Voverien O. Komunizmas tai dvasin liga // Lietuvos aidas, 2004 balandio 30, p. 8); Pranczijoje antikomunizmo tema daugiausia nuveik prof. Fransuaza Thom ir Alanas Bezansonas (Voverien O. Niriausios prognozs pildosi. Prof. Fransuazos vilgsnis Lietuv // XXI amius, 2001 vasario 21, p. 7). Amerikoje vienas
378

i antikomunizmo pamat krj buvo lietuvis politologas, publicistas Vilius Branas (Voverien O. Su lietuvika agre per Amerikos politikos dirvonus // XXI amius, 2001 sausio 17, p. 9; Gyvenimas skirtas kovai su komunizmu // Lietuvos aidas, 2003 balandio 5, p. 9; Knyga, kvieianti dvasin atgimim, skatinanti veikti // Lietuvos aidas, 2005 birelio 7, p. 6). Apibendrinimo laukia Lietuvos aido redaktoriaus Algirdo Pilvelio straipsniai, spausdinti iame dienratyje, demaskuojantys komunist lsm Lietuvoje atgavus nepriklausomyb. Beje, tai vienintelis laikratis Lietuvoje, kuris nebijo spausdinti straipsni antikomunizmo tematika nauj vilgsn Europos ateit. Rusijos raytojas Arkadijus Vaksbergas savo straipsnyje Ir gyvenimas, ir poilsis savo laiku ra apie Rusijos valdanij niekybes, daromas tos alies pilieiams. Maskvos valstybinio universiteto rektorius, vliau ir Mokslins tarybos pirmininkas Andrejus Januaroviius Vyinskis, vos tik taps prokuroru, msi valstybs vardu eksproprijuoti nusiirt ir jam patikusi pamaskvs vil. Ji priklaus Lenino bendraygiui, buvusiam CK politinio biuro nariui, Pilietinio karo vienam i vad Leonidui Petroviiui Serebriakovui ir jo monai raytojai Serebriakovai, paraiusiai j igarsinusi pasaulyje knyg Prancz revoliucijos moterys. A. Vyinskis valstybs vardu sufabrikavo L. Serebriakovui byl. Bnant prokuroru tai buvo nesunku padaryti. J sum 1936 m. rugpjio 17 d., apkaltino nipinjimu, diversijomis ir teroru, prisipainim i senyvo amiaus mogaus imu sadistas tardytojas Agranovas. L. Serebriakov suaud 1937 m. sausio 30 d.; jo mon G. Serebriakov itrm Sibir, i kur ji palauta ir be sveikatos gro tik po 17 met, o vil ant Maskvos ups kranto su 17 ar sklypu Nikoloje Gorkoje pasisavo prokuroras A. Vyinskis. Mat ji labai jam patiko. Negana to, prokuroras prisiteis ir liaudies prieo net vilos statyb paj 17 500 rubli ir sukombinavo dar udirbti 20 000 rubli neva u prokurorui priklausant vilos valdik
379

remont (Vaksberg A. I iznj, i daa // Literaturnaja gazeta, 1989 sausio 11, p. 13). O toki komunistins valdios inovnik savivals akt bta deimtys tkstani. Toks buvo komunizmo vienas i veid: jeigu esi valdioje viskas tavo, nes komunistins ideologijos vienas i atramini stulp privaios nuosavybs eksproprijavimas. Visikai netiktai, skaitydama knygeles, atradau raytojo Jono Mikelinsko vilgsn komunizm, jo straipsnyje vyturyje ir romane Nors neviet laimjimo viltis, laimjusiame fondo laisv lietuvikai kultrai ugdyti konkurso laureato vard. Mintame straipsnyje raytojas plaiau apsistojo prie paios komunizmo svokos. Kaip ir visi anksiau iame straipsnyje paminti autoriai, bdingiausiu komunizmo bruou raytojas vardijo NEAPYKANT. Vis pirma neapykanta visam tam, kas dar ne raudona, kas dar ne tarybika, o paskui is lyktus jausmas peraugo prieikum visam tam, kas dar ne A. Bene geriausiai charakterizuoja tos neapykantos gajum ir visuotinum sudtingo gyvenimo ir likimo leningradietis raytojas Viktoras Koneckis tokiais odiais: Ijs savo mylimo Leningrado gatv, a patenku neapykantos okean. Mes visi itisin neapykanta Beje, is pragaitingas neapykantos mokslas Lietuvoje prasidjo... kai 1940 met vasar 20 moni delegacija, vadovaujama naujojo prezidento Justo Paleckio, nuvyko Maskv parveti Stalino sauls ir ia, Raudonojoje aiktje, vietimo ministro Liudo Giros lpomis prisiek: Mes, brangs draugai, duodame od, od Maskvai, Lenino ir Stalino miestui, od visoms Soviet tautoms, gr nesdsime sudj rankas, kol galutinai nesulauysime nors ir maiausi dar usilikusi buruazini liu pasiprieinim (Mikelinskas J. Spindti moralikai arba katarsis // vyturys, 1990, Nr. 15, p. 1415, 27). Ir tai nebuvo tuti odiai, toliau rao J. Mikelinskas. J kraupi prasm ir nuomum pirmiausia savo kailiu patyr tie lietuvi tautos mokytojai, kurie savo kongreso metu Kauno Sporto
380

halje sugiedojo tautos himn; daugiau negu pus j netrukus atsidr Sibiro sniegynuose O toji klaiki neapykanta, kaip ir melas, demagogija, veidmainyst, ms mokykl, kaip ir kitas vieojo gyvenimo staigas, buvo diegiama planingai ir sistemingai. Ir diegiama visam tam, kas turjo bent kok ry su praeitim, su ms tv ir protvi gyvenimo bdu. Laikraiuose, per radij ir i tribn mirgjo, griaudjo tokie kiai: Plk, kas prisiplta, Proletarika ranka iupk buruj bus tvarka ir pan. ...Ir itokia tarumo, nepakantumo bei atviros neapykantos politika sivyravo vos tik sugarmjus Lietuv Raudonosios armijos tankams Vadinamasis mokslinis socializmas savo vies rm pradjo statyti pirmiausia padjs jo pamat visuotin neapykant (Mikelinskas J. Ten pat). Kas toliau sek, Rusijos tankams umus Lietuv, visi inome. Fizinis ir dvasinis pavergt taut genocidas tai jau komunizmo praktika. Romane Nors neviet laimjimo viltis raytojas atskleid ir antrj komunizmo veid komunist partijos vad begalin godum. Pateikiu itrauk i to romano: Mano mintis nutrauk daugelio koj lepsjimas, trepsjimas. Grteljau al ir sustojau ibinto elyje. Prie mans dar prisijung keletas moni vyr ir moter, kurie susidomj spoksojo prie save. Nuo Auros Vart puss prie ms artjo kakoki brezentini, dryuot vyr kolona I priekio, on ir upakalio juos lydjo ginkluoti sargybiniai su dideliais it veriai unimis, kurie, iki ilgus raudonus lieuvius, dusliai, ukim amsdami okinjo vir, dairsi onus, ir i to, kaip nuomiai blizgjo j akys, nenoromis pirosi mintis, kad tie unys ukietj mogdros ir kad dabar jiems paadtas riebus ksnis Nujau tiesiai geleinkelio stot, kurios sunki mas sudrebino ilgas sunkus sstatas. Tarsi perkno griausmas. Tikras perkno trenksmas. A net ivydau blyksteljus aib. Ir tada a vl pamaiau t tyli, linguojani pasmerktj eisen, tuos blykius veidus ir
381

violetinius pakauius, igirdau daugelio koj sukelt gd nares ir staiga mane nusmelk mintis ne mintis, pojtis ne pojtis Nusmelk, skroste perskrod tvirtas sitikinimas, kad JUOS praudys ne kas kitas, tik GODUMAS. K praudys? Kaip praudys? Kada praudys? Pasipyl i vairi pusi klausimai Vis labiau gdamasis nuo t klausim kruos a rikteljau: Taip, juos praudys GODUMAS. Jie usprings aarom, krauju ir eme Nepasiduok, nepasiduok, Kupsteli, raminau pats save. Nors ateitis priklauso PASIAUKOJIMUI, bet tu dar suspsi pasiaukoti. O dabar pasistenk engti t zon, kuri vadinasi PAINIMAS, ir pirmiausia siirk GODUM ir jo pasireikim, o neaikinki t svok. Pati svoka ia aiki: GODUMAS yra likimo nuskriaustj, silpnj atributas arba poymis. Bet t nelaimingj milijonai, deimtys, imtai milijon. Godumas juos suvienijo, ir jie, isimaud kraujo marse, savo tiksl pasiek. Pam valdi savo rankas, jie suteik neribot gali APETITUI, kuris netrukus igsdino ir juos paius. Todl jie nutar pertvarkyti mogaus prigimt, idant vergas nebesijaust vergu, o viepaiu, savo krato ir likimo eimininku. O va kaip tik iia likimas ir pakio jiems koj pasirod, kad mogaus prigimtis nepakeiiama vergas ir liko vergu. Skirtumas tik toks, jog tasai vergas jau ima suvokti, kad jis yra vergas. Suvokti jam padeda vergvaldio GODUMAS, nenoras ar nesugebjimas ta valdia dalintis su kuo nors kitu. I ia galimos trys ivados: I. Galas vergvaldystei ateis tik tada, kai vergas galutinai sitikins, kad jis joks savo krato eimininkas, o tik kampininkas baudiauninkas. Saul pateka, saul ir nusileidia. II. GODUMAS praudo ne tik atskir mog, bet ir itisas valstybes. Tai liudija visa monijos istorija. III. GODUMAS bruko bolevikams letenas valdi, GODUMAS i j j ir atims. J mgstamas istorinis dsningumas jiems paki koj. Tegyvuoja GODUMAS (Mikelinskas J. A jam atmiau dan382

g Itrauka i romano Nors neviet laimjimo viltis// Naujasis Dienovidis, 1993 gruodio 17, p. 8). Ne veltui sakoma, kad raytojai ir poetai, jeigu tik jie tikri (tai parodo tik laikas), yra tautos pranaai, jeigu tik jie remiasi tautos istorij, jos kultr, jos etnines aknis. Kai pirm kart perskaiiau Jono Mikelinsko roman, nesuvokiau, koki gili mokslin prasm turi tas raytojo atradimas. Turjo praeiti daug met, kad buvs komunist partijos CK sekretorius, dabar nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas tapt chrestomatiniu pavyzdiu, patvirtinaniu esminius komunizmo bruous neapykant ne jo klano monms ir begalin godum. Raytojo hipotez visikai pasitvirtino praktikoje, rodyta urnalistiniais tyrimais. Juos paskelb atviroje spaudoje Dainius Sinkeviius ir Jrat Skryt (Politikai pinigus patiki monoms // Lietuvos inios, 2005 spalio 3, p. 1, 2); Makaraityt I. Prezidentas galjo ir patylti // Atgimimas, 2005 lapkriio 1117; Premjero detektyvas // Ten pat; Triskart balsavs Seimas apsisprend vis dlto tirti A. Brazausko eimos versl / ELTA // XXI amius, 2005, lapkriio 11, p. 6; Nerijus Adomaitis. Demokratijos era baigiasi. Prasideda asmens kultas // Panorama, 2005 lapkriio 12, p. 1; Draugysts viebuio uvaldymo istorijos faktai // Ten pat, p. 2; Buvs ekonomikos ministras paliudijo gavs asmenin A. Brazausko nurodym dl Draugysts privatizavimo // Lietuvos aidas, 2005 lapkriio 12, p. 1; Katinas P. Besarmatija // XXI amius, 2005 rugpjio 12, p. 6 ir imtai kit straipsni visuose Lietuvos dienraiuose ir rajoniniuose laikraiuose. Juose komunizmo teorijos ir praktikos tyrintojas i antikomunizmo pozicij atras daugyb fakt, patvirtinani nusikalstam tos ideologijos ir j realizuojani moni veiklos pobd. Tokie tyrimai, kai Europoje svarstomas projektas Ateitis be komunizmo, darosi itin aktuals. Ar lauksime, kol Lietuv j atlikti atvaiuos mokslininkai i kit valstybi? 2005 m.
383

5.2. Komunistins, nacistins ir globalistins ideologij paralels

Komunizmas, nacizmas, o dabar jau ir globalizmas tapo neseniai susiformavusios mokslins krypties antikomunizmo pagrindinmis svokomis. Antikomunizmas kaip mokslin kryptis Lietuvoje tvirtinta tik 2001-aisiais metais (VLE. T. 5, p. 581 582) ir yra vertinamas kaip ideologija ir politinis judjimas, nukreiptas prie komunizmo teorij, komunistinius judjimus ir organizacijas. Antikomunizmo teorija dar tik pradeda formuotis, ji silpna, fragmentika, kol kas dar neatitinka dabartinio mokslo lygmens. Matyt, tam turjo takos Antrojo pasaulinio karo pabaiga, apvainikavusi komunizm karo pergals vainiku. Visame pasaulyje nustota domtis antikomunizmo idjomis ir taip buvo atvertas kelias komunizmo idj plitimui pasaulyje epideminiu greiiu. Dabar komunizmo mkla jau klajoja ne tik po Europ, posdiauja Europos Parlamente, bet jau ir kituose emynuose; paskutin jos auka Venesuela ir jos mons. Antikomunizmas atsirado Europoje XIX a. 34 deimtmetyje kartu su komunizmo idjomis kaip j oponentas. Bolevizmo pergal Rusijoje 1917 metais kuriam laikui sustabd antikomunizmo raid. Tik katalikikasis pasaulis sutelk jgas, nordamas parodyti tikrj bolevizmo veid, be kauks, persunkt iaurumo, neapykantos, imt tkstani, vliau ir milijon moni iudymu paioje Rusijoje ir jos pavergtose tautose. Buvo spausdinami straipsniai spaudoje, organizuojamos konferencijos, rengiami viei bolevizmo teismai, atveriantys monms akis. Taiau esminis ideologins kovos lis vyko 1936 metais, kai Paryiaus katalikikasis universitetas paskelb groins literatros krinio, dramos, apysakos ir pan. apie bolevizm, jo esm, jo psichologij ir idjas, griaunanias valstyb, visuomen, tautikum, eim, konkurs. Konkurse dalyvavo 109 autoriai i vai384

ri ali. Jo nugaltoja tapo pabgl i Rusijos, tuo metu gyvenusi Austrijoje raytoja Aleksandra Rachmanova, pateikusi konkurso komisijai roman Naujj moni fabrikai. 1937 metais ventasis Tvas Pijus XI savo enciklikoje Rademptoris (1937 m. kovo 19 d.) grietai pasmerk bedievikj komunizm ir nurod kelius, kaip su juo kovoti. Tais paiais metais Lietuvoje pasirod kunigo Stasio Ylos, Vilniaus arkivyskupo Jurgio Matulaiio mokinio, knyga Komunizmas Lietuvoje (K., 1937), parayta A. Rachmanovos ir v. Tvo enciklikos takoje. Deja, Lietuvoje ta knyga neiliko per bolevik bibliogenocid ji buvo sunaikinta. 1939 metais psichologijos daktaras Vilniaus arkivyskupas, kitas Jurgio Matulaiio mokinys Meislovas Reinys ivert lietuvi kalb v. Tvo enciklik ir ileido monografij Rasizmo problema (1939), kurioje pirm kart Lietuvos istorijoje ianalizavo komunizmo ir nacizmo ideologijas, jas lygindamas ir prabilo apie tai, kad jos yra tapaios totalitarins ideologijos ir abi jos nemonikos. Skiriasi tik j objektai: komunizmo klasi kova, nacizmo ras. Taiau tikslai yra vienodi: vienas j ukariauti pasaul ir vesti komunistin valdi, kitas ukariauti pasaul ir vesti faistin valdi. Metodai irgi vienodi: griauti ir naikinti. Komunist naikinimo objektai burujai, buos, nipai ir kitaminiai, nacist netinkamos, j poiriu, rass mons: ydai, igonai, lenkai, psichikos ligoniai, seksualins maumos. 19411943 metais arkivysk. M. Reinys savo monografijos idjas papild naujais faktais savo straipsniuose, publikuotuose Naujojoje Romuvoje, Karyje. Apie j tematik liudija pavadinimai: Kova su bolevizmu kultros pareiga visam pasauliui, Bolevizmas ir skurdas, Bolevikin dresra, Komunist paad vert, Karo partij nusikaltimai, Dvasios ir jg frontas prie komunizm, Bolevikai ir Raudonasis Kryius ir t. t. Tuose straipsniuose mokslikai ir patrauklia, sodria kalba atskleid pagrindinius komunizmo ideologijos bruous: mogaus numo385

ginim, atimant i jo Diev, garb, sin, mogikj orum, mogaus smons apnuodijim melu ir moni skurd kaip valdaniosios bolevikins santvarkos galybs pamat. Vysk. M. Reinio antikomunistins idjos rado atgars Lietuvos partizan pogrindio spaudoje. Istorik Nijol Gakait-emaitien, tyrinjusi t spaud ir ileidusi knyg Partizanai apie pasaul, politik ir save. 19441956 partizan spaudos publikacijos (V., 1988), nustat, kad didel dalis t publikacij buvo skirta antikomunizmo teorijai. Pritardami M. Reinio nustatytoms pagrindinms komunizmo savybms partizanai j sra dar papild savo patyrimu: komunizmas tai masinio pavergt taut genocido, pasibaistino iaurumo sistema, naudojanti sadistinius metodus ir nekrofilij; tai sistema, siekianti primesti savo viepatavim visam pasauliui, o komunistin ideologija tai melo, veidmainysts, kirinimo ir skaldymo, idavysi ir niekybi taisykli sistema. Dainavos apygardos partizanai komunistin ideologij vertino kaip griovimo teorij, siekiant sukurti nauj pasaul. Taiau tas j naujasis pasaulis, pagrstas melu, veidmainyste, idavystmis ir niekybmis, yra baisesnis u pragar ir u pai baisiausi vergij. Rusikojo komunizmo kis Vis ali proletarai, vienykits tra tik tam, kad kelt vargingiausij vis taut moni neapykant ir pavyd turtingesniam, gabesniam, viesesniam; kad tuos jau dvasikai paeistus mones suvienyt j neapykantoje ir kad jie paklusniai klausyt Maskvos ir kad jie bt pasiruo iduoti savo taut Maskvos inaudojimui. Lietuvos partizanai vienareikmikai ir nuolat deklaravo savo spaudoje: Tikra laisv ateis tik su komunizmo lugimu ir rusikojo okupanto imetimu i gimtojo krato (Voverien O. Pokario Lietuvos partizanai apie komunizmo teorij ir praktik savo spaudoje // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 11, p. 7). Raytojas Jonas Mikelinskas, stebjs atgimusios komunist partijos, dabar jau pavadintos vairiausi europietik partij vardais, bet nepakeitusi savo komunistins esms, vadovus, savo
386

straipsniuose bei knygoje Nors neviet laimjimo viltis (V., 1993) taip pat analizavs komunizmo teorijos ir praktikos bruous, visikai patvirtino literatroje pateiktus, j sistem ved dar vien godum. Jo nuomone, ...godumas bruko bolevikams letenas valdi; godumas praudo ne tik atskirus mones, paskandindamas juos pavydo ir neapykantos skmingesniam aistr line, bet ir valstybes, kai valdios virnse esantieji ugrobia daugiau turto, o mass nuskurdinamos. Godumas i j t valdi ir t turt visuomet siekia atimti ir daniausiai atima, kaip ir atsitiko Rusijoje ir valstybse, kur buvo importuotas komunizmas. Rusijoje antikomunizmo teorijos klausimais vieai pradta kalbti tik paskutiniajame XX amiaus deimtmetyje. Raytoja Zoja Krachmalnikova, pirmoji prabilusi apie rusikj komunizm, jo ir visos Rusijos istorijos varomja jga pavadino skaldym ir skaldymsi. Vienas i pirmj kruvino skaldymosi reikini buvo Rusijos cerkvs skilimas XVII amiuje, padalins Rusij dvi dalis. Nuo to laiko, teigia raytoja, Rusijos dvasia susirgo (Krachmalnikova Z. Me nami krovavyj angel razdelenija // Literaturnja gazeta, 1996 sausio 24, p. 34). Antrasis Rusijos skilimas, dar tobulesnis savo iaurumu 1917 met revoliucija. Nuudyta milijonai Rusijos moni serganios ruso sielos padarinys. udymas tapo poreikiu. udymo maina, uvesta Lenino ir jo bendraygi, Stalino laikais gijo makabrik pobd. Kiekvienais metais nuudytj skaiius daugjo geometrine progresija. Revoliucionieriai udikai gimd tokius pat vaikus. Pastarieji estafetes perdav savo vaikams. Soviet Sjunga tapo didiule kaljimo zona monms ir tautoms. Jos vadovai vietoj demokratinio principo mogaus teiss gyventi tvirtino kit princip mogaus teis udyti. Baisiausia, teigia raytoja, kad nuo pat pirmj komunist partijos dien jos vadai genialiai suprato, kad svarbiausia sukurti mstymo model, pateisinant visus komunist nusikaltimus, sukurti nauj sin, jos pamat dedant smerdiakovik logik viskas
387

leidiama, kas padeda partijai. itas mstymo modelis tapo privalomas ne tik partijos nariams, bet ir visai visuomenei. Galinga komunistins propagandos maina, imtus kart pranokusi gebelsikj, ir jai pavaldus mokslas, kultra, vietimas pasiek savo tiksl: monms tarsi antroji oda priaugo naujasis mstymas ir naujoji sin. induoli klasifikacijoje atsirado nauja ris homo sovieticus (Voverien O. Komunizmas tai dvasin liga // Lietuvos aidas, 2004 balandio 30, p. 8). Alfredas Mirekas savo knygoje Raudonasis miraas. Galingosios Rusijos krachas, ileistoje 2004 metais ir dedikuotoje komunistinio teroro aukoms, irgi akcentuoja paraleles tarp komunistins ir nacistins ideologij. Raytojas tikinamai rodo, kad Antrasis pasaulinis karas buvo karas ne dviej taut ir dviej valstybi, ne dviej skirting sistem abi jos vienodos, o dviej diktatori Stalino ir Hitlerio, taip pabrdamas, kad abi ideologijas realizavusiuose totalitariniuose reimuose Rusijoje ir Vokietijoje svarbiausias veiksnys buvo vieno asmens diktatra. Lietuvai atgavus nepriklausomyb ir j sugrus politologui antikomunistui ir antiglobalistui Viliui Branui domjimasis antikomunizmo teoriniais klausimais gijo nauj kvpavim. Savo knygose Nauja pasaulio santvarka (V., 2000) ir Po dvylika vliav. Tarp tironijos ir laisvs (Klaipda, 2005) lyginamj analiz alia komunizmo ir nacizmo jis ved dar vien svok globalizmas (Branas V. Komunizmas, nacizmas ir globalizmas: nuo utopijos iki ginklo // Nauja pasaulio santvarka. V., 2000, p. 913), parod ios naujausios ideologijos paralel su komunizmu ir nacizmu, pasireikiani tuo, kad ir i ideologija, kaip ir pirmosios dvi, turi tok pat tiksl ukariauti vis pasaul ir sukurti jame nauj santvark, suponuosiani pasaulin lygyb ir taik, atsirasiani, kai ims vadovauti vieno pasaulio (vienvald) vyriausyb. Taip planuojamas pasaulins oligarchijos valdomas vienas pasaulis. Jame neivengiamai bt totalitarin sistema, tolygi sovietinei sugriuvusiai imperijai. Tik jau pasauli388

niu mastu (ten pat, p. 10). Tokios pasaulins vyriausybs uuomazga politologas laiko Jungtini taut organizacij. J laiko kurpaliu, ant kurio tempiamas naujosios pasaulio santvarkos batas. Tironija netiktai prasikia entuziast iliaupsintoje Visuotini mogaus teisi deklaracijoje, kuri, politologo nuomone, parayta Stalino konstitucijos pavyzdiu. Ji suteikia visokias teises politines, religines, spaudos ir odio laisves, bet jomis naudotis galima tik tada, kai statymas leidia. Juk tokias laisves turjo ir sovietiniai vergai. Jiems sutvardyti buvo naudojamas Baudiamojo Kodekso 58 str., rao knygos autorius. Teoriniu poiriu geriausiai yra ianalizuota faizmo ir jo radikaliosios atmainos nacizmo svoka. Faizmas apibriamas kaip revoliucin nacionalizmo atmaina ir ideologija, kuri reikiasi savs prieprieinimu liberalizmui ir komunizmui, siekimu valstyb modernizuoti treiuoju keliu; skelbianti tautos elitizm ir visuomens solidarum ir teigiamai vertinanti jgos naudojim politinje kovoje, o taip pat santykiuose tarp taut ir valstybi (VLE. T. 5, p. 765). i ideologija seniai viso pasaulio pasmerkta ir iki iol smerkiama, jos nacistiniai nusikaltliai nubausti. Taiau nacizmo idjos gyvos. Jos atgimsta buvusiose totalitarinse valstybse, ypa Rusijoje ir Vokietijoje. Todl mokslininkams btina grti prie nacizmo (neonacizmo, neofaizmo) problematikos ir tirti jo apraikas iuolaikiniame pasaulyje bei deramai pasiruoti ukirsti keli galimiems jo nusikaltimams. Komunizmas tai komunist partijos ideologija, jos teorija ir praktika bei ekonominio gyvenimo sistema, kuri grindiama utopine idja, kad kapitalizm galima pakeisti tokia santvarka, kurioje nebt privaios nuosavybs ir materialinio suinteresuotumo, valstybs ir teiss, darbo pasiskirstymo ir socialins nelygybs (VLE. T. 10, p. 449). Taiau realus gyvenimas parod, kad komunizmas yra pati nemonikiausia, iauriausia, nusineusi imtus milijon moni gyvybi, melo ir veidmainysts ideologija, iki iol ilikusi pati pavojingiausia ideologija, sklindanti pasaulyje dideliu pagrei389

iu. Ji ypa pavojinga tuo, kad melu ir klasta pergalingai ukariauja dideles moni grupes ir valstybes, daugel tarptautini organizacij ir, kaip teigia politologas Vilius Branas ir jo pasekjas urnalistas analitikas Viljamas Jaspersas, net Jungtini taut organizacij, ir per jas siekia realizuoti komunistins ideologijos siekius pasauliniu mastu, pajungiant tai ideologijai vis globalizacijos proces. Pasaulis, ypa Europos Sjunga, jos valstybs tuo turt ypa susirpinti ir ne tik imtis antikomunizmo teorijos pltots, bet ir aktyviai veikti. Europos demokratijos instituto direktor dr. Irena Lasota, tyrinjusi komunizmo, nacizmo brolio dvynio, populiarumo pasaulyje aknis, prijo prie tokios ivados: Demokratini krat Anglijos ir Amerikos kariuomens Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, engusios nacistin Vokietij, nuo pat pirmos dienos pradjo denacifikacij. Ir niekas tuo metu neklausinjo, kodl taip daroma. Komunizmas sunaikino daugiau moni negu faizmas, bet jo propaganda buvo kitokia veidmainika; komunizmas pasauliui buvo pateikiamas kaip mog mylinti, vien tik gera monms linkinti ir daranti sistema. Ir dabar, kai komunizmui ateina galas, mons yra pratinti manyti ir kalbti, kad ne visi komunistai buvo blogi, kad jie irgi norjo gero savo monms ir pan. Niekas netvirtina, kad visi komunistai turi bti pakarti arba suaudyti. Gal bus ir toki komunist, kurie paliudys, kad bdami komunist partijoje jie padar kak gero. Bet bus ir toki, apie kuriuos nieko nebus galima pasakyti ir jie turi susilaukti atpildo ir igyventi savo gd (Lasota I. Komunizmas vl atgimsta // Naujasis dienovidis, 1993 rugsjo 17). Globalizmas dar tik besiformuojanti ideologija ir globalizacijos teorija, kol kas tebesanti problem klimo lygmenyje. Jas kelia politologai, urnalistai, pradeda domtis sociologai. Todl sveikintina Lietuvos socialini tyrim bei Kultros, filosofijos ir meno institut rengiama .m. spalio 1213 dienomis tarptautin konferencija Socialiniai ir kultriniai ikiai nacionaliniam sau390

gumui, kurioje pasaulio mokslininkai kvieiami tyrinti ir pasisakyti temomis: Globalizacijos ir identiteto pokyiai: teorija ir praktika, Eurointegracijos procesai, Vertybini orientacij kaita ir nacionalinis saugumas, Vieoji erdv ir nacionalinis saugumas, Etnin vairov ir lygios galimybs ir pan. Lietuva, kaip viena i labiausiai nukentjusi nuo komunistinio okupacinio reimo Europos valstybi, turt imtis iniciatyvos ir skatinti ES ir JAV parlamentus bei vyriausybes kurti bendr Tarptautin antikomunistini tyrim centr bei Tarptautin komunizmo ir komunistini nusikaltim tribunol. Tarptautinio antikomunistinio Vilniaus kongreso ir tribunolo Komunizmo nusikaltim vertinimas, vykusio 2000 metais Vilniuje, rezoliucijose buvo kreiptasi pasaulio visuomen ir tarptautines visuomenines organizacijas dl Tarptautinio komunizmo ir komunistini nusikaltli teismo steigimo, bet is kreipimasis deramos reakcijos nesulauk iki iol, nes, matyt, teisini problem sprsti visuomen nra pajgi. Tai turi bti daroma valstybiniu lygmeniu, kreipiantis parlamentus ir vyriausybes, ir vis pirma Europos Parlament, praant jo iniciatyvos. Lietuvos iniasklaidoje iki ir po Antikomunistinio kongreso Vilnius 2000 skland mintis kurti komunist nusikaltim tyrimo komitetus visoje posovietinje erdvje, kurie vertint ne tik vykdytus nusikaltimus, bet ir iaikint paius t nusikaltim vykdytojus, parodyt pasauliui j numogjimo mastus. Lietuvoje turt bti vertinti A. Sniekaus, M. Gedvilo, M. umausko, A. Gudaiio-Guzeviiaus, J. Paleckio, N. Duanskio, L. Martaviiaus, D. Todeso ir kit nusikaltimai. J vieas svarstymas galt bti organizuotas vairiomis formomis: konferencijos, apskritojo stalo ar teismo proceso. Pasaulis turi inoti komunistini reim nusikaltim j okupuotose kratuose mastus ir koki milinik nuostoli patyr komunistini reim okupuotos alys, j gyventojai. Tarptautiniuose santykiuose btina siekti, kad valstybs, bendradarbiaujanios su komunistini reim valstybmis, bt gerai
391

informuotos, kas tai yra komunizmas, kokios yra komunistins ideologijos pagrindins nuostatos ir kokie komunist veikimo metodai. Gal tik tada pasaulis suvoks, kas jam gresia, ir ukirs kelius nemonikos ideologijos restauravimo galimybms, prads siekti Teisingumo, kad bt atlyginta valstybms ir j pilieiams komunistini reim padaryta ala. 2007 m.

