GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

VILNIAUS UNIVERSITETAS
Vytautas Lesius
LIETUVOS KARIUOMEN
NEPRIKLAUSOMYBS KOVOSE
19181920
Monografija
VILNIUS
2004
UDK 355 (474.5) (091)
Le 339
Knyga skiriama Lietuvos tkstantmeio vardui paminti.
Recenzavo Vilniaus universiteto docentai dr. Saulius Kaubrys
ir dr. Algis Kasperaviius
Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis
Stilist Eulialija Stankeviien
Schemas brai Izolda Maciukait
Maketavo Ramun Luktien
Virelio dailinink Inga Dambrauskien
Virelyje panaudotas Zigmo Petraviiaus paveikslo fragmentas
Doc. Vytauto Lesiaus monografija Lietuvos kariuomen nepriklausomybs
kovose 19181920 m. apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota spausdinti Vilniaus
universiteto Istorijos fakultetol tarybos posdyje 2002 m. balandio 12 d.
(protokolo Nr. 6).
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija
Vytautas Lesius
Vilniaus universitetas
ISBN 9955-423-23-4
3
TURINYS
VADAS ............................................................................................................................ 7
Istoriografija ..................................................................................................................... 8
altini apvalga ............................................................................................................. 13
I dalis. LIETUVOS KARAS SU SOVIET RUSIJA
(1919 01 051920 01 05) .................................................................................................. 21
1. LIETUVI PASTANGOS ATGAUTAI KRATO
NEPRIKLAUSOMYBEI TVIRTINTI .............................................................................. 22
2. LIETUVA SOVIET RUSIJOS PLANUOSE............................................................... 26
Lietuvi bolevik veikla Soviet Rusijoje ............................................................ 26
Politinis-karinis rengimasis okupuoti Lietuv ..................................................... 27
Laikinoji revoliucin Lietuvos vyriausyb ir jos veikla
karinje srityje ........................................................................................................... 31
Soviet Rusijos karins intervencijos Lietuvoje pradia ..................................... 34
3. VIETINS KOVOS SU BOLEVIKAIS ........................................................................ 38
Lietuvos karins pajgos bolevik invazijos pradioje ..................................... 38
Saks savanoriai Lietuvoje ..................................................................................... 40
Pirmieji susirmimai su bolevikais
KdainitosJonavosKaiiadori baruose ................................................... 41
Jiezno kautyns......................................................................................................... 47
Kautyns ties Alytumi ............................................................................................. 52
Bendra karin padtis AlytausKaiiadoriJonavos fronto
baruose 1919 m. vasario mn. antrojoje pusje kovo mn ................................ 61
Panevio atskirojo bataliono ekspedicijos ...................................................... 62
Permainingos kovos su bolevikais PanevioUkmergs
fronto bare ................................................................................................................. 66
Kovos su bolevikais emaitijoje ............................................................................ 69
Joniklio partizan kovos su bolevikais ............................................................ 72
4. PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS OPERACIJOS .................................... 79
Lietuvi mginimas atsiimti Vilni ....................................................................... 79
Ukmergs ivadavimas ............................................................................................ 90
5. LEMIAM KOV SU BOLEVIKAIS PRADIA...................................................... 96
Vadovavimo Lietuvos kariuomenei pertvarkymas .............................................. 96
Pasirengimas tolesnms karinms operacijoms ................................................... 98
Kurkli kautyns ...................................................................................................... 100
Kovos dl Panevio ................................................................................................ 108
4
Utenos umimas ..................................................................................................... 118
Kupikio kautyns ................................................................................................... 125
6. KARINIAI VEIKSMAI RYT AUKTAITIJOJE
1919 M. VIDURVASAR .................................................................................................. 134
Bendra karin padtis .............................................................................................. 134
Panevio rinktins puolimas 1919 m. liepos 612 d. ......................................... 139
Ukmergs rinktins kovos dl Salako .................................................................... 146
7. BOLEVIK IVIJIMAS I LIETUVOS ....................................................................... 150
Pasirengimas Zaras karinei operacijai ................................................................ 150
Zaras karins operacijos eiga ............................................................................... 154
Kaukoni (Kalkn) kautyns ............................................................................... 170
8. LIETUVOSSOVIET RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D.
TAIKOS SUTARTIS .......................................................................................................... 175
II dalis. KOVOS SU BERMONTININKAIS LIETUVOJE
(1919 07 261919 12 15) .................................................................................................. 193
1. BERMONTININK ATSIRADIMAS LIETUVOJE
IR J TIKSLAI ................................................................................................................... 194
Bermontiados uuomazga Vokietijoje ................................................................... 194
Generolo von der Goltzo veikla .............................................................................. 196
Bermontiada Lietuvoje ............................................................................................. 197
Plk. P. Virgoliiaus veikla Lietuvoje ....................................................................... 199
Avantiristini jg planai vykdyti Lietuvoje
valstybin perversm................................................................................................ 202
Santarvinink pastangos ikraustyti vokieius
i Baltijos ali.......................................................................................................... 203
Plk. P. Bermondto karin politika ........................................................................... 204
Gen. W. Eberhardtas bermontinink interes gynjas ..................................... 207
2. LIETUVOS KARIUOMENS TELKIMAS BERMONTININK
FRONTE ............................................................................................................................ 209
Lietuvi fronto prie bermontininkus sudarymas ............................................... 209
Pirmieji stambesni susirmimai su bermontininkais ........................................... 212
Santarvinink pastangos evakuoti bermontininkus
i Lietuvos ................................................................................................................. 215
3. BERMONTININK KARINS AVANTIROS
LIKVIDAVIMAS ............................................................................................................... 219
iaurs grups veiksmai .......................................................................................... 219
Pasirengimas iauli karinei operacijai ................................................................ 220
Radvilikio kautyns ............................................................................................... 223
Kit karini dalini veiksmai prie bermontininkus .......................................... 227
Partizan kovos su bermontininkais ..................................................................... 230
iauli karins operacijos sustabdymas ir bermontinink
evakuacija i Lietuvos .............................................................................................. 232
III dalis. KOVOS SU LENKAIS (1919 04 181920 12 01) ......................................... 241
1. LIETUVILENK SANTYKIAI ............................................................................... 242
5
Lietuvilenk santyki problema iki Pirmojo pasaulinio
karo ............................................................................................................................ 242
Lietuvilenk konflikto paatrjimas Pirmojo pasaulinio
karo metais ................................................................................................................ 243
Lenkijos ginkluotj pajg organizavimas......................................................... 244
Kpt. A. Gurkos misija ............................................................................................... 245
Vilniaus praradimas ................................................................................................ 247
Dr. J. aulio misija Varuvoje .................................................................................. 247
Lietuvilenk ginas Paryiaus taikos konferencijoje ...................................... 248
2. LENK KARINI VEIKSM LIETUVOJE PRADIA ............................................. 249
Antrasis Vilniaus praradimas ................................................................................ 249
S. Stanievskio misija Kaune................................................................................... 251
Tolesnis lenk kariuomens brovimasis Lietuvos teritorij.
Demarkacins linijos................................................................................................ 252
3. POW SMOKSLAS LIETUVOJE ................................................................................ 259
Lenkijos planai sugriauti Lietuvos valstyb i vidaus ........................................ 259
L. Vasilevskio misija Kaune .................................................................................... 261
POW veikla Lietuvoje............................................................................................... 262
Peoviak pasirengimas perversmui ....................................................................... 265
POW bandymas vykdyti perversm ir jo nuslopinimas ...................................... 267
4. LIETUVILENK KARINIAI SUSIRMIMAI
IKI 1920 M. VIDURIO....................................................................................................... 270
Lietuvi ir lenk karinis-politinis organizavimasis Piet
Suvalkijoje ................................................................................................................. 270
Kovos dl Sein ........................................................................................................ 273
Ginkluoti susirmimai su lenkais irvint krate ................................................ 278
Susirmimai kituose lietuvilenk fronto baruose ............................................ 281
Padtis lietuvilenk fronte 1920 m. pirmojoje pusje ...................................... 282
Lietuvos kariuomens perorganizavimas ............................................................. 285
5. LENK UIMT LIETUVOS TERITORIJ ATGAVIMAS
1920 M. VASAR............................................................................................................. 288
Lenkrus karini operacij reikm Lietuvai .................................................. 288
iaurs rytini Lietuvos teritorij ilaisvinimas .................................................. 289
Lenk brigados nuginklavimas ir internavimas .................................................. 292
Bolevikai Vilniuje ................................................................................................... 293
Soviet RusijosLietuvos konvencija dl Raudonosios
armijos dali ivedimo i Lietuvos teritorijos ....................................................... 297
Vilniaus ir kit Lietuvos teritorij atgavimas ....................................................... 298
Siekimas atgauti Gardin ........................................................................................ 300
Lenk karo vadovybs delegacija Kaune .............................................................. 303
6. LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS
1920 M. RUDEN .............................................................................................................. 306
Augustavo operacija ................................................................................................ 306
Kovos dl Sein ........................................................................................................ 313
Derybos Kalvarijoje .................................................................................................. 318
SeinDruskinink katastrofa ............................................................................... 321
Kovos pietrytinje Lietuvos dalyje.......................................................................... 330
6
Valdios institucij ir visuomens reakcija dl lietuvi
kariuomens katastrofos lenk fronte.................................................................... 340
Suvalk derybos ir sutartis ..................................................................................... 344
7. ELIGOVSKIADA........................................................................................................ 347
Gen. L. eligovskio maito parengimas ............................................................ 347
Gen. L. eligovskio avantiros pradia ................................................................ 351
Reakcija dl Vilniaus netekties ............................................................................... 357
Lietuvos ginkluotj pajg didinimas bei pergrupavimas ............................... 359
Kovos su lenkais iauriniame fronto bare ............................................................. 361
Kovos su lenkais pietiniame fronto bare ............................................................... 365
Pirmasis lenk kavalerijos prasiverimas.
I pst. divizijos tabo katastrofa.............................................................................. 366
Antrasis lenk kavalerijos prasiverimas ............................................................. 368
Lietuvos vyriausybs ir Taut Sjungos reagavimas
gen. L. eligovskio mait................................................................................... 374
Padtis gen. L. eligovskio kariuomenje baigiamuoju
kov laikotarpiu ....................................................................................................... 377
eligovskinink puolimas 1920 m. lapkriio 17 d. .............................................. 378
irvint stebuklas ................................................................................................ 382
VIII pst. pulko I bataliono veiksmai 1920 m. lapkriio 21 d .............................. 388
Paskutins kautyns ties Giedraiiais ................................................................... 389
Lenk kavalerijos brigados reidas ......................................................................... 394
Kovos su eligovskininkais Musnink ruoe ...................................................... 399
Karo paliaub sutartis ............................................................................................. 402
PABAIGOS ODIS ........................................................................................................ 421
ZUSAMMENFASSUNG (santrauka vokiei kalba) ............................................... 433
PRIEDAI ........................................................................................................................... 448
ASMENVARDI RODYKL ..................................................................................... 479
7
VADAS
Lietuvi tautos ilgalaikis siekimas atkurti savj valstyb ir ikovoti teis paiai
nustatyti jos politin ateit baigiantis Pirmajam pasauliniam karui dl palankiai
susiklosiusi tarptautini aplinkybi buvo apvainikuotas skme. 1918 m. vasario
16 d. lietuvi tautos atstovai paskelb atkuriam nepriklausom, demokratiniais
pagrindais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniumi. T pai met lapkriio
11 d. patvirtinus pirmj prof. A. Voldemaro vadovaujam vyriausyb, visame krate
prasidjo valstybs institucij kuriamasis darbas. Nepaisant labai neaikios valstybs
ateities ir beveik kritikos karins situacijos, valstybs administracinis organizavimas
ir skmingas valstybs institucij krimas visame krate vyko su dideliu entuziazmu.
Ateities perspektyva kl daugumos gyventoj pasitikjim savo jgomis ir
sugebjimais bei adino vilt, kad gyvenimas bus geresnis ir laisvesnis.
Nepaisant tuometini didij pasaulio valstybi pareikim dl taut laisvs
ir teiss paioms lemti savo politin ateit, greit paaikjo, jog tikrieji j interesai
gerokai skyrsi nuo skelbiam ki. Pernelyg didelis Lietuvos diplomat bei politini
ir visuomens veikj pasitikjimas bsimja Taikos konferencija, kaip taut ir
valstybi gyvenimo naujos eros pradininke, nepasiteisino. 1919 m. pradioje
prasidjusi Paryiaus taikos konferencija oficialiai Lietuvos delegacijos net
nepripaino. Lietuvos istoriniai kaimynai irgi nebuvo geranorikai nusiteik lietuvi
tautos interes atvilgiu ir brandino planus j pavergti.
Grsmingai didjanio pavojaus i sovietins Rusijos ir imperialistins Lenkijos
akivaizdoje Lietuvos vyriausybiniuose sluoksniuose vis labiau imta suprasti, jog
pasiprieinti tegali tvirta ir gerai ginkluota sava kariuomen. Krato apsaugos
ministerijos 1918 m. lapkriio 23 d. ileistas pirmasis sakymas kariuomenei
organizuoti suteik juridin pagrind pradti ginkluotj pajg krimo darb.
Taiau pirmajai Lietuvos vyriausybei per pusantro savo veiklos mnesio
neparodius didesns iniciatyvos ir ginkluotosioms pajgoms organizuoti pasirinkus
keli, kuris visikai nesiderino su to meto bkle, ioje srityje nedaug ir tebuvo padaryta.
Tuo tarpu vokieiams ruoiantis palikti Vilni, prie jo artinosi bolevikai. Paiame
Vilniuje ir jo apylinkse organizavosi lenkai. Padtis darsi vis grsmingesn. Ir tik
1918 m. gruodio 26 d. pradjus veikti naujai M. Sleeviiaus vadovaujamai
vyriausybei, svarbiausiu savo udaviniu usibrusiai suorganizuoti ginkluotsias
pajgas ir ikart paaukusiai savanorius ginti tvyns nuo bolevik invazijos, spariau
buvo klojami krato gynybos pamatai.
8
Kariuomens krimosi pradia sutapo su trij galing prie Soviet Rusijos,
o netrukus ir imperialistins Lenkijos bei bermontinink ginkluotj pajg, siekusi
pavergti Lietuv, verimusi jos emes. Nors jgos buvo ir nelygios, bet ms spariai
auganti ir stiprjanti, visos tautos aktyviai remiama kariuomen sugebjo iki 1920 m.
pabaigos usitsusi laisvs kov metu vienus grobikus sulaikyti, o kitus po lemting
mi ivyti i Lietuvos. Tai buvo didelis visos lietuvi tautos jg ibandymas,
pareikalavs daug auk, taiau apgyns krato nepriklausomyb ir galins
gyvendinti 1918 m. vasario 16 d. akte usibrtus udavinius.
I s t o r i o g r a f i j a. irint i laiko perspektyvos, 19181920 metai neilgas
laikotarpis. Taiau vyki gausumu, sudtingumu bei svarbumu jis pranoko itis
ankstesn imtmet. Nepaprastai sunkios Nepriklausomybs kovos, kurias ved ms
besikurianti kariuomen, buvo gyvas rodymas, jog lietuvi tauta turjo pakankamai
ryto, valios ir sugebjimo ne tik atsispirti gausiems ir gerai ginkluotiems bei
aprpintiems prieams, bet ir gyventi savo atskir, nepriklausom gyvenim, kurti
graius ateities planus ir juos skmingai realizuoti. laikotarp ms savanoriai bei
paauktieji tvyns ginti Lietuvos vyrai savo krauju ra garbing krato istorij.
Neatsitiktinai todl ir sunkiais sovietins okupacijos metais j ygiai kvp lietuvi
taut atkakliai kovai prie bolevizm, o vliau, atgavus nepriklausomyb, suteik
galimyb pasisemti teigiamos patirties stiprinant Lietuvos valstybingum, kuriant
savo ginkluotsias pajgas, brandinant naujus ateities planus.
19181920 m. vykusios Nepriklausomybs kovos vienas i audring, taiau iki
iol maai nuviest kuriamos Lietuvos kariuomens istorijos reikini. Atsivelgdamas
mintos problemos aktualum, ios knygos autorius ir siekia pateikti skaitytojui kuo
isamesn bei vientisesn visos Lietuvos kariuomens dalyvavimo Nepriklausomybs
kovose vaizd. Pateikiamoje monografijoje bandoma apibdinti atkurtos Lietuvos
valstybs ir nedraugikai jos atvilgiu nusiteikusi tuometini kaimyn Soviet
Rusijos, Lenkijos bei bermontinink savitarpio santykius, j atrjim, laisvs kov
prieastis, eig, pobd bei pasekmes. Knygoje daug vietos skiriama tiek krato
aukiausiosios karins vadovybs, generalinio tabo, atskir brigad, divizij, pulk,
batalion, kuop, bri, tiek auli, partizan grupi, o atskirais atvejais ir pavieni
kovotoj veiksmams, ygiams bei kov epizodams aptarti.
i knyga yra 1998 m. ileistos monografijos Lietuvos kariuomen 19181920
1
tsinys. Atsivelgdamas tai, jog jos istoriografinje dalyje jau buvo aptarti Lietuvos
ginkluotj pajg krim bei j indl Nepriklausomybs kov metu apibdinantys
leidiniai bei pateikta altini apvalga, tsiamojo darbo autorius, nenordamas
kartotis, apvelgia tik tuos darbus ir altinius, kurie savo turiniu, naujomis idjomis
bei apibendrinimais praturtino ios problemos tyrimus ir anksiau ileistoje
monografijoje nebuvo minimi.
Reikia pasakyti, jog tarpukario Lietuvos istorikai, kariniai veikjai ar plaiosios
visuomens atstovai isamios, tuo metu nesunkiai prieinamais gausiais altiniais
paremtos Nepriklausomybs kov istorijos parengti nesuskubo. Daugiausia buvo
apsiribota didesns ar maesns apimties bei mokslins verts straipsni publikavimu
karinje spaudoje. Pirmieji t straipsni autoriai buvo tiesioginiai kov su rusais
bolevikais dalyviai ar karini dalini tabuose dirb karininkai. I j vis pirma
pamintini J. Urbys
2
, Vyt. Steponaitis
3
, S. ukaitis
4
, J. Vidugiris
5
, K. Aliauskas
6
,
9
A. Vasiliauskas
7
ir kt. J straipsniuose daniausiai buvo apsiribojama kuri nors
kautyni ar j epizod apraymu, kartkartmis pasiremiant atitinkamais
dokumentais brigad, pulk ar batalion vad operatyviniais sakymais,
praneimais, telefonogramomis ir pan.
Apie antrojo Lietuvos valstybs prieo bermontinink atsiradim, tikslus bei
veikl ms krate ir kovas su jais didel ir dom straipsn paskelb Krato apsaugos
ministerijos Generalinio tabo literatros skyriaus virininkas kpt. Vyt. Steponaitis,
pateikdamas j kaip mediag istorijai
8
. straipsn reikt vertinti kaip vien i
pirmj rimtesni mokslini tyrinjim karine tematika, Nepriklausomybs kovoms
vos pasibaigus. Gaila, kad jo autorius, pateiks gausi ir verting mediag, daugeliu
atvej nenurod altini, kuriais buvo pasiremta mintame darbe.
Tarpukario Lietuvoje pasirod keletas reikming publikacij ir apie lietuvi
santykius su pietiniais kaimynais lenkais, peraugusius ilgai usitsus ginkluot
konflikt. I toki darb vis pirma pamintinas J. Urbio straipsnis
9
. Jame autorius,
remdamasis konkreiais faktais, tikinamai parodo, kaip, atkrus nepriklausom
Lietuvos valstyb, dl lenk vykdytos imperialistins politikos tiek Vilniaus, tiek visos
Lietuvos atvilgiu ir dl sjunginink alikumo susidar labai paini tarpvalstybin
situacija, kurios nestengta isprsti nei usitsusiose lietuvilenk derybose, nei
Taut Sjungoje, taigi buvo pereita prie aktyvi karo veiksm.
J. Rainio 1936 m. ileistoje knygoje P.O.W. (Polska organizacja wojskowa)
Lietuvoje
10
, pasirmus gausia dokumentine mediaga, vis pirma armijos teismo
byla, nusakomi vienos i keli ms krate aktyviai veikusi ir lenk aukiausiosios
vadovybs remt slaptj karini organizacij POW tikslai, udaviniai ir
bandymas 1919 m. rugpjio mn. suduoti Lietuvos nepriklausomybei lemiam smg.
Apie ios organizacijos prievalstybin veikl savo knygelje ra ir M. alius
11
.
19191920 metais Suvalkijoje vykusi lietuvilenk kov eig apra
karininkas Tarasovas
12
. Pasinaudojs generalinio tabo ir kariuomens dali
archyvais bei dalyvi atsiminimais, jis fragmentikai apibdino pirmuosius ginkluotus
susirmimus bei lemtingas Gardino, Augustavo, Sein ir BerininkDruskinink
karines operacijas.
Gilinantis to meto lietuvilenk santykius, susipainta ir su kai kuriais lenk
istorik darbais. Reikia paymti, jog daugelis tarpukario lenk autori publikacij
yra poleminio propagandinio pobdio. Jose tie santykiai buvo pavaizduojami su
visomis inomomis lenk tendencijomis ir tam tikru istorini fakt ikraipymu.
Bandydami demagogikai rodinti Vilni esant antrja Lenkijos sostine, o Vilniaus
krat ir kai kurias kitas Lietuvos teritorijas etninmis lenk emmis (!), jie visokiais
bdais stengsi pateisinti i lietuvik teritorij grobimo politik. Apraydami tuo
metu vykusias lietuvilenk kovas, jie paprastai sureikmindavo savo laimjimus,
visaip menkindami ir niekindami Lietuvos ginkluotsias pajgas. Tokios tendencijos
ypa rykios B. Valigoros
13
, M. Michnievi-Hetmano
14
ir kt. autori publikacijose.
1938 m. lenk plk. J. Smolenskis, remdamasis gausia tiek lenk archyvuose,
tiek Lietuvoje paskelbta mediaga, ileido didel (500 p.) ir isam darb apie 1920
m. rugsjo mn. vykusias lenklietuvi kovas Suvalkijoje
15
. Lietuvilenk kiviro
prieastimi ir pradia laikydamas 19 a. antrojoje pusje prasidjus tautin lietuvi
sjd
16
, jis savo dviej dali knygoje gana tiksliai apibdino tuometin lenk bei
10
lietuvi karin padt, j turtas ginkluotsias pajgas, detaliai apraydamas
pirmuosius smulkius susirmimus ir ubaigdamas stambiomis karinmis operacijomis
bei 1920 m. spalio 7 d. pasirayta Suvalk sutartimi.
Nauju poiriu ano meto LietuvosLenkijos politinius-diplomatinius santykius
isiskiria 1966 m. ileista lenk istoriko P. Losovskio monografija
17
. Be to, kad joje
pateikta daug naujos dokumentins mediagos, ypa paymtinos autoriaus
pastangos ilikti objektyviam. Pavyzdiui, skirtingai nuo daugelio kit lenk autori,
P. Losovskis, remdamasis konkreiais dokumentais, ikl vieson J. Pilsudskio
vadovaujamos Lenkijos darytas skriaudas Lietuvai.
Knygoje svarstoma lietuvilenk politinio gino kilm, aptariami bandymai
derybomis isprsti ginytinus klausimus, slaptosios lenk karins organizacijos
(POW) 1919 m. vasar rengtas sukilimas, turjs nualinti Lietuvos vyriausyb ir jos
vietoje pastatyti kit, kuri bt nuvedusi Lietuv federacij su Lenkija, pastarosios
pastangos apsupti Lietuv, mginant plan traukti Latvij, lietuvi ir lenk
diplomatiniai bei kariniai veiksmai 1920 m. lieposrugsjo mn., taip pat atskleidiama
gen. L. eligovskio avantiros esm bei J. Pilsudskio vadovaujantis organizacinis
vaidmuo.
Stengdamasis ilikti objektyvus, autorius kartais vis dlto nuklysta alikas
pozicijas. Antai, pripaindamas Sein krato lietuvikum, jis pateisina demarkacin
linij, kuri nustatant Lenkijos pusje pasiliko SeinPunsko apylinki lietuviai, ir kt.
Po Antrojo pasaulinio karo bolevikams vl okupavus Lietuv, apie 19181920
met vykius joje pasirod nemaa broir, urnal bei laikrai straipsni. Vis
juose raiusi autori tikslas buvo rodyti, kad plaiosios lietuvi tautos mass
vis laik siekusios sovietins santvarkos, o Nepriklausomybs laikotarpis (1918
1940 m.) tebuvs buruazins diktatros laikotarpis. 1918 m. vasario 16 d.
Nepriklausomybs deklaracij stengtasi visikai ignoruoti. Lietuvos istorikai negaljo
atsiadti vienos dogmos, btent kad istorinis procesas neivengiamai turs vesti
visas tautas socializmo ir komunizmo kryptimi ir kad sovietin sistema esanti geresn
ir tobulesn u bet kuri kit sistem. Vyraujant sovietinio patriotizmo tendencijai,
kurio vardu buvo pridengtas rusikasis nacionalizmas, reikjo rodinti, jog didioji
rus tauta visada buvusi teisinga ir kad kiekvienos kitos tautos kelias yra tik su
didija rus tauta. Kiekvienas nukrypimas nuo to kelio reik buruazinio
nacionalizmo puoseljim. O tai jau buvo didelis nusikaltimas.
domu paymti, kad patys lietuviai kur laik nepajg ar tiesiog nesim
rayti tema, kaip lietuvi tauta kovojusi 19181919 m. u sovietin valdi. Vienas
i pirmj autori, bandiusi rodyti, kaip Lietuvos darbo mons kalbamuoju
laikotarpiu tekovoj u soviet valdi savo krate ir jos tetrok, buvo rusas A.
Andrejevas
18
. Nors jo darbas parengtas visikai nesusipainus su Lietuvoje esama
archyvine mediaga bei kitais objektyviais altiniais ir jame pasikliauta vien
propagandins pakraipos komunistine literatra bei spauda, istorikai J. iugda ir
D. Fainhauzas j nepagrstai iliaupsino, pavadindami domiu tyrinjimu, kuriame
parodyta Didiosios spalio socialistins revoliucijos milinika reikm lietuvi tautos
isivaduojamoje kovoje
19
.
Vlesniais sovietins okupacijos metais spaudoje ia tema pasirod daugyb
soviet valdios cenzros perfiltruot straipsni
20
bei dokument rinkini
21
,
11
monografij
22
, akademini leidini
23
ir kt. darb. Visus juos galima apibdinti keliais
sakiniais. Kaip taisykl, ie darbai buvo rengiami spaudai pagal bendr Soviet
Sjungai privalom schem, kuria remiantis, vieumai galjo bti panaudojama tik
tokia istorin mediaga, kuri tiesiogiai tarnavo Komunist partijos interes
propagandai. Sovietams istorija ir toliau buvo priemon j imperialistiniams tikslams
siekti. Su tokia smoninga atrankos tendencija 1958 m. buvo ileistas Lietuvos TSR
istorijos altini III tomas, skirtas 19171919 m. vykiams nuviesti. Jame altiniai
atrinkti stebtinai vienaalikai. Beveik t pat galime pasakyti ir apie 1961 m. ileist
t altini IV tom, apimant 19191940 metus. Atiduodami duokl klasi kovos
istorijai, leidjai ir kart tesiek ikelti liaudies vali nuo 19171918 met turti
savajame krate sovietin santvark.
Taiau j teiginiai, jog anuo metu visa Lietuva buvusi apimta bolevikins
revoliucijos sjdio, i pirto ilauti. Gyventoj nuotaikos Lietuvoje daugiausia
buvo kaip tik visai prieingos. Nors ir neskaitlingi lietuvi savanori briai, taiau,
remiami plaiausij masi, pajg apsiginti nuo bolevik invazijos. Autoriams,
susipainusiems su to meto dokumentais, turjo bti inoma, jog didiausi t
savanori daugum kaip tik ir sudar vargingi beemiai, maaemiai ir kiti
varguoliai. Tai patvirtina ir vyriausybs vieas, sakmus paadas aprpinti savanorius
eme. Tas paadas, nepriklausomyb apgynus, buvo itestas. Be to, tuomet jau
buvo sugr i Rusijos deimtys tkstani pabgli ir evakuotj, kurie ten
pergyveno bolevik revoliucij ir paragavo j sukurtame rojuje ikepto
darbininkams pyrago. Todl nereikia n aikinti, kodl jie tapo patikimais ir labai
tikinaniais antibolevikiniais propagandistais savo gimtajame krate.
Visgi, neatsivelgdami reali tikrov, kai kurie istorikai Raudonosios armijos durtuv
pagalba 19181919 m. atnet soviet valdi ir toliau demagogikai aikino socialistins
revoliucijos ir net pilietinio karo vyksmu Lietuvoje, lietuvi tautos ir jos kariuomens
pasiprieinim pavergjams bolevikams kontrrevoliucija
24
, o Vakar valstybi Lietuvai
parduodamus ginklus, amunicij, aprang, keliolikos atvykusi instruktori patarimus
kariuomens vadovybei t ali vykdoma intervencija ir pan.
25
.
Suprantama, kad tokiais i autori teiginiais maa kas patikjo. J darbai
visuomenje pagarbos nesusilauk.
Daugelyje pokario istorik darb rayta ir apie 1920 m. liepos 12 d. sudaryt
LietuvosSoviet Rusijos sutart, kuria remiantis, Lietuvai buvo pripaintas Vilnius
ir Vilniaus kratas. J. iugda, analizuodamas ios sutarties pasiraymo prieastis,
ypa akcentavo Lietuvos liaudies masi reikalavimus mint sutart pasirayti
26
. J.
Jurginis, aptardamas tuometinius Lietuvos ir Soviet Rusijos santykius, savo darbe
siek parodyti Lietuvos valdanij sluoksni reakcin pozicij ios sutarties
atvilgiu
27
. K. Navickas rodinjo, kaip Vakar valstybi vadovai siek sutrukdyti
Lietuvos vyriausybei mint taikos sutart su Soviet Rusija pasirayti
28
. R. epkait,
pasiremdama archyvine mediaga, vis pirma Lietuvos respublikos usienio reikal
ministerijos dokumentais bei kitais altiniais, savo darbe
29
aptar Soviet Rusijos
pozicij Vilniaus klausimu, nuviet pai deryb eig, vertindama Vilniaus miesto
ir viso Vilniaus krato grinimo Lietuvai reikm. Paymint teigiamas io darbo puses,
visgi tenka konstatuoti, jog jo autor atskirais atvejais neiveng vienpusik vertinim
tuometins Lietuvos vyriausybs atvilgiu.
12
Sovietiniu laikotarpiu kov su bermontininkais problema didesnio tyrintoj
dmesio nesusilauk. Apie bermontinink avantir trumpai teusiminta Lietuvos TSR
istorijos III tome
30
. Nors 1919 m. vasar bermontininkams siverus Lietuv, neskaitlinga
pastarosios kariuomen dar tebekovojo su kitu stipriu prieu bolevikais prie Dauguvos
ups krant ir veikti dviem frontais jg neturjo, autorius, nerads reikalo objektyviai
apibdinti tuometin reali padt krate, leido sau vien apkaltinti Lietuvos buruazin
valdi, kuri, atseit, tik plaij visuomens sluoksni spaudiama, ir, gelbdama
savo padt (?), msi karini veiksm prie bermontininkus
31
.
Pokario istorikai i savo akiraio neileido ir LietuvosLenkijos santyki
problemos. J. iugda
32
, J. Jurginis
33
, K. Navickas
34
ir kiti, marksistikai vertindami
atskirus to laikotarpio vykius bei faktus, savo darbuose siek parodyti j ry su
antisovietine Vakar valstybi politika ir vis pirma atskleisti Soviet Sjungos
pozicij tiek Vilniaus, tiek ir apskritai Lietuvos atvilgiu. Istorik R. epkait,
pasiremdama archyvine mediaga, dokument rinkiniais, periodine spauda bei kit
autori tyrinjimais, savo monografijoje
35
stengiasi paaikinti, kodl Lietuvos
vadovyb nesteng nustatyti normali santyki su Lenkija, parodyti kokia vieta
tuose santykiuose teko Vilniaus politins priklausomybs klausimui ir kok vaidmen
t santyki raidoje vaidino didiosios Vakar valstybs. G. Kilikeviiens straipsnyje
36
apvelgta 1920 m. ruden Kalvarijoje bei Suvalkuose vykusi Lietuvos ir Lenkijos
deryb eiga bei pasekms.
Prie propaganda persunkt sovietin istoriografij, paremt marksistine-
leninine metodologija ir tampuotas jos tezes, itin kritikai pasisak po Antrojo
pasaulinio karo ieivijoje atsidr lietuvi istorikai. Z. Ivinskis, aptardamas archyvine
mediaga ir gausiais atsiminimais paremt B. Vaitkeviiaus stamb darb, ileist
Spalio mnesio 50-ties met jubiliejui paminti, paymjo, jog jame tekalbama tik
apie s u v e r e n i n Taryb Lietuv, o pagrindine laikinosios soviet valdios
Lietuvoje lugimo prieastimi autorius telaiks vadinamsias intervencijas
37
. Pasak
Z. Ivinskio, daugyb altini parodo, jog komunistin V. Mickeviiaus-Kapsuko
vyriausyb nebuvo pasekm revoliucinio judjimo Lietuvoje, bet ji buvo Lenino
partijos pardymu sodinta
38
.
Buvs Lietuvos kariuomens atsargos mjr. P. Gudelis, gyvas 19181919 m. vyki
Lietuvoje liudininkas, kritikai ityrs paius bolevik raytinius altinius, juos
lygindamas su realiais faktais, taip pat susipains ir su kit autori darbais,
darydamas kritines logikas ivadas, patvirtino teigin, jog bolevikai Lietuvoje tada
n e b u v o g i l i a i l e i d a k n
39
. P. Gudelio darbas tikinamai rodo, jog
lietuvi tauta ne tik steng pati apsiginti nuo savo tautinio valstybingumo prie,
bet ir rado savyje jg skmingai atkurti nepriklausom Lietuv.
Udavinio vertinti Lietuvos kariuomens vaidmen Nepriklausomybs kov
metu, apibdinti karo veiksm pobd, eig ir nusakyti j reikm bei pasekmes,
msi vis pirma ieivijoje atsidr karo istorikai. Vienas i pirmj, siekusi tikslo
parengti vientis tas kovas apraant darb, buvo betarpikas j dalyvis plk. ltn. K.
Aliauskas, jau tarpukario laikotarpiu aktyviai dalyvavs karinje spaudoje. Jo 1972
m. pasirodiusiame darbe
40
apraomos 1919 m. vykusios Lietuvos kariuomens kovos
su bolevikais bei bermontininkais. is darbas parengtas pasiremiant i dalies jau
anksiau skelbta mediaga, papildius j literatra usienio kalbomis bei atskir
13
asmen atsiminimais. Paymint jo neabejotin istorin vert, tenka pripainti, jog
jame visgi maokai paliestas anuometinis politinis ir visuomeninis krato gyvenimas,
o neturjimas galimybi pasiremti archyvine mediaga neleido autoriui
argumentuoiau apvelgti atskirus kov epizodus, tab veikl bei pateikti gilesnius
vertinimus. Paymtina, jog K. Aliauskas buvo ir daugelio straipsni Bostone, JAV,
leidiamojoje Lietuvikojoje enciklopedijoje
41
bei karinje spaudoje autorius.
K. Aliausko pradt kov dl Lietuvos nepriklausomybs tematik prats
dr. A. Ruka, 19811982 m. Klivlende, JAV, ileids du tomus apie kovas su lenkais
42
.
Dr. A. Rukos darbe panaudota didel tiek jo paties, tiek JAV Lietuvi Veteran
Sjungos Ramov sudarytosios, gen. M. Rklaiio vadovaujamos, iam veikalui
leisti komisijos iniciatyva bei pastangomis sukaupta mediaga. Mintosios komisijos
padedamas, autorius per VFR Valstybin Augsburgo bibliotek i Lietuvos ir jos
kaimynini ali bibliotek sugebjo igauti gana daug kovas su lenkais lieianios
literatros. Darbe taip pat pasiremta daugelio kov dl Lietuvos nepriklausomybs
dalyvi papildomomis iniomis. Kartu tenka paymti, jog neretai, remdamasis kit
ali, ypa lenk, altiniais, autorius pernelyg pasiduoda j takai. O archyvins
mediagos stoka neleido jam sigilinti daugelio svarbi klausim esm. Taiau
apskritai A. Rukos darbas yra rimtas indlis Nepriklausomybs kov istorijos
pagrindini klausim nuvietim ir nusipelno teigiamo vertinimo.
Apie Lietuvos kar su Soviet Rusija, bermontinink avantiros likvidavim
bei karin konflikt su Lenkija verting ini randame ir Pr. epno 1986 m. ikagoje
ileistos Naujj laik Lietuvos istorijos antrame tome
43
.
Lietuvai susigrinus nepriklausomyb, domj imasis karo istorij os
klausimais, tame tarpe ir 19181920 m. vykiais Lietuvoje, pastebimai didja. .
Laurinaviius, remdamasis archyvine mediaga bei kitais altiniais, naujai
pavelg Lietuvos Soviet Rusijos santykius ir 1992 m. ileido darb apie
1920 m. liepos 12 d. tarp i ali sudaryt taikos sutart
44
. Verting mini apie
Lietuvos ir Latvijos santykius ms nagrinjamu laikotarpiu ir kovas su
bermontininkais randame Z. Butkaus monografijoje
4 4a
. G. Surgailis 1998 m.
paskelb straipsn apie lenk mginim vykdyti valstybs perversm Lietuvoje
1919 metais ir jo likvidavim
45
.Keletas apvalginio pobdio publikacij apie
Nepriklausomybs kovas pasirod ir 1992 m. atkurtame Krato apsaugos
ministerijos leidinyje Karo archyvas.
ia pateikiamos knygos autorius 1998 m. ileistoje knygoje
46
, raydamas apie
kariuomens dali bei karini staig krimsi aptariamuoju laikotarpiu, trumpai
apibdino ir j dalyvavim Nepriklausomybs kovose.
Tokia yra trumpai apvelgta knygoje nagrinjamos problemos istoriografija.
a l t i n i a p v a l g a. Nagrinjamos temos altiniai skirstomi dvi
pagrindines grupes: 1) archyvin mediaga; 2) atsiminimai ir spauda.
Lietuvos Respublikos aukiausiosios vadovybs rpinimasis krato
ginkluotosiomis pajgomis bei Nepriklausomybs kov eiga atsispindi Steigiamojo
Seimo posdi protokoluose
47
bei Laikinosios Vyriausybs iniose. Taiau
gausiausia ir vertingiausia dokumentin mediaga apie Nepriklausomybs kovas
yra Lietuvos centriniame valstybs archyve (toliau LCVA).
14
Vis pirma pamintini tuometini Lietuvos vyriausybi posdi protokolai
(f. 923), i kuri matyti to laikotarpio Ministr kabinet rpinimasis santyki su
kaimyninmis alimis gerinimu, diplomatin veikla ginytiniems klausimams tarp
j taikiu bdu sureguliuoti bei panaudotos priemons krato gynybai stiprinti.
Mintame archyve istudijuoti itin reikmingi aptariamojo laikotarpio krato
apsaugos ministro bei vyr. kariuomens vado sakymai. I j turinio matyti, kaip
Nepriklausomybs kov prie bolevikus, bermontininkus bei lenkus metu buvo
sudaromi atskiri frontai, perdislokuojamos karins dalys, siuniami pastiprinimai,
skiriami, atleidiami ar perkeliami kitoms vadovaujanioms pareigoms karininkai,
aprpinama reikiama ginkluote, amunicija ir kt.
Ypa svarbs ir informatyvs yra kariuomens generalinio tabo (f. 929) ir jo
skyri bei dali dokumentai. Tai vairaus turinio sakymai, i pulk, brigad, divizij
ar kit dalini surinkta vairi mediaga, telefonogramos, praneimai, schemos,
susirainjimas su tabo skyriais, kariuomens dalimis bei staigomis, ataskaitos,
statistins inios, paties tabo bei atskir karini dali dienynai, reliacijos ir kt. Tuo
atveju, kai sukaupta dokumentin mediaga dubliavosi tabe bei kuriame nors
dalinyje, j panaudojant prioritetas buvo skirtas kariuomens tabo fonde esantiems
altiniams.
Archyve smulkiai susipainta su vis pstinink karini dali I pst. DLK
Gedimino (f. 513), II pst. DLK Algirdo (f. 514), III pst. DLK Vytauto (f. 516), IV
pst. LK Mindaugo (f. 517), V pst. DLK Kstuio (f. 518), VI pst. Piln kunig.
Margio (f. 519), VII pst. emaii kunig. Butegeidio (f. 520), VIII pst. Kauno
kunig. Vaidoto (f. 521), IX pst. Lietuvos kunig. Vytenio (f. 522), X pst. Marijampols
(f. 1322), XI pst. Vilniaus (f. 1313), XII pst. Kauno (f. 1331), I pst. Savanori (f.
1325) ir I pasienio (f. 764) pulk bei atsargos batalion (f. 858), baltgudi karini
dali (f. 908), taip pat I (f. 509), II (f. 510), III (f. 511) ir IV (f. 1359) pstinink
divizij veikla bei indliu Nepriklausomybs kov metu. I i dali karin veikl
apibdinani dokument vis pirma pamintini vad ar virinink sakymai, vairs
praneimai, raportai, telefonogramos, tab dienynai, reliacijos ir kt.
Darbe panaudota daugelio miest ir apskrii karo komendantr ir j kuop,
dalyvavusi pagrindini ginkluotj pajg sudtyje ar atskirais atvejais
savarankikai veikusi karo veiksm zonoje, dokumentin mediaga. Ji padjo geriau
suprasti kov eig vairiose Lietuvos vietose, o neretai ir vietini gyventoj nuotaikas
bei teikiam param j metu.
Nepriklausomybs kov metu aktyviai dalyvavo ir kit kariuomens ginkl
ri artilerijos, kavalerijos, aviacijos bei karo technikos dalys. J veikl apibdinanti
dokumentin mediaga ia pateikiamame darbe taip pat rado atgars. O i viso ioje
monografijoje pasiremta beveik 60-yje minto archyvo fond saugomais dokumentais.
i mediag papild Lietuvos moksl akademijos bibliotekos bei Lietuvos
nacionalins M. Mavydo bibliotekos rankrai skyriuose esantys altiniai.
Geriau sigilinti nagrinjam tem padjo memuarin literatra. Pirmieji
atsiminim apie laisvs kovas straipsniai pasirod laikraiuose Kariki odis
(nuo 1919 m.), eliai, Atspindiai, Karys (nuo 1920 m.) ir kt. Daugelis j
buvo nedidels apimties bei menkos mokslins verts. Daniausiai tai buvo to ar kito
asmens dalyvavimo kokiame nors susirmime su prieu apraymai. Stambesns ir
15
brandesns publikacijos pasirod literatros skyriui pradjus leisti tokius svarbius
leidinius, kaip karo moksl urnal Ms inynas (nuo 1921 m.), karo istorijos
urnal Karo archyvas (nuo 1925 m.), Kardas (nuo 1925 m.), Karinas (nuo
1932 m.) ir kt. Toki publikacij ypa pagausjo minint pirmj, o po to ir antrj
Nepriklausomos Lietuvos deimtmeius.
I reikmingesni darb vis pirma reikia paminti 1929 m. pasirodiusi St.
Butkaus redaguot Lietuvos kariuomens krj savanori knyg Savanoris
19181920
48
. Joje patalpinta daugelio kari atsiminimai apie tuo metu vykusias
sunkias kovas dl krato nepriklausomybs.
1934 m. ileista kov su bermontininkais metu buvusio iauli miesto ir
apskrities karo komendanto A. Bironto atsiminim knyga Bermontininkams Lietuv
upuolus
49
. Tuo metu didel Lietuvos gyventoj dalis apie bermontininkus teinojo
tik tiek, jog jie buv Lietuvos prieai ir, ties Radvilikiu sumuti, gro atgal Vokietij.
A. Birontas savo knygoje ir aikina, kas tokie buvo tie bermontininkai, i kur jie
atsirado, kokie j buvo tikslai Lietuvoje ir irykina kratui grsus didel pavoj,
galjus pasibaigti nepriklausomybs praradimu.
Reikmingi yra vokiei gen. mjr. D. rioderio atsiminimai
50
apie saks
savanori dalis Lietuvoje 1919 m. ir j param besikurianiai ms kariuomenei
kov su bolevikais pradioje. Paymtina, jog autorius juose daugeliu atvej
pernelyg ipuia tiek saks savanori, tiek ir savo paties nuopelnus, taiau jo darbe
randame ir verting ini apie tuometin padt Lietuvoje.
1938 m. pasirod buvusio Santarvinink komisijos Baltijos kratuose pirmininko
gen. A. Niesselio memuarai
51
apie vokiei isikraustym i Baltijos krat 1919 m.
Nepaisant to, jog j autorius ne visuomet buvo objektyvus Lietuvos vyriausybs ir
jos karins vadovybs atvilgiu, sprsdamas bermontinink ikraustymo i Lietuvos
problem, neretai pastariesiems nuolaidiavo, taiau, matydamas lietuvi tautos ir
jos kariuomens tvirt pasiryim isaugoti savo nepriklausomyb, atkakliai reik
sjunginink vali vokieiams, reikalavo i j gerbti Lietuvos laisv ir nustatytu laiku
i jos ivykti.
Itin vertingi yra atsargos plk. J. Petruiio, nuo pradios iki pabaigos aktyviai
dalyvavusio Nepriklausomybs kovose, atsiminimai. J pirmasis tomas apie kovas
su bolevikais ir bermontininkais pasirod 1934 m., o antrasis apie kovas su lenkais
1937 m.
52
. Pats vis laik dalyvavs pirmosiose kovotoj eilse, autorius turjo
progos be joki tarpinink matyti ms jaunosios kariuomens pirmuosius ingsnius,
jos pasisekimus ir neskmes. Paymtina, jog pirmame atsiminim tome pieiamieji
buvusi kov vaizdai kartais atrodo lyg atitrk nuo besikurianio nepriklausomo
gyvenimo fono, kuriame visi tie apraomieji vykiai i tikrj vyko. Tuo tarpu antrame
tome, raydamas apie 1920 m. kovas su lenkais, autorius jau pateikia bendr fon ir
apibdina svarbiausias karines operacijas, nesigaildamas kritikos ir aukiausiajai
karinei vadovybei u jos padarytas klaidas kov su lenkais frontuose. J. Petruiio
atsiminimai yra vertingas indlis karo istorij.
1937 m. pasirod ir ymaus vietjo, aktyvaus Nepriklausomybs kov dalyvio
mjr. P. Rusecko sudarytas ir redaguotas rinkinys Savanori ygiai
53
, skirtas
Lietuvos kariuomens krj savanori sjungos krimo 10-iui (1927 01 08)
paminti. I esms iuo dvitomiu rinkiniu buvo siekiama ateinanioms kartoms realiai
16
atspindti savanori ygi raid ir aminti uvusiuosius u Lietuvos
nepriklausomyb. Rinkinyje randama daug didels drsos, pasiryimo, tikro
karygikumo paveiksl, sumaniai, apgalvotai ir gerai vykdyt ygi apraymus, o
alia j ir kukli pasakojim, kaip savanoriai siningai vykd jiems patiktas
pareigas.
Usitsus sovietinei okupacijai ir nematant perspektyvos paioje Lietuvoje
parengti ir ileisti veikalus apie Nepriklausomybs kovas, kaip jau minjome, io
darbo msi ieivijoje atsidr ms tautieiai. Be anksiau mint K. Aliausko, dr.
A. Rukos ir Pr. epno darb m rodytis ir memuariniai leidiniai. Vienas i pirmj
1959 m. ikagoje, JAV, savo atsiminim knyg paskelb Nepriklausomybs kov
laikotarpiu kur laik dirbs krato apsaugos ministru ir Vyr. kariuomens vadu plk.
K. ukas
54
. Pateiks atsiminim pluot apie tuometines nuotaikas Lietuvos
visuomenje bei kariuomenje, jis bene daugiausia apsistojo apie santykius su lenkais
ir vykusias su jais kovas. Savo atsiminim knygoje plk. K. ukas apkaltino tuometin
armijos vad plk. ltn. K. Ladyg nesugebjimu vadovauti ir nugalti lenkus, II pst.
divizijos vad plk. V. Grigalin-Glovack, V pst. pulko vad kpt. K. kirp, VI
pst. pulko vad plk. ltn. J. Butk bei kit pulk vadus u tariam sakym
nevykdym, taiau neprisim sau, kaip buvusiam krato apsaugos ministrui ir Vyr.
kariuomens vadui, n menkiausios kalts dl patirt neskmi SeinAugustavo ir
kitose karinse operacijose.
Atsakydamas jo adresu pareiktus plk. K. uko kaltinimus dl vietini kovos
padalini vad kalts u blog j vadovavim kariuomenei ir u nepasisekimus
Sein bare, plk. K. kirpa, aptariamuoju laikotarpiu vadovavs V pst. LDK Kstuio
pulkui, 1971 m. keliuose Brukline, JAV, leidiamo urnalo Karys numeriuose
paskelb savo atsiminimus ir mint vyki vertinimus
55
. Juose plk. K. kirpa,
pateikdamas daugyb konkreios faktins mediagos, rodinja, jog plk. K. ukas,
ikraipydamas praeities faktus, net supainiodamas datas bei paius ano laikotarpio
kovos vykius, savo knygoje priras nebt, tiesiog pasakik dalyk
56
. Pasak
plk. K. kirpos, tuo metu, kai ymus karo istorijos tyrintojas plk.ltn. K. Aliauskas
viename i savo straipsni buvo paymjs, jog V pst. pulkas jam pavestas pareigas
atliko su kaupu, buvs ano meto Vyr. kariuomens vadas plk. K. ukas, prajus
nuo to laiko beveik 40 met, vis dar to nemats ir usispyrusiai niekins V pst.
pulk ir jo vad
57
.
domius ir vertingus atsiminimus apie lietuvilenk santykius ir kovas dl
Vilniaus para didis ms krato patriotas, visuomens veikjas ir mokslininkas
Myk. Birika
58
. Pirmoji i atsiminim dalis Londone buvo ileista 1960 m., o antroji
1962 m. Ilg laik gyvens Vilniuje ir dirbs didel lietuvybs darb, jis buvo vis
didij politini vyki verpete, aktyviai juose dalyvavo, mat lenk darytas
skriaudas viso Vilniaus krato lietuviams bei j siekius visos Lietuvos atvilgiu ir visa
tai vaizdiai ir tikinamai parod savo atsiminim knygose.
Apie Lietuvos konflikt su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, eligovskinink
avantir ir jos likvidavim atsiminimais dalijosi jau ne kart mintas K. Aliauskas
59
,
A. Budreckis
60
, dr. K. Grauinis
61
ir kt.
1983 m. P. Gudelis ikagoje ileido Joniklio apskrities partizan
atsiminimus
62
. iame leidinyje pateikta daug domios ir vertingos mediagos apie
17
aktyvi ir gerai organizuot partizan veikl mintoje apskrityje ir u jos rib laisvs
kov metu ir j indl padedant tvirtinti nepriklausomyb Lietuvoje.
Reikia paymti, jog karin ir kt. spauda buvo labai vertingas altinis, padjs
sigilinti nagrinjam tem. Be tarpukario Lietuvos gausios karins spaudos itin
teigiamai vertintina ir ieivijoje jusi spauda. iuo atvilgiu iskirtinas nuo 1950 m.
Brukline, JAV, ilg laik leistas urnalas Karys, nuo 1991 m. ir Lietuvoje atgaivintas
mnesinis urnalas tokiu pat pavadinimu, o por met anksiau (1989 m.) Lietuvoje
atkurtas istorinis tautins minties urnalas Kardas. Nors spaudoje esamos
publikacijos daniausiai ir labai trumpos, fragmentins, apibdina tik vien ar kit
epizod, atskir veikus asmen ir pan., taiau jos, kaip taisykl, pagyvina sausok
dokumentin mediag, padeda j geriau suprasti, sijausti tuometin situacij ir
galina daryti atitinkamus apibendrinimus.
Rengiant knyg spaudai, susidurta su kai kuriais sunkumais. Padt
komplikavo ta aplinkyb, jog dl anuo metu pulkuose, divizijose ir net kariuomens
tabe buvusios netobulos ratvedybos atskirais atvejais, raant apie kari skyrimus,
atleidimus ar perklimus vairioms pareigoms, nepavyko nustatyti kai kuri asmen
inicial. Prie apsunkinani slyg priskirtina ir ta, jog Lietuvos kariuomens
vadovyb neturjo ger ir tiksli emlapi ir buvo priversta naudotis ikikariniais
Rusijos armijos dokumentais, kuriuose buvo daugyb netikslum, vietovi
pavadinim ikraipym ir net pakeitim. Nepilnai buvo isprstas is klausimas ir
1923 m. ileidus statistini duomen leidin Lietuvos apgyventos vietos
63
. Deja, ir
iandien mes dar neturime smulki ir tiksli emlapi. Ne paslaptis, jog dl
sovietiniais metais vykdyt administracini pertvarkym bei vienkiemi nuklimo
daugelio anuo metu buvusi vietovi ivis neliko.
Autorius nuoirdiai dkoja Lietuvos centrinio valstybs archyvo, Vilniaus
universiteto, Lietuvos nacionalins M. Mavydo ir Lietuvos moksl akademijos
bibliotek darbuotojams, sudariusiems galimyb susipainti su j fonduose saugoma
mediaga, recenzentams doc. dr. Algiui Kasperaviiui ir doc. dr. Sauliui Kaubriui
u vertingas pastabas bei pasilymus, o ypa Krato apsaugos ministerijos bei
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos vadovybei u finansin bei
moralin param, atsakingajam redaktoriui dr. Gintautui Surgailiui, taip pat visiems,
prisidjusiems prie io darbo rengimo spaudai.
18
1
V. Lesius, Lietuvos kariuomen 19181920, V., 1998.
2
J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos (schematin ms kariuomens kovos veiksm
apvalga i laikotarpio 1919 m. vasario mn. 1 d. balandio mn. 30 d.), Ms inynas, t. 1, Nr. 2, K.,
1921, p. 8795; Panevio operacija (1919 m. gegus mn. 1723 d.), ten pat, Nr. 3, p. 92105; Dar i
Panevio bataliono veikimo 1919 metais (Bolevik fronte nuo birelio 1 d. ligi liepos 6 d.), Ms
inynas, t. 8, K., 1925, p. 482496.
3
Vyt. Steponaitis, Paskutins operacijos bolevik fronte, Ms inynas, t. 1, Nr. 3, K., 1921, p. 106125;
Epizodas i Panevio operacijos 1919 m., Ms inynas, t. 8, Nr. 23, K., 1925, p. 285286.
4
S. ukaitis, Panevio atvadavimas i bolevik 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 198222.
5
J. Vidugiris, Kupikio operacija 1919 m. gegus 2631 d., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 7895.
6
K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 10491051.
7
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija. 1919 m. balandio 28 d., Karo archyvas, t. 12, K., 1940, p. 183
211.
8
Kpt. Vyt. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje (Mediaga istorijai), Ms inynas, t. 1, K., 1921, Nr. 1, p.
7698; Nr. 2, p. 5077.
9
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, Ms inynas, t. 19, K., 1930, p. 257272; t. 21,
K., 1931, p. 265294.
10
J. Rainys, POW (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje, K., 1936.
11
M. alius, Lenk smokslas Lietuvoje, ikaga, 1921.
12
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos (19191920 m.), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 225
257.
13
B. Valigora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, Ms inynas, t. 21, K., 1931, p. 321356.
14
M. Michnievi-Hetman, Vilniaus kavalerijos brigados reidas Kdaini kryptimi, Ms inynas, t. 10, K.,
1926, p. 4858.
15
J. Smolenski, Walki Polsko-Litewskie na Suwalszczyznie we wrzesniu 1920 r., Warszawa, 1938.
16
Ten pat, p. 10.
17
P. Lossowski, Stosunki polsko-litewskie w latach 19181920, Warszawa, 1966.
18
. M. , (19181919 .), , 1954.
19
, , 1955, 8, . 168171.
20
Revoliucinis judjimas Lietuvoje, sud. R. armaitis, V., 1957; Proletarin revoliucija Lietuvoje, red. B.
Vaitkeviius, V., 1960.
21
Lietuvos TSR istorijos altiniai, t. 3, vyr. red. J. iugda, V., 1958; Lietuvos TSR istorijos altiniai (toliau
LI), t. 4, red. J. iugda, V., 1961; 19181920 ., , 1967.
22
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje 19181919 metais, V., 1967; . , ,
, 1970.
23
Lietuvos TSR istorija, t. 3, vyr. red. J. iugda, V., 1965; Lietuvos Komunist partijos istorijos apybraia, t. 1,
ats. red. R. armaitis, V., 1971.
24
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje
25
R. armaitis, Amerikos Anglijos imperialist intervencija Lietuvoje 19181920, V., 1955; D. Fainhauzas,
Lietuvos liaudies kova prie amerikinius-anglikuosius interventus 19181919 metais, Vilniaus valstybinio
universiteto mokslo darbai, t. 4, V., 1954, p. 84109; . , , , 1970.
26
J. iugda, Lietuvos darbo moni kova prie imperialist siekimus paversti Lietuv antitarybiniu
placdarmu, Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 316320.
27
J. Jurginis, Lietuvos TSR Moksl akademijos inynas, t. 6, V., 1950.
28
K. Navickas, Lietuvi tauta brolikoje Taryb Sjungos taut eimoje, V.,1958; Leninins nacionalins politikos
istorin reikm lietuvi tautai, V., 1960.
29
R. epkait, Lietuvos Taryb Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR Moksl akademijos
darbai, Serija A, t. 2 (15), V., 1963, p. 107120.
30
Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 100104.
31
Ten pat, p. 103.
32
J. iugda, Lietuvi ir rus taut santykiai istorinio vystymosi eigoje, K., 1964; Amerikos ir Anglijos imperialistai
pikiausi lietuvi tautos prieai, V., 1951.
33
J. Jurginis, Antants imperialist ir lietuvikosios buruazijos ryiai, atpliant Vilni nuo Lietuvos,
Lietuvos TSR Moksl akademijos inynas, t. 6, V., 1950.
19
34
K. Navickas, Leninins nacionalins politikos istorin reikm lietuvi tautai, V., 1960; TSRS vaidmuo, ginant
Lietuv nuo imperialistins agresijos 19201940 metais, V., 1966.
35
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, V., 1980.
36
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos Kalvarijose ir Suvalkuose 1920 m., Lietuvos TSR Moksl
akademijos darbai, Serija A, t. 4 (61), V., 1977.
37
Ats. mjr. P. Gudelis, Bolevik valdios atsiradimas Lietuvoje 19181919 metais j pai dokument viesoje su
prof. dr. Z. Ivinskio vadu, Londonas, 1972, p. 14.
38
Ten pat, p. 15.
39
Ten pat.
40
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, t. 1, ikaga, 1972.
41
K. Aliauskas, Nepriklausomybs karas, Lietuvi Enciklopedija (toliau LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94
104.
42
Dr. A.. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 23, Klivlendas, 19811982.
43
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, t. 2, ikaga, 1986.
44
. Laurinaviius, Lietuvos Soviet Rusijos taikos sutartis, V., 1992.
44a
Z. Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai 19191929 metais. V., 1993.
45
G. Surgailis, Lenk mginimas vykdyti valstybs perversm Lietuvoje 1919 metais, Karo archyvas, t. 15,
K., 1998, p. 106116.
46
V. Lesius, Lietuvos kariuomen 19181920. V., 1998.
47
Steigiamojo Seimo 1920 m. posdi protokolai, Steigiamojo Seimo darbai (toliau SSD), Kaunas, Seimo
Kanceliarija.
48
Savanoris 19181920, red. St. Butkus, K., 1929.
49
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, K., 1934.
50
Gen. mjr. D. Schrder, Die Schsischen Freiwilligen-Truppen in Litauen 1919, Dresden, 1933 (vert kpt.
P. Jaktas Saks savanori dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 181232).
51
Gen. A. Niesselis, Vokiei isikraustymas i Baltijos krat, K., 1938.
52
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 1, K., 1934; t. 2, K., 1937.
53
Savanori ygiai, sud. P. Ruseckas, t. 12, K., 1937.
54
K. ukas, vilgsnis praeit, ikaga, 1959.
55
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 3, p. 7480; Nr. 4, p. 109116; Nr. 5, p. 155163; Nr. 6, p. 198200; Nr. 7, p. 219225; Nr. 8, p. 253
260.
56
Ten pat, Nr. 3, p. 74.
57
Ten pat, Nr. 8, p. 259260.
58
M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, Londonas, 1960; d. 2, 1962.
59
K. Aliauskas, Dar kart dl irvint kautyni, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 2; Siekiant atsiimti Vilni,
Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9; vilgsnis lietuvi lenk kar 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1970, Nr.
10; eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 2; Istorins pastabos, Karys, Bruklynas, 1974, Nr. 2.
60
A. Budreckis, eligovskiada, 1920, Karys, Bruklynas, 1960, Nr. 8, p. 234243.
61
Dr. K. Grauinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, Ryt Lietuva, ikaga,
1980, p. 447484.
62
Joniklio apskrities partizan atsiminimai, sud. P. Gudelis, ikaga, 1983.
63
Lietuvos apgyventos vietos, K., 1923.
I dalis
LIETUVOS KARAS
SU SOVIET RUSIJA
(1919 01 051920 01 05)
22
1. LIETUVI PASTANGOS ATGAUTAI KRATO
NEPRIKLAUSOMYBEI TVIRTINTI
Pirmasis pasaulinis karas atvr dideles galimybes politiniams pokyiams oku-
pant vokiei valdomoje Lietuvoje. 1916 m. kovo mn. Berne vykusioje lietuvi
konferencijoje, dalyvaujant atstovams ir i vokiei okupuotos Lietuvos, pirm kar-
t buvo ikeltas Lietuvos valstybs nepriklausomybs reikalavimas
1
.
1917 m. vasario mn. revoliucija Rusijoje suaktualino Lietuvos problem. T
met pradioje Petrograde sudarytoje Lietuvi tautos taryboje, susidedanioje i
vis politini partij atstov, buvo nutarta, kad Lietuva yra etnografinis, kultrinis,
ekonominis bei politinis vienetas
2
. T met gegus 27 d. birelio 3 d. Petrograde
vykusiame Lietuvi seime, vliau Rusijos taut kongrese Kijeve (1917 m. rugsjo 8
16 d.) bei Lietuvi vyriausiosios tarybos atsiaukime pasaulio valstybes ir tautas
(1918 m. vasario 1 d.) buvo pareiktas lietuvi tautos noras sudaryti suvereni Lie-
tuvos valstyb
3
.
1917 m. rugsjo 1822 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje, irinkusioje Lietu-
vos Taryb, buvo usibrta siekti nepriklausomos, demokratikos, parlamento val-
domos Lietuvos. Po sunki ibandym, rytingai ir savarankikai veikdama, i Ta-
ryba 1918 m. vasario 16 d. vienbalsiai prim ir paskelb Lietuvos nepriklausomybs
akt
4
.
Taiau Tarybai teko susidurti su grieta vokiei karins valdios obstrukcija.
Iki 1918 m. lapkriio 9 d. revoliucijos Vokietijoje ir jos pralaimjimo kare Taryba
ved nelygi kov dl savarankikos vyriausybs sudarymo. Lietuvos Valstybs Ta-
ryba, iki 1918 m. rudens su vokiei okupacine valdia tsdama sunki dvikov dl
Lietuvos suvereniteto tvirtinimo, tuo metu dar neturjo joki slyg krato apsau-
gai kurti, nors i ryt ir piet spariai augo bolevik ir lenk karinio siverimo
grsm, o krato viduje siautjo ginkluotos bandit gaujos.
Vokietijos pralaimjimas Vakaruose turjo didels reikms Lietuvai, nes tai
turjo pakeisti vokiei karine galia paremt jg pusiausvyr Rytuose. Visus metus
tokiomis slygomis Lietuva laviravo, siekdama savo nepriklausomybs, ir tai dabar
ta jg pusiausvyra sutriko, nors tikslas dar nepasiektas. Nepaisant vis konflikt
tarp vokiei ir lietuvi okupacijos metais, vokieiai jiems buvo tarsi buferis prie
lenkus ir bolevikus. Tai apsaugai susilpnjus, Lietuvos Valstybs Taryba numat
net karini konflikt su kaimynais perspektyv. Tuo bdu aktualjo savo ginkluot-
j pajg krimo problema. Taiau 1918 m. lapkriio 11 d. sudarytoji pirmoji Laiki-
noji prof. A. Voldemaro vadovaujama vyriausyb, kurioje jos vadovas perm ir
krato apsaugos ministro pareigas, nepakankamai vertino tuometin grsming pa-
dt Lietuvos kaimynystje ir ginkluotosioms pajgoms organizuoti pasirinko tok
keli, kuris visikai nesiderino su ano meto bkle. Pernelyg optimistikai pasitikint
bsimja Europos taikos konferencija ir vokiei kariuomens galiomis laikinai ap-
ginti Lietuv ir jos sostin Vilni, o per t laik neskubant suorganizuoti savas gin-
kluotsias pajgas, buvo prarasta daug brangaus laiko. Gyvenimas parod, jog to-
kia vyriausybs pozicija buvo nevykusi ir Lietuvai labai brangiai kainavo.
23
Ir tik akivaizdiai irykjus grsmei Lietuvai i ryt ir piet, Krato apsaugos
ministerija 1918 m. lapkriio 23 d. ileido pirmj sakym kariuomenei organizuo-
ti
5
. Juo remiantis, buvo steigta krato apsaugos Taryba, kuri jo plk. S. Chaleckis,
papulk. St. Nastopka ir papulk. V. Nageviius. Plk. J. Kubilius buvo paskirtas Ap-
saugos ministerijos tabo virininku, o plk. J. Galvydis-Bykauskas steigiamo I pst.
pulko vadu
6
. Keletas karinink buvo paskirti vadovauti steigiamiesiems ministerijos
skyriams. 1918 m. gruodio 12 d. tabas pareng kariuomens organizavimo pro-
jekt, kuriame buvo numatyta organizuoti 2530 tkst. kari korpus, kur turjo
sudaryti viena lietuvi divizija ir viena baltgudi brigada bei reikalinga kavaleri-
ja
7
. Pagal susitarim lietuvi baltgudi kariuomens santykis turjo bti 2:1
8
.
Dar gruodio 1 d. Vilniuje buvo pradtas formuoti I pst. baltgudi pulkas, kurio
vadu paskirtas plk. M. Lavrentjevas
9
, o gruodio 5 d. Kaune plk. Pr. Liatuko va-
dovaujamas II pst. pulkas
10
.
Kariuomens krimo procesas paspartjo, taiau plataus umojo negavo. Tam
trukd visa grup prieasi:
pirma, kariuomen buvo numatyta organizuoti ne remiantis visuotine karo
prievole, bet darant vyr atrank. j galjo bti priimami tik vietos valdios orga-
n ar patikim asmen rekomenduoti vyrai. O tam reikjo daug laiko;
antra, vokiei civilin valdia neteik Lietuvos vyriausybei dar 1918 m. lap-
kriio 24 d. paadtos pagalbos;
treia, nebuvo tinkamai parinktos karins vadovybs, reikiam kontakt ir
pasitikjimo tarp valdios ir karininkijos;
ketvirta, tuo klausimu menkai buvo ivystyta propaganda oficialioje spaudoje
ir, apskritai imant, labai stigo informacijos visuomens sluoksniuose;
penkta, Vilniaus krate, ypa Vilniaus mieste, dalis gyventoj buvo nutautj,
veikiami prieikos agitacijos ir Lietuvos kariuomen stoti nenorjo;
eta, itin neigiamas veiksnys buvo pinig ir ginkl stoka.
Taigi kur laik savanori skaiius augo pamau. Lietuvos laikinoji vyriausyb
stovjo tartum tuiame lauke. Lietuvos kariuomens organizavimas vyko labai sun-
kiomis vidaus ir tarptautinmis slygomis. Kratas buvo karo nuniokotas, viepata-
vo chaosas, visuomen susiskaldiusi grupes, noriai klaus vairi revoliucing agi-
tatori.
Bsimojoje kovoje dl Lietuvos, kad ir kaip ten bt, Valstybs Taryba galjo
remtis tik Vokietija. Vokiei kariuomenei pralaimjus vakaruose, Vokietijos vyriau-
syb, naujai vertinusi savo pozicij Lietuvos atvilgiu, nusprend remti jos nepri-
klausomyb, naujai ikilusi Lenkijos valstyb irdama kaip antrj Pranczij
ir nenordama, kad ji bt didel ir stipri
11
.
1918 m. lapkriio 11 d. Kompjeno paskelbt paliaub tarp santarvinink ir
Vokietijos susitarime buvo numatyta, jog pastarosios kariuomen kuriam laikui pa-
siliks Lietuvoje ir gins j nuo bolevik invazijos. Taiau tuo metu nebuvo aiku,
kokio dydio param pralaimjusi kar Vokietija gali suteikti susidurianiai su di-
diulmis problemomis besikurianiai Lietuvos valstybei. Pasibaigus Rytuose karo
veiksmams, geriausi vokiei daliniai buvo pasisti Vakar front. Lik ia 1918
m. pabaigoje kareiviai buvo emos morals, dal j buvo apmusios revoliucins
nuotaikos. Deimtajai armijai, kuri buvo okupavusi Lietuv, vadovavo gen. E. von
24
Falkenhaynas, kuris savo karines pajgas buvo idsts GomelioPolocko linijoje.
i linij turjo ginti tiktai vokiei savanoriai. Taiau ie, turj perimti front gruo-
dio mn., neatvyko, o vokiei daliniai trauksi, nepaisydami lietuvi ir Antants
protest. Paskui vokieius u koki 1520 kilometr jo Raudonosios armijos dali-
niai. Praktikai vokieiai negaljo atsispirti bolevik puolimui. J dalini karinis
pajgumas buvo nukrits beveiki iki nulio ir, kai adtieji savanoriai gruodio mn.
neatvyko, teliko tik atsitraukti.
Tuo metu prieika Lietuvos savarankikumui bolevik bei lenk veikla smar-
kiai aktyvjo. Prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausyb, bdama izo-
liuota nuo krato gyventoj (tebegaliojo okupant leidimai vainti geleinkeliais,
perengti sienas ir pan.), civilins vokiei valdios ir karo meto statym varoma,
nedaug tegaljo ir tesugebjo padaryti atkurdama Lietuvos valstyb. Prieik Lie-
tuvos valstybingumui jg stiprjimas krato viduje rod apskritai neilgai gyvavusio
prof. A. Voldemaro ministr kabineto silpnum.
1918 m. gruodio 14 d. vokiei karin vadovyb pradjo evakuoti savo ka-
riuomen i Vilniaus. Jos nutarimas evakuotis dl pajgi prieintis dalini stokos
tarp miestiei sukl panik ir smarkiai padidino Valstybs Tarybos nerim bei
rpesius. Vyriausybs vadovas prof. A. Voldemaras, finans ministras M. Yas
gruodio 20 d., o kit dien ir Valstybs Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. Sme-
tona ivyko Berlyn pretekstu irpinti paskol Lietuvai ir prayti Vokietijos kari-
ns pagalbos. Ministro pirmininko pareigas laikinai perm vidaus reikal ministras
V. Stainskas, o Valstybs Tarybos Prezidiumo pirmininko St. ilingas
12
.
Darbas Apsaugos tabe pakriko ir sustojo. Gruodio 22 d. krato apsaugos
viceministras gen. K. Kondrataviius prane karininkams, jog vyriausyb nutar
persikelti Kaun, o Apsaugos tabas strateginiais sumetimais Gardin. Jis leido
armijos karininkams ivykti namo v. Kaldoms. Tie, kurie labai norjo, vliau gal-
jo atvykti Gardin, o kiti galjo elgtis kaip norjo. odiu sakant, vietoj mobilizaci-
jos buvo paskelbta tikra demobilizacija. Lietuviai patriotai karininkai pasiprieino
iai keistai politikai ir m maitauti. Jie reikalavo reorganizuoti tiek karin vado-
vyb, tiek vyriausyb.
Dl susidariusios sudtingos padties tarp vairi politini srovi atstov, ypa
tarp jaunj karinink, vyko kartos diskusijos. Svarstytas net ketinimas vesti dik-
tatr, taiau nesurasta tinkamo vado
13
. 1918 m. gruodio 23 d. pirmasis ministr
kabinetas oficialiai atsistatydino. Gruodio 26 d. sudaryta naujoji koalicin M. Sle-
eviiaus vadovaujama vyriausyb oficialiai kaltino ankstesn prof. A. Voldemaro
vadovaujam ministr kabinet nesugebjimu sukelti alyje to darbo entuziazmo,
kuris taip reikalingas gyvenam valand
14
. Skubiai buvo imtasi toliau organizuoti
valstybin aparat ir kariuomen. 1918 m. gruodio 29 d. Vilniuje buvo parengtas ir
ispausdintas atsiaukimas keturiomis kalbomis (lietuvi, lenk, baltarusi ir yd)
Lietuvos pilieius, kuriame ugningais odiais gyventojai buvo pakviesti gelbti
Lietuvos stoti savanoriais jos kariuomen ir ginti krat nuo Soviet Rusijos inva-
zijos
15
.
Buvo pakeista kariuomens vadovyb, visa Lietuva paskirstyta 9 sritis, joms
paskirti kariai apsaugos virininkais, steigiamos miest ir apskrii karo komendan-
tros. 1919 m. sausio 25 d. steigta karo mokykla karininkams rengti, formuojami
25
beveik vis ginkl ri daliniai, skelbiamos karinink, medik ir kareivi mobiliza-
cijos, steigiami savanori telkimo punktai ir kt. is darbas daugiausia vyko Kaune,
kur, spaudiant Raudonajai armijai ir pasitraukus i Vilniaus vokieiams, Valsty-
bs Taryba su kitomis vyriausybinmis organizacijomis bei karine vadovybe persik-
l 1919 m. sausio 2 d. Sausio 5 d. vakare, po kov su lenk savanori daliniais,
Vilni siver Raudonoji armija
16
.
Lietuvos padtis buvo nepaprastai sunki. Bolevikai tvirtinosi nemaoje Lietu-
vos dalyje ir visame krate plt agitacin propagandin darb. Veikdami vieai, jie
steig savo tarybas, leido sakymus, skelb mobilizacij Raudonj armij, terori-
zavo teistai irinktas ir veikusias savivaldybes. Bolevik agentai tiek vieuose mi-
tinguose, tiek savo spaudoje auk gyventojus kov prie tautin valdi. Juos ak-
tyviai tiek pinigais, tiek ginklais rm Soviet Rusijos valdia. Vokieiai ir toliau
vald didel Lietuvos teritorijos dal, rinko sau i gyventoj mokesius, naudojosi
ms krato turtais bei susisiekimo priemonmis ir tebekliud Lietuvos Laikinajai
vyriausybei tvarkyti krato reikalus, organizuoti mobilizacij bei kariuomen, leis-
dami Rusijos bolevikams atvirai ir vieai veikti Lietuvoje.
Negaldama toliau taikstytis su tokia padtimi bei vokiei valdios nepalan-
kia, tiesiog prieika Lietuvos valstybs atvilgiu pozicija, M. Sleeviiaus vadovau-
jama vyriausyb 1919 m. sausio 11 d. i jos pareikalavo:
1. kad vokiei valdia tuojau atremt ir paalint i Lietuvos Soviet Rusijos
agentus ir Raudonj armij;
2. kad vokiei valdia visomis turimomis karinmis pajgomis gint Lietuvos
sienas tol, kol jos Laikinoji vyriausyb suorganizuosianti savj armij;
3. kad vokiei valdia, pasitraukdama i krato, palikt Laikinajai vyriausy-
bei geleinkelius, telegraf, telefon ir visa kita, kas reikalinga susisiekimui krate
palaikyti pakankam skaii tvarking garvei, vagon, telegrafo ir telefono apa-
rat ir visa tai saugot tol, kol bus suorganizuota lietuvi valdios apsauga;
4. kad vokiei valdia udraust savo valdininkams i Lietuvos Vokietij
gabenti ir pardavinti atskiriems monms Lietuvos turt. Visas Lietuvos valstybs
turtas turi bti perduotas jos Laikinajai vyriausybei;
5. kad vokiei valdia faktikai netrukdyt organizuoti armij bei mobiliza-
cij ir suteikt Lietuvos vyriausybei tam reikaling nurodyt ginkl ir amunicijos
kiek;
6. kad Lietuvos Laikinajai vyriausybei bt perduotos los, surinktos i krato
gyventoj okupacijos metu ir nepanaudotos krato valdymo reikalams
17
.
Tuo pat reikalu buvo pasista nota ir santarvinink vyriausybms, kurioje Vo-
kietija buvo kaltinama dl jos kariuomens traukimosi i Lietuvos, jos teritorij be
kov perleidiant Raudonajai armijai. M. Sleeviiaus vyriausybei pavyko tikinti
tiek Antant, tiek Vokietijos valdi, kad pastarosios kariuomen sulaikyt Raudo-
nosios armijos brovimsi Lietuv, kol ios valdia suorganizuos savas karines paj-
gas. Santarvinink ginkluotj pajg virininkas maralas F. Fochas pagal Komp-
jeno paliaub susitarimo 12 paragraf pasiunt Vokietijai ultimatum, reikalauda-
mas ginti GardinoKaunoJelgavos (Mintaujos) linij ir i viso sulaikyti bolevik
ygiavim vakarus
18
.
1919 m. sausio 28 d. apsilanks Berlyne M. Sleeviius drauge su Lietuvos
26
pasiuntiniu dr. J. auliu pasiunt Vokietijos vyriausybei bendr akcijos plan prie
Soviet Rusijos kariuomen. Lietuvoje vis buvusi vokiei karini dalini viri-
ninku buvo paskirtas gen. V. Eberhardtas. Lietuvos karins vadovybs santykiai su
vokiei karine vadovybe tapo geranorikesni.
1919 m. kovo 1 d. M. Sleeviiaus vyriausyb sudar reikming savitarpio pa-
galbos sutart ir su Latvija nutar derinti karo veiksmus prie Raudonj armij.
Lietuva gavo teis veti per Liepoj neribot kiek karins mediagos bei laikyti iame
uoste savo karin dalin jai apsaugoti. Savo ruotu Lietuva paskolino Latvijai 5 mln.
marki i anksiau gautos i Vokietijos 100 mln. marki paskolos
19
(r. 1 pried).
Rytingos M. Sleeviiaus vyriausybs priemons gerokai pakl smukusi vi-
suomens nuotaik. Vos por mnesi teveikusi vyriausyb rod, jog visa tauta la-
bai entuziastingai remia savo valstybs organizavim bei ryt kovoti su bolevi-
kais, siekusiais pavergti Lietuv.
2. LIETUVA SOVIET RUSIJOS PLANUOSE
L i e t u v i b o l e v i k v e i k l a S o v i e t R u s i j o j e. 1917 m. Vasario
revoliucija uklupo Pirmojo pasaulinio karo pradioje Rusij pasitraukusius apie
300000 lietuvi. Carizmo viepatavimo slygomis beveik negalj dalyvauti politi-
nje veikloje ir neturj jokio vadovaujanio politinio centro, po revoliucijos jie drauge
su kitomis tautomis sukruto organizuotis: pradjo leisti vairi pakraip laikraius,
steig draugijas, komitetus, partijas. Daugelis j igyveno dl kaizerini okupant
pavergtos Lietuvos ir kr jos ilaisvinimo planus.
1917 m. vasario mn. kit taut pavyzdiu Petrograde buvo sudaryta Lietu-
vi tautos taryba, irinkusi Laikinj Lietuvos valdymo komitet, turjus bti lyg ir
pradine laikinosios vyriausybs uuomazga, kurios pirmoji funkcija bt buvusi val-
dyti vokiei neokupuotos Lietuvos teritorij. Bet Rusijos laikinoji vyriausyb vis
dels ir atsakymo lietuvi memorandumus nedav. T pai met gegus mn.
vairi politini partij iniciatyva suauktame Lietuvos Seime jau nebesitenkinta vien
autonomija Lietuvai, o reikalauta nepriklausomybs
20
. 1917 m. rugsjo 816 d. Ru-
sijos taut suvaiavime Kijeve vis Rusijos taut, taip pat ir Rusijos laikinosios vy-
riausybs, atstovai pritar Lietuvos nepriklausomybei, tuo reikalu priimdami atskir
rezoliucij
21
. Buvo kreiptasi Rusijos laikinj vyriausyb, kad i pavest Laikina-
jam Lietuvos valdymo komitetui valdyti visas i Lietuvos evakuotsias staigas ir
paremt j atkuriant Lietuv karui pasibaigus. Nors i naujos Rusijos vyriausybs ir
buvo gauta grai paad, bet lietuvi umoj nebuvo leista vykdyti
22
.
Isipltus tautiniam sjdiui, lietuviai tuometinje Rusijoje visikos suiruts ir
chaoso slygomis sugebjo kurti didel kari sjung, keturis atskirus pstinink
batalionus, vien kavalerijos divizion ir kelet kit smulkesni karini formuoi.
Buvo sudarytas projektas net atskirai vis kariuomens ginkl ri divizijai steigti.
Deja, tos visos kilnios daugumos lietuvi pabgli ir kari Rusijoje pastangos dl
ne nuo j priklausiusi aplinkybi savo tiesioginio tikslo nepasiek. Atsiradusios
klitys jiems buvo neveikiamos
23
.
.
27
Ne paslaptis, jog dal lietuvi pabgli bei kari Rusijoje tuo metu paveik
bolevik propaganda. Bolevikai melagingais paadais masino visas pavergtsias
tautas, tarp j ir lietuvius, addami joms visik laisv ir net teis atsiskirti nuo
Rusijos. Tuo tikslu vairi taut kalbomis buvo pradti leisti bolevikiniai laikraiai.
1917 m. spalio mn. vykd ginkluot perversm, bolevikai t pai met
lapkriio 2 (15) d. paskelb savo garsij Rusijos taut teisi deklaracij, kurioje
buvo idstyti soviet valdios nacionalins politikos principai. Visoms nacijoms bu-
vo paskelbta apsisprendimo teis, skaitant atsiskyrim ir savarankikos valstybs
sukrim
24
. i deklaracija kiek vliau dar buvo modifikuota ta prasme, kad taut
apsisprendimas vykdomas vadovaujant komunist partijai. Tuo pat metu bolevi-
kai dav suprasti, jog jie neketina atsisakyti dalyvauti lemiant kit taut ateit.
Lietuvos atvilgiu bolevikai nedelsdami nustat aiki savo platform t
pai met gruodio 21 d. prie Tautybi reikal komisariato jie sudar V. Kapsuko-
Mickeviiaus vadovaujam Lietuvos reikal komisariat
25
, kurio pagrindinis uda-
vinys buvo stiprinti taryb valdi Rusijoje, skleisti bolevikines idjas plaiosioms
lietuvi pabgli masms, rengti agitatorius ir, aprpinus juos lomis bei specialia
literatra, sisti vokiei okupuot krat revoliucinei kovai plsti.
Prasidjo sistemingas lietuvi demokratini tautini staig ir organizacij Ru-
sijoje ardymas ar j permimas bolevik rankas. ioje griaunamojoje veikloje ypa
isiskyr lietuviai bolevikai V. Kapsukas, Z. Angarietis, K. Giedrys, R. Rasikas, M.
Sarpalius, J. Staelis, J. epetys, V. Grybas ir kt.
26
Bolevik partijos struktroje lietu-
viams buvo skirtos specialios sekcijos, kurias koordinavo Rusijos socialdemokrat
darbinink partijos (bolevik) centro biuras
27
. 1918 m. sausio 28 d. bolevik spau-
doje jau pasirod teigini, jog, Lietuvos socialdemokrat (bolevik) atstov nuo-
mone, lietuvi tauta nenorinti isiskirti i Soviet Rusijos valstybs
28
.
Taiau ilgai usitsus dvipusms rus vokiei deryboms dl paliaub ir
1918 m. kovo 3 d. pasiraius Bresto taikos sutart, Soviet Rusija buvo priversta
atsisakyti Lietuvos teritorijos ir pasiadjo nesikiti Lietuvos vidaus reikalus. Be to,
1918 m. rugpjio 29 d. Soviet Rusija savo valdios dekretu anuliavo visas carins
Rusijos pasiraytas Lenkijos ir Lietuvos padalijimo sutartis ir atsisak savo teisi
Lietuvos ir Lenkijos teritorij
29
.
Nors Vokietijos vyriausyb 1918 m. kovo 23 d. ir buvo pripainusi Lietuvos
nepriklausomyb, bolevikai, akivaizdiai paeisdami Bresto sutarties slygas, ir to-
liau kiosi Lietuvos vidaus reikalus. Jie nuginklavo ir ivaik Rusijos kariuomenje
buvusius lietuvi karinius dalinius, mginusius organizuotai grti namo, udraud
1917 m. lapkriio 1518 d. steigt ir Voronee veikusi Lietuvi vyriausij taryb
Rusijoje, o jos spaustuv perm Lietuvos reikal komisariatas
30
. O 1918 m. balan-
dio mn. RSFSR tautybi reikal komisariatas jau sak savo skyriams skverbtis
vokiei okupuotas buvusios Rusijos imperijos teritorijas
31
. Lietuvos reikal komisa-
riatas tam tikslui pradjo rengti specialius agentus, nes tuo metu bolevik Lietuvoje
dar nebuvo.
P o l i t i n i s-k a r i n i s r e n g i m a s i s o k u p u o t i L i e t u v . Pasiraius
Bresto taikos sutart, tkstaniai evakuot Lietuvos gyventoj pradjo grti tvy-
n. 1918 m. balandio mn. Vilni atvyko ir pirmieji bolevikai, atsisti i Maskvos
28
lietuvi sekcij biuro prie RKP (b) centro komiteto. Jie ir pradjo organizuoti komu-
nist organizacij Lietuvoje. Rusijos bolevikai, jausdami tautini judjim jg pa-
sienio zonose, naudojosi kiekviena proga tikinti tautas, kad j siekimus geriausiai
supras bolevikai. Naudodamiesi proga parodyti joms savo pagarb ir dmes, jie ir
ligi tol RKP (b) sekcijoje veikusiems lietuviams bolevikams 1918 m. rugpjio 14 d.
Vilniuje kuriam organizacij skambumo dlei leido pavadinti Lietuvos ir Baltarusijos
komunist partija
32
. Ji nebuvo takinga politin jga. Paties V. Kapsuko pripainimu,
toj steigiamoj L ir BKP taryboj atspindjo visas Lietuvos ir Vakar Baltarusijos
proletariato silpnumas, jo isiblakymas ir nepasitikjimas savo jgomis, taip pat
labai emas ideologinis jos krj lygis, menkas Markso ir Lenino moksl painimas
ir labai menkas dalyvavimas kasdieninj darbinink klesos ir darbo valstiei ko-
voj
33
(kalba netaisyta V. L).
Tik po to, kai i Rusijos su grtaniais pabgliais parvyko daugiau bolevik,
j organizacij m kurtis ir kitose Lietuvos vietose. Iki Vokietijos lugimo bolevikai
jau buvo padar vien i svarbiausi darb organizavo partij, per kuri band
plsti savo tak Lietuvoje. Bdinga tai, jog jos branduol sudar ne lietuvi tautybs
atstovai.
Soviet valdia Rusijoje aktyviai veikusius lietuvius bolevikus visaip rm:
protegavo valdinms tarnyboms gauti, skyr gerus atlyginimus, aprpino natra.
Sunkiais pilietinio karo Rusijoje metais lietuviai bolevikai gyveno daug geriau u
kitus pilieius. Buvo pasirpinta ir siuniam Lietuv nelegaliam agitaciniam-pro-
pagandiniam bei organizaciniam darbui bolevik materialine padtimi. Soviet val-
dia pogrindio organizacijai Lietuvoje buvo patvirtinusi tam tikr etat skaii ir
numaiusi specialias las. Taiau kokio dydio atlyginimus gaudavo Lietuv siun-
iami partiniai darbuotojai, tiksli ini neturime. I atskir dokument galima sprs-
ti, jog mintam darbui Lietuvoje vykdyti skirtos los buvo nemaos.
Pavyzdiui, Pr. Eidukeviius tam tikslui i soviet valdios buvo gavs 53 tkst.
rubli. V. Kapsukas 1918 m. gruodio 2 d. su laiku J. Sverdlovui buvo pasiunts
Maskv draug 15 mln. rubli parveti
34
. Lietuvos ir Baltarusijos KP Centro ko-
miteto 1918 m. lapkriio 17 d. laike RKP (b) lietuvi sekcij biurui Dl karinio-
revoliucinio komiteto sudarymo ir veiklos Vilniuje prayta 500 moni daliniui vie-
nam mnesiui ilaikyti skirti daugiau kaip 200 tkst. rubli
35
. Jeigu patiktume so-
vietini istorik teiginiu, jog madaug 3 mnesius veikusiame bolevikiniame e-
maii pulke buvo apie 1000 gaunani algas kareivi
36
, tai mintu laikotarpiu jam
galjo bti ileista apie 1 mln. rubli. Neatsitiktinai todl to emaii pulko organi-
zatorius F. emaitis vliau savo atsiminimuose gyrsi, jog Vilniuje buvo gavs di-
del pinig sum stambiomis ostmarki kupiromis organizacinms ilaidoms
37
.
Be to, tuo metu Lietuvoje buvo kuriami ir kiti pagalbiniai daliniai, kuriems ilaiky-
ti buvo reikalingos didels los.
Tokia pat Soviet Rusijos ilaikytin buvo ir jos sudaryta Laikinoji revoliucin
Lietuvos darbinink ir valstiei vyriausyb. I jos Daugpilyje 1918 m. gruodio 18 d.
(ten ji tuo metu rezidavo V. L.) paskelbto protokolo dl vyriausybs aparato orga-
nizavimo aikiai matyti, jog ji tik deklaravosi iuo vardu, o faktikai veik eilinio
RSFSR srities komiteto teismis. Protokole raoma: iuo metu visas Laikinosios
revoliucins darbinink ir valstiei vyriausybs darbas turi bti panaus kit Ru-
29
sijos Taryb Socialistins Respublikos karini revoliucini komitet darb. Pirmi-
ninkas V. Mickeviius-Kapsukas. U sekretori Nevedomskis
38
.
RSFSR Liaudies komisar taryba iai vyriausybei ilaikyti 1919 m. sausio 21
d. i valstybs ido skyr 100 mln. rubli pinigin paskol
39
. Nei jokiuose oficialiuo-
se dokumentuose, nei sovietini istorik darbuose neutinkame ini dl ios pa-
skolos suteikimo slyg ar jos grinimo tvarkos. Paymtina, jog V. Kapsuko vado-
vaujamoje vyriausybje pradiniu laikotarpiu nebuvo nei finans komisariato ar
specialaus iems reikalams tvarkyti skyriaus, o tebuvo paskirti tik buhalteris ir kasi-
ninkas
40
.
Nors 1918 m. vasar ir ruden Lietuvoje veik nemaa bolevik agitatori,
propagandist, partinio darbo organizatori, kurie to meto slygomis buvo gerai
materialiai aprpinti, taiau daugelyje krato vietovi jie savo veiklos rezultatais
pasigirti negaljo. Dauguma Lietuvos gyventoj j paadais netikjo. Tiesa, norju-
si siteikti soviet valdiai laikotarp tyrinjusi istorik darbuose visaip liaupsi-
nama bolevik veikla, su skrupulingu atidumu pririnkta daugyb maareikmi, o
neretai ir neatitinkani istorins tikrovs fakt, ipuiant juos iki nepaprastos svar-
bos politini vyki, siekiant rodyti socialistins revoliucijos pergal Lietuvoje.
I tikrj jokios socialistins revoliucijos Lietuvoje 19181919 metais nebuvo.
Reikia tiesiai ir atvirai pasakyti, jog nemaa dalis to laikotarpio kairij pair
veikj nebuvo proletariato diktatros alininkai, veik idjiniais tikslais. Kaip ne
kart tvirtino pats V. Kapsukas, retai kuris i j buvo susipains su K. Markso
mokslu. O maai prasilavinusieji, bemoksliai ir beturiai, prisidj prie bolevik, tik
naudojosi proga pagerinti savo materialin padt.
1918 m. spalio 1924 d. Maskvoje vykusioje vokiei okupuot krat komu-
nist partij konferencijoje V. Kapsukas savo praneime tvirtino, jog stipri revoliu-
cini organizacij Lietuvoje niekuomet nebuvo ir dar nra ir pritar priimtai rezo-
liucijai, kad sukilimai neturi bti inspiruojami dirbtiniais blankistiniais smokslais,
bet privalo gauti masins klasi ginkluotos kovos pobd. Tad sukilimui Lietuvoje
tinkam slyg tada ir nebuvo
41
.
Visgi ios konferencijos eiga parod, jog ankstesn Soviet Rusijos vyriausybs
deklaracija dl taut apsisprendimo buvo nulins verts, nes visi taut reikalai buvo
pavedami sprsti Rusijos bolevik partijai. Pastaroji naudojosi neginijama teise
sakyti kit taut bolevik partijoms vykdyti jos generalin linij. Antai vienam i
RKP (b) CK lyderi J. Sverdlovui diriguojant, mint taut atstovai nepritar ne-
priklausom tautini valstybi krimui ir paskelb k Tegyvuoja susijungimas
su Sovietine Rusija
42
. ioje konferencijoje jau atvirai kalbta apie sovietini respub-
lik steigim Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje
43
.
Po Bresto taikos sutarties pasiraymo Soviet Rusija skubiai msi organizuoti
Raudonj armij. j buvo mobilizuojami ir Rusijos lietuviai, nes valdia juos laik
Rusijos pilieiais. Lietuvos pabgli ir kari traukimu Raudonj armij rpinosi
rus bolevik kvptas ir j vadovaujamas lietuvi sekcij centro biuras.
Taiau alinink tarp lietuvi, ypa kari, bolevikai nedaug teturjo. Konkretes-
ni duomen iuo klausimu neutinkame ir lietuvi bolevik veikl liaupsinani so-
vietini istorik (R. armaiio, B. Vaitkeviiaus, P. Vitkausko ir kt.) darbuose ar doku-
ment rinkiniuose. Kai kuri to meto vyki liudinink teigimu, bolevikus teparm
30
madaug 1 proc. Rusijoje buvusi lietuvi
44
. Absoliuti lietuvi pabgli mas boleviz-
mu nekvarino sau galv, o rpinosi greiiau itrkti i bolevikikojo pragaro, grti
tvyn. Pats V. Kapsukas pripaino, jog Raudonojoje armijoje buvo toki, kurie tik u
kit nugar slapstsi, visokiais bdais isisukinjo nuo karo mio ir patylomis kitus
kurst, kad mest kariav ir namon (Lietuvon) keliaut J agitacija rado geros
dirvos ir pradjo neti nelemt vaisi Jie meta kovos lauk ir bga Lietuvon
45
.
Po tokio paties V. Kapsuko prisipainimo ir, be to, inant, jog, pasiraius Bres-
to taikos sutart, pagrindin Rusijos kariuomenje tarnavusi lietuvi kari mas
sugro tvyn, kelia rimt abejoni istoriko Pr. epno teiginys, jog 1918 m. pa-
baigoje Soviet Rusijos armijoje galjo bti apie 9000 lietuvi kari
46
. Net sovietinis
istorikas B. Vaitkeviius, savo monografijoje rodinjs socialistins revoliucijos
vyksm Lietuvoje, nurodo, jog vairiuose Raudonosios armijos daliniuose dalyvavo
tik apie 4000 lietuvi darbo moni
47
.
Nors ir nesulaukdami grtanij tvyn evakuotj lietuvi paramos, lie-
tuvi komunist sekcij centro biuras ir Lietuvos reikal komisariatas visokiais b-
dais stengsi prisidti prie Raudonosios armijos krimo Rusijoje. J iniciatyva 1918
m. liepos 2 d. Maskvoje buvo pradtas formuoti V Vilniaus auli pulkas. O apskri-
tai lietuvi komunist darbui karinje srityje organizuoti bei rpintis kariniais reika-
lais prie RKP (b) lietuvi sekcij centro biuro buvo sudarytas karinis skyrius su R.
Rasiku prieakyje. 1918 m. lapkriio 12 d. V pulko komisaras S. Mickeviius centro
biuro posdyje gyrsi, jog Soviet Rusijos kariniams organams padedant pulkas ga-
vo 30 kulkosvaidi, 2400 autuv ir aprangos
48
.
Bolevik supratimu, is pulkas buvs tikras tautinis dalinys, formuotas i
tuo metu Rusijoje buvusi lietuvi bei Lietuvoje gimusi kit tautybi (!) asmen.
Kiek iame pulke buvo lietuvi ir kiek t kit tautybi asmen tokie duomenys
niekur nepateikiami. Iskyrus pulko vadovyb, nepavyko nustatyti jame ir tikslaus
lietuvi karinink skaiiaus. Paymtina, jog vliau, kov su bolevikais metu, keli
i j paliko Raudonj armij ir perjo tautins kariuomens dalinius, kur narsiai
kovojo prie bendr prie. Visikai aiku, jog io pulko pats vardas buvo naudotas
grynai propagandos tikslais. Neatsitiktinai todl 1918 m. gruodio 19 d. bolevik
organizuoto mitingo Panevyje metu rezoliucijoje buvo atvirai pasakyta: 5-jo Vil-
niaus pulko asmenyje sveikiname vis internacionalin Raudonj armij
49
.
Laikydamasi Bresto taikos sutarties su Soviet Rusija slyg, vokiei kariuo-
men 1918 m. ruden pradjo trauktis i rusikj emi. Jai kandin Vakarus m
slinkti Raudonoji armija, prisilaikydama 1015 kilometr atstumo juostos tarp abie-
j kariuomeni. Vokieiai trauksi netvarkingai, palikdami bolevikams nemaa gin-
kl ir karo mediagos.
vykus revoliucijai Vokietijoje, Soviet Rusijos karo komisaras L. Trockis savo
kalboje Voronee 1918 m. lapkriio 18 d. pareik, jog Raudonoji armija su soviet
vliava ygiuos Vilniaus ir Rygos kryptimi. Ilaisvintos Latvija, Lietuva, Estija, Len-
kija ir Suomija taps jungtimi tarp Soviet Rusijos ir Vokietijos bei Austrijos. Jo teigi-
mu, Lietuva ir Lenkija vaidinsianios svarb vaidmen pasaulinje revoliucijoje ir
neturinios bti kin siena tarp Soviet Rusijos ir Vokietijos
50
.
Soviet Rusija, pamirusi visus savo ankstesnius principinius pareikimus dl
taut apsisprendimo, iki 1918 m. lapkriio 15 d. suformavo Vakar Raudonj ar-
31
mij, kurios 3 divizijas, tarp j ir V Vilniaus auli pulk, t pai met gruodio 7 d.
pasiunt Vakarus, usibrusi savo agresyvius planus realizuoti karine jga
51
V. Le-
ninas jau 1918 m. lapkriio 29 d. painformavo soviet karin vadovyb, jog Maskvoje
yra sudaromos apygardins soviet vyriausybs, kurios tvirtins soviet valdi vie-
tose, kad Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ovinistai turt vadinti Soviet Ru-
sijos kariuomen ne okupacine kariuomene, bet ilaisvintoja
52
.
Po i V. Lenino ir L. Trockio kalb netrukus ir V. Kapsukas savo ankstesn
nuostat, jog Lietuvoje niekada nebuvo ir dabar nra stipri komunistini organi-
zacij, pakeit nuomon, kad ir Lietuvoje galinti vykti socialistin revoliucija. Besi-
klostant tokioms aplinkybms, ir lietuvi komunist veikla pastebimai suaktyvjo.
Dar 1918 m. lapkriio 10 d. Lietuvos ir Baltarusijos komunist partijos CK posdyje
buvo irinktas laikinasis karinis-revoliucinis komitetas, kurio udavinys buvo vado-
vauti revoliuciniam judjimui vokiei okupuotose alyse. Buvo nutarta apginkluoti
visus partijos narius, organizuoti kovinius vienetus, sigyti ginkl ir steigti j sand-
lius, apsirpinti instruktoriais
53
.
Taiau, nesulaukus vietini gyventoj reikiamos paramos, bolevikams is dar-
bas sunkiai josi. Lapkriio 15 d. partijos CK posdyje buvo konstatuota, jog maai
tebuvo sutelkta ginkluotj pajg, beveik nesigyta ginkl, trko karinius reikalus
imanani moni
54
.
Visgi bolevikai toli siekiani plan neatsisak. 1918 m. gruodio 2 d. slapta
atvyks Vilni, V. Kapsukas laike Maskv J. Sverdlovui, prasilenkdamas su rea-
lia padtimi, ra, jog darbinink mass Lietuvoje esanios komunist pusje, u-
megzti ryiai su spartakinink vadovaujamais vokiei kareiviais, kuri didel dalis
(apie 1000 moni) su ginklais ateisianti pagalb ir padsianti nuginkluoti lenk
legionininkus bei nuversti Lietuvos Taryb. I j bsianti suorganizuota raudonoji
milicija
55
.
Lietuviai bolevikai, siekdami vykdyti Soviet Rusijos valdios jiems pavest
misij, paskubomis steig vairius karinius komitetus, ginklavimosi tabus, kurie ta-
iau faktikai nieko neveik. J veiksmuose matsi visika dezorganizacija, nesio-
rientavimas k ir kaip daryti. Nepavykus Lietuvoje sukelti sukilimo, jie bent vairiais
nutarimais stengsi forminti ir pagrsti prie Lietuv rengiam Soviet Rusijos agre-
sij.
L a i k i n oj i r e v o l i u c i n L i e t u v o s v y r i a u s y b i r jos
v e i k l a k a r i n j e s r i t y j e. I Soviet Rusijos Lietuv pasistiems bolevik
agentams ir agitatoriams nepavykus suorganizuoti socialistins revoliucijos, J.
Stalino pasilymu 1918 m. gruodio mn. pradioje buvo nutarta sudaryti Lietu-
vai revoliucin valdi. Tokia apygardin V. Kapsuko vadovaujama revoliuci-
n Lietuvos vyriausyb buvo nulemta ir sudaryta Maskvoje. Kartu Soviet Rusijo-
je, kaip jau minjome, buvo suformuota ir kariuomen Lietuvai okupuoti.
Tuo bdu sovietini istorik (J. iugdos, B. Vaitkeviiaus, R. armaiio, K.
Navicko ir kt.) aikinimai apie pirmj socialistin revoliucij Lietuvoje 19181919
m. neturi jokio realaus pagrindo. Be Soviet Rusijos paramos (pinig ir raudonar-
miei durtuv) vietiniai bolevikai Lietuvoje nebt steng nieko nuveikti. Patys
Lietuvos bolevik vadovai prisipaino, jog tuo metu CK daugiausia orientavosi ne
darbinink ginklavimsi, o pagalb i Raudonosios armijos puss. Ateis Raudo-
32
noji armija, ra jie, ir atne tikr soviet valdi
56
. O Centro Komitetas teturjo
Rusijos komunist partijos srities komiteto teises ir buvo visikai pavaldus Rusijos
komunist partijos Centro komitetui. Rusijos komunistai neslp savo vaidmens su-
darant Lietuvos vyriausyb. Izvestijos tuo metu skelb, jog Soviet Rusijanu-
jo maiausio pasiprieinimo keliu, kurdama nepriklausomas Estijos, Lietuvos ir Lat-
vijos sovietines respublikas
57
.
Dl paios komunistins Lietuvos vyriausybs sudarymo datos yra vairi nuo-
moni, atsiradusi dl sovietini autori migloto io klausimo aikinimo. Manoma,
jog V. Kapsuko vadovaujama vyriausyb 1918 m. gruodio 8 d. Vilniuje dar negal-
jo bti sudaryta. Neturdama vietoje jokios ginkluotos jgos bei siekusios kit tiksl
smarkiai sulenkjusios didiosios visuomens dalies paramos, krate tebeeimininkau-
jant vokieiams, kuriantis ir stiprjant lenk legionams bei tautinei lietuvi valdiai ir
uuomazginms j kariuomeni formuotms, ji tuo metu galimybi veikti Vilniuje ne-
turjo. Bene patikimiausia iki iol yra Pr. epno versija, jog revoliucin Lietuvos val-
dia su Maskvoje parengtu ir soviet valdios aprobuotu Manifestu slinko kartu su
prie Lietuvos artjania Raudonja armija. i pozicij patvirtina ir 1918 m. gruodio
19 d. Maskvoje (o ne Vilniuje!) pirm kart rus kalba Izvestijose paskelbtas ir pats
Manifestas.Vilniuje is dokumentas tepasirod tik 1918 m. gruodio 24 d. atskirais
lapeliais. Gal gale negalime neatkreipti dmesio ir reikming fakt, jog V. Kapsuko
vyriausyb atvyko Vilni tik 1919 m. sausio 7 d., iki tol rezidavusi Daugpilyje
58
.
Manifestas skelb, jog: 1. Lietuvoje panaikinama vokiei okupacin val-
dia; 2. Panaikinta Lietuvos Valstybs Taryba su jos Ministr Taryba; 3. Visa val-
dia pereina Lietuvos darbinink, beemi ir maaemi atstov taryb rankas; 4.
Visa dvarinink, stambesni kinink, banyi ir vienuolyn em su gyvuoju ir
negyvuoju inventoriumi nacionalizuojama; 5. Ragino draugikai-brolikai sutikti
Raudonj armij, stoti jos eiles ir t.t.
59
.
is bolevikins valdios Manifestas tebuvo priedanga maskuoti Soviet Ru-
sijos agresyviuosius tikslus ir Raudonosios armijos bei atsistj emisar pagalba
sigalti Lietuvoje. Tuo bdu Lietuvos komunistin vyriausyb buvo kurta paruoti
keli Raudonajai armijai. domu paymti, jog pats tos vyriausybs vadovas V. Kap-
sukas labai atvirai pripaino, jog lietuviai bolevikai niekada nesiek Lietuvos nepri-
klausomybs, nes joje jie nepajgt vesti bolevik diktatros. Tai galjo padaryti
tik Soviet Rusija
60
. Visaip stengdamiesi siteikti Soviet Rusijos valdiai, Lietuvos
revoliucins vyriausybs vadovai, neturdami lietuvi tautos galiojim ir dar ne-
kl kojos jos teritorij, paskelb, jog Lietuva stos Rusijos SFSR, tvarkysis tais
paiais pamatais ir eis su ja ranka u rankos socialistins revoliucijos keliu
61
.
1918 m. gruodio mn. pradioje soviet valdiai pergrupavus Vakar armi-
j, prie Lietuv buvo sutelkta apie 18000 kari, turjusi pakankam kiek artileri-
jos pabkl, kulkosvaidi ir net lktuv. Be reguliariosios kariuomens Rusijos val-
dia dar organizavo partizanus Lietuvos kariuomens unugaryje, ileidusi tam rei-
kalui 2 mln. rubli
62
.
Raudonajai armijai ltai slenkant Vakar kryptimi, LKP CK 1918 m. gruodio
20 d. nutar tuojau praneti Soviet Rusijai, kad pasist pagreitintu maru rau-
donarmieius ant Vilniaus
63
. V. Kapsuko revoliucin valdia aktyvino savo
veikl. 1918 m. gruodio 15 d. buvo nutarta pradti formuoti Kauno pulk
64
. Vietoj
33
karinio-revoliucinio komiteto, paleisto 1918 m. gruodio 19 d. dl jo neveiklumo,
buvo sudarytas ypatingasis karinis-partinis organas (tabas)
65
.
Susidarius Vilniuje temptai padiai, ginkluotos kovos organizavimui dar bu-
vo sudarytas trejetukas, kuri jo P. Svotelis-Proletaras, K. Cichovskis ir R. Mileris.
Jo veikl Z. Angarietis taip apibdino: Pati trejuk, kaip ir CK dauguma, orienta-
vosi ne darbinink ginklavimsi, o pagalb i raudonosios armijos puss. Ateis
raudonoji armija ir atne tikr soviet valdi
66
.
Panaios nuomons ginklavimosi reikalu laiksi ir pats V. Kapsukas. Straips-
nyje Ginkluoto sukilimo klausimas jis ra: vairiuose CK dokumentuose ir nuta-
rimuose kalbama apie tai, kad reikia ginkluotis, organizuoti ginkluotus brius Rau-
donj gvardij Vienok reikia pasakyti, kad, neirint viso to, vis tiek daugiau
buvo pasitikima Soviet Rusijos Raudonosios armijos atjimu, negu savo jgomis
67
.
I viso to matyti, jog nei LKP CK, nei revoliucin vyriausyb nepajg pa-
siekti apiuopiamesni rezultat ginkluoto sukilimo organizavimo srityje. Paym-
tina, jog bolevikin spauda nemaai ra ir apie spontanik raudonarmiei bri
steigimsi vairiose Lietuvos vietose. Tokius brius paprastai organizavo i Rusijos
atsistieji, savo sugebjimais trokusieji pasiymti, bolevikai D. Budinas, F. Baltu-
is-emaitis, J. iburkus, R. Rasikas ir kt. Nesigaildami gausi paad, mokdami
3 kartus didesnius atlyginimus negu organizuojamoje Nepriklausomos Lietuvos ka-
riuomenje, jie atskirose krato vietovse sugebjo traukti tokius raudonarmiei
brius nedidel skaii vokiei okupacijos slygomis nuskurdusi vyr. Tiesa, da-
nai tokie tikraisiais komunizmo siekiais sau galv nekvarinusieji vyrai, pasikeitus
aplinkybms, kaip atsirasdavo tokiuose briuose, taip mai ir i j inykdavo.
To meto bolevikinje spaudoje, o vliau ir sovietini istorik darbuose nema-
ai buvo raoma ir apie kerytoj, miko broli, lietuvi tautoje vadinamj
plenik gaujas ir j veikl iaurs Lietuvoje. J plikikus veiksmus norta pa-
rodyti kaip smoningosios Lietuvos kaimo proletariato dalies sukilimo uuomazg,
apgailestauta, jog tuo metu nebuvo imtasi reikiam priemoni toms gaujoms subur-
ti ir vadovauti j veiklai. Pats V. Kapsukas tuose plikavimuose ir umuinjimuo-
se irjo aikius klasi kovos ir net revoliucins veiklos elementus.
Taiau tuo metu visiems buvo gerai inoma, jog iauli, Panevio, Joniklio ir
kitose apskrityse veikusias plik gaujas sudar i vokiei nelaisvs pabgusieji rus
belaisviai, prie kuri liejosi ir vairs kiti kriminaliniai elementai. io iaurs Lietuvoje
veikusio vadinamojo sjdio prieastis buvo labai paprasta. Per mint apskrii
teritorijas jo trumpiausias kelias rus belaisviams grti Rusij. Danai negaldami
pereiti front, jie mintose apskrityse ilgiau utrukdavo, turjo slapstytis ir plikavo.
domu paymti, jog, taps revoliucins vyriausybs vadovu, ir pats V. Kap-
sukas nesim joki priemoni mintuosius kerytojus panaudoti revoliucijos
tikslams. Jo ratuose utinkame tok prisipainim: Bet kaslink apskritai raudono-
sios gvardijos tvrimo ir aukimo prie ginklo Dvinske buvo nutarta to nedarytTas
nutarimas buvo motyvuojamas tuo, kad raudongvardieiai gali chuliganais pavirs-
ti. Apskritai imant, tame pasirod masinio sukilimo baim ir aikiausia pasireik
nepasitikjimas savo jgomis ir proletarine revoliucija Lietuvoj ir laukimas iliuosa-
vimo i raudonosios armijos puss
68
(kalba netaisyta V. L.). tai kokia bolevik
supratimu buvo socialistins revoliucijos Lietuvoje esm.
34
S o v i e t R u s i j o s k a r i n s i n t e r v e n c i j o s L i e t u v o j e p r
a d i a. Soviet Rusijos karins vadovybs suplanuotoje ofenzyvoje prie Lietuv
1918 m. gruodio mn. pabaigoje dalyvavo Pskovo divizija ir i XVII divizijos iskir-
tasis V Vilniaus pulkas, taip pat II Internacionalin divizija. Pskovo divizijos uda-
vinys buvo, umus Vilni, prasiverti pietine Lietuvos teritorijos dalimi ir paimti
Kaun, atkertant nuo Vokietijos tuo metu Lietuvoje buvusi vokiei kariuomen ir
padarant j bolevikams nepavojinga. II Internacionalin divizija, sudaryta i 39,
41, 47 ir 60 pulk, turjo ygiuoti Panevio, iauli, Teli kryptimi ir uimti liku-
si Lietuvos teritorij. I viso prie Lietuv buvo nukreipta apie 20000 kovotoj su
artilerija ir kitomis pagalbinmis ginkl rimis
69
. Vliau ios pajgos buvo sustip-
rintos gautais papildymais i Soviet Rusijos.
1918 m. gruodio 10 d. um Daugpil, bolevikai po poros dien pasiek ir
Lietuvos teritorij. Gruodio 22 d. jie um venionis, Vidius ir Zarasus, gruodio
23 d. Uten, gruodio 27 d. Rokik, 1919 m. sausio 5 d. Vilni, sausio 7 d.
Kavarsk, sausio 9 d. Panev, sausio 10 d. Ukmerg, Viev, sausio 11 d. aslius,
sausio 15 d. iaulius, sausio 25 d. Telius. Bolevik ugrobtos ems sudar apie
2
/
3
Lietuvos teritorijos
70
.
Nors mintos bolevik divizijos dar nebuvo pilnai sukomplektuotos bei pa-
kankamai karikai parengtos ir aprpintos, jos, kaip minjome, turjo supamuoju
manevru uimti Kaun i iaurs ir piet ir tuo bdu sugriauti Lietuvos valstybs
kuriamj darb. Siekdami io tikslo, bolevikai nesilaik su Vokietijos vyriausybe
1919 m. sausio 18 d. pasiraytos sutarties, kuria buvo nustatyta laikinoji demarkaci-
jos linija, jusi pro Daugus, Staklikes ir 10 kilometr rytus nuo geleinkelio linijos
KaiiadorysJonavaKdainiai
71
(r.1 schem). i demarkacijos linija nebuvo deta-
liai irykinta, todl bolevikai mintos sutarties danai nesilaik.
Uimtose Lietuvos srityse vietiniai bolevikai raudonarmiei padedami kr
revoliucinius komitetus, savj milicij, periminjo savo valdion mones, dvarus,
rekvizavo maist ir paar Raudonajai armijai. Beveik visose vietovse, kurias tik
uimdavo Raudonoji armija, gyventojams buvo udedamos didels kontribucijos.
Pavyzdiui, Utenos miesto gyventojams kontribucija siek 200 tkst.rubli, ven-
ionims 250 tkst., iauliams 200 tkst., Paneviui l mln. rubli. Kaimo gy-
ventojai turjo mokti kontribucijos po 10 rb pinigais ir po 8 pdus grd nuo kiek-
vienos deimtins ems. Bolevikai savo reikalams pinig negailjo. Antai valstie-
iui papraius u parduodam arkl 1000 rb, jie kartais mokdavo net 1500 rb. Ne-
sumokj kontribucijos gyventojai buvo suiminjami, sodinami kaljimus. Gyven-
tojai bolevik labai nekent, lauk ateinant lietuvi kariuomens, sakydami, jog jai
visk atiduosi
72
. Vokiei okupacijos nualinta Lietuva dabar turjo maitinti alkan
Raudonj armij ir kentti vairiausias rekvizicijas.
I savo agent gaudama nerim keliani ini apie Lietuvos tautins vyriausybs
skming veikl Kaune, spart savanori skaiiaus augim, didel visuomens ryt at-
kurti nepriklausom Lietuv, taip pat jai teikiam param, vis pirma ginklais, revoliuci-
n valdia bene daugiausia pastang rod karinje srityje. Siekdama gauti daugiau sa-
varankikumo, Lietuvos revoliucin vyriausyb 1919 m. sausio 14 d. kreipsi RSFSR
revoliucin-karin taryb, o po savaits V. Lenin, L. Trock ir J. Sverdlov, kad ie leist
35
V. Kapsuko valdiai steigti Lietuvoje karinius dalinius, nes mat Lietuvos Taryba jiems
nuolat priekaitaujanti, jog krate es tik rus Raudonosios armijos daliniai. Lietuvos kari-
ns tarybos pirmininku buvo silomas V. Kapsukas, o jos nariu L. Morozovas
73
.
1 schema
Raudonosios armijos okupuotos sritys Lietuvoje 1919 m. vasario mnesio pradioje
36
Taiau Soviet Rusijos valdia io praymo nepatenkino ir 1919 m. sausio 26 d.
tik leido Pskovo divizij pavadinti Lietuvi divizija. ioje divizijoje buv ei pulkai
atitinkamai buvo pavadinti lietuvikaisiais auli pulkais. I Vakar divizijos Lietu-
vi divizij buvo perkeltas V Vilniaus pulkas ir pavadintas VII lietuvi auli pulku.
Lietuvi auli divizijos vadu buvo paskirtas Olderog, komisaru Grigorjevas, o
tabo virininku Makuloviius
74
.
ie daliniai pertvarkymai buvo vykdyti grynai propagandiniais tikslais. Jie
dar kart tikinamai parodo, jog Soviet Rusijos vadovyb visikai nesiskait su save
laikiusia savarankika Lietuvos revoliucine valdia, jautsi kaip ugrobtame
krate ir elgsi kaip norjo. io teiginio pagrstum parykina ir Lietuvi divizijai
vadovauti paskirt asmen pavards.
I lietuvi bolevik iniciatyva sukurt karini dalini iskirtinas 1919 m. va-
sario 14 d. pradtas formuoti emaii pulkas, kurio vadu paskirtas F. Baltuis-
emaitis, padjju A. Orlauskas, o komisaru S. Grybas. Kaip jau buvo minta,
pulke buvo apie 1000 moni. Pulkas buvo sigijs arvuot traukin, sudars kul-
kosvaidinink komand i 10 sunkij kulkosvaidi
75
. pulk buvo stoj vadi-
namieji miko broliai, rus belaisviai, rus sentikiai, vokiei kareiviai dezertyrai
ir nemaa asmen su kriminaline praeitimi. emaii pulkas buvo trauktas Inter-
nacionalin divizij. Jis kovsi su vokieiais bei lietuvi partizanais prie Luoks, kur
buvo smarkiai sumutas ir netvarkingai pasitrauk i kovos lauko. Dalis kareivi
ibgiojo, kiti perjo tarnauti lietuvi tautin kariuomen. Tik maiems likuiams
pavyko pabgti. 1919 m. balandio 3 d. buvusio pulko dalinys 98 mons atvyko
Kupik. I likusij kari buvo sudarytas ir paliktas Pandlio miestelyje maisto
tiekimo brys. Taip nutrko trumpai veikusio bolevik igarsinto emaii pulko
veikla
76
.
Taigi lietuvi bolevik pastangos sukurti krate gausius, kovingus raudonar-
miei dalinius laukt rezultat neatne. Tada visos viltys buvo dedamos rus
Raudonj armij, kurios divizijos, 1919 m. sausio mn. pabaigoje dislokuotos pieti-
nje ir iaurinje Lietuvos dalyse, nors dar nebuvo pakankamai karikai parengtos ir
aprpintos, neatsisak pagrindinio joms keliamo udavinio. 1919 m. vasario mn.
pradioje jos pradjo vertis vakar kryptimi. Lietuvi divizija turjo uimti ir si-
tvirtinti linijoje: JurbarkasKaunasAlytus. Bolevikai tikjosi, kad ygiuojant va-
karus Raudonj armij aktyviai parems vietiniai raudonieji partizanai; svarbiau-
siose vietose Kaune, Kdainiuose ir Suvalkijoje vyks masiniai gyventoj sukili-
mai prie Lietuvos vyriausyb, o vokieiai neateis jai pagalb. Vasario 15 d. numa-
ius uimti Kaun, kur buvo menkos, vokiei neremiamos, lietuvi karins jgos,
tiktasi sulaukti ir sukilusi spartakinink paramos
77
.
Minta Lietuvi (Pskovo) divizija (6 pulkai, apie 8000 kari) buvo suskirstyta
tris brigadas. Jos I brigada (I ir II auli pulkai su kavalerijos eskadronu ir 4 lengvo-
mis patrankomis) turjo uimti Kdainius, Jonav ir pulti Kaun i iaurs ryt. III
brigada (V ir VII auli pulkai, remiami vietini partizan ir 4 lengv patrank, bei
V auli brys su 2 patrankomis) turjo uimti Kaiiadori geleinkelio stot ir pul-
ti Kaun pagal geleinkelio linij. VII auli pulkas, persikls per Nemun ties
Prienais, turjo uimti Maurui ir Kazl Rdos geleinkelio stotis ir apeiti Kaun
nuo Panemuns ir Aleksoto puss. punkt turjo dengti raitj partizan rinkti-
37
n. II brigada (III ir IV auli pulkai su 4 lengvomis patrankomis) turjo uimti Aly-
t ir ygiuoti toliau Marijampol ir Vilkavik. Vilniaus rajone buvo paliktas VI
rezervinis auli pulkas
78
(r. 2 schem).
i Lietuvi (Pskovo) divizij deinje ( iaur) rm Internacionalin, o kair-
je ( pietus) Vakar divizijos. Dl iemos slygomis buvusi blog, upustyt keli
pulkai ltai judjo priek ir pat puolim pradjo ne vienu metu. II auli pulkas
pradjo yg vasario 2 d. VII auli pulkas, paties V. Kapsuko ikilmingai ilydtas i
Vilniaus, vasario 7 d. um Auktadvar, o dar po poros dien puol Jiezn. III ir
IV auli pulkai vasario 12 d. patrauk Alytaus kryptimi
79
. Tik pradjusioms kurtis
Lietuvos ginkluotosioms pajgoms ikilo mirtinas pavojus.
2 schema
Bolevik vadovybs planas Kaunui ir Suvalkijai uimti
38
Lietuvos kariuomens pasiprieinimo Raudonajai armijai simboline pradia
reikt laikyti 1918 m. gruodio 30 d. I pst. pulko vado karin. J. Galvydio-Bykaus-
ko paskyrim vis Vilniaus srityje veikusi kariuomens dali, turjusi ginti Vil-
niaus miest ir rytines Lietuvos sienas, vadu
80
. Deja, tuo metu disponuojant menko-
mis karinmis pajgomis, io sakymo vykdyti galimybi dar nebuvo.
Antras konkretus atvejis buvo laikinai jusio Vilniaus miesto ir apskrities ko-
mendanto pareigas karin. K. kirpos sakymas Naujosios Vilnios kryptimi, kur vyko
kariniai veiksmai tarp lenk savanori ir artjani prie Vilniaus Raudonosios ar-
mijos dalini, pasisti 1919 m. sausio 3 d. karin. A. Jakto vadovaujam 20 kareivi
valgybos br padiai itirti. vertins reali padt vietoje bei raudonarmiei ka-
rini pajg mast, karin. A. Jaktas su savo briu buvo priverstas atsitraukti Vil-
ni ir su likusia komendantros dalimi sausio 6 d. paskutinieji atvyko Kaun, kur
sudar formuojamos Kauno miesto ir apskrities komendantros uuomazg ir pir-
mj branduol
81
.
VIETINS KOVOS SU BOLEVIKAIS
L i e t u v o s k a r i n s p a j g o s b o l e v i k i n v a z i j o s p r a-
d i o j e. 1919 m. vasario mn. pradioje, bolevikams toliau skverbiantis Lietuvos
teritorijos gilum, padtis tiek Kaune, tiek visame krate, buvo nerami ir tempta.
Nebdami utikrinti vien ginkluotos kovos skme, bolevikai msi ir plaios propa-
gandins-agitacins veiklos tiek visuomenje, tiek organizuojamoje Lietuvos kariuo-
menje. Tuo tikslu jie Vilniuje suorganizavo specialius propagandinink kursus, ku-
riuos lank 53 klausytojai savanoriais turjo bti nukreipti kenkjikam darbui Lie-
tuvos kariuomen
82
.
Bolevik agitatoriai prasiskverbdavo net tolimiausius Lietuvos kampelius ir
savo demagoginiais paadais kaitino ir taip sudting atmosfer visuomenje. Kau-
ne jiems buvo pavyk net suorganizuoti slapt ginkluot br.
Bolevik agitacin veikla neretai susilaukdavo pasisekimo tarp stojanij
Lietuvos kariuomen vyr. Laikinai js I pst. pulko vado pareigas Alytuje karin.
K. Ladyga 1919 m. sausio 11 d. rate Krato apsaugos ministerijos tabo virininkui
ra, jog pas kareivius yra palinkimas prie bolevizmo. II kuopoje i buvusi rus
kariuomens kareivi buvo pradta vesti bolevik agitacija, kuri turjo pasiseki-
mo 14 kareivi nepasira pasiadjim tarnauti Nepriklausomai Lietuvai ir bu-
vo i pulko paalinti
83
.
Vasario mn. pirmomis dienomis ardomajam darbui tarp kari plsti Alyt
buvo pasistas i Petrogrado atvykusi bolevikuojani lietuvi moksleivi brys
84
.
Panai atvej buvo ir kitose steigiamose karinse dalyse.
Lietuvos karin vadovyb prie bolevik agitacij msi kontrpriemoni. Jos
nurodymu nuo 1919 m. pradios spaudos biuras dideliais tiraais pradjo spaus-
dinti vairaus turinio atsiaukimus raudonarmieius, kuriuose buvo aikinami tik-
rieji Soviet Rusijos tikslai Lietuvoje, raginama mesti ginklus, pasitraukti i Raudo-
nosios armijos ir kt. Minti atsiaukimai teigiamai veik ir okupuot Lietuvos vieto-
3.
39
vi visuomen: kl jos nuotaik ir informavo apie tikrj padt krate
85
. Tokia
priemon ypa plaiai buvo naudojama vliau isipltusi kov su bolevikais metu.
Mintomis slygomis dirbant organizacin darb, Raudonosios armijos puolimo
ivakarse 1919 m. vasario mn. pradioje Lietuvos ginkluotsias pajgas sudar:
Alytuje I pst. pulkas (54 karininkai, 719 kareivi, 4 kulkosvaidiai, 308 au-
tuvai)
86
;
Kaune II pst. pulkas (55 karininkai, 1262 kareiviai, 420 autuv)
87
;
husar eskadronas (13 karinink, 163 kareiviai, arkli visiems raiteliams
neuteko)
88
;
I artilerijos baterija (100 savanori, 2 patrankos);
Kauno m. ir apskr. karo komendantra (69 karininkai, 1060 kareivi, 4 kul-
kosvaidiai, 1025 autuvai, 925 rankins granatos)
89
;
Gardine I pst. baltgudi pulkas (45 karininkai, 200 kareivi, 40 autuv)
90
;
baltgudi eskadronas (apie 50 raiteli)
91
;
Tauragje besikuriantis emaii batalionas, vadovaujamas lidnai pagar-
sjusio avantiristo J. Auktuolaiio, kuris netrukus buvo iformuotas
92
;
Kdainiuose karinink J. Variakojo ir J. arausko vadovaujami Panevio ir
Kdaini srii apsaugos briai (apie 200 savanori)
93
;
Miestuose ir apskrityse besikuriani karo komendantr kuopos.
Lietuvos savanori skaiius su i komendantr daliniais siek apie 4000
4500 moni. Taiau ios jgos buvo iskaidytos, menkai organizuotos, ginkluot
prasta: rusiki ir vokiki autuvai, keletas vairi sistem kulkosvaidi. O ir toki
ginkl labai trko. Tuo metu bolevik agentai, perduodami inias apie savo prie,
skelb, jog tuo metu Lietuvos ginkluotosiose pajgose lietuvi buv apie 10000
94
.
Savanoriai dvjo nuosavus drabuius, buvo prastai maitinami. Aprpinimas
ginklais ir kitais karikais reikmenimis josi sunkiai ir smarkiai vlavo. Taiau i
pirmj lietuvi karini dalini savanori nuotaika buvo pakili. Jie kiekviename
ingsnyje jaut nuolatin vietini gyventoj param. Pastarieji bei savoji valgyba
besikurianioms krato ginkluotosioms pajgoms teik ir visokeriop informacij apie
bolevikus: j dalini dyd, judjimo kryptis, dislokacij, elges okupuotose vietov-
se, o kartais net ir vienu ar kitu bdu iaikintus prieo sumanymus. Dl to prieo
veiksmai ms kariuomenei netiktum nekl. Tai buvo labai svarbus veiksnys.
Pavyzdiui, I pst. pulkas, vos sikrs Alytuje, bolevikams i Vilniaus paju-
djus ta kryptimi, jau itisai valg plat vobikiDomantoniVencinUliki
bar ir saugojo ties Alytumi tiltus per Nemun
95
.
Kari pasiryimas gelbti tvyn buvo didelis. Tomis dienomis dar menkai
ginkluoto bei organizuoto II pst. pulko Kaune vadas karin. V. Grigalinas-Glovac-
kis, informuodamas Lietuvos karin vadovyb, ra, kad visi karininkai ir kareiviai
trokta noru greito susirmimo su didiumieiais (bolevikais V. L.), teigdami,
nors kad ant vents 16 vasario Tvynei padaryt parad vietose, katros es rankose
didiumiei
96
.
Ruodamiesi kovoms su bolevikais, dalini vadai vis pirma pra i karins
vadovybs kuo greiiau ir geriau aprpinti karius ginklais, amunicija, apranga ir
kitais btiniausiais reikmenimis, kuri tuo metu kariuomenei nepaprastai trko.
40
S a k s s a v a n o r i a i L i e t u v o j e. Kaip jau minjome, 1918 m. lapkriio
11 d. paskelbt paliaub susitarime vienas i santarvinink reikalavim Vokietijos
vyriausybei buvo kur laik ginti Lietuv nuo galimos bolevik invazijos. Vokiei
karo vadovyb, tesdama duotus paadus, i pradi band i Lietuvoje buvusios
pakrikusios X armijos tam reikalui verbuoti savanori dalinius, panaudojant vietoje
turim ginkluot, aprang ir kt., o kariams adant ger atlyginim ir sot maist.
Taiau mintoje vokiei armijoje tebuvo lik tik senyvo amiaus vyrai, kurie nebe-
norjo pasilikti kariuomenje ir versi namo Vokietij.
Vadovybei sutikus, t pat met gruodio mn. Vokietij buvo isisti savano-
ri verbuotojai karininkai. Vokietijoje buvo steigta nemaai savanori verbavimo
biur. Ypa daug j buvo Saksonijoje. Nuo stojimo dienos vokiei savanoriams
buvo mokama 30 marki mnesins algos ir 5 marks dienos priedo. Sutartys buvo
sudaromos trims mnesiams. Pasilikusieji toliau tarnauti dar gaudavo 100 marki
vienkartinio priedo premij
97
.
1919 m. sausio mn. pradioje Kaun atvyko pirmieji saks savanoriai. Jie
buvo surinkti i bedarbi ir savo paskiriai beveik netiko. Todl didesn j dal teko
grinti atgal. To mnesio pabaigoje visgi savanori skaiius pasiek apie 4000 vy-
r
98
. Jie buvo dislokuoti Alytuje, Jonavoje, KdainiBaisogalos apylinkse bei Kau-
ne. O bolevik agentai teig, jog tuomet Kaune ir jo apylinkse buvo 20 batalion
vokiei po 1000 moni kiekviename
99
.
Pirmaisiais saks savanoriais ne visuomet buvo galima pasitikti, nes tarp j
buvo simpatizuojani bolevikams ir juos remiani. Ne kart (1919 m. sausio 31
d., vasario 46 d.) net laukta j sukilim prie Lietuvos valdi Kaune, Kaiiadoryse
ir kitose vietose
100
. Kov su bolevikais metu saks savanori sudtis smarkiai isisi-
jojo. Tie, kurie norjo tik praturtti i karo tarnybos, atsidr kovos lauke, daniau-
siai pasitraukdavo i kariuomens. Tuo metu likusieji Lietuvoje labai drsiai kovsi
su bolevikais.
I pradi atvykstantieji saks savanoriai buvo traukti 46-j saks savano-
ri divizij, kuri buvo dislokuota AlytausVilkavikioKaiiadoriKauno ruoe.
Vliau Lietuvoje veikusios visos vokiei kariuomens dalys buvo sujungtos rezer-
vin savanori korpus, kurio vadu 1919 m. vasario 22 d. buvo paskirtas gen. ltn. V.
Eberhardtas.
1919 m. kovo mn. pabaigoje 46-oji saks divizija buvo pavadinta Piet Lietu-
vos saks savanori brigada (vadas gen. mjr. fon Ompteda). J sudar trys pulkai
18, 19 ir 20 (po du batalionus kiekviename), vienas atskirasis batalionas Raseiniuose,
keturios artilerijos baterijos, vienas raiteli eskadronas, viena pionieri kuopa, ryi
rinktin, naikintuv eskadril, auto rinktin, veterinarin ligonin, kepykla ir lauko
patas
101
.
Kov su bolevikais metu aktyviausiai pasiymjo mjr. V. Zeschau vadovau-
jamas 18 pst. saks pulkas, i pradi veiks su Panevio atskiruoju batalionu
(vadas J. Variakojis), o vliau su I pst. pulku (vadas V. Skorupskis). 19 pst.
savanori pulkas saugojo Kaun nuo bolevik puolim Jieznoiemari
Kaiiadori bare. Jam aktyviuose karo veiksmuose su bolevikais dalyvauti neteko.
20 pst. saks savanori pulkas kur laik saugojo Gardin, o balandio mn. atvy-
ko irgi Kaiiadoris. 1919 m. liepos mn. 19 ir 20 saks pst. pulkai ivyko i Lietu-
41
vos
102
. 18 pst. saks pulkas dar dalyvavo su lietuvi karinmis dalimis ilaisvinant
i bolevik Uten bei Kupik ir netrukus taip pat ivyko i Lietuvos. Vliau keturi
saks savanori dali karininkai buvo apdovanoti Vyio kryiaus ordinais
103
. Atsi-
liepimai apie saks savanorius ms visuomenje liko teigiami.
P i r m i e j i s u s i r m i m a i s u b o l e v i k a i s K d a i n i t o s
J o n a v o s-K a i i a d o r i b a r u o s e. I Rusijos atygiav bolevik kariniai
daliniai, 1918 m. gruodio mn. paskutinmis dienomis bei 1919 m. sausio mn. pra-
dioje um didij Lietuvos teritorijos dal, kur laik joki karo veiksm nevykd.
Po sunkiomis iemos slygomis ilgokai usitsusio slinkimo Vakarus, jie ugrobtose
emse kur laik ilsjosi, telk savanorius, rezervus, ginklus, mitingavo, steig revo-
liucinius komitetus ir ruosi likusios Lietuvos teritorijos dalies ugrobimui.
Reikia paymti, jog Lietuv puolusi abiej bolevik grupi veiksmai nebu-
vo suderinti jos i pradi neturjo bendros vadovybs. Prieingu atveju bolevi-
kams greiiausiai bt pavyk uimti dar daugiau Lietuvos emi. Be to, ir pati
bolevik karin vadovyb nerod reikiamo tokiais atvejais rytingumo.
Kaip jau minjome, bolevikai neturjo tiksli ini apie lietuvi jgas ir j
idstym, o, be to, savas pajgas plaiai isklaid, todl lietuvi savanori dali
uuomazgos jautsi pajgios prieintis tolesniam bolevik verimuisi.
1918 m. gruodio 29 d. paskirtas Panevio srities apsaugos virininku karin.
J. Variakojis
104
, nuvyks paskyrimo viet, energingai msi organizuoti savanori
br. Taiau jau 1919 m. sausio 2 d. nuo Subaiaus ir Kupikio puss Panevio link
pradjo vertis bolevikai, kurie kit dien puol miest. Papraius vokiei pagal-
bos, ie atsiunt kareivi br su 3 kulkosvaidiais. Taiau sausio 4 d. vokieiai dl
neinom prieasi pasitrauk. Ms savanoriai silpnomis jgomis prieintis bol-
evikams nesteng ir taip pat turjo trauktis. Paliekant miest, lietuvius karius i
kamp ir lang apaud vietiniai bolevikai lietuviai ir juos palaikiusieji ydai
105
.
1919 m. sausio 9 d. bolevikams umus Panev, karin. J. Variakojis su savo
pagalbininkais karin. J. Mikolinu ir karin. K. Draguneviiumi ir surinktu pirmj
savanori briu, paliko miest ir, ygiuodami per rikes, Ramygal, Okainius, t
ir kitas vietoves, atvyko Kdainius. Pakeliui prisijungus naujiems savanoriams, b-
ryje buvo apie 90 vyr. Be to, sigyta ginkl, veim, arkli ir kitokio turto. Daugu-
ma savanori buvo jauni, kariuomenje dar netarnav vyrai, visikai nenusimanan-
tieji apie karinius reikalus, bet tvirtai pasiry ginti savo tvyn. Kdainiuose prasi-
djo j apmokymas
106
.
1918 m. gruodio 31 d. paskirtas Kdaini srities apsaugos virininku karin. J.
arauskas
107
mieste jau buvo suorganizavs savj savanori br, kuriame buvo
nemaa moksleivi ir keletas tarnavusi Rusijos kariuomenje puskarininki. Atvy-
kus briui i Panevio, Kdaini miesto gula gerokai iaugo, bet, trkstant ginkl,
ji dar negaljo vykdyti rimtesni susirmim su prieu.
Kdaini kryptimi pamau slinko bolevik II auli pulkas, savo gretose tu-
rjs apie 9001000 kovotoj, apginkluotas sunkiaisiais kulkosvaidiais ir dviem leng-
vaisiais artilerijos pabklais. Taigi Kdaini gulos kovotojai, palyginti su bolevik
pajgomis, sudar madaug tik penktj j dal. Viena bolevik pulko rinktin pa-
siek t (apie 16 kilometr rytus nuo Kdaini). Jos komisaras Kdainiuose bu-
42
vusiems lietuvi savanori bri vadams atsiunt ratik ultimatum, priverts
prie tai tos banyios klebon patvirtinti j savo parau ir banyios antspaudu,
kuriame reikalavo savanorius isiskirstyti, o turimus ginklus ir karik turt atsisti
jam Jonav. Neipildius io ultimatumo, grasino visus suaudysis. Taiau, gavus
i savanori bri vad neigiam atsakym, jam susidar spdis, kad j jgos ne-
veikiamos ir jis su savo rinktine i tos pasitrauk Ukmerg
108
.
Bolevikams priartjus prie Kdaini, savanori briai, nesulaukdami i Kau-
no ginkl, sausio 14 d. pasitrauk Kruopius (10 kilometr nuo Kdaini Kauno
link), kur, iek tiek sigij ginkl ir pasimok audyti bei apsireng pirmja ms
kariuomens uniforma (pilkos kepurs su geltonais lankeliais ir trispalviai trikam-
piai ant kairiosios rankovs), sausio 21 d., pasijut stipresni, vl gro Kdainius ir
pasiryo n ingsnio i j nesitraukti
109
. Kdainiuose kareiviai gyveno kareivinse, o
bri tabai buvo sikr Kognovickio namuose. Savanoriams didel param teik
Kdaini valsiaus komitetas ir vietiniai apylinks gyventojai.
Nuo to laiko nuo bolevik puss jau buvo statomos lauko sargybos, o mieste
likusieji savanoriai toliau rengsi svarbesnms kovoms.
Vasario mn. pirmomis dienomis t sugro ir bolevikai, tik dabar jau di-
desnmis jgomis. Vasario 1 d. jie upuol Aristavos dvar paar rekvizavimo
reikalu nuvykusius lietuvi kareivius, 6 i j pam nelaisv ir isive t. Vie-
nam kareiviui pavyko isigelbti, pasislpus iene
110
.
Svarbiausioms savanori jgoms Kdainiuose nuo netikt bolevik puolim
apsaugoti Kapliuose ir Kolupiuose buvo istatytos utvaros. Vasario 7 d. anksti ryt
Kdaini gula i Kauno gavo autuv, ovini ir rankini granat. Nors kulkosvai-
di gula dar neturjo, bet vis savanori apginklavimas autuvais ir aprpinimas
oviniais pakl j nuotaik.
T pat dien bolevikai prisiartino prie ilginliuose buvusios lietuvi sargy-
bos ir j apaud. Visi jaut, jog bolevikai netrukus prads puolim. Taip ir vyko.
Prasidjo smarkus susiaudymas. Turdami didel jg persvar, bolevikai nust-
m lietuvi sargybas, imu Kolupi kaime, prie viekelio i Kdaini t, buvu-
si Panevio srities apsaugos brio utvar ir ts puolim Kdaini link. Igird
kulkosvaidi ir autuv tarkjim, karininkai J. Mikolinas ir K. Draguneviius
puol kareivines, skubiai surinko ten buvusius savanorius apie 80 vyr ir, isi-
skleid grandine kair ir dein pagal viekel Kdainiaita, band i bolevik
atsiimti Kolupi kaim. Taiklia autuv ugnimi pavyko prieo puolim sustabdyti.
Tada bolevikai atideng smarki kulkosvaidi ir artilerijos ugn. Daugelis savano-
ri, dar negirdj anksiau artilerijos audymo, nuo kiekvieno vir j galv prale-
kianio sviedinio gul ir kassi snieg. Bri vadams teko juos gerokai barti, kol ie
sidrsino. Apie vidurdien buvo paprayta netoli Kdaini sikrusi vokiei pa-
galbos. ie iskyr kulkosvaid su 3 kareiviais. Taiau juos itiko neskm. Vokieius,
vaiuojanius su kulkosvaidiu rogmis ir nesilaikiusius joki atsargumo priemo-
ni, smarkiai apaud bolevikai. Vienas vokiei kareivis buvo nukautas, kitas sun-
kiai sueistas ir vienas liko gyvas. Lietuviai kariai band prie kulkosvaidio priliauti,
bet bolevikai smarkia ugnimi kliud tai padaryti. Msikiams teko apie 300 metr
atsitraukti ir uimti tinkamesn pozicij
111
.
Bolevikai t dien i savo patrank lietuvi pus paleido apie 170 sviedini.
43
Jie dar kelis kartus puol savanorius, bet pastarj taiklia autuv ugnimi buvo su-
laikyti
112
. Tai buvo pirmasis Kdaini gulos savanori kovos kriktas.
Bolevikai, negaldami slinkti priek ir paimti Kdainius, m supti lietuvi
kairj sparn i piet puss. ia jie perjo geleinkelio linij ir nustm lauko sargy-
b nuo geleinkelio tilto ties Eiguli kaimu. Kdaini gulai ikilo rimtas pavojus.
Tuomet kov sitrauk visa karin. J. arausko vadovaujama Kdaini savanori
brio atsarga. Prisideng nuo prieo aki tvoromis, slapstydamiesi Obels ups pa-
krantse, lietuviai sulaik puolant prie ir privert j grti Eiguli kaim. Raudo-
narmieiai, matydami, jog j artilerija lietuvi grandinms didesnio poveikio neda-
ro, jos ugn perkl Kdainius. Sviediniai m kristi stoties rajon bei priemiest.
Tarp gyventoj kilo panika. Vietiniai bolevikai skleid gandus, jog lietuviai jau su-
muti ir netrukus ateisi raudonarmieiai. Reikjo gyventojus nuraminti. Kdaini
srities apsaugos virininkas karin. J. arauskas paskelb apgulos padt: sustabd
mieste gyventoj judjim, sak udaryti krautuves, nam duris bei langus. Gatv-
se patruliavo 67 raiti savanoriai, u sakymo nevykdym turj teis pavartoti gin-
kl. Tikslas buvo pasiektas, tvarka mieste vesta
113
.
Beveik tuo metu nuo Gudin puss Kdainius atvyko vokieiai su dviem
patrankomis bei kulkosvaidiais ir tuoj pradjo audyti Vilaini mik ir Kolupi
kaimo rajon, kur buvo bolevik rezervas. Tarp raudonarmiei kilo panika ir jie
pradjo netvarkingai trauktis. Tuo pasinaudoj lietuviai um Kolupi kaim, ta-
iau toliau vertis nesteng.
Negaldami siverti Kdainius, raudonarmieiai pradjo slinkti vakarus, no-
rdami apsupti lietuvi deinj sparn, perkirsti keli KdainiaiKaunas, nutraukti
telefono linij ir susisiekim su Kaunu. Suprats bolevik sumanym, karin. J. a-
rauskas Paobeli kaim pasiunt patyrusius ir narsius vyresnius karius V. Vainausk
ir P. Luk su 8 kareiviais, kurie, prieui nematant, ujo j unugar ir, apaud
autuv ugnimi bei apmt granatomis, privert pasitraukti i Eiguli kaimo ir trauk-
tis Juodkikio mik. Taip buvo susigrintas Eiguli kaimas, sulugdytas pavojingas
prieo sumanymas i piet puss uimti Kdainius. Tai buvo palyginti didelis negau-
saus lietuvi brio, kovojusio vien autuv ugnimi bei granatomis, laimjimas
114
.
Vasario 7 d. vakare i Kauno Kdainius krovininiais automobiliais atvyko
vokiei kulkosvaidininkai, kurie buvo priskirti lietuvi briams. Kdaini brys
gavo vien sunkj kulkosvaid, 5 vokiei kulkosvaidininkus ir 25 rankines grana-
tas. Buvo susitarta su vokieiais dl bendro veiksmo prie bolevikus. Lietuvi pad-
tis Kdaini bare sustiprjo.
Nakt i vasario 7 8 d. i valg suinojus, jog bolevikai traukiasi, vasario 8 d.
anksti ryt 17 moni sustiprinta valgyba, kurios virininku buvo V. Vainauskas, o
padjju P. Lukys, su vienu kulkosvaidiu, 5 vokiei kulkosvaidininkais ir dviem
raiteliais, susd dvejas roges, ivyko tos link. Vykstant per Tauin kaim, val-
gus netiktai smarkia ugnimi pasitiko kuopos dydio isiskleidusi bolevik grandin,
kuri msikius pradjo supti. Netiktos ugnies uklupti, msikiai sumio. Vienas ki-
tas jau band trauktis atgal, taiau P. Lukio sudrausti ir padrsinti, sugul grandinn
ir bolevikus atideng atsakomj autuv ugn. Vokieiai irgi band bgti. Tada V.
Vainauskas, itrauks kulkosvaid i rogi, band audyti, taiau nemokjo tinkamai
naudotis ginklu. Tai pamats vienas vokiei kulkosvaidininkas gro atgal ir smarkia
44
jo ugnimi bolevik supim sulaik jie pradjo trauktis. Taiau tuo metu pasipyl
bolevik ugnis i Tauin dvaro. valgybai teko atsiaudant trauktis. ia vasario 8
d. ryt ir uvo pirmoji Lietuvos kariuomens kov dl nepriklausomybs auka kauty-
ni lauke savanoris Povilas Lukys
115
, lietuvi visuomenje iki iol minimas su dide-
le pagarba (r. 3 schem).
Vasario 8 d. kautyns su bolevikais tssi iki vakaro. Lietuvi savanori b-
riai, remiami madaug 50 vokiei kareivi, apjo bolevik deinj sparn ir smo-
g jiems lemting smg. Mike, iaur nuo Kolupi kaimo, buvo paimta nelaisv
18 bolevik belaisvi. Bolevikai buvo priversti atsitraukti t
116
.
i dviej dien miuose lietuviai neteko 1 kareivio ir 2 arkli, vokieiai
taip pat 1 kareivio bei 2 arkli, o 2 kovotojai buvo sueisti. Vietini gyventoj teigi-
mu, bolevik nuostoliai buvo gerokai didesni. Taiau traukdamiesi bolevikai savo
nukautuosius ir sueistuosius spjo pasiimti su savimi
117
.
Tuo bdu nedidels lietuvi pajgos, veikdamos nepaprastai nepalankiomis
slygomis, ypa trkstant ginkl, parod didel drs bei itverm ir sugebjo ne tik
3 schema
Kdaini kautyns 1919 m. vasario 8 d.
45
atlaikyti keleriopai gausesnio prieo spaudim, bet ir apginti svarb bolevik stra-
teginiuose planuose numatyt uimti centr Kdainius.
Lietuvi Kdaini gulos karin vadovyb, susitarusi su vokieiais, nusprend
vasario 10 d. pulti ir uimti t. Lietuvi kariai savanoriai, kuri vadas buvo karin.
J. Variakojis, buvo sumaiyti su vokiei kariais: ms auliai, o vokiei kulkos-
vaidininkai. Visa rinktin buvo padalyta 3 grupes. Karin. J. Variakojo vadovauja-
ma pirmoji grup, sudariusi deinij vor, turjo per Paki kaim ieiti prie ei-
mi viekelio ir sukliudyti bolevikams pasitraukti Ukmerg. Karin. K. Dragunevi-
iaus vadovaujama vidurinioji vora privaljo pulti bolevikus abipus kelio em.
Kapliaita. Kairioji, karin. J. Mikolino vadovaujama vora, veikdama iaurs
rytus nuo em. Kapli kaimo, turjo per Narbutikius pulti iaurin Petraii kaimo
pakrat ir vertis toliau t.
ygis buvo pradtas anksti ryt abipusiu tos miestelio supimu. ygiuojant
buvo laikomasi nepaprastos tylos ir atsargumo. Bolevikai buvo sitvirtin vakarin-
je tos miestelio dalyje ir Petraii kaime. Artilerijai apaudius tos miestelio pa-
krat, 15 val. visos 3 rinktins grups pradjo puolim. Bolevikai atkakliai gynsi
smarkia autuv ir kulkosvaidi ugnimi. Esant lygiai ir atvirai vietovei, taiau blo-
gam matomumui, lietuvi kariams atskirais atvejais teko liaute vertis priek.
Pirmoji t siver karin. J. Mikolino vadovaujama grup. Bolevikai, pastebj,
jog yra supami, palikdami nukautuosius, sueistuosius ir daug kariko turto, ne-
tvarkingai m bgti Ukmergs link, Bukonis. Lietuviams atiteko kelios deimtys
autuv, keliolika tkstani ovini, daug rankini granat, 18 lauko telefono apa-
rat, kabelio ir 3 raudonos vliavos. Ginklus ir amunicij pasim lietuviai, o maist
ir paar vokieiai
118
.
Tuo bdu buvo sutrukdytas bolevik planas uimti Kaun. tos kautynse
vasario 10 d. buvo sunkiai sueistas savanoris A. Sereika, taps pirmuoju Lietuvos
laisvs kov invalidu (r. 4 schem).
Kdaini kautyns pasibaig skmingai sumanaus vadovavimo, kari pasiry-
imo ir drausms dka. Atgarsis apie jas plaiai nuskambjo po vis Lietuv ir tur-
jo neabejotin poveik tolesniems Lietuvi (Pskovo) divizijos ir ypa jos II auli
pulko veiksmams.
Neatsitiktinai todl 1919 m. vasario 18 d. krato apsaugos ministras Panevio
apsaugos briui, narsiai kovojusiam ties ta, pareik padk
119
.
1919 m. vasario mn. pradioje nema grsm Kaunui kl ir bolevik ban-
dymas aktyvinti savo veiksmus Jonavos kryptimi. iame fronto bare buvo sitvirtins
bolevik II auli pulkas, kurio pagrindins jgos dislokavosi Pagelaiuose ir kituo-
se aplinkiniuose kaimuose.
Esant dar negausioms lietuvi kariuomens dalims, Jonav, kaip svarbi gele-
inkelio linij, nuo bolevik gyn XIII vokiei savanori batalionas. Vasario 7 d.
prasidjus bolevik puolimui Kdaini kryptimi, Jonavos baras buvo sustiprintas dar
viena vokiei savanori kuopa. Plsdami puolim Kdainius, bolevikai vasario 8 d.
pradjo karinius veiksmus ir Jonavos bare. Taiau ia jie pasisekimo neturjo, greit
buvo atremti ir kuriam laikui vl gro ankstesn buvein Pagelaius. Vietini gy-
ventoj teigimu, iose apylinkse jie nejaut moni paramos, nuotaika buvo prasta.
Jie patys tvirtino, jog Kauno uimti nestengsi ir i i vietovi greit pasitrauksi
120
.
46
Vasario mn. pradioje nemaas pavojus Kaunui grs ir Kaiiadori
iemari bare. bar saugojo XVIII vokiei savanori batalionas. Taiau nema-
a i savanori dalis prijaut bolevikams, atskirais atvejais net su jais biiuliavosi.
Artimiausiomis dienomis vokieiai ruosi i i vietovi pasitraukti.
Prie batalion veik bolevik V auli pulkas. Madaug 300 jo kari buvo
asliuose, viena kuopa Vievyje, o apie 6070 jo kari Semelikse. Bolevikus rm
paiuose Kaiiadoryse greta Lietuvos vyriausybei pavaldaus apskrities komiteto vei-
ks bolevik revoliucinis komitetas, turjs 7 ginkluotus milicininkus ir plts pro-
pagandin-agitacin bei kitoki antivalstybin veikl apskrityje. Bolevikai tikjosi
greit sitvirtinti Kaiiadoryse ir ygiuoti Kaun. Taiau vietiniai gyventojai minto
komiteto veikla nepasitikjo ir apskritai bolevik nerm.
Visgi Lietuvos vyriausybs interesams atstovaujanio Kaiiadori apskrities
komiteto vadovyb, realiai vertinusi sudting padt tose vietovse, 1919 m. vasa-
rio 4 d. kreipsi Krato apsaugos ministerijos tabo virinink, praydama atsisti
Kaiiadoris apie 100 pstinink bei 20 raiteli, o iemarius nors 2030 karei-
vi
121
.
4 schema
tos puolimas 1919 m. vasario 10 d.
47
Vasario 16 d. prie iemari bolevikai susirm su vokiei savanoriais, ta-
iau karo veiksmai greit nutrko ir nusistovjo ankstesn padtis
122
.
J i e z n o k a u t y n s. Gavusi i savo valg informacij, jog nuo iemari
iki Alytaus nebuvo nei lietuvi, nei vokiei dalini, bolevik karin vadovyb va-
sario mn. pradioje ryosi imtis operatyvi veiksm Kaunui i piet puss uimti ir
tuo padaryti gal nepriklausomos Lietuvos atkrimui. Be kit karini pajg, tam
tikslui realizuoti buvo numatytas lietuvikasis VII bolevik pulkas. Jau vasario 4
d. prie Vilniaus apygardos teismo rm isirikiavus pulk, pasipuous raudonomis
vliavomis, imargintomis vairiais kiais rus bei lietuvi kalbomis, pasveikino ir
palydjo buruj muti pats V. Mickeviius-Kapsukas. Grojant Internacional,
pulkas iygiavo Lentvario kryptimi
123
.
Pulkui vadovavo rusas Lebedevas, jo padjjas buvo baltgudis A. Ruanco-
vas, o komisaras lietuvis S. Mickeviius. Pulke buvo 3 batalionai, kuri vadai buvo
rusas, lenkas ir lietuvis. I atuoni pulko auli kuop j vadai tebuvo 2 ar 3 lietu-
viai. Be to, pulke buvo 3 kulkosvaidinink komandos su 14 sunkij kulkosvaidi,
po vien ryi bei raitj valg (apie 30 raiteli) komandas ir daugyb gurguoli
veim. Pulkas artilerijos neturjo. I viso jame buvo apie 900 kari. Pulko sudtis
buvo labai miri. I ir II batalionus sudar Maskvoje mobilizuoti rusai ir Vilniaus
krato lietuviai savanoriai, o III beveik vieni lietuviai. Visose kuopose buvo yd i
Daugpilio bei Vilniaus. Raitj valg komand sudar rus kazokai ir dalis lietu-
vi. Dviej kuop pagrind sudar vairi srii specialistai, penktj jrininkai ir
septintj artileristai. Pastaroji laikinai buvo palikta Vilniuje
124
.
Po 3 dien ygio pulkas, nesutikdamas jokio pasiprieinimo, vasario 8 d. pa-
siek Staklikes, o vasario 9 d. jo priekiniai daliniai, susiaud su lietuvi husar
valg daliniu, um Jiezn
125
.
Lietuvos karin vadovyb, turdama ini apie bolevik plan Kaunui uim-
ti, jau vasario mn. pirmomis dienomis Jiezno apylink mintus valgus buvo pa-
siuntusi valgybai vykdyti. Vasario 3 d. Krato apsaugos ministerijos tabo virinin-
kas karin. Pr. Liatukas sak II pst. pulko vadui Kaune karin. V. Grigalinui-Glo-
vackiui pasisti Prienus kareivi br tiltui per Nemun saugoti
126
. Be to, vasario
36 d. Prienus, Pakuon ir Rumikes buvo pasistos lietuvi ginkluotos utvaros.
Jos turjo dvejop tiksl: saugoti Kaun nuo netikto bolevik upuolimo bei u-
kirsti keli i Vilniaus Lietuvos gilum plintaniai agitacijai ir spekuliacijai. Atsi-
velgiant minto baro svarb ir pavojingum, jam vadovauti msi pats krato
apsaugos viceministras karin. St. Zaskeviius
127
.
Dl to kariuomens tabo virininkas karin. Pr. Liatukas vasario 8 d. 15 val. 30
min. sak II pst. pulko vadui karin. V. Grigalinui-Glovackiui t pai dien isis-
ti viceministro karin. St. Zaskeviiaus inion Prienus karin. J. Butkaus vadovauja-
m 200 ginkluot kari rinktin. j parinkti mons turjo bti aprengti iltais
rbais, apauti gerais batais. Kiekvienam kareiviui nurodyta iduoti rankas po 100
ovini, atsargai paimant dar ovini veim
128
.
Pasisti daugiau kari Prienus nebuvo galimybi, nes pats II pst. pulkas tuo
metu dar tik krsi. Jame tebuvo 55 karininkai, 8 karo valdininkai, 1262 kareiviai,
116 arkli ir tik 420 autuv su 23700 ovini. Pulke neturta n vieno kulkosvai-
48
dio
129
. Pulko vadovybei kl nerim ir tas faktas, jog paiame Kaune buvo laukia-
ma galimo vokiei spartakinink sukilimo prie Lietuvos valdi, todl reikjo bti
pasirengusiems bet kokiam pavojingam atvejui.
Rinktin kuopa greitai pasireng ygiui ir tos pat dienos vakare ivyko i A.
Panemuns. Be kuopos vado karin. J. Butkaus joje buvo dar 3 karininkai Ciprisevi-
ius, J. Cetuchinas ir J. Gataveckas. Atvykus Prienus, jos vadovybje vyko permai-
n. Karin. J. Butkui susirgus iltine, karin. Cipriseviius buvo paliktas Prien ko-
mendantu. Vadovavim kuopai perm pats viceministras karin. St. Zaskeviius,
kartu pasilikdamas ir io baro vado pareigas
130
.
Vasario 9 d. kuopa atvyko Birton. Raitj husar brys valgydamas prie su
juo susidr Jiezno miestelyje. Po trumpo susiaudymo gausi bolevik jg spaudia-
mi, raiteliai buvo priversti pasitraukti, taiau sekimo nenutrauk. valgams pavyko nu-
statyti, jog pagrindins bolevik jgos stovjo Liciknuose (3 kilometrus rytus nuo
Jiezno), o atskira j rinktin veik ButrimoniPunios kryptimi
131
. Vasario 10 d. i val-
g suinojus, jog bolevik jgos, iblakytos Jiezne, Staklikse ir Butrimonyse, buvo
nutarta pulti tuos atskirus dalinius, neleidiant jiems susijungti. Lietuvi turtos jgos
buvo per maos, todl karin. St. Zaskeviius pareikalavo i Alytuje buvusio I pst. pulko
atsisti Prienus vien kuop. T pai dien I pst. pulko II kuopa (2 karininkai, 101
kareivis, kiekvienas i j turjo po 150 ovini
132
) Prienus buvo pasista
133
.
Vasario 10 d. anksti ryt karin. St. Zaskeviiaus vadovaujama rinktin kuopa, mas-
kuodamasi Verkns upelio krantais bei ten buvusiais atskirais mikeliais, artjo prie Jiezno.
Prijus Sekioni kaim, karin. St. Zaskeviius kuop padalijo du brius. I brys (vadas
karin. J. Cetuchinas) turjo apeiti Jiezno miestel i vakar puss ir pulti bolevikus i spar-
no, II brys turjo pulti prie, esant Jiezne, i piet, o raiteli brys i ryt puss, apei-
damas Jiezno eer. Puolimas turjo prasidti tuo pat laiku ir greitai vykdomas
134
.
Tuo laiku Jiezno miestelio pakratyje buvo tik silpna bolevik IV kuopa (apie
100 auli), kuriai vadovavo lietuvis karin. Auglys. Paioje kautyni pradioje jis,
nenordamas kariauti su savaisiais, perbgo lietuvi pus
135
. Taiau tuo pat metu
idavikas karin. J. Cetuchinas savo vadovaujam I lietuvi br tiesiog nuved pas
bolevikus, liepdamas kariams neaudyti, o vliau tiesiog sakydamas pasiduoti bol-
evikams. Dauguma brio kareivi, supratusi idavyst, pasitrauk atgal, bet dalis
vis dlto pateko bolevik nelaisv
136
.
Rinktins vadas karin. St. Zaskeviius, nesulaukdamas I brio paramos, su II
briu band pulti Jiezn i piet puss. Taiau tuo metu Jiezn gynusiai silpstaniai
IV bolevik kuopai spjo atvykti pagalb su kulkosvaidiais j V ir VI kuopos.
Atidengus smarki prieo ugn, lietuviai buvo priversti trauktis, patirdami nemaus
nuostolius
137
(r.5 schem).
Kautynse prie Jiezno vasario 10 d. uvo 18 savanori: Antanas Deimantavi-
ius, Feliksas Endziulaitis, Justinas Bariauskas, Juozas Stankeviius, Antanas Re-
vinskas, Jonas Paulaviius, Alijoius Pumeris, Izidorius Eimutis, Motiejus Katilius,
Pijus Literskis, Kazys Lukys, Mikas Blays ir dar 6 kariai, kuri pavards neino-
mos
138
. Be to, 6 savanoriai buvo sueisti, 33 pateko bolevik nelaisvn, o 14 dingo
be inios
139
. Kuopoje teliko 120 vyr
140
.
Sueistieji ir belaisviai buvo isisti Staklikes. Su jais bolevikai labai iauriai
elgsi, norjo visus suaudyti. Nuo tokio ingsnio juos sulaik bolevik kariuome-
49
nje tarnavs karin. St. Puzinas*
141
. Po to lietuviai belaisviai ir sueistieji i pradi
buvo isisti Auktadvar, o vliau Vilni.
Vasario 11 d. Jiezne buvusias bolevik pajgas papild VII auli pulko vado
padjjo karin. A. Ruancovo vadovaujama Jiezno ypatingoji rinktin, kuri sudar
trys kuopos su 4 kulkosvaidiais. Taigi i viso miestelyje buvo sutelktos penkios kuopos,
kurios isidst tokia tvarka: IV ir VI kuopos saugojo vakarin ir pietin miestelio pakra-
ius, V iaurin jo dal, II buvo Licikn kaime. Jos udavinys buvo apsaugoti rinkti-
ns unugar. I kuopa buvo rezerve miestelio kapini teritorijoje. Jiezno komendantu
buvo paskirtas pulko I bataliono vadas karin. A. Jankauskas. Jo sakymu miestelyje pa-
skelbtame atsiaukime buvo udrausta gyventojams vykti i vienos vietovs kit bole-
vik uimtame rajone bei briuotis daugiau kaip trims asmenims vienoje vietoje
142
.
T pai dien Prienus atvyko i Alytaus I pst. pulko karin. A. emaiio
vadovaujama kuopa, husar brys, o iek tiek vliau vokiei rinktins dvi psti-
nink kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidiais, pionieri skyrius ir 2 lengvosios pa-
5 schema
Jiezno puolimas 1919 m. vasario 10 d.
* Vliau karin. St. Puzinas pabgo i bolevik kariuomens, tarnavo I kuopos vadu II pst. pulke,
pasiymjo kovose su bolevikais bei bermontininkais, buvo apdovanotas Vyties kryiumi V.L.
50
trankos. Prienuose susirinkusi lietuvi bei vokiei rinktini vadovyb susitar dl
vasario 13 d. numatyto bendro Jiezno puolimo plano. Jis buvo panaus vasario 10
d. plan, taiau dabar jau turta daugiau jg. Karin. St. Zaskeviiaus rinktin ir
karin. A. emaiio kuopa turjo pulti bolevikus Jiezne i piet vakar Sekioni
kaimo kryptimi. Vokiei rinktin, ygiuodama pro Birton, turjo atakuoti bole-
vikus nuo Jundeliki kaimo puss, lietuvi husarai, valgydami deinj sparn,
turjo apeiti Jiezno eer i ryt, o vokiei raitj valg komanda pulti Jiezn i
iaurs. Kad vokieiai atskirt lietuvi karius nuo bolevik, buvo atkreiptas dme-
sys specialius enklus baltus keturkampius ant deins rankos aukiau rankovs
bei lietuvikas kepures. Karin. St. Zaskeviiaus vasario 12 d. 7 val. paskelbtoje dispo-
zicijoje Jiezno atakai kit dien vykdyti kariams buvo paaikinta, jog tai turt bti
galutinis mis, turim daug spk ir privalom bolevikus visikai ivaikyti
143
. Po
poros valand su iuo Jiezno puolimo planu buvo supaindintas ir krato apsaugos
ministras karin. M. Velykis
144
(r. 6 schem).
Antrasis Jiezno puolimas prasidjo vasario 13 d. ryt. Esant kanotai dienai,
lietuvi ir vokiei rinktinms pavyko i vis pusi priartti prie miestelio. Vokiei
artilerijai apaudius Jiezno pakraius, pirmoji puol karin. St. Zaskeviiaus vado-
vaujama rinktin. Tarp bolevik kilo panika, o miestelio gyventojai slpsi mri-
niuose pastatuose banyioje bei ligoninje. Vokiei valgams umus 121 auk-
tum ir i ten kulkosvaidi ugnimi apaudius Stakliki kryptimi besitraukianius
bolevikus, pastarj eils visikai pakriko. Bolevikai buvo spaudiami i vis pu-
si. J komisarai ir dalini vadai buvo bejgiai vesti nors ioki toki tvark. Nepa-
gelbjo ir j I bataliono vado karin. A. Jankausko bandymas ginklo pagalba sulaikyti
bganiuosius. sitikinusi padties beviltikumu, bolevik vadovyb (1015 mo-
ni), susdusi porines roges ir sidjusi 4 kulkosvaidius, patrauk Licikn kaimo
kryptimi. Vokieiams nukovus abu arklius, teko visk palikti ir toliau trauktis ps-
tiems. Bgantiems bolevikams trumpam stabteljus Pikelionyse, pasirod, jog i vi-
sos j rinktins 600 su virum moni buvo lik tik apie 100. Tuo metu prie
Pikelioni miko buvs bolevik VII auli pulko vadas karin. Lebedevas, suinojs
apie Jiezno apsupt ir pastebjs artjanius lietuvi raitelius, su savo inioje turto-
mis pajgomis pasitrauk Staklikes. Dalis bolevik, nesustoj Staklikse, bgo
toliau, plsdami vadovyb, kad ji juos vest Vilni, o i ten traukiniais Mask-
v. J nesteng nuraminti ir pats pulko komisaras S. Mickeviius. Sutemus Stakli-
kse susirink pulko likuiai pasitrauk Auktadvar
145
.
Jiezno kautynse bolevikai neteko 4 kulkosvaidi, apie 50 autuv, 2 lauko
virtuvi, daug aprangos ir kito kariko turto bei Maskvoje lietuvi komunist teik-
tos pulkui raudonos vliavos, imargintos vairiais kiais lietuvi ir rus kalbomis
146
.
Po neskming vasario 13 d. kautyni bolevik VII auli pulkas pradjo irti.
Nemaai jame buvusi lietuvi perjo tautins kariuomens pus, o mobilizuoti
rusai bei baltgudiai trauk namo. Prajus porai mnesi po i kautyni, pulke i
buvusi 900 raudonarmiei beliko tik 385 kariai, skaiiuojant kartu su atsistais
front papildymais dviem naujomis kuopomis
147
.
Jiezno kautynse lietuviams ir vokieiams buvo visos galimybs ikovoti kur
kas efektyvesn pergal. Taiau vokieiams atsisakius toliau persekioti bolevi-
kus, vieni lietuviai nepajg to padaryti. Tos pat dienos 12 val. viceministras ka-
51
6 schema
Jiezno puolimas 1919 m. vasario 13 d.
52
rin. St. Zaskeviius raportavo krato apsaugos ministrui karin. M. Velykiui apie Jiez-
no pamim, paymdamas, jog puolimo metu tebuvo sueistas tik vienas kareivis,
o umut ir patekusi nelaisvn nebuvo
148
. Vasario 13 d. vakare Jiezno komen-
dantu buvo paskirtas karin. H. Gotautas
149
. Pirmojo Jiezno puolimo metu uvusi-
j lietuvi kari lavonai buvo atkasti ir vasario 15 d. ikilmingai palaidoti Jiezno
miestelio kapinse. Jiems vliau Jiezno visuomen pastat gra paminkl.
Vasario 1415 d. Petrovo rus partizan daliniai buvo ivyti i Punios ir Butri-
moni, kuriuos jie buvo um prie kelet dien. Jiezno kautyns, kaip vienos i
pirmj, pakl tiek lietuvi visuomens, tiek savanori kovin dvasi.
Kautynms pasibaigus, krato apsaugos ministras karin. M. Velykis sak itir-
ti pirmojo Jiezno puolimo metu patirtos neskms prieastis. Dar vasario 13 d. II
pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis pats nuvyko Prienus ir, pasikal-
bjs su karininkais, isiaikins puolimo organizavimo bei kitus klausimus, nustat,
jog be karin. J. Cetuchino idavysts rinktins kuopoje bta ir kai kuri kit negero-
vi. Vis pirma joje buvo labai silpna karinink sudtis. Be to, karin. St. Zaskeviius,
inodamas, jog jam pagalb netrukus i Alytaus turjo ateiti I pst. pulko kuopa bei
vokiei rinktin, galjo j palaukti ir iki tol turtomis silpnomis pajgomis puolimo
nepradti. Vasario 14 d. slaptame pareikime Krato apsaugos ministerijos tabo viri-
ninkui II pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis dl patirtos neskms kal-
tino karin. St. Zaskevii ir teig, jog jei mes nenorim suvis praudyt t kareivi, tai
reikalinga skubiai ataukti p. Viceminister, katras turdamas tik savo nuomon ir
nieko neklausdamas, vien tik dl iklimo savo vardo veda mones ant praties ir
savo nepasisekimu labai pakelia p pas prie
150
(kalba netaisyta V.L.).
Krato apsaugos ministras karin. M. Velykis, susipains su tyrimo rezultatais
bei minto pareikimo turiniu, vasario 25 d. karin. St. Zaskevii atauk i rinktins
kuopos vado pareig ir kartu sak II pst. pulko vadui karin. V. Grigalinui-Glo-
vackiui i pulko iskirti vyresniuosius karininkus, kurie ateityje glaudiai veikt su
vokiei vadovybe
151
.
Taiau bolevikai po patirto pralaimjimo Jiezno daugiau nebepuol.
K a u t y n s t i e s A l y t u m i. Siekdama realizuoti anksiau mint plan
uimti Kaun supamuoju manevru i piet puss, bolevik armijos vadovyb 1919 m.
pradioje ikart m ruotis karinei operacijai Alytaus kryptimi. I patekusio Lietuvos
karins vadovybs rankas 1919 m. vasario 6 d. slapto sakymo Nr. 2 bolevik veikian-
iajai armijai matyti, jog ji planavo nakt i vasario 8 9 d. kartu su sukilusiais darbinin-
kais bei valstieiais, aktyviai remiant Raudonosios armijos brigadai (III ir IV auli pul-
kams), pradti visame piet fronte bendrus greitus ir rytingus veiksmus. Kiekviename
i i pulk buvo madaug po 1000 kari. dein nuo III auli pulko veiks IV auli
pulkas vasario 8 d. turjo ivykti i Butrimoni miestelio, Punios rajone persikelti kairj
Nemuno krant ir vasario 9 d. ryt, apeidamas Alyt Kanik kaimo rajone, atkirsti bet
kok susisiekim ir ryius su Kaunu ir Suvalkais. III auli pulkas, ygiuodamas pagal
plent VarnaAlytus, turjo uimti Merkin ir Alyt. Uimant nurodytas vietoves,
sakyta visomis priemonmis siekti palauti bet kok galim lietuvi bei vokiei pasi-
prieinim. iai operacijai vadovavo III auli pulko vadas Vasiukovas, jo padjjai Grin-
kovas ir Belizoko bei politinis komisaras Vavilovas
152
.
53
Krato apsaugos ministerijos tabo vadovyb dar 1919 m. sausio 16 d. sak I
pst. pulko vadui vykdyti tolimas valgybas Vilniaus kryptimi iki pat slyio su bol-
evik armijos daliniais. Buvo nurodyta turti slaptus valgus Varnos ir Valkinin-
k geleinkelio stotyse, taip pat susisiekti ir su slaptais valgais Vilniuje. Pulko val-
gyba turjo vis gaunam informacij perduoti Krato apsaugos ministerijos tabui
ir spartinti I pst. pulko formavimo proces
153
.
I Krato apsaugos ministerijos tabo, valg bei vietini gyventoj gaudama
informacij apie bolevik planus artimiausiu metu uimti Alyt bei duomen apie
j kariuomens dyd ir judjimo kryptis, Alytuje besikurianio lietuvi I pst. pulko
vadovyb rod nemaa pastang miestui apginti. Taiau tuo metu pulkui dar visko
trko: karinink, kareivi bei btiniausi karik reikmen. Pulko vadovyb ne kar-
t kreipsi Krato apsaugos ministerijos tab paramos. Taiau is daniausiai at-
sakydavs, jog pats viso to neturs ir galsis paremti pulk tik ateityje
154
.
Tuo metu I pst. pulko vadu buvo plk. J. Galvydis-Bykauskas. 1919 m. sausio
25 d. j paskyrus Kaune steigiamos karo mokyklos virininku
155
, pulko vado parei-
gas laikinai vykd karin. A. Juozapaviius
156
. Nors ir bdamas jaunas, bet labai
darbtus, rpestingas ir reiklus sau bei pavaldiniams, jis per trump laik sugebjo
isikovoti pulke reikiam autoritet. Nuo 1919 m. sausio 9 d. karin. J. aplikas jo
pulko tabo virininko pareigas.
1919 m. vasario mn. pradioje pulke tebuvo du batalionai: I batalion (vadas
karin. Ig. Musteikis) sudar dvi kuopos ir kulkosvaidi kuopa, turjusi 4 kulkosvai-
dius, i kuri 2 kautynms netiko. II batalion (vadas karin. Pr. Tamaauskas) sudar
trys kuopos. Kuopos irgi dar buvo iki galo nesukomplektuotos kiekvienoje j tik po 80
90 kareivi. Be to, pulke veik karin. Z. Gerulaiio vadovaujama mokomoji kuopa (apie
30 savanori), ryi brys ir kio kuopa. Apginklavimas buvo menkas rusiki autu-
vai, kuriems labai trko ovini. Pulkas buvo sikrs deiniajame Nemuno krante
157
.
Pulko garb emino ir tokie ydingi reikiniai, kaip kai kuri karinink girtuok-
liavimas bei netinkamas elgesys su kareiviais
158
. Usimimai su jais vyko neregulia-
riai, nes, pulkui prie bolevikus saugojant labai plat bar, daugelis j danai tur-
jo eiti sargybon. Be to, i vokiei atgavus labai apleistas kareivines ir, neturint l
remontui, daug neatidliotin darb iemos slygomis teko atlikti patiems karei-
viams. Neirint vis trkum ir sunkum, kareivi nuotaika buvo pakili.
Be lietuvi I pst. pulko Alytuje, kairiajame Nemuno krante buvusiose vadina-
mosiose artilerijos kareivinse, buvo sikrusi negausi vokiei gula vienas sava-
nori batalionas ir husar pulkas. Lietuvi pulko santykiai su vokieiais buvo tempti,
danai kildavo vairi nesusipratim, vos neprivedusi prie ginkluot konflikt, nes
vokiei kareiviai savavaliavo ir skriausdavo vietinius gyventojus. Lietuvi karei-
viams neretai tekdavo tuos gyventojus nuo vokiei plikavim ginti. Visgi lietu-
viams pavyko su vokiei vadovybe susitarti dl bendro veikimo ginant Alyt nuo
laukiamo bolevik puolimo
159
.
I pst. pulkas saugojo bar vobiksDomantonysVencinaiUlikiai ( ry-
tus nuo Alytaus) ir PadvariksNorgeliks ( iaurs rytus nuo Alytaus). Vokiei
saugoma linija buvo i: Poteroni geleinkelio stotisAlovButrimiks. Be to, jie
saugojo ir MerkinsPerlojos krypt
160
.
Turint negausias karines pajgas, mint plat bar reikiamai apsaugoti buvo
54
nemanoma. I pst. pulkas sargyboms galjo iskirti ne daugiau kaip dvi kuopas.
Kari utvaros saugojo tik svarbesnius kelius, o tarp j buv keli kilometr ploio
tarpai buvo visikai nesaugomi. Tokia padtimi naudojosi visokie bolevik siunia-
mi agentai, kurie Alytaus apylinkse plt prieik antivalstybin propagand, rin-
ko inias apie lietuvi ir vokiei karines pajgas, j dyd, sveik bei temptus san-
tykius ir vis informacij perdavinjo bolevikams. Dl to 1919 m. vasario 13 d.
Alytaus mieste ir apskrityje buvo vesta karo padtis
161
.
I pst. pulko vadas karin. A. Juozapaviius dar 1919 m. vasario 10 d. informa-
vo krato apsaugos ministr karin. M. Velyk apie pavojing padt Alytaus fronte ir
primin, jog i Kauno ne tik nebuvo atsista anksiau adt 200 kareivi, bet dargi
vasario 9 d. pulkas turjs pasisti viceministro karin. St. Zaskeviiaus inion karin.
A. emaiio vadovaujam kuop, tuo susilpnindamas paties Alytaus gynyb. Pul-
ko vadas teig, jog ijus i to keblaus padjimo, reikalingi mons ir ginklai, kitaip
gali bti katastrofa
162
.
Tuo metu pulkas, dar nesant suorganizuotos Alytuje milicijos, be savo tiesiogi-
ni pareig dar turjo gaudyti apylinkse plaiai paplitusius ir siautjanius pli-
kus. Neigiamai reaguoti vietini gyventoj praymus ar maldavimus pulko vado-
vyb negaljo, nes ie pulk materialiai aktyviai rm.
Artjant bolevikams prie Alytaus, 1919 m. vasario 10 d. bendriems kovos veiks-
mams aptarti dar kart susitiko I pst. pulko ir vokiei vadovybs. Lietuviams atsto-
vavo karin. A. Juozapaviius su 4 vyresniaisiais pulko karininkais, o vokieiams
brigados generolas su tabo karininkais. Vokiei pateikta informacija apie bolevik
skverbimsi vakar bei piet kryptimis visikai atitiko I pst. pulko valg turimas
inias. I pradi ikilo bendro vadovavimo sujungtoms lietuvi ir vokiei jgoms
klausimas. Atsivelgiant tai, jog vokiei gulos Alytuje vadas buvo generolas, jie ir
pasil I pst. pulkui prasidjus kovoms pereiti vokiei brigados vado inion. I pst.
pulko vadovyb teig i principo tokiam pasilymui neprietaraujanti, taiau paad-
jo konkreiai klausim atsakyti tik po konsultacij su savo centrine karine vadovy-
be. Be to, buvo tartasi dl gynimosi pozicij pasirinkimo, tarpusavio ryi palaikymo
bei vieni kit parmimo lemtingais kov atvejais. Vokieiai sil ikart sudaryti gyni-
mosi plan, kovos pozicijas pasirinkti vietoje ir jas tinkamai parengti. Jie pasil kitos
dienos ryt lietuvi atstovams atvykti Uliki kaim. Taiau I pst. pulko vadovyb,
nepasitikdama vokieiais ir laikydamasi atsargumo, to nepadar. Ji telefonu vokiei
vadovybs atsipra ir pareik numatyt susitikimo viet negalsianti atvykti. I pst.
pulkas nutar prie bolevikus savarankikai veikti
163
.
Ruoiantis gynybai, I pst. pulko vadovybei kl dideli rpesi ginkl ir amu-
nicijos stoka. Turtiems autuvams trko ovini. Krato apsaugos ministerija, v-
luojant ginkl transportui i Vokietijos, paadjo aprpinti pulk audmenimis va-
sario 12 d. Patikjus iais paadais, nutarta vis pirma apginkluoti II batalion, o
vliau ir kitus dalinius. Kartu buvo numatytas ir to bataliono jg idstymas fronte,
su juo supaindinti kuop vadai ir jaunesnieji karininkai.
T dien didiausias paruoiamojo darbo krvis teko V kuopos vadui karin. Vl.
Skorupskiui ir VI kuopos vadui karin. V. audziui, nes j vadovaujamos kuopos turjo
sustiprinti sargyb linij. Rezerve buvo paliktos VII kuopa ir mokomoji komanda
164
.
Vasario 12 d. vakare Krato apsaugos ministerija atsiunt pulkui 500 vokik
55
autuv ir kelias deimtis tkstani ovini. Pulko kari nuotaika pakilo. Taiau
vos tik spjus autuvus su oviniais suneti sandl, buvo gauta inia, jog bolevikai
pradjo puolim. Pulko rezerve Alytuje lik kareiviai ikart buvo apginkluojami.
ia pat prie sandlio jie buvo mokomi utaisyti autuvus. Iki tol dauguma savano-
ri jau buvo iek tiek susipain su rus sistemos autuvais, bet apie vokikus jie
visikai nenusiman, todl jiems elgtis su vokiei sistemos autuvais nesisek. Pasi-
rod, kad vokiki oviniai buvo netinkamose autuvams apkabose, o be apkabos
nebuvo galima autuv utaisyti isyk penkiais oviniais. Tai kareivius erzino
165
.
Perginkluotos ir naujai apginkluotos pulko kuopos ivyko paskyrimo vietas.
I vokiei husar pulko tabo telefonu buvo praneta, jog bolevikai pirmiau-
sia puol vokiei ir lietuvi lauko sargybas. Tuo metu telefono ry su frontu tetur-
jo tik vokieiai, todl inias i pafronts lietuviai galjo gauti tik i j tabo. Suinota,
jog bolevikai 23 val. 30 min. nuo Daug puss pirmiausia puol utvar Nr. 1 (vo-
biki km), o netrukus buvo puolamos utvaros Nr. 2 (Domantoni k.), Nr. 3 (Ven-
cin k.) ir kitos. iek tiek vliau buvo praneta, jog lietuviai, bolevikams spau-
diant, neatsilaik ir buvo priversti palikti prieui svarb gynimosi punkt auktu-
m Uliki rajone. Vokieiai primygtinai reikalavo sustiprinti rajon, nes j kai-
riajam sparnui ikilusi apsupimo grsm
166
(r. 7 schem).
I pst. pulko vadovyb, vertinusi susidariusi padt, suprato, jog mintam b-
riui reikjo suteikti skubi param, taiau neturint greit susisiekimo priemoni ie-
mos slygomis veikti nema atstum nebuvo joki galimybi. Po to vokieiai dar
kelis kartus aliarmavo telefoniniu ryiu dl silpno lietuvi pasiprieinimo bolevikams,
primindami, jog susidariusi pavojinga padtis ir btina susigrinti auktum rytus
nuo Uliki. Nevykdius ios uduoties, grasino pasitraukti i savo pozicij. Po to
ryys su vokieiais nutrko ir jie lietuvi telefono skambuius nebeatsiliepdavo
167
.
Pulko padtis sunkjo, darsi neaiki, nes i saviki neturta joki ini. Tik i au-
tuv ir kulkosvaidi vi artjimo buvo galima sprsti, jog msikiai traukiasi ir Alytui
gresia rimtas pavojus. Netrukus kareivini rajone pasirod atskiri i lauko sargyb pasi-
trauk gynjai patvirtino, jog bolevikai didelmis jgomis puola lietuvius ir msikiai,
negaldami atsilaikyti, priversti trauktis. O vokieiai dar anksiau apleid savo pozicijas.
Nutrkus ryiams su vokieiais, kurie paliko savo bar, ir tik spjamai inoda-
mas savo prieakini smulki dalini padt, pulko vadas karin. A. Juozapaviius
ryosi pats isiaikinti vyki vietoje susidariusi situacij. Karini operacij reika-
lus paveds pulko tabo virininkui karin. J. aplikui, jis drauge su I bataliono vadu
karin. Ig. Musteikiu bei karininkais A. Svilu ir A. Povilaiiu, pasim kelet moko-
mosios komandos kareivi su vienu kulkosvaidiu ir dar kelis raitelius, vasario 13 d.
vidurnakt ivyko kov viet. Pulko rezerve liko pus V kuopos (65 kareiviai), VII
kuopa (37 kareiviai) ir mokomoji komanda (32 kareiviai)
168
.
Karin. A. Juozapaviius, su savo breliu nuvyks Vencin kaim, susitiko
su I kuopos vadu karin. P. Geniu, i kurio suinojo, jog ms utvaros i vobiki ir
Domantoni kaim jau pasitraukusios. Pagausjus karin. A. Juozapaviiaus briui
iki 40 kari, buvo nutarta ueiti bolevik unugar. Ijs laukais plent Alytus
Varna, brys pasuko Alytaus link. Prie Poteroni krykels j sustabd bolevikai.
Kadangi naktis buvo labai tamsi, snigo, bolevikai lietuvi neatpaino ir palaik
savaisiais. Sugul ant plento, lietuviai bolevikus apaud. ie sumio, taiau greit
56
7 schema
Kautyns ties Alytumi 1919 m. vasario 12 d.
57
susitvark ir pradjo pulti. Turint nedaug ovini ir sugedus kulkosvaidiui, brys
m trauktis ir vasario 13 d. ryt gro Alyt
169
.
Pulko tabo virininkas karin. J. aplikas V kuopos karin. Pr. erniausk su
10 kareivi pasiunt valgybon Takniki kaim. Karin. V. audzis su VI kuopa
ivyko deinj prieakini dalini sparn, o karin. Vl. Skorupskis su V kuopos liku-
iais um gynimosi auktum rytus nuo kareivini. Pulko adjutantas karin. Vacl.
adeika su vienu raiteliu deiniajame sparne aikinosi vokiei buvimo viet bei j
veikl. 4 val. grs pulko tab, jis painformavo, jog vokieiai Kanik kaime nuo
bolevik visikai nesigyn ir i savo kareivini pasitrauk Suvalk kryptimi
170
.
I pst. pulkas toliau kovsi vienas, supamas i deins ir spaudiamas i prie-
akio. Karin. V. audzio ir Vl. Skorupskio vadovaujamos V ir VI kuopos, vykdyda-
mos joms skirt udavin, susitiko su stipriomis bolevik pajgomis ir buvo privers-
tos trauktis. Nepavyko ir karin. Z. Gerulaiio vadovaujamos mokomosios kuopos
bandymas uimti Kanik plento tilt per Nemun ir sukliudyti bolevikams pereiti
kairj Nemuno krant. Jam pagalb dar buvo pasista VII kuopos 30 kareivi,
taiau tai padties nebeigelbjo bolevikai ne tik um Kanik ir geleinkelio
tiltus, bet prasiskverb Alyt nuo Suvalkijos puss ir m apaudyti I pst. pulko
kareivines
171
(r.8 schem).
Padtis vis labiau komplikavosi. Pulko jgos buvo isklaidytos, rezerv nebe-
buvo. O bolevikai vis puol. 6 val. ryto buvo sakyta kio dalies virininkui ir neri-
kiuots kuopos vadui vis pulko turt veti Likiki kaim Simno kryptimi. is
sakymas trauktis vis kuop nepasiek, nes nebuvo galimybi joms tai praneti.
Tuo metu kuopos veik savarankikai, nes bendro vadovavimo jau nebuvo. Stoko-
jant veim bei arkli, nebuvo galimybi iveti i Alytaus ir viso pulko turto. San-
dlyje buvo apie 300 tik k gaut autuv.
Apie 7 val. ryto i prieakinio baro su dvejomis kulkosvaidinink rogmis
kareivines gro pulko vadas karin. A. Juozapaviius. Suinojs tikr padt fronte
bei pulke, jis sak pakrauti ginklais abejas roges ir su keliais kareiviais, apaudant
bolevikams bei vietos komunistams, drsiai metsi per tilt Suvalkijos pus, tik-
damasis ten pasiekti savuosius. Jojant per Alytaus tilt, karin. A. Juozapaviius apie
8 val. buvo bolevik nukautas. Jiems atiteko ir veti ginklai. Taip nelygioje kovoje
su gausiais prieais uvo pirmasis Lietuvos kariuomens karininkas, I pst. pulko
vadas Antanas Juozapaviius
172
(r. 9 schem).
Prasidjo chaotikas I pst. pulko traukimasis. Likiki kaimo kryptimi besi-
traukianti pulko gurguol bei dalis karinink ir jaun demoralizuot kareivi ke-
liais ir laukais vyko toliau Simno kryptimi. Kai kurie j jo drauge su savo vadais, o
kiti su ginklais patrauk nam kryptimi. Apie 14 val. buvo Simne. ia vyko karinin-
k pasitarimas. Vietos komunistams nutraukus telefono ry, nebuvo galimybs su-
sisiekti su Kaunu. Plito vairs gandai, jog Kaunas uimtas sukilusi bolevik, dalis
Lietuvos valdios suimta, o kita dalis ibgiojusi. Net tarp pai karinink atsirado
norini skirstytis po namus. Visgi laikinai permusiam vadovavim pulkui karin. J.
aplikui
173
pavyko tikinti, jog reikia pasiekti Marijampol, kur, suinojus tikrj
padt, bus aiku, kaip toliau elgtis. Pakeliui Marijampol, aliosios mike, besi-
traukianius karius i pasal upuol vietos komunistai. Buvo nukautas karo valdi-
ninkas P. Ruzgas, 5 kareiviai ir sueistas karin. J. Sutkus. Sugauti upuolikai buvo
58
8 schema
Kautyns ties Alytumi 1919 m. vasario 13 d.
59
9 schema
I pst. pulko pasitraukimas i Alytaus 1919 m. vasario 13 d.
60
atiduoti karo lauko teismui. Vasario 15 d. Marijampol susirinko 17 pulko karinin-
k, 9 karo valdininkai, 219 kareivi su 167 autuvais, 1 kulkosvaidiu, 6500 ovini
ir 52 arkliais
174
. I j t pai dien buvo sudaryta I suvestin kuopa, puskarininki
mokykla, kulkosvaidinink komanda ir kio kuopa
175
.
Tuo metu pulko kairiojo sparno daliniai, perj per ualus Nemun, vasario
13 d. apie 20 val. pasiek Balbierikio dvar. Kit dien atvyko Prienus. ia kari
skaiius gerokai padidjo susirinko apie 15 karinink ir per 200 kareivi. Vasario
15 d. jie buvo nukreipti Jiezn ir apgyvendinti pas vietinius gyventojus. Kariuome-
ns vadovybs sakymu II bataliono vadas karin. Pr. Tamaauskas vietoj karin. M.
Gotauto buvo paskirtas Jiezno komendantu, karin. Vl. Skorupskis jo padjju, o
karin. Ig. Musteikis rinktins vadu
176
.
Vasario 17 d. Jiezno komendantros rinktin persikl Prienus, o pati ko-
mendantra buvo likviduota. Surinkus i gyventoj reikiam pastoi kiek, rinkti-
n tos pat dienos vakare atvyko Kaun ir apsistojo A. Panemunje.
Vasario 1415 d. nakt Alyt sugr vokieiai su viena atvykusia I pst. pul-
ko kuopa puol miest ir bolevikus i jo ivijo. Kautynse ties Alytumi uvo 1 kari-
ninkas ir keletas kareivi. Apie 20 kareivi pateko bolevik nelaisvn
177
.
I pst. pulkas ties Alytumi patyr pralaimjim. vyk skaudiai igyveno ir
vairiai komentavo tiek karin vadovyb bei patys kariai, tiek visuomen. Pralaim-
jimo prieasi buvo daug. Vis pirma menkai organizuotam, blogai aprpintam
ginklais bei kitais btiniausiais reikmenimis, neapmokytam, net ne visos sudties
pulkui teko susiremti su keliskart gausesnmis prieo pajgomis. Be to, i visos kari-
ns operacijos eigos matyti, jog pulko vadovyb nebuvo gerai apgalvojusi ir paren-
gusi neskms atveju pasitraukimo i Alytaus konkretaus ir detalaus operatyvinio
plano. Neatsitiktinai todl pulkas i kautyni lauko trauksi padrikai, tiesiog chao-
tikai, susiskalds dalimis kelias kryptis. Neabejotina, jog visai karinei operacijai
labai neigiamai atsiliep technini priemoni, ypa telefono ryio tarp tabo vado-
vybs ir prieakinse pozicijose buvusi dalini, nebuvimas bei transporto stoka.
Taiau tuo metu dauguma igyvenusi dl pulko neskms bene labiausiai kaltino
vokieius, kad jie atseit idavikikai palik savo bar, apie tai lietuviams net nepra-
ne, ir kad apskritai j pozicija visos karins operacijos metu neatitikusi bendros su
lietuviais veikimo prie bendr prie bolevikus idjos.
Manytume, jog vargu ar galima vis kalt dl mintos pulko neskms suversti
vien vokieiams. Pulko vadovyb gerai inojo, jog ir Alytuje buvusioje vokiei gu-
loje ne visi reikalai gerai klostsi: nebuvo ankstesns j kariuomenei bdingos draus-
ms, tvarkos bei vienybs, aktyviai veik spartakininkai, neretai atvirai prijauian-
tys bolevikams ir nenorintys kartais skaitytis net su savo vyresnybe. O su pastarja
pulko santykiai buvo neblogi. Negalima pamirti ir to fakto, jog I pst. pulkui i
Vilniaus persiklus Alyt, kelet kart buvo ukirstas kelias demoralizuot vokie-
i kareivi savavaliavimui bei plikavimui mieste ir apylinkse. Todl i tam tikros
dalies vokiei didelio palankumo vargu ar buvo galima ir tiktis. i aplinkyb lei-
dia manyti, jog anksiau mintas j pasitraukimas i pozicij, neperspjus apie tai
I pst. pulko vadovybs, gana panaus dirbtin taikos meto manevr ir gal bt
atliktas sutartinomis bolevik ir spartakinink jgomis lietuviams nubausti.
Tam tikru mastu veria nusistebti ir ta aplinkyb, jog Lietuvos kariuomens
61
vadovyb neskyr didesnio dmesio nepasisekimo ties Alytumi prieastims nustaty-
ti bei vertinti, nors tai ir buvo vienas i pirmj stambesni lietuvi kari susirmi-
m su bolevikais, j akimis irint, strategikai labai svarbiame Lietuvos rajone.
B e n d r a k a r i n p a d t i s A l y t a u sK a i i a d o r i J o n a v o s
f r o n t o b a r u o s e 1919 m. v a s a r i o m n . a n t r o j o j e p u s j e
k o v o m n. Po Jiezno ir Alytaus kautyni bolevikai, nepasiek usibrto tikslo,
iame fronto bare kur laik aprimo ir puolamj operacij nevykd. Jie laik uimt
bar: DaugaiStakliksasliaiPagelaiaiBukonys. is laikinas atokvpis leido Lie-
tuvos karinei vadovybei spariau organizuoti naujus karinius dalinius, juos iek tiek
apmokyti ir rengtis bsimoms kovoms.
Vienas i pirmaeili karins vadovybs udavini buvo atkurti I pst. pulk ir
kartu utikrinti pietinio Alytaus baro saugum nuo bolevik. Nuo 1919 m. vasario
16 d. I pst. pulko vado pareigas pradjo vykdyti karin. V. Ramanauskas
178
, o jo
pagalbininku t pai dien buvo paskirtas karin. K. Ladyga
179
. Vasario 19 d. karin.
Ig. Musteikio vadovaujamas pulko I batalionas sugro Alyt ir ikart istat sargy-
bas prie bolevikus DomantoniVencinUliki kaim riboje. ia jis toliau tvar-
ksi, gyn miest nuo siverim, rengsi didesnms kovoms. Tuo bdu pulkas kur
laik toliau formavosi, pasidalijs dvi stovyklas Alytuje ir Marijampolje.
I bataliono vadas karin. Ig. Musteikis su dviem pstinink kuopomis apsistojo
pionieri, o 2 karininkai su kulkosvaidiais ir amunicijos sandliu artilerijos karei-
vinse. Apytikriais duomenimis, tuo metu Alytuje buvusias vokiei pajgas sudar
apie 10 batalion, turjusi 1013 kulkosvaidi ir 18 patrank. Bolevik du pul-
kai buvo Varnoje ir vienas Dauguose
180
.
io bataliono organizacin veikl apsunkino ta aplinkyb, jog tomis dienomis
Alytuje nefunkcionavo jokios civilins staigos. Sprstin klausim buvo labai daug,
todl krato apsaugos ministro sakymu Nr. 52, 1 nuo 1919 m. vasario 24 d. buvo
pradta formuoti Alytaus miesto ir apskrities komendantra. Jos komendantu buvo
paskirtas I pst. pulko karin. A. Mikelnas
181
. Netrukus j pradjo rinktis pirmieji
savanoriai. I batalionui tvarkytis darsi lengviau.
Taiau batalionui vis laik teko bti budriam, nes bolevikai savo agresyvi
umai neatsisak. I valg suinojus apie j judjim Alytaus kryptimi, vokiei
daliniai 1919 m. kovo 1 d. puol bolevikus ir um Daugus bei Bobrikes. Bolevi-
kams pasitraukus Varn ir Valkininkus, vokieiai toliau j nepersekiojo ir gro
Alyt
182
.
Tuo metu I batalione tebuvo 12 karinink, 4 karo valdininkai ir 234 karei-
viai
183
. Karin. Ig. Musteikis kovo 3 d. prane Krato apsaugos ministerijos tabo
virininkui, jog su tokiomis menkomis pajgomis jis fronto neapginsis ir pra arti-
miausiu metu atsisti Alyt bent 200 kareivi, addamas juos pats i turim at-
sarg apginkluoti. Labai trko kulkosvaidinink, raiteli valg komandoms bei
Balbierikyje buvusiai atsargos bazei iki kuopos papildyti
184
.
Netrukus I pst. pulkui sustiprinti imtasi dideli organizacini priemoni. Ka-
rin. V. Ramanausk perklus dirbti ministerijos tab, 1919 m. kovo 6 d. pulko
vadu, turiniu plaius galiojimus, buvo patvirtintas karin. K. Ladyga
185
. Jo pagalbi-
ninku buvo paskirtas karin. Ig. Musteikis, kuris tapo ir Alytuje buvusi kariuomens
62
dali virininku
186
. I bataliono vado pareigas i jo perm karin. A. emaitis
187
. Ka-
rin. K. ukas buvo paskirtas Marijampolje pradto formuoti pulko III bataliono
vadu
188
.
1919 m. kovo 8 d. buvo paskelbtas Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A.
Mikelno sakymas visiems tarnavusiems I pst. pulko kareiviams, savavalikai pasi-
traukusiems i jo kov su bolevikais metu, iki kovo 15 d. grti tsti tarnyb. Nevyk-
dantiems io sakymo grasinta karo lauko teismu
189
.
Sutelktomis karins vadovybs pastangomis, palyginti per neilg laikotarp,
prajus po neskms kautyni ties Alytumi metu, pulko gyvenime vyko teigiam
pokyi. 1919 m. kovo mn. pabaigoje jame jau buvo 50 karinink, 19 karo valdi-
nink ir 1073 kareiviai. Jis turjo 14 kulkosvaidi, 478 autuvus, 132 revolverius,
84 135 ovinius, 1551 granat, 17 lauko telefono aparat ir 188 arklius
190
.
Sustiprjo ir Alytuje sikrs pulko I batalionas. Kovo 21 d. jo raitj valg
brys puol Daugus, kur buvo sitvirtinusi bolevik IV auli pulko utvara (21
mogus), ir po susiaudymo miestelis buvo uimtas. nelaisv paimtas bolevik
kareivis papasakojo, jog raudonarmiei nuotaika kritusi, daugelis j nenori kovoti
prie lietuvius ir link bgti i fronto
191
.
Kaiiadori ir Jonavos rajonuose tuo laiku buvo ramu. Prienuose, Jiezne, Pa-
kuonyje, Rumikse ir Kaiiadoryse stovjo nedideli II pst. pulko sargyb briai.
Be to, fronto bar saugojo ir saks savanori daliniai, sikr Kruonyje, Kaiiado-
ryse, Jonavoje. J pulko tabas buvo eimiuose. Tiek lietuvi, tiek bolevik frontas
itisai uimtas nebuvo, ir vieni, ir kiti saugojo tik svarbesnes kryptis, susitelk dides-
nse gyvenvietse, todl protarpiuose patruliavo II pst. pulko raitieji valgai bei
husarai. Jie gaud Kauno kryptimi bandanius prasiskverbti bolevik agitatorius,
nipus, aikinosi i prieo uimt teritorij atvykstani pabgli reikalus, neretai
gaudami i j vertingos informacijos apie bolevik veikl. Be to, per fronto bar
Lietuvos kariuomens pus perbgdavo vis daugiau Lietuvi (Pskovo) divizijoje tar-
navusi lietuvi karinink bei kareivi, pamaiusi bolevik valdios neperspek-
tyvum, supratusi padaryt klaid ir pasiryusi j atitaisyti tarnaujant tautinje
kariuomenje.
P a n e v i o a t s k i r o j o b a t a l i o n o e k s p e d i c i j o s. Nors
1919 m. vasario mn. pirmojoje pusje lietuviams pavyko sustabdyti bolevik puo-
lim ties Kdainiais Kauno kryptimi ir net ivyti juos i tos, taiau Lietuvi (Psko-
vo) divizijos I, II ir VI auli pulkai siek sitvirtinti PagelaiPanoteriBukoni,
o Internacionalins divizijos 30 ir 41 auli pulkai SiesikPagiriRamygalos
KrekenavosPocinliBaisogalos linijose, telk naujas jgas ir ruosi lemiamam
puolimui.
Prie bolevikus iame bare ir toliau veik vokiei savanori remiami, karin. J.
arausko ir karin. J. Variakojo vadovaujami, Kdaini ir Panevio srii apsaugos
briai. Kdaini srities apsaugos brys tebebuvo negausus ir didesnio pasiprieini-
mo bolevikams parodyti negaljo
192
. Kdainiuose tebebuvs karin. J. Variakojo va-
dovaujamas Panevio srities apsaugos brys spariai telk savanorius, juos skubiai
mok audybos, sekimo, valgymo, patruliavimo bei kit karini dalyk ir siunt
front sargyb tarnybai. Brio vadovyb stengsi kuo greiiau apsirpinti ginklais,
63
audmenimis, apranga ir kitais btiniausiais reikmenimis. Pagal turtus iteklius
br rm kariuomens intendantra ir ypa vietiniai gyventojai.
Sustiprjs brys pats m puldinti bolevikus. Savanori vykdomi prieo puo-
limai buvo praminti ekspedicijomis. i ekspedicij tikslas buvo: pirma, nebe-
duoti prieui ramybs ir j demoralizuoti; antra, aktyviai veikdami, gydavo pasitikji-
m tarp vietos gyventoj ir dl to sulaukdavo daugiau savanori, kuri daugelis at-
vykdavo i prieo uimt srii. Tokiems puolimams bdavo sudaromi nedideli rait
ir psi savanori breliai, kurie, gerai ivalgius prieo uimt vietov, netiktai
nakt pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje vietoje, sukeldavo tarp prie panik, pada-
rydavo jam nuostoli ir staiga vl pradingdavo. i ekspedicij metu neretai pa-
vykdavo papildyti savo ginkluot i prieo atimtais kulkosvaidiais, autuvais, ovi-
niais, arkliais, veimais, ryi priemonmis ir kitu turtu. Be to, jos paddavo jaunus
savanorius pratinti kautynms. Didesnms ekspedicijoms vadovaudavo karininkai, o
maesnms savanoriai, daugiausia moksleiviai, gerai inoj t vietov
193
.
Panevio srities apsaugos brys, istats stiprias utvaras toje, prie vieke-
lio ApytalaukisLaninava ir Dotnuva, jau vasario 1112 d. vykd pirmsias eks-
pedicijas Ramygal ir Truskav. Vadovaujant truskavieiui savanoriui Jurgiui
Gegnai, 20 savanori brys, remiamas 3 rait valg, i pradi sum Ramyga-
los, o po to Truskavos bolevik komitetus. Nors bolevik sargybos ir spjo pabgti,
buvo paimta keletas autuv, 5 arkliai ir 2 telefono aparatai
194
.
Nakt i vasario 17 18 d. Panevio gimnazijos moksleivio savanorio Povilo
Babicko vadovaujamas brys, sums Survilikio valsiaus revoliucin komitet, u-
puol ir Krekenavos miestel. ia savanoriams aktyviai pasiprieino ginkluoti vieti-
niai bolevikai, remiami raudonarmiei. Taiau savanoriai drsiai siver mieste-
l, po smarkaus susiaudymo sum kelet komiteto nari. Buvo umuti 2, sueisti
5 bolevikai, o 7 pateko nelaisv. Kiti spjo pabgti. Puolant miestel, uvo pasiy-
mjs kovose savanoris Povilas Bikus
195
.
Taiau bolevikai, papild savo karinius dalinius ir inodami, kad lietuvi sa-
vanori pajgos nedidels, 1919 m. vasario 20 d. um Ramygal, Truskav ir Kre-
kenav. Panevio srities apsaugos brio vadovyb nutar tbt neleisti prieui
tose vietose sitvirtinti. Brio vado karin. J. Variakojo sakymu vasario 26 d. karin. K.
Draguneviiaus vadovaujama kuopa po smarkaus susiaudymo ivijo bolevikus i
Truskavos ir joje bei Survilikyje istat stiprias savanori utvaras Kdainius ve-
dantiems keliams apsaugoti.
Reikminga buvo ir nakt i kovo 1 2 d. vykdyta Pocinli (apie 30 kilometr
iaur nuo Kdaini) ekspedicija. Panevio srities apsaugos brio savanoriai, minto
karin. K. Draguneviiaus vadovaujami, prieo nepastebti apsupo miestel, kuriame bu-
vo apie 6070 raudonarmiei, ir pradjo smarkiai audyti. Taiau bolevikai lietuvius
savanorius pasitiko nemaiau smarkia 2 kulkosvaidi, rengt kapinse bei banyios
bokte, ir autuv ugnimi. Lietuviai isiskleid grandin ir versi priek, nordami
uimti geresnes pozicijas. Pastebj, jog yra supami, bolevikai sumio ir netrukus pani-
kai leidosi bgti. Keliolika bolevik buvo umuta, 3 paimti nelaisv. Po kautyni
lietuviams atiteko 1 kulkosvaidis, daug audmen, 12 arkli, taip pat nemaas kiekis
rb, maisto bei karik reikmen. Lietuviai savanoriai nuostoli neturjo
196
.
T pat dien 25 raiteli ir 10 psij savanori brys sureng antrj ekspe-
64
dicij Pagirius (apie 30 kilometr nuo Kdaini). Nors miestelyje buvo stipri bol-
evik utvara su kulkosvaidiais, taiau po lietuvi energingo ir smarkaus puolimo
jie buvo priversti bgti. Umus miestel, jame buvo palikta stipri savanori utvara,
o likusieji brio kariai gro Kdainius. T pat dien bolevikai mgino Pagirius
atsiimti, taiau netek 7 umutj, jie pasitrauk. Lietuviai nuostoli neturjo
197
.
Kovo 10 d. narsaus karin. J. Jurno vadovaujami savanoriai netiktai antr
kart puol Krekenav. Bolevikai nesteng atsispirti ir, patyr dideli nuostoli,
pasitrauk. I j buvo paimta nemaa karinio grobio. nelaisv pateko keli ymesni
komisarai, paimti 7 autuvai, 1 revolveris, 1 arklys, 3 telefono aparatai
198
.
1919 m. kovo mn. pradioje vokiei vadovyb sak savo karinms dalims u-
imti KaunoiauliLiepojos geleinkelio linij. Tam tikslui turjo bti panaudotos ir
Kdainiuose buvusios vokiei pajgos: dvi pstinink kuopos, pus kulkosvaidinink
kuopos, 10 raiteli, keletas patrank, arvuotas traukinys ir kai kurios specialios dalys.
Susitarus su vokiei vadovybe ir prie j pajg prijungus dar apie 100 lietuvi kari,
numatyta organizuoti yg iauli kryptimi. is ygis prasidjo kovo 12 d. Po poros
dien buvo uimtas eduvos miestelis ir geleinkelio stotis. Bolevikai kur laik priei-
nosi, bet, neatlaik puolimo, greit buvo priversti trauktis Panevio kryptimi. Slytis su
jais kuriam laikui nutrko. eduvoje ir iauliuose buvo steigtos karo komendantros,
kurios pradjo telkti savanorius ir padjo sitvirtinti vietos civilinei valdiai
199
.
i skming ekspedicij metu smarkiai iaugo tiek pats Panevio srities
apsaugos brys, tiek jo autoritetas tarp gyventoj. Lietuvos vyriausyb, vertindama
Panevio srities apsaugos brio kovinius nuopelnus, leido jam nuo 1919 m. kovo
22 d. vadintis Panevio atskiruoju batalionu. Karin. J. Variakojis nuo tos dienos
tapo to bataliono vadu
200
.
Panevio atskirojo bataliono dalys ir toliau buvo dislokuotos Kdainiuose,
taiau j stiprios utvaros buvo pastatytos Truskavoje ir Survilikyje. Batalionas pa-
laik glaud ry su Pagiri partizanais, veikusiais jau nuo 1919 m. vasario mn.
pabaigos. Jiems vadovavo karin. J. Reikala, o jo padjjai buvo Pov. Ddel ir virila
M. Raila. 1919 m. kovo mn. pabaigoje j gretose jau buvo daugiau kaip 200 kovo-
toj, o toje veik net komendantra. Kovo 22 d. karin. J. Reikalos vadovaujami
partizanai, remiami Panevio atskirojo bataliono pstinink, raiteli bei kulkosvai-
dinink, puol Vadoklius, kur buvo sutelktos stambios bolevik pajgos. Karin. J.
Reikalos teigimu, i didesnio masto ekspedicija pradta Vadokli puolimu, sie-
kiant apsaugoti kairj savo fronto sparn
201
.
Vadokliuose buvs 220 raudonarmiei dalinys, ginkluotas autuvais bei 2 kul-
kosvaidiais, neatlaiks lietuvi puolimo, i miestelio skubiai pasitrauk, kar. J. Va-
riakojo teigimu neteks apie 50 umut bei sueist. Lietuvi nuostoliai 3 kariai
uvo, o 6 buvo sueisti
202
.
Kovo 23 d. visos lietuvi pajgos vl susirinko Pagiriuose, kur buvo padalytos
dvi dalis. Kit dien pirmoji dalis per Kirkui, Mundui ir Milin kaimus, o
antroji per Bitinus patrauk Lokins dvar, kur buvo stipri bolevik utvara.
Apie 11 val. umus dvar, grup po valandos pasiek Siesikus. ia ji nesutiko
jokio bolevik pasiprieinimo. Kovo 25 d. po trump kautyni buvo uimtas Paso-
ds palivarkas ir Tarak kaimas. Kit dien lietuvi vora sugro atgal Pagirius bei
t. Operacijos metu i bolevik buvo paimtas grobis: 2 kulkosvaidiai, daugiau
65
kaip 5000 ovini, 1 lauko virtuv, 7 arkliai ir vairi medikament madaug u
3000 auksin
203
(r. 10 schem).
Pagiri partizanai turjo savo vliav, paventint tos klebono kun. J. Tilvy-
io, kurios vienoje pusje buvo Vytis ir raids: 1 P.G.S. (Pirmas Pagiri gynimo
skyrius),o kitoje Auros vart Marija su rau Tavo apgynimo aukiams
204
.
10 schema
Pagiri partizan kovos su bolevikais 1919 m. kovo 2226 d.
66
P e r m a i n i n g o s k o v o s s u b o l e v i k a i s P a n e v i oU k -
m e r g s f r o n t o b a r e. 1919 m. kovo mn. pabaigoje dl sudting gamtini
slyg (lietingo pavasario, klampi ir sunkiai ibrendam keli, pelkt mik) la-
bai pasunkjo galimybs organizuoti kov su bolevikais Vidurio Lietuvos teritorijo-
je. Nors ir trukd nepalankios aplinkybs, Lietuvos karins vadovybs planuose, ne-
tolimoje ateityje numaius ivaduoti Vilni, labai svarbus udavinys buvo uimti
vien i strategini centr iaur nuo jo Ukmerg. udavin vykdyti vadovyb
patikjo karin. J. Variakojo vadovaujamam Panevio atskirajam batalionui.
Tuo metu iame batalione jau buvo keturios auli kuopos, kulkosvaidinink
ir mokomoji kuopos, ryi ir raitj valg komandos. Bataliono karo veiksmams
paremti Kdainius buvo atsistas karin. V. Geigos vadovaujamos I baterijos artile-
rijos brys (2 patrankos)
205
. Sulaukus savj artilerist, paneviei nuotaika ir
pasitikjimas savo jgomis dar pakilo.
Tomis dienomis bolevikai, patyr daug neskmi kovose tiek su miriomis
lietuvivokiei, tiek su vien lietuvi karinmis pajgomis, pradjo trauktis nuo
KaunoiauliLiepojos geleinkelio linijos. Tok skubot j traukimsi tuo metu
paspartino ir j unugaryje pradj organizuotis ir aktyviai veikti Panevio apskri-
ties lietuvi partizan breliai. Jie stengsi umegzti artimesnius ryius su Panev-
io atskiruoju batalionu ir vietiniams gyventojams skiepijo vilt, jog netrukus atei-
sianti lietuvi kariuomen. Stipriausi buvo ie partizan breliai: T. Vidugirio vado-
vaujamas Palauki brelis veik KarankikioGelai, valstiei Liepos ir Liko
Naujik, Vilkapievi ir Bernot, o treias brelis Subaiaus apylinkse
206
.
Neskmingos kovos su lietuviais ir atskir moni propaganda bolevik ei-
lse didino nepasitikjim savo jgomis, vadais ir ypa komisarais. Panevio ir
Kupikio gul kareiviai net atsisak j klausyti ir buvo pasireng juos paalinti, o
patys grti Rusij. Ir tik i Latvijos Panev atvyks komunist batalionas nu-
slopino j riaues. Dl vis i prieasi bolevikai, beveik niekieno nespaudia-
mi, 1919 m. kovo 1924 d. pasitrauk i Panevio Subaiaus link. Lietuvi parti-
zan breliai veik labai aktyviai ir, kur tik galjo, upuldinjo besitraukianius
raudonarmieius
207
.
Bolevikams skubiai apleidus Panev, mieste 23 dienas nebuvo jokios gin-
kluotos jgos. Vietos gyventojai miesto apsaugai buvo suorganizav laikinj milici-
j. Karin. J. Variakojis, suinojs apie bolevik pasitraukim i Panevio, jam u-
imti tuoj pasiunt karin. K. Draguneviiaus vadovaujam 2,5 kuop rinktin su 2
kulkosvaidiais
208
. i rinktin, ivykusi kovo 26 d. anksti ryt, ygiavo trumpiausiu
keliu, beveik niekur nesustodama, nesutikdama jokio pasiprieinimo, ir kit dien
atvyko Panev. Miesto ir apylinki gyventojai savo ivaduotojus sutiko labai
diaugsmingai. Kiekvienas j laik sava pareiga kuo nors jiems atsilyginti, teikinjo
dovanas, kviet pas save sveius ar kitokiu bdu. Lietuvos kataliki moter draugi-
ja savo valdybos vardu jai teik trispalv tautin vliav ir sveikinimo rat
209
(r.
11 schem).
I vietini gyventoj ir pasist valg buvo suinota, jog bolevik prieaki-
ns dalys buvo 3540 kilometr atstumu nuo Panevio ir susitvarkiusios ruoiasi
grti atgal. Apie tai buvo praneta bataliono vadui karin. J. Variakojui.
