Romas - Batura. .Lietuvos - Laisves.kovu - Vietos.2008.LT

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA
Romas Batra
LIETUVOS LAISVS KOV VIETOS

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno
Pilietinio patriotinio ugdymo mediaga
Vilnius 2008
UDK 947.45.083 Ba571
Leidinio autorius Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Romas Batra Atsakingoji redaktor doc. dr. Audron Petrauskait Recenzavo prof. Eduardas Janiauskas ir dr. Vytautas Tininis
Romas Batra, 2008 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2008
ISBN 978-9955-423-70-6
Turinys
vadas. emutini panemuni regiono reikm pilietiniam patriotiniam ugdymui ................................................................................................................... 4 1. Kauno pilaits ir mrin pilis, jos gynyba ir reikm ........................................ 5 2. Lietuvos laisvs armijos krjo Kazio Veverskio ties vieta........................13 3. PatuvaVilkija .......................................................................................................17 4. 1863 m. sukilimo Lietuvoje vado kunigo Antano Mackeviiaus sumimo vieta .........................................................................................................18 5. SerediusSenoji Pietv .......................................................................................19 6. MarienburgasDubysa ..........................................................................................25 7. Seredius. Kovoje su Lietuvos okupacija ...........................................................26 8. Veliuona viena pai reikmingiausi senovs Lietuvos laisvs kov vietovi ....................................................................................................................29 9. Kartupn piliakalnisBisens pilis ....................................................................37 10. Renesanso pilys ir j gynybiniai elementai ......................................................39 11. Jurbarko Viepilis (Bipilis)Kolaini pilis ......................................................41 12. Georgenburgas Jurgenburgas .........................................................................42 13. Kstuio apygardos pietins dalies, Jurbarko apylinki, partizanai ...........43 14. Jono emaiio-Vytauto pagrindinis veiklos regionas ....................................45 15. Paskutin Jono emaiio vadaviet imkaii girioje ...................................49 16. Jurbarkik partizan Marija ilit .................................................................52 17. Rambynas. Bitnai. Vydnas ir Martynas Jankus ...........................................53 Iliustracijos ..................................................................................................................57 Literatra.....................................................................................................................73
Lietuvos laisvs kov vietos
vadas
emutini panemuni regiono reikm pilietiniam patriotiniam ugdymui
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijoje nuo 2007 m. gyvendinama Karininko ugdymo programa. Siekiama, kad bsimasis karininkas gerai paint savo Tvyn ir vis epoch Lietuvos laisvs kovas bei j istorines memorialines vietas. Tam tikslui rengiama apie 10 regionini paintini marrut ir juos j nuvieiani leidini. Juose svarbi vieta tekt Auktaitijos, emaitijos, Dzkijos, Sduvos regionams, emutinio ir auktutinio panemunio vietovms, sostins Vilniaus ir jo apylinki praeities heroikai. Ateityje yj siekiama aplankyti p y kaimynin y se Latvijos j ir Lenkijos j valstyb y se yy mi mi (Durbs, algirio ir kt.) baltistinio-lituanistinio paveldo vietas. Pirmasis ios serijos Lietuvos laisvs kov vietos leidinys skirtas emutiniam panemuniui, kuris yra vienas pai svarbiausi ruo tkstantmetje ms krato, Lietuvos, jos Laisvs kov istorijoje, 250 m. gynybins kovos, ypa Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino, epochoje ir vliau. Vien 40 km ruo tarp Mituvos ioi (Jurbarko) ir Dubysos (Pietvs) Lietuva ilaik imtmet, kol gynyba laikinai buvo priversta atsitraukti ryiau. Tokios kovos tampos kaip ia XIIIXIV a. Europoje nebuvo patirta nei prie Vyslos, y nei p prie Reino, nei p prie Luaros Pranczijoje. j j Svarbiausia buvo Kauno, Veliuonos, Pietvs, Kolaini ir Bisens pili gynyba. ia, Panemuni regioninio parko teritorijoje prie Veliuonos, kuriamas 250 m. Lietuvos laisvs kov, Nemuno ruoo gynybos ir Gedimino atminimo memorialas. Panemuniai mena 1863 m. sukilimo prie Rusijos okupacij Lietuvoje vado Antano Mackeviiaus tragik likim. Antinacins ir antisovietins kovos dl laisvs laikotarpiu iame regione veik ir uvo ym y s partizanai p Kazys y Veverskis, Petras Paulaitis, Marija j ilit, Jonas emaitis-Vytautas ir kiti. ia vaizdinga Nemuno pakrani gamta, didinga istorija, jos memorialinis palikimas. Visa tai pamats ir pajuts, imi geriau suvokti, kas yra Tvyn, garb ir pareiga. Tai svarbu pilietikai patriotikai ugdant visuomen, jaunim, karinus.
1. Kauno pilaits ir mrin pilis, jos gynyba ir reikm

Nemuno ir Neries santakos regione, dabar Kauno miesto teritorijoje, paymtini senieji istoriniai centrai piliakalniai. Pajiesio j piliakalnis p yra kairiajame y j Nemuno krante, kiek emiau Jiesios ioi (pasiekiamas per Auktuosius anius vaiuojant A. Juozapaviiaus prospektu, p p u tilto p per Nemun sukant dein Vaidoto g gatve, toliau Jiesios plentu ir Piliakalnio gatve). i pilis buvo pastatyta ant auktos kalvos (jos 45 x 22 m aiktel ovali). rengiant pil piliakalnio laitai padaryti statesni. Pietinje ir iaurinje papdse buvo senovs gyvenviet, joje rasta grubltosios ir iestos keramikos, XIVXVII a. kultrinis sluoksnis. Piliakalnis datuojamas I tkst. Anksiau IXXII a. pilies su trimis gynybinmis sienomis (papdje, laite ir kalno viruje) rekonstrukcij yra pateiks dar Petras Tarasenka. Piliakalnis vadinamas ir Napoleono kalnu, nes ties juo 1812 m. birelio 24 d. 3 tiltais per Nemun klsi Napoleono kariuomen (keltis pradjo po pusiaunakio; pirmiesiems persiklimams vadovavo pats imperatorius, kurio palapins dar i vakaro buvo atkeltos prie Nemuno ir pastatytos auktuose Jiesios krantuose). To meto pieinyje (aut. D. Badetis) matyti spdingai slnyje prie Nemuno ikylanti piliakalnio kalva. Kauno vakarinje dalyje tarp Neries ir Nevio, ant aukto Nemuno kranto, vir ups slnio, ikyla Verv piliakalnis, rengtas kyulyje. Nedidel aiktel (12 x 9 m) apsaugota pylimo (i vidaus 3 m, i iors su laitu 5 m aukio). Aiktelje atidengtas I tkst. pr. Kr.XIV a. kultrinis sluoksnis. iaur nuo piliakalnio buvusi gyvenviet taip pat datuojama I tkst. pr. Kr.XIII a. 1 km pietryius slnyje, Vilijampolje, tyrintas IIXIV a. kapinynas (nedegint moni kapai datuoti IIVI a., o sudegint VIXIII a.), kuriame yra ir XXIV a. irg kap. Ms tkstantmets kultros, meno, papuoal, kario irgo aprangos lobyn praturtino reikmingi Verv kapinyno radiniai: IIIIV a. vairi tip alvarins antkakls, krtins papuoalai, emalio karoliai su vinini sidabruot kabui apvara, VVI a. antkakls, segs, XXI a. diras, apkaltas alvarinmis ploktelmis, ir kt., XIXIII a. irgo galvos odins kamanos su sidabruota apkala, lautukai ir balno kilpos, irgo kaktos papuoalai, kabuiai. Gretimos Romaini gyvenviets vardas mums mena raytiniuose altiniuose XIII a. pab.XIV a. minimus Romainius. Taip XIII a. pabaigoje kryiuoiai, p puldami Lietuvos karaliaus em Auktaitij j, sudegino g ventj Romaini kaim, gyventojus pam nelaisv arba iud. ioje kovoje uvo ir kryiuoi. Vliau, XIV a. 8-ajame deimtmetyje, Romaini krate kryiuoiams puolant daug vyr, moter ir vaik buvo sugauta ir nuudyta.
5
Taigi g Romaini krate buvo pilait p (Verv piliakalnyje), p yj g greta gyvengy viets kapinynas ir senovs lietuvi ventviet prie Nevio. ia, tarp Nemuno ir Nevio, buvo ir ventasis mikas. Romaini ventviets pavadinimas mena Nadruvos Romov (ties Priegliaus vidupiu, pietvakarius nuo sruio) Romuv ms, lietuvi, ir kit balt ventov. Vardo bendrum rodo ir labai seni i region kultros bendrumai, taip pat I tkst. viduryje pastebimi Vidurio Lietuvos gyventoj ir nadruvi bendri kultros, laidojimo bruoai (vieni ir kiti retai ddavo ginklus ietis kapus, p ir kt.). Manoma, kad mirusij deginimo g laidojant j p paprotys (apie V a.) atjo Vidurio Lietuv i pietvakari, i Nadruvos. irg laidojimo tradicija atskleidia neabejotin prs ir Kauno apylinki gyventoj pasauliros panaum. Tai, matyt, atspindi ir Romuvos Romaini ventviei tradicija. Taigi Vervai Romainiai prie Nemuno tarp Nevio ir Neries reikmingas praeities regionas. Marvels piliakalnis ir kapinynas yra kairiame Nemuno krante (prieais Vervus). Piliakalnis su nedidele aiktele (likusi 7 x 13 m), taip pat nuo jo 1 km rytus esantis kapinynas (tyrintas 19912002 m.) atskleid labai reikmingos IIXIII a. mediagos Vidurio Lietuvai, jos ryiams su Baltijos regionu, karybos, vadysts raidai painti. VIXII a. kapuose itirti 220 irg palaikai. laite prie Marvels piliakalnio 1941 m. birelio 23 d. uvo Marvos sukilli prie soviet okupacij brio vadas vyr. psk. D. Skrinius. Eiguli piliakalnis yra Kaune, Neries kairiojo kranto auktutinje terasoje, kiek aukiau Utenos ir Varni gatvi tilto. Jo aiktel (60 x 50 m) saugoma 6 m aukio (irint nuo aiktels puss) pylimo ir 10 m gylio griovio. 1379 m. Kryiuoi ordino maralas, pldamas Labnavos, Panerio apylinkes, ygiavo iki Eiguli, o 1382 m. birel kryiuoiai puol Eiguli pil ir j igriov, padeg. Gyventojams uvus ar ugnyje utrokus, pilis buvo apleista. Joje siek sitvirtinti Ordinas. Rytinje ir pietrytinje piliakalnio papdje buvo senovs gyvenviet. Tyrintas II tkst. pradios kultrinis sluoksnis (rasta lipdytos, iestos keramikos). Buvusiame Eiguli senkapyje (apie 2 km nuo piliakalnio) tyrinti (19351938 m.) kapai su IVVII a. kapmis. Paioje Nemuno ir Neries santakoje nuo I tkst. antros puss egzistavo dvi gyvenviets: viena prie Neries, kita prie Nemuno. Vliau ia buvo pastatyta pagrindin Kauno mrin pilis ir prie jos iaugo miestas. Kauno mrins pilies teritorijos emutiniame sluoksnyje aptikta lipdytos keramikos grubltu ir lygiu paviriumi, aukiau iestos keramikos. Radiniai rodo, kad Neries ioi kairiajame krante nuo I tkst. vidurio iki pilies statybos XIII a. buvo gyvenviet (datuojama ir XXII a.). Jos dar se6
nesn tkstantmet praeit liudija akmens amiaus akmeniniai kirviai, rasti pilyje, prie pilies ir Neryje ties pilimi. Neries ir Nemuno santakai, taip pat Kaunui pavojus dl galim Kryiuoi ordino puolim ikilo, kai 1259 m. kryiuoiai Nemuno ir Mituvos santakoje (86 km emiau Kauno) pastat Georgenburgo pil (bet greitai po Durbs mio jos nebeliko). Itin grsm sustiprjo, kai 1283 m. Ordinas, nusiaubs Prsij ir vakarines Lietuvos emes, pasiek Nemun ir 1289 m. pasistats Ragains pil 1290 m. siaub Kolainius (NemunoMituvos santakos region), o 1292 m. Juniged Veliuon bei Patuv (Vilkijos apylinkes), t.y. teritorij apie 2530 km vakarus nuo Kauno, ypa kai po keli met, XIII a. pabaigoje, buvo nuniokotos net Kauno apylinks tarp Nevio ir Neries Romainiai. Taigi XIII a. antroje pusjeXIVa. pradioje ant kalvels prie Neries ikilo mrin Kauno pilis (abejotina nuomon, kad ji statyta prie pat 1362 m. apgul). Tai gardinio tipo (trapecijos formos) statinys, isiskiriantis i kit tos epochos io tipo tvirtinim (Medinink, Krvos ir kit pili) tuo, kad turjo dvigubas mro sienas, bet, atrodo, neturjo bokt. Kiemo plotas siek 0,5 ha, jame bta medini pastat. Pil i vienos puss saugojo Neries vandenys, o i kit gilus ir platus gynybinis griovys, kurio prieinis krantas buvo u 5060 m nuo pilies sien. Pilies sienos buvo apie 9 m aukio, ties ems paviriumi apie 22,5 m storio. Mras natrali akmen kalki ir degt plyt. Lygiagreiai su pagrindine pilies siena gynybinio griovio laito apaioje imryta beveik dvigubai plonesn siena, kuri stiprino lait ir trukd prieui priartti prie pagrindini sien. Tarp abiej sien susidar 1826 m ploio tarpusienis, kurio aiktels pavirius buvo tame paiame lygyje kaip ir pilies kiemas. Ilgo karo su Kryiuoi ordinu metu atvirai pulti Kaun Ordinas ryosi 1361 m., taiau nesugebjo persikelti per Nemun ir buvo priverstas trauktis nebaigs ygio. Ordino vadovyb pasiunt valgyb su meistrais ivalgyti ir nustatyti Kauno pilies ir mr storumo, gilumo ir auktumo, pastatyti main, siendaui ir kt., praneti duomen magistrui, nes ateinani iem man pulti Kaun. Kryiuoi ordino pajgos, vadovaujamos didiojo maralo, telk Elbingo, Christburgo, Balgos, Sembos ir kit vald pajgas, dalyvavo ir magistras bei sveiai i Anglijos, Italijos, Vokietijos. Jie palankiam vjui puiant plauk laivais Nemunu, tyliai aplenkdami Veliuon ir Pietv, isilaipino emiau Kauno. Pasistat tiltus, atygiavo prie Kauno pilies.
7
Kauno puolimas 1362 m.
Kstutis su stipria kariuomene atygiavo ginti pilies, bet Ordino pajgos privert j pasitraukti. Po kovo 13 d. prieas apgul pil, reng savo tvirtinimus: ikas griov nuo Neries ups Nemun, matyt, panaudodamas ir senvages; iilgai griovio supyl pylim, pastat utvar ir kuorus (lot. cum fortaliciis sive propugnaculis), kad apgult pil atitvert nuo galimos pagalbos. Magistras padalijo kariuomen, paskyr kiekvienam viet, pasiunt kariuomen sal saugoti savo laiv, treij jos dal idst aplink pil ( domum), narsesniuosius iilgai utvaros. Buvo sakyta statyti apgulos mainas ir kitus pabklus sulig pilimi, nes ji buvo labai aukta ir stipri. Kryiuoiai turjo atitraukti savo kariuomen toliau nuo pilies, nes joje (in castro) buvo daug auli, kuri strls sunkiai eid prie. Tuomet Marienburgo meistras padar apgulos main siendau, kuria igriov kampin pilies bokt (propugnaculum de acie castri) i Nemuno puss. Panaia maina visikai buvo sugriautas boktas (propugnaculum), stovjs prie Neries. Taip pat buvo puolamas ir pilies mras (murum castri). J labai apgriov ir strasburgikiai su savo padargais. Tuomet buvo panaudotos kitos mainos boktai, sulig pilimi aukio, vienas pristumtas prie pilies griovio (ad fossam domus), o kitas pastatytas rytuose. Magistras tarsi, kaip pil igriauti iki pamat (domum funditus everferet). Apsvarsius buvo upiltas griovys (fossam), pastatyti atitinkamo aukio statiniai, kad nuo j bt galima siverti pil. Gynjai, tai suprasdami, nuo mro (de muro) ior ikio sijas, kad pakeliamasis tiltas (pons) nebt ublokuotas. Nuo tol gynjai, Vygando Marburgieio liudijimu, nors ir buvo dien ir nakt puolami, karygikai gynsi. Jie su statybinmis mediagomis nusileido emyn ir prie Neries pastat bokt (propugnaculum), i kurio strlmis puolantiesiems padar daug nuostoli. Magistro kariai t bokt nuvert Ner. Istoriografijoje minti vykiai paprastai siejami su paia pilimi. Ms nuomone, iki iol kronikininkas kalbjo apie Kauno papilio priekinius, t.y. miesto, tvirtinimus: mro sienas, boktus, vartus su pakeliamuoju tiltu, iorin gynybin griov, o papil vadino tai pilimi (castrum), tai pastatu, namu (domus). Toliau jis paymi, kad kryiuoiai ir kryininkai supuol prie vieno bokto (matyt, siver j) ir sudegino nam (domum) tai bt minto papilio, miesto galutinis sunaikinimas. Tuomet prieas pradjo lauti jau paios pilies priekin mr (murum castri), taiau gynjai taip pat nulipo nuo pagrindini pilies sien (de muro castri) ginti iorinio tarpusienio (ante-murale), kurio mr kryiuoiai jau taip buvo susilpnin, kad jis nuvirto drauge su gynjais. Kryiuoiai pul8
dami juos eid, ud ir taip um tarpusien (antemurale sic vincentes), o gynjai buvo priversti liauti atgal pil (in domum). Kronikininkas paymi, kad pilyje (raoma in domo greiiausiai tarpusienyje) kartu su gynjais uvo ir krikioni ir niekas, pakliuvs j, neisigelbjo, visus prarijo ugnis. Pakliuv kaip spstus, vokieiai bgo baisiausiai isigand. Tada sudeg ir ymi kryiuoi, taip pat Elbingo vliavos (briai), apdeg kai kurie kryininkai. Ms atlikta Vygando kronikos analiz rodo, kad tada prasidjo lemiamas pagrindini pilies sien, auktutins pilies puolimas. ponheimo grafas (i Reino vidurupio) su savo vliava puol pil (castrum). Paskui j sek Ordino vliava, drauge versi Firneburgo (tarp Klno ir Tryro) y g grafas, dvejetas j Hohenlohs (Sudetuose) kunigaik g i su kitais kryininkais, po to v. Jurgio vliavos (briai) ir kt. Ikelta nauja apgulos maina buvo trupinama mrin pilies siena (murum castri) baisiais smgiais taip, kad ji pradjo griti. Apgultis tssi jau 14 dien. Magistro silymu tada visomis jgomis pradta turmuoti. Iilgai mro ugnyje pastatyti siendauiai dau mr, bet pilnai i vidaus j vl utaisydavo. Balandio 10 d. kryiuoi kariuomen, sulaukusi Livonijos magistro pagalbos, apgul pil i vis pusi, tikdamasi prasiverti pro jau pramut kiaurym. Gynjai, audydami pro j strlmis, labai kenk puolantiesiems. Magistras sak praplsti kiaurym trisiant dien ir nakt. Kstutis band vesti derybas su magistru. Tuo metu gynjai, nors ir ksdami nepriteklius, dar strles, tikdamiesi apginti pil. Kryiuoiai ties kiauryme pastat sienos aukio boktus, kad j degantys gabalai krist pil. Lietuviai negaljo pasitraukti dl suvirtusi mro akmen ir siliepsnojusio bokto. Mras nuo siendaui ir apgulos main smgi i lto pradjo irti ir pagaliau nuvirto (Karaliauiaus komtro kariai vos spjo pabgti). Pro sugriuvusio mro kiaurym pil versi su gynjais susimai kryiuoiai, taiau pilnai vis dar gynsi. Nematydami ieities, pilnai, kaip ir puolantieji, primet malk. Kryiuoiai svaid ugn pil. Mgino padegti: tep abus ir kitokias sausas mediagas sakais ir derva, sumaiytais statinse, udegdavo juos ir svaidydavo tvirtov. Ir kadangi g viduje j buvo daug g nam, surst i medio, g greitai viskas buvo p padegta g ir buvo matyti, y kaip pp plito ugnis g ( K. iuco kronika). Puolantiesiems nebuvo kur trauktis, ir jie ten uvo drauge su gynjais. ioje mirtinoje kovoje krito pilis (domus). Vieni gynjai band prasiverti pro Neries vartus, kiti nuo mro. nelaisv pateko Kstuio snus Vaidotas su 36 gynjais bajorais ir ymiausiais
9
kilmingaisiais. Daug j uvo, liepsnose sudeg, utroko deganioje pilyje. turmo metu Kstutis ir Algirdas stovjo ant kalno ir visk mat, bet sukliudyti negaljo, matyt, trko jg (didels LDK pajgos tuo metu galjo bti nukreiptos pietryius, tolim totori front). Pilis buvo uimta Velyk (balandio 17 d.) ivakarse. Balandio 18 d. Ordino kariuomen pasitrauk, persekiojama lietuvi sdo laivus ir nuplauk Nemunu emyn. Taigi 1362 m. Kryiuoi ordinui pavyko, nors gynyba ir buvo atkakli, sunaikinti mrin Kauno pil ir papil miest, taip pat apjuost mro sienomis ir saugom bokt. tvirtintas miestas buvs, atrodo, rytus (TrakPapilioM. Valaniaus gatvi p g rajone j aptikta p 1362 m. sudegusios g gy gyvenviets pdsak A. alnieriaus duomenimis), pietryius nuo pilies, jo dal ploto vliau bus nuplovusi Neris (istoriografijoje paprastai Kauno miestas siejamas su XIV a. pab.XV a. pr.). Mint papilio miesto tvirtinim pdsak dar reikia iekoti. Jis buvo labai sudtingas. 1363 m. Kstutis prie Nev io ioi pastat naujj Kauno pil, ten Tolesnis Kauno vyko atkakli kova su kryiuoiais. pilies likimas 1367 m. Ordino kariuomen, niokojusi krat, atsidr arti senosios Kauno pilies (vetus castrum Cayne), kuri galbt jau buvo kiek atstatyta. Vytauto konflikto su Jogaila metu 1384 m. saloje prieais Kaun, tiksliau, Kauno pusiasalyje (saloje), kur anksiau stovjo Senasis Kaunas, magistro ir Vytauto buvo pastatytas Marienverderis, Ordino stipri pilis, bet ji trumpai teisilaik. Greitai (1384 m. liep) atsimets nuo kryiuoi, rudeniop Vytautas su Jogaila ir Skirgaila j puol ir sunaikino (1384 m. rugpjt). I pradi jie utvr Nemun taip, kad niekas negaljo juo priplaukti prie pilies. Skirgailos atgabentos dvi apgulos mainos danai svaid akmenis pil. Kit dien Jogaila ir Vytautas pastat didesn apgulos main. Spariai buvo pastatytas per Nemun tiltas su boktais. Ordino gula atsakydavo paraku audani bombard ir piksid ugnimi. Iardius utvaras ir upylus griovius, kryiuoiai buvo priversti bgti pil. Taip apgula tssi 4 savaites, bet kovota ir toliau. Lietuviai dviem siendauiais be paliovos toliau puol. griovius prineus dervos ir malk vertasi toliau. Daug Ordino vad uvo. Kai buvo uimtas papilys (suburbium), kryiuo y iai pasitrauk p bokt (intrant turrium). Igriovus g visus kitus boktus (propugnaculis) buvo uimta ir emutin pilis (domus inferius). Po to kryiuoiai pasidav ir pilyje. nelaisv buvo paimti 55 Ordino broliai.
10
Laikydamasis 1398 m. Salyno taikos sutarties, Vytautas padjo Marienverder atstatyti, taiau 1401 m. pil vl sugriov, kad netekt prieui. Po to ji vl buvo atstatyta, ia lankydavosi Vytautas. Ji, kaip anksiau, vl buvo vadinama Kauno pilimi. Kauno pilis algirio mio ivakarse buvo svarbi Lietuvos karin baz. Vytauto vietininkas Kaune Sungaila (kaip Kauno vietininkas jis pasira 1398 m. Salyno sutart, taip minimas 1404 m.) 1410 m. birel prie lemiam m buvo tarp Vytauto artimj ir Lietuvos kariuomens vad. 1409 m. g gegu g prasidedant p sukilimui prie p Ordin emaitijoje, j j Vytauy tas buvo lieps emaiiams susirinkti Kaune. ia jis buvo sutelks stipri kariuomen (joje buvo ir emaii), kuri pasiunt Klaipdos pil, silau j, o miest sudegino. Dar t pai met lapkrit, rengdamasis karui, Vytautas Kauno pilyje buvo sutelks gynybos pajgas 600 vyr, bet buvo nurodyta, jei puls didel Ordino kariuomen, jie turs atsitraukti Trakus, savo stipri pil. 1410 m. algirio myje tarp LDK kariuomens vliav (pulk) buvo ir Kauno vliava (minima po Trak, Vilniaus ir Gardino vliav). Kauno p pilis ir miestas toje j epochoje p j buvo naujai j tvirtinti. 1414 m. flamand diplomatas ilberas de Lannoy Kaun mat kaip didel sustiprint miest su labai graia didele pilimi (chastel). Antroji Kauno pilis po 1362 m. sunaikinimo buvo kelet kart atstatoma ir tobulinama. Pirmiausia tai vienas rykiausi LDK gotikos laikotarpio rekonstruotos aptvarins pilies pavyzdi, kaip ir Vilniaus, Trak, Gardino ir Lucko pilys. Atstatyta pilis buvo pritaikyta galingesnms apgulos priemonms atremti, j stiprinant panaudota daug daugiau plyt. Ant sugriautos pirmosios pilies pamat buvo sumrytos naujos, gerokai storesns (3,33,5 m) gynybins sienos, pastorintos ior, kad nesumat kiemas. J auktis iorje siek apie 9,5 m, o viduje 1215 m. Pastorintoje pamat dalyje iilgai sien buvo pakloti uoliniai rstai ir ant j mryta. Pilies kampuose imryti boktai. Ypa reikmingas buvo didysis pietryi boktas iilgai sien ir vart gynybai vykdyti. Ketvirtajame bokto aukte iliko audymo angos. j i pradi buvo patenkama tik per antrojo aukto jim. Statant antrj pil ar kiek vliau kiemas buvo paemintas apie metr nukasant virutin sluoksn. Pilies viduje, 3 m atstumu nuo pietins ir rytins sien, aptikta uolini stulp eil, susikertanti prie bokto staiu kampu, galbt ji laik sien viruje rengt audymo galerij, arba tai kiemo pastato liekanos. Svarbiausi pilies vartai buvo iaurs ryt kampe. Antrojoje pilyje rengti vartai prie pietryi bokto vliau ved naujai pastatyto bastiono auli aikteles. Pilies kieme trobesiai grupuojami pasieniais, o viduryje buvo aikt.
11
Taigi XV a. Kauno pilis buvo atnaujinta. XVI a. ji vl i pagrind rekonstruota. 15601580 m. Livonijos karo su Rusija metu pilyje buvo kitaip idstytos audymo angos. Ties pietryi boktu buvo pastatyta bastja gynybiniam grioviui sparnine ugnimi apaudyti. Jos siena puslankiu apaioje juos bokt ir deng apatin jo dal. Apie 1112 m aukio siena iorje sumryta i plyt kiautiniu bdu (viduje daug akmen). Siena apai storjo (iki 4 m). Bastja, kurioje rengtos 3 audymo angos, buvo skirta perkas dugnui apaudyti, jos virutinje dalyje buvo auli aiktel. Bastjos viduje, apaioje, u gynybins sienos buvo dengta audykla cilindriniu skliautu. J su boktu jung i plyt sumrytas tunelis, kuriuo buvo patenkama bokto pirmj aukt, o i jo pilies kiem. Ne kart atstatyta Kauno pilis ilaik pirmykt trapecin aptvarin plan. Apsauginis p g g griovys y kelis kartus buvo platintas p ir gilintas. g Jo laitai artjo p j prie p pilies sien. Plaiausias ir g giliausias g griovys y buvo algirio g ivakarse 7580 m ties sienos viduriu, kitas jo krantas turjo siekti vlesn v. Jurgio banyi. Griovio laito ties pietine pilies siena tyrimas parod, kad laitas buvo sustiprintas akmenimis ir kalki skiediniu. Jis prasidjo 20 m nuo pietins sienos. Griovys buvo iplktas moliu. Kitame griovio laite XVI a. pabaigojeXVII a. pirmoje pusje buvo kast uolini rast tvora. Pilyje rasta ir daug ginkl: vairi tip alebard, iei, strli antgali, kovos kirvi, alvario liejyklos pdsak. Po XVII a. vid. kar apleista pilis virto griuvsiais. Po Pirmojo pasaulinio karo, ypa nuo 1930 m., ji pradta tyrinti, tvarkyti. Nuo 19541955 m. vyko archeologiniai tyrimai. Dabar rengiamas ilikusios pietins pilies dalies konservavimo ir restauravimo projektas. Pilies istorin ir dvasin reikm atgaivino Sjdio pradios renginiai. Po ikilmi pilyje Vyio vliava, paventinta Arkikatedroje bazilikoje, buvo ikelta vir Karo muziejaus. iandien aktualu i dalies atstatyti pil, jos pietins ir rytins sienos atkarp su boktu, pilies kieme pastatyti paminkl jos gynjui vadui kun. Vaidotui. Dl to geriau atsiskleist bendras pilies vaizdas ir reikm.
12
2. Lietuvos laisvs armijos krjo Kazio Veverskio ties vieta