5.3. Lietuvikasis komunizmas neobolevizmas: moralinis tautos lugdymas

Ankstesniuose savo straipsniuose antikomunizmo tema stengms apiuopti, nors gal ir diletantikai, komunizmo ideologijos esm ir jos pasekmes visuomenei (Voverien O. Antikomunizmo teorija ir praktika. Komunizmas tai dvasin liga // Lietuvos aidas, 2004 balandio 30, p. 8; Voverien O. Pirmasis antikomunizmo teoretikas Lietuvoje arkivyskupas Meislovas Reinys // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 8, p. 6; Voverien O. Pokario partizanai apie komunizmo teorij ir praktik // Lietuvos aidas, 2005 rugpjio 11, p. 7; Voverien O. Godumas antrasis komunizmo veidas // Lietuvos aidas, 2005 lapkriio 23, p. 4; Baltijos kelias2005: Ateitis be komunizmo // Lietuvos aidas, 2005 gruodio 2, p. 6; Voverien O. Devyni komentarai apie komunist partij naujas puslapis antikomunizmo teorijoje // Lietuvos aidas, 2005 gruodis). Viliams, kad atsiras istorik ar politolog, kurie, pasinaudoj ms surinkta mediaga, pakyls tem mokslin lygmen. Analizuojant Devynis komentarus apie komunist partij paaikjo, kad Kinijos komunist partija, be bendr bruo su rusikuoju komunizmu, turjo ir kinik savitum: mogaus protui sunkiai suvokiam iaurum, komponuojam su kanibalizmu, ir iki aukiausio lygmens ikelt marksistin-leninin fanatizm. Kinija nebuvo rus okupuota, todl ji pati u Kinijos komunist nusikaltimus turi ir atsakyti.
392

Kilo mintis o koks gi tas lietuvikasis komunizmas? Ar galima j ikristalizuoti tautine forma i okupacinio rusikojo komunizmo pokariu ir politinio pailtjimo periodais? Gal ir galima. T turt pasakyti istorikai. Nors neatmestinas ir toks variantas, kad soviet okupacijos metais vykdyt fizin ir dvasin ms tautos genocid reikia priskirti rusikajam komunizmui, nors Lietuvos moni udynes ir tremi organizavim buvo traukta nemaai lietuvi kolaborant ir strib, numogjusi padar. Jie turi atsakyti pagal statym. Mums iandien kur kas aktualiau pasirod pamginti isiakinti, o gal reikt rykinti komunizmo veid Lietuvoje jau atkrus nepriklausomyb. Kaip metodin param pasirinkome prancz politologus sovietologus Alan Bezanson ir prof. Fransuaz Thom. Kaip tik jie dmiausiai stebjo Lietuvos nepriklausomybs atkrimo proces ir laikotarp po jo, paliko savo vertinimus, kurie dabar, prasidjus neokomunizmo patriarcho Algirdo Mykolo Brazausko Lietuvoje rudeniui, darosi itin doms. Prasidjus Lietuvos atgimimui ir laisvs itrokusiai tautai subrandinus siek bet kokia kaina atkurti Lietuvos nepriklausomyb ir valstybingum, komunist partijos CK sekretorius A. Brazauskas tada kalbjo: savarankikos Lietuvos valstybs idj a iriu neigiamai, nes manau, kad tai nerealu (Interviu. Argumenty i fakty, 1989, Nr. 47). Kai kurie asmenys atkakliai pera mums Lietuvos Respublikos atkrimo idj Esame sitikin, jog nemanoma nutraukti penki deimi Taryb Lietuvos istorins raidos. Pagaliau nra ir pakankamai pagrst argument, kad tai padaryti btina (odis Lietuvos komunistams // Komunistas, 1989, Nr. 9). Kuriame socializm SSRS sudtyje, jokio kito kelio nra ir negali bti. Kratutiniai lozungai istoti i Taryb Sjungos, paskelbti nepriklausom Lietuv mums nepriimtini (Tiesa, 1989, kovo 3, p. 3).
393

Pagrindin idja, kuri gali ir turi sujungti visus komunistus, visus geros valios mones tai Lietuvos suverenitetas SSRS sudtyje. Teorinis taryb valdios demontavimas dabartinmis slygomis yra labai pavojingas. Komunistai, visi smoningi mons turi kaip galima aktyviau tam prieintis (Tiesa, 1989 vasario 2). Mes visk vertiname tik vienu poiriu: kad tik lietuviai tarnaut Lietuvoje ir lauk okupacin kariuomen. Atsakykite man paprast klausim: o kas gins Lietuv? Mes esame slenkstis ant didelio kelio. Per j eng ir engs daugelis, todl reikia labai gerai pagalvoti, ar vyti lauk okupacin kariuomen, ar gerai su ja sugyventi. Juk tarybin armija gyventi mums netrukdo (Lietuvos rytas, 1990 sausio 25). Mes irime tarybin armij, kuri dislokuota Lietuvoje, kaip armij, kuri yra viena i jg, sprendiani Lietuvos, kaip suverenios respublikos, sjungos klausimus (Tiesa, 1990 vasario 10). Ateityje Lietuvos Respublika turs gerai sugyventi su kaimynais. Kain ar tai pavyks, jei kelsime bals prie tarybin armij (Tiesa, 1990 vasario 10) (Parinko Marius Kundrotas. Lietuvos aidas, 2001 liepos 5, p. 5). Sjdio mons tada jau komunist partijos generalisimu nebetikjo. Laimei, turjome tada mums paties Dievo sistus prof. Vytaut Landsberg ir viesaus atminimo Stas Lozorait. Dviese jie buvo stiprs ir atved taut Lietuvos nepriklausomyb. T pai met kovo mnes, lygiai po mnesio, kai A. Brazauskas drebino kinkas prie tarybin armij, jie paskelb Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybs Akt. Trei kart visoje dutkstantmetje Lietuvos istorijoje atkr Lietuvos valstyb po karaliaus Mindaugo ir po dr. Jono Basanaviiaus bei jo bendraygi. Jeigu ne i Lietuvos vyr drsa ir gera klausa, leidusi jiems igirsti lemties Lietuvai moment, ir iandien murkdytums komunizmo skurde ir proto vergijoje. Sjdio mons patikjo komunist gera valia ir veidmainyste. Prileido juos prie valdios. Dar daugiau atidav jiems
394

vadovauti k ir finansus. Tai buvo pati didiausia klaida. J pasmerk prof. Fransuaza Thom, kai Lietuvos komunistai, beveik visi buv okupacinio reimo nomenklatrininkai, klasta, melu, apgaule, graiais fantastiniais paadais, kuri, inojo, jie niekada nevykdys, laimjo Seimo rinkimus 1992 metais. Ir kaip diaugsi . Jurnas, kad Lietuvos valdi sugro komunistai visiems laikams. Prof. Fransuaza Thom tada ra: Prie komunist pergals prisidjo nepriklausomybinink klaidos. Svarbiausia j neatliktas dekomunizavimas. Dekomunizacijos politika nebuvo svari, nes buvo klaidingai suprantama (Thom F. Lietuva balsavo u tolesn marazm // Lietuvos aidas, 1992 gruodio 1). Jos nuomone, reikjo dekomunizuoti ne tik aukiausius valdymo organus, bet ir visas struktras, tada nebt atsitik to, kas atsitiko valdi gro komunistai. Alenas Bezansonas dar radikalesnis: jis sil susodinti kaljimus: Pirmiausia politinio biuro narius, aukiausio rango slaptj tarnyb pareignus ir kai kuriuos asmenis, atsakingus u masin mel, cenzr ir komunistin propagand. Toki yra ne daugiau kaip keli imtai. Jie turi atsakyti u nusikaltimus laisvei, u tai, kad persekiojo mones, griov gyvenimus (ten pat). To neatsitiko. O komunistai nemokjo kitaip nei gyventi, nei valdyti. Jie msi atkurti sovietin tvark ir kurti ypating lietuvik komunizm. Fransuaza Thom j pavadino neobolevizmu ir paaikino, k jis reikia: tai toli grau ne pasitraukimas nuo leninizmo, bet Lenino pair pritaikymas dabartinms slygoms Neobolevizmas nra doktrina: neobolevikas yra ideologinis chameleonas, jam nesvarbu, kuo skelbtis, ar krikioniu demokratu, socialdemokratu, konservatoriumi, ar net nacionalistu, nelygu, kokia publika, kuri jis nori mobilizuoti. Pagrindiniai neoboleviko bruoai yra beribis cinizmas, sumaiytas su nuostabiu sugebjimu meluoti ir apgaudinti; ir valdios trokimas, kuris daug geriau atskleidia leninizmo tampus negu odi turinys (Thom F. Neobolevizmas // Lietuvos aidas, 1992
395

birelio 18, p. 1; taip pat Voverien O. Devyni komentarai apie komunist partij // Lietuvos aidas, 2005 gruodis). Neobolevizmo ideologas Soviet Sjungoje evardnadz neobolevizm paskelb naujuoju mstymu, jam priepastatydamas t naujj mstym, kur buvo sukr Leninas ir jo bendraygiai, ypa K, visos jo atmainos (Voverien O. Lietuva juodojo voro gniautuose. V., 2005, p. 107). Neobolevizmo pagrindinis tikslas moralinis moni lugdymas: tai demonizuoti veiksmai, kurie atliekami grio vardu, prisidengiant morale. Matyt, ios iminties evardnadz smsi i kinikojo komunizmo, jie t naujj mstym buvo gerai sisavin. Moralinis lugdymas tai teisinio nihilizmo pltra, kuri neobolevik skatinama visomis priemonmis, propaguojama visais iniasklaidos kanalais, kad priverst mones siekti tokios visuomens, kurioje teis nebebus reguliavimo priemon (Besanson A. Moralinis lugdymas // Naujasis idinys, 2000, Nr. 5, p. 237). Ar ne t mes matome dabartinje Lietuvoje neobolevik K. Prunskiens, A. Brazausko eimos ir kit buvusi nomenklatrinink bylose? J sprendim teisingumu tiki tik labai toli paeng zombiai. Neobolevik parinktas jiems itikimas teisinink klanas iki iol veikia pagal princip varnas varnui akies nekerta. Kai viesaus atminimo teisja O. Dzedulionien pripaino K. Prunskien bendradarbiavus su KGB, ji tuoj pat mir (beje, taip pat staigiai, kaip ir Stasys Lozoraitis); nenuteistas ir J. Olekas, suvainjs du mones. Taiau tai tik iedeliai. Uogels kitur. Moralinis lugdymas, svarbiausia, reikalingas tam, kad graiais odiais pridengt santvarkos pobd. Alanas Bezansonas rao: Komunist pergal nereikia visiko grimo prie to paties komunizmo. Nemanau, kad buv komunistai vadovaujasi komunizmo ideologija iki iol. Jiems dabar lenininiai metodai reikalingi tik valdiai ugrobti ir j ilaikyti. Reikia skirti komunizm nuo paprastos tironijos. Kaip teig Aristotelis, tironas valdo dl savo paties interes. Komunis396

tas ne vien dl to, bet ir dl komunistins ateities. Tai utopija. Vargu ar Brazauskas ir jo draugai tiki utopija. Jie tiesiog trokta valdios tam, kad mgautsi jos teikiamomis privilegijomis (ten pat). Neobolevikai vadovaujasi komunistine etika. Ji visikai paneigia klasikin, imtmeiais pasaulyje nusistovjusi moral. Jai moralu tik tai, kas tarnauja partijos reikalui: moralu melas, moni kvailinimas ir apgaudinjimas, moralu prievarta, moralu iduoti ir pasmerkti miriai savo tvus, moralu net udyti, nes visoje socialistinje revoliucijoje, jos eigoje Ne proletariatas kovojo su kapitalizmu, o jo vardu kalbanti ir veikianti ideologin sekta Jos priemon udymas tapo vieninteliu manomu tikslu (Besanson A. Ten pat). Melui prisijungus prie nusikaltimo ir blog pavadinus griu, is tampa patrauklesnis ir pavojingesnis (Besanson A. Ten pat, p. 239). Patrauklesnis, nes lenininis komunizmas pavog ir j apvilko komunistiniais rbais Pavojingesnis, nes komunistinis aukljimas yra klastingas, dinamikas; jis blogus veiksmus vaizduoja esant gerus ir veria juos atlikti. Pavojingesnis dar ir dl to, kad bsimoms aukoms jis nenuspjamas. I ties bet kuris mogus vien ar kit akimirk gali gyti sivaizduojamo prieo bruo (ten pat, p. 239). Chrestomatinis pavyzdys, kada nors eisiantis vadovlius kaip ios politologo tezs patvirtinimas A. Zuoko komisija Seime. komisij jo ponia L. Grauinien, fanatika, iki visiko nuprotjimo, kaip ir kinai komunistai, itikima savo partijos vadui, kuriam i po nosies grob nugvelb A. Zuokas. vrys diunglse itokio poelgio neatleidia. Taigi ponia L. Grauinien ir nubaud savo begdika neapykanta A. Zuok u jo lum. Manau, kad dl grobio ant Zuoko supyko ir ariausias jo nekentjas V. Galvonas. Kiek j pastu i televizijos ekran, is mogus politik, kaip kadaise A. Degutis, ikl diungli statymus; prisimenu, kaip jis juos tiesiog vrikai nirts gyn savo debatuose su A. Zuoku televizijos laidose. Tokio baisaus, tokio laus ir tokio dl neapykantos nirusio personao dabartinje televizijoje
397

matyti daugiau neteko. Ir dabar jis tapo teisju. Man tai primena Pavel Griin ir Leonard Martavii, inoma, kitomis aplinkybmis. Jau keleri metai per televizij buvo rodoma i V. Galvono ari neapykanta A. Zuokui, be jokios abejons, u j ymiai talentingesniam, protingesniam ir monikesniam. mano atmint ie televizijos kadrai sir kaip siaubo filmas, kaip neginijamas ms dien mogaus numogjimo pavyzdys. Jis kelia iurp. Esu sitikinusi, kai is mogus pasisotins A. Zuoko auka, jis tuoj pat, nedelsdamas griebsis kitos. Tokia komunist i idjos ir pagal j uprogramuot neapykantos kod prigimtis. Gerai, kad televizija j atskleid kaip neapykantos mogui ir monijai kvintensencij. Vor stiklainyje, besikaunant dl grobio, primena ir treiasis komisijos narys, nuolat kovojs prie A. Zuok televizijos ekranuose. Manau, kad tokios mintys kyla ne man vienai, kai verslo mons usiima politika. Jie tampa panas vorus, besikaunanius stiklainyje dl pelno, dl savo asmenini interes. Tai kaip galtume tikti ia komisija? Ir ja pasitikti, jeigu ji sudaryta neapykantos ir kerto principu? Ji akivaizdus pavyzdys, primenantis stalinines troikas, ko neturt bti bent jau vaizduojanioje demokratik valstybje. Juolab kad ta komisija dar ir nesininga, taikanti dvigubus standartus. Juk Rubikono juodajame srae buvo vardintas ne tik Abonentas, bet ir AMB. Tai kodl i komisija nepasidomjo, o kas gi tas AMB? O gal tai vienas ir tas pats asmuo, besislepiantis po Abonento slapyvardiu. domu, kaip ios pseudokomisijos sukrim ir jos paistalus, sufabrikuotus i kerto ir neapykantos, pairs naujasis generalinis prokuroras, mums visiems per televizij paadjs, kad bus teisingas ir kovos u tikro, ne lenininio, teisingumo atkrim Lietuvoje? Ar komisija nepakenk teisingumo ir bylos nagrinjimo procesui? Ar ji nedarys takos teismo sprendimui? Jeigu darys kas tada? Mano nuomone, tokie politikai diskredituoja ne tik save, bet ir vis Seim. Ir ypa savo rinkjus. Gda irti ir klausytis j amin neapykantos proveri.
398

is susidorojimas be teismo, be rodym ir be teisingumo, vien tik vadovaujantis neapykanta, rodo, kad neobolevizmas tai leninin komunizmo atmaina, Lietuvoje ypa gerai ilaikiusi visus komunizmo principus ir kaip baisus juodas voras tiesianti savo kibius iuptuvus visas demokratines institucijas, siekdama jas pasmaugti. Ne maiau negu Zuoko byla sukrt mus visus Sjdio ir j rmusius mones susidorojimas su objektyviais, dorais urnalistais. sigaljus A. Brazausko diktatrai i radijo buvo ivaryta geriausia Lietuvos urnalist Lina Peelinien, vliau Aras Lukas. Dabar diktatrai pereinant tironij, i Eltos turjo pasitraukti paskutiniai brazauskiniam klanui nepriklausantys, Tautos interesams gerai atstovav urnalistai Virgis Valentinaviius, Jrat Damulyt, politikos apvalgininkas Vladas Lauius, Vytautas Plunksnis (Gintalait L. Marionei teatre nenori pasilikti niekas // urnalist inios, 2005, Nr. 11, p. 5). Elta atsidr neobolevikins diktatros kontrolje, joje vedama komunistin cenzra. Kam ji tokia reikalinga? Tik diktatrai kad, kaip ir sovietinje zonoje, jokia informacija nenutekt u valdanij oligarch dur. Kaip rao A. Bezansonas, prie neobolevizmo politin tikrov paveriama pseudotikrove. Tik visikai kvailas mogus gali nematyti, kad komunist partija, valdoma vienintelio jos vadovo diktatoriaus, yra moni apgauls tikslais suskaldyta kelet kairij partij, pasivadinusi europietik partij vardais socialdemokrat, socialliberal, valstiei demokrat, liberaldemokrat, darbo partij. I tikrj tai yra viena partija, besivadovaujanti viena komunistine tiesa, vaizduojanti koalicij. Pairkite Darbo partijos seimnus: kas antras buvs komunist partijos sekretorius, kas treia ponia baigusi auktuosius partinius mokslus. Visos keturios koalicij einanios partijos vadovaujasi tais paiais lenininiais principais ir siekia tos paios tiesos (Voverien O. Devyni komentarai apie komunist partij // Lietuvos aidas, 2005 gruodis). O Darbo partijos draugai ir draugs dar turi ir papildom
399

uduot visais frontais kompromituoti Lietuv ir jos viduje, ir Europos Parlamente. Teko jame bti ir igirsti, k ten Darbo partijos draugs idarinja gda klausytis. Baisiausia, kaip rao A. Bezansonas, kad politin tikrov pavertus pseudotikrove meluoja ne tik neobolevikini partij vadai, bet ir i pradi nemaa dalis gyventoj siningai mokosi meluoti. Jie patenka naujosios morals terp kartu su jos senuoju paveldu. Jie myli savo meluojani ir jiems gerov adani valdi ir tiki es laimingi. mons mano, kad gyvena teisingoje visuomenje (nes klasikin dora ir moral sunaikinti O. V.). Jie nekenia neobolevizmo prie ir juos keikia (Besanson A. Ten pat). Taip mons dalyvauja jiems neobolevik primestame aidime, faktikai dalyvauja valstybiniame nusikaltime, patys to nepastebdami. Kartu jie atbunka nuo neinojimo, nuo dezinformacijos, melaging samprotavim. Gyventojai praranda savo intelektines ir moralines gaires (Besanson A. Ten pat). O to ir siekia neobolevikai. Unuodytas sielas sunku, daniausiai net nemanoma ivalyti. Po Osvencimo nebegalima buvo likti naciu, bet po komunistinio genocido daugelis taip ir liko komunistais, nes j smegenys visikai iplauti, mons paversti zombiais. Ta prasme komunizmas imtus kart yra baisesnis u nacizm. Reikia tiktai sveikinti pasaul, praregjus ir pasiryus kurti ateit be komunizmo. Tik ar turi Lietuva tok ans? Mano nuomone, jau pernelyg daug turime moni, A. Brazausko ir jo neobolevik moraliai sulugdyt. Ar tik nereiks mums laukti, kol kartos visikai pasikeis? 2005 m.

400

5.4. Ar leisime Lietuvoje sitvirtinti oligarchinei diktatrai?

Daugelis politolog neabejoja, kad V. Uspaskichas be didelio vargo surinks 300 tkst. para savo referendumui. Ir visikai nesvarbu, kad tuos paraus renka 1500 rinkik, kuriems mokama po du litus (?) u kiekvien para. Svarbu, kad tuos paraus rinkdami jie meluoja, apgaudinja patiklius Lietuvos mones neva tie paraai u stojim Europos Sjung arba u gausimus produktus i ES (Vgelyt I. inios i Seimo // Tremtinys, 2003 gegus 8, p. 23). Gegus 1011 dienomis suljusius V. Uspaskicho referendumo para rinkikus nuo rinkim apygard bstini net su policija teko vaikyti. Kantryb trko ir V. Uspaskicho globjui Seimo pirmininkui A. Paulauskui. Jis pagaliau pripaino, kad gegus 1011 dienomis, kai Lietuvos mons balsavo u savo ateit Europoje, V. Uspaskicho organizuojamas referendumas sukl didel sumait. Buvo viet, kuriose jo para rinkjai gav, o gal nusipirk maiau ratingo mogaus para, paleisdavo j namo sakydami, kad tokiu bdu jis jau dalyvavo referendume dl Europos Sjungos, pabr A. Paulauskas. Jis taip pat paymjo, kad paties V. Uspaskicho aikinimai, jog savo veiksmais jis nepaeid statym, yra ventvagiki (Bar frakcijos nar ir finansuotoj // XXI amius, 2003 gegus 16, p. 3). Tik kodl Seimo pirmininkas, jau suvoks, kok paukt kontrabanda temp Seim, ir paveds jam rpintis visa Lietuvos ekonomika, jo nenukenksmina? Kodl prietaravo jo paalinimui i Ekonomikos komiteto pirmininko pareig? Kas vadovauja Socialliberal partijai Artras Paulauskas? O gal V. Uspaskichas, jeigu tos partijos nariai vykdo ne Seimo pirmininko, o V. Uspaskicho vali? Kada ir ar bus paalintas i partijos V. Simulikas ir jo pavaldiniai iauliuose, rink V. Uspaskicho referendumui paraus ES referendumo dienomis?
401

Ar nereikt alinti i partij moni, nusiengusi partijos drausmei, su vilko bilietais be teiss perbgti kit partij? Susikompromitavai ir drok i politikos! Tik taip bus sutramdytas politinis chuliganizmas, kurio Socialliberal partijoje daugiausia. Kad V. Uspaskicho referendumas Rusijai yra labai svarbus, rodo tai, jog jam pinig negailima didiuliai usakomieji straipsniai visuose dienraiuose, net ir Lietuvos aide, armija para rinkik, deimtys televizijos laid ir t. t. Pinigams galima atsispirti, labai dideliems ne. Tai liudija Kreipimasis mones demokratijos labui. 1940 m. demokratij Lietuvai Rusija atne ant durtuv, dabar V. Uspaskichas j silo u pinigus. T pai, ne kitoki. Rusijos imperializmo demokratij su durtuvais ir tankais. Siekdamas savo tikslo V. Uspaskichas pasirinko pat tinkamiausi Lietuvos monms metod keikia visus politikus, nuskurdinusius Lietuv (matote, koks patriotas!). Tik kain kas Lietuv nuskurdino? Ar ne dabartiniai oligarchai, udar gamyklas ir ivar tkstanius moni gatves, o j udirbt turt pasisavin? Kalbama, kad dabar Lietuvoje turime jau 800 milijonieri. I kur jie atsirado? Ar tik ne i Lietuvos moni skurdo ir aar, i j skriaud? Jie gerai imoko marksistin tez: Materija i niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Jeigu nori turti, reikia i kako atimti. Jei neatiduoda klasta ivilioti... arba nudobti, kaip buvo nudobtas Paliakas. Ms santaupos ir visas valstybinis turtas, ugyventas sovietmeiu u darb mums mokant graius, niekur nedingo. Jis nusdo oligarch kiense. Ar kas girdjot, kad jie bt steig nors vienus globos namus? Nors vien mokykll? Nors vien vaik darel? K padar Lietuvos moni labui Viktoras Uspaskichas? Sako, savo monse darbino lietuvius. Bet kiek jis jiems moka? Ar tik ne t pat atuntadal vidutinio normalaus europieio atlyginimo? Ms mons savo prakaitu daugina jo turtus ir didina peln.
402

Suruo Kdainiuose led liet. Tik ar ne per brangiai u t led liet sumokta? Irinktam Seim buvo suteikta tribna, i kurios jis dabar griauna valstybs pamatus, nori atimti ms laisv ir nepriklausomyb. O k jis padar Lietuvai? Tik j apvog nemokdamas mokesi u milijonin versl klastingai sukurptoje monje Jangila. Jis pirmasis pasinaudojo ir ES SAPARD milijonais. Tikisi, kad po referendumo pakeits rinkim Seim model susodins savo statytinius, pasiglem visus pinigus, gaunamus i ES... Ir taps visagaliu Lietuvos gubernatoriumi, dirbaniu Rusijos naudai. Finansuojamiems V. Uspaskicho ir Rusijos firm komunistams laimjus rinkimus ir umus aukiausius valdios postus Lietuv kasmet vaiuoja 10 tkst. usieniei 2001 m. Lietuvoje teis nuolat gyventi buvo suteikta 9764 usienieiams ir asmenims be pilietybs (Kodl socialdemokratai nori suteikti savivaldos rinkim teis ne tik ES valstybi pilieiams? // Lietuvos aidas, 2002 vasario 12). Apie atvyklius neskelbiama jokios informacijos. Kas gali paneigti, kad tarp j didioji dalis nra Rusijos karikiai ar pakeitusios pavadinim KGB darbuotojai? Ir visa tai daroma su V. Uspaskicho ir aukiausi Lietuvos pareign inia. urnalistas J. A. Patriubaviius rao: Rusija Lietuvai daro milinik tak ir ekonomikoje, ir politikoje. Vyksta Lietuvos finliandizavimas. Tok politins takos model Soviet Sjungos valdia buvo pritaikiusi Suomijai (i ia ir termino pavadinimas). Finliandizacija tai alies pajungimas savo interesams ekonominmis ir valgybinmis priemonmis (Patriubaviius J. A. Euroskeptikai: maiau yra daugiau // Laisvas laikratis, 2003 gegus 822, p. 13). Tik bdama ES nar Lietuva galt atsispirti galingam Rusijos spaudimui priimti t ekonomikos pltros model Jeigu jos mons supras, kad finliandizacijos grsm ilieka... O dl V. Uspaskicho visa jo veikla Lietuvoje yra skirta Rusijos
403

gerovei. Ten pastat cerkv, o gal ir kelias. Ten jis garbinamas. Apdovanotas v. Vladimiro, v. Danilo ordinais, v. Mikalojaus statulle (Kas yra kas Lietuvoje 2000. V., 2002, p. 692). Nusipirko keturis butus Maskvoje matyt, nei savo ateities, nei gyvenimo Lietuvoje neplanuoja. Ten jo dvasin tvyn. Atliks jam pavest uduot neabejotinai j sugr. O iuo metu Lietuvos mons nusipelno inoti daugiau apie Lietuvos Seimo Ekonomikos komiteto pirminink, Europos reikal komiteto nar, Lietuvos verslo darbdavi konfederacijos prezident, Lietuvos moter krepinio lygos prezident, Kdaini Atalyno vid. mokyklos ekonomikos klass kuratori Viktor Uspaskich. Viktoras Uspaskichas gim 1959 07 24 Pesonoj k., Archangelsko sr., Rusijoje. K jis veik Rusijoje istorija tyli. Taip pat istorija tyli, su kokiais tikslais ir udaviniais ir kada V. Uspaskichas atvyko Lietuv. Galima tik splioti, kad jo atvykimas ms al yra susijs su Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs atkrimu 19901991 m. Jo biografija mintame inyne Kas yra kas prasideda tik jo dukters Lauros gimimu 1993 m. 1993 m. baig Maskvos liaudies kio instituto Ekonomikos fakultet, 1999 m. KTU magistrantr, nuo 2000-j studijuoja KTU doktorantroje. 19931996 m. UAB Vikonda direktorius, 19962000 m. koncerno UAB Vikonda prezidentas, nuo 2000 m. LR Seimo narys, A. Juozaiio Santarvs fondo laureatas (Kas yra kas Lietuvoje 2000. V., 2002, p. 692). Amerikietis Teris Klarkas, stebintis politinius vykius Lietuvoje, teig, kad Lietuvos ekonomin padtis socialdemokrat, ypa A. Brazausko Vyriausybs, dka, darosi labai panai Rusijos. ia, kaip ir ten, stengiamasi ukirsti keli rimtoms Vakar monms (kaip tai padaryta Kaune O. V.), o monms aikinama, kad Vakar kompanijos ateina plti, griauti, inaudoti. Todl
404

Lietuvos oligarchai, tokie kaip V. Uspaskichas, daro visk, kas manoma, kad Lietuvoje, kaip ir Rusijoje, bt suformuota oligarchin sistema. Todl politiniame gyvenime daug intrig. Ir socialdemokratai kaip manydami blokuoja Vakar kapitalo atjim, kad normalios kompanijos negalt sudaryti konkurencijos vietinms firmoms (Petrauskis K. Oligarchijos daigai // Veidai, 2001 birelio 2127. Cit. i XXI amiaus, 2001 birelio 27, p. 12). V. Uspaskichui laimjus referendum, isipildyt jo odiai, kad Lietuv galima valdyti referendumais, reikia sukurti tik para rinkimo mechanizm. Dabar tas mechanizmas jau sukurtas, belieka tik referendum laimti... ir atverti keli oligarchinei diktatrai, galiniai kelti daug problem santykiuose su ES, o Seim padaryti oligarcho V. Uspaskicho kienine nuosavybe. Kaip ra prof. V. Landsbergis, tada klausysi bsi mano Seime, o jei neklausysi nebsi!.. ia ir yra V. Uspaskicho siekio grsm ir esm (Landsbergis V. I Seimo, dar ne seimelio // Tremtinys, 2003 kovo 16, p. 3). Demokratija, valdoma i dviej staig Vilniaus aiktse, dar funkcionuoja. Kai j valdyti prads V. Uspaskicho Seimas i treiosios Vilniaus aikts ji nustos funkcionuoti. Atsiras nauja politin realija oligarchin diktatra, tarnaujanti Rusijai. 2003 m.