Vykdydamas vadovybs udavin, jis kovo 27 d. su gana susilpnintomis paj-
67
11 schema
Kovos su bolevikais ties Paneviu ir Ukmerge 1919 m. kovo mnesio pabaigoje balandio mnesio
pradioje
68
gomis (dviem pstinink kuopomis, kulkosvaidinink briu ir 2 patrankomis) per
t ivyko Ukmergs kryptimi. Pasiekus Milain kaim, buvo suinota, jog bol-
evik I, II ir VI pulkai tuo metu buvo isidst Ukmergs apylinkse. J prieakins
pozicijos buvo DovydikiDeltuvosMikailiki linijoje, o artilerija prie Deltuvos
Ukmergs viekelio
210
.
Lietuvi artilerijos briui umus pozicij Milain kaime, kovo 28 d. anksti
ryt prasidjo kautyns. Dvi lietuvi kuopos stojo nelygi kov prie tris gerai pa-
siruousius gynybai prieo pulkus. Sutikus galing bolevik kulkosvaidi ir ypa
artilerijos ugn, lietuvi kariai sudrebjo. Daugelis j artilerijos ugnimi buvo apau-
dyti pirm kart, todl nesugebjo prisitaikyti prie nauj kovos slyg. Lietuvi rink-
tins vadovyb suprato, jog tolesn kova beprasm ir nutar trauktis. Prie Jonavos
Ukmergs plento buv vokieiai lietuviams pagalb neatjo. Paymtina, jog i
kautyni metu, 15 val., prieo pus i Milain buvo iautas pirmasis Nepriklau-
somybs kov metu artilerijos vis. Pataikyta Deltuvos klebonijos pastat, kur tuo
metu posdiavo bolevik tabas kilo panika. Tai buvo ypatingas vis ms
artilerijos ir jos I baterijos kautyni debiutas. io pirmojo sviedinio-rapnelio kevalas
strigo klebonijos pastato sienoje. Vliau, gegus mn. ivadavus Ukmerg, is ne-
sprogs sviedinys buvo iimtas ir eksponuojamas Kauno karo muziejuje
211
.
O tuo metu lietuvi rinktin nuo Ukmergs tvarkingai pasitrauk. Bukoni
TarakSiesik ir Pagiri linijoje buvo paliktos sargyb utvaros. Artilerijos brys
apsistojo toje
212
. kart Ukmergs puolimas nepasisek.
Kov metu buvo 2 lietuvi kariai nukauti ir 2 sueisti. I bolevik buvo paim-
tas 1 kulkosvaidis, lauko virtuv ir 12 belaisvi
213
.
Susitvark ir sutelk didesnes pajgas, bolevikai balandio 2 d. Panevio ir
Ukmergs fronto bare pradjo smark puolim. Ukmergs kryptyje jie um Buko-
nis, Siesikus, Pagirius, o netrukus ir t. Taiau balandio 3 d. ta buvo atsiimta.
iame ruoe kautyns kuriam laikui aprimo
214
.
Tuo paiu metu bolevikai nuo Subaiaus puss ts puolamj yg Panevio
link. Grtanius atgal bolevikus band sulaikyti vietiniai lietuvi partizan bre-
liai. Palauki partizan brelis, padedant Naujik partizanams, su bolevikais susi-
rm Tiltagali ir Butn kaim rajone ir privert juos pasitraukti Akmeni kaimo
link. Bolevikai sitvirtino GiknAkmeniSubaiaus linijoje
215
.
Dar kovo 31 d. grs Panev, miesto gynybai m vadovauti karin. J. Variako-
jis. Balandio 2 d. partizanams pagalb buvo pasistas narsaus brininko K. Samsono
vadovaujamas kari brys. Drauge su partizanais veikdami, kariai t pai dien gele-
inkelio linijoje PanevysSubaius susidr su bolevik valgais. Susirmimo metu
uvo partizanas Juozas Kaminskas i Bernot kaimo. Po to brys gyn nuo bolevik
Karsakikio miestel ir trumpam laikui sustabd j puolim. Visgi vliau, vengdamas
bolevik apsupimo, brys buvo priverstas pasitraukti Panev. Su juo kartu pasitrau-
k ir Palauki bei Naujik partizan breliai i viso apie 40 moni
216
.
Bolevikams prijus miest, karin. J. Variakojis negausias bataliono pajgas
idst tokia tvarka: karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa turjo ginti pozicijas
miesto iaurs ryt pusje, karin. J. Jurno vadovaujama II kuopa vakarin miesto
dal, o mokomoji kuopa buvo palikta mieste atsargoje.
Kautyns ties Paneviu prasidjo 1919 m. balandio 3 d. apie 15 val. ir tssi
69
iki vidurnakio. Iauus kitos dienos rytui, bolevikai dviem voromis, artilerijos re-
miami, pakartotinai puol miest. kov prie juos sitrauk ir mokomoji kuopa.
Bolevikai, turdami gausias pajgas, pradjo supti miest. Lietuvi kuopos prieo
puolimo neatlaik. Kovos su puolaniais bolevikais persikl miesto gatves. Bata-
lionas buvo priverstas trauktis. Pasitraukusios visos jo kuopos i pradi susirinko
prie Savitikio dvaro. Paaikjo, jog nuostoliai nebuvo dideli sueisti keli savano-
riai. Batalionas atsitrauk i Panevio balandio 4 d. 10 val. ir pro eduvBaisogal
gro Kdainius. Atsitraukdamas i Panevio, batalionas padidjo 300 savanori,
tarp kuri buvo karinink ir puskarininki
217
.
Miuose ties Paneviu buvo sitikinta, jog prieas nra nenugalimas, tik reikia
noro, tinkamo vadovavimo ir mokjimo kautis. Noro turjo visi, trko tik mokjimo.
Todl, batalionui grus Kdainius, pradta sistemingai mokytis ir ruotis bsimiesiems
ygiams. Kartu batalionas, nenordamas leisti bolevikams sitvirtinti uimtose vietose,
siekdamas demoralizuoti j eiles, skleisti nepasitikjim ir apsaugoti vietinius gyvento-
jus nuo plim bei teroro, ir toliau vykd ekspedicinio pobdio puldinjimus. Apie
galutin bolevik ivijim kol kas sunku buvo net manyti, nes savanori pasirengimas
kovoms dar buvo menkas, trko karinink, ginkl, rb, maisto, arkliams paaro. Dl
maisto ir paaro bataliono vadovyb didesni problem neturjo, nes iuo reikalu daug
padjo vietos gyventojai. Didiausi rpest kl ginkl bei kit kovoms reikaling prie-
moni stoka. Apl ir surdij vairi sistem autuvai, kulkosvaidiai bei oviniai
nebuvo retenyb, bet ir t pai labai danai pritrkdavo. Nors reikiamos tvarkos tarp
bolevik ir nebuvo, smarkiai lubavo drausm, bet tai buvo daug kart didesn jga,
kuri daugiausia buvo sudaryta i seniai tarnaujani armijoje prityrusi kari, pakan-
kamai aprpint kautynms reikalingomis priemonmis.
K o v o s s u b o l e v i k a i s e m a i t i j o j e. 1918 m. lapkriio mn.
pradioje Lietuvos Valstybs Tarybai paraginus visame krate sudaryti savivaldos
organus, daugelyje Lietuvos, taip pat ir emaitijos, vietovi gyventojai pradjo or-
ganizuoti parapij, valsi bei apskrii komitetus, milicij, apsaugos brius, telkti
savanorius, o netrukus ir steigti miest bei apskrii karo komendantras. Antai
1919 m. sausio 5 d. paskirtas Kretingos srities apsaugos virininku, karin. K. Vilimas
per kelet dien surinko 20 savanori br, kuris sugebjo palaikyti vietoje tvark ir
utikrinti gyventojams ramyb bei saugum
218
. Prasidjo vieas veikimas, kuris ap-
m Maeiki, buvusi Sedos ir i dalies Teli apskritis.
Taiau daugelis emaitijoje tik k susikrusi savivaldybi neturjo jokios ap-
saugos, o organizuojama milicija ginkl. Artjant Raudonajai armijai, drsjo vie-
tos komunistai, kurie m savavaliauti, jga nualinti vietos savivaldybes ir steigti
savo revoliucinius komitetus. 1918 m. pabaigoje Sedoje sigalint bolevikams, ka-
rin. P. Plechaviius, gavs i pradi i vietos gyventoj, o vliau i vokiei, ginkl,
pradjo organizuoti partizan brius. Tiek partizanus, tiek sujungiamus bei apgin-
kluojamus vietos milicininkus jis mok rikiuots, atlikdavo audymo pratimus. J
veikimo centras buvo Skuode.
1918 m. pabaigoje aktyviai krsi savivaldybs iauli apskrityje. Gruodio 7 d.
buvo irinkta apskrities taryba. Karin. J. Petruitis tapo apskrities milicijos vadu, o ka-
rin. A. emaitis nuo 1919 m. sausio 1 d. iauli srities apsaugos virininku
219
.
70
Taiau iauliuose aktyviai veik ir vokiei spartakinink remiami vietiniai
bolevikai. 1919 m. sausio 1 d. irink miesto soviet valdi ir sudar revoliucin
komitet, vietos bolevikai m ruotis ginkluotam sukilimui prie vokieius. Tuo
metu iauliuose vokiei buvo nedaug, todl bolevikams pavyko juos nesunkiai
nuginkluoti ir sitvirtinti valdioje. Sukilimo dalyvi grup ir sudar vadinamojo
emaii pulko pradi. Kadangi vietos gyventojai vokieiais buvo labai nepaten-
kinti, tai pulkas greitai augo ir netrukus jame buvo apie 1000 moni
220
.
emaii pulk stojo vadinamieji miko broliai, kuri vienas kitas buvo
bendradarbiavs su vokiei andarmerija ir jai atsilygindavs ipltomis i lietu-
vi gyventoj grybmis, rus belaisviai, rus sentikiai, vokiei kareiviai dezerty-
rai ir nemaa asmen su kriminaline praeitimi. Tai buvo gera proga visokiausiems
neramiems elementams reabilituoti savo praeit ir tapti Raudonosios armijos kariais
bei gauti 300 auksin algos, o Lietuvos kariuomens savanoriai tegaudavo tik 100
auksin mnes
221
. iam pulkui vadovavo F. emaitis, jo pavaduotoju buvo A.
Arlauskas, o politiniu komisaru S. Grybas
222
.
Kov su vokieiais pradioje emaii pulkui pavyko i j paimti net arvuo-
tj traukin, 4 sunkiuosius kulkosvaidius, apie 100 autuv, 2 automobilius ir kt.
turto
223
. 1919 m. pradioje Latvijos teritorijos gilum ir iaurines Lietuvos sritis
versi vadinamoji Latvijos bolevik armija, kurios kairij grup sudar Interna-
cionalin auli divizija. tai kaip ios divizijos sudt ir vaidmen nusak vienas i
pagrindini Raudonosios armijos karo vad latvis J. Vacetis: Internacionalin divi-
zija buvo priskirta Latvijos armij, kad sustiprint j techniku atvilgiu; kariko-
sios reikms ji neturjo; be to, patsai pavadinimas Internacionalin visai neatiti-
ko divizijos sudties, nes ji buvo surinkta i Maskvos gulos
224
. Taigi pavadinimas
buvo parinktas grynai propagandiniais tikslais.
Paties F. Baltuio-emaiio vertinimu, i divizija buvo skubomis surinkta, vi-
sai neparengta politiku atvilgiu, turjo netinkamai parinkt karikj ir politik
vadovyb ir nebuvo parengta kariauti Lietuvos slygose, nes ia tautin problema
buvo labai atri, tempta ir teisingas prie tautinio klausimo prijimas reik daugiau
negu keletas vir esani pulk
225
.
1919 m. sausio mn. mintoje divizijoje buvo apie 3000 kari, 31 kulkosvaidis,
4 haubicos ir vairios pagalbins (ryi, pionieri ir kt.) dalys. Divizijos udavinys
buvo, puolant TeliPalangos kryptimi, pasiekti Lietuvos pajr ir uimti vis e-
maitij. Tuo norta atkirsti keli i Vokietijos Latvij, kuriuo buvo siuniamos i
savanori sudarytos vokiei dalys. Latvijos bolevik armijos vadas sak divizijai
ikelt udavin vykdyti nedelsiant ir operatyviai.
Taiau dl blogos organizacijos ir prasto vadovavimo divizija ygiavo labai
ltai, per dien pasistumdama 810 km. Daugelyje Lietuvos vietovi ji stoviniavo,
nes usiiminjo vietos lietuvi suorganizuot savivaldybi likvidavimu, revoliuci-
ni komitet organizavimu, aprpinimu maistu bei paaru. Tame puolime dalyva-
vo tik 39 ir 41 auli pulkai, o kiti tebeformuojami Rusijoje
226
.
1919 m. sausio 15 d. divizija atvyko iaulius. ia ji rado vietos bolevik jau
sukurt revoliucin komitet ir besiorganizuojant emaii pulk. is pulkas perjo
Internacionalins divizijos vado inion ir buvo laikomas geriausiu pulku visoje divi-
zijoje. Nuo Daugpilio iki iauli divizija vis keli jo psiomis, todl joje labai
71
sumajo moni skaiius kiekviename pulke liko ne daugiau kaip po 200300
kautynms tinkam raudonarmiei
227
.
emaii pulkas moni skaiiumi buvo gausiausias divizijoje. Taiau rim-
tiems udaviniams vykdyti jis irgi netiko. Tiesa, jis turjo pakankamai autuv ir
kulkosvaidi, bet nebuvo artilerijos. Kavalerijos eskadrone tebuvo apie 20 raiteli.
auli kuopos buvo menkai parengtos. Labai trko vad. I viso tebuvo tik 2 ar 3
karininkai. Todl vadais buvo skiriami kareiviai arba puskarininkiai, buv Pirmojo
pasaulinio karo dalyviai. O ir t pai trko. Kariniu atvilgiu emaii pulkas
buvo silpnas ir tegaljo vesti tiktai partizanin kar
228
.
1919 m. sausio 23 d. Internacionalin divizija buvo pavadinta Antrja latvi
auli divizija. J buvo numatyta padidinti iki 6 pulk. Sausio mn. pabaigoje divi-
zijos trys pulkai buvo pasisti linij TirkliaiTrykiaiLuokauknaiKurtuvnai
Bubiai. 39 auli pulkas buvo TirkliTryki bare, emaii pulko I batalionas
Luoks bare, to pulko II batalionas um likus bar, o 41 pulkas buvo Panevio
iauli geleinkelio linijoje
229
.
Vokiei kariuomens dalims pasitraukus Vokietij, 1919 m. sausio mn. e-
maitijoje buvo liks tik vienas batalionas (kpt. Randowo rinktin), kuris daugiausia
saugojo krypt KelmTauragTil, o Sedos, Tirkli, idik ir Maeiki apylin-
kse veik tik lietuviai partizanai, karin. P. Plechaviiaus vadovaujami. Vasario 2 d.
latvi bolevik pulkui umus Maeikius ir Sed, susidar partizan laikomas fron-
tas, kuriame karin. P. Plechaviiui talkininkavo jo brolis karin. A. Plechaviius. Par-
tizanai gyn susidariusi tutum tarp kpt. Randowo rinktins bei tarp silpnos Lie-
tuvos rinktins, kovojusios su bolevikais prie Ventos ups
230
.
Bolevik artjimas prie Rytprsi sienos sukl Vokietijos vyriausybs susir-
pinim. Pradta telkti vokiei savanorius. Savanori kuopos buvo pradtos telkti
vasario mn. pradioje, o baigtos to pat mnesio pabaigoje. Buvo sudaryta vadina-
moji iauli brigada (Brigade Schaulen), kuri sitrauk ir kpt. Randowo rinktin.
Operatyviniu poiriu i brigada priklaus gen. R. Goltzui. Vokieiams buvo saky-
ta nustumti bolevikus iaurs rytus ir utikrinti laisv naudojimsi geleinkeliu
LiepojaMaeikiaiRadvilikisKdainiai
231
.
Aktyvino savo veikl ir karin. P. Plechaviiaus vadovaujami partizanai. I vie-
tos gyventoj bei vokiei vairiais bdais papild ginkl atsargas, sigij aprang,
Skuodo partizanai 1919 m. vasario 9 d. prim priesaik, o vasario 16 d. vyko j
paradas. Talkininkaujant vokiei batalionui su artilerijos baterija, jie vasario mn.
pabaigoje vykdyto puolimo metu um Sed ir Maeikius. Pasitraukusieji bolevi-
kai buvo persekiojami iki Kurn, o iaurje iki Latvijos sienos Laiuvosagars
kryptimi
232
. Savo veiksmais partizanai stabd bolevik verimsi gilyn emaitij
tose vietose, kur vokiei kariuomens dalini nebuvo.
Apsitvarkius partizan tabas persikl Sed. Telius i Kauno atvyko stei-
giamos miesto ir apskrities komendantros brys, vadovaujamas komendanto ka-
rin. B. Zaleskio
233
. Komendantra buvo steigta ir Maeikiuose. Padtis pagerjo.
Partizan apsaugos briuose buvo apie 200 vyr. Vietos milicij sudar madaug
toks pat skaiius.
1919 m. vasario 27 d. vokieiai pradjo puolim prie Luoks. Jame dalyvavo ir
emaii partizanai. Bolevik fronto unugaryje suaktyvino savo veikl Joniklio
72
partizanai. Luoks bar gyn emaii pulkas, o jo sparnuose veik kiti bolevik
pulkai. Vokieiams pradjus puolim, bolevikai panikoje pasitrauk. Neturjus spar-
nuose apsaugos emaii pulk vokieiai apsupo ir smarkiai sumu. Neteks apie
50 proc. savo sudties, pulkas gro iaulius. Kautynms jis jau buvo netinkamas
234
.
Kovo 2 d. prie Tirkli ir Maeiki, dalyvaujant emaii partizanams, buvo
sumutas ir bolevik 30 auli pulkas. Vokieiai puolim ts, o bolevikai, maai
tesiprieindami, trauksi. Suinojs apie abiej pulk pralaimjim, 47 auli pul-
kas savavalikai paliko pozicijas ir taip pat susitelk iauli rajone
235
.
Kovo 7 d. vokieiai i bolevik atm Kurnus, kovo 11 d. iaulius, kovo 12
d. Radvilik, o kovo 14 d. lietuvi ir vokiei daliniai drauge um eduv
236
.
Umus ias vietoves, vokieiai toliau bolevik nepersekiojo. Lietuvos front iau-
rje saugojo Joniklio partizanai, o pietus nuo j Panevio atskirasis batalionas.
J o n i k l i o p a r t i z a n k o v o s s u b o l e v i k a i s. 1918 m. i Rusijos
Bir ir Joniklio apylinkes sugro brelis lietuvi karinink ir nemaas skaiius
inteligent, neabejing Lietuvos ateiiai. Lietuvos laikinosios vyriausybs 1918 m.
lapkriio 11 d. atsiaukimas dl savivaldos organ sudarymo krate jiems tapo aks-
tinu kurti vietos apsaug milicij. Pagal mint atsiaukim susikr valsi komi-
tetai pirmiausia steig valsi milicij i 810 vyr.
1918 m. lapkriio 27 d. Linkuvos gimnazijos rmuose vyko Joniklio apskr. vals-
i atstov suvaiavimas, pavadintas apskrities seimeliu. Suvaiavimas irinko ap-
skrities komitet, kurio pirmininku tapo M. Marma, o vicepirmininku J. Navakas
237
.
Prasidjo organizacinis darbas. Apskrities komitetas milicijos vadu paskyr
savo nar karin. A. Kazilevii, kuris vadovavo milicijai iki bolevik okupacijos
1919 m. sausio 22 d.
238
. Apskrities Seimelis nustat gyventojams mokti mokesius
apskrities reikalams. Mokesiai nebuvo dideli; pagal turim itekli dyd. Gyvento-
jai mokjo juos be pasiprieinimo.
Per mnes i vokiei buvo perimtas visas apskrities administravimas. Ginkl
taiau i j nebuvo gauta; perkant bei mainais buvo sigyta keletas autuv ir iek
tiek ovini.
Bolevik kariuomenei artjant prie Joniklio, buvo nutarta, jog reikia visiems
likti savo vietose ir slapta dirbti Lietuvos atkrimo darb. Tuometinis krato apsaugos
ministras karin. M. Velykis pritar projektui, jog Joniklio apskrityje veik karininkai
nevykt Kaun, o vietoje toliau organizuot slapta kariuomen ir partizanus
239
.
1919 m. sausio mn. pradioje vokieiams i Joniklio pasitraukus iaulius,
apskrities komitetas kur laik tvark visus reikalus. Sausio 22 d. apskrit upldusi
bolevik kariuomen jga alino rinktj valdi ir tiek apskrityje, tiek valsiuose
steig revoliucinius komitetus.
Kai kuri valsi partizanai pasiprieino atjusiems bolevikams. Suinojs
apie artjanius prieus, Pavitinio valsiaus komitetas nutar ginklu pasiprieinti
teroro bdu vedaniai komunistin tvark bolevik kariuomenei. Valsiaus komi-
teto susirinkime ir gim Pavitinio partizan brys. I aktyviausi pamintini brio
vadas karin. Jonas Bartaseviius, jo brolis Mykolas, Juozas Marnas, Stasys Jalo-
veckas, Mykolas Liubauskas, Jonas Bekeris, Adolfas Maukna, Aleksandras Vai-
nauskas ir kt.
240
73
Sausio mn. viduryje iame partizan bryje buvo apie 20 moni. Bolevikai
Pavitin versi nuo eimelio puss, pldami vietos gyventojus ir atimindami i
j paskutinius maisto iteklius. Brio partizanai buvo ginkluoti rusikais bei voki-
kais autuvais, kiekvienas teturjo po 16 ovini. 9 partizanai, susd trejas roges,
1919 m. sausio 16 d. atvyko prie Rinkn dvaro, kur buvo apsistoj apie 12 bolevi-
k. Karin. J. Bartaseviiaus vadovaujami partizanai isiskleid grandinn ir artjo
prie dvaro i dviej pusi. Pastebj partizanus, bolevikai pradjo audyti. Partiza-
nai aud retai, neskubdami ir lauk, kada pasiduos bolevikai. Karin. J. Bartasevi-
ius turjo vien rankin granat, kuri, prislinks prie namo lango, met vid.
Taiau granata nesprogo. Kautyns truko kelet valand. J metu uvo pirmasis
partizanas kovoje dl Lietuvos laisvs Aleksandras Vainauskas. Po i kautyni
kit dien atvyko 50 moni bolevik baudiamasis brys su 2 lengvaisiais kulkos-
vaidiais
241
.
Atvykus dideliam gerai apginkluot bolevik briui, slaptame partizan pa-
sitarime buvo nutarta kur laik jiems ginklu nesiprieinti, o toliau slaptai veikti,
demoralizuoti tiek vietinius, tiek atvykstanius bolevikus, teikti partizan centrui
inias apie j veikl, skaii, apsiginklavim, o centro nurodymus skleisti tarp gy-
ventoj
242
.
Nors bolevikai 1919 m. sausio mn. antrojoje pusje ir sitvirtino visoje Joni-
klio apskrityje, taiau partizanai nenusimin. Jie susisiek su Lietuvos vyriausybe
Kaune ir, jai pritarus, slaptai organizavo ginkluotas jgas bolevik unugaryje. Slap-
tai organizacijai vadovavo buvs apskrities komiteto vicepirmininkas J. Navakas. Jo
slaptam tabui priklaus karin. A. Kazileviius, karin. A. umskis ir dar keli kiti
apskrities komiteto tarnautojai. Atsargumo sumetimais tada buvo organizuojamasi
trejukmis, t.y. kiekvienas organizacijos narys turjo ryi tik su 3 nariais. Trejuks
buvo iplstos po visus valsius. Valsi slaptos organizacijos vadovyb daniausiai
sudar kariai, kaip antai: Joniklyje karin. A. Stapulionis, Pualote karin. A.
Micheleviius, Vakuose karin. P. Gudelis, Vabalninke B. Sakalauskas. Taip pat
daug veik prie bolevikus Klovainiuose karys J. Ivanauskas, Linkuvoje karys J.
Ling, Krinine P. Kazilionis ir kt.
243
. Laikui bgant, organizacija vis pltsi.
Nordami daugiau pasitarnauti bendram tvyns reikalui, karininkai ir inteli-
gentai stengsi prisitaikyti prie pasikeitusi slyg. Kai kurie, pakviesti talkininkauti
komunist revoliuciniams komitetams, sutikdavo eiti dirbti, kai kurie patys pasisi-
lydavo, stengdamiesi uimti tarnybines vietas komitetuose ir milicijoje. Karininkai,
kurie tapo milicijos virininkais, stengsi uverbuoti patikimus Lietuvos milicinin-
kus. Slaptai besiorganizuojant, daug pastang dta partizanams apginkluoti. Dar
vokieiams pasitraukiant, daugelis valstiei sigijo ginkl. Jie pirmiausia ir buvo
traukiami partizan eiles. Taip pat buvo organizuotas slaptas ginkl supirkinji-
mas turtingesni valstiei paaukotais pinigais.
Sumaniai veikiant Joniklio partizan organizacij centrui ir jo skyriams vals-
iuose, pavyko pritraukti organizacijon labai daug susipratusio jaunimo, apsigin-
kluoti vairiais bdais paimant ginklus i bolevik, kartais juos net nuginkluojant; i
dalies demoralizuoti bolevik administracij ir kariuomen platinant proklamaci-
jas ir jiems nepalankius gandus; gintis nuo bolevik iaurumo ir adinti gyvento-
jams greito isivadavimo i okupacijos vilt.
74
Nelengvas tai buvo partizaninis darbas. Kai kurie partizan organizacijos na-
riai buvo bolevik tarti, suimti ir laikomi kaljime. Suimtj likimu rpinosi slapto-
ji Joniklio centro organizacijos valdyba. Vienus i j pasisek paleisti, kitiems buvo
sudarytos slygos pabgti, treiuosius pats likimas igelbjo nuo mirties: veant
Daugpil, lietuvi aviacija sudau geleinkelio bgius ir, kilus smyiui, suimtieji
pabgo ir pasislp pas vietos gyventojus.
Bolevikai nuolat didino rekvizicijas, atiminjo i valstiei maist ir paar,
suiminjo vietos inteligentij. Gyventojai bolevik veikla buvo labai nepatenkinti,
kl triukm. Madaug nuo 1919 m. kovo 1 d. prasidjo vieas aktyvus partizani-
nis veikimas
244
.
1919 m. kovo 10 d. vokieiams puolant iaulius ir lietuviams atvykus Radvi-
lik ir eduv, Joniklio partizan veikla dar labiau suaktyvjo. Karininkai msi
plaios iniciatyvos, perm vadovavim, valsiuose susiorganizavo partizan b-
riai ir valsiai, vieni kitiems paddami, isivaduodavo nuo komunist. Revoliuciniai
komitetai pabgo drauge su paskubomis besitraukiania Raudonja armija.
Partizan veiklai teigiamai atsiliep ta aplinkyb, jog 1919 m. kovo 17 d. buvo
steigta iauli m. ir apskr. komendantra, kurios vadovu buvo paskirtas karin. J.
Motiejnas-Valeviius, o i II pst. pulko iaulius buvo atsista 150 kareivi su 2
karininkais. T pat dien buvo steigta ir eduvos m. ir apskr. komendantra. Jos
komendantu buvo paskirtas karin. J. ulga. Prie ios komendantros buvo priskirtas
34 kari brys
245
.
Atsirado ryys tarp reguliariosios Lietuvos kariuomens ir iaurs Lietuvos
partizan. Bet visgi ir toliau daug administracini ir karini reikal tekdavo sprsti
vietoje. Dl io savarankikumo, plaios iniciatyvos rodymo j sritis buvo pavadinta
Joniklio respublika. Tai buvo vienas i didiausi ir veikliausi partizanins ko-
vos vienet Nepriklausomybs kov metu Lietuvoje.
Bolevikams pasitraukus rytus, vokieiai toliau KlovainieimelioBausks
ribos neygiavo. Tarp vokiei ir pasitraukusi bolevik susidar tutuma niekie-
no em, kurioje ir susitelk Joniklio partizanai savo apylinkms ginti. Pirmieji
susiorganizavo Pualoto, Vak, Pumpn, Joniklio, Pasvalio ir Saloi partizan
briai, vliau Daujn, Krinino, Pakruojo ir eimelio. Dar vliau partizan briai
buvo kiekviename valsiuje.
1919 m. kovo 22 d. i iauli Jonikl atvykusio sumuto emaii pulko
karius smarkiai paveik vietos gyventoj noras kovoti dl savo krato laisvs, sava-
rankikai tvarkytis, privert susimstyti dl praeities veiksm ir apsisprsti, kaip pa-
tiems toliau elgtis. T pat dien ymi pulko kari dalis partizan vadovybs buvo
suagituota ir sudjo ginklus. Dalis j isivaikiojo namo, dalis perjo tarnauti Lie-
tuvos kariuomen ir vliau narsiai kovsi su tais paiais bolevikais
246
. I buvusio
emaii pulko perimti ginklai buvo perduoti saviesiems partizanams, kuri jiems
iki tol labai trko. Ir tik 98 kariai atygiavo Ukmerg ir siliejo vadinamj Lietu-
vi (Pskovo) divizij
247
.
Nuo 1919 m. kovo 22 d. slaptoji partizan organizacija pradjo veikti vieai. J.
Navakas, buvs Joniklio komiteto pirmininkas, perm savo rankas visos apskri-
ties vadovyb, o karin. A. Kazileviius nuo tos pat dienos m vadovauti milicijai
248
.
T pat dien apskrities gyventojams buvo paskelbtas atsiaukimas, kuriame prane-
75
ta apie raudonarmiei pasitraukim, j ileist sakym negaliojim ir apie tai, jog
visa valdia grta 1918 m. lapkriio 27 d. irinkto apskrities komiteto rankas. Gy-
ventojai buvo raginami atkurti ankstesns sudties demokratiniu bdu irinktus vals-
i komitetus ir atkuriamj darb traukti visus krato gyventojus
249
(r. 2 pried).
Visoje Joniklio apskrityje buvo paskelbta karo padtis
250
.
ie paskelbti dokumentai visuomenje susilauk gyvo atgarsio. Apskrityje ir
valsiuose buv karininkai, mokytojai, inteligentai ir valstieiai perm vadovavim
ir savo veiklos srityje rod didel iniciatyv. Tuose valsiuose, kur partizan dar
nebuvo, J. Navakas pasirpino juos tuojau suorganizuoti. Susidariusiems partizan
briams maitinti apskrities komitetas nustat valstieiams tam tikras rekvizicijos nor-
mas, taip pat sak valsi komitetams iskirti partizanams arklius ir veimus. Raiti-
nink partizan reikalams laikinai buvo rekvizuoti apskrities gyventoj balnai. Par-
tizan vadams buvo aiku, jog pasitraukusi bolevik kariuomen susitvarkysianti
ir suinojusi, jog iame krate nra jgos, kuri galt jiems rimiau pasiprieinti,
grianti atgal. Todl buvo skubama tvarkyti gynimosi nuo j reikalus.
Ityrs fronto padt, karin. A. Kazileviius sak karin. J. Mickelinui surinkti
geriau susiorganizavusius bei apsiginklavusius partizan brius ir, sitvirtinus
VabalninkoUnciki linijoje, bolevikus sulaikyti. Paaikjus, jog reikia pertvarkyti
vadovavim partizanams, 1919 m. kovo 27 d. buvo sakyta j briams veikti, nusta-
ius nuolatin ry su Joniklio apskrities karo komendantu
251
.
Kovo 30 d. partizanai nuginklavo Vabalninke, Pumpnuose ir Pualote veiku-
si bolevik milicij
252
. Suinojus, jog atsipeikj bolevikai grta atgal, 1919 m.
balandio 5 d. Joniklyje vyko veikiani partizan bri vad ir vis apskrities
karinink (apie 20 moni) susirinkimas. Pirmininkaujant J. Navakui iklaus pra-
neim, jog Joniklio apskritis vl virsta karo lauku, karininkai nutar:
1. Tverti Joniklio apskriio apsaugos brius i savanori ir kuo plaiau-
siai skelbti visuomenei apie padjim Krato ir jam gresiant pavoj.
Savanoriai gauna atlyginim. aukiami pirmon eiln kareiviai.
2. Sudaryti Joniklio apskriio tab i karinink, kurie imsis organizavimo
apsaugos Joniklio apskriio. taban irinkti: A. Kazileviius (11 bals), A. Stapu-
lionis (9), P. Gudelis (8)
253
(kalba netaisyta V.L.).
Visos Joniklio apskrities ir buvusij organizacij prieakyje pasiliko J. Na-
vako vadovaujamas komitetas ir naujai sudarytas apsaugos tabas. tabo karinin-
kai tuojau pasiskirst pareigomis: karin. A. Stapulionis apsaugos tabo virininku,
karin. A. Kazileviius reikal vedju ir karin. P. Gudelis nariu. Joniklio tabo
komendanto pareigos buvo pavestos karin. A. Kazakeviiui
254
. Jiems apskrities ko-
mitetas taip pat perleido civilin valdi, o sau pasiliko tik partizan aprpinim ir
apskrities kio reikalus.
Skmingesniam darbui apsaugos tabe buvo steigti reikalingiausi skyriai: 1.
operatyvinis, 2. komplektavimo, 3. karo teismo su tardymo komisija, kuriai vadova-
vo M. Alechnaviius, 4. kio ir maitinimo
255
.
I pradi buvo nutarta organizuoti 6 partizan brius: Pualoto Nr. 1, Pa-
svalio Nr. 2, VakKrininoDaujn Nr. 3, Joniklio Nr.4, Apsaugos tabo
Nr. 5 ir Linkuvos Nr. 6
256
. Faktikai bri susidar daugiau. 1919 m. balandio mn.
pirmojoje pusje apsaugos tabui priklaus ie partizan briai: 1) Pualoto (45 parti-
76
zanai) vadas karin. A. Micheleviius, 2) PasvalioDaujn (35 partizanai) vadas
karin. J. Mickelinas ir psk. P. Trakeviius, 3) Krinino (20 partizan) vadas psk.
itkeviius, 4) Saloi (30 partizan) vadas karin. S. Trimakas, 5) Vabalninko (32
partizanai) vadas mokyt. B. Sakalauskas, 6) Vak (40 partizan) vadas karin.
P. Gudelis ir mokyt. K. Maldutis, 7) Bir (20 partizan) vadas karin. Z. ilkarskis,
8) Joniklio (35 partizanai) apsaugos tabo inioje, 9) Linkuvos (40 partizan)
vadai K. Dineika ir karin. A. umskis, 10) eimelio (20 partizan) vadas karin. J.
Muceniekas. I partizan
2
/
3
buvo rait, visi nuosavais arkliais, ir
1
/
3
psi, gin-
kluot vairi sistem autuvais. Be to, valsiuose dar turjo bti parengta vadina-
moji garbs milicija, kuri, reikalui esant, privaljo ateiti pagalb apsaugos tabo
vadovybei pareikalavus
257
. Partizan skaiius iaugo iki 850, o su milicija iki 1500
moni
258
.
Persitvark partizanai m laikyti front nuo Bernatoni kaimo (9 kilometrus
nuo Panevio) iki Latvijos sienos, t.y. 6070 kilometr bar.
Bolevikai, kelet dien pastovj RokikioObeli apylinkse, susitvark ir 1919
m. balandio mn. pradioje pradjo puolim i naujo. Joniklio apsaugos tabo
organizuojamiems partizan briams teko stoti kov ir bolevikams prieintis.
Tuo metu Lietuvos iaurje bei Latvijos teritorijoje veik II latvi divizija, kuri
sudar 12-tas (buvs 39), 14-tas (buvs 41), 11-tas (buvs 47), 17-tas (buvs 60) ir 15-
tas Latgalijos pulkai bei bolevik suorganizuoti Kupikio, Rokikio, Panevio bei
Joniklio lietuvi briai. Divizijos tabas buvo Kupikyje. Stambios bolevik jgos
balandio 4 d. um Panev ir patrauk eduvos, o po to Kdaini kryptimi
259
.
Kita bolevik grup, kuri sudar madaug dviej pulk pajgos, puol Va-
balninko, Pasvalio, Joniklio kryptimi. Partizanai tuo metu buvo um Birus ir
Vabalnink. Jiems vadovavo karininkai J. Astupnas, M. Gaidelis ir M. Jainskas.
Bir apskrityje buvo apie 60 partizan
260
. Taiau gausioms bolevik jgoms jie
pasiprieinti negaljo, ir ie balandio 1 d. um Birus. Karin. J. Astupno vado-
vaujami partizanai buvo priversti pasitraukti vakar kryptimi
261
.
Netrukus bolevikai puol Vabalnink. Partizanai kaudamiesi pasitrauk Dau-
jn, kiti Krinino miesteli link. Partizanams traukiantis nuo Vabalninko vakar
link, i Panevio Pumpn kryptimi puol kitos bolevik dalys, grsusios partiza-
n sparnui ir sudariusios pavoj atkirsti juos nuo Joniklio, kur buvo partizan
apsaugos tabas. Tuomet karin. A. Micheleviiaus vadovaujamas Pualoto partiza-
n brys, pasikvietus talkon 20 vokiei kareivi, balandio 8 d. puol Bernatoni
kaim (7 kilometrai iaurs vakarus nuo Panevio). Tarp partizan tik penki buvo
tarnav kariuomenje, o likusiems tai buvo pirmas kovos kriktas. Mis tssi 3
valandas. Vienas bolevik batalionas i Bernatoni kaimo buvo priverstas pasitrauk-
ti. iame myje bolevikai turjo didelius nuostolius nukautais ir sueistais. Be to,
partizanai i j pam 1 sunkj kulkosvaid, kuri kiti briai tuo metu neturjo.
Partizan 3 buvo sueisti, o mokytojas K. Skvireckas pateko nelaisvn, ir j bolevi-
kai Panevyje suaud
262
.
Kitas susirmimas su bolevikais t pai dien vyko prie Unciki kaimo (5
kilometrai vakarus nuo Vabalninko). Nors stipresni prieo jg stumiami partiza-
nai buvo priversti traukti savo apskrities pasien, bet bolevik sumanymas apsupti
partizan deinj sparn nuo Panevio puss buvo paralyiuotas
263
.
77
Visgi ligi balandio 13 d. bolevikai um Daujnus, Pumpnus, Pasval ir
Krinin ir prisiartino prie Mos ir Lvens upi. Pavasar smarkiai patvinusios ups
palengvino partizan kov su bolevikais. Partizanai um front kairiuoju min-
t upi krantu ir neleido bolevikams per jas persikelti. Upi krantais frontas (6070
kilometr ilgio) isilaik su maomis pertraukomis beveik vis kov laik. J partiza-
nai su didelmis pastangomis laik prie daug stipresn prie
264
.
Balandio 12 d. Joniklio apskrities apsaugos tabas persikl Linkuv. Atsi-
trauk Linkuvos apylinkes, partizanai iek tiek pailsjo ir persitvark. Padedant
vokieiams, jie nakt i balandio 13 14 d. atstm bolevikus nuo Joniklio ir
Pualoto
265
. Balandio 17 d. karin. A. Micheleviiaus vadovaujamas partizan b-
rys kovojo su bolevikais prie Pualoto, o karin. S. Trimako prie Saloi miestelio ir
Ustuki kaimo. Nors bolevikai trumpam laikui ir buvo persikl per Lvens ir M-
os upes, partizanai po atkaklaus mio privert juos pasitraukti mint upi dei-
niuosius krantus. Kit dien bolevikai vl mgino prie Pualoto realizuoti savo su-
manym, taiau partizanai ir kart sustabd j puolim
266
. Balandio 27 d. ties
Saloiais vietini partizan brys, palaikomas vokiei artilerijos, persikl per M-
os up, puol 32-o bolevik auli pulko dalis ir atm i prieo 4 kulkosvaidius,
30 autuv, 6 arklius ir kt. karo grobio
267
.
Bekovodami partizanai tobulino ir savo organizacij. Balandio 18 d. vyks
antrasis karinink susirinkimas nusprend kolegiali vadovyb apsaugos tab
panaikinti ir fronto vadu irinko karin. K. Stapulion. Buv valsi partizan briai
buvo suskirstyti 4 kuopas. I kuop sudar Pualoto ir Pumpn briai, vadu pa-
skirtas karin. A.Micheleviius. II kuopai, kuri jo Vak, Saloi ir eimelio b-
riai, vadovavo karin. P. Gudelis. Karin. Gerberio vadovaujam III kuop sudar
Joniklio, Linkuvos, Pasvalio ir Krinino briai. IV kuop sudar Vabalninko apy-
linki partizanai. Jos vadas buvo B. Sakalauskas. Vliau buvo steigta V atsargos
kuopa, kuri jo Klovaini, Pakruojo, Pavitinio ir Kriuk briai
268
. Vliau kuop
vadai keitsi. Kiekvienoje kuopoje galjo bti apie 100 moni, i kuri
2
/
3
pstinin-
kai ir
1
/
3
raiteliai.
Frontas prie bolevikus buvo suskirstytas 3 barus. Deiniajame sparne Pua-
loto bar gyn karin. A. Micheleviiaus vadovaujama I kuopa. Kartais jam pagalb
bdavo pasiuniami Bir, Linkuvos ir Krinino briai. Vidurinysis Joniklio ba-
ras buvo ginamas tiesioginiais fronto vado karin. A. Stapulionio nurodymais. Vado-
vaujantys karininkai bdavo keiiami. ia kovojo III kuopa ir atsargos kuopos b-
riai. Kairiajame sparne visas Mos krantas nuo imoni iki Latvijos sienos buvo
ginamas II kuopos. Jai ateidavo pagalb Pasvalio, Linkuvos ir Vabalninko briai.
Kairiajam apsaugos barui vadovavo karin. P. Gudelis. i kuopa neretai derindavo
savo veiksmus prie bolevikus su vokiei globojamu besiorganizuojaniu Bausks
latvi batalionu. Deiniajame sparne joki kaimyn nebuvo
269
.
1919 m. balandio mn. viduryje partizanams daugiausia teko kovoti su bol-
evikais SaloiPasvalioPualoto fronte. Trkstant vairi karini reikmen, par-
tizan tabas balandio 21 d. kreipsi Krato apsaugos ministerijos tabo virinin-
k, praydamas atsisti aprangos, 10 kulkosvaidi, 300 autuv, 150 revolveri,
30000 ovini ir kt.
270
1919 m. balandio 26 d. buvo steigta Joniklio miesto ir apskrities komen-
78
dantra. Jos komendantu buvo paskirtas karin. P. Gudelis
271
. Karin. Vl. Dumius
tapo prie komendantros pradtos formuoti kuopos vadu. i kuop buvo nukrei-
piami tiek vietiniai, tiek i kit vietovi atsiuniami kareiviai. Pirmasis savanoris,
atvyks balandio 26 d., buvo Antanas Baltaragis
272
. Komendantra savo ruotu
padjo papildyti monmis ir partizan dalinius.
Balandio 30 d. bolevikai, sutelk apie 3 auli pulkus, remiami artilerijos,
perjo Lvens ir Mos upes ir puol Jonikl. Partizan apsaugos tabas i Jonik-
lio buvo priverstas pasitraukti. Buvo paprayta vokiei pagalbos. ie atsiunt vien
kuop pstinink su kulkosvaidiais ir artilerijos br. Be to, buvo paaukti ir atsar-
giniai partizanai, kuri buvo apie 700800 vyr. Gegus 1 d. sutelktos jgos prad-
jo bolevik puolim. ie buvo sitvirtin dvarininko Karpio mriniuose pastatuose
bei banyios bokte, kur isistat kulkosvaidius. Bolevikai i pradi atkakliai gy-
nsi, taiau po valandos, partizanams ir vokieiams prislinkus prie dvaro mrini
tvor, m bgti. Um Jonikl, partizanai rado paliktus 6 kulkosvaidius, 10
arkli, 4 veimus su oviniais ir daug kitokio grobio. Bgani bolevik niekas ne-
persekiojo, nes prasidjo nesutarimai su vokieiais, kurie norjo vis grob pasisa-
vinti. Bolevikai, pasitrauk iki Pasvalio ir pamat, jog j niekas nepersekioja, sidr-
sino ir sustojo. O partizanai vl um savo sensias pozicijas prie MosLvens
upi. Kovose ypa pasiymjo Pualoto ir Pakruojo partizan briai
273
. Mint upi
linijos bolevikai buvo priversti laikytis iki 1919 m. gegus 20 d. Jiems partizan
nugalti nepavyko.
Tuo metu Joniklio partizan vadovybei atsirado galimyb susisiekti ir sutar-
tinai veikti su Lietuvos kariuomene. Ry su ja partizanai galjo palaikyti per iauli
miesto ir apskrities komendantr.
Laikydami ilgiausi front prie gausesn ir geriau ginkluot prie, partizanai
turjo daug susirmim ir ari kov. J metu uvo 12, buvo sueisti 7 ir pateko
nelaisv 11 partizan. Taiau indlis tvyns ivadavim buvo akivaizdus 1919 m.
gegus 26 d. i bolevik buvo ivaduota visa Joniklio apskritis
274
.
Dar gegus 14 d. Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka paskyr ka-
rin. A. Stapulion Partizan bataliono vadu. Jam buvo sakyta perimti vadovavi-
m visoms buvusioms partizan dalims Joniklio apylinkje ir organizuoti jas. Ge-
gus 19 d. batalionas buvo pavadintas Atskiruoju partizan mirties batalionu,
taiau jo organizacin struktra liko ta pati. Pavadinimas, kaip ne visai vyks, nebe-
ilgai isilaik. Jau kit dien sakymu Nr. 81 3 Lietuvos kariuomenei karin. A.
Stapulionio vadovaujamus partizan junginius nutarta pavadinti Atskiruoju par-
tizan batalionu. Jo vadu buvo paskirtas tas pats karin. A. Stapulionis
275
.
Partizan organizacija buvo legalizuota. J veikimo laikotarpis baigsi. Parti-
zan batalionas palaipsniui tapo paprastu pstinink batalionu. 1919 m. birelio 20
d. jis buvo pavadintas Joniklio batalionu
276
, neteko partizaniko atspalvio ir tapo
reguliariosios kariuomens dalimi. Vliau jis iaugo IX pst. LK Vytenio pulk.
79
PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS
KARINS OPERACIJOS
L i e t u v i m g i n i m a s a t s i i m t i V i l n i . Po nepavykusio puolimo
uimti Kaun bei Gardin, bolevik vadovyb 1919 m. vasario 24 d. sak Lietuvi
(Pskovo) divizijai: a) sitvirtinti linijoje: PanevystaasliaiAuktadvarisDaugai
Marcinkonys; b) susidarius palankioms aplinkybms, prieakinms ir valgomosioms
divizijos dalims slinkti TilsKaunoAlytaus ir Merkins kryptimis; c) pasirengti
VilniausLentvario gynybai; d) ypating dmes skirti deiniajam sparnui ir utikrinti
Panevio rajone buvusios Latvi divizijos saugum, palaikant su ja glaudius ryius
277
.
Kaip matyti, divizijai buvo ikeltas jau nebe puolimo, kiek gynimosi udavi-
nys. Faktikai divizija i lto trauksi atgal. Tuo metu bolevikams prasidjo nebesi-
sekti ir kovose su lenkais beveik visame fronte jie buvo priversti trauktis. Lenkai
pradjo juos spausti ir Vilniaus kryptimi.
Jau 1919 m. vasario mn. viduryje Lietuvos vadovybei buvo inoma, jog bole-
vik uimtose srityse vyrauja netvarka: kariai demoralizuoti, nenori kariauti, mai-
tauja, trksta maisto bei kit btiniausi reikmen, dalis vilniei badauja, tarp j
siauia vairios ligos, gyventojai nepatenkinti bolevik vesta tvarka, didelmis rek-
vizicijomis ir laukia lietuvi ar lenk ateinant.
Lietuvos civilin valdia bei karin vadovyb negaljo likti abejinga tokiai susi-
dariusiai padiai. Kilo sumanymas pamginti i bolevik atsiimti Vilni. Jau 1919
m. vasario 28 d. krato apsaugos ministras karin. M. Velykis sak karin. K. kirpai,
dar 1918 m. pabaigoje jusiam Vilniaus miesto komendanto pareigas ir gerai inan-
iam bendr tuometin padt mieste, parengti jo valdymo plan, ilaisvinus sostin
i bolevik okupacijos. Karin. K. kirpa, ir anksiau kariuomens vadovybei teiks
vairi silym dl ginkluotj pajg organizavimo, vis pirma patar atsivelgti
tai, jog, pirma, daugelis mieste gyvenusi vairi tautybi moni buvo skirtingos
politins orientacijos ir siek savj tiksl; antra, jame jau buvo gerokai sitvirtin
vietiniai bei i Soviet Rusijos atsisti bolevikai bei visokie agentai. Jo nuomone,
labai sunki miesto gyventoj materialin padtis, badas bei ligos pareikalaut i nau-
josios valdios imtis energing ir efektyvi priemoni. Todl, karin. K. kirpos nuo-
mone, reikt skubiai susirpinti bsimojo valdios aparato sudarymu Vilniuje: pa-
rinkti tinkamus staig vadovus, parengti aikias t staig veiklos instrukcijas, nu-
brti j funkcijas, ryius su miesto gyventojais. Mieste buvo susidariusi kritika pa-
dtis gyventoj materialinio aprpinimo bei sveikatos apsaugos srityje, todl buvo
siloma nedelsiant sudaryti maisto atsargas, numatyti efektyvi medicinin pagal-
b. K. kirpos nuomone, ios priemons ikart pakelt naujosios valdios autoritet
miesto visuomens akyse ir padt gyti jos pasitikjim. Visiems svarbiausiems klau-
simams sprsti silyta i vairi ministerij atstov sudaryti speciali komisij, ku-
rioje karin. K. kirpa arba dalyvaut, arba bent jau bt informuojamas apie numa-
tytas priemones ir j gyvendinimo eig. Gavs i mintos komisijos btin media-
g, karin. K. kirpa imtsi organizuoti karinius dalinius, kuriais pasiremdama Vil-
niaus miesto valdia galt vykdyti savo funkcijas.
278
.
4.
80
Karin. K. kirpos nuomone, Vilniaus miesto saugumui utikrinti reikalingos
tokios jgos: du pstinink batalionai, du husar eskadronai, kulkosvaidinink ko-
manda su 2 sunkiaisiais automobiliais, 300 karo policinink, 50 rait karini anda-
r, viena lengvosios artilerijos baterija ir vienas arvuotas automobilis
279
.
Karin. K. kirpa teig, jog is kariuomens kontingentas su kitomis ginkluot-
j pajg dalimis turt dalyvauti Vilniaus miesto umimo operacijoje. Be to, pro-
jekto autorius sil, umus Vilni, ikart jame paskelbti apgulties padt, nes mies-
te i pradi likt nemaa bolevik arba specialiai papirkt agent, kurie stengtsi
visaip trukdyti miesto valdios darb. Apgulties padtis, jo nuomone, turt trukti
apie por savaii, ir jos metu bt galima padaryti visa, kas reikalinga miestui
ivalyti nuo prieik element. Vliau galt bti paskelbta kuriam laikui karo pa-
dtis. Padiai mieste patikslinti karin. K. kirpa dar sil pasisti specialius val-
gus
280
. To meto slygomis tai buvo gana apgalvotas, konkretus ir detalus miesto,
numatyto valdyti po jo ilaisvinimo i bolevik okupacijos, planas.
Dar kovo mn. pradioje krato vadovyb pasiek inios apie lenk jg kon-
centravim Gardino apylinkse. Netrukus j didels, gerai ginkluotos kariuomens
dalys m smarkiai pulti bolevikus Ryt Lietuvoje ir stumti juos i io krato. Pulda-
mi bolevikus, jie savo kariuomens kairiuoju sparnu ukliuvo u Lietuvos rytini
etnini sien ir m skverbtis jos teritorij Vilniaus kryptimi.
1919 m. vasariokovo mn. lietuvi kariuomen buvo skubiai organizuojama
bei rengiama ir gerokai sustiprjo. Buvo steigta nauj kariuomens dali, vyko re-
guliarus j apmokymas. Gauti ginklai ir apranga gerokai pakl karinink bei karei-
vi kovin dvasi. Pamau tobuljo ir pati kariuomens organizacija.
Nors kariuomens pajgumas dar buvo nedidelis, Lietuvos vyriausyb, pasita-
rusi su kariuomens vadovybe, nutar pasinaudoti patogiu momentu, pulti bolevi-
kus ir pirmieji atgauti sostin Vilni. iam udaviniui vykdyti nutarta sudaryti at-
skir brigad, kurios virininku 1919 m. kovo 11 d. buvo paskirtas karin. St. Nastop-
ka, o jos tabo virininku karin. B. Giedraitis
281
.
Pulti visu frontu lietuviai dar neturjo pakankamai jg, nutarta sutelkti savo
pajgas dviejose vietose ir suduoti prieui smg, nuo kurio jis turt trauktis. Tai
buvo pirmoji organizuota puolamojo pobdio karin operacija, koki anksiau be-
sikurianioje kariuomenje dar nebuvo.
Vykdant krato apsaugos ministro karin. A. Merkio 1919 m. kovo 24 d. Vil-
niaus grupei paskelbt slapt sakym Nr. 1, bolevik puolimui buvo sudarytos dvi
rinktins: deinioji pietin i Alytaus gulos ir kairioji iaurin i Kauno gulos
282
.
Deinij rinktin sudar I pst. pulko keturios kuopos, raitj valg koman-
da (apie 30 raiteli), 8 sunkieji kulkosvaidiai ir karin. M. Peiulionio vadovaujamas
artilerijos brys (2 patrankos). Rinktins vadas karin. K. Ladyga. Jos udavinys
buvo kovo 28 d. iygiuoti i Alytaus, toliau pulti ir uimti Daugus, Varnos bei
Valkinink miestelius, j geleinkelio stotis ir ygiuoti Vilniaus kryptimi
283
.
Kairij rinktin sudar II pst. pulko I batalionas ir IX kuopa (apie 900 mo-
ni), Atskirasis batalionas (vadas karin. K. kirpa), kuriame buvo keturios kuopos,
karo andar, kulkosvaidi, raitj valg komandos (i viso apie 500 moni).
Rinktinei dar buvo paskirtas karin. Pr. Uoginto vadovaujamas artilerijos brys (2
patrankos) ir II husar eskadronas. I viso rinktinje buvo apie 1400 kari. Jai vado-
81
vavo II pst. pulko I bataliono vadas karin. J. Butkus. i rinktin turjo ivykti i
Kauno kovo 27 d. ir po poros dien pulti prie plentu iemariaiVievisVilnius
284
.
Aviacijos daliai sakyta stebti judjim prieo unugaryje, ininerijos daliai,
rinktinms pasistmjus priek, sutaisyti geleinkelio linij KaiiadorysLentvaris.
Taiau vien rinktin nuo kitos skyr daugiau kaip 50 kilometr atstumas, todl
susisiekimo dalies virininkui sakyta paskirti po vien motocikl kiekvienai rinkti-
nei ryiui su brigados tabu palaikyti. Rinktini virininkai turjo tam tikr skaii
telefonist pasisti artimiausias telefono stotis Alyt, Daugus, iemarius ir Rum-
ikes, kad i ten perduot inias Krato apsaugos ministerijos tabui
285
.
Kairioji rinktin dl organizacini nesklandum nurodytu laiku i Kauno i-
vykti dar negaljo, todl kovo 27 d. buvo sakyta jai tai padaryti kovo 31 d., o dei-
niajai rinktinei ivykti i Alytaus balandio 1 d. Buvo patikslinta, jog deinioji rink-
tin, umusi Valkininkus, turjo ygiuoti Vilniaus kryptimi palei geleinkel Varna
Lentvaris. Kiekvienas kareivis privaljo turti ne maiau 350 ovini: 90 su savimi ir
260 rezerve. Vienam kulkosvaidiui turjo bti skirta 4000 ovini. Maistu ir paa-
ru reikjo apsirpinti 6 dienoms. Deiniajai rinktinei maisto baz buvo numatyta
Varnoje, o kairiajai asliuose. Sanitarijos dalies virininkas privaljo pasirpinti
sueistj ir susirgusij kari evakuacija
286
.
Tuo bdu abiem rinktinms udaviniai buvo keliami tie patys, tik iek tiek
pakeistas j vykdymo laikas.
1919 m. kovo mn. pabaigoje bolevikai iame fronto bare buvo um pozici-
j: NedzingDaugaiPivainaiDusmenysOnukisAuktadvarisasliai.
DaugVarnosValkinink krypt Vilni saugojo Lietuvi (Pskovo) divizijos III ir
IV auli pulkai, o TrakVilniaus krypt tos pat divizijos V, VI ir VII pulk au-
liai. Daugiausia bolevik jg buvo sutelkta prie Vilni einani pagrindini ke-
li. Bolevik pajgos buvo papildytos monmis, ginklais ir audmenimis, taiau j
moralin bkl buvo menka.
Abiejose lietuvi rinktinse vyko paskutinieji pasiruoimo bolevik puolimui
darbai. Balandio 2 d. prie Alytuje veikusio I pst. pulko II bataliono prisijung i
Marijampols atvyks pulko tabas su I batalionu, kur sudar 19 karinink, 364
kareiviai, artilerijos baterija su 2 karininkais bei 79 kareiviai ir husar eskadronas
287
.
Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka 1919 m. balandio 1 d. papil-
domai nurod I pst. pulko vadui karin. K. Ladygai neapmokytus ir blogai apreng-
tus bei aprpintus kareivius palikti Alytuje, o su visais kitais balandio 3 d. pradti
vykdyti Vilniaus grupei sakym Nr. 1, prie tai isiuntus ger valgyb Varnos
Valkinink kryptimi
288
.
1919 m. balandio 3 d. apie 15 val. deinioji rinktin pradjo yg i Alytaus
Daug kryptimi. Iki tos pat dienos vakaro ji um Pavartn, Viein, Pociloni,
Boguiki, Naujaplenio, vobiki kaimus ir Boguiki dvar. Prie Pociloni kai-
mo rinktin buvo paskirstyta dvi voras pagrindin ir alutin. alutin vora (VII
kuopa su 2 sunkiaisiais kulkosvaidiais ir raitj valg komanda 20 moni)
turjo ygiuoti piet kryptimi Arin kaim. ia valgai turjo isiaikinti prieo
padt BininKazimieriki kaim apylinkse, o VII kuopa, karin. M. Rklaiio
vadovaujama, pulti Daug eero pietin pus ir toliau ygiuoti Geidukoni kaimo
kryptimi
289
.
82
Rinktins pagrindin vora toliau puol plentu Varnos kryptimi. Balandio 4 d.
3 val. I ir II kuopos um vakarus nuo Daug buvusi auktum 198. Artilerija
isidst vakarus nuo ios auktumos palei plent AlytusDaugai, netoli Pociloni
kaimo. onus nuo pagrindins voros pasisti valgai 4 val. netoli Daug susiaud
su bolevikais. Tada artilerijos baterija atideng ugn iaurin Daug miestelio dal.
pagalb atvykusios dvi vokiei baterijos taip pat apaud bolevik pozicijas. Nors
bolevikai ir smarkiai prieinosi, bet rinktins I ir II kuopos, sutelkusios smarki ug-
n, 6 val. 30 min. um Daugus. Bolevikai skubiai pasitrauk. I kuopa eng
Daugus be nuostoli, o II kuopoje vienas kareivis buvo umutas, o kitas sueis-
tas
290
(r. 12 schem).
Umus Daugus, vora nuygiavo Bobriki kaimo kryptimi. I ir II kuopos,
puldamos prie, po trumpo susiaudymo um Dokoni ir Verikantoni kaimus.
Voros avangardins dalys toliau ygiavo priekyje, i paskos sek vokiei, o u j
lietuvi artilerijos baterijos. Paioje pabaigoje ygiavo pulko rezervas (II bataliono
dvi kuopos), isiunts onus apsaug. Prie Vioni kaimo bolevikai ygiuojan-
i vor pradjo smarkiai audyti i kulkosvaidi ir autuv. Voros priekyje ygia-
vusios kuopos isiskleid grandinn, o tuo metu vokiei artilerija apaud apka-
suose sitvirtinusius bolevikus. ie buvo priversti su nuostoliais pasitraukti. Vokie-
i karininkai automobiliuose rengt kulkosvaidi ugnimi persekiojo bgant prie-
, o j kandin spariai versi priek lietuvi pstininkai
291
.
Umus Geidukoni ir Kirklioni kaimus, pastebta bolevik gurguol, ku-
rios dalis nuo Bobriki kaimo trauk Valkininkus, o dalis plentu Varn. Psti-
ninkams bei lietuvi ir vokiei artilerijai apaudius besitraukiani prieo gurguo-
l, voros prieakins dalys um BobrikiValkinink kelio tilt, kuris buvo greitai
sutaisytas, nes bolevikai j buvo iek tiek apgadin. Netrukus II kuopa um Alek-
sandravos ir Vazgirdoni kaimus, o I kuopa Bobrikes. Umus ias vietoves, vo-
kieiai pareik, jog toliau jie nebeygiuosi, nes to daryti neleidianti j vadovyb,
ir sugro Alyt
292
.
Neturint ini i alutins voros (VII kuopos ir raitj valg komandos), i-
vykusios i Pavartn kaimo bei Boguiki dvaro ir turjusios ygiuoti priek palei
pietin Daug eero pus per Rimnus, Padaug bei Gudius Geidukoni kaimo
kryptimi, rinktins vadas karin. K. Ladyga savo padjj karin. Ig. Musteik su II
kuopa ir 2 kulkosvaidiais paliko Vazgirdoni kaime ir pasiunt valgyb Puodi
kaim. I kuopa um pozicij prie BobrikiVarnos plento buvusiose auktumo-
se 128 ir 131. Rinktins rezervas apsistojo Bobrikse.
Nors puolimas buvo sustabdytas, taiau artilerijos baterija, umusi pozicij
pamikje prie plento pietus nuo Bobriki, apaud Varnoje buvusias bolevik
stovyklas. Bolevikai atsak tuo paiu. Apie 17 val. j dalinys, remiamas artilerijos,
i Eeriek ir Druckn kaim m vertis priek, grasindamas deiniajam rinkti-
ns onui. Rinktin buvo priversta pasitraukti vakarus nuo Bobriki auktumas
138 ir 140. Karin. Ig. Musteikiui buvo sakyta su II kuopa pasitraukti i Vazgirdoni
Aleksandravos kaim. Tolesnio rinktins pasitraukimo atveju jis turjo per Pavar-
nio kaim pasiekti Pamusi dvar, pereiti per Varns tilt ir susijungti su pulku
prie Vioni kaimo. Atjus vakarui, rinktin apsistojo GeidukoniKirklioni kai-
m linijoje
293
.
83
12 schema
Daug kautyns 1919 m. balandio 35 d.
84
VII kuopa, vis laik ygiavusi priek anksiau nurodytomis vietovmis, ties
Padaugs kaimu susirm su bolevikais, kurie kuop pradjo smarkiai audyti i 2
kulkosvaidi. Besitraukdami bolevikai atkakliai pasiprieino ir ties Gudi kaimu,
taiau, neatlaik VII kuopos puolimo, pasitrauk. Umusi mintas vietoves, VII
kuopa apie 22 val. atvyko Geidukonis. Jos nuostoliai 2 sueisti kareiviai
294
.
Raitj valg komanda, su bolevikais susirmusi ties Marcinavos vienkie-
miu, o po to prie Bobriki, susijung su pulku apie 21 val. 50 min. Jos nuostoliai 1
raitelis umutas ir 2 sueisti. Karin. Ig. Musteikis su II kuopa, perjs per Varns
ups tilt ties Pamusi dvaru, susivienijo su pulku balandio 5 d. 2 val. nakties.
Kuopa nuostoli neturjo. Kadangi bolevikai intensyviai apaud rinktin i dei-
niojo ir kairiojo on ir, vietini gyventoj praneimu, ruosi j pulti, pulkas um
geresn pozicij VioniGudi kaim linijoje
295
.
Balandio 5 d. buvo skirta poilsiui, o 19 val. pulkas turjo ygiuoti priek ir
uimti Bobrikes. Taiau 13 val. 22 min. i kariuomens vadovybs buvo gauta tele-
fonograma karin operacij sustabdyti. Buvo suinota, jog bolevikai, sutelk dides-
nes jgas, nuo Vaikantoni ir Dakoni kaim puss grasina kairiajam voros spar-
nui. Karin. K. Ladyga sak pulkui pasitraukti atgal. I kairiojo sparno puolantys
bolevikai, apaudyti autuv ir artilerijos ugnimi, ibgiojo. Pulkas pasitrauk tvar-
kingai. 20 val. 50 min. jis buvo Dauguose ir pernakvojo VieinPociloni linijoje.
Balandio 6 d. 9 val. I pst. pulkas sugro Alyt
296
. ia jis toliau tvarksi, moksi,
ruosi naujoms kovoms ir toliau tebeveikdamas Atskirosios brigados sudtyje
297
.
Pagal krato apsaugos ministro Vilniaus grupei sakym Nr. 1 kairiosios (iauri-
ns) rinktins vadas karin. J. Butkus 1919 m. kovo 31 d. su rinktins dalimi II pst.
pulko I batalionu bei IX kuopa, artilerijos II baterijos I briu ir puse husar eskadrono
i Kauno iygiavo Vilniaus kryptimi. ias karines dalis Kaune karin. J. Butkus per-
m tik ivykdamas kautynes, todl nebuvo susipains nei su jau paskirtais karinin-
kais, nei su bendra padtimi mintose dalyse. T pai kovo 31 d. rinktins dalis
atvyko Rumikes, kur Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka jai paskelb
nauj sakym. Pagal j rinktins sudt eins Atskirasis batalionas turjo likti Rum-
ikse rezerve, o II pst. pulko I batalionas, II baterijos brys ir I husar eskadrono
dalis balandio 1 d. pasiekti iemarius, i kur kit dien pradti puolim
298
.
Atvykusi iemari rajon, rinktin ten rado vokiei kariuomens dalin
19 savanori batalion, kuris saugojo vokiei ir bolevik tarpusavyje nustatyt
linij Kaiiadoriiemari bar. Vokiei pagalbos lietuviai nesitikjo, nes tuo
laiku vokiei kariuomen, kaip minjome, buvo demoralizuota ir usikrtusi revo-
liucine dvasia. Todl reikjo pasikliauti vien savomis jgomis. Nesant itisinio fronto,
bolevikai galjo lietuvi kariuomen pulti i sparn. Tuo tikslu aslius ir Aukta-
dvar buvo pasisti raiteliai. Rinktins vadovyb neturjo telefono ryio nei su vienu
daliniu. Nors i tabo ir buvo atsista telefonist grup, taiau jie neturjo nei vieno
telefono aparato. Todl ry teko palaikyti tik per pasiuntinius.
Bolevikai buvo sitvirtin StroinPajautikiGuroniasli geleinkelio
stoties ir asli miestelio linijoje. J jgos buvo kur kas didesns negu lietuvi. Prie
lietuvius veik bolevik Pskovo divizijos I, II ir VI auli pulkai. Lietuvi rinktins
vadovyb man, jog bolevikai neino apie rinktins atvykim iemarius, ir todl
tikjosi netiktai prie upulti. Taiau tikrovje buvo kitaip prieai lauk puolimo
299
.
85
Balandio 2 d. autant II pst. pulko I bataliono dalys pradjo puolim. Artile-
rija jau nuo 7 val. ryto apaud prie. I kuopa turjo uimti Paltininkus, Guronis ir
aslius; II kuopa Pajautikes; III kuopa Stroinus, I ir II; IX kuopa Strvinin-
kus, Dirgalonis ir Liutonis. Atskirojo bataliono I kuopa, husar eskadronas ir valg
komanda buvo rezerve
300
.
I kuopa (vadas karin. A. Sinkeviius), puldama prie minta kryptimi, tikjo-
si bolevikus uklupti Tarpumiki dvare, taiau ia j neradusi, miku ir palauke
ygiavo toliau. Iauus kuopa artjo prie Paltinink, kur buvo sutelktos stipresns
prieo jgos, o Guronyse buvo jo artilerija. Pati vietov buvo labai patogi gintis, todl
bolevik pozicijos buvo geros. Nors I kuop rm karin. Pr. Uoginto vadovaujamas
artilerijos brys, taiau jos puolim prieas atrm stipria artilerijos, kulkosvaidi ir
autuv ugnimi. Dauguma I kuopos kareivi kautynse dalyvavo tik pirm kart,
todl tokia stipri prieo ugnis sukl smy. Teko kuopai pasitraukti Tarpumikes
301
.
II kuopa (vadas karin. K. Mackeviius) puol Pajautikes. J irgi pasitiko stipri
prieo ugnis. Kuopai taip pat teko atsitraukti Tarpumikes. Susiaudymo metu buvo
sueistas vienas kuopos kareivis. Tuo bdu I ir II kuopos savo udavinio nevykd
302
.
III kuopa (vadas karin. J. Kairionis) puol Stroinus, kur apsistojusi bolevi-
k kuopa lietuvi puolimo nesitikjo. Todl po trumpo susiaudymo bolevikai ib-
giojo. Pirmieji ir antrieji Stroinai ir buvo uimti. I prieo buvo paimta 1 kulkosvai-
dis, 5 autuvai ir kt. turto
303
.
IX kuopa (vadas karin. Marcinnas), rytingai puldama Strvininkus, Dir-
galonis ir Liutonis, po keleto valand mio juos um, sitvirtino, pastatydama 40
moni utvor. Husar brys, pasistas apsaugoti kairj rinktins sparn, prie
Kurniki dvaro ivaik ten buvusi negausi bolevik sargyb ir pam i jos 2
autuvus, ovini ir nema pund proklamacij. Ties Kurnikmis palik sargyb,
husarai irgi pasitrauk Tarpumikes
304
.
Balandio 2 d. puolimas nepavyko vis pirma todl, jog nebuvo suderinti kuo-
p veiksmai. O tai priklaus nuo auktesns vadovybs veiklos. io puolimo nauda
buvo tik ta, jog buvo tiksliai suinotas prieo jg isidstymas. Balandio 2 d. nepa-
sisekus vykdyti numatyto udavinio, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastop-
ka nutar rinktins rezerv pritraukti ariau fronto. Esant labai blogam orui bei
klampiems keliams, nakt i balandio 2 3 d. i Rumiki iemarius atvyko
Atskirasis batalionas. ia vykusiame brigados vado karin. St. Nastopkos ir batalio-
n vad karin. J. Butkaus ir K. kirpos pasitarime buvo nusprsta balandio 3 d.
pakartoti puolim. Jo udavinys buvo istumti bolevikus i Stroinasli linijos
ir, susiklosius palankioms slygoms, toliau pulti VievioVilniaus kryptimi
305
.
ia buvusioms pajgoms sustiprinti karin. St. Nastopka sak II pst. pulko I
bataliono bar sumainti, deiniajame sparne i Dirgaloni atitraukiant IX kuop.
J pakeit Atskirojo bataliono kuopa. Be to, i io bataliono dar buvo atsistas kul-
kosvaidinink brys ir raitj valg komanda. Kitos trys Atskirojo bataliono kuo-
pos turjo pasilikti rezerve iemariuose. Kartu buvo sakyta sustiprinti valgyb
Auktadvario, Kietaviki ir Korkuioni kryptimi
306
.
Balandio 3 d. ryt vir iemari pasirod lietuvi lktuvas, kuris, apsuks
kelet rat apie ms kariuomen, numet praneim apie prieo jg isidstym.
Ms aviacijos pasirodymas pakl kari kovin dvasi.
86
Apie 1516 val. II pst. pulko I bataliono I ir II kuopos, isiskleidusios grandi-
nmis, pasipyl i miko, puldamos PaltininkGuroni kryptimi. Purvas buvo tie-
siog neibrendamas. Kai kur teko bristi per apsemt piev. bridus vanden, bole-
vikai apaud kulkosvaidi ugnimi nuo 150-os auktumos, pietus nuo Guroni.
Grandinms kartais teko gulti vanden, taiau jos nesitrauk, bet slinko pirmyn.
Pradjus smarkiai snigti, pasinaudojusios sniego priedanga, kuopos prisiartino prie
prieo apkas ir apmt juos granatomis. Neatlaik puolimo bolevikai pasitrauk.
Um auktum, msikiai apaud j pozicijas prie asli geleinkelio stoties
307
.
Bolevikai vis dar laiksi Pajautikse, bet, pajut smark lietuvi spaudim,
pasiunt savo pasiuntinius aslius, praydami pagalbos. Taiau j pasiuntiniai
pateko lietuvi nelaisv. I rasto praneimo, kur pasiuntiniai siunt savo vadovy-
bei, suinota, jog Pajautikse yra 120 bolevik, kuriuos baltieji smarkiai spau-
dia ir, nesulaukus paramos, teksi i tos vietovs pasitraukti. i inia lietuvius pa-
drsino. Karininkai A. Sinkeviius ir K. Mackeviius, palik dal savo kuop Guro-
nyse, su trim briais ir 1 kulkosvaidiu patrauk Pajautiki kryptimi. Bolevikai,
pajut, jog yra supami, spruko pietus nuo Pajautiki kaimo buvus mik. Kaimas
buvo uimtas be mio
308
.
Balandio 4 d. autant rinktins valgai buvo pasisti asli miestel, o II
pst. pulko I bataliono I kuopa asli geleinkelio stot. Bolevikai, pastebj
lietuvi valg artinimsi, paleid kelet vi, asli miestel skubiai paliko ir pasi-
trauk Vievio kryptimi. Ta paia kryptimi pasitrauk ir bolevikai i asli gelein-
kelio stoties, palik veim sviedini, telefono aparat ir vienos kuopos ratin su
antspaudais ir dokument blankais
309
.
Nors bolevikai ir buvo priversti pasitraukti i j uimto rajono iki pat Vievio
miestelio, bet jie nebuvo sumuti. Todl kit dien puolimo buvo atsisakyta ir rinkti-
n sitvirtino StroinPajautikiasli geleinkelio stoties ir asli miestelio li-
nijoje. Rinktin um i linij tokia tvarka: II pst. pulko I kuopa u asli sto-
ties ir miestelio, II kuopa u Pajautiki, III kuopa u Stroin, I ir IX kuopa
u Dirgaloni ir Liutoni kaim. Kairje I kuopa palaik ry su vokieiais, o dein-
je su jais kontaktavo IX kuopa. Atskirojo bataliono IV kuopa ir valg komanda
buvo rezerve u II pst. pulko I ir II kuop, to pat bataliono II kuopa u II pst.
pulko III kuopos Gurkliuose, o I ir III kuopos bei II husar eskadronas liko rezerve
iemariuose. Artilerija buvo umusi pozicij prie Tarpumiki palivarko. I husa-
r eskadronas, tiek kautyni metu, tiek joms pasibaigus, atidiai stebjo prieo veiks-
mus Auktadvario apylinkse
310
.
Po balandio 3 d. pasisekusi kautyni rinktin galjo ygiuoti pirmyn ir pa-
siekti Viev. Taiau ji nei kairje, nei deinje neturjo j remiani karini pajg,
todl vertis priek buvo rizikinga, nes grs pavojus i abiej sparn bti prieo
apsuptai ir sunaikintai. Atsivelgiant tai, vyko tik ms valg susirmimai su
bolevik sargybomis. Balandio 5 d. II husar eskadronas um Jageloni kaim,
o balandio 6 d. Semelikes. Vis aukiau mint mi metu i prieo buvo
paimtas 1 kulkosvaidis, 3 lauko virtuvs, 4 dviraiai-veimai oviniams, 6 telefono
aparatai, daug telefono kabelio, 2 veimai, 4 arkliai ir apie 50 belaisvi. Netoli Vie-
vio buvo paimtas intendantros sandlis, i kurio pavyko visk isiveti. Ms nuos-
toliai 3 umuti ir 25 sueisti kareiviai
311
.
87
Po i kautyni bolevikai, suinoj, jog lietuvi jgos iame bare yra daug men-
kesns ir, be to, vokieiai jiems nepadeda, ruosi lietuvius pulti. Jau balandio 6 d.
lietuviai turjo ini, jog asli bare prieas koncentruoja didesnes jgas. Balandio 7
d. vakare buvo pastebtas j intensyvus judjimas. Rinktin pasiruo gintis, budji-
mas pozicijose buvo sustiprintas, rezervins kuopos sptos bti pasiruousios.
Balandio 8 d. anksti ryt tirtos prieo grandins pradjo smark puolim
asli Stroin bare. iuos du punktus skyr tankus mikas, iraiytas griovi ir
net kalnagbri, todl kautyni metu tarp veikiani dali buvo sunku palaikyti
ry. Nors telefon jau turta, bet jie blogai veik. Kautyni metu iemariStroin
telefono linija visikai nustojo veikusi, todl kuop vadams teko veikti savarankikai
ir reikti daug iniciatyvos (r. 13 schem).
Kairiajame sparne (asliaiPajautiks) bar gyn II pst. pulko I ir II kuopos
ir Atskirojo bataliono valg komanda (apie 30 vyr) bei IV kuopa, kurioje buvo
taip pat ne daugiau kaip 50 vyr. ioms pajgoms vadovavo karin. K. kirpa. Bole-
vikai ypa smarkiai puol asli geleinkelio stot ir Talpnus, o Pajautikes band
apsupti miku i piet puss ir suduoti smg i sparno. Taiau II pst. pulko II
kuopa sulaik prieo puolim ir privert j trauktis atgal miku rytus. Karin. K.
kirpa, gavs praneim, jog II pst. pulko III kuopa, bolevik smarkiai spaudia-
ma ties Stroinais, nepajgia atsilaikyti, vos prasidjus miui pasiunt jai pagal-
b karin. A. Jakto vadovaujam Atskirojo bataliono II kuop. Be to, inodamas
apie dar menk io bataliono pasirengim kovoms, karin. K. kirpa i turto rezervo
nukreip Stroinus ir to paties bataliono IV kuop. Prieas buvo kontratakuotas ir
durtuv kautynse priverstas pasitraukti Mijaugoni kaim. valg komanda bu-
vo pasista ryiui tarp Pajautiki ir Stroin palaikyti
312
.
Bolevikai, panaudoj smarki artilerijos ir kulkosvaidi ugn, toliau didel-
mis jgomis puol karin. K. kirpos vadovaujam bar, ypa jo kairj sparn. J
gynusi II pst. pulko I kuopa, neatlaikiusi puolimo, apie 17 val. pasitrauk i asli
stoties ir miestelio
313
.
Pasitraukus I kuopai, susidar pavojus II kuopai, gynusiai Pajautikes, nes kai-
rysis sparnas tapo atviras ir bolevikai galjo apeiti i sparno. Kairiajam sparnui
apsaugoti dar buvo nusistas II kuopos vienas brys, buvs rezerve 150-oje auktu-
moje, taiau jis bendros padties jau neigelbjo. Apie susidariusi padt praneus
rinktins vadui karin. J. Butkui, is sak atsitraukti iemarius. II kuopa per Tar-
pumiki dvar apie 18 val. 30 min. atsitrauk nurodyt viet
314
.
Nepasisekus bolevik puolimui Stroinus, jie sutelk artilerijos ir kulkosvai-
di ugn Atskirojo bataliono II ir IV kuop bar kapines ir 115 auktum. Dalis
bolevik, atsidr kairiajame baro sparne, i miko ambine ugnimi apaud abi
kuopas. Tuo bdu bolevikai puol frontu nuo Mijaugoni kaimo ir i sparno, t. y. i
miko. Nors prieo artilerijos sviediniai krisdavo madaug u vieno kilometro kuo-
p unugaryje, taiau tarp menk patyrim turini kari jie kl panik. Todl
kairj sparn buvo pasista sustiprinta valgyba, kuri privert prie i io sparno
pasitraukti
315
.
Paiame kautyni kartyje sugedo IV kuopos kulkosvaidis, o ir ovini jau
nedaug tebuvo lik. Neprityr kulkosvaidininkai ilgai nesugebjo jo sutaisyti ir, tuo
pasinaudoj, bolevikai dar atkakliau versi pirmyn. Tuo kritiku momentu visgi
88
13 schema
asli kautyns 1919 m. balandio 8 d.
89
pavyko kulkosvaid sutaisyti ir besiartinant prie apaudyti smarkia ugnimi, kuri
bolevikams padar daug nuostoli. Buvo matyti, kaip bolevikai, jau lipantys per
lauke buvusi tvor, krito nuo kulkosvaidio ugnies. Daug j buvo nukauta ir nuo
kuop kari taikli autuv vi. Nuolat buvo girdti II kuopos vado karin. A. Jakto
raginimai: Vyrai, tik taikykit, vyrai taikykit! Vietini gyventoj pasakojimu, bole-
vikai i to lauko isive apie 80 nukaut ir sueist kareivi. J puolimas buvo
sustabdytas
316
.
Nesitikdami i prieakio istumti lietuvius i j uimt pozicij, bolevikai
miku apjo IV kuopos kairj sparn ir puol i ono. Pastebjus j manevr,
smarkia ugnimi buvo priversti pasitraukti Pajautiki kryptimi. Taiau apie 17 val.
bolevikai dar didesnmis jgomis band pakartoti savo manevr. Suspietus artileri-
jos ir kulkosvaidi ugn, bolevikai visikai pakriko ir pasitrauk Mijaugoni kaimo
kryptimi. Temstant kautyns aprimo.
Kautynse ties Stroinais ypa pasiymjo ie Atskirojo bataliono kariai: pus-
karininkiai Petras Daunoras, Juozas Pocius, Juozas erniauskas, skyrininkas Domi-
ninkas Narbutas, eiliniai Aleksas Bauys, broliai Pranas ir Motiejus Kilikeviiai, Pra-
nas Valkauskas, Andrius Makareviius, Stasys Jakubauskas, Jonas Januaitis, Petras
imkus, Juozas Vaiaitis, Jonas Plioplys, Stasys Karpaviius ir kt.
317
sitikinus tolesnio puolimo prie stambias bolevik pajgas neperspektyvu-
mu, balandio 8 d. vakare buvo gautas rinktins vado karin. J. Butkaus sakymas
visoms kuopoms atsitraukti iki Gurkli kaimo
318
. Po keletos dien Atskirasis batalio-
nas gro Kaun, o II pst. pulko I batalionas prie iemarius um ias pozici-
jas: viena kuopa su 2 kulkosvaidiais ant auktumos prie kelio Remizav, kita
kuopa su 2 kulkosvaidiais Gurkli dvare, III kuopa su 1 kulkosvaidiu Turlavi-
ki kaime, artilerijos baterija prie Cegelns. Vokiei sargybos buvo idstytos ie-
mari miestelio pakraiuose prie kelio RemizavasVievisAuktadvaris
319
.
Kov su bolevikais metu iame bare uvo 4, sueista 40 ir dingo be inios 20
kareivi
320
. Balandio 10 d. iemariuose vyko ikilmingos uvusi kari laidotu-
vs, dalyvaujant didelei miniai aplinkini gyventoj. Jose taip pat dalyvavo Atskiro-
sios brigados vadas karin. St. Nastopka su tabu ir daugybe kari
321
.
Reaguodama bendr lietuvi puolim prie Daug ir asli Vilniaus krypti-
mi, Soviet Rusijos vyriausyb priekaitavo Vokietijai, jog bolevik kariuomens
dalys buvo puolamos prisidengus vokiei kariniais daliniais ir tuo bdu buvo pa-
eidiama 1919 m. sausio 18 d. sutartimi tarp i valstybi nustatyta demarkacijos
linija. Nors, kaip jau minjome anksiau, vokieiai faktikai ios linijos laiksi, o bol-
evikai j danai paeidinjo. iuo atveju Vokietijos vyriausyb pageidavo, jog Lie-
tuvos valdia tinkamai isprst klausim. Todl Lietuvos vadovyb ir nutar sa-
vo karinius dalinius atitraukti. Balandio 910 d. StroinPajautikiasli mies-
telio ir geleinkelio stoties baras buvo perduotas vokiei apsaugai
322
.
vertinant Daugasli karini operacij prie bolevikus eig ir rezultatus,
reikia konstatuoti, jog:
1. Lietuvos kariuomens vadovyb, turdama iame bare nepalyginamai men-
kesnes karines pajgas (3 labai prastai parengtus batalionus prie 5 bolevik pul-
kus!), nutar suduoti prieui lemting smg, suskaldydama jas i anksto dvi nedi-
deles skaiiumi, maai paruotas kariniu atvilgiu, prastai apginkluotas ir techni-
90
kai aprpintas, atitolusias viena nuo kitos apie 60 kilometr rinktines. Tokiomis s-
lygomis jos negaljo vykdyti udavinio pasistmti kiek galima pirmyn Vilniaus
kryptimi.
2. Vykstant kovoms nebuvo derinami veiksmai nei tarp abiej rinktini, nei
kiekvienos j viduje. Jos net pat prieo puolim pradjo skirtingu laiku.
3. Vertinant kautynes taktiniu poiriu, reikia paymti, jog kairiosios rinkti-
ns vadas karin. J. Butkus net nedav rinktinei sakymo pulti. O deiniosios rinktins
vadas karin. K. Ladyga, dar bdamas Alytuje, madaug u 20 kilometr nuo prieo
pozicij, nors ir pareng bei paskelb sakym, taiau jame nebuvo atsivelgta bol-
evik jg isidstym vietoje, nepateikta vietovi specifika ir kt.
4. Pai kautyni metu, keiiantis situacijai, abiejose rinktinse nebuvo tinka-
mai vertintos tiek prieo, tiek savo jg galimybs uimt pozicij atvilgiu, neiekota
silpnesni prieo viet, kuriomis bt buv galima pasinaudoti pranaumui gyti.
5. Rinktini veiksmams labai neigiamai atsiliep technini priemoni, vis pirma
ryi, nebuvimas. O be j tinkamai vadovauti karinms operacijoms buvo nemanoma.
6. Pats kairiosios rinktins atsitraukimas nebuvo planingas: kai kurios kuopos
trauksi tvarkingai, o kitos buvo paliktos likimo valiai ir tik dl prieo neapdairumo
nenukentjo.
7. Lietuvos kariuomens atsitraukimas i fronto ir slyio su bolevikais neteki-
mas turjo neigiam pasekmi, kai lenkai 1919 m. balandio 1921 d. puol Vilni.
Lietuviai ioje kovoje negaljo dalyvauti, ir bolevikai, pasinaudoj tokia padtimi,
laisvai pasitrauk i fronto iaur Maiiagalos kryptimi.
Ir vis dlto negalime nevertinti to fakto, jog nors iose kautynse ir nepasisek su-
muti prieo ir bent jau pasistumti Vilniaus kryptimi, taiau ia buvo galutinai sutrukdytos
bolevik pastangos pro Alyt ir Kaiiadoris ygiuoti Kaun ir uimti vis Lietuv.
U k m e r g s i v a d a v i m a s. 1919 m. balandio 1921 d. lenk kariuomenei
netiktai umus Vilni, neivengiamai turjo keistis Lietuvos karins vadovybs pozici-
ja. Labai susiaurjus bolevik frontui, sumajo ir prie lietuvius veikusios j jgos. iuo
atveju Lietuvos padtis lyg ir pagerjo. Taiau, toliau tsiant sunkias kovas su bolevi-
kais, greit po grai paad priedanga m rykti tikrieji agresyvs lenk planai dl
paties Lietuvos valstybingumo ir jos teritorijos vientisumo likvidavimo, kurie labai kom-
plikavo padt visame krate, nepaprastai apsunkino tiek Lietuvos vyriausybs, tiek ka-
rins vadovybs tolesn veikl. Sujus slyt su lenk kariuomene, prasidjo nuolatiniai
lietuvi sargyb upuldinjimai. Santykiai su lenkais spariai blogjo.
Pasikeitusiomis slygomis reikjo imtis skubi ir ryting veiksm tuo metu
turtas kariuomens dalis nukreipti iaurs ryt kryptimi, kad bt greiiau ivary-
tos i Lietuvos teritorijos ten sukoncentruotos stambios bolevik pajgos, neleidiant
jiems ten sustiprti ir sigalti. is didelis bolevik pavojus visur buvo jauiamas ir
numanomas. Todl Lietuvos karin vadovyb, vertindama kylant pavoj i bole-
vik uimto Ryt Lietuvos krato, gyventoj maldaujama, garbingo kio geriau
garbingai ti, negu vergovn patekti skatinama, ryosi prie bolevikus imtis pla-
tesnio masto karini operacij.
1919 m. balandio 26 d. naujai kuriamo Krato apsaugos ministerijos genera-
linio tabo virininku buvo paskirtas buvusios carins Rusijos armijos gen. mjr. Sil-
91
vestras ukauskas
323
. Nors ir 59 met amiaus, gen. S. ukauskas buvo dar stiprus,
energingas karininkas, gijs didel profesionalaus karvedio patyrim. Dar 1887 m.
baigs Vilniaus karo mokykl, apie 15 met tarnavo karininku buvusios Vilniaus
karo apygardos dalyse Lietuvoje. 1900 m. pakeltas kapitonus. Dalyvavo rus
japon kare 19041905 m., po io karo baig Rusijos karinink audymo mokykl ir
tarnavo Kijevo karinje apygardoje. Pirmojo pasaulinio karo ivakarse jam buvo
suteiktas pulkininko laipsnis, o iam karui prasidjus vadovavo pulkui ir skmingai
kovojo su vokieiais prie Varuvos, Dubysos, Radvilikio ir kitose Lietuvos vietose.
1915 m. ruden buvo paskirtas brigados vadu ir pakeltas generolus majorus. 1917
m. paskirtas I pst. divizijos vadu, kur laik jo XIII korpuso vado pareigas. Kov
metu buvo eis kartus sueistas. U narsum ir pasiymjim kautynse gen. S.
ukauskas buvo apdovanotas visais rus karo ordinais, kuriuos tik galjo gauti jo
laipsnio karininkai. Be to, u kautynes ties iauliais 1915 m. apdovanotas ir aukso
kardu. iam prityrusiam karininkui 1919 m. pavasar ir buvo patikta vadovauti
besikurianiam Krato apsaugos ministerijos generaliniam tabui
324
. tabe ikart buvo
nutarta pradti ruotis didesnio masto operacijai.
Tuo laiku bolevikai Lietuvoje turjo 18 pst. pulk, 3 atskirus batalionus, 5
atskiras specialios paskirties rinktines, kelet artilerijos baterij ir kavalerijos pul-
k
325
. Lietuvi besikurianiose ginkluotosiose pajgose atitinkamu laikotarpiu tebu-
vo 440 karinink, 127 karo valdininkai ir 10729 kareiviai
326
. Realiai lietuviai galjo
surinkti iki 5000 kovotoj, nes likusieji dar buvo visikai neapmokyti, neapginkluoti,
isklaidyti smulkiose uuomazginse karinse formacijose. Tokiomis slygomis bol-
evikus buvo galima pulti tik paskirose vietose.
Planingai karinei operacijai vykdyti ir iplsti pirmiausia nutarta uimti Uk-
mergs miest. udavin atlikti gen. S. ukauskas paved karin. J. Variakojo va-
dovaujamam Panevio atskirajam batalionui, kuris tuo metu jau buvo gerokai i-
augs ir sustiprjs. 1919 m. gegus 1 d. jame buvo: 1) tabo komanda, 2) kio
dalis, 3) ryi komanda, 4) valg komanda, 5) mokomoji kuopa, 6) kulkosvaidi
komanda, 7) eios rikiuots kuopos ir 8) nerikiuots kuopa. I viso batalione buvo
35 karininkai bei karo valdininkai ir 1314 kareivi. Dauguma j buvo savanoriai
327
.
Be to, batalionas turjo V. Geigos vadovaujam I baterijos br. Tai jau buvo ne
padriki partizan briai, bet gerai organizuoti kariniai vienetai.
Ukmergs ivadavimo i bolevik operacij suplanavo karin. Maksimas Kat-
ch, 1919 m. balandio 16 d. paskirtas Panevio atskirojo bataliono instruktoriu-
mi
328
. Karin. M. Katch gim 1879 m. Jonikyje, iauli apskr. Auktuosius karinius
mokslus baig Rusijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kur u pasiymji-
m kautynse buvo apdovanotas carins Rusijos armijoje labai vertintu v. Jurgio
kryiaus ordinu. Grs Lietuv, ikart stojo jos kariuomen. Tiek Nepriklausomy-
bs kov metu, tiek taikos laikotarpiu gen. ltn. M. Katch jo vairias auktas parei-
gas ginkluotosiose pajgose. Turjo daug aukt apdovanojim
329
. Planuojant mi-
nt operacij, be karin. M. Katch ir bataliono vado karin. J. Variakojo, dalyvavo ir
vokiei saks 18 pulko vadas mjr. V. Zeschau. Prieita prie vieningos nuomons,
jog, norint pulti Ukmerg, btinai reikjo ivyti bolevikus i Pagiri, kuriuose si-
tvirtins prieas kl pavoj kairiajam bataliono sparnui. Tuo metu Panevio atski-
rojo bataliono pajgos buvo isidsiusios Kdainiuose ir toje
330
.
92
io bataliono vadovybs gautomis iniomis, Pagiriuose buvo apie 400 bolevi-
k, ginkluot autuvais ir 4 kulkosvaidiais. Buvo parengtas toks minto miestelio
puolimo planas:
1) karin. J. Reikala su bataliono I ir III kuopomis bei vokiei artilerijos briu
turjo uimti pozicijas tie Aneliavos dvaru, prie viekelio SiesikaiPagiriai;
2) karin. B. Kulvietis su II kuopa, lietuvi artilerijos briu ir viena vokiei
patranka uimti pozicijas ties Lelin kaimu, prie viekelio taPagiriai;
14 schema
Pagiri umimas 1919 m. balandio 27 d.
93
3) karin. J. Nastopka su IV kuopa turjo t pat padaryti nuo Anciki kaimo puss;
4) virila M. Raila su rait valg komanda apeiti miestel ir ties Vaivadiki dvaru
atkirsti atsitraukianiam prieui keli. Pagiri miestelis turjo bti i vis pusi apsuptas.
Puolim numatyta pradti 1919 m. balandio 27 d. 3 val. ryto
331
(r. 14 schem).
Puolimo ivakarse bataliono dalys apsistojo u 5 kilometr nuo miestelio ir,
iek tiek pailsjusios, nakt prisiartino prie i anksto numatyt pozicij. Bolevikai puo-
limo nesitikjo. Autant lietuvi valgai, pastebj banyios varpins bokte prieo
sargybinius, neikent paleido kelet vi. Sujud bolevikai greit atideng smarki
kulkosvaidi ugn, pasipyl j grandins. Tada tuo paiu atsak lietuvi artilerija ir
kulkosvaidiai. Bolevikai greit pakriko ir m trauktis. Miestelis bataliono dali buvo
taip staigiai ir sumaniai apsuptas, jog retas kuris i bolevik spjo pasprukti. Atsi-
traukdami jie kovos lauke paliko apie 50 umut, o 32 pateko nelaisv. I bolevik
buvo paimti 3 kulkosvaidiai, 47 autuvai, 40 granat, 8000 ovini, 2 dviraiai ovi-
niams veti, 16 kaspin kulkosvaidiams, 1 lauko virtuv, 7 arkliai ir kito turto
332
.
Umus Pagirius, Panevio atskirasis batalionas, paliks priedang (I kuop
Krekenavoje, V ir dal III-ios Ramygaloje) kairiajam sparnui apsaugoti
333
, m
telkti jgas Ukmergei uimti. Turimomis iniomis, tuo metu Ukmergje buvo sitvir-
tinusi bolevik Lietuvi (Pskovo) auli divizijos I brigada (I, II ir VI auli pulkai),
kurioje buvo apie 3000 kovotoj ir kuri rm dvi artilerijos brigados ir keletas smul-
ki kavalerijos dalini
334
. Bolevikai buvo isidst dviem gynimosi linijomis: pirmo-
ji, tolesn nuo Ukmergs VepriaiManknaiKandikiaiBelazarikiaiSiesikai; ant-
roji, prie pat Ukmergs NavikaiLaibikisDeltuvaMikailikiai. I bolevik pul-
kas laiksi prie plento JonavaUkmerg, o II prie viekelio taDeltuvaUkmerg.
1919 m. gegus 1 d. vykusiame Panevio atskirojo bataliono ir vokiei sak-
s 18 pulko vadovybs pasitarime buvo galutinai parengtas Ukmergs puolimo pla-
nas. Nutarta, jog alia negausi Panevio atskirojo bataliono pajg puolime vy-
raus vokiei saks savanori daliniai, vadovaujami j 18 pulko vado mjr. V. Ze-
chau. Gegus 2 d. visa puolanioji bolevikus lietuvivokiei kariuomen buvo
suskirstyta 4 mirias voras. Pirmoji, vien i vokiei sudaryta vora, vadovaujama
karin. Vinklerio, susitelk Upninkuose. Antrojoje, karin. ionbergo vadovaujamoje
voroje, be vokiei saks dar dalyvavo dvi lietuvi kuopos. i vora turjo pulti i
Gudin. Treiojoje, ltn. Ulricho vadovaujamoje voroje, be vokiei saks buvo
lietuvi raiteli brys. i vora susitelk Mileigoni dvare Bukonyse. Ketvirtoji vo-
ra, pagrindin, kuri sudar dvi vokiei saks kuopos ir taip pat dvi lietuvi kuo-
pos, remiamos kulkosvaidi bei lietuvi I baterijos brio, susirinko Pagiriuose. Ji
turjo pulti Siesik, Atkoi, Deltuvos, Ukmergs kryptimi. iai vorai vadovavo vo-
kiei saks karin. Sprangeris. Numatytoje ofenzyvoje turjo dalyvauti dar lietuvi
bei vokiei saks aviacija (iki 10 lktuv), pionieriai ir dviratininkai
335
.
Puolimas prasidjo gegus 3 d., vintant. I vora i Upnink iygiavo 4 val., II
vora i netoli Jadvygavos dvaro buvusios krykels 6 val., III vora, pasidalijusi dvi
smulkesnes dalis, Mileigoni dvar ir Bukonis paliko 4 val. 30 min., o IV vora ygia-
vo tokiu numatytu tempu, kad jau 9 val. galt uimti Siesikus
336
.
7 val. ryto lietuvi ir vokiei aviacija pradjo valgyti oro linij irvintos
Taujnaielva, visos karins operacijos metu ypating dmes skirdama irvint
Taujn bei SiesikVepri ruoams. Karins operacijos vado mjr. V. Zechau saky-
94
mu aviacija bombomis, rankinmis granatomis bei kulkosvaidi ugnimi atakavo paste-
btas prieo pajgas pstininkus, artilerij ir kavalerij. Ypa smarkiai buvo apaudo-
ma Ukmerg. Tarp bolevik kilo panika ir jie pradjo skubiai evakuotis ir trauktis. Apie
prieo traukimsi praneus karins operacijos tabui, visos voros pradjo spariai y-
giuoti pirmyn. I, II ir III voros bolevik pasiprieinimo beveik nesutiko. Su iek tiek
didesnmis prieo pajgomis teko susidurti IV vorai ties Belazariki kaimu bei Deltuva.
Taiau bolevikai voroms prieinosi ne savo padiai pagerinti, o tik nordami prailginti
savo evakuacijos laik. 14 val. Ukmerg buvo uimta. Pirmieji Ukmerg plentu atvyko
vokiei sunkveimiais lietuvi kuopos kariai, aplenkdami puolanias kitas dalis i kai-
rs ir deins. Ukmergje buvo rasta daug raudon vliav, likusi dar nuo gegus 1 d.
paminjimo. Ukmergs miestas kov metu nenukentjo
337
(r. 15 schem).
Umus Ukmerg, valgai persekiojo bolevikus u Vidiki plentu Utenos kryp-
timi. Taiau iems sudeginus Radikio tilt per ventj, persekiojimas nutrko.
Ukmergs karin operacija pavyko labai gerai, nors ir buvo vykdoma itin su-
dtingomis slygomis: kelet dien smarkiai lijus, daugelyje viet keliai buvo tiesiog
neibrendami, arkliai nepajgdavo tempti patrank. Umus Ukmerg, dalis lietu-
vi bei vokiei saks kari apsistojo mieste, o kiti sikr prie Ukmergs buvusiuose
artimiausiuose kaimuose
338
.
Puolimo metu buvo paimta daugiau kaip 500 belaisvi, daug lengv ginkl ir
kitokio turto; taip pat buvo ilaisvinta apie 50 lenk kari, kurie buvo paimti bole-
vik nelaisv kautynse prie Vilniaus. Pagal susitarim su vokieiais saksais, gin-
klus pasim lietuviai, o maist saksai. Lenk belaisviai buvo perduoti lenkams
339
.
Gegus 6 d. Panevio atskirojo bataliono viena kuopa su 2 kulkosvaidiais ir 3
karininkais, remiama vokiei kari bei artilerijos, ivyko valgybon Taujnapuvos
Kavarsko kryptimi. T pai dien Kavarskas buvo uimtas. Neradus jame bolevik,
valgyba gro Ukmerg
340
. Panai ekspedicija-valgyba buvo vykdyta ir Lyduoki
miestelio kryptimi. Jame bolevik nebuvo. Sugauti 3 bolevik agentai
341
.
Umus Ukmerg ir joje iek tiek apsitvarkius, Panevio atskirojo bataliono
vadas karin. J. Variakojis 1919 m. gegus 7 d. sak mokomosios kuopos vadui karin.
K. Draguneviiui su kuopa vykti irvintas ir ten steigti karo komendantr. Vietini
gyventoj aprpinta maistu, kuopa tos pat dienos pavakary pasiek irvintas ir sik-
r mokyklos patalpose. Kuopa irvintose jau rado lenk kurt karo komendantr su
keletu kareivi. Lietuviai irvintose taip pat steig savj karo komendantr ir lauk
savanori ateinant. Gegus 10 d. i vietini gyventoj buvo suinota, jog kitos dienos
ryt bolevikai i Giedraii rengiasi pulti irvintas. Susitarus su lenk gulos vadu
plk. Juzefoviiumi, nutarta bolevikams ubgti u aki ir bendromis lietuvilenk
jgomis pulti Giedraiius. Nutarta, jog gegus 11 d. 3 val. lenk kuopa su viena pa-
tranka pulsianti Giedraiius i Vilniaus puss, o lietuvi kuopa su 20 lenk kareivi ir
vienu j karinink i MarcinikiBekups dvar puss. Pulti Giedraiius nutarta
igirdus patrankos v. Pagal susitarim lietuviai vakare iygiavo Giedraii krypti-
mi, palik irvintose dal kareivi bei nauj stojusi savanori. Autant kuopa pasie-
k Bekups dvar, i kur ir pradjo puolim. I pradi susirm valgai, o igirdus
patrankos v, smarkiai pradjo pulti ir visa kuopa. Bolevikai, pamat, jog yra supa-
mi, m netvarkingai trauktis: vieni Molt, o kiti Giedraii link. Lietuviai, ivaik
bolevikus, nuvyko Giedraiius, kur jau rado kelet lenk valg.
95
15 schema
Ukmergs pamimas 1919 m. gegus 3 d.
96
Kautyni metu lietuviai pam nelaisv 19 bolevik, atm i prieo 1 kul-
kosvaid ir 11 autuv. Tarp bolevik buvo ir umut bei sueist. Lietuviai nuos-
toli neturjo. Manoma, jog Giedraiiuose besitraukiani bolevik buv apie 1500
moni. Lietuvi kuopa t pat dien gro irvintas
342
.
Bnant Ukmergje, didesni susirmim su bolevikais nebuvo. Gegus 7 d.
Atskirosios brigados vado karin. St. Nastopkos sakymu Ukmergje buvusioms Pa-
nevio atskirojo bataliono dalims buvo nurodyta iki gegus 13 d. pereiti Ramy-
galos, o Kdainiuose buvusioms dalims iki gegus 12 d. Krekenavos rajon
343
.
Vos pradtas vykdyti sakymas buvo pakoreguotas batalionas turjo uimti ap-
saugos linij: SiesikaiPagiriaiTruskavaRamygala su rezervais toje ir Truskavo-
je. tos baro virininku buvo paskirtas karin. J. Reikala, o Truskavos karin. Juozas
Vidugiris
344
. Vokiei saks 18 pst. pulkas liko Ukmergje.
LEMIAM KOV SU BOLEVIKAIS PRADIA
V a d o v a v i m o L i e t u v o s k a r i u o m e n e i p e r t v a r k y m a s. 1919 m.
pavasar Lietuvos kariuomens organizacinje struktroje pradjo rastis nauj teigiam
poslinki. Paaukt savanori jgomis nestengus ivaryti i krato gausi ir gerai gin-
kluot bolevik pajg, laisvose ir ivaduotose i prieo teritorijose buvo skelbiami nau-
jok aukimai, o netrukus ir vyresnio amiaus vyr mobilizacija. Kari skaiius spariai
augo: steigsi nauji pulkai, atskiri batalionai, karo komendantr kuopos, vairi ginkl
ri daliniai ar bent jau smulkesns, isisklaidiusios po nema Lietuvos teritorijos
dal, uuomazgins karins formuots ir partizan bei auli briai.
Po pirmj pergali (ypa skmingai atlikus planing Ukmergs pamimo ka-
rin operacij) ruoiantis bolevikus ivaryti i Lietuvos, pribrendo reikalas pertvar-
kyti ir vadovavim kariuomenei. Kaip minjome anksiau, pirmosioms karinms
operacijoms m vadovauti formuojamos Atskirosios brigados vadas karin. St. Nas-
topka. Balandio 1 d. i brigad sudar: I ir II pstinink pulkai, artilerijos pulkas,
Panevio atskirasis batalionas, Atskirasis batalionas, ininerijos batalionas, pionie-
ri kuopa, aviacijos dalis, Kauno miesto ir apskrities komendantra
345
.
Po Atskirosios brigados vadovybs suorganizuoto mginimo 1919 m. balan-
dio mn. pradioje uimti Vilni, deiniosios pietins ir kairiosios iaurins rinkti-
ni daliniai toliau saugojo jiems patiktus barus nuo bolevik. Balandio 19 21 d.
lenkams netiktai umus Vilni, atskiros bolevik dalys pasitrauk iaur nuo
Neries, o buvusios Auktadvaryje Lentvar.
Pasikeitus aplinkybms, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka sak
abiem rinktinms ygiuoti pirmyn. Alytaus rinktin (vadas karin. K. Ladyga), ku-
ri sudar I pst. pulko batalionas, to pat pulko raiteli eskadronas ir artilerijos ba-
terijos brys, turjo balandio 27 d. i Alytaus ivykti Varnos kryptimi ir rytojaus
dien uimti miestel, geleinkelio stot ir laukti tolesni nurodym.
iemari rinktin (vadas karin. J. Butkus), kuri sudar II pst. pulko bata-
lionas su artilerijos daliniu, turjo balandio 25 d. i Rumiki persikelti iema-
5.
97
rius. Jai pagalb i Kauno iemarius turjo atvykti ir Atskirasis batalionas bei
artilerijos brys. ios rinktins udavinys buvo ygiuoti plentu iemariaiVievis ir,
umus miestel, taip pat laukti tolesni nurodym
346
.
valgams buvo sakyta stebti asli apylinkes, prie iobikio buvus tilt per
Ner, taip pat persiklimo viet ties Kernave ir Auktadvario vietov. Ininerijos
batalionas turjo sutvarkyti geleinkelio ruo asliaiVievis bei aprpinti abi rink-
tines telefonistais. Aviacijos dalies virininkui buvo sakyta parengti lktuvus prieo
valgybai. Kiekvienas kareivis turjo gauti ne maiau kaip 350 ovini (90 su savimi
ir 260 rezerve), o kiekvienam kulkosvaidiui skirti po 4000 ovini
347
.
Lenkams umus Vilni, PerlojosDaugPivainAuktadvario
MijaugoniNeries ups fronte buvo 4 bolevik pulkai su artilerija ir nedideliais
kavalerijos daliniais. Jie kovose prie lenkus dl Vilniaus beveik nedalyvavo. Balan-
dio 26 d. prasidjo j atsitraukimas Vievio, o po to Maiiagalos kryptimi.
Vykdydama Atskirosios brigados vadovybs sakym, Alytaus rinktin balan-
dio 30 d. um Varnos miestel, o jos viena kuopa geleinkelio stot, kur susitiko
su lenk kariuomens daliniais
348
. Taiau mintose vietovse rinktinei sitvirtinti ne-
teko, nes gegus 2 d. Generalinio tabo virininko gen. S. ukausko sakymu ji,
palikusi Varnoje nedidel kareivi br, buvo ataukta Alyt, i kur rytojaus dien
turjo ivykti Kaun
349
. Likusius Varnoje lietuvi karius lenkai netrukus nugin-
klavo ir miestel um.
Tuo metu iemari rinktin balandio 27 d. um Vievio miestel ir gelein-
kelio stot, o jos valgai, pasiek Rykantus ir Trakus, susitiko su lenk kariuomene.
Netrukus buvo uimti Auktadvaris ir Semeliks. Gegus mn. pradioje Atskira-
sis batalionas, II husar eskadronas, raitj valg komanda bei kulkosvaidi ko-
manda isidst Auseniki, Abromiki kaimuose bei Steikn dvare, o II pst.
pulko I batalionas, raitj valg komanda ir II artilerijos baterija Miguioni,
Sabaliki, Kokleniki, Stroin ir Mijaugoni dvare. Rinktinei priskirti gelein-
kelininkai tuo metu susiaurino ir suremontavo geleinkelio bgius iki Vievio mieste-
lio. iame miestelyje Vilniaus atskirasis batalionas susitiko su atvykusiais lenk ka-
valerijos daliniais
350
. Gegus mn. pabaigoje Vilniaus atskirasis batalionas prie
lenkus saugojo plat bar JieznasSemeliksVievisiobikis, o II pst. pulkas
gegus 23 d. ivyko front prie Panevio.
Ivytoms i Vilniaus ir jo apylinki bolevik pajgoms persiklus per Ner ir
susikoncentravus iaurs ryt Lietuvoje, Alytaus ir iemari rinktini veiksmai
mintuose baruose laikinai nebeteko ankstesns strategins reikms. i rinktini
veiksmais baigsi laikotarpis, kai svarbiausias kautyni tikslas tebuvo sustabdyti prie-
o verimsi krato gilum, organizuoti vien kit ekspedicij siekiant ivaduoti
koki nors vietov, atimti i prieo ginkl, j demoralizuoti, neleisti sitvirtinti ir pan.
Pasikeitusiomis aplinkybmis planuodama stambesnes karines operacijas prie
bolevikus ir usibrusi tiksl juos istumti i Lietuvos teritorijos, krato vadovyb i
esms pertvark vadovavim Respublikos ginkluotosioms pajgoms. 1919 m. gegu-
s 7 d. gen. S. ukauskas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomens vadu, laikinai
vykdiusiu ir Generalinio tabo virininko pareigas
351
. Vliau, gegus 29 d., Gene-
ralinio tabo virininku buvo paskirtas karin. M. Velykis
352
.
Gegus 12 d. buvo reorganizuota ir pati Krato apsaugos ministerija. Ji buvo
98
smarkiai iplsta. Teigiami pokyiai vyko ir Generaliniame tabe jame buvo suda-
ryti penki to laikotarpio udavinius atitinkantys skyriai su atskiromis dalimis
353
. ie
pertvarkymai padjo gerinti vis karini struktr darb, j veiklos koordinavim.
Jau anksiau spjs susipainti su bendra padtimi krato ginkluotosiose paj-
gose, sitikins j spariu augimu ir tvirtjimu, gen. S. ukauskas nutar Alytuje,
Kaune, Kdainiuose, Ukmergje, iauliuose ir kitose Lietuvos vietose imtytas smul-
kias kariuomens dalis sukoncentruoti dviem kryptimis: 1. UkmergUtenaZarasai
ir 2. KdainiaiPanevysRokikis
354
.
Numatytam planui realizuoti buvo sudarytos dvi rinktins, pavadintos Uk-
mergs ir Panevio miest vardais, kol vliau i j buvo suformuotos brigados, o po
to divizijos.
Ukmergs rinktin sudar: I pst. pulko du batalionai, IV baterijos brys (2
patrankos), saks savanori vienas batalionas. Vliau prisijung Ukmergs ir Vil-
niaus batalionai bei I husar pulko pusantro eskadrono. Gen. S. ukausko sakymu
I pst. pulkas i Alytaus Ukmerg turjo atvykti gegus 1112 d. ios rinktins
vadu buvo paskirtas I pst. pulko vadas karin. K. Ladyga
355
.
Panevio rinktinei priklaus: Panevio atskirasis batalionas, II pst. pulko
III batalionas ir lengvosios artilerijos I baterija (4 patrankos). Gen. S. ukausko sa-
kymu Panevio atskirasis batalionas gegus 13 d. atvyko RamygalosKrekenavos
rajon, o II pst. pulkas t pat dien i A. Panemuns geleinkeliu persikl Kdai-
nius, i kur netrukus pasiek Ramygal. iai rinktinei vadovavo Panevio atskirojo
bataliono vadas karin. J. Variakojis, o jo artimiausiu pagalbininku ir karini opera-
cij planuotoju bei rengju buvo to bataliono instruktorius karin. M. Katch
356
.
P a s i r e n g i m a s t o l e s n m s k a r i n m s o p e r a c i j o m s. 1919 m.
gegus mn. viduryje bolevikai prie lietuvi kariuomen buvo um pozicijas lini-
joje: elvaKazlikiaiBerzgainiaiValaiValtnaiSiesartisMedynaiKopstliai
Radikio dvarasSvirn dvarasRyklikaiKavarskasRepnaiTraupisRaguva
BarklainiaiJotainiaiUkalniairiksRajnaiUpytTarnagalaBerinai
BernatonysPaistrPumpnaiPasvalysSaloiai. iame fronte jie turjo dvi divizi-
jas. Lietuvi (Pskovo) divizija (1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 17 pulkai) buvo umusi bar nuo
elvos iki Trokn, o II latvi (Internacionalin) divizija (14, 15, 17, 12 ir 31 pulkai)
nuo Panevio iki Saloi. Be i pajg bolevikai turjo dar vairios paskirties
smulkesni karini dalini bei artilerijos baterij ir kavalerijos bri. Maa dalis
Lietuvi (Pskovo) divizijos buvo nukreipta pietus prie lenkus
357
.
Tuo metu lietuvi kariuomens dalys prie bolevikus buvo isidsiusios lini-
joje: irvintosLyduokiaiVidiksTaujnaiRamygalaKrekenavaeduva
PualotasJoniklisSaloiaipagal Mos ir Lvens linij iki Latvijos sienos. Lietu-
vi kaimynai lenkai laiksi GiedraiiDubingi rajone. Pietuose jie buvo dar u-
m ir VarnVievirvintas
358
.
Be lietuvi kariuomens penki batalion (vliau atvyko dar du), dviej bate-
rij ir pusantro eskadrono kavalerijos prie bolevikus dar talkininkavo vokiei saks
du batalionai (vliau prisijung treias) ir artilerijos daliniai. Lietuvos iaurje bole-
vikams prieinosi bendros vokiei ir latvi karins dalys
359
.
Iki 1919 m. gegus 13 d. vakaro sutelkus turtus karinius dalinius nurodytose
99
vietose, vyriausiasis kariuomens vadas gen. S. ukauskas kit dien paskelb ben-
dr slapt karini operacij sakym Nr. 2 :
Kad suinojus prieo jgas ir jo viet ir padaryti jo atsargoje stovinioje ka-
riuomenje betvark, sakau:
1. Ukmergs kariuomens virininkui bendrai su vok. jgomis pasisti kai ku-
rias kariuomens dalis Raguvos link ir, jei galima bt, partizan briais upuldin-
dami prie i upakalio, uimti t miestel ir Trokn km.
2. Panevio kariuomens virininkui bendrai su vok. jgomis ikeliauti Pane-
vio link. Partizan briais ygiuoti i piet ir iaurs Subaiaus link su tikslu u-
pulti smulkiausias prieo dalis ir iardyti gelkel tarp Panevio ir Subaiaus.
3. Apie i uduot praneti Ukm. ir Panev. rajon vok. kariuom. dalims ir
prayti j pagalbos.
4. Apie veikim praneti Kauno vyriausiajai vadybai.
5. Partizan briams pradti veikti tuojau gavus sakym.
6. Panevio ir Ukm. kariuomenei bendrai susitarus atlikti uduot, bet ne v-
liau V. 17 d.
7. Skubotus praneimus siuntinti Vyr. vado taban 11 val. ryto ir 16 val. po
piet, o svarbius tuoj.
8. Aviacijos dalies virininkui apie tai praneta ir jam paliepta padti kariuo-
menei.
Gen. ukauskas
360
(kalba netaisyta V.L.)
Kaip matyti, is sakymas buvo pirmas lietuvi kariuomens lauko tabo akty-
vaus veikimo rezultatas, nors jame kelti udaviniai dar buvo grietai riboti ir nesun-
ks. Rinktini vadams buvo palikta visika laisv ir galimyb veikti savo nuoira.
Vykdant mint gen. S. ukausko sakym, Panevio ir Ukmergs rinktini
vadams vis pirma reikjo susitarti dl vokiei paramos ir savitarpio veiksm koor-
dinavimo. Taiau dl laiko stokos, labai menk to meto ryi priemoni galimybi
bei buvusio nemao atstumo tarp Ukmergs ir Panevio rinktini (apie 40 km) tai
padaryti buvo nelengva.
Panevio rinktins vadovyb (karin. J. Variakojis ir instruktorius karin. M.
Katch) pirmiausia pradjo tartis dl bendro veikimo su Kdainiuose buvusiomis
vokiei dalimis. ie i pradi svyravo, konkretaus atsakymo nedav, o vliau atsi-
sak operacijoje dalyvauti, motyvuodami, jog negav tam leidimo i vyriausiosios ka-
rins vadovybs Kaune. Gegus 15 d. I pst. pulko Ukmergje bei iauli atskirojo
bataliono vadams buvo pasisti ratai, idstant Panevio rinktins planuojamus veiks-
mus ir praant praneti, kaip Ukmergs rinktin ir iauli kariuomens dalys vykdy-
sianios gen. S. ukausko sakym. Jau inodamas Kdainiuose buvusi vokiei nei-
giam pozicij, Panevio rinktins vadas pra I pst. pulko vad karin. K. Ladyg
isiaikinti, ar Ukmergje buvs vokiei 18 pst. pulko vadas mjr. V. Zechau negalt
Bukonyse buvusias vokiei dalis prijungti prie Panevio rinktins deiniosios voros,
planavusios puolim KlebonikiJotainiKartan kryptimi
361
.
Taip besitariant ir susirainjant, prabgo gegus 15 ir 16 d. I pst. pulko
vadas karin. K. Ladyga savo atsakyme ratu prane, jog geriausia bt Panevio
ir Ukmergs rinktini vadams kur nors susitikti ir drauge aptarti bendr veikimo
100
plan
362
. O iauli atskirojo bataliono vadas prane atsisis panevieiams pa-
galb vien 100 kareivi sudties kuop
363
.
Panevio rinktins vadovybei nesugebjus gauti vokiei saks paramos, ini-
ciatyvos ioje srityje msi pats vyriausiasis kariuomens vadas gen. S. ukauskas,
kuris greit surado bendr kalb su vokieiais ir suderino su jais bsimuosius bendrus
karinius veiksmus. Tuo metu vyriausiasis vokiei kariuomens vadas Lietuvoje buvo
gen. W. Eberhardtas, kurio bstin buvo Kaune. Jo sakymu plk. D. Schroederis buvo
priskirtas ryininku prie Lietuvos kariuomens generalinio tabo ir su gen. S. ukaus-
ku artimai bendradarbiavo
364
. Taiau 1919 m. gegus mn. jau nebegaliojo 1919 m.
sausio 18 d. slygomis sudaryta VokietijosSoviet Rusijos nepuolimo sutartis, todl
Lietuvoje buv keturi vokiei saks batalionai su artilerijos, kavalerijos, pionieri ir
ryi daliniais buvo laisvi nuo bet koki sipareigojim bolevikams ir sutiko vliau
atskirais atvejais bendradarbiauti ir padti lietuvi kariuomenei.
Laikotarp nuo 1919 m. gegus 14 d. iki 18 d. Ukmergs ir Panevio rinkti-
ns panaudojo parengiamiesiems bsimosios karins operacijos darbams: organiza-
vo tiekim, rpinosi ryi tarp atskir karini dalini bei centrins vadovybs u-
mezgimu ir palaikymu, kariuomens sukoncentravimu numatytose vietose. Gegu-
s 17 d. vakare Ukmergs ir Panevio rinktinms umus pradines ribas, vyriau-
siasis kariuomens vadas gen. S. ukauskas sak pradti sustiprint valgyb, o
prieui pradjus trauktis pulti ir persekioti
365
. Nors bolevik jgos buvo ymiai
gausesns ir geriau aprpintos, karin vadovyb tikjo aukta lietuvi kari morale,
smoningumu, vad sumanumu ir sugebjimu vadovauti abiem rinktinms (r. 16
schem).
K u r k l i k a u t y n s. Perms vadovavim Ukmergs rinktinei ir gavs
vyriausiojo kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. gegus 14 d. slapt sakym
Lietuvos kariuomenei Nr. 2, karin. K. Ladyga vis pirma isiaikino bendr padt jam
pavestame bare. I pasistos valgybos ir vietini gyventoj buvo suinota, jog rinkti-
ns bare buvo isidsiusios madaug tokios bolevik pajgos: Balninkuose 20,
emaitkiemyjeMediniuose 500, Siesartyje 20, RadikyjeKopstliuose iki 300
kari su 2 patrankomis, Kavarske 200, Anykiuose iki 300 ir Traupyje 20 prieo
kari
366
.
Rinktins vadas karin. K. Ladyga tuojau susisiek su Ukmergje buvusiu vo-
kiei saks 18 savanori pulko vadu mjr. V. Zechau ir su juo sudar bendr rinkti-
ns puolimo plan. Jo pagrindu gegus 17 d. rinktinei ir buvo paskelbtas operatyvi-
nis sakymas Nr. 6
367
. I jo matyti, jog rinktins vadas karin. K. Ladyga nutar pa-
keisti puolimo krypt ir vis pirma uimti Kurklius ir teritorij tarp ventosios ir
Virintos upi. Kyla klausimas, kodl nebuvo vykdomas vyriausiojo kariuomens va-
do gen. S. ukausko sakymas pulti prie iaur nuo Ukmergs, t. y. Raguvos ir
Trokn kryptimi?
Tiktina, jog gen. S. ukauskas, skelbdamas mint sakym, nebuvo pakan-
kamai vertins susidariusi aplinkybi. Tarp Ukmergs rinktins ir Dubingi bei
Giedraii apylinkse isidsiusi lenk kariuomens dalini buvo apie 60 kilomet-
r ploio nesaugomas ruoas. Apie lenk pajg dyd bei j planus rinktins vado-
vybei nieko nebuvo inoma. Todl vargu ar buvo galima tiktis j paramos.
101
16 schema
Bendra fronto padtis 1919 m. gegus 17 d. vakare
102
Ukmergs rinktinei puolant nurodyta Raguvos bei Trokn kryptimi palei bol-
evik atramos punktus, deiniajam jos sparnui galjo ikilti didelis pavojus. Tokiu
atveju prieui bt atsivrusi reali galimyb ueiti rinktins unugar ir sukelti jai
didel grsm. Norint to ivengti, bt reikj bare nuo Lyduoki iki Kavarsko prie
bolevikus palikti stipri apsaug ir tuo labai susilpninti iaurs kryptimi puolani
likusi rinktins dal. Pagaliau net geriausio pasisekimo Trokn rajone atveju neb-
t sudarytos slygos juo pasinaudoti, neivijus bolevik i sektoriaus tarp ventosios
ir Virintos. Remdamasis gauta informacija apie prieo jg dyd ir j isidstym, vo-
kiei saks 18 savanori pulko vadas mjr. V. Zechau visikai pritar rinktins vado
karin. K. Ladygos savarankikam sprendimui puolimo krypiai pakeisti
368
.
Puolimui buvo sudarytos trys voros. Deiniajai vorai vadovavo karin. K. La-
dyga, o jo padjjas buvo saks savanori 18 pulko karin. Ludovici. Vor sudar I
pst. pulko VI ir VII kuopos (vadai karin. V. audzis ir karin. M. Rklaitis), dvi
vokiei saks kuopos, ginkluotos 2 sunkiaisiais kulkosvaidiais, IV baterijos brys
(2 patrankos), vadovaujamas karin. M. Peiulionio, du pionieri briai ir 10 lietuvi
raiteli.
Vidurinei vorai vadovavo vokiei saks karin. Kriugeris. J sudar daugiau-
sia saks savanori daliniai, ginkluoti 2 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidiais,
artilerijos brys (2 patrankos) ir 2 minosvaidiai. ios voros sudt jo ir I pst.
pulko karin. Br. Bilmino vadovaujama VIII kuopa.
Kairiajai vorai vadovavo mjr. V. Zechau. J sudar I pst. pulko I ir II kuopos
(vadai karin. P. Genys ir karin. A. emaitis), viena vokiei saks kuopa, ginkluo-
ta 3 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidiais, artilerijos brys (2 patrankos) ir du
pionieri briai.
Be to, dar buvo sudaryta mjr. Riomerio vadovaujama pagalbin vora, kuri
jo 10 lietuvi ir 6 vokiei saks raiteliai, ginkluoti 1 sunkiuoju ir 2 lengvaisiais
kulkosvaidiais
369
.
Gegus 17 d. vakare karin. K. Ladygos vadovaujama deinioji vora susitelk
Lyduoki dvare. Bolevikai jos susigrupavimo nepastebjo. Kit dien autant vora,
laikydamasi nepaprasto atsargumo, ltai slinko Siesarties ups link, nordama kiek
galima giliau ueiti prieo unugar. Persiklim per up komplikavo prie Valtn
kaimo malno buvs siauras ir supuvs tiltas. Pstininkams su veimais juo iaip
taip pervaiavus, patrankas turjo pertempti patys kareiviai. Persiklus per Siesar-
ties up, vora ivaik Valtn kaime buvusius bolevikus ir toliau puldama um
emaitkiem. Tik tada prie ventosios bei Siesarties upi buvusiose pozicijose bole-
vikai suinojo apie deiniosios voros pasirodym j unugaryje. Neturdami ini
apie jos dyd ir ygio krypt, jie neinojo kaip pasielgti, juo labiau, kad tuo paiu
metu pastebjo ir vidurins voros judjim ties Vidikmis.
emaitkiemyje deinioji lietuvi vora buvo padalyta dvi dalis. VI kuopa su 2
kulkosvaidiais ir 10 raiteli pasista Alantos kryptimi. Puolami bolevikai skubiai
pasitrauk i Val, Kazliki ir Balnink. Likusioji voros dalis pasuko iaur,
UkmergsUtenos plento link. Nuo Dejn kaimo puss ygiuojani vor prieas
pradjo smarkiai audyti. Karin. K. Ladyga prie mintame kaime sitvirtinusius
bolevikus pasiunt karin. M. Rklaiio vadovaujam VII kuop, remiam artilerijos
ugnimi. Taiau i kuopa, neatlaikiusi smarkaus prieo atsiaudymo, pakriko ir m
103
trauktis. Tai pastebjs karin. K. Ladyga sak kuopai skubiai vertis Ukmergs
Utenos plento link ir atkirsti prieui atsitraukimo keli. Bolevikai jau buvo beprade-
d persekioti atsitraukiani VII kuop, taiau, pastebj, jog vora nieko nepaisyda-
ma ygiuoja pirmyn, patys m trauktis iaur. Tuo metu lietuvi vora, spariai
ygiuodama priek, apie 9 val. perkirto plent ties Buriais. Gelbdamiesi bolevikai,
palik paplentje nemaai ginkl bei gurguols, skubiai metsi nuo plento iaur.
sitikin, jog deinioji vora visame bare sibrovusi j unugar, ir kit lietuvi dali-
ni spaudiami ties Radikio dvaru bei Kavarsku, bolevikai m trauktis visu fron-
tu Kurkli kryptimi. Neatsisakydama sumanymo ir toliau atkirsti prieui keli atsi-
traukti, deinioji vora skubiai um auktumas iaur nuo Didiakiemio kaimo.
Gerai matydami prieo pstinink, artilerijos ir kavalerijos traukimsi pro Kurklius
Anyki ir Skiemoni kryptimis, lietuviai apaud j smarkia autuv, kulkosvai-
di ir artilerijos ugnimi. Bolevik kavalerija nuo artilerijos pabkl ugnies metsi
visas puses. Palik sueistus arklius, likusiais skubjo isiveti savuosius pabklus.
Viena j patranka su arkliais klimpo Virintos ups brastoje netoli Kurkli
370
.
iek tiek atsikvoj bolevikai um pozicijas auktumose u Kurkli mieste-
lio ir band savja ugnimi sustabdyti deiniosios voros ygiavim Virintos link. Ta-
iau sutelkus ms kulkosvaidi ir patrank ugn naujj prieo pozicij, bolevi-
kai liovsi aud. Apie 11 val. pastebj ir kairiosios voros artjim prie Kurkli,
bolevikai liovsi prieinsi ir pasitrauk toliau. Tada deinioji vora perjo Virintos
up ir isive i jos klimpusi bolevik palikt patrank. Tuo metu plentu nuo
ventosios ups puss Didiakiem atvyko ir vidurinioji vora.
Besitraukianiam prieui persekioti buvo suorganizuota grup i 10 raiteli,
apginkluota i prieo atimta patranka. Jai vadovavo karininkai K. Ladyga ir M. Pe-
iulionis. O ivargusiai visai vorai buvo leista pailsti
371
.
Atsitrauk nuo Virintos ups, bolevikai sustojo linijoje Janoni dvaras
MakiliaiPastoriai. Gaudama tiksli vietos gyventoj informacij apie bolevikus,
rinktin i patrankos apaud dar nespjus naujoje vietoje sitvirtinti prie. Bole-
vikai buvo priversti trauktis toliau. Kur laik jie usilaik linijoje altikiaiSirutikiai
Gyvatyn, taiau, toliau apaudomi, nesiprieindami trauksi. Rinktin pasiek Mi-
kiniki vienkiem. Gyventojai pasakojo, jog bolevikai buvo labai ivarg ir ruosi
pietauti, taiau lietuvi artilerijos apaudyti, ivert i katil pagamint maist ir
alkani pasitrauk toliau. Traukdamiesi gyventojams skundsi, jog iose vietovse
negalima kovoti, nes vietiniai mons j nepalaik ir greit prane lietuvi dali-
niams apie dislokacijos vietas, todl jie tuoj apaudomi artilerijos ugnimi.
Atjus vakarui, rinktin apaud Skiemonyse apsistojus prie bei plent Le-
lin link. Po to rinktin sugro Didiakiem
372
.
Vidurinioji vora, vadovaujama vokiei saks karin. Kriugerio, gegus 18 d.
autant jau buvo susitelkusi Vidikse, i kur sek veiksmus prieo, sitvirtinusio u
ventosios ups SiesartiesMediniRadikio dvaroSvirn dvaro linijoje. Apie 6
val. voros raiteliai ties ventupio dvaru band persikelti per ventj (tiltas bolevi-
k buvo sudegintas), taiau prieo kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi buvo sustab-
dyti. Sukoncentravus Radikio dvar atsakomj kulkosvaidi, artilerijos ir mi-
nosvaidi ugn, vorai pasirinktoje vietoje ties ventupio dvaru visgi pavyko per
up persikelti ir ivystyti puolim Kopstli kaimo ir Radikio dvaro link. Apeina-
104
mi i sparno, bolevikai ilgiau prieintis nebesteng ir m trauktis. Kartu dalis j
pajg nuo alkavos dvaro bei Gedronikio kaimo puss band ygiuojaniai plentu
UkmergUtena vidurinei vorai ueiti unugar ir smogti netikt smg. Tuo me-
tu I pst. pulko kio kuopos vadas karin. L. Butkeviius, su grupe kareivi i Vidi-
ki vykdamas pulk viekeliu Anyki link, privaiavs Svirn dvar, kitoje ven-
tosios ups pusje pastebjo prieo dalin, bandant ueiti vorai upakal, ir j ap-
aud. Plentu ygiavusi vidurinioji vora, igirdusi susiaudym ir supratusi vento-
sios pakrantje esant bolevikus, puol juos ir pam nelaisv. Po to vora ts yg
plentu, gaudydama atsilikusius nedidelius prieo brius ir atimdama i j nemaai
ginkl bei gurguols. Apie 12 val. vora pasiek Didiakiemio kaim
373
.
Kairioji vora, vadovaujama mjr. V. Zechau, gegus 17 d. atvyko Taujnus, o
po keleto valand poilsio iygiavo Kavarsko link. Netoli miestelio bolevikai vor
pastebjo ir i pietinio Kavarsko pakraio bei i anapus ventosios smarkiai apau-
d. Vora buvo priversta abipus viekelio uimti pozicijas ir Kavarsk audyti i vis
ri ginkl. Po kurio laiko prieas atsiaudyti m silpniau ir pradjo trauktis Anyk-
i link. Kavarskas netrukus buvo uimtas
374
.
Anyki kryptimi besitraukiantys bolevikai um pozicijas ant Bebrn kai-
mo auktum, o Kurkli link pasuk j daliniai sustojo auktumose ties Kavarsku
rytus nuo ventosios. Kairiajai vorai i miestelio leidiantis prie ventosios, prieas i
mint auktum j smarkiai apaud autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi.
Vorai persikelti per ventj buvo sudaryta ugnies priedanga. Artilerijos pa-
bklai buvo pastatyti prie banyios ventoriaus, o kulkosvaidiai paiame ven-
toriuje u mrins tvoros. II kuopos vadas karin. A. emaitis su vokiei kpt. Vin-
kleriu pasileido ventosios pakrante iekoti tinkamos vietos ir reikiam priemoni
persikelti per up. Buvo nutarta keltis per up u 250 m pietus nuo viekelio
KavarskasKurkliai. Pasirod, jog pasitraukdami bolevikai visas valtis ir keltus bu-
vo palik kitoje ups pusje. Vienas vokiei kareivis perplauk ventj ir atgabeno
vien valt, o po to ja pasinaudojant buvo perplukdytos ir kitos. Prie pradedant
persiklim per up, prieo pozicijos buvo smarkiai apaudytos. Bolevik ugniai
mus silpti, prasidjo voros klimasis kit krant su valtimis, ant arkli, su gurguo-
lmis. Reikia paymti, jog persiklimo per up metu bolevik artilerijos sviediniai
gana taikliai krito ventosios ups vanden, nors nuostoli vorai nepadar. Atski-
roms voros dalims persiklus kit ups krant ir apaudius prie jau i ups
rytins puss, bolevik ugnis greit nutilo. Persiklimo metu daug veim klimpo
ups viduryje ir kareiviams teko gerokai papluti juos itempiant i vandens kran-
t (r. 17 schem).
Persiklus per ventj, kairioji vora ygiavo Kurkli kryptimi. Karin. A. e-
maitis su raitaisiais valgais buvo voros prieakyje. Ijojus i virblioni kaimo, bu-
vo pastebta bolevik kuopa, ygiuojanti Jakbavos dvaro link. Raiteliai u vir-
blioni kaimo trobesi palik savo arklius, isiskleid grandinn ir apaud prie.
Bolevikai i pradi atsak tuo paiu. Taiau, neinodami kokios jgos jiems pasto-
jo keli ir pastebj virblioni link atygiuojani vor, karin. A. emaiiui suu-
kus pasiduoti pakluso ir met ginklus. Nuo virblioni iki Kurkli vora nebesutiko
jokio bolevik pasiprieinimo ir tik suiminjo nuo plento besitraukianius atskirus
j karius ar maas grupeles.
105
17 schema
Kurkli kautyns 1919 m. gegus 18 d.
106
Vora pasiek Kurklius apie 11 val. Prie miestelio ji susitiko su karin. K. Lady-
gos vadovaujama deinija vora. Miestelio gyventojai ivaduotojus sutiko su dideliu
diaugsmu ir vaiingai.
Vokieiai toliau Virintos ups nebeygiavo. Kai kurios j dalys, gaudydamos
bolevik likuius ir grobdamos turt, nepasiek net Didiakiemio. Iki Virintos ups
teatjo vos vienas j batalionas. Vokieiams svarbiau buvo pasinaudoti grobiu negu
inaudoti kovin pasisekim.
Pastebj i bolevik paimt patrank su arkliais, vokieiai j m reikti savo
pretenzijas. Juos palaik ir kairiosios voros vadas mjr. V. Zechau
375
. Tiktai karin. K.
Ladygai sikius ir paaikinus, jog patrank i bolevik atm lietuviai, i kuri ypa
pasiymjo VII kuopos virila Juozas Kazlauskas bei eilinis Jurgis Malinauskas, smar-
kia kulkosvaidio ugnimi sutrikd prieo pastangas j isiveti
376
, ginas buvo isprs-
tas pastarj naudai. Karin. M. Peiulionis i patrank greit sutvark ir po valandos
j panaudojo prie Skiemoni link plentu atsitraukianius bolevikus. Karin. K. Lady-
ga u vokiei saks dalyvavim kautynse su bolevikais mjr. V. Zechau pareik
padk. Vokieiai, apie por valand pailsj Didiakiemyje, sugro Ukmerg
377
.
Lik vieni, lietuviai prie Virintos um atramos punktus apsaugoti keliams,
einantiems nuo Anyki, Skiemoni ir Alantos. Tik maas dalinys toliau persekio-
jo bolevikus plentu Skiemoni kryptimi
378
.
Karin. K. Ladyga, nordamas palengvinti Panevio rinktinei uimti mies-
t, 1919 m. gegus 19 d. nutar pulti Anykius ir taip apsaugoti savo rinktins
kairj sparn nuo gresianio pavojaus i io miestelio puss. Tuo paiu metu karin.
V. audzio vadovaujama kuopa turjo uimti Alant ir u jos svarbiausiomis kryp-
timis organizuoti atramos punktus. Karin. V. Skorupskis su savo grupe turjo likti
Didiakiemio pozicijoje ir valgyti Skiemoni apylinkes, o karin. A. emaiiui sa-
kyta ginti pozicijas nuo galimo prieo antpuolio Kurkli apylinkse. Ukmergs rink-
tins tabas buvo Didiakiemyje
379
.
Rinktins vadas karin. K. Ladyga, suformavs vor i puss kuopos pstinink,
ginkluot kulkosvaidiais, 12 raiteli ir karin. M. Peiulionio iplsto artilerijos brio
(3 patrank), gegus 19 d. popiet i Kurkli iygiavo viekeliu Anyki link. Pri-
siartinus prie miestelio, valgams pavyko nustatyti, jog bolevikai buvo um pozici-
jas ant auktum rytus, pietus bei vakarus nuo Anyki. Karin. M. Peiulionis savo
patrankas idst pamikje prie viekelio KurkliaiAnykiai.
Pstininkai ygiavo Anyki kryptimi miku, tarp viekelio KurkliaiAnykiai
bei ventosios ups. Kita j grup slinko auktuma rytus nuo minto viekelio.
Pastebj besiartinanius lietuvi karius, bolevikai visu frontu pradjo smarkiai au-
dyti. Tada karin. M. Peiulionio artilerija pradjo audyti iaurinje miestelio daly-
je buvus tilt per ventj, po to pat miestelio centr banyios rajone, o vliau
perkl pietin bei vakarin miestelio dalis. Apaudant kapines, nutilo jose veik
bolevik kulkosvaidiai. Tuo pasinaudoj lietuvi pstininkai um kapines ir ver-
si tolyn. Prieo ugnis m silpnti ir pietinje Anyki pusje. Artjant vakarui,
lietuvi pstininkai, raiteliai ir raiti artileristai puol Anykius ir juos um. Gy-
ventojai diaugsmingai sutiko savuosius karius, o karin. M. Peiulionis jiems lenksi
nuo arklio ir atsiprainjo, jog, to nenordamas, i pabklo pataik banyios bok-
t. Miestelio gyventojai vaiino karius kuo tik galdami.
107
Umus Anykius, buvo pastatyta utvara tilto apsaugai prie kelio nuo Tro-
kn puss. Patrankos buvo istatytos u miestelio puss kilometro atstumu Svda-
s kryptimi
380
.
Karin. V. audzis su savo kuopa t pat dien um Alant ir istat utvaras
Pakalni kaimo bei Alantos dvaro kryptimi. Bolevikai sitvirtino vakarus nuo Kaz-
l kaimo ir vis laik apaud lietuvius.
Karin. V. Skorupskio vora um Skiemoni miestel, kur rado daug bolevik
palikto maisto bei arkliams paaro. Rinktins deinje buv lenkai irgi pasistmjo
pirmyn ir apsistojo linijoje: PaviriniaivobikiaiVirintos e. Jie norjo uimti ir
Alant, taiau joje rad lietuvi karius savo sumanymo atsisak
381
.
Rinktins vadas karin. K. Ladyga, gegus 20 d., dar neturdamas ini apie
Panevio rinktins veikl, nutar atsiimti i bolevik Andrionik. Suformavs vor,
kuri jo I pst. kuopa su 2 kulkosvaidiais ir karin. M. Peiulionio vadovaujamas
iplstas artilerijos brys bei grup raiteli, t pat dien ivyko Andrionikio link. Be-
ygiuojant buvo suinota, jog bolevikai apsistoj 107 auktumoje, iaur nuo Pienio-
ni kaimo ir rytus nuo Vikoni kaimo. Karin. P. Genio vadovaujama kuopa, remia-
ma artilerijos, be atodairos puol prie VikoniPienioni kaim linijoje. Po trumpo
susiaudymo bolevikai m trauktis Andrionikio link. Paaikjo, jog tai buvo prieo
raiteliai su pstininkais, kurie nakt planavo pulti Anykius i pietvakari puss. y-
giuodama pirmyn, vora temstant eng miestel. iaur nuo Andrionikio prie upe-
lio pastatytos patrankos apaud imoniVieint keli, kuriuo trauksi bolevikai.
Saugumo sumetimais nakt patrankos buvo sugrintos Andrionik. Svarbesnmis
kryptimis vakarus ir rytus nuo Andrionikio buvo istatytos sargyb utvaros
382
.
Gegus 21 d. ryt Ukmergs rinktins tabe buvo gauta inia, jog Panevio
rinktin ivadavo i bolevik Panevio miest. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog
Panevio rinktin stums prie toliau rytus, nutar veikti savo bare Utenos kryp-
timi ir perkelti artilerij prie UtenosZaras plento. Taiau dar neivykus i Andrio-
nikio suinota, jog bolevikai kasa apkasus ir stengiasi sitvirtinti pietus nuo Vie-
int palei Grai palivark ir Gyvatyns kaim. Bolevikai, manydami, jog lietuviai
koncentruoja savo jgas Izabelinos kaime ir i ten ruoiasi pulti Vieintas, gegus
21 d. t kaim apaud smarkia artilerijos ugnimi ir j padeg. Taiau Izabelinoje
tuo metu nebuvo nei vieno lietuvio kareivio.
Prie ivykdama i Andrionikio voros vadovyb nutar mintose vietose besi-
tvirtinantiems bolevikams suduoti dar vien smg. Po smarkios artilerijos ugnies
pstininkai puol prie ir is, neatlaiks energingo spaudimo, paliko savo apkasus
ir pasitrauk Vieint kryptimi. Ms pstininkai, persekiodami bolevikus, pasiek
Akmeni dvar. Karin. P. Gen su kulkosvaidiais ginkluota I kuopa ir keletu raite-
li palik saugoti kelius nuo Vieint Andrionik, karininkai K. Ladyga ir M. Pe-
iulionis su artilerija temstant gro Anykius. ia iek tiek pailsj nakt pasiek
prie UtenosZaras plento buvus Mikiniki palivark, kur buvo apsistojs karin.
V. Skorupskio vadovaujamas I pst. pulko batalionas
383
.
Gegus 22 d. buvo nutarta pradti puolim Utenos kryptimi. Karin. V. au-
dzis su VI kuopa apie 3 val. pradjs yg Pakalni kaimo link sutiko atkakl apka-
suose sitvirtinusi bolevik pasiprieinim. J pstininkus aktyviai rm artilerija.
Tada viena kuopos dalis toliau puol prie viekeliu, o kita m supti j i piet puss.
108
Pajut gresiant pavoj bolevikai pasitrauk, palikdami kelet autuv su oviniais.
Puldama bolevikus, VI kuopa palaik ry ir su lenkais, kurie versi Ignapolio
ir Noliki dvar rajon. Nesutikusi didesnio pasiprieinimo, kuopa um Pakal-
nius, pamusi nelaisv apie 20 bolevik. Puldama toliau, ji um 212 auktum.
ia lietuvius netiktai pasitiko bolevik pstinink batalionas ir j kavalerijos eskad-
ronas, kuris m supti kuopos deinj sparn. Kuopai sunku buvo atsilaikyti prie
didesnes prieo pajgas ir ji buvo priversta trauktis. Teko patirti ir neskmi buvo
sueistas pats kuopos vadas karin. V. audzis. Bdamas sueistas, jis kur laik ir
toliau vadovavo kuopai, tvarkingai j ivesdamas i apsupties iki Pakalni kaimo.
Taiau bolevikai kuop persekiojo toliau. Kautynse uvo brininkai Vincas Bruz-
bartas, Kazys Rakauskas ir skyrininkas Kazys Radzeviius. Atsitraukus ir umus
pozicij prie Mikini kaimo, vadovavim kuopai perm karin. Juozas Plenta.
Lenkai taip pat neatlaik bolevik puolimo ir buvo priversti grti ankstyves-
nes pozicijas ovelius. Bijodama apsupimo i deiniojo sparno, kuopa, netekusi
santarvininko, atsitrauk iki Mindui, kur um pozicij iaurs vakarus nuo
eero. Bolevikai toliau kuopos nebepersekiojo
384
.
T pai gegus 22 d. apie 16 val. Lelin link pradjo yg karin. K. Ladygos
vadovaujama vora. Po trumpo susirmimo bolevikai buvo priversti palikti Klev-
n, Buivyd ir Diktar kaimus. Manydamas, jog prieas toliau trauksis platesniu
frontu, karin. K. Ladyga, pasims su savimi kelet kulkosvaidinink su 2 kulkos-
vaidiais ir brel raiteli, veimais m skubiai vytis i Diktar kaimo besitraukian-
ius bolevikus. Juos besivejant, i iaurs vakar pusje prie Smulkio kaimo buvusi
apkas lietuvius buvo netiktai pradta audyti i autuv ir kulkosvaidi, ir jie
suskubo gelbtis. Jau buvo tamsu, ir lietuviai paplents grioviais sugebjo iliauti i
pavojingos zonos. Visgi 8 kareiviai buvo sueisti ir paauta didesn dalis arkli.
Ankstyv gegus 23 d. ryt prie Diktar kaimo netiktai pasirod prieo ar-
vuotas automobilis. Msiki bandymai j sustabdyti kulkosvaidi bei autuv ugni-
mi buvo neskmingi. Tuo metu patrankos keit pozicijas ir arvuoio apaudyti nega-
ljo. Karin. K. Ladyga sak nutraukti arvuoio apaudym ir per balas bgti pietus
nuo Diktar. Plentu trauktis nebuvo galima, nes, arvuoiui vejantis, bt patirta daug
auk. Bgant i Diktar, nespta net su savimi pasiimti sueist kari. Ms artilerija,
likusi be priedangos, arvuoiui artjant turjo apleisti pozicijas prie Klevn. Apsi-
stojusi ties Mikinikiais, nusitaik UtenosZaras plent ir lauk arvuoio pasiro-
dant. Taiau is, apaudomas nuo Buivyd puss, ties Klevnais sustojo ir gro atgal.
Puolimas visame Ukmergs bare buvo sustabdytas. Suinota, jog gegus 22 d.
aktyvi susirmim su bolevikais metu Anyki apylinkse buvo sueistas II kuopos
vadas karin. A. emaitis. Tuo metu Andrionikio rajone karin. P. Genys su I kuopa
toliau vykd sustiprint valgyb, vis laik bdamas artimame slytyje su bolevikais.
Laikinai aprimus kovoms, bolevikai um pozicijas linijoje: PakalniaiRubiki
e.Debeikiai, o Ukmergs rinktin AlantaSkiemonysAnykiai linijoje
385
.
K o v o s d l P a n e v i o. Vykdydama vyriausiojo kariuomens vado
gen. S. ukausko 1919 m. gegus 14 d. sakym Nr. 2, Panevio rinktin po trij
dien susikoncentravo Ramygalos ir Krekenavos rajonuose, o jos tabas Mikali-
kio dvare (3 kilometrai pietus nuo Ramygalos). Rinktinje buvo Panevio atskira-
sis batalionas (eios kuopos ir raitj valg komanda), II pst. pulko III batalionas
109
(trys kuopos), kuriam vadovavo karin. J. Motiejnas-Valeviius ir I baterija (4 patran-
kos), karin. V. Geigos vadovaujama. iaurs Lietuvoje puolim rm karin. A. Stapu-
lionio vadovaujamas Joniklio partizan batalionas, o eduvosPanevio gelein-
kelio linij deng vokiei saks batalionas, kuris taiau puolime nedalyvavo.
Bolevik pajgas sudar 14 ir 15 auli pstinink pulkai ir 6 latvi komunist
pulkas. Bolevikai buvo um linij RaguvaJotainiaiBarklainiairiksUpyt
386
.
Gegus 17 d. 18 val. tab Mikalikio dvare buvo suaukti vor ir baterijos vadai,
kuriems buvo iaikintas rytdienos veikimo planas ir paskelbtas faktikai vadovaujan-
io karinms operacijoms Panevio rinktins instruktoriaus plk. M. Katch pareng-
tas sakymas Nr. 1* . Juo remiantis, Panevio rinktin buvo suskirstyta tris voras:
1. Deinioji vora (vadas karin. J. Vidugiris), kuri sudar Panevio atskirojo
bataliono III ir V kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidiais, I baterijos 3 patrankos ir 10
raitj valg, turjo iki gegus 18 d. 2 val. nakties uimti Belazariki dvar ir
Naujasods rajon, o po valandos pulti Jotainius. Juos umusi, turjo vykti Katin
kaimo link ir, nugaljusi prie, kaim uimti.
2. Vidurinioji vora (vadas karin. J. Motiejnas-Valeviius), kurios sudt
jo II pst. pulko 2,5 kuopos, ginkluotos 3 kulkosvaidiais, I baterijos viena patran-
ka ir 10 raitj valg, turjo iki gegus 18 d. 2 val. 30 min. netiktai uimti Rimaii
Papiki rajon, o 4 val. pulti ir uimti Ukalni kaim ir pietinius Barklainius.
3. Kairioji vora (vadas karin. J. Nastopka), kuri sudar Panevio atskirojo
bataliono I ir IV kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidiais, ir 10 raitj valg, turjo iki
gegus 18 d. 2 val. nakties netiktai uimti Uliaui kaim ir pietin Levaniki
dvar, o 3 val. 30 min. pulti ir uimti riki ir Rajn kaimus.
4. Bendrasis rezervas (vadas karin. J. Reikala), kur jo Panevio atskirojo
bataliono II ir VI kuopos, mokomoji kuopa, II pst. pulko pus kuopos, ginkluotos 4
kulkosvaidiais ir 20 raitj valg, iki gegus 18 d. turjo bti: 2 val. Ramygalo-
je, o 4 val. vykti iaur RamygalosPanevio viekeliu.
Iki gegus 18 d. 12 val. turjo bti uimta linija: Katinaipietiniai Barklainiai
riksRajnai.
Visose vorose turjo bti rezervai savo sparnams apsaugoti, reikalauta vykdyti val-
gyb ir palaikyti ryius tarp savs bei su rinktins tabu. valgyba VadokliGenetini
Raguvos kryptimi turjo bti vykdoma rinktins tabo nurodymais. Pirmuosius terminuo-
tus praneimus rinktins tabui reikjo atsisti umus ieities rib, o antruosius 12 val.
Maisto ir audmen sandlis buvo Truskavoje, perriimo punktas Ramyga-
loje. Sueistieji veimais turjo bti veami Kdainius, o i ten traukiniu Kaun.
Signalai: baltos raketos ia ms, raudonos mes einame pirmyn arba per-
kelti ugn, alios reikalinga pagalba. Pavaduotojai karin. J. Variakojis ir ka-
rin. J. Reikala. sakym pasira plk. M. Katch
387
.
Vos paskelbus sakym i vokiei saks 18 pulko I bataliono vado kpt. Spran-
gerio buvo gautas praneimas, jog deiniajame Panevio rinktins sparne jo bata-
lionas gegus 19 d. 3 val. puls Raguvoje buvusius bolevikus. Kpt. Sprangeris pra
supaindinti j su planuojamais lietuvi kariniais veiksmais ir priskirti jo batalionui
* Karin. M. Katch Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo rus kariuomenje, kur buvo gijs didel
karin patyrim. Tuo metu jis dar nemokjo lietuvi kalbos, todl sutiko bti tik Panevio atskirojo
bataliono instruktoriumi ir planuoti karines operacijas bei vadovauti joms V. L.
110
apie 30 lietuvi kavalerist, apie 50100 pstinink, kurie gegus 18 d. turjo at-
vykti Alunio dvar
388
.
i inia Panevio rinktins vadovyb iek tiek nuramino. Kpt. Sprangeriui
buvo pranetas Panevio rinktins veikimo planas ir paprayta pagreitinti Ragu-
vos puolim. Taiau kpt. Sprangeris to padaryti negaljo, nes jam reikjo atlikti toli-
m yg i Bukoni rajono. Panevio rinktin suplanuotos karins operacijos atid-
ti gegus 19 dienai irgi nebegaljo (r.18 schem).
18 schema
Panevio rinktins jg sutelkimas 1919 m. gegus 18 d.
111
Puolimas buvo pradtas 1919 m. gegus 18 d. autant. Rinktins vadas ir
tabas i Mikaliki dvaro persikl Ramygal. Deiniosios voros vadas karin. J.
Vidugiris, autant pasiunts vien kuop Naujasods miko pakraiu pulti Jotai-
nius i ryt puss, su likusiomis dalimis ygiavo viekeliu to kaimo link. Prie prad-
dama puolim artilerija prieo pus paleido kelet artilerijos sviedini. Po to, prisi-
dengus kulkosvaidi ugnimi, voros daliniai energingai puol Jotainius. Bolevikai,
netvarkingai atsiaudydami, skubiai pasitrauk. Jotainiai, o netrukus ir Grininai,
buvo uimti. Nesutikusi atkaklesnio prieo pasiprieinimo, vora apie 12 val. um
ir Katin kaim
389
.
Karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama vidurinioji vora gegus 18 d.
3 val. pradjo yg Ukalni kaimo link. Netoli rikli pastebjus prie ta kryp-
timi buvo pasistas karin. E. Noreika su briu pstinink, ginkluot vienu kulkos-
vaidiu. Pasirod, jog, norint uimti riklius, reikjo pirma istumti bolevikus i
Ukalni kaimo. Prieui menkai ginantis i pradi buvo uimti Ukalniai, o po to
ir rikliai. Puolimo metu buvo isiaikinta, jog bolevikai buvo sitvirtin Barklai-
niuose, i kuri neman trauktis. Tada viduriniosios voros viena kuopa puol prie
i ryt nuo Pumpli kaimo, kita i piet puss, o karin. E Noreika su savo briu
deng kairj voros sparn ir ygiavo Barklaini link pamike i vakar puss. Nors
bolevikai i pradi ir smarkiai atsiaud autuv ir kulkosvaidi ugnimi, taiau,
apaudyti artilerija ir supami i trij pusi, buvo priversti pasitraukti. Barklainiai
buvo uimti
390
.
Karin. J. Nastopka su kairija vora gautj udavin taip pat pradjo vykdyti
gegus 18 d. 3 val. Jo paties vadovaujama IV kuopa nuo Uliaui kaimo puol
rikes i iaurs vakar puss. Po trumpo atsiaudymo bolevikai rikes apleido.
Umusi i vietov, kuopa i piet puss puol Radikoni dvar, kuris po trumpos
kovos taip pat buvo paimtas. Karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa nuo Uliau-
i kaimo puol Rajn kaim. Taiau ia ji sutiko stipr, artilerijos ugnies remiam
bolevik pasiprieinim, perjus priepuol. Pam iniciatyv, bolevikai nuo Ra-
jn puol Radikoni dvar ir riki kaim. IV kuopa taip pat neatlaik prieo
puolimo. Traukiantis nuo Radikoni dvaro, uvo ios kuopos vadas karin. Jonas
Nastopka, kuris, kaip minjome, vadovavo ir kairiajai vorai
391
. Netekusi vado, IV
kuopa pakriko ir i riki pasitrauk Uliaui kaim. Pakrikusiai vorai m va-
dovauti II kuopos vadas karin. J. Jurnas, kuris sujungtomis i rezervo II ir VI kuo-
pomis t pai dien vl puol bolevikus ir susigrino riki kaim bei Radikoni
dvar
392
. Po to vadovavim kairiajai vorai perm karin. J. Reikala.
Apskritai imant, gegus 18 d. puolimas pasisek. Buvo paimta nemaa be-
laisvi, atimta kulkosvaidi, autuv, arkli ir kt. turto. Bolevikai buvo nustumti
linij: KabeliaiOksaiilaiiaiDubuli dv.RajnaiTarnagala. Ms kariuome-
n laik linij: KatinaiMidinaiPumpliaiBarklainiai (piet.)Ukalniairiks
Radikoni dv.Levaniki dv.
393
(r. 19 schem).
Panevio rinktins vadovyb nutar gegus 19 d. autant tsti puolim, pa-
skelbdama sakym Nr. 2. Deinioji vora 3 val. turjo pulti prie iilgai kelio Katinai
Pajuodiai ir 12 val. uimti Pajuodi kaim. Viduriniajai vorai sakyta tuo paiu
metu pulti iilgai kelio Barklainiaiilagalio k. ir 12 val. uimti ilagal. Kairioji vora,
sustiprinta viena pstinink kuopa, 5 val. 30 min. turjo pulti Dubuli dvar bei
112
Rajnus ir iki 12 val. uimti ias vietoves. Bendrasis rezervas (karin. J. Reikala) 6 val.
turjo apsistoti prie pietini Barklaini. Rinktins tabui iki gegus 19 d. 4 val. rei-
kjo bti Ramygaloje, o po to vykti iaur keliu RamygalaPanevys
394
.
Gegus 19 d. 5 val. 30 min. rinktins tabas gavo kairiosios voros praneim,
jog Dubuli dvaras, Mikaliki ir Rajn kaimai uimti. Kitos voros iek tiek vlavo,
bet 10 val. visos rinktins dalys buvo KabeliOksilaiiUpyts linijoje, bolevi-
kai kulkosvaidi ir artilerijos ugnies priedangoje skubotai trauksi Panevio link
395
.
19 schema
Panevio rinktins padtis 1919 m. gegus 18 d. vakare
113
Panevio rinktinei nemaai padjo ir ms laknai, intensyviai bombarduodami
PanevioKupikio geleinkelio linij, bei Joniklio partizan bataliono valgai,
bolevik unugaryje nupjaust telefono ir telegrafo laidus ir tuo sutrikd j ryius.
Bolevikams traukiantis visu frontu, Panevio rinktins vadas plk. M. Katch
gegus 19 d. 12 val. visoms voroms sak ubaigti pradt darb paimti Panev-
io miest. Deinioji vora, puldama per TautknusPakalnikius Karinauk ir
toliau iaur, turjo atkirsti kelius, einanius i Panevio rytus. Viduriniajai vorai
sakyta per ilagal, Pabalius atakuoti Panev i piet puss. Kairioji vora, ygiuo-
dama per Zubikius, Molainius, turjo atakuoti miest i pietvakari puss. Bendra-
jam rezervui sakyta per Kui kaim nuvykti Oksus ir ten laukti tolesni nurody-
m. Visa artilerija turjo apaudyti kelius, einanius i Panevio rytus. Rinktins
tabas prie kelio Joskildaiilagalis
396
(r. 20 schem).
20 schema
Panevio puolimas 1919 m. gegus 19 d.
114
Paskelbus sakym, rinktins vadovyb pasiek inia, jog vokiei saks kpt.
Sprangerio vadovaujama miri lietuvivokiei rinktin gegus 19 d. 2 val. 15 min.
um Raguv ir i ten pasiunt valgyb LevanikioTraupio kryptimi, palikdama
plat (apie 4045 kilometr ploio) atvir deinj Panevio rinktins sparn, ke-
liant grsm lietuvi kariuomens saugumui. Neatsivelgiant tai, puolimas buvo
tsiamas. Deinioji vora netrukus um Pajuodius ir per mikus ygiavo Kari-
naukos link. Dl minto atviro deiniojo sparno artilerija buvo palikta Pajuodiuose.
Vidurinioji vora um ilagalio kaim, o kairioji Zubiki ir Vaivili kaimus.
Bolevikai skubiai bgo i Panevio, persekiojami smarkios ms artilerijos ugnies.
Panevio rinktins dalys gegus 19 d. apie 17 val. um miest. Bolevikai pasi-
trauk Subaiaus link
397
.
ioje karinje operacijoje daug padjo ms aviacijos eskadril, kuri bombar-
davo ir kulkosvaidi ugnimi apaud bolevikus Panevyje ir geleinkelio ruoe
PanevysKupikis gegus 18 d. 7, o gegus 19 d. 5 kartus, savo jga demora-
lizuodama prie ir keldama panik jo eilse
398
.
Aktyviai veik ir vietos partizanai. Be minto prieo ryi priemoni gadini-
mo, jie, traukiantis bolevikams i Panevio, u 7 kilometr nuo miesto iard gele-
inkel. Bolevikai, paskutinj traukin susikrov daug i vietos gyventoj prisipl-
to maisto ir kitokio turto, taip pat ryi priemoni, audmen bei suimt lietuvi,
ms karo lktuv intensyviai persekiojami, didele sparta skubjo rytus. Nepaste-
bj iardyto geleinkelio, nuvirto nuo bgi ir liko ms pusje. Atskubj Panev-
io rinktins daliniai apsupo suduus traukin ir sueistiesiems, kuri kartu su u-
mutaisiais buvo apie 250 moni, suteik reikiam pagalb
399
.
Bolevikai nuo Subaiaus puss kelet kart mgino kitais traukiniais priva-
iuoti ir evakuoti suduusio traukinio turt, bet ms karo lktuvai ir pstininkai
visas j pastangas likvidavo
400
. Lietuviams pavyko iveti i suduusio traukinio
apie 200 veim brangaus turto
401
.
Nors Panevio rinktins kariuomen po keli dien ygio ir dviej dien m-
io buvo labai ivargusi, bet, turdama maai nuostoli, o daug grobio, buvo gerai
nusiteikusi. Vietiniai gyventojai karius sutiko labai nuoirdiai, diaugsi sulauk
geresnio gyvenimo.
Umus Panev, rinktins tabas persikl j ir 1919 m. gegus 20 d. 4 val.
paskelb sakym Nr. 4 pergalei tvirtinti. Rinktins kariuomen buvo suskirstyta
saugoti dviej bar. Deiniajam barui Lidyns dv.PakalniaiKurganavos dv.
Karinauka saugoti buvo paskirtos II pst. pulko trys kuopos su 3 kulkosvaidiais ir
3 raiti valgai. Vadu buvo paskirtas karin. J. Motiejnas-Valeviius. ios pajgos
turjo 11 val. susirinkti Velio kaime.
Kairiajam barui KarinaukaKatininBernotaiPiniava saugoti paskirtos
Panevio atskirojo bataliono trys kuopos su 6 kulkosvaidiais ir 15 rait valg
brys. Vadu paskirtas karin. J. Vidugiris.
Bendrj karin. J. Reikalos vadovaujam rezerv sudar Panevio atskirojo
bataliono trys kuopos, mokomoji kuopa, 10 kulkosvaidi, 15 raitj valg ir vie-
na baterija (4 patrankos). ios pajgos turjo iki 12 val. susitelkti Panevio kareivi-
nse, o artilerija Panevio Skaistkalnio priemiestyje
402
.
T pat dien tabe buvo gautas vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko Lie-
115
tuvos kariuomenei slaptas sakymas Nr. 3. Jame Panevio rinktins vadui sakyta ne-
delsiant sitvirtinti Panevyje ir, bolevik puolimo atveju, juos sulaikyti. Nurodyta nuo
Panevio ryt kryptimi pasisti valgus bei partizanus iki pat slyio su prieu, o taip
pat palaikyti tampr ry su iaur ir pietus nuo Panevio veikusiomis kariuomens
dalimis. Gen. S. ukauskas Panevio rinktinei sustiprinti paadjo gegus 22 d. at-
sisti geleinkeliu II pst. pulko II batalion ir kartu prane, jog vokiei kariuomens
iauli brigados dalims sakyta persikelti PanevioPasvalio linij
403
.
Tuo metu Panevio rinktins padtis buvo nelengva. uvus karin. J. Nastop-
kai, o ties Pajuodiais bolevikams sunkiai sueidus karin. L. ukausk bei keletui j
susirgus, labai stigo karinink, vis pirma kuop vad. Be to, kariuomens dalims
stigo ovini autuvams, sviedini artilerijai ir ypa emlapi. Be to, pasitraukusie-
ji bolevikai per Lvens up ties Piniava ir Pakalnikiais buvo sudegin tiltus
404
.
Vos spjus gegus 20 d. iki piet karin. J. Motiejno-Valeviiaus ir karin. J.
Vidugirio vadovaujamiems daliniams uimti aukiau nurodytus barus ir juose i-
dstyti utvaras, 14 val. bolevik karins pajgos kairiajame sparne mgino nu-
stumti lietuvius nuo Lvens, o deiniajame uimti Velio kaim. Taiau ie puoli-
mai buvo atremti ir bolevikai nuvyti Paistrio ir Karsakikio link
405
.
Gegus 21 d. Panevio rinktin diaugsmingai prim vyr. kariuomens va-
do gen. S. ukausko pasveikinim dl Panevio miesto pamimo
406
. Kariuomen
nuo 1919 m. gegus 1 d. vis laik buvo ar ygiuose, ar miuose, todl rinktins
vadovyb nutar jai skirti vienos dienos poils ir apsiriboti vien prieo jg ir veiks-
m valgyba bei suduusio traukinio turto kraustymu.
Taiau ir t dien kariams pailsti nepavyko. Apie 12 val. bolevikai geleinke-
liu prive nauj kariuomens dali, kurios, visu pajgumu smogdamos, privert rink-
tins deiniojo baro pajgas pasitraukti VelioVaivadli linij. Bolevikai um
Lidyns dvar ir Pakalni kaim, kuriuos nuo 60-jo latvi bolevik pulko gyn ka-
rin. A. Butkeviiaus vadovaujama II pst. pulko III bataliono VII kuopa. Negaldama
atsilaikyti prie gausias prieo pajgas, kuopa, atkakliai besigindama, pasitrauk Ne-
vio pozicijas. Kov metu ji neteko keleto savanori, nemaa buvo sueista.
Paskatintas skms, 60 latvi bolevik pulkas puol prie Velio kaimo kairia-
jame Nevio krante umusias pozicijas VIII ir IX kuopas. Atkaklus mis tssi iki
vlyvo vakaro. Visgi nakt ms kuopos buvo priverstos pasitraukti. Bolevikai smar-
kiai atakavo ir kairj, karin. J. Vidugirio vadovaujam, apsaugos bar. Msikiams
teko pasitraukti MolainiNaujasods linij. Rezervas, karin. J. Reikalos vadovau-
jamas, persikl ilagalio kaim
407
(r. 21 schem).
Panevio rinktins tabas persikl ilagal. ia gegus 22 d. 8 val. Panev-
io rinktinei buvo paskelbtas sakymas Nr. 4. Vis dalini vadams sakyta imtis prie-
moni tvarkai palaikyti, kari nuotaikai pakelti bei prieui nuo Panevio miesto
nublokti. I baterija (4 patrankos), umusi pozicij vakariniame Panevio miesto
pakratyje, turjo 12 val. pradti audyti Kariki kaim, palaipsniui perkelti j
pietus ir ilgesniam laikui sutelkti VelioLidyns dvaro rajon. Po pusvalandio
vl perkelti j Karikius ir palaipsniui toliau iaur.
Karin. J. Reikalos vadovaujamas bendras rezervas (Panevio atskirojo bata-
liono V ir VI kuopos, mokomoji kuopa ir II pst. pulko VIII kuopa su 6 kulkosvai-
diais) turjo 12 val. slapta atvykti Pajuodi rajon. 12 val. 30 min. sakyta rytin-
116
gai pulti DembuvkLidyns dvar iki PakalniKariki linijos. Visoms kitoms
rinktins dalims, prasidjus kautynms, visu frontu pereiti puolim. Rinktins ta-
bas i ilagalio persikl Molainius
408
.
Taiau ie rinktins vadovybs planai nebuvo realizuoti. Vis pirma sakymo
nesugebjo vykdyti I baterijos vadas karin. V. Geiga. Dl kai kuri karini dali
vad bei kari menkos patirties apie 12 val., kai prieo puolimas m silpnti ir j
21 schema
Panevio gynimas 1919 m. gegus 2122 d.
117
aktyvumas blso, ms dalys uuot pasinaudojusios palankiai besiklostania padti-
mi, i VelioVaivadli linijos pasitrauk LepiMolainiNaujasods linij. Nei-
giamai atsiliep ir didelis kariuomens nuovargis. Dl vis i aplinkybi sakyme
nurodytu laiku pereiti kontratak galimybi nebuvo. Ji buvo atidta gegus 23 d. ir
imta stiprintis mintoje LepiMolainiNaujasods linijoje
409
.
Panevio miestas buvo lyg ir neutralus j atvykdavo tai lietuvi, tai bole-
vik valgai. Tomis dienomis iaurinse Lietuvos vietovse labai suaktyvino savo
veikl Joniklio atskirasis partizan batalionas. Gegus 22 d. bolevikams i pa-
trank apaudius ir sudeginus Paberi kaim, io bataliono I kuopa suintensyvi-
no puolim TolinPualoto fronte, paimdama kelet autuv ir du telefono apa-
ratus. Kit dien prieas didelmis pajgomis puol Saloius ir privert pasitraukti
ten buvus II kuopos br. Bolevikai persikl per Mos up su 6 patrankomis,
apaud ir sudegino Kiemn kaim (36 kiemus). Taiau tolesn bolevik verimsi
partizan batalionui pavyko sulaikyti. T pat dien I kuopa upuol Tolinus. Kele-
tas bolevik uvo, o 5 buvo paimti nelaisvn. II kuopa tuo paiu metu um imo-
nis ir Saloius. I bolevik buvo atimti 4 kulkosvaidiai, o 3 raudonarmieiai pateko
nelaisvn. Gegus 24 d. bataliono valgai, pasisti bolevik unugar, nupjaust
telefono laidus PasvalioVabalninkoDaujnKrinino linijoje, isiaikino prieo
pajg dyd Girsd apylinkje ir upuol j i adeiki miko. Pagal sutart signal
bataliono II kuopa, veikdama drauge su vokieiais, puol bolevikus nuo Pasvalio
puss. ie, manydami, jog es supami i vis pusi, panikai pabgo i Pasvalio. Tuo
metu I kuopa um Pumpnus. Gegus 25 d. partizan jgomis buvo uimtas
Krininas ir Daujnai
410
.
Bolevikams buvo nesuprantami lietuvi kariuomens veiksmai. Jie man, jog
ms vadovyb perdislokuoja karinius dalinius, nordama bolevikus apsupti ir su-
naikinti. Ypa daug nerimo jiems kl Panevio rinktins rezervas Pajuodiuose.
Todl gegus nakt i 22 23 d. VI latvi bolevik pulkas (600800 raudonarmie-
i) pasitrauk nuo Panevio ir artimesni apylinki Subaiaus kryptimi.
Gegus 24 d. i Kauno Panev atvyko II pst. pulko vadas plk. V. Grigalinas-
Glovackis su likusiomis pulko dalimis. Plk. M. Katchei ivykus atostog, plk. V. Gri-
galinas-Glovackis, kaip vyresnysis ir didesns dalies vadas, vyr. kariuomens va-
do gen. S. ukausko sakymu laikinai buvo paskirtas Panevio rinktins vadu.
Karin. J. Variakojis liko Panevio atskirojo bataliono vadu
411
.
1919 m. gegus mn. vykdytos skmingos KurkliPanevio karins opera-
cijos atskleid nauj reikming nepriklausomybs kov istorijos lap. Nuo atskir
upuolim, partizaninio pobdio veiksm buvo pereita prie planing, numaiusi
ivaduoti vis krat, karini operacij. Ms kariuomen, veikdama Ukmergs
Daugpilio ir KdainiPanevioSubaiaus kryptimis i bolevik ivadavo nema-
Lietuvos teritorijos dal. Nors Ukmergs ir Panevio rinktini jgos buvo kelet
kart maesns negu bolevik ne tik moni skaiiumi, bet ir ginkluote, vis dlto
jos rod, k gali padaryti negausi, neprityrusi, bet tvirto pasiryimo bei dvasios,
stiprios valios, aktyviai visos tautos ujauiama ir remiama kariuomen. Vien va-
duojant Panevio miest ir jo apylinkes, buvo paimta nelaisvn per 400 bolevik,
2 patrankos, 16 kulkosvaidi, vienas karikas traukinys ir daug kito turto
412
.
KurkliPanevio karini operacij eiga rodo, jog j metu liko nepasinaudo-
118
ta dar daugeliu galimybi. Vis pirma, i vienu metu vykusi dviej karini opera-
cij metu vietoje nebuvo bendro fronto vado, kuris bt derins abiej rinktini
veiksmus, atsivelgdamas j laimjimus ir neskmes. Todl frontui vadovavo pats
vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, kuris buvo Kaune ir, tuometinmis sly-
gomis neturdamas patikimo ryio su rinktinmis, negaljo su jomis operatyviai kon-
taktuoti, jausti kov puls. Beveik nebuvo ryi ir tarp pai Ukmergs bei Pane-
vio rinktini. Ukmergs rinktins vadas karin. K. Ladyga apie Panevio pami-
m gavo praneim i Generalinio tabo tik gegus 21 d. ryt, o is miestas i bole-
vik buvo atkovotas jau gegus 19 d. pavakary.
Kyla pagrstas klausimas, ar Panevio rinktins vadas plk. M. Katch po ge-
gus 21 d. bt taip pasyviai veiks, jei bt inojs, jog Ukmergs rinktins dali-
nys t dien skmingai vijo bolevikus nuo Andrionikio Vieint link ir galjo at-
kirsti bolevikams atsitraukim geleinkeliu rytus? To neinodama, Panevio rink-
tins kariuomen, uuot musis aktyvi veiksm, pati atsitrauk atgal ir Panevys
gegus 2122 d. joki karini pajg nebuvo uimtas. Bolevikai, pasitrauk nuo
Panevio rytus apie 30 kilometr ir pastebj, jog j niekas nepersekioja, o Uk-
mergs rinktin tuo metu puolim geleinkelio link taip pat sustabd, nustojo trau-
ksi ir m ruotis naujiems puolimams.
Nepasinaudojimas skme, iniciatyvos i savo rank ileidimas, abiej rinkti-
ni veiksm nekoordinavimas rodo, jog tuometinis bendras vadovavimas kariuo-
menei dar nebuvo reikiamo lygio. Taiau, nepaisant mint trkum, Ukmergs ir
Panevio rinktini kovas ir j rezultatus reikia vertinti teigiamai. Pirmasis puolimo
uolis buvo skmingai atliktas.
U t e n o s u m i m a s. Telkdama bolevik front vis daugiau naujai
suformuot karini dalini, Lietuvos karin vadovyb m ruotis naujam puoli-
mui. Tomis dienomis bolevikai buvo susitelk linijoje: PakalniaiLelinaiDebeikiai
SvdasaiKupikisVabalninkas (r. 22 schem).
1919 m. gegus 24 d. vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas Panevio ir
Ukmergs rinktinms paskelb sakym Nr. 5. Karin. St. Nastopkos vadovaujamai
Panevio rinktinei sakyta gegus 28 d. autant pulti abipus geleinkelio Panevys
Daugpilis, uimant Subai bei Kupik. Karin. K. Ladygos vadovaujamai Ukmer-
gs rinktinei sakyta ygiuoti pirmyn UkmergsDaugpilio plentu ir uimti Uten.
Lietuvos iaurje veiks Joniklio partizan batalionas turjo remti kariuomens
dalis, besiverianias VabalninkoBakn link. sakyme taip pat buvo numatytos
uduotys aviacijai, tiekimo, ryi, sanitarijos skyriams
413
.
Gavs gen. S. ukausko sakym, Ukmergs rinktins vadas karin. K. Lady-
ga, susitars su vokiei saks 18 pst. pulko vadu mjr. V. Zechau, nutar pulti
Uten trimis voromis.
Deinij vor sudar I pst. pulko du batalionai, raitj valg komanda, du
raiteli eskadronai ir karin. M. Peiulionio vadovaujama nevisos sudties IV baterija
(3 patrankos). iai vorai vadovavo pats karin. K. Ladyga.
Vidurinij vor sudar saks savanori viena kuopa, artilerijos brys (2 patran-
kos), du minosvaidiai, dviratinink brys ir lietuvi I pst. pulko VIII kuopa. i saks
mjr. Kiolerio vadovaujama vora turjo pulti bolevikus pagal plent LelinaiUtena.
119
22 schema
Bendra fronto padtis 1919 m. gegus 25 d.
120
Kairij vor sudar I pst. pulko dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidiais,
saks savanori batalionas (3 kuopos), artilerijos baterija, raiteli brys ir du pionie-
ri skyriai. i vora turjo nuo Anyki pulti prie DebeikiVyuonUtenos kryp-
timi. Jai vadovavo saks savanori 18 pst. pulko vadas mjr. V. Zechau ir I pst.
pulko vado padjjas karin. Ig. Musteikis.
Be to, saks karin. Sprangerio vadovaujamas dalinys, veikiantis pagal atskir
sakym, turjo uimti imoniKupikio linij ir apsaugoti Ukmergs rinktins kai-
rj sparn
414
.
Vokiei saks daliniams vluojant atvykti nurodytas pozicijas, puolimas
buvo pradtas tik gegus 31 d. Deinioji, karin. K. Ladygos vadovaujama vora,
ivakarse susikoncentravusi prie viekelio AlantaPakalniaiUtena, 6 val. pradjo
yg. Pasiekus Motiejn kaim, vora i ybei kaimo pietvakarinje dalyje buvu-
si auktum buvo apaudyta autuv ir kulkosvaidi ugnimi. tai atsakius artile-
rijos ugnimi ir pasiuntus vien pstinink kuop, bolevikai pasitrauk Kanik
kaimo link. kandin pasistai valgybai pavyko nustatyti, jog prie Kanik kaimo
vyksta didelis prieo jg judjimas. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog prieas neap-
sisprends, ar gintis, ar toliau trauktis, sak karin. M. Peiulioniui kaim apau-
dyti smarkia artilerijos ugnimi. Pasiunts karin. P. Dundul su pstinink daliniu
supti Kanikus i piet puss, pats su likusiais pstininkais puol bolevikus vieke-
liu i vakar. I paskos, u 2 km, kaip atsarga, jojo raiteliai.
lietuvi artilerijos ir puolanij pstinink veiksmus bolevikai atsak smar-
kia ir taiklia vis ginkl ri ugnimi. Lietuvi puolanios grandins buvo sulaiky-
tos ir, neatlaikiusios spaudimo, m trauktis. Bolevikai, i Kanik kaimo perj
kontrpuolim, nuo Vitkn ir aukiki kaim m supti vor i deins puss. Ne-
paisant karinink V. Skorupskio ir P. Dundulio pastang sustabdyti pstinink trau-
kimsi ir atgrti ginklus prie, to nepavyko padaryti. Karin. K. Ladygai jojant
pro grandines ir bandant sustabdyti pstinink atsitraukim, ie, laikydami autu-
vus ant pei, spaud gaidukus neva audydami. Tuo bdu, bolevikams panaudo-
jus tanki ir gana taikli artilerijos ugn, pavyko palauti jaun III bataliono kari,
kuri dauguma tokiose kautynse dalyvavo tik pirm kart, dvasi. Prieo pstinin-
kai puol nerytingai ir, msikiams parodius iek tiek itverms, buvo galimyb
juos sulaikyti ir patiems pereiti puolim. Taiau karin. M. Peiulionio vadovauja-
ma baterija taikliai apaud puolanias prieo grandines i labai mao atstumo. M-
s patrankos net du kartus buvo likusios pozicijoje be pstinink priedangos ir pate-
kusios bolevik autuv ugn.
Prieo artilerijos audymas, jo pstinink puolimas ir raiteli supimas i dei-
ns puss neigiamai paveik ir kai kuriuos lietuvi karininkus. Iskyrus karin. M.
Peiulionio artileristus, kurie nuoirdiai kovojo atsiaudydami, pstininkai visu b-
riu trauksi. Deinje voros pusje buv lenkai taip pat kakur dingo, ir prieo raiti-
ninkai lengvai galjo manevruoti i deins puss
415
.
Tik karin. K. Ladyga su I pst. pulko raitj valg komanda ir atsargoje bu-
vusiu puse eskadrono raiteli laiksi didvyrikai ir sulaik prieo puolim. Matyda-
mas pakrikusi voros nuotaik, karin. K. Ladyga leido karin. V. Skorupskiui su ps-
tininkais ir artilerija, supama i deins prieo raiteli, trauktis nuo Kazl kaimo ir
susitvarkyti.
121
Nordamas sulaikyti prieo puolim, karin. K. Ladyga su raiteliais prieui ne-
matant u rytus nuo Kazl kaimo buvusio krmokniais apaugusio kalnelio palik
arklius, prisileido arti valgybos neturjusius persekiotojus ir juos netiktai atakavo
salvmis. Bolevikams tai buvo netiktas dalykas: jie pakriko ir m skubiai trauktis.
O pstininkais tap valgai ir raiteliai, puldami per kalnelius nuo iaurs viekelio
puss, apie kilometr persekiojo besitraukiant prie AlantosPakalni viekeliu.
Neturint ini apie voros deiniajame sparne buvusius raitelius, nuo tolesnio perse-
kiojimo buvo atsisakyta. Buvo tsiama valgyba pietus bei Pakalni link
416
.
Karin. V. Skorupskis, nestengdamas susitvarkyti, su pstininkais, raiteliais ir
artilerija pasitrauk iki Rutn kaimo. Brys pstinink, atsilikusi nuo voros, pa-
nikai trauksi Didiakiemio, o po to plentu Ukmergs link.
Bolevik raiteliai, lenkams pasitraukus, laisvai veik voros deinje. Pro vobi-
ki dvar, Antalieius, Trumpon, Migikius prasiver vakar kryptimi, atakavo ant
viekelio prie Rutn pastebtas karin. V. Skorupskio voros dalis. Taiau bolevik
raiteli puolim msikiai laiku pastebjo. Karin. A. Povilaiiui puolant prie ati-
dengus smarki kulkosvaidi, o karin. M. Peiulioniui taikli artilerijos ugn, bolevi-
k raiteliai pakriko ir metsi onuose buvusias balas. Pasinaudojs palankia padti-
mi, karin. V. Skorupskis, greitai pasims su savimi karin. A. Povilait su kulkosvai-
diais ir karin. B. Pakevii su briu pstinink bei valgais, vijosi pakrikusius bole-
vikus ir neleido jiems isikraptyti i pelkt viet sausum. msiki rankas pateko
nemaa arkli, baln ir kt. turto. Isigelbj bolevikai pasitrauk.
Karin. V. Skorupskio voros nuotaika pakilo. Greit visi susitvark, pasuko atgal
ir vakare atygiavo Laiius
417
.
Atsitraukianius bolevik raitelius pastebjo Alantos apylinkes valgiusieji ms
raiteliai. Kur laik msikiai j nekliud. Bolevikams viekeliu prijojus prie Virintos
tilto, msiki raiteli utvoros nuo auktumos juos smarkiai apaud. Bolevik rai-
teliai nuo viekelio metsi per Virint iaurs rytus. Bet ia juos salvmis sutiko kitos
ms raitinink utvaros. Dar labiau pakrik bolevikai metsi on ir vl klimpo
rytus nuo Alantos buvusiose balose. Palik klimpusius arklius, jie psiomis pasitrau-
k. Visgi, kur laik atsiaudydami, bolevikai ir ms kariams trukd itraukti i bal
j paliktus arklius. Ir tik atvykus karin. M. Peiulioniui su viena patranka ir taiklia
ugnimi apaudius prie, is buvo priverstas toliau atsitraukti
418
.
Nordamas isiaikinti bendr padt fronte, karin. K. Ladyga su raitininkais
sek besitraukiant prie, susisiek su vora i deins ir stengsi umegzti ry su len-
kais. Taiau t dien to padaryti nepavyko. Susisiekus su mjr. Kiolerio vadovaujama
vora, suinota, jog jai pasistmti priek nepavyko. Iki vlyvos nakties su savo raiti-
ninkais persekiodamas bolevikus karin. K. Ladyga pasiek Skudutik, Kanikus.
Birelio 1 d. karin. K. Ladyga toliau persekiojo besitraukiant prie tai i pas-
kos, tai i ono. Taip buvo pasiekti Krikliai, Deguli dvaras, Vazgeliai. Karin. V.
Skorupskio vadovaujamos pstinink, artilerijos ir raitinink dalys toliau tvarksi ir
nakiai perjo Kanik rajon (r. 23 schem).
Birelio 2 d. karin. K. Ladyga su raitininkais slinko paskui atsitraukiant prie
rytus. ygiuojant toliau UtenosKuktiki viekeliu, bolevikai visikai nebesiprie-
ino ir spariai trauksi. Karin. K. Ladyga dal raitinink pasiunt Tauragn krypti-
mi, o pats su likusiais vyko Uten Paviei, Kimn, Kavyns keliu. Atvyks Ute-
122
23 schema
Utenos pamimas 1919 m. birelio 2 d.
123
n rado jau prie pusvaland atvykusias mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vado-
vaujamos kairiosios voros dalis. Utenoje pailsj ir susitvark, vokieiai saksai toliau
bolevik nebepuol ir sugro Ukmerg
419
.
Prieui persekioti buvo suorganizuota karin. K. Ladygos vadovaujama vora,
kuri ygiavo Daugaili link. Apie 21 val. pasiek Darini kaim, kur, vykus trum-
pam susiaudymui, bolevikai pasitrauk toliau. Tuo metu karin. Br. Bilminas su
VIII kuopa i Utenos buvo pasistas Tauragn link. Nesutiks prieo, jis pasiek
Ali kaim, kur ir apsistojo.
Karin. V. Skorupskis t pat dien atvyko Pakalnius. Pasisekimo paskatintas,
jis birelio 3 d. su savo daliniais taip pat skubjo Uten ir kuriam laikui apsistojo
Vaikutn dvare. Karin. P. Dundulis su IX kuopa buvo atskirtas nuo karin. V. Sko-
rupskio voros ir per Gimikius, Kainus ygiavo Tauragn link.
Karin. K. Ladyga, sudars vor i rait valg komandos, vieno husar es-
kadrono ir karin. M. Peiulionio vadovautos baterijos, ygiuodamas Daugaili link,
suinojo, jog bolevikai apsistojo pozicijose prie Daugaili auktumas Dubi
Indrajos eer linijoje. Temstant karin. M. Peiulionis taiklia artilerijos ugnimi ap-
aud prieo pozicijas prie UtenosDaugpilio plento ir auktumas prie Pakrys kai-
mo ir po keli salvi j puol. Sumi bolevikai skubiai trauksi Daugaili link.
Tuo paiu metu raitj valg komanda, pasinaudodama tamsa, irgi prislin-
ko prie bolevik pozicij ir apaud juos salvmis. Prieo ugnis vis silpnjo ir raitieji
valgai su husarais netrukus um Daugailius ir slinko toliau paplente paskui besi-
traukiant prie
420
.
Karin. M. Peiulionio baterija toliau vykti nebegaljo, nes Indrajos eero pieti-
nje pusje plentas buvo uverstas nukirstais mediais bei vairiu balastu. Nakt prie-
as buvo persekiotas tik iki Ustrons vienkiemio. Prie Daugaili apsaugai buvo pa-
liktas kavalerijos eskadronas. Karin. M. Peiulionis nakiai su raitj valg ko-
manda gro Vaikutnus
421
.
Karin. Br. Bilminas, su VIII kuopa birelio 3 d. ivyks i Ali kaimo ir nesuti-
ks bolevik pasiprieinimo, um Tauragnus, o birelio 4 d. jau buvo Paberje.
T pat dien buvo isiaikinta, jog bolevikai buvo um pozicij prieais Ukmer-
gs rinktin LegSegosDusetJuintBalioVergioVerpusavo eer linijoje ir jo-
je tvirtinosi. Panevio rinktin tuo metu tebuvo pasiekusi tik imoniKupikio linij, o
deinje nebuvo inoma lenk pozicija, todl Ukmergs rinktin nuo tolesnio puolimo
susilaik. I pst. pulko III bataliono kuopos su kulkosvaidiais um atramos punktus
pietryius nuo Daugaili ir udeng kelius nuo Salako puss. I pst. pulko II batalionas
saugojo kelius nuo Daugaili Zarasus, o I batalionas i Antaliepts Avilius. Kavale-
rijos eskadronui buvo sakyta saugoti voros kairj sparn Duset rajone. Dalis valg
komandos buvo priskirta prie III bataliono valgybai ir apsaugai deiniajame voros sparne.
Tuo bdu birelio 4 d. Ukmergs rinktins apsaugos ir atramos punktai buvo
JuknnPabersBaibiDauneikiBalio dvaroadyn linijoje. Karin. M. Pe-
iulionis su IV baterija buvo Daugaili rajone
422
.
Vidurin, sakso Kiolerio vadovaujama vora gegus 31 d. 9 val. pagal plent
pradjo ygiuoti Lelin kryptimi. Pirmieji slinko dviratininkai, o paskui juos kul-
kosvaidinink kuopa. Vora, be pasiprieinimo umusi Diktar kaim, pasiek Smul-
kio eer ir kaim, kur sutiko atkakl bolevik pasiprieinim. vor audydami
124
autuv bei kulkosvaidi, o nuo Lelin puss ir artilerijos ugnimi bei pasiunt
arvuot automobil, privert msikius su nuostoliais atsitraukti. Bolevik psti-
ninkai persekiojo ms vor iki Diktar kaimo, o arvuotas automobilis apie kilo-
metr vakarus nuo Klevn kaimo.
Prie io kaimo nedidelis ms kareivi brys, pasislps u kalnelio ir pralei-
ds priek prieo arvuot automobil, ubarikadavo plent, uversdamas j nu-
pjautais pakels mediais. Grtaniam atgal arvuoiui i klitis buvo neveikiama
ir jis turjo sustoti. Ms kariai, apmt j granatomis ir sueid vairuotoj, arvuot
pam. Birelio 2 d. susitvarkiusi vora ts yg ir apie 12 val., nesutikdama prieo,
pasiek Uten
423
.
Kairioji, saks mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vadovaujama, vora ge-
gus 31 d. 4 val. palikusi Anyki apylinkes, pradjo yg nurodyta Debeiki
VyuonUtenos kryptimi. Vorai i kairs apsaugoti ekonis Svdas kryptimi
buvo pasistas karin. P. Genys su II kuopa, kulkosvaidinink briu bei keliais raite-
liais. O voros deinioji pus buvo patikta saugoti karin. A. Diuvei su III kuopa.
Prie Debeiki vora susidr su prieo pstininkais, kurie po trumpo susiaudy-
mo pasitrauk. ygiuodama pirmyn, vora um Vyuonas, kur apsistojo poilsio, i
ia vienas brys raiteli su kulkosvaidiais buvo pasistas Sudeikius. Karin. A. Diu-
v, prie Rubiki kaimo ir eero neberads bolevik, taip pat nuvyko Vyuonas.
Tsdama yg nuo Vyuon Utenos link, vora prie Kalieki kaimo sutiko at-
kakl bolevik pasiprieinim. Jie buvo apaudyti artilerijos ugnimi. Atsakydami
tai, bolevikai netiktai atideng ugn vor nuo Bilin kaimo puss ir privert
msikius skubiai sitvirtinti pakels grioviuose bei bulvi vagose. Kaitaliojant artile-
rijos ugn Kalieki ir Bilin kaimus, bolevikai buvo priversti trauktis. Kalieki
kaimas buvo uimtas.
Persekiodami prie, msikiai pasiek Atkoikio, Kaulinikio bei Pasali auk-
tumas, kurias bolevikai atkakliai gyn. Gav pastiprinim, jie perjo priepuol ir
privert ms prieakinius dalinius pasitraukti Kaliekius, nesuspjus net pasiimti
sueistj. Viena ms patranka, vaiavusi padti pstininkams, klimpo dumble.
Nepaisant kareivi pastang ir vietini gyventoj paramos, j teko palikti. Kareivi
nuotaika smuko, nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Kalieki kaimo apsaugai
palikus vien kuop su sunkiaisiais kulkosvaidiais, vora temstant pasitrauk Vy-
uonas ir Vyuon dvar.
Birelio 1 d. ryt karin. A. Diuv su III kuopa buvo pasistas ivalgyti
SudeikiTalaikiKunerin rajon. valgyba isiaikino, jog Upaliuose bole-
vik nebra, ir kuopa gro Vyuonas. Birelio 34 d. saugojo Uten nuo iaurs
puss, o po to pro Sudeikius bei Daugailius nuvyko Antaliept
424
.
Kairj voros sparn saugojs karin. P. Genys su II kuopa ir kulkosvaidinink
briu gegus 31 d. ekoni kaimo krykelje atsiskyr nuo voros ir pasuko Lelin
(5 kilometrai iaurs rytus nuo ekoni kaimo) kryptimi. io kaimo pietinje pusje
sutiko gerai sitvirtinusius bolevikus, kurie msikiams atkakliai pasiprieino. M-
sikiams mus manevruoti 109 ir 114 auktumose ir apaudius prie kulkosvai-
diais bei puolant pstininkams, prieas neatsilaik ir pasitrauk Svdas link. Jau
anksiau susprogdin tilt per ventj, bolevikai patys turjo bristi per up, ir kai
kurie pateko nelaisv. Vakare karin. P. Genio grup apsistojo Micknuose.
125
Birelio 3 d. karin. P. Genys su savo grupe, palaikydamas ry su II pst. pulku
ir nesutikdamas bolevik pasiprieinimo, nuygiavo Svdasus, o vakare pasiek
Upalius. Birelio 5 d. grup nuygiavo Antaliept
425
.
Utenos kovose msikiai pam 1 arvuot automobil, per 100 belaisvi, daug
autuv, ovini ir kt. karo turto
426
. Persekiojami Ukmergs rinktins, bolevikai
1919 m. birelio mn. pirmomis dienomis visgi tvarkingai atsitrauk ir sitvirtino
PsliVajasikioBruBaliNaujasodio linijoje, kur stipriai laiksi.
Ukmergs rinktin, per daug isikiusi priek, turjo sustabdyti puolim, kad
ilygint front su kaimynine Panevio rinktine. Pastaroji nuo Ukmergs rinktins
buvo atsilikusi apie 20 km.
Nuo Ukmergs rinktins deinje pusje buv lenkai taip pat buvo gerokai
atsilik ir kelet dien su jais neturta jokio ryio
427
.
K u p i k i o k a u t y n s. Lietuvos kariuomenei umus Panev, bolevik
tabai, komisariatai su politrukais ir visokios jaeikos susitelk Kupikyje ir sudar
gynimosi linij prie io miesto abipus geleinkelio. Kai kurios i t paskubomis rengt
pozicij buvo labai geros: sunkiai prieinamos, didelis matomumas, labai plats apau-
domieji plotai, buvo maai prieig. Vidurio Lietuvos auktumos su daugybe eer ir
siaura defile sudar patogi ieities rib i rytins vidurin Auktaitijos dal. ioje riboje
bolevikai ir nutar apsistoti, kad patogiu momentu galt vl vertis Lietuvos gilum.
Lietuvos karin vadovyb teisingai vertino i padt ir nutar neleisti ioje
vietoje bolevikams sitvirtinti. Gal dl to i numatyta karin operacija ir gavo kai
kurio skubotumo pobd. J galima pavadinti kova dl Vidurio Lietuvos auktum.
1919 m. gegus 24 d. vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas sak Pane-
vio rinktinei uimti Subai ir Kupik, pradedant puolim gegus 28 d. ir y-
giuojant abipus geleinkelio PanevioRokikio linijos
428
.
Gegus 2425 d. Panevio rinktins valgyba iaikino, jog prieas toliau
traukiasi ir iki Subaiaus miestelio jo jau nebra. Panevio rinktinei vadovavs II
pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis nutar uimti i 1214 kilometr
ploio laisv em.
Tuo metu Panevio rinktin sudar II pst. pulko III batalionas, Panevio
atskirasis batalionas, iauli atskirojo bataliono kuopa, artilerijos baterija. I viso
rinktinje buvo apie 1700 pstinink, 50 raitinink ir 120 artilerist
429
. Be to, jai
pagalb i Kaiiadori apylinki turjo atvykti karin. J. Butkaus vadovaujamas II
pst. pulko I batalionas, kuriam gegus 26 d. sakyta bti Ramygaloje.
Karin. V. Grigalinas-Glovackis gegus 25 d. Panevio rinktinei sak ruo-
tis ygiui ir kit dien uimti BajorikiKarsakikio linij. Tuo tikslu rinktin buvo
padalinta dvi voras.
Deinioji vora (II pst. pulko III batalionas ir kulkosvaidi komanda), vado-
vaujama karin. J. Motiejno-Valeviiaus, turjo ivykti i Velio ir, ygiuodama per
Mieikius, Petrauskyn, Kuzmik, uimti NibragalioBajoriki kaimus.
Kairioji vora (Panevio atskirasis batalionas ir artilerijos baterija), vadovau-
jama karin. J. Reikalos, ygiuodama pagal Lvens up, turjo uimti Karsakik.
iauli atskirojo bataliono kuopos vienas brys turjo uimti Piniav, o liku-
sieji Palinik. Rinktins tabas i Panevio turjo persikelti Mieikius
430
.
126
Karin. V. Grigalinas-Glovackis nakt i gegus 25 26 d. susisiek su vyr. kariuo-
mens vado gen. S. ukausko sakymu Raguv atvykusio II pst. pulko II bataliono
vadu karin. J. Laurinaiiu ir i Traupio t pat miestel atvykusio saks bataliono vadu
kpt. Sprangeriu, i kuri suinojo, jog i dviej batalion rinktinei su artilerija sakyta
gegus 26 d. uimti TroknRaguvls linij. Gavs toki informacij, karin. V. Gri-
galinas-Glovackis gegus 26 d. anksti ryt papildomai sak deiniosios voros vadui
karin. J. Motiejnui-Valeviiui su savo pajgomis uimti Subaiaus geleinkelio stot, o
kairiosios voros vadui karin. J. Reikalai Akmeniiliki kaim linij
431
.
Karin. V. Grigalinas-Glovackis taip pat susisiek ir su Joniklio partizan
bataliono, veikusio iaurs Lietuvoje, vadovybe ir pra j prisidti prie bendro
ygio
432
. Grup partizan tomis dienomis buvo umusi PumpnPasvalio linij,
o kiti versi Bir, Nemunlio Radvilikio kryptimi.
Panevio rinktins vadovybs surinktomis iniomis, Kupikio apylinkse to-
mis dienomis galjo bti viena bolevik brigada, susidedanti i trij pstinink pul-
k (apie 1500 moni), 4 patrankos, 12 kulkosvaidi
433
.
Gegus 26 d. ryt karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama deinioji vo-
ra, ygiuodama per Mieikius ir Nainikius, pasiek Bajorikius ir juose apsistojo.
Nesutikusi prieo pasiprieinimo, ji toliau ts yg per Survilikius bei Ilinus Su-
baiaus geleinkelio stoties link. Netoli stoties vorai pasiprieino prieo valgai, ku-
rie taiau po trumpo susiaudymo pasitrauk. Vora um Subaiaus geleinkelio
stot, kur jai atiteko 2 garveiai, 60 vagon, 3 kulkosvaidiai, daug autuv, ovini
ir kito karinio turto
434
.
Karin. J. Reikalos vadovaujama vora, ygiuodama per Karsakik ir Tiltaga-
lius, isiaikino, jog bolevikai sitvirtin AkmeniilikiBagdoniki kaim lini-
joje. Tada viena kuopa puol Akmenius, o kita ilikius. Kuopoms frontaliai puo-
lant prie kulkosvaidi ir autuv ugnies priedangoje, jis neatsilaik ir atsitrauk.
Prieakins saugos kuopos persekiojo bolevikus iki Lukoni kaimo
435
.
T pat dien karin. J. Laurinaiio vadovaujamas II pst. pulko II batalionas
(dvi pstinink kuopos, viena kulkosvaidinink kuopa su 8 kulkosvaidiais), veik-
damas ivien su saks savanori batalionu (dvi kuopos, 7 patrankos), i Raguvos
iygiavo Subaiaus link. Ties Raguvls palivarku ir vilin kaimu nesunkiai vei-
kus prieo valg pasiprieinim, suinota, jog Subaiuje sutelktos didels bolevik
pajgos, kurios sitvirtinusios pietvakarinje miestelio dalyje.
Dl neaikios padties deinje, Surdegio ir Trokn kryptimis, ten buvo pa-
sistos dvi (viena lietuvi ir viena saks) kuopos, kurios per Ilinus ir Radutik
puol Subai i iaurs vakar puss. Likusios karin. J. Laurinaiio voros jgos puo-
l prie vilinSubaiaus viekeliu. ia vor pradta audyti i autuv ir kul-
kosvaidi, istatyt gyvenamj nam languose ir banyios bokte. Ugniai nuslo-
pinti prieo grandines pietinje miestelio pusje ir pat jo centr buvo audoma i
7 patrank stipria artilerijos ugnimi. Nuo jos usiliepsnojo nemaa miestelio pasta-
t, prieo pasiprieinimas m silpti. Ms rinktinei dar netiktai upuolus bolevi-
kus nuo Radutikio puss, pastarieji pakriko ir m trauktis. Apie 18 val. Subaius
buvo uimtas. Po poros valand nuo Akmeni kaimo puss miestel atvyko ir ka-
rin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujama II pst. pulko vora. Istats apsaug svar-
besnmis kryptimis, pulkas nakvojo Subaiuje.
127
Troknams uimti gegus 26 d. buvo pasista karin. K. Ramanausko vado-
vaujama V kuopa drauge su saksais. vykus smarkiam susiaudymui, t dien mies-
telio uimti nepavyko. Nakt, msikiams nepastebjus, prieas i miestelio pasitrau-
k. Gegus 27 d. ryt msikiai be kautyni Troknus um
436
.
iaurs Lietuvoje aktyviai veik Joniklio partizan batalionas, kuris jau ge-
gus 25 d. um PumpnDaujnKrinino linij, o gegus 26 d. ivadavo
Birus
437
. Tuo bdu gegus 26 d. Panevio rinktins kariuomen sitvirtino
TroknSurdegioSubaiausAkmeniGelaiStumbrikio linijoje
438
.
Vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, suinojs, jog Panevio rinktin,
be jo sakymo umusi Subai, tolokai prasiver priek, perspjo karin. V. Griga-
lin-Glovack, kad taip elgiantis galima lengvai patekti prieo spstus
439
.
I telefonogramos turinio galima sprsti, jog kariuomens Generalinis tabas ar
nenagrinjo gaut i fronto praneim ir nebuvo susipains su padtimi bolevik fron-
te, ar tiesiog neturjo karini emlapi. Atsivelgdama bendr padt, Panevio rink-
tin, puldama ir uimdama Subai, padar tai, k ji turjo padaryti, nes Ukmergs
rinktin, jau gegus 21 d. umusi AlantosSkiemoniAnykiAndrionikio linij,
buvo gerokai prasiverusi priek. Tuo bdu Panevio rinktin, gegus 26 d. uimda-
ma Subai, tik derino savo veiksmus su Ukmergs rinktine. Tiesa, tas derinimas vyko
atsitiktinai, nes panevieiai net neinojo, jog Ukmergs rinktin jau buvo umusi
nurodytas vietoves ir pra vyr. kariuomens vad gen. S. ukausk sakyti karin. K.
Ladygai tai padaryti. Taigi, atsivelgus bendr situacij, Subaiaus umimas Panev-
io rinktinei tapo ieities taku Kupikio karinei operacijai vykdyti.
Nuo 1919 m. gegus 27 d. saks savanoriai pasitrauk i Trokn bei Suba-
iaus. Buvusi Raguvos rinktin likvidavosi, lietuviams toliau teko kovoti vieniems.
T pat gegus 27 d. vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu vado-
vavim Panevio rinktinei i karin. V. Grigalino-Glovackio perm karin. St. Nas-
topka, o jos tabo virininku buvo paskirtas karin. K. Kleinskas. Karin. V. Griga-
linas-Glovackis liko II pst. pulko vadu
440
.
Naujojo Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos gegus 27 d. 22 val.
Strani kaime paskelbtu sakymu Nr. 6 turjo bti pradtas Kupikio puolimas.
Tam tikslui buvo sudarytos dvi voros.
Deinioji karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujama vora, kuri sudar II
pst. pulko II ir III batalionai (be IV kuopos), Panevio atskirojo bataliono I, III ir VI
kuopos bei artilerijos brys (2 patrankos), turjo pulti abipus SubaiausKupikio
geleinkelio linijos. Puolim pradti 4 val. ryto.
Kairiajai karin. J. Reikalos vadovaujamai vorai sudarytai i Panevio atskiro-
jo bataliono II ir V kuop bei I baterijos vieno pabklo, buvo sakyta pulti Milin,
Onin, Siauri, Matkn, Vizgin, Svideni kryptimi ir kartu saugoti kairj rink-
tins sparn. Puolim taip pat pradti 4 val.
Karin. J. Butkaus vadovaujamas II pst. pulko I batalionas su 2 pabklais tur-
jo 6 val. ryto i Raguvos per Limeikius, Raguvl, Surdeg ygiuoti Subai, kur,
rpindamasis savo apsauga i deins puss, laukti naujo sakymo.
Panevio rinktins vadovyb numat apsistoti Subaiaus geleinkelio stotyje
441
.
Gavs Panevio rinktins vado sakym, II pst. pulko vadas karin. V. Griga-
linas-Glovackis savo vadovaujamas pajgas taip pat suskirst dvi voras.
128
Deinij karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujam vor sudar II pst.
pulko II (be IV kuopos) ir III batalionai, artilerijos brys ir kulkosvaidinink koman-
da. Susitelkusi Subaiuje, i vora turjo pulti Maioni, Maksvyi, Rudili, alna-
kandi, Kikoni kryptimi ir, umusi Stoveniki stotel, istatyti sargybas Miro-
belyje ir jo apylinkse.
Kairiajai karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, kuri sudar Panevio at-
skirojo bataliono I, III ir VI kuopos, sakyta pradti puolim 3 val. per Subaiaus
kaim ir palivark Skverb, Palvens dvaro, Radin, Karalin, Norin dva-
ro, Kupikio kryptimi ruoe tarp geleinkelio ir Lvens ups.
Karo valdininkas. B. Draugelis su 10 raitj valg turjo saugoti deinj sparn
442
.
Gegus 28 d. 3 val. deinioji karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama
vora i Subaiaus pradjo yg. Be klii umusi Maksvyi kaim, suinota, jog
Rudiliuose sitvirtinusios nemaos bolevik pajgos. Minto kaimo kryptimi buvo
pasistas karin. A. Zubrys su VI kuopa. Isiskleidusi grandinn kuop prieas u
Maksvyi kaimo buvusioje pamikje smarkiai apaud. Taiau, parmus kuop
kulkosvaidi ugnimi, bolevikai po valand trukusios kovos buvo priversti pasi-
traukti.
Kur kas atkakliau bolevikai pasiprieino kuopai ties Rudiliais. Sutelk smar-
ki kulkosvaidi ir granatsvaidi ugn, jie privert kuop sustoti. Neturdama
artilerijos paramos, VI kuopa neatsilaik ir buvo priversta trauktis. Bolevikams pra-
djus supti kuop i sparn, ji sugro Maksvyius. Ties Rudili kaimu kovojaniai
VI kuopai pavakary pagalb skubjo karin. J. Petruitis su savo kuopa. Taiau atvy-
ks viet jis rado VI kuop jau pasitraukusi. Tada abi kuopos sugro Subai.
Visa karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama vora nevykd puolimo, nes nu-
statytu laiku neatvyko artilerijos brys su IX kuopa. Nepradjus puolimo ir kairiajai
karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, be to, esant atviriems savosios voros sparnams,
karin. J. Motiejnas-Valeviius puolim sustabd ir uimtoje riboje m tvirtintis
443
.
Karin. J. Vidugiris, pavluotai gavs II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-
Glovackio sakym, nesteng laiku sutelkti voros ir pradjo yg tik apie 11 val.,
esant vorai nesukomplektuotai. Nesutikusi bolevik pasiprieinimo, vora um
Radinus ir isiskleidusi toliau ygiavo Karalin kaimo link. Taiau vos I kuopa
siver kaim, stambios bolevik pajgos nuo Akmeni kaimo puss vykd
priepuol ir smog voros deinj sparn. I kuopa priepuolio neatlaik ir pakrikusi
trauksi Radin link. Bolevikams pradjus audyti artilerijos ir sunkij kulkos-
vaidi ugnimi voroje kilo suirut. Neturjo pasisekimo ir voros vado karin. J. Vidu-
girio pastangos sustabdyti atsitraukim. Ir tik ties Bajoriki kaimu, prie geleinke-
lio pamikje, pavyko bganiuosius sulaikyti, uimti nauj pozicij ir sulaikyti to-
lesn prieo puolim. Bolevik priepuolio metu vora patyr nemaa nuostoli, pra-
rado dal kulkosvaidi.
Apie 20 val. Radin kaim atvyko II pst. pulko viena kuopa, kuri pakei-
t karin. J. Vidugir ir um pozicij rytus nuo Bajoriki kaimo. Karin. J. Vidu-
giris su voros likuiais pasitrauk Palvens dvar, kur tvark pakrikusi vor
444
(r. 24 schem).
Kairioji karin. J. Reikalos vadovaujama rinktins vora, nustatytu laiku prad-
jusi puolim, greit um Matkn kaim. Dl smarkaus prieo atsiaudymo prie
129
Vizgin kaimo ji buvo sustabdyta ir, neturdama ryio su karin. J. Vidugirio vora
bei ini apie bendr fronto padt, toliau nebesiver. Apie 12 val. gavusi sakym
atsitraukti atvyko iliki kaim
445
.
Taigi gegus 28 d. visoms trims Panevio rinktins voroms uimti Kupikio
nepavyko. Joms skirtas vadovybs udavinys nebuvo vykdytas. Tos pat dienos va-
kare Panevio rinktins dalys um pozicijas SubaiausSubaiaus geleinkelio
stotiesAkmeniiliki linijoje
446
.
24 schema
Kupikio kautyns 1919 m. gegus 28 d.
130
Panevio rinktins neskm Kupikio karinje operacijoje 1919 m. gegus
28 d. lm daug prieasi: dana vadovybs kaita, jos nesugebjimas sigilinti
spariai besikeiianias aplinkybes fronte ir priimti tinkamus sprendimus, skubotai
ir netinkamai parengtas puolimas, prastas dalini veiksm koordinavimas, ryi
priemoni stoka, nepakankamas prieo jg vertinimas ir neturjimas tiksli ini
apie j idstym.
Gegus 2930 d. Panevio rinktins daliniai, stovdami ir tvarkydamiesi uim-
tose pozicijose, ruosi naujam puolimui. Jo ivakarse karin. St. Nastopka su Subai
atvykusiu saks 18 pst. bataliono vadu mjr. Sprangeriu nutar bendromis jgomis pulti
Kupik. Puolimo idja liko ta pati kaip ir gegus 28 d. pulti prie be apjimo i
sparn, stumiant j tik didesnmis jgomis. Prie puolim buvo nutarta sudaryti bendr
didel valgyb, kuri vykd dvi II pst. pulko kuopos ir dvi mjr. Sprangerio vadovauja-
mo bataliono kuopos. Po atskir susirmim su bolevikais gegus 30 d. buvo nustaty-
ta, jog prieas visu frontu trauksi. Buvo nutarta j persekioti
447
.
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka gegus 30 d. 17 val. prieui
pulti sudar tris voras:
deiniajai karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamai vorai, kuri sudar II
pst. pulko V, VII ir IX kuopos, 4 kulkosvaidiai ir artilerijos brys (2 patrankos),
gegus 31 d. 4 val. sakyta uimti imoniButkn linij, stengiantis nustatyti
ry su Ukmergs rinktins I pst. pulku;
vidurinioji karin. J. Butkaus vadovaujama vora, kuri sudar II pst. pulko II,
IV ir VI kuopos, Panevio atskirojo bataliono viena kuopa, saks savanori bata-
liono trys kuopos, artilerijos brys (2 saks patrankos) ir 2 minosvaidiai, turjo
gegus 31 d. 4 val. pulti Kupik palei geleinkelio linij;
kairiajai mjr. Sprangerio vadovaujamai vorai, sudarytai i saks bataliono vie-
nos kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidiais, Panevio atskirojo bataliono II, V ir VI
kuop, saks artilerijos brio (2 patrank) ir lietuvi artilerijos brio (2 patrank),
gegus 31 d. 4 val. sakyta pulti i iaurs vakar puss ir, Kupik umus, vertis
toliau Skapikio kryptimi.
Karin. J. Kairino vadovaujamas rezervas (II pst. pulko trys kuopos ir Pane-
vio atskirojo bataliono 3 kuopos) turjo gegus 31 d. 3 val. 30 min. atvykti Pal-
vens miestel.
Puolim turjo remti aviacija. Jai sakyta gegus 31 d. 4 val. ryto pradti val-
gyti kelius iaur, rytus bei pietus nuo Kupikio ir KupikioDaugpilio geleinkelio
linij; prireikus bombarduoti prie ir apaudyti j kulkosvaidi ugnimi.
Rinktins tabas gegus 31 d. 4 val. turjo persikelti Palven
448
.
Gegus 30 d. vakare Panevio rinktins dalys vykd vado sakym ir um
joms nurodytas ieities ribas.
Tuo metu Lietuvos iaurje aktyviai veik Joniklio partizan batalionas, ge-
gus 27 d. ums Vabalnink. Kit dien karin. A. Micheleviiaus vadovaujama
partizan vora su jos inioje buvusio ved plk. ltn. F. Arenbergerio* 20 raitj
valg briu atvyko Subai kontaktams su Panevio rinktins karin. V. Grigali-
no-Glovackio vadovaujama vora nustatyti. is papra partizanus Kupikio puoli-
mo skms atveju pasistengti Rokikyje ustoti keli besitraukiantiems bolevikams.
Dar gegus 26 d. Bir partizan briui, vadovaujamam F. Kairio, umus
131
Birus
449
puolimas nenutrko. Gegus 29 d. Bir partizanai drauge su vokieiais
um Papil, o gegus 30 d. Kvetkus. Nuo tos dienos Joniklio ir Bir apskrii
teritorijose nebebuvo nei vieno Raudonosios armijos kareivio. Su jais pabgo ir dau-
gelis bolevikus rmusi vietini komunist
450
.
Gegus 29 d. Vabalninke vykusio Joniklio partizan bataliono IV kuopos vado
ir Vabalninko partizan vado karin. B. Sakalausko bei Pualoto partizan vado karin. A.
Micheleviiaus pasitarime su vokieiais buvo atsivelgta Panevio rinktins vadovybs
pageidavim paremti Kupikio karin operacij ir nutarta pulti Rokik. T pai dien
jungtin karin. A. Micheleviiaus vadovaujama partizan ir vokiei vora um Pandl
ir Panemun. Pandlio apylinkse paimta 11 prieo belaisvi, 4 arkliai ir keliolika autuv,
o edas miestelyje suimti 2 bolevik komisarai su stambia pinig suma.
Gegus 30 d. buvo umegztas ryys su Panevio rinktins sudtyje veikusia
iauli bataliono kuopa. T pai dien partizanai, remiami sustiprinto vokiei
eskadrono, prasiver pro bolevik sargybas ir gegus 31 d. anksti ryt um
Rokik. I Rokikio bolevikai traukiniu pasitrauk Obeli link
451
(r. 25 schem).
25 schema
Rokikio pamimas 1919 m. gegus 31 d.