Lietuvos laisvs armijos krjo ir vado Kazio Veverskio ties vieta, j ymintis koplytstulpis yra kairiajame Nevio krante, apie 0,5 km aukiau dabartinio tilto per Nev ties Raudondvariu, prie senojo tilto likui, vaiuojant Babt link. Slapta karin organizacija Lietuvos laisvs armija siek atkurti Lietuvos valstyb. Kazys Veverskis i idj pltojo Kaune kartu su broliu Pranu Veverskiu, aktyviu antisovietinio pogrindio dalyviu, kaunikio Lietuvi aktyvist fronto (AF) tabo nariu. Brolis j supaindino su AF programa, kuria pasiremdamas K. Veverskis sukr naujos organizacijos Lietuvos laisvs armijos (LLA) programines nuostatas. K. Veverskis i pradi rmsi savo draugais ir pastamais i Karo mokyklos, Jzuit gimnazijos, universiteto laik. Slaptas steigiamasis susirinkimas vyko Vilniuje, Gedimino pilyje, 1941 m. gruodio 13 d. Bendramini brelyje yj buvo priimta p priesaika p ir kurta Lietuvos laisvs armija. j Organizag cijos krimo darb atliko K. Veverskis, P. Veverskis, L. valkus, P. Gailinas, E. Jaloveckas, D. Matutis, A. Eidimtas. Organizacija veik remdamasi trejetuk sistema, ir tai garantavo slaptum perimant, kiek manoma, Lietuvos kariuomens (tab, kuop, bri, skyri) patirt. I pradi buv smulks daliniai vliau padidjo. 1943 m. pradioje p j kurtos 4 apygardos: pyg Vilniaus (vadas K. Veverskis-Senis), Kauno (vadas plk. J. Liorentas, vliau mjr. B. Svilas), iauli (vadas kpt. A. Eidimtas), Panevio (vadas kpt. p V. Sakalas-Sakalauskas). Kiek vliau susikr Teli apygarda (vadas plk. I. ulys). LLA leido informacin biuleten. 1944 m. liepos 20 d. LLA buvo padalyta 2 sektorius: organizacin (nariai gyveno legaliai, atlikdavo pagalbines aprpinimo, valgybos ir kt. funkcijas) ir veikiant, kurio nariai buvo vadinami vanagais (vadas kpt. A. Karalius). Tai buvo partizan briai, vykdantys reguliariosios kariuomens funkcijas, veikiantys pagal situacij pasirenkantys pozicinio ar partizaninio karo metodus. Liep davs priesaik gen. ltn. M. Peiulionis (buvs Lietuvos ilaisvinimo komiteto narys) y band organizuoti g pasiprieinim p p Raudonajai armijai. 1944 m. ruden iaurs ryt Lietuvoje LLA priklaus keletas tkstani vyr Vanag dalinys. 1944 m. gruodio 5 d. LLA laikratyje Laisvs karygys apibdintas taktikos pasikeitimas krat umus vokieiams dar laikytasi pasyvaus politinio pasiprieinimo taktikos ir rengtasi ginkluotai kovai, o bolevikins okupacijos slygomis, kai buvo naikinama tauta, imtasi ginkluot veiksm. Visoje alyje veik partizanai LLA Vanag grup, kuri tapo Lietuvos kariuomens pagrindu.
13
Raudonajai armijai puolant, LLA tabas trauksi su frontu link emaitijos. sikrs Radvilikyje leido laikrat Karins ir politins inios, vliau Karyg. Atsitraukus Telius, buvo paskelbta karins parengties padtis. LLA vadovyb buvo numaiusi: atkurti nepriklausomyb ginklu ilaikant dal Lietuvos teritorijos ir i ia organizuoti pasiprieinim; tarpininkaujant Vakar valstybms, dertis dl sovietins armijos ivedimo i Lietuvos; pereiti pogrind ir laukti Taikos konferencijos sprendim, utikrinani Atlanto chartijos garantuotas taut teises. Deja, Vokietijai kapituliavus, Taikos konferencija buvo atidta ir niekada nesurengta. Centrinis LLA tabas pareng daug partizan veiklos dokument, kuriais remiantis vliau buvo kuriama dauguma partizan statut, instrukcij. Rugpjio mn. frontui sustojus agarsVilkavikio ruoe, vokiei pusj p je liks LLA tabas organizavo g vanag g mokym y . Buvo suformuotas iauli apygardos tabas. Vanag grups per fronto linij gro soviet okupuot teritorij ir ia organizavo partizan junginius. 1944 m. gruodio 28 d. uvo K. Veverskis. Iki 1946 m. veik vairios partizan grups, besivadinanios LLA. Dar 1944 m. rugs g jo j 15 d. Bir valsiaus antinacinio pogrindio p g g grup buvo performuota LLA iaurs partizan grup. Lapkriio mn. LLA nariai Panevio mikuose br partizan p grupes. g p 1944 m. ruden Labanoro mikuose daugiausia i besislapstani Utenos, venioni, Zaras apskrii vyr, priklausiusi LLA vanagams, formavosi vienas pirmj dideli partizan jungini soviet okupuotoje teritorijoje Tigro rinktin. 1944 m. rugpjio mn. Deltuvos valsiuje vl pradjo veikti LLA. Rugsjo pabaigoje brsi Panevio, Kdaini, Ukmergs apskrii partizanai, buvo organizuojama rinktin jos tabas sikr Uulnio kaimo apylinkse. Lieposrugpj p gpjio mn. Musnink apylink py j je LLA kuopa p iaugo g LLA Didiosios Kovos rinktin, kuri savo veikl iplt sli, Kaiiadori, iemari, Vievio, Musnink ir Gelvon mikuose. 1944 m. spalio mn. Simno, Merkins ir Alovs valsiuose partizanin veikl m organizuoti LLA vadovybs Kaune atstovas. Frontui slenkant vakarus, Jurbarko valsiaus, Taurags, Teli, Kretingos, Maeiki apskrii partizanai antisovietin pogrind perjo kaip LLA struktra. LLA kovojo su vokiei pastangomis mobilizuoti Lietuvos mones darbams Reich, jo kariuomen. LLA naci okupacijos metu gelbjo vokiei likviduojamos Vietins rinktins karius, kuriuos norta iveti Vokietij. Daug gen. P. Plechaviiaus kari 1944 m. vasar siliejo jos gretas. Prasidjus bolevikinei okupacijai, LLA vadas kviet virsti su ginklu kovojania tauta (1944 m. rugpjio mn.).
14
Jau 1944 m. liepos mn., traukus ir kitas kovotoj grupes, bandyta LLA paversti bendrataute pasiprieinimo organizacija, bet met pabaigoje LLA kariai vis dar sudar daugum partizan. 19451946 m. pradioje, LLA partizanams toliau tsiant savo veikl, dl vad i, organizacini sunkum ji tapo bendra visos Lietuvos organizacija Lietuvos partizanai, kovojania visuotin kar dl tautos egzistencijos. LLA stipriausi rezistencin organizacij pokario metais vliau pakeit kiti partizan junginiai ir organizacijos. Paskutini Lietuvos partizan dislokacijos pagal 1954 m. MGB schem analiz (K. Kasparas, 2002) rodo, kad tai buvo LLA likuiai (Bir, Jonikio, Kdaini ir kitose apylinkse). Nuo 1944 m. pabaigos LLA vairiuose regionuose leido 17 leidini. Pirmasis j buvo Karins politins inios, leistos rotatoriumi 19421945 m. rugpj gpjio (leidj jai K. Veverskis, P. Veverskis, A. Veverskis, S. Mizgaitis, g M. Peiulionis, S. Stankeviius). iame leidinyje 1944 m. rugpjio 114 d. (Nr. 22) buvo vieai paskelbta LLA programa. Ji buvo parengta LLA krjo ir organizatoriaus K. Veverskio, kuris perm i LAF programos maceinikj tautin dvasi. Programoje pabriami pagrindiniai LLA tikslai: a) ikovoti Lietuvai laisv; b) atkurti nauj, vieningesn ir galingesn tautin Lietuvos valstyb su sostine Vilniumi ir Klaipdos kratu; c) utikrinti politin ir kultrin egzistencij kuo ilgesniems laikams; d) saugoti moralines lietuvi tautos vertybes, sudaryti palankias slygas tautinei kultrai tarpti ir greitesnei jos paangai pltotis lietuvi tautos ir monijos labui. LLA visavert tautos gyvenim, paang ir klestjim mato tik nepriklausomoje Lietuvos valstybje, tautos laisv ir nepriklausomyb laiko brangiausiu turtu, vertu didiausi auk ir pastang. LLA siek padti stiprius moralinius pamatus ateities nepriklausomos valstybs kariuomenei. Toliau pabriama privatins nuosavybs, mogaus darbo, lietuvikos eimos, motinysts apsaugos bei globos, tautins kultros ir dvasios, istorijos, paproi, jaunimo aukljimo, fizinio lavinimo, socialinio teisingumo, neturting, bet gabi jaunuoli mokymo valstybs lomis, vis tautos sluoksni ugdymo svarb. LLA, bdama karin organizacija, siekdama nepriklausomybs prioritet teik ginkluotai kovai, taiau i kova su galingu okupantu buvo sunki. 1946 m. kovo mn. buvo beveik sunaikintas ilgiausiai g ilaiks iorin struktr LLA vienetas emaii legionas. Tai gali bti laikoma galutine LLA
15
veiklos data. Kov ts iki 1946 m. vidurio visikai susiformavusios naujos apygardos, rinktins. LLA krjas ir visos Lietuvos isivadavimo kovos vienas pirmj organizatori Kazys Veverskis (19131944 m.) gim Veliuonos valsiuje, Kalvi kaime ( rytus nuo Veliuonos), daugiavaikje kininko eimoje. Moksi Veliuonos pradinje ir Naradavo ems kio mokyklose, Kretingos prancikon gimnazijoje, vliau Jurbarke, baig Kauno Auros gimnazij. Kaune baig Karo mokykl. Studijavo Vilniaus universiteto Teiss fakultete. Pirmininkavo student ateitinink korporacijai Kstutis. Sovietins okupacijos pradioje pasitrauk Vokietij, gyveno internuot asmen stovykloje Tilje, vliau Berlyne, nelegaliai gro Lietuv aikiai suvokdamas, kad lietuviams su naciais ne pakeliui. Su bendraygiais sukr kovingiausi pasiprieinimo p p kariuomen LLA ir j jai vadovavo. Veik Lietuvoje j dar tebesant vokieiams, o emaitijoje kai didioji Lietuvos teritorijos dalis jau buvo uimta soviet. 1944 m. pabaigoje jis veik labai aktyviai. Organizavo Serediaus puolim ir sovietinio aktyvo sunaikinim. Pats ra, spausdino pogrindin literatr, rpinosi popieriumi, iveiodavo spaudinius, atkurdavo ryius, mezg naujus. Bevedamas nelegali spaud 1944 m. gruodio 28 d. uvo pasaloje prie senojo Raudondvario tilto. Jo knas buvo rastas griovyje. Po poros par, nakt, motina Urul Veverskien slapta, padedant Raudondvario banyios zakristijonui, palaidojo sn anapus Raudondvario kapini tvoros, prie laite augusios tuopos. 1999 m. rugpjio 13 d. Kazio Veverskio palaikai buvo perlaidoti Kauno Petrain kapinse. 1997 m. vasario 16-j K. Veverskis apdovanotas Vyio kryiumi (po mirties). 1998 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Kaziui Veverskiui buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
16
3. PatuvaVilkija
Kelio nuo Raudondvario Vilkij kairje pusje ties Bubiais, prie pat Nemuno, yra Patuva (banytkaimis). Jos vardas mena istorin Patuvos valsi, buvus deiniajame Nemuno krante, emiau Nevio ioi. Patuvos valsiaus centras buvo Patuvos pilis Jauaki kaimo piliakalnyje. Patuvos valsi jau 1292 m. pasiek Ordino magistro vedama kariuomen (imtas broli ir galyb raiteli), kuri visk niokojo, bet grtant prie persekiojo lietuviai ir kelis kartus upuol. Minimas lietuvi vadas Jazbutas, myje pervertas ietimi, bet dar davs atkirt kryiuoiui. Ordino kariuomen, 1294 m. sibrovusi nuo Ariogalos puss, vl niokojo Patuvos valsi. Ordino maralas 1316 m. vl nusiaub i teritorij j j. 1323 m. Ordino kariai i Tepliavos pasirod emygalos lauke (Nemuno kairiajame krante, prie Patuvos pil). Patuvos apylinks niokotos 1348, 1352 m. Ordinas Patuvos pil puol gerokai vliau. 1369 m. minimas tiltas per Nemun, tvirtinimai. Pilis buvo saugoma gilaus griovio, per kur buvo nutiestas tiltas. Kovos metu pilies tilt stabmeldiai numet griov, udar vartus, o alia j buvo anga eiti po vien. Pilis vis dlto buvo paimta. Seninas Girdavas pasitrauk ant Nemuno tilto ir gynsi bokte. Kryiuoiai pam du lietuvi laivus, pripild juos dervos ir saus medi, padeg, o vjui puiant usideg ir boktas. Seninas pateko nelaisv. Taip kryiuoiai um Patuvos pil ir tvirtinimus prie Nemuno (tilt su boktu). Gynybos poiriu Lietuvos padtis pasunkjo, nes teritorija iki Nevio liko be pili. Jauaki piliakalnis (46 x 22 m aiktel) atitinka Patuvos pilies apraym. Piliakalnis pagal fragmentikus radinius siekia IV a., o papds gyvenviet I tkst. vidur. Senovs Patuvos gyventojai buvo laidojami kiek pieiau Nemuno krante esaniame Kriemalos kapinyne, p y kurio tirti moni ir irg g kapai p datuojami j IIIII, VVI, XXIV a. ia ilsisi ir Patuvos ems bei p pilies gy gynj jai. Po algirio Vytautas atstat Panemunio pilis, tvirtintus dvarus, tarp j ir Vilkijoje. Po sovietmeio Vilkijos naujsias kapines vieni pirmj Lietuvoje buvo perlaidoti partizanai.
17
4. 1863 m. sukilimo Lietuvoje vado kunigo Antano Mackeviiaus sumimo vieta