5.5. Raudonasis frontas: senelio Justo Paleckio pdomis

Komunizmas yra pati nemonikiausia, iauriausia, imtus milijon moni gyvybi nusineusi, melo ir veidmainysts ideologija, iki iol ilikusi paia pavojingiausia ideologija, plintanti pasaulyje dideliu greiiu. Ji ypa pavojinga tuo, kad melu ir klasta pergalingai ukariauja dideles moni grupes ir valstybes, daugel tarptautini organizacij ir, kaip teigia politologas antikomunistas Vilius Branas,
405

net Jungtini Taut Organizacij, ir per jas siekia realizuoti komunistins ideologijos siekius pasauliniu mastu, pajungti tai ideologijai vis globalizacijos proces. Pasaulis, ypa Europos Sjunga, jos valstybs turt ypa susirpinti ir ne tik imtis antikomunizmo pltros, bet ir aktyviai veikti. Diaugiuosi, kad atsiranda Lietuvoje moni, raani apie ms tautos didiausi nelaim idavikus ir kolaborantus, dl trupinio aukso, dl gardios sriubos aukto idavusius savo valstyb ir ant svetimos kariuomens durtuv atneusius mums Stalino saul. Tai reikia, kad Lietuvos sin dar gyva ir budi, nors, kaip rao spauda, sociologini tyrim duomenimis, net 53 proc. Lietuvos moni protus dar tebegrauia kaip piktybinis auglys baim. Su dideliu dmesiu perskaiiau Irenos Runaits straipsn Jeigu ne Raudonosios armijos jga, Justui Paleckiui ir jo utvei parduoti Lietuv okupantams bt nepavyk (Lietuvos aidas, 2008 liepos 9, p. 1, 2). Autor savo straipsnyje komentuoja Justo Paleckio knyg Gyvenimas prasideda, kurioje jis pats aikina, kad Lietuvos okupacijos ir aneksijos byloje jis buvo pats svarbiausias organizatorius ir Judas, kiti, tokie kaip L. mulktys ir V. Vitkauskas, tik padjo jam realizuoti idavysts plan. Tai jis, Justas Paleckis ir L. mulktys, neturdami joki vyriausybini galiojim, nujo Rusijos ambasad Kaune padkoti Stalinui ir Voroilovui u okupacins kariuomens vedim Vilni, neva Vilni atiduodant Lietuvai (tik penkiasdeimiai met jame pasiliekant pagal Pup Dds prognoz: Vilnius ms, o mes rus O. V.). J. Paleckis kiekviename didesniame moni sambryje kl smy ir reikalavo dkoti Soviet Sjungai u Vilniaus grinim Lietuvai; tai jis organizavo bolevikuojani padugni riaues, o vliau sveikino okupant tankus, vaiavusius Kaun, ir oko diaugsmo ok ant okupuotos Lietuvos kruvinos krtins. Jis organizavo pseudorinkimus Liaudies seim, btin prielaid Lietuvos aneksijai, pasiunt tremt ir mirt Antan Merk, Juoz Urb. Jo,
406

Paleckio, valia buvo praudyti 4376 internuoti Lietuvoje Lenkijos karininkai, kurie, itremti Kalugos lagerius, po to j suaudymo vietov. (A. Vitkeviit teigia, kad Krasnojarsko krato Sajan rajone, tarp gyvenviei Piga ir Kapitanovskaja, 1949 metais kaliniai atrado masinius kapus, kuriuose buvo ukasti keli tkstaniai internuot lenk kari legionieri. I kasusi kapaviet kalini enkavedistai pareikalavo para, kad paslapt isaugos (Maoji Lietuva, 1990, Nr. 4). Tai jo, Justo Paleckio ir jo sbr, Lietuvos idavik dka Lietuvoje buvo vykdomas masinis genocidas, nuo lietuvi kraujo patvino Nemunas ir Neris, valstyb neteko savo valstybingumo ir 34 procent savo piliei. tai kodl savo seneliu dabar didiuojasi Algirdas Paleckis, kuriantis partij raudonasis Frontas (taip skelbia jo rykios kraujo spalvos lankstinukai, mesti ir mano pato dut O.V.), pands pakartoti senelio ygdarb lietuvi Tautai ir dabar aktyviai verbuojantis bsimuosius stribus smogikus, potencialius Tautos udikus. J atsiranda. Matyt, kaip tik dl to tos partijos pagrindiniu ideologu politruku pakviestas patyrs specialistas, buvs strib leitenantas Vytautas Petkeviius. Nustebau, kad ios partijos gretas pando stoti ir Algimanto Matuleviiaus vadovaujami pilietininkai (i informacij skelbia visi itin nepriklausomi laisvieji ir kartieji laikraiai tos partijos ruporai). Taigi ko siekia raudonasis frontas, jo vadas Algirdas Paleckis ir politrukas Vytautas Petkeviius. Apie tai jau raiau ne kart ir visikai neseniai straipsnyje apie komunist piktadarystes bei j auk udymo metodus (Voverien O. Komunizmas tai valstybs teroro prie savo polieius vardas // Lietuvos aidas, 2008 gegus 8, p. 6, 7). Kadangi lietuviams komunistins propagandos iplautais smegenimis lietuvi Tautos tragedija komunist siautjimo metais nra svarbi (jie iki iol balsuoja u komunistus ir svieto perjnus, sukius bei idavikus uspaskinius), pasiremsiu jiems labiau priimtinu autoritetu buvusiu SSKP Centro komiteto
407

Politinio biuro nariu Aleksandru Jakovlevu, paraiusiu dor knyg Atminties akivarai. Ji iversta ir lietuvi kalb, o itraukos buvo spausdintos Lietuvos aide. Aleksandras Jakovlevas, pands mirti mogumi, kategorikai paneig oficiali 1954 m. vidaus reikal ministro Kruglovo (politiniams kaliniams ir tremtiniams i pavard gerai inoma) statistik, pateikt SSRS vadovui Nikitai Chruiovui, apie rus ir kit taut genocid, vykdyt SSRS teritorijoje, paleist klajoti po vis pasaul visomis pasaulio kalbomis, kad Soviet Sjungoje buvo represuota madaug 3,7 milijono liaudies prie, tarp j 765 tkstaniai suaudyta. Politikas pastaraisiais, jau Gorbaiovo ir Jelcino, metais buvs Reabilitacijos komisijos narys, paskelb visai kit statistik. Jo duomenimis, Pilietinio karo metais Rusijoje buvo nuudyti 2 milijonai moni, buvusi turtingj klasi ir inteligentijos atstov, 5,5 milijono buvo numarinti badu. Tai Vladimiro Uljanovo Lenino derlius. Daugiau kaip 5 milijonai valstiei eim buvo represuota kolektyvizacijos pradioje 19301940 metais. 19361961 metais buvo represuota daugiau negu 3,5 milijono vis SSRS pavergt taut buruazini nacionalist. Karo metais ir jam pasibaigus koncentracijos stovyklas buvo pasista 1 mln. 800 tkstani buvusi karo belaisvi ir 3,5 milijono civili gyventoj. ie mons, ivaduoti i vokiei koncentracijos stovykl, i karto buvo isisti sovietinio reimo koncentracijos stovyklas, kur dauguma j mir badu. Sovietiniai kariniai tribunolai karo metais represavo 994 tkstanius sovietins armijos karinink, i j 157 tkstaniai buvo suaudyti. Taigi 15 divizij iud savieji. Pasibaisjs archyvuose atrastais dokumentais A. Jakovlevas teigia, kad vien politiniais motyvais SSRS buvo nuudyti kaljimuose ir koncentracijos stovyklose per 25 milijonus moni. Apie udymo metodus kaljimuose raiau jau mintame straipsnyje (Voverien O. Ten pat). Prie smurto auk btina priskaiiuoti ir
408

5 milijonus moni, numarint badu Rusijos teritorijoje. Kaip savo vizito metu teig Ukrainos prezidentas V. Juenka, dirbtinai organizuotas holodomoras Ukrainoje nusine 13 milijon ukrainiei gyvybi. Vien tik Rusijos Federacijoje 19231953 metais buvo represuota 41 milijonas moni, i j u pavlavim darb ir darbadieni normos nevykdym kolchozuose 19401946 m. 3 milijonai imtas trisdeimt atuoni tkstaniai, iki Stalino mirties u tuos paius nusikaltimus dar 6 milijonai. Kruviniausi udyni vietos buvo Krontadtas, Tambovas, Novoerkaskas, enija. udynms asmenikai vadovavo Leninas, Stalinas. Dzerinskis, Trockis, Kamenevas, Zinovjevas, jau Stalino laikais Viaeslavas SkriabinasMolotovas, Lazaris Kaganoviius, Andrejus danovas, Klementas Voroilovas, Nikita Chruiovas, Anastazas Mikojanas, Georgijus Malenkovas, Andrejus Andrejevas, Michailas Suslovas, Michailas Kalininas. Kiekvienas i j turjo savo veiklos srit: Leninas nuud 2 milijonus rus Pilietinio karo metais ir 5,5 milijono numarino badu. Molotovas naikino valstybs aparato darbuotojus, keiiantis valdioms, ypa itikimus leninieius; Lazaris Kaganoviius darbavosi udydamas valstieius kolektyvizacijos metu Ukrainoje, Voroneo srityje, iaurs Kaukaze; vliau, jau 19371939 metais, ud geleinkelininkus eliabinsko, Jaroslavlio, Ivanovo ir Donbaso srityse. Andrejus danovas buvo atsakingas u masini represij vykdym Leningrade, Bakirijos, Totorijos, Orenburgo srityse. jo funkcijas jo ir inteligentijos raytoj, mokslinink, meninink represavimas bei udymas. Klimentas Voroilovas, maaratis mognas, grauiamas pavydo talentingesniems, gabesniems, doresniems, aktyviai veik kariuomenje ir myriop pasiunt i 5 kariuomens maral net tris, i 16 armijos vad 15, i 67 korpus vad 60, i 199 divizij vad 136, i 4 laivyno flagman visus, represavo ir nuud 36 tkstanius vidurins ir
409

auktesniosios vad sudties. Per 300 jo sankcij kariuomens vadams buvo itin mogdrikos. Ant Nikitos Chruiovo sins Ukrainos holodomoras ir 55 741 maskvietis. Jo nusikaltim derlius 19361940 m. 168 119 moni gyvybi. Anastazas Mikojanas darbavosi savo tvynje Armnijoje, ten organizavo liaudies prie skerdynes (A. Jakovlevas iudytosios Armnijos statistikos nepateikia O. V.); jis su Jeovu atsakingi ir u Bucharino nukankinim. Georgijus Malenkovas kartu su Jeovu siautjo Baltarusijoje, Tuloje, Jaroslavlyje, Saratove, Omske, Tambove, Totorijoje. Visur paliko kraujo upelius ir kalnus lavon. Andrejus Andrejevas igarsjo audymu vietoje, be joki teism spektakli, Vidurinje Azijoje, Uzbekistane ir Tadikistane, Pavolgyje ir iaurs Kaukaze. Po kiekvieno jo apsilankymo likdavo kalnai lavon ir degani liaudies prie sodyb pavaists. Michailas Suslovas siautjo Stavropolio krate ir Lietuvoje, savo gyvenimo tikslu ia paskelbs Lietuv be lietuvi. Jam pavyko. Tredal pai doriausi, viesiausi ir talentingiausi nuuds, Sibire badu ir aliu numarins, i likusij Lietuvoje ipl sines ir sielas. Dabar jie balsuoja u komunistus, ekistus, rezervistus, tautos udikus stribus bei svieto perjnus, atklydusius i Archangelsko, ir j nutautjusius bendraygius. Michailas Kalininas be joki skrupul ant vis teismo nuosprendi pasirainjo suaudyti. O t suaudym buvo deimtys milijon. Kaip rao Aleksandras Jakovlevas, nebuvo n vieno nuosprendio be komunist partijos rezoliucijos. Partijos elitas ir saugumo tarnyb elitas dvyniai, rao autorius. Jie drauge dar nusikaltimus. Kartkartmis bendr msmal lkdavo ir politinio biuro nari, ir specialij tarnyb vadov galvos, buvo suaudomi tkstaniai aparato darbuotoj i komunist partijos ir tkstaniai i ekist partijos. Visas is mirties malnas rodo, kad alyje buvo susiklosiusi dvivaldyst (Jakovlevas A. Bolevikai didiausi mogudiai XX amiaus istorijoje // Lietuvos aidas, 2002 rugpjio 6, p. 8).
410

Ar ne apie toki gali iandien svajoja ir tikisi realizuoti j, patek Seim, raudonieji frontieiai, j vadas Algirdas Paleckis ir politrukas Vytautas Petkeviius? Ar kruvin mogudi funkcij trokta visi tie, kurie dabar bga i kit partij ir pereina i raudonj radikalij? Aleksandras Jakovlevas prie pat mirt, atjus V. Putinui valdi, perspjo savo tautieius ATEITIS JAU BUVO, PRAEITIS DAR TIK BUS! Tas perspjimas artjani rinkim ivakarse yra aktualus ir mums. Kad ms ateitis nebt pasibaigusi 1992 metais, Sjdiui pralaimjus Seimo rinkimus, o praeitis nepasikartot po i Seimo rinkim, priklausys nuo rinkj sins, padorumo ir valgumo. 2008 m.

5.6. Kuri Lietuva tikroji: auros ar sutem?

(Algirdo J. Katkaus knyga Nuo auros iki sutem)
Jeigu visuomen nepabus, nesusitelks ir leis klanui toliau veti, stiprti ir daugintis, neaiku, koki ideologin form gaus ms valstyb. Gal tai bus valstybl su valdoma demokratija ar tiesiog maa Rusijos kopija. Kad mons pabust, reikia juos adinti. Bet pirmiausia reikia paadinti save. adinti vilt ir nor ieiti i praeities ir dabarties, i netikjimo k nors pakeisti. Reikia iebti ioje moni bendravimo agonijoje tikjimo kibirktl. Paduoti rank praradusiems vilt ir itirpdyti baims ledus, kad ms vaikai nebt pasmerkti tapti t nomenklatros gudrui vaik baudiauninkais...
Algirdas Katkus

Tai itrauka i KPI docento, buvusio Seimo nario, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko Algirdo Katkaus knygos Nuo auros iki sutem (V., 2008). Tai pirmoji io autoriaus knyga,
411

parayta paiu laiku ir jau spjusi savo aktualumu tapti bestseleriu. Knygoje analizuojamos susidariusios prarajos tarp valdios ir moni prielaidos ir prieastys, valdios kuriama nepasitikjimo ir baims atmosfera Lietuvoje, apraomi Lietuvos nepriklausomybs atkrimo vykiai, valstybingumo krimo ir demokratins valstybs pamat statybos pradia bei jgos, tam trukdanios: Rusijos valstybs institucij ir specialij tarnyb interesai bei pastangos daryti tak Lietuvos ekonominiams, politiniams ir kultriniams procesams, grobuoniko valstybinio ir nevalstybinio turto privatizavimo peripetijos, valdios korupcija, nusikalstam struktr dalyvavimas privatizuojant patraukliausius objektus, vejybos laivyno likvidavimas, koncerno EBSW veikla Lietuvoje ir jos pasekms ne tik monms, bet ir visai Lietuvos ekonomikai, bankininkystei, pramonei, teissaugos negalumas, simpatizuojant tiems, kurie neteistai prichvatizavo visiems Lietuvos monms priklausant turt, ir t. t. Knyga pasirod paiu laiku prie pat rinkimus Seim kaip perspjimas rinkjams atidiai irti kandidat sraus, kuriuose raytos ir nusikaltli, siekiani Seimo nario mandato ir teisins nelieiamybs statuso, pavards. Nors knygoje ir nesakoma tiesiai viesiai nebalsuoti u komunistins nomenklatros partijas ir j atstovus, taiau i j darb, vardint knygoje, akivaizdu, ko jie siekia paversti Lietuv pagal Rusijos pavyzd valdomos demokratijos valstybe ir joje valdyti tokiais pat principais, kaip dabar valdo Rusij Putinas ir Medvedevas, o Baltarusij Lukaenka. Knyg sudaro vadas ir skyriai: Komunistini reim nusikalstama veika, Lietuvos Laisvs sjdis, Rusijos specialij tarnyb veikla Lietuvoje, ems grinimo manipuliacijos, Privatizacijos vingrybs ir korupcija, Koncerno EBSW veiklos padariniai Lietuvos monms ir valstybei, Kur prisivartavo Lietuvos vejybos laivai?, Neturime teiss pamirti savo Tautos istorijos, Valstybs saugumo departamentas (VSD),
412

Neiaikinti teroristiniai aktai ir mslingos tys (Juro Abromaviiaus ir Vytauto Pocino), Visuomens informavimo priemons ir verslas, Valdininkiki klasteriai, Valdanij manipuliacijos ir eliai, Epilogas. Literatros sraas. Knygos pabaigoje pateikti priedai apie Lietuvos vyriausybi sudt, komunistinio genocido auk sraai, J. Paleckio patvirtintas sakas dl buvusios LR Ministro Pirmininko Antano Merkio ir usienio reikal ministro Juozo Urbio itrmimo i Lietuvos, A. Sniekaus patvirtintas partij ir visuomenini organizacij likvidavimo planas, Maskvos kurtos organizacijos Lietuvoje, j padaliniai ir spaudos talkininkai, sovietins imperijos saugumo komiteto (KGB) struktra. Jau i knygos turinio galima sprsti, kad joje aptariami patys aktualiausi dabartinei Lietuvai klausimai ir rezonansins bylos. Galima drsiai teigti, kad knyga tai naujausij Lietuvos laik 1990 2008 met istorijos orientyrai, kurie taps atskaitos pozicijomis istorikams, kurie rays to laikotarpio Lietuvos istorij. Kiekvienas skaitytojas toje 207 puslapi knygoje atras j dominani tem ir tos temos apimtyje autoriaus surinktus, susistemintus bei aptartus faktus. Dl nedidels straipsnio apimties ir publicisto galimybi domtis ribotu skaiiumi tem detaliau apsistosiu tik prie man geriausiai pastam, apie kurias ne kart raiau Lietuvos aide. Ai knygos autoriui, kad kai kuriuos i mano straipsni jis cituoja savo knygoje, taip suteikdamas jiems iliekamj vert. Skyriuje Komunist reim nusikalstama veika yra apraytas taut ir moni genocidas visoje SSRS teritorijoje. Pateikta ir udyni statistika visose alyse, kur tik eng komunisto koja. Pateikiama lietuvi tautos genocido statistika 19401941 ir 1944 1990 metais. vardijami vietiniai kvislingai ir komunistinio reimo kolaborantai, kruvino tautos genocido vykdytojai Lietuvoje: A. Sniekus, J. Paleckis, I. Meskupas, A. Guzeviius, M. Gedvilas, K. Liaudis, K. Didiulis, J. Bartainas, K. Preikas, V. Vitkauskas. Tautos idavikui ir budeliui J. Paleckiui tautos kraujo, pralieto masinio jos genocido laikotarpiu, dar nepakako jam
413

dar reikjo ir represuotj Tautos patriot kani iki pat j gyvenimo pabaigos. 1957 m. sausio 21 d. buvo ileistas Ministr tarybos ir Aukiausiosios tarybos sakas, pasiraytas J. Paleckio ir jo sekretoriaus S. Naujalio, kuriuo buvo udrausta atlikusiems bausm beveik visiems kaliniams ir tremtiniams grti Lietuv, o savavalikai gr turi bti nutremiami iki 5 met (Katkus A. Nuo auros iki sutem. V., 2008, p. 9). Knygoje raoma, kad J. Paleckis patarinjo Rusijos veikjams negrinti Vilniaus Lietuvai, nes es tai prietaraut esminiams soviet valstybs interesams, o SSRS pasiuntin Lietuvoje Pozdniakov mok: gytas teritorijas (okupuot Lietuv aut. pastaba) galtume panaudoti kaip baz savo takos stiprinimui Pabaltijyje ir apskritai Vakaruose (ten pat, p. 10). Apie personalin J. Paleckio dalyvavim trmimuose liudija jo pasiraytas sakas dl LR ministro pirmininko A. Merkio ir usienio reikal ministro J. Urbio su eimomis itrmimo i Lietuvos teritorijos (mintas priedas). Istorikai lieka skolingi savo Tautai, nevardij vis io kolaboranto nusikaltim savo Tautai ir nesureng jam Istorijos teismo, apie kurio btinyb esu daug kart kalbjusi. domu, kad J. Paleckio vaikaitis Algirdas Paleckis veikia pagal t pat scenarij, kaip ir jo senelis, seka jo pdomis. is faktas minimas ir knygoje: Politiniu aspektu Rusijos komunist partija pamusi valdi daniausiai veikdavo labai atsargiai: pirmiausiai sukurdavo prokomunistinius vieningus frontus, tam tikr laik leisdavo jiems pabti valdioje, paskui atrinkdavo paius lojaliausius ir patikimiausius pilieius, o kitus pasisdavo gulagus arba per Lubiank anapilin (ten pat, p. 202). Tai perspjimas istorij umirusiems Lietuvos pilieiams, ypa tiems 200 kauniei, tuntais besiveriani raudonj Front: js laukia toks pat likimas, kaip ir pastarj, pagal princip daug paauktj, maai irinktj trite dirv irinktiesiems, nes komunistai patikrint ir pasitvirtinusi scenarij nekeiia. Kita tema, atskleista knygoje, tai Rusijos specialij tarnyb
414

veikla Lietuvoje (ten pat, p. 2241). Knygoje supaindinama su iki iol neinomais faktais ir vykiais. Apraoma nipinjimo Lietuvoje laboratorija ir toje laboratorijoje ruoiami scenarijai, metodikos ir mons. Ar kas i ms, Lietuvos aido skaitytoj, inojome, kad kaip tik ia, Lietuvoje, Kauno apskrityje, Linksmakalnio miestelyje, 1979 metais buvo rengtas paties didiausio pajgumo globalins elektronins valgybos centras? Jo tikslas buvo ne tik slaptas klausymasis, bet ir ymiai svarbesnis. Branduolinio karo atveju jo signalai turjo sugadinti NATO ali gynybini centr komunikacijos sistemas (ten pat, p. 22). valgybos centras buvo pavadintas Nemunu. nipinjimas pradtas vykdyti 1980 metais ir buvo nukreiptas Vakar Europos alis. 1993 m. rugpjio 31 d., ivedus sovietin kariuomen i Lietuvos, Nemune dirb GRU ir KGB karininkai irgi turjo palikti Lietuv. Bet taip neatsitiko. Visi jie buvo palikti Kaune, apgyvendinti aliakalnyje, netoli telefon stoties. 1994 m. Gintaras Petrikas, pasitelks minimus GRU ir KGB karininkus, steig EBSW slapto klausymosi centr Kaune (Ryi g. 19, bt. 41). Koks buvo to centro tikslas, akiplikai atvirai liudija pats koncerno EBSW pavadinimas (EastBaltic StatesWest: RytaiBaltijos alysVakarai). Pagal Maskvos scenarij tas centras turjo vykdyti politinio-ekonominio informacinio tilto tarp Ryt ir Vakar funkcijas. Centre buvo fiksuojami ne tik ymiausi Lietuvos vyr, bet ir paties G. Petriko pokalbiai; jie visi nedelsiant GRU karinink buvo perduodami Maskv kam reikia. Knygoje raoma, kad iuos protokolus dabar galime skaityti kaip atrios intrigos krin apie galbt pat domiausi naujj laik nepriklausomos Lietuvos istorijos period kio prichvatizavim (ten pat.) Dalis to koncerno vyruk, buvusi ir dabar esani valdioje, ekonomini nusikaltim buvo atskleisti Alvydo Dargio straipsniuose Lietuvos ryte (2005 rugpjio 20; 2005 spalio 1). Be to, Kaune, Savanori pr. 349 name, buvo sikrs slapiausias EBSW padalinys Ekonomins saugos tarnyba, vadovaujama paties KGB gene415

rolo Romualdo Marcinkaus. Knygoje teigiama, kad kaip tik R. Marcinkus ir buvo tikrasis EBSW valdytojas, prie kur G. Petrikas i pagarbos ar i meils net pritpdavo lankstydamasis. domiausia ioje istorijoje yra tai, kad Seime 2005 m. sudaryta komisija EBSW veiklai tirti, posdiavusi daugiau negu metus, taip nieko ir nepadar, nieko neiaikino, o visi tos komisijos nariai susirgo nepagydoma Alzheimerio liga n vienas nieko neprisimena, absoliuiai visk umiro net ir tos komisijos pirmininkas socialdemokratas Rimas. Dabar tie sunks ligoniai sots ir vals sdi Seime ir vl kandidatuoja Seim iais metais vyksianiuose rinkimuose vairi partij i komunistinio kamieno srauose. Taigi turime, k turime Alzheimerio liga serganij Seime slaugos namus. Norima j veikl pratsti, paliekant tuos ligonius rinkim srae. Matyt, dar tikimasi, kad po rinkim specialistai i SSRS KGB 16-osios valdybos pastatys Kaune, ant kurio nors aukto bokto, ypa jautri anten, per kuri Maskva efektyviai kontroliuos visas ryio priemones Lietuvoje. Specialistai i GRU ir KGB atsarg neieina iki gyvos galvos. Kai Lietuvos prokurorams visikai nerpi tai, kas jiems labiausiai turt rpti, o Lietuvos saugumas tarnauja neinia kam, viskas ne tik manoma, bet ir daroma, manau. Knygoje isamiai apraoma, kaip KGB I skyriaus virininko Vytauto Karinausko buvo kuriamos kins priedangos organizacijos ardomajai valgybinei veiklai tsti, atskleidiami toki organizacij pavadinimai ir j vadai. J veiklos metodai ypa ls ir ciniki, kaip sakysime, Kliugerio; apraoma j isidstymo Lietuvoje geografija. Deja, ms teissauga t priedangos organizacij nemato, o kai bylos, visuomens spaudiamos, vis dlto sudaromos ir pakliva teismus, atsakovai, cinikai ir melagiai, kalbantys absurdus teismo salse, iteisinami, tuo tarpu rezistentas Algirdas Petruseviius, praleids daugel met sovietiniuose lageriuose, taps invalidu, audytas ir per stebukl nenuautas, nuolat keniantis snari skausmus, u iprovokuot nusikaltim nuteisiamas kalti. Sunkiai protu suvokiama, i kur
416

tas nuolaidumas vienam ir zoologin neapykanta kitam (ten pat, p. 26). Tame paiame skyriuje raoma apie KGB archyv udarym ir to prieastis, ivogtas ir sugadintas bylas su ipjaustytomis pavardmis, ivetus archyvus Rusij, i kur antao tikslais paskleidiama informacija Lietuvoje; raoma apie penktosios kolonos formavimo laboratorij ir apie aktyviausi jos vad O. Burdenkos, A. Juozaiio, M. Stakvileviiaus, V. Gerulaiio, R. Muksinovo, M. Bugakovo ir kit veikl, j provokacijas, atskleidiami penktosios kolonos udaviniai Lietuvoje, vykdomi laikrodio rodykls tikslumu, pagal i anksto paruotus scenarijus. Tarp penktosios kolonos udavini prioritetas teikiamas agresyviai meit kampanijai prie Lietuv ir ypa prie V. Landsberg, jo bendraygius ir apskritai prie konservatorius bei kitus deiniosios politins krypties atstovus (ten pat, p. 30), apie penktosios kolonos manipuliavim moni protais, panaudojant pusiau melaging, amorali, per prievart brukam, gerai umaskuot ir taigi propagand, mel ir meitus. Atskleidiami meit altiniai, j detalizuoti scenarijai, kuriami ne tik po Kremliaus kurantais, bet ir Rusijos rezidentrose usienyje. Vienas pai didiausi Lietuvos ir jos nepriklausomybs meiik Vytautas Petkeviius dabar atrado dirv savo tuliai ilieti raudonojo Fronto politruko statusu ir tos partijos rinkiminiuose renginiuose bei leidiniuose. Knygoje supaindinama ir su kitokio raugo meiik (Veselkos, Bendinsko, j verto Albertyno) veikla, gyvavusi po LAFo, steigto KGB generolo S. Caplino, stogu. Pats S. Caplinas auktai vertino LAFo veikl, vadindamas jo veikjus vilties atrama. Cinikiausia penktosios kolonos dalis Tautos paangos partija, vadovaujama E. Klumbio, A. Butkeviiaus ir kt., akiplikai idavikik savo veikl dangstanti ventais lietuvi tautai J. Basanaviiaus, J. Tumo-Vaiganto ir A. Smetonos vardais. Raydamas apie Lietuvos nacionalin saugum ir ms alies santykius su Rusija knygos autorius nemano, kad Rusija gali imtis
417

karins agresijos prie Lietuv, kaip Gruzijoje. Jo nuomone, Kam jai reikt imtis karins intervencijos, jeigu ji Lietuv gali paimti, kaip sakoma, ne tankais, o bankais, darydama invazij Lietuvos ekonomik, politik, kultr, vietim, visuomens gyvenim... Ekspansija gana skmingai vyksta jau dabar per penktosios kolonos atstovus visuose statym leidiamosios ir vykdomosios valdios eelonuose, skaitant ir pai aukiausij; taip pat valstybiniuose ir privaiuose kins veiklos objektuose, specialij tarnyb ir alies gynybos institucijose bei padaliniuose, iniasklaidos labirintuose, visuomeninse organizacijose, kur tik yra galimyb siskverbti (ten pat, p. 94, 95). Epiloge knygos autorius dabartin Lietuvos politin situacij apibdina kaip krykel tarp Auros Lietuvos, kai Tauta vieningai ir entuziastingai kovojo u nepriklausomyb, per kanias atgavo laisv ir kr laisvos ir nepriklausomos demokratikos Lietuvos valstyb, ir Sutem Lietuvos, tokios, koki jis aprao knygoje, valstyb uvaldius komunistams. Kuri Lietuva yra tikroji? Jo nuomone, Tikroji Lietuva yra tarp t moni, kurie giasi nuo nepritekli ir neteisybs, kuriems dar reikia suprasti, kad negalima leisti ikraipyti istorij, pateisinti okupacij bei genocid ir itrinti ribas tarp grio ir blogio, kad negalima leisti oligarchams ir tiems, kurie pasivadino elitu ir jau spjo pagimdyti save panai naujos kartos generacij, susitapatinti su valstybe ir savj neties laikyti visos valstybs interesu (ten pat, p. 181). Kuri Lietuv pasirinks itie nuskriausti ir jos inteligent apleisti bei iduoti mons, parodys ateinantys rinkimai. Neinantys balsuoti arba balsuojantys u Sutem Lietuv amiams praudys savo Taut ir savo Valstyb. Buskite ir kelkits, Lietuvos dorieji mons! Per laiko kus girdiu skausming Vinco Kudirkos Varpo bals, perskaiiusi Algirdo Katkaus knyg Nuo Auros iki Sutem. Nuoirdiausias ai knygos autoriui ir linkiu jo knygai atrasti plat keli visos Lietuvos, ne tik Lietuvos aido skaitytoj, irdis. 2008 m.
418

6. EUROPA BE TEISINGUMO EUROPA BE ATEITIES

6.1. mogaus dorovin atsakomyb u save ir savo aplink

Sausio 13-osios tragedija padar mus valstybe. T dien mes veikme pus amiaus diegt patriarchalin metropolijos ir provincijos kompleks, veikme baim kaip Tauta, atgaivinome suvokim, kad valstyb yra struktra, per kuri Tauta realizuoja atsakomyb u savo likim. mons, plikomis rankomis gyn valstybs institutus, suprato, kad svarbiausias valstybs institutas PILIEIAI YRA IR FUNKCIONUOJA.
Kstutis ikus

Tomis ikiliausiomis daugelio ms gyvenime dienomis dar jautme, kad esame Tauta, prie daugel met sukrusi savo valstyb, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, imtmeiais atkakliai gynusi savo laisv ir nepriklausomyb, isaugojusi savo dvasi, gimtja kalb, rat ir paproius, gynusi pokario rezistencijoje savo valstybs ir Tautos idealus, krauju tiesusi t ideal atminties tiltus dabartin ms nepriklausomyb, dainuojanioje Sjdio revoliucijoje j atkrusi ir 1992 m. spalio 25 d. patvirtinusi Lietuvos Respublikos Konstitucij, svarbiausij ms valstybs statym. Buvo tiktasi, kad kiekvienas pilietis, knydamas prigimtin mogaus ir Tautos teis laisvai gyventi savo tv ir protvi emje, kurti savo valstyb, puoselti tautin savimon ir santarv, sieks atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisingumo prioriteto, kad Lietuva klestt ir Tautos dvasia tobult. Taip neatsitiko. Ir todl dabar yra taip, kaip yra gyvename grsms
419

ms valstybs nepriklausomybei nuojautomis ir apokaliptinmis mokslinink prognozmis apie ms Tautos nykim, isivaikiojim, tautinio identiteto praradim ir itirpim globaljanio pasaulio kosmopolitiniame katile. Kodl taip yra ir kodl taip atsitinka? Ar kalta dl to Tauta? Tautins ideologijos krjas Vladas Putvinskis-Ptvis mgdavo sakyti: Tautos negalima kaltinti dl jos yd ir j itikusi negerovi. Tauta yra tokia, kokia yra. Kalti atskiri individai, kurie savo pratinga veikla griauna Taut, j padaro tik moni minia, neinania, dl ko ji gyvena ir kokia gyvenimo prasm. Apie dabartin ms visuomens kokyb Ariogaloje, politini kalini ir tremtini sskrydyje, kalbjs prof. V. Landsbergis j apibdino taip: ...atrodo, kad ji suskilusi dvi dalis: viena nedidel, maa, kuriai svarbu dorov, tiesa ir laisv, o kita visuomen tai be dorovs, tutybs visuomen, kuri platina netikr gyvenim. T visuomens dal rodo televizijoje Klausimlio laidoje. Tai jauni mons, kurie neino nei istorijos, nei geografijos... Gda (Su Lietuva irdy... // XXI amius, 2007 rugpjio 10, p. 1, 8). Kai 1993 met rugpjio 31 d. i Lietuvos buvo ivesti paskutiniai okupacins kariuomens koviniai daliniai, viename i miting tada Seimo nar Vilija Aleknait-Abramikien pasidiaug, kad tapome laisvi nuo iors pavergj, bet suabejojo, ar i tikrj esame laisvi, kai ms sielas valdo tono kareiviai: neapykanta savo artimui, pavydas, girtuoklyst, niekybs, idavysts. Tik tada tapsime laisvi, kai tie tono kareiviai pasitrauks i ms gyvenimo ir siel. Ar tai manoma ia ir dabar? Kai tiek deimtmei i keli lietuvi kart buvo raunamos aminosios lietuvi tautos vertybs tikjimas, Deimt Dievo sakym, pagarba savo tv ir protvi vertybms, j puoseltai kultrai, tradicijoms ir paproiams, kai i mogaus kno su aknimis irauta ir ideginta jo siela? Prancz filosofas Volteras prie mirt, sigilins daikt esm, neatsitiktinai prasitar: Irauk i mogaus irdies Diev ir em priveisi piktadari ir mogudi. Taip atsitiko ir su ms Tau420

ta. Blogis pristatomas kaip gris ir primetamas visuomenei, o tie, kurie jo nepriima, vadinami netolerantikais (Reliatyvizmo diktatra // XXI amius, 2005 liepos 15, p. 3; priedas Pro vita). Baisiausia, kai blogis propaguojamas i aukiausi ms valstybs valdios tribn, ypa dabartinio Seimo gobumas, puikyb, valstybs idavysts, melas, Seimo nario duotos priesaikos lauymas, loimo nam ir vienami juose teisinimas, girdykl alkoholiu protegavimas ir pardavinjimas vis par, net ir degalinse. Prisigrus karas ir udymas keliuose, arus eimos institucijos griovimas, abort skatinimas, kontracepcijos priemoni platinimas mokyklose ir vaik mokymas paleistuvauti mokyklose nuo vienuolikos met, prisidengus seksualinio vietimo skraiste, smurto ir prievartos nematymas televizijos ekranuose tai tokia ms dien Seimo kasdienyb. K daryti? Lietuvos laisvs kovos karygys, viesaus atminimo Dainavos apygardos partizan brio Geleinis Vilkas vadas Vaclovas Voveris, 27-eri met uvs u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb, savo brio jaunus kovotojus mok gyventi taip, tarsi nuo tavs vieno priklausyt visos Lietuvos likimas. Taip jis ir gyveno, ir uvo, iduotas prieo, vadinto draugu. Taiau jo kovotojai vieni iki pat j ties, kiti, perj Sibiro kaljimus ir lagerius, amiams simin jo priesak ir jo laiksi. Kad paintume blog, btina isiaikinti jo aknis. O blogio, siauianio kaip maro epidemija dabartinje Lietuvoje, aknys gldi valdani mus partij ideologijoje. Lietuvos komunistai ir j margaspalvs metastazs Darbo partija, valstieiai liaudininkai, naujoji sjunga, liberalai paulauskininkai ir libdemai irinovskininkai iki iol vadovaujasi pagrindiniais rusikojo komunizmo principais. Kai kurie i j atj i istorini Jekaterinos II, rusikojo imperializmo laik. Jie teigia, kad norint pavergti ir valdyti lietuvi taut btina j nutautinti, nukatalikinti ir demoralizuoti. Vliau istorijos bgyje tie trys principai buvo papildyti dar vienu skaldyk ir valdyk.
421

Visa tai vyko ne tik carins ir bolevikins okupacijos metais, bet ir dabar, laimjus rinkimus komunist partijai ir jos ataloms. Kaip matome, Lietuvoje ie principai naudojami efektyviai, mons nori bti apgauti ir pasiduoda t princip valdomi, vl valdi renka tuos paius nedorlius. Ar maesn blogyb yra liberalai? Liberaliosios demokratijos kaip paangios partins ideologijos mit nuvainikavo lenk politologas Janas Maria Jackovskis. Jo nuomone, socializmo viesios ateities krjai iuo atveju komunizm perreng liberaliosios demokratijos drabuliais, jos centre palikdami ger marksist, apvilk j liberalo arba postmodernisto rbais. Jo pagrindinis udavinys yra painioti svokas, plauti smegenis, melo monopol, kur vald valstyb socializmo laikais, pakeisti melo pliuralizmu, daugel melo ir pusiau melo ties skelbti demokratijos ir liberalizmo vardu. Liberalai atmeta eimos institucij, tautos kultr, paproius, istorij, propaguoja hedonistin visuomens ideal, ypa ariai kovoja su Banyia (Jackowski J. M. // Dienovidis, 1998 spalio 30lapkriio 5), t. y. visas tas vertybes, kurios lietuvi tautoje buvo laikomos tautinmis vertybmis. Liberaliosios demokratijos pagrindinis ginklas iniasklaida, o metodas nuolatinis smons slopinimas pagal princip laas prakala akmen ne jga, o danai krisdamas. Taigi kol ms tauta neveiks t dviej mus valdani monstr komunizmo ir liberalizmo, pai karingiausi tono generol, vairiausiais metodais demoralizuojani ms Taut, tol netursime nei laisvs, nei ramybs. Taiau sitikinim nei primesi i alies, nei pripilsi mogaus smegenis. Pats mogus turi norti atrasti ties ir j suvokti, prisiminti aminsias Tautos vertybes ir jas puoselti, gyventi taip, tarsi nuo tavs vieno priklausyt visos Lietuvos likimas. Tada ir ieis i Lietuvos tono kareiviai ir i em sugr Lietuva. Ji gyvuos ir klests. 2007 m.
422

6.2. Vis nelaimi Lietuvoje prieastis suskaldyta tautos dvasia

Jau ne kart vairiuose ios knygos poskyriuose minima rus raytoja Zoja Krachmalnikova, giliausiai ugriebusi komunizmo esm, apibendrinusi sociolog, filosof ir psicholog tyrimus bei savo paios stebjimus padar ivad, kad visos Rusijos nelaims prasidjo nuo kruvino jos dvasios suskaldymo, skilus staiatiki banyiai XVII amiuje. Tas skilimas ne tik padalijo Rusij dvi dalis, bet ir buvo tragikiausias lis kiekvieno ruso sieloje. Nuo to laiko, teigia raytoja, Rusijos dvasia susirgo (Krachmalnikova Z. Me nami krovavyj angel razdelenija // Literaturnaja gazeta, 1996 sausio 24, p. 34). sergani ruso dvasi pasta komunizmo skla buvo baisi savo padariniais. Serganiai dvasiai reikia kraujo. Dl to ir buvo nuudyti milijonai moni paioje Rusijoje. Soviet Sjunga tapo didiule kaljimo zona monms ir tautoms. Jos vadovai vietoj demokratinio principo mogaus teiss gyventi tvirtino kit princip mogaus teis udyti (Krachmalnikova Z. Ten pat). Serganti Rusijos dvasia ir jos naujoji teis tapo jos eksportu prievarta ir per krauj brukamu visoms jos pavergtoms tautoms. Lietuv rus, yd ir ms pai tautos atskaln importuotas bolevizmas buvo pati didiausia tautos neganda per vis jos istorij. Jau 1917 metais, vykus kruvinai Rusijos revoliucijai, bolevik verimasis Lietuv suaktyvjo. V. Kapsukas, P. Eidukeviius, K. Poela, Z. Angarietis, K. Zalevskis, pasiskelb revoliuciniais socialdemokratais ir atskl dal Lietuvos socialdemokrat partijos nari (i partija Lietuvoje buvo kurta 1896 m.), siek prijungti Lietuv prie Rusijos autonomijos ar federacijos teismis ir vesti ia bolevikin leninin proletariato diktatr. 1917 met pabaigoje, kai visa Lietuva bruzdjo, paadinta aurinink ir varpinink vilties atkurti savo nepriklausom valstyb, V. Kapsukas atvirai ir liai ra: ...Mes
423

pripastame apsisprendimo teis kiekvienai tautai, bet tas nereikia dar nepriklausomybs, ir todl mes, tuo vadovaudamiesi, nekovojame u Lietuvos nepriklausomyb. Mes vaduojams taut ir Lietuvos proletariato reikalais. Kadangi nepriklausomoje Lietuvoje ie reikalai gali nukentti, tad mes atmetame nepriklausomyb ir su ia idja kovosime. Lietuva laimt tik tada, jei vykt visur tokia pat, kaip ir Rusuose, revoliucija. Ir is yra ms vyriausiasis tikslas (Lietuvos balsas (Voroneas), 1917 gruodio 23). Tada nugaljo lietuvikosios inteligentijos, pirmiausia aurinink ir varpinink, patriotikumas ir tautos valia bet kokia kaina, net gyvybs, apginti savo taut ir sukurti jos interesams tarnaujani valstyb, atmetant ir unijin prolenkik palikim, ir bolevikin idavyst. 1918 m. vasario 16 d. vis Lietuvos partij bendru sutarimu Lietuvos Taryba paskelb Lietuvos nepriklausomyb (Voverien O. Priekario Lietuvos tragedijos pradia suskaldyta tautos dvasia // XXI amius, 2005 kovo 16). V. Kapsuko vadovaujami bolevikai 1918 m. gruodio 8 d. pradjo kruvin mait prie jaun Lietuvos valstyb: ud mones, degino dvarus, naikino sodybas, visur, kur tik keldavo koj, sjo smurto ir neapykantos sklas. Lietuvos savanoriai, tautos patriotai, blogai ginkluoti, bet skatinami Tvyns meils, stojo tbtin kov su bolevikais ir jiems talkinusiais 17 450 Raudonosios armijos kari. Deja, Vilniaus kratas dl tokios suiruts, dar ir dl Antants idavysts buvo Lenkijos kariaunos, vadovaujamos eligovskio, okupuotas. Tada bolevikams pavergti Lietuvos nepavyko. Bet nesantaikos sklas pavyko plaiai ibarstyti. Komunizmo mkla laistsi po Lietuvos miestus, kaimus ir miestelius ir kurst neapykant, ypa tarp partij, Lietuvos politikoje ir dvasiniame gyvenime susiformavo naujas reikinys partikumas: atsirado partijos Krikioni demokrat, Liaudinink ir socialdemokrat, Santaros, Tautos paangos ir kitos. Socialist liaudinink partijos agitatoriai, ginkluoti bolevik idjomis, plstaniomis tkstantiniais laikrai tiraais i
424

komunistins Rusijos, Dievo status ikl liaud, visas kitas partijas mei ir keik kaip manydami. J. Tumas-Vaigantas Tautoje 1920 m. gegus 8 d. ra: ...Jei reikt man kam nors album rayti vyriausias i dien gyvenimo paradoksas, tai a rayiau : per liaud, su liaudimi ir liaudyje... Visi t vien dievuk vilkte velka ant visuomens altoriaus, stato, patys garbina ir kitiems liepia t daryti... vis didesnei liaudies garbei ir naudai (Liekis A. Lietuvi tauta. V., 1998, p. 132). Deja, ms tautoje mstymo klis greitai prigyja, kaip tada liaudis, taip ms laikais nusipelnme gyventi geriau arba tvarka bus ir u jas, o ne u imint ir dor liaudis balsuoja. Kaip jau rame straipsnyje Paliks gili bryd Lietuvos istorijos moksle (Lietuvos aidas, 2005 rugsjo 28, p. 6), Steigiamojo Seimo rinkimus laimj bolevikuojantys rksniai i kaljim paleido antivalstybinius komunist gaivalus, nors ir inojo, kad jie yra slaptieji Rusijos agentai. Prisideng profsjungos ir kit legali organizacij vardais jie organizavo maitus, streikus, neramumus, kurst mones prie valdi, reng Lietuv kruvinajai 1940 met tragedijai. Laikinai tragedij buvo sustabds priekario karygys generolas Povilas Plechaviius su savo bendraygiais. Bet neilgam. Kodl taip atsitiko? Kur dingo aurinink ir varpinink dvasia? Kur dingo tautos dvasia ir valia? Kodl priekario nepriklausomos Lietuvos valdia, laimjusi 19181919 met kovas su bolevizmu ir tkstantines Raudonosios armijos gvardijas, nesugebjo apginti tautos nuo komunistinio maro? Tai klausimai, kuriuos neatsak neatgausime ir dabartinje Lietuvoje tikros laisvs, neisivaduosime i komunizmo idjos pavergto proto ir dabar Lietuv valdanio to paties komunistinio gaivalo. Pagal analogij su Rusija, tautos dvasia suskilo ir susirgo, veikta serganios ruso dvasios. O serganiai dvasiai reikia kraujo. Tik tada ji nurimsta. Serganiai dvasiai komunistin ideologija ir yra
425

patraukliausia, nes ji skleidia neapykant mogui, tautai, pasauliui. Kad ir kokiais graiais odiais ji puikuotsi, anksiau ar vliau vis tiek ilenda vilko iltys kraujo, kraujo, kraujo... Visikai sutinku su talentingo urnalisto Viliaus Litvinaviiaus nuomone, kad istorijoje pavojingiausi jos li akimirkomis atsirasdavo neeilini gabum moni, t, kurie sugebdavo numatyti savo tautos ir savo valstybs ateit kelis deimtmeius priek ir pagal t vizij darydavo tak visuomenei (Litvinaviius V. Lietuvos inteligentai prie iniasklaid // Lietuvos aidas, 2001 gegus 10, p. 10). Lietuvi tautos istorijoje toks mogus, sugebantis numatyti tautos ateit kelis deimtmeius priek, buvo vyskupas Motiejus Valanius. Jis inojo Rusijos tragedij, jos dvasios skilim, buvo skaits ir girdjs ir pats savo akimis mats kruvinas skilusios staiatiki banyios pasekmes. Bijojo, kad rus dvasios liga nebt perneta Lietuv, kad ja nebt ukrsti lietuviai. Gyvens ir krs tada, kai lietuvi tauta buvo nualinta lenk ir rus okupacij, jis suprato, kad Lietuvai troktant geresns ateities pirmiausia reikia ilaisvinti lietuvius i baudiauninko dvasios, t okupacij suformuotos. Simonas Daukantas, vysk. M. Valaniaus paakintas, tuo metu ra, kad kaip tik dl baudiauninko dvasios lietuviai prarado garb ir orum, riterik narsum ir kilnum, pradjo skstis, dejuoti ir aimanuoti dl menkiausi savo gyvenimo negand, visiems ir visur guostis, rodyti savo aizdas. Vysk. M. Valanius lietuvio dvasi gyd taip, kaip jis suprato: neleido lietuvi paversti staiatikiais, kategorikai draud t daryti visiems savo vyskupijos kunigams, sakydamas, kad kunigas, tarnaujantis svetimj tikslams, yra tikjimo ir Banyios idavikas, moni reikalavo tokius kunigus vieai smerkti ir nepriimti j paslaug; savo vyskupijos tvams draud leisti vaikus rusikas mokyklas, steig parapijines mokyklas, kai jos buvo rus valdios udraustos, skatino steigti Motinos mokyklas; mergaii,
426

bsim motin, vietimui skyr ypating dmes: sako, netuokdavs, jeigu nuotaka nemokjo skaityti ir rayti, ir t liep daryti visiems vyskupijos kunigams. Jis buvo lietuvikos knygneysts iniciatorius, pats para daugyb straipsni ir pamokym, rm ir ties knygnei takus i Prsijos Lietuv. Prasidjus 1831 ir 1863 met sukilimams laimino sukillius j ventai kovai su pavergjais. Jo paskelbtas kis: Kas lietuvis, tas ir katalikas kiekvieno lietuvio sieloje jung tautikj ir katalikikj pradus, dar lietuvio siel vientis ir harmoning. Tokie lietuviai iliko vis imtmet. Tokie bdami jie pasitiko Aur ir Varp, isivadavo i okupacijos, atkr savo nepriklausom valstyb. Buvo vieningi tol, kol komunizmo mkla atklydo Lietuv ir m skaldyti lietuvio dvasi. Daugelis intelektual suklupo prie komunizmo mkl, idav savo taut, jos idealus, nujo savo valstybs idavysts keliu, siekdami j stumti Rusijos glb. Tik nedaugelis pai doriausij, suvok idavik klast, praregjo. Praregjo ir Gabriel PetkeviaitBit, savo susirgusia dvasia traukusi bolevikins beprotybs lin ne vien to meto inteligent, tarp j ir raytoj emait. Bolevik didiausias laimjimas priekario Lietuvoje buvo krikioni demokrat ir tautinink suprieinimas, j sukirinimas ir j tarpusavio kov ugnies iebimas. Tada ir skilo lietuvio dvasia. Istoriko dr. Juozo Jakto tyrimai tai akivaizdiai parodo (Voverien O. // Lietuvos aidas, 2005 rugsjo 28, p. 6). Treiojo Lietuvos Seimo rinkim ivakarse tautininkai net su komunistais liaudininkais susidjo ir vieningai puol krikionis demokratus, politikoje visikai nedalyvavusius vyskupus, kunigus, katalikiksias organizacijas ir net pavienius ikilesnius tikiniuosius. Pasirodo, ta neapykantos skla komunist buvo pasta kai kuri inteligent sielose dar gerokai prie Lietuvos nepriklausomybs atkrim. Jai neatsispyr net tokia ikili politikos asmenyb kaip Antanas Smetona, 1907 metais Viltyje pradjs ari kov su Vilniaus vyskupijos kurija. Antanas Smetona nebuvo
427

nusiteiks prie religij. Atvirkiai, apie j ra visada palankiai. Jo nuomone, ...Visuomens dauguma gyvena religija, j prarads danas ir nebeinot, kam ir gyvens (cit. Pagal A. Liek // Ten pat). Taiau ir jis pats, ir daugelis viltinink atsargiai, bet nuosekliai pltojo mint, kad Banyia neturi kitis politikos srit, tad politika i religijos teturinti imti dorovs principus (ten pat). Kai 1913 m. vykusiame Vilties dalinink susirinkime redaktoriaus padjju buvo priimtas prof. Pranas Dovydaitis, tvirt katalikik pair mogus, A. Smetona i Vilties redakcijos pasitrauk. Vliau jo nusistatymas prie krikionis demokratus stiprjo. Taps tautos vadu, jis udraud Krikioni demokrat partij ir su ja susijusias visas visuomenines organizacijas, j vadovus persekiojo ir net kaljimus sodino (Masionis A. Ateitinink dvasia nepalo. ikaga, 1992). Prof. Vl. ukas, Atgimimo laikratyje paskelbs isami vyskupo Vincento Boriseviiaus gyvenimo apybrai, paminjo, kad vyskupas buvo persekiojamas ne tik rus ir vokiei, bet ir pai lietuvi. ...Nuo 1926 met kunigas V. Boriseviius Teli seminarijos rektorius. Taiau nepaisant aukt pareig, A. Smetonos saugumo atstovai tikrindavo ir rektoriaus bibliotek, pvz., kart iekojo klierik broiros, kurioje buvo pasisakyta prie tautinink vienvaldyst (ukas V. // Atgimimas. 1989 kovo 17, p. 5). Taigi priekario Lietuvoje komunistams pavyko suskaldyti vyskupo M. Valaniaus, aurinink, varpinink ir visos lietuvi tautins inteligentijos formuot, ugdyt ir puoselt lietuvybe ir katalikybe tautos dvasi, suprieinti lietuvyb ir katalikyb, suskaldyti lietuvi dvasi, skiepyti atsiradusi dvasios tutum serganios rus dvasios gen, j religij komunizm ir j dievus Lenin ir Stalin. Lietuvoje iki iol tebesidiaugiama Lietuvos komunist dievu paskelbtu Algirdu Brazausku. Dl to jis ir nepaeidiamas, visos jo nuodms ir net nusikaltimai, padaryti okupacinio reimo metais ir dabar, jam atleidiami dievai nebaudiami.
428

Komunistams priekario Lietuvoje pavyko suprieinti ne tik inteligentus, partijos narius, miestieius ir kaimieius, bet netgi moksleivius, ateitininkus peikiant ir persekiojant, o skautus globojant paiam prezidentui Antanui Smetonai (Masionis A. Ten pat). Krikioni demokrat istmimas i Lietuvos politikos buvo visos Lietuvos neganda. Suskaldyta lietuvio dvasia tapo kraupiausios visoje Lietuvos istorijoje tragedijos pradia. Lietuvis tapo silpnas. I ia ir Lietuvos Vyriausybs gdingi ingsniai, atsiklaupus prie svetimuosius: ...Priimtas Lenkijos ultimatumas atkurti diplomatinius santykius, negrinant Lietuvai lenk okupuoto Vilniaus krato. ...Be vio atiduotas hitlerininkams Klaipdos kratas, taip j pasmerkus, o sjungininkams laimjus Antrj pasaulin kar iauriam to krato moni inaikinimui. Be garbs ir be vio 1940 m. birelio 15 dien atiduota rusams ir visa Lietuva. Rusijos nip buvo nuudytas ir pats A. Smetona, o jo tauta nukankinta kaip dvasios paliegl. Tokia buvo tautos suskaldytos dvasios kaina. Dar iandien, eioliktais Lietuvos nepriklausomybs metais, skiname tos mus itikusios negandos vaisius. Lietuvoje triumfuoja serganios dvasios komunistai, kuo toliau, tuo labiau jie naikina ms sielas, triumfuoja dievo status ikeltas komunist CK sekretorius ir jo kariauna. Ar atgims lietuvio dvasia? Ar taip ir liksime gilindami serganios dvasios aizdas? Ar Lietuva turi ateit? Ar turs ji dar jg prisikelti? 2005 m.

429

6.3. Atleidimas komunistams sutept tautos siel

16. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui Lietuvos nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija... 17. Asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn bendradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ir taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ir krauju, yra atsakingi prie Lietuvos Teism. (I Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos ir iuo metu veikianio Lietuvos teiss akto, teisinto statymu 1999 m. sausio 12 d.). Deja, Lietuvai atgavus nepriklausomyb, po 1992 m. Seimo rinkim Lietuvos valdi sugro visas Komunist partijos CK su tos partijos genseku Algirdu Brazausku prieaky ir dabar tiktis teisingumo netenka. Atvirkiai, jo pdinis Gediminas Kirkilas, jausdamas, kad po rinkim Lietuvoje gali atsirasti iek tiek daugiau teisingumo, stengiasi inaudoti vis valstybs id, savo klano funkcionieriams didindamas algas, priddamas po kelis tkstanius lit (pvz., vien tik Rymantui Juozaiiui, kurio atlyginimas iki 2008 m. liepos 11 d. buvo 26 tkstaniai lit, dabar jau 31 tkst. O. V.); priddamas prie dabar jau esani astronomini Seimo ilaid dar 5 mln. Lt automobiliams, pagrimui ir pragrimui; 8 mln. paliksiani Seimo nari kompensacijoms, isisdamas olimpiad Kinijoje, kaip koks turtingiausios alies eichas, net 70 sportinink ir ne sportinink (neregtas ir negirdtas neabojamo ilaidavimo atvejis per vis Lietuvos istorij O. V), ieikvojs metin Vyriausybs rezerv per pusmet: i 40 mln. Lt jame paliks vos 7 mln. 200 tkst. Lt, ir pan. Ne tik Europos komisar Dalia Grybauskait, bet ir Lietuvos valstybs kontrol yra perspjusi premjer, kad valdios institucijose aukiausi valdios pareign algos virija turtingiausi Europos ali ilaidas, o po slaptumo ydu paslpti valstybs
430

pinigai vaistomi kair ir dein... Tokia pati padtis ir savivaldybi kontroliuojamose monse (Jankauskas D. Valstybs tarn algas toliau norima slpti / Ura Vytautas Bruveris // Lietuvos inios, 2008 birelio 27, p. 5). Puota maro metuLietuvos ryto redaktorius Rimvydas Valatka, premjero nuomone, puota mums buvo naudinga (Valatka R. Seime puota maro metu // Lietuvos rytas, 2008 liepos 21, p. 2). Kas tie jie nesunku suprasti. Taigi ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui dabar svarbiausia, kad valstybs idas likt tuias. Kaip ir per ankstesnius rinkimus, 1996 metais komunistams pralaimjus Seimo rinkimus, valstybs idas buvo luote iluotas pagal princip po mans nors ir tvanas. ia puota maro metu siekiama ir kito tikslo kad po rinkim mons krist dar didesn negu dabar infliacijos ir bado mklos duob. Toks vis komunist kerto ateinantiems bruoas. Kaip rao poetas ir publicistas Vaclovas Volkus ...pasiliko tnoti j pragaitingas sindromas, dalies tautos suluointa dvasia, kuria pasinaudojo buv kolaborantai ir j atalos. Atsidr valdioje neteko atminties, pamiro savo autobiografijas, uvusi u Lietuvos laisv atminim, liko su savo neipainta kalte (Volkus V. Kokio paminklo vertas tautos isivadavimo kovos niekintojas // Lietuvos aidas, 2008 birelis). Lietuvos politini kalini ir tremtini pirmininkas, Seimo narys Povilas Jakuionis savo straipsnyje ra: Jei Lietuvos politikai Nepriklausom valstyb bt atkr remdamiesi Vasario 16-osios Deklaracija, kuri partizan vad buvo pasirayta tamsiame drgname bunkeryje prie vaks viesos, dabar nebt nesibaigiani KGB agent ir rezervinink skandal. Ir liustracij komisij laikas jau bt prajs. Labai gaila, kad tikro apsivalymo lig iol nebuvo, kad tarp Lietuvos valdios ir politik maa idealist, toki dvasios aristokrat, kaip Vasario 16-osios signatarai. Vietoj j daug KGB rezervinink, partini mokykl aukltini. Nors vis viliams, kad j laikas praeina... (Jakuionis P.
431

Antikomunistinis traukinys pasiek Europ // Tremtinys, 2005 kovo 10, p. 1). Jonas Girdius-Klausutis savo laiku Santarvje ra: Tobulas komunistas yra oportunistas (prisitaiklis); komunizmas jam yra profesija, i kurios jis gerai gyvena (Girdius-Klausutis J. Raudonieji viduramiai // Santarv, 1958, Nr. 2; Cit. pagal Aleksandras Jakubonis. Sdime toje paioje stotelje // XXI amius, 2008 gegus 9). F. Dostojevskis romane Demonai, apibendrins daugyb stebjim, padar ivad: Juo kartesnis komunistas ar socialistas, tuo gobesnis. Beje, toki pat ivad padar ir raytojas Jonas Mikelinskas savo romane Nors neviet laisvs viltis. Tame paiame straipsnyje prof. Aleksandras Jakubonis aptar ir svarbiausias komunizmo svokas, vertindamas jas i antikomunizmo pozicij. Jis rao: Komunistin ideologija saviudika; komunistin santvarka suda pati save ir tuos kratus, kuriuos uvaldo. Greitai bus ieikvoti krato itekliai, ateina ekonomin kriz, o iaukldama savanaudius parazitus, kuriems terpi nieko neveikti, soiai pavalgyti ir nesiterlioti vaik gimdymu ir auginimu, veda prie dar baisesns demografins krizs, gresianios tikra bedugne tautos ir valstybs inykimu. Kol Lietuvoje stipri komunist piniguoi valdia prie tos bedugns spariai artjame (ten pat). Komunistin santvarka nuo feodalins skiriasi tik tuo, kad komunizmas ved valstybin vergov, partij ikls vergvaldi status. Pirmoje pavergimo stadijoje vergai dar bando prieintis... Komunistai nepaklusniuosius iudo. Antroje pavergimo stadijoje... verg dvasioje inyksta bet koks subtilumas, velnumas. Pairos gyvenim gyja materialistik atspalv... Komunistai per 50 okupacijos met sukr sau ir vergams tinkani nauj pinigus ir materialines vertybes garbinani religij ir j dieg Lietuvoje (ten pat). Atgavus Lietuvos nepriklausomyb Komunist partija persiformavo pinig partij, kuri gausiai pumpuruojasi reikalui
432

esant sukuria naujas dukterines pinig ir pelning tarnyb iekotoj partijas (ten pat). Kaip jau rame ankstesniuose straipsniuose, komunist partijai isipumpuravus kelias pinig ir pelning tarnyb iekotoj partijas UABus, paulauskininkus, uspaskinius, tvarkieius teisingieius, valstieius ir kai kuriuos liberalus i j spalvotos daugybs, buvo atkurtos ir visos komunistinio valdymo struktros ir valdymo metodai: vestas diktatrinis A. Brazausko reimas, vertikaliai valdantis visus dukterinius UABus: valstybinis valdymas pakeistas centralizuotu partiniu, pridengtu, neva, valstybinio valdymo ydu, tokiam reimui Konstitucijos reikalavimai negalioja; diktatorius vir Konstitucijos; valstybins politikos metodu, kaip sovietins okupacijos metais, tapo melas ir veidmainyst; visokiausiais bdais stengiamasi ilaikyti stabiliu su vis didjaniu pagreiiu skurd, nes jis yra valdaniosios komunist partijos galios ir stiprybs pamatas; kuo toliau, tuo vis drsiau grtama prie pagrindins komunist partijos nuostatos: surasti prie ir j sunaikinti; tam pasamdyti gerai apmokami Lietuvos nepriklausomybs duobkasiai Ruzas, Driius, Strakys, Ivanauskas ir dar keli ir jau kai kurie prieai sunaikinti nuudyt jau apie 20, skaitant ir saugumo karinink Vytaut Pocin, Lietuvos kariuomens krjas Algirdas Petrueviius u jo spaudoje paskelbt protest prie valstybini pensij teisinim stribams ir enkavedistams, lietuvi tautos genocido vykdytojams, kalintas pagal sufabrikuot byl, o Lietuvos nepriklausomybs atkrjas prof. Vytautas Landsbergis meitais ir lykiausiomis insinuacijomis sunaikintas politikai; nuolat persekiojamas ir finansikai lugdomas Lietuvos aidas, retkariais paskelbiantis drsesni straipsni ir t. t. Valdaniajai partijai ir jos pumpurliams visikai nerpi, kaip dabartins motinins partijos nars M. A. Pavilioniens, eim naikintojos ir homoseksual eim propaguotojos ir j panai pastangomis jau net 36 proc. vaik Lietuvoje gimsta ne normaliose eimose, o sugyventini landynse; kad tose landynse gimusiuosius, jau daugiau negu 13,5 tkst. vaik, turi priglausti valstyb vairiausiose
433

prieglaudose. Tokioms socialdemokratikoms ponioms rpi tik viena kaip likti itikimiems vienam svarbiausi komunist partijos princip: jaunimo mankurtizacijai, prisidengus jo europeizacijos vardu (Katinas P. Chameleonai ir skorpionai // XXI amius, 2008 balandio 18, p. 4). Apie iais metais spalio 12 d. vyksianius rinkimus Seimo nar Rasa Jukneviien ra: Ateinantys rinkimai bus patys brutaliausi i vis vykusi. Nepaisant vis kalb apie btinyb gerinti, varinti aidimo taisykles, matydama it Seim, a galiu prognozuoti, bus patys brutaliausi visoj Lietuvos istorijoj... visos politins grupuots usiima konservatori sulaikymo strategija (Grabauskas-Karoblis G. Skandal verpetuose // XXI amius, 2008 vasario 29, p. 4). Atrodo, ne i pirto esanti lauta Skirmanto Pabedinsko bsimojo Seimo nari pasiskirstymo partijomis prognoz, pagal kuri tvarkiei UABui turt atitekti 30 viet; uspaskiniams 2025 vietos; Tvyns sjungai ir krikdemams 2025 vietos (Lietuvos inios, 2008 balandio 18, p. 11). urnalistas tikisi, kad perkops 5 proc. barjer paulauskininkai; ilaikys savo elektorat, gal net ir pagerins savo rezultatus ir socialdemokratai (ten pat). Kitoms partijoms burtininkas skms neada. Sociologo V. Gaidio duomenimis, jeigu rinkimai bt vyk birelio mnes, u konservatorius bt balsav 15,1 proc. rinkj, u tvarkieius 13,2 proc., o Lietuvos idavikai (ne visi, inoma, kai kuriems uteko proto nedalyvauti Maskvos bakchanalijoje O. V.) ir finansinmis machinacijomis pagarsj darbieiai atsidurt treioje vietoje. Sociologo nuomone, pagal proporcin rinkim sistem Seim patekt socialdemokratai (9,7 proc.), socialliberalai (5,8 proc.) ir valstieiai liaudininkai (5,6 proc.) (Dauguma rinkj minkti // Valstiei laikratis, 2008 birelio 23). Taigi proporcin rinkim sistema naudingiausia komunist partijai ir jos dukteriniams pumpurliams. Jie u jos vedim savo laiku mru stojo. Tik renkant deputatus pagal politini par434

tij ir judjim sraus galima utikrinti Seime proporcing atstovavim vis piliei politiniams interesams. Tik tai mums pads puoselti kuriam demokratij, apriboti daugumos prievart ir pasiekti piliei santarv ir susitelkim (LDDP Tarybos rezoliucija // Tiesa, 1992 sausio 4). Po tokio sprendimo dabar visi ir okame pagal komunist dd, lemiant Seimo rinkimus. Balsavimas rinkimuose demokratinje valstybje tai pats svarbiausias piliei pokalbis su Tvyne, nes jie savo balsu arba j paremia, arba praudo, kaip tie vargai pikti ar suklaidinti mons, balsav ankstesniuose rinkimuose u komunistus, visas j veidmainikas atmainas upaskinius, sukius ir idavikus, borisovinius savo Tvyns pardavintojus, LDDP tautos prakaitu udirbto turto grobstytojus, nuskriaudusius ir giliausi skurd bei depresij stmusius tkstanius Lietuvos moni; masiulinius itvirklius, i aukiausios Lietuvos tribnos propaguojanius ir statymais ginanius loimo namus, girtuoklyst, paleistuvyst, ardanius valstybs pamat eimos institucij, pristeigusius visoje Lietuvoje loim nam ir ant pjedestalo kelianius visokius lykiausius ikrypimus. U t rinkj klaidas iandien visi keniame. Kaip rao jaunas, dar nesptas nupirkti politologas Marius Kundrotas, visi minti kandidatai bsimj Seim ikilo ant populizmo bangos. Ant purvinos meit ir lykiausi insinuacij prie konkuruojanias partijas, populistini ki apie tvark ir korupcijos mainim, ant grsmingos retorikos prie NATO bangos Seim plauk Naujosios sjungos (suprask Soviet Sjungos) rksniai; vliau chuliganas, neprasiblaivantis girtuoklis ustauskas, po jo Viktoro Uspaskicho moterli haremas bei j lydintys alkoholiu apsine j palydovai, vienas kitas padorus mogus tarp j. Vliau populistin faistuojanti R. Pakso partija laimjo net Prezidento rinkimus: reikjo labai daug pastang, kol buvo nuplta j vadui fiurerio kauk, parodyta, kad jie tra tik Aviabaltikos ir Gazpromo marionets, t Rusijos gigant tampomos u virvui.
435