132
Rokikio umimas teigiamai atsiliep Kupikio kautyni eigai, nes miestas
buvo bolevik unugaryje. Bijodami apsupimo bolevikai nakt i gegus 30 31 d.
skubiai pasitrauk i Kupikio. Umus miest, saks daliniai daugiau kovose su
bolevikais nebedalyvavo. Pasitrauk i Rokikio ir partizanams talkininkavusi vo-
kiei raiteli rinktin. Gegus 31 d. pavakary prie Rokikio priartjo bolevik
pstinink brigada su artilerija ir miest um. Prisipl mieste daug turto, bole-
vikai birelio 1 d. vl pasitrauk Obeli link. Gyventojai diaugsmingai sutiko savo
ivaduotojus birelio 1 d. Rokik sugrusius karin. A. Micheleviiaus vadovau-
jamus partizanus.
Umus Kupik, stotyje buvo paimtas bolevik garveys su keletu vagon,
daug telefono ir telegrafo aparat. Kautynse dl Kupikio msikiai neteko nukau-
t ir sueist 40 kari, o 3 dingo be inios
452
.
Kupikio pamimas turjo didel karin reikm: pirma, tai strateginiu ir susi-
siekimo atvilgiu svarbus punktas, nes alia jo eina PanevioDaugpilio geleinke-
lis; antra, miestas yra svarbi kit keli krykelje; treia, jis tapo svarbia baze toles-
nei veiklai; ketvirta, buvo likviduota grsm paiam Paneviui, likusiam tolokai
nuo vykusi karini operacij.
Kovoms dl Kupikio pasibaigus Panevio rinktins daliniai pasistmjo ry-
tus iki linijos SalamiestisJutkonysKuosinaiSkuodiniaiButknaiimoni miestelis
Baltups malnas
453
. iuose punktuose rinktins dalys sitvirtino ir siunt valgybas.
Nors Panevio rinktinei ygiuoti pirmyn klii ir nebuvo, taiau ji keturias
dienas nuo gegus 31 d. iki birelio 4 d. liko stovti mintose pozicijose. Laukti
direktyv i karins vadovybs jai nebuvo jokio reikalo, nes operatyvin kryptis bu-
vo aiki ir tik viena vertis rytus palei geleinkel Daugpilio link. I iaurs jai
pavojus negrs, nes ten buvusios Joniklio partizan bataliono kuopos ygiavo
rytus, nesutikdamos didesni klii. Jos buvo paengusios apie 20 kilometr toliau
priek negu Panevio rinktin. Per daug prasiverti priek nebuvo pavojaus ir dl
deinje buvusios Ukmergs rinktins veiksm. i rinktin jau buvo umusi pozici-
jas u Daugaili miestelio DusetVerpusavo eer linijoje.
Todl Panevio rinktins usitsus sustojim ties Kupikiu reikia vertinti tik
kaip nepasinaudojim susidariusiomis palankiomis aplinkybmis prie spariau vyti
i Lietuvos. Be to, negalima pamirti ir to fakto, jog ios rinktins pajgos buvo kur
kas didesns negu Ukmergs rinktins bare. Panevio rinktin, ygiavusi priek,
iki tol neturjo stambesni susirmim su prieu, todl nebuvo kov ivarginta. Yra
pagrindo manyti, jog jei ji bt ygiavusi lygiagreiai su Ukmergs rinktine, bolevi-
kai vargu ar bt steng sitvirtinti LodioDusetVerpusavo eer linijoje. Neko-
ordinuojant abiej rinktini veiksm, ms kariuomenei, turiniai iniciatyv ir gy-
ventoj palaikomai, nepasisek suduoti prieui reikmingesni smgi ir buvo leista
jam tvarkingai pasitraukti bei sitvirtinti naujose pozicijose.
Prieui atsitraukus ir netekus su juo slyio, Panevio rinktins vadas karin.
St. Nastopka tik birelio 3 d. paskelb sakym, kuriame nurod karin. V. Grigali-
nui-Glovackiui su II pst. pulko eiomis kuopomis ir artilerijos briu (2 patranko-
mis) kit dien ygiuoti Puzioni, Geimini, Vatoni kaim link ir, pasirinkus tin-
kam pozicij, joje sitvirtinti.
Karin. J. Butkui su II pst. pulko trimis kuopomis ir artilerijos briu (2 patran-
133
komis) sakyta pulti Bajor kaimoSkapikio miestelio rajon, o karin. J. Variakojui
su Panevio atskirojo bataliono eiomis kuopomis, iauli bataliono viena kuopa
ir artilerijos briu (2 patrankomis) pereiti Alizavos rajon ir ten sitvirtinti.
Prieakins rinktins dalys turjo sitvirtinti KamajPanemunioPandlio
Kupreliki linijoje. Puolim sakyta pradti birelio 4 d.
454
is sakymas buvo vykdytas. Rinktins valgai birelio 4 d. susidr su prieu
tik KriaunObeliedas linijoje ir susirmim metu pam i j 1 kulkosvaid,
kelet arkli bei 10 bolevik nelaisvn
455
. Nuo ios ribos bolevikai pradjo daugiau
prieintis ir gintis.
Birelio 610 d. rinktin, tsdama puolamj yg ryt kryptimi, um Kriaunas,
Obelius, Eglains geleinkelio stot, Antazav, Aleksandravl, edasus, Suvainik, Ak-
nyst, Subat
456
. Be to, birelio 10 d., perengus Latvijos sien buvo uimtos vietovs:
Assern, Rubinen, Kaltenbraunen, Lingelkaln, Ilzen, Weissensee, Annenhof, Lustberg.
Birelio 11 d. Joniklio partizan bataliono dalys ivijo bolevikus Kur ir
apsistojo Nemunlio Radvilikyje, Gros Memelhofe, Verknioniuose, Kvetkuose. Ba-
taliono tabas buvo Joniklyje
457
.
Birelio 10 d. Panevio rinktin umezg ryius su latvi aliosios Gvardi-
jos partizanais, aprpino juos ginklais bei oviniais.
Nuo birelio 11 d. prieas m ne tik prieintis ir gintis, bet, sutelks dideles
pajgas, perjo kontrpuolim. T dien bolevikai puol Eglains geleinkelio stot,
birelio 12 d. KukliSuviekoVienasdiPupeikiManiuliki linijoje. Ms
II pst. pulko dalys buvo priverstos atsitraukti. Birelio 13 d. po atkakli kautyni
bolevikams pavyko uimti Lassen ir Eglain
458
.
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka birelio 15 d. sak ms ka-
riuomens daliniams atsitraukti SartSubatsAsserno eer linij, nurodyda-
mas kiekvienam dalinio vadui j uimtinus barus. Karin. V. Grigalinui-Glovackiui
su II pst. pulku sakyta atsitraukiant uimti bar prie Sart eero buvusio Milin
kaimo, toliau palei upel, jungiant Sart eer su prie Ratuoklikio viensdio esan-
iu eeru ir toliau prie Aplikiki kaimo esani eer iki Doriki kaimo imtinai.
Karin. J. Butkus su Marijampols (buv. II pst. pulko I) atskiruoju batalionu
459
turjo uimti bar nuo Doriki ir toliau pagal Junkn dvar ir to paties pavadini-
mo kaim, Antanik, Burokik, Drukus, Ignatik, Trumponis.
Karin. J. Variakojui su Panevio atskiruoju batalionu sakyta atsitraukti ba-
r nuo Subats eero iki Varkavos.
II pst. pulkas su Marijampols atskiruoju batalionu atsitrauk nurodytas
pozicijas birelio 16 d., o Panevio atskirasis batalionas birelio 17 d.
460
Perj kontrpuolim, bolevikai be pasigailjimo naikino vietini gyventoj
laukuose javus, darus, plikavo, suiminjo mones. Raudonasis teroras pasiek
aukiausi laipsn. bauginti gyventojai, gresiant bolevik pavojui, palikinjo savo
sodybas ir su visa manta trauk ms kariuomens unugar.
Bolevikai versi pirmyn SuviekoKukli kryptimi ir abipus Eglains gelein-
kelio. Po smarkios prieo artilerijos ugnies ms rinktins utvaras puol gausios
prieo valg grups.
Taiau visi bolevik antpuoliai buvo atremti. Tuo laiku ms artilerija apaud
Eglain ir Lassen, kur buvo susitelkusios stambios prieo pajgos. J eilse buvo daug
134
nukaut ir sueist. Nors bolevikai kelet kart atakavo Panevio rinktins pozicijas
iloniValputni kaim riboje, bet visais atvejais energingais msiki dali priepuo-
liais buvo priversti atsitraukti. Savo puolimus jie plaiu frontu kartojo birelio 1819 d.,
taiau neskmingai. Birelio 20 d. ryt prieas didelmis pajgomis metsi priek
Vinosdiavoni kryptimi, nordamas uimti svarb punkt Kamarikio kaim.
Rinktins prieakins dalys, stambi prieo jg spaudiamos, pasitrauk
RazalinavoAleksandravlsBradesi linijon, kur bolevik verimasis buvo galuti-
nai sulaikytas. Pagrindins Panevio rinktins dalys um stiprias eer pozicijas
461
.
Nesteng palauti Panevio rinktins dali pasiprieinimo, bolevikai pasi-
trauk ir sitvirtino linijoje KukliaiSuviekasVaidminiaiGudaiKovenkaEglains
geleinkelio stotisKalnaberiaiBebrin
462
.
KARINIAI VEIKSMAI RYT AUKTAITIJOJE
1919 M. VIDURVASAR
B e n d r a k a r i n p a d t i s. 1919 m. birelio mn. viduryje Lietuvos
kariuomens puolamieji veiksmai Ryt Auktaitijos Duset eer fronte sustojo. Sutelk
nemaas papildomas pajgas, bolevikai stengsi tbt isilaikyti aukiau mintose
pozicijose ir, susidarius palankioms aplinkybms, pereiti kontrpuolim. Tuo metu prie
Ukmergs rinktin veik 1, 2, 3, 17, 153 ir 154 bolevik pulkai, kuri kiekviename buvo
ne maiau kaip 800 kari, dvi artilerijos baterijos, nenustatytas kavalerijos skaiius
463
.
Prie Panevio rinktin veik 6, 15, 16, 18, 31, 32 ir 33 bolevik pulkai bei
vadinamasis kiniei pulkas, du kavalerijos eskadronai, dvi artilerijos baterijos
464
.
Minti pulkai sudar IV auli divizij vietoj dar 1919 m. gegus mn. likviduot
Lietuvi (Pskovo) ir Internacionalins divizij. Kai kuriuose i mint pulk dar
buvo ir lietuvi bolevik likui.
Nors bolevikai kiekybikai buvo pranaesni, j kariuomen tuo metu igyveno
sunki maisto kriz. J vadovybei viena i opiausi problem buvo kaip imaitinti
savo gausi kariuomen. Praradus apie pusmet valdytas dideles Lietuvos teritorijas,
kuri gyventojai buvo apdti didelmis rekvizicijomis, vairiomis prievolmis, mokes-
iais bei baudomis, likusioji palyginti nedidel okupuot lietuvik emi dalis nebe-
steng bolevik aprpinti maistu. Teko sprsti dilem: ar trauktis rytus ir ten tvar-
kyti suirus transport maistui pristatyti, ar bet kokia kaina vertis pirmyn ir skms
atveju uimtose Lietuvos teritorijose prasimaitinti. Bolevik komisar pagrindinis sa-
vajai kariuomenei keliamas kis buvo: Pirmyn, Ukmergje ms laukia duona!
465
.
Nelengva padtis buvo ir Lietuvos kariuomenje. 1919 m. birelio mn. antro-
joje pusje bolevik fronte veik tik atuoni pstinink batalionai, trys lengvosios
artilerijos baterijos, du kavalerijos eskadronai. ias pajgas kai kuriais atvejais pa-
remdavo keli karo lktuvai.
Usitsusi kov su bolevikais metu Panevio ir Ukmergs rinktini gretos dl
uvusij, sueist ir ligoni smarkiai praretjo. Nemaa karinink ir kareivi buvo
palikta naujai kuriamose karo komendantrose. Pavyzdiui, 1919 m. birelio 19 d.
6.
135
Panevio rinktinje tebuvo lik apie 1100 kareivi. Labai trko ir karinink
466
.
Kariuomens vadovyb itin sudtingomis slygomis vykd didel organiza-
cin darb padiai gerinti. Nuo 1919 m. vasario 27 d. iki birelio mn. antrosios
puss buvo atlikti trys 18971898 m. gimusi naujok aukimai 20 apskrii
Marijampols, Alytaus, Sein, Vilkavikio, aki, Kauno, Raseini, Teli, Kretin-
gos, Sedos, Kdaini, Taurags, iauli, Kurn, Joniklio, Akmens, Skaudvi-
ls, Vaii, Ukmergs ir Panevio
467
. Dl i priemoni bendras kariuomens
skaiius spariai augo, krsi nauji kariniai daliniai, bet dauguma kari buvo dar
beveik neapmokyti ir juos ikart sisti front nebuvo galimybs.
Panevio ir Ukmergs rinktinms priartjus prie Zaras apskrities rib, Du-
set, Salako ir kit apylinki jauni vyrai, tvyns meils skatinami, vienas po kito
perbgdavo lietuvi pus ir stodavo savanoriais ms dalinius. Vien tik i Duset
valsiaus stojo 76 savanoriai
468
. Tik komunistai ir bolevik nipai lietuvi nelauk,
nes inojo, jog u savo negerus darbus gaus atitinkam atpild. Pakriaunio dvaras,
kuriame sikr karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamo II pst. pulko tabas,
jiems kl didel baim. Po daugel apylinki sklido inios, jog karo lauko teismas
bolevik nipus audo vietoje, o buvusius taryb pareignus baudia ryktmis,
kiekvienam paskirdamas po 100 ir daugiau, idstant dalimis savaits laikotarpiu
469
.
Lietuvos kariuomens tuometin padt fronte danai komplikuodavo ginkl
ir ypa ovini stoka. 1919 m. birelio mn. pabaigoje 10 000 kareivi buvo apgin-
kluoti vien vokikais autuvais, kiekvienam i j teiskyrus ne daugiau kaip 2030
ovini. Buvo atsitikim, kai vien dl ovini stokos atskiri daliniai turdavo pasi-
traukti, perleisdami kovos iniciatyv prieui
470
.
Lietuvos karin vadovyb pra vokiei vadovybs artimiausiu metu skirti 5
mln. ovini, paymdama, jog fronto unugaryje, atsargos dalyse stovi be jokios
naudos 10000 pakankamai parengt kareivi, kuriuos btina pasisti front ir tik
ginkl stoka kliudo tai padaryti. Todl vokiei buvo praoma dar 10 000 vokik
autuv, 200 karabin, 100 Maksim sistemos kulkosvaidi ir kitoki ginkl
471
.
Ms kariuomenei, umusiai anksiau bolevik nuniokotas vietoves, taip
pat m stigti maisto, aprangos, avalyns ir kit btiniausi reikmen.
1919 m. birelio mn. 1118 d. vyks Panevio rinktins atsitraukimas labai
neigiamai paveik tiek kariuomen, tiek vietinius gyventojus. Reikjo imtis atsako-
mj priemoni ir pamginti rodyti, jog ms kariuomen sunkiu momentu ne tik
gali tvarkingai pasitraukti, bet ir sugeba muti prie. Panevio bataliono instruk-
torius karin. M. Katch pasil organizuoti vietins reikms puolim didij
valgyb. Joje turjo dalyvauti keturios bataliono kuopos su 10 kulkosvaidi, arti-
lerijos brys (2 patrankos) ir raitj valg komanda. Rinktins vadovyb pasi-
lym sutiko be entuziazmo, taiau jo vykdymui ir neprietaravo (r. 26 schem).
Birelio 20 d. prieakinse pozicijose buvusioms kuopoms buvo sakyta prie
j barus atlikti parengiamuosius ygius-valgybas. J metu reikjo isiaikinti: 1)
kur susitelkusios prieo jgos, 2) ar jos pasislinkusios pirmyn, ar tebra seniau uim-
tose pozicijose, 3) kokios jgos yra prie bataliono front rus bolevik ar latvi
komunist, 4) ar prie bataliono front buvusios prieo jgos didja, 5) suinoti i
vietini gyventoj, ar DvietsMukanKolikiLameni linijoje rengtos spygliuot
viel tvoros; o jeigu taip, tai ar jos itisins, ar su tarpais
472
.
136
26 schema
Bendra fronto padtis 1919 m. birelio 15 d.
137
Be i valgyb birelio 21 d. 3 val. buvo isistas karin. V. Varuko vadovau-
jamas 14 rait valg brys, kuris, pasieks Bevern, turjo dviem grupelmis val-
gyti prie anksiau nurodytu marrutu
473
.
Didiajai valgybai vykdyti buvo paskirtos I, III, IV ir V kuopos. I kuopos va-
das birelio 21 d. 8 val. turjo savo kuop surinkti Asserne ir 12 val. bti prie kry-
kels ulaernovka. i kuopa saugojo kairj baro sparn. Karin. J. Reikalos vado-
vaujamos III, IV ir V kuopos bei baterijos brys birelio 21 d. anksti ryt ivyko i
Tomaoni. Su jomis kartu buvo ir bataliono instruktorius karin. M. Katch val-
gybos sumanytojas ir vykdytojas. Mintos kuopos taip pat nuvyko ulernovk.
Susirinkusi visa valgybos rinktin buvo supaindinta su birelio 20 d. valgymo
duomenimis, i kuri paaikjo, jog bolevikai laiksi PopsPorelikiLiudvigavo
StamanKolikiDronkKalvanoMukanDviets linijoje. Kalvane ir Dronkuo-
se buvo po 6070 raudonarmiei, turjusi po 12 kulkosvaidius
474
.
Karin. M. Katch apie prajusios dienos valgybos duomenis painformavo
Panevio rinktins vad karin. St. Nastopk ir papra, kad visos rinktins dalys
valgybai pasisekus tuojau visu frontu pradt ofenzyv. Suauks visus karinin-
kus, karin. M. Katch iaikino jiems uduot visoms dalims iygiuoti 18 val.,
nakties metu prisiartinti prie prieo ir autant atakuoti linij DronkaiKalvanas
MukanaiDviet
475
.
iam udaviniui isprsti visa valg rinktin buvo padalyta 3 voras:
deinioji karin. M. Petrovo vadovaujama vora (1 kuopa su 3 kulkosvaidiais)
turjo birelio 22 d. 1 val. slapta atvykti BebrinsIlksts viekeliu RubanekPupini
rajon ir 2 val. pradti puolim iilgai BebrinsIlksts viekelio;
vidurin karin. J. Reikalos vadovaujama vora (IV ir V kuopos su 4 kulkosvai-
diais) taip pat slapta atvykti nurodytu laiku SpakiPiskn rajon ir pulti
prie iilgai SpakiPisknMukanKalvanoDronk kelio: IV kuopa i dei-
ns, o V i to kelio kairs puss;
kairioji karin. J. Variakojo vadovaujama vora (III kuopa su 3 kulkosvaidiais)
turjo nakt slapta prisiartinti prie KrapanDviets ir juos atakuoti. Umus Dvie-
t, deiniuoju voros sparnu ygiuoti piet kryptimi LiopaValpeterTumanai
Miltinan, atidiai valgantis pietryius.
Artilerijai umus pozicij ties Pupiniais sakyta lygiai 2 val. apaudyti Dviet,
Mukanus, Kalvan, Dronkus. Raiteli vienas brys turjo valgyti BebrinIlkst,
antras Karoliki, treias Liudvigavo ir ketvirtas Baltarunki kryptimi
476
.
Gavusi sakym, rinktin pavakary apie 18 val. 30 min. m skirstytis ir prie
Bebrins prisiartino jau gerokai sutemus. Birelio 22 d. lygiai 2 val., mus brkti,
artilerija paleido pirm v. Voros, nejuiomis prislinkusios prie prieo, pradjo puo-
lim. Prieas buvo staiga ir netiktai upultas, sutriko ir m trauktis. Kairioji vora
(III kuopa) um Dviet ir atakuodama siver prieo unugar jo ginamoje
DronkMukanKalvan linijoje. 4 val. 30 min. ios vietovs buvo uimtos. Apie 6
val. pradta atakuoti KankariStamanSurikiVilkupsKutnik II (116 auk-
tuma) linij. Tuo paiu metu artilerija apaud Ilkst. Apie 7 val. buvo uimta
minta linija. Pagrindins valgybos rinktins jgos atsidr Cegelnje, o V kuopos
brys um Ilkst
477
.
Apie 12 val prieas atsitokjo ir, pamats, jog tai nra generalinis puolimas, o
138
tik valgyba, i Griunwaldo ir losbergo rajon savo deinj sparn m traukti
rezervus. Apie 13 val. dalis bolevik rezerv bei kavalerija susirm su bataliono
rinktins dalimis. Prieo pajgos m manevruoti, siekdamos atkirsti rinktinei atsi-
traukimo keli. I vakar puss buvo apaudyta ms I kuopa. I piet puss ms
artilerijos br smarkiai apaud prieo artilerija. Taiau jos audymas buvo netiks-
lus ir sviediniai krito vis toliau ir toliau nuo ms artilerijos brio. O is, trump
laik patyljs, m smarkiai apaudyti bolevikus.
Taiau bolevik rezervams smarkiau pradjus atakuoti bataliono rinktins
dalis, padtis rimtjo. Bataliono vadovybei nebuvo inoma, k tuo metu veik kitos
Panevio rinktins dalys. Tokiai padiai esant, bataliono vadovyb 14 val. 30 min.
isiuntinjo kuopoms nurodymus po truput palaikant bolevik atakas trauktis at-
gal Bebrins link. Vakare apie 20 val. buvo gautas ir Panevio rinktins vado karin.
St. Nastopkos sakymas atsitraukti ankstesnes pozicijas. Bataliono rinktins dalys
jas tvarkingai sugro birelio 23 d.
478
valgybos tikslas buvo pasiektas. Bolevikams ir visiems buvo rodyta, jog m-
s kariuomen gali sumuti prie. Puolant nedidelei bataliono rinktinei, bolevikai
buvo priversti palikti 9 kilometr ilgio gynimosi linij nuo Dviets iki Ilksts ir tik ta
aplinkyb, jog gretimi j fronto barai kit Panevio rinktins dali liko nepajudinti,
leido prieui surinkti reikiamas pajgas ir sustabdyti valg rinktins puolim.
io puolimo metu Panevio bataliono kairiajame sparne veik latvi Auk-
kurems partizan pulkas keturios kuopos po 2025 mones kiekvienoje. Opera-
tyviniu atvilgiu jis buvo pavaldus Panevio batalionui. Tai buvo nedidelis, silpnas,
paneviei ginklais ir audmenimis remiamas dalinlis, kuris mintoje operacijoje
svarbesnio vaidmens nesuvaidino. Jis buvo ums SosnovkosKaltenbrunen linij.
Pulko tabas ir rezervas buvo Asserne
479
.
II pst. pulkas tomis dienomis buvo ums pozicijas KriaunKeleeri
Aleksandrls ruoe. Tuo metu i jo sudties buvo iskirtas I batalionas, taps savaranki-
kas ir pavadintas Atskiruoju Marijampols batalionu, todl jo vietoje buvo formuojamas
kitas. Birelio mn. antrojoje pusje jame tebuvo apie 300 kari
480
. II pst. pulk daniau-
siai buvo siuniami neapmokyti, blogai aprpinti, dar nedalyvav kovose naujokai. 1919
m. birelio 21 d. i Kauno m. ir apskr. komendantros atvykusi kuopa buvo apginkluota
vairiausi ri autuvais, teturjo po 20 ovini kiekvienam kareiviui, buvo blogai ap-
rengta, be tinkamos avalyns, neturjo nei vieno arklio, veimo, nei virtuvs
481
.
Birelio 21 d. bolevik front atvykusi I atskiroji baltgudi pstinink kuopa
(vadas karin. M. Janickis) buvo traukta Panevio rinktins sudt ir tapo pavaldi
Atskirojo Marijampols bataliono vadui. J sudar 5 karininkai ir 128 kareiviai
482
.
Tuo bdu Panevio bataliono rinktins vykdyta didioji valgyba sutapo su
kit dali organizacine pertvarka ir nebuvo j paremta. Taiau ir vieno bataliono
kari parodyta iniciatyva, organizuotumas ir mokjimas muti prie ra aun
puslap Nepriklausomybs kov istorij.
Mintoje valgyboje pasiymjo karininkai Juozas Vidugiris, Juozas Urbys, pus-
kar. Slivka, eiliniai Tadas Puzinas, Povilas Navagruckis ir kt. Bolevik nuostoliai: apie
10 umut ir, vietini gyventoj teigimu, daug sueist. Ms grobis: 26 belaisviai,
16 autuv, keletas arkli, 1 telefono aparatas. Rinkti daugiau trofj neuteko nei
laiko, nei moni. valg rinktins nuostoliai 2 kareiviai sueisti ir 2 dingo be inios.
139
Po ios valgybos birelio 27 d. Panevio batalione apsilank vyr. kariuome-
ns vadas gen. S. ukauskas, kuris apirjo visas kuopas ir pasiymjusius karius
apdovanojo Vyties kryiaus juostelmis
483
.
Aptariamuoju laikotarpiu Ukmergs rinktinei, umusiai pozicij Gateli
PabersBaibiZokoriGaideliNarnSart e. linijoje, teko ne kart atremti
bolevik, sitvirtinusi labai gerose pozicijose prie Bru ir Bali kaim bei tarpe-
eriuose, puldinjimus ir kartu vykdyti aktyvias valgybas.
Tuo pat metu vyko tolesnis I pst. pulko formavimo darbas, kuris buvo ubaigtas
liepos 3 d. Pulke buvo trys sukomplektuoti batalionai, kiekviename i j po tris kuopas
484
.
Liepos 2 d. Ukmergs rinktin papild formuojama Ukmergs bataliono I kuo-
pa (128 kareiviai), vadovaujama karin. S. Rekaiaus. Ji um pozicij Daugaili
Salako rajone
485
.
Palyginti su Panevio rinktine, Ukmergs rinktins pajgos buvo kur kas men-
kesns. J tesudar I pst. pulkas, tik k atvykusi Ukmergs bataliono I kuopa, karin.
M. Peiulionio vadovaujama IV baterija ir pusantro eskadrono husar. Taiau jos
vadas karin. K. Ladyga vis nerimavo ir lauk karins vadovybs sakymo abiem
rinktinms bendromis jgomis pulti prie. Jis priekaitavo kairje pusje nuo Uk-
mergs rinktins pozicijas umusio II pst. pulko vadui karin. V. Grigalinui-Glo-
vackiui, kad, turdama prie save tokias silpnas prieo jgas, Panevio rinktin
galt nedelsdama ygiuoti pirmyn ir apsaugoti krat nuo plimo, kartu paai-
kindamas, jog jis pradti ygio negals, nes prie jo vadovaujam rinktin sutelktos
didels prieo jgos, umusios labai geras pozicijas
486
.
P a n e v i o r i n k t i n s p u o l i m a s 1919 m. l i e p o s 612 d. Vyr.
kariuomens vadas gen. S. ukaukas, nordamas nustumti bolevikus ryt krypti-
mi, 1919 m. liepos 2 d. sak Panevio rinktins prieakinms dalims uimti Bebrin
ir, kairiajame sparne veikiant pagrindinms jgoms, ygiuoti pirmyn. Puolimui de-
iniajame sparne turjo bti sudaryta stipri rinktin, kurios udavinys ne vliau
kaip liepos 7 d. uimti Suvieko miestel. Tuo bdu Panevio rinktin turjo uimti
Ilkst, Dviet, prieiti prie Dauguvos ups krant ir pasiekti bendr Kaltenbruneno
BorovkosSuvieko linij.
Panevio rinktinei pradjus skming puolim, Ukmergs rinktins prieaki-
ns dalys turjo uimti Kukli dvaroMukuliVajasikio linij. Panevio rinkti-
ns tabas buvo atsakingas u ini perdavim reikiamu laiku Generaliniam bei
Ukmergs rinktins tabams, taip pat u operatyv karo aviacijos eskadrils panau-
dojim puolimo metu
487
.
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas vyr. kariuomens
vado gen. S. ukausko sakym pulti prie i abiej sparn, liepos 5 d. savo kariuo-
mens dalims ikl iuos udavinius:
karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamoms pajgoms (II pst. pulkui su 7
kulkosvaidiais, Joniklio bataliono I kuopai su 2 kulkosvaidiais ir III baterijos b-
riui (2 patrankos) liepos 6 d. sutemus susitelkti Aleksandravls rajone;
karin. J. Butkui su Marijampols bataliono trimis kuopomis ir II baterijos briu
(2 patrankomis) tuo paiu metu slapta susikoncentruoti mike pietus nuo apeli
kaimo;
140
karin. J. Variakojui su Panevio bataliono eiomis kuopomis, iauli bataliono
kuopa ir vadinamja plk. S. Bulak Balachoviiaus imtine
488
, 19 kulkosvaidi ir I bate-
rija (vadas karin. V. Kapciukas, 4 patrankos) mintu laiku susirinkti Lingelkalne;
Aukkurems latvi partizan pulkas turjo sitvirtinti iaur nuo Bebrins
buvusiame mike, o I atskira baltgudi kuopa buvo palikta bendrame rezerve Obe-
liuose. Be to,buvo sakyta liepos 67 d. prieo pus nepraleisti nei vieno mogaus, o
atvykstaniuosius ms pus nukreipti komendantr inion.
Liepos 7 d. rinktins tabas turjo persikelti Obeli geleinkelio stot
489
. Pane-
vio rinktins dalims nustatytu laiku umus pradines puolimo pozicijas, vadas
karin. St. Nastopka sak liepos 7 d. 19 val. pradti puolim (r. 27 schem).
Panevio batalionas, nordamas pridengti savo pagrindini jg sukoncen-
travim Lingelkalne, liepos 7 d. I kuop isiunt Bebrin. Apie 17 val. bolevikai,
buv Ilzs dv.Neuhofo paliv.ZaunikiPutni linijoje, pradjo antpuol Bebrins
kryptimi. I kuopa atsiaudydama pamau m trauktis ta paia kryptimi. J perse-
kiojo tirtos raudonarmiei grandins su daugeliu kulkosvaidi. Nenorint paro-
dyti savo bataliono pagrindini jg, ypa artilerijos, I kuopai teko ilgai laikytis pa-
syvaus gynimosi taktikos. Taiau kada i kuopa beveik i vis pusi buvo apsupta ir
atsidr kritikoje padtyje, jai pagalb buvo pasista mokomoji komanda, kuriai
sakyta pulti kairj prieo sparn Ilzs dv.Daugiki paliv.Padubi kaimo link.
Mokomosios komandos puolimas greit itiesino prieo puslank, nes, sustabdius jo
deinj sparn, atsitrauk ir kairysis. Savo drsiu ir smarkiu puolimu mokomoji ko-
manda pam i prieo 1 kulkosvaid ir 19 belaisvi. Nors bolevikai apie 20 val.
patrank ugnimi apaud Bebrin, taiau j pstininkai toliau nepasistmjo
490
.
Tos pat dienos vado sakymu Panevio bataliono dalys turjo pulti prie tri-
mis voromis. Prieas, puldamas Bebrin, kuriam laikui buvo pristabds viduriniosios ir
kairiosios vor puolim, deiniajai vorai buvo sakyta j vakare pradti. i vora i savo
senj pozicij SubatsBalteerio linijoje puol Liudvigavo paliv.GerikiLagovkos
kryptimi. Apie 20 val. vora susidr su VI latvi komunist pulko dalimis, gynusiomis
KaupikiMurovankosSitaus linij. Po keli neskming atak, patyrusi nuostoli,
vora atsitrauk Mikelikius. Susirmimo su prieu metu buvo sueistas V kuopos
vadas karin. L. ukauskas, kuris, perrius aizd, gro rikiuot.
Liepos 8 d. deinioji vora, artilerijos remiama, nors sunkiai, bet skmingai ygiavo
pirmyn ir apie 9 val. 30 min. um Murovank. Latviai bolevikai pasitrauk Kaupiki
agarsaman linij. ioje linijoje kautyns tssi iki 16 val. Po to vora siver prieo
pozicijas ir privert j trauktis Liudvigavo palivarko link. Persekiodama prie iki Viksan
DagiiValeii ir gerokai pavargusi, vora apsistojo nakvynei. Tuo metu mokomoji ko-
manda, vis dien talkinusi deiniajai vorai, vakare prasimu Vikni kaim
491
.
Vidurinioji karin. J. Vidugirio vadovaujama vora, liepos 8 d. ijusi i Lingel-
kalno, 2 val. be mio um Bebrin ir toliau ygiavo Ilksts kryptimi. Remiama
ms artilerijos, ji pakeliui veik atkakl bolevik pasiprieinim ir 4 val. 30 min.
um Zaunikius. Apie 13 val. prieas i Varbiki kaimo puol deinj vidurinio-
sios voros sparn, bet buvo atmutas. Po atkakli kautyni apie 18 val. vora, artile-
rijos remiama, um bolevik atkakliai ginam PupiniGreisikaln kalv linij.
Kairioji vora su Aukkurems partizan pulku ir plk. S. Bulak Balachovi-
iaus rinktine itis dien be tikslo stumdsi MukdanoKetrano rajone ir jai skirto
141
udavinio pulti Dviet nevykd, tuo parodydama visik nesugebjim kautis.
Nordama pakelti jos kovingum, bataliono vadovyb nakt i liepos 8 9 d. jos
sudt i bendrojo rezervo perkl iauli bataliono kuop
492
.
Liepos 9 d. deinioji vora po nedideli kautyni um Liudvigavo palivark,
o apie 9 val. Lagovk. Bolevikai skubiai atsitrauk Tannenfeldo palivark ir
sitvirtino apkasuose. Gavus ini, jog ms kariuomens Marijampols batalionas,
veiks deiniajame sparne, um Eglains geleinkelio stot, o II pst. pulkas, veiks
deiniau Panevio bataliono, Naujojo Grnwaldo dvar, vorai sakyta smarkiai
pulti Vilanus ir toliau Ilksts apylinkes.
27 schema
Panevio rinktins puolimas 1919 m. liepos 612 d.
142
Vidurinioji vora, naudodamasi tirtu rku, liepos 9 d. 2 val. 20 min. toliau ts
puolim. Verdamasi pirmyn, susidr su stipriomis prieo pajgomis, ginaniomis
KankariStamanDronkiTropiki linij. Aktyviai padedant artilerijai, 6 val.
ji mint linij um ir privert bolevikus trauktis Ilksts link. Besitraukdami jie
um Ilkst ir iaurs vakarus nuo jos buvusias auktumas. 10 val. ikviesta m-
s artilerija smarkiai apaud prieo uimtas pozicijas. Bolevikai, panaudoj ar-
vuot traukin, mintose auktumose smarkiai gynsi. Nors ir didels buvo j jgos,
taiau voros puolimo sulaikyti jie nesteng. Apie 20 val., smarkios savo artilerijos
ugnies dengiamas, prieas pradjo trauktis ir um tankiomis spygliuotomis vielo-
mis apipintus apkasus Kazimieriki dvaroMunds palivarkoKazliki
Tannenfeldo palivarko linijoje. Prieakinms dalims umus Ilkst ir liosberg,
ivargusi vora poilsiui apsistojo DolnajaZegelnia linijoje.
Kairioji vora, papildyta iauli bataliono kuopa, veikusi silpn raudonarmie-
i valg pasiprieinim, um Dviet. Ir i menk operacij plk. S. Bulak Bala-
choviiaus rinktin gudriai sugebjo pavluoti ir tik umus Dviet ten atvyko. Dl
voros vado nesumanumo tolimesn uduotis ir vl liko nevykdyta. Aukkurems
partizan ir plk. Bulak Balachoviiaus dalys, pasilikusios apkasuose pietus nuo
Munts, pateko stipri prieo artilerijos ugn, o iauli bataliono kuopa patrauk
pietus ne pagal Dauguvos krant, o keliu i Dviets Vygodkos palivark, kur visai
nekviesta ir nelaukiama susivienijo su bataliono rezervu.
Apie 17 val. Kazimieriki dvaro rajone buvo pastebtas prieo jg susitelki-
mas, kuris sudar pavoj puolaniosios vidurins kolonos kairiajam sparnui. Po pus-
valandio i bataliono rezervo pagalb buvo isista I kuopa, kuriai sakyta skubiai
pasiekti KviatkovinosLeiki rajon ir i ten atakuoti prieo deinj sparn. Prie I
kuopos buvo prijungta ir i Dviets atvykusi iauli bataliono kuopa. Bolevikai jas
apaud stipria kulkosvaidi ir autuv ugnimi. Visai sutemus abi kuopos priliau-
prie spygliuot viel tvoros, kurios veikti be speciali technini priemoni ne-
steng. Neradusios sprag praeiti toliau, ten ir apsistojo
493
.
Liepos 10 d. anksti ryt deinioji vora, vykdydama ivakarse gaut sakym,
paliko Lagovk ir ygiavo Tannenfeldo palivarko link. Prisiartinusi prie minto punk-
to, buvo sutikta smarkia vairi ginkl ugnimi. Myje prie bolevikus dalyvavo
drauge ir II pst. pulko dalys. Susirmimas su prieu be ypating rezultat tssi
itis dien. Vakarop bolevikai kelet kart kontratakavo, bet buvo skmingai at-
remti.
Vidurinioji vora, pernakvojusi DolnajaZegelnia linijoje, apie 5 val. pradjo
puolim IlkstsTannenfeldo kryptimi ir, nugaljusi visas klitis, pasiek
TannenfeldoIlksts linij, kur sitvirtino nuo Pirmojo pasaulinio karo likusiuose
senuose vokiei apkasuose. O bolevikai buvo sitvirtin senuose rus kariuomens
apkasuose. Susiaudymo su jais metu buvo sueistas js 3 kuopos vado pareigas
karin. Jelisejevas.
Istumti bolevik i senj rus apkas nepavyko, nes jie buvo aptverti spyg-
liuotomis vielomis, o msikiai neturjo priemoni joms karpyti. Apie 14 val. po
smarkios artilerijos ugnies prieo pstinink dalys perjo kontratakon i pradi
kairiajame sparne, o paskui visu frontu. Nuo 18 val. pradjo veikti ir bolevik ar-
vuotas traukinys, taiau visos prieo kontratakos buvo atremtos. audant bolevik
143
artilerijai, buvo kontzytas voros vadas karin. J. Vidugiris, taiau i kovos nepasi-
trauk.
Kairioji vora tos dienos kautynse 2 val. um Kazimieriki dvar. Apie 9
val. bolevikai, gav pastiprinim, pradjo kontratak. Voros dalis, neatlaikiusi spau-
dimo, m trauktis. Tik drsesns II kuopos dalys su kuopos vadu sustojo Kviatkoiz-
noje buvusiuose senuose vokiei apkasuose, kur susitvark ir, atjus pagalb rezer-
vui, bolevik puolim atrm. Panevio batalionui, nors ir sunkiai, bet skmingai
kaunantis visu frontu, apie 14 val. gauta ini, jog latvi bolevik rinktin apie 200
moni su kulkosvaidiais ir bombosvaidiais persiklusi per Dauguv ir ivaikiusi
aliuosius partizanus, um Bebrin ir m vertis Ilksts link. Tuojau i bendro
rezervo buvo pasista iauli bataliono kuopa ukirsti prieui keli. iaulieiai susi-
tiko su bolevikais ties Bielajos kaimu. Susiaudymas tssi iki 23 val. Daugiau rezer-
v neturta. Be to, artilerijai m trukti sviedini. Susidarius tokioms aplinkybms,
be to, ivargintas ilg ir sunki kautyni, batalionas apie 24 val. m atitraukti la-
biau isikiusias savo dalis kaimyninio Marijampols bataliono linij: 137 auktuma
GekeliaiPlutikiaiSivikiaiLiudvigavasKaupikiai
494
. is atsitraukimas vyko gry-
nai taktiniais sumetimais, tvarkingai, prieui nespaudiant.
Liepos 11 d. apie 17 val. bolevikai pradjo pulti deinj bataliono bar iilgai
IlkstsSubats kelio. Nustm ms sargyb ir pralau Marijampols bataliono
kairj sparn, jie puol batalion i deins ir dargi unugario. Gavus ini apie
kaimyninio Marijampols bataliono atsitraukim, Panevio batalionas ilgiau laiky-
tis ir laukti nebegaljo buvo sakyta atsitraukti La, KalnberzsKaupiki linij
ir ten gintis. Taiau nakt i liepos 11 12 d. gavus Panevio rinktins vado karin.
St. Nastopkos sakym, batalionas atsitrauk sensias pozicijas eer linijoje
495
.
Panevio batalionas 1919 m. liepos 612 d. puolimo metu pam 2 kulkosvai-
dius, treiojo kulkosvaidio dalis (greiiausiai paslpto), 20 autuv ir 42 belais-
vius. Patirti nuostoliai: 5 kariai nukauti, sueisti 3 karininkai (vienas i j liko rikiuo-
tje) ir 42 kareiviai, kontzytas 1 karininkas (liko rikiuotje) ir 1 kareivis, dingo be
inios 13 kareivi
496
.
Marijampols batalionas, karin. J. Butkaus vadovaujamas, liepos 7 d. susikon-
centravs Antokrevno dvaro ir miko rajone, apie 20 val. pradjo yg palei gelein-
kel Eglains stoties kryptimi. Beygiuodamas susidr su prieu, sitvirtinusiu An-
nenhofo dv.Pabers k.Kamariki dv. linijoje. Nors ir apaudomi patrank, kul-
kosvaidi bei autuv ugnimi, bolevikai tvirtai laiksi uimtose pozicijose ir i j
nepasitrauk. Tuo metu Panevio bataliono dalims iek tiek pasitraukus atgal, tarp
paneviei ir marijampoliei susidar gana didelis tarpas, kuriuo prieas buvo
bepradeds ueiti Marijampols bataliono unugar. Prieo sumanymui sulugdy-
ti kairj sparn buvo permesta bataliono atsargos kuopa ir bolevik slinkimas
buvo sustabdytas.
Liepos 8 d. batalionui pakartojus puolim, bolevikai apie 16 val. i uimt pozici-
j buvo priversti pasitraukti ir apsistojo antrojoje gynimosi linijoje LaaiEglain
Razmatka. I ia jie smarkiai apaud bataliono dalis. Visgi liepos 9 d. 2 val. po atkakli
kautyni bolevikai i mint pozicij buvo istumti ir netvarkingai trauksi Ilksts
link. Batalionas um Eglains geleinkelio stot, Naujojo Grnwaldo dvar, Laus (Las-
mu), iodern (edor). Nebeturint rezerv, liepos 10 d. batalionui i Panevio bata-
144
liono buvo sugrinta baltgudi kuopa. Vakare bataliono dalys sustojo arlots (arlo-
tenhofo)Senojo GrnwaldoNaujojo GrnwaldoNaujj La linijoje.
Liepos 11 d. didels prieo pajgos su arvuotu traukiniu du kartus atakavo
arlotsMarianovkos linij, bet jo puolimai buvo atremti. Vakarop bataliono pad-
tis m blogti. Rus bolevik stiprios pajgos puol Marijampols bataliono kairj
ir Panevio bataliono deinj sparnus. Prie Naujj La buvusi baltgudi kuopa
isibgiojo. Tuo pasinaudodamas prieas siver Naujojo Grnwaldo dvar, o ne-
trukus jam pavyko prasiverti ir edors dvar. Bataliono 3 kuopa sunkiomis sly-
gomis buvo priversta trauktis. Bolevikai, pasiek edors dvar, pradjo supti Pa-
nevio batalion. is, kaip minjome, irgi m trauktis. Marijampols bataliono va-
das karin. J. Butkus, matydamas sunkjani padt, sak visoms kuopoms trauktis
prie Borovkos, o pats su II kuopa ir baltgudi kuopos likuiais um pozicijas ties
edors dvaru ir Eglaine, kad palengvint kit kuop atsitraukim. Susirinkus vi-
soms bataliono kuopoms, buvo gautas rinktins vado sakymas grti sensias po-
zicijas Subats apylinkse. Marijampols bataliono trofjus 5 belaisviai, 15 autu-
v, 10000 ovini, 1 virtuv su 2 arkliais, 1 telefono aparatas. Bataliono nuostoliai
umuti, sueisti ir dingo be inios 58 kareiviai, 8 kilometrai telefono kabelio
497
.
Vykdydamas Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos sakym, II pst.
pulkas, vadovaujamas karin. V. Grigalino-Glovackio, liepos 7 d. ryt ivalgs prieo
pozicijas, vakare susikoncentravo Aleksandravls ir Manuliki rajone. Budriai se-
kant bolevik dali judjim, karin. J. Laurinaitis su II batalionu apie 21 val. prad-
jo yg per Palinikius ir Balinikius Rauteneeri link. U 1,5 kilometro nuo jo i
paskos tuo paiu marrutu sek karin. J. Motiejnas-Valeviius su III batalionu, o u
j rezerve buvo karin. J. Petruiio vadovaujamo bataliono dvi kuopos. Kairiajam
kuopos sparnui apsaugoti Vaidmini kryptimi kaip atsarga buvo pasista Pualo-
to partizan vadinamoji mirties kuopa.
Pasiekus Balinikius suinota, jog Vaidminiuose yra bolevikai su artilerija,
kuri labai netaikliai apaud ygiuojanius ms karius. Prie puolant Vaidmin-
ius, karin. J. Laurinaitis nutar su savo pajgomis prislinkti miku prie bolevik ir
atimti i j patrankas. Karin. J. Laurinaiio vadovaujama kuopa, slinkdama miku,
susidr su pasista priek savo bataliono VI kuopa. Neatpainusios viena kitos,
jos susiaud. Tik po kurio laiko painus savikius ataka buvo sustabdyta. Kuopoms
persitvarkant prieas spjo su patrankomis pabgti. Suspta tik suimti bolevik ko-
misar, paimti kelet arkli bei gurguols veim.
Vl susijungs II batalionas ygiavo 167 auktumos link. Bolevikai batalion
pasitiko autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi. Jiems i auktumos istumti
karin. J. Laurinaitis pasiunt karin. A. Zubr su VI kuopa. Taiau kuopa, puldama
atvira vietove, prieo ugnies buvo sustabdyta. Matydamas, jog kuopai nepavyks u-
imti ios auktumos, karin. J. Laurinaitis dal kuopos pasiunt apeiti auktum mi-
ku i iaurs puss. Ms kariams pradjus supti bolevikus, ie pasitrauk
498
.
Liepos 8 d. 4 val. 30 min. II batalionas um 167 auktum, o netrukus ir
Rauteneeri dvar. ia atvyks ir stabteljs pulko rezervas pasuko Stelmus kryp-
timi. Karin. J. Laurinaitis su II batalionu ygiuodamas toliau um arlots ir Seno-
jo Grnwaldo dvarus. Istats apsaug ir pasiunts valgybas iaur bei rytus,
batalionas sustojo poilsiui.
145
Taiau apie 12 val. II batalion puol 5 bolevik kuopos. valgybai prie laiku
pastebjus, batalionas spjo pasiruoti j sutikti ir perjo kontrpuolim. Neatlaik
ryting bataliono veiksm, bolevikai pakriko dalis j pasidav nelaisvn, o kiti
pasitrauk mik. Neinodamas savojo pulko III, taip pat gretimo Marijampols ba-
taliono veiksm, karin. J. Laurinaitis nutar pasilikti Senojo Grnwaldo dvare
499
.
Neinodama tikros padties fronte, liepos 9 d. autant nuo Daugpilio puss
Senojo Grnwaldo dvar atvyko bolevik gurguol: 5 lauko virtuvs su kartu mais-
tu, 2 veimai su duona bei tabaku ir 2 veimai su apranga. Netrukus tuo paiu keliu
dar atvyko 2 veimai su sviediniais patrankoms. Visas is turtas taikiu bdu atiteko
msikiams.
Karin. J. Laurinaitis, nors ir neturdamas ini apie padt i deins puss, ry-
osi, paliks vien kuop Senojo Grnwaldo dvare, ygiuoti edor ir padti Mari-
jampols batalionui susisiekti su io bataliono valgais. Ruoiantis grti atgal, buvo
gautas II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio sakymas II batalionui grti
Rauteneeri dvar. Tos pat dienos vakare is sakymas buvo vykdytas
500
.
Karin. J. Motiejnas-Valeviius su III batalionu liepos 7 d. um Pajadunk,
alyn, Tiltin, arlot, nesutikdamas atkaklesnio bolevik pasiprieinimo. Atrod,
jog prieas visomis kryptimis traukiasi. Taiau pavakary j stambios jgos pradjo
puolim Pajadunkos ir Meiriki dvaro kryptimi. Bataliono jgoms sustiprinti buvo
pasista I kuopa, turjusi uimti pozicijas tarp eer rytus nuo Suvieko. Atkaklios
kovos aprimo tik temstant.
Liepos 8 d. bolevikai ts puolim minta kryptimi. Juos aktyviai rm artile-
rija. nirtingos kovos tssi vis dien. Batalionas turtas pozicijas atlaik. Tos die-
nos vakare Rauteerius atvyks II pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovac-
kis, supaindins batalion vadus su sudtinga padtimi fronte, sak visoms pulko
dalims kovojant pamau trauktis savo sensias pozicijas SubatsSart e. linijoje.
Visos pulko dalys atsitraukim mint linij ubaig liepos 12 d. be nuostoli ir
tvarkingai
501
.
Paskutinmis karins operacijos dienomis prieo eilse dalyvavo ne maiau kaip
13 iki galo nesukomplektuot pulk: 1, 2, 4, 6, 8, 14, 15, 16, 11, 31, 32, 33 ir kt.
502
Taip Panevio rinktins 1919 m. liepos 612 d. puolimas pasibaig pralai-
mjimu. Jo metu rinktin patyr nuostoli: nukaut 1 karininkas ir 27 kareiviai,
sueist 7 karininkai ir 217 kareivi, dingusi be inios 18 kareivi. Rinktin
pam: 157 bolevik karius nelaisv, karo grobio 8 kulkosvaidius, 300 autu-
v, 200 000 ovini, 6 lauko virtuves, 38 arklius ir 15 veim
503
.
Pralaimta prieui dl daugelio prieasi, bet svarbiausios i j buvo ios:
1. Nepakankamas ms kariuomens pajgumas.
2. Silpna latvi karini pajg priedanga i kairs.
3. Pasyvi Marijampols bataliono pozicija karins operacijos metu.
4. II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio liepos 8 d. perdta baim
dl tariamo bolevik puolimo nuo teinensee puss pavojaus, kur jo vadovaujamo
pulko III batalionas jau buvo likvidavs, ir liguisti tarimai, kad bloga padtis Mari-
jampols batalione ir tariamai atsirado bolevikai pulko unugaryje.
Rinktins tabas, suklaidintas toki perdt ir bauginani ini, be to, liepos
9 d. II pst. pulkui mus trauktis i uimt pozicij, buvo dezorganizuotas ir paskelb
146
sakym atsitraukti senas pozicijas. Jau II pst. pulkui atsitraukus, bolevikai galjo
laisvai veikti ir, liepos 1011 d. sutrauk rezervus, privert rinktin paspartintai atsi-
traukti. Rinktins vadui nebeliko nieko kita kaip paskelbti tok sakym trauktis.
Kartu paymtina, jog i karin operacija svarbiausi savo udavinio dal vykd
skmingai. Nors galutinis karinis tikslas dar nebuvo pasiektas, bet jo metu gauta
nemaa kovinio patyrimo, paaikjo, jog ms kariai jau buvo daugiau subrend ir
geriau orientavosi strategijos ir taktikos reikaluose, sugebjo skmingai kovoti su kur
kas gausesniu ir visais atvilgiais stipresniu prieu.
U k m e r g s r i n k t i n s k o v o s d l S a l a k o. Vyr. kariuomens vadas
gen. S. ukauskas 1919 m. liepos 2 d. nurods Panevio rinktinei pradti puolim
ryt kryptimi, kartu sak Ukmergs rinktinei uimti KukliMukuli ( pietus nuo
Avili eero)Vajasikio linij
504
.
1919 m. liepos mn. pradioje bolevikai buvo sitvirtin Aubaliuose, Vajasi-
kio banytkaimyje bei Psli kaime ir nuo Gateli kaimo puss nuolat grasino atvi-
ram Ukmergs rinktins deiniajam sparnui.
Ukmergs rinktins atramos punktai, pradedant nuo UtenosZaras plento,
tssi iki PabersJuknn kaim. Toliau dein msikius saugojo tik raitoji val-
gyba. Lenkai buvo upakalyje, tarp Tauragn ir Utenos eer. Prieo pozicijos buvo
gerai ivalgytos ir paruotas puolimo planas.
Ukmergs rinktins vadas karin. K. Ladyga nusprend nustumti bolevikus
u Luodio eero, Salako eer bei Kiemioni kaimo ir paved udavin vykdyti
neseniai suorganizuoto I pst. pulko III batalionui (vadas karin. J. aplikas), ku-
riame buvo apie 400 kareivi bei 10 karinink, ir karin. M. Peiulionio vadovauja-
mos IV baterijos briui (2 patrankos).
Karinink Br. Bilmino ir P. Dundulio vadovaujamos kuopos turjo ueiti prieo
unugar nuo Gateli kaimo puss ir pulti prie Salako kryptimi viekeliu Gateliai
VajasikisSalakas. Karin. M. Rklaiio vadovaujama VII kuopa Pabers rajone
turjo tik imituoti puolim VajasikioAtrakalnio link. Artilerijai sakyta apaudyti
Atrakaln
505
.
Bolevikams nepastebint, VII kuopa buvo sutelkta Pabers kaime, o VIII ir IX
kuopos bei III kulkosvaidi kuopa (vadas karin. S. Marcinkeviius) um pozici-
jas Gateli kaimo laukuose. Puolimas buvo pradtas liepos 11 d. rytui autant. Ka-
rin. M. Rklaiio vadovaujama VII kuopa pradjo imitacin puolim Vajasikio link
ir tuo atkreip Gateliuose bei Psliuose buvusio prieo dmes. Vajasikis buvo ap-
audytas 2 sunkij kulkosvaidi ugnimi. Tuo paiu metu Atrakaln apaud ms
artilerija. Pasinaudojusi prieo sumiimu, karin. P. Dundulio vadovaujama IX kuo-
pa ujo prieui unugar ir netiktai um Boreikiki kaim. Kuopos puolim
prieas pastebjo per vlai, nespjo susiorganizuoti ir buvo ukluptas kai kuriems
bolevikams dar tebemiegant. Buvo paimta nelaisv apie 20 raudonarmiei, kiti
pasitrauk Pslius.
Tuo paiu metu IX kuopos grup, vadovaujama karin. A. Treiderio, neleidusi
prieui susitvarkyti, miku i piet puss apjo Psli kaim ir staiga j um. To-
liau i grup puol Vajasik tiesia kryptimi i ryt, o kita, paties kuopos vado karin.
P. Dundulio vadovaujama grup, prisijungus prie jos VIII kuopos karin. midto
147
vadovaujamam briui, padariusi staig apjim, puol tvirtint prieo mazg
nuo Atrakalnio kaimo puss. IX kuopai puolant bolevikus iaurs ryt kryptimi,
karin. M. Rklaiio vadovaujama VII kuopa atakavo Vajasikio banytkaim ir Au-
baliki kaim i pietvakari, t. y. nuo Pabers kaimo puss. Tuo metu karin. Br.
Bilmino vadovaujama kuopa buvo rezerve
506
.
Bolevikai skubiai trauksi. Nesuskubusieji to padaryti buvo paimti nelaisv.
Dauguma j pasitrauk iauriniu Ligajo eero krantu Salako link. Mginusiems pra-
smukti pietiniu to eero krantu keli ukirto karin. P. Dundulis su savo daliniu.
Atsitrauks prieas sitvirtino rytus nuo Trinkuki kaimo. Skubiai persitvar-
kiusi tolesniam puolimui, VII kuopa m j persekioti Kiemioni kryptimi, ygiuoda-
ma iauriniu Ligajo eero krantu. Karin. P. Dundulio grup ir karin. St. Marcinkevi-
ius su 2 kulkosvaidiais buvo pasisti pietiniu Ligajo eero krantu. Eeras buvo labai
siauras, iauriniame jo krante, ir palei 180 auktum buvo pastebtas nemaas bole-
vik telkinys. Kaip vliau buvo iaikinta, ten vyko j mitingas. Karin. St. Marcinkevi-
iaus sakymu eero pusiasalyje buvo pastatyti sunkieji kulkosvaidiai, kuri ugnis
greitai isklaid susilaikius prie. Apaudius prie i ono, IX ir VIII kuop dalys
puol jo apkasus ir skmingai j imu. Puolimo metu atvyks vyr. kariuomens va-
das gen. S. ukauskas stebjo puolimo eig ir patarinjo vadams bei kareiviams
507
.
Tuo metu VII kuopa, puldama prie iauriniu Ligajo eero krantu, um
Kiemioni kaim ir sitvirtino prie jo buvusiame Salako ir Ligajo tarpeeryje, kur
pasiliko ilgesniam laikui. Sumuti bolevikai trauksi Salako link.
Karin. P. Dundulio vadovaujama grup, ygiuodama pirmyn ivijo rusus bol-
evikus i Avinuostos ir epeliki kaim. Persekiodama toliau prie, nuvijo j ir i
153 auktumos. I paskos ygiuojanti IX kuopa ir VIII kuopos brys nakiai apsisto-
jo Avinuostos kaimo apylinkse. kaim atveta viena patranka vakare apaud
Salak, o nakiai buvo grinta Atrakaln, kur buvo atgabenta ir antroji
508
.
III bataliono vado karin. J. apliko suauktame vad pasitarime buvo apsvars-
tyta bsimojo puolimo eiga. Pulti buvo nutarta liepos 12 d. autant. Jau ygiuojant
buvo isiaikinta, jog prieas ms puolimui i vakar puss yra pasirengs, o vieto-
v prie Salako atvira, lygi ir atviru lauku j pulti nemanoma, todl pulko vadas
karin. K. Ladyga pasil batalionui apeiti miestel miku ir pulti bolevikus i piet
puss, kur slygos tam buvo nepalyginamai geresns (r. 28 schem).
Liepos 12 d. anksti ryt vakarus nuo Salako buvo palikta maa priedanga, o
svarbiausias puolimas buvo vykdomas apeinant miestel i piet puss. Prie tai m-
s patrankos apie pusvaland smarkiai apaud prieo apkasus vakarus nuo Sala-
ko ir pietiniame miestelio pakratyje. IX kuopos grandinms puolant miestel, bole-
vikai band sitvirtinti kalnelyje, i kur galjo labai kliudyti prieiti prie Salako. Tai
pastebjs karin. St. Marcinkeviius pagrieb kulkosvaid ir su 2 kareiviais, nepaisy-
damas smarkios prieo ugnies, nuo minto kalnelio bolevikus pradjo audyti taiklia
ugnimi ir sustabd artjani prieo grandin. Tuo pasinaudojusi IX kuopa verliai
puol ir privert prie pasitraukti iaur nuo Salako.
509
. Miestelyje kuopai atiteko
1 kulkosvaidis, paimta nelaisvn 1 karininkas ir apie 15 belaisvi
510
.
VIII kuopa, vadovaujama karin. Br. Bilmino, persekiojo prie toliau iki Sama-
vos e. rytins pakrants, kur pavijo ir apaud jo besitraukiani baterij. Vakare
kuopa um pozicij iaur nuo Rusteiki miestelio.
148
28 schema
Salako pamimas 1919 m. liepos 1112 d.
149
IX kuopa, umusi Salak ir tikdamasi susilaukti prieo antpuolio, liepos 13 d.
tvirtinosi linijoje nuo Luodio e., palei miestelio banyios ventori, 189 auktum
iki Kiemioni kaimo ir valg. Padedant vietos gyventojams, buvo kasami apkasai.
Apylinks gyventojai noriai padjo kuopai rengti vairius tvirtinimus ir apie prie,
jo gaut pastiprinim bei judjim teik tikslias inias.
Liepos 14 d. 7 val. bolevikai, susitelk apie vien pstinink pulk, remiami
vairaus kalibro artilerijos, i iaurje buvusio miko pradjo nepaprastai atkakl
Salako puolim. Daugiausia buvo apaudomas ventorius ir apkasai tarp Salako ir
189 auktumos. Msikiai nuo tirt prieo pstinink grandini gynsi vis ginkl
ugnimi, o jiems priartjus ir autuvinmis granatomis. ventori, kur prieas
labiausiai skverbsi, tepasiek 5 mons, o iblakyti likuiai pasitrauk mik.
Po poros valand trukusio artilerijos apaudymo bolevikai vl puol, taiau
kart apkasus tarp Salako ir 189 auktumos. Ms artilerija, gerai pasirengusi, tur-
jo galimyb apaudyti prie tiesiuoju taikymu. Dl smarkaus lietaus ir purvo ms
kulkosvaidiai ne kart buvo usiter ir protarpiais neveik. Visgi ir kart bole-
vikai pasiprieinimo neveik ir pakrik pasitrauk atgal mik. Tokius atkaklius
puolimus artilerijos ir kulkosvaidi priedangoje prieas kartojo dar kelis kartus, bet
neskmingai.
Paskutin 6 kart bolevikai puol apie 19 val., tikdamiesi jog msikiai, vis
dien lietaus ir puolim ivarginti, nebeatsilaikys. Taiau ir j puolaniosios grandi-
ns nebebuvo tokios rytingos, veik lyg stumiamos. Ms jgos buvo papildytos
Ukmergs bataliono II kuopa, ivalyti kulkosvaidiai gerai veik. Msikiams prad-
jus smarkiai audyti bolevikai visikai pakriko, isibgiojo ir daugiau nebepuol.
Salako pamimas sustiprino Ukmergs rinktins front. Lenkams i piet pri-
siartinus prie Luodio eero, frontas tapo itisinis.
Salako pamimas taktiniu poiriu yra laikomas viena i graiausi ms ka-
riuomens operacij.
Sulaikydama prieo verimsi pro Salak, ms kariuomen pademonstravo
didel moralin persvar. Gintasi nuo gausi bolevik pajg labai itvermingai ir
atkakliai. Kautynse ypa pasiymjo karininkai M. Peiulionis, P. Dundulis, St.
Marcinkeviius ir daugelis kari. Nors ms apkasai puolimo bare prieo artilerijos
ir buvo visai suardyti, bet vieningas kari veikimas, pasitikjimas vien kitais su-
gniud prieo pastangas
511
.
Pulko vadovybs sudarytame uvusij srae pamintos 3 pavards: eiliniai
kareiviai J. Martinonis, P. Bobinas ir A. Savukas. Kartu teigiama, jog nukaut prie
buv nemaai
512
.
150
BOLEVIK IVIJIMAS I LIETUVOS
P a s i r e n g i m a s Z a r a s k a r i n e i o p e r a c i j a i. Po nepasisekusio
1919 m. liepos 612 d. Panevio rinktins puolimo bolevik fronte, ms kariuo-
men sustojo SalakoDusetSubats eer linijoje. Reikjo leisti jai pailsti, susi-
tvarkyti, sutelkti visas turimas pajgas bei iteklius ir pasirengti lemiamoms kovoms,
kad bolevikai bt galutinai ivyti i Lietuvos.
Nepaisant laikino atsitraukimo mintas pozicijas, prasto apginklavimo bei
aprpinimo, kai kuriose kariuomens dalyse spariai iplitusios ligos dizenterijos,
praretinusios kovotoj eiles, j moral buvo aukta. Bolevik skleidiama propa-
ganda jiems neturjo jokio poveikio. Kareiviai inojo ir turjo aik tiksl kovoja-
ma dl Nepriklausomos Lietuvos.
Mintose vietovse dauguma gyventoj buvo lietuviai, kurie, nors ir bolevik
alinami, pliami ir visaip skriaudiami, stengsi padti savajai kariuomenei, kuo
begaldami j rm. Daug vietinio jaunimo, nepaisydami bolevik gsdinim ir
persekiojimo, stojo savanoriais ms kariuomens veikianias dalis. Nemaa j
pafrontje buvo ginkluoti ir ypa paddavo valgams. Duset apylinkse veik ge-
rai ginkluotas partizan brys alioji gvardija, kuris pasiymjo kovose su pli-
kaujaniais raudonarmieiais
513
.
Lietuvos kariuomens daliniams kovoti su bolevikais padjo ne tik jaunimas,
bet ir moterys, kurios, nujusios bolevik pus ir surinkusios reikalingas inias, po
to jas perduodavo lietuviams. Ypa paymtinos dvi seserys kininkaits Anel ir
Kost Juoznaits i Pakunigs vienkiemio Antaliepts valsiaus. Jos ne tik surinko
inias apie bolevikus, bet ir sugebjo igelbti sunkj kulkosvaid, kur buvo paliku-
si II pst. pulko III kuopa, apsupta bolevik ir priversta skubiai trauktis. Kulkosvai-
dis buvo paliktas j tv sodelyje. Jos j uklojo medi akomis ir nakt, prajusios
pro bolevik apsaug, j nune lietuvi pus ir grino III kuopai. Pasibaigus
Nepriklausomybs kovoms, abi seserys buvo apdovanotos I laipsnio Vyio kryiaus
su kardais ordinu
514
.
Kad kulkosvaidiai tuo metu buvo ypa branginami, matyti i to, jog II pst.
pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis, reaguodamas dl jo palikimo prieui,
kpt. Edv. Noreik net norjo atiduoti karo lauko teismui
515
.
Vietiniai rus kolonistai sentikiai, kuri tose vietovse buvo nemaa, laiksi
neutraliai ar net lojaliai. Dalis sulenkjusi lietuvi irgi prijaut Lietuvos kariuome-
nei, nes lenkai tuo metu taip pat kovojo su bolevikais.
Tarp lietuvi ir bolevik pozicij buvo 34 kilometr tarpas, vadinamoji nie-
kieno em. Joje patruliuodavo tiek lietuvi, tiek prieo valgai. vykdavo daug
tiek smulki, tiek stambesnio masto ginkluot susirmim, i abiej pusi pareikala-
vusi auk, bet neturjusi didesni pasekmi vienai ar kitai kovojaniai pusei. Bol-
evikams pajudjus ms sargyb link, vietos gyventojai apie tai tuojau painfor-
muodavo savuosius. Ms daliniai taip pat danai organizuodavo valgomojo po-
bdio ekspedicijas.
7.
151
Tokie valgomieji veiksmai ir dani susirmimai tssi beveik por mnesi ir
labai visiems kyrjo. Pafronts gyventojai, susitikdami su ms kariais, tiesiog mal-
davo greiiau pulti ir ivyti bolevikus i Lietuvos.
Lietuvos vyriausioji karin vadovyb, ruodama lemiam bolevik puolim,
Ukmergs ir Panevio rinktini vadams pateik 1919 m. rugpjio mn. pradioje
numatytos vykdyti karins operacijos projekt, kur ie vietose turjo detaliai ap-
svarstyti ir pateikti savus pasilymus jam patobulinti. Bolevikus buvo numatyta
pulti drauge su lenkais visu frontu.
Ukmergs rinktins vadas karin. K. Ladyga po pasitarimo su deiniajame sparne
buvusios lenk brigados vadovybs atstovu pasil vyr. kariuomens vadui pulti
bolevikus plaiu frontu ir atsisakyti lenk, giliai sibrovusi Lietuvos teritorij ir
siekiani uimti naujus jos plotus, paramos bsimojoje Zaras operacijoje
516
. Ka-
rin. M. Katch taip pat sil pereiti nuo pasyvi prie aktyvi veiksm ir tai daryti ne
atskiromis rinktinmis, o visu frontu
517
.
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka, atsivelgdamas 1919 m. lie-
pos 612 d. puolimo neskmes, abejojo kairiojo sparno saugumu, sil tartis su lat-
vi karine vadovybe dl bendr veiksm prie bolevikus ir laiksi nuomons, jog
Panevio rinktin gals skmingai dalyvauti puolamosiose operacijose tik karius
reikiamai aprpinus, vis pirma juos tinkamai aprengus ir apavus.
Vis vad pasilymuose buvo pageidaujama karin operacij pradti tik ta-
da, kai jai bus gerai pasiruota ypa apsirpinus technikos priemonmis
518
.
Karin vadovyb, suinojusi fronto dali vad nuomon, msi organizacini
bei kit priemoni puolimui pasirengti. Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko
1919 m. liepos 18 d. sakymu veikianioji Lietuvos kariuomen buvo suskirstyta dvi
brigadas. I brigad sudar I ir III pst. pulkai, Kauno, Ukmergs ir Vilniaus batalio-
nai. ios brigados vadu buvo paskirtas karin. Pr. Liatukas. II brigad jo II pst.
pulkas, Panevio, Marijampols, iauli ir Joniklio batalionai. Brigados vadu ta-
po karin. St. Nastopka
519
.
Pasiruoimo puolimui laikotarpiu I ir II brigados buvo papildytos naujomis
jgomis. fronte veikusius karinius dalinius nukreipta dauguma pirmj karo mo-
kyklos laid baigusi jaunj karinink
520
. Liepos 30 d. Duset rajon atvyko ka-
rin. K. kirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, o rugpjio mn. pradioje Sa-
lako rajon karin. J. Kubilius su Ukmergs batalionu. I brigados inion buvo pri-
skirta ir III baterija (vadas karin. J. Kulitanas). Brigados pajgos gerokai sustiprjo.
II brigados sudtis padidjo neymiai. Jos kairiajame sparne veik nedidelis
Aukkurems partizan dalinys, o tiktosios didesns latvi kariuomens paramos
nebuvo sulaukta.
Vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, suinojs apie lenk vadovybs
rugpjio mn. viduryje planuojam puolim Daugpilio kryptimi, 1919 m. rugpj-
io 9 d. sak I ir II brigadoms lenk yg palaikyti: visu frontu organizuoti sustip-
rint valgyb, pulti prieo prieakines dalis, uimti svarbiausius jo pirmutins lini-
jos punktus. Visos atsargos dalys turjo bti visikai parengtos, nes buvo tikimasi,
jog lenk puolim bolevikai atsakys priepuoliais ir ms frontuose.
I brigadai buvo sakyta parengti detal ygio Zarasus plan, laikant j di-
diausioje paslaptyje. II brigados vadas buvo pareigotas artilerijos br isisti Du-
152
setas I brigados vado inion ir palaikyti nuolatin ry su iaurje buvusiais latvi
kariniais daliniais
521
.
Netrukus abiems brigadoms is sakymas buvo papildytas ir patikslintas. Len-
kams pradjus puolim, II brigada turjo vien stipri vor per Kuklius, Imbrad ir
Tumulik isisti Zaras kryptimi, o kita vora, ygiuodama per Suviek, Gribovk,
Steinensee, privaljo paremti pagrindins voros kairj sparn. I brigadai sakyta i-
sisti stipri vor per Avilius, Mukuli dvar Zarasus, apeinant i iaurs Ausios
eer. Vor pagrindinis udavinys uimti Zarasus
522
. Pagrindin jga I brigadoje
buvo I pst. pulkas, kuriame lemiam kov su bolevikais ivakarse buvo 52 kari-
ninkai, 15 karo valdinink, 3 gydytojai, 1 karo kapelionas bei 1733 kareiviai
523
.
Taiau gen. S. ukauskui paadtu laiku lenkai puolimo nevykd ir j atidjo
rugpjio mn. pabaigai. Dl to ir lietuvi kariuomens vadovybei teko keisti savo
parengt plan.
Po 1919 m. birelioliepos mn. kov lietuvi kariuomenei ilgokam laiko tar-
pui sustojus mintoje Auktaitijos eer linijoje bolevik kariuomen atsikvp ir
buvo reorganizuota. I buvusi 18 pst. pulk buvo sudaryti 6 sukomplektuotos
sudties pstinink pulkai, 3 vadinamieji komunistiniai batalionai ir paliktos 3 spe-
cialios paskirties rinktins, jas gerokai papildius naujomis jgomis. Artilerij bole-
vikai turjo ger ir gausi. Daugpilio kryptis, bolevikams turjusi strategin reik-
m, buvo j ypa saugoma ir ginama
524
.
Taiau bolevik bendra padtis lietuvi fronte buvo prasta jie buvo privers-
ti pereiti gynimsi ir labai jautriai reaguodavo ms kariuomens veiksmus.
kiekvienos pasirodiusios lietuvi valgybos veiksmus bdavo atsakoma smarkia
vairi ri ginkl ugnimi.
Atsitraukdami bolevikai atsirm Pirmojo pasaulinio karo metu paliktas ca-
rins Rusijos kariuomens pozicijas, kurios, be technini rengim, buvo labai tinka-
mos gynybai ir dl savo gamtins padties. Patys Ryt Auktaitijos eerai sudar
stipri gynimosi linij. Gindamiesi nuo lietuvi puldinjim, bolevikai daugelyje
viet dar apsikas tikrojo profilio apkasais, apsitvr spygliuotomis vielomis bei reng
kitus tvirtinimus.
Nordami papildyti savo karinius dalinius monmis, jie 1919 m. liepos 2 d.
dar tebeuimtose Lietuvos teritorijose sak visiems vyrams nuo 17 iki 50 met am-
iaus stoti bolevik kariuomen. Vengiantys karo tarnybos vyrai buvo smarkiai
baudiami. Neatvykus aukiamiesiems, turjo u tai atsakyti j eimos nariai vis
pirma tvai arba broliai
525
.
Neturdama kuo maitinti savo kariuomens, bolevik valdia atiminjo i
gyventoj grdus, palikdama visai eimai tik po 1015 pd rugi. 1919 m. vasar
anksti buvo nukastos gyventoj bulvs ir pristatomos Daugpil. Apskritai 1919 m.
tame krate nedaug tebuvo pasta jav. Daugelis gyventoj teturjo tik po vien
karv. Neretai ir paskutins i j bdavo atimamos. Arkli taip pat buvo maa ir
mons neturjo kuo lauk dirbti
526
.
Buvo ir kitos prieasi, vertusi raudonarmieius, ypa j komisarus, nervin-
tis ir tvirtinti savo pozicijas. Tai vis pirma vidin dezorganizacija tarp j pai.
Kilo neramum j unugaryje ir apskritai visoje Rusijoje. Vis daniau pasikartoda-
vo organizuoti sukilimai, kuriuos ne visuomet pasisekdavo greitai numalinti. Nere-
153
tai patys raudonarmieiai pereidavo sukilli pusn. Itin didelis subruzdimas rau-
donarmiei eilse vyko 1919 m. rugpjio 7 d., kai per Dauguv buvo susprogdin-
tas Pohuliankos tiltas
527
.
Mobilizuoti rus kareiviai, nematydami karo tikslo, danai atsisakydavo y-
giuoti pirmyn prie lietuvius. Fronto vadovyb daugiausia galjo pasitikti tik ko-
munistinmis dalimis, taiau vien j aikiai nepakako surengti aktyviai ofenzyvai
visu frontu.
inodama, kad prieo padtis tokia nestipri, kad jis nepasitiki savo jgomis,
lietuvi vyriausioji karin vadovyb sakinjo I ir II brigadoms energingai spausti
visas bolevik sargybas ir, pastebjus j traukimsi, energingai juos persekioti ir
ivyti i Lietuvos. Nuo kov su bolevikais pradios iki 1919 m. rugpjio 1 d.
nelaisv buvo paimta 29 karininkai ir 1477 rus bolevik kareiviai
528
.
I ir II brigad dalims pasirengus puolimui, vyr. kariuomens vadas gen. S.
ukauskas 1919 m. rugpjio 22 d. telefonograma Nr. 101 sak nuo rugpjio 23 d.
visu frontu pradti puolim ir uimti Daugpil. II brigados uduotis Kazimierikio
dvaroPohuliankos rajone persikelti per Dauguvos up ir uimti Daugpilio tvirtov.
I brigadai sakyta uimti Kalkns stot, Dauguvos vakariniame krante buvusius
tvirtinimus bei priemiest, o, persiklus per Dauguv, ir Daugpilio preki bei gele-
inkelio stotis
529
.
Puolimo ivakarse bolevikai, sitvirtin tarpeeriuose ir auktumose, prie I
lietuvi brigad buvo um agarinsBruAvili linij. J pajgas sudar XV
armijos IV auli divizijos I brigada, kuri sudar 28, 30 ir 35 pulkai, o rezerve
Zarasuose 29 pulkas. ias pajgas rm trys baterijos, du kavalerijos eskadronai ir
XI oro eskadril. Karins operacijos ivakarse prieas savo front prie lietuvi I
brigad buvo paskirsts du barus: pirmj nuo Avili iki Tiltiki iimtinai su
tabu Blyniki kaime, prie Auslo eero ir antrj nuo Tiltiki iki Antalgs, su
tabu Santupiuose
530
.
Ms I brigados vadui karin. Pr. Liatukui prie karins operacijos pradi
ivykus atostog, jai vl m vadovauti karin. K. Ladyga, gerai inojs vietos sly-
gas. Jis 1919 m. rugpjio 23 d. sakymu brigados dalis suskirst 3 voras. Kairiajai
karin. K. kirpos vadovaujamai vorai (Vilniaus atskirasis batalionas, III baterijos
brys), laikiusiai Volungs, altmalkiLungeliVoversiMorknVainin po-
zicij, buvo sakyta pulti Mukuli dvaro, Medini, Sniegiki, tadvili, Auslo ee-
ro iauriniu krantu Jaunaiki, Krasnos kryptimi ir, sitvirtinus KumpikiLaukesos
tarpeeryje, laukti tolesni nurodym, palaikant ygio metu ry su II brigados II
pst. pulku.
Viduriniajai karin. V. Skorupskio vadovaujamai vorai (I pst. pulko du bata-
lionai, pus eskadrono husar, IV baterijos brys), laikiusios DrobMurliki
DoveikiPurvikiLundiks pozicij, sakyta pulti DeguiZaras kryptimi ir
prie Laukesos ups tarp Smlyns ir Kurcumo dvaro susilaikyti ir laukti tolesni
nurodym.
Deinioji karin. J. Kubiliaus vadovaujama vora (Ukmergs atskirasis batalio-
nas, pus eskadrono husar, IV baterijos brys) laik umusi pozicij Auktakalnis
SalakasKiemionys. Ji turjo pulti Rusteiki, Kopstyns kryptimi ir sitvirtinti Ilgio
Vaisenio tarpeeryje. ygio metu sakyta palaikyti ry su lenkais. Lenkams nutrau-
154
kus puolim, o bolevikams nepasitraukus i Smalv, vora turjo uimti pozicij
rytus tarp Svents ir Vaisenio eer.
I brigados rezervas I pst. pulko vienas batalionas ir pus eskadrono husar
buvo Mikalajn kaimo rajone, o tabas Daugailiuose
531
.
Prie lietuvi II brigad veik bolevik IV auli divizijos kita brigada, kuri
sudar 31, 32, 36 pulkai, VI latvi bolevik pulkas, ypatingosios paskirties komu-
nistinis batalionas ir Daugpilyje buv du arvuoti traukiniai
532
. Su iomis jgomis, be
to, nenustatytu artilerijos kiekiu, bolevikai buvo sitvirtin BebrinsEglainsSuvieko
linijoje
533
.
Prie bolevikus veikusios lietuvi II brigados vadas karin. St. Nastopka 1919
m. rugpjio 23 d. sak jam pavaldioms kariuomens dalims isisti valgyb
sustiprintas karinink vadovaujamas valg grupes su kulkosvaidiais:
1. Panevio batalionas su I baterija, ums SubatsBalteerio dvaro pozici-
j, turjo trimis valg grupmis valgyti Bebrins, Murovankos kryptimi.
2. Marijampols bataliono dvi valg grups Lasmus (Lasseno), Razmat-
kos kryptimi.
3. II pst. pulko trys grups Kovenkos, Gud, Vaidmini kryptimi.
Joniklio batalionas buvo armijos rezervas Obeliuose. valgams sakyta sueiti
tiesiogin slyt su prieu ir, jam pradjus trauktis, uimti nurodytus punktus. Vi-
soms brigados dalims nurodyta bti visikai pasiruousioms bet kuriuo metu pa-
skelbtam puolimui ir veikti energingai
534
.
I vis sugrusi valg grupi suinota, jog prieas, ums pozicijas ir su-
stiprins savo sargybas, lauk lietuvi puolimo. Todl, ruoiantis karinei operacijai,
buvo sustiprintos ir lietuvi pozicijos, apsirpinta oviniais, sukauptos maisto atsar-
gos, sutvarkytas tiekimas.
Z a r a s k a r i n s o p e r a c i j o s e i g a. 1919 m. rugpjio 24 d.,
vadovaujant vyr. kariuomens vadui gen. S. ukauskui, buvo pradtas bolevik
puolimas. J pradjo I brigada, kurios svarbiausias udavinys buvo palauti Galmini
BruNaujasods prieo linij, kuri buvo itin stipriai rengta. Jau anksiau du kar-
tus tai mginta padaryti, bet be rezultat. Puolimas buvo pradtas nakt i rugpjio
23 24 d. trimis voromis. Viduryje veik I pst. pulkas, deinje Ukmergs batalio-
nas, o kairje Vilniaus batalionas. Visame bare buvo vykdoma intensyvi valgyba.
Karin. J. Kubiliaus vadovaujamo Ukmergs bataliono I ir III kuopos 3 val. nak-
ties puol TiltikiBikn, o II ir IV kuopos SorokiksNavikGiteniki krypti-
mi. I ir III kuopos narsiai ygiavo pirmyn nepaisydamos smarkios prieo ugnies,
rugpjio 24 d. imu j i apkas ir um igonikiBirnNeeskBikn
TiltikiKikeli kaim linij. Atsitrauk bolevikai um pozicijas pagal vento-
sios krant Asavoiurpeli tarpeeryje. II ir IV kuopos um Balini kaim ir,
sutikusios stipr prieo pasiprieinim i SorokiksDrobiki kaim, sustojo ir ap-
sikas
535
.
Rugpjio 25 d. Ukmergs bataliono I ir III kuopos, ygiuodamos pirmyn, smar-
kiai susirm su prieu, sitvirtinusiu Girviki kaime. Taiau i kuop puolim
parmus karin. M. Peiulionio vadovaujamai baterijai, bolevikai buvo priversti ap-
kasus ir kitus tvirtinimus palikti. Ungoriki ir Girviki kaimai buvo uimti.
155
Tuo metu bataliono II ir IV kuopa atakavo Sorokikes ir Drobikes. ia sitvir-
tinusiems bolevikams atkakliai pasiprieinus ataka nepasisek ir teko atsitraukti
ankstesnes pozicijas. Tuo pasinaudoj bolevikai perjo atak, bet po ari kauty-
ni buvo atblokti. Kovos usits. Visgi II kuopa, parodiusi didel ryt ir atkaklu-
m, Drobikes um. Jai pagalb atjo III kuopos brys, pasistas ueiti prieui i
ono ir j atakuoti. Tuo paiu metu IV kuopos brys apjo Sorokikes ir agarin i
piet puss. Nors bolevikai savo pozicijas buvo sustiprin spygliuot viel tvoromis
bei blindaais, taiau IV kuopai puolant i prieakio, o II kuopai i deiniojo spar-
no, jie neatsilaik ir buvo priversti pasitraukti mikus Tuniki link. IV kuopos
brys, apjs prie i piet puss, ivijo j i agarins.
Bataliono III kuopa, siverusi Samavo ir Drobiki tarpeer, buvo smarkiai
apaudyta netolimame mike buvusi bolevik. Taiau po dviej atkakli puolim
jie buvo priversti mik palikti ir vakare kuopa um ernabrado ir Tuniki kaimus.
T pai dien bataliono I kuopa sugebjo istumti prie i Vilkins ir Pagran-
d kaim, o vliau dar um Tarkiki, Pajuodalanki ir Samavo kaimus
536
.
Rugpjio 26 d. Ukmergs batalionas skmingai ts puolim. I, II ir III kuo-
pos um Rusteiki ir Kopstyns kaimus, uvald svarbias kalvas ir nuvijo prie
Smalv link. Persekiodamos j toliau ir neleisdamos atsipeikti, kuopos puol bole-
vikus SmalvaplauiznosRaminavos dv. linijoje ir um mintas vietoves.
kart IV kuopa buvo palikta saugoti deinj bataliono sparn, nes netoli buv lenkai
nerod iniciatyvos pulti bolevikus.
Rugpjio 27 d. Ukmergs bataliono tabas i Rusteiki persikl Smalv mies-
tel. ia buvo gautas I brigados vado sakymas vertis pirmyn palei Turmanto gelein-
kel ir uimti Turmanto stot. T pai dien I, II ir IV kuopos ts puolim, palikda-
mos atsargoje III kuop. Taiau paaikjus, jog pagal geleinkel bolevikai gerai si-
tvirtin ir audo i kulkosvaidi, artilerijos bei arvuoi, III kuopa taip pat siliejo
pirmsias kovotoj eiles ir versi pirmyn. Bolevikai ypa atkakliai prieinosi Dulciki
Gerveliks linijoje. Taiau visos keturios bataliono kuopos atkakliai puol prie ir po
smarki kautyni, netekusios keleto sueist ir kontzyt kareivi, imu j i mint
pozicij ir um Dulciki, Gerveliki, Kimbartiki kaimus bei Lipniki dvar. II
ir IV kuopoms iose vietovse apsistojus, I ir III kuopos ir kairje buvs I pst. pulkas
toliau ygiavo palei geleinkel Turmanto stoties link ir vakare apie 20 val. drauge su
minto pulko I batalionu um stot ir senus vokiei apkasus.
Rugpjio 28 d. bataliono II kuopa buvo palikta Turmanto stoties komendan-
to inioje, o kitos kuopos rugpjio 29 d. kovojo su atkakliai besiprieinaniais bole-
vikais, sitvirtinusiais senuosiuose rus apkasuose palei Gervelikes. T pat dien
lenk pajgos apjo prieo kairj sparn ir um Gervelikes. Ukmergs batalionas
liko lenk unugaryje. Susidarius tokiai padiai, I brigados vadas sak jam persi-
grupuoti u I pst. pulko deiniojo sparno. Prieais buvo neperengiama pelk, to-
dl batalionas apjo j per Kav ir paskutinmis rugpjio dienomis saugojo bar
tarp Ustos eero ir Laukesos dvaro, o vliau um pozicij tarp Didrichsteno ir
Kalkn
537
.
I pst. pulkas pradjo puolim nakt i rugpjio 23 24 d. pagal plent Zara-
s kryptimi, kad pstininkai, pasinaudodami tamsa, galt lengviau pralauti pa-
garsjusi atsparumu bolevik Bru pozicij. Pasisekimo tiktasi sulaukti Juozapa-
156
vos dvaroJint eero bare. Puolim vykd I pst. pulko I ir II batalionai. Taiau
lietuvi nakties antpuoliai pasisekimo neturjo. Prieas laiku pastebjo I bataliono ma-
nevr ir puolim atrm. Kaip vliau paaikjo, io bataliono karininkai nebuvo pakan-
kamai istudijav prieo pozicij ir tamsoje negaljo kryptingai pulti. is puolimas buvo
nuostolingas: I ir III kuopos priverstos pasitraukti, 15 kareivi buvo nukauta, sueista ar
dingo be inios, o atakos metu prie Bali dvaro uvo karin. Jurgis Sideraviius
538
.
Nepavykus pralauti fronto Juozapavos dvaroJint bare, I brigados vadas
karin. K. Ladyga sak II batalionui, remiant artilerijai, pulti bolevikus Degui
plentu Zaras kryptimi. Prieas, vis nakt varginamas, ypa IV bei VI kuop ir
artilerijos prie Galmini kaimo, spaudimo neilaik ir, apmtytas autuvinmis bei
rankinmis granatomis, po gana stipraus smgio pasitrauk. Tuo bdu pavyko pra-
lauti prieo pozicijas skaudiausioje jam vietoje.
Skmei tvirtinti karin. K. Ladyga sak puolaniuosius sustiprinti rezerviniu
III batalionu, kuris tuo metu buvo II bataliono unugaryje. Puolimas vyko skmin-
gai ir apie 10 val. Deguiai buvo uimti
539
(r. 29 schem).
29 schema
Bru pozicijos pralauimas ir puolimo vystymas 1919 m. rugpjio 2426 d.
157
Tos pat dienos vidurdien ms artilerijai smarkiai apaudius Raistenikius,
plent bei Limini kaim, pstininkai ts puolim ir um mintas vietoves. Pava-
kary pulko dalys, persekiodamos prie, pasiek KumpuolioViliuiki linij, kur ir
sitvirtino
540
.
Taigi ms kareivi patvarumu, jaun karinink sumanumu ir ypa I briga-
dos vado karin. K. Ladygos mokjimu kovos lauke manevruoti voromis, sugebjimu
velgti silpnsias prieo puses, i, kaip ir kitos ankstesns klitys, buvo nugaltos.
Lietuviams pasisek pralauti t vidurin ir tviriausi prieo pozicijos bar, kas jau
savaime sudar ger ofenzyvos pradi, pakl jaun kovotoj p ir tuo laidavo
tolesnes pergales.
Rugpjio 25 d. ankstyv ryt I pst. pulkas puolim ts toliau. Bolevikai
atkakliai stengsi laikytis prie plento i pradi Liminlio, o vliau PagirsAsavo
e. pozicijose, taiau ms pulkas, smogdamas pagrindin smg prieui plento kryp-
timi, spariai versi Zaras miesto link. Supami i deins ir kairs, puolami i prie-
kio, bolevikai djo visas pastangas atsilaikyti, taiau galop buvo priversti palikti
palankias gamtines pozicijas.
Palikus I batalion ir II bataliono IV ir VI kuopas rezerve Deguiuose, pulko III
batalionas ygiavo pagal plent Zaras kryptimi ir supo prie, spausdamas j i dei-
ns ir kairs. Apie 8 val. bolevikai nuo Liminlio band vykdyti priepuol ir privert
VIII kuop iek tiek atsitraukti nuo Palinio eero. Taiau kuopa greitai susitvark ir,
artilerijos remiama, po smarki kautyni prie i Liminlio kaimo ivijo. Atsitrauk-
dami bolevikai iame kaime paliko 28 nukautus ir sueistus savo karius
541
.
Po valandos prieas band susigrinti Liminlio kaim, bet ir toliau lietuvi
supamas i deins ir spaudiamas i priekio buvo priverstas atsitraukti ir kuriam
laikui sustojo tvirtintoje PagirsAsavitunels kaim linijoje
542
.
V kuopa, kovojusi su bolevikais Asavitunels linijoje, um prie Nudn
kaimo buvusi 185 auktum ir, sujusi kontakt su Vilniaus batalionu, ivadavo
Girsi ir Minaukos kaimus. Prieas, paliks apkasus, sustojo AsavitRamon linijoje.
Prie I pst. pulko priskirta IV baterija (vadas karin. M. Peiulionis) 12 val.
smarkiai apaud prie unels kaimo buvusius bolevik apkasus, paleidusi juos
apie 150 sviedini. Bolevikai taip pat smarkiai atsiaud patrank, kulkosvaidi
bei autuv ugnimi. Taiau IX kuopai prisiartinus prie prieo apkas ir apsvaidius
j granatomis, bolevikai neatsilaik ir paliko prie Asavit turtas auktumas, o apie
15 val. apleido ir Asavitus. unelje apsistojusi IV baterija paleido kelet vi ir
Zarasus
543
(r. 30 schem).
I pst. pulko III batalionas ir V kuopa ts yg: V kuopa ygiavo Ramonik,
IX kuopa su karininkais P. Dunduliu ir S. Marcinkeviiumi plentu Zaras link,
VIII kuopa veik dein nuo plento, VII kuopa nuo Babrinlio, o IV kuopa versi
Tetervus, Gulbin, Apkartus. Nuo Asavit puss pasirodius I pst. pulko raite-
liams, V kuopa, Vilniaus bataliono III kuopa ir mokomosios komandos dalis tuojau
susisiek su jais ir Auslo e. pietiniu krantu pirmieji eng Zarasus. Bolevikai
sustojo auktumose u Zaras. I pst. pulko IX kuopa, 17 val. siverusi Zarasus,
nustm i i auktum toliau rytus nuo miesto kur kas gausesn prie ir, i
deins puss remiama karin. A. ilerio vadovaujam husar, 20 val. 30 min. pasie-
k Smlyn, kuri ir um
544
.
158
Nors Zaras miesto gyventoj sudtis buvo miri (sulenkj lietuviai, ydai ir
rusai), taiau jie lauk lietuvi kari ateinant. Badas, vairios ligos, netvarka, baim
ir bolevik teroras visiems buvo smarkiai kyrj. Lietuvi kariuomens daliniams
atakuojant Zarasus, gyventojai isislapst, bijodami, jog traukdamiesi i miesto vie-
30 schema
Zaras umimas 1919 m. rugpjio 25 d.
159
tos komunistai ir raudonarmieiai i kerto galjo daug j iudyti. sitikin, jog bolevi-
k mieste jau nebra, jie pasitiko lietuvi karius su glmis, mtydami jas po kari kojo-
mis. Didi lietuvi tautos patriot Ona Balbatien, kartu su dr. D. Bukantu bei kitais
lietuviais kovojusi Zaras krate dl lietuvybs, pareik: Mes neinojome i diaugs-
mo k ir bedaryti, pamat pirm kart gyvenime lietuv kar. Tai buvo, atrodo, sapnas, o
ne tikrov. Lietuva klsi, tapo laisva, nepriklausoma. I diaugsmo tik verkme
545
.
Atgarsiai apie Zaras pamim ir bolevik fronto pralauim plaiai paplito
po vis Lietuv. Kariuomens nuotaika pakilo. Kiekvienas fronto karys toliau dirbo,
kovojo, kad pasiektas rezultatas bt kaip galint geriau panaudotas.
Pradjus Zaras karin operacij, karin. K. kirpos vadovaujamas Vilniaus
batalionas, prie kurio buvo priskirtas vienas lengvosios artilerijos brys, i kairs
palaikydamas ryius su II pst. pulku, o i deins I pst. pulku, turjo pulti Muku-
li dvaro, Medini, Sniegiki, tadvili, Auslo e. iauriniu krantu, Jaunaik kai-
mo kryptimi. Svarbiausias bataliono udavinys buvo uimti prieo pagrindin, ge-
rai saugom sparnuose pozicij Mavilius
546
.
Tuo tikslu bataliono III kuopa, vadovaujama karin. V. Bagdonaviiaus, rug-
pjio 24 d. ryt autuv granatomis imu bolevikus, sitvirtinusius tarp Vencavo
eero iaurinio kranto ir Kriovini kaimo, o 13 val. po smarkaus mio um Ma-
vilius. Toliau persekiodamas prie, batalionas ivijo j i Rapkiks kaimo ir, pasie-
ks jo gerai tvirtintas pozicijas prie Nudn kaimo bei Mukuli dvaro, nakiai si-
tvirtino AusloIzito tarpeeryje
547
.
Rugpjio 25 d. 8 val. ryto Vilniaus batalionas ts puolim. Artilerijos briui
i Gudeli kaimo apaudius Nudnus, prieas isibgiojo. Sutrauks prie Mukuli
dvaro rezervus, batalionas, remiamas artilerijos bei kulkosvaidi ugnies, puol bol-
evikus, sitvirtinusius siaurame Avili ir Auslo tarpeeryje. Neatlaiks ms puoli-
mo, prieas band usilaikyti prie Sniegiki, bet, bataliono pajg smarkiai spau-
diamas, buvo priverstas toliau trauktis Zaras link. Sumuus bolevikus ties Muku-
liais, kairiajam sparnui apsaugoti bataliono vadas karin. K. kirpa pasiunt raitj
valg br AviliPolistlino dvar link, o mokomosios kuopos br Medini, Ko-
valiki, Juodikio kryptimi. 12 val. batalionas pasiek tadvilius ir Dubknus. Tuo
metu karin. V. Bagdonaviiaus vadovaujama III kuopa ir mokomosios kuopos brys
buvo pasistas prieo unugar uimti Grut ir Juodalanki kaimus ir apaudyti
plentu Zaras link besitraukiant prie. Mintos dalys savo udavin gerai atliko.
Apaudius besitraukianius bolevikus kulkosvaidi ir autuv ugnimi, j gurguo-
lje ir atsargos dalyse kilo smyis. Prieo dalys, bijodamos apsupimo, ibgiojo ir sku-
biai pasitrauk u Auslo eero ir sitvirtino 177, 181 ir 185 auktumose. Bolevikai jose
buvo gerai sitvirtin, batalionas, susisieks su I pst. pulko V kuopa, vakariniu Zaras
eero krantu puol Jaunaik kryptimi ir um Zarasus. Bataliono II kuopa, apjusi
Polistlino dvar, puol bolevikus i ono ir istm juos i mint auktum. Nakiai
Vilniaus batalionas sitvirtino LaukesosKumpiniki tarpeeryje, pasiunts raitj
valg sargyb Juozapavos dvar ir istats atskir utvar
548
.
Po 1919 m. rugpjio 2425 d. skming kov I brigada um rib agarin
TunikiaiPajuodalankiaiSamaniaiVaisenio e.Ilgio e.SmlynLaukesos e.
Kumpiniki e. Prieas laiksi linijoje KukliaiImbradasKopstynRusteikiai
Bukikiai
549
.
160
Pralauusi bolevik front, I brigada pasistmjo priek apie 30 km. Briga-
dos puolimo nepalaik nei deinje buv lenkai, nei kairje II brigada. Ir vieni, ir
kiti laiksi savo sen pozicij. Kaimyn nepalaikomas I brigados laimjimas galjo
tapti pralaimjimu. Tolesniam pasisekimui utikrinti reikjo patraukti pirmyn spar-
nuose buvusi II brigad bei lenk karinius dalinius. Todl I brigados vadas karin.
K. Ladyga, velgdamas kylant pavoj tarp I brigados kairiojo sparno ir II brigados
deiniojo sparno bei matydamas lenk dalini neveiklum jo vadovaujamos briga-
dos deiniajame sparne, grietai reikalavo i kariuomens vadovybs ir kaimyn
inaudoti dviej puolimo dien metu pasiekt pasisekim.
Pirmj kautyni dien rezultatai I brigados vadovyb tenkino. Brigados fron-
tas, palyginti su ankstesne padtimi, dvigubai sutrumpjo. Tai galino jos jgas su-
telkti stambesnius karinius vienetus voras ar rinktines ir istumti prie i gerai
tvirtint pozicij bei atkakliai ginam atramos punkt.
1919 m. rugpjio 26 d. 2 val. 35 min. I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo
i vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko telefonogram Nr. 108, i kurios suino-
jo, jog ir II brigadai sakyta pradti puolim. puolim turjo palaikyti I brigados
kairysis sparnas. Deiniajam I brigados sparnui sakyta ygiuoti pirmyn tik tuo at-
veju, jeigu Dkto ruoe puolim pradt ir lenkai
550
.
Gavs vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakym dl tolesni I briga-
dos kovos veiksm, karin. K. Ladyga rugpjio 26 d. numat tsti puolim sparnuo-
se, nes ie, ypa deinysis, buvo atsilik. Karin. J. Kubiliaus vadovaujamam Ukmer-
gs batalionui sakyta vertis pirmyn ir uimti teritorij tarp Smalv e. ir Ramina-
vos dv. Jam pagalb turjo ateiti I pst. pulko I batalionas, spausdamas prie nuo
Bakmat kaimo puss. Tuo metu karin. K. kirpos vadovaujamam Vilniaus batalio-
nui sakyta uimti IlzsSvents tarpeer ir, atlikus mintas uduotis, tsti bendr
puolim Daugpilio link
551
(r. 31 schem).
4 val. 55 min. I pst. pulko I batalionas puol auli kaime ir jo apylinkse
gerai sitvirtinus prie, j imu ir, susivienijs su Ukmergs batalionu, um An-
tanikio ir Bukiki kaimus. Karin. M. Peiulionio vadovaujamos baterijos brys per-
sikl Rusteikius. Pavakary Ukmergs batalionas, remiamas I pst. pulko I batalio-
no ir husar, atakavo ir um Smalvas, Muglikes, Luponius ir Raminavo dvar.
Ums iuos svarbius punktus, batalionas sitvirtino teritorijoje tarp Smalv e. ir
Raminavo dv.
Tuo metu Vilniaus batalionas rugpjio 26 d. 9 val. puol prie, sitvirtinus
tarp Ilzs ir Svents eer senuosiuose rus apkasuose. Apeidamas Kumpuolio e.,
batalionas 12 val. pasiek Tabaro vienkiem, kur sutiko atkakl bolevik pasipriei-
nim. Po tris valandas trukusi kautyni, panaudojus patrank bei kulkosvaidi
ugn, prieas buvo priverstas apleisti mint vienkiem bei Maliniks ir Kalniki
kaimus.
Tuo bdu rugpjio 26 d. po atkakli mi I brigadai pavyko sitvirtinti Ilzs
MedumoSmalvIlgioLaukesos eer, RaminavosIlzs dvar, Didij Samani
Smlyns kaim teritorijoje
552
.
I brigadai umus Zarasus ir toliau skmingai vykdant puolamsias operaci-
jas Daugpilio kryptimi, II brigados dalys buvo susitelkusios iuose punktuose: II pst.
pulkas Aleksandravlje, Marijampols batalionas ir Atskiroji baltgudi kuopa
161
31 schema
Smalv umimas
I brigados veiksmai 1919 m. rugpjio 26 d.
162
apeliuose, Panevio atskirasis batalionas Subats apylinkse, o Joniklio atski-
rasis batalionas Obeliuose, armijos rezerve
553
.
Dar rugpjio 25 d., inant apie skming I brigados puolim ir galim Zara-
s umim, buvo sakyta II pst. pulkui sudaryti dviej kuop rinktin, kuri turjo
pridengti I brigados kairj sparn ir uimti tarp Avili ir iirio eer esant Kukli
kaim. i rinktin sudar I ir VIII kuopos, jai vadovavo karin. E. Noreika. Rinktin-
je buvo keletas karinink ir daug savanori, kilusi i Kukli apylinki.
Tos pat dienos 13 val. karin. E. Noreikos vadovaujama rinktin, pradjusi y-
g, nepastebta prislinko prie Kukli kaimo, kuriame bolevikai buvo gerai sitvirti-
n. Vakare, bolevikams vakarieniaujant, rinktin netiktai atakavo prie, um
Kuklius, paimdama belaisvi ir nemaa grobio. Toliau tsdama skmingai pradt
operacij, rinktin nakt um Imbrad. Trumpai pailsjusi, rinktin puol Raudi-
ns kryptimi, veikdama bolevik unugaryje ir, sutikusi nedideli prieo grupeli
pasiprieinim, um Stelmu, kurios apsaug perdav husarams
554
.
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu II brigada turjo pulti ir
uimti SubatsBorovkosSuvieko linij. iai uduoiai vykdyti II brigados vado
karin. St. Nastopkos 1919 m. rugpjio 25 d. 14 val. sakymu Nr. 37
a
, karin. J. Lau-
rinaiio vadovaujamas II pst. pulkas (pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis
tuo metu atostogavo V. L.) su artilerijos briu kit dien turjo pradti puolim i
Aleksandravls Gud kaimo bei Raudins dvaro kryptimi; karin. J. Butkaus vado-
vaujamas Marijampols batalionas, baltgudi kuopa ir artilerijos brys i apeli
Kamariki, Hohenbergo, edors, Grnwaldo dvar kryptimi; karin. J. Variakojo
vadovaujamas Panevio batalionas i Subats apylinki Lasmus, Weissensee
dvaro, Mikeliki, Kaupiki kaim kryptimi. Visos karins dalys turjo pradti puo-
lim 3 val. Karin. A. Jakaiio vadovaujamas Joniklio batalionas su artilerijos briu
buvo paliktas rezerve, apeliuose
555
.
II brigados dalys puolim pradjo numatytu laiku. II pst. pulkas veik dviem
voromis. Deiniajai vorai, kuri sudar III bataliono VII ir IX kuopos, vadovavo ka-
rin. A. Butkeviius. i vora puol bolevikus Vaidmini, Raudins kryptimi. 7 val. 30
min., prieui maai tepasiprieinus, Vaidminiai buvo uimti. Taiau apie 9 val. puo-
lant Raudins dvar bolevikai atkakliai pasiprieino, sutrauk dideles pajgas, ypa
167 auktumoje. Puolimas nepavyko. Jo metu uvo 1 karininkas (IX kuopos vadas
A. Sinickis), 1 puskarininkis ir 2 kareiviai. 6 kareiviai buvo sueisti. Batalionui teko
sustoti Gaidiki vienkiemyje ir paprayti artilerijos paramos.
Kairioji karin. K. Ramanausko vadovaujama vora, kuri sudar II bataliono
IV, V, VI ir II kulkosvaidi kuopos, nesutikusios atkaklesnio pasiprieinimo, puol
Savn, Gud ir Baltruk kaim kryptimi. Nesunkiai umus Savnus, tik po at-
kaklaus susirmimo pavyko istumti bolevikus i Gud kaimo. Kuopoms ruoiantis
padti III batalionui uimti Raudins dvar, suinota, jog kairje buvs Marijampo-
ls batalionas, neatlaiks bolevik kontrpuolimo, pasitrauk KamarikiSamani
linij, tuo atidengdamas prieui kairj sparn. Bolevikai, pasinaudodami skme,
puol ir prie Gud kaimo buvusi VI kuop, kuri buvo priversta iek tiek atsitraukti,
bet Gud kaimo bolevikams neatidav. Prie bolevikus nukreipus karin. K. Butle-
rio vadovaujam rezervin kuop, prieo puolimas buvo sustabdytas. Tuo paiu
metu Marijampols batalionas susitvark, sitvirtino auktumoje ir ts su bolevi-
163
kais smarki ugnies dvikov. Padt m komplikuoti ta aplinkyb, jog II batalion
rms artilerijos brys pritrko sviedini, o be jo paramos majo galimyb uimti
Raudins dvar. Neirint sudtingos padties, pulko vadas karin. J. Laurinaitis III
batalionui pagalb pasiunt rezerve turtas II ir III kuopas ir sak pakartoti Raudi-
ns dvaro puolim. Tuo paiu metu i unugario bolevikus puol karin. E. Noreikos
dviej kuop rinktin. Apie 16 val. buvo uimta 167 auktuma, o netrukus ir Raudi-
ns dvaras. Bolevikai pasitrauk
556
(r. 32 schem).
Karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols batalionas ir Atskiroji baltgu-
di kuopa tos pat dienos 3 val. pradjo yg Kamariki dvaro kryptimi ir apie 9 val.
32 schema
Raudins umimas 1919 m. rugpjio 26 d.
164
um Juodikio viensd, Kamariki dvar, Paber ir Kovenkos vienkiem. Bata-
lionui bandant uimti Hohenbergo dvar, bolevik pulkas smarkiai kontratakavo
ir privert marijampolieius trauktis, isklaidydamas apie tredal bataliono karei-
vi. Bolevik kontratak rm stipri artilerijos ugnis. Kaip minjome anksiau, prieo
veiksmai kl pavoj ir II pst. pulko II bataliono kairiajam sparnui. II brigados ta-
bas, gavs apie tai praneim, padiai gelbti i rezervo skubiai permet Joniklio
bataliono kuop iilgai geleinkelio Annenhofo dvar marijampoliei kairiajam
sparnui apsaugoti. Marijampols batalionui sakyta tbt isilaikyti auktumose
rytus nuo Kamariki dvaro. Po kelet valand trkusios smarkios kovos bolevik
puolimas buvo sustabdytas. Vakare batalionas atsim laikinai prarastas pozicijas ir
jose sitvirtino. Taiau turta ir nema nuostoli
557
.
Ruoiantis puolimui, II brigados kairiajame sparne veikiantis karin. J. Varia-
kojo vadovaujamas Panevio batalionas buvo suskirstytas dvi voras, kurios susi-
koncentravo dviejose vietose. Deinij vor sudar III, IV, V ir mokomoji kuopos su
I baterijos trimis patrankomis, kuri susitelk Subatje. Kairioji vora, sudaryta i I ir II
kuop bei I baterijos vienos patrankos, susikoncentravo Vaitikiuose. iai vorai bu-
vo sakyta saugoti kairj bataliono sparn. Tas kairiojo sparno saugojimas sunkino
visos voros bkl ir ygiavim pirmyn, nes atstumas tarp bataliono kairiojo sparno
ir latvi kariuomens deiniojo sparno buvo apie 15 km. Latvi jgos buvo silpnos,
labai iskaidytos ir laiksi pasyvaus gynimosi taktikos. Tik griebdamasis griet prie-
moni ir iniciatyvos, batalionas sugebjo apsaugoti savo dali kairj sparn ir y-
giuoti pirmyn.
Deinioji vora, susikoncentravusi Subatje, pradjo ygiuoti pirmyn rugpjio
26 d. 3 val. ir apie 7 val. pradjo atakuoti Annenhofo dvar. ia vairi ginkl ri
ugnimi smarkiai pasiprieino latvi komunist batalionas. Vorai su nuostoliais teko
atsitraukti. Sustiprinta i rezervo ji vl prisiartino prie Annenhofo ir Weissensee dvar.
Ms artilerija negaljo prieo uimam vietovi tinkamai apaudyti, kadangi jos
buvo emumose, udengtos mikais, nematomos. Ir tiktai vakare, baterijos vadui
pasiekus ms pstinink grandini linij, pavyko suduoti prieui veiksming sm-
gi. Voros dalims umus Zerakik, Filipovo vienkiem ir Ragulikius, imta grasinti
Weissensee dvaro unugariui. Bolevikai pakriko ir m trauktis. Taiau, artjant
nakiai, vorai buvo sakyta pasitraukti Lowiedeno dvar
558
.
Panevio bataliono kairioji vora rugpjio 26 d. 2 val., palikusi Vaitikius, pra-
djo puolim Mikeliki ir Putriki palivarko kryptimi. Ivaikiusi kelyje sutiktus prie-
o valgus, um Putrikes. ia 11 val. vorai buvo sakyta atakuoti Antikius ir Kau-
pikius, kad tuo atitraukt prieo rezervus nuo Weissensee dvaro. Kuopos puol prie-
, neatsivelgdamos smarki ugn i prieakio. Netrukus jas pradta audyti i
kulkosvaidi ir i kairiojo sparno puss. Vora atsiaudydama skubiai pasitrauk at-
gal ir, prieo persekiojama, apsistojo Putriki vienkiemio linijoje
559
. Suinota, jog vyks-
tant operacijoms su bolevikais, latvi kariuomens dalys stovjo vietoje ir neparod
jokios kovins iniciatyvos. Dl tokio j neveiksmingumo bolevikams ir buvo susida-
riusi palanki padtis grasinti Panevio batalionui nuo Bebrins puss.
I brigados vadas karin. K. Ladyga, 1919 m. rugpjio 27 d. ryt suinojs, jog
II pst. pulkas um Raudins dvar, o lenkai dviem voromis pradjo ygiuoti
priek abipus Drki eero Turmanto krytimi, sak Ukmergs batalionui, palikus
165
Smalvose komendantr, tsti puolim Turmanto kryptimi ir uimti pozicij tarp
Kumpuoi ir Kimbariki eer.
Ukmergs bataliono I kuopa, karin. S. Rekaiaus vadovaujama, prie Naujj
Smalv dvaro sutiko atkakl bolevik pasiprieinim. Parmus kuopos puolim
karin. M. Peiulionio artilerijos briui, prieas neatsilaik ir pasitrauk. Nakiai kuo-
pa sitvirtino pozicijoje tarp geleinkelio ir Kumpuoi eero.
Karin. J. Kairionio vadovaujama IV kuopa i Smalv ygiavo Subatiki kaimo
link. Prie to kaimo sitvirtin bolevikai kuopai taip pat smarkiai pasiprieino. Teko
pasikviesti i rezervo karin. S. Leono vadovaujam III kuop. Po atkakli abiej kuo-
p veiksm, parmus artilerijai, prieas taip pat buvo priverstas pasitraukti. Toliau IV
kuopa be didesnio bolevik pasiprieinimo um Vakiki, Kamariki, Gudiki
bei Bagdoniki kaimus, o nakiai sitvirtino pozicijoje prie Kimbariki dvaro.
Tuo metu nuo IV kuopos atsiskyrusi III kuopa pagal geleinkel ygiavo Tur-
mant. Beygiuodama ji susidr su prieo arvuotu traukiniu, kuris apaud kuo-
p artilerijos ugnimi. Tik parmus karin. Br. Pakeviiaus vadovaujamam artilerijos
briui, taikliai audiusiam arvuot traukin, kuopa steng tsti puolim. Kuopai
umus auktumas prie Gerveliks kaimo, jai i unugario pasirod lenkai, kuriuos
paveik lietuvi laimjimai ir jie kairiajame sparne pradjo daryti tam tikrus savo
jg pergrupavimus. Lenkai vis laik stengsi pasinaudoti susidariusia padtimi,
kuo maiau sivelti kautynes, bti stebtojais, taiau uimti kuo daugiau lietuvik
emi, o iuo atveju Turmant. III kuopos vadas karin. S. Leonas, stebdamas tok
kaimynystje veikusi lenk elges, pareikalavo, kad jie arba ygiuot pirm lietuvi
deinje, arba bt u j ir nesikit lietuvi veiksmus. Lenk kuopa pasiliko u
lietuvi. III kuopa po kautyni su prieo arvuotu traukiniu 20 val. pasiek Turman-
to geleinkelio stot. Rugpjio 28 d. ryt Turmant atygiavo ir dvi lenk kuopos.
Visu frontu lenk puolimo nebuvo
560
.
I pst. pulko pagrindins dalys, ygiuodamos abipus ZarasDaugpilio plen-
to Medumo link, negaljo prasiverti pro likus nuo Pirmojo pasaulinio karo tvirti-
nim ruo ir buvo priverstos sustoti. Tada buvo nutarta veikti sparnuose. Karin.
A. Svilo vadovaujamos I ir II kuopos ygiavo Turmanto kryptimi. Apjimu i iau-
rs istmusios bolevik dalin i Bartkiki, neileido iniciatyvos ir vakare eng
Turmanto geleinkelio stot.
I pst. pulko II bataliono kuopos sutiko atkakl bolevik pasiprieinim ties
Smalviei dvaru, 141 auktuma ir Vanaglikiais. Taiau apaudius kulkosvaidi
ugnimi ir apmius granatomis, prieas buvo priverstas pasitraukti. Apie 14 val. Se-
nieji Dvarikiai, Vanaglikiai ir Mateikikiai buvo uimti ir priartta prie Kavos.
Vilniaus atskirasis batalionas rugpjio 27 d. band uimti bolevik pozicijas
tarp Ilzs ir Svents eer, taiau prieas atkakliai gynsi ir batalionas pasiliko vietoje
561
.
Po 1919 m. rugpjio 27 d. mi I brigados deinysis sparnas pasistmjo
priek ir um linij Kimbariki dv.Turmanto geleinkelio stotisMateikikiai
Senieji Dvarikiaivilpikiai
562
.
Tos pat dienos vakare I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo vyr. kariuome-
ns vado gen. S. ukausko sakym sitvirtinti uimtose pozicijose, uimti teritorij
tarp Ilzs ir Svents eer, deiniajam sparnui laikantis prie geleinkelio, taiau jo-
kiu bdu neiti rytus. io sparno apsaugai nurodyta turti stipr rezerv
563
.
166
Rugpjio 28 d. ryt vyriausioji karin vadovyb sak I brigadai uimti
GatnTurekDmeno tarpeerius, lenk kariuomens dalinius laikant savo de-
iniajame sparne, kad nesimaiyt.
Vilniaus batalionas t dien iek tiek pasistmjo priek, um dal senj
rus apkas, taiau stambi prieo jg buvo sulaikytas. I pst. pulkas band vertis
priek, bet, prieo lengvosios bei sunkiosios artilerijos ir arvuoto traukinio apau-
dytas, po keleto valand trkusio mio nesteng uimti jo tvirtinim ir sustojo
senose pozicijose. Vilniaus batalionas pakartojo savo antpuolius, band uimti Ilzs
Svents tarpeer, taiau pasisekimo taip pat nesulauk
564
.
Tuo metu prie II brigados dalis veik bolevikai, prarad RaudinsKovenkos
pozicijas, tvirtinosi arlots dvaro143 auktumosKozlovkos211 auktumos lini-
joje. Nordamas tai sukliudyti II brigados vadas karin. St. Nastopka sak II pst.
pulkui uimti arlots dvaroPapliki rib, o Marijampols ir Panevio batalio-
nams tsti puolim anksiau nurodytomis kryptimis.
II pst. pulko batalionai pradjo puolim rugpjio 27 d. 1011 val. Karin.
A. Butkeviiaus vadovaujamas III pst. batalionas, nesunkiai ums Antuo ir
Blyniki gyvenvietes, neprijs prie Marianovkos sutiko atkakl prieo, panau-
dojusio smarki artilerijos, kulkosvaidi ir autuv ugn, pasiprieinim. Batalio-
nui kelias Grendz buvo utvertas, teko puolim sustabdyti. Pasislpus krmuo-
se laukta nakties. Temstant buvo pasiruota ygiui, o vidurnakt batalionas atvyko
Grendzs dvar ir patylomis j um nepaleidus n vieno vio. nelaisv buvo
paimti 46 raudonarmieiai
565
.
Rugpjio 28 d. autant III bataliono vadas karin. A. Butkeviius pasiunt I
kuop i Grendzs dvaro arlots dvaro kryptimi. Nutrkus ryiams su II pst. pul-
ko vadu karin. J. Laurinaiiu, karin. A. Butkeviius turjo veikti savarankikai. val-
gams praneus, jog netoli yra bolevik utvara, buvo pasistas karin. E. Noreika su
dalimis, kurios utvar likvidavo ir pam nelaisv 42 kareivius. Iauus I ir VII
kuopos, karinink St. Puzino ir Valterio vadovaujamos, puol arlots dvar i va-
kar puss ir j um. Prieas visu pulko baru pasitrauk. Ryiai su pulko vadovybe
vl buvo umegzti.
Pulko vadas karin. J. Laurinaitis sak persekioti bolevikus ir neleisti jiems
susitvarkyti. III batalionas toliau puol 197 auktum, ikovo gyvenviet, Naujo-
sios Svents dvar. ios vietovs buvo uimtos be bolevik pasiprieinimo.
Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, kuriam buvo pavesta u-
imti Steinburgo dvaroPapliki kaimo linij, slinkdamas pirmyn vaik smulkius
prieo dalinlius. Bolevikams maai tesiprieinant buvo uimtas Steinburgo dva-
ras, o apie 9 val., sutartinai veikiant su Marijampols batalionu, po sunki kautyni
ir Papliki kaimas.
Rugpjio 28 d. II batalionas i Papliki ygiavo toliau ir po skming kauty-
ni um Senojo Grnwaldo dvar. Pasiunts valgybas Naujosios Svents dvaro
kryptimi, istat apsaug Ginaukos kaimo riboje ir sustojo nakvynei uimtuose punk-
tuose
566
.
Persitvarks karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols batalionas rugpj-
io 27 d. puol bolevikus ir um Hohenbergo dvar. Prie edors dvaro sutiks
atkakl prieo pasiprieinim, buvo priverstas sustoti ir geriau pasirengti rytdienos
167
kovoms. Rugpjio 28 d. anksti ryt ts puolim, savo veiksmus derindamas su II
pst. pulko II batalionu. Po atkaklaus susirmimo su prieu bataliono kuopa um
edors dvar. Kairiajame bataliono sparne veikusi baltgudi kuopa smarkiai susi-
rm su bolevikais prie Susekli kaimo. uvo pats kuopos vadas karin. J. Plisko
567
.
Nepaisant ios neskms, baltgudi kuopa Suseklius um. Persekiodamas prie-
, Marijampols batalionas t pai dien um Naujojo Grnwaldo dvar.
Panevio batalionas nakt i rugpjio 26 27 d. atsitrauk Loviedeno dv.
auli k. linij, i kur vairiomis kryptimis pasiunt kelis karinink vadovaujamus
valgomuosius brius. ie iaikino, jog prieas apleido Annenhofo dv.Raguliki
Kaupiki kaim linij. Iki 24 val. batalionas be mio um Weissensee dv.
PutrikiMikeliki kaim pozicijas ir pasiunt valgybas prieo link.
Rugpjio 28 d. ryt batalionas puol prie LagankosSofienhofoKaupiki
kryptimi. Bataliono deinioji vora, susidrusi su prieu, parblok j PopsSofienhofo
vienkiemio fronte ir iki 14 val. um mintas vietoves bei Lagank. Vorai ikelta
uduotis buvo skmingai vykdyta. Vorai priskirta artilerija skmingai apaud prieo
gurguol ir kariuomen, bgani per Lagank. 18 val. vora po sunkaus mio u-
m GegeliGeriki front
568
.
Bataliono kairioji vora, puldama Kaupikius, sutiko atkakl bolevik pasi-
prieinim ir buvo priversta sustoti. Du rezerviniai pabklai, isirink tinkam pozi-
cij, smarkiai apaud Kaupikius, Murovank ir Briedikius. 14 val. buvo uimti
Kaupikiai, o 15 val. po sunkaus mio ir Murovanka. Gavus papildym i rezer-
vo, batalionas persekiojo prie iki Vikniiviki gyvenviei.
Abi voros isiunt valgybas iki susidrimo su prieu. valgams praneus, jog
Ilkstje susirinko stambios prieo pajgos ir gurguol, artilerija apaud miestel. I
vietini gyventoj suinota, jog ms artilerijos ugnis buvo taikli. Bolevikai i mies-
telio isive apie 27 umutus ir 70 sueist raudonarmiei
569
.
Rugpjio 28 d. bolevikams, sitvirtinusiems senuosiuose rus apkasuose ir
atkakliai besiprieinant I brigadai, II brigada jau buvo pralauusi bolevik tvirtini-
mus ir, umusi kelet svarbi gyvenviei, privert prie trauktis deinj Daugu-
vos ups krant. Susidarius palankiai padiai, vyr. kariuomens vadas gen. S. u-
kauskas sak II brigadai pulti ir toliau persekioti prie, nustumti j u Dauguvos ir
taip priversti pasitraukti i I brigados bare buvusi senj rus apkas
570
.
II brigados vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas paliepim, sak karin.
J. Laurinaiio vadovaujamam II pst. pulkui su III batalionu uimti Naujosios Sven-
ts dvar, o su II batalionu prie ilupkos upelio buvus vandens maln. I ten viena
kuopa turjo uimti Rubaniki vienkiem, o kita Guznos kaim. Rezerve buvs
karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamas I batalionas turjo pereiti ilupk
571
.
Rugpjio 29 d. ryt visi trys batalionai pradjo vykdyti numatyt udavin.
Karin. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalionas be kautyni um Naujosios
Svents dvar. Taiau bataliono kuopoms uimant Lugovkajos, Katili bei Buroki-
ki barus, bolevikai didelmis jgomis apie 9 val. i Rubakiki, Buntiki puss
smog III batalionui kairj sparn, privert apleisti Naujosios Svents dvar ir pa-
sitraukti Svistopols rajon. Pulko vadas karin. J. Laurinaitis bolevik puolimui
sustabdyti i II bataliono permet pagalbon dvi rezervines kuopas, kurios, pasinau-
dodamos miko priedanga, turjo suduoti bolevikams smg sparn i iaurs
168
Naujosios Svents dvar. Susitvarks III batalionas, remiamas artilerijos, sustabd
bolevik atak ir pats perjo puolim, verdamasis Svistopols, Logovajos krypti-
mi. Bolevikai, spaudiami i vakar ir iaurs, pasitrauk. Naujosios Svents dva-
ras vl buvo uimtas
572
.
Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, sustiprintas rezervinio ba-
taliono viena kuopa, palaikydamas ry su Marijampols batalionu, be kautyni u-
m Ginauk, Gorbunovk, ilupkos kaim bei vandes maln, susidurdamas su
smulkiais prieo daliniais. Umus mintas vietoves, tolesnis pulko puolimas buvo
sustabdytas. Nakt visas II pst. pulkas, iskyrus III kuop, buvusi Rubaniki kai-
mo apylinkse, ir IV kuop, apsistojusi Gorovaja vietovje, pasiliko Naujosios Sven-
ts dvaro rajone
573
.
Rugpjio 29 d. karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols batalionas, su-
stiprintas viena Joniklio bataliono rezervine kuopa, i Naujojo Grnwaldo dvaro
stm prie Ilksts miestelio kryptimi ir apie 9 val. 30 min. j um. Prie Guznos
kaimo bolevikai batalionui atkakliai pasiprieino, nordami apsaugoti tilt per Dau-
guv. Kova su apkasuose sitvirtinusiu prieu buvo sunki ir usits iki vakaro. Ir tik
po smarkaus artilerijos apaudymo, kai kuopos versi pirmyn dengdamosi savo
kulkosvaidi ugnimi, bolevikai paliko apkasus, traukdamiesi deinj Dauguvos
krant per tilt bei laiveliais, patirdami daug nuostoli. Besitraukdami bolevikai
tilt per Dauguv padeg
574
.
Panevio batalionui t dien buvo sakyta nublokti prie u Dauguvos
IlkstsDviets bare. Bataliono kairiajame sparne veikusios latvi karins dalys anks-
ti ryt um bolevik palikt Bebrin ir pasiadjo uimti Dviet tik vakare, kai
ms kariuomen jau buvo prijusi prie Dauguvos ir privert bolevikus bgti i
miestelio. Latvi suvlavimas leido prieui pasitraukti iaur. Kit dien latvi pa-
jgos mike iaur nuo Dviets atrado pasitraukusi bolevik paliktus 6 kulkos-
vaidius ir daug gurguols veim
575
.
Panevio bataliono penkios kuopos drauge su Joniklio bataliono valgais,
veikdamos 3 voromis, 5 val. ryto pradjo puolim LiudvigavoTamani linijoje ir
netrukus um Ilkst. Apie 13 val. buvo uimta GuznosVilkupi linija, o 18 val.
prieakins kuopos pasiek Dauguvos krantus Kazimieriki dvaroDviets ups
bare ir istat pakrantje bendros apsaugos sargybas
576
.
T dien II brigados dalys pam nelaisv apie 250 belaisvi. Vakare karin. St.
Nastopka telefonograma Nr. 97
a
prane vyr. kariuomens vadui gen. S. ukauskui bei
Generaliniam tabui, jog jo vadovaujama II brigada nublok bolevikus u Dauguvos
linijoje nuo Rubaniki iki Glandono ir karygikai tsia puolamsias operacijas
577
.
Mintose kautynse ypa pasiymjo karininkai J. Laurinaitis, J. Variakojis,
J. Butkus, M. Katch ir kt. I karini dali paymtinos II pst. pulko, Panevio ir
Joniklio batalion pergals. ios karins dalys, prirmusios bolevikus prie Daugu-
vos kranto ar nublokusios u jo, galutinai sitvirtino IlkstsSvents linijoje
578
.
Rugpjio 2930 d. II brigados dalys jau buvo isilygiavusios su I brigados
dalimis, o lenk pajgos pasiek Turmant. Susidarius palankesnei padiai, karin.
K. Ladyga sak I brigados dalims visu frontu tsti puolim. Bolevikai buvo sitvirti-
n senuosiuose rus apkasuose, kurie buvo keliomis eilmis apipinti spygliuota vie-
la. Istumti prie i i apkas buvo nelengva. Buvo sumanyta suduoti prieui svar-
169
biausi smg palei ZarasDaugpilio plent. I pst. pulko I batalionui pasisek pra-
siskverbti pro prieo apkasus jo unugar Kriviki dvaro rajone. is manevras
privert bolevikus nedideliame bare atsitraukti. Tuomet karin. K. Ladyga pasinau-
dojo palankia proga ir silpnj prieo viet nukreip pulko II batalion. Dabar abu
pulko batalionai vyst puolim Birkinli dvaro link. Bolevikai buvo priversti trauktis
ir palikti mintuosius apkasus, kuri pamimas be manevro bt pareikalavs daug
auk. Madaug tuo pat metu Vilniaus batalionas prasiver tarp Svetmuis ir Ilzs
eer. Tuo bdu artjant prie Daugpilio ms frontas siaurjo ir kariuomens dalys
vis ariau glaudsi viena prie kitos
579
.
Nenordami nuo lietuvi atsilikti, lenkai irgi ygiavo deinje geleinkelio
DktasTurmantas linijos. Jie kaip manydami stengsi ueiti lietuvi karinms da-
lims priek, nordami pirmieji uimti Kaukonis (Kalknus). Taiau I brigados dei-
nioji vora jiems to daryti neleido.
Rugpjio 29 d. vakare vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas sak I bri-
gadai energingai persekioti besitraukianius bolevikus ir uimti linij nuo Ustaukos
e. iki Dauguvos, o II brigadai persekioti juos iki Daugpilio priemiesio Gryvos ir
uimti Dauguvos krantus nuo Osinaukos kaimo iki Kazimieriki dvaro imtinai
580
.
Rugpjio 30 d. anksti ryt prasidjo bendras I brigados puolimas. Jo tikslas
ygiuoti pirmyn rytus nuo geleinkelio ir kairiuoju sparnu uimti Daugpil. I pst.
pulko I ir II batalionai turjo sukti front rytus ir uimti pozicij iaur nuo Ustau-
kos e. Ukmergs batalionui sakyta vykti I pst. pulko unugaryje, III batalionui
deinija, o Vilniaus batalionui kairija plento ZarasaiDaugpilis puse.
Prieas stengsi isilaikyti LaukesosBirkinliSlabadkosGutazavii linijo-
je, bet apie 9 val. 30 min. i jos buvo imutas ir sustojo VitebskosBajoriki
Kaukoni (Kalkn) dvaro linijoje.
Karin. J. Kibirkio vadovaujami artileristai 11 val. i patrankos nuo virbliki kai-
mo apaud Kaukoni (Kalkn) stot ir dvar bei gelein tilt per Dauguv, kur buvo
pasirods prieo arvuotas traukinys. Tuo metu i Podlipnink per Kav Birkinlius
skubjo pagalbon karin. M. Peiulionis su trimis patrankomis, taiau dl sunki kelio sly-
g vlavo. Apie 12 val. bolevikai buvo istumti i Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stoties
ir atsitrauk Gryv, apleisdami turt VitebskosBajorikiNeuhofo palivarko linij.
Kaukoni (Kalkn) stotyje buvo paimta nemaa vagon ir kitokio kariko turto
581
.
Kov dl Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stoties metu buvo sueistas l. e.
I pst. pulko vado p. karin. Vl. Skorupskis. Pulkui laikinai msi vadovauti ka-
rin. J. aplikas. Ukmergs batalionui sakyta uimti pozicij Ustaukos e.Lau-
kesos dv.Kaukoni (Kalkn) linijoje. Vilniaus batalionui 15 val. buvo sakyta
uimti Gryv ir, atsiradus galimybei, engti Daugpil. io bataliono II kuopa
turjo uimti pozicij nuo geleinkelio tilto per Dauguv iki Gryvos miestelio vidu-
rio, o mokomoji komanda pozicij prie medin tilt per Dauguvos up. Taiau II
kuopa nevykd jai patikto udavinio ir apie tai niekam neprane. Bolevikai, tuo
pasinaudoj, i trij pusi puol mokomj komand ir j smarkiai sumu.
II pst. pulko VIII kuopa, pasista Gryv padti I brigadai, ygiavo pirmyn
nepasiuntus valgybos ir, prieo valgams netiktai j apaudius, isibgiojo. Vil-
niaus bataliono III kuopa, buvusi rezerve Kaukoni (Kalkn) dvare, pamaiusi
bganiuosius, pasek j pdomis. Kilo tam tikra panika.
170
Taiau I pst. pulkas ir Ukmergs batalionas nepalo. II pst. pulko VIII kuopa
bei 17 val. atsista I brigados inion ir I kuopa, buvo sustabdytos ir suguldytos prie
Kaukoni (Kalkn)Neuhofo dvaro viekelio. Tuo paiu metu visas II pst. pulkas
pasitrauk dein ir um pozicij NichnovkosVitebskosRomanikiNeuhofo
linijoje, kur perjo I brigados inion. Brigados tabas persikl Malinovk, nes Kau-
koni (Kalkn) dvar prieas smarkiai apaud patrank bei autuv ugnimi.
Po rugpjio 30 d. mi I brigada sitvirtino Ustaukos e.LaukesosDidrichsteno
dv.Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stotiesNeuhofo dv. linijoje, o prieas usilaik
GryvosLiginiki dv.JudaukosSenojo forto prie geleinkelio tilto linijoje
582
.
II brigados vadas karin. St. Nastopka rugpjio 30 d. sak Marijampols ir
Panevio batalionams ginti Dauguvos up DvietsRybakovo bare, neleidiant prie-
ui persikelti kairj jos krant, o II pst. pulkui tsti puolim KryovkosDauguvos
geleinkelio tilto link
583
.
Vykdydamas sakym, II pst. pulkas tos dienos ankstyv ryt um Nich-
novkos palivark ir Kutnikus. Pagrindines jgas nukreipus Romaniki link, au-
tant taip pat buvo uimti ir Litovskajos, Kryovkos bei Vitebskos kaimai. Bolevikai
greit trauksi Daugpilio link, kur isisklaid prie tilto buvusiuose tvirtinimuose.
II pst. pulko prisijungimas prie I brigados kairiojo sparno smarkiai suvar
prieo veiksmus ir trukd jam aktyviau reiktis. Apskritai paskutinij karini ope-
racij metu II brigados veiksmai buvo darns, gerai suderinti su artilerijos veiksmais
(r. 33 schem).
1919 m. rugpjio 30 d. ministras pirmininkas M. Sleeviius pasveikino vyr.
kariuomens vad gen. S. ukausk bei visus Dauguvos fronto karininkus ir karei-
vius, ivijusius bolevikus i Lietuvos ems ir laimjusius didel pergal
584
.
Rugpjio 31 d. prieas, pritrauks nauj jg, vykd smarkius kontrantpuo-
lius, kurie taiau pasisekimo neturjo. Lietuvos kariuomens pastangos uimti Daug-
pilio priemiest Gryv taip pat buvo bevaiss. Taiau, kaip tuo metu paymjo vyr.
kariuomens vadas gen. S. ukauskas, dka proting kariuomens dali vad veiks-
m, pstinink bei kavalerijos didvyrikumo ir pasiryimo bei artilerijos puikios pa-
ramos per tas kelias paskutinisias dienas buvo pasiektas toks laimjimas, kuris at-
rod tiesiog nemanomas
585
.
K a u k o n i (K a l k n ) k a u t y n s. 1919 m. rugpjio 30 d. Vilniaus
batalionui umus Kaukonis (Kalknus), lenkai, vis laik j paskui lietuvi ka-
riuomens dalinius, miestelyje netiktai um pozicijas, buvusias apie 50 metr
prie lietuvi uimtus punktus. Netrukus jie m reikalauti, kad lietuviai atitraukt
savo ginklus, nukreiptus lenk unugar. Lenk reikalavimams aptarti I brigados
tabe Malinovkos vienkiemyje vyko karin. K. Ladygos ir lenk brigados vado pasi-
tarimas. Lenk brigados vadovyb reikalavo pasiaikinti, kodl j unugaryje yra
lietuvi karins pajgos. Nors karin. K. Ladyga isamiai nuviet iki tol vykusias
lietuvibolevik kovas ir paaikino, kad lietuviai pirmieji um Kaukonis (Kal-
knus) bei kitas pozicijas, o vliau atvyk lenkai jau kovoms pasibaigus ulindo
priek, j brigados vado tai nepatenkino ir jis toliau reikalavo lietuvi pasitraukti.
Karin. K. Ladyga pareik, jog reikia visiems skaitytis su realia vyki eiga. Tai len-
kus dar labiau pykino
586
.
171
33 schema
1919 m. rugpjio 2930 d. puolimas
172
Tuo metu bolevikai nakt i rugpjio 31 rugsjo 1 d. prietiltin kairj Dau-
guvos ups krant atkl apie dvi brigadas raudonarmiei ir tuo sustiprino ten jau
buvusi divizij 1215 kilometr ruoe. Apie vidurdien bolevik artilerija atiden-
g smarki ugn lietuvi bei lenk pozicijas. Po io artilerijos parengimo pavakary
stiprios bolevik pajgos atakavo lenk pozicij ruo nuo Judaukos iki Zaras
Daugpilio plento ir iblak lenk batalion, buvus lietuvi pozicij prieakyje prie
Kaukoni (Kalkn) dvaro. Lenkai bgo, palikdami net savo kulkosvaidius. Dide-
ls bolevik mass artjo prie I pst. pulko kairiojo sparno, Vilniaus bataliono III
kuopos ir grenadieri komandos pozicij. Bolevik mas lindo trikamp tarp II
pst. pulko I ir III batalion pozicij. Ms kariai prisileido bolevikus labai arti ir
netiktai paleido juos krymin kulkosvaidi ir autuv ugn. Kilus tarp bolevik
panikai, lietuviai staigiai kontratakavo. Bolevikai leidosi bgti.
Kontratakoje dalyvavo Vilniaus bataliono III kuopa ir grenadieri komanda,
vadovaujamos karin. V. Bagdonaviiaus, II pst. pulko III batalionas, vadovaujamas
karin. A. Butkeviiaus, ir I bataliono du-trys briai. Lietuviai bolevikus vijosi iki pat
Dauguvos ups geleinkelio tilto. Saulei nusileidus, msikiai gro atgal ir toliau sau-
gojo front. ios kontratakos metu ypatingu sumanumu ir drsa pasiymjo karinin-
kai V. Bagdonaviius ir E. Noreika, virila A. Labutis, skyrininkas K. Palikis ir kt.
587
Ypa paymtinas artilerijos IV baterijos vado karin. M. Peiulionio vaidmuo kov su
bolevikais metu. Ukmergs bataliono vadas karin. J. Kubilius apie karin. M. Peiulio-
n, kuris karini operacij metu buvo jo inioje, taip atsiliep: Savo nepaprastai taik-
liu audymu jis labai palaik bataliono kareivi p. Niekuomet netekdavo n prayti
padti ten arba ten. Visuomet bdamas pirmose eilse, jis puikiai inojo viso bataliono
baro padt, ir jo baterijos sviediniai krito ten, kur tuo metu buvo reikalingiausi. Prieui
pasitraukiant, jis jodavo tarp ms grandini ir atsitraukianio prieo; vos prieas kur
ruodavosi apsistoti, ten jau krito 4-os baterijos sviediniai
588
.
Anksiau mintas bolevik puolimas ir jo metu lenk patirta neskm nu-
trauk lenk brigados vado ir karin. K. Ladygos gin. Kit dien lenk brigados
vadas, suinojs, jog bolevik puolimo metu lenk prarasti ginklai yra lietuvi ran-
kose, pasikviets karin. K. Ladyg netoli Laukes dvaro traukinyje sikrus savo
tab u visus nesklandumus atsipra. Prarasti ginklai lenkams buvo grinti. Po
to kur laik santykiai su lenkais buvo normals, nors buvo aiki lenk tendencija
paveldti Kaukonis (Kalknus) ir Turmant
589
.
Po skmingos Zaras karins operacijos lietuvi kariuomen priartjo prie Dau-
guvos. Tolesns kovos su bolevikais neteko buvusio manevrinio pobdio ir virto
pozicinmis. Svarbi ir sunkiai veikiama gamtin klitis Dauguva privert abi
kovojanias puses ilgam laikui sustoti vietoje, tvirtinti gynimosi punktus. Toliau ko-
va buvo tsiama artilerijos ir kulkosvaidi ugnimi i abiej Dauguvos krant, ir abi
puss patyr nema nuostoli.
Zaras karinei operacijai pasibaigus, II brigada nuo 1919 m. rugpjio 25 d.
iki rugsjo 6 d. turjo toki nuostoli: uvo 2 karininkai ir 20 kareivi, sueisti 6
karininkai ir 115 kareivi, be inios dingo 17 kareivi.
Nelaisvn paimta bolevik 9 karininkai ir 505 kareiviai; karo grobio 3 kul-
kosvaidiai, 1 bombosvaidis, 14 arkli, 1 lauko virtuv, daug autuv, ovini, svie-
dini, telefono aparat ir laid, granat ir kitokio kariko turto
590
.
173
Tuo paiu metu I brigados I pst. pulke uvo 1 karininkas, 12 kareivi, o 9
dingo be inios. Nemaai nuostoli turjo ir Vilniaus bei Ukmergs batalionai
591
.
1919 m. gruodio 1 d. belaisvi stovyklose i viso buvo 23 bolevik karininkai
ir 1750 kareivi
592
. Iki kov su bolevikais pabaigos (rugsjo mn. pradios) i j
paimti 3 garveiai ir 25 vagonai
593
. Kartu paymtina, jog bolevik padaryti nuos-
toliai Lietuvai 1919 m. siek apie 1 755 500 000 auksin
594
.
Nustmus bolevikus u Dauguvos, I pst. pulkas iki 1919 m. spalio 6 d. sau-
gojo demarkacin linij nuo Jiezno iki Zaras, o II pst. pulko I batalionas nuo
Nichnovkos iki Kaukoni (Kalkn) iimtinai, o III batalionas buvo atkeltas Zara-
sus. Vilniaus batalionas buvo perkeltas Kaiiadoris, kuriems grs lenk pavojus.
j viet atvyko karin. A. Jakaiio vadovaujamas IX pst. pulkas (buv. Joniklio ba-
talionas).
Taip pasibaig Zaras karin operacija, suteikusi Lietuvos kariuomenei garb
ir did laimjim. Tai buvo sunki kova dl laisvs, nes prieo jgos buvo deimterio-
pai stipresns ir geriau ginkluotos. Bet ms savanori drsa, sumanumas ir rytas
padjo t kov laimti. Jai pasibaigus, iaurs ryt Lietuva buvo ivaduota i bolevi-
k jungo. Lietuvos Nepriklausomybs kov pirmasis etapas baigsi. Visa Lietuva
diaugsi vienu paalintu pavojumi. Nors frontas su bolevikais tssi iki 1920 m.
sausio mn. pradios, taiau nebebuvo toks pavojingas ir karin vadovyb galjo
kariuomens dal, kaip minjome, atitraukti ir nukreipti kitas Lietuvai pavojingas
vietas.
Lietuvos kariuomens ir jos vadovybs pergal prie bolevikus auktai verti-
no vyriausyb. Valstybs prezidentas A. Smetona 1919 m. rugsjo 13 d. pasveikino
vyr. kariuomens vad gen. S. ukausk bei visas ginkluotsias pajgas su ikovota
didele pergale ir kartai padkojo u Tvyns ivadavim i bolevik jungo
595
(r. 3
pried). Daugelio karinink ir kareivi ygiai buvo vertinti auktais valstybs apdo-
vanojimais.
Teigiamai vertinant visos Zaras karins operacijos eig, paymtina, jog jos
metu lietuvi kariuomen galjo tiktis didesnio pasisekimo, jeigu bolevik fronte
veikusios I ir II brigados bt veikusios rytingiau ir vieningiau. Taiau kaip tik to
veiksm suderinamumo beveik ir nebuvo. Svarbiausia prieastis prie bolevik
front neturta bendros vadovybs.
Paymint nekainojam vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko vaidmen
vis pagrindini kov su bolevikais metu reikia konstatuoti, jog jis kariuomenei ir
jos veiksmams vadovavo daugiausia bdamas Kaune ir tik atskirais atvejais fron-
te. inant, koks prastas telefono ir telegrafo tinklas Lietuvoje apskritai, koks emas
ryi techninis lygis daugelyje kariuomens dali, beveik nesant kit operatyvaus
veikimo susisiekimo priemoni, vargu ar galima teigti, jog tas vadovavimas visuo-
met buvo operatyvus ir pakankamo lygio nuolat besikeiiant situacijai fronte.
Vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, saks 1919 m. rugpjio 24 d.
pradti lemiam Zaras operacij Lietuvai galutinai ivaduoti, pats front kako-
dl neatvyko ir todl tikros padties jame neinojo. Matyti todl ir aikaus, konkre-
taus sakymo abiem brigadoms parengta nebuvo. O paskelbtame sakyme buvo nuro-
dyta tik valgyti prie ir pradti puolim tik pastebjus jo traukimsi. Todl, vykdy-
dama sakym, karin. St. Nastopkos vadovaujama II brigada rugpjio 2324 d. tik
174
vykd valgyb ir, nepastebjusi prieo traukimosi, stovjo vietoje ir daugiau nieko
nedar.
Karin. K. Ladygos vadovaujamai I brigadai rugpjio 24 d. pradjus puolim,
II brigada jokios iniciatyvos j paremti neparod, juo labiau kad vyriausioji kariuo-
mens vadovyb nebuvo sakiusi jai to daryti. Veikdama viena I brigada, kaip jau
minjome, rugpjio 25 d. um Zarasus ir sugebjo pasistmti apie 33 kilomet-
rus rytus.
Taiau, nesuderinus veiksm tarp abiej brigad, ukmergiki pasisekimas
labai greitai galjo pavirsti neskme. Operatyvi direktyv i vadovybs Kaune vis
nebuvo. Ir tik kai I brigados tabas, vertins brigadai kylant pavoj, rugpjio 25 d.
grietai pareikalavo i kariuomens vadovybs bei kaimyn padti inaudoti pasise-
kim, gen. S. ukauskas sak II brigadai pradti puolim.
Kad karin vadovyb neinojo tikros padties fronte, rodo ir toks faktas, jog
gen. S. ukauskas, saks II brigadai pradti puolim, kartu nurod I brigadai ne-
perengti rytus einanio geleinkelio VilniusKaukonys (Kalknai) linijos. Taiau I
brigada io sakymo vykdyti jau negaljo, nes jai rugpjio 2425 d. ygiuojant pir-
myn kaimynai lenkai i deins stovjo vietoje ir smarkiai atsiliko. I brigados deiny-
sis sparnas tapo visikai atviras ir kl jai pavoj. Padiai sustiprinti I brigada savo
deiniuoju sparnu privaljo perengti minto geleinkelio linij ir prisilieti prie Drk-
i eero. Tai vykdius I brigados sparnas rytuose buvo pridengtas 12 kilometr
ploio eero vandens klitimi.
Neturintis pagrindo buvo ir i Kauno vadovybs po rugpjio 25 d. I brigadai
paskelbtas sakymas veikti tik savo kairiuoju sparnu, deinj sustabdant vietoje. Ap-
linkybi veriama I brigada buvo priversta kaip tik veikti atvirkiai, t. y. deiniuoju
sparnu, kairj pristabdant vietoje.
Ir tik paskutinmis Zaras operacijos dienomis front atvykus paiam vyr.
kariuomens vadui gen. S. ukauskui, vadovavimas sukonkretjo ir atskiri kariuo-
mens dali veiksmai fronte buvo tinkamai derinami.
Aukiau paskelbti teiginiai leidia daryti ivad, jog jei operacija bt buvusi
pradta vienu metu ir vykusi visu frontu, visa kariuomen veikusi vieningai ir ry-
tingai, prieui bt buvs suduotas didesnis smgis ir padaryti didesni nuostoliai. O
dabar vyko tik prieo stmimas atgal ir jis atsitrauk gana tvarkingai, nepatyrs
didesni nuostoli, o atskirais atvejais dargi sugebdamas pereiti kontrpuolim,
kaip, pavyzdiui, II brigados bare.
1919 m. rugsjo mn. pabaigoje latvi kariuomen, susitarusi su lenkais, ben-
dromis jgomis puol bolevikus ir um prie Daugpilio buvusias gyvenvietes, tarp j
priemiest Gryv ir senj fort prie geleinkelio tilto. 1920 m. sausio mn. pradioje
bolevikai buvo istumti ir i Daugpilio. Netrukus buvo ivaduota visa Latvija.
Lietuvos kariuomen iose operacijose nedalyvavo. Ji nebeteko slyio su bol-
evikais, kurie Lietuvai jau nebegrs.
175
LIETUVOSSOVIET RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D.
TAIKOS SUTARTIS
Ginklo jga nestengusi uvaldyti Baltijos valstybi, Soviet Rusijos vyriausy-
b ioms alims pati m silyti taikos derybas. 1919 m. rugpjio 31 d. ji pasiunt
not Estijos vyriausybei, o t pai met rugsjo 11 d. toki not gavo ir Lietuvos
vyriausyb
596
. Vadinasi, taikos deryb pasilymu Soviet Rusija pripaino Lietuv
de facto ir savaime oficialiai nustojo egzistavusi Lietuvos Baltarusijos SSR
597
.
Taik deklaruojani pasilym i sovietins vyriausybs puss buvo daroma
daug. Taiau Lietuvos usienio reikal ministras A. Voldemaras, bdamas itikimas
savo linijai, tik 1920 m. kovo 31 d. atsak Soviet Rusijos usienio reikal liaudies
komisaro G. ierino not. Tai vyko po to, kai estai 1920 m. vasario 2 d. Tartu
mieste sudar su Soviet Rusija taikos sutart, kai nor pradti derybas su bolevik
valdia pareik Suomija (kovo 25 d.), Latvija (kovo 26 d.) bei Lenkija (kovo 27 d.).
Savo notoje A. Voldemaras primin, jog Lietuva griebsi ginklo prie bolevikus tik
siekdama apginti savo nepriklausomyb, bet ne tikslu ugrobti Rusijos teritorij, ir
reikalavo, kad Soviet Rusija i anksto pripaint Lietuvos nepriklausomyb etno-
grafinse sienose buvusiose Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalk gubernijose
598
.
T met balandio 3 d. Soviet Rusijos usienio reikal liaudies komisaras
G. ierinas radiotelegramoje A. Voldemarui teig, jog Soviet Rusijos vyriausyb
visuomet yra itikima taut apsisprendimo principui, iuo atvilgiu nedaro jokios i-
imties lietuvi tautai, sutinka laikytis etnografinio principo kaip pagrindo, Lietuvos
valstybs sienoms nustatyti ir pasil balandio 15 d. pradti derybas Maskvoje
599
.
Prof. A. Voldemaras tos paios dienos telegramoje G. ierinui pra patiks-
linti ar Rusija pripasta Lietuvai Vilniaus bei Gardino miestus ir pra, kad i anks-
to Lietuva bt pripainta nepriklausoma valstybe
600
.
Atsakydama i telegram, Soviet Rusijos vyriausyb pareik pripastanti
Lietuvos nepriklausomyb ir paadjo, kad is politinis aktas reikiamai juridikai
atsispinds tarp Rusijos ir Lietuvos sudarytoje sutartyje
601
.
Soviet RusijosLietuvos taikos derybos prasidjo 1920 m. gegus 7 d. Mask-
voje. Lietuvos delegacijai vadovavo T. Narueviius, o nariais buvo P. Klimas,
S. Rozenbaumas, J. Vailokaitis ir V. Rakauskas. Rusijos delegacijos pirmininku bu-
vo paskirtas A. Joff, nariais J. Marchlevskis ir L. Obolenskis
602
.
Deryb pradioje abi delegacijos pritar tokio turinio V. Lenino suformuluotos
taikos sutarties angai: Remdamiesi Rusijos Federatyvins Socialistins Taryb Res-
publikos paskelbtja vis taut teise laisvai apsisprsti ligi joms visikai atsiskiriant
nuo valstybs, kurios sudtyje jos yra, Rusija be atodair pripasta Lietuvos valstybs
savarankikum ir nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juri-
dinmis skmmis ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis Rusijos suverenite-
to teisi, kuri ji yra turjusi lietuvi tautos ir jos teritorijos atvilgiu
603
.
Nors derybos su Soviet Rusija vyko nelengvai
604
, jos baigsi 1920 m. liepos 12 d.
pasiraytja taikos sutartimi Lietuvai priimtomis slygomis. Joje buvo daug Lietuvai nau-
ding straipsni
605
.
8.
176
Pirmuoju i j Rusija pripaino Lietuvos valstybs savarankikum ir nepri-
klausomyb su visomis i to einaniomis teisinmis pasekmmis ir visiems laikams
atsisak nuo vis Rusijos suverenini teisi lietuvi taut ir jos teritorij. Antruoju
straipsniu buvo smulkiai nusakyta Lietuvos siena su Soviet Rusija, kuri atitiko to
meto lietuvi etnografins Lietuvos siekius. is sutarties straipsnis sutvirtino tarp-
tautin Lietuvos padt ir padrsino lietuvius uiminti bolevik spaudiam len-
k apleidiam Lietuvos teritorij ne tik ligi Antants anksiau nustatyt demarka-
cijos linij, bet ir u j.
Pasiraytja taikos sutartimi Soviet Rusija pasiadjo sugrinti karo metu
ivetus i Lietuvos mediaginius ir kultrinius turtus archyvus, akt knygas, in-
dlius ir kapitalus. Taip pat Soviet Rusija atpalaidavo Lietuv nuo Rusijos valstybi-
ni skol, o karo nuostoliams atlyginti paskyr 100 000 ha miko ir 3 mln. aukso
rubli
606
.
Deryb metu sudaryta speciali komisija vertino carins Rusijos ir Soviet Ru-
sijos valdios padarytus Lietuvai nuostolius
607
.
Taiau Soviet Rusija ne visus pasiadjimus vykd. Nebuvo sumokti Rusi-
jos bankuose buv Lietuvos gyventoj indliai (13 mln. aukso rubli), neleista isi-
kirsti minto 100 000 ha miko, negrinti sutartimis pripaintieji archyvai, knygos,
dokumentai.
Taikos deryb metu 1920 m. birelio 30 d. taip pat Maskvoje buvo pasirayta
su Soviet Rusija sutartis dl Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusi Rusij
lietuvi grinimo. Sutartis liet tuos i Lietuvos kilusius asmenis, kurie 19141917
met pasaulinio karo laiku patys apleido prieininko uimtas arba ketintas uimti
sritis, arba kurie buvo itremti i t srii Rusijos karo arba civilins valdios saky-
mu. Taiau i taisykl nebuvo taikoma tarnavusiems Lietuvoje caro valdios valdi-
ninkams rusams
608
.
i sutartis tai buvo: pirma, Lietuvos nepriklausomybs pripainimo aktas, an-
tra, ji padjo juridin pagrind santykiams su Soviet Rusija, suteikdama ms val-
diai teis reikalauti t sutart vykdyti.
Santyki su Soviet Rusija normalizavimas Lietuvai buvo svarbi politin atra-
ma ginantis nuo Lenkijos. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasiraytoji taikos sutartis
tada buvo laikoma (jau vien dl fakto, kad Lietuvai buvo pripaintas Vilnius su
gana plaia ems juosta rytuose) viena i reikmingiausi sutari. Tada dar nebu-
vo jokio supratimo, kuo baigsis kaip tik liepos mn. prasidjusi didioji M. Tucha-
evskio ofenzyva prie Lenkij. Niekas neinojo, kokias sienas su Rusija sau isiko-
vos lenkai. Tuo bdu minta sutartis panaikino daugiau kaip metus trukusi Lietu-
vos teritorijos valdymo padt.
Minta sutartis buvo ratifikuota Steigiamojo Seimo I sesijos 36-ajame posdyje
1920 m. rugpjio 6 d.
609
(r. 4 pried).
177
1
Dr. J. Purickis, Lietuvi veikimas veicarijoje Didiojo karo metu, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos
deimtmetis, K., 1990, p. 4546.
2
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje 19171919 metais, V., 1992, p. 8.
3
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 6768, 74, 76.
4
Lietuvos Valstybs Tarybos protokolai 19171918, V., 1991, p. 208.
5
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 1.
6
Ten pat.
7
LCVA, f. 384, ap. 2, b. 10, l. 8; V. Steponaitis, Pirmieji projektai, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 6163.
8
Rikiuots skyriaus virininko karin. M. Velykio slaptas praneimas dl armijos formavimo, LCVA, f.
929, ap. 4, b. 74, l. 123.
9
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 5.
10
Ten pat.
11
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas 19181920, V., 1992, p. 3940.
12
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 300.
13
J. M. Laurinaitis, Kariuomen, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 164; Mykolas
Sleeviius, red. A. Rkas, ikaga, 1954, p. 78.
14
Vyriausybs inios, Nr. 1, 1918 12 29.
15
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 38, l. 7.
16
Kaip bolevikai um Vilni, Lietuva, 1919 01 14.
17
Ministro Pirmininko M. Sleeviiaus 1919 m. sausio 11 d. ratas Vokietijos pasiuntiniui p. Verdu de
Vernois, Laikinosios vyriausybs inios, K., Nr. 23, 1919 01 16, p. 23.
18
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 566567.
19
D. Micuta, Lietuvos finansai 19181928 m., Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 178;
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 347348. Vis sutarties su Latvija tekst dl naudojimosi
Liepojos uostu r. 1 priede.
20
Pirmojo organizuoto Rus Armijos Lietuvi karinink suvaiavimo posdi (1917.V.2529 d.) nutarimai ir
mediaga, Petrapilis, 1917.
21
Vaigantas (J. Tumas), Tiesiant keli Lietuvos nepriklausomybei 19161917 m., 1919, p. 36.
22
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje, p. 12.
23
Plaiau r. ten pat.
24
LI, t. 3, V., 1958, p. 2627.
25
Ten pat, p. 29.
26
Lietuvos komunist partijos istorijos apybraia, t. 1, V., 1971, p. 333334, 336.
27
. M. , , c. 2627.
28
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 311312.
29
Ten pat, p. 314.
30
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje, p. 41, 6465, 70, 76, 9394.
31
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 32.
32
Lietuvos komunist partijos istorijos apybraia, p. 363.
33
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija ir Soviet valdia, ikaga, 1934, p. 92.
34
, c. 3738.
35
Ten pat, p. 36.
36
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 582; F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko
formavimas iauliuose 19181919 metais, Revoliucinis judjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228.
37
Ten pat, p. 224.
38
, c. 5354.
39
Ten pat, p. 110.
40
Ten pat, p. 54.
41
Ten pat, p. 3233.
42
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 316319.
43
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 312.
44
P. Gudelis, Bolevik valdios atsiradimas Lietuvoje, p. 25.
45
V. Kapsukas-Mickeviius, Garb uvusiems, gda dezertyrams, Ratai, t. 7, V., 1964, p. 400401.
46
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 317.
178
47
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 243; 1988 m. ileistoje knygoje Pirmoji darbinink
ir valstiei valdia Lietuvoje autorius jau nurodo, jog Raudonojoje armiojoje buvo 5000 Lietuvos
vyr, p. 9.
48
Ten pat, p. 343344.
49
, c. 5455, 390.
50
. , , . 1, 1923, . 394.
51
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 45; Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 315.
52
. , , . 2728.
53
, c. 35.
54
Ten pat, p. 3536.
55
Ten pat, p. 3738.
56
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija, p. 148.
57
, 25 1918 .
58
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 321, 324.
59
LI, t. 3, V., 1958, p. 106107.
60
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija, p. 102.
61
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 387.
62
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 319.
63
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 403.
64
, c. 6263.
65
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 404.
66
V. Kapsukas, Ratai, t. 1, p. 148.
67
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija, p. 107.
68
V. Kapsukas, Ratai, t. 1, p. 129.
69
Lietuvi enciklopedija (toliau LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94.
70
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 7982.
71
LE, t. 15, Bostonas, 1968, p. 95.
72
Lietuva, 1919 02 02; Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 324325.
73
. , 19181919 ..,
, 1940, 5 (102), . 21.
74
, c. 119120.
75
F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimasis iauliuose 19181919 metais (i atsiminim),
Revoliucinis judjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228.
76
P. Gudelis, Bolevik valdios atsiradimas Lietuvoje, p. 64.
77
I raudonojo komandieriaus ygi ura, Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 9091.
78
K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, Ms inynas, K., 1939, Nr. 2, p. 192.
79
Ten pat, p. 193.
80
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 10.
81
Kaip bolevikai um Lietuv, Lietuva, 1919 01 14; 1919 m. sakymai Kauno miesto ir apskrities
komendantrai, LCVA, f. 1126, ap. 4, b. 206, l. 1214.
82
KAM valg dalies virininko J. ilinsko 1919 02 04 slaptas ratas pulk vadams, LCVA, f. 514, ap. 1, b.
16, l. 29.
83
L. e. I pst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 11 ratas KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 2.
84
KAM rikiuots skyriaus virininko karin. E. Adamkaviiaus 1919 02 05 slaptas praneimas pulk vadams,
LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 39.
85
Lietuvos spaudos biuro vedjo P. Karvelio 1919 01 24 ratas Krato apsaugos ministerijos tabui, LCVA,
f. 384, ap. 3, b. 345, l. 1.
86
I pst. pulko inios 1919 m. vasario 11 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 44.
87
inios apie II pst. pulk 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32.
88
Ltn Cininas. I gusar DLE Januo Radvilos pulkas, Karys, K., 1939, Nr. 35, p. 1012.
89
Kauno m. ir apskr. komendantros inios 1919 m. vasario 10 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 40.
90
inios apie I pst. baltgudi pulk 1919 m. vasario 23 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 71.
91
Kpt. Kraunaitis, Ms kavalerijos organizavimas ir jos veikimas pirmame nepriklausomybs
deimtmetyje, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 352.
179
92
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 25; Kariuomens dali ir
staig kronika, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 534, l. 139.
93
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 126.
94
Trumpa Nepriklausomybs karo veiksm apvalga, Karys, K., 1938, Nr. 67, p. 184.
95
I l. . I pst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 m. sausio 24 d. pareikimo Nr. 108 Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 7.
96
I II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio 1919 m. sausio 30 d. slapto pareikimo Krato
apsaugos ministerijos tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 14.
97
Saks savanori dalys Lietuvoje 1919 m., vert P. Jaktas, Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 184.
98
Ten pat, p. 186.
99
Trumpa Nepriklausomybs karo veiksm apvalga, Karys, K., 1938, Nr. 67, p. 184.
100
Krato apsaugos ministro karin. M. Velykio 1919 m. sausio 31 d. ratas II pst. pulko vadui, LCVA, f.
514, ap. 1, b. 16, l. 25; Krato apsaugos ministerijos tabo virininko karin. Pr. Liatuko 1919 m. vasario
4 d. ratas II pst. pulko vadui, ten pat, l. 21, 31.
101
Saks savanori dalys, p. 189190.
102
Ten pat, p. 194
103
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 257.
104
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 9.
105
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 3.
106
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 45.
107
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11.
108
Kdaini savanoris. Pirmosios ms kautyns dl Nepriklausomybs, Karys, K., 1929, Nr. 5, p. 71
109
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko istorijos konspektas u 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 103, l. 5.
110
Ten pat.
111
Pirmasis Panevio brio savanori kriktas, 4 p. LK Mindaugo pulko 15 met sukaktis. Kartinis Kario
priedas.
112
Kdaini savanoris. Pirmosios ms kautyns, p. 72.
113
Ten pat.
114
Ten pat, p. 73.
115
Mjr. K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, Karys, K., 1939, Nr. 6, p. 173.
116
Kdaini savanoris. Pirmosios ms kautyns, p. 73.
117
1919 m. vasario 10 d. informacija spaudai Nr. 917, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 12.
118
Spaudos biuro 1919 m. vasario 12 d. praneimas Nr. 915, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 10; Kdaini
savanoris. Pirmosios ms kautyns, p. 73.
119
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 33.
120
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 10.
121
Kaiiadori apskr. komiteto pirmininko K. Morkno 1919 m. vasario 4 d. praneimas KAM tabo
virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 1314.
122
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 4.
123
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91.
124
Ten pat.
125
Ten pat.
126
KAM tabo virininko karin. P. Liatuko 1919 02 01 sakymas Nr. 772 2 pst. pulko vadui karin. P.
Grigalinui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 26.
127
Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 4, l. 30.
128
KAM tabo virininko karin. P. Liatuko 1919 02 08 slaptas sakymas II pst. pulko vadui karin. P.
Grigalinui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 4.
129
II pst. pulko inios 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32.
130
Mjr. K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, p. 174.
131
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 136.
180
132
I bataliono vado karin. I. Musteikio 1919 02 10 slaptas ratas Nr. 98 I pst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 90, l. 29.
133
I l. . I pst. pulko vado karin. A. Juozapaviiaus 1919 02 10 slapto pareikimo Nr. 10 Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36.
134
Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 4, l. 30.
135
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91.
136
Ten pat.
137
Ten pat, p. 9192.
138
Mjr. K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, p. 175.
139
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 139.
140
LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409.
141
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 92.
142
Ten pat.
143
KAM viceministro karin. St. Zaskeviiaus dispozicija Jiezno atakai 1919 m. vasario 13 d., LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 19, l. 140141.
144
KAM viceministro karin. St. Zaskeviiaus 1919 m. vasario 12 d. praneimas Nr. 23 Krato apsaugos
ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 150.
145
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 12, p.
138139; Nr. 13, p. 151.
146
LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409.
147
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 12, p.
152.
148
Krato apsaugos viceministro karin. St. Zaskeviiaus 1919 02 13 raportas Krato apsaugos ministrui
karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 130.
149
Karin. H. Gotauto 1919 m. vasario 14 d. raportas Nr. 4 vyriausiajam vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19,
l. 123.
150
II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio 1919 m. vasario 14 d. slaptas pareikimas Nr. 35
KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 25.
151
Ten pat.
152
1919 m. vasario 6 d. slaptas sakymas Nr. 2 bolevik veikianiajai armijai (operatyvin dalis), LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 25, l. 1011.
153
KAM tabo virininko karin. Pr. Liatuko 1919 01 16 slaptas ratas Nr. 1 I pst. pulko vadui, LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 90, l. 3.
154
L. . I pst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 10 ratas Nr. 25 KAM tabo virininkui, LCVA, f.
384, ap. 2, b. 61, l. 8; Karin. K. Ladygos ratas 1919 01 15 ratas Nr. 81 KAM tabo virininkui, LCVA, f.
384, ap. 2, b. 61, l. 17; KAM tabo virininko 1919 01 13 praneimas I pst. pulko vadui Nr. 135 ir 1919 01
18 atsakymas pulko vadui, ten pat, l. 8, 17.
155
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 20.
156
Ten pat, l. 28.
157
Dl bendros padties I pst. pulke 1919 m. pradioje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 1215.
158
Karin. A. Juozapaviiaus slaptas pareikimas KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 40.
159
Ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 344348.
160
I pst. pulko vado 1919 02 12 slaptas praneimas Krato apsaugos viceministrui ir tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 34; majoras J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai (1 p.
DLK Gedimino pulko istorijos bruoai), Ms inynas, t. 1, K., 1921, Nr. 2, p. 83.
161
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30.
162
L. . I pst. pulko vado p. karin. A. Juozapaviiaus 1919 02 10 slaptas pareikimas Nr. 10 Krato
apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36.
163
Ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, p. 349350.
164
Ten pat.
165
Maj. J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai, p. 83.
166
I pst. pulko mio su rusais ryt ir piet puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 44.
167
Ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, p. 350.
181
168
I pst. pulko mio su rusais ryt ir piet puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 44.
169
Ten pat.
170
Ten pat.
171
Maj. J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai, p. 85.
172
I pst. pulko mio su rusais ryt ir piet puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 45; Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m.,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 31.
173
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 70.
174
Maj. J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai, p. 86; I pst. pulko stovis Marijampolje
1919 m. vasario 15 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 50.
175
I pst. pulko tabo virininko karin. J. apliko 1919 02 15 slaptas pareikimas Nr. 160 Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 39.
176
I pst. pulko karin. Pr. Tamaausko 1919 02 15 pareikimas Nr. 18 Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 19, l. 111; ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, p. 353354.
177
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 153.
178
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 36.
179
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 35.
180
I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 02 26 slaptas praneimas I pst. pulko vadui karin. V.
Ramanauskui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 23.
181
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52.
182
I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 01 slaptas praneimas Nr. 3 I pst. pulko vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 35, l. 25.
183
I bataliono inios 1919 03 03, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 42.
184
I pst. pulko I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 03 slaptas praneimas Nr. 4 KAM tabo
virininkui, ten pat, l. 41.
185
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 44.
186
Krato apsaugos viceministro karin. S. Zaskeviiaus 1919 03 06 telefonograma Nr. 15 I pst. pulko
vadui karin. K. Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 13.
187
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 102103.
188
Ten pat, l. 144.
189
Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A. Mikelno sakymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 130.
190
I pst. pulko inios 1919 m. kovo 20 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 137.
191
I pst. pulko vado pagalbininko karin. Ig. Musteikio 1919 03 22 telefonograma Nr. 36 KAM tabo
virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 15.
192
Kdaini srities apsaugos virininko karin. J. arausko 1919 02 21 praneimas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 22.
193
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 6; K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 155.
194
K. Kubilius, Taip pradjome kovas, Karo archyvas, t. 9, K., 1938, p. 230.
195
1919 02 19 informacija Nr. 1074 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 3.
196
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 6.
197
Ten pat.
198
1919 03 11 informacija Nr. 1328 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 22; Kpt. J. Urbys, Pirmosios
ms kariuomens operacijos (schematin ms kariuomens kovos veiksm apvalga i laikotarpio
1919 m. vasario mn. 1 d.balandio mn. 30 d.), Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 91.
199
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 11; Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 91.
200
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58.
201
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 92.
202
Panevio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 23 praneimas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 30.
203
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 92.
204
LE, t. 21, Bostonas, 1960, p. 344.
182
205
Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 126, l. 3.
206
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 7.
207
Ten pat.
208
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 93.
209
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 78.
210
ini dalies praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 4.
211
Panevio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 30 slaptas raportas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 15, l. 38; Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
126, l. 3.
212
Art. kpt. ipelis, Artilerijos gyvenimo pirmas deimtmetis, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 265.
213
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 93.
214
Pirmosios ms kariuomens operacijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 34.
215
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 8
216
Ten pat.
217
Panevio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 04 07 raportas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 23.
218
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 12; Kretingos srities apsaugos
virininko karin. K. Vilimo 1919 01 28 praneimas Nr. 39 KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b.
12, l. 30.
219
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11.
220
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais Lietuvoje 1919 m., Ms inynas, t. 17, K., 1929, p. 285.
221
Pr. epnas, Naujj laik istorija, p. 345346.
222
F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimas iauliuose 19181919 metais (I atsiminim),
Revoliucinis judjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 225.
223
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 420421.
224
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 283.
225
Ten pat.
226
Ten pat.
227
Ten pat, p. 285.
228
F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimas, p. 228.
229
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 285.
230
LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41.
231
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 169170.
232
LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41.
233
1919 m. sakymas Teli m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 246, l. 1.
234
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 286.
235
Ten pat.
236
1919 03 16 praneimas Nr. 1427 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 23.
237
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 224.
238
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija 9 pst. pulko uuomazga, Karys, K., 1939, Nr. 34, p.
982.
239
Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros ryt partizan kovos su bolevikais, Karys, K., 1935, Nr. 39, p. 910.
240
Ats. ltn. J. Bartaseviius, Pavitinio partizanai, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 267268.
241
K. Ambroziejus, Pirmosios Pavitinio partizan kautyns su bolevikais, Karys, K., 1936, Nr. 2, p. 37
38.
242
Ats. ltn. J. Bartaseviius, Pavitinio partizanai, p. 270.
243
Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros ryt partizan kovos su bolevikais, p. 910.
244
Trumpos inios apie 9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko tvrim ir vystymsi nuo 1919 m. iki 1923 m.,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 118.
245
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52.
246
J. Navakas, Lietuvai besikeliant. I 19181919 met ura ir atsiminim ir i Lietuvos vasaros ryt partizan
veikimo, K., 1928, p. 6166.
183
247
B. Vaitkeviius, Didvyrik kov puslapiai, Pergal, 1967, Nr. 11, p. 97.
248
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 982.
249
J. Navakas, Lietuvai besikeliant, p. 6869.
250
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 78.
251
K. Aliauskas, Joniklio partizanai laisvs kov metu, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 7, p. 195.
252
Plk. ltn. A. Kazileviius, 9 pst. L. K. Vytenio pulko uuomazga, Karys, K., 1929, Nr. 37, p. 612.
253
Kpt. V. Skibarka, 9 pst. L. K. Vytenio pulkas, Savanoris 19181920, red. S. Butkus, K., 1929, p. 126127.
254
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3.
255
K. Aliauskas, Joniklio partizanai laisvs kov metu, p. 195196.
256
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., p. 238.
257
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3.
258
V. Statkus, Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., ikaga, 1986, p. 52.
259
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 180181.
260
J. Gasinas, Bir partizanai (Atsiminim pluotas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 286.
261
Kpt. J. Astupnas, Bir apskrities savanori partizan apsauga, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 275.
262
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4; V. S. Pualoto partizanai,
Kariki odis, K., 1919 05 29.
263
Ten pat, l. 4.
264
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 983.
265
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., p. 240.
266
D. Trimakas, Pakurs partizanai, Savanoris 19181928. K., 1929.
267
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4.
268
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 982.
269
Ten pat.
270
Joniklio apskr. apsaugos tabo 1919 04 21 ratas Nr. 122 KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3,
b. 12, l. 4.
271
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79.
272
1919 m. sakymai Joniklio m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 1, 3.
273
Adm. kpt. Marnas, 9 pst. pulko pirmtakn kovos ygiai, Karys, K., 1939, Nr. 34, p. 986.
274
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 984.
275
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 85.
276
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 5.
277
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 287.
278
Karin. K. kirpos 1919 m. vasario 28 d. slaptas pareikimas Nr. 8 Krato apsaugos ministrui, LCVA, f.
923, ap. 1, b. 149, l. 216.
279
Ten pat, l. 217.
280
Ten pat.
281
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 47.
282
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 76, l. 23.
283
Krato apsaugos ministro karin. A. Merkio slaptas sakymas Nr. 1 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b.
15, l. 4243.
284
Ten pat; A. V. Kautyns ties asliais ir Stroinais, Karys, K., 1939, Nr. 14, p. 441.
285
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 3.
286
1919 m. kovo 27 d. sakymas Nr. 2 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 41.
287
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 150.
288
Atskiros brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 04 01 praneimas Nr. 19 I pst. pulko vadui karin. K.
Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 60.
289
I pst. pulko veikimo prie didiumieius linkui Daug, Bobriki, Varnos ir Valkinink 1919 m.
balandio 45 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109.
290
Ten pat.
291
Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 4, l. 32.
292
I pst. pulko veikimo prie didiumieius, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 109.
293
I pst. pulko veikimo prie didiumieius, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109.
184
294
Ten pat, l. 109110.
295
Ten pat, l. 110.
296
Ten pat.
297
LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58.
298
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija 1919 m. balandio 27 d., Karo archyvas, t. 2, K., 1940, p. 190.
299
K. Aliauskas, Siekiame atsiimti Vilni, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9, p. 260; Atskiros brigados ir II pst.
divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6.
300
Kairiosios voros mi iemariVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50.
301
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6.
302
Ten pat, l. 7.
303
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija, p. 193.
304
Ten pat.
305
K. Aliauskas, Siekiame atsiimti Vilni, p. 260.
306
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija, p. 194.
307
Ten pat, p. 195.
308
Kairiosios voros mi iemariVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50.
309
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 7.
310
Kairiosios voros mi iemariVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50.
311
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 8.
312
Kairiosios rinktins vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandio 9 d. praneimas Atskiros brigados vadui
karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 5.
313
Ten pat, l. 6.
314
Ten pat, l. 7.
315
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija, p. 200.
316
A. V. Kautyns ties asliais ir Stroinais, p. 442.
317
Atskirojo bataliono kariai, 1919 m. balandio 8 d. pasiymj miuose su bolevikais ties Stroinais,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 112, l. 910, 14.
318
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 89.
319
Kairiosios rinktins vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandio 9 d. praneimas Atskiros brigados vadui
karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 78.
320
Ten pat.
321
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 9.
322
K. Aliauskas, Siekiame atsiimti Vilni, p. 261.
323
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79.
324
Didingas generolo ukausko gyvenimo kelias, Karys, K., 1937, Nr. 49, p. 14091410.
325
K. Aliauskas, Lietuvos kariuomen (Istorin apvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 280.
326
Valstybs kontrols 1919 m. gegus 3 d. slaptos inios apie lietuvi kari skaii, LCVA, f. 1, ap. 1, b.
15, l. 37.
327
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 9.
328
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 69.
329
Brktas, Generolui Katche mirus, Karys, K., 1933, Nr. 25, p. 511.
330
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 9; kpt. J. Urbys, Panevio operacija (1919 m. gegus mn. 1723 d. d.), Ms inynas, t. 1, K.,
1921, p. 93.
331
B. Kulvietis, Pagiri ir Ukmergs pamimas, Savanori ygiai, t. 1, V., 1991, p. 149150.
332
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 910.
333
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2.
334
B. Vaitkeviius, Didvyrik kov puslapiai, Pergal, K., 1967, Nr. 11, p. 97.
335
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2.
336
Ten pat.
185
337
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 10.
338
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2.
339
K. Aliauskas, Ukmergs operacija, Karys, Bruklynas, 1965, Nr. 7, p. 198199.
340
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3.
341
Ten pat.
342
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 1011.
343
1919 m. sakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 3.
344
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 11.
345
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58; Atskiros brigados ir 2 pst.
divizijos tabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 1.
346
1919 m. slapti sakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 4, l. 16.
347
Ten pat.
348
Atskiros brigados ir 2 pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 11.
349
Ten pat, l. 1112.
350
Ten pat.
351
Kariuomens dali ir staig kronika, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 534, l. 5.
352
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 104.
353
Ten pat, l. 88.
354
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija (1919 m. gegus mn. 1723 d. d.), Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 92.
355
1919 m. gegus 6 d. slaptas sakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1.
356
Generalinio tabo virininko gen. S. ukausko slaptas sakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1;
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3.
357
Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 1, b. 346, l. 1.
358
Ten pat.
359
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 1112; Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3,
b. 346, l. 1.
360
Gen. ukausko 1919 m. gegus 14 d. slaptas sakymas Nr. 2 Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 74, l. 24.
361
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 94.
362
Ten pat.
363
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 4.
364
Kpt. P. Jaktas, Saks savanori dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 202.
365
K. Aliauskas, Lietuvos kariuomen (Istorin apvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 281.
366
Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1.
367
Ten pat, l. 3.
368
Ten pat, l. 8.
369
Ten pat, l. 3.
370
Ten pat, l. 910.
371
Ten pat, l. 1112.
372
Ten pat.
373
Ten pat, l. 1314.
374
Ten pat.
375
Ten pat, l. 1516.
376
I pst. pulko narsuoliai, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 16, l. 23.
377
Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1516.
378
Ten pat.
379
Ten pat, l. 17.
186
380
Ten pat, l. 18.
381
Ten pat, l. 19.
382
Ten pat, l. 2021.
383
Ten pat, l. 22.
384
Ten pat, l. 2324.
385
Ten pat, l. 2427.
386
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 94.
387
1919 m. gegus 17 d. slaptas sakymas Nr. 1 Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 5960.
388
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 96.
389
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 28.
390
Ten pat, l. 29.
391
Vyr. ltn. S. ukaitis, I ms nepriklausomybs karygi, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 439.
392
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 30.
393
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 1213.
394
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 6263.
395
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 13.
396
1919 m. slapti sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 64.
397
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 13; Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 100101.
398
Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 20.
399
Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 25.
400
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 14.
401
Karin. K. Kleinskas, Ms armijos veikimo apvalga (1919 05 1724 d.), Kariki odis, K., 1919, Nr. 2, p. 9.
402
1919 m. slapti sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 6566.
403
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko slapti sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
32, l. 5.
404
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5.
405
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 14.
406
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5.
407
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 4.
408
1919 m. slapti sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 67.
409
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 103.
410
Joniklio atskirojo partizan mirties bataliono vado karin. A. Stapulionio 1919 m. gegus 26 d.
praneimas Atskiros brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 51.
411
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 5.
412
Vyr. ltn. S. ukaitis, Panevio atvadavimas i bolevik 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 221222.
413
Vyr. kariuomens vado slapti sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25.
414
Ukmergs rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 4546.
415
Ukmergs rinktins deiniosios voros veiksmai, ten pat, l. 47.
416
Ten pat, l. 48.
417
Ten pat, l. 4849.
418
Ten pat.
419
Ten pat, l. 4950.
420
Ten pat, l. 51.
421
Ten pat.
422
Ten pat, l. 52.
423
Ten pat.
187
424
Ten pat, l. 5355.
425
Ten pat, l. 56.
426
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 05 2506 07), Kariki odis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25.
427
Ukmergs rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 60.
428
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko slapti sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25.
429
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 245.
430
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 6162.
431
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 246247.
432
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 63.
433
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 5.
434
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 65; Karin. S-las, Ms armijos veikimo
apvalga (1919 05 2506 07), Kariki odis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25.
435
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 66.
436
Ten pat, l. 6364.
437
Ten pat, l. 67.
438
Ten pat, l. 6869.
439
Generalinio tabo 1919 m. gegus 26 d. telefonograma Nr. 270 II pst. pulko vadui karin. V. Grigalinui-
Glovackiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 70.
440
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 6.
441
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7071.
442
Pastabos dl Panevio rinktins veiksm nuo 1919 m. gegus 24 iki 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346,
l. 72.
443
Panevio rinktins veiksmai 1919 m. gegus 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7374.
444
Ten pat, l. 7576.
445
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 7.
446
Ten pat.
447
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78.
448
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7980.
449
J. Gasinas, Bir partizanai (Atsiminim pluotas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 285.
450
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 253.
451
Karin. A. Micheleviiaus partizan voros veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78.
452
Trumpa santrauka apie lietuvi kariuomens atvadavim i bolevik Kupikio miestelio, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 53, l. 126.
453
Ten pat.
454
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 82.
455
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos nepriklausomybs
svarbesnieji vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 2, p. 350.
456
Ten pat, p. 366.
457
Ten pat.
458
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 89.
459
Tokiu vardu jis buvo pavadintas 1919 m. birelio 15 d. r. 1919 m. sakymai Atskirajam Marijampols
batalionui, LCVA, f. 519, ap. 1, b. 4, l. 12.
460
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 90.
461
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 06 1506 23), Kariki odis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41.
462
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 256.
463
I pst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 06 29 telefonograma Nr. 144 II pst. pulko vadui karin. V.
Grigalinui-Glovackiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4.
464
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 06 1506 23), Kariki odis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41.
465
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 06 2407 01), Kariki odis, Nr. 7, K., 1919 07 03, p. 49.
466
Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos 1919 06 19 slaptas praneimas Nr. 232 Vyr. kariuomens
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 8.
188
467
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 39, 56, 80, 102.
468
P. Mateknas, Nepriklausomybs kovos Zaras apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 35.
469
Ten pat.
470
Krato apsaugos ministerijos 1919 06 23 slaptas ratas Nr. 1060/ Art. vokiei karinei vadovybei,
LCVA, f. 1, ap. 1, b. 44, l. 47.
471
Ten pat.
472
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 17.
473
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11.
474
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 18.
475
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11.
476
Ats. kpt. J. Urbys, Dar i Panevio bataliono veikimo 1919 metais (Bolevik fronte nuo birelio 1 d.
iki liepos 6 d.), Ms inynas, t. 24, K., 1925, p. 491492.
477
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 12.
478
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 19.
479
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 76, l. 19.
480
Plk. ltn. V. Vitkauskas, Ms pstininkai, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 253.
481
Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos 1919 06 21 slaptas praneimas Vyr. kariuomens vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 11.
482
1 atskiros pstinink baltgudi kuopos asmenin sudtis 1919 04 1210 17, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 149,
l. 16.
483
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 19.
484
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 253254.
485
Pusk. L. Grikeviius, Drsa, itverm ir tvyns meil tevadovauja mums, Karys, K., 1937, Nr. 29, p. 795.
486
I pst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 m. birelio 29 d. telefonograma Nr. 144 II pst. pulko vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4.
487
Vyr. kariuomens vado 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13.
488
i baltj rus imtin 1919 m. liepos 2 d. atvyko Panevio batalion, isireklamavusi tariamais
praeities ygiais. Taiau liepos 612 d. karinje operacijoje prie bolevikus ji ne tik kad niekuo
nepasiymjo, bet elgsi nedrausmingai, m plti vietinius gyventojus. 1919 m. liepos 27 d. Vyr.
kariuomens vadas gen. S. ukauskas, gavs karin. M. Katche raport apie jos veikl, sak iai imtinei
praneti, kad jie mums nereikalingi ir tegul stos ant tarnysts pas latvius. Ant ms ems j nelaikyti
ir neerzinti gyventoj, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 14.
489
Ms kariuomens veiksmai 1919 m. liepos 711 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 109110.
490
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 15; Panevio bataliono veikimo apraymas (1919 m. liepos 612 d.), Ms
inynas, t. 2, K., 1922, p. 94.
491
Panevio bataliono veiksm 1919 m. liepos 612 d. apraymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 171172.
492
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 16.
493
iaurs fronto operacijos (1919 07 0607 12), Kariki odis, Nr. 19, K., 1919 09 25, p. 150.
494
Ms kariuomens veiksmai 1919 m. liepos 711 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 121122.
495
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 18.
496
Panevio bataliono veiksm 1919 m. liepos 612 d. apraymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 175.
497
Marijampols bataliono mi 1919 m. liepos 611 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 2325.
498
II pst. pulko veikimo 1919 m. liepos 7 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 151.
499
II pst. pulko veikimo 1919 m. liepos 8 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 152153.
189
500
II pst. pulko II bataliono veiksmai 1919 m. liepos 9 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 113.
501
II pst. pulko III bataliono veiksmai 1919 m. liepos 79 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1415; II pst.
pulko veikimo 1919 m. liepos 1112 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 156158.
502
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 0714), Kariki odis, Nr. 9, K., 1919 07 17, p. 67.
503
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 17.
504
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13.
505
Kautyns prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 100.
506
Ten pat, l. 101.
507
K. Aliauskas, Salako pamimas, Karys, Bruklinas, 1965, Nr. 1, p. 5.
508
K. Salako pamimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 947.
509
Kautyns prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 102.
510
K. Salako pamimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948.
511
Kautyns prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 104106.
512
K. Salako pamimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948.
513
Lietuvi spaudos biuro 1919 m. rugpjio 30 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285.
514
P. Mateknas, Nepriklausomybs kovos, p. 38.
515
Ten pat, p. 39.
516
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos bolevik fronte, Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 106.
517
Zaras operacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126.
518
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos, p. 78.
519
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. slapti sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 5.
520
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 117118.
521
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 27.
522
Ten pat, l. 28.
523
I pst. pulko sudtis 1919 m. rugpjio 24 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 9.
524
Mjr. K. Aliauskas, Zaras kautyns, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 1049.
525
Lietuvi spaudos biuro 1919 m. rugpjio 2 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 243.
526
Lietuvi spaudos biuro 1919 m. rugpjio 30 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285.
527
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 m. sausio 15 d., Nr. 3, p. 18.
528
Belaisvi stovis Lietuvoje 1919 m. rugpjio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 87, l. 25.
529
Zaras operacijos (1919 08 2408 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126.
530
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 87a.
531
1919 m. sakymai Ukmergs grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 127; Ukmergs grups mi 1919 08
2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 8889.
532
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos, p. 109.
533
Zaras operacijos (1919 08 2408 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128.
534
1919 m. sakymai II brigadai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128.
535
Ukmergs bataliono dalyvavimas miuose 1919 m. rugpjio 23 rugsjo 11 d., LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 19, l. 48.
536
Ten pat.
537
Ten pat, l. 4849.
538
Pastabos dl Ukmergs rinktins veiksm, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169. Karygys karin. J.
Sideraviius vienas i Kauno Karo mokyklos pirmosios laidos aukltini. Baigs mint mokykl ir
1919 m. rugpjio mn. atvyks pozicijas, buvo priskirtas prie I pst. pulko I bataliono. Jo kuopai buvo
pavesta ties Bru kaimu ginti labai svarbi pozicij. Patys Bruai dl gamtini slyg ir Pirmojo
pasaulinio karo metu atlikt tvirtinim i priekio buvo laikomi neprieinami juos buvo galima paimti
tik apjus prie i on. Kol kitos lietuvi kariuomens dalys riet bolevikus i on, karin. J.
Sideraviius susidr su daug kart gausesniu prieu, ir uvir kova. Bolevikai vienu metu apsupo
karin. J. Sideraviiaus kuop i trij pusi, pradj smarkiai audyti. Greit rank buvo sueistas pats
karin. J. Sideraviius ir keletas kareivi. Sutrikusi kuopa norjo trauktis atgal, bet jos vadas karin. J.
Sideraviius, inodamas ios pozicijos atlaikymo svarb, varvant kraujui suriko: Draugai! Apsikaskime!
Geriau visi mirsim, bet nebgsim! Kareiviai, kuriems didel spd padar j vado narsumas, vienu
metu apsikas ir pradjo gintis. Karin. J. Sideraviius stovjo kairiajame sparne ir komanduodamas
vis laik juos drsino. Netrukus kita kulka pataik jam koj. Karin. J. Sideraviius pargriuvo, bet
190
pasikls suuko: Draugai, geriau visi mirkim, bet nepasiduosim ir nebgsim! Ir kareiviai nebgo,
bet laiksi daugiau kaip valand. Kadangi bolevikai ujo ir i upakalio ir prisitrauk ariau kulkosvaid,
karin. J. Sideraviius supl emlap, sudau akmen binokl ir suriko: Draugai, geriau visi mirsim,
bet nebgsim ir nepasiduosim! Nebegaldamas stovti, jis pasiek nukautojo kareivio autuv ir m
audyti prie. Vienas kareivis j norjo ineti i ugnies lauko, bet karin. J. Sideraviius pasiprieino ir
tik leido prie v po vio.
Sdavaites, buruiskije sinki! Sdavaites! auk i vis pusi kaskart artindamiesi bolevikai.
Sdavaisia, panok! auk karin. J. Sideraviiui ir kulkosvaidininkas, apiberdamas j kulkomis.
Draugai, geriau visi mirsim, bet nebgsim ir nepasiduosim! j auksm atsak karin. J. Sideraviius
ir norjo mesti granat, bet tsyk buvo pervertas keleto kulk. Kritus vadui, lik kareiviai nebeitvr
ir pasitrauk. Kai bolevikai i Bru kaimo buvo imuti, Vienogiki dvare buvo rastas karin. J.
Sideraviiaus nuogas lavonas bolevikai nureng jam net markinius, o pasiymjimo vaigdutes
pasityiodami susagst jo nuog krtin.
Vliau I pst. pulke danai teko girdti tokius kari odius: Jis laiksi, kaip karin. J. Sideraviius, Jis
narsus kaip karin. J. Sideraviius, Bene buvo jis karin. J. Sideraviiaus kuopoj?, Lietuva, 1919 09 19,
Nr. 205.
539
Ten pat.
540
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 30.
541
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos, p. 112113.
542
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 91.
543
Ten pat, l. 92.
544
Ten pat, l. 93.
545
P. Mateknas, Nepriklausomybs kovos Zaras apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 40.
546
Ukmergs grups Vilniaus bataliono mi 1919 08 2309 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 17.
547
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 90.
548
Vilniaus bataliono mi 1919 08 2309 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 1819.
549
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 31.
550
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 94.
551
Ten pat.
552
Ten pat, l. 9495.
553
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 155.
554
Ten pat, l. 157.
555
1919 m. sakymai Panevio grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 156.
556
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 157158.
557
Ten pat.
558
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2627.
559
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 24.
560
Ukmergs bataliono veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 145.
561
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 9596.
562
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 01 29, Nr. 5, p. 37.
563
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 9596.
564
Ukmergs rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 147148.
565
Panevio rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 161.
566
Ten pat, l. 162.
567
I atskiros pst. baltgudi kuopos karo veiksm 1919 m. rugpjio 131 d. urnalas, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 149, l. 55, 63.
568
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 27.
569
Ten pat, l. 28.
570
Pirmosios ms kariuomens operacijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 1920.
571
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 35.
572
Ukmergs rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 164.
573
Ten pat, l. 165.
191
574
Ten pat.
575
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 28.
576
Ten pat.
577
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 37.
578
Kariki odis, K., 1919 09 04, Nr. 16, p. 126.
579
Ukmergs rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169.
580
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 98.
581
Ten pat, l. 99.
582
Ten pat, l. 100.
583
Panevio rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 30 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 167.
584
Lietuvos Respublikos ministro pirmininko M. Sleeviiaus 1919 08 30 telefonograma Nr. 1261 Vyr.
kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 139.
585
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko praneimas apie kovas su bolevikais 1919 m. rugpjio 25
31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 12.
586
Zaras operacija 1919 08 2408 30, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 174.
587
K. Aliauskas, Kalkn kautyns, Karys, Bruklinas, 1967, Nr. 9, p. 258.
588
Pastabos dl Ukmergs rinktins veiksm, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 170.
589
Ten pat, l. 174.
590
Pirmosios ms kariuomens operacijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 20.
591
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 316.
592
Bolevik belaisvi skaiius 1919 m. gruodio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 49, l. 5556.
593
Iki 1919 m. rugsjo mn. pradios i bolevik paimtas grobis, LCVA, f. 929, ap. 9, b. 5, l. 2.
594
Bolevik padaryti nuostoliai Lietuvai 1919 m., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 60, l. 184.
595
Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos 1919 m. rugsjo 13 d. sveikinimas Vyr. kariuomens
vadui gen. S. ukauskui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 141.
596
, , . 2, . 242, 244245.
597
P. Vitkauskas, Lietuvos Taryb respublikos sukrimas 19181919 metais, V., 1978, p. 214.
598
Lietuvos usienio reikal ministro prof. A. Voldemaro 1920 m. kovo 31 d. telegrama Soviet Rusijos
usienio reikal komisarui apie tai, kad Lietuvos vyriausyb sutinka pradti taikos derybas, LI, t. 4, V.,
1961, p. 48.
599
Rusijos usienio reikal liaudies komisaro G. ierino 1920 m. balandio 3 d. radiotelegrama Lietuvos
usienio reikal ministrui dl taikos deryb, ten pat.
600
Prof. A. Voldemaro 1920 m. balandio 3 d. telegrama Soviet Rusijos usienio reikal komisarui apie
Lietuvos vyriausybs keliamas taikos deryboms pradti slygas, ten pat, p. 4849.
601
Soviet Rusijos usienio reikal liaudies komisaro G. ierino 1920 m. balandio 5 d. radiotelegrama
Lietuvos usienio reikal ministrui apie sovietins vyriausybs sutikim laikytis etnografinio principo,
sprendiant Lietuvos sien klausim, ten pat, p. 49.
602
1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutartis, ten pat, p. 67.
603
Ten pat.
604
Plaiau r. R. epkait, LietuvosTaryb Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR
Moksl akademijos darbai, A serija, t. 2 (15), V., 1963, p. 107120; . Laurinaviius, LietuvosSoviet Rusijos
taikos sutartis, V., 1992.
605
Taikos sutartis su Rusija, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybmis, t. 1, K., 1930, p. 3045.
606
Ten pat, p. 3742.
607
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 357358.
608
1920 m. birelio 30 d. Lietuvos ir Soviet Rusijos sutartis dl Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusi
Rusij lietuvi grinimo, LI, t. 4, V., 1961, p. 6467.
609
Steigiamojo Seimo darbai (SSD). 1920 m. rugpjio 6 d. I sesijos 36 posdis.
Lietuvos Soviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos
Lietuvos Respublikos ribos
Lietuvos Soviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos
Lietuvos Respublikos ribos
II dalis
KOVOS SU
BERMONTININKAIS
LIETUVOJE
(1919 07 261920 12 15)
194
BERMONTININK ATSIRADIMAS LIETUVOJE
IR J TIKSLAI
B e r m o n t i a d o s u u o m a z g a V o k i e t i j o j e. Pralaimjusi Pirmj
pasaulin kar ir su santarvininkais pasiraiusi Kompjeno paliaub sutart, Vokieti-
ja ir toliau nenorjo atsisakyti savo ekspansini tiksl Rytuose, vis pirma Baltijos
alyse. Minta sutartimi Vokietija buvo pareigota su savo kariuomene kur laik
nepasitraukti i i ali ir ginti jas nuo bolevik invazijos.
Baltijos ali vyriausybi praoma, Vokietija 1918 m. pab. 1919 m. prad.
demoralizuotus, karo ivargintus, neretai pasidavusius bolevik takai karius i-
siunt tvyn, o j viet organizavo savanori dalinius, pasivadinusius vairiais
vardais: Vokiei legionas, Savanori korpusas, Gelein divizija ir pan.
Tuo paiu metu Rusijoje veik baltj, kovojusi su bolevizmu, sjdis. Tarp
baltj rus buvo tiek santarvinink (Anglijos ir Pranczijos), tiek provokikosios
orientacijos moni. Vieni j veik pirmj, kiti antrj remiami. iuo atveju vo-
kiei ir baltj rus interesai Baltijos alyse susipyn: vieni kitus norjo panaudoti
savo tikslams gyvendinti: vokieiai, rusams padedant, mintuose kratuose sitvir-
tinti, o rusai, vokiei remiami, nugalti bolevikus ir susigrinti Baltijos pajr su
svarbiais uostais. Tuo metu Vokietijoje dar buvo pasilik keli imtai tkstani rus
belaisvi, todl baltieji karininkai bei emigrantai i j planavo organizuoti savanori
dalinius. Be to, Vokietij buvo atvyk daug rus pabgli: buvusi aukt valdi-
nink, aristokrat, besitraukiani nuo bolevik teroro. Vokietijoje rus emigrant
politikai sudar rus gen. V. Biskupskio vadovaujam Vakar Rusijos vyriausyb
Berlyne, kuri rm baltj rus gen. N. Judenias, plk. P. Bermondtas-Avalovas ir
Rusijos bei Vokietijos nacionalistai. Provokikos orientacijos rus monarchistins vi-
suomens dalis nutar iekoti utarimo Vokietijoje ir su jos pagalba grinti Rusijoje
senj tvark. i idj palaik ir Ober-osto vyriausiasis vadas princas Leopoldas
Bavarietis, jo tabo virininkas gen. Maksas Hofmanas ir kt. auktieji Vokietijos ar-
mijos vadovai. Tuoj buvo umegzti kontaktai su vokiei nelaisvje buvusiais rus
generolais ir iaip karininkais, atsiklausta Rusijos pietuose besikurianios antibole-
vikins kariuomens vadovybs nuomons, turint tiksl igauti sutikim steigti Vo-
kietijoje i rus belaisvi tautin armij.
Vienas i pirmj vokiei bandym veikiant ia kryptimi, buvo sukurti va-
dinamj rus iaurs armij. Pirmasis rus ir vokiei bendras pasitarimas vyko
Pskove 1918 m. spalio 18 d. ios armijos vadu buvo numatytas Kijeve gyvens gen.
K. Kelleris, taiau netrukus msi vadovauti rus gen. N. Judenias. Vokieiai buvo
pasiadj iaurs armij viskuo gerai aprpinti. Taiau gen. N. Judenias daugiau
orientavosi santarvinink pus, gaudamas i j didel materialin karin param
1
.
Visgi vokiei itiesta pagalbos ranka daugeliui baltj rus karinink bei
veikj buvo priimtina. Abipusiu susitarimu buvo nutarta tautin rus kariuomen
kurti tokiomis slygomis:
1. Rus savanori kariuomen turjo bti organizuojama, gavus Vokietijos
kaizerio valdios sutikim.
1.
195
2. Jos krimosi vieta vokiei kariuomens uimtos Rusijos imperijos dalys,
eventualiai Daugpilio, VilniausValkoVolmaroVerdeno apylinks.
3. Kariuomen kuriama, priirint ir apsaugant okupacinei vokiei admi-
nistracijai.
4. j turjo bti priimami tiek buv rus karininkai bei savanoriai, tiek vokie-
i nelaisvje dar buv rus kariai.
5. ios kariuomens vadu turjo bti parinktas autoritetingas, prityrs rus
generolas, besinaudojs diktatoriaus teismis.
6. Reikalingas armijai las paskolos forma turjo skirti vokiei valdia.
7. Ginklai, apranga, amunicija, maistas turjo bti tiekiami i vokiei inten-
dantros sandli.
8. Prie pradedant kurti i kariuomen, viename i miest turjo bti suauk-
tas rus monarchist kongresas, turjs i savo tarpo irinkti laikinj vyriausyb.
9. Sukurtoji kariuomen turjo prisiekti teistam Rusijos carui.
10. Kariuomenei keliami udaviniai: a) ygiuoti Petrograd ir ivaikyti bole-
vikus, b) remti teist valdi, c) sugrinti tvark visoje Rusijoje.
11. Visi politiniai klausimai mintame kongrese turjo bti kiek galint iaikin-
ti ir irinktosios vyriausybs patvirtinti.
12. Vokiei kariuomen kovose su bolevikais neturjo dalyvauti. Ji turjo
lygiuotis rus kariuomens unugaryje, saugoti tvark ir skirti jai didesn reikm
2
.
Dl i parengt slyg buvo atsiklausta rus gvardijos karinink organizaci-
jos, rus monarchist partijos vadovo Markovo ir gen. N. Judenio nuomons. Vo-
kiei ryt fronto vadovyb, sutikdama su aukiau mintomis slygomis ir bda-
ma pasirengusi padti t kariuomen kurti, norjo tik gauti rus monarchist kon-
greso pritarim. Nepavykus tok kongres suaukti Pskove, bandyta tai padaryti
Kijeve, kaip pagrindiniame tuometiniame rus monarchist veiklos centre. Taiau
kita rus monarchist dalis buvo nusistaiusi prie vokieius ir tikjosi restauruoti
Rusijoje buvusi valdi su Antants ali pagalba, todl nevyko ir vokiei taip
norimas rus monarchist kongresas Kijeve.
Rus karinink grupei pritarus, vokiei ryt fronto vadovyb paskelb saky-
m kurti Pskove rus savanori kariuomen, paskirdama tam reikalui 150 mln. mar-
ki pinigais, 50-iai tkstani kareivi ginkl, drabui ir amunicijos, 500 kulkos-
vaidi, 36 lengvsias patrankas, 24 sunkiuosius artilerijos pabklus, vis vienam
korpusui reikaling karik mediag ir aviacij
3
.
iai kuriamai kariuomenei kur laik vadovavo gen. Vandamas, o vliau gen.
N. Judenias. Pastarasis daugiau orientavosi santarvinink pus, gaudamas i j
didel materialin karin param. Nepaisant to, minto korpuso krimui paspartin-
ti, kur tik galima, buvo steigiami savanori primimo briai. Tam tikras skaiius
karinink isista Vilni, Kaun, Gardin ir kt. vietoves raginti mones gelbti
Rusij.
vilgsnis nukrypo ir pai Vokietij, kur buvo imtai tkstani rus belais-
vi. Taiau ivarg ir ibadj rus kareiviai, svajodami kaip galima greiiau grti
tvyn, ne tik vokiei, bet ir savo karinink silymais maai betikjo.
Vietoj numatyt 50 000 kareivi 1918 m. rugsjo mn. pabaigoje pavyko su-
rinkti vos 3500 savanori ir sudaryti 3 pstinink pulkus po 500 vyr kiekviename,
196
kelias lengvosios lauko artilerijos baterijas, kelias rinktines partizan ir iek tiek ka-
valerijos
4
.
Tada vokieiai savo vilgsn atkreip 1918 m. pabaigoje i Ukrainos Vokieti-
j atvykus buvus carins armijos plk. P. Bermondt-Avalov, kuris ia pradjo ak-
tyviau reiktis, buvo prisidjs prie iaurs armijos formavimo ir linko vokiei
pus. 1919 m. vasario 8 d. Zalzvedelyje jis pradjo organizuoti raitj kulkosvaidi-
nink rinktin Nr. 1, kurioje su tabu turjo bti 522 mons. Vokieiams remiant,
plk. P. Bermondto rinktin pradjo plstis, formavosi naujos dalys. Vienos tokios
rinktins vadas buvo rus andarmerijos plk. P. Virgoliius, vliau savo daliniams
pasirinks bazes Lietuvoje.
Pralaimjusi kar Vokietija, palankiai vertino plk. P. Bermondt ir jo organi-
zuojam kariuomen, tikdamasi ateityje i jos politins bei ekonomins naudos Bal-
tijos alyse. Po kurio laiko ir vokiei kariuomens dalys, paliktos tose alyse sulaiky-
ti bolevik verimsi Vakarus, siliejo P. Bermondto armij, sudarydamos jos
rimiausi jg.
G e n e r o l o v o n d e r G o l t z o v e i k l a. 1919 m. sausio mn. pabaigoje
Vokietijos karin vadovyb gen. R. von der Goltz paskyr vis Baltijos alyse buvu-
si negausi ir silpn vokiei kariuomens dalini vadu. Taiau is per trump
laik sugebjo priverbuoti savanori ir sudaryti stiprias karines pajgas vadina-
mj VI rezervo (atsargos) korpus, kuriame 1919 m. balandio mn. jau buvo apie
73 000 vokiei kari. Gen. R. Goltzas, kviesdamas savanorius savo dalinius Balti-
jos alyse, adjo jiems sudaryti geras sikrimo slygas. I pradi jiems buvo mo-
kama po 6, o vliau po 11 marki per dien, karininkai gaudavo papildom atly-
ginim dar ir u pareigas ligi 42, o kariuomens dali vadai ligi 100 marki per
dien. Todl vokiei savanori netrko
5
. Su iomis pajgomis jis skmingai kariavo
su bolevikais ir kovo 5 d. um Maeikius, kovo 10 d. iaulius, o po to nemaa
Latvijos miest, tuo suardydamas Raudonosios armijos planus sitvirtinti iuose kra-
tuose. Gen. R. Goltzas Vokietijos prieais laik ne tik Raudonj armij, Latvijos ir
Lietuvos vyriausybes, bet ir visus santarvininkus
6
.
Gen. R. Goltzo vadovaujami kariniai daliniai Lietuvoje pasiymjo iaurumu:
plikavo, naikino svetim turt, u menkiausi nepaklusnum ud vietinius gy-
ventojus. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Gelein divizija, kovo 10 d. umusi aga-
r, be teismo suaud 3 lietuvi milicininkus ir 2 civilius, tardama juos simpatijomis
bolevikams. T pai dien vokiei artilerija apaud iaulius, nors inojo, jog
bolevikai i j jau buvo pasitrauk, o sibrov miest, nuov 3 valstieius
7
.
Taiau gen. R. Goltzo planams sitvirtinti mintuose kratuose pasiprieino
Baltijos valstybs bei santarvininkai. inodami tikruosius vokiei tikslus, santarvi-
ninkai pareikalavo, kad gen. R. Goltzo vadovaujamas VI atsargos (rezervo) korpu-
sas iki 1919 m. rugpjio 20 d. isikraustyt i Baltijos ali. Taiau gen. R. Goltzas,
savosios vyriausybs palaikomas, kur laik nekreip dmesio santarvinink ka-
riuomens vado maralo F. Focho reikalavimus, visokiais pretekstais isisukinjo ir
evakuotis dels. Ir tik santarvininkams rugsjo 26 d. pagrasinus Vokietijai kredit
nutraukimu, blokada, ekonominmis represijomis bei tuo, kad bus sulaikytas vokie-
i belaisvi grinimas, gen. R. Goltzas spalio 13 d. gavo i Vokietijos vyriausybs
197
griet sakym paskubinti korpuso evakuacij. Atskiru atsiaukimu vokiei ka-
rius Baltijos alyse vyriausyb paragino juos grti Vokietij. Taiau tik nedaugelis
gen. R. Goltzo kariuomens dali paklaus io atsiaukimo. Dauguma j perjo tar-
nauti plk. P. Bermondto inion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybs.
1919 m. spalio 12 d. vietoj gen. R. Goltzo VI korpuso vadu buvo paskirtas
lietuviams gerai pastamas gen. W. Eberhardtas. Nors pagal susitarim vokiei
evakuacija turjo baigtis iki lapkriio 14 d., gen. W. Eberhardtas j atidliojo, smo-
ningai vilkino, band tarpininkauti tarp Lietuvos vyriausybs ir plk. P. Bermondto,
kad bt pratstas bermontinink buvimas Lietuvoje.
B e r m o n t i a d a L i e t u v o j e. Dar Vokietijoje pradjs verbuoti rus
savanorius, plk. P. Bermondtas 1919 m. birelio 12 d. drauge su savo tabu ir 300
rus kareivi atvyko Mintauj. ia jis pasiskelb organizuojs II rus savanori
korpus kovai su bolevikais. Taiau, bdamas Latvijoje, plk. P. Bermondtas rpi-
nosi ne tiek kova su bolevikais, kiek vokiei politiniais planais Baltijos alyse, kuri
pagrindinis vykdytojas buvo gen. R. Goltzas. Su juo plk. P. Bermondtas ir sudar
plan organizuoti bendr rusvokiei kariuomen nedalomai monarchinei Rusi-
jai atkurti.
Apie plk. P. Bermondt ir jo veikl Baltijos alyse rayta nemaai. Taiau dau-
guma raiusij j apibdino kaip tiping carins Rusijos kavalerijos karinink, idi-
d garbtrok, surusjus vokiet, perjn ir apsiaukl pulkinink. Iki 1904 m.
rusjapon karo jis buvo Vladivostoke dragn pulko kapelmeisteriu, Pirmojo pa-
saulinio karo metu 31 korpuso vado gen. Mienkos asmeniniu adjutantu. 1918 m.
P. Bermondtas vokiei buvo paskirtas Rovno miesto (Ukrainoje) komendantu, kur
su nepasitikjimu irjo besikuriant lietuvi batalion ir galiausiai pareikalavo j
nuginkluoti
8
. Neaikiomis aplinkybmis apsiauks pulkininku ir rods iniciatyv
vl sujungti Ukrain su Rusija, jis petlirinink buvo aretuotas, taiau vokiei
tarpininkaujamas, paleistas. Nepasiymjusiam nei kariniais, nei politiniais sugeb-
jimais P. Bermondtui buvo leista vykti Zalzvedelio stovykl Vokietijoje, kur kaip
minjome, jis ir pradjo organizuoti raitj kulkosvaidi rinktin. sigijs vokiei
palankum, jis ir atsidr Mintaujoje, kaip II rus savanori korpuso kovai su bole-
vikais organizatorius.
Nuo 1919 m. gegus mn. plk. P. Bermondto dalinius i Vokietijos per Lietu-
v Kur pradjo plaukti suverbuot rus belaisvi ir vokiei kareivi eelonai.
Mintaujoje telkiama plk. P. Bermondto kariuomen buvo vadinama Vakar Rusijos
savanori rus grafo gen. K. Kellerio vardo korpusu. Plk. P. Bermondtas vieai skel-
b turs admirolo A. Kolako paskyrim vadovauti rus kariniams daliniams Balti-
jos alyse, taiau faktikai vykd tik gen. R. Goltzo nurodymus.
Vokiei valdia i organizuojam kariuomen visaip rm: iki 1919 m. rug-
sjo mn. pabaigos mokjo algas, aprpino ginklais, amunicija bei transportu, trau-
kiniais ve paskyrimo vietas, palydint karo orkestrams, grojant carins Rusijos
himnams ir pan.
9
Atvykusi Baltijos alis, i kariuomen i vietini valstiei m
negailestingai rekvizuoti gyvulius bei ems kio produktus, plikauti.
Vliau, komplikuojantis plk. P. Bermondto politinei padiai, Vokietijos vy-
riausyb jo armijos finansavimo nebegaljo toliau tsti. O kariuomenei pinigai buvo
198
reikalingi. Tada vadinamoji Vakar Rusijos vyriausyb Berlyne bermontininkams
ispausdino popierines markes. Nors ios marks nebuvo padengtos, plk. P. Ber-
mondtas tikjosi, jog jos gis pasitikjimo ugrobtuose kratuose. Jis aikino, jog i
pinig vert garantuota visu armijos turimu turtu. gen. R. Goltzas teig, kad Baltijos
alyse visi turtai ir toliau priklaus Rusijai, todl ir nauj pinig vert garantuojama
iais Rusijos valstybs turtais
10
.
Mint pinig vienoje pusje buvo atspausdintas rusikas, o kitoje vokikas
raas: ie kasos liudijimai, kuri apmokjimas laiduotas rus vakar savanori
armijos karo turtu, turi apyvartos teis rus vakar armijos uimtoje teritorijoje kaip
teistas mokjimo enklas ir 1920 m. sausio 1 d. pradedant savanori vakar armi-
jos taupomai-skolinamose kasose turi bti keiiami markes arba vienos verts
rus pinig enklus. i kasos liudijim padirbimas bus persekiojamas baudia-
muoju bdu
11
(kalba netaisyta V.L.).
Nepaisant tikinjim bei grasinim, Baltijos ali gyventojai t pinig neno-
rjo imti, pravardiuodami juos avalovkomis, P. Bermondto mlu ir pan.
Plk. P. Bermondto karini dalini atsiradimas ir j glaudus bendradarbiavi-
mas su vokiei VI rezervo korpuso vadu gen. R. Goltzu Baltijos alims kl didel
nerim. Lietuviams P. Bermondtas atrod pavojingesnis negu vokieiai, nes atvirai
nepalaik Baltijos valstybi nepriklausomybs ir nerod jokio noro tartis su jomis
ginytinais klausimais. 1919 m. vasar tarp lietuvi valdios ir plk. P. Bermondto
kariuomens atskir dalini m brsti karinis konfliktas, kuriam pradi padar t
met birelio 20 d. vykiai iauliuose.
Dar 1919 m. kovo 10 d. vokieiams ivijus bolevikus i iauli, mieste buvo
palikta j gula, priklausiusi vadinamos iauli brigados tabui. iauliuose dar bu-
vo ir vokiei karo komendantra. Nedrausminga vokiei iauli gula, kurioje buvo
subolevikjusi spartakinink, siek tvirtai valdyti strategikai svarb geleinkelio
mazg ir nebaudiamai savavaliauti uimtose Lietuvos teritorijose. Vokieiai nenor-
jo dalytis valdia su lietuvi kariuomens gula, kuri sudar karin. A. Bironto vado-
vaujama iauli miesto ir apskrities karo komendantra
12
bei karin. J. Gaudeiaus
vadovaujamas atskirasis batalionas. Miesto centre sikrusioje komendantros kuo-
poje buvo apie 200 autuvais ir kulkosvaidiais ginkluot vyr, o priemiestyje, od
fabriko medinse patalpose apsistojusiame batalione, apie 700 su virum vyr
13
.
Daugum j sudar menkai ginkluoti ir maai teapmokyti savanoriai.
1919 m. birelio 20 d. i vieno vokiei karininko buvo gauta inia, jog j
kareiviai pulsi lietuvi gul. Karin. A. Bironto vadovaujama komendantra sku-
biai pasireng atremti puolim, apie tai pranedama ir bataliono vadui. Taiau ba-
taliono vadovyb, danai gaudama panaius spjimus, neatkreip praneim rim-
to dmesio, reagavo aplaidiai ir todl gynimuisi nepasireng
14
.
Nakt i birelio 20 21 d. vokieiai pirmiausia upuol miesto kaljim ir ap-
ginklavo apie 50 i jo paleist kalini. Po poros valand kautyni um bataliono
kareivines ir privert nepasirengusius kovai jo karius pasiduoti, prie tai dar suim-
dami savo butuose buvusius karininkus. Prie kareivinse buvusius karius buvo pa-
naudotos granatos, kulkosvaidiai, net arvuotas traukinys su 1 patranka, i kurios
buvo paleisti 6 sviediniai. Tik dalis bataliono kareivi su karin. J. Milaiumi spjo
pasitraukti i kareivini ir, isiskleid grandin, 6 valandas narsiai kovojo su vokie-
199
iais. Taiau i 3 pusi apsupti, buvo priversti visgi pasiduoti
15
. Visus suimtuosius
bataliono karius vokieiai nusived prie savo komendantros, sakydami jiems dai-
nuoti lietuvikas dainas. iek tiek palaik, sak visiems skirstytis namo, o patys nunio-
kojo kareivines, pasiimdami rbus, patalyn, maist, arklius ir kt. Pl vis dien.
T nakt lietuviai i viso turjo nuostoli: 13 umut, 17 sueist. Komendan-
troje 1 kareivis buvo umutas, o 1 sueistas. Ne maiau krito ir vokiei. Mate-
rialini nuostoli buvo padaryta u 1 742 247 markes
16
.
iauli miesto visuomen, reaguodama vokiei savavaliavim, irinko ko-
misij protesto ratui parengti. Jame bendrais bruoais buvo idstyti iauliuose bei
apylinkje vokiei padaryti nusikaltimai upuolimai, udyns, valstiei pli-
mai ir pareikalauta, kad vokieiai ivykt i miesto ir apleist Lietuv. Rat pasi-
ra komendantas karin. A. Birontas, miesto valdybos pirmininkas J. Orlauskas,
iauli banyios dekanas klebonas J. Jasinskas, visuomens veikjai K. Venslaus-
kas, A. Vosylius, A. Bielinis, J. Murka, J. Grinius ir kt. is ratas buvo teiktas vokie-
i iauli brigados vadui, vokiei karo komendantui, vokiei vyriausybs at-
stovui dr. Knopfeliui ir pasistas Lietuvos vyriausybei, Paryiaus taikos konferen-
cijai, Lietuvos ir pasaulio spaudai. I Paryiaus iaulius atvykusi 5 asmen komi-
sija, susipainusi su padtimi vietoje, pripaino, kad vietos slygos labai sunkios,
ir paadjo pagreitinti vokiei evakuacij
17
.
vyk tyr tiek vokiei, tiek lietuvi karo vadovyb. Vokiei brigados va-
dovai aikinosi, jog incident sukl maitaujantys spartakininkai ir brigados tabas
dl minto vykio niekuo dtas. Lietuvos vyriausyb tuo metu maai tegaljo vokie-
ius paveikti, nes kai kuriose kitose krato vietose vokiei saks savanori daliniai
padjo lietuviams kovoti su bolevikais.