Nemuno krante, kelio VilkijaSeredius deinje pusje, pamikje, Ringovs kaime, stovi medin trobel. Prie j 1984 m. visuomenininkai slapta pastat koplytstulp, o 1998 m. buvo atidengtas paminklinis akmuo 1863 m. Lietuvos sukilimo vado kunigo Antano Mackeviiaus atminimui aminti. A. Mackeviius gim 1828 m. Morki kaime (Tytuvn valsiuje), 1847 m. baig gimnazij Vilniuje, o 1853 m. Varni kunig seminarij ir buvo ventintas kunigus, nuo 1855 m. klebonavo Paberje (Panevio apskrityje). Jis, kartas patriotas, vis savo kunigavimo laikotarp pats rengsi ir reng liaud anksiau ar vliau vyksianiam sukilimui. A. Mackeviius pirmasis Lietuvoje ikl sukilimo prie Rusijos priespaud vliav. 1863 m. kovo 20 (8) d., subrs apie 250 sukilli dalginink br, su Pabers pulko vliava iygiavo mik Miegn apylinkje. Prasidjo ginkluota kova. A. Mackeviius dalyvavo 22 kautynse ir garsjo skminga kova su rus kariuomene (Kauno gubernijoje 1863 m. vyko 109 kautyns). Turdamas Tautins vyriausybs Kauno vaivadijos ginkluotj pajg virininko mandat, kad yra siuniamas liaudies reikalu, A. Mackeviius, lydimas 4 sukilli, patrauk link Nemuno tarp Vilkijos ir Serediaus, ten valtimi norjo persikelti Augustavo gubernij, vykti Lenkij, gal iki Paryiaus, pasitarti dl tolesns kovos, iekoti paramos, ginkl. Per vis nakt j miku, brid per pusnynus, autant sukilliai ijo prie Nemuno, tikdamiesi rasti perkl. Jos nerad, turjo tsti kelion ups krantu. Nordami nors kiek pailsti, ujo pakrantje stovini trobel. Taiau tuoj pat buvo rus kareivi uklupti (atsitiktinumas ar idavyst?). A. Mackeviiui i trobos pavyko pasprukti, taiau, jgoms isekus, kareivi buvo pavytas, suimtas, teistas. Tardomas ir mirties akivaizdoje laiksi drsiai, pareik, kad pams rankas ginkl nuo priespaudos apginti lietuvi liaud. Karo lauko teismo nutarimu Kaune buvo vykdytas vieas mirties nuosprendis 1863 m. gruodio 28 (16) d. aiktje prie Ukmergs plento A. Mackeviius buvo p pakartas ir ia p pat duobj je ukastas. Per kap p, sulygint yg su eme, perjojo kavalerijos eskadronas. mons gerb i viet, o tai siutino rus g gubernatori. Jis dav sakym y A. Mackeviiaus p palaikus slapta palaidoti u miesto mike (dab. aliakalnis, VII forto rajonas). Sukilli vado nuudymo vietoje, dabartinje V. Putvinskio gatvje, stovi evangelik banyia, paminklinis akmuo jo atminimui aminti.
18
5. SerediusSenoji Pietv
Nemuno ir Dubysos santakoje, pusiaukelje tarp Kauno ir Jurbarko, esantis Seredius tai Senoji Pietv reikminga Lietuvos gynybai kare su Kryiuoi ordinu, legendins Lietuvos pradios pilis. Jos viet liudija kiek vakariau mint upi santakos, Pietvs upelio takos Nemun aukto kranto, kyulyje y yj esantis piliakalnis. p Aiktel ir pylimo py dal paplov Pietvs potvyniai. iandien piliakalnio aiktel yra trikamp, 50 m ilgio ir 35 m ploio rytuose. J i ryt saugo galingas 7 m aukio (aiktels viduje) pylimas. Jo iorinis 9 m laitas leidiasi gynybin griov, u kurio iorje yra buvs apie 3 m aukio gynybinis pylimas (geriau ilikusios tik iaurin ir pietrytin dalys). Aukti piliakalnio laitai (iki 30 m) virutinje 68 m dalyje padaryti statesni. Aiktel juos ir maesnis pylimlis. Vir pylim buvo ikilusios medio, molio ir akmen gynybins sienos ir kiti pilies tvirtinimai. rytus nuo piliakalnio buvs didelis auktutinis papilys gyvenviet, kur rasta grubltos ir iestos keramikos, molio tinko, gyvuli kaul. Pagal tai piliakalnis datuojamas I tkst. vid.XV a. rytus nuo dabartinio miestelio, Dubysos slnyje ir terasoje, kapinynai inomi IIIV a. Kitas kapinynas (mediaga g nuo IV a.) buvo Nemuno slnyje yj ties p piliakalniu (tarp Dubysos ir Pietvs). ia tyrinti ir XIIIXIV a. moni bei irg kapai. Tyrimai rodo, kad I tkst. pradioje ir viduryje, romnikuoju ir Didiojo taut kraustymosi laikotarpiu, apylinkje buvo trys atskiros bendruomens, o vliau, IXXIV a., gyvavo viena, sikrusi prie pilies, mirusieji laidoti greta, slnyje. Lietuvos metrai legendinje dalyje apie Lietuvos pradi ir kunigaikt Palemon saIstorin tradicija koma, kad jis su gausia palyda pasitrauks i Romos, plaukdamas Nemunu pasiek Dubys, iame turtingame krate apsigyveno ir m daugintis. Lietuvi, Lietuvos kilms, ryi su romnais teorija ypa plito XVXVI a. Lietuvos didybs dainiaus Jono Radvano herojiniame epe Radviliadoje (ispausdintoje 1592 m.), tsiant mintas idjas, raoma, kad puikiose Dubysos iotyse buvo pastatyta Naujoji Roma <...>. Vienas po kito tai ia (Lietuvoje) atsiranda garbingi karaliai, t.y. Lietuvos valdovai, ikyla Mindaugas. Taigi istorin tradicija pabria Nemuno ir Dubysos santakos, jos aplinkos, kurioje ikilo Pietvs pilis, iskirtin reikm. iandienos mokslas konstatuoja j Romos imperijos p j ir balt emi iki Nemuno abipusius ryius, kurie buvo palaikomi gintaro keliu bei jra. inoma
19
romn raitelio vadovaujama prekybin ekspedicija Baltijos pajr Nerono I a. ar kiek vlesniais laikais. Archeologiniai duomenys leidia teigti, kad Baltijos pakrant, Semb, Nemuno emup buvo atvykusi kari grup, dalyvavusi Didiajame taut kraustymesi V a. vid.VI a. pr. Jame dalyvavo ir kai kurios balt gentys (galind pdsak aptinkama net pietvakari Europoje), dalis j vliau gro tvyn. Tolim vyki atspindys galjo bti panaudotas kuriant prs ir lietuvi vad, taip pat ir Palemono, kilms legendas. Taigi istorins tradicijos teiginys apie Nemuno ir Dubysos santakos bei jos pilies reikm gali bti neatsitiktinis. Tai, kad Pietvs pilis (Palemono kalnas) ir gyvenviet egzistavo I tkst. pirmoje pusje ir viduryje, kaip matme, liudija archeologin mediaga. Piliakalnis kaip Palemono kalnas minimas dokumentuose nuo XVIII a. antros puss (1779 m. Serediaus banyios inventoriuje; 1814 m. minima Palemono gatv, vedanti piliakaln; D. Poka 1829 m. ra, kad Serediaus piliakalnis nuo seniausi ami tevadinamas Palemono kalnu). Palemono kalnas, ant kurio stovjo pilis, padavimuose laikoma venta senovs apeig vieta, perknviete, taigi ant jo galjo bti ir senovs lietuvi ventykla. Dubysos ir Nemuno santakos Romaini salos (Romayn insel) vardas (plg. Romaini venta vieta prie Nevio; Romov, Romuva Nadruvoje; Romov, Romainis Semboje ir pan.) bei gretimi minti kapinynai rodo, kad ios vietos senovs lietuviams tikrai buvo ventos. Ramovs tradicija inoma vakarus nuo Serediaus. Romuva, Ramov, Romainys svarbios balt lietuvi ventviets, j vardai reikia ramumo, ramybs, t.y. vent, viet. Vardo aknis Romsenovs ventviets prasme reikm galjo duoti pagrind vidurami (P. Dusburgietis) ir Renesanso (J. Radvanas) epoch autoriams gretinti Nadruvos ir Nemuno, Dubysos santakos ventvietes su Roma. Pastebimas (V. Vaitkeviius, 2003 m.) Nadruvos Romow ryys su Gotlando Rumum (tariant Roma, Rom) sueigos, aukojimo vieta, aukiausias religinis centras. Ant Serediaus piliakalnio stovjusi Pietvs pilis 250 m. (11851435 m.) Lietuvos gynybiniame kare su Kryiuoi ordinu vaidino reikming vaidmen nuo XIII a. paskutinio deimtmeio iki XIV a. septintojo deimtmeio stabdydama Ordino verimsi Nemuno vaga Lietuvos gilum. Ilg laik istoriografijoje pilies vieta nebuvo aiki. Tik atkreipus dmes Pietvn kaim ir Pietvs upel, kurio iotyse yra piliakalnis, buvo nustatyta piliaviet.
Pietvs pilis 250 met kov su Ordinu epochoje
20
Kryiuoi ordinas, verdamasis Nemunu gilyn Lietuv valdovo Pukuvero Butigeidio valdymo metu, 1291 m. pasiek vakariau Pietvs esani Veliuon, 1292 m. ryiau esanius Gaiuvos ir Patuvos valsius. Taigi kovos vyko netoli, netgi aplink Pietvs pil. 1293 m. liepos 25 d., kaip liudija kronikininkas Petras Dusburgietis, Kryiuoi ordino magistras subr galyb raiteli ir smarkiai upuol abi lietuvi pilis, btent: Juniged ir Pietv. Po atkaklios kovos, kai abi alys patyr nuostoli umutaisiais ir sueistaisiais, kryiuoiai iki pamat sudegino abiej pili papilius, nes nieko daugiau nesteng padaryti. Tai pirmas kronikoje ufiksuotas Pietvs pilies gynimas, pirmieji inomi nuostoliai ir aukos. Ir kitais metais, puldami ryiau Pietvs esanias lietuvi teritorijas prie Nemuno, atakavo ir Pietvs pil, taiau sugebjo pagrobti tik vis galvij kaimen, buvo nuudyta daug moni ir paimta belaisvi. Didiojo kunigaikio Vytenio laikais (12951315 m.) Lietuva plaiu frontu kovojo su Kryiuoi ordinu, jo Prsijos ir Livonijos akomis, su Ordino sjungininke Lenkija. Kovos vyko ir prie Nemuno. Grsm Pietvei kilo 1295 m., kai Ordino karin ekspedicija praplauk pro pil. Didel jo kariuomen Veliuonos ir Pietvs pilis puol 1298 m., kai j papiliai buvo sudeginti, bet pilys, nors prieas ir sulauk pastiprinimo, atsilaik. Gedimino valdymo metais (13161341 m.), 1317 m. vykstant atkakliai kovai su Ordinu prie Veliuonos, buvo sukviesti padti visi kaimynystje gyven lietuviai. Tuomet pagalbon turjo atskubti ir Pietvs pilnai. 1318 m. ruden maralo vadovaujama didel Ordino kariuomen atakavo Veliuonos ir Pietvs pilis ir iki pamat sudegino abiej papilius, kuriuose tuo metu buvo apsiai supilta naujo derliaus grd. I to matyti i pili svarbus gynybinis ir kinis vaidmuo. Ir 1319 m. buvo siekiama ukariauti Veliuonos ir Pietvs pilis. Puolimui nepavykus, Ordino maralas buvo priverstas atitraukti kariuomen nuo Pietvs ir sutelkti jgas prie Veliuon, kur kryiuoiams pavyko sugriauti papil. Plataus Lietuvos karo su Kryiuo y i ordinu 13201323 m. laikotarpiu p Ordinas buvo sutriukintas 1320 m. centrinje emaitijoje, Medinink valsiuje. Ordinas naujam puolimui prie Lietuv ilgai kaup jgas ir sulauk svarios p pagalbos g i Vakar. 1322 m. Prsij j atvyko y Vroclavo (Vakar Lenkija), j ekijos, Reino regiono valdovai su daugybe kari ir ginklanei. Su jais pagrindini Kulmo ir kit Ordino emi broliai siver Lietuv, niokojo Vaiki ( iaurvakarius nuo Raseni) valsi, toliau Raseini, Ariogalos valsius, patrauk padubysiais pietus apgul Pietvs pil. Jos apgulos apraymas yra vienas pai rykiausi Lietuvos pili gynybos per vis karo
21
su Ordinu laikotarp raytini paminkl. Treios dienos vakare jie apsupo ir smarkiai puol Pietvs pil: maldininkai buvo taip gerai apsiarvav, kad j, kopiani sienas, pilnai nesteng sulaikyti nei ietimis, nei kalavijais, nei kokiais kitais ginklais. Galop, nusitvr dviese trise ar daugiau po miet, rm juos kopiantiems krtin ar nugar, stm emyn ir vert juos nuo sien. Pietvs gynjai atsilaik. Nors ir buvo sutelktos didiuls pastangos ir pasitelkta gausyb talkinink, Ordinas Lietuvos gynybos prie Dubysos ioi nepralau. Pietvs pilis liko nepaimta, ir tai sudar slygas rengti Lietuvai plaias kontratakas link Dorpato (Tartu), Revelio (Talino), kryiuoi Klaipdos, Vluvos (ryiau Karaliauiaus), Ordino sjungininks Dobryns. Beveik po pusantro deimtmeio ramybs 1336 m. prie Pietvs vl vyko kovos. Ordinui pagalb atvykus daug kunigaiki, Lietuvos puolimas buvo atremtas dl didvyrikos Piln gynybos. Po to, tais paiais metais magistrui vadovaujant, Ordinas pastatydino prie lietuvius Marienburg Romaini saloje netoli Pietvs. Taiau didel lietuvi kariuomen istm prie i tos vietos ir taip j pilis liko sugriauta ir neubaigta ( puolim Ordinas sureng atstats savo Jurbarko, arba Georgenburgo, pil). Ordinui pagalb 1337 m. atvykus didelms pajgoms i Vokietijos imperijos, Bavarijos, Reino, Burgundijos (dabar Ryt Pranczija), iaurvakari Italijos, Silezijos, jo paties ir talkinink kariai plauk laivais ir prie Veliuonos stat Bajerburg, o magistras dar sak<...> ubaigti ir apginkluoti Marienburg. 13371339 m. ir 13411344 m. tempta kova vyko prie Veliuonos ir Bajerburgo. Neabejotina, kad tuo metu atkakliai kovota ir prie Dubysos ioi, Pietvs ir Marienburgo, bet pastaroji kryiuoi pilis buvo arba greitai lietuvi sunaikinta, arba, kaip esanti toli prieo krate, palikta nenaudojama. Vliau apie i kryiuoi pil altiniai neusimena. Taigi prie Pietvs Ordino ir jo talkinink didiulis spaudimas 1337 m. buvo atremtas. Algirdo ir Kstuio vadovaujamos kovos pradioje Kryiuoi ordinas, kviesdamas i Vakar Europos daug talkinink, 1345 m. tikjosi suduoti Lietuvai lemiam smg. Tuomet didiul grsm ikilo ir Pietvei. Met pradioje Prsij atvyko ekijos karalius Jonas Liuksemburgietis su snumi Karoliu, Moravijos markgrafu (bsimuoju Vokietijos imperatoriumi), Vengrijos karalius Liudvikas (ital Anu dinastijos atstovas) su didele pagalba, i Olandijos, Vokietijos, Pranczijos 200 valdov. Ordino magistras, su jais ygiuodamas, pirmiausia puol Veliuonos ir Pietvs pilis. Tuo metu Lietuvos vadovyb atliko puikius karinius strateginius ir valgybinius Ordino antpuol lugdanius veiksmus. Magistrui ygio metu buvo praneta, kad Ordino kariuomens unugaryje didels lietuvi pajgos nuniokos Sembos em link Karaliauiaus. Todl magistras, pasitars su kilmingaisiais sveiais, gro saugoti savo krato,
22
o tuo metu Algirdas visai kita kryptimi puol Livonij, sunaikino Tervets pil, Mintaujos (dab. Jelgavos) papil, nusiaub Rygos ir iaurs rytus nuo jos esanias Siguldos, Krimuldos, Turaidos apylinkes palei Gaujos up. Taip buvo sulugdytas Kryiuoi ordino ir gausi jo talkinink puolimas. Prieas pasitrauk nuo Pietvs ir Veliuonos. Ordinas patyr didel smg. 1348-ieji vl Lietuvai buvo sunks metai, vl kilo didel grsm Pietvei. J p pradioje j Ordinas p puol Lietuv, Trak emj je p prie Strvos vyko sunkus mis, o iaurje Livonijos ordinas niokojo iauli em. Kiek vliau tais metais Kryiuoi ordinas plaiai niokojo regionus aplink Pietv: Ariogalos, Gaiuvos, Patuvos ir kitas sritis. Ordinui pagalb atvykus nauj talkinink daug vokiei, angl maralo vadovaujami kryiuoiai vl plaiai siaub krat, o grdami skubiai nusileido emyn Nemunu ir visa kariuomen laiminga prajo pro Pietvs ir Veliuonos pilis. Taigi tada Pietvei grs didelis pavojus. Matyt, tik dl sutelkt gynj Ordinas nedrso jos pulti, netgi, kaip minta, bijojo Pietvs gulos smgio, nes diaugsi laimingai praj pro j. Panaiai buvo ir po beveik deimtmeio. 1357 m. Kstuio, Algirdo ir kit vadovaujama Lietuvos kariuomen skmingai niokojo vakarines Kryiuoi ordino valdas Alnos auktupyje iki Paguds. Ordino maralas su aukiausiais pareignais, talkinant daugeliui kilming kryinink prancz, angl, vokiei, sureng atsakomj yg ir siaub emes palei Mituv, toliau Vaiki, Raseini kratus, nuo pauvi ygiavo prie Pietvs, bet jos, atrodo, nepuol, nors piliai buvo ikilusi didiul grsm. Nuo Pietvs p perj jo apgulti pg Veliuonos, reng g stovykl y , bet ten buvo sutriukinti. iame myje su atsitraukianiu prieu prie Veliuonos galjo dalyvauti ir Pietvs kariai. Ir vliau, Lietuvai plaiai kovojant karinmis ir diplomatinmis priemonmis, dideliame plote nuo Dauguvos iki Udnieprs emupio region Nemuno pakrani pili vaidmuo krato gynyboje buvo labai svarbus. Kai pagrindins LDK jgos buvo telkiamos pietryiuose, kryiuoiai su sveiais i Anglijos, Italijos, Vokietijos palankiam vjui puiant plauk Nemunu laivais be garso aplenkdami Veliuon ir Pietv. Po kov prie Kauno, kai jo pilis ir kiti tvirtinimai buvo sunaikinti, besitraukiantis prieas buvo vejamas, tikintis sumuti paskutinius karius. Bet tuomet ir Pietvs pilnams buvo ikilusi didiul grsm, nors Ordino pajgos ir kart nesiryo Pietvs pulti. Ordino magistras netrukus, 1363 m., su gausiomis savo ir prancz, angl talkinink pajgomis siver Lietuv, puol ir sunaikino Kstuio Nemuno saloje ties Nevio iotimis pastatyt pil, o grdamas Nemunu emyn puol Pietvs pil ir j visikai sunaikino. Po to buvo sunaikinta ir Veliuona.
23
ie vykiai ties Pietve klostsi neprastai. Puldamos Kaun, kryiuoi pajgos blokavo ir Pietv, bet, matyt, neturdamos ia pakankamai jg, ved derybas dl pasidavimo su ipirka. Derybas su kryiuoiais tsiant Pietvs seninui, gy gynj g gula, matyt, y vertinusi p prieo p paj jg p persvar, siekdama isaugoti karius, nutar palikt pil. ia galima prisiminti karo su kryiuoiais epochos dainos nuo padubysi motyvus, tarsi girdimus i vado kunigaikio lp: Ne taip gaila man pilels, kaip man gaila kareli: a pilel supilsiu dvejais trejais meteliais, o kareli nebuauginsiu n deimtis meteli. Taip Pietvs gula su turtu slapta, daugiausia naktimis, pasitrauk i pilies. Kryiuoiai puol pil, pradjo svaidyti i savo tais, bet kai niekas nepasirod ir nieko nesigirdjo, jie, pastat prie sien kopias, nekliudomi ulipo ant sien ir rado tui pil. J padeg ir sulygino su eme. Po to Kryiuoi ordino pajgos apgul Veliuon. Taip sunaikinta Pietvs pilis ilgai buvo apleista. Po XIV a. 7-ojo j deimtmeio kov p prie Veliuonos ir Patuvos Lietuvos gynyba iki pat algirio daugiausia vyko ties Nemuno, Neries ir Nevio santakomis. Lietuvos valdovas Vytautas Didysis po algirio pergals su visa savo galia atstat Veliuonos ir Pietvs pilis. Apie tai gavs ini Ordino didysis magistras informavo Rygos arkivyskup ir Ordino galiotinius Budoje. Apie tai rao ir Romos karalius Zigmantas i savo Budos pilies 1412 m. rugpjio mn. I to galima sprsti apie mint pili svarb kare bei tarptautins diplomatijos srityje. Tuo metu Pietv, ems valda, kis (dvaras) su pilimi priklaus Veliuonai. Apskritai Pietvs pilis nuo I tkst. vidurio vaidino svarb vaidmen Nemuno ir Dubysos santakos regione, to meto Lietuvoje karo su Kryiuoi ordinu metu ji tapo Veliuon stiprinaniu unugariu agresijai i Vakar atremti. Vliau, jau po 1422 m. Melno taikos, senoji pilis nebeteko savo reikms. Gyvenimas vir papilyje, dvare, platesnje gyvenvietje rytus nuo piliakalnio, Serediaus kalvoje ir papdje prie Nemuno.
24
6. MarienburgasDubysa
1336 m. Kryiuoi ordinas, sulauks didels pagalbos i Vokietijos, Belgijos, Pranczijos ir Austrijos, pradjo stipriai vertis Lietuv. Puol Piln pil, Veliuon, o t pai met gegu didysis magistras kovai su Lietuva stat Marijos pil (Marienburg) Romaini saloje tarp Veliuonos ir Pietvs. Kaip paymi kronikininkas, tuo metu Nemunas buvo seklus ir lietuviai su didele kariuomene<...> jga istm magistr i tos vietos. Ir taip pilis paliko sugriauta ir neubaigta. Taiau kitais metais buvo surengtas naujas puolimas. 1337 m. didysis magistras vl su talkininkais, Bavarijos kun. Henriku ir daugeliu kit ties Veliuona stato Bajerburg. Kronikininkas rao, kad netoliese kryiuoiai pasistat kit stipri pil, taigi ubaig mint Marienburg prie Dubysos ioi ir apginklavo. Taiau lietuviai j sunaikino (antrj Marienburg Kryiuoi ordinas stat 1368 m. jau gerokai emiau, sunaikintos Veliuonos pilies vietoje). 14071409 m. kryiuoi Dubysos dvaras pilis vl stovjo prie Dubysos ioi (jos vieta galjo bti ir kiek emiau). Bet kokiu atveju Dubysos ir Nemuno santakoje buvusioje saloje iliks Serediaus Paloclis liudija ia buvus kryiuoi pil. Rytins kalvos aiktel 50 x 55 m, o u griovio vakarus kita kalva 65 x 20 m dydio, tarsi pylimas. Pagrindinje aiktelje po XVIIXVIII a. dvarviets sluoksniu y p yra kitas storas p plytgali y g , molio tinko kryiuo y i p pilies sluoksnis. ia buvo Dubysos y pilis p kryiuo y i vaito emaitijoje rezidencija. Taiau iplitus emaii sukilimui ir Vytautui spaudiant, kryiuoiai 1409 m. rugpjio mn. patys sudegino pil ir pasitrauk, pabg Lietuvos pajg.
25
7. Seredius. Kovoje su Lietuvos okupacija

