Petras Girdzijauskas

LIETUVOS PREZIDENTAS

Partizan irinktas

Petras Girdzijauskas

Partizan irinktas
LIETUVOS PREZIDENTAS

Vilnius 2009

UDK 947.45.083:929emaitis Gi317

Knygos leidim parm:

Juozas ir Elena Kojeliai Antanas Napoleonas Stasikis Natalija Gudonyt Kanados lietuvi fondas Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras Lietuvos Respublikos Krato apsaugos ministerija

Redaktorius prof. Juozas Girdzijauskas

Virelyje Dariaus Simanaiio pieinys. Nuotraukos i Genocido auk muziejaus, Interneto ir asmenini archyv.

ISBN 978-609-408-008-1

Petras Girdzijauskas, 2009

Jono emaiio-Vytauto imtaj gimtadien minint

2009 m. kovo mn. 15 d. sueina 100 met, kai gim ikilus lietuvi tautos snus, karininkas, pasiprieinimo organizacij okupacijoms vadovas, daug kart okupant aukt vadeiv vardintas pogrindyje irinktu Lietuvos prezidentu, LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas emaitisVytautas. Mindami i sukakt, apvelgiame ne tik ms unikalaus prezidento, patirianio biblin likim, (savo krate pranau nebsi), bet ir jo artimiausi bendraygi-aukto rango karinink, bei eilini kovotoj, kuriems jie vadovavo, lemtingus likimus. Tokie arba panas likimai lydjo Lietuvoj visus kovojusius su okupantais. Istorinse apybraiose apvelgiami vykiai ar batalijos, lydj paias atkampiausias Lietuvos vietas ir paliet daugum lietuvi eim per visas okupacijas. Lietuvos kar kariavo ne tik negausi partizan kariuomen, bet visi gyventojai, nes specialiai paruotos okupant teroristins struktros buvo skirtos visos tautos sunaikinimui. Jos vykd 19 genocidini trmimo akcij, vis Lietuvos kinink ki sunaikinimo teroristin akcij, masines gyventoj suiminjimo akcijas. Okupacijos pradioje ios struktros ir j teroras buvo vadinami tikrais vardais, tik vliau okupantai susigrieb, kad toks tautos naikinimas demokratiniam pasauliui nepriimtinas, griebsi melo, apgauls, klastos ir visokeriopos falsifikacijos. Partizanus m vadinti faistiniais banditais, atjnus-teroristus liaudies gynjais, trmimus-perklimais, o didiausi teroristin akcij, sunaikinusi vis Lietuvos kininkij, o kartu su ja ir didij dal etnokultros kolektyvizacija. I kinink teroristins okupant struktros atm em, trobesius, gyvulius bei kit turt, prievarta sugrdo baudiavinius kius ir pavert visus mones baudiauninkais. Partizanai prie vykdom teror pradioj prieinosi ginklu, vliau perjo ideologin pasiprieinim, kad isaugot gyventoj dvasin atspar. 5

1949 02 16 partizan vad suvaiavime Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, atstovaudama visoms partizanins kovos sritims bei visuomeninio pasiprieinimo grupuotms, paskelb Deklaracij, kurioje nubrtos valstybs atkrimo gairs ir numatyti bsimos demokratins santvarkos pagrindai. i Deklaracija iki iolei stebina minties gilumu ir imintimi, itikimybe mogui, Tiesai ir Tvynei. i Deklaracija yra Konstitucijos pagrind santrauka Maoji Konstitucija. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. sausio mn.12 dienos statymu paskelbta Lietuvos valstybs teiss aktu J. emaitis-Vytautas gan realiai numat io pasiprieinimo tkm besitsianios okupacijos metu. Pasitikdamas mirties nuosprend, jis okupacinei teroristinei klikai pareik: A vis tiek tikiu, kad kova, kuriai a vadovavau devynerius metus, duos vaisius. Jo veiksmai, numatyta strategija ir pranainga fraz, itarta lemting valand, atved Lietuvi taut atgimimo Sjd, sudarius galimyb nusimesti teroristin okupacin jung.

Jonas emaitis-Vytautas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio prezidiumo pirmininkas, partizan generolas
Jonas emaitis gim 1909 m. kovo mn. 15 d. Palangoje, Jono ir Petronls emaii, grafo Tikeviiaus dvaro pienininkysts meistr, eimoje. Turjo seser Kotryn ir brol Antan. 1910 m. emaii eima i Palangos ivyko Lom Lenkijoje, kur igyveno iki 1917 m. ir vl gro Lietuv pas brol Antan prie iluvos. Po met eima isikraust Raseinius. 1920 m. Jonukas stojo Raseini valstybin gimnazij (dabar Kalno vidurin mokykla) ir 1926 m. skmingai baig jos 6 klases. 1926 m., ilaiks konkursinius egzaminus ( vien viet pretendavo po 2 kandidatus), stojo Kauno Karo mokykl. Pirmaisiais metais kanditatais priimti jaunuoliai buvo paskirstomi pagal ginkl ris ir siuniami atitinkamas kariuomens dalis kaip eiliniai kareiviai. Metus atitarnav mokomosiose kuopose, paskui dvejus metus moksi karo mokykloje. Mokslo pradia karo mokykloje sutapo su simintinais politiniais vykiais. 1926 m. gruodio 17 d. Kauno gulos karininkai vykd valstybs perversm. Perversmui vadovavo majoras Povilas Plechaviius. 1927 m. buvo paleistas Seimas, kur sudar liaudininkai ir socialdemokratai. Tie metai atne ir dvi dideles netektis: mir arkivyskupas Jurgis Matulaitis ir dr. Jonas Basanaviius. 1928-ieji buvo jubiliejiniai Lietuvos Respublikos metai. Minint Vasario 16-tj, prezidentas A. Smetona primin: 7

 Surusj kairieji dirbo prie ms valdi visoje Lietuvoje, kur tik jiems pavykdavo prasiskverbti. Petrapilyje lietuvi seime jie balsavo prie nepriklausom Lietuv. Tautika Lietuva jiems nerpjo. J. emaitis tada buvo paskutiniojo kurso karinas. Paskutiniai metai Karo mokykloje prajo kaip viena diena. Kariuomen Jon pripratino prie tvarkos, drausms, imok prasmingai leisti kiekvien akimirk. Gegus 4-j karinai rikiuotje jo miest pairti kino, aplankyti muziej. Po penki dien vl ygiavo eisenoje, tik kart buvo ne ikilms, o laidotuvi procesija, kurioje buvo lydimas kapitono Prano Gudyno, ministro pirmininko ir kartu einanio Krato apsaugos ministro pareigas Augustino Voldemaro adjutanto, karstas. Adjutantas uvo knu pridengdamas nuo pasiksinimo kulkos savo vad. Nors politikos skuriai jauniems karinams maai rpjo, taiau is vykis simin dl to, kad karininkas savo pareig vykd iki galo. 1929m. spalio 6d. buvo minima Karo mokyklos krimo sukaktis. Vienuoliktosios kadro karinink laidos ileidimas sutapo su ia ikilminga data. 11 val. 20 min. aiktje isirikiavo kursantai ir karinai. Rikiuot apjo ir pasveikino prezidentas A. Smetona. Mokyklos adjutantas perskait akt ir sra, jaunesnij puskarininki, kurie baig Karo mokykl ir iandien yra pakeliami jaunesniuosius leitenantus. Srae 44 pavards, idstytos pagal paangum. J. emaiio pavard deimtoji. pirmj septintuk pateko Vytautas Bulviius. Naujieji jaunesnieji leitenantai nuskubjo kareivines, kur j lauk karinink uniformos. Pirm kart jomis apsireng. Isirikiavo akt salje, kurioje ant gelumbe utiesto stalo ibjo kardai. Be reikalo nepakelk, be garbs nenuleisk! . Prezidento odiai ir ikilmingas kardo prisilietimas prie priklaupusiojo peties patvirtino, kad ginklas karininko garbs simbolis. Pabuiav kardo amenis, djo j maktis ir gro rikiuot. Arkivyskupas skait priesaikos odius, kuriuos kartojo pakl dein rank. Buvo diugu, kad nuo iol jie karininkai. J. emaitis buvo paskirtas antrj artilerijos pulk Kdainiuose. J sudar keturios baterijos. J. emaitis pateko pirmj haubic baterij skyriaus vadu. 1929 m. lapkriio 23 d. per Kariuomens vent j. ltn. J. emaitis pirm kart Kdaini gatvmis, lydimas karinio orkestro, ved savo skyri banyi. Nuo iol jis atsakingas u kitus. Netrukus buvo pakeltas jo karinis laipsnis: jaunesnysis leitenantas tapo leitenantu. I pirmj tarnybos met ypa simin pratybos poligone. Artilerijos audymai vykdavo por savaii. Vliau atskiros ginkl rys susijungdavo 8

ir prasiddavo kautyns tarp raudonj ir mlynj. Pratybas stebdavo aukto rango karininkai. Tokios pratybos pratino kiekvien karinink jausti atsakomyb ir orentuotis mio lauke. 1935 m. antrasis artilerijos pulkas buvo perdislokuotas Klaipd, kaip tik tuo metu, kai Lietuvos teismas nuteis faistini organizacij vadus: Rop, Saas ir Neuman. Tarp faistuojani vokiei ir lietuvi tvyrojo tampa. Kart du ls hitlerjungendai svied gatve jusiam J. emaiiui kandin Lietuvos karinink eidiani fraz. Nors Jonas buvo santrus mogus, taiau eidjui aibikai trinkteljo antaus ir i jo susilauk vio. Kulk im chirurgas Juozas emgulys, palikdamas jaunam karininkui pirmojo karinio krikto ym visam laikui, ginant nuo bsim okupant savo ir valstybs garb. 1936 m. J. emaitis, ilaiks konkursin egzamin, ivyko mokytis Fontenblo artilerijos mokykl Pranczijoje. Studij metu susipasta ne tik su Pranczija, bet pakeliauja po Italij, kitas Europos valstybes, patiria j krikionikj kultrin prad, valdo prancz ir vokiei kalbas. 1938 m., baigs mokslus Pranczijoje, gro savo dalin ir buvo paskirtas pirmojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam buvo suteiktas kapitono laipsnis, o valstybs atkrimo 20-j metini proga buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybs medaliu. 1939 m. Klaipd ugrob nacistin Vokietija. Lietuvikos staigos, taip pat ir pirmasis artilerijos pulkas, kuriame tarnavo kapitonas J. emaitis, turjo palikti Klaipdos krat. Kapitonas J. emaitis buvo paskirtas 4 artilerijos pulk, dislokuot iauliuose, mokomosios baterijos vadu. 1940 m. SSRS okupavus Lietuv, Lietuvos kariuomen buvo likviduota. I Lietuvos kariuomens buvo sudarytas 29-tasis korpusas ir jungtas sovietin armij. Per du mnesius visi korpuso kariai turjo bti prisaikdinti tarnauti Soviet Sjungai. Rugsjo mn. formuojamame 29-jame auli korpuse buvo kurtas NKVD ypatingasis skyrius, vadovaujamas surusjusio Juozo Bartaino. Lietuvos vyius pakeit penkiakamps. Kapitonas J. emaitis buvo paskirtas 29 auli korpuso 184-osios divizijos 617-j artilerijos (haubic) pulk. Pulkas buvo dislokuotas Lentvaryje, pulko vadas plk. Alfonsas Sklrius. Lapkriio mn. pulkas jau buvo dislokacijos vietoje. J. emaitis buvo paskirtas pulko mokyklos virininku. Jo kolega J. Polujanskas ir mokslo draugas V. Bulviius pateko antrj 179- j divizij. 9

Atmosfera divizijose buvo slogi. Karininkai ir kareiviai bruzdjo. Agentrinio-tardomojo darbo idavoje buvo likviduota 12 kontrrevoliucini grupi, suimtas 51 j dalyvis ir 6 pavieniai kntrrevoliucionieriai , raportavo apie darb spalio lapkriio mnesiais ypatingasis ekisto Bartaino skyrius. iuo neramiu metu J. emaitis susituok su Elena Valionyte. Karo pradioje J. emaitis pasidav vokieiams, bet tarnauti jiems atsisak. Apsigyveno Kaune, dirbo Energetikos valdyboje. Gimus snui, eima gro kaim prie iluvos. J. emaitis sidarbino iluvos ems kio kooperatyvo vedju ir dirbo ten iki 1944 m. kovo mn. Dirbdamas iluvoje J.emaitis dalyvavo pasiprieinime okupantams. Generolo S.Zaskeviiaus iniciatyva buvo sukurta pogrindin Laisvs auli organizacija, kurioje J.emaiiui buvo pavesta eiti iluvos bataliono vado pareigas. lugus iai iniciatyvai, raseinikis kpt. P. Guaitis m kurti savarankik pogrindin organizacij Vytauto Didiojo sjung. iluvos vyrams vadovavo J.emaitis. Taiau ir i organizacija, neivysiusi savo veiklos, lugo. 1944 m. vasario mn. 16 d. generolas Povilas Plechaviius paskelb apie Vietins rinktins organizavim. Jau anksiau J.emaiio ir P.Guaiio pakelti kovai prie okupant vyrai sudar savo kuop ir iygiavo Serediuje dislokuot 310 batalion, kurio vadu 1944 03 15 buvo paskirtas J.emaitis. Gegus 9 d. vokiei karin vadovyb sak Vietins rinktins batalionams pereiti j dispozicijon. Kai rinktins vadovyb vokieiams nepakluso, jos tabo karininkai gegus 15 d. buvo suimti. Tuo metu J.emaitis buvo trumpose atostogose Kaune, kur ir suinojo apie Vietins rinktins likvidavim. I Kauno J.emaitis gro iluv ir slapstsi vengdamas okupant represij. 1945 m. vasaryje A. Zaskeviius, su centrins LLA vadovybs galiojimais i Kauno grs Kelm, atkr ry tarp LLA iauli Saturno apygardos vado A. Eidimto ir Kauno apygardos tabo. Tuo paiu jis suinojo, kad Kaune LLA nariai masikai suiminjami. Tuo paiu metu J. emaiio monai Elenai pavyko pergudrauti j saugojus strib ir pabgti. Po to ikart su sneliu Laimuiu ivyko Kaun, tolimesniam slapstymuisi. 1945 m. sausio mn. pabaigoje pas J.emait atjo Lietuvos Laisvs Armijos (LLA) narys P.Bartkus. Jis sil stoti LLA ir imtis vadovauti partizan junginiui. Taiau J.emaitis, bdamas itikimas priesaikai, lauk nurodym i Vytauto Didiojo Sjungos (VDS) vadov. Su P.Bartkumi sutar, kad mnes palauks. Suprats, kad VDS lugusi, kai 1945 m. balandio mn. 23 d. pas J. emait namus atjo P. Bartkus ir A. Zaskeviius, emaitis 10

prisiek ir tapo LLA nariu. Jie prane, kad balandio pradioje buvo suimtas Saturno apygardos vadas A. Eidimtas. Vadai pasitar, kaip reikt atstatyti Saturno apygardos tab, kaip vienyti gaivalikai besikurinius partizan brius, formuoti rinktines. Kelms valsiuje turjo veikti Vgls rinktin, Raseini valsiuje Ungurio rinktin, kuri susidjo i poros kuop: vienai vadovavo J. Venclauskas-Ralis, kitai j. ltn. Vareikis-Gauas. Rinktinei vadovavo kpt. J. eponis-Budrys. Netrukus jis Ungurio rinktins slapyvard pakeit ebenkties. Gegus 20 d. A. Zaskeviius ijo mik ir pasiskelb ess Vgls rinktins agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas. Kito rinktins tabo skyriaus vadu buvo P. Bartkus-Rimgaila. Visas rinktins tabas taip ir nebuvo suformuotas. Birelio 2 d. J.emaitis prisistat ebenkties rinktins vadui kapitonui J.eponiui, prisiek ir buvo paskirtas ios rinktins tabo virininku, pasirinkdamas slapyvard Darius. Birelio mn antroje pusje Saturno apygardos tabo narys V. Verbejus pasil Vgls rinktins tabo nariui A. Zaskeviiui-Vasariui (tuomet dar veikusio LLA centrinio tabo nariui) uimti apygardos vado pareigas. Liepos pradioje buvo sudarytas apygardinis junginys ir suformuotas jo tabas. Liepos mn. rikiuots sakymu LLA iauli Saturno apygarda buvo pervardinta Vyties (tabas Vytis) , o A. Zaskeviius-Vasaris pasira jos vadu. Apygardos tabo virininku buvo paskirtas kpt. J. emaitis, atleidus j nuo kit pareig. Apygardai priskirtos iauli, Jonikio, Taurags, Raseini ir Kdaini apskritys. T pai met liepos mn. 5 d. Pyragi mike, ties Tyruli pelke, stovyklaujant P. Morkno brio tvirtintose pozicijose, ebenkties rinktins pagrindins pajgos, vadovaujamos J. emaiio-Dariaus, susikov su ekistine kariuomene. Isiverti i apsupties pavyko. Stovykloje liko nukautas vienas partizanas ir rinktins slapti dokumentai, kurie atiteko prieui ir padar didelius nuostolius rinktins organizaciniam sektoriui. To pat mnesio 22 d. Virtuk mike sireng stovykl ebenkies ir Vgls (Lioli brys) rinktini partizanai. ekistin kariuomen, aktyviai iekodama be pdsako dingusi i Pyragi miko, partizan dalini, netruko aptikti stambi tvirtint partizan stovykl Virtuk mike, ties Lyduvn geleinkelio stotimi. J. emaitis, J.eponis ir A.Zaskeviius vadovavo pirmam dideliam miui su ekistine kariuomene. Sukoncentrav vienon vieton savo pajgas ir apsikas iedine gynyba, jie prisikviet ypa skaitling, su jiems reikalinga ginkluote, ekistini pajg. Partizanai kovsi kelet valand, sutelk savo visas pajgas, patyr didiulius mogikuosius, materialinius ir informacinius nuostolius, palik prieui 11

dokumentus, tik dalis komandos prasiver. ekistai, iifrav dokumentus, pam nelaisvn ten vardintus partizan ypa svarbius pagalbininkus: Kelms gimnazijos kapelion A. iumieli, Vidukls klebon Grigut, kitus juos rmusius intelektualus. uvo visas Vgls rinktins elitas, dl to lugo visa rinktin. Paskutinij mi metu A. Zaskeviius-Vasaris pasirod prastai, prarado autoritet, tuo paiu parod, kad jo vadovaujamas Vyties tabas neveiksnus, tad lugo kartu su Vgls rinktine. Ianalizavs i mi eig ir pasekmes, J.emaitis suprato, kad pozicinis karas su okupacine kariuomene partizanams nepriimtinas. Partizanai privalo persiorganizuoti nedidelius mobilius brius, tapti prieui sunkiai ar bent sunkiau aptinkami. Po Virtuk mio ir Vyties tabo lugimo J. emaiiui buvo pavesta iauli ir Kdaini apskrityse i veikiani partizan rinktini organizuoti aibo apygard. Tuo paiu metu apygardos organizavimo rpesiais buvo uimtas ir Lydio rinktins vadas H. Danileviius-Vidmantas ir jo tabas. Kelet kart iuo klausimu buvo susitik abiej rinktini atstovai, bet bendro sutarimo nerado. Kadro karininkus savo gniautuose laik iki kaulo smegen kaltas reguliariosios kariuomens statutas, kaip j veiklos pagrindas, kuriuo jie vadovavosi iki tol. Kit taisykli jie neinojo, jie neinojo, kaip jie turt kariauti kar toliau. T pai met lapkriio mnes Lydio ir ebenkties rinktini atstovai bendrame posdyje kr aibo apygard, vadu irinko kpt. J. emait- Dari, tabo virininku kpt. J. epon-Budr, skyri vadais i ebenkties rinktins buvo perkelti tose paiose pareigose A. Zaskeviius-Vasaris ir P. BartkusRimgaila. Lydio rinktin tab savo atstovo neatsiunt, nes apygardos vadas visus tabo vadovus paskyr i ebenkties rinktins. Tuo bdu aibo apygarda ir ebenkties rinktin buvo tas pat darinys. Apygarda paliko galimyb prisijungti kitoms rinktinms. ebenkties rinktins laikinu vadu buvo paskirtas Virgis ButkusDangutis (uvo gruodio 2 d.). iemos metu apygardos pltimo darbai buvo nutraukti. 1946 m. pirmojo pusmeio apygardos tabo darbuotoj pastangos prijungti prie apygardos gretimas rinktines vaisi neatne. Rugpjio pradioj tampa, tvyrojusi tarp karinink, pratrko, kilo konfliktas tarp A. Zaskeviiaus-Vasario ir J. eponioBudrio, pastarasis atsistatydino i apygardos ir rinktins uimam pareig, kartu su rinktins kuopos vadu j. ltn. Vareikiu-Gauu pasitrauk laisv teritorij kurti nauj alio rinktin. Karinink antrasis bandymas kurti apygard lugo, tuo paiu sulugd ir ebenkties rinktin, nes neliko nei rinktins vado, nei 12

tabo vado, nei kit vadovaujani darbuotoj taigi ir rinktin ne ta. Rinktinei vadovauti msi A. Zaskeviius-alna (Vasar pakeit aln). Rinktins, ebenkties, slapyvard pakeit erno. Vadovauti privaljo tiesiog briams, nes tabo ir kuop vad neliko. aibo apygardos pltimo neskm nesustabd tolimesni pastang kurti realiai veikiani apygard, nes neliko trukdi, kuriuos keldavo kai kuri karinink ambicijos. Tai ypa gerai suprato P. Bartkus-Rimgaila ir J. eponisTauragis, kurie, pakviesti Lydio rinktins vado H. Danileviiaus-Vidmanto, aplenk jau kurt aibo apygardos vadovyb (kartu ir J. emait-Dari) ir nujo pas Lydio rinktins vadovus. 1946 m. rugsjo 12 ir 21 d. posdiuose Lydio, erno, alio ir Vytauto Didiojo rinktini vadovai posdiuose kr Jungtin Kstuio apygard (toliau JKA). Jos vadu irinkdami Lydio operatyvinio skyriaus vad ltn. Juoz Kasperavii-il, kuris ikart savo slapyvard pakeit Angis. J. emaitis-Darius dar tebebuvo aibo apygardos vadu, bet savo artimiausi bendraygi dka liko vadu be kareivi. Susidariusi situacij tuoj pat isprend naujasis apygardos vadas, inodamas susidariusi tamp tarp karinink: A.Zaskevii-aln isiunt Vilni, o J. emait-Dari paskyr erno rinktins vadu. Jis Dariaus slapyvard keiia Mato, o rinktins erno Savanorio. Energingai pradeda darb apygardos vadas ir jo tabas, veikl jungdamas rinktines, j tabus ir vadus, vyksta pasiruoimas partizan vad suvaiavimui, iame bare nemai udaviniai skiriami ir J. emaiiui-Matui. Pleiant apygard, rinktinei tenka dalis ryio ir kit udavini. Netrukus prie apygardos prisijungia: Lietuvos Laisvs Gynj rinktin, o jos vadas Petras PaulaitisAidas tampa apygardos tabo nariu, kiek vliau prisijungia Povilo Lukio rinktin. Apygarda toliau pleia veikl, gauna svor tarp kit apygard. Minimaliai sikrs apygardos tabas pradjo ruotis partizan vad suvaiavimui, kur organizavo kolaborantas Markulis. ekistai tikjosi sukviesti vienon vieton visos alies partizan vadus ir juos sunaikinti. Partizan vadai, netardami klastos, pasitarimui ruosi atsakingai. Paymtina, kad JKA vadas J. Kasperaviius-Angis savo praneime vad suvaiavimui idst Lietuvos partizaninio karo ideologinius principus, kuriuos idiskutavo su J. emaiiu ir tabo nariais, galutinai suformulavo ir paruo praneim vad suvaiavimui. Savo dalyvavim suvaiavimo diskusijose turjo patvirtinti kartu vykstantys J. emaitis ir J. eponis. J. Kasperaviiaus praneime idstytais partizaninio karo ideologiniais principais vliau J. emaitis pasinaudojo kurdamas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio dokumentus. 13

Vadovaudamas rinktinei, J.emaitis ypating dmes skyr partizan rezervui organizacinio sektoriaus (OS) nariams, kuri 1946 m. pabaigoje buvo 452 (73 partizan briuose), organizavo j apmokym pagal 32 val. program. 1947 02 16 JKA vadas J.Kasperaviius J.emait-Mat apdovanojo pasiymjimo enklu u iminting vadovavim. Savo ruotu J.emaitis visokeriopai palaik J.Kasperaviiaus pastangas konsoliduoti apygard. J.emaitis neturjo priekait, kad apygardos centras pasislinko Piet emaitij vietoj Vyio ir aibo pavadinimais mginim atkurti LLA iauli apygard. Dar daugiau, pasisteng, kad tos rinktins, su kuriomis jis buvo umezgs ryius, t.y. Genio ir alioji, stot JKA sudt. Tuo paiu metu, kai J. Kasperaviius intensyviai ruosi suvaiavimui, J. Luka,Tauro apygardos atstovas, J. Markulio kuriamoje bendroje vadovybje netiktai isiaikino, kad J. Markulis yra MGB agentas, o BDPS krimas yra MGB provokacija. Tauro apygarda skubjo praneti visoms kitoms apygardoms, kad suvaiavimas, jau be MGB provokatori, vyks kitu laiku ir kitoje vietoje. JKA ivyko ryinink N. Nausdait. Po skubios sunkios kelions ji surado P. Bartk ir J. emait ir prane, kad J. Markulis MGB provokatorius. Buvo sausio 11-oji, nuvykti suvaiavim, surengt trimis dienomis anksiau, nebuvo galimybi. Apygardos vadas nusiunt paruot praneim suvaiavimui, kuris ten buvo pagarsintas ir apsvarstytas. I apygardos tabo J. emaitis gavo informacij apie Tauro apygardoje vykus partizan vad suvaiavim. Atsiliepdamas J. Kasperaviiaus laik ir suvaiavimui skirt praneim, ra: A visapusikai remiu ir palaikau laike ir praneime idstytas mintis. Turjo kelet pastab, kritikavo suvaiavim, kad dvi apygardos priiminjo sprendimus vis penki vardu, kad tuo paiu buvo paeisti demokratiniai principai. Gavs J. emaiio pastabas, apygardos vadas J. Kasperaviius prane, kad balandio 1215 dienomis numatoma surengti pasitarim su Tauro apygardos vadovybe. Atstovauti JKA buvo paskirti: J. Kasperaviius, P.Bartkus, J.eponis ir J. emaitis. Balandio pradioje J. emaitis su P. Bartkumi ikeliavo pasitarim. Pakeliui prie j turjo prisidti J. Kasperaviius ir J. eponis. Kelion buvo neskminga, pakeliui buvo sueistas P. Bartkus. Nugabens sueistj Auktalyn partizan slptuv, atliekania ligonins funkcij, sugro sutarton vieton laukti J. Kasperaviiaus. is neatvyko, palauk dar por dien, gro savo dislokacijos rajon. Grdami suinojo, kad ekistai iifravo JKA tabviet, uvo vadas ir kiti darbuotojai. 14

1947 m. sausio mn. ekistai iifravo ir pam Lydio rinktins tabo slptuv su tabo vadu J. Mociumi-vdriu, jo komanda ir dokumentais. I tos slptuvs isikl buvs rinktins operatyvinio skyriaus, dabar JKA, vadas J. Kasperaviius-Angis naujai rengt kitoj vietoj apygardos tabo slptuv. Pats asmenikai isive Laisvs varpo leidybos reikmenis, spaudus ir antspaudus, radijo aparatr. Angis galjo prasitarti savo buvusiems bendraygiams apie naujos savo buveins viet. 1947 m. kovo mn. buvo suimtas A. Zaskeviius, kuris su Markulio pavedimais ryinink buvo nuvestas Jungtins Kstuio apygardos vadaviet, net por kart. Kuris i j nurod apygardos tabo viet, autorius ini neturi, yra inoma, kad jie ekistams atsakinjo visus pateiktus klausimus. Be to, yra inoma, kad tokio rango kolaboravusi asmen parodymai buvo slepiami, o j rezultatai primetami visai su tuo nesusijusiems asmenims. Kolaborantus ekistai toliau naudojo savo operatyvinj veikloj. 1947 m. balandio mn. 9 d., aplenks vietinius Skaudvils stribus, specialus ekist dalinys i Taurags apsupo Jukn sodyb, atakavo joje buvusi slptuv ir j um. Joje buvs apygardos vadas J. KasperaviiusAngis ir jo adjutantas Diugas susisprogdino. (1947 04 09 Taurags MGB p/p Vassar, mjr. Sviridov. J. ltn. Baila ir kareivio Orlov suraytas slptuvs ugrobimo aktas.) T pai balandio mn 9 d. ekistins pajgos atakavo emaii apygardos tabo slptuv, j um. Myje uvo apygardos vadas ir tabo nariai. emaitijos partizanini organizacij situacija tapo sudtinga. 1947 m. gegus 2025 d.d. Paupio mike prie Giegi km. (imkaiiv.) vyko JKA vad pasitarimas dl naujo apygardos vado irinkimo ir tabo atnaujinimo. Jame dalyvavo apygardos tabo nariai P. Bartkus-Sin, Jonuliauskas-Merkys, Lydio rinktins vadas H. Danileviius-Vidmantas ir Savanorio rinktins vadas J. emaitis-Matas. Pasitarime Vidmantui ir Matui reikjo vertinti susidariusi padt visoje emaitijoje, nes t pai balandio 9 d. ekistai sunaikino ne tik Jungtins Kstuio, bet ir emaii, apygard tabus. Maa to, i emaii apygardos gaunamos inios kelia nerim dl apygardos likimo. Be to, JKA rinktins buvo silpnos: Matas ivykdamas Savanorio rinktin paliko be tabo ir vadovybs, alio rinktin tik krsi, Vytauto Didiojo rinktins vadovyb buvo sunaikinta prie pusantro mnesio. Tik Lydio rinktin, nors ir po patirt smgi, jau buvo atsigavusi ir galjo prieintis ekist spaudimui. Vidmantas aktyviai pretendavo apygardos vado post, bet neturjo kuo pakeisti savs rinktins vadovybje, nes ios rinktins vaidmuo emaitijoje buvo ypa reikmingas, kol neatkurta ir nesustiprjusi 15

Koplytstulpis partizan vad pasitarimo vietoje

apygarda. Todel apygardos vadu buvo irinktas J.emaitis-Matas, slapyvard ikart pakeit Tyli. Surasta strategikai patogi tabo vieta netoli plent ir geleinkelio numatomiems intensyviems ryiams su visa alimi. Numatyta veiklos taktika ir strategija, paskirti atsakingi u veiklos sritis: tabo vir. P.Bartkus-adgaila, kio J. Jonulauskas-Merkys, i Lydio skiriami V.Guas-Kardas operatyvinis skyrius, A. Liesys-Tauras informacinis skyrius, V. Ivanauskas tabo narys. J.emaitisMatas pasitarim atvyko tik su asmens sargybiniais, pasirod, kad rinktinje nesuformuotas tabas, todel apygardos vadas J. emaitis-Tylius, lydimas P. Bartkaus-adgailos, ivyko Savanorio rinktin sutvarkyti btinus kadro ir organizacinius klausimus, kad palikta rinktin galt tsti pasiprieinim prie okupantus. Tuo tarpu visi apygardos ryi, ekonomikos ir stabilumo atstatymo rpesiai dviem trims mnesiams vl buvo ukrauti ant Vidmanto pei. J. emaitis-Tylius, kaip apygardos vadas daug dmesio skiria ryiams su 16

kitomis apygardomis, pagyvina organizacin darb ir spaud. Laisvs Varpas ileidiamas 800 egz. tirau, be to, dar dauginamas rinktinse. Su kitais apygard vadais laikais aptarinja Vyriausios partizan vadovybs krimo klausim. Mgina kurti Rambyno rinktin Klaipdos krate. J. emaitis-Tylius, ivysts energing veikl, per trump laik Jungtin Kstuio Apygard ipleia rytus: iki Kauno, Panevio, Pakruojo, iaur iki Latvijos sienos. Tokia milinika apygarda tampa sunkiai valdoma, todl kartu kuriama nauja tobulesn struktra. Paymtina, kad iki srities krimo J. emaitis del emaii apygardos sunaikinto tabo atkrimo kelis kartus buvo susitiks su emaii apygardos atstovu V. Montvydu-emaiiu ir kaskart j skatino greiiau atkurti apygardos tab. Kadangi trko pareign, tuomet i JKA atkrimo darbams perkl Lydio rinktins brio vad, einant ir apygardos tabo nario pareigas, V.Ivanausk-Gintaut. Tuo pat metu J.emaitis kuria vieningos pasiprieinimo organizacijos struktr. Ikelia veikli tab idj. Apygardos vadas J. emaitis-Tylius pradeda JKA reform. 1948 m. kovo 31 d. apygardos vado sakymu P. Bartkus-Marimas buvo atleistas i Jungtins Kstuio apygardos tabo ir paskirtas steigiamos Prisiklimo apygardos vadu. 1948 m. balandio 1 d. naujoji Prisiklimo apygarda ileido pirmj sakym. iai apygardai priklaus Atalyno (vadas S. Raziulis-Maylis), aliosios (vadas P. Masilaitis-Virpa) ir Vovers (vadas Pranas Muningisvelgaitis) rinktins. I JKA tabo naujai sukurtos Prisiklimo apygardos tab buvo perkeltas B. Liesys-Kaukas. pareign, ijusi Prisiklimo apygardos tab, viet J. emaitis pakviet Aukuro rinktins vad H.Danilevii-Vidmant ir Robert Gedvil-Remigij, o pats toliau rpinosi trij apygard JKA, Prisiklimo ir emaii sujungimu srit. Siekdamas operatyvaus apygardini tab valdymo, J. emaitis suorganizavo susitikim su apygard vadovybmis gegus 1 d. Skaudvils valsiuje Legiots mike. I Jungtins Kstuio apygardos dalyvavo V. Guas, A. Liesys, V. Ivanauskas, M. Orlingis, i emaii A. Milaeviius, i Prisiklimo P. Bartkus. Pasitarimas vyko penkias dienas. Buvo patikslintos apygard ribos, sutarta del srities tabo formavimo. Gegus 5 d. buvo ileistas pirmas skymas deklaracija apie naujo organizacinio vieneto Vakar Lietuvos srities, pavadintos Jros vardu, sukrimo. J. emaitis-altys irenkamas ios srities vadu, pavaduotojais tapo A. Milaeviius-Radvila ir P. Bartkus-Marimas. 17

Irinktas srities vadu, ikart pradeda kurti Vyriausij partizan vadovyb, nes Tauro apygardos vado A.Baltsio-vejo iniciatyva sudarytas BDPS prezidiumas buvo visikai sunaikintas. 1948 11 1012 d. Dukto mike J. emaitis sukviet Vakar ir Ryt srii vad posd, kuriame laikinai buvo patvirtintas senojo BDPS statuto galiojimas bei pogrindio vyriausios vadovybs schema. J. emaitis buvo irinktas ginkluotj pajg vadu, jam laikinai pavestos ir BDPS prezidiumo pirmininko pareigos. Irinkti: J.Kimtas ginkluotj pajg tabo virininku, J.ibaila Visuomenins dalies virininku, P.Bartkus Prezidiumo sekretoriumi. iemojo J.emaitis Prisiklimo apygardos bunkeriuose ir vis iem ruo vyriausios vadovybs veikl reglamentuojanius dokumentus. 1949 m. vasario pradioje Radvilikio apylinkes, Vakar srities tabo virininko Vytauto Guo-Kardo lydimi, atvyko Piet Lietuvos srities atstovai l.e. Piet Lietuvos srities vado pareigas, Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Tauro apygardos vadas Aleksandras GrybinasFaustas. Prisiklimo apygardos slptuvse jau buvo susirink vis likusi Lietuvos srii galiotiniai. Tuomet prasidjo Lietuvos partizan aukiausios vadovybs Tarybos sesija. Oficials posdiai prasidjo vasario 6 d. Prisiklimo apygardos Balandiki kaime Sajaus sodybos gyvenamojo namo kamaraitje, kuri buvo gerai paslpta nuo paalini aki. Aplink atidiai sek apsaugos brio vado Viktoro niuolio-Vitvyio vyrai. Po keli dien nustat, kad ekistai pradeda t vietov tikrinti, todel likti Sajaus sodyboje nesaugu. V.niuolio-Vitvyio apsaugos komanda palydjo ten posdiavusius atuon aukiausi partizan formuoi vadus saugi viet, tarp Radvilikio ir Baisogalos esani Mnaii kaime Mikniaus sodyb ir pasitarimo vietov stebjo, pasitarimo dalyvius saugojo toliau, iki pasitarimas baigsi. (V.niuol Vitvyt J. emaitis apdovanojo Vyio kryiaus ordinu u puikiai atlikt tarnyb ypa reikmingu LLKS Tarybai metu.) Be pamint Piet Lietuvos atstov, Vyriausi Lietuvos partizan vad Tarybos sesijoje dalyvavo: l.e. BDPS prezidiumo pirmininko pareigas Jonas emaitis-Vytautas; l.e. BDPS Visuomenins dalies virininko pareigas (kartu ir Didiosios Kovos, Vytauto ir Algimanto apygard galiotinis) Juozas ibaila-Merainis; Vakar Lietuvos Jros srities tabo virininkas Vytautas Guas-Kardas; Prisiklimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Upalis, tos paios apygardos tabo virininkas Bronius Liesis-Naktis; l.e. BDPS prezidiumo sekretoriaus pareigas Petras Bartkus-adgaila. 18

Jau pirmajame posdyje buvo pakeistas Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio pavadinimas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio pavadinim, t. y., priimtas dar J. Kasperaviiaus-Visvydo silytas ir J. emaiio-Vytauto remiamas pavadinimas. Tame posdyje LLK Sjdio Taryba suteik Jonui emaiiui-Vytautui generolo laipsn. Sesijos posdiuose buvo aptarta Sjdio ideologija, kovos taktika, Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo strategija ir parengti reikiami Sjdio dokument projektai. J. emaitis pabr btinyb tausoti jgas, stengtis isaugoti taut ir laisvs kovotojus lemiamam ilaisvinimo momentui. Buvo nutarta nedidinti veikiani partizan skaiiaus. Stengtis isaugoti tabus ir ryi tinkl, plaiau ivystyti visuomenin veikl. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba J. emait-Vytaut irinko LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku su prezidentiniais galiojimais ir Gynybos pajg vadu. Sesijos metu vasario 16 d. LLKS taryba paskelb politin Deklaracij. ios Deklaracijos tekstas skelbia: LLKS Taryba okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos ilaisvinimo kovai. Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos prezidento pareigas eina LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, kuris privalo sudaryti Laikinj Vyriausyb ir organizuoti demokratinius rinkimus Seim. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui Lietuvos nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija. Asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn bendradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ar taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsakingi prie Lietuvos Teism. LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, prao vis demokratin pasaul pagalbos savo tikslams gyvendinti atkurti Nepriklausom Lietuvos Respublik. Deklaracij (r. Priedus) pasira atuoni asmenys: tik du i j buvo karininkai A. Ramanauskas atsargos ltn. ir generolas J. emaitis, du studentai, trys mokytojai, vienas buhalteris. Tada visi pasiraiusieji Deklaracij um auktas pareigas partizan karinse struktrose ir pagal jas atitiko auktj karinink laipsniams. Partizaninio karo karinink patirt gyj per penkerius kov su okupacine kariuomene metus. 19

Politin Deklaracija utikrino Lietuvos Respublikos valstybingumo tstinum (nors jau jo penktieji okupacijos metai), pabr demokratinius principus, racionalius socialini problem sprendimus bei Lietuvos valstybs teisin gynyb tarptautinse institucijose. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Deklaracijos paskelbimo penkiasdeimtmeiui paymti Lietuvos Respublikos Seimas paskelb dokument Lietuvos Respublikos teiss aktu (LR 1999 01 12 statymo Nr.VI II1021). Partizan vad suvaiavimas vyko partizaninei kariuomenei sunkiu metu. Partizan veiklos slygos vis sunkjo. Taiau J. emaitis-Vytautas, taps Gynybos pajg vadu ir besiprieinanios valstybs vadovu, 19501951 m. susitikinja su vis srii ir apygard vadais, derina su jais LLKS dokumentus, tobulina juos. Jis suformuoja statute nurodytas visas vyriausios vadovybs institucijas, baigia rengti dar neparengtus dokumentus. Be vis i pareig, jis yra ir dvasin atrama ivargusiems nuo iauraus karo. vairiais bdais stengiasi padrsinti vilt praradusius: lanko juos, rao laikus, siunia galiotinius. Tuo tarpu neino, kaip sekasi jo sneliui. Vos por kart per penket met pavyko pasimatyti su juo. J. emaitis -Vytautas numat okupacijos usitsim, todl per partizanin spaud prieinosi bolevikinei propogandai ir taip stengsi isaugoti tautos savimon, palaikyti tautikum, suteikti ini apie padt u geleins udangos. Partizanai visom igalm kovojo prie krato kolonizavim, rusinim, varym kolchozus ir vienkiemi naikinim. Saugodamas gyventojus nuo represij, J. emaitis-Vytautas pertvark partizaninio karo nuostatas. Nuo iol vietoj karini veiksm partizanai pereina ideologin pasiprieinim. LLKS pereina gerai organizuot tab, galini veikti savarankikai, organizacij. LLKS prezidium J. emaitis-Vytautas nutar iskirti tris sekcijas, vadovaujanias kiekviena savo teritorijai (sriiai), galiniai veikti savarankikai. Tai buvo pasiruoimas Vyriausios partizaninio pasiprieinimo vadovybs sunaikinimui ir kuo ilgesniam pasiprieinimui vietose. Vykdant nauj strategij, 1951 m. ijo ne tik visi periodiniai leidiniai ir atsiaukimai, bet ir partizan maldynas Rpintojlis, trys tomai partizan dain ir eilrai Kovos keliu engiant. J. emaitis-Vytautas, taps Gynybos pajg vadu ir valstybs vadovu, rezidavo vidurio Lietuvoje, i ten inspektavo Ryt Lietuv ir emaitij. Piet Lietuva ir Dzkija liko nuoalj, todl 19511952-j met iem jis nutaria praleisti Piet Lietuvos partizaninse organizacijose. 20

Balandio mn. J. emaitis pasiek Vyio apygardos veiklos rajon. Dotnuvos rajono lapabers kaime pas kinink Zaeck susitiko su J. Kimtu ir Vyio apygardos vadu Broniumi Karboiumi-Algimantu. J. emaitis idst, kad 1952 m. LLKS padtis taps dar sunkesn ir sudtingesn, o vyriausios vadovybs ryys su sritimis greiiausiai nutrks. Todl sritys privalo tapti savarankikos. Pageidautina, kad kiekvienoje bt bent po vien LLKS tarybos prezidiumo nar. J. emaitis pats ketino likti emaitijoje, Piet Lietuv pavesti A. Ramanauskui, o Auktaitij perkelti J. ibail. Naudodamiesi susitikimu, abu vadai aptar Vakar ir Ryt srii ribas. Paliks savo rankraio pavyzdi ir davs paskutinius nurodymus, susireng kelion. Pasak, kad inspektuos Piet Lietuvos srit. Atsisveikindamas itar fraz, kuri sukosi galvoje per vis susitikimo laik: Bijau, kad praradus ry ir tarpusavio bendradarbivim sritis nepalt dvasikai. Pasuko savo kratus. J. emait lydjo Prisiklimo apygardos vadas P.Morknas ir penki partizanai. Ketino birelio-liepos mnesiais susitikti su Prisiklimo, Kstuio ir Jros srities vadovybmis. Birelio pabaigoje J. emaitis jau buvo Tytuvn rajono Bulovn mike. Netrukus i Vidukls apylinki Ploknins kaimo atvyko Jros srities vadas A. Bakys. Pasitarime dalyvavo Kstuio apygardos vadas K. Labanauskas. Pasitarimas vyko keturias dienas. Buvo nutarta: A. Bak perkelti i srities vado pareig LLKS tarybos prezidium ir paskirti prezidiumo sekretoriumi, Jros Srities vadu paskirti P. Morkn-Rimant, Prisiklimo apygardos vadu vietoj P. Morkno paskirti Maironio rinktins vad J. Palin-Ryt. J.emaiio vadaviet buvo nutarta perkelti i Prisiklimo Kstuio apygard. iemoti J. emaitis rengsi vykti Piet Lietuvos srit. Taiau netrukus buvo suinota, kad () ms planai dl apgyvendinimo jau sudu. Kstuio apygardos Butageidio rinktins vadas J. Nuobaras-Lyras, umigdytas apnuodytu vynu, dar birelio mnes pateko prieui gyvas ir tapo provokatoriumi. Dl prieo didiulio spaudimo ir galimo bstini idavimo teko skubiai pasitraukti ir iekoti prieglbio kitur. J. emaitis buvo palydtas imkaitins, prie Pavidaujo km., mik. J. emaiio apsaugai J. Bakys paskyr vietin partizan J.PalubeckSim, kilus i Jurbarko valsiaus Pavidaujo kaimo. Kartu su Simu slpsi, tremties ivengusi, jo sesuo Elena ir jaunas partizanas Juozas agarasGirdenis. Jie priklaus Kstuio apygardos Vaidoto rinktinei. ( Tai kpt. J.eponio kurta alio-Naro-uvdros, dabar Vaidoto, rinktin, vadai: J.eponis-Tauragis, A. Bakys-Germantas, dabar J. Vilinskas-Algirdas.) Taigi A. Bakys ir Kstuio apygardos tabo narys Juozas Kisielius-Genius liepos mn. imkaii (Pavidaujo) mik pas J. Palubeck atved svarbiausij 21

besiprieinanios Lietuvos valstybs asmen, turint prezidentinius galiojimus Jon emait-Vytaut. J. Palubecko-Simo slptuv tapo laikinaja Prezidentra. Atvyks nauj viet, J. emaitis paprastai susitinka su rinktins vadu, kurio teritorijoj jis reziduoja. imkaitins miko dalyje, vietini vadinama mekine, J. emaitis susitiko su rinktins vadu J. Vilinsku-Algirdu, inspektavusiu brius. J. Vilinskas J. emaiiui prane, kad ryys su Tauro apygarda geras ir yra galimyb susitikti su joje partizanaujaniu desantininku K. irviu-Sakalu, kartu su J. Luka, nusileidusiu 1950 m. spalio mn. Rugsjo 2 d. pas Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins vad desantinink K. irv-Sakal atvyko J. emaiio pasiuntinys Vaidoto rinktins Mindaugo Tvnijos vadas J. Petrauskas-arnas. Sakalas netruko susiruoti kelionn, kartu su arnu persikl valtele per Nemun, nuvyko netoli Vadgirio miestelio Lapgirins mik. Mike K. irvio lauk Jros srities vadas A. Bakys, Kstuio apygardos tabo narys J. Kisielius, Mindaugo Tvnijos kovotojai J. Palubeckas, J. agaras ir LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas generolas J. emaitis. K. irvys buvo pirmas pasiuntinys i laisvojo pasaulio, su kuriuo okupavus Lietuv susitiko J. emaitis. Miko stovykloje J. emaitis ir K. irvys praleido apie mnes. Nuo pavasario neturint ryio su A. Ramanausku J. emait domino J. Lukos likimas ir tai, ar pavyko jam umegzti ry su laisvuoju pasauliu. ( K. irvys radijo sistuvo neturjo). Taiau ir K. irvys inojo ne k daugiau. Niekas neturjo ryio su A.Ramanausku. Naujausias inias Lapgirin atnedavo nuolat ateinantys tabo pareignai A. Bakys, J. Vilinskas, J. Kisielius, Pranas Narbutas-Rolandas. Vaidoto rinktins tabas tada turjo ger ry su Kstuio, Prisiklimo apygard tabais ir su Auktaitijos partizanais. Lapkriio mn. K. irvys gro savo veiklos rajon. Tauro apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas buvo ikviestas Prien il pas S. Stanik, kuris informavo apie J. Lukos t. Ryys buvo atkurtas. Lapkriio 10 d. ryinink atne ini, kad S. Stanikis-Viltis pritaria J. emaiio persiklimui Piet Lietuv. A. Bakys ir J. Vilinskas sil dvi susitikimo datas: lapkriio 20 ir 23, o J. emaitis 22 ir 25 d. Sutars dl 20 ir 23 d., J. emaitis para praneim Tauro apygardos vadui J. Jankauskui. Ryinink nune laik ryi punkt. Susitikimas buvo paskirtas kairiajame Nemuno krante Ploki mike. Lapkriio 20 d. vis nakt sutartoje vietoje Tauro apygardos kovotojai J.Jankauskas, K. irvys, J. Balius ir R. Aurinis lauk aukto sveio, taiau 22

jis neatvyko. Tuo paiu metu J. emaitis, A. Bakys ir J. Vilinskas, persikl per Nemun, sutartoje vietoje lauk tauriei, taiau nesulauk. Antroji laukimo naktis buvo dar neramesn. alia tyliai sruveno aliu ir drgme alsuojantis Nemunas, naktis buvo be jokio iburlio. Pralauk lapiuose krmuose iki paryi, vl gro atgal. J. Vilinskas nuved J. emait J.Palubecko slptuv. Sunkios LLKS prezidiumo pirmininko ir vyriausiojo gynybos pajg vado natos J.emaitis neilaiko. 1951 m. gruodio mn. 8 d. j itinka insultas ir dalinis paralyius. Liga padar kn nejudr, bet paliko blaiv prot. Tai vyko Kstuio apygardos Vaidoto rinktins Mindaugo tvnijoje pasivaikiojimo metu alia J.Palubecko-Simo slptuvs imkaii miko 46 kvartale. Net tokios sveikatos J.emaitis neapleidia svarbiausi savo pareig rpinasi, kad organizacija nelikt be vadovo. Laikinai prezidiumo reikalus paveda tvarkyti A.Bakiui. 1952 m. vasario pradioje A.Bakys gavo dokumentus: iandien dl ligos nustojau vykdyti pareigas. Kitu aktu J.emaitis savo pavaduotoju paskyr A.Bak. Prezidiumo pirmininku sil irinkti A.Ramanausk-Vanag. Per iem J.emaitis guljo slptuvje be medicinins pagalbos. 1952m. pavasar jo slaugyti buvo pakviesta gailestingoji sesel Maryt ilit. Partizan vad ji slaug itisus metus. 1953 m. pavasar jo sveikata pagerjo ir jis toliau jo savo pareigas. Balandio 10 d. J.emait aplank Kstuio apygardos tabo virininkas Vaidoto rinktins vadas Jonas Vilinskas-Algirdas. Jis atne kartu su Morknu-Rimantu Kstuio apygardos vadu ileist Laisvs varpo 176 nr., kuriame buvo raoma apie JAV senatoriaus Kersteno pastangas priminti pasauliui ugrobtus Baltijos kratus. Girdint tokias naujienas, stiprjo vado valia, gerjo sveikata. Kilo didelis noras dar kart pralauti gelein udang ir vl pranei pasauliui apie kovojani Lietuv prie okupantus. Taiau iems umojams nelemta isipildyti. ekistin kilpa versi apie vyriausij partizan vadaviet, laikinj prezidentr. 1953 m. vasario-kovo mn. MGB i suimtj ir per karines operacijas paimt dokument apytikriai nustat, kad J.emaitis slapstosi imkaii mike. Taip pat inojo, kad jis serga ir kartu su juo yra J.Palubeckas-Simas, todl pradjo suiminti visus Sim painojusius mones: K. ir V.Skrickius, O.Skrickyt, J.Bakait, O.Dapkien, Povil Birgil ir kt. Sulaikytuosius tard ir verbavo, kamerose juos sek nipai. Daugiausia kompromituojanios mediagos turjo apie J.Bakait-Artoj-Deri, todl jam daromas ypatingas spaudimas. Jis usiverbavo ir tapo MGB agentu Karpiumi, todl buvo paleistas. 23

Buvo verbuojami plaios apylinks gyventojai, ypa gyvenantys prie mik. Uverbuoti aplinkini medicinos punkt feleriai, o prie t, kurie nesileido verbuojami, pristatyti slapti agentai, kurie akylai juos sek, ar netiekia jie vaistus generolo J.emaiio gydymui. imkaii mik buvo paleisti mediotojais apsimet MGB agentai: apylinks pirmininkas J.Gerulaitis, kolkio pirmininko pavaduotojas A.Statkus ir kt. ekistai apie imkaitiens mik rezg visas manomas, paias niekikiausias, provokacijas. Balandio pradioje J.Palubeckas po ilgos pertraukos ijo i slptuvs ir pasibeld sodybos, esanios mike, Por kaime, lang. Sodybos eimininkas, agentas Lukas, buvo ekist pamokytas, k kreipti dmes. Ileids J.Palubeck-Sim, agentas Lukas pasiunt mon su praneimu pas ekistus: nurod, kad Simo bunkeris visai netoli, ir jis po iemos iblyks, patins, bet nusiskuts ir vilkintis tvarkinga uniforma. Gav toki ini, ekistai Pamituvio kaime pas J.Bakait, agent Karpi, sureng pasal, nes buvo sitikin, kad Simas pas j ueis. Nakt i balandio 13 14 d. sodyb atjo partizanas. Nespjs susivokti buvo kareivi suritas. Taiiau tai buvo ne Simas, o Pranas Narbutas-Rolandas, Vaidoto rinktins kio skyriaus virininkas. Pran Narbut-Roland ekistai uverbavo per savait (jis tapo smogikas slapyvardiu Vaidila), diktuojant ekistams, jis para laik Simui ir pakviet susitikim (Pr. Narbutas neinojo generolo J. emaiio vadaviets-slptuvs vietos), laik nune ryininkui A. imaiiui. jo virve priritas u kojos prie kito smogiko. Smogikas tnojo u namo kampo, kai Pr. Narbutas-Vaidila kalbjosi su imaiiu. Gegus 11 d. P. Narbutas smogikas Vaidila vl atjo apaliki kaim pas A. imait. Rado Simo laik. J. Palubeckas paskyr P. Narbutui susitikim gegus 12 d. imkaii mike. Paskirtu laiku Vaidila ir Simas trumpai pasikalbj isiskyr. Sutar susitikti gegus 23 d. per Sekmines. Nakt i gegus 22 23 d. ekist grup kartu su smogiku P. NarbutuVaidila nuvyko imkaii mik. Kartu su P. Narbutu jo smogikai Alfonsas, Bronius ir Jonas (tai gali bti A.Radzeviius, B.Kalytis ir J.Nuobaras), kurie usimaskavo krmuose. U 60 m. pasislp dar trys smogikai ir keturi ekistai, vadovaujami Nachmano Duanskio. 2 val. 20 min. atjo Simas. Pasisveikino su Rolandu, pasikeit keliomis frazmis, Simas stovjo nugara per por metr nuo smogiko Alfonso, kai is dav enkl. P.Narbutas apkabino J.Palubeck ir ulau jam rankas. I krm iok smogikai pargriov j ant ems ir uspaud burn. 24