Krato apsaugos ministras karin. A. Merkys, remdamasis angl karins misijos
praneimu, tuo metu painformavo vyr. kariuomens vad gen. S. ukausk, jog arti-
miausiu metu iauli krate gali pasirodyti plk. P. Bermondto kariniai daliniai, j ka-
rininkus ir kareivius apibdindamas kaip gauj plik ir bandit, su kuriais reikia
elgtis kaip su plikais ir banditais, atiduodant juos kiekvien syk karo teisman
18
.
P l k. P. V i r g o l i i a u s v e i k l a L i e t u v o j e. Krato apsaugos ministro
karin. A. Merkio odiai pasitvirtino. 1919 m. liepos 26 d. Kurnus atvyko pirmu-
tinis bermontinink brys, kuris tuojau pradjo rekvizuoti butus, prievarta um
pradios mokykl, vietimo komiteto patalpas. Jiems talkininkavo Kurnuose buv
vokiei andarai (karo policija). Po keli dien atvyko plk. P. Virgoliiaus rinktin,
o vliau ir daugiau bermontinink dalini.
Plk. P. Virgoliiaus rinktin sudar daugiausia buv rus belaisviai ir nedidelis
skaiius vokiei kari i viso apie 26003000 kari. Lietuvos kariuomen tuo me-
tu vykd lemiamas kovas su bolevikais Dauguvos fronte, todl neturta jg sukliu-
dyti bermontininkams stiprintis Kurnuose. O plk. P. Virgoliius nedels. Jis tuoj
paskelb Kurnuose karo padt bei atsiaukim gyventojus, sakydamas klausyti
jo valdios ir vykdyti jo sakymus. Nepaklusniesiems grasino net mirties bausme
19
.
Kurnuose bermontininkai steig savanori verbavimo savo rinktin biur,
sudarydami jiems geras slygas: eiliniam kareiviui u vien tarnybos par mokjo
11 auksin. O dar 9 auksinus skyr vairioms smulkmenoms tabakui, degtukams ir
200
kt. j kariuomen daugiausia stojo rusai, vokieiai, bet atsirado ir lietuvi idavi-
k
20
. Suvilioti geromis slygomis bermontinink rinktinje, pas juos vien i iauli
bataliono perjo 30 lietuvi kari
21
.
iauli m. ir apskr. karo komendantas karin. A. Birontas, reaguodamas ne-
teistus siverli veiksmus, 1919 m. rugpjio 6 d. ileido atsiaukim gyvento-
jus, ragindamas neturti nieko bendro su atjnais
22
(plaiau r. 5 pried).
Lietuvos vyriausybei pareikus protest dl bermontinink siverimo krato
teritorij ir savavaliavimo, plk. P. Virgoliiaus galiotinis gen. M. Bogdanovas, 1919
m. rugpjio 7 d. atvyks Kaun, prane, jog plk. P. Virgoliiaus rinktin pasirin-
ko buvein Kurnuose gen. R. Goltzo sakymu. Gen. M. Bogdanovas plk. P. Virgo-
liiaus vardu papra Lietuvos valdios leisti netrukdomai Lietuvos teritorijoje for-
muoti II rus savanori korpus vadovaujantis demokratikumo kiu
23
.
I pokalbi su gen. M. Bogdanovu paaikjo, jog plk. P. Virgoliius yra paval-
dus gen. R. Goltzui, veikia sutartinai su juo bei plk. P. Bermondtu ir Lietuvoje for-
muoja tok pat korpus, kaip plk. P. Bermondtas Latvijoje.
Nors Lietuvos vyriausyb pareikalavo bermontinink isikraustyti, ie to rei-
kalavimo nevykd ir Kurnuose spariai ts korpuso organizavimo darb. 1919
m. rugsjo mn. pabaigoje iauli krate apytikriais duomenimis jau buvo sutelkta
19 103 kariai, tarp kuri 3830 rus (130 karinink ir 3 700 kareivi) ir 15 273 vokie-
iai (408 karininkai bei 14 865 kareiviai). Rinktinje buvo 2 arvuoti traukiniai, gin-
kluoti 4 patrankomis ir 8 kulkosvaidiais, 3 artilerijos dalys (24 lengvosios ir 30 sun-
kij haubic bei 150 lengvj ir 18 sunkij patrank), 30 kulkosvaidinink kuo-
p (3300 kulkosvaidi), aviacijos (20 lktuv) ir automobili (20 sunkveimi ir 14
keleivini autobus) skyriai, 3 minosvaidi kuopos (280 vienet), kavalerijos dalys
su lauko andarmerija, 2 pionieri briai, lauko telegrafo pulkas, 4 radijo stotys,
apie 300 veim ir 800 arkli ir kt.
24
Kaip matyti, plk. P. Virgoliiaus rinktinje dominavo vokieiai, o rus tauty-
bs kariai tesudar apie 20,4 proc. J karinje vadovybje tebebuvo daug karinink
Vokietijos aneksins politikos alinink, suinteresuot gauti takos ir sitvirtinti
Baltijos alyse. Siekdami sav tiksl, jie vykd dviveidik politik ir savo sjungi-
nink rus monarchist atvilgiu, su j pagalba planuodami atnaujinti Vokietij,
skms atveju prijungiant prie jos Baltijos alis
25
(plaiau r. 6 pried).
Susitvarkiusi ir sustiprjusi plk. P. Virgoliiaus rinktin 1919 m. spalio 5 d. i
Kurn persikl iaulius. ia buvs miesto ir apskrities komendantros negau-
sus lietuvi dalinys bermontininkams nesteng pasiprieinti.
Ivykdamas iaulius, plk. P. Virgoliius paskelb atsiaukim, kuriame skel-
b, jog lietuviai ir rusai es vienos motinos vaikai, teig, jog Gud (suprask rus
V. L.) valdia visuomet linkjo Lietuvai gero ir i senj laik iam kratui dav
tvark ir kit teising paspari,, ir adjo, kad ant ateinanio laiko Gudija (su-
prask Rusija V. L.) be abejojimo dovanos iam kratui didel savivald ir autono-
mijos prov
26
(kalba netaisyta V. L.). Spalio 11 d. ratu Lietuvos vyriausybei plk.
P. Virgoliius teig, jog i Kurn atvyko iaulius susijungti su gen. N. Judeni-
iaus rus kariuomene, veikiania prie bolevikus
27
.
Tai buvo veidmainikas tvirtinimas, nes, viena, joki bolevik tuo metu iau-
liuose nebuvo; antra, lietuvi fronte neveik jokia gen. N. Judeniiaus armijos rus
201
dalis ir, treia, nordamas susijungti su gen. N. Judeniiaus kariuomene, plk. P. Vir-
goliius bt turjs pasukti prieinga, t. y. iaurs, kryptimi.
Iki plk. P. Virgoliiaus rinktins atvykimo iauliuose ir j apylinkse dar buvo
usiliks vokiei savanori korpusas (Freikorps), kuriam vadovavo plk. ltn. K. Die-
bitschas, kartu js vokiei gulos mieste virininko pareigas, pavaldus gen. R. Golt-
zui, o kartu plk. P. Bermondtui. Reikia paymti, jog Pirmojo pasaulinio karo metu
iauliai buvo labai nukentj, ir mieste labai trko patalp. Ruodamasis kurdinti
bermontininkus mieste, plk. ltn. K. Diebitschas numat lietuvi komendantros u-
imamas patalpas panaudoti bermontinink ligoninei. Komendantui A. Birontui su
tuo nesutikus ir nutarus pasiprieinti ginkluota jga, plk. ltn. K. Diebitschas nu-
sprend tam reikalui uimti gimnazijos rmus.
Gimnazijos rm umimas vyko gan tragikomis aplinkybmis ir vokieiams
bdingu iaurumu. Rugsjo 30 d. ryt mokiniai, neinodami, kad gimnazija vokie-
i uimta, rinkosi j. Vokiei sargybiniui j vid neleidus, sujo per upakali-
nes duris. Netrukus atvyks vokiei andar virininkas rotmistras von Platenas
su keliais ginkluotais kareiviais pradjo mokinius stumdyti ir varyti lauk. Taiau
mokiniai, giedodami himn, nesijudino i vietos. Netrukus buvo atvesti bolevik
belaisviai, kuriems sakyta mokinius imesti i patalp. iems nieko nedarant, pats
rotmistras von Platenas m muti mokinius. Mokytojams juos ustojus ir kilus di-
deliam triukmui jis pasialino. Po kurio laiko, grs su 20 kareivi, m muti mo-
kytojus ir mokinius. iauriai sumu 3 mokytojus ir 27 mokinius, vokieiai gimnazi-
jos rmus um
28
.
Atvyk iaulius, bermontininkai jautsi lyg j nukariautame krate. Nesutik
stipresnio lietuvi sargyb pasiprieinimo, jie tuoj pat um iln ir Radvilikio
geleinkelio stotis, o po keli dien Birus ir Nemunlio Radvilik. Nepatenkinti
karin. A. Bironto vadovaujamos iauli m. ir apskr. karo komendantros veikla,
bermontininkai spalio 9 d. ankstyv ryt nelauktai upuol Lietuvos kariuomens
dalinius mieste, nuginklavo ir apipl kareivius ir kareivines, likvidavo lietuvi ko-
mendantr, ipl pat, idin, intendantr, iniekino Lietuvos tautin vliav,
panaikino valdios ir savivaldybs staigas, sak jose vartoti tik rus ar vokiei
kalbas ir paskelb, jog Lietuva yra rus kratas
29
.
Po i vyki, pagrobs vis valdi iauliuose, plk. P. Virgoliius rate Lietu-
vos vyriausybei teisinosi, jog lietuviai iprovokav mint incident, sueid jo vien
karinink ir eis kareivius ir todl jis saks lietuvius nuginkluoti, pridurdamas, jog
steigs speciali komisij vykiams itirti
30
.
Lietuvos vyriausyb kokias nors derybas su bermontininkais nesileido, bet
paskubomis m telkti karinius dalinius jiems i krato ivaryti. Buvusioji iauli
karo komendantra buvo evakuota Kaun. Prie jos laikinai buvo priskirtos Teli,
Sedos, Kretingos ir Taurags komendantr kuopos. Vis i pajg vadu buvo
paskirtas karin. A. Birontas
31
.
iauliuose sitvirtins plk. P. Virgoliius pagal gen. R. Goltzo su plk. P. Ber-
mondtu 1919 m. rugsjo 21 d. sudaryt susitarim ne tik vadovavo II vakar sava-
nori korpusui, bet ir tapo vis Lietuvoje buvusi rusvokiei savanori kariuo-
mens dali virininku. Nesiskaitydamas su Lietuvos valdia, jis savo daliniams lei-
do vykdyti Lietuvoje iaurias rekvizicijas, nuginkluoti lietuvi sargybas, plikauti
202
ir t.t. sigaldami bermontininkai pradjo palaipsniui lietuvi kariuomens dalinius
stumti nuo svarbi strategini keli rytus, kad utikrint sau visik unugario
saugum. Pagrindines savo pajgas bermontininkai sutelk iaurs Lietuvoje, Salo-
i, Joniklio, Radvilikio, Lyduvn ir Raseini apylinkse bei iauliuose ir prie
Radvilikio. iaurje jie pasiek Kuprelik (20 km nuo Bir), o pietuose spalio 31 d.
Jurbark. Nuo Nemuno prie Jurbarko iki sienos su Latvija jie istat daugyb sar-
gyb. Nors vietiniai gyventojai skundsi iauriu bermontinink elgesiu, negausios
lietuvi karo komendantros danai nebuvo pajgios juos apginti nuo plik. Ber-
montininkai puldinjo Raseini, Taurags, Maeiki bei Teli komendantras, ne-
retai jas nuginkluodavo ar priversdavo pasitraukti kitas vietoves. Padtis nepasi-
keit ir gen. von R. Goltz 1919 m. spalio 12 d. pakeitus gen. W. Eberhardtu. Pasta-
rasis nepadar joki pakeitim nei R. Goltzo parengtuose operacij planuose, nei jo
politikoje. O pagal gen. R. Goltzo anksiau parengt plan pagrindinis smgis buvo
nukreiptas Ryt kryptimi prie latvius, o alutinis prie lietuvius. Antruoju atveju
reikjo utikrinti su Vokietija siejani keli apsaug ir uimti strateginius centrus,
svarbius realizuojant ateities planus. Plk. P. Bermondto pagrindins jgos turjo smogti
Rygai, o plk. P. Virgoliius, veikdamas prie lietuvius, vertis Radvilikio kryptimi.
A v a n t i r i s t i n i j g p l a n a i v y k d y t i L i e t u v o je
v a l s t y b i n p e r v e r s m . Kaip jau minjome io darbo pradioje,
kaimynins valstybs nebuvo geranorikai nusiteikusios besikurianios Lietu-
vos valstybs atvilgiu ir brandino agresyvius planus. Viena i toki buvo Len-
kija. Jos vadovui J. Pilsudskiui artim politini veikj grup msi organizuo-
ti Lietuvoje gyvenusi lenk ginkluot sukilim. Jo smogiamj jg turjo su-
daryti slapta lenk karin organizacija (POW Polska organizacja wojsko-
wa). 1919 m. rugpjio mn. pabaigoje is vadinamj peoviak sukilimas bu-
vo iaikintas. Tai buvo skaudus smgis Lenkijos virni federacinei politikai.
Plaiau apie tai kalbama ios knygos III dalyje.
Gen. R. Goltzo teigimu, lenkai sunki Lietuvai su bolevikais bei bermontinin-
kais vykusi kov metu su pastaraisiais tarsi dl Lietuvos padalijimo tarp Rusijos
(suprask monarchins V. L.) ir Lenkijos. Bermontinink atstovas kunig. P. Kropot-
kinas (buvs Rygos gubernatorius) tuo klausimu net vainjs Varuv ir tarsis su
lenkais, kurie atseit neprietarav, kad bermontininkai uimt Lietuv iki Kauno
32
.
M. Sleeviiaus sudarytoji Lietuvos vyriausyb nepatiko ne tik Lietuvos lenk
dvarininkams, rus monarchist lyderiams, bet ir kur laik buvusiam labai pozity-
viam lietuvi politikos veikjui usienyje, o vliau dl eistos ambicijos ir garbs
trokimo atsidrusiam Lietuvos prie gretose, dr. J. Gabriui ir jo bendrininkui, vo-
kiei agentui baronui Fr. Roppui. Vakar Rusijos vyriausybs Berlyne vadovas ru-
s gen. V. Biskupskis ir pasil dr. J. Gabriui ir baronui Fr. Roppui susitarti nuversti
Lietuvos vyriausyb. Jo nuomone, dr. J. Gabrys bt taps ministru pirmininku, o
Fr. Roppas finans ministru. Pastarieji tikjosi vykdyti Kaune perversm ir nu-
versti probolevikin M. Sleeviiaus vyriausyb, pasiremdami vokiei Savano-
ri korpuso Lietuvoje vado mjr. C. Brandiso kariuomene. Perversmo metu tiktasi ir
dvarininko Wildemanno kari grups, mjr. J. Bischofo Geleins divizijos ir Vokie-
i legiono paramos. Gen. V. Biskupskis buvo sitikins, kad atjusi valdi minta
203
politin grupuot leisianti Lietuvoje organizuoti plk. P. Bermondto dalinius, kurie
drauge su pertvarkyta Lietuvos kariuomene pulsianti bolevikus. Ivadavus Rusij
i bolevik valdios, Lietuva turjusi palikti federacijoje su Rusija
33
.
1919 m. rugsjo 10 d. mjr. C. Brandiso vadovaujamas vokiei savanori
korpusas pradjo yg Kaun. Suinojs tai, gen. R. Goltzas yg sustabd ir
spjo vokiei karini dali virininkus susilaikyti nuo neapgalvot ygi. Matyt,
gen. R. Goltzas palaik ryius su Vokietijos vyriausybe, kuri nenorjo prolenkikos
orientacijos Lietuvos vyriausybs, artimai bendraujanios su Lenkija.
1919 m. spalio 1 d. apie rengt perversm Lietuvoje suinojo santarvinink
vyriausybs. i inia netrukus buvo praneta Aukiausiajai santarvinink tarybai,
paymint, jog vokiei ir rus kariuomens vadovyb komplikuoja padt Baltijos
alyse ir kad tik j kariuomens evakuacija galt j i esms pakeisti
34
.
S a n t a r v i n i n k p a s t a n g o s i k r a u s t y t i v o k i e i u s i
B a l t i j o s a l i . Minto perversmo mginimas ir Lietuvos vyriausybs grieta
pozicija paskatino santarvininkus susirpinti greiiau ikraustyti vokiei ir rus
savanori kariuomen i Baltijos ali.
Reikia paymti, jog ir po revoliucijos, jau naujomis aplinkybmis, Vokietijos
karin vadovyb nenorjo atsisakyti ankstesnio aneksins politikos kurso Baltijos
alyse, dels evakuoti i j savo dalinius ir lauk patogi slyg savo puoseljamiems
tikslams pasiekti. Vokietijos vyriausyb aikinosi, kad Baltijos alyse esanios ka-
riuomens dalys atsisak jos klausyti.
Dar 1919 m. birelio 18 d. buvo pasista pirmoji santarvinink kariuomens
virininko maralo F. Focho nota Vokietijos vyriausybei evakuoti i Baltijos valsty-
bi vokiei kariuomen. Ypa Anglija buvo suinteresuota, kad Baltijos valstybs
nepatekt Vokietijos takon. Pirmojo F. Focho reikalavimo nevykdius, rugpjio 1
ir 24 d. jau buvo siuniami ultimatumai ir grasinimai. Taiau gen. R. Goltzas iuos
reikalavimus maai tekreip dmesio ir visokiais pretekstais dels evakuacij
35
.
Tuomet Aukiausioji santarvinink taryba rugsjo 15 d. galiojo maral
F. Foch dar kart pareikalauti i vokiei atitraukti kariuomen savo krat. Vo-
kietijai buvo pagrasinta kredit nutraukimu, blokada ir ekonominmis represijomis,
o pranczai pareik sulaikysi vokiei belaisvi grinim. Sureagavusi iuos
grasinimus, Vokietijos vyriausyb rugsjo 26 d. sak gen. R. Goltzui su savo dali-
niais grti Vokietij. iam ir toliau delsiant pareigojim vykdyti, vyriausyb spalio
3 d. sakym pakartojo. Bet tik nedaugelis gen. R. Goltzui pavaldi kariuomens
dalini paklaus mint vyriausybs sakym-atsiaukim. Dauguma j perjo plk.
P. Bermondto inion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybs.
1919 m. spalio 6 d. plk. P. Bermondtas sudar Centrin Vakar Rusijos tary-
b Lietuvos ir Latvijos uimtiems plotams valdyti. Jos pirmininku tapo kunig. Vol-
konskis, o laikinai j pavadavo buvs Vilniaus gubernatorius grafas K. Pahlenas. i
taryba rezidavo Mintaujoje greta plk. P. Bermondto tabo
36
.
Plk. P. Bermondto ir gen. R. Goltzo paveikti vokiei karini dalini vadai bei
vyresnieji karininkai, siekdami aneksini tiksl bei pasipelnyti Baltijos alyse, karo
nualint ir badaujani Vokietij grti nenorjo. Todl 1919 m. spalio 6 d. tarp
vokiei Geleins divizijos, grafo K. Kellerio vardo ir plk. P. Virgoliiaus korpus ir
204
kit vokiei legion, i vienos puss, ir Vakar Rusijos armijos vyriausiojo vado i
kitos, buvo sudaryta bendr veiksm sutartis
37
.
Vokiei savanori pozicija nepaklusti savo vyriausybei ir pasilikti Baltijos alyse
aikiai isakyta laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiaukime laivyno
kareiviams
38
(r. 7 pried). Jame kaltinama Vokietijos vyriausyb u tariam nesi-
rpinim Baltijos alyse esani savo kari likimu, raginama jos neklausyti, elgtis
savarankikai ir, bnant tose svetimose emse, kurti savo tvynei nauj ateit,
pranaaujama, jog ateis laikas, kada Vokietijoje jiems, atsiklaupus ant keli, bus
dkojama u tose alyse (suprask Latvijoje ir Lietuvoje V. L.) patirtas kanias
39
.
Mintosios spalio 6 d. tarp vokiei savanori ir Vakar Rusijos vadovybs
sudarytosios sutarties prieduose buvo skirti geri, pastovs atlyginimai ir aprpini-
mas eme pasilikusiems Baltijos alyse vokiei kariams, visam aptarnaujaniam
personalui, nukentjusiems dl karo, sueistiesiems bei j Vokietijoje likusiems na-
mikiams
40
(plaiau r. 8 pried).
Daugelis vokiei kari, suviliot iais paadais, atsisak grti Vokietij ir
pasiliko tarnauti plk. P. Bermondto daliniuose. Evakuacijai pasibaigus, Baltijos aly-
se pasiliko ios j karins dalys: 1) Gelein divizija, 2) Baltijos krato grups tabas
su auli tabu, II batalionu ir vairs vadinamieji laisvieji korpusai, 3) P. Plehvs
grups tabas su Kuro skyriaus II rezervo pulku, I gvardijos lauko artilerijos pulku,
gvardijos pstinink pulko II artilerijos baterija, vairs kavalerijos skyriai ir ini
formacijos, 4) vairios aviacijos formacijos grups, 5) Rossbacho dalys
41
.
Tokiam kari skaiiui bt neutek vien Latvijos ems. Plk. P. Bermondtas
ir Lietuv irjo kaip sudedamj Rusijos valstybs dal, todl galima suprasti,
koks pavojus grs ms valstybei.
1919 m. spalio 12 d. gen. R. Goltz pakeits gen. W. Eberhardtas irgi neskub-
jo, sil derybas ir stengsi evakuacij ne paskubinti, bet udelsti
42
. Po poros dien
Vokietijos vyriausyb udraud vokiei kariams pereiti rus tarnybon. Taiau ir
vl tai nebuvo atsivelgta. sakymas vokiei kariuomens evakuacij baigti iki
lapkriio 14 d. nebuvo vykdomas.
P l k. P. B e r m o n d t o k a r i n p o l i t i k a. Susiklosius anksiau
mintoms aplinkybms, 1919 m. spalio mn. pradioje Baltijos alyse plk. P. Ber-
mondtui buvo pavaldios ios kariuomens dalys:
1. Savanori grafo K. Kellerio vardo korpusas, vadovaujamas rus gvardijos
plk. Potockio (10 000 moni, 12 lengvj, 4 sunkiosios patrankos, 100 kulkosvai-
di, 12 minosvaidi ir 12 lktuv),
2. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Gelein divizija (apie 18 000 moni),
3. Jr kpt. Sieverto vadovaujamas Vokiei legionas (apie 12 000 moni, 43
lengvosios patrankos, 321 kulkosvaidis).
Visos ios karins dalys buvo sukoncentruotos Mintaujos rajone ir nukreiptos
prie latvius.
Kita stipri bermontinink grup buvo Lietuvos teritorijoje iauliKurn apy-
linkse. Mintaujos grupei puolant Ryg, iauliKurn grup rengsi uimti
PanevioObeliEglains geleinkelio linij, o pasisekimo atveju ir iauli
KaunoVirbalio linij, trumpai tariant, vis Lietuv.
205
ios iauliKurn grups sudtis buvo tokia:
1. Rus andar plk. P.Virgoliiaus vadovaujamas II savanori korpusas (apie
5000 moni),
2. Vokiei kariuomens plk. ltn. V. Diebitscho vadovaujamas korpusas, kurio
tabas buvo sikrs iauliuose. Korpuse buvo apie 3000 moni, atitinkamas skai-
ius kulkosvaidi, minosvaidi ir artilerijos,
3. Atskiroji P. Plehvs grup (apie 3000 moni).
Be to, bermontininkams priklaus 3 arvuotieji traukiniai, 10 arvuotj auto-
mobili ir ups Aa laivynas. I viso plk. P. Bermondto kariuomenje buvo apie 52
tkst. moni, i kuri apie 40 tkst. vokiei, o kiti buv rus karo belaisviai.
Turta 600 kulkosvaidi, 60 minosvaidi, 27 lktuvai, 100 patrank, kelios radijo
stotys ir daug kitos technikos. i kariuomen buvo gerai aprengta ir labai gerai gin-
kluota. Jai nieko netrko
43
. Ta kariuomen ir toliau i Vokietijos buvo papildoma.
ms vadovauti stambioms ginkluotosioms pajgoms, plk. P. Bermondtas dar
labiau ipuiko, darsi nesukalbamas. Jis skelbsi eins kariauti su bolevikais ir ess
pavaldus tik adm. A. Kolakui ir gen. A. Denikinui. Kada gen. N. Judeniius, prad-
js Petrogrado puolim, pakviet plk. P. Bermondt atvykti jam pagalb, is nepa-
kluso ir atsisak tai daryti. Nebeturdamas kuo pateisinti evakuacijos i Baltijos ali
reikalavim boikotavimo, plk. P. Bermondtas su savo kariauna ryosi imtis kratuti-
ni priemoni ioms alims ukariauti. 1919 m. spalio 9 d. jo vadovaujami daliniai
pradjo Rygos puolim, o plk. P. Virgoliiaus daliniams buvo sakyta pulti Lietuv
iauliRadvilikio ruoe.
Plk. P. Bermondtas, pasisdamas prie Ryg savo karinius dalinius, tuo paiu
gen. N. Judeniiui pasistoje telegramoje veidmainikai tvirtino: iandien latvi ir
est kariuomen pereng demarkacijos linij ir puol mane; jie privert mane prie-
intis. Nordamas bti tikru dl savo pozicij, a pamiau Dauguvos linij ir y-
giuoju susijungti su Js kariuomene
44
.
i melagingo turinio telegram gen. N. Judeniius plk. P. Bermondtui spalio
11 d. taip pat telegrama atsak tokiais odiais: Js nevykdte n vieno mano
sakymo dl js kariuomens persiklimo Narvos front ir, turimomis iniomis, be
mano leidimo pradjote karinius veiksmus prie latvi kariuomen. Skelbiu Jus t-
vyns idaviku ir ibraukiu i iaurs vakar armijos sudties. Js vadovaujamai
kariuomenei rus karininkams ir savanoriams, pasilikusiems itikimiems savo pa-
reigai, sakau nedelsiant paklusti vyresniojo karininko komandai, kuris, padeda-
mas angl misijos atstovo, turi imtis vis priemoni, kad jie jr keliu netrukdomai
bt isisti susijungti su iaurs frontu
45
.
bermontinink daliniuose buvusius rus karininkus ir kareivius atsiaukimu
vykti Narvos front ir padti gen. N. Judeniiui kovoti prie bolevikus 1919 m.
spalio 12 d. kreipsi ir Rusijos iaurs vakar srities vyriausyb. Ji irgi pasmerk plk.
P. Bermondto idavyst ir ragino rus karius ginti savo tvyn Rusij nuo bolevik
savivals
46
(plaiau r. 9 pried).
Ar rus kariai reagavo mintus gen. N. Judeniiaus ir Rusijos iaurs vakar
srities vyriausybs atsiaukimus vykti Narvos front, ini nra. Aiku viena plk.
P. Bermondtas su savo alininkais agresyvi tiksl Baltijos ali atvilgiu ir po to
neatsisak. Nakt i spalio mn. 13 14 d. bermontininkai puol lietuvi sargybas
206
prie Linkaii geleinkelio stoties ir jas nuginklavo. Kit dien jie susirm su lietu-
vi sargybomis prie iauln, iaulaii ir Dauglaii. Spalio 16 d. bermontininkai
um u 7 km nuo Radvilikio esant Kraukn kaim. T pat dien, puldami stam-
biomis pajgomis, jie um Nemunlio Radvilik, Birus, Radvilikio stot ir dau-
gyb kit maesni vietovi. Atkaklesnis susirmimas su bermontininkais vyko Lin-
kuvoje
47
, kur buvo isklaidytas ir ivytas j 17 husar brys
48
.
Bermontininkus ypa erzino lietuvi komendantr veikla, nes ios neretai
sukliudydavo jiems laisvai plikauti ir likti nenubaustiems. 1919 m. spalio 24 d. jie
upuol ir nuginklavo Kretingos m. ir apskr. komendantr, atimdami ir maisto
produktus, kio rankius, patalyn, aprang ir kt. turt
49
.
Tomis dienomis daug bermontinink buvo sikr Raseini apskrityje. Jie pl-
vietos gyventojus, vadindami tai rekvizicijomis, upuldinjo lietuvi komendan-
tros kareivius. Spalio 21 d. i ilins Raseinius buvo siuniamas lietuvi ginkl
transportas, kur lydjo komendantros kuopos vadas karin. V. Rimaviius su briu
raiteli. Priartjus prie imkaii, kur buvo daug bermontinink, lietuvius pradta
audyti. Lietuvi raiteliai juos puol ir, padedant vietos gyventojams, 6 vokieius
nukov. Apie vyk buvo praneta bermontinink vadovybei. i atsak, jog irgi
bt panaiai pasielgusi, jeigu kareiviai bt i tikrj plikav
50
.
Taiau bermontininkai ryosi atkeryti. Jie suintensyvino plimus imkaiiuose,
ilinje, Ervilke ir Jurbarko apylinkse. Spalio 25 d. siver Jurbark, pagrob i
miesto valdybos 2000 auksin tariamai umut vokiei kareivi laidotuvms or-
ganizuoti. Netrukus tie patys kareiviai ireikalavo i gyventoj dar 2000 auksin
patirtiems nuostoliams padengti, bandydami rodinti, jog lietuviai juos apipl (!).
Pasitraukdami i Jurbarko, bermontininkai isive su savimi Raseini miestui ir Jur-
barko majoratui priklausiusius baldus
51
.
Spalio 31 d. madaug 200 bermontinink dalinys vl siver Jurbark, ipl-
muitin, paimdami 3000 auksin, Sumimo komitet, nuginklavo milicij, api-
pl parduotuves, i kinink rekvizavo arklius, iauriai elgsi su miestelio gyven-
tojais
52
.
Nepamirdami 6 bermontinink netekties ties imkaiiais ir siekdami u tai
atkeryti, keli imtai vokiei spalio 25 d. atvyko Raseinius. Um miest, visur
istat savo sargybas, iekodami komendanto kpt. V. Vitkausko. Jo nerad, sum
kuopos vad ltn. V. Rimavii ir j isived. Dauguma komendantros kuopos ka-
reivi buvo naujokai, dar negud kautis ir, pasinaudoj nakties tamsa, i Raseini
pasitrauk Girkaln, o vliau Betygal. Palikdami miest, vokieiai padar daug
krat privaiuose lietuvi kareivi butuose
53
.
Lietuvos vyriausybs atstovai spalio 30 d. pareikalavo i bermontinink ltn. V.
Rimavii paleisti. Vokieiai i pradi adjo tai padaryti, taiau to paado neite-
sjo. Vliau jie per savo atstovyb prane, jog ltn. V. Rimaviius buvo nuautas,
mginant jam pabgti
54
. Tai buvo kerto aktas.
1919 m. spalio 30 d. bermontininkai upuol ir nuginklavo Taurags m. ir
apskr. komendantr, kartu likviduodami ir kitas valdios staigas
55
.
Ne kart nuo bermontinink teko gintis ir karin. P. Plechaviiaus vadovauja-
miems Maeiki m. ir apskr. komendantros kariams. Gerai suvokdamas reali grs-
m, karin. P. Plechaviius 1919 m. spalio 30 d. specialiu sakymu komendantros
207
kareivius kreipsi tokiais odiais: Kareiviai Maeiki komendantros! Atminkite
ms kovas, kurias mes laimjome su ms prieais sausio ir kit mnesi. Nenusi-
minkit ir atminkit, kad nesite, kol a su jumis. Muome prie, kada jis buvo imt
kart stipresnis u mus, ir dabar sumuime tas bandas, kurios nori pasmaugti ms
Tvyn!
56
. Komendantros kareiviai temptai budjo, bdami pasiruo bet kuriuo
metu atremti bermontinink puolim. Lapkriio 1 d. karin. P. Plechavii perklus
tarnauti V pst. pulk, Maeiki komendantu buvo paskirtas karin. J. lepetys
57
.
Dl nuolatini bermontinink puldinjim komendantra lapkriio 4 d. buvo pri-
versta persikelti Sed
58
.
G e n. W. E b e r h a r d t a s b e r m o n t i n i n k i n t e r e s g y n -
j a s. Kaip jau minjome, gen. R. Goltz pakeits gen. W. Eberhardtas neum
aktyvios pozicijos vokiei evakuacijai i Baltijos ali paspartinti. Apsistojs Satk-
n dvare (5 km iaur nuo Jonikio) ir susipains su padtimi Baltijos alyse, jis
sitikino, jog dalis vokiei dalini pakluso Vokietijos valdiai, o dalis klaus tik plk.
P. Bermondto. Gavs Vokietijos vyriausybs galiojim iki lapkriio 14 d. ubaigti
vokiei kariuomens evakuacij, jis i pradi um tik tarpininko vaidmen tarp
bermontinink ir Lietuvos vadovybs, bandydamas likviduoti nesutarimus, jo teigi-
mu, tarp rus kariuomens ir Kauno vyriausybs. Kur laik tarp jo ir Lietuvos va-
dovybs vyko tik formalus susirainjimas per atstovus-pasiuntinius.
Tik pradjs vykdyti savo pareigas, gen. W. Eberhardtas spalio 13 d. per savo
atstov, generalinio tabo kpt. unk, kreipdamasis Lietuvos vyr. kariuomens va-
d gen. ltn. Pr. Liatuk ir pabrdamas, jog i gen. R. Goltzo perms vadovavim
VI atsargos korpusui, paymjo, jog kaip ir anksiau, dar bdamas Kaune, taip ir
dabar stengsis palaikyti gerus santykius su Lietuvos vyriausybe ir imsis vis galim
priemoni likviduoti nesutarimams tarp rus kariuomens ir Kauno vyriausybs. Jis
teig nenors, jog tarp Lietuvos ir rus kariuomens dali vykt ginkluotas konflik-
tas tuo metu, kada grinamai tvyn Vokietijos kariuomenei reikalingi geleinke-
liai, todl jo pareiga yra juos apsaugoti
59
.
I io praneimo turinio matyti, jog gen. W. Eberhardtas daugiausia rpinosi
tuo, kaip isprsti gin tarp bermontinink ir Lietuvos vyriausybs ir pratsti vokie-
i buvim Lietuvoje. Tuo metu LinkaiiBaisogalos ir LinkaiiPanevio gele-
inkeli trikampyje buvo susidariusi sudtinga padtis. is trikampis turjo didel
strategin reikm, nes siejo centr (Kaun) su Dauguvos frontu. Per j front
buvo siuniami ms kariuomenei maistas ir ginklai. Nors Radvilikyje ir veik lie-
tuvi geleinkelio stoties komendantra, taiau vokieiai ir prie j prisiliej ber-
montininkai ia jautsi visagaliai, nesiskait su ms valdia ir elgsi su ja kaip no-
rjo. Nebuvo joki garantij, jog jie nesiver iauliKauno geleinkeliu ms karto
gilum ir nepuls laikinosios sostins. Todl t pai spalio 13 d. vyr. kariuomens
vadas gen. ltn. Pr. Liatukas ratu kreipsi gen. W. Eberhardt, nurodydamas jog iki
spalio 15 d. bt i Radvilikio geleinkelio stoties atitraukta vokiei reguliariosios
kariuomens dalis ir minta stotis perduota Lietuvos geleinkeli valdybai, pridur-
damas, jog, pavartojus ginkl prie kolakinink (bermontinink) bandas, kurios
kliudo traukiniams vaikioti tarp Kauno ir bolevik fronto, gali nukentti vo-
kiei reguliari kariuomen ir tuo sukelti negeistinus konfliktus
60
.
208
vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko kreipimsi gen. W. Eberhard-
tas spalio 15 d. per Vokietijos generalin galiotin kpt. unk Kaune atsak neigia-
mai, kartu gindamas bermontininkus tokiais odiais:
Radvilikio gelkelio punktas reikalingas man (suprask gen. W. Eberhard-
tui V. L.), kad galiau vykdyti sakym mano valdios dlei evakuacijos. Perduo-
tas jis bus tik ubaigus evakuacij. Kolakinink band rajonuose, kurie uimti vo-
kiei kariuomens, nra, bet yra tik kariuomens dalys Rus vakar valdios, ku-
rios, kaip Lietuvos valdiai inoma, buvo organizuotos Vokietijos kariuomens vy-
riausybs dl kovos su bolevikais ir kurioms sulig nurodymo Antants paskirta u-
imti dal bolevik fronto palei Dvinsk. A matau, kad visa lietuvi kariuomen,
apleidus bolevik front, traukiama i eduvos ir Baisogalos rajono prie vokiei
atsitraukimo linij
U tai praau tuojau patraukti lietuvi kariuomen i eduvos ir Baisogalos
rajono iki 17 d. io mnesio, nes paalinimui io pavojaus tursiu padaryti visus
reikalingus ygius, sulaikant atsitraukim vokiei kariuomens.
Pas. W. Eberhardt
Su originalu sutinka:
pas. Tschunke
Gen. t. Hauptmanas
61
.
(Kalba netaisyta V.L.)
I io dokumento aikiai matyti, jog gen. W. Eberhardtas, skirtingai negu jo
pirmtakas gen. R. Goltzas, pripaino, jog ne kas kitas, o vokieiai buvo rus karini
formuoi Baltijos alyse organizatoriai, palaik glaudius ryius su vadinamja Va-
kar Rusijos valdia ir vykd anksiau tarp gen. R. Goltzo ir plk. P. Bermondto
sudarytus planus.
Suinojs, jog vokiei valdia galiojusi gen. W. Eberhardt vien tik evakuoti
i Lietuvos savj kariuomen, vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas pripa-
ino, jog Radvilikio geleinkelio stotis tam tikslui gali bti tikrai reikalinga ir garan-
tavo vokiei kariuomens evakuacijos metu jos neatakuosis. Buvo pridurta, jog i
evakuacija turt bti greitai pradta ir veikiai ubaigta. Paymta, jog Lietuvos
kariuomen jau uimtose pozicijose ir toliau bus laikoma, nes jos lietuviams lygiai
taip reikalingos, kaip ir Radvilikio geleinkelio stotis vokieiams j evakuacijos me-
tu, kadangi Lietuvos kariuomens tikslas yra apginti krat nuo bermontinink
62
.
Toks Lietuvos karins vadovybs paaikinimas gen. W. Eberhardto netenkino.
Spalio 18 d. telegramoje Lietuvos vyriausybei jis prane, jog vokiei VI atsargos
korpuso unugaryje esaniuose Lietuvos rajonuose pagal geleinkelio linijas toliau
telkiama lietuvi kariuomen, o netoli Lyduvn bei Raseini buvo upultos vokie-
i sargybos. Gen. W. Eberhardtas pabr, jog tokios Lietuvos vyriausybs priemo-
ns gali labai komplikuoti padt ir leido suprasti, jog pavojaus atveju panaudosis
visas turimas priemones vokiei kariuomenei apsaugoti. Baigdamas pridr, jog
kratutini priemoni prie lietuvius nenort imtis ir tikisi per kelet dien klau-
sim Lietuvai palankiu bdu isprsti
63
.
Bermontininkai, gen. W. Eberhardto asmenyje matydami savo interes gyn-
j, vis agresyvjo, j rekvizicijos virto tikru gyventoj plimu. Lietuvi nedideliems
kariniams daliniams bandant ustoti vietos gyventojus bei apsaugoti j turt ir tei-
209
ses, o atskirais atvejais susiaudant su bermontininkais bei juos persekiojant, gen.
W. Eberhardto tonas atrjo. Spalio 19 d. telegramoje, paymdamas, jog lietuvi
kariuomen, uimdama vis naujas teritorijas, sudaro grsm vokiei unugario bei
susisiekimo linijoms, pareikalavo, jog lietuvi valdia tuojau atitraukt savo kariuo-
men atgal rytus nuo GrinkikioPavartyiRozalimo ir Klovaini linijos, priein-
gu atveju grasindamas imtis reikaling ygi bei pastang savo norui ipildyti
64
.
inodamas Lietuvos vadovybs aikiai ireikt neigiam nusistatym bermon-
tinink kariuomens atvilgiu ir siekius artimiausiu metu ivyti j i viso krato, plk.
P. Bermondtas, tarsi bandydamas pasiaikinti ir iekodamas utarimo, spalio 16 d.
i savo stovyklos Mintaujoje pasiunt rat Kaun Lietuvos vyriausybei ir Usienio
reikal ministerijai. iame rate jis veidmainikai teig laiduojs Lietuvos vyriausy-
bei, jog jo vienintelis tikslas yra kova su bolevikais, o Lietuvos valstybei sukliudyti
laisvai pltotis jis neturs jokio noro. Plk. P. Bermondto teigimu, jis ir jo Centro val-
dymo taryba pripastanti prezidento V. Vilsono paskelbtuosius principus ir visik
Lietuvos gyventoj suverenitet patiems sprsti savo likim. Jo vienintelis trokimas
sudaryti sjung su Lietuva prie bendr prie bolevikus
65
.
Lietuvos vyriausyb, gerai inodama tikruosius plk. P. Bermondto tikslus Balti-
jos alyse, jo rat nieko neatsak. Kartu gen. W. Eberhardto spalio 18 d. telegra-
m buvo praneta, jog Lietuvoje tebesanti ir vis dar ne evakuojama vokiei kariuo-
men danai drauge su bermontininkais dalyvauja bendrose prie lietuvius operacijo-
se ir todl labai sunku j atskirti nuo plk. P. Bermondto pajg, kuri daugum suda-
ro taip pat vokieiai. Lietuvos karins vadovybs nuomone, galimas dalykas, jog per
apsirikim ties Lyduvnais ir Raseiniais galjo bti upultas vokiei brys. Siekdama
ateityje ivengti toki nesusipratim, ji paragino gen. W. Eberhardt paspartinti vo-
kiei kariuomens evakuacij i Lietuvos, pabrdama, jog ginkluoto konflikto atve-
ju net grieiausiais sakymais nestengsianti nuslopinti vietos gyventoj bei kari pa-
sipiktinimo ir nirio bermontinink elgesiu ir veiksmais krate
66
.
LIETUVOS KARIUOMENS TELKIMAS
BERMONTININK FRONTE
L i e t u v i f r o n t o p r i e b e r m o n t i n i n k u s s u d a r y m a s.
1919 m. ruden Lietuvos karin padtis buvo labai sunki. Teko laikyti front prie 3
prieus bolevikus, lenkus ir bermontininkus. Nors nustmus bolevikus u Dau-
guvos, j pajgos iame fronte didesnio pavojaus Lietuvai jau nebekl, taiau atski-
ri, pasikartojantys ipuoliai reikalavo neprarasti budrumo. Atsivelgdama tai, Lie-
tuvos karin vadovyb iam fronto ruoui apsaugoti nutar palikti III pst. pulk,
Joniklio ir Ukmergs atskiruosius batalionus bei atskir baltgudi kuop.
Itin didel grsm Lietuvos valstybingumui kl lenkai, kuri pajgos iki 1919 m.
spalio mn. vidurio buvo umusios didel ms valstybs teritorijos dal. Plaiau apie
santykius su jais ir vykusias kovas kalbama treiojoje knygos dalyje.
Labai pablogjo krato finansin padtis. Kariuomen ir valstybs tarnautojai
2.
210
keturis mnesius negavo alg. Konfliktuojant su bermontininkais, kuri daugum
sudar vokieiai, laikinai palijo santykiai su Vokietija. O savos valiutos Lietuva tuo
metu dar neturjo. Krate m trukti vairi preki.
Dar 1919 m. vasar kariuomen buvo paaukta daug vyr. Juos reikjo ne tik
apmokyti, bet ir aprpinti ginklais bei kitais btiniausiais reikmenimis. Nauji ka-
riuomens daliniai buvo formuojami sunki kov su bolevikais kartyje, kada rei-
kjo tempti visas krato jgas.
Nepaisant dideli sunkum, Lietuvos vyriausybei 1919 m. vasar ir ruden
pavyko usienyje nupirkti nemaa karik reikmen, apie 30 000 karini drabui
komplekt, aprpinti kariuomen naujomis amerikietikomis uniformomis bei ava-
lyne, gerokai pakeisti bendr kariuomens ivaizd ir tuo pakelti kari nuotaik.
Kaip jau minjome, iki lietuvi kariuomens jg sutelkimo ir fronto prie ber-
montininkus sudarymo su jais kovojo tik negausios karo komendantr kuopos ir
vietos policija. Buvo tikimasi, jog vokieiams isikrausius bermontininkai savaime
likviduosis ir ivyks i Lietuvos, juo labiau kad gen. N. Judeniius plk. P. Bermondt
ir plk. P. Virgolii buvo paskelbs idavikais, o Vokietijos vyriausyb, santarvinin-
k spiriama, sipareigojo bermontinink neberemti ir vokiei dalinius sugrinti
namo.
Taiau to nevyko. Bermontininkai elgsi Lietuvos teritorijoje kaip ugrobtame
krate, j veiksmai ljo. Jie nepripaino Lietuvos nepriklausomybs, lauk progos
ugrobti vis krat, kur laik neatskiriama Rusijos dalimi. Nuo 1919 m. spalio mn.
vidurio danjo susirmimai su jais vairiose Lietuvos vietovse. Lietuvos vyriausyb
bermontininkus laik dideliu pavojumi nepriklausomybei, spalio 9 d. paskelb karo
padt visame krate
67
, o spalio 16 d. nusprend jga ivaryti juos i Lietuvos. Tuo
tikslu kariuomens vadovyb pradjo atitraukti kariuomens dalis i Dauguvos fronto
ir telkti prie bermontininkus.
Ruoiantis lemiamoms kovoms, buvo pakeista ir karin vadovyb. Gen. S. u-
kausk atleidus i vyr. kariuomens vado pareig, plk. Pr. Liatukas buvo pakeltas
generolu leitenantu
68
ir spalio 7 d. paskirtas vyr. kariuomens vadu, kartu einant
Krato apsaugos ministerijos valdytojo pareigas
69
. Spalio 12 d. Vyr. kariuomens
vadas gen. ltn. Pr. Liatukas I brigados vad plk. ltn. K. Ladyg paskyr fronto prie
bermontininkus vadu
70
. is savo bstin pasirinko Baisogaloje.
Dar spalio 5 d. buvusio vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu Pa-
nevio atskirasis batalionas apleido bolevik front ir ivyko Panev, o po 10
dien jau buvo bermontinink fronte, kur i pradi um gynimosi linij ties Klo-
vainiais ir Rozalimu, o spalio 18 d. PakruojoKulyiDirveliPaeeri bare. Ba-
rui ilyginti ir padiai sustiprinti spalio 21 d. batalionas atsitrauk kiek atgal ir u-
m KlovainiMuninRozalimoMaldinileikonioAlksnups linij. Jo ta-
bas buvo Strikiuose
71
.
Spalio 10 d. i Kauno Baisogal atvyko karin. Edv. Adamkaviiaus vadovau-
jamas Kauno atskirasis batalionas. Jis um LinkaiiinnDauglaii
iauln ligi Tyruli bal linij. Bataliono tabas ir ligonin sikr Jasaii km., o
kio dalis Daujoi km.
72
Spalio 15 d. bataliono I kuopos valgai pirm kart
susirm su bermontininkais Dauglaii dvare. Susiaudymo metu uvo skyrinin-
kas jaun. pusk. G. Sakalauskas ir eil. J. Jaraminas. Tai pirmosios bataliono aukos
73
.
211
Spalio 11 d. i Kaiiadori atvyko karin. K. kirpos vadovaujamas Vilniaus
batalionas, kuris um bar Paltynaiaiginys iki Dubysos ups.
Tomis dienomis i Zaras Panev buvo perkeltas ir II pst. pulkas. ia jis
apie por savaii tvarksi ir ruosi kovoms su bermontininkais. Spalio mn. pabai-
goje pulkas batalionais persikl eduv, kur um bar ir vykd valgyb. Lap-
kriio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujok, atvykusi i Kauno, kurie buvo
iskirstyti po kuopas
74
.
Sutelkus daugiau jg, smarkiai susiaurjo eduvoje sikrusio Marijampols
bataliono iki tol saugotas labai platus baras. Vyr. kariuomens vado sakymu is
batalionas nuo spalio mn. pradios saugojo Radvilikio geleinkelio stot ir stebjo
bermontinink kariuomens veiksmus. Jam privaljo teikti smulkiausi informacij
Pasvalio, iauli, Kdaini ir Raseini komendantai
75
.
1919 m. spalio 16 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga prie bermontininkus jau
sudar apsaugos linij, kuri, tiesa, dar nebuvo itisa. Kpt. J. Vglio vadovaujamas
Pasvalio batalionas (3 kuopos ir 5 komandos, i viso apie 1000 kari, daugiausia
savanori) deng fronto deinj sparn ir i Pasvalio valgomomis rinktinmis veik
Bir, Saloi, Pavitinio kryptimis
76
.
Kpt. J. Variakojo vadovaujamas Panevio batalionas, kur irgi beveik itisai
sudar kariai savanoriai, saugojo KlovainiRozalimo bar. Nuo lapkriio 1 d. jis
buvo pavadintas IV pst. pulku
77
, kuriame tuo metu buvo 41 karininkas, 9 karo
valdininkai, 1 gydytojas, 1 kapelionas ir 1767 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 21
kulkosvaidiu, 1163 autuvais bei 550 granat, turjo 224 arklius
78
.
PavartyiPaeeriVelioLinkaii bar saugojo plk. ltn. J. Butkaus vado-
vaujamas Marijampols atskirasis batalionas. 1919 m. rugsjo mn. pabaigoje jame
buvo 31 karininkas ir 705 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 16 kulkosvaidi, 807 autu-
vais ir 409 granatomis
79
. Lapkriio 20 d. is batalionas buvo pavadintas VI pst.
pulku
80
.
VarnioniDauglaiiiauln bar gyn plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus va-
dovaujamas Kauno atskirasis batalionas, kuriame 1919 m. lapkriio 24 d. buvo 30
karinink ir 791 kareivis. Batalionas buvo ginkluotas 8 kulkosvaidiais, 905 autu-
vais ir 2856 granatomis
81
. Gruodio 1 d. jis buvo performuotas VII pst. pulk
82
.
Kpt. K. kirpos vadovaujamam Vilniaus batalionui buvo sakyta saugoti
Paltynaiginio bar iki Dubysos ups. iame batalione 1919 m. lapkriio 15 d.
buvo 31 karininkas ir 1029 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 11 kulkosvaidi, 1122
autuvais ir 3198 granatomis
83
. Lapkriio 10 d. batalionas buvo performuotas V
pst. pulk
84
.
Karin. A. Bironto vadovaujama 6 emaitijos komendantr rinktin saugojo
KaunoSerediausJurbarko krypt. Be to, bermontinink fronte veik I husar pul-
ko I ir II bei pus III eskadrono i viso 12 karinink ir 222 raiteliai
85
. bermontinin-
k front karin vadovyb nukreip III, IV ir V artilerijos baterijas, rezerve dar tur-
dama plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujam II pst. pulk, kuriame lapkriio
21 d. buvo 51 karininkas ir 2192 kareiviai, ginkluoti 17 kulkosvaidi, 1782 autu-
vais ir 1700 granat
86
. Spalio 28 d. Baisogal atvyko ir I pst. pulkas, kuriame tuo
metu buvo 56 karininkai, 3 gydytojai, 13 karo valdinink ir 2585 kareiviai. Pulkas
buvo apginkluotas 30 kulkosvaidi, 1735 autuvais, 16 revolveri, turjo apie 350
212
tkst. ovini, 775 rankines granatas, 1060 durtuv, 1 automobil, 7 motociklus, 41
telefono aparat ir 18 km telefono kabelio, 338 arklius
87
.
Bermontininkams umus Radvilikio stot ir nutrkus geleinkeli susisieki-
mui tarp Kauno ir bolevik fronte buvusios kariuomens, lietuvi pajgos ber-
montinink front buvo telkiamos ltai ir sunkiai, daugiausia pastoi bdu, todl
tai usits beveik vis spalio mnes.
I viso bermontininkams buvo prieprieinta apie 1150012000 kari. Mint
kari branduol sudar savanoriai, jau gij nema patirt kov su bolevikais me-
tu, bei neseniai mobilizuoti naujokai, dar menkai paruoti kovoms su gerai apgin-
kluotomis bermontinink pajgomis. Taiau jie papild atskirus batalionus ir sudar
naujus pulkus, tuo didindami ir stiprindami Lietuvos karines pajgas.
1919 m. spalio mn. viduryje bermontininkai laiksi riboje: KriukaiPavitinys
LygumaiiauliaiRadvilikisTytuvnaiViduklRaseiniaiimkaiiaiErvilkas
Jurbarkas
88
.
P i r m i e j i s t a m b e s n i s u s i r m i m a i s u b e r m o n t i n i n -
k a i s. Lietuviams sutelkus daugiau kariuomens bermontinink front, susirmi-
mai su jais vis stiprjo. Spalio 19 d. bermontinink brys (apie 200 moni) su 4
patrankomis um eimelio miestel
89
. T pat dien Radvilikio geleinkelio stotyje
jie sulaik ir ikrat pravaiuojant lietuvi traukin. Nakt i spalio 19 20 d. jie
sulaik kit traukin, vykstant Panev, ir, teigdami, jog ia jie es eimininkai,
atkabino garve. Tiesa, vliau garveys buvo grintas ir traukinys vluodamas
ivyko Panev
90
.
Netrukus Radvilikio stot atvyko bermontinink arvuotas traukinys, kuris
didelmis pajgomis puol abipus geleinkelio RadvilikisLinkaiiai isidsiusius
Marijampols bataliono karius. Netiktai upulti ms kariai buvo priversti i Pae-
eri, Linkaii, inn bei Varnioni atsitraukti. Kautynse uvo 2 bataliono ka-
reiviai, o 13 dingo be inios. 2 karininkai ir 6 kareiviai buvo sueisti. Bermontininkai
turjo daugiau auk, nes atak jo bdami girti
91
.
Suinojs apie iuos vykius, gen. W. Eberhardtas spalio 20 d. telegrama V. O.
Nr. 882 pareikalavo, kad lietuvi valdia tuojau pat atitraukt savo pajgas u anks-
iau jo nurodytos linijos, o, to nevykdius, grasino kit dien pastumti savo ka-
riuomen taip toli, kaip tai reikalauja geleinkelio linijos apsauga, pridurdamas,
jog visa kalt u kraujo praliejim tenka lietuvi valdiai
92
.
i gen. W. Eberhardto ultimatyvinio turinio telegram vyr. kariuomens va-
das gen. ltn. Pr. Liatukas tos pat dienos 19 val. telegrama Nr. 4005 atsak tokiais
odiais:
A turiu dar syk pakartoti, kad lietuvi kariuomen jokiu bdu atsitraukian-
ios vokiei kariuomens neupuls. Lietuvi kariuomens udavinys yra apginti
krat ir palaikyti susisiekim su bolevik frontu, kuris nakt i 1920. X. buvo per-
trauktas. Tam utikrinti a daviau mano kariuomenei sakym pasitraukti iki linijos
KlovainiaiRozalimasMaldinaiUuoeriaiKariamosVarnioniaiMauoliai
DaunagiaiLiaubarai
93
.
Lietuvos kariniai daliniai tuojau buvo atitraukti nurodyt linij. Taiau vo-
kiei ir bermontinink tai netenkino. Spalio 21 d. 6 val. ryto Marijampols batalio-
213
no vadovyb gavo ini, jog vokieiai rengiasi pulti bataliono ginam bar. 8 val.
atvyk vokiei atstovai pareikalavo bataliono atsitraukti PavartyiPuipi linij,
teigdami, jog i linija nustatyta abipusiu lietuvi ir vokiei vadovybs susitarimu.
Bataliono vadovyb, pareikusi, jog lietuvi kariai yra ten, kur jiems sakyta, pasil
vokiei atstovams tuojau pasialinti. Netrukus vokieiai visu frontu perjo ant-
puol, pasisdami Linkaii stot arvuot traukin. Marijampols batalionas gyn
madaug 8 km bar. 200 kovotoj mikingoje vietoje atkakliai laiksi prie vokie-
ius. Taiau vokiei kavalerija, pasinaudodama mikais ir tarp Marijampols bata-
liono deiniojo sparno bei Panevio bataliono kairiojo buvusiu neginamu 4 km plo-
io tarpu, ujo II kuopos unugar ir pradjo audyti autuv, kulkosvaidi,
minosvaidi ir artilerijos ugnimi. Padti II kuopai rezervo neturta. Atsargos i
viso tebuvo du pstinink briai, kurie prideng artilerij. Apsupta i vis pusi,
II kuopa visgi savo jgomis isiver i apsupties ir 17 val. pasitrauk Pavartyius
94
.
Bataliono III kuopa, patekusi irgi apsupt, i jos taip pat prasiver, atsitrau-
k Kurklius, o vliau um PavartyiPuipi pozicij. Vokiei arvuotam trau-
kiniui prasimuti gilesn unugar sukliud bataliono mokomoji komanda. Nors ir
bdama negausi, ji karygikai atrm visus arvuoto traukinio antpuolius, padary-
dama vokieiams dideli nuostoli. Tik atkakliai prieinantis mokomajai komandai
kitos kuopos galjo tvarkingai atsitraukti, uimti numatytas pozicijas ir jose sitvir-
tinti. Tai buvo padaryta 19 val., gavus i vadovybs sakym (r. 34 schem).
Vokieiai band vertis toliau, bet buvo atremti. Naktis i spalio 21 22 d.
prajo ramiai. Spalio 22 d. vokieiai vl pasiunt arvuot traukin ir um Gimbo-
gal. Taiau, toliau lietuviams atkakliai prieinantis, i jos pasitrauk. I kuopos ir
mokomosios komandos padtis tebebuvo labai sunki, nes prieas buvo unugaryje,
o jo arvuoti traukiniai apaudydavo i vis pusi. Visgi pozicijose buvo atsilaikyta,
vokieiai i Gimbogalos ivaryti. Po to prieas aprimo.
Vokieiai prie Linkaii ir Velio, kur stovjo Marijampols bataliono III kuo-
pa, patyr dideli nuostoli. I lietuvi puss 6 kariai buvo sueisti, o 3 karininkai ir
15 kareivi apsupties metu pateko nelaisvn
95
.
Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamas Kauno batalionas fronto vado
plk. ltn. K. Ladygos sakymu iki spalio 21 d. 10 val. turjo atsitraukti ir uimti linij:
II kuopa Linkaiiai iimtinaiinnaiVarnioniai imtinai; I kuopa Varnioniai
iimtinai Daujoiai imtinai; III kuopa Daujoiai iimtinaiPaltynai iimtinai. Spalio
21 d. 6 val. ryto kuopos ir pradjo persigrupuoti. Varnionyse buvusiai IV kuopai,
atvykus kaim II kuopai, buvo sakyta bti atsargoje ir apsistoti Daujoiuose. II
kuopos vienas brys su karininku buvo paliktas innuose ginti Linkaiiinn
bar. Kiti du briai su kuopos vadu turjo uimti Varnionis. Jie su kulkosvaidiu
11 val. jau buvo vietoje, istat sargybas ir pasiunt valgus Dauglaii link. Kuopa
prieo nelauk, nes buvo praneta, jog lietuviai atsitraukia ne padidjus vokiei
pajgoms, o jiems reikalaujant nekliudomiems ramiai atsitraukti Vokietij. Todl
neturintys usimimo kareiviai isiskirst trobas pietauti, o IV kuopa apleido Var-
nionis ir ygiavo Dvari km.
96
Apie 11 val. 30 min. vokieiai, pasinaudoj lietuvi atsitraukimu, kuopoms
nespjus galutinai uimti savo bar ir isisti valgyb, nuo Nirtaii ir Daukui
kaim puss perj mikais, nelauktai upuol uimanius Varnioni kaim ms
214
34 schema
Linkaii kautyns 1919 m. spalio 2022 d.
215
karius ir pradjo juos audyti. II kuopa, pirm syk patekusi m ir netiktai i
unugario upulta, negaljo ir nesuspjo reikiamai pasiruoti. Kuopos vadas vyr.
ltn. A. Pridotkas suspjo surinkti tik nedidel kareivi br ir pradjo gintis, bet grei-
tai buvo sueistas. Negaldama sulaikyti vokiei, atsiaudydama kuopa pradjo
trauktis mik. Kulkosvaidininkai, neturdami kaime geros apaudymo pozicijos,
taip pat negaljo ilgai gintis. Apsupti vokiei, jie negaljo ineti kulkosvaidi ir,
im i j spynas, su kuopa taip pat pasitrauk mik. Ryys su bataliono tabu
jau mio pradioje buvo pertrauktas, ir bataliono vadas karin. Edv. Adamkaviius
joki ini apie prie neturjo. Su kitomis kuopomis telefono ryio irgi nebuvo.
Raitelis, pasistas Varnionis suinoti, gro psias, nes jojant i miko Varnionis
vokieiai nuov jo arkl
97
.
innuose buvs kuopos II brys pasitrauk miku Daukuius, kur susijung
su savo kuopa ir ia um pozicij. Neturta jokio ryio su deinje buvusiu Marijam-
pols batalionu, todl vakare buvo pasistas 4 raiteli brelis MieaiiNekrain
link. Dar 4 raiteliai buvo pasisti iardyti geleinkel. Nakt ties Daujoi kaimu pasi-
rod vokiei valgai apaud bataliono valgyb ir sueid 2 kareivius.
Kadangi bataliono uimama pozicija riboje DaukuiaiMauoliaiSakteliai
Paltynai buvo mikinga, pelkta ir netiko gynybai, fronto vadas karin. K. Ladyga
sak batalionui pasitraukti ir uimti linij: GimbogalaLiaudikiaiJuodupiai
Pliukiai. Tai buvo padaryta spalio 22 d. 6 val. Batalionas turjo nuostoli: 2 karei-
viai umuti, 2 karininkai ir 6 kareiviai sueisti, o 13 dingo be inios
98
.
T dien apie 12 val. i Radvilikio atvyks bermontinink arvuotas trauki-
nys prisiartino prie Baisogalos, apaud i kulkosvaidi ir gro atgal. 18 val. jis vl
pasirod 3 km atstumu nuo miestelio. Vokieiai apaud Bagdon dvar, kur stov-
jo ms artilerija, o i kulkosvaidi Gaukaini km. ir kitas vietoves. Apaudytas
ms artilerijos, traukinys buvo priverstas greitai grti atgal. Bataliono vadas ka-
rin. Edv. Adamkaviius sak IV kuopai iardyti geleinkel, kad arvuotas trauki-
nys daugiau nekelt pavojaus ms pozicijoms. Tai ir buvo padaryta
99
.
S a n t a r v i n i n k p a s t a n g o s e v a k u o t i b e r m o n t i n i n k u s
i L i e t u v o s. Bermontininkams pradjus ms kariuomens puolim, sikio
Kaune reziduojantys santarvinink karini misij atstovai. Dar 1919 m. vasario
mn. Kaun buvo atvyks Generalinio tabo plk. R. Rowan Robinsonas, o Rygoje
rezidavo vis Baltijos krat santarvinink karini misij virininkas gen. A. Bur-
tas. Nuo 1919 m. kovo 19 d. Lietuvoje veik ir Pranczijos karin misija, kuriai va-
dovavo plk. ltn. C. Reboulis. Santarvinink karini misij atstovai Baltijos alyse
buvo objektyvs stebtojai ir patys vietoje matydavo tikrj politin, ekonomin bei
karin padt, o j teisinga informacija palankiau nuteikdavo Taikos konferencijos
delegacijas Baltijos taut atvilgiu.
1919 m. spalio 20 d. vokieiams upuolus lietuvius, santarvinink misij at-
stovai angl gen. t. plk. R. Rowan Robinsonas ir prancz plk. ltn. C. Reboulis
jau kit dien pasiunt gen. W. Eberhardtui tokio turinio telegram:
susipain su telegrama Nr. 4005, kuri Jums per pasiuntin kpt. unk
pasiunt gen. Pr. Liatukas, konstatuojame, jog ji visikai utikrina Js atsitraukimo
linijos saugum, nes:
216
1) j (lietuvi V. L.) kariuomen yra u 10 km pietryius nuo Js atsitrau-
kimo linijos.
2) jai sakyta Js ne atakuoti.
Todl mes Jums paskelbiame, jog bet koks vokiei kariuomens puolimas
pietus nuo linijos, nurodytos telegramoje Nr. 4005, bus ms vertinamas i Js
puss kaip agresyvus veiksmas, niekuo nepateisinama provokacija, kurios tikslas
atitolinti Vokietijos kariuomens isikraustym.
Mes praneame, jog visa atsakomyb u tolesnius veiksmus teks Jums.
Mes nedelsdami praneime savo vyriausybms apie susidariusi padt, taip
pat ir ms sprendim, be to, apie visk informuosime Vokietijos vyriausyb.
Papulkininkis C. Reboulis
Gen. t. plk. R. Rovan Robinsonas
100
.
Taiau ir po io santarvinink karini misij spjimo vokieiai savo puldinji-
m abipus RadvilikioLinkaii geleinkelio linijos nesustabd. Gen. W. Eberhard-
tas 1919 m. spalio 21 ir spalio 22 d. telegramose Nr. Nr. 895 ir 898 gen. ltn. Pr.
Liatukui, nors formaliai ir tvirtino nenors vokiei kariuomens Lietuvoje ilgiau
ulaikyti bei konfliktuoti su jos kariuomene, taiau kartu reikalavo nustatyti neutra-
li zon, kuri eit aukiau mintas Lietuvos strateginiams interesams labai reik-
mingas geleinkelio trikampis VieliaiNikrainaiMaaiiai
101
.
Lietuvos vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas, susipains su gen.
W. Eberhardto telegramose ikeltais silymais, pareik, jog jie praktikai nevyk-
domi. Palikus vokiei pusje Linkaiius, susidaryt spdis, jog jie, vokieiai, lyg
veiki bendrai su bolevikais, kadangi pastarj fronte esanti Lietuvos kariuomen
bt atkirsta nuo Kauno. Todl gen. ltn. Pr. Liatukas ir toliau laiksi nuomons,
idstytos gen. W. Eberhardtui spalio 20 d. telegramoje Nr. 4005, jog neutrali zona
turt bti nustatyta tarp iln ir Linkaii
102
. Spalio 23 d. telegramoje Nr. 4042
gen. W. Eberhardtui vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas dar kart patvir-
tino, jog geleinkelio trikampis ties Linkaiiais Lietuvos kariuomenei yra nepapras-
tai reikalingas, turi likti jos inioje ir jokiu bdu negali atsidurti neutralioje zonoje.
Jis pridr, jog reikalavimas Lietuvos kariuomenei pasitraukti i Linkaii priveria
manyti, jog vokiei vadovyb smoningai norinti apsunkinti lietuviams front prie
bolevikus
103
.
Usitsus polemikai bei nepagrstiems vokiei vadovybs priekaitams ir pre-
tenzijoms, gen. ltn. Pr. Liatukas spalio 24 d. kategorikai pareik gen. W. Eberhard-
tui, jog pats jo vadovaujamos kariuomens buvimas Lietuvoje, organizavimas jos
teritorijoje aling Lietuvai plk. P. Bermondto tipo armij, kuriose apie 90 proc. yra
vokieiai, nekontroliuojamas maisto produkt bei kitokio turto iveimas i Lietuvos
geleinkeliu iauliaiTil prietarauja tarptautinei teisei ir yra betikslis
104
.
Taiau gen. W. Eberhardtas ir toliau band ms karins vadovybs kantryb,
spalio 26 d. telegramoje Nr. 925 jai tvirtindamas, jog plk. P. Bermondto kariuomen
nra Lietuvos prieas ir pasirengusi su Lietuva sudaryti bet kokius reikalingus susi-
tarimus, kurie galint bendrai kovoti prie Soviet Rusij. Jis djosi nesuprants,
kodl Lietuva norinti pradti kar, kuris gali bti pavojingas jos nepriklausomy-
bei
105
. Susiklost savotika padtis. Gen. W. Eberhardtas vokiei valdios buvo
217
atsistas ne tik likusiai kariuomenei i Lietuvos evakuoti, bet ir paiai evakuacijai
pagreitinti. Jo susirainjimas tuo klausimu su Lietuvos vadovybe ir apskritai visa jo
vykdoma diplomatija buvo daroma tik tam, kad evakuacij utst ilgesniam lai-
kui. Dar daugiau: buvo proteguojamos tos vokiei kariuomens dalys, kurios, ne-
klausydamos savo valdios sakym, perjo Lietuvos sienas ir aikiai linko plk.
P. Bermondto pusn.
Visgi santarvinink karini misij atstov spaudiamas gen. W. Eberhardtas
sutiko pradti paliaub derybas dl vokiei dalini evakuacijos i Lietuvos ir neut-
ralios linijos tarp lietuvi ir bermontinink nustatymo iai evakuacijai palengvinti.
Derybos vyko 1919 m. spalio 30 d. iauliuose. Lietuvos vyriausybei atstovavo krato
apsaugos ministro padjjas mjr. A. Merkys, Generalinio tabo plk. K. Kleinskas,
mjr. E. Balbachas ir Usienio reikal ministerijos galiotinis T. Petkeviius, o vokiei
pusei generalinis galiotinis Kaune Wolfas, Generalinio tabo kapitonai von Jago-
vas, von Bigelebenas ir von Makenzenas. J metu buvo apsvarstyta 10 klausim, i
kuri svarbiausi buvo ie: 1 vokiei kariuomens evakuacija i Lietuvos, 2 neut-
ralios linijos tarp lietuvi ir bermontinink nustatymas ir 3 udyni imkaiiuose
spalio 26 d. ityrimas
106
.
Pasitarimo metu buvo nutarta, jog vokieiai ubaigsi savo kariuomens eva-
kuacij i Lietuvos iki 1919 m. lapkriio 14 d. Vokiei kariuomens evakuacijai i
Lietuvos palengvinti buvo nustatyta neutrali linija, kurios jie turjo laikytis: Latveli-
ki dv. (10 km rytus nuo Jonikio)RimdinMinelgLygumStain
AuktelkVingelikiJauglDauglaiiiaulniluvosDumsiki (2 km
iaurs vakarus nuo Raseini)ErvilkoSakalins vietovs. Tuo bdu vokieiai ga-
ljo naudotis Jauglaiiiauln keliu. Visos mintos vietovs liko vokiei pusje.
Lietuviai turjo laikytis linijos: KriukaiPavitinysVilnaiiaiVismontai
UuoeriaiSadnaiKaremosIlguoiaiinnaiVarnionysDaujoiaiKunigi-
kiaiaiginysDvarelikiai (3 km pietryius nuo Raseini)Beryn (10 km iau-
rs vakarus nuo Smalinink). Visos ios vietovs liko lietuvi pusje. i linij turjo
bti laikomasi nuo 1919 m. lapkriio 2 d. 8 val. ryto
107
.
imkaiiuose vykusioms udynms iaikinti buvo numatyta sudaryti miri
komisij i 2 vokiei ir 2 lietuvi karinink ar karo valdinink. i komisija iaikintus
kaltininkus turjo perduoti Lietuvos valdiai
108
(piln sutarties tekst r. 10 priede).
Dar 1919 m. spalio 28 d. santarvininkai sudar tarptautin Karin kontrols
komisij, kurios pirmininku buvo patvirtintas prancz gen. A. Niesselis. mint
komisij jo dar angl gen. H. Turneris, JAV atstovas gen. S. Cheney, ital atstovas
gen. Mariettis ir japon gen. G. Takeda
109
. i komisija, gavusi i Pranczijos vyriau-
sybs vadovo G. Clemenceau instrukcijas, lapkriio 15 d. atvyko Kaun, kur su
ministru pirmininku E. Galvanausku aptar padt Lietuvoje
110
. Lietuvos vyriausy-
b prie ios komisijos paskyr savo galiotinius: advokat K. alkausk (vyriausiuoju
galiotiniu), nuo Krato apsaugos ministerijos gen. S. ukausk, nuo Vidaus reikal
ministerijos E. Misevii, nuo geleinkeli inybos in. A. Macijausk. ie pareig-
nai turjo ilaisvintoje i bermontinink teritorijoje steigti savivaldybes bei kitas val-
dios staigas, periminti turt, palaikyti ry su gen. H. A. Niesselio misijos atsto-
vais
111
. Taiau bermontininkai visaip kliud Lietuvos galiotini bei gen. H. A. Niesse-
lio komisijos darbui, danai juos eidinjo ir duot paad nevykd. Neutra-
218
li linija buvo sudaryta tik vidurio ir pietiniame fronto bare. iaurs bare bermonti-
ninkai nesitrauk sutart linij, sutarties nesilaik ir nuolat susiremdavo su Pasva-
lio komendantros bataliono dalimis.
Santarvinink spaudiama, Vokietijos vyriausyb 1919 m. lapkriio 2 d. laik-
ratyje Berliner Tageblatt paskelb atsiaukim Baltijos pajryje buvusius vokie-
i karius, jog kiekvienas i j, iki lapkriio 11 d. negrs tvyn, bus paskelbtas
dezertyru ir praras Vokietijos pilieio teises
112
(plaiau r. 11 pried).
Lapkriio 14 d. baigsi paskirtas laikas, kuriuo vokieiai, sutarties laikydamie-
si, turjo palikti Lietuv. Pagal mint susitarim paskutinis vokiei dalinys, pa-
klauss Vokietijos vyriausybs sakymui, buvo plk. K. Diebitscho vadovaujamas kor-
pusas, kuris 1919 m. lapkriio 15 d. pasitrauk i Lietuvos. Visos kitos pasilikusios
Lietuvoje karins dalys buvo laikomos ne vokiei kariuomene ir u j veikl Vokie-
tijos vyriausyb neatsak. O pasilikusij Lietuvoje buvo gana daug: Gelein divi-
zija, C. Brandiso savanori korpusas, Rossbacho rinktin, Vokiei legionas, P. Pleh-
vs grups tabas su atskiromis dalimis ir kt. Kartu i Rytprsi plk. P. Bermondto
armij atvyko daugiau vokiei ir rus kari, kurie buvo traukti rus ar vokiei
dalinius.
Taiau plk. P. Bermondto vadovaujamai kariuomenei Latvijoje nesisek. Paty-
rs vien po kito pralaimjimus Latvijoje, t pai lapkriio 15 d. plk. P. Bermondtas
su visais savo daliniais perjo gen. W. Eberhardto globon. Nuo to laiko gen. H. A.
Niesselio komisija pradjo rpintis ir bermontinink evakuacija i Baltijos ali
113
.
Taiau daugelyje viet bermontininkai nesitrauk spalio 30 d. sutartimi nu-
statyt neutrali zon, todl Lietuvos vyriausyb paskelb, jog likusieji krate vokie-
iai laikomi dezertyrais, turi bti nuginkluoti ir isisti Vokietij. Be to, lapkriio 18
d. vyriausyb dar paskelb, jog Lietuvos pilieiai, stoj plk. Bermondto ar plk. p.
Virgoliiaus ginkluotus brius, ligi lapkriio 30 d. privalo juos apleisti. Nevykdan-
ius io sakymo grasinta bausti kaip valstybs idavikus
114
.
Nepasisekimai kovojant su latviais, politinis gen. H. A. Niesselio spaudimas ir
lietuvi kariuomens telkimas prie eduvos ir Baisogalos privert plk. P. Bermondt
uimti laviravimo pozicij. Lapkriio 18 d. Baisogaloje sikrus lietuvi kariuome-
ns brigados tab atvyko vokiei karininkai su gen. W. Eberhardto galiojimais
tartis dl sutarties atnaujinimo ir demarkacijos linijos nustatymo. Komisija turjo
isiaikinti bermontinink ir lietuvi santykius vokieiams i Lietuvos isikrausius.
Kadangi Lietuva kariaujanti su bolevikais, jai buvo siloma bendradarbiauti su va-
dinamja Vakar Rusijos, t. y. plk. P. Bermondto, armija, kuri turjo uimti atitin-
kam viet fronte prie bolevikus. Bermontinink silymu, Lietuva turjo leisti jiems
naudotis geleinkeliu iauliaiPanevysDaugpilis
115
. Taiau Lietuvos vyriausyb
su bermontininkais derybas nesileido ir reikalavo, kad ie kuo greiiausiai isikraus-
tyt i Lietuvos
116
.
Bermontininkai, nesiskaitydami su iais reikalavimais, 1919 m. lapkriio mn.
antrojoje pusje pradjo sistemingai puldinti pietvakarius ir iaurs rytus nuo Rad-
vilikio neutralioje zonoje buvusius kaimus, kuri Lietuvos kariuomen, pasitrau-
kus vokieiams, dar nebuvo spjusi uimti. Susirmimai m gauti sisteming pul-
dinjim pobd.
219
BERMONTININK KARINS AVANTIROS
LIKVIDAVIMAS
i a u r s g r u p s v e i k s m a i. 1919 m. vasar vakarinje Pasvalio
apskrities dalyje Joniklio, eimelio, Vak, Saloi, Pakruojo ir kituose valsiuo-
se eimininkavo vokiei gen. Goltzo vadovaujamos kariuomens dalys. I vietos
gyventoj prievarta buvo atimamas maistas, paaras, gyvuliai ir kt. 1919 m. rugpj-
io mn. pirmomis dienomis iame krate pasirod ir pirmieji bermontinink briai,
kurie toliau pl ir niokojo gyventojus, u maiausi nepaklusnum degino kai-
mus, rekvizavo arklius ir pan. Saloiuose kuriam laikui apsistojo Lietuvos dvarinin-
ko barono Vildemano batalionas, kuriame buvo apie 300 bermontinink. Baronas
Vildemanas su savo bendraminiais baronais K. Bistramu, Garinu, F. Roppu ir kitais
dvarininkais ved agitacij prie Lietuvos vyriausyb, visaip trukd vietini valdios
organ darbui, nors imtis praktini veiksm prie juos nesiryo
117
. Pareikalavus
palikti apskrities teritorij, baronas Vildemanas po savaits su batalionu isikraust
ir atsidr Kuro pasienyje. Tuo metu kpt. J. Vglio vadovaujamos Pasvalio m. ir
apskr. komendantros pajgos iaugo iki bataliono. Jos kartu su apskrityje veiku-
siais vietiniais partizanais sudar vadinamj iaurs grup.
1919 m. spalio 9 d. bermontinink brys pasirod prie Pasvalio ir, pakeliui
pldamas vietos gyventojus, stengsi prasimuti rytus, prie Dauguvos krant. Vie-
tos milicijos brys, sustiprintas savanoriais, puol bermontininkus ties Kuprelikio
miesteliu. Taiau bermontininkai kakieno buvo perspti ir pasitiko savanorius smar-
kia kulkosvaidi ugnimi. Jiems pavyko laimti kautynes ir paimti nelaisv 7 lietu-
vi partizanus bei Pasvalio apskrities virinink. Bermontininkams pasukus Latvi-
jos link, buvo susitarta su latviais ir ties As miesteliu prieas buvo smarkiai su-
mutas, belaisviai ivaduoti, paimta nemaai grobio
118
.
Spalio mn. viduryje stambios bermontinink pajgos m vertis i iaurs.
Jos um nema Pasvalio apskrities dal ir sitvirtino linijoje PavitinysLauksodiai
KiburiaiSaloiaiSmilgiaiBiraiParovja. Karin vadovyb sak Pasvalio komen-
dantui kpt. J. Vgliui sustabdyti bermontinink verimsi Kupikio ir Panevio
link. Komendantros daliniai energingais veiksmais sustabd prieo verimsi nu-
rodytomis kryptimis, spalio 20 d. ivydami j i Bir, o Saloiuose nuginkluodami
vokiei andarus
119
.
Spalio 2730 d. Pasvalio komendantros daliniai plikaujantiems bermon-
tininkams sudav smgius Saloi apylinkse, Pabirs miestelyje bei Steigvili kai-
me ir ivijo juos Bausks kryptimi. Lapkriio 1 d. didelis bermontinink brys um
Birus. Prie siverdami miest jie suard telefono linijas ir smarkiai apipl gy-
ventojus. I Saloi miestelio pasista komendantros rinktin sudav bermontinin-
kams kelet smgi ir dal j istm embergo, o kitus Parovjo link
120
. Panaaus
pobdio permainingai vykusi susirmim su prieu buvo gana daug.
Lapkriio 10 d. 6 val. ryto didelis Geleins divizijos bermontinink brys vl
um Birus. Savavaliaujantys bermontininkai sunaikino centrin telefono stot,
3.
220
ipl pat ir, sum 5 milicininkus, trauk embergo link. Suinoj apie tai, sava-
noriai prie Rinkuki kaimo prie netiktai atakavo, isklaid atskiras dalis, iva-
davo milicininkus, o 7 bermontininkus pam nelaisvn
121
.
iaurs grup nebuvo tokia pajgi, kad galt visada apginti front, kuris su-
dar apie 60 km. Dl ios prieasties kautyni metu vienas ar kitas miestelis danai
pereidavo i rank rankas, padarant vietos gyventojams daug nuostoli. Neretai
prie bermontininkus bdavo panaudojamos suvienytos lietuvi ir latvi pajgos. Pa-
vyzdiui, vienas i toki bendr puolim vyko lapkriio 12 d. ryt, kai latviai puol
bermontininkus i iaurs ir iaurs ryt, o lietuviai i piet Bausks link, nordami
prie apsupti ir sunaikinti. Kautyns vyko ties Saloiais. 150 bermontinink brys,
ginkluotas 6 kulkosvaidiais, dar lapkriio 8 d. buvo sitvirtins mriniame klebonijos
pastate. Nors bermontininkai ir atkakliai prieinosi, lietuviai su latviais abipusiu mies-
telio supimu sugebjo siverti Saloius ir privert prie pasiduoti. 138 bermontinin-
kai buvo paimti nelaisv. pasvaliei rankas pateko 4 sunkieji kulkosvaidiai, 74
autuvai, apie 20000 ovini, 274 granatos, 9 arkliai, 7 veimai ir daug kitos amunici-
jos. Kautynse ypa pasiymjo Pasvalio bataliono I kuopos savanoriai
122
.
Lapkriio 18 d. pailsj ir susitvark pasvalieiai su latviais toliau ts puolim
ir ties Grenstels dvaru pasiek Latvijos sien. Bermontininkams pasitraukus vaka-
rus, latviai um Bausk. Lapkriio 19 d. bendromis lietuvi ir latvi jgomis buvo
ivaduotas eimelis, kur prieas neteko 17 nukaut. Pasvalieiams atiteko 2 kulkos-
vaidiai, 13 autuv, 15 kaspin kulkosvaidiams ir kt.
123
Tuo bdu pasvalieiai iki lemiamos iauli operacijos sugebjo istumti ber-
montininkus i Nemunlio Radvilikio, Mro Panemuns, Smilgi ir kit vietovi
iaur nuo BirSaloi linijos
124
.
P a s i r e n g i m a s i a u l i k a r i n e i o p e r a c i j a i. 1919 m. lapkriio
mn. antrojoje pusje bermontininkai puldinjo lietuvi kariuomens pozicijas ir
kitose vietose. Radvilikis tapo didiausiu bermontinink organizaciniu centru. j
jie sutrauk labai daug kariuomens. I jo ir vykd puldinjimus maesnmis grup-
mis. Siekdama apsaugoti vietos gyventojus bei j turt, ms kariuomen kai ku-
riuose neutralios zonos kaimuose istat sargybas bei utvaras. Taiau ios priemo-
ns maa tepadjo.
Kerydami bermontininkai lapkriio 20 d. pradjo stambok puolim
VarnioniarnIlgaii ruoe, panaudodami artilerij, bombosvaidius ir kul-
kosvaidius. Taiau lietuviams atkakliai pasiprieinus, prieas buvo priverstas pa-
likti Nortaii ir Dauglaii kaimus, o atskubjus pastiprinimui durtuv kautynse
prieas atsitrauk pirmines pozicijas.
Nakt i lapkriio 21 d. bermontininkai vykd sustiprint valgyb nuo iau-
ln puss, o nuo Tyruli bal band pulti ms pozicijas. ie sistemingai vykdomi
puldinjimai rod, jog bermontininkai tbt norjo uimti geleinkelio ruo piet-
ryius nuo Radvilikio ir atkirsti susisiekim su bolevik fronte veikusia ms ka-
riuomene.
Lietuvi kariuomens vadovyb lemiam bermontinink puolim jau buvo
numaiusi pradti lapkriio 16 d.
125
Taiau ji turjo skaitytis su gen. H. A. Niesselio
vadovaujama santarvinink misija, kuri nuolat grasindavo kariuomens vadovy-
221
bei, jog puolimo atveju bermontininkams pagalb i Vokietijos galinti atvykti vo-
kiei reguliarioji kariuomen. Todl fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga kur laik tu-
rjo apsiriboti daugiau gynybinio pobdio kontrpuolimais ir laukti vadovybs sa-
kymo pradti stambi planing karin operacij.
Lapkriio mn. viduryje bermontinink kariniai daliniai buvo isidst riboje:
SuostasSaloiaieimelisKriukaiPavitinysLygumaiStainaiAuktelkaiKau-
liniaiRadvilikisJauglaiiaiiaulnaiTytuvnaiiluvaLyduvnaiVidukl
Jurbarkas. Bermontinink pajgose buvo apie 40000 kari, kurie daugiausia dislo-
kavosi Mintaujos, Jonikio ir iauli apylinkse
126
. Krato apsaugos ministerijos
operatyvinio skyriaus tuometiniais duomenimis Lietuvoje bermontinink skaiius
virijo 15 000. J pagrindiniai amunicijos sandliai buvo iauliuose ir eimelyje, o
ginkl Gubernijoje, Jonikyje ir iauliuose
127
.
Bermontinink puldinjimams kyrjus, fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga 1919 m.
lapkriio 18 d. suauk dali vadus savo tab Baisogaloje, supaindino juos su esama
padtimi ir, prisims sau vis atsakomyb, be vyriausybs inios, sak pradti puoli-
m. Jam pavaldias karines dalis plk. ltn. K. Ladyga suskirst 3 voras ir 4 grupes
(r. 35 schem).
Kpt. K. kirpos vadovaujam I vor sudar V pst. pulkas, IV baterijos brys,
II husar eskadrono brys, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai. Vora turjo
susitelkti Mnaii kaime ir pulti Paltyn, Diktariki, iauln, iaulaii bei Kiau-
nori kryptimi. Nuo Kiaunori turjo pasukti iaurs vakarus per Paiau ir Pa-
dupys. Sustojus prie Kurtuvn ir Ventos kanalo abipus iauliKelms plento,
ukirsti prieui kelius i iaurs bei vakar ir budriai valgyti.
Plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujama II vora (II pst. pulkas, III baterijos
brys, II husar eskadrono brys, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai) turjo
susitelkti Virduliuose ir, puolant Graioni, Birjoi, niuraii bei Gudeli krypti-
mi, uimti iaulius. Jai nurodyta sustiprintai valgyti kairij geleinkelio Radvilikis
iauliai pus. Skiriamoji linija su IV pst. pulku: MaaiiaiGendviliaiNoruaiiai
DokiaiSiubaiiaieimiai. Umus iaulius, sustoti apnagiSutknTalioi
riboje ir saugoti kelius i iaurs vakar puss, laukiant tolesni nurodym.
III vora, kpt. J. Variakojo vadovaujama (IV pst. pulkas, III baterijos brys, I
husar eskadrono brys, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai), i susitelkimo
vietos Derveliuose, stumdama prie, ygiuoja KauksnujKutaiiStain
DeguiSereikiNaisiGibaii kryptimi. Sustojusi MekuiiNoreiki
Gavnaii linijoje, vora ukerta Jonikioiauli keli ir valgo iaurs ryt kryptimi.
Mjr. Vl. Skorupskio vadovaujama grup, kuri sudar I pst. pulkas, IV bate-
rijos brys, I husar eskadrono du briai, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionie-
riai, bdama rezerve, turjo uimti pozicijas Prastavoniuose, innuose, Kirjanove,
Ilgaiiuose. Iki puolimo pradios turjo ginti IlgaiiinnVarnioniDaukui
linij, o prieui pasitraukus per Radvilik ygiuoti iauli link.
Kpt. J. Vglio vadovaujama Pasvalio komendantros grup (komendantros
kuopos ir vietiniai auliai) turjo pagal galimybes vyti bermontininkus iaur ir
uimti Kuro pasienyje BausksSaloi ir BausksVak kelius.
Raseini komendantros grup (kuopos ir vietiniai auliai) turjo vyti bermon-
tininkus vakarus ir apsaugoti kelius nuo vakar ir piet puss.
222
35 schema
iauli operacijos planas
223
Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamai grupei (Kauno atskirasis ir bata-
lionas, V baterijos brys, II husar eskadrono brys) sakyta uimti Taurag ir toliau
gintis i piet ir iaurs abipus geleinkelio TauragTil, palaikant ryius su kai-
myninmis dalimis.
Vietos auliams-partizanams nurodyta kiek galint kenkti prieo unugariui,
ardant kelius, tiltus bei ryius, apaudant jo gurguoles ir kt.
128
iame sakyme dar nebuvo nurodyta konkreti bermontinink puolimo data.
Dali vadai turjo galimyb pasvarstyti ir pasiruoti, kaip geriau jiems ikeltus u-
davinius vykdyti.
1919 m. lapkriio 20 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga jam pavaldioms kari-
nms dalims paskelb sakym Nr. 8/S, kuriame sak pradti puolim lapkriio 21 d.
tokiu apskaiiavimu, jog tik pradjus auti kpt. K. kirpos vadovaujama grup bt
iauln, plk. V. Grigalino-Glovackio Radvilikio, kpt. J. Variakojis su grupe Stain
Sereiki, mjr. Vl. Skorupskis su dviem batalionais ir V baterijos briu Prastavoni
eduvos rajonuose, o vienas batalionas ir IV baterijos brys uimt pozicijas Ilguoi,
inn bei Varnioni vietovse ir valgyt Patkn ir Spii apylinkes. Pasvalio ir Ra-
seini komendantros turjo slapt operatyvin sakym Nr. 7/S pradti vykdyti lapkri-
io 21 d. 1 val. Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujama grup turjo bti pasiruousi
lapkriio 20 d. vakare ir kitos dienos ryt uimti uduoiai vykdyti patogius punktus
129
.
R a d v i l i k i o k a u t y n s. Bendras puolimas prasidjo 1919 m. lapkriio
21 d. 3 val. ryto plk. ltn. K. Ladygai vadovaujant. Operacija buvo vykdoma abipu-
sikai (i iaurs ir piet) iauli miesto supimu, kartu puolant Radvilikioiauli
kryptimi (r. 36schem).
Norint skmingai vykdyti i operacij, pirmiausia reikjo uimti Radvilik,
kuriame buvo sitvirtin apie 800 labai gerai apsiginklavusi bermontinink, turju-
si apie 1012 patrank, daugyb kulkosvaidi, minosvaidi ir bombosvaidi
130
.
udavin atlikti buvo patikta plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamam II pst.
pulkui, gijusiam nema kovin patyrim kov su bolevikais metu Dauguvos fron-
te. iame pulke tomis dienomis buvo 39 karininkai, 2 gydytojai, 10 karo valdinink
ir 2192 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 17 kulkosvaidi, 1782 autuvais, 1700
granat ir kt.
131
Lapkriio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujok, atvykusi i
Kauno, kurie buvo iskirstyti po kuopas. Pulke buvo 3 batalionai, kiekviename j
po 3 rikiuots ir 1 kulkosvaidi kuop. Pulkui buvo priskirtas III baterijos brys.
Lapkriio 2 d. baigta formuoti mokomoji kuopa, tuomet vadinama puskarininki
mokykla. Be to, dar buvo 40 rait valg komanda
132
. Kovotoj skaiiumi II pst.
pulkas buvo pranaesnis u bermontinink pajgas Radvilikyje, taiau ginkluots
atvilgiu smarkiai nuo j atsiliko.
II pst. pulkas puolim pradjo 21 d. 3 val. ryto trimis voromis, kiekvienoje po
vien batalion. Pulko vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis tikjosi, jog bermonti-
ninkai greit pasitrauksi, todl Radvilikiui uimti paskyr mjr. J. Motiejno-Valevi-
iaus vadovaujam batalion kaip silpniausi, nes jame buvo daug jaun, dar
tinkamai neapmokyt kareivi. is batalionas, ums Radvilik, turjo per Man-
kikius, ilnus ygiuoti iaulius ir ten apsistoti. Stipresni batalionai buvo nukreipti
iauliams uimti.
224
Mjr. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamas I batalionas puol Radvilik nuo
Karem kaimo tiesia atvira vietove pagal viekel ir geleinkel, nedarydamas di-
desni apjim manevro. Puolimo pradioje, nakt, ltn. S. Oeliui su kareivi briu
pavyko sibrauti Radvilik, taiau unugaryje buv daliniai laiku neatvyko pagal-
bon. Bermontininkai, kuri daugum sudar vokieiai, tai pastebj tuoj puol ltn.
36 schema
Radvilikio kautyns 1919 m. lapkriio 2122 d.
225
S. Oelio br, istm j i Radvilikio ir sudar apie j gynimosi ied. J ugniavie-
ts daugiausia buvo rengtos vairiuose mriniuose pastatuose. iame susirmime
ltn. S. Oelis buvo sunkiai sueistas ir netrukus nuo aizd mir. i pirmoji neskm
neigiamai paveik vis kuop, kuri iki pat vakaro nerod jokio aktyvumo. Nepasise-
k ir kitoms I bataliono kuopoms. II kuopa, pradjusi Radvilikio puolim, irgi buvo
priversta pasitraukti Vingelikio kaim. Puolim pradjusi I kuopa um staiati-
ki kapines, taiau, sutikusi smarki prieo ugn, pasitrauk Karem link. Kauty-
ni metu ltn. P. Urbakonis uvo, o kuopos vadas kpt. St. Puzinas buvo sueistas
133
.
Pirmajam puolimui nepavykus, pakartotinai pulta toliau, bet be didesnio pasi-
sekimo. Batalionas turjo nuostoli: 2 karininkai (ltn. S. Oelis ir ltn. P. Urbakonis)
nukauti, 3 karininkai (bataliono vadas mjr. J. Motiejnas-Valeviius, I kuopos vadas
kpt. St. Puzinas ir kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K. Matulaitis) ir apie 30 kareivi
sueista, o 14 kareivi nukauta
134
.
T pai dien II batalionas (vadas mjr. K. Ramanauskas), i vakar puss
apjs Radvilik, nesutikdamas prieo, per Kaulinius, ironus, Kutikius ir Manki-
kius pasiek iln kaim. Neinodamas tikros padties ties Radvilikiu, bataliono
vadas mjr. K. Ramanauskas tolesn ygiavim sustabd. Kpt. J. Petruiio vadovau-
jamas III batalionas i Sadn kaimo, ygiuodamas per Birjoius, Gudelius, prijo
Aleksandrijos kaim ir Kairi banytkaim, kur, susidrs su prieu, sustojo
135
.
Nors II pst. pulko karininkai bei kareiviai deg noru kuo greiiau ivyti ber-
montininkus i Radvilikio, lapkriio 21 d. jiems tai padaryti nepavyko. Tam sukliu-
d daug prieasi: a) nemokjimas veikti nakties metu, b) kari pakrikimas nete-
kus savo vad, kaip tai atsitiko I kuopoje, c) nesugebjimas manevruoti kovos lauke,
d) puolimo metu menkas veiksm suderinamumas, e) silpni ryiai tarp atskir dali
ir kt. Dl mint prieasi batalionui teko patirti nema nuostoli tiek auk
skaiiumi, tiek moraliniu poiriu.
Lapkriio 21 d. vakare fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai tapo aiku, jog II pst.
pulkas nebepajgs paimti Radvilikio. Aplinkybs reikalavo skubiai veikti, nes i iau-
li bermontininkai pajudjo Radvilikio kryptimi ir tos pat dienos vakare puol II
pst. pulko III batalion. Fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga nieko nelaukdamas sak
rezerve buvusiam I pst. pulko vadui mjr. Vl. Skorupskiui padti II pst. pulkui
uimti Radvilik. Mjr. Vl. Skorupskis, vykdydamas fronto vado sakym, II pst.
pulkui pagalb pasiunt II ir III batalionus, vadovaujamus savo padjjo mjr. V.
audzio. iam su II pst. pulko vadu plk. V. Grigalinu-Glovackiu aptarus susida-
riusi padt, buvo nutarta lapkriio 22 d. 7 val. atakuoti i vis pusi apsupt prie-
Radvilikyje. Mjr. V. audzio vadovaujama rinktin gavo udavin pulti Radvili-
k i piet ir ryt, o II pst. pulkas i iaurs ir ryt
136
.
Radvilikio puolimas prasidjo numatytu laiku. kart puolime dalyvavo kur
kas stipresns jgos: I pst. pulko III batalionas ir dalis I bataliono, didel kari pasi-
tikjim turjusio kpt. M. Peiulionio vadovaujama IV baterija, II pst. pulko I bata-
lionas, mokomoji kuopa ir III baterijos brys.
Artjant prie Radvilikio, prieas paleido stipri patrank, minosvaidi ir sun-
kij kulkosvaidi ugn, ypa smarkiai audydamas i mrinio malno. Kpt. M.
Peiulionio baterija taiklia ugnimi nutild prieo kulkosvaidius malne, atakuoda-
ma VII kuopa j um, paimdama i prieo 4 kulkosvaidius, ir pasiek priemiest.
226
Taiau savj jg nepalaikoma nei i deins, nei i kairs, ujus rkui, buvo pri-
versta su nuostoliais atsitraukti Ilguoi kaim. Malnas vl atiteko bermontinin-
kams
137
.
Pasitarus I pst. pulko vadovybei, nutarta puolim pakartoti. 11 val. vietoj nu-
vargusios VII kuopos buvo pasista IX, o jos kandin VII kuopa. Prieas vl pradjo
audyti smarkia artilerijos, kulkosvaidi, minosvaidi ir bombosvaidi ugnimi. Pa-
tyrusi dideli nuostoli, III kuopa pasistmjo puskilometr prie Radvilikio i kairs
puss, o IX ir VII kuopos pasiek pietus nuo miestelio buvus mikel, kur sitvirtino.
U j laiksi to pat pulko III kuopa. Puolime dalyvavusi VIII kuopa pasiek Radvili-
kio kapines, taiau, smarkiai prieo apaudyta, su dideliais nuostoliais pasitrauk
Vingelik. Dienos metu toliau atakuoti smarkiai audant prie nebuvo galimybi,
todl nutarta laikinai puolim sustabdyti, bet nesitraukiant i vietos
138
.
Susitvarkiusios ir iek tiek pailsjusios IX ir VII kuopos vl prisiartino prie mal-
no ir j um. Tuo paiu metu temstant prie Radvilikio priartjo ir III kuopa, kuri
siver miestel i vakar puss. Toliau atakuodamos ir smarkiai puldamos miestel
pasiek ir IX bei VII kuopos. Neatlaik puolimo bermontininkai m trauktis: vieni
ivaiavo traukiniu, kiti trauksi viekeliu iauli kryptimi, paskutinieji bgte bgo
139
.
Umus Radvilik, i iauli pro ilnus arvuotu traukiniu atvyko gen. H. A.
Niesselio vadovaujama karin misija, kuri pareikalavo karo veiksmus sustabdyti ir
pasitraukti pradines pozicijas, kad bermontininkai galt nekliudomi i Lietuvos
ivykti. Gen. H. A. Niesselio reikalavimai buvo vykdomi. Lapkriio 2223 nakt lie-
tuviai pradjo trauktis. I Radvilikio besitrauki bermontininkai viekeliu pro Man-
kikius, ilnus buvo praleisti be klii.
Radvilikio kautyni metu I pst. pulkas neteko 11 kareivi umut ir apie 30
sueist
140
. Umus miestel, I pst. pulko III batalionas buvo atitrauktas rezervan
Karem kaim, I batalionas liko rezerve Radvilikyje, o II batalionas, ivijs prie
i Mankiki, um pozicij KutikiMankikiJanavii linijoje
141
.
Lapkriio 24 d. ryt I ir II pst. pulkai sugro savo senas pozicijas. uv I pst.
pulko kariai buvo palaidoti Baisogalos, o II pst. pulko eduvos kapinse.
Radvilikio kautynse narsumu ir sumaniu vadovavimu pasiymjo: I pst.
pulke mjr. Vl. Skorupskis, mjr. V. audzis, kpt. M. Peiulionis, kpt. K. Sprangaus-
kas, kpt. S. Marcinkeviius, kpt. A. mitas, vyr. ltn. N. Zabulionis, vyr. ltn. P. Nork-
nas, vyr. ltn. A. Ambraziejus, ltn. A. Treideris, virila J. Kazlauskas, vyr. pusk. B.
Laurinaitis ir kt.; II pst. pulke mjr. J. Motiejnas-Valeviius, kpt. J. Petruitis, kpt. J.
Samasenka, ltn. S. Oelis, ltn. P. Urbakonis, gyd. A. Petraitis, pusk. P. Kondradruc-
kis, artilerijos karininkai Vyt. Landsbergis ir J. Giedraitis bei daug kareivi
142
.
Kautyni su I pst. pulku metu bermontininkai patyr toki nuostoli: 11 j
buvo nukauta, 30 sueista, o 24 pateko nelaisvn. Kovojant su II pst. pulku buvo
nukauta 200, sueista 400 ir paimta nelaisv 117 prieo kari
143
.
Bgdami i Radvilikio bermontininkai paliko mums didel karo grob: 7 lauko
patrankas, 1 haubic, 2 zenitines patrankas, apie 100 kulkosvaidi, 10 minosvai-
di, 4 bombosvaidius, apie 50000 artilerijos sviedini, 30 lktuv, apie 50 000
lktuv bomb, 14 lktuv sparn, 21 lktuv motor, 50 propeleri, 8 automobi-
lius, 5 lauko virtuves, 13 veim, 32 arklius, 1 garve su vagonu, 10 lauko telefono
aparat ir daug kabelio, daugyb ovini autuvams ir kulkosvaidiams, raket ir
227
kitokio karinio turto
144
. Visas karo grobis lapkriio 23 d. ryt specialiu traukiniu i
Radvilikio buvo ivetas. Darbas buvo atliktas per vien dien. Prie to beveik ne-
kvieiami prisidjo vietos ir apylinki gyventojai, kurie padjo kariuomenei. Kiti net
i tolim vietovi atvyko su pastotmis.
Kov u Lietuvos nepriklausomyb istorijoje Radvilikio vardas raytas auk-
so raidmis, nes jo pamimas ir plk. P. Bermondto grupi nugaljimas Lietuvos ne-
priklausomybei turjo milinikos reikms. Patys bermontininkai stebjosi Lietuvos
kariuomens narsumu, teig, jog lietuviai kovojo geriau u kazokus
145
.
K i t k a r i n i d a l i n i v e i k s m a i p r i e b e r m o n t i n i n k u s. Fronto
vado plk. ltn. K. Ladygos sakym dl bermontinink puolimo pradios IV pst. pulko
vadovyb gavo lapkriio 20 d. 17 val. 40 min., o kitos dienos ankstyv ryt pulko dalys
jau turjo bti StainSereiki rajone. Pagrindinis pulko udavinys buvo uimti
Mekuiius, perkirsti susisiekimo su Mintauja kelius ir tuo sudaryti grsm iau-
liuose buvusiems bermontininkams. Tuo metu tiksli ini apie prie neturta,
bet buvo spjama, jog jis uima pozicijas kur nors netoli iauliJonikio gelein-
kelio linijos.
III batalionas (vadas kpt. V. Petrauskas) buvo ums pozicij Maldin
Paeeri riboje ( vakarus nuo Rozalimo), II batalionas (vadas kpt. J. Andrainas)
buvo rezerve, o I batalionas (vadas kpt. J. Vidugiris) saugojo SturikiGikoni
Planciki linij
146
.
Gautam udaviniui vykdyti pulko vadas kpt. J. Variakojis sudar 2 voras. Kpt.
J. Vidugirio vadovaujama deinioji vora (I batalionas I, II ir V kuopos) i Sturiki
ygiavo Draumnus, kuriuos pasiek 4 val. 30 min. I Draumn vora toliau ygia-
vo per Kauksnujus, Kutaiius, Stainus, Degui dvar, Sereikius, Naisi dvar ir,
niekur prieo nesutikusi, atvyko Gibaiius. Artilerij (vyr. ltn. P. Dokaus vadovau-
jam III baterijos br) paliko Naisi dvare. 14 val. 50 min. nuo Jonikio puss
Mekuiius atvyko didelis bermontinink eelonas. Ilip i traukinio, prieo karei-
viai su kulkosvaidiais puol voros deiniajame sparne buvusi V kuop. i atkak-
liai gynsi, antpuol atmu, taiau kautyni metu neteko kuopos vado karin. K.
Hofmano, kuris buvo mirtinai sueistas. Be to, 6 kareiviai buvo umuti ir 8 sueisti.
Dl didelio nuovargio (t dien per vtr ir alt buvo nuygiuota daugiau kaip 40
km) vora puolimo tsti nebegaljo ir nakt pasiliko GibaiiNorkn bare, istaiu-
si prieakyje apsaug. Prieas pasiliko Mekuii miestelyje ir stotyje. Naktis prajo
ramiai
147
.
Kpt. J. Andraino vadovaujama kairioji vora (III batalionas IV, VI ir IX
kuopos) susikoncentravo Vismant rajone. Vluojant deiniajai vorai, ji i Vismant
ivyko 4 val. 30 min. ir, ygiuodama per Jasvilaiius, Barvainius, Beniulius, Tilius,
Mieikius, 14 val. pasiek Jurgaiius, kur buvo apsistoj 6 vokiei andarai. 4 i j
buvo ijoj iaulius, o likusieji 2 buvo paimti nelaisv. Paimtas ia dar 1 arklys ir 3
balnai. I Jurgaii Gavnaii dvar pasisti valgai pastebjo ateinani prieo
vor, kuri IV kuopa atakavo ir iblak. nelaisv pateko 2 bermontinink karinin-
kai, keletas j kareivi uvo, paimta lauko virtuv, 3 veimai su maistu ir 8 arkliai.
Kairioji vora nuostoli neturjo. Nakt ji praleido Jurgaiiuose, isiuntusi priek
reikaling apsaug bei keliose vietose iardydama geleinkel.
228
Tos dienos popiet pulko rezervas (III, VII ir VIII kuopos) ir tabas atvyko
Sereikius. Pulko vadovyb, suinojusi, jog lapkriio 21 d. nebuvo uimtas nei Radvi-
likis, nei iauliai, nesiryo prasiverti brigados vado sakymu nurodyt Mekuii
Gavnaii dvaro linij, vertindama tai pavojingu ir beprasmiu dalyku. Todl, bri-
gados vadui leidus, IV pst. pulkas apsistojo GibaiiNorknJurgaii linijoje.
ia buvo sukoncentruotas iki tol rezerve buvs III batalionas. Dar tebesitvarkant
pulko dalims, apie 10 val. nuo Jonikio puss atvyko prieo kariuomens eelonas,
kuris, susiauds su ms kariuomene ties Gibaiiais, Norknais bei Jurgaiiais, pa-
siek Domantus. Toliau arvuotas traukinys vykti negaljo, nes geleinkelis tarp Do-
mant ir Kebli msiki buvo iardytas. Atgal grti jis taip pat negaljo, nes ms
kuopos ustojo jam keli. vyko temptos kautyns, kurios tssi apie tris valandas.
I ms puss vis laik dalyvavo 3 kuopos su 6 kulkosvaidiais. Artilerija pstinin-
kams maai k tepadjo dl tirto rko ir blogo matomumo, o, be to, ji buvo labiau-
siai pasirengusi apaudyti Mekuii rajon
148
.
I prieo puss isyk veik 2, o paskui buvo iki 4 kuop, turini daug kulkos-
vaidi, bombosvaidi, artilerijos. Bermontininkai kelis sykius tirtomis grandin-
mis jo atakon, bet visos jos buvo su dideliais nuostoliais jiems atremtos. Atmuusios
atakas, ms kuopos paios perjo kontratakon, priversdamos prie panikai bg-
ti. Matydami, jog nebestengs iveti eelono, bermontininkai j sudegino. Mekui-
iai buvo uimti. Sumuti bermontininkai, traukdamiesi atgal, paliko umutus ir
net sueistus. Kautynse dalyvavusios ms kuopos pam nelaisvn 19 bermonti-
nink kari, 12 arkli, 7 karikus veimus, 3 lauko virtuves, 1 bombosvaid, 1 komu-
tatori, 13 telefono aparat ir kitokio kariko turto. IV pst. pulkas neteko 1 karinin-
ko, 10 umut ir 9 sueist kareivi
149
.
1919 m. lapkriio 22 d. pavakary buvo gautas fronto vado plk. ltn. K. Ladygos
sakymas atsitraukti RozalimoMaldinPaeeri linij, kur pulkas turjo vyk-
dyti iki lapkriio 24 d. 16 val. sakymas nurodytu laiku buvo vykdytas
150
.
Kautynms pasibaigus, buvo suinota, jog lapkriio 22 d. traukiniu pro Me-
kuiius pravaiavo ir pats plk. P. Bermondtas su savo tabu. Neprivaiavus iauli,
traukinys lietuvi buvo apaudytas. Traukinyje kilusi suirut, kurios metu kiekvie-
nas komandavs ir veiks savaip. Plk. P. Bermondtas isigands sdjo kup ir nieko
nedars, kol traukinys ivyks i audymo srities
151
.
Buvs Vilniaus batalionas, 1919 m. lapkriio 10 d. performuotas V pst. pulk
(vadas kpt. K. kirpa)
152
, fronto vado plk. ltn. K. Ladygos sakymu lapkriio 21 d.
anksti ryt turjo pulti bermontininkus Paltyn, Diktariki, iauln, iaulaii
kryptimi, uimti Padupys ir ten perkirsti iauliKelms plent, kad ustot kelius
bermontininkams i iaurs ir vakar.
Pulkas puol 3 voromis, kurios prie tai buvo susitelkusios Pamikalni ir Ban-
ziki apylinkse. I vorai vadovavo kpt. V. Bagdonaviius, II vyr. ltn. P. Grigas, o
III kpt. V. Gabrnas. Lapkriio 21 d. ankstyv ryt buvs didelis sniegas ir migla
leido pulko grandinms prieiti nepastebtoms arti prieo pozicij. Netiktai upul-
tas prieas sutriko ir be didesnio pasiprieinimo apleido Liepikius ir Birietikius.
Kairiajame pulko sparne Mr dvare, iaulaiiuose, Vaitkaiiuose, Sidoruose prie-
as mgino atsilaikyti, bet jam nepavyko ir, paliks apie 20 belaisvi, kelet sueist
229
ir umut bei 1 kulkosvaid, buvo priverstas pasitraukti. Kuopos apie 11 val. u-
m joms paskirtus barus ir suard geleinkelio linij prie Auktiki kaimo ir Pilve-
li stoties. Prieas pasitrauk Paleki ir Pagryuvio link. Nakt i lapkriio 21 22 d.
ir anksti ryt prieas mgino pulti pulko kairj sparn ties Auktiki kaimu, bet abu
kartus su nuostoliais buvo atmutas ir paliko kelet belaisvi bei 1 kulkosvaid
153
.
Lapkriio 22 d. anksti ryt valgybai iaikinus, jog bermontininkai i Spii ir
Daujoi traukiasi iauli link, pulkas ts yg ir 13 val. um Padubys. Isista
iauli link valgyba, grusi apie 22 val., prane, jog iki pat iauli nra nei vieno
prieo kareivio ar jo utvoros. Matyt, bermontininkai nuo tos puss nesitikjo jokio
ms kariuomens antpuolio.
Lapkriio 23 d. 9 val. pulkas gavo fronto vado sakym atsitraukti u demar-
kacins linijos ir uimti iki lapkriio 21 d. turtas pozicijas. Lapkriio 24 d. is saky-
mas buvo vykdytas.
Kov su bermontininkais metu pulko nuostoliai buvo mai. Paimta nelaisvn
apie 40 prieo kareivi ir 1 karininkas, 2 kulkosvaidiai, 18 autuv, 4 telefono apa-
ratai, 10 km kabelio ir ovini autuvams bei kulkosvaidiams
154
.
Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamai grupei buvo nurodyta iki lapkri-
io 20 d. uimti Taurag ir ukirsti prieo pasitraukim TauragsTils kryptimi,
palaikant ryius su kaimyninmis dalimis. Nurodyt dien grups dalims engiant
Taurag, 20 bermontinink brys, pasislps mriniame milicijos pastate, lietuvi
karius atideng smarki ugn, apmt granatomis. Lietuvi kari metamos granatos
atsimudavo lang rmus ir reikiamo efekto nedav. Ir tik ltn. Balinui metus
vien granat antr aukt, kur buvo sitvirtin bermontininkai, pastarieji pasida-
v nelaisvn
155
.
Lapkriio 21 d. Taurag i Tils atvyks Antants misijos pirmininkas, pran-
cz armijos gen. H. A. Niesselis pareikalavo paleisti nelaisv paimtus vokieius, o
batalionui be Taurags miesto neuiminti joki kaim ir nekliudyti vokiei evaku-
acijai. Batalionas reikalavim vykd. Lapkriio 23 d. gen. H. A. Niesselis pareika-
lavo apleisti Taurag ir ieiti i vokiei zonos. Batalionas patrauk Ervilko link ir
po poros dien apsistojo Jurbarke
156
.
Kiek daugiau susirmim su bermontininkais iauli operacijos metu turjo
Raseini komendantra, gynusi kairj sparn. Ji sustiprino sargybas prie svarbes-
ni keli Raseinius, valg Vidukls, Kelms, iluvos ir Grinkikio kryptimis
157
.
Deiniajame sparne veik Pasvalio komendantros grup. Ji turjo bti ypa
budri, rodyti daug iniciatyvos, nes ribojosi su Kuru, kur aktyviai veik vokieiai, o
vliau bermontininkai. Todl Pasvalio karo komendantrai buvo sakyta kiek galint
vyti bermontininkus iaur bei vakarus ir ustoti kelius Kuro pasienyje Saloiai
Bausk ir VakaiBausk. Bendrai veikdami su latviais, komendantros daliniai lap-
kriio 20 d. um eimel, paimdami i prieo 2 kulkosvaidius, 13 autuv, arkli,
veim ir kitokio turto.
Po poros dien Pasvalio rinktin, puldama Jonikio kryptimi, susidr su stip-
riomis bermontinink pajgomis. Po atkakli kautyni buvo uimti Buinai, Bab-
tai, Rimdinai, Domaniai, Minknai, o lapkriio 23 d., padedant latviams, atiteko
ir Kriukai. Nors santarvinink misijos atstovai pra sulaikyti puolimus rytus nuo
Pavitinio, Pasvalio rinktin lapkriio 27 d. um Jonik ir plaiu frontu valg
230
Gruzdi ir agars kryptimi. Jonikyje i bermontinink buvo atimti 6 arkliai, 1 sanita-
rinis veimas, 13 autuv, 1 sunkusis Maksim sistemos kulkosvaidis, 1 rankinis kul-
kosvaidis, 15 piln juost kulkosvaidiams, 30 rankini granat ir kt. kariko turto
158
.
Tuo kovos veiksmai su bermontininkais iaurje ir baigsi.
P a r t i z a n k o v o s s u b e r m o n t i n i n k a i s. Vykdant iauli karin
operacij, nema vaidmen atliko ir partizanai, veik prieo unugaryje. I pradi
atsitiktiniai, silpni ir negauss briai ilgainiui iaugo plai organizacij, bermontinin-
kams padariusi nemaa nuostoli. Vien iaurs grups veikimo teritorijoje 1919 m.
ruden buvo apie 30 partizan bri
159
, kurie i pradi veik drauge su Pasvalio
batalionu, o vliau sustiprj nepabgdavo ir vieni stoti kautynes su bermontinin-
kais. Vadais tapdavo sumanesnieji ir drsesnieji partizanai, daniausiai mokytojai.
Gerai inodami gimtsias vietoves, myldami savo krat, nordami pasiymti sa-
vo artimj akyse, jie danai rydavosi veriau galv padti u savo gimtojo kra-
to laisv, negu kraugeriams vokieiams vergauti.
1919 m. lapkriio mn. viduryje iauliuose buvo steigtas Laikinasis partizan
tabas, kur sudar K. Bielinis, V. Pola, R. Skipitis, Z. Lukauskait (Jasaitien), Ig.
Augustinaviius, J. Avionis, A. Mainas, P. Dundulis ir P. Januaitis
160
. Sudarius
tab, partizan veikla labai suaktyvjo. J briai veik Briduose, Gruzdiuose, Keb-
liuose, Kurtuvnuose, Kuiuose, Lygumuose, Papilje, Sauginiuose, Stainuose, Sut-
knuose, akynoje, auknuose, iauliuose, iupyliuose, Tolioiuose, Tyruliuose, Vi-
joliuose, Vinknnuose ir kitur
161
. odiu, j buvo beveik kiekviename iauli kra-
to kaime. Partizanai buvo ginkluoti autuvais, rankinmis granatomis, turjo kul-
kosvaidi ir net bombosvaidi.
Pamintini ie ymesni partizanai bei j rmjai: Feliksas emeta su broliais
Ipolitu ir Aleksandru, steig gars Kui br, ginklais aprpindav net Teli ko-
mendantr ir Joniklio batalion; mokytojas St. Kelpas, organizavs partizanus
Lygumuose, Gruzdiuose, Kebliuose, Smilgiuose; K. Klupauskas Kurtuvnuose,
auknuose; Vytautas Augustauskas Lygumuose; mokytojai V. Staugaitis, Bart-
keviius, Indrulis, L. Stankyt; kunigai K. Gedvilas, J. Jasienskis ir kt.
Partizan udavinys buvo organizuoti pai gyventoj gynimsi nuo bermon-
tinink ir, derinant savo veiksmus su ariausiai buvusiomis reguliariosios kariuome-
ns dalimis, vyti juos i Lietuvos. Kariuomens tabas ryiams su partizanais palai-
kyti bei kariniam darbui vykdyti buvo paskyrs karininkus J. Rymeik ir Alf. klri.
Tuo bdu visoje partizan ir auli veikloje buvo siekiama planingo vadovavimo.
Buvo leidiamas hektografu auli organas Partizanas.
I svarbesni kovos veiksm galima paymti iuos:
Lapkriio 15 d. partizanai upuol Pamio dvar atvykusius bermontinin-
kus ir juos ivijo. Susirmimo metu 1 vokietis buvo sueistas, atimti 6 arkliai bei 8
autuvai. Lapkriio 19 d. vokieiai atvaiavo pasiplti Naisi dvar. Partizanai
taip pat juos ivijo, atm prisiplt grob bei 10 arkli ir juos grino nukentju-
siems gyventojams. T pai dien partizanai upuol vokieius, atvykusius Ama-
lius kirsti miko. 1 vokietis buvo sueistas, o 3 paimti nelaisv, j tarpe 1 karininkas.
Partizanams atiteko 6 arkliai ir 4 autuvai. Nakt vokieiai buvo upulti Kuiuose:
2 nukauti ir 1 sueistas
162
.
231
Lapkriio 21 d. nakt partizanai atkirto bermontininkams susisiekim tarp iau-
li ir Viekni, Papils, Jonikio ir Mintaujos, nutraukdami telefono bei telegrafo
ry, o vietomis suardydami ir tiltus. Ties Bridais ir Papile jie iard metalinius tiltus,
tuo sulaikydami vokiei traukini judjim. Partizan utvora atmu atgal iau-
lius vokieius, bandiusius bgti Jonikio ir Kurn link
163
.
iauli karins operacijos ivakarse Laikinasis partizan tabas, nordamas
padti reguliariajai kariuomenei, organizavo valgyb bermontinink pajgoms iau-
liuose ir j apylinkse nustatyti. valgyba vyko dien ir nakt, joje dalyvavo apie 20
moni. Ypa daug dmesio buvo kreipiama geleinkelio stot ir plentus. Miestas
buvo padalytas keturis rajonus, kuriuose valgai stebjo kareivius, karinink ir
kareivi butus, tabus, artilerijos bkl, kariuomens dali judjim ir kt. valgai
nustat prieo pajg dyd Zokniuose, Ginknuose, Gubernijoje, Pakartuviuose, a-
linkiuose. Visa informacija buvo sutelkta praneimo vietoje ir perduota tabui.
Jau lapkriio 19 d. udavinys buvo vykdytas iki smulkmen ir sudaryti svarbesni
vietovi planai
164
.
Lapkriio 22 d. nakt ms kariuomenei ties Domantais susikovus su nuo Jo-
nikio puss traukiniais atvykusiais vokiei kariais, partizanai i kitos puss apau-
d prie, gindami nuo jo Kebli ir Brid kaimus. Tuo paiu metu kilus didelei vo-
kiei panikai dl ivykimo i iauli, j vadovyb nutar kapituliuoti, bandydama
tartis su partizan vadais, kad ie duot jai 2 dienas isikraustyti, aprpint reikia-
mu skaiiumi garvei ir vagon, savo ruotu addama palikti lietuviams savo
artilerij bei sandlius
165
.
Pavieni susirmim su bermontininkais buvo imtai. Partizanams buvo pa-
vesta saugoti reguliariosios kariuomens sparnus. Kairiajame bermontinink fronto
sparne partizanams-auliams vadovavo auli sjungos centras, steigdamas tab
Raseiniuose. io tabo udavinys buvo apsaugoti kairj kariuomens sparn nuo
iluvos ir deinij Dubysos pus: atkirsti geleinkelio ruo TauragRadvilikis,
saugoti metalin Dubysos tilt, o prireikus j sugadinti; atkirsti viekel Taurag
iauliai; palaikyti ryius su Teliais ir alpi kaimo partizan briu; spausti prie
deinj sparn; agituoti gyventojus bermontinink uimtose vietose ir ardyti susisie-
kimo priemones; bermontininkams i Smalinink per Ervilk veant karik me-
diag, juos pulti; visada veikti susitarus su artimiausiomis kariuomens dalimis.
Taurags auli-partizan skyriui sakyta steigti ginkluotus brius Skaudvilje, Kra-
iuose ir kitur, saugoti geleinkel ir viekel Tiliauliai, o prireikus j suardyti;
remti alpi aulius; susisiekti su Jurbarku; puldinti bermontinink traukinius. Kre-
tingos skyriui organizuoti partizan brius, ardyti geleinkelius ir tiltus, upuldi-
nti prieus, vykstanius i Klaipdos, ardyti kelius ir tiltus KretingaTeliai, prane-
inti apie prieo judjim, susisiekti su Teliais ir pagal galimyb su Taurage. Ma-
eiki auli skyriui atkirsti geleinkel Grobinasiauliai ir RadvilikisMintauja;
susisiekti su Teliais; Papilje steigti br. Buvo steigtas savas patas, nes tuomet
buvo labai nesaugu, niekuo nebuvo galima pasitikti
166
.
Raseini miestas tapo JurbarkoRaseiniTaurags srities centru. Jis buvo va-
dinamas ir tabu. Jo vadas buvo karin. Juozas Rymeikis. Lapkriio mn. viduryje
auli Centro valdyba pradjo organizuoti partizan skrajojanius brius. Toks
brys veik ir Raseiniuose. Pats skrajojanio brio buvimo faktas veik teigiamai
232
j pamat bermontininkai danai palikdavo prisiplt turt ir pasialindavo. Be to,
Raseini, Jurbarko ir Taurags partizanai nemaai nusipeln valgydami, nutrauk-
dami bermontinink ry (telefono ir telegrafo linijas), upuldindami negausias prieo
gulas ir kt.
167
Apytikrmis iniomis, nuo partizan kulk bermontininkai neteko 10
karinink, 137 kareivi ir 35 arkli bei daug vairaus kariko turto. Partizan nuos-
toliai: 13 umut ir keliasdeimt sueist
168
.
Pasibaigus kovoms su bermontininkais, partizanai iki 1919 m. pabaigos gin-
kluoti saugojo savo namus nuo galimo j siverimo. Vliau Krato apsaugos minis-
terijos Generalinio tabo sakymu ginklus leidus turti tik Lietuvos auli sjungos
nariams, daugelis partizan stojo i organizacij.
i a u l i k a r i n s o p e r a c i j o s s u s t a b d y m a s i r b e r m o n-
t i n i n k e v a k u a c i j a i L i e t u v o s. Skmingai pradta ir vystoma iauli
karin operacija, kurioje per dvi dienas bermontininkams buvo suduoti smarks sm-
giai, turjo netiktai sustoti. Pralaimj Radvilikio kautynes, bermontinink vadai
pradjo derybas su santarvinink karine kontrols komisija, praydami sudaryti sau-
gias slygas pasitraukti Vokietij. Lapkriio 22 d. apie 20 val. i iauli Radvilik
arvuotu traukiniu atvyks prancz gen. H. A. Niesselis pareikalavo sustabdyti karo
veiksmus ir pasitraukti u demarkacijos linijos, nustatytos spalio 30 d., kad nesustab-
dius plk. P. Bermondto kariuomens pradtos evakuacijos i Lietuvos ir nedavus vo-
kieiams progos pasisti Lietuv sutelktos pasienyje j kariuomens
169
. Fronto vadas
plk. ltn. K. Ladyga, i vyriausybs ir karins vadovybs negaudamas joki nurodym
ir, nenordamas eisti gen. H. A. Niesselio, kaip santarvinink vyriausiojo atstovo,
1919 m. lapkriio 23 d. sak kariuomens dalims sustabdyti kovas ir pasitraukti
lapkriio 20 d. uimtas ribas
170
. Jis pra gen. H. A. Niessel Radvilik palikti lietu-
viams, taiau is nesutiko. Lapkriio 24 d. anksti ryt lietuvi kariuomen jau buvo
senose pozicijose, o vokiei kariuomen pradjo atsitraukim i Lietuvos.
Vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas tik 1919 m. lapkriio 25 d. sak
I brigados vadui plk. ltn. K. Ladygai sustabdyti bermontinink puolim, praneda-
mas gen. H. A. Niesselio paad, jog vokiei kariuomen isikraustysianti i Lietu-
vos iki gruodio 13 d., bus isprstas Radvilikio klausimas, o bermontinink sand-
liai su ginklais bus palikti Lietuvos valdiai
171
. Kaip vliau paaikjo, vokieiai Lie-
tuvos pasienyje turjo nedaug kariuomens ir siverti j nesiksino. spaudim
lietuvi karinei vadovybei gen. H. A. Niesselis naudojo kaip priemon karo veiks-
mams sustabdyti.
Vokiei evakuacijos eigai kontroliuoti Radvilikyje buvo steigta miri kontro-
ls komisija, kuri buvo paskirti ir Lietuvos valdios atstovai. I lietuvi puss vy-
riausiuoju galiotiniu i komisij buvo paskirtas advokatas K. alkauskas, karo
atstovu gen. S. ukauskas, atstovu geleinkeli inybos reikalams in. Macijaus-
kas ir vidaus reikal ministerijos atstovas E. Miseviius
172
. Remiantis mirios kon-
trols komisijos sprendimais, Lietuvos valdios atstov udavinys buvo ir perimin-
ti i besitraukiani vokiei iki tol j uimtas vietoves.
Lietuvos valdia miriai kontrols komisijai ikl iuos reikalavimus:
kad vokieiai palikt Lietuvoje visus amunicijos sandlius, ginklus, karin me-
diag, geleinkeli riedmenis ir kt.;
233
kad bt nustatytas konkretus bermontinink evakuavimo i Lietuvos terminas;
kad vokiei evakuacij priirt ir kontroliuot ms valdios atstovai.
Daugeliui to meto Lietuvos moni buvo nesuprantama, kodl lietuvi ka-
riuomen, pasiekusi svari pergali ir galdama ivyti bermontininkus bei ikovoti
galutin pergal, nutrauk karo veiksmus ir atsitrauk spalio 30 d. pozicijas. Jie
kaltino io fronto vad plk. ltn. K. Ladyg ir kitus vadus dl tokio neapgalvoto saky-
mo. Reaguodamas iuos kaltinimus, plk. ltn. K. Ladyga lapkriio 24 d. telefonogra-
moje aikinosi krato apsaugos ministrui ir vyr. kariuomens vadui gen. ltn. Pr. Lia-
tukui, jog jis negaljs atmesti santarvinink misijos reikalavimo ir turjs sutikti
sustabdyti karo veiksmus, pabrdamas, jog antr kart pulti Radvilik jis sutikt
tik tuomet, jeigu jam toks sakymas bt patvirtintas valstybs prezidento ir minist-
r kabineto paraais
173
.
Lietuvi kariuomenei pasitraukus senas pozicijas, bermontinink uimtoje
teritorijoje lik gyventojai nepaprastai nusimin, bijodami vokiei kerto. Jie ra
skundus fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai, Lietuvos vyriausybei bei gen. H. A. Nies-
selio vadovaujamai komisijai, reikalaudami, kad bermontininkai kuo greiiau bt
evakuoti i Lietuvos. Jie taip pat reikalavo sugrinti lietuviams valdios staigas su
visu turtu ir nekliudyti j veiklai, paleisti politinius kalinius, kaitus, suimtus valsty-
bs staig tarnautojus, palikti krate vis bermontinink armijos turt, ginklus, at-
lyginti gyventojams padarytus nuostolius, vokiei evakuacij vykdyti per 3 die-
nas, nubausti vietos gyventojams nusikaltusius vokieius bermontininkus ir kt.
174
Aukiausioji santarvinink taryba Paryiuje suteik gen. H. A. Niesselio va-
dovaujamai komisijai didelius galiojimus vokieiams i Baltijos ali, tarp j ir Lie-
tuvos, ikraustyti glaudiai bendradarbiaujant su Lietuvos valdia. Tuo remdama-
sis gen. H. A. Niesselis ir tikinjo fronto vad plk. ltn. K. Ladyg bei j besikreipian-
ius asmenis, jog bermontininkai pasitrauks i Lietuvos per 6 dienas.
Taiau is jo paadas buvo nerealus. Vietoj paadt 6 dien bermontinink
kraustymasis utruko apie 3 savaites. Pasitraukimui vadovavo vokiei gen. W. Eber-
hardtas. 1919 m. lapkriio 26 d. pirmasis vokiei traukinys igabeno 600 kari.
Traukdamiesi i Lietuvos, bermontininkai k galjo, t grob. Jie pl ne tik kaimus,
bet ir dvarus, miestus, banyias, valdios staigas. Kai kuriuos kaimus vienas po
kito niokojo deimtys plik bri, atimdami visk, suimindami mones ir neretai
juos suaudydami. Santarvinink komisijos nurodym trauktis ties geleinkeliais jie
nevykd ir pasirinkdavo maesnius kelius, kur j niekas negalt kontroliuoti. To-
dl imtai veim su prisipltu turtu vairiais keliais trauk Prsijos link. Vien tik
apie iaulius bermontininkai nuud 33 mones, 124 sueid, sudegino 171 nam,
i gyventoj atm 1328 arklius, 1644 kiaules, 1 252 569 markes ir daugyb kitoki
daikt. Radvilikio valsiaus Nemunlio gyventojams bermontininkai padar nuos-
toli u 154181 auksin
175
, o visa Lietuva patyr nuostoli u 99 mln. auksin
176
.
Santarvinink misija nepajg t veiksm sukontroliuoti. Neretai buvo grasi-
nama ir patiems komisijos nariams. Pavyzdiui, gruodio 9 d. nakt bermontininkai
net met granat po traukiniu, kuriame gyveno komisijos atstovai.
Evakuacijai vykstant, Vokietijos valdios organai visaip jai trukd, santarvi-
nink komisijai teik melagingas inias, neretai lau savo paadus, santarvinink
sakymus irdami pro pirtus. Besitraukdami vokieiai Gubernijos dvare ir iau-
234
liuose isprogdino didelius audmen sandlius, nenordami atiduoti ginkl ir amu-
nicijos lietuviams. Viename ginkl sandlyje vokiei legiono vado sakymu buvo
nudauytos ten buvusi 6000 autuv buos.
Lietuviai buvo nepatenkinti santarvinink komisijos darbu, jie jaut, kad ko-
misija be prieasties juos var ir leido vokieiams igabenti daugyb verting me-
diag. Matydama krato gyventojams daromas nuoskaudas, Lietuvos kariuomen
buvo priversta vl ygiuoti pirmyn, ubaigti pradt darb ir greiiau ivaduoti e-
maitij i bermontinink jungo. Brigados vadas plk. ltn. K. Ladyga persekioti besi-
traukianius bermontininkus sak daugiausia i savanori sudarytiems I, II ir V pst.
pulkams
177
. I pst. pulkas, dar gruodio 7 d. ryt ums iaulius
178
, ygiuodamas
per Kelm, Taurag ir kt. vietoves, ival emaitij nuo prie ir visu pasieniu um
sargyb
179
. II pst. pulkas, lapkriio 27 d. apleids eduvos rajon, per Rozalim, Klo-
vainius, Linkuv ir Pavitin atvyko Jonik, kur, umezgs ryius su gretimomis lat-
vi kariuomens dalimis, drauge veik Akmens, agars ir kituose rajonuose. Gruo-
dio 6 d. ivyko i Jonikio ir batalionais ygiavo per emaitij, stumdamas atskirose
vietovse usilikusius bermontininkus. I batalionas per agar, Vieknius, Maeikius,
Tirklius ir Sed gruodio 16 d. atvyko Kreting. II batalionas per Mekuiius, Kur-
nus, Telius ir Plung gruodio 16 d. atvyko Jokbavo dvar, o III batalionas per
akyn, Papil, Telius, Plung, Veivirnus, Vaiius gruodio 17 d. atvyko Garg-
dus. Aukiau nurodytose vietose pulkas ibuvo iki gruodio 31 d.
180
V pst. pulkas, dar gruodio 8 d. pradjs persekioti besitraukianius bermon-
tininkus, po poros dien um Kelms miestel
181
, o iki gruodio 16 d. Kraius,
Kaltinnus, ilal, Kvdarn bei vkn ir pasiek buvusi RusijosVokietijos sie-
n. Gruodio 29 d. persikl Kreting ir um bar nuo Gargd iki Palangos.
Nuo 1920 m. sausio 11 d. is baras buvo pratstas iki Jurbarko
182
.
Dar 1919 m. gruodio 18 d. 8 val. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga pasiunt
vyr. kariuomens vadui gen. ltn. Pr. Liatukui tokio turinio telefonogram Nr. 599:
Praneu, kad nuo io mn. 15 d. vokiei iapus rubeiaus nebra. Pavestos
dalys, sulig mano operatyvinio sakymo Nr. 11/S pasiek visose vietose rubei ir
sulig operatyvinio sakymo Nr. 12/S sutvark gynimo bar.
Plk. ltn. K. Ladyga
183
.
(kalba netaisyta V. L.)
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko sakymu 1919 m. gruodio 24 d.
buvo paleista i nelaisvs 60 bermontinink, netariam nusikaltimais Lietuvai. M-
s krate dar kur laik liko 45 vokiei belaisviai, i kuri 21 gydsi ligoninse, o 24
buvo kaljime
184
.
domu paymti, kad, traukdamiesi i Lietuvos, bermontininkai tikjo, jog j
misija Baltijos alyse dar nepasibaigusi. J siekius iose alyse labai tikinamai paro-
do vieno i j karini vadov mjr. Rossbacho kalba, pasakyta gruodio 13 d. 11 val.
prie pat ivykim i Taurags:
Tie geri laikai, kada mes buvom Lietuvoje ir Kure, jau prajo. Mes dabar
grtame Vokietij ir kas mus ten laukia, mes neinom. Kol kas stovsime Ryt
Prsuose. Ms Nosks valdia, turbt mums nesitikdama, mus nuginkluos. Nos-
ks valdia, tai ta valdia, kuri kelia savo nos ir vadina save valdia. Ji vykdo tai, k
sako Antant, o Antant tai ms neprietelis. Pavasary, galbt, bus mums kitas
235
udavinys. Koks, apie tai pasakyti negalima. Mes dabar savo politik vesime slaptai,
kad ms prieai neinot k mes darom. Draugai, visuomet atminkit, jog esat vo-
kieiai, vokiei kareiviai!
Linkjimai ms Faterlandui! Hurra!
185
(kalba netaisyta V. L.)
Taiau iems agresyviems planams nebuvo lemta isipildyti bermontinink
avantira Lietuvoje buvo galutinai likviduota. Jos likvidavimas sugriov vokiei
planus kolonizuoti Lietuv.
Dar 1919 m. lapkriio 24 d. Vokietijos vyriausyb buvo pasiadjusi santarvi-
nink komisijai ir Lietuvos vyriausybei perduoti ms krate buvusi karo media-
g, taiau su slyga, jei vokiei kariuomenei nebus trukdoma evakuotis. pasia-
djim pasira gen. W. Eberhardtas ir vokiei komisijos pirmininkas viceadmiro-
las A. Hopmanas
186
. Taiau vokieiai Lietuvos kratui padar daug nuostoli, todl
jiems atlyginti Vokietijos vyriausybei buvo teiktos dvi notos: dl geleinkelio ried-
men ir dl karo mediagos. Buvo reikalauta perduoti Lietuvai 58 garveius, 106
keleivinius vagonus, 776 prekinius vagonus ir reikiam atsargini dali kiek
187
. Vo-
kiei valdia Lietuvai perdav 7671 autuv, 355 kulkosvaidius, 59 patrankas,
apie 17 mln. ovini autuvams ir kulkosvaidiams. J vert siek apie 147 mln.
tuometins Vokietijos marki
188
.
Taigi pergal prie bermontininkus ikovojo jauna, dar tebesikurianti Lietuvos
kariuomen, apie kuri teigiamai atsiliep ir vertino daugelis to meto vykius Lietu-
voje stebjusi usieniei prancz, angl ir kt. J teigimu, Lietuvos kareiviai
buv jauni, stambs, fizikai sveiki vyrai, kuri daugum sudar savanoriai, pasiry-
krauju apginti krato laisv ir nepabg daug pajgesni ir galingesni prie.
236
1
Bermontiada, Lietuvikoji enciklopedija, t. 3, K., 1934, p. 1.
2
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, K., 1934, p. 1415.
3
Ten pat, p. 17; Bermontiada, p.1.
4
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 18.
5
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 347.
6
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 524.
7
P. Maylis, 19181919 metai agars apylinkje, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 366; K. Bielinis, Gana to
jungo, Niujorkas, 1971, p. 361.
8
V. Lesius, Lietuvos kariuomen 19181920, V., 1998, p. 4243.
9
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 531.
10
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 348.
11
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 81.
12
Karin. A. Birontas vadovavo iauli m. ir apskr. karo komendantrai nuo 1919 m. balandio 17 d.,
LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 76.
13
iauli atskirojo bataliono sudtis 1919 m. birelio mn. pabaigoje liepos mn. pradioje: 20 karinink,
3 karo valdininkai, 1 gydytojas, 710 kareivi. Ginkluot: 6 kulkosvaidiai, 640 autuv, 15 revolveri,
3800 granat, apie 86440 ovini ir kt., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 78, l. 52.
14
K. Aliauskas, Bermontinink siviepatavimas iauliuose ir iaurs Lietuvoje, Karys, Bruklinas, 1968,
Nr. 9, p. 276277.
15
iauli komendantros nuginklavimas 1919 m. birelio 21 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 351, l. 1.
16
Ten pat, l. 23.
17
K. Aliauskas, Bermontinink siviepatavimas iauliuose ir iaurs Lietuvoje, p. 277.
18
KAM karin. A. Merkio 1919 07 21 praneimas Nr. 3227 Vyr. kariuomens vadui gen. S. ukauskui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 20, l. 8.
19
iauli m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio 7 d. praneimas Nr. 1133 Generalinio
tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11.
20
Lietuvi spaudos buiro 1919 m. rugpjio 7 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 239.
21
iauli m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio 7 d. praneimas Nr. 1133 Generalinio
tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11.
22
iauli m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio 6 d. atsiaukimas Lietuvos
pilieiai!!!, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 9.
23
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 82.
24
iauli rajone idstytos plk. Virgoliiaus rinktins dali apytikr sudtis 1919 m. rugsjo 27 d., LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 25, l. 34.
25
Vokiei generalinio tabo kpt. Kromzendorfo atsiaukimas ir sakymas visiems Vokietijos kariuomens
daliniams Lietuvoje ir Latvijoje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 26.
26
II rus savanori korpo vado atsiaukimas Visiems pilieiams uimtame mano kariuomens apskrityj,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 27.
27
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 90.
28
K. Aliauskas, Bermontinink siviepatavimas iauliuose ir iaurs Lietuvoje, p. 279.
29
LCVA, f. 836, ap. 1, b. 2, l. 53.
30
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 89.
31
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 201.
32
R. Golz, Meine Sendung in Finland und im Baltikum, Leipzig, 1920, p. 254.
33
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 542.
34
Ten pat.
35
Ten pat, p. 544.
36
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 350351.
37
Dokumentai ir faktai. Rus vokiei ksinimaisi pagrobti ms em, Kariki odis, K., 1919 12 04, Nr.
29, p. 224.
38
Vokiei laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiaukimas laivyno kareiviams, LCVA, f. 384,
ap. 3, b. 17, l. 13.
39
Ten pat.
40
1919 m. spalio 6 d. sutarties tarp vokiei savanori legion ir Vak. Rusijos vadovybs priedai, LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 39, l. 365367.
237
41
Dokumentai ir faktai, Kariki odis, K., 1919 12 04, Nr. 29, p. 226.
42
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 548.
43
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 8892.
44
Ten pat, p. 84.
45
Gen. N. Judeniiaus 1919 m. spalio 11 d. telegrama plk. P. Bermondtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 195.
46
Rusijos iaurs-Vakar srities vyriausybs 1919 m. spalio 12 d. atsiaukimas Bermondto rinktins rus
karininkus ir kareivius, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 196.
47
Dl vokiei, bolevik, bermontinink ir lenk okupacij eigos Lietuvoje (19141920 m.) (sustatyta
Generaliam tabe), Ms inynas, t. 3, K., 1922, p. 370.
48
Kolakinink frontas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 3.
49
1919 m. sakymai Kretingos m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 109, l. 8283.
50
Vyt. Steponaitis, Karininko Rimaviiaus nuudymo byla, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 78.
51
Jurbarko m. valdybos 1919 10 25 praneimas Nr. 448 Vidaus reikal ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b.
352, l. 74.
52
Dl bermontinink veiksm Jurbarke 1919 m. spalio 31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 318.
53
Raseini m. ir apskr. komendanto praneimas KAM Generalinio tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 39, l. 150.
54
Vyt. Steponaitis, Karininko Rimaviiaus nuudymo byla, p. 8081.
55
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos nepriklausomybs svarbieji
vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 43, p. 710.
56
1919 m. sakymai Maeiki m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 503, ap. 2, b. 34, l. 78.
57
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242.
58
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 710.
59
Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 13 d. praneimas Nr. 845 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 3.
60
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 93.
61
Gen. W. Eberhardto 1919 10 15 atsakymas Nr. 855 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 352, l. 13.
62
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 m. spalio mn. (diena nenurodyta) telegrama Nr. 3976
gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 9.
63
Gen. W. Eberhardto 1919 10 18 telegrama Nr. 873 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 18.
64
Gen. W. Eberhardto 1919 10 19 telegrama Nr. 1a.1400.19 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 23.
65
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 95.
66
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4004 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 4.
67
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 185.
68
Ten pat, l. 182.
69
Ten pat, l. 184.
70
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 662.
71
IV pst. LK Mindaugo pulko karo veiksm urnalas 1919 m. gegus 1 gruodio 31 d., LCVA, f. 929,
ap. 4, b. 105, l. 3032.
72
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119,
l. 35.
73
J. ltn. niuolis, VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko istorin apvalga, Karys, 1939, Nr. 26, p. 764.
74
Kpt. K. Aliauskas, II pst. DLK Algirdo pulko trumpa istorika apvalga, Karys, 1928, Nr. 26, p. 527528.
75
Vyr. kariuomens vado 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 44.
76
Kpt. J. Vglis, iaurs grups veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 206208.
77
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 215216.
78
IV pst. pulko sudtis 1919 m. lapkriio 13 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 47; ap. 4, b. 49, l. 15.
79
LCVA, f. 929, ap. 4, b. 49, l. 1.
80
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224.
81
LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 116.
82
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242243.
238
83
LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 71.
84
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224.
85
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 203.
86
II pst. pulko sudtis 1919 m. lapkriio 1321 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 4546; ap. 4, b. 46, l. 6869.
87
LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 2930.
88
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 368.
89
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 678.
90
Bermontinink fronto vado karin. K. Ladygos 1919 10 19 telefonograma Nr. 168 Vyr. kariuomens
vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 8, l. 326.
91
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 678.
92
Gen. W. Eberhardto 1919 10 20 telegrama V. O. Nr. 882 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 16.
93
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4005 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 352, l. 20.
94
Marijampols bataliono mio 1919 m. spalio 2122 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 27.
95
Ten pat, l. 2728.
96
Kauno bataliono mio 1919 m. spalio 21 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 46.
97
Ten pat.
98
Ten pat, l. 47.
99
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49,
l. 910.
100
Santarvs misij atstov papulk. C. Reboulio ir gen. t. plk. R. Rovan Robinsono 1919 10 21 telegrama
Nr. 88/M gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 33.
101
Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 21 d. ir spalio 22 d. telegramos Nr. Nr. 895 ir 898 Vyr. kariuomens
vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 31, 38.
102
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 22 telegrama Nr. 4035 gen. W. Eberhardtui, ten pat,
l. 27.
103
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 23 telegrama Nr. 4042 gen. W. Eberhardtui, ten pat,
l. 35.
104
Gen. Pr. Liatuko 1919 10 24 telegrama Nr. 4060 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 41.
105
Gen. W. Eberhardto 1919 10 26 telefonograma Nr. 925 Lietuvos krato apsaugos ministrui, ten pat, l.
64.
106
1919 m. spalio 30 d. sutartis tarp lietuvi valdios atstov ir vokiei generalinio galiotinio Kaune
Wolfo, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 33; f. 384, ap. 3, b. 352, l. 103.
107
Ten pat.
108
Ten pat.
109
Gen. A. Niesselis, Vokiei isikraustymas i Baltijos krat, K., 1938, p. 22.
110
. , , . 110111.
111
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 7071.
112
Vokiei vyriausybs atsiaukimas Baltijos pajry esani vokiei kariuomen, 1919 m. lapkriio 2
d. patalpintas laikraio Berliner Tageblatt Nr. 520, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 162163.
113
Gen. A. Niesselio vadovaujamos komisijos 1919 11 15 ratas Lietuvos Respublikos Prezidentui, LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 18, l. 42b.
114
1919 m. lapkriio 18 d. statymas apie Lietuvos pilieius, stojusius Bermondto ir Virgoliiaus ginkluotus
brius, Laikinosios vyriausybs inios, K., 1919 11 24, Nr. 15, p. 3.
115
Fronto vado karin. K. Ladygos 1919 11 18 telefonograma Nr. 348 Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 48.
116
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 19 telefonograma Nr. 385 I brigados vadui, ten pat, l.
50.
117
Pasvalio apskr. virininko 1919 11 10 praneimas Vidaus reikal ministerijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39,
l. 266.
118
Paymtini vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 642.
119
iaurs baras (1919. XXI mn.), Kariki odis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92.
120
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 63.
121
iaurs baras (1919. XXI mn.), Kariki odis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92.
239
122
Kpt. J. Vglio 1919 11 12 telefonograma KAM operatyvinio skyriaus virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 39, l. 200.
123
Kpt. Vglis, iaurs grups veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 211.
124
iaurs baras (1919. XXI mn.), Kariki odis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 9192.
125
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 16 telefonograma Nr. 361 I brigados vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 44.
126
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis sakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 87, l. 56.
127
KAM operatyvinio skyriaus 1919 11 12 inios apie bermontininkus, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 211212.
128
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis sakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 87, l. 5657.
129
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 20 sakymas Nr. 8/S pavestoms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 62.
130
Ltn. Dulk, Bermontininkai ir Radvilikio kautyns, Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 949.
131
II pst. pulko sudtis 1919 m. lapkriio 1321 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 4546; ap. 4, b. 46, l. 6869.
132
Kpt. K. Aliauskas, II pst. DLK Algirdo pulko trumpa istorika apvalga, p. 527528.
133
LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 2.
134
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 402.
135
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 55.
136
Ltn. Dulk, Bermontininkai ir Radvilikio kautyns, p. 949.
137
I pst. pulko 1919 m. lapkriio 2122 d. vykusi mi reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 126.
138
Ten pat, l. 126127.
139
Ten pat.
140
Ltn. Dulk, Bermontininkai ir Radvilikio kautyns, p. 952.
141
I pst. pulko 1919 m. lapkriio 2122 d. vykusi mi reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 127.
142
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 25 d. praneimas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
39, l. 284 ir 283.
143
Ten pat.
144
1919 m. lapkriio 1825 d. mi su bermontininkais slapta operatyvin santrauka, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 30, l. 8788.
145
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284.
146
IV pst. pulko veikimo laikotarpyje nuo 1919 XI 20 iki XI 23 apraymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 9.
147
Ten pat.
148
Ten pat, l. 910.
149
Ten pat, l. 10.
150
IV pst. pulko vado kpt. J. Variakojo 1919 m. lapkriio 23 d. slaptas sakymas pulkui Nr. 51, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 19, l. 11.
151
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 239241.
152
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224.
153
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 25 d. praneimas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
39, l. 283.
154
V pst. pulko mi su prieu 1919 m. lapkriio 2026 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 135137.
155
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49,
l. 1213.
156
1919 m. sakymai Kauno batalionui, LCVA, f. 520, ap. 1, b. 6, l. 17.
157
1919 m. sakymai Raseini m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 125, l. 6567.
158
1919 m. sakymai Pasvalio m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 128.
159
Kpt. Vglis, iaurs grups veiksmai kare su bermontininkais, p. 216.
160
J. Matusas, auli Sjungos istorija, K., 1939, p. 24 ir 27.
161
Ten pat, p. 30.
162
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 65.
163
Ten pat, p. 66.
164
Vyt. Steponaitis, iauli rajono partizanai, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 222223.
165
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 66.
166
Dr. J. Matusas, Partizan kovos su bermontininkais, Karo archyvas, t. 11, K., 1939, p. 292.
167
Ten pat, p. 293294.
240
168
J. Matusas, auli Sjungos istorija, p. 36.
169
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 25 d. praneimas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
39, l. 284.
170
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 23 d. sakymas Nr. 9/S pavaldioms karinms dalims, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 87, l. 64.
171
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. lapkriio 25 d. sakymas Nr. 415 I brigados vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 65.
172
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 7071.
173
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 241243.
174
I iauli m. ir apskr. valdios staig ir visuomens galiotini 1919 m. lapkriio 26 d. reikalavim
Alijant komisijai iauliuose, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 227228.
175
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 58, l. 1213.
176
Mjr. A. Merkio 1920 m. vasario 6 d. telefonograma usienio reikal ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b.
17, l. 34.
177
Fronto vado plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodio 10 d. sakymas Nr. 11/S pavaldioms karinms
dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 5657.
178
I pst. pulko III bataliono vado mjr. Br. Bilmino telefonograma Nr. 52 pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 91, l. 108.
179
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 251.
180
II pst. DLK Algirdo pulko svarbesni vyki chronologija, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 2627.
181
V pst. pulko vado kpt. K. kirpos 1919 m. gruodio 10 d. telefonograma Nr. 65 I pst. pulko vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 122.
182
K. Sabalys, Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga, Moksl Akademijos Centrins
Bibliotekos Rankrai skyrius (toliau MACB RS), f. 205231, l. 6.
183
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodio 18 d. 8 val. telefonograma Nr. 599 Vyr. kariuomens vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 134.
184
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. gruodio 24 d. sakymas Tiekimo virininkui,
LCVA, f. 1, ap. 1, b. 89, l. 2, 4, 6.
185
Vokiei karinio dalinio vado mjr. Rossbacho kalba, pasakyta ivykstantiems i Lietuvos
bermontininkams Tauragje 1919 m. gruodio 13 d. 11 val., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 383.
186
Gen. A. Niesselis, Vokiei isikraustymas i Baltijos krat, p. 128129.
187
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 428.
188
Ms inynas, t. 4, Nr. 1112, K., 1923, p. 766768.
241
III dalis
KOVOS SU LENKAIS
(1919 04 181920 12 01)
242
1. LIETUVILENK SANTYKIAI
L i e t u v i l e n k s a n t y k i p r o b l e m a i k i P i r m o j o p a -
s a u l i n i o k a r o. XIII a. susikrusi Lietuvos valstyb, 1569 met Liublino unija
savo politin likim susiejusi su Lenkijos Karalyste, iki Rusijos invazijos 17721795
m. ilaik aikias valstybingumo formas. Dar XIX a. pabaigoje nenustota Lietuva
vadinti vis LDK teritorij, turint omenyje 1772 m. sienas. Tik pabriant jos skirtu-
m nuo etnins Lietuvos bdavo sakoma istorin Lietuva.
Besiformuojant lietuvilenk tautiniams santykiams, vienu aktualiausiu klau-
sim tapo skirtingos svok tauta ir tautin priklausomyb interpretacijos. Skir-
tingai nuo lenk, lietuviai nuo XIX a. pabaigos tautins priklausomybs apibrimui
teik didel vaidmen. Suprasdami savo tautai gresiant asimiliacijos pavoj, jie siek
atnaujinti lietuvikumo rmus, suteikti jiems moderni tautin prasm, atkakliai tvir-
tindami, jog tautyb lemia kilm. Laikydamiesi tokios pozicijos, lietuviai m reikti
savo teritorines pretenzijas ir skelbti etnografins Lietuvos atkrimo program.
Lietuvi tautinio atgimimo procesai prasidjo jau XIX a. pradioje, kai imta
giliau suvokti etnin-kultrin lietuvi atskirum. Lietuvi siekimuose tautiniai-kul-
triniai tikslai susidr su kova prie nelietuvikojo daniausiai lenkikojo veiks-
nio vyravim gyvenime. Atgimstanti lietuvi tauta smoningai siek nutraukti ry-
ius su tradicijomis, pagal kurias lietuvi tautos likimas buvo svarstomas vien per
Lenkijos takos prizm. Lietuviai vis atkakliau reikalavo, kad lenkai juos pripaint
atskira, savarankika tauta. Tiesa, tuo metu dar nebuvo kalbama apie visikai nepri-
klausomo valstybinio bvio reikalavim. Lietuvi visuomen ir jos politin mintis
buvo subrendusi tiek, kad suvokt save kaip atskir etnopolitin bendrij, bet dar ne
tiek, kad formuluot nepriklausomos valstybs koncepcij
1
.
Lenkai temat tik siekusios susilieti su jais bajorikosios Lietuvos evoliucij,
nepajgdami ir nenordami irti ir prieinga kryptimi tautinio lietuvi atskiru-
mo link vykusios raidos. Lietuvi tautos atgimimas jiems atrod istorin idavyst,
pamili ir kurstytoj sukeltas provincijos separatist sjdis.
XX a. pradioje politin aren ieinant demokratinei lietuvi inteligentijai,
aktyviau buvo formuluojami programiniai nepriklausomybs postulatai. 1902 m.
Lietuvi demokrat partija savo programoje ra, jog laisva ir nepriklausanti ki-
toms tautoms Lietuva tai tolimas siekis ms Lietuvi demokrat partijos
2
.
1905 m. toliau deklaruojant lietuvi politinius siekius ir realiai vertinant ne-
priklausomos valstybs siekimo bdus, buvo ikeltas Lietuvos politins autonomijos
planas. T met ruden Didiajame Vilniaus seime priimti nutarimai nuymjo nauj
lietuvi judjimo ir pradins nepriklausomos Lietuvos valstybs idjos brandos peri-
od. Taiau tai nebuvo galutin lietuvi politini reikalavim riba. Politin autono-
mija Rusijos sudtyje buvo suprantama kaip tarpin stadija maksimaliems lietuvi
nepriklausomybs tikslams pasiekti
3
.
Taiau teritoriniai lietuvi tautos siekiai ilgai dar nebuvo bent kiek tiksliau
nusakomi. Mintame Lietuvi demokrat partijos programos projekte 1902 m. te-
243
pareiktas siekimas igauti visik Lietuvos autonomij etnografinse ribose
4
, vi-
sai nieko nepasakius, kokios turt bti tos etnografins ribos. Didiojo Vilniaus
seimo, posdiavusio 1905 m. lapkriio 2122 d., nutarime reikalauta, jog autono-
mika Lietuva turi bti sudta i dabartins etnografikosios Lietuvos kaip branduo-
lio ir t pakrai, kurie dlei ekonomik, kultrik, tautik arba kit prieasi
traukia prie to branduolio ir kuri gyventojai prie jo priklausyti panors Suvalk
gubernijos lietuviai turi bti priskirti prie autonomikosios Lietuvos
5
. Kaip matyti,
ir ia teritorijos nusakymas dar nebuvo visikai aikus.
Kur kas aikiau bsimj Lietuvos teritorij aptar 1906 m. ruden vykusi
Lietuvos socialdemokrat partijos (LSDP) konferencija, nurodydama joje Kauno
gub., lietuvi gyvenam Suvalk gub. dal (Naumiesio, Vilkavikio, Senapils pa-
vietus, dal Kalvarijos ir Sein paviet), Vilniaus gub. be Dysnos ir Vileikos paviet,
Gardino gub. Klausimas apie tai, ar t plot turi eiti Bielskas, Baltstog ir Lietuvos
Brasta su apylinkmis, palieka tuo tarpu neisprstas
6
.
Tuometiniams lenk politikams etnografins Lenkijos sienos atrod visai ne-
priimtinos, netenkinanios j tautos siekim. Jie pretendavo buvusios LDK emes,
neiskiriant nei tikrosios Lietuvos plot.
L i e t u v i l e n k k o n f l i k t o p a a t r j i m a s P i r m o j o p a -
s a u l i n i o k a r o m e t a i s. Pirmojo pasaulinio karo metais bsimj Lietuvos
ir Lenkijos valstybi santyki klausimas tapo dar opesnis. Karo pradioje vyriausia-
jam Rusijos kariuomens vadui didiajam kunigaikiui Nikolajui Nikolajeviiui pa-
adjus lenkams autonomij, lietuvi visuomens veikjai sunerimo, baimindamiesi
1772 m. sien restauravimo. 1916 m. birelio 10 d. grup lietuvi politini veikj
(J. Basanaviius, S. Kairys, A. Janulaitis, A. Stulginskis, A. Smetona, M. Birika,
P. Klimas ir kt.) vokiei vyriausiajam karo vadui rytuose teiktame memorandume
gana aikiai ireik lietuvi tautos siek bti prie Lietuvos priklausym Lenkijai
7
.
Visgi tolesn vyki raida lenkams buvo labiau palanki. 1916 m. lapkriio 5 d.
Vokietijos bei Austrijos ir Vengrijos imperatoriai, tikdamiesi skubotai suorganizuo-
ti lenk kariuomen ir j panaudoti karui su Rusija, paskelb Lenkij nepriklauso-
ma valstybe, tikriau tariant, pripaino jos savarankikum
8
. is aktas tapo svarbiu
lenk reikalo impulsu. Lenk klausimas gavo tarptautin pobd ir suaktyvino j
visuomen visose okupuotose teritorijose. Lenkai tuoj pradjo organizuoti savo ad-
ministracij, 1917 m. kurdami laikinj valstybs Taryb su statym leidiamja
galia bei Regent taryb.
Savo ruotu po Vasario revoliucijos ir Rusijos laikinoji vyriausyb, nordama len-
k visuomen patraukti savo pus, 1917 m. kovo 30 d. pripaino vokiei okupuotos
Lenkijos nepriklausomyb. Taigi lenkams gana anksti atsivr palankios galimybs or-
ganizuotis ir turti savj valdi. Kurdami valstyb, jie tuojau prisimin istorines jos
sienas, siekdami atgaivinti LenkijosLietuvos unij arba jga prisijungti Lietuv prie Len-
kijos. iems sumanymams pritar dalis sulenkjusios Lietuvos bajorijos.
O sumanym bta vairi. Paskelbus Lenkij nepriklausoma valstybe, lenk
visuomens susirinkimas Varuvoje prim ir pasiunt Vokietijos kaizeriui Vilhel-
mui II atitinkam rezoliucij, kurioje ireik rpest ir antrosios Lenkijos sosti-
ns Vilniaus ilaisvinimu, kuris lenko irdiai ess toks pat brangus kaip ir
244
Varuva. ia proga Lenkijos valdia gavo ir i Lietuvos lenk nemaa peticij, adre-
s bei deklaracij, kuriose praoma Lietuv traukti Lenkijos valstyb
9
.
Tuo metu ne tik Lenkijos Valstybs Taryba, bet ir visos Lenkijos politins par-
tijos pageidavo unijos su Lietuva. Tautinis lietuvi atgimimas ir lietuvikasis separa-
tizmas lenkams atrod niekuo nepateisinama sen, tiesiog ventomis tapusi, unijos
tradicij idavyst. Lenkai negaljo patikti, kad lietuviai neturi n maiausio noro
atnaujinti LenkijosLietuvos unij, todl dl Lietuvos Tarybos irinkimo 1917 m. ir
jos vykdytos separatistins politikos vis pirma kaltino vokieius.
Lietuvos atvilgiu lenkai turjo kelias skirtingas programas. Tuometins Len-
kijos gyvenime reikmingiausios buvo dvi politins grupuots sutrumpintu ende-
k vardu vadinamieji tautiniai demokratai (lenk. narodowa demokracja) ir J. Pilsud-
skio autokratikai vadovaujama vadinamoji Belvederio stovykla. Romano Dmov-
skio vadovaujami endekai, arba aneksionistai, siek rytus nuo etnografins Lenki-
jos esanias emes beslygikai inkorporuoti Lenkijos valstyb, o J. Pilsudskis su
savo alininkais svajojo atkurti Lenkijos vadovaujam ir lenk tautos interesams
tarnaujani Lietuvos Didij Kunigaiktyst ir j sujungti su Lenkija
10
. Tuo bdu
tuometinje lenk politikoje rytini emi prijungimo prie Lenkijos atvilgiu vyravo
dvi pagrindins koncepcijos: tiesioginis prijungimas, arba inkorporacija, ir netiesio-
ginis, maskuoto pavidalo prijungimo bdas federacija.
1918 m. lapkriio 11 d. sudarius pirmj Nepriklausomos Lietuvos vyriausy-
b, kuri pradjo organizuoti savsias ginkluotsias pajgas ir i karins vokiei val-
dios periminti krato administracij, Lenkija tegaljo ugrobti Lietuv tik jga.
Taiau t jg tuo metu ir paiai Lenkijai dar labai trko. Vliau, Lietuvai siliejus
pasaulio valstybi gretas, atvirai stoti prie j buvo nepatogu. Todl nuo to laiko
lenk valdia skelbsi turinti su Lietuva tik teritorini gin, o jos nepriklausomybei
nesanti prieinga. Taiau pripainti Lietuv nepriklausoma valstybe vis dlto toliau
atsisakinjo ir slapta planavo sprsdama teritorinius ginus anksiau ar vliau j
pajungti. Trumpai tariant, nuo pat Lenkijos nepriklausomybs pradios lenk poli-
tika Lietuvos atvilgiu buvo aneksionistin.
L e n k i j o s g i n k l u o t j p a j g o r g a n i z a v i m a s. Jau XX a.
pradioje jaunojoje lenk kartoje brendo nusistatymas, jog reikia vl pradti ginklu
kovoti dl Lenkijos nepriklausomybs. iam jaunimui m vadovauti sulenkjusios
Lietuvos bajorijos atstovas, bsimosios nepriklausomos Lenkijos valstybs vadovas
J. Pilsudskis.
Taiau realios galimybs realizuoti iuos sumanymus susidar tik Pirmojo pa-
saulinio karo metu, o ypa jo pabaigoje. Tautin lenk kariuomen pradta organi-
zuoti 1918 m. lapkriio pradioje. T met lapkriio 12 d. J. Pilsudskiui tapus valsty-
bs vadovu ir vyriausiuoju kariuomens vadu, lenk karines pajgas sudar 24 ps-
tinink batalionai, trys raitinink eskadronai ir penkios baterijos. Kariuomen spar-
iai augo. Dr. A. Rukos duomenimis, 1919 m. sausio mn. viduryje joje jau buvo
apie 110 000, balandio mn. 200 000, t met pabaigoje apie 600 000, o 1920 m.
ruden 1 000 000 vyr
11
. Su ia sjungininkams, ypa pranczams, padedant ir
remiant iugdyta lenk kariuomene teko grumtis ir jaunai, negausiai, besikurianiai
Lietuvos kariuomenei.
245
Brandindami savo planus, lenkai ir Lietuvoje m steigti vairias karikos pa-
kraipos sjungas bei organizacijas. 1918 m. rugsjo 10 d. Vilniuje kpt. S. Bobiatyns-
kio iniciatyva buvo steigta Vilniaus miesto lenk kari sjunga (Zwizek Wojsko-
wych Polakow miasta Wilna Z. W. P. M. W.). Spalio mn. pabaigoje joje jau buvo
130 karinink ir daugiau kaip 500 kareivi
12
. Daugiausia j stojo i Rusijos gr
kariai, tarnav ten lenk legionuose. Minta sjunga netrukus pasiskelb nuolatine
lenk atstovybe Lietuvoje.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Vokietijoje vykus revoliucijai, len-
k veikla Vilniaus krate pastebimai suaktyvjo. Vokieiai, nebegaldami patys Vil-
niaus apginti, leido lenkams jame laisvai veikti. 1918 m. lapkriio 20 d. Vilniuje buvo
steigta Lietuvos ir Gudijos krato savigyna, o gruodio 8 d. gen. V. Vejtko paskirtas
vis jos dalini vadu. Pradta formuoti tos savigynos brigada. iuos dalinius rm
Vilniaus ir jo apylinki pasiturintys lenk dvarininkai, apsiddami mokesiais, bei
Varuvos vadinamasis Ryt emi komitetas, kuriam Lenkijos vyriausyb 1918 m.
gruodio 12 d. skyr 20 mln. marki savigynos daliniams Lietuvoje organizuoti
13
.
1918 m. gruodio 27 d. buvo pradtas formuoti rotmistro J. Dombrovskio va-
dovaujamas I ulon pulkas, kur, daugiausia su savo arkliais, stojo Vilniaus, Ame-
nos, Lydos ir venioni sulenkj bajorai (lktos, dvarininkai). Gruodio 31 d. ia-
me pulke buvo 25 karininkai, 220 ulon ir 4 kulkosvaidiai. Leidiamas laikratis
Ojczyzna (Tvyn) stengsi adinti lenk patriotinius jausmus
14
.
Gruodio 29 d. J. Pilsudskio nurodymu Lietuvos ir Gudijos krato savigynos
vietoje buvo sudaryta Lietuvos ir Gudijos generalin apygarda, kurios vadu liko
gen. V. Vejtko. Vilniaus miesto komendantu buvo paskirtas gen. A. Mokrzeckis.
Nuo to laiko besikuriantiems lenk daliniams karins veiklos krypt nubr Lenki-
jos kariuomens vyriausiasis tabas
15
.
Beveik tuo pat metu atvirai (tiesa, ne Lietuvos teritorijoje) buvo organizuoja-
ma ir vadinamoji Lietuvigud divizija, kurios tikslas irgi buvo karinmis jgo-
mis ugrobti Lietuvos teritorij. 1918 m. gruodio 9 d. J. Pilsudskis gen. V. Ivakevi-
i paskyr ios divizijos vadu. Divizij sudar 3 brigados. Nema ios divizijos
dal sudar rytuose savo dvar netek savininkai, o kareivi mas smulkieji bajo-
rai. Visgi divizijoje dominavo kariai i paios etnins Lenkijos, pirm kart savo
gyvenime ivyd tuos lietuvigud pakraius, kuriuos jie vliau turjo vaduo-
ti i lietuvi
16
.
K p t. A. G u r k o s m i s i j a. 1918 m. pabaigoje Vilniuje veik kelios
valdios: prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausyb, bolevikai, laukiantys
Raudonosios armijos ateinant, i Varuvos direktyvas gaunanti lenk kariuomen ir
besiruoianti pasitraukti i miesto vokiei okupacin valdia. Iskyrus pastarj,
kitos trys valdios siek sustiprinti savo tak Vilniuje ir visame krate.
Kaip jau minjome, Lenkijos valdios pirmaeilis udavinys buvo uimti Vil-
ni, o po to ir vis Lietuv prijungti prie Lenkijos. Tuo tikslu lenkams buvo svarbu
igauti i vokiei oficial j karini dalini buvimo Vilniuje pripainim, taip pat
gauti param ginklais, amunicija ir kt. Lenkai reng ir teik vokieiams vairius susi-
tarim projektus, taiau derybos usits.
Vokiei atsitraukimas komplikavo Vilniaus gynyb nuo besiartinani bol-
246
evik. Todl lenkai kreipsi Antant, kad ji priverst vokieius atiduoti lenk ka-
riuomenei Ryt front. Ir toliau tssi tiesiogins lenk derybos su vokieiais. 1918 m.
gruodio mn. viduryje lenkai delegavo Kaun kpt. A. Gurk, pavesdami jam tartis
su vokiei vadovybe dl pagalbos organizuojant Vilniaus gynim nuo paskui besi-
traukiani vokiei kariuomen atslenkanios Raudonosios armijos. Vadinasi, su
Vilniuje veikiania Lietuvos vyriausybe Lenkija skaitytis nenorjo ir j visikai igno-
ravo. Ji norjo pasinaudoti ta kritika padtimi, kada Lietuvos vyriausyb savo dis-
pozicijoje dar neturjo beveik jokios ginkluotos jgos. A. Voldemaro vyriausyb vo-
kieiai laik teista, jie gruodio 19 d. kpt. A. Gurk ir nukreip pas Lietuvos vyriau-
sybs vadov. Pokalbio tarp kpt. A. Gurkos ir A. Voldemaro bei Valstybs Tarybos
prezidiumo nario St. ilingo metu Lietuvos vyriausybs vadovas pareik, jog Lietu-
vos valstyb mielai priimt brolik Lenkijos param ir kad bendra politin padtis
veria Lietuvos vyriausyb isiaikinti abiej gretim valstybi santykius. Jis pagei-
davo mintus klausimus sprsti apskritai
17
. Gruodio 23 d. kpt. A. Gurka pasira
preliminarin sutart su vokiei karine vadovybe dl Lenkijos karini dalini per-
gabenimo Vilni LapBaltstogsGardinoLentvario geleinkelio linija, ivykus
i Vilniaus vokiei kariuomenei*. Nors kpt. A. Gurka neturjo galiojim dertis
dl kokio nors susitarimo, Lenkijos vyriausyb paskelb, jog sudaryta konkreti su-
tartis, kad lenkai gint Lietuv
18
.
1918 m. gruodio 23 d. kpt. A. Gurka, jau kaip oficialus Lenkijos galiotinis,
vl kreipsi lietuvius, taiau j vadovyb, padkojusi u silom pagalb, pareik,
jog j galt priimti tik su slyga, jei Lenkijos vyriausyb tuojau pripaint savaran-
kik Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje
19
. pareikim lenk valdios atsakymo
nebuvo gauta.
Gruodio 29 d. Lietuvos vyriausybs posdyje deleguojamam Berlyn A. Janu-
laiiui nurodyta uprotestuoti lenk leidiamus gandus, kad prof. A. Voldemaras bu-
vo sutiks su lenk vyriausybs pasilymu vesti Lietuvon lenk legionus, o krato
apsaugos ministrui karin. M. Velykiui praneti Vilniaus lenk legionininkams, kad
jie gal dalyvauti krato apsaugoj kaip Lietuvos kariuomens dalys
20
. Vilniaus komen-
dantra paskelb reikming atsiaukim Vilniaus pilieiams, kuriame pakviet Vil-
niaus ir jo apylinki vairi tautybi gyventojus stoti savanori pulkus. Per savait
susirinko apie 500 vyr, tarp j 20 karinink bei karo valdinink
21
.
Gruodio 30 d. M. Sleeviiaus vyriausybs paskirta vidaus reikal ministro J.
Vileiio vadovaujama delegacija dar band dertis su lenk politikais, atstovavu-
siais Lietuvos lenkams, tikdamasi gauti j param. Lietuvos vyriausybs atstovai
buvo M. Sleeviius, J. Vileiis ir M. Birika, o Vilniaus lenk atstovais V. Abro-
maviius, Jonas Pilsudskis, L. Chominskis ir Z. Jundzilas. Deryb tikslas buvo Vil-
niaus ir i viso Lietuvos lenk bendradarbiavimas su lietuviais, kvieiant juos daly-
vauti Lietuvos vyriausybje ir drauge organizuoti gynyb prie gresiant bolevik
pavoj. Lietuviai savo poir formulavo taip: nepriklausomyb su sostine Vilniumi,
o santykius su Lenkija nustatys Lietuvos Steigiamasis Seimas. Lenkai toki slyg
sutiko priimti, jeigu Lietuva sutikt sueiti unij su Lenkija. Taigi Lietuvos reikalavi-
mai dl Vilniaus nebuvo priimti
22
.
Kaip matyti, Lenkijos valdia siek Lietuvoje visai ko kito, o ne bendradarbia-
vimo su Lietuvos vyriausybe. Tomis dienomis Lenkijos ministras pirmininkas J. Mo-
247
raevskis pritar sumanymui ginkluota jga uimti Lietuvos teritorij ir ten organi-
zuoti valdios organus, o Lenkijoje sudaryta Laikinoji Lietuvos valdymo komisija
jau skyr komisarus visai etnografinei Lietuvai valdyti.
V i l n i a u s p r a r a d i m a s. 1918 m. gruodio mn. paskutinmis dienomis
padtis Vilniuje darsi vis sudtingesn: vokieiai ruosi palikti miest, prie kurio
artjo Raudonoji armija. Kaip jau minjome, Lietuvos vyriausyb, dar nespjusi suor-
ganizuoti pakankamos ginkluotos jgos, 1919 m. sausio 2 d. persikl Kaun. Dalis
vyriausybs nari vietimo ministras M. Birika, l. e. usienio reikal ministro p.
A. Janulaitis ir yd reikal ministras J. Vygodskis atsisak palikti miest. M. Bir-
ika buvo paliktas Vilniuje Tarybos galiotiniu. Vilniuje buvo paliktas ir miesto ko-
mendantros kari brys.
Varuvos remiama naujoji lenk karini dalini vadovyb, suorganizavusi Vil-
niaus srities civilin ir karin administracij, elgsi taip, lyg miestas jau visam laikui
priklausyt Lenkijai. Sausio 2 d. lenkai perm i vokiei Vilniaus valdym ir orga-
nizavo jame lenkik milicij, andarmerij, valgybos biur, skelb karo padt,
atsiaukimais ragino gyventojus laikytis tvarkos bei ramybs ir atiduoti ginklus. T
pai dien, panaudoj ginkluot jg, jie likvidavo pavojingiausi savo konkuren-
t bolevikin Darbinink taryb Varn gatvje.
Vilniaus praradimas visiems gyventojams padar didel spd. Lenkikoji gy-
ventoj dalis tai sutiko entuziastingai, o lietuvius miesto atidavimas lenkams sujau-
dino labiau negu bolevik okupacija. Lietuvos vyriausyb protestavo prie tokius
lenk veiksmus. Jos generalinis galiotinis vietimo ministras M. Birika 1919 m.
sausio 2 d. gen. V. Vejtko pareik oficial protest
23
(protesto turin r. 12 priede).
Sausio 4 d. Lietuvos vyriausybs Varuv pasistoje notoje protestuota prie lenk
komisar paskyrim Lietuvos teritorijoje.
Vilniuje lenkai eimininkavo neilgai. Jau sausio 2 d. suinota, jog prie Vilniaus
i trij pusi artja Raudonosios armijos daliniai. Nakt i sausio 2 3 d. lenkai
Naujj Vilni pasiunt karin. J. Dombrovskio vadovaujam jungtin raiteli ir ps-
tinink dalin, kuris, trumpai tepasiprieins gausioms bolevik pajgoms, buvo
priverstas trauktis. Sausio 5 d. bolevikai um Vilni. Lenkai, patyr dideli mate-
rialini nuostoli, miest paliko.
Dr. J. a u l i o m i s i j a V a r u v o j e. Reaguodami Lietuvos
vyriausybs 1919 m. sausio 4 d. not, lenkai vasario 12 d. atsakyme paskelb pripa-
st lietuvi tautai apsisprendimo teis, taiau nesutink su lietuvi teritoriniais
reikalavimais. Jie teig, jog LietuvosLenkijos sienos turi bti nustatytos remiantis
laisva ginytin teritorij gyventoj valia, pabrdami, jog sien klausimas nesuda-
rs jokios klities vardan visos grups bendr interes jau dabar umegzti nuoir-
dius santykius tarp abiej taut vyriausybi
24
.
Nors i lenk vyriausybs nota buvo gana neaiki ir teik maa vili susitarti
abiem pusms, Lietuvos vyriausybs vadovas M. Sleeviius balandio 16 d. patvir-
tino delegacij dertis su lenk valdia dl savitarpio abiej valstybi pripainimo,
diplomatini bei kini santyki umezgimo ir karins akcijos prie bolevikus su-
derinimo. Delegacijai pirmininkavo labai svarbi figra Lietuvos usienio tarnyboje
dr. J. aulys. j jo dar usienio reikal ministerijos atstovas Vl. Daumantas, karo
248
ata karin. M. Velykis ir baltgudi I pst. pulko vadas plk. K. Jezovitovas. Delega-
cija Varuv atvyko nepalankiu laiku balandio 18 d. lenk siverimo Vilni
ivakarse
25
. Paymtina, kad tai buvo pirmas oficialus abiej vyriausybi galioti-
ni susitikimas.
Nesant Varuvoje valstybs vadov J. Pilsudskio ir I. Paderevskio, dr. J. aulio
delegacija tarsi su usienio reikal ministro pavaduotoju V. Vrublevskiu bei Seimo
usienio reikal komisijos pirmininku S. Grabskiu. Dr. J. aulys reikalavo Lietuvos
valstybs pripainimo su sostine Vilniumi, taiau lenk atstovai tvirtino, jog Vilnius
btinai turi priklausyti Lenkijai, mat rytins ems esanios neatskiriama Lenkijos
valstybs dalis. Atlikus paruoiamuosius darbus oficialiam pasikeitimui notomis, su-
sitikimas baigsi
26
.
1919 m. balandio 25 d. rate Lenkijos usienio reikal ministerijai dr. J. au-
lys kaip minimali slyg tolesnms deryboms tsti reikalavo pripainti Lietuvos
nepriklausomyb su sostine Vilniumi ir pra savo silym atsakyti ratu. Nesulau-
ks atsakymo, jis gegus 2 d. pasiunt raginamj rat ir pareik, jog nesulauks
atsakymo iki gegus 7 d. lenk vadov elges laikysis neigiamo nusistatymo en-
klu. Lenkijos usienio reikal ministro pavaduotojas V. Vrublevskis visaip ramino
dr. J. aul ir pra sulaukti grtanio i Paryiaus vyriausybs vadovo I. Paderev-
skio
27
. is prim dr. J. aul pasikalbti gegus 13 d. I. Paderevskis teig, jog sien
klausimu lietuviai gali tiktis nuolaid, taiau pagrindinis Lenkijos reikalavimas ess
federacija, pagal kuri Lietuva turt bendr su Lenkija usienio politik, kariuo-
mens vadovyb, geleinkelius, pat ir id
28
.
Siekdami laimti laiko, lenkai vilkino derybas, stengdamiesi parodyti Antan-
ts alims, jog deryb metu daroma tam tikra paanga. Taip elgdamiesi, jie ruo
dirv kitiems politiniams jimams. Dl to Lietuvos vyriausybs vadovas M. Sleevi-
ius gegus 16 d. oficialiame laike nurod dr. J. auliui reikalauti i lenk aikaus
atsakymo, pabrdamas, jog delsimas tik kenkia Lietuvos reikalui
29
.
Dr. J. aulio misijos rezultatai buvo labai menki. Tarp abiej valstybi nepavy-
ko net umegzti diplomatini santyki. Gegus 23 d. dr. J. aulys, teiks Lenkijos
premjerui I. Paderevskiui protest dl Vilniaus okupavimo ir pareikalavs lenk ka-
riuomens i Vilniaus pasitraukti, ivyko i Varuvos.
L i e t u v i l e n k g i n a s P a r y i a u s t a i k o s k o n f e r e n -
c i j o j e. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, daugelio valstybi politikai man ir
lauk, kad, jam pasibaigus bsimoji taika bus nuolatin ir teisinga. Todl ir 1917 m.
gegus 26 d. Petrograde vykusiame Lietuvi seime daug vili buvo dta bsima-
jam tarptautiniam taikos kongresui, kur turjo bti kvieiami lygiomis teismis su
kit valstybi atstovais ir lietuvi tautos atstovai
30
. Ma taut, tarp j ir lietuvi,
atstovai tikjo bsimojo taikos kongreso, vliau vadinamo konferencija, magika ga-
lia kad jis bsis taut ir valstybi naujos eros pradininkas
31
.
Taikos konferencija oficialiai pradjo darb Paryiuje, Versalyje, 1919 m. sau-
sio 18 d. ir truko 6 mnesius. Konferencijos darbas vyko 58 vairiose komisijose. Nuo
pat pradios joje veik speciali Lenk reikal komisija, o gegus 15 d. buvo sudary-
ta Balt komisija
32
. Versalio taikos konferencijos metu buvo daug ir vairi pasily-
m ir dl Baltijos bei Lenkijos valstybi. Danai Lietuvos nepriklausomyb buvo
249
varoma jos federacijos su Lenkija. Mintoje konferencijoje Lenkijos interesams at-
stovavo ymus endek vadas R. Dmovskis, tvirtins, jog lietuviams dar nepavyk
sudaryti tautos ir todl negalima kalbti apie Lietuvos valstyb. Jo silymu Lietuvai
galima pripainti tik autonomij ir ji turinti bti sujungta su Lenkija kaip unijin
valstyb
33
.
Nors Lietuva nebuvo pakviesta dalyvauti Taikos konferencijoje, bet Lietuvos Vals-
tybs Tarybos Prezidiumas 1918 m. gruodio 18 d. oficialiai paskyr prof. A. Volde-
mar delegacijos pirmininku. Delegacij sudar: sekretorius P. Klimas, nariai E.
Galvanauskas, M. Yas, T. Narueviius, S. Rozenbaumas ir D. Semaka. Laikui b-
gant delegacijos sudtis kelet kart keitsi. Nors Lietuvos delegacija taip pat ir dl
lenk pastang ir politini intrig nebuvo pripainta teista, taiau ji palaik nuola-
tin kontakt su konferencija, buvo priimami ir svarstomi vairs memorandumai,
notos bei pareikimai.
Lietuvi delegacija Paryiuje turjo vykdyti tris pagrindinius udavinius: isi-
rpinti, kad jai bt leista atstovauti Lietuvai konferencijoje, igauti Lietuvos nepri-
klausomybs pripainim su sienomis, kurias nustat patys lietuviai, ir gauti pagal-
b kovai su bolevik agresija. Taiau didiausi klit Lietuvos valstybei ir lietuvi
delegacijai Paryiaus taikos konferencijoje sudar lenkai. 1919 m. gegus mn. pra-
dioje jie taikos komisijos pirmininkui teik memorandum, kuriame rodinjo, jog,
iskyrus Kauno gubernij ir iaurin Suvalk gubernijos dal, lietuvi delegacijos
reikalautuose Lietuvos plotuose lietuviai negyven. Jie teig, jog Lietuvos Valstybs
Taryba esanti vokiei padaras, neatstovauja gyventoj valiai, o vokieiai eiminin-
kauja Lietuvoje kaip savame krate
34
. Lenkai prie lietuvius var plai propagan-
d, pasitelkdami pagalb speciali spaudos tarnyb, atskirus leidinius ir kt.
Taigi Paryiaus taikos konferencijoje Lietuvos klausimas nebuvo sprstas.
LENK KARINI VEIKSM
LIETUVOJE PRADIA
A n t r a s i s V i l n i a u s p r a r a d i m a s. Po nepavykusio bandymo
sitvirtinti Vilniuje 1919 m. sausio mn. pradioje, lenkai niekad neatsisak idjos
pakartoti karin akcij, lauk tinkamos progos ir temptai ruosi. J. Pilsudskio ali-
ninkai aptarinjo ir Vilniaus krato organizacijos pagrindus.
1919 m. kovo mn. pabaigoje balandio mn. pradioje lenk kariuomens
pagrindins pajgos kovojo su ukrainieiais Lvovo rajone. Tuo metu bolevik jgos
Lietuvoje buvo isidsiusios taip, kad tarp Vilniaus ir Lydos rajonuose veikusi j
divizij buvo susidariusi didel tutuma spraga, kurioje atsidr svarbs Vilni
vedantys keliai. Lenk kariuomens vadovyb, rengdama Vilniaus umimo plan,
ir nutar pasinaudoti t spraga MarcinkoniVilniausLydos trikampyje.
Iniciatyvos pulti Vilni msi pats J. Pilsudskis, irdamas Vilni ir drauge
Lietuv kaip savo tikr tvik. Skubti ygiuoti Vilni J. Pilsudsk vert daugiau-
sia baim, kad lietuviai neubgt jam u aki. Kaip minjome anksiau, lietuviai
1919 m. balandio mn. pradioje pradjo pulti bolevikus Vilniaus kryptimi.
2.
250
inodamas, jog is lenk ygis Vilni Vakar didij valstybi bus supras-
tas kaip aneksija, J. Pilsudskis, bdamas realistas, artjant Taikos konferencijos Pa-
ryiuje posdiui, ryosi panaudoti vykusi fakt politikos metod. Nors tuo metu
Ukrainoje kovoj lenkai buvo patek labai kritik padt, J. Pilsudskis tikjo, kad
gen. V. Ivakeviiaus vadovaujamos lenk kariuomens dalys atlaikys ukrainiei
puolim, o jis josis Vilni pro Auros Vartus ant balto irgo
35
.
Ruodama Vilniaus puolimo plan, lenk kariuomens vadovyb nusprend
sutelkti vakarus nuo Lydos kavalerijos ir pstinink rinktines, kurios, aplenkdamos
Lyd i iaurs-vakar puss, turjo ieiti VilniausLydos keli ir juo forsuotu y-
giu pulti Vilni i piet bei ryt pusi. Numatyta engti Vilni per 34 dienas.
yg turjo pradti kavalerija, o j paremti pstininkai. Kita lenk grup su stipria
artilerija turjo uimti Lyd. Kad bolevik jgos, veikianios pietus nuo Nemuno,
neateit pagalbon Lydos rajone veikianioms j jgoms, lenkai turjo pulti visu frontu
nuo Baranovii iki Pripets ups. Skidliaus rajone sutelkta plk. Frjaus vadovauja-
ma speciali grup turjo dengti lenk karines operacijas nuo galim netiktum i
vokiei kariuomens dali, buvusi Gardino apylinkse. Lenk kariuomens dalys
turjo bti sutelktos ir paruotos kariniams veiksmams iki balandio 15 d.
36
Numatytas Vilniaus puolimas buvo pirmoji didesnio masto lenk kariuome-
ns operacija prie bolevikus, turinti didel politin svarb. Todl jai vadovavo pats
J. Pilsudskis.
Balandio 16 d. plk.. Lasockio grup puol Lyd. Tuo pat metu plk.. Vl. Beli-
nos-Pramovskio vadovaujama kavalerijos grup su artilerija, aplenkdama Lyd i
iaurs vakar, pradjo yg LydosVilniaus viekelio link, o jai i paskos sek gen.
E. Smigly-Rydzo vadovaujama pstinink grup. Bolevikams atkakliai pasipriei-
nus, Lyda buvo paimta tik balandio 17 d. Sunkum patyr ir Vilniaus kryptimi
ygiavusios lenk kariuomens dalys. yg apsunkino blogi keliai, m trkti maisto
bei paaro. Sunku buvo palaikyti ry tarp atskir kariuomens dali. Balandio 18 d.
kavalerijos grup susitelk TurgeliPaulovo rajone, o pstinink grups prieakiniai
daliniai pasiek Benekaini apylink. iose vietovse bolevikai nerod jokio pasi-
prieinimo.
Balandio 19 d. autant lenk kavalerijos daliniai, bolevik visai nepastebti,
priartjo prie Vilniaus ir staiga um geleinkelio stot ir didesn miesto dal. Bole-
vikus apm visika panika. Jie tiesiog nesusigaud susidariusioje situacijoje. Bole-
vikams pavyko atsispirti lenkams tik iaurinje ir vakarinje Vilniaus dalyje. Visgi
po kurio laiko bolevikai atsipeikjo, persitvark ir kai kuriose vietose m spausti
lenkus atgal. Lenk kavalerijos, isklaidytos miesto gatvse, negudusios kautis mieste,
bkl tapo kritika. Jai pagalb specialiai traukiniu buvo atsisti Vilni pstinin-
kai. Atvykus gen. E. Smigly-Rydzui su likusiomis dalimis bei artilerija, lenkai balan-
dio 21 d., apie vidurdien, galutinai miest um. Gen. A. Mokrzeckio vadovauja-
ma grup puol Naugarduk ir Baranoviius ir juos taip pat um
37
.
Dl kari nuovargio nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Gen. E. Smigly-
Rydzo vadovaujama grup sustojo TrakRykantMaiiagalosNemeninsBez-
doniNaujosios Vilnios linijoje, plk.. Lasockio BogdanovoAln linijoje, o gen.
A. Mokrzeckio grup um buvusius Pirmojo pasaulinio karo vokiei apkasus
rytus nuo Baranovii ir toliau iki Nemuno
38
.
251
Vilniaus netekimas bolevikams buvo didelis smgis kariniu ir politiniu poi-
riu. Balandio mn. pabaigoje, sutelk jgas pusraiu apie Vilni, jie nutar koncen-
trikai pulti miest ir j atsiimti. Gen. E. Smigly-Rydzas, suinojs bolevik planus,
nusprend neleisti atskiroms j kariuomens grupms susijungti ir sumuti jas atski-
rai. Pirmiausia jis puol Pabrads grup, j sumu ir nublok venioni kryptimi.
Pergrupavs savo pajgas, vliau puol SalAmenos bolevik grup, artjusi
prie Vilniaus, ir nublok j rytus. Po to smog nuo irvint besiartinaniai grupei,
j sumu ir nublok iaurs vakar kryptimi. Iki gegus 1 d. keliamas pavojus
buvo paalintas.
Persekiodami bolevikus, lenkai pasiek MaiiagalosGiedraiiPabradsLin-
kmenIgnalinosAdutikioSmurgainiNaruio e. rib. Baras iaur nuo Ba-
ranovii buvo pavadintas lietuvibaltgudi frontu. Jo vadu buvo paskirtas gen.
S. eptickis
39
. Tuo bdu lenk karins dalys um nema Lietuvos teritorijos dal,
visikai nederindamos karo veiksm su Lietuvos kariuomens veiksmais, toliau pl-
t savo nukariavimus, neatsivelg Lietuvos interesus. Tarp Lenkijos ir Lietuvos
valstybi susiklost nepaskelbta karo padtis. Lietuviai teig, kad lenkai yra oku-
pantai, sitvirtin Lietuvos teritorijoje be Lietuvos vyriausybs sutikimo.
Lenk vykdytas Vilniaus umimas sukrt lietuvi visuomen. M. Sleevi-
iaus vyriausybs oponentai smerk j u nesugebjim pirmiems paimti Vilni. Ba-
landio 24 d. laike Lietuvos atstovui Berlyne J. Purickiui M. Sleeviius ra: Su-
kelk visus ant koj, Vilnius turi bti ms. Negalima jo palikti lenkams
40
. Protest
dl Vilniaus umimo pareik ir J. aulys Varuvoje
41
.
Pasipyl protestai ir skundai tarptautinse institucijose. I valdios ir visuome-
ns atstov (A. Smetonos, M. Sleeviiaus, emaii vyskupo P. Kareviiaus ir kt.)
sudarytas Lietuvos gynimo komitetas ileido atsiaukim Lietuvos pilieius, kuria-
me grietai pareikta nuomon Vilniaus klausimu: Jokio susitarimo su lenk vy-
riausybe nra ir negali bti tol, kol Lenkija pripains Lietuv natraliose jos sienose,
kol lenkai grins mums Vilni
42
.
S. S t a n i e v s k i o m i s i j a K a u n e. sitikinusi lenk siekimais
ginytinus teritorinius klausimus tarpusavyje sprsti i jgos pozicij, Lietuvos vy-
riausyb prijo prie ivados, jog jai geriau kreiptis Taikos konferencij. Tokia lietu-
vi pozicija lenkams buvo neparanki. Jie norjo ivengti bet kokio Vakar valstybi
kiimosi iuos reikalus, nes tai galjo susilpninti j pozicijas tarptautiniu mastu.
Todl lenkai atkakliai siek deryb su Lietuva, vis pirma tikdamiesi, jog tarp lietu-
vi rasis unijai pritariani asmen.
Tuo tikslu buvo nutarta pasisti Kaun usienio reikal ministro pavaduoto-
jo S. Stanievskio vadovaujam delegacij, kurios sudt dar jo sekretorius V.
Pesmickis, karinis ekspertas mjr. M. Mackeviius ir karo ata ltn. M. Hurinas.
Gegus 28 d. atvykusi Kaun, delegacija jau kit dien tarsi su Lietuvos ministru
pirmininku M. Sleeviiumi. is lenk delegacij prim gan altai, atsisakydamas
kalbti lenkikai. Derybos buvo pradtos pasikvietus vertj, kuris vert i lietuvi
kalbos prancz, nors, kaip vliau pasirod, M. Sleeviius puikiausiai mokjo
lenkikai, o S. Stanievskis lietuvikai.
Deryb pradioje M. Sleeviius apkaltino lenkus sulugdiusius derybas su
252
J. aulio vadovaujama delegacija ir pareikalavo, kad Lenkija pripaint Lietuvos
nepriklausomyb, ivest savo kariuomen i vis ginijam teritorij ir pripaint
civilin lietuvi administracij. tok M. Sleeviiaus kaltinim S. Stanievskis pa-
reik, jog jo buvimas Kaune yra pakankamas lenk noro umegzti santykius tarp
i dviej valstybi rodymas. Jis teig, kad niekad nebuv kalbos dl Lenkijos atsi-
sakymo pripainti lietuvi teis nepriklausomyb ir kad vykstanios derybos turi
nustatyti formalaus pripainimo detales. Toliau S. Stanievskis papra detaliau i-
dstyti lietuvi planus, kaip jie galvoja valdyti ginijamas teritorijas, ir pateikti ga-
rantijas, kad j savo interesams nepanaudos vokiei karins pajgos
43
. Savo pra-
neime Lenkijos usienio reikal ministerijai apie spdius Lietuvoje jis paymjo,
jog sunku bsi surasti bendr platform su dabartine Lietuvos vyriausybe, kuri
yra provokika ir nepopuliari net tarp pai lietuvi
44
.
1919 m. birelio 2 d. S. Stanievskis i savo vyriausybs gavo papildomus nurody-
mus reikalauti i lietuvi tiksliau nusakyti j teritorinius reikalavimus, tirti padt vietoje
ir plsti akcij prie lenkams nepalankias nuotaikas. Birelio 7 d. vykusio pasitarimo su
M. Sleeviiumi metu S. Stanievskis band teigti, jog lenkai rimtai iri lietuvi reika-
lavimus perleisti jiems civilin administracij lenk uimtose teritorijose, siekdamas kaip
galima ilgiau vilkinti derybas Kaune ir vykdyti jo delegacijai pavestus udavinius.
M. Sleeviius 1919 m. birelio 11 d. lenkams teiktoje notoje dar kart reikala-
vo nepriklausomybs pripainimo su visomis teritorijomis, kurias Lietuva preten-
davo, ir administracins valdios Vilniuje ir Vilniaus krate perdavimo jos vyriau-
sybs rankas. Gavs i not, S. Stanievskis ivyko Varuv, nusprends, jog jo
misija padar visk, k galjo
45
.
1919 m. birelio 24 d. buvo gautas Lenkijos usienio reikal ministerijos oficia-
lus atsakymas M. Sleeviiaus not. Jame lenkai paymjo ne kart pareik nor
palaikyti draugikus santykius su lietuviais, taiau visgi atsisak pripainti Lietuvos
valstyb dl tariamai tebetrunkanios vokiei okupacijos. Remdamiesi iuo faktu,
lenkai atmet lietuvi reikalavim vesti savo civilin valdi lenk okupuotoje teri-
torijoje ir pabr, kad lietuviams galinios bti perduotos tiktai tos teritorijos, kuri
gyventojai pareikt nor bti Lietuvos valstybs dalimi. Nota baigiama pareiki-
mu, kad gyventojai patys nusprs, kokia turs bti j ateitis
46
.
Taigi Lenkijos vadovyb ne tik nenorjo ir toliau pripainti Lietuvos nepri-
klausomybs, jos vyriausybs, bet idrso atvirai kitis Lietuvos vidaus reikalus, ne-
kalbant apie tai, jog tuo metu Lenkija jau buvo umusi didel Lietuvos emi dal
su Vilniumi. Lenkijos vyriausyb kovodama prie Lietuv stengsi tikinti Antants
alis, neva Lietuva esanti vokiei valdios darinys ir todl tik Lenkija esanti vienin-
tel tvirtov rytuose prie germanizm ir bolevizm.
T o l e s n i s l e n k k a r i u o m e n s b r o v i m a s i s L i e t u v o s
t e r i t o r i j . D e m a r k a c i n s l i n i j o s. Lenkams umus Vilni ir kitas
lietuviksias emes, Lietuvos karin padtis pasikeit. Nors frontas prie bolevikus
smarkiai susiaurjo, taiau atsirado naujas frontas prie lenkus. Pirmas susidrimas
su jais vyko 1919 m. balandio 26 d. Vievyje. Taiau tuomet kraujo praliejimo dar
pavyko ivengti. Gegus 7 d. lenkai um irvint miestel. Kit dien lenkai u-
puol prie Vievio miestelio buvusias lietuvi sargybas
47
.
253
Balandio 27 d. lenkai, pasitraukus vokieiams i Gardino, paskubjo uimti
miest
48
. Tomis dienomis Gardine lanksis Lietuvos vyriausybs vyriausiasis galio-
tinis A. ilinskas, susipains su realia padtimi vietoje, savo vyriausybs vardu
lenk atstovui papulk. A. Nienevskiui teik oficial protest dl dalies Lietuvos teri-
torijos okupavimo
49
.
Nereaguodami tai, lenkai msi vairi provokacij Gardine Lietuvos karinei
vadovybei pavaldaus I pst. baltgudi pulko atvilgiu, kad galiausiai 1919 m. bir-
elio 12 d. paskelb j iformuotu
50
. Ir toliau buvo sistemingai puldinjamos lietuvi
sargybos.
Nors uimamose lietuvi emse lenk kariuomen skelbsi esanti taut va-
duotoja ir reklamavosi garbingu legioninink vardu, taiau i tikrj jai ie idjiniai
dalykai maai rpjo. Jos daugum sudar Vilniaus ir Suvalk krat, Baltgudijos ir
Lenkijos miestelnai ir kaimieiai, stoj kariuomenn lenk kunig bei dvarinink
paraginti, nedarbo ir bado veriami, tikdamiesi pasipelnyti ir pan. tai kaip t ka-
riuomen apibdino tuo metu Vilniuje gyvens ymus lietuvi visuomens veikjas
M. Birika: iaurumas, plikikumas, kryiuotikas patvirkusio ginkluoio nusi-
statymas beginkli atvilgiu, tamsiausio lenko paira visa, kas nelenkika tai
savybs, kuriomis mums paprastai reiksi lenk kariai Net viesesni karinin-
kai santykiuose su mumis vis dlto per daug nesivar
51
.
Lenk kariai ugrobtose lietuvikose emse vykd masines kratas, m rekvi-
zicijas, plikavo, visaip eng gyventojus. Dani buvo atvejai, kai gyventojui gatvje
garsiai lietuvikai prakalbjus jis ikart bdavo suimamas, palaikomas lenk prieu,
jo namuose atliekamos kratos tariamai iekant ginkl, atimamas ar pavagiamas ver-
tingesnis turtas. Atimdami i gyventoj vertingesnius daiktus, lenkai tvirtindavo,
jog jie pirkti i vokiei, todl btina juos paimti. Pasisavindami gyventoj pinigus,
motyvuodavo, jog jie yra bolevik ir pan.
52
Vilniuje lenkai stengsi inaikinti visa tai, kas jiems atrod nelenkika: perse-
kiojo lietuvi visuomens veikjus, udar vairias kultros staigas. Birelio 5 d.
apipl lietuvi vaik prieglaud, pasisavino jai priklausiusius arklius, veimus ir
kitus daiktus. Bepldami tyiojosi i vaik dl j vartojamos lietuvi kalbos. Ypa
daug skriaud i lenk patyr Marcinkoni, Molt, Giedraii ir kituose mieste-
liuose bei j apylinkse gyven lietuviai.
Masikai suiminjant gyventojus, kaljimai buvo prikimti moni. Gegus
17 d. tik viename Vilniaus Lukiki kaljime buvo udaryti 1338 tokie nusikalt-
liai
53
. O kiek buvo kankinama dar kituose kaljimuose!
Apie lenk elges tuometinis Laikinojo Vilniaus lietuvi komiteto pirmininkas
M. Birika vliau taip ra: Kratos ir sumimai paprastai buvo vairinami, nera-
dus ginklo, pinig ir brangenybi atmimu, nekart keiksminiu, buoiniu ar kum-
tiniu pagyvinimu. Retas kuris Vilniaus lietuvis bus kratos ivengs ir nedaugelis ne-
gav materialiniai nukentti!
54
(kalba netaisyta V. L.).
1919 m. birelio 6 d. ties venionimis vykusiame slaptame lietuvi suvaia-
vime dalyvav Amenos, Giedraii, Molt, Inturks, Kaltann, Trak, Tvereiaus,
Dauglikio, Pals, Vidi, Drki, Gaids, Rims, Smalv ir Dkto atstovai
pateik daugyb pavyzdi, kaip lenkai persekiojo lietuvius: plikavo, fizikai kan-
kino, kio kaljimus, prievartavo moteris, 2 kartus per savait var prievartiniams
254
darbams lenk dvarus, draud lietuvikai kalbti ir kt. Suvaiavimo dalyviai nutar
pareikalauti i Lietuvos vyriausybs ginkl, kad patys ivaryt lenkus i savo krato
55
.
Lenk kariuomens savivals bei Vilniaus krato moni persekiojimo faktus
patvirtina ir lenk altiniai
56
.
Vykstant kovoms su bolevikais, dar besiorganizuojaniai ir nesustiprjusiai
Lietuvos kariuomenei atremti nauj stipr prie lenkus buvo sunku. Lietuvos
vyriausyb, kreipdamasi Antants valstybes, dl mint lenk veiksm reik tik
protestus. Ji per Paryiaus delegacij pra santarvinink paveikti lenkus, kad ie
sustabdyt tolesn invazij ir nustatyt provizorin demarkacijos linij tarp Lietu-
vos ir Lenkijos kariuomeni.
Karo veiksmams tarp Lietuvos ir Lenkijos ivengti vadinamoji Keturi didi-
j taryba ir nutar nutiesti tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni laikin demarkaci-
jos linij, kuri Lietuvos vyriausybei buvo notifikuota 1919 m. birelio 18 d. prancz
karins misijos pirmininko plk. ltn. C. K. Reboulio ratu. Plk. ltn. C. K. Reboulis jame
pareik, jog i demarkacijos linija reikia tik laikin karin okupacij militariniais ir
policiniais tikslais ir jokiu bdu neturi pakenkti ateities politiniams sprendimams. i
pirmoji demarkacijos linija turjo eiti nuo Lyko iki Augustavo (Augustavas lenkams),
Augustavo perkasu iki Sopockino, toliau per Pervalk, Ratnyi, pietus nuo Var-
nos, toliau lygiagreiai su geleinkeliu VarnaVilniusDaugpilis per 5 km nuo jo
vakarus iki Kazaiznos. iaur nuo Kazaiznos demarkacijos linij per 23 dienas
turjo vietoje nustatyti Antants karini misij atstovai
57
.
Lietuvos vyriausybs vadovas M. Sleeviius birelio 23 d. rate plk. ltn. C. K.
Rebouliui padkojo u demarkacijos linijos nustatym, kartu apgailestaudamas, jog
j nustatant nedalyvavo nei vienas lietuvi atstovas. Be to, jis pra, kad ginijamo-
se teritorijose nebt lenk civilins administracijos
58
.
i demarkacijos linija nei lietuvi, nei lenk netenkino. Pastarieji ja buvo ne-
patenkinti todl, kad kai kuriose deins Nemuno puss vietose turjo atsitraukti iki
3035 km, kad atsidurt per 5 km nuo geleinkelio GardinasVilniusDaugpilis li-
nijos. Lenk vadovyb trauktis i linij net negalvojo.
Pirmosios demarkacijos linijos nustatymas lietuviams visgi buvo ioks toks lai-
mjimas. Tai buvo, pirma, dar vienas ingsnis link Lietuvos valstybs pripainimo ir
nelaikymo jos vokiei dariniu ir, antra, bent formaliai var lenk brovimsi Lie-
tuvos teritorij.
Taiau tokia padtis tssi neilgai. Vokieiams traukiantis i Lietuvos, lenkai,
pasikliaudami savo karins jgos persvara, stengsi inaudoti kiekvien pasitaikiu-
si prog brautis gilyn Lietuv. Jau liepos 4 d. i Vilniaus atvyks lenk Generalinio
tabo karininkas grietai pareikalavo per 24 valandas atitraukti i Vievio miestelio ir
stoties lietuvi sargybas. Netrukus lenk prieakins dalys m ygiuoti Jieznoie-
mariVievioKazokiki link. Sunki kova tssi neilgai. Lietuvi valgai, puolami
daug gausesni prieo pajg, buvo priversti trauktis
59
.
Lietuvi sargyb ir utvar puldinjimai iplito madaug 100 km ruoe ir
siek 2030 km gilumon. Tuo metu fronto bar nuo Neries ups iki Varnos mieste-
lio (daugiau kaip 50 km) vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu gyn
karin. K. kirpos vadovaujamas Atskirasis batalionas. Jo jgos buvo menkos min-
tame bare tebuvo dvi kuopos su kulkosvaidiais ir 19 raiteli valg komanda. Ka-
255
rin. K. kirpa liepos 5 d. informavo Atskirosios brigados vad apie lenk papildom
karini jg telkim ir rengimsi puolimui. Realiai vertindamas gresiant pavoj, ka-
rin. K. kirpa pra leisti jam prie lenkus mintame bare sutelkti visas bataliono jgas,
taiau jam buvo sakyta dal jg nukreipti Kauno gulos sargyboms sustiprinti
60
.
Lenkai toliau puol DaugJieznoKaiiadori kryptimi. Vyr. kariuomens
vadas gen. S. ukauskas 1919 m. liepos 7 d. 17 val. lenk gen. S. eptickiui pasisto-
je telefonogramoje, atkreipdamas jo dmes fakt, perspjo, kad, jeigu lenk
kariuomen nebus atgal ataukta, jis bus priverstas prieintis ginkluota jga
61
.
37 schema
1919 m. birelio 18 d. demarkacin linija
256
Taiau, kaip minjome, ta ginkluota jga buvo labai menka ir lenkams pa-
vyko uimti iemarius, Staklikes, Butrimonis ir Daugus. Lietuvos protest san-
tarvininkai atsak, jog jie paved maralui F. Fochui paveikti lenkus, kad ie ati-
traukt savo kariuomen pietus nuo demarkacijos linijos. Nepaisant maralo F.
Focho formalaus liepos 11 d. sakymo, lenkai nepaklaus, pareikdami, jog patys
nustatysi toki demarkacijos linij, kuri bus jiems tinkama
62
.
Liepos 12 d. lietuviai vl skundsi Antants vyriausiajai tarybai, kad lenkai ir
toliau paeidinja demarkacijos linij, atkreipdami Antants valstybi dmes su-
sidariusios padties rimtum
63
. Taiau aktyviai veik ir lenk diplomatai. Jie siek,
pirma, kad Antant jiems pripaint deinje Nemuno pusje naujai uimt Lietu-
vos teritorij ir, antra, stengsi pakeisti savo naudai ir piet Suvalkijoje lenkams
nepalanki, vokiei dar okupuojam demarkacijos linij. Pagal lenk silom pro-
jekt naujoji linija turjo eiti nuo Rytprsi sienos iilgai buvusios Suvalk apskrities
iaurinio pakraio iki Berinink, toliau rytus pro Lazdijus ir Seirijus iki Nemuno,
nuo ten emyn iki Alytaus, i ten pagal Pilsudskio pirt linij
64
. Siekdami i tiks-
l, lenkai ivyst plai veikl, stengdamiesi palenkti savo pusn tiek Antant, tiek
maral F. Foch. Tai padaryti jiems pavyko. Liepos 18 d., ir vl lietuviams nedaly-
vaujant, buvo nubrta nauja laikina linija, kuri nuymjo jau 12 km atstumo ruo
vakarus nuo geleinkelio linijos GardinasVilniusDaugpilis
65
.
Nors lenkai toliau plt puolamuosius veiksmus, 1919 m. liepos 19 d. gausi j
kariuomens rinktin netiktai upuol Alantos miestel. Vietos valdia buvo suim-
ta, milicija nuginkluota, be pasigailjimo imta plti vietos gyventojus. Bolevik fronte
buvusi lietuvi kariuomens vadovyb tuojau i atsargini dali suorganizavo ka-
ri br, kuris sumu lenkus, ivijo i miestelio ir, kar. K. kirpos teigimu, pam
nelaisv 24 belaisvius. Klastingi lenk puldinjimai i pasal iose apylinkse ku-
riam laikui liovsi
66
.
Liepos 2324 d. lenkai plaiu frontu pradjo puolim Alytaus link, stumdami
vakarus negausias lietuvi utvaras bei sargybas. Pirmiausia j nemaos pajgos
pasirod Merkins apylinkse. Nors pagal 1919 m. birelio 18 d. demarkacijos linij
Merkin buvo palikta Lietuvai, taiau lenkai, siekdami grobikik tiksl ir kvieiami
bei remiami vietini lenk dvarinink, aplinkiniuose kaimuose ir tarp lietuvi kari
platino atsiaukimus, kuriuose demagogikai tvirtino atj vaduoti Lietuvos, kuri
alies ministrai pasiry parduoti vokieiams, ir pan.
67
Vokieiams traukiantis i Merkins, Alytaus m. ir apskr. komendantas karin.
B. Naujanis-alkauskas, trkstant karinink, miesteliui ginti paskyr net netarna-
vus kariuomenje laisvai samdom karo valdinink Br. Balin su 20 neapmokyt
naujok. Suinojus, jog liepos 23 d. vlyv nakt lenkai i netoli esanio Gudakiemio
kaimo ruoiasi pulti Merkin, buvo nutarta organizuoti priepuol. Lenkams tebe-
miegant lietuvi brys staigiu netiktu manevru apsupo kaim ir nuginklavo net
nespjusius pasiprieinti 30 lenk raiteli. Buvo paimtas karo grobis 30 autuv,
2500 ovini, 27 arkliai, 30 baln. Lenk belaisviai buvo paleisti, nes neturta kur
juos patalpinti. Karo grobis buvo isistas Seirijus, o kariai, laukdami lenk puoli-
mo, Merkinje nutar gintis. Liepos 2425 d. nakt stambios lenk pajgos per 600
kari um Merkin, o po to ir Seirij miestel. ia bdami jie toliau koncentravo
savo pajgas ir ruosi ygiui Alyt
68
, bandydami supti Kaun i piet puss.
257
Reaguodama tokius lenk veiksmus, Lietuvos vyriausyb liepos 24 d. vl pa-
siskund Vyriausiajai tarybai, kad lenkai ne tik nerodo joki atsitraukimo poymi,
bet, prieingai, puola toliau.
1919 m. liepos 26 d. santarvinink ginkluotj pajg vadas maralas F. Fochas,
atvyks Paryi, supaindino Vyriausij taryb su lenk vykdytais birelio 18 dienos
demarkacijos linijos paeidimais. Remdamasis liepos 18 dienos laikinja linija ir Lenk
reikal komisijos balandio 22 dienos rekomendacijomis, jis pasil nauj linij. Svar-
biausias pakeitimas joje Suvalk ir Sein apskrii priskyrimas lenkams
69
.
Vyriausioji taryba F. Focho pasilymui pritar. Taip buvo priimta vadinamoji F.
Focho demarkacijos linija, apie kuri plk. ltn. C. K. Reboulis tik rugpjio 3 d. prane
Lietuvos vyriausybei, paymdamas, kad ji neturs takos nustatant ateityje Lietuvos
Lenkijos sien, nes dl to Taikos konferencija priimsianti atskir sprendim
70
.
F. Focho linija jo nuo Rytprsi pietus nuo Vityio, toliau iaur nuo Vyai-
nio, lietuvi pusje palikdama Liubav, toliau iaur nuo Punsko, iauriniu Galadu-
so eero kratu, rytus nuo Berinink ligi Marichos ups, toliau ja iki Igorkos upelio,
iuo upeliu iki Nemuno, toliau 12 km vakarus nuo geleinkelio linijos Gardinas
VilniusDaugpilis
71
. i demarkacijos linija isilaik iki 1920 m. liepos mn., kai puo-
lanioji bolevik kariuomen privert lenkus trauktis ir apleisti Vilni (r. 38 schem).
Lietuviai protestavo dl Suvalk ir Sein priskyrimo lenkams, taiau j protestai
nieko nedav. Lenkams situacija Paryiuje buvo kur kas palankesn, todl jie nesilaik
mint demarkacijos linij, skverbsi toliau Lietuvos teritorij ir pl krat. Siekdami
ivengti atsakomybs u savo agresyvius veiksmus ir suversti kalt kitiems, lenkai visaip
stengsi apmulkinti lietuvilenk front atvykstanius prancz ir angl karini mi-
sij narius. Savotikai domi buvo j argumentacija. Antai paklausus kieno sakymu
lenk armija versi Lietuv, Vilniaus lenk vadovai tikino vykd Varuvos vyriausy-
bs sakymus, o pastaroji aikino, jog tai dar vietiniai lenk daliniai be vyriausybs
inios, per nesusipratim vykd eil nemaloni ipuoli, be kuri, atseit, pasienio sar-
gyba neapsieina. Toliau aikinantis ir vieni, ir kiti nurod, kad i tikrj lenklietuvi
nesusipratimas tai vaisius tamsi jg, kurios provokacijos tikslu vyriausiosios val-
dios vardu sak Lietuvos pasienyje buvusiems daliniams ygiuoti pirmyn
72
.
Antants ali misij atstov spaudiama, lenk armijos Lietuvoje I divizi-
jos vadovyb, neva nordama nutraukti karo veiksmus, 1919 m. liepos 26 d. Lietu-
vos kariuomens Generaliniam tabui atsiunt paliaub sutarties projekt-pasily-
m, kuriame ikl keturis reikalavimus:
1. Lenk divizij ir Lietuvos karines dalis skirianios fronto linijos negali uim-
ti jokios kitos kariuomens dalys.
2. Fronto linija laikytina i lenk kariuomens uimta linija: MerkinButri-
monysStakliksUuguostisidiksBendraiJagielonysVievisKazokiks
MusninkaiirvintosGiedraiiaiSkudutikisPakalniaiTauragnaiVarnikiaiKa-
zaiznaDktasRimVidiai (visi ie punktai lenk pusje).
3. i sutartis yra laikina ir galios tol, kol I divizijos vadovyb negaus galutinio
nurodymo i Lenkijos kariuomens vyriausiojo vado.