19351940 m. Serediuje buvo dislokuota Lietuvos kariuomens Serediaus gula 3-iojo pstinink pulko 2-asis batalionas ir 2-ojo artilerijos pulko 2-oji grup. Dalis gulos pastat iliko tabo, kareivini likuiai, sandliai. Sovietams 1940 m. okupavus Lietuv, 3-iojo pstinink pulko dalys buvo perkeltos Ryt Lietuv. Serediaus gula, kaip ir kitos pulko gulos, buvo panaikinta. Antrojo pasaulinio karo metais remiantis gen. P. Plechaviiaus 1944 m. vasario 16 d. ugninga patriotine kalba-atsiaukimu kreipimusi Lietuvos vyrus ir kitais dokumentais buvo kuriama Vietin rinktin (VR) ginti savo Tautos laisv, garb ir gyvyb. Serediaus kareivinse buvo formuojamas j VR 310-asis batalionas. Kovo 15 d. Jonas emaitis, j jau vadovavs Raseini apsp krities iluvos ir Tytuvn vyrams (i i valsi rinktin buvo usira apie 150 moni), buvo ikviestas Vietins rinktins tab ir paskirtas 310ojo j bataliono (apie p 500 vyr y ) vadu. Raseini apskrities p vyrai, y sukr savo kuop p, vadovaujami j kpt. p epavi p iaus, spar p iai nuygiavo yg Serediuje j dislokuot J. emaiio vadovaujam 310-j batalion. Jo vadovaujami VR kariai sipareigodami Lietuvai prisiek Serediaus banyioje (priesaikos tekste smoningai nutylima apie ry su vokieiais). I Serediaus Rytus isistus 310-ojo bataliono 13 kari 1944 m. gegu vokieiai suaud, kad kitus baugint (kaip ir 306-ojo bataliono bei Marijampols dalinio). Vokieiams likviduojant Vietin rinktin daug jos kari su ginklais pasitrauk pogrind, siliejo Lietuvos laisvs armij.
Vietin rinktin
Sovietins okupacijos pradioje, kaip ir visoje Lietuvoje, Serediuje ir jo apylinkse 1944 m. vasaLietuvos ros pabaigoje m siautti visos baudiamosios kapartizanai rini dalini, strib, partijos aktyvist struktros. Slptis prie nam, kad nepaimt sovietin kariuomen, darsi nemanoma. Vyrai slapstsi didesniuose mikuose: i pradi Padubysio, Burbins ir kituose, esaniuose tolliau nuo Serediaus ir Veliuonos miesteli. Taip jie susiliejo su ginkluotais partizanais. Siekta isilaikyti tikintis greitos okupacijos pabaigos. Vyko susirmimai su sovietiniais baudjais, j karinmis divizijomis. Apie 500 partizan i Serediaus, Veliuonos, imkaii, Girkalnio ir Ariogalos valsi atvykusi vyr junginys 1944 m. pabaigoje susitelk
26
Birbiliks mike tarp Nemuno ir emaii plento ( iaurvakarius apie 16 km nuo Serediaus, apie 13 km nuo Veliuonos). Partizanai isikas apkasus, sireng bunkerius, emines, susirinko daug ginkl. Partizanai kontroliavo apylinkes. 1944 m. gruodio 45 d. buvo upultas Girkalnio miestelis, sunaikinti Vykdomojo komiteto dokumentai, auktini sraai, i milicijos paimta ginkl. 1944 m. 1201 partizanas, vadovaujamas LLA vad j. ltn. A. Eidimto ir ltn. K. Veverskio-Senio, puol Seredi. Buvo uimtos Vykdomojo komiteto, NKVD bstins, ilaisvinta 10 vyr, suaudyti keli NKVD ir valsiaus pareignai, paimti dokumentai ir kita, monms skirtuose lapeliuose paaikinant, kad kolaborantai sunaikinti kaip atkakls lietuvi tautos prieai. Nukautas ir valsiaus Vykdomojo komiteto sekretorius Mizinteris, nepriklausomos Lietuvos laikais vadovavs pogrindinei komunist kuopelei. 1944 m. lapkriiogruodio mn. Kauno apskrities NKVD-NKGB daliniai sureng g baudiamj operacij masines gaudynes Vilkijos, Serediaus ir ekiks valsiuose. Gruodio 1416 d. partizanai susirm su plikaujaniais sovietiniais pareignais, kareiviais, milicininkais, stribais. Kautynse buvo nukauti vyresnieji enkavdistai, kiti sueisti. Gruodio 17 d. kautyni vietoje sovietin pasienio kariuomen (13-ojo pasienio pulko batalionas) vykd baudiamsias akcijas. Vozbut kaime (apie 23 km iaur nuo Serediaus, netoli deiniojo Dubysos kranto) buvo sudeginta 15 sodyb, 17 partizan nuudyta, suimti 3 partizan rmjai. Gruodio 18 d. susiaudyme sunaikinta 14 partizan, suimti 3 rmjai, sudegintos 6 sodybos. Prie baudjus stojo apsiginklavs jaunimas, bsimieji partizanai. pagalb atjo vyrai i anapus Dubysos, taip pat i iek tiek vakariau esani Juodaii ir Armeniki kaim. Mis isiplt iki mint kaim. Su okupantais kovsi net i tolimo Girkalnio, Paliepi, Bauki atvyk vyrai. Pasakojama, kad dalyvavo per 200 partizan, kurie trei kautyni dien, susiskaid grupes, pasitrauk. Stribai ir enkavdistai dar ilgai siautjo. Daug kur dar ilgai iurpino ipltos sodybos, sual lavonai... Nelygioje kovoje su okupantais 19441947 m. uvo 12 Vozbut partizan. 1990 m. liepos 1 d. Vozbut kaimo tragedijai atminti buvo paventinta skaldyt akmen mro dviaukt koplytl. Paminkle ikaltos suaudyt, taip pat uvusi, mirusi tremtyje nekalt moni pavards. Enkavdistai siautjo toliau. Pavietavos kaime, Jono Kritono sodyboje, sudeginti 6 mons (i j 2 vaikai). Partizanai kerijo kareiviams, stribams, sovietiniams aktyvistams. I partizan grupi formavosi briai. 1945 m. sausio mn. Burbins mike buvo suburtas uolo brys. Jis veik Serediaus apylinkse.
27
Legaliai gyvenantis partizanas J. Garva Belvederio (prie Serediaus) auktesniojoje pienininkysts mokykloje 1945 m. vasario mn. prisaikdino pirmuosius jaunuolius, pasiryusius kovoti partizan gretose. Taip buvo sudarytas Sakal atsargos brys. 1945 m. birelio 8 d. nakt apie 5060 partizan puol Seredi. Kareivi gul privert pasitraukti u Dubysos. Nukauta 11 strib ir 1 aktyvistas, paimti ginklai i MVD bstins. Puol uolo brys. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sovietin valdia prie partizanus msi nauj represini priemoni. 1945 m. birelioliepos mn. Burbins mike apsigyveno soviet smogik provokacinis dalinys. 1946 m. imta dislokuoti valsi centruose karinius dalinius. Serediuje buvo dislokuotas gen. Vetrovo NKVD divizijos 298-ojo auli pulko dalinys. 1946 m. rugsjo 12 d., krus Jungtin Kstuio apygard, Serediaus apylinkse veik partizanai priklaus ios apygardos Naro rinktinei, vliau pavadintai Vaidoto rinktine. ios rinktins vadas Juozas eponis organizavo Jungtins Kstuio apygardos tabo laikraio Laisvs varpas spausdinim Ariogalos valsiuje, j Pagausan g io kaime, p pietvakarius nuo Ariogalos, g kininko Zenono Jokimo troboje. 1948 m. sausio 18 d. aptikus bunker, J. eponis su pagalbininkais susisprogdino. Pradjus kurti kolkius, sovietiniai baudjai siek iaikinti kuo daugiau partizan rmj. Taip atsirado banditini ki terminas, juo buvo vardyti konkrets Serediaus apylinki mons. Kovoti darsi vis sunkiau. Paskutinis Vaidoto rinktins p partizanas buvo Jonas Bartuas, gims 19111912 m. Serediaus valsiuje, emaitaii kaime (apie 6 km iaurs rytus nuo Serediaus). Buvs Vietins rinktins karys, 1947 m. ijs partizanauti, 1960 m. uvo pasaloje. Serediuje, laito papdje ( rytus nuo piliakalnio), yra buvusi NKVD ir strib bstin (dviauktis namas), kuri du kartus (1944 m. gruodio 1 d. ir 1945 m. birelio 67 d.) buvo um partizanai, greta kalnje nuudytj kapai su j atminimui pagerbti pastatytais paminklais.
28
8. Veliuona viena pai reikmingiausi senovs Lietuvos laisvs kov vietovi