Pirmas Simo tardymas buvo mike. Mu, kas tik norjo ir kiek norjo. Reikalavo vesti slptuv. Nieko nepe. Isive Vilni. Gegus 23-ij slptuvje lik J. emaitis, E. Palubeckait ir M. ilit nieko blogo nenujaut. Simui negrus sutartu laiku, Elena ijo kaim pasiteirauti apie brol. Ryininkai nieko neinojo. Trei dien po Simo ijimo tapo aiku, kad jam kakas atsitiko. Idavysts i jo nesitikjo, taiau visi trys svarst, kaip toliau elgtis. Maisto teturjo 45 paroms. Nutar tiek ir laukti, o tada pereiti atsargin bunker Pavidaujo miko 24 kvartale. Nakt gegus 29-j Simas palo. Pats nesuprato, kas vyko: atlaiks iaurius kankinimus ir patyias, patikjo ekist gera valia (vliau J.Palubeckas man, kad j paveik specialiais preparatais). U paslaugas Nachman Duanskij paadjo grinti i kaljim ir tremties visus giminaiius. Jam paiam paadjo laisv. Kitiems suimtiems su J. Palubecko pagalba isaugoti gyvyb. Kad J. Palubeckas galutinai patikt paadais, sura sutart. I vienos puss, savo garantijas parau patvirtino LSSR okupacins valdios vidaus reikal ministras J.Vildinas, i kitos, pasiadjim iduoti slptuv J.Palubeckas. Perskaits dokument, Simas pareikalavo i preambuls ibraukti odius, kad jis sipareigoja iduoti Visikai laisva valia. is jo reikalavimas labai nepatiko ekistams, taiau jiems nebuvo kitos ieities ir L. Martaviius ibrauk tuos odius ir savo ranka ura Itaisymams tikti, o Simas ura dat 1953 m. gegus 29-oji ir pasira alia vienas kito ministras ir partizanas J. Palubeckas. Autant i Vilniaus link Jurbarko ivaiavo main kolona. Raseiniuose ir Jurbarke kovinje parengtyje sutelkta pulkininko Gagarkino vadovaujama ekistin kariuomen, spec. paskirties brys, smogikai, patyr ekistins kariuomens vadai: plk. Jakov Sinycin, mjr. Nachman Duanskij, mjr. Gridiniov ir kt. Priartjus prie imkaii miko, atsirado nenumatyta klitis: J.Palubeckas vl usispyr, kad nerodys bunkerio, kol garantinio rato neatiduos saugoti patikimam mogui, kuris matyt, jog slptuv jis idav ne savo valia. Pasitar ekistai pasil ia pat gyvenant imkaii klebon Stas Tvarijon. Simas su pasilymu sutiko. Nakt prikl klebon. Kartu su J. Palubecku buvo LSSR VRM ministro pavaduotojas L.Martaviius ir Raseini raj. skyr. vir. p/plk. Isaiev. Simas papra atleisti jam nuodmes ir padav jam ulakuot vok. Kunigas paklaus, ar jo ygis nesusijs su kraujo praliejimu. Simas atsak ne. Kunigas j palaimino. 25

1953 m. gegus 30 d. 11 val. ekistai atved Sim ir ekist su spec.granatomis prie slptuvs. Simas parod vdinimo ang, per kuri ekistas vyr. ltn. Korniuenka sumet granatas ir ukimo ang. Kai atkl slptuvs dangt, visi atrod uv. Per siaur ang partizanus trauk ukabin kabliu. J. emaitis ir M. iliut buvo sueisti granatos skeveldr. ekistai digavo. Operacija pavyko. Tuoj pat raportavo SSSR MVD ministrui L.Berijai, kad pogrindio prezidentas ir partizan generolas gal gale suimtas. i data ymi Lietuvos ginkluoto pasiprieinimo pabaig. Pirmosios tardymo savaits buvo be rezultat. J.emaitis kalbjo tik apie visiems gerai inomus vykius ir uvusius partizanus. Simas, suprats savo idavysts mast, ivis atsisak bendrauti su ekistais. M. ilit kategorikai atsisak kalbti su ekistais, vertindama juos kaip okupantus. E. Palubeckait neinojo duomen, kurie domint ekistus. 1953 m. birelio 23 d., L.Berijai pareikalavus, J.emaitis kariniu lktuvu buvo nuskraidintas Maskv. Birelio 25 d. 21 val. 50 min. kalinys Nr.21 buvo nuvestas 305 kabinet. U stalo sdjo L.Berija. Pokalbis truko vien valand. Kit dien L.Berija buvo suimtas. L.Berijos ir J.emaiio pokalbio turinys neinomas. L.Berijos archyvai tebra slaptinti. Maskvoje J. emait ekistai kvot nordami suinoti apie pokalbio turin su L. Berija, o taip pat apie Lietuvos laisvs kovos sjdio veikl. Taiau, jiems rpim ini neigav, 1953 08 28 d. J. emait isiunt Vilni. Vilniuje tardymo metu J. emaitis elgsi oriai, neleido ekistams terti sjdio kovotoj ir j vardo. Jei tardytojai savo terminologij bruko prievarta tardymo protokolus, J. emaitis t protokol nepasira arba net atsisakydavo ivis kalbti. 1954 05 07 d. J. emaiio byla buvo baigta ir perduota kariniam tribunolui. Birelio 19 d. d. Vilniuje Karinio tribunolo patalpose vyko teismo procesas. Kaltinami buvo: E. Palubeckait, J. Palubeckas, M. ilit ir J. emaitis. Kit kaltinamj byloje nebuvo, n vienas mogus, remiantis j parodymais, nebuvo nei suimtas, nei uvs. Teismo pirmininkui skaitant kaltinamj ivad, kurioje jie buvo pavadinti tvyns idavikais, J. emaitis j patais: SSRS pilieiu a savs nelaikau. [] laikau, kad dabar Lietuva okupuota Soviet Sjungos. Paklaustas, ar prisipasta ess kaltas, atsisak apie tai kalbti: Parodym teismui neduosiu. Kuo nors nusikaltusiu neprisipastu. [] Soviet valdia mano alies ir mano asmeninis prieas. Paskutiniame odyje J. emaitis kalbjo: A, kaip ir kiti mano bendraminiai, laikau, kad Soviet Sjunga savo ginkluotomis pajgomis 26

sver ms al, tribunolo pirmininkas band nutraukti kalb, bet J.emaitis ts: sovietins vyriausybs ingsn laikau neteistu ir todl laikau, kad neturiu tarnauti sovietinje armijoje []. Visus pogrindio veiksmus, kurio dalyviu a buvau, nukreiptus prie sovietin valdi, a laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. [] Koks bus teismo sprendimas man inoma. A vis tiek tikiu, kad kova, kuriai a vadovavau devynerius metus, duos vaisius. Tribunolas nusprend: J. emait ir J. Palubeck suaudyti, M. ilit nuteis dvideimt penkeriems metams katorgos, o E. Palubeckait deimiai met konclageri. Mirties nuosprendis J. emaiiui buvo vykdytas 1954 11 26 d., Maskvoje, Butyrk kaljime. J. Palubeckui mirties nuosprendis buvo vykdytas ten pat gruodio 2 d. M. ilit i konclagrio buvo ileista 1960 07 11, E.Palubeckait 1956 06 26. VIETOJ EPILOGO Lietuvos laisvs kovos sjdio, o tuo paiu ir J. emaiio pastangos nenujo veltui, bet turjo ateitin siekiani pasekmi. imtai tkstani lietuvi, suvaryt Gulago salyn, buv laisvi, pajut laisvs kovos skon, nepanoro neti verg jungo. Jau 19531955 m. kartu su kit taut snumis ir dukromis Vorkutoj, Norilske, Dezkazgane sukilo. Sustojo sunkioji iaurs pramon. Susiorganizav pavergtieji pajuto savo gali, atgavo orum. Supleijo imperijos pamatai. Vis sukilim pirmose gretose kovojo lietuviai, kovos patirt gav pasiprieinimo Sjdyje Lietuvoje. i vyki pasekm 1956 m. atsivr tkstani konclageri vartai. Didioji dalis kovotoj-katorginink gro Lietuvon. Sugro daugiau patyr, bet nepal, ir vl ia, Lietuvoje, skelb imperijos grit, ts pasiprieinimo veikl. Nesnaud ir ekistai. Jau 1957 1958 m. Vilniuje suimama inteligent grup, aktyviai veikusi prie okupacin santvark. Vl tardomi ir suiminjami pavieniai asmenys ir grups pasiprieinimo dalyvi. ekistai udo nepaklstanius mokslininkus ir kunigus imituodami nelaimingus atsitikimus. Prasideda disident prievartinis udarinjimas udaras psichiatrines ligonines. Kaip J.emaitis numat, pasiprieinimas okupantams vyko ideologinje plotmje ir tssi vis okupacin laikotarp, gaudamas paias vairiausias formas: tai blaivysts sjdis, Helsinkio grup, etnografini ansambli krimasis, gaivinant lietuvikus paproius ir etnin kultr, net panaudojamos sportins varybos. Pasirodo ir galingai nuskamba per pasaul Lietuvos katalik 27

kronikos. sikuria Lietuvos Laisvs Lyga. Leidia leidinius, smerkianius okupacij. Ivieinamas Molotovo-Ribbentropo paktas, vyksta mitingai prie Mickeviiaus paminklo minint io gdingo akto penkiasdeimtmet. i ideologinio pasiprieinimo grandin grdinta LLKS sambriuose, net slptuvse, jos dalyviai stovjo nuoga krtine prie tankus Vorkutoj, Dezkazgane ir finale Vilniuje prie televizijos bokto. Ms pilietin visuomen drsiai jo pasipreiinimo kov prie okupantus, grdino savo dvasi ir nugaljo dvasios stiprybs dka. Generolui Jonui emaiiui pagal 1949 02 16 Deklaracijoje suteiktus galiojimus likimas neskyr laiko eiti atkurtos Respublikos ketvirtojo prezidento pareigas. Taiau SSRS imperijos aukiausias organas j prezidentu pripaino. Itrauka i 1953 05 26 SSKP CK nutarimo Lietuvos SSR klausimu. Savo praneime L.Berija pabr: Lietuvos pogrindiui vadovauja buvs buruazins Lietuvos kariuomens kapitonas J.emaitis, pogrindyje irinktas Lietuvos prezidentu. Kelintasis Lietuvos prezidentas apdovanos po mirties generol J. emait-Vytaut Vytauto Didiojo ordinu su aukso grandine? Taip mums primint visus uvusiuosius, j ir ms prezident? Neskurdinkime savo valstybs, jos istorijos, nutyldami didvyri upelnytus vardus ir darbus.

Slapyvardiai: Dargis, Rimgaila, Vargietis, Dainius, Sin, Marimas, adgaila. Gim 1925 05 30 Raseini aps. Pakapurnio km. graioje kininko sodyboje. Buvo jauniausias i keturi vaik. Baigs vietin pradios mokykl, stojo Raseini gimnazij. Pirmosios bolevikins okupacijos metais P.Bartkus sijungia jaunimo pogrindin veikl, dalyvauja pogrindins spaudos leidyboje ir platinime, u tai buvo suimtas, bet pritrkus rodym, kaip nepilnametis buvo paleistas. Bolevikinius pakeit faistiniai okupantai jaunuolio neimua i vi. Jis, besimokydamas Auktesniojoje Technikos mokykloje Kaune, 1942 m. stoja Lietuvos Laisvs Armij ( toliau LLA ) ir pradeda pasiprieinimo okupantams pogrindin veikl, kaip profesionalas. Nuo 1943 m. gimtajame kaime kartu su J. Venslausku kaupia ginklus, suorganizuoja LLA kovotoj br. Susisiekia su Saturno apygardos tabu.Ruoiasi pats ir ruoia kovotojus grtaniai bolevikinei okupacijai. Praslinkus frontui, pasipila masinis jaunimo traukimasis mikus, chaotinis prieinimasis okupantams. 1944 m. gruodio 10 d. Saturno apygarda atnaujino savo veikl. Kelms valsiuje Vgls rinktins steigimo rpesiai buvo pavesti P. Bartkui-Dargiui. Raseini iluvos valsiuose steigiamai Ungurio rinktinei kpt. J. eponiui. Pirmiausia reikjo suderinti interesus tarp atskir bri vad prie sujungiant juos vien statutin vienet rinktin. P. Bartkus-Dargis buvo ypating organizacini gabum, mgo judr gyvenimo bd, taiau to nepakako, nes vietiniams jis buvo maai inomas, 29

Petras Bartkus

todel labai pravert Kelms gimnazijos kapeliono Antano iumieliaus pagalba, kuris buvo labai populiarus ne tik tarp gimnazist, bet ir plaioje apylinkje, o svarbiausia mielai talkino partizan vadams, derinant interesus tarp atskir bri. Be to, jis buvo sukaups didiul bibliotek, kurioje, atgaivos valandomis mgo pabuvoti ne tik P. Bartkus, bet ir J. eponis, Pr.Podolskis, A.Zaskeviius, net J. emaitis. ia Dargis tapdavo Alkupnu ir isiliedavo gyvenimo skausmu ir godos posmais. Kai vadams prireikdavo, A. iumielius organizaciniam darbui pasitelkdavo Vidukls, Tytuvn, net tolimesni parapij kunigus ar takingus viesuolius, tuo bdu jis talkino ne tik Vgls, bet ir Ungurio (vliau ebenkties) rinktini organizavimo darbams. Jo ryiai siek net Lydio rinktin, kuri po Naujj met jau turjo stabili struktr. Vgls rinktin pradjo funkcionuoti 1944 m. gale, kai i Vilniaus atvyko LAF tabo narys Pr. Podolskis, perms vadovavim tabui. Po Naujj met i Vilniaus atvyko antrasis minto tabo narys A. Zaskeviius, tapo Vgls tabo skyriaus vadu. Tada P. Bartkus tapo J. eponio talkininku jau ebenkties rinktinje. Taiau abiej rinktini tabuose trko darbuotoj, tad P. Bartkus nuvyko pas kpt. J. emait, esant prie iluvos, pasitelkti rinktin vadovaujamam darbui. Pasirod, kad kpt. J. emaitis-Dainius susaistytas priesaika Laisvs auli organizacijai, kuriai faistins okupacijos metais vadovavo gen. St. Zaskeviius. Susitar susitikti po mnesio, jei anoji organizacija bus lugusi, tuomet pereis rinktin. 1945 m. balandyje buvo suimtas Eidimtas, Saturno apygardos tabas buvo iblakytas. P. Bartkus kartu su A. Zakeviium vl nujo pas J. emait pasitarti dl apygardos tabo atstatymo ir vl pakviet stoti rinktin vadovaujaniam darbui. J. emaitis sutiko ir birelio pradioj prisiek ebenkties rinktins vadui kpt. J. eponiui, kuris j paskyr rinktins tabo virininku. P. Bartkus tapo rinktins organizacinio skyriaus virininku. Tuo metu pas A. Zaskevii atvyko buvusio Saturno apygardos tabo narys Verbejus ir pasil jam atkurti Saturno apygardos tab. A. Zaskeviius sutiko ir formaliai atkr tabo virininku paskirdamas J. emait, atleids j nuo kit pareig. P. Bartkus vl tapo ebenkties rinktins tabo virininku. Tuo paiu Vgls ir ebenkties rinktins siliejo t pai apygard, tuo labiau, kad A. Zaskeviius neatsisak nuo pareig Vgls rinktinje. Liepos pradioje ebenkties rinktin, sirengusi 27 slptuves, stovyklavo Pyragi mike iluvos valsiuje. ekistai aptiko stovykl, apsupo j, vyko kautyns, kurioms vadovavo J. emaitis. P. Bartkus kovsi jam pavestame bare kartu su bendraygiais. Vienas rinktins karys uvo, kiti prasiver ir skmingai atitrko nuo persekiojusi ekist. 30

Po mio susirinko Virtuk mike, J. Morkno brio tvirtintoje stovykloje, ten rado kartu stovylaujant ir Vgls rinktins Lioli br, ir A. Zaskevii. ekistai, persekiodami partizanus, islydusius i j spst iluvos v. Pyragi mike, aptiko j tvirtint stovykl Kelms v. Virtuk mike liepos 1922 d. ir j atakavo. Mis tssi tris valandas. Rinktins pajgoms vadovavo J.emaitis, J. eponis ir A. Zaskeviius. Atsitraukim deng Vgls rinktins elitinis Lioli brys. I apsupties, pagrindinm pajgom ieiti pavyko, taiau uvo pasitraukim dengs visas Lioli brys, prieui pateko slapti rinktini dokumentai, dl to buvo sunaikintas abiej rinktini intelektualinis rezervas, kurio pagrindu buvo kapelionas A. iumielius ir jo aplinka. Myje lugo Vgls rinktin, o dl prasto A. Zaskeviiaus vadovavimo mio metu jis neteko pasitikjimo, tuo paiu, nepradjs veiklos, lugoVyties tabas. P. Bartkus, kaip humanitaras, neisiskyr i eilini kari miuose, bet lugus apygardai, kaip organizatorius, pradjo ygius buvusios apygardos statuso atstatymui. Spalio mn. pradioje ebenkties ir Lydio rinktini atstov pasitarime buvo sudarytas naujos aibo apygardos organizacinis branduolys. Apygardos vadu irinktas kpt. J. emaitis, operatyvinio skyriaus vadu kpt. J. eponis. P. Bartkus i rinktins perjo apygardos tab organizacinio skyr. vadu, A.Zaskeviius informacinio skyriaus vadu. Visi ivardinti pareignai ebenkties rinktinje iliko tose pat pareigose, kurias um anksiau. aibo apygardos pareignai beveik per metus neiplt savo organizacijos, bet funkcionavo bendrame darinyje su ebenkties rinktine iki 1946 m. rugpiio pradios. Tuomet dl vykusio konflikto tarp karinink i apygardos ir rinktins uimam pareig pasitrauk J. eponis-Tauragis, o kartu su juo ir kuopos vadas j. ltn J. Vareikis-Gauas. ebenkties rinktin ir aibo apygarda lugo. Rinktinei vadovauti msi A. Zaskeviius-alna, j pervardindamas i ebenkties erno. Ant P. Bartkaus pei gula vis nesibaigiantys apygardos organizaciniai rpesiai. Gavs i Beloglovo, Vytauto Didiojo rinktins vado, ratik galiojim, kartu kaip erno rinktins organizacinio skyriaus vadas, tabo galiotas, rugsjo mn 12 d. nuvyksta pasitarim su Lydio rinktins vadovybe dl apygardos stegimo. Tai buvo skmingos derybos. I Lydio, Vytautu Didiojo, erno ir alio rinktini buvo steigta Jungtin Kstuio apygarda (toliau JKA), jos vadu irenkamas Lydio rinktins operatyvinio skyriaus virininkas J.Kasperaviius-Angis, o organizacinio skyriaus vadu Petras Bartkus- Rimgaila. Apygarda ikart ivyst energing veikl, kurioje aktyviai dalyvavo Rimgaila. 31

1947 04 09 JKA tabo slptuv aptiko ekistai, uvo apygardos vadas J.Kasperaviius-Angis ir jo adjutantas Albinas Bilinas-Diugas. P. BartkausRimgailos ir J. Jonulausko-Merkio slptuv buvo atskirai, tad jie sunaikinimo iveng. Be to, P. Bartkus-Rimgaila ir J. emaitis-Matas per Velykas pradjo kelion pasitariman Tauro apygard. Kelions pradioje ujo ant pasalaujani ekist ir Rimgaila buvo sueistas. Apygardos tabviets sunaikinimo dien, gydsi gantinai toli (Auktalynio km. imkaii vls.) nuo jos. Gegus mn. 20 d., kai Rimgaila pagijo, Lydio rinktins vadas H.Danileviius-Vidmantas rinktins teritorijoj, Paupio mike prie Giegi km. sukviet pasitariman ilikusius JKA tabo narius: P. Bartk-Rimgail, J.Jonulausk-Merk ir Savanorio rinktins vad J. emait- Mat apygardos tabo atstatymo klausimu. Pasitarimas vyko penkias dienas, apygardos vadu buvo irinktas J. emaitis-Matas, kuris ikart savo slapyvard pakeit Tyli. Apygardos tabo virininku buvo paskirtas P. Bartkus-Rimgaila. Operatyvinio skyriaus virininku V. Guas-Kardas, informacinio skyriaus virininku B.Liesys-Tonis (abu i Lydio rinktins). J. emaitis-Matas dl intelektual stokos Savanorio rinktins tabo nebuvo sudars, taiau pereidamas vadovauti apygardai, turjo tai atlikti ir rinktin palikti stabili. Rinktins tabo sudarymo rpesius Tylius paved Rimgailai ir jie abu per por mnesi darb atliko, vadovo pareigas patikdami E. Kurtinaiiui-Kalniui. P. Bartkus-Rimgaila JKA tabo vadovo pareigas jo iki 1948 m. kovo mn. Tada jis buvo atleistas i i pareig ir jam buvo pavesta kurti Prisiklimo apygard (toliau PA), kartu buvo paskirtas Jros srities vado pavaduotoju. 1948 04 01 P. Bartkus-Marimas ileido Prisiklimo apygardos krimo sakym Nr.1, kad j sudaro: Maironio, Voveries ir Lietuvos alioji (vliau j siliejo iauli Atalyno), rinktins. PA tabas birelio 1d. ileido Prisiklimo ugnies pirmj numer, kelet poezijos ir prozos rinkinli. i leidini autoriai buvo PA tabe dirb poetai: P. Bartkus-Alkupnas, Vyt. niuolis-Vytenis, Br.Liesys-Naktis ir kt. 1948 11 1012 d. PA teritorijoj Dukto mike vykusiame posdyje Vakar Lietuvos ir Ryt Lietuvos srii atstovai: J. emaitis-Vytautas, J. ibailaMerainis, P. Bartkus-Marimas ir J. Kimtas-ygnas atkr pogrindio vyriausij vadovyb, paliko jai BDPS pavadinim. VLKSO (Vieningos Laisvs Kovos Sjdio Organizacija) pavadino Ginkluotomis pajgomis (GP ) ir j vadu bei laikinai eiti BDPS (Bendras Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis) Prezidiumo pirmininko pareigas paskyr J. emait. BDPS GP tabo 32

virininku paskyr J.Kimt, BDPS visuomenins dalies J. ibail, sekretoriumi P. Bartk. 1949 02 0222 d. vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas PA teritorijoj, tarp Radvilikio ir Baisogalos. Prasidjo Balandiki kaime Sajaus sodybos gyvenamajame name. Po savaits, prasidjus ekist siautimui toj vietovj, Viktoro niuolio-Vitvyio vadovaujama apsaugos komanda, suvaiavimo dalyvius perdislokavo Minaii km. ia vadai skmingai posdiavo iki suvaiavimo pabaigos. Dalyvavo BDPS Prezidiumo pirmininkas J. emaitis-Vytautas, sekretorius P. Bartkus-adgaila, kiti dalyviai: J. ibailaMerainis, A. Ramanauskas-Vanagas, A. Grybinas-Faustas, L. GrigonisUpalis, V. Guas-Kardas ir Br. Liesys-Naktis. Apsvarstyti 23 klausimai, kad nebt painiavos, vasario 10 d. organizacija pavadinta Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiu (LLKS), patvirtinti J. emaiio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai; vasario 16 d. pasirayta Deklaracija, kad galutinis partizan kovos tikslas Lietuvos parlamentins respublikos atkrimas pagal 19201926 m. pavyzd. Apdovanoti nusipeln kovotojai, apsvarstytos veiklos kryptys, ryiai su usieniu, priimtas kreipimasis ginkluoto pogrindio dalyvius, visus krato gyventojus; LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku irinktas J. emaitis, laikinai eins ir GP pareigas, Tarybos Prezidiumo sekretoriumi P. Bartkus, Tarybos Prezidiumo nariais V.GuasKardas, L. Grigonis-Upalis, Br.Liesys, J. ibaila, A. Ramanauskas ir A.Grybinas; J. emaiiui-Vytautui suteiktas Laisvs kovotojo, partizan generolo laipsnis. 1949 02 25 LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu kurtas LLKS Vyriausiosios vadovybs spaudos organas Prie rymanio Rpintojlio. (Jis atitiko dabartines Vyriausybs inias.) Vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas P.Bartkus. Redakcija ir leidykla buvo kurdinta ir kur laik veik Balandiki km. Sajaus sodyboje, ileido kelet numeri (specialiai buvo rengtas kinis pastatas). Leidyba nutrko, kai uvo P. Bartkus. 1949 m. rugpjio 5 d. mjr. P. Bartkus-Rimgaila paskirtas LLKS Gynybos pajg tabo organizacinio skyriaus virininku. 1949 08 13 Radvilikio vls. Upelki mike sunaikintas Prisiklimo apygardos tabas. uvo LLKS Tarybos prezidiumo nariai P. Bartkusadgaila (PA vadas, partizan mjr., partizan poetas, pasirainjs Alkupno slapyvardiu.) ir Br. Liesys-Naktis (PA tabo vir., partizan poetas Naktis.) Vytautas niuolis-Svajnas (partizan poetas Vytenis). I viso 6 partizanai. P. Bartkui suteiktas Laisvs kovos karygio garbs vardas ir Ilaipsnio Laisvs kovos kryius su kardais (1950), Vyio kryiaus Ilaipsnio ordinas (1998, po mirties).

Slapyvardiai: Kardas, Mindaugas, Valentinas, Zigmas, paskutinis Galiandra. Vytautas gim 1919 12 25 Rokikio m. policininko eimoje antruoju, prie metus buvo gimusi sesuo Stefanija. eimoje augo ei sns ir trys dkros. Policininkas Romualdas Guas, Vytauto tvas, buvo Lietuvos valstybs patriotas, aktyvus kovotojas kuriant Nepriklausom Lietuvos valstyb. Toki dvasi ir nuostatas teig savo dukroms ir snums. Tvai i Rokikio persikelia prie Panemunio miestelio, kur Vytautas lank ir baig Panemunio pradios mokykl. Toliau dirbo kio darbus pas savo dd ir Pandlyje baig 5 ir 6 skyrius, po j stojo Rokikio aps. Sal . . Mokyklos buhalterins apskaitos specialyb, kuri baig 1939 m. ir ivyko Kaunan buhalterins apskaitos kursus. Baigs iuos kursus, buvo paskirtas Ukmergs aps. Taujn pienins buhalteriu. Buvo aktyvus auli Sajungos narys, dl to 1941 m. birelyje buvo tremiamas, taiau nuo trmusij ekist sugebjo pasitraukti. Pasitrauk ir i Taujn pas gimines Kaun. ia su pusbroliu Ferdinandu aktyviai dalyvavo sukilli gretose vaduojant Kauno m. i bolevikins okupacijos. Vokiei okupacijos metais dirbo Kaune ir dalyvavo pogrindinje pasiprieinimo organizacijoje prie okupantus. 1944 m. vasaryje stojo gen. Plechaviiaus organizuojam Vietin Rinktin. Buvo nukreiptas Rinktins organizuot Marijampols karo mokykl. Vokiei karin vadovyb klasta 34

Vytautas Guas

nori perimti jau suorganizuotus Vietins Rinktins batalionus, tuo paiu ir Marijampols Karo mokykl, taiau Vytautui pavyksta pasitraukti. Jis per vis Lietuv patraukia savo gimtuosius kratus, Rokikio aps. Siinus, Puodialauk. Yra ilik i tuomet mading sentencij: Prisimink! Su parau Brolis karinas-Vytautas. ( Datos 1944 m. balandio 16 d. ir birelio 2d.). Kaip suprantat, jau tada, Vytautui tremtam, sukilliui, karinui kareivio duona ir parako kvapas buvo ne naujiena. Priartjus frontui, su vokiei kariuomens daliniais Vytautas patraukia Vakarus, taiau ustringa Rytprsiuose ir patenka bolevikins kariuomens nelaisv. Eelonui vaiavus Lietuv, stotelje Vytautui su dviem draugais pavyksta pasitraukti i jo ir pasislpti mike. I Vytauto brolio Danieliaus urayt prisiminim, kuriuos papasakojo tada partizanavs Vytautas Slapinskas (i Openiki km. Ervilko vls.), aikja, kad juos mike aptiko t partizan valgyba (tai J. Starkaus- Maelio grandis, jusi Lydio rinktins J. Strainio-Saturno br) isiaikino, kas jie ir i kur, leido kiekvienam nevaromai pasirinkti tolimesn keli. Kartu buv Vytauto bendrakeleviai ivyko savus kratus, o jis liko pas Saturno brio partizanus. Tiktina, kad Vytautui ir jo bendrakeleiviams pavyko pasitraukti i eelono Lybiki geleinkelio stotelje. Apie Vytauto partizanavimo pradi ini neturime. Lydio rinktins ryinink Ona Mockut savo prisiminimuose (tai 1946 m. pavasaris.) Dirbome Lietuvai (Laisvs kov archyvas Nr.18 Kaunas, 1996) rao: Negaliu prisiminti, kiek vyr buvo Rolando bryje, tik prisimenu, kad brys buvo stiprus... Turjo nuostab kvartet, kur sudar du broliai Antanas ir Bronius Liesiai, Jeronimas Budnikas-Audronis ir Vytautas Guas- Mindaugas. Vakare prie deganio lauo bendra malda. Kaip dabar, matau pagarbiai susikaupusius, ratu stovinius vyrus ir lyg girdiu nuotrupas j maldos: Dieve, kurs leidai tautas ir diegei joms laisvs trokim, graink, praome, ir ms tvynei laisvs dienas... Jie savo dainomis praskaidrindavo rsias partizan dienas, o kai iuos kratus atkeliaudavo raseinikiai, savo skambiu balsu prie io kvarteto prisiddavo J. emaitis-Dainius. 1946 m. gegus mn. gale ekistai, aptik altuonos atkrantse ties Plki dvaru miegant, be sargybos, Lydio rinktins Railos tabo apsaugos br, j iblako. Dalis partizan va, Raila pasiduoda nelaisvn. Rinktins vadas H. Danileviius-Vidmantas V.Guui-Mindaugui paveda toliau vadovauti perorganizuotam tabo apsaugos, valgybos ir teistvarkos briui. Bryje priskirtas rinktins teisjas (Kazys Valaitis-Teisusis, Simas), kiti teistvarkos pareignai. Tas funkcijas atlieka visoj rinktins teritorijoj. Gav kaltinamj mediag, savo valgybinmis pajgomis privalo j patikrinti ir priimti vykdymui 35

arba atmesti. (Apie Mindaugo brio teistvarkinius veiksmus Bitino brio teritorijoj Antanas Kisielius-Mikutis aprao savo prisiminim knygoj Blsta lau arijos, Vilnius, 1999 p. 35). Vienos tokios teistvarkins operacijos metu 1947 04 04 (Didj penktadien) Ervilko vls. Naujinink km. gyvenant buvus strib, prievartautoj, terorizuojant vietinius gyventojus, tuomet jau dirbus valdininku, pagal surinktus duomenis privaljo patraukti atsakomybn. Taiau nuvyk kaltininko nerado namuose. Teisjo sprendimu, buvo pritaikyta ekonomin sankcija dalies turto konfiskacija brio mitybai. Brio vadas nevertino, kad vienas i eimynyki slapta paspruko i j apsupties ir nuvyko Ervilk praneti ekistams, kad partizanai lankosi j kyje. Antra jo klaida, kad veant rekvizuotus maisto produktus, lieka ymus pdasakas, kuriuo paprasta pasekti iki j apsistojimo vietos. Treia, kad vejui, atveusiam produktus, buvo leista grti tuo paiu keliu. Jis grdamas sutiko ekistus, persekiojanius partizanus j pdsaku, kurie ir privert j parodyti Papari km. (imkaii vls.) Masalskiens sodybl, kurioje buvo apsistojs Mindaugo brys. Mindaugas, kaip ir jo pirmtakas Raila, neutikrino saugumo (sargybinis umigo) briui miegant nakia. Po varginanio ygio buvo paliktas sargauti vienas karys. (Kaip ir Raila, po 20km ygio paskyr sargybon kulkosvaidinink, neus t keli tok sunk ginkl, kuris pervargs umigo). Taigi, tas pats brys antrkart ulipo ant to paties grblio. Miegant Mindaugo br ekistai, atsek j pai pdsakais, apsupo nakia, o puol tik pravitus. Mindaugas vadovavo prasiverimui, taiau padtis buvo beviltika, nes namas buvo apsuptas i vis pusi; duris ir langus ekistai buvo prisitaik i anksto, bet partizanai nuolat versi ir nuolat uvo ekist akivaizdoj. ie, matydami toki skm labai nirtingai aud i vis turim ginkl ir neapdairiai, beveik vienu metu, baig ovinius. Tuomet name buvo liks tik Mindaugas ir senasis Masalskis su anke, kuri jis isaugojo ir pats isisaugojo nuo praties, gerai mats vis mio eig ir partizan tis. Staiga prasidjs uraganinis audymas taip pat staiga ir nutilo (autoriui teko bti netoliese ir mio garsus girdti). Mindaug igelbjo tai, kad jo automatas buvo netuias, kai jis suprato, kad ekistai neaudo, ioks i namo apaud ekistus ir pasitrauk pas artimiausij ryinink Kleop Trumpait- Kudirk, nes buvo sueistas ir reikalingas skubios pagalbos. Kudirka aplinkiniu keliu skubiai j nuved artimiausi partizan sanitarin punkt. is kiek netiktai pasibaigs mis gavo netikimas versijas vade, traukis, a dengsiu ! Vienas kulkosvaidininkas pridengia vad ir is pasitraukia, tuo tarpu kai deng keturi kulkosvaidiai ir ei automatai ,nei vienas 36

nepasitrauk. Vadui buvo nepatogu, kad j igelbjo netikima aplinkyb, tad jis pateik visiems prast versija, kad galima pasitrauti i apsupties, kai kas nors pridengia kulkosvaidio ugnimi. N. Gakait Mindaugo br klaidingai vardijo kaip Jungtins Kstuio apygardos tabo apsaugos br, o nusiraintojai t klaid nuolat kartoja, kartais ia pat mindami, kad JKA tabo brio apsaugos vadas V. IvanauskasVytenis saugojo 1946 m. gruodio gale vykusio prie Bataki pasitarimo dalyvius: atvykus i Vilniaus Markul-Erel ir apygardos tabo nar P. Paulait. Vytenis reikalavo, kad P. Paulaitis-Aidas leist nuteisti provokatori Markul mirties bausme, taiau Aidas nesutiko dl rodym stokos. Iaikjusi tiesa igarsino Vyten ir jo br. V. Guas-Mindaugas ypa skaudiai pergyveno dl savo klaid, lmusi jo bendraygi t. Prieingai, jo pirmtakas A. Stokus-Raila, padars tokias pat klaidas, kaltino vis pasaul, tik ne save. Idavs bendraygius mio kartyje, aikino, kad tai tinkamas ingsnis igyventi. Pagijs po sueidimo, jau gegus mnesio gale, kai vietoj uvusio JKA apygardos vado J. Kasperaviiaus buvo irinktas J. emaitis-Tylius, V.Guas- Kardas skiriamas apygardos tab operatyvinio skyriaus virininku, kuriam tiesiogiai, kieta ranka, vadovauja apygardos vadas Tylius, neleisdamas nei minutei atsikvpti, kad nekankint neseni tragiki prisiminimai. Vis tabo nari sutelktos pastangos duoda nuostabius pasisekimus, apygarda iauga kiekybikai ir kokybikai, prisieina apygard transformuoti dvi maesnes ir vykdyti tolesnius pertvarkymus. Usiautus ekistams, V. Guas-Mindaugas pirmas stoja min ir dengia tabo pareign atsitraukim. 1947 09 08 JKA tabo nari ir Savanorio rinktins vadovybs bendrame posdyje, kuriame dalyvavo ir V. Guas-Kardas, nutarta iskirti i JKA tris rinktines ir jas sujungus kurti nauj Prisiklimo apygard. io udavinio vykdymui numatytas rinktines buvo komandiruoti P. Barkus-Marimas ir B. Liesys-Kaukas. 1948 04 01 ijo Prisiklimo apygardos sakymas Nr. 1, skelbiantis, kad i Maironio, Voveries ir Lietuvos aliosios kurta apygarda. V. Guui ir A. Liesiui teko papildomas krvis perimant ivykusi pareign pareigas. Ir dar organizuoti emaii, Prisiklimo ir JKA pareign pasitarim, dl i apygard susijungimo Srit. 1948 05 05 Skaudvils vls. Legiots mike vyko trij apygard pareign pasitarimas: nuo JKA dalyvavo J.emaitisaltys, V. Guas-Kardas, kt. pareignai, nuo emaii apygardos A.Milaeviius-Ruonis, nuo Prisiklimo P. Bartkus-Marimas. Pasitarimo dalyviai, J. emaiio teikimu, vieningai nutar kurti Vakar Lietuvos (Jros) 37

srit. Kardo silymui srities vadu irinkti alt visi vieningai pritar. Jros srities tabo virininko pareigos buvo pavestos V. Guui-Kardui. Po i pertvarkym JKA liko be pagrindini pareign, todl J. emaitis savo sakymu JKA pervardino Kstuio apygard, jos vadu paskyr Butageidio rinktins vadov H. Danilevii-Vidmant, pastarasis tabo virininku pasirinko A. Gedvil. J.emaitis-altys, sustats pareignus vietas, Jros srities vadu vietoj savs paskyrs A. Milaevii-Ruon, o vietoj jo emaii apygard pasils perimti Vladui Montvydui-emaiiui, ikeliavo Prisiklimo apygardos teritorijos slptuves rengti centrins partizan vadovybs dokumentus, sudaranius prielaidas steigti vyriausij partizan vadovyb. 1949 m. sausio gale Kstuio apygardos vadas Vidmantas su ginkluota palyda atsiunt Jros srities tab du Piet Lietuvos partizan pareignus, atvykusius Kstuio apygardos tab be tarpapygardini ryinink. Apygardos pareignams jie nepastami, taiau rodinja, kad es Dainavos ir Tauro apygard vadai. Po i pareign apklausos srities tabe, vadovaujant V.Guui-Kardui, buvo pavesta juos palydti pas J. emait-Vytaut PA teritorij. Nuvykusi PA Balandiki kaimo Sajaus sodyb, trijul rado susirinkusius vis likusi Lietuvos srii partizan pareignus, taiau ir J. emaiiui-Vytautui kilo tas pats klausimas ar jie ne provokatoriai? Tik V. Guui-Kardui garantavus savo gyvybs kaina, kad tikrai ie pareignai yra Piet Lietuvos partizan vadai, prasidjo visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Kilus pavojui, suvaiavimo apsaugos komanda partizan vadus palydjo saugesn viet, Mnaii km. Mikniaus sodybos slptuv, kur suvaiavimo delegatai prats darb iki pabaigos. Suvaiavime V. Guas-Kardas atstovavo Jros sriiai, pirmuose posdiuose jis buvo irinktas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos nariu. Tapo 1949 m. vasario 16 d. LLKS Deklaracijos signataru, pasira visus tuomet Tarybos ileistus dokumentus. Pasibaigus suvaiavimui, toliau tssi prastas darbas, lydimas pavoj ir neteki. Vasaros pradia buvo ypa sunki emaitijos partizanams. Birelio 7 d. uvo visi Kstuio apygardos tabo pareignai, kit dien uvo Gintaro rinktins vadas. Birelio 11 d. ekistai Kavadoni km. Skaudvils vls., susek sueisto V. Guo-Kardo slapstymosi viet. Kautyni metu sueistasis gyvas nepasidav. Antro laipsnio Laisvs kovos kryius su kardais (1949, po mirties). Kapitonas (1998, po mirties). Vyio kryiaus 2 laipsnio ordinas (1998, po mirties).

Treiasis Kstuio apygardos vadas Henrikas Danileviius-Vidmantas

Henrikas Danileviius yra kils i senos emaii bajor gimins, kurie dvarus vald ne tik prie Ervilko (Bd dvaras), bet ir kitose emaitijos vietose. i bajor giminysts ryiai nusits net ryt Lietuv (Miliunc dvaras). Kaip inia, iam emaii luomui ne vien imtmet teko ginti savo ir savo krato savarankum ir garb, neprarandant ir btinos materialins gerovs. Todl nenuostabu, kad Henriko genuose slypjo karybos ir vadybos pradmenys. iuos savo pranaumus jis panaudojo partizaniniame kare su okupantais. 1944 m. pavasar Henrikas susiiedavo su Sofija Jurgelionyte ir birelio gale bsimieji jaunavediai i Milin atvyko emaitij pavieti pas Henriko gimines, pradedant nuo jo tvonijos prie Plungs, ir pakviesti juos vestuvin puot Milin dvaran. Antroji rus okupacija juos uklupo vieint pas gimines Bd dvare prie Ervilko. Jiems grti Milinus buvo beprasmika, nes juos ten lauk pakartotins represijos. Henrikas, eidamas savo protvi pdomis, liko ginti ne tik emaitijos, bet ir Lietuvos nuo okupant. Henrikas Danileviius gim 1922 07 18 Miliunc dvare (dabar i vietov vadinama Milinais) Imbrado valsiuje Zaras apskrityje.Tvai Stasys ir Zofija Danileviiai. Henrikas ir jaunesnioji jo sesuo pirmus mokslo ingsnius pradjo namuose su privaiai apmokamais mokytojais. Mokykl pradjo lankyti nuo ketvirto 39

skyriaus Miroslave, Alytaus apskrityje, kur jo tvas tuo laiku jo policijos nuovados virininko pareigas. 1933 m. pradjo mokytis Alytaus gimnazijoj ir ten baig pirmj klas. Toliau gimnazij lank Panevyje, nes tvas perjo dirbti Panevio geleinkelio policij. 1936 m. vasar geleinkelio katastrofoj Kaune tvas, igelbjs kito mogaus gyvyb, uvo pats. T pat met ruden eima gro Zarasus, kur Henrikas baig gimnazijos penkias klases ir 1937-aisiais stojo Kauno Auktesnij technikos mokykl. Bolevikams pirmkart okupavus Lietuv, Danilevii eimai buvo nutraukta pensija, gaunama dl eimos ilaikytojo ties, konfiskuotas turimas kis. Henrikas pradjo dirbti pagal gyt specialyb ir ilaik kitus eimos narius. Vokiei okupacijos metais Henrikas toliau dirbo Zarasuose, susipaino su gailestingaja seserimi Sofija Jurgelionyte, dirbania Zaras ligoninje, ir bsimi jaunavediai, kviesdami vestuvsna Henriko gimines, emaitijoj Bd dvare sutiko antrj bolevik okupacij. (1). Henrikas, bdamas aktyvus LLA karys, netrunka susisiekti su Ervilko valsiaus LLA tabu, kuriam tuo metu vadovavo ltn. Petras Ruibys-Garbtas, Ervilko progimnazijos mokytojas. Nuo 1945 m. pradios Ervilko progimnazija performuojama gimnazij, Henrikas pradeda dirbti ios gimnazijos mokytoju ir persikelia gyventi Ervilko miestel. Tuo metu Ervilko gimnazijoj susiformuoja gan plataus intelektualinio diapazono LLA kari-mokytoj kontingentas: P. Ruibys ir J. Statkeviius leitenantai; H. Danileviius ir K. Ruibys ininieriai; J. Kubilius, A. Giedraitis, Gailinas ir V. Steponaitis mokytojai. Intelektuals ir aktyvs buvo vyresni klasi gimnazistai LLA kariai Izidorius Stokus, J. Rima ir kt. Visi ivardintieji buvo Ervilko valsiaus LLA organizacijos branduolys, susibrs gimnazijoj. Glaudiai su mintaisiais bendradarbiavo Varlaukyje mokytojaujantis ltn. Juozas Babilius, o taip pat Pakaunj mokytojaujantis J.Jokubauskas, ilalikis, aktyvus ilals valsiaus LLA tabo narys. Tuo metu Balandi km. alia Ervilko gyveno kpt. Jonas BabiliusRidikas,Taurages apskr. LLA tabo virininkas, teiks ervilkikiams visokeriop pagalb pasiprieinimo okupantams klausimais. Aktyvi LLA nari valsiaus apylinkse ir gimnazist gimnazijoj buvo daug. Jie visi buvo pavalds valsiaus tabui. Tuomet Ervilko gimnazijoj susibr iskirtin LLA karinink ir inteligent grup, pasiryusi ginti Lietuvos valstybs interesus, prieintis okupantams. Antrosios bolevikins okupacijos pradioj minti mokytojai liko toliau mokytojauti gimnazijoj ir ten pat dirbdami vadovavo visos Taurags ir dalyje Raseini apskrities pasiprieinimui prie okupantus. 40

1945 m. pradioje ekistai suima, kaip jiems inomus pasiprieinimo prie bolevikin teror veikjus, kpt. Jon Babili, ltn. Juoz Babili, gimnazijos direktori Antan Giedrait ir mokytoj Vytaut Steponait. Po i nuostoli lik pogrindins organizacijos nariai perima suimtj pareigas ir tsia pasiprieinimo veikl toliau. Nuo tada prasideda aktyvi H.Danileviiaus-Vidmanto ir jo monos Sofijos veikla besiformuojanioje partizan (bsimojoj Lydio) rinktinje. Vidmantas isinuomoja but vaistins name, mon , kaip medik, darbina vaistinje, tuo paiu atverdamas medikament keli partizan brius sueistiems ir sergantiems. Ryininks medikamentus gauna per Danilevii but, nesukeldamos tarimo ekist sekliams, nuolat stebjusiems vaistin. Vidmantas perima A.Giedraiio vykdyt informacinpropagandin darb, organizuoja spaudos leidim. Vidmantas kartu su tabo vadu Bernotu ir rinktins vadu Garbtu perima kpt. Ridiko ryius nustatinja LLA organizacijos Taurags apskrities valsiuose bkl praslinkus frontui. Pasirod, kad vis apskrities valsi LLA tabai arba sunaikinti, arba j darbuotojai pasitrauk su vokieiais. Daugumoj valsi lik tik Veikianio sektoriaus (VS) ir naujai besikuriantys koviniai briai, su kuriais buvo nustatytas ryys. Kartu buvo nustatyti kontaktai su ilals vls. tabo nariu Jonu Jokubausku-Skroblu. Jis antrosios bolevikins okupacijos pradioj dar mokytojauja, bet netrukus pereina nelegali padt. Susitvarko dokumentus J. Jonulausko pavarde su slapyvardiu Merkys, pereina dirbti pas ervilkikius, rinktin, tabo nariu. 1945 m. vasar rinktinei suteikiamas Lydio slapyvardis ( prisilaikant LLA nuostat ). Rugsjo mn. ebenkties rinktins partizan ivaduotas i nelaisvs ir pagydytas po sueidimo, rinktins tab ateina dirbti ltn. (turintis faktin kapitono kvalifikacij, tik dl okupacijos neteisint) Juozas Kasperaviius, pasirinks ilo slapyvard. Jis perima vadovavim rinktins operatyviniam skyriui (2) . Rinktins Organizaciniam skyriui vadovavo iskirtin asmenyb Jonas ikus-Viksva. Jis ra odius ir kr muzik partizan dainoms. Vargonininkavo Ervilko banyioj. Buvo populiarus tarp partizan ir visuomenj. Jo odiais ir muzika sukurtas dainas tada dainavo rinktins partizanai, kaim jaunimas. Visuomen nesirpino, i kur tos dainos -jos kl partizan ir j rmj dvasi kovoj su okupantais. Jomis didiavosi ir autorius, ir dainuojantys. Jos dainuojamos ir dabar. Darbas tarp toki krybing asmen kaip Garbtas, Bernotas, Viksva, ilas atskleid neeilinius Vidmanto organizacinius gabumus dirbant ypa slapt 41

pogrindio darb kartu su vieu mokytojo darbu. Neeilin situacija stumteljo jo vie karjer dar auktesn pakop. Rinktins tabo vadov ( dirbani gimnazijoj mokytojais ) pasitarimai su kuop ir bri vadais vyko slapta ir periferijoj pas OS narius ar eilinius partizan rmjus, kurie buvo reng slptuves pasiprieinimo prie okupantus kariams, jos buvo naudojamos pasitariman atvykusiems partizan vadams pavojaus atveju paslpti. Toki slptuv reng rinktins tabo ryininks gimnazists Onuts Preilauskaits tvai netolimame Pagiri kaime. Pas juos vyko dani rinktins tabo nari pasitarimai su partizan lauko vadais, tarp kuri ry palaik Onut. Jaunesnioji Onuts sesuo Elenut prisimena: Mano vyriausioji sesut danai grdavo po pamok namus linksmai besinekuiuodama tai su mokytoju Jonu Kubiliumi, tai su Henriku Danileviiumi, Petru Ruibiu, o kartais net su vargonininku Jonu ikumi. Man atrod, kad ji su mokytoju Jonu net flirtuojaMokytojai su kitais vyrais usidarydavo didiajame kambaryje, kur mans tt neleisdavo. Kai kada ten jie pasikviesdavo Onut (3). Liepos mn. pradioj epaii ir Pagiri kaim sandroj mio tarp ekist-smerinink ir partizan metu Onut talkino pastariesiems. 1945 07 14 pasienio apygardos NKVD kontravalgybos SMER skyriaus virininko saugumo plk. Borisovo praneime tardymui nurodyta, kad partizan brio likvidavimo metu NKVD pasienieiai sum vietin gyventoj O.Preilauskait, g. 1929 m., tariam palaikant ry su partizanais. Ji buvo itardyta vietoje ir perduota Ervilko NKVD skyr. vir. Moalovui (4). Garbtas, tik gavs ini apie Onuts sumim, sak Bernotui, Vidmantui, Eivei, Viksvai ir kt. vieai dirbantiems rinktins pareignams pasiimti i slptuvi ginklus ir pasitraukti Railos tabo apsaugos br. Tai padar ir pats. Agniet Preilauskait-Gontien 1992 10 20 Lietuvos aide rao: <> 1989 11 23 buvau ikviesta Pabaltijo apygardos karin prokuratr, kur apart bylos mediagos gavau ir oficial rat, kuriame nurodyta, kad mano seser O. Preilauskait nuud Ervilko v. saugumo kpt. Moalov Ivan Aleksandrovi. <> I bylos mediagos suinojau, kaip I. Moalov kankino ir nuud mano seser. <> Atskubjs i Taurags NKVD ypatingojo sektoriaus vir. pav. saugumo p./p. Omarin sak NKVD med. fel. I.Rotanov surayti fiktyv Onuts mirties protokol, o kn paslpti taip, kad niekas niekada jo nesurast. <> liepos 5-osios nakt Ervilko milicijos vir. Vladas Butkeviius, stribai Zigmas Gramaila, J. Pranskaitis ir NKVD vertjas P. Augustoviius Onuts kn apkrov dobilais, i NKVD bstins ive skandinti. Kad knas neiplaukt, Ervilko kapinse jie nuvert akmenin kryi, prie jo pririo Onut 42

ir paskandino netoliese esaniame eerlyje. <> Ervilko gimnazijos direktorius Toliuis ir inspektorius Gailinas dl Onuts nuudymo ikl baudiamj byl I. A. Moalovui. Jis buvo nuteistas. Taiau kertaudami Taurags NKVD-istai direktori Toliu paalino i pareig. Railos bryje atsidrus visai rinktins vadovybei, jo valgybininkai per savo agentus Ervilko NKVD sluoksniuose atidiai sek padt ir tuoj pat nustat, kad Onut uvo netarusi nei odio. Garbtas, Vidmantas, Bernotas ir Eiv gro prie savo darbo gimnazijon, o Viksva vargonuoti banyion. Bendradarbiai net nepastebjo, kad jie trumpam buvo ding. Po i tragik vyki gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas organizaciniais gabumais pasiymjs H. Danileviius-Vidmantas. Direktoriauti jis pradeda nuo 19451946 mokslo met pradios. Lydio rinktins tabo virininkas J. Kubilius-Bernotas, gavs sutikim i rinktins vadovybs tsti universitetines studijas Vilniuje, rinktins statuto numatyta tvarka, vykdydamas vado skym, turim slapt ir kit tabo dokumentacij bei nerayt informacij perduoda naujai paskirtam Lydio rinktins tabo virininkui H.Danileviiui-Vidmantui. Jo peius ugula triguba nata: Rinktins vadovyb pareigoja j suburti apie Lyd gretimas rinktines apygard. Apie tuometin Lydio rinktin leidinyje Lietuvos partizanai 1944 1953 m. randame raus: Viena stipriausi rinktini aptariamoje erdvje buvo Lydio rinktin. Jos struktra ir veiklos nuostatai vliau sudar Jungtins Kstuio apygardos pagrind. Lydio rinktins tabui vadovavo H.Danileviius-Vidmantas.(5). Be abejo, i rinktin isiskyr tiek savo apimtimi ( trys Raseini, 13 Taurags apskr. valsi, o ir neaplenkiant iluts apskr. pakrai), tiek ekonominiu pajgumu, tabo organizaciniais sugebjimais bei gerai ivystytais ryiais organizaciniame sektoriuje (OS). VS kuopos buvo mobilios ir kovingos. Reguliariai buvo leidiamas Laisvs varpas. Ji pranoko visas emaitijos rinktines ir prilygo kai kurioms tada susiformavusioms apygardoms. Vidmantas, gerai paindamas i erdv, pajgi OS struktr ir jos karin potencial, tabo nari intelektualin-organizacin pajgum, suprato io junginio, taip pat savo, kaip vado, svarb ir svor, palyginti su greta esaniom rinktinm, kurios jung tik po kelet valsi. Taiau maesnij rinktini vadai buvo auktesni karini laipsni, ambicingi, nenorjo pripainti Lydio pranaumo, todl pirmosios derybos dl apygardos krimo buvo bevaiss. Daug ambicini aistr vir tarp ebenkties rinktins vad: kpt. J.eponio, LLA centrins vadovybs nario Zaskeviiaus ir kpt. J. emaiio. Jie visi kartu (arba po du, ar po vien) dalyvavo pirminiame deryb etape ir 43

panoro diktuoti savas apygardos krimo slygas, taiau organizacini, technini, materialini ir kt. resurs suteikti apygardai negaljo, nes j neturjo. Vidmantas reikalavo lygiaverio kiekvienos rinktins indlio apygardos aruod. 1945 m. birelio mn. antroje pusje iauli LLA apygardos tabo narys Vl.Verbejus pasil Vgls rinktins tabo nariui A. Zaskeviiui-Vasariui uimti apygardos vado pareigas. Liepos mn. rikiuots sakymu LLA iauli Saturno apygarda buvo pervardinta Vyties (tabas Vytis), o A. ZaskeviiusVasaris pasira ios apygardos vadu. Apygardos tabo virininku buvo paskirtas J. emaitis atleidiant j nuo kit pareig. Po liepos 22 d. Virtuk mio lugo ne tik Vgls rinktin, bet ir neegzistavusi Vyties apygarda. Spalio pradioje ebenkties ir Lydio rinktini pasitarime buvo sudarytas naujos aibo apygardos organizacinis branduolys: apygardos vadu irinktas kpt. J. emaitis, operatyvinio skyriaus virininku kpt. J. eponis. P. Bartkus ir A. Zaskeviius i rinktins perjo apygard tomis paiomis pareigomis. iemos periodui apygardos krimo darbai buvo sustabdyti. Kit met rugpiio pradioj dl konflikto tarp A. Zaskeviiaus ir kpt. J. eponio pastarasis atsistatydino i ebenkties rinktins vado ir aibo apygardos skyriaus vado pareig ir kartu su kuopos vadu ltn. Vareikiu pasitrauk i ebenkties rinktins teritorijos, nutars kurti nauj alio rinktin. Kadangi ebenkties rinktin ir aibo apygarda buvo tas pats darinys, tad lugo ios abi organizacijos. aibo apygardoj liko vienas J. emaitis, ebenkties rinktin liko be tabo ir kuopos vado, j perm A. Zaskeviius-alna ir pervardino erno slapyvardiu, vadovaudamas tiesiogiai briams. Ambicingj karinink antrasis mginimas kurti apygard patyr visik neskm. Palaipsniui visi derybininkai pradjo suvokti, kas per darinys ta apygarda, kokia kovos taktika ir strategija , kokie organizaciniai materialiniai-techniniai resursai reikalingi jau pirmj dien: bent pora slptuvi, radijo aparat, spausdinimo priemoni, o svarbiausia utikrinti ry tarp apygardos ir rinktini ir tarp apygardos ir kit apygard. Gal gale visi derybininkai suprato kad toki nat gali pakelti tik Lydio rinktin, kad ji i nat ne, diktuodama savo slygas. Derybos pajudjo. Ne vien rinktins tabo reikalai gul ant Vidmanto pei, juos slg ir gimnazijos direktoriaus nata. Reikjo stabdyti komjaunimo vins bacilos, komunistins ideologijos plitim tarp gimnazist ir mokytoj (juk ne visi dalyvavo rinktins veikloje), sprsti kinius-administracinius ir kt. klausimus. Tuose klausmuose jam aktyviai talkino Garbtas ir tabo nariai. Derybos del apygardos krimo skmingai judjo priekin, nes Vidmantui talkino ilas, Merkys ir vdrys. Buvo iekoma kurtai apygardos vadovybei 44

laikin slptuvi vieta, ruoiamos vadovybs ryio priemons su rinktinmis ir kitomis apygardomis, rengiami techniniai-ekonominiai pagrindai. Pasirod, kad tai ilgas ir sudtingas procesas, kur ne visi derybininkai suprato. Kai kurie man, kad utenka surayti krimo protokol, ir apygardos vadovyb, atsisdusi ant kelmo mike, valdys apygard ir karinis junginys darniai funkcionuos, todl kaltino Vidmant deryb vilkinimu, taiau jis su savo komanda nuosekliai stm priekin sudting proces. 1946 m. sausio mn. gale ekistai sum Lydio rinktins vad ltn. Petr Ruib-Garbt. Vidmantas nutar pasitraukti i vieosios veiklos, nes ikilo per daug didelis pavojus jam ir rinktinei, kadangi ekistai tardymui naudojo paius vrikiausius metodus, tad palti galjo kiekvienas. Vidmantas labai originaliai pasitrauk i gimnazijos direktoriaus posto: grtanius i pasitarimo Tauragje Ervilko gimnazijos direktori ir mokytojus mike apsupo Railos tabo apsaugos brio partizanai ir, sum tik direktori H. DanileviiVidmant, paaikina mokytojams, kad j direktorius, kaip valdios atstovas, bus suaudytas. Neuilg mike nuaidi automato serija. Mokytojai sukrsti grta gimnazijon be direktoriaus, sitikin, kad jis suaudytas. monai pareikia uuojaut. i po keli dien ivyksta i Ervilko neinoma kryptimi. Nutrksta patogi ir saugi vaist tiekimo linija partizanams. Nuo tos dienos Vidmantas pradeda partizanin gyvenim ir veikl. (6). Apie tikrj Vidmanto dingimo prieast ir suman manevr ekistai suino ymiai vliau. Maa to, jie isiaikina, kad jis vadovaudamas gimnazijai tiesiog blokavo bolevikins ideologijos pateikim gimnazistams, mokym vykd pagal priekarines programas. (Nerasdami kitos ieities, gimnazij sumaina iki progimnazijos.) Ir gal gale sitikina, kad jis pagrindinis partizan apygardos organizatorius ir steigjas. To ekistai negaljo atleisti, net jam garbingai uvus myje su gausiomis ekist ordomis, visais manomais kanalais (o ypa per buvusius susikompromitavusius rezistentus) skelb ir skelbia j kompromituojanius melagingus pramanus. Nustatyta tvarka H. Danileviius-Vidmantas tampa Lydio rinktins vadu. Perima vadovavim jai, pradeda tikrj partizanavim, persikeldamas Railos tabo apsaugos br, nes reikia nuolat judti apygardos krimo klausimais, likus laik, energij ir sumanum skirti ginkluotai ir propogandinei kovai su okupantais. Reikia stiprinti partizanini struktr pozicijas usibrtoje erdvje. Vietoj savs rinktins tabo virininku paskiria Juoz Moci-vdr. Tuo pat metu ginkluota kova vyksta visoje rinktins erdvje, susirmimai su ekistaispartizan kasdienyb. ekist persekiojimai neaplenkia ir tabo apsaugos brio. 1946 m.gegus mn. 22 dienos nakia ir paryiais Railos tabo 45

apsaugos brys per Paupins mik atygiavo iki altuonos ups ir apsistojo ties Plki dvaru. Bryje per trisdeimt vyr ir rinktins vadas Vidmantas, tabo dokumentai. Vidmantas, i vakaro pasiskyrs sau ketverto vyr apsaug, ivyko tvarkyti kuriamos apygardos reikal, tad bryje liko maiau nei trisdeimt vyr, bet ir jiems praygiavus per rasot piev, dobilien ar vasaroj, lieka li, gantinas enklas ekistams. Vykdydami persekiojimo operacijas, ekistai tuo ir pasinaudojo. Atsek iki brio stovyklaviets, ivalg nustat, kad br saugo tik vienas sargybinis (kaimo bernelis), pasiunt profesional smogik, ir is vienu durklo smgiu, be garso, paalino klit netiktam brio upuolimui.Netikta, galinga ekist ataka brio vad Rail imua i pusiausvyros, jis vietoj savo pagrindini pareig briui- kritikiausiu momentu vadovauti pasiprieinimui, atsiaudyti meta ginkl ir pabga i mio lauko, palikdamas savo brio karius be vadovybs mio lauke prieo susidorojimui ir kaip dizertyras pasiduoda ekistams. Brio kariai su tabo dokumentais, pamat, kad vadas juos idav ir pabgo, oko altuonos srov, apglb dokumentus ir granatas, susisprogdino. Srauni srov po vis up iblak dokument skiautes ir didvyri krauj. uvo: Bronius Andriejaitis, Antanas Celskys, Stasys ivatkauskas, Pranas Pilkauskas ir vermachto karys kurio pavard nenustatyta, laikinai buvs bryje pakeliui Vokietij. Sueistas B.Jankauskas paimtas nelaisvn, taip pat paimtas nelaisvn Jonas Sluinskas. Railos sin ugula keleriopa kalts nata: partizano priesaikos sulauymas, savo kari idavimas myje ir j tys, dizertyro dalia. Ar sugebs jis tai ipainti, atsiprayti ir nusimesti t nat, ar ne jis j iki kapo duobs, netgi stengdamasis suversti savo kalt garbingai uvusiems bendraygiams, gal net ekist raginamas. Apie tai vliau. Apie tabo apsaugos br itikusi netekt Vidmant OS ryininkai informuoja t pai dien. Jis surenka likusius brio partizanus, paskiria brio vadu Vytaut Gu-Mindaug. Pagal nusistovjusi tvark brys pasivadina Mindaugo slapyvardiu, toliau vykdo rinktins tabo apsaugos funkcijas. Toliau vyksta apygardos krimo derybos. derybas pakvieiamas Bataliono N.8 vadas P. Paulaitis-Aidas. Partizanini organizacij susivienijimo klausimas galutinai buvo paruotas, prasidjo ubaigiamieji posdiai. Vytauto Didiojo rinktins vadas Jonas Belaglovas-Algis, ydrnas, negaldamas ivykti i rinktins, ratu galioja P. Bartk-Rimgail atstovauti derybose iai rinktinei, Rimgaila taip pat atstovauja ir erno rinktinei. Situacija gantinai kuriozika: patikimiausias J. emaiio bendraygis P.Bartkus-Rimgaila, kaip ir kpt. J. eponis, praeina su trij rinktini galiojimais pro aibo apygardos vad J. emait, palikdami j nuoalje, ir nueina pas 46