4. Lietuvos kariuomenei perengus i linij, sutartis laikoma sulauyta
73
.
Lietuvos kariuomens Generalinis tabas, gavs lenk paliaub pasilym,
kit dien jiems prane sutinks neperengti sutarties antrajame punkte nurodytos
258
linijos iki savo valdios galimo nurodymo ir nevykdyti fronte joki pakeitim. Tiltas
per Nemun ties Merkine turjo likti lietuvi pusje
74
.
Taiau netrukus lenk vadovyb sulau ir pasiadjim. Liepos 29 d. lenk
brys m vertis Jiezno link, taiau ties Kaoni dvaru sutiks atkakl lietuvi pasi-
prieinim buvo priverstas pasitraukti. Liepos 31 d. lenkai atakavo Dembino dvar bei
Pakalniki ir Pasieki kaimus. Po atkaklios kovos jie buvo atstumti. Rugpjio 2 d.
stiprios lenk pajgos siver 15 km Lietuvos teritorij ir um Kalvi miestel
75
.
38 schema
Maralo F.Focho 1919 m. liepos. 26 d. nustatytoji demarkacin linija
259
Tuo bdu lenkai ne tik nevykd savo duot pasiadjim, bet ir, pasinaudodami
karins jgos pranaumu, uiminjo vis naujas vietoves, kurdindami jose sustiprintas
gulas. Antai 1919 m. rugpjio mn. pradioje Butrimonyse sitvirtino 40 gerai ginkluo-
t pstinink, Staklikse taip pat 40, Dauguose 200 kari. Varnoje buvo viena
pstinink kuopa, Merkinje vienas raiteli eskadronas ir 40 pstinink, ir t. t.
76
POW SMOKSLAS LIETUVOJE
L e n k i jos p l a n a i s u g r i a u t i L i e t u v o s v a l s t y b i v i d a u s.
Vilniaus miesto ir didels Ryt Lietuvos teritorijos dalies ugrobimu lenkai nesitenkino.
Verdamiesi toliau Kauno kryptimi, jie atkakliai siek gyvendinti savo politin tiksl
pajungti Lenkijai vis Lietuv. Taiau atkaklus besikurianios Lietuvos kariuomens pa-
siprieinimas m trukdyti j planams. Tiesa, turdama ryki ginkluotj pajg
persvar, Lenkija galjo atvirai pulti Lietuv ir bandyti j okupuoti. Taiau tokiam
ingsniui ji nesiryo dl i prieasi:
1. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo plaiai paplit laisvo taut apsisprendimo
principai ir bent formaliai stengtasi j laikytis ir nepaeisti.
2. Lietuva, kaip ir Lenkija, kovojo prie bendr prie bolevikus, taigi, noro-
mis nenoromis lyg ir buvo jos talkinink.
3. Atvirai upuldama Lietuv, Lenkija bt nuteikusi prie save daugel pa-
saulio valstybi, ypa Antants alis, nuo kuri buvo labai priklausoma.
4. Tuo metu vykdydama stambias kovines operacijas Ukrainoje, Lenkija bijojo
dar labiau isklaidyti ir susilpninti savo karines pajgas.
5. Pats Lenkijos vadovas J. Pilsudskis visada laiksi nuomons, jog paioje Lie-
tuvoje jam pasiseks rasti alinink, kurie pritars ir parems jo idj savo jgomis at-
kurti lenk globojam ir vadovaujam Lietuvos Didij Kunigaiktyst.
Dl mint prieasi atsisak atviros karins Lietuvos okupacijos, lenk poli-
tikai ir kariniai veikjai subrandino plan sugriauti ms valstyb i vidaus. J pir-
maeilis udavinys buvo diskredituoti vadovaujanius Lietuvos valstybs organus
Valstybs Taryb bei Laikinj vyriausyb ir tikinti pasaul, jog lietuvi tauta pati
norinti susijungti su lenkais. Tam tikslui visas dmesys buvo nukreiptas propagan-
dai u Lietuvos prijungim prie Lenkijos, u vadinamj unij, be pertraukos bru-
kamai dar nuo vokiei okupacijos pradios. darb aktyviai sitrauk visa lenk
spauda bei dauguma j organizacij, i kuri ypa paymtina Pakrai sargy-
ba (Stra Kresowa). J pastangomis Lietuva buvo u versta tiek lenkikomis, tiek
lietuvikomis proklamacijomis bei atsiaukimais, kurie per agentus i Vilniaus buvo
siuniami nepriklausomos Lietuvos pus.
Antai viename lietuvi kalba ispausdintame atsiaukime Kareiviai lietuviai
buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausyb yra vokiei sudaryta, kad nepriklausoma
Lietuvos valstyb neatsilaikys, todl lietuviai tur dtis su lenkais ir drauge su jais
kurti nepriklausom Lietuv. Atsiaukimo pabaigoje kareiviai raginami sukilti prie
savo vadus, nuversti vyriausyb, o savo vadu paskelbti Lietuvos sn Juozap Pil-
3.
260
sudsk
77
. Kitame atsiaukime Broliai sodieiai ir darbininkai! puolama Lietuvos
Taryba, neva ji tvirtinanti, jog Pilsudskis Vilni ums prievarta, ir aikinama, kad
jungtin LietuvosLenkijos valstyb nebus pon valdoma, bet j valdysi taut at-
stovai, kurie visus beemius ir maaemius aprpinsi eme, amatininkus dirbtu-
vmis, darbininkus darbu, ir Dievo vardu siloma baigti savitarpio ginus
78
.
Lenk ideolog Lietuvoje skleidiamos proklamacijos daugiausia buvo nukreip-
tos prie vadinamj provokik M. Sleeviiaus ir A. Smetonos politik. Vokie-
i karini dalini buvimas iaurs Vakar Lietuvoje buvo pateikiamas kaip rody-
mas, jog Lietuvos Valstybs Taryba yra vokiei rankis ir kad lenk vyriausybs
pareiga esanti apsaugoti lenkus Lietuvoje.
Pakrai sargybos organizacijos Kauno apygardls komendantas tiems
tikslams gyvendinti pasitelk ne tik atskirus asmenis, privaias draugijas, bet ir len-
k visuomenines organizacijas, ypa daug dmesio skirdamas Kauno lenk komite-
to veiklai iplsti. Gavs plaius galiojimus, mintas komitetas netrukus prim toli
siekiant nutarim (kalba netaisyta V. L.):
1. reikmingos istorins valandos akivaizdoje reikalauti, kad visi Lietuvos lenk
sluoksniai ir draugijos pasiduot savo veikime lenk komitetui Kaune ir prisist j
savo atstov.
2. auktis vis visuomen ir jos susibrimus, kad, dlei didels atsakomybs
prie istorij, ji parodyt tomis sunkiomis valandomis savo darbe ir atsispyrime kuo
didiausios energijos, ir
3. pavesti prezidiumui, kad jis neatidliojant daryt ygi lenk komitet Kau-
nijoje kuo greiiausia legalizuoti
79
.
Taigi Kauno lenk komitetas tapo vienu i pagrindini ranki Lenkijos val-
diai, siekianiai sutrukdyti Lietuvos valstybs pripainim pasaulyje. Kaip matyti
i 1919 m. kovo mn. Varuvoje parayto referato Etnografins Lietuvos galimybs
Europos nuolatins taikos klausime, pasaulio valstybms buvo stengiamasi rodyti,
jog lietuviai netur joki slyg savo valstybei sukurti ir germanizacijai ar rusifikaci-
jai atsispirti. Buvo praoma, kad Taikos konferencija Paryiuje, sprsdama Lietuvos
nepriklausomybs klausim, pripaint lietuvi taut kaip individ, pabudus i le-
targo, ir j apsaugot globa (suprask lenk V. L.), kuri garantuot, kad i tauta
bus apsaugota nuo prie, pasiryusi j inaikinti. Toliau buvo teigiama, jog etno-
grafinei Lietuvai negalima suteikti nepriklausomybs, nes ji neturinti pakankamai
jg jai isaugoti. Kad Lietuva nepaklit Vokietijos ar Rusijos rankas, Ryt Euro-
poje vienintel Lenkijos valstyb turinti j globoti, atsivelgdama praeityje buvu-
sius ir dabar esamus istorinius, kultrinius bei gamtinius ryius
80
.
Prisidengusi Kauno lenk komiteto vardu, Kauno apygardls komendantra
pareng memorandum, kur teik Kaune buvusiai Antants ali misijai. Jame
tariamasis lenk komitetas visaip kaltino Lietuvos valdi, persekiojani lenkus, ir
vis Lietuvoje gyvenani lenk vardu pra santarvininkus prijungti prie Lenkijos
lenk miest Kaun ir emes iki Dubysos ups, kurios taip pat daugiausia lenk
apgyvendintos
81
.
Panaaus turinio skundai buvo teikti JAV karins ir politins misijos vado-
vui, penki valstybi Aukiausiajai Tarybai Versalyje, popieiaus nuncijui Lenki-
joje, Lenkijos valdiai, vairioms lenk politinms organizacijoms ir kt. Visuose juo-
261
se buvo praoma apsaugoti lenkus nuo Lietuvos vokikosios valdios ir pri-
jungti Lietuv prie Lenkijos
82
.
Lenk vyriausybs vadovai, gerai suprasdami, kad tik ginkluotu perversmu
galima paimti Lietuvos valdi savo rankas, jau 1919 m. liepos mn. viduryje pra-
djo svarstyti sukilimo parengimo klausim. Vienas i vadovaujani Pakrai
sargybos ir Ryt emi civilins valdybos veikj M. Sviechovskis pareng slapt
1919 m. liepos 31 d. memorandum, kuriame reikalavo, kad, atsivelgiant Lietu-
vos vyriausybs paadtus seimo rinkimus (lenk politikai ypa baiminosi io Lietu-
vos Steigiamojo Seimo suaukimo, nes po to bt buv sunku klaidinti pasaul, kad
nepriklausomos Lietuvos gyventoj dauguma norinti dtis su Lenkija V. L.), kuo
skubiau bt iplsta politin ir karin veikla vykdyti valstybin perversm ir gin-
kluot revoliucij Lietuvoje
83
. Ryt emi komisaro galiotinis Varuvoje M. Kos-
sakovskis 1919 m. liepos 18 d. savo dienoratyje ra: Kauno Lietuvoje vyks suki-
limas prie Taryb. Sukilliai pakvies lenkus Bus vyks faktas ir jeigu tatai pa-
siseks, Gordijaus mazgas bus bema atmegztas
84
.
1919 m. birelio 28 d. Vokietijai Versalyje pasiraius taikos sutart su santarvi-
ninkais, lenkams inyko vokiei pavojus. Lenkijos padtis pagerjo. Be to, ji baig
daugiau kaip pusmet usitsus sunk kar su ukrainieiais. Lietuvos padtis pa-
stebimai pablogjo. Pasitraukus i Lietuvos saks savanoriams, lietuviams vieniems
teko tsti sunkias kovas su bolevikais Dauguvos fronte. Lietuvos iaurs vakarines
teritorijas m brautis bermontininkai. Pasunkjo ir Lietuvos vidaus padtis.
L. V a s i l e v s k i o m i s i j a K a u n e. iame nenutrkstam prietaravim
fone lenk vyriausyb vl nutar pamginti sudaryti sutart su Lietuva. J. Pilsudskis
neatsisak minties vienu ar kitu bdu isprsti pain LietuvosLenkijos federacijos
klausim. 1919 m. liepos 31 d. su savo artimu bendradarbiu, ymiu to meto Lenkijos
politiniu veikju L. Vasilevskiu atvyks Vilni, tarsi ne tik su lenk politikais, bet ir
su Lietuvos dvarininkais, kuri vien Taujn dvarinink kunigaikt Konstantin
Radvil, kaip vietos lenk reikal inov, net paskyr savo patarju
85
.
Rugpjio 3 d. L. Vasilevskis, aprpintas smulkiomis instrukcijomis, su mjr. T.
Kasprzyckiu buvo pasistas Kaun dertis dl lietuvilenk santyki sunormini-
mo. ia L. Vasilevskis pasil Lietuvos vyriausybei abiejose Lietuvos dalyse (nepri-
klausomoje ir lenk uimtoje) surengti atskirus seimo rinkimus. Taip irinkti seimo
atstovai turt susirinkti Vilniuje bendr asamblj, kuri nustatyt teisin ir politin
Lietuvos status ir apibrt jos santykius su Lenkija. Jis sil Lietuvai silieti vals-
tybi federacij, kuri tstsi nuo Baltijos iki Juodosios jr
86
.
M. Sleeviiaus vyriausyb kategorikai atmet pasilym rengti plebiscit et-
nografinje Lietuvoje, kol ten bus lenk kariuomen, reikalavo pripainti nepriklau-
som Lietuv su sostine Vilniumi ir paalinti lenk administracij i Lietuvos terito-
rijos. Vartodami svok etnografin Lietuva, lietuviai turjo omenyje Kauno, Su-
valk ( iaur nuo Augustavo), Vilniaus (su nedidelmis iimtimis) ir Gardino (
iaur nuo Nemuno) gubernijas
87
.
L. Vasilevskio misija nepasisek. ios delegacijos nariams rpjo ne tiek dery-
bos su Lietuvos vyriausybe, kiek daugiau itirti POW organizacijos veikl ir jos gali-
mybes vykdyti Lietuvoje perversm. L. Vasilevskiui derantis su M. Sleeviiumi,
262
mjr. T. Kasprzyckis inspektavo POW veikl Lietuvoje ir jos pasirengim tarnauti
Lenkijos interesams bei kalbjosi su Lietuvos kariuomens vadu gen. S. ukausku ir
kitais veikjais, nordamas suinoti j poir federacijos reikalu
88
.
Nepavykus L. Vasilevskio misijai ir paaikjus, kad lietuvi visuomenje nebu-
vo palanki politini grupi lenk propaguojamoms idjoms paremti, Lenkijos va-
dovyb nusprend su Lietuvos lenk pagalba ir j vardu (vliau traukiant Lenkijos
kariuomen) vykdyti Lietuvoje politin perversm, sudaryti joje Lenkijai palanki
vyriausyb ir federacijos ryiais sujungti Lietuv su Lenkija.
P O W v e i k l a L i e t u v o j e. Dar prie Pirmj pasaulin kar J. Pilsudskis
Austrijoje sukr slapt karin organizacij, pavadint Polska Organizacja Woj-
skowa, sutrumpintai POW. ios didel politin reikm turinios organizacijos
pagrindinis siekis buvo Wszechpolska od morza do morza! (Lenkija nuo jros
iki jros!). Kur laik negaldama atvirai veikti, ji buvo prisidengusi vairi sporto,
skaut, kultros ar alpos sjung bei draugij vardu, kuriose slapta buvo auklja-
mos ir formuojamos bsimos lenk karins pajgos. stojimas POW ir veikla joje
buvo laikoma kiekvieno jauno lenko venta pareiga
89
.
Kiekvienas stojantysis i organizacij turjo prisiekti tokias odiais: Visikai
susipains su POW tikslais ir organizacijos pagrindais. stodamas jos eiles, duodu
ikilming garbs od, ikilming priesaik Dievui, jog organizacijos valdiai be ato-
dairos paklusiu, niekam neiduosiu man patikt paslapi apie sudt ir darbus, o
visas savo pastangas skirsiu tam, kad dl suvienytos ir nepriklausomos tvyns Lenki-
jos savo krauj ir gyvyb paaukoiau. Ir apskritai elgsiuos taip, kad galiau gyventi ir
mirti kaip tikras lenk kareivis. Taip man, Viepatie Dieve, padki
90
.
Pirmieji peoviakai Lietuvoje atsirado 1915 m. Tais metais tos organizacijos Trak
apskr. komendantu buvo paskirtas V. Stanieviius. Jis buvo pareigotas Lietuvoje
steigti POW skyrius. Taiau vokiei okupacinei administracijai neleidus veikti iai
organizacijai, jam teko i politinio darbo pasitraukti. POW veik tik Vilniuje
91
. Jai i
esms vadovavo lenk karikiai. 1919 m. sausio 5 d. lenkams pasitraukus ir bolevi-
kams umus Vilni, POW veikla Lietuvoje laikinai apmir. Taiau jau kovo mn.
lenk karins vadovybs sakymu i Varuvos organizacijos veikla buvo atgaivinta
ir suaktyvinta. kart jos tikslas buvo jau nebe verbuoti vyrus lenk kariuomenei,
bet organizuoti sukilim Lietuvos valdiai nuversti ir uimti vis krat. POW vado-
vyb sukilimo btinum grind tokiais samprotavimais:
1. Lietuviai neturi pakankamai inteligent, todl Lietuva negali bti nepri-
klausoma, ji tegali bti valdoma kurio nors kaimyno.
2. Lietuva nra atspari germanizacijai.
3. Lietuvos politiniame gyvenime lenkai vaidina svarbiausi vaidmen, todl
tik Lenkijai priklausanti teis Lietuv valdyti.
4. Rusai es stengiasi restauruoti savo valdi Lietuvoje, to paties siekianti ir
Vokietija, todl ir Lenkijai gresis didelis pavojus
92
.
Paiame Kaune POW sisteig dar 1918 m. pabaigoje. I pradi ia veik tik
ios organizacijos konspiracinis punktas, rpinsis slaptai per sien pervesti sava-
norius lenk kariuomen. 1918 m. gruodio 17 d. punkt sudar 12 nuolatini
POW nari
93
.
263
Pirmuoju lenk Generalinio tabo Lietuv atsistu darbuotoju buvo porui-
kas Orlovskis. valgybai susekus, jis 1919 m. kovo 18 d. buvo suimtas. Taiau jam
pavyko pabgti. Tada lenk kariuomens Generalinis tabas kovo 14 d. i Varuvos
Kaun pasiunt paporuik slapyvardiu Sekunda su 2 kurjermis. Gavs i Pa-
krai gynimo komendantros informacinio biuro 4000 marki avans, jis kovo 21
d. atvyko Kaun. domu paymti, jog paporuikiui Sekundai buvo paskirta 1000
marki paalpa, 700 marki alga ir 400 marki priedas. Kurjerms buvo nustatyta
500 marki alga, 25 marki dienpinigiai ir 15 marki per dien priedas
94
.
Paporuikis Sekunda Kaune veik Pakrai gynimo vadovybs (Dowodztwo
Obrony Kresow DOK) vardu iki 1919 m. balandio 7 d. T dien jis gavo Suvalk
ems Pakrai gynimo vadovybs vado, lenk kariuomens Generalinio tabo po-
ruiko A. Beniovskio sakym, kad, remiantis Lenkijos kariuomens Generalinio ta-
bo 1919 m. kovo 29 d. sakymo 5 punktu, visi i Pakrai gynimo komendantros
paporuikio Sekundos vadovaujam apygard siuniami mons pereina visik jo
priklausomyb. Toliau poruikas A. Beniovskis sakyme pabr, jog visas Kauno kra-
tas (Kowiensczyzna) yra jo (suprask A. Beniovskio) vadovaujama apygarda, o pa-
poruikis Sekunda, kaip Kauno apygardls laikinas vadas, pareigojamas organizuoti
Pakrai gynim
95
. Nuo to laiko Pakrai gynimo komendantros informacinis biu-
ras buvo pavadintas Pakrai gynimo vadovybs Kauno apygardle.
Paporuikis Sekunda mintas pareigas jo neilgai. Atauktas Volkovysk, jis
1919 m. balandio 19 d. vadovavim Kauno apygardlei perdav Kauno lenk gim-
nazijos mokytojui, buvusiam rus kariuomens paporuikiui R. Kavalecui, prisi-
dengusiam Adomo Juzviko slapyvardiu
96
. Pastarojo teigimu, jis savo veiklai Lietu-
voje rads blog dirv. Dauguma lenk inteligent buvo ivyk i Lietuvos. Likusie-
ji, kuri tebuvo maa saujel, koketavo su lietuvi valdia, buvo lenkams neitikimi
ir nesiryo su ginklu rankose kovoti prie lietuvius. Minta lenk saujel lauk atei-
nant lenk kariuomens ir tik tada adjo jai padti
97
.
Visgi paporuikis Sekunda per neilg darbo laikotarp (nuo kovo 21 d. iki ba-
landio 12 d.) sugebjo suburti organizacijos branduol ir Lietuvos krato apsau-
gos, susisiekimo, valstybs turt ir maitinimo ministerijas, karo teism, Kauno mies-
to valdyb, Kauno geleinkelio stot ir kitas vietas nukreipti savus mones. Be to,
jam pavyko Kaune sudaryti 4 darbo grupes: valgybos, politikos, verbavimo bei fi-
nans, ir suorganizuoti R. Kavaleco vadovaujam greitj br
98
. Savo darbui las
gavo i savo vadovybs bei vietini lenk dvarinink.
Perms vadovavim Kauno apygardlei, R. Kavalecas dar iki balandio 27 d.
sudar i 7 moni, Lietuvos kariuomenje tarnavusi lenk karinink, organizaci-
jos branduol. ios organizacijos tikslas buvo valgyti Lietuvos kariuomen, tikinti
jos karininkus tarnauti lenk armijoje, stiprinti komendanto autoritet. Be to, buvo
kurta keletas kit organizacij. Pavyzdiui, organizacija Sokol, susidedanti i 10
moni, turjo udavin parengti dirv greitojo brio organizavimui; skaut orga-
nizacija 17 moni turjo vykdyti mieste valgyb; organizacijos, palaikanios
ryius su lenk komitetu Kaune ir su vietos lenk spauda (Ziemia Kowienska),
tikslas buvo formuoti visuomenje Lietuvos su Lenkija unijos sudarymo reikalingu-
mo opinij ir t. t.
99
1919 m. gegus mn. pradioje Kaune suorganizuota POW buvo atskirta
264
nuo Suvalk apygardos, tapo savarankika ir perjo Vilniaus lenk karins valgy-
bos poskyrio virininko M. Koscialkovskio (slapyvardiu Orvidas) inion. Kauno
apygarda turjo tris apskritis: Kauno, iauli bei Raseini, ir apie 100 nari. Netru-
kus apygarda buvo iplsta 13 apskrii ir lyg voratinkliu apraizg vis nepriklauso-
mos Lietuvos teritorij, iskyrus pafront. Apygardai vadovavo karin vadovyb
Komanda (Komenda Okrgu), kuri sudar ie skyriai: organizacinis komen-
dantas Stanislovas Niekraas, valgybos komendantas Jonas Niekraas, ryi ko-
mendantas Jonas Piotroviius, politinis komendantas Kazimieras Blaeviius, kari-
nis komendantas Jonas Kudzeviius. Be to, vadovyb dar jo instruktoriai ir
kurjeriai svarbiems pavedimams vykdyti. Liepos mn. pabaigoje apygarda turjo
226 narius
100
.
Lietuvilenk pafrontje veik Panemuns auli organizacija (Organizacja
Strelcow Nadniemenskich OSN), kuri dl savo skirtingo veiklos pobdio buvo
iskirta i POW. Ji buvo tiesiogiai susieta su fronte esania reguliarija kariuomene ir
vykd artim diversij, bdama slapta tik nepriklausomos Lietuvos pusje. i orga-
nizacija buvo pavaldi tiesiog II skyriaus Vilniaus poskyrio virininkui A. Koscialkov-
skiui. J sudar 3 apygardos: Suvalk, Trak ir Maiiagalos. Nors t els len-
kams ir nepasisek daug surinkti, bet jie vis dlto kai kur pasirod: padjo lenkams
uimti irvintas, dalyvavo Sein sukilime, upuldinjo lietuvi sargybinius, rinko
inias apie Lietuvos kariuomen
101
.
Be anksiau mint, nepriklausomoje Lietuvoje dar veik viena slapta lenk
organizacija Pakrai sargybos draugija (Towarzystwo Stray Kresowej). Ji
daugiausia rpinosi perversmui palankiai nuteikti nepriklausomoje Lietuvoje vei-
kusias lenk organizacijas.
R. Kavaleco vadovaujama POW Kauno apygardos komanda plt veikl. Tos
organizacijos centro ryi komendantas J. Piotroviius 1919 m. birelio 13 d. sudar
vadinamj obvod ir ryi etap tinklo schem. Jiems organizuoti Raseinius, Bab-
tus, Vandiogal, Vilkij, Jonav, Kdainius, iaulius, Panev, Ukmerg, Rumikes,
Bartknus, Kruon, Jiezn, Alyt, Staklikes ir Butrimonis buvo pasisti instruktoriai,
kurie ia verbavo mones, rinko inias, smulkiai apra Vilni einanius kelius ir kt.
102
Apygardos komendantas rezidavo Kaune, ir is miestas tapo viso rengiamo
smokslo centru. Visi srii komendantai privaljo jam sisti raportus apie svarbes-
nius politinius ir karinius vykius savo srityje, o apygardos komendantas visa tai
praneinjo vyriausiajai vadovybei Lydoje, Vilniuje ar net Varuvoje. Raportus i
srii komendantr apygard ir i ios Vilni pristatydavo specials kurjeriai,
tarp kuri buvo daug moter. Raportai daugiausia buvo raomi lenk kalba, tik
vietovi pavadinimai ir moni pavards buvo ymimos tam tikrais ifrais.
Raportai buvo politinio ir valgybinio pobdio. Pirmuosiuose smokslininkai
aprainjo politin padt nepriklausomoje Lietuvoje, moni nuotaikas ir j santy-
kius su valdia, lietuvi ir vokiei kariuomeni bei administracijos santykius, vai-
riausius vykius, visuomens veikj ir valdios nari savybes, j pairas, nusistaty-
m lenk atvilgiu ir kt. Kariniuose raportuose kalbama apie lietuvi ir vokiei ka-
riuomeni dyd, dislokacijos vietas, apginklavim, organizacij, judjim, amunicij,
sargybos, sandli vietas, susisiekimo priemones telegraf, telefon, tiltus ir t. t. Or-
ganizacija taip uoliai rinko vairi informacij apie lietuvi karin ir politin padt,
265
kad jai visoki paslapi buvo inoma daugiau negu patiems lietuviams. Ji puikiau-
siai iman apie lietuvi civilin valdi, inojo net tokias smulkmenas, kaip, pavyz-
diui, vien ministr santykius su kitais, j adresus, poir t ar kit dalyk.
sritis siuniami instruktoriai teik vairius nurodymus dl tolesns veiklos,
veiojo atsiaukimus lenk ir lietuvi kalba, priirjo srii komendant veikl,
tikrino j raportus ir t. t. Prie srii komendantr buvo tam tikri etapo komendan-
tai, pas kuriuos buvo galima apsistoti, gauti nakvyn ar atitinkam informacij vai-
riais klausimais. Las visos organizacijos veiklai bei ginklais apsirpinti skyr vy-
riausioji POW vadovyb Vilniuje.
POW nariai daugiausia buvo Lietuvos dvarininkai, miestieiai ir kiti sulenkj
gyventojai. Organizacija djo daug pastang traukti savo gretas kuo daugiau pa-
i lietuvi ar net Maosios Lietuvos lietuvnink.
POW smokslininkams labiausiai rpjo iplsti savo tak Lietuvos kariuo-
menje. Kaip jau minjome, mjr. T. Kasprzyckis, 1919 m. rugpjio mn. pradioje
lankydamasis Kaune, umezg ryius netgi su Lietuvos vyr. kariuomens vadu gen.
S. ukausku. Lenk istoriko P. Losovskio teigimu, pokalbio tarp mjr. T. Kasprzyckio
su gen. S. ukausku metu pastarasis pasisaks jauisis lenku ir vadovaujs Lietu-
vos kariuomenei tik tam, kad bt pasieka taika su Lenkija
103
.
Kai kurie R. Kavaleco bendradarbiai jau tarnavo karininkais Lietuvos kariuo-
menje: K. Piotroviius Generalinio tabo ininerijos skyriuje, L. Kiraeviius arti-
lerijos skyriuje, V. Kudzeviius automobili instruktoriumi. Jis buvo umezgs ry-
ius su buvusiu vokiei valdininku, vliau formavusiu Lietuvoje emaii batalion,
avantiristu, paalintu i Lietuvos kariuomens Jurgiu Auktuolaiiu, sutikusiu ben-
dradarbiauti akcijoje, nukreiptoje prie M. Sleeviiaus vyriausyb, o po to sutikusio
dalyvauti naujojo kabineto veikloje
104
. 1919 m. rugpjio 8 d. Vilniaus lenk II sky-
riaus virininkas kpt. M. Koscialkovskis slaptai tarsi su Lietuvos kariuomens lenk
karinink grupe netoli demarkacijos linijos Musninkuose. ia buvo aptartas perver-
smo Lietuvoje klausimas, numatant vesti joje gen. S. ukausko diktatr
105
.
Siekdami savo tiksl, perversmo organizatoriai savo alinink mat visur ne
tik ten, kur j buvo, bet net ir ten, kur j i viso negaljo bti. Pavyzdiui, lenk
teigimas, jog Lietuvos kariuomenje lenkai karininkai sudar net apie 60 proc. vis
karinink, visikai neatitiko realios padties. Paymtina ir tai, jog perversmui u-
verbuotieji Lietuvos karininkai savo pusje neturjo n vieno kareivio
106
. Taigi i
pastarj realios paramos ir nesusilaukta.
P e o v i a k p a s i r e n g i m a s p e r v e r s m u i. 1919 m. rugpjio 20
22 d. L. Vasilevskis drauge su pagalbininkais T. Kasprzyckiu ir V. Slaveku turjo kele-
t pasitarim su perversmo idj rmusiais lietuviais J. Auktuolaiiu ir S. Narutavi-
iumi. Su jais buvo apsvarstytas i Varuvos atvetas perversmo vykdymo planas ir
nutarta paalinti Valstybs Taryb bei nuversti Lietuvos vyriausyb. Perversmas tur-
jo vykti nakt i rugpjio 28 29 d. Lietuvos vyriausybs pirmininku turjo tapti S.
Narutaviius, kariniu diktatoriumi S. ukauskas, vicediktatoriumi J. Auktuolai-
tis. Bsimajame ministr kabinete propagandos sumetimais buvo numatytos vietos
M. Birikai, J. Vileiiui, St. Kairiui, J. Tbeliui, A. Janulaiiui, A. ilinskui, nors su
jais net nebuvo tuo reikalu tartasi
107
.
266
L. Vasilevskis perversmui vykdyti J. Auktuolaiiui dav 800 tkst. marki,
addamas artimiausiomis dienomis dar 300 tkst. marki, o vliau suteikti 8 mln.
marki paskol naujajai vyriausybei. Be to, L. Vasilevskis laidavo, jog perversm
parems Lenkijos karins pajgos ir Lietuvos lenk organizacijos. Po i pasitarim J.
Auktuolaitis ir S. Narutaviius ivyko Varuv derinti perversmo detali su J. Pil-
sudskiu ir gauti jo palaiminim
108
.
Nordami isiaikinti tikrj pasirengimo perversmui padt, L. Vasilevskis pa-
siunt Kaun Vilniaus lenk valgybos virinink M. Koscialkovsk. ia paaikjo,
jog perversmui prastai pasiruota, pati POW maai pajgi, o J. Auktuolaitis nebuvo
suorganizavs joki karini pajg perversmui talkinti. Nepaisant menko ios orga-
nizacijos pajgumo, Kauno apygardos vadovyb sak jai neatidliojant pasirengti
perversmui: prisipirkti ginkl ir amunicijos, vietines komandas ir skyrius pertvarky-
ti kovos brius ir parengti organizacijos narius netrukus stoti kov
109
.
iame apygardos vadovybs sakyme buvo nusakytas politinis POW veiklos
tikslas: 1. Nepriklausoma Lietuva, galinga, nuoirdiai demokratin, savo noru su
Lenkija sujungta didiausio vidaus savarankikumo pagrindu. 2. Lietuvoje gyve-
nani lenk laikymas bendrais krato eimininkais ir pripainimas lenk kalbai
Lietuvoje t pai teisi, kuriomis naudojasi lietuvi kalba
110
.
Lietuvos lenkai sujudo. Dvarininkai banket, sveiavimosi pas gimines ir ki-
tais pretekstais i okupuoto Vilniaus krato vainjo nepriklausom Lietuv ir aptari-
njo pasiruoimo bsimajam perversmui reikalus. Po Lietuvos kaimus vaikiojo tartini
elgetos, meistrai, pirkliai ir t. t., kurie gyventojams pasakojo, jog anoje pusje
lenkai su jais labai gerai elgiasi, myli mones, prive visoki preki, kad nebeilgai reiks
kentti tuoj ateisianti geresn valdia i Vilniaus ir t. t. Apie Lietuvos kariuomen,
tarnautojus ir ymesnius veikjus buvo skleidiamos vairiausios paskalos.
Daugeliui tuo metu Lietuvos kariuomenje tarnavusij tapo nesuprantama
ir jos Generalinio tabo vykdoma karinink paskirstymo politika. ariau lenk fronto
buvusius dalinius buvo nukreipiami atvirai pastariesiems simpatizav karininkai, o
patriotikai nusiteik lietuviai buvo siuniami ukampius arba bolevik front.
Prie demarkacijos linijos toliau tssi nuolatiniai lietuvi kari susirmimai su len-
kais. Pastarieji ingsnis po ingsnio stmsi Kauno kryptimi.
Taiau artjant nustatytai perversmo dienai, Kauno apygardos virininkas R.
Kavalecas savo vadovybei Vilniuje siuntinjo vis beviltikesnius praneimus, akcen-
tuodamas, jog smokslo dalyviai neturi savo pusje dar n vieno kareivio. Jis reika-
lavo, kad per 20 valand nuo sukilimo pradios bt atsisti pagalbon lenk kariuo-
mens daliniai, uimta KaunoVilniaus geleinkelio linija, POW XII apskritis Kaiia-
doryse sustiprinta imtu OSN vyr, o u 3 km rytus nuo Kauno sutelktas adtasis
rezervinis 1000 Panemuns auli batalionas. Rugpjio 25 d. R. Kavalecas prane,
jog tuo metu nra jokios galimybs sudaryti lenkams palanki lietuvi vyriausyb,
nes, lenkams umus Seinus, io udavinio vykdymas labai pasunkjs
111
.
Rugpjio 25 d. grus i Varuvos J. Auktuolaiiui su S. Narutaviiumi, to-
liau vyko derybos su L. Vasilevskiu. Pastarasis buvo painformuotas, jog J. Pilsudskis
galutinai patvirtins sukilimo plan. Reikia paymti, jog visi ie pasitarimai ir s-
mokslo planai nebuvo paremti realiu pagrindu. Kaip ra ymus lenk istorikas P.
Losovskis, visas ios padties komikumas buvo tas, jog tiek Vilniuje, tiek Varuvo-
267
je buvo kalbama rimtai ir planuojama su monmis, kurie i tikrj niekam, isky-
rus siaur ratel asmen, Lietuvoje neatstovavo. Buvo deramasi su jais, ties sakant,
dl to, kad tik jie tokiais reikalais tenorjo kalbti
112
.
Kita vertus, 1919 m. rugpjio mn. pabaigoje perversmininkams padtis Kaune
buvo palanki. Tomis dienomis pagrindiniai Lietuvos kariuomens daliniai Daugu-
vos fronte prie bolevikus vykd didel karin Zaras operacij, todl Kaune buvo
lik tik Kauno komendantros dalys, karo mokykla ir atskiros tarnybos. Lenk ka-
riuomens prieakins dalys nuo Kauno tebuvo u 4550 km. Momentas buvo pato-
gus ir POW vadovyb rizikavo sukilti.
Sukilimo ivakarse POW Kauno apygardos valgybos skyriaus komendantas
J. Niekraas (Jelskis) ant Kauno miesto ir apylinks plan sutartiniais enklais ir
skaitmenimis paymjo kariuomens dali, karins ir civilins valdios staig bu-
veines ir j apsaugos sargyb vietas. T plan prieduose buvo paymta sargyb
sudtis ir dydis, kiekvienos karins dalies pavadinimas, karinink, kareivi, arkli,
automobili, motocikl, ginkl ir ovini skaiius, kai kuri karinink pavards ir
apibdinimas. Be to, ranka buvo padarytos dvi topografins aliakalnio nuotrau-
kos, kuriose paymtos kariuomens dali buveins, ginkl sandliai, smulkiausi
tabai, kuopos, pastatai
113
.
Mintas J. Niekraas buvo sudars ir perversmo ivakarse suimtin bei pavo-
jing asmen sraus. Turjo bti suimti: ministras pirmininkas M. Sleeviius, mi-
nistrai J. Vileiis, J. Tbelis, St. Kairys, P. Leonas, L. Noreika, J. imkus, A. Stulgins-
kis ir reikal vedjas T. Petkeviius, be to, tokie yms lietuvi veikjai, kaip Valsty-
bs Tarybos narys D. Malinauskas, antilenkik atsiaukim inspiratorius, vysk. P.
Kareviiaus padjjas kun. K. Olauskas, kontrvalgybos virininkas V. Sizychas, jo
padjjas Orechovskis bei instruktorius teiglicas ir Vokietijos atstovas Lietuvoje E.
Zimmerle
114
.
P O W b a n d y m a s s u r e n g t i p e r v e r s m i r j o n u s l o p i n i m a s.
Pagal iankstin plan, likus 24 valandoms iki perversmo pradios, turjo bti nutrauktas
telegrafo susisiekimas tarp Kauno ir provincijos, vis pirma su fronte buvusiais kariuome-
ns daliniais. Taiau dl kakoki sumetim perversmas buvo nukeltas rugsjo 1 d.
1919 m. rugpjio 27 d. ministras pirmininkas M. Sleeviius prim Kauno
miesto tarybos lenk frakcijos delegacij. Jos nariai teiravosi M. Sleeviiaus, ar jis
ins, kad lenkai slaptai rengia perversm. M. Sleeviius jiems atsaks, jog jam yra
inoma tik apie POW rengiam sukilim Lietuvoje. Jis pasil lenk delegacijos na-
riams ia pat jo kabinete pasirayti atsiaukim Lietuvos lenkus ir taip sulaikyti
lenk visuomen nuo katastrofik padarini. Taiau lenk atstovai silomo atsi-
aukimo nepasira
115
.
Neinia, ar sakymas atidti perversmo dat nepasiek POW dalini, ar gaiva-
likos akcijos nebepavyko sustabdyti kai kurios POW apskritys pradjo plan vyk-
dyti rugpjio 28 d. nakt. Netoli Kauno kai kuriose vietovse buvo nupjaustyti te-
legrafo stulpai, kai kur nukarpytos telegrafo vielos, iardyti geleinkelio bgiai.
Vilniaus lenk vadovybs sakym sustabdyti ir atidti perversm Lietuvos
valgyba perm ir iifravo. Lietuvos karinis valgybos skyrius sek POW veikl,
turjo ini, kad ruoiamas perversmas, taiau tiksliai nebuvo inoma nei kas POW
268
vadovyb, nei kada sukilimo pradia. Todl vyriausyb, kariuomens dali vadai
Kauno guloje ir Lietuvos auli sjunga sustiprino budrum. Net departament
direktoriai, ministr padjjai ir kiti auktieji valdininkai su autuvais ant pei rin-
kosi gintis nuo peoviak. Visur buvo istatytos sustiprintos auli ir kariuomens
sargybos, uoliai sekami tartini asmenys, vieai pritariantieji lenk veiksmams
116
.
Apie telegrafo susisiekimo nutraukim ir ruoiam smoksl rugpjio 28 d.
apie 10 val. ryto buvo praneta tada posdiavusiam ministr kabinetui, taiau is
tai neatkreip reikiamo dmesio ir nesim konkrei priemoni smokslui ukirsti.
Apie tai suinoj kai kurie Generalinio tabo karininkai, slaptai susirink literatros
skyriuje, nutar savo valia suimti smokslininkus. Taigi lyg ir buvo suorganizuotas
smokslas prie smoksl. is lietuvi smokslinink ingsnis vis pirma buvo pa-
vojingas jiems patiems, nes Generaliniame tabe, kaip buvo spjama, buvo auktas
pareigas um lenk smokslininkai. Susek prie juos organizuot smoksl, jie
pirmiausia bt sum visus savo prieus. Todl buvo veikiama labai atsargiai, apie
tai inant krato apsaugos ministrui karin. P. adeikiui. smoksl buvo traukti ir
Kaune stovjusi karini dali vadai. Smokslui i dalies pritar ir ministras pirmi-
ninkas M. Sleeviius, kuris taiau spjo, kad smokslui nepasisekus ir lenk s-
mokslinink kalts nerodius lietuviai smokslininkai dl savo veiksm gali savo
galvomis atsakyti, nes jie kelia rank prie savo tiesioginius virininkus, o u tai karo
metu labai grietai baudiama
117
.
Lietuviai smokslininkai nutar nakt i rugpjio 28 29 d. suimti tartinus
lenkus ar lenkuojanius. Buvo sudarytas tariam lenk smokslinink sraas, pa-
darytos kratos ir vykdyti sumimai. Pirmiausia buvo suimtas Generalinio tabo ri-
kiuots skyriaus virininkas karin. L. Vaitieknas, kuris buvo laikomas vienu pavo-
jingiausi lenk smokslinink ir kurio lietuviai smokslininkai daugiausia bijojo.
Taiau tardymas jokios karin. L. Vaitiekno kalts nerod ir jis po kurio laiko buvo
i kaljimo paleistas, o kartu atleistas ir i kariuomens. T nakt buvo suimta kelias-
deimt asmen, i j 23 karininkai, beveik vien lenkai. Tarp j buvo ir keletas y-
miausi POW vad K. Blaeviius, J. Kudzeviius, V. Kudzeviius, S. Niekraas,
M. Sipoviius. Dar neturint tiksli ini paprastai buvo suimami inomesni lenk
veikjai
118
. Drauge su lenkais karininkais buvo aretuotas ir J. Auktuolaitis, bet pas
j nebuvo rasta nei i L. Vasilevskio gautj pinig, nei naujosios vyriausybs atsi-
aukim. Jis buvo kalintas iki 10 savaii, t. y. iki 1919 m. lapkriio 15 d.
Lenk smokslui tirti bei suimtiesiems tardyti buvo sudaryta Ypatingoji tardy-
mo komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas teisininkas karin. J. Landsbergis, o
nariais K. alkauskas, P. Ruseckas ir kt. Lietuvi smoksle dalyvavo apie 18
karinink: J. Byla (iniciatorius), P. Ruseckas (organizatorius), K. Svilas (treias i
eils smokslininkas), A. umskis (ketvirtas), P. Kaunas, V. Gavelis, J. Elisonas, Kau-
no m. ir apskr. komendantas J. Mikuckis, V. Kurkauskas, Kauno gulos virininkas J.
Galvydis-Bykauskas, L. Gira ir kt.
119
Rugpjio 29 d. valdia paskelb Kaune apsiausties bkl. Buvo ileistas grie-
tas sakymas grasinant mirties bausme atiduoti ginklus. Kit dien suimtj jau bu-
vo 200. iai akcijai vadovavo valgybos skyriaus virininkas L. Gira. Generalinio
tabo virininkas karin. M. Velykis, t pai dien painformavs I brigados vad
karin. Pr. Liatuk apie Kaune veikiani karin organizacij, rengusi sukilim prie
269
Lietuvos valdi, ir supaindins su padtimi krate ir kariuomenje, sak bti pa-
siruousiam ukirsti keli galimoms lenk akcijoms bei j agitatori veiklai
120
.
Greit susidar nepakeniama padtis. Suimtieji m grietai protestuoti, ra
skundus ir reikalavo arba pateikti kaltinimus, arba paleisti. Vyriausyb sunerimo,
net buvo linkusi suimtuosius paleisti. Tardymo komisija, neturdama juridinio pa-
grindo, t. y. nesant kaltinimo duomen, apie 30 moni paleido. Atsirado moni,
kurie ustodami lenkus m kaltinti valgybos virinink L. Gir bei visus jo padj-
jus nekalt moni kankinimu.
Lietuvos vyriausybs akcija lenkams buvo visikai nelaukta. Netiktai jiems
buvo suduotas smarkus smgis, taiau POW organizacija i pagrind nebuvo likvi-
duota. Pagrindinis vadovas R. Kavalecas ir jo artimiausias bendradarbis, valgybos
skyriaus komendantas J. Niekraas buvo laisvi. suimtj viet buvo paskirti pava-
duotojai. Provincijos POW apskritys beveik nenukentjo. Lenk sukilli tabas gal-
vojo, kad Lietuvos vyriausybs vykdyti aretai yra atsitiktiniai, neplaniniai, nes sau-
gumo organai dar neturjo POW nari srao. Naujas POW politinio skyriaus ko-
mendantas Klemenseviius savo rugpjio 30 d. raporte R. Kavalecui ra: Sumi-
mai buvo chaotiko pobdio; nebuvo b t i n a i aptinkami kokie nors pdsakai,
bet buvo tiesiog suiminjama i lenk inteligentijos tarpo
121
.
1919 m. rugsjo 17 d. Vilniaus lenk saugumo virininkas kpt. M. Koscialkov-
skis vl sak Lietuvos POW rengtis naujam perversmui. sakyme buvo nurodyta lai-
kantis grieiausios konspiracijos surinkti kuo daugiau jg. Jas sutelkus, uimti Kau-
n ir isilaikyti jame bent 5 valandas, kol atvyks reguliariosios lenk kariuomens da-
liniai. Umus Kaun, pakviesti diktatori, sudaryti laikinj valdi ir paskelbti ma-
nifest, kuriame tikinamai paaikinti, kodl buvo nuversta Lietuvos valdia. Kaun
turjo uimti J. Auktuolaiio ir jo vienmini lietuvi dalinys, kad niekam nekilt
tarimas, jog tai lenk darbas. Lenk kariuomen turjo ateiti pagalb tik btiniausiu
atveju. Umus Kaun, suimti visus Lietuvos valdios atstovus bei vokiei patarjus
ir patalpinti kaljim. i akcija turjo bti vykdyta 1919 m. rugsjo mn.
122
Taiau i plan peoviakams realizuoti nepavyko sumai netikti vykiai
Vilniuje. O jie taip susiklost. Vilniuje M. Birikos leidiamame laikratyje Glos
Litwy atsakingja redaktore dirbusi A. arneckait (vliau dr. A. Birutaviien-
Birutien), susipainusi su lenk saugumo virininko kpt. M. Koscialkovskio padj-
ju pusk. P. Vrubliausku, sugebjo j tikinti, jog lietuviui nedera iduoti savo tautos
interesus ir btina atitaisyti Lietuvai padaryt al suteikti ini apie lenk ren-
giam antrj perversm. 1919 m. rugsjo 20 d. kpt. M. Koscialkovskiui ivykus
Varuv, P. Vrubliauskas, M. Birikos pavadintas Daukantu, im i nedegamo-
sios spintos visus POW organizacijos veiklos slaptus ratus ir perdav patiktinei M.
Kubilitei (Elzei), o pats kit dien pabgo Kaun. M. Kubilit mintus slaptus
POW dokumentus, P. Vrubliausko dienorat ir kitus ratus teik tuo metu Vilni
su dviem angl karininkais atvykusiam usienio reikal ministrui prof. A. Volde-
marui. is savo ruotu painformavo mintus angl karininkus, kad Lietuvoje POW
ruoiamo lenk smokslo inspiratorius yra pats J. Pilsudskis
123
.
Tos paios rugsjo 21 d. vakare, kai P. Vrubliauskas-Daukantas atvyko Kau-
n, komendantros mokomosios kuopos vadas vyr. ltn. J. Bobelis su 230 kareivi
nuvyko kratos daryti pas Jon Niekra, gyvenant Kaln g. (vliau Putvinskio g.),
270
kur P. Vrubliausko-Daukanto iniomis buvo paslptas POW archyvas. Mokomosios
kuopos kariai, isirikiav vienon eiln, durtuvais badydami kiekvien daro ems
pd, trijose vietose aptiko paslptus POW organizacijos dokumentus. Buvo rasti ir
isams ios organizacijos nari ir rmj sraai. P. Vrubliauskui pateikus ir ifr,
irykjo visa POW organizacijos Lietuvoje sudtis ir veikla
124
.
Prie numatyt antrojo sukilimo dat lenkai pradjo koncentruoti savo kari-
nius dalinius apie Butrimonis, Vievio apylinkje, o Panemuns auli batalionas Tra-
kuose lauk sakymo uimti Alyt
125
.
Iifravus slaptuosius dokumentus, alia kit OPW pareign, rugsjo 23 d.
buvo suimti R. Kavalecas ir J. Niekraas bei kiti vadai. Teismo atsakomybn buvo
patraukta 117 asmen. Byla buvo nagrinjama armijos teisme 1920 m. gruodio
1124 d. Kaune. I teisiamj 6 sukilimo vadai buvo nuteisti sunkij darb kalji-
mo iki gyvos galvos, 9 nuo 6 iki 15 met, 7 nuo 1,5 iki 4 met, 6 paprasto
kaljimo nuo 1,5 iki 5 met, 17 nuo 8 mn. iki met, 15 iteisinta. 1928 m. jau
nebebuvo lik nei vieno nuteisto POW nario kaljime: vieni i j buvo atlik bausm,
kiti ikeisti su lenkais u vilnieius, tik J. Niekraas mir kaljime. Po nepavykusio
sukilimo POW nustojo veikusi Lietuvoje
126
.
Po nepasisekusio sukilimo Lenkijos spauda pradjo melaging antilietuvik
propagand, ypa planingai raydama apie lenk persekiojim Lietuvoje. Taiau
beveik vis laik ji nutyldavo t vyki prieastis ir visai neusimindavo apie reng-
t POW sukilim Lietuvoje.
Po vis i vyki Lietuvos visuomenje sigaljo nuomon, kad didiausias
Lietuvos nepriklausomybs prieas yra Lietuvos lenkai dvarininkai bei Lenkijos
valdia, kurie buvo laikomi pavojingesniais net u bolevikus.
LIETUVILENK KARINIAI SUSIRMIMAI
IKI 1920 M. VIDURIO
L i e t u v i i r l e n k k a r i n i s-p o l i t i n i s o r g a n i z a v i m a s i s
P i e t S u v a l k i j o j e. Nepasisekus lenkams sugriauti Lietuvos valstybs i
vidaus, tarp j nestigo bals, reikalavusi okupuoti Lietuv atviru karu. Vilniuje
buvo surengta nemaa miting, kur buvo siloma neatidliojant uimti Kaun. Pa-
naius reikalavimus ypa reik ir Lietuvos lenk dvarininkai.
Taiau Lenkijos vyriausyb vis dlto atviru karu okupuoti Lietuv nesiryo.
Nordama priversti Lietuvos vyriausyb nusileisti, Lenkija numat dar labiau su-
stiprinti Lietuvos apsupties ir izoliavimo politik. Vienas i svarbiausi ios politikos
komponent buvo tolesnis nuolatinis lenk kariuomens brovimasis Lietuvos teri-
torijos gilum. Kasdieniniai reikiniai buvo lietuvi sargyb, utvar puldinjimai,
gyventoj plimai ir kitos jiems daromos skriaudos.
Jau nuo 19 a. vidurio Piet Suvalkijoje, vis pirma Seinuose, brendo lietuvi
tautinio atgimimo procesas. Prie Pirmj pasaulin kar is miestas po Vilniaus ir
Kauno tapo treiuoju ymiu atgimusios Lietuvos kultros centru.
4.
271
1918 m. pabaigoje lietuviai susirpino io krato likimu, nes, pralaimj kar,
vokieiai turjo i jo isikraustyti. T met lapkriio 17 d. buvo irinkti Kapiamies-
io ir Kuin lietuvi komitetai, o iek tiek vliau ir kiti. Gruodio 10 d. irinktas
Sein apskrities komitetas, pradta organizuoti milicija, sigyta ginkl. Milicijai sto-
jo vadovauti buv rus kariuomens karininkai S. Aseviius, J. Giedraitis ir kt.
127
Suskato organizuotis ir vietos lenkai. Jau 1919 m. sausio mn. pradioje gauta
inia, jog peoviakai rengiasi atvykti i Suvalk bei Augustavo, nuginkluoti lietuvi
milicij ir uimti Seinus. Trij karali vents metu lietuviai savanoriai susirm su
negausiais vietos peoviakais ir juos i miesto ivijo
128
.
Artimiausiame kariuomens centre Alytuje tuo metu besiformuojs I pst.
pulkas paramos Seinams suteikti dar negaljo, nes jam paiam grs bolevik pa-
vojus, todl sumanyta organizuoti karo komendantr. 1919 m. sausio 9 d. karin. S.
Aseviius buvo paskirtas I ries Sein m. ir apskr. komendantu
129
. T pai dien
karin. Kalinauskas tapo kuriamos kuopos, kurioje buvo 126 kareiviai, vadu
130
. Sau-
sio mn. antrojoje pusje jau veik komendantros dvi kuopos, kurias sudar sava-
noriai kareiviai.
Be milicijos ir kareivi savanori, Sein krate m rastis ir partizan. Pirmj
partizan dalin (60 vyr) dar 1918 m. pabaigoje suorganizavo Kuin klebonas kun.
J. Galeckas, o kit br vikaras kun. J. Juozaitis. ie kunigai buvo labiausiai pasiymj
kovose su lenkais lietuvi partizan vadai
131
. Sumans Sein apskr. lietuvi partizan
bri steigjai buvo Veisiej vals. adin k. mokytojas J. Ramanauskas, Sein, Su-
valk ir Augustavo apskr. vietimo ministerijos galiotinis J. Derekeviius
132
.
Suintensyvjus lenk puldinjimams bei plikavimams, 1919 m. vasario 10 d.
Sein mieste ir apskrityje buvo paskelbta karo padtis
133
. Tokiomis slygomis ko-
mendantrai buvo papildomai skirta 2 kulkosvaidiai, 100 autuv, 5 revolveriai,
5000 ovini, 60000 marki ir kt.
134
Gegus mn. pradioje Sein komendantroje buvo 2 kuopos, kulkosvaidi-
nink ir raiteli komandos. Jose buvo 6 karininkai, 2 karo valdininkai, 130 apmoky-
t ir 166 neapmokyti kareiviai. Komendantra turjo 2 kulkosvaidius, 297 autu-
vus, 211 granat, 10 revolveri, 15670 ovini ir kt.
135
iame krate aktyvino veikl ir lenkai. Remiami turting vietini dvarinink bei
Varuvos valdios, jie sigijo ginkl ir kit reikaling karini reikmen. 1919 m. sausio
mn. pirmojoje pusje vyriausiasis Lenkijos POW komendantas A. Kocas karin. A.
Rudnick paskyr Suvalk ir Kauno POW apygardos vadovu. A. Kocas aprpino A.
Rudnick lomis, instrukcijomis, slaptais leidiniais, instruktoriais. Padirbjs pusan-
tro mnesio, A. Rudnickis gyrsi Suvalk apygardoje suorganizavs 1200 su virum
partizan
136
. Tai buvo pagyrniki odiai ir ipsti skaiiai. Paymtina, jog jis len-
kikomis skelb ne tik Seirij, Lazdij, Kalvarijos, bet ir Simno apylinkes.
Vienaip ar kitaip vertinant, tuometiniam Sein m. ir apskr. komendantui ka-
rin. S. Aseviiui teko skaitytis su minta lenk dvarinink ir peoviak jga. Lietu-
vigud divizijos vadas gen. S. eptickis 1919 m. kovo 12 d. pareikalavo i A. Rud-
nickio savo pajgomis: 1) dengti ios divizijos kairj sparn, 2) valgyti net iki Vil-
niaus ir 3) prisisti jam kuo daugiau naujok
137
.
Pateks vokiei policijos akirat ir jos iekomas, A. Rudnickis persikl Ryt-
prsius, kur organizavo POW ir i ten vadovavo Suvalk POW apygardai. Jo pava-
272
duotoju Suvalkuose tapo jaun. ltn. V. Zavadskis. Nuo 1919 m. gegus 8 d. Suval-
kuose pradtas leisti savaitratis Ziemia Suwalska, kurio paskirtis buvo lemiamai
paveikti dar negalutinai isprst politin Piet Suvalkijos likim Lenkijos naudai.
1919 m. gegus mn. pabaigoje birelio mn. lietuvilenk santykiai, kaip
minjome anksiau, tapo dar labiau tempti, nes, artjant vokiei isikraustymo i
Suvalkijos terminui, turjo bti sprendiamas klausimas, kam atiteks is kratas
lietuviams ar lenkams. Vokiei administracija 1918 m. pabaigoje 1919 m. pra-
dioje, nors jau ir buvo pripainusi Lietuvos Taryb, labiau linko palaikyti Lietuvos
lenkus. Taiau, Lenkijos valstybei Vokietijos atvilgiu umus prieik pozicij ir
blogjant lenkvokiei santykiams, vokiei administracija pakeit savo pozicij
lietuvi naudai. Lietuvi politin padt Piet Suvalkijoje pagerino ir ta aplinkyb,
jog pagal 1919 m. birelio 18 d. nustatytj demarkacijos linij lietuvi pusje buvo
palikta beveik visa Suvalkija, iskyrus pietin Augustavo apskrities dal su paiu
Augustavu.
Pasinaudojusi palankiomis aplinkybmis, Lietuvos karin vadovyb 1919 m.
birelio 1 d. steig Suvalk m. ir apskr. komendantr. Jos vadu buvo paskirtas
karin. J. Pereklis
138
. Pradti telkti kareiviai. Birelio 15 d. i Sein Suvalk komendan-
tr buvo perkelti 73 kareiviai, birelio 21 d. i Marijampols atvyko karin. A. Mikelnas
su 80 I pst. pulko III bataliono kareivi
139
.
Taiau padtis Suvalkuose buvo irgi sudtinga. Daug sulenkjusi vietos gy-
ventoj, kurstomi peoviak, buvo aikiai prieikai nusiteik lietuvikosios administ-
racijos ir formuojamos lietuvi komendantros atvilgiu. Dauguma oficiali civili-
ni staig buvo j rankose. Komendanto karin. J. Pereklio teigimu, norint Suvalk
mieste bei apskrityje vesti savj tvark, reikjo turti bent 10 karinink ir 500 ka-
reivi, skaiiuojant po 30 moni kiekvienam valsiui
140
.
1919 m. liepos mn. pradioje vokieiai m apleisti pietin Lietuvos teritorij.
Iki liepos 12 d. jie turjo palikti teritorij pietus nuo linijos Augustavasiorny
BrodyKalvarijaPilvikiaiakiai. J paliktose vietose turjo sitvirtinti Lietuvos ka-
riuomen. Suvalk komendantros udavinys buvo uimti linij nuo iorny Brody
vakar kryptimi iki Vokietijos sienos. Nurodytai teritorijai uimti Suvalk komen-
dantrai buvo paadta kariuomens vadovybs parama
141
. Kaip didesn kariuo-
mens dalis Suvalkijoje, Marijampolje buvo formuojamas karin. K. uko vadovau-
jamas I atsargos batalionas, i kurio 1919 m. liepos 8 d. buvo atsisti 58 kareiviai, o
kit dien i Kauno II atsargos bataliono 2 karininkai ir 109 kareiviai. Liepos 11 d.
i Krato apsaugos ministerijos tiekimo skyriaus gauta 59500 auksin
142
.
Komendantra gerokai sustiprjo. Joje buvo 5 karininkai, 2 karo valdininkai ir
338 kareiviai. Ji turjo 8 arklius, 290 autuv, 18 500 ovini, granat ir kt.
143
Taiau
i jg toli grau dar nepakako. Gerai inodamas reali padt vietoje, komendantas
karin. J. Pereklis liepos 26 d. pakartotinai kreipsi karin vadovyb, praydamas
artimiausiu metu atsisti bent batalion kareivi demarkacijos linijai sustiprinti
144
.
Taiau Lietuvos karin vadovyb i komendantros pageidavim nevykd.
Sein m. ir apskr. komendantrai, birelio mn. pabaigoje vokieiams trau-
kiantis i Gardino, teko uimti linij DruskininkaiNemunasAugustavo kanalas
Miklauvka. Tuo metu komendantroje tebuvo viena pstinink kuopa ir pus ka-
valerijos eskadrono
145
.
273
Kaip jau minjome, lenkams pavykus paveikti prancz maral F. Foch, 1919
m. liepos 18 d. buvo nustatyta nauja, jiems palanki demarkacijos linija, kuri pakore-
gavusi Vyriausioji Taryba liepos 26 d. prim. Ja remiantis, Suvalk ir Sein apskritys
buvo priskirtos lenkams. Taip lenkams atiteko ne tik mirs plotai, kur galjo bti ir j
tautiei dauguma, bet ir vienas pai ymiausi lietuvybs centr Seinai. Tada
Lenkijai priskirtajai Sein daliai prigijo Suvalk trikampio terminas.
Lenkai ir tuo nesitenkino. Jiems rpjo okupuoti vis Lietuv ar bent atplti
nuo jos dar daugiau emi u F. Focho linijos. Rugpjio 12 d. jie Suvalkuose suor-
ganizavo Suvalkijos lenk suvaiavim, kuriame dalyvavo dvarininkai ne tik i pie-
tins Suvalkijos, bet ir i Kalvarijos, Vilkavikio ir Marijampols apskrii. Suvaia-
vimo rezoliucijoje buvo pareikta, kad naujoji F. Focho demarkacijos linija netenki-
na lenk interes, kad lietuvi valdios priespauda galinti sukelti lenk gyventoj
sukilim ir kad lenk kariuomenei umus Lietuv, galima bus isprsti paini len-
klietuvi problem
146
.
Siekdami io tikslo, po minto suvaiavimo lenkai dar labiau sustiprino propa-
gand prie Lietuv bei pasirengim karo veiksmams.
K o v o s d l S e i n . 1919 m. rugpjio 10 d. vokieiai pasitrauk i Sein,
o rugpjio 22 d. paliko ir Suvalkus. Nubrus vadinamj F. Focho demarkacijos
linij, dar rugpjio 7 d. i Suvalk pasitrauk ir lietuvi komendantra bei milicija.
io miesto kryptimi m slinkti gen. Faleviiaus vadovaujama lenk brigada. Susi-
klosius tokiai padiai, Suvalk m. ir apskr. komendantra buvo likviduota
147
. Viena
jos kuopa, karin. Bardausko vadovaujama, buvo perduota Sein komendantros
inion ir turjo saugoti Juodosios Anios ups dal nuo Tartoko iki Pronck imtinai,
karin. V. Giedrio kuopa linij: Kalietnikasemento e.Vokietijos pasienis. Sein
komendantros kuopai nurodyta uimti bar rytus nuo Juodosios Anios tsiniu ir
perkasu iki Nemuno, o pusei baltgudi kavalerijos eskadrono tarp Nemunu
emyn iki Druskinink
148
.
Nuo rugpjio 10 d. Sein komendantros dvi pstinink kuopos (iki 260 ka-
ri) ir pus kavalerijos eskadrono (70 raitinink) gyn labai didel linij: Tartokas
Juodoji AniaPronckaiMiklauvkaperkasasNemunasDruskininkai. Paiuose
Seinuose tebuvo palikta vos 30 moni, i kuri tik 10 jo gulos tarnyb, o kiti buvo
ratininkai ir gurguolininkai. Negausios milicijos pajgos buvo imtytos po vis Sei-
n apskrit
149
.
Suinoj, kad Santarvs valstybs tarp Lietuvos ir Lenkijos nustat nauj de-
markacijos linij ir lenkams atidav vos ne vis Sein apskrit, io krato mons
labai sujudo, ryosi visomis jgomis gintis nuo prie. Rugpjio 20 d. Seinus atvy-
ko ministr kabineto pirmininkas M. Sleeviius. Mieste susirinkusi tkstantin mi-
nia, iklausiusi patriotin M. Sleeviiaus kalb, skandavo nepasiduosianti lenkams,
neleisianti pavergti gimtojo krato, nors reikt nustoti viso turto ar atiduoti gyvyb,
pasiadjo visi kaip vienas stoti kov, o neskms atveju sudeginti savo namus,
kad neatitekt prieui
150
.
Suvalk POW vadovyb, vykdydama rugpjio 12 d. Suvalkijos dvarinink
suvaiavimo deklaracij, nutar to mnesio nakt i 22 23 d. sukilti prie lietuvius,
istumti juos u demarkacijos linijos, o po to uimti srit iki pat Simno. Sukilliams
274
turjo padti ginklais ir amunicija reguliarioji lenk kariuomen. Per pirmj nakt
buvo numatyta uimti Seirijus, Lazdijus, Didiulius, eer linij tarp Gib ir elvos,
Kapiamiest, adinus, o rugpjio 24 d. autant Seinus, Krasnapol.
Sukilli partizan brius sudar sulenkj, tautikai nesusiprat, lenk su-
kurstyti dvar darbininkai ir smulks kininkai, negalj pragyventi i savo ems
ir dirb dvaruose. Tikri lenkai buvo tik dvarininkai ir dalis kunig. Sukilliams vado-
vavo reguliariosios lenk kariuomens karininkai. Rugpjio 22 d. prie autant di-
delis lenk partizan brys upuol lietuvi sargybas Tartoke, Rus Budoje, Stu-
dinuose, Pronckuose, kurioms vadovavo idavikas karin. Bardauskas. Jis tuo me-
tu buvo prie utvaros Tartoko kaime, kur buvo ir lenk partizan organizacijos
centras bei tabas. I karin. Bardausko lenk partizanai gaudavo visas inias apie
lietuvi kariuomens idstym
151
.
Tos pat dienos pavakary karin. Bardauskas nuginklavo prie jo buvusios kuo-
pos dal ir lenk partizanams teik melaging praneim, kur ie turjo perduoti
Pronckuose su utvara stovjusiam lietuvi kuopos virilai:
Verila! Seinai ir vysas sargybos lankai paimi, muni sumua, ir mes paimti. Be
audyma atitokite, ikada kraui liti. Cenai vysa kopa lanku.
Bardauskas
152
(kalba netaisyta V. L.).
Visi jo vadovaujamos kuopos kareiviai buvo nuginkluoti, paimti nelaisvn, o
vliau udaryti Sein kaljim. Karin. Bardauskas, susivienijs su lenkais, apsivil-
ko j uniform ir msi vadovauti lenk partizanams
153
. nelaisv pateko ir karin.
J. Galvydis (vliau inomas kultros veikjas, Vilniaus universiteto docentas V. L.).
Rugpjio 22 d. lenk partizanai (apie 300 moni, ginkluoti 2 kulkosvaidiais),
susitelk umavos kaime (45 km pietvakarius nuo Sein), puol Seinus, bet buvo
atremti. Miesto gula (25 pstininkai, 6 raiteliai, 17 milicinink su vienu kulkosvai-
diu), vadovaujama komendanto karin. S. Aseviiaus, isiunt valgyb umavos ir
Lopuchovo kaim link. Karin. S. Aseviius, perdaug pasitikdamas savo jgomis,
neskubjo imtis veiksmingesni gynimosi priemoni ir i karins vadovybs net ne-
pareikalavo paramos
154
.
Atsipeikj po pirmojo neskmingo puolimo tariamieji lenk partizanai, gav i
legioninink paramos, rugpjio 23 d. 4 val. ryto antr kart puol Seinus. Atkaklus
mis tssi iki 6 valand. Karin. S. Aseviius, pamats, kad tirtos lenk partizan
eils i piet ir iaurs supa miest, su savo briu tvarkingai pasitrauk Lazdij link.
iame myje lenkai patyr daug nuostoli. Lietuvi pusje buvo 4 sueisti
155
.
Besitraukdama Lazdijus, Sein komendantra suinojo, jog ir is miestas sukilu-
si peoviak jau uimtas, lietuvi milicija nuginkluota, o svarbesni darbuotojai bei vei-
kjai suimti. Karin. S. Aseviiaus vadovaujamos komendantros kariai puol sukil-
lius ir, remiami lietuvi partizan, po dviej valand kovos juos i Lazdij ivaik
156
.
Susiklosius kritikai situacijai, rugpjio 24 d. Generalinio tabo virininko saky-
mu vadovauti lenk fronte Suvalkijoje buvusioms lietuvi kariuomens dalims buvo
paskirtas Marijampolje dislokuoto I atsargos bataliono vadas karin. K. ukas. T pai
dien jo sakymu Sein komendantros inion i Marijampols Lazdijus buvo atsista
minto bataliono I kuopa (2 karininkai ir 120 kareivi), o i Alytaus 30 komendantros
kareivi su 1 karininku. Karin. S Aseviiui buvo sakyta uimti Seinus
157
.
275
is rugpjio 25 d. 7 val. ryto su 150 kareivi staigiai ir lenkams netiktai i
iaurs vakar puss upuol Seinus. Nors lenkai atkakliai prieinosi, po puss valan-
dos miestas buvo uimtas. 127 kareiviai ir milicininkai, tarp j ir karin. Bardausko
nuginkluoti kuopos kareiviai su karin. J. Galvydiu bei daug lietuvi veikj buvo
ilaisvinti i kaljimo. Mieste buvo nukauti 3 lenk karininkai, tarp j ir Sein lenk
komendantas bei 45 partizanai ir kareiviai. I lietuvi puss sueisti 8 kareiviai
158
.
Karin. S. Aseviius, js komendantr, rado skambant telefon. Atsilieps ir
suprats, jog skambina pats Suvalk gulos virininkas, prisistat ess Sein lenk
komendantas. Paklaustas kas naujo Seinuose, lenkikai atsak, jog mieste ramu ir apie
lietuvius nieko negirdti. Suvalk gulos virininkas pasak, kad jei lietuviai pult Sei-
nus, jam apie tai kuo greiiausiai praneti ir jis atsisis pagalb kariuomen.
Lenkai, i Sein pasitrauk umav ir Konstantinovk, gavo pastiprinim,
tvarksi ir ruosi naujam puolimui. I pasistos valgybos suinojs, jog j jgos
didels (apie 700 moni), karin. S. Aseviius sitikino nestengsis sukilli atremti
ir skubiai organizavo viso Seinuose buvusio komendantros turto bei i lenk paim-
to grobio (8 arkliai, 2 valdiki veimai, 1 lauko virtuv ir 7 telefonai) iveim Laz-
dijus. 13 val. gausi lenk pajg i vis pusi spaudiami, lietuviai paliko Seinus ir
gro Lazdijus
159
.
Rugpjio 26 d. Lazdijuose vyko didelis mitingas, kuriame dalyvavo apie 4000
moni i Lazdij, venteerio, Rudaminos, Kuin, Sein ir kit parapij. Jo da-
lyviai ireik didel pasipiktinim Suvalkus bei Seinus umusiais lenkais ir jiems
pataikaujaniomis Antants alimis. Mitingo dalyviai prim protesto rezoliucij,
kuri buvo teikta ministr kabineto pirmininkui. Kai kurie mons miting atvyko
su autuvais ir maieliuose neini oviniai, kiti beginkliai. Dauguma j pra duoti
ginkl, kad galt eiti ginti tvyns. Po mitingo kun. J. Juozaitis suorganizavo apie
200 partizan, kurie, gav ginkl, pasiadjo kovoti prie lenkus. Ypa pasiymjo
Kuin parapijos vyrai
160
.
Rugpjio 27 d. lenk fronto vado karin. K. uko sakymu i Marijampols
Lazdijus buvo pasisti 98 Kauno bataliono kareiviai su 1 karininku ir 2 kulkosvai-
diais, 80 atsargos bataliono naujok su 1 karininku ir 3 kulkosvaidiais bei 2 pa-
trankomis. Be to, Lazdijus ir Punsk partizanams buvo isista 400 autuv
161
.
Stiprindamas lietuvi karini pajg padt lenk fronte Suvalkijoje, karin.
M. Velykio vadovaujamas Generalinis tabas nurod karin. K. ukui atsiimti i len-
k Seinus. Vykdydamas nurodym, fronto vadas karin. K. ukas sak Sein ko-
mendantui karin. S. Aseviiui i uduot vykdyti iki rugpjio 28 d. 12 val. Dviejo-
se vietose buvo suorganizuoti partizanai: Lazdijuose 200 moni briui vadovavo
kun. J. Juozaitis, o Punske 60 partizan ir 30 kareivi savanori i Marijampols
komendantros atvyks karin. J. Kalda
162
.
Tuo bdu lietuvi grup sudar: karin. S. Aseviiaus vadovaujama kuopa (180
kareivi), karin. A. Kemeio 120 ir karin. J. Galvydio 127 kareiviai, be to, kun.
J. Juozaiio vadovaujami 200 partizan ir 2 patrankos. Lenk pajgas sudar 41
pst. pulko dvi kuopos su 6 sunkiaisiais kulkosvaidiais ir A. Rudnickio vadovauja-
mas batalionas apie 500 sukilli su 2 sunkiaisiais kulkosvaidiais
163
.
Rugpjio 28 d. 6 val. ryto karin. A. Kemeis su savo kuopa, ums miesto
pakratyje buvusius lenk apkasus, puol Seinus nuo kapini i iaurs vakar pu-
276
ss, taiau greit buvo priverstas atsitraukti kapines. Artilerijai pradjus audyti ir
padegus kelet miesto nam, lietuviai atakavo miest ir um vis rytin jo dal iki
Maros ups. Taiau, supami gausesni prieo pajg ir apaudomi kulkosvaidi
ugnimi i nam ir lang, apie 13 val. buvo priversti i miesto pasitraukti. Kun.
J. Juozaiio partizanai puolime nedalyvavo (buvo paskubomis organizuoti, visai ne-
apmokyti ir neturjo prityrusio vado) ir, vis laik netvarkingai audydami savo
kari unugaryje, jokios naudos neatne. Karin. J. Galvydio kuopa saugojo Gib
Sein keli ir myje beveik nedalyvavo. Visgi miesto pakraiuose kautyns tssi
iki vakaro. sakius fronto vadui karin. K. ukui, karin. S. Aseviiaus vadovaujamos
pajgos nakt um linij KleiviniaiagariaiAgradnykaiVeisiejai
164
.
I viso myje dl Sein rugpjio 28 d. lietuvi pusje dalyvavo 350 kareiviai,
2 patrankos ir 4 kulkosvaidiai, o i lenk puss apie 800 legioninink su 8 kulkos-
vaidiais. Lietuvi nuostoliai: 5 nukauti, 23 sueisti ir 4 dingo be inios. I lenk
puss tiksls nuostoliai neinomi, taiau, privai altini teigimu, jie siek apie 50
umut ir sueist kari
165
.
domu paymti, kad karin. A. Kemeis Seinuose i lenk pam j vliav su
urau Boe zbaw Polsk (Dieve, gelbk Lenkij), o karin. S. Aseviius Lon-
done ileist didel sienin emlap, kuriame Lenkija buvo pavaizduota nuo jros
iki jros. Tame emlapyje Lenkija apima vis Lietuv ir Latvij iki Dauguvos
166
.
Rugpjio 27 d. lenk fronto vadas karin. K. ukas dl laikinosios demarkaci-
jos linijos telefonu tarsi su Suvalkuose buvusios lenk brigados vadu gen. Faleviiu-
mi. Lenkai sil be pasiprieinimo atitraukti lietuvi kariuomen F. Focho nustaty-
t demarkacijos linij. Po 3 dien Lietuvos karin vadovyb prane lenk vyriausybei
esanti grietai nusistaiusi prie silym ir uimtos linijos be pasiprieinimo neaplei-
sianti. Rugpjio 31 d. i Suvalk Ciplikius atvyk angl plk. R. Vordas (Wardt) ir
Lietuvos krato apsaugos ministerijos atstovas prane susitar su lenk karine vadovy-
be Suvalkuose sustabdyti karo veiksmus nuo Vokietijos sienos iki Nemuno iki rugsjo
2 d. 22 val. Abiej pusi kariuomens turjo likti rugpjio 30 d. uimtose vietose
167
.
1919 m. rugsjo 1 d. Lietuvos kariuomen Suvalkijoje buvo umusi linij:
KramnikasKlaipdliaiSidalaukiaiuriaiKalietnikasKleiviniaiagariaiAgrad-
ninkaiVeisiejaiSeirijai, kuri tssi apie 90 km. Joje buvo 17 karinink, apie 700
kareivi, 25 raiteliai, 10 kulkosvaidi, 2 patrankos ir kt. Nuo Vokietijos sienos iki
Kalietniko miestelio sargybos buvo tankiau idstytos, nors kari skaiius jose buvo
maesnis. Gi Sein komendantros bare (nuo Kleivini iki Leipn) sargybos buvo
retesns, taiau stipresns, nes ia grs didesnis lenk partizan pavojus. Atsargos
turta 160 kareivi: Lazdijuose 100 ir Smalnuose 60. Ryiams palaikyti ir val-
gybai vykdyti labai trko raiteli. Kareivi nuotaika labai nevienoda: kai kurie labai
drss, o kai kurie, net nepamat lenk, galjo dezertyruoti. Apskritai kariai buvo
menkai apmokyti ir per daug jais pasitikti nebuvo galima
168
.
Karin. K. uko nuomone, karo su lenkais atveju i grup savo jgomis negal-
t atlaikyti prieo ir frontui apsaugoti reikt bent 3000 pstinink, 200 raiteli, ne
maiau kaip 4 patrank, kuo daugiau kulkosvaidi bei telefono aparat.
Lenkai linijoje nuo SuvalkKalvarijos plento iki Sein turjo dislokav du
pstinink pulkus su dideliu skaiiumi kulkosvaidi. Tarp j partizan buvo daug
karinink ir kareivi, kurie kariuomenei teik didel param
169
.
277
Rugsjo 5 d. karin. K. ukas i Generalinio tabo gavo oficial galiojim tartis
su lenk karine vadovybe Suvalkuose dl demarkacijos linijos. Kartu buvo atsista
ir F. Focho nustatytos demarkacijos linijos schema. Tos pat dienos 17 val. karin. K.
ukas ir j lydintys karininkai ernovk kaime prie KalvarijosSuvalk plento susi-
tiko su lenk delegacija, kuriai vadovavo 41 pst. pulko vadas mjr. Mickeviius.
Buvo galutinai susitarta dl maralo F. Focho nustatytos demarkacijos linijos ir nu-
sprsta j uimti iki rugsjo 7 d. 6 val.
170
Rugsjo 6 d. ms kariuomen atsitrauk ir um F. Focho demarkacijos lini-
j. I lietuvi puss j um I atsargos batalionas, vliau taps X pst. pulku. Jo
inion perjo Sein ir Vilkavikio miest ir apskrii komendantr kuopos. I len-
k puss mint linij um 41 pst. Suvalk pulkas
171
.
Um demarkacijos linij, lenkai nesiliov ir toliau puldinj lietuvi sargy-
bas. Vienas i stambesni susirmim vyko 1919 m. spalio 12 d., kada lenkai, ist-
m lietuvi prieakines sargybas i pastariesiems priklausiusio Kadio, sutelk ne-
maas pajgas ir planavo uimti Kapiamiest. Lietuvi valgybai tai suinojus, Kap-
iamiestyje buvusios kuopos vadas karin. A. Kemeis su savo kariais nakt netiktai
upuol Kadie girtuokliaujanius lenkus ir juos i miestelio ivijo. Lenkai, panikai
bgdami, paliko 23 lavonus. Buvo paimta daug grobio ir visas lenk bataliono tabo
turtas. Vertingiausias grobis buvo lenk pulko vado sakymas mintam batalionui
kit nakt surengti skerdynes karin. A. Kemeio kuopai Kapiamiestyje
172
. Po io
incidento ymesni susidrim su lenkais kur laik nebuvo, nors smulks, i pasa-
l atliekami puldinjimai nesiliov vis laik.
1919 m. gruodio 8 d. Aukiausioji santarvinink taryba Paryiuje patvirti-
no deklaracij apie laikinas Lenkijos rytines sienas, t. y. vadinamj Curzono (Ker-
zono) linij pagal Didiosios Britanijos usienio reikal ministro lordo George Nat-
hanill Curzono pavard. Kaip minjome anksiau, ankstesns demarkacijos linijos
turjo grynai karin reikm siekta ivengti kov tarp lietuvi ir lenk kariuome-
ni, kariaujani su bendru prieu bolevikais, ir jas nustatant sakmiai buvo pa-
briama, kad jos negalsianios turti jokios reikms nustatant sienas, o Curzono
linija jau turjo visai kitoki prasm ir reikm. Ji pripaino Lenkijos vyriausybei
teises organizuoti reguliarij administracij buvusiose Rusijos imperijos teritorijo-
se. Curzono linija atskyr Gardin nuo Lenkijos, bet lenk pusje paliko Seinus,
Punsk ir kitas lietuvi gyvenamas vietas. iaip jau linij tenka laikyti Lietuvai pa-
lankia, nes Vilniaus kratas buvo paliekamas Lietuvai, nors ji buvo nustatyta be
Lietuvos vyriausybs inios ir Lietuvai net nebuvo praneta. Lietuva apie t linij
oficialiai suinojo tik 1920 m. rugsjo mn.
173
Curzono linija Suvalkijoje jo nuo Lietuvos valstybs sienos su Vokietija ties
Bakikiais (Vityio eero pietinis kratas)administracine SuvalkVilkavikio ap-
skrii siena piet rytus iki Suvalk apskrities iaurinio kyulio pietinio punkto
(apie 7 km iaurs vakarus nuo Punsko), i ten iki Galadusio eero iaurs vakar
kranto punktais: DunicaKuinaiBerininkaiMarichaIgorkaNemunas. Pay-
mtina, kad Suvalkijoje i linija nedaug tesiskyr nuo F. Focho demarkacijos linijos.
Be to, Suvalkijoje ji nebuvo uimta, nes lenk kariuomenei visame bare reikjo pasi-
traukti apie 6 km, bet ji to nepadar.
Sein, ymiausio Suvalkijos lietuvi tautins kultros centro, netekimas sukl
278
tautoje didel nusivylim ir stipri reakcij. 1919 m. rugsjo mn. atskir Lietuvos ka-
riuomens dali (II pst. pulko, Marijampols bataliono II baterijos ir kt.
174
) kariai, pik-
tindamiesi agresyviais prieo veiksmais Suvalkijoje, organizavo susirinkimus ir prasi
siuniami lenk front, nordami ginklu apginti to krato skriaudiamus gyventojus.
Daugelyje Lietuvos viet vyko gyventoj mitingai, kuriuose buvo smerkiami
lenk veiksmai, tkstani moni pasiraytos rezoliucijos siuniamos Kaun krato
valdiai ir kt. Antai prajus madaug metams nuo mint vyki, grup Lietuvos
visuomens veikj pateik Steigiamajam Seimui paklausim dl Sein praradimo.
Kartu buvo pareikalauta paalinti i pareig buvus Sein m. ir apskr. karo komen-
dant karin. S. Asevii, patraukiant j atsakomybn u Sein atidavim lenkams.
paklausim atsaks tuometinis krato apsaugos ministras karin. A. Merkys aiki-
no, jog tuo metu pagrindinms lietuvi kariuomenms dalims kovojant su bolevi-
kais Dauguvos fronte lenkai, pasinaudoj jiems palankia padtimi, prie Sein su-
trauk dideles karines pajgas, prie kurias vos ne vos surinktos 2 lietuvi kuopos
(apie 200 moni) nestengusios atsilaikyti, juo labiau kad vienos i j vadas karin.
Bardauskas idavs savikius, pabgdamas pas lenkus. Karin. A. Merkys kaltino
buvus ministr pirminink M. Sleevii, kuris, labai mgdavs kitis kariuomens
reikalus ir pavojaus ivakarse ramins vietinius Sein krato gyventojus, jog mies-
tas nebus atiduotas prieui, lemiamu atveju paramos nesuteik
175
.
Lenkai, um Sein krat, apdjo gyventojus didelmis kontribucijomis. Antai
Punsko miestelio gyventojai, kuri daugum sudar lietuviai, turjo sumokti 6000,
o to pavadinimo valsius 40 000 rubli dydio kontribucij
176
.
Represijos paliet daug asmen mokytojus, visuomens veikjus, mokinius.
Net ir Sein diecezijos vysk. A. Karosui buvo paskirtas nam aretas, o vliau jis
buvo priverstas pasitraukti nepriklausom Lietuv. 1919 m. rugsjo 2 d. lenk ka-
riuomens dalinys ir policija apsupo Sein kunig seminarij, dauguma lietuvi
profesori bei dstytoj buvo kalinti, kai kurie ivaryti Lietuv. Lenkai niokojo
lietuvikas staigas, udarinjo lietuvikas organizacijas ir mokyklas, kaip antai: i-
burio draugij (500 nari), Pavasario kuop (215), Blaivybs draugij (300), v.
Zitos draugij (93), Dails draugij Lyr (30), Lietuvi kataliki moter sjung
(20), Artojo kooperatyv (120) i viso 9 draugijas, apimanias 1300 nari. Jie
taip pat udar lietuvi berniuk ir mergaii gimnazijas (223 mokiniai), pradios
mokykl (75 vaikai), visas laikrai redakcijas, spaustuv, skaitykl, i lietuvi vai-
k prieglaudos (40 vaik) atm turt ir perdav lenkikai prieglaudai, udraud
gatvse lietuvikai kalbti. 1919 m. rugsjo mn. sudegino lietuvi mokykl ir ben-
drabuio knygynli knygas. Teroro banga paliet visas Sein apskrities vietoves
177
.
Taigi Sein krato lietuviams ne tik buvo ukirstas kelias toliau ugdyti savo
tautin kultr, bet brutaliai sulugdyta ir visa tai, k jie ligi tol, nepaisydami sveti-
mj priespaudos, buvo steng suorganizuoti.
G i n k l u o t i s u s i r m i m a i su l e n k a i s i r v i n t k r a t e. Kaip
jau minjome, 1919 m. gegus 3 d. Panevio batalionui ilaisvinus i bolevik
Ukmerg, karin. K. Draguneviius su kari kuopa buvo pasistas irvintas to mies-
to ir apskrities karo komendantrai steigti. Nesutikusi atkaklesnio bolevik pasi-
prieinimo, kuopa gegus 7 d. um irvintas, kur jau rado sikrusi lenk ko-
279
mendantr su keletu kareivi. I pradi santykiai su lenkais buvo draugiki. Susi-
tarusi su jais, kuopa gegus 11 d. puol bolevikus Giedraiiuose ir juos i ten ivijo.
Po to irvintose liks karin. A. Poinas su keliais kareiviais pasiskelb vietos komen-
dantu ir pradjo rinkti savanorius komendantros kuopai.
Gegus mn. pabaigoje joje buvo apie 30 i Gelvon, Musnink ir euoli
valsi savanoriais siraiusi jaunuoli, i sulenkjusi irvint miestelio ir vals-
iaus gyventoj tarpo komendantr nestojo nei vienas. Tuo metu pastarieji buvo
aikiai prieikai nusiteik lietuvi valdios atvilgiu.
Besikurianios komendantros kariams visko trko: ginkl, amunicijos, l.
Tarp savanori nebuvo nei vieno, mokjusio vesti karin mankt. Padtis iek tiek
pasikeit, birelio 1 d. komendantr savanoriu stojus buvusios rus kariuomens
vyr. pusk. A. Upaliui, o liepos 4 d. septyniolikameiui savanoriui A. Maiuikai
(vliau tapusiam aviacijos pulkininku V. L.), kuris, bdamas skautu, iek tiek nusi-
man apie karines pamokas ir inojo lietuvikas komandas
178
.
Karin vadovyb karin. A. Poin oficialiai irvint miesto ir apskrities ko-
mendantu paskyr tik 1919 m. liepos 15 d.
179
To mnesio pabaigoje komendantro-
je tebuvo 1 karininkas ir 59 kareiviai, teturj 24 autuvus
180
. irvintose buvo reng-
ta lietuvi pato agentra ir ems kio bei valstybs turt galiotinio staiga. Buvo
sukurtas ir komitetas, taiau jo veikla buvo nepastebima.
Karin. K. Draguneviiui su kuopa ivykus i irvint, ten atvyko lenk psti-
nink dalinys (70 kareivi) su karininku ir 2 kulkosvaidiais. Lenkams pradjus
savavaliauti ir skriausti apylinki gyventojus, Musnink ir euoli viekelis buvo
nustatytas skiriamja linija, u kurios lenkai pasiadjo nesibrauti. Taiau jie savo
paado nesilaik ir vis labiau ljo; iplt agitacij prie lietuvius, organizavo
savo Panemuns aulius (Strzelcy nadniemenscy), tikinjo gyventojus, kad arti-
miausiu metu ateisi vokiei andarai ir tada labai pasunksis moni gyveni-
mas. Atseit tik lenk valdia galinti igelbti krato gyventojus, o lietuvi komen-
dantra i irvint turinti dingti
181
.
Komplikuojantis padiai, komendantas karin. A. Poinas prane Krato
apsaugos ministerijai apie lenk varom agitacij, taiau jokios paramos i jos Ge-
neralinio tabo nesulauk. Kai kuri altini duomenimis, tuometinis tabo rikiuots
skyriaus virininkas karin. L. Vaitieknas neva dalyvavs POW veikloje, todl ko-
kios nors paramos ir nebuvo galima tiktis
182
(paymtina, kad vliau vykusiame
armijos teisme jo kalt nebuvo rodyta V. L.).
1919 m. rugpjio 7 d. karin. A. Poin perklus komendantros kuop,
irvint m. ir apskr. komendantu buvo paskirtas iki tol Pasvalio komendantrai
vadovavs karin. P. Gudelis
183
. Karin vadovyb jam leido irvint komendantr
toliau formuoti Pasvalyje ir kuo galdama jo pastangas rm. Komendantra per
mnes buvo suorganizuota ir iygiavo irvintas. i aplinkyb sustiprino lenk
budrum ir jie irvintas atsiunt daugiau savo gerai ginkluot ir apmokyt karei-
vi. O labai menkai ginkluot ir silpnai apmokyt lietuvi kari irvintose tuo metu
tebuvo apie 70. Susidar didel jg disproporcija, kuri nieko gera nelm.
Bandydamas gelbti padt, Ukmergs m. ir apskr. komendantas karin. K. Vili-
mas 1919 m. rugsjo 1 d. irvintas pasiunt 100 kareivi kuop
184
su kulkosvaidinin-
k skyriumi, kuri, pasiekusi Viesus, turjo sustoti. Mat irvintose pasklidus iniai, jog
280
lenkai rengiasi nuginkluoti to miesto komendantr, karin. A. Poinas sak surinkti
visus beginklius jos karius ir isisti juos Gelvon miestel. Paliko irvintas ir likusieji
komendantros kariai. Ji mikais nuygiavo ligi Vies tilto, o po to pasiek auli
kaim, kur ir apsistojo. Atvykus pagalb kuopai i Ukmergs, buvo galvota upulti
lenkus irvintose. Taiau to sumanymo buvo atsisakyta, nes lenkams galjo ateiti
pagalb Musninkuose bei Maiiagaloje buvusios stambios lenk pajgos.
Prie Vies tilto per irvint pastaius sustiprint sargyb (21 kareiv su kulkos-
vaidiu) prie laukiam lenk (300 kareivi su kulkosvaidiais) upuolim, likusieji
komendantros kariai su i Ukmergs atvykusia kuopa apsistojo Gelvon miestely-
je, kur lauk atvykstanio karin. P. Gudelio su komendantra i Pasvalio
185
.
Gelvonuose komendantra isilaik neilgai. Rugsjo 19 d. nakt didels lenk
pajgos puol euolius, Viesus, Bagaslavik. I trij pusi buvo puolamas Gelvon
miestelis. Ikilus pavojui, lietuvi kuopos buvo suskirstytos gynybai 3 grupes. Pir-
moji um front nuo iaurs vakar prie Gelvon dvar, antroji nuo vakar
pietus, o treioji nuo ryt pietus. Nepaisant atkaklaus prieinimosi, visos grups
gausi prieo jg sulaikyti nesteng. Lenkai ruosi pulti durtuvais, lietuvi autu-
vai buvo be durtuv, neturta ir granat. Teko trauktis vieninteliu likusiu laisvu
keliu iaurs rytus per klamp iaukts raist ieveliki kaimo link. Beklampo-
dama per raist, grandin labai isiblak. Karin. A. Poinas su 9 kareiviais atsid-
r Vepriuose, o kiti trauksi Ukmergs kryptimi su raiste rastuoju saviki paliktu
sunkiuoju Maksimo kulkosvaidiu. Apie 30 pirmos ir antros grups kareivi drauge
su savo vadais pateko lenk nelaisv
186
.
Kit dien apie 12 val. irvint komendantra susirinko Ukmergje. Pade-
dant Ukmergs komendantui karin. K. Vilimui, irvintikiai buvo aprpinti pastot-
mis ir nuveti Veprius. ia jie prisijung prie karin. A. Poino vadovaujamo kari
brelio, jusio sargyb ant ventosios ups tilto ties Slabados kaimu, o vliau um
bar palei mint up nuo Neries iki euoli.
Tomis dienomis Veprius i Pasvalio atygiavo ir karin. P. Gudelis su savo
organizuota irvint komendantra. Jai buvo pavesta administruoti lenk dar ne-
uimtus irvint apskrities Gelvon ir Pabaisko valsius bei Ukmergs apskrities
Vepri valsi. Bdama Vepriuose, irvint komendantra daugiausia ir jo sargy-
bas palei ventosios up ir saugojo nuo lenk prasiverim kairiajame ups krante
esanius kaimus. Be to, komendantros valgai sek lenk veikl j uimtoje irvin-
t apskrities dalyje ir inias reguliariai praneinjo Generaliniam tabui.
Lenkai danai didelmis jgomis atvykdavo prie Vepri tilto, nordami j per-
eiti, bet komendantros kari autuv ir kulkosvaidi ugnimi visuomet bdavo
atremiami. Vepriai lenkams buvo labai reikalingi, siekiant sudaryti grsm Ukmer-
gsKauno plentui, kaip strategikai svarbiai lietuvi susisiekimo arterijai. Pamin-
tinas vienas i toki lenk bandym uimti Veprius vyko 1919 m. spalio mn. nakt,
kada jie gana didelmis pajgomis (trys pstinink kuopos ir vienas raitinink b-
rys) upuol Slabados sargyb, kuri gyn nedidelis lietuvi brelis. Uspringus
gynj kulkosvaidiui, ikilo mirtinas pavojus. Tirtai lenk grandinei puolant ir
aukiant Hura!, lietuvi brininkui visgi pavyko kulkosvaid sutvarkyti ir nukreipti
jo ugn puolanij mas. Gynjams pagalb dar atvykus raitj breliui, lenk
ataka buvo sugniudyta ir jie patyr dideli nuostoli po kautyni isivedami
281
daug sueist ir kelis nukautus. Vliau jie ios sargybos pulti nebedrso tik kartais
priartdavo prie jos, paleisdavo kelis vius ir greit pasitraukdavo. Panaiai jiems
atsakydavo ir lietuvi valgai
187
.
S u s i r m i m a i k i t u o s e l i e t u v i l e n k f r o n t o b a r u o s e.
1919 m. ruden pagrindinms Lietuvos kariuomens dalims kovojant su bermonti-
ninkais, o kai kurioms tebeginant Dauguvos front nuo bolevik, lenkai vertis
Lietuvos teritorijos gilum nesiliov. J daliniai, naudodamiesi sunkia ms krato
padtimi, sistemingai puldinjo Alytaus, Trak, irvint, Ukmergs, Utenos ir Za-
ras apskrii vietoves, kurias nuo prieo tegaljo ginti tik negausios vietini karo
komendantr kuopos.
Antai rugsjo 19 d., sutelk daugiau kaip 1000 kari, lenkai plaiu Balnink
irvintiobikio frontu m slinkti Ukmergs link, stengdamiesi j apsupti i vis
pusi. Lenkai atvirai gyrsi, kad um Ukmerg, aplenkdami Kaiiadoris, pro Jo-
nav uimsi Kaun. Taiau rugsjo 25 d. lenk puolimas netoli Ukmergs buvo
sustabdytas. Prieas neteko 1 karininko ir 9 kareivi. 3 kariai buvo sueisti, o 2 pate-
ko lietuvi nelaisvn
188
.
Kita lenk grup tuo metu aktyvino veikl Utenos apylinkse. Jie um vos
u 2 km pietryius nuo ZarasKauno plento esant Skiemoni miestel, o valgai
net pasirod paiame Utenos mieste. Rugsjo 30 d. nakt ms rinktinei pavyko
imuti lenkus i Skiemoni miestelio bei Antauki kaimo
189
.
Spalio 1 d. lenk dalinys, persikls per Neries up, um Geguins miestel,
netoli kurio po poros dien susirm su ms sargybomis. Vievio rajone lenkai du
kartus puol lietuvi sargybas KazokikiJuodeliJurzdikos bare, priversdami jas
i Zabos ir Streipn pasitraukti. Vliau lietuviams pavyko granatomis lenkus i
i vietovi ivyti. Spalio 5 d. lenkai um Salako miestel, kur pam nelaisvn 10
husar bei nuginklavo policij. Ties Salako miesteliu jie savavalikai um Jakiki,
Sabaliaukos kaimus ir siskverb iki NorinVyeliGateli linijos, plikavo De-
gui, Daugaili ir kitose apylinkse. TauragnKuktikiPakalni linijoje lenkai
sutelk du pstinink pulkus. Spalio 13 d. 200 lenk kari upuol lietuvi sargyb
Kuin banytkaimyje. Upuolimas, aktyviai padedant vietos gyventojams, buvo
atremtas
190
.
Pafrontje lenkai laiksi atviro lietuvi sargyb bei rinktini puldinjimo arba
provokacij, sukeliani ms kari pasiprieinim, taktikos. Jie vykd dideles maisto
ir gyvuli rekvizicijas, atskirose vietose praktikavo naujok aukimus, suiminjo vie-
tins valdios atstovus, kidavosi dvar, kuri savininkai jiems artimi ir patikimi,
valdymo reikalus. vairaus dydio lenk daliniai buvo sikr Merkinje, Alovje,
Butrimonyse, Staklikse, Uuguostyje, Kietavikse, Vievyje, Kazokikiuose, Ker-
navje, Musninkuose, iobikyje, Gelvonuose, Bagaslavikyje, euoliuose, Balnin-
kuose, Alantoje, Pakalniuose, Skudutikyje, Tauragnuose, Smalvose, Turmante
191
.
Lenk puldinjim metu karins vadovybs sakymu buvo laikomasi tokios
taktikos. Kadangi lenkai i mint stambesni vietovi versi ms krato gilum
daniausiai atskirais nedideliais briais, lietuviai netoli j buvusiuose svarbesniuose
punktuose sitvirtindavo kuopomis, istatydami utvaras. Lenk briui umus vie-
n ar kit vietov, i pradi paprastai buvo protestuojama ir reikalaujama i jos
282
pasitraukti. Nevykdius tokio reikalavimo, siverliai turdavo bti suimami. Ne-
pavykus to padaryti, ikvieiamos rezervo pajgos ir prieas ivejamas
192
.
Apytikriais duomenimis, 1919 m. pabaigoje Lietuvos teritorijoje nuo Suvalk
iki Daugpilio buvo apie 12740 lenk pstinink ir 395 raiteliai. Jie turjo 169 kulkos-
vaidius, 35 patrankas ir minosvaidius, 1 arvuot automobil, 10 tank ir 1 ar-
vuot traukin
193
.
P a d t i s l i e t u v i l e n k f r o n t e 1920 m. p i r m o j o j e p u s j e.
1920 m. pradioje lenkai ties demarkacijos linija pradjo telkti naujas ir pergrupuoti
anksiau buvusias karines dalis. kai kuriuos irvint apskrities kaimus buvo sutelkta
po 300 lenk kari. Netoli Stakliki buvo dislokuota apie 1000 kari. Ukmergs krypti-
mi buvo perkeliami pstininkai, kavalerija bei artilerija. Kai kuriose vietose pasirod j
tank bei arvuot traukini, sutelkta daugyb pabkl, kulkosvaidi ir kt.
194
Ypa
intensyvjo veiksmai Alytaus, Kaiiadori bei Ukmergs kryptimis
195
.
Lenk karins pajgos Lietuvoje smarkiai iaugo. 1920 m. sausio 25 d. jose
buvo apie 37 000 pstinink, 760 raiteli, 38 pabklai, 205 kulkosvaidiai, 19 bom-
bosvaidi, 15 tank bei 5 arvuoti traukiniai
196
. Po poros savaii (vasario 7 d.
Lietuvos kariuomens Generalinio tabo duomenimis) jos padidjo iki 45000 psti-
nink, 50 pabkl, 300 kulkosvaidi, 18 tank ir keli arvuot traukini, neskai-
tant dviej divizij, dislokuot prie Daugpilio, ir dviej divizij venioni apylin-
kse, kurios buvo laikomos rezerve galimo susidrimo su bolevikais atveju ir kurias
bet kuriuo metu buvo galima nukreipti prie lietuvius
197
.
Lietuvos kariuomen (apie 12 000 kari) buvo imtyta madaug po vis len-
k front, kuris nuo Daugpilio iki Suvalk tssi apie 400 km. Iilgai io fronto netu-
rint geleinkelio (jis buvo lenk rankose!) prieo puolimo atveju skubiai permesti
atitinkamas kariuomens dalis paskirties vietas praktini galimybi nebuvo.
Nors oficialiai Lenkija karo Lietuvai ir nebuvo paskelbusi, taiau tampa tarp
i dviej valstybi nuolat didjo, frontas veik, kariniai susidrimai kartojosi. Ka-
riuomens Generalinis tabas, vertindamas padties sudtingum ir gresiant pavo-
j Lietuvos valstybingumui, sausio 28 d. pasil Krato apsaugos ministerijos vado-
vybei imtis i priemoni:
1. Neatidliojant pasisti speciali komisij Antants aukiausij taryb ir
i jos igauti konkret atsakym, ar ji pasirengusi isprsti LietuvosLenkijos nesu-
tarimus; jeigu taip, tai kokia forma ir kada tai padarysianti,
2. iai Tarybai atsisakius mintus klausimus sprsti, patiems imtis iniciatyvos
tai padaryti (LenkijosLietuvos konferencijoje), turint omenyje vien naud valsty-
bei, o ne ovinistini sieki patenkinim,
3. Jeigu ir tokiu bdu nepavykt tikslo pasiekti, belikt griebtis karo jgos.
Taiau reikia prisiminti, jog viena Lietuva su turimomis pajgomis karo nelaim-
sianti. Todl reikia iekoti sjunginink, inoma, tarp lenk prie. Tokie sjungi-
ninkai galt bti arba bolevikin Rusija, arba Vokietija, arba abi kartu. Vienos
Lietuvos kova su lenkais prilygt saviudybei
198
.
Be to, buvo pasilyta padidinti kariuomens skaii, stiprinti joje drausm,
gerinti jos apmokym, sumaniai tvarkyti k. Kariuomen rekomenduota patalpinti
tuose rajonuose, kuriems grs didiausias lenk pavojus. Didiausia grsm buvo
283
ikilusi Kaunui, todl silyta kariuomen idstyti tiek paiame Kaune, tiek jo apy-
linkse, demarkacijos linij bei sienos su Vokietija apsaug paliekant komendant-
roms, milicijai, auli kuopoms ir pasienio sargybai. Isiaikinus padt bolevik
fronte, laikinai ten palikti brigad, sukoncentravus j kumius. Likusi kariuo-
men silyta laikyti Ukmergje, Kaiiadoryse, Alytuje ir Kaune. Buvo pabrta, jog
tuometinis kariuomens paskirstymas neutikrino nei apsigynimo nuo prieo, nei
ygiavimo pirmyn
199
.
Lietuvos kariuomens vadovyb mintus lenk veiksmus siejo su j sumany-
mu pulti Kaun ir msi priemoni miesto gynybai organizuoti. Vyr. kariuomens
vadas gen. ltn. Pr. Liatukas 1920 m. vasario 7 d. brigad vadams paskelb labai
svarbi slapt direktyv Nr. 1, kurios udavinys buvo: 1) atitinkamai suorientuoti
auktesnij karini virinink veikl lenk upuolimo atveju, 2) pateikti vadovy-
bs idjas kilus karui su Lenkija, 3) sudaryti galimyb auktesniesiems virininkams
patiems apgalvoti ir numatyti j dalini veikimo planus, 4) i anksto nustatyti u-
duotis unugario staigoms, aprpinant armij reikalingais intendantros, artileri-
jos, ininerijos ir sanitarijos pagalbos dalykais, 5) atsivelgiant tai, kad atskiros
karins dalys buvo dislokuotos toli viena nuo kitos, blogai veik telegrafo ir telefono
ryys, trko traukini, supaindinti karinius virininkus su svarbiausiais duomeni-
mis, idant, reikalui ikilus, pastarieji galt parodyti reikiam iniciatyv
200
.
Tiktasi, jog lenk puolimo pagrindiniu objektu taps Kaunas ir svarbiausios
karins operacijos vyks iilgai geleinkeli: VarnaAlytusSimnas, VilniusKau-
nas, venionysUtenaAnykiaiPanevys, antraeils svarbos pagal gelein-
kelius SuvalkaiSimnas ir iornyj BrodEglait, stengiantis perkirsti lietuvi ibla-
kyt front, suskaldyti kariuomens grupes ir jas sumuti atskiromis dalimis.
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko nuomone 1) lenkams puolant ne-
didelmis pajgomis, btina juos atmuti, 2) smarkaus puolimo atveju atskiroms
kariuomens dalims stengtis ivengti pralaimjimo, armij sukoncentruoti Kauno
rajone ir patiems pereiti puolim. Nepasisekus laiku nurodytoje vietoje armijos
sukoncentruoti ir Kaun apginti, pereiti kit rajon ir ten j sutelkti
201
.
Puolant lenkams didelmis jgomis ir, nesulaukus i vyr. kariuomens vado
ypating nurodym, kariuomen turjo:
1. III brigada (III, VI ir IX pst. pulkai bei baltgudi batalionas, vadas gen.
ltn. J. Galvydis-Bykauskas) i Dauguvos fronto vykti Kaun trumpiausiu keliu
arba plentu ZarasaiUkmergKaunas, nepamirtant kairiajam sparnui gresianio
lenk pavojaus, arba pagal geleinkel EglaitPanevysKaunas.
2. II brigada (II, V ir VIII pst. pulkai, vadas gen. ltn. M. Katche) sugrupuo-
ti savo jgas Kaune, vykstant j i iauli apylinki plentais, lauko keliais ir gelein-
keliu.
3. I brigada (I, IV ir VII pst. pulkai, vadas plk. ltn. K. Ladyga) atkakliai
gindamasi i Kaiiadori apylinki irgi trauktis Kaun.
4. Komendantr kuopos eiti ten buvusi karini dali sudt ir veikti
pagal pastarj virinink nurodymus;
5. Traukiantis ms kariuomenei, turjo bti organizuojami partizan briai,
kuri udavinys likti vietoje ir veikti prieo unugaryje, gadinant kelius, susisieki-
mo priemones ir kt.
284
6. Kariuomens dalys nuolatos ir vairiais bdais turjo palaikyti ry su Gene-
raliniu tabu Kaune, apibdindamos bendr padt ir nurodydamos savo dislokaci-
jos vietas.
Auktesnieji kariniai virininkai emesnij dali vadus su iuo galim veiks-
m planu turjo supaindinti tiktai tiek, kiek tai buvo reikalinga. Gav i direkty-
v,, jie turjo pateikti vyr. kariuomens vadui savo sumanymus ir pasilymus. i
direktyva, kaip valstybins reikms dokumentas, turjo bti laikoma didiausioje
paslaptyje. U jos turinio vie paskelbim atsakingi asmenys turjo atsakyti prie
tvyn ir statymus
202
.
Lietuvos kariuomenei 1920 m. vasario 2223 d. numalinus komunist vado-
vaujam mait Auktojoje Panemunje, atkrito plaiai iki tol skelbtas propagandi-
nis lenk argumentas, jog Lietuvos Valstybs Taryba ir vyriausyb esanios probol-
evikins. Lenk umojis ygiuoti Kaun tapo ne toks aktualus. J dmesys nukry-
po rytus, kur puoselta realizuoti savo grandiozinius ekspansinius planus.
Visgi ir po to ginkluot susirmim su lenkais nebuvo ivengta. Bene svarbiau-
sias io laikotarpio vykis buvo 1920 m. kovo 14 d. lenk pradtas puolimas Kalk-
nTurmanto ruoe. Iki io puolimo mintame ruoe demarkacijos linija jo pagal
geleinkelio linij. Jai priirti gen. ltn. J. Galvydio-Bykausko vadovaujamos gru-
ps dalys laik iuos punktus: Bartkikiai, Turmanto geleinkelio stotis, Kampuo-
iai, Matilgopas, Pakrapikiai, Luganka, Birkinliai. Turmanto geleinkelio stotyje
stovjo lietuvi ir lenk dalys. Lietuvi buvimas ioje stotyje erzino lenkus, kuri dvi
pstinink kuopos su ei patrank baterija puol prieakines lietuvi sargybas ir
um j ginam PakrapikiKampuoiBartkiki kaim linij. Kit dien po
atkaklios kovos lietuviams pavyko i nemaos dalies mint vietovi lenkus istum-
ti. Kovo 16 d. lenkai, remiami arvuoto traukinio, apginkluoto 3 patrankomis ir 22
kulkosvaidiais, visu ruou perjo antpuol ir pastmjo lietuvi dalis atgal. Lietu-
viai, gav artilerijos paspirties, lenkus sulaik SareviiPaliepiPosKampuo-
i linijoje u 2 km nuo Turmanto. Visgi lenkams pavyko siskverbti lietuvi pus
45 km juostoje. Kov metu nelaisvn pateko 1 lenk karininkas ir 27 kareiviai,
paimti 2 kulkosvaidiai. Keletas lenk buvo nukauta
203
.
Lietuviams reikalaujant, kovo 17 d. Kalknus atvyko i angl ir prancz
misij atstov ir vieno lietuvi karininko sudaryta komisija, kuri grietai pareikala-
vo lenk puolim sustabdyti, vienbalsiai pripainusi lenk ingsn nepateisinamu
taikos meto padties lauymu. Lenkai, su tuo nesutikdami, kovo 20 d. um Smal-
v dvar. Po to sek lenk susiaudymai su lietuvi sargybomis prie Smalvos ir Dau-
gaili (kovo 21 d.), ties Lyduoki miesteliu (kovo 22 d.), ties Pabaisku (kovo 24 d.),
prie Antakalnio dvaro (kovo 25 d.), iaur nuo Alekniki (kovo 27 d.) ir kt. Visose
iose vietose lenk puolimai buvo atremti
204
.
Visa tai kl grsm Lietuvai, todl vyriausyb kreipsi angl misij, prayda-
ma tarpininkauti. Misijos atstovas Kaune plk. H. Robinsonas drauge su gen. Carton
de Wiartu Varuvoje kreipsi J. Pilsudsk, kad is atsisakyt revano Lietuvoje. is
sutiko tai padaryti tuo atveju, jei lietuviai susilaikyt nuo bet kokios agresijos. O jei
upult lietuviai, Didioji Britanija paadjo pateisinti bet koki su tuo susijusi
revanistin lenk akcij. Nuo to laiko lietuviai su lenkais elgsi labai atsargiai. Lie-
tuvi daliniams buvo sakyta laikytis didelio takto saugant demarkacijos linij, kad
285
bt ivengta naujos lenk provokacijos
205
.
Visgi is klausimas dar buvo svarstomas ir Paryiuje. Brit ambasadorius lor-
das Derby ambasadori konferencijai pasil lenkus spti, kad jie toliau nesibraut
Lietuv. Joje balandio 1 d. buvo nutarta praneti lenkams per prancz misij
Varuvoje, jog sjungininkai nepaks, kad lenkai paeidint demarkacijos linijas.
Balandio 3 d. is nutarimas buvo teiktas lenk vyriausybei
206
.
1920 m. balandio mn. lenkams pradjus ofenzyv prie bolevikus, pagrin-
dins j jgos ir pastangos tapo nukreiptos pastarj front. Lenkai front per
Vilni siunt vairias savo kariuomens dalis. Taip m mati lenk kari skaiius
Lietuvos pafrontje. I ia sveiki pulkai buvo ikeliami, o atsiuniami nukentj kov
su bolevikais metu. Tuo bdu bendras lenk kariuomens skaiius lietuvi fronte
sumajo iki 78 tkst. kari
207
. Sumajo ir Vilniuje buv lenk kariuomens re-
zervai. Pavyzdiui, Vilniaus guloje sargybas buvo priverstas eiti net lenk moter
batalionas. Siekdami apsisaugoti nuo lietuvi, lenkai atskirose fronto vietose m
kasti apkasus ir renginjo spygliuot viel utvaras.
Taiau ir tuo metu lenk provokacijos pagal demarkacijos linij nesiliov. Antai
balandio 13 d. jie upuol lietuvi sargybas netoli Druskinink, balandio 16 d.
alikiuose ir Savelinuose, balandio 1819 d. prie iobikio, balandio 22 d. prie
iemari, balandio 23 d. netoli Ukmergs esaniame Jankn kaime. Gegus 2 d.
apie 100 lenk su 2 kulkosvaidiais upuol Skiemonis ir juos smarkiai apaud. Ge-
gus 7 d. panas vykiai pasikartojo ties Vepriais
208
. Panaaus pobdio lenk
provokacijos tssi iki 1920 m. liepos mn. pradios. Verdamiesi Lietuvos teritori-
jos gilum, lenkai iki t met liepos 1 d. sugebjo madaug 180 km bare ugrobti
apie 30 km ploio juost u nustatytosios linijos.
L i e t u v o s k a r i u o m e n s p e r o r g a n i z a v i m a s. Nepaisant tolesns
temptos padties lenk fronte, 1920 met pirmasis pusmetis buvo Lietuvos kariuo-
mens slygiko atokvpio laikotarpis. Jo metu ginkluotosios pajgos buvo geriau
apginkluotos, aprengtos, apmokytos statut ir rikiuots, taiau dar per maai pa-
rengtos karo veiksmams. Nors su kaimynais, ypa lenkais, dar buvo neisprsta daug
opi klausim, valdios virns buvo nepagrstai sitikinusios sjunginink paa-
dais, jog lenkai daugiau Lietuvos nebepulsi ir todl iuo laikotarpiu kariuomen
buvo ne didinama, o, norint krato per daug ekonomikai neapsunkinti, net mai-
nama. 1920 m. liepos 1 d. joje tebuvo 957 karininkai, 347 karo valdininkai, 68 karo
gydytojai ir 24 194 kareiviai
209
.
Lietuvos kariuomens vadovybei i kai kuri altini buvo inoma, jog ma-
daug 1920 m. liepos mn. didels bolevik kariuomens jgos pulsianios lenkus ir
stumsianios juos vakarus. inodama tai vadovyb, nordama i lenk atsiimti
Lietuvai priklausiusias emes, turjo savo kariuomen padidinti bent iki 40 000 ka-
ri, kurie bt steng uimti vis savo teritorij ir j apsaugoti.
Taiau tai nebuvo padaryta. To meto aktyvaus vyki dalyvio, kario, visuome-
ns veikjo ir urnalisto mjr. P. Rusecko, gerai inanio gyventoj bei kariuomens
nuotaikas ir padt valstybje, nuomone, virnse tuomet sdjo daug moni, ku-
rie iki Lietuvos nepriklausomybs ne Lietuvoje gyveno ir Lietuvos reikalais nesirpino,
ar iaip mons, kuriems Lietuvos reikalai maai terpjo ir jie jos nemyljo. Jie Lietu-
286
von sugarmjo, tik svetur ilt viet netek ar nerad, todl savo dvasia jie su Lietuvos
reikalais nebuvo sutap, jos gyv reikal neatjaut ir tinkamai nesuprato
210
.
Anot to paties P. Rusecko, kai kuri karinink tarpe kariuomens silpnumas
kl nerim, nes sveikas protas rod, jog sskaitoms su kaimynais dar nepasibaigus,
kariuomen reikia tik didinti ir stiprinti. Bet j nerimas virnse ir inomas nebu-
vo. Galiausiai virns tiksl pasiek: buvo sutaupyta pinig, bet, kaip vliau pama-
tysime, prarastas Vilnius, Eglait, Breslauja, Lyda, Gardinas, Seinai ir kitos sritys
211
.
Tiesa, 1920 m. pirmojoje pusje kariuomenje kai kurie organizaciniai per-
tvarkymai buvo vykdyti. Sausio 13 d. veikianioji kariuomen buvo suskirstyta 3
brigadas:
I brigada: I pst. DLK Gedimino pulkas
IV pst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas
VII pst. emaii kunigaikio Butigeidio pulkas
II brigada: II pst. DLK Algirdo pulkas
V pst. (vliau DLK Kstuio) pulkas
VIII pst. (vliau Kauno kunigaikio Vaidoto) pulkas
III brigada: III pst. (vliau LDK Vytauto) pulkas
VI pst. kunigaikio Margio pulkas
IX pst. (vliau Lietuvos kunigaikio Vytenio) pulkas
Baltgudi batalionas
212
.
1920 m. vasario 10 d. ios 3 brigados buvo performuotos atitinkamo numerio divi-
zijas. Brigad vadai m vadintis divizij vadais, o brigad tabai divizij tabais. Nuo
tos pat dienos buvo pradti dar formuoti III atsargos batalionas ir I pasienio pulkas
213
.
Vasario mn. pabaigoje Lietuvos kariuomenje buvo apie 27 000 vyr. is skai-
ius tolydio buvo mainamas. domu paymti, kad tai daryti sil ir kai kurios
Kaune sikrusios usienio ali karins misijos. Antai angl karins misijos plk. H.
Robinsonas vasario 20 d. respublikos Prezidentui A. Smetonai adresuotame laike
teig, jog Lietuvos labui bt imintinga sumainti kariuomen iki stabilaus skai-
iaus 15 000 moni
214
. Savo poir jis grind tokiais samprotavimais:
1. Laikantis tuometins kariuomens formavimo tvarkos, jos skaiius galt
iaugti iki 40 000 moni, o tai labai apsunkint bendr padt krato kyje.
2. Jau esant kariuomenje 27 000 vyr, sudtinga j aprpinti btiniausiais
reikmenimis maistu, apranga ir kt. Ilg laik prislgti sunki, priverstini rekvizi-
cij valstieiai iri tai prieikai.
3. Kariuomenei mainti palanki ir politin padtis, nes nebeveik bolevik fron-
tas, prajs vokiei pavojus. O lenkai, turdami didel armij ir nordami ugrobti
Kaun, tai galt padaryti bet kuriuo atveju ar Lietuvos bt 15 000, ar 30 000, ar
dar daugiau vyr
215
.
Plk. H. Robinsono nuomone, lenkai greiiausiai lietuvi nepulsi, nes j pa-
grindinis vilgsnis nukreiptas Rytus. O maa lietuvi kariuomen visais atvilgiais
galt bti pavyzdinga
216
.
Ubgant vykiams priek, reikia paymti, jog ie plk. H. Robinsono teiginiai
neisipild. Apmaudu, jog btinyb didinti Lietuvos kariuomen buvo suprasta tik
1920 m. antrojoje pusje po skaudi pralaimjim kov su lenkais metu. Jos augi-
m tuo metu iliustruoja 1 lentels duomenys
217
.
287
1 lentel
Lietuvos kariuomens skaiiaus augimas 1920 m. antrojoje pusje
I lentels matyti, jog 1920 m. vasar, lemiam kov su lenkais ivakarse,
Lietuvos kariuomenje tebuvo 25 50027 557 vyrai, ir tik met pabaigoje, t. y. pa-
ioms Nepriklausomybs kovoms pasibaigus, j buvo apie 44 000 vyr. Nepakanka-
mas valdios virni rpinimasis opiausiais valstybs reikalais bei finansiniai-eko-
nominiai sunkumai neleido padidinti kariuomens skaiiaus ligi to momento reika-
lauto kiekio. 1920 m. pabaigoje pagal patvirtintus etatus Lietuvos kariuomenje tr-
ko 778 karinink, 447 karo valdinink, 17 735 kareivi, 5946 arkli ir kt.
218
Tai
buvo didelis trkumas, neigiamai atsilieps Nepriklausomybs kov metu.
Aptariamu laikotarpiu vyko ir kai kuri kit organizacini pertvarkym. Nu-
malinus 1920 m. vasario 2223 d. prievalstybin kareivi mait Auktojoje Pane-
munje, pasikeit auktoji karin vadovyb. Atsistatydinus gen. ltn. Pr. Liatukui, nau-
juoju krato apsaugos ministru buvo patvirtintas mjr. A. Merkys, o vyr. kariuomens
vadu gen. S. ukauskas
219
. Pradjs eiti savo pareigas, gen. S. ukauskas vasario 25
d. kreipsi Lietuvos kariuomen, kviesdamas j laikytis rimties, drausms, imtis dar-
bo, suprasti, jog ms tvyns prieai nori sukelti tarp kari bruzdjimus, ginkluotus
susirmimus, nepasiduoti siuniam vairi agent provokacijoms ir kt.
220
Eil.
Pareigos
Data
Nr. 1920 m.
liepos 1 d.
1920 m.
rugs jo 1 d.
1920 m.
gruodzio 22
d.
1.
2.
3.
4.
Karininkai
Karo valdininkai
Gydytojai
Kareiviai
957
347
68
24566
961
347
90
26159
1139
416
105
42996
Is viso kari 25566 27557 43996

288
LENK UIMT LIETUVOS TERITORIJ
ATGAVIMAS1920 M. VASAR
L e n k r u s k a r i n i o p e r a c i j r e i k m L i e t u v a i. Dar 1918 m.
lapkriio 1 d. lenk armija m vertis Ryt Galicijos emes. Po atkakli kov su ukrai-
nieiais jai iki 1919 m. liepos mn. vidurio pavyko pasiekti Zbruo up. Raudonoji armija,
veikdama i ryt puss, istm ukrainiei nacionalistus i Volynijos bei Podols ir sujo
karin slyt su lenk kariuomene. Prasidjo j susirmimai.
Isipltusi kov su Rusija metu Lenkijos armijoje buvo arti 1 000 000 kari.
1919 m. ruden Soviet Rusija pasil Lenkijai sudaryti taikos sutart, taiau lenkai,
rytuose jau um didelius plotus, su bolevikais dertis nenorjo, nes suprato, kad
ie, susidoroj su N. Judenio, A. Denikino bei A. Kolako armijomis, vliau galt
visas savo jgas mesti prie Lenkij. Be to, negalima pamirti ir to svarbaus fakto, jog
Lenkijos valstybs vadovas J. Pilsudskis nebuvo links atsisakyti plan visas buvu-
sios LenkijosLietuvos emes, tarp j ir Ukrain, suvienyti ir pajungti Lenkijai.
Deryboms nesisekant, abi puss ruosi karinms operacijoms. Pilsudskis savo tiks-
lams pasirinko Ukrain, o bolevikai rengsi didelei ofenzyvai prie lenkus iauriniame fron-
te 1920 m. pavasar permet j nuo kov su baltaisiais atpalaiduotas karines pajgas.
1920 m. balandio 25 d. lenk armijos netiktai upuol bolevikus Volynijoje bei Podolje ir
po keleto skming operacij gegus 7 d. um Kijev ir vis deiniakrant Ukrain.
Taiau gegus mn. pabaigoje raudonarmieiams pavyko lenkus i Kijevo istumti.
Liepos mn. pradioje vienas i bolevik karvedi M. Tuchaevskis prie
lenkus pradjo stambi ofenzyv iaurs fronte. Po keli dien jie prie Antos ir Bere-
zinos upi pralau kairj lenk kariuomens sparn, priversdami trauktis vis len-
k front. Rus spaudimas iame fronte tolydio stiprjo. Jiems atsivr laisvas ke-
lias Vilni. Didjanio pavojaus akivaizdoje madaug 450 km ilgio lietuvilenk de-
markacijos linijoje buvusi lenk gen. A. Boruako vadovaujama II lietuvigud divi-
zija spariai trauksi, bandydama venionyse dar sudaryti Vilniaus gynimo rezerv.
Dl neskmi bolevik fronte dar nuo 1920 m. birelio mn. vidurio lenk poli-
tika Lietuvos atvilgiu m pastebimai keistis. Tomis dienomis lanksis Kaune Seimo
narys lenk diplomatas V. Kameneckis, lydimas socialist partijos (PPS) veikjo M.
Niedzialkovskio, band i Lietuvos vyriausybs igauti aik pareikim, jog, Lenkijai
kariaujant su Soviet Rusija, Lietuva oficialiai pasiskelbt esanti neutrali
221
.
Mintos lenk pastangos liko be rezultato jie paado dl Lietuvos neutralu-
mo negavo.
Ypa grietai reikalavo keisti lenk politikos krypt Lenkijos kariuomens Ge-
neralinio tabo virininkas gen. St. Halleris, teigdamas, jog grsming Lenkijai va-
land santyki su Lietuva sunormavimas bt labai reikmingas aliai. Bet Lenkijos
vyriausyb gen. St. Hallerio spjimo nepais
222
.
Taiau bolevikams visu frontu pradjus puolim prie lenkus ir j skmingai
tsiant, Lenkijos usienio reikal ministras E. Sapieha 1920 m. liepos 4 d. savo vy-
riausybs vardu pripaino Lietuv d e f a c t o, nors notoje tarp abiej valstybi
buvusi teritorini gin net nepaminjo
223
.
5.
289
Lietuvos vyriausyb, io lenk diplomatinio ingsnio nelaikydama ypatingu
geros valios pasireikimu, tik liepos 24 d. padkojo Lenkijai u pripainim de facto
ir nor sueiti draugikus santykius
224
.
Abiej pateikt not turinys rod, jog LietuvosLenkijos santykiuose nieko
ypa nauja nevyko. i ali politinis nusistatymas tebebuvo tas pats. Lenkija nesu-
tiko uleisti Vilniaus Lietuvai, o Lietuva neparod noro isiadti savo sostins. To-
dl praktikai lenk nota neturjo beveik jokios reikms. Tolesni lenk kariuomens
pralaimjimai bolevik fronte suteik lietuviams vilt atgauti savo sostin Vilni bei
jo srit ir jie tam ruosi.
Lenkams bolevik fronte pralaimint, Lenkijos vyriausybs vadovas V. Grabs-
kis 1920 m. liepos 9 d. ivyko Belgijos miest Spa, kur tuo metu posdiavo Antan-
ts valstybi atstovai, prayti karins pagalbos. kart santarvininkai, prie ad-
dami lenkams eilin pagalb, smarkiai kritikavo juos u ginus su Lietuva, dalies jos
teritorijos ugrobim, reikalavo nedelsiant pasitraukti i Vilniaus ir j grinti Lietu-
vai, netrukdant pastarosios kariuomenei engti miest
225
.
Santarvininkams reikalaujant, Lenkijos ministras pirmininkas V. Grabskis lie-
pos 10 d. nedelsdamas pasira protokol perleisti Lietuvai Vilni ir jo apylinkes pagal
1919 m. gruodio 8 d. santarvinink nustatytj vadinam G. Curzono linij. Taigi
Lenkija tada sutiko, kad santarvininkai isprst LietuvosLenkijos sien klausim
226
.
Spa sutartis buvo skaudus lenk diplomatijos pralaimjimas. Tai pripaino ir
lenk istorikai P. Losovskis
227
ir M. Novak-Kielbikowa
228
. Mintas Lenkijos pralai-
mjimas Spa ir po to liepos 12 d. Soviet RusijosLietuvos taikos sutartis, pripai-
nusi Vilni ir jo krat Lietuvai, buvo galutinai ukirtusi Lenkijai keli diplomatiniu
bdu laimti Vilni. Nepatenkinti tokia vyki eiga, lenk kariniai veikjai, vis dar
tikdamiesi sulaikyti Raudonosios armijos puolim, perleisti Vilni lietuviams ne-
planavo ir neskubjo, tuo klausimu vl silydami LenkijosLietuvos tiesiogines de-
rybas
229
.
i a u r s r y t i n i L i e t u v o s t e r i t o r i j i l a i s v i n i m a s.
Bolevikams spaudiant, liepos 6 d. 4 val. lenkai buvo priversti palikti Daugpilio
miest bei tvirtov ir prasidjo j traukimasis i Lietuvos teritorijos. Kit dien Lietu-
vos karin vadovyb, siekdama su bolevikais ivengti kruvin susidrim, sak
dalini vadams, susitikus su bolevikais, paskirti karininkus parlamentarus ir uim-
ti lenk paliekamas vietoves iki linijos LaukesaTemenasTorekasDrkiai. Pir-
mieji demarkacijos linij pereng IX pst. pulko daliniai, stovj gen. ltn. J. Galvy-
dio-Bykausko vadovaujamos III divizijos kairiajame sparne. T pai dien jie u-
m geleinkelio linij nuo Kaukoni (Kalkn) iki Smalv eero, Turmante paim-
dami nelaisvn kelet nuo savo dalini atsilikusi lenk kareivi bei du traukinio
vagonus. Latviai um Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stot. J divizija apsistojo
Kimbariks apylinkje
230
.
Lietuvos kariuomen liepos 9 d. um Dkt, Tauragnus, Kuktikes, Skudu-
tik ir Alant. agarynsDkto rajone nelaisv buvo paimti 7 lenk kariai su
kulkosvaidiu. Dkto geleinkelio stot umus bolevikams, Daugpil buvo pa-
sista lietuvi delegacija tartis dl neutralios zonos tarp lietuvi ir latvi kariuome-
ni nustatymo. Kpt. A. Kerbelio vadovaujamas VII pst. pulko II batalionas, y-
giuodamas pirmyn, um iupienius, euolli dvar, irvintas, Musninkus ir Ka-
290
zitik. Liepos 11 d. buvo uimta Kernav, Moltai, Inturk, Dubingiai, Giedraiiai,
Paber ir Jauninai. Tvarkingai isirikiavs, su orkestru prieakyje VII pst. pulkas
irvintose vietini gyventoj buvo palankiai sutiktas. Pulko vadui plk. ltn. Edv. Adam-
kaviiui buvo teiktas graiai ipietas adresas Lietuvos gynjams
231
.
iaurs bare Lietuvos kariuomen pasistmjo nuo Laukesos miestelio. Buvo pa-
reikalauta, kad lenkai atsitraukt i Vievio iki F. Focho nustatytos demarkacijos linijos.
Lenkijos vyriausyb perleisti Vilni Lietuvai vis dar dels. Tik liepos 9 d. bole-
vikams umus venionis ir kilus rimtam pavojui paiam Vilniui, Lenkijos karins
vadovybs galiotinis plk. Rylskis prane bolevik fronto lenk karinei vadovybei,
jog nebelieka nieko kita daryti, kaip atiduoti miest lietuviams. V. Grabskio susita-
rimo su sjungininkais ir Vilniaus perleidimo lietuviams klausimas liepos 13 d. dar
buvo svarstomas J. Pilsudskio vadovaujamoje Lenkijos valstybs gynybos taryboje.
Neradus geresns ieities, buvo nutarta Vilni perduoti lietuviams. Kit dien tai
buvo praneta lenk iaurs vakar fronto vadui gen. S. eptickiui. T pai dien
is sakymas buvo gautas ir Vilniuje
232
. ie vykiai sutapo su tomis dienomis pasira-
yta LietuvosSoviet Rusijos taikos sutartimi.
Lenkams pralaimint ir traukiantis, rykjo galimybs atgauti ne tik Vilni, bet
ir vis jo srit. Dl to tik k paskirtas Lietuvos armijos vadu gen. ltn. St. Nastopka
1920 m. liepos 12 d. ileido slapt operatyvin sakym armijai Nr. 1, kuriame pa-
skelb, jog atjo laikas ilaisvinti ms tvyn nuo svetimtaui ugrobik ir gr-
inti savo senj sostin Vilni
233
.
Armijai buvo sakyta neatidliojamai ir kategorikai pasilyti lenkams apleisti
ugrobt Lietuvos teritorij ir pasitraukti iki F. Focho linijos. Lietuvos kariuomens
daliniai turjo sekti paskui besitraukianius lenkus ir uimti Vilni prie j en-
giant bolevikams.
Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grup (I, VII ir VIII pst. pulkai, I, IV, ir VI
baterijos, I raiteli pulko 1,5 eskadrono ir 3 arvuoti automobiliai i viso 9 batalio-
nai, 12 patrank ir mintos kitos dalys) pirmiausia turjo uimti linij: Merkin
DrucknaiGanusikiaiDaugirdikiaiRykantaiBukikisAulaukSuionysLa-
kaja. Tolesn uduotis gavus tam tikr sakym, uimti Vilni. Tuo atveju, jeigu
grst pavojus, jog Vilni uimt bolevikai, grups vadui suteikta teis uimti miest
savo iniciatyva, nelaukiant sakymo. arvuoti automobiliai turjo bti atveti gele-
inkeliu ariau Vilniaus, pasinaudojant Vilniaus komendantros traukiniais.
Mjr. Ig. Musteikio vadovaujamai Daugpilio grupei (III, VI ir IX pst. pulkai,
Atskiroji baltgudi kuopa, II ir III baterijos, geleinkelinink kuopos brys, I raite-
li pulko pus eskadrono i viso 8 batalionai ir kitos mintos dalys) sakyta palikti
maesnes jgas SubatsLasseno dv.Kazimieriki dv.pagal KalknLaukesos
dv. iki Drki e. linijai saugoti ir stengtis uimti linij: Drki e.Vidiaiven-
ionys iki susisiekimo su Vilniaus grups kairiuoju sparnu.
Karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamai grupei (I atsargos batalionas ir
V kuopa) nurodyta stovti vietoje ir atidiai stebti lenk veikim. i grup nuo
Vilniaus grups skyr BalbierikioNemunaiioMerkinsMarcinkoni linija. Mi-
nti punktai priklaus Vilniaus grupei. O pastarj nuo Daugpilio grups skyr i
linija: MoltaiBaltj Lakaj e.Lentupis. ie punktai priklaus Daugpilio grupei.
Armijos rezervo virininku paskirtam mjr. J. Laurinaiiui, l. e. II pst. divizijos
291
vado p. (II, IV ir V pst. pulkai ir V, VII bei IX lengvosios baterijos ir haubic bateri-
ja) sakyta likti uimtose vietose (tabas Jonavoje) ir bti visikai pasiruousiems
ygiui. Visoms dalims, ygiuojanioms pirmyn, sakyta vengti susidrim su bole-
vikais, o iems upuolus energingai gintis
234
.
Liepos 12 d. Vilniaus miesto ir apskrities komendantu paskirtas kpt. Vl. Kur-
kauskas
235
jau kit dien su jam pavaldiomis karinmis dalimis turjo i Kauno
traukiniu ivykti Vilniaus link
236
.
Lietuvos kariuomens dalys liepos 13 d. um geleinkelio linij su Ignalinos
stotimi, Kaltinnus, Maiiagal ir Pabrad
237
.
Siekiant uimti Vilni anksiau u bolevikus, tos pat dienos 19 val. i Kauno
Vievio link buvo isistas pirmas eelonas su tik k sudarytos Vilniaus m. ir apskr.
komendantros daliniais bei 3 arvuoiais, o netrukus ir antras su V pst. DLK
Kstuio pulko batalionu. Liepos 14 d. pavakary atvykus Vievio stot, buvo per-
tvarkytas traukinio sstatas, 16 val. 30 min. pirmas eelonas, o po pusvalandio ir
antras pajudjo Vilniaus link. Pavaiavus 6 km nuo Vievio, tarp Kazimieriki kai-
mo ir Jotelin dvaro traukin netiktai upuol lenk reguliariosios kariuomens
daliniai, dar neturj sakymo nekliudomai praleisti Lietuvos kariuomen Vilni.
Pamat, jog lietuvi nedidels jgos, lenkai pradjo smarkiai audyti ir norjo trau-
kin apsupti. Lietuviai spjo i traukinio iokti ir isisklaidyti. Kuopoms susitvar-
kius, buvo atidengta autuv ir kulkosvaidi ugnis, lenk jgos iblakytos ir pri-
verstos trauktis. Kautyns utruko apie 4 valandas. Sutemus batalionas, neinoda-
mas, ar prieas sumutas ar pasitrauk, vis nakt istovjo kautyni lauke. Ryt
kovos lauke buvo rasta daug nukaut ir sueist lenk kareivi. Vien II kuopos bare
buvo per 100 umut ir daugiau kaip dukart tiek sueist. iose kautynse ypatin-
ga narsa pasiymjo kpt. K. Remeza, virila E. Lesingas, grandinis F. Daugla ir eil.
J. Starkus. Prieai nukov 1 bataliono kareiv ir sueid 2 karininkus bei 9 karei-
vius
238
.
Kazimieriki kautyns dar kart parod, jog odiais Vilniaus atidavimas
lietuviams, o kariniu smgiu to atidavimo sutrukdymas buvo lietuvikosios J. Pil-
sudskio vestos federalins politikos ilgos ankstesni ir vlesni dvilypi veiksm gran-
dins tik viena ryki grandis. Ji dar labiau pagilino lietuvi tautos sitikinim, jog
tuometine lenk politika negalima pasitikti.
Taigi, nepaisant skmingos Kazimieriki kautyni su lenkais baigties, lietu-
vi kariuomens ygiavimas Vilni kuriam laikui sutrikdomas. G. Gajaus vado-
vaujamas bolevik III korpusas, aibiku greiiu verdamasis pirmyn, liepos 14 d.
popiet um miest ir aplenk lietuvius, kuri VII pst. pulko ltn. Juozo erniaus
vadovaujama VII kuopa su husar briu eng Vilni liepos 15 d. apie 14 val. Tuo
ji atliko svarb udavin ufiksavo Lietuvos kariuomens engim savo sostin.
Netrukus t pai dien pro Rykantus Vilni atvyko ir I pst. divizijos vadas
plk. ltn. K. Ladyga drauge su Vilniaus m. ir apskr. komendantrai skirtais daliniais.
Vis taut Vilniaus gyventojai juos diaugsmingai sutiko. Miestas pasipuo lietu-
vi tautinmis vliavomis
239
. Kadangi jau galiojo liepos 12 d. pasirayta Lietuvos ir
Soviet Rusijos taikos sutartis, pripainusi Vilni Lietuvai, Raudonoji armija nesi-
prieino lietuvi kariuomens dalini ygiavimui miest.
Vilni atvykusios Lietuvos kariuomens dalys greit i jo pasitrauk, nes nor-
292
ta ivengti nesusipratim su bolevikais dl j varytos propagandos tarp lietuvi
kari. Vilniaus miesto valdymas iki rugpjio 26 d. faktikai buvo rus bolevik
inioje. Jame tebuvo likusi tik lietuvi Vilniaus komendantra, kuri budriai sek,
kad bolevikai neterorizuot vietos gyventoj. Taktikas ir energingas Vilniaus miesto
komendantas kpt. Vl. Kurkauskas tuo sudtingu laikotarpiu daug gero padar vie-
tos gyventojams
240
.
Dar liepos 16 d. Vilniaus atgavimo proga Kaune vyko didel manifestacija.
Steigiamojo Seimo nariai kun. M. Krupaviius, V. Pola, kun. J. Tumas ir kt. sak
kartas kalbas. moni minia nuo Steigiamojo Seimo rm patrauk prie preziden-
tros, ministr kabineto, Krato apsaugos ministerijos, prancz ir angl misij.
Visur buvo sakomos kalbos, giedami himnai. Ypa spdinga buvo prie angl misi-
jos, kur kun. J. Tumas pasak labai jausming kalb, dkodamas anglams u j
palankum Lietuvai. Orkestras sugrojo angl ir Lietuvos himnus, minia auk Va-
lio Anglija! Angl misijos vardu mini sveikino plk. R. B. Vardas
241
.
L e n k b r i g a d o s n u g i n k l a v i m a s i r i n t e r n a v i m a s.
Raudonoji armija, uimdama Vilni, ukirto keli kai kuriems lenk daliniams tvar-
kingai pasitraukti. Vienas i toki buvo lenk plk. S. Paslavskio vadovaujama IV
brigada, liepos 14 d. buvusi tik u keli kilometr iaur nuo Vilniaus.
Reikia paymti, jog tiek lietuvi, tiek lenk karinje literatroje apie ios briga-
dos tolesn likim pateikiama nemaa prietaring teigini. Vienur tvirtinama, jog ji
buvo nuginkluota Maiiagalos apylinkse, kitur apie Kaiiadoris ar Kruon. Be to,
kalbant apie brigados dyd bei ginkluot, taip pat pateikiami labai skirtingi skaiiai.
Aiku tai, jog liepos 14 d. suinojs, jog Vilnius jau bolevik uimtas ir nebe-
galima eiti piet ir pietryi kryptimi, plk. S. Paslavskis sak brigadai susitelkti prie
VilniausMaiiagalos viekelio Bondari apylinkje. Suprats, jog prisijungti prie
kit lenk dalini galimybs nra, jis paliko brigad vadovauti savo pavaduotojui
papulk. Modelskiui, o pats nuvyko i pradi Maiiagal, o po to Viev tartis su
lietuvi valdios atstovais dl pasidavimo slyg. Liepos 15 d. Vievyje pasirayta
kapituliacijos sutartis, kuria remiantis lenk kariai turj sudti ginklus ir vykti lietu-
vi stovyklas. Papulk. Modelskio aikinimu, jo vedam pagrindin vor prie Geiiki
banytkaimio, netoli Neries ups, upuol bolevikai. Lietuvi konvojui pabgus, bri-
gados daliniai susirm su bolevikais ir juos atmu. Tuo bdu brigados padtis pasi-
keitusi, sutartis su lietuviais atseit nebetekusi teisins galios. Visgi papulk. Modelskio
daliniai dvi dienas ygiav Lietuvos teritorija, toliau iekoj lietuvi dalini, kuriems
galt pasiduoti, ir liepos 18 d. juos surad iemari apylinkje
242
.
Kelia abejoni teiginys, jog brigad ties Geiikmis upuol bolevikai. i vie-
tov buvo jau lietuvi kariuomens unugaryje ir bolevikams ygiuoti Lietuvos
gilum tuo metu nebuvo prasms. Galima manyti, jog lenkai, lydimi negausaus lie-
tuvi konvojaus, nutar juo atsikratyti ir bandyti prasiverti prie savj. Toki prie-
laid patvirtina ta aplinkyb, jog lenk brigada, perjusi Neries kairj krant, buvo
Vievio apylinkje, i kur, perjusi KaiiadoriKauno geleinkelio linij, pasuko
vakarus. ygiavo spariai, naktimis per mikus, veng didesni keli ir gyvenviei.
Apjusi Kaiiadoris i iaurs vakar puss, pasuko pietus, Kruonio link, vengda-
ma susitikti su didesnmis lietuvi kariuomens jgomis. Tuo metu lietuvi kariuo-
293
mens dalys buvo nuygiavusios Vilniaus link ir lenk brigada atsidr tolimame
ms kariuomens unugaryje.
Labai skiriasi ir vairi autori nuomons dl mintos brigados sudties ir ka-
ri skaiiaus joje. Antai karin. J. Petruiio tvirtinimu, joje buvo apie 30003500 vy-
r
243
, K. Aliausko teigimu apie 60 karinink ir 800900 kareivi, o P. ilys mini
3500 kari
244
. Dr. A. Ruka sitikins, jog ariausia tikrovs bus lenk papulk. Mo-
delskio pateiktas internuotj skaiius apie 2000
245
.
II pst. DLK Algirdo pulko vadovyb inojo, jog lenk brigada yra ms ka-
riuomens unugaryje. Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka 1920 m. liepos 16 d. II
divizijos vadui gen. ltn. M. Katche pasistoje telefonogramoje Nr. 666 prane, jog
i asli Kaiiadoris ygiuoja internuota lenk brigada, Vievio rajono mikuose
nemaa ginkluot lenk grupi. Jis sak tuojau vien batalion pasisti Viev, o
kitus du Kaiiadoris ir lenkus nuginkluoti
246
.
Buvo sakyta II pst. pulko raitj valg komandai sekti brigados judjim. Ne-
susek, iekojo rytus nuo Kaiiadori ir iemari, o brigada apjo Kaiiadoris i vaka-
r puss. Brigada buvo pastebta, kuomet pasuko pietus Kruonio link ir perjo gelein-
kelio keli KaiiadorysKaunas. Ankstyv liepos 18 d. ryt II pst. pulko III bataliono
vadui kpt. J. Petruiiui buvo sakyta brigad pasivyti, j nuginkluoti ir internuoti
247
.
Gavs sakym, kpt. J. Petruitis nurod kpt. E. Noreikai surinkti visas Gudie-
nos kaimo, kur stovjo batalionas, pastotes bei vis savj gurguol ir, gerai apsigin-
klavus, vytis lenk brigad. Pakeliui iemariuose dar buvo paimta mokomoji kuo-
pa. Poilsiaujanti lenk brigada buvo aptikta prie Vekoni kaimo, 3 km nuo Kruonio,
ir apsupta. Pasiduoti brigada nenorjo, bet, paaikinus aplinkybes, kad bolevikai
jau prie Gardino ir t. t., ji sutiko sudti ginklus. Buvo nuginkluoti 54 karininkai, 1050
kareivi, paimtos 8 patrankos, 190 arkli, daug kulkosvaidi, ypa lengvj, 51
veimas, 9 virtuvs ir kito turto
248
.
I ios vietos brigada buvo nuvesta Kaiiadoris, pasodinta traukin, nuveta
Kaun ir perduota Kauno miesto karo komendantui. udavin atliko II pst.
pulko VII kuopa, vadovaujama ltn. A. Butkeviiaus. Ginklai buvo perduoti kpt. E.
Noreikai, kuris juos nugabeno Kaiiadoris. Artilerij ir gurguol Kaiiadoris nuga-
beno kpt. J. Banys
249
. Kaiiadori karo komendanto sudarytos komisijos apskaiia-
vimu, traukdamasi lenk kariuomen padar nuostoli u 153547 auksinus
250
.
Lenk internuoti kariai vliau i Kauno buvo perkelti Vilkavikio kareivines,
kur j buvo per 2000. Jie ten buvo laikomi gan laisvai, leista ieiti i kareivini, jaut-
si gerai. Suinoj, kad rugpjio 1720 d. M. Tuchaevskio armijos buvo sumutos
prie Vyslos, m bgti pas savuosius. Apsauga buvo menka, nors vliau, vykus kon-
fliktui su lenkais prie Sein, ji buvo sustiprinta
251
.
B o l e v i k a i V i l n i u j e. Kaip jau minjome, 1920 m. liepos 14 d. bolevik
III korpuso, vadovaujamo G. Gajaus, spaudimas buvo toks mus, jog lenk karin
vadovyb turjo Vilni apleisti, nespjusi itutinti dideli savo sandli. Pldami
ir degindami dvarus bei kaimus, bolevikai eng Vilni. ia jie pl visk, kas, j
nuomone, buvo burujika. Kur laik bolevikai liovsi lenkus vyti ir ie galjo tvar-
kingai per Gardin trauktis Varuvos kryptimi. Tik vyriausiajai bolevik vadovybei
grietai sakius, po keli dien lenk persekiojimas buvo tsiamas toliau.
294
Atsitraukdami lenkai sunaikino geleinkeli tiltus, todl bolevik IV armijos
tabas, buvs Polocke, tik rugpjio 6 d. atvyko Vilni. Jis sikr buvusio apygar-
dos teismo rmuose Jurgio prospekte. tabo darbuotojai buvo apgyvendinti praban-
giuose pasitraukusios i Vilniaus lenk inteligentijos butuose. Ypa daug toki tu-
i but, palikt priirti tarnams, buvo Antakalnyje.
Lietuvos valdios suverenitetui palaikyti sostinje palikta komendantra, tu-
rjusi dvi pstinink kuopas, iuo atvilgiu maa k tegaljo nuveikti. Be komen-
dantros, Vilniuje dar savarankikai funkcionavo lietuvi patas, kuris i Kauno ir
atgal buvo veiojamas automobiliais su lietuvi kareivi sargyba.
sikrusi Vilniuje, soviet valdia su Lietuvos vadovybe visikai nesiskait.
miest atvyko daugyb vairi staig darbuotoj, armijos ir divizijos politiniai ir
vykdomieji skyriai ir kt. Prasidjo sistemingas ir organizuotas prekybos ir pramons
plimas. Bent iek tiek vertingesni daiktai buvo nacionalizuojami soviet valdios
naudai. Traukini eelonai buvo siuniami Maskv su dirbtuvi ir fabrik maino-
mis, vairiomis mediagomis, privai parduotuvi turtu, spaustuvi ranga. Ypa
nukentjo inomas Durunos tabako fabrikas.
Tarp pai bolevik prasidjo nesutarimai: vieni reikalavo traukinius panau-
doti kariuomenei Gardin, Baltstog bei kitas vietoves perveti, o vairs vykdom-
j komitet bei ka agentai reikalavo traukini prisipltam turtui Maskvos kryp-
timi gabenti. Geleinkelio stotyje susikaup daug turto, kilo smyis.
Raudonoji armija Vilniuje ir jo krate elgsi kaip okupacin kariuomen ir msi
vykdyti okupacins valdios politinius siekimus. Nors Vilnius jau priklaus Lietuvai,
soviet valdia jame sudar revoliucin komitet, kurio pirmininku buvo paskirtas su
Vilniaus miestu nieko bendra neturjs, seniai paliks Lietuv ir gyvens Maskvoje tipi-
kas miting oratorius bolevikas R. Mukleviius, o nariais Z. Angarietis ir K. Cichov-
skis. Buvo taip pat sudaryti venioni ir Trak apskrii revoliuciniai komitetai
252
.
Vilniaus revoliucinis komitetas, sikrs Jurgio prosp. Nr. 13, siek vesti kon-
trol pramons monse ir prekybos staigose, numat irinkti darbinink komitetus,
kurie turjo perimti dvar valdym. Politiniam darbui ryt Lietuvoje vykdyti buvo
atsista komunist grup CK nariai Z. Angarietis, K. Cichovskis, R. Mukleviius,
J. Olskis ir K. Giedrys. Komunistai net pradjo leisti savo laikraius, kuriuose ragino
gyventojus ruotis ginkluotam sukilimui
253
. Kartu jie liepos 22 d. udar laikrat
Nepriklausoma Lietuva, o liepos 25 d. jus lietuvikos pakraipos laikrat lenk
kalba Echo Litwy
254
.
Lietuvi valdia, matydama bolevik savavaliavimus, plimus, protestavo
dl prieikos j veiklos, pasiremdama pasirayta taikos sutartimi su Lietuva. Lietu-
vos atstovams nurodius revoliuciniam komitetui, jog Vilnius Raudonosios armijos
uimtas laikinai ir raudonarmieiai tursi j palikti, nedviprasmikai buvo pareik-
ta, jog jei panas bandymai pasikartos, kaltininkai bus pasisti kaljim, o jokios
lietuvi valdios nra ir revoliucijos komitetai jos visai neino
255
.
Siekdama ivengti nesusipratim tarp lietuvi ir bolevik kariuomeni, Lie-
tuvos karin vadovyb liepos 19 d. sudar komisij i gen. ltn. M. Katchs, mjr.
J. Bylos, kpt. A. Zubrio ir kpt. P. Rusecko, kuri liepos 22 d. Vilniuje su rus atstovais
nustat tarp j laikin skiriamj linij: epkosGoducikiaiGoduciki traktas
venionysvenionliaiTrakaiVarnaGardinasSydras, visus iuos ivardytus
295
punktus priskiriant rus armijai. i linija buvo nustatyta vadovaujantis rus armi-
jos Generalinio tabo 1912 m. liepos 12 d. emlapiu. Lietuvos karin vadovyb savo
kariuomens dislokavim u skiriamosios linijos numat pradti nedelsdama ir u-
baigti iki liepos 26 d. Lietuvi karo komendantra turjo Vilniuje pasilikti. Be abiej
pusi kariuomeni vadovybi leidimo skiriamosios linijos negaljo pereiti nei kari-
niai daliniai, nei pavieniai asmenys. Aukiau ivardytos priemons buvo pripain-
tos laikinomis ir turjo galioti iki atskiro abiej vyriausybi susitarimo
256
.
Liepos 25 d. apie i nustatyt laikinj skiriamj linij buvo praneta ratu
ir bolevik kariuomens grups vadui venionyse
257
.
Taiau bolevikai ir toliau nebuvo visikai lojals okupuotame Lietuvos krate.
J rezvyaika aktyviai veik uimtose apylinkse. Buvo gaunama ini apie lie-
tuvi veikj (kunig, mokytoj ir kt.) aretus, organizuojamus naujus revoliuci-
nius komitetus. Lietuvikos ikabos buvo keiiamos rusikomis. Uimtoje teritorijoje
bolevikai paskelb ir pradjo vykdyti karinink, karo valdinink, pato ir telegrafo
darbuotoj mobilizacij. lietuvi kariuomen buvo siuniama daug agitatori, pla-
tinama agitacin bolevikin literatra, skleidiami gandai ir vairios paskalos apie
lietuvi valdi ir tvark. Ms kariuomens dalini vadai turjo dti daug pastan-
g bolevikini idj skleidimui sulaikyti
258
.
Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 23 d. sakymu Nr. 2 dalini va-
dams nurod taip idstyti ms kariuomen, kad ji stengt apsaugoti anksiau
mint linij, neleist per j perengti rus kariuomenei ir ukirst keli bolevik
idjoms plisti. Kariuomen tvirtesnmis grupmis turjo bti sutraukta ant svarbes-
ni krypi ir keli, i kur utvaromis ir valg breliais laikyt savo rankose plot
pagal skiriamj linij.
Mjr. J. MotiejnoValeviiaus vadovaujama Marijampols grup (I atsargos
batalionas 5 kuopos, V baterija 4 patrankos ir II eskadronas) svarbiausias paj-
gas turjo sutelkti Lazdijuose ir saugoti linij: BaliaiViainisiplikSein e.Kuk-
liaiBdvietisMaros upJuodoji AniaNemuno upe iki Druskinink. tabas Ma-
rijampolje.
Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grup (I, VII ir VIII pst. pulkai, I, IV ir VI
baterijos, I ir IV eskadronai ir 2 arvuoti automobiliai) svarbiausias pajgas turjo
idstyti Dauguose, Vievyje ir Paberje ir saugoti skiriamj linij nuo Druskinink
iki Dedelunkos (netoli Pabrads). Grups tabas Kaune.
Mjr. Ig. Musteikio vadovaujama grup (III, VI ir IX pst. pulkai, II ir III bateri-
jos, IX eskadronas) sakyta kuo maiau pajg palikti saugoti linijai: SubatLasse-
no dv.Kazimieriki dv.pagal KalknusLaukesos dv.eer linija iki Drki e.
imtinai. Svarbiausios pajgos turjo bti sutelktos 3 grupse: Labanore, Daugliky-
je ir Drkiuose ir saugoti linij nuo Dedelunkos imtinaivenionliaiKalnikiai
MielagnaiBreslauja ir toliau iki susisiekimo su latviais. Toliau iki valstybs rib,
nustatyt taikos sutartimi. Grups tabas Dkte.
Mjr. J. Laurinaiio vadovaujamos armijos rezervo dalys (II, IV, V ir VI pst.
pulkai, VII ir IX bei haubic baterijos, raiteli pulko mokomoji komanda ir 3 arvuo-
ti automobiliai turjo bti sutelkti Kauno, Kaiiadori ir Jonavos rajonuose. Rezervo
tabas Kaiiadoryse.
Buvo sakyta netiktai ar per klaid per skiriamj linij perjusias karines
296
dalis ir svetim armij karius tuojau grinti atgal. Nepaklusniuosius nuginkluoti
ir internuoti. Lietuvi pusje nuo skiriamosios linijos padariusius nusikalstamuosius
darbus teisti pagal karo lauko teismo status.
io sakymo vykdymo galutinis terminas liepos 26 d.
259
Taiau karins vadovybs sakymuose grupms (divizijoms) keliami reikalavi-
mai buvo sunkiai vykdomi, nes, vaduojant i lenk naujas teritorijas ir ilgjant valsty-
bs sienai, teko ne tik tas teritorijas uimti ir ilaikyti, bet ir bti visikai pasiruousioms
stoti kov galimiems prieo puolimams atremti. O juk divizij sudtis liko ta pati.
Antai 1920 m. liepos 25 d. sakymu Nr. 10 III pst. divizijai (Eern grups
kariuomenei) buvo pavesta uimti ir saugoti madaug 230 km ilgio front, vadina-
mj skiriamj linij. i uduot turjo atlikti 19 kuop, i kuri 5 dar buvo palik-
tos batalion ir pulk rezervuose. Taigi frontui teliko 14 kuop. Vidutinikai viena
kuopa turjo saugoti madaug 20 km ploio front. Divizija didesni rezerv netu-
rjo, todl jos aktyvumas tuomet buvo maas upuolus rimtam prieui pasekms
bt lidnos
260
.
Lietuvos vadovyb (tiek politin, tiek karin), nepaisydama pasiraytos taikos
sutarties su Soviet Rusijos vyriausybe, mint atsargumo priemoni msi aikiai
matydama pastarosios vykdom dviveidik politik, siekim sugriauti Lietuvos vals-
tyb i vidaus ir j okupuoti. 1920 m. vasar Lietuvos komunist partija atvirai ik-
l ginkluoto sukilimo k ir kviet krato darbininkus, kaimo varguomen, eilinius
kareivius imtis ginklo ir vesti Lietuvoje sovietin santvark
261
.
Vilni persikl Lietuvos komunist partijos CK su V. Mickeviiumi-Kapsu-
ku ir Z. Aleksa-Angarieiu prieakyje ir pradjo tiesiogiai ruoti sukilim. Partins
organizacijos, raoma Lietuvos TSR istorijoje, sudarinjo revoliucinius komite-
tus, organizavo ginkluotus kovos brius, kurie turjo likviduoti vietinius buruazi-
ns valdios organus, policij
262
. Sukilimui vadovauti ir jam vykdyti Rusija pati
siunt Lietuv karikai parengtus komunistus instruktorius. Ruodami sukilim,
kuris buvo numatytas 1920 m. rugpjio mnes, darbavosi deimtys ir imtai po-
grindinink. Labai energingai buvo varoma bolevikin propaganda tarp lietuvi
kari.
Vilniaus karinis revoliucinis komitetas, 1920 m. liepos 28 d. svarsts padt
mieste, slaptu aplinkraiu supaindino sudarytos miesto Tarybos darbo skyri, jog
lietuvi civilin valdia Vilniaus gyventojams negalinti ileisti joki privalomj nu-
tarim ar sakym. Lietuvi karo komendantros vairs aplinkraiai bei sakymai
taip pat paskelbti negaliojaniais
263
.
L. e. Vilniaus m. ir apskr. karo komendanto p. ltn. Vl. Petronaitis liepos 30 d.
skubiai informavo vyr. kariuomens vad plk. ltn. K. uk, jog Vilni suvaiav
visi ymesnieji komunistai irinko komisar komitet, kuris artimiausiu metu tursi-
s ileisti manifest dl raudonosios Lietuvos paskelbimo ir valdios Vilniuje bei
visoje Lietuvoje perdavimo jo rankas. Ikilus grsmei bti internuotiems ar aretuo-
tiems 230-iai komendantros kari, komendantas pra nurodyti, ar reikia juos
ivesti u skiriamosios linijos
264
.
Taiau komunist siekius isprogdinti Lietuvos valstyb i vidaus sugriov skau-
dus Raudonosios armijos pralaimjimas prie Varuvos.
297
S o v i e t R u s i j o sL i e t u v o s k o n v e n c i j a d l R a u d o n o s i o s
a r m i j o s d a l i i v e d i m o i L i e t u v o s t e r i t o r i j o s. Lietuvos karin
ir politin vadovyb, remdamasi Maskvos sutartimi, ragino Raudonosios armijos
vadovus paspartinti kariuomens dali evakuacij. Pastarieji, pateikdami vairiau-
sius argumentus, to daryti neskubjo. Liepos 27 d. bolevik IV armijos vadovyb
per Vilniaus m. ir apskr. komendant Lietuvos vyr. kariuomens vadui plk. ltn. K.
ukui ikl iuos reikalavimus:
1. Dl blog keli, esani pagal geleinkel Gardino kryptimi, isprsti kari-
nes mediagas transportuoti keliu per VarnMerkinMarcinkonis ir Ho.
2. Iskirti garve ir vagonus geleinkelio linijoje LentvarisGardinas iki to lai-
ko, kol bus suremontuotas tiltas per Voks up.
3. Leisti tranzitu KaunasVilnius perveti karinius krovinius, perkamus per
Kauno prekybos staigas bei mones.
4. Mintiems klausimams isprsti iskirti kompetentingus asmenis bei paskirti
viet, kur juos bt galima aptarti ne vliau kaip iki liepos 27 d. nakties. Rus armi-
jos vadovybs atstovai sutiko net atvykti Kaun
265
.
Lietuvos armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 28 d. prane IV rus
armijos vadui, jog Lietuvos valdia negalinti perkelti skiriamosios linijos ir leisti nau-
dotis VarnosMerkinsHoos keliu, nes klausim tegali isprsti Soviet Rusijos
ir Lietuvos aukiausios valdios. Neigiamai buvo atsakyta ir kitus reikalavimus
266
.
Liepos 29 d. 5 val. ryto Vilniaus m. ir apskr. komendantas prane ms val-
diai, jog rusai be lietuvi sutikimo kariniams kroviniams perveti jau naudojasi
keliu per VarnMerkinHo. iek tiek vliau papildomai painformavo, jog rus
karin vadovyb prao Lietuvos vyriausybs, kaip draugikos Rusijai respublikos
valdios, skirti 1 garve ir vagonus geleinkelio linijoje LentvarisGardinas. Teigia-
mai sprendiant klausim, adjo panaikinti mirties bausm pasmerktam suau-
dyti Lietuvos pilieiui grafui Stanislovui Tikeviiui, prieingu atveju grasino j su-
audyti
267
. Nors lietuvi valdia rusams garveio ir vagon neskyr, bet ie mirties
bausm grafui Stanislovui Tikeviiui draugikumo vardan pakeit itrmimu kon-
centracijos stovykl
268
.
Lietuvi delegacijos derybos su bolevik IV armijos vadovybe dl Vilniaus
evakavimo usits. Ir tik 1920 m. rugpjio6 d. Kaune buvo sudaryta konvencija
tarp rus karins vadovybs ir Lietuvos vadovybs dl evakavimo i Lietuvos terito-
rijos, uimtos rus kariuomens pagal 1920 m. liepos 12 d. sutart. Rusijos vardu j
pasira IV armijos Revoliucins karins tarybos narys I. Melaukis, o Lietuvos var-
du krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas
269
. Rus kariuomen evakavim i
uimtos teritorijos turjo pradti tuoj po konvencijos pasiraymo. Buvo nutarta vis
Raudonosios armijos uimt Lietuvos teritorij suskirstyti tris zonas: 1. iaurin
su venioni miestu, 2. vidurin su Vilniaus miestu ir 3. pietin su Lydos ir
Gardino miestais. iaurin zon jo Pastovi, venionli ir Pabrads, vidurin
Vilniaus, Varnos, Indrups ir Jain geleinkelio stotys. Pietin zona apm vis
kit teritorij. Iki rugsjo 1 d. buvo sutarta evakuoti i pirmj dviej zon, o i
treiosios pietins turjo bti evakuojama atsivelgiant dar ten tebevykstant
ruslenk kar
270
(vis konvencijos tekst r. 13 priede).
Pasiraius i konvencij, buvo sudaryta evakuacin lietuvi ir rus komisija,
298
veikusi Vilniuje nuo 1920 m. rugpjio 8 iki 27 d. Soviet Rusij joje atstovavo
M. Rafesas, Pr. Mickeviius-Paprsis ir Lagofetas. Lietuvi atstovai komisijoje buvo
Vilniaus m. ir apskr. komendantas kpt. V. Kurkauskas, Ig. Jonynas ir Z. emaitis, be
to, juriskonsulto teismis, advokatas T. Vrublevskis
271
.
Derybos evakuacinje komisijoje buvo labai sunkios. Tiesiog tai buvo atkakli
kova su komunistais ir j vadovu M. Rafesu, kurie bema visa Vilniuje laik karo
grobiu, reikalingu Raudonosios armijos veiksmams pateisinti. ia lietuviams ypa
naudingas buvo advokatas T. Vrublevskis geras Vilniaus miesto reikal ir vietos
moni inovas
272
.
Pirmajame komisijos posdyje lietuvi atstovai pareikalavo tuoj perduoti Lietuvos
valdiai vietimo ir labdaros staigas, ligonines, leisti organizuoti milicij. iems reikala-
vimams komunistai neprietaravo, iskyrus tai, jog nesutiko pavesti lietuvi milicijai Vil-
niaus miesto ir apskrities apsaugos, neleido lietuviams sudaryti savos Vilniaus miesto
administracijos. Vyko smarks ginai, k laikyti kariniu turtu, k karo grobiu ir t. t.
Antrajame komisijos posdyje buvo pareikalauta sustabdyti bolevik atsiau-
kim spausdinim Lietuvi mokslo draugijos konfiskuotu popieriumi, nes tai paei-
d 1920 m. liepos 12 d. sutarties 4 paragraf. Posdiuose dideli gin sukl bole-
vik vykdomos turto rekvizicijos ir karo grobio iveimas, privataus turto sekvestra-
vimas, protestuota dl ksinimosi iveti Vilniaus kultros turtus, Lietuvos piliei
aret, kari mobilizacijos ir kt.
1920 m. rugpjio 21 d. krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas bolevik
karinei vadovybei teik ultimatyv protesto rat, kuriame kaltino j dl prieik
Lietuvos valstybs atvilgiu veiksm ir pagrasino imtis priemoni apsaugoti savo
teritorijoje Lietuvos piliei laisv ir teises
273
.
plk. ltn. K. uko ultimatum Soviet Rusijos krato apsaugos komisaras
L. Trockis atsak telegrama, jog Soviet Rusija mokanti laikytis savo paad ir eva-
kuosianti i Lietuvos savo kariuomen. Tai buvo padaryta 1920 m. rugpjio 26 d.
274
V i l n i a u s i r k i t L i e t u v o s t e r i t o r i j a t g a v i m a s. Rus
lenk kov metu abi alys siek patraukti savo pusn Lietuv. Pastarosios politikai
abiem atvejais suprato valstybei gresiant pavoj, todl nutar laikytis neutraliai
vengti karini susirmim tiek su viena, tiek su kita kariaujania alimi. To meto
slygomis tai daryti nebuvo lengva. Raudonajai armijai umus Vilni ir po keleto
dien tsiant puolim piet bei vakarus nuo Augustavo kryptimi, lenkai, bijodami
apsupties, pradjo be kov trauktis ir i pietins Suvalkijos dalies. Liepos 19 d. bole-
vikai um Gardin ir ts puolim Baltstogs kryptimi.
Tuo bdu iki tol buvs lietuvilenk frontas labai sutrumpjo. Karins vado-
vybs sakymu mjr. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamos Marijampols grups
dalys buvo koncentruojamos ygiams lenk apleidiamas vietoves. Dar liepos
17 d. lietuviai ties Merkine nuginklavo dvi lenk kuopas ir um Druskininkus
bei Ratnyi
275
.
Lenk apleistose vietose pasiliko tik j partizanai. Liepos 19 d. Marijampols
grups dalys visu frontu pradjo ygiuoti pirmyn, stumdamos tuos vietinius lenk
partizanus ir tos dienos vakare um Vityt, Viain, Liubav, Punsk, Seinus ir
Gibus. Iki liepos 29 d. lenk kariuomen i Suvalk rajono buvo visikai atitraukta
276
.
299
Pasitraukus lenkams, i Suvalk Marijampols grups vadovyb m kreiptis
vairios pakraipos vietini gyventoj grups, praydamos kuo greiiau uimti mies-
t, nes, nelikus jokios valdios, jame kilo netvarka. Todl tos dienos vakare raiteli
pulko II eskadronas um miest, kuriame vietini gyventoj buvo su diaugsmu
sutiktas
277
.
Lietuvi valdia vietiniams gyventojams paskelb, jog Suvalk krate bus pa-
liktos plaios savivaldos teiss. Tik miesto rotuje buvo ikabinta lietuvi tautin
vliava.
Umus Suvalkus, visu frontu piet link m ygiuoti Marijampols grups
pstinink dalys, kurios rugpjio 1 d. um linij: RakosPlotiinasVygri e.
Juodosios Anios up iki Auktatilio (Wysoki Most)GibaiBdvietis
278
. T pai
dien umus Augustavo kanalo linij, to miesto stotyje buvo paimtas 1 garveys su
8 vagonais ir atgabentas Suvalkus. Rugpjio 8 d. buvo uimtas ir visas Augustavo
miestas
279
.
Rugpjio 1 d. Marijampols grups sudtyje buvs I atsargos batalionas buvo
performuotas pulk ir pavadintas X pst. pulku. Jo vadu tapo mjr. J. Motiejnas-
Valeviius
280
. Rugpjio 12 d. Lietuvos kariuomen pietuose buvo umusi i lini-
j: GrabovasNecko e. iaurinis krantasAugustavo kanalo sistemaSapochinas
SimuchovasVarna (visi minti punktai, iskyrus Varn, priklaus Lietuvai) ir to-
liau pagal rugpjio 6 d. konvencij
281
. Rugpjio 14 d. buvo steigta Suvalk m. ir
apskr. komendantra. Komendantu tapo paskirtas kpt. K. Skuas
282
.
1920 m. liepos mn. antrojoje pusje ir rugpjio mn. lietuvi kariuomen
taip pat um dar nema vietovi iaurs ryt Lietuvoje: liepos 21 d. Breslauj ir
Aps, 22 d. Lentup, Kliuionis, Baltuosius vandenis, Svierionlius, 23 d. Tvere-
i, 28 d. Kaznus, rugpjio9 d. venionlius, venionis ir Adutik. Rugpj-
io 25 d. buvo uimta VarnosMarcinkoniValkinink geleinkelio linija, Senieji
Trakai, Lentvaris, Naujoji Vilnia ir priartta prie pat Vilniaus
283
.
1920 m. rugpjio 10 d. belaisvi stovyklose buvo internuota 103 lenk kari-
ninkai ir 3520 kareivi. Faktikai jie buvo laikomi karo belaisviais
284
. T met liepos
27 rugpjio 8 d. veikusios specialios komisijos apskaiiavimu, i lenk paimta
karo grobio vert siek apie 887 558 auksinus. grob sudar i j paimtos patran-
kos, kulkosvaidiai, autuvai, revolveriai, dviraiai kulkosvaidiams, ds oviniams,
veimai, virtuvs, optikos prietaisai, balnai, kabelis, brezentas ir kt. Mint grob
surinko lietuvi kariuomens dalys. Paymtina, jog jis ypatingos verts neturjo
285
.
Lietuvos karin vadovyb, suinojusi, jog bolevik kariuomen prie Varuvos
patyr neskm ir stumiama atgal, pareikalavo, kad raudonarmieiai greiiau trauk-
tsi i Lietuvai pripaintos teritorijos, vis pirma i Vilniaus. Kraustymuisi i miesto
buvo nustatytas 3 dien terminas
286
. Vilni buvo sakyta uimti IV, VII ir VIII pst.
pulkams, I ir VI baterijoms bei arvuoiams Arui ir arnui.
Gavs sakym, IV pst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, vadovaujamas
kpt. J. Variakojo, i Vievio per Rykantus eng Vilni rugpjio 26 d.
287
VII pst.
emaii kunig. Butigeidio pulko vadui plk. ltn. Edv. Adamkaviiui dar rugpjio
22 d. buvo sakyta grupuoti pulk BezdoniPetrovkos rajone, deiniuoju sparnu
ygiuoti Vilniaus link, laikantis Neries ups, ir supti miest kairiuoju sparnu. Rug-
pjio 26 d. visas pulkas eng Vilni. Vietini gyventoj diaugsmas buvo neap-
300
sakomas: pulko vadas ir karininkai apdovanoti glmis, Pilies kalno boktas pasi-
puo lietuvika tautine vliava
288
.
VIII pst. pulkas (vadas mjr. J. aplikas) buvo armijos rezerve ir stovjo
Jonavoje. Rugpjio 24 d. jis geleinkeliu buvo perkeltas Lentvar, o po poros dien
pasiek Vilni ir apsistojo buvusiose Ignatjevo kareivinse
289
.
I baterija, vadovaujama kpt. V. Griganaviiaus, rugpjio 25 d. ivyko i Ar-
nioni dvaro ( iaur nuo Pabrads) ir kit dien, prie eidama miest, saliutavo
21 artilerijos viu. VI baterija (vadas vyr. ltn. G. midtas) i Ausieniki (Vievio
raj.) Vilni taip pat atvyko rugpjio 26 d.
290
. T pai dien Vilni pasiek ir
arvuoiai Aras bei arnas, iki to laiko buv Vievyje.
Vilniaus atgavimo proga krato apsaugos ministras, l. e. vyr. kariuomens va-
do pareigas plk. ltn. K. ukas Lietuvos kariuomenei, ivadavusiai senj sostin,
ireik padk
291
(r. 14 pried).
S i e k i m a s a t g a u t i G a r d i n . 1920 m. rugpjio mn. pabaigoje po
patirto pralaimjimo prie Vyslos bolevikams skubiai traukiantis ir frontui artjant
prie Lietuvos sien, krato vadovybei ikilo nauji, sudtingi udaviniai. Iki to laiko
buvo svarbiausia atkurti valstybs sienas, paalinant bolevikus i jos teritorijos, o
dabar, i esms keiiantis padiai, reikjo pasiruoti sprsti tuos naujus udavinius.
Vis pirma buvo reikalinga stipri, vieninga kariuomens vadovyb.
Tuo metu kariuomenje neturta nei vieno kvalifikuoto Generalinio tabo ka-
rininko arba bent jau imananio darb ir turinio pakankam sta. Tiesa, ka-
riuomenje buvo daug narsi, prityrusi karinink, kurie galjo vadovauti maiems
koviniams vienetams kuopoms, batalionams ir gal net pulkams. Taiau surasti
vad divizijai buvo labai sunku. Dl caro valdios vykdytos ankstesns politikos
Pirmojo pasaulinio karo metais niekam i lietuvi, ypa katalik, nebuvo leidiama
vadovauti stambesniam nei kuopa koviniam vienetui. Jei kada nors vienam kitam ir
patikdavo vadovauti batalionui, tai tik laikinai, k nors pavaduojant. Kai kuriems
i toki Lietuv grusi ir tarnavusi savojoje kariuomenje karinink teorini
ini bei isilavinimo pakako, taiau, neturint patyrimo bei stao, dirbti atsaking
darb buvo labai sunku, o kartais net ir pavojinga.
Taiau spariai besikeiianios aplinkybs reikalavo operatyviai dirbti. Dar Vil-
niaus atgavimo i bolevik ivakarse Lietuvos kariuomens vadovybje buvo vyk-
dyti reikmingi organizaciniai pertvarkymai. Krato apsaugos ministro ir jusio vyr.
kariuomens vado pareigas plk. ltn. K. uko iniciatyva 1920 m. rugpjio 23 d. i
armijos vado pareig buvo atleistas ir paskirtas I pst. divizijos vadu gen. ltn. St.
Nastopka
292
. Nors is karininkas Nepriklausomybs kov metu bei vliau um
nemaa atsaking post Lietuvos kariuomenje, plk. ltn. K. ukas ir po daugelio
met savo atsiminimuose apie j taip ra: Skystas. Jokio sumanumo, jokios energi-
jos, joki idj ar iniciatyvos darbas stovjo vietoje
293
.
T pat rugpjio 23 d. js I pst. divizijos vado pareigas plk. ltn. K. Ladyga,
jau pasiymjs kovose su bolevikais ir bermontininkais, tapo krato apsaugos mi-
nistro pirmuoju padjju rikiuots srityje (vadinamuoju armijos vadu). js II pst.
divizijos vado pareigas rus kilms plk. K. Kleinskas, vienintelis baigs karo aka-
demij ir jau js divizijos tabo virininko pareigas Pirmojo pasaulinio karo metu,
301
buvo paskirtas Generalinio tabo virininku. Vietoj jo II pst. divizijai m vadovauti
plk. V. Grigalinas-Glovackis. Iki to laiko vadovavs Generaliniam tabui gen. ltn.
M. Katch buvo paskirtas (rugsjo 21 d.) ypatingj reikal generolu prie vyr. ka-
riuomens vado
294
. Apie karinink plk. ltn. K. ukas vliau sak, jog jis kaip karo
specialistas buvo gerai vertinamas, taiau buvo neabejotinas alkoholikas
295
.
Pakeista buvo ir X pst. pulko vadovyb. Mjr. J. Motiejn paskyrus dirbti
Krato apsaugos ministerij, X pst. pulkui m vadovauti mjr. A. Jakaitis
296
.
Bolevikams skubiai traukiantis ir j XV armijai Augustavo rajone pareikus
nor pasiduoti lietuvi kariuomenei, tik k paskirtas armijos vadu plk. ltn. K. Lady-
ga sak Marijampols grups vadui ant svarbesnij keli, kaip Hoa (Aiua)
SopockinasRygolisVlaskaStudenicaMazurkosGrabavas sustiprinti sargybas ir
jokiu bdu nepraleisti nei bolevik, nei lenk kariuomeni
297
. Kit dien is saky-
mas buvo pakartotas I pst. divizijos vadui
298
.
T pat rugpjio 24 d. I, II ir III divizij vadams buvo sakyta baigti uimti
Lietuvos teritorij, vengiant ginkluot susirmim su bolevikais ir grietai reikalau-
jant juos ieiti i ms teritorijos. I divizijai nurodyta ikart uimti antrj skiriamo-
sios linijos zon, nurodyt rugpjio 6 d. konvencijoje su bolevikais. II ir III divizi-
jos kur laik turjo pasilikti savo vietose
299
.
Tuo metu plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujam grup sudar II ir X pst.
pulkai bei VI pst. pulko I batalionas, taip pat V ir IX baterijos bei II husar eskadro-
nas. Grups tabas buvo Seinuose
300
. Vliau grup papild visa II divizija V ir VIII
pst. pulkai. Grup buvo papildoma tuo tikslu, kad, bolevikams pasitraukus, stengt
uimti Gardin.
Pradjs vadovauti Marijampols grupei, plk. V. Grigalinas-Glovackis jai pa-
skelb kelet sakym. Apie planus uvaldyti Gardin liudija tokio turinio sakymo
itrauka (kalba netaisyta V. L.):
Operatyvinis, slaptas
Marijampols grupei
sakymas
13 Nr.
Rugpjio25 d. 1920 m. Seinai
Ms grupei paliepta pasiekti ir apsaugoti linij: GrabovoAugustow
LipskGrodnoSkidel. Visi itie punktai imtinai.
Santykiai ms su bolevikais besitraukianiais ir lenkais neutrals, t. y.
mes privalom j neleisti ant ms teritorijos. Visus perjnus nuginkluoti, ivengus
ginkluoto susirmimo, bet turi btina apsauga pavesto baro, nuo kurio pasitraukti
negali bti nei minties.
Iki atvykimo 2 pulko bar dalinu nuo Grabovo per Augustav, Krasnybor,
Lipsk imtinai ir nuo Gardino iimtinai iki Skidel imtinai 10 pulkui, nuo Lipsko
iimtinai iki Gardino imtinai 6 pulko pirmam batalionui-
Marijampols grups vadas
Pulk. Grigalinas-Glovackis
301
.
302
is sakymas i ties buvo slaptas, bet ne operatyvinis. Vienas X pst. pulkas su
VI pst. pulko batalionu negaljo uimti 120 km ilgio bar. Neturint jg, maos
jgos turjo bti labiau koncentruojamos, o neuimamuose baruose reikjo organi-
zuoti valgybas. I sakymo turinio matyti, jog kariuomens vadovyb labiausiai no-
rjo uimti Gardin.
Tomis dienomis kair nuo Marijampols grups bare prie bolevikus rytus
nuo geleinkelio VilniusGardinas stovjo gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujama I
pst. divizija, o kair nuo jos ligi Latvijos sienos bar saugojo mjr. Ig. Musteikio
vadovaujama III pst. divizija.
Marijampols grups sudt trauktas II pst. pulkas rugpjio 24 d. i Kaiia-
dori ivyko lenk front ir po poros dien atvyko Seirijus. engiant miestel,
pulk pasitiko didel minia vietini gyventoj, kurie sveikino savj kariuomen,
nes seirijikiai tiek daug lietuvi kari dar nebuvo mat. Toks iltas sutikimas labai
pakl II pst. pulko kari nuotaik
302
. Karin. J. Petruiio vadovaujamas io pulko
III batalionas buvo pasistas Kaun gulos tarnybai, o i Maeiki atvyko ltn. J.
Andrino vadovaujama IX kuopa. O kpt. A. Butkeviius su VII kuopa buvo pasis-
tas Vilkavik belaisviams saugoti.
Rugpjio 26 d. armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga sak kpt. J. Petruiiui su
savo batalionu i Kauno vykti Gardin, sudaryti to miesto gul ir uimti daugiau
kaip 30 km pozicij nuo Laiins (Lososnos) ups ties Kuznicos miesteliu, toliau
Indros upeliu iki Svisloiaus takos Nemun ir deiniuoju krantu iki Ruanovc
sienos tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos
303
. Dl technini nesklandum geleinkelyje
kpt. J. Petruitis i Kauno ivyko tik rugpjio 27 d. Pasiekus Marcinkonis, traukinys
buvo priverstas sustoti, nes keli buvo uvert susidr du bolevik traukiniai. Pa-
rie batalionui teko pasiekti psiomis. ia iek tiek pailsjus ir rengiantis tolesniam
ygiui, vakare buvo gautas i Sein grups vado sakymas Nr. 14. I jo paaikjo, jog
lenk reguliarioji kariuomen jau buvo u 35 km pietvakarius nuo Gardino, kur
vyko miai su bolevikais. Lenk raiteli grups pasirod ties Raigardu. Gardine ir
rytus nuo jo buvo dar nemaos bolevik kariuomens pajgos IV ir XV armij
demoralizuotos dalys. Augustavo rajono mikuose isisklaidiusios XV armijos da-
lys, sugebjusios ivengti lenk smgi, susitikusios su lietuviais, pasitraukdavo
rytus prie savj. Daniausiai tai buvo mai, vad vedami dalinliai. Kiti nepaklus-
davo ir stengsi lietuvi sargybas apeiti. Tokie buvo nuginkluojami ir internuojami.
Jiems buvo nesvarbu, kur eiti, kad tik ne front kariauti. Pasitaikydavo asmen,
kurie stengsi pasprukti vakarus. Jiems bolevizmas buvo tiek kyrjs, jog maldau-
davo negrinti j atgal.
domu, kad raudonarmieiai latviai, susitik su lietuviais, smeigdavo autuvus
em ir juos ulaudavo, nusidraskydavo rusikus enklus, sutrypdavo, sakyda-
mi: Esu latvis ir ygiuoju Latvij
304
. Tokie bdavo paleidiami be palydov.
Daug raudonarmiei pabgo Rytprsius. Ten pateko ir rus kavalerijos kor-
pusas drauge su savo vadu G. Gajumi. Rytprsiuose internuoti bolevik kariai bu-
vo menkai saugomi, bgdavo i ten grupelmis po 57 asmenis. Pam i kinink
veimus, priversdavo veti rytus. Kai kurie i j buvo ginkluoti revolveriais. Lietu-
vos siena su Rytprsiais buvo prastai saugoma, todl bgliai j lengvai pereidavo.
Pakelje jie buvo gaudomi policijos bei kariuomens ir siuniami Kaune buvusi
303
belaisvi stovykl. is rus kari per Lietuv bgimas nebuvo masinis. J buvo sulai-
kyta apie 200 asmen
305
.
Karins vadovybs sakymu pietinms valstybs sienoms ginti tarp Marijam-
pols ir Vilniaus grupi buvo nustatyta skiriamoji linija: kairje RatnyiaParie
EeronysSkidliusRusinovceKniazevce, deinje vokiei siena ties Grabavu. Ma-
rijampols grup turjo uimti linij: GrabavasAugustavastabinasRaudonilis
(Krasnybor)LipskasGardinasSkidlius
306
.
Grups vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis sak mjr. A. Jakaiiui (X pst.
pulko du batalionai ir V baterija) uimti bar GrabavasAugustavastabinasLips-
kas imtinai, pasiekti valstybin sien su baltgudiais, nustatyt 1920 m. liepos 12 d.
sutartimi, atkreipiant ypating dmes Dambrav, kaip keli mazg.
Kpt. K. Mackeviiaus vadovaujamas VI pst. pulko I batalionas turjo uimti
bar nuo Lipsko iimtinai iki Gardino imtinai ir, pagal galimyb, pasiekti valstybs
sien ties Ciuprinovu.
Mjr. J. Laurinaiiui su II pst. pulko I batalionu sakyta rugpjio 27 d. apsisto-
ti Kapiamiestyje, o kit dien Sopockine, isiuntus apsaug tiltui ties Hoa (Aiu-
a) per Nemun, palaikyti ryius su VI pst. pulko I batalionu ir, sekant paskui j,
esant maiausiai progai uimti Gardin ir sudaryti jame karin gul.
Kpt. J. Petruiiui, ilipus i traukinio ties Pariee, su II pst. pulko III batalionu
ygiuoti tarp geleinkelio GardinasVilnius ir ParieEeronysSkidliusRusinowcy
linij. Umus Eeronis, pasiekti Gardino linij iimtinaiSkidliaus linij imtinai ir
istatyti sargybas prie Lietuvos valstybs sienos tarp Ciuprinovo iimtinai, Luo, In-
duros, kairiuoju Svisloiaus upelio krantu, deiniuoju Nemuno krantu iki Ruanov-
c. Nuo GardinoSkidliaus linijos pereiti priek tik lietuviams umus Gardin.
Mjr. K. Ramanauskui su II pst. pulko II batalionu ir valg komanda bti
grups atsargoje Sein rajone ne vliau rugpjio 27 d. 20 val.
Ltn. Labutis su husar I eskadronu turjo igaudyti mikuose tarp Augustavo
ir Gardino isisklaidiusias bolevik grupes.
III lauko ligonin turjo persikelti Seinus ne vliau kaip rugpjio 29 d. Ryi
virininkui sakyta sutvarkyti telefono ry su Suvalkais, Kapiamiesiu, Sopockinu,
Augustavu ir grups vadu. Intendantui maistu aprpinti grup, sudarant sand-
lius Suvalkuose, Seinuose, Parieje; artilerijos sandliai ir baz Marijampolje.
Grups tabas Seinuose
307
.
is sakymas jau buvo kur kas tikslesnis. Pagrindinis siekiamas tikslas kuo
greiiau uimti Gardin ir pasiekti taikos sutartimi su rusais nustatyt valstybs sie-
n. Mjr. J. Petruiio teigimu, mes tada nors ir turjom pakankamai ginkluot paj-
g, kad galtume pasakyti, jog esame neutrals arba kariausime, taiau, kaip matyti
i ms operatyvini sakym, ms tos paios pajgos taip buvo imtytos, isklai-
dytos, kad visikai nustojo bet kurios karikos verts
308
.
Suinojus, jog Gardine ir Eeronyse dar tebestovi bolevik kariuomen, kpt.
J. Petruiio vadovaujamas II pst. pulko III batalionas turjo likti Parieje.
L e n k k a r o v a d o v y b s d e l e g a c i j a K a u n e. Rygoje vykusioje
Baltijos valstybi konferencijoje lenk delegacija 1920 m. rugpjio 23 d. pareik
norinti draugikai sprsti visus ginus tarp Lenkijos ir Lietuvos, jei pastarosios vy-
304
riausyb pareik nesanti susieta jokia sutartimi, nukreipta prie Lenkij, ir jei atsisa-
kys persekioti lenk tautybs Lietuvos pilieius. Lietuvos delegacija savo ruotu pa-
ymjo, jog ji pritaria idjai sudaryti konvencij nepriklausomybei apsaugoti su vi-
somis valstybmis, jau pasiraiusiomis taikos sutart su Rusija, taip pat ir su Lenkija,
kai ji taikiai isprs ginus su Lietuva ir pasirays taikos sutart su Rusija
309
. Deryb
pasisekimo ypa norjo santarvinink misijos Lietuvoje pirmininkas K. Reboulis,
sieks lietuvilenk konflikt likviduoti geruoju ir sudaryti susitarim, leidiant
lenk kariuomenei ygiuoti per Lietuv ir persekioti bolevik kariuomen.
1920 m. rugpjio 26 d. Kaun atvyko lenk speciali delegacija, kuri sudar
du neaukto rango karininkai: plk. M. Mackieviius (kilms i Dzkijos) ir II sky-
riaus referentas lietuvi reikalams kpt. A. Romeris. Su ja derjosi krato apsaugos
ministras plk. ltn. K. ukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga ir Generalinio tabo
virininkas plk. K. Kleinskis
310
.
Pirmas posdis vyko rugpjio 27 d. Generalinio tabo virininko plk. K. Kle-
insko kabinete. Neturdama galiojim dertis politiniais klausimais, lenk delega-
cija galjo aikintis tik lietuvi ir lenk karins konvencijos sudarymo ir lietuvi
dalyvavimo kare su Soviet Rusija klausimais. I lenk karins misijos kelt udavi-
ni iskirtini keturi pagrindiniai ie: 1) ireikalauti i Lietuvos vyriausybs bei kari-
ns vadovybs laisv Lenkijos karini dalini judjimui per Vilniaus ir Gardino krat,
pripaint Lietuvai liepos 12 d. sutartimi, gauti savo dispozicijon geleinkel Gardi-
nasLydaMolodenas; 2) garantuoti Lenkijos kariuomens kairiojo sparno saugu-
m, idsius prie aukiau minto geleinkelio tris lietuvi kariuomens divizijas;
3) Lietuvos kariuomenei nedelsiant pasitraukti i Suvalk krato ligi gruodio 8 d.
linijos ir netrukdyti Lenkijos kariniams daliniams judti Gardino link; 4) Lietuvai ir
toliau laikytis neutraliteto, jos kariuomen privalo atiduoti Lenkijos iniai geleinke-
l GardinasVilniusDaugpilis ir uleisti Vilni karo veiksmams
311
.
Taiau plk. ltn. K. ukas rodinjo, jog, prie sudarant karin konvencij, vis
pirma btina nustatyti abiej valstybi aikias sienas, kurias po karo respektuot ir
Lenkija, nes lenkai jau ne kart paeid santarvinink nustatyt demarkacijos lini-
j. O lenk delegacija tvirtino, kad teritorinius ginus Lenkija pasirengusi isprsti
taikiu bdu, prisilaikydama demokratini princip, ir kartu pabr, jog, atsivelg-
dama gyventojus norus, su Maskvos taikos sutartyje numatytomis Lietuvos sieno-
mis Lenkija negalsianti sutikti
312
.
Nesant galimybi sprsti teritorinius klausimus, savaime atkrito ir derybos dl
karins konvencijos sudarymo, nes Lietuva nebuvo suinteresuota vl kariauti su So-
viet Rusija. Lenk delegacijai buvo aikiai pasakyta, jog negali bti ir kalbos dl
lenk kariuomens ygiavimo Lietuvos teritorija ir kad Lietuvos kariuomen pasi-
liksianti pietuose nuo Augustavo kanalo ligi bus normalizuoti lietuvilenk santy-
kiai. Nebuvo susitarta ir dl Lietuvoje internuotos plk. S. V. Paslavskio vadovauja-
mos lenk brigados paleidimo, nes tai bt nesuderinama su Soviet Rusijos ir Lie-
tuvos taikos sutartimi
313
.
Mintoms deryboms Kaune tebevykstant, lenk II armijos vadovyb rugpj-
io 27 d. ileido operatyvin sakym, kuriame buvo pabrta, jog iki bolevik ofen-
zyvos lenk valdyti plotai ir toliau priklauso Lenkijai. Lietuviams lenkik plot
neapleidiant geruoju, reikia visu grietumu tuos j dalinius nuginkluoti
314
. Taigi
305
sakyme atskleistas tikras karins operacijos tikslas priversti lietuvius pasitraukti i
Augustavo, Suvalk, Sein, Druskinink ir kt. vietovi.
Karinei operacijai vykdyti, t. y. Suvalkijai uimti, i pradi buvo skirtos ne-
didels lenk jgos: 85 karininkai, 900 pstinink, 1500 raiteli, 81 kulkosvaidis, 19
artilerijos pabkl, 1 arvuotis, 274 veimai
315
. Tuo metu lietuvi Marijampols gru-
pje, nuo Vokietijos sienos iki Gardino buvo sutelkta: X pst. pulko du batalionai, VI
pst. pulko vienas batalionas, II pst. pulko du batalionai, viena baterija (4 patran-
kos) ir vienas eskadronas
316
. Lietuvi sutelktos Suvalkijoje pstinink jgos 2 kartus
virijo lenkiksias, taiau lietuviai negaljo lygintis su gausia ir gerai aprpinta len-
k kavalerija.
Rugpjio 28 d. lenk II armijos I pst. pulkas, tebevykstant lietuvilenk
deryboms Kaune, ivaik lietuvi sargyb utvaras ties Augustavu, um miest, o
ten buvusi X pst. pulko kuop (3 karininkus ir 90 kareivi) nuginklavo ir interna-
vo
317
. Augustavo umimas Lietuvos karinei vadovybei buvo visikai netiktas, nes
Antants atstovai buvo utikrin Generalin tab, jog lenkai nepulsi, nes buvo
gav griet Antants not, kad neit ten, kur yra lietuvi kariuomen.
Rugpjio 30 d. lenkai pradjo pulti vis Marijampols grups bar. Lietuvos
Lenkijos derybos Kaune nutrko. Minti vykiai dar kart parod, jog lenk delega-
cija ir j atsaking politik patikinimai, jog Lenkija pasirengusi teritorinius ginus
su Lietuva sprsti taikiu bdu, buvo eilin klastot. Paymtina ir tai, jog pastarieji
lenk silymai lietuviams buvo visikai nereals ir i viso nebuvo atsivelgiama
Lietuvos politin padt.
Nutrkus deryboms Kaune, prasidjo pasikeitimai notomis. Lenkai Taut S-
jungoje kaltino lietuvius paeidus neutralitet ir demarkacijos linij. Lietuvos usie-
nio reikal ministras J. Purickis aikino, jog tarp valstybi nesant nustatyt sien
negali bti ir neutralumo paeidimo
318
.
Karo veiksmai tssi: rugpjio 30 d. i Kauno Augustav atvyko Antants kari-
ns misijos atstovas prancz plk. Pijaulis itirti lenk kariuomens Augustavo umi-
mo prieasties ir paleisti internuot lietuvi Augustavo gul. Kartu su juo vyko lietuvi
X pst. pulko vadas mjr. A. Jakaitis. Ties ebrais jie sutiko lenk kavalerijos pulk su
baterija, kuris, tarp Ntos ir Baltojo eer sumus lietuvi utvar, ygiavo Suvalk
link. Paklausus lenk pulko vad, kuo remdamasis eina Lietuvos teritorij, is mjr. A.
Jakaiiui paiepianiai atsak, jog turs vykdyti savo vadovybs sakym uimti Suval-
kus. Suinota, jog kitas kavalerijos pulkas su baterija ygiuoja Sein kryptimi
319
.
Pokalbio su lenk I divizijos vadu papulk. A. Nienievskiu Augustave metu is
ultimatumo forma pareikalavo, kad lietuviai iki kitos dienos pasitraukt i Suvalk
ir Sein. Visgi internuota X pst. pulko kuopa buvo paleista
320
.
Tuo paiu metu lenkai puol lietuvi sargybas tabine, Dambravoje ir Lipske.
Pasiprieinimo lenkams ties Studnina ir Dambrava metu 2 lietuvi kariai uvo, 2
buvo sueisti, 15 pateko nelaisvn, netekta 1 kulkosvaidio. X pst. pulko III ir V
kuopos buvo isklaidytos, IV atsitrauk Suvalk link, I visai neatvyko, o II buvo
sulaikyta Suvalkuose. II raiteli eskadronas paklydo Suvalk mikuose. Vakare len-
kai buvo u 1,5 km nuo Suvalk. Kita j grup prisiartino prie Fronck.
Divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis sak gulai i Suvalk evakuotis
Kalvarij, o i Sein Lazdijus. Pasitrauk visos staigos, buvo ivetas visas kari-
306
nis turtas, iskyrus Suvalk stotyje paliktus 7 vagonus. Divizijos tabas persikl
Seirijus. Seinams ginti i Sopockino buvo perkeltas II pst. pulko batalionas, to paties
pulko mokomoji komanda pasista uimti Gibus ir Krasnapol. I Paries buvo i-
kviestas VIII pst. pulkas ir haubic baterija, kuriems buvo sakyta vykstant per
Druskininkus pasiekti Kapiamiest ne vliau kaip rugpjio 31 d. 20 val.
Tuo metu tarp Gardine buvusi bolevik kilo panika. Bgdami nuo lenk, jie
siver Lietuvos teritorij, reikalaudami apsaugos palydjimui. Dl vietini gy-
ventoj plimo Lipske ir sumanymo upulti ten buvusi lietuvi utvar, i, tetur-
dama 1 karinink ir 15 kareivi, nuginklavo 498 bolevik kari pulk. Ginklai ir
kitas karikas turtas buvo nusisti Alytaus m. ir apskr. komendantros inion, o
kariai itremti u Lietuvos teritorijos rib
321
.
Rugpjio 31 d. 6 val. ryto viena lenk vora um Suvalkus ir pasistmjo 3
5 km Kalvarijos link. Lenk kariai m koordinuoti vietini partizan veikl, msi
jiems vadovauti sudarydami pstinink grupes. Toki partizan susiorganizavo per
200. Kita lenk vora apie 14 val. um Seinus. Ties Gibais lenkams pasiprieino II
pst. pulko mokomoji komanda. To pulko vadas mjr. J. Laurinaitis, neinodamas
santyki su lenkais bkls ar karas, ar taika, ar prieintis, ar ne, jiems prisiartinus
prie Gib po trumpo susirmimo sak pasitraukti Berininkus
322
.
Kartu su lenkais Seinus atvyks prancz karins misijos vadovas gen. Mon-
vilas telefono pokalbio metu Lietuvos kariuomens Generalinio tabo virininkui pa-
reik, jog susidariusi padtis lenkbolevik fronte reikalauja i lietuvi anksiau
ar vliau leisti lenkams pasiekti demarkacijos linij
323
.
Po i vyki Lietuvos karin vadovyb sitikino, kad karas su lenkais, kur jie
i anksto buvo numat ir jam ruosi, neivengiamas, kad ms karin vadovyb,
per daug pasitikdama Antants utikrinimais, buvo visikai nepasirengusi lenk
puolim atremti.
Per ias kovas Marijampols grup turjo nuostoli:5 nukauti, 12 sueist ir
apie 50 kari pateko nelaisv. Turto nuostoli irgi buvo nemaa. Be to, ir kariai,
skubiai ygiuodami atgal per mikus, labai pavargo, demoralizavosi
324
. Isklaidytos
Marijampols grups dalys pasitrauk linij: ViainisCipliksagariaiBeri-
ninkaiRudaukaGolynka
325
.
Gardino operacija savo tikslo nepasiek. Apginti Suvalkijai ir uimti Gardinui
negausiai Marijampols grupei buvo per sunkus udavinys.
LIETUVOS IR LENKIJOS
KARINIS KONFLIKTAS 1920 M. RUDEN
A u g u s t a v o o p e r a c i j a. Nepaisant aukiau mint neskmi, karinei
vadovybei buvo sakyta visomis igalmis ginti valstyb nuo lenk puolim. Istum-
dami jga lietuvius i pietins Suvalkijos lenkai sulau neutralitet, todl lietuviai
nutar taip pat nesiskaityti su neutralitetu ir ygiuoti Seinus ir Suvalk trikamp.
Kun. M. Krupaviiaus ir kit veikj suauktame Maajame seime kra-
to apsaugos ministras, vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas ir armijos vadas
6.
307
plk. ltn. K. Ladyga turjo apibdinti karin padt, pateikti savo samprotavimus ir
gauti jo pritarim. Plk. ltn. K. uko nuomone, reikjo sitvirtinti F. Focho linijoje ir
nuo jos nei pirmyn, nei atgal nesitraukti. Visikai kitokios nuomons laiksi plk. ltn.
K. Ladyga. Jo galva, atjs tinkamiausias laikas atsiskaityti su savo istoriniu prieu,
tuojau uimti visas etnografines sritis ir net daugiau. Jo kalba rmsi kiu: Dabar
ar niekados. Paklaustas, ar atlaikysime lenk puolim vliau, plk. ltn. K. Ladyga
pasak: Kai paleisime kelis vius, lenk vitos isisklaidys. Maasis Seimas pri-
tar tokiai kartai, patriotikai, tikinaniai armijos vado plk. ltn. K. Ladygos kal-
bai
326
. Kelia nuostab ta aplinkyb, kad abu aukiausieji to meto kariuomens va-
dai, eidami Seimo posd, net nebuvo suderin savo nuomoni ir neturjo aikaus
tuometins karins padties supratimo bei vertinimo.
Politinis Augustavo operacijos tikslas buvo atgauti Lietuvai pietin Suvalkij.
Priemon tam tikslui pasiekti buvo plk. ltn. K. Ladygos sugalvotas manevras apeiti
i kairs Suvalkij sibrovusi lenk kariuomen ir, j sunaikinus, uimti patogi
dl gamtos klii gintis linij GardinasLipskasAugustavas. Mint vietovi di-
del teritorijos dal sudar dideli, tanks, vietomis pelkti ir klamps mikai. Per juos
j mai keliai tiko tik pstininkams ygiuoti. Mintoje teritorijoje buvo daug eer,
bal ir pelki. Tarpeeriai sudar gana patogias pozicijas, kur sitvirtinus galima
gerai gintis. I on turimi eerai neleido prieui panaudoti sparninio manevro jis
galjo pulti tik i priekio.
Karins vadovybs nurodymu bar paskubomis buvo telkiama daugiau
jg visa II pst. divizija. Taiau jos bkl Suvalkijoje buvo apgailtina. X pst.
pulkas, tranksis mikais ir be keli tabinoLipskoGardino iki ViainioCipli-
kiBerinink linijos, buvo patyrs nuostoli, ivargs ir demoralizuotas. Kuopos
buvo imtytos, laik plaius, 1520 km barus. Kari nuotaika buvo puolusi, draus-
m palijusi. II pst. pulkas i Vilniaus krato kelet dien ygiavo Gardin, po to
Berininkus, irgi buvo pervargs. Atkeltame V pst. pulke buvo daug neapmokyt
naujok. ygiuojant i Alytaus Berininkus, pulkas irgi turjo daug pavargusi,
nutrintomis kojomis kari. VIII pst. pulkas irgi buvo ieikvojs savo energij, kautis
netiko. VI pst. pulkas, ygiavs po 30 km per dien, taip pat buvo pavargs. o-
diu, visiems reikjo poilsio. Ligi 1920 m. rugsjo 1 d. Marijampols grup Suvalk
krate buvo sutelkta 11 batalion, turjusi apie 7000 kari, apie 100 kulkosvaidi,
3 baterijas (12 patrank) ir 1 raitinink eskadron
327
. I viso t dien Lietuvos gin-
kluotosiose pajgose buvo 961 karininkas, 347 karo valdininkai, 90 gydytoj, 26 159
kareiviai. Pagal etatus kariuomenje trko 393 karinink, 369 karo valdinink, 7412
kareivi
328
.
1920 m. rugsjo 1 d. Marijampols grupei buvo paskelbtas sakymas Nr. 15,
kuriame nurodyta atmesti i Lietuvos rib siverusias idavikikai su pagalba pran-
cz karo misijos lenk kariuomens dalis
329
. Mjr. A. Jakaiio vadovaujamai vorai
(X pst. pulko du batalionai, I raiteli pulko vienas eskadronas ir V baterija) sakyta
laikyti lenkus uimamose teritorijose ir, pastebjus j traukimsi, smarkiai juos per-
sekioti Suvalk link ir pasistengti uimti bar SuvalkaiRakos, kur susisiekti su VIII
pst. pulku.
Mjr. K. Ramanauskui su II pst. pulko vienu batalionu sitvirtinti uimamose
vietose, sudarius stipri keli SeinaiLazdijai, SeinaiSeirijaiKapiamiestis apsau-
308
g. Rugsjo 2 d. 1 val. i grup turjo pereiti antpuol. Umus Seinus ir Gibus, ji
turjo stumti prie toliau Suvalk link ir ten sueiti kontakt su X pst. pulku.
Mjr. J. aplikas su VIII pst. Pulko trimis batalionais, II pst. pulko vienu bata-
lionu, VI pst. pulko vienu batalionu, II pst. pulko valg komanda, IX baterija ir I
haubic baterija iki rugsjo 1 d. 20 val. turjo susikoncentruoti Sopockine, patraukti i
Aiuos (Hoos) II pst. pulko batalion, istatyti sargybas ant plento GardinasAu-
gustavas, pradti yg Augustavo link ir rugsjo 2 d. 19 val. bti ties Sajeneku ir tarp
Saino eero. Po to uimti tarpeklius ir toliau ygiuoti Rak link. Pasiekus Vokietijos
sien, atkirsti Suvalk, Sein ir Augustavo ruoe esam vis lenk kariuomen, j
apsupti ir suimti. Po to uimti AugustavoBaltojo (Bialo) e.Studeninosiorny Brod
Gorica ir Razondav linij imtinai ir sitvirtinti visuose tarpeeriuose. ygio ir veiki-
mo metu turti omeny sparn apsaug, nes i abiej pusi buvo prieas.
Svarbu pirmiausia uimti Sopockin, Lipsk, Raudonil (Krasny Bor), tabi-
n ir ilaisvinti linij iki Bobro ups ir sitvirtinti tarpeeresiuose. Esant Augustavo
rajone, turti galvoje vietini gyventoj nepalankum ir POW organizacijos aktyvi
veikl.
Kpt. J. Petruiiui su vienu II pst. pulko batalionu uimti Aiu (Ho) ir
apsaugoti tilt per Nemuno up, sudarius atramos linij anapus Nemuno nuo Aiu-
os iki Grandii imtinai.
Kpt. K. kirpa su trimis V pst. pulko batalionais ir VII baterija turjo iki rug-
sjo 1 d. 21 val. susikoncentruoti Seirij rajone ir bti grups atsarga, pasiruousi
ygiui
330
.
iame sakyme veiksm sumanymas buvo nepaprastai drsus. Jame buvo nu-
matyta lenkus tiesiog sutriukinti. Taiau nebuvo reikiamai vertinta ta aplinkyb,
jog lietuvi jgos jam vykdyti buvo per menkos. Kai kuri dali vadai tai suprato ir
buvo sitikin, kad Marijampols grups pajgos buvo per maos energingam prie-
puoliui atlikti ir kad j bt pakak nebent ms kariuomens ufrontei apsaugoti
nuo mikuose siautusi partizan.
Taiau io sakymo neteko vykdyti. Apie 17 val. divizijos tab atvyko armi-
jos vadas plk. ltn. K. Ladyga su savo tabu ir, susipains su mintu sakymu, j
gerokai pakoregavo. Pagal naujj sakym Nr. 16, mjr. K. Ramanausko vorai buvo
pakeista ygiavimo kryptis: vietoj SeinSuvalk nurodyta SeinAugustavo kryp-
tis. Artilerijos sandlis i Alytaus geleinkelio stoties numatytas perkelti pat mies-
t, perriimo brys i Seirij Berininkus. Ligonin i Seirij perkeliama Mari-
jampol, maisto baz vietoj Alytaus ir Lazdij numatyta Berininkuose. Kariuome-
ns dali puolim turjo paremti aviacija, apmtydama prie bombomis
331
.
is sakymas buvo aikiau suformuluotas, taiau maiau realus negu pirmasis.
Mjr. J. apliko vora turjo ygiuoti nebe Lipsko kryptimi ir paskui tiesiai per Augus-
tav Rakas, bet i karto pasukti daug kairiau pagal Nemun pro pat Gardino
fortus, ueidama bolevikams u aki Kuznicos kryptimi, ir nuo Laiins (Losos-
nos) ups, remdamasi savo kairiuoju sparnu itisa upi eile, pasisukti staiu kampu
dein ir ia plentu GardinasAugustavas ygiuoti per Lipsk, Augustav tiesiai
Rakas. Dabar jos maras bus nebe 70, bet apie 100 km.
Karin vadovyb ileido i galvos, kad ms kariuomen buvo suvargusi. Ne-
paisant to, rugsjo 2 d. Marijampols grups voros pradjo puolim. Deinioji vora
309
(vadas mjr. A. Jakaitis X pst. pulko du batalionai, V baterija ir raiteli eskadronas)
pradjo ygiuoti 5 val. ryto. I pradi puolim vykd dviem grupmis, vliau turjo
skirti ir treij, nes lenk raiteliai nuolatos puldinjo deinj sparn i vakar puss.
Kairioji grup ygiavo dein nuo plento KalvarijaSuvalkai, viekeliu i Rutkos per
Gulbinikes Bakalariavos kryptimi. Kita grup jo kair nuo plento ir turjo ygiuoti
per Eglin Tartako kryptimi. Treioji grup buvo persista Viain, o jos vieton pa-
sistas pulko rezervas. Stipresni susirmimai vyko ties ervonka ir Dubrovka. Lenkai
sitvirtino Jeleniavo ir ubrino linijoje ir nakt i Kalietniko pasitrauk
332
.
Vidurin grup (vadas mjr. K. Ramanauskas II pst. pulko II batalionas, V
pst. pulko II batalionas ir artilerijos brys) iygiavo i Berinink 11 val. dviem
grupmis. Kpt. V. Bagdonaviius su V pst. pulko II batalionu turjo uimti Seinus,
o II pst. pulko II batalionas Gibus ir ygiuoti Serskilo kryptimi. Apie 15 val. II pst.
pulko II batalionas po nedidelio lenk utvaros pasiprieinimo um Gibus, o apie
18 val. V pst. pulko II batalionas istm i Sein lenk 16 ulon pulko du raiteli
eskadronus ir um miest. Apie 20 val. buvo uimtas ir Krasnopolis
333
.
Kairioji vora (vadas mjr. J. aplikas VIII pst. pulko trys batalionai, II pst.
pulko I batalionas, VI pst. pulko I batalionas, IX baterija, I haubic baterija ir II
pst. pulko valg komanda) i Sopockino ivyko 5 val. Jai buvo sakyta, pridengus
savo kairj sparn, pro Lipsk pulti Augustav ir j uimti. Pasiekus Golynk, II
pst. pulko I batalionas buvo pasistas Lipsk saugoti tilt per Bobr, kad lenkai,
puldami nuo Dambravos, neupult ms dali i unugario. Tokiu pat tikslu VI
pst. pulko I batalionas buvo pasistas tabin. Apie 17 val. voros dalys um
Lipsk ir Rigalaukius
334
.
Rugsjo 2 d. kovos su lenkais parod, kad vor virininkai prastai iman tak-
tikos elementus, nemokjo suderinti pstinink ir artilerijos veiklos. Todl jiems bu-
vo duoti atitinkami nurodymai. Dl didelio kari nuovargio operacija vyko ne tokiu
tempu, kokio reikalavo einamasis momentas
335
.
Rugsjo 3 d. deinioji mjr. A. Jakaiio vadovaujama vora buvo pasidalijusi
tris grupes, i kuri viena ygiavo Viainio kryptimi, kur buvo pasirod lenk raite-
liai. Vidurin grup kovsi ties ubrinu. Apie vidudien ties Jeleniavu ji lenk raite-
li buvo apsupta ir, patyrusi nema nuostoli, turjo atsitraukti ervonkipli-
kes. Vakare padtis buvo atitaisyta ir vora um ViainioervonkosKalietniko
linij.
Vidurin mjr. K. Ramanausko vadovaujama vora, palikusi sparno priedangai
vien kuop Krasnopolyje, ts yg Augustavo link ir pasiek VygriPerto tarpe-
er. V pst. pulko II batalionas per Raudonkry, Auktilt, Tabalav ygiavo eb-
ros link. Kita voros grup II pst. pulko II batalionas ygiavo per Fronckus ir
Skerskil (Siersko Mik) Augustavo kryptimi. Pasiekus Skerskil, grup tris valan-
das kovojo su lenk pstininkais. Nakt voros dalys sitvirtino NtosBaltojoStu-
din eer linijoje, prie Augustavo. Dvi voros kuopos buvo pasistos atgal pro
ebrus Suvalk kryptimi
336
.
Mjr. J. apliko vadovaujama kairioji vora rugsjo 3 d. ts puolim. VI pst.
pulko I batalionas, pasistas uimti tabin, 14 val. um Jastembn. Paliks vie-
n kuop saugoti Bebro tilt, ygiavo toliau. VIII pst. pulko du batalionai, ygiuo-
dami plentu GardinasAugustavas, um Grukius ir 128 auktum. Vakare voros
310
dalys laimingai pasiek tabin ir Saino eer, prisiartino prie Augustavo. Buvo
uimti Augustavo tarpeeriai, kurie lyg jung visus plentus, einanius i Augustavo
Suvalkij. Tik Suvalkai dar buvo lenk rankose, nes X pst. pulkas niekaip negaljo
prasimuti toliau ernovkosKalietniko linijos, nuo kurios iki Suvalk buvo lik dar
apie 10 km
337
(r. 39 schem).
Marijampols grups vadovyb jau diaugsi, kad Augustavo operacija be-
veik laimta. Taiau ji nereagavo t aplinkyb, jog, ygiuodama per Augustavo
mikus ir saugodama ufront pati grup gerokai sutirpo, nes visur reikjo palikti
kariuomens dalis Bobro ups tilt apsaugai ir rezervo. Taip pat nebuvo joki ryi
nei su grups tabu, nei tarp veikiani dali. Todl grups dalims, kurios nors ir
39 schema
Lietuvi puolimas 1920 m. rugsjo 25 d.
311
netoli stovjo viena nuo kitos, teko veikti savarankikai. Ryi trkumas ir tai, kad
nebuvo bendro vadovavimo voroms, smarkiai pakenk tolesnei operacijos eigai. Ope-
ratyvinis sakymas liko nevykdytas, lenk apsupti nepavyko.
Rugsjo 4 d. Marijampols grups vadas, matydamas, jog Suvalk ir Augusta-
vo nepavyko greitai uimti, sak kpt. K. kirpai i atsargoje buvusi dviej batalio-
n vien pasisti per Krasnopol pulti ir uimti Suvalkus. Batalionas, vykdydamas
puolim, prijo Vygri ir Perto tarpeer, kur i anksto apsikas lenkai jiems stipriai
pasiprieino, ir buvo priverstas sustoti. Lietuviams pradjus puolim, lenkai iame
bare turjo: du pstinink batalionus ir du raiteli pulkus Suvalkuose, vien raiteli
pulk Seinuose, du raiteli pulkus ir vien pstinink batalion AugustavoLipsko
rajone. Apie tai lietuvi karo vadovyb turjo ini. Puolim pradjus, bar
atvyko dar vienas lenk raiteli pulkas ir vienas pstinink batalionas Augustavo
Lipsko rajonan. Apie i jg atvykim lietuvi karo vadovyb ini neturjo
338
.
Mjr. A. Jakaiio vora tos dienos 7 val. po keleto smarki kautyni pasiek
GulbinikiervonkKalietniko linij. Ties Gulbinikmis lenkai, remiami partiza-
n, atkakliai pasiprieino ir lietuviai iki 15 val. nieko negaljo padaryti. Apie 15 val.
lenk raiteli eskadronas, ties Rudka ujojs voros unugar, ivaik jos gurguol, o
po to puol ir grups unugar, kovojus ties Gulbinikmis, ir privert j pasitraukti.
Kita voros grup, kovojusi ties ervonka ir Kalietniku, pasirodius lenkams i dei-
niojo sparno, taip pat turjo pasitraukti nakt turt pozicij.
Tuo metu mjr. K. Ramanausko vora i pat ryto pradjo artilerijos ugnimi ap-
audyti Augustav. Taiau pasirod, kad lenkai jau nakt ruosi lietuvi puolim
atremti ir buvo sitvirtin netoli lietuvi sargyb linijos. Jie taip pat atrm ir kitos
grups puolim ties ebra. Tuo paiu metu Serskilo linkui, kur buvo lietuvi voros
rezervas ir gurguol, pasigirdo audymas. Atbg i Serskilo keli lietuvi raiteliai
prane, kad lenkai i Suvalk puss upuol Serskil ir j um, paimdami nelais-
vn rezervus, suimdami gurguol ir suaudydami voros vad mjr. K. Ramanausk.
Lenkams atiteko didelis grobis, o 3 karininkai ir apie 70 kareivi pateko nelaisv.
Be to, lenk pstininkai, stiprios artilerijos remiami, pradjo smarkiai atakuoti
Nets, Baltojo ir Studeninos tarpeerius, o i deiniojo sparno ties ebra pasiunt
raitelius. Pavakary um Serskil, lenk raiteliai i unugario puol II pst. pulko II
batalion. is puolimo neatlaik ir isiblak po mikus
339
. Likusios voros dalys ne-
beinojo k daryti. Ryi nei su gretimomis voromis, nei tarp savos voros dali ne-
buvo.
V pst. pulko II bataliono vadas kpt. V. Bagdonaviius, su savo grupe kovojs
NetosBaltojo eerebros linijoje, suinojs apie gretimos voros iblakym ir ne-
nordamas patekti apsupt, savo atsakomybe pasitrauk Tabalav. Lenkai nepaste-
bjo io atsitraukimo ir smarkiai atakavo visikai tui viet. Vidurin vora, netekusi
savo vado mjr. K. Ramanausko, buvo iblakyta ir kautynms visikai nebetiko.
Mjr. J. apliko vadovaujama vora 7 val. pradjo puolim Sajeneko ir Saino
tarpeeryje. Igirdusi Augustavo bombardavim, vora spjo, jog tai puola gretimos
voros ir pradjo energingai veikti. Norint lengviau paimti tarpeer, buvo pasista
viena kuopa pro Sajenek ueiti lenkams sparn. Taiau i kuopa sutiko lenk dal,
kuri, matyt, pati norjo ueiti lietuvi sparn. Tarp j vyko smarkus susirmimas,
kurio metu abi kuopos sugebjo apsaugoti savo dali sparnus.
312
Vykstant smarkioms kovoms prie Augustavo, kitos lenk dalys, puldamos nuo
Dambravos puss, atakavo Bebro tilt ir um Jastembn. Tilt saugojusi lietuvi
utvara buvo sumuta. tabin umusi lietuvi grup tapo atkirsta nuo pagrindi-
ns voros. Tuo metu lenkai toliau puol Grukius vienintel atsitraukimo keli ties
Augustavu kovojusiai mjr. J. apliko voros grupei. Siekdamas likviduoti gresiant
apsupimo pavoj, mjr. J. aplikas vis turt rezerv nukreip Jastembnos mieste-
liui atsiimti. Kelet valand usitsusi kautyni metu mintas miestelis jo i rank
rankas, kol galiausiai jame sitvirtino lenkai. Visgi lietuvi grups rezervas steng
sitvirtinti ryt pusje ir lenkai uimti Gruki nesteng. Mjr. J. aplikas sitikins
lenk pajg pranaumu ir, neturdamas ryi su kaimynais bei neinodamas tik-
ros bendros padties, pasitrauk GrukiLipsko linij. i kautyni metu abi pu-
ss patyr daug nuostoli
340
.
Marijampols grups tabas, rugsjo 5 d. dar neturdamas ini apie mjr. K.
Ramanausko uvim ir vidurins voros iblakym, 6 val. sak kpt. K. kirpai su
grups rezervu pulti Suvalkus plentu KrasnopolisSuvalkai. Pasistas brys priver-
t lenkus atsitraukti Tartako link. ie traukdamiesi sitvirtino Pertos ir Vygri tarpe-
eryje, kur tapo neprieinami. O apeiti didiulius eerus neturta jg. Miuose dl
minto tarpeerio dalyvavo pats armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga.
Tuo metu mjr. A. Jakaiio vadovaujama vora vis dien puol prie ir pasie-
k RudkosBaltadumbli linij. Taiau imuti stipri lenk pajg i Viainio mies-
telio nepavyko.
Iblakytos vidurins voros dalys, uvus vadui mjr. K. Ramanauskui, t dien
rinkosi Seinuose ir Gibuose
341
.
Didjant lenk karins agresijos pavojui, Generalinio tabo virininkas plk. K.
Kleinskas dar rugsjo 3 d. kreipsi vyr. kariuomens vad plk. ltn. K. uk, pa-
brdamas jam momento svarb lenkai telki naujas stambias karines pajgas
Marijampols grups bare. Jis reikalavo padaryti visk, kas manoma, ir lietuvi
ginkluotosioms pajgoms sustiprinti. Tam nurod ir vienintel galim bd pa-
skelbti atsiaukim visus Lietuvos gyventojus, galinius naudoti ginkl, ir pakviesti
juos stoti Lietuvos kariuomens gretas
342
.
Taiau lenkai nesiliov skelb pasauliui provokacines inias. Varuvos radijas
praneinjo, kad lietuvi kariuomen, bolevik padedama, puolanti lenkus ir lietu-
vi kariuomens unugaryje koncentruojamos bolevik pajgos
343
.
Lietuvi kariuomenei nepasisekus atsiimti Augustav ir Suvalkus, armijos va-
das plk. ltn. K. Ladyga rugsjo 5 d. Marijampols grupei paskelb tokio turinio sa-
kym: Susiklosius tokiai padiai, js grupei susilaikyti nuo ygiavimo ir pereiti
prie gynimosi ant i punkt linijos: RygalaukisLipskasBagoiaiRudankaJuo-
doji AniaVygri e.Perts e.KalietnikasNauji GrauiaiLiepinFornetkaVi-
ainio e.Vityio e., prie gynimo ios linijos pereiti tuojau
344
.
Nepasisekusios Augustavo operacijos metu lietuviai neteko: nukaut 2 kari-
nink ir 21 kareivio, sueist 2 karinink ir 37 kareivi, patekusi nelaisv 2
karinink ir 163 kareivi
345
.
i operacija nepasisek tiek dl bendr ms to meto kariuomens trkum
(jos sumainimo 1920 m. pradioje, danos aukiausiosios karins vadovybs kai-
tos, aukto rango profesionali karinink ir kavalerijos trkumo) ir ypa dl netin-
313
kamo tos operacijos vykdymo (nepakankamo pasiruoimo, lenk karinio pajgumo
nevertinimo, Marijampols grups iskaidymo daugel ma grupi, j veiksm
nesuderinamumo, ne laiku panaudotos artilerijos, prasto ryi palaikymo tiek su
grups vadovybe, tiek tarp atskir grupi, didels dalies vietini gyventoj prieiko
nusistatymo ir kt.).
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos rugsjo 5 d. sakymas susilaikyti nuo y-
giavimo ir pereiti gynimsi buvo labai naudingas lenk plk. A. Nienievskio vado-
vaujamai operacijos grupuotei, nes tuo lietuvi puolamoji iniciatyva buvo perleista
lenkams, o kai lietuvi pulkai tapo nebeveikls, idriekus j batalionus ilgais gyni-
mosi sektoriais, danai su neginamais tarp j tarpais; lenk kavalerija galjo lengvai
prasiverti pro tuos tarpus ir pulti ms pstinink batalionus bei kuopas, supdama
juos i sparn ir kartais puldama net i unugario.
K o v o s d l S e i n . Nors Augustavo operacija baigsi neskmingai, kovos
su lenkais nesiliov. Nustm lietuvius nuo Augustavo ir Suvalk Juodosios Anios
linij, kurioje ms kariuomen stengsi pereiti gynimsi, lenkai stengsi tbt
pasiekti demarkacijos linij.
Susidarius tokiai padiai, Marijampols grups vadas plk. V. Grigalinas-
Glovackis 1920 m. rugsjo 6 d. sakyme Nr. 17 nurod kariuomens dalims perjus
apsigynim sulaikyti visomis pastangomis lenk verimsi Lietuv, kad veltui
nebt atiduota nei ingsnio Lietuvos ems
346
. Grups dalims buvo sakyta u-
imti ias gynybines pozicijas:
a) mjr. A. Jakaiiui (X pst. pulko du batalionai, V baterija ir I raiteli pulko
vienas eskadronas) siena su VokietijaVityio e.ViainisFornetkaNaujieji
GrauiaiKalietninkas iimtinai;
b) kpt. K. kirpai (V pst. pulko trys batalionai, VII baterija ir arvuoiai a-
rnas ir Aras) Kalietninkas imtinaiPertos ir Vygri e.Juodoji Ania ir ta
upe iki Fronck i viso daugiau kaip 20 km;
c) mjr. J. aplikui (VIII pst. pulko trys batalionai; haubic baterija) Augusta-
vo kanalo ir Juodosios Anios linija iki Rudavos toliau RudavaLipskas iimtinai;
d) mjr. J. Laurinaiiui (II pst. pulko trys batalionai, IX baterija) Lipskas
Rygalaukis imtinai.
Grups vadas mintoms dalims sak organizuoti aktyvi gynyb, auli ir
partizan brius kariuomenei paremti
347
.
is sakymas nebuvo gerai apgalvotas: perjus gynimsi ir iniciatyv perlei-
dus prieui, grups dalims barai buvo paskirstyti neatsivelgus nei vietos slygas,
nei turim pajg dyd, nebuvo sudaryti rezervai, nenustatyti atramos punktai.
Taip suskirsius grups dalis, buvo sudtinga atsispirti rimtesnms prieo jgoms.
Ties armijos vado plk. ltn. K. Ladygos aukiau nurodyta linija i lenk puss
veik vadinamoji operatyvin plk. A. Nienievskio vadovaujama kavalerijos grup. Ji
buvo sudaryta i 89 raiteli pulk ir 41 Suvalk pst. pulko su artilerija. iai grupei
lenk vadovyb buvo iklusi udavin atplti Suvalkij nuo Lietuvos, ugrobti Au-
gustav, Suvalkus ir Seinus ir pridengti didesni lenk karini jg sutelkim mi-
kuose abipus Augustavo kanalo ir iaur, supant bolevik deinj sparn per Lie-
tuvos teritorij.
314
Plk. A. Nienievskis savo padalinius sugrupavo dvi taktiniu poiriu laikinas
brigadas. Vienai i j vadovavo mjr. T. Bystramas, o kitai mjr. Piaseckis. Mjr. T.
Bystramo brigados pulkai buvo sutelkti mikuose u Juodosios Anios ir kair nuo
AugustavoSein plento. Mjr. Piaseckio brigados pulkai veik plaiame sektoriuje
iaurs vakarus, iaur ir iaurs rytus nuo Suvalk. Lenk kavalerijos pajgos buvo
gausios
348
.
Prie mintame imtakilometriniame fronte nuo Vityio e. prie Rytprsi sie-
nos iki Lipsko u Augustavo mik ibarstytas lietuvi pajgas plk. A. Nienievskio
rinktins brigad vadams nebuvo sunku tvarkyti, nes, inaudodami raiteli paslan-
kum, galjo beveik laisvai eimininkauti didiuliuose Augustavo srities mikuose: ne-
pastebimai ir greitai sutelkti didesn eskadron skaii vienam ar kitam sumanytam
puolimui vykdyti arba organizuoti rimtesn pasiprieinim, o po to greitai atsitraukti.
Atsitrauk mikus, jie galjo skubiai ir nekliudomai persiorganizuoti, kad vl pult
lietuvi jgas, supdami jas i sparn arba paskirus j net visai apsupdami.
Mintomis dienomis lenk karin vadovyb nurod plk. A. Nienievskio opera-
tyvinei grupei btinai uimti Seinus, nors lietuviai siek tbt lietuvybs centr
nuo lenk apginti. Seinai viliojo lenkus ir strateginiais motyvais. Ties Seinais susijo
keli karins svarbos plentai, nutiesti dar carinei valdiai Lietuvoje viepataujant.
Lenk karin vadovyb, nesiskaitydama su Lietuvos valdia, buvo numaiusi pasi-
naudoti padtimi supdama Raudonosios armijos deinj sparn, prisidengdama Au-
gustavo mikais, kad staigiai prasivert prie Druskinink tilto per Nemun.
Rugsjo 7 d. vienas lenk batalionas puol V pst. pulko utvar Fronckuose.
Pradj smarkiai audyti i kulkosvaidi ir autuv, jie siek imuti VIII kuop i
jos pozicij. is pirmas lenk pasiksinimas buvo atremtas. Vliau, puldami stam-
besnmis pajgomis, lenkai mint kuop apsupo. Nors desperatikoje kovoje jai ir
pavyko islysti, bet nuostoliai buvo skauds netekta 18 kari. Nepaisant III bata-
liono vyrikos laikysenos ir jo vado kpt. P. Plechaviiaus sugebjimo palaikyti kovos
drausm, lenkams pavyko nustumti to bataliono kuopas nuo Anios pozicijos ir jas
vien po kitos priversti atsitraukti linij Pamari e.EretaiVersniaiBaltasis upe-
lisPagarliaiMaieji eerai.
Apskritai pamus, rugsjo 7 d. lenkai vykd grup didesni ar maesni puo-
lamj veiksm visame V pst. pulko bare, priversdami jo padalinius, ypa III bata-
liono kuopas, pasitraukti nuo Anios krant. Tos dienos kautyni vykiai konkreiai
parod, jog lenkai labiausiai puol V pst. pulko kairj sparn, tuo isiduodami, jog
jiems ypa rpjo kuo greiiau siverti Seinus per Gibus
349
.
Nepaisant blogos padties, kuri buvo pateks V pst. pulkas, II pst. divizi-
jos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis sak rugsjo 8 d. vykdyti priepuol ir atsi-
imti i lenk vakarykias savo pozicijas Fronckus ir Juodosios Anios linij. V
pst. pulkui pavyko pasiekti Fronckus ir Bd, bet prieo i ten imuti nepavyko,
nes lenkai, turdami dideles pajgas, ne tik neuleido uimt pozicij, bet ir patys
pradjo pulti dviem kryptimis. Viena j grup puol FronckGibBerinink, o
kita TartakoKrasnopolioSein kryptimi. Rugsjo 9 d. jie um Seinus, Gibus,
Kalietnink
350
.
Pagrindin V pst. pulko pasitraukimo prieastis buvo itisa apsupimo pavoj ir
baims grandin. Dl I bataliono pasitraukimo III batalionui atsirado rimtas pavojus
315
bti apsuptam i deiniojo, apnuoginto sparno. U kairiojo III bataliono sparno buvo
mikai ir tos baro dalies VIII pst. pulkas nebuvo ums, todl prisibijota, kad lenkai
gali supti III batalion ir i kairiojo sparno. Taip tad vis i supimo grsmi veikia-
mas, V pst. pulkas ir trauksi, uleisdamas be kautyni Krasnopol ir Seinus
351
.
Stengdamasis atitraukti pulk i apsupimo pavojaus, V pst. pulko vadas kpt.
K. kirpa sak atsitraukti ir ginti pozicij PulkotaiPocknaiDvarikiaiDubai
Berininkai. Pulko pasitraukimas i pozicij, apskritai pamus, prajo be staigme-
n i prieo puss. Tik rugsjo 9 d. vakarop vienam lenk pstinink daliniui buvo
pavyk uimti Pocknus, kur I batalionas buvo pastats utvar savo atsitraukimui
pridengti. Pritraukus rezerv, tas lenk dalinys i Pockn buvo istumtas.
1920 m. rugsjo 9 d. armijos vado plk. ltn. K. Ladygos slaptu operatyviniu
sakymu Nr. 5 mjr. Ig. Musteikio vadovaujama III pst. divizija (III ir VI pst. pulkai,
Atskiroji baltgudi kuopa, II ir III baterijos bei II raiteli eskadronas) i viso 164
karininkai ir 5615 kareivi buvo perkelta kovoms su lenkais ir um pozicij nuo
Rytprsi sienos ir Vityio e. iki agari
352
. Tuo metu II pst. divizijai (vadas
plk. V. Grigalinas-Glovackis II, V ir VIII pst. pulkai, VII ir IX baterijos, I haubic
baterija, III raiteli eskadronas) sakyta saugoti bar nuo agari (deinje) iki Gar-
dino (kairje). Buvs fronte X pst. pulkas su V baterija ir dviem arvuotais automo-
biliais susikoncentravo Alytuje
353
.
Didesni lenk puolimai vyko rugsjo 10 d. Berinink ir Pockn kryptimis. Ties
Berininkais V pst. pulko II batalionas, vadovaujamas kpt. V. Bagdonaviiaus, lenk
puolim veikiai atmu. Kitokia padtis susidar I bataliono (vadas kpt. P. Gabrnas)
bare. ia lenk batalionui, remiamam stipresne artilerijos ugnimi, pavyko atstumti
lietuvi utvar, i naujo uimti Pocknus, o I bataliono deinj sparn nustumti
rytus u Berinink dvaro
354
.
T pat dien elvos rajone vyko atkakls VIII pst. pulko susirmimai su len-
kais. Spaudiant prieui, pulkas buvo priverstas pakeisti deinj bar ir uimti Vei-
siejPoviesnikioIvakiStol tarpeerius
355
.
Rugsjo 10 d. pavakary V pst. pulkas gavo II pst. divizijos vado plk. V. Gri-
galino-Glovackio sakym atsitraukti KavalkiKlepoiRudziki linij, o VII
pst. pulkas StolIvaki bar ir VeisiejPaveisinink tarpeer, toliau nuo
Augustavo mik srities, kur buvo susikoncentravusios gausios lenk kariuomens
dalys
356
.
Lenk prasiverimas Seinus sukl audr nepasitenkinimo visuomenje ir
priekait karinei vadovybei Steigiamajame Seime. Krato apsaugos ministras, vyr.
kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas, nordamas pasiteisinti ir suversti kalt u
nepasisekimus fronte kitiems, rugsjo 10 d. vakare su Seimo nariais krikioniu
demokratu dr. E. Draugeliu, socialdemokratu S. Digriu ir liaudininku P. Rusecku
atvyko II pst. divizijos tab Seirijuose. Komisija taip pat aplank V ir VIII pst.
pulkus. Nakt i rugsjo 10 11 d., kai V pst. pulko batalionai ir kuopos jau buvo
pusiaukelje nauj gynimosi linij ir vietomis j jau buvo pasiek, i plk. V. Griga-
lino-Glovackio gautas visikai prieingo turinio sakymas visk grinti atgal bei
uimti kit pozicij linijoje BriniukaiPazapsysKalendikiaiKuinai, apie 4 km
vakarus. Toks pulko padalini varinjimas nakt i vienos pozicijos kit, po jau
prie tai atlikt ygi, labai vargino kareivius. Taiau is sakymas jau buvo krato
316
apsaugos ministro, vyr. kariuomens vado plk. ltn. K. uko diktuotas, o II pst.
divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis j tik vykd.
V pst. pulko vadas kpt. K. kirpa, gavs mint sakym, nusprend nauj
pozicij ginti dviem batalionais, o III, vadovaujam kpt. P. Plechaviiaus, kaip la-
biausiai fizikai nuvargus nuo kov ir ygi, palikti rezerve Klepoi rajone. Vie-
nas arvuotis buvo priskirtas I, o kitas II batalionui. VII baterija buvo idstyta
krmynuose pietvakarius nuo Klepoi
357
.
Grs pulko tab, kpt. K. kirpa papasakojo komisijos nariams apie batalio-
n bei kit dali idstym ir, plk. ltn. K. uko papraytas, parod jam duotj pul-
kui sakym. is tarsteljo, jog sakymas geras ir dav j paskaityti Seimo nariams.
ie pareik, jog neprival tokius reikalus kitis. Po io pokalbio Seimo nariai su plk.
ltn. K. uku nujo atskir kambar pasitarti. Vliau plk. ltn. K. ukas paklaus kpt.
K. kirpos, ar is nenort paimti kiek atostog ir pailsti. Kpt. K. kirpa, suprats
k toks pasilymas reikia, taip atsaks plk. ltn. K. ukui:
Kol pulkas, kurio vadas a esu, tebevykdo kautynes, atostog imti negaliu,
nes tai prilygt pabgimui i karo lauko. Jei laikote mane nebetinkamu pulko vado
pareigoms, tai turite teis mane i t pareig paalinti. Tik teikits, Pone Ministeri,
ratu man konkreiai nurodyti u kok nusikaltim ar nedovanotin klaid esu i
pulko vado pareig paalinamas
358
.
Po io incidento kpt. K. kirpa visgi kuriam laikui dar buvo paliktas vadovauti
V pst. pulkui. Tuo metu auktesnje karinje vadovybje vyko kai kuri permain,
1920 m. rugsjo 11 d. buvo steigtas laikinas lenk fronto tabas. Jo vadu taip pat
laikinai buvo paskirtas gen. ltn. M. Katch. io tabo virininku tapo latvis plk. ltn. Ozo-
lis, adjutantu vyr. ltn. J. Urbys, ryi komandos virininku ltn. V. Matulionis
359
.
is tabas turjo sutelkti ir suvienyti vis iame fronte veikusi karini dali (II
ir III divizij) veikl. Tos pat dienos vlyv vakar tabas atvyko Seirijus, kur i
Marijampols grups vado plk. V. Grigalino-Glovackio perm vadovavim fron-
tui. Kit dien front eelonais atvyko VI pst. pulko du batalionai su vadu plk. ltn.
J. Butkumi prieakyje. Pulkas um bar SmalnaiGaladusio e. iimtinai
360
.
Lenkams koncentruojant savo jgas Suvalk ir Lipsko rajonuose, naujojo va-
do gen. ltn. M. Katchs rugsjo 12 d. sakymu lietuvi pajgos taip isidst:
III pst. divizija (vadas mjr. Ig. Musteikis): III ir VI pst. pulkai, II ir III bate-
rijos, du raiteli eskadronai um bar prie lenkus nuo Rytprsi sienosVityio
e.ViainisLiepinSmalnaiagariai;
II pst. divizija (vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis): II, V ir VIII pst. pul-
kai, VII ir IX baterijos, haubic baterija bar prie lenkus agariaielvaMaros
upAugustavo kanalas iki Nemuno;
grups rezervas X pst. pulko du batalionai sukoncentruoti Kalvarijoje, o II
pst. pulko I batalionas, VI pst. pulko I batalionas, V baterija ir du arvuoti auto-
mobiliai Seirijuose. Fronto tabas sikr Simne
361
.
Gen. ltn. M. Katch siek sitvirtinti mintoje fronto linijoje, nordamas, kad
bsimosiose derybose su lenkais lietuviai savo rankose turt tvirt kozir. Be to,
aktyviai veikti skatino ir tai, kad j t pai dien pasiek inia, jog Lietuvos usienio
reikal ministras dr. J. Purickis pasiunts lenk vadovybei not, kurioje sil abiems
kariaujanioms pusms rugsjo 13 d. 12 val. sustabdyti aktyvius karo veiksmus. ios
317
prieastys vert gen. ltn. M. Katch iki minto termino realizuoti usibrt tiksl
pagerinti pozicijas
362
. I tikrj tai buvo ne pozicij pagerinimas, bet noras
prieiti madaug prie lietuvikj plot etnografins ribos, o ten sustoti ir gintis.
Seinams atsiimti buvo liks labai trumpas terminas, todl II pst. divizijos va-
das plk. V. Grigalinas-Glovackis tos pat dienos ryt buvo nurods V pst. pulkui
vykdyti valgyb ir priartti prie prieo, siekiant vl uimti BerininkStabingio
linij, i kurios to paties plk. V. Grigalino-Glovackio sakymu jis buvo nakt i rug-
sjo 10 11 d. atitrauktas toliau rytus. Vykdydamas nurodym, V pst. pulkas
apie 15 val. su I ir II batalionais apie 18 val. pasiek elvosStabingio linij ir um
Kreivini tarpeer. Tai buvo ieities pozicija vystyti puolim Sein link
363
.
Vystantis iems vykiams, vakare plk. V. Grigalinas-Glovackis sak kpt. K.
kirpai su 3 batalionais, VII baterija, 2 arvuotais automobiliais iki rugsjo 13 d. 12
val. uimti Seinus ir sitvirtinti eipiksBaltojoDimitravo tarpeeryje iki Baltupi
imtinai. Mjr. J. aplikui sakyta su VIII pst. pulko 3 batalionais, V baterija iki to pat
laiko uimti Gibus ir sitvirtinti linijoje BaltupiaiVersni e.GibaiMaros upAu-
gustavo perkasas iki Nemuno. Be to, pulkui papildomai buvo priskirta IX lauko ir I
haubic baterijos. Susidar artilerijos grup
364
.
Pasistas pirmyn pstinink valgybines grandines rugsjo 13 d. autant len-
kai pasitiko i vairi viet autuv ir kulkosvaidi ugnimi. jas ir buvo nukreipta
ms artilerijos ir sunkij kulkosvaidi ugnis. Apie 6 val. I bataliono III kuopai
pavyko prasiverti iki Zaleski kaimo ir j uimti, apeinant i iaurs lenk utvar,
besiginani Pocknuose. Tai buvo signalas visam pulkui pereiti puolim. Po va-
landos lenk utvara ties Pocknais buvo sumuta, jos likuiai pabgo Seinus. I
batalionas m i iaurs puss supti Seinus. Buvo veiktas ir stiprus lenk pasiprie-
inimas pietryius nuo Sein, ties Paseini kaimu. i vietov taip pat buvo uimta.
Paalinus i klit, buvo pasisti arvuoiai ir III batalionas Seinams uimti. iems
siverus miest, lenk raiteliai, artilerijos baterija ir pstinink daliniai apimti pa-
nikos paliko miest. Apie 10 val. V pst. pulkas Seinus um. Umus miest nor-
ta dar pasistmti vakarus uimti Sein priedangos pozicij tarpeeriuose vaka-
rus ir pietvakarius nuo io miesto. Deja, to padaryti nepavyko, nes toje pozicijoje
lenkai buvo sitvirtin
365
. Svarbiausia io nepasisekimo prieastis buvo ta, jog mjr. J.
apliko vadovaujamas VIII pst. pulkas, gavs keliomis valandomis vliau sakym
pulti, j pradjo vykdyti tik apie 12 val. ir nebuvo laiku ijs jam nurodyt Gib
Baltojo e. bar. Tarp V pst. pulko kairiojo ir VIII pst. pulko deiniojo sparno buvo
susidars ties Gibais tuias platus tarpas, kur lenkai ne tik inaudojo tolesniam
pasiprieinimui, bet ir priepuoliams.
VIII pst. pulkas Gib puolim vykd ltai. Rugsjo 13 d. pulko daliniai
miestel puol du kartus, bet neskmingai. Dl ties Gibais susidariusios padties tos
dienos vlyv vakar V pst. pulko tab atvyks fronto vadas gen. ltn. M. Katch
leido panaudoti rezervin batalion ir sak kpt. K. kirpai ir mjr. J. aplikui tbt
Gibus uimti. VIII pst. pulkas Gib link pasiunt valgyb, kuri mike paklydo ir
ijo ant FronckGib plento. Sutikusi prieo artilerijos priedang, j sumu ir
nuvijo Gib link. Lenkai, manydami, kad lietuvi dalys ujo jiems unugar, va-
kare i Gib pasitrauk
366
.
Rugsjo 14 d. anksti ryt V pst. pulkui priskirta artilerija pradjo smarkiai
318
audyti Gibus. Po valandos i Gib atbg mons prane, jog lenkai jau vakar
vakare i Gib pasitrauk. Apie 5 val. VIII pst. pulkas um Gibus, o netrukus ir
Danileviius
367
.
Tos pat dienos 8 val. fronto vadas gen. ltn. M. Katch Seirijuose ileido saky-
m Nr. 2, kurio pradia taip skambjo: Sveikinu pavesto man fronto kariuomen
su vakarykios dienos ir prajusios nakties pasisekimais vykusiais, ai parody-
tiems daugumos ms dali karygingumui ir kietumui. Vienkart negaliu nepay-
mti neleistin ltumo ir negrietumo kai kuri dali veikime, pasiekiant nurodyt
udavini. Visus ypatingai atsiymjusius tuojau pristatyti dovanoms. Apie dalei-
diusius gi negrietum ir ltum veiksme bus divizijos vadams sakyta padaryti
tardymus ir patraukti atsakomybn
368
(kalba netaisyta V. L.).
Gen. ltn. M. Katch po mintos skms sak III pst. divizijai sutvirtinti ir
atkakliai ginti uimam linij: LekiniaiRogonaiBandzikiaiLizdeikiaiFornet-
kaOankaSenieji GrauiaiSmalnaiKleiviaieer linija pietus nuo Kleivi iki
Dmitravo e. imtinai;
II pst. divizijai sitvirtinti ir ginti linij: Dmitravo e. iimtinaiBaltasis e.
Hereto e.elvos e.Maros upAugustavo kanalas iki Nemuno.
Atsivelgdamas prasidsianias Kalvarijoje derybas su lenkais, gen. ltn. M.
Katch, be to, nurod sustabdyti visus i ms puss kovos veiksmus, iskyrus prie-
o tmijim, o visokius ginkluotus lenk isiokimus prie mus ginklu likviduo-
ti
369
(kalba netaisyta V. L.).
Savo ruotu II pst. divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis beveik pao-
diui pakartojo sakym jam pavaldioms karinms dalims. Mintuose auktesnio-
sios karins vadovybs sakymuose pagrasinim tardymais atskir dali vadai verti-
no kaip neleistin karininink, tikrj kov vykdytoj, kovojusi i tyro patriotizmo,
terorizavim, kaip netakt. Dali vadams, sugretinus du sakym teiginius, sutvir-
tinti ir atkakliai ginti uimam teritorij ir sustabdyti kovos veiksmus, iskyrus prie-
o tmijim, tapo nebeaiku, kaip reikia elgtis
370
. Paymtina, jog karininkai taip
nesiavjo pasiektais laimjimais kov su lenkais metu, kaip fronto ir divizijos vado-
vyb, nes kariuomen buvo labai ibarstyta po vis front, be didesni atsparos punk-
t ir rezerv. Sunkiai galima buvo stebti prie, nes udrausta valgyti jo uimtoje
teritorijoje, trko l siuntinti slaptus agentus, organizuoti sekli tinkl ir kt. J nuo-
mone, jeigu jau k reikjo traukti atsakomybn, tai ne dali vadus, o tiems vadams
davinjusi pavluotus sakymus auktesn karin vadovyb
371
.
1920 m. rugsjo 14 d. kovos veiksmai i abiej kovojani pusi buvo sustab-
dyti. Fronto tabas persikl Simn.
D e r y b o s K a l v a r i j o j e. 1920 m. rugsjo mnesio lietuvilenk kovas
dl pietins Suvalkijos lydjo ir diplomatin kova. Abi alys be kreipimosi Taut
Sjung keitsi notomis ir band dertis.
Lietuvos usienio reikal ministras dr. J. Purickis, atsakydamas Lenkijos usienio
reikal ministro E. Sapiehos 1920 m. rugpjio 31 d. not, reikalaujani, kad lietuvi
kariuomen Suvalkijoje atsitraukt u F. Focho linijos, ir silani pradti tiesiogiai de-
rtis, rugsjo 6 d. telegrama pareik lenk vadovybei, kad uimt teritorij laiko pri-
klausania Lietuvai ir jos uleidimas Lenkijos kariuomenei reikt neutraliteto Soviet
319
Rusijos atvilgiu lauym. Dl 1919 m. gruodio 8 d. linijos buvo aikinama, kad ji
buvusi nustatyta be Lietuvos vyriausybs inios bei sutikimo ir yra jai neinoma.
Ginijamiems klausimams sureguliuoti Lietuvos vyriausyb pasil alims su-
sitikti Marijampolje
372
. Lenkijos vyriausyb sutiko derybas pradti, rugsjo 8 d.
Valstybs gynybos tarybos posdyje nutarusi pateikti Lietuvai ypa grietus reikala-
vimus, kuri i negalt priimti. Atsakydamas dr. J. Purickio aukiau mint no-
t, E. Sapieha rugsjo 9 d. pirmiausia pakartojo senus priekaitus dl tariamo neut-
raliteto sulauymo Lenkijos atvilgiu, grsdama priekait tariamu i Prs einan-
i bolevik kariuomens dali praleidinjimu ir lietuvi bendradarbiavimu su bol-
evik kariuomene. Notoje buvo teigiama: Lenkijos vyriausyb, pastatyta tuo bdu
blog padt savo prieininko atvilgiu, yra priversta kovoti su juo be jokio atsivel-
gimo teritorij, kurioje jis randasi
373
(kalba netaisyta V. L.).
Toliau savo notoje E. Sapieha pareik sutinks dertis, ikeldamas dvi sly-
gas: 1) nebus deramasi dl demarkacijos linijos nustatymo, nes ta linija esanti 1919
m. gruodio 8 d. Aukiausiosios Tarybos nustatyta, 2) Lietuva privalanti laikytis
visiko neutraliteto kare su Soviet Rusija. Deryboms E. Sapieha pasil Kalvarij,
kuri buvo ariau demarkacijos linijos. Notos pabaigoje E. Sapieha pakartojo Lenki-
jos vyriausybs protest dl tariamo lietuvi sibrovimo Lenkijos teritorij
374
.
Lietuvos usienio reikal ministras dr. J. Purickis savo rugsjo 12 d. atsakyme
atmet visus lenk kaltinimus, bet sutiko dertis su lenkais Kalvarijoje, praneda-
mas, jog lietuvi atstovai ten atvyks rugsjo 12 d. ir kad Lietuvos karin vadovyb
sak nutraukti karo veiksmus rugsjo 13 d. 12 val.
375
Bet Lietuvos kariuomens
vadovyb tada, kaip minjome, dar nutar pagerinti fronto padt puol lenkus ir
vl um Seinus, Gibus ir priartjo prie Augustavo kanalo, faktikai karo veiksmus
nutraukdama rugsjo 14 d. 16 val. i aplinkyb apsunkino deryb pradi.
Kalvarijos derybos prasidjo tik 1920 m. rugsjo 16 d. Lietuvos delegacijoje
dalyvavo Krato apsaugos ministerijos atstovai gen. ltn. M. Katch, mjr. A. Jakai-
tis, kpt. A. Zubrys, usienio reikal ministerijai atstovavo B. Balutis ir Steigiamajam
Seimui V. arneckis
376
. I lenk puss jose dalyvavo plk. M. Mackeviius, jau
dukart dalyvavs Kauno derybose, usienio ministerijos valdininkas J. Lukaseviius,
kpt. A. Romeris, M. Arcievskis ir ltn. L. Bulovskis
377
.
Lenkijos vyriausyb, sutikusi pradti derybas, nebuvo jomis suinteresuota. Ka-
rinei skmei pakrypus Lenkijos pus, jos vadovyb norjo turti veiksm laisv ir
nesipareigoti jokiomis sutartimis su Lietuva.
1920 m. rugsjo 16 d. vyko pirmasis posdis, kur atidar gen. ltn. M. Katch.
Pasitarimai prasidjo abipusiais kaltinimais. Lenk delegacijos tonas buvo aikiai idi-
dus ir netaikingas. J. Lukaseviius i pradi pabr, kad Lenkijos vyriausyb siek ir
tebesiekia visus ginus su Lietuva sutvarkyti dviems vyriausybms abipusikai tiesiog
susitariant. Delegacijos vardu jis pareik pasitenkinim, kad Lietuvos vyriausyb, atsa-
kydama E. Sapiehos rugsjo 9 d. not, prim jos principus kaip deryb baz. Jo tvirti-
nimu, lietuviai blog vali parod tuo, kad karo veiksmus sustabd daug vliau, negu
dr. J. Purickis buvo adjs. Lietuva buvo kaltinama: a) Raudonosios armijos praleidimu
per Lietuvos teritorij, b) Lenkijos teritorijos okupacija, c) laisvu Raudonosios armijos
praleidimu i Rytprsi naujus koncentracijos punktus ir d) tiesioginiais kontaktais su
Raudonja armija. Sein umimas ir ataka pietvakarius nuo j ess dar vienas lietu-
320
vi neutralumo paeidimo Lenkijos ir Soviet Rusijos kare rodymas. Lenkai pareikala-
vo ivesti Lietuvos kariuomen u F. Focho nustatytos linijos ir palikti plotus, priklau-
sanius Lenkijai Antants Aukiausiosios Tarybos 1919 m. gruodio 8 d. nutarimu
378
.
Rugsjo 17 d. Lietuvos delegacijos vardu kalbjs B. Balutis atmet visus kalti-
nimus, kurie liet Lietuvos ir Raudonosios armijos bet kok bendradarbiavim kare
prie Lenkij, kaip nepagrstus. Sein umimas ir karo veiksmai pietvakarius nuo
j buv atsakomasis kontrpuolimas dl Lenkijos kariuomens veiksm Smalnuose
ir j rajone. Visi susidrimai, vyk rugsjo mn., buvo rugpjio mn. pabaigoje
pradto Lenkijos puolimo piet Suvalkijoje prie Lietuvos kariuomen pasekm
379
.
Dl lenk delegacijos reikalavimo atitraukti lietuvi kariuomen u F. Focho
1919 m. birelio 18 d. nustatytos linijos B. Balutis pareik, jog i linija buvo nutiesta
laikinai, vykstant karo veiksmams tarp Lenkijos ir Soviet Rusijos rytus ir iaur
nuo Vilniaus. Vliau io fronto jau nebebuvo, padtis pasikeitusi ir i linija Raudo-
nosios armijos puolimo metu lenk kariuomenei buvo uleista be jokio lietuvi ka-
riuomens spaudimo. Didesn ios linijos dalis nuo Dauguvos iki Nemuno emiau
Merkins jau nebeturjo reikms ir jos atnaujinim Lenkijos delegacija nepreten-
davo. Susidarius naujoms aplinkybms, Lietuvos delegacija sil perirti ir likusi
F. Focho linijos dal Suvalkijoje. Be to, pareikime buvo pridurta, jog lenk kariuo-
men F. Focho linijos niekada nesilaik.
Dl 1919 m. gruodio 8 d. nustatytos linijos buvo pareikta, jog nei is sjungi-
nink Aukiausiosios Tarybos nutarimas, nei juo nustatytos rytins Lenkijos ribos
Lietuvos vyriausybei nebuvo pranetos ir neinomos
380
.
Vliau, rugsjo 18 d., susipainusi su 1919 m. gruodio 8 d. tekstu, Lietuvos
delegacija pareik, kad Aukiausiosios Tarybos nustatytoji linija jokiu bdu negali
bti imama kaip pagrindas sienai tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti, nes tai tik laiki-
nas atskyrimas lenkams administruoti pavestos teritorijos, dl kurios lietuviai rezer-
vuoja sau teis kur reikiant kreiptis, kad bt respektuojamos Lietuvos teiss. Pa-
reikime buvo pabrta, kad Lietuva, trokdama geruoju ir taikingai isprsti ginus
su Lenkija, antra vertus, Lenkijos grasinama karu, sutinka atitraukti savo kariuome-
n u gruodio 8 d. linijos, taiau su slyga, jeigu ir lenkai tuo paiu metu atitrauk-
si savo pus tiek, kiek teks lietuviams trauktis savj
381
.
i silym Lenkijos delegacija neprim, pareikdama negalinti laikyti pa-
tenkinamu gautj i lietuvi atsakym ir nemananti, jog galima bt tsti derybas.
Praneusi, kad paliaubos i lenk puss nebsianios nutrauktos anksiau kaip rug-
sjo 19 d. 6 val. ryto, ivyko i Kalvarijos
382
.
Vykstant deryboms Kalvarijoje, Lietuvos ir Lenkijos konfliktas rugsjo 16 d.
buvo svarstomas ir Taut Sjungos Taryboje. Rugsjo 20 d. priimtoje rezoliucijoje
Lietuva buvo pareigota laikytis gruodio 8 d. linijos, o Lenkija nepaeisti Lietuvos
teritorijos neutralumo rytus nuo tos linijos, su slyga, jei neutralumo laikysis ir
Soviet Rusija. T pai dien Taut Sjungos Taryba sudar speciali komisij,
kuri turjo vietoje stebti Lietuvos ir Lenkijos sipareigojimus ir karo vykius
383
.
1920 m. rugsjo 20 d. rezoliucija buvo labai nepalanki Lenkijos karinei vado-
vybei, kuri dar rugsjo 10 d. buvo nutarusi permesti karines pajgas i Piet Suvalki-
jos per Lietuvos teritorij SeinDruskinink arba SeinMarcinkoni ruou Rau-
donosios armijos unugar Gardino rajone
384
.
321
Lietuvos vyriausybei rugsjo 21 d. sutikus su iuo Taut Sjungos Tarybos
nutarimu, E. Sapieha tos dienos telegramoje Taut Sjungai vl apkaltino Lietuv
neutralumo lauymu, Lietuvos ir Raudonosios armijos dalini buvimu rytus nuo
demarkacijos linijos ir kt.
385
Notoje buvo sakoma: Lenkijos vyriausyb yra privers-
ta rezervuoti sau teis imtis vis karini priemoni, kurios jai atrodys btinos savo
saugumui garantuoti, kol Taut Sjungos numatyta komisija neutralitetui kontro-
liuoti nebus pradjusi eiti savo pareig
386
. Taigi iki atvykstant Taut Sjungos kon-
trols komisijai Lenkijos valdia pasiliko veikimo laisv.
S e i n D r u s k i n i n k k a t a s t r o f a. Vykstant lenklietuvi deryboms
Kalvarijoje, fronto vadas gen. ltn. M. Katch Seinuose suauk vad pasitarim, kuria-
me jiems atskleid pagrindines gaires, kaip fronto vadovyb numato organizuoti pasi-
prieinim ir kad pulkai paliekami idriekti ilguose pasyvaus gynimosi baruose nuo Vi-
tyio eero iki Nemuno, neturint joki stambesni fronto rezerv aktyviems priepuo-
liams. Dali vadai smarkiai suabejojo dl gen. ltn. M. Katchs suplanuotos taktikos tin-
kamumo. Toki taktik kritikavo III divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis, X pst. pulko
vadas mjr. A. Jakaitis, VIII pst. pulko vadas mjr. J. aplikas, II pst. pulko vadas mjr. J.
Laurinaitis ir kt. Jie rodinjo, jog bt perdaug rizikinga ibarstyti ms jgas, jau ir
taip nepakankamas, ilgame fronte ir kad tokiu j idriekimu tik bt palengvinta prie-
ui visur, kur tik panort, pralauti front ir sumuti ms pulkus pavieniui
387
.
Pulk vadai dar rytingiau pasisak prie fronto vado nusistatym atimti arti-
lerijos baterijas i pulk ir jas subordinuoti specialiam artilerijos virininkui, kuris
bt pareigotas teikti param visur, kur tik ji bt reikalinga. Tok artilerijos nau-
dojimo metod praktikavo pranczai poziciniame kare, taiau ano meto Lietuvai
manevriniame kare jis netiko. Artilerijos panaudojimo skm priklaus nuo ryi:
artilerijos su pstininkais, tarp pai baterij, baterij su bendruoju artilerijos viri-
ninku. To neturta, todl bta aikios rizikos kovos metu ne tik nesusilaukti sutelk-
tos artilerijos ugnies, bet ir i viso bet kokios paramos
388
.
Fronto vadas gen. ltn. M. Katch, suinojs pasitarimo dalyvi nuomon, 1920 m.
rugsjo 19 d. Simne paskelb operatyvin sakym Nr. 4 lenk fronto kariuomenei. I jo
turinio matyti, jog fronto vadas prim tok sprendim, koks jam atrod tinkamiau-
sias, tuo prisiimdamas pagrindin atsakomyb u bsimas pasekmes. Minto saky-
mo pagrindiniai punktai buvo ie (kalba netaisyta V. L.):
1. Iklusi nepriimtin reikalavim atitraukti ms kariuomen ant Foo de-
markacijos linijos, lenk delegacija vakar vakare ivyko i Lietuvos. Yra iokia tokia
viltis taikiu bdu isprsti ginijamus klausimus, vis dlto mes privalom bti visikai
pasireng grietai kiekvien prieo pasiksinim atremti. Tuo paiu laiku mes i sa-
vo puss privalome daryti visk, kad nedavus konfliktui prieasties.
2. Dlei aukiau idstyto, a nusprendiau pereiti prie gynimosi veikimo b-
do, irinks iam tikslui tokias dvi gynimosi linijas:
Pirmoji gynimosi linija: LekiniaiBondzikiaiJalavoPreimos tarpeerisSe-
nieji GrauiaiBok ir Seiv tarpeerisRajtokiemie, eer linija pietus nuo ei-
piki BaltasisHereto ir Pamars eeraielvaMarychos upAugustavo kana-
las ir toliau Nemunu iki Grandii;
Antroji gynimosi linija: piet krantas Vityio e.ViainisOlankaMakov
322
VingrnaiKamionkaPavaiponiaiBurokaiKibartyGaladusio e.agariaiBeri-
ninkaielva ir toliau sulig pirmosios gynimosi linijos, i kurios, tik daug didesnms
prieo jgoms spaudiant, atitraukti linij KreiKavoliKapiamiesioBaltoji
Ania ir vliau upe Nemuno iki Grandii.
Abi gynimosi linijos apjuosia savimi antr gynimosi srit, dlei kurios ir eina kova.
4. Pirmojoje linijoje kariuomenei priimti prieo antpuol tikslu priversti j
isitiesti ir parodyti savo jgas, tikslus ir svarbiausio puolimo krypt. Negalint susilai-
kyti pirmoje linijoje, kariuomenei atsitraukti antrj, bet ne kitonikai, kaip gavus
atitinkam divizijos vado sakym
389
.
Vykdydami fronto vado sakym, atitinkamus sakymus skelb ir II bei III
divizij vadai. sakymuose skrupulingai buvo laikomasi per pasaulin kar prakti-
kuotos atgyvenusios linijins taktikos. Juose numatytas jg isklaidymas nepropor-
cingai j dydiui ilgame fronte labai silpnino t jg atsparum.
Buvs II pst. pulko III bataliono vadas kpt. J. Petruitis apie toki pasenusi,
prating taktik, suklusi pulk vad ir fronto karinink pagrst kritik, vliau
taip ra: Ir be to ms eilini kari pas buvo nepakeniamai bjaurus, bet kai
perskaitm paskutin gynimosi sakym, galutinai rankas nuleidom. Nejaugi, taip
manm, ms vadai iki iol dar nieko neimoko ir nesuprato, kad taip idstytomis
jgomis net nuo vieno prieo pulko neatsiginsime. Tuti posakiai, kad nieku bdu
nevartoti rezerv skyli kaiiojimui Kaip rezervus vartoti, nurodo pats reikalas,
ir dl to i anksto numatyti ne visada galima
390
.
Be kritikos, rikiuots vadai teik ir pozityvi pasilym, kaip turjo bti su-
grupuotos ms jgos. Mintas J. Petruitis savo prisiminimuose toliau rao, jog ne-
buvo jokios abejons, kad jie (lenkai V. L.) ygiuos per Seinus ir Druskininkus
bolevikams sparn. ms teritorij toliau Veisiej jie nesibraus, nes taktikos at-
vilgiu tuomet jiems nebuvo dar jokio tikslo taip daryti
391
.
Taiau fronto vadas gen. ltn. M. Katch buvo kurias bet kokiems tikinji-
mams i apaios. Prieingai, jis ratu pareik II pst. pulko vadui mjr. J. Laurinai-
iui, neva visos blogybs iplaukianios i to, kad dali vadai kritikuoja savo viri-
nink sakymus ir kad j deramai nepildo. Tame rate mjr. J. Laurinaitis buvo sp-
tas, jog jei ir ateityje kritikavimai pasikartos, tai tie, kas tuo usiima, bsi be pasi-
gailjimo atiduodami teismui
392
.
Rugsjo 19 d. lenk fronto kariuomen buvo idstyta tokiu bdu: III pst. divizija
nuo Rytprsi sienos iki Kleiv eero. Divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis su tabu apsi-
stojo Kalvarijoje. X pst. pulk pakeit III pst. pulkas (vadas mjr. I. Gricius). VI pst.
pulkas um Seiv ir Kleiv tarpeer. Pulko vadas plk. ltn. J. Butkus apsistojo Vidugi-
riuose. II pst. divizija (vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis) nuo Kleiv eero iki
Nemuno. II pst. pulkas (du batalionai) um Kleiv k. iki Gib. Pulko vadas mjr. J.
Laurinaitis su tabu apsistojo Seinuose. VIII pst. pulkas (trys batalionai) um Gib
Pamari e.elvosBdvieiMaros upelioAugustavo kanaloNemuno linij. Pul-
ko vadas mjr. J. aplikas su tabu buvo Kapiamiestyje. Deiniajame Nemuno krante,
Aiuoje (Hooje), stovjo II pst. pulko batalionas ir saugojo perjimus per Nemun.
batalion turjo pakeisti VII pst. pulkas, bet nesuskubo atvykti. Rezerv sudar V pst.
pulkas (vadas kpt. K. kirpa), buvs Berinink Pockn rajone.
Jg dauguma buvo sutelkta Sein apylinks ruoe. III ir VIII pst. pulkai u-
323
m labai plaius barus, tuo metu II ir VI pst. pulkai gavo siauresnius-maesnius.
Pulk vadai buvo grietai spti gintis pirmojoje linijoje, antrj pasitraukti tik ga-
vus divizijos vado sakym. Taigi buvo suvaryta pulk vad laisv pasitraukti ir
prireikus manevruoti. Kariuomens vadovyb (vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K.
ukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga, fronto vadas gen. ltn. M. Katch ir II pst.
divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis) tikjosi ir buvo pasiry tbt iose
pozicijose isilaikyti.
Tuo metu lenkai jau nuo 1920 m. rugsjo mn. pradios labai aktyvino propa-
gandin veikl prie Lietuv Vakar Europos valstybse. Jie skleid daug pramany-
t gand, kad, girdi, lietuviai bendrauj su bolevikais prie lenkus, nors i tikrj
jokio bendradarbiavimo nebuvo. Tuo metu pirmaeilis lenk udavinys buvo uimti
Gardin, kur buvo gana didels raudonarmiei pajgos. I lenk Generalinio tabo
virininko gen. T. Rozvadovskio paruot keleto puolimo plan buvo pasirinktas
toks: sutelkti pajgas Augustavo mikuose, nublokti lietuvius iaur, ties Druski-
ninkais (prireikus ir ties Merkine) pereiti Nemun, ujus bolevik sparn, pri-
versti juos pasitraukti i Gardino, smogiant prieui bendrja Druskinink, Marcin-
koni, Rodns, irmn, Lydos kryptimi. iam planui pritar pats J. Pilsudskis.
Vadinamosiose Nemuno kautynse pagrindinis vaidmuo buvo skirtas II ir IV armi-
joms. II armijos vadas gen. E. Smigly-Rydzas, vykdydamas rugsjo 19 d. J. Pilsud-
skio sakym, baig pergrupuoti tos armijos jgas ir jas visikai parengti lietuvi
upuolimui ties Seinais ir Kapiamiesiu. Pergrupavimas buvo vykdomas kuo slap-
iausiai, kad nepaaikt veikimo planas ir jo pradios terminas.
Lenk II armija buvo paskirstyta dvi grupes. Pirmj (sparnin, smogiamj)
grup sudar: I pst. legion divizija (4 pst. pulkai), I (XIX) lietuvigud divizija
(3 pst. pulkai), XVII pst. divizija (4 pst. pulkai), II raiteli brigada (3 raiteli pul-
kai), IV raiteli brigada (4 raiteli pulkai). I viso joje buvo 33 pst. batalionai, 39
raiteli eskadronai, 33 baterijos ir 375 kulkosvaidiai. Antrj fronto grup sudar:
III pst. legion divizija, kaln divizija ir savanori divizija. i grup buvo nukreip-
ta prie Gardin. Rezerve, Augustavo apylinkse, buvo palikta II pst. legion divi-
zija ir atskira brigada
393
.
Lietuviai iame fronto ruoe i viso teturjo 17 pst. batalion, 3 raiteli eskad-
ronus, 6 baterijas, 144 kulkosvaidius ir 2 autoarvuoius
394
.
Lietuvi puolimui buvo skirta pirmoji stipresn sparnin grup. sakym u-
imti ieities rib puolimui Augustavo mikuose gavo rugsjo 19 d., o uimti j buvo
sakyta iki rugsjo 21 d. ryto. Anksiau iame bare veik lenk raiteliai dabar buvo
pakeisti pstininkais. Lenk kariuomenei buvo sakyta pradti puolim rugsjo 22
d. 10 val. ryto. Seinus, Berininkus ir Kapiamiest sakyta uimti ir lietuvius nu-
stumti iaur ne vliau kaip iki rugsjo 22 d. sutem. Seinus ir Berininkus buvo
pavesta uimti I pst. legion divizijai, o Kapiamiest IV raiteli brigadai.
I pst. legion divizij sudar dvi brigados. I brigada (I ir V pst. pulkai puolimui
susitelk Augustavo mike, pietvakarius nuo elvos, ir Bdviei kaime, prie Gib
Augustavo plento). III brigada (VI ir 41 pst. pulkai) susitelk Krasnopolyje ir iaur
nuo jo. Lenk karo vadovyb sak puolant patruli nesisti, kad lietuviams bt
didesnis netiktumas. Lenk Generalinis tabas nesvarst klausimo, ar lietuviai atsilai-
kysi, jiems tik rpjo klausimas, kiek laiko uims lietuvi pajg likvidavimas.
324
Lietuvos kariuomens vadovyb apie lenk rengimsi puolimui ir j pajg
sutelkim Augustavo mikuose turjo tik apytikri ini. Tas inias jai suteik val-
gyba bei pabg lenk kariai. Todl aukiau mintuose vadovybs sakymuose vis
buvo pabriama, jog yra vilties ginijamus klausimus isprsti taikiu bdu, nors
kartu ir spjama bti pasirengusiems atremti bet kok prieo pasiksinim. Lietuvi
kariuomen, umusi gynimosi linij, tvirtino savo pozicijas ir kas apkasus. Lietu-
vi kariuomens uimtos gynimosi linijos tvarkymas netiko to laiko kautynms. Sie-
kimas laikyti itiest fronto linij ved prie didelio fronto itsimo. Fronto linija buvo
perdaug ilga, kad bt buv galima tinkamai j apstatyti negausiomis ms kariuo-
mens jgomis. Menka buvo tuo laiku ir lietuvi valgybos veikla.
1920 m. rugsjo 22 d. 10 val. staiga ir didelmis jgomis lenkai pradjo puoli-
m. Tose vietose, kuriose norjo prasilauti pro ms front, lenk karo vadovyb
sugebjo sutelkti 45 kartus didesnes jgas, negu ten buvo lietuvi. Puolama buvo
lietuvi II pst. divizija. III pst. divizijos bare, abipus KalvarijosSuvalk plento,
buvo ramu. Kapiamiesio kryptimi, kur stovjo VIII pst. pulko tabas, I lenk bri-
gada, mikais priartjusi prie ms pozicij, staigiai ir stipriai puol elv ir Bdvie-
i k. Ten buvo VIII pst. pulko II bataliono IV ir V kuopos. VIII pst. pulkas, kaip
minjome, buvo ums ilg bar nuo Baltups iki Nemuno. io pulko VI kuopos du
briai buvo prie pulko vado mjr. J. apliko atsargoje, o dar vienas ios kuopos brys
su sunkiuoju kulkosvaidiu saugojo Druskinink tilt
395
(r. 40 schem).
VIII pst. pulko I batalionas (l. e. vado p. karin. P. Bytautas), stovjs deinia-
jame pulko sparne, gyn pozicij abipus Gib kaimo, tarp ten esani eer. Bata-
lione tebuvo I ir III kuopos, nes antroji buvo priskirta prie II bataliono. io bataliono
(vadas kpt. B. Pulkauninkas) IV kuopa (vadas ltn. J. Kairionis) buvo sitvirtinusi
elvos kaime ir jo apylinkje, V kuopa prie Bdviei kaimo, kairiajame Maros
krante, o priskirta II kuopa atsargoje mike prie eerlio netoli BerininkKap-
iamiesio plento.
Ltn. J. Kairionio vadovaujamos IV kuopos bar puol lenk keturi kuop bata-
lionas, jo raitj valg brys, remiami vienos lauko baterijos. Lenkai greitai um
elv bei Gibus ir, nors lietuviai ir atkakliai prieinosi, privert juos trauktis Berinin-
k ir Sein link. IV ir V kuopos buvo iblakytos. Apie vidurdien lenkai perjo Maros
up ir turjo laisv keli vykdyti tolesniems veiksmams. Staigiam lenk puolimui talki-
no geros prieigos prie lietuvi pozicij i Augustavo mik. Perj up, lenk raiteli
eskadronai nuygiavo Kuodi k. link. Traukdamiesi lietuviai smarkiai apaud len-
k raitelius autuv ir kulkosvaidi ugnimi. Visgi apie 14 val. 20 min. lenkai Kuo-
dius um. Prasiver per Maros up VIII pst. pulko III bataliono (vadas vyr. ltn.
A. Janaviius) uimtame bare, jie ujo unugar ltn. J. Jankaus vadovaujamai VIII
kuopai, j ivaik, paimdami nelaisvn pat kuopos vad ir 16 kareivi
396
.
Tuo laiku telefono ryys su pulko vadu mjr. J. apliku ir kuopomis nutrko.
Apie aukiau mintus vykius nieko neinojo nei mjr. J. aplikas, nei kaimynystje
dislokuoto II pst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis. Apie lenk prasiverim jiems ir II
pst. divizijos vadui plk. V. Grigalinui-Glovackiui prane V pst. pulko vadas kpt.
K. kirpa, kurio vadovaujamas pulkas buvo II pst. divizijos atsargoje. Pats kpt. K.
kirpa su tabu ir II batalionu buvo Berininkuose, pulko gurguol Klepoi rajo-
ne, o I ir III batalionai kas apkasus agari, Pockn, Olankos ir Pulkot ruoe.
325
I lenk brigada (penki pstinink batalionai, vienas raiteli eskadronas ir vie-
nas artilerijos divizionas), umusi elv, puol Berininkus, kur, kaip jau minjo-
me, stovjo lietuvi V pst. pulkas. II pst. divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glo-
vackis, manydamas, jog tai vietinio pobdio lenk puolimas, sak kpt. K. kirpai
likviduoti nepasisekim prie elvos ir uimti turtas pozicijas
397
.
Kpt. K. kirpa sak kpt. L. Garbaliauskui su I batalionu i Olankos ygiuoti
Beralaukio kryptimi, uimti elv ir gelbti sunki kaimyninio II pst. pulko pad-
t. Kpt. V. Bagdonaviius su viena II bataliono kuopa turjo pulti deiniau Berinin-
kKapiamiesio, supant elv i iaurs ryt, o su VI kuopa i Dubi pro Kunio
ir Lempio tarpeer. Kpt. P. Plechaviius su III batalionu liko pulko rezerve Dvarci-
ki rajone, pasirengs uimti ir ginti dviem kuopomis Pulkot auktumas
398
.
40 schema
Lenk puolimas 1920 m. rugsjo 22 d.
326
Pulkas tada neturjo joki pagalbini dali. Pulko raitj valg komanda
apie 30 raiteli buvo iskirstyta batalionus ir kuopas ryiams palaikyti. Apie iuos
pertvarkymus kpt. K. kirpa informavo II pst. pulko vad mjr. J. Laurinait, kuris
taktiniu poiriu buvo labiausiai suinteresuotas kaimyninio V pst. pulko veiksmais.
Gavs mint informacij, mjr. J. Laurinaitis suabejojo, ar dar bt galima pataisyti
padt, nes lenkai jau um Gibus ir keliose vietose puol II pst. pulko utvaras
eer linijoje vakarus ir pietvakarius nuo Sein ir ar bepavyksi prie lenkus atsi-
laikyti
399
.
Kpt. K. kirpai apie priimt kovos sprendim praneti kito kaimyninio pulko
vadui mjr. J. aplikui nepavyko, nes telefono ryys jau nebeveik
400
.
V pst. pulko batalionai pradjo vykdyti jiems ikeltus udavinius. Taiau I7
batalionas spjo ateiti tik iki Basi ir um pozicij prie pat Berinink, nes lenkai
jau ir Dubius buvo um. Netrukus jie m atakuoti ir I batalion. Pirmieji lenk
puolimai buvo atremti. Tada lenkai, turdami didesnes pajgas, pradjo vykdyti
abipus V pst. pulko sparn supim. Vyko smarki kova, viena i didiausi iose
operacijose. Vien lenk I legion pulko uvo 3 kuop vadai. kov buvo trauktas
visas V pst. pulkas. Visgi Berininkus pavyko lenkams apsupti ir apie 14 val. uim-
ti. Pulko I batalionas, i vis pusi supamas, turjo pasitraukti Olank ir uimti
ten ikastus savo apkasus. Dubius atkakliai gynusi pulko VI kuopa patyr skaudi
nuostoli. Kovos didvyrio mirtimi ia uvo Lietuvos karo mokyklos aukltinis ltn.
Petras Saldukas, su kareivi briu ties Dubiais kelis sykius atmus dideles lenk pajgas ir
kur laik pristabds j verimsi ir leids pulko tabui ir kitoms dalims suspti pasitraukti
i Berinink naujas pozicijas ir ginti kelius, einanius Lazdijus ir Seirijus
401
.
Um Berininkus ir nustm sutiktas ms dalis, lenkai puol Sein krypti-
mi. V pst. pulko rezervas III batalionas (vadas kpt. P. Plechaviius) buvo
pasistas link Pulkot, kur, sitvirtins 145 ir 149 auktumose, band sulaikyti i
Berinink puolanius lenkus. Batalionas iki 17 val. iose auktumose atlaik kelis
kartus stipresnio prieo puolimus. Didel param V pst. pulkui suteik atvykusi
pagalbon kpt. A. klriaus vadovaujama artilerijos VII baterija bei arvuotis Aras
(komendantas ltn. J. Jakulis), padar lenkams daug nuostoli.
Taiau gausios lenk pajgos V pst. pulk energingai puol toliau visu fron-
tu. Nebegalint kuo nors padti II pst. pulkui, V pst. pulkui nebeliko prasms at-
kakliai laikytis Pulkot auktumose. Siekdamas apsaugoti pulk nuo galimo apsupi-
mo, kpt. K. kirpa nusprend pavakary atsiplti nuo prieo ir pulk, dengiam
abiej arvuoi (neseniai buvo atvyks arvuotis arnas komendantas ltn. V.
Aseviius) ir artilerijos ugnies, atitraukti kit pozicij. Visi trys batalionai kautyni
tvarka atsitrauk DunicosKalvikiKuin linij gintis, pridengdami Seirijus
ir Lazdijus nuo tolesnio lenk puolimo
402
.
Kovos veiksm metu V pst. pulkas patyr nema nuostoli: 1 karininkas ir
apie 20 kareivi uvo, keliasdeimt buvo sueista, 130 kari pateko lenk nelais-
vn
403
. i neskm galima paaikinti tuo, kad, vykdant stabdomsias kautynes,
kovotoj grandinms teleidiama atsilaisvinti nuo puolanio prieo tik j arti prisilei-
dus. Tatai bna susij su rizika arba patekti nelaisv, arba ti nuo prieo.
Rugsjo 22 d. lenk puolimo pradioje II pst. pulkas (vadas mjr. J. Laurinai-
tis) buvo ums bar u Sein nuo Kleiv e. iaurje iki Baltups pietuose imtinai.
327
Pulko vado inioje buvo I ir II batalionai. III batalionas tuo metu buvo paliktas Aiu-
oje (Hooje), II pst. divizijos vado inioje. I batalionas buvo ums ruo dein
nuo VIII pst. pulko I bataliono nuo Baltups iaurs link. Jo III kuopa buvo rezer-
ve Posejankos kaime. II bataliono dvi kuopos (IV ir V) buvo dein nuo I bataliono.
VI kuopa buvo rezerve Seinuose. ia buvo ir pulko tabas. Pulko vado inioje buvo
dar I haubic baterija KonstantinaukosPosejankos rajone, VII baterija ties Kon-
stantinaukaMara ir IX baterija SeinLumbi rajone
404
.
Kov pradioje II pst. pulkas lenk nebuvo puolamas. Pulko vadas mjr. J.
Laurinaitis, apie 12 val. gavs ini i V pst. pulko vado kpt. K. kirpos, jog, ne-
patikrintomis iniomis, lenkai um elv, taip pat I haubic baterijos vado kpt. P.
Gudelio praneim, jog lenk kolona ygiuoja Gib kryptimi, sak j apaudyti. Tuo
bdu prasidjo mis pulko kairiajame sparne. I kuopos vadui, palaikiusiam ry su
VIII pst. pulku, sakyta atkreipti dmes savo bar. Tuo metu VIII pst. pulko I
kuopa, buvusi Gibuose, nieko nepraneusi atsitrauk ir lenkai, um Gibus, pradjo
supti II pst. pulko I bataliono kairj sparn Baltup. Jiems apsupus Baltupyje buvus
vien br, pulko vadas kpt. J. Laurinaitis sak I kuopai trauktis Sein link. Siekda-
mas likviduoti lenk prasiverim, sak III kuopai uimti bar nuo Posejankos iki
Bok, kur, susisiekus su V pst. pulko batalionu, turjo drauge ygiuoti Gibus. Ta-
iau V pst. pulkas ne tik neatakavo lenk nurodyta kryptimi, bet, kaip minjome,
pasitrauk i Berinink, nestengs perspti apie tai II pst. pulko vado
405
.
Um Berininkus, lenkai vien kolon pasiunt Pulkotus ir tabin, siekda-
mi atkirsti keli V pst. pulkui, atsitraukusiam link Pockn, o kit kolon Seinus.
Pastaroji apsupo III kuop, kovojusi su lenk kolona, ygiavusi keliu GibaiSeinai.
Tuo pat metu pulko vadas mjr. J. Laurinaitis gavo i II bataliono vado ini, kad lenkai
upuol deiniajame sparne buvusi IV kuop. Pozicijai sustiprinti buvo pasista VI
kuopa. Lenk puolimas buvo atremtas. II pst. pulkas, supamas i kairs ir turdamas
laisv keli atsitraukti agariKalvarijos ir kit keli SeinaiBubeliaiBurbiks
Lazdijai link, sukdamas kairj sparn, trauksi kovodamas deinn. Mjr. J. Laurinai-
tis, nematydamas pavojaus i deins, sak gurguolei i Sein pereiti agarius ir ten
laukti tolesni nurodym. Toliau lenkdamas kairj sparn, pulkas pamau trauksi
Seinus, kur susikoncentravs man atsitraukti agarius. Taiau kov su lenkais metu
nutrko ryys su visomis dalimis bei II pst. divizijos tabu. Teko veikti savarankikai.
Vis laik vyko miai kairiajame sparne, todl buvo manoma, jog lenkai puol el-
vGibus, nordami uimti Kapiamiest ir per Sopockin ygiuoti Aiu (Ho).
Taiau lenkai tuo paiu metu atakavo VI pst. pulk, kuris buvo priverstas pasitrauk-
ti, taip pat nespjs perspti II pst. pulko vado.
Lenkai met prie lietuvius kavalerijos pulk bei pstinink pulk. Kavalerija
tuoj um agarius ir atkirto atsitraukimo keli, o pstininkai apsupo pulko dein-
j sparn, paimdami IV ir VI kuopas nelaisvn. Bdamas apsuptas i vis pusi,
pulko vadas mjr. J. Laurinaitis liko Seinuose, laukdamas kol juose susirinks paskuti-
niosios dalys, su kuriomis galvojo atsitraukti agarius, visai neinodamas, jog len-
kai juos jau buvo um apie 12 val. ygiuojant su I ir II batalion likuiais agari
link, i raitj valg suinota, jog minta vietov lenk jau uimta. Tuomet pulkas
pasuko Galadusio paeere, tikdamasis ieiti SmalnLazdij viekel. Bet ia su-
tiko vis lenk I legion divizij ir po trumpo mio buvo priverstas pasiduoti.
328
nelaisv pateko II pst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis su pulko tabu, I ir II
batalionais, valg ir ryi komandomis ir II pst. divizijos 1,5 baterijos (6 pabk-
lais). Mjr. J. Laurinaiio teigimu, puldami deinj II pst. pulko sparn ir lenkai pa-
tyr nema nuostoli. Tame myje ypa pasiymjo pulko IV ir VI kuopos
406
.
Lenk karo istoriko J. Smolenskio teigimu, lenk paimt grob sudar: 12 pa-
bkl, i j 3 sunkieji, 26 kulkosvaidiai, apie 35 karininkai, tarp j vienas pulko
vadas (mjr. J. Laurinaitis) ir vienas artilerijos grups vadas, daugiau kaip 1700 be-
laisvi, keletas virtuvi, kelios deimtys arkli, daug amunicijos, autuv, veim ir
karo mediagos. Be to, lietuviai turjo dideli nuostoli umut ir sueist
407
.
Veikiausiai ie skaiiai daugiau ar maiau perdti, taiau reikia pripainti, jog II
pst. pulk itiko tikra tragedija.
Rugsjo 22 d. apie 1314 val. lenkai puol ir lietuvi III pst. divizijos sudtyje
buvusio VI pst. pulko (vadas plk. ltn. J. Butkus) ginam bar. is pulkas buvo
isidsts BokKlev tarpeerisRaistakiemisvikeliaieipikioKlev tarpee-
ris linijoje. I bataliono baras pietinis vikeli pakratysPaleliai, II bataliono nuo
etokSuvalk geleinkelio iki Raistakiemio. III batalionas buvo rezerve Didiuli
rajone. Pulko tabas iauriniame Vidugiri kampe prie kelio VaitakiemisLazdijai.
Pulk rm III baterija (vadas karin. J. Kulitanas)
408
.
Lietuvi VI pst. pulk puol lenk III pst. brigados VI pst. legion pulkas.
Buvs Vilkapdi kaime ir vakarus nuo jo lietuvi pulko vienas batalionas po
trump kautyni buvo priverstas pasitraukti iaur. I Sein prie Vidugiri k. at-
vyko dar vienas VI pst. pulko batalionas, kuris smog lenkams, privert juos pasi-
traukti ir sustojo. Taip pasirengusios abi puss istovjo iki tos dienos vakaro. Po to
dauguma lenk III brigados dali nuo Vilkapdi pasuko rytus agari ir Sein
kryptimi II pst. pulko unugar
409
.
Lenk kavalerija laisvai prajodavo pro tuius tarpus. Ryiai tarp atskir lie-
tuvi karini dali pairo, gintis tapo labai sunku.
Prasiverus lenkams per Kuodius ir iblakius VIII pst. pulko I ir II batalio-
nus, jiems atsivr atviras kelias Kapiamiest. Mjr. M. Piaseckio vadovaujama len-
k IV raiteli brigada rugsjo 22 d. po piet ts yg Kapiamiesio kryptimi. I
pradi lenkai puol dviem voromis, o vliau pasiskirst kelet smulkesni. Siek-
damas sumuti lietuvi dalis ir paimti kuo daugiau belaisvi, mjr. M. Piaseckis nu-
sprend taip pulti, kad Kapiamiestis bt apsuptas ir kad kelias lietuviams trauktis
Leipaling iaurs ryt link bt atkirstas. Umus Kuodius, puolim ts lenk
16 ulon pulkas ir trys VII ulon pulko eskadronai.
Rugsjo 22 d. popiet Kapiamiestyje stovjo VIII pst. pulko tabas, rezervas,
kur tesudar tik vyr. ltn. M. Kalmantaviiaus vadovaujamos VI kuopos du briai
(treiasis buvo pasistas saugoti Druskinink tilt), po susirmim su lenkais pasi-
trauks III batalionas (vadas vyr. ltn. A. Janaviius) ir pulkui priskirta V baterija
(vadas vyr. ltn. P. Trakeviius). III bataliono tabas buvo Petokuose.
Gausios lenk pajgos greit um Petokus, o apie 19 val. mirkli k., esant
2 km pietus nuo Kapiamiesio. VIII pst. pulko II batalionas tuo metu dar laiksi
KoknosKoviki eer linijoje. Mjr. J. aplikas, nordamas atremti smark prieo
puolim ir bijodamas, kad lenkai netiktai neapsupt Kapiamiesio, su jame buvu-
siomis pajgomis pasitrauk Janiulius, u puss kilometro nuo miestelio Leipn
329
plentu. Apie 20 val. lenk voros, pralauusios II pst. pulko bar ties Seinais, smog
VIII pst. pulko II batalionui sparn ir is buvo priverstas pasitraukti tarp eer
Veisj kryptimi. Apie 22 val. Kapiamiestis ir Janiuliai lenk buvo uimti. Ties
Janiuli kaimu buvo netiktai ukluptas unugar prasiverusios lenk kavaleri-
jos ir smarkiai nukentjo V baterijos brys. Kautynse uvo baterijos brio vadas
ltn. J. Stepulionis, o jos vadas vyr. ltn. P. Trakeviius su 43 kareiviais pateko nelais-
v. Netekta 62 arkli ir daug kariko turto: 4 patrank, 13 gurguoli
410
.
VI kuopai, pasistai apsuptoms pulko dalims praskinti keli, teko iki 24 val.
atkakliai kovoti su lenkais. Pasibaigus oviniams, kuopa isiskirst po mikus breliais,
kad lengviau galt isiverti i apsupimo. Likusi dali nebebuvo galima surinkti,
todl pulko vadas mjr. J. aplikas pasil karininkams isiskirstyti ir eiti kur kas nori.
Pats pulko vadas su savo padjju mjr. P. Jurgaiiu ir III bataliono vadu vyr. ltn. A.
Janaviiumi metsi kair Baltosios Anios kryptimi, o mjr. A. Liutermoza su pulko
adjutantu vyr. ltn. J. Namiku raiti tarpeeriu per pelk ir kit dien pasiek Seirijus.
Mjr. J. aplikui su tabu pavyko prasiskverbti iki Valent kaimo, taiau ia
atsitiktinai uklyds lenk eskadrono brys pam pulko vadovyb nelaisv. Ope-
racij su lenkais metu nuo 1920 m. rugsjo 1 d. iki spalio 1 d. dingo be inios, pateko
nelaisvn ir buvo nukauti 534 io pulko kariai
411
. Nuo rugsjo 27 d. laikinai vado-
vauti pulkui m mjr. A. Liutermoza
412
.
Rugsjo 23 d. stambios lenk pajgos skubjo uimti tilt per Nemun prie
Druskinink. Norta kuo skubiau persikelti rytin Nemuno pus ir sukelti grsm
Gardine tebebuvusiems bolevikams.
Druskinink tilt turjo ginti VIII pst. pulko VII kuopa ir II pst. pulko III
batalionas. Prie VII kuopos buvo priskirtas III kulkosvaidi kuopos ltn. A. Ruka su
dviem sunkiaisiais vokiei Maxim sistemos kulkosvaidiais. Taiau dl atsitikti-
nai susidariusi aplinkybi ir i dalies dl netinkamo vadovavimo tie daliniai io
udavinio nevykd. Neturjs savybi, kurios kelt kareivi pasitikjim, VIII pst.
pulko VII kuopos vadas vyr. ltn. Grigalinas, nutrkus ryiams su III bataliono va-
dovybe, lkuriavo Paliepiuose (10 km pietryius nuo Druskinink tilto), prie kuri
i vis pusi artjo lenk kavalerija, nors galjo persikelti su kuopa per Nemun ir
atlikti svarb udavin. Rugsjo 23 d. apie 9 val. 30 min. ltn. A. Rukos iniciatyva,
apaudant lenkams, buvo pasirpinta pastotmis ir pasiektas Nemuno tiltas, kur
saugojo nedidelis lietuvi brys, turjs vien sunkj kulkosvaid. Netrukus prasi-
djo smarkus susiaudymas su lenkais, kuris tssi apie 5 valandas. Apie 16 val. tilto
gynjai m trauktis per Druskininkus Ratnyios link, kur buvo lenk apsupti ir
pateko j nelaisvn
413
.
Rugsjo 23 d. lenk divizijos, perjusios Druskinink tilt, nuygiavo Marcin-
koni link
414
. Lenkai, nustm ms kariuomen iaur ir Suvalkijoje palik 17
Poznans divizij, laikinai liovsi persekioti ms kariuomens dalis Suvalkijoje. Po
to kairje Nemuno pusje vyko tik nedideli susidrimai su lenkais.
Lietuvos kariuomen um Vityio eeroViainioRutkosBaltadumbli
LiepinsSmalnVilkapdiDunicosKalvikiKuinVeisiejSeirij e.
Nemuno linij
415
. Tuo ir pasibaig kautyns su lenkais Sduvoje, prasidjusios rug-
sjo 2 d. ir katastrofikai pasibaigusios rugsjo 22 d.
330
SeinDruskininink karins operacijos metu daugiausia nukentjo II pst.
divizija. Nuostolius patyr ios karins dalys: II pst. pulko vienas batalionas uvo, o
kiti buvo iblakyti; iblakytos atskiros V pst. pulko dalys, beveik visas VIII pst.
pulkas. Lenk nelaisvn pateko 2,5 baterijos: I haubic baterija (vadas kpt. P.
Gudelis), V lauko baterija (vadas vyr. ltn. P. Trakeviius) ir IX lauko baterijos
(vadas vyr. ltn. A. Gailius) brys. I viso netekta 10 pabkl
416
. I lietuvi kovoto-
j 2 karininkai ir 32 kareiviai buvo nukauti, 5 karininkai ir 98 kareiviai sueisti, o 38
karininkai ir 1996 kareiviai pateko nelaisvn
417
.
Be to, lenkai pam daug kulkosvaidi, autuv, arkli ir veim. I apsupi-
mo paspruko tik vyr. ltn. A. klriaus vadovaujama VII lauko baterija, kuri, kaip
minjome anksiau, prisijung prie V pst. pulko ir vliau j gerai rm kautynse
prie Berinink.
Lietuvi kariuomen SeinDruskinink operacijoje tok skaud pralaimji-
m patyr dl daugelio prieasi. Vis pirma ji visame lenk fronte laiksi tik pasy-
vios gynybins taktikos, buvo iskaidyta ilgoje linijoje maais dalinliais, prastai vei-
k valgyba bei ryiai, kariams stigo karinio patyrimo. Kov eigai ypa neigiamai
atsiliep nevyks vadovavimas, neefektyviai veikusios artilerijos dalys, nemokjimas
vykdyti nakties veiksm, menkas kavalerijos pajgumas ir kt.
K o v o s p i e t r y t i n j e L i e t u v o s d a l y j e. Sein operacijos metu
deinje Nemuno pusje Aiuoje (Hooje), u 12 km iaur nuo Gardino, tebuvo
mjr. J. Petruiio vadovaujamas II pst. pulko III batalionas. Jo udavinys buvo sau-
goti Aiuos (Hoos) tilt, stebti bolevik veiksmus ir, jiems traukiantis i Gardino,
tuojau uimti miest ir abu jo tiltus per Nemun. Komplikuojantis padiai lenk
fronte, nakt i rugsjo 21 22 d. kariuomens vadovyb sak Vilniuje stovjusio VII
pst. pulko vadui plk. ltn. E. Adamkaviiui uimti Gardin. Prie io pulko buvo
priskirta ir kpt. V. Griganaviiaus vadovaujama I baterija
418
.
I pst. divizijos vado gen. ltn. St. Nastopkos rugsjo 22 d. sakymu VII pst.
pulkas turjo eelonais vykti Gardino link ir uimti bar nuo Augustavo bei Nemu-
no kanalo i deins Eeroni (Ozior) link i kairs imtinai. Bolevikams apleidiant
Gardin ir Sopockin, tuojau uimti juos bei pozicijas palei Nemun ir neleisti len-
kams per j persikelti
419
.
Pulko vadui plk. ltn. E. Adamkaviiui kuriam laikui pasilikus Varnoje, uimti
Gardin su pulko dalimis buvo pasistas jo padjjas mjr. Vl. Rklaitis. T pai rugs-
jo 22 d. pulkas atskirais eelonais ivyko Gardino rajon: III batalionas (vadas
kpt. V. Vitkauskas) Aiu (O, Ho), kur turjo uimti Nemuno krantus nuo
Grandi (Grandii) k. iki Augustavo kanalo ir ten pakeisti nuo rugsjo 2 d. buvus
II pst. pulko III batalion; II batalionas (IV ir V kuopos vadas mjr. A. Kerbelis)
Merkin, o I batalionas (vadas mjr. Vl. Rklaitis) uimti EeroniGrandi bar
420
.
Trkstant vagon, krovimasis utruko gana ilgai, ir III batalionas atvyko Pa-
rie tik rugsjo 23 d. apie 2 val. Po poros valand miestel pasiek ir I batalionas su
pulko vado padjju mjr. Vl. Rklaiiu.
1920 m. rugsjo 23 d. ryt deinje Nemuno pusje Lietuvos kariuomens da-
lys buvo taip isidsiusios: rytus nuo VII pst. pulko buvo I pst. pulkas (vadas
mjr. Vl. Skorupskis), Vilniuje tuo metu stovjo IV pst. pulkas (vadas kpt. J. Varia-
331
kojis), o paiuose rytuose IX pst. pulkas (vadas mjr. A. Pakoviius). Kitos ka-
riuomens dalys tebebuvo Suvalkijoje. Tuo metu Lietuvos kariuomenje tebuvo tik
90 rikiuots kuop, o prie jas stovjo 214 lenk kuop
421
.
Mjr. Vl. Rklaitis, suinojs, jog Druskinink tilt per Nemun gina tik vienas
VIII pst. pulko brys, neturintis ryi su bet kokia savo divizijos dalimi, ir kad Kap-
iamiestis bei Leipnai jau lenk uimti, sak minto pulko brio karininkui ginti
tilt tol, kol atvyks II pst. pulko III batalionas. Nesant galimybi tilt apginti, nuro-
d j sudeginti, prie tai apsirpinant tam reikiamomis mediagomis
422
.
Isiunts kpt. V. Vitkausk su III batalionu Aiu (Ho), mjr. Vl. Rklaitis
supaindino mjr. J. Petruit su padtimi Druskininkuose ir sak jam vykti ten ir
uimti gynimo bar bei tilt per Nemun. VII pst. pulko I batalionas buvo paliktas
Paries stotyje tol, kol paaiks padtis ties Druskininkais, pasiuntus ten ltn. J. Ma-
tel su 2 raiteliais. Apie 12 val. 30 min. mintas karininkas telefonu i Druskinink
painformavo mjr. Vl. Rklait, jog pasisti i utvaros VIII pst. pulko valgai susi-
aud su ygiuojaniais miestel lenkais
423
.
Mjr. J. Petruitis, nesulauks kpt. V. Vitkausko Aiuoje (Hooje), paliko mies-
telyje IX kuopos vad vyr. ltn. J. Andrin, o pats su VIII kuopa, vienu sunkij
kulkosvaidi briu ir bataliono veimais ivyko Druskininkus. Priartjus prie Drus-
kinink ir igirdus smark artilerijos, kulkosvaidi ir autuv audym, mjr. J. Pet-
ruitis pasiunt kpt. E. Noreik su VIII kuopa padti ginti tilt per Nemun. Tuo
metu prie Druskinink artjo ir vyr. ltn. J. Andrino vadovaujama IX kuopa, kuri
stojo atkakli kov su j supaniais lenkais. Taiau atsilaikyti prie gausias prieo
pajgas nepavyko apsupta kuopa pateko lenk nelaisv. Pats mjr. J. Petruitis vos
spjo isigelbti ir, grs Paries stot, prane apie neskm Druskininkuose ir
atkakl lenk jg verimsi Paries link. js VII pst. pulko I bataliono vado
pareigas kpt. I. Gaiauskas, surinks ir irikiavs likusias kuopas, jas stipriai apgin-
klavs, um pozicij abipus plento ParieDruskininkai ties ernuchos vienkie-
miu. Artilerijos I baterija sitvirtino 128 ir 115 auktumose. Vakare Druskinink link
buvo pasisti valgai, kurie susiaud su lenkais ties Jaskelevii kaimu.
Mjr. Vl. Rklaiiui i susidariusios padties tapo aiku, jog lenkai Sopockino
Kapiamiesio rajone sukoncentruotas nemaas pajgas met Druskininkus, nor-
dami apsupti Gardin, ir I batalionas, atsidrs u 50 km nuo savo linijos (baras
Varnoje), prieo jg sulaikyti negalsis. Todl tos pat dienos vakare, apie 21 val.,
sak III bataliono vadui kpt. V. Vitkauskui trauktis Parie, pats su I batalionu ir I
baterija laikydamasis uimtoje pozicijoje, kol III batalionas pasitrauksis i Aiuos
(Hoos)
424
.
Rugsjo 24 d. autant lenkai pradjo smark puolim. J jgos spariai didjo.
I pradi pasirodiusius raitelius pakeit pstininkai, po to prie lietuvi karius
buvo panaudoti bombosvaidiai ir minosvaidiai. Uvir smarkus mis. Atkaklius
lenk puolimus atrm gerai suderinta lietuvi ugnis. Lenk arvuotas automobilis,
negaldamas pervaiuoti ties ernuchos vienkiemiu buvusio tilto, turjo pasitraukti
nuo lietuvi artilerijos ugnies.
Apie 10 val. mjr. J. Petruitis, su savo bataliono likuiais ir dalimi gurguo-
ls vykdamas Marcinkonis, ant geleinkelio susitiko su lenk raiteliais. Gavs
i ini, mjr. Vl. Rklaitis traukiniu pasiunt I kulkosvaidi kuopos vad vyr.
332
ltn. D. Katasonov patikrinti padt vietoje ir, ivaikius lenkus, istatyti utvaras su
kulkosvaidiais Margioni rajone, o traukin pasisti Marcinkonis. 11 val. vyr. ltn.
D. Katasonovas prane, jog ties Margioni kaimu susprogdintas 20 m geleinkelio
ruoas. Neturint atsargini bgi bei ranki, jo suremontuoti nepavyko ir trauki-
nys buvo priverstas sugrti Parie. ia suinota, jog lenkai um Marcinkoni
stot
425
.
Mjr. Vl. Rklaitis, matydamas keliskart gausesnio prieo pranaum, sak I ir
III batalionams trauktis. I batalionas kovodamas trauksi Naujosios RdosNaujad-
varioRodnios kryptimi, kur tikjosi rasti I pst. pulko dalis. 12 val. liovsi veikusi I
baterija. Prie atsitraukiant buvo sakyta pirmiausia atitraukti sunkiuosius kulkos-
vaidius. Kadangi vyko smarkus mis, buvo ginamas platus baras ir lenkai buvo
prislink labai arti, sunku buvo pagauti moment nematomai nutraukti kulkosvai-
di ugn ir pradti trauktis. Ypa sunki buvo II kuopos kairiojo sparno, supamo
lenk, padtis. Apie 17 val. III kuopa palei plent atsitrauk iki geleinkelio. Kai
pradjo trauktis II kuopa, lenkai j puol i dviej pusi. J raiteliai tuo momentu
atakavo Paries miestel ir stot, kur buvo mjr. Vl. Rklaitis su I kuopos I briu.
Taiau atsitraukusi prie geleinkelio III kuopa kulkosvaidi ugnimi isklaid lenk
raiteli vor, o po to ir miestel bei stot puolanius lenk raitelius. Visgi nakt rug-
sjo 25 d. lenkai Parie um.
I batalionui traukiantis toliau Staraja Ruda link, lenk eskadronas ustojo ke-
li kaim ir atakavo I kuop, taiau buvo atmuti ir isisklaid po mik. Tolesn
lenk raiteli puolim paralyiavo I kuopos ugnis bei atjs vakaras. Lenkai liovsi
persekioj
426
.
Rugsjo 25 d. 8 val. ryto I ir III kuopos bei atskiri II kuopos kariai pasiek
Novyj Dvor, i kur 12 val. patrauk Rodnios link. Traukiantis suinota, jog I pst.
pulko dalys i ten pasitraukusios, lenkai Rodn um ir j didels pajgos ygiuo-
ja Lyd. Vakare Uubalio kaime susirinko I bataliono dalys. Kadangi i vis pusi
artjo lenkai, nakiai aplink Uubalio dvar, kur buvo apsistojusios I bataliono kuo-
pos ir gurguol, buvo istatytos sargybos su kulkosvaidiais. Vakare bataliono vadas
mjr. Vl. Rklaitis surinko karininkus susidariusiai padiai isiaikinti ir dl tolesni
ygi pasitarti. Paaikjo, jog po paskutinij dien mi su lenkais kareiviai labai
ivarg, j nuotaika kritusi ir nra vili prasimuti pas savuosius. Mjr. Vl. Rklaitis,
veriamas susidariusi aplinkybi ir siekdamas isaugoti gyvj jg, reikaling b-
simj kov su lenkais metu, sak palikti veimus, sugadinti ir ukasti kulkosvai-
dius, isiskirstyti maomis grupmis ir mikais stengtis prasiverti savj link, nes
visi keliai buvo lenk uimti. Bataliono vadas su kpt. P. Tarasenka ir ltn. J. Mateliu
paskutinieji apleido Uubalio dvar
427
. Didesnioji bataliono dalis (apie 250 mo-
ni) nuvyko Lyd. Ten bolevikai juos nuginklavo.
Tuo bdu siekis uimti Gardin baigsi VII pst. pulko katastrofa. Neskms
prieastys buvo tokios pat kaip ir Suvalkijoje. Kelia nusistebjim tik ta aplinkyb,
jog Lietuvos karin vadovyb rengsi uimti Gardin, neturdama joki galimybi
tai vykdyti. Vis pirma ji disponavo labai menkomis karinmis pajgomis; antra,
bolevikai, siekdami savo tiksl, ios tvirtovs atiduoti lietuviams nenorjo, ir, treia,
tiktis palankios lenk pozicijos Gardino atvilgiu, patyrus katastrof ties Seinais ir
inant j agresyvius tikslus, buvo visikai nerealu. Tuometin Lietuvos vadovyb
333
turjo imtis efektyvi priemoni apsaugoti krato teritorij nuo lenk siverimo,
visomis turimomis pajgomis sukliudyti jiems persikelti per Nemun ar bent ilgiau
juos sulaikyti itin strategikai svarbioje gynimosi poiriu Nemuno linijoje, disloka-
vus Druskininkuose stipri nuolatin gul. Taiau to nebuvo padaryta. Kelia nuo-
stab ir tai, jog VII pst. pulkas buvo pasistas Gardin nakt i rugsjo 22 23 d.,
kai lenkai Suvalkijoje jau buvo sumu visas ten buvusias lietuvi kariuomens da-
lis. Nors VII pst. pulkas prie Paries ir narsiai kovsi, taiau ios kovos, pareikala-
vusios nemaa nereikaling nuostoli, jau buvo beprasms,.
Kaip minjome, VII pst. pulko III batalionas, kpt. V. Vitkausko vadovauja-
mas, rugsjo 23 d. atvyks Aiu (Ho), paskubomis i II pst. pulko III bataliono
perm bar tarp Grandii ir Juodosios Anios ir siek greiiau susijungti su I bata-
lionu bei kitomis dalimis. Batalione buvo apie 500 kareivi ir tik 5 karininkai. Penki
karinink buvo maa tokiam daliniui ir vadovauti buvo labai sunku. Batalione ne-
turta nei vieno telefono, nes ryi komanda nesuspjo apsirpinti reikalingomis
batalionui ryi priemonmis
428
. Batalionas tapo toli isikiusia salele, kuriai dau-
giau nieko nebebuvo lik kaip tik trauktis ir bandyti grti pulk, kurio II batalionas
buvo liks Vilniuje.
Taiau trauktis buvo sunku. Pirma, lenk kavalerija versi atskirti bolevikus
nuo Lietuvos. Lenkai savo smg kreip GardinoLydosMolodenoVileikos kryp-
timi. J kavalerija riet vis sparn ir blok lietuvius, simaiiusius tarp bolevik,
gilyn Rusij, vis labiau atskirdama nuo Lietuvos. Lenkai susidarius ply tarp Lie-
tuvos ir Rusijos vis plt. III batalionas, jusdamas didjant lenk kavalerijos spaudi-
m ir aikjant sparno supim, ryosi lenk puolimo ivengti, juos apeiti ir vl pa-
siekti Lietuvos em, kartu atsipldama nuo bolevik. Tiktasi, kad sumanymas
pavyks, nes ir lenkai laikui bgant pavargo, nebebuvo tokie greiti kaip anksiau.
III batalionui traukimasis vyko sunkiai ir dl maisto kariams bei paaro arkliams
stokos. Jo vadas kpt. V. Vitkauskas susirinko su kuop vadais aptarti tolesnio veikimo
planus ir isprsti svarbi maisto atsarg papildymo klausim. kio virininku buvo
paskirtas ltn. J. Stepelis. Jis turjo apylinkse kaip nors surinkti maisto produkt, kad
nors iek tiek pavalgydint mones. Nors apylinks jau ne syk buvo nusiaubtos, jis
sudar maitinimo komand, kuri rinko visk kas valgoma ir bet kok paar. Karei-
viams buvo leista, utikus pakelse bulvi, imti kienes tiek, kiek kas gali. Vis bkl
buvo be galo sunki. Ypa kentjo sueistieji ir ligoniai. Ialk soviet kariai atm i
gyventoj visk: maist, paar, arklius, galvijus, patalyn, drabuius. Isigand gy-
ventojai ibgiojo mikus ir pelkes. Itisi kaimai buvo tuti ir apleisti. Vietos gyvento-
jai, kurie buvo gr i slptuvi, lietuviams buvo palanks, stengsi padti, bet jie
patys nieko neturjo. Dauguma j kalbjo gryna lietuvi kalba.
alia lietuvi trauksi raudonarmieiai. Tai jau nebebuvo kariuomens dali-
niai, bet tik atskiros padrikos grups, grupels ar pavieniai kariai. Taiau lietuvi
batalionas buvo tvarkingas, drausmingas ir vieningas. Bolevikai neveng ir agitaci-
jos bei kurstym, taiau lietuvi kariai visa tai nekreip jokio dmesio
429
.
Pasiekus Eeronis, padtis lyg ir palengvjo. Netoli Naujadvario sustota pail-
sti, istatytos stiprios sargybos. Vos spjus sumigti, upuol lenk raiteliai. vyko
smarkus susiaudymas. Teko ygiuoti toliau. ygiuoti tarp bolevik buvo sunku.
Rugsjo 26 d. batalionas pasuko Lydos kryptimi. Suinota, jog lenkai yra toli nuj
334
pirmyn. Toliau batalionui ygiuoti buvo dar sunkiau: dauguma tilt buvo sudeginti,
ms kareiviai susimai su bolevik kareiviais nelengva buvo net juos atskirti.
Trkstant paaro, pradjo sirgti arkliai ir nebegaljo toliau veti virtuvi ir gurguo-
li. Reikjo lengvinti veimus arba imtis kit priemoni. Pagaliau susivokta ir imta
ms arklius keisti paliktus bolevik. Tai buvo labai gera ieitis, nes tie kuinai jau
buvo pailsj ir galjo vl veti, o nakt niekas nemat, kas kur k daro
430
.
Didjo pavojus ir i bolevik puss. Artjant prie Lydos, daniau buvo girdti
bolevik komisar agitacins kalbos, kad lietuviai susitar su lenkais ir paleid pas-
taruosius bolevikams sparn. Kai kur buvo suiminjami ms kariai, kaip tariami
dezertyrai. Kpt. V. Vitkauskas, suinojs, jog viename kaime yra suimt ms ka-
reivi, pasiunt ten ltn. J. erni, kad jis pareikalaut juos paleisti. Taiau bolevi-
kai buvo sulaik ir j pat ir tik po ilgok deryb paleido
431
.
Rugsjo 27 d. pavakary batalionas prisiartino prie Lydos. Likus 2 km iki io
miesto, bataliono vadas kpt. V. Vitkauskas buvo ikviestas pas bolevik armijos
vad. Jo laukiamajame kpt. V. Vitkauskas sutiko II pst. pulko III bataliono vad
mjr. J. Petruit, i kurio suinojo, jog Lydoje yra apie 400 VII pst. pulko I bataliono
ir kit pulk kareivi. Pasirodo, kad bolevikai silo jiems susijungti atskir dal,
ketina palikti pas save ir duoti udavin. I bataliono visos kuopos, iskyrus kulkos-
vaidininkus, ia atbgusios be karinink, gerokai suagituotos, pakrikusios
432
.
jusiam kpt. V. Vitkauskui kabinet armijos vadas pirmiausia prikio, kad jo
batalionas ess pakriks ir demoralizuotas. tai kpt. V. Vitkauskas atsak, kad jo
batalionas yra tik pavargs, bet visai ne pakriks ir ne demoralizuotas ir kad gals
net tuojau kautis. Jis pridr, jog ia anksiau atvyks I batalionas yra nukentjs
kautynse, liks be karinink, be jokio aprpinimo, todl ir negali bti tvarkingas.
Po ilg gin kpt. V. Vitkauskui pavyko pasiekti, kad buvo ne tik ilaisvinti karei-
viai, bet ir atgauti j ginklai, bataliono ir I baterijos arkliai. Buvo sakyta lietuviams
per 2 val. miest palikti
433
. Tuo bdu Lydoje ygio rinktin padidjo. Taiau apsu-
pimo pavojus n kiek nesumajo, nes kairje lenk buvo uimta teritorija dar toli
priek.
Lietuvi rinktin Lyd paliko apie 22 val. Padidjus moni skaiiui, vadovy-
bei reikjo dti daug pastang ygio tvarkai palaikyti. I batalionas, neturjs savo
virinink, buvo smarkiai demoralizuotas, prisiklauss visoki kalb, jame m trkti
tvarkos. Kpt. V. Vitkausko sakymu rugsjo 28 d. ryt buvo irikiuoti abu batalionai
bei II pst. pulko kuopa su kit dali atskirais kareiviais. Paaikins sunkias aplinky-
bes ir savo udavin, kpt. V. Vitkauskas paskelb ess visos jungtins dalies vadas
diktatoriaus teismis, pabrdamas, kad jo sakymai privalomi visiems be joki iim-
i ir u prasiengimus, plimus bei kurstym prie virininkus ir valstyb bausis
net mirties bausme. Jo kalba visus paveik toliau batalionai ygiavo pavyzdinga
tvarka
434
.
Po to batalionai per Lipnikes, Subatninkus, Trobas atvyko Bagdonav. Beei-
nant spta pralenkti lenkus ir suinota, jog kelias Amen laisvas. Nors kariai buvo
taip pavarg, jog bent kiek sustojus gridavo emn ir miegodavo kaip negyvi, pas-
kutinioji laisvs trokimo viltis juos taip paveik, jog 11 km keli nuo Bagdonavo
nujo per nepilnas 2 valandas
435
.
Rugsjo 30 d. rinktin atvyko Amen. I vieno vietos gyventojo lietuvio buvo
335
suinota, jog Vilniaus link, netoli Amenos, tikrai yra lietuvi sargybos. Amenoje
truput pailsta. Visi buvo be galo alkani ir tikjosi gauti nors iek tiek uvalgyti.
Deja, kaip visur, taip ir ia nieko nebuvo. Teko tenkintis kasdiene bulviene. ygiuota
Vilniaus kryptimi. U koki 67 km buvo sutikti pirmi lietuviai kareiviai. Tai buvo
IV pst. pulko sargyba. Suinota, kad tiek Kauno, tiek Vilniaus lenkai dar nebuvo
um. Vis nuotaika pakilo. Pasiekus Gudagojo stot, apie sugrim buvo prane-
ta Vilni ir pareikalauta eelono.
Spalio 1 d. ryt eelonas atvyko. Prie ivykstant visos 9 kuopos buvo graiai
irikiuotos ir kpt. V. Vitkauskas pasveikino juos pabaigus sunk ir varginant yg,
pareik padk u itverm ir palinkjo ateityje garbingai atlikti bsimuosius y-
gius. Po to kariai sugiedojo valstybs himn ir suuko Valio! I io varginanio,
tempto ir nepaprasto ygio gro 10 karinink ir 750 kareivi. Per 7 dienas nueita
310 km, t. y. kiekvien dien po 44 km
436
.
Tai vienintelis vykis tuometinje lietuvi kariuomenje, kai atskira dalis itaip
ilgai ibuvo atitrkusi nuo savo pagrindini pajg. Beje, ji ne tik nieko neprarado,
bet dar daug kareivi i nelaisvs ivadavo ir tvarkingai su visu turtu gro. is ygis
buvo Kautyni kriktynos ir tai buvo jauiama vliau, ginant Vilniausirvint
plent
437
.
Lenk ygis iki Lydos vyko be didesni klii. Gardino miestas buvo lenk
supamas iaurje ir pietuose. I Gardino bolevik Raudonoji armija pasitrauk rug-
sjo 26 d. be didesnio pasiprieinimo. Lenkai Gardin um rugsjo 27 d., o Lyd
nakt i rugsjo 28 29 d., po gan sunki ir nuostoling kautyni. Kautyns vyko
rugsjo 2728 d. Po j bolevikai trauksi rytus, rodydami vis maesn pasiprieini-
m. Lenk ofenzyva pavyko.
Rygoje vykstaniose taikos derybose tarp Lenkijos ir Soviet Rusijos delegat
bolevikai dar nuolaid, rod palinkim susitarti. Lenkijos kariuomens pergal
karo lauke paveik ir deryb eig. domu paymti, kad, vykstant Rygoje deryboms,
Lenkijos vyriausyb su savo delegacija Rygoje palaik ry (telefonu ir telegrafu) per
Lietuv nekliudoma. Pravaiuodavo ir pavieniai asmenys kurjeriai, lydimi Lietu-
vos vyriausybs skirt pareign, kari arba civili
438
.
Kaip minjome anksiau, VII pst. pulko II batalionas, vadovaujamas mjr. A. Ker-
belio, SeinDruskinink operacijos metu buvo dislokuotas Varnoje. Lenk karins
vadovybs planuose ygiavimo iilgai aies GardinasVilnius pagrindinis tikslas buvo
uimti Varnos geleinkelio stot, norint sukliudyti lietuviams permesti kariuomens da-
lis i Suvalk krato prie Vilniaus. Supdami bolevik kairj sparn pro Druskinin-
kus RodniosLydos kryptimi, lenkai privert VII pst. pulk skubiai trauktis i Ro-
dnios rajono Valkinink rajon. Kaudamiesi su bolevikais GardinoLydos rajo-
ne, lenkai kelias dienas lietuvius paliko ramybje, jei nemintume likvidavimo lietu-
vi dali, pasipainiojusi lenk IV raiteli brigadai DruskininkParies rajone ir
I pst. pulko I kuopos ivijimo i Noios.
Tuo metu I pst. pulkas, vadovaujamas mjr. Vl. Skorupskio, buvo idstytas
EiikiRodniosVosyliki rajone frontu rytus. kair nuo jo buvo IV pst. pul-
kas (vadas kpt. J. Variakojis), o deinje VII pst. pulko II batalionas (vadas
mjr. A. Kerbelis). Pastarasis buvo dislokuotas Varnoje.
VII pst. pulko vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu rugsjo 24 d. II bata-
336
liono IV ir V kuopos (VI-a buvo palikta prie pulko tabo tiesioginje vado inioje)
ygio tvarka ivyko i Varnos geleinkelio stoties Merkins link. Apie 17 val. V
kuopa um Merkin, tilt per Nemun ir pasiunt valgus Likiav, Leipnus
bei ivulcikius. Tuo paiu laiku IV kuopa um plento tilt per Merk, Bingelius,
Laukininkus ir Puvoius. Uimant mintus punktus, nesutikta jokio lenk pasiprie-
inimo, iskyrus susirmim su jais ties Puvoiais. ia suinota, jog Marcinkonyse
sikrusios didels lenk pajgos pstininkai, raiteliai ir artilerija
439
.
Rugsjo 25 d. II batalion papild i Seirij atsistas III eskadrono 30 raiteli
brys. 11 val. IV kuopos vadas vyr. ltn. V. Statkus ant tilto per Merk sugebjo asme-
nikai vienas sulaikyti 11 lenk veim su ienu, aviomis bei bulvmis ir paimti
nelaisvn 2 lenk kareivius. Kit dien batalionas um bar nuo ivulciki iim-
tinai iki Puvoi imtinai. T pai dien VII pst. pulko vadas buvo paskirtas Var-
nos grups vadu
440
. Vis rugsjo 27 d. vyko valg susiaudymai su lenkais.
Marcinkoni rajone tuo metu buvo lenk 4 pst. pulkai (apie 5800 kovotoj)
su 125 kulkosvaidiais. Manoma, kad prie kiekvieno i j buvo po vien eskadron.
Turta artilerijos. O lietuvi I pst. pulke tebuvo apie 2000 kareivi su 30 kulkosvai-
di, vienas raiteli eskadronas ir viena baterija
441
.
Lenk kavalerijai ygiuojant Rodnios kryptimi, I pst. pulko vadas mjr. Vl.
Skorupskis nebelauk nurodym i viraus, bet pats nusprend, k turi daryti. Tuoj
su pulku atsitrauk NoiosRudnioslos upelio rib. Pirmuosius lenk puolimus
rugsjo 30 d. ir spalio 1 d. I pst. pulkas atrm, bet, lenkams sutelkus daugiau jg,
buvo priverstas pasitraukti iki MergeerisDerenyios upelisPerloja ribos ir vl
sustojo gintis. Grs pavojus Varnos geleinkelio stoiai
442
.
Rugsjo 28 d. um Lyd, lenkai jau kit dien i Marcinkoni rajono prad-
jo puolim Varnos kryptimi. Pirmiausia j raiteliai upuol Zervyn utvar ir j
ivaik. Po to puol iratiki kaim ir nutrauk I pst. pulko ry su VII pst.
pulko II batalionu. Nors lietuvi utvaros gynsi Glbo eero iimtinaiMerkio ups
Mergeeriogeleinkelio linijoje ir net dar priepuolius. Lenkai puol dviem bata-
lionais: vienas Perlojos, kitas Varnos kryptimi
443
.
Pagal Lietuvos vadovybs susitarim su lenkais, 1920 m. rugsjo 29 d. 12 val.
turjo prasidti paliaubos. Vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas sak I, II ir III
divizij vadams nutraukti karo veiksmus
444
. Taiau greit paaikjo, jog tai buvo
eilin lenk vadovybs apgaul. Pasinaudodami lietuvi ginkluot veiksm sustab-
dymu, lenkai tuo metu daugelyje viet sustiprino savo pozicijas ir ts puolim.
Vliau jie prane, kad rugsjo 29 d. tarp 16 ir 18 val. jie sustabdo ginkluotus veiks-
mus tik KalvarijosSuvalk plento rajone. Tai reik, jog kitose vietose karins ope-
racijos tsiamos
445
.
Reikia paymti, jog armijos vado plk. ltn. K. Ladygos sakymu mintose vie-
tovse I pst. pulkui dar nuo rugsjo 25 d. talkino arvuotas traukinys Gediminas.
T dien jis vykd valgyb kelio ruoe Gardino link. Dvyliktame kilometre nuo
Varnos stoties jis privaiavo lenk susprogdint tilt per los up. Padedant gele-
inkelininkams ir vietos gyventojams, tiltas buvo sutaisytas ir traukinys pajudjo
Marcinkonis. Neprivaiavus 2 km iki Marcinkoni stoties, pastebta didel lenk
gurguol, vykstanti per geleinkel rytus. Prieui pradjus audyti i autuv, ar-
vuotas traukinys atideng gurguol ugn i patrank ir kulkosvaidi. Per kelias
337
minutes gurguol buvo sumuta ir iblakyta po laukus. Traukin tuojau apaud
ties Marcinkoni miesteliu stovjusi lenk artilerija i 4 patrank ir autuv. ar-
vuotas traukinys, bdamas giliai sibrovs prieo pus ir be apsaugos, turjo grti
atgal Varnos stot. i valgyba iaikino, jog lenkai buvo stipriai sitvirtin Marcin-
koni miestelyje
446
.
U pasiymjim myje ties Marcinkonimis rugsjo 25 d. 3 arvuoto trauki-
nio kareiviai buvo paauktinti jaun. puskarininkius, o 4 grandinius
447
.
Rugsjo 29 d. lenkams umus Zervyn bei Maniagirs kaimus, arvuotam
traukiniui buvo sakyta padti I pst. pulkui atmuti prie
448
. Traukinio artilerijai
vadovavo vyr. ltn. J. Rimeikis, o kulkosvaidininkams ltn. K. Pays. Su I pst. pulko
1 karininku ir 30 kareivi arvuotas traukinys spalio 1 d., tik pravitus, prisiartino
prie Zervyn kaimo ir sustojo 2 km atstumu. abu kaimus pasisti valgai prane,
jog kaimai lenk uimti ir stipriai saugomi. arvuotas traukinys greitai prisiartino
prie kaimo ir pradjo j bei apylinkes audyti i patrank ir kulkosvaidi. I pra-
di ir lenkai atsak stipria ugnimi, bet greit buvo priversti nutilti ir pasitraukti i
Zervyn. O pstininkai (beveik pus j naujokai) njo kaim, o tik aud bgan-
ius lenkus i miko. Tuomet arvuoto traukinio vadas karin. J. Krauceviius pribgo
prie pstinink ir energingai msi vesti juos pirmyn. Kaimas buvo uimtas. Keletas
lenk buvo paimta nelaisv, o 10 umuta. Dl moni stygiaus prieas toliau ne-
buvo persekiojamas. Tuo metu atsipeikj lenkai pradjo telktis ir i auktum u
kaimo atideng traukin autuv ugn. arvuoto traukinio ugnimi jie buvo isklai-
dyti. Po to traukinys pagal emlap apaud toliau nuo geleinkelio esant Mania-
girs kaim. I jo imuti lenk nepavyko, nes kaim deng mikas, kuris trukd
arvuotam traukiniui veikti. Paleidus visus turtus artilerijos sviedinius (apie 100),
arvuotas traukinys gro Varn
449
.
T pat spalio 1 d. pasisek lenkus pastmti atgal ir kitose vietose. I pst. pulko
IV kuopa su 2 kulkosvaidiais um iratikes. VI kuopa Mergeeryje ypa sau-
gojo geleinkel ir siuntinjo valgus iki Zervyn pusstots. Pulko tabas i Valkinin-
k stoties persikl Varnos stot. Vakare lenkai m supti nuo Maniagirs IV
kuop. Jai pagalb atvyko mjr. V. audzis su husar daliniu ir artilerijos briu.
Nakt IV kuopa pasitrauk Perloj, VI kuopa (vadas kpt. J. Plenta) um pozici-
j su 2 kulkosvaidiais prie geleinkelio bdels u 1,5 km nuo Varnos stoties, vie-
nas brys buvo pasistas Zervyn pusstot, I kuopa um bar palei Derenyios
up iki Perlojos
450
.
Spalio 2 d. lenkai puol geleinkeliu ir vl um Zervyn k., bet, pamat art-
jant arvuot traukin Gediminas, pasitrauk
451
.
Nordamas apsisaugoti nuo netikto prieo upuolimo nakties metu, arvuoto
traukinio vadas karin. J. Krauceviius norjo j perstumti Valkinink geleinkelio
stot, bet I pst. pulko vadas mjr. Vl. Skorupskis tam pasiprieino ir pra traukin
palikti Varnoje dl moralins pstinink paspirties. Traukinys buvo paliktas. Ap-
saugos linija buvo istatyta per 3 km nuo Varnos stoties. Spalio 3 d. ryt lenkai
puol iilgai geleinkelio. saks bazei su dviem artilerijos platformomis kuo grei-
iausiai vykti Valkinink stot, o koviniam sstatui rengtis miui, karin. J. Krauce-
viius aikinosi padt. Ryys su Mergeeri kaime (3 km nuo Varnos stoties) buvu-
siais pstininkais buvo nutrauktas. Greit pasirod lenk raiteliai, o netrukus ir j
338
pstinink grandins. traukin ir stot pradta audyti smarkia kulkosvaidi ir
autuv ugnimi. Lenkai m traukin supti i vis pusi. is atsiaudydamas prad-
jo trauktis Valkinink stot, ivaiuodamas i stoties pagrindin keli. I naujos
vietos buvo audoma i kulkosvaidi abi puses, nes lenkai apsupo Varnos stot ir
atsuko arvuot traukin vis ugn. is, besitraukdamas atgal, privaiavo vagon
uverst keli. Nei pirmyn, nei atgal traukinys vaiuoti nebegaljo, nes buvo suga-
dintas garveys. Tuomet traukinio vadas karin. J. Krauceviius sak kiek manoma
sugadinti kulkosvaidi bei patrank ir palikti traukin. Palaikomi kulkosvaidi
ugnies i upakalinio vagono, kuriame buvo liks ltn. A. Vilenikis su 3 kulkosvaidi-
ninkais kareiviais, mons pavieniui oko i vagon griov ir bgo u pylimo. Prieo
ugnis kaskart stiprjo, o ms silpnjo. Lenkai artjo prie traukinio. Vien i j nu-
ov ms karininkas i revolverio. Prisidengdama krmais ir miku, komanda, il-
gai prieo ugnies persekiojama, pagaliau pasitrauk. Vlai vakare, netiktai liks
gyvas, gro ltn. A. Vilenikis ir keletas kareivi. Buvo umuti 2 kulkosvaidininkai
ir 3 kareiviai. Vienas i vlai sugrusi kareivi buvo sueistas. Daugeliui kareivi
buvo perautos kepurs, milins ir mundurai
452
.
Lenkams liko pusiau arvuotas garveys, 2 pusiau arvuoti kulkosvaidi va-
gonai, viena arvuota artilerijos platforma su 2 patrankomis: viena vokika tolia-
aud, antra vokika sena ir blogai audanti, 16 vokik Maxim sistemos kulkos-
vaidi, apie 60 sviedini, 158 kulkosvaidi ds su 10 000 ovini, 7 autuvai, 4
telefono aparatai, 5 km telefono kabelio ir 1 paprasta platforma su geleinkelio ran-
kiais
453
. Tai buvo dideli ms kariuomens nuostoliai.
Apie 12 val. likusieji gulos kariai gro Valkininkus, kur buvo apsistojusi
baz ir viena platforma su 2 patrankomis ant besisukani Kora sistemos prietais.
Su ja tuojau ivyko m ir iki nakties apaud prie, einant nuo Varnos stoties
iilgai geleinkelio
454
.
Tos dienos (spalio 3 d.) anksti ryt I pst. pulkas buvo taip isidsts: IV kuopa
um bar Paliai iimtinaiPerloja, pagal Merkio up; I kuopa kairiau pagal De-
renyios up iki auktumos 118, VI kuopa Mergeerisgeleinkelis, V kuopos
brys Palkabeliai, o nuo j iki Bari raitinink brys. Nuo Bari iimtinai per
Vydeniusagarus II kuopa. Toliau iki Pulstok III batalionas su artilerijos b-
riu. Kitas artilerijos brys buvo Perlojoje. Rezerve V kuopos du briai, saugojusieji
arvuot traukin, ir III kuopa Gireeryje
455
.
Stoties kryptimi igirds audym, mjr. P. Genys su I ir III kuopomis bei IV
baterijos briu vyko pagalb, bet pavlavo. Pakeliui sutiko mjr. V. audz, kuris
prane, jog Varnos geleinkelio stotis jau uimta, mons iblakyti. Tada mjr. V.
audzis su I ir III kuopomis um pozicij palei Merk ir ilgai gyn Varnos mieste-
l. Artilerija apaud stot. Tik pritrkus ovini (paklydo ovini veimas), pasi-
trauk Bobriki link.
Perloj lenkai puol iek tiek vliau. ia buvo tik kpt. P. Dundulio vadovauja-
ma IV kuopa ir Perlojos partizanai. Nors lietuviai atkakliai gynsi ir net perjo
durtuv kautynes, taiau, gausi prieo jg i vis pusi supami, turjo pasitraukti
Daugus. II kuopos ir III bataliono baro lenkai nepuol, taiau dl bendros padties
ir ie daliniai pasitrauk Valkinink stoties rajon. Vakare I pst. pulkas um
bar: BobriksVazgirdonysJoknaiPamerkys
456
.
339
VII pst. pulko II batalionas tomis dienomis aktyviai kovojo su lenkais Merkio,
Mardasavo, Puvoi, Gudakiemio apylinkse, ne kart suduodamas jiems skaudi
smgi
457
.
Komplikuojantis karinei padiai pietryi Lietuvoje, vyko reikming orga-
nizacini pokyi ms karinje vadovybje. 1920 m. spalio 1 d. armijos vad plk.
ltn. K. Ladyg iose pareigose pakeit gen. S. ukauskas
458
. Lenk puolimui sustab-
dyti pagalb I pst. pulkui ir VII pst. pulko II batalionui sakyta i Suvalkijos pasy-
vaus baro perkelti deinj Nemuno krant aktyvj bar III pst. divizijos III ir VI
pulkus. Gen. S. ukausko spalio 3 d. sakymu III divizijai buvo ikeltas udavinys ne tik
ivyti prie i Varnos stoties bei miestelio, bet ir nustumti j pietus nuo los ups
459
.
III pst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis udavin atlikti paved III pst.
pulko vadui mjr. I. Griciui su dviem batalionais ir baterijos briu. Merkins rajone
buvs batalionas turjo pulti lenkus i sparno Perlojos kryptimi. VI pst. pulkas (va-
das plk. ltn. J. Butkus) su dviem batalionais ir III baterija (vadas karin. J. Kulita-
nas) turjo artimiausiais keliais ygiuoti Perlojos link, pridengti savo deinj sparn
stipria udanga ir, susisieks su III pst. pulko trimis batalionais, nuygiavusiais
Merkins link, taip pat pulti Perloj ir, sumuus prie, padti j nustumti u los
ups. VII pst. pulko II batalionas neskms atveju turjo uimti bar nuo Ilgio ee-
ro iki Maksimoni kaimo pagal Nemun
460
. Mjr. Ig. Musteikis taip pat kreipsi
armijos vad gen. S. ukausk, praydamas, kad puolim paremt Valkinink ra-
jone buvusios karins dalys, o aviacija bombarduot prieo telkinius Varnos mies-
telyje ir geleinkelio stotyje
461
.
Puolimas prasidjo nustatytu laiku spalio 4 d. 5 val. Puolamj dali voros
pradjo atakuoti Varn, Nedzing ir Merkin. Atkakliame myje apie 9 val. buvo
uimta Varna, o atskiros dalys pasistmjo geleinkelio stoties link. Taiau stiprios
lenk pajgos, remiamos arvuoto traukinio, apie 13 val. privert lietuvi dalis atsi-
traukti. Puolant Perlojos kryptimi, buvo uimta Nedzing, lenkai imuti i Vartivala-
ki, uimtos Perlojos kapinaits ir vandens malnas ant Nedzings upelio. Lietuvi
grandins kelis kartus puol Perloj. Smarkus mis tssi iki 14 val. 30 min. Lenkai
pereidavo kontrantpuol, bet su nuostoliais bdavo priversti grti apkasus. Nuo 15
val. lietuvi puolimas buvo sustabdytas, tik iki vakaro dar paaudoma lta artilerijos
ir autuv ugnimi. Tarp lietuvi buvo nukaut ir sueist. Puolimo metu uvo III
pst. pulko II bataliono vadas vyr. ltn. T. ostakas ir I kulkosvaidi kuopos vadas vyr.
ltn. V. Adomonis. Dideli lenk nuostoliai, paimta j kari nelaisvn
462
.
VII pst. pulko II batalionas um Merkin, sumudamas lenk dalin prie
tilto per Merkio up, bei Bingeli kaim
463
.
Puolimo metu aktyviai reiksi ms aviacija. Spalio 4 d. Varnos geleinke-
lio stot buvo pasisti 5 lktuvai sunaikinti prarastam lietuvi traukiniui, kur lenkai
galjo panaudoti prie lietuvi kariuomen. Taiau io traukinio sunaikinti nepavy-
ko, nes lenkai spjo j i Varnos atitraukti ir paslpti Vilniaus tunelyje. Nerad trau-
kinio, lktuvai bombardavo Varnos geleinkelio stoties rajon. Puolimo metu ltn. J.
Kumpis buvo sueistas galv ir kartu su valgu ltn. J. Pranckeviiumi pateko
lenk nelaisv. Ltn. J. Kumpis spalio 10 d. mir. Vliau abu laknai buvo apdovano-
ti Vyio kryiaus ordinu
464
.
Spalio 4 d. vakare ms kariuomens dalys um gynimosi linij nuo Merki-
340
ns imtinai per iuos punktus: Mergeerisauktumos rytus nuo GudakiemioBu-
rokaraistisVartivalakiaiauktumos 137 ir 138EeriekaiBobriksBarteliai
465
.
Spalio 5 d. kovos PerlojosVarnos rajone atslgo. Lenkai didesnmis jgomis
puol tik VI pst. pulko bar, apaudydami artilerijos ugnimi Vartivalaki kaim
bei vandens maln, kur buvo pagrindin j puolimo kryptis. Lenk pajgos priver-
t vakariniame Nedzings upelio krante isidsiusius du V kuopos brius ir vien
VI kuopos br pasitraukti, taiau, patek vandens malno auktumas umusios
II kuopos ugn, turjo bgti atgal
466
.
Apie 17 val. lenk arvuotas automobilis i bombosvaidi smarkiai apaud
VII pst. pulko II bataliono pozicijas prie tilto per Merk. Dvi lenk kuopos sugebjo
mikais prasiverti pro bataliono IV kuopos tarpus, prisiartino prie Merkins, bet,
sutiktos V kuopos ugnimi ir padedant IV kuopai i unugario, buvo isklaidytos ir
netvarkingai pasitrauk
467
.
Vykstaniomis atviromis lietuvi ir lenk kovomis susirpino Antants valsty-
bs ir Taut Sjunga. Spalio 4 d. vakare Suvalkus atvyko Taut Sjungos kontrols
komisija. Praddama darb, ji pirmiausia pareikalavo kad bt sustabdyti ginklai
Varnos rajone. Buvo nutarta paskelbti paliaubas ir jas pradti vykdyti spalio 6 d.
10 val.
468
Taip nutrko kovos dl Varnos geleinkelio mazgo, pasibaigusios dar
viena didele lietuvi neskme.
i neskm vis pirma buvo patirta dl atskir kariuomens dali (VI pst.
pulko, III baterijos ir kt.) nerytingumo karini operacij metu, prasto j veiksm
koordinavimo bei lenk jg persvaros.
V a l d i o s i n s t i t u c i j i r v i s u o m e n s r e a k c i j a d l l i e-
t u v i k a r i u o m e n s k a t a s t r o f o s l e n k f r o n t e. Po Sein
Druskinink katastrofos vadovybje prasidjo nesutarimai ir kaltinink paiekos.
Vis pirma usienio reikal ministras dr. J. Purickis priekaitavo krato apsaugos
ministrui plk. ltn. K. ukui, skatinusiam pulti Seinus, kai su lenkais buvo susitarta
toliau tsti derybas ir buvo sudarytos paliaubos. Pastarasis, kaip vyriausiasis kariuo-
mens vadas, savo ruotu kaltino armijos vad plk. ltn. K. Ladyg nesugebjimu
vadovauti ir lenkus nugalti. is plk. ltn. K. ukui atsaks tuo paiu vyriausiasis
kariuomens vadas neleids vis turt karini pajg panaudoti taip, kaip jam
atrod tinkamiausia. is nesutarimas baigsi tuo, kad, kaip minjome anksiau, plk.
ltn. K. Ladyga 1920 m. spalio 1 d. buvo atleistas i armijos vado pareig. Dar savait
anksiau II pst. divizijos vad plk. V. Grigalin-Glovack pakeit gen. ltn. M. Kat-
ch. Visi tie tarpusavio ginai ir kaltinink iekojimas vyko patylomis nevieai.
Nors i SeinDruskinink operacijoje veikusi pulk V pst. pulkas, dauge-
lio specialist nuomone, puikiausiai atliko savo kovos udavin, sumaniausiai ir at-
kakliausiai gynsi, plk. V. Grigalinas-Glovackis ir lenk fronto vadas gen. ltn. M.
Katch savo ruotu svarbiausiu kaltininku dl II pst. divizijos nepasisekimo laik V
pst. pulko vad kpt. K. kirp
469
, kuris buvo atleistas i mint pareig. Kit pulk
bei padalini vadai taip pat buvo kaltinami tariamu sakym nevykdymu, j kriti-
kavimu, bailumu ir t. t. Kaip vliau ra ats. plk. J. Petruitis, buvs Marijampols
grups vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis kov su lenkais metu karininkus taip
apibdino: Dalies vad savo virinink sakym kritika, nenoras kovoti, tvyns
341
meils trkumas, nenoras eiti Augustavo mikus, visikas nenoras suprasti politi-
kos reikalavimus ir t. t. buvs danas reikinys
470
.
Kai kuri dali karininkai tokiu auktosios karins vadovybs vertinimu jau-
tsi eisti. Manytume, jog pagrstai. Ir tai kodl. Karininkai piktinosi ir kritikavo
savo vadovyb vis pirma todl, kad jos keliami reikalavimai nebuvo grindiami
realia karine jga. J nuomone, karin vadovyb, uuot tam tikroje vietoje sutelkusi
savo jgas, kurios reikiamu momentu bt stipresns u prieo, jas ibarstydavo po
visus frontus batalionais, kuopomis, briais ir vos ne atskirais monmis, nesten-
gianiais vykdyti ikelt uduoi. Danai karius vargino vairs nereikalingi veiks-
mai, neapgalvoti, keisti manevrai ir ygiai, j kaitaliojimas. Viena i neigiamybi
kariuomens tabuose buvo ta, kad daugelyje j dirbo nekvalifikuoti mons, kurie
nesugebdavo vad idj tiksliai idstyti ir aikiai suformuluoti sakymuose dali-
niams. Neretai pasitaikydavo, kad tuos neapgalvotus sakymus pradjus vykdyti
greit reikdavo juos pakeisti ar ataukti. Taigi vieno ar kito dalinio jau atliktas ygis
ar veiksmas pasirodydavo ess nereikalingas. Be to, neretai tabai neapskaiiuoda-
vo atstum tarp vietovi, kurias daliniai turdavo tam tikr dien pasiekti, ir ka-
riams tekdavo kartais ygiuoti po 6070 km dien. Po toki ygi vargu ar dar
buvo galima i kari ko nors tiktis susirmim su prieu metu. tai tokius sakymus
kaip tik ir kritikavo vis pirma patriotikai nusiteik karininkai, neabejingi tvyns
likimui. Savo atsidavim jie jau buvo rod ankstesni kov su bolevikais bei ber-
montininkais metu vertinti aukiausiais Tvyns apdovanojimais (mjr. J. apli-
kas, mjr. J. Laurinaitis, mjr. J. Petruitis, kpt. K. kirpa ir kt.).
Taigi auktosios karins vadovybs kaltinimai dali vadams neturi rimtesnio
pagrindo. Svarbiausia kariuomens pralaimjimo Suvalkijoje ir pietrytinje Lietu-
vos dalyje prieastis buvo kvalifikuotos, prityrusios, sugebanios vadovauti stam-
biems kariniams daliniams vadovybs stygius. Vienintelis auktos kvalifikacijos ga-
bus lietuvis generolas tebuvo Silvestras ukauskas, kuris taiau dl nepakankamo
tautinio susipratimo ne kart buvo taps karinink atrios kritikos objektu, kelis kar-
tus turjs dl to pasitraukti i vadovaujani pareig.
Tiesa, tuometinje auktojoje karinje vadovybje buvo dar keletas karinink,
kurie Nepriklausomybs kov metu u vienokius ar kitokius nuopelnus jau buvo pa-
kelti generolus. Kadangi jie carinje Rusijoje tebuvo baig karo mokyklas, pakanka-
mo pasiruoimo vadovauti tabams ar stambiems kariniams vienetams neturjo. Pats
krato apsaugos ministras, kartu js ir vyr. kariuomens vado pareigas, plk. ltn. K.
ukas 1910 m. tebuvo baigs Vilniaus karo mokykl ir carinje kariuomenje tarnavo
ryi komandos, o vliau divizijos ryi virininku
471
. Todl negalima dl vis ne-
skmi lenk fronte kaltinti tik tuometin vyriausyb bei karin vadovyb. Kaip vliau
taikliai apibdino susidariusi situacij fronte plk. J. Petruitis, Argi galima mog
kaltinti dl to, kad jis neturi tos Dievo dovanos, kuri kiti turi, kad jam trksta smege-
n? Negalima mogaus kaltinti, kad jis neturi to patyrimo, kurio kiti turi, o tada paty-
rusi moni kaip tik neturjom. Dirbom, kaip galjom ir kaip mokjome. Visi nor-
jom, kad bt geriau. Blogos valios neturjom, nenorjom Tvynei pakenkti. Samd-
ms ir instruktorius, kuriems u tai brangiai mokjom, Latvijai net Ilukto kratu
472
.
Lietuvos kariuomens pralaimjimo prieastis band aikintis ir Steigiamasis
Seimas. Eins Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas
342
A. Stulginskis, suinojs apie nepasisekim SeinDruskinink kautynse ir patir-
tus nuostolius, tris dienas ir naktis negaljo miegoti, valgyti bei gerti. Taip buvo susi-
jaudins ir susirpins is didis Lietuvos patriotas
473
.
SeinDruskinink katastrofa labai sujaudino ir neigiamai paveik Lietuvos
visuomen bei fronto kovos vyki neinanius Steigiamojo Seimo narius. Seimo na-
riui M. Sleeviiui pasilius, Steigiamasis Seimas rugsjo 25 d. iam klausimui ap-
svarstyti suauk nepaprastj posd. Jame kalbjo 16 Seimo nari. Buvo aptarta
politin ir karin Lietuvos padtis ir, vykstant atrioms bei kartoms diskusijoms,
pasisakyta visomis jgomis prieintis lenk invazijai. Paskelbtame nutarime pritarta
vyriausybs priemonms kratui apginti, pareiktas pasitikjimas paia vyriausybe
ir nutarta kreiptis Lietuvos pilieius atitinkamo turinio atsiaukimu
474
. Jame tautai
buvo aikinami agresyvs lenk kslai Lietuvos atvilgiu ir gyventojai kvieiami T-
vyn ginti bei visomis igalmis savj kariuomen paremti
475
(r. 15 pried).
Steigiamojo Seimo Prezidiumas susidomjo ir padtimi paioje kariuomenje.
Rugsjo 26 d. Senin sueigoje, svarstant paskutinij dien vykius fronte, buvo ak-
centuota, jog visos lietuvi kariuomens dalys buvo upultos netiktai, nes neturta
tinkamos savos valgybos. Senin sueiga pra Ministr Pirminink dr. K. Grini
atkreipti tai krato apsaugos ministro plk. ltn. K. uko dmes, kad tokiam discipli-
nos ir lauko taktikos reikalavimui nusikalt asmenys bt grietai baudiami
476
.
Tvyns gynimo nuo lenk reikalais labai rpinosi Lietuvos gynimo komitetas.
Tuo metu apie 60 i vairi Lietuvos vietovi pasitraukusi sulenkjusi dvarinink
tarnavo lenk kariuomenje, o dauguma likusij krate buvo nusistat prie Lietu-
vos nepriklausomyb, darbavosi svetimos valstybs naudai, j visokeriopai rm.
Matydamas toki padt krate, Lietuvos gynimo komitetas 1920 m. spalio 1 d. pa-
sil krato apsaugos ministrui plk. ltn. K. ukui sakyti miest ir apskrii karo
komendantams atidiai sekti toki dvarinink veikl, tariamuosius suiminti, pa-
traukti baudiamojon atsakomybn, neleisti ivykti i dvar. Buvo pasilyta, galio-
jant karo padiai, udrausti bet kokius j susirinkimus ir leisti auliams, partiza-
nams bei Lietuvos gynimo komitetui padti kontroliuoti padt
477
.
Beveik tuo pat metu buvo sukurtas Lietuvos moter komitetas Tvynei ginti.
Jo tikslas buvo rpintis ilt drabui, apavo ir maisto rinkimu bei pasiuntimu
front, sueistaisiais ir kt.
478
Reaguodamas didjant pavoj kratui bei aukiau mint institucij pasta-
bas ir pasilymus, krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas savo ruotu 1920 m.
spalio 2 d. vienu atsiaukimu kreipsi Lietuvos vyrus, kviesdamas stoti savanoriais
kariuomenn, ir vyriausybs vardu addamas juos ir j eimas aprpinti eme
479
,
o kitu mokyklin jaunuomen, ragindamas j stoti karo mokykl ir tuo papildyti
ms laisvs kovotoj eiles
480
. Visuomen sujudo.
1920 m. gruodio mn. Maajame Seime kilo sumanymas ir buvo parengtas
statymo projektas sudaryti tardymo komisij Suvalk fronto 1920 m. rugpjio
rugsjo mnesi vykiams itirti. is projektas i pradi apie 2,5 mn. buvo svarsto-
mas Steigiamojo Seimo Teisi komisijoje, o 1921 m. gegus 13 d. jo svarstymas buvo
perkeltas Seim. Svarstymo metu paaikjo, jog minti vykiai Suvalk fronte tai ne
atskiras atsitikimas ar vienkartinis nepasisekimas, o glaudiai susij su visa tuometi-
ne kariuomens organizacija, jos netikslumais platesnse apibrose ir todl, si-
343
lant padaryti tardym Suvalk fronto 20 met atsitikimams, greiiausia teks paliesti
ir kitas krato gynimo sritis
481
(kalba netaisyta V. L.).
Krato apsaugos ministro prof. J. imkaus nuomone, apie vykius fronte Lietu-
vos visuomen turjo gauti isami informacij. Taiau tie klausimai kariuomenei
buvo labai svarbs, o daugelis kariki tebetarnavo jos gretose, todl plaiai pa-
skleisti inias, kurios lengvai patekt ir prieams, buvo negeistina. Jo pasilymu Sei-
mas nutar toliau klausim svarstyti u udar dur
482
.
statym Suvalk fronto atsitikim tardymo komisijai sudaryti Steigiamasis
Seimas prim 1921 m. birelio mn. 22 d., o t met liepos 16 d. savo paraais j
patvirtino e. Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas A. Stul-
ginskis ir ministras pirmininkas dr. K. Grinius. Juo remiantis, i Steigiamojo Seimo
nari buvo sudaryta trij asmen komisija, kuriai buvo suteikti plats galiojimai.
U savo veikl ji buvo atsakinga tik Steigiamajam Seimui
483
(plaiau r. 16 pried).
Komisija buvo tokios sudties: pirmininkas dr. J. Buzelis, sekretorius Seimo atsto-
vas Tumnas ir narys Vl. Poela
484
. Vis kariuomens dali bei staig virininkai
mintos komisijos nariams privaljo teikti visoki reikaling pagalb
485
.
i tardymo komisija buvo parengusi tokio turinio veikimo plan (kalba netai-
syta V. L.).
1. Iaikinti: kokioj padty buvo ms kariuomen, kuomet bolevikai atst-
m lenkus u Gardino (detaliai!).
2. Koks abelnai buvo nustatytas planas alies gynimui, jei lenkai priverst bol-
evikus trauktis atgal ir ksintsi okupuoti ms teritorijos dalis.
3. Kaip veik karo valgyba.
4. Koki priemoni msi ms karo vadovyb, kai bolevikai buvo lenk at-
stumti iki Gardino.
5. Organizavimas ir pravedimas ms kontrantpuolio ant AugustavoSuval-
k pradioje 1920 m. rugsjo mn. Prieastis jo nepasisekimo.
6. Ar pasikeit ms karo vadovybs kratui ginti planas, kai ms kariuome-
nei nepavyko grinti Augustavo kanalo sistem, kai ms pulkai buvo lenkais at-
stumti ant ilgos linijos: Vokietijos sienaSeinaiSopockyn.
7. Lenk gausios kariuomens sugrupavimas Augustave ir naujas upuolimas
IX. 22 d. Ar ms vadovybei buvo inoma apie tai ir kokiu priemoni buvo imtasi
atsargumo dlei.
8. Prieastis ms nepasisekimo ties Seinais ir Kapiamiesiu IX. 22 d. ir ms
nuostoliai.
9. Koks buvo nustatytas krato gynimo planas, kai lenkai sumu ms ka-
riuomen pas SeinusKapiamiest, perjo Nemun ir nebebuvo vilties, kad bolevi-
kai atsiturs lenk puolimui.
10. Likvidacija ms fronto Suvalkijoje
486
.
Kaip matyti, is tardymo komisijos parengtas planas buvo gana konkretus ir
detalus, reikalaujs i kariuomens vadovybs gilaus ir isamaus atsakymo svar-
biausius Lietuvos ginkluotj pajg neskms lenk fronte klausimus. Taiau kaip
is planas buvo vykdomas, deja, mediagos surasti nepavyko. Neteko utikti duo-
men, jog dl mint 1920 m. rugsjo mn. pralaimjim kas nors bt buvs pripa-
intas kaltu ir nubaustas.
344
S u v a l k d e r y b o s i r s u t a r t i s. 1920 m. rugsjo mn. pabaigoje
lygiagreiai su Suvalkijoje vykusiais lietuvilenk karo veiksmais, tarp abiej vals-
tybi tebesits ir diplomatin kova. Prasidjus Lenkijos kariuomens puolimui, t
pai rugsjo 22 d. Lietuvos vyriausyb gavo Lenkijos usienio reikal ministro E.
Sapiehos not, kurioje dar kart Lietuva kaltinama bendradarbiavimu su Raudon-
ja armija, jos telkimosi dengimu. Dl to Lenkijos vyriausyb nusprendusi imtis grie-
t priemoni, pasilikdama sau visik veikimo laisv
487
. Taigi Lenkija ir toliau nau-
dojosi vykusiais faktais, o jos diplomatija stengsi tai pateisinti.
Rugsjo 24 d. Lietuvos atstovas Londone grafas Alfredas Tikeviius painfor-
mavo Taut Sjungos sekretoriat, kad ta E. Sapiehos telegrama turi bti laikoma
karo paskelbimu ir t pai dien papra Taut Sjung tuojau imtis intervenci-
jos, kad sulaikyt Lenkijos naujus agresyvius veiksmus
488
.
Netrukus Lenkijos ir Lietuvos byla buvo svarstoma Taut Sjungos sesijoje
Paryiuje. Rugsjo 26 d. Taut Sjunga prim rezoliucij, skatinani nutraukti
abipuses kovas ir laikytis Curzono nustatytos demarkacijos linijos. Toje sesijoje taip
pat buvo sudaryta tarptautin karin kontrols komisija karo vykiams stebti. J
sudar Pranczijos atstovas plk. A. Chardigny pirmininkas ir nariai Ispanijos
atstovai U. Sala ir Herc, Japonijos Janamakis, Italijos Bergera ir Anglijos G.
Keenanas
489
.
Rugsjo 27 d. grafas A. Tikeviius, nuvyks pas Taut Sjungos sekretori
S. E. Drummond ir idsts jam vis padt, primygtinai pra Taut Sjung
imtis neatidliotin priemoni ukirsti keli lenk verimuisi Lietuvos teritori-
jos gilum. Jis spjo generalin sekretori, kad Lenkija siekianti uimti Vilni ir
sudarysianti tuo nauj vykus fakt prie prasidedant dviej ali deryboms.
Taiau ir kart, nepaisydama klausimo svarbos, Taut Sjunga joki priemo-
ni nesim
490
.
Lenkijos kariuomens veiksmai visgi lm tiek Taut Sjungos, tiek kit vals-
tybi nepalanki nuomon apie Lenkij. Lenkijos usienio reikal ministras E. Sa-
pieha, siekdamas suvelninti padt ir atsivelgdamas rugsjo 20 d. Antants Auk-
iausiosios Tarybos rezoliucijos rekomendacijas, pasil derybas Suvalkuose.
Lietuvos vyriausyb, matydama Lenkijos karo jgos grsm ir nesitikdama i
Taut Sjungos Tarybos skubi energing veiksm, sutiko derybas Suvalkuose pra-
dti, siekdama sustabdyti karo veiksmus tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni bei
nustatyti demarkacijos linij
491
.
Delegacijos turjo susitikti rugsjo 29 d. vakare Suvalkuose. Taiau lenkai, pa-
sil derybas, pradjo dar smarkesn lietuvi kariuomens puolim. Lietuviai pasi-
l sustabdyti karo veiksmus i abiej pusi rugsjo 29 d. 12 val. Lenkai betgi atsisak
tai padaryti ir sutiko sustabdyti dviem valandoms karo veiksmus tik Kalvarijos plen-
to rajone, kad suteikt lietuvi delegacijai laisv keli Suvalkus. Nepadjo ir Lietu-
vos vyriausybs priminimas Taut Sjungos Tarybai jos rugsjo 20 d. rezoliucij,
pagal kuri karo veiksmai i abiej pusi turjo bti i viso sustabdyti
492
.
Suvalkus delegacijos suvaiavo rugsjo 29 d., o derybos prasidjo rugsjo 30 d.
Abiej ali delegacij pirmininkai buvo karikiai: lietuvi gen. ltn. M. Katch, o
lenk plk. M. Mackeviius, kilimo i Lietuvos nuo drijos ir gerai kalbs lietuvikai,
bet labai lietuvi nemgsts. Lietuvos delegacijos nariai buvo M. Birika, usienio rei-
345
kal departamento direktorius B. Balutis, mjr. A. umskis ir diplomatas V. arneckis, o
lenk usienio reikal ministerijos atstovas J. Lukaseviius, mjr. A. Romeris ir V. Przes-
myckis.
Derybos vyko rus kalba Suvalk teismo salje. Derybose pirmininkai maai
reiksi, jas ved visi kiti delegatai. J eig sek Vakar sjunginink atstovai-kari-
ninkai anglas, italas ir amerikietis. deryb eig jie nesikio. Didel tak deryboms
turjo Taut Sjungos kontrols komisijos pirmininkas plk. A. Chardigny, pranc-
zas, gerai moks kalbti rusikai.
Pirmajame posdyje lietuvi delegacija pareikalavo sustabdyti karo veiksmus
itisai, kur tik susiduria LietuvosLenkijos kariuomens. Lenkijos atstovai su tuo ne-
sutiko. Lietuvos atstovams pareikus, kad tokiu atveju nra k veikti, lenkai sutiko
sustabdyti karo veiksmus tik Suvalkijoje, t. y. nuo Rytprsi sienos pagal demarka-
cijos linij iki Nemuno. Taiau rytiniame Nemuno krante jie atsisak tai padaryti.
Lenkijos delegacija pareik, kad pagrindins Lietuvos ir Lenkijos konflikt
prieastys tos, jog, pirma, Lietuvos kariuomen buvo umusi Lenkijos teritorij ir,
antra, Lietuva nesilaik neutralumo Lenkijos ir Soviet Rusijos kare. Taiau, palan-
kiai isprendus demarkacijos linijos klausim Suvalkijoje, nebsi klii likviduoti
ir karinius ginus.
Spalio 1 d. posdyje lenkai pareik, kad jie nepripasta 1920 m. liepos 12 d.
Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutarties sudarymo, kuri es sudaryta neatsivel-
gus Lenkijos teises ir interesus ir be Lenkijos inios. Lenk delegacija spjo lietu-
vius, kad lenk kariuomen strateginiais sumetimais deinje Nemuno pusje uims
MerkinsVarnosBastn linij ir pareikalavo, kad Lietuvos kariuomen i ten
atsitraukt. Be to, Lenkijos delegacija pageidavo, kad Lietuvos vyriausyb leist pa-
sinaudoti karo reikalams SuvalkSimnoAlytausVarnos geleinkeliu
493
.
Gavusi vyriausybs instrukcij nustatyti Vilniaus krate demarkacijos linij ir
nesutikti leisti lenkams naudotis SuvalkSimnoAlytaus geleinkeliu, Lietuvos de-
legacija pasil nustatyti toki demarkacijos linij: piet Suvalkijoje nuo Vokietijos
sienos 1919 m. gruodio 8 d. linija iki Nemuno, toliau iaurje nuo Marcinkoni
geleinkelio stoties per los ups geleinkelio tilt, per Bastn stot, Dievenikes,
Grauikius, Amen iki Ios. Tokiu atveju Lietuvos pusje turjo likti Varnos stotis
bei plati teritorijos juosta apie Vilni. Be to, Lietuvos delegacija numat klauzul,
jog, Lenkijai sudarius paliaubas ar taik su Soviet Rusija, Lenkijos kariuomen tuo-
jau pasitrauksianti i Lietuvos u Nemuno ir nustatyt Lietuvos su Soviet Rusija
sien
494
.
Lenkijos delegacijai buvo nurodyta derybas vilkinti ir, remiantis Lenkijos ka-
riuomens strateginiais sumetimais, reikalauti Varnos ir nesutikti su demarkacijos
linija rytus nuo Bastn. Tsiant derybas spalio 4 d., ginas tarp abiej delegacij
dl Varnos geleinkelio stoties paatrjo. Lietuvos vadovyb aikiai suprato gre-
siant pavoj Vilniui, lenkams persiklus per Nemun ir ygiuojant toliau Lydos
link. Tuo metu diduma Lietuvos kariuomens tebebuvo Suvalkijoje ir Varnos gele-
inkelio mazgas bt nepaprastai svarbus perkeliant kariuomen i Suvalkijos Vil-
niaus gynybai sustiprinti. Lenkijos karin vadovyb suprato lietuvi planus ir nesu-
tiko per Varn praleisti traukini su Lietuvos kariuomene. Tuo bdu lietuviams
atsiimti Varnos geleinkelio stoties nepavyko.
346
Suvalk konferencij i aklaviets igelbjo tik t pai spalio 4 d. Suvalkus atvy-
kusi plk. A. Chardigny vadovaujama Taut Sjungos kontrols komisija, kuri tolesni
deryb iniciatyv perm savo rankas. Tatai vyko prie aik J. Pilsudskio nenor.
Taut Sjungos kontrols komisija, pasitarusi su Lietuvos delegacija, 1920 m.
spalio 5 d. 20 val. 30 min. Suvalkuose prim tok sprendim (kalba netaisyta V. L.):
Taut Sjungos kontrols komisija ponams lenk ir lietuvi delegacij pirmi-
ninkams
Suvalkai
Taut Sjungos kontrols komisija pirmame jos posdyje X. 5 d. prim tokius
nutarimus, kurie yra tiesioginiai ir tuo pat laiku praneti lietuvi ir lenk valdioms
ia telegrama:
1. Laikinoji demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos nusistatys tokia:
a) 1919 m. gruodio 8 d. linija nuo vokiei sienos iki takos Igorkos Nemunan,
b) Nemuno srove nuo mintos takos iki Uciechos, 10 km pietus nuo Merkins.
2. Nordamos incident kariuomenje, lenk ir lietuvi valdios privalo evakuoti
savo karo jgas 6 km zonoje vien ir kit pus nuo vir mintos demarkacijos linijos.
Lietuvi ir lenk kariuomens atitraukimas naujas pozicijas privalo bti
ubaigtas spalio 9 d. 12 val.
Vietose, kur lietuvi ir lenk kariuomens turi praeiti pirmyn, ygiavim pra-
dti po 12 valandos.
3. Klitys, galinios ikilti nustatant ne kuriuos ios linijos punktus, bus regu-
liuojamos komisijos vietoje.
4. Kad sustabdius prieinink veikim Varnos apylinkse, kolei tam rajone
nebus nustatyta demarkacijos zona, kontrols komisija turi garbs prayti abiej
valdi duoti savo kariuomenms, veikianioms itoje apylinkje, sakym, kad ne-
bt pereinama dabar uimamoji prieakinmis sargybomis linija arba tuojau su-
stabdyti kiekvien pradedam prieing veiksm.
Komisija ivyks spalio 7 d. Varn, kad vietoje duot reikalingus prie veiki-
mo sustabdyti sakymus.
Komisija prao abiej valdi skubiai praneti telegrama apie esamus 4 nu-
rodymus dali vadams Varnos rajone
495
.
Kadangi lenkai faktikai jau buvo um Varnos geleinkelio stot ir Taut
Sjungos kontrols komisija, matydama, kad lenk vis tiek negals priversti jos per-
leisti lietuviams, taip pat j pripaino lenkams, tai lietuviams nieko kita ir nebebuvo
lik, kaip tik sutikti su mintu komisijos sprendimu.
Tolesnse derybose Taut Sjungos kontrols komisija tiesiogiai nedalyvavo,
nors jos taka buvo jauiama. Buvo ginijamasi dl tolesnio demarkacijos linijos pra-
tsimo. Lenkai atsisak pratsti j rytus nuo Bastn, motyvuodami buvimu ten
Raudonosios armijos. Jie pasil, kad tas klausimas bt svarstomas abipusse lietu-
vilenk derybose Rygoje.
Spalio 7 d. Taut Sjungos kontrols komisijai ivykus Varn vietoje itirti
padt, derybos Suvalkuose buvo tsiamos ir t pai dien 24 val. buvo pasirayta
sutartis. Tai buvo tik karo veiksm paliaubos. Nustatyta tik nauja demarkacijos linija
tarp lietuvi ir lenk kariuomeni, neisprendiant susitarianij ali teritorini
teisi klausimo. i linija Suvalk krate jo pagal Aukiausiosios Tarybos 1919 m.
347
gruodio 8 d. nustatyt linij nuo Rytprsi sienos iki tos vietos, kur Juodoji Ania
teka Nemun, toliau Nemunu iki Gravs upelio, Gravs upeliu iki MerkinsRat-
nyios; toliau tiesia linija iki tos vietos, kur Skroblio upelis suteka su Merkiu, toliau
Merkiu, Derenyia iki Bastn stoties palei VilniausLydos geleinkel. Varnos ir
Bastn stotys buvo paliktos lenk pusje.
Sutartimi abi puss pasiadjo nutraukti karo veiksmus palei vis nustatyt
demarkacijos linij. rytus nuo Bastn turjo bti nutraukti karo veiksmai ir pra-
tsta demarkacijos linija specialiu susitarimu, kai tik i tos vietos pasitrauks soviet
kariuomen. Jei nepavykt to susitarimo pasiekti, tai susitarianios alys pasiliko
sau teis kreiptis Taut Sjungon.
Sutartimi numatomas lietuvi traukini praleidimas per Varnos stot ir pasi-
keitimas karo belaisviais. Suvalk sutartis turjo sigalioti vidurdien, spalio 10 d., i-
skiriant jau sutart karo veiksm sustabdym, ir turjo pasilikti galioti iki visi gin-
ytini klausimai tarp lietuvi ir lenk bus galutinai isprsti
496
(plaiau r. 17 pried).
Taigi Suvalk derybos formaliu atvilgiu buvo ne politinio, bet karinio pob-
dio. Jose buvo nustatytos ne valstybins sienos, bet tik skiriamoji linija, kuri lietu-
vius turjo apdrausti nuo lenk verimosi Lietuvos teritorij. Vis dlto svarbiausias
deryb objektas buvo politinis, susijs su Vilniaus likimu, nors apie Vilni derybose
ir nebuvo kalbama. Kartu paymtina, jog Suvalk sutartis Lenkij i esms nedaug
tepareigojo. Pati nustatyta demarkacijos linija buvo Lengvai apeinama i ryt.
Visgi i sutartis turjo praktin ir ypa moralin reikm. Netrukus po jos pasi-
raymo vykdyt Vilniaus ugrobim Lietuvos vyriausyb galjo kvalifikuoti kaip
iurkt Suvalk sutarties sulauym bei remtis ja tolesniuose santykiuose ne tik su
Lenkija, sprendiant teritorinius klausimus, bet ir tarptautinse instancijose.
ELIGOVSKIADA
G e n. L. e l i g o v s k i o m a i t o p a r e n g i m a s. Gen. L. eligovskio
maitas i esms buvo ne koks nors visai nelauktas vykis, o nuosekliai vykdytas
J. Pilsudskio politikos tsimas. Bdamas tikras politinio nusistatymo gente Litua-
nus, natione Polonus (kilme lietuvis, tautybe lenkas) atstovas, J. Pilsudskis nie-
kad neatsisak minties atskirti nuo grynai lietuvikos etnografins Lietuvos Vilni
su jo miriai kalbaniu kratu ir sudaryti i jo lenkikj federacins Lietuvos kanto-
n. Jo didiausias politinis trokimas buvo LietuvosLenkijos unija.
Numatydamas, kad kils diplomatini sunkum Vilniui uimti, J. Pilsudskis
sugalvojo savo agresyvius veiksmus remti tariama gyventoj valia. I anksto ruo-
damasis tai tariamai Lenkijos pakrai gyventoj valiai rodyti, jis, kaip minjo-
me anksiau, m organizuoti vadinamj lietuvigud divizij. Pagrindinis ios
divizijos udavinys buvo kovoti su Lietuva, o svarbiausia uimti Vilni, kur
J. Pilsudskis vadino brangiu, mylimu Vilnium, mielu miestu
497
.
Lietuvigud divizija buvo suformuota dar 1918 m. gruodio mn. pabaigo-
je. J sudar 9 pstinink pulkai Vilniaus, Kauno, Suvalk, Gardino, Naugarduko,
7.
348
Minsko, Baltstogs, Lydos ir Slucko; 4 kavalerijos pulkai Unemuns, II Vilniaus,
III lietuvi ir totori raiteli (Tatarska jazda). i divizija turjo bti aprpinta artile-
rija, pionieriais, pagalbiniais ginklais ir tarnybomis. Jos vadu buvo paskirtas gen. V.
Ivakeviius. Dauguma divizijos kareivi buvo i Galicijos, Poznans ir Varuvos,
taiau nemaa ir sulenkjusi lietuvi, gud ir Vilniaus krato totori. ie sulenkj
vilnieiai suteik divizijai lietuvigud atspalv
498
.
J. Pilsudskis i divizij atitraukdavo nuo Lietuvos pasienio tik labai didelio
reikalo spiriamas, kaip, pavyzdiui, bolevik vykdyto didelio puolimo Varuvos
kryptimi metu. Krizei prajus ir planuojant Vilniaus okupavim, minta divizija vl
buvo pasista ariau Lietuvos.
Maralas J. Pilsudskis okupuoti Vilni tariamai sukilusiais to krato kilms da-
liniais numat dar 1920 m. rugsjo mn. vidury. To mnesio 20 d. vyriausij bs-
tin Baltstogje buvo ikviestas kilimo i Vilniaus krato gen. L. eligovskis. M. Bir-
ikos teigimu, eligovskis nebuvo pirmas, kur Pilsudskis kreipsi pasilydamas
prie j sukilti. Taiau pirmieji generolai, kurie gavo tok pasilym, vienas po kito
atsisak, nesutikdami prisiimti negarbingo kariui ygio dirbtinio karins sutarties
lauymo. Kai tas pats buvo pasilyta eligovskiui, is i viso nesusivok kas ia da-
rosi, kam ir prie k jis turi sukilti, jei su lietuviais jau susitarta, ir be Pilsudskio
sakymo nesutiko prie lietuvius ygiuoti. Tuomet Pilsudskis, kaip vyriausiasis va-
das, pareik jam tai saks atlikti, ir is tepasaks Rozkaz (Klausau!) ijo jau kit
parengtam ygiui vadovauti. Jam ijus, Pilsudskis cinikai apie eligovsk drau-
gams pastebjo: Maniau, jog turiu reikal su mogum (mylalem, e to czlowiek), o
ia d wolowa (jautin ). Ir tikrai, nuo to meto garbing kar pakeit pamintos
garbs politikas pseudosukilimo ikaminis vadas
499
.
1920 m. spalio 12 d., vadovaujant J. Pilsudskiui, vyko maito vad pasitarimai
jo specialiame traukinyje Gardine ir Lydoje. Pasitarim metu buvo priimtas savanori
divizijos virininko plk. A. Koco parengtas operacij planas Vilniui okupuoti
500
.
Spalio 2 d. J. Pilsudskis atliko I lietuvigud divizijos apir ir pasiymju-
sius karius apdovanojo kryiumi Virtuti Militari. Prie ivykstant i Lydos jis pasi-
tarimo klebonijoje su buvusiu mintos divizijos vadu gen. Rzondkovskiu ir tabo
virininku kpt. Perkoviiumi metu sak, kad divizija tursianti uimti Vilni, kartu
pastebdamas, jog nei dabar, nei paskiau negausianti tam sakymo. Be to, J. Pilsud-
skis pabr, jog udavin reikia atlikti taip, kad I Vilniaus pulkas pirmas sivert
miest. Prie tai turjo bti uimta Varnos geleinkelio stotis ir nutrauktas Kauno
susisiekimas su Vilniumi
501
.
Spalio 5 d. buvo sudaryta gen. W. Sikorskio vadovaujama III armija, kuri kar-
tu su II armija, veikdamos supamuoju vainiku, turjo remti gen. L. eligovskio
veiksmus i ryt ir vakar pusi
502
.
Lietuvos Generalinio tabo valgybos skyriaus apytikriais duomenimis, ms
fronte 1920 m. spalio 516 d. veik tokios lenk pajgos:
I lietuvigud divizija iki 4000 moni
II lietuvigud divizija iki 4000 moni
I ir II Varuvos divizijos iki 9500 moni
XVII Poznans divizija iki 7200 moni
I viso iki 24700 moni
349
Prie i divizij buvo iki 550 kulkosvaidi ir 141 pabklas.
Kariuomens skaiius VilniausBaranovii rajone siek iki 45 000 moni
503
.
Pagal lenk altin, gen. L. eligovskis savo inioje turjo apie 14 000 kareivi.
J dengusioje gen. W. Sikorskio vadovaujamoje armijoje buvo per 50 000, o II armijo-
je 15 000 kari. I viso tos jgos sudariusios 80 000 kari ir kone 4 kartus virijo
visos Lietuvos kariuomens skaii
504
.
Tomis dienomis Lietuvos kariuomen buvo taip isidsiusi: X pst. pulkas sau-
gojo bar nuo Rytprsi sienos ir plent i Kalvarijos Suvalkus. tabas buvo Kalva-
rijoje. Pulkui vadovavo mjr. A. Jakaitis.
V pst. pulkas saugojo bar abipus Galaduso eero, tabas buvo Lazdijuose.
Kpt. K. kirpai perjus dirbti Steigiamj Seim, pulkui nuo 1920 m. rugsjo 23 d.
laikinai vadovavo kpt. A. Zubrys
505
.
VIII pst. pulkas saugojo bar nuo lavant iki Nemuno, tabas buvo sikrs
prie Seirij. Mjr. J. aplikui 1920 m. rugsjo 22 d. patekus lenk nelaisv, laikinai
pulko vadu buvo paskirtas mjr. A. Liutermoza
506
.
Rezerve buvo II pst. pulkas, i Alytaus perkeltas Krosn. Mjr. J. Laurinaiiui
rugsjo 22 d. patekus lenk nelaisv, pulko vado pareigas nuo tos dienos iki spalio 1 d.
jo mokomojo bataliono majoras K. Valeio, o nuo spalio 1 d. mjr. J. Petruitis
507
.
Baro nuo Rytprsi sienos iki Nemuno vadu tebebuvo gen. ltn. M. Katch,
tabas Simne.
rytus nuo Nemuno: VI pst. pulkas buvo Nedzingje, nukreiptas Perlojos
kryptimi. Jam tebevadovavo plk. ltn. J. Butkus. I pst. pulkas (vadas mjr. Vl. Sko-
rupskis) buvo isidsts iaur nuo Varnos. iam fronto barui vadovavo III pst.
divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis. Vadaviet buvo Alytuje.
Vilniuje buvo gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujamos I pst. divizijos tabas.
Divizija susidjo i IV, VII ir IX pst. pulk.
VII pst. pulkas po neskms prie Druskinink ir Paries rinkosi Vilniuje. Plk.
ltn. E. Adamkavii 1920 m. rugsjo 14 d. laikinai paskyrus I pst. divizijos vadu,
pulko vadovavim laikinai perm mjr. Vl. Rklaitis
508
.
IV pst. pulkas (vadas kpt. J. Variakojis) stovjo ir saugojo bar priekyje gen.
L. eligovskio rinktins. Pagrindin pozicija: JainaiRdninkai, prie Merkio ups.
Sargybos stovjo StasylalininkliTabariki rajone.
IX pst. pulkas (vadas mjr. A. Pakoviius) buvo labai plaiai isisklaids.
Vienas batalionas stovjo Vilniuje, kitas saugojo bar nuo lenk drauge su IV pst.
pulku, o dar vienas veik venioni apylinkje.
Raiteli pulkas (vadas kpt. A. ileris) veik paskirais eskadronais. I viso
buvo 4 eskadronai. Spalio mn. buvo stengiamasi pulk sutelkti Vilniaus apylink-
se
509
. Vilniuje tuo metu dar buvo Vilniaus komendantros batalionas ir 1920 m.
rugpjio 26 d. i Kauno atkelta karo mokykla (III laida).
Artilerijos turta maai. I buvusi 10 baterij (40 pabkl) per 1920 m. rug-
sjo mn. karo veiksmus netekta 3,5 baterij, i viso 14 pabkl. Spalio mn. pra-
dioje Vilniuje buvo VI ir X baterijos. Baterijos buvo skaldomos ir paskirstomos pul-
kams briais.
Lietuvos kariuomens idstymas Vilniui ginti buvo labai neparankus. J su-
telkti Vilniui ginti trumpu laiku buvo nemanoma. Sudting padt tuometinje
350
Lietuvos kariuomenje tiksliai apibdina krato apsaugos ministro, vyr. kariuome-
ns vado plk. ltn. K. uko odiai, pasakyti Usienio reikal ministerijos Politikos
departamento direktoriui B. K. Baluiui: blogi dalykai, ir noriu atvirai su Tamsta
pasikalbti. Nebegaliu toliau neti atsakomybs. Kariuomens beveik neturime, nra
net fronto. Po keli nepavykusi mi su lenkais kariuomen, galima sakyti, pakri-
ko. Bent a negaliu tvarkos palaikyti. Nestengiu. Reikia skubiai skirti kit apsaugos
ministr arba vyriausij kariuomens vad. Kitaip mes prapuol. A sutinku bet
kokias pareigas eiti karininko, net eilinio kareivio. iandien einu tai praneti mi-
nistr kabinetui ir praau man padti
510
.
Tuo bdu slygos gen. L. eligovskio avantirai vykdyti buvo palankios. Len-
k su bolevikais frontas slinko vis toliau nuo Vilniaus rytus. Lenk derybos su
bolevikais vyko skmingai. Atsirado pakankamai daug laisv ginkluot pajg,
kurias buvo galima nukreipti prie lietuvius. Gen. L. eligovskis i jam skirt dali
sudar dvi pstinink brigadas VaranavoBenekaini apylinkje ir vien miri mjr.
M. Koscialkovskio vadovaujam rinktin Eiiki apylinkje. ygio ivakarse gen.
L. eligovskio inioje buvo 16 pstinink batalion, 5 kavalerijos eskadronai, 36
lauko patrankos, 8 sunkios patrankos, 139 kulkosvaidiai ir keletas arvuoi
511
.
Nors Taut Sjungos kontrols komisijos Suvalkuose pasilymu abiej pusi
karo veiksmai spalio 5 d. buvo sustabdyti, lenkai vis aud ir puol Varnos apylin-
kje kai kurias ms pusje esanias gyvenvietes, Bieki ir Barteli kaimus.
Spalio 6 d. lenkai didelmis jgomis puol ms sargybas rytus nuo Eiiki ir
tarp geleinkelio linij VilniusLyda ir VilniusMolodenas. Ms sargybos buvo
priverstos pasitraukti. Lenkai atskirose vietose perjo alios upel ir um Butri-
monis, Gervikes, Benekainius ir Kaulelikes
512
.
iuo mau puolimu gen. L. eligovskis pasisteng uimti ieities rib tikrajam
puolimui, t. y. prieiti kiek galima ariau, kad paskui, puolant vienu uoliu, greitai
uimt Vilniaus miest. Tad gen. L. eligovskio karo veiksm pradia reikia laikyti
spalio 6 d., o ne spalio 8 dien.
Lietuvos kariuomens vadovyb inojo, kad lenkai yra sutelk gan dideles j-
gas VaranavoBenekaini apylinkje, taiau nieko nedar ir io baro, kuris buvo
menkai pridengtas, nesustiprino. Reikia manyti, kad to nepadar dl i prieasi:
pirma, turta maa jg ir, antra, buvo tiktasi, jog derybos Suvalkuose baigsis nuo-
latine taika.
Tuo metu gen. L. eligovskis spalio 7 d. Eiikse tarsi su savo grups karo
dalini vadais, iaikino jiems maito tiksl ir pareik, jog jo vadovaujamai divi-
zijai reiks nutraukti visus ryius su Lenkijos karo vadovybe ir joki jos sakym
neklausyti. Jis pridr, jog dabar duodama laisvai apsisprsti, kas nori ar nenori
prisidti prie ios akcijos. Pasitarime paaikjo, jog ne visi dali karininkai patikjo,
jog ruoiamas maitas yra Lenkijai reikalingas bei tikslingas. Rengiamo maito
reikalingumu suabejojo ne tik emesniojo rango karininkai net pats divizijos va-
das gen. Rzondkovskis nusiskund, kad po 30 met itikimos karo tarnybos dabar
jis turs dalyvauti maite ir tariamai neklausyti Lenkijos vyriausiosios karins va-
dovybs. Apskritai karinink nusiteikimas buvo blogesnis negu eilini kareivi
513
.
Kareiviams buvo pasakyta, kad jie eis muti lietuvi, kitaip tariant, atsiimti i j
Vilniaus. Be to, kareiviams ta akcija nebuvo vadinama maitu.
351
Turdami ini apie gen. L. eligovskio rengiam yg Vilni, santarvinink
misij atstovai anglas Pargiteris ir pranczas kpt. Puyollo dar spalio 6 d. nuvyko
Varanav ir band gen. L. eligovsk nuo to ygio sulaikyti. Tokios pat misijos
msi ir Taut Sjungos karins kontrols komisijos nariai, vadovaujami plk. A. Char-
digny, taiau j pastangos buvo bevaiss
514
.
1920 m. spalio 7 d. 20 val. gen. L. eligovskis ileido operatyvin sakym, kad
viskas turi bti parengta ygiui iki spalio 8 d. 6 val. ryto. Suinoj apie yg, kai
kurie karininkai, ypa artileristai, pareik, jog jie nenor bti maitininkai. Nepa-
sitenkinimas buvo stiprus, ir gen. L. eligovskis turjo apie tai praneti J. Pilsudskiui.
J. Pilsudskis reikal tiesiogiai kitis nenorjo, tad paved gen. V. Sikorskiui. Nakt
i spalio 7 8 d. gen. V. Sikorskis atvyko Varanav ir paaikino, kad tai yra politinis
manevras, daromas su vyriausiojo karo vado inia ir kad tai reikia atlikti
515
. Kari-
ninkai nurimo ir gen. L. eligovskis sak operatyvin sakym vykdyti.
Spalio 9 d. gen. L. eligovskio karins grups tabo virininkas plk. L. Bobickis
slaptai rankas karo vadovybei atsiunt praneim, kuriame gen. L. eligovskis
taip aikino: Apsvarsts, kad su Kauno vyriausybe sudaryt paliaub linijomis mus,
Vilniaus, Gardino ir Lydos krat gyventojus, ms krat, kartu su lenkiku Vil-
nium, jau i anksto ir ms nenaudai, priskiria lietuviams, nutariau su ginklu ran-
koje ginti mano Tvyns gyventoj apsisprendimo teis ir pamiau vyriausij va-
dovyb kareivi, kilusi i t emi.
Negaldamas veikti prie savo sin ir pilietikus jausmus, su pasigailjimu
atsisakiau nuo tarnybos pareig ir vadovavimo grupei.
Drausmje iauklti ir Tvyns idjai itikimi man priklaus vadai ir kariuo-
men klauso mano sakym, o likusioms dalims praau duoti tiesioginius sakymus.
X. 8 Generolas eligovskis
516
Nakt i spalio 7 8 d. savo sakymus ileido ir atskir dali vadai.
G e n. L. e l i g o v s k i o a v a n t i r o s p r a d i a. 1920 m. spalio 8 d. 6
val. I lietuvigud divizijos abi brigados pradjo yg. I brigada ygiavo Lydos keliu
pro Sliinus Parudaminio, o II dviem voromis pro alininkus ir alininklius iau-
rs kryptimi. 7 val. 30 min. mjr. Z. Koscialkovskio grup iygiavo Rdnink kryptimi.
Lenkai daugiausia puol IV pst. pulko dalis, umusias RdninkSliin
JainVidnopolio linij. 8 val. dvi lenk kuopos, istmusios ms sargybas i
Smoliankos, puol pulko utvaras ties Maosiomis Salomis. Utvara atkakliai gyn-
si iki 9 val., taiau, turdami deimteriopai gausesnes jgas, lenkai j apjo i abiej
pusi ir privert atsitraukti. Lenk kavalerija, pasinaudojusi niekieno neuimtu
dideliu tarpu tarp I ir IV pst. pulk, i deins puss mikais apjo lietuvi gina-
mas pozicijas ir um keli tarp Maj Sal ir Gudeli. Lenkai deinje pusje
buvo giliai sibrov, todl I kuopai buvo sakyta uimti Jundzilikiiaukli
Salinink linij. 10 val. stiprios lenk pajgos puol antrj gynimosi linij ties
Sliinais. Kadangi I kuopos deinysis sparnas per 10 km liko lenk unugaryje ir
i vis pusi buvo j apsuptas, sakyta kovojant trauktis Jain link ir, perjus
antrj gynimosi linij, apsistoti rezerve Zakarikse. Atskiroms I kuopos sargy-
352
boms teko prasimuti pro tirtas lenk grandines, bandiusias ukirsti joms keli.
III kuopa kur laik atkakliai kovojo ties Vidnopoliu, taiau, patyrusi didelius nuos-
tolius, turjo pasitraukti
517
.
Pasitraukus I batalionui, lenkai smarkiai puol II-j. Supdami i dviej pusi, jie
sumu i Jain pasist valgyb, o po to puol Sliinus. Kur laik jiems labai
atkakliai prieinosi VI kuopa. Taiau ir kart, panaudodami supamj manevr,
lenkai privert VI kuop atsitraukti PapikiTereiki linij. V kuopa Sliin
Jain linijoje isilaik iki 17 val., atmudama kelias stipraus prieo atakas. Lenkams
supant i deins ir ties Keidi dvaru umus atsitraukimo keli, trauksi Keidi
kaimo link. Prieui upuolus i unugario vado sumanumo dka kuopa prasiver
pro prieo grandines, perjo kontrpuolim ir um Keidi dvar. Prasimuant pro
lenkus, buvo daug umut bei sueist ir netekta 4 kulkosvaidi (r. 41 schem).
Atsitraukus II batalionui, buvo sakyta t pat padaryti ir I-jam. Visos IV pst.
pulko kuopos buvo labai isklaidytos, todl sakyta I batalionui susikoncentruoti Ka-
tiliuose, o II-jam Tatarkoje. Laikinai bar um raiteli II eskadronas, o deinje
IX pst. pulko batalionas. Spalio 9 d. ryt IV pst. pulko batalionai um linij
PauluvaNaujasodis
518
.
Spalio 9 d. 10 val. lenkai puol Rkaini rajone, bet ia juos IV pst. pulkas
atmu. Sukoncentravs jgas, prieas puol Jermolikio kryptimi ir i dviej pusi
m pulk supti. Pulko vado sakymu II batalionui nurodyta trauktis Vileikos kryp-
timi, o, nesant galimybi ten isilaikyti, per Nemenin ir Maiiagal pasitraukti
Suderv. I batalionui sakyta atsitraukti, uimti prie Kotlovkos esani 225 auktu-
m ir ten gintis. Atsitraukus IX pst. pulkui, ir I batalionui trauktis Vilniaus link
519
.
Gen. L. eligovskio puolimas lietuviams buvo didel staigmena. Spalio 1 d.
perms vadovavim armijai, gen. S. ukauskas rado j tokios padties, kad trum-
pu laiku negaljo sutelkti didesni jg Vilniui ginti. Panaudojo tik Vilniaus apylin-
kse buvusius IV, VII ir IX pst. pulkus, kurie buvo nesukomplektuoti. I viso ten tuo
metu buvo 7 pstinink batalionai, dvi lauko artilerijos baterijos ir trys kavalerijos
eskadronai. Pozicija prie Rdnink, Jain ir Turgeli, pagal Merkio up 25 kilo-
metrai pietus nuo Vilniaus miesto, buvo uimta maomis jgomis. Prasidjus lenk
puolimui, gen. S. ukausko sakymu IV pst. pulko vadas kpt. J. Variakojis pasku-
bomis geleinkeliu pasiunt dar vien batalion gynimosi bar. Tuo bdu prie
Merkio ups pozicijoje Vilni gyn IV pst. pulko du batalionai, IX pst. pulko vie-
nas batalionas, I raiteli eskadronas ir I lauko baterija
520
.
Armijos vadas gen. S. ukauskas, suinojs, jog lenkai pradjo Jain stoties
bei teritorijos vakarus ir rytus nuo geleinkelio linijos VilniusLyda puolim, spa-
lio 8 d. nusprend Vilni ginti. Nesitikdamas, kad prie Merkio pavyks lenkus sulai-
kyti, jis u 1012 km nuo Vilniaus miesto pagal Voks upel sudar antrj gynimosi
linij Baltoji VokBarkiksDarininkaiGrigaiiai ir sak I pst. divizijos vadui
gen. ltn. St. Nastopkai uimti i pozicij. Be to, jam buvo nurodyta turti stipri
atsarg. Tuo atveju, jei lenkai pult toliau, IV pst. pulkas turjo trauktis iilgai gele-
inkelio LydaVilnius. VII pst. pulko batalionui sakyta saugoti Voks tilt ant 164
auktumos. Vilniuje I pst. divizijos vado inioje turjo likti VII pst. pulko 1,5 bata-
liono, IV ir IX pst. pulk naujokai ir I raiteli eskadronas. Be to, vienas raiteli
eskadronas buvo pasistas NemMedininkus, o kitas Jainus
521
.
353
Taiau, gavs isamesn informacij apie prieo pajgas bei puolimo kryptis ir
suprats, jog lenk umojai neapsiriboja vien Vilniaus miesto umimu, gen. S. u-
kauskas mint sprendim ginti Vilni pakeit. Tos pat dienos 19 val. jis I ir III pst.
divizij vadams paskelb nauj sakym, kuriame nurod i Vilniaus pasitraukti. I
pst. divizija (IV, VII ir IX pst. pulkai, VI ir X baterija bei trys raiteli eskadronai)
turjo trauktis per Ner iaur ir uimti linij Voks intakasPapiksRakaiai
BukiksDidioji Rie (1012 km nuo Vilniaus).
III pst. divizijai (I, III, V ir VI pst. pulkai, VII pst. pulko I batalionas, arvuo-
41 schema
Gen. L. eligovskio puolimas 1920 m. spalio 89 d.
354
tas traukinys, II ir III baterijos, II haubic baterija ir IX baterijos brys) sakyta imti ir
gintis linijoje VokLigainJurgelionysValkininkai.
Jeigu prieas toliau pult ir nebt galima laikytis, gen. ltn. St. Nastopkos va-
dovaujamai I pst. divizijai trauktis keliu Maiiagalairvintos, o mjr. Ig. Musteikio
III pst. divizijai tarp geleinkeli VilniusKaunas ir VarnaAlytus.
Generaliniam tabui buvo sakyta i Vilniaus persikelti Kaun
522
. II pst. di-
vizijai (vadas gen. ltn. M. Katche) nebuvo duotas udavinys, nes ji tebebuvo dislo-
kuota Suvalkijoje, kur tuo metu frontas su lenkais buvo pasyvus.
Spalio 8 d. gen. S. ukausko suplanuot gynimosi linij ruoe Rdninkai
JainaiTurgeliai gyn kpt. J. Vidugirio vadovaujamas IV pst. pulko I batalionas.
ruo ir puol lenk sutelktos I lietuvigud divizijos dvi brigados, mjr. Z. M.
Koscialkovskio vadovaujama grup ir raiteliai. Lietuvi batalionas prie ias lenk
pajgas buvo ums ger pozicij deiniajame Merkio ups krante ir tvirtai laiksi,
laukdamas atvykstanio pagalb kpt. J. Andraino vadovaujamo II bataliono.
Atvykusio kpt. J. Andraino inioje, be minto bataliono, buvo dar III bataliono
kuopa ir vis trij batalion kulkosvaidi kuopos. kair ( rytus) nuo II bataliono
buvo isidsts I batalionas, o deinje pozicij buvo ums vienas IX pst. pulko
batalionas, su kuriuo ryys buvo sunkiai palaikomas.
Pirmj lenk puolim lietuvi pajgos skmingai atlaik ir privert juos su nuos-
toliais pasitraukti. Taiau lenkams pradjus smarkiai audyti artilerijos ugnimi ir me-
tus stiprias pstinink jgas, II bataliono vadas kpt. J. Andrainas nusprend pasi-
traukti mikus, nes tuo metu nei i deins, nei i kairs puss lietuvi nebuvo
523
.
II batalionas trauksi alininkJainNemeninsSudervs kryptimi, o I
batalionas Vilni. T pat dien PagiriJuodiliSolomiankosKinolaukos
Kotlovkos bar atvyko IX pst. pulko operatyvinis tabas su I ir II batalionais (624
monmis, tarp j ir nerikiuots kareiviais) pridengti Vilniaus evakuacij
524
. Tikta-
si susilaukti ir IV pst. pulko paramos.
Spalio 8 d. vakare I pst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka, painformavs, jog
lenkai tsia Vilniaus puolim, savo dali vadams sak toliau traukis, kartu praneda-
mas, jog Vilni teksi apleisti
525
. I sakymo turinio matyti, kad ms kariuomens ta-
bai buvo jau visikai supasav ir nebedar jokios takos tolesnei kautyni eigai.
Lenk pajgos, pernakvojusios ParudaminioPapiks riboje, spalio 9 d. apie
7 val. 40 min. pradjo puolim PagiriJuodiliSolomiankos rajone. Kelis kartus
j puolimai buvo atmuti. Sukoncentrav savo pajgas TatarkosRudaminos rajo-
ne, remiami dviej arvuot automobili, jie ts atkaklius puolimus, bet ir vl buvo
atmuti. Turdami jg persvar ir matydami, kad puldami i fronto nieko nepada-
rysi bei inodami, jog lietuvi sparnai atviri, pradjo supti i deins nuo Kauno
geleinkelio linijos ir i kairs nuo OgrodnikNemio, priversdami lietuvius trauk-
tis. Prieui atkakliau pasiprieinti kur laik steng tik IX pst. pulko I batalionas ties
Puiki kaimu
526
.
Po piet lenk I lietuvigud divizijos bei mjr. Z. M. Koscialkovskio dalys
prislinko prie Vilniaus. 14 val. Lydos viekeliu atvyko prancz plk. K. Reboulio
adjutantas ir norjo lenk vadovybei pasilyti, kad gen. L. eligovskis susilaikyt
ygiavs, o Vilnius tapt laisvu miestu. Gen. L. eligovskis su tuo nesutiko
527
.
IX pst. pulko vadovyb nutar palikti Vilni pro Auros vartus, Katedros
355
aikt ir alij tilt ir ieiti Maiiagalosirvint plent. Paskutinysis ygiavo kpt.
Vl. Girtauto vadovaujamas I batalionas. Kariuomens traukimsi i Vilniaus ir til-
tus per Ner saugojo du arvuoti automobiliai Perknas ir Pragaras.
Lietuvos kariuomens daliniai spalio 9 d. i Vilniaus trauksi tokia tvarka:
6 val. ryto iygiavo karo mokykla su isistais priekiniais ir galiniais patruliais. Prie-
kyje ijojo mokyklos virininkas mjr. P. Tvaronas ant margo irgo. Karo mokykla
pasitrauk Maiiagalos link
528
.
7 val. 30 min. i Vilniaus Kaun traukiniu ivyko kariuomens Generalinis
tabas, o apie 11 val. ir krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas su armijos
vadu gen. S. ukausku bei tabo likuiais
529
. Nuvykus Kaun, armijos vadas gen.
S. ukauskas sak I pst. divizijos vadui gen. ltn. St. Nastopkai uimti geleinkelio
linij VilniusDaugpilis ir sustabdyti lenk ygiavim
530
.
Ms kariuomens traukimsi i Vilniaus tam tikru mastu komplikavo lenk
partizanai, kurie apaud lietuvius ties geleinkelio tiltu, Katedros aiktje bei perei-
nant alij tilt. Pasitraukimo i miesto metu vien IX pst. pulkas neteko 1 karinin-
ko ir apie 100 kareivi (daugelis i j dezertyravo), 6 kulkosvaidi, 4 telefono apa-
rat, 35 km kabelio, keleto arkli ir kt. Pulko abiejuose batalionuose teliko 433 karei-
viai
531
.
9 val. buvo nuimtos visos miesto gulos sargybos. III pst. divizijos tabas per-
sikl Lentvar. Jos dalys um linij Voks upValkininkai
532
. Apie 11 val. i
miesto m trauktis I pst. divizijos dalys. Jos pasitrauk Maiiagalos link. VII pst.
pulkas apsistojo Bukikio dvare, kur um bar nuo Rakai iki Bajor kaimo. I
pst. divizijos tabas sikr Chalino dvarelyje
533
.
Vilniaus evakuacija prajo gana sklandiai. Didel turto dal pavyko igabenti
traukiniais. ia daug energijos ir sumanumo parod geleinkeli karo virininkas
mjr. A. Birontas, kuris savo veikloje vadovavosi Ypatingaisiais valstybs apsaugos
statais. Kit dal teko gabenti veimais per irvintas, bet visgi dalis turto ir valdinin-
k su savo manta pasiliko Vilniuje. Tarpininkaujant angl karins misijos atstovui
plk. R. B. Wardui ir jie buvo igabenti. Visgi, anot buvusio krato apsaugos ministro
plk. ltn. K. uko, ms nuostoliai ir materialiai, ir moraliai buvo dideli
534
. Visos
lietuvi valdios staigos, prie por savaii atvykusios Vilni, dabar turjo pasi-
traukti, palikdamos daugyb inventoriaus.
Spalio 9 d. popiet Vilni apleido lietuvi kariuomens ariergardas. Su lietu-
viais pasitrauk daug vietos yd, nes jiems anksiau teko igyventi lenk isioki-
mus. Tuomet daug yd, tapdami benamiais ir beturiais, stojo savanoriais lietu-
vi kariuomen.
Prie ivykdamas i Vilniaus I pst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka pain-
formavo Lietuvos vyriausybs galiotin Ig. Jonyn apie kariuomens dali pasitrau-
kim i Vilniaus. Ig. Jonynui buvo sakyta perduoti Vilniaus valdi santarvinink
karini misij atstovams, kurie prancz plk. K. Reboul paskyr laikinuoju Vil-
niaus gubernatoriumi, o angl plk. R. B. Ward jo padjju
535
(Lietuvos vyriausy-
bs galiotinio Vilniuje Ig. Jonyno 1920 m. spalio 17 d. praneim spaudai, kaip gen.
L. eligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomen ugrob Vilni, r. 18 priede).
Apie 15 val. lenk kariuomens priekins dalys prijo prie miesto ir netrukus j
um. Gen. L. eligovskis ikilmingai paskelb laikinosios Vidurins Lietuvos (Lit-
356
wa Srodkowa) vyriausybs sudarym, kurios vadovu tapo lenk nacionalistas V.
Abromaviius. Vilniui sustiprinti plk. Rybickis buvo paskirtas komendantu, o mjr. S.
Bobiatinskis miesto vadu
536
.
Dl tarptautins padties Vilnius negaljo bti atvirai inkorporuotas Lenkijos
sudt, todl reikjo tam tikros formos fakto esmei pridengti. Todl gen. L. eligov-
skis, ugrobs Vilni, msi kurti tariamai savarankik valstyb tartum vietini
gyventoj valios idav. Ta valstyb ir buvo pavadinta Vidurine Lietuva. is pa-
vadinimas susijs su J. Pilsudskio alinink federalist planais sudaryti istorin Lie-
tuv i trij dali pagal nacionalin gyventoj sudt: vakarin (lietuvik) su centru
Kaune, vidurin (lenkik) su centru Vilniuje ir rytin (baltarusik) su centru Mins-
ke. Vidurins Lietuvos teritorija apm Vilniaus, venioni, dal Trak, Amenos
apskritis
537
.
Gen. L. eligovskis su savo vyriausybe pasira deklaracij, kuri atmet Lie-
tuvosSoviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. sutart ir kuri pareikalavo apsisprendimo
teiss. Apie mint deklaracij lenk radijas paskelb praneim:
Gen. eligovskis, stovjs prieakyje kariuomens, susidedanios i Vidurins
Lietuvos piliei, kuri sutartimi tarp Kauno valdios ir Soviet 1920 m. liepos 12 d.
buvo atiduota Lietuvos valstybei, susitars su krato organizacijomis ir politinmis
partijomis, paskyr laikinj vykdomosios valdios komisij Vidurins Lietuvos terito-
rijoje. i komisija nepripasta Kauno valdios, kuri yra sudaryta be Vidurins Lietu-
vos piliei, tarp kuri lietuviai sudaro tik ma procent. Laikinoji komisija laiduoja
gyventojams laisv apsisprendim, artimiausiu laiku Vilniuje aukia Seim, suside-
dant i krato atstov, rinkt visuotiniu balsavimu. vykdyti tai pareigai reikia, kad
Kauno karo ir civilin valdia tuoj apleist jos uimt teritorij, i kurios lenkai,
bolevik spaudiami, turjo pasitraukti
538
.
Spalio 9 d. vakare lenk iaurs fronto vadas gen. V. Sikorskis prane spau-
dai, girdi, gen. L. eligovskis buvo priverstas ipildyti savo kari reikalavim uimti
lenkik Vilni
539
.
I viso to matome, kaip gen. L. eligovskis, pamyns po kojomis 1920 m. spalio
7 d. sutart, po poros dien ugrob Vilni. Jis ne tik sulau abiej pusi lenk ir
lietuvi pasirayt sutart, kuria remiantis Vilnius buvo paliktas Lietuvai, bet ir
lordo Curzono sukurtj linij, kuri lenk buvo priimta ir pasirayta 1920 m. liepos
11 d. O i sutart santarvinink vardu buvo pasira angl, ital, prancz ir japo-
n atstovai.
Svarbiausias gen. L. eligovskio maito kaltininkas buvo pats maralas J.
Pilsudskis, kuris dar 1923 m., kalbdamas miesto teatre Vilniuje, vieai prisipaino,
kad gen. L. eligovskis veiks pagal jo duotj sakym ir instrukcij. Jis ir spaudos
konferencijoje t pat met rugpjio mn. patvirtino, jog gen. L. eligovskis pagal
jo sakym turjs vykdyti fait accompli vykusi fakt padt
540
.
iandien niekam nekelia abejoni, jog gen. L. eligovskis vykd paties J. Pil-
sudskio sakymus, kad vadinamojoje lietuvigud divizijoje nei lietuvi, nei gud
beveik nebuvo, todl jiems tikrai nebuvo reikalo grti Vilni.
Vliau tam tikra lenk veikj dalis laiksi nuomons, jog Suvalk sutartis
buvusi didiausia j klaida. Atseit tada lenkai jau visai buvo sumu bolevikus ir
niekuomet nebt pasira tos sutarties, jei ne Taut Sjungos ir didij valstybi
357
spaudimas. Tas spaudimas, neva buvs toks didelis, jog lenkai negalj prie j atsi-
spirti. Antra vertus, nenordami atsisakyti Vilniaus ir anksiau j okupacijoje buvu-
si lietuvikj emi, lenkai pasirinko apgavysts keli
541
.
Spalio 9 d., vos atvyks Vilni, gen. L. eligovskis buvo pakviestas pas miesto
gubernatori plk. K. Reboul. Su juo susitik santarvinink misij atstovai prie-
kaitavo gen. L. eligovskiui, kuria teise remiantis jis ums Vilni, nes Lenkija
esanti pasiraiusi su Lietuva Suvalk sutart. tai gen. L. eligovskis atsak, kad
Vilniuje atsirads todl, jog norjs sudaryti slygas patiems Vilniaus gyventojams
laisvai isprsti savo politin likim. Plk. K. Reboulis pasil gen. L. eligovskiui
Vilni palikti laisvu miestu, bet pastarasis su tuo nesutiko. siplieskus abipusiams
priekaitams bei pasipylus replikoms, gen. L. eligovskis pareikalavo, kad spalio
10 d. 12 val. santarvinink misijos apleist Vilni. Drauge su protestu misij at-
stovai pareik gen. L. eligovskiui, jog jie yra priversti nusilenkti jgai ir ivykti i
Vilniaus
542
.
R e a k c i j a d l V i l n i a u s n e t e k t i e s. inia apie Vilniaus praradim
labai blogai paveik ir kariuomen, ir visos tautos dvasi. Nuomoni bta vairi.
Vienas i pirmj, kritikavusi Lietuvos karin vadovyb dl Vilniaus praradimo,
buvo usienio reikal ministras dr. J. Purickis. Jo nuomone, Lietuvos kariuomen
buvo pernelyg imtyta po ilg front ir todl negaljo parodyti rimto pasiprieini-
mo. Karins vadovybs padaryta didel klaida ta, kad ji nepasirpino tinkamai pri-
dengti Vilni. Nors, dr. J. Purickio teigimu, apginti Vilni gal ir nebuvo galimybi,
taiau labai negrau buvo prie vis pasaul, kad Lietuva atidav savo sostin prie-
ui beveik be pasiprieinimo
543
.
Prajus 17 met po Vilniaus praradimo, buvusio 1920 m. Generalinio tabo
(virininkas plk. K. Kleinskas) ir ypa armijos vado gen. S. ukausko veiksmus
kov dl Vilniaus metu labai grietai vertino plk. J. Petruitis. Vis pirma jis kritikavo
gen. S. ukausko 1920 m. spalio 8 d. paskelbtus sakymus, i kuri pirmajame buvo
nusprsta ginti Vilni, taiau nesiimta tinkam gynimo priemoni, o tos pat dienos
antrajame jau nurodyta pavaldioms karinms dalims i miesto pasitraukti. Plk. J.
Petruiio nuomone, jeigu ne ie sakymai, IV ir IX pst. pulkai, gav nors ioki toki
param, kur laik galj Vilni ginti ir gal net apginti. Jis teig, jog Vilnius, nors ir
ne tvirtov, bet buvo ms sostin, o sostini niekas taip lengvai neatiduoda, nes tai
labai stipri moralin jga
544
.
Plk. J. Petruitis kaltino Generalin tab, kad is nebeinojs k daryti, skelb
vien paskui kit keistus sakymus, neturjo parengs rezerv, kuriuos lemiamu mo-
mentu bt buv galima panaudoti, umiro turs arvuot traukin, kuris Vilniaus
gynyboje galjo bti labai veiksmingas, nepanaudojo gynybai toki svarbi natra-
li gamtini klii, kaip Neries ups, kalvotos miesto apylinks ir kt. Ilgiau sulai-
kius lenkus prie miesto, plk. J. Petruiio manymu, pagal Suvalk sutart bt buv
galima reikalauti, kad Taut Sjunga pradt gen. L. eligovskio avantir tuojau
nutraukt. Taiau padaryta visikai prieingai ir sakyta trauktis Maiiagalos kryp-
timi, net nenurodius, kurioje vietoje gal gale reiks sustoti
545
.
Panaios nuomons dl netinkamos Vilniaus gynybos laiksi ir to meto karo
mokyklos karinas, o vliau plk. V. liogeris. Jis teig, jog Lietuvos karinei vadovybei
358
trko ryto ir operatyvumo telkiant kariuomens dalis miesto gynybai, o vlesni jos
paaikinimai bei pasiteisinimai dl Vilniaus praradimo 1920 m. spalio 9 d. nepakan-
kamai pagrsti
546
.
Visikai kitaip Vilniaus gynimo klausim aikino buvs krato apsaugos mi-
nistras ir vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas. Prajus 38 metams po i vy-
ki, savo atsiminim knygoje vilgsnis praeit jis teig, jog turint dideliame
plote imtytas dvi silpnas divizijas, o rezerve tik karo mokykl ir Vilniaus komen-
dantr, ginti Vilni buvo beviltika ir beprasmika, nes tai bt pareikalav daug
auk. Jo odiais tariant, vlesni priekaitai gen. ukauskui, o kartu ir man dl
per lengvo Vilniaus atidavimo nedaug teturjo pagrindo, pridurdamas, jog tu-
rint prie Vilniaus tik vien skyst I divizij, vesti generalin m savo sostinei
apginti bt buv nemanoma, nes toks pasiprieinimas bt buvs desperatikas
ir beviltikas ingsnis. Plk. ltn. K. uko nuomone, didel pavoj kl gen. L. eli-
govskio inioje turtos buvusios dvi kavalerijos brigados, kurios, Vilniaus gynimo
atveju, galjo apeiti ms besiprieinani kariuomen ar i deins, ar i kairs ir
atkirsti mums atsitraukimo keli, kada savo kavalerijos, galima sakyti, beveik ne-
turta
547
.
Tokiam to laikotarpio vyki vertinimui pritar ir vienas i ymiausi ms
karo istorik plk. ltn. K. Aliauskas
548
.
Norint realiai vertinti tuometin situacij ir jos tolesnes pasekmes, reikia at-
kreipti dmes daugel aplinkybi. Vis pirma palyginkime abiej kovojusi pusi
karin pajgum. Lenk gen. L. eligovskio vadovaujamoje grupje buvo 64 psti-
nink kuopos, 936 raiteliai, turta 139 kulkosvaidiai bei 44 pabklai. ios grups
veiksmus bet kuriuo atveju galjo paremti netoli dislokuot II ir III lenk armij
daliniai
549
. tai kodl gen. L. eligovskis elgsi taip liai.
O lietuvi Vilniaus guloje tebuvo 23,5 kuopos pstinink (i j 3-jose neapmo-
kyti naujokai), apie 300 raiteli, 78 kulkosvaidiai ir tik 8 patrankos. Tuo bdu lietu-
vi karins pajgos buvo maiausia 3 kartus silpnesns u lenk.
Disponuodamas tokiomis menkomis karinmis pajgomis, spalio 1 d. taps ar-
mijos vadu gen. S. ukauskas stengsi lenkus tik iek tiek prilaikyti, kad bt paleng-
vinta Vilniaus miesto evakuacija. iuo atveju, manytume, reikiamo vaidmens neatliko
nuo 1920 m. rugpjio 23 d. plk. K. Kleinsko vadovaujamas ms kariuomens
Generalinis tabas, kuris nepasimok ir nepadar reikiam ivad i neseniai patirtos
AugustavoSeinDruskinink katastrofos. Ir toliau prastai veik lietuvi valgyba.
tabas neturjo tiksli duomen apie lenk pajgas, o pastarieji apie lietuvi kariuo-
men turjo tiksliausi informacij. Ms tabas tebesilaik atgyvenusios pozicinio
karo taktikos, o judri prieo kavalerija beveik visada ueidavo lietuviams i sparn ir
priversdavo juos trauktis, danai patiriant nemaus nuostolius.
Ne paslaptis, kad Vilniaus gulos padt mieste ir apylinkse gerokai apsunki-
no aktyviai veikusios slaptos lenk organizacijos, vykdiusios kenksming veikl ir
net rengusios sukilim prie lietuvius, apaudiusios juos pasitraukimo i miesto metu.
Negalima sutikti su kai kuri ms kariuomens karinink teigimu, jog gen.
L. eligovskio puolimas lietuviams buvusi didel staigmena. Tai, kad Lenkija siek
ugrobti Vilni, Lietuvos diplomatams, valstybs ir kariniams veikjams jau seniai
buvo inoma. lenk siekim ugrobti Vilni ir jo krat patvirtino ir j kariuome-
359
ns veiksmai 1920 m. rugsjo mn. pabaigoje spalio mn. pirmomis dienomis, ypa
kai buvo uimta strateginiu atvilgiu labai svarbi Varnos geleinkelio stotis, atkir-
tusi nuo Vilniaus Suvalkijoje buvusias ms kariuomens dalis. ie vykiai rykiai
rodo ms kariuomens Generalinio tabo nesugebjim pasinaudoti visomis gali-
momis gynimosi priemonmis, jo nepakankam rpestingum ar tiesiog pasidavi-
m panikai.
L i e t u v o s g i n k l u o t j p a j g d i d i n i m a s b e i p e r g r u
p a v i m a s. Gen. L. eligovskiui ugrobus Vilni ir toliau veriantis Lietuvos
teritorij, kratas sujudo. Visuose miestuose ir miesteliuose vyko didels protesto
demonstracijos, gyventojai reik pasitikjim savo vyriausybe ir pasiruoim gin-
klu atremti prieo umaias. Daugelyje viet krsi auli briai, kuriuos stojo
beveik visi inteligentai, mokytojai, vyresnij klasi mokiniai. Vyko krato valymas
nuo nip ir lenk agent
550
.
Lietuvos gynimo komitet i vis Lietuvos kampeli plauk aukos. Moter
komitetas ypating glob perm sueistuosius karius. Pasiryimas ginti krat, jo
garb buvo visuotinis
551
.
Buvo susirpinta ir paios kariuomens didinimu. Dar 1920 m. rugpjio 13 d.
Steigiamasis Seimas pakoregavo naujok aukimo statym, kuriuo remiantis ka-
riuomen buvo paaukti visi vyrai, Lietuvos pilieiai, gim 18941895 ir 1901 me-
tais
552
. Iki 1920 m. pabaigos tespta paaukti 7583 naujokus, i kuri priimti 1822
553
.
T pat met spalio 15 d. Steigiamojo Seimo nutarimu buvo paskelbta vis
rikiuots ir nerikiuots puskarininki, tarnavusi ir Lietuvos, ir kit ali armijose,
gimusi 18851900 metais, mobilizacija
554
. Taiau mobilizacija usits. Iki met
pabaigos kariuomen buvo paimta 1180 puskarininki
555
.
1920 m. spalio 20 d. Steigiamasis Seimas prim 1892, 1893 ir 1901 metais gimu-
si piliei, baigusi ne maiau nei 4 klases (gimnazij, miesto ir kit mokykl), au-
kimo ir mobilizacijos statym. Juo remiantis, turjo atlikti karo prievol ir visi tie,
kurie buvo atleisti nuo jos pagal Laikinosios vyriausybs 1919 m. gegus 26 d. staty-
m. Spalio 20 d. statymas nebuvo taikomas dvasini seminarij aukltiniams, mati-
nink kurs mokiniams ir usienio auktj mokykl studentams nuo penkto semest-
ro, faktikai tebesimokantiems
556
. io statymo 1920 m. nesuspta gyvendinti.
aukiant naujokus kariuomen, vyko nesusipratim. Vyriausyb ir Steigia-
masis Seimas gavo skund, kad gydytojai atleidia nuo karo tarnybos sveikus vy-
rus. Nors tai buvo melas, bet kai kurie vyriausybs pareignai tuo patikjo. Tas labai
supykino gydytojus patriotus ir jie pradjo imti visus kariuomen, kurie tik buvo
paaukti. Taip kariuomens dalys gavo nemaai nesveik vyr, su kuriais neinojo
k daryti. Ligoti vyrai apsunkindavo kariuomens dalis, ypa ygio metu. is reika-
las buvo sutvarkytas tik kovoms su lenkais pasibaigus. Nesveiki vyrai buvo atleisti.
T met spalio mn. buvo steigiamos naujos kariuomens dalys. Kavalerijos
turta maai, vos vienas pulkas, o saugoti teko ilg front, todl, norint skmingai
kovoti prie lenkus, reikjo turti daugiau ios judrios ginkl ries. Plintant visuo-
menje karingoms nuotaikoms, Steigiamojo Seimo atstovo kpt. L. Natkeviiaus ini-
ciatyva pradta organizuoti savanori raiteli imtines, pavadinant jas Geleinio
vilko imtinmis. iuo pavadinimu norta ireikti Lietuvos nepriklausomybs id-
360
j su sostine Vilniumi, tuo stiprinant raiteli dvasi j bsimose kovose. I atskiros
raiteli imtins vadu buvo paskirtas jos iniciatorius Steigiamojo Seimo narys kpt. L.
Natkeviius
557
.
1920 m. spalio mn. po vis Lietuv buvo platinama daug atsiaukim krato
jaunuomen, kvieiant stoti savanoriais Geleinio vilko imtines. ie atsiauki-
mai susilauk didelio jaunuomens pritarimo. Savanoriai pradjo rinktis i vis Lie-
tuvos kamp. Daugelis j stojo su savo irgais ir apsiginklav. stojo keletas Steigia-
mojo Seimo nari, inteligent, visuomens veikj. Prie Geleinio vilko imtini
krimo nemaai prisidjo ir menininkai. Dailininkai pie vairius plakatus, rayto-
jai ra atsiaukimus, kompozitoriai kr marus. Antai Geleinio vilko maras
labai paplito visose kariuomens dalyse.
Lapkriio 1 d. imtin buvo performuota raiteli pulk, pavadint III raiteli
Geleinio Vilko pulku. Jo vadu buvo paskirtas plk. J. Litvinas
558
.
1920 m. spalio 30 d. pradtas kurti II raiteli pulkas. Jo vadu buvo paskirtas
plk. Pr. Jackeviius
559
.
Spalio 14 d. A. Panemunje buvo steigtas XI pst. pulkas. Jo branduol sudar
Vilniaus m. ir apskr. bei Vilniaus stoties ir ruoo komendantr kareiviai, todl nuo
pat pirmos dienos pulkas ir buvo pavadintas XI pst. Vilniaus pulku. Jo vadu paskir-
tas mjr. J. Skorulis
560
.
T pat dien Vilkavikyje buvo pradtas formuoti XII pst. pulkas. Jo bran-
duol sudar Suvalk m. ir apskr. Eglaits, Kauno, Panevio, iauli ir Maeiki
stoi ruo komendantr kareiviai. Nuo tos dienos pulkas buvo pavadintas XII
pst. Kauno pulku. Jo vadu buvo paskirtas mjr. V. audzis
561
.
Pora dien anksiau, t. y. spalio 12 d. Kaune, A. Panemunje, buvo steigtas I
pst. savanori pulkas. Jo vadu buvo paskirtas Steigiamojo Seimo narys kpt. K. kir-
pa. Krato apsaugos ministerijos skyriai, kariuomens dali vadai ir karo komen-
dantai buvo pareigoti teikti kpt. K. kirpai visokeriop pagalb
562
.
Nuo 1920 m. spalio 14 d. buvo pradta formuoti IV pst. divizija. Jos vadu buvo
paskirtas plk. ltn. K. Ladyga. ios divizijos sudt jo X, XI ir XII pst. pulkai
563
.
Lygiagreiai buvo didinama artilerija steigiant baterijas ir sustiprinti karo tech-
nikos daliniai priemonmis ir monmis.
Visa tai buvo daroma, deja, pavluotai, kai Vilnius buvo jau prarastas. Iki galo
susiformuoti naujos kariuomens dalys nebesuspjo. Taiau reikms jos turjo, nes
j steigimas atsiliep kov eigai fronte su lenkais. J vaidmuo bt kur kas didesnis,
jeigu tai bt pora mnesi anksiau padaryta.
Ums Vilni, gen. L. eligovskis nesustojo. Jis stengsi iplsti Vidurins
Lietuvos teritorijos plot, o jeigu pavykt tai uimti ir vis Lietuv. Jis i Lenkijos
sulauk paramos, nauj dalini ypa daug kavalerijos.
Gen. L. eligovskio nuomone, lietuvi pajgos buvo negausios, prastai ginkluo-
tos ir isklaidytos kuopomis ilgame keli imt kilometr fronte, negalsianios jam
rimtai pasiprieinti. Be to, lietuvi kariuomen, sukoncentruota pietuose, negaljo sku-
biai traukiniais persikelti iaur, nes Varnos geleinkelio stotis jau buvo lenk ran-
kose. Tarp Vilniaus ir Kauno tebuvo keli lietuvi auli bei partizan daliniai.
Gen. L. eligovskio kariuomenje kilo naujas kis: do Kowna ( Kaun). Jud-
rs lenk kavalerijos daliniai versi tolyn iaur ir vakarus. Spalio 10 d. lenkai
361
um venionis. Pabrad buvo jau anksiau uimta. Spalio 11 d. j rankose atsi-
dr Nemenin. T pat dien vyko susirmimai su lenkais prie venionli, ta-
iau lietuviai atsigyn ir juose isilaik
564
.
Spalio 12 d. vyko dar viena nemaloni staigmena. Latvi kariuomens dalys,
pasinaudojusios lietuvi karo su lenkais sunkumais ir tuo, kad Iluktos krate beveik
nebuvo jokios ms ginkluotos jgos, um miestel, Eglains geleinkelio stot,
neleisdamos net turto pasiimti, ir, perjusios tas ribas, net prijo per 1 kilometr nuo
Zaras. Jie ksinosi uimti ir Zarasus. Lietuvos vyriausyb protestavo, bet k nors
daugiau daryti nebuvo pajgi. Uimto krato gyventoj daugum sudar lietuviai,
latvi ten gyveno labai maai. Sutikti latv gyventoj tuo metu toje apylinkje buvo
didel retenyb. Kaip vliau ra plk. J. Petruitis, Iluktos kratas mums brangiai
kainavo. iame krate mes nemaa auk palikom, nemaa kraujo iliejom 1919 m.,
iki pasiekm Dauguvos krantus. Latviai nei pirto nepridjo iam graiam kratui
ivaduoti. Nebent tuo jie galt pasigirti, kad 6-tas latvi komunist pulkas labai
narsiai prie mus kariavo
565
.
Tolesni kov su eligovskininkais metu susidar du lietuvilenk fronto barai.
Vienas iaur nuo Neries ups, jos deiniajame krante. iam iauriniam barui vadova-
vo I pst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka. Jo vadaviet kilnojosi pagal keli Vil-
niusMaiiagalairvintosUkmerg. Kairje iai divizijai priklaus baras nuo Neries
ups iki susitikimo su latviais Zaras apylinkse. Antrasis, pietinis baras, buvo pietus
nuo Neries, kairiajame ups krante. Jam vadovavo III pst. divizijos vadas mjr. Ig. Mus-
teikis. Jo vadaviet persikl i Alytaus Kaiiadoris. ia III pst. divizijos vadaviet
prastovjo ilg laik. iai divizijai priklaus baras nuo Neries ups pietus, per Valkinin-
kus, Varn, Merkio upe iki Nemuno. Tuo bdu skiriamoji linija buvo Neries vaga.
II pst. divizijos baras Suvalkijoje, kaip minjome, kur laik buvo pasyvus. Anks-
iau sutarus dl 12 kilometr neutralios zonos, ia buvo ramu. Mintame bare buvu-
sios II divizijos kariuomens dalys buvo perkeliamos aktyv front vienos pirmo-
sios, o kitos treiosios divizijos vad valdion. Spalio 69 d. V pst. pulkas buvo
perkeltas Valkininkus, o spalio 12 d. jau kovojo su lenkais Vievio apylinkse
566
. Spa-
lio 16 d. Vievio rajon atvyko X pst. Marijampols pulkas
567
. ie abu pulkai perjo
III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio valdion. Spalio 429 d. II pst. DLK Algirdo
pulkas buvo perkeltas Ukmergs bar I pst. divizijos vado valdion
568
. Lapkriio
1719 d. bar buvo perkeltas ir VIII pst. Kauno kunigaikio Vaidoto pulkas
569
.
II pst. divizijos tabas ir vadas gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas spalio 28 d.
ivyko i Simno ir po poros dien atvyko Kaun, kur sikr aliakalnyje. Kovose
su eligovskininkais, iskyrus I pst. divizijai perduot II pst. pulk, II pst. divizija
nedalyvavo
570
.
Pergrupavus Lietuvos kariuomens dalis, 1920 m. lapkriio mn. I pst. divizij
sudar II, IV, VII, VIII ir IX, o III pst. divizij I, III, V, VI ir X pst. pulkai. Rezerve
buvo Kaune stovjusi plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama IV pst. divizija, kuri sudar
XI, XII ir I pst. savanori pulkai, taip pat II bei III kavalerijos pulkai
571
.
K o v o s s u l e n k a i s i a u r i n i a m e f r o n t o b a r e. Kaip jau
minjome, i Vilniaus pasitrauks VII pst. pulkas spalio 10 d. um bar nuo Ra-
kai iki Bajor. Deinje nuo jo isidst IV pst. pulkas, sustojs linijoje Zujnai
362
Papikiaiilnai, kurio tabas buvo Sudervje. kair nuo VII pst. pulko buvo IX
pst. pulkas, apsistojs prie Ries. Jau t pai dien Fabijoniki kaimo rajone
buvo pastebtas lenk jg grupavimas ir judjimas Aviieni kaimo link. Vakare
VII kuopos bare pasirod lenk valgai, taiau, ms kari apaudyti, pabgo. IX
pst. pulko II kuopa, lenk spaudiama, pasitrauk Liudinikius
572
.
Spalio 1112 d. visuose baruose lenkai prie lietuvi linij telk savo jgas.
Spalio 13 d. 8 val. ryto madaug 1,5 kuopos jgomis prasidjo j puolimas. Lenk
artilerija apaud Uubali kaime buvus III bataliono tab, o plentu artjo du len-
k arvuoti automobiliai. Taiau panaudoti prie juos artilerijos galimybi nebuvo,
nes grs pavojus, jog, prasiver pro IX pst. pulko deinj sparn, lenkai galjo
perkirsti jai atsitraukimo keli. Be to, neturta ir arvamui kulk. Visgi lenk ar-
vuotuosius automobilius pavyko sulaikyti tam padjo ivakarse perkastas plentas
ir ant jo uverstas medis. Itin sunkioje padtyje buvo atsidrusi kpt. T. Balno vado-
vaujama VIII kuopa, kurios deiniajam sparnui grs prieo arvuoiai.
Prie lenkus atsilaikyta iki 12 val. Po to m pulti trys naujos lenk kuopos,
remiamos artilerijos baterijos, kuri, tiesiai taikydama, apaud VIII ir IX kuop bar
ir padeg Bukiki dvar. Apie 4,5 lenk pstinink kuop tirta grandine atakavo
VIII kuop, o pervaiav plento perkas j arvuoiai apaud i sparno. Apie
13 val. daug stipresnio prieo spaudiamos VIII ir IX kuopos atsitrauk Auktj
Rusok pozicij. VII kuopai buvo sakyta trauktis Magazinlio dvaro link.
pagalb atjo I ir III kuop 70 kari brys. Taiau, neturint kuo sulaikyti be
pertraukos atakuojani lenk arvuoi, po 2 valand gynimosi buvo atsitraukta
i Auktj Rusok pozicijos ir apie 17 val. sitvirtinta SkaudulikiPavidok dva-
roLauriniki linijoje. Kuopos patyr didelius nuostolius. Perjs kpt. V. Vitkausko
inion, I batalionas um bar LaurinikiaiVabaliai imtinai, o III batalionas Va-
baliai iimtinaiSkaudulikiai imtinai. Pulko tabas apsistojo Maiiagaloje, o I divizi-
jos tabas Juodeli kaime, netoli irvint
573
.
Spalio 14 d. vyko dviej pusi valgyb susiaudymai. Apie 13 val. lenkai
pradjo spausti I bataliono deinj sparn. Jam pagalb buvo pasista IV pst.
pulko VI kuopa ir vyr. ltn. G. midto vadovaujama VI baterija. Lenk eskadronui
prasiverus pro VII ir IV pst. pulk tarp, I, o netrukus ir III kuopos neatlaik j
spaudimo. Lenkai prasiver pro Laurinikius ir kilo grsm, kad puls unugar.
Siekdami to ivengti, lietuviai atsitrauk ir um bar SangunikiaiKarvys imti-
nai. Lenkams pavyko uimti Pavidokus, Masinus, Vabalikius, Laurinikius
574
.
Siekdama pakelti prislgt kari nuotaik, VII pst. pulko vadovyb nusprend
parodyti lenkams, kad ir lietuviai mok prie muti. Spalio 15 d. buvo gautas saky-
mas pulti ir uimti linij SkaudulikiaiPavidokaiEeraiiaivenionikiaiStakini-
kiaiBabrikauizna. Kpt. V. Vitkausko iniai buvo priskirtos ios jgos: I batalionas:
I kuopa 40, II kuopa 23, III kuopa 30 kari; III batalionas: VII kuopa 67, VIII
kuopa 18, IX kuopa 40 kari. ioms pajgoms buvo priskirti 5 kulkosvaidiai ir
arvuotas automobilis, IV pst. pulko kuopa (60 kari) ir VI baterija
575
.
Prie praddama puolim, VI baterija apaud KryiokVabali rajon, kur
buvo susektos stiprios lenk jgos. I batalionas su IV pulko kuopa turjo uimti Glad-
kikius, Stakinikius ir Babrikauizn, VII kuopa ir ltn. S. Gerdvilio vadovaujamas
arvuotas automobilis Pavidokus, o IX kuopa Skaudulikius.
363
Pradjus puolim, m veikti lenk artilerija. Stipresns prieo jgos buvo su-
tiktos Misin kaime, taiau greita lietuvi ataka juos i ten imu. Tirta lenk
grandin gyn pozicij ties Pavidok kaimu, bet, lietuviams toliau smarkiai atakuo-
jant, jie buvo priversti pasitraukti Pavidok dvar. Prie pat dvar plentas buvo
uverstas dideliu mediu. I dvaro aud 3 lenk kulkosvaidiai. Pavidok dvaro
Eeraii linij buvo umusios tirtos lenk grandins. Nepaisydami to, lietuviai
smarkiai versi dvar ir spjo arvuoiui atlaisvinti keli. Pirm kart suukus
Valio!, lietuvi grandin, arvuoio palaikoma, siver dvar, o po antros ko-
mandos, puolant dar smarkiau, lenk kulkosvaidiai nutilo. Dalis lenk isisklaid
po gretim mikel, kiti atsitrauk toliau. Pavidok dvaras buvo uimtas. Tuomet
labai taikliai m audyti lenk artilerija, taiau daug j sviedini nesprogo, o ir
sprogusieji lietuvi grandinei didesni nuostoli nepadar. Todl kari nuotaika
buvo gera ir jie, toliau atakuodami, um Kurilinkos ir Laidogalio kaimus. Lenkai,
apimti panikos ir apaudomi smarkia kulkosvaidi ugnimi, netvarkingai isisklai-
d Magazinlio link. Netoli io kaimo esaniose auktumose jie dar band gintis,
taiau netrukus, nebelaukdami naujos lietuvi atakos, pasileido Bendori kaimo link.
Lietuvi valgybos ir vietini gyventoj teigimu, lenk artilerija buvo atsitraukusi
net u Fabijoniki, o pstininkai u Bukikio bei Bajor kaim. Nakt lietuvi
karins dalys sitvirtino linijoje: SkaudulikiaiPavidokaiEeraiiaiGladkikiaiSta-
kinikiai ir Babrikauizna
576
.
Apklausinjus nelaisvn paimtus lenk kareivius paaikjo, jog daugelis j buvo
atsisti i buvusi lenkikj gubernij.
Nakt i spalio 15 16 d. veikusiai lietuvi valgybai isiaikinus, jog lenk
pajgos buvo sitvirtinusios ChalinoLauriniki linijoje, kpt. V. Vitkauskas gavo
sakym pradti puolim ir uimti pozicij Auktieji Rusokaiemieji Rusokai. is
savo ruotu sak VI baterijai apaudyti abejus Rusokus, po to Bendorius, deinje
buvusias auktumas, o po pertraukos perkelti ugn Fabijonikes ir toliau, sudarant
lengvesnes slygas ms puolantiems pstininkams. Kpt. ilinskas su I batalionu ir
IV pst. pulko VI kuopa turjo uimti ir sitvirtinti PuciunikiIzabelino linijoje, o
VIII kuopa, puldama i Eeraii, uimti Chalino dvar, o po to Bd; VII kuopa su
arvuotu automobiliu turjo pulti plentu Chalin, po to Magazinl ir sitvirtinti Auk-
tuosiuose Rusokuose. IX kuopai sakyta uimti Gudelius ir 186 auktum
577
.
Besiartinanius prie Chalino dvaro lietuvius i pradi pasitiko autuv, o ne-
trukus ir kulkosvaidi ugnis. Likus 120150 metr iki dvaro, kpt. V. Vitkauskas
sak grandinei smarkiai apaudyti dvar i priekio, o arvuoiui i ono. Davus
komand Pirmyn atakon!, buvo sueistas kpt. V. Vitkauskas. Susidar kritika
padtis, nes VII kuopoje tebuvo tik vienas karininkas kuopos vadas vyr. ltn. J. er-
nius. Bdamas sueistas, kpt. V. Vitkauskas dar suuko Valio! ir kuopa metsi pir-
myn. Labai aktyviai veik lietuvi kulkosvaidiai ir autuvai bei aud artilerija. Buvo
prieita jau iki durtuv kautyni. Pagaliau VII kuopa graiai pralau kairje bar ir
pradjo supti prie. Lenkai visikai pakriko ir panikai m bgti. nelaisv buvo
paimta 20 j kareivi. Chalino dvaras buvo paimtas. Tomis kautynmis bauginti len-
kai jau buvo pradj net evakuotis i Vilniaus. Skmingai laimjs m, VII pst. pul-
kas vl atsitrauk savo senas pozicijas, nes to reikalavo bendra fronto padtis
578
.
1920 m. spalio 1516 d. VII pst. pulko kovos su lenkais parod, jog, gerai
364
pasiruous puolimui ir energingai atakuojant, galima ne tik stipresn prie sulaiky-
ti, bet ir j nugalti. VII pst. pulkas, kaip minjome, buvo ums bar pagal strate-
gikai svarb plent VilniusirvintosUkmerg, todl jam ir teko atlaikyti didel
spaudim kov su eligovskininkais metu.