Seniausia Veliuonos praeitis siekia akmens ami. Veliuonos piliakalnio papdje rasta IX Ankstyviausi VII tkst. (mezolito) svidrinio tipo titnagini strlaikai li antgali ir kit radini, o kiek ryiau, Klangi kaime, netoli Armenos ioi neolito laikotarpio gyvenviet (III tkst. antra pusII tkst. pr. Kr. pradia) ir jos ugniaviets alkviets. alia akmenini kirvi aptiktas gyvatgalvis kaplys, greiiausiai apeiginis, kruopiai nugludintas (II tkst. pr. Kr. antra pus), simbolizuoja balt kultros rykjim ir iame regione. Veliuonos apylinkje rastas bronzinis kotinis durklas (XVIIIXVI a. pr. Kr.) vienintelis toks radinys i dien Lietuvoje. Prekybinius ryius su Roma liudija Veliuonoje rastos IIII a. Romos monetos, o gretimuose Klangiuose, II a. kape stikliniai karoliai, tuo metu atveti i Romos provincijos. Prie Veliuonos piliakalnio (iauriau, dvaro sode) tirtas kapinynas turtingas IIIV a. mediagos. Tai Veliuonos piln kapai, liudijantys j priklausym Centrins Lietuvos kultrinei sriiai vliau auktaii. Seno prekybinio Nemuno kelio, einanio pro Veliuon, reikm rodo Veliuonoje rastas IX a. arab dirhem ir XIIXIII a. sidabrini monetini pusapvals formos lydini lobiai. Unikali Veliuonos pilies ir papili piliakalni grandin Nemuno ir Veliuonos upelio santaPiliakalniai kos kyulyje ir kiek rytus u jos. Auktame kyulio rytiniame gale buvusi senoji pilis (vad. Gedimino kapo piliakalnis). Jo dabartin aiktel, 54 m ilgio ir 2025 m ploio, gerokai nuplauta upelio. Vakarinje pusje yra gynybinis pylimas (i vidaus 2,5 m aukio), kuris su 17 m laitu sudaro galing gynybin griov tarp pilies ir vakarinio papilio. Piliakalnio laitai stats iki 30 m aukio. pil bdavo patenkama greiiausiai per Veliuonos upel nutiest tilt, kuris piliakalnio iaurrytiniame laite rmsi ilikus pyliml. 1912 m. pagrindin Veliuonos piliakaln trumpai kasinjo L. Kyvickis ir T. Daugirdas. Storame kultriniame sluoksnyje rasta akmen krv, vienoje vietoje tarp akmen buv molio. Spjama, kad tai likuiai bokto, kurio apatin dalis buvusi i akmen, o virutin medin.
29
Piliakalnio aiktels iaurinje dalyje yra 2 m gylio duob. Neaiku, ar tai buvusio ulinio, ar ijimo i pilies vietos. Ms nuomone, tai galt bti jimas (ijimas), emiau nei aiktel, piliakalnio laite, rengtu taku jungsis su mintu tiltu. Aiktelje rasta daug kaul. Daugiausia tai buvo namini gyvuli kaulai: galvij (36%), kiauli (26%), taip pat ok, arklio ir kt., mediojam vri barsuko, bebro, erno, stirnos, briedio tesudar 14,5%. Taigi pilnai vertsi gyvulininkyste. Keliose piliakalnio vietose rasta daug suangljusi grd, kuri tyrimas parod, kad vyravo rugiai, rasta dviej ri kviei, maiau miei, truputis avi, sor, taip pat trej girn dalys pilyje buvo malami grdai, turbt kepama ir duona. Metalini dirbini gausiausi dal sudar strli antgaliai (apie 150), matyt, y ia lik p po XIV a. vidurio kov. Dauguma g antgali g arbalet, kov su Kryiuoi ordinu palikimas. ia buvo pilis, minima apraant XIII a. pab. XIV a. 7-ojo deimtmeio vykius. rytus nuo io piliakalnio, u Veliuonos upelio, emumoje, buvo rytinis papilys. Ilikusi ovalo formos kalvel (deja, ustatyta kiniais pastatais). vakarus nuo Gedimino kapo piliakalnio yra Pilies kalnas, ankstesnis auktutinis papilys. Jo 150 x 40 m dydio aiktel i vakar nuo kito papilio skiria 4 m gy gylio g griovys. y Aiktelj je dar XIX a. minimi buv mrai, j p pamatai, kuriuose y yra anga, g ir iandien matyti y iauriniame laite. iame senajame papilyje Vytautas po algirio atstat Veliuonos pil. Nuo Pilies kalno toliau vakarus tvirtintas p papilys, p y kuriame buvo ventykla, vliau banyia. Dar toliau jau po algirio krsi miestas, kurio vienoje gatvi sankryoje dabar yra aikt su Vytauto Didiojo paminklu.
IX a. Veliuona tarp Vents ir Vilniaus
Widsithas (reiks keliauninkas, kas toli keliavs) senovs angl epas, katalogas taut, kurias yra aplanks poetas, buvo kuriamas VIIX a., geografiniais pavadinimais papildytas i anglosaks karaliaus Alfredo Didiojo (IX a.) aplinkos. Mums svarbs ie epo odiai: 76. <...> casere, Se pe winburga geweald ahte, wiolane&wilna&Wala rices.
Dar XIX a. buvo pastebta, kad odis wilna gali reikti Vilni Lietuvos sostin, o wiolane Veliuon. Bet sigaljo nuomon, kad odis winburga senovs angl kalba win vynas, burg miestas, o wiolane ir wilna bendriniai daiktavardiai, reikiantys turtas, prabanga. Esame
30
atkreip dmes, kad tai galjo reikti Vent (Vents pil Kuri mari kyulyje) Veliuon ir Vilni. Pastaruoju metu Veliuonos ir Vilniaus vietovardi galimyb isamiai pagrind kalbininkas Simas Karalinas (2005 m.). Pasirodo, senojoje angl kalboje odiai wilna ir wiola neturi reikms turtai, prabanga, o wiolane originale buvo welona (ar welana?). Taigi kaip Veliuona. Veliuonos upelio ir gyvenviets vardas yra mitologins kilms. Pasak istorins tradicijos: Veliuona vli dievas, jam aukojamos aukos, maitinami mirusieji. Tai tinka ir analizuojant eero pavadinimo Veliuonis kilm. Taigi g XVI a. ir anksiau, matyt, y buvo vartojamos j archajikos j mitologig ni vaizdi formos Veliuona ir Veliuonis. i diev, mirusij pasaulio valdov, vardai yra odi vl, vlys vediniai. Upvardis Veliuona sutampa su tokiu pat deivs vardu. altiniuose Veliuonos vardas danai nesiskiria nuo epe Widsith pasitaikanio wiolane. 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laike Europos miestams Vilniaus pavadinimas paraytas kaip ir epe: civitate nostra Vilna. Taigi prie bendro istorinio fono geriau tinka Wiolane ond Wilna interpretuoti kaip tam tikr Ryt pusje u Baltijos jros buvusi vietovi su j turtais garsjaniais gyventojais pavadinimus. iame kontekste epe minim pavadinim Winburg lyginame su XIII XIV a. Windenburgu Vents pilimi, kuri mena ir laikotarp prie kryiuoius, padavimas apie legendin milin Nering ir jos jaunik Vents pilies valdov. Vents pilies griuvsiai, vliau apsemti pakilusio mari vandens, yra ties Vents ragu. Taigi IX a. epo duomenys tiksliai atitinka svarbiausi balt, Lietuvos centr nuo Nemuno ioi, Vents pilies, iki Vilniaus isidstym. Veliuona tiksliai minima tarp j. Atkreipiame dmes tai, kad Veliuona buvo prie svarbaus Nemuno kelio ir btent toje vietoje, kur baigsi jr laiv kelias Nemuno vaga, nes ties Veliuona ir XX a. y yra randas slenkstis up ps dugne, g ties kuriuo baigiasi gilesn ups vaga ir prasideda seklesn. ia galjo bti preki perkrovos vieta, prie jos svarbi gyvenviet, saugoma pilies, ir ventviet. Su Veliuonos banyia, pastatyta Vytauto 1421 m., siejami padavimai apie anksiau ten buvusi ventviet, kad to banyio pirmiau buvo inyia, vaidiluts kreno ventj ugn. iaur nuo Veliuonos, prie Dubini upelio, bta mitologinio akmens su pda, o vakariau Veliuonos plyt p y jo j ventasis mikas, XIV a. vadintas Ventumi. ventj mik mena girios dalis, vadinama Draustine (drausdavo mik eiti), kurioje buvo Milinkapis, dievaits Agluonos ventykla.
31
Veliuonos, io svarbaus centro, pilis nuo XIII a. pabaigos buvo Lietuvos gynybos skydas kare su Kryiuoi ordinu. Mintuose piliakalniuose buvusi pilis ir papiliai nuo Nemuno puss buvo saugomi pakrants tvirtinim atriakuoli utvar. Kryiuoi ordinas, nuniokojs prs ir vakarini lietuvi emes, i vakar 1283 m. pasiek Nemun, pradjo vertis Lietuvos gilum. P. Dusburgieio kronikoje Veliuona vadinta io valsiaus Junigedos, o nuo 1315 m. Veliuonos vardu. Pirm kart Veliuonos apylinkes kryiuoiai pasiek 1291 m. vasario mn., kai Karaliauiaus komtro vadovaujam daug broli su 1500 vyr siver Junigedos (Veliuonos) valsi, j nusiaub, grobdami bei degindami<...>, pam nelaisv ir nuud 700 moni. Kronikininkas paymi, kad t pai met baland lietuviai pastat Junigedos valsiuje pil, tai, matyt, buvo naujai tvirtinta pilis ant dabartinio Gedimino kapo piliakalnio. Statybas band sutrukdyti Karaliauiaus komtro kariuomen, bet nesteng, nes lietuviai stipriai prieinosi. Taigi 1291 m. Veliuonos pilis jau ginta. 1292 m. birel Balgos ( pietvakarius nuo Karaliauiaus), Ragains kryiuoi pajgos puol Junigedos (Veliuonos) pil, kurioje tuo metu buvo daug svei. Nepavykus pasalai, prieas pasitrauk. Reikminga, kad tuo metu apie pavoj Veliuonai igirdo toli (apie 57 km tiesia linija) iaurs vakarus, prie Anios, buvusio Aukaimio (prie dab. Bataki) valsiaus raiteliai, kurie atskubjo ginti Veliuonos. Bendromis pastangomis prieas buvo atremtas. Kai t met liepos mn. Ragains komtro vedamos pajgos patrauk Veliuonos link, kryiuoi valgai suinojo, kad visame lauke ir pilyje bei papilyje pilna kari. Jie sureng m ir, prasiskverb pro lietuvi kariuomen, gyvi gro namo. Kai 1293 m. iem Kryiuoi ordino magistras su visa savo kariuomene nirtingai puol pil, uvo daug moni, buvo sudeginti du ios pilies papiliai, vienas ant kalno, kitas slnyje. T met liep Ordino magistras su galybe raiteli puol Veliuon ir Pietv. Abi alys patyr nuostoli: buvo daug nukaut ir sueist kari, iki pamat sudeginti abiej pili papiliai. 1295 m. kryiuoiai, miu valgantys Nemun nuo Gardino emyn, ties Veliuona buvo sumuti. 1298 m., atrmus kryiuoius prie Veliuonos ir Pietvs pili (nors j papiliai p p buvo sunaikinti), kur laik ia buvo ramu, nes Ordinas band vertis emaitij, link Gardino. 1313 m., kai Kryiuoi ordinas pasistat Kristmemelio pil ties Skirsnemune, Ragains komtras laivais, tarp j ir karo laivu su sienomis, puol
Pilies gynybin reikm
32
Veliuon. Pakrantje vyko smarkus mis su lietuviais. laiv kov sitrauk visa Lietuva. Lietuvi karalius Vytenis pasiunt karo vad Surmin su 100 laiv, matyt, dideli vali, kiekvienoje j buvo po 6 vyrus, kovojo ir raiteliai. Kautynse lietuviai pam ir sunaikino didj kryiuoi laiv, bet uvo Surmino brolis Skaldonis, daug kit kari. Upje vyko didelis mis. Prieas tie Veliuona buvo atremtas. 1314 m., kai kovos vyko ties Ragaine, Kristmemeliu, Ordino magistras su savo kariuomens branduoliu nakt atplauk iki Veliuonos, siver papil, j sunaikino, nukov daug moni. Gedimino valdymo epochoje kovos ties Veliuona darsi vis atkaklesns. Ordino maralas 1317 m. sureng netikt Veliuonos puolim. Palik toli irgus (j buvo 1500), psiomis perj ventj mik, apyauriu kryiuoiai norjo slapta prisiartinti prie pilies, taiau priekin valgyba sargyba prie pastebjo. spti pilnai udeg ugn ir dmais prane kaimynams apie pavoj. Kryiuoiai smarkiai puol pil, bet sugebjo sudeginti tik papil. Lauais sukviesti mons niko puldinti besitraukiant prie. Abiejose pusse daug kari buvo sunkiai sueista ir uvo, bet Kryiuoi ordinas ir kart buvo atremtas. 1318 m. ruden didel Ordino kariuomen vl puol Veliuon ir Pietv, sudegino abiej papilius, kuriuose tuo metu buvo apsiai supilta naujo derliaus grd. Kitais metais vl slapta kryiuoiai stengsi priartti prie Veliuonos, bet pavyko sugriauti tik jos papil. Minti faktai liudija dideles piln ir visos Lietuvos pastangas, kuri kasmet prireikdavo atstatant papilius, tvirtinant pilis, organizuojant j aprpinim ir gynyb. Sutriukinus kryiuoius 1320 m. Medinink emje (emaitijoje), atrmus 1322 m. siverim, nuo met pabaigos Gedimino vyriausybei skmingai kovojant tarptautiniu mastu su Kryiuoi ordinu, prie Veliuonos kur laik buvo ramu, bet 13281329 m. Lietuvos puolimai vl atsinaujino. Lietuvai kovojant j su totori Aukso orda, Maskva, Kryiuo y i ordinas, gaudamas didel pagalb i Vokietijos, ekijos, Pranczijos, Austrijos ir kt., intensyvino Lietuvos puolim. 1336 m. lietuvi gynybin kov simbolizavo Piln didvyrikumas. Prasidjo naujas verimosi Nemuno pakrantmis Lietuvos gilum etapas, prie Dubysos ioi buvo statoma Ordino baz Marienburgas, o prie Veliuon Bajerburgas. 1337 m. kovobalandio mn. didysis magistras, drauge su jam talkinusiu Bavarijos kunigaikiu Henriku ir daugeliu kit, su didele kariuomene atplauk laivais Lietuv ir apsitvr saloje netoli Veliuonos. Tenai pasistat du tvirtinimus (duos domos), kuriuose gynsi. Tai buvo Bavarijos pilis Bajerburgas, pastatytas kiek emiau (vakariau) Veliuonos buvusioje saloje, dabar virtusioje Nemuno deiniuoju krantu, moni vadinamose Pilaitse.
33
Ten iliko dvi kalvels (didel dalis Nemuno nuplauta), apjuostos dar ymiais grioviais ir pylimais, su kryiuoi statybos liekanomis. Netoliese kryiuoiai pasistat kit stipri pil (fortem domum). Taip jie baig statyti mint Marienburg (ryiau Veliuonos, prie Dubysos ioi) ir j apginklavo. Bajerburgas prie Veliuonos statytas ypatingai misijai. Vokietijos imperatoriaus ir p popieiaus p dovanos nuo XIII a. stiprino p agresyv g y j Kryiuo y i ordin. 1337 m. pagal naujus dokumentus Vokietijos karalius, v. Romos imperijos imperatorius Liudvikas Bavarietis Ordinui dovanojo Lietuv, jo nurodymu Bajerburgas turjo bti nukariautos vokikos Lietuvos sostin, arkivyskupo rezidencija. Tereikjo Lietuv uimti. Gedimino Lietuva siek likviduoti ypatingos agresijos idin. iuose vykiuose ufiksuotas reikmingas faktas pavergt prs viting, priverst tarnauti Ordino kariuomenje, siekis padti Lietuvai iduoti karaliaus (Gedimino) rankas Bajerburgo pil. Nors to padaryti jiems ir nepavyko (prs vitingas buvo nuudytas), taiau tai yra vienas rykiausi paskutini inom pavergt vakarini balt prs bendradarbiavimo su lietuviais kovoje su Kryiuoi ordino agresija pavyzdi. Birelio viduryje, kai minta pilis jau buvo baigta, karalius Gediminas su stipria kariuomene, su mainomis, siendauiais ir kt. apgul pil. Stipriai puol 22 dienas, bet veikti nepajg. Kaip toliau kronikininko Vygando Marburgieio tekste raoma, apgulos metu kryiuoi auli vadas padegama strle udeg vliav ir tuoj po to pataik, sueid strle stabmeldi Trak karali sprand tarp meni ir (tasai) mir<...> Ir taip stabmeldiai, patyr daug nuostoli, <...> pasitrauk. XV a. antroje pusje J. Dlugoas, turjs Vygando kronikos lotynikj vertim ir vokikj original, taip pat kalba apie 22 dienas trukusi Bajerburgo apgul bei Lietuvos valdovo Gedimino sueidim ir mirt. Taip Gedimino t prie Veliuonos kovoje su Bajerburgu prim vlesni kronikininkai ir istorikai. Taiau XX a. ir pastaruoju metu kai kurie istorikai bando Vygando kronikoje minim Gedimin ir Trak karali laikyti skirtingais asmenimis manydami, kad ir J. Dlugoo tekstas neteisingas, bet aiki argument nesugeba pateikti. Archeologinje literatroje pareikta nuomon, kad Pilaitse prie Veliuonos neabejotinai buvo Kryiuoi ordino pilis, bet paties Bajerburgo bandoma iekoti kiek emiau, Vaiguviki piliakalnyje, kairiajame Nemuno krante prie Ploki. Tai nesusipratimas, nes kronikoje minima alia Bajerburgo antroji Ordino pilis neabejotinai buvo Dubysos iotyse, o Vaigu-
Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino pastangos likviduoti Bajerburg ir jo tis
34
viki piliakalnis, kurio tvirtinimai buvo menkuiai (1 m aukio pylimlis), ko nepastabjo mintos versijos autorius, lengvai apaudomas i viraus nuo auktesnio rytinio laito, visikai neatitiko XIV a. technini reikalavim. Didiojo kunigaikio Gedimino dalyvavimas kovose prie Bajerburgo ties Veliuona, sueidimas ir mirtis, kaip vaizduojama Vygando kronikoje, galjo g j vykti y ne tuo pa p iu metu, ne per p vienus metus, o btent 13371341 m. (pagal Vygando tekst ir XVI a. K. iuco kronik, kur pradiniame etape Gedimino kova neminima). Gediminas stiprino svarbios vakariau Vilniaus buvusios Trak kunigaiktysts centr Karalius Vilniaus priedang i vakar. Tai liudija vietiGediminas n tradicija, kai Trak pusiasalio pilis vadindama Trak karalius Gedimino pilimi, bei mro tyrimai. Pirmiausia i Trak buvo veikiama ir emutini panemuni ruoe ginant Lietuv. Todl apraydamas to meto vykius prie Bajerburgo kronikininkas Gedimin pavadino Trak karaliumi, nors jis vald ir Vilni, ir vis LDK. Po atkakli kov ties Veliuona, Bajerburgu kryiuoiai buvo priversti apleisti pil ir atsitraukti vakarus (II Bajerburgas). Ties Veliuona ir toliau vyko atkaklios kovos, lemianios Lietuvos ir Ryt Europos taut likim, todl siekiama t mi ir uvusi kovotoj (250 m. Lietuvos karo su Vokiei, Kryiuoi, ordinu, Nemuno ruoo gynybos, Gedimino kov) atminim pagerbti tarp Veliuonos ir Pilaii (Bajerburgo), Nemuno deiniajame krante, rengiant memorial. Tai bus apie 6 m sampilas pilkapis su ariniais apie 3 m aukio Gedimino stulpais, ikylaniais vir Nemuno slnio ir senovs mi lauko. Pakrantje nuo Veliuonos iki pilkapio ir u jo link Pilaii numatoma idstyti betono luitus, aminant panemuni pilis nuo Gardino, Pervalko, Merkins iki Veliuonos, Kolaini ir Rambyno. Kiekviename luite bus raytas pilies pavadinimas ir gynybini kov datos. Panaiai tarpuose bus paymtos ir kryiuoi pilys. Tai bt io labai svarbaus Lietuvai tarptautins reikms gynybinio XIII XV a. pirmos puss ruoo vaizdinis prasminimas ir pagerbimas, plaiajai visuomenei ir Lietuvos sveiams padedantis visa tai geriau suprasti. Sunkiame gynybiniame kare Algirdo ir Kstuio laikais Veliuonos pilis pirm kart buvo Kryiuoi ordino sunaikinta 1348 m., vyrai, moterys ir vaikai ivaryti nelaisv. Taiau greitai ji vl buvo atstatyta. Plaiame fronte nuo Nevos, Suomi lankos iaurj je iki Lucko, Belzo ir totori vald pietuose kovoje su vedijos, Livonijos, Prsijos ordin, Lenkijos, Vengrijos, Aukso ordos agresija ypa svarbi buvo Nemuno ir Veliuonos gynyba. Ordinas netgi ne visada drsdavo pulti Veliuon, nors niokodavo netoli35
mas Lietuvos apylinkes. Yra patyrs ties ja triukinani pralaimjim (ypa 1357 m.). 1363 m. Veliuonos pilis buvo Kryiuoi ordino puolama apgulos mainomis, siendauiais. Po atkaklios kovos papilys buvo sunaikintas (jis buvo tvirtintas kaip miestas). Toliau puldami kryiuoiai sugriov pilies tarpusienio iorin sien, kitoje j p pusj je p padeg g dal p pilies. Vjo j pstas kilo didiulis gaisras. Pateks nelaisv pilininkas Gotautas buvo nuudytas. uvo 100 t su skydais, kurie pilyje laiksi ir j gyn. Prieai pylim iraus ir ibarst, kad pil bt kuo sunkiau atstatyti. Ordino magistras 1367 m. su galinga kariuomene pasirod prieais Veliuon. Matyt, gynybai nebeturta jg, todl bajorai ir kiti pilyje patys sudegino pil p su viskuo ir p pasitrauk. 1368 m. kritus Patuvos p piliai, lietuvi p pili iki Nevio ioi nebeliko, kol po algirio mio daugelis j vl buvo atstatytos. Po pergalingo algirio mio 1411 m. Vytautas planavo pastatyti vien pil p p prie Dubysos, y o kit Veliuonoje. j T met vasar abu Gediminaiiai, algirio pergals organizatoriai ir vadai Vytautas ir Jogaila, dalyvavo Veliuonos pilies statyboje, matavo pil ir nurod, kaip j statyti. Jau 1412 m. vasar (liepos mnes) pas Vytaut lanksis Ragains komtras prane didiajam magistrui, kad Vytautas jau pastat dvi stiprias pilis: daugiau kalbama apie Veliuon, pabriama, kad jos pilis sustiprinta 400 vairi tautybi lietuvi, lenk, rus ir totori kari gula. Tai atspindi plai to meto Vytauto politik ir siekius. Tuo metu pilininkas buvo Mingaila. Tada Veliuonos pilyje Nigailos lpomis buvo skelbiama idja, kad valdovas Vytautas mintas pilis stats prie vokieius kryiuoius, jog patrauksi jie prie Ragain, po to Karaliaui, nes tos ems kadaise Lietuvai priklausiusios ir jas reikia susigrinti. Karaliaui turs valdyti Vytautas, nes tai jo tvonija. Karins ir diplomatins kovos slygomis, atmesdamas lias Ordino pretenzijas, 1413 m. Vytautas yra pareiks reikming mini, kad Prsai taip pat yra mano tv palikimas ir a j reikalausiu iki Osos, t.y. vis prs emi iki emutins Vyslos ir jos deiniojo intako Osos. Taip buvo ginami ir visi panemuniai. Tokiomis tarptautinmis slygomis Veliuonoje vyko keturi suvaiavimai derybos su Kryiuoi ordinu, dalyvaujant Vytautui ir Jogailai: 1416, 1418, 1420 ir 1423 m., kai vyriausiasis magistras ir Livonijos magistras buvo priversti atvaiuoti Veliuon su Vytauto ir Jogailos atstovais ratifikuoti Melno susitarim slyg. Taip didiulmis pastangomis ir paaukojus daugyb auk Ordinas buvo sulaikytas ilgiems imtmeiams, apgintas Nemuno ruoas emiau Kauno su Veliuona. ias kovas ir pastangas mums mena Veliuonos piliakalniai ir paminklai Gediminui ir Vytautui Veliuonoje, taip pat ms rengiamas memorialas.
36
9. Kartupn piliakalnisBisens pilis

Tarp Raudons ir Panemuns (Gelgaud) renesansini pili, 1 km ryiau pastarosios, Nemuno ir Kartupio santakoje, yra Kartupn piliakalnis, ant kurio stovjo Bisens pilis kov su Kryiuoi ordinu vieta. Piliakalnis rengtas auktumos kyulyje. Aiktel 3628 m dydio. Jos iaurs vakar kratas nuplautas upelio. Aiktel juosia 7 m aukio pylimas (jo iorinis laitas 8 m aukio) ir galingas 25 m ploio gynybinis griovys. Ryiau piliakalnio buvo senovs gyvenviet. Ties Bisene Kartupn piliakalniu XIII a. 9-ajame deimtmetyje prasidjo itisins Nemuno ruoo gynybins kovos. Kryiuoiai per 53 met kar tarp Vyslos ir Nemuno nuniokojo, nukariavo, ivaik ar paverg likusius baltus prsus ir vakarinius lietuvius. Kai ia neliko nei vieno, kuris nebt nuolankiai pakluss ventajai Romos banyiai, paymi Ordino ideologas P. Dusburgietis, 1283 m. Teuton ordino broliai itaip pradjo kar su ta galinga kietasprande ir kariauti pratusia tauta, kuri gyveno Prsijos ems kaimynystje, anapus Nemuno, Lietuvos emje. Taip bendrais bruoais pabriama lietuvi karin galia ir vardijamos pagrindins j ems iauriau Nemuno emupio. Taiau neteisingas yra kronikininko teiginys, kad tik u Nemuno gyveno lietuviai. Nadruva (plaiosios sruio, dab. erniachovsko apylinks) ir Skalva (abipus Nemuno emupio) jau nuo seno lietuvi ir broli prs miriai gyvenamas kratas, kur buvo kalbama labai supanajusiomis balt tarmmis. Neteisingas g kryiuo y i kronikininko teiginys, g y kad tik nuo dabar, t.y. y nuo 1283 m., prasideda Kryiuoi ordino karas su lietuviais. alia Livonijos fronto Prsijos j j frontas buvo antrasis Lietuvos kare su Ordinu. Lietuvos kariuomen jau anksiau ne kart veik iki Priegliaus, emutins Vyslos, remdama jotvingius, prsus. O dabar, nuniokojus Nadruv, Skalv, Sduv (dab. pietvakari Lietuva, iaurin Lenkija), Kryiuoi ordinas ir toliau puldinjo Nemuno pakrantes, siverdavo Lietuvos gilum. T smulkiai atskleid ir P. Dusburgieio kronikos tekstas. Lietuvos moni, jos valdov ir karo vad Vytenio, Gedimino, Algirdo, Kstuio, Jogailos ir Vytauto pastangomis galingas agresorius dideli auk kaina buvo sulaikytas pagrindini lietuvik emi prieigose. Prs, jotvingi, sduvi, Lietuvos bendra kova su Vokiei (Kryiuoi) ordino agresija buvo labai svarbi balt, Lietuvos ir Europos istorijoje. 1283 m. pirm kart, braudamiesi Nemunu, kryiuoiai puol Bisen. Ordino magistras su didele kariuomene, perjs iem ualus Nemun ir sivers Lietuvos em, nuo ryto iki piet ariai puol Bisens pil. Kaip pabria kronikininkas, kryiuoiai, nukov daugyb pilies gynj ar mir37
tinai sueid, galop siver j ir pavert pelenais, vienus pilnus pam nelaisv, o kitus iud. Kita kariuomens dalis siaub ios p pilies apylinkes py ir su didiausiu grobiu sugro atgal. io puolimo metu ir daug krikioni buvo sunkiai sueista, o 4 broliai <...> su irgais ir ginklais paskendo Nemune lus ledui. Tai p pirmos reikmingos lietuvi gynybins kovos ir aukos prie emutinio Nemuno. Bisens pilis buvo atstatyta ir saugojo krat. Lietuvos didiojo kunigaikio Vytenio laikais, stiprindamas savo pozicijas, verdamasis Lietuv Panemune, 1313 m. baland Kryiuoi ordinas Nemuno krante pastat Kristmemelio pil. Labiausiai tiktina, kad ji buvo kairiajame ups krante, Mataii (Norkn) piliakalnyje, emiau dabartinio Gelgaudikio ir Bisens (Kartupn piliakalnio), prieais dabartin Skirsnemun. Neabejotinai, remdamiesi Kristmemelio pilimi, kryiuoiai t pai met vasar, vadovaujami Ordino maralo, sutelk vis savo kariuomen, prijo Bisens pil. Autant raiteliai j apsupo. Laivais atplauk ir ties gretima sala apsistoj, padar nuo jos i savo laiv tilt per Nemun ir sustat savo renginius (apgulos priemones), ilg laik smarkiai puol pil, taiau neskmingai, todl turjo pasitraukti. T pai met ruden Ordino maralo vadovaujama kariuomen vl puol Bisens pil. Po ilg kov abiejose pusse buvo daug sueist, sudeg abu pilies papiliai. 1315 m. lietuvi karalius Vytenis organizavo didel Kristmemelio puolim su dviem apgulos p pg mainom ir daugybe gy auli, taiau pilies p nepavyko paimti. is lietuvi puolimas neabejotinai rmsi ir kiek aukiau anapus Nemuno buvusia Bisene. Bisens pil nuolat saugojo besikeiianti 80 lietuvi gula. Vieno tokio pasikeitimo metu (1316 m.) atvykusi nauja pamaina netiktai buvo upulta Kristmemelio vicekomtro vadovaujam kryiuoi ir iudyta. Panaiai tais paiais 1316 m., kai lietuvi pamainin sauga, ibudjusi ia jiems skirt laik, turjo i pilies pasitraukti, ijusi i pilies gul (galbt tuo metu tik 12 vyr) upuol ir iblak, po to j visikai tui pil, j iki pamat sudegino. Taip pilis liko apleista, paymi kronikininkas. Tuo metu g galbt trko jg pilies gynybai, jas telkiant gilesni ruo, emaitijos centro apsaugai. Bisens piliaviet Kartupn piliakalnis mena svarbias, atkaklias XIII a. pab.XIV a. pr. gynybines kovas.
38
10. Renesanso pilys ir j gynybiniai elementai