Lydio rinktins vad H. Dailevii-Vidmant jau treiu bandymu kurti realiai funkcionuojani apygard. 1946 m. rugsjo 12 d. Lydio teritorijos numatytoje slaptavietje pasitarimui susirenka: Lydio, erno, alio ir Vytauto Didiojo rinktini atstovai apygardos krimo klausimu. Dalyvavo: nuo Lydio rinktins H. Danileviius- Vidmantas, J. KasperaviiusAngis, J. Jokubauskas-Merkys ir J. Mocius-vdrys; nuo alio rinktins J. eponis-Tauragis ir J. Vareikis-Gauas; nuo erno rinktins P. Bartkus-Rimgaila; nuo Vytauto Didiojo rinktins, pagal vado ratik galiojim, P.Bartkus-Rimgaila. Susirinkusij rinktini atstov bendru sutarimu apygardos vadu irenkamas Angis. Informacijos skyriaus virininku (laikinai) Merkys. Organizacinio skyriaus virininku (laikinai) Rimgaila. Vienbalsiai nutarta apygardos veikl grsti Lydio rinktins veiklos nuostatais ir organizacija . Apygardos vadovyb perima i Lydio Laisvs varpo leidyb ir skelbia j apygardos laikraiu, kartu perima leidybos, redakcines bei informacijos priemones.Apygardos vadovyb pavedama ilaikyti Lydiui. Vidmanto asmenyje Lydio rinktin tampa kamienu, apie kur glaudiasi dar glenos rinktins, bet kartu iauga naujas, daug galingesnis, bendr pastang globojamas apygardos kamienas. Apygardos vadovyb sudaro galimyb sijungti jos sudt panorusioms partizaninms struktroms. To paties mnesio 25 d. vyksta apygardos tabo posdis, kuriame suteikiamas Jungtins Kstuio Apygardos vardas, apygardos jungin priimama Lietuvos Laisvs Gynj rinktin (Batalionas Nr.8, Trij Lelij rinktin). Jos vadas P. Paulaitis- Aidas inkorporuojamas apygardos tab ir paskiriamas informacinio skyriaus vadu. Kiek vliau apygardos sudt sijungia Povilo Lukio rinktin. Visapusikai Lydio rinktins ir jos vado Vidmanto remiama, pradeda funkcionuoti Jungtin Kstuio Apygarda. (7). Lydio rinktins vadovybei taip pat ikyla papildomi udaviniai: surasti naujus rinktins tabo narius vietoj perjusi dirbti apygard, praktikai pastatyti ant koj apygardos tab savo resurs sskaita. Vidmantas toliau energingai vadovavo Lydio struktrom: lanksi kuopose ir briuose, kontroliavo j veikl. uvus kuopos vadui, kuop perimdavo savo inion, atstatydavo sutraukytas grandis, skirdavo nauj vad. Kontroliavo valgyb ir kontravalgyb bei partizan karo lauko teismus. Rpinosi Laisvs varpo (jau tapusio apygardos oficiozu) dauginimu ir iplatinimu ne tik 47

partizanams, bet ir apylinki gyventojams. Buvo nepakantus Rinktins statuto paeidjams. U piktybinius Rinktins statuto paeidimus paeidjai stodavo prie partizan Karo lauko teism. Buvo nubaust ir mirtimi. Pratsiant mint apie Vidmant, verta paklausyti aminink, buvusi t vyki lidininkais. Pasakoja raytojas Eug. Ignataviius: Man einant mokyklon pro kaimyno Vaitkaus sodyb, kyje kilo susiaudymas. Matau, kaip i tos sodybos link lynos ups skuodia septynetas stribok. Vienas pro kit spraudiasi ant liepto per up. Du ar trys sukrenta vanden. lyna itvinusi, bgliai vos isikapsto i vandens. I to paio kio, audydamas i automato, lubiodamas bga kit pus, miko link,Vidmantas. Vliau isiaikinau, jog kaimyno Vaitkaus kyje buvo rengta slptuv partizanams, kurioje tuo metu , po sueidimo, gydsi Vidmantas. I ryto namikiai atideng slptuvs ang ivdinimui, kuri ijo tik stogu udengt malkin, ir toliau kyje jo rytin ruo. I naktins pasalos grdami stribai jo pro i malkin, pastebj atidengt ang, pradjo audyti j. Atsiaudydamas i automato, Vidmantas labai garsiai komandavo menamiems partizanams pulti prie. Apimti panikos stribai metsi link lynos. Prof. Juozas Girdzijauskas pratsia: I savo nam per lang stebjau, kaip labai lubuodamas, karts nuo karto pailsdamas, i Barins kadauskins giri, per Kalupi kaim, perbgo sueistas partizanas. Nusigavs Papari kaim pas Pilvelius, ten jis buvo priimtas globai ir gydymui. Juo rpinosi Pilveliens sesuo ryininkVynel (Bron Trumpaityt). Ji man ir pasak, kad tas partizanas buvo Vidmantas. Autoriaus atmintyje iliko pasakojimai apie Vidmanto ir ilo imtynes: Apygardos steigimo derybos vyko daugiau nei pusmet. Kol susirinkdavo visi derybininkai, kartais reikdavo laukti daugiau nei par (Derybos vykdavo Lydio teritorijoj, tad jie atvykdavo pirmieji ). Tarp dvimetrinio milino ilo ir emagio Vidmanto vyrai iprovokuodavo imtynes. Su nenumaldomu azartu ir niriu prieindavosi milinui Vidmantas, vis puoseldamas mint j paguldyti ant meni. Tarsi Rusijos ir Lietuvos grumtyns, aptarindavo imtynes derybininkai. simintinas ir mano pirmasis susitikimas su Vidmantu. Vaiskus rugpjio pradios sekmadienis. Vadgiryje Atsimainymo atlaidai. Visi namikiai votivos miiose Vadgirio banyioj. kyje tik vienas a. Ruoiuosi sumos miiosna banyion ir po j pasikviesti visus gimines ventini piet. Tokia ms parapijos, o ir ms gimins i atlaid ventin tradicija. 48

Grtu i Bebirvos upelio isimauds, nusiteiks ventikai, einu pasipuoti ir banyion. Prie stubos mans laukia emoko gio vyrikis, usivilks rudinuk, beveik karika kepure, tarsi valstietis i gretimo kaimo. Kinkyk arklius, net nepasilabins, sakmiu tonu itaria nepastamasis. A tai savo namuose, o tu kas toks bsi, kad man sakinji? itariu atariai. Vyrikis neskubdamas atsisagsto rudinuks sagas, abiem rankom, nublokia skvernus onus ir ikart suiba karininko diro sagtis su vytimi, o ant jo prie abiej laun po mauzer. Deiniaja ranka patapnoja per kairj mauzer, itaria: tai kas tau sako karas su okupantais. Mes visi kariaujam, pratsia altai. Aiku, mes visi kariaujam, einu parsivesti arklius i ganyklos, pritariu jam. Arkliai u jaujos pririti ganosi. Kol ipanioju, umaunu brizgilus, uimtas nepastebiu, kai alia mans, tarsi i po ems, idygsta stribas ir du NKVD kareiviai. Kur susiruoei, jaunuoli? klausia stribas. Abu rusai spokso mane udj deines ant paruot automat. aibu blyksteli vaizdas, kai prasegta rudinuke partizanas eina virtuv, atsidaro lang, prisds ant palangs, isitraukia mauzer ir pasiruoia netiktumams. Suprantu, kad mano troba jam pastama, tik mudu susitinkam pirmkart. Vaiuosiu atsivet i Vadgirio gimini, irkiu stribui. Ko rki, a nekuras, garsiau nei pirm klausim isako stribas. Man ausis ugul, sualau besimaudydamas, vl rikteliu. Einam trob, parodysi prievoli kvitus, garsiai komanduoja stribas. Taip pakaudami, vedini arkliais, pro jauj, traukiame link kiemo, kur ant palangs su paruotu mauzeriu sdi nepastamasis. A tikiuosi, kad jis igirs mano kiojimus ir nepaleis darban t dviej mauzeri. Stribas ir kareiviai dairosi jaujos paales, ar ia nra pavojaus. Mano visas dmesys virtuvs lang. Pamatau, kaip i lango dingsta vyro siluetas. Su palengvjimu atsidstu ir tyliau pradedu kalbti su stribu. Paklausiu tvo, kodl man neinomas, nemandagus Lietuvos kariuomens karininkas trukdo vsti svarbiausi met vent? Umirau tave perspti, kad gali prisireikti Vidmantui kinkinio, bet tikjausi, kad tai bus po vents. Jis iurktokas, bet tikras Lietuvos karininkas, ubaig tvas. Netrukus vl pakliuvau tarp rus kareivi ir Vidmanto bei jo palydos susidrimo. Sugrieb mus rusai, ten atsiradusius, atsitiktinai, tik gerokai aptal, po pusdienio paleido. Vliau suinojau, kad greta ms sodybos Bebirvos 49

pakritje buvo rengta pora slptuvi, kuriose pavojaus atveju skmingai Vidmantas ir jo bendraygiai slpsi. Tokia buvo ms, ms partizan ir Vidmanto okupacinio meto kasdienyb. 1946 m. rinktinei vadovaujanios struktros sustiprjo, nes visi j vadovai perjo nelegali padt ir vis savo energij ir laik skyr karui su okupantais. Ervilko gimnazijoj liko tik ryininkai, gaunantys uduotis i rinktins vadovybs. Tuo metu faktiniai kaim valdytojai buvo partizanai. Efektyviai jie veik ir miestuose. Viena i ymiausi to meto operacij buvo 23 politini kalini ilaisvinimas i Taurags MGB kaljimo, vadinamo ubartine. Tarp ivaduot buvo pirmasis Lydio rinktins vadas P. Ruibys-Garbtas. i operacij vykd rinktins pirmosios kuopos OS nariai kartu su partizanais, sumaniai vadovaujant Vidmantui. Paymtina, kad rinktins valgybos skyrius turjo savo agentus tarp strib, valsi tarnautoj, j tarpe ir tarp Taurags MGB darbuotoj. Tai ir lm mintos operacijos skm. Vidmanto valgybins akys siek net Sokolovo aplink, nes buvs pirmosios kuopos vadas G.Kisielius-Arjas, suimtas ir pakliuvs Sokolovo nagus, aid dvigub aidim, teikdamas inias per A. Kisieli-Mikut Vidmantui apie Sokolovo umaias rinktins, vliau apygardos teritorijoj. inoma, tokio aidimo kaina Arjo gyvyb. Taiau tuomet Sokolovo pinkli buvo ivengta. (8). Butkaii kaim (Ervilko vls.) atvyko kariniai topografai. Matuoja, valgo, kala kuolelius ne tik Butkaiiuose, bet ir gretimame iukaii, kituose kaimuose. Ueina pas kininkus atsigerti, pavalgyti, pasikalba, pasidairo. Nakt pasirod nepastami partizanai, ieko ryi su vietiniais partizanais, klausinja apie Vidmant, kaip su juo susisiekti. Kain kaip bt pasibaig, jei ne Mikuio gauta inia i Arjo, kad tai ne topografai, bet patys tikriausi sokolovininkai. Dienomis jie topografai, naktimis partizanai-provokatoriai. Rinktins OS tarnyba perspjo t kaim gyventojus, ir dar Vadgirio, Ervilko, imkaii ir maesnse krykelse atsirado skelbimai, kad Butkaii ir alia esaniuose kaimuose kariniai matininkai yra provokatoriai. Gyventojai, saugokits, nebendraukite, nes paklisite Sibiran. Topografai susikrov savo mant ir dingo i Butkaii. Vidmantas ir iuo atveju sugebjo iloti i sudting kombinacin partij prie Sokolov ir kitus ekistus. Tai ypa juos siutino. MGB ministro lygyje buvo vykdomos Vidmanto gaudyns, bet tuo metu Vidmanto sukurtos valgybos ir kontravalgybos struktros atspdavo prieo umaias. (9). ekist provokacins operacijos tssi grandine ir 1947 m. sausio 17d. buvo inipinta Lydio rinktins tabo slptuv ir joje paimti gyvi trys tabo darbuotojai ir visi j dokumentai. Lydio rinktin turjo ypa daug neteki 50

organizaciniame sektoriuje. Be to, i ios Lydio rinktins tabo slptuvs Maironi km. Ervilko valsiuje buvo isikls pirmasis JKA vadas J.Kasperaviius-Angis su visais apygardai skirtais reikmenimis nauj apygardos slptuv J. Juknos sodyboje prie Agluonos upelio. Lydio rinktins tabo nariai galjo inoti apygardos tabo slptuvs viet, o i j tardytojai galjo ipeti turimus duomenis. (10). Vidmanto peius ugul nauji rpesiai: surasti tabui tinkamus mones, sigyti prarastas technines priemones, surasti naujus OS darbuotojus, atstatyti sutraukytus ryius. Maa to, balandio 4 d. Papari km. prie Paupins miko uvo visas Lydio rinktins tabo apsaugos Mindaugo brys (11 partizan). MGB vadeivos tbt stengsi surasti apygardos tabo vadaviet, ir jie prie jos artjo i kitos puss. I Markulio, kuris buvo atvyks met pradioj susitikim su JKA vadais, apytikriai inojo tabo dislokacijos rajon. Panaudoj vis surinkt informacij, ekistai, aplenkdami vietinius stribus, tarp kuri partizanai Skaudvilje turjo savo agentus, specials daliniai i Vilniaus ir Taurags balandio 9 d. vadaviet Juknos sodyboje ant Agluonos upelio kranto atakavo ir ugrob. Vadavietje susisprogdino JKA vadas J.KasperaviiusAngis ir jo adjutantas Diugas. Paimti dalinai apdeg tabo dokumentai, suteik ekistams daug informacijos ir pridar daug nuostoli apygardos OS. Tos pat ekistins operacijos metu, po poros dien, pateko nelaisvn apygardos Informacijos ir valgybos skyriaus vadas, Laisvs varpo redaktorius P.Paulaitis-Aidas. Vidmantas liko ikart be savo tabo apsaugos brio ir be apygardos vadovybs kuri, savo dideli moralini ir ekonomini pastang dka jau buvo pastats ant koj. Pagrindinis krvis, atstatant sunaikintas grandis, tiek rinktinje, tiek apygardoje, gula ant Vidmanto pei, nes apygardos struktros, nesuspjusios sustiprti, buvo sunaikintos. Padt sunkina ir tai, kad patikimi rinktins darbuotojai vl paimami apygardos struktras. 1947 m. gegus mn. 2025 d. Paupio mike ties Giegi km. vyko JKA vad pasitarimas dl naujo apygardos vado irinkimo ir tabo atnaujinimo. Jame dalyvavo apygardos tabo nariai: P. Bartkus-Sin, organizacinio skyriaus vadas, J. Jonuliauskas-Merkys, kio skyriaus vadas, H. DanileviiusVidmantas Lydio ir J. emaitis-Matas Savanorio rinktini vadai. Pasitarime Vidmantui ir Matui reikjo aptarti ir vertinti susidariusi partizanini organizacij kritin situacij emaitijoje, nes t pai balandio mn. 9 d. ekistai sunaikino ne tik Jungtins Kstuio, bet ir emaii apygardos tabus. Maa to, i emaii apygardos gaunamos inios kl nerim dl apygardos likimo. Be to, ir JKA rinktins buvo silpnos: Savanorio rinktin J. emaitis 51

ivykdamas paliko be tabo ir vadovybs, alio rinktin krsi, Vytauto Didiojo rinktins vadovyb buvo sunaikinta prie pusantro mnesio. Tik Lydio rinktin, nors ir po patirt smgi, buvo atsigavusi ir galjo aktyviai prieintis nuolatiniam ekist spaudimui. Vidmantas aktyviai pretendavo apygardos vado pareigas, bet neturjo kuo pakeisti save rinktins vadovybje, be to, mat ypa atsaking jos vaidmen, kol neatkurta apygarda, todl sutiko su Mato kandidatra ir aptarinjo kandidatras tabo darbuotojus vlgi i Lydio rinktins kontingento. Savanorio rinktins vadas J. emaitis-Matas, kai buvo irinktas JKA vadu, pakeit savo slapyvard Tyli (11). Dar daugiau, Tylius pam apygardos tab i Lydio patyrusius karius : V.Gu-Mindaug, Antan ir Broni Liesius. Bt logika, kad Tylius JKA tabo bstin pasirinkt savo Savanorio rinktins teritorijoj, taiau jis apsistojo Skaudvils valsiuje Lydio erdvje, vel remdamasis jo struktromis. Vidmantas, jau antrj apygardos vad parms ir prims savo teritorijon, tokiam pasirinkimui neprietaravo. Pasitarimui baigiantis, gegus 25 d. uvo geriausias Lydio rinktins brio vadas A. Jonikas-Rolandas. Vidmantas perm br, stabilizavo jame padt,paskyr kit vad. Po ios netekties vl rpinosi bendrais rinktins reikalais. Vidmantas palaik pastov ry su kaunieiais savo kolegomis i studij laik, turjo savo patikim ryinink student medik Reinhold emait i Ddlaukio km. (12). Tik Kaune buvo galima gauti didesniais kiekiais medikament ir technini priemoni tabui. Telefonin ry su Kaunu palaik per patikim Raseini pato darbuotoj Kleop Ambrozait i Auktalynio kaimo. Kauno pate dirbo patikimas asmuo, kuris gautas inias perduodavo Vidmanto patiktiniams, kurie gyvendindavo jo nurodymus. Minti asmenys paruodavo keliones ryininkams- pasiuntiniams, kurie atvedavo siuntas periferij. Atskirais atvejais Kaun ivykdavo ir pats Vidmantas. Autoriui teko girdti liudijim, kad Vidmantas Kaune su mona nueidavo net teatr. 1947 m. antroje ir 1948 m. pirmoje pusje Lydio Aukuro rinktinje vyko prasti pasiprieinimo okupantams veiksmai. Vidmantas nustatinjo rinktins junginiams taktik, operatyvinius veiksmus ir gynyb. Nuolat papild slptuvi sistem. Palaik stabili situacij rinktins erdvje. 1948 m. gegu i JKA, emaii ir Prisiklimo apygard kuriama Vakar Lietuvos Jros sritis. J. emaitis-altys irenkamas jos vadu. Liepos mn. JKA vad pasitarime keiiamas apygardos pavadinimas, nuo tol ji vadinama KSTUIO APYGARDA. Jros srities vadas altys 52

silo apygardos vadu irinkti H. Danilevii-Vidmant. Bendru sutarimu Vidmantas irenkamas Kstuio apygardos vadu. Vidmantas Aukuro rinktins vadovavim perduoda A. MieliuliuiNeptnui ir perima i Tyliaus vadovavim Kstuio apygardai. 1948 m. birelyje J. emaitis -altys Jros srities perdavimo MilaeviiuiRuoniui skyme ra: A didiuojuos, kad esu i Kstutn, i tarpo t, kurie tvynei dav tokius didvyrius kaip Visvyd ir kitus, kuri ygdarbiai ir vardai, galbt, nra inomi, bet apie j darbus suinos, juos vertins ir aminai atmins atgimusi Lietuva. (13). J. emaitis-altys Kstuio apygardos vair perdav pagrindiniam Kstuio apygardos pamat klojjui, kuris kartu su Visvydu (Angimi, ilu) sukr jos struktras, o pastarajam uvus, tas struktras atkurti padjo Tyliui (aliui), kovojo u j stabilum, nes buvo pagrindini grandi vadas. Taps apygardos vadu, rpinosi jos grandi kovingumu, patriotins dvasios ilaikymu, Lietuvos valstybingumo atstatymu. MGB-istai, nepajgdami Kstutn nugalti mio lauke, m naudoti klastos ir niekybi arsenal: skleisti tarp partizan suprieinani dezinformacij, implantuoti partizan gretas Sokolovo smogikus ir skleisti atvir meit per savo agentus. Per visus 1948 metus kstutnai iam MGB-ist spaudimui sugebjo atsispirti, net turjo pergali: suimta ryinink G. Stulgaityt atved tris Sokolovo smogikus (Mykol Navik-Taur, Antan Mural-Aid ir Juoz Ston-Verpet pas Vidukls partizanus, taiau sugebjo pastaruosius perspti apie spendiam klast (N.Gakait. uvusij Prezidentas p. 149). Smogikus partizanai sum ir nuteis mirties bausme, ryinink ilaisvino. Tokie Vidmanto vadovaujam partizanini struktr veiksmai tiesiog siutino ekistus, jie kr specialius planus Vidmanto ir jo vadovaujam kstutn persekiojimui. Aikiai per ilgai buvo usitss tas pats ryio kanalas per Raseini Kauno patus. ekistai j uiuop ir iifravo, jie sulauk apygardos vado Vidmanto ivykos Kaun. Iifravo ry palaikanius asmenis. Apygardos vadui ir jo palydai ekistai paruo garantuotus spstus. Taiau Vidmanto partizaninn patirtis ir nuojauta jam pasitarnavo, jis grdamas apsistojimo viet, apsupties ekistus laiku pastebjo ir nedelsdamas pasitrauk. Buvo sukeltos ant koj visos Kauno slaptosios tarnybos, net milicija Vidmanto paiekai, bet jis dingo be pdsak. Yra duomen, kad jis pasislp pas apygardos tabo ryinink Kaune, ten ilauk, kol prajo paiekos niris, tuomet gro apygard. ekist nagus pakliuvo apygardos tabo apsaugos brio vadas Vl. velnys-Putinas, tabo ryininkas K. Trumpaitis ir Vidmanto 53

mona Z. Danileviien. K.Trumpaitis kankinimus ilaik neprakalbs ekistams. Z. Danileviien apygardos paslapi neinojo. Vl. velnysPutinas kankinim neitvr ir idav visus jam inomus ryninkus, OS narius ir archyv paslpimo vietas. Kstuio apygarda patyr milinikus nuostolius. Po ios lemtingos ekist provokacijos Kstuio apygardos partizan pasiprieinimo karas prie okupantus vyko sava vaga. Vidmantas toliau vadovavo apygardai. Partizan centralizacijos darb dirbo J.emaitisVytautas, tuo paiu rpinosi ir Piet srities partizan vadai. Pastarieji, nesugebj atstatyti ryio tarp savo ir Vakar Lietuvos srii partizan tab, patys isiruo kelionn pas vakar Lietuvos partizanus. i kelion aprao N. Gakait-emaitien knygoje uvusij Prezidentas. LGGRTC, Vilnius, 1998, p.177178). <...> Ties Gelgaudikiu persikl per Nemun, A. Grybinas ir A. Ramanauskas, lydimi dviej partizan <...> atvyko Jurbarko v. Skirsnemuniki km., <...> buvo nuvesti imkaii mike buvus P. Stankaus-Gruodio ir J. Palubecko-Simo bunker. Ten su vietiniais atvent 1948 m. Kaldas. Sausio 3 d. ryinink nuved sveius <...> Kstuio apygardos tab, kur susitiko su apygardos vadu H. Danileviiumi ir tabo virininku R.Gedvilu. Susitikim su Vidmantu Piet srities partizan vadas A.Ramanauskas-Vanagas aprao knygoje Laisvs kovos 1944 1953 metais. (LPKTS, Kaunas, 1996, p. 292295, dokumentas103, itrauka i LLKS Gynybos Pajg vado A. Ramanausko-Vanago apraymo <...> apie 19481949 m. iemos kelion Vakar Lietuvos srit.) <...> 1949 sausio 3 d. buvo pasiektas Kstuio apygardos tabas ir susitikta su apygardos vadu Vidmantu, tabo virininku Remigijum, kio skyriaus virininku Vainora ir spaudos ir vietimo skyrius virininku Ramnu. <...> Panaios padtys buvo susidariusios ir tuomet, kai Vanagas ir Faustas susitiko su Kstuio apygardos vadu Vidmantu ir Vakar Lietuvos srities vadu Vairu. Pirmuoju atveju vos nevyko ginkluotas konfliktas. To buvo ivengta tik todel, kad Vanagas ir Faustas inojo, jog susitinka su tikrais partizanais ir laiksi pasyviai. Vakarieiai Pietiei nenuginklavo, bet jie valand laiko visi buvo pasiruo kiekvien akimirk pradti kautynes. Kstuio apygardos vadas Vidmantas su uvestu automatiniu pistoletu, apsaugotas tokioje pat padtyje esani dviej partizan, atskirai tard Vanag. Pagaliau Vanagui pavyko tikinti, kad jie tikrai yra PLS sisti Dainavos ir Tauro apygard vadai. Padtis atslgo. <...> Jeigu Vidmantas bt dirbs okupantams, kaip tuo metu provokatoriai apygardos partizanams ir gyventojams skleid provokacines pramanas, ar jis paleist gyvus dviej apygard vadus? 54

ekistai pasikliov savo nesena skminga patirtimi, kai emaii apygardos vad kpt. Juozait ir jo tab ekist agentas Markulis tikino kit partizan kpt. Ivanausk, kad Juozaitis ir jo tabas idavikai. Ivanausko komanda Juozait ir jo tab suaud. Markulis Ivanausk ir tabo darbuotojus isikviet Vilni, visus sum ir suaud. emaii apygarda liko be vadovybs. ekistai tryn rankas ir aipsi i partizan, kad jie nesugeba atpainti prieo klastos. ekistai, pasinaudoj Putino idavystmis, 1949 m. saus LSSR MGB 2N valdyba sudaro agentrinio-operatyvinio darbo plan: visas Putino idavystes priskirti Vidmantui ir jo tabui ir per savo agentus paskleisti tarp Kstuio apygardos gyventoj, OS nari ir partizan, kad jie patys susidorot su Vidmantu ir jo tabu.Tikrj idavik ir jo darbus kruopiai slpti nuo gyventoj ir partizan. (LYA f k 1 ap.3b 406 l 1-48). i ekist kruopiai paruota akcija ir per j agentus plaiai paskleista tarp partizan ir gyventoj apygardos teritorijoj buvo (ir tebra) gan skminga. Apygardos partizanai pareikalavo, kad Jros srities vadovyb Vidmant patraukt karinn atsakomybn. Atvykusi Kstuio apygardon, srities vadovyb ityr padt vietoj ir nesunkiai atpaino ekist klast, nes Milaeviius-Ruonis, srities vadas, ir Ivanauskas-Gintautas, srities tabo vadas, dalyvavo po ekist klastos atkuriant sunaikint emaii apygardos tab, o taip pat Vidmantas jiems atsiunt Dainavos ir Tauro apygard vadus spdamas apie j atvykim be tab ryinink ir apie btinum tikrinti. Taiau jie neturjo priemoni iaikinti partizanams ir gyventojams, kad Vidmant apmei ekistai, o tikrasis idavikas yra Putinas, todel Vidmant 1949 m. baland paalino i apygardos vado pareig. Vyriausias karini pajg vadas generolas J. emaitis H. Danilevii-Vidmant paskyr savo atstovu Karaliaus Mindaugo srities tabe. ekistai netruko pasigirti apie nuveikt darb: LSSR MGB 2N valdybos 1949 m. balandio mn. ataskaitoje apie agentrin-operatyvin darb dl sausyje suplanuoto darbo rezultat Vidmanto paalinimo i apygardos vado pareig. (LYA f k 1 ap.3. b.313,l 162196). tabo ryininkas K.Trumpaitis ir Z.Danileviien buvo nuteisti ir ilgus metus kaljo gulaguose. Raseini pato darbuotojas K. Ambrozaitis ir jam talkin asmenys buvo iskirti atskira byla ir taip pat nuteisti. Vidmantas Kstuio apygard ir tab liepos mn. perdav A. BakiuiGermantui ir, pasigyds sueidim, ivyko paskyrimo viet. Taiau jau tada vir Karaliaus Mindaugo Ryt Lietuvos srities tab kabojo idavysts debesys. Algimanto apygardos arno rinktins ryinink tarp buvo infitruotas MGB agentas Vytautas Kuis-Mikas. (14). Savo straisnyje 55

istorikas G. Vaiinas rao: 1949 m. lapkriio 1d. 13 val. 30 min. pagal Princo parodymus MGB 137 pulko ekistai, vadovaujami rikiuots mokyklos virininko kpt. Limonov, Kauno MGB skyriaus virininko mjr. Fominych ir MGB 2N 3io skyriaus virininko p/p idko pradjo Algimanto apygardos arno rinktins tabo bunkerio turm imoni girioje netoli Dienioni eero. uvo buvs Kstuio apygardos vadas H. Danileviius-Vidmantas, arno rinktins vado adjutantas Juozas Lapienis-Darius ir algirio brio partizanas Aloizas ilysirnis. ie trys kariai band prasiverti i bunkerio pro ekist ied, taiau uvo nelygioje kovoje. Dar penki partizanai, lik bunkeryje, buvo apnuodyti dujomis ir paimti gyvi. MGB-istai Vidmanto nepalieka ramybje ir po jo ties ir meito kompanij prie j pratsia: 1950 m. birelio mn. (prajus daugiau nei pusmeiui po Vidmanto uvimo) MGB rotatoriumi Vilniuje pagamino dvi proklamacijas ir per Karaliaus Mindaugo srities vado mon Kimtien (jai neinant, kad reikal turi su ekistais) perdav juos Kimtui. iuose atsiaukimuose ekistai rao, kad H. Danileviius-Vidmantas 1949 m. ruden idav A. Slukos ir A. Starkaus bunkerius ir jam u tai vykdytas Partizan karo lauko teismo nuosprendis -suaudytas. (15). i klasta buvo analogika paskleista Kstuio apygardoj, o ir tikslai tie patys: nuslpti MGB agento Vyt. Kuio-Miko idavyst ir naudoti j tolimesnm klastom prie partizanus, antra, keryti auniam partizan vadui, net penkerius metus draskiusiam ekist umai tinklus savo drsa ir sumanumu. i lemiam dien jis turjo pasirinkim, galjo likti su anais penkiais ir pasiduoti ekistams, taiau jis buvo itikimas kovotojas dl savo tvyns ilaivinimo i okupacinio jungo, itikimas duotai priesaikai Tvyns vardu, narsiai kovsi paskutiniame myje su keleriopai gausesniu prieu ir uvo didvyrio mirtimi. Po to kai jis savanorikai sudjo ant Tvyns laisvs aukuro savo jaunyst, drsius darbus, ygdarbius ir brangiausi turt gyvyb, ar dar bus abejojani jo ygiais ir darbais? H. Danileviiaus -Vidmanto pasiprieinimo prie okupantus veikla, drsa miuose ir sumanumas spjant ekist pinkles prie partizanus vertinta treiojo laipsnio Vyio kryiumi, jam suteiktas karinis pulkininko laipsnis ir kario -savanorio vardas. Vidmantas slapyvard keit vien kart, nuvyks Karaliaus Mindaugo srit, pasivadino Neringa. ryt Lietuv j lydjo adjutantas slapyvardiu Algimantas. Prie arno slptuvs uv: Vidmantas, Darius ir irnis buvo ukasti uvimo vietoje. J palaikai ten ibuvo iki Lietuvos valstybs nepriklausomybs atstatymo. Palaik paiekas, jau Nepriklausomoje Lietuvoje, pradjo J.Lapienio-Dariaus snus, dr. Tautvydas Lapienis. Jo atkakli tyrinjim ir paiek dka buvo nustatyta ukasimo vieta, palaikai ekshumuoti, nustatytos 56

uvusij tapatybs. Ekshumacijos ir tapatybs nustatymo procese dalyvavo Vidmanto mona Sofija Danileviien ir sesuo i JAV H. Zitkus. Vis trij karygi palaikai palaidoti 1863 m. sukilli imeliki kapinaitse Svdas apylinkje. Dr. Tautvydo Lapienio pastangomis ir katais pastatyti antkapiniai paminklai ir priirimos kapins. uvimo vietoje imoni girioj prie Dienioni eero Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras pastat valstybinius enklus, kuriuose ikaltos uvusij pavards, tarp kuri ir treiojo Kstuio apygardos vado H.Danileviiaus-Vidmanto, raas. 2001 m. autoriaus pastangomis prie Ervilko gimnazijos fasado pritvirtinta atminimo plokt, kurioje vardinti visi Ervilko gimnazijos mokiniai ir mokytojai, uv kovoje su okupantais. Pirmuoju enkle vardintas mokytojas, direktorius, treiasis Kstuio apygardos vadas Henrikas Danileviius-Vidmantas. ekistai, pasirodo, geresni psichologinio karo specialistai panaudojant mel, pramanus, meit prie savo prieininkus nei gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Jis skirtas ne tik nesusigaudantiems situacijoj, neimanliams, bet ir idavusiems savo idealus, bendraygius ir savo sin, nedrstantiems atvirai ipainti savo nuopuol, besistengiantiems sopul ukrauti buvusiems bendraygiams ant pei. A.Stokus-Raila, atliks jam skirt bausm GULage, (kaip niekas kitas) sugro Lietuvon. ia rado dar gyvai besklandanius gandus apie Vidmanto idavystes, o tiksliau, nuolat pakurstom 1949 m. sausyje LSSR MGB 2N valdybos sudaryt agentrin-operatyvin plan del Vidmanto kompromitavimo, tarsi kalbanio: Jei js vadas toks, argi js geresni? Taiau Raila panoro bti geresniu ir savo falsifikuotuose memuaruose apie m, lmus jo nuopuol, rao: Kodl niekas nevadovauja briui, kodl jie subrid altuonon srogdinasi?, o a nutariau igyventi, nes mirti lengva. tai mio kartyje jis tampa filosofu, umirdamas, kad buvo kariu, dav Lietuvos vardu kario priesaik, A prisimiau atsakomyb ne tik u br, jo karius, bet ir u tab rao ten pat. Tad nei karys, nei filosofas tiesiog susipainiojs tarp tiesos ir melo menkysta-dezertyras, visus savo kaip dezertyro paklydimus, neimanym ir bailum veria ant Vidmanto pei. T pat daro savo memuariniame falsifikate grusi i Gulago ir turinti moralini problem prie savo sin, buvusius bendraygius ir draugus buvusi ryinink E.Grigalaviiut. Ji be angos ar argumet tiesiog skelia: Vidmantas idavikas. Beje, reikt atkreipti dmes, kad ji nieko bendro neturi nei su Vidmantu, nei su Vadgiriu, tik dl neaiki prieai atsiradusi Vadgirio knygoje. Knygos autorius sijungia chor falsifikuodamas istorinius faktus: prie Lydio rinktins itak stovjo leitenantai P. Ruibys, J. Statkeviius ir 57

ltn. J.Babilius bei kpt. J. Babilius, vliau kpt. J. Kasperaviius, nuo pat pradi kartu su H. Danileviiumi kr ir kr Jungtin Kstuio apygard. Tuo tarpu autoriaus teiginys, kad Lydio rinktinj nebuvo karinink, kad mint apygard kr J. emaitis, yra netiesa, nes tuo metu jis buvo aibo apygardos vadas ir kitos apygardos krime nedalyvavo. ( Vadgirys p. 482). Galima tik stebtis ekist valgumu, kad MGB 2N valdybos agentrinisoperatyvinis planas vykdomas po daugelio met, net tada, kai tokios valdybos Lietuvoje lyg ir nra, bet yra rezistentai, o tas planas buvo skirtas btent jiems. Galima bt nekreipti dmesio, jei tokie memuariniai falsifikatai gult kur nors nugulti dulkmis, taiau juos Albinas Stokus (beje, taip pat buvs rezistentas ) tirauoja jo 2006 m. ileistoje knygoje Vadgirys. Nesuprantama tokios mediagos tiraavimo autoriaus pozicija, jos memuarin ir moralin vert. Yra ir daugiau autori, savo leidiniuose neatsakingai ar nepagarbiai atsiliepiani apie didvyrius, paaukojusius savo gyvybes u ms, o ir apie juos nepagarbiai raanij laisv. Tuo jie ir didvyriai, kad aukojosi u visus, gerus ir blogus, savo tautos vaikus. Paaikinimai:
1. I Danileviiaus sesers Halinos Zitkus laiko Tautvydui Lapieniui (jo asmeninis archyvas). 2. A. Kisielius Blsta lauo arijos. J.Mociaus-vdrio prisiminimai papasakoti autoriui. 3. Elenos ir Agns Preilauskaii prisiminimai papasakoti autoriui. 4. LYA FK-1 Ap.3 B 271161,L 175,180. 5. N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius Lietuvos partizanai K. 1996 m. psl. 237,238. 6. Lydio rinktins tabo virininko J.Mociaus-vdrio atsiminimai papasakoti autoriui. 7. Laisvs kov archyvas N12 ir.JKA krimo protokolus.Laisvs kovos 194453 m. psl. 114136. 8. Laisvs kov archyvas N32 Lydio rinktins pirmosios kuopos vadas G. Kisielius psl.108. 9. Ten pat psl. 106107. 10. Ten pat psl. 41. 11. N. Gakait. uvusij Prezidentas. psl. 120. 12. Laisvs kov aukos piet emaitijoj psl.184. 13.N.Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius Lietuvos partizanai psl. 250 14. G. Vaiinas Algimanto apygardos tis. iburys 1994 m. Lapkritis N11. 15. LYA F- K1 ap.45 b.107 t.2 L.108.

Slapyvardiai: Vytenis, Gintautas, Otonas, Leonas.

Treiasis Jros srities vadas Vaclovas Ivanauskas

Vaciukas tiek vaikas, tiek paauglys isiskyr i savo bendraami. Jau tada matsi, kad brsta asmenyb. Jis daugiau suvok protu ir dvasia, sugebjo plaiau aprpti, daugiau u bendraamius siminti, ilgiau dirbti. J domino gimtoji ir svetimos kalbos, gimtoji ir kaimynini taut literatra ir poezija. Vliau, kai politiniai vjai m blakyti ms valstyb tarp Europos milin, suaudrino ir Vacio pasauljaut. Lietuvika patriotika eima skiepijo Vaclovui europin krikionik kultr, o Raseini dominikonikos bendruomens dvasikiai bei gimnazijos mokytojai t pasauljaut pagilino, praplt ir tvirtino. Svarbiausia, kad jo viesus protas sugebjo analizuoti, sisavinti ir surasti tikruosius kelius tuometinio pasaulio labirintuose. Gimnazijos rmai jau po penki klasi j varo, nes jis suvokia plaiau ino daugiau. Gimnazijos proginiuose absolvent subuvimuose jis diskutuoja praczikai arba vokikai apie to ar kito krato literatr (galbt net su ltn. J.emaiiu) ir kultros savitumus. Dabar jau Vaclovas pripaintas Raseini inteligentijos ir net politik sluoksniuose kaip gabus jaunuolis. Pirmosios bolevikins okupacijos metais Vaclovas gimnazijos nelanko. J netenkina ideologizuotas, tuo paiu deformuotas mokymo supratimas. Jis lavinosi savarankikai, sielojosi dl laisvs ir valstybingumo praradimo. Telk bendraminius prieintis okupantams. Pats ra, kartu su bendraminiais spausdino ir platino atibolevikinius spaudinius. A.Bubnys Vokiei okupuota Lietuva 1941 59

1944 25 psl. rao: moksleivi ateitinink Sjungos pirmininku 1940 m. rugpjtyje tapo Kauno Vytauto Didiojo universiteto studentas-chemikas Stasys Tilinskas. Jis msi atkurti ryius su ateitinink organizacijomis provincijoje. <> Ryius su Raseini apskritimi palaik V.Stonis. NKGB 1941m. gegus mn. sum Kauno 4-os vidurins mokyklos moksleiv Pomerneck. Tardomas jis papasakojo, kad S.Tilinskas <> davs paskaityti laikrat Laisvs varp, kelet atsiaukim. Ar turjo V.Ivanauskas ry su Kauno ateitininkais ir Laisvs varpo leidimu, galima tik splioti. Taiau 1946 11 24 Jungtins Kstuio apygardos Protokole N3 p. 4 nurodoma, kad: buvo ileisti Laisvs varpo 107 ir 108 numeriai. Kokiu keliu atjo Laisvs varpas tstinis leidinys Lydio rinktin, toliau Jungtin Kstuio apygard: galbt per Raseini ateitininkus ir V. Ivanausk, gal per kitus? bet kad jo pradia Kaune, abejoti netenka. V. Ivanauskas ne tik spausdino ir platino antibolevikin spaud, bet analizavo pasiprieinimo bdus ir metodus, aikiai suprasdamas, kad okupacija greit nesibaigs, nes rudi ir raudoni faistai gvieiasi uvaldyti ne dal, bet vis pasaul. Trump, bet skaud bolevikmet keiia rudasis faizmas. Bolevikmeio Raini mikelio ir Panevio kankiniai, Pravieniki ir ervens masins udyns, pasodrintos per faistines informacijos priemones ,palieka gil pdsak Vaclovo sieloj. i gl dar paaitrina rudojo faizmo holokaustas. Sunaikinti jau kiti, artimai pastami raseinieiai. Lietuvos Laikinoji vyriausyb Raseini burmistru paskiria jurbarkiet erudit Petr Paulait. Jis nuo bolevik buvo priverstas slptis Berlyne, dalyvavo Lietuvos Aktyvist Fronto (LAF) veikloje ir j pavedimu ryininkavo tarp Kauno ir Berlyno pogrindinink ruoiant sukilim. P.Paulaitis ypa mgo patriotin jaunim, besiprieinant okupantams, jis netrunka susisiekti su V.Ivanausku ir raseinikiais rezistentais. P. Paulaitis vieai protestuoja prie holokaust. Faistai jo protest nekreipia dmesio. Jis protesto vardan pasitraukia i pareig. Tai Vaclovui padaro spd. P. Paulaitis grta Jurbark, mokytojauja ir kuria Lietuvos Laisvs Gynj Sjung, tapdamas jos vadu, priesaikos tvarka gaudamas slapyvard Aidas. Kapitonas J. emaitis grta iluv valdininkauja. Kapitonas J. eponis grta Raseinius ir skiriamas Lietuvos Laisvs Armijos Raseini apskrities karo komendantu. Burmistru paskirtas kapitonas Pr. Guaitis. Raseiniuose apsistoja generolas Stasys Zaskeviius ir aviacijos kapitonas V. Digrys. Du 60

pastarieji kuria karin pasiprieinimo organizacij Laisvs auliai. Kapitonui J.emaiiui pavesta organizuoti karin pasiprieinimo organizacij Vytauto Didiojo Sjung. Leitenantas V.Stonys Kstuio Kovotoj padalini atstovas. Visi jie nesugeba suderinti savo veiksm, Vaclovui sunku susivokti, su kuriais dirbant galima atneti naudos Lietuvai. Suvoks, kad tik Lietuvos Laisvs Armija turi reali struktr ir ginkluot, stoja Lietuvos Laisvs Armij. Vokiei komendantas aptinka Vaclov niekur nedirbant, gerai kalbant vokikai, isiunia Taurags geleinkelio stot vertjauti. Vertjaudamas nepraranda ryio su Lietuvos Laisvs Armija, tik jau Taurags apskrities struktroje. Taurags tabo slapyvardis Gulb, tabo virininkas kapitonas Juozas Babilius-Ridikas. Istorikas K.Kasparas veikale Lietuvos Karas 127 psl. rao: 1944 m. rugpjio-rugsjo mn. Taurags apskr. trylikoje valsi ir Taurags mieste buvo sukurti kariniai Lietuvos Laisvs Armijos vanag briai nuo 20 iki 50 vyr kiekvienas i viso 400 450 vanag. Rinktin turjo: 400 autuv, 18 kulkosvaidi, i kuri 10 Bataki Lietuvos Laisvs Armijos organizacijoje, turinioje ir minosvaid. Valsiuose veik vanag briai: Ervilke 35, Taurags mieste 30 vanag ir kt. iai struktrai priklaus ir Vaclovas. Praus frontui, Taurags miesto ir daugelio valsi tab pareignai, palik savo pareigas, pasitrauk Vakarus. Iiro miesto brys. Gulbs tabo virininkas kpt. J.Babilius-arnas, apsistojs Balni km. prie Ervilko, i ten band telkti apskrities Lietuvos Laisvs Armijos brius, bet gangreit buvo suimtas. Vaclovas taip pat paliko Taurags miest ir atvyko savo motinos tvik Openiki km. prie Ervilko. Toliau K. Kasparas ten pat rao: <> stipr br sutelk Gaudentas Kisielius-Tomas, LLA karin dalin organizavs nuo gegus mn. Skyrininkams <> buvo duotas udavinys sudaryti kovos grupeles po 35 asmenis Ervilko-Jurbarko valsi kaimuose. 1944 m. rugpjio 27 d. Ervilko v. Pavidaujo treiajame kaime vykusiame pasitarime Lietuvos Laisvs Armijos organizavimo klausimais jau dalyvavo 30 nari, veikusi keturiose grupse <> tame tarpe ir i Ervilko v. kaim. Pasitarime buvo aptarti slapstymosi bdai bsimos bolevkins okupacijos metu, supaindinama su slptuvi statyba, ryinink verbavimu, raginama rinkti ginklus. Pagal mintus nurodymus Ervilko vls. Pagiri, Openiki ir epaii kaim skyrininkas Jonas Starkus-Maelis organizavo Lietuvos Laisvs Armijos vanag br, pas Preilauskus Pagiri km. reng slptuv. Vaclovas, atvyks Openiki km., atsidr Maelio kontrols zonoje. 61

J. Starkaus-Maelio gyvenimo aprayme (Laisvs Kov Archyvo 32 numerio 90-tame puslapyje) skaitome: <> Vaikystje ir jaunystje dirbo kio darbus, o uaugs moksi kalvysts pas Openiki km. kalv <> vokiei okupacijos metais ubaig kalvysts mokslus. Kaip Vaclovas su Maeliu susipaino, ini neturime, bet to paties kaimo vyrams susipainti tarpinink vargu ar reikjo? Toliau to pat leidinio 6769 puslapiuose Kankinsdidvyrs Onuts Preilauskaits gyvenimo aprayme skaitome: <> Stasys ir Petronl Preilauskai savo gyvenamajame name ruo slptuv keturiems partizanams <> Preilausk namuose danai lanksi ir slpsi slptuvje: J. Starkus-Maelis, V. Ivanauskas-Vytenis , J. ikus-Viksva, J. Mociusvdrys, V. Mieikis-Tarzanas, V. Slapinskas bei kt. Didvyrikum ir itikimyb priesaikai <> parod ir kiti eimos nariai. Kambaryje alia slptuvs, kurioje tuo metu slpsi J. Starkus-Maelis ir V.Ivanauskas-Vytenis (tai 1945 m. liepos treia diena), smerininkai kankino Preilauskien mu, rov plaukus, sukinjo pirtus, metaliniu strypu kapojo kn. ekistas j parblok ant grind ir autuvo buoe trenk per nugara, o paskui siuts trenk grindis, ir autuvas iov mirtinai sueisdamas budel. is vykis igelbjo Preilauskien, nes nedaug trko, kad galutinai bt nukankinta. Vytenis versi gelbti Preilauskiens, bet Maelis j tramd nuo neivengiamos ties. Apie partizan sambr Blinstrubikio mike prie Paupio J. ikus-ir Laisvs Kov Archyvo 12 numerio 119 puslapyje rao: <> po keli dien savo vyrus atsved ir Jonas Starkus-Maelis. Tie vyrai neseniai buvo susiaud su Ervilko stribais. uvo keli partizanai, nukauti keli stribai. Ervilko strib vadas Moalov itrko gyvas. Maelis ir jo vyrai sako, kad Moalov tikras sadistas. Maelis pasakojo, kad Moialov su savo narsuoliais labai iauriai nukankino jo kaimyn, jaunut gimnazist Onut Preilauskait. <> per kelias dienas ms stovykloje susirinko daugiau kaip 150 partizan . Vaclovas, kaip ir kiti Maelio vyrai, nevardijamas. Jis naujokas. Jo mokytojas Maelis lapas po lapo veria partizanins kasdienybs elementori. Vaclovas j perpras, imoks greitai ir gerai. Jonas ikus-ir to paties leidinio 131 puslapyje rao: <> Po Mickiks mio uvus Saturnui ir kitiems, jo brys suiro. Dalis vyr perjo A. Stokaus-Railos br. 1945 m. pabaigoje ir 1946 m. pradioje kaimuose apie Petkaii mik laiksi Vladas Pekauskas-Geguiukas, Juozas NorkusJuodis ir Albertas Norkus-Linksmutis. Atsirado ir ketvirtas nepstamas partizanas, auktoko gio su barzdele. I jo elgesio buvo matyti, kad jis yra isilavins, kultringas ir taktikas, bet savo draugams reiklus ir drausmingas. 62