I pst. divizijos deinj sparn gyn IV pst. pulkas. Lenkams umus Vilni,
is pulkas spalio 13 d. um bar Vaiinikiai imtinaiRakaiai iimtinai. Tos
dienos ryt lenkai upuol Plocieniki kaimo apylinkse buvusias pulko sargybas ir
privert jas pasitraukti. Pasiuntus stipresnes pajgas, lenkai i io kaimo buvo ivyti.
Tuo paiu metu kitos lenk dalys puol Balandikius, Gelaius ir Papikius. Mis
tssi apie 3 valandas. 13 val. lenkai i kairs puss apjo ties Balandikiais buvusias
lietuvi sargybas ir i unugario jas apaud. Msikiai to visikai nesitikjo, nes
Rakaiuose stovjo gretimo VII pst. pulko sargybos. Teko pasitraukti. Tik vliau
paaikjo, jog VII pst. pulkas, tdien neatlaiks lenk puolimo, pasitrauk, apie tai
nepranes IV pst. pulkui ir tuo leids lenkams apeiti jo sargybas. Stumdami toliau
VII pst. pulk, lenkai giliau skverbsi IV pst. pulko kairj sparn. Kadangi is
sparnas liko visai atidengtas, nebuvo ryio su VII pst. pulku, o unugary pasirod
lenkai, buvo sakyta pulkui atsitraukti ir uimti ilnLaiiSudervs linij. ia
pulkas isilaik iki 18 val. 30 min. Sutemus lenk 3 eskadronai netoli Laii prasi-
skverb pro mikus ir atsirado pulko unugary. Padtis tapo grsminga. Atmus
lenk antpuol, pulkas pasitrauk ir um RingalkosNedvediki linij
579
.
Spalio 15 d. dvi lenk kuopos, vedamos vietini partizan, mikais prislinko
prie pat Levidan ir Nedvediki kaimuose buvusi pulko sargyb ir jas netiktai
upuol. Taiau pulko sargybos, budriai sekusios prie, lenk atak atmu. Nors
kai kur lenkai buvo prisiartin iki 25 metr, po 2 valand smarkaus mio jie su
nuostoliais buvo priversti atsitraukti.
Norint geriau itirti prieo jgas, kit dien mjr. Br. Bilminui buvo sakyta vyk-
dyti sustiprint valgyb. Buvo sudaryta nedidel rinktin, kuri jo VIII kuopos
du briai naujok, du IX kuopos briai ir IV kuopos brys. is brys, vadovaujamas
energingo ir drsaus karin. A. ukausko, imu lenk utvar i Bud kaimo, po to
upuol juos Padvarn kaime ir po trumpo, bet smarkaus mio juos i ten ivijo.
Vliau puol Berezovkos kaim, kur lenkams i rezervo buvo atsista parama, smar-
kiai atakavo ir imu. Ums Berezovk, brys puol Mikalikius, kur buvo sutelk-
tos nemaos prieo jgos. Netiktai upulti, lenkai buvo priversti pasitraukti. Ver-
iantis tolyn, br pasitiko mike apsikas ir pasireng miui lenkai, kuriuos palai-
k artilerijos ugnis. Kadangi brys pritrko ovini, o uduotis i esms jau buvo
vykdyta, msikiai m tvarkingai trauktis. VIII ir IX kuop valgybos, nustmu-
sios kelias lenk sargybas, prijo iki Sudervs. ia gausios lenk jgos perjo kontr-
puolim. vyko smarkus susirmimas. Spaudiami 4 kartus stipresnio prieo, msi-
kiai atsitrauk ir gro atgal, taip pat vykd savo uduot. T dien pulkas neteko
20 sueist ir umut. Tarp j buvo mirtinai sueistas ir pateko lenk nelaisvn
VIII kuopos vadas ltn. J. Bauys
580
.
I pst. divizijos kairj sparn gyn mjr. A. Pakoviiaus vadovaujamas IX pst.
pulkas, isidsts Ries rajone, VII pst. pulko linijoje. Kairysis ios divizijos baras
buvo nusidrieks per venionis toli rytus net ligi sienos su rusais, kur saugojo tik
IX pst. pulko III batalionas, veiks Salako rajone. Isklaidytas dideliuose plotuose,
365
jis negaljo bent kiek rimiau pasiprieinti venioni bei Lentupio rajonuose veiku-
siai stipriai lenk III legion divizijai. Pasinaudodami savo jg persvara, lenkai be
kov um didelius Lietuvos teritorijos plotus rytus nuo Vilniaus
581
.
K o v o s s u l e n k a i s p i e t i n i a m e f r o n t o b a r e. eligovskininkams
umus Vilni, ms III pst. divizija kairiajame Neries krante um i pozicij:
III pst. pulkas PaneriaiPanerliaiKrosna ir Lukos e. imtinai; I pst. pulkas
nuo Lukos e. per Trakus, Rdiki geleinkelio stot iki Valkinink miestelio i
viso apie 32 km ilgio bar. VI pst. pulkas i MerkinsValkinink fronto buvo per-
keltas Auktadvar. Divizijos tabas i Lentvario persikl Kaiiadoris
582
.
Jau spalio 10 d. gausios lenk pajgos puol ir um Rdiki geleinkelio
stot ir miestel, o spalio 13 d. Lentvario geleinkelio stot. Tuo bdu j rankose
atsidr geleinkelio ruoas LentvarisRdiks. Spalio 15 d. lenkai ms III pst.
divizijos bare ts puolim beveik visu frontu. Po smarki kautyni jiems III pst.
pulko bare pavyko uimti Rykantus. Lenk skm i dalies lm ta aplinkyb, jog
divizijoje dar nebuvo sutvarkyti ryiai, o baterijos nebuvo umusios kovini pozici-
j
583
. I pst. pulkas buvo priverstas pasitraukti AkmenosMargiDrabuiuk ee-
r linij.
Gavs ini apie lenk jg telkim Rykant rajone ir galim puolim iilgai
geleinkelio Vievio kryptimi, III pst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis nutar lenk
spaudim neutralizuoti ir spalio 16 d. pereiti antpuol
584
. III pst. pulkas, remia-
mas trimis lauko ir viena haubic baterijomis, turjo susigrinti anksiau turtas
pozicijas Rykantus, Trakus ir Rdikes
585
.
Spalio 16 d. autant visu frontu prasidjo mis. Mjr. Vl. Skorupskio vadovau-
jamo I pst. pulko dalys OlsokMargi eer linijoje puol 205-j lenk pulk. Po
atkakli kautyni lenkams pavyko lietuvi puolim atremti. I pst. pulkas liko seno-
siose pozicijose
586
.
Mjr. I. Griciaus vadovaujamas III pst. pulkas puolim pradjo trimis batalio-
nais. 6 val. artilerijai atidengus smarki ugn, II bataliono V ir VI kuopos mikingo-
mis Neries pakrantmis, o po to plentu, geleinkeliu ir miku rytus nuo jo, atakavo
162 auktum ir Rykantus i iaurs ir ryt puss. I batalionas versi 176 auktu-
mos kryptimi ir siek uimti Rykantus i piet puss. III bataliono udavinys buvo
ginti uimamas vietoves ir palengvinti I ir II batalion puolim. Artilerijos baterijos,
smarkia ugnimi apaudiusios mik prie Daubi, Alinkos ir Panerli kaim, v-
liau j sutelk Balin ir Rykant kaimus. Perklus jos ugn dar toliau priek,
pstinink dalys, nesutikusios didesnio lenk pasiprieinimo, um auktum 162
ir Balin kaim. Lenkai puol eer 150157 defile buvusi VII kuop. Jos dalis,
neatlaikiusi puolimo, isibgiojo. Tuo pasinaudoj, lenkai um Krosnos kaim
587
.
Lenk verimuisi sustabdyti ir III kuopos, skirtos Rykantams atakuoti, spar-
nui apsaugoti, buvo mestos dvi likusios I bataliono kuopos. Uvir atkaklus mis,
kuris be pertraukos tssi iki 16 val. Prieo verimasis buvo sulaikytas, taiau jam
pasisek ir pulko III kuopos ygiavim pirmyn sustabdyti.
Lenkai, Rykantus sutrauk daugiau jg, pradjo smarkiai spausti II batalio-
no kuopas, kurios, vadovaujamos vyr. ltn. Rkto, ltn. J. Kuncaiio ir kit karinink,
tvirtai laiksi savo pozicijose. Ir tiktai prieui sutelkus daug artilerijos, arvuot trau-
kin bei arvuotus automobilius, msikiams teko atsitraukti.
366
Pagrindins III pst. pulko neskms prieastys buvo ios: dauguma kareivi buvo
jauni, maai dalyvav kovose, labai bijojo artilerijos, ypa rapneli, ugnies, dl menkiau-
sios prieasties traukdavosi ir negrdavo kuopas kol nepasibaigs mis. Pavyzdiui,
laikinai js karininko pareigas Loiba ties Rykantais su visu briu pasitrauk i kovos lau-
ko, sukeldamas ir kit kareivi panik, dl kurios teko operacij galutinai nutraukti
588
.
Apie 14 val. II pst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis sak pulkui pakartoti
Rykant puolim. Taiau sakym vykdyti galimybi nebuvo. I batalionas tuo
metu dar kovojo su lenkais ties Cukliki kaimu, III bataliono dalys buvo pakriku-
sios, II bataliono kuop kari, dalyvavusi myje, nuotaika irgi buvo prislgta,
todl pasisekimo nebuvo galima tiktis. Ryium su tuo III pst. divizijos vadas mjr.
Ig. Musteikis savo ankstesn sakym atauk ir nurod pulkui susitvarkyti ir sitvir-
tinti Alinkos ir Daubi linijoje
589
.
Spalio 1516 d. kov ties Rykantais metu III pst. pulke 3 kareiviai uvo, 1
karininkas ir 43 kareiviai sueisti, prieo nelaisvn pateko 1 kareivis, dingo be inios
46 kareiviai
590
.
Spalio 19 d. lenkai i Trak puss puol III pst. pulk, bet buvo atmuti. Nuo
spalio 20 d. divizijai buvo sakyta pereiti prie gynimosi taktikos. Buvo stiprinamos
ne tiek prieakins, kiek antroji linija, kurioje, itikus reikalui, galima bt visomis
jgomis suduoti puolaniam prieui didesn smg
591
.
Spalio 26 ir 29 d. lenkai organizavo puolimus prie V pst. pulk, bet buvo su
nuostoliais atmuti. Prie III pst. divizijos bar kovsi lenk I lietuvigud ir I
Varuvos savanori divizij dalys
592
. Nuolatiniai valg susirmimai ir vietins reik-
ms miai divizijos bare vyko iki 1920 m. lapkriio mn. pabaigos.
P i r m a s i s l e n k k a v a l e r i j o s p r a s i v e r i m a s. I p s t.
d i v i z i j o s t a b o k a t a s t r o f a. 1920 m. spalio 17 d. lenkai pradjo smark
puolim visame lietuvi I pst. divizijos ginamame bare pagal kelius Vilniusirvin-
tos ir VilniusGiedraiiai. Prie tai jie um venionlius, priversdami ten buvu-
sias maas IX pst. pulko pajgas pasitraukti PalsKaltann rib.
Reikia paymti, kad ia labai aktyviai ir narsiai veik ms laknai. Vis
grusi baz lktuv sparnai buvo kulkomis ivarpyti
593
.
Atkakliausios kovos vyko SudervsPikeliki ruoe. Pralauti front lenkams
niekur nepavyko, nes ten buvusios I pst. divizijos dalys IV, VII ir IX pst. pulkai
atkakliai gynsi. Kartais jie vykdydavo priepuolius. Negaldami atsilaikyti vienoje
pozicijoje, pasitraukdavo kit vos kelet kilometr ir vl sustodavo gintis.
Lenk vadovyb, negaldama pralauti ms fronto tiesiu puolimu, sugalvo-
jo manevr. Turdama daug kavalerijos ir kontroliuodama perjimus per Neries
up prie Nemenins ir Pabrads, ji iose apylinkse sutelk kavalerijos brigad, ku-
riai buvo ikeltas udavinys sutrukdyti lietuvi jg telkim ir sudaryti pavoj kai-
riajam lietuvi fronto sparnui. iai lenk kavalerijos brigadai vadovavo Lietuvos
dvarininkas plk. ltn. M. Butkeviius.
Spalio 18 d. lenk brigada, persiklusi per Ner, nuygiavo vakar kryptimi
Rie, pakeliui alindama sutinkamas nedideles lietuvi sargybas. Lenkams atkak-
liau buvo pasiprieinta RiesRaudondvario rajone bei ties Pikeliki kaimu ir dva-
ru. Per iuos abu antpuolius lenkai neteko 5 nukaut ir sueist
594
.
367
Lenkai savo plano apeiti kairj lietuvi sparn neatsisak. I vietini sulenkjusi
gyventoj jiems pavyko gauti verting ini apie Lietuvos kariuomens idstym, taip
pat ir j tab apsistojim Kieli ir Juodeli kaimuose. Spalio 21 d. lenkai smog ms
I pst. divizijos unugar ir pasiek Giedraii bei irvint apylinkes. Viena kavalerijos
dalis siver Kieli kaim, kur pam nelaisv III artilerijos diviziono vad mjr. V.
Kapciuk, ojo tabe radodaug vertingos karins informacins mediagos
595
.
Dar didesn neskm lietuvi karin vadovyb itiko Juodeli kaime, kur buvo
sikrs gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujamas I pst. divizijos tabas. T pai dien
lenkai, netiktai j uklup, pam nelaisv gen. ltn. St. Nastopk, radijo stoties
virinink kpt. V. Petrait, ryi komandos virinink ltn. S. Petkel, intendanto rat-
ved karo valdinink B. Giedr, veterinarijos gyd. S. Krasausk ir 64 komendanto
komandos puskarininkius bei kareivius. Be to, lenkams atiteko automobilis, 35 ar-
kliai su pakinktais, gurguol, maisto atsargos, 3 motociklai ir kt.
596
tabo virininkui
vyr. ltn. V. Lanskoronskiui su briu karinink, puskarininki bei eilini pavyko pa-
bgti. Nuo spalio 22 d. armijos vado sakymu (telefonograma Nr. 1367) I pst. divi-
zijai m laikinai vadovauti VII pst. pulko vadas plk. ltn. E. Adamkaviius. Vado-
vavim mintam pulkui laikinai perm mjr. Vl. Rklaitis
597
.
Vyr. kariuomens vado plk. ltn. K. uko sakymu I pst. divizijos tabo katast-
rofos Juodeli kaime prieastis tyr armijos inspektorius gen. ltn. V. Ramanauskas.
Itards iame fronto bare veikusi atskir dali vadus, isiaikins j veiksmus ir
susipains su tab dokumentais (sakymais, telefonogramomis, lauko knygutmis
ir kt.), jis pareikime Nr. 282 vyr. kariuomens vadui plk. ltn. K. ukui laik savo
pareiga praneti apie ypa vaizdiai ir nenuginijamai nepakeniam poir savo
uduot ir beprasmius veikimus atskir dali su savo vadais
598
.
Mintame pareikime armijos inspektorius gen. ltn. V. Ramanauskas padar
tokia ivadas:
1. Dl mintos katastrofos kaliausias buvo pats divizijos tabas, labai aplai-
diai js savo pareigas ir nevertins buvusios padties. Paskirtoms uimti atitinka-
mus fronto barus kariuomens dalims nebuvo tinkamai nurodyta, kaip jos turt
veikti besikeiiant aplinkybms, kokia tarpusavio ryi palaikymo tvarka bei atsako-
myb. Dl to kariuomens dalys, suinojusios apie lenk kavalerijos prasiskverbim
pro ms bar, savavalikai keit savo pozicijas, trauksi tai atgal, tai al, o apkal-
tintos dl toki veiksm vert kalt viena ant kitos. Uuot, kad kairj plat baro
sparn bt gyns pats IX pst. pulkas, i uduotis buvo paskirta IV raiteli eskad-
ronui, kuris nebuvo pajgus tai padaryti. Pats divizijos tabas ne tik neturjo parink-
tos pozicijos, nestat sargyb, nesiuntinjo valg. Todl lenk raiteli pasirodymas
jam buvo netiktas. tabo nariai, suprat es prieo apsupti, uuot gynsi, slapstsi
kaip manydami, o kiti ikart pasidav lenkams.
2. IV raiteli eskadrono vadas mjr. M. Glinskis, gavs praneim, jog lenkai
joja Glintiki kaimo link, pasiunt 8 savo raitelius isiaikinti, ar tai tikrai lenkai ir
kokios j jgos. Suinojs, jog ten yra 3 lenk eskadronai ir, prieui net nepuolant,
savj eskadron iskleid grandinn ir m trauktis atgal Kauiadalos kaimo link,
visikai ileisdamas j i savo aki. Gen. ltn. V. Ramanausko teigimu, toks mjr. M.
Glinskio, kaip eskadrono vado, elgesys buvo maa sakyti nepakeniamas, bet didis
prasiengimas.
368
3. IX pst. pulko vadas mjr. A. Pakoviius, i I pst. divizijos tabo negavs
nurodymo, kaip pasielgti tokiu atveju, kai pro kairj baro sparn laisvai ygiuoja len-
k eskadronai, veik savarankikai Taiau tas jo veiksmas buvo beprasmis. inoda-
mas lenk pajg ygiavimo krypt ir tai, jog jos pulkui nra labai pavojingos, uuot
udengs apleist, silpn baro dal ir sukliuds prasiverusiems eskadronams laisvai
grti atgal, su savo pulku vis trauksi: i pradi atsidr VII pst. pulko unugaryje,
po to jo deiniajame sparne, o galiausiai net persikl kairj Neries krant.
VII ir IV pst. pulk veiksmuose, iskyrus silpnokus ryius, gen. ltn. V. Rama-
nauskas nieko blogo neirjo. ie pulkai tuo metu veik drsiai ir sutartinai
599
.
is lenk kavalerijos manevras privert I pst. divizijos dalis pasitraukti Ker-
navsMusninkirvintGiedraii linij. Perms vadovavim I pst. divizijai,
plk. ltn. E. Adamkaviius vadaviet perkl Ukmerg.
Lenkai, spalio 22 d. abiej paimt nelaisvn lietuvi tab vadovyb su grobiu
nugaben Vilni, gro RiesVerki rajon, o vliau pietus nuo Pabers. Lie-
tuviams pasitraukus, spalio 23 d. lenkai um Maiiagal ir Paber, taigi padidino
savo teritorijas.
A n t r a s i s l e n k k a v a l e r i j o s p r a s i v e r i m a s.
Gen. L. eligovskio kariuomens vadovyb, nordama sutrukdyti lietuvi kariuo-
mens telkim trikampyje irvintosMusninkaielva ir galutinai utikrinti tiek pa-
ties Vilniaus miesto, tiek jame buvusi atsarg saugum, ryosi pasisti savo paj-
gas dar giliau Lietuvos teritorij elvos kryptimi. Tam reikalui nutarta panaudoti
Pabers apylinkse besiilsint 13 ulon pulk.
Po spalio 21 d. I pst. divizijos tab itikusios katastrofos divizijos ginamame
fronto bare susidarius sudtingai padiai, VII pst. pulkas pasitrauk apie 20 km ir
um pozicij abipus irvintVilniaus plento, 3 km prie irvint mietel. Spalio 23 d.
pulk atvyko 379 naujokai, kurie papild praretjusias kuopas ir komandas
600
.
Suinojus, jog lenkai telkia didesnes savo pajgas prie kairj ms sparn
venionliDkto rajonuose, kit dien I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adam-
kaviiaus sakymu VII pst. pulko vadui mjr. Vl. Rklaiiui su VI baterija pavesta
saugoti bar nuo Sketeri iki Romakoni kaimo. Grusiam i Vievio apylinki IX
pst. pulkui su baltgudi ir Panevio atsargos kuopomis nurodyta ginti bar nuo
Romakoni kaimo iki sienos su latviais. io pulko inion buvo paskirtas IV raiteli
eskadronas. Kartu su IX pst. pulku parvyko ir VII pst. pulko VII kuopa, kuri apsi-
stojo irvintose. IV pst. pulkas su X baterija ir I eskadrono briu saugojo bar iki
Sketeri kaimo. Dali vadams sakyta palaikyti nuolatin ry su divizijos tabu ir
savo dalimis fronte
601
.
Spalio 25 d. apie 9 val. ties Alioni dvaru pasirod lenk raitj valg brys.
Susidrs su ms valgais, jis isisklaid mike. Rytojaus dien lenkai didelmis paj-
gomis puol IV, VII ir IX pst. pulkus baruose Ukmergs kryptimi. Tos dienos 11 val.
lenk dalys ms IV pst. pulko bare versi Sketeri, Puori kaimus, siek uvaldy-
ti svarbi 115 auktum. Sketeri kaim jiems pavyko laikinai uimti, taiau suvie-
nytomis IV pst. pulko ir VII pst. pulko V kuopos pajgomis jis buvo susigrintas.
Padedant VI baterijai, lenkai buvo atmuti ir nuo Puori kaimo bei mintos 115
auktumos. Apie 17 val. lenkai pradjo Alioni kaimo ir dvaro puolim. IX pst.
369
pulko IV kuopa, neatlaikiusi prieo puolimo, turjo atsitraukti. Romakoni ir Pagi-
ri kaimus bei euolli dvar puolanius lenkus atmu VII pst. pulko II ir IV
kuopos bei IV raiteli eskadronas. Sustiprinta I ir II batalion kuop valgyba ivijo
lenkus i Alioni dvaro.
Lenk artilerija, nordama sukelti panik ms unugaryje, sprogstamaisiais
sviediniais band padegti Kieli kaim, taiau to padaryti jiems nepasisek.
Spalio 26 d. lenk 13 ulon pulkas, sustiprintas kitomis dalimis, pradjo y-
giuoti i Pabers apylinki ir kit dien, apjs ms I pst. divizijos kairj sparn
ir, nustumdamas ten buvusias nedideles dalis, pralau front tarp irvint ir Du-
bingi ir um Giedraiius, elv, Dubingius, Videnik, Lyduokius. Grs pavojus
Ukmergei. Vyko atkaklios kovos.
T pai dien buvo gautas I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus
sakymas atsitraukti prie linijos RamonikiaiMusninkaiAlionyseuols up
602
.
Nordamas sulaikyti tolesn lenk verimsi, divizijos vadas ikviet i irvint rajo-
no II pst. pulko III batalion, vadovaujam vyr. ltn. T. Balno, ir sak jam veikti
kaip atskirai grupei, skubiai vykti elvos rajon, uimti miestel ir vyti lenkus
Giedraii kryptimi. Be to, prie iame rajone veikusius lenkus dar buvo nukreiptas
vienas IX pst. pulko batalionas ir turinio atvykti i Ukmergs II pst. pulko III
batalionas, vadovaujamas kpt. E. Noreikos. Pirmuoju spalio 29 d. autant elvos
rajon atvyko VII pst. pulko III batalionas. Taiau elvoje lenk nebuvo jie dar
ivakarse buvo i jos pasitrauk ir nakvojo aplinkiniuose kaimuose. Tuomet viena
kuopa buvo pasista Giedraii link, kuri Bikoni kaime uklupo poilsiaujant len-
k 13 ulon pulko eskadron. Durtuv ataka kaimas buvo paimtas. nelaisv pate-
ko 7 lenk kareiviai ir paimta 70 arkli. Gurguols ir kito turto nespta paimti, nes
lenkai, pastebj nedideles lietuvi jgas, pakviet netoli buvusius kitus du eskadro-
nus ir m supti i kairs ir deins. Kadangi i mint pusi savj jg nebuvo,
teko trauktis elvos link. Batalionas apsistojo Pakoni kaime, per 3 km nuo elvos
miestelio, kur um visus tiltus ir kelius, vedanius Ukmerg. O lenkai t pai
dien vl um elv ir joje apsistojo
603
.
Spalio 29 d. vakare elvos rajon atvyko II pst. pulko III batalionas, vado-
vaujamas kpt. E. Noreikos, kuris apsistojo Butkn kaime. Kpt. E. Noreika, dar b-
damas Ukmergje, i divizijos vado gavo sakym susisiekti su VII ir IX pst. pulk
batalionais ir bendrai vyti prie Giedraii link. Nakt i spalio 29 30 d. batalionai
tarp savs umezg ry. Spalio 30 d. prajo ramiai, vyko tik valgani dali susir-
mimai.
Ms ir prieo jg santykis taip atrod: lietuvi pusje buvo trys batalionai,
bet visi nepilni. VII pst. pulko batalione tebuvo tik VIII ir IX kuopos apie 180200
kovotoj. II pst. pulko III batalione taip pat buvo ne daugiau kaip 200 kovotoj, nes
jis buvo sunkiai nukentjs kautynse ties Seinais. IX pst. pulko batalione irgi buvo
ne daugiau kaip 200 kovotoj. Savosios artilerijos neturta. Prie ias lietuvi jgas
veik visas lenk 201 pst. pulkas, remiamas artilerijos, ir 13 ulon pulkas, kuris
buvo iek tiek nuvargs
604
.
Spalio 30 d. vyko ms batalion vad pasitarimas dl bendro veikimo prie
lenkus. Susitarta, kad puolimo Giedraii kryptimi metu II pst. pulko III batalio-
nas puls i Butkn kaimo per Mateikikius, Dvareklius, Karalikius Pusns krypti-
370
mi; VII pst. pulko III batalionas i Pakoni kaimo per elv Pusns kryptimi; IX pst.
pulko batalionas i euoli miestelio iupieniDdn kryptimi. Visi batalionai tu-
rjo sueiti Pusns kaim tartis dl tolesnio puolimo. Puolim numatyta pradti spalio
30 d. 20 val.
605
Tai buvo sveika ir to momento aplinkybi diktuojama iniciatyva.
I valg buvo suinota, jog du lenk eskadronai apsistoj elvoje ir ant keli
elvaLyduokiai istat savo utvaras. Mateikiki ir Dvareliki rajone stovjo 201
lenk pst. pulkas. Lenkai pastebjo ms kariuomens grupavimsi ir, spdami
mus pulsiant, taip pat pergrupavo savo jgas. Dalis 201 pst. pulko patrauk D-
dn rajon, o 13 ulon pulk sugrupavo Bastn, Saugini, Pusns kaim rajone.
Tos pat dienos 20 val. kpt. E. Noreikos vadovaujamas batalionas kautyni
tvarka prijo Mateikiki kaim, bet lenk nebesutiko jie jau buvo pasitrauk.
Istovjs jame kelet valand, batalionas spalio 31 d. 4 val. per Dvarelikius,
Karalikius patrauk Pusns kaimo kryptimi. Prieakyje kautyni tvarka jo VII
kuopa, vadovaujama vyr. ltn. A. Butkeviiaus, o u puss kilometro unugaryje
su bataliono vadu kpt. E. Noreika VIII ir IX kuopos. Autant batalionas ties
Lelikoni dvaru sutiko raituosius lenk valgus. Juos ivaikius, gautas pranei-
mas, jog lenk 23 eskadron dydio pajgos per Sauginius skubiai vyksta Pus-
ns kaim. Kpt. E. Noreika sak VII kuopos vadui vyr. ltn. A. Butkeviiui pulti
Pusns kaim i iaurs puss, o IX kuopai frontu i vakar puss. VIII kuopa
buvo palikta bataliono atsargoje. Tiek lenkai, tiek lietuviai skubjo uimti iau-
r nuo Pusns kaimo esani 153 auktum. Pirmasis atbgo VII kuopos brys, o
tuoj pat ir lenkai. Laukta susirmim durtuvais, taiau lenkai pasitrauk. VII
kuopa m juos persekioti. Deinje Pusns kaim puol vyr. ltn. J. Andrino
vadovaujama IX kuopa. Su ia kuopa jo ir ltn. A. ova, js III kulkosvaidi
kuopos vado pareigas. Nelaukdamas sakymo, su briu IX kuopos kareivi ir
kulkosvaidiais, ties Pusns kaimu paskubomis ujo lenk sparnan, vykusiai
istat kulkosvaidius ir pradjo smarkiai audyti
606
. Tuo metu vyr. ltn. J. An-
drinas atakavo kaim i fronto. Susirmimas vyko prie pat Pusns kaimo saulei
tekant, spalio 31 d., ir truko ne ilgiau kaip valand. Lenkai trauksi nuo vienos
kalvos prie kitos, nenordami j uleisti msikiams. Ties Seirn dvaru lenkai,
sulauk pstinink paramos, atsipeikjo ir apsistojo kaln viensdyje, Karklyns
ir Seirn dvaruose, ant 184 auktumos 184
607
.
Kaip buvo sutarta, VII pst. pulko III batalionas, vadovaujamas vyr. ltn. T.
Balno, spalio 30 d. 20 val. ivyko i Pakoni kaimo ir apie 22 val. um Skal
kaim. Suinojs, jog elvoje lenk nebra, batalionas, guds nakties veiksmuose,
um miestel ir toliau ygiavo Giedraii kryptimi. Prijs Laumen kaim, su-
tiko lenk sargybas, kurias ivaik, po to upuol prieo utvar ir netrukus kaim
um. Neleisdamas lenkams susikoncentruoti, bataliono vadas vyr. ltn. T. Balnas
sak forsuotu maru eiti pirmyn ir atakuoti Bastn kaim, kuriame buvo apsistoj
du lenk eskadronai su 2 kulkosvaidiais. Po pusvaland trukusi kautyni kaimas
buvo apsuptas, lenkai isibgiojo, palikdami savo arklius ir gurguol. Lenkai, pajut
nedideles ms jgas, susitvark, perjo kontrpuolim ir m batalion supti. Ne-
sulaukdamas II pst. pulko bataliono, kuris tuo metu dar buvo Mateikiki ir Dvare-
liki kaimuose, vyr. ltn. T. Balnas su savo batalionu buvo priverstas trauktis. Len-
kams atkirtus atsitraukimo kelius, batalionas paliko jiems vis grob, prasimu per
371
apsupt ir apsistojo Bikoni kaime, laukdamas kol iau. Spalio 31 d. apie 12 val.
batalionas, gavs praneim i kpt. E. Noreikos, ivyko Giedraii kryptimi
608
.
Spalio 31 d. apie 7 val. pradjo puolim ir IX pst. pulko dvi kuopos. Pradju-
sios yg i euoli rajono Ddn kaimo kryptimi, jos apie 12 val. atvyko Dd-
niupieni kaim rajon, kur susitiko su II pst. pulko batalionu, vadovaujamu
kpt. E. Noreikos. Lenkai buvo sitvirtin labai patogiose Bekups dvaro pozicijose.
sitikinus, jog frontiniais veiksmais bus sunku juos i mint pozicij imuti, nutar-
ta smogti sparn. Nordama apeiti mint dvar, IV kuopa atakavo lenkus Dd-
n kaime ir j um, paimdama kelet belaisvi. IV kuopai apsupus lenkus i kai-
riojo sparno, o II pst. pulko dalims puolus i prieakio, Bekups pozicijos buvo grei-
tai uimtos. Lenkai pasitrauk Giedraii link. Laimjus ias kautynes, nepaprastai
pakilo kari nuotaika
609
.
Kpt. E. Noreika nutar toliau tsti puolim. IX kuopai buvo sakyta pulti pagal
viekel, Seirn dvar, 154 auktum, Bekups dvar Giedraii kryptimi, o VII
kuopai, buvusiai kair nuo IX pagal Kaln viensd, Juozapavos ir Martiniki
dvarus.
Puolanius lietuvius lenkai pasitiko smarkia artilerijos ugnimi. Msikiai arti-
lerijos neturjo, stokojo kulkosvaidi, trko ir parengt kulkosvaidinink. Pergal
buvo galima pasiekti tik staigiais puolimais, greitais judesiais. Tai lietuviai gerai su-
prato.
Kpt. E. Noreikos vadovaujamas batalionas apie 1213 val. pradjo puolim
Giedraii kryptimi. IX kuopa, pasista i iupieni, ties Seirnais um 184 auk-
tum. Puolime dalyvavusi VII kuopa po atkaklaus mio um Kaln viensd ir
Karklyns dvar, priversdama lenkus pasitraukti Marcinkonikius ir Zannus. Ne-
trukus buvo uimtas Padvaroni kaimas, Juozapavos ir Bekups dvarai. I abiej
pusi spaudiami, lenkai trauksi Giedraii link
610
.
Umusios aukiau mintas vietoves, ms dalys, isiuntusios valgyb, su-
stojo susitvarkyti, nebelaukdamos lenk puolimo. Taiau ie, persigrupav Giedrai-
i miestelyje, apie 17 val. vl pradjo puolim. 13 ulon pulkas atakavo Bekups
dvar i deins nuo miko, o 201 pst. pulkas i kairs nuo Jaur kaimo. Lenkams
pradjus pulti, kpt. E. Noreika vyr. ltn. J. Andrino vadovaujam IX kuop i Beku-
ps dvaro pasiunt Karklyns dvaro bei Jaur kaimo kryptimi. Kuopa ygiavo tan-
kine rikiuote.
Vyr. ltn. J. Andrinas atved kuop prie mikelio ties Juozapavos dvaru. Len-
kams netiktai kuop paleidus kelet vi, keli kareiviai buvo nukauti ir sueisti.
Kuopa sumio. Vyr. ltn. J. Andrinas parod nepaprast savo valios stiprum. Stip-
rus jo balsas atkr tvark kuopoje, ji pasuko prieo link ir pradjo pulti. Lenkai
aud nervingai, nepataikydami. Dalis lenk, pamat blizganius lietuvi durtu-
vus, pradjo bgti. Msikiams buvo vilties kautynes laimti.
Atakos metu vyr. ltn. J. Andrinas atsidr prie lenk karinink ir buvo beims
pistolet auti. Deja, neinomo lenko kulka mirtinai pakirto vyr. ltn. J. Andrin. Kuopa
vl sumio. Paleidusi kelet granat lenkus, ji leidosi bgti. kart jau nebebuvo kam
kuopos tvarkyti. Kiek vliau isibgiojusi kuop surinko vyr. pusk. Kasperaitis. Kpt.
E. Noreikos sakymu IX kuopa um pozicijas ties Kaln viensdiu
611
.
Lenkams istmus ir Bekups dvare buvusi IX pst. pulko kuop, II pst. pul-
372
ko VII kuopa buvo suremta i abiej pusi. Prasidjo jos naikinimas. Kpt. E. Norei-
ka, tai matydamas, operatyviai suorganizavo besitraukiantiems kuopos kovotojams
paspirt, auktumoje prie Kaln viensdio istats sunkiuosius kulkosvaidius, ku-
ri ugnis sudar galimyb i abiej pusi puolamiems VII kuopos kariams pasitraukti.
II pst. pulko III batalionas turjo ymi nuostoli: uvo IX kuopos vadas vyr.
ltn. J. Andrinas, buvo sueistas III kulkosvaidi kuopos vadas ltn. A. ova. Be to,
10 kareivi buvo umuta, 26 sueisti, 1 pateko nelaisvn, 6 dingo be inios
612
.
Lenkai taip pat patyr daug nuostoli: uvo j brigados vadas ir 6 karininkai.
uvusij prieo kari tikslaus skaiiaus iaikinti nebuvo galima, nes dauguma
buvo iveti i kovos lauko. Gauta ini, kad prieo dalys, veikusios iame bare,
buvo visikai ivestos i rikiuots.
Miuose savo narsumu bei sumanumu ypa pasiymjo II pst. pulko III ba-
taliono vadas kpt. E Noreika, kuris nesuprato komandos atgal!, o tik inojo ko-
mand pirmyn! ir pirmyn! Kovose pasiymjo ir uvs IX kuopos vadas vyr.
ltn. J. Andrinas, kuriam nesvarbu buvo, ar jo vadovaujami kareiviai buvo naujo-
kai, ar seni, patyr svarbu, kad tik j bt buv. Jis sugebjo juos sutelkti kum-
t ir vesti svarbiausius antpuolius. Nors ir patirta dideli nuostoli mio metu,
kari nuotaika buvo gera jie buvo tvirtai pasiry ir toliau arba ti, arba nu-
galti daug gausesn prie
613
.
Po mio II pst. pulko III batalionas pasitrauk linij Seirn kaimasKaln
viensdis. Apie 18 val. kautyni lauk atvyko VII pst. pulko III batalionas, vado-
vaujamas vyr. ltn. T. Balno. Susipains su padtimi vietoje, bataliono vadas smar-
kiai puol lenkus JaurPadvaroni kryptimi. Taiau, sutiks atkakl lenk pasi-
prieinim, buvo priverstas atsitraukti. Apie 19 val. batalionas apsistojo ties ivili
kaimu. II pst. pulko II ir IX kuopos nuvyko Krasnapols dvar, o IX pst. pulko
batalionas um bar linijoje: elvos viekelisGiedraiiaiDdn kaimas
614
.
Lapkriio 1 d., i valg gavus praneim, jog prieas i Bekups dvaro pasi-
trauk Giedraiius, lietuvi kariuomens dalys per Bekup ir Marcinkonikius pra-
djo yg Giedraii link. Lenkams nakt i io miestelio pasitraukus, kpt. E. Norei-
kos vadovaujamas II pst. pulko III batalionas, drauge su VII ir IX pst. pulk bata-
lionais, apie 1314 val. i lto, atsargiai jo Giedraiius ir be mio juos um.
Prieas trauksi Pabers link, palikdamas miestelyje daug sueistj. Daug rpes-
tingumo, surenkant ir globojant sueistuosius, parod Giedraii mokyklos vedja
M. Valeikien
615
.
Vykstant atkaklioms kovoms Giedraii apylinkse, lenkai band pralauti
front ir ties Musnink miesteliu. Lapkriio 1 d. jie didelmis jgomis puol ia u-
musias pozicijas kpt. J. Variakojo vadovaujamo IV pst. pulko dalis, apaudydami
jas smarkia artilerijos ir kulkosvaidi ugnimi. is puolimas buvo atremtas.
I patekusio nelaisvn lenk kareivio buvo suinota, jog tai buv tik sustiprin-
tos valgybos veiksmai, o netrukus, gav pastiprinim, lenkai pradsi puolim vi-
same pulko bare, siekdami pralauti front ir nustumti msikius iki ventosios ups.
Netrukus lenkai gausiomis pajgomis pradjo pulti ties Virulikmis, o po to stip-
riomis kolonomis ivyst puolim visame pulko bare. Prasidjo atkaklus mis, i
abiej pusi aud artilerija ir daugyb kulkosvaidi. Lenk artilerija smarkiai mu-
msiki apkasus. Po to keliose vietose lenkai mgino pralauti ms bar, bet
373
buvo atmuti. 16 val. lenkai sukoncentravo savo jgas ties kairiuoju pulko sparnu
ir puol Sketerius i dviej pusi nuo Bartkukio ir Uublindi kaim, panau-
dodami daug kulkosvaidi ir kelis bombosvaidius. Po to buvo atidengta smarki
artilerijos ugnis Sketeriuose ikastus apkasus. Tuo pat laiku nuo Kernavs puss
pasirod dar vienas batalionas, kuris jo mik ties III kuopos baru. Tuojau po to
lenk artilerija m smarkiai muti tos kuopos (vidurinio baro) apkasus. 17 val.
po stipraus artilerijos apaudymo lenkai atakavo Sketerius, bet msikiai, nors ir
neturjo durtuv, panaudodami rankines granatas ir kulkosvaidi ugn, juos at-
mu. Lenkai su nemaais nuostoliais buvo priversti atsitraukti. Apie 17 val. 30 min.
lenkai vl atakavo Sketerius. Msikiams besiginant dvi lenk kuopos, apjusios m-
sikius i kairs, puol Sketerius i unugario. Msikiai, i abiej pusi taip netik-
tai upulti, vos suspjo i apsupties prasimuti, palik sunkiai sueistus karius ir 1
kulkosvaid
616
.
Vliau paaikjo, jog lenkai apjo Sketeri kaim per VII pst. pulko bar. io
pulko sargyba, prasidjus miams, pasitrauk ir Sketeriuose kovojantiems msi-
kiams nieko neprane. Lenkai tuo pasinaudojo ir nejuiomis ujo ms sargybai
unugar.
Tuo paiu metu vyko smarks miai viduriniame bare. Taiau lenkai visur
buvo atremiami. J artilerija per 10 mio valand msiki apkasus paleido apie
3000 sviedini. I j tesprogo tik 510 proc., todl gynjai steng isilaikyti apka-
suose. Ms artilerija dl sviedini stokos ileido j tik apie 350. Po atkakli mi
apie 20 val. Sketerius pavyko atsiimti
617
.
Atsimus Sketerius ir atmuus lenkus ties viduriniuoju bei deiniuoju spar-
nais, prieo puolimas buvo likviduotas. Msiki nuostoliai: 1 umutas, 4 sueisti ir
10 kari dingo be inios. Lenk nuostoliai buvo kur kas didesni. Tai liudijo mio
lauke j paliktos kruvinos milins, autuvai, ir kt. 3 lenk kareiviai pateko nelais-
vn
618
.
Lenk puldinjimai nesiliov. J pajg dydiui isiaikinti lapkriio 12 d. 6 val.
ryto i Kaimyn kaimo vairiomis kryptimis buvo pasisti 4 sustiprintos valgybos
briai. Kairysis brys, prijs Plekiki dvar, rado netoli jo apsikasusius 37 lenkus
su 1 kulkosvaidiu. Msikiai juos atakavo ir privert panikai bgti, paimdami 1
belaisv ir kulkosvaid. Taiau netrukus i Darkuki kaimo pasipyl lenk kuopa,
privertusi ms br grti atgal. Kiti briai, ivaik prieakines lenk sargybas, taip
pat sugro savas pozicijas. 4 lenkai buvo umuti ir apie 12 sueist. Persekiodami
ms valgyb, jie prijo iki msiki baro ir upuol Kaimyn ir Sketeri kaimus,
taiau kulkosvaidi ugnimi buvo atmuti
619
.
Lapkriio 14 d. 16 val. po smarkaus artilerijos apaudymo lenkai mint Kai-
myn ir Sketeri kaim puolim pakartojo. Sketerius puol 3 kuopomis su kulkos-
vaidiais ir bombosvaidiais. Puolim vykd i dviej pusi, o netrukus m vertis
ir deinj bar, palaikomi stipria kulkosvaidi ir bombosvaidi ugnimi. 18 val.
verdamiesi nuo Bartkuki dvaro puss, jie um pietvakarin Sketeri kaimo
dal, kuri gyn ms naujokai kariai. Kita ms kari grup, kuri sudar patyr
kovose kariai, pasidalijo dvi dalis ir viena j liko gintis nuo atakuojani i vienos
puss, o kita perjo kontratakon ir rankinmis granatomis imu pus Sketeri kai-
mo umusius lenkus. Tuo paiu metu kitos lenk dalys atakavo Kaimyn kaim ir
374
tarp Kaimyn ir Sketeri kaim msiki ginamus apkasus. Pasinaudoj tamsa,
lenkai prijo tiek arti, jog nebegalima buvo juos apaudyti i kulkosvaidio. Ir tik
rankinmis granatomis pavyko atmuti j stipri atak. Nepavykus prasimuti mi-
ntoje vietoje, lenkai dar kelis kartus puol Vicin kaim ir kairj pulko bar. Vl
pasinaudoj tamsa, jie kelis kartus buvo prij prie pat msiki apkas ir su auks-
mu versi atakon, bet visais atvejais buvo atmuti, patirdami didiulius nuostolius.
Msikiams daug pagelbjo gils, geri apkasai, kuriuos buvo isikasusios visos sar-
gybos. Apie 19 val. 40 min. miai liovsi
620
.
Lietuviams umus Giedraiius, I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavi-
iaus sakymu vyko kai kurie kariuomens dali pergrupavimai. IV pst. pulkui su
X baterija ir I eskadronu sakyta ir toliau saugoti ir ginti bar nuo Pakalniki iki
Sketeri kaim imtinai. VII pst. pulko III batalionas ivyko irvintas ir su visu
pulku bei VI baterija saugojo ir gyn bar nuo Sketeri kaimo iimtinai iki euolli
kaimo imtinai. II pst. pulko I batalionas i Vidiki miestelio atvyko Giedraiius.
Kartu i Ukmergs atvyko ir pulko vadas mjr. Vl. Rklaitis su V baterija perm
vadovavim visam pulkui ir gyn bar nuo euolli iimtinai iki Giedraii iimti-
nai. IX pst. pulko du batalionai palikti rezerve Videnikio rajone
621
.
Kovos ties Giedraiiais parod, jog II, VII ir IX pst. pulk batalion vadovyb,
jaunesnieji karininkai, puskarininkiai ir eiliniai kareiviai pasiymjo nepaprastu nar-
sumu, pasiryimu nugalti, sveika iniciatyva, grumdamiesi su gerokai stipresniu prie-
u. i kov skm galjo bti kur kas didesn ir maiau patirta nuostoli, jei akty-
viau bt veiks I pst. divizijos tabas, mintiems 3 batalionams paskirtas bendras
vadas j veiksmams koordinuoti ir tinkamu momentu panaudoti toli nuo kov vie-
tos buv rezervai.
L i e t u v o s v y r i a u s y b s i r T a u t S j u n g o s r e a g a v i m a s
g e n. L. e l i g o v s k i o m a i t . Suvalk sutarties sulauymas, o po to
seks eligovskiados komedijos inscenizavimas pasaulio istorijoje vargu ar buvs
kitas tokios klastos ir apgauls pavyzdys, kur tuometin Lenkijos vadovyb parod
lietuvi tautai. I pradi lenkai oficialiai per Taut Sjung visam pasauliui pa-
skelb gen. L. eligovsk maitininku, aikiai sulauiusiu karin drausm. Taiau
t pai 1920 m. spalio 14 d. notoje sjungininkams pradjo j teisinti, melagingai
nurodydami, jog gen. L. eligovskio divizija yra Vilniaus krato kilms ir todl ess
suprantamas karinink ir kareivi, kuriems, po dviej sunki kov met kratui
laisv atkariaujant, buvo udraustas perjimas j miest Vilni, susierzinimas.
Vliau Lenkijos vyriausyb aikinosi Taut Sjungai, kad Lenkija bus atsakin-
ga u gen. L. eligovskio dalini elges, nes Lenkija Vilniaus klausim yra pasiren-
gusi sprsti, remdamasi bealikumo ir teistumo principais
622
.
Vliau, kai Taut Sjungoje buvo keliamas gen. L. eligovskio maitinink
nuginklavimo klausimas, iaikjo, jog lenkai buvo numat dar tok plan. Kad i-
vengt nuginklavimo, gen. L. eligovskis turjo ygiuoti Kaun. Dvi lenk divizi-
jos bt i abiej pusi pasistos tariamai j nuginkluoti. Pasieks Kaun, gen. L.
eligovskis turjs nuversti Lietuvos vyriausyb, o j malinti pasistos lenk divizi-
jos prisidt prie jo. Tokiu bdu bt ugrobta visa Lietuva ir likviduota jos nepri-
klausomyb.
375
inoma, jog gen. L. eligovskis vis laik gaudavo karo mediag, skaitant
arvuoius, i Lenkijos, o kai tie transportai jo, tai sjunginink kontrols karinin-
kams buvo keliamos puotos, kad jie to nepastebt. Daugum jo kariuomens suda-
r lenkai i Poznans ir Galicijos, o ne Vilniaus krato prislgti lenkai.
Suinojs apie gen. L. eligovskio mait, Lietuvos atstovas Londone A. Ti-
keviius 1920 m. spalio 11 d. teik not Taut Sjungos generaliniam sekretoriui J.
Drummondui, kurioje kaltino sulauius Lenkij Suvalk sutart ir nevykdius Tau-
t Sjungai duot sipareigojim. Spalio 13 d. jis papildomai prane J. Drummon-
dui, jog gen. L. eligovskio vadinamojoje Lietuvigud divizijoje visikai nra nei
lietuvi, nei gud
623
.
Gen. L. eligovskio ygis Lietuv buvo netiktas ne tik lietuviams, bet ir Va-
kar Europos politikams, kurie stengsi stabilizuoti LietuvosLenkijos santykius. Lie-
tuvi diplomatijai pavyko pasiekti, kad Taut Sjungoje ir didiosiose valstybse
gen. L. eligovskio smurtas bt grietai pasmerktas. Brit ministras gen. L. eli-
govskio yg parlamente apibdino kaip negirdt tarptautin skandal. Ne tik Lon-
done, bet ir Paryiuje lenkai turjo igirsti daug nemaloni odi.
Lietuvos vyriausybei notomis uvertus santarvininkus bei Taut Sjung ir
pareikalavus sakyti, kad gen. L. eligovskio vadovaujama lenk kariuomen pasi-
traukt i Lietuvos teritorijos, Taut Sjungos pirmininkas L. Bourgeois laike lenk
atstovui prie Taut Sjungos 1920 m. spalio 14 d. pasmerk gen. L. eligovskio yg
kaip duot Taut Sjungai pasiadjim lauym. Bet toliau odi bei protest
eiti niekas negalvojo. Taut Sjungai buvo ikilusi problema, nes jokia Santarvs
valstyb nebuvo pripainusi Lietuvos, nebuvo nustatytos Lietuvos valstybs sienos.
Taut Sjunga konkrei priemoni nesim ir todl, nes neturjo nei realios jgos,
nei tokio svaraus moralinio autoriteto, kuris lenkus bt priverts atnaujinti sulau-
yt sutart. itai inodama, Taut Sjunga pasirinko su teise nesuderinam kom-
promis keli.
Paioje Lietuvoje gen. L. eligovskio mait smarkiai reagavo visa spauda,
Steigiamasis Seimas bei lietuvikoji visuomen. Buvo siloma vyriausybei imtis grietai
antilenkikos politikos. 1920 m. spalio 30 d. Steigiamasis Seimas prim emigrant ir
asmen, tarnaujani lenk kariuomenje, dvar nusavinimo statym
624
.
Lietuvos diplomatija msi smarkios akcijos ir kaimyninse valstybse Latvi-
joje bei Vokietijoje. Spalio 1 d. Kaune buvo atidaryta karin kanceliarija i ryt Pr-
sijos atvykstantiems savanoriams registruoti. I ten buvo gauta nemaai ginkl ir
amunicijos. Nemaa Maosios Lietuvos lietuvi ir vokiei avantirist stojo Lie-
tuvos kariuomen. Buvs Vokietijos kancleris H. Muelleris savo kalboje reichstage
pareik, jog apie 1000015000 sunkiai ginkluot vokiei pereng valstybs sien
lietuviams pagelbti
625
. J atvykimas gerokai pakl lietuvi nuotaik ir vilt len-
kams pasiprieinti.
ios inios sukl didel rpest tiek gen. L. eligovskiui, tiek ir Lenkijos politi-
kams. Lenk valdia kreipsi santarvinink Karin kontrols komisij, kad i pri-
verst Vokietij sukliudyti vokiei pilieiams pereiti Lietuv. Sjunginink spau-
diama, Vokietijos vyriausyb pripaino, kad galjo bti tik apie 1000 vokiei sa-
vanori, perengusi sien Lietuvai pagelbti, kurie buvo rezerve ir, tik dideliam
pavojui esant, galjo bti panaudoti kare
626
.
376
Latvi spaudoje taip pat prasidjo visuomens akcija, smerkianti gen. L. eli-
govskio mait ir jo vykdom politik. Latvijos seime buvo siloma pagelbti Lie-
tuvai, jeigu gen. L. eligovskis ygiuot Kauno kryptimi.
Dar spalio 15 d. Varuv atvyks Taut Sjungos kontrols komisijos pirmininkas
plk. A. Chardigny energingaipareikalavo, kad nuo Lenkijos puss bt suorganizuota
gen. L. eligovskio blokada. vykdius reikalavim, gen. L. eligovskis prie lietuvius
nebt isilaiks n poros savaii. Taiau lenkai reikalavim grietai atmet
627
.
Santarvininkams oficialiai pasmerkus gen. L. eligovskio mait, Lenkijos
vyriausyb griebsi visoki galim priemoni iai akcijai pateisinti. Spalio 19 d. Len-
kijos usienio reikal ministras E. Sapieha, atsakydamas paskutinij Anglijos ir
Pranczijos not, vl melagingai tvirtino, jog Lenkija nieko bendra neturjusi su
gen. L. eligovskio maitu, pabrdamas Lenkijos taikias intencijas Lietuvos at-
vilgiu
628
.
Lietuvos atstovas O. Milaius spalio 18 d. painformavo Taut Sjung, jog
gen. L. eligovskis glaudiai bendradarbiauja su Lenkijos vyriausybe, lenk kariuo-
men ketina vertis gilyn Lietuvos teritorij ir kad lenkai kov su lietuviais metu
net naudoja tankus ir aviacij
629
.
Taut Sjunga, siekdama taikiu bdu isprsti Vilniaus klausim, nutar gen. L.
eligovskio byl svarstyti Taut Sjungos posdyje. Belg atstovui P. Hymansui pasi-
lius, 1920 m. spalio 28 d. buvo nutarta Vilniaus klausim isprsti plebiscito keliu Taut
Sjungai globojant. Gen. L. eligovskio kariuomen turjo pasitraukti, o plebiscito laiko-
tarpiui ten turjo bti pasisti vairi neutrali valstybi daliniai policinms pareigoms
eiti, t. y. plebiscito prieirai. Lietuva sutiko, bet kartu reikalavo, kad plebiscitas bt
vykdomas tik atitraukus vis lenk kariuomen, administracij, sustabdius propagan-
d ir kur laik davus kratui nurimti. Lenkija nors su plebiscitu irgi sutiko, taiau apie
savo kariuomens atitraukim i Vilniaus krato n negalvojo. Nors abi valstybs oficia-
liai sutiko su plebiscito idja, bet faktikai nei Lietuva, nei Lenkija jo nenorjo. Lietuvai i
viso buvo nepriimtina sostins likim sprsti plebiscitu, o Lenkijos taktika nuo pat pra-
di buvo rodyti didel taikingum, priiminti visus pasilymus, bet trukdyti juos vyk-
dyti, kad, prajus ilgesniam laikui, galt sustiprinti okupacij ir tvirtinti aneksij.
Kilus iems sunkumams nuo plebiscito buvo atsisakyta. P. Hymansas taip api-
bdino prieastis: Lietuvos rezistencija nra svarbiausias argumentas, priverts Ta-
ryb atsisakyti nuo plebiscito. Tarybos supratimu plebiscitas turjo vykti visikoje
laisvje. Jis turjo bti nuoirdus ir greitas. Bet tai pasidar nemanoma dl generolo
eligovskio smurto. Taut Sjunga nenorjo nei umaskuoti plebiscito, nei to, kad
Vilniaus srityje pasilikt toli (generolo eligovskio) kariuomen. Kadangi plebiscito
sritis uimta karins pajgos, tai buvs reikalingas ilgas pasirengimas, reikalaujs
ilgus mnesius ilaikyti tarptautin ekspedicijos korpus
630
.
1921 m. birelio 27 d. Taut Sjungos pirmininkas L. Bourgeois taip pasak:
kaip p. Balfour tik k usimin, plebiscit sukliud gen. eligovskio kariuomens
buvimas ios kariuomens atitraukimas buvo btinas: kadangi tas pirmas ings-
nis nebuvo padarytas, tai ir tolimesnis progresas pasidar negalimas
631
.
Atsisakius plebiscito, Taut Sjunga pasil Lietuvai ir Lenkijai tiesiogines de-
rybas vadovaujant Belgijos usienio reikal ministrui P. Hymansui. Tarp lietuvi ir
lenk itisas savaites tssi ginai.
377
P a d t i s g e n. L. e l i g o v s k i o k a r i u o m e n j e b a i g i a m u o-
j u k o v l a i k o t a r p i u. Nors nuolatins Lenkijos vyriausyb teik nuolatin
param maistu, amunicija ir kariuomene, gen. L. eligovskiui nepavyko per trump
laik vykdyti usibrt udavin pasiekti efektyvi pergal. Lietuvos kariuomen
parod atkakl pasiprieinim ir sudav lenkams kelet smgi. Kadangi Vilniaus
kratas buvo kikai atsiliks, be to, smarkiai nukentjs Pirmojo pasaulinio karo bei
bolevikins okupacijos metu, gen. L. eligovskio kariuomenei greit m visko stigti.
Tiesa, Lenkija ir toliau rpinosi gen. L. eligovskio armija apranga, ginklai ir amu-
nicija jai buvo pristatinjama naktimis, alutiniais keliais arba tada, kai Taut S-
jungos Karins kontrols komisijos nariai njo savo pareig. Neretai tos komisijos
karininkai bdavo gausiai vaiinami Georgo viebutyje ir atvykusi i Lenkijos
transporto siunt nepastebdavo.
Nors lenkai ir teik param, vadinamojoje Vidurinje Lietuvoje kriz did-
jo. Paioje gen. L. eligovskio kariuomenje m reiktis nepasitenkinimas, pakriki-
mas, demoralizacija. Kareiviai pradjo skstis lik gyvi, baig kar su Soviet Rusi-
ja, o ia staiga reiki mirti dl kakokio generolo maito. Kariuomen dezorgani-
zavosi, plikavo, nebuvo tvarkos ir stiprios valdios. Kareiviai pradjo masikai
dezertyruoti. Vilniaus auli pulko mjr. Kulinskis reliacijoje savo virininkams tvir-
tino, kad kareiviai nra suinteresuoti steigiama Vidurine Lietuva ir kad vienintelis
j noras yra greiiau sugrti namo
632
.
Pradta masikai broliautis su lietuviais kareiviais: lietuviai kariai pradjo kviesti
pas save prastai maitinamus lenk kareivius, vaiindavo juos pietumis, vakarien-
mis, paprastai su degtine. Tokiomis progomis buvo agituojama, platinami propa-
gandiniai lapeliai. Tuo bdu gen. L. eligovskio kariuomenje brendo nepaklusnu-
mas ir pradjo rastis maitinga dvasia.
Tiek Vidurins Lietuvos karin vadovyb, tiek Lenkijos vyriausyb tokiomis
aplinkybmis m iekoti keli, kaip greiiau ir efektyviau ubaigti kar. Buvo nu-
tarta ruotis skubiai ir lemiamai ofenzyvai prie Lietuv. Konkret plan iai karinei
operacijai vykdyti pareng plk. M. Butkeviiaus (M. Butkiewiez) vadovaujamos Vil-
niaus raitinink brigados tabas. i brigada buvo k tik sudaryta i dviej raitinink
pulk. Jos vadu buvo paskirtas buvusio 13 ulon pulko vadas plk. M. Butkeviius.
ioje karinje operacijoje pagrindinis vaidmuo buvo numatytas kavalerijai, kuri tu-
rjo prasiverti pro front, ueiti gil Lietuvos kariuomens unugar ir sukelti
tiesiogin pavoj Kaunui
633
.
Gen. L. eligovskio kariuomens vadovybs manymu, norint ubgti u aki
lietuvi pastangoms Vilniaus klausim isprsti ginklu, taip pat 1920 m. lapkriio
mn. numatomai Taut Sjungos intervencijai, po kurios tarp lenk ir lietuvi bt
sudaromos paliaubos, reikjo tbt greiiau iplsti jau uimt Lietuvos teritorij ir
po to reikalauti plebiscito, kartu neileidiant i akiraio ir to fakto, jog lietuviai dar
tariamai yra okupav ir kitas etnografikai lenkikas emes plotus iilgai deiniojo
Neries kranto ir emutinje Nevio ups dalyje. Taip samprotaudami lenkai siek
neileisti iniciatyvos i savo rank ir, sutelk pagrindines jgas Kauno kryptimi, bet
nepamir j reikiam kiek palikti Vilniui pridengti, ikovoti lemting pergal prie
lietuvi jgas, iskaidytas ilgoje fronto linijoje.
Buvo numatyta prie 15 km ilgio ruoe tarp Neries ir irvint veikusius 5 lietu-
378
vi batalionus ir 2 baterijas panaudoti 15 lenk pstinink batalion, vis turt
artilerij, vien kavalerijos pulk, kaip divizijos kavalerij, ir vien kavalerijos briga-
d. Lenk vadovybs nuomone, kavalerijos brigados udavinys ir buvo ilaikyti ir
sutvirtinti prieininko jg isklaidymo padt, veikiant jo unugaryje. O svarbiau-
sios lenk jgos, eidamos MusninkJonavos kryptimi, turjo kirsti fronto linij dvi
dalis ir nutraukti tarp j ry. Lemiamieji kovos veiksmai buvo numatyti Jonavos
rajone. Kavalerijos brigada rajon pasiekusioms ir ia veikusioms pagrindinms
lenk jgoms turjo suteikti taktin param
634
.
e l i g o v s k i n i n k p u o l i m a s 1920 m. l a p k r i i o 17 d. Kaip
jau minjome, po 1920 m. spalio mn. vykusi kautyni ms I pst. divizija buvo
umusi pozicij MusninkirvintGiedraii linijoje. Iki lapkriio 17 d. tai vie-
noje, tai kitoje linijoje vyko nors ir dani, bet nedideli valgybinio pobdio susir-
mimai. Lenkai, sitikin, jog lietuviai savo puldinjimais didesnio tikslo nesiekia, at-
sipeikjo ir, gav pastiprinimus, m lietuvius puldinti. Be anksiau aptart stam-
besni susirmim Musnink bare, lapkriio 9 d. vienas lenk batalionas, remiamas
artilerijos baterijos, staigiai puol netoli Giedraii esaniuose Pustilkos ir Papiki
kaimuose II pst. pulko III kuopos sargyb, j apsupo ir pam nelaisv. Kaimyni-
niame Magn kaime buvs su II kuopa jos vadas ltn. K. Aliauskas, igirds smar-
k audym, nuvyko Santakius ir ten rado III kuopos sargyb jau ivaikyt. Tada
jis pasiunt ltn. K. Matulait su briu kareivi prie Paraisi kaimo, kuris ujo len-
kams sparn. Tuo paiu metu III bataliono vadas kpt. E. Noreika pasiunt pagal-
bon i Giedraii vien kuop. Prie lenkus buvo panaudota ir V baterija. Lenkai io
priepuolio nebeatlaik ir pasitrauk, palikdami kelet savo belaisvi
635
.
bar gynusio II pst. pulko vadovyb gerai suprato, jog negalima ilgai laukti
ir ramiai sdti, o reikia nuolat varginti prie. Tokiais veiksmais danai pavyksta
suklaidinti, be to, jam sunku suinoti, kada yra rengiamas platesnio masto ir kada
vietinio pobdio puolimas. Karininkai vado pageidavim gerai suprato ir, ne-
laukdami jo sakymo, patys msi iniciatyvos prie alinti. Taiau tie veiksmai galjo
bti tik laikini, nes ir viena, ir kita kovojanti pus visuomet brandina rimtesn puoli-
mo plan, stengdamasi perimti iniciatyv savo rankas.
Mjr. J. Petruiio nuomone, lietuvi pajgoms tik pasyviai ginantis atsilaikyti
prie kelis kartus pranaesn lenk kariuomen vilties beveik nebuvo. O apie lenk
rengimsi puolimui buvo inoma tiek i j belaisvi, tiek i vietini gyventoj. Visgi,
pasak mjr. J. Petruiio, pulti lenkus galimybs buvo. Vis pirma buvo patogios puo-
limui slygos. Iki Vilniaus tebuvo apie 40 kilometr. Taip susiklost, jog vadinamasis
Neries trikampis vis laik Vilniaus kryptimi buvo siaurjantis. Vadinasi, visiems I
pst. divizijos pulkams II, IV, VII ir IX am i uimam pozicij sutartinai puolant
Vilniaus kryptimi, prie io miesto lietuvi pajgos jau bt pakankamai tirtos ir
galt deiniajame Neries krante buvusioms lenk pajgoms sukliudyti persikelti
kairj ups krant. Be to, paremiant III pst. divizijai kairiajame Neries krante, gali-
ma buvo turti vili ir dl Vilniaus ivadavimo
636
.
II pst. pulko karinink remiamas, mjr. J. Petruitis nuvyko I pst. divizijos
tab Ukmergje painformuoti vadovyb apie padties rimtum ir pasilyti vykdyti
puolim. Taiau divizijos tabe pritarimo negauta.
379
Tuo metulapkriio 16 d. autant du lenk batalionai puol II pst. pulko u-
tvaras Santaki, Pustilkos ir Papiki kaimuose ir juos um. Kpt. E. Noreikai drauge
su I bataliono kariais pavyko lenkus i i kaim imuti. Lenkams sitvirtinus auk-
tumose ties Burkil kaimu, bandyta juos ir i ten ivyti, kautasi iki sutemos, taiau to
padaryti nepavyko
637
.
Sutelks stambias karines pajgas, gen. L. eligovskis lapkriio17 d. autant
pradjo vykdyti savo didij ofenzyv, puldamas lietuvi I pst. divizijos uima-
m bar nuo Neries ups iki Dubingi. i linij gyn IV, VII ir II pst. pulkai. Len-
kai ikart perm iniciatyv, nes j pajgos buvo kur kas didesns negu lietuvi
(r.42 schem).
Gen. J. Baranausko vadovaujama brigada (Kauno, Lydos, Minsko pst. pulkai
su dviem baterijomis 7 patrankomis) puol Papiki, Pustilkos, Magazin kaimus
42 schema
Gen. L. eligovskio puolimo planas 1920 m. lapkriio 17 d.
380
ir Alioni dvar. Pirmiausia buvo smogta kairj baro sparn, kur pietryius nuo
Giedraii, Gi kaime, stovjo II pst. pulko vadui mjr. J. Petruiiui pavaldi baltgu-
di kuopa. Puolimas buvo staigus ir smarkus. Nors i kpt. B. Blagoveenskio vado-
vaujama kuopa labai narsiai ir atkakliai gynsi, bet atsispirti nepalyginamai dides-
nms lenk jgoms nesteng. Baltgudiams pagalb buvo pasista kpt. A. Kyno
vadovaujamo I bataliono rezervin III kuopa (vadas ltn. V. Juozapaviius), o ne-
trukus ir VIII kuopa (vadas ltn. J. Olauskas). Visgi baltgudiai buvo priversti pa-
sitraukti Molt link
638
.
Um Taukelius, lenkai apie 9 val. pradjo supti II pst. pulko deinj sparn
Alioni dvare, kur stovjo ltn. V. Gvildio vadovaujama I kuopa.Tuo metu lenk
kavalerijos brigada (11 eskadron) nujojo Videnikio link. Buvo upulta ir deinje,
Romakoni kaime, buvusi gretimo VII pst. pulko VII kuopa. II pst. pulko I kuo-
pos baro vieta buvo kalvota, apaugusi krmais, ir tai trukd sekti prie, todl i
kuopa i Alioni dvaro pasitrauk Pajuodi kaim. Beveik tuo pat metu lenkai
puol ir Magn, Santaki bei Magazin kaimuose stovjusi II kuop (vadas ltn.
K. Aliauskas). i kuopa mintose vietovse isilaik iki 13 val., o po to pasitrauk
Dudoni kaim.
Savo pozicijose viduriniame pulko ruoe tebesilaik tik mokomoji kuopa (va-
das ltn. M. Kareiva) ir VII kuopa (vadas vyr. ltn. A. Butkeviius). Jos gyn
ruo pagrindine kryptimi GiedraiiaiVilnius viekelyje. Fronte pasidar tarpai,
kuriuos lenkai siunt vis didesnes jgas. Pulko sparnai vis labiau buvo rieiami ir
lenkai jo unugar. Susidar labai kritika padtis.
Pulko vado inioje, atsargoje, Giedraiiuose, buvo III batalionas, kpt. E. Norei-
kos vadovaujamas, ir I husar eskadronas. Sumanyta priepuoliu paralyiuoti len-
k puolim ir atakuoti juos tiesiog fronto kryptimi GiedraiiVilniaus viekeliu ltn.
M. Kareivos bare. Tam reikalui kpt. E. Noreikai buvo iskirtos VII ir VIII kuopos bei
baterijos vienas brys. Rezerve pasilikta tik IX kuopa (vadas ltn. M. Jakobsonas),
su kuria reikt gintis lenkams upuolus i unugario
639
.
Pulko vadas mjr. J. Petruitis su I bataliono vadu kpt. A. Kynu, vyr. ltn. B.
Hincu bei IX kuopos vadu ltn. M. Jakobsonu pasiliko Giedraiiuose. Susiskambinus
su irvintose buvusio VII pst. pulko vadovybe, suinota, jog lenkai juos supa i
kairiojo sparno. Su divizijos tabu ryio jau nebebuvo. Netrukus paskambins V ba-
terijos vadas vyr. ltn. Vl. Matuleviius prane, jog lenkai i iaurs apeina Giedrai-
i eer ir gali atakuoti jo baterij. Jam pagalb buvo pasista paskutin rezervin
IX pst. kuopa su ltn. M. Jakobsonu, turjusi uimti pozicij ant auktumos tarp
Martiniki dvaro ir Daujoi kaimo ir neleisti prieui ueiti ms unugar. Bate-
rijos vadui vyr. ltn. Vl. Matuleviiui sakyta sutikti lenkus kartee. Taip audant,
galima buvo sulaikyti labai stipri prieo jg
640
.
Tuo metu kpt. E. Noreika su vyr. ltn. A. Butkeviiumi, nuvyk mokomosios
kuopos pozicij ties Krivalaidi kaimu, rado j lenk apgult. Nieko nelaukdami
jie su VII kuopa perjo mokomosios kuopos pozicij ir atakavo lenkus Pustilkos kai-
mo kryptimi. ia buvo smarkiai susiremta su lenk pstininkais, lydimais dviej
arvuot automobili. Lenk pstininkai neatlaik VII kuopos kari taiklios ugnies,
turjo nema nuostoli ir leidosi bgti. Tuo pat metu kpt. E. Noreika su kareivi
briu prisiartino prie arvuoi. J gula lietuvi nepaino ir palaik savaisiais. Pra-
381
vrs duris, vieno arvuoio virininkas buvo nuautas, o vid mesta sprogusi gra-
nata umu jo gul. I paskos vaiavs lenk arvuotis paspruko. Kadangi Kriva-
laidiPustilkos kelyje buvo sugadintas tiltas, likusio arvuoio nebuvo galima i-
veti. Pasirodiusios stiprios rezervins lenk pajgos privert VII kuop pasitraukti
mokomosios kuopos apkasus
641
.
Kupriki kaimo link ygiavusios III ir VIII kuopos, turjusios sulaikyti Gied-
raii kryptimi besiverianius lenkus, to padaryti nesteng ir buvo priverstos pa-
sitraukti. 12 val. padtis buvo tokia: I, III ir VIII kuopos jau buvo pasitraukusios, IX
kuopa toliau gyn kairj pulko sparn ties Martiniki dvaru, o pulko baro centre
tebekovojo VII, II ir mokomoji kuopos. Pulkui toliau i abiej pusi didjo pavojus,
nes lenkai jau buvo um Pajuodius, Alionis, Akmenk, Pustilkas, Radvonikius,
Kuprikius, Piliakonius, Zannus.
Apie 13 val. jau buvo visikai aiku, jog atmuti lenk puolim ir likviduoti
apsupties pavoj nebra jokios vilties. Svarbiausia buvo isilaikyti iki tol, kol prads
temti. Todl V baterijos vadui vyr. ltn. Vl. Matuleviiui buvo sakyta kuo intensyviau
audyti vis kuop, ypa mokomosios, bare. Pastarosios vadas ltn. M. Kareiva, bai-
gs ovinius, paskutinij lenk atak atmu vien rankinmis granatomis
642
.
Gavs pulko vado galiojimus, I bataliono vadas kpt. A. Kynas 13 val. sak
visoms pulko dalims trauktis. Ryiai liovsi veik. Kpt. A. Kynas su vyr. ltn. B. Hincu
paskutinieji paliko Giedraiius, nors u j Vilniaus kryptimi dar tebekovojo mintos
mokomoji, VII ir II kuopos. Mokomosios kuopos vadas ltn. M. Kareiva apie gaut
sakym trauktis painformavo kpt. E. Noreik ir VII kuopos vad vyr. ltn. A. Butke-
vii. Kadangi trauktis Giedraiius jau nebebuvo galima, nes viekelis buvo lenk
apaudomas, o vietomis j uimtas, VII kuopa ir mokomoji kuopa pasuko vakarus
nuo Giedraii pro Pail Rudionis. Besitraukiant buvo sunkiai sueistas III ba-
taliono vadas kpt. E. Noreika vadovavim perm vyr. ltn. A. Butkeviius.
Tuo laiku ltn. J. Maiukas kulkosvaidio ugnimi i Paili kaimo iki paskutinio
ovinio stabd puolant prie, duodamas laiko mokomajai kuopai ir VII kuopai
atsitraukti. Pristigs ovini, ltn. J. Maiukas norjo iveti kulkosvaid, bet buvo
sunkiai sueistas ir pateko lenk nelaisvn. Kadangi sueidimas buvo pavojingas
gyvybei, o prieira bloga, lt. J. Maiukas Vilniuje mir, kur ir buvo palaidotas
643
.
Pats pulko vadas mjr. J. Petruitis nuvyko V baterij ir kartu su jos vadu vyr.
ltn. Vl. Matuleviiumi smarkia artilerijos ugnimi stengsi palengvinti pulko dali
atsitraukim. Puolant lenkams baterij i Martiniki puss, ji buvo padalyta du
brius. Vienas turjo likti Bekups pozicijoje ir palaikyti besitraukianias pulko da-
lis, o kitas pasitraukti iupieni dvaro rajon ir, ums pozicij ties 154 auktu-
ma, muti i kairs puolantiems lenkams sparn. Baterija savo udavin labai gerai
atliko
644
.
Kpt. A. Kyno sakymu pulkas sustojo Kreivins viensdyje, Rubikoni, Kaspa-
ravos, Dudoni kaimuose, iupieni dvaro bei ivili ruoe madaug u 6 km nuo
Giedraii. ms vadovauti III batalionui, vyr. ltn. A. Butkeviius su batalionu um
ivili, iupieni dvaro bar prie Dudoni eero. Kpt. A. Kyno vadovaujamo bata-
liono I kuopa buvo Dudoni kaime, mokomoji kuopa Kreivins ir Rubikoni kai-
muose. III kuopa pasista Balnink miestel, o II Kasparavo palivarke. Apie 20 val.
pulko dalys jau buvo nurodytose vietose. Pulko tabas apsistojo elvoje
645
.
382
Nors po atkakli kautyni su didesnmis prieo jgomis II pst. pulkas lapkri-
io 17 d. ir buvo priverstas palikti Giedraiius ir pasitraukti nauj linij, taiau jo
kovotojai tiek karininkai, tiek eiliniai kareiviai savo udavin garbingai atliko. J
pasiaukojimas tvynei ir uolus pareig vykdymas buvo aukiausio lygio. Jei bt
sulaukta paramos i kairiajame sparne buvusio kaimyninio IX pst. pulko, kuris tuo-
met Molt rajone beveik nevykd joki kovos uduoi, taip pat didesnio dmesio
i karins vadovybs, rezultatai galjo bti kur kas geresni. Puolimo pradioje lenkai
buvo nusiteik karingai, bet, II pst. pulko dalims labai aktyviai pasiprieinus, kau-
tyni pabaigoje tas j kovingumas jau buvo smarkiai iblss.
Lapkriio 18 d. apie 4 val. lenkai smarkiai apaud II pst. pulko utvaras.
Suinojs, jog j kavalerija pasirod Videnikio bei Geliogali apylinkse ir slenka
Balnink link, savo veiksmais keldama II pst. pulkui apsupimo pavoj, kpt. A. Ky-
nas su I batalionu pasitrauk Rozaliki, Mateikiki ir euoli linij, o vyr. ltn. A.
Butkeviius su III batalionu elv. Apie 18 val. du lenk raiteli eskadronai ist-
m II pst. pulko utvar i Balnink ir slinko toliau Alantos bei Kurkli link. 21 val.
suinota, jog lenkai, um Kurklius, ygiuoja VidikiUkmergs link. II pst. pul-
kas buvo priverstas atsitraukti euolsVirintos upi linij, kad suspt perspti
Ukmergs link slenkant prie. Apie 24 val. Vidikes atvyko VIII pst. pulko III
batalionas. Tokiu bdu II pst. pulkui i kairs puss pavojus nebegrs
646
.
i r v i n t s t e b u k l a s. 1920 m. lapkriio 17 d. 8 val. kita lenk rinktin
puol ir VII pst. pulko uimt irvint bar. Apaud pulko pozicijas smarkia arti-
lerijos ugnimi, lenkai didelmis jgomis m vertis Alionis, Puorius, Avionis, Ra-
makonis. Smarkus mis tssi apie 7 val. Lenk puolimas mintame bare buvo
atmutas, iskyrus Ramakoni kaime, kur lenkai, ygiuodami mikais, apsupo ir,
uj i unugario, atakavo. Dalis utvaros su ltn. K. Batra pro lenkus prasimu,
o kita pateko jiems nelaisv. Apie 12 val. prieas kaim um. Madaug tuo
paiu metu lenk dviej batalion grup prasiver per Alioni bei Pagiri kaimus
ir puol Bajor bei Neioni kaimus. iose vietovse isidsiusio VII pst. pulko I
bataliono gynimosi pozicija buvo prasta, kadangi i vis pusi supo mikai. Tuo
pasinaudodami lenkai i j atkakliai versi. Lietuviai prie daug gausesn prie
gynsi i paskutinij galimybi. Ir tik 17 val., lenkams giliai ujus unugar, nuo
BajorGavni kaim linijos pradta trauktis KiemeliLevaniki linij. Didiau-
sios lenk jgos buvo nukreiptos Motiejn kaim ir Pairvinio dvar. Lenkams
umus Motiejnus, priepuol buvo pasistos VII pst. pulko VIII ir IX kuopos.
Taiau jos atstatyti buvusios padties nebesteng, nes prieo jgos buvo daug kart
gausesesns. ioje nelygioje kovoje didvyrikai uvo laikinai js VIII kuopos vado
pareigas ltn. Z. Tika
647
.
Dalis III bataliono kari, gindami kiekvien ingsn nuo smarkiai puolanio
prieo, net jau sutemus atkakliai tebekovojo irvint miestelio gatvse, kol buvo i-
stumti. II batalionas, skmingai atmuindamas smarkiai puolanius lenkus plentu,
atsitrauk per Saveikikius, Pikn dvar ir um pagal irvintos up ViesLi-
nDegui kaim linij. Visos VII pst. pulko dalys tvarkingai atsitrauk, patirda-
mos nedidelius nuostolius
648
.
Tuo bdu lapkriio 17 d. gen. L. eligovskio pradtas stambus puolimas nesi-
383
sek taip, kaip buvo tiktasi. Uimti irvintas ir Giedraiius ir pasistmti kelis kilo-
metrus priek pavyko tik tos dienos pavakary. Pavojingiausia padtis susidar tarp
VII pst. pulko kairiojo ir II pst. pulko deiniojo sparno, kur lenkai buvo pralau
front ir tarp i pulk buvo nutrks ryys.
Lapkriio 17 d. lenkai puol ir Musnink miestelyje bei jo apylinkse umus
pozicijas IV pst. pulk. Taiau is pulkas prieo puolim atlaik ir mintose pozici-
jose isilaik.
Lapkriio 18 d. lenkai puolimo nevykd. Tos dienos ryt VII pst. pulko II
batalionas um irvintos ir Kertuos upi linij nuo Levaini dvaro iimtinai iki
Kainiki dvaro imtinai (apie 15 km), palaikydamas ryius deinje su IV pst. pul-
ku mintame Levaini dvare. Neturint ryi su II pst. pulku ir dl uimtos blogos
pozicijos kairiajame sparne, I ir III kuopos laikinai buvo paliktos Levaniki rajone,
kad stebt prieo veiksmus Staknikio rajone ir umegzt ryius su II pst. pul-
ku. I batalionas buvo Gumbeli rajone. Pulko tabas buvo Vies kaime
649
.
Stiprios lenk jgos buvo umusios Orlikius, Kiemelius, Motiejnus, Pair-
vint, irvintas, niponis, Druus ir istaiusios savo utvaras Naid, Staknikio,
Zibal, Akmeni, Koltins ir Surgel kaim linijoje.
I valgybos praneim ir i vietos gyventoj lapkriio 18 d. suinota, jog len-
kai po poros dien rengiasi pulti Ukmergs kryptimi, uimti j, o po to vertis
Kaun. Kadangi II pst. pulkas vis trauksi Ukmergs link, tai ten buvs I pst. divi-
zijos vadas plk. ltn. E. Adamkaviius, savo vadovybje neturdamas rezerv, sak
VII pst. pulko vadui pasisti dvi kuopas euolius, kad sustiprint II pst. pulk.
Apie 23 val. I ir III kuopos, I husar eskadronas ir VI baterijos brys buvo pasisti
Lyduoki rajon II pst. pulko vado mjr. J. Petruiio inion
650
.
Tuo laiku buvo gauta inia, jog lenk kavalerijos brigada per Kurklius prasi-
ver Kavarsko link. Ta inia stipriai paveik VII pst. pulko kari nuotaik. Nesiti-
kint gauti paramos, nutarta rytingai veikti savo turimomis jgomis. O tos jgos
buvo labai menkos. Prie VII pst. pulke Vies rajone turtus madaug 400 kareivi
lenkai turjo apie 1800. Kadangi Lietuvai grs neapsakomai didelis pavojus netekti
nepriklausomybs, padt galjo igelbti tik nepaprastai drsus ir rizikingas ma-
nevras.
Lapkriio 18 d. pavakariop laikinai vadovavs VII pst. pulkui II bataliono
vadas mjr. A. Kerbelis sukviet vyresniuosius karininkus susirinkti pulko tab Vie-
s kaime. Visiems buvo aiku, jog, lenkams puolant, pulkas negals atsilaikyti, nes jo
dalys silpnos, o joki rezerv nra. Pradta iekoti ieities i susidariusios padties,
kaip suardyti lenk planus. pasitarim vliausiai, 21 val., atvyko III bataliono
vadas vyr. ltn. T. Balnas, kurio vadovaujamas batalionas buvo apsistojs Bari kai-
me. Jis prane, jog jo batalionas ums 5 km ploio bar Bari kaimasKryeni-
ki dvaras imtinai. Apsvarsius sudting viso pulko padt ir tai, jog lapkriio 20 d.
lenkai numat pradti puolim Ukmergs link, nutarta i j operacij tbt su-
lugdyti
651
.
Vyr. ltn. T. Balnas pasil pulko vadui apeiti irvintas per mik i iaurs ryt
puss ir smogti lenk unugar. Apjim jis pats pasisil vykdyti su savo III bata-
lionu ( sumanym vyr. ltn. T. Balnas jau buvo aptars su savo bataliono karinin-
kais virbli viensdyje prie Bari kaimo V. L.). Mintas pasilymas buvo priim-
384
tas. Apie tok nutarim buvo praneta karo vadovybei, kuri jam pritar ir sak vyr.
ltn. T. Balnui apjim vykdyti. II batalionas, ilauks tam tikr laik, turjo artintis
prie irvint Ukmergsirvint keliu ir drauge pulti prie i unugario ir priea-
kio pagal sutart enkl
652
.
Be to, apie 23 val., sakius I pst. divizijos vadui plk. ltn. E. Adamkaviiui, VII
pst. pulko I batalionas (I ir III kuopos), I husar eskadronas ir VI baterijos brys
buvo pasisti Lyduokius paremti II pst. pulk
653
. Tuo bdu VII pst. pulko gretos
dar labiau susilpnjo.
Vyr. ltn. T. Balnas, gavs sakym, tuoj nuvyko Bari kaim ir pradjo ruo-
tis ygiui. Maiau pajgs kovotojai j nebuvo imami. Veimai, lauko virtuvs ir
43 schema
irvint kautyns 1920 m. lapkriio 19 d.
385
visa, kas galt kliudyti ir apsunkinti yg per mik, buvo palikta Bariuose. Lap-
kriio 19 d. apie 5 val. ryto, perspjs visus savo karius apie operacijos svarb, vyr.
ltn. T. Balnas, turdamas apie 200 kovotoj ir vien kulkosvaid, i Bari kaimo
mikais be joki keli, naudodamasis tiktai kompasu, persirikiavs batalion vienon
eiln, pats vykdydamas valgyb, ivyko Motiejn link. Bataliono bare pasiliko
tiktai II kuopa, kurioje tebuvo 43 kovotojai. Jos vienas brys buvo pasistas Udor-
k kaim tam, kad vis laik galt stebti teritorij prieais deinj baro sparn, o
kitas brys Lin dvare turjo ginti bar ties viekeliu Ukmerg
654
(r. 43 schem).
Vyr. ltn. T. Balnas jo miku palei deinj irvintos ups krant. Kovotojams
reikjo tyliai laikytis, niekam nepasirodyti. Sutikti mike mons buvo sulaikomi ir
vedami kartu, kad apie yg negalt praneti prieui. Telefono vielos, nutiestos i
irvint Zibalus, keliose vietose buvo nupjautos. ygis per mik ir pelkes vyko
gana skmingai ir po 7 valand, apie 12 val., batalionas pasiek MotiejnGiedrai-
i keli. Sustota ties Gavni kaimu pamikje. Viekeliu i irvint Giedraiius
pro pamikje gulinius lietuvius prajojo 4 lenk raiteliai. Buvo sakyta j nekliudy-
ti. Prajs pro Gavni kaim batalionas isiskleid ir pasuko Motiejn kaimo link.
Perjs ma mikel prie pat Motiejn kaimo, batalionas sugul pamikje. Kaime
ir gretimai esaniame dvare buvo daug lenk: ia nakvojo Gardino pulko tabas, to
paties pulko batalionas ir lauko baterija. Lenk kariai stovjo eilse ir m pietus.
Atstumas iki kaimo buvo apie 300 metr
655
.
Sustabds batalion, vyr. ltn. T. Balnas II ir VIII kuopoms sak atakuoti Mo-
tiejn kaim, o IX kuopai bti atsargoje ir saugoti keli, einant nuo Giedraii
Motiejn link tol, kol kaim uims ms bataliono kuopos.
Lenkai, nelaukdami lietuvi i Giedraii puss, ramiai irjo besiarti-
nanias ms grandines, laikydami jas savosiomis. Tiktai lietuvi grandinms
prisiartinus iki keliolikos metr bei suukus Valio! ir pradjus smarkiai audy-
ti isirikiavusius prie virtuvi lenkus, stovykloje kilo didiausia panika. Kaime
kilo triukmas, girdjosi sueistj vaitojimai. J niekas nebeirjo, nes nebuvo
kada. Motiejn kaimas buvo greit uimtas. Lenkai su gen. A. Mokeckiu pani-
kai metsi per irvintos up plaukti, daug j uvo nuo lietuvi kulk, tarp j ir
Gardino pulko vadas, nemaai prigr. Kaime buvo suimti brigados ir Gardino
pulko tab vadovai. Bataliono vadas vyr. ltn. T. Balnas sak vyr. ltn. P. Baltr-
nui su vienu IX kuopos briu (12 kareivi) paimti gen. A. Mokeckio automobil,
belaisvius, abiej tab turt ir gabenti paskui batalion. VII ir VIII kuopoms bei
IX kuopos dviem briams buvo sakyta atakuoti prieo artilerijos br su jos prie-
danga, kuri stovjo pozicijoje u Pairvinio dvaro. Prieo artilerija, igirdusi
triukm ir audym Motiejn kaime, pradjo apaudyti mik pakeliui Gied-
raiius. Tuo metu batalionas be joki klii pereng per irvintos ups tilt ir
metsi prie baterijos. i iov kelet netvarking vi prie tilto, bet jau buvo
per vlu. Karininkas, vadovavs baterijai, buvo nuautas, kareiviai isibgiojo.
Lietuviai kareiviai pribg im pabkl udarus ir paslp. Artilerijos brys
buvo paimtas su visa gurguole, arkliais ir ovini dmis. Ispruk lenkai su
veimais bgo Juodeli kaimo link. Nuo Ramakoni kaimo puss pasirod len-
k grandin ir brelis raiteli, kurie veikiai ms kuop ugnimi buvo iblaky-
ti
656
.
386
Nugaljus lenkus Motiejn kaime ir Pairvinio dvare, batalionas pasuko
irvintas kairiuoju irvintos ups krantu pagal viekel. irvintose ir j apylinkse
tuo metu buvo kiti du Gardino pulko batalionai. Vyr. ltn. T. Balnas su kareivi briu
siver miestel su auksmu Valio! ir sukl toki lenk panik, kad imtai j
paskubomis pakrik m bgti, palikdami vis savo turt
657
.
Aatvyko ir II batalionas, kuris atakavo irvintas i piet ir ryt. Jis m belais-
vius, gabeno turt ir patrankas. Ums irvintas, II batalionas liko jose, kol auktes-
nioji vadovyb sak i ten trauktis. Kova buvo visikai laimta buvo pilnai pasiektas.
Lenk gen. A. Mokeckis, prie pusvaland irvint banyios dekanui gyrsis, kad
Lietuvos likimas iomis dienomis bus nusprstas, Musninkai iandien bus paimti ir
frontas likviduotas, o Kaunas, jeigu dar nepaimtas, tai ryt bus ms, lietuviai ant keli
ities mums rankas ir prays valdyti, tuoj po t odi upultas Motiejnuose, ioko
i automobilio ir metsi irvint, kur bt prigrs, bet, ms beginklio kareivio,
isprukusio i lenk, itrauktas, pasinaudojo revolveriu ir pasislp mikuose
658
.
Anksiau mintas vyr. ltn. P. Baltrnas, kuriam su breliu kareivi buvo nu-
rodyta evakuoti Motiejn kaim, pirmiausia nutrauk ryius buvusioje lenk cen-
trinje telefono stotyje, surinko belaisvius dviem partijomis po 3040 moni kiek-
vienoje, ir paskyrs po 3 kareivius palydovais, var irvint link. Pats vyr. ltn. P.
Baltrnas nutar iveti likus lenk brigados vado gen. A. Mokeckio automobil.
Bevaiuojant Kazliki link automobilis klimpo purve. Neturdamas jokio ryio su
savo dalimis ir bdamas apie 10 km prieo unugaryje tik su 5 kareiviais, nutar
automobil sunaikinti, nes man, kad III batalionas irvintose uvo.
Pradjus temti, suauk savo kareivius, sak ssti ant atimt i lenk brigados
arkli ir m trauktis. Apaudyti i irvint apsuko apie miestel ir, jodami per Bilo-
t ir Daubariki kaimus, prie Zibalirvint kelio buvo lenk apaudyti. Met
arklius, spruko mik. To miko pakratyje buvo du lenk patruliai, kurie buvo
paimti nelaisv. Po 12 valand ygio be kelio, per balas, nevalgs kuopos vadas
vyr. ltn. P. Baltrnas su savo kariais nakt pasiek Vies kaim
659
. III batalionas
pulko vado sakymu 2 val. nakties 1920 m. lapkriio 20 d. atsitrauk bendr pozi-
cijos linij.
Taigi pagrindin vaidmen iose kautynse suvaidino vyr. ltn. Teodoras Balnas
su savo III batalionu paties manevro sumanytojas ir jo vykdytojas. Ties irvintomis
lapkriio 19 d. be ypatingo pasiruoimo buvo pritaikyta staigi, aibo taktika, davusi
tiesiog puiki rezultat. Nors rizika buvo be galo didel, visa VII pst. pulko egzis-
tencija buvo pastatyta ant kortos.
1920 m. lapkriio 19 d. irvint kautynse visas Gardino pulkas buvo sumu-
tas, jo vadas ir keli kiti karininkai nukauti, apie 200 lenk kareivi pateko nelaisvn
(dalis j dl mao palydov skaiiaus pakeliui ibgiojo) ir nemaas karo grobis: 2
patrankos, 20 kulkosvaidi, 1 veimas oviniams, 90 arkli, 22 poriniai veimai, 12
vienkinki veim, 7 virtuvs, 5 dviraiai, daug autuv, ovini patrankoms ir au-
tuvams, di su kaspinais, pakinkt, telefono mediagos ir kt.
660
Taiau bene svar-
biausia i kautyni reikm buvo ta, jog buvo sutrukdytas stambus lenk puolimas
Ukmergs kryptimi. i pergal nepaprastai pakl lietuvi kari kovin dvasi ir
galino ms ginkluotosioms pajgoms perimti savo rankas tolesni karo veiksm
iniciatyv.
387
Lapkriio 20 d. lenkai, lietuviams pasitraukus, vl um irvintas, taiau Uk-
mergs nebepuol. I j audymo buvo galima sprsti, jog prieas nervinasi. Ms
VII pst. pulkas, nuo lapkriio 17 d. dien ir nakt dalyvavs miuose, buvo labai
ivargs, todl t dien irgi ilsjosi. Kadangi pulko jgos buvo smarkiai sumaju-
sios, vadas papra I pst. divizijos vad grinti I ir III kuopas, skirtas II pst. pul-
kui pagelbti, ir papildomai skirti dar koki nors dal, kuri veikt kairiajame sparne,
nes II pst. pulkas buvo susitelks tolokame elvos rajone
661
.
Vyriausioji karin vadovyb, nebenordama ileisti iniciatyvos i savo rank,
sak MusninkirvintGiedraii fronto linijoje stovjusioms ms kariuomens
dalims rengtis puolimui ir iki lapkriio 21 d. 9 val. uimti pozicijas, turtas iki lapkriio
17 d. pradtos lenk ofenzyvos. T valand turjo atvykti Taut Sjungos komisija
karo veiksmams sustabdyti, taigi norta susigrinti kuo daugiau ms teritorijos.
Todl ir buvo nutarta lapkriio 21 d. pulti prie visu frontu. T dien Ukmerg
atvyks armijos vadas gen. S. ukauskas pats msi vadovauti karinms operacijoms.
Ruodamasis puolimui, VII pst. pulkas jau veik visas. I pst. divizijos vado plk.
ltn. E. Adamkaviiaus sakymu j buvo sugrintas I batalionas (I ir III kuopos) ir pri-
skirtas VIII pst. pulko I batalionas, vadovaujamas kpt. S. Leono. VII pst. pulkas gavo
uduot pulti irvintas ir uimti linij: AlionysPuoriaiRamakonyseuolli dva-
ras. 18 val. i Ukmergs telefonu buvo sakyta: a) II bataliono vadui A. Kerbeliui val-
gant savo deinj sparn lapkriio 21 d. 6 val. ryto sutelkti batalion niponi rajone ir
pulti PuoriKieliAvioni kryptimi, palaikant ryius deinje su IV pst. pulku, o
kairje su savo pulko I batalionu. Imus prie i vis punkt, batalionas turjo
uimti aukiau mint senj bar; b) I bataliono vadui kpt. K. ilinskui sukoncentruoti
batalion ant viekelio Lin dvaro rajone ir 5 val. pradti puolim irvint kryptimi.
Imuus prie, pasilikti atsargoje miestelyje ir bti pasiruousiems bet kokiems veiks-
mams; c) III bataliono vadui vyr. ltn. T. Balnui susikoncentruoti Bari kaime ir lapkriio
21 d. 5 val. ryti pradti ygiuoti keliu ir mikais iaur nuo irvint, po to viena kuopa
pulti mietel, o kitomis tsti Motiejn kaimo puolim. Imuus prie, uimti Neionis,
susisiekti su II batalionu Ramakonyse ir VII pst. pulko I batalionu Bajoruose
662
.
1920 m. lapkriio 21 d. 2 val. nakties i I pst. divizijos tabo gautoje telefonog-
ramoje buvo praneta, jog Taut Sjungos kontrols komisija pareikusi ms vy-
riausybei, jog gen. L. eligovskis, atsivelgdamas lenk valdios nor, vakar (pra-
eit dien) 18 val. saks savo kariuomenei pereiti defenzyv. Taut Sjungos kon-
trols komisija ir i ms valdios pareikalavusi sustabdyti antpuol ir pereiti prie
defenzyvos
663
.
Vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas lapkriio 21 d. 9 val. taip pat sak
sustabdyti aktyvi veikl ir pereiti gynimsi.
Toks Taut Sjungos kontrols komisijos reikalavimas tokiu metu, kai gen. L.
eligovskis patyr didel neskm ir iniciatyva karo lauke perjo lietuvi pusn, dar
kart parod, jog sjungininkai norjo igelbti likusi lenk kariuomen nuo gre-
sianio pralaimjimo.
Supaindinus pulko karius su iuo nutarimu ir Vyriausiosios karins vadovy-
bs sakymu, batalion vadams buvo sakyta kuo energingiau ir atkakliau pulti prie-
, kad nurodytu laiku bt vykdyta uduotis ir, jei tai bus paskutinis mis su
lenkais, parodyti jiems lietuvi ginklo jg.
388
Lapkriio 21 d. 5 val. II batalionas, ygiuodamas pro Dailidionis, puol Puo-
ri kaim, siekdamas atkirsti lenkams Vilniaus keli. Vienas brys buvo pasistas Kie-
li kaimo link, kur apaud atsitraukianius lenkus. Apie 18 val. PuoriKieliAvi-
oni linija buvo uimta. iame susirmime buvo sueisti IV kuopos vadas vyr. ltn. V.
Statkeviius ir V kuopos ltn. J. Gudaitis. 6 kareiviai buvo nukauti, o 20 sueista
664
.
Vyr. ltn. T. Balno vadovaujamas III batalionas, pradjs yg lapkriio 21 d.
autant, vykd beveik t pat manevr kaip ir lapkriio 19 d., tik nebedar tokio
gilaus apjimo. Be to, jo puolimas buvo derinamas su puolimu i priekio. Smgis
buvo nukreiptas per mik i ryt puss irvintas. Ataka prasidjo apie 7 val. Bata-
lionas pirmiausia puol Pairvinio dvar, esant prie pat miestelio, ir tilt per up,
esant ant kelio, einanio i irvint Zibalus. Dvaras buvo greitai uimtas, taiau
lenkai, i irvint pradj smarkiai audyti i kulkosvaidi ir autuv, neleido per-
eiti minto tilto per up. Tuo metu lietuvi artilerija savo ugnimi apaud irvintas
ir Vilni vedant plent. Susiaudymo metu buvo sueisti keli bataliono kareiviai.
Bataliono dalis, iaip taip persiklusi per up, siver miestel, o kita dalis pasuko
Kazliki viensdio ir Motiejn kaimo link. Tuo paiu metu II bataliono dalis m
supti irvintas i deins puss. Lenkai, pamat, jog viskas prarasta, m panikai
bgti visk mesdami. Miestelio gatvse kraupus reginys: sueistieji lenk kariai
auksi pagalbos, voliojosi nukautj lavonai, pamesti autuvai, kulkosvaidiai, o-
vini ds. irvint miestelis buvo uimtas. J umus lenkai didesnio pasiprieini-
mo niekur neberod, buvo demoralizuoti, sumi, visur bgo
665
.
Nors III bataliono atliktas pakartotinis irvint apjimas nebebuvo toks efek-
tyvus, kaip lapkriio 19 d., nes nebebuvo prieui toks netiktas, vis dlto kautyni
pabaig sukl jo eilse didel panik. Pergal ties irvintomis buvo pasiekta dideliu
kari trokimu nugalti, sumaniai vykdant i anksto apgalvot manevr. Lapkriio
21 d. VII pst. pulko paimtas grobis: 5 kulkosvaidiai, 30 belaisvi, 1 lauko virtuv,
8 veimai, 4 arkliai, daug autuv ir kitos karo mediagos
666
.
Lapkriio 22 d. apie 12 val. VII pst. pulko tab atvyko Taut Sjungos
kontrols komisija gauti paaikinim, dl kokios prieasties nustatyt valand ne-
buvo nustota audyti. Vienas komisijos narys paklaus pulko vad mjr. Vl. Rklait:
Kodl puolate po ginkl sustabdymo?
Mes puolme dar prie ginkl sustabdym ir umme irvintas 8 val. ryto,
atsak pulko vadas, o vliau vyko audymasis tik dl umimo prie kelet dien
turt ms pozicij.
K btumte dar toliau, jei nebt sustabdyti ginklai? klaus toliau komi-
sijos narys pulko vad.
Btume vakare um Vilni, atsak mjr. Vl. Rklaitis.
O ar inote, kas yra Vilniuje? klaus toliau.
Buvo I batalionas, kuris iandien pasistas frontan isibgiojo, atsak pul-
ko vadas
667
(kalba netaisyta V. L.).
VIII p s t. p u l k o I b a t a l i o n o v e i k s m a i 1920 m. l a p k r i i o
21 d. Kaip minjome, 1920 m. lapkriio 20 d. I pst. divizijos vado sakymu VII pst.
pulko inion buvo paskirtas VIII pst. pulko I batalionas ( vadas kpt. S. Leonas).
Jam buvo sakyta kit dien 6 val. ryto pradti puolim euolli dvaro bei Gav-
389
ni kaimo link, isidsius tarp VII ir II pst. pulk
668
. Batalionas t pat vakar
iygiavo.
ygiuojant nurodyta kryptimi, per susiaudym su lenk lauko sargybomis
Kiemeli kaime buvo paimti nelaisv 7 lenk kareiviai. Bataliono I kuopa t pat
dien turjo pralauti prieo linijas, uimti euolli dvar ir nukirsti susisiekim
tarp irvint ir Giedraii. I pradi kuopa udavin band vykdyti tiesioginiu
smgiu, bet lenk bataliono stipri ugnis neleido to padaryti. Padt komplikavo nu-
stojs veikti kulkosvaidis. Tada smgis buvo nukreiptas prieo kairj sparn, jaut-
riausi viet bataliono tabo buvein. udavin atliko I ir III kuop du briai,
veikdami i atskir punkt, bet viena kryptimi euolli dvar. ie briai, bda-
mi u kilometro nuo prieo ugnies linijos, sutartinai pakilo ir puol atakon. Beveik
visi atakoje dalyvav kareiviai buvo naujokai, todl kai kuriuos i j teko net varyti.
Nors prieo kulkosvaidi ir autuv ugnis buvo labai smarki, bet kulkos lk per
auktai, o tai naujokus drsino. Ukim nuo rkimo ir udus nuo ilgo bgimo, ne-
turdami durtuv, jie drsiai puol lenk apkasus. Tokios beprotikos ir nesupran-
tamos atakos lenk nervai neatlaik ir jie pasileido bgti. J pasitraukimas buvo toks
panikas, jog kai kurie, umir ia pat esant tilt, oko alt irvintos ups vande-
n, palikdami jame kulkosvaidius ir autuvus. Bataliono kovotojai bganius prieo
kareivius gaud u skvern ir m nelaisv
669
.
Prieo frontas lo. Centre ir deiniajame sparne veikusios jo kuopos spariai
leidosi Vilniaus link. Kelias j buvo laisvas kuopos valgai, nesutik jokio pasiprie-
inimo, buvo pasiek net Nemenin.
iose kovose buvo paimta 13 belaisvi, 4 sunkieji kulkosvaidiai ir daug vai-
raus karo grobio. Ms batalionas neteko 2 kovotoj, o 3 buvo sueisti. U drs
iose kautynse 2 karininkai ir 5 kareiviai buvo apdovanoti Vyio Kryiais
670
.
P a s k u t i n s k a u t y n s t i e s G i e d r a i i a i s. 1920 m. lapkriio
19 d. ryt II pst. pulko tabas ir III batalionas buvo apsistoj Lyduokiuose, o utva-
ros istatytos Skain dvare ir emaitkiemyje. Pulko I batalionas buvo ums iuos
punktus: mokomoji kuopa Tyvolio viensdyje ir I kuopa Rimeisi kaime. Pulko
ligonin buvo Vidiki miestelyje. ia netrukus atvyko ir VIII pst. pulko II batalio-
nas, kuriam buvo sakyta uimti tiltus per ventj, ant plento UkmergUtena ir
ant kelio Vidiksemaitkiemis
671
.
Netrukus buvo gautas I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus saky-
mas II pst. pulkui susikoncentruoti Lyduokiuose ir ygiuoti emaitkiemioBalnin-
k kryptimi susisiekti su Videnikio rajone veikianio IX pst. pulko dalimi, kad tuo
bdu atkirst keli Kurkli rajon prasiverusiai lenk kavalerijos brigadai.
Apie 12 val. pulkui susikoncentravus Lyduokiuose, nuo Ukmergs puss at-
skrido lktuvas ir pradjo mtyti bombas. Buvo sueist kareivi, umuta arkli.
Manoma, jog tai buvs ms pai lktuvas.
Tuo metu buvo gauta inia, jog Ukmerg atvyko armijos vadas gen. S. u-
kauskas, kuris pakeit I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakym ir
nurod II pst. pulkui uimti bar kryptimi BalninkaielvaeuoliaiGiedraiiai.
Netrukus vyr. ltn. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalionas per emaitkiem
buvo pasistas Balninkus. Taiau lenk ia jau nebebuvo, iskyrus atsilikusius rai-
390
telius, kuri vienas pateko nelaisvn. Ums Balninkus, vyr. ltn. A. Butkeviius
istat sargybas Pusvaki ir Karaliki kaimuose ir pasiunt valgus Videnik,
kad susisiekt su IX pst. pulko batalionu
672
.
Kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas i Lyduoki ivyko elv. Lenk ia
nebuvo. Ums elvoseuoli bar, susisiek su VIII pst. pulko I batalionu i
deins ir su savo pulko III batalionu i kairs bei Videnikio rajone buvusio IX pst.
pulko dalimis. Pasiuntus valgyb, suinota, jog lenk pstininkai buvo sitvirtin
DdniupieniSeirnMikeliki linijoje
673
.
Lapkriio 20 d. apie 9 val. buvo gautas armijos vado gen. S. ukausko saky-
mas II pst. pulkui susikoncentruoti elvoje ir i ten ygiuoti Giedraii link. Santal-
44 schema
Lietuvi kariuomens dislokacija irvint Giedraii kautyni metu
391
ka utruko. Apie 17 val. armijos vadas gen. S. ukauskas dar kart paskambino
pulko vadui mjr. J. Petruiiui ir sak, susirinkus elvoje, pradti puolim Giedraii
kryptimi, nes lapkriio 21 d. 9 val. atvyksianti Taut Sjungos kontrols komisija
karo veiksm sustabdyti. Todl buvo nurodyta pulkui iki to laiko kiek galima toliau
pasislinkti priek
674
.
Apie 18 val. pulko dalims susitelkus elvoje, buvo suauktas karinink susi-
rinkimas Giedraii puolimo planui aptarti. Nors tuo metu pulke tebuvo lik tik 14
karinink, taiau tiek j, tiek kareivi nuotaika buvo labai gera. Iaikinus karinin-
kams pulko udavinius, mjr. J. Petruitis isiunt praneim kairje buvusiam IX pst.
pulko bataliono vadui, jog armijos vadas saks II pst. pulkui pulti Giedraiius i
elvos, o jam i Videnikio (r.44 schem).
II pst. pulkas apie 23 val. pradjo yg Giedraii link. ygiuojama buvo to-
kia tvarka: kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas ir mokomoji kuopa vyko Pusns
kaimo kryptimi, kur tiktasi sutikti rimt lenk pasiprieinim, toliau 1 km nuo I
bataliono vyr. ltn. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalionas su VI baterijos
briu i paskos pulko rezerve. Ltn. V. Gvildiui su I kuopa buvo nurodyta, pasinau-
dojus nakties tamsa, ygiuoti pulko voros deinje pusje, i vakar puss apeiti
Ddn eer ir pulti pietus nuo Bekups dvaro lenk artilerijos pozicij. elvoje
paliktas ltn. A. Tilvikas su kareivi briu turjo apsaugoti pulko unugar nuo gali-
mo besibastani lenk kavalerist upuolimo
675
.
Pulkas ygiavo spariai. Lapkriio 21 d. 2 val. pulko apsaugoje ygiuojanti II kuo-
pa pasiek Pusns kaim. ia lenk nebuvo. Greitu laiku kaim atvyko ir jame apsi-
stojo I batalionas. III batalionas su VI baterijos briu sikr Saugini kaime. II kuopos
vado pasista valgyba grusi prane, jog lenkai um DdnSeirn linij
676
.
Autant kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas trimis puolaniomis grupmis
pradjo yg. Tiek batalion, tiek mokomj kuop sudar iimtinai naujokai. Apie
7 val. avangarde jusi II kuopa ties iupieni dvaru sutiko prie ir j puol. Ltn. K.
Matulaiio vadovaujama grup ivijo lenkus i Seirn palivarko, o ltn. K. Aliauskas
su savo grupe um 154 auktum. Tolesn slinkim lenkai, sitvirtin stipriose pozi-
cijose, sulaik. I Bekups dvaro lenkams atjo pagalba. nirting kautyni metu buvo
sunkiai sueistas ltn. K. Matulaitis. Jo grups kareiviai pradjo trauktis. Kairje buvs
ltn. K. Aliauskas, matydamas ltn. K. Matulaiio grups neskm, savo ugnimi par-
m jos atsitraukim. Lenkai vl um Seirn palivark
677
.
I bataliono vadas kpt. A. Kynas pasiunt pagalb mokomj kuop pulti
palivark bei Bekups dvar. Apaudyti krymine ugnimi, lenkai buvo priversti iu-
pieni dvar palikti. Taiau prie Bekups dvaro mokomajai kuopai teko kuriam lai-
kui sustoti. ia uvo jos vadas ltn. P. Telksnys
678
.
Ltn. V. Gvildio vadovaujama I kuopa, sutikusi lenkus Ddn kaime, utru-
ko ir laiku nesuspjo ateiti pagalb ties Bekups dvaru kovojaniai mokomajai kuo-
pai. O laikas reikalavo energingai veikti, pradjo audyti abiej pusi artilerijos. Tuo
metu prie kautyni vietos atvyko vyr. ltn. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalio-
nas. Pamats, jog I bataliono puolimas silpnja, jis IX kuop pasiunt deinj spar-
n, VIII kuop viekeliu BekupGiedraiiai, o VII kuop kairje VIII. Bataliono
kariai, kuri pus buvo dalyvavusi kautynse su bolevikais ir bermontininkais,
drsiai jo pirmyn. Tai paveik ir I bataliono kari nuotaik
679
.
392
Pirmoji ugnies linij pasiek vyr. ltn. S. Musatovo vadovaujama VII kuopa.
Mikliai iskleids kuop, pradjo puolim. Kuopa versi paspartintu tempu, dai-
nuodama patriotines dainas. Dengiama kulkosvaidi ugnies, VII kuopa uoliais
prisiartino prie lenk ir oko durtuv kovon. ie neilaik tampos ir leidosi bgti.
Vyr. ltn. S. Musatovas, nieko nelaukdamas, persekiojo juos palei Bekups dvar, kur
buvo sunkiai sueistas
680
. BekupsJuozapavos ruoas buvo uimtas.
Lenkai prie puolanius lietuvius siunt i Giedraii rajono vien batalion
paskui kit. Nors ir patirta nuostoli, niris didjo. ia buvo paimta nelaisvn ne-
maa Lydos pulko kareivi. Taiau, gav param i Kauno ir Minsko pulk, lenkai
laikinai usilaik ant linijos auktum prie Giedraiius, palaikomi smarkios artileri-
jos ugnies, stovjusios Martiniki dvare. VI baterijos brio vadui pavyko suinoti
prieo baterijos pozicij. Operatyviai perkls savo br iupieni kaimo rajon,
nukreip artilerijos ugn Martiniki dvar. Viena granata pataik prieo baterij
ir ived i rikiuots jo patrank. Lenk baterija m skubiai trauktis, tuo sudaryda-
ma galimybes lietuviams toliau atakuoti prie. Atakuojant auktumas ties Giedrai-
iais, kaip minjome, buvo sunkiai sueistas I kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K.
Matulaitis, vis laik js grandinje su kulkosvaidininkais, ir netrukus mir. Tuo
laiku i deins prie atakavo I kuopa. Jos metu uvo kuopos vadas ltn. V. Gvildys.
VII kuopa ir mokomoji komanda liko be karinink jas ved puskarininkiai. Prie
pat Giedraiius, Martiniki ruoe, lenkai paskutin kart pasiprieino. Taiau mo-
komajai komandai vadovavs vyr. pusk. J. Kulieius smarkia ataka vijo lenkus to-
liau. ie jau bgo Giedraii miestelio link
681
.
Tuo pat metu kairje puol ltn. K. Aliauskas ir ltn. A. ova, kurie greit um
Martiniki dvar. Neatlaik spaudimo lenkai bgo Giedraiius. Nesuskubusieji
pabgti buvo paimti nelaisvn. Sumaniais veiksmais, supdami deinj lenk sparn,
ltn. K. Aliauskas ir ltn. A. ova palengvino Giedraii pamim ir nulm ias kau-
tynes lietuvi naudai
682
.
Pirmuoju Giedraii miestel siver vyr. pusk. J. Kulieius su mokomosios
kuopos kareivi briu. Jis tekinas vijo bganius lenkus, perjo vis miestel ir susto-
jo pietinje jo dalyje prie viekelio GiedraiiaiVilnius. Netrukus miestel atvyko i
kairiojo sparno ltn. K. Aliauskas su II kuopa, ltn. A. ova ir ltn. A. Kaveckas. Mies-
telyje prie banyios tarp j usimezg linksmas pokalbis apie ikovot sunki per-
gal. Giedraiius atvyks III bataliono vadas vyr. ltn. A. Butkeviius ltn. K. Aliaus-
k su II kuopa pasiunt MagnJuodiki, o mokomj ir VII kuopas su vyr. pusk.
J. Kulieiumi keliu GiedraiiaiKrivalaidiai Vilniaus link
683
.
Vyr. pusk. J. Kulieius, prisiartins prie Krivalaidi kaimo, j staigiai puol. Jis
buvo tiek sidrsins, jog visai nebesisaugojo, ir ia pat lenk buvo nukautas. Lik be
vado jo kariai pasitrauk i kaimo ir sustojo. O ltn. K. Aliauskas, su II kuopa y-
giuodamas MagnJuodiki link, ties Mitkn kaimu susidr su besitraukianiu
lenk briu. Po susiaudymo lenkai m bgti. Spj prisijungti prie II kuopos ltn. S.
Marcinkaus ir ltn. J. Paliulionio briai, vydamiesi lenkus, 18 j pam nelaisvn.
Buvo uimti Magn ir Juodiki kaimai. II pst. pulkas apsistojo GiedraiiPai-
liMagnJuodiki linijoje
684
.
Tai vyko apie 16 val., o pulkas buvo gavs i divizijos tabo sakym sustabdy-
ti aktyvius kovos veiksmus tos dienos 9 val. ryto.
393
Ums Giedraiius II pst. pulkas dar tikjosi galimo lenk operatyvins gru-
ps, kuri jo Kauno, Lydos, Minsko ir Gardino pulkai, vadovaujamos gen. J. Ba-
ranausko (Baranovskio), priepuolio. Nors ie lenk pulkai kautyni ties Giedrai-
iais metu ir buvo gerokai apaudyti, taiau j kiekybinis pranaumas, palyginti su
lietuvi pajgomis, tebebuvo akivaizdus. Ms II pst. pulko jgos jau buvo visai
menkos. Esantis kairje IX pst. pulko batalionas vis kautyni laik jo lygiagreiai
su II pst. pulku ir, neturdamas priekyje prieo, galjo ueiti lenkams unugar ir
tuo pulkui padti. Taiau to nebuvo padaryta.
T pat lapkriio 21 d. apie 17 val. I bataliono vadas kpt. A. Kynas per vien
gyventoj valstiet nusiunt ratel lenk baro virininkui, kuriame prane, jog gru-
p yra gavusi sakym sustabdyti kovos veiksmus ir paklaus, ar lenkai gav tok
sakym.
Lenkai prane, jog tokio sakymo nra gav ir pra atsisti pasitarti karinin-
k, kurio nelieiamum garantavo pats j operatyvins grups virininkas gen. J.
Baranauskas. Pas lenkus Paberje buvus tab ivyko vyr. ltn. A. Butkeviius. Jo
pokalbio su lenk gen. Baranausku metu pastarasis pareikalavo, kad lietuviai pasi-
traukt pozicijas, kuriose buvo lapkriio 21 d. 9 val. Vyr. ltn. A. Butkeviius atsak,
jog negals duoti tokio paado, nes tai yra grups vado kompetencija. Visgi lenk
ratik atsakym pulko vadui atve. Jame gen. Baranauskas pakartotinai pareika-
lavo i Giedraii grups virininko mjr. J. Petruiio apleisti po lapkriio 20 d. 18 val.
uimtas vietoves Didj DvarVadoriusJuozapavSeirnusBekupDdnus
OrlikiusGaideliusVaiioniuseuolius. Prieingu atveju nelaik savs atsakingu
u visa, kas galjo vykti
685
.
is gen. Baranausko ratas buvo pasistas I pst. divizijos tabui. O pst. pulko
vadas mjr. J. Petruitis 1920 m. lapkriio 22 d. taip atsak gen. J. Baranauskui: K
kovodamas pamiau, t tik kovodamas ir atiduosiu
686
.
Nors po kov su lenkais II pst. pulko kariai ir buvo labai ivarg, taiau,
tikdamiesi galimo j puolimo, vis nakt budjo. Pulkui kl nerim ir ta aplinkyb,
jog po kautyni daug lenk kareivi buvo pasislp mikuose ir iekojo kelio grti
savo dalinius. ios nuo 20 iki 30 vyr likusios unugaryje lenk grups kl nema
pavoj.
Lapkriio 1721 d. vykusi kautyni metu lenk nuostoliai: sudauytas ar-
vuotas automobilis, paimti 2 kulkosvaidiai, apie 20000 ovini autuvams, keletas
veim artilerijos sviedini, 60 belaisvi, daug baro unugaryje isklaidyt prieo
kari, kuriems surinkti neturta laisv moni. Giedraii apylinkse suskaityta apie
30 prieo lavon ir daug dar buvo neiaikinta. Neiaikintas ir sueist prieo kari
skaiius. lietuvi rankas pateko 11 sunkiai sueist lenk kari
687
.
Lietuvi nuostoliai: uvo I kuopos vadas ltn. V. Gvildys, js mokomosios kuo-
pos vado pareigas ltn. P. Telksnys, I kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K. Matulaitis;
sunkiai sueisti: III bataliono vadas kpt. E. Noreika, ltn. J. Maiukas (pateko nelais-
v), VII kuopos vadas vyr. ltn. S. Musatovas, jaun. karin. Maiuleviius. Umuta
15 kareivi, sueist apie 60 ir dingusi be inios apie 70
688
.
Miuose ypa pasiymjo III bataliono vadas kpt. E. Noreika, pats asmenikai
vesdamas antpuolius ir vis laik bdamas prieakyje, III kulkosvaidi kuopos ltn.
J. Maiukas, eins III bataliono vado pareigas vyr. ltn. A. Butkeviius, po kpt. E. No-
394
reikos sueidimo ms vadovauti iam batalionui; I bataliono vadas kpt. A. Kynas
ypatingu mokjimu kariauti ir narsumu, VII kuopos vadas vyr. ltn. S. Musatovas
nepaprastu savo narsumu, tos pat kuopos karin. Maiuleviius, kuris sunkiai su-
eistas iki mio pabaigos liko rikiuotje, I kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K. Matu-
laitis (umutas), mokomosios kuopos vadas ltn. P. Telksnys (umutas), IX kuopos
vadas ltn. M. Jakobsonas, II kuopos vadas ltn. K. Aliauskas, mokomosios kuopos
vadas ltn. M. Kareiva ir jaunesnysis pulko gyd. Jurgelionis, kuris, vis laik apau-
domas autuv ugnimi, lakst, vienoj rankoj laikydamas autuv, o kitoje tvarsto-
mj mediag, nuo vieno mio sparno prie kito, teikdamas kuo greiiausi pagal-
b sueistiesiems, tuo bdu igelbdamas daug gyvybi nuo mirties
689
.
Nukauti lenk kariai lapkriio 23 d. buvo palaidoti Giedraii kapinse, o lie-
tuviai Giedraii, elvos ir Ukmergs kapinse
690
.
L e n k k a v a l e r i j o s b r i g a d o s r e i d a s. Lapkriio 17 d. pradto
paskutinio puolimo metu lenk plk. M. Butkeviiaus (M. Butkievicz) vadovaujama
kavalerijos brigada (11 eskadron) i Pabers apylinki iygiavo iaurs kryptimi.
Lenk karin vadovyb iai brigadai kl kelis udavinius. Pirma, tvirtai sitikinus,
jog puolimo metu aukiau mintos gausios pstinink pajgos nesutiksianios rim-
tesnio lietuvi pasiprieinimo ir greit pasieksianios Kaun, kavalerijos daliniai tu-
rjo dezorganizuoti ms kariuomens unugar ir politikai paveikti krato visuo-
men. Todl, giliai siverusi lietuvi kariuomens unugar, brigada net nemat
prasms ir btinumo remti savo puolani pstinink. Antra, kavalerijos brigados
veiksmai turjo sukliudyti unugaryje veikusioms lietuvi pajgoms susitelkti. Tre-
ia, bdama giliame ms kariuomens unugaryje, minta brigada turjo imtis ir
aktyvios diversins veiklos: sprogdinti geleinkelius, gadinti susisiekimo priemones,
tiltus ir pan.
691
Lapkriio 17 d. i brigada prasiver pro II pst. pulko kairiajame sparne bu-
vusios baltgudi kuopos ginam ruo prie Aleksandriki dvaro pietryius nuo
Giedraii ir apsinakvojo VidenikioBalnink rajone. Kit dien apie 17 val. lenk
rateliai perkirto UtenosUkmergs plent ir, apipl Kurkli miestelio gyventojus,
ivyko KavarskoTaujn link
692
.
I pst. divizijos vadas plk. ltn. E. Adamkaviius ir jo tabas Ukmergje lapkri-
io 18 d. sprend sunk udavin kaip sulaikyti lenk puolim ir likviduoti j
kavalerijos brigados prasiverim. Didiausi rpest kl divizijos kairysis sparnas,
kur veik II ir IX pst. pulkai. Buvo nutarta prieo jgoms, siverusioms Kurkli
apylinkes ir ygiuojanioms Kavarsko link, atkirsti keli unugaryje ir bandyti jas
likviduoti. is udavinys buvo patiktas t dien i Jonavos Ukmerg atvykusio
VIII pst. pulko, vadovaujamo mjr. A. Liutermozos, II ir III batalionams bei Ukmer-
gje buvusiai tiesiogiai I pst. divizijos vadui pavaldiai VII pst. pulko mokomajai
kuopai
693
.
Lapkriio 19 d. VIII pst. pulko III batalionui buvo sakyta vykti Vidikes,
uimti tiltus per ventj plente UkmergUtena ir kelyje Vidiksemaitkiemis ir
veikti drauge su II pst. pulku. Suinojus i vietini gyventoj, jog lenk raiteliai i
Kurkli nujojo Kavarsko link, ten buvo pasista valgyba su kulkosvaidiais. Ta-
iau i, lenk apaudyta, ibgiojo. Gr 4 eiliniai kariai 22 val. prane, jog lenkai
395
jau Kavarske. Tada buvo isista valgyba Taujn link suinoti ar ten yra ms
kariuomens dalis ir susisiekti su VII pst. pulko mokomja kuopa, kuri, pasista i
Ukmergs Kurnus, taip pat vykd valgyb Taujn kryptimi
694
.
I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu tos pat dienos 8 val. 30
min. VII pst. pulko mokomosios komandos brys, vadovaujamas ltn. Ig. Virilos, buvo
pasistas i Ukmergs Kurn kaim, kur sudar lauko utvar. Brio udavinys
buvo iekoti prieo brigados, o j suradus stebti jos veiksmus nesitraukiant kauty-
nes ir sisti informacij divizijos tab Ukmergje
695
. Brio vadas nedelsdamas i
Kurn kaimo pasiunt 3 valgomuosius patrulius, pajgumo po vien virinink ir
po 5 jaunus kareivius (aukltinius): 1. Kavarsko link virininko skyriaus pavaduo-
toj J. Plung ir 5 jaunus kovotojus; 2. GiluiStatknikioibui kaim link iki
viekelio KavarskasTaujnai virininko skyrininko pavaduotoj L. Jonait su 5
jaunais kovotojais; 3. Taujn link iki pat miestelio virininko skyrininko pavaduo-
toj Cimuliansk ir 5 jaunus kovotojus. Sudarydamas atskir lauko utvar, brys
turjo ukirsti keli prieo smulkiems kavalerijos daliniams Ukmergs link ir stebti
prieo kavalerijos veiksmus fronto KavarskasTaujnai ruoe. Patruliai turjo ieko-
ti prieo tomis kryptimis ir kautynes nesivelti
696
.
Apie 10 val. kuopos brys, gavs pana udavin, i Kurn kaimo buvo
perkeltas Padvarikes. Kurn kaim divizijos vado sakymu netrukus buvo at-
sista visa VII pst. pulko mokomoji kuopa, nes suinota, jog stiprios prieo raiteli
jgos jau buvo umusios Kavarsk ir trauk Taujn link. Atvykus kuopai Kur-
nus, Jasiuliki dvare buvo istatyta utvara su virininku ltn. Ig. Virila, o likusieji
du briai tvirtinosi Kurn kaime, sudarydami pagrindin utvar. Netrukus Tau-
jn link buvo isistas sustiprinta valg brys, vadovaujamas virilos Pivoro, su-
stiprintas vienu kulkosvaidiu. Apie 16 val. valg patrulis Nr. 2 pasiek Taujnus.
Miestelyje buvo turgaus diena, prekiavo daug aplinkini kaim kinink. I kitos
puss (nuo Kavarsko) pasirod lenk kavalerijos joja (valgomoji ar ygio saugos).
Patrulio Nr. 3 virininkas, pastebjs atjojanius lenkus, nutar trauktis atgal Uk-
mergs link. Lenkai, pastebj besitraukiant ms patrul Nr. 3, metsi atakon. Pat-
rulio virininkui sakius, juos pradta audyti. Kiekvienas vis buvo taiklus. Len-
kai, turdami nuostoli, patrulio nepasiek pasuko atgal. Susiaudymo pasekms:
1 lenkas buvo nukautas, 3 sueisti, i kuri 2 sugebjo pabgti, 1 sunkiai sueistas
pateko lietuviams nelaisv. Be to, nukauti 3 lenk arkliai, mums atiteko 3 lenk
balnai
697
.
Tos dienos vakare lenk brigada, perjusi Taujnus, i Vakoni dvaro nuy-
giavo Ln. Ms isistas valg brelis Maeiki kaime susiaud su lenk raite-
liais valgais. 1 lenkas buvo nukautas. I rast dokument paaikjo, jog tai buvo 13
ulon pulko raitelis. 22 val. Taujnai buvo uimti.
T pat vakar Kurn kaim atvyko VIII pst. pulko VII kuopa, kuri veik
bendrai su VII pst. pulko mokomja kuopa, tsdama valgyb. Lapkriio 20 d. ltn.
Ig. Virila utvar Nr. 1 i Jasiuliki dvaro perkl vakarus nuo Kurn esant
Kunigiki kaim, palaikydamas ry su Buz kaime stovjusiu VIII pst. pulko mo-
komosios kuopos briu. Bendromis jgomis vyko valgyba vakarus Var bei
Mikn kaim link. T dien i auli ir valg buvo suinota, jog lenkai i Lno
iygiavo Pagiri miestelio link
698
.
396
Lapkriio 20 d. I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu VIII
pst. pulko II batalionas su V baterijos briu buvo pasistas Deltuv, i kur vykd
valgyb Siesik bei Bukoni link. Lapkriio 21 d. to pat pulko III batalionas su kitu
V baterijos briu ir puse raiteli eskadrono i Vidiki buvo perkeltas Ukmerg
699
.
Tuo metu lenk kavalerijos brigada ygiavo per Ln ir Pagirius. Lietuvi lktu-
vas sek ygiavim ir netoli nuo Pagiri numet bomb, umudamas 4 ulonus ir 6
arklius. Nuo tol iki lapkriio 21 d. lietuvi lktuvai nuolatos stebjo brigados judjim
700
.
Lenk brigados raiteliams pasirodius Pagiri, Lno ir Vadokli apylinkse,
Generalinis tabas lapkriio 20 d. nurod Kdainiuose buvusio I pasienio pulko va-
dui plk. ltn. P. Kubilinui imtis reikiam gynimosi priemoni. T pat dien pulko
vadovyb ant Nevio ir Obels upi tilt pastat sustiprintas sargybas. 17 val. ltn.
A. Laugalys su 30 pulko raiteli briu pradjo energing valgyb Pagiri ir Siesik
link. 23 val., valgydamas tos apylinkes, susirm su nemaomis lenk pajgo-
mis, ygiuojaniomis i Pagiri tos link. Pulko valg apaudyti, lenkai metsi
Okaini link. Lapkriio 21 d. 1 val. nakties vyko susirmimas su lenk valgais prie
Uvalki. I vietini auli suinota, jog per Okainius Kdaini link nuygiavo trys
lenk raiteli eskadronai. Pulko vadas plk. ltn. P. Kubilinas, patikslins gaut in-
formacij apie lenk raiteli susispietim mike tarp Uvalki ir Kdaini ir, tur-
damas omenyje tilt per Nev ir Obel svarb ir reikm, be to, suinojs, jog vie-
tiniai dvarininkai lenkams parodo kelius ir teikia jiems smulkiausias inias apie m-
s kariuomen, teturdamas tik 200 menkai aprpint ir apginkluot kareivi (ne-
turta net nei vieno kulkosvaidio!), nutar mintame mike lenk neatakuoti, nes
Kdaini tiltai ir miestas bt lik be rimtesns apsaugos. Lenk raiteliai, ueidami
i kitos puss, tuo galjo lengvai pasinaudoti ir sudaryti Kdainiams didel pavoj.
Dl to vietoje antpuolio buvo dar labiau sustiprinta miesto ir tilt gynimas. 4 val. per
1,5 km nuo tilt Uvalki link prie Nevio ir Obels upi istatytos parengtos kovai
papildomos sargybos. Dviems pasilikusioms kuopoms ir raiteli briui sakyta i -
tos prasimuti Kdainius, nes, lenk atkirsti, jie galjo likti nepanaudoti. Be to,
vachmistro Dubinskio vadovaujami 7 raiteliai buvo isisti valgybon Kalnabers
ir Survilikio link, o 12 auli brelis su vyr. pusk. Mikiu prieakyje Sirutikio
dvar
701
.
6 val. apie 200 lenk raiteli prisiartino prie lietuvi sargybos Vilaini dvare
(1,5 km nuo Nevio tilto), o apie 80 j, pasinaudoj didele tamsa, prasiver pro
sargyb geleinio tilto link. Sargyba apie tai laiku prane vadovybei. Bendromis pa-
sienio pulko ir Kdaini komendantros jgomis prieas buvo staigiai atakuotas. Len-
kai, netoli tilto numet 12 pd dinamito, metsi bgti. Atakuojanios lietuvi kuopos
persekiojo juos 5 km nuo Kdaini Uvalki link. Kadangi apie 6 val. 30 min. pasigir-
do smarkus dinamito sprogimas Dotnuvos link, mintoms kuopoms buvo sakyta
tuojau grti senas pozicijas.
Survilikio kryptimi ivyks raiteli brelis joki ini nesuteik, nes prie Kal-
nabers buvo lenk nuo Kdaini atkirstas. ioje vietovje apie 150 lenk raiteli
ties Ginaiiais perjo per Nev, prie Dokoni susprogdino geleinkel ir, auli
apaudyti, i Sirutikio gro atgal tuo paiu keliu Uvalki mik. Raiteli brys i
tos, vykds valgyb ir nustms lenk sargyb prie Kapli, 9 val. gro Kdai-
nius
702
.
397
Tokiu bdu lapkriio 21 d. ryt Kdainiams ginti buvo sutrauktos visos
turtos pulko pajgos. Karin vadovyb pulko vado inion atsiunt arvuot trau-
kin Gediminas. Be to, atvyko dar XI pst. pulko dvi kuopos, Kauno auli
brys ir I raiteli pulko mokomoji komanda su 6 kulkosvaidiais. Po piet K-
dainius atvyko ir pats krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas. Atvykus rei-
kalingam kariuomens skaiiui, lapkriio 22 d. vakare buvo numatyta ygiuoti
pirmyn tokia tvarka:
1. Pasienio pulko vyr. ltn. E. Gorno vadovaujama VIII kuopa (80 pstinink)
turjo likti gulos sargybose ir sustiprintomis sargybomis saugoti tiltus, palikus vien
br atsargoje Kdainiuose.
2. To pat pulko vyr. ltn. M. Rutkausko vadovaujama III kuopa (78 pstininkai)
turjo uimti pozicijas ties tiltais ir, prasiverus lenk raiteliams i bet kokios puss,
iki paskutinij jg ginti tiltus.
3. I raiteli pulko mokomoji komanda (40 raiteli) ir pasienio pulko 40 psti-
nink su 2 kulkosvaidiais, vadovaujami ltn. P. Senkeviiaus, turjo 4 val., susodin
veimus pasienieius su kulkosvaidiais, skubiai per t bei Taujnus vykti Trus-
kav, atkirsti keli ir atakuoti besitraukianius lenkus i sparno.
4. Pasienio pulko mokomoji komanda (46 raiteliai) ir to pat pulko 40 pstinin-
k su 2 kulkosvaidiais, vadovaujami ltn. A. Laugalio ir ltn. P. Valaiio, susodinus
veimus psiuosius su kulkosvaidiais, turjo 4 val. per Survilik skubiai vykti
Truskav ir ten ukirsti keli arba atakuoti besitraukianius lenkus i sparno.
5. XI pst. pulko dvi kuopos, vadovaujamos kpt. K. Draguneviiaus ir kpt.
V. Prostkio turjo: viena kuopa per Apytalauk ygiuoti Petknus, o antra
per Lanunavos dvar ir Uvalkius Truskav ir, sutikusios prie, j atakuoti.
ios kuopos yg turjo pradti 6 val. 30 min.
6. Karin. P. Klimaiio vadovaujamas auli brys buvo kuopos, ygiuojanios
per Lanunav, atsargoje.
7. Plk. ltn. J. Krauceviiaus vadovaujamas arvuotas traukinys Gediminas
turjo prireikus apaudyti mik ir Apytalauks, Ginaii bei Bik kaimus
703
.
arvuotam traukiniui apaudius Ginaiius, Apytalauk ir Pridotkus (paleista
30 sviedini), o atakuojaniai grupei pradjus ygiuoti pirmyn, prieo raiteli ap-
sauga, i lenk dvarinink suinojusi, kad j supa, pasileido bgti Truskavos link.
Atakuojanios grups dalys, atlikusios savo uduot, lapkriio 22 d. 16 val. susirinko
Truskavoje. Lenk apiplti gyventojai prane, jog apie 500 lenk raiteli nakt i
lapkriio 21 22 d., auli apaudyti ir palik nukautus arklius, skubiai pasitrauk
Kuri, Vadokli link.
Plk. ltn. P. Kubilinas skyr 80 raiteli ir tiek pat pstinink su 4 kulkosvai-
diais, kurie, susd veimus, vijosi besitraukianius lenkus. XI pst. pulko dvi kuo-
pos lydjo juos i paskos.
Labai tamsios naktys, tirtas rkas ir nuolatinis besitraukiani lenk ygiavi-
mo krypties keitimas visai paralyiavo valgyb. Jai nepasisek nuspti lenk ygia-
vimo krypties. I Ramygalos apylinkje auli paimto nelaisv lenk raitelio paro-
dymo aikjo, jog prieo uduotis buvo susprogdinti prie Kdaini tiltus, nutraukti
susisiekim su Kaunu ir, puolant lenkams i fronto pirmyn, sukelti panik, per K-
dainius upuolant Kaun. Susiklosius mintoms aplinkybms, lenk kavalerijos
398
brigada, nesutikusi niekur pasiprieinimo, lapkriio 22 d. praygiavo pro Vadok-
lius, ilus, Levanik, nutraukdama telefono linij Troknus.
Plk. ltn. P. Kubilinas apie tai praneti Generaliniam tabui negaljo, nes ar-
iausiai buvusiu vieninteliu telefonu i Raguvos galjo susikalbti tik su Utenoje esan-
iu IX pst. pulko tabu. Kitur telefonai neveik.
Lenk raiteli nepasisek pavyti, nes jie, atremti nuo Kdaini, niekur nesu-
tikdami rimtesnio pasiprieinimo, iskyrus tik vietinius auli apaudymus, be poil-
sio, palikdami nusilpusius arklius ir juos pakeisdami i kinink atimtais gerais ar-
kliais, prieui parsidavusi vietini dvarponi vedami, skubiai trauksi. Ms psti-
nink daliniams kovojant GiedraiiMusnink ruoe, prieo raiteli gaudym
buvo organizuotai traukti tik Panevio, Ukmergs, Anyki ir kit skyri au-
liai
704
.
Lenk kavalerijos brigadai traukiantis nuo Kdaini, Kavarsk buvo pasis-
ta Utenos karo komendanto kpt. J. Vglio inioje buvusi drausms kuopa, turjusi
apie 100 kovotoj. Lapkriio 22 d. pavakary palei Baleli kaim ji susirm su lenk
raiteli grupe ir privert j trauktis Trokn link. Kitos dienos 5 val. ryto kuopa
Troknus um, lenkams traukiantis Anyki kryptimi
705
.
T pat dien VIII pst. pulko vadas mjr. A. Liutermoza pasiunt VII kuop,
kad ji, veikdama drauge su drausms kuopa, atkirst lenkams keli Anykius.
Taiau tai padaryti nespta, ir lenkai nuygiavo Andrionikio link. Tada VIII kuopa
buvo pasista Kavarsk. Baterijos brys su priedanga buvo pastatytas Kurkli
Didiakaimio keli sankryoje. III bataliono vado mjr. Br. Vasiliausko inion buvo
perduota sudtin kuopa, vadovaujama vyr. ltn. A. Kmieliausko, ir arvuotas auto-
mobilis
706
.
Lenk brigadai nuo Trokn ygiuojant Andrionikio link, Svdas krypti-
mi, Utenos karo komendantas kpt. J. Vglis su Rokikio komendantu kpt. P. Gied-
raviiumi aptar veikimo plan. Netrukus pastarojo nurodymu skubos keliu Sv-
dasus i Rokikio atvyko komendantros kuopos kareivi brys, kuris su Kamaj ir
Svdas auliais ten ustojo lenkams kelius ir um altekns ir ventosios upi
tiltus. Prie Andrionikio lenkai, i jiems talkininkavusi sulenkjusi bajor suino-
j, jog mikinga Svdas kryptis lietuvi ublokuota, pasuko atgal, aplenk Anyk-
ius ir patrauk Lelin link
707
.
Tai suinojs, Utenos komendantas kpt. J. Vglis tuoj susisiek su mieste bu-
vusio IX pst. pulko vadu mjr. A. Pakoviiumi ir pasil jam pulko bataliono jgo-
mis pastoti lenkams keli Lelin ar Pakalni rajone. Taiau mjr. A. Pakoviius
aikinosi, jog veikimui prie lenk brigad turs maai jg ir ilgai iekojo telefono
ryio su I pst. divizijos tabu Ukmergje. Jis pra tabo virinink i Kurkli pa-
sisti vien kuop Anyki ir dvi kuopas Lelin link
708
.
Tuomet Utenos komendantas kpt. J. Vglis savo nuoira Anyki link pa-
siunt keleto vagon traukin su kulkosvaidi briu ir auliais pavalgyti. Taiau
traukinys greit sugro, nes suinota, jog lenk brigada tik k prajusi Lelin link.
Kpt. J. Vglis apie tai greit painformavo mjr. A. Pakovii. io sakymu lapkriio
23 d. 2 val. IX pst. pulko III ir IV kuopos i VidenikioMolt rajono buvo perkel-
tos Uten. Manyta, jog lenkai ygiuosi Salako link. O lenkai nutar per Lelinus
ygiuoti Molt link. Tai darydami, jie pertrauk UtenosUkmergs telefono linij.
399
Keiiantis situacijai, IX pst. pulko vadas mjr. A. Pakoviius sak ltn. A. Gai-
dio vadovaujamai III kuopai ukirsti lenkams keli Pakalni banytkaimio kryke-
lje, o IV kuopai uimti bar pagal keli MaeikiaiSuginiai, organizuoti valgyb
Molt kryptimi ir palaikyti ry su III kuopa. Susidrus su lenkais stengtis juos i-
blakyti, jokiu bdu nepraleidiant kair nuo Molt kelio, o kitoms kuopoms per-
sekioti prie i unugario
709
.
Apie 18 val. pagrindins lenk jgos su gurguole perkirto UkmergsUtenos
plent u 3 km nuo Lelin ir nuygiavo Sugini link. J valg briai po 3040
raiteli per LelinusSkudutik taip pat patrauk Sugini link.
IX pst. pulko III kuopa, vadovaujama ltn. A. Gaidio, Pakalnius vyko labai
skubiai, komendantros patiektomis pastotmis. Atvykusi nurodyt Pakalni kry-
kel, rado ten tik kelet auli, kurie saksi apaud lenkus i pamiks ir rod lenk
ygio ymes viekelyje: sulauyt veim bei daugyb tamsoje ibarstyt ovini
710
.
Mjr. A. Pakoviius traukiniu i Utenos Kuktikes dar pasiunt V kuop, kurios
vienas brys su kulkosvaidiu turjo skubiai pasiekti Suginius, o kitas brys Opol,
kad ustot lenkams keli. Tuo metu III kuopos valgai Raguki kaime uklupo len-
k valgus, kuriuos iblak, paimdami 2 veimus ir kelet arkli
711
.
Lapkriio 24 d. V kuopos brys Opols apylinkse band pastoti lenkams keli
ir juos apaud. Taiau lenkai perjo atakon ir br iblak. Suginiuose lenkai u-
klupo IX pst. pulko I bataliono gurguol, pam 6 arklius, 3 porinius veimus ir I, II
bei I kulkosvaidi kuop ratines. I Sugini lenk kavalerijos brigada, ibuvusi
ms fronto unugaryje 7,5 dienos, per OpolLabanor pereng naujj neutra-
lij juost ir susisiek su savosios kariuomens daliniais
712
.
Ir taip dl ia tam tikslui atsisto IX pst. pulko neveiklumo buvo pavluota ir
lenkai laisvai gro atgal, nusivarydami per 100 kinink pastoi su prisipltu
maistu. O is pulkas ir Utenos komendantros kuopa, be abejo, galjo ia lenk
brigad iblakyti ir i jos grob atimti.
Ms kariuomens daliniams nepasisek ios lenk brigados nuginkluoti vis
pirma todl, kad neturta savosios kavalerijos. Jeigu paskutiniojo lenk puolimo metu
i brigada bt i unugario smogusi kur nors lietuvi fronto bar, j negausios
iskaidytos kariuomens dalys galjo patirti neivengiam katastrof. Taiau iuo
atveju brigada lietuviams didesni nuostoli ir nepadar. Ji neatliko jokio taktinio
udavinio. Svarbiausia tai, jog lenk kavalerijos brigadai, prasiverusiai tolim
unugar, nepavyko isklaidyti lietuvi jg ir susilpninti j ginamo MusninkGied-
raii baro.
K o v o s s u e l i g o v s k i n i n k a i s M u s n i n k r u o e. Didiosios
lenk ofenzyvos metu eligovskininkai nepaliko ramybje ir IV pst. pulko, gynusio
bar tarp VII pst. pulko ir NeriesMusnink ir j apylinki. Lenkai, verdamiesi
irvint kryptimi, daug kart band pralauti front tarp IV pst. pulko kairiojo ir
VII pst. pulko deiniojo sparno ties Uuili kaimu.
Pradj didij ofenzyv irvintGiedraii kryptimi, lenkai lapkriio 17 d.
9 val. smarkia artilerijos ugnimi apaud ir RamonikiMusninkTauiuliLe-
vaini linij umus IV pst. pulk. Apie 11 val. jie puol Sketerius, bet artilerijos ir
kulkosvaidi ugnimi buvo atmuti.
400
45 schema
irvint Giedraii Musnink kautyns 1920 m. lapkriio 1921 d.
401
Kitos dienos 9 val. lenkai puolim pakartojo. Kadangi nebuvo spta gerai apsi-
kasti, msikiai perjo kontrpuolim ir, padedant artilerijai, lenkus vl nuvijo. 19 val.
naujas prieo puolimas buvo atremtas. Lenkai vis nakt i artilerijos apaud Mus-
ninkus, neleisdami kareiviams kasti apkas
713
(r. 45 schem).
Lapkriio 19 d., gav pastiprinim, lenkai pradjo smark puolim. Atmuti
nuo Musnink ir Tauiuli, jie metsi Michailikiuose stovini utvar. Madaug
du batalionai pstinink, o u j ir raiteli eskadronas, susikoncentravo prie Uui-
li kaimo. J artilerija smarkia ugnimi apaud vis pulko bar, bet ypa Pairvin-
ius, kur stovjo bataliono tabas ir baterija. Nepasisekus keliose vietose prasiverti,
dideles jgas m koncentruoti ties Tauiuli kaimu, kur mikinga vietov ir tinka-
ma vieta pasislpti. Ms artilerija vis laik smarkia ir taiklia ugnimi apaud len-
kus ir tuo padjo pstininkams gintis. 11 val. vl prasidjo smarkus Musnink, o
netrukus Kunigiki kaimo puolimas. Po valandos pasirod 3 lenk lktuvai, kurie
mt bombas, bet nuostoli nepadar. Po to lenkai smarkiai apaud ms baterij.
Teko j perkelti kit viet. Msikiams nustaius, jog prie Uuili kaimo stovi
lenk baterija, buvo sakyta j apaudyti
714
.
16 val. 3 kuopos lenk, isisklaidiusios grandinmis, pradjo pulti Tauiulius.
kaim audyta i 2 sunkij ir 4 lengvj kulkosvaidi. Padtis susidar labai
rimta, juo labiau kad kairysis sparnas buvo visai atidengtas ir apie VII pst. pulk
nieko nebuvo girdti. Lenk artilerija taip smarkiai aud, jog per pakilusias prie
apkasus dulkes ir dmus net nesimat lenk grandini. Tauiuliuose tebuvo i viso
37 IV pst. pulko kariai su 2 kulkosvaidiais. Vien i j sudau prieo artilerijos
sviedinys, o kitam nuo per didelio veikimo perdeg vamzdis. Tuo bdu puolant len-
kams nebeturta nei vieno kulkosvaidio. Pasibaig ir kari oviniai. I pradi gy-
njai mgino atmuti lenkus rankinmis granatomis, bet ir t pristigta. Neturint ki-
tos ieities teko pasitraukti. Lenkai Tauiulius um
715
.
Nors irvintos lietuvi ir buvo uimtos, taiau IV pst. pulko padtis nuo to n
kiek nepagerjo lenkai toliau ts puolim. Pulko vadovyb, pasinaudodama tuo,
jog ties Musninkais lenk puolimas iek tiek aprimo, vien kuop i miestelio, o kit
i atsargos pasiunt atkurti padties Tauiuliuose. 17 val. 30 min. VII pst. pulko
vadas prane, jog i lenk belaisvi suinota apie prieo sumanym prie IV pst.
pulk pasisti dar 7 kuopas. Pasistos Tauiulius ms kuopos i dviej pusi
apsupo kaim ir, pasinaudojusios tamsa, prijo prie jo ir atakavo rankinmis grana-
tomis. Lenkai, nesitikdami tokio greito kontrpuolimo, panikai isibgiojo, palik
daug autuv ir amunicijos. nelaisv buvo paimta 14 kareivi ir nemaai grobio.
Pulkas patyr iuos nuostolius: atsitraukiant i Tauiuli 5 kareiviai pateko nelais-
vn, umutas arklys ir netekta 2 kulkosvaidi
716
.
Lapkriio 20 d. vyko tik mai valg susirmimai. Pulkui buvo sakyta pasi-
rengti puolimui ir atsiimti senj RamonikiSketeri linij. Puolimui pulkas buvo
padalytas dvi voras. Kpt. J. Vidugirio vadovaujama kairioji vora (I, II, III ir IX
kuopos 14 kulkosvaidi, X baterijos brys) turjo kitos dienos ankstyv ryt susi-
telkti Tauiuli kaimo apylinkse, imuti lenkus i Uuili bei Sketeri kaim ir
uimti kairj senos apkas linijos sparn. Kpt. J. Andraino vadovaujama deinioji
vora ( V, VI, VII ir VIII kuopos, 15 kulkosvaidi, X baterijos brys ir 13 raiteli)
turjo tuo paiu laiku susirinkti Kunigiki kaimo apylinkse ir, reikalui esant, pa-
402
gelbti kairiajai vorai imuti lenkus i Sketeri kaimo, kur jie buvo labiausiai sistip-
rin. Umus mintj linij, sakyta bti pasirengusiems pulti toliau
717
.
Lapkriio 21 d. 6 val. kairioji vora i Tauiuli ivyko Uuili link. Lenkai
didesnio pasiprieinimo neparod ir Uuiliai greit buvo uimti. Su lenkais susirem-
ta ant 128 auktumos. Energingu antpuoliu vora lenkus i ios auktumos imu, o
7 val. 15 min. buvo uimta ir 123 auktuma Sketeriuose lenkai atkakliai prieinosi,
bet, msikiams pradjus juos apeiti i sparn, panikoje paliko bei Kaimyn kai-
mus. Mintos vietovs buvo uimtos 9 val.
Deinioji kolona tuo pat laiku energingai puol 150 auktum ir greit j u-
m. Pasiuntus valgus Kernavs link, viena kuopa liko apkasuose, o dvi kuopos i
Kunigiki puol Vicinus. Juos umus buvo puolami Kryiaukos, Pajuodi ir
Vaitkn kaimai. Nors prieas i pradi labai atkakliai gynsi, msikiai po valan-
dos mintus punktus um ir be perstojo vijo lenkus, neatsivelgdami jokias kli-
tis. Nors daug pulko kari buvo sueista, bet jie lenkais buvo taip pasipiktin, jog,
nereaguodami j audym, vijo prie tol, kol udus parkrisdavo, nebegaldami
toliau bgti. Iki 9 val. pulkas um vis senj apkas linij. Galutinai sumuti
lenkus sutrukd Taut Sjungos Karin kontrols komisija, reikalaudama nutraukti
kovas. Tai ir buvo vykdyta
718
.
Kov metu paimti 29 belaisviai ir daug grobio. Pulko nuostoliai: 2 kareiviai
umuti, sueistas 1 karininkas ir 17 kareivi
719
.
Tuo bdu IV pst. pulkas ties Musninkais ne tik atlaik didel prieo jg spau-
dim, bet labai daug prisidjo prie gen. L. eligovskio kariuomens pralaimjimo.
Todl ias paskutinisias lemiamas karines operacijas tikslinga vadinti irvintGied-
raiiMusnink operacijomis. Jas labai teigiamai vertino Lietuvos aukiausioji va-
dovyb bei visa tauta
720
(plaiau r. 19 pried).
Lietuvos kariuomen kovojo rytingai, nes gerai inojo, u k ir dl ko kovoja.
inojo gerai, kad i kitos puss taip pat kovojama ir kad jie nra palikti savo pai
likimui. Nors prieas buvo keleriopai gausesnis, taiau arioje kovoje lenk grobuo-
nika galyb buvo palauta.
K a r o p a l i a u b s u t a r t i s. Nepavyks lenk gen. L. eligovskio
puolimas Giedraii, irvint ir Musnink kryptimi, prastjanti jo kariuomens pa-
dtis, Antants ir Taut Sjungos spaudimas bei kt. veiksniai privert gen. L. eli-
govsk susilaikyti nuo tolesni karo veiksm su Lietuva. 1920 m. lapkriio 19 d. jis
Taut Sjungos Karins kontrols komisijos pirmininkui plk. A. Chardigny pareik
susilaikysis nuo bet kuri puolamj veiksm su slyga, jeigu ir lietuviai siparei-
gosi tai daryti, atitraukdami savo kariuomen 1920 m. birelio mn. lenk laiky-
tas pozicijas.Taiau karin kontrols komisija sil gen. L. eligovskiui atitraukti
savo ginkluotsias pajgas t met lapkriio 15 d. lenk kariuomens laikytj
linij. Abiem valstybms buvo pasilyta susilaikyti nuo tolesni karo veiksm. Vie-
na i pirmj Lietuvos vyriausybs keliam slyg buvo reikalavimas, kad Lenkija
priverst gen. L. eligovsk paklusti Lenkijos sakymams ir paliaub sutartis bt
pasirayta su Lenkijos vyriausybs galiotiniu. Plk. A. Chardigny garantavo lietu-
viams, kad gen. L. eligovskio kariuomen laikysis paliaub susitarim. Kartu jis
spjo lietuvius, jog, iems nesilaikant susitarim, gen. L. eligovskiui pagalb atei-
403
sianti reguliarioji lenk kariuomen. Tokia plk. A. Chardigny pozicija aikiai rod,
jog Karin kontrols komisija remia gen. L. eligovsk bei Lenkij
721
.
1920 m. lapkriio 27 d. Taut Sjungos kontrols komisija su Lenkijos vyriau-
sybs atstovu M. Kosakovskiu atvyko Kaun. Derybos vyko Kauno geleinkelio
traukinio vagone. Paliaub sutarties protokolas buvo pasiraytas lapkriio 29 d. 14
val. Lenkijos vyriausybs vardu paliaub sutart pasira galiotinis M. Kosakovskis,
o Lietuvos vardu galiotinis Ig. Jonynas ir Generalinio tabo virininkas plk. K.
Kleinskas. Mint sutart taip pat pasira ir derybose dalyvav keturi Taut S-
jungos Karins kontrols komisijos nariai. Ji buvo patvirtinta Taut Sjungos Kari-
ns kontrols komisijos antspaudu
722
.
Paliaub sutart sudar 3 punktai: 1. Karo veiksmai tarp Lietuvos ir gen. L.
eligovskio kariuomeni nutraukiami nuo 1920 m. lapkriio 30 d. 24 d.; 2. Karo
veiksmams pasibaigus, Karins kontrols komisija vykdo apsikeitim karo belais-
viais; 3. Karin kontrols komisija tarp abiej kariuomeni nustato neutrali zo-
n
723
(plaiau r. 20 pried).
T pai dien armijos vadas gen. S. ukauskas sak vis divizij vadams,
pasiliekant uimtose vietose, tuojau sustabdyti karo veiksmus ir nesisti prieo pu-
s nei valg, nei pasienio kareivi ruoe nuo Valkinink geleinkelio stoties iki
Jonikio imtinai
724
.
Remdamasi 1920 m. lapkriio 29 d. pasirayto paliaub sutarties protokolo 3
turiniu, Taut Sjungos Karin kontrols komisija ir nustat neutrali zon. Abi
puss turjo pasitraukti po 3 km. Tuo bdu susidar 6 km ploio neutrali zona.
Lietuvi ir lenk valdioms kontrols komisija pasiunt vienodo turinio notas, ku-
riomis abi alys buvo pareigotos iki 1920 m. gruodio 3 d. 12 val. pasitraukti i
nustatytosios zonos ir kit dien praneti komisijai apie susitarimo vykdym
725
(r.
21 pried). Nustatytu laiku abiej pusi kariuomens buvo atitrauktos.
To meto spaudoje Lietuvos vadovybei buvo priekaitaujama, kad po irvint
GiedraiiMusnink kautyni laimjimo ji neturjusi paisyti Taut Sjungos Kari-
ns kontrols komisijos reikalavim nutraukti karo veiksmus, bet ygiuoti pirmyn ir
atsiimti gen. L. eligovskio kariuomens okupuot Vilni ir Vilniaus krat. Tuo
metu js II pst. pulko vado pareigas mjr. J. Petruitis, ireikdamas daugelio kari-
nink bei kareivi nuotaikas, vliau savo prisiminim knygoje taip ra: ties Gied-
raiiais ir irvintais mes prie sumum, bet pasinaudoti ms kautyni laimjimo
vaisiais mums nebedav. Ijo taip, kad sumum prie, o kautynes visgi pralaim-
jom Giedraii ir irvint kautyns jau buvo isprendusios Vilniaus likim, bet
ms vadovyb ms kautyni vaisiais nemokjo pasinaudoti
726
.
Taiau Lietuvos vyriausyb buvo sitikinusi, jog, ygiuojant Vilni, gen. L.
eligovskiui tutuojau ateit pagalbon reguliariosios lenk armijos dalys. Todl ji ir
pakluso Karins kontrols komisijos reikalavimams.
Reikia pridurti, jog lietuvi fronte lenkai turjo nema nuostoli. I j kari-
nink Liberto ir Roickio urnale Przegld Piechoty pateikt statistini duome-
n, kurie 1934 m. buvo perspausdinti ms Karyje, matyti, jog 19181920 m.
vykusi kov dl Vilniaus ir jo krato metu lenkai neteko arti 19 000 kari, i j apie
15 000 pstinink
727
. Manytume, jog ie skaiiai yra perdti. Savanori ygi I
tome teigiama, jog karuose dl Lietuvos nepriklausomybs uvo 1444 lietuvi ka-
404
riai, auliai bei partizanai, o drauge su mirusiais nuo vairi lig 4256 asmenys ir
madaug tiek pat prie kari. Tuo bdu Lietuvos nepriklausomybs atgavimas at-
sijs apie 80009000 moni gyvybi
728
. Taiau ir ios inios dar nra visikai tik-
ros ir reikalauja patikslinimo.
Taut Sjungos Karin kontrols komisija, versdama abi puses nutraukti karo
veiksmus, vykd jai ikelt udavin parengti slygas sprsti gen. L. eligovskio
uimtos teritorijos politin priklausomyb pai vietos gyventoj apsisprendimu.
Todl, sudarius tarp abiej kovojani ali paliaubas, Taut Sjungos taryba vl
pradjo rpintis plebiscitu. 1920 m. gruodio 13 d. Lietuva ir Lenkija Varuvoje
tiesiogiai pradjo dertis dl plebiscito procedros.
Netrukus paaikjo, jog abi alys Lietuva ir Lenkija plebiscito nenorjo, nes ir
viena, ir kita bijojo j pralaimti. Lietuvos spauda grietai pasisak prie plebiscit, nes
lenk okupacija ir sostins garb neleidianti lietuviams priimti plebiscito sprendimo.
1920 m. gruodio 20 d. Lietuvos delegacija pasil Lenkijos vyriausybei atsisa-
kyti plebiscito Vilniuje ir Vilniaus krate, pripainti Lietuvai 1920 m. liepos 12 d.
sutarties su Soviet Rusija sienas, kurias Lietuvos valdia sutiko koreguoti, Vilni
pripainti Lietuvos sostine, ivesti i Lietuvos teritorijos Lenkijos kariuomen ir j
demobilizuoti
729
. Taiau i i deryb nieko neijo, nes Lenkija nesutiko atsisakyti
pretenzij Vilni ir jo srit. Pamau abi alys m nuo silomo plebiscito trauktis.
Vilniaus ir Vilniaus krato atplimas nuo Lietuvos buvo skaudus smgis Lie-
tuvos valstybei, visai lietuvi tautai. Kartu paymtina, jog, imdamasi tvarkyti Lie-
tuvos sien reikalus su Lenkija, Taut Sjunga teisino Lietuvos valstybs egzistenci-
j tarp kit valstybi. 1921 m. rugsjo mn. Lietuva buvo priimta Taut Sjungos
gretas, um savo viet tarp pasaulio valstybi ir gijo galimyb savarankikai tvar-
kyti savo ateit.
Svarbiausias pagrindas egzistuoti Lietuvos valstybei buvo visos tautos noras ir
rytas bei jos ginkluotosios pajgos, stengusios atremti trij galing prie agresy-
vias umaias ms krato atvilgiu.
405
1
E. Aleksandraviius, XIX amiaus profiliai, V., 1993, p. 137.
2
Blinda (Viinskis P.), Credo. Kilk ir kelk!, Varpas, 1901, Nr. 5, p. 5051.
3
E. Aleksandraviius, XIX amiaus profiliai, p. 144.
4
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, Klivlendas, 1981, p. 60.
5
A. Merkelis, Antanas Smetona, Niujorkas, 1964, p. 183.
6
S. Kairys, Tau, Lietuva, Bostonas, 1964, p. 91.
7
P. Klimas, I mano atsiminim, V., 1990, p. 8586.
8
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 178.
9
Ten pat.
10
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas 19181920, V., 1992, p. 39.
11
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 133135.
12
B. Waligora, Dzieje 85 pulku strelcw Wilenskich, Warszawa, 1928, p. 12.
13
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 400.
14
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 143144.
15
Ten pat.
16
B. Waligora, Dzieje 85 pulku, p. 154.
17
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, V., 1980, p. 37.
18
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 52.
19
Laikinosios vyriausybs inios, K., 1919, Nr. 23.
20
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 38.
21
Savanoris. Lietuvos kariuomens uuomazga Vilniuje, Karys, K., 1928, Nr. 8, p.160; K. kirpa, Savanori
paaukimas, Sja, ikaga, 1968, Nr. 1, p. 5.
22
P. Klimas, I mano atsiminim, V., 1979, p. 235; M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, Londonas, 1960, p. 4344.
23
Laikinosios vyriausybs inios, K., 1919, Nr. 23; M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, p. 6162.
24
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 87.
25
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, Ms inynas, t. 19, K., 1930, p. 261.
26
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 8485.
27
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 191.
28
Ten pat, p. 192.
29
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 8687.
30
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje 19171919 metais, V., 1992, p. 2425.
31
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 444.
32
Ten pat, p. 448.
33
Ten pat, p. 456.
34
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 74.
35
Z. Jundzill, Niefortunna wyprawa Kowienska, t. 5, 1955, p. 206.
36
L. G. Kautyns u Vilni 1919 m. sausio mn. 6 d. ir balandio 19 d., Karys, K., 1928, Nr. 30, p. 571.
37
P. ilys, Vilniaus operacijos 1919 met balandiogegus mnesiais, Karys, Niujorkas, 1964, Nr. 9, p.
260.
38
Ten pat.
39
Ten pat, p. 261.
40
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 8283.
41
J. aulio 1919 m. balandio 23 d. praneimas, LVCA, f. 923, ap. 1, b. 12, l. 142144.
42
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 189.
43
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 89.
44
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 264265.
45
Ten pat.
46
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 62.
47
Trumpa Nepriklausomybs karo veiksm apvalga, Karys, K., 1938, Nr. 9, p. 268.
48
Lietuvos vyriausybs Vyriausiojo galiotinio sekretoriaus St. Lozoraiio 1919 m. balandio 29 d.
praneimas Krato apsaugos ministrui, LVCA, f. 384, ap. 2, b. 4, l. 467.
49
Dim. plk. ltn. E. Gaidukeviius, Atsiminimai i tarnybos I gud pst. pulke, Karo archyvas, t. 10, K., 1938,
p. 226.
50
L. e. I pst. baltgudi pulko vado p. karin. E. Gaidukeviiaus 1919 m. birelio 12 d. raportas Nr. 1008
Gardino tvirtovs komendantui, LCVA, f. 384, ap. 2, b. 4, l. 530.
406
51
Dziennik Wilenski, 1919 m. balandio 30 d.; Nasz Kraj, 1919 m. gegus 13 d.; M. Birika, Dl ms
sostins, d. 1, p. 187.
52
Lenkai Lietuvoje, Kariki odis, 1919 m. birelio 19 d.
53
Ten pat.
54
M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, p. 189190.
55
Ten pat, p. 281.
56
r. P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 168169.
57
Prancz karins misijos Lietuvoje pirmininko plk. ltn. C. K. Reboulio 1919 m. birelio 18 d. praneimas
usienio reikal ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 8.
58
Plk. ltn. V. Steponaitis, Demarkacin linija, K., 1937, p. 1.
59
Ms armijos veikimo apvalga (1919 07 0108), Kariki odis, 1919 07 10.
60
Atskiro bataliono vado karin. K. kirpos 1919 m. liepos 5 d. slaptas pareikimas Nr. 2349 Atskiros
brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 38.
61
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. liepos 7 d. telefonograma Nr. 54 lenk gen. S.
eptickiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 15.
62
Gen. t. plk. Lanskoronskis, Apvalga ms politins kovos dl Vilniaus, Ms inynas, t. 29, K., 1935,
p. 373.
63
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 269.
64
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 217.
65
Ten pat.
66
Lenk frontas, Kariki odis, 1919 07 24.
67
Br. Balinas, Kaip 1919 metais lenkai pam Merkin, Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 194195.
68
Ten pat, p. 202206; Lenk frontas, Kariki odis, 1919 07 31.
69
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 101.
70
Ten pat, p. 101102.
71
Plk. ltn. V. Steponaitis, Demarkacin linija, p. 2.
72
Lenk frontas, Kariki odis, 1919 07 31.
73
Lenk armijos I divizijos vadovybs 1919 m. liepos 26 d. pasilytos sutarties Lietuvos kariuomens
generaliniam tabui projektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 65, l. 32.
74
Lietuvos kariuomens generalinio tabo virininko 1919 m. liepos 27 d. atsakymas lenk I divizijos
vadovybei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 31.
75
Santykiai su lenkais, Kariki odis, 1919 08 07.
76
Santykiai su lenkais, Kariki odis, 1919 08 14.
77
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 24, l. 15.
78
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 395.
79
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 5, p. 6.
80
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 2, p. 46.
81
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, K., 1936, p. 6568.
82
Ten pat, p. 6874.
83
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 120.
84
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 399.
85
St. Varanka, Lenk praeities intrygos ir smokslas Lietuvoje, Karys, Bruklynas, 1978, Nr. 7 (1544), p. 291.
86
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 111.
87
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 266.
88
Ten pat.
89
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 17.
90
Ten pat, p. 27.
91
G. Surgailis, Lenk mginimas vykdyti valstybs perversm Lietuvoje 1919 metais, Karo archyvas, t. 15,
V., 1998, p. 107.
92
V. Lesius, Lietuvos kariuomen, p. 116.
93
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 121.
94
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 2, p. 6.
95
Ten pat, p. 7.
96
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 44.
97 Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 5, p. 8.
407
98
Ten pat, p. 9.
99
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 49.
100
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 231232.
101
M. alius, Lenk smokslas Lietuvoje, ikaga, 1921, p. 2526
102
P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 3, p. 12.
103
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 124.
104
Ten pat, p. 124125.
105
Ten pat, p. 126.
106
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 4, p. 11.
107
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 401.
108
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 127.
109
Ten pat, p. 128.
110
Ten pat.
111
St. Varanka, Smokslas Lietuvoje ir lenk praeities intrygos, Karys, Bruklynas, 1978, Nr. 8, p. 325; P.
Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 134.
112
Ten pat.
113
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 95.
114
Ten pat.
115
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 407.
116
M. alius, Lenk smokslas Lietuvoje, p. 35.
117
Savanori ygiai, t. 1, sud. P. Ruseckas, V., 1991, p. 258259.
118
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 240241.
119
Savanori ygiai, t. 1, p. 259260.
120
Generalinio tabo virininko karin. M. Velykio 1919 m. rugpjio 29 d. sakymas Nr. 100 I brigados
vadui karin. Pr. Liatukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 65, l. 29.
121
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 139.
122
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 113114.
123
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 409.
124
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 251252.
125
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 409.
126
LE, t. 23, Bostonas, 1961, p. 254255.
127
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 312.
128
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui (1919 met kovas dl Sein prisiminus), Ms inynas, t. 19,
K., 1930, p. 359.
129
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 29; Kariuomens dali ir
staig kronika, ten pat, ap. 3, b. 534, l. 107.
130
1919 m. sakymai Sein m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 1.
131
B. Kviklys, Ms Lietuva, t. 3, Bostonas, 1966, p. 494; LE, t. 10, Bostonas, 1957, p. 97.
132
LE, t. 4, Bostonas, 1954, p. 454; J. Ramanauskas, 19181920 metai Sein krate, Karo archyvas, t. 12, K.,
1940, p. 212; ten pat, p. 225.
133
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30.
134
1919 m. sakymai Sein m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 19.
135
Sein m. ir apskr. komendantros inios 1919 m. gegus 713 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 62, l. 7677.
136
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 359360.
137
Ten pat.
138
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 96.
139
1919 m. sakymai Suvalk m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 178, l. 1.
140
Suvalk m. ir apskr. komendanto 1919 m. birelio 23 d. praneimas Nr. 149 KAM rikiuots skyriaus
virininkui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 7.
141
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. birelio 30 d. sakymas Nr. 11, LCVA, f. 499, ap. 1, b.
181, l. 27.
142
Ten pat, b. 178, l. 1317.
143
Suvalk m. ir apskr. komendantros inios 1919 m. liepos 25 d., ten pat, b. 181, l. 4243.
144
Suvalk m. ir apskr. komendanto karin. J. Pereklio 1919 m. liepos 26 d. ratas Nr. 688 KAM rikiuots
skyriaus virininkui, ten pat, l. 16.
408
145
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 362.
146
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 130.
147
KAM rikiuots skyriaus 1919 m. rugpjio mn. (diena nenurodyta) sakymas nr. 3377 Suvalk
komendantui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 26a.
148
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 363.
149
Ten pat, p. 364.
150
Ministeri pirmininkas Seinuose, Lietuva, Nr. 185, 1919 08 24.
151
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66.
152
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 328.
153
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66.
154
Kovos su lenkais Suvalkijoje (1919 08 2223 ir 28 d.), Kariki odis, Nr. 17, 1919 rugsjo 11.
155
Naujas lenk i pasal puolimas, Lietuva, Nr. 187, 1919 08 27.
156
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 67.
157
Ten pat, l. 68.
158
Ten pat, l. 69.
159
Ten pat.
160
Sein lenk sukilimas, Lietuva, Nr. 188, 1919 08 28.
161
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 6970.
162
Ten pat.
163
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 370371.
164
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 7172.
165
Ten pat.
166
K. ukas, vilgsnis praeit, ikaga, 1959, p. 198.
167
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos (19191920 m.), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 232.
168
Fronto vado Suvalkijoje karin. K. uko 1919 m. rugsjo 1 d. telefonograma Nr. 33 KAM generalinio
tabo operatyvinio skyriaus virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 182183.
169
Ten pat, l. 183184.
170
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 233.
171
Ten pat.
172
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 233.
173
Dr. K. Grauinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, Ryt Lietuva, ikaga,
1980, p. 450451.
174
Marijampols bataliono vado 1919 m. rugsjo 21 d. pareikimas Nr. 947 II brigados vadui, LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 40, l. 230; II baterijos vado 1919 m. rugsjo 21 d. pareikimas Nr. 721 Panevio grups vadui,
ten pat, l. 232; II brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 m. rugsjo 23 d. pareikimas Nr. 1201 Vyr.
kariuomens vadui, ten pat, l. 231.
175
Steigiamojo Seimo darbai. 1920 m. birelio 18 d. I sesijos 17 posdis.
176
Santykiai su lenkais (1919 09 0909 20), Kariki odis, 1919 09 25, Nr. 19, p. 149.
177
B. Kviklys, Ms Lietuva, t. 3, p. 457.
178
Savanori ygiai, t. 1, p. 261262.
179
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 198.
180
irvint m.ir apskr. komendantros sudtis 1919 m. liepos 30 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 63, l. 67.
181
Savanori ygiai, t. 1, p. 282.
182
Ten pat, p. 361.
183
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 198.
184
Ukmergs m. ir apskr. komendanto karin. K. Vilimo 1919 m. rugsjo 1 d. telefonograma Nr. 32 KAM
rikiuots skyriaus virininkui, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 40, l. 186.
185
Karin. A. Poino 1919 m. rugsjo 2 d. telefonograma Nr. 37 KAM rikiuots skyriaus virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 188.
186
Savanori ygiai, t. 1, p. 269270; P. Gudelis, irvint miesto ir apskr. karo komendantra, Karys,
Bruklynas, 1967, Nr. 1, p. 42.
187
Savanori ygiai, t. 1, p. 271272.
188
Santykiai su lenkais (1919 09 2010 14), Kariki odis, 1919 10 17, Nr. 22, p. 165.
189
Ten pat.
190 Ten pat, p. 165174.
409
191
1919 m. sakymai I pst. brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 89, l. 68.
192
KAM generalinio tabo valg dalies savaitin (1919 12 2112 31) santrauka apie lenk front, LCVA,
f. 384, ap. 3, b. 345, l. 4142.
193
Ten pat.
194
Santykiai su lenkais (1920 01 1301 20), Kariki odis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 2526.
195
Santykiai su lenkais (1920 01 2802 08), Kariki odis, K., 1920 02 12, Nr. 7, p. 4950.
196
Lenk pajgos Lietuvoje 1920 m. sausio 25 d., LCVA, f. 923, ap. 1, b. 98, l. 129130.
197
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1920 m. vasario 7 d. slapta direktyva Nr. 1 brigad
vadams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 28.
198
KAM generalinio tabo virininko padjjo plk. K. Kleinsko 1920 m. sausio 28 d. slaptas ratas Nr.
302 K/78 Krato apsaugos viceministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 2627.
199
Generalinio tabo padjjo plk. K. Kleinsko 1920 m. sausio 28 d. slaptas ratas (pasilymas) Nr. 304
K/77 generalinio tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 164, l. 1.
200
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1920 m. vasario 7 d. slapta direktyva Nr. 1 brigad
vadams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 28.
201
Ten pat, l. 2829.
202
Ten pat.
203
Santykiai su lenkais (1920 03 1403 22), Kariki odis, K., 1920 03 25, Nr. 13, p. 111.
204
Ten pat; Santykiai su lenkais (1920 03 2503 29), Kariki odis, K., 1920 04 01, Nr. 14, p. 121122.
205
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 367.
206
Ten pat, p. 368.
207
KAM generalinio tabo valg dalies savaitin suvestin apie lenk kariuomens skaii Lietuvoje
nuo 1920 m. balandio 27 d. iki gegus 2 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 125.
208
Santykiai su lenkais (1920 04 1305 18), Kariki odis, K., 1920 05 13, Nr. 20, p. 185186.
209
Bendros inios apie Lietuvos kariuomens sudt 1920 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 214, l. 1.
210
Savanori ygiai, t. 1, p. 3839.
211
Ten pat.
212
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 13, l. 2.
213
Ten pat, l. 4.
214
Plk. H. Robinsono 1920 m. vasario 20 d. ratas-pasilymas Lietuvos Respublikos Prezidentui, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 354, l. 209.
215
Ten pat.
216
Ten pat.
217
Lentel sudaryta, remiantis bendromis iniomis apie kariuomens sudt 1920 m. liepos 1gruodio 22
d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 214, l. 1; b. 19, l. 12, 22; ap. 3, b. 165, l. 58.
218
inios apie Lietuvos kariuomens sudt 1920 m. gruodio 15 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 119, l. 41.
219
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 44.
220
Ten pat, l. 47.
221
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 166, 207.
222
Ten pat, p. 207208.
223
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 270271.
224
Ten pat, p. 271272.
225
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 161.
226
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 210211.
227
Ten pat, p. 211.
228
M. Nowak-Kielbikowa, PolskaWielka Brytania w latach 19181923, Warszawa, 1975, p. 216.
229
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 584.
230
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos Nepriklausomybs
svarbesnieji vykiai prie 10 met, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 542.
231
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 49.
232
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 586.
233
Lietuvos armijos vado 1920 m. sakymai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 35.
234
Ten pat.
235
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 221.
410
236
Lietuvos armijos vado 1920 m. sakymai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 3537; Armijos rezervo virininko
1920 m. liepos 13 d. slaptas operatyvinis sakymas Nr. 1, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 2728; 1920 m.
sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 221.
237
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos Nepriklausomybs
svarbesnieji vykiai prie 10 met, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 542.
238
Vyr. ltn. Leknickas, V pst. DLK Kstuio pulkas, Karys, K., 1927, Nr. 28, p. 254255; V. V., Vilniaus
miesto komendantra, Kardas, K., 1937, Nr. 3, p. 63.
239
J. Petruitis, Laisv ginant, ikaga, 1952, p. 36.
240
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 283284.
241
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, K., 1937, p. 37.
242
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 447449.
243
J. Petruitis, Laisv ginant, p. 45, 47.
244
K. Aliauskas, Istorins pastabos, Karys, Bruklynas, 1974, Nr. 2, p. 54.
245
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 452.
246
Armijos vado gen. ltn. S. Nastopkos 1920 m. liepos 16 d. telefonograma Nr. 666 II divizijos vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 218, l. 1.
247
K. Aliauskas, Istorins pastabos, p. 54.
248
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 46.
249
Lenk brigados nuginklavimas 1920 m. liepos 18 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 66, l. 111.
250
Ten pat, l. 147153.
251
K. Aliauskas, Istorins pastabos, p. 54.
252
Lietuvos komunist partijos istorijos apybraia, t. 1, V., 1971, p. 484.
253
Ten pat, p. 484486.
254
Vilniaus m. komendanto 1920 m. liepos 29 d. telefonograma Nr. 6 Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f.
496, ap. 2, b. 778, l. 8.
255
I. Danilovas,Vilniuje prie bolevik, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 180181.
256
Lietuvos armijos vado gen. ltn. St. Nastopkos 1920 m. liepos 22 d. ratas Lietuvos teritorijoje laikinai
buvusios Rusijos kariuomens vadovybei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 181.
257
Eern grups tabo virininko 1920 m. liepos 25 d. skubus operatyvinis praneimas Nr. 86 Rusijos
kariuomens venioni grups vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 182.
258
III pst. brigados (divizijos) karo dienynas (1919 12 151920 10 17), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 85, l. 19.
259
1920 m. liepos 23 d. slaptas operatyvinis sakymas Nr. 2 Lietuvos armijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 78
79.
260
1920 m. liepos 25 d. slaptas operatyvinis sakymas Nr. 10 III pst. divizijai (Eern grups kariuomenei),
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 20, l. 2930; III pst. brigados (divizijos) karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 85,
l. 17.
261
Lietuvos Komunist partijos atsiaukimai, t. 1, V., 1962, p. 222223.
262
Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 153.
263
Vilniaus karinio-revoliucinio komiteto pirmininko R. Mukleviiaus 1920 m. liepos 31 d. slaptas aplinkratis
Nr. 3 miesto sovieto darbo skyriui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 11a.
264
Ten pat, l. 11.
265
L. e. Vilniaus m. ir apskr. komendanto p. ltn. Vl. Petronaiio 1920 m. liepos 27 d. pareikimas Nr. 4 Vyr.
kariuomens vadui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 3.
266
Armijos vado gen. ltn. St. Nastopkos 1920 m. liepos 28 d. telefonograma Nr. 492 Vilniaus m. ir apskr.
komendantui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 6.
267
Vilniaus m. ir apskr. komendanto 1920 m. liepos 29 d. telefonograma Nr. 5 Vyr. kariuomens vadui,
LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 7.
268
Ten pat, l. 10.
269
1920 m. rugpjio 6 d. konvencija tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 183185.
270
Ten pat.
271
M. Birika, Dl ms sostins, d. 2, Londonas, 1962, p. 198.
272
Ten pat, p. 200.
273
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 590.
274
Ten pat.
411
275
Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 562.
276
Santykiai su lenkais (1920 07 1724), Kariki odis, 1920 07 29, Nr. 31, p. 293; Santykiai su lenkais (1920
07 2407 31), Kariki odis, 1920 08 05, Nr. 32, p. 305; Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 562.
277
Santykiai su lenkais (1920 07 2407 31), Kariki odis, 1920 08 05, Nr. 32, p. 305.
278
Ten pat.
279
Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 32, p. 622.
280
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 246.
281
Lietuvos kariuomens generalinio tabo virininko gen. ltn. M. Katchs telefonograma Nr. 814 bolevik
IV armijos revoliucins karins tarybos nariui J. Melaukiui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 779, l. 10.
282
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 246.
283
Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 32, p. 622.
284
inios apie lenk karo belaisvius 1920 m. rugpjio 10 d., LCVA, f. 384, ap. 2, b. 138, l. 4.
285
I lenk paimtas karo grobis, apskaiiuotas ir vertintas specialios komisijos 1920 m. liepos 27 rugpjio
6 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 88, l. 3846.
286
M. Birika, Dl ms sostins, d. 2, p. 210.
287
K. Sabalys, Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga, MACB RS, f. 205231, l. 5.
288
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49,
l. 51, 5860.
289
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 1718.
291
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 256.
292
Ten pat, l. 253.
293
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 266.
294
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 253.
295
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 266.
296
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 253.
297
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 23 d. telefonograma Nr. 876 Marijampols grups
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 103.
298
Plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 24 d. skubi telefonograma Nr. 883 I divizijos vadui, LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 955, l. 104.
299
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 24 d. telefonograma Nr. 891 I, II ir III divizij
vadams, ten pat, l. 108109.
300
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 24 d. telefonograma Nr. 883, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 215, l. 32.
301
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 910.
302
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 48.
303
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 65.
304
K. Aliauskas, Istorins pastabos, p. 55.
305
Ten pat.
306
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 13.
307
Ten pat, l. 1314.
308
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 71.
309
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 266267.
310
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 594.
311
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 9798.
312
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 268.
313
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 595.
314
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 473474.
315
Ten pat, p. 476.
316
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 1314.
317
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos (19191920), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 237.
318
Lietuvi nota lenkams, Kariki odis, K., 1920 09 02, Nr. 36, p. 346.
319
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 49.
320
Ten pat.
412
321
Ten pat, l. 50.
322
II pst. pulko mi 1920 m. rugsjo 1 rugsjo 15 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 9, l. 50.
323
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 50.
324
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 74.
325
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 238.
326
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 294295.
327
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomyb, t. 3, Klivlendas, 1982, p. 8.
328
inios apie Lietuvos kariuomen 1920 m. rugsjo 1 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 119, l. 22.
329
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 17.
330
Ten pat, l. 1718.
331
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 52.
332
Ten pat.
333
Ten pat.
334
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
252.
335
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 52.
336
Ten pat, l. 53.
337
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
252.
338
K. Aliauskas, SeinAugustavo karo operacijos, LE, t. XXVII, Bostonas, 1962, p. 187.
339
II pst. pulko mi 1920 m. rugsjo 115 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 22.
340
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 244245.
341
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 5354; II pst. pulko mi 1920 m. rugsjo 115 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 22.
342
KAM generalinio tabo virininko plk. K. Kleinsko 1920 m. rugsjo 3 d. slaptas ratas Nr. 12 Vyr.
kariuomens vadui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 41.
343
Santykiai su lenkais (1920 09 0109 08), Kariki odis, K. 1920 09 10, Nr. 37, p. 349.
344
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 9091.
345
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 246.
346
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 25.
347
Ten pat.
348
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 3, p. 75.
349
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 245.
350
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 101.
351
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 55.
352
III pst. divizijos inios 1920 m. rugsjo 7 d., LCVA, f. 511, ap. 1, b. 13, l. 120.
353
1920 m. armijos vado sakymai, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 81, l. 29.
354
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 55.
355
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
252.
356
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 4, p. 113.
357
Ten pat, p. 114.
358
Ten pat, p. 114115; Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31),
LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 55.
359
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugsjo 11 d. telefonograma Nr. 1075 II ir III divizij vadams,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 1.
360
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 283.
413
361
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 5556.
362
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 284; 1920 m. sakymai lenk fronto
kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 45.
363
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 4, p. 115116.
364
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 56.
365
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 285.
366
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 250.
367
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 285.
368
1920 m. sakymai lenk fronto kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 46.
369
Ten pat.
370
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 107110; Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio
pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 5, p. 156157, 160161.
371
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 81.
372
Lenk nota Lietuvos vyriausybei ir atsakymas j, Lietuva, 1920 09 12; J. Urbys, Mediaga Vilniaus
gino diplomatinei istorija, Ms inynas, t. 21, K., 1931, p. 274.
373
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 274.
374
Ten pat.
375
Ten pat.
376
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 611.
377
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 8586.
378
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos Kalvarijoje ir Suvalkuose 1920 m., Lietuvos TSR Moksl
akademijos darbai, A serija, t. 4(61), V., 1977, p. 122123.
379
Ten pat.
380
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 278.
381
Ten pat, p. 280.
382
Ten pat.
383
Ten pat, p. 283284.
384
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos, p. 124.
385
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 104.
386
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 284.
387
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 9798.
388
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 5, p. 161.
389
1920 m. sakymai lenk fronto kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 48.
390
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 120.
391
Ten pat, p. 121.
392
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 5, p. 163.
393
K. Aliauskas, SeinAugustavo operacijos, LE, t. 26, Bostonas, 1962, p. 188.
394
Ten pat, p. 189.
395
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 34.
396
Ten pat.
397
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 57.
398
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 7(1474), p. 219220.
399
Ten pat.
400
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 58.
401
5 pst. pulko jaun. karin. ltn. Petras Saldukas, LCVA, f. 518, ap. 1, b. 3, l. 83.
402
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 255; Atskiros brigados (II brigados, II pst.
divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 5758.
414
403
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 8(1475), p. 257.
404
II pst. pulko mio 1920 m. rugsjo 22 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 24.
405
Ten pat.
406
Ten pat.
407
J. Smolenski, Walki Polsko-Litewskie, p. 401.
408
Plk. ltn. V. Vitkauskas, Ms pstininkai, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 254.
409
LE, t. 27, Bostonas, 1962, p. 189.
410
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
253; 1920 m. sakymai artilerijos pulkui, LCVA, f. 527, ap. 1, b. 64, l. 529533.
411
1920 m. sakymai VIII pst. pulkui, LCVA, f. 521, ap. 1, b. 10, l. 402410
412
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 312.
413
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 166170; VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko
karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 253.
414
P. ilio teigimu, per Nemun ties Druskininkais persikl apie 40000 lenk kari su 30 artilerijos
baterij. r. P. ilys, Kiek lenk kariuomens persikl per Nemun ties Druskininkais, Karys, Bruklynas,
1963, Nr. 8, p. 237.
415
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 256.
416
1920 m. rugsjo 2223 d. kautynse Suvalk fronte uvusios ms dalys, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 1.
417
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 256.
418
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 139.
419
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 65.
420
VII pst. pulko I bataliono mi su lenkais 1920 09 2309 25 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 1.
421
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 188.
422
VII pst. pulko I bataliono mi su lenkais 1920 09 2309 25 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 1.
423
Ten pat.
424
Ten pat, l. 2.
425
Ten pat, l. 3.
426
Ten pat.
427
Ten pat, l. 34.
428
Mjr. J. ernius, eiolika dien ufrontje, Karys, Bruklynas, 1975, Nr. 3, p. 88.
429
Mjr. V. Vitkauskas, 10 dien ufronty, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 159167.
430
Tarp kjo ir priekalo, Karys, 1939, Nr. 26, p. 774.
431
Mjr. J. ernius, eiolika dien ufrontje, p. 9091.
432
Mjr. V. Vitkauskas, 10 dien ufronty, p. 175.
433
Ten pat, p. 175177.
434
Ten pat, p. 178.
435
Butegeidietis. VII p. . k. B. p. istorika apvalga, Karys, K., 1929, Nr. 32, p. 536.
436
Ltn. Namajnas, Butegeidinink III bataliono didvyrikas ygis, Karys, K., 1938, Nr. 26, p. 739.
437
Mjr. V. Vitkauskas, 10 dien ufronty, p. 183.
438
K. Aliauskas, eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 2, p. 40.
439
VII pst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsjo 24spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 10.
440
Ten pat.
441
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 952.
442
K. Aliauskas, eligovskiada, p. 40.
443
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, p. 952.
444
Vyr. kariuomens vado plk. ltn. K. uko 1920 m. rugsjo 28 d. telefonograma Nr. 1204 I, II ir III divizij
vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 162.
445
KAM generalinio tabo virininko plk. K. Kleinsko 1920 m. rugsjo 29 d. telefonograma Nr. 1208 I,
II ir III divizij vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 183.
446
arvuoto traukinio Gediminas dalyvavimo myje 1920 m. rugsjo 25 d. prie Marcinkoni geleinkelio
stoties reliacija, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 140, l. 147.
447
1920 m. sakymai arvuotam traukiniui Gediminas, LCVA, f. 828, ap. 1, b. 4, l. 50.
448
KAM generalinio tabo 1920 m. rugsjo 30 d. telefonograma Nr. 1219 arvuoto traukinio vadui, LCVA,
f. 828, ap. 1, b. 7, l. 18.
415
449
arvuoto traukinio Gediminas dalyvavimo miuose 1920 m. spalio 1 d. reliacija, LCVA, f. 828, ap. 1,
b. 7, l. 27.
450
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, p. 952.
451
arvuoto traukinio Gediminas dalyvavimo miuose 1920 m. spalio 1 d. reliacija, LCVA, f. 828, ap. 1,
b. 7, l. 27.
452
arvuoto traukinio Gediminas 1920 m. spalio 3 d. mio prie Varnos stoties reliacija, LCVA, f. 838,
ap. 1, b. 7, l. 2829.
453
Ten pat.
454
arvuoto traukinio Gediminas lauko kovos uraai, LCVA, f. 838, ap. 1, b. 8, l. 23.
455
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, p. 953.
456
Ten pat, p. 953954.
457
VII pst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsjo 24 d. spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 11.
458
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 291.
459
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 3 d. telefonograma Nr. 1243 III pst. divizijos vadui mjr.
Ig. Musteikiui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 47.
460
III pst. divizijos tabo karo dienynas u 1920 m. spalio mn., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 99.
461
III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 4 d. telefonograma Nr. 1490 armijos vadui gen.
S. ukaukui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 36.
462
III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 4 d. 23 val. telefonograma Nr. 1493 armijos
vadui gen. S. ukaukui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 33.
463
VII pst. pulko II bataliono vado mjr. A. Kerbelio 1920 m. spalio 4 d. telefonograma Nr. 29 III pst.
divizijos vadui mjr. I. Musteikiui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 41.
464
Ms aviacijos krimosi bruoai (Aviacijos vents proga), Karys, K., 1937, Nr. 14, p. 337.
465
III pst. divizijos tabo karo dienynas u 1920 m. spalio mn., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 101.
466
Ten pat.
467
VII pst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsjo 24 spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 11.
468
I III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 6 d. telefonogramos Nr. 1453 dali vadams,
LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 20.
469
Lenk fronto tabo 1920 m. rugsjo 23 d. telefonograma Nr. 77 armijos vadui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 43.
470
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 168.
471
LE, t. 35, Bostonas, 1966, p. 421.
472
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 172.
473
K. Aliauskas, vilgsnis lietuvilenk kar 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1970, Nr. 10, p. 297.
474
SSD, 1920 m. rugsjo 25 d. I sesijos Nepaprastasis posdis, p. 400413.
475
Steigiamojo Seimo 1920 m. rugsjo 25 d. I sesijos nepaprastojo posdio dalyvi atsiaukimas Pilieiai,
Kariki odis, K., 1920 10 02, Nr. 39, p. 373.
476
Steigiamojo Seimo Prezidiumo 1920 m. rugsjo 27 d. slaptas ratas Nr. 1954 ministrui Pirmininkui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 40.
477
Lietuvos gynimo komiteto pirmininko M. Krupaviiaus 1920 m. spalio 1 d. ratas Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 56.
478
Lietuvos Steigiamasis Seimas, Niujorkas, 1975, p. 119.
479
Krato apsaugos ministro plk. ltn. K. uko 1920 m. spalio 2 d. atsiaukimas Lietuvos vyrai!, LCVA,
f. 384, ap. 3, b. 50, l. 53.
480
Krato apsaugos ministro plk. ltn. K. uko 1920 m. spalio 2 d. atsiaukimas Mokytin ms
jaunuomen!, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 50, l. 54.
481
SSD, 1921 m. gegus 13 d. I sesijos 92 posdis, p. 27.
482
Ten pat, p. 28.
483
statymas Suvalk fronto atsitikim tardymo komisijai sudaryti, Vyriausybs inios, K., 1921 m. liepos
20 d., Nr. 68, p. 4.
484
1921 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 37, l. 321.
485
Ten pat, l. 301.
486
Suvalk fronto 1920 m. atsitikimams itirti tardymo komisijos veikimo planas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
168, l. 287288.
487
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 284285.
488
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 227
416
489
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 611.
490
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 285286.
491
SSD, 1920 m. spalio 15 d. I sesijos 51 posdis, p. 474.
492
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 21, p. 286.
493
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos, p. 125.
494
Ten pat, p. 126.
495
LCVA, f. 1359, ap. 1, b. 12, l. 1.
496
Suvalk sutartis su Lenkija, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybmis, t. 1 (19191929), surinko ir
sutvark Pranas Dailid, K., 1930, p. 5861.
497
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 239.
498
A. Budreckis, eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1960, Nr. 8, p. 235.
499
M. Birika, Dl ms sostins, d. 2, p. 237238.
500
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, Ms inynas, t. 21, K. 1931, p. 327.
501
Ten pat, p. 328.
502
Ten pat, p. 328329.
503
KAM generalinio tabo valgybos skyriaus 1920 m. spalio 516 d. savaitin santrauka Nr. 37, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 345, l. 426.
504
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 245.
505
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 300.
506
Ten pat, l. 312.
507
Ten pat, l. 319.
508
Ten pat, l. 328.
509
K. Aliauskas, eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, nr. 2, p. 43.
510
V. irvydas, Bronius Kazys Balutis, Sodus (Mich.): Backunas, 1951, p. 62.
511
K. Aliauskas, eligovskiada, p. 44.
512
Ten pat, p. 42.
513
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 331333.
514
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 616.
515
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 336338.
516
Ten pat.
517
IV pst. pulko mi 1920 m. spalio 69 d. apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 51.
518
Ten pat, l. 52.
519
Ten pat, l. 53.
520
K. Aliauskas, eligovskiada, p. 44.
521
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 8 d. telefonograma Nr. 1290 I pst. divizijos vadui gen.
ltn. St. Nastopkai ir III pst. divizijos vadui mjr. Ig. Musteikiui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 163.
522
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 8 d. telefonograma Nr. 1291 I ir III pst. divizij vadams
gen. ltn. St. Nastopkai ir mjr. Ig. Musteikiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 16.
523
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 263264.
524
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas Nr. 6937 III pst. divizijos
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 50.
525
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 191.
526
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 50.
527
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 354.
528
V. liogeris, Karo mokykla Kaune ir Vilniuje 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1964, Nr. 8, p. 234.
529
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 310.
530
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 9 d. telefonograma Nr. 1293 I pst. divizijos vadui gen.
ltn. St. Nastopkai, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 166.
531
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 51.
532
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 9 d. telefonograma, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 166.
533
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 75.
534
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 310.
535
Vyriausiojo vyriausybs galiotinio Vilniuje ir atvaduotuose i okupacijos kratuose Igno Jonyno
praneimas spaudoje, kaip gen. L. eligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomen ugrob Vilni,
Lietuva, 1920 10 17, Nr. 226.
417
536
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 351.
537
S. Vanseviius, Teisinis reimas Vilniaus krate 19201939 metais, V., 1973, p. 11.
538
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 192193.
539
A. Budreckis, eligovskiada, p. 237.
540
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 617.
541
Dr. J. Purickis, Seim laikai, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 105.
542
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 619.
543
Dr. J. Purickis, Seim laikai, p. 105.
544
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 187188.
545
Ten pat, p. 189191.
546
V. liogeris, Karo mokykla Kaune ir Vilniuje 1920 metais, p. 234.
547
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 309, 311.
548
LE, t. 34, Bostonas, 1966, p. 197.
549
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 328329.
550
Protestai prie lenkus, Karys, K., 1920 10 14, Nr. 40, p. 386.
551
Kaip yra ir kaip bus, Karys, K., 1920 10 18, Nr. 41, p. 387.
552
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 270.
553
inios apie 1894, 1895 ir 1901 m. gimusius naujokus, LCVA, f. 929, ap. 5, b. 3, l. 143.
554
Steigiamojo Seimo 1920 m. spalio 15 d. nutarimas dl puskarininki mobilizacijos, LCVA, f. 10, ap. 1, b. 37, l. 42.
555
Kauno etapo skirstymo punkto 1920 m. gruodio 20 d. ratas Nr. 20019 mobilizacijos skyriaus
virininkui, LCVA, f. 929, ap. 5, b. 3, l. 147150.
556
Vyriausybs inios, K., 1920, Nr. 49.
557
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 297.
558
Ten pat, l. 352.
559
Ten pat, b. 18, l. 12; b. 23, l. 320.
560
Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 303.
561
Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 302.
562
Ten pat, b. 23, l. 300.
563
Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 302, 309.
564
Paymtini vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 822.
565
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 194.
566
V pst. DLK Kstuio pulko mi su eligovskininkais nuo 1920 m. spalio 22 iki lapkriio 1 d. reliacija,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 112, l. 4850.
567
K. Sabalys, trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga, MACB RS, f. 205231, l. 12.
568
I algirdiei (II pst. pulko) istorijos, MACB RS, f. 9633, l. 5.
569
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
253254.
570
Atskiros brigados (II pst. divizijos) dienynas, LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 6970, 85.
571
KAM operatyvins dalies 1920 m. gruodio 12 d. slaptas ratas apie kariuomens dali iskirstym,
LCVA, f. 1, ap. 1, b. 81, l. 54.
572
Kpt. V. Vitkausko 1920 m. spalio 27 d. pareikimas Nr. 15 VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 8.
573
Ten pat.
574
Ten pat.
575
Ten pat.
576
Ten pat, l. 9.
577
Ten pat.
578
Ten pat; Butegeidietis. VII p. . k. B. p. istorika apvalga, p. 537.
579
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi apraymas laikotarpyje nuo 1920 m. spalio 13 d. iki lapkriio 21 d.
imtinai, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 5455.
580
Ten pat, l. 5556.
581
IX pst. LK Vytenio p. vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas Nr. 6937 III pst.
divizijos vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 5051.
582
III pst. divizijos tabo karo dienynas u 1920 m. spalio mn., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 103.
583
III pst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 1516 d. kov reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71.
418
584
III pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 104.
585
III pst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 1516 d. kov reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71.
586
III pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 104105.
587
III pst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 1516 d. kov reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71.
588
Ten pat.
589
Ten pat.
590
III pst. DLK Vytauto pulko kari, 1920 m. spalio 1516 d. nukentjusi ties Rykantais, sraas, LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 225, l. 74.
591
III pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 106.
592
Ten pat, l. 108.
593
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 199.
594
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 308309.
595
1920 m. sakymai artilerijos pulkui, LCVA, f. 527, ap. 1, b. 64, l. 139.
596
1920 m. sakymai I pst. divizijos tabui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 16, l. 100102.
597
Ten pat, b. 2, l. 52.
598
Armijos inspektoriaus gen. ltn. V. Ramanausko pareikimas Nr. 282 Vyr. kariuomens vadui plk. ltn.
K. ukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 184, l. 117118.
599
Ten pat.
600
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 8081.
601
1920 m. sakymai I pst. divizijai, LCVA, f. 909, ap. 1, b. 12, l. 1.
602
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 8081.
603
Ten pat, l. 8182.
604
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 70.
605
Ten pat.
606
I ltn. A. ovos kov su lenkais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 32.
607
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 10 2911 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4.
608
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 83.
609
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 72.
610
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 10 2911 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4.
611
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 73.
612
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 10 2911 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4.
613
Ten pat.
614
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 73.
615
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 222223.
616
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 5657.
617
I pst. divizijos tabo virininko 1920 m. lapkriio 1 d. telefonograma Nr. 40 generalinio tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 189, l. 383.
618
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 59.
619
Ten pat.
620
Ten pat, l. 60.
621
1920 m. sakymai I pst. divizijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 33.
622
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 624.
623
Ten pat, p. 621.
624
Ten pat.
625
A. Budreckis, eligovskiada, p. 238.
626
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 622.
627
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 317.
628
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 625.
629
Ten pat, p. 627.
630
Dr. K. Grauinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, Ryt Lietuva, ikaga,
1980, p. 457.
631
Ten pat, p. 458.
632
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 338340.
633
Ten pat, p. 353.
634
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 332336.
419
635
Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse ties Giedraiiais, Karys, K., 1928, Nr. 26, p.
499; Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 231.
636
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 230232.
637
Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse, p. 500.
638
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
639
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 75.
640
Ten pat.
641
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
642
Ltn. Meislovas Kareiva (i kov su lenkais), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 31.
643
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
644
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 245.
645
Ten pat, p. 248249; II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
75, l. 30.
646
Ten pat.
647
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 85.
648
Ten pat, l. 87.
649
Ten pat.
650
Ten pat.
651
Apraymas mi 3 b-no 7 pst. . k. Butegeidio pulko laike irvint pamimo 1920 m. lapkriio 19
d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 31.
652
Ten pat.
653
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 87.
654
Ten pat.
655
Kpt. P. Baltrnas, 1920 m. lapkriio mn. 19 ir 21 d. kautyns ties irvintais, 7 pst. emaii kunigaikio
Butegeidio pulkas. Kartinis Kario priedas, K. 1928 m. rugpjio 5 d., p. 9.
656
Apraymas mi 3 b-no 7 pst. . k. Butegeidio pulko, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 31.
657
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 87.
658
Ten pat.
659
Kpt. P. Baltrnas, 1920 m. lapkriio mn. 19 ir 21 d. kautyns ties irvintais, p. 910.
660
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 88.
661
Ten pat.
662
Ten pat.
663
Ten pat, l. 89.
664
Ten pat.
665
Kpt. P. Baltrnas, 1920 m. lapkriio mn. 19 ir 21 d. kautyns ties irvintais, p. 1011.
666
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 89.
667
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko ygiai ir svarbesni miai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 128.
668
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 88.
669
Dim. plk. akmanas, Atsiminim nuotrupos, Karys, K., 1939, Nr. 29, p. 846.
670
J. ltn. Bardzilauskas, Vaidotn pirmosios dienos ir kov ygiai, Karys, K., 1935, Nr. 29, p. 843.
671
Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse ties Giedraiiais, p. 504; VIII pst. Kauno
kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 34.
672
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 76.
673
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
674
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 77.
675
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 259.
676
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 77.
677
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
678
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 78.
679
Ten pat.
680
Vyr. ltn. Sergejus Musatovas (I kov su lenkais), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 32.
681
Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse ties Giedraiiais, p. 507; II pst. DLK
Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
682
Ltn. A. ova, I kov su lenkais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 32.
683
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 79.
420
684
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
685
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 271272.
686
Ten pat.
687
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
688
Ten pat, l. 3031.
689
Ten pat.
690
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 79.
691
Rotmistras M. Michniewicz-Hetman, Vilniaus kavalerijos brigados reidas Kdaini kryptimi, Ms
inynas, t. 10, K. 1926, p. 4849.
692
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. gruodio 1 d. pareikimas Nr. 8500 I pst. divizijos
vadui plk. ltn. Edv. Adamkaviiui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 65.
693
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 254.
694
Ten pat.
695
VII pst. . k. Butegeidio pulko Mokomosios kuopos veikimo Kurn kaimoVidenikio ruoe 1920
m. lapkriio 1926 d. reliacija Nr. 1, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 47.
696
Butegeidietis. Epizodas i Lietuvos Nepriklausomybs kov su ms piet kaimynu, Karys, Bruklynas,
1965, Nr. 9, p. 272273.
697
VII pst. . k. Butegeidio pulko Mokomosios kuopos veikimo, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 47.
698
Ten pat.
699
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko 1920 m. lapkriio 1726 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 27.
700
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 383384.
701
I pasienio pulko vado plk. ltn. P. Kubilino 1920 m. lapkriio 28 d. pareikimas Nr. 2551 KAM generalinio
tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 184, l. 1.
702
Ten pat.
703
Ten pat.
704
Ten pat.
705
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko 1920 m. lapkriio 1726 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 27.
706
Ten pat, l. 28.
707
J. Vglis, irvint kautyni provaists, Karys, Bruklynas, 1962, Nr. 3, p. 67.
708
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. gruodio 1 d. pareikimas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 65.
709
Ten pat, l. 66.
710
J. Vglis, irvint kautyni provaists, p. 67.
711
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. gruodio 1 d. pareikimas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 66.
712
Ten pat.
713
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi laikotarpyje nuo 1920 m.spalio 13 d. iki lapkriio 21 d. imtinai
apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 61.
714
Ten pat.
715
Ten pat, l. 62.
716
Ten pat.
717
Ten pat, l. 63.
718
S. Dyknas, Paskutins kautyns su lenkais 1920 metais, Karys, K., 1928, Nr. 24, p. 455456.
719
Ten pat.
720
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 335.
721
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 637.
722
Karo paliaub protokolas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 212, l. 9.
723
Ten pat.
724
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. lapkriio 29 d. telefonograma IIV divizij vadams, LCVA, f.
1359, ap. 1, b. 12, l. 2.
725
Taut Sjungos karins kontrols komisijos notos Lietuvi ir Lenk valdioms, LCVA, f. 1359, ap. 1, b.
12, l. 8.
726
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 288.
727
Lenk pstinink nuostoliai 19181920 met karuose, Karys, 1934, Nr. 35, p. 715.
728
Savanori ygiai, t. 1, p. 5455.
729
Dr. J. Purickis, Seim laikai, p. 106.
421
PABAIGOS ODIS
1918 m. atgavusi nepriklausomyb, lietuvi tauta pasuko naujo gyvenimo ke-
liu. Remdamasi teise savarankik politin gyvenim ir atkurdama savj valstyb,
ji vis pirma rpinosi savo valdios institucijomis, sprend sien su kaimyninmis
alimis klausimus, siekdama vien kamien sujungti visas lietuvi tautos dalis. Ta-
iau taip jau susiklost, kad pradjusiai kurtis Lietuvos valstybei nuo pat pirmj
veiklos dien teko ginti savo em ir diplomatiniais bdais kovoti dl savo egzisten-
cijos pripainimo. Lietuvai nedraugikos kaimynins alys, siekdamos gyvendinti
savo agresyvius tikslus, stengsi apmeiti ir ikraipyti tikruosius ms jaunos vals-
tybs siekius, apjuodinti j kit pasaulio valstybi, vis pirma Taut Sjungos, aky-
se. Tokiomis aplinkybmis vos pradjusioms kurtis Lietuvos ginkluotosioms paj-
goms 19181920 m. teko ginklu kovoti su besiksinusiais jos nepriklausomyb tri-
mis galingais prieais Soviet Rusija, bermontininkais bei imperialistine Lenkija.
Pirmoji tiesiogin grsm Lietuvos egzistavimui atjo i ryt. Soviet Rusijos
vyriausyb, greit pamirusi visus savo ankstesnius principinius pareikimus dl tau-
t apsisprendimo, suformavo vakar Raudonj armij, kurios tris divizijas 1918
m. gruodio 7 d. pasiunt vakarus, usibrusi karine jga vl sujungti su Rusija
atsiskyrusias nuo jos tautas, tarp j ir lietuvius. Baltijos alys bolevikams turjo
tapti tiltu prasiverti vakarus ir suteikti ten veikusiems vietos komunistams inter-
nacionalin pagalb. Todl ir Lietuv, kandin besitraukiani vokiei, turjo
vertis bolevik kariniai daliniai. itokiu bdu uimtose vietose turjo bti vesta
sovietin sistema.
Taiau vietiniams bolevikams nesant joki slyg ir neturint galimybi Lietu-
voje vykdyti visaip liaupsinamos socialistins revoliucijos bei sukelti pilietinio karo,
Soviet Rusijos vadovai nutar Raudonosios armijos durtuvais padti suplanuotai
V. Kapsuko vyriausybei vesti soviet valdi Lietuvoje. Tam ir buvo skirtos stam-
bios karins pajgos, vliau nuolat stiprinamos.
Lietuvi politiniai veikjai, ilgok laik gyvendami iliuzijomis, jog j valstybs
likim lems tarptautins institucijos, pasirinko pernelyg lto kariuomens formavi-
mo sistem ir Lietuvos teritorij besiverianiai rus bolevik kariuomenei netur-
jo k prieprieinti. Nors jaun, patriotikai nusiteikusi karinink paveiktas M. Sle-
eviius, 1918 m. gruodio 26 d. taps ministru pirmininku, tuojau pakeit kariuo-
mens organizavimo metod daug dinamikesniu, taiau iki tol buvo veltui sugaita
pusantro mnesio brangaus laiko. Vilni gelbti jau buvo per vlu ir paiai vyriausy-
bei teko i jo persikelti Kaun. Vilnius ir 2/3 Lietuvos teritorijos atiteko rusams
bolevikams. Ikilo realus pavojus atsikrusios Lietuvos valstybs egzistavimui.
Visgi tomis sudtingomis aplinkybmis lietuvi tauta, jos vyriausyb bei tik k
pradtos kurti ginkluotosios pajgos nepalo, rado jg susitelkti, atsispirti bolevi-
k agresijai ir stoti nelygi kov su galingu prieu. Kov su rusais bolevikais eigoje
skirtini du pagrindiniai etapai. Pirmasis bolevik verimosi krato gilum su-
stabdymo ir Lietuvos kariuomens puolamj operacij pradios etapas (1919 m.
vasaris gegus mn. pradia). Pagal kov pobd, mast ir reikm etap gali-
ma suskirstyti du smulkesnius laikotarpius.
422
Pirmasis i j vietinio pobdio ir nedidelio masto kov laikotarpis (1919 m.
vasaris balandio mn. pradia). Kartu tai labai permainingai vykusi pirmj
kov su bolevikais laikotarpis. Jam priskirtinos Kdainitos, Jiezno ir Alytaus
kautyns, Panevio atskirojo bataliono vadinamosios ekspedicijos, pirmasis ne-
skmingas bandymas ivaduoti Ukmerg bei isilaikyti Panevyje, partizaninio po-
bdio veiksmai emaitijoje, iaurs Lietuvoje bei kitose vietovse.
1919 m. vasario 710 d. vykusi Kdainitos kautyni, kuriose stambiems
bolevik daliniams pasiprieino negauss menkai ginkluoti ir beveik neapmokyti
lietuvi savanoriai, veikdami kartu su saks savanoriais, reikm vis pirma ta, kad
stengta sulaikyti prieo puolim, priversta j pasitraukti nuo svarbaus strateginio
centro Kdaini ir, kas ypa reikminga, likviduotas Kauno apsupimo i iaurs
pavojus. i pirmoji pergal, plaiai nuskambjusi po vis Lietuv, turjo neabejotin
neigiam poveik tolesniems bolevik veiksmams.
Vasario 10 ir 13 dienomis vykusios Jiezno kautyns sukliud bolevikams, pla-
navusiems umus Prienus apeiti ir pulti Kaun i piet. Tiesa, j pradia lietu-
viams buvo gana neskminga patirta nemaa auk, taiau ubaigtos jos efektyvia
pergale, kuri dar labiau pakl tiek lietuvi visuomens nuotaik, tiek savanori
kovin dvasi.
Skaudiu pralaimjimu bolevikams Nepriklausomybs kov istorij sira
neskmingos Alytaus kautyns, vykusios vasario 1213 ir 15 dienomis. Organizaci-
nje krimosi stadijoje tebuvs I pst. pulkas, gausi prieo jg spaudiamas, buvo
iblakytas ir priverstas i miesto chaotikai pasitraukti, patirdamas nema nuos-
toli. Visgi ir iuo atveju, stengus sutelkti dal likusi pulko pajg, kartu su saks
savanoriais, sugebta Alyt i bolevik atsiimti, atkurti turtas ankstesnes pozicijas
ir tuo bdu paalinti gresiant pavoj Kauno miestui i piet puss. Taigi kautynes
dl Kauno dert vadinti vienomis i lemtingiausi visame 1919 met kare. lugus
Kaunui, vargu ar bt pavyk apginti ir Lietuvos nepriklausomyb.
Panevio atskirojo bataliono 1919 m. vasariokovo mn. vykdytos ekspedi-
cijos Ramygal, Truskav, Survilik, Krekenav, Pocinlius, Baisogal, taip pat
partizaniniai savanori veiksmai emaitijoje, iaurs Lietuvoje bei kitose vietose ne-
dav prieui ramybs, j demoralizavo ir neleido sitvirtinti, antra vertus, kl pasiti-
kjim vietos gyventojams, galino sulaukti daugiau savanori, papildyti ginkluot,
gyti didesnio patyrimo kautynse ir pan.
Reikmingomis reikt laikyti ir 1919 m. kovo mn. paskutinmis bei balan-
dio mn. pirmomis dienomis Panevio atskirojo bataliono vykdytas permainingas
kovas dl Ukmergs ir Panevio. Tai buvo tartum savotika repeticija bandant i-
vaduoti du svarbius strateginius centrus Vidurio Lietuvoje Ukmerg ir Panev.
Nors is bandymas dar nebuvo skmingas, taiau jis parod, jog prieas nra nenu-
galimas, tik reikia noro, tinkamo vadovavimo ir mokjimo kautis. iomis kovomis
baigsi pirmasis kov su bolevikais laikotarpis.
Antrasis laikotarpis siejamas su Lietuvos kariuomens pirmj planing puo-
lamj operacij pradia (1919 m. balandio mn. pradia gegus mn. pra-
dia). Iki io laikotarpio Lietuvos vadovybs skubiai organizuojama kariuomen ge-
rokai sustiprjo, atsirado nauj, geriau parengt karini dali, gauta ginkl, apran-
gos. Kokybiniai poslinkiai vyko ir paioje kariuomens organizacijoje.
423
Suinojus apie lenk kariuomens vadovybs rengiam Vilniaus ugrobimo
plan, nutarta ubgti vykiams u aki patiems pamginti i bolevik atsiimti
savj sostin. Rytis tokiam bandymui skatino prasidjusios bolevik neskms
fronte, vyraujanti netvarka ir kari maitai, gyventoj nepasitenkinimas sovietiniu
reimu ir kt.
Dar neturint pakankamai jg pulti bolevikus visu frontu, tik k suformuota
ir sutelkta dviejose vietose karin. St. Nastopkos vadovaujama Atskiroji brigada tur-
jo suduoti prieui smg, nuo kurio jis turjo trauktis. Tai buvo pirmoji organizuota
puolamoji karin operacija, koki iki tol besikurianioje kariuomenje dar nebuvo.
Jos metu balandio 28 d. puolant bolevikus Vilniaus kryptimi, prieui buvo
suduotas nemaas smgis, taiau ivyti jo i Vilniaus nestengta jgos buvo dar per
maos. Nors iose kautynse usibrto tikslo pasiekti ir nepavyko, taiau galutinai
buvo sutrukdytos bolevik pastangos pro Alyt ir Kaiiadoris vertis Kaun, o po
to bandyti uimti ir vis Lietuv.
Pirmasis kov su bolevikais etapas baigsi skminga planinga Ukmergs kari-
ne operacija, vykdyta bendromis lietuvi ir saks savanori dalimis 1919 m. gegu-
s 3 d. Jos metu ne tik buvo ivaduotas is svarbus strateginis centras, bet ir dauge-
lis aplinkini vietovi, padarant bolevikams dideli nuostoli.
Vertinant io etapo metu vykusias su bolevikais pirmsias kovas, reikia kon-
statuoti, jog ligiolinje istorinje literatroje neretai buvo apeinamas arba smarkiai
sumenkinamas jose dalyvavusi saks savanori vaidmuo. Tiesa, pirmieji j dali-
niai, 1919 m. sausio mn. pradioje pakeit reguliariuosius vokiei kariuomens
dalinius, Lietuvos vyriausybei bei visuomenei didesnio pasitikjimo irgi nekl. Dalis
j buvo nedrausmingi, paveikti bolevikins propagandos, prieikai nusiteik tauti-
ns Lietuvos valdios atvilgiu, plikavo ir skriaud vietos gyventojus. Ir tik vliau
iuos, atvykusius Lietuv vien pasiplimo tikslu elementus isiuntus atgal Vokie-
tij, padtis pastebimai pagerjo.
Istorini altini analiz rodo, jog nors ms pirmieji savanoriai buvo karti
Lietuvos patriotai ir pasiaukojaniai bei narsiai gyn savo tvyns laisv, taiau savo
menkomis pajgomis, be gerai ginkluot saks savanori paramos, nebt steng
laimti Kdainitos, Jiezno, Alytaus kautyni, ikovoti pergals emaitijoje, vyk-
dyti reikming Ukmergs ivadavimo operacij ir, kas svarbiausia, apginti Kaun.
Pradiniu kov su bolevikais laikotarpiu negauss, prastai ginkluoti ir maai apmo-
kyti lietuvi briai buvo priklausomi nuo saks savanori paramos ir daugelyje ka-
rini operacij vaidino tik pagalbin vaidmen. Ubgant vykiams priek, paym-
tina, jog saks savanoriai, kovoj Lietuvoje apie 6 mnesius, dalyvavo ivaduojant i
bolevik daugiau kaip 13 miest, padjo pasistmti Lietuvos stiprjaniai kariuo-
menei apie 100 km krato gilum, o jos kariams gauti daugiau patirties bei pasi-
tikjimo savo jgomis.
Antrasis lemiam kov su bolevikais etapas tssi nuo 1919 m. gegus
mn. pradios iki kov pabaigos. Jis skirstytinas 3 smulkesnius laikotarpius. Pirma-
sis i j vadovavimo Lietuvos kariuomenei pertvarkymo ir stambesni karini ope-
racij prie bolevikus pradios laikotarpis (1919 m. gegus mn. pradia birelio
mn. vidurys).
Didjant kari skaiiui ir kuriantis naujoms karinms formuotms, pribrendo
424
reikalas pertvarkyti vadovavim krato ginkluotosioms pajgoms, pritaikyti j prie
nauj, pasikeitusi aplinkybi siekiant greiiau isivaduoti i usitsusios bolevik
okupacijos. Pasiymjusio Pirmajame pasauliniame kare, prityrusio gen. S. ukaus-
ko paskyrimas vyr. kariuomens vadu, Krato apsaugos ministerijos ir jos Generali-
nio tabo reorganizavimas bei ipltimas padjo i pagrind pagerinti vis karini
struktr darb bei j veiklos koordinavim. Po to greit seks vairiose Lietuvos vie-
tose imtyt smulki kariuomens dali sukoncentravimas dviem svarbiausiomis
UkmergUtenaZarasai ir KdainiaiPanevysRokikis kryptimis, geresnis ma-
terialinis aprpinimas bei vadovavimas joms utikrino netrukus vykusi Kurkli
Panevio karini operacij skm, atskleid nauj reikming Nepriklausomybs
kov istorijos lap. Nuo atskir upuolim, partizanini veiksm buvo pereita prie
planing karini operacij. io laikotarpio pabaiga buvo apvainikuota svarbi stra-
tegini centr Kupikio, Rokikio, Utenos bei daugybs smulkesni vietovi i-
vadavimu.
Antrasis karini veiksm Ryt Auktaitijoje 1919 m. vasar laikotarpis
tssi nuo 1919 m. birelio mn. vidurio iki liepos mn. pabaigos. Po ankstesniuoju
laikotarpiu vykusi tempt ir sunki kov abiej kariaujani pusi puolamieji
veiksmai Ryt Auktaitijos Duset eer fronte sustojo. Bolevikams ikilo viena i
opiausi problem kaip imaitinti savo gausi kariuomen, o lietuviams kaip
padidinti smarkiai praretjusias karinink bei kari gretas ir apsirpinti besibai-
gianiais audmenimis.
Itin didel poveik krato visuomenei padar Lietuvos laikinosios vyriausybs
1919 m. birelio 20 d. statymas dl kari aprpinimo eme, paskelbtas nelaukiant
Steigiamojo Seimo nutarimo. j atsiliep daug itikim tvynei vyr, stojusi sava-
noriais ir gerokai papildiusi Lietuvos kariuomens gretas. Didel j dal sudar
beemiai ir maaemiai Lietuvos pilieiai.
I iuo laikotarpiu vykusi reikmingesni susirmim su bolevikais iskirti-
nas Panevio bataliono 1919 m. birelio 2123 d. skmingai vykdytas vietinis puo-
limas vadinamoji didioji valgyba BebrinsIlkstsDvietsMukanDronk
bare, kurios metu buvo isiaikintas prieo jg dydis, isidstymas, tvirtinimai ir kt.
Panevio rinktins nepavyks puolimas liepos 612 d., atskleids jos nepakankam
pajgum bei prast atskir dali veiklos koordinavim, ir Ukmergs rinktins lie-
pos 1112 d. puikiu manevru vykdytas Salako miestelio umimas, taktiniu poi-
riu laikomas vienu i graiausi lietuvi kariuomens nedidelio dalinio veiksm,
sugniudiusi visas prieo pastangas mintoje vietovje.
1919 m. rugpjio mn. pradioje prasidjo paskutinis kov su bolevikais
laikotarpis pasirengimo lemiamai Zaras karinei operacijai ir bolevik ivijimo i
Lietuvos laikotarpis, usitss iki karo su Soviet Rusija pabaigos.
1919 m. vasar ilgai usitsusi pasyvi Lietuvos kariuomens vadovybs pozi-
cija SalakoDusetSubats eer linijoje leido bolevikams atsikvpti, pertvarkyti
bei sustiprinti savo kariuomens dalinius ir toliau engti vietinius gyventojus oku-
puotoje Ryt Auktaitijos dalyje. Lietuvi karinei vadovybei parengus detal Zara-
s karins operacijos plan, apsvarsius j su Ukmergs ir Panevio brigad (buvu-
si rinktini) karininkais, papildius jas naujomis jgomis, apsirpinus audmeni-
mis, maisto atsargomis, sutvarkius tiekim ir atlikus kitus pasirengimo darbus, rug-
425
pjio 24 d. buvo pradtas didysis bolevik puolimas. Po dienos umus Zarasus, o
dar po keli stengus nublokti bolevikus u Dauguvos, kautyns su jais nebeteko
manevrinio pobdio ir virto pozicinmis. Nors frontas su bolevikais buvo iki 1920
m. pradios, jis jau nebebuvo pavojingas. Taip pasibaig Zaras karin operacija,
suteikusi Lietuvos kariuomenei garb ir did laimjim.
Po to prasidjusios ir ilgai usitsusios Lietuvos derybos su Soviet Rusija bai-
gsi 1920 m. liepos 12 d. pasirayta taikos sutartimi. Ja Soviet Rusija visiems am-
iams atsisak nuo suverenumo teisi Lietuv ir pripaino jai Vilni bei Sein kra-
t su gana plaiomis ems juostomis rytuose. Lietuvos, kaip suverenios valstybs,
pripainimas sustiprino jos tarptautin padt. Antants alys turjo skaitytis su jos
egzistavimu. Sutartis suteik Lietuvai tvirt juridin pagrind tarptautinse institu-
cijose.
Lemiamame kov su bolevikais kartyje iaurs Lietuvoje ir Kure, Latvijoje,
susitelk kitas Baltijos ali, tarp j ir Lietuvos, prieas bermontininkai. ie rus
monarchist ir vokiei organizuoti savanori daliniai i rus belaisvi ir vokiei
kari, sudar rimt karin jg, kl didel pavoj Baltijos valstybms, nes atvirai
nepritar j nepriklausomybei ir nerod jokio noro tartis su jomis ginytinais klausi-
mais. 1919 m. vasar tarp lietuvi valdios ir plk. P. Bermondto vadovaujamos ka-
riuomens m brsti karinis konfliktas. Karini veiksm su bermontininkais metu
iskirtini trys etapai. Pirmasis i j bermontinink sigaljimo iaurs Lietuvoje
etapas (1919 m. liepos mn. pabaiga spalio mn. vidurys).
Lietuvos ginkluotosioms pajgoms tebekovojant su bolevikais Dauguvos fronte,
bermontininkai, pasinaudoj jiems palankia padtimi, 1919 m. liepos 26 d. atvyko
Kurnus ir, juose sitvirtin bei pasijut es lyg nukariautame krate, m skverbtis
jo gilum. Masikai plikaudami bei vykdydami iaurias rekvizicijas, jie pradjo
palaipsniui stumti lietuvi kariuomens dalinius nuo svarbi strategini keli, kad
usitikrint sau visik unugario saugum. Lietuvos vyriausyb, bermontininkus
laikydama dideliu pavojumi nepriklausomybei, 1919 m. spalio 9 d. paskelb visame
krate karo padt ir spalio 16 d. nusprend jga juos ivaryti i Lietuvos.
Prasidjo antrasis Lietuvos kariuomens sutelkimo bermontinink fronte ir
pasirengimo iauli karinei operacijai etapas (1919 m. spalio mn. vidurys lap-
kriio mn. vidurys).
1919 m. spalio mn. vidury prie bermontininkus sudarius atskir front ir jo
vadu paskyrus pasiymjus kovose su bolevikais plk. ltn. K. Ladyg bei gyvendi-
nus nemaa organizacini priemoni (paaukus kariuomen nemaai vyresniojo
amiaus vyr, sigijus usienyje btiniausi karik reikmen, aprangos ir kt.), ge-
rokai pasikeit bendra kariuomens ivaizda, labai pasitais kari nuotaika.
Nors bermontininkams umus Radvilikio stot nutrko geleinkeli susisie-
kimas tarp Kauno ir bolevik fronte buvusios kariuomens, o jos telkimas bermon-
tinink front vyko ltai, sunkiai ir usits itis mnes, taiau stengta prieprie-
inti prieui apie 11 50012 000 kari, kurie pradjo stabdyti ir atremti sistemingus
jo puldinjimus.
i karini pajg 1919 m. lapkriio 21 d. puolimu prasidjo treiasis ber-
montinink avantiros Lietuvoje likvidavimo etapas, usitss iki t met gruo-
dio mn. vidurio. Operacij vykdant i iaurs ir piet iauli miesto supimu, kar-
426
tu puolant Radvilikioiauli kryptimi, jau kit dien po labai atkakli kautyni
buvo uimtas didiausias bermontinink organizacinis centras Radvilikis. Po to
vyko kit bermontinink uimt Lietuvos vietovi vadavimas, pasibaigs 1919 m.
gruodio 14 d. Bermontinink avantira Lietuvoje buvo likviduota. Jos likvidavi-
mas galutinai sugriov vokiei planus kolonizuoti Lietuv.
Taigi 1919 metai yra vienas i graiausi atgijusios Lietuvos valstybs ir jos
kariuomens istorijos lap ikovotos reikmingos pergals prie du galingus prie-
us rusus bolevikus ir bermontininkus. Taiau Nepriklausomybs kovos tomis per-
galmis nesibaig. Lietuviams dar teko patirti sunkias diplomatines ir ginklo kovas
su galingesne kaimynine Lenkija.
Lenkai nuo sen laik nerod palankumo tautiniam lietuvi sjdiui, maty-
dami jame tik tam tikr separatizm ir litvomanij bei gyvendami amiais lie-
tuviams nepriimtinomis, pasenusiomis unijos idjomis. Lietuvos santykiai su Lenki-
ja istorikai buvo taip nevykusiai susipyn, kad po imtmetins carins priespaudos
atgijusios lietuvi ir lenk tautos niekaip nesteng taikiai isprsti ginijam klausi-
m ir sutvarkyti savo atkurt valstybi sien. Lenk pastangas pasiekti porozu-
mienie, susitarim, paprastai lyddavo visikai nepriimtini, tautinius lietuvi jaus-
mus eidiantys pasilymai. Vadovaujantieji lenk sluoksniai, tarp kuri bent pra-
dioje buvo nemaa didik ir magnat atstov, danai rod daug ididumo ir neto-
lerancijos jaunosios Lietuvos veikjams, kuri didiuma buvo kilusi i iaudins
pastogs, i samanotos trobels. Jau susikrus nepriklausomai Lietuvos valsty-
bei, Lenkija, uuot pirmoji pasveikinusi drsiai pakilusi ir atsikrusi jaunj Lie-
tuv, vilkino jos pripainim, o lenk spauda danai pravardiuodavo j Litwa
Kowienska. Tuo bdu kaimynin Lenkija ne tik neparod Lietuvai palankumo, bet
tapo paia pavojingiausia atsikurianios nepriklausomos Lietuvos prieininke, su
kuria teko itverti sunkiausias kovas. it kov metu iskirtini keli etapai.
Pirmasis i j lietuvilenk konflikto brendimo etapas, tssis iki 1919 m.
balandio 19 d. Pirmojo pasaulinio karo ivakarse bei vliau lietuvi politik bei
visuomens veikj idealui atkurti savj valstyb, apimani istoriniais laikais lie-
tuvi geni apgyventas emes su sostine Vilniumi, lenk ideologai dar 1916 m.
paskelbtame valstybingumo lygos komunikate prieprieino teigin, jog j valstyb
negalinti remtis etnografiniu principu, o turinti apimti lietuvi ir rus emes bei
Baltijos jros pakraius ir visaip rodinjo, jog to reikalaujanios ne vien istorins
tradicijos, bet ir ekonominiai bei politiniai bsimosios Lenkijos interesai. Lenk ryt
politikoje pagrindins j politins grups endekai ir pilsudskininkai ypating
viet skyr Vilniui, turjusiam bti vienu i pagrindini atramos tak kuriant di-
dij Lenkij. Vliau tapo aiku, jog Lenkijos valdantieji sluoksniai m siekti ne
tik buvusi j rytini emi, bet ir etnografins Lietuvos. O tai buvo visikai priein-
ga nacionalinms lietuvi tautos aspiracijoms. Minti lenk siekiai bei juos lydj
aktyvs Lenkijos vyriausybini sluoksni praktiniai veiksmai ir ieb karinio kon-
flikto dl Vilniaus kibirkt. Vilniaus klausimas tapo itisu LietuvosLenkijos santy-
ki kompleksu.
1918 m. gruodio mn. pradioje parengus plan lietuvikoms ir gudikoms
emms uimti ir Vilniuje bei jo srityje spariai kuriant karines organizacijas, lenk
vadovybs pagrindinis ryt politikos rpestis buvo uvaldyti miest bei srit tarp
427
jo ir Baltstogs, pramint lenkikaigudika Lietuva.
Pasinaudoj vokiei pasitraukimu i Vilniaus ir didjania besiartinanios Rau-
donosios armijos grsme, lenkai, visikai nesiskaitydami su teista lietuvi valdia,
1919 m. sausio 1 d. paskelb um miest. Nors nestengus atkakliau bolevikams
pasiprieinti pirmasis lenk ygis Lietuv 19181919 m. sandroje ir nepavyko,
taiau Lenkijos vadovyb neatsisak idjos pakartoti karin akcij, lauk tam tinka-
mos progos ir ruosi tiek politikai, tiek karikai.
Antrasis lenk karins ekspansijos Lietuvoje pltimo etapas tssi nuo 1919
m. balandio 19 d. iki 1920 m. liepos mn. vidurio. Pasinaudoj palankia padtimi,
kada bolevik kariuomenje, isidsiusioje MarcinkoniVilniausLydos trikam-
pyje, susidar didel tutuma spraga, lenkai 1919 m. balandio 1921 d. staigiu
puolimu um Vilni. Tiek Vilni, tiek jo srit lenkai okupavo, visikai nederindami
savo karo veiksm su Lietuvos kariuomens, taip pat kovojusios su bolevikais, veiks-
mais. Um Vilni, lenkai toliau brovsi Lietuvos teritorij ir iki 1919 m. gegus
mn. vidurio pasiek irvintas, Giedraiius, Linkmenis, Ignalin, Adutik, Naruio
eer, laikydami kairje slyt su Lietuvos kariuomens Ukmergs grupe. Nepaisy-
dami draugik santyki, lenkai atskirose vietose infiltravosi ir Lietuvos valdomus
plotus, ugrobdami Daugus, Butrimonis, Uuguost ir kitas vietoves. Visos Lietuvo-
je ir Gudijoje veikusios lenk jgos sudar vadinamj lietuvigud front.
Taikos sutarties derybos Paryiuje, vykusios 1919 m. pradioje, ir Vakar Eu-
ropos valstybi ilgai laikoma nepastovia ir nepriimtina sovietin tvarka Rusijoje pa-
drsino lenk nesukalbamum ir galino juos vykdyti plataus masto umojus. Ne-
patikslinus Paryiaus sutartimi Lietuvos sien, netrukus prasidjo kivirai tarp fak-
tikai atsistaiusios, bet Santarvs valstybi dar nepripaintos Lietuvos ir kaimyni-
ns Lenkijos. vykusi fakt ir kivir akivaizdoje Santarvs valstybs pavluotai
mgino tvarkyti Lietuvos ir Lenkijos sien klausim, nustatydamos tarp j demar-
kacijos linijas, nes tiesiogins derybos tarp t valstybi nevyko. Lenkija laiksi tos
nuomons, kad jai dar neatjo patogus laikas sutvarkyti reikalus su Lietuva. Kaip
netrukus paaikjo, Lenkija Santarvs valstybi nustatyt su Lietuva demarkacijos
linij irgi nenorjo respektuoti.
Nepaisydama Lenkijos pareikto nenoro galutinai susiderti sien klausimu ir
jos aikiai parodyto agresyvumo infiltruojantis jau valdomus Lietuvos plotus, Lie-
tuvos vyriausyb vis laik norjo su lenkais taikiai sprsti ginijamus klausimus,
iekodama paramos Santarvs valstybse. Pastarosios, usimusios savais reikalais
ir i pradi maai tesiorientuodamos tautiniuose Ryt Europos klausimuose, ilg
laik tik stebjo vykius. Galiausiai jos m skaitytis su vykusiais faktais ir Lietuv
pripaino de facto (1919 m. rugsjo 15 d. Anglija, 1920 m. gegus 11 d. Pranc-
zija), praddamos teikti ir ioki toki materialin bei diplomatin param. Taiau
LietuvosLenkijos sien klausimas nebuvo isprstas.
LietuvosLenkijos valstybse veikusios Santarvs ali karins misijos, tarp sa-
vs glaudiai bendradarbiaudamos, domjosi lietuvilenk santykiais, stengsi juos
sureguliuoti, taiau kratutiniais atvejais lenkams nuolaidiavo ir jo su jais kom-
promisus. Santarvs alims, ypa Pranczijai, nuolaidiaujant, Lenkija, turdama
ymi ginkluotj pajg persvar, galjo atvirai pulti ir bandyti Lietuv okupuoti.
Taiau atkaklus Lietuvos kariuomens pasiprieinimas, nenoras pabloginti savo vaiz-
428
d daugelio pasaulio valstybi akyse ir kitos aplinkybs atgras lenk vadovyb nuo
atviro ginkluotos jgos panaudojimo. Todl lenk politikai ir kariniai veikjai djo daug
pastang susprogdinti Lietuv i vidaus, organizuodami 1919 m. nepavykus peoviak
sukilim, kuriam surengti pasinaudojo spragomis jaunoje lietuvi kariuomenje. Iki pat
1920 m. vidurio smoningai vilkindama susitarim su Lietuva sien klausimu, Lenkija
dav progos kilti vairiems nesusipratimams ir net ginkluotiems abiej krat kariuome-
ni susirmimams irvint, Ukmergs, Utenos ir kitose apylinkse bei Sein krate.
Treiasis lenk uimtos Lietuvos teritorijos atgavimo 1920 m. vasar (liepos
7 d. rugpjio 28 d.) etapas siejamas su rus boleviklenk karinmis operaci-
jomis Lietuvos teritorijoje. Istorin lenk valstybins minties pltojimosi raida, pir-
ma, ir neseniai sigaljusio Soviet Rusijoje komunizmo agresyvumas drauge su pa-
sireikusiu tautiniu rus interes gynimu, antra vertus, prived prie neivengiamo,
lemiamo ginkluoto susirmimo tarp rus ir lenk 1920 m. pavasar, kadangi anks-
tesniais metais vyks karas dar neisprend j tarpusavio santyki.
1920 m. liepos mn. vakariniams lenk ir rus bolevik front sparnams pri-
artjus prie Lietuvos kariuomens uimt pozicij, ir lenkai, ir rusai pasisteng di-
plomatiniu keliu sitikinti Lietuvos vyriausybs palankumu. Liepos 4 d. Lenkija pri-
paino Lietuv de facto, o liepos 10 d., santarvininkams spaudiant, Spa mieste
pasira protokol nedelsiant perleisti lietuviams Vilni ir jo apylinkes pagal 1919
m. gruodio 8 d. santarvinink nustatyt vadinamj G. Curzono linij. Pripain-
dama Lietuv de facto, Lenkija norjo iek tiek ilyginti santykius su Lietuva, nes
pastarosios kariuomens laikysena susidariusiomis ruslenk karo aplinkybmis
galjo suvaidinti ym vaidmen. Taiau tai nebuvo geranoriki lenk vadovybs
veiksmai Lietuvos atvilgiu perleisti Vilni lietuviams ji neplanavo ir neskubjo.
Soviet Rusijos vyriausyb, nordama palengvinti savo armijai deiniojo spar-
no puolim, nusprend greiiau sureguliuoti savo santykius su Lietuva, paskubino
ilgai vilkintas Maskvoje taikos derybas su lietuviais ir 1920 m. liepos 12 d. pasira
taikos sutart, pagal kuri Gardin ir Vilni su Vilniaus kratu pripaino Lietuvai.
Taiau netrukus, savo skming kov su lenkais kartyje, Soviet Rusija vl buvo
bepradedanti organizuoti Lietuvai sovietin vyriausyb. Tuo bdu nors formaliai
lietuvirus santykiai ir buvo sureguliuoti, taiau tikrov pakrypo kita kryptimi.
Rusams pradjus lenk puolim Lietuvos teritorijoje, tuojau kilo nesusipratim tarp
lietuvi ir rus kariuomens dali, vietomis perjusi atvirus susirmimus. Maty-
dami savo kariuomens laimjimus kovose su lenkais, jau Varuvos prieigose, rusai
maai bepais lietuvi reikalavim neatidliojant perleisti jiems Vilni ir pasitraukti
rytus nuo sienos, kuri buvo nustatyta taikos sutartimi. Ir tik po rusams nepasiseku-
si Vyslos kautyni, Lietuvos vyriausybei grietai pareikalavus palikti Vilni, Sovie-
t Rusijos revoliucins tarybos pirmininko L. Trockio nurodymu bolevikai pasitrauk
i sostins, kuri rugpjio 26 d. ikilmingai eng Lietuvos kariuomens dalys.
Neutrali Lietuvos vyriausybs pozicija ruslenk kare prived prie to, kad
nei viena i kariaujani pusi, gerbdamos t neutralum, nepasinaudojo faktikai
Lietuvos valdomais plotais savo operaciniams tikslams. Taiau lenkrus kauty-
ni metu kai kurios Lietuvos teritorijos, iki tol dar nebuvusios Lietuvos valdios i-
nioje, liko be jokios valdios. Tokius plotus, pasitaikius pirmai progai, ir um lietu-
vi kariuomens daliniai.
429
Raudonajai armijai engus Lietuvos teritorij, Lietuvos politin bei karin
vadovyb siek kuo greiiau ir kuo daugiau atgauti buvusios lenk uimtos krato
teritorijos. Pradtas sprsti liepos 7 d., is udavinys buvo vykdomas iki rugpjio
mn. pabaigos, apsupant ir nuginkluojant kai kurias pasiprieinusias lenk kariuo-
mens dalis ir uimant Piet Suvalkijoje Maskvos sutartimi nustatytos sienos linij
AugustavotabinoDambravosAdomavii rajone, kur laik neturint jokio sly-
io su lenk kariuomene. Gardinas tebebuvo uimtas bolevik.
is etapas baigsi lenk utikrinimu santarvininkams, jog jie nepulsi Lietu-
vos, ir rugpjio 2731 d. Kaune vykusiomis neskmingomis lenklietuvi derybo-
mis, kuri tikslas buvo dar kart pabandyti umigdyti ms karini bei politini
vadov budrum ir lengviau uimti pietin Suvalkij.
Ketvirtasis Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto 1920 m. ruden etapas
prasidjo 1920 m. rugpjio 28 d. Suvalkijos pietuose lenk puolimais, kurie aikiai
parod, jog ms pietinis kaimynas ir toliau ketins vykdyti savo agresyvius suma-
nymus ir Kaune tebevykstanias derybas panaudoti tik tam, kad galt geriau itirti
padt lietuvi pusje ir skmingai pasirengt tolesnei agresijai. Taip pat paaikjo,
kad ir usienio valstybi karini misij atstovai, tarpininkavimo tikslais vainj i
Lenkijos Lietuv ir atgal, nebuvo visikai neutrals ir nerod palankumo lietuviams.
Nepaisydami deryb, lenkai vykd savo operacinius udavinius, stengdamie-
si uimti Augustavo mik plotus, kaip baz j veiksmams prie rusus. Rugpjio
28 d. um Augustav, lenkai toliau versi Suvalkij, po trij dien paimdami
Suvalkus ir Seinus. Taigi lenkai pradjo kar su Lietuva, jo nepaskelbdami. Piet
Suvalkijoje dislokuotai silpnai lietuvi Marijampols grupei nepavyko ne tik uimti
Gardin, bet ir isilaikyti AugustavoLipsko rajone. ioje operacijoje prie silpnas ir
iblakytas Marijampols grups jgas veik keleriopai gausesns lenk jgos. Be to,
dar negavusios aiki savo vadovybs nurodym, lietuvi dalys danai neinojo, ar
kariauti su lenkais, ar ne. Paradoksalu, taiau atskirais atvejais kai kuri lietuvi
dalini vadai tarsi su lenkais, kaip pasielgti.
Staigus lenk puolimas Suvalkijoje privert lietuvi kariuomens vadovyb
imtis priemoni j atremti. Vyriausiojoje lietuvi kariuomens vadovybje nebuvo
prieita prie bendros nuomons, koki imtis veiksm prie lenkus, kad bt galima
paralyiuoti j brovimsi Suvalkij. Vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas
patars armijos vadui plk. ltn. K. Ladygai apsistoti NemunoAugustavo perkaso
Juodosios Anios linijoje, kasti ten apkasus, stiprinti pozicijas ir toliau n vieno ings-
nio neiti. Taiau armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga nepais to patarimo, nuvyko
front ir sak ygiuoti Augustavo mikus, u Augustavo perkaso.
Tiek rusai, tiek lenkai, svarbiausiu savo baru laik iaurin, t. y. Gardino, plot
ir jam skyr ypating dmes. Siekdami usitikrinti savo kairj sparn, lenkai nutar
pirmiausia nustumti iaur nuo Augustavo mik AugustavoLipsko bare buvu-
sias Lietuvos kariuomens dalis. Tam tikslui specialiai suformuota maoji generali-
nio tabo plk. ltn. A. Nienevskio vadovaujama operatyvin grup gavo udavin
ivalyti Suvalkij nuo prie ir usitikrinti laisvus perjimus per Nemun ir iaur
nuo Gardino bei pasirengti tolesniems puolimams. Lenk karo vadovybs operaty-
viniuose sakymuose smoningai nebuvo usimenama apie lietuvius, bet visikai slap-
tose direktyvose nurodoma, jog lietuvius reikia laikyti prieais lygiai kaip ir bolevi-
430
kus tiek, kiek jie bendradarbiauja su pastaraisiais. Todl puolusios Suvalkijos pie-
tuose lenk karins dalys nebuvo informuojamos apie tikrj dalyk padt, kad
manyt, jog kariauja su bolevikais, o ne su lietuviais. Savo slaptoje direktyvoje II
lenk armijos vadas nurod, jog visi plotai, kuriuos iki bolevik puolimo vald len-
kai, turjo ir toliau priklausyti Lenkijai. Suvalk miesto umimas turjo ir politin
tiksl simbolizuoti viso Suvalkijos krato umim.
Netiktas ir nelauktas lenk puolimas Suvalkijoje sukl visoje Lietuvoje aud-
r pasipiktinimo ir nukreiptos prie lenkus neapykantos, kuri jau ir taip buvo gana
didel dl lenk agresyvi ingsni 1919 metais ir vliau. Maai sustiprinta ir silpna
Marijampols grup gavo armijos vado sakym nublokti lenkus ir pasiekti pietin
Augustavo miko plot anksiau laikyt GrabavoAugustavoLipskoGardino ri-
b, nors po vykusi kautyni ir ygi grups dalys buvo labai pavargusios. Mari-
jampols grup, pradjusi puolim 1920 m. rugsjo 2 d. i CiplikiBerinink
Sopockino ribos, po sunki ygi ir didiausio nuovargio iki rugsjo 4 d. pasiek
bendrj SuvalkAugustavoGardino geleinkelio rib, taiau i miest uimti
nesteng. Prie lenkus veikusios trys voros j virinink buvo dar suskaidytos ma-
esnes. Atskiros maos Marijampols grups voros buvo atskirtos viena nuo kitos
dideliais plotais, o j veiksmai laiko atvilgiu kartais nebuvo suderinti labai dideliu
laikotarpiu. Marijampols grupje teturint tik vien raiteli eskadron, nebuvo gali-
mybi nei vykdyti valgymo, nei palaikyti ryi.
Lenkai, turdami gausi kavalerij ir kitas valgybos priemones, greitai verti-
no kebli ir sunki labai iblakytos Augustavo mikuose lietuvi Marijampols gru-
ps padt. Rugsjo 4 d. lenkai, sustiprin operatyvin A. Nienevskio grup ir pa-
naudodami kitas savo armijos dalis, pradjo pulti ir muti atskirus ir iblakytus
Augustavo mikuose lietuvi dalinius, kuriems negaljo suteikti jokios paramos nei
kaimynai, nei rezervai. Todl Marijampols grups kautyns gana greitai visur virto
izoliuot kuop ir net bri bei grupeli kautynmis. Su dideliais nuostoliais Mari-
jampols grup turjo vl pasitraukti beveik savo pradin padt. Vyriausioji ka-
riuomens vadovyb, nusprendusi sustiprinti i grup, rugsjo 1112 d. Suvalkij
atkl III pst. divizij. Pakeitus grups vadovyb ir pertvarkius jos dalis, buvo pasi-
rengta gynybai.
Santarvs valstybms tarpininkaujant, Kalvarijoje prasidjo lietuvilenk de-
rybos paliauboms sudaryti. Prie sudarant paliaubas atsiimti Seinai ir pasiekta
SmalnGib riba. Rugsjo 14 d. abiem pusms sustabdius karo veiksmus, Mari-
jampols grups dalys m tvirtintis uimtose vietose. Kalvarijoje vykusios derybos
nutrko, nepasiekus jokio susitarimo. Nors po kautyni lenkai um Augustavo
mik plotus ir tuo apsaugojo savo II armijos kairj sparn, taiau, antra vertus,
pritrauk prie save nemaas lietuvi kariuomens dalis, su kuriomis teko labiau
skaitytis, ir vis dlto neum taip jiems reikalingo tolesnms operacijoms Sein ke-
li mazgo.
Tolesni lenk kariniai veiksmai Suvalkijoje buvo glaudiai susij su netrukus
prasidjusiomis operacijomis prie rusus. Lenkai gerai iman lietuvirus santy-
kius, kuriems rutuliojantis silpnos lietuvi kariuomens dalys jau buvo beveik visur
pasiekusios lietuvirus taikos sutartimi nustatyt sien, o du tredaliai Lietuvos
kariuomens jg buvo suvaryti kautynmis Suvalkijos pietuose. Tuo bdu toles-
431
nio puolimo metu kairysis smogiamosios II lenk armijos sparnas, js jau valdo-
mus Lietuvos valdios Vilnijoje plotus, buvo apsaugotas nuo bet kuri netiktum,
o kelias Vilni darsi beveik visai atviras. Reikia manyti, jog is pastarasis, lenk
autori nutylimas, motyvas turjo daugiausia takos vyriausiajai lenk kariuome-
ns vadovybei parenkant smgio krypt. Lietuvos kariuomens padt lenkai beveik
visada labai gerai inojo. Jie spjo, kad ir io puolimo metu dalis rus jg nuo Ne-
muno trauksis Vilniaus kryptimi ir lenkams sudarys patogi prog juos persekioti
bei uimti Vilni.
Kovodami prie rusus, lenkai sustiprino ir savo front prie Lietuv, sutelk ja-
me II armijos sparnin rinktin dvi pstinink divizijas ir dvi kavalerijos brigadas. i
supamoji rinktin, staigiai ir netiktai puldama, rugsjo 22 d. sparniniais smgiais
pralau lietuvi pasiprieinim, vl um Seinus, Kapiamiest, Veisiejus bei kelet
kit vietovi, padarydami lietuvi kariuomens dalims dideli nuostoli, o rugsjo 23 d.
prie Druskinink perjo Nemun ir ijo bolevik unugar bei lietuvi kariuomens
sparn. Siekdami sudaryti koridori tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos ir atsiremti Latvi-
j, lenkai vien savo divizij nukreip venioni kryptimi.
1920 m. rugsjo mnes pietinje Suvalkijoje vykusios kovos su lenkais buvo
paios didiausios, nuostolingiausios bei neskmingiausios i vis ligtolini kov dl
Lietuvos nepriklausomybs. Pralaimjimo prieasi buvo daug. Bene svarbiausios
i j karins vadovybs neprityrimas ir nevyks vadovavimas, kariuomens dali
isklaidymas, ryi pakrikimas, kavalerijos neturjimas ir kt.
Ketvirtasis kov su lenkais etapas baigsi 1920 spalio 7 d. Suvalk sutarties
pasiraymu.
Penktasis kov su eligovskininkais etapas prasidjo 1920 m. spalio 8 d.
vadinamuoju gen. L. eligovskio maitu ir ygio Vilni pradia, o baigsi skau-
diu lenk pralaimjimu prie irvint ir Giedraii ir lapkriio 30 d. 24 val. prasid-
jusiomis paliaubomis. Nepaisant Lietuvos valstybei suduoto itin skaudaus smgio,
kai jos sostin Vilnius buvo gen. L. eligovskio ugrobta lenkams sulauius k tik
pasirayt Suvalk sutart, lietuviai efektyviai pasiprieino krato gilum besiver-
ianiai lenk kariuomenei ir privert lenkus atsisakyti plan nuversti Lietuvos vy-
riausyb ir jga gyvendinti savo unijinius tikslus. Taigi vos besikurianti jauna Lietu-
vos kariuomen nepaprastai sunk egzamin Nepriklausomybs kov metu garbin-
gai ilaik.
Kartu paymtina, jog 1920 metais Lietuvos karin vadovyb bt kur kas
imintingiau pasielgusi, jeigu bt djusi visas pastangas sitvirtinti t met vasar
i bolevik atgautame Vilniuje, pasirpi
nusi jo gynimu, o ne vertsi Augustavo mik srit. Tuomet, galimas daly-
kas, gen. L. eligovskio divizijos bt buvusios sulaikytos ne prie irvint ir Giedrai-
i, o net ir Vilniaus nebt pasiekusios ir gino dl Vilniaus 1921 1939 m. visai
nebt buv.
Nors lietuvi kariuomenei nepavyko atgauti Vilniaus ir tredal krato teritori-
jos teko laikinai palikti Lenkijos valdioje, taiau sugebta teisinti Lietuvos egzisten-
cij tarp kit pasaulio valstybi, tapti visateise Taut Sjungos nare ir savarankikai
tvarkyti savo ateit.
432
433
ZUSAMMENFASSUNG
V. Lesius
Die litauischen Streitkrfte in den Kmpfen um die Unabhngigkeit
1918 1920
Als Litauen 1918 seine Unabhngigkeit wiedererhalten hatte, schlug das
litauische Volk einen neuen Lebensweg ein. Es sttzte sich auf das Recht der
Selbststndigkeit im politischen Leben und schuf einen eigenen selbststndigen Staat,
wandte sich in erster Linie seinen staatlichen Institutionen zu, der Lsung der
Grenzprobleme mit den Nachbarvlkern, strebte danach, alle Schichten des
litauischen Volkes zu vereinigen. Doch die Ereignisse entwickelten sich so, dass der
litauische Staat von der Grndung an das eigene Land verteidigen und auf
diplomatischem Wege um die Anerkennung seiner Existenz kmpfen musste. Doch
die Nachbarstaaten, die Litauen nicht freundschaftlich gesinnt waren und ihre
aggressiven Ziele zu verwirklichen trachteten, versuchten die wahren Bestrebungen
unseres jungen Staates zu verzerren und zu flschen, uns zu verleumden vor der
ganzen Welt, insbesondere vor dem Vlkerbund. Unter diesen Umstnden war
Litauen gezwungen, 1918 1920 mit den Waffen gegen drei mchtige Feinde zu
kmpfen, die gegen die Unabhngigkeit des jungen Staates auftraten gegen
Sowjetrussland, die Bermondttruppen und das imperialistische Polen. Dabei ist in
Betracht zu ziehen, dass die litauische Armee eben erst im Entstehen war.
Die erste Gefahr, die direkt gegen Litauens Existenz gerichtet war, kam von
Osten: Sowjetrusslands Regierung, die sehr bald ihre frhere prinzipielle
Stellungnahme hinsichtlich des Selbstbestimmungsrechts eines Volkes vergessen
hatte, formte die Rote Westarmee, aus der drei Divisionen den 7. Dezember 1918
nach Westen geschickt wurden, um die sich von Russland abgesonderten Vlker
mit ihren Gebieten unter ihnen auch die Litauer wieder Russland anzuschlieen.
Die baltischen Staaten sollten fr die Bolschewiken eine Brcke sein, eilig errichtet,
um nach Westen einzudringen und den dort ttigen lokalen Kommunisten eine
internationale Untersttzung zu gewhren. Deshalb sollten auch nach Litauen
anstelle der abziehenden Deutschen, die bolschewistischen Truppen einrcken, um
auf dem besetzten Territorium das Sowjetsystem einzufhren.
434
Doch da sich fr die einheimischen Bolschewiken berhaupt keine
Bedingungen boten, in Litauen das Volk zu der gepriesenen sozialistischen Revolu-
tion zu erheben und einen Brgerkrieg zu entfesseln, beschlossen die Fhrer der
Sowjetunion der vorgesehenen Regierung von V. Kapsukas mit den Spieen der
Roten Armee zu helfen, die Sowjetmacht in Litauen einzufhren. Gegen diese waren
auch die groen Militrkrfte gerichtet, die spterhin fortwhrend gestrkt wurden.
Unter den litauischen politischen Funktionren indessen herrschten lange Zeit
Illusionen, dass internationale Institutionen das Schicksal des Staates bestimmten,
und es wurde deshalb ein viel zu langzeitiges System zum Aufbau der Armee
gewhlt, sodass man sich nicht wehren konnte, als die russische bolschewistische
Armee eindrang. Obwohl M. Sleeviius, der am 26. Dezember 1918
Ministerprsident wurde, unter dem Einfluss der jungen patriotischen Offiziere, die
Organisation der Armee dynamisch gestaltete, waren bis dahin bereits zwei Monate
eine teure Zeit umsonst vergangen. Vilnius retten war schon zu spt, und die
Regierung musste nach Kaunas umziehen. Vilnius und 2/3 des litauischen
Territoriums bekamen die bolschewistischen Russen. Es entstand eine reelle Gefahr
fr die weitere Existenz des wieder erschaffenen litauischen Staates.
Trotzdem zerbrachen nicht unter diesen komplizierten Umstnden das
litauische Volk, seine Regierung und die Streitkrfte, die man gerade zu grnden
begann; sie hatten Kraft sich zu vereinigen, sich der Bolschewikenaggression zu
widersetzen und mit dem mchtigen Feind zu kmpfen. Im Kampf mit den russischen
Bolschewiken sind zwei Hauptetappen zu unterscheiden: Die erste Etappe (von
Februar bis Anfang Mai 1919) kennzeichnen das Zurckdrngen der ins Land
einmarschierten Bolschewiken und der Beginn der Angriffsoperationen der
Litauischen Armee. Nach dem Charakter, der Gre und der Bedeutung der Kmpfe
ist diese Etappe in zwei kleinere Zeitrume einzuteilen.
Der erste umfasst die Periode der lokalen Kmpfe (von Februar bis Anfang
April 1919). Zugleich ist das die Periode der sehr wechselreichen ersten Kmpfe mit
den Bolschewiken, die Zusammenste bei Kdainiai-ta, bei Jieznas, Alytus und
Panevys. Die sog. Expeditionen des Besonderen Bataillons ist der erste missglckte
Versuch Ukmerg zu befreien, Panevys zu behalten, die partisanenartigen Kmpfe
in der emaitija, in Nordlitauen und in anderen Gegenden zu beenden.
Am 7. 10. Februar 1919 fanden im Gebiet Kdainiai-ta Kmpfe statt, in
denen den groen Truppenteilen der Bolschewiken die nicht vielzhligen Freiwilligen
Widerstand leisteten. Diese Ereignisse waren erstens von Bedeutung, weil der Angriff
abgewehrt wurde; der Feind war gezwungen, sich zurckzuziehen vom wichtigen
strategischen Zentrum Kdainiai. Besonders hervorzuheben ist, dass die Gefahr der
Belagerung von Kaunas aus dem Norden aufgehoben war: Dieser erste Sieg, der
einen groen Widerhall in ganz Litauen gefunden hatte, bte zweifellos eine nega-
tive Wirkung auf die weitere Ttigkeit der Bolschewiken aus.
Die am 10. und 13. Februar bei Jieznas stattgefundenen Kmpfe hinderten die
Bolschewiken, ihre Plne zu verwirklichen, nmlich nach der Einnahme von Prienai,
Kaunas von Sden zu umgehen und zu berfallen. Dabei ist zu erwhnen, dass der
Anfang dieser Aktion fr die Litauer nicht erfolgreich war, verhltnismig groe
Verluste waren zu verzeichnen; doch alles endete mit einem bedeutenden Sieg, der
435
nicht allein die litauische Gesellschaft begeisterte, sondern vor allem den Kampfgeist,
die Entschlossenheit der Freiwilligen zu kmpfen, festigte.
Mit einer schmerzhaften Niederlage fr die Bolschewiken endeten die Kmpfe
bei Alytus, die am 12., 13. und 15. Februar stattfanden whrend des
Unabhngigkeitskrieges. Das 1. Infanterieregiment, das sich noch im
Organisationsstadium befand, wurde von den zahlreichen feindlichen Truppen
auseinandergetrieben und gezwungen, sich chaotisch aus der Stadt zurckzuziehen
und dabei groe Verluste zu erleiden. Doch auch in diesem Falle gelang es, nachdem
ein Teil der briggebliebenen Truppen eingesetzt wurde, zusammen mit den
schsischen Freiwilligen Alytus von den Bolschewiken zu befreien, die frheren
Positionen wiedereinzunehmen und auf solche Weise die Kaunas von Sden
drohende Gefahr abzuwenden. Deshalb ist der Kampf um Kaunas wohl als einer
der entscheidendsten im Kriege 1919 zu betrachten. Wenn Kaunas gefallen wre,
wrde es wohl kaum gelungen sein, Litauens Unabhngigkeit wie auch die der
Stadt zu verteidigen.
Die vom Besonderen Bataillon Panevys im Februar-Mrz 1919
unternommenen Expeditionen nach Ramygala, Truskava, Survilikis, Krekenava,
Pocinliai, Baisogala und die Partisanenttigkeit der Freiwilligen in der emaitija,
in Nordlitauen und anderenorts, gaben den Feinden keine Ruhe, demoralisierten
und hinderten sie, ihre Positionen zu festigen; andererseits strkten sie das Vertrauen
der einheimischen Bevlkerung, frderten den Anschluss von vielen Freiwilligen,
den Erwerb von Waffen sowie einer greren Kampferfahrung u. .
Von Bedeutung waren die wechselreichen, in den letzten Mrz- und ersten
Apriltagen stattgefundenen Kmpfe des Besonderen Bataillons Panevys um
Ukmerg und Panevys. Es war eine eigenartige Probe vor dem Versuch, zwei
wichtige strategische Zentren in Mittellitauen nmlich Ukmerg und Panevys
zu befreien. Obwohl dieser Versuch noch erfolglos blieb, wies er bereits darauf hin,
dass der Feind nicht unbesiegbar war es durfte nur nicht an gutem Willen fehlen,
an einer guten Fhrung dabei musste man kmpfen knnen. So endete die erste
Periode des Kampfes gegen die Bolschewiken.
Die zweite Periode wird gewhnlich in Verbindung gesetzt mit dem Beginn
der ersten planmigen Lehroperationen (von Anfang April bis Anfang Mai 1919).
Das bis zu dieser Zeit von der litauischen Fhrung in Eile organisierte Militr wurde
jetzt bedeutend strker, es entstanden neue, besser ausgebildete Truppenteile, man
bekam Waffen, Uniformen. Auch in der eigentlichen Militrorganisation fand eine
positive Entwicklung statt.
Als es bekannt wurde, dass die polnische Militrfhrung einen Besetzungsplan
von Vilnius vorbereitete, beschloss man als Vorbeugungsmanahme zu versuchen,
die von den Bolschewiken besetzte eigene Hauptstadt zu befreien. Einen solchen
Versuch zu unternehmen frderten die Misserfolge der Bolschewiken an der Front,
die herrschende Unordnung sowie die Aufstnde unter dem Militr, die
Unzufriedenheit der Bevlkerung mit dem Sowjetregime u. a.
Da es noch an Krften mangelte, die Bolschewiken an der ganzen Front
anzugreifen, sollte die eben von dem Befehlshaber S. Nastopka angefhrte Besondere
Brigade (Atskiroji brigada), die von ihm ebenfalls gegrndet und an zwei Stellen
436
disloziert war, dem Feinde einen Schlag versetzen, der diesen zwingen sollte sich
zurckzuziehen. Das war der erste als Militroperation organisierte Angriff, der
auf diese Weise von den sich formenden Truppenteilen bisher noch nicht gefhrt
worden war. Im Laufe dieser Operation (2. 8. April), whrend des Angriffes auf
die Bolschewiken in Richtung Vilnius, erhielt der Feind einen bedeutenden Schlag,
doch gelang es nicht, ihn aus Vilnius zu verdrngen die Militrkrfte waren noch
zu gering. Obwohl es in diesen Kmpfen nicht gelang, das gestellte Ziel zu erreichen,
wurde doch das Vordringen der Bolschewiken ber Alytus und Kaiiadorys nach
Kaunas und darauf die geplante Besetzung von ganz Litauen verhindert.
Die erste Etappe des Kampfes mit den Bolschewiken endete erfolgreich: Den
geplanten Angriff auf Ukmerg vollfhrten gemeinsam die litauischen und die
schsischen Freiwilligentruppen am 3. Mai 1919, die nicht allein dieses strategisch
wichtige Zentrum befreiten sondern auch eine ganze Reihe von Ortschaften in der
Umgebung, wobei die Bolschewiken groe Verluste erlitten.
Bei der bisherigen Untersuchung der ersten Kmpfe mit den Bolschewiken in
dieser Periode wurde, wie es festzustellen ist, in der historischen Literatur hufig die
Rolle der an ihnen teilgenommenen schsischen Freiwilligen entweder bersehen
oder sehr gering eingeschtzt. Es ist zu verzeichnen, dass als die ersten Truppen
Anfang Januar 1919 durch regulre Truppenteile der deutschen Wehrmacht ersetzt
wurden, das Vertrauen der litauischen Regierung und Gesellschaft nicht anstieg.
Einem Teil der eingesetzten Truppen mangelte es an Disziplin, da diese unter dem
Einfluss der bolschewistischen Propaganda standen, hinsichtlich der nationalen
litauischen Regierung feindlich gesinnt waren, die Einheimischen plnderten, sich
grausam ihnen gegenber benahmen. Allein spter, als solche nichtdisziplinierte
Elemente, die nach Litauen gekommen waren, mit dem Ziel zu rauben, zurck nach
Deutschland geschickt wurden, verbesserte sich die Lage bedeutend.
Die Analyse der historischen Quellen zeigt, dass die ersten Freiwilligen obwohl
sie heie litauische Patrioten waren und aufopferungsvoll und mutig die Freiheit
ihres Vaterlandes verteidigten, mit ihren geringen Krften nicht gesiegt htten ohne
die Hilfe der gut bewaffneten schsischen Freiwilligen whrend der Kmpfe bei
Kdainiai-ta, bei Jieznas, bei Alytus, in der emaitija; sie htten nicht die
bedeutende Operation der Befreiung von Ukmerg organisieren und was besonders
wichtig ist Kaunas verteidigen knnen. In der Periode der ersten Kmpfe mit den
Bolschewiken waren die nicht zahlreichen, schlecht bewaffneten und wenig
militrisch ausgebildeten litauischen Truppen abhngig von der Untersttzung der
schsischen Freiwilligen und spielten in vielen militrischen Operationen allein eine
Hilfsrolle. Es sei gleich im voraus bemerkt, dass die schsischen Freiwilligen cca. 6
Monate in Litauen kmpften, an der Befreiung von mehr als 13 von den Bolschewiken
eingenommenen Stdten teilnahmen, der erstarkenden litauischen Armee halfen
an 100 km in das Innere des Landes vorzudringen und den Kriegern mehr Erfahrung,
Disziplin und Glauben an die eigenen Krfte zu erlangen.
Die zweite Etappe der entscheidenden Kmpfe mit den Bolschewiken dauerte
von Anfang Mai 1919 bis zum Kampfende. Sie wird in drei kleinere Abschnitte
eingeteilt. Der erste von ihnen wird gekennzeichnet durch die Reorganisation der
Litauischen Armee und durch den Beginn der greren Kriegsoperationen gegen
437
die Bolschewiken (Anfang Mai 1919 bis Mitte Juni 1919).
Die wachsende Zahl der Offiziere und Soldaten, die Entstehung neuer
Truppenteile und das Bestreben, sich schneller zu befreien von der sich hinziehenden
bolschewistischen Okkupation fhrte dazu, dass auch die Fhrung der litauischen
Streitkrfte zu reorganisieren war, wobei sich diese den neuen vernderten
Bedingungen anpassen musste. Die Einsetzung des Generals S. ukauskas, dessen
Erfahrungen aus dem 1. Weltkrieg stammten, zum Oberhaupt der Streitkrfte war
wichtig fr die Reorganisation und Erweiterung des Landesschutzministeriums und
des Generalstabs, half grundlegend die Ttigkeit alles Militrstrukturen
umzugestalten und zu koordinieren. Nachher erfolgte sehr bald die Konzentration
vieler kleiner in ganz Litauen verstreuter Truppenteile in zwei Hauptrichtungen:
Ukmerg-Utena-Zarasai und Kdainiai-Panevys-Rokikis; die bessere materielle
Versorgung und Fhrung brachte Erfolg der sehr bald darauf stattgefundenen
Kampfoperationen in Richtung Kurkliai-Panevys; es begann eine neue bedeutende
Periode in der Geschichte des Kampfes um die Unabhngigkeit. Von einzelnen
berfllen, Partisanenkmpfen ging man zu geplanten Militroperationen ber. Das
Ende dieser Periode wurde gekrnt durch die Befreiung wichtiger strategischer
Zentren der Gebiete Kupikis, Rokikis, Utena und vieler anderer kleinerer
Ortschaften.
Der zweite Abschnitt Sommer 1919 umfasste die Kriegshandlungen in der
Ostauktaitija von Mitte Juni bis Ende Juli 1919. Nach den frheren schweren
Kmpfen hrten nun die Angriffe beider kmpfenden Seiten am Duset-See in der
Ostauktaitija auf. Eines der aktuellsten Probleme fr die Bolschewiken war die
Versorgung ihrer zahlreichen Truppen, fr die Litauer indessen die Mobilmachung
von Offizieren und Soldaten, da sich ihre Zahl bedeutend verringert hatte und die
Erwerbung von neuen Geschossen, da die frher vorhandenen zu Ende gingen.
Einen groe Wirkung bte auf die litauische Gesellschaft das Gesetz, erlassen
noch vor dem Beschluss des Grndungssejms am 20. Juni 1919 von der zeitweiligen
Regierung Litauens, das die Versorgung der Krieger mit Boden bestimmte. Darauf
reagierten viele dem Vaterland treue Mnner, die freiwillig in den Militrdienst gingen
und dadurch die litauische Armee vergrerten. Dabei waren es vielzhlige litauische
Brger, die keinen oder nicht viel Boden besaen.
Von den bedeutenderen Zusammensten mit den Bolschewiken in jener Zeit
ist der erfolgreiche lokale Angriff des Panevys-Bataillons am 21. 23. Juni 1919
zu erwhnen sowie die sog. groe Strategie (didioji valgyba) im Gebiet von
Bebrin, Ilkst, Dviet, Mukanai, Dronkai, die es erlaubte den Umfang, die Zahl
der feindlichen Krfte, ihre Dislozierung, ihre Verteidigungslinien u. a. zu klren.
Der Angriff der Panevys-Truppen von 11. 12. Juni misslang, da ihre Strke
ungengend war, und man die Kampfhandlungen der einzelnen Abteilungen
schlecht koordinierte. Ein ausgezeichneter Angriff wurde am 11 12. Juli von dem
Truppenteil Ukmerg auf das Stdtchen Salakas unternommen, das eingenommen
wurde und aus taktischer Sicht fr eines der besten Manver eines kleinen
Truppenteils der litauischen Armee galt, der alle feindlichen Bemhungen in dem
erwhnten Gebiet unterdrckte.
Anfang August 1919 begann die Periode der letzten Kmpfe mit den
438
Bolschewiken die Vorbereitung der entscheidenden Kriegsoperation von Zarasai
sowie die Vertreibung der Bolschewiken aus Litauen, die bis zum Ende des Krieges
mit Sowjetrussland andauerte.
Die im Sommer 1919 lang whrende passive Position der litauischen Armee an
der Kampflinie der Seen Salakas-Dusetos-Subat erlaubte den Bolschewiken
aufzuatmen, ihre Truppenteile zu reorganisieren und weiterhin die Einheimischen im
besetzten Teil der Ostauktaitija zu misshandeln. Die litauische Heeresleitung hatte
einen detaillierten operativen Plan fr Zarasai entworfen, ihn mit Offizieren der
Brigaden (den ehemaligen auserwhlten) von Ukmerg und Panevys errtert, die
nun neue Streitkrfte erhielten und mit Geschossen und Nahrungsmitteln versorgt
wurden. Nachdem die Versorgung sowie Vorbereitungen verrichtet waren, begann
am 24. August der groe Angriff auf die Bolschewiken. Nach einem Tag wurde bereits
Zarasai eingenommen, und nach einigen Tagen mussten sich die Bolschewiken hinter
die Dna zurckziehen, man bentigte im Kampf mehr keine geschickten Manver,
man war auf Position gegangen. Obwohl die Front im Kampf gegen die Bolschewiken
bis Anfang 1920 bestand, lauerten keine Gefahren mehr. So endete die Operation bei
Zarasai fr die litauischen Streitkrften mit einem ehrenvollen Sieg.
Litauens begonnene, lange andauernde Verhandlungen Litauens mit
Sowjetrussland endeten schlielich am 12. Juli 1921 mit der Unterzeichnung eines
Friedensvertrages. Mit diesem erkannte Sowjetrussland fr alle Zeiten die
Souvernitt Litauens an sowie die Zugehrigkeit von Vilnius, des Gebietes Seinai
und anderer verhltnismig weiter Territorien in Ostlitauen als Teil unseres Staates
an. Die Anerkennung der Souvernitt strkte Litauens internationale Lage. Die
Staaten der Entente mussten Litauens Existenz bercksichtigen. Dieser Vertrag
verlieh Litauen eine feste juridische Position in den internationalen Institutionen.
Die ausschlaggebenden Kmpfe mit den Bolschewiken, die in Nordlitauen und
im lettischen Kurland gefhrt wurden, vereinigten die Gegner der baltischen Staaten
unter ihnen auch Litauens in Truppenteile unter der Fhrung von Bermondt.
Diese Freiwilligentruppen, gegrndet von russischen Monarchisten und Deutschen,
waren bedeutende Streitkrfte, gefhrlich fr die baltischen Staaten, da sie offen
gegen ihre Unabhngigkeit auftraten und mit ihnen ber Streitfragen nicht
verhandeln wollten. Im Sommer 1919 entstand zwischen der litauischen Regierung
und der Armee unter Fhrung des Obersten P. Bermondt ein militrischer Konflikt.
Im Laufe der militrischen Operationen, die gegen die Truppen von Bermondt
gerichtet waren, sind drei Etappen zu unterscheiden. Die erste von ihnen umfasst
die Zeit, in der sich die Bermondttruppen in Nordlitauen festsetzten (Ende Juli bis
Mitte Oktober 1919).
Als die litauischen Streitkrfte schwere Kmpfe fhrten mit den Bolschewiken
an der Dnafront, benutzten die Bermondttruppen die ihnen gnstige Lage und
marschierten am 26. Juli 1919 in Kurnai ein, befestigten dort ihre Positionen, fhlten
sich wie auf einem eroberten Territorium und begannen in das Land weiter
vorzudringen. Vielzhlige Raubzge und grausame Requisitionen fanden statt. Die
Bermondttruppen begannen die litauischen Streitkrfte von den strategisch wichtigen
Wegen zu verdrngen, um sich eine absolute Sicherheit zu schaffen. Die Regierung
Litauens betrachtete die Bermondtanhnger als eine groe Gefahr fr Litauens
439
Unabhngigkeit. Deshalb wurde am 9. Oktober 1919 im ganzen Land der
Kriegszustand verhngt und am 16. Oktober wurde der Beschluss gefasst, die Feinde
mit Gewalt aus Litauen zu vertreiben.
Es begann die zweite Etappe des Kampfes (Mitte Oktober bis Mitte November
1919) an der Bermondtfront: eine Konzentration von litauischen Streitkrften und
die Vorbereitung zur Militroperation bei iauliai.
Mitte Oktober 1919 entstand gegen die Bermondttruppen eine besondere Front,
an der als Befehlshaber der sich im Kampf gegen die Bolschewiken ausgezeichnete
Oberstleutnant K. Ladyga eingesetzt wurde; er fhrte vielzhlige nderungen in
der Organisation der Streitkrfte ein (es wurden in die Armee viele ltere Mnner
eingezogen, im Ausland wurde die notwendigste Ausstattung fr die Armee,
Uniformen u. a. erworben), das allgemeine Ansehen des Militrs vernderte sich,
viel besser war die Stimmung in der Armee.
Obwohl nach der Einnahme der Bahnstation Radvilikis durch die
Bermondttruppen eingenommen hatten, der Eisenbahnverkehr zwischen Kaunas
und den sich an der Front gegen die Bolschewiken befindlichen Streitkrften
abgebrochen war und deren Versetzung an die Front gegen Bermondt nur langsam,
schwer verwirklicht wurde einen ganzen Monat anhielt, gelang es doch gegen
den Feind an 11.500 12.000 Krieger einzusetzen, die den Vormarsch des Gegners
aufhielten und seine Angriffe systematisch unterbanden.
Am 4. November 1919 begann mit dem Angriff der Streitkrfte die dritte
Etappe, die bis Mitte Dezember anhielt und die Liquidierung des Abenteuers von
Bermondt in Litauen bezweckte. Die Operation fhrte zur Umzingelung der Stadt
iauliai von Norden und Sden, und zugleich fanden Angriffe in Richtung
Radvilikis-iauliai statt. Bereits am nchsten Tag nach sehr heftigen Kmpfen wurde
das grte Organisationszentrum der Bermondter Radvilikis eingenommen.
Darauf wurden andere von den Bermondter Streitkrften besetzte litauische
Ortschaften befreit und am 14. Dezember 1919 war das Abenteuer der Bermondter
in Litauen beendet. Dieses Ereignis die Liquidierung vernichtete endgltig die
Plne der Deutschen, Litauen zu kolonisieren.
So ist das Jahr 1919 eine der schnsten Seiten in der Geschichte des
wiedergeborenen Litauens und der litauischen Streitkrfte: Es sind die errungenen
Siege gegen zwei mchtige Feinde gegen die russichen Bolschewiken und gegen
Bermondt. Doch die Kmpfe um die Unabhngigkeit endeten nicht mit diesen Siegen.
Die Litauer mussten noch auf diplomatischem Gebiet und auch mit ihren Streitkrften
gegen das benachbarte Polen kmpfen.
Die Polen lehnten von altersher die nationale litauische Bewegung ab, die sie
als Separatismus oder Litvomanie betrachteten und pflegten jahrhundertelang
die den Litauern unannehmbaren, veralteten Ideen der Union. Die Beziehungen
Litauen mit Polen waren historisch so ungnstig verflochten, dass nach der
jahrhundertelangen Unterdrckung durch das Zarenregime die wiedergeborenen
Vlker die Litauer und die Polen nicht imstande waren, auf friedliche Weise die
umstrittenen Probleme zu lsen und die Grenzen ihrer wiederhergestellten Staaten
zu ziehen. Die Bemhungen der Polen ein porozumienie, eine Vereinbarung, zu
erreichen, begleiteten gewhnlich absolut unannehmbare, unehrenhafte, aggressive,
440
das Nationalgefhl der Litauer beleidigende Vorschlge. Die fhrenden polnischen
Schichten, unter denen sich wenigstens anfangs ziemlich viele Vertreter des Adels,
der Magnaten befanden, demonstrierten hufig ihren Hochmut und ihre Intoleranz
gegenber den Politikern des wiedererstandenen Litauens, die grtenteils
aufgewachsen waren unter dem Strohdach, in den moosbedeckten Htten. Als
das unabhngige Litauen bereits gegrndet war, zog Polen dessen Anerkennung
dahin anstatt als erstes Land das wiedergeborene und wiedererstandene junge
Litauen anzuerkennen, whrend in der polnischen Presse hufig die Bezeichnung
Litwa Kowienska auftauchte. Auf solche Weise zeigte das benachbarte Polen
Litauen gegenber keine Sympathie, wurde einer der gefhrlichsten Gegner des
wiederentstandenen unabhngigen Litauens, mit dem schwere Kmpfe begannen.
In diesen Kmpfen sind einige Etappen zu unterscheiden.
Die erste von ihnen, die Zeit, in der der litauisch-polnische Konflikt heranreifte,
dauerte bis zum 19. April 1919. Bereits am Vorabend des Ersten Weltkrieges und
spterhin hielten die litauischen Politiker und Aktivisten im gesellschaftlichen Leben
fr ihr Ideal die Wiederherstellung eines eigenen Staates mit der Hauptstadt Vilnius
auf dem Territorium, das in historischen Zeiten von den litauischen Stmmen
bewohnt war. Die polnischen Ideologen indessen verkndeten im Gegensatz dazu
in dem Kommuniqu der staatlichen Liga noch 1916 die These, dass sich ihr Staat
nicht auf das ethnographische Prinzip sttzen drfe, sondern gleichzeitig litauische
und russische Gebiete umfassen msse wie auch den Kstenrand der Ostsee. Sie
versuchten auf verschiedene Art zu beweisen, dass das nicht allein die historischen
Traditionen forderten, sondern auch die wirtschaftlichen und politischen Interessen
des zuknftigen Polens. Die Endeken und die Pilsudskianhnger, die beiden
politischen Hauptgruppen, die Polens Politik bestimmten, wiesen Vilnius eine
besondere Stellung zu: es sollte einer der Sttzpunkte sein bei der Grndung von
Gropolen. Spterhin wurde es augenscheinlich, dass die herrschenden Schichten
in Polen nicht allein den Anschluss ihrer ehemaligen Ostgebiete anstrebten sondern
auch den des ethnographischen Litauens. Das jedoch widersprach ganz und gar
den nationalen Aspirationen des litauischen Volkes. Die erwhnten Ziele Polens
und die daraus folgende praktische Ttigkeit seiner Regierungsschichten entzndeten
den Funken des militrischen Konflikts, der Vilnius wegen entstand. Die Vilniusfrage
lag dem gesamten Komplex der litauisch-polnischen Beziehungen zugrunde.
Anfang Dezember 1918 hatte die polnische Regierung bereits einen Plan der
Besetzung der litauischen bzw. belorussischen Territorien vorbereitet und schuf in
Vilnius wie auch in dessen Gebiet Militrorganisationen. Die polnische Fhrung
hielt fr die Hauptaufgabe ihrer Ostpolitik die Einnahme von dieser Stadt bzw. von
dem ganzen Gebiet, darunter auch von dem von Biaystok, das als polnisch-
belorussisches Litauen bezeichnet wurde.
Als die Deutschen sich aus Vilnius zurckgezogen hatten und die Gefahr, die
von der sich nhernden Roten Armee ausging, grer wurde, verkndigten die Polen
am 1. Januar 1919 ohne Litauens rechtmige Regierung berhaupt zu bercksichtigen,
dass sie die Stadt eingenommen hatten. Obwohl der erste polnische Marsch nach
Litauen um die Jahreswende 1918/1919 nicht gelang, da die Polen sich den
Bolschewiken nicht hrter widersetzen konnten, verzichtete Polens Regierung nicht
441
auf die Idee, die Kriegsaktion zu wiederholen und wartete allein auf eine passende
Gelegenheit, indem sie politische und militrische Vorbereitungen traf.
Die zweite Etappe des polnischen erweiterten Angriffs auf Litauen dauerte
vom 19. April 1919 bis Mitte Juli 1920. Die Polen nutzten eine gnstige Gelegenheit
aus, als im Dreieck Marcinkonys-Vilnius-Lyda auf dem Gebiet, auf dem
bolschewistische Truppenteile disloziert waren, eine groe Lcke entstand, griffen
am 19. 21. April 1919 pltzlich Vilnius an und besetzten die Stadt. Sowohl Vilnius
als sein Gebiet besetzten die Polen, ohne ihre Kampfhandlungen in bereinstimmung
zu bringen mit denen der litauischen Armee, die auch gegen die Bolschewiken
kmpfte. Nach der Besetzung von Vilnius drangen die Polen weiter auf das litauische
Territorium ein und erreichten bis Mitte Mai 1919 irvintos, Giedraiiai, Linkmenys,
Ignalina, Adutikis, den Naruio-See und hatten von der linken Seite Kontakte mit
den Truppenteilen der litauischen Streitkrfte aus Ukmerg. Ungeachtet der
freundschaftlichen Beziehungen, drangen die Polen an einzelnen Stellen auch in
Gegenden ein, die zum Herrschaftsbereich Litauens gehrten, besetzten Daugai,
Butrimonys, Uuguostis und andere Ortschaften. Alle in Litauen und Weirussland
eingesetzten polnischen Streitkrfte bildeten die sog. litauisch-weirussische Front.
Die Friedensverhandlungen, die Anfang 1919 in Paris stattfanden sowie die
Ansicht der westeuropischen Staaten, die lange bestehen blieb nmlich dass die
Sowjetmacht in Russland nicht stabil und unannehmbar sei, ermunterten die Polen,
eine friedliche Verabredung zu meiden und ermchtigten sie gewisse Handlungen
zu vollziehen. Da im Pariser Vertrag die litauischen Grenzen nicht przisiert waren,
begannen sehr bald Auseinandersetzungen zwischen dem faktisch bereits
wiederhergestellten, doch vom Vlkerbund noch nicht anerkannten Litauen und
dem benachbarten Polen. Angesichts des Geschehenen und der Konfliktsituation
versuchte die Entente mit Versptung das Problem der litauisch-polnischen Grenze
zu lsen, indem sie eine Demarkationslinie festsetzte, da direkte Verhandlungen
zwischen diesen beiden Staaten nicht stattfanden. Polen vertrat den Standpunkt,
dass die Zeit noch nicht gnstig sei, die Angelegenheiten mit Litauen zu regeln. Wie
es sich bald herausstellte, wollte Polen die von der Entente festgesetzte
Demarkationslinie auch nicht respektieren.
Obwohl Polen ausgedrckt hatte, dass es nicht beabsichtige, das Grenzproblem
endgltig zu lsen und ungeachtet seiner augenscheinlichen Aggressivitt und der
Infiltration in die von Litauen bereits beherrschten Gebiete, wollte Litauen die ganze
Zeit mit Polen die umstrittenen Fragen friedlich lsen, indem es Untersttzung bei
der Entente suchte. Die letzteren indessen hatten eigene Angelegenheiten zu ordnen,
orientierten sich anfangs auch wenig in den osteuropischen nationalen Problemen
und beobachteten allein verhltnismig lange die Ereignisse. Endlich begannen sie
das Geschehene zu bercksichtigen und erkannten Litauen de facto an (den 24.
September 1919 England, den 11. Mai 1920 Frankreich); dabei begannen sie
Litauen materiell und aus diplomatischer Sicht zu untersttzen. Doch das Problem
der Grenze zwischen Litauen und Polen wurde nicht gelst.
Die in Litauen und Polen ttigen Militrmissionen der Entente, die miteinander
im engen Kontakt standen, interessierten sich fr die litauisch-polnischen
Beziehungen, versuchten sie zu regeln; doch in den uersten Fllen stellten sie sich
442
auf die Seite der Polen und vereinbarten sich mit diesen. Die Staaten der Entente,
besonders Frankreich, begnstigten Polen: da Polen in militrischer Hinsicht eine
bermacht an Streitkrften hatte, konnte es Litauen offen berfallen und versuchen,
es zu okkupieren. Doch der hartnckige Widerstand der litauischen Streitkrfte, die
Annahme, dass ein solcher berfall Polens Ansehen in vielen Staaten der ganzen
Welt vermindern wrde u. a. Umstnde hielten die polnische Regierung von einem
offenen Einsatz ihrer Truppen ab. Deshalb bemhten sich die polnischen Politiker
und das polnische Militr Litauen von innen zu sprengen und organisierten 1919
einen misslungenen Aufstand der Peoviaken (Mitlieder der polnischen Organisation
Polska Organizacja Wojskowa), fr den sie die schwachen Stellen in den eben
gegrndeten litauischen Streitkrften ausnutzten. Bis Mitte 1920 zog sich die
Verabredung mit Litauen hinsichtlich einer Frage hin; das strebte Polen bewusst an,
und dabei lie es verschiedene Missverstndnisse aufkommen; es kam sogar zu
bewaffneten Zusammensten des Militrs von beiden Seiten in den Bezirken von
irvintos, Ukmerg, Utena u. a. sowie im Gebiet von Seinai.
Die dritte Etappe der Rckerstattung des von den Polen okkupierten litauischen
Territoriums im Sommer 1920 (7. Juli 28. August) ist verbunden mit den
Kriegsoperationen der russischen Bolschewiken gegen die Polen auf litauischem
Territorium. Die historische Entwicklung der nationalistischen Ideen der Polen sowie
ihre Verbreitung einerseits und andererseits die vor kurzem in Sowjetrussland
entstandene im Kommunismus wurzelnde Aggressivitt gemeinsam mit der
Verteidigung der sich herausgebildeten nationalen russischen Interessen fhrten zu
unvermeidlichen Kampfhandlungen zwischen den Russen und den Polen im Frhling
1920, da der 1919 stattgefundene Krieg zu keiner friedlichen Entwicklung der
wechselseitigen Beziehungen gefhrt hatte.
Als sich im Juli 1920 die westlichen Flgel der polnischen sowie der russisch-
bolschewistischen Armee den von den litauischen Streitkrften eingenommenen
Positionen an der Front nherten, bemhten sich sowohl die Polen als auch die
Russen auf diplomatischem Wege die litauische Regierung fr sich zu gewinnen.
Am 4. Juli erkannte Polen de facto Litauen an und am 10. Juli unterzeichnete es in
der Stadt Spa unter dem Druck der Verbndeten eine Protokoll, nach dem es Litauen
sofort die Stadt Vilnius samt Gebiet gem der von den Verbndeten am 8. Dezember
1919 festgesetzten sog. Curzon-Linie zu berlassen hatte. Durch die Anerkennung
von Litauen de facto wollte Polen die Beziehungen zu Litauen besser gestalten, da
die Haltung der litauischen Streitkrfte whrend des Krieges zwischen Russland
und Polen eine wichtige Rolle spielen konnte. Doch waren es keine Handlungen
gewesen, die vom guten Willen der polnischen Fhrung hinsichtlich Litauen zeugten:
Polen plante nicht, beeilte sich nicht, Vilnius Litauen zu berlassen.
Die Regierung Sowjetrusslands, die die Attacken des rechten Flgels ihrer
Armee sichern wollte, beschloss schnell die Beziehungen mit Litauen zu regeln, beeilte
sich, die sich lang dahinziehenden Moskauer Friedensverhandlungen mit den
Litauern zu beschleunigen und unterzeichnete am 12. Juli 1920 den Friedensvertrag,
nach welchem Grodno/Gardinas und Vilnius mit dem Vilniuser Gebiet als zu Litauen
gehrend anerkannt wurden. Doch sehr bald, als Sowjetrussland in den Kmpfen
gegen Polen groe Erfolge zu verzeichnen hatte, begann es fr Litauen eine
443
Sowjetregierung zu organisieren. Deshalb geschah es nun, obwohl formell die
litauisch-russischen Beziehungen geregelt waren, dass sich diese in anderer Richtung
zu entwickeln begannen. Als die Russen den Angriff auf die Polen in Litauen
begannen, entstanden zwischen den litauischen und russischen Truppenteilen sofort
Missverstndnisse, die mancherorts zu offenen Kmpfen fhrten. Als die Russen
Erfolge ihrer Streitkrfte in den Kmpfen mit den Polen verzeichneten, beinahe
Warschau erreichten, beachteten sie fast berhaupt nicht die Forderung der Litauer,
ihnen sofort Vilnius zu bergeben und sich nach dem Osten zurckzuziehen von
der im Friedensvertrag festgesetzten Grenze. Und allein nach den fr die Russen
erfolglosen Kmpfen an der Weichsel, als Litauens Regierung streng forderte ihr
Vilnius zu bergeben, verlieen die Bolschewiken auf Befehl des Vorsitzenden des
Revolutionsrates der Republik Russland L. Trozki die Hauptstadt, in die den 26.
August feierlich die litauische Armee einmarschierte.
Die neutrale Position der Regierung Litauens im russisch-polnischen Kriege
fhrte dazu, dass keine von den kmpfenden Seiten, die Litauens Neutralitt
achteten, die eigentlich zu Litauen gehrenden Territorien fr ihre Kampfoperationen
benutzten. Doch im Laufe der polnisch-russischen Kmpfe blieben manche litauische
Gebiete, die bis dahin noch nicht unter der Herrschaft von Litauen standen, ohne
jegliche Verwaltung. Diese Gebiete nahmen die litauischen Truppenteile bei der ersten
Gelegenheit ein.
Als die Rote Armee in Litauen einmarschierte, bemhte sich Litauens politische
und militrische Fhrung so schnell und so viel wie mglich von den Gebieten des
Landes zurckzubekommen, die frher unter polnischer Okkupation gewesen waren.
Mit dieser Aufgabe begann man sich am 7. Juli zu befassen und das Ende fand in
den letzten Augusttagen statt als einige polnische Truppen, die sich widersetzten,
umzingelt und entwaffnet wurden und als in der Sd-Suvalkija die im Moskauer
Vertrag festgelegte Grenzlinie erreicht war im Gebiet von Augustow-tabinas-
Dambrava-Adomaviiai, wobei man eine gewisse Zeit mit den polnischen Truppen
berhaupt nicht in Berhrung kam. Grodno/Gardinas blieb von den Bolschewiken
besetzt.
Diese Etappe endete mit der Versicherung der Polen, dass sie das ein friedliches
Abkommen anstrebende Litauen nicht angreifen wollt sowie mit den in Kaunas am
27. 31. August stattgefundenen erfolglosen Verhandlungen zwischen Polen und
Litauen: Polen versuchte wieder einmal, die Wachsamkeit unserer Politiker und
unseres Militrs abzulenken, um auf diese Weise leichter die sdliche Suvalkija zu
besetzen.
Die vierte Etappe des litauisch-polnischen Konflikts im Herbst 1920 begann
am 28. August 1920 im Sden der Suvalkija mit den Angriffen der Polen; nun wurde
es augenscheinlich, dass unsere Nachbarn aus dem Sden selber ihre aggressiven
Plne verwirklichen wollten, und die in Kaunas noch stattfindenden Verhandlungen
allein dafr benutzt wurden, besser die Lage auf der litauischen Seite kennenzulernen,
um sich erfolgreich fr die weitere Aggression vorzubereiten. Zugleich klrte sich
die Haltung der Militrvertreter der Missionen auslndischer Staaten, die als
Vermittler aus Polen nach Litauen hin- und zurckfuhren, doch nicht ganz neutral
waren und fr Litauen keine besondere Zuneigung aufwiesen.
444
Ungeachtet der Verhandlungen fhrten die Polen ihre operativen Aufgaben
aus, indem sie sich bemhten im Walde von Augustow ein Territorium zu besetzen
als Basis fr die gegen die Russen gerichteten Unternehmen. Am 28. August, nachdem
die Polen Augustow eingenommen hatten, drangen sie weiter in die Suvalkija ein,
nahmen nach drei Tagen Suvalkai und Seinai ein. So begannen denn die Polen den
Krieg mit Litauen, ohne ihn erklrt zu haben. Der im Sden der Suvalkija dislozierten
schwachen litauischen Marijampol-Gruppe gelang es nicht Grodno/Gardinas
einzunehmen und auch nicht innerhalb der Grenzen von Augustow bzw. Lipsk
sich zu halten. In dieser Operation, die gegen die schwachen und verstreuten
Marijampol-Gruppen gerichtet waren, wurden vielzhlige polnische Truppenteile
eingesetzt. Auerdem hatten die litauischen Truppen von ihrer Fhrung keine
eindeutige Anordnung bekommen, ob sie mit den Polen weiterhin kmpfen oder
nicht kmpfen sollten. Es ist paradox, doch in manchen Fllen berieten sich die
Fhrer einiger litauischer Truppenteile mit den Polen, wie zu handeln sei.
Der pltzliche Angriff der Polen in der Suvalkija zwang die litauische
Kriegsfhrung Mittel anzuwenden, um sich der polnischen Aggression zu
widersetzen. Doch gab es in der Obersten Fhrung der litauischen Streitkrfte keine
einheitliche Meinung bezglich des Kampfes gegen die Polen, nmlich ob das
Vordringen des Feindes aufzuhalten sei. Der Oberste Befehlshaber der Armee
Oberstleutnant K. ukas empfahl dem Befehlshaber der Armee Oberstleutnant
K. Ladyga Stellung einzunehmen an der Linie Memel Augustower Kanal
Schwarze/Juodoji Ania, dort Schtzengraben anzulegen und keinen Schritt weiter
vorzudringen. Doch der Armeefhrer Oberstleutnant K. Ladyga bercksichtigte
nicht diesen Rat, ging an die Front und befahl in die Wlder von Augustow zu
marschieren, in die Gegend hinter dem Augustower Kanal vorzudringen.
Indessen hielten sowohl die Russen als auch die Polen fr ihr wichtigstes Gebiet
das nrdliche das von Gardinas und widmeten ihm besondere Aufmerksamkeit.
Die Polen, die ihren linken Flgel sicherstellen wollten, beschlossen vorerst nach
Norden aus den Augustower Wldern des Augustower-Lipsker Gebietes die
ehemaligen litauischen Truppenteile zu verdrngen. Der fr diese Aufgabe
bestimmten operativen Gruppe unter Fhrung des Oberstleutnants des Generalstabs
A. Nienewski, wurde befohlen, die Suvalkija von den Feinden zu subern und einen
freien Weg an die Memel wie auch nrdlich von Grodno zu sichern sowie sich fr
weitere feindliche Angriffe vorzubereiten. In den operativen Befehlen der polnischen
Kriegsfhrung wurden bewusst die Litauer nicht erwhnt, doch in den ganz
geheimen Direktiven war darauf hingewiesen, dass die Litauer als Feinde zu
betrachten seien genau so wie die Bolschewiken, insofern sie sich mit diesen
mitbettigen. Deshalb wurde den im Sden der Suvalkija eingesetzten polnischen
Truppenteilen nichts mitgeteilt ber die wahre Lage der Dinge, damit sie annahmen,
dass sie mit den Bolschewiken, nicht mit den Litauern kmpften. In seiner geheimen
Direktive wies der Fhrer der polnischen Armee darauf hin, dass alle Gebiete, die
bis zum berfall der Bolschewiken von den Polen beherrscht wurden, auch weiterhin
zu Polen gehren sollten. Die Einnahme der Stadt Suvalkai/Suwalki hatte noch ein
politisches Ziel: sie sollte die Einnahme des ganzen Suwalker Gebietes symbolisieren.
Der unerwartete polnische berfall auf die Suvalkija entrstete ganz Litauen
445
und schrte den Hass gegen die Polen, der auch frher bedeutend war wegen der
vielzhligen aggressiven Handlungen 1919 und spter. Die wenig bewaffnete und
schwache Marijampol-Kampfgruppe bekam den Befehl des Armeefhrers, die Polen
zu verdrngen und den Sden des Augustower Forstes zu erreichen, der frher als
Grabower-Augustower-Lipsker-Grodnoer Grenzgebiet galt, obwohl nach den
stattgefundenen Kmpfen und Mrschen die Truppenteile sehr mde waren. Den
Angriff begann die Gruppe von Marijampol am 2. September 1920 von der
Ciplikiai-Berininkai-Sopochin-Grenze; nach schweren Mrschen, sehr ermdet,
erreichte sie die Eisenbahnlinie Suwalki-Augustow-Grodno, die die Grenze bildete;
doch diese Stdte einzunehmen gelang ihr nicht. Aus den gegen die Polen
kmpfenden drei Gruppen wurde von den Fhrern kleinere gebildet. Die einzelnen
kleinen Truppenteile waren voneinander durch groe Flchen abgesondert, und
manchmal waren ihre Fortbewegungen in zeitlicher Hinsicht nicht aufeinander
abgestimmt in einem sehr groen Zeitraum. Die Truppe in Marijampol hatte allein
eine Schwadron, es gab weder Mglichkeiten der Auskundschaftung noch der
Aufrechterhaltung der Beziehungen.
Die Polen, die viele Reitertruppen hatten und andere Mglichkeiten der
Auskundschaftung, erfassten bald die gefhrliche und schwere Lage der sehr weit in
den Wldern von Augustow verstreuten litauischen Gruppe aus Marijampol. Den 4.
September begannen die Polen, nachdem sie die operative Niewerski-Gruppe verstrkt
und noch andere Truppenteile zur Untersttzung ihrer Armee angeschlossen hatten,
die einzelnen, in den Wldern von Augustow verstreuten litauischen Truppen
anzugreifen und zu schlagen, denen weder die Nachbarn noch die Reserven irgendeine
Hilfe leisten konnten. Deshalb entwickelten sich die Kmpfe der Marijampol-Gruppe
sehr bald zu bewaffneten Zusammensten von isolierten Truppen, sogar von Haufen
sowie kleinen Gruppen. Nach groen Verlusten war die Marijampol-Gruppe
gezwungen ihre Ausgangsposition einzunehmen. Die Heeresleitung beschloss diese
Gruppe zu strken und versetzte am 11. 12. September in die Suvalkija die 3.
Infanteriedivision. Nach der Einsetzung einer neuen Fhrung der Gruppe sowie der
Umordnung ihrer Teile war man zur Verteidigung bereit.
Durch die Vermittlung der Vlkerbundstaaten begannen die litauisch-
polnischen Verhandlungen ber einen Waffenstillstand. Vor dem Abkommen wurde
Seinai wiedererobert und die Smolany/Smalnai-Gibai-Grenze erreicht. Am 14.
August, als von beiden Seiten die Kriegshandlungen aufhrten, begannen die
Truppenteile von Marijampol die von ihnen eingenommenen Positionen zu
befestigen. Die in Kalvarija stattgefundenen Verhandlungen wurden jedoch
abgebrochen, ohne dass eine Vereinbarung getroffen war. Obwohl als Resultat der
Kmpfe die Polen die Waldflchen von Augustow eingenommen und auf solche
Weise den linken Flgel ihrer Armee II sichergestellt hatten, wurden gegen sie
ausgezeichnete litauische Truppenteile eingesetzt, was sie in Betracht zu ziehen
hatten; doch gelang es ihnen nicht, den fr die weiteren Operationen wichtigen
Knotenpunkt der Seinai-Landstraen einzunehmen.
Die weiteren Kriegshandlungen der Polen in der Suvalkija waren eng
verbunden mit den sehr bald darauf begonnenen Operationen gegen die Russen.
Die Polen kannten sich gut aus in den litausich-russischen Beziehungen, die sich so
446
entwickelten, dass die bereits schwachen litauischen Truppenteile beinahe berall
die im litauisch-russischen Friedensvertrag festgesetzte Grenze erreicht hatten,
whrend 2/3 der litauischen Streitkrfte an den Kampfhandlungen in der
Sdsuvalkija teilnehmen mussten. Dadurch war der linke Flgel der polnischen 2.
Armee, der in das bereits unter litauischer Herrschaft stehende Territorium des
Vilniusgebietes eingedrungen war, sicher, dass nichts Unerwartetes geschehen werde
und nichts den Einmarsch in Vilnius verhindern knne. Es ist anzunehmen, dass
dieses letzte Motiv, das von den polnischen Autoren nicht erwhnt wird, den grten
Einfluss auf das Oberkommando der polnischen Armee ausgebt hatte, als es die
Richtung der Angriffsbewegung bestimmte. Die Lage, in der sich die litauischen
Streitkrfte befanden, war den Polen fast immer sehr gut bekannt. Sie nahmen an,
dass sich auch whrend dieses Angriffs ein Teil der russischen Streitkrfte von der
Memel/Nemunas in Richtung Vilnius zurckziehen wrde und dadurch eine
gnstige Situation entstehen werde, diese Feinde zu verfolgen und Vilnius
einzunehmen.
Whrend der Kmpfe mit den Russen strkten die Polen ihre Streitkrfte auch
an der Front gegen Litauen, konzentrierten daselbst die Elite des Flgels des 2. Armee,
nmlich zwei Infanteriedivisionen und zwei Kavelleriebrigaden. Diese Elitetruppen
griffen pltzlich, ganz unerwartet an, brachen den Widerstand der Litauer mit
Flgelangriffen, nahmen Seinai, Kapiamiestis, Veisiejai sowie eine Reihe anderer
Ortschaften ein; die litauischen Truppenteile erlitten groe Verluste. Am 23. Sep-
tember berquerten die polnischen Streitkrfte die Memel/Nemunas bei Druskininkai,
befanden sich nun im Rcken der Bolschewiken und erreichten den Flgel der
litauischen Armee. Da die Polen einen Korridor zwischen Litauen und
Sowjetrussland bilden sowie sich auf Lettland sttzen wollten, schickten sie eine
ihrer Divisionen in Richtung venionys.
Die September 1920 in der Sd-Suvalkija stattgefundenen Kmpfe mit den
Polen galten fr die grten, verlustreichsten und erfolglosesten unter allen, die
damals fr Litauens Unabhngigkeit gefhrt wurden. Es gab viele Ursachen, die
diese Niederlage bedingten. Die wichtigsten sind folgende: es mangelte dem
Oberkommando an Erfahrung, die Kriegsfhrung war schlecht, die Truppenteile
verstreut, die Nachrichtenbermittlung ungengend, es fehlte an Kavallerie u. a.
Die vierte Etappe des Kampfes gegen die Polen endete den 7. Oktober 1920
mit der Unterzeichnung des Vertrags von Suvalkai/Suwaki.
Die fnfte Etappe, die Kmpfe mit den eligowski-Anhngern, begann am 8.
Oktober 1920 nach dem sog. Aufstand des Generals L. eligowski, der mit dem
Marsch nach Vilnius anfing, mit der schmerzlichen Niederlage der Polen bei irvintos
und Giedraiiai am 30. November endete und dem um 24 Uhr begonnenen
Waffenstillstand. Ungeachtet des sehr schmerzlichen Schlages, den der litauische
Staat erhalten hatte, als Litauens Hauptstadt Vilnius vom General eligowski besetzt
wurde und die Polen sich gegen den eben von ihnen unterzeichneten Vertrag von
Suvalkai wandten, leisteten die Litauer effektiven Widerstand gegen die sich ins
Land drngenden polnischen Streitkrfte und zwangen die Polen auf ihren Plan zu
verzichten nmlich die litauische Regierung zu strzen und mit Gewalt einen
unierten Staat zu grnden. Also haben die eben im Entstehen begriffenen jungen
447
litauischen Streitkrfte eine auergewhnlich schwere Prfung bestanden. Sie hielten
sich wrdig whrend der Kmpfe um die Selbstndigkeit.
Dabei ist aber zu bemerken, dass die litauische Heeresleitung sich viel klger
1920 verhalten htte, wenn all ihr Bestreben darauf gerichtet wre, das in jenem
Sommer von den Bolschewiken zurckerstattete Vilnius zu befestigen sowie fr seine
Existenz zu sorgen und sich nicht in das Waldgebiet von Augustow zu drngen.
Dann wre es vielleicht mglich gewesen, die Divisionen des Generals eligowski
nicht erst bei irvintos und Giedraiiai aufzuhalten, sondern viel frher, so dass sie
Vilnius nicht erreicht htten und es keine Auseinandersetzung hinsichtlich Vilnius
gegeben htte.
Obwohl die litauischen Streitkrfte Vilnius nicht zurckgewinnen konnten
und 1/3 von Litauens Territorium zeitweilig von Polen besetzt war, gelang es doch,
die Existenz von Litauen juristisch zu besttigen als Staat unter anderen Staaten der
Welt, ein vollwertiges Mitglied des Vlkerbundes zu werden und selbststndig seine
Zukunft zu gestalten.
448
Priedai
1 priedas
1919 m. kovo 1 d. Lietuvos sutartis su Latvija dl paskolos
Latvijai 5 mln. marki ir dl naudojimosi Liepojos uostu
Lietuvos Vyriausyb, atstovaujant jos galiotiniams: Ministeriui Pirmininkui
M. Sleeviiui, Prekybos ir Pramons Ministeriui J. imkui, Finans Ministerijos Val-
dytojui V. arneckiui, Susisiekimo Ministerijos Valdytojui J. imolinui, Krato Ap-
saugos Ministeriui M. Velykiui ir Latvijos Vyriausyb, atstovaujant jos galiotiniui
Latvijos Ministeriui Pirmininkui K. Ulmaniui, sudar i sutart:
1. Lietuvos Vyriausyb utikrina imokjim penki milijon vokiei marki
(Ob-Ost) paskolos, kuri Latvijos vyriausyb yra utraukusi 1919 m. vasario 28 d.
Lietuvos Prekybos ir Pramons Banke.
2. Latvijos Vyriausyb pasiada priimti siuniamas Lietuvos Vyriausybs Lie-
pojaus uost prekes ir karo mediag neribotame kieky. Lietuvos vyriausyb gali
vykdyti ikrovim savo priemonmis ir turi teiss savo preki aprangai pasisti
Liepoj reikiam ginkluot pajg.
3. Lietuvos Vyriausyb turi teiss sigyti arba isinuomoti Liepojaus uoste san-
dlius arba jiems vietas ir ant sigyt arba inuomot iam reikalui ems sklyp
statyti patalpas, krante iose patalpose savo prekes ir karo mediag ir saugoti jas
savo ginkluota jga.
Tose vietose, kur krantas arba uosto sandliai yra Latvijos valstybs turtas,
Latvijos vyriausyb pasiada suteikti Lietuvos Vyriausybei naudojimuisi reikiamus
kranto plotus arba sandlius u mokesn, kuris tose vietose yra laikomas bendrai
priimtu.
4. Atjusioms Liepojaus uost ir skirtoms Lietuvos Vyriausybei prekms ir
karo mediagai perveti Latvijos Vyriausyb pasiada duoti Lietuvos Vyriausybei
utenkamai riedmen ir kitoki transporto priemoni, atsivelgiant kiek, kur ji
pati turs.
5. Prekms ir karo mediagai i Liepojaus Lietuv ir atvirkiai perveti Lie-
tuvos Vyriausyb turi teiss naudotis savo traukiniais ir kitomis transporto priemo-
nmis.
6. Ateinanioms Lietuvos Vyriausybei Liepoj prekms ir karo mediagai
apsaugoti Lietuvos Vyriausyb turi teiss vietoje ir arti i preki ir mediagos trans-
porto keliu laikyti reikiamas ginkluotas pajgas.
7. Lietuvos ginkluotoms pajgoms, iki jos yra Latvijos teritorijoje, taikomi ben-
dri io krato kariki nuostatai, kiek ie nuostatai nesiaurina teikiam Lietuvos vy-
riausybei ia sutartimi teisi.
Latvijos vyriausyb aprpina esamas Latvijos teritorijoje Lietuvos kariuome-
ns dalis reikiamu proviantu nustatytomis Latvijoje intendantros kainomis.
8. Visos tranzitu Lietuv pro Liepojaus uost veamos per Latvijos teritorij
arba priklausaniu Latvijai pajriu preks atleidiamos nuo vis muito rinkliav.
449
9. Tokiomis pat slygomis Lietuvos vyriausyb turi teiss veti per Liepojaus
uost prekes, eksportuojamas i Lietuvos.
10. ioji sutartis galioja nuo jos pasiraymo dienos ligi galutino susitariani
ali tarptautini santyki sutvarkymo Taikos konferencijoje.
11. Lietuvos ir Latvijos vyriausybs veikia sutartinai kovoje su bolevikais.
12. ioji sutartis turi bti susitariani ali vyriausybi ratifikuota per dvi
savaites nuo jos pasiraymo dienos.
Vien ios sutarties egzempliori gauna Latvijos, antr Lietuvos Vyriausybs.
ioji sutartis pasirayta Kaune, 1919 m. kovo 1 d.
Lietuvos Ministeris Pirmininkas
(pas.) M. Sleeviius
Prekybos ir Pramons Ministeris
(pas.) J. imkus
Finans Ministerijos Valdytojas
(pas.) V. arneckis
Susisiekimo Ministerijos Valdytojas
(pas.) J. imolinas
Krato Apsaugos Ministeris
(pas.) K. Velykis
Latvijos Ministeris Pirmininkas
K. Ulmanis
2 priedas
Joniklio apskr. komiteto 1919 m. kovo 22 d. atsiaukimas
(kalba netaisyta)
Pilieiai!
Joniklio Apskriio k-tas iuo pranea visiems gyventojams, kad nei bolevik
tvarkos, nei j raudonosios armijos ms apskrityje nebra. Visa valdia Joniklio
apskrityje vl grta rankas Apskriio k-to, irinkto vis gyventoj, be luomo, skir-
tumo, Linkuvos suvaiavime 27 d. Lapkriio mn. 1918 m.
Visuose valsiuose tuojaus privalo imtis darbo valsi k-tai demokratiniu
bdu irinkti vis gyventoj (senojo sstato) ir tvarkyti apylinks gyvenim sulig
nurodym Apskriio k-to.
Apskr. k-tas kreipiasi visus gyventojus praydamas susilaikyti ramiai ir dabo-
ti tvarkos, kad bolevikais sugriautas gyvenimas bt greiiau privestas prie norma-
lio bgio ir sykiu pabria, kad laikas begalo sunkus, kad gelbjimui krato nuo bado
ir netvarkos reikalingas nepaprastas tempimas ir subrimas vis pajg.
Neprikl. Lietuvos v-bs atstatymo darbui turi bt patrauktos visos gyvosios
krato pajgos.
450
Bolevik valdia ir jos raud. armija, itutino ms krat, ir ive duon,
kuri buvo skyriama biednj aprpinimui ir tuo paiu jiems parod, kad jiems ne-
rpi biednj reikalai, bet rpi svetimo turto prisigrobti, krate padaryti bad ir
savo kyenes prisikrauti. Dabar, jus jau gerai pamatte prie ko veda bolevik tvar-
ka. Jiems rpjo sukelti pilietin kar, padaryti skerdynes, sugriauti vis Lietuvos
gyvenim.
Pranedamas apie tai, Joniklio Apskr. k-tas skelbia, kad visi sakymai bole-
vik valdios ileisti, pradedant nuo sausio mn. iki iai dienai skaitomi neteistais ir
neveikianiais, nes tai nebuvo tikra valdia. Tai buvo valdios ugrobimai su pagal-
ba svetimos pajiegos, Rusijos raudonarmiei plik, ir pabria, kad visi gyvento-
jai yra lygus ir turi lyg bals krato tvarkime.
Apskriio k-tas tikisi, kad visi gyventojai supras momento svarbuma, pads
savo valdiai vesti krat prie tvarkos ir gerovs ir visi kaip vienas stos Lietuvos
gynj eiles.
Te gyvuoja Laisva Nepriklausoma Lietuva!
alin bolevik tvarka ir piliei karas!
Joniklio Apskr. k-to vice Pirmininkas
Jonas Navakas
Joniklis 1919 m. kovo 22 d. u sekretori
A. Kazileviius
3 priedas
Lietuvos valstybs prezidento A. Smetonos 1919 m. rugsjo 13 d. ratas Jo
Ekscelencijai Vyriausiajam kariuomens vadui Generolui ukauskui
(kalba netaisyta)
Paskutiniai ms narsios kariuomens miai su prieininku, kurie nuo rug-
pjio 26 d. . m. jo visu Dauguvos frontu 120-ties kilometr platumo, Tamstai,
Ponas Generolai vadovaujant, pasibaig visiku ms laimjimu.
Imtyns buvo toli grau nelygios. Ms jauna kariuomen kovsi su prieinin-
ku, kurio pajgos buvo daug didesns ir apystovos joms gintis patogesns. Prieinin-
kas turjo ums pozicijas, apsaugotas gamtos klitimis tanks mikai, eer tin-
klai, kalnai ir pelks ir dirbtinmis klitimis sunkiai veikiamos dygliuot geleies
viet tvoros ir puikiai taisyti seni kasimai, rus palikti ir paskui dar pagerinti; gi m-
siki pusje buvo tik uversti seni vokiei kasimai. Taiau drsus Tamstos kovos
planas ir imintingi Tamstos paliepimai miams einant padar tai, kad ms kary-
giai per savait laimjo ems plot beveik lyg 3000 kvadratini kilometr, numet
prieinink u Dauguvos ir tvirtomis kojomis sustojo prie Daugpilio miest.
Smarkiausiame autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnies sukryje Tamsta
pats vedei min Tamstai tikt kariuomen, drauge su kareiviais ir karininkais
451
pirmose eilse puldavai prieinink smarkiomis atakomis, nepaisydamas aplinkui
lakstanios mirties.
Rugpjio Dauguvos mis yra ms ginklo papuoimas, ms Tautos garb
ir didelis Tvyns laimjimas. Toje kovoje vl apsireik narsi Lietuvi kareivio dva-
sia, kuria kvpavo Lietuva gindama save Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kstuio ir
Vytauto metu.
Visa Lietuva dkinga Tamstai, Ponai Generolai ir visiems savo snums Dau-
guvos narsuoliams, kurie, Tamstos vedami, ivadavo Tv em ir jos gyventojus i
rus bolevik jungo.
Didiuodamasis ms jaunos kariuomens ygiais, tariu Tamstai gilios pad-
kos od ir praau pasakyti Tamstos vedamiems Dauguvos karygiams karinin-
kams ir kareiviams irding ai, mano tariam Lietuvi Tautos vardu.
Gi u rugpjio Dauguvos m enklinu Tamst, Ponai Generolai, treiojo ir
antrojo laipsnio Lietuvos karygio kryiumi.
A. Smetona
Valstybs Prezidentas
4 priedas
Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija
Lietuva i vienos alies ir Rusija i antrosios, bdamos tvirtai pasiryusios teise
ir teisingumu pagrsti patvarius pamatus ateities savitarpio santykiams, kurie abiem
valstybm ir j gyventojams suteikt vis rimties ir gero kaimyn sugyvenimo lab,
nusprend tam tikslui pradti tarybas ir paskyr savo galiotiniais:
Lietuvos Demokratin Respublika
Tom Naruevii,
Petr Klim,
Simon Rozenbaum,
Juoz Vailokait ir
Vytaut Rakausk
ir
Rusijos Federacin Socialistin Taryb Respublika
Adolf Joff, Abraomo sn,
Julijon Marchlevsk, Juozapo sn, ir
Leonid Obolensk, Leonido sn.
Paymtieji galiotiniai, viens kitam pateik savo galiojimus ir pripain juos
esant sustatytus tinkama forma ir reikiama tvarka, susitar dl i dalyk:
Straipsnis I.
Remdamasi Rusijos Federacins Socialistins Taryb Respublikos paskelbtja
vis taut teise laisvai apsisprsti ligi joms visikai atsiskiriant nuo valstybs, kurios
452
sudtyje jos yra, Rusija be atodair pripasta Lietuvos Valstybs savarankikum ir
nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis skmmis
ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis Rusijos suvereniteto teisi, kuri ji
yra turjusi Lietuvi tautos ir jos teritorijos atvilgiu.
Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neudeda Lietuvi
tautai ir jos teritorijai joki pareig Rusijos link.
Straipsnis II.
Valstybs siena tarp Lietuvos ir Rusijos eina:
Prasiddama nuo tos vietos, kur Gorodniankos up teka Bobro up, tolumo
2 varstai rytus nuo arnalaso kaimo Gorodniankos upe tarp Chmelnik
Chmelevkos ir LevkOlos kaim; nuo ten sausuma Veselavo kaimo piet on;
nuo ten bevardiu Kamenos ups intaku iki tos vietos, kur tasis intakas teka min-
tj Kamenos up tolumo apie varst nuo Veselavo kaimo. Toliau Kamenos ups
tkme auktyn tolumo apie varst; nuo ten sausuma madaug valsiaus valdybos
link kaime Nerastnaja ligi pat bevardio Sidros ups intako versmi; toliau tuo inta-
ku iki jo santako su Sidra tolumo apie varst nuo Siderkos kaimo; nuo ten Sidros
(Siderkos, Sidriankos) tkme tarp etak ir Siderkos kaim, pro Sidros miestel,
tarp Jurai ir Ogorodnik kaim pro Beniai kaim, pro Litvinkos kaim, tarp
Zveran ir Timan, iki Lovik kaimo; nuo ten sausuma Valkui kaimo piet
on; toliau auktum, kurioj stovi trigonometrinis punktas (108,0) tolumu apie
varst pietus nuo Navodiel kaimo; toliau Toli sodyb iaurs on tolumo
madaug varstas iaur nuo j; nuo ten Dubavosios kaimo piet on; toliau
Induros upe, pro Luki kaim, pro Induros miestel, pro Prokapavii kaim, pro
Bieliavo kaim; toliau Laos upe pro Babraunink kaim ir toliau ita upe iki jos
santako su Svisloim. Toliau Svisloies upe iki jos santakos su Nemunu; nuo ten
Nemunu ligi Bernos (Berezinos) ups ioi, Bernos, Isloies ir Voloinkos up-
mis, Voloino miesto vakar onu, Brilk, Burlok (Burmok) ir Polikiauiznos
kaim iaurs onu; nuo ten iaurs rytus Mielai ir Gintauiznos (Menikau-
iznos) kaim ryt onu tolumo apie varst nuo j; toliau iaurs rytus Cholchlo
miesto vakar on tolumo apie varst nuo jo; toliau Suchanaroviznos kaimo va-
kar onu tolumo apie varst nuo jo. Nuo ten siena pasuka iaurs rytus Berezov-
c kaimo vakar on toluma nuo jo apie vien varst; toliau iaurs rytus Vaskan-
i kaimo vakar onu; nuo ten Lialkoviznos kaimo vakar onu tolumo apie
vien varst nuo jo; nuo ten pasuka iaur, Kuliauiznos kaimo vakar on ir
nuo ten iaur tarp Dreni ir erlok kaim; nuo ten iaurs vakarus Garavinos
kaimo ryt onu ir Adomavii kaimo vakar onu; toliau Mislevii kaimo ryt
on; toliau Michoviznos kaimo ryt onu Molodeno stot, kuri perkerta taip,
kad geleinkelio VilniausMolodenosLydos linija lieka Lietuvos teritorijoje, o ge-
leinkelio VileikosMolodenos Minsko linija Rusijos teritorijoje; nuo ten Buchov-
kos upe iki jos santako su Ua; ta upe iki Uos kaimo; nuo ten pasuka iaurs rytus
ir eina sausuma Slobodkos, Dolgosios, Prentos kaim vakar onu, nuo ten Naro-
ies upe ir prie eremicos kaimo tolumo apie varst nuo jo pasuka iaur ir eina
Bliados eero ryt onu; tolumo apie varst nuo jo eina iaur per Miastros eer
ir ijusi i io eero sausuma tarp Pikoli kaimo i vakar ono ir Miniaki kaimo
453
i ryt ono; toliau iaur ir Voloako kaimo vakar onu tolumo apie varst nuo
jo; nuo ten iaur per Mediolo eer Pegrodo kaimo vakar on tolumo ma-
daug vienas varstas nuo jo; nuo ten Mediolos ups versmes ir ta upele iki jos
santaka su Dysna; nuo ten siena eina sausuma iaurs rytus Baravosios kaimo
vakar on tolumo madaug varstas nuo jo; toliau iaurs rytus per Mykoliki
eer; toliau Niiankos upe iki Oziraii eero paralels, Repiios vienasdio
vakar on, Zamoies vakar on, alvos eer, alvos upe per Drivt eer
Ceno (Cno) ir Nesvios eer; toliau iaur per Niedriavo eer ir nuo io eero
Drujos upe ligi ji perkerta Kauno gubernijos sien ir toliau Dauguvos up ties af-
ranavo palivarku.
Pastebjimas 1: Lietuvos siena su Lenkais ir Lietuvos siena su Latviais bus nu-
statyta susitarus su iomis valstybmis.
Pastebjimas 2: Valstybs sien tarp abiej susitariani ali turi gamtoje i-
vesti ir pasienio enklus pastatyti tam tikr komisij i lygaus abiej ali atstov
skaiiaus. Vesdama ir nustatydama sien, mintoji komisija vaduojasi etnografijos
ir ekonomijos ypatybmis, laikydamasi kiek galdama gamtos teikiamosios sienos;
gyvenamieji punktai turi, kiek tai galima, itisi eina vienos kurios valstybs sudtin.
Tais atvejais, kai siena vedama eerais, upmis ir perkasais, ji eina eer, upi ir
perkas viduriu, jei ia sutartimi nra kitaip sulygta.
Pastebjimas 3: iame straipsnyje siena nubrta raudona linija pridedamaja-
me emlapyje.
Jei emlapis nesutinka su tekstu, sprendiamos reikms turi tekstas.
Pastebjimas 4: I pasienio upi ir eer yra draudiama dirbtinai nuleisti van-
duo, jeigu per tat gali nuslgti vidutinis vandens paviris.
Toms upms ir eerams laiv plaukiojimo ir vejojimo tvark ir slygas nusta-
to tam tikras sutarimas; vejojimo bdas tra leidiamas tiktai tas, kurs nenaikina
uv apsto.
Priedas
(emlapis)
Straipsnis III.
Pasieni saugojimo slygos, taipo pat muitini ir kiti su tuo suriti klausimai
bus sutvarkyti atskir susitariani ali sutarimu po to, kai skirianios Lietuv ir
Rusij okupuotosios vietos bus atvaduotos i okupacijos.
Straipsnis IV.
Abi susitarianios alys apsiima:
1. Neleisti savo teritorijoje kurtis ir bti vyriausybms, organizacijoms arba
grupms, kurios statosi sau tiksl ginklu kovoti prie antr susitariani al. Taipo
pat neleisti savo teritorijoje kalbinti ir mobilizuoti mones t vyriausybi, organi-
zacij arba grupi kariuomens eiles ir turti buvein j atstovybms arba valdinin-
kams.
2. Udrausti toms valstybms, kurios su antra susitariania alim faktinai yra
454
karo padtyje, taipo pat organizacijoms ir grupms, kurios statosi sau tiksl ginklu
kovoti prie antr susitariani al, veti savo uostus ir per savo teritorij visa tai,
kas gali bti sunaudota prie antr susitariani al, kaip antai: ginkluotas pajgas,
karo turt, karo technikos ir artilerijos, intendantros, ininerijos ir oro lakiojam
mediag.
Straipsnis V.
Valstybms pripainus nuolatin Lietuvos neitralitet, Rusija i savo alies ap-
siima t neitralitet saugoti ir dalyvauti garantijose tam neitralitetui ilaikyti.
Straipsnis VI.
Asmens, kurie ios sutarties ratifikavimo dien gyvena Lietuvos teritorijos sieno-
se ir kurie patys arba j tvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo rayti sodi,
miest arba luom bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taipo pat asmens, kurie prie
1914-tus metus igyveno Lietuvoje ne maiau kaip paskutin deimt met, turdami
nuolatin darb, imus buvusius civilinius bei kariuomens tarnautojus, kilimo ne i
Lietuvos, su j eimynomis, tuo paiu pripastami Lietuvos Valstybs pilieiais.
Tos paios kategorijos asmens, kurie i sutart ratifikuojant gyvena treios valsty-
bs teritorijoje, bet nra tenai naturalizavsi, lygiu bdu pripastami Lietuvos pilieiais.
Taiau asmens, sukak 18 met ir gyven Lietuvos teritorijoje, turi teis per
vienus metus nuo ios sutarties ratifikavimo dienos pareikti nor ilaikyti (optuoti)
Rusijos pilietyb, j pilietybe seka j vaikai, nesukak 18 met, ir mona, jeigu tarp
vyro ir monos nra kitokio susitarimo.
Tokiu pat bdu asmens, kurie gyvena Rusijos teritorijoje ir kuriems yra pritai-
komos io straipsnio pirmos dalies slygos, tuo pat laiko tarpu ir tomis paiomis
slygomis gali optuoti Lietuvos pilietyb.
Padariusieji optacijos pareikim, taip pat tie, kurie seka j pilietyb, ilaiko
savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto teises, eidami esamais statymais tos valsty-
bs, kur jie gyvena, bet privalo per vienus metus nuo savo pareikimo dienos apleisti
jos teritorij; jie turi teis vis savo turt likviduoti arba isiveti su savim.
Pastebjimas 1: Asmenims, kurie gyvena Kaukaze ir Azijos Rusijoje, iame
straipsnyje nurodytieji terminai tiek pareikimui paduoti, tiek ivaiuoti, pratsiami
dar vieniems metams.
Pastebjimas 2: Optant teismis, iame straipsnyje paymtomis, naudojasi
ir tie pilieiai, kurie ligi pasaulinio karo ir jo metu gyveno vienos alies teritorijoje, o
i sutart ratifikuojant gyvena antrosios teritorijoje.
Tremtiniai savo turtui, kurio jie negaljo isiveti, eidami tremtini grinimo
1920 met birelio 30 dienos sutartimi, turi t pai teisi, kurios yra numatytos
iame straipsnyje optantams, bet tik tiek, kiek jie irodys, kad tas turtas priklauso
jiems ir prie jiems ivaiuojant buvo faktinai j valdomas.
Straipsnis VII.
Abiej susitariani ali tremtiniai, kurie nori sugrti savo tvynn, grina-
mi tvynn, kiek galima, trumpiausiu laiku.
Grinimo tvark ir slygas bendrai nustato susitariani ali vyriausybs.
455
Straipsnis VIII.
Ir viena ir antra susitarianios alys atsisako nuo bet koki atsiskaitym, kurie
pareina dl to, kad Lietuva kuomet buvo priklausiusi buvusiai Rusijos Imperijai, ir
pripasta, kad visokio vardo valstybs turtas, kuris yra vienos ir antros alies terito-
rijoje, sudaro visik atatinkamos valstybs nuosavyb. Jeigu tuo bdu Lietuvai pri-
klauss turtas po 1914 met rugpjio 1 dienos yra treios valstybs ivetas i jos
teritorijos, tai jo reikalavimo teis atitenka Lietuvos Valstybei.
Lietuvos Valstybei atitenka visi Rusijos ido reikalavimai i turt, kurie yra
Lietuvos Valstybs sienose, taip pat ir visi reikalavimai i Lietuvos piliei, bet tik
tiek, kiek jie neatlyginami prieprieiniais atskaitytinais reikalavimais.
Pastebjimas: Lietuvos Vyriausybei neatitenka teis reikalauti i maaemi
valstiei j skol buvusiam Rusijos Valstiei ems Bankui arba kitiems dabar
nacionalizuotiems Rusijos ems bankams, taipo pat ir teis reikalauti skol, u-
traukt dvar emms i buvusio Rusijos Bajor ems Banko ir kit dabar nacio-
nalizuot Rusijos ems bank, kai tos dvar ems tenka maaemiams bei bee-
miams valstieiams, ir toji teis skaitoma panaikinta.
Dokumentus ir aktus, kurie irodo io straipsnio nurodytas teises, Rusijos Vy-
riausyb perduoda Lietuvos Vyriausybei, kiek jie yra faktinje Rusijos Vyriausybs
inioje. Jeigu tatai negali bti ipildyta per metus nuo ios sutarties ratifikavimo
dienos, tai tie dokumentai ir aktai pripastami uv.
Straipsnis IX.
1. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina Lietuvon ir perduoda Lietuvos Vy-
riausybei bibliotekas, archyvus, muziejus, dails krinius, mokslo vadovlius bei nagius,
dokumentus ir kitok mokykl, mokslo, valdios, tikybos, visuomens ir luomo staig
turt, jei paymti daiktai buvo iveti i Lietuvos pasaulinio 19141917 met karo laiku ir
faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybs arba visuomens staig inioje.
Archyvus, bibliotekas, muziejus, dails krinius ir dokumentus, kurie turi Lie-
tuvai ymios mokslo, dails arba istorijos reikms ir kurie buvo iveti i Lietuvos
Rusij prie pasaulin 19141917 met kar. Rusijos Vyriausyb sutinka sugrinti
Lietuvai, kiek t dalyk iskyrimas nepadarys ymios alos Rusijos archyvams, bib-
liotekoms, muziejams, paveiksl galerijoms, kur jie yra sudti.
To iskyrimo klausimai bus sprendiami tam tikros mirios komisijos, i lygaus
abiej susitariani ali nari skaiiaus.
2. Rusijos Vyriausyb sugrina savo lomis ir perduoda Lietuvos Vyriausy-
bei visas pasaulinio 19141917 met karo laiku ivetas i Lietuvos teism bei val-
dios bylas, teism bei valdios archyvus, tame skaiiuje jaunesnij ir vyresnij
notar archyvus, ipotekos skyri archyvus, vis tikybini vadyb archyvus, mata-
vimo, ems tvarkymo, mik, geleinkeli, plent, pat-telegraf ir kit staig
archyvus bei planus, Vilniaus Karo Apygardos tabo topografinio skyriaus planus,
brinius, emlapius ir apskritai vis mediag, kiek ji lieia Lietuvos Valstybs
teritorij, Valstiei ir Bajor Bank vietini skyri archyvus. Valstybs Banko sky-
ri ir vis kit kredito, kooperacijos, savitarpinio draudimo staig archyvus, taipo
pat privatini Lietuvos staig archyvus ir bylas, kiek visi paymtieji daiktai fakti-
nai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybs arba Rusijos visuomens staig inioje.
456
3. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei per-
duoti, kam priklauso, visokius turto dokumentus, kaip antai: pirkimo ir ustatymo aktus,
nuomos sutartis, visokios ries piniginius siadjimus ir t. t., tame skaiiuje knygas, po-
pierius ir dokumentus, kurie yra reikalingi atsiskaitymams atlikti, ir apskritai dokumentus,
kurie turi reikms Lietuvos piliei turto bei teiss santykiams isprsti ir kurie yra iveti
i Lietuvos pasaulinio 19141917 met karo laiku, kiek jie faktinai yra arba atsiras Rusijos
Vyriausybs arba visuomens staig inioje. Jeigu jie nebus sugrinti per dvejus metus
nuo ios sutarties ratifikavimo dienos, tai tie dokumentai bus skaitomi uv.
4. Dl centralini staig archyv dali, kurios lieia Lietuvos teritorij ir turi
bti iskirtos, reikalingas atskiras susitarimas: tam tikslui bus paskirta miri komisija
i lygaus abiej susitariani ali nari skaiiaus.
Straipsnis X.
1. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei
perduoti, kam priklauso, pasaulinio 19141917 met karo laiku ivet visuomens,
labdarybs, kultros bei vietimo staig turt, taipo pat banyi ir vis tikyb mal-
dos nam varpus bei mant, kiek visi paymtieji daiktai faktinai yra arba atsiras
Rusijos Valdios arba visuomens staig inioje.
2. a) Kai dl taupomj kas indli, depozito, uustato ir kit sum, sud-
t buvusiose Rusijos Valdios ir teism staigose, kiek tie indliai ir sumos priklauso
Lietuvos pilieiams, ir b) kai dl visokio vardo indli ir sum, sudt Valstybs
Banko Skyriuose ir nacionalizuotose bei likviduotose privatinse kredito staigose ir
j skyriuose, kiek tie indliai ir sumos priklauso Lietuvos pilieiams, tai Rusijos
Vyriausyb apsiima Lietuvos pilieiams pripainti visas tas teises, kurias savo laiku
ji buvo pripainusi visiems Rusijos pilieiams, ir todl tad leidia Lietuvos pilieiams,
kurie dl okupacijos tada negaljo pasinaudoti tomis savo teismis, pasinaudoti jo-
mis dabar ir gauti savo pretenzijoms atlyginim tais popieriniais pinig enklais,
kurie yra vartojami Rusijos Respublikoje pretenzij patenkinimo metu, ir kuri su-
ma atskaitoma popierinio rublio kursu, kurs buvo vidaus pinig rinkoje tuo metu,
kai Lietuva radosi itisai okupuota, t. y. 1915 met rugsjo mn. 1 dien.
Vertenybms ir turtams, kurie buvo laikomi arba tebelaikomi bank rmuose
ir j seifuose, kiek tos vertenybs ir turtai priklauso Lietuvos pilieiams, pritaikomi
tie patys dsniai, kurie yra idti io punkto pimojoj daly.
iame straipsnyje paymtos sumos, vertenybs ir turtai atiduodami Lietuvos
Vyriausybei perduoti kam priklauso.
3. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina ir perduoda Lietuvos Vyriausy-
bei kapitalus, kurie buvo skiriami stipendijoms Lietuvos mokyklose ir Lietuvos pilie-
iams Rusijos mokyklose.
4. Kai dl apmokjimo Lietuvoj esani apyvartoje Rusijos pinigini enkl,
vertybs popieri, valstybini arba valstybs laiduot, taip pat privatini, ileist t
draugij ir staig, kuri mons yra Rusijos Vyriausybs nacionalizuotos, lygiai ir
kai dl Lietuvos piliei reikalavim i Rusijos ido ir i nacionalizuot staig, tai
Rusija apsiima pripainti Lietuvai ir Lietuvos pilieiams visas tas lengvenybes, teises
ir privilegijas, kurios tiesioginai ir netiesioginai jos yra arba bus suteiktos kuriai nors
treiai aliai arba jos pilieiams, draugijoms ir staigoms.
457
Jei savininkai pasirodys nebetur vertybs popieri ir turto dokument, tai Ru-
sijos Vyriausyb pareikia sutinkanti, straipsnio punkt vykdydama, pripainti
vertybs ir kt. popieri savininkais tuos, kurie pateiks pakankam irodym, kad
jiems priklausantieji poperiai buvo iveti karo metu.
Straipsnis XI.
1. Rusijos Vyriausyb sugrina Lietuvos Vyriausybei perduoti, kam priklau-
so, pasaulinio 19141917 met karo laik ivet Lietuvos piliei turt arba turt
bendrovi, kompanij ir akcij draugij, kuri akcij arba paj dauguma priklaus
Lietuvos pilieiams tuo metu, kai buvo Rusijos Vyriausybs ileisti atitinkamieji na-
cionalizacijos dekretai, kiek tas turtas faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybs
inioje.
Pastebjimas: Tas punktas nelieia kapital, indli ir vertenybi, kurios buvo
Valstybs Banke arba privatiniuose bankuose, kredito staigose ir taupomose kasose
Lietuvos teritorijoje.
2. Kai dl ivet Rusij pasaulinio 19141915 met karo laikmeiu gelein-
keli, telegrafo ir telefono susisiekimo priemoni, taipo pat kai dl geleinkeli dirb-
tuvi taisym, tai Rusija sutinka atlyginti Lietuvai toki j dal, kuri atitinka vie-
tiniams Lietuvos Valstybs reikalams, atskaitant sulig bendru ekonominio gyvenimo
tonaus nupuolimu.
Tiksliai nustatyti minto atlyginimo dydiui tuojau, i sutart ratifikavus, su-
daroma miri komisija i lygaus abiej susitariani ali nari skaiiaus.
Pastebjimas: Geleinkeli ir telegrafo bei telefon susisiekimo priemons, taip
pat geleinkeli dirbtuvi taisymai, kurie pareina okupuotai Lietuvos teritorijai,
gali bti atlyginami tiktai atvadavus j i okupacijos.
3. Straipsniuose VIII, IX, X ir iame XI nurodytoms slygoms vykdyti Rusijos
Vyriausyb apsiima Lietuvos Vyriausybei duoti visas reikiamas tam tikslui informa-
cijas ir inias ir teikti visokios pagalbos suiekoti grinamam turtui, archyvams,
dokumentams ir kt. Tiksliau sureguliuoti klausimams, kurie kyla dl t dalyk, pa-
vedama ypatingai miriai komisijai i lygaus abiej susitariani ali nari skai-
iaus.
Straipsnis XII.
Rusijos Vyriausyb, turdama omenyje, kad Lietuva pasaulinio karo metu bu-
vo beveik visa nuniokota ir kad Lietuvos pilieiai net negali atsistatyti savo kio,
tarp kita ko savo sugriaut ir sudegint trobesi dl Lietuvos giri sunaikinimo pa-
reikia sutinkanti:
1. Nukelti nuo Lietuvos atsakomyb u Rusijos skolas ir visokius kitokius sia-
djimus, tame skaiiuje u tuos, kurie randas i poperini pinig, ido enkl, sia-
djim, serij ir Rusijos idini liudym ileidimo, u Rusijos Valstybs vidaus ir
usieni paskolas, u garantijas visokioms staigoms bei monms ir u j laiduotas
paskolas ir kt.; visos panaios Rusijos kreditori pretenzijos, kuri dalis pareit mo-
kti Lietuvai, turi bti nukreiptos tiktai prie Rusij.
2. Artimiausiose prie Lietuvos sien vietose ir, kiek galima, ariau prie plukdo-
mj upi ir geleinkeli duoti Lietuvos Vyriausybei teis kirsti miko i imto tks-
458
tani deimtini ploto, nuolatos pateikiant per dvideimt met vien po kito miko
kertamuosius plotus einant Rusijos mik kio planais. Tolimesnss kirtimo sly-
gos pavedamos nustatyti miriai komisijai i lygaus abiej susitariani ali nari
skaiiaus.
3. Iduoti Lietuvos Vyriausybei tris milijonus rubli aukso per pusantro mne-
sio nuo ios sutarties ratifikavimo dienos.
Straipsnis XIII.
1. Susitarianios alys, i sutart ratifikavusios, sutinka kiek galima greiiau
pradti tarybas dl prekybos ir tranzito sutarties.
2. Prekybos sutarties pamatan turi bti padtas didiausio palankumo principas.
3. Tranzito sutarties pamatan turi bti padti ie principai:
a) preks, kurios eina tranzitu per vienos krios susitarianios alies teritorij,
neturi bti apdedamos jokiais muitais nei mokesniais;
b) veamieji tarifai tranzito prekms neturi bti auktesni u veamuosius ta-
rifus tokioms pat vietinms prekms.
Pastebjimas: Ligi nusistatys normals slygos, savitarpiai Lietuvos ir Rusijos
tranzito santykiai yra tvarkomi tais paiais principais. Kitas tranzito slygas nor-
muoja atskiri laikini sutarimai.
4. Lietuvos ir Rusijos prekybos laivynai, vienas ir antras, naudojasi susitarian-
i ali uostais vienodomis teismis.
5. Mirus vienos susitarianios alies pilieiui antrosios alies teritorijoje, pasiliks
turtas visas perduodamas valstybs, kuriai priklaus palikimo savininkas, konsulo ar-
ba atatinkamo atstovo inion, idant jis pasielgt eidamas savo krato statymais.
Straipsnis XIV.
i sutart ratifikavusios abi susitarianios alys tuojau sueina diplomatinius
ir konsulinius santykius.
i sutart ratifikavusios alys eis daryti konsulins konvencijos.
Straipsnis XV.
Ratifikavusios i sutart Lietuvos Vyriausyb atleidia Rusijos pilieiams ir
optuojantiems Rusijos pilietyb, o Rusijos Vyriausyb Lietuvos pilieiams ir optuo-
jantiems Lietuvos pilietyb, tiek civiliniams, tiek kariniams, vis politini ir discipli-
nini byl bausmes. Jeigu t byl reikal dar nra padaryta nusprendimo, tai jos
panaikinamos.
Nesinaudoj amnestija asmens, aukiau nurodytus nusikalstamus darbus pa-
dar jau i sutart ratifikavus.
Asmens, kriminaliniu teismu nuteisti u nusikaltimus, kuriems nra amnesti-
jos, sugrta tvynn atlik bausm. Jei tos ries byl reikal nebus nusprendimo
per metus nuo dienos, kada kaltinamasis buvo paauktas tieson, tai po to laiko jisai
perduodamas jo krato vyriausybei su visa bylos mediaga.
Tuo paiu ygiu abi susitarianios alys atleidia ir saviems pilieiams baus-
mes u darbus, padarytus prie ios sutarties ratifikavim antrosios alies naudai.
459
Straipsnis XVI.
i sutart svarstydamos, abi susitarianios alys turjo omenyje tai, kad jos
viena su antra niekuomet nra buvusios karo padtyje ir kad Lietuva, bdama karo
ygi rajone pasaulinio 19141917 met karo laiku, ypatingai yra dl to karo nu-
kentjusi. Todl visos ios sutarties slygos nieku bdu negali bti precedentu kuriai
treiai aliai.
Kita vertus, jeigu vienos susitarianios alies bus duota treiai aliai, arba jos
pilieiams ypating lengvenybi, teisi ir privilegij, tai jos be ypatingo susitarimo
tenka ir antrajai aliai arba jos pilieiams.
Pastebjimas: Taiau susitarianios alys nepareik pretenzij dl privilegij,
kuri viena susitariani ali pateiks treiai aliai, susiriusiai su ja muit arba kita
kuria sjunga.
Straipsnis XVII.
Vieosios ir privatins teiss klausimus, kylanius tarp susitariani ali pilie-
i, taipo pat kai kuriuos atskirus klausimus, kylanius tarp abiej valstybi arba
tarp valstybi ir antrosios alies piliei, reguliuoja ypatinga komisija i lygaus abie-
j ali nari skaiiaus, kuri yra steigiama tuojau i sutart ratifikavus ir kurios
sstat, teises ir pareigas nustato instrukcija, abiej susitariani ali sutarta.
Straipsnis XVIII.
i sutartis yra surayta lietuvi ir rus kalbomis.
Jos aikinimui abu tekstu yra skaitomi autentiniais.
Straipsnis XIX.
i sutartis turi bti ratifikuota.
Ratifikuojamais sutarties ratais turi bti susimainyta Maskvoje.
Visur, kur ioje sutartyje minimas sutarties ratifikavimo momentas, reikia su-
prasti laikas, kai susitarianios alys sumaino ratifikuojamaisiais ratais.
Visa tai palidydami abiej ali galiotiniai savo rankomis t sutart pasira
ir savo antspaudais patvirtino.
Originalo du egzemplioriai sustatyti ir pasirayti Maskvos mieste tkstantis
devyni imtai dvideimtj met liepos mnesio dvylikt dien.
T. Narueviius .
P. Klimas
S. Rozenbaumas .
J. Vailokaitis
V. Rakauskas .
Ratifikuota 1920. VIII. 6. gijusi galios 1920. X. 14.
registruota Taut Sjungoje 1921. III. 8 d. Nr. 94.
460
5 priedas
iauli miesto ir apskrities komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio
6 d. atsiaukimas Lietuvos pilieiai!!!
Sunkiuose laikuose mums lemta gyventi. Vienos valstybs griva ir vietoje j tve-
riasi naujos. Ir ms brangi Lietuva, imtus met slegiama ir draskoma, pradjo tverti N
e p r i k l a u s o m v a l s t y b . Ir i tikrj: jei tos mauts tautos, kaip serbai,
juodkalniai, suomiai, estai ir kitos eimininkauja savo namuose paios, tuo labiau t r i j
m i l i j o n t a u t a, kuri netamsesn u aukiau mintas tautas, turi teis gyventi ir
rpintis savo reikalais. Kasmet mums atseina laim tverti nauj valstyb, inoma, prita-
riant ir padedant Santarvs valstybms, grieia dantis tie, kuriems reikia atsisakyti nuo
taip gardios L i e t u v o s duonos: grieia dantis vokieiai ir rusai.
Nordami ilgiaus naudotis L i e t u v o s grybmis, tie atjnai pina mums
visokias pinkles, kad supainiojus ir praudius mus. Atsikraust i svetur kain ko-
kie kolakai ima sauvalikai eimininkauti ir suvedioti L i e t u v o s p i l i e i u
s. Jie kvieia savanorius savo plik bandas! L i e t u v o s p i l i e i a i! argi Js
dristumt prisirayti prie t plik, argi js patys eitumte plti savo brolius?!
inokite, jei atsirast panas igamos, bus skaitomi jie plikais ir persekiojami vi-
sur ir visada, kaipo plikai. I d r s g i p r i s i r a y t i b u s b e t e i s m o
s u a u d o m i.
Be to, sakau L i e t u v o s p i l i e i a m s neturti nieko bendro su mintais
atjnais. Nieko jiems neduoti ir nepadti. Tegu i js ima spka, tada jie patys u
tai atsakys!
iauliai, rugpjio mn. 6 d. 1919 m.
Miesto ir apskrities komendantas
karininkas B i r o n t a s
6 priedas
Saugok nuo ruso!
A t s i a u k i m a s i r s a k y m a s visiems vokiei kariuomens
daliniams Lietuvoje ir Latvijoje
Visas pasaulis iri mus kaipo rus draugus, patriotus arba paprastai tik
avantiristus.
Mums geistinas ir naudingas pirmas pavadinimas. Lai iri mus kaip atnau-
jintojus nors ir Rusijos. M e s g i t u r i m t o k i a i s i r p a s i r o d y t i. Taipogi
turim savo keli liuosu laikyti ir ms ingsni tikslas turi mums bti aikus.
K m u m s a p e i n a R u s i j a. Tik su pagalba jos kvail moni, su
pagalba rus kiauli mes galsim atnaujinti Vokietij, ms miel kaizeri Vokietij,
prijungus Lietuv, Latvij ir dl sien apsaugos.
461
U t a t m e s t u r i m r p i n t i s:
1) kad nei vienas rusas neuimt atsakomingos vietos bet tik paslaptai;
2) palaikyti pas rusus nuomon, kad lietuviai ir latviai neduos jiems Rusijon
praeiti, bet nori juos visai sunaikinti;
3) stengtis patikrinti rusus, kad tik jga jie gals prasimuti Rusij.
Vienu odiu, m e s t u r i m r u s u s t a i p s u p a i n i o t, k a d j i e t
i k m s t i k s l a m s a t a t i k t ir juos paskui prie lietuvius, latvius ir igaunius
pilnai inaudoti.
I tikrj gi lietuviai su mielu noru duoda rusams liuos keli, kad jie Rusijon
eit ir po vadovybe generolo Denikino prie bolevikus kovot. M e s g i t u r i m j
i e m s p r i e g i n i u s d a l y k u s p a r o d y t i.
B e r m o n t a s s l a p t a i r s u m u m i s s u s i t a r d u o t i m u m s
p a g a l b .
it sakym reikia slaptai laikyti, kad visai jo neskaityt rusai
von Kromzendorf
Generalio tabo hauptmanas
7 priedas
Vokiei laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d.
atsiaukimas laivyno kareiviams
Kareiviai! Js bvote ms valdios blogai aprdyti! Js teisingi reikalavi-
mai, kuriuos js kovodami u vokietyb ikariavote, valdios nebuvo iklausyti.
Jums sugrus, nebus leista pradti ar gauti darbo fabrikuose, nes Js ionai prie
bolevikus kovojote, kurie vienos dvasios su spartakieiais, agitatoriais, gijusiais
tekms darbininkuose. Reichswehras pervir turi moni, kurie geriau kaip Js
turjo progos inaudoti padt ir aprpinti savo ateit. Apart to, 800 000 belaisvi
grta atgal Vokietijon ir dar labiau padidins bedarb. Be galo tsiantys angliaka-
si streikai taipogi sumains darbo galimybes. Vargas ir elgetyst laukia Js su-
grus Vokietijon!
Antant grasina, jeigu mes ionai pasiliksim, Vokietijai paskelbs naujas repre-
sijas. Mat, vienas taikos sutarties straipsnis duoda jiems teiss tai daryti. O taikos
sutarties knygoje toki straipsni daug yra. Antant btinai nori sunaikinti Vokieti-
j. Nors mes dabar ir nusileisim, tai ji kiekvien valand, net minut, suras daugyb
toki paragraf, kuriuos ipildyt vis tiek nebegalima bus, bet mus panaiomis repre-
sijomis grasins. Kas daryti? Vienas i dviej: ar mes kaip avys duosime save piauti,
ar mes mginsim neirint vis grasinim Antants ir ms kvail valdios pray-
m, kuri niekuomet negaljo nujausti ateities ir tik tuomet suprasdavo momento
svarbum, jam jau esant; elgsims savistoviai ir, jei bus Dievo lemta, sutversim savo
tvynei nauj ateit! Lengvai to neatsieksime. Itisus mnesius mes galime bti at-
skirti nuo ms nam. Sunkios valandos ms laukia, bet kad k nors didio pasiek-
ti, tai reikia ir daug atlikti: kas mano tai padaryti nebegals, tas tegu grta Vokie-
462
tij. Bet tie, kas ionai lieka, lai ino, kad udavinys, kuriam jisai atsidavs, yra didis
ir svarbus pasaulio istorijos. Tik tempus visas kno ir dvasios bei moralines jgas,
galima pasiekti ito tikslo. Ateis laikas, kada Vokietijoje mums atsiklaup ai sakys,
utai k mes ionai ikentjome ir atsiprays u tai, kad it pasilikim taip be galo
apsunkino
U tikrum pas. Siewert
pas. Wagner Laivyno kapitonas
Gen.tabo hauptmanas
8 priedas
Generalio tabo stovykla 10. 10. 19
III priedas prie sutarties, padarytos tarp Geleins divizijos, vokiei legion
ir t. t. i vienos puss ir Vakar Rusijos armijos Vyr. vad i kitos puss, spalio 6 d.
1919 m.
1. iuomi tvirtinamos Geleins Divizijos vokiei teiss gauti ems apsigyve-
nimui, gytos prie stojim mintas formacijas (sutartis su Laikina Latvi valdia i
9 ir 24. XII. 18 m. kariavusio su bolevikais 1 mnes pilietybs teisi gijimo), teis
gauti ems 80 marg i dvar, prie tam, treia dalis turi bti tinkama apdirbimui.
2. Be to, kiekvienas einantis Gele. Diviz., vokiei legiono ir t. t. sstatan,
ikariavusis 6 mnesius nuo ios sutarties padarymo dienos, gija teiss gauti dar 20
marg ems: ibuvusieji 12 mn. 50 marg, 18 mn. 90 marg, o 24 mn. 140
marg.
3. Kiekvienas kariaujantis i savo vyriausybs gauna tam tikr rat, liudijan-
t, kad nurodytos 1 ir 2 punktuose teiss ems gauti bei apsigyventi jam tvirtina-
mos. itas liudymas kartu yra stojimo aktas jo savininko rus pavaldini sjung.
4. Paymta 2 punkte em apsigyvenimui atleidiama kiekvienam u pus
tos kainos, kuri buvo liepos mn. 1914 m.
5. Liudymai gauti ems apsigyvenimui gali bti perduodami kitiems, bet tik
su inia Centralins dalinimo staigos (punktas 6).
6. Gelein Divizija drauge su Vokiei legionu pasiryus steigti Centralin
dalinimo staig, kuri it em dalimis perimins ir irs, kad bt ivengti netei-
sti reikalavimai. ita Centralin staiga apsiima t em perduoti kolonistams, bet
turi irti, kad vienose rankose neatsidurt du liudymai arba nebt sudaromi
dvarai, didesni kaip 140 marg ems.
A. B.
pas. Wagner
Gener. tabo hauptmanas
463
9 priedas
Rusijos iaurs-Vakar srities Vyriausybs 1919 m. spalio 12 d.
atsiaukimas Bermondto rinktins rus karininkus ir kareivius
Pilieiai karininkai ir kareiviai! Js girdjote Vyriausiojo fronto vado gen.
Judeniiaus kreipimsi Jus! Js skaitte Vyriausiojo vado sakym, kuriuo jis
pulkinink Bermondt paskelbia tvyns idaviku, o visus Tvynei itikimus s-
nus aukia Narvos front, ten, kur dabar vyksta puolimas prie pikiausius
tvyns prieus bolevikus. Jus kreipiasi Rusijos iaurs-Vakar srities vy-
riausyb. Palikite vokiei eiles ir eikite pas mus, vadovaujant vyresniajam kari-
ninkui, kaip tai sak ms Vyriausiasis vadas. Js matote aiki Tvyns ida-
vyst. Bermondtas gavo sakym ygiuoti padti Narvos frontui, jis sakymo ne-
vykd. Maa to, jis sudav smg Rygai ir latvi kariuomenei, veikianiai su
mumis sjungoje prie bolevikus. Js inote, kuo i idavyst gresia ms fron-
tui? Pergalingai pradtas puolimas gali sustoti, latvi kariuomen atsimes nuo
kovos prie bolevikus, est kariuomen eina padti Latvijai, ms unugaris
susilpns ir mes vl tursime laukti geresni dien. Gi bolevikai atsikvps, su-
kaups jgas ir vl prads siautti, lieti krauj ir kankinti sukilusius gyventojus.
Ar Js to norite? Ne, vyriausyb tikisi, jog Js neleisite taip piktdiugikai trium-
fuoti tautos valios ir laisvs budeliams. Vyriausyb tikisi, jog Js atliksite savo
vent pareig ir, visi kaip vienas mogus, atsiliepsite savo Vyriausiojo vado
aukim. Pirmyn, Narvos front! Pirmyn be svyravim! Tegu triumfuoja Js
gelein valia eiti pagalbon tvynei ivaduoti; nepasiduokite kalbinjimams ir
paadams ir netikkite Tvyns prieams. Drsiai stokite garbs, laisvs ir lai-
ms keli sau ir nelaimingai ikamuotai Rusijos emei! Jus iri bsimoji Rusi-
ja, Jus maldaujamai tiesiamos kaljimuose, kareivinse ir rsiuose udaryt
kankini rankos. Jus atkreipti mirtani moter ir vaik vilgsniai. Gelbkite
juos. Tvyn Jums bus dkinga. Ji pasirpins ir Jumis ir Js vaikais, ir Js usi-
tarnausite tvyns gelbtoj diding ir garbing vard. Pirmyn, Narvos front!
Jus aukia vyriausyb, kurios vliavoje paymta em ir laisv.
Nuoraas tikras:
emutins Kurliandijos
karins apygardos poruikas Kivelitas
10 priedas
1919. X. 30
Sutartis
Tarp atstov Lietuvi valdios: pagalbininko Kr. Aps. ministro karininko Mer-
kio, gen. tabo plk. Kleinsko, majoro Balbach, galiotinio usienio reikal ministe-
rijos p. Petkeviiaus i vienos puss, ir atstov vokiei valdios Generalinio tabo
kpt. fon Jagov (Generalkomando 6 Res. Kor.), Generalinio tabo kapitono fon Bigele-
464
ben (Generalkomando 6 Res. korps.), Generalinio tabo kpt. fon Makenzen (Frei-
korps fon Dibi) ir atstovo vokiei Generalinio galiotinio Kaune Wolf i kt. puss,
padaryta sekanti sutartis:
1. Vokieiams evakuacija palengvinti sutarta nustatyti sekanti neitrali zona:
a) Vakar siena, kuri nuo lapkriio 2 d. 8 valandos priepiet neturi bti
vokiei kariuomens perengta: folvarkas Ladviliki (10 km rytus nuo Joni-
kio) Remdiny Minelgi Ligumy Stainy Auktolki Venkeliki
Javgelaicy Davgielaicy avliany idlovo Dumiki (2 km iaurs vakarus
nuo Raseini) Ervilko Sokoliny, tokiu bdu kelias Javgelaicie Dovgielaicie
avliany gali bti vok. kariuomens naudojamas. Visi ie miesteliai lieka vokie-
i kariuomenei.
b) Ryt siena, kuri nuo . m. XI. 2 d. 8 val. prie piet negali bti perengta
vakarus lietuvi kariuomens: Kruki Pavitinys Vilnaicy Vismonty Zajaziory
Saduny Kormy Ilgocie Ziniany Varnnai Daviocy Kunigiki Loginie
Dvoraliki (3 km piet rytus nuo Raseini) Berzinia (10 km iaurs vakarus nuo
Smalinink). Visi ie miesteliai lieka lietuvi kariuomenei.
2. Toliau taipogi nustatomos demarkacins linijos:
a) 3 km vakarus kelio Pouny iauliai. i demarkacijos linija negali bti
perengta liet. kariuomens rytus vokiei kariuomens vakarus,
b) 3 km pietus geleinkelio iauliaiMuravjovo. i demarkac. linija negali
bti perengta liet. kariuomens iaur, o vokiei pietus.
3. Lietuvi valdia steigs Raseiniuose Lietuvi komendantr, bet kariuome-
ns ten negabens. Jei galima, lietuvi komendantu bus kita ypata, vietoj to, kuris ligi
iolei ten veik.
4. Nustatytos linijos nelieia atskirus kareivius be ginkl.
5. Kad lietuvi valdia nors sisti atskirus brius vakarus nuo vok. uimtos
zonos, tai apie pergabenim privalo praneti vokiei Vyriausiam karo vadui ma-
iausiai 24 valandomis anksiau.
6. Lietuvi valdia steigs Radvilikio stoties komendantr, kurios ko-
mendantas bus kartu ir susisiekimo karininku fon Dibio savanori korpuso.
Vokiei Vyr. kariuomens vadas komandiruos taipogi vien vok. susisiekimo
karinink prie artimiausio prie Radvilik esanio lietuvi tabo. itie abu ka-
rininkai turs udavin visus kylanius Radvilikio srity nesusipratimus iriti
ir paalinti.
7. I puss karikos valdios Lietuvi valdiai leidiama pradti gelkelio judji-
m, koks jis buvo ligi . m. X. 1 d. Vokiei kariuomens ulaikyti garveiai grinami.
8. Visi miuose paimti nelaisvn kareiviai ir milicininkai bus . m. XI. 2 d. 12
val. piet ant Radvilikio stoties apmainyti. Trkstantieji tiekimo daiktai, kuri u-
vim galima bus rodyti, bus grinami i abej pusi. iuose miuose vok. arba
liet. rankas patek ginklai bus apmainomi.
9. Ityrimui nuudym imaiiuose . m. XI. 2 d. 4 val. po piet susirinks
maiyta ityrimo komisija, susidedanti i 2 vok. ir 2 liet. karinink arba valdinin-
k. Komisija nustatys rezultatus ityrimo protokole, abej pusi pasiraytame.
Sulig rezultat ityrimo komisijos tariami kaltininkai bus perduoti lietuvi val-
diai.
465
10. Lietuvi valdios civili staig veikimas vokiei karikos valdios nekliu-
domas.
Pasira:
U Vyriausi vok. kariuom. vad von Jagov
Hauptmann im Gen. Stab,
Fr. von Bigeleben, Hauptmann Adv. VI. Res. korps,
Von Makensen, Hauptmann im Gen. Stab Freikorps
V. Diebitsch,
Fr. den deutschen Generalbevollmchtigen Wolf,
KAM padjjas karin. Merkis
Gen. tabo plk. Kleinskas
Maj. Balbach
Usienio reikal Ministerijos galiotinis Petkeviius
11 priedas
Vokiei vyriausybs atsiaukimas
Baltijos pajry esani vokiei kariuomen,
1919 m. lapkriio 2 d. dtas laikraio Berliner Tageblatt Nr. 520
Paskutinis vokiei vyriausybs odis kariuomenm Baltijos pajry:
Vokiei vyriausyb priversta paskelb prie Baltijos pajry esanias kariuo-
menes, kurios ligi ios dienos nenori evakuoti svetimj krat, grieiausi priemo-
ni: kiekvienas, kuris nepereis iki XI. 11 d. vokiei sien, bus paskelbtas dezertyru
ir praradusiu savo vokiei valstybs pilieio teises.
Vokiei vyriausyb ino, kad buvo vartota smerktiniausi klaidinim (mel)
sulaikyti Baltijos pajry esaniom kariuomenm nuo grimo namo ir privilioti dar
daugiau kariki. Jiem sak, kad vokiei vyriausyb, santarvs reikalavim veria-
ma, turinti parodyti, lyg stengtsi ji visomis priemonmis evakuoti Latvi krat ir
Lietuv, taiau faktinai ji visai sutinkanti su darbais, kuri daro Gelein divizija ir
panaios formacijos Tai yra melas! Yra tik viena vokiei vyriausybs politika Ry-
t klausimais, ir tai: Lauk i Baltijos pajrio! Visk kita ji skaito piktadaringa avan-
tiros politika, kuri jau dabar prived vis vokiei taut prie blogiausi pavoj ir
nuolat stengiasi padaryti vis nauj begalini sunkum ir pavoj. Dl to ji griebsi
paskutini neatstojam priemoni, kad paadint prie susipratimo paskutin va-
land suklaidintuosius ir suviliotuosius: skelbdama kiekvien dezertyru ir kuo vei-
kiausiai ityrus, praradusiu savo vokiei valstybs pilieio teises, kuris vliausiai
ligi XI. 11 d. nesugr vokiei krat. Tai reikia, kad kiekvienas, kuris atsisako
grti, nustoja vis savo maitinimo pretenzij vokiei krate. Jis negauna joki ka-
rikio teisi, nei invalido paalpos, nei senatvs paalpos ir jis neturi joki pretenzij
gauti paramos, jei j sueis arba jis apsirgs. Jei tada jis nori grti vokiei krat, jis
laikomas svetimo krato pilieiu ir bus nubaustas, kaip dezertyras. Usienyje jis pa-
466
liekamas svetimos valstybs priemonm ir jokia vyriausyb nesirpina juo. Taip pat
jo dabartin arba bsimoji mona ir vaikai jau nebra daugiau vokieiai ir nebus
vokieiai, jie taip pat praranda teis tiktis kokios nors paalpos i vokiei.
Tai vokiei vyriausyb duoda dar kart kuo grieiausiai apsvarstyti tiems,
kurie yra Baltijos pajry arba nori Baltijos pajr eiti ir nepaiso t lidn vaizd,
kuri j darbai gamina tvynei ir jiems patiems. Ariau, negu js manote, yra tas
momentas, kada js sunki iaurs iem bsite palikti be priveimo amunicijos, be
tvarstomosios mediagos, be pagalbos t krat nirusi gyventoj pagieai.
Dar kart, kol nevyko blogiausiai: Lauk i Baltijos pajrio! Atgal tvyn!
12 priedas
Laikinosios Lietuvos Vyriausybs Generalinio galiotinio Vilniuje
vietimo Ministerio M. Birikos 1919 m. sausio 2 d. protestas
Lenk kariuomens Vadui Vilniuje
1918 m. gruodio 31 d., i pradi laikraiuose, paskiau ir tam tikruose atsi-
aukimuose Vilniuje paskelbta, jog gen. Wejtko ess paskirtas Lietuvos karo apskri-
ties vadu. 1919 m. sausio 1 d. apie 5 val. popiet ginkluotas jaunimas um Vilniaus
miesto gatves. T pat ir sekani dien ginkluotieji jaunikliai daro gatvse kratas,
atiminja i praeivi ginklus ir veda tikr kov su darbininkais ties Varn gat. Sau-
sio 2 d. pasirod gen. Mokrzeckio paskelbimas, jog jis ess Vilniaus komendantas ir
veds Vilniuje nepaprast stov. Ta pat dien lenk spaudoje paaikinta, jog Vil-
niaus gatvi umimas ess padarytas lenk karo pajg.
Kadangi 1) Lietuvos ir Vilniaus valdia, tat ir krato apsauga priklauso Laikinajai
Lietuvos Vyriausybei, 2) Vilniaus miestas lenk kariuomens tapo apimtas be ios Vy-
riausybs sutikimo, 3) apmusi gatves kariuomen ne tik neveikia Lietuvos karo pajg
valstybins vyresnybs vedama, bet ir savinasi svetimos valstybs enklus (erel prie ke-
purs), 4) stoja prie Lietuvos gyventoj dal, tariant Darbinink Tarybon susimetusius
darbininkus, tad Laikinoji Lietuvos Vyriausyb paved man, jos Generaliniam galioti-
niui Vilniuje, pareikti Lenk kariuomens Vadui Vilniuje grieiausi protest prie jo
prisisavinim vyriausybs teisi ir sikiim vidujinius Lietuvos reikalus, kas gresia jai
naminiu karu ir suirute. Laikinosios Lietuvos Vyriausybs Generalinis galiotinis Vilniu-
je vietimo Ministeris M. Birika. Vilnius, sausio mn. 2 d. 1919 m.
13 priedas
Konvencija tarp Rusijos karins vadovybs ir Lietuvos Valstybs, sudaryta
1920 m. rugpjio 6 d. Kauno mieste galiotinio Rusijos vardu Revoliucins karins
Tarybos IV armijos nario I. Melaukio ir Lietuvos vardu Krato apsaugos ministro
K. uko dl evakuacijos Lietuvos teritorijos, kuri rus kariuomens buvo uimta
1920 m. liepos 12 d. susitarimu.
467
1. Visa rus kariuomens uimta teritorija pradedama evakuoti tuoj po kon-
vencijos pasiraymo. Evakuacija vyks tokia tvarka.
2. Visa minta teritorija evakuacijos tikslu skirstoma 3 zonas:
a) iaurin su venioni miestu,
b) vidurin su Vilniaus miestu ir
c) pietin su Lydos ir Gardino miestais.
iaurs zona apima Pastovi, venionli, Pabrads geleinkelio stotis.
Vidurin zona apima VilniausVarnos, VilniausIndrups ir VilniausJain
geleinkelio stotis.
Pietin zona apima vis likusi teritorij.
Pastaba. Tikslios sienos nustatomos vliausiai per tris dienas po konvencijos
pasiraymo.
3. iaurinje ir vidurinje zonose evakuacija prasids tuojau po konvencijos
pasiraymo ir baigiama iaurinje per tris dienas, o vidurinje ne vliau kaip i
met rugsjo 1 d. Pietins zonos evakuacijos pradia ir pabaiga nustatoma atskiru
Lietuvos ir Rusijos karini vadovybi susitarimu.
4. Pasiraius konvencij, tuojau sudaroma miri komisija perduoti ir priimti
evakuojamai teritorijai.
5. Be armijos staig, evakuojamas tiktai Rusijos valstybei priklausantis turtas.
Pastaba. Bet kurie nesusipratimai, kylantieji ryium su evakuacija, pagal
punkt, sprendiami miri komisij.
6. Evakuacijai pagreitinti Lietuvos vyriausyb iskiria 1 garve ir 60 prekini
vagon mainais u iaurinje zonoje gaunam siaurojo geleinkelio turt.
7. Nepriklausomai nuo taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos ratifikavi-
mo termino rus karin vadovyb sipareigoja j taikyti laikinai uimtoje terito-
rijoje.
IV armijos revoliucins karins tarybos narys
I. Melauk
Krato apsaugos ministras plk ltn. K. ukas
14 priedas
Krato apsaugos ministro ir l. e. Vyr. kariuomens vado p. plk. ltn. K. uko
1920 m. rugpjio 29 d. sakymas Nr. 416
Lietuvos kariuomen, sunkiai besidarbuodama Tvyns gerovei, galutinai jau
paliuosavo ms boi ir praboi sostin Vilni. Gedimino kalne, kaip keli imtai
met atgal, vl plevesuoja Lietuvos vliava. Kiekvieno, mylinio Tvyn, lietuvio
irdis iandien diaugsmo kupina.
Ir a skubinuosi pirmiausiai pasidalinti tuo diaugsmu su J u m i s, k a r y-
g i a i, nes jei iandien Lietuva m gyventi nepriklausomai nuo svetimali, jei nei
rusas, nei lenkas, nei vokietys, nei kitas kas nebegali kitis ms Tvyns reikalus,
tai daugiausia ai reikia tarti ms narsiai kariuomenei. Ir t nuoird ai tariu
468
Jums.
Tardamas ai, esu tikras, kad Js, tiek darbo padj Lietuvos nepriklausomy-
b ikovodami, stengsite tj nepriklausomyb ulaikyti, stengsite Vilniaus dau-
giau jau niekam ir niekados nebeatiduoti.
Valio, Lietuva su sostine Vilniumi!
Te ant visados plevesuoja tautin ms vliava Gedimino kalne.
Valio, ms narsioji kariuomen!
Krato Apsaugos Ministras ir l. e. Vyr. kariuomens
vado p. plk. ltn. K. ukas
15 priedas
Steigiamojo Seimo 1920 m. rugsjo 25 d. I sesijos Nepaprastojo posdio
dalyvi atsiaukimas Lietuvos pilieius Tvynei ginti
Pilieiai!
Lenkai, Lietuvos dvarinink vedami, puola ms em, plia ms so-
dius, miestus, lieja ms moni krauj; jau prij Nemun, vis gilyn Lietuvon
veriasi.
Negelbjo ms valdios taikingumas, negelbjo ms pasilymas nekovoti,
nelieti kraujo, bet lietuvilenk gin pavesti iriti Taut Sjungai.
Nesitaik su mumis lenk valdia, neklaus ir Taut Sjungos, netaik ir nesi-
taiko, nes jai rpi tik vienas dalykas: ukovoti ir pavergti mus, sunki rank ant
ms udti.
Plats ms laukai, derlingos dirvos, tanks mikai, Lenkuos gi maa gerai
dirbamos ems, maa mik, daug moni, nebeutenka duonos.
Todl veriasi jie mus pavergti, kad ms emes lenkais apgyvendint, veriasi
jie mus pavergti, kad mus sumindiojus, plaij jr ieit, su viso pasaulio pre-
kybos ryiais susirit; veriasi jie mus pavergti, kad i mus arklius, galvijus, duon
rekvizuoti, nes j begaliniai karai su kaimynais itutino j krat, nes jie savo duo-
na kariuomens nestengia ilaikyti.
Veriasi jie mus pavergti, nes juos veda ms dvarininkai, o ie gerai numano,
kad jei bus Lietuva nepriklausoma, tai praras jie savo dvarus, dvar em monms
bus idalinta, tai aminai jie ant ms savo galybs nustos.
Ms valdia dar, daro ir darys visa, kad ir dabar dar taik su lenkais pada-
ryt, bet mes neturime uleisti lenkams savo ems mindioti ir terioti.
Ne, mes to neleisime! Mes ginsime savo em nuo lenk ugrobimo bei koloni-
zacijos, nes jei neapginsime, tai suvargsime, elgetomis tapsime, tai eisime svetimus
kratus svetimiems turt kraut, sunkiuos darbuos vargt.
Ginkime savo ramius gyventojus nuo lenk kariuomens skerdyni, ginkime
ms moteris nuo iniekinim.
Ginkime savo sodius ir miestus nuo lenk kariuomens plim, ginkime sa-
469
vo aruodus, nes jei neapginsime, tai mus laukia dar didesni vargai, kaip vairi oku-
pacij laikais.
Ginkims nuo svetimos, ms dvarinink vedamos, kariuomens, nes jei ne-
ginsime, tai dvarininkai pas mus vir paims, tai mes niekad negalsime ems re-
formos padaryti, tai dvarai dvarinink rankose liks arba bus idalinti lenk legioni-
ninkams.
Ginkims nuo j, nes jie nea dvasios vergij visam kratui, nea prat vi-
soms tautoms, Lietuvoj gyvenanioms.
Ginkims nuo lenk puolimo kas kuo galdamas: stodami auli brius, gin-
kims, duodami kariuomenei laikyti, ginklams pirkti savo turt: aukso, vairi bran-
genybi, parpindami kareiviams markini, pirtini, ilt rb, pildami valdios
sandlius grdus, vairaus maisto.
Kiekvienas padoras jaunuolis, sveikas vyras, turi sst savo irg ir karan
joti arba mikuos, krmuos susitelkus, sekti kiekvien lenko upuoliko ingsn ir
kautis su jais, kautis, kol nei vieno ginkluoto lenko ms emj neliks. Ms gar-
binga narsi kariuomen savo krtinmis gina tv em, guldo savo galvas, bet jos
pajgos be visuomens paspirties neitesi atsispirti lenk ligionams.
Kas pasigails savo turto ms kariuomenei laikyti, kas vergikai pabijos gin-
klo tvertis, tas teatmena, kad atjs lenkas t turt atims, kad jis mus mindios,
niekins, kad ms vyrus mobilizuos, savo kariuomenn ivarys.
Jei neliesime krauju savo krat, savo laisv gindami, tai liesime j u lenk ir
ms dvarinink reikalus.
iandien mes turim pasidaryti aminai laisvi, nepriklausomi, turime savo tur-
t apginti arba aminai svetimiems vergauti, jiems turt krauti.
Tegyvuoja nepriklausoma, pai moni valdoma Lietuv!
Kaunas, 1920 09 25 Steigiamasis Seimas
16 priedas
Steigiamojo Seimo 1921 m. liepos mn. 16 d. priimtas
statymas Suvalk fronto atsitikim tardymo komisijai sudaryti
1 . Ityrimui Suvalk fronto 1920 m. rugsjo mnesio atsitikim sudaroma
komisija i trij nari, Steigiamojo Seimo skiriam. Jei komisija ras reikalingu, ji gali
iplsti tardym armijos vadovyb, armijos aprpinim, armijos sanitarijos stov
ir kitas krato gynimo staigas.
2 . Komisijai leidiama kviesti bendradarbius dalyk inovus, vykdomos
valdios ir teism valdininkus.
3 . Komisija gali reikalauti i valdios ir teism staig vis reikaling ini,
t staig atstov parodym, paaikinim, rato dokument, neiskiriant slapt,
klausti liudinink, daryti krat.
470
4 . Tuose atsitikimuose, kada komisija ras reikalingu, kad kaltininkai bt
patraukti tieson, komisija suino su atatinkamais teismo organais betarpiai.
5 . Komisija gali pavesti daryti tardym atskiriems savo nariams arba pa-
kviestiems bendradarbiams (2 ).
6 . Komisija apie tardymo pasekmes daro praneimus Steigiamajam Sei-
mui.
A. Stulginskis
E. Respublikos Prezidento Pareigas
Steigiamojo Seimo Pirmininkas
D-ras K. Grinius
Ministeris Pirmininkas
Kaunas, 1921 m. liepos mn. 16 d.
17 priedas
Suvalk sutartis su Lenkija gijusi galios 1920. X. 10.
registruota Taut Sjungoje 1922. I. 19 d. Nr. 221.
Suvalk sutartis
Lietuvos Vyriausybs Delegacija,
Gen. ltn. Maksimas Katche ir majoras Aleksandras umskis, Lietuvos Vyriau-
sybs Vadovybs atstovai, ir Bronius Balutis, Valdemaras arneckis ir Mykolas Bir-
ika, Usienio Reikal Ministerijos atstovai, ir Lenk Vyriausybs Delegacija,
pulkininkas Mieczyslaw Mackiewicz, Lenk Vyriausios Vadovybs atstovas, ir Jul-
jusz Lukasiewicz, Usienio Reikal Ministerijos atstovas, sujusios Suvalk konfe-
rencijon 30 d. rugsjo 7 d. spali mn. 1920 metais ir apsimainiusios galiojimais,
kurie vienos ir kitos puss pripainti pakankami ir tinkamoje formoje sustatyti, pa-
dar itoki sutart:
Straipsnis 1.
Dl demarkacijos linijos.
a) Nustatoma itokia demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuome-
ni, kuri betgi neikiek dar nesprendia vienos ar kitos puss teritorini teisi:
Nuo Ryt Prs sienos ligi Juodosios Anios ir Nemuno upi santakos linij,
kuri yra nustaiusi Aukiausioji Taryba 1919 m. gruodio 8 d. nutarimu; toliau
Nemuno tkme ligi tekant jin Gravs upeliui; toliau Gravs upeliu ligi perkertant
MerkinsRatnyios plent; toliau tiesia linija ligi Skroblio upelio takos Merkio upn;
toliau Merkio upe ligi Dereincos upelio takos j, paliekant Salavari kaim lietu-
vi pusj, o Maledubno lenk pusj; toliau Derenicos upeliu, perkertant Vilniaus
471
Varnos geleinkel madaug du kilometru iaurs rytus nuo Varnos stoties; to-
liau keliu per Bartelius, Kinius, Naujadvar, Eiik, Paditv, Gorodenk ir Bastn
stot, paliekant vis t keli ir Bastn stot lenk vyriausybs rankose.
b) Aukiau paymta linija visu jos ilgumu, karo veiksmams tarp Lietuvos ir
Lenk kariuomeni sustojant, kaip kad numato ios sutarties Antrasis Straipsnis,
jokiu pretekstu niekur negali bt pereinama nei vienos, nei kitos susitariusi pusi
kariuomeni. Toji linija betgi neturi bt klitis vietos gyventojams, apdirbant savo,
tos linijos perkertamus, laukus.
c) Demarkacijos linijos nuskyrimas vietoje, buv. Suvalk Gubernijoj, tose jos
dalyse, kur tatai numatoma Aukiausiosios Tarybos 1919 m. gruodio 8 d. nutari-
mu, pavedama Aukiausios Tarybos Kontrols komisijai.
Straipsnis 2.
Dl karo veiksm sustabdymo.
a) Patvirtindamos ir papildydamos dalinius ir laikinius karo veiksm sustab-
dymus tarp Lietuvos ir Lenk kariuomeni, kurie jau buvo priimti ios konferencijos
bgyje, abi susitarianios puss prisiima sustabdyti visus karo ygius visu ios sutar-
ties Pirmojo Straipsnio (a) punktu nutartos demarkacijos linijos ilgumu nuo Ryt
Prs sienos ligi meridiano, kuris eina per Paturi kaim, madaug devyni kilo-
metrai iauri vakarus nuo Eiiks.
b) Demarkacijos linijos ruoe nuo Paturi kaimo meridiano ligi Bastn sto-
ties imtinai, karo veiksmai tarp Lietuvos ir Lenk kariuomeni sustabdoma Soviet
kariuomenei pasialinus rytus nuo VilniausLydos geleinkelio linijos.
c) Dl klausim apie karo veiksm sustabdym ir demarkacijos linijos nusta-
tym tarp Lietuvos ir Lenk kariuomeni apylinkse rytus nuo Bastn stoties
meridiano, tai itie klausimai bus isprsti tam tikra sutartimi, pasialinus i tenai
Soviet kariuomenei. Jeigu itokios sutarties nepavykt padaryti, tai abi pusi pasilie-
ka sau teis kreiptis Taut Sjungon tiems klausimams isprsti.
Straipsnis 3.
Dl Varnos stoties.
a) Lenk Vyriausyb apsiima be klii leisti per Varnos stot i Vilniaus Aly-
taus linkui ir atgal visus lietuvi traukinius, iskyrus traukinius su kariuomene ir
karo mediaga, ir garantuoja, jog lietuvi traukiniai ras Varnos stotyje visas tekni-
kos apystovas ir pagalbos, kuri reikalinga tinkamam ir liuosam traukini judjimui
vienon ir kiton pusn.
b) Kaipo iimt, Lenk vyriausyb sutinka be klii praleisti per Varnos stot
i Alytaus Vilniaus linkui nedaugiau, kai septynis traukinius su kariuomene ir karo
kroviniais tja slyga, kad dien eis ne daugiau kai du tokiu traukiniu ir jie eis per
Varnos stot tarp septintos ir septynioliktos valandos lenk laiku.
c) Prieira, ar grietai pildoma Antrojo Straipsnio a) ir b) punkt nutarimai
pavedama Taut Sjungos kontrols komisijai.
472
Straipsnis 4.
Dl belaisvi apsimainymo.
Abi susitariusi pusi konstatuoja abipus principin sutikim pradti vis i ki-
tos puss paimtj belaisvi mainus. Belaisvi main tvarka ir laikas bus nustatyti
skyrium.
Straipsnis 5.
Dl sutarties laiko etc.
ioji sutartis pradeda veikti 1920 m. spali 10 d. 12 valand, neliesdama vie-
nok jau vykinto iki iam laikui karo veiksm sustabdymo ir galioja ligi galutino vis
Lietuvos ir Lenk ginijam teritorini klausim isprendimo.
i sutart sustabdydamos abi pusi naudojosi Vokiei Gen. tabo emlapiu
1:100 000 matabu.
ioji sutartis sustatyta dviem vienodai galiojaniais egzemplioriais, lietuvi ir
lenk kalbomis, ir pasirayta Suvalkuose 1920 metais spali 7 d.
Lietuvi delegacija:
Gen. leit. M. Katche
Bronius Balutis
Voldemaras arneckis
Mykolas Birika
Majoras umskis
Lenk delegacija:
M. Mackiewicz, pulkownik
J. Lukasiewic
18 priedas
Lietuvos vyriausybs galiotinio Vilniuje Ig. Jonyno
1920 m. spalio 17 d. praneimas spaudai,
kaip gen. L. eligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomen ugrob Vilni
Penktadien, spalio mnesio 8 d. vakare liko aiku, kad Vilniaus ilgiau savo
rankose negalsim laikyti, kadangi laukiamoji karo paskirtis negaljo laiku atvykti
Vilniaus ginti.
Nakt dl tamsos kov ir joki svarbesni vyki nebuvo; kovos teprasidjo
rytojaus dien 5 val. ryt. Jos vyko geleinkelio linijos kryptim. Matyt, j tikslas
buvo atkirsti susisiekim. Pusiau atunt val. ivaiavo i Vilniaus traukiniu genera-
linis tabas ir pasiliko tik divizijos tabas su gen. Nastopka prieky. etadien 11 val.
baigiantis gen. Nastopka pasak man, kad ms dalys i kovos traukiasi ir kad jis
apleidia Vilni. Tada, man nurodius, ryio karininkas prie misij pil. Liormanas
nujo Ital atstov, kapiton Sal, pakviesti prancz misijon, kur ruoiaus, kaip
473
vyriausyb buvo man sakius, deleguoti Laikinj Lietuvos valdi Vilniuje. Tuo pat
metu sakiau milicijai, kad neatidedant ilipint jau paruotj atsiaukim Vil-
niaus visuomen apie valdios delegavim Antants atstovams ir apie tai, kad misi-
jos yra paskyrusios pulkinink Reboul Vilniaus laikinuoju gubernatoriumi. Ms
kariuomens dalys, pasilikusios Vilniuje, ir ms milicija, anot to skelbimo, perjo
Antants tiesiogin ini ir buvo laikoma Antants ginkluotja milicija tvarkai lai-
kyti. Atsiaukimas buvo pasiraytas mano, kaip vyriausiojo vyriausybs galiotinio.
Apaioj po ms atsiaukimo buvo dtas laikinojo Vilniaus gubernatoriaus pulki-
ninko Reboulio sakymas Nr. 1, kuriuo Vilniuje vedama apsiausties padtis, drau-
diami susirinkimai ir manifestacijos Vilniaus gatvse ir aiktse.
Nuvyks Prancz misij, radau tik pulk. Ward, pulk. Reboul ir kapiton Pa-
dowan. Kapitonas Sala, gyvens kad ir toj pat gatvj, bet tolokai, nebuvo atjs. Lietu-
vos vyriausybs vardu teikiau p. Rebouliui, kaip designuotam laikinajam gubernato-
riui, rat apie valdios delegavim ir praiau saugoti Lietuvos piliei gyvyb ir turt ir
rpintis dar pasilikusiomis staigomis. Be to, pareikiau, kad valdi deleguoja be teiss
perdeleguoti (perduoti) j kitam, be Lietuvos vyriausybs inios ir sutikimo, t. y., kad
jokia vyriausyb, pamusi jga Vilni, negali skaitytis teista krato vyriausyb.
Pulkininkas Reboulis, kaip gubernatorius, buvo jau paruos kareiviams ir mi-
licininkams taisykles, kuriomis jie privaljo vadovautis.
domu paymti, kad taisyklse, kad ivengus kraujo liejimo miesto gatvse,
buvo sakyta neauti ygiuojani Vilni l i e t u v i i r g u d k a r i u o m e-
n . Man papraius paaikinti, kodl instrukcijose pavartoti tokie keisti terminai,
kada visi gerai ino, kad Vilni verias tikroji lenk kariuomen, buvo gauta atsa-
kymas, kad lenk vyriausyb ne kart yra pareikusi Antants vyriausybms nesi-
sianti savo kariuomens Vilni, kad Suvalkuose yra padaryta sutartis tarp Lietu-
vos ir Lenk ir kad, iais dsniais remdamasis, jis negals laikytis puolanios kariuo-
mens Lenk kariuomene.
sakymas mano milicijai ilipinti atsiaukimus ne visur vykdytas. Pasirod tau-
tybi skirtum. Vilniuje buvo ms vadovautasi taut lygybs principais, buvo steng-
tasi valstybs krimo darb traukti visus tinkamus pilieius be tikybos ir tautybs
skirtumo ir, deja, pasirod, kad is principas gyvenimo realybje pasiliko kaip bibli-
jos grdas, mestas akmenuot dirv. Milicininkai lenkai, kaip mano buvo pasteb-
ta, pirmieji mus apleido ir duotuosius jiems ilipinti skelbimus paslp. Tvirtyb i-
laik lietuviai ir ydai, kurie jo savo pareigas iki paskutins valandos.
Mieste, pasirodius skelbimams, jauiama buvo ypatingo po, esamo visada prie
laukiam audr. moni buvo pilnos gatvs, visi vaikiojo nervingi, sujudinti, laukdami
kako nepaprasto; ms kareiviai, vaikiodami sargybos po 3 mones, dabojo tvarkos.
Apie 1 val. m traukti per Vilni ms kariuomens dalys. Priekyje jo gur-
guols, paskui jas ygiavo kuopos. jo eilmis, tvarkingai. Matyti buvo nuilsimo. Nei
vienas kareivis nebuvo pasitrauks i eils ir nei vienas nebuvo padars gyventojams
nei maiausios skriaudos.
Nordamas susipainti plaiau su miestu, papraiau pulkinink Ward, kad
paskolint man savo automobil. Mano praym Angl misijos pirmininkas sutiko
labai maloniai ir a apie 2 val. ivaiavau stoties link. Visur buvo matyt tokio pat
po, kaip ir Jurgio gatvje. Artinantis prie inomos Vilniuje prekyviets Hals, pasi-
474
girdo audym. Publika, daugiausia ydai, pradioj m dairytis, o paskui leidos
bgti. Ms automobilis pasuko t pus, i kur buvo audoma, ir m vaiuoti
Arkli gatve, kur daug grai aukt nam. audymas pasidar tankus: buvo au-
doma i viraus, i abiej pusi sutartinai ir taikoma automobil. Be to, vi buvo
girdti i vis pusi, Auros Vart gatvje ir apsupaniose j aiktse. Privaiavs
Auros Vartus, pamaiau einanias ms kariuomens kuopas.
Kai kurie ms kareiviai m taip pat audyti. Pastebjs vartuose kariuome-
ns major N., praiau sakyti neaudyti. Ms dalys buvo sustabdytos ir surikiuo-
tos. audymas nutilo, ir ms dalys ramiai nujo per miest. Daugiau Lietuvos ka-
riuomens per miest nebejo.
Pusantros valandos praslinkus, pasirod Vilniaus ir Jurgio gatvi kertje, ties
ms komendantra, lenk raitelis. Pasigirdo i ms komendantros vilpukas,
kad ms kareiviai ir milicininkai rinkts komendantr. Gatvi ivaizda vienu
metu pasikeit. ydai isislapst; j vietoje gatvse pasirod lenk, kurie ir apsupo
kareiv, aukdami tegyvuoja Lenkija! Kai kurie atne gli ir dav kareiviui. Tuojau
po to aligatviais m slinkti lenk partizanai, driskiai, pairt, su autuvais ranko-
se, kuopelmis po 710 moni. J tarpe buvo pastebta daug buvusi Lietuvos
tarnyboje milicinink, lenkikai kalbani. Kai kurie turjo rankini granat. Visi
trauk ms komendantros link. J vienas, prisiartins prie komendantros dur
ir pamats duryse stovint ms virinink, ov j i revolverio, bet nepataik. Tai
buvo lyg signalas. Tuojau po to vairiuose miesto punktuose pasigirdo vi. Parti-
zan brys i 3040 moni apsupo Jurgio ir Bristol viebuius, lyg ko iekodami,
bet nieko nerad, isiskirst. Kiek laiko prajus, i Jurgio viebuio lang buvo pra-
dta audyti misij but, kuris buvo prieais. Prasidjus audymams, visi misij
nariai ijo gatv, pora prancz karin. stovjo komendantros sargyboje. Staiga
stovinius vidugatvj misij narius buvo pradta audyti i kulkosvaidi i Luki-
ki aikts puss, bet kulkos pravilp viruje galv. Matomai, kulkosvaidiai buvo
paslpti namuose, nes gatvse nebuvo j matyti.
Greitai po to Jurgio gatve atvyko raiteli brys ir apsistojo ties komendantra.
Pulkininkas Reboulis Antants misij vardu pareik j vadui, kad esantieji komen-
dantroje kareiviai ir milicininkai yra laikomi Antants misij inioje ir globoje, ir
pra susilaikyti nuo eksces. Tai buvo paadta, bet galutinas atsakymas turjo bti
duotas tik Lenk armijos vado. iuo laiku minia Jurgio ir Vilniaus gatvi kertj buvo
pasilikusi jau keletos imt moni. Pasibaigus kalbt p. Rebouliui su lenk karininku,
minia m aukti: tegyvuoja Lenkija!, tegyvuoja Pranczija! Kakoks senis, pras-
tai apsirds, suuko: tegyvuoja Anglija! minia lyg paraliuota nutilo ir senio auks-
mas pasiliko be atgarsio. Lyg iam nemaloniam spdiui isklaidyti minios vadai,
vienas ponas madaug 4050 m. amiaus, pilnas, raudonas, juodai apsitaiss (lyg tai
bt daktaras) ir kitas, pilkai apsitaiss, rodosi gerais naminiais drabuiais, apsupo
pulk. Reboul ir apie 30 kart ikl or. Misijos m grti savo bstin. Tai pasteb-
j, vadai keliskart pakl pulk. Ward ir kap. Sal be jokio entuziazmo lyg nemalon
sakym vykdydami. Tuo pat metu minia lyg ko sujudo: keli ne lietuvi ligonin
sunkiai sueistj komendantros kareiv, kuris buvo usiliks savo sargyboje.
Sutemai stojus, vairiose yd apgyventose vietose buvo girdti riksm. Prasi-
djo plimai. Pl ir kareiviai, ir partizanai. misijas m plaukti moni su skun-
475
dais. jo ydai. Krikioni nebuvo matyti. Pulk. Reboulis sudar ry su lenk ko-
manda, praneinjo apie skundus ir pra plimus sustabdyti.
Vakare 10 val. misij atstovai kalbjosi su gen. eligovskio tabu.
Lietuvos vyriausybs vardu Antants atstovai pareik gen. eligovskiui pro-
test prie siverim Vilni, neirint Lenk vyriausybs pasiadjim ir padary-
t sutari. Kadangi Antants atstovai savo rankose neturi gana jg, jie priversti
nusilenkti ir ivaiuoti i Vilniaus. Atstovai pareikalavo, kad leist ieiti su ginklais
rankose pasilikusiems komendantros kareiviams ir milicininkams, vyriausybs ir
ministerij atstovams su eimynomis ir turtu drauge su misijomis. tai buvo atsaky-
ta, kad gen. eligovskio valdia sutinkanti ileisti kareivius ir milicininkus rytoj 10
val. ryt, bet reikalaujanti, kad vyriausybs bei ministerij atstovai ir valdininkai
apleist Vilni ne vliau 12 val. t pat dien. Sekmadien i ryto pulk. Reboulis pa-
siunt eligovskiui not, kad jo reikalavimas nevykdomas, nes nra susisiekimo prie-
moni ir nra galimybs dl adres trkumo net pranet valdininkams.
Atsakymo notoje eligovskis pareikalavo, kad vyriausybs galiotinis ir vyres-
nieji valdininkai, skaiiuje 12 moni, apleist Vilni sekmadien, spalio mn. 10 d. 14
val. Jiems tai atsisakius vykdyti, visai bsi internuoti. Dl pasilikusi Vilniuje Lietu-
vos valdinink ir j eimyn, tai j klausimas bsis riamas, irint aplinkybi, ta-
iau eligovskio vyriausyb pasiliekanti sau teises juos internuoti kiekvienu atveju.
Sekmadien, spalio mn. 10 dien 10 val. ryto ijo ms komendantros ka-
reiviai ir milicininkai su ginklais rankose, prancz karininkui vadovaujant, 2 val.
po piet susirinko ties misijomis, kaip buvo sakyta, vyriausias vyriausybs galiotinis
ir auktesnieji Lietuvos valdininkai. Jiems palydti susirinko minia, susidedanti i
vis taut moni. Paadtasai sunkusis automobilis pusvalandiu pavlavo. Jo be-
laukiant, teko pasiklausyti vairi kalb. domu pabrti, kad joki priekait Lietu-
vos valdiai nebuvo daroma, be vieno, kad Lietuvos vyriausyb lygiu bdu priimi-
njo tarnybon ydus ir lenkus ir kad dl to daug lenk pasiliko be viet. Pusiau
trei valand po piet buvo paduotas sunkusis automobilis ir mes, dvylika moni,
prancz ir lenk karinink lydimi, su prancz vliava apleidom Vilni. Mus nu-
ve priekines lenk linijas, ties Voks upe. I ten jom patys.
Ignas Jonynas
Vyriausias vyriausybs galiotinis Vilniuje
ir atvaduotuose i okupacijos kratuose.
19 priedas
E. Respublikos Prezidento p. Steigiamojo Seimo Pirmininko
A. Stulginskio ir Krato Apsaugos Ministro plk. ltn. K. uko sakymas
Neprietelingas ms kaimynas i piet, veidmainingai prisidengdamas ge-
nerolo eligovskio vardu, sivers ms krat um ms sostin Vilni, grieb-
si vis priemoni, kad, iplus ms turt ir laim, galutinai pavergt vis Lietuvos
476
taut ir tokiu bdu uduot mirtin smg Nepriklausomos Lietuvos valstybs gy-
vavimui.
Bet narsi ms kariuomen drsiai stojo kov su skaiium didesniu prieu ir,
atkakliai gindama savo tv em, ms vis laisv, parod daug nepaprasto kar-
ygikumo, daug pasiventimo, sulaikydama ir atstumdama atgal siverusius m-
s karto gilum iaurius lenk kariuomens pulkus; ji privert tokiu bdu prie
skaitytis su Lietuvos karine pajega, kaip su Kariuomens Vadovybs sumanumu,
taip lygiai ir su narsiais vykdintais atskir Lietuvos kariuomens dali ygiais: ko-
vos ties Vilniumi, Giedraiiais, irvintais aikiai parod, kad Lietuvos kariuomenje
dar tebegyvuoja narsioji sen boi Gedimino, Vytauto dvasia.
Lietuvos visuomen, anktais ryiais susijusi su savo broliais fronte, padeda ir
pads valdiai padaryti visk, kad gyvenimo slygas karo lauke kiek galint paleng-
vint. Pastaromis dienomis Lietuvos pilieiai buvo ypatingai savo akis nukreip fronto
pusn; Lietuvos kariuomen sunkias pareigas garbingai eidama saviki neapvyl,
uduodama prieui pasiksinusiam ygiuoti gilyn Lietuv, tinkam smg, priver-
t j atsitraukti seniau uimtas pozicijas.
Garb ms kariuomenei, garb josios Vadams!
E. Respublikos Prezidento p. Steigiamojo Seimo Pirmininkas
A. Stulginskis
Krato Apsaugos Ministras plk. ltn. K. ukas
20 priedas
Karo paliaub protokolas
Ponas Michal Kossakowski, Lenk valdios prie Taut Sjungos Militarins
kontrols komisijos atstovas, turdamas Lenk vyriausybs galiojim jos vardu pa-
sirayti kiekvien militarins ar politins ries akt sryy su Taut Sjungos nuta-
rim pildymu, gavs i generolo eligovskio pasiadjim pildyti iame protokole
suraytas slygas ir i Lenk valdios garantij, kad tos slygos generolo eligovskio
bus pildomos.
I vienos puss
Ir Ignas Jonynas, Lietuvos valdios prie Taut Sjungos Militarins kontrols
komisijos atstovas ir ponas pulkininkas Konstantinas Kleinskas, generalinio Lietu-
vos kariuomens tabo virininkas, galioti Lietuvos valdios jos vardu pasirayti
dokument,
i antros puss
Priima sekant tekst, darant gal karo veiksmams tarp Lietuvos kariuomens
ir kariuomens generolo eligovskio:
Patariant Taut Sjungos kontrols komisijai
1) karo veiksmai tarp Lietuvos kariuomens ir kariuomens generolo eligov-
skio pasibaigs 1920 m. lapkriio 30 d. 24 val.
477
2) Tuojau karo veiksmams pasibaigus karo belaisviai bus pavesti Militarinei
kontrols komisijai.
Tarp dvej kariuomeni bus nustatyta neitralin zona, nelaukiant kol kontro-
ls komisija ives tos zonos sienas, pryakins abiej pusi kariuomens dalys liks
dabar j laikomose vietose.
ito protokolo buvo surayti trys egzemplioriai
Vienas Taut Sjungos Militarins kontrols komisijai
Vienas Lenk vyriausybei
Vienas Lietuvos vyriausybei
Visi trys buvo kontrasignuoti Taut Sjungos Militarinei kontrols komisijai
is protokolas suraytas Kauno stoty Taut Sjungos Militarins komisijos trau-
kiny 1920 m. lapkriio 29 d. 11 val., esant aukiau pamintiems delegatams ir mili-
tarinei kontrols komisijai. Delegat ir komisijos matytas, perkontroliuotas, patvir-
tintas.
Lietuvos delegatai: I. Jonynas (paraas)
K. Kleinskas (paraas)
Lenk delegatas M. Kossakowski (paraas)
Taut Sjungos Militarin kontrols komisija:
S. Lassitch (paraas)
Major Keenan (paraas)
Colonel Chardigny (paraas)
Antspaudas Taut Sjungos kontrols komisija
Vertimo originalui atatinka
vyr. ltn. J. Urbys (paraas)
21 priedas
Nuoraas
Lietuvi ir Lenk valdioms
Nota
(I Taut Sjungos Militarins kontrols komisijos)
Sulig 1920 m. lapkriio 29 d. protokolo 3 paragrafo turinio Taut Sjungos
karin kontrols komisija tiksliai praved sekanius rubeius neitrals zonos, kuri
turi bti Lietuvi armijos ir eligovslio dali nustatyta:
1) I Lietuvi puss:
Linija eina per: Jakiance Strelciki Kalance Spengliniki kol. Panaiki
uklje Solovjiki Spindzie Stravka tarejnia Dovgirdiki Chovyzna
Novo Pole 218 Kacieliki 229 189 Seibutany Mlynek Geleinkelio tiltas
ant ups Braola (kairysis krantas) Amerynis Podolesie kairysis krantas Vilijos
iki Valeikiki Vicinai Daubarikiai Uuiliai Posieki Rimuiai niponys
Akmeniai Antanava Kiemelie Uliany Pajuodiai Juodikis vakar ir
478
iaurs krantas Giedraii eero Janury Mezance iaurs krantas eero Osvie
iki Olka iaurs krantas eero Baluoa Labejiki Janiki;
2) I Lenk puss:
Linija eina per: Deknie Mosty stotis Rudziki Obale Jeleniovo 178
kelias nuo auktumos 178 Stary Mlyn Gaj Sejmany ( iaur nuo auktumos
171) Olsoki (palei auktum 201) Kniazovizna Donity Miciny Lodziany
Jateliny Brazola Surmance deinysis krantas Vilijos iki Podvorzance Pa-
kalnie Siberovka Plekiki Javuniuny Birki Kvaky Migucie Nugany
Naruniki Burkile Jakubance Svindariki Kiejdaniele Pokirny Mejrance
Podubinki Maciejeva Orniany.
(Vokikas vakar linijos emlapis 1:100 000).
ie rubeiai i kiekvienos puss reikia pai paskutin sargyb linij.
Pozicij linijos pakeitimas, sekantis i aukiau nurodyt rubei, turi bti
ubaigtas iki 1920 m. gruodio mn. 3 d. 12 val. ir praneimas apie ipildym priva-
lo bti prisistas komisijon per abiej valdi atstovus gruodio 4 d.
Kaunas Nuoraui atatinka:
1920. XII. 1 vyr. ltn. J. Urbys (paraas)
479
ASMENVARDI RODYKL
A
Abromaviius V. 246, 356
Adamkaviius E. 178, 210, 211, 213, 215, 223, 229, 290, 299, 330, 335, 349,
367, 368, 369, 374, 383, 384, 387, 389, 394, 395, 396, 420
Adomonis V. 339
Alechnaviius M. 75
Aleksa-Angarietis Z. 27, 33, 294, 296
Aleksandraviius E. 405
Aliauskas K. 8, 12, 13, 16, 18, 19, 178, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 187,
189, 191, 236, 237, 238, 240, 293, 358, 378, 380, 391, 392, 394, 410, 411, 412,
413, 414, 415, 416, 419
Ambraziejus A. 226
Ambroziejus K. 182
Andrainas J. 227, 354, 401
Andrejevas A. 10, 18, 177, 178
Andrinas J. 302, 331, 370, 371, 372
Arcievskis M. 319
Arenbergeris F. 130
Arlauskas A. 70
Aseviius S. 271, 274, 275, 276, 278
Astupnas J. 76, 183
Auglys 48
Augustauskas V. 230
Augustinaviius I. 230
Auktuolaitis J. 39, 265, 266, 268, 269
Avionis J. 230
B
Babickas P. 63
Bagdonaviius V. 159, 172, 228, 309, 311, 315, 325
Balbachas E. 217, 463, 465
Balbatien O. 159
Balinas 229
Balinas Br. 406
Balfour A. J. 376
Balnas T. 362, 369, 370, 372, 383, 384, 385, 386, 387, 388
Baltaragis A. 78
Baltrnas P. 385, 386, 419
Baltuis-emaitis F. 33, 36, 70, 182, 183
Balutis K. 319, 320, 345, 350, 416, 470, 472
Banys J. 293
480
Baranauskas (Baranowski) J. 379, 393
Bardauskas 273, 274, 275
Bardzilauskas 419
Bariauskas J. 48
Bartaseviius J. 72, 73, 182
Bartaseviius M. 72
Bartkeviius 230
Basanaviius J. 243
Batra K. 382
Bauys A. 89, 364
Bauys J. 364
Bavarietis L. 194
Bekeris J. 72
Belina-Pramovskis Vl. 250
Belizoko 52
Beniovskis A. 263
Bergera 344
Bermondtas-Avalovas P. 194, 196, 197, 198, 199, 201, 202, 203, 204, 205, 207,
209, 210, 216, 217, 218, 227, 228, 232, 237, 238, 425, 463
Bikus P. 63
Bielinis K. 199, 230, 236
Bigelebenas 217, 463, 465
Bilminas Br. 102, 123, 146, 147, 364
Byla J. 268, 294
Birontas A. 15, 19, 198, 199, 200, 201, 211, 236, 237, 239, 240, 355, 460
Birutaviien-Birutien A. 269
Birika M. 16, 19, 243, 246, 247, 253, 265, 269, 344, 348, 405, 406, 410, 411,
416, 466, 470, 472
Bischofas J. 196, 204
Biskupskis V. 194, 202
Bistramas K. 219
Bystramas T. 314
Bytautas P. 324
Blagoveenskis B. 380
Blaeviius K. 264, 268
Blays M. 48
Blinda (Viinskis P.) 405
Bobelis J. 269
Bobiatinskis S. 245, 356
Bobickis L. 351
Bobinas P. 149
Bogdanovas M. 200
Boruakas A. 288
Bourgeois L. 375, 376
Brandis C. 202, 203, 218
481
Brktas 184
Bruzbartas V. 108
Budinas D. 33
Budreckis A. 16, 19, 416, 417, 418
Bukantas D. 159
Bulak-Balachoviius S. 140, 142
Bulovskis L. 319
Burtas A. 215
Butkeviius A. 104, 115, 162, 166, 167, 172, 293, 302, 370, 380, 381, 382, 389,
390, 391, 392, 393
Butkeviius M. 366, 377, 394
Butkus J. 16, 47, 81, 84, 85, 89, 96, 127, 130, 132, 133, 139, 143, 144, 162, 166,
168, 184, 211, 316, 322, 328, 339, 349
Butkus S. 15, 19, 183
Butkus Z. 13, 19
Buzelis J. 343
C
Cetuchinas J. 48, 52
Chaleckis S. 23
Chardigny A. 344, 345, 346, 351, 376, 402, 403, 477,
Cheney S. 217
Chominskis L. 246
Cichovskis K. 33, 294
Cimulianskas 395
Cininas 178
Cipriseviius 48
Curzonas G. 277, 289, 344, 356, 428

aplikas J. 53, 55, 57, 146, 147, 169, 180, 181, 300, 308, 309, 311, 312, 313,
317, 321, 322, 324, 326, 328, 329, 341, 349
arneckis V. 319, 345, 448, 449, 470, 472
epnas P. 13, 16, 19, 30, 32, 177, 178, 182, 191, 236, 237, 405, 406, 407, 409,
410, 411, 413, 416, 417, 418, 420
erniauskas J. 89
erniauskas P. 57
ernius J. 291, 363, 414
ierinas G. 175, 191
unk 207, 208, 215
D
Dailid P. 416
482
Dambrauskien I. 2
Danilovas I. 410
Daugla F. 291
Daumantas V. 247
Daunoras P. 89
Deimantaviius A. 48
Denikinas A. 205, 288
Derby 285
Derekeviius J. 271
Ddel P. 64
Diebitschas K. 201, 205, 218, 464, 465
Digrys S. 315
Dyknas S. 420
Dineika K. 76
Dmovskis R. 244, 249
Dokus P. 227
Dombrovskis J. 245, 247
Draguneviius K. 41, 42, 45, 63, 66, 94, 278, 279, 397
Draugelis B. 128
Draugelis E. 315
Drummondas J. 375
Drummondas S. 344
Dubinskis 396
Dulk 239
Dumius V. 78
Dundulis P. 120, 123, 146, 147, 149, 157, 230, 338
Diuv A. 124
E
Eberhardtas V. 26, 40, 100, 197, 202, 204, 207, 208, 209, 212, 215, 216, 217.
218, 233, 235, 237, 238
Eidukeviius P. 28
Eimutis I. 48
Elisonas J. 268
Endziulaitis F. 48
F
Fainhauzas D. 10, 18
Faleviius 273, 276
Fochas F. 25, 196, 203, 256, 257, 273, 276, 277, 290, 318, 320
Frjus 250
483
G
Gabrnas P. 228, 315
Gabrys J. 202
Gaidelis M. 76
Gaidys A. 399
Gaidukeviius E. 405
Gailius A. 330
Gaiauskas I. 331
Gajus G. 291, 302
Galeckas J. 271
Galvanauskas E. 217, 249
Galvydis J. 274, 275, 276
Galvydis-Bykauskas J. 23, 38, 53, 268, 283, 284, 289, 361
Garbaliauskas L. 325
Garinas 219
Gasinas J. 183, 187
Gataveckas J. 48
Gaudeius J. 198
Gavelis V. 268
Gedvilas K. 230
Gegna J. 63
Geiga V. 66, 91, 109
Genys P. 55, 102, 107, 108, 124, 125, 338
Gerberis 77
Gerdvilis S. 362
Gerulaitis Z. 53, 57
Giedra B. 367
Giedraitis B. 80
Giedraitis J. 226, 271
Giedraviius P. 398
Giedrys K. 27, 294
Giedrys V. 273
Gira L. 268, 269
Girtautas V. 355
Glinskis M. 367
Goltzas R. 71, 196, 197, 198, 200, 201, 202, 203, 204, 207, 219, 236
Gornas E. 397
Gotautas H. 52, 60, 180
Grabskis S. 248
Grabskis V. 289, 290
Grauinis K. 16, 19, 408, 418
Grybas S. 36, 70
Grybas V. 27
Gricius J. 322, 339, 365
484
Grigalinas 329
Grigalinas-Glovackis V. 16, 39, 47, 52, 117, 125, 126, 127, 128, 130, 132, 133,
135, 139, 144, 145, 150, 162, 179, 180, 187, 211, 221, 223, 225, 301, 303, 305,
313, 314, 315, 316, 317, 318, 322, 323, 324, 325, 330, 340
Griganaviius V. 300, 330
Grigas P. 228
Grigorjevas 36
Grinius J. 199
Grinius K. 342, 343, 470
Grinkovas 52
Grikeviius L. 188
Gudaitis J. 388
Gudelis P. 12, 16, 19, 73, 75, 76, 77, 78, 177, 178, 182, 183, 187, 279, 280,
327, 408
Gurka A. 246
Gvildys V. 380, 391, 392, 393
H
Halleris S. 288
Herc 344
Hymansas P. 376
Hincas B. 380, 381
Hofmanas K. 227
Hofmanas M. 194
Hopmanas A. 235
Hurinas M. 251
I, Y
Indrulis 230
Ivanauskas J. 73
Ivakeviius V. 245, 250, 348
Ivinskis Z. 12, 19
Yas M. 24, 249
J
Jackeviius P. 360
Jagovas 217, 463, 465
Jakaitis A. 162, 173, 301, 303, 305, 307, 309, 311, 312, 313, 319, 321, 349
Jakobsonas M. 380, 394
Jaktas A. 38, 87, 89
Jaktas P. 19, 179, 185
Jakubauskas S. 89
Jakulis J. 326
485
Jaloveckas S. 72
Janamakis 344
Janaviius A. 324, 328, 329
Janickis M. 138
Jankauskas A. 49, 50
Jankus J. 324
Janulaitis A. 243, 246, 247, 265
Januaitis J. 89, 230
Jaraminas J. 210
Jasienskis J. 230
Jasinskas J. 199
Jainskas M. 76
Jezovitovas K. 248
Joff A. 176, 451, 459
Jonaitis L. 395
Jonynas I. 298, 355, 403, 416, 472, 475, 476, 477
Judenias N. 194, 195, 200, 201, 205, 210, 237, 288, 463
Jundzilas Z. 246, 405
Juozaitis J. 271, 275, 276
Juozapaviius A. 53, 54, 55, 57, 180
Juozapaviius V. 380
Juoznait A. 150
Juoznait K. 150
Jurnas J. 64, 68, 111
Jurgaitis P. 329
Jurginis J. 12, 18
Juzefoviius 94
K
Kairionis J. 85, 165, 324
Kairys F. 130
Kairys S. 243, 265, 267, 405
Kairinas J. 130
Kalda J. 275
Kalinauskas 271
Kalmantaviius M. 328
Kameneckis V. 288
Kaminskas J. 68
Kapciukas V. 140, 367
Kapsukas-Mickeviius V. 12, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 47, 177, 178,
296, 421, 434
Kareiva M. 380, 394, 419
Kareviius P. 251, 267
Karosas A. 278
486
Karpaviius S. 89
Karvelis P. 178
Kasperaitis 371
Kasperaviius 2, 17
Kasprzyckis T. 261, 262, 265
Katasonovas D. 332
Katch M. 91, 98, 99, 109, 113, 117, 118, 135, 137, 151, 168, 188, 283, 293,
294, 301, 316, 317, 218, 319, 321, 322, 323, 340, 344, 349, 354, 411, 470, 472
Katilius M. 48
Kaubrys S. 2, 17
Kaunas P. 268
Kavalecas A. (Juzvikas A.) 263, 264, 265, 266, 269, 270
Kaveckas A. 292
Kazakeviius A. 75
Kazileviius A. 72, 73, 74, 75, 183, 450
Kazilionis P. 73
Kazlauskas J. 106, 226
Keenanas G. 344, 477
Kelleris K. 194, 197, 203, 204
Kelpas S. 230
Kemeis A. 275, 276, 277
Kerbelis A. 289, 330, 335, 383, 387,415
Kibirktis J. 169
Kilikeviien G. 12, 19, 413, 416
Kilikeviius M. 89
Kilikeviius P. 89
Kynas A. 380, 381, 382, 390, 391, 393, 394
Kioleris 118, 121, 123
Kiraeviius L. 265
Kivelitas 463
Kleinskas K. 127, 186, 217, 300, 304, 312, 357, 358, 403, 409, 412, 414, 463,
465, 477
Klimaitis P. 397
Klimas P. 175, 243, 249, 405, 451, 459
Klupauskas K. 230
Kmieliauskas A. 398
Knopfelis 199
Kocas A. 271, 348
Kolakas A. 197, 205, 288
Kondradruckis P. 226
Kondrataviius K. 24
Kosakovskis M. 261, 403, 476, 477
Koscialkovskis M. 264, 265, 266, 269, 350, 351, 354
Krasauskas A. 367
Krauceviius J. 337, 338, 397
487
Kraunaitis I. 178
Kriugeris 102, 103
Kromzendorfas 236, 461
Kropotkinas P. 202
Krupaviius M. 292, 306, 415
Kubilius J. 23, 151, 153, 154, 160
Kubilius K. 181
Kubilinas P. 396, 397, 398, 420
Kubilit M. 269
Kudzeviius J. 264, 265, 268
Kudzeviius V. 268
Kulinskis 377
Kulieius J. 392
Kulitanas J. 151, 328, 339
Kulvietis B. 92, 184
Kumpis J. 339
Kuncaitis J. 365
Kurkauskas V. 368, 291, 292, 298
Kviklys B. 407, 408
L
Labutis 303
Labutis A. 172
Ladyga K. 16, 38, 61, 80, 81, 82, 84, 96, 98, 99, 100, 102, 103, 106, 107, 108,
118, 120, 121, 123, 127, 139, 146, 147, 151, 153, 156, 157, 160, 164, 165, 168,
169, 170, 172, 174, 178, 179, 180, 181, 188, 210, 211, 213, 215, 221, 223, 225,
227, 228, 232, 233, 234, 238, 239, 240, 283, 290, 291, 295, 300, 301, 302, 304,
307, 308, 312, 313, 315, 323, 336, 339, 340, 360, 361, 411, 412, 425, 429, 439,
444
Lagofetas 298, 268, 226, 367, 406
Landsbergis J. 250
Landsbergis V. 477
Lanskoronskis V. 396, 397
Lasockis 226
Lassitch S. 126, 144, 145, 162, 163, 166, 167, 168, 290, 295, 303, 313, 321, 322,
324, 326, 327, 328, 341, 349,
Laugalys A. 177
Laurinaitis B. 13, 19, 191
Laurinaitis J. 23
Laurinaitis J. M. 50
Laurinaviius . 410
Lavrentjevas M. 28, 31, 34, 175
Lebedevas 267
Leknickas L. 165, 387, 388
488
Leninas V. 28, 31, 34, 175
Leonas P. 267
Leonas S. 165, 387, 388
Lesius V. 12, 18, 19, 177, 236, 405, 406, 433, 498
Lesingas E. 291
Liatukas P. 23, 47, 151, 153, 179, 180, 207, 208, 210, 212, 215, 216, 232, 233,
234, 237, 238, 239, 240, 282, 287, 407, 409
Libertas 403
Liepa 66
Likas 66
Ling J. 73
Liormanas R. 472
Literskis P. 48
Litvinas J. 360
Liubauskas M. 72
Liutermoza A. 329, 349, 394, 398
Losovskis P. 10, 18, 265, 266, 289, 405, 406, 408, 409, 418,
Lozoraitis S. 405
Ludovici 102
Lukaseviius J. 319, 345, 470, 472
Lukauskait Z. 230
Lukys K. 48
Lukys P. 43, 44
Luktien R. 2
M
Macijauskas 232
Macijauskas A. 217
Mociukait I. 2
Mackeviius K. 85, 86, 303
Mackeviius M. 251, 319, 344
Mackieviius M. 304, 470, 472
Maiuika A. 279
Maiukas J. 381, 393
Maiuleviius 393, 394
Mainas A. 230
Makareviius A. 89
Makenzenas 217, 464, 465
Makuloviius 36
Maldutis K. 76
Malinauskas D. 267
Malinauskas J. 106
Marchlevskis J. 175, 451, 459
Marcinnas 85
489
Marcinkeviius S. 146, 147, 149, 157, 226
Marcinkus S. 392
Marnas J. 72, 183
Mariettis 217
Markovas 195
Marksas 27, 29
Marma M. 72
Martinonis J. 149
Mateknas P. 188, 189, 190
Matelis J. 331, 332
Matulaitis K. 225, 378, 391, 392, 393, 394
Matuleviius V. 380, 381
Matulionis V. 316,
Matusas J. 239, 240
Maylis P. 236
Maukna A. 72
Merkelis A. 405
Merkys A. 80, 183, 199, 217, 236, 240, 278, 287, 463, 465
Melaukis I. 297, 411, 466, 467
Micheleviius A. 73, 76, 77, 130, 131, 132, 187
Michnievi-Hetmanas M. 9, 18, 420
Mickelinas J. 75, 76
Mickeviius 277
Mickeviius S. 30, 47, 50
Mickeviius-Paprsis P. 298
Micuta D. 177
Mikelnas A. 61, 62, 181, 272
Mikolinas J. 41, 42, 45
Mikys 396
Mikuckis J. 268
Milaius O. 198, 376
Mileris R. 33
Miseviius E. 217, 232
Mienka 197
Modelskis 292, 293
Mokrzeckis A. 245, 250, 385, 386, 466
Monvilas 306
Moraevskis J. 246
Morknas K. 179
Morozovas L. 35
Motiejnas-Valeviius J. 74, 109, 111, 114, 115, 125, 126, 128, 144, 145, 223,
224, 226, 290, 295, 298, 299, 301,
Muceniekas J. 76
Muelleris H. 375
Mukleviius R. 294, 410
490
Murka J. 199
Musatovas S. 392, 393, 394, 419
Musteikis I. 53, 55, 60, 61, 82, 84, 120, 123, 124, 180, 181, 290, 295, 302, 315,
316, 321, 322, 339, 349, 354, 361, 365, 366, 415, 416
N
Nageviius V. 23
Namajnas 414
Namikas J. 329
Narbutas D. 89
Narueviius T. 175, 249, 451, 459
Narutaviius S. 265, 266
Nastopka J. 93, 109, 111, 115
Nastopka S. 23, 78, 80, 81, 84, 85, 89, 96, 118, 127, 130, 132, 133, 137, 138,
139, 140, 143, 144, 151, 154, 162, 166, 167, 168, 170, 173, 183, 184, 187, 188,
290, 293, 295, 297, 300, 302, 330, 349, 352, 354, 355, 361, 367, 408, 410, 416,
423, 435, 472
Natkeviius L. 359, 360
Naujanis-alkauskas B. 256
Navagruckis P. 138
Navakas J. 72, 73, 74, 75, 182, 183, 450
Navickas K. 11, 12, 18, 19, 31, 178, 238
Nevedomskis 29
Niedzelkovskis M. 288
Niekraas J. (Jelskis) 264, 267, 268, 269, 270
Niekraas S. 264
Nienevskis A. 253, 305, 313, 314, 429, 430, 444
Niesselis A. 15, 19, 217, 218, 220, 226, 229, 232, 233, 238, 240
Noreika E. 111, 150, 162, 163, 166, 172, 293, 331, 369, 370, 371, 372, 378,
379, 380, 381, 393
Noreika L. 267
Norknas P. 226
Novak-Kielbikova M. 289, 404
O
Obolenskis L. 175, 451, 459
Olderog 36
Olskis J. 294
Olauskas J. 380
Olauskas K. 267
Ompteda 40
Orlauskas A. 36
Orlauskas J. 199
Orlovskis 263
491
Oriechovskis 267
Ozolis 316
Oelis S. 224, 225, 226
P
Paderevskis I. 248
Padovanis 473
Pahlenas K. 203
Palikis K. 172
Paliulionis J. 392
Pargiteris 351
Paslavskis S. 292, 304
Pays K. 337
Pakeviius B. 121, 165
Pakoviius A. 331, 349, 364, 368, 398, 399, 416, 417, 420
Paulaviius J. 48
Peiulionis M. 80, 102, 103, 106, 107, 118, 120, 121, 123, 139, 146, 149, 154,
157, 160, 165, 169, 172, 225, 226
Pereklis J. 272, 407
Perkoviius 348
Petkelis S. 367
Petkeviius T. 217, 267, 463, 465
Petraitis A. 226
Petraitis V. 367
Petrauskas V. 227
Petronaitis V. 296, 410
Petrovas 52
Petrovas M. 137
Petruitis J. 19, 69, 128, 144, 225, 226, 293, 302, 303, 308, 322, 330, 331, 334,
340, 341, 349, 357, 361, 378, 380, 381, 383, 391, 393, 403, 410, 411, 412, 143,
414, 415, 416, 417, 418, 419, 420
Piaseckis M. 314, 328
Pilsudskis J. 10, 202, 244, 245, 248, 249, 250, 259, 260, 261, 262, 266, 269, 284,
288, 290, 291, 323, 346, 347, 348, 351, 356
Pilsudskis J. (Jonas) 246
Piotroviius J. 264, 265
Pivoras 395
Platenas 201
Plechaviius A. 71
Plechaviius P. 69, 71, 206, 207, 314, 316, 325, 326
Plehv P. 204, 205, 218
Plenta J. 108, 337
Plioplys J. 89
Plisko J. 167
492
Plung J. 395
Pocius J. 89
Poinas A. 279, 280, 408
Potockis 204
Povilaitis A. 55, 121
Pola V. 230, 292, 343
Pranckeviius J. 339
Pridotkas A. 215
Prostkis V. 397
Puyllo 351
Pulkauninkas B. 324
Pumeris A. 48
Purickis J. 177, 251, 305, 316, 318, 319, 340, 357, 417, 420
Permickis V. 251, 345
Puzinas T. 49, 138, 166, 225
R
Rakauskas K. 108
Rakauskas V. 175, 451, 459
Radvila K. 261
Radzeviius K. 108
Rafesas M. 298
Raila M. 64, 93
Rainys J. 9, 18, 406, 407
Ramanauskas J. 271, 407
Ramanauskas K. 127, 162, 166, 168, 225, 303, 307, 308, 309, 311, 312
Ramanauskas V. 61, 181, 367, 368, 418
Randovas 71
Rasikas R. 27, 30, 33
Reboulis C. 215, 216, 238, 254, 257, 304, 354, 355, 357, 406, 473, 474, 475
Reikala J. 64, 92, 96, 109, 111, 112, 114, 115, 125, 126, 127, 128, 137
Rekaius S. 139, 165
Rklaitis M. 81, 102, 146, 147
Rklaitis V. 330, 331, 332, 349, 367, 368, 374, 388
Remeza K. 291
Revinskas A. 48
Rybickis 356
Rylskis 290
Rimaviius V. 206, 237
Rimeikis J. 337
Rymeikis J. 230
Riomeris 102
Romeris A. 304, 319, 345
Roppas F. 202, 219
493
Rossbachas 204, 218, 234, 240
Rovan-Robinsonas R. 215, 216, 238, 284, 286, 409
Rozenbaumas S. 175, 249, 451, 459
Rozvadovskis T. 323
Roickis 403
Rudnickis A. 271, 275
Ruka A. 13, 16, 19, 244, 293, 329, 405, 406, 407, 408, 409, 410, 411, 412,
413, 414, 415, 416, 418, 420
Rktas 365
Ruseckas P. 15, 19, 268, 285, 286, 294, 315, 407
Rutkauskas M. 397
Ruzgas P. 57
Ruancovas A. 47, 49
Rzondkovskis 348, 350
S
Sabalys K. 240, 411, 417
Sakalauskas B. 73, 76, 131
Sakalauskas G. 210
Sala 344, 472, 474
Saldukas P. 326, 413
Samasenka J. 226
Samsonas K. 68
Sapieha E. 288, 318, 319, 321, 344, 376
Sarpalius S. 27
Savukas A. 149
Sekunda 263
Semaka D. 249
Senkeviius P. 397
Senn A. 177, 178, 405, 406, 409
Sereika A. 45
Sideraviius J. 156, 189, 190
Siewertas 204, 236, 461, 462
Sikorskis V. 348, 349, 351, 356
Sinickis A. 162
Sinkeviius A. 85, 86
Sipoviius H. 268
Sizyckas V. 267
Skibarka V. 183
Skipitis R. 230
Skorulis J. 360
Skorupskis V. 40, 54, 57, 60, 106, 107, 120, 121, 123, 153, 169, 221, 223, 225,
226, 330, 335, 336, 337, 349, 365,
Skuas K. 299
494
Skvireckas K. 76
Slavekas V. 265
Sleeviius M. 7, 24, 25, 26, 170, 177, 191, 202, 246, 247, 248, 251, 252, 254,
260, 261, 265, 267, 268, 273, 278, 342, 421, 434, 448, 449
Slivka 138
Smetona A. 24, 173, 191, 243, 251, 260, 286, 450, 451
Smigly-Rydz E. 250, 251, 323
Smolenskis J. 9, 18, 328, 414
Snarskis V. 68, 111
Sprangauskas K. 226
Sprangeris 109, 110, 114, 120, 126, 130
Stalinas J. 31
Stanieviius V. 262
Stanievskis S. 251, 252
Stankeviien E. 2, 498
Stankeviius J. 48
Stankyt L. 230
Stapulionis A. 73, 75, 77, 78, 109, 186
Starkus J. 291
Staelis J. 27
Stainskas V. 24
Stankeviius V. 388
Statkus V. 183, 336
Staugaitis V. 230
Stepelis J. 333
Steponaitis V. 8, 9, 18, 177, 189, 190, 236, 237, 238, 240, 406
Stepulionis J. 329
Stulginskis A. 243, 267, 342, 343, 470, 475, 476
Surgailis G. 2, 13, 17, 19, 406, 498
Sutkus J. 57
Sverdlovas J. 28, 29, 31, 34
Sviechovskis M. 261
Svilas A. 55, 165
Svilas K. 268
Svotelis-Proletaras P. 33

akmanas 419
alius M. 9, 18, 407
alkauskas K. 217, 232, 268
arauskas J. 39, 43, 62, 181
armaitis R. 18, 29, 31
audzis V. 54, 57, 102, 106, 107, 108, 225, 226, 337, 338, 360
aulys J. 26, 247, 248, 251, 252, 405
495
emeta A. 230
emeta F. 230
emeta I. 230
epetys J. 27
eptickis S. 251, 271, 290, 406
ileris A. 157, 349
ilingas S. 24, 246
ilkarskis Z. 76
imkus J. 267, 342, 448, 449
imkus P. 89
imolinas J. 448, 449
ionbergas 93
ipelis 182
irvydas V. 416
kirpa K. 16, 19, 38, 79, 80, 85, 87, 151, 153, 159, 160, 183, 211, 221, 223,
228, 240, 254, 255, 256, 308, 311, 312, 312, 315, 316, 317, 322, 324, 325,
326, 327, 340, 341, 349, 360, 405, 406, 412, 413, 414
klrius A. 230, 326, 330
lepetys J. 207
liogeris V. 357, 417
midtas 146
midtas G. 300, 362
mitas A. 226
niukta P. 406, 407
niuolis 237
ostakas T. 339
ova A. 370, 372, 392, 418, 419
rioderis D. 15, 19, 100
teiglicas 267
ulga J. 74
umskis A. 73, 76, 268, 345, 470, 472
T
Takeda G. 217
Tamaauskas P. 53, 60, 180, 181
Tarasenka P. 332
Tarasovas 9, 18, 408, 411, 412, 413, 414
Telksnys P. 391, 393, 394
Tilvikas A. 391
Tilvytis J. 65
Tika Z. 382
Tikeviius A. 344, 375
Tikeviius S. 297
Trakeviius P. 76, 328, 329, 330
496
Treideris A. 146, 226
Trimakas D. 183
Trimakas S. 76, 77
Trockis L. 30, 34, 178, 428, 443
Tbelis J. 265, 267
Tuchaevskis M. 176, 288, 293
Tumas J. 292
Tumnas 343
Turneris H. 217
Tvaronas P. 355
U
Ulmanis K. 448, 449
Ulrichas 93
Uogintas P. 80, 85
Urbakonis P. 225, 226
Urbys J. 8, 9, 18, 138, 181, 182, 184, 185, 186, 188, 316, 405, 406, 409,
411, 413, 415, 416, 477, 478
Upalis A. 279
V
Vacetis J. 70
Vagneris 462
Vaiaitis J. 89
Vailokaitis J. 175
Vainauskas A.72, 73
Vainauskas V. 43
Vaitieknas L. 268, 279
Vaitkeviius B. 12, 18, 29, 30, 31, 177, 178, 182, 183, 184, 405
Vaigantas (Tumas J.) 177
Valaitis P. 397
Valeikien M. 372
Valeio K. 349
Valigora B. 9, 18, 405, 416, 417
Valkauskas P. 89
Valteris 166
Vanseviius S. 417
Varanka S. 406, 407
Vardas R. B. 292, 355, 473, 474
Variakojis J. 39, 40, 41, 45, 62, 63, 64, 66, 68, 91, 94, 98, 99, 109, 117, 133,
137, 140, 162, 164, 168, 181, 182, 211, 221, 223, 227, 239, 299, 330, 349,
352, 372
Varukas V. 137
497
Vasilevskis L. 261, 262, 265, 266, 268
Vasiliauskas A. 9, 18, 184, 398
Vasiukovas 52
Vavilovas 52
Vejtko V. 245, 247, 466
Vglis J. 211, 219, 221, 237, 239, 398, 420
Velykis M. 50, 52, 54, 72, 79, 97, 177, 179, 180, 246, 248, 275, 407, 448, 449
Venslauskas K. 199
Verdu de Vernois 177
Viartu C. 284
Vydodskis J. 247
Vidugiris J. 8, 18, 96, 109, 111, 114, 115, 128, 129, 138, 140, 143, 227, 354, 401
Vidugiris T. 66
Vildemanas 202, 219
Vileiis J. 246, 265, 267
Vilenikis A. 338
Vilimas K. 69, 182, 279, 280, 408
Volkonskis 203
Vilsonas V. 209
Vinkleris 93, 104
Virgoliius P. 196, 199, 200, 201, 202, 203, 205, 210, 236, 238
Virila I. 395
Vitkauskas P. 29, 191
Vitkauskas V. 188, 206, 330, 331, 333, 334, 335, 362, 363, 414, 417,
Voldemaras A. 7, 22, 24, 175, 191, 246, 249, 269
Volfas 217, 238, 465
Vordas (Wordt) 276
Vosylius A. 199
Vrublevskis T. 298
Vrublevskis V. 248
Vrubliauskas (Daukantas) V. 269, 270
Z
Zabulionis N. 226
Zaleskis B. 71
Zaskeviius S. 47, 48, 50, 52, 54, 180, 181, 407, 408
Zavadskis V. 272
Zeschau V. 40, 91, 93, 99, 100, 102, 104, 106, 118, 120, 123, 124
Zimmerle E. 267
Zubrys A. 128, 144, 294, 319, 349

adeika V. 57
adeikis P. 268
eligovskis L. 10, 347, 348, 349, 350, 351, 352, 354, 355, 356, 357, 358, 359,
360, 368, 374, 375, 376, 377, 379, 382, 387, 402, 403, 404, 416, 417, 431, 446,
472, 475, 476, 477
emaitis A. 49, 50, 54, 62, 69, 102, 104, 106, 108
emaitis F. 28, 70, 177, 178
emaitis Z. 298
epkait R. 11, 12, 18, 19, 191, 405, 413
iburkus J. 33
ilinskas A. 253, 265
ilinskas J. 178
ilinskas K. 363, 387
ilys P. 293, 405, 414
itkeviius 76
iugda J. 10, 11, 12, 31
ukaitis S. 8, 18, 186
ukas K. 16, 19, 62, 272, 274, 275, 276, 277, 296, 297, 298, 300, 301, 304, 306,
307, 312, 315, 316, 323, 336, 340, 341, 342, 350, 355, 358, 367, 387, 397, 408,
410, 411, 412, 414, 415, 416, 417, 418, 429, 444, 466, 467, 468, 475, 476
ukauskas A. 364
ukauskas L. 115, 140
ukauskas S. 91, 97, 98, 99, 100, 108, 114, 115, 117, 118, 125, 126, 127, 139,
146, 147, 151, 152, 153, 154, 160, 162, 165, 167, 168, 169, 170, 173, 174, 185,
186, 187, 188, 189, 191, 199, 210, 217, 232, 236, 254, 255, 262, 265, 287, 339,
341, 352, 353, 354, 355, 357, 358, 387, 389, 390, 391, 403, 406, 407, 415, 416,
420, 424, 437, 450
VYTAUTAS LESIUS
Lietuvos kariuomen Nepriklausomybs kovose
19181920
Monografija
Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis
Stilist Eulialija Stankeviien
2004 05 10. Tiraas 700 egz. Usakymas GL-810.
Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
ilo g. 5A, LT-2055 Vilnius
Maketavo ir spausdino Krato apsaugos ministerijos
Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba,
Totori g. 25/3, LT-2001 Vilnius
Serijos Lietuvos kariuomens istorija ileista:
1. Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakymai 1990
1991.V., 2003.222p.
2. Surgailis Gintautas. Lietuvos karinis laivynas. 19351940. V., 2003.208 p.
3. Kazakeviius Vytautas. Geleies amiaus strls Lietuvoje (II XII
amius).V., 2004.136 p.