Politologo nuomone, V. Uspaskich sukr Prezidento rinkimuose 2004 metais: 1) konservatoriai, parm ne kairj ir ne deinj P. Autrevii; 2) A. Zuoko vadovaujama liberal centro sjunga ir 3) neklystamumo liga sergantys politologai, VU dstytojai, ex cathedra skelbiantys, jog rimta politika gali bti kuriama tiktai interes (jokiu bdu ne vertybi...) pagrindu (Kundrotas M. Kas sukr V. Uspaskich? // Baltijos kelias, 2004 rugsjo, p. 4). Politologo Lauro Bielinio nuomone, Darbo partijos fenomenas nra kas nors nepaprasta politikoje tai normalus labai dideli pinig ir labai didelio noro kontroliuoti politinius procesus, neturintis nei reikaling profesini duomen, nei ini, nei moralini atram rezultatas. Baltijos kelio redkolegija informavo, kaip atsirado jaunj uspaskiei brys. Laikraio vedamajame raoma: Jaunj uspaskiei brys neatsirado tuioje vietoje; jis atsirado ir gausjo jau senokai... Studentijos, ypa kai kuri jos lyderi, breliuose buvo svarstomas to paties V. Uspaskicho pasilymas u atlyg rinkti paraus jo organizuojamam referendumui. Kaip manote ar toks pasilymas buvo atmestas? Turime nuvilti jis buvo palankiai sutiktas, nes, girdi, Reikia duoti galimyb studentui usidirbti... Tikime ms jaunja karta ir jos ateitimi, taiau negalime nepriminti, kad artja metas apsisprsti ir jai nori ji turti laisv Tvyn ir nepriklausom valstyb, bti savo alies eiminink ar vis dlto yra pasiruousi tenkintis gal ir soiai maitinam bet tik tarn dalia savo pai emje? Ms tikslas spti, kad raudona linija, kuri perengus stojama idavysts keli, i tikrj egzistuoja... inantieji, bet apsisprend niekybei ir pereng rib, jau negals pasiteisinti neinojimu (Redkolegija. Laisv iduoti // Baltijos kelias, 2004 rugsjo, p. 3). urnalist Jurga Tvaskien R. Pakso tvarkieius vadina Gazprom vietininkais Lietuvos emje. Ji rao: Jau kur laik i pakeli velgia miliniki Tvarkos ir teisingumo portretai; prie
436

Maximos kas nuolat aidi tos partijos pareikimai; usimenama ir apie meninio filmo krim. Pasirodo, niekur nepritaps urnalistas t film jau sukr, visiems jo paksiniams herojams dangaus angel sparnus priklijavs (Klusas M. Lakno drama perkeliama kino juost // Lietuvos inios, 2008 liepos 24, p. 14, 15). iuos umojus remia artimais ryiais su Kremliumi susijusi Rusijos duj milin, tvarkieius globojanti per daili ukrainiet mergel Marin, taisyt tos partijos tabe. R. Pakso gana dani ygiai Ryt pus mieliau lieka nepagarsinti, todl jam nereikia joki Dujotekan, jei pinigus galima gauti tiesiog i paties eimininko (Tvaskien J. // Lietuvos inios, 2008 birelio 11, p. 4). Rmjai iri perspektyv ir mieliau remia stipri partij, giriasi R. Paksas (ten pat). Ir i tikrj jo rmjai solids: Gazprom, Lukoil ir dar kitos tokios pat turtingos organizacijos, tarp j ir milijardierius Vladimiras Romanovas, kurios skelbiasi galinios popigiaiski (labai pigiai O. V.), u 57 milijonus nupirkti vis Lietuv. Tiek pinig Rusijai vieni niekai. Svarbu tik, kad yra kas juos ima. Toks yra spaudos vilgsnis prie lovio besiverianias partijas: lovys sotus ir saugus. Jie ir laims, jeigu Tauta neprabus. Jeigu neprabus inteligentijos sin, jeigu ji neims rodyti kelio klaidinamai, sukirintai, sumankurtintai tautai, tiems doriems monms, kurie neigali usiprenumeruoti padoraus laikraio ir visikai nesiorientuoja politikoje, neino, kas yra kas Lietuvoje, kuri dar tiki, kad komunistai jau nebe tie, kad jie pasikeit. Tik vienintelis advokatas Povilas umbakis i Amerikos perspjo, kad atleidimas komunistams sutept Tautos siel. 18 Lietuvos nepriklausomybs met valdant komunistams rodo, kad tai per silpnai pasakyta: komunist valdymas ne tik sutepa, bet udo skurdu ne tik siel, bet ir kn. Ir vis dlto a tikiu savo Tauta. Man atrodo, ji jau suvok i dien realijas, pamat, kas k nuveik Tvyns labui per tuos dvideimt met ir kas tik upild savo manas. 2008 m.
437

6.4. Komunizmo teismas kelias teisingumo atkrim Europoje

Prajus eiasdeimiai met po Antrojo pasaulinio karo, iki iol pasaulis skaiiuoja savo aukas ir praradimus, patirtus dl faistins ir nacistins ideologijos ir j sukelto Antrojo pasaulinio karo. Niurnbergo teismas nubaud nacistinius karo nusikaltlius ir atkr teisingum. Nacistiniai nusikaltliai iki iol vis dar iekomi ir teisiami. Taiau ne maesnis nusikaltlis rusikasis komunizmas ir komunist partija kaip represin struktra, iudiusi j okupuotose alyse per 110 milijon moni (Stephane Courtois ir kt. Juodoji komunizmo knyga, Paryius, 1997, p. 14 (rus. k.); Cit. Antikomunistinis Kongresas ir Tribunolo procesas, V., 2002, p. 915), iki iol neteisiama, nesmerkiama. Kodl taip yra? Ir kodl taip atsitinka? Viena i prieasi yra ta, kad pasaul ir moni smon valdo mitai ir nusistovjusios negriaunamos paradigmos. Vienas i toki mit, pavergusi moni smones dar nuo Cezario laik, kad nugaltoj niekas neteisia. Todl pasaulis ir nepasmerk nei komunizmo ideologijos, nei komunist partijos kaip nusikalstamos represins struktros. O komunist daromos piktadarybs plinta pasaulyje. Vilnietis Sigitas Rudzeviius, vairi Europos ir Amerikos universitet vizituojantis profesorius, Tarptautins globalistikos komisijos narys, Romos klubo narys, kartu su Rusijos akademiniais disidentais teistas 8 metams, patyrs sovietinius gulagus ir puikiai imanantis komunizmo ir antikomunizmo teorij ir praktik, urnalisto Vaidoto uko klausim, kas organizavo terorist atak rugsjo 11-j Amerikoje, atsak, kad t baisiausi politinio teroro akt vykd teroristinis internacionalas (ukas V. Dvideimt kreiv peili prie globalizacij // 2001 rugsjo 19, p. 18). Prof. Sigito Rudzeviiaus nuomone, pasaulyje yra tik vienas internacionalas socialistinis. Antiglobalistinis internacionalas,
438

kurtas 2001 m. pradioje Rio de aneire, tai tik patvirtino ir rod, kad nra civilizacij konflikto islamo prie krikionis. Tai tik socializmo teroro aktas prie kapitalizm ir globalistikos ird, finansin jos varikl Niujorko pasaulio prekybos centr ir vis i organizacij (ukas V. Ten pat). Kas galt sutramdyti komunizmo mkl? Tik tiesa ir teisingumas. Nes tiesa yra galingesn u mel, o teisingumas u piktadaryb ir neteisingum. Pasaulis tai jau pradeda suprasti ir vaduotis i mit vergijos. Jau pradeda formuotis antikomunizmo teorija ir ideologija. H. de Balzakas mgdavo sakyti, kad idjas galima nuginkluoti tik kitomis stipresnmis idjomis. Antikomunizmo teorija pasaulyje dar tik pradeda formuotis. Vyksta ari ideologin kova u jaunimo protus. Tik tiesa ir teisingumas gali juos tikinti. Todl dabar dvasinje plotmje reikt dirbti trimis pagrindinmis kryptimis: 1) pltoti antikomunizmo teorij, atkurti jos istorij, tobulinti jo tyrim metodologij; 2) praktinje jo struktrinje dalyje inicijuoti Tarptautin komunizmo teism Europoje, pasmerkiant komunizm kaip nemonik ideologij ir komunist partij kaip nusikalstam represin struktr, atsaking u 110 milijon moni pasaulyje iudym. Tik taip bus atkurtas teisingumas; 3) abi pastangas ir antikomunizmo teorijoje, ir jo kelyje Tarptautin komunizmo teism Europoje plaiai propaguoti mokyklose ir auktojo mokslo sistemoje, skleisti j naujoves ir patyrim per visas manomas iniasklaidos priemones. Antikomunizmo teorijoje kol kas dar nedaug padaryta. Kur kas daugiau nuveikta Vakaruose, bet ta informacija dar sunkiai mus pasiekia. Pranczijoje Sorbonos universiteto profesor Fransuaza Thom, daug met studijavusi komunizmo teorij ir istorij Maskvoje, viena i pirmj sovietolog atskleid pasauliui komunist
439

partijos vaidmen Soviet Sjungoje ir komunizmo esm. 1993 m. Lietuvos spaudoje ji ra: Komunizmo laikais valstybs nebuvo, nes komunist partija atliko valstybs funkcijas. Ir dabar, kai ta partija lugo, neokomunistai, sumaniai pasinaudodami liberalia terminologija, visais manomais bdais stengiasi stabdyti valstybs krimo darb Lietuvoje. Tokia pozicija labai naudinga Maskvai (Thom F. Tik valstyb gali vesti teisin tvark // Lietuvos aidas, 1993 rugpjio 15, p. 1, 6). Tame paiame straipsnyje ji atskleid ir komunizmo svokos esm tokiais odiais: Js visuomen serga. Pagrindinis ios ligos simptomas totalin neapykanta mogui, panieka artimui. Visa tai eina i komunizmo ideologijos, kuri jums buvo brukama per prievart visus tuos 50 met. Komunizmas yra neapykantos sistema. Juk svarbiausia komunisto uduotis surasti prie ir j sunaikinti. Js sugriovte Lietuvoje komunistin sistem, taiau komunistinis mentalitetas gyvas, jo taip greitai nepakeisi. Igelbti i degradavusi visuomens dal yra nemanoma. Prikelti iuos mones, atgaivinti j dvasi nebra vilties. Tiesiog reikia laukti, kol jie imirs. Tai baisu... (ten pat). Tokios pat nuomons laikosi kitas prancz politologas A. Bezansonas ir Europos demokratijos instituto direktor politologe Irena Lasota. Pradeda mstyti ir Rusijos intelektualai. Rus raytoja Zoja Krachmalnikova komunizm vadina serganios rus sielos padariniu. Per 1917 met revoliucij ir po jos iudyta milijonai Rusijos moni. Antikomunistiniame Kongrese ir Tribunole, vykusiame Vilniuje 2000 metais, buvo rodyta, kad nuo rusikojo komunizmo ir jo represini struktr, siautjusi Ryt ir dalyje Vakar Europos ali, nukentjo daugelis i ali gyventoj Albanija neteko 5577 moni, jie buvo nuudyti ir 48 217 kalinami ir kankinami koncentracijos stovyklose. Baltarusijoje nuudyta 1,5 milijono jos gyventoj, sunaikinta apie 90 proc. jos intelektual. Bulgarijoje nuudyta 2730 moni, 11 122 patyr tardymus, kankinimus ir kaljim kanias.
440

Estijos netektys dl sovietins okupacijos sudar 370 000 moni, t. y. 1/3 vis ikikarini Estijos gyventoj. Latvija dl komunistinio reimo represij neteko 214 905 moni, Vakarus dl komunistinio genocido baims pasitrauk 280 000 latvi. Lietuva neteko 780 000 savo gyventoj, daugiau negu 1/3 bendro jos gyventoj skaiiaus, o Maojoje Lietuvoje i 900 000 ten gyvenusi moni beveik 90 proc. buvo nuudyta, j viet atveti kolonizatoriai i Rusijos. Moldovoje dl komunist dirbtinai sukelto bado 1946 1947 metais mir 200 tkstani jos gyventoj. ia nuudyta 80 410 moni ir 90 000 iveta Sibir. Rumunija dl komunistinio reimo neteko 400 000 moni, apie 2 milijonus ia buvo kalinami, tardomi, perkeliami gyventi kitas vietas. Slovakija dl posovietinio okupacinio reimo neteko 15 726 moni, jie buvo nukankinti ir nuudyti kaljimuose, apie 400 000 slovak dl komunistinio teroro baims emigravo Vakarus. Ukraina dl komunistinio reimo represij ir dirbtinai sukelto bado neteko 13 milijon savo gyventoj, 10 000 kariuomens vad, karinink ir kareivi komunist ia buvo suaudyti u dalyvavim nacionaliniame isivaduojamajame kare. Vengrijoje per 58 masines moni udynes suaudyta ir tankais sutraikyta per 1000 moni, 55 tkstaniai vengr kalinti kaljimuose. 1956 m. spalio 25 d. prie Vengrijos parlamento buvo suaudyta taiki piliei demonstracija, tada uvo 350 moni. Per dabartin V. Putino atnaujint Rusijos ir enijos kar iki 2000 met buvo nuudyta 40 000 en. Lenkija dl komunistinio reimo neteko 17 tkstani nuudytj. 640 000 jos gyventoj buvo kalinami, tardomi, alojami j likimai (Antikomunistinis kongresas ir Tribunolo procesas, V., 2002). Beliko tik pavardmis vardyti didiausio genocido Europoje idjinius lyderius, organizatorius, vykdytojus ir juos teisti Tarptautiniame komunizmo teisme Europoje. ymiausiems komunizmo nusikaltliams ir po j mirties tikslinga rengti visuomeninius istorik bei teisinink teismus, rodyti komunizmo ideologijos vrikum ir nusikalstamum. Tik vardyta ir pasmerkta istorija nesikartoja. 2005 m. 441

6.5. Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir Tribunolas

Tai pats svarbiausias nuo 1996 met istorinis vykis ne tik Lietuvoje bei pokomunistinje Europoje, bet ir visame pasaulyje, kenianiame nuo komunistinio teroro ir komunist, dabar pasivadinusi antiglobalistais, riaui ir smurto. Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolas vyko Vilniuje 2000 m. birelio 1214 dienomis, o Tribunolas pirmoji sesija 2000 m. birelio 12 14 dienomis; antroji 2000 m. rugsjo 46 ir 27 dienomis. Kongreso ir Tribunolo mediagoje nustatyta, kad sovietin Rusija ir jos kariuomen, okupavusi ir aneksavusi Lietuv 1940 m. birelio 15 d., ia pradjo neabot smurt, fizin ir dvasin Lietuvos moni genocid, nusiaub Lietuvos k, uter gamt, vandenis, sunaikino imtmeius gyvavusius vienkiemius su graiomis sodais ir mediais apsodintomis sodybomis, pavergtai tautai udjo komunistins vergovs panius. Istorik jau nustatyta (duomenys dar tikslintini, nes kaltintojai Tribunole bei patys enkavedistaikagbistai pateik daug didesnius skaiius O. V.), kad Gyvuojant komunistiniam reimui Lietuva neteko apie 780 000 gyventoj. I j: 21 556 rezistentai ir j eim nariai nuudyti; 275 697 iveti lagerius ir tremt; 444 000 repatrijavo ar pasitrauk i Lietuvos, bijodami sovietinio teroro; 25 000 buvo prievarta paimti okupacin kariuomen ir uvo fronte; 73 mons 1941 m. birel nuudyti Rainiuose, Teli apskrityje; 69 politiniai kaliniai ir tremtiniai nukankinti 1941 m. birelio 2324 d. NKVD kaljime. 19441946 m. KGB kaljime Vilniuje iauriai kankinti ir nuudyti 702 vyrai ir 4 moterys (Kaltinimai komunistiniams reimams ir j partijoms. LIETUVA //Antikomunistinis Kongresas ir Tribunolo procesas. V., 2002, p. 835, 840).
442

Be komunist partijos ir jos reimo kaltinimo genocidu, Tribunole buvo paskelbti kaltinimai Rusijai dl jos padaryt Lietuvoje karo nusikaltim ir nusikaltim monikumui: I. Tai agresija prie Nepriklausom Lietuvos Respublik 1939 1940 metais. Dl ios prieasties Lietuvos Respublika 53 metus (iki pat Rusijos kariuomens ivedimo 1993 m. rugsjo 1 d.) gyveno karo su Soviet Sjunga padties slygomis. II. Soviet Sjunga vykd prievartin Lietuvos vyr mobilizacij; 19441945 metais okupacin kariuomen buvo paimti 108 378 vyrai, i j uvo, kaip jau minjome anksiau, 25 000. III. Prievartin Lietuvos vyr mobilizacija kariuomen buvo vykdoma ir pasibaigus karui, ir netgi atkrus Lietuvoje nepriklausomyb 1990 m. kovo 11 d. Sovietinje kariuomenje 2300 vaikin buvo sualoti, 1600 uvo. IV. Likviduojant ernobylio atomins elektrins katastrof, buvo mobilizuoti ir panaudoti 7152 Lietuvos gyventojai; j sveikatai padaryta nepataisoma ala; 370 j (iki Tribunolo svarstymo) jau mir. V. 1991 m. sausio 13 d. prie Vilniaus televizijos bokto rus kariuomen nuud 14 civili beginkli moni, per 700 sueid. VI. 1991 m. liepos 31 d. Medinink pasienio ir muitins poste Rusijos OMONAS iauriai nuud 7 mones, 8-asis liko sualotas visam gyvenimui. VII. Daugiau kaip 5000 Lietuvos vaikin buvo priversti kariauti jiems svetimame RusijosAfganistano kare; daug j uvo, kiti liko sualoti visam gyvenimui fizikai ir psichikai (ten pat, p. 840). Tarptautinio antikomunistinio Tribunolo nuosprendio rezoliucijoje paymta, kad, prancz istorik duomenimis, komunistinio teroro auk pasaulyje bta: SSRS teritorijoje 20 milijon, Kinijoje 65 mln., Vietname 1 mln., iaurs Korjoje 2 mln., Ryt Europoje 1 mln., Lotyn Amerikoje 150 000, Afganistane 1,5 mln. (ten pat, p. 915).
443

Nuosprendyje teigiama, kad komunistini reim nusikaltimai grindiami komunizmo teorija, kuri sukurta kaip socialin politin strategija ir klasi kovos teorija. Btina Visas komunistins ideologijos atmainas suprasti kaip antihumanikas totalitarines ideologijas, kuri kvpj ir vykdytoj padaryti nusikaltimai kelia grsm visai civilizuotai monijai ir prilygsta tarptautins bendrijos jau pasmerktai nusikaltlikai nacizmo ideologijai ir net pranoksta j mastu ir klastingumu (ten pat, p. 916). Komunistini reim komunistins partijos yra nusikalstamos represins organizacijos. Nusikalstamos todl, kad vadovavosi nusikalstama komunistine doktrina kaip savo praktinio darbo teorine ir praktine programa. Komunistins partijos yra represins, nes jos tiesiogiai vykd nusikalstamus veiksmus, darydamos nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (genocid), dl kuri uvo deimtys milijon moni (ten pat, p. 916). Tarptautinis Tribunolas taip pat vertino kolaboravimo teisin, politin ir moralin aspektus. Teisinis aspektas tai kolaboranto veikla prie savo valstyb ir mog, u kuri tenka baudiamoji atsakomyb. U politin ir moralin kolaboravim, siekiant gyvendinti savo tikslus okupanto pagalba arba siekiant pateisinti okupacij, baudiamoji atsakomyb netaikoma. Tikimasi, kad tas mogus stengsis save reabilituoti moraliai savo nepriekaitingu, pasiaukojaniu darbu savo Nepriklausomai Tvynei. Taigi tarptautinis Antikomunistinis Kongresas ir Tribunolas pirmasis Europoje pradjo dekomunizacijos proces teisinmis priemonmis ir isprend svarbiausius visuomens dekomunizacijos teorinius klausimus. Dabar laikas engti ir antrj ingsn dekomunizavimo ir dekagbizavimo, pagal visus tarptautins teiss reikalavimus ir principus, vardijant nusikaltl ir jo padarytus nusikaltimus.
444

Savo konferencijoje, inoma, mes t sudting klausim neisprsime, tik parodysime, kad tai manoma ir btina padaryti, jeigu tik imsims visi ir visur, kur vyko iurpiausi ms Tautos istorijos nusikaltimai. Dar nebaigta kova, bet j tik tie laims, Vilties kas nepraras ir kils nauj yg, Kai skausm netekties ir gl neskms Pasidalysime ir neime po lygiai.
Vytautas Cinauskas

2006 m.

6.6. Konferencija Baltijos kelias 2005. Dar vienas ingsnis Tarptautinio komunizmo Tribunolo link
Prabgus penkeriems metams po Antikomunistinio Kongreso ir Tribunolo, nagrinjusio komunist nusikaltimus Europoje ir vykusio Vilniuje 2000-aisiais metais, 2005 m. rugsjo 4 d. buvo organizuota tarptautin konferencija Vilnius 2005 Antikomunistinio Kongreso 5-osioms metinms paminti. Dabar ileista tos konferencijos mediaga Kelias Antikomunistin tribunol 20002005 (V., 2006), kurioje spausdinami tarptautinje konferencijoje skaityti praneimai. Konferencija Vilnius 2005 ir jos mediaga tai dar vienas ingsnis Tarptautinio komunizmo teismo link Knygos sudarytojas, parengs j spaudai, doc. dr. Arvydas Anuauskas. J ileido Tarptautinis Kongreso rmimo fondas. Knygos pratarmje organizacinio komiteto nariai paaikino Antikomunistinio Kongreso ir Tribunolo, jubiliejins konferencijos Vilnius 2005 ir jos ileistos mediagos vaidmen Tarptautiniam Tribunolui komunistinei ideologijai vertinti, kuris pasvert ios ideologijos pasekmes ir atvert platesnes galimybes kiekvienai valstybei gyvendinti prevencines priemones,
445

ukertanias keli komunistins ideologijos plitimui (Kelias Antikomunistin tribunol 20002005. V., 2006. p. 8). Knygoje konferencijos organizatoriai silo daugiau negu 100 milijon komunistinio genocido auk atminimui skirti vien dien per metus ir j pavadinti Pasaulinio komunistinio genocido auk diena. Prof. Vytauto Landsbergio nuomone, komunistinio genocido vykdytoj pasmerkimas Tarptautiniame Tribunole, Tai sins ir proto dalykas, jei norime ities prisikelti. Visi, visa Europa (ten pat, p. 10). Savo praneime Komunizmo byla, skaitytame tarptautinje konferencijoje Vilnius 2005, o dabar ispausdintame referuojamoje knygoje, prof. Vytautas Landsbergis silo komunizmo byl skirti du tomus: 1) komunizmas kaip ideologija ir 2) komunistini totalitarini reim, j ir komunistini (pseudosocialistini) valstybi nusikaltimai monijai. Tai nusikaltimai moni mogaus ir taut teisms, taip pat tarptautiniai genocido ir karo nusikaltimai. Jis savo praneime primin, kad 1996 m. birelio 27 d. Europos Tarybos Parlamentin Asamblja prim rezoliucij Dl priemoni, skirt paalinti buvusi komunistini totalitarini sistem palikim, kuriai pritar ir Lietuvos Respublikos Seimas. Taiau 2000 metais valdi Lietuvoje sugr komunistai visk apvert auktyn kojomis ir elgiasi visikai prieingai, negu to reikalauja minta rezoliucija udar 70-iai met archyvus, kaip ir totalitariniuose reimuose padariusi juos visikai neprieinamus nei mokslininkams, nei visuomenei, suparalyiavo Liustracijos komisij, kuri dabar temato tik KGB suklaidintus maai ratingus monelius, bet nemato t, kurie sdi aukiausiuose valdios postuose, valdyme atkr komunistin diktatr su visais jos poymiais. (Kain, ar naujai G. Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei pavyks j suvelninti, vykdant t pai komunist partijos ir jos genseko program O. V.). Europos Sjungos Parlamentas 2005 m. gegus 12 d. vardi446

jo Antrojo pasaulinio karo sukljus ir kaltininkus Treij Reich ir Soviet Sjung kaip dvi tironijas. J nusikaltimams, raoma straipsnyje, neturi bti umarties, nes tik per atmint ir teisingum gali ateiti susitaikymas. Vokietija eng ingsn susitaikymo link, o Rusija kategorikai savo kalt dl komunistinio genocido neigia. Prelegentas minjo ir komunistin genocid Lietuvoje bei to genocido vykdytoj rmjus aukiausiose ms valdios ir teissaugos institucijose. Jure Knezoviius i Kroatijos savo kalboje prane, kad Kroatijoje yra steigta Tarptautin buvusi politini kalini ir komunizmo auk asociacija INTERASS, kuri rpinasi, kad komunizmo aukoms bt atlygintos j patirtos kanios ir kad bt plaiai atvertas kelias Niurnberg 2. Istorikas A. Anuauskas savo straipsnyje Komunistini reim istorijos tyrimai po Tarptautinio antikomunistinio Kongreso Vilnius 2000 rao apie nauj tyrim rezultatus, tarp j dr. Vytauto Tininio sudaryt tritom Komunistinio reimo nusikaltimai ir prof. D. Gailiens buvusi politini kalini psichologijos tyrimus. Mokslinink nustat, kad politinis kalinimas Lietuvoje sovietinio reimo metais buvo labai traumuojantis patyrimas: politiniai kaliniai buvo veriami badauti (98 proc.), kankinami (76 proc.), patyr paeminimus (74 proc.), persekiojim (64 proc.), galimyb bti nuudytiems (56 proc.), fizin prievart (64 proc.), smurtinius upuolimus (34 proc.). Net po 40 met po sugrimo Lietuv jie nuolat kenia nuo pasikartojani baisi prisiminim, traumuojani vyki igyvenimo. Straipsnyje taip pat raoma apie atliekamus buvusios cenzros tyrimus, vidini alies resurs naudojimo apimties ir padarytos alos tyrimus. Ileista 18 tyrim rezultatus apibendrinani mokslinio tyrimo darb rinkini Genocidas ir rezistencija. Peteris Simsons i Latvijos savo praneime teigia, kad Latvijoje sovietinis reimas represavo per 300 tkst. moni. 1944 m.,
447

artjant frontui prie Latvijos, dar 200 tkst. latvi savo tvyn paliko bijodami represij. I buvusi politini kalini Latvijoje gyv belik apie 30 tkst. Bet ia jie tesudaro vos deimtadal gyventoj. Todl rinkimuose Latvijos Seim nuolat laimi komunistai ir kiti kairieji. Per paskutiniuosius rinkimus u juos balsavo 67,2 proc. gyventoj ir tik 13,05 proc. prie juos. Nepaisant tokios nepalankios Latvi jos dvasiniam atgimimui situacijos, Latvijos Seimas pasmerk SSRS Latvijoje buvus totalitarin komunistin okupacin reim ir asmenis, vykdiusius to reimo nusikaltimus. Nacionalinio pasiprieinimo dalyvius, kovotojus u Latvijos laisv, Latvijos aukiausios valdymo institucijos gerbia, panaikino visus apribojimus susipainti su totalitarinio reimo nusikaltim ir j vykdytoj dokumentais archyvuose. Seimo narys Emanuelis Zingeris savo straipsnyje aptar Tarptautins komisijos naci ir soviet okupacini reim nusikaltimams Lietuvoje vertinti atliktus darbus, paskelb Kreipimsi mokslininkus ir politikus, kviesdamas prisijungti prie Jaltos Potsdamo palikimo vertinimo. Knygoje taip pat spausdinamas Irinos Ostrovskajos (Rusija) straipsnis Memorialo draugijos darbas. eimyninis archyvas alternatyvus altinis politini represij tyrinjimams, prof. Antano Tylos straipsnis Lietuvos sovietins okupacijos komunistin indokrinacija ir jos etapai, Vytauto Zabielos Pavluota didij atgaila, kuriame jis supaindina su Antikomunistinio Kongreso ir Tribunolo, vykusi Vilniuje 2000 metais, eiga ir pagrindiniais Tribunolo nuosprendiais, ireik abejoni dl visaverio Lietuvos ir Vakar valstybi teisinio bendradarbiavimo, jeigu Lietuva Rusijai kelt reikalavimus dl SSRS okupacijos ir aneksijos padarytos alos atlyginimo. Vengrijos mokslinink Vilma Vasvari savo straipsnyje 2005 met tarptautinis antikomunistinis kongresas Vilniuje auktai vertino ir antikomunistin Kongres Vilnius 2000, ir dabartin Vilnius 2005, minjo, kad Vengrijoje, kaip ir Latvijoje, rinkimus laimi
448

kairieji, nes deinieji niekaip negali tarpusavyje susitarti ir susivienyti: komunistin sistema sugriov ir iki iol tebegriauna Tautos vienyb ir susitelkim (juk lygiai tokia pati situacija ir Lietuvoje komunistai yra auktos klass skaldytojai ir kirintojai, turi didiul kagbistin patyrim, kaip reikia t daryti O. V.). Praneja savo straipsnyje pateik maloni buvusiems politiniams kaliniams ini apie politini kalini padt Vengrijoje. Toje alyje kurta aktyvi ir turinti didiul autoritet ir moni, ir valdios akyse Nukentjusij nuo okupacinio reimo globos taryba, kuri nuolat rpinasi kiekvienu jos veiklos kompetencij patenkaniu asmeniu, siekdama isiaikinti jo sveikatos, materialins ir dvasins gerovs problemas. Tos Globos tarybos dka ir jos rpesiu Vengrijos politiniai kaliniai ir kiti represuotieji naudojasi didiausiomis privilegijomis, palyginti jas su kit pokomunistini ali nukentjusij nuo komunistinio reimo padtimi. Kiekvienas nukentjusysis arba politinis kalinys ir tremtinys kas mnes Vengrijoje gauna 440 tkstani eur pensijas (vidutin kit Vengrijos pensinink pensija 260 eur). Be to, kiekvienam politiniam kaliniui prie jo gaunamos pensijos skiriamas dar ir priedas (80200 tkst. eur), priklausomai nuo jo kaljime ikentt met skaiiaus. Taigi nuo reimo nukentj pensininkai Vengrijoje yra gerai aprpinti ir savo kairiajai valdiai pretenzij nereikia. O ms vargai politiniai kaliniai ir tremtiniai nuskriausti kaip n vienoje pokomunistinje alyje. Kaip pasityiojimas i j kani j budeliams ir kankintojams, tarnavusiems represinse komunistinio reimo struktrose, mokamos dvigubos trigubos pensijos, palyginti su politiniais kaliniais ir tremtiniais. Pasaulis tokio precedento dar neino. Moksleivis i Kazl Rdos K. Griniaus gimnazijos Algirdas Navasaitis savo praneime papasakojo apie toje gimnazijoje diegt pilietinio patriotinio ugdymo program, pats j auktai vertino, sak, kad tokios moksleivi ugdymo programos turt bti visose Lietuvos mokyklose. Tik taip ir gali bti paruoti tikri lietuviai, savo Tvynei itikimi ir j mylintys pilieiai.
449

Martas Niklus, Estijos Seimo narys, buvs politinis kalinys, savo straipsnyje Baltosios knygos komentarai rao apie nukentjusius nuo komunistinio reimo Estijoje ir btinyb gaivinti j atmint. Prie Estijos Seimo yra kurta Valstybin represij politikos tyrim komisija, kuri nustat, kad sovietin ir naci okupacijos Estijai padar daug alos. Vien tik per komunistin genocid est tauta neteko 48 tkstani moni, per naci vykdyt genocid dar 32 tkstani. Per sovietinio reimo penkiasdeimtmet Estijoje politiniais motyvais buvo nuudyta 111 tkst. J atminimui minta valstybin komisija pareng Baltj knyg: est tautai okupacini reim padaryta ala 19401991 metais. Daugiausia sovietai sunaikino est inteligentijos beveik visus mokslininkus, universitet dstytojus, raytojus, menininkus, teisininkus, mokytojus, kit srii specialistus. Knygoje taip pat spausdinami Galinos Buvinos (Rusija) straipsnis Stalino represijos. Masini palaidojim vietos, Larisos Bondaruk (Ukraina) praneimas Antikomunistiniai veiksmai Ukrainoje: tradicijos ir ndiena, Viliaus Brano NiurnbergasI sujauk pasaul, Zitos liyts Teroristai ir komunistai: subjektyviosios nusikaltim puss ypatumai, Martynos Bikuliiens, nuudyto partizano Jono Atrausko dukters, Pareikimas. Prokuratra ir teismai genocido byloje be teisinio, pilietinio ir istorinio jausmo, prof. Onos Voveriens Tarptautinis komunizmo teismas kelias teisingumo atkrim Europoje, dr. Povilo Jakuionio Sovietins okupacijos pasekmi panaikinimo procesas LR teiss aktuose, Felikso Krasavino (Izraelis), buvusio Taieto lagerio kankinio straipsnis Konferencija Vilnius 2005, Heino Noor, Estija Soviet okupacijos sukelti ilgalaikiai sveikatos pakenkimai Estijoje. Giunterio Rudolfo straipsnyje Komunizmo tironijos pasmerkimas ir jos padarytos alos atlyginimas Vokietijoje teigiama, kad sjungininkams laimjus Antrj pasaulin kar rusams buvo suteiktos sjunginink visikai neribojamos teiss Vokietijoje
450

elgtis kaip tik jie nori. Todl jau pirmosiomis pokario dienomis Rusijos gilum, jos sibirus ir gulagus, buvo isista per 110 tkstani vokiei seneli, vyr, moter, vaik. 100 tkst. vokiei buvo suimta ir pasodinta Vokietijos kaljimus ir tuoj pat isista Rusijos gilum. Sek ir treioji banga 130 tkst. vokiei, kurie buvo laikomi Vokietijos konclageriuose, Rusijos kaljimus buvo isisti jau po 1950 met. Rusijoje kas treias vokietis buvo nuudytas, mir nuo kankinim ar i bado ir vergik darbo slyg bei lig. Karo tribunolai, veik Vokietijoje kelerius metus, pasmerk miriai per 40 tkst. naci. Vliau, jau po itos egzekucij bangos iki pat 1991 met, VDR dar buvo nuteista ir kalinama per 200 tkst. vokiei. Dabar Vokietijoje veikia per 30 komunistinio teroro auk tyrimo susivienijim. Vokieiai i savo valdios isireikalavo, kad nukentjusiems nuo komunistinio teroro bt mokamos 300 DEM pensijos, o tiems, kurie gauna senatvs pensijas, 200 DEM priedai prie pensij. Vokietijos teiss institucijos persekioja su komunistiniu reimu kolaboravusius pareignus, atsakingus u genocido vykdym Vokietijoje. Baudiamojon atsakomybn patraukta 250 VDR piliei, rodius kalt, kad jie dalyvavo vykdant komunizmo nusikaltimus ir aud VDR mones, kurie norjo pereiti sien ir pakliti VFR. Ukrainiei mokslininkas Romanas Krucykas savo praneime Komunistin inkvizicija Ukrainoje paskelb duomenis apie sovietinio genocido aukas Ukrainoje: 19441954 metais ia buvo represuota 500 tkst. moni, 134 tkst. buvo nuteisti ir kalinami Rusijos kaljimuose, 153 tkstaniai nuudyti, 203 tkstaniai isisti Sibiro kaljimus. Per tris komunist dirbtinai sukeltas bado bangas Ukrainoje uvo per 13 milijon moni. Mokslininkas cituoja paties Lenino cinikas rekomendacijas Ukrainos komunistams, kurias skaitant ir ms dien monms, visko maiusiems ir visko patyrusiems, iurpsta knas: Btent dabar ir tik dabar, kai badaujaniose vietovse valgomi mons, o ant
451

keli voliojasi imtai, jei ne tkstaniai lavon, mes galime (ir todl privalome) atimti cerkvi brangenybes, veikdami pasiutusiai energingai ir be gailesio ir nesvyruodami prie bet kokio pasiprieinimo numalinim (ten pat, p. 120). Per bad Ukrainoje uvo 75 proc. vis naujagimi, visa ukrainiei tautos karta. represuotj, iudyt ir i bado mirusij vietas sovietai atsiunt rus kolonistus. Ukrainiei beliko dvigubai maiau, taiau kolonist atsirado dvigubai daugiau, negu j buvo iki sovietins okupacijos. Mokslininko preliminariais duomenimis, represijos buvo tsiamos iki pat Antrojo pasaulinio karo. 1937 1938 metais buvo represuota 5,5 milijono ukrainiei, 1939 1941 m. dar 1,5 milijono. Taigi iandien Ukrainoje turime toki padt, koki dabar turime. Baigdamas savo straipsn jo autorius retorikai klausia: Ar Rusija, kaip carinio ir komunistinio reimo paveldtoja, supras savo kalt prie daugel taut? Kol kas nesupranta. Praneim noriau baigti uvusio enijos Respublikos prezidento D. Dudajevo odiais: Rusija serga RUSIZMU ir gydyti j reikia visiems kartu. Prof. O. Voverien savo mintame praneime kalbjo, kad postkomunistins valstybs paios savarankikai su komunistiniu amaru nesusitvarkys, nes jo, to amaro, labai daug privis. Jos nuomone, tik tarptautin bendruomen gali atkurti teisingum, kurdama Tarptautin komunizmo teism Europoje ir jame teisdama komunistinio reimo genocido vykdytojus. Tik taip bus galima sustabdyti komunist daromas piktadarybes pasaulyje ir komunizmo idj kaip epidemijos plitim jame, beveik visuose emynuose. Patyrs politologas publicistas F. Krasavinas, gyvenantis Izraelyje ir i arti matantis vis Vakar valstybi vykdom politik, it galimyb kurti Tarptautin komunizmo teism Europoje visikai paneigia. Jo nuomone, Vakar valstybms, kurios gyvena ramiai ir taikiai, maudosi gerovs teikiamuose malonumuose, Sugriuvusi iki
452

anarchijos Rusija, turinti branduolini raket, jiems daug baisiau u faistuojani Rusij, todl nenumatoma jokio tarptautinio teismo, teisianio nusikalstam sovietin praeit (ten pat, p. 167). Esu optimist ir tikiu geruoju mogaus prigimties pradu. Manau, kad laisvose demokratinse Europos valstybse dar yra nemaai moni, siekiani, kad pasaulyje bt taika ir ramyb, ir norini, kad blogis bt sunaikintas. Didesnio blogio kaip komunizmas iame pasaulyje nra ir negali bti. Todl a tikiu, kad Tarptautinis komunizmo teismas Europoje bus. Visus nukentjusius nuo komunist akinu ir toliau rinkti bei skelbti mediag apie komunist nusikaltimus. Ji bus dokumentinis liudijimas Tarptautiniame komunizmo Tribunole Europoje, o vliau ir Pasauliniame komunizmo Tribunole. 2006 m.

6.7. Mokslin konferencija Komunizm Tarptautin tribunol

Mokslin konferencija Komunizm Tarptautin tribunol vainikavo vis, jau tapusi tradiciniais, Gedulo ir vilties rengini, vykusi birelio 1416 dienomis, cikl. iais metais jis prasidjo Tremties viet prie Manos ups fotografij paroda. Buvau skaiiusi Danuts Anuyts-Sadauskiens knyg Nuo Nevio ir Vadakties iki Minos ir Manos (V., 2005), kurioje ji ra apie 1949 ir 1951 met tremtini jos eimos, Akelaii, irmuli, Milkausk, Smaili, Endziulaii, Kukli, Vilkausk ir kit, itremt i Panevio, Varnos, eduvos, Trak, Radvilikio, Kupikio, Anyki ir j apylinki, gyvenim, balansuojant ant bado ribos, vergik darb ir likimus, gyvenant tremtyje Krasnojarsko krate, Partizanskoje rajone, prie Minos ir Manos upi. Ten lietuviai dirbo paius sunkiausius darbus, kirto medius, juos genjo, tabeliavo, plukd Manos upe lentpjves, rov kelmus, uvo
453

per nelaimingus atsitikimus darbe, skendo upse, mir nuo bado ir lig. Apie knyg raiau praeitais metais (Voverien O. I praeities tavo sns te stipryb semia... // Lietuvos aidas, 2006 kovo 24, p. 8). iais metais parodoje pamaiau jos heroj fotografijas, aminusias j katorgin darb tremtyje, buvo keletas ir j pai, palaidojusi jaunyst Manos ups gelmse. Parod organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus (vad. Birut Kulnyt) ir Seimo ryi su visuomene skyrius, taiau jos spiritus movens buvo dvi aunios moterys mintos knygos autor Danut Anuyt-Sadauskien ir Vida Nasickait. Ai joms u gra vadin rengin, ruoiantis labai atsakingai istorinei konferencijai Komunizm tarptautin tribunol. Konferencija vyko Vilniaus universiteto Didiojoje auloje, M. K. iurlionio gatvje. Joje dalyvavo ne tik vilnieiai, bet ir sveiai i Kauno, Klaipdos, Panevio, Druskinink ir kit Lietuvos miest, politiniai kaliniai ir tremtiniai, Lietuvos pokario partizanai, Lietuvos Laisvs kovotoj sjdio ir sjungos nariai, net i JAV antikomunistins-antiglobalistins draugijos The John Birch Society, ios draugijos leidiamo urnalo New American vyriausiasis redaktorius William F. Jasper. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas Vytautas Miliauskas supaindino su ios konferencijos prieistore ir tikslais. i mokslin konferencija yra Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas ir Visuomeninio tribunolo, organizuot Vilniuje 2000-aisiais metais, bei Tarptautins mokslins konferencijos Vilnius 2005 darb tsinys. Mokslin konferencija Komunizm tarptautin tribunol yra sudedamoji tarptautins akcijos, kurioje dalyvauti pakviestos 18-os Ryt ir Vakar Europos valstybi visuomenins organizacijos, dalis. Pagrindiniai akcijos bruoai: nacionalins konferencijos vyksta t pai dien, t. y. 2007 m. birelio 16 d., pagal identikas darbotvarkes; bus ruoiamas vis akcijos dalyvi konferencij bendras leidinys angl kalba ir platinamas vairi
454

valstybi valdymo, tarpvalstybinms institucijoms, nacionalinms bibliotekoms. Pagrindiniai konferencijos tikslai: atskleisti monijai ir monikumui padarytus nusikaltimus, ukirsti kelius nemonikos ideologijos restauravimo galimybei, siekti, kad bt atlyginta valstybms ir j pilieiams padaryta ala. Buvo perskaityti sveikinimai konferencijai, gauti i Lapteviei draugijos, susirinkusios paminti tremties dien ir komunist nusikaltim 19401941 metais, kada deimtys tkstani viesiausi Lietuvos moni, mokslinink, mokytoj, gydytoj, dvasinink, teisinink ir kit viesuoli buvo NKVD itremti i Lietuvos negyvenamas salas prie Ledynuotojo vandenyno, Laptev jros. Prof. O. Voverien perskait atsist iauli miesto gyventoj susirinkimo sveikinim konferencijai ir to susirinkimo rezoliucij, kurioje reikalaujama visuotinai pripainti nusikalstama ir pasmerkti komunistin ideologij ir ja paremt taut genocid (tekst pareng gyd. A. Griganaviius). Konferencijoje sveikinimo kalbas sak Seimo narys Antanas Stasikis, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Sjdio delegatas Algimantas Budrinas, istorikas dr. Romas Batra. Pirmojoje mokslins konferencijos sesijoje praneimus skait Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Jo praneimas Tarptautinis bendradarbiavimas vertinant komunist reim nusikaltimus artimiausiomis dienomis bus paskelbtas Lietuvos aide. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Petras Baguka Naci ir komunistini reim nusikaltim monikumui vienodo vertinimo problema Europos Sjungoje, istorikas, doc. dr. Arvydas Anuauskas Masins represijos Soviet Sjungoje ir Lietuvoje. U sergant Seimo nar dr. Povil Jakuion jo parengt praneim Lietuvos ir kit Vidurio ir Ryt Europos postkomunistini ali pastarojo laikotarpio liustracijos proces eiga perskait jo padjjas Petras Musteikis. Raytojas ir urnalistas Edmundas Simanaitis skait praneim Demokratijos atsakomyb u teisingumo gyvendinim, prof.
455

Ona Voverien Komunistins, nacistins ir globalistins ideologij paralels, prof. Antanas Tyla Komunizmas lietuvi tautos valstybingumo naikintojas, doc. dr. Dainius alimas Atsakomybs u Lietuvos Respublikos okupacij tarptautiniai teisiniai pagrindai. Popietinje sesijoje praneimus skait advokatas, Tarptautinio visuomeninio komunizmo tribunolo pirmininkas Vytautas Zabiela Tarptautinis visuomeninis tribunolas, jo sranga ir efektyvumas, raytojas, publicistas, politologas Vilius Branas Komunizmas pasaulinis udyni sindikatas, istorikas doc. dr. Arnas Streikus Prievartin visuomens ateizacija soviet okupuotoje Lietuvoje, istorik Kristina Burinskait KGB veiklos metodai komunistins Soviet Sjungos sistemos atspindys, Tarptautins komisijos naci ir sovietinio okupacini reim nusikaltimams Lietuvoje vertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Rainskas Sovietinio-komunistinio reimo nusikaltimai. Nacionalinio ir tarptautinio vertinimo perspektyvos, istorikas Vytautas ilas Baigiamasis Maosios Lietuvos gyventoj genocidas. Kiekvienas i skaityt praneim galt tapti nauj konferencij ir seminar, smerkiani komunizmo ideologij ir komunist nusikaltimus, analizuojamomis temomis, moksliniais branduoliais, burianiais tomis temomis besidominius istorikus, kit srii specialistus ir pilieius, studentus ir moksleivius. Reikt, kad antikomunistins temos visoje Lietuvoje bt nagrinjamos plaiai ir kvalifikuotai, kad jos tapt Tautos nuolatinio domjimosi objektu. Nusikaltimai tik vardinti ir pasmerkti nesikartoja. Su rezoliucij projektais, kurie dar turs bti derinami tarptautiniu mastu, supaindino antrajai sesijai pirmininkavs Petras Musteikis. Konferencijos darb apibendrino ir su laukiamais rezultatais supaindino organizacinio komiteto pirmininkas Vytas Miliauskas ir jo pavaduotojas Artras Flikaitis. J bendra nuosta456

ta komunizmas turi bti teisikai vertintas ir pasmerktas valstybs mastu. inoma, pirmiausia tai teks mums patiems padaryti. Ar tai manoma Lietuvoje prie dabartins komunistins nomenklatros ir komunizmo ideolog valdios? Ronaldas Rainskas, vadovaujantis komunistinio reimo nusikaltim tyrimams Lietuvoje ir jau turintis didiul dirb ioje srityje, savo praneime kalbjo, kad iuo metu Lietuvoje trksta politins valios, jos apskritai, atrodo, nra. Nra iuo klausimu valstybins politikos. Vertybini klausim svarba Lietuvos politiniam elitui yra nesuvokiama. Nra aikaus politinio moralinio vertinimo. Veidmainika aukiausi valstybs vadov pozicija rezervinink atvilgiu. Nra nuoseklios politikos. Smoningai skatinama umartis, ikraipoma istorija, nes didel dalis politinio ir ekonominio elito aknimis yra tame paiame laikotarpyje, kur reikia vertinti. Vyksta nemalonios praeities velninimas. Taigi ar pavyks mums, lietuviams, antikomunizmo teorijoje ir praktikoje ilikti posovietinje erdvje lyderiais, kuriais dabar mes tapome, inicijav ir organizav net tris pasaulyje plaiai nuskambjusius antikomunistinius renginius? Juk sunkiausia yra nugalti patiems save. 2007 m.

6.8. Tarptautinis bendradarbiavimas vertinant komunistini reim nusikaltimus

Vytautas Landsbergis Pirmiausia isiaikinkime, kas k reikia. Jeigu tarptautinis suvokiamas kaip valstybi bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo, kuris bt soviet komunist nusikaltim vertinimas, tai to kaip tik nra ir ligi iol nebuvo, Lietuvos Aukiausiosios Tarybos io turinio tarptautin atsiaukim 1991 met rugpjt niekas
457

neatsiliep. Vadinasi, mano praneimas apie tai, ko nra. Virtualus. Taiau yra buv nevyriausybini pastang. Jos matomos vairi visuomens organizacij bei iniciatyv lygmeniu toki pastang buvo ir bna. Tarp j ir svarbus tarptautinis renginys, 2000 met Vilniaus Tribunolas, ir ios dienos konferencija. Sveikinu, kad pastangos tsiamos; abejingumo akmuo, nors po lael, taomas. Vis dlto tenka konstatuoti, kad neinojimas ir nenoras inoti tikrovs, mitologija apie komunizmo dvilypum neva ger idj ir blogo elgesio miinys, o svarbiausia demoralizuojantis pragmatizmas nesiimti vertinimo veiksm, kurie nepatiks Vakar demokratij partneriams Rusijai ir Kinijai, varo demokratini valstybi politik i dien komunizmo, neokomunizmo arba mutavusio komunizmo atvilgiu. Vyriausybs nemgsta vertybinio poirio, kuris atseit trukdo pragmatikam bendradarbiavimui. ia Rytai ir Vakarai nejuiom sutaria, ir vertybs eroduoja arba lieka tik vakarietikuose popieriuose. Taiau tarp dviej isiskyrusi lygmen, kuriuos matome kaip vyriausybin ir nevyriausybin, yra dar treiasis parlamentinis. Visuomeni ir taut atstovai, irinkti politikos bei teiss statyminio formavimo valdi, yra laisvesni arba tiesiog paaukti bent jau nepamirti, priminti, kelti vieuose parlamentiniuose ar tarpparlamentiniuose debatuose pamatinius demokratijos, teisingumo, tiesa pagrsto demokratinio bendrabvio dalykus. Pasaulis dar kovoja su jo organizm daniu demoralizacijos virusu, ir baltj kraujo kneli kova paprastai reikiasi parlamentiniu, ypa tarpparlamentiniu, kariavimu. Tokiose struktrose kaip Europos Tarybos Parlamentin Asamblja ir Europos Parlamentas matome ir man per daugel met teko matyti tebegyv Europos civilizacini vertybi raik kovoje su ios tapatybs praradimo slinktimis. ia kaip tik galime kalbti apie vykstant tarptautin bendradarbiavim, ia susikerta taut atstov poiriai ir j atspalviai, tiesa ne visada laimi, taiau vis dar egzistuoja kaip siekinys arba problema. Beje,
458

i reikini buvo ir dar vienoje taut atstov asambljoje, trumpai pasireikusioje didiojo Ryt Europos virsmo metu tai SSRS liaudies deputat pirmasis ir antrasis suvaiavimai 1989 metais. Po to, Baltijos ali deputatams pasitraukus ir musis nepriklausom demokratini valstybi atkrimo, suvaiavimai degradavo ir inyko kartu su paia Soviet Sjunga. Dabartin NVS tarpparlamentin asamblja tik orvelika arba potiomkinika Rusijos valdomos demokratijos sistemos dalis. Tiesa padarys jus laisvus, ie nemirtingi Evangelijos odiai ligi dabar primena ir nuvieia sunki, galbt tolydio sunkjani Europos dvasios kov dl laisvs. Ji ypa matoma parlamentuose ir tarpparlamentinse asambljose. a galiau pateikti, priminti nemaai ETPA bei Europos Parlamento 1983 2007 met dokument ir net minto SSRS liaudies deputat antrojo suvaiavimo rezoliucij dl MolotovoRibentropo pakto. M. Gorbaiovas ilgai neig jo slaptj protokol egzistavim, nors puikiai inojo, kad jie visai netoli. Taigi mums rpi tiesa apie komunizmo ideologij, komunistinius reimus praeityje ir dabartyje, komunistini diktatr darbus. tai trys aspektai, kurie nusako io didiulio baro uduotis: ideologija, reimai, valstybs. Tuos tris aspektus btina raikiai skirti. Tiesa yra inojimas ir vertinimas, tad reikia nuolat kelti ir tirti faktus, neleisti j neigimo bei umarties, o kartu ir vertinti, kol dar turime skiriamuosius grio ir blogio kriterijus. Paimkime kelet pavyzdi. Komunizmo ideologija rmsi teze apie moni grupi klasin prieikum bei tariama teistos prievartos doktrina: kurie nesutinka, tie sunaikinami. Taip Rusijoje buvo sunaikinta daugyb gyventoj, deimtys milijon nepalanki arba tariam nepalankumu Lenino, vliau Stalino diktatroms. ia jau vadinamieji reimo nusikaltimai, o laikant prieais kaimynines valstybes, jas upuolant ir naikinant vykdyti ir tarptautiniai arba SSRS valstybs nusikaltimai.
459

Todl yra principinis skirtumas tarp raudonojo teroro nusikaltim Rusijos gyventojams ar tiesiog rusams ir masini trmim bei egzekucij, vykdyt prie pavergt kaimynini ali gyventojus. Ten vienaplanis nusikaltimas, o ia dviplanis. Kaip tik skirtum, ir ne be reikalo, atkakliai ir jausmingai bando paneigti dabartiniai Rusijos valstybiniai propagandistai: mes irgi nukentjom! Nemonikumas i ties tas pats, netektys didiuls visur, taiau atsakomybs matmuo kitoks. Nusikaltimai savo alies gyventojams yra ities reimo, politinio klano, vadinamo Partija, ir to meto valdios asmen nusikaltimai. Nusikaltimai kitos, okupuotos ir naikinamos, valstybs pilieiams yra valstybs agresors ir okupants nusikaltimai. J negalima nurayti. Stalinui ir Berijai (atseit lavonams), kaip ir Sausio 13-osios beginkli gyventoj udyni vien Kriukovui, Burokeviiui ir Uschopikui. Tie asmenys tarnavo SSR Sjungai, kuri jais naudojosi. Prie ios sampratos ir principins skirties dar teks grti. Paimkime soviet valdios Maskvoje suplanuot ir vykdyt milijon Ukrainos valstiei badmir, kuris dabartinio Ukrainos parlamento gal gale vardytas kaip genocidas. Ar ukrainiei, kaip tautos, ar valstiei, kaip klass, ia dar vyko ginas. moni naikinim, todl ir nusikaltimus monikumui tolydio mginama iplauti odyno sofistika. Lietuvos istorikas A. Nikentaitis aikino, kad sovietai ud Karaliauiaus krato civilius gyventojus ne kaip mones, o kaip Vokietijos pilieius. Tarsi tokie blogos Vokietijos pilieiai ne mons. Paimkime Europos Parlamento pripaint 1944 met en tautos genocid ir kartu drov mindikavim dl abiej pastarj enijos kar metu vykdyto masinio gyventoj, j genofondo, kio, gamtos ir kultros naikinimo, kuris ne maiau vertas genocido vardo. Kai kurie sakydavo, kad tai Rusijos vidaus reikalai neva suverenioje ir nedalomoje teritorijoje, taiau veiksmai prilygo totaliniam karui, nukreiptam nekeniam prie valsty460

b, kuri nuo 1997-j jau turjo ir paios Rusijos pripainim de facto. enijos Respublikos upuolimas 1999 metais ir sunaikinimas antrajame kare buvo dar vienas baisus jos pripainimas ir ukariavimas i naujo. Kartu karo nusikaltimas. Paimkime SSRS smoksl su Vokietija pradti Antrj pasaulin kar Lenkijos ir Suomijos upuolimu ir nugaltos Lenkijos karo belaisvi nuudym Katynje. Stalino, Berijos, Molotovo, Mikojano ir kit pasiraytame nuosprendyje keliolika tkstani moni tiesiai vardyti ir pagal tai sunaikinti kaip karo belaisviai, o iandien Rusija begdikai neigia tuomet vykdyt btent karo nusikaltim Kodl? Todl, kad karo nusikaltimams nra senaties, o atsakomyb tenka ne vien civili udikams arba ugrobtos valstybs gyventoj trmjams, bet ir j vadams iki pat aukiausios ukariautoj valdios ir visos agresori, nusikaltli valstybs. Todl Rusija taip atkakliai neigia pat karinio upuolimo ir karo su maesniais kaimynais fakt. Nebuvo karo, tad nebuvo ir karini nusikaltim, nra nei nusikaltli, nei nusikaltusios valstybs. Smgis Lenkijai nugar tai tik ivadavimas. Suomijos liaudies respublikos paskelbimas pirmame ugrobtame pasienio miestelyje ir iaurus Helsinkio bombardavimas, dvi nuosavos raudonarmiei divizijos, palaidotos 19391940 met iemos karo pusnynuose tai tik finskaja kampanija. Varg Soviet Sjunga gal gale pakilo ventj kar tik po to, kai Vokietija pirmoji upuol buvusi sjunginink ir nujo ligi Maskvos. Tokia yra soviet mitologija apie Antrojo pasaulinio karo pradi. Tikrov ta, kad Stalinas turjo sav Europos ukariavimo plan, kur idst VKP(b) politbiurui trys dienos prie pasiraant sutart ir slaptuosius protokolus su Vokietija. Protokolai numat suvereni Europos valstybi, Taut Sjungos nari, pasidalijim tarp dviej valstybi agresori, veikiani sutartinai, ir i nusikalstama sutartis buvo gyvendinta. Todl Soviet Sjunga yra tokia pati Antrojo pasaulinio karo iniciator ir kalti461

nink, kaip jos tuometin sjunginink Vokietija. tai pagrindas ir ieities takas vertinant visus kitus dviej agresori karo nusikaltimus. Susitar ir kar pradjo ne politins partijos, bet valstybs Vokietija ir SSRS. Vokietija negailestingai ud ydus, draugei Soviet Sjungai tyliai pritariant (atsisak pasilymo priimti Europos ydus) ir net pirmai pradjus naikinim okupuotoje Lietuvoje 1941 metais. Kai kurie soviet nusikaltimai buvo itin baiss: pavyzdiui, civili Lietuvos gyventoj udymai sadistikai kankinant Rainiuose, prie Teli, Pravienikse, Panevy ir kitur, okupacinei soviet kariuomenei bgant i Lietuvos. Net pagal soviet baudiamj kodeks tai turjo bti kvalifikuojama kaip karo nusikaltimas neleistinas elgesys su civiliais karo veiksm rajone. Taiau SSRS komunistinis reimas ir jo paskirta marionetin valdia, A. Sniekaus grup, prisiglaudusi Maskvoje ir gavusi Raini udik raytinius liudijimus, nesim joki, net simbolinio pasmerkimo ar atsiribojimo veiksm, tad prisim bendrininkavimo atsakomyb. Vienas i tebegyvenani udik Petras Raslanas, vliau isitarnavs iki KGB pulkininko ir LTSR nusipelniusio teisininko, gal gale buvo nuteistas nepriklausomos Lietuvos teismo kalti ligi gyvos galvos, bet gyvena priglaustas, pagerbtas ir aprpintas Rusijoje, kuri tuo bdu irgi prisiima atsakomyb u soviet karo nusikaltim. Pamatysim, ar prisiims atsakomyb, jeigu Lietuvos teismas taip nutars, u vienos tremtins likim, nes jos vaikai ikl byl Rusijai. Tai kelias, kuriuo turt eiti daugelis, paddami savo nedrsiai valstybei. Baigdamas noriu padaryti por platesnio turinio pastab. Komunizmas tai ne tik tariamos nuolatins klasi kovos doktrina ir neapykantos kurstymas, kruvinas populizmas siekiant uvaldyti pasaul visuotins utopins gerovs vardan. Komunizmas reiksi kaip represin totalitarin valdymo sistema, ir is modelis ilieka arba atgimsta, pavyzdiui, dabartinje Rusijoje, kaip senosios diktatros mutantas kad ir be marksistins utopijos fasado. Dl tarptautins apgauls gali bti net palaikoma maa462

reikm, tariamai opozicin, komunist partija. Todl komunizmo mutantai, kaip ir seniau niekinantys demokratij, o vertinantys vien jg ir smurt, yra dabarties tikrov ir pavojus taikai. Hibridai su ksenofobiku nacionalizmu arba ekstremistiniu islamizmu, jie, kaip ir seniau, siekia, jei pavykt, pasaulins hegemonijos. Kita pastaba komunistinis totalitarizmas Europoje neapsiribojo Rusija (plius kolonijos ir satelitai). Gyvavo dar ir maasis taut kaljimas Balkanuose komunistin Jugoslavija. Greta totalitarins komunist valstybs Rumunija, Albanija, lyg ir nepavaldios soviet tarptautinei sistemai. Ir tai Jugoslavijos tautoms, kaip ir Soviet Sjungoje ieinant laisv, senieji proiai pasireik kaip komunistinis smurto kultas su genocidinmis kitataui arba kitatiki skerdynmis. iems karo nusikaltimams kurtas net specialus tarptautinis tribunolas, ko ligi iol stokojama soviet karo nusikaltimams tirti. Rusijos remiama Serbija, ypa jos diktatoriaus S. Miloeviiaus reimas, usimojo inaikinti arba ivaryti apie milijon Kosovo gyventoj alban. Tai bt buv panau Karaliauiaus krato gyventoj genocid Antrojo pasaulio karo pabaigoje ir ikart po jo, bet kart Vakarai neleido. Serbijos neokomunist pasikliovimas giminaite Rusija ne tik nelaimes. Panaiai vertintinas Baltarusijos atvejis. Blogiausia ir net grsminga, kad Rusija pasirod moraliai, politikai ir teisikai nepajgi (negali?) susitvarkyti, kaip Vokietija susitvark su savo bloga nacionalsocialistinio laikotarpio praeitimi. Antai Kroatija, net Serbija suranda ir perduoda teismui savo karo nusikaltlius. Tuo tarpu Rusija tokius gina, dengia. Didieji politiniai kariniai nusikaltimai, kaip antai Molotovo su Ribentropu pasiraytoji slapta sutartis, netgi auktinami. Stalinas vertas paminkl. Tokia pokomunistin ir mutant Rusija baigs blogai, todl jai turime padti. Tiesos vaistas yra ms pagalba geresnei ateities Rusijai (Landsbergis V. // Komunizm Tarptautin tribunol. V., 2009, p. 1217).
463

6.9. Komunizmo tribunolas: viltys ir perspektyvos

Tarptautinje mokslinje konferencijoje Vilnius 2005, tapusioje Antikomunistinio kongreso ir tribunolo, vykusi Vilniuje 2000 metais, loginiu tsiniu, prof. Vytautas Landsbergis kalbjo, kad komunizmo byl sudaro du tomai. Pirmasis tai komunizmo ideologija ir komunistin doktrina, kuria vadovautasi Soviet Sjungos imperijoje, antrasis tai komunist partijos nusikaltimai prie mog ir mogikum Rusijos okupuotose ir pavergtose tautose bei paioje Rusijoje. Lietuvoje sudarytas pirmasis komunizmo bylos tomas: ianalizuota ir teisikai vertinta komunizmo ideologija, tribunole paraytas kaltinamasis aktas, kuriame komunistin ideologija buvo vertinta kaip antihumanika, totalitarin ideologija, kurios kvpj ir vykdytoj nusikaltimai kelia grsm visai civilizuotai monijai ir prilygsta tarptautins bendrijos jau pasmerktai nacizmo ideologijai ir net pranoksta j mastu ir klastingumu (Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. V., 2002, p. 916). Tribunole buvo vardintas ir pasmerktas ir komunist ideologijos realizavimo subjektas komunist partija, kuri kaltinamajame akte buvo vertinta kaip nusikalstama represin organizacija, kuri vadovavosi nusikalstama komunistine doktrina kaip savo praktinio darbo teorine ir praktine programa. Komunistini reim komunistins partijos vykd nusikalstamus veiksmus, darydamos nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (genocid), dl kuri uvo deimtys milijon moni (ten pat, p. 916). Antikomunistiniame kongrese ir tribunole dalyvavo ir galbt pirm kart apie komunizmo nusikaltimus visoje Europoje suinojo tkstaniai moni. T inojim papild ileista kongreso ir tribunolo mediaga. Spaudos konferencijoje Lenkijos prezidentas Lechas Valensa sak: Komunizmo nusikaltimai monijai didesni negu dviej pasaulini kar aukos. Akivaizdiai matome, kaip komunizmas dar kart nori paimti valdi, bet niekas neaukia. Reikia didelio solidarumo ir bendradarbiavimo mums, Ry464

t ir Vidurio Europos alims, neseniai patyrusioms komunizmo iaurumus ir tebejauianioms pratingas t reim pasekmes. Bkime budrs, pasinaudokime laisvs suteikta galimybe. Rumunijos prezidentas Emilis Constantinescu tada kalbjo: Tragika komunizmo patirtis paliet daugel Vidurio ir Ryt Europos taut. Komunistinis reimas, politins represijos surado ir rmj. Jeigu ms alys nori iki galo pasinaudoti visomis tomis grybmis, kurias teikia demokratin raida, mes turime vertinti nusikalstam praeities reimo institucij veik, turime teisti tuos asmenis, kurie vykd nusikaltimus, kad jie nepasikartot ateityje. Komunistai galjo vykdyti savo nusikaltimus, nes jie buvo sitikin, jog niekada niekas nesugebs j nusikaltim atskleisti ir nepareikalaus atsakomybs. Turime nuplti i tylos udang ir perduoti nusikaltim vertinim teismui ir teisjams (Antikomunistinis kongresas ir Tribunolo procesas. V., 2002, p. 41, 45). Prof. Antanas Tyla baigiamajame kongreso plenariniame posdyje sil Lietuvos mokyklose vesti kurs Komunizmo nusikaltimai monijai. Jis kalbjo: Visos alys, tautos yra atsakingos u milijonus itremt, nukankint moni. Kol komunizmas nebus pasmerktas, tol yra galimyb jam reanimuotis (Komunizmas tai pratis // XXI amius, 2000 birelio 21, p. 11). Valstybs mastu Lietuvoje nei komunizmo ideologija, nei komunist partija nebuvo pasmerktos; nebuvo atsiribota ir nuo tos partijos vykdyt nusikaltim okupacijos metais. Todl masinio lietuvi tautos genocido bylos Lietuvos teismuose buvo vilkinamos met metus arba i viso nekeliamos, o jeigu ir buvo tokios bylos ikeltos, kruvini ir baiss savo iaurumu Lietuvos moni udikai i teismo sals buvo paleidiami neva dl ligos arba senatvs. I keli deimi tkstani Lietuvos genocido vykdytoj svarstytos tik 6 ar 7 bylos. Atvirkiai, kairij Seimo daugumos sprendimu, daugeliui lietuvi tautos genocido vykdytoj paskirtos valstybins pensijos u didelius nuopelnus Lietuvos valstybei. Kodl taip yra ir kodl taip atsitinka Lietuvoje, labai motyvuotai paaikino iais metais birelio 16 d. vykusioje mokslinje
465

konferencijoje Komunizm Tarptautin tribunol Ronaldas Rainskas, vadovaujantis Naci ir komunistini reim nusikaltim tyrim projektui, savo praneime kalbjs, kad Lietuvoje iuo klausimu nra valstybins politikos ir valstybs mastu trksta politins valios, atrodo, kad ir apskritai jos nra. Vertybini klausim svarba Lietuvos politiniam elitui yra nesuvokiama, todl ir nra valstybiniu mastu komunistinio reimo nusikaltim vertinimo. Atvirkiai, smoningai skatinama umirti praeit. Buvs Lietuvos prezidentas A. Brazauskas sil net sudeginti visus archyvus, liudijanius apie komunist nusikaltimus Lietuvoje. Todl Lietuvoje ir stengiamasi klastoti istorij, ji ikraipoma, nes didels politinio elito dalies aknys yra tame laikotarpyje, kur reikia vertinti; politinis elitas visais lygmenimis savo nemaloni praeit bando velninti. Akivaizdu, kad tokioje politinje situacijoje tauta, siekianti atkurti teisingum ir ukirsti keli kruvinos lietuvi tautos tragedijos pasikartojimui, privalo rayti ir antrj Komunizmo bylos tom vertinti atskir genocido vykdytoj nusikalstamas veikas pagal tarptautins teiss normas ir juos teisti bei pasmerkti visuomeniniuose tribunoluose, kad imuus Teisingumo valandai ir krus Tarptautin komunizmo tribunol, turtume jam k pasakyti ir galtume perduoti nusikaltli prie mog ir monikum bylas nagrinti tarptautiniu mastu. Teisini problem, susijusi su tarptautini teisini struktr krimu ir konkreiai Tarptautinio komunizmo tribunolo krimu visuomenini organizacij lygmeniu, nemanoma isprsti. Tai turi bti daroma valstybs lygmeniu, kreipiantis ES parlamentus, Vyriausyb ir Europos Parlament, praant jo iniciatyvos kurti Tarptautin komunizmo tribunol dl to, kad Lietuvos valstyb piktavalikai komunist nusikaltim nepasmerk ir teismai t byl nagrinjim ignoruoja, iskyrus vien kit labai ret atvej. Kaip ir Tarptautinis Baudiamasis teismas, dabar jau veikiantis Hagoje, taip ir Tarptautinis komunizmo tribunolas bylas nag466

rinti priims tik tais atvejais, kai valstyb dl koki nors prieasi nebaus arba vilkins karo, agresijos, genocido ir nusikaltim prie mog ir monikum tyrim ir kaltinamj byl nagrinjim, pareikalaudamas i valstybini teissaugos institucij perduoti mediag ioms byloms tirti ir iduoti nusikaltlius (dabar gyvenanius Rusijoje, Izraelyje, gal dar ir Vokietijoje), juos teis. Kreiptis Tarptautin komunizmo tribunol, kaip ir Tarptautin Baudiamj teism, gals ir nevyriausybins organizacijos, siekianios atkurti teisingum savo alyje ir ismusios visas teisines galimybes Lietuvoje. Tam nereiks valstybs, nenorinios vykdyti tarptautinio statymo, sutikimo. Tarptautin baudiamoji jurisdikcija apima tik fizinius asmenis. Asmuo, padars nusikaltim, atsako asmenikai ir privalo bti nubaustas pagal tarptautin statym. Nauja yra tai, kad pastaruoju metu nusikaltimo subjektais laikomi ne tik tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai, kankin ir ud mones, bet ir karo vadai bei virininkai jeigu jie inojo arba susiklosius aplinkybms turjo inoti, kad jo vadovaujami mons padar arba ketino padaryti genocido, agresijos ir nusikaltimus prie mog ir monikum; jeigu jie nesim efektyvi ir proting priemoni pagal savo kompetencij ir galimybes, kad ukirst keli nusikaltimui; jeigu jie inojo arba smoningai ignoravo informacij, kad jo pavaldiniai padar arba ketino padaryti nusikaltim; jeigu padarytas nusikaltimas susijs su veikla, u kurios kontrol karo vadas arba virininkas buvo atsakingas (Tarptautinio Baudiamojo teismo statutas. V., 2000, p. 2325). Teisingumo atkrimo vilt Lietuvoje teikia 1996 m. birelio 27 d. Europos Tarybos Parlamentins Asambljos priimta rezoliucija Dl priemoni, skirt paalinti buvusi komunistini totalitarini sistem palikim ir Europos liaudies partijos 2003 ir 2005 priimti dokumentai, kuriuose vertinti komunistiniai totalitariniai reimai ir pateiktas j nusikaltim principinis sraas. 2005 m. gegus 12 d. Europos Parlamento rezoliucija, kurioje Antrojo pasaulinio karo kaltininkais vardijamas ne tik Treiasis reichas, bet ir Soviet Sjunga kaip dvi tironijos. Joje taip pat,
467

kaip ir 1996 m. birelio 27 d. rezoliucijoje, valstybs, Europos Sjungos nars, raginamos likviduoti totalitarizmo padarinius. Taiau ms valstybje Lietuvoje abi tos ES rezoliucijos ne tik negyvendinamos, bet ir visikai ignoruojamos. Taigi ms valdia kuria ne tik savo piliei, nukentjusi nuo komunistinio reimo, balsui, bet ir Europos Parlamentins Asambljos rezoliucijoms. Tai tik dar vienas argumentas, rodantis, kad ms valstyb nesiima ir nesiims teisingumo atkuriamosios veiklos, kol valdioje bus sovietinio reimo nomenklatrininkai ir komunizmo ideologai, tos nusikalstamos ideologijos gyvendinimo tsjai jau nepriklausomoje Lietuvoje. Todl tauta turi bti ypa budri. Kai Vyzentalio centro valdininkas E. Zurofas visame pasaulyje aukia: iekokime yd genocido nusikaltli ir teiskime juos, kad jie nespt numirti mokykims i jo ir vykdykime vent teisingumo pareig iekokime savo Tautos genocido nusikaltli ir teiskime juos kad ir visuomeniniame Tribunole; paskleiskime visam pasauliui teism nuosprendius ir reikalaukime, kad jie bt teisiami Tarptautiniame komunizmo tribunole, kad ir kokioje alyje jie bt surad sau prieglaud. Lietuvoje nra ems pdos, kuri nebt aplaistyta ms patriot, uvusi u tvyns laisv, krauju. Tegul kiekvienas Lietuvos mogaus pralieto kraujo laas gula ant kiekvieno i ms sunkia pareigos ir teisingumo siekio nata. Ir kol tarp ms vaikto ms viesiausi tautos moni, tv, senoli, broli ir seser bei mylimj udikai, neturime teiss ramiai miegoti. Teisikai nevertinta praeitis pasikartoja, tik dar sunkesniais nusikaltimais. Mes siekiame ne kerto, o tik teisingumo. Teisingumas, atkurtas net ir po daugelio met, yra spjimas tiems, kurie vl ms taut rengiasi udyti. Jaunimas tai supras, susimstys ir pasimokys. Tauta, neinanti savo praeities ir jos deramai nevertinusi, neturi ateities (Voverien O. Teisti genocido vykdytojus ms pareiga // Tremtinys, 2001, liepos 12, p. 1, 2). 2007 m.
468

PAREIGOS KELIU

Eiti pareigos keliu mus, savo mokinius, visada mok savo straipsniuose ir knygose politologas, publicistas, antikomunistas ir antiglobalistas Vilius Branas. Savo knygoje Priminimai bendraygiams (V., 2009) jis ra, kad pareiga Tvynei irikiavo Lietuvos karygius Sauls ir algirio mi laukuose; subr mirtininkus Pilnuose, sujung sukillius kovose prie caro patvaldyst 1831 ir 1963 met sukilimuose ir Lietuvos nepriklausomybs kov 19181920 savanorius kovai prie vairaus plauko plikus, siverusius Lietuv sutrypti jos laisvs. Pareigos jausmas paskatino tkstanius Lietuvos vaikin ir mergin lieti krauj Tautos sukilime 1941 metais ir okupuotoje bunkeri Lietuvoje 19441953 metais, kvp beginkle narsa ginti savo Tvyn Sausio 13-osios karygius, ms amininkus. Lietuvos partizan kis buvo: Atiduok Tvynei, k privalai! Beveik trisdeimt tkstani Lietuvos laisvs karygi atidav Tvynei savo jaunyst, savo svajones, gyvenimo diaugsm ir gyvybes. Vienoje i konferencij Kdainiuose, pertraukos metu, po mano skaityto praneimo mane apsupo brelis vienuoli ir sesuo Joana padkojo u praneim odiais: Ai, kad atiduodate mums tai, kuo Dievas jus apdovanojo. Tada ir supratau, kad mano kukli pareiga atiduoti savo Tautai tai, k gijau ir turiu: patirt ir inias. Antikomunizmas tai tema, apie kuri danas Lietuvos intelektualas net pagalvoti nedrsta. Pavojinga tema. Ypa dabar, kai nepriklausomoje Lietuvoje jau antras deimtmetis politikos madas diktuoja buvusi okupant kolaborantai, komunist partijos CK vadovai, nomenklatrininkai ir ideologai, taip pat partijos,
469

pasiruousios bet kuriuo momentu parduoti Lietuvos nepriklausomyb (ypa tie septyniolika, vaiav Maskv ja prekiauti) buvusiems okupantams. Ir vl, deja, u sidabrinius Judo graius, u trupin aukso, u riebios sriubos aukt. Laikraiuose paskelbti straipsniai, deja, mokslininkui tyrjui tik popierins gls lietuje; jis j neskaito ir neteikia reikms. Knyga tai jau ikis. J pavartys ir mokytojas, ir dstytojas, ir mokslininkas, istorikas ir bet kuris intelektualas. Juolab kad joje yra nubrtos strategins antikomunizmo tyrim kryptys: btinyb tirti komunizmo pltr Europos Sjungos valstybse; neapykantos, teroro, smurto, griovimo recidyvus komunizmo patirt, pridengt modernia antiglobalizmo kauke, ES vietovse, kur vyksta valstybi vadov susitikimai; svarbiausi komunizmo ideologijos realizavimo metod melo, politini mogudysi, prievartavimo, politinio antao ir meit, pridengiani gob komunistinio imperializmo veid, apraikas visose ES valstybse ir pan.; kurti antikomunizmo teorij, gilinti jo istorij, tobulinti metodologij. Jeigu atsiras bent vienas vaikinas ar mergina Lietuvoje, veik baim, ir pasirinks antikomunizmo tem savo moksliniam darbui, ios knygos tikslas bus pasiektas. Antra vertus, jeigu i knyg perskaiius bent keli jos skaitytoj dvasia atsikvos, kaip vaizdingai sak ms Tautos patriarchas dr. Jonas Basanaviius, knygos tikslas irgi bus pasiektas. Kiekviena knyga, kaip ir mogus, turi savo likim. Tik mogus j sukuria (arba sugriauna) pats, o knygos likim kuria jos skaitytojai. Kad ir koks jis bt, jausiuosi atlikusi savo pareig, atidavusi savo Tautai tai, k inau apie komunizm ir antikomunizm. Autor

470

ANTICOMMUNISM A THEORY AND PRACTICE

Summary
Only in 2001 year a concept anticommunism appeared in The General Lithuanian Encyclopaedia (V., 2001). No one reliable source of information was refered to the concept after its declaration. It corresponds to real situation in the Lithuanian science: 50 years of Russian communist regime ir the occupied Lithuania nobody dared to speak on the theme, because imprisonment threatened for it for long years. After retoration of the Independence of Lithuaniai in 1990, very soon, in the 1992 Lithuanian communists with the help of Russian KGB seized power in the Lithuania again and the theme of anticommunism continued to be forbidden. That is why this book is the first in the history of posovietic Independent Lithuania and in its science. Before occupation in the prewar independent Lithuania (1918 1940) some books and a lot of articles in the open mass-media, dealing with a cruelty of Russian revolution and tragedy of millions Russian peoples appeared. Among them were books, written by the first theoretic of anticommunism Aleksandra Rachmanova. They were translated from German into Lithuanian language and became basis for further anticommunistic investigations in our country. In 1937 an original book The communism in the Lithuania, written by the priest Stasys Yla appeared, in which an ideology of communism and especially cruelty of its practice was shown. After two years in 1939 a book The problem of rasism, written by the bishop Meislovas Reinys, doctor of psychology, appeared, in which ideologies of communism and nazism were compared and made conclusion that those both totalitarian ideologies are identical, as brothers-twins, only on the basis communist ideology was put the
471

fight of different social classes, and at the basis of nazism different human races. After occupation of the Lithuania by Russian army troops in 1940, anticommunist theory has got development in the underground literature, issued in the forests by Lithuanian partisans in 19441953. In this book facts and theoretical conclusions, found and made by previous authors, are systematized and constructed in the one theoretical study, main conclusions are exposed and attempts to develop anticommunistic investigations in the present Lithuania are described. The most of articles, included in this book, are written by the author of this book. All of them were published in the open massmedia, in the newspapers Lietuvos aidas, XXI amius, Tremtinys (The deportee) In the book are also included deliberately some articles, dealing with the anticommunistic theory and practice, written of the famous American, Lithuanian ir Russian anticommunists Vilius Branas, Aleksandr Jakovlev, prof. Vytautas Landsbergis ir former deportee Irena Runait, a sister of heroic Lithuanian partisan,s leader Pranas Runas, who was cruelly killed by KGB. In the book are produced main results of former anticommunistic investigations, such as a definition of anticommunism; named the main objects of investigations theory and practice of communism; a role of communist party and its shield and sword NKVD, MVD,.MGB and KGB in the genocide of Lithuanian people in the afterwar period; revealed means and methods, which were used in the process of realization of communist ideology murdering of political opponents and civil peoples, which were thinking somehow differently than communists; the main method of success of communistic doctrine and their power a falsehood and story-telling, also outrageous hypocrise, the main features, which were obligatory to every communist a hatred for differently thinking and greediness, the basic feature of ideology of communism,
472

upon which rests the main princip a fight of social classes: to find an enemy and to demolish him. In the book is described the first twenty years situation in Lithuania, when our state recovered independence in 1990. Very soon, in the 1992, national communists, former communists party leaders, using very agressive and skilfull propaganda, took power in the independent state. In governing the state they retained all feature iof Russian communist ideology, only priorities of them changed. On the top of them found oneself boundless seizure of wealth by leaders of state and by their shield and sword high oficcers of KGB. In the book national neocommunistic capitalism is described, also results of its governing of state an extreme impoverishment of the state and people. Some theoretical generalisations, as a part of anticommunist theory are given in the book. Among them main features of communist ideology, as an object of anticommunist investigation; methods of its realisation in the social life; crimes of communist party against a human beeings, nations and sovereign states, also against humanity; forms of modern resistence to crimes of neocommunists: free word in the open mass-media, unmasking them., etc. The book is written on the boundary of scientific and social-political literature. The author of this book is nor historian, neither specialist in political sciences. Thats why this genre was choosed for the book, as the most convincing. It has two main aims educational: to give some rudiments about theory and practise of communism in occupied countries and neocommunism, to show their real faces without falsehood, leaning upon tragic history of Lithuanian people; and incentive aim inviting young scientists to choose for their investigations the problems of anticommunism theory and practice. Upon the main conclusion, made in the book, communism is the most horrible evel in the world and the first duty of all honest people of mankind is to stop spreading ideas of communism all over the world, in order to get a peace, state security and prosperity.
473

PAVARDI RODYKL
A Abakumovas 34 Abromaviius A. 296 Abromaviius J. 413 Abromaviius S. 369 Achmatova 49, 50 Achromejevas 47 Aas R. 166 Adamkus V. 97, 200, 336 Adomaitis K. 298 Adomaitis N. 383 Adomaitis R. 212 Adomauskas L. 237 Adomaviius P. 250 Afanasjevas G. 298 Afanasjevas S. 298 Agranovas 41, 379 Aidukas V. 298 Aistis J. 103 Ajauskas V. 131 Akelaiiai 252, 453 Akelaityt B. 252 Akelaityt J. 252 Akelaityt S. 252 Albertynas 417 Aleknait-Abramikien V. 420 Alekna G. 371, 372, 374, 376, 377 Aleknos 313 Aleksa J. 241 Aleksinien D. 230 Alganovas V. 281 Almarkas P. 29 Ambrasien J. 112 Ambrazien A. 212 Ambruoas A. 307 Ambruoas S. 307 Andreika 317 Andrejevas A. 34, 38, 409, 410 Andrijauskas E. 311 Andriukaitis V. 20, 48, 243 Andriuis S. 252 Andriuka B. 344 Andropovas 51 Angarietis Z. 70, 423 Anias J. 106 Antanaiiai 311 Antanaitis B. 105 Antonov 307 Antonovi V. 376 Anuauskas A. 196, 203, 238, 239, 244, 245, 249, 255, 265, 271, 273, 277, 278, 282, 303, 304, 309, 315, 316, 334, 337, 373, 445, 447, 455 Anuyt-Sadauskien D. 453, 454 Arbuauskas A. 337 Aristotelis 396 Arlauskas Alfonsas 249, 252 Arlauskas Antanas 249, 252 Arlickien E. 298 Arenuchinas F. K. 63, 64 Asanaviit L. 246 Astikait S. 367 Astikait-Barauskien S. 313 Astikas 313, 367 Astra L. 176, 182 Atrauskas J. 450 Augustinas S. 368 Augutis M. 370 Autreviius P. 436 Avdijenka 49, 50 Avyius J. 186 Avsejevas 49

474

B Babelis 49 Babilius V. 230 Babrovas 299 Baiulis 188, 191 Bagdonas R. 171, 275, 317 Baguka P. 195, 455 Bajerius K. 207 Bajorinas M. 27 Balaboskin 305 Balakinas V. 168, 175 Baldiis 171 Baleentien V. 365, 366 Balinskait 299, 303 Balkeviius A. 184 Balsien A. 204 Balsys V. 156, 294, 344 Baltakis J. 169, 301 Baltinas E. 211 Baranauskait Z. 127 Baranauskas A. 195 Baranauskas B. 237 Barauskas J. 307 Barauskas K. 307 Barbi P. 245 Baronas V. 312 Bartaseviius 305 Bartainas J. 196, 197, 250, 267, 268, 413 Bartininkas B. 241 Bartinis R. 53 Bartkovas 300 Bartkus B. 366 Bartoekas K. 335 Bartulis E. 156 Basanaviius J. 139, 155, 394, 417, 470 Basenko 280 Bainskas 280

Batra R. 455 Baua A. 237 Bauyt N. 191 Bazarnovas V. 169 Bebrauskas I. 307 Bechtereva N. 52 Bechterevas V. M. 52 Bdnas 50 Bekasovien A. 307 Belikovas 307 Belousov 280 Bendinskas 417 Benediktas VI 200 Berdiajevas N. 21 Bergholc V. 50 Berija 26, 28, 34, 38, 40, 41, 63, 64, 65, 248, 255, 460, 461 Bermanas 28 Bertautas 307 Bertis D. 354 Bezansonas A. 378, 393, 395, 396, 397, 399, 400, 440 Bezymianskis A. 50 Bychovskis 28 Bikauskas E. 170 Bielinis A. 301 Bielinis J. 301 Bielinis L. 9, 436 Bielinas I. 301 Bielskis L. 300 Bykovas D. 303 Bikuliien M. 450 Bilienis P. 301 Bimbiris A. 171 Birch J. 150 Bistras L. 241 Bitinas B. 313 Bizauskas K. 301 Blaiai 308

475

Blays V. 313, 367 Blechmanas A. 150 Bliucheris 40 Boguis V. 127, 181 Bondaruk L. 450 Bonner J. 127 Bordo A. 16, Boriseviius V. 92, 116, 294, 346, 347, 348, 428 Borisovas J. 188, 189, 190, 191, 194, 205, 208, 218 Borkys 250 Boruta J. 93, 96, 337 Bosas A. 317 Bradauskas J. 169 Bradnas K. 122 Brazaitis J. 254 Brazauskas A. 10, 48, 124, 128, 160, 161, 163, 193, 198, 199, 200, 206, 225, 226, 281, 283, 294, 295, 313, 317, 383, 393, 394, 396, 397, 399, 400, 404, 428, 430, 433, 466 Brazdionis B. 89, 111, 146, 210, 327, 328, 329, 331, 332, 333 Branait L. 136 Branas J. 135 Branas V. 6, 7, 9, 12, 133, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 147, 148, 149, 150, 151, 152, 153, 350, 356, 379, 388, 390, 405, 450, 456, 469, 472 Branien E. 136, 147, 152 Brekovskis M. 290 Brenevas L. 339 Bryzga 308 Bruveris V. 431 Bruas A. 212 Bubnys P. 104, 105, 115 Bubnys V. 212

Bucharinas 37, 410 Budginas 274 Budreviien D. 183 Budreviit-Kazlauskien S. 246 Budrinas A. 455 Bugakovas M. 417 Buika M. 200 Bujanovas M. 52 Bukarovas 307 Bukenenas (Buckenan) P. 150 Buklys J. 308 Bukovskis V. 23, 51 Bulakas H. 299, 300 Bulatovas D. A. 64 Bulgakovas 50 Bulganinas 34 Bulika B. 349 Buluev 280 Burauskait B. 196, 309, 337, 339 Burdenka O. 417 Burdulis V. 131 Burinskait K. 456 Burneika 250 Burokas A. 85 Burokas E. 85, 87, 89 Burokas J. 200 Burokeviius 460 Buas (Buch) G. W. 266 Buteikis S. 91, 92 Butkeviius A. 193, 211, 417 Butkus S. 368 Buvina G. 450 Buzas P. 95 Bta D. 179 C Camus A. 112 Canava 28 Candleris F. 54

476

Caplinas S. 166, 167, 417 Ceseviius D. 241 Cezaris 438 Charenka S. 366 Chruiovas N. 33, 34, 37, 92, 408, 409, 410 Cibulkinas 298 Ciceronas 206 Cidzikas P. 337, 340 Cinauskas V. 255, 445 Constantinescu E. 336, 337, 465 Courtois S. 438 Cvirka P. 237, 288 an Kaii 30 aplikas A. 294, 295 echovas A. 288 ekauskas A. 212 ekaviius J. 241 ekryginai 49 ekutis R. 168 elkis A. 369 epait B. 307 epas V. 211 epnas S. 317, 318 epkauskas 307 eponis J. 102, 200 erilis 356 erniachovskis I. 340 erniauskas J. 301, 308 ernius J. 359 esnaviius J. 209 estertonas G. 16 iajanovas 49 ilinskas K. 183 iura S. 298 iurakovas N. 370 iurinskas G. 230 iurlionis M. K. 68

D Dabainskas G. 162 Dabrila J. 294, 344 Dabuleviius J. 308 Dabulis 308 Dabuinskait-Lazauskien P. 312 Dainien A. 369 Dalinkeviius G. 215 Damanskis I. 312 Dambrauskas L. 212 Dambrauskas V. 306 Damulyt J. 168, 399 Damuis A. 240 Danielien L. 291 Danielis 51 Dapknait J. 130 Dapknas A. 6, 28, 29, 129, 130, 131, 132, 133 Dargis A. 300, 415 Daudzvardas-Daugvardis V. 243 Daudvardas V. 314 Daukantas S. 234 Daukys K. 206 Daulius J. 69, 290 Daunorai 252 De Golis 84 Deglinas V. I. 24 Degutis A. 397 Dekanozovas 232, 235, 238, 241 Deksnys 369 Demba I. 241, 304 Demidas J. 166 Denikinas 284 Dervinis P. 301 Didenko I. S. 197, 298 Didiariekis 298 Didiulis K. 413 Dieveris V. 313 Dirmeikiai 311 Ditkeviius V. 237

477

Dmitrijevas 191 Dombkovskij L. 55 Donskis L. 179, 180 Dorondovas 298 Dostojevskis F. 288, 432 Dovydaitis P. 66, 428 Draugelis V. 195 Drevinis V. 367 Driius 433 Drukus A. 246 Drukus B. 305 Dudajevas D. 452 Dudincevas 51 Dulskis K. 241 Dumius A. 156 Duoblys G. 376 Duanskis N. 260, 272, 274, 280, 310, 391 Dzedulionien O. 396 Dzerinskis F. 34, 49, 409 Dziaminis D. 58 Diautas K. 168 E, Efremovas D. 55 Eidukaitis V. 212 Eidukeviius P. 423 Eigelien I. 14 Eigelis R. 14 Eimutis 307 Eismuntas E. 169 Endziulaiiai 453 Engelgardtas V. 51 Engelsas F. 15, 353 ringis K. 357, 359, 360, 362, 364 F Fadejevas F. 288 Fedinas 288 Fedosejevas I. V. 283

Fedotovas 248 Feofanovas J. 26 Fibich A. I. 64 Fiodorovas V. 191 Flikaitis A. 335, 456 Franco A. 288 Frinovskis 41 G Gabriuseviius P. 299 Gagarinas J. 55 Gaidamaviius P. 108 Gaideliai 305 Gaidys A. 251 Gaidys V. 434 Gaileviius A. 241, 269, 304 Gailien D. 447 Gajauskait R. 172 Gajauskas B. 245, 246, 247 Gajus 41 Galis R. 290 Galkinas 273, 303 Galvelis P. 48 Galvydis-Bykauskas J. 359 Galvonas V. 397, 398 Ganinas 49 Ganusauskas E. 166, 167, 210 Garaninas 307 Gardauskien G. 210 Gariaunov J. 305 Garmut A. 319, 320, 322, 324 Garva J. 338 Garuckas K. 115 Gainas K. 346 Gakait N. 246, 367 Gakait-emaitien N. 77, 337, 341, 378, 386 Gaubtys 306 Gaudutis J. 275 Gaupas 312

478

Gavelis R. 182 Gedvilas M. 203, 236, 237, 241, 267, 268, 269, 286, 391, 413 Gelach G. 45 Gelaius P. 27 Genien V. 313 Genys K. 210, 214 Genkinas Z. 64 Genzelis B. 203 Gerasimovas 50 Germantas A. 301 Gerojimas B. 117 Gerulaitis V. 417 Gt (Goethe) J. V. 87, 108, 288 Gibaviius V. 246 Giedraitis B. 314 Gylys A. 166 Gimantas (Limantas?) P. 301 Gintalait L. 399 Gintila J. 166 Gira L. 289, 380 Girdzijauskas P. 157 Girdius-Klausutis J. 432 Glebovas 49 Glemait D. 246 Gogolis N. 288 Golyevas 315 Goloekinas F. I. 64 Golovanovas J. 49, 53 Gorbaiovas M. 47, 107, 159, 208, 209, 408, 459 Gorev 280 Gorien G. 365 Gotj 51 Grabauskait-Dabulskien J. 366 Grabauskait-ymantien E. 366 Grabauskas J. 366 Grabauskas-Karoblis G. 434 Gramakovas A. 298 Gramakovas G. 298

Gramakovas V. 298 Grauinien L. 194, 197, 397 Grays J. 94 Graulis P. 166 Grbliauskas 308 Greimas A. J. 22 Gremeniukas I. 28 Grybauskait D. 430 Grybauskas N. 370 Gricius S. 317 Grietas 307 Grigalaviius J. 237 Griganaviius A. 455 Grigas R. 127 Grigoraitis V. 175, 176, 281 Grineviit R. 19 Grinius 139, 449 Griekin 307 Griinas P. 398 Grikeliai 307 Grikelien A. 307 Grikelis J. 308 Grikelyt S. 307 Grikeviius P. 106 Gruc R. 349 Grunskis E. 238 Gruzas J. 370 Gudaitis-Guzeviius A. 391 Gudauskas 299 Gudaviius S. 168, 191 Gudynas P. 163 Gulbinas M. 281, 304 Gulbinas V. 205, 207, 208, 209, 241, 281 Gumiliovas 49, 50 Gurlis V. 170 Gurtovojus J. 283 Gusarovai 311 Gusarovas F. 311 Gusiatina Z. 230

479

Gusiatinas M. 230 Gustaitis P. 116, 347 Gustas J. 349 Gutmanas 273, 274 Guzeviius A. 116, 267, 268, 345, 346, 366, 413 Guauskai 311 H H. de Balzakas 439 Hatanaka S. 339, 340 Havelas V. 126 Heimanas 274 Hemingvjus E. 30 Hendel-Mazeti E. 16 Hitleris 18, 30, 123, 257, 266, 388 Ho i Minas 173 Hoffman S. 308 Hoyer A., fon 17 Hopkinsas H. 144 Hugo V. 288 I Iemantas G. 169 Ignataviius E. 209, 245, 309 Ignataviius I. 105, 154, 155, 203 Ignataviius S. 89 Ilfas 30 Ilje B. 50 Iljuinas 53 Inber V. 50 Inirait-iaulien 274 Ipatovas G. 298 Ipatovas M. 298 Ipatovas V. 298 Irelandas, arkivyskupas 111 Isajev 305 Ivanauskas J. 156, 433 Ivanilovas 298

Ivanovas V. 64 Yla S. 5, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 78, 385 J Jablonskis J. 301 Jackovskis J. M. 422 Jagminas J. 195 Jagoda 34, 41 Jakavonis A. 113 Jakilaitis E. 185, 192 Jakiras 32 Jakovlevas A. 5, 12, 32, 47, 49, 50, 408, 410, 411, 472 Jaktas 96, 241 Jaktas J. 427 Jaktas S. 252 Jakubonis A. 432 Jakuionis P. 168, 200, 245, 247, 335, 431, 450, 455 Jakuninas G. 105 Jalibovskis R. 345 Janaviius V. 308 Janceviius J. 89 Janys A. 271 Jankauskas D. 431 Jankauskas E. 215 Jankauskas J. 253, 254, 314 Janukidz 38 Janulaitis A. 72 Janulionis 341 Janulis A. 95 Januauskas S. 317, 252 Januauskien 317 Jarmalajus 298 Jasaityt G. 314 Jasnas J. 68, 69 Jasinas V. 314 Jasper W. F. 142, 454

480

Jaspersas V. 390 Jastramskien L. 297 Jasutyt J. 304 Jatulis T. 369 Jaugelis V. 94 Jazdauskas 347 Jgeris S. 53 Jekaterina II 228, 421 Jelcinas B. 47, 408 Jermolajevas 274 Jeroenka N. 282, 285 Jeseninas S. 24, 50 Jeseninas-Volpinas E. 51 Jeovas 34, 36, 37, 38, 40, 41, 410 Jokaitien M. 297 Jokubaitien J. 307 Jokubauskas F. 307 Jokubauskas S. 316 Jokbauskis S. 115, 345, 346 Jokubnien D. 191 Jokubka 308 Jonaitis R. 275 Jonas Paulius II 109, 121 Jonelien B. 305 Jonys J. 348 Jonuauskien J. 274 Juceviius F. 239 Jukna K. 306 Jukneviien R. 156, 434 Juneviius L. 93 Juodaitis J. 348 Juozaitis A. 404, 417 Juozaitis P. 298 Juozaitis R. 430 Juozapaitis J. 195 Juraas J. 121, 122 Juraien A. 121 Jureviius M. 115 Jurgeleviius A. 171