Toje vietoje XVI a. buvo Stankevii Bielevii dvaras Panemun. Dl to ir ia XVIIXIX Panemuns pilis a. pradioje pastatyta pilis taip vadinosi. Vliau vadinta kit savinink vardu Gelgaud pilimi, ir kt. Dvar XVI a. pabaigoje nupirko J. Eperjeas, atvyks i Vengrijos Stepono Batoro valdymo laikotarpiu (15761586 m.). Pilis senoje sodyboje tarp tvenkini statyta apytiksliai 16041610 m. I pradi buvo statomi rytiniai ir iauriniai korpusai, toliau vakarinio korpuso iorin siena, pietvakari boktas ir iorin pietin gynybin siena. Palaipsniui ansamblis augo. Tai tipika XVII a. pradios rezidencin pilis su gynybiniais renginiais, gyvenamaisiais ir kiniais pastatais. Pilies sien storis, plyt riimo bdas, audymo angos, fasado apdaila ir kt. tipika renesanso stiliui su gotikos elementais. Rytinis korpusas pagrindinis gyvenamasis namas baigtas pirminiame etape. Vakarin iorin siena i pradi buvo tiktai gynybin, imryta auktesn ir storesn, joje trys audymo ang eils, i kiemo puss rengta medin galerija auliams. 16041610 m. pilies ansambl sudar: gyvenamasis (rytinis) ir kinis (iaurinis) korpusai, vakarin gynybin siena su audymo galerijomis, pietin gynybin siena, prie jos renesansin arkada, du pastatai ir du keturaukiai cilindriniai gynybiniai boktai (pietryi ir pietvakari). Kitos dalys dar nebuvo baigtos statyti. Gynybin reikm turjo ir pil supantys tvenkiniai. Pil suplanuoti ir pradti statyti galjo Vilniaus pilies architektas ir pilininkas Petras Nonhartas. Vliau pilis patyr barokin ir klasicistin rekonstrukcijas. XVIII a. viduryje pilies savininkais tapo Gelgaudai. Antanas Gelgaudas LDK vliavininkas, emaii seninas. Pilies ansamblis su udaru kiemu buvo perdirbtas U p plano rmus su pagrindiniu p g korpusu p centre ir dviem oniniais korpusais. iaurinis korpusas nugriautas, jo vietoje utverta tvora su dvejais vartais. Pietinis korpusas paverstas reprezentaciniu. Pietvakari bokto antrajame aukte rengta biblioteka. 18301831 m. sukilime generolas Antanas Gelgaudas tapo vyriausiuoju sukilli kariuomens Lietuvoje vadu. Jo ir kit vadovaujami sukilliai i Unemuns persikl per Nemun prie Gelgaudiki, netoli Panemuns pilies, Antano Gelgaudo tvonijos. Po pralaimjimo prie Vilniaus, sukilim malinant, pilis labai nukentjo, nors jau buvo apleista ir kiek anksiau. XX a. pilis buvo konservuojama, restauruojama. Darbai dar tsiami.
39
Pradta statyti XVI a. paskutiniame deimtmetyje. Stat j i prekybos Lietuvos miku pralobs Kripinas p Kirenteinas, teiks p paskolas ir valstybs idui, valdas gavs galbt i ygimanto Augusto. I pradi buvo pastatyti du pilies korpusai pietinis (gyvenamasis) ir iaurinis (kinis), sujungti mro sienomis su audymo angomis. Sienos ir korpusai udar staiakamp pilies kiem. Pietinio korpuso centre pastatytas cilindrinis boktas (7,5 m skersmens) galjo bti 45 aukt. I pirminio pilies ansamblio iliko iaurinis korpusas (40,6 m ilgio ir 9,6 m ploio). Jame renesansins bei kitokios audymo angos, vliau perdirbtos. Ilik iaurs vakar ir iaurs ryt y boktai su renesansinmis audymo y angomis (vliau umrytos). audymo ang buvo ir rytinje sienoje, vliau rekonstruotoje. Vakarinje sienoje buvo dviaukiai vartai. Raudons pilies eimininkas Jeronimas Kripinas Kirenteinas 1663 m. tapo LDK idininku ir sekretoriumi. Pirmoji didesn pilies rekonstrukcija buvo atlikta XVIII a. pirmoje pusje, kai vietoj rytins sienos ikilo dviauktis gyvenamasis korpusas. XVIIIXIX a. sandroje nugriauta vakarin siena su vartais. XIX a. viduryje rekonstrukcijos metu Raudonei buvo suteikta dabartin ivaizda. Po Antrojo pasaulinio karo pilis buvo pritaikyta mokyklai. Didysis pilies boktas, nukentjs per kar, 1963 m. buvo atstatytas. iaur nuo pilies ilikusi XIX a. antroje pusje statyta neogotikin mrin dvaro oficina, kurioje po Pirmojo pasaulinio karo buvo rengtas modernus malnas, ilik jo mechanizmai. Prie pilies dar XVI a. pabaigoje buvo uveistas parkas, o XIX a. suformuotas peizainio tipo parkas su tvenkiniu, supiltas kalnelis. Seniausias parko uolas vadinamas Gedimino vardu (pietinje kalnje).
Raudons pilis
40
11. Jurbarko Viepilis (Bipilis)Kolaini pilis

Tai Jurbarko mieste, Imsrs kairiajame krante, upelio vingyje esantis piliakalnis, rengtas kalvoje. Aiktel kiek pailga, 58 28 m dydio. I iaurs ryt j saugo galingas 5 m aukio pylimas, kurio emjanti tsa pylimlis juosia ir aiktel. Jos dalis nuplauta upelio. XIX a. pabaigos kasinjim metu piliakalnyje rasta iestos keramikos, lanko ir arbaleto strli antgali. rytus ir vakarus nuo piliakalnio, abipus Imsrs upelio, yra senovs gyvenviet. Piliakalnis pagal radinius datuojamas XIII a., bet jie liudija ir ankstesn XI a. laikotarp (A. Tautaviius, 1964). I P. Dusburgieio kronikos matyti, kad XIII a. pabaigoje Kolainiai buvo kakur prie Nemuno. Eiliuotoje Livonijos kronikoje raoma, kad lietuviai Karuvai Georgenburgo piliai blokuoti prieais j pastat savo stipri pil, i visko sprendiant, atrodo, Jurbarko Viepilio piliakalnyje. Viepilis sena lietuvi pilis, kuri XIII a. viduryje, jauiant kryiuoi agresijos grsm, galjo bti tik labiau sustiprinta. Ji turjo egzistuoti ir XIII a. pabaigoje. Senasis piliakalnio pavadinimas Viepilis unikalus atvejis, menantis senovs vie giminin bendruomen, taigi jos pilis ir stovjo iame piliakalnyje. Taiau konkretus pilies vardas buvo Kolainiai. 1290 m. baland paties Ordino magistro vadovaujama kariuomen (500 raiteli ir 200 pstinink) puol Kolaini pil. Pilies vadas Surminas ir pilnai narsiai prieinosi. Beveik visi gynjai (120 karing vyr) buvo mirtinai sueisti, nuo pilies sien kraujas tekjo tarsi patvins lii vanduo. Kryiuoiams nutraukus apgul, netrukus vadas Surminas paliko pil. Karius, matyt, telk ryiau esanioms pilims ginti. Kitais metais, ygiuodama JunigedosVeliuonos link, kryiuoi kariuomen, pamaiusi, kad Kolaini pilyje nra moni, j sudegino. Kolaini pilnai ir j vadas Surminas yra vieni pirmj Nemuno ruoo gynj.
41
12. Georgenburgas Jurgenburgas

Pirmasis Kryiuoi ordino atsparos punktas (dar 12591260 m.) prie Nemuno buvo Georgenburgas (Jurgenburgas). Eiliuotos Livonijos kronikos ir P. Dusburgieio duomenimis, abiej ordin (Prsijos ir Livonijos) atak bendromis pastangomis pilis buvo pastatyta Karuvos emje, ant vento Jurgio kalno (in monte sancti Georgii). Georgenburgas isidsts Nemuno deiniajame krante, vakariau Mituvos ioi (nors buvo jo paiek vairiose vietose), Kalnn kaimo Bipiliukuose ant dviej j kalveli, apjuost pj grioviu. g Kalvoje j buvo rengtas g pilies p kiemas (aiktel 25 14 10 m dydio). i kalv nuo kranto puss deng platus ir ilgas pylimas (antra kalvel). vakarus nuo pilies buvo 60 50 m dydio aiktel. Vis kompleks juos apie 10 m ploio gynybinis griovys. Nemuno vandens lygis XIIIXIV a. galjo bti gerokai emesnis negu dabar, todl kadaise kalva, velgiant g nuo Nemuno, g galj jo atrodyti y kur kas auktesn ir atitikti P. Dusburgieio kronikoje minim v. Jurgio kaln. Atrodo, kad XIII a. viduryje Kryiuoi ordinas, naudodamasis Kuri mari ir Nemuno vandens keliu, band p prasiverti krato g gilum ir sitvirtinti prie Mituvos ioi (t jis dar ir XIV a.). i Ordino pilis Karuvos emje buvo blokuota greta lietuviams pastaius nauj pil, kol po 1260 m. liepos 13 d. Durbs mio kryiuoiai buvo priversti j palikti ir pasitraukti Klaipd. Kryiuoiai prie Nemuno ir Mituvos santakos vl sitvirtino 1343 m., pastat Jurbarko pil (Jurgenbork). 1382 m., atplauks Nemunu emyn, j su bombardomis puol Kstutis. Vytautas pil sudegino 1384 m. Ordinas 1387 m. vl atstat Jurbarko pil ir pavadino j Bavarija. Galutinai kryiuoi pil Jurbarke sunaikino Vytautas 1403 m.
42
13. Kstuio apygardos pietins dalies, Jurbarko apylinki, partizanai

Patyr pirmuosius soviet okupacijos sukrtimus, mons suvok, kad ir vokiei okupacija nieko gera Lietuvai neada. Visoje alyje m formuotis pasiprieinimo jai pogrindis, kuris vliau peraugo ir pasiprieinim sovietiniam reimui. Panemuniuose Jurbarko regione vienas ymiausi antinacins ir antisovietins pogrindins kovos organizatori tapo Jurbarko gimnazijos mokytojas Petras Paulaitis (gims 1904 m.), kils i Kalnn kaimo. Moksi Saleziei kongregacijos mokyklose. Baigs Romos universitete filosofijos studijas, dirbo Italijoje, Lietuvos pasiuntinybje Portugalijoje. Mokjo lotyn, vokiei, ispan ir portugal kalb. Lietuv gro 1939 m. Jurbarko Sauls gimnazijoje dst lotyn kalb. Pirmosios soviet okupacijos metu pasitrauk Vokietij ir tapo Lietuvi aktyvist fronto (LAF) valgu. Prasidjus karui, gro Lietuv ir iki Laikinosios Vyriausybs paleidimo (1941 m. rugpjio 5 d.) jo Raseini apskrities virininko pareigas. Po to gro Jurbark ir gimnazijoje dst lotyn ir vokiei kalbas. P. Paulaiio butas tapo patriotinio jaunimo susirinkim vieta. inant apie Lietuvoje veikiant antinacin pogrind (Lietuvi aktyvist front, vliau Laisvs kovotoj sjung, Lietuvos laisvs armij), P. Paulaiio iniciatyva, bendraujant su jurbarkikiais J. Sabaliausku, advokatu Miku, 1941 m. ruden buvo kurta slapta organizacija Lietuvos laisvs gynj sjunga (LLGS). Kaip ir kitos rezistencins organizacijos, LLGS ragino boikotuoti okupacin p s valdios mobilizacijas, j kuo daugiau g j jaunimo isaugoti g Neprip klausomai Lietuvai. i organizacija du kartus per mnes leido rotatoriumi spausdint slapt laikratl Lietuviki atgarsiai. Spaustuv P. Paulaitis reng savo bute, ten pats reng ir daugino mediag. Dauginti ir platinti literatr aktyviai padjo vyresnij klasi gimnazistai V. Parelis, V. Pocius ir kiti. Dar pirmosios sovietins okupacijos metais juos buvo sumusi NKVD u antisovietin veikl jie sudrask ar inojo, kas sudrask, sovietins vyriausybs nari portretus. I Raseini kaljimo vaikinus ivadavo vokieiai. Minti ir kiti jaunuoliai P. Paulaiio bute kartu daugino antinacinius lapelius, po to juos platino mieste. Nuo 1941 m. rudens per metus buvo parengta ir iplatinta po 200 egzempliori daugiau kaip 20 vairi lapeli. Atsiaukimuose gyventojai buvo kvieiami lugdyti vokiei priemones, kovoti dl Nepriklausomos p Lietuvos atkrimo. LLGS veik Jurbarko, Raseini, Taurags, taip pat aki, Kauno apskrityse ir Kaune. Tils gestapui 1943 m. vasar buvo inoma, kad mokytojas P. Paulaitis energingai agituoja prie Vokietij. Gestapas j sum 1943 m. lapkriio 20 d. Jurbarke, taiau veamas Kaun P. Paulaitis sugebjo pabgti. Toliau gyveno nelegaliai Mantvili girininkijoje prie Jurbarko.
43
1944 m. vasar LLGS priklaus 4274 nariai, daugiausia jaunuoliai iki 30 met. Krat okupavus sovietams, i P. Paulaiio vadovaujama pogrindin organizacija pradjo partizanin kar su okupantais, kaup ginklus. 1944 m. spal soviet kariuomenei umus Jurbark, P. Paulaitis i LLGS nari subr Aido partizan br (25 partizanus), kuris iaugo Lietuvos laisvs gynj rinktin. 1946 m. rugsjo 9 d. P. Paulaitis, Jurbarko brio partizanams paaikins susidariusi tarptautin situacij, kad greitai Vakar pajgos neateis Lietuv, artj jant iemai, p pasil susiskirstyti y maomis g grupel p mis. Pirmoje j 6 moni g grup pj je kartu su P. Paulaiiu buvo ir M. ilit (vliau slaugiusi g J. emait-Vytaut). P. Paulaiio grup apsistojo vakarus nuo Jurbarko, Kalnnuose ir Greiiuose. 19461947 m. pradioje Jurbarko partizan grup veik kaip atskiras Lietuvos laisv gynj vienetas. Nuo 1947 m. sausio ji Trij lelij (pagal Jurbarko miesto herb) vardu traukta Jungtins Kstuio partizan apygardos sudt. P. Paulaitis daug prisidjo vienijant pasiprieinimo jgas, kuriant Jungtin Kstuio apygard. Jos tabe tapo Informacijos skyriaus virininku. Rpinosi valgyba, kontrvalgyba, agitacija ir propaganda, redagavo ir leido laikrat Laisvs varpas (ileido 6 laikraio numerius 500600 egzempliori tirau). 1946 m. gruodio mn. P. Paulaitis gavo Barkaus slapyvard. Taps Kstuio apygardos tabo nariu, liko ir Trij lelij rinktins vadu. 1947 m. balandio 12 d. P. Paulaitis buvo suimtas slptuvje bunkeryje Pok kaime, Skaudvils valsiuje (Taurags apskrityje) ir u ginkluot antisovietin veikl Ypatingojo pasitarimo nuosprendiu nuteistas 25 m. kalti. Atlydio y laikotarpiu, p 1956 m., p paleistas. Sunkiomis slygomis yg kur laik gyveno Kaune, Marvelje, iauli rajone. Kaune i student vl pradjo burti p pogrindin g organizacij g j LLGS, siekusi reformuoti Lietuv demokratin respublik. 1957 m. vl buvo suimtas ir nuteistas 25 m. iuos metus praleido sovietiniuose lageriuose. Lietuv gro 1982 m. Mir Kretingoje 1986 m. vasario 18 d. Ten ir palaidotas. Prie buvusio Jurbarko dvaro iaurins oficinos (dab. muziejaus) pritvirtinta memorialin lenta mena ia mokytojavus ym Lietuvos laisvs kovotoj Petr Paulait-Aid. Jungtins Kstuio apygardos (nuo 1946 m. rudens), nuo 1948 m. vasaros Kstuio apygardos pyg p partizanai suvienijo j vairi organizacij g j narius, plai pietin emaitij, Jurbarko, Taurags, Raseini, iluvos, Kelms regionus. Apygardos vadas buvo aviacijos j. ltn. Juozas Kasperaviius-Visvydas (uvo 1947 m. netoli Bataki). Tai ir ymaus y vyriausiojo y j Lietuvos partizan vado Jono emaiio-Vytauto pagrindinis veiklos regionas.
44
14. Jono emaiio-Vytauto pagrindinis veiklos regionas