Jis buvo to mayio brio vadas. Jo slapyvardis buvo Vytenis. Su savo breliu jis danai ueidavo ms namus, neveng ms kaimyn. Kiekvienas susitikimas su Vyteniu buvo man savaip domus ir malonus. Supratau, kad jis ino mano ryius su Lydio rinktins vadu P. Ruibiu-Garbtu, Organizacinio sektoriaus vadu K. Ruibiu-Eiva. ino, k a veikiau pas Saturn ir jo vyrus. Vytenis savo praneimus atnedavo man, o a juos perduodavau Lydio tab. I tabo praneimus ir skymus atsisdavo man ir a juos perduodavau Vyteniui. Taip buvo iki <> 1946 m. vasario 7 d. Artimiau susipains su Vyteniu, suinojau, kad tai Vaclovas Ivanauskas. ir nepamini, kad tuo metu Lydio rinktins operatyvinio skyriaus vadu buvo J.Kasperaviius-ilas (Angis,Visvydas), jis nuolat inspektavo brius, priirdamas, kaip jie laikosi statuto, vidaus tvarkos taisykli ir kokie santykiai su gyventojais. Neabejotinai ilas inspekcijos metu artimiau susipaino su Vyteniu, pastebjo jo ir jo brio karik disciplin ir tvark, atkreip dmes jo iprusim, padiskutavo prancz ir vokiei kalbomis apie ateities Lietuv. Laisvs Kov Archyvo 32 numerio 86 puslapyje A. Joniko-Rolando gyvenimo aprayme sakoma: <> 1946 m. liepos mn. 13 d. Rolando ir Vytenio briai organizavo didiausi Lietuvoj kalini pabgim i Taurags NKVD bartins kaljimo. Buvo ilaisvinti 23 vyrai, tarp j ir Lydio rinktins vadas P. Ruibys-Garbtas. Vytenio brys, kaip Lydio rinktins pirmos kuopos padalinys, iki 1946m. rudens vykd kuopos vad numatyt operatyvin veikl. 1946 m. rugsjo mn. 12 d. suformuojama Jungtins Kstuio aygardos (JKA) vadovyb. Apygardos vadu irenkamas J. Kasperaviius-Angis (ilas,Visvydas). Apygardos vadas savo skymu tabo apsaugos briu paskiria Lydio rinktins Kadagio kuopos Vytenio br. Angis tai daro neatsitiktinai,jis painojo Vyten ir inojo jo intelektualin potencial, btent toki asmen reikjo darbui apygardos tabe. Vytenis kartu su Aidu dirbo Laisvs varpo leidyboje, nes turjo tokios patirties, o mokdamas usienio kalbas, galjo sekti Europos ir pasaulio politinius vykius, juos analizuoti, apibendrinti ir pateikti Laisvs varpui. Apie Jungtins Kstuio Apygardos tab susibr intelektualai: Angis, Aidas (P.Paulaitis), Vytenis, Merkys ir Matas (J.emaitis). Visi jie laisvai kalbjo pranczikai ir vokikai, o Aidas dar italikai, ispanikai ir lotynikai. Visi jie vald plunksn. Jiems visiems Angis idalino po dal Lydio rinktins normini dokument, i j reikjo paruoti t pat srii tik jau apygardos norminius dokumentus. Angis primin neumirti ir reguliaraus Laisvs varpo leidimo. Vytenis, kaip ir kiti intelektualai, i dokument ruoime turjo 63

savo bar. Jis vokietmetyje dirbo statutinj organizacijoj ir normini dokument principai jam buvo inomi. iuos dokumentus Angiui, Aidui, Vyteniui, Merkiui ir Matui tekdavo aptarti bendruose posdiuose arba su kiekvienu atskirai. Angis, pats bdamas krybingas ir darbtus, visus skatino dirbti krybingai ir intensyviai. Visi suprato, kad laiko partizanui duota nedaug, o darb laukia daugyb. Kitas sudtingas darbas partizan centrins vadovybs krimas. Reikjo ruoti dokumentus ir iai struktrai, tad is pusmetis Vyteniui buvo darbo tabe praktika, kartu einant tabo apsaugos brio vado, kaip organizacinio-operatyvinio darbo baro, pareigas. simintinas buvo tariamojo Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio pirmininko Markulio ir jo asistent J. Lukos ir Zaskeviiaus apsauga ir lydjimas i Bataki geleinkelio stoties. Vytenis, kaip Angis ir Aidas, i tabo ryininks inojo, kad MarkulisErelis gali bti ekist agentas. Vytenis pareikalavo, kad Aidas vietoj bsimo pasitarimo suruot Ereliui karo lauko teism ir j likviduot. Taiau Aidas nesutiko to daryti nepatikrinus gaut ini. Greitai paaikjo, kad Vytenis buvo teisus. Atjo 1947 m. Velykos. Jas nutarta vsti kas sau su savo rmjais. Iki tol Aidas su dalimi Laisvs varpo spaustuvs buvo perdislokuotas kiton slptuvn jis ten ir vs. Angis su Diugu Velykas praleis su eimininkais, pas kuriuos bazuojasi. Vytenis privalo pasirpinti savo brio vyr Velykomis, o svarbiausia j saugumu, nes vyrai nori vsti didij vent, danai umirdami savo ypa pavojing padt.Tik Vytenio grietumo dka brys iveng tragedijos, nes ekistai mediojo Jungtins Kstuio Apygardos tab ir apylinkj j nip buvo pilna. Galbt t rsi lemt prisim Lydio rinktins tabo apsaugos brys, vadovaujamas Mindaugo, uvs (11 partizan) 1947m. balandio 4 d. Didj pektadien. Apie , kaip apygardos tabo apsaugos br, knygoje uvusij Prezidentas 117 puslapyje rao N. Gakait- emaitien. Matyt, tada daugelis neskyr pakankamai didels, organizaciniu ir ekonominiu poiriu pajgios Lydio rinktins nuo besikurianios apygardos. Reikia paymti, kad Jungtin Kstuio Apygarda du kartus krsi i Lydio rinktins resurs ir jos teritorijoj. Abu kartus tam procesui vadovavo rinktins vadas H. Danileviius-Vidmantas. Pirmu kartu rinktin apygardai atidav: operatyvinio skyriaus vad il (J. Kasperavii, tapus Angimi), Laisvs varp kartu su redaktoriumi Merkiu, kuris tapo apygardos skyriaus vadu, ir Vytenio br tabo apsaugai. Perdav visas spausdinimo priemones, ryininkus ir ryio kanalus. Antrkart vl visos technins priemons buvo pakartotos naujai Jungtinei Kstuio Apygardos vadovybei, taip pat Statutin ir Vidaus 64

tvarkos dokumentacija. Pastaroji pritaikyta tapo apygardos, vliau srities, dar vliau Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio normins dokumentacijos pagrindu. Vis raytin rezistencin paveld J.emaitis-Tylius, 1947 m. taps Jungtins Kstuio Apygardos vadu, kartu su tab darbuotojais, tarp j ir su V. Ivanausku-Vyteniu, tobulindamas toliau perkl i apygardos Jros srit ir Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio centrin vadovyb, i jo buvo sudaryti valstybins reikms dokumentai. Vytenis, gavs Jungtins Kstuio Apygardos tabo nario nurodym apsaugos briui, iygiavo Paupins mik, kur privaljo saugoti pasitarimo dalyvius, o vliau lydti naujj apygardos vad, tabo narius. Naujasis apygardos vadas J.emaitis-Tylius apsidiaug, kad Vytenio briui pavyko ivengti neteki per vykusius siautimus. Tylius sak Vyteniui toliau vadovauti briui ir paskyr j apygardos tabo nariu. (Knygoje Laisvs kovos 1944 1953 metais, 598 puslapyje nurodoma Vaclovo Ivanausko-Gintauto partizanavimo seka 19471948 m. Kstuio apygardos tabo narys; 1948m. pabaiga 1949m. rugsjo 30 d. Jros srities tabo narys; 1949 m. rugsjis 1951m. vasaris Jros srities vadas). Taurags apskrities MGB virininko 1947 m. lapkriio mn. raporte LSSR ministrui praneama, kad Vytenio brys atakavo Bataki stribyn ir ivadavo io brio ryinink Norkut (Laisvs Kov Archyvas, 13 numeris, 127 puslapis.) Tai rodo, kad Vytenis tuo metu dar tebevadovavo briui. Vytenis 1947 m. antrj pusmet dirbo eilinio apygardos tabo nario darb, tabas neturjo specialios slptuvs, todel jis vadovavo briui ir ten dislokavosi su jam priskirtais dokumentais ir darbais. 1947 m. gruodio mn. J. emaitis-Tylius susitiko su emaii apygardos atstovu V. Montvydu-emaiiu, kur skatino kuo greiiau atkurti emaii apygardos tab. Kadangi emaii apygardoj trko pareign, i Kstuio apygardos tabo buvo perkeltas V. Ivanauskas-Gintautas (Vytenis), kaip gabus organizatorius ir eruditas. Suprantama, Vytenis 19471948 m. iem praleido emaii apygardos tabe, pastatydamas j ant koj. Jau 1948 m. saus emaii apygardos vadu pradeda dirbti A. Milaeviius-Radvila. Pavasariop Vytenis grta Kstuio apygard ir apsistoja Aukuro (buv. Lydio) tabe. 1948 m. balandio mn. apygardos vadui J. emaiiui-Tyliui vizituojant i rinktin, jai atstovavo Ivanauskas-Henrikas (Vytenis), matyt, jos vadas H.Danileviius-Vidmantas buvo ivyks ar gydsi po sueidimo. (N.Gakait-emaitien. uvusij Prezidentas, 145152 puslapiai.) H.Danileviius-Vidmantas, tik liepos mn. perdavs Aukuro rinktin A.Miliuliui-Neptnui, perm Kstuio apygard i J. emaiio-Tyliaus. 65

1948 m. birelio mn. V. Ivanauskas-Henrikas (Vytenis) skiriamas Jros srities tabo nariu. (Laisvs Kov Archyvas, 13 Nr., 6 puslapis). Nuolatins vietos tabas neturjo, pertvarkinjo apygard tabus, ten ir dislokavosi. Srities tabe Henrikas-Vytenis dirbo iki 1949 m. birelio 11 d., t. y. iki Jros srities tabo virininko V. Guo-Kardo ties, po ios netekties srities tabo virininku skiriamas V.Ivanauskas-Henrikas (Vytenis). ias pareigas jis vykd tik tris mnesius. 1949 m. rugsjo 9 d. uvus srities vadui A. Milaeviiui-Ruoniui, srities vair savo rankas perima V. Ivanauskas-Gintautas (Vytenis). I jo srities tab perima A. Liesys-Geraldas (r. Lietuvos naikinimas ir tautos kova 19401998, Vaga, Vilnius 1999, psl. 293294).V. Ivanauskas-Gintautas tapdamas Jros srities vadu, pasiekia aukiausi pakop partizan vadovybje. Jo nuopelnus kovojant su okupantaisir kruopt darb tabuose vertina Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio vadovyb ir suteikia karin majoro laipsn bei apdovanoja Vyio kryiaus ordinu. Jis, kaip ir visuomet, dartus, susikaups ir produktyvus. Ruoia ir tobulina Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio statutinius ir Baudiamojo kodekso dokumentus, aktyviai vykdo operatyvin veikl, palaiko ir tobulina ryius tarp srii ir vyriausios vadovybs. Taiau aktyvi Jros srities vadovybs ir tabo veikla masina ekistus. Apie juos vis tampriau veriasi ekist- smogik ir nip umesta kilpa. 1951 m. vasario 9d. mio metu V. Ivanauskas-Gintautas (Vytenis ) sunkiai sueistas pakliva ekist nelaisvn. Netars prieui nei odio, po 10 valand nuo sueidimo mirta. Tai dar vienas narsus ir garbingas Kstutnas, i t, apie kuriuos ra J.emaitis-Tylius savo sakyme perduodamas Kstuio apygardos vado pareigas liekantiems dirbti ir kovoti toje apygardoje: A didiuojuos, kad esu i Kstutn, i tarpo t, kurie savo Tvynei dav tokius didvyrius kaip Visvyd ir kitus, kuri ygdarbiai ir vardai, gal bt, nra inomi, bet apie j darbus suinos, juos vertins ir aminai atmins atgimusi Lietuva. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. Dekretu Vaclovui IvanauskuiVyteniui suteiktas pulkininko laipsnis. Jam pakartotas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio vadovybs suteiktas Vyio kryiaus antrojo laipsnio ordinas. Jis amiams ilieka Lietuvos kari-savanori rikiuotj.

imkaii miko karygiai

19441954 imkaii mike buvo paskutin Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Prezidiumo Pirmininko vadaviet, i kurios generolas Jonas emaitisVytautas leido savo sakymus, perduodamas LLKS vadovavim savo bendraygiams, nugaljo j upuolusi lig, susigrino vadovo pareigas ir sutiko paskutin m su okupantais klastnais prieais ir savaisiais. Paliko mums didiavyrio kovos dvasi, toliau grumtis su okupantais iki pergals. Dvasios galybs jis smsi i iki tol kritusi kovos lauke savo brolididiavyri, pagal rusomongoloidinius paproius niekint aiktse ir atgulusi iame mike aminajai garbei ir poilsiui. Pavartykime j gyvenim apraymus, pairkime, i kur ir kas jie buvo? Su itisa toki pat broli kari-savanori armija petys petin generolas kovsi su okupantais visoje Lietuvoje. Paminkime kraujo enklu susietus Lietuvos didiavyrius. 1. JONAS JOKUBAUSKAS-SKROBLAS, AURYS JONAS JONULAUSKAS-MERKYS Vienas i Jungtins Kstuio apygardos steigj, tabo narys. Skyriaus virininkas, tvarks tiek informacijos valgybos, tiek ir kio reikalus. Gim 1908m. Pakasokio km. ilals vls. kininko eimoje. Deimties vaik bryje buvo vyriausias. gijs pedagogo specialyb, mokytojavo Padauguvio, Lygaini ir Mozriki mokyklose. Atliko btinj karo tarnyb. Ijs atsarg, tapo aktyviu auli Sjungos nariu. Kaip aulys, taip ir mokytojas buvo aistringas patriotas. 67

Pasiprieinimo okupacijoms veikl pradjo dar pirmosios bolevikins okupacijos metu. Tik karas j igelbjo nuo represij. Faistins okupacijos metais Jonas (Skroblas, Aurys) aktyvus Lietuvos laisvs armijos grupi organizatorius savo tvikje emaitijoje. Jonas bendradarbiauja su LLA Taurags apskr. tabo virininku kpt. J. Babiliumi-Ridiku, arnu, o taip pat su kit Taurags valsi tab virininkais. Bendravimas su Ervilko valsiaus LLA tabo virininku ltn. P. Ruibiu-Garbtu nulm tolimesn Jono-Aurio keli. Jonas mokytojauja Mozrikse ir nustato kontaktus su persiformuojaniu pasiprieinimu okupantams. Tuo metu Taurags apskrities LLA tabo vair perima Ervilko gimnazijos mokytojai, kurie pasiprieinimui suteikia nauj kokyb perorganizuoja Lydio rinktin. Jonas, priklausydamas ilals vls. pasiprieinimo aktyvistams, savaime paklsta rinktins tabui ir vadovybei. Jonui mokytojavimas tampa nepriimtinas dl bolevikinio melo bei dvasinio genocido, ir jis 1945 m. pavasar pasitraukia i vieo gyvenimo ir pradeda partizanauti Lydio rinktinje, uimdamas tabo nario pareigas. Jonas, ateidamas rinktin, pakeiia pavard Jonulausko, slapyvard Merk, sigyja dokumentus nauja pavarde. Jo sesuo, dirbanti vienoje i ilals staig sekretore, parpino Merkiui Jonulauskui komandiruoi paymjim. Sesers Oktavijos parpinti komandiruots dokumentai leido Merkiui laisvai judti, aprpinant Lydio rinktins tab spausdinimo priemonmis, akumuliatoriais, kitomis techninm reikmm, taip pat galjo vykdyti valgybin veikl bei rinkti mediag Lydio rinktins laikraiui Laisvs Varpas. Merkys, pakeits pavard, gyvenamj viet, ekistams tarsi krito vanden, dingo i j akiraio. Pastarieji jo neatsek net po uvimo. Bendraygiai partizanai j teinojo kaip Merk artimesni kaip J.Jonulausk. uvus kovos draugams i LLA painojusiems asmenikai Merkys visikai usislaptino. Merkys, Lydio rinktinje, kaip tabo narys, vadovauja informacijos-valgybos skyriui. Merkys 1946 m. antroje pusje kartu su kitais Lydio rinktins tabo nariais: operatyvinio skyr. virininku J. Kasperaviiumi-ilu, Visvydu, rinktins vadu H. Danileviiumi-Vidmantu, tabo virininku J. Mociumi-vdriu atstovauja Lydio rinktinei kuriant Jungtin Kstuio apygard (toliau JKA). 1946 09 12 steigiamajame posdyje dalyvavo atstovai: Lydio jau ivardinti, alio rinktins J. eponis-Tauragis, ltn. J. Vareikis-Gauas, erno rinktins P. Bartkus-Rimgaila, Vytauto Didiojo rinktinei atstovauja Rimgaila (pagal rinktins vado galiojim). 68

Posdio pirmininku vienbalsiai irinktas Angis (Visvydas, ilas), sekretoriumi Merkys. iame posdyje sudaroma apygardos vadovyb: JKA vadu irenkamas J. Kasperaviius-Angis. Jis taip pat tabo ir operatyvinio skyriaus virininkas. Organizacinio skyriaus virininku irenkamas Rimgaila, jam laikinai priskiriamos ir kio skyriaus virininko pareigos. Informacijos skyriaus virininku laikinai skiriamas Merkys (Laisvs kov archyvas, Nr. 12, p. 2864). 1946 09 21 posdio protokole, kur vl sekretoriauja Merkys, jam pridedamos ir kio dalies virininko pareigos. Galutiniame JKA tabo nari pareig paskirstyme Merkiui priskiriamos tik kio dalies virininko pareigos (ten pat). iame tyrimo etape istorikams nepavyksta nustatyti Merkio pavards. Merkys i Lydio rinktins pereina dirbti Jungtins Kstuio apygardos tab. Kartu su P. Paulaiiu Aidu perima Laisvs Varp i Lydio rinktins ir organizuoja jo leidyb apygardos tabe. Merkys vl nardo po Lietuv iekodamas tiek technini priemoni, tiek informacijos laikraiui, dalyvauja io laikraio leidyboje, vadovaujant Aidui. Po 1947 04 09 JKA vado J. Kasperaviiaus-Angies ties ir P. PaulaiioAido sumimo, kai buvo tabe paimti nebaigti naikinti slapti dokumentai, apygardos tabas buvo sunaikintas ir j reikjo atkurti i naujo, taiau Laisvs varpo leidybin slptuv iliko. Okupant nuostabai, eilinis laikraio numeris Merkio ir Rimgailos pastangomis ijo laiku. Atkuriamasis JKA vad suvaiavimas vyko 1947 05 2025 d. Paupio mike ties Giegi km. imkaii vls. iame suvaiavime dalyvavo du tabo nariai: organizacinio skyriaus virininkas P. Bartkus-Sin (Rimgaila) ir kio dalies virininkas J. Jonulauskas-Merkys (N. Gakait, uvusij Prezidentas, p. 120), taip pat dviej JKA rinktini vadai: Savanorio J.emaitis-Matas ir Lydio H. Danileviius-Vidmantas. Kitos rinktins apygardoje reikmingos takos nesudar, kadangi svorio centras buvo Lydys tiek mogikuoju, organizaciniu-ekonominiu, tiek kariniu potencialu. Juolab kad emaitijos partizanin pasiprieinim atakavo visas Markulio sukauptas priemoni arsenalas: t pai balandio devintj buvo sunaikintas emaii apygardos tabas, tuoj pat po to jis per savo agentus inicijavo kapitonus Juozait ir Ivanausk sudaryti du apygardinius tabus, juos supjud, dl to buvo sunaikintas kpt. Juozaitis ir jo tabas. Kpt. Ivanauskas ir jo tabas liko visikoj Markulio priklausomybj ir palaipsniui apygarda buvo naikinama. 69

Rimta atspara Markulio vadovaujamoms ekist atakoms emaitijoje liko Lydio rinktin. Tai suprato visi pasitarimo dalyviai. Vidmantas, kaip pagrindins struktros vadas, pretendavo apygardos vado pareigas, bet neturjo alternatyvos vietoj savs palikti vadovo svarbiausiai rinktinei emaitijoje, todl ne tik sutiko uleisti post J. emaiiui, bet ir skirti i Lydio apygardos tab reikiam darbuotoj, nes J. emaitis Savanorio rinktinje toki neturjo. iame pasitarime Jungtins Kstuio apygardos vadu irenkamas kapitonas Jonas emaitis-Matas. (io suvaiavimo 55-meio proga Paupio verslininkai, visuomens paraginti, Paupio-Vadgirio krykelje pastat Stogastulp, ymint partizan vad suvaiavimo viet.) Nuo tada Merkio vadu tapo legendinis partizanas J. emaitis-Matas. is jo irinkimas tapo startu centralizuotos partizan vadovybs krimui ir jos gali stiprinimui. Merkys buvo vienas i t, kurie rm ias J. emaiioMato, Tyliaus, Vytauto pastangas. 1947 m. spalio mn. pradioje pasitelks imkaii valsiaus organizacinio skyr. virinink (prie por mnesi pasitraukus pas partizanus) J. Ambrozait ir Ervilko vls. OS virinink A. Sluinsk-vain, lydimas tabo apsaugos brio kovotoj J. Kriino, J. Mankaus ir kit, vykd kinesorganizacines uduotis. Pasitarimas vyko Ervilko vls. Ddlaukio km. pas Ignatavii. Apie pasitarim imkaii ekistams prane idavikas slapyvardiu Marusia (Valstiei laikratis, 1997 10 14 Nr. 82, J. Parnarausk) str. I neinios ikeltas) ekistai nesuskubo uklupti partizan Ddlaukyje. Persekiodami juos uklupo imkaii vls. Pleteriki km. pas kinink Valait. Susirmimo metu buvo sueistas Merkys. Nors kiti partizanai buvo beiein i apsupties, taiau A.Sluinskas-vainys gro mio lauk ir, usikls Merk ant pei, vl trauksi nepavojing zon. Tai pastebjs ekist snaiperis i autuvo su optiniu taikikliu nukov Merk ir vain ikart abu. (Dalyvavs susirmime stribas S. Dabainskas apibdino i t Daunio broliui Jonui Sluinskui). Merkio ekistai neatpaino. Jis buvo vardintas kaip neinomas. Myje uvo: J. Jonulauskas, Jokubauskas-Merkys, Antanas Sluinskasvainys, Juozas Ambrozaitis, Jonas Mankus ir Juozas Krikionaitis. Jie visi buvo iniekinti prie imkaii stribyno ir ukasti imkaii miko kampe. 1990 m. artimieji iame miko kampe pastat paminkl, taiau Jokubausko pavard paminklo ploktje buvo ikalta tik po J. Parnarausko straipsnio Valstiei laikratyje I neinios ikeltas. 70

2. ANTANAS SLUINSKAS-DAUNYS, VAINYS Gim 1925 m. Paalsio km. Vidukls vals. kininko eimoje. Tvai vald 32 ha. k, kuris susidjo i dviej dali; Paalsio ir Pol kaimuose. Tvai vaikus iaukljo Lietuvos valstybs patriotais, todl okupantai jiems buvo nepriimtini. Dar vokiei okupacijos metais broliai: vyresnysis Jonas ir jaunesnysis Antanas dalyvavo ginkluotame susirmime su bolevikiniais banditais, terorizavusiais vietos gyventojus. Jie nuud Pol kaimo jaunuol Step Krmait. Kaimo vyrus organizavo apsiginkluoti ir pasiprieinti banditams Jonas Sluinskas. Pol kaimo vyr grup: Jonas ir Antanas Sluinskai, J. Mankus, A. Barauskas, J. Parnarauskas, A. Daubaras ir St.Krmaitis (nuudytojo brolis) stojo min su banditais ir juos ivijo i apylinks. Abu broliai, saugodami eim nuo represij, nutar ieiti okupant kariuomen, taiau pakeliui Rusij pabgti ir stoti partizan gretas. Pakeliui pabgti i eelono pavyko tik Jonui (prie asli), ir jis, grs gimtsias apylinkes 1945 m. tapo Lydio rinktins Railos (A. Stokaus) tabo apsaugos brio partizanu slapyvardiu Vilius. Antanui pakeliui pabgti nepavyko, ir jis buvo nuvetas tarnauti Archangelsko srit. Grs tvik, Antanas-Daunys tuoj pat sijung pogrindin veikl vadovavo apylinks organizaciniam sektoriui, vliau valsiaus OS sektoriui. Pakeit slapyvard, tapo vainys. Taip pat dalyvavo Lydio rinktins Rolando brio operatyvinje veikloje. vainys prie Ervilko kapini uminavo trispalv, pakelt vir uvusij Mindaugo brio 11-os partizan kapo. Stribas, pls trispalv nuo kapo, uvo. 1947 10 03 vainys Ervilko vls. Ddlaukio km. dalyvavo pasitarime, kuri organizavo JKA tabo narys Merkys. Apie pasitarim imkaii ekistams prane idavikas slapyvardiu Marusia. Taiau ekistai Ddlaukio km. atvyko pavluotai ir partizan neaptiko. Partizanai i Ddlaukio km. perjo imkaii vls. Pleteriki km. ir apsistojo kininko Valaiio darinje. Ten juos aptiko ekistai. vyko susidrimas, kurio metu buvo sueistas tabo narys Merkys. Nors vainys i pavojingos zonos buvo pasitrauks, taiau gro paimti ir ineti sueist vad. Usimets ant pei Merk, vainys trauksi nuo persekiotoj. Tai pastebjs ekist snaiperis i autuvo su optiniu taikikliu nukov Merk ir vain abu kartu. Myje dalyvavs stribas S.Dabainskas i tragik scen mat ir 1990 m. papasakojo vainio broliui Jonui. Reikia paminti dar vien epizod: myje dalyvavo du partizanai tuo paiu vardu ir pavarde tai Antanai Sluinskai. Tik antrojo slapyvardis Lapinas. Pastarasis ryosi gelbti abu sueistuosius Merk ir vain, taiau 71

pamats, kad padtis beviltika, iklaus vainio paskutin praym perduoti suadtinei jo atsisveikinim su ja. vainio brolio Jono teigimu, Lapinas paskutinij vainio vali vykd prane apie jos suadtinio t. Susirmime su ekistais be mint dviej uvusij, buvo nukauti J.Ambrozaitis, J. Krikionaitis ir J. Mankus.Visi nukautieji buvo iniekinti prie imkaii stribyno, vliau ukasti imkaii miko kampe. Paminklas ten pat buvo pastatytas 1990 m. 3. JONAS MANKUS Gim 1924 m. Pol km. Ervilko vls. Lietuvos nepriklausomybs kov savanorio Petro Mankaus eimoje. Jonas buvo vyriausias. Po jo gim Stasys, Antanas ir Vincas bei trys seserys. Tvas vald 3,5 ha. kel, todl Jonas, baigs Rutkiki pradios mokykl dirbo tvo kyje. Tvai gausi eim iaukljo Lietuvos patriotais. Visa eima buvo prieikai nusiteikusi okupantams. Jonas dar vokiei okupacijos metais dalyvavo kaimo vyr organizuotoje ginkluotoje kovoje su bolevikiniais banditais. Kai bolevikai antrkart okupavo Lietuv, visa Mank eima rm partizanus. U ryius su partizanais Jono brol Stas ekistai sum ir mirtinai nukankino. Nenustatyta, ar Taurags, ar Raseini ekistai nusikaltim vykd ir kur ukas jo kn. Jonas partizanauti pradjo 1945 m. Lydio rinktins Kadagio kuopos Saturno, jam uvus Rolando, iam uvus Vytenio apygardos tabo apsaugos bryje. 1947 m. spalio mn. pradioje dalis tabo apsaugos brio kari lydjo Kstuio apygardos tabo nar Merk jam vykdant prastinius udavinius. Pasitarimo viet ir laik Ddlaukio km. Ervilko vls. Pas Ignatavii inipinjo idavikas slapyvardiu Marusia ir prane imkaii ekistams. Taiau ie nespjo Ddlaukyje aptikti partizan. Vliau juos utiko imkaii vls. Pleteriki km. Susirmimo su ekistais metu uvo J. Mankus, J.Ambrozaitis,J. Krikinas, A. Sluinskas ir J. Jonulauskas Jokubauskas. Visi buvo iniekinti prie imkaii stribyno ir vliau ukasti imkaii miko kampe. Paminkl visiems atpaintiems pastat gimins ir artimieji 1990 m. 4. JUOZAS KRIKIONAITIS KRIKINAS Gim 1927 m. Lenkiuose Ervilko vls. kininko eimoje. Pradin isilavinim gijo tvikje. Pirmj bolevikin ir faistin okupacij praleido kaime. Antrkart bolevikams okupavus Lietuv, Juozui grs tarnyba okupacinje armijoj. Taiau jis pasirinko pasiprieinimo keli ir 1945 m. pradjo 72

partizanauti Lydio rinktins Kadagio kuopos Rolando, vliau JKA tabo apsaugos bryje. uvo 1947 m. susirmime su ekistais Pleteriki km. imkaii vls. ginant apygardos tabo nar Merk, kur jam buvo pavesta lydti. Kartu uvo J. Jonulauskas Jokubauskas, A. Sluinskas, J. Mankus ir J. Ambrozaitis. Visi buvo iniekinti prie imkaii stribyno, po to ukasti miko kampe. Paminkl gimins ir artimieji pastat 1990 m. 5. JUOZAS AMBROZAITIS Gim 1920 m. Pailynio km. imkaii vls. kininko eimoje. Baigs pradios mokykl, tvikje dirbo tv kyje. Ten pat praleido pirmj bolevikin ir faistin okupacijas. Iaugs lietuvikoje patriotinje aplinkoje, Juozas negaljo paksti to paniekinimo, kuri atne okupantai. Nuo1945 m. rm partizanus, ryininkavo. Tapo Lydio rinktins imkaii vls. Organizacinio sektoriaus nariu, vliau sektoriaus vadovu. 1947 m. vasar ekistai iaikino Juozo pogrindin veikl. Taiau jam laiku pavyko pasitraukti partizan br ir nuo liepos mn. partizanavo Lydio rinktinje ir vykd paskutiniuosius organizacinio sektoriaus darbus. Per 1947 m. spalio mn. pradioje vykusi pasitarim Ervilko vls. Ddlaukio km. ekistai aptiko j brio pdsakus po persekiojimo susirmime Pleteriki km. uvo kartu su J.Jokubausku, A. Sluinsku, J. Mankum, J. Krikionaiiu. Visi buvo iniekinti prie imkaii stribyno ir ukasti miko kampe. Paminkl gimins ir artimieji pastat 1990 m. 6. STANISLOVAS NARKEVIIUS-PATINAS Gim 1918 m. Pavario km. Skaudvils vls. kininko eimoje. Tvas vald 60 ha k. Baigs vietin pradios mokykl, kininkavo savo kyje, ten ir praleido pirmj bolevikin ir nacistin okupacijas. Antrosios bolevikins okupacijos pradioje pasitrauk i savo kio ir atvyko Plki dvar Ervilko valsiuje, kur jo mona mokytojavo. Jau antrosios bolevikins okupacijos pradioj 1945 02 05 Narkevii sum ekistai. Psius 40 km. per iemos alt nuvar iluv, kur tada buvo Raseini apskrities ekistins ir kitos staigos. ekistinis budelis Radislovas Raudys, ten dirbs tardytoju, atpaino Narkevii, kaip dvarinink, nusprend umuti. Po dviej toki tardym kamer atnetas be smons Narkeviius ryosi bgti. Ir tai jam pavyko. Ibgo i aretins be apavo ir virutini rb, nors buvo alta iema. Tardytojas buvo sitikins, kad taip sualotas, be rb altyje Narkeviius neigyvens, todel nepaskelb jo paiekos. Taiau Narkeviiui pavyko igyventi 73

ir parsigauti pas gimines prie Vidukls, kurie j igyd. Pagijs liepos gale stojo partizan aibo br, kurio vadas buvo Rikis (L. Saroka), veikimo zona Vidukls vls. Vliau S. Narkeviius, gavs kuopos vado leidim, persikelia Vadgirio km. pas J. Girdzijausk, kur rengta slptuv keturiems partizanams. iai grandiai vadovavo Br. Kisielius-Simas. Kartu su juo buvo J. Bacys-Rimas ir Kazys Valaitis-Teisusis. Jiems talkino eimininko darbininkas (dvigubas agentas) Stasys epkauskas. 1945 m. lapkriio 26 d. uvus Br. Kisieliui-Simui, grandiai ima vadovauti S. Narkeviius-Patinas. I ia grandis ruoia pasalas stribams, vykdo kit operatyvin ir propagandin veikl. 1945 m. Ki dien partizanai praussi troboje, ruosi ventinei vakarienei, o tuo metu k apsupo imkaii vls. garnizonas. Trys vyrai: S.Narkeviius, J. Bacys ir S. epkauskas, ginkluoti tik revolveriais, pasislp namo rsyje, o K. Valaitis prieangyje tarp mai su grdais. Taiau ekistai netruko aptikti rs ir jame partizanus. S. epkauskas band prisistatyti ekistams kaip savas, ieidinjo i rsio, taiau ekistai j nukov. Po trumpo susirmimo su ekistais S. Narkeviius ir J. Bacys nusiov. K. Valait sum ir ive imkaiius, bet netrukus jis i stribyno pabgo. Knai buvo iveti imkaiius ir iniekinti prie stribyno, vliau ukasti miko kampe. Paminkl gimins ir artimieji pastat ten pat. Palaikai nebuvo ekshumuojami. Girdzijausk eima buvo suimta ir kalinta. J. Girdzijauskas per iaurius tardymus buvo sualotas ir gulage mir. Ki vakar imkaii stribai padeg visas J. Girdzijausko trobas ir sudegino iki pamat. Taip bolevikai naikino mones ir turt. 7. JONAS BACYS-RIMAS Gim 1920 m. Papari km. imkaii vls. kininko eimoje. Pradin isilavinim gyjo vietinje mokykloje ir toliau kininkavo tv kyje. I kit kaimiei isiskyr augalotumu, tvarkingumu ir punktualumu. Partizanas nuo 1944 m. Lydio rinktins Kulkio (Paupio) bryje. Kai Kulkys buvo paralyiuotas, J. Bacys perjo Br. Kisieliaus-Simo, o iam uvus S.Narkeviiaus-Patino grand ir persikl Vadgirio km. pas J. Girdzijausk rengt slptuv. Ten 1945 12 24 uvo kartu su S. Narkeviiumi ir S.epkausku. Knai iveti imkaiius ir iniekinti prie stribyno. Ukasti miko kampe. Paminkl gimins ir artimieji pastat 1990 m. ten pat. 74

8. STANISLOVAS EPKAUSKAS Gim 1923 m. Blidi km. imkaii vls. maaemio kininko eimoje. Baigs pradios mokykl, dl skurdios padties tarnavo pas kininkus. Nuo antrosios okupacijos pradios veng patekti okupacinn kariuomenn. Br.Kisielius-Simas prikalbjo Stanislov tapti stribu ir perdavinti inias partizanams. Taiau ekist umaios buvo kitos: jie pasil Stanislovui ieiti partizanauti ir tarp j tapti ekist agentu. Jis su pasilymu sutiko, ekistams usiverbavo, taiau vykd partizan pavedimus, o ekistus klaidino arba tiesiog apgaudinjo. Vykd dvigubo agento pareigas. Priklaus Br. Kisieliaus-Simo, vliau S. Narkeviiaus-Patino grandiai, dalyvavo grandies operatyvinje veikloje. 1945 12 24 kartu su S. Narkeviiumi ir J. Baciu ruosi Ki vakarienei ir ekistams apsupus k, pasislp rsyje. Kadangi buvo uklupti netiktai, su savimi turjo tik trumpus ginklus, tad gintis buvo nemanoma. S.epkauskas gudraudamas, prisistatydamas kaip ekist agentas, norjo ieiti i slptuvs, taiau ekistai j nukov ir kartu atakavo kitus du. Po trumpo susirmimo partizanai nusiov. Knai iveti prie imkaii stribyno iniekinti. Vliau ukasti miko kampe. Paminkl gimins ir artimieji pastat 1990 m. 9. BRONISLOVAS KISIELIUS-SIMAS Gim 1922 m. Kalupi km. imkaii vls. stambaus kininko eimoje. Tvas vald 40 ha k. Baig Vadgirio pradios mokykl. Dirbo tvo kyje ir lavinosi agronomijos srityje. Baig ems kio mokykl Raseiniuose. Dl gilesni ini emdirbysts srityje, paangi kininkavimo metod jis buvo gerbiamas kinink ir bendraami tarpe. Naudojosi utarnautu autoritetu. LLA karys nuo 1943 m. Aktyvus pasiprieinimo dalyvis prie bolevikinius diversantus. Kadagio kuopos Paupio, vliau Saturno, dar vliau Railos brio partizanas. Partizanauti pradjo nuo antrosios bolevikins okupacijos pradios 1944 m. Simas ir partizanaudamas neapleido savo kio. Kartkartmis dalyvavo kio darbuose kartu su savo bendraygiais. Tuo paiu partizanai pasigamindavo maisto produkt savo reikmms. Simas buvo nusiteiks savo gerai tvarkom k ilaikyti iki Lietuvos ilaisvinimo. T 1945 m. lapkriio dvideimt etj Simas su bendraygiais S.Dobilaiiu-Dobilu ir B. Dabainsku kiniame pastate val ikultus javus. Namikiai prane, kad nuo miko puss supa ekistai. Simas kaip grandies vyresnysis sak pasitraukti i kio nepastebtiems, kad nenukenttu namikiai ir nesudegint kio. Partizanai trauksi skirtingomis kryptimis: Simas piet 75

kryptimi perjo altuonos upel ir uvo Stulgi km. prie imkaus sodybos. Dobilas trauksi vakar kryptimi, perkirto Paupio Vadgirio keli ir uvo Kalniki km. prie J. Kisieliaus-Krapiko sodybos. Dabainskas trauksi iaur ir uvo Kalupi km. Simo sprendimas buvo lemtingas visi trys uvo. kis buvo sunaikintas, namikiai suimti. Knai buvo iniekinti prie imkaii stribyno. Ukasti miko kampe. Paminkl imkaii miko kampe 1990 m. pastat uvusij artimieji. 10. STASYS DOBILAITIS-DOBILAS Gim 1924 m. Paviiovyje Ervilko vls. kininko eimoje. Baigs pradios mokykl, dirbo tvo kyje, kur ir praleido pirmj bolevikin ir faistin okupacijas. Nuo antros bolevikins okupacijos pradios Dobilas Kadagio kuopos Saturno, vliau Railos brio partizanas. uvo 1945 11 26 Kalniki km. ties J. Kisieliaus-Krapiko sodyba. Kartu uvo B. Kisielius ir B.Dabainskas. Iniekinti prie imkaii stribyno. Ukasti imkaii miko kampe. Paminkl gimins ir artimieji pastat 1990 m. 11. BENEDAS DABAINSKAS (V. Steponaiio LKA P psl. 39 vardijamas kaip Benedas Dabainskas) Gim 1924 m. Juodaii km. Girkalnio vls., kininko eimoje. Baig pradios mokykl ir dirbo tv kyje. Pirmsias okupacijas praleido tvikje. Partizanas nuo 1944 m. Lydio rinktinje Kadagio kuopoje Paupio, vliau Saturno, dar vliau Railos briuose. Po metus trukusios partizanins kovos uvo 1945 11 26 Kalupi km. Kartu uvo B. Kisielius ir S. Dobilaitis. Iniekinti imkaii stribyne. Ukasti imkaii miko kampe. Paminkl gimins ir artimieji pastat 1990 m. 12. ANTANAS TAMULIS-UOSIS Gim 1923 m. Papari km. imkaii vls. kininko eimoje. Pradios mokykl baig tvikje. Toliu darbavosi tvo kyje. Jo tvas Kazimieras buvo Lietuvos patriotas, aktyvus auli sjungos narys. Lietuvos patriotais iaukljo ir vaikus. Antanas 1943 m. stoja LLA ir tampa aktyviu jos kariu. Tvo vadovaujami, visa Tamuli eima 1944 m. birelio mn. Papariuose susiremia su gausesniu bolevikini diversant briu ir iveja juos i kaimo. Atjnai, paragav sutelktos, automatiniais ginklais ginkluotos Tamuli eimos ugnies, daugiau nebegrta Paparius. Po antrosios bolevikins okupacijos Kazimieras Tamulis-Kulkis organizuoja partizan br Paupins mike. Pirmieji brio nariai sns 76

Antanas-Uosis ir Kazimieras-Kadagys. Paupio brys priklaus Lydio rinktins Kadagio kuopai. Taiau Antano-Uosio partizaninis kelias buvo trumpas. 1945 07 26 grup partizan A. Tamulis, J. ukauskas, J. Norkus su kinkiniu, kur vadeliavo J. Steponaitis, jaunuolis i Paviiovio, patenka ekist pasal. uvo: A. Tamulis, J. ukauskas, J. Steponaitis; J.Norkus buvo sueistas ir paimtas nelaisv. uvusieji buvo nuveti ir iniekinti prie imkaii stribyno. Ukasti imkaii miko kampe. Ten pat paminkl pastat artimieji. 13. JUOZAS STEPONAITIS s. STASIO Pirmoji versija. Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1998 09 18 archyvinje paymoje nurodoma, kad Juozo Steponaiio, gimusio 1928 m., tarp uvusij imkaii vls. nerasta. Taiau uvimo faktas akivaizdus. Galima spti, kad neginkluot septyniolikmet ekistai nepam iniekinimui imkaii stribyn, o paliko uvimo vietoje. Artimieji j palaidojo eimos kape Paupyje, taiau rao ant eimos paminklo nepadar. ios versijos teiginius tvirtina Lietuvos Laisvs Kovos sjdio Kstuio apygardos tabas, tyrinjantis ios apygardos uvusij skaii ir aplinkybes. Juozukas gim 1928 m. Paviiovio km. Ervilko vls. stambaus kininko eimoje. Tvas Stasys vald 40 ha. ems. Baig pradios mokykl tvikje ir talkininkavo tvui kio darbuose. 1945 m. liepos mn., vykdydamas partizan pavedim, tvo kinkiniu ve partizanus A. Tamul-Uos, J. ukausk ir J.Nork-Auksaplauk, pateko imkaii ekist pasal ir uvo kartu su A.Tamuliu-Uosiu ir J. ukausku. J. Norkus-Auksaplaukis buvo sunkiai sueistas galv ir paimtas nelaisv. A. Tamulis ir J. ukauskas buvo iniekinti prie imkaii stribyno ir ukasti miko kampe. Po Juozuko ties imkaii stribai mirtinai nukankino jo tv Stas Steponait. Kn paliko prie Paupio miko. Antroji versija. LGGRTC paymoje rastas Juozas Steponaitis, s. Mato, gim. 1900 (1908)m. virblaukio km. Ervilko vls. MGB informatorius, slapyv. Raas, savo ruotu bendradarbiavs su partizanais, neslpdamas nuo j, kad j uverbavo ekistai. Paymoje nurodoma, kad jis 1948 m. birelio mn. rastas umutas. Ar jis buvo atvetas imkaiius, nenurodoma. Taiau raas byloja, kad slapta palaik ryius su partizanais ir juos rm, vadinasi, MGB nustat jo nepatikimum ir prim atitinkamus sprendimus. 77

Galimas atvejis, kad is Steponaitis buvo palaidotas uvimo vietoje, o imkaii miko kamp nepateko n vienas i Steponaii. 14. JUOZAS UKAUSKAS Gims 1923 m. Paviiovio km. (imkaii vls.), kininko eimoje. Pradios mokykl baig tvikje. Talkindamas tvams kio darbuose, praleido pirmj bolevikin ir faistin okupacij tvikje. Sugrus antrajai bolevikinei okupacijai, buvo veriamas tarnauti okupacinje armijoje, taiau Juozas pasirinko pasiprieinimo keli ir 1945 m. stojo Lydio rinktins Saturno br, kuriame partizanavo iki ties. 1945 liepos 26 d. uvo pateks pasal imkaii stribams. Kartu uvo A. Tamulis-Uosis, vejas J. Steponaitis, buvo sueistas ir paimtas nelaisv J. Norkus-Auksaplaukis. A. Tamulis ir J. ukauskas buvo nuveti imkaiius ir ukasti miko kampe. 1990 m. gimins ir artimieji pastat paminkl, taiau J. ukausko pavards jame neikal. 15. KAZYS TAMULIS-PERKNAS, KADAGYS Gim 1926 m. Papari km. imkaii vls. kininko eimoje. Tvas vald vidutinio dydio k. Tvai susilauk snaus Antano, dukros Onuts ir jauniausiojo Kazio. Kazys pradin isilavinim gijo vietinje pradios mokykloje, liko namuose ir talkino tvams kio darbuose. Pirmj bolevikin ir faistin okupacijas praleido tvikje. Patriotikai iauklta eima aktyviai gyn Lietuvos valstybs interesus prieinosi okupantams. Vokikosios okupacijos metais Kazys, nors ir jaunas, aktyviai dalyvavo antiokupaciniame pasiprieinime kartu su vyresniuoju broliu ir tvu. 1944 m. vasar mio lauke kartu su visa eima Kazys susikov su bolevikiniais banditais ir ivijo juos i Papari kaimo. Nuo 1944 m. spalio mn. Kazys ir brolis Antanas kovoja tvo organizuotame ir vadovaujamame bryje Paupins mike. Taiau partizanins batalijos trunka daugiau nei pusmet. 1945 m. liepos mn. va brolis Antanas, o tv nuo sunkios ligos pakerta paralyius. eima, sprsdama i problem, pakeiia pavard, sigij dokumentus, persikelia Skaudvils apylinks Soduls km. Dirbo tarybiniame kyje, 1948 m. ruden vl ijo partizanauti Kstuio apygardos Butigeidio rinktins pirmos kuopos Aurels br skyriaus vadu, vliau brio vado pavaduotoju. Partizanin kov Kazys ts beveik du su puse met ir uvo 1951 01 16 susirmime su Skaudvils ekistais Skaudvils vls.: vien duomenimis, Kieteli km.(tai bt Bataki m. kryptis), kit duomenimis, Mykalaiios 78

km. (tai bt ariau Lybiki geleinkelio stoties). Kartu uvo M. KasputisAidas. Buvo iniekinti Skaudvils banyios ventoriuje. Kn i ventoriaus pam ekistai. Palaidojimo vieta nenustatyta. Slyginis raas paminkle, greta brolio Antano. 16. VYTAUTAS PAERECKAS s. JUOZO Gim 1927 m. Gudelaukio km. Raudons vls. Lietuvos nepriklausomybs kov savanorio eimoje. Tvas Juozas, kaip savanoris, gavo 9 ha ems ir kininkavo. Vytautas pradios mokykl baig Raudonje. Talkino tv kyje. Pirmj bolevikin ir faistin okupacijas praleido tvikje. Po antrosios okupacijos Vytautas apsisprend netarnauti okupacinje kariuomenje ir slapstsi keisdamas gyvenam viet. 1946 m. ekistai Vytaut aptiko Paskyn km. imkaii vls. Susidrimo metu Vytautas uvo. Buvo iniekintas prie imkaii stribyno ir ukastas miko kampe. 1990 m. gimins ir artimieji pastat paminkl ukasimo vietoje. Vytautas vardintas imkaii miko paminkle. 17. JUOZAS PAERECKAS, s. JUOZO. Gim 1900 m. Naubariki km. valstieio eimoje Raudons vls. Nepriklausomybs kov savanoris. Kaip savanoris, gavo 9 ha ems Gudelaukio km. Raudons vls. kr k ir ten kininkavo. Tarnavo policijoje. Buvo nuovados virininku Raudonje, Kelmje ir Kraiuose. Pirmj bolevikin ir faistin okupacijas praleido savo kyje. Nuo antrosios okupacijos pradios slapstsi. uvo kartu su snumi 1946 m. Paskyn km. imkaii vls. Iniekintas prie imkaii stribyno ir ukastas miko kampe. vardintas imkaii miko kampo paminkle. 18. STASYS PAERECKAS, s. ANTANO Gim 1928 (1927?) m. Pavidaujo km. imkaii vls. maaemio kininko eimoje. Pradin isilavinim gijo tvikje. Pirmj bolevikin ir faistin okupacij praleido dirbdamas tv kyje. Po antrosios bolevikins okupacijos Stasys apsisprend netarnauti okupacinje kariuomenje ir 1946m. pasitrauk Lydio rinktins Kadagio kuopos Bitino, vliau Mikuio br. uvo 1949 03 01 Pavidaujo mike. Knas buvo iniekintas prie imkaii stribyno ir ukastas miko kampe. Paminkle Stasys nevardintas. 79

19. VYTAUTAS PAERECKAS, s. BENEDO-SKAUTAS Gim 1929 m. Jakaii km. Jurbarko vls. kininko eimoje. Pradios mokslus baig tvikje. Bolevikin ir faistin okupacijas praleido kyje. Antrkart bolevikams okupavus Lietuv, Vytautas apsisprendia prieintis okupantams ir netarnauti okupacinj kariuomenj. Susisiekia su Lydio rinktins Kadagio kuopos Panteros vliau Pavasario briais, juose ryininkauja. 1949 m. ryininkauja tarp Kstuio ir Tauro apygardos tab. uvo imkaii apylinkse. LGGRTC 1998 09 18 archyvin payma (LYA K-1 ap. 3 b. 1172 l 116) LLKS Kstuio apygardos atstovo Vl.Mekausko teigimu, Skautas uvo 1951 02 02 Endriki km. Slavik vls. aki apskr. Ukasimo vieta nenustatyta. 20. MATAS BARAS-JOGAILA, AUDRONIS Gim 1912 m. Ridikiki (Pocaii) km. Ervilko vls. kininko eimoje. Pradin isilavinim gijo tvikje. kininkavo tvo kyje. Tarnavo Lietuvos kariuomenj Taurags pulke. Vis eim tvai iaukljo Lietuvos patriotais, todl okupacija jiems buvo nepriimtina. Matas, penki vaik tvas, broliai Kazys, Alfonsas ir sesuo Petronl, kai bolevikai antrkart okupavo Lietuv, tapo aktyviais pasiprieinimo dalyviais partizan rmjais. Jogaila partizanauti pradjo 1946 m. Lydio rinktins Gintaro bryje. 1947 02 13 uvus brio vadui Gintarui (B. Miseviiui), Jogaila perm vadovavim briui. Ir pagal tradicij brys pasivadino Jogailos vardu. Brys priklaus Kadagio kuopai, todl jis savo dislokacijos nekeit, vykd bendr kuopos operatyvin veikl jai paskirtose ribose. Jogaila briui vadovavo iek tiek ilgiau nei metus. 1948m. kovo 18 d. myje su ekistais uvo kartu su savo pavaduotoju kulkosvaidininku Juozu Jaktaiiu-Kktu Jerubiki km. prie Vidaujos intako. Buvo atvetas prie imkaii stribyno iniekinimui. Ukastas miko kampe. 1990 m. gimins ir artimieji pastat bendr paminkl ir ikal pavard. 21. JUOZAS JAKTAITIS-KKTAS Gim 1928 m. Paik km. Gaurs vls. (kit duomenys Kalniki km. Ervilko vls.) kininko eimoje. Pradios mokykl baig gimtinje. Pirmj bolevikin ir faistin okupacijas praleido kaime. Partizan nukreiptas, 1945m. stojo Ervilko strib br ir teik inias partizanams apie ekist operacijas prie gyventojus ir partizanus. Suprats, kad yra tariamas ir sekamas, 1946 m. pereina Lydio rinktins Kadagio kuopos B. MiseviiausGintaro br. Pasiymi kaip narsus kulkosvaidininkas susirmimuose su 80

ekistais. 1947 m. pradioje uvus Gintarui, brio vadovavim perima Matas Baras-Jogaila (Gintaro svainis) ir Kkt paskiria savo pavaduotoju. Kkto partizanini kov kelias tsiasi iki 1948 03 18 mio su ekistais Jerubiki km. prie Vidaujos intako. uvo kulkosvaidio ugnimi dengdamas draug atsitraukim. Kartu uvo brio vadas M. Baras-Jogaila. Knai buvo nuveti iniekinimui prie imkaii stribyno, vliau ukasti miko kampe. 1990 m. gimins ir artimieji pastat bendr paminkl ukasimo vietoje ir ikal pavard. 22. GEDIMINAS ILAITIS-MNULIS Gims 1928 m. Lapgiri km. imkaii vls. kininko eimoje Moksi Vadgirio pradios mokykloje ir baig jos penkis skyrius. Toliau mokytis sutrukd antroji bolevikin okupacija. Dirbo tv kyje ir talkino Kadagio kuopos Gintaro, Bitino ir Rolando briams. 1946 m., sujus aukiamajam amiui okupacin kariuomen, Gediminas ijo partizanauti B. MiseviiausGintaro br. Gedimino ilaiio-Mnulio partizaninis kelias buvo trumpas. Jis uvo 1947 03 09 myje su ekistais Butkaii km. Ervilko vls. Kartu uvo J. Valantiejus-Romas, A. Butkus-Vtra ir J. Stonys. Knai buvo iniekinti Ervilko miestelio ventoriuje. Gedimino gimins ir bendraygiai kn nuo ventoriaus slapta pam, djo karst ir ruosi slapta palaidoti kapinse. Taiau imkaii stribai karst su palaikais aptiko ilaii sodyboje, kn pam ir vl iniekino prie imkaii stribyno. Gedimino knas buvo ukastas imkaii miko kampe. 1990 m. ten pat buvo pastatytas bendras paminklas ir ikalta Gedimino pavard. 23. VYTAUTAS (VITOLDAS) PALUBECKAS-VIKTORAS Gim 1918 m. Pavidaujo km. imkaii vls. kininko eimoje. Pradin isilavinim gijo tvikje, toliau kininkavo tv kyje, kur ir praleido pirmj bolevikin ir faistin okupacijas. Antrkart bolevikams okupavus Lietuv, Vytautas apsisprend netarnauti okupacinj kariuomenj ir 1944 m. pasitrauk pas partizanus Batalion Nr. 8, vliau Trij lelij kuop. uvo 1948 11 08 prie Paslauskiens miko susirmime su imkaii ekistais. Sueistas ryosi nepasiduoti okupantams nusiov. Buvo iniekintas prie imkaii stribyno. Ukastas imkaii miko kampe. 1990 m. gimins ir artimieji pastat bendr paminkl ir ikal jo pavard. 81

24. ZENONAS MILERIS-KAZAS, AIDAS Gim 1914 m. imkaiiuose (LKAP, psl. 109, V. Steponaitis), Vencloviki km. Raudons vls. (LLKS Kstuio apyg., V. Mekauskas), kininko eimoje. Pradin isilavinim gijo tvikje. 1934 m. buvo paauktas kariuomenn dragn pulk. Kaip drausmingas ir sumanus kareivis, buvo nukreiptas mokamj kuop, kuri baig puskarininkio laipsniu. Liks virtarnybiniu, u ger pareig vykdym buvo pakeltas virila. Pirmosios bolevikins okupacijos metais, kaip karikis, iveng represij. Faistins okupacijos metais buvo mobilizuotas vermacht. I ten pasitrauk artjant frontui prie Lietuvos. Slapstsi. Po antrosios bolevikins okupacijos buvo suimtas ir pateko filtracijos stovykl Kalinine. Organizavo grupin pabgim. Pabgo devyni asmen grup ir gro Lietuv 1945 m. rudeni. Nuo tada Lietuvos laisvs gynj rinktins (Bataliono Nr. 8) Skirsnemuns brio vadas. Koviniam vienetui vadovavo apie metus. 1946 10 06 susidrime su ekistais Paalsio km. sueistas, prieui nepasidav nusiov. Knas buvo iniekintas prie imkaii stribyno ir ukastas miko kampe. 1990 m. gimins ir artimieji pastat paminkl su bendru uvusij pavardi rau.

Paminklas imkaii karygiams

Partizanai Lietuvos kariuomens karininkai

Antrosios bolevikins okupacijos pradioje emigravusi ir itremt karinink vietos liko tuios, jas stojo vyrai, galintys vadovauti briams ir kuopoms, dirbti tabuose, organizuoti teritorin gynyb, vadovauti apygardoms ir sritims. Karinius laipsnius pagal uimamas pareigybes pirmasis ved Tauro apygardos vadas A.Baltsis-vejys. Jis savo karin apygard vertino kaip su prieu kariaujani pus ir 1946 m. liepos 5 d. sakymu Nr. 23 savarankikai ved Lietuvos kariuomenes ir karinink uniform poalmius, karinink kepures ir einamj pareig enklus: apygardos vado pulkininko (3vaigduts ovale); apygardos tabo virininko pulkininko leitenanto (2vaigduts ovale); apygardos tabo skyri virinink major, rinktins vad major (1 vaigdut ovale); apygardos adjutanto kapitono (3vaigduts); rinktins vado pavaduotojo, rinktins tabo virininko kapitono, rinktins tabo skyri virinink leitenant (2 vaigduts); rinktins adjutanto jaunesniojo leitenanto (1 vaigdut); kuopos vado jaunesniojo leitenanto; brio vado virilos (1 plati juostel) ; brio vado pavaduotojopuskarininkio (3 siauros juostels); skyrininko jaunesniojo puskarininkio (2siauros juostels); grandininko grandinio (1 siaura juostel). Karininkai, nelank karo mokyklos, po vaigdutmis, nurodaniomis laipsn, privaljo neioti skersai antpeio prisit 10 mm ploio tautini spalv juostel. Toki juostel privaljo neioti ir buv karininkai, jei j einamos pareigos neatitiko turimo karininko laipsnio. 1946 m. liepos 6 d. sakymu Nr. 24 vejys paskelb, kad laisvs kovotoj organizacija yra karin, todl vedami pagrindiniai Lietuvos kariuomens statuto elementai. Tauro apygardos vado 1946 07 05 sakymas Nr. 23 yra Lietuvos kariuomenes karinink korpuso tsa ypa sunkiomis aplinkybmis. Jie kovojo ir uvo dvdami karinink uniformas, turdami karinink laipsnius. Ne tik uvo, bet buvo niekinami aiktse. Iniekinti Tauro apygardos vad vejo ir Fausto 83

knai su Lietuvos kariuomens uniformomis ir skiriamaisiais pulkinink enklais buvo ufiksuoti nuotraukose. ios nuotraukos iliko iki ms dien. Apygardos vado sakymu Nr. 23 kariai ir karininkai vadovavosi iki 1949m. gegus 19 d. T dien LLKS (Lietuvos laisvs kovos sjdio) Tarybos nutarimu buvo leidiama neioti tik Lietuvos kariuomenje gytus ar suteiktus LLKS laipsnius ir enklus. Neiojant iuos skiriamuosius enklus, antpeio gale turjo bt skersai prisita 8 mm ploio alios spalvos juostel. Visiems pareignams ir eiliniams kovotojams tarnybos metu buvo privaloma dvti uniformas su skiriamaisiais enklais. LLKS Taryba karinink laipsnius suteik nedaugeliui, daugiausia Tarybos nariams ir keletui ypa pasiymjusi partizan (kpt. Tauro apygardos vadui Faustui, kpt. V.Guui-Kardui, plk. gynybos pajg vadui A.RamanauskuiVanagui, kpt. B.Liesiui-Nakiai, mjr. P.Bartkui-adgailai, plk. ltn. Leonardui Grigoniui-Upaliui, plk. J.ibailai-Merainiui, kpt. J.Kasperaviiui-Visvydui, mjr. J.Lukai-Skirmantui). Autoriui neteko patirti, ar istorikai nagrinjo, kokiam skaiiui karinink buvo suteikti laipsniai pagal uimamas pareigas Tauro apygardoje ir kokiam kiekiui karinink suteik laipsnius LLKS taryba? Kiek j uvo? Kiek liko gyv? Tai doms istoriniai faktai. Krato apsaugos ministerijos vadovyb 1997 m. kardinaliai isprend karinink laipsni suteikim pagal uimtas pareigas partizan struktrose. Krato apsaugos ministerijos sakymo pagrindu buvo paimtas Tauro apygardos vado 1946 07 05 sakymas Nr. 23. Tauro apygarda, kaip aktyviai auganti karin struktra, 1947 m. rugpjio viduryje Kazl Rdos mikuose organizavo pirmuosius partizan mokymo kursus (tai tarsi karo mokyklos tsa). Juose dalyvavo algirio, Vytauto, Kstuio rinktini ir apygardos tabui priklausanios Maironio kuopos kovotojai. Kursams vadovavo apygardos vadas vejys. Kursant inios buvo patikrintos ir vertintos teigiamai. Puskarininki laipsniai buvo suteikti daugiau nei pusimiui kursant. Ruoiant kit laid, vyko ekist kariuomens antpuolis. Po mio kursai nebuvo atnaujinti, nes vyko intensyvs miai su okupacine kariuomene. uvus auktesniajam karininkui, jo viet uimdavo emesnysis, todl anksiau mintas karinis parengimas buvo vertingas. Karinio parengimo kursai vyko kitose apygardose. Buvo ir kita mokymo metodika. Karinis pasiruoimas vyko tarnybos vietose (rinktinse), egzaminuodavo ir suteikdavo laipsnius apygard karininkai. J. emaitisVytautas, dar vadovaudamas rinktinei, kr kursus organizacinio sektoriaus kovotojams, mokym trukm 32 val. Dalis partizan rmj, apmokyt 84

kovoti su okupantais, vliau um bri vad vietas, rinktini tab ar net vad pareigybes. Po antrosios bolevik okupacijos Lietuvos partizanai ts pasiprieinim pasikeitusiems okupantams. Apygard ir rinktini karins struktros iliko arba buvo atkuriamos. Rinktins karin struktra: rinktins vadui buvo tiesiogiai pavaldus tabo virininkas; is rinktin vald per operatyvinj skyri, kuriam buvo pavaldus informacijos ir propagandos karininkas. Operatyviniam skyriui buvo pavalds ir kuop vadai, iems bri vadai. Tokia pat ir apygardos struktra. Tik vietoj karinink buvo skyriai informacijos ir propagandos skyrius ir t. t. is skyrius usiiminjo partizan spaudos tvarkymu ir skirstymu rinktinms ir kuopoms. Ryi skyrius (karininkas) tvark ryius su kitomis apygardomis ar atskirais padaliniais. Nustatinjo ryi marrutus, punktus, tikrino ir skyr ryininkus(es), utikrino ryio slaptum. valgybos skyrius (karininkas), betarpikai ir pasinaudodamas organizacinio sektoriaus (OS) atstovais, rinko duomenis apie prie dalini dislokacij, j operatyvin veikl, prie agentus. J pareiga buvo nustatyti prieo agent tikrum ir kalt, pateikti duomenis karo lauko teismo teisjui. Tik iems patvirtinus kalt, teisjas priimdavo atitinkam sprendim. Jie vykd ir kontravalgybos funkcij. kio reikal skyriaus (karininko) svarbiausias rpestis -partizan maitinimas. J pagrindiniai tiekjai buvo organizacinio sektoriaus atstovai kininkai. kio skyrius aprpindavo pramoninmis prekmis ir pinigais, kurie buvo btini spaudos priemoni, popieriaus, reikmen pirkimui; mokesiams auktesnei organizacijai ilaikyti, uniformins ir kt. aprangos sigijimui, medikament pirkimui ir kt. Medicinos sanitarijos skyrius (karininkas) rpinosi patalpinti sueistus ir serganius gydyti, sigyti medikament ir tvarsliavos (kartu su organizacinio sektoriaus asmenimis). Medik profesional partizanai beveik neturjo, susirasti patikimus (nors kartu su valgybos karininku) buvo nelengva. Feleri punkt ir poliklinik medikus ekistai labai akylai stebjo. J akiratyje buvo ir visos vaistins, administraciniai skyriai. Apygardos (rinktins) vado tabo virininko sakymu, buvo vykdomas aplinkrai, atsiaukim, paymjim, statuto, vairi dokument ruoimas, redagavimas, spausdinimas (kartu su informaciniu skyriumi), partizan tabo dokument archyvavimas, j isaugojimas. tabo virininkas kartu su jam pavaldiais skyriais privaljo sudaryti mobilizacinius planus jo teritorijoj gyvenantiems karo prievolininkams, kad susidarius palankiai situacijai, mobilizavus karo prievolininkus, bt galima atsikovoti nepriklausomyb. Kai kuri apygard (rinktini) struktroj buvo mobilizacinis skyrius (karininkas). ie planai buvo sudarinjami, kol gyvavo apygard ir rinktini struktros. 85

tabo virininkas kartu su pavaldiais skyriais (karininkais) ruo ir gyvendino partizan statut ir vidaus tvarkos taisykles, teik paskatinimus ir apdovanojimus u ygdarbius ir kitus nuopelnus, skyr pareigybms, paauktinimams. Apygardos (rinktins) vadas savo sakymais vald vis karin struktr, nustatinjo vis organizacijos strategij ir taktik. Sveik su iorinm organizacijom. Priirjo bendr vidaus tvark, veiksm teisikum. Kuop vadai kartu su bri vadais vadovavo kariniams veiksmams partizaninse operacijose, utikrino stovyklavimo saugum, ruo ir eksploatavo slptuves, mok karius karini veiksm, utikrino drausm ir statuto laikymsi j daliniuose. Atskiruose kovos etapuose partizan organizacins struktros keitsi. Visuomet trko kvalifikuoto vadovaujanio personalo. Vienam asmeniui buvo priskiriamos dvejos ar trejos pareigos, pvz: Lydio rinktins valgybos ir kontravalgybos karininkas Raila vadovavo ir rinktins tabo apsaugos briui. Tos pat rinktins operatyvinio skyriaus vadas J.Kasperaviius-ilas (Bsimas JKA vadas) tobulino rinktins statut, j gyvendino kuopose (I, II, III) ir briuose. Aktyviai talkino leidiant rinktins laikrati Laisvs varpas, dalyvavo koviniuose veiksmuose kartu su bri partizanais, todl buvo vis mylimas ir gerbiamas. Taps jungtins Kstuio apygardos vadu (1946 m. rugsjo 21 d.), jis dirbo ir tabo virininku, ir operatyvinio skyriaus vadu. Ne visi skyriai (karininkai) turjo savo slptuves. Neretai jie dislokuodavosi koviniuose briuose, kartu su jais gyveno, o mio metu kartu kovodavo ar net davo. Danos bdavo tab slptuvi apgultys ir j personalo tys. Ne visuomet pavykdavo atkurti pilnos sudties tabus ar j padalinius. Dm. plk.ltn. E.Jakimaviiaus, 2001 m. parengtame Lietuvos laisvs kov karininkai 19441953 m. svade yra vardinta 294 karinink pavards. Lyginant skaii su uvusij partizan 20000, karinink skaiius buvo ne maiau kaip 1:20; tai sudaryt apie 1000 karinink. Tad kur kiti? Kodl jie nevardinti? (Lietuvos kariuomenj karinink skaiius sudar 1:16). Atsakymas paprastas iuo klausimu nra atsakingos institucijos, kuri vykdyt uvusij karinink paiek ir laipsni suteikimo tvark. tai kaip is klausimas sprendiamas: Petras Ruibys-Garbtas, igas, Lietuvos kariuomens karo mokyklos absolventas atsargos leitenantas, LLA Ervilko valsiaus tabo virininkas (1943 m.), Lydio rinktins vadas (19441946 m.), suimtas 1946m., tardytas. 1946 m. birelio 13 d. pabgo i Taurags NKVD kaljimo, 1946 m. liepos 18 d. uvo myje su ekistais, eidamas Lydio rinktins 3 kuopos vado pareigas. LGGRT pasiprieinimo dalyvi teisi komisija, 86

vadovaudamasi proekistiniu reglamentu, pateik KAM kaip brio vad, nes tai buvo vardinta tardymo protokole, ir nekreip dmesio pateikt P.RuibioGarbto gyvenimo apraym, kur ir buvo minimas gytas karinis laipsnis ir tai, jog daugiau nei metus vadovauta rinktinei. KAM savo paskyrimu P.Ruibiui-Garbtui suteik kario-savanorio status ir puskarininkio laipsn. itoki nepagarb reik uvusiems didvyriams reglament ir biurokratini barjer statytojai. Kitas Stasys Jarmala-Briedis, Audrnas, emaii legiono Margio rinktins tabo virininkas. 19441946 Kstuio apygardos tabo narys, uvo 1949 m. lapkrit (susisprogdino). LGGRTC komisija nerado ekistini protokol, nes j nebuvo, todl pripaintas kariu savanoriu eiliniu. Nesuteiktas statusas ir karinink vardai bei laipsniai Lydio rinktins OS vadui (19441945) Jonui ikui-Viksvai, Napoleonui Lukoiui, Onutei Prieliauskaitei. Tai tik vienos rinktins nevardinti karininkai. Manau, kad situacij gali itaisyti Krato apsaugos ministerijos vadovyb, rasdama reikiamus sprendimus.

Vakar Lietuvos partizanini organizacij centralizacijos seka

LLA IAULI APYGARDA IR EMAII LEGIONAS Pagal 1944 m. gruodio 10 d. LLA vyr. Vanag vado operatyvin sakym Nr. 4 tuo pat metu buvo ileistas Saturno (iauli) apygardos vado A. Eidimto sakymas Nr. 4. iai apygardai priklaus iauli, Teli, Maeiki, Kretingos ir Taurags apskritys. Taiau atkurta Saturno apygarda gyvavo neilgai, 1945m. balandyje buvo paimtas nelaisvn A. Eidimtas, kai kurie kiti tabo nariai, apygarda pakriko. Birelio mn. antroje pusje LLA iauli apygardos tabo narys Vl.Verbejus pasil Vgls rinktins tabo nariui A. Zaskeviiui-Vasariui uimti apygardos vado pareigas. Liepos pradioje buvo sudarytas apygardinis junginys ir suformuotas jo tabas. Liepos mn. rikiuots sakymu LLA iauli Saturno apygarda buvo pervardinta Vyties (tabas Vytis ), o A. ZaskeviiusVasaris pasira ios apygardos vadu. Apygardos tabo virininku buvo paskirtas kpt. J.emaitis atleidiant j nuo kit pareig. Apygardai priskirtos iauli, Jonikio, Taurags, Raseini ir Kdaini apskritys. Po liepos mn. 22d. Virtuk mio Vgls rinktin lugo, ebenkties rinktin perdislokuota kiton vieton. Mio metu prieui pateko Vgls rinktins tabo operatyviniai dokumentai, dl j pateko nelaisvn Kelms gimnazijos kapelionas A.iumielius, buvs labai populiarus tarp dvasiki, gimnazist, gyventoj ir partizan, daug pasidarbavs vienijant atskiras partizan grupes, sprendiant nesutarimus tarp j. Nelaisvj atsidr kunigas B.Gaiutis ir kiti intelektualai, rm Vgls rinktin ir gyven KelmsTytuvnVidukls Nemaki staiakampio teritorijoj. lugo ne tik rinktin, bet ir jos intelektulusis rezervas. Tokiu bdu Vyties apygarda neegzistavo. Ir tik spalio pradioje ebenkties ir Lydio rinktini atstov pasitarime buvo sudarytas naujos aibo apygardos organizacinis branduolys: apygardos vadu irinktas kpt. J.emaitis, operatyvinio skyriaus virininku kpt. J.eponis. P.Bartkus ir 88

A.Zaskeviius i rinktins perjo apygard tomis paiomis pareigomis. Lapkriio mn. ebenkties rinktins laikinu vadu paskirtas Virgis ButkusDangutis (uvo gruodio 2 d.). iemos periodui tolimesni apygardos krimo darbai buvo sustabdyti. Pavasar apygardos tabo darbuotojai derjosi su gretim rinktini vadais dl pastarj prisijungimo prie aibo apygardos, taiau derybos buvo be rezultat, tad iki rugpiio mn. aibo apygarda ir ebenkties rinktin buvo tas pat darinys , nes abiej struktr buvo tie patys vadovai. Rugpjio pradioj, po tarp A.Zaskeviiaus ir J.eponio kilusi nesutarim pastarasis atsistatydino i ebenkties rinktins vado ir aibo apygardos skyriaus virininko pareig ir kartu su kuopos vadu ltn. VareikiuGauu pasitrauk i ebenkties rinktins teritorijos, nutars kurti nauj alio rinktin. Dl to lugo aibo apygarda, kaip ir moraliai sukrsta ebenkties rinktin. Rinktins vadu tapo A.Zaskeviius-alna, pervardins ebenkties rinktin erno. Tarp vis rinktins (apygardos) karinink emocijos isiliejo per kratus, net toks tolerantikas derybininkas, kaip P. Bartkus-Rimgaila, turintis erno ir Vytauto Didiojo rinktini galiojimus dertis dl apygardos reikal, atmet aibo apygardos (tuo paiu ir J. emaiio) pasilymus pradti derybas dl prisijungimo prie pastarosios ir nedvejodamas prim H.Danileviiaus-Vidmanto pasilym jungtis prie Lydio rinktins. Kai tok pat sprendim prim ir J. eponis-Tauragis, alio rinktins vadas J.emaitis-Matas prarado bet kokias viltis reanimuoti aibo apygard, liko be pareig, dar daugiau, artimiausi bendraygi atstumtas, pasijuto uribyje. emaii Legiono vadas mjr. J.Semaka-Liepa po ilg deryb pareigas pradjo eiti 1945 m. spalio 5 d. ileisdamas skym Nr. 1, paskirdamas tabo sudt ir numatydamas veikl iplsti devyniose apskrityse: Teli, Maeiki, Raseini, Taurags, Kretingos, Klaipdos, iluts, Paggi ir vakarinje iauli apskrities dalyje. Po keleto transformacij i sumanyto stambaus darinio 1946 m. balandyje susikr realiai veikianti emaii apygarda, apimanti Teli, Maeiki, Kretingos ir dal Klaipdos apskrities. 1945 m. rugsjo mn. Lydio rinktins tabo virininkas J. KubiliusBernotas savo pareigas ir tabo regalijas perdav H. Danileviiui-Vidmantui, kur Lydio vadovyb pareigojo pastarosios pagrindu i gretim rinktini sudaryti apygardin jungin. Nesutarimai su reguliariosios kariuomens karininkais buvo dl partizaninio karo taktikos ir strategijos, nes pastarieji dar nebuvo isivadav i reguliariosios kariuomens statutini gniaut ir kt. nuostat, taik juos tiesiogiai (Virtuk, Pyragi mik miai ir kt. veiksmai). P.Paulaitis-Aidas, Lietuvos laisvs gynj rinktins vadas, reikalavo jungin steigti partini program pagrindu. Tuo tarpu Lydio rinktin, pasirinkusi 89

partizaninio karo taktik slptis slaptavietse nedideliais briais, okupantams ruoti pasalas, ivyst ger ryi ir propogandos sistem, jau antrus metus leido Lietuvos partizan laikrat Laisvs varp. Kruopiai saugojo karin ir intelektualin potecial. 1946 m. kov H. Danileviius-Vidmantas tapo rinktins vadu. gavo svaresn od derybose. J. Kasperaviius-ilas jau antruosius metus jo Lydio rinktins operatyvinio skyriaus vado pareigas ir pagarsjo rinktinje ir u jos rib kaip draugikas ir sumanus partizaninio karo vadovas, derybose jis vaidino svarb vaidmen. H. Danileviius-Vidmantas, pastebjs, kad aibo apygarda ir ebenkties rinktin pakriko, sukviet Vytauto Didiojo, erno ir alio rinktini atstovus, kartu su Lydio rinktins derybine grupe kr Jungtin Kstuio apygard (toliau JKA), kurios vadu buvo irinktas J.Kasperaviius-Angis. Apygardos krimosi stadijoj Lydio rinktinei pavesta aprpinti j slptuvmis, ryio ir kt. materialinmis-techninmis priemonmis. JKA ikart ivyst energing organizacin, operatyvin ir propagandin veikl. Perm i Lydio rinktins Laisvs varpo leidyb, skelbdami j oficialiu JKA laikraiu. Pirmaisiais veiksmais J.Kasperaviius-Angis likvidavo susidariusi tamp tarp buvusios ebenkties rinktins karinink: A. Zaskevii-aln, erno rinktins vad, komandiravo, kaip JKA atstov, centrin (klastingai okupant ir kolaborant organizuot fiktyv) BDPS tabo vado (kolaboranto) Markulio dispozicijon. (Dar tuomet partizan vadovyb neinojo, kad Markulis ekist agentas, o jo organizuotas BDPS klasta). J. emait-Mat paskyr erno rinktins vadu. P. Bartkus-Rimgaila JKA krimosi metu buvo paskirtas tabo skyriaus virininku. J. eponis-Tauragis vadovavo alio rinktinei. Iskirstyti skirtingus padalinius, nesutarim dalyviai ramiai jo jiems pavestas pareigas. J. emaitis-Matas, perms erno rinktin ikart j pervardino Savanorio slapyvardiu, ignoruodamas nustatytas LLA slapyvardi tradicijas. Taiau jis pateko nepavydtinon situacijon, nes iki tol daugel met jo aplinka buvo auktesnio ir aukto rango karininkai, kiti intelektualai, tuo tarpu jam patikta rinktin neturjo nei kuop vad, nei tabo darbuotoj, bri vadai buvo vietiniai kaimo vyrai, su kuriais betarpikai bendrauti jam buvo nauja nelengva patirtis. Intelektualuj rezerv i rinktin prarado per Virtuk ir Pyragi mius, todel tabo atkrimui rezervo nebuvo. J. emaitis tiesiogiai vadovavo rinktins operatyvinei ir organizacinei veiklai, nuolat kariaudamas su ekistins kariuomens garnizonais, dislokuotais rinktins teritorijoj. JKA tabas, minimaliai sikrs, m ruotis visos alies apygard vad suvaiavimui, kur organizavo kolaborantas Markulis. ekistai tikjosi sukviesti vienon vieton visus apygard vadus, juos paimti nelaisvn ir sunaikinti. 90

Partizan vadai, netardami klastos, pasitarimui ruosi atsakingai. Paymtina, kad JKA vadas J. Kasperaviius-Angis savo praneime vad suvaiavimui idst Lietuvos partizaninio karo ideologinius principus, kuriais vliau vadovavosi Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio vadovyb. (Laisvs kovos 19441953 metais. LPKS Kaunas 1996, psl. 258269). ekist ir kolaboranto Markulio klast partizanai iaikino, taiau dl JKA tabo ties partizan vad suvaiavimas vyko nepilnos sudties, Tauro apygardos vad iniciatyva ir j teritorijoj. 1947 04 09 ekistin kariuomen atakavo JKA tabo slptuv, kurioje mio metu uvo apygardos vadas J. Kasperaviius-Angis ir jo adjutantas Diugas. ekistai slptuvje rado dal nebaigt naikinti apygardos slapt operatyvini dokument, kuri pagrindu ekistai sunaikino veikusi apygardos ryi sistem. Po poros dien buvo paimtas nelaisvn apygardos tabo narys P. Paulaitis-Aidas. 1947 04 09 ekistin kariuomen atakavo emaii apygardos tab Plungs apylinkse. uvo apygardos vadas K. Antanaviius-Tauras ir tabo nariai. emaii apygardos vadais pasiskelb atrijos rinktins vadas kpt. K. Juozaitis-Meteoras ir kpt. J.Ivanauskas-Vygantas. MGB agento Markulio inicijuotoje tarpusavio kovoje kpt. K. Juozaiio tabas buvo sunaikintas, vadu tapo kpt. J. Ivanauskas-Vygantas, atsidrs beslygikame Markulio pavaldume. (Lietuvos naikinimas ir tautos kova 19401998, Vaga, Vilnius, 1999, psl. 283). T pai met spalyje Markulis ikviet J. Ivanausk ir jo tab Vilni pasitariman ir visus sunaikino. Susilpninta apygarda liko be vadovybs. Vakar Lietuvos partizanins struktros patyr kriz, nes JKA be vadovybs ir ryi sistemos, iskyrus Lydio kitos rinktins silpnos. emaii apygarda kolaboranto rankose nuolat silpninama, pasmerkta sunaikinimui. Taisyti padt msi Lydio rinktins vadas H. Danileviius-Vidmantas, ilaiks stabili rinktins ir ryi sistem, isaugojs intelektualin rezerv, jis sukviet likusius JKA skyri vadus P. Bartk-Rimgail ir J. Jonulausk-Merk bei Savanorio rinktins vad J. emait-Mat savo teritorijoj Paupio mike prie Giegi km. (imkaii vls.). Pasitarimas vyko nuo gegus mn. 20 iki 25 dienos, nes buvo formuojamas apygardos tabas i likusi tabo nari ir Lydio rinktins intelektual. Surasta strategikai patogi tabo dislokacijos vieta (greta geleinkelis ir plentai), nustatyta veiklos taktika ir strategija, paskirti atsakingi u veiklos sritis: tabo vir. P. Bartkus-adgaila, kio dalis J.Jonulauskas-Merkys (abu buv tabo nariai), i Lydio operatyvinio skyr. vir. V. Guas-Kardas, informacinio skyr. vir. A. Liesys-Tauras. Vliau 91

tabo nariu paskirtas Lydio brio vadas V. Ivanauskas-Vytenis. Maa to, kad J. emaitis- Matas pasitarim atvyko tik su asmens sargybiniais, irykjo, kad Savanorio rinktinje nesuformuotas tabas, Matas neturi net pavaduotojo. Tokioj situacijoj rinktins palikti negalima. Po pasitarimo J.emaitis-Tylius ir P.Bartkus-adgaila ivyko Savanorio rinktin ir per du mnesius sudar ir apmok rinktins vadovyb, apygardos kurdinimo rpesius ir jos stabilum utikrinti palikdami H. Danileviiui-Vidmantui. Visi apygardos ryi, kio, ekonomikos, atstaymo rpesiai gul ant H.Danileviiaus-Vidmanto ir jo tabo nari. Tiktina, kad JKA tabo dislokacij nurod dar 1947 m. sausyje kolaboravs ir Markuliui dirbantis A. Zaskeviius, nes jis tabo slptuvje iki tol buvo net du kartus. ekistai tokius smogikus kruopiai slp, tikdamiesi vl ir vl juos skmingai panaudoti partizaninio pasiprieinimo naikinimui, todl imitavo, kad tabviet nurod kiti. Reikia pastebti, kad visas Markulio klastas, apgaules ir karinesoperatyvines atakas emaitijoje H. Danileviiaus-Vidmanto komanda atrm skmingai, o priskirdamas savo rinktins intelektualus J. emaiio-Tyliaus tabui, kilsteljo j ant auktesniojo laiptelio; jie abu Markulio pastangas pavert niekais. Apygardos vado J. emaiio-Tyliaus veikla buvo efektyvi. Jis per metus ymiai iplt JKA, ir i dalies pastarosios kr Prisiklimo apygard. Jau po mnesio i JKA, Prisiklimo ir emaii apygard kr Jros srit. Paymtina, kad iki srities krimo dl sunaikinto emaii apygardos tabo atkrimo 1947 m. gruodio mn.J. emaitis kelet kart susitiko su emaii apygardos atstovu V. Montvydu-emaiiu ir kaskart j skatino greiiau atkurti apygardos tab. Kadangi trko pareign, tuomet i JKA atkrimo darbams perkl Lydio rinktins brio vad, kartu einant ir apygardos tabo nario pareigas V. Ivanausk-Gintaut. Vadovauti emaii apygardai V. Montvydas pakviet kpt. A. Milaevii. Pastarasis apygardai vadovavo nepilnus metus ir buvo perkeltas vadovauti Jros sriiai. Tada emaii apygardos vadu tapo Vladas Montvydas-emitis ir vadovavo jai penkerius metus. uvus V. Montvydui-emaiiui, apygarda lugo.

Partizan karas Ervilko krate ir okupant klastots

Okupant vykdomas Lietuvos valstybs naikinimas ir jos gyventoj genocidas sukl visuotin gyventoj neapykant ir pasiprieinim okupantams ir koloborantams, kuris 1941 met birelio 2326 dien prasiver visuotiniu sukilimu ir Lietuvos valstybins santvarkos atkrimu. Ervilkikiai sukilliai dalyvavo sukilime Kaune, pagal Laikinosios Lietuvos Vyriausybs nuostatus atkr Ervilko valsiaus administracij. Vokiei okupantai po ei savaii likvidavo Laikinj Lietuvos Vyriausyb ir ts bolevik pradtas Lietuvos gyventoj represijas. Ervilkikiai taip pat ts pradt kov, tik jau su vokiei okupantais. Ervilke buvo suformuotas valsiaus Lietuvos Laisvs Armijos (LLA) tabas, 35-ki LLA vanag brys. Jiems vadovavo ltn. Petras Ruibys ir ltn. Juozas Babilius. Valsiaus tabas priklaus Taurags apskrities tabui, kuriam vadovavo ervilkikis kpt. Jonas Babilius-Ridikas, arnas. Taurags aps. LLA tabas turjo Gulbs, vliau Lino, o Ervilko vls. tabas Fikuso slapyvard. Visuose kituose apskrities valsiuose taip pat buvo sukurti kariniai briai. Apskrityje buvo iki 500 LLA vanag. Ervilkikis Telesforas Kisielius, Kauno m. Panemuns policijos nuovados vachmistras, 1943 met vasar buvo komandiruotas Onukio, Lydos apylinkes kovoti su raudonaisiais diversantais, kuri Rdnink giriose t vasar knibdte knibdjo. Buvo sudarytas vokiei karinink vadovaujamas 30 policinink dalinys, kuris rengdavo pasalas diversantams. Kaip rao A.Kisielius-Mikutis (LKA Nr. 32, P. 93), ia Telesforas Kisielius gijo partizanins kovos patirties. Kit met vasar, artjant frontui, Kauno policijos nuovados buvo paleistos ir Telesforas gro Pavidauj. stojs Gaudento Kisieliaus-Tomo, LLA Kadagio (vliau uolo) kuop, pradjo ruotis artjaniai antrajai bolevikinei okupacijai. Kuopos vadas Tomas dragn puskarininkis, turintis reguliariosios kariuomens karybos teorin ir praktin paruoim, jo pusbrolis Telesforas 93

policijos vachmistras, gavs praktins partizaninio karo patirties kovose su diversantais, diskutuodami netruko prieiti ivad, kad reguliariosios kariuomens karybos strategija partizaniniam karui netinka, ir prim Telesforo pasilyta partizaninio karo strategij. ia pat nutar rengti kuop ir kuopos teritorijos gyventojus partizaniniam karui su artjaniais soviet okupantais statyti slptuves, tvarkyti ryius, ruotis konspiracijos ir kitiems veiksmams (K.Kasparas. Lietuvos karas. P. 127). Apskrities tabas priklaus LLA iauli apygadai. i vyriausiajam LLA tabui. Tokia, tik gerokai fronto apardyta apskrities LLA struktra liko antrkart Rusijos bolevikinei imperijai okupavus Lietuv. Bolevikai Ervilke vietoj progimnazijos steig gimnazij. Mokytoj kolektyvas pasipild Vytautu Steponaiiu, Henriku Danileviiumi, Jonu Kubiliumi, direktoriumi paskirtas Antanas Giedraitis visi jie LLA kariai. Jie sukr pogrindio organizacij, sujungusi visus LLA vanag brius Taurags ir pietvakarinje Raseini apskrities dalyje. ioje erdvje visi piliei ar atskir organizuot grupi pasiprienimo veiksmai turjo paklusti j vadovavimui. Pogrindio organizacijos vadovyb su kuop vadais reng posdius Kadagio kuopos kari ir rmj rengtose slptuvse: Pagiri kaime pas Preilauskus ir Rudi kaime pas Toliuius. Viename i posdi pogrindio organizacijai suteiktas Lydio slapyvardis, priimta Kadagio kuopos vado pasilyta partizaninio karo strategija. Vanagus nutarta vadinti partizanais, jie turjo dvti Lietuvos kariumens uniformas ir neioti skiriamuosius enklus. Sukurtai pogrindio organizacijai vadovavo ltn. Petras Ruibys-Garbtas, igas (fizikos ir chemijos mokytojas), organizacijos tabui Jonas KubiliusBernotas (matematikos mokytojas), jis vadovavo ir visos organizacijos operatyvinei veiklai. Informacijos ir propogandos veiklai vadovavo Antanas Giedraitis (gimnazijos direktorius), o Vytautas Steponaitis (angl kalbos mokytojas) kartu su Henriku Danileviiumi-Vidmantu (darb mokytoju) tvark kin dal ir rpinosi medikamentais ir tvarsliava. tabo ir organizacijos veikloje aktyviai dalyvavo mokytojai P.Gailinas, ltn. J. Statkeviius, K.Ruibys-Eiva bei Varlaukio mokyklos mokytojas ltn. Juozas Babilius. Organizaciniam sektoriui vadovavo Jonas ikus-Viksva (Ervilko vargoninkas), valgybai Antanas Stokus-Raila (tabo apsaugos brio vadas). Gulbs tabo virininkas kpt. Jonas Babilius-Ridikas i Taurags, praus frontui, atsikl tvik prie Ervilko esant Balandi kaim, valsiaus organizacijai deponavo i apskrities tabo atsivetus dokumentus, tarp j statut, vidaus, organizacinio sektoriaus tvarkos taisykles, teism tvark. ie dokumentai, pritaikyti esamai organizacijai, buvo skmingai panaudoti rinktins ir auktesni partizanini 94

Petras Ruibys-Garbtas Rinktins vadas

Jonas KubiliusBernotas Rinktins tabo virininkas

Antanas Giedraitis Gimnazijos direktorius, Informacinio skyriaus virininkas

Henrikas DanileviiusVidmantas. kio dalies virininkas

Juozas Kasperaviiusilas. Operatyvinio skyriaus virininkas

organizacij veiklai. Kapitonas aktyviai dalyvavo organizacijos veikloje, konsultavo rinktins tabo darbuotojus. Be viso kito, tabas ruo ir atsarginius darbuotojus: i gimnazist Jon Rim, i tarnautoj Juoz Moci, kurie greitai um atitinkamas pareigas rinktins tabe. Tuo pat metu periferijoje gausjo LLA vanag briai, jie net patrigubjo ir sudar daugiau nei po imt kari kiekviename valsiuje. Kari gausa kl didel rpest operatyvinio skyriaus vadui Bernotui. Opiausia problema buvo kari maitinimas. Dl tos prieasties vairiomis priemonmis prisijo mainti kari skaii, kad jie nepatekt soviet kariuomen. Formuojant rinktin, 95

vanagai sutelkti tris kuopas: pirmoji Kadagio, vliau uolo, jung Paupio K. Tamulio-Senio, Pavidaujo T. Kisieliaus-Bitino, Bataki J.StrainioSaturno ir Gaurs A. Joniko-Rolando brius. Antroji Uosio kuopa jung tris arba keturis brius: Vaitimn, Pajrio ir Karkln. Treioji Neptno kuopa jung keturis ar penkis brius: alnos, aibo, Nemuno ir ketvirtas brys, kurio pavadinimas nenustatytas, veik .Naumiesio ir iluts aps. teritorijoje. Tvarkant karin rinktins struktr, buvo nustatytas 70 kari skaiius kuopoje (K.Kasparas. Lietuvos karas. P. 503 506). Okupantai nesnaud, jau 1945 met pradioje sum gimnazijos direktori A. Giedrait, mokytoj V. Steponait, karininkus Jon ir Juoz Babilius. Taiau pogrindinio tabo veikla nesutriko, tabo nariai persirikiavo pareigybmis ir pasipild nauju nariu ilutikiu mokytoju Jonu Jokubausku, slapyvardiu Jonulauskas-Merkys. Greitai Merkio iniciatyva ir vis tabo nari pastangomis buvo ileistas Lydio rinktins laikratis Laisvs varpas (vokiei okupacijos metu pogrindyje leistas ateitinink organizacijos laikratis, kurio leidyb prats rinktins tabas), taps populiariu tarp partizan ir vietos gyventoj. Tai buvo Tiesos spindullis okupant melo jroje, kurio partizanai ir visuomen su nekantrumu nuolat lauk. Baigiantis vasarai, tab buvo priimtas karininkas Juozas Kasperaviiusilas, kuris nedelsiant i Bernoto perm vadovavim operatyviniam skyriui. Tuo metu tabo vadovaujamos rinktins kuopos nuolat kariavo su okupanto kariuomene ir jai talkinusiais stribais: ruo pasalas, uiminjo valsi miestelius, drausmino koloborantus. Nepaklstaniuosius partizan karo lauko teismas baud materialinmis baudomis ar net mirtimi. Gimnazija taip pat prieinosi okupaciniam reimui: ignoravo okupant siuniamas programas, vaikus mokydama pagal Lietuvos valstybje galiojusias. Buvo blokuojamas stojimas komjaunim. Gimnazijoje vyravo krikionika dvasia. Valsiaus komsorgas Zigmas Gramaila gimnazij nebuvo leidiamas, valsiaus teritorijoje laistsi su garnizonu kaip vertjas ar kaip eilinis stribas. Ypating pasiprieinim parod tabo ryinink gimnazist Onut Preilauskait ir visa jos eima. Partizan ir ekist susirmimo epaiiPagiri kaimuose metu Onut ir kiti eimos nariai talkino partizanams. Tai pastebj ekistai Onut sum, o jos motin kankino kambaryje, alia slptuvs, kurioje slpsi partizanai V. Ivanauskas-Vytenis ir J. Starkus-Maelis. ekistas siuts automato buoe smog P.Preilauskienei, is iovs nukov pat ekist. Tai igelbjo jos ir abiej partizan, buvusi slptuvje, gyvybes, nes Vytenis versi 96

min gelbti kankinam Preilauskien, o Maelis vargu ar bt sugebjs j sutramdyti. Toje slptuvje slpdavosi ir kuop vadai, atvyk pasitarimus su rinktins vadu Garbtu, tabo virininku Bernotu, kitais tabo nariais, tarp kuri Onut palaik ryius. Garbtas, suinojs, kad Onut suimta, sak visiems tabo nariams pasiimti i slptuvi ginklus ir nedelsiant pasialinti i gimnazijos ieiti Railos tabo apsaugos br mike. Railos brio valgybininkai atidiai sek Ervilko ekist nusikalstam veikl ir nustat, kad Onut, per dvi paras prieams nepratarusi n odio, buvo nukankinta paiu iauriausiu bdu. Gavs i ini, Garbtas sak tabo nariams Bernotui, Vidmantui, Vapsvai ir kitiems Onut Preilauskait. kartu su juo grti darbo vietas. Bendradarbiai Lydio rinktins ryinink net nepastebjo trumpo j dingimo i gimnazijos. Ervilko valsiaus NKGB virininkas I.A.Moalov, vykds kraup nusikaltim, sak bendrininkams: komsorgui Z.Gramailai, milicijos virininkui Vladui Butkeviiui, stribams J. Pranskaiiui ir P. Avgustoviiui Ervilko kapinse nuo kapo ilauti akmenin kryi, pririti j prie Onuts kno ir nuskandinti altuonos senvagje. Mintieji i kraupi ventvagyst vykd (Nuudyta, bet nemirusi./ Lietuvos Aidas. 1992 m. spalio 20 d. P. 7). Tuometinis Ervilko gimnazijos direktorius juristas Toliuis sugebjo ikelti baudiamj byl del O. Preilauskaits nuudymo. I. A. Moalov buvo nualintas i pareig ir nuteistas. Taiau dl gimnazijos mokytoj kolektyvo bolevikini mokymo program ignoravimo ir del ekist vykdyto nusikaltimo iauraus O. Preilauskaits nuudymo iklimo vieum ekist pastangomis Ervilke gimnazija buvo panaikinta, palikta tik progimnazija, o direktorius Toliuis atleistas i pareig. tabo nari iniciatyva direktoriaus pareigas buvo rekomenduotas Henrikas Danileviius. Taurags vietimo skyrius savo sakymu paskyr j ias pareigas nuo 19451946 mokslo met pradios. Nuo ios datos J.KubiliusBernotas atleistas i mokytojo pareig, taip pat ir i rinktins tabo virininko pareig, jam leista tsti studijas Vilniaus universitete. Lydio rinktins vadas P.Ruibys-Garbtas tabo virininku paskyr H. Danilevii-Vidmant, kuriam tabas ikl udavin sujungti Piet emaitijos partizan rinktines apygard. Vidmanto peius ugul triguba nata: vadovauti progimnazijai, 97

rinktins tabui ir kurti apygard. i uduot jis energingai ir kantriai vykd, tab pasitelks J.Moci-vedr, J. Rim-Just ir J.Maiul-Skaisgir, kurie vienoje slptuvje su operatyvinio skyrius vadu ilu atliko ir technin Laisvs varpo leidybos dal (N.Gakait ir kt. Lietuvos partizanai 19441953. P.233 259). J.Jonulauskas-Merkys, susitvarks atitinkamus dokumentus, nevaromai judjo tarp miest, parpindamas reikiamos technikos Laisvs varpo leidybai. Laikrat redakcija leido reguliariai, net keli imt egzempliori tirau. Kuopos atstovai j platino, jei reikdavo padaugindavo, visoje rinktins teritorijoje. Leidinys buvo pageidaujamas vis visuomens sluoksni, populiarumu nenusileido Laisvs gynj sjungos leidiamiems Lietuvikiems atgarsiams (redaktorius P.Paulaitis-Aidas), pasiekusiems ir Lydio rinktins teritorij. Kuop operatyvin veikla buvo aktyvi visus metus. Daug kovini susidrim su ekistais, daug i i abiej pusi. uvusij vieton stojo kiti jaunuoliai. Partizan gretos neretjo. Rugpjio 7 dien Mickiks mike, prie Gaurs miestelio, mio metu uvo devyni Saturno brio partizanai. ekist persekiojamas sueistas Kadagio kuopos vado pavaduotojas, Bataki brio vadas J. Strainys-Saturnas vliau slptuvje nusiov. Vidmantas pasil jurbarkikiams Laisvs gynj kuopai (batalionas Nr. 8, Trij lelij rinktin) prisijungti prie Lydio rinktins, taiau atsakymo negavo. P.Paulaitis-Aidas diplomatikai nutyljo, nes grietai saugojo savj autonomij. Vidmantas, perms vadovavim tabui, pavasariop sukviet gretim rinktini vadus pirmj pasitarim apygardos krimo klausimu. Dalyvavo J. eponisBudrys, A. Zaskeviius-alna, J. emaitis-Darius, P.Bartkus-Saulius, J.Beloglovas-Algis ir P. Paulaitis-Aidas. Visi vienbalsiai sutiko, kad apygard kurti reikia, taiau nesutar dl strategijos kadriniai karininkai sil priimti reguliariosios kariuomens kariavimo strategij, Vidmantas partizaninio karo pasal, slapstymosi slptuvse, gero ryio tarp padalini strategij. Nesutarimai iliko. Nutarta posdius tsti, Vidmantui pavesta toliau dirbti pradt darb. Partizanai isiskirst sitikin, kad apygarda bus kurta (N.Gakait, D.Kuodyt ir kt. Lietuvos partizanai. Kaunas, 1996. P.233239). Liepos mnuo buvo didesni partizan grupuoi susirmim su ekist kariuomene metas. Virtuk miko mis Kelms valsiuje buvo vienas i rodym reguliariosios kariuomens karininkams, kad apkas karas su okupacine kariuomene partizanams nepriimtinas. M pradjo du imtai ekist ir 54 partizanai (ekistai nepuldavo be keleriopos kari persvaros). Po pirmj neskming puolim bang ekistai isikviet trij imt kari 98

pastiprinim. Kai ir tada partizan iedins gynybos palauti nepavyko, ekistai isikviet batalion su atitinkama ginkluote. J.emaiio, J.eponio ir A.Zaskeviiaus vadovaujamiems partizanams, dengiamiems elitinio Vgls rinktins brio, per apsupties ied prasiverti ir pasitraukti pavyko, taiau prasiverim dengs penkiolikos kari brys uvo. Vgls rinktin lugo, jos likuiai buvo prijungti prie ebenkties rinktins. iedu apsikasusius partizanus ekistin kariuomen galjo laikyti savo spstuose tiek, kiek jiems reikjo, kol bt pasitelk kari ir ginkluots pastiprinim pergalei prie juos. Aukto rango ir kvalifikacijos partizan karininkai iki tol mint faktori nevertino. Juos visose mokyklose ir pratybose mok kasti gynybinius apkasus, ir jie tai dar nesvarstydami. Lydio rinktins vadovyb (nors ir emesnio rango karikiai) sil naudoti partizaninio karo taktik. Po pamokymo miu auktesnieji karininkai permst partizaninio karo koncepcij ir Lydio rinktins tabo komandos vedamos derybos, vadovaujamos H.Danileviiaus-Vidmanto, pasistmjo priekin, o po pusmeio perjo baigiamj stadij 1946 met pradia prasidjo neskmmis. P.Ruibys-Garbtas sausio pabaigoje ivyko Panev, usimojs ten kurti pogrindin pasiprieinimo organizacij, remdamasis savo buvusiais bendradarbiais. Taiau is umojis baigsi neskme P.Ruib-Garbt Panevio ekistai sum ir perdav tardyti Taurag. Vidmantas, gavs ini, kad Garbtas suimtas, nutar nerizikuoti likti progimnazijos direktoriumi ir sumaniai pasitrauk i progimnazijos. Grtant i seminaro Tauragje, kuriame kartu dalyvavo ir trys mokytojai, j veim apsupo ir sustabd tabo apsaugos Railos brys. I veimo ilaipino tik direktori H.Danilevii, o mokytojams partizanai paaikino, kad direktorius, kaip tarybinis valdininkas, bus nuteistas ir suaudytas. Po pusvalandio kinkiniui su mokytojais buvo leista vaiuoti toliau. Mike nuaidjo automato vi paplipa. Mokytojai su iurpuliu apgailjo direktoriaus lemt. Progimnazijos atstovai pareik uuojaut Z. Danileviienei vaistins darbuotojai. Ji ivyko i Ervilko neinoma kryptimi, partizanai prarado patikim vaist ir tvarsliavos tiekj. Partizano mona sek vyro lemties pdomis. Lydio rinktins vadovyb, daugiau nei metus vadovavusi ir gimnazijai, buvo priversta i jos ieiti. Progimnazijoje liko tik ryininkai. ekistai tik po gero pusmeio susigaud, kad H. Danileviius-Vidmantas juos apvyniojo apie pirt. Vidmantas pasivent karui su okupantu, svarbiausias jo udavinys kurti apygard. Po keleto Vidmanto susitikim su gretim rinktini derybininkais susitarta dl apygardos karo strategijos, formato ir kiekvienos 99

rinktins ryio, mogikojo ir materialinio indlio apygardos aruod. Vidmantas, ruodamas prielaidas apygardos veiklai, sikr Railos tabo apsaugos bryje, kuris nuolat judjo pagal vado tvarkom reikal poreik. Gegus 22 dien br po ygio poilsio metu susek Ervilko ekistai. Susidrimo metu tabo apsaugos brio ir valgybos vadas A.Stokus-Raila sutriko uuot myje vadovavs briui, met ginkl ir pasidav prieui. uvo B.Andriejaitis, A.Celskys, S.ivatkauskas, P.Pilkauskas ir vermachto karys, keliavs Vokietij, kurio pavard nenustatyta. Paimti nelaiv sueistas B. Jankauskas ir J. Sluinskas. Vidmantas i vakaro su keleto kari apsauga vizitavo gretim kuop ir susidrim nepateko. 1946 met birelio 13 dien Lydio rinktins struktros vykd vien i ymiausi to meto operacij 23 politini kalini ilaisvinim i Taurags MGB kaljimo, vadinamo ubartine. Tarp ivaduotj buvo pirmasis Lydio rinktins vadas P.Ruibys-Garbtas. J Vidmantas paskyr treiosios kuopos vadu. P.Ruibys-igas liepos 18 dien susidr su ekistais. nirtingose kautynse, kuriose kartu su igu kovsi partizan O.Mockeviiut, abu uvo, lik didvyriais Lietuvos kov u laisv istorijoje. Apygardos steigimo proces trukd ebenkties rinktins vadovybs nesutarimai. Dl kilusi nesutarim tarp rinktins vado J.eponio-Budrio ir tabo nario A.Zaskeviiaus-alnos J.eponis atsistatydino i rinktins vado pareig ir perdav jos vadovavim A.Zaskeviiui. Nuo rugpjio 1 dienos J.eponis, naujuoju slapyvardiu Tauragis, kartu su kuopos vadu ltn. J.Vareikiu-Gauu pasitrauk rezistent neapimt teritorij ir nuo rugsjo mnesio kr alio rinktin.

Jonas emaitis-Vytautas

Juozas eponis-Tauragis

100

A.Zaskeviius-alna ebenkties rinktin pervardino erno ir jai vadovavo iki rugpjio 20 dienos. Nuo tos dienos A.Zaskeviius erno rinktins vair perdav i neskmingos kelions po iaurs Lietuvos rinktines grusiam J.emaiiui-Matui, kuris j lapkriio mnes pavadino Savanorio rinktine. Nedaug stabilesn padtis buvo ir Vytauto Didiojo rinktinje. Todl rinktins vadas negaljo ivykti i rinktins teritorijos, o apygardos krimo klausimais ratu galiojo atstovauti P.Bartk-Rimgail, kaip, beje, ir nesutarim draskomai erno rinktinei. Aikiai rimtas derybininkas buvo tik Rimgaila, nes alio rinktin dar neturjo nei struktros, nei resurs, kaip ir nesutarim susilpninta erno rinktin. Vienintel stabili ir patikima jga buvo Lydio rinktin, turinti tris pajgias kuopas, pakankam ekonomik, darni ir kvalifikuot vadovyb ypa gab vadybinink rinktins vad Vidmant ir tiek karinje, tiek civilinse srityse visapusikai iprusus J.Kasperaviiil, Ang. Lydio rinktins pagrindu buvo kurta apygarda, apie i solidi rinktin subrusi besiformuojanias rinktines tolimesnei pasiprieinimo veiklai. Prasidjo apygardos krimo baigiamieji posdiai. Lydio, alio, erno ir Vytauto Didiojo rinktini atstov pasitarimo protokolas apie apygardos krim ir vadovybs sudarym. 1946 m. rugsjo 12 d. Dalyvavo atstovai: 1. Lydio rinktins Vidmantas (H.Danileviius), Angis (J.Kasperaviius), Merkys (J.Jonulauskas-Jokubauskas), vedrys (J.Mocius). 2. alio rinktins Tauragis (J.eponis), Gauas (J.Vareikis). 3. erno rinktins Rimgaila (P.Bartkus). 4. Vytauto Didiojo rinktins erno rinktins atstovas Rimgaila pagal vado patvirtinim ratu. Pasitarimo pirmininku vienbalsiai irinktas Angis, sekretoriumi Merkys. Svarstyta: apygardos sukrimas. Nutarta: i Lydio, alio, erno ir Vytauto Didiojo rinktini sukurti apygard ir suteikti galimyb jos sudt eti ir kitiems junginiams. Svarstyta: apygardos organizacijos ir veiklos nuostatai. Nutarta: vienbalsiai priimti Lydio rinktins laikinuosius veiklos nuostatus ir organizacij. 101

Jungtins Kstuio apygardos pirmasis vadas Juozas Kasperaviius-Angis

Apygardos tabo narys Jonas Jokubauskas (Jonulauskas)Merkys

Apygardos tabo narys Petras Bartkus-Rimgaila

Apygardos tabo narys Petras PaulaitisAidas

Svarstyta: apygardos vadovybs rinkimai. Nutarta: apygardos vadu vienbalsiai irinktas Angis, apygardos Organizacinio skyriaus virininku laikinai skiriamas Rimgaila, o Informacijos skyriaus virininku laikinai skiriamas Merkys. iame ir kituose apygardos vadovybs posdiuose isprsti lik apygardos organizaciniai klausimai (Laisvs kovos 19441953 metais. LPKTS. Kaunas, 1996. P.115136). Paskutiniu metu kai kuriuose leidiniuose ir publikacijose Jungtins Kstuio apygardos (JKA) krimo nuopelnas priskiriamas kpt. J.emaiiui ir kpt. J.eponiui, taiau nelengv udavin atliko Lydio rinktins vadas H.Danileviius-Vidmantas ir jo tabo darbuotojai. Tai vienas i reikmingiausi Vidmanto ir Lydio rinktins tabo darbuotoj darb. ekistai iuos Vidmanto, kaip gabaus vadybininko ir drsaus partizan vado, nuveiktus darbus inojo ir nuolat rezg pinkles j sunaikinti. Jungtins Kstuio apygardos tabas sireng savo slptuves, persikl i laikinj Lydio rinktins slptuvi, pasiimdamas infomacines technines priemones, Laisvs varpo spaustuv ir jo leidj Merk. Pradta gan efektyviai vadovauti apygardai, kuri tuoj pat pasipild Lietuvos laisvs gynj ir Povilo Lukio rinktinmis. Apygardos tabo dislokacija ir pagrindiniai jo darbuotojai liko Lydio takos sferoje. Apygardos tabo apsaugai Angis paskyr Lydio rinktins V.Ivanausko-Vytenio br. 1946 met pabaigoje Batakius atvyko ypatingas MGB nipas J.Markulis-Erelis, apsimets BDPS vadovu, tikdamasis surengti pasitarim apygardos slptuvje, kad vliau galt lengvai sunaikinti jos tab. Taiau kstutnai jau turjo tarim, kad jis nepatikimas, tad pasitarim organizavo 102

pas kinink Simait alia Bataki geleinkelio stoties. Vytenis, su savo briu saugojs pasitarimo dalyvius, reikalavo, kad Erelis bt nuteistas ir suaudytas, taiau pasitarim veds P.Paulaitis-Aidas dl rodym stokos su tokiu sprendimu nesutiko. Erelis nieko nepes gro Vilni. 1946 met rugpjio mnes Ervilko gimnazij atkl mokytoj Vinco ir Bronislavos Ulevii eim. Greitai V.Uleviius-Jarmala, Audrnas tapo direktoriumi. Kaip patyrs LLA iauli apygardos laik rezistentas, jis subr bendramini mokytoj grup: Antan Jankausk-Granit, Kleop GreiiNarimant ir, monos Bronislavos padedami, gimnazijos patalpose jie reng slaptaviet pogrindio laikratli leidybai. Ileido Atalyn, skirt gimnazistams, ir Varp jaunimui. iuos leidinius platino patikima, gerai slaptinta gimnazist grup ir patys leidjai. Jaunimo laikratliai pasiek net Taurag, Raseinius, Jurbark. 1949 met liepos 2 dien Ervilko ekistai aptiko slapt leidykl, o Audrn ir Granit, atjusius leisti eilinio laikratlio numerio, sum. Granitas tuoj pat, o Audrnas u keli dien pabgo. Kitus leidjus ekistai taip pat sum. Leidyba nutrko. i pasiprienimo okupantams grup Ervilko gimnazijoje buvo paskutin. Vl 1946 met ruden majoras Sokolovas su galvaudi gauja apsigyveno Butkaii kaime, tuioje uvusio partizano Kazimiero Maiulio sodyboje. Dar jiems nepradjus statyti majak, Gaudentas atskubjo ms stovykl imkaii mike ir informavo, kokie statybininkai ir kokie partizanai atsikraust. T pat vakar perspjome ryininkes, gyventojus, paskleidme ini po plai apylink apie atsikrausiusius provokatorius. Gav i ini niekas neukibo ant provokatori mekers, rao A.Kisielius-Mikutis LKA Nr. 32 P. 106. ios provokatori grups uduotis buvo susekti ir sunaikinti Vidmant ir jo tab. 1947 metais ervilkikiams prasidjo neskms. Sausio antroje pusje be vio ekistams pasidav trys Lydio rinktins tabo darbuotojai: J.Mociusvedrys, J.Rima-Justas ir J.Maiulis-Skaisgiris. Su jais ekistai pam dal tabo dokument. Rinktins struktros patyr didiulius nuostolius daug suimtj, itremtj ir uvusij. Balandio 4 dien, Didj Penktadien, dl Lydio rinktins tabo apsaugos brio vado V.Guo-Mindaugo aplaidumo uvo 11 io brio partizan. J knai buvo iniekinti Ervilko aiktje, ties banyia. Per Velyk Prisiklimo procesij ant uvusij kn seserys Matuevos, stebimos ekist karinink, avdamos auktakulnius, oko Valpurgijos nakties tono ok. Parapijos bendruomen dl neregto iaurumo nekrofilini veiksm patyr didiul siaub. 103

Balandio 9 dien ekistai aptiko Jungtins Kstuio apygardos tab, kuriame uvo apygardos vadas J. Kasperaviius-Angis, Visvydas ir jo adjutantas A. Bilinas-Diugas. Nespjo slptuvje sudegti tabo dokumentai. Juose ekistai rado daug informacijos apie ryininkus. Vl patirtos didiuls netektys suimta, itremta, uvo daug moni. Gegus 25 dien auniausias Lydio rinktins brio vadas A. JonikasRolandas su dviem brio kariais ujo ant 27 ekist pasalos. Partizanai nukov devynis ekistus ir atsiaudydami trauksi, Rolandas i kulkosvaidio aud staias ir per drs uvo. aliui ir Siaubui pavyko pasitraukti. T pai dien Paupins mike, ties Giegi kaimu (imkaii vals.), prasidjo Jungtins Kstuio apygardos partizan vad pasitarimas dl apygardos tabo atkrimo ir vado irinkimo. Pasitarimas truko vis savait, nes Vidmant buvo sunku tikinti, kad iuo metu tinkamiausias JKA vadas ne jis, bet J. emaitis-Matas, be to, jis privalt apygardos tabui perleisti patyrusius Lydio rinktins kovotojus: Operatyvinio skyriaus virinink V.Gu-Mindaug, Rytprsiuose apmokytus partizaniniam karui Informacijos skyriaus nar B.A.Liesi ir tabo nar V. Ivanausk-Vyten. sidmtina, kad J.emaitis-Tylius tab nepakviet kadrini karinink: J.eponio, J.Vareikio ar kit, su kuriais jam nepavyko kurti aibo ir Vyio apygard, bet patikjo i ypa atsaking srit H.Danileviiaus-Vidmanto parengtiems kariams (Lietuvos naikinimas ir tautos kova 19401998. Partizan karo kronika. P. 262310). Pasitarime dalyvavo apygardos skyri virininkai J.Jonulauskas-Merkys ir P.Bartkus-Rimgaila, Lydio rinktins vadas H.Danileviius-Vidmantas, Savanorio rinktins vadas J.emaitis-Matas. Apygardos vadu irinktas J. emaitis-Matas, Tylius. Apygardos tab Vidmantas kurdino Lydio (vliau Aukuro) rinktins teritorijoje, Skaudvils valsiuje, Kuleikos kaime. Nors rinktins vadovyb turjo ymi nuostoli, taiau apygardos tab i Lydio rinktins H.Danileviiaus-Vidmanto buvo paskirti: A. Liesis-Tvanas, V. Guas-Kardas ir V. Ivanauskas-Vytenis, taip pat anksiau i ios rinktins apygardos tab atjs Merkys. J. emaitis taip pasirinko neatsitiktinai, nes visi i Lydio rinktins atj tabo nariai turjo partizaninio karo kariavimo patirt, kuri jis ruosi panaudoti plaiu mastu. J. emaitis vertino i partizan paruoimo lyg ir H.Danileviiaus-Vidmanto indl Lydio rinktins struktros ir partizaninio karo koncepcij. I esms Vidmantas buvo ne tik pagrindinis Jungtins Kstuio apygardos krjas, bet ir tabo atkrjas, ekonominis globjas. 1947 met antroje pusje Jungtins Kstuio apygardos vadas Tylius sustiprino savo veikl, iplt apygard nuo Nemuno iki Latvijos, nuo jros iki Kauno, Panevio. 104

1948 met balandio 1 dien i JKA Voveries, Atalyno ir P.Lukio rinktini kurta Prisiklimo apygarda. Vadu paskirtas P.Bartkus-Marimas. tabas Dukto mike. 1948 gegus 5 dien i Jungtins Kstuio, emaii ir Prisiklimo apygard steigta Vakar Lietuvos Jros sritis. Jos vadu irinktas J. emaitis-altys. Jis srities vadu ibuvo vos mnes, nes nuo birelio 6 dienos jos vadovavim perdav Milaeviiui-Ruoniui, o liepos mnes J.emaitis-altys Jungtins Kstuio apygardos pavadinim pakeit Kstuio apygard. Naujai pavadintos apygardos vadu J. emaitis pasirinko H.Danilevii-Vidmant. tabo dislokacija Ervilko valsiuje. J.emaitis, pakeits alio slapyvard Vytauto, ivyko i Ervilko apylinki Prisiklimo apygardos teritorij organizuoti partizanini srii vadovybi pasitarimus, ketindamas steigti centrin Lietuvos partizan vadovyb. Srities ir apygardos vado pareig perdavimo sakyme J.emaitisVytautas ra: A didiuojuosi, kad esu i kstutn, i tarpo t, kurie savo Tvynei dav tokius didvyrius, kaip Visvyd ir kitus, kuri ygdarbiai ir vardai nra inomi, bet apie j darbus suinos, juos vertins ir aminai atmins atgimusi Lietuva (Lietuvos partizanai 19441953. P. 250). Vadovavim Lydio-Aukuro rinktinei H.Danileviius-Vidmantas perdav A.Miliuliui-Neptnui. Ryius tarp apygardos ir rinktini tab palaikanti G.Stulgaityt MGB buvo slapta sulaikyta. Tiktasi j uverbuoti apygardos ir rinktini tabviei iaikinimui, j vad sunaikinimui. Kartu su G.Stulgaityte buvo ileisti smogikai Tauras, Aidas ir ernas. Ji turjo juos nuvesti pas viduklik J.Kiulk i Molavn kaimo, palaikius ryius su rinktinmis ir Kstuio apygardos tabu. G.Stulgaitytei pavyko ryininkus spti, kad ji atjo su netikrais partizanais. Partizan karo lauko teismas provokatorius Mykol Navik-Taur, Antan Mural-Aid ir Juoz Ston-ern nuteis mirties bausme ir suaud. Toki operacij specialistas A.Sokolovas, netoliese lkuriavs su kariuomens pastiprinimu, smogik nesulauk jie dingo kaip vanden. Kariuomen pdsak neaptiko. Tai buvo dar viena Sokolovo paruota neskminga operacija Vidmanto ir jo tabo sunaikinimui (N.Gakait. uvusij prezidentas. P. 148149). ekistai, nepajgdami nugalti kstutn mio lauke, ir toliau skleid partizanus suprieinani informacij, mgino smogikus infiltruoti partizan gretas, atvirai mei partizanus per savo agentr. Per visus 1948 metus kstutnai iam spaudimui sugebjo atsispirti. Tokie Vidmanto vadovaujam partizan veiksmai tiesiog siutino ekistus, jie kr specialius Vidmanto ir jo vadovaujam kstutn persekiojimo planus. 105

Aikiai per ilgai usits Vidmanto ryys per RaseiniKauno patus gauti spausdinimo priemoni, popieriaus ir kit reikmen, skirt laikraio leidybai, paymoms, dokument gamybai ir kt. ekistai j uiuop ir iifravo. Sulauk apygardos vado Vidmanto ivykos Kaun, isiaikino ryius palaikanius asmenis. Apygardos vadui ir jo palydai buvo paruoti garantuoti spstai. Taiau Vidmantas, pasitelks partizanin patirt ir nuojaut, grdamas apsistojimo viet, laiku pastebjo ekistus, nedelsdamas pasitrauk ir dingo be pdsak. ekist nagus pakliuvo apygardos tabo apsaugos brio vadas V. velnys-Putinas, K.Trumpaitis-Kudirka ir Vidmanto mona Z.Danileviien. K.Trumpaitis kankinimus ilaik neprakalbs ekistams, Z.Danileviien apygardos paslapi neinojo. V.velnys-Putinas kankinim neitvr ir isak ekistams visk, k tik inojo. ekistai pasinaudojo Putino idavystmis, o kstutnai patyr didiuli nuostoli. 1949 met saus LSSR MGB 2N valdyba sudar agentrinio operatyvinio darbo plan: nordami nuo gyventoj ir partizan paslpti V.veln-Putin ir jo idavystes, o j toliau panaudoti MGB operatyviniam darbui, visas V.velnio-Putino idavystes priskyr H.DanileviiuiVidmantui ir per savo agentus jas paskleid tarp Kstuio apygardos gyventoj ir partizan. ekistai tikjosi, kad su Vidmantu susidoros patys partizanai (LYA f k 1 ap. 3b 406 l 148). i ekist kruopiai paruota akcija ir tarp apygardos partizan ir gyventoj paskleista melaginga informacija turjo ir turi pasekmi. Jros srities vadovyb H.DanileviiVidmant nualino nuo apygardos vado pareig, taiau aikiai velgusi ekist provokacij, srities vadovyb j rekomendavo, o vyriausias LLKS karini pajg vadas generolas J.emaitis-Vytautas paskyr savo atstovu Karaliaus Mindaugo sriiai. Balandio mnes apygardos vado pareigas Vidmantas perdav A.Miliuliui-Neptnui ir nustatyta tvarka ikeliavo Ryt Lietuv pas srities vad A. Sluk-arn, visam laikui palikdamas Ervilko apylinkes, kuriose penkerius metus didvyrikai ginklu kovojo su okupantu ir garsjo sumanumu veikdamas j provokacijas. 1949 met baland LSSR MGB 2N valdybos pateiktoje agentrinio operatyvinio darbo ataskaitoje dl saus suplanuoto Vidmanto paalinimo pasigirta apie skming operacij (LYA f k 1 ap. 3. b 313, l 162196). 1949 metais gimnazijoje pasirod sovietins mokymo programos. Visos disciplinos buvo persmelktos StalinoLeninoMarkso ir Darvino kvapais. Prietaraujantieji j teiginiams buvo paskelbti liaudies prieais, atverianiais sau ir savo eimai keli tremt. Tokia okupacinio vietimo pozicija mus tiesiog 106

traumavo. 1949 mokslo metai buvo paskutiniai europinio gimnazijinio mokymo metai. Nuo kit mokslo met pradios buvo vesta rusiko vidurinio mokymo sistema. 1949 metais okupantai vykd didiausi teroro ir smurto kampanij prie Lietuvos valstyb ir taut, kai ruso-faistin SSKP, pasisamdiusi smogikus, vadinamus stribais, remiama reguliariosios armijos dalini, dislokuot kiekviename valsiuje, naudodami karin jg, daugiau nei i dviej milijon kaimo gyventoj konfiskavo j valdom em, trobesius, padargus, gyvulius, grdus ir vis kit turt. Kaime ved rusik kolchozin valdym: kiekvienas gyventojas buvo registruotas kolkio kontoroje, neturjo teiss ivykti i jo teritorijos be ratiko leidimo. Visi kolkio gyventojai buvo suskirstyti brigadomis, kurioms vadovavo SSKP rajkomo per kolkio pirminink skirti brigadininkai. Buvo suvaryta religijos laisv, suardytos gyvavusios bendruomens, lauoma bendruomens ir individ moral. Sovietiniai propagandininkai i karin nusikalstam teroro kampanij vadino kolektyvizacija. Skauds jos moralins ir turtins alos padariniai pasireikia ir dabartinje visuomenje. Iki iol nra iaikinti ir teisikai vertinti okupant ir j parankini kolaborant kariniai ir kriminaliniai nusikaltimai Lietuvos valstybei ir jos gyventojams. Partizan padt nuolat sunkino ne tik smurtinis suvarymas kolchozus, bet ir nuolatins j tys, j eim ir gimini trmimai bei suiminjimai. 1949 metai partizanams buvo prietaringi: sudaryta centralizuota partizan vadovyb, taiau ekistins struktros suintensyvino smogik infiltracijas partizan brius ir tabus. Partizan padtis nuolat sunkjo. 1949 met spalio 2 dien Jurbarko rajono Ervilko valsiaus Eimant kaime ekist apsuptas susisprogdino Kstuio apygardos tabo narys, buvs Ervilko gimnazijos direktorius Stasys Uleviius-Jarmala, Audrnas. 1949 met lapkriio 1 dien imoni girioje, netoli Dienioni eero, ekistai apsupo ir turmavo Algimanto apygardos arno rinktins bunker. m su ekistais stojo Henrikas Danileviius-Vidmantas. Jis turjo pasirinkim: galjo likti su kitais penkiais ir pasiduoti prieui, taiau liko itikimas Priesaikai ir Tvynei. Henrikas Danileviius-Vidmantas, arno rinktins vado adjutantas Juozas Lapienis-Darius ir algirio brio partizanas Aloyzas ilys-irnis po ypa didvyriko pasiprieinimo uvo. Kiti penki arno rinktins vadovai prieui pasidav gyvi. Trij didvyri knus ekistai ukas ties vietoje, prie bunkerio (G.Vaiinas. Algimanto apygardos tis. iburys Nr.11, 1994 m. lapkritis). 107

aminta Algimanto apygardos tabo vad ties vieta imoni girioje, prie Dienioni eero. Prie didvyri aminosios rikiuots knygos autorius

Atkrus nepriklausomyb, J.Lapienio-Dariaus snus Tautvydas surado kn ukasimo viet, ekshumavo palaikus ir visus tris su reikiamomis tradicijomis palaidojo Sliepsikio kapinaitse, Svdas seninijoje. Pastat kariams savanoriams prastus kryius su uraais. ties vietoje pastatyti valstybiniai ymenys su atitinkamais uraais. Vidmanto atminimas amintas gimnazijos rezistent, uvusi kovoje su okupantais, atminimo enkle ant gimnazijos fasado. Henrikui Danileviiui-Vidmantui suteiktas Lietuvos kariuomens pulkininko laipsnis, jis apdovanotas Vyio Kryiaus ordinu. Stasio Uleviiaus-Jarmalos, Audrno palaik ukasimo vieta neinoma, kolaborantai j slepia iki iol. ties vietoje dukterys ir kiti gimins pastat kryi, o ant gimnazijos fasado atskir atminimo enkl. Jam suteiktas kario savanorio statusas. Ervilko krato LydioAukuroButageiio partizan rinktin gyvavo iki 1951 met spalio pabaigos, kol j sunaikino smogiku taps jos vadas J.Nuobaras-Lyras, smogikas iaurys. Kstuio apygarda gyvavo iki 1953 met spalio 18 dienos, bet jau be Butageidio rinktins. 1953 met rugsjo 18 dien paskutin jos vad J.Vilinsk-Algird sunaikino smogikas P.NarbutasVaidila, tas pats, kuris kit smogik ekist padedamas, vadovaujamas 108

ekisto majoro Nachman Duanskij, sunaikino J.emaiio-Vytauto vadaviet imkaii mike ir j pam nelaisv. Nuo Ervilko gimnazijos mokytojo stalo arba i gimnazisto suolo Tvyns nuo prie ginti ij uvo: Onut Preilauskait, Henrikas Danileviius-Vidmantas, Stasys Uleviius-Jarmala, Audrnas, Petras Ruibys-Garbtas, Antanas Giedraitis, Napoleonas Lukoius-Jaunutis, Antanas Juceviius-Rambynas, Jonas Blays-Klevas, Alfonsas ekaitisDiugas, Vladas Jona-Vaidotas, Juozas Nausda-Vainoras, Izidorius Stokus-Mauras, Vytautas Toliauskas, Jonas ikus-Viksva. Jie visi vardinti atminimo enkle ant gimnazijos pagrindinio fasado sienos.

Motina Rozalija
Tie metai skubjo nesustodami, utempdami mums okupant jung, ipldami i ms glbio kius, vaikus, net laisv, nusavindami asmenin gyvenim. Mes nesiruome visa tai atiduoti, nes buvome tai gij prigimtins TEISS tvarka. Mes visi, visa tauta, miestai, kaimai ir mikai, visomis igalmis prieinoms okupant savivalei ir terorui. Auo skaidrus pektadienio rytas. Ne iaip penktadienis, bet Didysis. Tuoj Velykos. Kelsis Kristus. Kelsis gamta. Atskubs pavasaris visi atgims. Atgimsime ir mes, nes troktame laisvs ir valstybs atgimimo. Staiga iaurvakariuose sutrato kulkasvaidio serija, po jos kita, treia. Prapliupo ir kulkosvaidiai ir automatai, pl vento ryto tyl granat trenksmas. Uvir mirties lsmo pragaras. Tai jie ten, tame pragare, mano sns: Aras,Vjas ir Jurgutis. Jie kaunasi, ar dar kaunasi? O pragaro katilas verda kulkosvaidi serijom,automat sausu trakesiu, granat plipsniais aidu pragar atkartoja Paupins mikas. Siaubu skamba altuonos atkalns. Reikia bgti artyn, irkia motina Rozalija j tvui, savo emei, altuonai ir Valikei. Gal padsiu, gal pagelbsiu savo snums. Ir plazda motina Rozalija pagal up altuon, staiomis jos atkrantmis ten, kur siauia vi pragaras, kur trata ir poka mirties aukliai, gal padsiu Arui, Vjui ar Jurguiui, gal greta j esantiems: Diugui, Kostui, Vainorui ar Poviliukui? Gal vadui Mindaugui reikia pagalbos? Jie visi mano, ms tvyns, ms Paupins miko sns. A negaliu j atiduoti miriai, juos reikia itraukti i kulkosvaidi, automat, granat siausmo, atvesti pas seser prie altuonos jos k, atiduoti jai glb. Tegu teta juos globoja. vi ir granat trenksmo pragaras vis verda ir verda. Motina Rozalija dar paspartina risi gal susps, gal pads savo vyriausiajam ir tiems dviem pametiniams, einantiems paskui j kaip kio darbuose, taip ir myje. tai irAmbrozaii 110

kis, j du sns pasitrauk Vakaruose, inoma, tarp svetim, bet ne tarp prie ,jie saugs. Kitoj pusj Valiks mikas tai pirmoji slptuv, pirmoji prieglauda mano sn, o ir mano, kai siautja okupant ordos su kolaborant vedliais. Visi jie daugiau negu t, tiesiog siut, ir klausimas vis tas pats kur sns? Ir smgiai vis tokie pat nepakeliamai skauds. Viena ieitis mikas, ten eiti jie vengia. tai imk sodyba, prie jos dar upernai nukov ekistai SIM i Kalupi. Pavyzdinis buvo kis ir kininkas, visi aplinkiniai mokms i jo. eimininkas uvo nuo okupant kulk, pavyzdin k sudegino iki pamat. Sim, rinktins Partizan karo lauko teismo teisj, ir kartu uvusius bendraygius idrb prie imkaii stribyno. Nutrauk batus, nuvilko varkus, idergliojo knus. Stribukai, apsireng uvusij rbais, apsiav j batais, tamp Sim ir jo bendraygius po pakels purv, vis stebdami, ar neateis motina, mona ar sesuo, kad jas suimt ir itremt Sibiro alt. Nesiboddami ir tada, kai spieiai mlyn musi siautjo apie juos, o valkataujantys unes jau buvo apgriau ausis ir nosis. Tik tada, spygliuota viela uri u kojos, per miesteln darus jie temp imkaitins miko kamp vilk, ern ir krankli puotai. Jiems tai buvo priimtina, nes jie buvo kil i iuklyn ir kloak sterbls. Dargi ir toj pamikj sargavo stribai tykodami sugauti gimin ar kaimyn, Sibiro aliui ar ekist rujos patyioms. Tokie okupant darbai Lietuvoj. Tuoj ir tiltas per altuon keliaujantiems marrutu Vadgirys-Paupys. Prie jo taipogi upernai Saturno vyrai sum eis stribus kartu su padkos laiku Stalinui. Stojo jie prie partizan Karo lauko teism. Aras sekretoriavo poddiui. Skaiiau t dokument. Jis, kaip raktis, strigo irdyje, todl atmenu visk paodiui: Partizan karo lauko teismas pradeda posd praom stot. Skelbiu Karinio teismo sudt teismo posdiui vadovaus teisjas Lydio rinktins Pirmos kuopos Saturno brio partizanas Simas. Sekretorius to pat brio partizanas Aras. Kaltintojai imkaii ir gretim kaim organizacinio sektoriaus vadas Ambrozijus, Kalupi ir gretim kaim organizacinio sektoriaus vadas Kupstas, Staki ir gretim kaim organizacinio sektoriaus vadas Ruas ir Rinktins valgybos skyriaus ir tabo apsaugos brio vadas Raila. Jo pareiga patikrinti pateiktus kaltinimus teisiamiesiems, nesutapimus patikslinti, nuosprend patvirtinti arba atmesti. Pradedu posd.Visiems eiems kaltinamiesiems klausimas: kodel prievarta Kalniki,Papari ir Stulgi kaim gyventojus ginklu suvarte Bacio kyje esani mokyklos patalp ir, grasindami naganais ir autuvais, vertte juos pasirayti budeliui Stalinui padkos laik, kur sukurp vyriausias okupant pakalikas Sniekus Vilniuje? 111

Stribas Kluonius: A vykdiau imkaii vls. NKVD strib virininko seranto Jefimovo Dimitrijaus Semionoviiaus sakym prievarta surinkti valstiei paraus, jei jie atsisakys tai daryti savanorikai. Stribas Kaspiniuotis: A vykdiau t pat skym. Stribas Kryiavon: Dariau tai, kas buvo sakyta. Stribas Graibtukas: Versdamas pasirayti kaimieius, sekiau Kluoniumi. Stribas Leika: Isisukinjau kiek galdamas, nemuiau moni. Stribas Nagaika: A valdia, todel muikai turi man bti paklusns, neklusniuosius baudiu. Teisjas: Ar kas nors i kaimiei jo susirinkim savo noru? Visi stribai: Toki nebuvo. Teisjas: Ar kas nors i kaimiei pasira savo noru mint laik? Visi stribai: Neatsirado nei vieno. Teisjas: Dabar paaikinkit detaliai, kaip js vertt mones eiti susirinkim ir pasirayti padkos laik Stalinui? Kluonius, Kaspiniuotis, Kryiavon, Graibtukas ir Nagaika kartu stumdme, mume autuv buomis, spardme pakeliui Bacyn o ten kol pasira. Leika: A moni neskriaudiau. Nagaika: Jis meluoja. Teisjas: Kalbsit tik tada, kai a paklausiu. Dabar pasiaikinsim kitus strib nusikaltimus. imkaitiki Ambrozijau, js sekate strib veiksmus valsiuje. Kokias j piktadarybes galite vardinti? Ambrozijus: Didiausias ms prieas ir nusikaltlis yra stribas Kryiavon. Jis vertjauja rusams tardytojams, danai nesainingai, nes rusikai kalba prastai, be i, eina kankintojo pareigas. Yra umus tardomj Tamul. Dl jo iaurumo mons j pramin Kryiavone. Jis kankino kelias deimtis tardomj. Jei reikia, galiu pridti vardin sra. Danai jis kankinimams pasitelkia Nagaik, jie abu yra suluoin daugiau nei deimt tardomj, kai kurie neuilg mir. Vardin sra pridsiu. Be i nusikaltim, jie mua mones, juos apiplinja, kai ivyksta kaimus kartu su rus garnizono kareiviais. Kupstas: Galiu papildyti Ambrozij Kryiavon i Papartikio Trumpaiio atm ienapjov main ir du darbinius arklius. Kartu su Nagaika eiminink sumu, nes is savo turto nenorjo atiduoti. Apolonovkos km. ie stribai pjaunamaj su pora darbini arkli pardav u kelis imtus rb. (toks turtas kainuoja ne vien tkstant), pinigus pragr. Apiplinjo ir vog i kaimiei visi teisiamieji, kai tik ieidavo, j terminais sakant, iekoti bandit. 112

Graibtukas i Kunieriaus nusavino libinius iedus, veicarik laikrod,kaip jis paaikino, bandit iekojau komodoj. Ruas: Visi teisiamieji yra stovj sargyboj prie imkaitins miko kampo, kur imetami uv partizanai. Jie tik stebdavo, kai krankliai jau pirm dien ilesa akis ir toliau kelia kraupi puot, kai nakia atslenka vilkai ir idrasko msingas vietas, o ernai tampo arnas. Kodl nenutraukdavot tos krauj stingdanios baisyns, negi jus gimd ne motinos, ar ne js atvaizdas iniekinamas Viepaties akivaizdoj? Atsakykit. Mums garnizono naalnikas sak saugoti uvusij knus, kad j nepaimt bendraygiai ar artimieji, ir netrukdyti dangaus paukiams ir miko vrims juos draskyti. Teisjas: valge Raila, ar gali isakytus kaltinimus iems stribams patvirtinti,paneigti arba papildyti? Raila: ie stribai yra pridar kur kas daugiau nusikaltim Lietuvos monms nei dabar vardijo kaltintojai, bet ir i utenka juos nuteisti. Btina pridurti dar vien visiems eiems esmin nusikaltim jie tarnavo okupant garnizonui vedliais iems kariaujant prie Lietuvos kariuomen partizanus. Dalyvavo miuose okupant pusj, o tai jau yra Tvyns idavimas ir karo laike utraukia aukiausi bausm. Teisjas: Ponai stribai, jums suteikiamas paskutinis odis, k galit pasakyti savo pateisinimui? Nagaika: A pripastu tik rus valdi ir tvark. js kaltinimus man nusispjaut. Kluonius: Man rusai dav buos k su trobesiais, padargais ir eme, todel vykdiau j sakymus. Js privalote suprasti, kad veltui tokie turtai nedalinami, u juos reikia atsilyginti. Dirbu rusams, taip kaip sako, kaip moku, jei mokiau, dirbiau kitus darbus, taiau iki iol ger darb nedirbau. Tok mane padar mano aplinka, i jos ir reikalaukit atsakomybs. Kryiavon: A galiu ireikti save vertjo darbu ir naudodamas fizin jg prie buvusius darbdavius,valdininkus, net dvarininkus. Tai man malonu. Juk dabar vyksta karas, kur viepatauja jga ir ginklo teis. A esu io laiko vaikis ir druska. Be mans stribai nebt stribais, o rusai nebt rusais. Mans bausti nereikia, mane reikia suprasti. Leika: A jau stribus del pomgio darmavai igerti. Atimindavau i kaimiei tik samagon ir mauml ukandos, todl ant mans neirskit ir nebauskit. mogus, kuris nepaino palaimos per samagon nepaino gyvenimo. Argi bausit u painim? Visa tai daryti man leido rusai. Jie u tai privalo atsakyti. 113

Kaspiniuotis: Anksiau buvau visikai nusigyvens nuplys,todl kaspiniuoiu pramin, ruskiai dav autuv ir teis pasiimti visko, ko tik panorjs, i t, kurie turi. A nesavivaliavau, dariau tai, k man leido rusai, todl nusikaltimo nepadariau. Graibtukas:Manau, kad mano kalba nieko nepakeis. Darykite, k sumante. Teisjas: Skelbiu pertrauk. Teismas eina pasitarti Stot Teismas eina. Teisjas: Skelbiu nuosprend: u Lietuvos moni terorizavim, j udym, turto plim, partizan vie kn niekinim miesteli aiktse; u dalyvavim,kartu su rus garnizonais tremiant maameius vaikus senelius, ligonius, nias moteris ir kitus Lietuvos pilieius; u dalyvavim kartu su okupacine rus kariuomene miuose prie partizanus teist Lietuvos kariuomen. Ivardytais veiksmais visi ei stribai idav Lietuvos valstyb ir vykd sunkiausi nusikaltim, numatyt Lietuvos Laisvs Armijos karinio statuto baudiamosios dalies straipsniuose. Nusprendiu: Kryiavonei skirti mirties bausm - suaudyti. Nagaikai skirti mirties bausm suaudyti. Kluoniui skirti mirties bausm suaudyti. Kaspiniuoiui skrti mirties bausm - suaudyti. Graibtukui skirti mirties bausm suaudyti. Leikai skirti mirties bausm suaudyti. Nuosprendis galutinis ir neskundiamas. Nuosprend vykdyti nedelsiant. Nuosprendio vykdymui skiriu pirmos kuopos Bitino br. Valiks miko egls siruoja savo virnmis, lidnai velgdamos emyn eis vyrus, kurie kasa duob savo aminajam poilsiui, ir deimt kari su paruotais automatais. Kass oka i duobs ir puola tankynn. Sausai sutraka automatas, ir bglys sukniumba nepasieks eglynlio prieglobsio. Paskutins konvulsijos rodo, kad gyvyb apleido kn. ovs karys engia pro nuautj, usigriebia u eglaits, kurios nepasiek gulintysis, ir garsiai nusiiaukioja; pirmoji akistata su mirtimi vyko,kada ir kur bus kita,gal tada jau jo kn tampys konvulsijos Bitinas: Sakau tau, Radvila, gana bloguoti, kartu su Raganiumi paimkit Kryiavons kn, paguldykit isikast duob. Uspauskit akis, ant krtins sudkit rankas. Kiekvienas ieinantis Viepaties akivaizdoj privalo atrodyti padoriai.Tai ne Jo, tai ms pareiga, ir mes u tai atsakingi. Bitinas: Raganiau, urik likusiems penkiems akis ir sustatyk pie duobs krato, stok prie brio kari. 114

 Ugnis! Sugriaudi Bitino komanda. Nuspengia ausis deimties automat serijos, suplo Valiks egli tyl,aidu nusirita Bebirvos atkrantm, vinu suvarpyti knai nugriva duobn. Raganius, Radvila sargybon! Likusieji automatus gubas, sutvarkyti knus,visi privalo gulti padoriai, kaip nurod Viepats, stojant Jo akivaizdon, griaudjo Bitinas, ukast. ems aizd uklot samanom, kad neskaudt Valiks kno. engte mar ginti Lietuvos nuo okupant. Motina Rozalija, bgdama atkrantmis, msto: atrodo, dar em vien ir kit krauju nepasisotino, dar iki iol vento ryto tyl plo visi ginklai, kuriuos turi ms vyrai ir kuriuos atsine okupantai. Bus didelis kraujo praliejimas, jauia mano irdis. tai kairje Antano Milerins mikelis, tai Saturno gulbs giesms vieta. Tarp Milerins ir viekelio dobil laukelis, jie nupjauti ir idv, bet ali tarsi rta. Gaspadorius Antanas, Antanien, j vaikai, dar pipirai, ir brolvaikis Vytukas sugrbtus dobilus deda kupetas. Antano brolis Juozas arkline grbalka dobilus sugrbia valkas. e tau, kas atlek nuo altuonos taria Juozas nuo grbalkos toks dulki dlis atslenk. Jis toliau grbia dobilus valkas. Visi itiesia kaklus link altuonos. Lengvu uoliu putot sari pora traukia grakt fajeton, jame saulje auksu blizga trij rus karinink antpeiai. Kai is pasiekia dobil laukelio iaurin kamp, i Milerins trenkia vi gritis. Vytukas, sugriebs u pakarpos klykianius pusbrolius-pipirus, prispaud prie ems. Antanas ir Antanien krito emn ir priliau prie savo pipir, kad juos paguost ir apramint. Juozo arklys oko piestu, nes netikta kulkosvaidi muzika j smarkiai igasdino. Juozas temp vadeles ir briui neleido elgtis netinkamai. Tpruu, tpruu, nekvailiok, neekvailiok grojant kulkosvaidi muzikai, Juozas ramino savo br. Fajetonui, tarsi pjklu, atpjov priekinius ratus, ir sariai lyg patrak nuskuod tik su priekiniais ratais pirmyn. Fajetonas savo priekiu smigo kelio vyr. Suvirto bendr gumul vinu sukapoti karinink knai, susivart rankos, kojos, galvos vien krv, nesuprasi kieno kuri? Kraujas sulipd siaubo darin raudon gniutul. I fajetono pabiro kelio dulkes i kinink prisipltos grybs:s kilandiai, kumpiai,indai su medumi, sulieti plik krauju. Karininkus i paskos lydjo du veimai apsaugos, ir iuos partizanai, idyg pakelj tarsi i po emi, privert pakelti rankas auktyn ir sudti ginklus. Veimuose bta ne tik strib-vedli, garnizono ekist, bet ir suimt vyr i Papari kaimo. 115

 Irikiuoti rus kareivius, komandavo Saturnas. Vertjau, prieikit prie mans, visus mano odius rus kareiviams iverskit tiksliai ir jiems suprantamai. Kareiviai, a esu ios teritorijos karinis komendantas ir Lietuvos kariuomens dabar partizan Lydio rinktins kuopos vadas. Esu galiotas jums pareikti, kad mes su rusais nekariaujame ir i js reikalaujame to paties. Todel silau jums dabar ivykti i Lietuvos atgal Rusijon. Visus js sulaikytus kininkus grinu j gyvenamsias vietas. kininko Antano eimos atsipraau kuopos kari vardu u suteiktus netiktumus ir nemalonumus. Puskarininki ire, paimk i kareivi ir j ginkl visus ovinius. Ginklus rusams grink. Rus kareiviai: Kairn, Rusijon engte mar! sukomandavo Saturnas. Rus kareiviai, iveng mirties, atsipirko GULAG,u. Saturnas po mnesio uvo nuo rus-ekist kulk prie Bataki. Prie Motinos akis dar vienas kis buvs pavyzdinis, tai jos svainio Stasio Galbuogio, Vadgirio pradins mokyklos statytojo ir ilgameio jos vedjo, o kartu su mona Monika tos mokyklos puiki mokytoj ilgameio triso vaisius dabar okupant iniekintas. Monika Sibire jau etus metus kenia alk ir alt, Stasys su dukrele Nijole, kito svainio, prie pajudant gyvuliniams vagonams Sibiro link, iplta i to vagono ir motinos glbio, nea bedali vargus kakur Vakaruose. kio em ir trobos nuniokotos,jame gyvena proletarai. Jie nei ems, dirbti nei trobesi priirti nemoka ir nenori moka tik nugyventi. Pragarikas vi katilas, virs ne vien valand, staiga prasidjs, staiga nutilo. Motina sustojo, siklaus, suderk automatas, pokteljo keletas vi ir vl tyla, grsi tyla. Nesuprasdama io vykio poskio, vis vien ingsniavo paupiu link tos vietos, kur jos sns, jos viltys, jos ateitis. Netoliese i u pakrants krm inyra du susikib vyrai. Mato vien j sunkiai einant kitas j veda. Jie eina nuo mio puss, gal k nors ino, gal pasakys? Motina paspartina ingsn oViepatie, tai Mindaugas, sueistas Mindaugas, j veda Trumpaitukas. Motinos ir Mindaugo klausiami vilgsniai susitinka, Mindaugas vilgsnio neilaiko, suklumpa prie MOTIN ir itaria: Aro,Vjo irJurguio nra. Nra ir kit mano kari, a praradau juos visus. Kodl Viepats paliko mane gyv, per didelis praradimas, kad a gyveniau, mano kelias pas juos. Mindaugas griebiasi revolverio, Trumpaitis staigiu mostu imua revolver i rankos ir, pakls nuo ems, usikia sau u diro. Jei Viepats paliko tave gyv, vadinasi, tu jam dar reikalingas, itaria Trumpaitis ir, pams u paranks Mindaug, veda link partizan ligonins prie lynos. 116

Rozalijai susvyruoja pasaulis, pakyla altuonos ups vandens juosta, atsiremia dang, susvyruoja ir krenta i vakar rytus. altuona pakeit savo vanden tkm prieing, pasaulis susijauk sugriuvo. Mano Dieve, mano Dieve, kodl apleidai tu mane? O Marija, Tu iandien praradai vienintel sn, o a i karto tris, Tu likai apleista ir apsupta prie ir tik dalis mokytini liko su tavimi; mano prieai dar nuomesni, j didel daugyb,o geroji Motina, padk man pakelti ir neti sunkiausi likimo kryi. Rozalija brenda altuon, nusigauna link salos, krenta kryiumi ir taria: Raudosiu tris paras, u Ar par, u Vj par, u Jurgut par tegu Motinos raud igirsta ne tik emje, bet ir Danguje, gal suminkts ne tik Viepaties irdis, bet ir tono. Ji ivydo, kaip Aras, jos vyriausiasis, pasitiko prieo kulk serij, apglb j, prigludo prie tviks ems, vl pakilo, sugniau kumt paskutiniam smgiui ir vl krito, jo kraujas lakst vent penktadienio ryt , sauls spinduliuose tapdamas dar ventesnis ir rykesnis. Ji mato, kaip jos sns Vjas ir Jurgutis buiuoja tviks em, ventindami j ir draugus savo karto kraujo srovmis, ventindami Tautos mones kovai iki pergals su iuo kruvinu prieu Jie niekada nenurims ir nesusitaikys su prievarta ir neteisybe, su kuri jie kaunasi ir stengiasi nugalti. Ji visa tai mato ir jauia, kaip i neapykantos ir pergals valia pereina i jos vaik j ir jai i nat reiks neti, iki Teisyb nugals iki pergals. O Motina, sunki tavo dalia, rsti tavo dalia! Ji jauia, kaip jos vyriausiasis, prie 26 metus ruodamasis ateiti ion emn, sukruta po jos irdim ir su nerimu laukia, kur jie, naujakuriai, priims i Dievo dovan. Nei trob, nei Valstybs, tik visko pradia. Kai Antanas j tik mergino, savanoriai briais trauk kurti Lietuvos valstybs. Ne visi tuo tikjo, ne visi juos palaik. Kaimo senolis savanori teiravosi: Vyrai, kur js gausit karali Lietuvai? Ms krate toki nra, aimanavo jis. Sukr vyrai Nepriklausom Lietuv, surado ne tik prezident, bet ir seim, vyriausyb, kasmet gyvenome vis geriau, buvome laisvi nuo car ir kaizeri, patys sprendme, kaip mums gyventi. Suspindo trobos langais, suvingo stains irgais, aidjo laukai nuo jaunimo skambi dain. Mes traukdavome dain: A pamyljau laukus Tvyns Nuo pat kdykysts dien, Iekodams laims juodam arime, A tau supyniau daug daug dain 117

Juodom tiesiom vagom klojome lygiuosius laukus mlyn lin ydjimui, gelsvakasi kviei bangavimui vjuje, skalsios duonos rugi bsim met derliui. Tokie mes buvome Lietuvos kininkai. Tokiais darbais mes puome tviks em. Jei per trejus metus po kar ir sugriovim gaspadorius neatstato savo kio jis prastas gaspadorius, sakydavo mano tvulis. Mums pasisek, mes tai padarm kaip darbtuoliai, nors po met Dievas siunt Ar, o po dviej atjo Jurgutis, vl po dviej Vjas ir galiausiai Jonukas, mes gausinom eim tiek, kiek laimino Viepats, ir grainom savo k naujais pastatais ir padargais. Buvo ir toki, kurie mgo miegoti ir ulioti jiems nesisek, jie ir j kiai skurdo. Visus ms pasiekimus, turtus ir eim pradjo griauti tesiog siaubti okupantai tik pereng ms Valstybs slenkst, kol tai trys mano sns guli kraujo klanuose, Didj Penktadien vietoj maldos ventovj bus imesti ant grindinio savj skausmui ir prie paniekai. Viepatie, kur Tu, kad itaip leidi niekinti savo atvaizd? Europos galinai, kur js, kad neginat savj? raudojo Motina. Kur ta Taut Lyga, Laisvs charta, garantuojanti mums apsisprendimo teis? Jos tyli, tarsi j ir nra. Bkit prakeiksmu prakeiktos, apgaule pradjusios savo keli! Mes jomis patikjom ir u tai mokame aukiausia kaina ms vaik krauju, tv kania, iki pamat liepsnose nuluotais kiais; tkstaiais tautiei GULAGo katorgoj ir Sibiro alty siaubiamais msikiais. Viepatie, atleisk jiems, gal jie neino k dar, bet jei ino, siusk juos tono karalijos degani smal aminoms kanioms kartu su budeliais, kurie iandien nukankino Krist, ir tenebna jiems atleidimo, nes Tiesa privalo nugalti. Kristus inojo, kad Judas j iduos, vienok jis inojo, kad Judas pasikars. Tai TIESOS aktas. iuo keliu privalu eiti visiems, ne tik judams, bet ir okupantams-budeliams-niokotojams, aimanavo Motina. Motina nejaut nei alio, nei laiko tkms. Tekendami altuonos vandenys nesi ir laik, ir raud pavandeniui Jr. Ten i upi ir upeli telksi vis Lietuvos Motin rauda ir tvenksi prakeiksmu okupantams. veniausioj dienoj pralietas kraujas aukiasi dangaus kerto. Tokia diena bus, Motina, prie pykiui, jos sulauks. Didysis etadienis u Jurgut. Motina ino,kad jis ir kartu su juo uvusieji iguldyti Ervilko miestelio aiktj, ties banyia, kad kiekvienam einaniam Dievo namus trukdyt susikaupti, kelt siaub, kad tikintysis apmstyt ne Viepaties pasiaukojim ir kani,bet okupant teror ir savival. Tuos praeinanius pro ant grindinio iguldytus partizanus atidiai seka stribai, vildamiesi sugriebti uvusij gimin ar kaimyn. 118

 Tebnie jie prakeiksmu prakeikti, tai tie patys Moalovo pakalikai Gramailos, kurie iam teroristui talkino nuudant gimnazist Onut ir slp jos kn,ventvagikai ilau kapini kryi nukryiav j ir paskandin altuonos senvagj, maa jiems Dangaus kerto. Teprasmenga jie pragaran gyvi, raudojo Motina. Ji nejaut nei alio, nei drgms, tik altuonos vandens nuolatinis teliuskavimas led, krantus primin vasaros gandrus, ir jos kn altis njo, ji buvo atsitvrusi nuo viso pasaulio, mat tris nukankintus snus ir privaljo jiems atiduoti paskutin pagarb, taip kaip galjo,kaip mokjo. Ji saloje guljo kryiumi, tarsi vyskupas katedros atventinime, ir meld Aukiausiaj suteikti palaiminim jos snums ir priimti savo Apvaizdon, o visai Lietuvai isigelbjimo nuo ios barbar-terorist rykts. Kristau, guldamas akmeniniame karste, prisimink mano ir visus Lietuvos vaikus ir neleisk juos persekioti kania ir patyiom, maldavo Motina. Velykos, treioji gedulo diena, u Vj mano jauniausij, laisvas pasaulis digauja, sveikindamas Pasaulio Krj, o mes gedime uvusi sn, Sibiran ir GULAG,uosna nutremt, sugriaut nam, nuniokiotos ems, raudojo Motina. Kaip eis ervilkieiai banyion prisiklimo procesijai pro mano ir kit Motin iniekintus snus, kaip jie giedos Linksma diena mums nuvito jei krtin drasko siaubo gedulas? aimanavo ji. Viepatie, kada iseks Tavo kantryb matuojant Lietuvos vaik krauj ir skaiiuojant ms kanias? kada pradsi stabdyti teroristo rank su pakeltu vzdu prie mus? iseko ms aros, ukimo ms balsas nuo raud, o Maloningasis, pasigailk Tavs nevert nusidjli, raudojo Motina. Suskambo Vadgirio banyios varpai, Motina Ona, Rozalijos sesuo, skuba mipar per altuon, per sal, o Viepatie, kryium guli Rozalija ir vos girdimai rauda. Ima Ona j ant rank ir nea stubon, deda ant lovos ir vis kn trina gyvatine, kitais antpilais, kol ji atyla, atsigauna. Tada abi aprauda savo snus Rozalija tris, Ona du Papart, dar keturiasdeimt penktaisiais uvus Paupinj, antraj, iklydus su frontu Vakaruosna ir neinia gyv ar mirus esant. Viepatie, kada paguosi ir nuraminsi Motinas? *** Mindaugas tik su bendraygio pagalba pakilo nuo ems ir, prislgtas aizd ir nedalios, uuolankomis jo partizan ligonins Pailynyje link. J slg io paskutinio ygio, mio ir jo, kaip vado, klaidos, lmusios viso 119

brio t. Prie akis vis rykiau sukosi paskutini dien vyki panorama, vis aikesns darsi jo klaidos. Rinktins vado Vidmanto nurodymas isiaikinti Matuev idavyst, praudiusi partizan Kriv ir ryinink Ro, dl io vykio atlikti teismin procedr ir vykdyti teismo nutart. Pakartotinai ityrus, pasitvirtino Matuevos kalt. Reikia j suimti ir pristatyti Partizan karo lauko teismui, atlikti tolimesnes procedras. Tik labai nepalankus laikotarpis ygiui iki tariamosios kaimo plikala ir blauzdlaua. Lydio rinktins tabo apsaugos, Mindaugo brio, trylika partizan ygiuoja link Ervilko per ltant gruod ir led, palikdami lemting pdsak. Vyrai linksmi, neprarandantys po: Klausyk, Vainorai, tas megztinis, Rtels mikliais pirtukais nunertas, ildo ne tik nugar, bet ir uodegyt? maiktavo Tarzanas. Chachacha, prunktavo vyrai. Rimties! persergjo Mindaugas, ne vidury Karuvos girios esame, prieas ia pat. Tarzanai ir Kostai, su savo grandimis apsupti k, Simas, Vainoras, Diugas ir arvas su manim, surasti tariamj, komandavo Mindaugas. Apeinant k jau i kitos puss, Simas pastebjo skubani moters figr, kuri tuoj pat dingo u kitos sodybos. Maa kas, mons nuolat juda vieni pas kitus. Mindaugas su savo grupe perirjo visas trobas, bet tariamosios nerado. Nustatyta, kad ivykusi, kada ir kur, neaiku. Mindaugai, kreipsi Simas, galiu tik splioti, kad ji mus pastebjo anksiau, nei mes j, ir skubiai ijo, gal net Ervilko garnizon, aikino jis. Mindaugas tai neatkreip dmesio ir nusprend: Nubausime juos rekvizuodami maisto produkt brio maitinimui per Velyk ventes, Algimantai, kartu su arvu paimkit i io kaimyno pastot kartu su veju produktams veti, kiti, iskyrus sargybinius, paruoia produktus transportavimui, komandavo Mindaugas. Pastot su produktais judjo priekyje, Mindaugo brys i paskos. Arkliai ir ratai lta per led ir paal ir vos juda priek, kai is ustringa, vyrai j istumia ir vl juda priek. I paskos lieka lemtingas pdsakas. Ikrauta pastot tuo paiu keliu pajudjo atgal, vejas skubjo namus. Virjai ruo vakarien,kaimo ryininkai Papartins miko kampe svilino ir dorojo rekvizuotus bekonus ventiniam Mindaugo brio stalui. Brys apsistojo poilsiui Masalskiens kyje Papari kaime, Papartins pamikje, vieta nuoali, kelis menkas, gaspadorius tarnauja raudonojoj armijoj dar nuo fronto laik. Mindaugo vyrai nusiplk dienos ygyje, suj ilton pirkeln, griuvo 120

ant grind ar kiton vieton kas kur ir tuoj pat ruosi atsiduoti sapnams, palik maj kambarl eimininks tvui ir ankei, eiminink tuo metu ermenyse gedjo mirusio kaimyno. Malda, sukomandavo Mindaugas ir, atsistojs prie br, ts Dieve, kuris leidai tautas ir diegei joms laisvs trokim, grink, praome, ir ms tvynei laisvs dienas Padars plat kryi ant krtins, pridr: Dabar galite ilstis, iskyrus sargyb. Algimantai, sargybon, po valandos paadinsi arv, jis po valandos Diug, taigi visi i eils pernakt, vykdykit, ubaig Mindaugas. Algimantas usimet automat ant peties ir ltu ingsniu matavo atstum aplink sodyb: pirmyn-atgal, pirmyn-atgal. Staiga paslydo, iki keli smuko griovio vanden, su juo ir automatas vandenyje. Btina idiovinti automat ir avalyn, nutar Algimantas ir jo trobon diovintis tarp miegaij. Jo sargybos tik pus, arv adinti nevalia. Kol automatas divo, Algimantas umigo lemtingu miegu. Vienuolika partizan sapnavo spalvingus paskutiniuosius sapnus... *** ermen budyns Papari kaime turjo i proseneli paveldtas trdicijas, kuri laikytis visiems privalu. Kiekvienas Anapus ieinantis kaimynas buvo pagerbiamas prisimenant jo nuopelnus bendruomenei, atlaidiai umirtant jo idaigas ir praangas. jusi paarvojimo kambar, Masalskien suklupo prie Nukryiuotaj ir po juo gulint mirusiojo kn, besimelsdama akimis apmet aplink, ar visi ir viskas savo vietoj, svarbiausia, ar yra pramatorius Kavaliauskis. Tik jis geriausiai inojo, kada kokia giesm, litanija ar karunka traukiama, kuri prie pertrauk, giedoriams gerkles pailsinti ir palakstyti, kuri prie naktipieius, kuri ilydint aminajam poilsiui. Pagal giesmi eig privaljo atitinkamai elgtis eimininks, namikiai ir visi apeig dalyviai. Kai ji baig mald u kaimyno vl ir pakilo, Kavaliauskis rsiu balsu utrauk visiems priminim: Lidna dia ties knu stojos ir raudojo, U jo griekus graudiai aarojo. Vai tu kne, tu lavone, kam praudei biedn mane? pagrieb sopranai ir altai. Su ia giesme pramatorius jautsi tarsi bendruomens mokytoju, traukdamas posmus vien po kito, ididiai paraitydamas tai kair, tai dein s, savo fanaberijos enkl. Masalskienei nejuiom kyriai lindo atmintin neseni vykiai su tais sais. Nors ne laikas ir ne vieta prisiminimas, nepaliko jos ramybje. Kavaliauskis pirmasis stojo Vadgirio kolchoz. Diena kita 121

stojanij daugiau neatsiranda. Kaimo bernai, usimov kojines ant galv, aplamdo Kavaliauskiui onus, svarbiausia nupea sus, vis jo pasididiavim. Stribai irikiuoja Vadgirio gimnazistus ir jiems demonstruoja Kavaliausk, be s, buruazini nacionalist teroro auk. Bendruomen netenka pramatoriaus, kol atels sai, jis be s negali stoti bendruomens akivaizdon. Taiau incidentas tuo nesibaigia, nes kalt prie visuomen suversta Midaugo briui. Mindaugas surado kaltuosius ir jie stojo prie Partizan karo lauko teism (kito jie neturi), bernams, be viso kito, teko atsiprayti ne tik pramatoriaus, bet ir bendruomens u jos nario eidim. Pramatorius utraukia naktipiei giesm. eimininks kitam trobos gale traukia msas, deras, kelia nuo kupar pyragus ir kvieia ustaln gimines ir kaimynus, tegu vaiinasi, juk gaspadorius tris ioj ar pakalnj vis savo amel, tad udirbo savj ir kaimyn vaim, kad jo ijim Anapus ilgai mint gimins ir bendruomen. Masalskien pakyla nuo stalo, dar kart ujauia artimuosius, padkoja u vaies, inyra vidunakio tamson ir tik jai inomais takais parsigauna namus. Nei ji nepamato usimaskavusi pasaloj ekist, nei jos ie nesulaiko. Tik pravrus duris pajauia miegani vyr alsavim ir supranta, kad Mindaugas ir jo vyrai jau ia ir ilsisi. Tyliai prasigauna savo kambar ir umiega zuikio miegu, nes ryto liuoba tik u keleto valand. J paadino liuobos laiko, proio, refleksas. Ryto aros raudonino dang. Pakirdusi griebsi kibir karvms melti, pasilabinusi su Mindaugu, nr pro duris ryto vs, veik kaktomua susidr su ekistu kulkosvaidininku, usislpusiu u ulinio rentinio. Ten toliau antras ekistas, treias su kulkosvaidiais ar automatais, pasiruousiais smogti partizanus ir jos ank, senol ji apsimeta j nepastebinti, skuba tvart, kol jie tyli, tik pravrusi duris suklinka: ru-u-u-u-sai! Tuo pat metu i vis keturi pusi subaubia ogonj! (ugnis!). Ir prapliumpa pragarikas audymas trob, kurioje tik budinasi i mieg dvylika partizan, o senukas ir ank dar miega... *** Partizanas Kktas usislaptins Ervilko strib bryje, suinojs, kad garnizono rusai-ekistai vedliu ima tik j vad-leitinant ir vyksta persekioti Mindaugo brio, nedelsiant pasiunt ryinink Stirn perspti Mindaug apie gresiant pavoj. Stirna, Gintaro brio atrama, valsiuje, todl skuba Balandinn, gal vadas ino tiesesn keli Mindaugo dislokacijos viet. Vadas ygyje, mes jo buvimo vietos neinome, atsako Stirnai Gintaro pavaduotojas, reiks naudotis aplinkkeliu, mums inom ryinink paslaugomis. 122

 Tad nedelsdama, Stirnele, miklink savo kojeles iki Ramuns, jai perduosi i ifrogram, kuri per kitus nuves iki Mindaugo, tar Girnas ir pridr: tai gali bti lenktyns su giltine, laims tie, kurie bus pirmesni. Stirna per lauk gruod, arimus ir dobilienas suplukusi pasibeld Ramuns trobos duris. Dabar Maryt ijusi, bet veikiai gr, atsakiusi pasilabinim, pratar motina. Kain ar ino motina, kad mums ji, Ramun, kad jai reikia skubti, nes vyksta tbtin kova, kad jos dukros vikrumas ir sumanumas gali lemti likimus, mst neramiai laukdama ir jausdama neramaus ir brangaus laiko tkm visame kne. *** Garnizono ekistai, apsikarst ovini girliandomis, automatais ir kulkosvadiais, pajudjo link Matuevo sodybos, nuo kurios Mindaugo brio paliktu pdsaku persekios juos iki pergals ar pralaimjimo lygij ia nebna. Kolonos priekyje jo garnizon prieirai atsistas Maskvos emisaras generolas-majoras, patyrs ekistas, alia jo vietinis vedlys, strib vadas jaunas leitenantas. Kelias ilgas, atsakingas, tad patyrs ekistas mok jaunesnj: Tu sidmk ir simink, k a pasakysiu, nes tu esi vietinis, nesimokei ms tikrose mokyklose, tave ikep greituoju, tad daugelio ekistini vingrybi neinai. Neinai ir to, kad mes tai, k darome, vardijame kitaip, o danai net prieingai, tad tai: Mes, um js Lietuv, pareikme, kad atneme kultr, bet nepasakme koki, o atneme teror, apgaul, patyias ir atvir plikavim. Visos ios kategorijos reikia ypating ekistin kultr. Mes ias kategorijas, i kultr, pas jus realizuojame. tai ir dabar, io ygio metu, terorizuosime gyventojus, keliskart didesnmis ekistinmis pajgomis sunaikinsime partizanus, ir tai vadiname klasi kova tarp nacionalistini element ir tarybins liaudies. Kokia liaudis, kokia klasi kova? ts generolas, mes, ekistin kariuomen, tai pagrindin pus, antroji pus terorizuojama, tremiama lietuvi tauta, o vadiname j liaudimi, i esms tai didel valstyb naikina maj. Bet tai vykdyti ir suprasti leista tik mums, ekistams, visus kitus ms veiksmus, mes veriame vadinti klasi kova, kas prieinasi iai ir kitoms ekist nuostatom mes be ilyg priskiriame prie liaudies prie su atitinkamomis pasekmmis. Net ia tonika propoganda usiimame ne mes, o kompartijos propogandos skyriai, mes liekame elyje, tarsi nuoalje. 123

 ygiuojame sunaikinti elitin rinktins br ir jei mums pavyks, mes uvusiuosius itkime Ervilko aiktje purvyn ir tyiosims i j kn, seksime ir gaudysime j gimines, praeinanias pro t aikt tai vlgi ekistins siaubo kultros dalis, bet mes j vadiname lietuvik nacionalist, kenkiani liaudiai, tramdymu. Sakykim, js, strib, komanda tai i padugni ir asociali eim, plikaujani ir udani savus tautieius, btybi gauja, bet visuomen mes veriame juos vadinti liaudies gynjais tai vlgi ekistins prievartavimo kultros dalis. Ms divizija iki atsikeldama Lietuvon dislokavosi enijoj ne kaip ekistai, bet kaip pstinink kariuomen manevrams (tada mus net pstinink uniformas vilko). Mes ten isidstm taip, kad vis en taut pernakt summe ir itrmme i gimtj viet. Tai taip pat ekistins kultros dalis. Mes tai vadiname speciali priemoni taikymu, perkeliant nepatikimus elementus nuoalias Sibiro vietas. Kaip supranti, elementas visa en tauta. Tai vlgi leksikonin ekistins kultros dalis. tai iemet veniame 30-sias Soviet Sjungos metines. Per t laik mes sunaikinome trisdeimt maesnij taut Sjungos teritorijoj, tai po vien kasmet. Mes ir toliau dirbsime darb kasmet po vien: en nra, Krymo totori, Pavolgio vokiei nra,eskim, kurie js mokykliniuose vadovliuose atstovavo visiems iaurieiams j nra Man moiut sek pasakas apie eskimus, j kinkinius unimis, elniais, skrodianius sniego pgas, tai atrod tarsi neemikas stebuklas tai tikra pasaka, susimst leitenantas. Tai jau tik pasaka ir gyvens tol, kol gyvens tavo atmintis. Po js jos neliks, visi juos umir ir liks platesn erdv didiajai rus tautai, ts generolas; ties sakant, mums nesiseka su js Lietuva. Stovit mums ant kelio neulanius Baltijos jros uostus, i kuri ia pat Vakar Europa, kieksyk stengsi jus nuluot nuo io ems gabalo ms carai ir tremdami, ir kardami, o js nei i vietos. Ta pati uduotis mums iuo metu. Manm, sukrausim visus vagonus, kaip enus, ir itremsim vienu ypu. Trksta vagon, per maa geleinkeli. Iaudyt trksta ovini, dar per silpna ms pramon dejavo generolas. Generole, ar neumirote, kad a lietuvis, kalbdamas apie tokias kolizijas? sunerimo leitenantas. K tu, neusimirau, pats efektyviausias metodas naikinti jus js pai rankomis. Visai nekorektika tavo pastaba, nes tu jau dalyvauji savo tautiei naikinimo procese, tad nesistebk savo darbais, pridr generolas. 124

 Mes turime ir keiksmaodi ekistin kultr: Mokruy (joptvojmat), mes prievartavome suimtas moteris Rusijoj, Ukrainoj, Kaukaze ir visas vokietes, kai kariavome Vokietijoj. Mes prievartaujame suimtas lietuves ir jei matome, kad ie veiksmai gali mums pakenkti, jas umuame, kad ms darbeliai nuet kapan. Bet ne visuomet pasiseka, kaip buvo man. Jei manai, kad a iame valsiuje naujokas klysti. 45-aisiais buvau io valsiaus ekist vadas, tada dar majoras. Perdav man SMERininkai toki gimnazist, dar mergyt-uogyt. Manai, ji pasidav geruoju ne.Tad dauiau ir prievartavau, dauiau ir prievartavau. Po pusdienio iriu nekvpuoja. sakiau tavo stribui Gramailai, kad paslpt kn. Jis ilau kapini kryi, iniekindamas js senoli kapus, pririo prie mergaits kno ir met ups senvag. Sumanus tas tavo stibas, darys karjer. Mes tokius skatiname. Bet viskas veltui. Reikalas ikilo virun. Mane teist. Ir vl dl liaudies aki mane nuteis aukiausia bausme, o per kitas duris ileido ir dar paauktino pulkininkus. Bet majoro Moialovo neliko atsirado plk. Mairin. Matai, ms tikslai Lietuvoj tie patys, kaip ir enijoj Lietuva be lietuvi, todel a ir esu Maskvos specialus operatyvinis galiotinis js apskriiai, kad tuos tikslus padiau knyti. tai tokia ekistin keiksmaodi gyvendinimo kultra. Bet ne manasis atvejas virn. Virn Raini mikelio vykiai.Ten buvo v rot i v nos. Msikiai pagal aukiausio lygio keiksmaodio gyvendinim lietuviams pjaust lyties organus ir grdo jiems juos burnas. I kur tas dalinys atsirado neinau, inau, kad jie buvo ekistai, o jiems vadovavo vietinis ekistas Nahman Duanskij taigi ne rusas ir ne lietuvis, atrodo, tos tautybs, kuri (kaip ryt katalikai mins) nukryiavo lietuvi tikinij Diev. Manai, j nubaud, net apmaudu, mane u vien gimnazist teis, o j u kelias deimtis kur kas imoningesni ekistini kultrini variacij tik pabar. Dabar jis juristas, dsto universitete tai kur ekistins kultros virn: ekistinis universitetas visuomenei. Manai, jis ten vienas? Ne, yra toks Markulis ir dar daugiau. Svarbu ir tai, kad universitetuose ekistai-dstytojai yra vienoje partinje kuopelje su visais dstytojais. ekistai auklja juos ekistins kultros dvasia. Mes tiems dstytojams specialiose parduotuvse duodame pigiau deros, dargi ten nra eili, kaip visosuomenei skirtose. Taigi j idealas pigios kojins ir pigi dera. To mes ir siekiame. Tai tokie ms ateities tikslai, ts generolas, per universitetus iauklti itisas kartas savos ekistins kultros dvasia, o tai turs ilgalaikes pasekmes ms naudai. Bet tai labai iaurs veiksmai ir kslai, sunerimo leitenantas. 125

 inoma, atsak generolas ir ts, tu ia, respublikoj, paskubom ikeptas, negavs ms sjunginio specialiojo paruoimo, todel neinai, koks turi bti ir koks yra ekistas, ir ts: ekistas neturi nei tautybs, nei tikybos, nei lyties, nei gailesio, nei jausmo, jo tikslai udyti ir naikinti visa, k sutinka savo kelyje. Ten, kur prajo ekistai, nelieka akmens ant akmens, neturi augti ol. Inyksta kaimai ir miestai, o kaip minjau, ir tautos. tai tokiu ekistu ir tave ruoiu. Labiausiai nepakeniame idavik, atsiradusi tarp savj. Mes tokio nei audome, nei kariame tiesiog ukasame gyv arba gyv kiame katilins pakur tai toks likimas idavikui. Bet tas kelias iauresnis nei hun ar mongol, tiesiog tonikas, stebjosi leitenantas. inoma, atsak generolas ir ts: ms darbai ir kslai toniki, mes tarsi tono bendrai nuodmse ir nuopuoliuose, bet svarbu ne tik tai, tai kompartijos ruporai aikina, kad mes kritoliniai ekistai, ms darbai ir sin kritoliniai. Ms ideologijos esm: dirbame kartu su tonu tonikus darbus, o sakome kad esame angelai. Tai tu, jaunas ekiste, privalai tai suprasti ir ne tik suprasti, bet pagal ias taisykles gyventi. Tik tada bsi tikras ekistas. Mane ruo sjunginse slaptose terorist stovyklose Sibire ir Maskvoj nuleidimui ufrontn Lietuvon, mus tiesiog taip indeksavo: terorist. Tai vl ekistinis triukas, nes Lietuvoj buvome vardinti kaip raudonieji partizanai, bet vykdm teror. Kartu su mumis ruosi ir musulmon teroristai i treij ali kovai su kapitalistiniu pasauliu tam atvejui, jei ms raketos jo nesunaikins. Tai strateginis jimas,bet jis gali atsirgti kapitalistams daug vliau. Lazda turi du galus, juk ir Sjungoj gantinai musulmon, suabejojo leitenantas. Tu nenuklysk lankas, a dar nebaigiau apie Lietuv, pykteljo generolas, prisimink Piriupio tragedij: tai tarsi ekist ir SS bendra operacija. Juk mes inojom, kad sunaikinus prie kaimo aukto rango vokiei karininkus, bus sunaikintas kaimas. Bet tiek ms, tiek j bendras tikslas Lietuva be lietuvi. Didij valstybi dideli siekiai, o maosios i kelio privalo pasitraukti, akivaizdus enijos pavyzdys enija be en. Tu pradedantis ekistas ir privalai tai suprasti, jei tapsi idaviku gyvas po eme arba pakur, ubaig generolas. Tuo pat keliu prieprieiais pasirod dvikinkis su vadeliotoju. Leitenantas j sustabd, apirjo veimo turin, rado kruvin iaud, tad pradjo rimtai tardyti kaimiet, pirmiausia i jo rank itrauks botag ir keliskart stipriai surs botkoiu jam per galv ir peius: 126

 K veei, kur vaiuoji, kodl kruvinas veimas? rk letenantas. Primutas vejas gaud kvap dar be amo nuo smgi, kai leitenantas vl smog jam botkoiu per galv. Sunerims generolas kteljo: Atsargiau, prarasi informacijos altin. Leitenantas purt priblokt vej, reikalaudamas atsakymo klausimus: Atsakyk, atsakyk! auk jis. Neinau, u k turiu atsakyti, blausiai itar vejas. Atsakyk mano klausimus, plyavo leitenantas. Tu man j neudavei, tik muei. Leitenantas suprato, kad is nuo jo smgi apsvaigo ir jo klausim neigirdo, todl pakartojo i eils. Vejas paaikino, kad i Matuevo pakrautus paskerstus bekonus nuve Papartins miko kamp ir ten ikrov. Tai daryti j privert taip pat kareiviai, tik kitokiom uniformom. J buvo trylika,t oks negeras skaiius. Visi ginkluoti automatais ir kulkosvaidiais, pastarj gal keturi. Koks ia gal? subliov leitenantas, sakyk tiksliai. Tikrai keturi, pasitais vejas. Grk arklius, vaiuok atgal ir rodyk, kur bekonai ir tie trylika, sukomandavo leitenantas. Papartins pamik vietsi nuo krenamo lauo. Du pusberniai svilino bekonus. Apsupt! sukomandavo kuopos vadas, veds garnizon Mindaugo brio pdom. Buv prie lauo pajuto pavoj ir spruko mikan, taiau artimesnj kareiviai sugrieb ir ia pat surio. Antrasis dingo miko tankmj. Suritasis parod, kurioj sodyboj apsistojo Mindaugo brys. Trumpai pasitar karininkai su generolu nutar apsupti sodyb ir palaukti ryto, kol pravis, tada pradti puolim. *** Ramun gro kartu su broliu Stasiu. Stirna par Ramunei nesudting slaptaod: altuona teka. Per akmenlius, atsak Ramun ir gavo jai skirt ifrogram. Ramun suskubo vykdyti nurodymo ir tuoj pat atsisveikino. Kelias tolimas, tuoj temsta. Tik dabar Stasio motina pastebjo, kad Stirnos kojos lapios, suskato apav diovinti, j gaivinti iobreli arbata. Stasys atne obuoli vyno, kur sak pats pasigamins ir vaiins tik mylimus sveius. Stasio meilikavimai jai buvo ne naujiena. Ne pirmkart jis r jai tiesiog riekutmis, o jie buvo dar meilesni po vyno stiklinaits. Kol apavas divo, tamsa uklojo laukus. Stasio motina pasak neileisianti nakt mergaits ir paklojo lov kitame stubos gale. 127

 Stas ipraysiu nakvoti kltin, galsi ramiai isimiegoti, inai, tie nevidonai danai nenurimsta, geriau toliau nuo j, rpestingai dliojo motina savo pastangas vietas. Stirna-Stasel pagauta snaudulio nepajuto, kai Stasys prisdo ant jos lovos krato ir velniai m glostyti jos plaukus. Kaip tu, ia juk tu, nevidone, kltyje, kodl neklausai motinos? nibdjo ji. Pas tave a perbrisiu jr, perkopsiu kalnus, visvien ateisiu, nibdjo jis iekodamas savosiomis jos lp, priimk pas save lovytn, kabindamas liemen ant lovugalio, nibdjo jis. Bijok Dievo, iandien didysis ketvirtadienis, Kristus bus nukryiuotas, o tu sieki nuodms. Ne nuodms. bet meils siekiu. Kristus i meils monijai kentjo ir mir. Meils akto negalima laikyti nuodme, jei tai nuodm, tai kas yra meil? jau glausdamasis prie jos panibdom tikinjo Stasys Stasel. Jei tavs nemyliau, palaikyiau suvalkieiu, kai ten nukeliauju, tai j kuris nors gretinasi ir taipogi nibda: -padovanok man partizan, turbt supranti, kaip mergina dovanoja vyrui vyr. A dabar ne meilei skirta. Prisiekiau Visvydui, jog itikimai tarnausiu Tvynei, o meil, poezija ir svajos, kai Lietuva bus laisva, prie savo nor betgi gynsi ji ir apkabino jo kakl. Tu niekuo nerizikuoji, o a? turbt supranti, kad su pilvu nepalakstysi tarp ekist i emaitijos Suvalkij ir atgal, dar vis spyriojosi ji, nors jau kita ranka nuslydo pilvugal, kad sitikint apie nor tikrum. Jis krpteljo,bet ts dialog: A rizikuoju tiek pat kaip ir tu, jei taip vykt tai bt mudviej meils vaisius. Tik tavo priesaika mane varo, kartu ir glumina, kam mergaits peiams tokia sunki nata? moteryst gantinas ir svarbus udavinys jums, karas vyrams. Be to, tarp js i proseneli paveldt vis dien yra kelios, skirtos nevaromai meilei, gal tu ir j neturi? klausimais ir tikinjimais artjo jis prie tikslo. inojau, kad vyrai turi uosl, kad toki, netikjau, tos dienos, mielasis, dabar, tad naudokis j dovana, tik vieno troktu, kad tai bt i meils. Jam buvo pirmas kartas, o ji pirmoji. Apie myljimsi inojo tik i nuogird. inojo, kad reikia stumti varp jai, tik kaip ir kur nelabai. Atsirads viruje, band iekoti, bet rado tik plauk kuokt, kur ta vieta, nesuvok. Stasele, padk, matai, kad nemoku. Pabuiuok ir paprayk, kad prasksiau kojeles, tada ir padsiu. sitikinusi, kad jos irinktasis pirmokas, msi padti. Pam varp rankon ir taik maktin, o ia isipyl visas vyrikas turinysRankoj daiktas m minktti. Abu sumio 128

*** Ramun skuod tik jai inomais takais, nes keliuose gali sutikti strib ar rus ir bsi sulaikyta. Tada galas uduoiai. Diena baigiasi, o prie akis nepastamas Lapgirins mikas. Btina surasti Bried, kad miku ir umike net kuo skubiau ini, kad aplenkt ekistus ir spt Mindaug apie gresiant pavoj. Vjas puia, slaptaodiu pasveikina Ramun Bried. Mikas oia, tuo paiu atsako Briedis Ramunei. Ramun perduoda svarbi ir skubi uduot. Abu pasuka skirtingom kryptim: Ramun ramiu ingsniu nam link, Briedis neria Lapgirins tams tik jam inomais takais ir proskynom iki jam inomo kito ryininko, kuris suras Mindaug ir sps apie grsm, kuri slina j pai pdomis. Kai iniro i miko, Mnulio sodyboj deg iburlis geras enklas, vadinasi, mons yra, gal ir skubi inia tuoj pat ikeliaus. Deja, namuose Mnulio motina buvo uimta vakarine liuoba ir tik viena namuose. Vyrai ivyk malnan, turt jau grti, bet tuoj ar vliau neinia, ltakalbe porino ji. Nuo tokios inios Bried ipyl altas prakaitas jis ustrigo, nes inojo tik Mnul ir tik j. Vienintel ieitis laukti. Valandos slinko ypa ltai, nerimas griau pairdius, taiau paskubinti grtaniojo negaljo. Galop sunkiai girgddamas kieman riedjo mai prikrautas dvikinkis, o su juo ir abu vyrai. tai kiek velykini pyrag primalte, pilnas veimas, stebjosi Briedis. Ne tik mums, tai ir tiems, kurie ne i gero paliko namus. Visiems velykos, visiems reikia pyrag, atsak Mnulis ir ts, bet tu ne dl pyrag, tad klok reikal. Igirds ini, papra Bried padti tvui suneti maius trobon, o pats, net nenusipurts milt nuo burnosiuko, iygiavo per Bebirv Plki kaim pas Masalskien prie Papartins miko kampo. tai ir palaikis kelis dunkso tamsoje, net iburlio nra. Stoj, molatj! sugrieb Mnul du ekistai. Surio rankas ir nuved miko kamp. ekist kuopos vadas kapitonas turjo keturias deimtis kareivi, serant ir karinink, inojo kaip susidoroti su maiau skaitlingu partizan briu, nes t dar Rusijoj, Ukrainoj ir Kaukaze. Leitenantai Petrov, Ivanov, Miasojedov i Kurnikov, ateikit ia. Apsupsit gyveamj nam i vis keturi pusi: komanda Petrova i iaurs, nuo miko, komanda Ivanova i piet nuo kaimo, komanda Miasojedova i vakar ir Kurnikov su komanda i ryt. Kulkosvaidius ir automatus nutaikot duris ir langus ir audykit taikliai, nes jiems prasiverti kit galimybi nra. Vykdykit! Briai su savo leitenantais tamsoje dstsi pagal nurodym. Kilo urmulys, nes nesimat nei gretim ekist, nei namo ang, kurias reikjo taikytis. 129

Galop kiekvienas atrado savo viet, buvo paskirtos sulaikymo poros, jei bus praeivi ar ateinani sodyb. Spstai paspsti ir jie usiskls netgi einantiems pro al. Kapitonas, igirds eimininks klykiant perspjim, sukomandavo: Ogonj po projomam, cielitsa mietko, strieliatj do pobiedy, za Stalina! baub kapitonas. Vis ri ginkl dergime, tratjime ir pokjime, dtani lang stikl skambesy, galvij baubime, trobos rst girgdesy atsidr partizanai griebsi kiekvienas savo ginklo. U ginkl! skardiu baritonu komandavo Mindaugas, okupantus ugnis! pirmyn u Lietuvos laisv! Vainorui ir Diugui pasiruot prasiverimui pro duris, uimt gynyb su kulkosvaidiu prie nam, visi kiti granatomis ir ugnimi dengia prasiverim, pirmyn! Senolis sulig audymo pradia grieb ank ir kartu su ja griva ant grind, mato, kaip lauko durys suaija ipuliusir pabyra tarsi krvel akali, kulkos barbena lovos med, kedena pagalves ir kaldr, bet jo ir anks nepalieia, jis girdi Mindaugo komand Vainorui ir Diugui vertis, jis mato, kaip ie pakyla, ioka pro duris, jis mato, kaip Vainoro galva atsiskiria nuo kno, suyra gabalus, atsitrenkia sien, o smegenys nuteka emyn, o Diugo dein ranka kartu su automatu nuskrieja on, atmets kairij, parkrinta. Kraujas raudonais fontanais virkia ant ems, ant sien, dang, jis mato, kaip juoda granata iskrieja pro duris, krenta ties ulinio rentiniu, paoka ir trenkia skardiu garsu praspengdama audymo gausm, jis mato, kaip i u rentinio paoka kulkosvaidis, pasisuka ir krenta ulin, paskui j pakyla ekistas, iskts rankas skrydiui, bet tuoj pat suplyta gabalus ir raudonais sktais itykta aplink. Senolis usimerkia, toki skerdyni, tiek kraujo jam per daug, jis nenusipeln tokio pragaro dar emje, taiau vietos nepakeisi, net galvos nepakelsi, o kraujomaios su emmis puota verda toliau: Tarzanai, su kulkosvaidiu mar ant vik, tildyk ruski kulkosvaidius! griaudja Mindaugas, Algimantai, granat ryuliu tildyk rytin ruski kulkosvaid, Vidugiri, Jrati, po sprogimo veriats per lang girdi senolis. Jis tarp vi griausmo girdi sueistj dejones bei kreipinius Viepat pagalbos, viduje trobos ir rusikus prakeiksmus savo ir kit motinoms, i trobos iors, j kreia siaubo drebulys, nuo anks klyksmo, sueistj dejoni, parako dm, susimaiusi su salsvu kraujo kvapu, rianiu gerkl, nuo vi trenksmo ir kulk spiegimo, verianio iki kaul smegen. Jis dar stipriau spaudiasi prie grind,glaudia ank, saugodamas nuo kulk ir aplink siauianios msmals. 130

Tarzanas kartu su Simu, ukop pastogn, apvelg ior, nusitaik ekist-kulkosvaidinink, paleido ilg serij, is net neokteljes persiskyr dvi dalis iilgai, taiau jo kaimynas, igirds toki serij, atsak automato ugnimi. Tarzanas, paleids ginkl, iteljo stogu emyn, palikdamas kraujo li. Simas, taiss ovini kaspin Tarzano kulkosvaidin, tik u jo sulaik ginkl, kad nenuiuot emyn kartu su uvusiuoju, ir kai granat ryulio trenksmas visus prispaud prie ems, jis sitrauk ginkl per langel, perjo vakarin pus, per kit langel trumpom serijom apaud karinink ir jo kareivius, kol trenksmas galvon ugesino dienos vies ir viskas nugrimzdo alsvon jron Senolis mato, kaip Algimantas pakils sviedia granat ryul, dar prie j trenksm atskyla jam pus kaukuols, nulta dein, jis visu svoriu legteli ant grind, net neitars Viepaties vardo. Jis mato nugriaudjus kvap ugniauianiam sprogimui, Vidugiris ir Jratis tarsi spyruokls, audydami ir rkdami U Tvyn, sprykteli per lang, taiau neuilg nutyla j automatai. Arai ir Jurguti, pro vi gausm griaudi Mindaugas, liaute pro duris, vertis kaimo link. Jie senoliui tiesiai prie akis iliauia kieman, Mindaugui ir arvui juos dengiant aiia kulkosvaidi ugnimi. Net nepasiek puss kiemo, j lanksts knai nustojo judj. Troboj liko keturiese: Senolis, Ank, arvas ir Mindaugas. arvai, verkis, a dengiu, sukomandavo Mindaugas. arvas audydamas keliais uoliais oko priek, paleido ginkl, tarsi sustingo ir negrabiai sukniubo Uraganu siautjs ekist audymas nutilo. Nuo tylos Mindaugui net suspeng ausyse. Jis iov serij per vien lang, per kit tylu, tik riksmai ogonj, ogonj, ogonj, ogonj (ugnis!) galop atsakymas konilis patrony (pasibaig oviniai). Mindaugas audydamas isiveria pro duris, ekistai isilaksto alis, jis pasuka kaimo link, jausdamas, kad pamik apgulta. Generolas sunerims, kodl jo ekistai neaudo,i savo palapins skuba prie kuopos vadaviets, tada Mindaugo automato serija prispaudia j ir kitus ekistus prie ems. Tik tada suvoks, kad visi jo ekistai neapdairiai iaud visus ovinius, prisimin turs vokik parabeli, igriebia j i kabros ir iauna vlgi paskutinius ovinius Mindaug. Mindaugas susigriebia u kairs rankos, pasisuka atgal,pamats, kad ekistai suskato j vytis, automato serija priploja juos prie ems, o pats dingsta u gretimos sodybos. ekistai, pamat, kok grob turi, nutar ginkluoto partizano nesivyti. Per sumiim dl ovini stygiaus suimtieji Mnulis,Tamuliukas ir Tetuis nr mikan, nes juos neapdairiai ekistai laik pamikj. 131

Mindaugas, sitikins, kad jo ekistai nepersekioja,usuka pas ryinink, kuris sutvarsto jam aizd ir skubiai lydi rinktins slptuv-ligonin, kur Mindaugas gals pasigydyti. ekistai pirmiausia suskaiiuoja savuosius uvusius, granat suplytus suvynioja pledus nuo lietaus, sukrauna veimus, apdengia egliakmis, kad nesimatyt, kiek uvusij ir i vis kas per krovinys, ir su palyda pasiunia bataliono tab ukasimui. Tada ekistai pasklinda po kaim, parpina kelet pastoi su vejais, priveria pastaruosius uvusius partizanus sukrauti j pastotes, o prie paskutiniojo veimo priria du partizanus: vien u paast, kit u koj, kad jie vilktsi eme ir demonstratyviai, susd ant uvusij kn, kruvina kavalkada, pajuda Ervilk. Per veim dugnines teka uvusij kraujas palikdamas i paskos kraup okupant nusikaltimo pdsak. Paskui veimus suritomis rankomis sunkiu ingsniu eina varomi suimtieji, tarp j ir Masalskien. Senolis su anke lieka kulk suvarpytuose, idauytais langais namuose. Mirties siausmas baigsi, bet giltins kruvini pdsakai ir troboje, ir apie j lik. Jis paima balt drobul ir j surenka Vainoro smegenis nuo namo sienos ir kaukuols trupinius nuo ems, ant i palaik upila jo krauj su Tviks eme. Jis eina Kosto, Vainoro, Jurguio, Aro, Jraio, Simo, Vidugirio, Poviliuko, arvo irAlgimanto uvimo vietas, surenka j krauj kartu su Tviks eme, suvynioja drobul, ikasa duob po sodybos kryiumi, pakrapina j ir palaikus vstuoju vandeniu, kur atsinea kiekvienas katalikas per velykines apeigas i banyios, plaiu kryiumi peregnojs juos ir save, supila kauburl. Tars: Tesaugo Viepats j siel ramyb, ingsniuoja toliau prieo ties vietas. Plaiu vilgsniu apmeta mio viet, paima karut ir ridena j nuo vienos ekist ties vietos prie kitos kruopiai kastuvu susemdamas kruvin em ir palaik likuius karut ir, paskutiniaj ties viet apkops, dar kart nuvelgia mio lank ir pasuka karut link altuonos, idant neprayt atjn palaik likuiai pagarbiai ikeliaut su altuonos vandenimis Jr, galop per didiuosius vandenis savas alis. Senolis neino, i kur jie ir kas jie, tik girdjo, kad jie net mirties akivaizdoj bjaurojo Motin ir Viepaties vard, todl po ms kryiumi jiems ne vieta. Teieko ie palaikai savosios ems per altuonos ir vandenyn vandenis. Jis suberia palaik likuius srovn, i pagriebusi juos guviai nea Vakaruosna, Senolis palydi juos plaiu kryiaus mostu tardamas: Su Viepaiu, daugiau negrkit ms al. Jis grta per igsdint ir nusiaubt kaim savo kulk suvarpyt, nuniokiot stub tsti likimo skirtos pasiprieinimo neinios. 132

*** Veim ir palydos vora su uvusi knais, visikai sumaitotais priritaisiais prie paskutinio veimo, su suimtaisiais bei ekistais riedjo Ervilko miestelio aikt. uvusiuosius apspit stribai itamp i veim emn, neumirdami nunerti nuo kn kas vark, kas aulinius. Irikiavo visus eiln ties banyia vis miesteln ir ateinani banyion siaubui. Sargybon ir praeinani sekimui leitenantas pastato du arius stribus Gramailas. Pro j akis nepraslys nei uvusij gimins, nei kaimynai; tegu tik pasirodo, tuoj atsidurs daboklj. I NKVD pastato atveda suimtuosius, irikiuoja ties uvusiaisiais ir ekist tardytojas vykdo uvusi atpainimo procedr: Kuris Mindaugas? klausia tardytojas. Mes tokio neinom, atsako suimtieji. Tardytojo vilgsnis nukrypsta Masalskien. ia jo nra, atsako tragikojo namo eiminink ir pratsia, visi jie turjo tik vardus, kai kurie net po kelis tai i krato gulint kviesdavo Simo, arba Teisiojo, vardais, alia jo guli Vidugiris, arba imgaila, tretysis Poviliukas, Elnias, Tarzanas. alia jo gulini be galvos ir tik su puse galvos nepastu, o u j Diugas, arvas, Kostas-Jaunutis, Jurgutis-Linas, Aras-Viksva ir Jratis-Vjelis. Tie j slapyvardiai man niekai, tiesiog staug tardytojas, kokios j pavards, i kur jie? Mes neinome, jie mums neprisistat, viena inome jie ne vietiniai, tiesiog choru atsak suimtieji. Js visada neinote, nematte, bet a inau, kad js meluojate, a jus papurtysiu daboklj, visk suinosiu. dabokl juos! tiesiog sustaug tardytojas. Daboklj procedra tsiasi, darb paleidia tardytojas kumius, bizn, stryp, takosi kraujai. *** Garnizone pergals vent. Generolas, susikviets karininkus, dsto ekistines tezes: js uvusi kareivi negedkit, j mums atsis kiek pareikalausim. Rus bobos vl prigimdys kareivi, o mums svarbu kariauti. uvusius jau ukas ir niekas nesuinos, kas jie ir i kur jie. Jie tiesiog i niekur, tiesiog niekas. Dabar mums svarbu pasilinksminti. Kapitone, u ratingai organizuot operacij sunaikinant lietuvik nacionalist elitin br suteikiu tau majoro laipsn. ura-a-a-a! pritaria karininkai. Majore, tau reiks ne tik i pilnos degtins stiklins dantimis isiimti majoro antpei vaigdutes, bet ir sudaryti sra kareivi, kurie nuov po 133

nacionalist, juk inai, kad u t darb Stalinas moka po 500 rb. u kiekvien galv. Tuos pinigus jie privals atiduoti mums, nes puot kelsime mes, jie pasiklausys, kaip ulioja karininkai. Parpinsi ir merg. Klausau, itar tik k ikeptas majoras ir nuskubjo vykdyti sakymo... *** Brio vadas Gintaras, pasikviets Rtel, paveda itirti, kiek uvusij, kas jie? Gal galsim paimti ir palaidoti tuos knus su apeigomis? Skuba Rtel Ervilkan,o galvoje mini pyn nesibigia apie savo mylimiausij Vainor, gena nuojaut tolyn nebus tragedijos, jis gyvas toliau kovos u savo mylimos Tvyns laisv. Sustoja, isiima jo paskutinj laik: Dabartin visa mano paguoda, kai gaunu laiko mintimis paklajoti apie Tave Kartais mane ima baim dl tavo padties ir likimo, bet pasitikdamas Aukiausiojo palaima ir laime mums, nusiraminu. Neinau dabartinio Tavo likimo, kur gyveni, kaip sekasi, ar pasvajoji apie mane? Pasvajoju, nuolat pasvajoju. Ir inyra alias pavasario vakaras su vaigdmis mirganiu dangaus skliautu, laktingal choru altuonos paupy ir mes abu po galingu uolu, laims akimirksny usimir, atsitvr nuo okupant grsmiToliau laike jis ilieja sunki partizano dali: Uklysiu pas tave tarsi nelauktas Ir retas sveias-retkariais-sapne. Palik nakia duris man neuautas Ir paslapiom dar sileiski tu mane. eisiu tyliai,tamsoje sustosiu, Paglamonsiu vl tave vilgsniu, Kiek pasdsiu, velniai pabuiuosiu, Islinksiu nebegirdimu ingsniu. Rtel paadina i prisiminim svaigulio vjo gsis, ji pasijauia suvarbusi balandio gruode ir suskumba tsti kelion, kad nunet vadui ini apie savo ir bendraygi nedali. Lengvai veikia altuonos nuokaln ir kaln, pagarbiai ingsniuoja kapini lankstu, kol atsiduria ventoriuje. O siaube! alia ventos vietos prie pat ventovs iniekinti Lietuvos kareivi dabar partizan knai. Vienas ,du, trys vienuolika. Suspaudia krtin, gerkl gniauia atsirads gumulas, akis utvindo aros. Ji dalyvavo miuose, tvarst sueistuosius. Buvo aiktse, mat du ar keturis iniekintus, bet itiek jai per daug, per didel netektis. Ji puola ventovn, prie Didiojo etadienio Kristaus kapo suklumpa ir Viepatie, palaimink ms laisvs siekius,gink ms ingsnius nuo okupant sekli, gelbk nuo j kulktoliau nerado odi, galvoj keitsi 134

praeities paveikslai i praleist dien partizan bryje, likimo atvest literat, poet, kompozitori, i j literatrini valandli tarp ygi ir mi, jai suskambo lemtingi Vainoro draugo Mauro eiliuoti posmai: Ne,drsus galine,greta broli gulkis, Gatvj ant granito atspaud palik. O paskui vir raisto, ar iuklyno dulki Ant kapelio tavo nakty gls dygs. Motina Rozalija rauda altuonos saloj, Rtel lieja savo sielvart raudodama ventovj. Seserys, nuotakos ir suadtins gedi savj visoj Lietuvoj. Rtel pakyla susitvardiusi, nubraukusi aras, nevalia taip jaudintis, ne vestuves, bet nerv m jo. Privalu i jo grti vykdius uduot. Ieidama i ventovs, mato, kaip keiia strib Gramail Kktas. Ji paimdavo i jo inias apie ekist umaias ir perduodavo jam Gintaro nurodymus. Ji, neprarasdama atsargumo, gali apirti iniekintuosius. Ji pasiruousi ir mato blogiausi blog jos suadtinis tarp uvusij, bet negali patikti, negali sitikinti, nes jo galva nuplta, peiai kulk suvarpyti. J ymi tik megztinis, kur numezgusi padovanojo tik jam, todl kitas jo nevilks. Ji eina dar ir dar kart, kol stribas Kktas j pavaro pagrasindamas sumimu. Jai svaigsta galva, trksta oro, norisi ne tik verkti, bet klykti, taiau nevalia, nes bsi suimta ir iniekinta. Mindaugo brio nra, j ten, iniekint, vienuolika, atpainau Vainor, nors jis neturi galvos,Tarzan, Diug, prane Rtel vadui Gintarui ir sukkiojo liedama savo nesibaigiant sielvart. Auo vaiskus Velyk sekmadienio rytas. Lietuviams vent Velykos. ekistams vent kruvina puota ties uvusi ir iniekint partizan knais. ekist orgijos ir ulions prasidjo dar i vakaro, nes tkstantiniai rubliai u vienuolika galv buvo imokti nedelsiant po iniekinimo aiktj. Kruvinosios msmals buhalterija ekistinje mainoje veik be trikdi. Majore,paimk dantimis, i pilnos stiklins vodkos, savo pirmj antpeio vaigdut, komandavo generolas. Majoras dideliais gurkniais supyl gerkln vodk ir itrauk vigdut. Ura-a-a-a! bliov karininkai, virilos ir serantai. Tovarii, kreipsi generolas, visi po vien stiklin aplaistom pirmo antpeio vaigdut, bul-bul-bul, ir supyls savj tarsi u kalnieriaus, parod karininkams, kaip geria rus generolai. Visi godiai irijo vodk ir vl subliov ura-a-a-a generolui! Majore, antrj vaigdut dantimis i vodkos! stgavo generolas. Majoras nedelsiant vykd paliepim. 135

 Leitenante, prisek vaigdutes majorui prie antpei. is tuoj pat vykd komand. Tovarii, u k tik ikept major visi bul-bul-bul iki dugno. J nereikjo raginti, jie visi rijo t ugnin vanden, tarsi iganing eleksyr, nordami apiplauti savo purvinas sines ir kruvinus nagus. Ura-a-a-a ms majorui! kas staug, kas bliov, kiti net erk girtomis gerklmis. Leitenante, kur mergos? subaub generolas... Gerai inai, kad geruoju ms kompanij mergos neis, galiu atvesti tik kekes: Kati ir Ma. Paimk Fiodorov, jis ino, kaip rasti merg ir miestelyje, ir kaime. Jis parpindavo grauoli Lavrentijui Pavloviiui Berijai, tiesiog Maskvos gatvse, bet neitvr, paband pirm maralo, todl jis dabar ia. Karininkai toliau vent kruvin pergal: Pripilk! riaugsjo generolas majorui. Kiek? teiravosi majoras. Tu k stiklins viraus nematai, kad teiraujiesi, kiek pilti? Vodka tekjo upeliu, gr visi kartu ir po du, ir po vien. Godiausieji nugriuvo po stalu, kiti ant stalo, itvermingieji lauk merg.Tai turjo bti ir malonumas, ir reginys. tai ir mes, prisistat leitenantas ir jo komanda, prievarta vesdama trejet apdraskyt mergin:generolui, majorui ir karininkams. Dvi keks tai Katia ir Maa Matuevy jo paios i paskos. Supratusios, kad karininkams jos nereikaingos, pasuko pas serantus. en, duokit jas en, duetu vogravo generolas ir ikeptasis majoras. Abu pl nuo i siaubo klykiani mergin palaikes j palaidinukes ir sijonus, nordami pamatyti ir sugriebti u gryno moteriko kno. mergin protestus karininkai neatsivelg, jas brutaliai, pasikeisdami, prievartavo visais jiems inomais bdais, kaip okupuoto krato verges. Leitenante, jei ios mergos kels mums problem, padaryk taip, kad niekas niekada j nerast. Supratau, generole. O dabar, keks, apsiaunat auktakulnius ir nuogos okt, ant stal, okt, kad a ir visi karininkai matytume visas groybes vogravo generolas. Karininkai, sugrieb Kati ir Ma, umet ant stalo, ios taiksi nestoti silkes ar amerikonikos tuonkos konservus, pradjo stripint tarp silki ir tuonkos. 136

 Kalinka,malinka moja, v sadu jablonia, malinka moja, utrauk generolas, jam pritar karininkai, betgi visi stebeilijosi besistaipanias mergas ant stal, stengdamiesi kuo geriau irti grybes tarpkuojuose. Nekantrieji graibst joms u laun ir blauzd, taiau generolas sak neliesti, tik grotis i tolo. Maa tingiai strapaliojo tarp valgi, per jos launis tekjo karinink supiltos spermos perteklius. Matau, kad ialk ir itrok, nutrauk regin generolas. Pripilat vodkos stiklines sau ir mergom ir igeriam iki dugno u ger regin. ios stiklins juos iguld kaip lapus. Visi nukrito kas kur ant stal, po stalais, ant grind... Anksiau pasigr karininkai anksiau pabudo, rad girtas kekes, stojo eiln prie abiej ir tenkino savo girt geidul be apribojimo. Bta ir kit krat karinink su kitokiais norais, tad vert kekes ant pilv, surado kit viet ir mgavosi ja Pagiring ekist band ir kekes i miego pakl Ervilko banyios varp gaudesys.Budintis karininkas raportavo generolui, kad banyion prisirink daugyb moni, visi domisi uvusiais, todl atskirti gimines ar pastamus nemanoma. *** Velykos, viena didiausi veni kiekvienam katalikui, kiekvienam lietuviui, ypa svarbu vsti j, kai okupantai slopina religij, draudia ventovi lankym, ypa besimokaniam jaunimui ir j mokytojams. ventovs tapo slapto dvasinio mio vieta. Rtel, Ramun, Stirna ir Mnulis ne tik meldsi, bet mat ir iverstskr Puiien vitriai besidairiani savo mokinigimnazist, kad juos duot okupant savivalei, mat oriai besimeldianius kininkus, mat mokytojus,vengianius puiieni sekimo, mat gimnazistus besimaskuojanius nuo klastingo kolaborant vilgsnio, net ypsn Stirnai sukl, kai ji pastebjo gimnazist Eii, pabgus i Sibiro tremties, lankant vietin gimnazij, prisiklijavus sus, pasibarsius galv pelenais, vaizduojant besimeldiant varguol. Net artistais tapti imoko katalikus okupantai. Brio vadui Gintarui jo valgai prane apie pamaldas ventovje ir apie puiienes, trukdanias lietuviams laisvai ipainti savo tikjim, ir apie ventovs lankytojus ir apylinki gyventojus apmus siaub dl okupat savivals ir iaurumo. Gintaras ir Partizan karo lauko teismas sprs, kaip nubausti puiienes, sprs, kaip pakelti visuomens dvasi per partizan laikrat Laisvs varp. Motina Rozalija jau treia diena altuonos saloje raudojo geddama savo treiojo jauniausiojo snaus. Viepats i savo sosto apvelg savo sn raudanias 137

Motinas, ventovse nipinjamus besimeldianius savo vaikus, Sibiro tremtin dundaniuose ealonuose troktani kdiki klyksm, ledjryje stingstanius tremtinius, kankinamus kalinius, aiktse iniekintus savo karius ir vietoj ermen orgijas kelianius tono ipertus okupantus, ir jam pasidar negera. Taiau jo vilgsnis pamat ne visk, nes tonas savo darbus ts toliau. Katia, bliadj, i Maa, probliadj, v kablukach mar tancevatj, nad trupami, a my horom podpojom! (... su auktakulniais okite ant lavon, mes choru pritarsim) sukomandavo generolas. Abi keks nuingsniavo grindiniu, uoko ant iguldyt partizan kn ir pradjo okti pagal jau generolo ir karinink traukiam: Kalinka-malinka moja,v sadu jablonia malinka moja Tuo pat metu i ventovs klebonas su monstrancija rankose ived prisiklusio Kristaus tikinij procesij, su vlavom ir ibintais, paymti ikili mogaus ir Gamtos prisiklimo vent. Ivyds beokanias kekes ant partizan kn, klebonas sumojavo monstrancija tarsi nordamas atgrasinti nuo io tonikai kraupaus okio. Choras nutilo. Nutrko Velykin Linksma diena mums nuvito. Tikintieji neteko amo. Pats tonas keki ir rusiko generolo pavidalu eng j parapij ir artinasi prie j ventovs. Sutriko ir okanios keks sustojo. Tancuj, Katia-bliadj, tancuj Maa probliadj! (ok Katia patvirkl, ok Maa itvirkl!) griaudjo generolas. Keks vl ts pragaro pramog, generolas su karininkais trauk kalink. Pirmas i tikinij choro atsitokjo Kvietkus, jis suprato, kad velykin vent ikoneveikta ir galingu bosu garsiau u vargonus uved: Dievas ms prieglauda ir stipryb,veikiausioji pagalba varguose. Todl nesibijome, kad ir em drebt ir kalnai virst jr gilumas. Bosas galingu srautu ritosi per aikt, bangavo tarsi nuo kaln krist tarpeklius ir vl niokdamas kilo auktyn, uliedamas vis aikt, nustelbdamas generolo kalink ir vl grdamas ventoriun prie monstracijos, klebono ir tikinij, prie tai uklidamas u keki, jas pargriaudamas. Kol keks atsikl, sikruvinusios krauju, laistomu ant pakels gruodo ir ant grindinio, Kvietkus ir tikintieji pasuko banyios lankstu ir galingas bosas nubangavo altuonos skardiais skelbdamas skaudaus pavasario artjim. Vl atkuto generolas, vl oko keks, mindamos Poviliuk ir Algimant, arv ir Vidugir, Sim ir Diug, Kost ir Vjel, Ar ir Jurgut, tik Vainoro veng, nes jis buvo be galvos ir atrod grsmingiau nei kiti. Procesija vl gro pro iniekintuosius ir ant j su auktakulniais okanias Matuevas. Rtel, Ramun, Stirna ir Mnulis mato, kaip kruvinais nagais, 138

krauju ir sperma iteptom launim keks paklaikusiomis fizionomijomis strapalioja ant lavon. Kodl nepraplyta dangus, kodl netrenkia perknas ias velnio iperas, perengusias Lietuvos slenkst, suvaitoja Rtel. Paiurps nuo kraupaus reginio, eidamas pro al, A.Mikinis papriekaitauja Viepaiui del keki niekinam jo koleg poet ir j bendraygi: Ant sopuli mums kraujas sukrekjo, Paiurpo nuo tyljimo grubaus. O Viepatie,ar jau tikrai reikjo Mus itaipos paniekint ir nubaust? Ltai skirstosi velykin minia, vis mons nori suinoti apie t didiul nelaim, itikusi j parapij, sutikti gimin ar kaimyn, kad inia, igirsta i pirm lp, bt tikresn. Mikiniui taipogi rpi parapijos bdos, tik pasidalins jomis aikts pakraiu eina pro stribyn, kur ant prieangio karinink ir strib apsuptyje puikuojasi generolas. Mikinis stabteli ir vertina juos ir j darbus: Rsius kankyni rengt po rmu, O rmuos klt orgijas vaies. Pragr sin, mogaus orum Ant pjedestal klte kekes Jis paliko miestelio aikt, kaip ir visi kiti, rsiais vaizdais suklusi daug skausmo ir nerimo. *** Nelaimli ir varg laidojimo vietoj, u kap tvoros, slapia, patikimiausi stribai Gramailos kasa duob vienuolikai uvusi partizan. Naktis slepia juos ir j juodus darbus nuo moni aki,nei vienas paalinis neturi inoti, kur bus ukasti uvusieji. Jie smerkiami nebiai. Jie net netaria, kad Kktas strib vado pavaduotojas, yra ir Gintaro partizan vado pavaduotojas, kad j paslapt jau dabar ino Rtel ir nea ini Gintarui. Duobn partizan knus Gramailos meta be pagarbos bet kaip. Suvartytisukryiuoti knai netelpa duobn. Gramaila-sumanusis randa ieit: ima kirv ir kapoja virutinius knus kam rank, kam koj, o kam ir galv. Susmulkintos kn dalys geriau telpa duobje, ir dangui besidaant rausvomis varsomis, duob upila eme. Lieka gerokas kauburys, ymintis ems ir moni aizd. *** Generolas Marinin, atliks savo misij Ervilke, skuba Tauragn, nes ten laukia kur kas svarbesns ir skubesns uduotys. Informatoriai ir tardytojai aptiko apytikr Jungtins Kstuio Apygardos bstins viet. Skuba generolas 139

itirti vietov, patikrinti duomenis, nes tokios operacijos skm gali utikrinti net antrj vaigdut ant generolo antpei. Tauragje pasitinka operatyvininkas N. Duanskij, suuods ir surinks duomenis generolui, surinks komand ir pasiruos j vesti slptuvs turmui, jei neprietaraus tauragikis MGB p/p Vassar. Dalyvausime puolime visi kartu gerairdikai paada generolas ir visas batalionas sulipa studabekerius. *** Pirmasis Jungtins Kstuio apygardos vadas Angis patenkintas: tabo slptuv rengta nuoalioj vietoj, eimininkai patikimi. Jis pats eikliu erilu, pakinkytu fajetonan,vea i Lydio rinktins tabo bunkerio Smaidri kaime Fieriens sodyboj paskutinius reikmenis, kuriuos pats apygardos tabui paskyr. Lydio tabo slptuv, kaip ir tabo pareignai, jam gerai pastami (vdrys dalyvavo posdyje kuriant apygard), nes ir jo, kaip Lydio operatyvinio skyriaus vado, darbo vieta iki tol buvo ia. Daug dien kartu su jais praleista, daug darb nuveikta.Todel jis savo naujosios buveins nuo j neslepia. Tik retkariais sukirba mintis: ar ilaikys ie pareignai t paslapt lemting valand? Bataki OS vadas Breiv informavo apygardos vad, kad Lydio tab sausio antroj pusj susek ekistai, visi tabo pareignai paimti nelaisvn. Angis sunerimo, nurod Breivei paruoti atsargin slptuv, kuri is pradjo perkeldinti tabo inventori, bet pats i Jukn slptuvs isikelti neskubjo, nes intensyviai ruosi pasitarimui su Tauro apygardos vadovybe, kuris buvo numatytas balandio 1215 dienomis. Analizavo J.emaiio-Mato atsiustas pastabas savo praneimui partizan vad suvaiavimui, kuris vyko sausyje, o jame dalyvavo tik dviej apygard atstovai. Tai eid demokratijos pricipus, nes buvo priimti sprendimai vis apygard vardu. Tikslino savo praneimo nuostatas, nes numat neivengiamas diskusijas su Piet srities partizan vadais: Mes troktame, kad visa tai, k yra geriausio ireikusios ms kovos sjdio programos, bt ireikta bendrja vieninga laisvs kovos sjdio programa ir bt ms kelrodiu dabar ir ateityje. i nuostat Angis ruosi apginti bet kurioje auditorijoje. Persikelti kit slptuv nutar grs i pasitarimo. Breiv atidiai sek vykius Batakiuse ir apylinkse, nes strib vadas V.Paulauskas buvo jo agentas ir apie garnizono ir strib kslus jis nedelsiant perspdavo Breiv. ekistai ramiai leido laik Batakiuose, todl ir Breiv buvo ramus. Net strib vadui nesukl tarimo Batakius atsikls papildomas ekist padalinys. 140

Angis su Diugu Velyk ventes vent kartu su slptuvs eiminink Jukn eima. Nors nuolatinis karas su okupacine kariuomene vyko, taiau apylinkje buvo ventin tyla, ji tssi net ketvirtj Velyk dien. Tik tada, kaip perknas i giedro dangaus, ugriuvo Juknos sodyb ekistins kariuomens briai, pasiruo nuluoti j trob nuo ems paviriaus ir tbt surasti apygardos vadaviet. Bad vis kiem smaigais, lau trobos grindis, ner po Agluonos upelio krant, ekist, kaip vapsv ant medaus, buvo visur pilna. N.Duanskis kankino eiminink, Vassar eiminink, tikdamiesi igauti vadaviets paslapt. Generolui atokiau pastat palapin i ten jis vadovavo ir nurodinjo, kur jam atvesti tardymui. Angis tarsi penktuoju jausmu pajuto ekist ruj sodyboje prie Agluonos ir vir slptuvs. Suprato lemiamos valandos rimtum. Diugai, naikinam slaptuosius dokumetus, prie tai paruok granatas, mes gyvi i ia neieisime. Pirmoj eilj degink apygardos ryinink slapyvardi ir j marrut sraus, OS schemas ir slapyvardi sraus, a imsiuos Vyriausios Vadovybs krimo dokument naikinimo. Ant grind pairo popieri krva, Diugas pakio degtuk, ie suliepsnojo, taiau greit ugnis m blsti, vyrams stigo oro. Nuo Agluonos plsteljo vieaus oro gsis, Angis susivok, kad ekistai atideng j atsargin ijim, ir paleido automato serij.Ugnis atsigavusi vl priblso. Diugas paritino kiauinin granat, kuri sprogo prieangyje ir nublok ekistus nuo angos ir noro sumesti slptuvn granatas. Generolas sak p/p Vassar dertis, kad Angis pasiduot, taiau pastarasis atsak ugnimi. ekistai atideg ang i kambario ir met granat. Sprogimas priblok Ang ir Diug prie sienos. Viepatie, laimink ms Tvyn ir ms kov iki pergals, tar galingu bosu Angis, ir ts: granatas prie galv! Nuaidjo duslus sprogimas. Pro ang Agluon plipteljo ugnis ir dmai. *** Jie susisprogdino, tar generolas, paskubjom, galjom paagituoti, tada grobis bt deimteriopas. Surinkt visus dokumentus,visas skiauteles, sudliosim, iifruosim, padulks kudlos tai apygardai. Suimti visus eimynikius ir pakliuvusius praalinius tardymui Taurag, k nuluoti nuo ems paviriaus. ia prajo ekistai. uvusij knus imest gatvn atpainimui. ... Vykstantys pasitariman su Piet Lietuvos partizan vadais adgaila, Tauragis ir Matas sutartoje vietoje Angies ir Diugo nesulauk. 141

*** Aidas (P. Paulaitis) atjo sodybon, kurioj daugiau niekad neturjo bti, ir ia pasitiko ilg katorgin lemt. Jo ten neatpaino, sum varg sen dl visa ko ir kaip nustebo generolas, iaikins savo didj prie,vieu laiku visuomenei ir okupantams siuntus rusus i Lietuvos. Apygardos tabo slptuvje slapti dokumentai nesudeg dl deguonies ir laiko stygiaus, tad ekistai i j nustat vyriausij apygardos ryinink Breiv ir kad jo komand sudaro 120 pagalbinink, taiau vis tik slpyvardiai. ekistai iaikino tik dal. Breiv prajo nuo pirmojo visus ekistinio pragaro ratus, bet atlaik. Didioji dalis jo komandos liko laisvje. ekist neiaikint liko dalis slptuvi su apygardos inventoriumi, taiau apygardos struktra suardyta: ryi, tiekimo ir kitos grandys sutraukytos. Pagrindiniai pareignai uv arba suimti. JKA nedelsiant reikia atkurti. Atkrimo rpesiai vl ugriva ant Vidmanto (H.Danileviiaus) pei, nes tik jo energija ir sumanumas, o svarbiausia jo (Lydio) rinktins struktros ir resursai pajgios tai padaryti. Vidmantas pretenduoja JKA vado pareigas ir atkakliai to siekia, taiau didioji dalis partizan vad tik po savaits deryb Vidmant tikina, kad tinkamiausias iuo metu yra Savanorio rinktins vadas-Matas (kpt.J.emaitis). Vidmantas ir Lydio rinktin antrj JKA vad, Tyli (tok slapyvard pasirinko J.emaitis) vl usodina ant minto apygardos dviraio. Vidmanto valanda imu vliau. Generolas, vykds daug stambi ygi, buvo atauktas apdovanojimui ir poilsiui. *** Pavasaris papuo kraujuojani em vairiaspalviais iedais. Rtel kasdien skuba gimnazijon pro alia kap supilt kaubur, kasdien padeda ant jo altuonos atkalni, Balandins piev gli. Kasdien piktieji stribai tas gles ispardo,vis stengdamiesi sugauti ir nubausti kapo puoseltoj. Rtel pasiguod Vainoro bendraygiui vainiui (A.Sluinskui), kad stribai nepalieka ramybje net uvusij aminosios poilsio vietos. Mes juos sutramdysim, priadjo vainys, tik tu kelias dienas prie kapo neik. Ant kapo plevsuoja trispalv vliavl, primindama, kad Lietuva dar gyva ir kovoja. alia gli puokt didesn nei visuomet. Pie j uraas: neliesti, uminuota! Stribas vl skuba ispardyti gles. Jo t padidina trispalv, dar to betrko, kad vliavas kelt ant bandit kap, garsiai besipiktinant strib girdi kapuose trisinti davatka. Driokst! Nuaidi sprogimas, 142

Vienuolikos partizan uvimo vieta

priblokiantis j prie kapo. Ji mato, kaip stribas paoka vir kapini tvoros suplyta skutus ir isitako ant tvoros, medi,ols. Jai pasidaro bloga, tok vaizd ji regi pirmkart, taiau smalsumo vedama ieina i kap apirti vykio vietos. Randa apardyt kauburio em, aplink j krauju aplakstyt ol ir gabalus buvusio stribo kno, isklidusio aplink. Dievobaimingai persiegnoja ir skubiai pasialina. Vl Rtel, Ramun ir Stirna lanko partizan kap, vis ddamos ir ddamos ant jo gles, reiau ir atsargiau jas ispardo stribai. Motina Rozalija ikeliauja ne tik i nam, bet ir i savo krato, kad okupantai neitremt Sibiro alt, ji ir taip nea sunkiai pakeliam sn netekties gl. Ramun j atveda prie sn ir j bendraygi kapo. Ji nusilenkia karygiams ir tsia nesibaigiani mald u j aminj palaim. Motinos malda laimins juos aminai iame kape. Plaiu kryiumi ji palaimina j aminj bt ir ikeliauja link jros neini su savo bedals skausmu. Gintaras uvo tuoj po Velyk, j pakeit Jogaila. Kktas, pajuts pavoj, pasitrauk Jogailos br. uvo vliau myje su ekistais. Stirna kartu su bendrygiais susisprogdino slptuvje, bet ekistams nepasidav. Ramun kartu su bendraygiu susikov su ekistais ir abu uvo mio lauke. Rtel sum ekistai, perjo tardymus, kaljimus, uvo Sibiro Gulage. Pagijs Mindaugas pasivadino Kardu, buvo paskirtas Jros srities tabo virininku. 1949 m.vasario mn. Lietuvos partizan vad suvaiavime atstovavo iai 143

sriiai ir tapo Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio1949 02 16 Deklaracijos signataru. uvo t pai met birelyje. Stribas Gramaila ukop karjeros laiptais tapo rajono KPSS pirmuoju sekretoriumi. Nuvilnijo Dainuojanti revoliucija,nulegjo okupant tank vikrai prie Vilniaus televizijos bokto, praliedami krauj kaip Kalniks miko kalne, kaip Papari kaimo pamikj, ir lietuviai nusikrat okupant jungo, tik ar nusikrat vergo dvasios, gytos per 50 okupacijos met? Su Motina Rozalija Viduklje kalbasi jos kaimynas raytojas E.Ignataviius: Man 103 metai, sako Rozalija, a visus okupacijos metus neiau bsimom kartom mano uvusi sn laisvs trokul ir mano irdies netekties skausm, bet, Eugenijau, ar tos kartos Motinas ir Tvyn supras, ar vertins Lietvos sn ir dukr sudtas aukas ant Tvyns laisvs aukuro? Sustok, ervilkieti, Po kryium prie vento akmens. Pasimm kani, viesiausij vilt palikome tiems, Kas po ms gyvens.