Jurgelis J. 167, 292, 305 Jurnas . 19, 20, 280, 395 Juenka V. 132, 409 Jukeviius J. 27 K Kabaila 274, 299, 303 Kaerauskien A. 69, 112 Kaialovas 44 Kapdis J. 226 Kaganoviius L. 32, 34, 35, 36, 409 Kaimikis S. 298 Kajukovas M. M. 64 Kalabuchovas 315 Kalanta A. 131 Kalanta R. 131, 132, 169, 316 Kalininas M. 38, 39, 409, 410 Kalvaitis A. 252 Kalvaitis S. 252 Kamenevas 34, 409 Kamizarovas 300 Kanonenko 197 Kapica P. 51 Kaplan 280 Kapoinas P. 314 Kapralovas P. 307, 367 Kapsukas V. 257, 357, 423, 424 Kapustinas M. 23, 24 Karalius A. 171, 297 Karbauskis R. 212, 230 Karbauskis V. 193 Kariauskait A. 329 Karietka 274 Karinauskas V. 170, 171, 416 Karka K. 314 Karosas J. 180, 181, 200, 284, 365 Karosas T. 230 Karpovas 369 Karsavinas L. 66

481

Karvelis R. 296 Karvelis V. 360, 361, 362 Kasalapova 299 Kasparait B. 312 Kasparas J. 312 Kasparas L. 312 Kasparien 312 Kasperaviius A. 238 Kastro F. 143 Kaauskas S. 155, 271 Kata A. 367 Kakonait A. 304 Katajevas V. 30, 49, 50, 288 Katinas P. 383, 434 Katinas V. 367 Katkus A. 411, 414, 418 Kauneckas J. 105, 106 Kaunietis J. 308 Kavaliauskas 298 Kazakov 280 Kazanaviius V. A. 169 Kazimiaenko A. 166 Kazlauskas J. 302, 316 Kazlauskas V. 298, 313 Kazulnas A. 369 Kaemkaityt J. 96, 97 Kedrovas M. S. 41, 64 Kemis F. 349 Kemtys M. 89 Kerberis L. L. 53 Kerenskis A. 290 Kieferis F. 16 Kikalivilis 194 Kilikeviius T. 89 Kinertait-Laugalien M. 101 Kipius R. 230 Kirilovas 50 Kirkilas G. 195, 200, 430, 431, 446 Kirovas 40 Kirvelaitis F. 89

Kiseliovas S. 371 Kiseliovas V. 303 Kismina 280 Klarkas T. 404 Klebovas 50 Kliauga P. 369 Klykovas (Leenkovas) 50 Klimaitis A. 170 Klimovas 315 Kliugeris 285 Kliujevas 49 Klumbys E. 166, 212, 417 Klusas M. 437 Kmieliauskas A. 117 Knays J. 253 Knezoviius J. 447 Knyva T. 301 Kognovickij T. 301 Kojelis J. 331 Kolcovas M. 30, 31, 49 Kolomiecas M. 274 Komarovas P. 366, 369 Komodait J. 241, 304 Kompanecas 303 Koneckis V. 380 Konfucijus 185, 281 Kontautas A. 311 Korkas 63 Kornejevas L. 55 Kornilovas 50 Koroliovas S. P. 53, 54, 55 Kosioras 34 Kovaliovas S. 94, 95, 105, 337 Krachmalnikova Z. 20, 21, 23, 378, 387, 423, 440 Kraniauskas S. 312, 313, 367 Krasauskas A. 168 Krasavinas F. 32, 450 Krasnovas 299 Krastinis F. 241, 304

482

Kraomas 299 Krauceviius J. 359 Kraujelis A. 307 Krv-Mickeviius V. 233 Krylovas 128 Kriukovas 35, 284, 460 Krivalaviius J. 305 Krucykas R. 451 Kruglovas S. 33, 248, 408 Kubanov F. 305 Kubilinas P. 359 Kubilius A. 189 Kubilius J. 347 Kubilit M. 246 Kublickas 274 Kudirka V. 86, 139, 269, 288, 418 Kukauskas 254 Kukliai 453 Kuleovas N. 64 Kulnyt B. 454 Kunc J. 298 Kundrotas M. 176, 318, 394, 435, 436 Kuneviit S. 314 Kuodyt D. 214 Kupinskas A. 156 Kupinskas R. 156, 371 Kuprnien R. 308 Kuraitis P. 349 Kurakinas 305 Kris E. 296 Kurtua S. 335 Kuleikien J. 307 Kulys A. 297 Kuneriovas 300 Kutrait-Giedraitien D. 190 Kvainickis A. 317 Kvaraciejus 317 Kvederaviius A. 297

L Labanauskas 86 Labentis V. 308 Lagranas (Lagrande) . L. 48 Lajauskas K. 313 Lajauskas M. 344 Lakickas K. 316 Lamauskas J. 313 Lamauskien E. 313 Landsbergiai 208 Landsbergis V. 12, 48, 118, 124, 142, 160, 161, 167, 174, 175, 176, 189, 199, 200, 205, 206, 207, 209, 211, 270, 271, 272, 276, 281, 285, 328, 336, 338, 342, 365, 376, 394, 405, 417, 420, 433, 446, 455, 457, 463, 464, 472 Landsbergis-emkalnis V. 209 Lankauskai 366 Lankauskas J. 366 Lapienis V. 95 Lapinskas K. 296 Lasota I. 390 Laas P. 300 Lauius V. 399 Lauit J. 282, 283 Laugalys E. 89 Laurinaviius B. 95, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 131, 316 Laurinaviius M. 194 Laurinkus M. 168 Laurinas J. 105 Lavrenovas S. 170 Lavuazje (Lavoisier) A. L. 48 Lavutas A. 105 Lazauskas P. 312, 367 Lazauskas S. 312 Lazutka S. 209 Ledas V. 301

483

Leitait M. 370 Leitien 370 Leleius J. 252 Leninas 15, 22, 30, 31, 34, 42, 59, 61, 83, 125, 213, 248, 287, 352, 380, 387, 395, 396, 408, 409, 428, 451, 459 Leonovas 49, 50 Levicas 50 Lveris O. 175 Liatukas P. 359 Liaudis K. 413 Lichaiovas 51 Lideikis T. 317 Liekis A. 91, 92, 94, 95, 96, 04, 105, 312, 425, 428 Limanovas J. 193 Lingys V. 215 Linkeviius S. 300 Lionginas J. 193, 194 Lyras 305, 306 Litvinaviius V. 165, 205, 206, 426 Litvinovas 34 Liubavskis 51 Liubinas K. 230 Liukaitis 280 Liuinas S. 54 Loktionovas A. D. 63, 64, 65 Lolivili L. 191 Losinovas E. 170 Lozoraitis K. 245 Lozoraitis S. 215, 317, 394, 396 Lubys B. 230 Lugovskojus V. 50 Lukaenka 295, 412 Lukaeviius A. 302 Lukauskas J. 300 Lukoeviius L. 253 Lukovas 50 Luka Antanas 200, 338

Luka J. 232, 246, 254, 342 Lukas Aras 213, 399 Lukien O. 246 Lupolas 51 M Maceina A. 111 Maceviius A. 304 Mackonis F. 313 Mainas L. 112 Maironis 287 Majakovskis V. 24 Majerholdas 50 Majeris 305 Makaraityt I. 383 Makaras J. 308 Makarovas 50 Makauskas J. 254 Makmanas (MacManus) R. 150 Maksela A. 251 Maksimoviius V. 167 Malakauskas P. 180 Maliauskas L. 313 Maldeikis E. 187 Malenkovas G. 34, 37, 38, 352, 409, 410 Maleviius S. 167 Maliauskas A. 290 Malinauskait 103 Mandela N. 144 Mandeltamas 49 Mao 295 Mao Dzedunas (Dzedong) 30, 59 Marcinkus R. 166, 416 Marekeviius 341 Margeviien V. 156 Margolinas . L. 335 Markauskait-Subatien 250 Markauskas 368 Markeviius J. 120

484

Markovas V. 170 Marksas K. 15, 59, 61, 287, 353 Markulis J. 369 Maralas 84 Martaviius L. 102, 241, 348, 391, 398 Martuis S. 115 Marusovas A. 64 Masionis A. 428, 429 Masiulien 367 Maskolinas V. 299 Mass W. 149 Makovas M. 167 Mateika J. 313 Mateika V. 313 Matekoniai 367 Matysikas 55 Matulaitis J. 66, 68, 69, 385 Matuleviius A. 180, 195, 407 Matulionis J. K. 95 Matulionis T. 92, 115, 347, 348 Matuovait E. 306 Maziliauskas E. 312 Mazuronis V. 166, 189, 190 Maeika A. 314 Maeika L. 115, 116, 316 Maeika M. 314 Maeikai 314 Maeikien 314 Maeikis F. 308 Mavydas 68 Medvedevas 412 Medvedevas R. 51 Medvedevas . 51 Mereckovas K. A. 26, 62, 63, 64, 65 Merekovskis J. 126 Merkelis A. 228, 299 Merkys A. 235, 236, 406, 413, 414 Merkys V. 68 Merkulovas V. 63, 248

Meskupas I. 413 Mekauskas 300 Mekauskas A. 312 Mekauskas I. 307, 314 Meinskis 40 Miasievas V. 53 Michneviien T. 313 Michneviius . 313 Mickeviius A. 119, 128 Mickeviius-Kapsukas V. 125 Mickeviius-Krv V. 286 Mikalauskas J. 299 Mikalauskis 299 Mikalionyt 301 Mikaloniai 301 Mikalonis 301 Mikelaitis G. 69 Mikelinskas J. 217, 218, 219, 220, 380, 381, 382, 383, 386, 432 Miknas A. 313 Miknas J. 308 Mikneviien T. 368 Mikneviius . 368 Mikojanas A. 34, 37, 409, 410, 461 Mykolaitis-Putinas V. 310, 318 Miknas A. 312, 367 Miliauskas V. 200, 335, 454, 456 Milkauskai 453 Miloeviius S. 463 Milpovitait I. 92 Mindaugas, karalius 138, 155, 394 Minkauskas J. 313 Minkeviius A. 274 Minkneris K. 53 Mirekas A. 388 Misiukonis M. 171 Misinas J. 369 Mitkinas 292 Mniek H. 290 Mockus D. 230

485

Molianovas 41 Molochovas D. 305 Molokovas F. 234 Molotovas 7, 32, 34, 35, 38, 39, 50, 84, 106, 120, 123, 127, 162, 245, 459, 461, 463 Montesori M. 288 Morknas J. 349 Morozovas 315 Morua F. 288 Moz 19, 154 Muksinovas R. 417 Muntianas V. 195, 280 Muradelis 50 Musteikis M. 299 Musteikis P. 455, 456 Musteikyt-Reinien G. 75 Muzikeviius V. 301 N Nachabinas 54 Nadakeviius A. 53 Nageviius V. 234 Nagornas S. 167 Nagreckis 307 Namaviius Z. 296 Naprienka 298 Nasedkinas 28, 50 Nasickait V. 454 Naudiai 250 Naudinas 173 Naujalis S. 414 Naujikas B. 308 Nausdait N. 246 Navasaitis A. 449 Navickait G. 95 Neifaltien-Puel A. 246 Nekrasovas 53 Nemanas J. 53

Nris S. 288, 349 Nesterenko M. P. 63, 64 Niedvaras J. 230 Nikitinas 49 Niklus M. 450 Nikonovas G. 369 Nikentaitis A. 460 Nimajnait-Reinien S. 75 Niuchtinovas M. A. 53 Niunka V. 267, 268 Noor H. 450 Norkien D. 292 Norkus R. 171 Normantai 300 Normantas A. 296 Novalinskait-Pranskonien V. 313 Novikov 307 Numaviius N. 230 O Olekas J. 396 Olauskas K. 350 Opulskis V. 313 Orbelis 52 Orechovas V. 191 Oreinas 50 Orwelas G. 263 Osendovskis F. 290 Ostapkeviien 307 Ostrovskaja I. 448 Ostrovskaja N. 45 Oerovi M. 290 Ovarov 280 Ovsejenka A. A. 355 Ozolas R. 128 P Pabedinskas S. 434 Paceviius 250

486

Padaiga . 224 Pajaujis J. 25 Pajaujis-Javis J. 240 Pakaitis A. 241 Pakarklis P. 237 Paksas R. 19, 20, 22, 25, 132, 161, 163, 173, 186, 187, 188, 192, 193, 194, 197, 205, 218, 435, 436, 437 Paleckis A. 157, 256, 292, 294, 407, 411, 414 Paleckis J. 6, 8, 158, 203, 232, 233, 234, 235, 236, 237, 238, 256, 258, 267, 268, 286, 293, 294, 329, 380, 391, 405, 406, 407, 413, 414 Paleckis R. 312 Paleiikas I. 191 Paliakas J. 215, 317, 402 Paliukaitis V. 318 Paliulyt J. 313, 367 Paltarokas, vyskupas 343 Pangonyt L. 191, 245 Panne . L. 335 Papieviai 300 Papliovkinas L. 298 Papliovkinas P. 298 Papliovkinas S. 298 Parkinas J. 313 Pasternakas B. 50 Pailien E. 299 Pailis I. 299 Pako S. 167 Pakovskis A. 335 Patriubaviius J. A. 213, 214, 215, 403 Paukt A. 166 Paulaitis P. 122 Paulauskas 299 Paulauskas A. 172, 173, 189, 191, 198, 276, 295, 401

Paulaviien R. 344 Pauliukonis A. 17 Paulius, apatalas 117 Paustovskis 288 Pavilionien A. M. 212, 433 Pavilionis R. 144, 191, 206, 212 Para J. 252 Peelinas P. 169, 317 Peelinien L. 170, 213, 399 Peiulait E. 251 Peiulaitis Jonas 251 Peiulaitis Jurgis 251 Peiulaitis M. 251 Peiulaitis P. 247, 249, 250, 251, 252, 253 Peira V. 369 Pekauskait-atrijos Ragana M. 287 Pekien 298 Pekus 298 Pdnyia K. 275 Pekelinas A. 195, 280, 281, 283 Pelkis K. 240 Penkaitis N. 184 Permetinas 50 Petkeviait-Bit G. 287, 427 Petkeviius J. 120, 166, 278, 280, 284, 301 Petkeviius V. 305, 317, 407, 411, 417 Petkus V. 115, 122 Petliakovas V. 53 Petninas A. 370 Petninas J. 299 Petraitis 307 Petraitis A. 91 Petraitis P. 91 Petrauskait A. 265 Petrauskien M. 195 Petrauskis K. 405

487

Petraviit I. 196 Petrikas G. 415, 416 Petrikas J. 294, 344 Petronis P. 94 Petrovas 30, 299 Petruseviius A. 416, 433 Piadyevas 300 Piketis V. 89 Pilibaitis 274 Piliiauskas V. 374 Pilka A. 67 Pilniakas 49, 50 Pilsudskis J. 290, 358 Pilvelis A. 188, 193, 379 Pinkauskas 365, 366 Pipiras J. 313 Platonovas 51 Plechaviius P. 359, 425 Pltys R. 376 Pletisas V. 130, 131 Plukis A. 180 Plumpa P. 94 Plunksnis V. 399 Pobenonoscevas J. 54 Poceviius 273, 303 Pocinas V. 152, 180, 318, 365, 433 Pocius A. 168, 174, 175, 180, 281 Pokajus 307 Podaglis R. 245 Poderys J. 252 Popovas M. 31, 301, 311 Potas P. 30 Potninas A. S. 189 Poveleckis 300 Povilaitis A. 290 Pozdniakovas 414 Pozniakas Z. 27, 28 Pozniakovas N. 233 Poarskas A. 370

Poela J. 212 Poela K. 423 Pransknait O. 95 Pranskus 312 Prapiestis J. 296 Preikas K. 267, 268, 269, 413 Presniakovas 51 Pribuauskait A. 374 Prichodskas . 313 Primakovas J. 210 Procenko V. 289 Prokofjevas 41 Proskurovas I. I. 63, 64 Prunskien K. 128, 159, 160, 195, 285, 396 Prusakovas G. 298 Prusakovas I. 298 Pkeleviit B. 148 Puluikis J. 308 Pundzeviius 258 Pupeikyt V. 305 Prelis 298 Purvys V. 301 Pusvakis V. 369 Puinis B. 269 Pukinas A. 47, 288 Putinas V. 172, 193, 212, 278, 374, 376, 411, 412, 441 Putramentas A. 171 Putvinskis-Ptvis V. 216, 420 R Racnas R. 371, 374, 375, 376, 377 Rachmanova A. 5, 15, 16, 17, 18, 290, 385 Rainskas R. 456, 457, 466 Rainas P. 105 Radkeviius J. 365 Radzeviiai 314, 366

488

Radzeviius K. 314 Radzeviius P. 314 Radvilas V. 10, 11, 195 Raguliai 305 Raices J. 64 Railien B. 69 Rakovas 361, 362 Ramanauskait-Skokauskien A. 156, 339, 341, 342 Ramanauskas A. 274, 307, 339 Ramanauskas P. 92, 102, 294, 346, 347, 348 Ramonas J. 204 Randakeviius A. 166 Rasimaviius 306 Raslanas P. 116, 271, 272, 273, 274, 276, 299, 303, 462 Ratikis S. 359 Ratzingeris J. 200 Raudelinas V. 334, 335 Raupys 313 Reiganas R. 107, 151 Reinikovas V. 274 Reinys A. 75 Reinys Jonas 75 Reinys Juozas 75 Reinys K. 75 Reinys M. 66, 70, 73, 74, 75, 76, 77, 92, 112, 114, 294, 345, 346, 378, 385, 386 Reinyt-Telynien E. 75 Remarkas E. 288 Remeika K. 281 Remievskis A. 166 Repien D. 116, 117 Ribentropas 7, 106, 120, 123, 127, 162, 245, 459, 463 Ryagovas P. V. 63, 64 Riepas K. 253, 274

Rimas 416 Rymkevi 307 Rinkeviius S. 230 Rinkeviius V. 20 Rocius D. 273, 274, 303 Rodos 64 Rodovanskij G. 64 Rogozinas D. 167 Rolanas R. 288 Romanovas V. 437 Rooseveltas F. 144 Rozauskas E. 241, 300, 301, 303, 304, 314 Rozova-Jegorova Z. P. 64 Rozovas D. A. 64 Rubinovas A. 372 Rubyt-ksien T. 366 Rudis A. 359 Rudolfas G. 450 Rudzeviius S. 438 Rugienis J. 116 Ruibis K. 306 Rukas S. 312 Rumeviit N. 308 Runait I. 6, 12, 232, 406, 472 Runas P. 472 Rupyt L. 307 Ruseckas K. 253, 313 Rusteika S. 313 Rutkelyt R. 230 Ruzas 433 Ruzveltas 356 S Sabatauskait E. 136 Sabatauskait-Branien P. 147 Sabornovas M. N. 64 Sacharovas A. 94, 51, 127 Sadeckas A. 171, 176, 195

489

Sadnait N. 94, 105, 128, 246 Sakalas A. 211, 301 Sakrijevas I. F. 63 Salamakinas A. 196, 215 Samanskien E. 368 Samonis V. 337 Sarkisovas 26 Sartataviius R. 191 Sasnauskas J. 119, 120, 127 Sasnauskas V. 16, 17 Savenka 304 Savenko G. K. 63, 64 Savickas V. 160 Savilovas 311 Seenovas I. M. 24 Selenis 274 Selvinskis 49, 50 Semenickinas 64 Semionovas V. 175, 312, 313, 367 Seneka 48 Senvaitis V. 374 Serebriakova G. 379 Serebriakovas L. P. 379 Serkniovai 305 Serovas 46 Sesickas A. 305 Sezemanas V. 66 Siauruseviius A. 191 Sidabras J. 168 Simakovas 311 Simanaitis E. 229, 455 Simaka E. 101 Simenkovas A. 311 Simonaviius R. 313 Simonaviius V. 313 Simsons P. 447 Simulikas V. 401 Siniavskis V. 51 Sinicin 280

Sinycinas V. 170 Sinkeviius D. 383 Sinkeviius K. 290 Sinkeviius S. 169 Sinkeviius V. 296 Sysas A. 325 Skarbalius E. 191 Skardius A. 172 Skryt J. 383 Skliutait-Navarackien I. 246 Sklizkovas S. O. 63, 64 Skokauskien A. 245 Skriabinas V. 34, 409 Skuodis V. 169, 302 Skvireckis 68 Sladkeviius V. 92, 154, 157, 348 Slapinskai 369 Slapys A. 312 Slavinas A. 50, 241, 280, 303, 304, 314 Slavinas J. 278, 280 Slesareva S. 376 Sleeviius M. 357 Slypij J. 103, 104 Slovo J. 144 Sluckis 41 Smailiai 453 Smailyt R. 190 Smaliukas G. 230 Smeliakovas J. 49 Smetona A. 101, 139, 222, 233, 234, 235, 287, 290, 417, 427, 428, 429 Smilga J. 297 Smilgait-Kareivien K. 297 Smoliakovas 305 Smukeviius J. 63, 64 Sniekus A. 125, 158, 181, 203, 235, 236, 237, 238, 241, 248, 258, 259, 265, 267, 268, 269, 280, 303, 304, 329, 345, 349, 391, 413, 462

490

Sokolovas 305 Sokratas 48 Soldatov 280 Solomatinas 315 Solenicynas A. 51, 53, 85, 277, 353 Songaila G. 176 Sorokinas 63 Spengla V. 112, 113, 345, 346, 348 Speranskis 52 Sruoga B. 139 Staiokas S. 296 Staiinien I. 245 Stakvileviius M. 417 Stalinas J. V. 22, 26, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 46, 50, 51, 52, 54, 62, 63, 65, 81, 83, 103, 123, 125, 138, 143, 161, 186, 205, 236, 248, 255, 262, 265, 257, 259, 287, 309, 329, 355, 359, 375, 380, 387, 388, 389, 406, 409, 428, 459, 460, 461, 463 Stanaitis J. 359 Stanelyt J. 93 Stanikis S. 308 Staniulis A. 252 Staniulis K. 252 Stankeviius A. 178, 181, 182 Stankeviius J. 104 Starkauskas J. 196 Starkauskas J. 203, 238, 284, 285, 286, 309, 367 Stasikis A. 168, 455 Staaitis J. 94 Statkeviius A. 127 Steponaviius 252 Steponaviius G. 215 Steponaviius J. 92, 93 Stepuinskas A. 275 Stoncelis A. 308

Stonkus B. 308 Straigyt J. 344, 349 Strakys 433 Strazdas K. 367, 370 Streikus A. 456 Stropus I. 300 Stuklikis 299 Stulginskis A. 139, 259 Stungien 314 Stungys 314 Stungurys S. 119 Stris 312 Sun cu 351 Sungaila A. 89 Surkovas A. 50 Suslovas M. 34, 38, 248, 260, 290, 409, 410 Svarinskas A. 5, 14, 55, 95, 96, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 190, 229, 241, 276, 294, 316, 337, 348 Sviatopolkas-Mirskis 50 Svirbutaviit A. 328 abonas V. 315 aginian M. 30 akaliai 305 akalys A. E. 299 akalys V. 119, 120 aknys B. 305 alius J. 73 alit A. 250 algunovas S. 370 amonas 316 apoka A. 103 apoka L. 115, 116, 316 arakovas S. 298

491

aras K. 314 arauskas J. 243 arkinas R. 163 irovas S. 26 gda 306 einemanas 300 eras 274 ekeviius A. 104, 105, 115 eknas J. 301 evaldinas V. 281 evardnadz E. 160, 161, 396 iaulien I. 180, 181 ichovas 306 ilas V. 456 ilbajoris R. 121 imnas A. 196, 297, 298 imknas D. 301 imkus P. 275 imkus S. 306 imonytis J. 251 irmuliai 453 ika V. 89 iugda E. 73 iupinys J. 308 iuait A. 270 kil V. 195 lajus J. 299 leeviius A. 170, 230 liyt Z. 340, 450 likas 370 liogeris V. 311 liumbai 252 lipas V. 139, 170, 210, 284 maiktien J. 246 malhauzenas 52 migeliukas J. 28 mulktys L. 233, 406 mukeviius J. 26, 64 pengleris O. 353

pylevoj 280 taras 369 ternas G. M. 26, 63, 64 ulma 373 umauskas M. 391 urkus A. 360, 361, 362 ustauskas 435 varcmanas L. 63 varplaitis A. 313 vitrigaila, kunigaiktis 139 voba J. 301 T Tamaauskai 313 Tamaauskas E. 313 Tamkeviius S. 69, 93, 95, 96, 97, 105, 106, 112, 156, 316, 337 Tamoaitis I. 344 Tamulis A. 370 Tamulyt V. 370 Tarasonis V. 376 Tarl 51 Tarvainyt A. 214 Tatarinovas O. 170 Taubinas J. G. 63, 64 Tauklis 299 Taurinskas G. 187 Tebelkien A. 66 Tenikaitis 306 Terleckas A. 119, 120, 123, 124, 126, 127, 172, 208, 209, 214 Tvas Stanislovas 99, 212, 294 Thom F. 24, 25, 103, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 195, 215, 216, 378, 393, 395, 439, 440 Tichomirovas S. K. 297, 306, 307 Tyla A. 335, 376, 456, 465, 448 Tininis V. 264, 447 Tyrvelas R. 351 Tienko 207

492

Todesas D. 102, 241, 391 Todzio Hidoki 30 Tolstojus L. 288 Tomkeviius B. 298 Tomkus J. 241 Tomkus V. 230 Trakimai 304 Trinknas K. 299, 300 Trockis L. 34, 290, 409 Trumpa A. 230 Truska L. 196 Tuchaevskis 26, 54, 63 Tumas-Vaigantas J. 287, 417, 425 Tumaviit I. 312 Tumelis J. 285 Tumnas G. 186 Tupolevas A. N. 52, 53, 55 Turgenevas I. 48 Tuai 368 Tvarijonaviius D. 230 Tvaskien J. 436, 437 U Uboreviius 63 Ulozas P. 89 Ulrichas 34 Umbrasas S. 312 Uogintas I. 89 Urbakaviius R. 376 Urbanaviius J. 270, 272, 276 Urbanaviit J. 299 Urbonait A. 73 Urbonas 307 Urbas A. 362 Urbys J. 236, 406, 413, 414 Urka 185 Uschopikas 173, 460 Uspaskich V. 191, 192, 193, 194, 195, 98, 200, 201, 205, 206, 208, 218,

292, 295, 401, 402, 403, 404, 405, 435, 436 Uakovas 41 Utaviit-Branien E. 135 Utkinas J. 50 V Vadimas 17 Vaginas 246 Vagnorius G. 128 Vaiaitis J. 298 Vaiekauskas P. 339, 341 Vainas V. 115 Vaiionis K. 349 Vaiiulis J. 369 Vaiiulis S. 369 Vaigauskas R. 165 Vaigauskas Z. 20, 174 Vainauskas G. 230 Vaineikis V. 85, 86, 87, 89, 90 Vainius P. 308 Vainoras B. 168, 300 Vainorien G. 371 Vaiutis A. 313 Vaivila A. 367 Vaitiekus S. 203, 292, 301 Vaitkeviit N. 376 Vaitkus 299, 303 Vaitkus A. 273, 274 Vaksberg A. 380 Vaksbergas A. 62, 379 Valaitis J. 89 Valanius 139 Valanius M. 107, 111, 426, 428 Valatka R. 191, 212, 431 Valius A. 252 Valdhaimas P. K. 127 Valenbergas 35 Valensa L. 464

493

Valentinaviius V. 399 Valentukeviius R. 275 Valionis A. 175 Valionyt B. 155 Valinas 89 Valiuis 299, 303 Valkauskas S. 301 Vanagas P. 367 Vanagas V. 367 Vanikovas B. L. 26, 63 Varanauskas P. 337 Varnas V. 369 Vasiliauskas K. 99, 349 Vasiliauskien A. 74, 75, 77 Vasiljevas 49 Vasvari V. 448 Vavilovas N. 51 Vgelyt I. 175, 176, 401 Vlaviius V. 106 Velsas R. 351 Venclova A. 7, 17, 158, 237, 261, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 347 Venclova J. 313, 367 Venclova T. 115, 291 Venskeviius J. 308 Venslauskas A. 300 Venslovas P. 374 Veptas A. 298 Veptas N. 298 Vernadskis 32 Vero N. 335 Veselka 417 Vetrovas P. 224, 248, 249, 315 Veverskis P. 89 Vidmantas 126 Viduolis J. 308 Vilainis A. 299, 300 Vildinas J. 360 Vilimait I. 246

Vilimas A. 300, 301, 312 Vilkauskai 453 Vilutis J. 275 Virgailis 313 Virgailis A. 312 Virgailis K. 312 Virilas 311 Visockas G. 302, 306, 307, 308 Vyinskis A. J. 34, 84, 379 Vyninas A. 376 Vytautas Didysis 139 Vitkauskait O. 95 Vitkauskas V. 202, 258, 359, 406, 413 Vitkeviit A. 407 Vitkus J. 275 Vlasovas 44, 280 Vlodzimirskis 63 Voldemaras A. 236 Volkovai 298 Volkus V. 431 Volodinas P. S. 64 Volokovas K. F. 297, 298 Volskis 227 Volteras 228, 293, 345, 420 Voroilovas K. 34, 36, 37, 233, 406, 409 Vosylius J. 301 Voverien O. 10, 24, 26, 51, 55, 58, 60, 62, 69, 70, 88, 108, 112, 115, 126, 144, 153, 175, 182, 186, 193, 195, 196, 198, 210, 215, 216, 218, 219, 221, 224, 225, 246, 247, 253, 256, 261, 271, 276, 278, 281, 284, 292, 295, 315, 319, 325, 338, 344, 349, 373, 378, 379, 386, 388, 392, 396, 399, 400, 404, 406, 407, 408, 410, 424, 427, 430, 437, 442, 446, 449, 450, 452, 454, 455, 456, 468 Voveris V. 14, 421

494

Vozbutas P. 165, 171 Waijda 26 Walensa L. 336 Welch R. 150 Z Zabaruskas 313 Zabiela V. 334, 335, 448, 456 Zabielskai 376 Zabulis H. 212 Zaicev 280 Zaienkovas 305 Zakriauskas L. 304 Zakurdajevas 315 Zalevskis K. 423 Zaranka J. 313, 368 Zasosovas I. F. 64 Zatonskaja A. D. 189 Zavarin 280 Zazubrinas (Zubcovas) 50 Zdanaviius J. 241, 304, 313 Zdebskis J. 93, 104, 105, 106, 115, 131, 316 Ziedelis V. 275 Zimanas G. 268 Zimenkovas 63 Ziminas 40 Zingeris E. 264, 265, 266, 448, 455 Zinkas L. J. 353 Zinkeviien V. 171 Zinkeviius J. 166 Zinkeviius Z. 101 Zinovjevas 34, 409 Zoluba J. 308 Zoenka 49, 50 Zozulovas A. 64 Zuokas A. 189, 397, 398, 399, 436 Zurofas E. 468

alimai 300 alimas 274, 311 alimas D. 456 aptorius J. 171 danovas A. 34, 36, 273, 274, 409 ebrakas 52 eimantas V. 372 eligovskis L. 358, 424 emait 288, 427 emaitis J. 155, 156, 157 emnas K. 105, 117 emgulis J. 300 emgulis V. 300 ikus E. 168 ikus K. 215, 419 iednas A. 208, 209 ygelis A. 370 ilcova V. 376 ilinas 171 irinovskis 186 itinskait B. 109 itkauskai 313 itkauskas F. 313 itkauskas H. 313 ukas J. 131 ukas K. 359 ukas V. 428, 438, 439 ukauskas S. 358 ukovas 46 ukovskis 52 umbakis P. 437 upikov 280 urovas 315 utautas 299, 303 valiauskas A. 230 vinys J. 102, 103 virgdinas H. 293 vironas A. 66

495

UDK 321.6(474.5) Vo-198

Voverien, Ona Vo-198 Antikomunizmas: socialin-politin publicistika, 19982008 / Ona Voverien. Vilnius: Diemedio leidykla, 2010. 496 p.: iliustr. Asmenvardi r-kl: p. 474-495 ISBN 978-9986-23-162-2 UDK 321.6+343](474.5)+947.45.081

Ona Voverien

ANTIKOMUNIZMAS
Socialin-politin publicistika 19982008

Vyr. redaktorius Dailininkas Dizainer Kalbos redaktor

Danas KAUKNAS Tomas Baciuka Lina Klasinskait Elena Matiukien

Knygos vireliui panaudotos Algio Jakto nuotr.

Leidjas: UAB DIEMEDIO leidykla (neperiodins spaudos redakcija). Vyr. redaktorius Danas KAUKNAS. Tel. (8 5) 273 5344, +370 686 51 100, faks. (8 5) 273 1900. Pasirayta spaudai 2010 06 17. Tiraas 400 egz. Spausdino AB Aura, Vytauto pr. 23, 44352. Kaunas. Usakymo Nr. 338.