1945 m. ijs mik, vadovaudamas ebenkties, erno rinktinms, daug dmesio skyr partizan rezervo rengimui, organizavo j mokym pagal 32 val. program. U iminting vadovavim 1947 m. vasario 16 d. Jungtin g s Kstuio apygardos pyg vadas J. Kasperavi p ius j apdovanojo p j p pasiyy mjimo enklu. uvus J. Kasperaviiui, J. emaitis 1947 m. gegus 2025 d. apygardos vad pasitarime buvo irinktas Kstuio apygardos vadu. 1948 m. g gegu g s 5 d. i 3 apygard pyg buvo kurta Jros (Vakar Lietuvos) sritis, j jos vadu (iki birelio mn.) tapo J. emaitis. Jis pradjo kurti vyriausij partizan vadovyb. J. emaitis 1948 m. vasar kr Vieningj laisvs kovos sjdio organizacij (VLKSO). Pasitarus su partizan jungini vadais, 1948 m. lapkrit srii atstov posdyje buvo nutarta atkurti Lietuvos partizan vyriausij vadovyb BDPS (ankstesnis BDPS prezidiumas, vadovaujamas Tauro apygardos vado A. Baltsio, buvo sunaikintas). Kartu su kitais reng naujos organizacijos statut ir kitus dokumentus bsimam visos Lietuvos partizan suvaiavimui. 1949 m. vasario 1020 d. vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas Prisiklimo apygardos tabo bunkeryje Minaii (Mnaii) kaime, pietus nuo Radvilikio ir vakariau Baisogalos. Dabar i vieta pagerbta Vyio kryi memorialu. Jau p pirmame p posdyje yj (vasario 10 d.) buvo p pakeistas BDPS organizacig jos pavadinimas: ji pavadinta Lietuvos laisvs kovos sjdiu. J. emaiio parengtuose statuto skyriuose buvo apibrti LLKS tikslai, struktra, vadov pareigos, kit statuto skyri projektai. Aptarta Sjdio ideologija, kovos taktika, Lietuvos nepriklausomybs atkrimo strategija ir kt. J. emaitis, A. Ramanauskas, J. ibaila ir L. Grigonis pareng politins LLKS deklaracijos projekt. Ji laidavo Lietuvos valstybingumo tstinum. Aukiausiu tautos politiniu organu okupacijos metu pripastama vyriausioji partizan vadovyb, o atkrus Lietuvos nepriklausomyb, iki susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos p p prezidento p pareigas g turj jo eiti LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas. i LLKS deklaracija buvo priimta 1949 m. vasario 16 d. LLKS taryba y prezidiumo p pirmininku p vienbalsiai irinko J. emait-Vyy taut ir suteik jam Laisvs kovotojo partizan generolo laipsn. J. emaitis tapo atsakingu u Lietuvos ilaisvinim ir partizan likim. LLKS prezidiumas ir jo pirmininkas veik per Gynybos pajg tab ir Visuomenin dal. Taigi buvo sukurtas bendras pogrindio centras.
45
Labai reikminga, kad Lietuvos laisvs kovos sjdio (LLKS) deklaracijoje (16 punktas) konstatuota, kad komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekiui ir kertinei Konstitucijos nuostatai Lietuvos nepriklausomybei, nelaikoma teisine partija. Tai vienas pai ankstyviausi po Antrojo pasaulinio karo komunizm smerkiani dokument. LLKS 1949 m. vasario 16 d. deklaracij Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 12 d. p paskelb Lietuvos valstyb y s teiss aktu. Tai aukiausias J. emaiio-Vytauto ir jo bendraygi partizan vad veiklos teisinis, valstybinis pripainimas. 1949 m. vasar p per g grus i usienio partizan p pasiuntin p K. Pypl yp Mayt, J. Luk J. emaitis suinojo apie ieivijos pastangas kelti Lietuvos byl Vakaruose, 1948 m. liepos 79 d. Baden Badeno mieste vykus Lietuvos laisvinimo organizacij atstov pasitarim, pripainus, kad laisvs kovai krate vadovauja pasiprieinimo jgas vienijantis organas, o usienyje VLIK ir Vyriausioji taryba. Tai buvo aukiausios partizan vadovybs pripainimas usienyje. Pradjo eiti LLKS tarybos leidinys Prie rymanio Rpintojlio. 1949 m. ijo 6 numeriai. J. emaitis 1949 m. vasar, nors agentai g iduodavo p partizan ryi y punktus, atsargiai veik emaitijoje. Keliaudamas i vietos viet, padaliniuose vesdavo karik tvark, suteikdavo partizanams karinius laipsnius, teikdavo apdovanojimus, parengdavo j gyvenim reglamentuojanius dokumentus, dalyvaudavo eiliniuose prezidiumo posdiuose. Jis organizavo Gynybos pajg tab sunkiausiomis slygomis (kai davo daug partizan), nuo 1950 m. pradios Gynybos pajg vadu skyr A. Ramanausk, o J. Luk LLKS atstovu usienyje. Taiau po puss met i 1949 m. vasario 16 d. pasiraiusij LLKS deklaracij trij jau nebebuvo gyv. Prie partizanus buvo sutelkta MVD kariuomen, nipai, sovietiniai pareignai, stribai. Partizanai buvo i pasal nuodijami (agent vaiinami unuodytu grimu), jiems siuniami laikai su sprogstamaisiais taisais. Partizanai stiprino budrum, valgyb, j spaudoje buvo skelbiama informacija apie idavystes, tai paddavo ivengti provokacij. iemos slygomis ir vadovybs padaliniai veikdavo daugiau savarankikai, organizacinis darbas beveik nutrko. 1949 m. pabaigoje J. emaitis, eidamas i vieno bunkerio vis kit, atkeliavo Ukmergs apskrit, Vadokli valsi. Vyio apygardoje (Panevio regionas) g ibuvo iki kovo mnesio. Buvo ir Tauj jn valsiaus Lno kaime, Teodoros Smetonaits sodyboje. Pavasariop J. emaitis buvo partizan bryje yj ties RaguvosTauj g jn valsi riba. Nors tuo metu bta nemaai ryiy nink i, provokacij, J. emaitis ir toliau skirst, siunt i vieno Lietu46
vos krato kit pareignus, stiprino tabus, naktimis bekele keliaudavo i junginio jungin. 1950 m. balandio mn. J. emaitis lanksi Veliuonos valsiaus Birbiliks mike ( iaurs vakarus nuo Veliuonos, iauriau Mituvos), lydimas dviej partizan. Teko veikti sunkiomis okupacijos p j slygomis, yg kai Lietuvoje j buvo kuriami kolkiai, o juos saugojo ginkluoti partieiai ir stribai. J. emaitis sil labai atsargiai vertinti nusikaltusiuosius, kad bt galima ivengti klaid, nesukelti pavojaus besislapstantiems kovotojams. 1950 m. vasar J. emaitis praleido Prisiklimo apygardos teritorijoje. J. emaitis reorganizavo vadovyb steigdamas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko padjj postus. Numatydamas sunki ateit, kai bus sunaikintos organizacins struktros, bet kuri likusi gyv LLKS tarybos prezidiumo nari grup (ne maiau kaip du nariai) turjo toliau vykdyti prezidiumo branduolio funkcijas. Partizan vyriausiosios vadovybs spaudos darbas nenutrko. 1950 m. ij jo net 11 laikraio Prie ryman y io Rp pintoj jlio numeri, 3 LLKS taryy bos biuletenio numeriai. J. emaitis pasil partizanams, stiprinant dvasin ry, vienam kit kreiptis broli. MGB iekojo j pri p jimo j prie p J. emaiio ir per p jo j snaus Laimuio glob g jos iaunyt j y s-Liubinaviiens aplink p , g greta j jos apgyvendint pgy agent g . Perimti vaik MGB ketino pasitelkusi savo agentus ir taip susekti J. emait, bet jis paskutin kart su vaiko globja matsi 1949 m. Dukto mike netoli Radvilikio ir daugiau nebesusitiko. Pltojant politin veikl buvo umegzti ryiai su ieivija. 1950 m. spalio 3 d. su desantu Lietuv gro J. Luka. Jis prane prezidiumo pirmininkui apie VLIK pirmininko M. Krupaviiaus Informacij kratui, atgabeno doleri partizan veiklai paremti. Partizanams apsirpinti maistu, batais ir drabuiais buvo labai sunku. Net ir nuoirdiausi rmjai, u darb kolkyje gaunantys kapeikas, maai kuo tegaljo padti. Todl gauti pinigai buvo tiksliai paskirstyti srii tabams po 500, apygardoms po 650 doleri. Tai buvo pirma ir vienintel konkreti Vakar pasaulio parama kovojaniai Lietuvai. VLIK p pirmininkas linkj jo tsiant p pasiprieinim p okupantui p daryti y visk, kad bt isaugota daugiau gyvybi. Tai buvo pritarimas 1949 m. J. emaiio pasilytai taktikai neplsti aktyvi kovotoj gret, stengtis isaugoti mones. Tarp partizan vad buvo ir aktyvesns veiklos alinink. LLKS ir ieivija suformulavo pagrindin pogrindio udavin organizuoti, saugoti ir parengti taut lemiamam isilaisvinimo kovos momentui. Nepaprastai sunkiomis vietos slygomis partizanai guodsi, kad kas nors vis tiek sulauks laisvs.
47
Partizanams stant, juos iduodant, J. emaiiui buvo sunku palaikyti ryius. 1951 m. kovo pradioje J. emaitis lanksi Dotnuvos rajono kaimuose. Susidrus su MVD kareiviais, teko atsiaudant bgti. Pasiek Ariogalos rajono Paliepi kaim. Toliau band atkurti ryius. Balandio mn. Vy yio apygardos pyg Dotnuvos rajono lapabers kaime J. emaitis susitiko su kai kuriais vadais. J. emaitis numat, kad 1952 m. LLKS padtis bus dar sunkesn, vyriausiosios vadovyb y s ryiai y su sritimis g greiiausiai nutrksi. Sritys y turinios tapti savarankikais centrais. J. emaitis pats ketino likti emaitijoje. Birelio p pabaigoje g j J. emaitis j jau buvo Tytuv y n rajono j Bulovn mike. vyko pasitarimas dalyvaujant Kstuio apygardos vadams. J. emaiio vadaviet buvo nutarta p perkelti i Prisiklimo apygardos pyg Kstuio apygarpyg d. Taiau visur siautjo okupantai. J. emaitis buvo palydtas Pavidaujo mik. J. emaiio saugoti Kstuio apygardos vadas A. Bakys paskyr vietin p partizan J. Palubeck-Sim, kilus i Jurbarko rajono j Pavidaujo j kaimo (pieiau imkaii) dor mog, dar vokiei okupacijos metais stojus Lietuvos laisvs armij j. Taigi g liepos p mn. Pavidaujo j mik pas p J. Palubeck A. Bakys atved J. emait. ia jis ts organizacin darb, rpinosi padtimi abipus Nemuno: Auktaitijoje, Piet Lietuvoje, Tauro apygardoje. mekins mike J. emaitis susitiko su jaunu Kstuio apygardos Vaidoto rinktins vadu J. Vilinsku-Algirdu g (i Jurbarko rajono j Paantvardio kaimo). Jis prane J. emaiiui apie ry su Tauro apygarda ir galimyb susitikti su p partizanaujan j iu desantininku, Geleinio Vilko rinktins vadu K. irviu-Sakalu. Persikls valtele p per Nemun, Labgirin g s mike J. emaitis su kitais vadais susitiko su K. irviu. Tai buvo p pirmasis laisvojo j p pasaulio p pasiuntinys, su kuriuo susitiko J. emaitis. Jie kartu miko stovykloje praleido apie mnes. Kalbta apie ryius su usieniu, taip pat tarp partizan ir kita. Naujausias inias pranedavo Labgirin atvykstantys tabo pareignai. J. emaiiui keliantis Piet Lietuv, derinta jo ir Tauro apygardos atstov susitikimo vieta ir datos. Ji buvo paskirta kairiajame Nemuno krante, Ploki (Galgaudikio?) g mike, lapkri p io 20 d. Tauro apygardos pyg atstovai ir J. emaitis su palydovais, persikl per Nemun, lauk, bet grups nesusitiko (greiiausiai lkuriavo 1 km atstumu viena nuo kitos). J. emaitis su p palydovais y g gro p pary yiais deinj Nemuno krant. Iki viesos turjo pasiekti imkaii mik. Buvo labai neramu. J. Vilinskas nuved J. emait J. Palubecko bunker. Jame ketino iemoti J. Palubeckas su seserimi Elena ir kitais. ia ir sikr J. emaitis (apie 10 km pietvakarius nuo imkaii, tarp j ir Girdi).
48
15. Paskutin Jono emaiio vadaviet imkaii girioje

Prie p prisningant g ir p partizanams usidarant slp ptuvse, J. emaitis p pasira J. ibailos parengt sakym sveikinim kovotojams (dar veik apie tkstantis partizan) Naujj met proga. Ypa dkojo Visuomenins dalies vadovybei, Kstuio ir Prisiklimo apygardoms u spaudos darb (LLKS tarybos prezidiumo pirmininko 1952 m. sausio 1 d. sakymas). Nors ir buvo prastos slygos, 1951 m. ijo periodiniai leidiniai, atsiaukimai, partizan maldynas Rpintojlis, 3 tomai partizan dain ir eilrai Kovos keliu engiant. Iki iemos J. emaitis nuolat keliavo lankydamasis daliniuose, keisdamas apsistojimo p j vietas. Dar 1951 m. lapkrit p MGB nirtingai g j jo iekojo j Kdaini, Ariogalos, Dotnuvos, Radvilikio, Tytuvn ir eduvos rajonuose. O gruodio mnes suinojo, kad jis buvo Raseini rajone, Aleksandraii kaime (tiksliau Aleksandr kaime, Paliepi p apylink py je, j apie p 7 km iaurvakarius nuo Raseini). J. emaitis pasirodydavo tai vienur, tai kitur, vl ilgiau dingdavo i soviet represinio aparato darbuotoj aki. Jis buvo nesugaunamas. O dabar J. emaitis iemai netiktai strigo Jurbarko rajono imkaii girioje (apie 11 km iaur nuo Nemuno ties Skirsnemune). Artimiausi jo planai buvo sustiprinti srii tabus, parengti juos savarankikai veiklai, nors didel rpest kl nuolatins tys, patyrusi vad, ryi stoka. imkaii girios bunkeris buvo rengtas netoli iaurinio girios pakraio drgname grunte. Slptuv nebuvo pritaikyta vadavietei, nebuvo slyg dirbti, gulti buvo ankta. Nuolatin nervin tampa, ygiai, sunkus gyvenimas drgnuose bunkeriuose pakirto vado sveikat. 1951 m. gruodio 8 d. (nurodoma ir 4 d.) nakt, kaip paprastai, J. emaitis ilindo i bunkerio pakvpuoti tyru oru, bet bevaikiodamas prarado smon, buvo paralyiuotas: nebevald kairs rankos ir kojos. Dl sunkios ligos J. emaitis 1952 m. sausio 30 d. savo aktu nustojo vykdyti pareigas, kitu aktu pavaduotojais paskyr S. Stanik ir A. Bak. Taiau prasidjo intensyvs persekiojimai, kankinimai, baudjai gavo nauj ini apie bunkerius. A. Bakys turjo apleisti iemojimo viet. Gavs arkl, jis klajojo po apylinkes. Kartu veiojosi raomj mainl ir dokumentus. Apsistodavo Burbins mike (iauriau Veliuonos), ueidavo pas patikimus kininkus. Suprato, kad esant tokiam prieo spaudimui iemos slygomis gyvenimas paviriuje neilgas. Kol kas sekasi, bet ar ilgam? (ra partizanui J. Kimtui). Prieo smgiai krt partizan apygardas. Kasmet jose davo 100120 partizan.
49
Tik nutirpus sniegui imta iekoti medicinos sesers partizans Marijos ilits. Balandio mn. ji atvyko vado bunker ir m j gydyti (leido vaistus, masaavo rank ir koj j). Ligonis g atgavo g vilt, kad pasveiks. p Pradjo j po p truput p vaikioti. O aplink kaip niekad siautjo rus kariuomen. ekistai vis plaiau naudojo agentus smogikus, kankino suimtuosius, verbavo pamiki gyventojus. Tokiomis slygomis, kaip ir buvo numats J. emaitis, sritys turjo toliau veikti savarankikai, kaip apygardos, tvonijos, kol bus gyvas dar nors vienas partizanas. 1952 m. J. emaitis imkaii girios bunkeryje palaik ry su partizanais, buvo j aplankytas ir tarsi su kai kuriais vadais, bet padtis buvo sunki, pasiprieinimas silpo. Nepaisant tokios situacijos, Auktaitijos partizan vad sskrydyje y yj birelio mn. i naujo j buvo p prisiekta, o p priesaikos tekstas nusistas J. emaiiui. Bendraygiai nemat kitos lygiaverts kandidatros partizan sjdio prezidiumo pirmininko post. J. emaitis iem vl gy gyveno imkaii miko bunkeryje yj blogomis g slygomis. yg 1953 m. vasariokovo mnesiais MGB suinojo, j kad J. emaitis slapstosi imkaii mike, jog su juo yra partizanas J. Palubeckas. Todl dar daugiau suimdavo moni, dar iauriau juos tard, aktyviau nipinjo. Pietiniame imkaii g girios p pakratyje, yj Par kaime (u koki 2 km nuo J. emaiio bunkerio), buvo uverbuotas kininkas, jo sodyboje rengtas slaptas MVD kareivi punktas, po giri paleisti mediotojais apsimet MGB agentai. Taiau 1953 m. p pavasar vis dlto atj jo atgaiva. g Buvo umegzti g ryiai. y J. emait pasiek naujausia partizan spauda, viltingos inios i Vakar, kad JAV atsisakanti pripainti Lietuvos traukim SSRS. Atsitiko didel nelaim, kai okupant p rankas pakliuvo p partizanas p J. Palubeckas, kartu su savo seserimi Elena slaugs J. emait. Neilaiks kankinim ir MGB suklaidintas, J. Palubeckas parod bunker. Jam apsupti ir turmuoti buvo sutelktos didels sovietins vidaus kariuomens, specialios paskirties, smogik p g , p patyrusi y ekist p paj jg gos. Apsvaig p gs nuo mestos bunker granatos su nervus paralyiuojaniomis dujomis, J. emaitis 1953 m. gegus 30 d. buvo suimtas. Tardomas Vilniuje ir Maskvoje paties SSRS vidaus reikal ministro L. Berijos okupantams dirbti atsisak. 1954 m. birelio 19 d. karo tribunole Vilniuje j (Kapsuko p (dab. Jogaig los) g. 3/5) J. emaitis pareik, kad dabar Lietuva yra okupuota Soviet Sjungos, sovietin valdia mano alies prieas ir mano asmeninis prieas. Paskutin savo kalb jis pradjo odiais: A, kaip ir kiti mano bendraminiai, laikau, kad Soviet Sjunga savo ginkluotomis pajgomis siver ms al. Visus pogrindio veiksmus, kurio dalyvis a buvau, nukreiptus prie sovietin valdi, a laikau teisingais. Gale pabr: A
50
vis tiek laikau, kad kova, kuri a vediau devynerius y metus, turs savo rezultatus. iam nepalusiam Lietuvos partizan vadui sovietinis tribunolas skyr mirties bausm. Po teismo i KGB rm poemio nakt J. emaitis buvo ivetas Lukikes ir udarytas mirtinink korpuse. 1954 m. lapkriio 23 d. traukiniu atvetas J. emaitis jau buvo Maskvoje, Butyrk kaljime. Mirties nuosprendis vykdytas lapkriio 26 d. J. emaiio bunkerio sunaikinimas, aukiausiojo partizan vado sumimas buvo skaudus smgis partizaninei kovai Jurbarko apylinkse ir visoje Lietuvoje, bet ji dar tssi. Partizan g generolo atminim p puoselj ja imkaii p pagrindin g mokykla, kuriai 2007 m. spalio 25 d. buvo suteiktas Jono emaiio vardas.
51
16. Jurbarkik partizan Marija ilit

Vienas rykiausi y p pasiaukojimo j mogui g ir Lietuvai pavyzdi p yra jurbarkiks partizans Marijos ilits gyvenimas ir veikla. M. ilit (1906 m., Gelgaudiks1994 m., Vilnius) gimnazij baig Jurbarke, moksi Karaliauiuje, vienuolyno medicinos seser mokykloje, 1940 m. Jurbarke pradjo dirbti ligoninje, 1944 m., karo pabaigoje, vokiei buvo paimta kasti apkas, met pabaigoje vl dirbo Jurbarko tuberkuliozs ligoninje. Ten, dirbdama medicinos seserimi, 1945 m. ruden umezg ry su pogrindins organizacijos vadu P. Paulaiiu-Aidu. Padjo parpinti partizanams medikament. 1946 m. p p pradioje j stojo j P. Paulaiio p partizan br. M. ilit-Eglut gyd serganius partizanus. Nuo rudens ji m gyventi nelegaliai, slapstsi Raseini ir Jurbarko apylinkse, gyvendavo pas kininkus, o g gavusi ini apie p sueistus p partizanus, keliaudavo j slaugygy ti. Buvo susijusi j su J. Palubecko Mindaugo g briu, kuris slapst p si imkaii mike, saugojo Lietuvos partizan judjimo vad Jon emait. J. Palubecko kvietimu M. ilit atvyko y imkaii mik. Buvo pasip tarusi su gydytoju, pasiruousi vaist. Atveta pas J. emait pastebjo, kad paralyius nra labai stiprus. Masaavo, leido vaistus, ir ligonis pradjo po truput vaikioti. Baudj apsvaiginta ir suimta kartu su J. emaiiu, ji laiksi didvyrikai. Teisme pareikusi, kad apie partizanus nieko nepasakys, pabr: A lietuv ir padjau lietuviams. Kaip lietuv ir kaip medicinos sesuo jutau, kad mano pareiga padti lietuviams, kovojantiems u laisv, todl ijau gauj g j (1954 m. birelio 18 d. sovietinio teismo formuluot), t.y. y p partizan br. Savo p pareikimais j ji p padjo j J. emaiiui teismo p procese tapti p kaltintoju, griauti ekist scenarij. Ji tapo J. emaiio tvirtos pozicijos liudytoja. M. ilitei u medicinos sesers pareigos vykdym sovietinis teismas skyr 25 metus konclagerio. Ji per Maskv buvo isista Dubravlag (Mordovija). Sunkiai sirgo, paliego. Tam takos turjo partizanavimo vargai, gyvenimas p gy po eme, yp ypa i bunkerio itraukiant kabliu sualotas stuburas, apsinuodijimas neaikiomis dujomis. M. ilit, blakoma po Sibiro lagerius, tapo invalide. M. ilit i kalj jimo buvo p paleista anksiau 1960 m. birel. Grusi Lietuv, apsigyveno Vilniuje. ia j taip pat persekiojo. Moteris gyveno skurdiai (Antakalnio g. 57-13). Dar po 30 met partizan gavo paym, kad buvo neteistai represuota. Mir 1994 m. gruodio 27 d. Vilniuje. Marija j ilit atskleid Lietuvos laisvs kovotojai, j vliau J. emaiio snaus monai, partizan istorikei Nijolei Gakaitei-emaitienei daug svarbi ymaus partizan vado gyvenimo fakt.
52
17. Rambynas. Bitnai. Vydnas ir Martynas Jankus