Paminklas uvusi partizan niekinimo vietoje. Ervilko miestelio aikt ties banyia

144

Paaikinimai Jungtins Kstuio Apygardos Lydio rinktins Mindaugo tabo apsaugos brys uvo 1947 04 04 imkaii vls. Papari km. pas Masalskien. Mindaugas-Vytautas Guas i Rokikio apskr., Diugas-Alfonsas ekaitis; Kostas, Jaunutis-Steponas Jukys; Algimantas-Jonas Mejeris; VainorasJuozas Nausda-poetas. Jo priemirtins eils panaudotos tekste: Uklysiu pas tave tarsi nelauktas arvas-Jonas Parnarauskas; Poviliukas, TarzanasSteponas Toliauskas; Vidugiris, imgaila-Stasys Urbonas; Simas, TeisusisKazys Valaitis; Jratis, Vjelis-Jonas ukauskas; Aras, Viksva-Petras ukauskas; Jurgutis, Linas-Steponas ukauskas, i trij broli motinaRozalija ukauskien. Kazys Ambrozaitis emigrantas, fondo laisv pirmininkas. SimasBronius Kisielius PKL Teismo teisjas, uvo 1945 11 26. Stulgiuose prie imkaus sodybos. Saturnas-Jonas Strinys Lydio rinktins Kadagio kuopos vado pavaduotojas,vadas. Bataki brio vadas. Bitinas-Telesforas Kisielius Kadagio kuopos brio vadas. Kleopas Trumpaitis-Kadagio kuopos ryininkas. Vidmantas-Henrikas Danilaviius Lydio rinktins vadas. Kktas-Juozas Jaktaitis stribas, vliau partizanas. Gintaras-Boleslovas Miseviius Kadagio kuopos brio vadas. Zigmas Gramaila-Ervilko vls.komjaunimo sekretorius uolus strib ir ekist pagalbininkas. ekistas gen. mjr. Mairin paskirtas Taurags apskriiai, SSSR MVD ministro 1946 12 18 sakymu Nr.001164 priemoni vykdymui likviduojant nacionalistin pogrind ir gaujas. Izidoriaus Stokaus-Mauro eilraio itrauka. Juozo Nausdos-Vainoro eilraio itrauka. A.Mikinio eilrai: I gilumos aukiuos ir Kolaborantai itraukos. Vytauto Guo-Mindaugo laiko itrauka suadtinei, priskirta Vainorui.

Paskutin Kstutn uduotis

Nuo Bebirvaits iki Ervilko tik 15 km, tad kai Bebirvaits priauganti gimnazija tapo progimnazija, mes, virij jos galimybes, pasklidome po Ervilk, Jurbark, Raseinius ir dar toliau, jei ten buvo gimini. Ervilko gimnazij valdo direktorius Vincas Uleviius*, tikslij moksl atstovas. Moko fizikos, todl ir tvarka gimnazijoje svarbiausia: i ryto mankta, rikiuot, maras su daina. Taip kas ryt iki pamok. Tos ygio dainos mums patikdavo lietuvikos, karikos, nes mankta priklausydavo kariniam parengimui pasirengimui tarnauti Lietuvos kariuomenj. Po savaits kitos pats klass seninas pasikviet pas save sveius ir pasil paskaityti Atalyn, Varp ir Laisvs Varp**. Paskaits supratau, kad tai Lietuvos kariuomens laikraiai, o juos leidia ne Tiesos leidykla. Man buvo domu, kad mane surado kitas altinis su savo planais ir uduotimis. Abiturientai (jiems priklaus brolis) rinkdavosi mudviej kambaryje, taip pat skaitydavo Atalyn, aptarindavo Tvyns gelbjimo planus, neslpdami patriotini nuotaik. Buvo keturiasdeimt devintj kovo vidurys. Pamokos baigsi, mus paleido atostog. Klasje klegesys iki lalanio triukmo. Atsisveikiname su draugais, o ypa su draugmis dvi savaites nesimatysime. Poviliuk, ar nepamiri per atostogas? itiek grauoli laukia Bebirvaitje, burkavo Elyt. Gyvenimas padvelk tikru pavasariu...

Jarmala-Audrnas, redaktorius, A Jankauskas-Granitas, mokytojas ir K. GreiiusNarimantas, mokytojas. Platino gimnazistai, mokytojai, partizanai. Laisvs Varpas Kstuio apygardos tabo laikratis, kuriame bendradarbiavo Audrnas.

* Stasys Jarmala ** Atalyn ir Varp leido Ervilko gimnazijos pastogje V. Uleviius-Stasys

146

I urmulio idygo klass vadovas, kompartijos narys, nenuspjama asmenyb, velg mane nuo rpesio ikreiptu veidu, atsipra Elyts, pasived mane atokiau ir pusbalsiu pratar: virinai! mano knas nujo pagaugais, msteljo kas gi idav? Povilai virinai, saul ildo.* Sniegas tirpsta ir teka altuon**, atsakiau nustebs. Povilai virinai, tau pirmoji uduotis: kovo 24, ne vliau kaip 26, iemet prasids masinis trmimas Sibiran. Grdamas namus, pakeliui pranek bent keliems Ervilko valsiuje, keliems Vidukls vls. ir saviems imkaii valsiuje. inia pasklis greit, svarbu pradia. Per daug nesiskelbk, nes tursi ir kit svarbi uduot. Antroji, turi ger atmint skaiiams, tai tau rkomojo laktelis su skaiiais, perskaityk ir kartok ia pat iki siminsi, tada popierl grink man. iuos skaiius privalsi nuneti Romanui Kamp (paaikina kaip j rasti). Slaptaodis tas pats, tik tu pradedi kreipiniu. Kartok ir simink! Po valandls pasakiau, kad siminiau ir galiu ygiuoti. Vykdyk! Klausau! Aukltojas dingo taip pat greit, kaip ir buvo atsirads. Mano knas tapo spyruokle. Smegenyse pirmyn atgal riedjo skaii eiluts. Dabar a vietoj rkomojo popieriaus, tik smegenyse nesimato skaii. Jam leista surayti, man ne (maiau, kaip degdamas papiros lyg netyia sudegino diktuotus skaiius). Svaigi romantika virto rsia tikrove, bolevikiniu alto Sibiro siaubu, pakvipo paraku, nes tuos skaiius reikia perduoti tab. O kur jaunyst? Svajos... mlynos akys... gelsvos kasos... ji palauks, nes pasibaig anuomet Lapgirinj, partizan palapinj, kai prisiekiau prieintis rusomongoloidinm ordom, kol kvatosis kulkosvaidiai prie apsupt sodyb, kol rieds eelon voros per Ural jaunyst palauks! einant stovykl, mudviem su Merkiu uniformuoti sargybiniai atidav pagarb, nes j visi painojo ir gerb. Atideng uuolaid-duris ygio palapin, kurioj k tik ikilmingai buvo prisaikdinti jauni partizanai. Atsidriau blankia vaki viesa apviestoj patalpoj. Ant stalo tarp dviej vaki stovjo kryius, deinje Trispalv. Aplinkui tvyrojo tirpstanio vako ir ygio bat tvaikas. Tik vliau pastebjau nuo stalelio mane iojjant mauzerio vamzd. * Slapyvardis ir slaptaodis, kur nustatydavo partizan vadai.
** Atsakomasis slaptaodis.

147

 Prisieksi vienas, man, nes tursi specialias, svarbias uduotis. Turi unikali atmint, mes j panaudosim Tvyns ir Kstutn labui. Tarnauju Tvynei! atsakiau, kaip ir buvau mokytas per karin parengim. Priesaik pradsim malda. Gal man sukalbti miias lotynikai, a jas moku nuo Introibo ad alterae Dei iki Ite missa est (engiu prie Tavo altoriaus, Dieve. Eikite, auka baigta), atmintinai. inau, kad moki, girdjau tave Bebirvaits ventovj meldiantis, ia ne miios, bet priesaika. Ji turi savo tvark. Ordnung muss werden sein! (Tvarka turi bti!) baig Merkys. Zum befehl mein Schef! (Klausau, efe.) atsakiau vokikai pareikdamas savo svarb. Malda, tar vadas, garsiai egnodamasis. In nomine patris et filio et spiritus sanctus. Amen. (Vardan Dievo Tvo ir ventosios Dvasios. Amen.) Laimink, Dieve, visus, su kuriais leidai man kartu grumtis su prieu, ypa tuos, kurie kaip broliai padeda ioje sunkioje kovoje. Pater noster, qui est in coelis, santificetur nomen tuus... et ne nos inducas intentacionem. (Tve ms, kuris esi danguje...) Sed libera nos a malo. Amen, (Bet gelbk mus nuo pikto. Amen.) ubaigiau Viepaties mums palikt mald. Dabar padk rank ant ginklo ir kartok paskui mane: a, Povilas virinas, prisiekiu Viepaties akivaizdoje, kad nesigaildamas jg, jaunysts ir gyvybs ginsiu Lietuvos nepriklausomyb bei tautos garb nuo bolevikini ir kit prie, ventai vykdysiu partizan vadovybs sakymus, saugosiu visas patiktas man paslaptis. Visas inias apie bolevikinius ir kitus prieus praneiu partizan vadams. Prieams paslapties neiduosiu. Jei priesaik sulauysiu tenubaudia mane Dievas ir partizan karo lauko teismas. Dieve, Tavo akivaizdoje meldiu stiprybs ir pagalbos sunkioje kovoje! Buiuok ginkl tai priesaikos patvirtinimas partizan vadams, ts Merkys. Jis pam mauzer abi rankas ir prine prie mans. Prisilieiau lpomis prie alto plieno. Vado rankos dvelkteljo egli sakais, o nuo ginklo ermen tvanksa, tarsi NKVD lavonai gult ia pat. Buiuok valstybin vliav, (vadas patrauk vliavos ilk artyn) tai priesaikos patvirtinimas ms Tvynei Lietuvai. Prisiglaudiau lpomis prie vliavos ilko jis dvelk motinos nuotakine suknele ir nam iluma. 148

 Buiuok kryi tai priesaikos patvirtinimas Dievui. Nuo jo teisin gumo nei pasislpsi, nei isisuksi viena ieitis siningai vykdyti sipareigojimus. Prisilieiau lpomis prie nukryiuotojo koj tkstanius kart matytas Bebirvaits ventovje, ia mane jis velg rsiau, tarsi spdamas: tas kelias bus panaus Golgotos, bent jau ne lengvesnis. Stok ir deklamuok Lietuvos himn, sak Merkys. Lietuva, Tvyne ms..., vadas pasitemp gerbdamas ranka. Ir viesa, ir tiesa ms ingsnius telydi... Pasveikins mane, kaip Kstutn kar, vadas pridr: Ginklu ir sprogmenimis nesinaudosi. Ginkluot kari mes turime pakankamai. Tavo kovos rankis neeilin atmintis, guvus protas ir artistin imon. valgyboje labai svarbu. Antai altekn Burbinje NKVD iskrod ia pat, eglyne, ir i gerkls itrauk slapt praneim. uvo valgybininkas ir paslapt ekistai iaikino, dl to suruo neeilines skerdynes. Tu ifr privalsi siminti ir j nunes pakartoti adresatui. ekistai, kiek bekratyt varg piemenl (tok privalsi suvaidinti), pas j nieko neras. Itreniruok baims bsen, kad neumirtum ar nesupainiotum skaii. Zum Befehl! supratau vade, tariau kiek nulids. Norjosi turti sidabru blizgant Valter. Rodos, galtum iaudyti visus ekistus. Taiau... tai pirmoji uduotis, vadas pateikia ifr, simins grinu popierl. Nuygiuosi u Paupio iki Sopulingosios, deinn mik iki uol uolo slaptaodis... i daugiau nei dvej met senumo atminties juosta pasisuko mano vaizduotje per keliasdeimt sekundi. Juosta, kuri vietoj jaunatvikos romantikos nea mane partizaninio karo skurius. Poviliuk, kodl tu pablykai ir rstus kaip rusistas veistys? vl prijusi iaukjo Elyt. Gal paraytum laikel, i, ir suspt atkeliauti. Tavo rainiai doms, net garsiai klasei paskaito lituanist. inoma, inoma, atsakinjau, stengdamasis nusiypsoti, bet tik isiiepiau, tarsi tigriukas, stengdamasis apkabinti jos peius bti meilesniu negu pats norjau. Kodl toks sitemps, galtum ir velniau... Tik prisiliets prie jos supratau, kad velnus nebsiu. Spyruokl usukta ir ji atsileis, kai ipokinsiu skaii tirad adresatui. Laikas mane gena, jo duota nedaug, matyt, reikalai skubs ir svarbs. O jaunyst? Jaunyst palauks! Tokia lietuvio dalia ioj Europos galingj krykelj. Elyt privalo igirsti i siaubing ini. Ji privalo inoti ir neprivalo suprasti, kad i inia atneta ia klas, o svarbiausia kas j atne. Pro praviras 149

duris i koridoriaus skambjo darnus atuntok sekstetas. Jie isiskyrimus ir susitikimus palyddavo skambia daina: Ir sukryk vl gervi virtys. Suskambs daina klevuos. Gera ia gyvent ir mirti. Gera bt ia, Lietuvoj! Man i daina nuskambjo kaip tremtini godos eelonuose kaip gera ir bti, ir mirti savoj aly! Tarsi partizano goda, paklus granat ties galva... inai, Elyte, a tave palydsiu, tik trumpam usuksiu savo kambar pasiimti btinos mantos atostogoms. Negi tu dl mans, negi tau nesunku, iaukjo nudiugusi. Diaugiausi ir a, surads ieit praneti buvusiam mano eimininkui, o ir Elytei i kraupi, bet svarbi ini. jome tyls ir artimi, bet tarsi nesavi. Kraupi inia slg krtin, skaiiai virtine klebeno smegenis, jaunyst kariu alsavo veid... Mielasis, atsisveikinam ia, prie eiminink bus drovu. Mes dar tokie jauni. Jie gali ms jausm nesuprasti. Buinys nei trumpas, nei svaigus. Jos lpos buvo putlios, velnios, kvepjo atbundania gamta ir pavasario vju. Prigluds knas, krtys stangrios, aki mlyn gili, vylinga, gundanti. Bet man nebuvo lemta svaigti buinyje ar sksti aki gelmje. Mano galvoje nuolat sukosi saus skaii eils. N vienas negaljo pakeisti vietos ar bti umirtas. Tai buvo svarbiau u buinius ir glamones. Prisiekiu, skambjo ausyse, ventai vykdyti vad sakymus... Poviliuk, ar tik tiek? Taip altai? Gal nemyli? Gal toj Bebirvaitj... Vl buinys, vl prisiglaudimas. Lpos pakvipo medumi, rankos apsivijo apie kakl, krtys smigo mano krtinn, visu knu prisisiurb prie manojo. miau prarasti savitvard, atsipalaiduoti, pasiduoti jaunysts lsmui... Vl lyg kju. virinai, antroji uduotis labai svarbi! Dieve, Tavo akivaizdoj meldiu stiprybs! skambjo galvoje. Mes nepastebjome, jog prie mudviej artjo pakeleivingi. Poviliuk, atleisk, gal a per daug, gal negerai, pagalvosi, kad kokia... nabdjo mlynak, pam mane u paranks ir kartu patraukme jos bsto link. Pavasario velnus dvelksmas kl i ems Motinos ir Motinysts nesulaikomai atgimstant daig. Gamta nepais, kad buvo maitojami mons ir em. Ji buvo nepermaldaujamai amina. Jos buto eimininkas, vokietmetyje buvs mano, sutiko su plaia ypsena. tai kokia staigmena, seni pastami, greitakalbe par Steponas. Tai blog ar ger naujien, porink, veltui tokio vingio nedarei. 150

 Neinau, ar bna iais laikais ger naujien. Mnesio pabaigoje, ne vliau kaip dvideimt ketvirt, vl bus trmimas Sibiran! A vienas juos prakeiksiu u tokius darbus, usipliesk Steponas. O kiek dar toki, kaip a, keikia? Kada jie griausmu skradiai em prasmegs? Rups, velnio iperos, nuspang parkos! nenustojo eimininkas, kol visi keiksmaodiai baigsi, kol visai isikvp. Tada nusviro rankos, visas susmuko, pritrenktas artjanios baisios nelaims, baisios neinios, kuri neaiku, ar tuo laiku, kaip nurodyta, ugrius, ar dar kiek palauks? Viena buvo tikra, kad tai neivengiama, nes Ervilko guloje pasirod karininkai su lakn uniformomis trmim demonai. Jie visad pasirodo prie nelaimes Lietuvai. Poviliuk, kaipgi, kodl man nepasakei apie tai anksiau? pykteljo Elyt. Dabar jau pasakiau, perspk savuosius ir pakeliui namus kitus. Atsisveikinau, palikdamas isiskyrimo ir nerimo siaubo neuliu prislgt Elyt ir susmukus apatik Stepon. Patraukiau vokietmietyje pramintais takais tviks link. Laba diena, ponia, kalbinu eiminink, trisiani kieme, eidamas pro pirm k. Kovo 24 d., ne vliau, trems lietuvius Sibiran. Kad tave velniai, kad juos velniai, kad jie sprandus nusisukt gridami peklon, vl kaip pernai, kaip upernai, kada jie baigs, kada nustos, be perstojo kavo su aaromis moterik. A jau toliau nuo io kiemo, matydamas, kad ji nori kak pasakyti. Aplenkdamas j, kteljau: Pasakyk kaimynams! Toliau greitu ingsniu patraukiau kito kio link. Trobos geros, tvirtos, stogai raudon erpi, btina usukti, praneti. Kovo 24 d., ne vliau, bus veimas Sibiran, paaikinu pusamiui vyrikiui. Tai kaip ia, po paraliais, juk pernai i io kio gaspadorius ive, negi iemet ir mane? Kas tau sak, kad mane ve? band susigaudyti vyrikis. Visus ve, kurie um svetimus kius, atsakau rimtu veidu ir skubiai kulniuoju nuo valdios rmjo. Skubu kiek sutriks, atsisuku pasiirti, ar nesiveja. Nesiveja, kiek ramiau. Vl trobos, vl kiai, greta vienas kito. Padk, Dieve, pasveikinu sutuoktinius, girdanius gyvulius savo kieme. Dkui, dkui, atsako moterik, skarels kampu pasivalo lpas, tarsi pasiruoia atsigerti i pasemto kibiro. 151

 Dvideimt ketvirt, ne vliau, prasids veimas Sibir, paeriu be angos, pasisaugokit patys, perspk kaimynus! Ai, vaikeli, u ini, kad ir blog. Geriau inoti i kalno. Gali, kas nori, susikrauti daiktus, kas nenori pasitraukti. Teodorai, tie vaikai patikimi, ruokis, ruokis mikan, o a surasiu sau bst. A matavau akimis kit k, kurio monms bevieliu telefonu praneiu skaudi ini. Tvai su diaugsmu sutiko atostog grtanius vaikus ir su nerimu igirdo datas, kai Sibiran bus tremiami tkstaniai eim. Ne pirmi metai, kai jie sukrauna btiniausius daiktus maius, kad turt kuo apsirengti ir maitinti gaus ma vaik br pakeliui. Man reikia isisukti i isiilgusi tv ir jaunyli broli globos, nuneti saus skaii virtin gretim kaim u miko. Delsti nevalia, bet nei tvai, nei vyresnysis brolis neprivalo ne tik inoti, bet negali n tarti mano turim sipareigojim. Mama, a pas Leon Naukaim, praneiu, nes jiems irgi gresia. Nelaim gali uklupti anksiau nei nurodyta, tikinjau.Po priekait tikinau ir be klii iskubjau pas Roman. Jis sutiko nepatikliai, kaip ir andai, sitikins, kad per jaunas tokioms uduotims. Romanai, saul ildo. Sniegas tirpsta ir teka altuon, vangiai atsako jis, tai ir vl virbliamuis, geriau band ganytum. Kai stribai prigriebs itii! Vykdyk sakym, jei ne paduosiu raport, i tavs ispaus skysius! Paduosiu, paduosiu, vietoj savo raporto usikibk karvei u uodegos, ten tavo vieta, negali surasti vyr iniai atneti, jau kinkydamas arkl veimlin, burbjo Romanas, uriiu tau akis, nuveiu, tuomet ir raportuosi. Daryk, kas tau sakyta, man svarbu laiku perduoti ifrogram. Duok, a j perduosiu, ities jis nuo darb sudirusi rank. Ji mano smegenyse, sakyta padiktuoti adresatui, nutraukiau jo sumanym. sdome veimait, Romanas isitrauk tamsios mediagos alik, rpestingai apvyniojo mano galv, patikrindamas, kad negaliau velgti pro kur nors krat. Jo sudirusios rankos dvok arkli mlu ir sunkiu mlaveio prakaitu, ne kart patirtu tv namuose. Na, Bri, na, pavar Romanas arkl. Mes pajudjom paliugusiu keliu. Nesistengiau suprasti, kokia kryptimi vaiuojam. Maiau inoti geriau. Sustojom, nuved, laipino bunker, gal troboj, o gal kitame pastate. Pasisveikino girdtas, veik pastamas balsas. 152

 Diktuok, a pasiruos urayti, itar ramiai. Iskaiiavau man pateiktus skaiius. Pavart kakoki knyg. Valandl patyljs pasak, kad ifrogramos nesupainiojau. Padkojo, kad laiku suspjau. Vl Romanas pam u paranks, ived veimait, ir Bris vienodu ingsniu trauk per pavasario polaid. Akis atrio pamikj, neutralioje zonoj, be inios, kur buvau ir su kuo kalbjau. Gali droti, paslapi skerdiau, su paaipa mesteljo Romanas, aikiai nepatenkintas, kad ifrogram aplenk j. A inojau, kad jis nemgo ir nepasitikjo jaunuoliais, stojusiais karo keli. ingsniavau namus su palengvjimu, nes visi skaiiai buvo nuneti nesupainioti. inia perduota. Nedav ramybs ifrogramos adresato girdtas balsas, kiek anksiau, visai kitom aplinkybm. Nors inojau, kad tai man net pavojinga, bet smalsumas m vir ir judino pasmons klodus. Prieui lengva pasakyti neinau, kai i tikrj neinai. Kai inai padtis keblesn. Ms nedidukas kaimas ini apie trmim prim kaip pavojaus signal. Pasiruo. Nors genocido akcija por dien vlavo, bet nuo nurodytos dienos kaimas tarsi imir. Priepieiais baub nemeltos ir negirdytos karvs, taiau mons pasirodydavo tik apie pietus, kai nelaimingj gurguols bdavo toli u kaimo rib. Kovo pabaiga, polaidis, pats paliugimas. Mike lapias sniegas. Bet iradingieji tvai savoj emj suranda viet nuoaliame intake, ties Bebruva, Kelnor. Tai smlio kalnelis su krateriu viruje. J udengus tampa slptuve. I ten galima stebti, ar apsuptas kis, ar jau imu lemtinga valanda? Motina Elena dvasin atram sau ir gausiai eimai suranda maldoj, nesibaigiani roani virtinje. Jai talkina broliukai: Jonukas, Staselis, Gedukas ir dar pyplys Broniukas. Ilga roani virtin mane vert susimstyti ir bendrauti su Viepaiu i irdies. Viepatie, iklausyk mano auksm, nes ms maldos jau nebepadeda. Ms tautos aukos, paaukotos iauriausiu bdu, tokios didels, kad Tavo pranaai, pamat jas, nustrt. Kai Izaokui paliepei paaukoti vienatin jo sn jis pakluso, bet jo rank sulaikei. Ms tautai siunti budelius vienus po kit, po iauri ypa iaurius. J abiejose rankose kruvini durklai. J sadizmui nra rib, tai alia mans mano tvas siunia Tau maldavimus. Tu j saugojai nuo daugelio ekist. Jis moka apsimesti senu ir serganiu, nes moka j kalb ir j daug kart paliko kaip ligon. Taiau trmimo Sibiran metu to nebna: keliami veiman mirtantys ligoniai ir seniai, gimdanios moterys, udomi vietoje nepaklstantys. Viepatie, kieno tai rykt ir u k? Gal Tu t udyni neregi ar Tau apie jas nepranea? Ar mano tv ir 153

protvi nusikaltimai tokie dideli, kad reikia tiek kraujo, kanios ir aar?! Viepatie, suteik man Dovydo gali ir a juos ivarysiu i ms Tvyns arba duok partizanams slapt ginkl, kad jie sunaikint nekrikt rusomongoloid ordas, siaubianias ms tv ir protvi vent em. O Tu leidi iniekintus aiktse kari knus be mald, be giesmi sumesti senus ulinius, vyrduobes ar net iuklynus. Tu leidi iniekinti per juos savo atvaizd, o per tai ir Save! ventoji Marija, Dievo motina, meld kartu devynmetis, eiametis ir trej metuk broliai, bosinant tvui... Vsa smelksi kaulus, Sibiro alio mkla stingd ird ir snarius. Dar tik vidurnaktis. Vis akys krypsta vakarus, ten stuba, iluma ir palaima. Visiems vienintelis klausimas: ar nesupa jos rusomongoloidai su ilgais durtuvais ant autuv? kart Sibiro giltin prajo pro ms namus, neusukdama juos. Dar bus didesnis ar maesnis pakartojimas, tik neinia kada. Tvai skaiiuoja prarastus kaimynus ir gimines. Motina aprauda j kalvarijas. Ji tai supranta, nes jos sesuo Marija jau devyneri metai ten. Svainio Jono kaulai ukasti kakur aminame ale, o gal boluoja Sibiro ups deltoje? Jos brolio Martyno eima itremta ir iblakyta upernai. Viepatie, pavelk j kani, aimanavo motina Elena, ir ledinio Sibiro alt! Tu suprasi, koki nat udjai ant glen mogaus pei! Ms amius toks trumpas, o ledin kania tokia ilga, maldavo dukteria Agn, pabgusi i ledinio alio ir besislapstanti Lietuvoje tarsi nusikaltl. O ji tik gro savo gimt em. Susikraunu kuprin ir vl tais paiais takais ir keliais nuo Bebirvaits iki gimnazijos. Pirmadien vl pamokos, tik neaiku, kiek suol rasime tui? Po atostog pirmj pamok paprastai ateina aukltojas. Pas mus atjo kitas mokytojas. Po ilgokos tylos tar: I klass srao ibrauksime V. Liek ir jo seser, abu Dielkus, N.Lukoi, Stank, matyt, ir Eii, o dl kai kuri pasiaikinsime, lidnai ubaigia mokytojas Jankauskas. Klasje kap tyla, nors nebuvo pasakyta dingusius pagerbti tylos minute. Tyla trunka ilgiau negu minut, ilgiau negu reikt. Mokytojas neino, k pasakyti mums, mes neinome, k pasakyti jam. Mokytojui tarsi netyia isprsta prastin fraz: Kaip praleidote atostogas? Slapstms, atkerta kakuris. Niekas nepaklausia, nuo ko ir kodl visiems aiku. 154

Vl nejauki tyla. Nuo iol nebus ir kai kuri mokytoj. Js aukltojas daugiau nebemokytojaus. Mudu su suoladraugiu susivalgome. Jis ir man, ir jam prane t pai ini, tik kiekvienam atskirai. Jis neilaik dvilypumo. Jam buvo pavesta valgyti kompartij ir ekistus, teikti inias Kstuio apygardos valgybos virininkui. Tai buvo sudtinga, nes jis privaljo eiti su ekistais tremti bendrapiliei. Tai buvo vir jo moralini pajg. Jis liko Kstutn kariu, gimnazija neteko mokytojo. Slogi ir nejauki pamoka baigsi. Mes skaiiavome savo klass ir gimnazijos itremtuosius ir pasitraukusius nuo trmimo. Tas darbas buvo sudtingas, nes tikr ini nebuvo. Kitos pamokos prasidjo dalykikai, be klausim ir ang. Genocido akcijos nata slg visus. Diktuojamus dalykus usirainjome mechanikai. Mokytoj odiai skriejo atgal tarsi irniai nuo sienos, nepasiekdami ms smons. Namuose radau kvietim Jurbarko karin komisariat, nors buvau tik eiolikmetis. Taiau aukimas su grasinimais, jei neatvykiau. Nusprendiau nuvykti. Nuo Ervilko iki Jurbarko vir dvideimties kilometr. Kelias paliugs balandio pradia. Prisistatau karinio komisariato budiniam visai vakarjant, nusiplks, permirks. is pakelia telefono ragel, surenka numer ir pranea: Etot pribil, (is atvyko.) o mane pakvieia atsissti ir palaukti. Po gero pusvalandio ateina auktas lieknas vyrikis odiniu paltu ir sako eiti su juo. Nujome neivaizd pastat, per kelet kabinet. is perdav mane kabinetiniam rusomongoloidui, budelikos ivaizdos kresnam vyrikiui, kuris be susipainimo ceremonijos ir: ia ne komisariatas, ne milicija ir ne kritoliniai ekistai, kaip jie save vardija. ia mes operatyvininkai, baudjai, naikintojai. Su tavim galim daryti k norim: muti, umuti, nulupti nagus ar iprosinti iki raudonumo kaitintu lygintuvu. Niekur nepasisksi, niekas tavs neigirs ir niekas tavs nesuras. Dingsi be inios. Viena tau ieitis ikloti visk, k inai apie banditus, apie gimnazijos pogrindininkus, pasirayti dokument bendradarbiauti su mumis ir ryt i ryto gri gimnazij kaip i karinio komisariato. Niekas apie tai nesuinos, tik mudu. Ry nustatysiu a, tu j vykdysi. A nei liuas, nei niekas, ito nebus! atriau. 155

 Klika, tvoja klika, kto zaverboval? (Tavo slapyvardis? Kas uverbavo?) vrimi sustaug rusomongoloidas ir, pagriebs autuvo ampal, kirto per peius. Taip prasidjo jau kitas karo su okupantais etapas.

PRIEDAI

Deklaracijos faksimil

158

Deklaracijos faksimil

159

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS

DEKLARACIJA
Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esanias vieningos vadovybs vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, btent: a) Piet Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Dainavos ir Tauro apygardas, b) Ryt Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Algimanto, Didiosios Kovos, Vyio ir Vytauto apygardas, c) Vakar Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Kstuio, Prisiklimo ir emaii apygardas, tai yra, reikdama lietuvi tautos vali, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo Komiteto 1946.VI.10. Deklaracijoje, BDPS 1947.V.28 nutarimuose ir BDPS Deklaracijoje Nr.2 paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais 1949.II.10. BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtiniame posdyje, s k e l b i a: 1. LLKS Taryba, remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtinio posdio 1949.II.10. nutarimais, okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai. 2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo bstin yra Lietuvoje. 3. Valstybin Lietuvos santvarka demokratin respublika. 4. Suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai. 5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim ir sudaryt Vyriausyb. 6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniams Lietuvos Seimui, statym leidiamj gali turi Laikinoji Tautos Taryba. 7. Laikinj Tautos Taryb sudaro: vis vieningoje vadovybje Lietuvoje ir usienyje kovojani srii, apygard, rinktini, auktj mokykl, kultrini, religini organizacij bei sjdi ir tautoje atram turini politini partij atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimo principo. 8. Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas. 160

9. Laikinoji Lietuvos Vyriausyb sudaroma LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko pavedimu. Vyriausyb atsakinga prie Laikinj Tautos Taryb. 10. Lietuvi veiklai usienyje ir Lietuvos atstatymo darbui koordinuoti LLKS Tarybos Prezidiumas turi LLKS Usienio Delegatr, kuri, bendradarbiaudama su Vakar valstybse akredituotais Lietuvos atstovais, sudarinja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovauti Lietuvos reikalus Suvienyt Nacij Organizacijoje, vairiose konferencijose ir kitose tarptautinse institucijose. 11. LLKS Usienio Delegatros nariai i savo tarpo isirenka LLKS Usienio Delegatros Pirminink, kuris skaitomas LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko Pavaduotoju. 12. LLKS Usienio Delegatros nariai laikomi lygiateisiais LLKS Tarybos nariais. 13. iai Deklaracijai vykdyti nuostatus leidia LLKS Taryba. 14. Lietuvos valstybs atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir paskelbta mogaus laisvs ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybs konstitucija, vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1992 m. Lietuvos Konstitucijos dvasi. 15. Atstatytoji Lietuvos valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams. 16. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui Lietuvos nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija. 17. Asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn bendradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ar taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsakingi prie Lietuvos Teism. 18. Konstatuojama teigiama religijos taka ugdant tautos moral ir palaikant jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu. 19. Socialin globa nra vien atskir piliei ar organizacij reikalas, bet vienas pirmj valstybs udavini. Ypating glob valstyb teikia isilaisvinimo kovose nukentjusiems asmenims ir j eimoms. 20. Socialini problem racionalus isprendimas ir krato kinis atstatymas yra susijs su ems kio, miest ir pramons reforma, kuri vykdoma paioje nepriklausomo gyvenimo pradioje. 21. LLDS Taryba, glaudioje vienybje su kovojania tauta, kvieia visus geros valios lietuvius, gyvenanius Tvynje ir u jos rib, pamirti sitikinim skirtumus ir sijungti aktyv tautos isilaisvinimo darb. 161

22. LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnutiniu gyvendinimu tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios morals supratimo ir paskelbt Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvse, 12-je Prezidento Trumeno Punkt, mogaus teis Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvs Deklaracijose, prao vis demokratin pasaul pagalbos savo tikslams gyvendinti. Okupuotoji Lietuva 1949.II.16. LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas LLKS Tarybos nariai:

Vytautas Faustas Kardas Merainis Naktis Upalis Vanagas adgaila

162

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS

DEKLARACIJOS SIGNATARAI

Jonas emaitis-Vytautas. 1909-03-15. Lietuvos kariuomens kapitonas, partizan generolas. Gynybini pajg vyriausiasis vadas. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas su prezidentiniais galiojimais. Suvaiavimo organizatorius. Pareng LLKS pagrindinius norminius dokumentus. Suaudytas Maskvoje Butyrkose 1954-11-26.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1918-03-06. Diplomuotas mokytojas. Atsargos karininkas. Partizan pulkininkas. Gynybini pajg vyriausiojo vado pavaduotojas. Piet Lietuvos Nemuno srities vadas. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas. Suaudytas Vilniuje vidaus kaljime 1957-11-29.

Juozas ibaila-Merainis. 1905-03-18. Diplomuotas mokytojas. Partizan majoras. Didiosios Kovos tabo virininkas bei Algimanto ir Vytauto apygard galiotinis suvaiavimui. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko antrasis pavaduotojas. uvo Ramygalos v. Dovyd mike myje su okupacine kariuomene1953-02-11.

163

Leonas Grigonis-Upalis. 1905-12-14. Diplomuotas mokytojas. Partizan pulkininkas-leitenantas. Prisiklimo apygardos vadas. Nuo 1949 m. liepos mn. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas. uvo Ariogalos v. Daugliki mike myje su okupacine kariuomene 1950-07-22.

Aleksandras Grybinas-Faustas. 1920-09-20. Diplomuotas mokytojas. Partizan kapitonas. Tauro apygardos vadas. LLKS Trybos narys. uvo Jank v. unkari mike okupant kariuomens surengtoje pasaloje 1949-09-28.

Vytautas Guas-Kardas. 1920-01-02. Diplomuotas buhalteris. Partizan kapitonas. Vakar Lietuvos Jros srities tabo virininkas. LLKS Tarybos narys. uvo Ervilko v. Smaidri km. myje su okupacine kariuomene 1949-06-16.

164

Bronius Liesys-Naktis. 1922-04-16. Studentas-urnalistas. Poetas glis. Partizan kapitonas. Prisiklimo apygardos tabo virininkas; kartu su ios apygardos vadu Leonardu Grigoniu-Upaliu atstovavo iai apygardai partizan vad suvaiavime ir buvo irinktas LLKS Tarybos nariu. uvo Radvilikio v. Upelki mike myje su okupacine kariuomene 1949-08-13.

Petras Bartkus-adgaila. 1925-05-30. Kauno auktesniosios technikos mokyklos studentas. Partizan majoras. Poetas Alkupnas. Partizan vad suvaiavime dalyvavo kaip Laikinojo Bendrojo Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio Prezidiumo sekretorius. 1949-02-10 BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtiniame posdyje buvo kurtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis, o Petras Bartkus-adgaila perrinktas LLKS Tarybos nariu ir Prezidiumo sekretoriumi. uvo Radvilikio v. Upelki mike myje su okupacine kariuomene 1949-08-13.

165

LIETUVOS RESPUBLIKOS

STATYMAS
DL LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS 1949 m. VASARIO 16 d. DEKLARACIJOS 1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1021 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuva patyr SSRS, Vokietijos ir vl SSRS okupacijas, kad 19401990 metais Lietuvoje vairiomis formomis vyko pasiprieinimas SSRS ir Vokietijos okupacijoms, kad 1941 m. birelio 22 23 d. ginkluotas Lietuvos sukilimas ir Laikinosios Lietuvos Vyriausybs 1941 m. birelio 23 d. atsiaukimas ireik tautos vali atkurti nepriklausom valstyb, kad Vokietijos okupacin valdia neleido veikti Laikinajai Lietuvos Vyriausybei, todl susiformavo Lietuvos pasiprieinimo iai okupacijai organizacijos, kad 1944 1953 metais Lietuvoje kilo ir vyko visuotinis organizuotas ginkluotas pasiprieinimas sovietinei okupacijai Lietuvos valstybs savigyna, kad Lietuvos ilaisvinimo tuo pat metu siek Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba, Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas ir kitos lietuvi organizacijos usienyje; pabrdamas, kad vis ginkluoto ir neginkluoto pasiprieinimo struktr tiklas buvo Lietuvos ilaisvinimas, pasikliaujant Atlanto chartijos nuostatomis ir demokratinio pasaulio pripastama suverenia teise, ginklu kariaujant prie vien Antrojo pasaulinio karo agresori; vertindamas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracijos reikm Lietuvos valstybs tstinumui, priima statym. 1 straipsnis. statymo paskirtis is statymas nustato Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasarrio 16 d. deklaracijos status Lietuvos Respublikos teiss sistemoje. 166

2 straipsnis. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba 1. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis jung karines formuotes bei visuomenines grupes, buvo vadovaujamas vieningos vadovybs ir politinmis bei karinmis priemonmis vykd pasiprieinim ir kovojo u Lietuvos ilaisvinim. 2. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, priimdama 1949 m. vasario 16 d. deklaracij (pridedama kartu su originalo faksimile), buvo aukiausia politin ir karin struktra, vadovaujanti iai kovai, vienintel teista valdia okupuotos Lietuvos teritorijoje. 3 straipsnis. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracija 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracija yra Lietuvos valstybs teiss aktas. 4 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba 1949 m. vasario 16 d. deklaracija su originalo faksimile ir j pasiraiusij sraas (pridedamas) yra io statymo neatskiriami priedai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrja dalimi, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

167

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

DEKLARACIJA
DL JONO EMAIIO PRIPAINIMO LIETUVOS VALSTYBS VADOVU 2009 m. kovo 12 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, mindamas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracijos 60-sias ir Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono emaiio gimimo 100-sias metines; remdamasis Lietuvos valstybs tstinumu, kuris reikia, kad Lietuvos Respublika, kaip tarptautins teiss subjektas, nebuvo sunaikinta vis 19401990 met okupacij laikotarp; atsivelgdamas tai, kad tok Lietuvos valstybs tstinum inter alia ireik Lietuvos Respublikos savigyna prie SSRS agresij, 19441953 metais Lietuvos Respublikos piliei kari savanori pajgoms organizuotai ginklu kovojant su antrja sovietine okupacija, taip pat iai kovai vadovavusios Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija; vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos (in., 1999, Nr. 11-241) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba buvo aukiausia politin ir karin struktra, vadovaujanti iai kovai, vienintel teista valdia okupuotos Lietuvos teritorijoje; konstatuodamas, kad Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis atliko kovojani Lietuvos Respublikos ginkluotj pajg vyriausiojo vado ir valstybs politinei isivadavimo kovai vadovaujanio aukiausiojo pareigno funkcijas, o Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija jam suteik daugel kit valstybs vadovo galiojim, skaitant galiojimus atkrus Lietuvos valstybs nepriklausomyb vykdyti Respublikos Prezidento pareigas iki susirenkant Seimui; 168

paymdamas, kad Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis savo pareigas atliko garbingai, o bdamas prieo nelaisvje nuo 1953 m. gegus 30 d. iki pat nuudymo 1954 m. lapkriio 26 d. liko itikimas priesaikai Lietuvos valstybei, pripasta, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracijos primimo iki mirties 1954 m. lapkriio 26 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis buvo kovojanios su okupacija Lietuvos valstybs vadovas, faktikai vykds Respublikos Prezidento pareigas. SEIMO PIRMININKAS ARNAS VALINSKAS

169

Dalia ioyt AR BSI PRANAAS SAVAM KRATE Petras Girdzijauskas. Partizan irinktas Lietuvos Prezidentas. Vilnius, 2009. 160 p. Ininieriaus ir raytojo Petro Girdzijausko, Lietuvos politini kalini sjungos valdybos nario, knyga Partizan irinktas LIETUVOS PREZIDENTAS moderniai ir savitai sirao tarp literatros ir kino pasakojim apie generol Jon emait-Vytaut (19091954) Lietuvos partizan ginkluotj pajg vad, kovojusios prie okupacij Lietuvos valstybs vadov1. Knyga ileista Jono emaiio-Vytauto imtj metini proga. Petro Girdzijausko pasakojimas dstomas i kruopiai surinkt, precizikai patikrint fakt (kai kurie j i ligiol neskelbt asmenini archyv, aminink liudijim); atkreiptinas dmesys ir pavyzdin knygos redaktoriaus prof. Juozo Girdzijausko darb. Autoriaus, kaip pasiprieinimo okupantams dalyvio, rekonstruojamai visumos vizijai tepaliekama minimali erdv. Toks parykintas dmesingumas fakto statusui ne tik intensyvina istoriko vilgsnio objektyvum, bet turi ir domios literatrins prasms. Minimalizuojant aikinim, kuriamas fakto ikalbingumo vaizdas. Suponuojama mintis, jog ia knyga pateikiamiems faktams komentar nereikia. Partizan likim dmenys irykinami kaip poetikesni u literatr, egzistencin herojins aukos patirtis pranokstanti interpretacines galias. Prie vyraujani io tipo tekst kontrasto principu gretinama keletas kitokio anro krini, autoriaus vadinam istorinmis apybraiomis. Tai tekstai, suausti i istorini duomen, autentikos patirties aspekt ir raytojo intuicijos, metonimikai atveriantys bdingus komunistinio teroro ir
r. Ketvirtasis prezidentas (dokumentinis lmas, reisierius Juozas Sabolius, scenarijaus autoriai Eugenijus Ignataviius ir Juozas Sabolius, Lietuvos televizija, 1995); Nijol Gakait-emaitien, uvusij prezidentas, Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998; Pranas Morkus, emaitis ir Berija: 1953 met birelio 25-oji, ketvirtadienis, 21.50-22.50 (susitikimo rekonstrukcija), iaurs Atnai, 1998 m. kovo 7 d.; Kstutis Kasparas, Lietuvos karas, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1999; Romas Batra, Lietuvos laisvs kov vietos: Partizan generolas Jonas emaitis, Vilnius: Lietuvos kariuomens Karo kartograjos centras, 2009.
1

170

rezistencijos kov vaizdus. Montuojami ekspresyvs ekistinio monstro paveikslai, varijuojant literatrin pornograjos ir smurto technik. domu analizuoti autoriaus metanaratyv, kuris knygoje paprastai pasirodo arba taupiais pastebjimais, prasitarimais, arba netiesiogiai. Knygoje dstomi Jono emaiio-Vytauto ir jo bendraygi (Petro Bartkaus, Vytauto Guo, Henriko Danileviiaus-Vidmanto, Vaclovo Ivanausko ir kt.) likimai turi panai naratyvin linij. Skyrius imkaii miko karygiai (19441954) pasakoja apie paskutiniosios generolo Jono emaiio-Vytauto vadaviets kovotojus. is pasakojimas suvertas i dvideimt keturi lakonik biograj, akcentuojant j leitmotyvus: Buvo iniekintas prie imkaii stribyno. Ukastas imkaii miko kampe; Visi buvo iniekinti prie imkaii stribyno, po to ukasti miko kampe; uvusieji buvo nuveti ir iniekinti prie imkaii stribyno. Ukas imkaii miko kampe etc. (p. 6782). ios partizan mirties variacijos yra daugiaprasms: ironija nurodo rusomongoloidinius paproius (p. 67), intonacija aktualizuoja maldos, litanijos, hagiogranio pasakojimo kontekst, o vykio kartojimas kuria likim panaumo vaizd. Knygos pratarmje (Jono emaiio-Vytauto imtj gimtadien minint) autorius apibendrina, kad tokie arba panas likimai lydjo Lietuvoj visus kovojusius su okupantais (p. 5). Taiau kartu ie likimai apibdinami ir kaip lemtingi (p. 5). Lemtingas unikalus, iskirtinis. Beletrizuotas pasakojimas paskutin Kstutn uduotis, turintis autobiograni element, praskleidia laisvs kovotojo keli pasirinkusiojo jaunuolio individuali igyvenim plotm. Tad knygos visuma kuria ambivalentin likim panaumo vaizd: panas biograjos faktai, velgiant ioriniu vilgsniu, ir vidinis kiekvieno likimo unikalumas. Panaiai Tengizo Abuladzs lmas Atgaila (Monanieba, 1984) artikuliuoja mint, jog masins tremtys ir udyns nra individuali kani suma: kiekvienas okupant idraskytos eimos santykis buvs toks subtilus ir gilus, kad sudauyti likimai negali bti sumuojami, jie tiesiog neturi bendros kategorijos. Reikminga, kad Petras Girdzijauskas aktualizuoja ypating kalbins terminologijos gali. Atrodyt, neturi lemiamos reikms tai, ar stribus vardysime tiesiogiai, ar pavadinsime liaudies gynjais: visvien kas ino, tas ir inos, jog kalbama apie ginkluotus brius sovietinms represijoms vykdyti. Petro Girdzijausko knyga taigia primena prieing dalyk: terminologijos klastot sovietams buvo vienas galingiausi ginkl, o isilaisvinus i pavergties viena svarbij uduoi yra jos patirt adekvaiai vardyti. Knygos autorius netgi pasilo naujesni semantini atitikmen okupaci171

jos aspektams nurodyti, pvz. stribas teroristas, moni suvarymas kolkius kinink pavertimas baudiauninkais (p. 5). Terminologijos klastot akcentuojama kaip viena pagrindini prieasi, dl kuri partizan vadas tardomas tyli: Vilniuje tardymo metu J. emaitis elgsi oriai, neleido ekistams terti sjdio kovotoj ir j vardo. Jei tardytojai savo terminologij bruko prievarta tardymo protokolus, J. emaitis t protokol nepasira arba net atsisakydavo ivis kalbti (p. 26). Oraus tyljimo, atsisakymo kalbti su tardytojais idja priartina Aleksandro Solenicyno Gulago salyno kontekst. Solenicyno pasakojimai apie tardymus formuoja mint, jog tyljimas tra vienintel tinkama soviet kalinio laikysena: tyldamas jis arba us kankinio mirtimi, arba, retu atveju, galbt netgi bus paleistas; taiau prabils, leisdamasis dialog su tardytojais, neisigelbs patsai ir klampins kitus (plg. folklorin njim su velniu rieutaut, biblin tyljim Piloto teisme). Panai mint rezonuoja Girdzijausko knygos fakt kalba: Mirties nuosprendis [Jonui emaiiui-Vytautui D. .] buvo vykdytas 1954 11 26 d. Maskvoje, Butyrk kaljime. J. Palubeckui [bandiusiam kalbtis su tardytojais, norjusiam igauti j paad ir idavusiam Jon emait-Vytaut D. .] mirties nuosprendis buvo vykdytas ten pat gruodio 2 d. M. ilit [pasak autoriaus, kategorikai atsisakiusi kalbti su tardytojais D. .] i konclagerio buvo ileista 1960 07 11, E. Palubeckait [neinojusi duomen, kurie domint ekistus, p. 26] 1956 06 26 (p. 27). Atitaisyti suklastot termin vartosen, atitaisyti suklastot istorijos vaizd. Aktualu, nes net ir dabarties situacijoje, Seimui priimant deklaracij Dl Jono emaiio pripainimo Lietuvos valstyubs vadovu (2009 03 12), buvo girdti nepasitenkinimo bals apie neva istorijos perraym, nors, atrodyt, kas gi iandien teigt tok absurd, jog neverta perrayti (t.y. atitaisyti) Lietuvos istorijos falsikavimo. Prasmingu Rozvitos Vareikiens pastebjimu, ities keista, kad Jono emaiio vardas vieai prisimintas tik Lietuvai atgavus Nepriklausomyb, kad viena rykiausi pokario istorijos asmenybi tik dabar pagaliau sulauk visuomens dmesio, o generolo nuopelnai tik dabar vertinti ir aukiausiu valstybiniu lygiu. Soviet okupacija visus tuos 50 met budriai saugojo, kad ms mons itrint i savo atminties partizan vardus. Visus tuos metus KGB persekiojo partizan gimines, slp archyvus, su eme sulygino kapus. Atrodo netiktina, bet tik prasidjus Atgimimui Jono emaiio snus Laimutis (19412008) susipaino su savo tvo bendraygiais ir suinojo apie partizanavimo metus. Laimuiui nebuvo n penkeri, kai mir mama ir j globoti msi 172

Ona Liubinaviien, kuri parpino dokumentus Liubinaviiaus pavarde. emaiio pavard Laimutis susigrino tik 1991 m.2. iame kontekste prasmingi ir publicistiniai Petro Girdzijausko komentarai, adresuoti Krato apsaugos ministerijos vadovybei: ar dl biurokratini barjer tokie Lietuvos laisvs kov karininkai kaip Petras Ruibys-Garbtas, Jonas ikusViksva, Napoleonas Lukoius, Onut Prieliauskait ir daugelis kit taip ir liks nevardinti karininkai (p. 8687)? Petro Girdzijausko knyga aktualizuoja klausim: k mums iandien reikia tai, jog sovietins okupacijos metais vis dlto turjome Respublikos Prezident, ir iuo klausimu atveria taigi politins ir patriotins Jono emaiio-Vytauto gros samprat.

Rozvita Vareikien, Ne tik uvusij prezidentas, Ateitis, http:// www.zurnalasateitis.lt/straipsniai/prisiminkime/ne-tik-zuvusiuju-prezidentas.

2

173

Apie autori
Gim 1932 m. Raseini apskrityje. Dalyvavo pasiprieinime prie faistinius ir bolevikinius okupantus. Patyr visas bolevik naudotas represijas. Ininierius-statybininkas, dirbo projekt vyriausiuoju ininieriumi statybini mediag gamybos moni projektavime. Publicistas.

Panaudota literatra
Nijol Gakait-emaitien. uvusij prezidentas. Vilnius, 1998. Kstutis Kasparas. Lietuvos karas. Kaunas, 1999. D. Kuodyt, A. Kata. Laisvs kovos 19441953 metais. Kaunas, 1996. Laisvs kov archyvas Nr. 32. Kaunas, 2002. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracija. Vilnius, 1999. Auksut Ramanauskait-Skokauskien. Laisvs deklaracija ir jos signatarai. Kaunas, 2009. 174

Turinys
Jono emaiio-Vytauto imtj gimtadien minint . . . . . . . . . . . . . . Jonas emaitis-Vytautas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas, partizan generolas . . . . . . . . . . . Petras Bartkus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vytautas Guas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Treiasis Kstuio apygardos vadas Henrikas Danileviius-Vidmantas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Treiasis Jros srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . imkaii miko karygiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Partizanai Lietuvos kariuomens karininkai . . . . . . . . . . . . . . . . . Vakar Lietuvos partizanini organizacij centralizacijos seka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Partizan karas Ervilko krate ir okupant klastots . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Motina Rozalija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Paskutin Kstutn uduotis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Apie autori . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Panaudota literatra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 7 29 34 39 59 67 83 88 93 110 146 157 174 174

Petras Girdzijauskas PARTIZAN IRINKTAS LIETUVOS PREZIDENTAS 2009-03-06. 11 sp. l. Tiraas 1000 egz. Usakymas 9-049. Leidia Petras Girdzijauskas. Spaustuv Morknas ir Ko, Draugysts g. 17, 51229 Kaunas.