Pietvakari Lietuvoje, senojoje Skalvos emje, Nemuno deiniojo kranto auktumos kyulyje, yra garsusis Rambynas, senovs pilis ir ventviet, pastarj ami Maosios Lietuvos (Klaipdos krato) lietuvinink kovos su germanizacija susitelkimo vieta, menanti ymius lietuvybs puoseltojus Martyn Jank ir Vydn. 1275 m. Kryiuoi ordinas, priartjs i piet prie Nemuno, siaub Skalv, po atkaklaus skalvi pasiprieinimo sunaikino j Ragains pil su papiliu kairiajame Nemuno krante (kur dab. Nemanas), o persikl per Nemun upuol Ramijos (P. Dusburgietis Ramige), t. y. Rambyno, pil. Kovoje buvo nukauta ir sueista daug Ordino kari, bet vis dlto jie pil sugriov, dal moni pam nelaisv, o kitus iud. Pasiprieinimo kovose Skalvos emje uvo j vadai Stinigutas ir ryiau Rambyno buvusios Sareikos pilies pilininkas Sareika. Padavimuose minimas Rambyno kunigaiktis Skriaudupis. Rambyno ventasis mikas minimas kryiuoi XIV a. pabaigos keli Lietuv aprayme. Rambyno kaln senovs lietuviai laik diev buveine, jo viruje buvo milinikas akmuo aukuras. XIX a. dar galima buvo irti kalno virnje dvigub pylim, sudarant udar keturkamp, kur mons vardydavo kaip pil, pilat. Piet pusje dar buvo minima alkviet, o ryt yni gyvenimai ir ventyklos pastatai. Nemuno potvyni paplautas kyulys kalnas palaipsniui iro, bet didiausios gritys, nuneusios beveik vis pagrindin kalno dal, vyko 1835, 1878 m. Ant kalno buvs akmuo aukuras su ikaltais simboliais dar 1811 m. suskaldytas girnoms. Anot padavimo, Rambyne buvo garbinamas Patrimpas, mi dievas. Kasmet kalnas sutraukdavo vis Lietuv religin vent, kurioje dainomis ir okiais buvo garbinamas aukiausias dievas. Ant kalno buvo garbinama ir Laima, likimo deiv. Prie Nemuno, Rambyno papdje, augo trikamien Laimos liepa, dar ir XIX a. laikyta didiausioj pagarboj. Ant kalno, po akmeniu, buvo paslpti apeiginiai lobiai. Rambyno apylinkje buvo kapinynas, kuriame rasta IIXIII a. radini (segi, antkakli, apyranki, kalavij ir kt.). Nuo 1884 m. Rambyne pradtos rengti Rasos Jonini vents. Tuo rpinosi Tils Biruts ir kitos draugijos, Jankus ir Vydnas. Vyd y nas lietuvi tautos g gaivintojas. j Jo visuomenin kultrin veikla pltojosi Tilje. ia Vydnas 1895 m. kr Giedotoj draugij, jau nuo
53
anksiau dalyvavo Biruts draugijos veikloje. Jo vadovaujamo choro giesms plaiai skambjo, buvo pagrindinis Rambyno Jonini veni akcentas. Nuo XX a. pradios Tils giedotoj pavyzdiu visame krate krsi jaunimo organizacijos, siekusios choriniu menu kelti ir ugdyti tautin kultr. 18 toki organizacij susijung jaunimo draugij susivienijim Santara. 1912 m. spalio mn. Santaros valdybos pirmininku buvo irinktas Vydnas. Jis organizavo veikl, plaiai skleid lietuvi vokalin kultr. Filosofin pasaulio, tautos ir individo koncepcij Vydnas atskleidia 1902 m. paraytoje ir Tilje vaidintoje dramoje Romuva (vieta ant Biruts kalno Palangoje), kuri, kaip viena svarbiausi dali, sudar jo trilogij Amina ugnis, ileist Tilje 1913 m. Gyvybs pastovumo, mogaus ryio su aminybe koncepcij Vydnas siejo su senovs lietuvi religija ir mitologija, ypa ugnies kultu. Jis siek parodyti senovs lietuvi pasauljautos, religijos ir mitologijos filosofin ir moralin turtingum, humanistin dvasi bei gro. Nors mons nuolat keiiasi, taiau raytojas kvieia lietuvius isaugoti, ugdyti tai, k jis paveldjo per amius ir turi neti ateinanioms kartoms: auktus mogikumo idealus, laisvs trokim, meil savo gimtajam kratui, tvynei, kilnum. Vydnui svarbi patriotin idja stiprinti lietuvi tautos pasiprieinim svetim kultr takai, diegti pasididiavim i senovs paveldtomis dvasinmis vertybmis. Kaip dar 1935 m. paymjo V. Mykolaitis, Vydnas nori praskleisti senovs dvasins kultros lobyn, kuris parodyt lietuvi tautai, kad ji ami gldumoje buvo ne laukin, ne barbarika, bet kad jos dvasin kultra buvo net auktesn u t, kurie norjo j neva apviesti. Vydnui ir jo herojams rpi tautos likimas, jos siela, dvasia. Anot Vyd y no, tauta mogui g y yra pa p ios bties duotyb y , suaugusi g su juo j fizikai (gamtikai) ir dvasikai. ie ryiai formuoja tautos kultr, o kalba yra tarsi tautos vliava. Treioji j trilogijos g j dalis tragedija g j Pasaulio g gaisras (parayta p y 19221928 m.) Vydno dramaturgijos virn. ia akivaizdiai, giliai, aktualiai atskleista vokiei okupacijos, sunaikinanios mogikum apskritai, grsm lietuvi tautai. Germanizatoriai aktyvistai iauriai persekiojo Vydn ir u jo mokslin veikal apie lietuvi ir vokiei istorinius santykius per 700 met (Til, 1932 m.), kuriame nuvieiama lietuvi germanizavimo politika, kuri vykd vokieiai. Vydn kovoje dl grio, dl tautos ilikimo neabejotinai kvp ir istorin Rambyno dvasia. Rambyno veni ir aukuro ugnies saugotojas, Lietuvai atgavus Klaipdos krat, buvo aurininkas ir knygneys, lietuvikos spaudos puoseltojas Martynas Jankus (18581946 m.). Jo tvik Bitn kaimas, sikrs Nemuno pakrantje, ryiau Rambyno.
54
Martynas Jankus 1883 m. Ragainje spausdino Aur, rengt J. Basanaviiaus ir kit, Lietuvos atgimimo aukl. Jis 1889 m. nupirko lietuvik spaustuv, kuri veik Tilje, Ragainje. 1892 m. steig spaustuv Bitnuose, kur reng ir leido lietuvikus laikraius, kitus leidinius. Rusijai udraudus lietuvik spaud, ji i Bitn per Rusijos ir Vokietijos netolim sien plito Didiojoje Lietuvoje. Toje epochoje Bitn Jankaus sodyba tapo lyg centriniu knyg sandliu, svarbia Lietuvos knygnei ueiga, lietuvybs idiniu kovoje su rusifikacija ir germanizacija. M. Jankus palaik glaudius ryius su didiuoju Lietuvos knygneiu, Garvi knygnei organizacijos krju Jurgiu Bieliniu, nuo 1887 m. tiekdamas jam ir jo bendraygiams lietuvikas knygas. M. Jank vokikoji Prsijos valdia apie 40 kart baud aretu, piniginmis baudomis. Jis 1898 m. spalio 11 d. ra praym vidaus reikal ministrui dl lietuvikos spaudos legalizavimo. Pirmojo pasaulinio karo verpetuose grinant imperijoms, bet keliantis Lietuvai, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelb, kad atkuriama Lietuvos valstyb. Taiau Lietuva dar buvo Vokietijos okupuota, o Maosios Lietuvos likimas neisprstas. 1918 m. kovo 1314 d. susirinks Amerikos lietuvi Seimas kreipsi JAV vyriausyb, praydamas pripainti nepriklausom Lietuv, ir kartu pasisak u Maosios ir Didiosios Lietuvos sujungim. Vokietininkams prie tai protestuojant, Maosios Lietuvos penki aktyviausi lietuvi veikjai (birutininkai, tarp j ir M. Jankus), susibr Prs Lietuvos tautin komisij, paskelb atsiaukim Paaukim lietuvininkams, kvieiant pabusti, balsuoti tiktai u prisiglaudim prie Didiosios Lietuvos. Tautins komisijos iniciatyva 1918 m. lapkriio 16 d., pirmj atsiaukimo kreipimosi lietuvininkus pasirodymo dien, Tils mieste susirinko 50 patikimiausi lietuvi ir steig Prsijos lietuvi tautin taryb Maosios Lietuvos tautin taryb, kuri 1918 m. lapkriio 30 d. paskelb akt u priglaudim Maosios Lietuvos prie Didiosios Lietuvos. Tils akt pasira 24 asmenys, tarp j ir M. Jankus i Bitn. 1919 m. kovobalandio mn. Maosios ir Didiosios Lietuvos atstovai Paryiaus taikos konferencijoje reikalavo prijungti prie Lietuvos valstybs Ragains, Tils, sruio, Vluvos ir kitas emes, bet j bals nebuvo siklausyta. Vokietija turjo atiduoti tik Klaipdos krat, o Karaliauiaus kratas liko Vokietijai. Klaipdos krat palikus Antants valstybi kompetencijai, lietuviai ir klaipdikiai organizavo sukilim prie prancz valdi. 1923 m. sausio 15 d. Klaipdos kratas tiek Didiosios, tiek Maosios Lietuvos lietuvi bendromis jgomis buvo prijungtas prie Lietuvos. Krate i akcij organizavo 1922
55
m. gruodio 18 d. sudarytas Vyriausiasis Maosios Lietuvos gelbjimo komitetas, kuris steig 22 savo skyrius. Komiteto pirmininkas buvo M. Jankus. Buvusioje M. Jankaus sodyboje Bitnuose kurtas jo memorialinis muziejus lietuvika spaustuv, lietuvikos veiklos idinys. Vydnas ir M. Jankus Antrojo pasaulinio karo buvo nublokti Vakarus, gimtin sugrinti (atitinkamai 1991 ir 1993 m.) j palaikai ilsisi Bitn kapinaitse (prie keliuko link Rambyno). Rambynu ir Butnais baigiasi ms kelions emutinio Nemuno pakrante, kov dl laisvs ir lietuvybs isaugojimo vietomis.
56
57
Kauno pilies pietin siena su boktais. Restauravimo projektas. Architektas Kstutis Mikys
Karinai prie Kauno pilies
Nemunas nuo Pietvs Serediaus piliakalnio 58
Pagerbta Kazio Veverskio ties vieta prie senojo Raudondvario tilto
59
Jauaki piliakalnis. G. Zabielos nuotrauka i leidinio Lietuvos piliakalniai
Pietv Serediaus piliakalnis. Z. Baubonio nuotrauka i leidinio Lietuvos piliakalniai
60
Pietv Serediaus piliakaln
Karinai prie Lietuvos valdovo Gedimino paminklo Veliuonos piliakalnyje 61
Prie Vytauto Didiojo paminklo Veliuonoje 62
Pilaii Bajerburgo tvirtinim rekonstrukcija. A. Tautaviius. Leidinys Lietuvos piliakalniai
Renesansin Raudons pilis 63
Gen. Jonas emaitis-Vytautas

64
Paminklinis akmuo prie gen. Jono emaiio vadaviets
Karinai prie gen. Jono emaiio-Vytauto vadaviets imkaii mike 65
Partizan gailestingoji sesuo Marija ilit
Laisvs gynjas Petras PaulaitisAidas
Vakar Lietuvos partizan vadai. Antras i kairs LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas. Nuotrauka i leidinio U laisv ir tvyn (Genocido auk muziejus) 66
Panemuns pilis. V. Valuio nuotrauka i leidinio Po Lietuv
67
Jurbarko piliakalnis. Z. Baubonio nuotrauka i leidinio Lietuvos piliakalniai
Jonins Rambyne. Kalba Vydnas. 1925 m. 68
Martynas Jankus su Kauno universiteto studentais prie Rambyno kalno aukuro 1934 m.
Nemunas ties Rambyno kalnu. V. Valuio nuotrauka i leidinio Po Lietuv 69
Lietuvi pilys piliakalniai Kryiuoi pilys 70
K. Veverskio ties vieta A. Mackeviiaus sumimo vieta 71
Gen. J. emaiio vadaviet
Kauno pilaits ir pilis Pajiesio piliakalnis (Napoleono kalnas) Verv piliakalnis Marvels piliakalnis Eiguli piliakalnis Kauno mrin pilis
72
Literatra
1. Aleknaviius B. Vydnas. V., 1999. 2. Bagdonaviius V. Spindulys esmi begalins viesos. Etiudai apie Vydn. V., 2008. 3. Banys K. NemunoDubysosMituvos trikampio (Kstuio apygardos Vaidoto rinktins Vaidilos tvonijos) partizanai. Laisvs kov archyvas. 24 t., p. 2535, Kaunas, 1998. 4. Batra R. Veliuonos istorin didyb ir jos paminklo istorinio komplekso sutvarkymo btinyb. Organizuokime Nemuno slnio, Veliuonos ir Lietuvos gynybos XIIIXV a. atminimo memorial. Tvyns meils ir groio keliu. P. 6265,V., 2006. 5. Bertaius M. Vidurio Lietuva VIIIXII a. VDU, K., 2002. 6. Bubnys A. Lietuvi antinacin rezistencija 19411944 m. V., 1991. 7. Btnas J. Vinco Kudirkos bendraygiai. V., 1993. P. 197201. 8. Dusburgietis P. Prsijos ems kronika. Pareng R. Batra. Vert L. Valknas. V., 1985. 9. Dusburgietis P. Prsijos ems kronika. Teuton Kryiuoi ordinas ir Prsijos ugrobimas. Senovs prs laisvs kova (12311283). Pareng R. Batra. Vert L. Valknas. Iliustracijas j oforte irai A. Kadailis. V., 2005. 10. Gakait N. Partizan vadas Jonas emaitis. Laisvs kov archyvas. 13 t., p. 162191, 1995. 11. Gakait N. Pasiprieinimo istorija. 19441953 m. V., 1997, 2006. 12. Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai 1944 1953 m. Kaunas, 1996. 13. Gakait-emaitien N. uvusij prezidentas. Jono emaiio biografija. V., 1998. 14. Girdzijauskas P. Kovos tikslas Laisv ir Nepriklausomyb. Laisvs kov archyvas. 35 t., p. 102131, 2003. 15. Gvildys S. Generolo P. Plechaviiaus kariai savanoriai. Straipsni rinkinys. Kaunas, 2000. 16. Ignataviius E. Ketvirtasis Lietuvos prezidentas? Dienovidis, sausio 20vasario 3, 1995. 17. Ilgnas G. Antanas Mackeviius. Sukilimo ygiai ir kovos. V., 2007. 18. Ivinskis Z. Rinktiniai ratai. III t. Lietuvi kovos su vokiei riteriais. XIII XV a. Roma, 1989. 19. Juas M. algirio mis. V., 1990. 20. Jurbarkas. Istorijos puslapiai. V., 1996. 21. Juka A., Maliauskas J., Pupys V. Lietuvnink em. Kaunas, 1994. 22. Kalukeviius B., Misius K. Lietuvos knygneiai ir daraktoriai. 18641904. V., 2004. 23. Karalinas S. Balt praeitis istoriniuose altiniuose. II. Vilnius, 2005. 24. Kasparas K. Lietuvos Laisvs Armija. Kaunas, 2002.
73
25. Knygneys. II. Red. P. Ruseckas. P. 305307. K., 1928, 1992. 26. Kuodyt D. Lietuvos laisvs armija ir jos reikm pokario pasiprieinimui. Lietuvos laisvs armijos dokument rinkinys. Laisvs kov archyvas, 14 t., p. 550, Kaunas, 1995. 27. Kviklys B. Ms Lietuva. 2-oji laida. II, IV t. V., 1991. 28. Laisvs kov archyvas. 30 t. K., 2001. 29. Lietuvinink kratas. Kaunas, 1995. 30. Lietuvos architektros istorija. I. V., 1987. 31. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio 1949 m. vasario 16 d. deklaracija. LR Seimas. 1999. 32. Lietuvos naikinimas ir tautos kova (19401998). Sud. I. Ignataviius. V., 1999. 33. Lietuvos piliakalniai. Atlasas. I t. Sud. Z. Baubonis, G. Zabiela. V., 2005. 34. Lietuvos pilys. V., 1971. 35. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. IIII t. V., 1974, 1975, 1977. 36. Lietuvos TSR istorijos altiniai. I t. Feodalinis laikotarpis. V., 1955. 37. Mackeviius Antanas. Laikai ir parodymai. V., 1988. 38. Martinionis A. Vietin rinktin. Kardas. V., 1998. 39. Panemuns istorija: archeologijos ir meno paminklai. Sud. R. Janonien. Vilniaus dails akademija, 2006. 40. Partizanai apie p pasaul p , politik p ir save. 19441956 m. partizan spaudos publikacijos. Sud. N. Gakait-emaitien. V., 1998. 41. Remeika J. K kalneliai pasakoja. Padavimai i Klaipdos krato piliakalni praeities. Klaipda, 1938; Kaunas, 1990. 42. Semaka S. Po Lietuv. Paintinis krato lobynas. Antra papildyta laida. V., 2002. 43. Seredius. Versm. V., 2003. 44. Stokus A. Vadgirys. Pasakojimai apie iuolaikin imkaii seninij. K., 2006. 45. Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. V., 1956. 46. Tautaviius A. Vidurinis g geleies amius Lietuvoje j (VIX a.). V., 1996. 47. Vaitkeviius V. Senosios Lietuvos ventviets. emaitija. j V., 1998. 48. U laisv ir tvyn. Fotoalbumas. Sud. D. Kuodyt, E. Peiktenis, D. ygelis. Teksto aut. D. Kuodyt, J. Vaienonis. V., 2004. 49. Veliuona. Versm. V., 2001. 50. Vydnas. Amina ugnis. Praboi eliai. Pasaulio gaisras. V., 1968. 51. Vydnas lietuvi kultroje. V., 1994. 52. Vydnas. Ratai. I t. V., 1990. 53. Vydnas. Septyni imtmeiai vokiei ir lietuvi santyki. V., 2001. 54. Vygandas Marburgietis. Naujoji Prsijos kronika. Vert R. Jasas. Moksl. red. K. Gudmantas. V., 1998. 55. alnierius A. Pirmoji j Kauno p pilis. Kauno istorijos j metratis. 3 t. K., 2002. 56. emaitis J.-Vytautas. Apybraia apie pogrindio organizacij nuo BDPS lugimo iki pastarojo meto. Laisvs kov archyvas. 7 t., p. 7383. Kaunas, 1993.
74
GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Romas Batra LIETUVOS LAISVS KOV VIETOS Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno
Kalbos redaktor Nijol Andriuien Maketavo Dalia ukaitien Virelio dizainer Laima Adlyt 2008-04-23.Tiraas 94 egz. Usakymas Nr. GL-213. Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, ilo g. 5A, LT-10322 Vilnius Spausdino Krato apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba, Totori g. 25/3, LT-01121 Vilnius

Romas - Batura. .Lietuvos - Laisves.kovu - Vietos.2008.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Romas - Batura. .Lietuvos - Laisves.kovu - Vietos.2008.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

LIETUVOS LAISVS KOV VIETOS

UDK 947.45.083 Ba571

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

1. Kauno pilaits ir mrin pilis, jos gynyba ir reikm

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Kauno puolimas 1362 m.

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

2. Lietuvos laisvs armijos krjo Kazio Veverskio ties vieta

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

4. 1863 m. sukilimo Lietuvoje vado kunigo Antano Mackeviiaus sumimo vieta

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Pietvs pilis 250 met kov su Ordinu epochoje

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

7. Seredius. Kovoje su Lietuvos okupacija

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

8. Veliuona viena pai reikmingiausi senovs Lietuvos laisvs kov vietovi

Lietuvos laisvs kov vietos

IX a. Veliuona tarp Vents ir Vilniaus

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Pilies gynybin reikm

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino pastangos likviduoti Bajerburg ir jo tis

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

9. Kartupn piliakalnisBisens pilis

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

10. Renesanso pilys ir j gynybiniai elementai

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

11. Jurbarko Viepilis (Bipilis)Kolaini pilis

Lietuvos laisvs kov vietos

12. Georgenburgas Jurgenburgas

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

13. Kstuio apygardos pietins dalies, Jurbarko apylinki, partizanai

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno

14. Jono emaiio-Vytauto pagrindinis veiklos regionas

Lietuvos laisvs kov vietos

Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno