Romas - Batura. .Lietuvos - Laisves.kovu - Vietos.ii - Knyga.2009.LT

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA
Romas Batra
LIETUVOS LAISVS KOV VIETOS

II knyga
Partizan generolas Jonas emaitis

Pilietinio patriotinio ugdymo mediaga
Vilnius 2009
UDK 947.45(075.8) Ba571
Leidinio autorius Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Romas Batra Atsakingoji redaktor doc. dr. Audron Petrauskait Recenzavo dr. Vytautas Tininis
Romas Batra, 2009 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2009
ISBN 978-9955-423-77-5 (2 dalis)
Turinys
I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo...................................................................................................... 5 Gyvenimo kelias............................................................................................ 5 Partizanins kovos pradia. ......................................................................... 6 Vyriausiasis partizan vadas...................................................................... 8 Visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas 1949 m. vasar...............10 Vyriausiosios vadovybs krimas.............................................................11 J. emaitis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizan generolas. .......................................................................................................13 Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.....................................................................................................13 Partizanins kovos teistumas...................................................................15 LLKS statutai, apdovanojimai....................................................................16 Okupant vykdomos represijos, trmimai .............................................18 Dvasinio pasiprieinimo svarba. Naujos kovos formos .......................19 Tolesn organizacin veikla ir jos sunkumai. Gyvuojanti laisvoji spauda. Partizanai broliai........................................................................20 J. emaiio eimos tragedija.......................................................................21 Ryiai su Vakarais .......................................................................................21 Jg isaugojimo svarba..............................................................................22 Tolesni J. emaiio ygiai...........................................................................23 Vadaviets perklimo sunkumai...............................................................24 imkaii miko eminje..........................................................................24 Tautikumo isaugojimo svarba. Poiris jaunimo pogrindines organizacijas. .................................................................................................25 Sovietinio reimo pokyiai.........................................................................26 Nelaisv ir mirtis..........................................................................................27 Nemarus laisvs siekis................................................................................28 II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias.....................29 Mnaiiai (Minaiiai) Lietuvos partizan vad 1949 m. suvaiavimo, Vasario 16-osios Deklaracijos paskelbimo vieta.............29 Sandravos mike tvirtinta iemojimo stovykla......................................30 Akmen. .........................................................................................................31
3
iluva.............................................................................................................32 J. emaiio tvik Kiaulininkai.............................................................33 1946 m. liepos 6 d. PalapiiPyragi mio vieta.................................35 Lyduvn mikas.........................................................................................37 1945 m. liepos 22 d. Virtuk mis. ...........................................................37 Bedani mikas (dab. Dubysos regioninis parkas)...............................38 Raseiniai........................................................................................................39 J. emaiio bendraygio Petro Bartkaus-adgailos, poeto Alkupno, gimtin.......................................................................................40 Giegiai 1947 m. gegus 2025 d. pasitarimo vieta..............................42 imkaii mikas paskutin J. emaiio vadaviet.............................43 imkaii miestelis......................................................................................44 Iliustracijos............................................................................................................45 Jono emaiio atminimo aminimas...............................................................85 altiniai ir literatra.............................................................................................86 Santrumpos...........................................................................................................87
I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

2009 m. kovo 15-j sukanka imtas met, kai gim vienas pai ymiausi XX a. Lietuvos laisvs kovotoj vad partizan generolas Jonas emaitis-Vytautas. Lietuvi tautos kov dl laisvs su sovietine okupacija nuo 1944 m. rugpjio mn. didvyrikai ts partizanai. Savo reikming indl ne ir buv nepriklausomos Lietuvos kariai. ymiausiu partizanins kovos u demokratins, laisvos Lietuvos atkrim kovotoju ir vadovu tapo partizan generolas Jonas emaitis-Vytautas tauri, Tvynei pasiaukojusi asmenyb. Atkaklioje partizaninje kovoje dl laisvs J. emaitis isilaik ilgiau u daugel vad. Tai lm likimas, tvirtas charakteris, stiprus atsakomybs ir pareigos Tvynei jausmas. Artimiausi bendraygi liudijimu, J. emaitis buvo karininkas, davs Lietuvos Respublikai priesaik, kurios niekada ir jokiomis aplinkybmis nesulau. Jis labai daug nuveik siekdamas centralizuoti Lietuvos partizan jgas, demaskuoti okupacin soviet reim, sunkiausiomis slygomis puoseldamas vilt atkurti demokratin, nepriklausom Lietuvos valstyb. Tuo jis tikjo ir mirties akivaizdoje. Lietuvos partizaninis karas dl laisvs su agresyvija totalitarine Soviet Sjunga pagal mast, trukm ir kovos slygas isiskiria pasaulio nacionalinio isivadavimo kar istorijoje.
Gyvenimo kelias
J. emaitis gim 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. Moksi Raseini gimnazijoje, Kauno karo mokykloje, tobulinosi Pranczijos Fontenblo (Fontai nebleau) artilerijos mokykloje, 1938 m. grs Lietuv tarnavo 1-ajame ir 4-ajame artilerijos pulkuose, jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. Pirmosios sovietins okupacijos metais ivengus represij J. emait karas uklupo poligone prie Varnos. Po kiek laiko jis gro tvik, Kiaulinink kaim, pieiau nuo iluvos. Krat umus hitlerinei Vokietijos kariuomenei, 1943 m. kovo 1 d. Nepriklausoma Lietuva paskelb Vyriausiojo lietuvi komiteto programin atsiaukim lietuvi taut!, kuriame pabriama, kad jokia okupacija (nei bolevikin, nei nacistin) nekeiia juridinio Lietuvos, kaip suverenios valstybs ir Taut Sjungos nars, egzistavimo fakto, todl visuomen rado reikal sukurti Vyriausi Lietuvi komitet, siekiant visiems bendro tikslo atgauti krato Nepriklausomyb, kviet vieningai dl to kovoti. J. emaitis stojo iluvoje susikrusi Vytauto Didiojo auli sjungos
5
kuop, o 1944 m. vasario 16 d., gen. ltn. P. Plechaviiui pakvietus, Vietin rinktin ginti savo Tautos laisvs, garbs ir gyvybs. J. emaitis vadovavo jai priklausaniam 310-ajam batalionui, dislokuotam Serediuje, prie Nemuno ir Dubysos santakos. Vokieiams likviduojant jiems nepaklusni Vietin rinktin, J. emaitis gro iluv. Frontui slenkant Vakarus vienijosi lietuvi politins jgos. Kai kurie besitraukiantys lietuvi kari daliniai ketino likti Lietuvoje ir pradti partizanin kar. Su vienu tokiu daliniu, apsistojusiu vakariau nuo iluvos, Pyragiuose, ry palaik ir J. emaitis. Lietuvi fronto tabas sil, kad bt galima ivengti didesni nuostoli, nesiburti dideles grupes, o slapstytis maomis grupelmis. J. emaitis naci ir soviet front praleido tvikje, Kiaulininkuose. Antrosios sovietins okupacijos pradioje jam teko apleisti tvik, slapstytis Dotnuvos apylinkse, Meiliki kaime, o 1944 m. pabaigoje vl grti Kiaulininkus. ia J. emaitis sireng slptuv, kurioje slapstsi, kad nebt suimtas NKVD kareivi.
Partizanins kovos pradia

1945 m. sausio pabaigoje J. emaitis umezg ryius su partizanais, balandio mn. prisiek ir tapo Lietuvos laisvs armijos (LLA) nariu. Birelio 2-osios nakt, atsisveikins su tvais, ijo su partizanais mik. Patrauk i tviks vakarus pro Lukaii kaim (prie iluvosRaseini kelio) link Dubysos, u jos, Bedani mike, pasiek partizan stovykl. ia jis buvo paskirtas ebenkties rinktins tabo virininku. Partizanins kovos ir vado krikt J. emaitis gavo 19451946 m. Virtuk ir PalapiiPyragi miuose. ebenkties rinktins branduolys t iem sikr Sandravos (Sandraviki) mike ( iaurryius nuo iluvos). 1946 m. rugpjio 20 d. J. emaitis (slapyvardis Adomas, odinis Mockus), eidamas ir Vanag operatyvins dalies virininko pareigas, pradjo vadovauti erno rinktinei, lanksi kuop ir Vytauto Didiojo rinktins veiklos rajone, br erno rinktins vadovyb. Jis nuolatins vietos apsistoti neturjo, lank dalinius, stiprino j ryius, siek juos suvienyti. 1946 m. lapkriio 23 d. J. emaitis prane Kstuio apygardos vadui J. Kasperaviiui, kad nuo iol erno rinktin, pakeitus ifruot pavadinim, vadinsis Savanorio rinktine, o jis pats Ilgno slapyvardiu. 1946 m. Kald ir Naujj met ivakarse savo sakyme sveikinime Savanorio rinktins partizanams J. emaitis linki itverms kovoje dl Nepriklausomos Lietuvos su iauriu okupantu, taip pat su ms pai idavikais ir nipais pabrdamas, kad prieas siekia visais bdais mus sunaikinti, nutraukti atkakl ms pasiprieinim. Jis spja ypa per ventes
6
saugotis alkoholini grim, kurie gali atneti didel al ms bendram reikalui, ragina atsisakyti okupant smoningai diegiamo proio be saiko gerti. J. emaitis pabria, kad is protis veda ms taut prat ir palaipsn inykim nuo ems paviriaus: <...>mokkite bti linksmi ir be degtins, per ventes nepragerkite savs, taip pat Lietuvos<...> Savanori rinktins vado J. emaiio-Ilgno 1947 m. saus pateiktais duomenimis, tuo metu rinktin buvo steigusi 8 valsi organizacinius sektorius, 34 ryi tinklo punktus, turjo 21 tarpin ryinink, i vis partizan 219 galjo naudotis ginklu, 125 ne. Vadas daug dmesio skyr partizan mokymui. Sausio 17 d. J. emaitis sakyme Savanori rinktinei suformulavo vasario 9 d. numatom bolevikini rinkim boikoto udavinius. Jis paymjo, kad soviet valdia siekia paskelbti pasauliui sau naudingus rinkim ugrobtuose kratuose rezultatus ir taip paveikti laisvs kovotojus moraliai, paralyiuoti partizan veiksmus, o juos paius sunaikinti. sakyme pabriama, kad Lietuvos valstyb nusprend rinkimuose nedalyvauti, kad ms pareiga savo veiksmais palaikyti ms valstybs sprendim, agitacija, atsiaukimais, ginklu trukdyti organizuoti rinkimus. Partizanai pagal galimybes tai band gyvendinti. 1947 m. saus Kstuio apygardos vadas Kasperaviius-Visvydas savo kalboje dl pogrindio centralizacijos ir vyriausiosios vadovybs sudarymo teig, kad pasiprieinimo judjimo vadovyb turi bti sudaryta i ginkluot nelegaliai veikiani partizan, legaliai gyvenantys pogrindio veikjai gali pogrindio vadovybei padti, taiau negali jai priklausyti, jog lemiamas balsas turi bti partizan moni, prisimusi sunkiausi kovos nat. ios jo mintys tapo vadovaujaniomis gairmis likusiems Kstuio apygardos vadovybs nariams, tarp j ir J. emaiiui. 1947 m. vasario pabaigoje J. emaitis-Ilgnas pritar umojams pltoti Laisvs kovos jungtin organizacij, sil j pavadinti Lietuvos prisiklimo sjdiu. T met vasar jis iekojo galimybi susisiekti su Latvijos partizanais, pogrindinmis organizacijomis. Gegus mn. J. emaitis buvo irinktas Jungtins Kstuio apygardos (JKA; jai priklaus didels Raseini, Taurags ir kt. apylinks) vadu. Sunkiomis slygomis, plaiai veikiant okupant nipams, teko pltoti partizan ryius. Taip 1947 m. lapkriio 25 d. Kstuio apygardos vadas J. emaitis Panevio apskrities Smilgi miestelio (apie 20 km iaurvakarius nuo Panevio) apylinkse susitiko su Dainavos partizan vadu Laukaiiu, veikianiu Vilniuje, taiau tuo metu buvusiu Kaune, jau trauktu, jam net netariant, MGB tinkl. Kaip paymima MGB Kauno miesto gruodio mnesio paymoje, antras susitikimas su emaiiu nevyko, Laukaitis ir agentas Klu, veikiantis Kauno organizacijos atstov, dl neinom prieasi nebuvo prisileistas. Gal tai iaikino partizan kontrvalgyba.
7
O tai t pai 1947 m. gruod J. emaitis jau vakariau nuo Krai, netoli Pails kaimo, kelet kart susitiko su emaii apygardos atstovu V. Montvydu-emaiiu pasitarti dl pasiprieinimo MGB provokacijoms ir apygardos tabo atkrimo. Pagrindinis JKA tabo bunkeris buvo Skaudvils valsiaus Kuleiki (Kuleikos) kaime, sikrusiame iaur nuo Krykalnio, kininko Mlynausko trobos negyvenamame gale (slptuv Aura). ia 19471948 m. iem praleido apygardos vadas J. emaitis. JKA pleiantis, 1948 m. baland jis kr Prisiklimo apygard (PA; jai priklaus Jonikis, iauliai, Radvilikis, Kdainiai) tabas Dukto mike ( pietryius nuo iauli), o t pai met gegus 5 d. i JKA, PA ir emaii apygard Jros (Vakar Lietuvos) srit (apygard vad pasitarime Legots mike, iauriau nuo Krykalnio). J. emaitis vliau m burti vyriausij partizan vadovyb, su kitais Kstuio apygardos vadais veik Skaudvils, Krykalnio, Krai ir Kaltinn apylinkse.
Vyriausiasis partizan vadas

Didiul prieo jg persvara vert partizanus atsisakyti atviros kovos, siekti apsaugoti nuo represij gyventojus, organizacij, tabus, ryius, telkti pastangas tautikumui ilaikyti. Nuo 1948 m. gegus 22 d. padidjo trmimo mastas. Kaimuose siautjo NKVD kariuomen ir stribai. Rusijos iaur, Sibir, buvo itremta apie 40 tkst. moni. Tokiomis slygomis J. emaitis formavo Jros srities tab, Kstuio apygardos vadovyb. krs baz Birbiliks mike (Girkalnio valsiuje, tarp Girkalnio ir Veliuonos), 1948 m. liepos 89 dienomis Bataki valsiuje, Petkaii mike, sureng Kstuio apygardos partizan rinktini vad pasitarim. Jo metu J. emaitis Kstuio apygardos vado pareigas eiti pasil H. Danileviiui, o pats atsisveikino su kstutnais. J. emaitis su bendraygiais diskutavo apie tolesnio partizaninio karo pobd, partizan jg vienijim kovai su komunistiniu reimu. Miniai sukurti vyriausij vadovyb pritar ir Vytauto (Utena, venionliai), Algimanto (Kupikis, Rokikis, Birai, Troknai) apygard vadai (1948 m. gegus 10 d. laike J. emaiiui). Tuo metu Tauro apygardos tabo iniomis, trumpai egzistavs Bendras demokratinis pasiprieinimo sjdis (BDPS) buvo sunaikintas, vl j bandantys atkurti Tauro apygardos partizanai prisijung prie J. emaiio vadovaujam kovotoj. 1948 m. birelio 20 d. J. emaitis pasira pirmj Vieningos laisvs kovos sjdio organizacijos (VLKSO) sakym. Liepos 2627 d. jis jau buvo Dukto mike (kur partizanai brsi nuo 1944 m. spalio pradios). ia paskyr nauj Prisiklimo apygardos vad.
8
J. emaiiui teko gyventi RkyvosDvarnink apylinkse rengtose slptuvse. Jis pats dalyvavo rengiant slptuv Zapalski kaime ( iaurryius nuo Kairi, rytus nuo iauli), kininko tvarte, netoli vjinio malno. Ryt Lietuvos apygard vadai pritar, kad bt sudaryta bendra vadovyb. Nordamas su jais susitikti, rugpjt J. emaitis lanksi aliosios rinktins partizan stovykloje Radviloni mike ( iaur nuo eduvos), po to aliosios mike ( iaurryius nuo Panevio), i ten gro iauli apylinkes, Dukto mik. 1948 m. rugpjio 28 d. jis para laik kalnieiams, kuriame idst partizan jungini centralizacijos principus. Pasira nauju slapyvardiu Vytautas, tarsi perimdamas senovs didiavyrio, Lietuvos gynjo priederm. Ryt Lietuvos partizanai raginami nedelsiant sudaryti srities vadovyb. Atvykstantiems pasitarim partizanams nurodyta atsiveti vis srities ir apygard mediag apie srities partizan sudt, ginkluot ir veikl, pateikti duomenis apie j ryius, nuostolius, gret papildym, padalini aprpinim, valgybos informacij apie prieo pajgas, prie lietuvi taut ir Laisvs kovos sjd nukreiptus veiksmus, vykusius mius, operatyvines priemones, pasirengim mobilizacijai, karin rengim ir aukljim, rezistent moralin bsen ir j smoningum, soviet valdi diskredituojanius faktus. Svarbu, kad J. emaitis pra duomen ir apie pagalb, teikiam nuo bolevik teroro nukentjusiems monms, sudaromus mobilizacijos planus, ginkluots ir audmen atsargas, numatytas aikteles aprpinimo oru atveju, apie tai, kok mnesin na sritis gali neti vyriausiajai vadovybei ilaikyti. J. emaitis pats pristat (kaip pavyzd) Jros srities organizacij, tabus, prane j asmenins sudties ir kitus duomenis, sil toki tvark vesti ir savo srityse, pabr, kad Jros srityje apibrus rajonus, suaktyvjo Lietuvos laisvs kovos sjdio veikla. Apgailestaudamas, kad nra nuolatinio ryio su Piet Lietuvos sritimi, atkreip dmes ryio su kit ali sjdiais atkrimo svarb. Taip siekta sukaupti isami ini apie kovojani Lietuv. Rugsjo pradioje J. emaitis vl atsidr netoli Mmlaukio kaimo, Dukto mike. Prisiklimo apygardos tabo bunkeryje, kuris buvo rengtas Dambrauskiens name, raomja mainle leistas apygardos laikratis Prisiklimo ugnis. 1948 m. gruodio 31 d. numeryje buvo paskelbtas svarbus straipsnis Poirio komunizm pasikeitimas pasaulyje. Jame pabriama, kad krate nepaprastai sunki padtis, o raudonasis tironas baigia ryti ugrobtsias alis (Lenkij, Vengrij, Rumunij), u geleins udangos, per beslygikai Kremliui atsidavusias komunist partijas, pradjo brautis toliau Vakarus, Pranczij, Graikij<...> Taiau JAV politikos poskis prie tarptautin komunizm teikia vili<...> Ilaisvinimas ateis. Autorius kvieia kiek manoma remti Laisvs kovos sjd, klausyti jo nurodym ir nepamirti tremtini, kalini, vis varg patekusi tautiei, elpti juos, nes ir taip daug auk pareikalavo i sunki kova.
9
Artjant iemai J. emaitis numat rengti kelias atsargines slptuves, skirtas vyriausiajai vadovybei iemoti. Auktaitijos partizan vadams J. Kimtui ir J. ibailai spal atvykus Dukto mik (apsistojo palapinse netoli Ganki kaimo), lapkriio 1012 dienomis vyko Vakar ir Ryt Lietuvos srii atstov pasitarimas. Nutarta atkurti BDPS prezidium, o jo pirmininko pareigas pavesti laikinai eiti J. emaiiui, kuris kartu buvo irinktas ir Ginkluotj pajg vadu. Po to kelet savaii J. emaitis ir J. ibaila gyveno slptuvje Radvilikio apylinkse, netoli Dvarnink geleinkelio stoties, pas Martinait, ten aptar tolesn partizan veikl, programos rengimo klausimus. 1948 m. pabaigoje, besiruoiant iemai, J. emaitis, adgaila-Bartkus ir dar vienas partizanas sikr slptuvje Einoraii kaime (vakariau nuo Dukto miko). Lietuvos kariuomens dien, 1948 m. lapkriio 23-ij, J. emaitis pasira pirmj BDPS prezidiumo pirmininko akt sakym laisvs kovotojams suteikti auktesnius karinius laipsnius. Vyriausiosios vadovybs struktr kr pats J. emaitis (tobulindamas ankstesn uvusio A. Baltsio model). Kad bt sudaryta bendra visoms sritims vadovyb, pritar ir Piet Lietuvos partizan vadai. Aptariant statut ir sjdio pavadinim, priimtas uvusio J. Kasperaviiaus silymas pavadinti j Lietuvos laisvs kovos sjdiu. Lapkriiogruodio mn. ypa siautjo MGB, smogikai, provokatoriai, nipai, buvo suimta nemaai ryininki. Partizan Prisiklimo apygardos tabas i Dukto miko persikl Mnaii (Minaii) kaim. J. emaitis ivyko i mint apylinki ties Kairiais. Taiau MGB agent tinklas gavo duomen apie vad pasitarimus, partizan tabus, vyriausiosios pogrindio vadovybs sudarym.
Visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas 1949 m. vasar

Telkiant partizan jgas labai svarbu buvo ir tai, kad Vakar Lietuv atvyko Piet Lietuvos Dainavos apygardos vadas Adolfas RamanauskasVanagas ir Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas. Persikl per Nemun ties Gelgaudikiu, per imkaii giri 1949 m. pradioje jie pasiek Kstuio apygardos tab. Partizanai nebuvo asmenikai pastami, todl saugantis provokacij ir idavysi tekdavo visk kruopiai aikintis. Buvo surengtas pokalbis ir su Jros srities vadovybe Adakave ( rytus nuo Skaudvils). Gavs praneim apie svei atvykim, J. emaitis pats atskubjo su jais susitikti. I tuomets savo bazs Gudesi kaime (ryiau nuo Tyruli) patraukta toliau rytus, Jauglus. Juos sirgdamas J. emaitis pasiek vasario 6-j. ia su atvykusiais partizan vadais svarst, ilgai kalbjosi, kol pavyko numatyti tolesnes veiksm gaires. Vasario 8 d. vakare tai jau buvo aptarta ir
10
vis lpose, kaip ra A. Ramanauskas-Vanagas, suskambjo daina: Mums nereikia daugiau, / vilgsnis vilgsn supranta, / Pauki takas juk ms / Ms ydryn dangaus... Susirinkus galiotiniams, vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas.
Vyriausiosios vadovybs krimas

Dar 1945 m. rugsjo 16 d. Skardupi kaime (pieiau nuo Marijampols), klebonijoje, vyko steigiamasis Lietuvos ilaisvinimo komiteto posdis. io komiteto pirmininku buvo irinktas plk. L. Butkeviius-Luobas, pavaduotoju kpt. L. Taunys-Kovas, antruoju pavaduotoju kun. A. Ylius-Vilkas, taip pat nariai. Pabrta, kad svarbiausias komiteto udavinys Lietuvi Tautos ilaisvinimas ir Nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymas. To bus siekiama organizuojant partizan veikl, telkiant visuomen prieintis alies pavergjams. Posdio metu buvo parengtas atsiaukimas kreipimasis Lietuvos visuomen, skatinantis j rytingai bendrai kovoti ir ilaisvinti Lietuv. Buvo nustatyti ir partizan apygard veiklos plotai: 1-osios Suvalkijoje veikianios Tauro apygardos Marijampols, Vilkavikio, aki, Lazdij apskritys, Kauno ir Alytaus apskrii dalis kairiajame Nemuno krante; 2-osios apygardos Teli, Maeiki, Kretingos, Taurags apskritys ir Klaipdos kratas; 3-iosios apygardos iauli, Bir, Jonikio apskritys; 4-osios apygardos Kauno, Raseini, Kdaini ir Kaiiadori apskritys; 5-osios apygardos Panevio, Ukmergs, Utenos, Zaras ir Rokikio apskritys; 6-osios apygardos Vilniaus, Trak, venioni, Amenos, Eiiki, Svyri apskritys ir Alytaus apskrities dalis deiniajame Nemuno krante. Vilniaus ir Kauno miestai steig rinktines, kurios tiesiogiai priklaus vyriausiajam partizan tabui. 1946 m. balandio 9 d. Tauro ir A apygard vad posdyje buvo sudarytas Piet Lietuvos partizan tabas, kuris sujung mintas apygardas ir Dzk rinktin. Siekta sustiprinti ryius su visos Lietuvos tabais ir i regioninio tabo sudaryti vyriausij Lietuvos partizan tab (Z. DrungaMykolas-Jonas, Tauro apygardos vadas, plk. ltn. J. Vitkus-Kazimieraitis, A apygardos vadas, kiti dalyviai). 1946 m. balandio 23 d. paskelbta Lietuvos partizan vad suvaiavimo deklaracija tautai ir usienio valstybms dl Lietuvos nepriklausomybs
11
atkrimo princip (A apygardos laikraio Laisvs varpas 1946 m. gegus 5 d. numeryje). Joje nurodoma, kad: Lietuvos valstybin santvarka laisva demokratin; Nepriklausomos Lietuvos valdia priklauso tautai; Lietuva valdoma per laisvus demokratinius rinkimus irinkto Seimo ir jo sudarytos Vyriausybs; Lietuvos komunist partija negali bti pripainta teisine partija, nes jos siekiai yra diktatriniai; ji, klausydama Soviet Sjungos komunist ir vyriausybs, prisidjo prie to, kad i lietuvi tautos bt atimta nepriklausomyb, ir tapo deimi tkstani geriausi Lietuvos sn udyni ir itrmimo kaltininke; Lietuvos partizan vad suvaiavimas visomis igalmis remia Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pastangas atkurti Lietuvos nepriklausomyb. Kiek vliau, 1946 m. birelio 6 d., Lietuvos partizan, Lietuvos laisvs kovotoj sjungos, Lietuvi fronto vardu steigtas Bendras demokratinis pasiprieinimo sjdis (BDPS), kaip pabriama steigiamajame akte, kovojo su Lietuvos okupantais ir viso pasaulio moni prieais faizmu ir komunizmu. Taiau BDPS lugd provokatoriai. Tai vyko ir Antanui Baltsiui j atkrus. 1947 m. jis pasiunt Vakarus BDPS prezidiumo galiotus Juoz Luk ir Kazimier Pypl, kurie umezg ryius su VLIK. Tarsi su Auktaitijos ir emaitijos partizan vadais dl vyriausiosios vadovybs sukrimo. Taiau 1947 m. pabaigoje1948 m. pradioje buvo susekti ir suimti io pogrindio vadai, uvo ir pats Tauro apygardos vadas A. Baltsis. Vis dlto partizan apygard vienijimosi procesas toliau vyko. Nuo 1948 m. lapkriio 23 d., kaip minta, jam oficialiai vadovavo J. emaitis. 1949 m. vasario 1020 dienomis Prisiklimo apygardos tabo bunkeryje Minaiiuose (Mnaiiuose), toliau pietryius nuo Jaugl ( pietus nuo Radvilikio, vakariau nuo Baisogalos), vyko plaiausiai atstovautas Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Bunkeryje po kltimi vykusiuose posdiuose dalyvavo atuoni partizan vadai, jiems vadovavo l. e. BDPS prezidiumo pirmininko pareigas J. emaitis. Jau pirmajame posdyje pakeistas partizan organizacijos pavadinimas ji buvo pavadinta Lietuvos laisvs kovos sjdiu (LLKS). LLKS valdymas buvo perduotas LLKS Tarybai, patvirtinti J. emaiio spti parengti LLKS statuto I ir II skyriai (Bendroji dalis ir Sjdio valdymas). Kitame posdyje nagrintas LLKS statuto IIIXI skyri plano projektas. Buvo nutarta J. emaiio-Vytauto projekt patvirtinti, pavesti jam artimiausiu metu, padedant kitiems vadovybs nariams, baigti rengti Statut ir pateikti j vykdyti.
12
Svarstant Sjdio ideologij Vytautas pasil pateikti dvi ideologijos formuluotes: vien inteligentijai, kit plaiajai visuomenei, kad kovos tikslai visiems bt geriau suvokiami. Lietuvos laisvs kovos sjdio prezidiumo sekretorius Petras Bartkusadgaila pabr, kad btina kelti tautos moral padti pamatus, ant kuri ateityje galt iaugti naujas sjdis, gebantis vadovauti kovai kultros fronte. Kad tauta ilikt, kiekvienas Sjdio narys turt tapti jos ateities krju. Bendrj Sjdio veiklos taktik pristat Vytautas. Jis pabr, kad Sjdio taktik lemia jo udaviniai, i kuri pagrindiniai organizuoti, saugoti ir rengti taut lemiamai isilaisvinimo kovos akimirkai. LLKS Taryba kreipsi Sjdio dalyvius, visus gyventojus, visus laisvs kovotojus.
J. emaitis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizan generolas

J. emaitis-Vytautas vienbalsiai buvo irinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, kartu jam pavestos eiti ir Ginkluotj pajg vado pareigos, suteiktas laisvs kovotoj partizan generolo laipsnis. Nutarta, kad partizanai turt dvti Lietuvos kariuomens uniform. Aptariant taktik, kurios reikt laikytis reaguojant gyventoj deportacijas, numatyta, pasitelkus valgyb, bandyti juos spti ir kitaip padti j ivengti, prieinantis kolonizavimo politikai paskelbti sakym visiems kolonistams ivykti i Lietuvos, o jam nepaklususius naikinti. Nutarta Lietuvos laisvs kovos sjdio pradia laikyti 1940 m. birelio 15 d. (pirmosios bolevikins okupacijos pradi). Pabrta LLKS Tarybos pozicija pripainti, kad nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuvoje yra karo padtis.
Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Tai aukto moralinio lygio politinis dokumentas, atspindintis tautos ir Lietuvos valstybs interesus. Deklaracijoje skelbiama, kad LLKS Taryba atstovauja visoms rezistencijos grupms: Piet Lietuvos sriiai Dainavos ir Tauro apygardoms; Ryt Lietuvos sriiai Algimanto, Didiosios Kovos, Vyio ir Vytauto apygardoms; Vakar Lietuvos sriiai Kstuio, Prisiklimo ir emaii apygardoms. Remiantis ankstesnmis Vyriausiojo Lietuvos atkrimo komiteto ir BDPS deklaracijomis ir nutarimais ireikiama lietuvi tautos valia, skelbia13
ma, kad LLKS Taryba okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei jos isilaisvinimo kovai. Konstatuojama, kad Lietuva demokratin respublika, kad nepriklausomos Lietuvos valdia priklauso tautai. Reikmingas 8 paragrafas: atkrus Lietuvos nepriklausomyb, iki susirinks Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas. Lietuvos laikinoji vyriausyb sudaroma LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavedimu. Prezidiumas turi LLKS Usienio delegatr. Lietuvos valstyb atkuriama remiantis ios deklaracijos nuostatomis ir 1922 m. Lietuvos Konstitucija. 16 paragrafas skelbia: Lietuvos komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekiui ir kertinei Konstitucijos nuostatai Lietuvos nepriklausomybei, nelaikoma teisine partija. Toliau konstatuojama, kad asmenys, bolevikins ar faistins okupacijos metu idav Tvyn, pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsakingi Lietuvos teismui. Socialin globa vienas pirmj valstybs udavini. LLKS Taryba kartu su kovojania tauta kvieia visus geros valios lietuvius, gyvenanius Tvynje ir u jos rib, sitraukti aktyv tautos ilaisvinimo darb. Ji, prisiddama prie kit taut pastang siekti, remiantis teisingumo principais, taikos, prao demokratinio pasaulio pagalbos savo tikslams gyvendinti. i turining ir tauri deklaracij pasira LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas Jonas emaitis ir kiti septyni LLKS Tarybos nariai: Faustas Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas; Kardas Vakar Lietuvos srities tabo virininkas Vytautas Guas; Merainis Didiosios Kovos apygardos tabo virininkas; Algimanto ir Vytauto apygard galiotinis Juozas ibaila; Naktis Prisiklimo apygardos tabo virininkas Bronius Liesys; Upalis Prisiklimo apygardos vadas Leonardas Grigonis; Vanagas laikinai einantis Piet Lietuvos srities vado pareigas Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas; adgaila Lietuvos laisvs kovos sjdio prezidiumo sekretorius Petras Bartkus. i vis Lietuv laisvs kovai telkianti deklaracija buvo priimta 1949 m. garbingj vasario 16-j. Partizanai diaugsi LLKS organizaciniais laimjimais, kai suinojo, kad gal gale visos apygardos susijung vienalyt sjd LLKS. Jam turjo vadovauti vyriausioji vadovyb. Nebuvo partizano, kuris apie tai bt
14
kalbjs be pasitenkinimo ir diaugsmo, paymima Dainavos apygardos vado L. Baliukeviiaus-Dzko praneime. LLKS Tarybos prezidiumo kreipimesi visus laisvs kovotojus pabriama, kad sukurtas bendras pogrindio centras, kuris turs plai valstybin program, didiulis, seniai troktamas, per kraujo aukas ir varg atsiektas laimjimas. Tai kartu buvo ir vyriausiojo Lietuvos partizan vado Jono emaiio, jo artim bendraygi, partizan vad, nuopelnas.
Partizanins kovos teistumas

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 12 d. prim statym (Nr. VIII-1021) Dl Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Jame paymima, kad 19401990 m. Lietuvoje vairiomis formomis vyko pasiprieinimas SSRS ir Vokietijos okupacijoms, o 19441953 m. visuotinis organizuotas ginkluotas pasiprieinimas sovietinei okupacijai Lietuvos valstybs savigyna, ginklu kariaujant su vienu i Antrojo pasaulinio karo agresori. Tvirtinama, kad LLKS jung karines formuotes bei visuomenines grupes, politinmis bei karinmis priemonmis vykd pasiprieinim ir kovojo dl Lietuvos ilaisvinimo. Jam vadovavo vieninga vadovyb. Sjdio Taryba, priimdama 1949 m. vasario 16 d. deklaracij, buvo aukiausia politin ir karin struktra, vadovaujanti iai kovai, vienintel teista valdia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Konstatuojama, kad i deklaracija yra Lietuvos valstybs teiss aktas. Lietuvos Respublikos statym pasira Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Teisine prasme, lyginant Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios Akt ir jo, kaip Nepriklausomybs Akto, patvirtinim atgaline data 1920 m., pradjus darb Steigiamajam Seimui, ir 1949 m. vasario 16 d. deklaracij ir jos patvirtinim Lietuvos Respublikos Seime 1999 m. saus, galima sakyti, kad aplinkybs buvo analogikos: susidarius kritikai padiai, atsakomyb prisim visuomenins organizacijos, kuri galiojimus vliau patvirtino demokratikai irinktas Seimas. Visose Lietuvos konstitucijose, pradedant 1922 m., pabriama, kad visi valstybs pilieiai dalyvauja jos teritorijos gynyboje. 1992 m. Konstitucijoje suformuluota: Lietuvos Valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga (139 str., I dalis). 1944 m. kiekvienas pilietis galjo ginti savo valstyb vadovaudamasis sveiku protu ir sine. Tai ir dar partizanai. Lietuvos partizanai veik visikai teistai, atstovavo savo valstybei ir reik nepriklausomos tautos vali. Tai buvo kariuomen, nors ir naudojanti partizan taktik, institucija, kurios paskirtis ginti valstyb ginklu. J su15
kr suverenitet turinti tauta. Ir iuolaikin Lietuvos valstyb partizanus laiko savo kariuomene, jos kariams suteikiamas kario laipsnis. Pripainus partizan valdios teistum, nekyla abejoni ir dl j teiss bausti mirties bausme. Jie nebuvo vien kovotojai su sovietine priespauda. Partizanai tai jga, kuri turjo tautos mandat ir remdamasi juo, taip pat tarptautine ir nacionaline teise, ginklu gyn valstyb nuo agresijos. Jie sudar organizacij, kuri prasta vadinti kariuomene. Turjo galiojimus veikti tautos ir valstybs vardu, o tai reikia, kad Lietuvos gyventojai privaljo jai paklusti. Tai svarbu konstatuoti teisikai vertinant 19441953 m. padt Lietuvoje (B. Gailius).
LLKS statutai, apdovanojimai

Lietuvos partizan veikl reguliavo statutai, nuostatai, kiti dokumentai. Dar 1943 m. buvo priimtas Lietuvi fronto Kstuio karinio padalinio brolijos statutas, kuriame pabriamas jos tikslas kova dl visikos Lietuvos nepriklausomybs. Tas pats siekis ikeltas ir Lietuvos laisvs kovotoj sjungos statuose (19421943 m.). Buvo sudaryta plati Lietuvos laisvs armijos programa (ne vliau kaip 1944 m.). 1944 m. birelio mn. priimti Vanag drausms nuostatai, pirmieji partizan apygard norminiai dokumentai: Dzk grups tabo parengti Laikinieji partizan drausms nuostatai (1945 m. gegu): u sunkius nusikaltimus perduodama partizan teismui; partizan veiklos taisykls (ne anksiau kaip 1945 m. birel): baudiamieji sprendimai, i anksto apgalvoti, vykdomi tik vado sakymu, ir kt. sigaliojo Tauro apygardos drausms nuostatai, Veikimo statutas, Vidaus tarnybos statutas. Jie turjo keisti dar galiojanius ankstesnius Lietuvos kariuomens statutus. Kuriant viening partizan vadovyb buvo priimtas ir Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio Ginkluotj pajg statutas (19471948 m.), kiti dokumentai. LLKS statutas pradtas rengti 1948 m. pabaigoje. Norta derinti apygard patirt, bet dl sudting ryi tai padaryti buvo sunku. adgailos ir Vytauto rengtas Lietuvos laisvs kovos sjdio statutas buvo reikalingas Sjdio politinei, visuomeninei ir ginkluotai veiklai alyje sureguliuoti. Sjdis iki pat isilaisvinimo kovos pabaigos veik slaptai, karo padties slygomis. Bendrosiose jo nuostatose paymima, kad LLKS yra karin visuomenin savanori organizacija, tvarkoma remiantis iuo Statutu. Jo tikslas atkurti laisv, nepriklausom, demokratin Lietuvos Respublik. To siekdamas, Sjdis savo egzistencij grind nari, dalyvi ir vis lojali Lietuvos piliei gera valia: organizuotumu, pasiaukojimu, smoninga veikla. Jo udaviniai: kovoja su okupantu, veikia slopindamas
16
j ir vietos parsidavli pastangas, lemiamuoju isilaisvinimo kovos momentu laikinai perima savo rankas krato karin ir civilin valdi, stiprina Sjdio nari, dalyvi ir visuomens Tvyns meil, atsparum, isilaisvinimo kovos dvasi; siekia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis net kuo didiausi savo na krato ilaisvinimo kovon, ugdo lietuvi tautik susipratim, nepriklausomybs trokim, valstybikum, kultr, dorov, informuoja visuomen, demaskuoja krato idavikus, ukerta keli j veiklai, nusikaltimams, rpinasi visuomens saugumu ir kt. Toliau apibdinama Sjdio struktra, organizaciniai vienetai, vadovyb. II d. Sjdio valdymas, Taryba, jos prezidiumas. Prezidiumo pirmininkas viso Sjdio organizacij virininkas asmenikai atsako u jo nari, kit krato gyventoj parengim isilaisvinimo kovai. Apibdinamos Sjdio Gynybos pajg vado, Visuomenins dalies virininko ir kit vad pareigos, aptariami jo organizaciniai vienetai. LLKS statai buvo patvirtinti 1949 m. vasario mn. Juose, be kita ko, paymima, kad siekiama aminti tautos atmintyje Sjdio vadovaujam kov ir ios kovos epoch. LLKS Tarybos prezidiumo statute nustatyta jo struktra, apibdintos prezidiumo pirmininko, sekretoriaus, Sjdio karins, visuomenins ir organizacins veiklos vadov ir kit pareigos. LLKS Baudiamajame statute (1949 m. spalio mn.) pabriama, kad kiekvienas asmuo, Lietuvos ar svetimos valstybs pilietis, veikis prie lietuvi tautos interesus arba darantis ypating al tautos dvasinms vertybms ar materialinms grybms, yra baudiamas. vardytos ir bausms: spjimas ir mirties bausm. Mirties bausm numatyta u plim. Ji taip pat turjo bti skiriama okupacins valdios pareignams, ypa iauriai taikiusiems okupacins valdios priemones, nukreiptas prie vietos gyventojus, taip pat i kerto ar savanaudikumo skundusius gyventojus okupacins valdios organams, kai dl to ne maiau kaip du gyventojai buvo kalinti ar itremti. 7 paragrafas skelbia: tas, kuris, naudodamasis savo padtimi, smoningai stengiasi irauti i lietuvio irdies tautin smon ir skiepyti jam nutautinimo dvasi, baudiamas mirties bausme. Jei visa tai asmuo dar nesmoningai, nesuprasdamas savo veiksm kenksmingumo, ir jei yra vilties, kad daugiau nebenusikals, vien kart odiu ar ratu spjamas. 1949 m. buvo parengtas ir Lietuvos laisvs kovos sjdio atymjim dokumentas, kuriame ivardyti u nuopelnus laisvs kovoje Sjdio nariams teikiami apdovanojimai: padka, trij ri (su kardais, su uolo lapais, su kardais ir uolo lapais) Laisvs kovos kryius, suteikiamas Laisvs kovos karygio garbs vardas.
17
Tais paiais metais vasario 16-osios proga Laisvs kovotojo karygio garbs vardu buvo pagerbti dl Tvyns laisvs uv kovotojai: pirmasis Piet Lietuvos srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Jungtins Kstuio apygardos vadas J. Kasperaviius-Visvydas. Vad suvaiavo mediaga ir nurodymai turjo bti isisti visoms apygardoms. ie rpesiai gul ant LLKS prezidiumo pirmininko Jono emaiio-Vytauto, atsakingo u vis laisvs kov, pasiprieinimo, eig, pei.
Okupant vykdomos represijos, trmimai

Partizanai dar 1948 m. antroje pusje atkakliai prieinosi didelms okupant karinms pajgoms, sumaniai kovojo. Soviet karins vadovybs duomenimis, 4-oji auli divizija Lietuvoje sunaikino 6 tabus, 300 partizan grupi ir t. t., taiau met pabaigoje praneime CK biurui paymima, jog, nors saugumo organai ir divizijos dalys patyr daug nuostoli, gauj (t. y. partizan) aktyvumas nesilpsta. Vien rugsjolapkriio mnesiais partizanai sureng 232 antpuolius, nukov 463 sovietinius mones (i P. Vetrovo 1948 m. gruodio 23 d. praneimo LKP(b) CK biurui) okupacins valdios atstovus ir rmjus. Divizija dalyvavo 130 mi, jos pulkai partizanus neskmingai puol 40 kart, dukart sulugo j operacijos ir kt. (J. Starkauskas). Okupacin reim band tvirtinti ir trmimus vykd Lietuvoje dislokuot SSRS MGB vidaus kariuomens 4-osios (tabas Vilniuje) ir 2-osios (tabas iauliuose) auli divizij daliniai. 4-oji auli divizija 1945 m. turjo 5, 1946 m. 10, 19471950 m. 8, vliau 4 auli pulkus. 1950 m. suformuot 2-j auli divizij sudar 4 auli pulkai (vien pulk apie 1 200 kareivi ir karinink). Be to, enkavdist (saugumiei) kariuomens pulkai buvo dislokuoti visuose didesniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, iauliuose, Panevyje, Utenoje, Tauragje, Alytuje, Marijampolje. Trmimuose dalyvavo ir pasienio kariuomens daliniai, buvo pasitelkiami Pabaltijyje dislokuotos (iki 1951 m.) SSRS MVD geleinkeli apsaugos kariuomens 14-osios divizijos daliniai. Trmim ivakarse Lietuv i Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, Kaliningrado srityje dislokuot divizij buvo papildomai perkelta daugiau auli pulk. Tremiant Lietuvos mones aktyviai talkino okupacins valdios suburti briai: 1945 m. balandio 1 d. 11 013 strib (22 naikintoj batalionai), vliau j sumajo ( 1948 m. 7 052, 1951 m. rugsjo 1 d. 6 101). Eelonus tremties vietas dar lyddavo ir SSRS NKVD daliniai. Ginkluot pasiprieinim Lietuvoje siekta sulugdyti vykdant trmimus. Vien 19471949 m. buvo itremta per 80 tkst., lageriuose kalinta apie 54 tkst. Lietuvos gyventoj. Daugiausia j buvo iveta 1948 m. gegus, 1949 m. kovo ir 1951 m. spalio mn. 1949 m. kovo 2528 dienomis buvo ivetos 8 765 eimos (29 tkst. asmen), i viso tais metais itremtos 9 844 eimos (33 tkst. asmen).
18
Visuose LKP(b) CK dl trmimo priimtuose dokumentuose pabriama partizan eim ir j rmj buoi prievartinio isiuntimo i Lietuvos btinyb, kaip viena i pagrindini ginkluotojo pasiprieinimo ugniauimo slyg. Okupacin politika buvo vykdoma ne tik tremiant gyventojus, bet ir stiprinant komunistin propagand, meiiant, niekinant partizanus, Katalik banyi, prievarta apginkluojant kaimo aktyv suprieinant visuomen, stiprinant represin aparat. 1949 m. birelio pradioje LKP(b) CK biuras prim dar vien kovai su partizanais skirt nutarim kurti respublikoje kolkius, juose, taip pat ir sovietiniuose kiuose, MTS burti ginkluotas aktyvo grupes (V. Tininis).
Dvasinio pasiprieinimo svarba. Naujos kovos formos

Prieinantis soviet okupacinei galybei partizan jgos silpo. Konkreios pagalbos i niekur nesulaukta. Kovai su reguliarija sovietine imperine kariuomene trko net btiniausi priemoni audmen. 1949 m., kaip ir ankstesniais, uvo per 1 000 (1 192) partizan. Toliau kovojo dar apie 2 000. Taiau, kaip ir anksiau, liko siekis isaugoti garb, nepriklausomos Lietuvos valstybs idj, pasiryimas dl to kovoti net sunkiausiomis slygomis, kovoti iki mirties. LLKS Visuomenin dalis instruktavo partizan vadus, atkreipdama dmes visuomens dvasinio rengimo svarb (1949 m. kovo mn. 15 d.): Kovotoj skaiius, mediagini priemoni gausumas ir j galia patys savaime dar neutikrina pergals. Galutinai pergal nulemia dvasini jg persvara. Tie, kuri dvasia patvaresn, visada nugali silpnesns dvasios prie, nors is bt gausesnis ir geriau ginkluotas. Todl alia karinio parengimo kiekvienas kovotojas turi bti ir atitinkamai dvasiniai parengiamas. <...>Kiekvienas kovotojas turi gerai inoti ir suprasti savo kovos tiksl<...>, kad tai demokratinis monijos gyvenimas, kova dl tolesns Nepriklausomos Lietuvos gerovs<...> Taiau jgos buvo labai nelygios. Padtis darsi vis sunkesne. Kaip paymjo patys partizanai (1949 m. liepos mn. LLKS Jros srities vado ratas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkui J. emaiiui), per vis okupacijos laikotarp labai daug pai didiausi patriot, visk atidavusi Sjdiui, iandien yra atsidr kaljimuose, Sibire<...> Yra kaim, ypa Kstutyje, kur didesn dalis ki tuti. Gyventojai arba suimti, iveti, arba slapstosi<...> iandien beveik perpus sumajo ms rmj skaiius. Arba jie prieo kankinami kaljimuose, arba Sibire, arba patys slapstosi, arba jie nujo prieui palankiais keliais. Ir toliau uvo partizanai, j vadai. MGB visokiais bdais band veikti prie pat J. emait. is nuolat keisdavo bstines, naktimis keliaudavo i bunkerio bunker, toliau kr, tobulino partizan norminius dokumentus. J lyddavo jaunas partizanas Viktoras niuolis-Vitvytis ir kiti.
19
Itrmus daug rmj, partizan vadovyb ir J. emaitis turjo keisti savo veiklos bdus: negalint gausinti aktyviai veikiani partizan gret, pradtos taikyti kitos veiklos organizavimo formos kad bt lengviau maskuotis, sudaromos maos pogrindins 3 partizan grupels. Partizanai turjo saugotis siautjani MGB agent ir nip. Prievartin kolektyvizacija dar labiau sunkino padt.
Tolesn organizacin veikla ir jos sunkumai. Gyvuojanti laisvoji spauda. Partizanai broliai
LLKS Taryba 1949 m. leido savo leidin Prie rymanio Rpintojlio. Partizan spaudoje skelbta Tarybos mediaga, kreipimaisi gyventojus. J. emaitis ir LLKS prezidiumas veik itin sunkiomis slygomis, bet posdiuose daugiausiai dalyvaudavo tik Prisiklimo apygardai priklausantys mons. Vis daugiau davo partizan, vis sunkiau buvo palaikyti ryius. J. emaitis, atnaujindamas vadovyb, 1949 m. rugsjo mn. partizan Gynybos pajg vadu paskyr A. Ramanausk (1950 m. sausio 25 d. ileido pirmj sakym). Spalio mn. jis dav nurodymus, kaip artjanios iemos sunkiomis slygomis palaikyti ryius su partizan vadovybs padaliniais. Mnesio viduryje paskyr J. Luk LLKS atstovu usienyje ir LLKS Visuomenins dalies Politinio skyriaus virininku Lietuvoje. Dl idavysi, kovotoj i padtis dar labiau pablogjo, taiau J. emaitis atkakliai stengsi lankytis partizan apygardose, daliniuose. 1949 m. pabaigoje1950 m. pradioje (iki kovo mn.) J. emaitis Vyio apygardoje, Ukmergs apskrities Vadokli valsiuje, keliavo i vieno bunkerio kit. io valsiaus Galinio vienkiemyje (pieiau nuo Vadokli, prie Juodio eero), J. Mikneviiaus darinje, buvo rengtas vienas i apygardos vadovybs bunkeri. MVD kareiviai darinje padar krat, taiau gerai umaskuoto partizan bunkerio ir ten buvusio J. emaiio nerado. Tokiomis sunkiomis slygomis J. emaitis vadovavo pogrindiui. Prireikus sisdavo pareignus i vieno regiono kit, stiprino tabus, naktimis bekele klampodamas i junginio jungin kartu nesi ir vis kanceliarij, kaip vaizdiai ra N. Gakait-emaitien, poilsio metu registravo padaliniams siuniamus ratus, fiksavo pogrindio veikl. 1950 m. balandio mn. J. emaitis vl slapstsi Raseini apskrityje, Veliuonos valsiuje, Birbiliks mike (tarp Girkalnio ir Veliuonos, iauriau nuo Mituvos). T pai met vasar jis praleido Prisiklimo apygardoje. Atliko kai kuriuos organizacinius pakeitimus. Svarstant LLKS Tarybos prezidiumo statuto projekt, numatydamas ateities sunkumus ir vertindamas nutrkusius ryius, konstatavo, kad tokiu atveju bet kuri likusi gyv LLKS Tarybos prezidiumo nari grup (ne maiau kaip 2 nariai) turs toliau vykdyti prezidiumo branduolio funkcijas.
20
Vyriausioji vadovyb ir toliau leido pogrindio spaud. 1950 m. ijo net 11 laikraio Prie rymanio Rpintojlio numeri. J. emaitis kartu su itikimais bendraygiais, puoseldamas kovotoj humanistin dvasingum, pasil partizanams vienas kit kreiptis kreipiniu broli. Tai plaiai paplito, labai artino laisvs kovotojus.
J. emaiio eimos tragedija

MGB djo visokeriopas pastangas, siekdama kaip nors priartti prie J. emaiio. Dl tragiko jo monos Elenos likimo (suimta, kalinta iluvos stribyne, pabgo, netrukus mir) snelis Laimutis liko beglobis, vliau buvo globojamas slapta. I suimtj MGB suinojo ir apie vado snel, slapta globojam Onos iaunyts-Liubinaviiens, kuri buvo sekama saugumo ageni. Band ipeti ini apie J. emait i Laugali seneli prieglaudoje gyvenusi jo tv, kurie tvirtino nieko nein apie sn. Organizuojant vairias operatyvines kombinacijas buvo suimami, tardomi ir verbuojami su J. emaiiu susij mons siekiant suinoti, kur jis slapstosi. Dl eimos persekiojimo J. emaiio snelis buvo mokomas sakyti, kad jo tvelis mirs. Globj Laimutis jau laik savo mama, o tikrj mirusi mam krikto motina. Supama agent globja su J. emaiio snumi i Kauno persikl Ramygal, po to Radvilik.
Ryiai su Vakarais
1949 m. birel K. Pyplio ir J. Lukos pastangomis partizanus pasiek inios i Vakar, taip pat ir apie Lietuvos ilaisvinimo organizacij atstov pasitarim (1948 m. Baden Badene), kurio dalyviai pripaino, kad krate dl laisvs vyksta atkakli kova, kuriai vadovauja partizanai, o usienyje VLIK Vykdomoji taryba, atstovaujanti Lietuvos valstybei. 1949 m. pabaigoje partizanai sugebjo Vakarus perduoti duomenis apie bendros partizan vadovybs sukrim ir i ten gauti ini. Spal J. emaitis paskyr J. Luk LLKS atstovu usienyje. Taryba svarst ir i esms pritar emigracijos nuomonei dl Lietuvos valstybingumo tstinumo isaugojimo. 1950 m. spalio 3 d. Lietuv su desantu gro J. Luka. Savo rate (Pro Memoria) J. emaiiui ir LLKS vadovybei jis rao apie atlikt (pagal suteiktus galiojimus) darb: prasiverim i Rytprsi mik per Lenkij vedij 1947 m. gruodio mn., apie ten Lietuvos vardu veikianias delegatras, j ideologin tarpusavio konflikt, nepatikimum, apie Vakaruose klaidingai sivaizduojam visuomens padt Lietuvoje (jog vyksta tik ginkluota kova). J. Luka pabr 1948 m. liepos mn. Baden Badeno susitarimo svarb Lietuvos ilaisvinimo vadovybs vieningumui krate isilaisvinimo kovai vado21
vauja krato rezistencij vienijanti organizacija (LLKS), o usienyje VLIK (Mykolas Krupaviius ir kt.). Referavo apie atlikt didel informacin darb nuvieiant padt Lietuvoje Vakar valstybi karins valgybos pareignams ir spaudos atstovams. Usienyje J. Luka privaiuose pokalbiuose, savo kalbose, straipsniuose ir parengtoje knygoje Partizanai pristat kovotojus kaip Lietuvos laisvs ir valstybingumo gynjus, nepriklausomybs puoseltojus. Partizanai susilauk nepaprastos pagarbos, buvo apgaubti didvyrio aureole. Didel reikm turjo jo nugabenta dokumentin mediaga: tremtini, kalini, nuudytj sraai, duomenys apie sugriautus kius, ikirstus mikus ir kt. Ja remdamasis VLIK pareng isam memorandum apie genocid, kuris buvo ispausdintas angl kalba dideliu tirau ir iplatintas visiems Jungtini Taut Organizacijos nariams. J. Luka daug prisidjo, kad vakarieiai daugiau suinot apie Lietuvos sovietin okupacij ir komunizmo nusikaltimus. Jo veikla sulauk didelio atgarsio parlamentiniuose Vakar, ypa JAV, sluoksniuose, kurie, nuviesdami istorin Lietuvos padt, tuomet isilaisvinimo kov, ragino savo vyriausybes padti lietuvi tautai atgauti prarast valstybin nepriklausomyb. Nuvyks Vakarus, J. Luka siek susitarti dl radijo pusvalandi lietuvi kalba. Jis parve iek tiek pinig partizan veiklai Lietuvoje pltoti pogrindiui buvo suteikta materialin parama, tokia reikalinga skurdiai partizan egzistencijai sovietini baudj siautjimo slygomis palaikyti. Taiau dl Soviet Sjungos tarptautins takos dl nepriklausomybs kovojantys Lietuvos partizanai ir toliau i tikrj liko vien vieni (J. Brazaitis).
Jg isaugojimo svarba
Ieivijos lietuvi ir krato partizan vadovybs tam tikri ryiai stiprino bendr nuostat, kad, laukiant Vakar demokratini ali ir Soviet Sjungos konflikto, btina tausoti jgas, saugoti taut nuo sunaikinimo, kartu vengti veiksm, kurie paskatint naujas represijas, deportacijas. S. Lozoraitis rekomendavo krate plsti moralin rezistencij, didinti atsparum komunistinei sovietinei takai, rusinimo politikai, puoselti tautin savimon ir nepriklausomos valstybs idj. Taiau labiausiai ugrdinti partizanai, suvokdami, jog padtis darosi vis sunkesn ir maja komunizmo ir demokratijos konflikto galimyb, kartu neprarasdami dvasins stiprybs, guodsi, kad kas nors vis tiek sulauks laisvs. Masiniai trmimai sukrt Lietuv. Krato sovietizavimo proces dar labiau paspartino kolektyvizacija, kuri skurdino ir dvasikai lugd mones. Dl to padaugjo idavysi, netgi tarp pai partizan ir j rmj, kartu ir partizan i. 1950 m. lapkrit J. emaitis gavo ini, kad Ryt Lietuvoje sunaikinti du srities ir keturi apygard vadai, uvo pus srities laisvs ko22
votoj (praktikai liko tik dvi apygardos Vytauto ir Vyio). 1951 m. vasar buvo iduotas Vakar Lietuvos (Jros) srities tabas, uvo ios srities vadas V. Ivanauskas, Piet Lietuvoje Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas. Siekiant apsaugoti vyriausij partizan vadovyb, 1950 m. kovo mn. Vytauto sakymu srityse buvo kurtos trys jos sekcijos (vadai Vanagas, Merainis ir ygnas), nustatyta, kaip ifruotai bus ymimi LLKS prezidiumo pirmininko padjjai.
Tolesni J. emaiio ygiai

J. emaitis band Ryt Lietuvos sriiai organizuoti pagalb. 19501951 m. iem jis su savo apsaugos briu sikr pietinje Prisiklimo apygardos dalyje, Maironio rinktins teritorijoje, veik Dotnuvos, Kdaini, Ariogalos rajonuose. 1951 m. pradioje iame regione su partizanais labai ariai kovojo MGB kareiviai, kurie krt kaimus, iekojo bunkeri, terorizavo gyventojus. Tokiomis aplinkybmis kovo 3 d. J. emaitis su palydovu klsi nauj viet ir kartu rogmis vesi sueist partizan. Pilsupi kaime (prie uvs, iaurvakarius nuo Kdaini), Dovyd sodybos kieme, jie susidr su MGB kareiviais. Atsiaudant teko bgti. Paliktame kinkinyje liko ratin maias su vyriausiosios vadovybs dokumentais. Laim, ifrus ryiui su srii vadais palaikyti J. emaitis turjo su savimi ir bgdamas spjo sunaikinti. Kadangi vilkjo maskuojamj apsiaust, sugebjo atitrkti nuo persekiotoj. Didesnij kelio dal veiks LiepkalnioPaliepi miku, pravitus pasiek Paliepi kaim (u 9 km nuo Pilsupi, einant tiesiai, apie 10 km rytus nuo Betygalos). Paliepiuose pasislp kininko Igno Underio pirtyje. ia ibuvs dien ir nakt, atgavs jgas, psiomis patrauk toliau iaurvakarius, link Tytuvn. Tuo metu sovietin MGB kariuomen m labai plaiai ukuoti mikus, siausti iluvos, Betygalos ir kit apylinki sodybas, kuriose tuo metu slapstsi J. emaitis. Siekdamas sustiprinti Auktaitijos partizan dvasi ir ryius, J. emaitis i Tytuvn apylinki vl patrauk rytus link Vyio apygardos. 1951 m. baland glaudsi lapabers kaime (apie 6 km iaurryius nuo Dotnuvos), pas kinink Zaeck, susitiko su Ryt Lietuvos partizan vadu J. Kimtu ir Vyio apygardos vadu B. Karboiumi. Aptars situacij, pasidalijs informacija apie paskutines idavystes (tuo metu daniausiai pai partizan), J. emaitis prasitar, kad 1952 m. padtis bus dar sunkesn, o LLKS vadovybs ryiai su sritimis greiiausiai nutrksi, todl sritys tursianios tapti savarankikais centrais, veikianiais pagal jo baigiam rengti LLKS statut. Jose turs bti nors po vien LLKS Tarybos prezidiumo nar. J. emaitis liksis emaitijoje, Piet Lietuv ketins pavesti A. Ramanauskui, Auktaitij perkelti J. ibail (kaip pagal idaviku tapusio J. Kimto vliau MGB pateikt mediag nurod N. Gakait-emaitien).
23
Susitikime taip pat buvo aptartos Vakar ir Ryt srii ribos (einanios ir per Dotnuv). Ryt sritis buvo pavadinta Karaliaus Mindaugo vardu. Srities spaud numatyta leisti atskirai visuomenei ir partizanams. Atsisveikins J. emaitis vl patrauk vakarus, kadangi buvo numats aplankyti tenykius partizanus. Bet ir ia neiveng uverbuot arba infiltruot agent, vis daniau suinodavo apie partizan tis ir sunaikintus tabus. 1951 m. birelio pabaigoje J. emaitis buvo Bulavn (Bulov) mike, Tytuvn apylinkse. ia vyko pasitarimas su Prisiklimo, Kstuio apygard, Jros ir kit srii vadais. Svarstyti organizaciniai klausimai. Po to J. emaitis, ruodamasis aplankyti Piet Lietuvos srit ir ten iemoti, atvyko Pavidaujo mik ( pietvakarius nuo imkaii, iauriau nuo imkaii miko). Galvodamas, kaip geriau organizuoti partizan kov Auktaitijoje, ten pasiunt LLKS Visuomenins dalies virinink J. ibail, kuris daug pastang djo stengdamasis pakelti partizan dvasi. Su Tauro apygarda J. emaitis palaik ry per Nemun padedant ryininkei Arnei. Rugsjo pradioje umezgs ryius su Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins vadu desantininku K. irviu (prie metus grusiu Lietuv kartu su J. Luka), J. emaitis nuvyko Lapgirin (iauriau nuo Pavidaujo miko) ir ten su juo ir kitais vadais susitiko. Miko stovykloje kartu jie praleido apie mnes. Kalbta apie okupant teror, prievartin kolektyvizacij, trmimus, nutrkusius ryius su Piet Lietuvos sritimi, A. Ramanausku ir kt.
Vadaviets perklimo sunkumai

Lapkriio pradioje atkrus ryius, gauta inia, kad Nemuno srities vadas S. Stanikis pritar J. emaiio persiklimui Piet Lietuv. Imta skubiai, kol neikrito sniegas, ruotis kelionei. Numatyta, kad J. emaiio ir j pasitinkani Tauro apygardos atstov susitikimas turt vykti lapkriio 20 ir 23 dienomis kairiajame Nemuno krante, Gelgaudikio mike. Pirmj pasirinkt dien J. emaitis su dviem palydovais atvyko prie Nemuno, persikl valtele kit pus, jie vis nakt lauk Tauro apygardos partizan. Veltui pralauk krmuose ir antrj numatytos dienos nakt (remiantis LLKS Jros srities vado A. Bakio-Germanto praneimu), gro atgal deinj, iaurin, krant (galbt abi grups lkuriavo skirtingose vietose).
imkaii miko eminje

Vyriausij partizan vad lemtingas atsitiktinumas privert iemoti Kstuio apygardoje, imkaii mike (apie 11 km iauriau nuo Nemuno,
24
ties Skirsnemune), nedideliame vadavietei nepritaikytame partizano J. Palubecko bunkeryje. Tuo metu MGB atkakliai iekojo nesugaunamojo J. emaiio Kdaini, Radvilikio, Tytuvn ir kitose apylinkse. Sunkios partizan gyvenimo slygos, nuolatin tampa, varginantys ygiai, gyvenimas drgnuose bunkeriuose arba kitose tam nepritaikytose vietose pakirto vado sveikat. 1951 m. gruodio 8-osios nakt, matyt, dl to, kad suils ijo i bunkerio (anot A. Bakio-Germanto), jis buvo paralyiuotas. J. emaitis nebegaljo valdyti kairiosios rankos ir kojos. 1952 m. sausio 30 d. savo akte jis ra: iandien dl ligos nustojau vykdyti pareigas. Savo pavaduotojais J. emaitis paskyr S. Stanik ir A. Bak. Balandio mn. bunker atvyko medicinos sesuo partizan Marija ilit. Jos gydomo vado sveikata pagerjo. J. emaitis pradjo vaikioti, stengsi palaikyti ry su kai kuriais partizan vadais. Birelio mn. Auktaitijos partizan vad sskrydyje buvo i naujo prisiekta, o priesaikos tekstas nusistas J. emaiiui, kuris ir toliau buvo laikomas Lietuvos laisvs kovos vadovu. Taiau iaurs ir klastingi sovietiniai okupantai tbt siek prasiskverbti pogrind. 1952 m. pabaigoje i 15 LLKS Tarybos nari 5 jau buvo tap MGB agentais.
Tautikumo isaugojimo svarba. Poiris jaunimo pogrindines organizacijas

tbtin kova, kad ir kitomis formomis, tssi. Reikjo isaugoti mones, ilaikyti tautikum. Lietuvos jaunimas brsi pogrindines organizacijas. O tai buvo labai svarbu. Vienas i partizanins kovos vadov, J. emaiio bendraygis A. Bakys 1952 m. kr slapt vis Lietuv apimani visuomenin politin jaunimo kultrin organizacij Vyi sjung, kuri kita forma turjo tsti LLKS veikl. Tai plaiai buvo nuviesta to meto leidinyje Vyi keliu (1952 m. lapkriio 10 d., Nr. 2, straipsnyje Vyi Sjunga ir jos santykiai su LLKS). A. Bakys visiems partizan briams nurod kurti Vyi sjungos skyrius. J. emaitis visikai pritar dvasiniam, neginkluotam pasiprieinimui, taiau organizuotai sjungai ne, nes tai galjo sukelti nauj represij prie jaunim bang. Spal A. Bakys aplank J. emait bunkeryje imkaii mike ir ten ibuvo savait. Kartu aptar vis sunkjani situacij, nuostolius. Idavikams padedant 1952 m. ruden MGB pavyko sunaikinti ne vien Ryt Lietuvos srities partizan jungin. 1953 m. saus Kelms rajone ekist apsuptas kartu su dviem partizanais (vyru ir mona) uvo (nusiov) ir A. Bakys. MVD kareiviai ir agentai siautjo imkaii girios regione, o partizan tebuvo lik vos pora imt. Manoma, kad vien partizan persekiojo vidutinikai 30 kareivi.
25
1953 m. pavasar J. emaitis atnaujino ryius, j pasiek naujausia partizan spauda, inios i Vakar, kad JAV atsisakanti pripainti Lietuvos traukim SSRS. J. emaiiui buvo pristatytas Vakar Lietuvos partizan ileistas Laisvs varpo 176-asis, paskutinis, numeris, nuvieiantis reikmingus Lietuvai usienio vykius: Niujorke minint Vasario 16-j kalbjo JAV senatorius Ch. J. Kerstenas, kad daug JAV Kongreso nari remia taut, tarp j ir Baltijos valstybi, teis savarankikai egzistuoti. Tuo metu Amerikos lietuvi taryba (nuo 1952 m.) siek Lietuvos ilaisvinimo klausim perkelti pasaulin Jungtini Taut forum, kad JAV Kongresas itirt Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos aplinkybes ir tuose kratuose vykdom genocid desperatikos tautos rezistencijos akivaizdoje. 1953 m. balandio 29 d. JAV Valstybs sekretoriatas visoms diplomatinms ir konsulinms tarnyboms isiunt oficial rat, kuriame nurodyta, kad JAV nepripasta Lietuvos inkorporavimo Soviet Sjung, taiau pripasta JAV akredituotus Lietuvos atstovus ir per juos veikia. Rezoliucija JAV Atstov Rmuose buvo priimta vienbalsiai liepos 27 d. 1953 m. Kersteno komitetas paskelb, kad Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos ir jga neteistai inkorporuotos SSRS. Tai leido Lietuvos diplomatinei tarnybai usienyje ir S. Lozoraiiui raginti saugoti lietuvi fizines ir dvasines jgas nuo sunaikinimo. Lietuvoje reikjo isaugoti dar likusi organizacin struktr, tuos kelis imtus partizan, kurie tinkamu metu galt sudaryti politin krato Gynybos pajg branduol ir utikrinti valstybingumo tstinum. Tai, nepaisydamas vis blogjani slyg, vykd J. emaitis su savo ilikusiais LLKS kovotojais. Taiau met pradioje MGB suinojo, kad J. emaitis slapstosi imkaii mike.
Sovietinio reimo pokyiai

1953 m. pavasar, mirus Stalinui, Soviet Sjungoje valdi atjo Lavrentijus Berija, kuris sustiprino kov su senja stalinine komunistine nomenklatra proteguodamas nacionalinius kadrus. Iekodamas kali prie stalinist A. Sniek Lietuvoje, jis ikl nacionalins politikos klaidas, trukdanias likviduoti buruazin nacionalistin pogrind, paymdamas, kad jam vadovauja buvs buruazins Lietuvos kariuomens kapitonas emaitis, pogrindyje irinktas Lietuvos Prezidentu. Taigi J. emaitis Lietuvos Prezidentas nenoromis tam tikra prasme okupacins valdios tapo pripaintas. Pasinaudodami uverbuoto buvusio partizano pagalba, A. Sniekaus spaudiami, ekistai 1953 m. gegus 2223-iosios nakt imkaii mike
26
sum J. emaiio pagalbinink partizan J. Palubeck. J kankinant nepavyko nieko igauti. Tada buvo panaudotos medicinins priemons, paralyiuojanios vali. MGB suklaidintas, jis parod J. emaiio bunker, tikdamasis, kad i slptuvs is jau bus pasitrauks.
Nelaisv ir mirtis
1953 m. gegus 30 d. per MVD ekist karin operacij imkaii mike dujomis apsvaigintas J. emaitis buvo suimtas. Tuo metu jis dvjo Lietuvos karininko uniformin vark metalinmis sagomis su Vyio enklu. Dl L. Berijos veiklos prasidjo atilimas nacionalinje politikoje, buvo kalbama apie jos ikraipym, klaidas kovoje su tautiniu pogrindiu. 1953 m. birelio 1113 dienomis vyko LKP CK plenumas, skirtas nacionalinms problemoms. Kritikuoti valstybs saugumo organai, taik masines represijas. Slapti L. Berijos pasiuntiniai kaup mediag apie aktyv ginkluot pogrind. Birelio 17 d. sustreikavusi Paggi rj. Melnikaits kolkio brigada pareik, kad rusai i Lietuvos turi ivykti, o valdi perduoti lietuviams. Rusai gavo ultimatum iki birelio 24 d. ivykti i Lietuvos. Tokiomis aplinkybmis J. emaiio apybraia apie pogrind, rayta birelio 1220 dienomis, galjo turti didel reikm, ji labai svarbi Lietuvos partizanins kovos detalesniam suvokimui. Birelio 23 d. nuvetas Maskv partizan generolas buvo tardomas paties L. Berijos, ilgameio SSRS vidaus reikal liaudies komisaro, ministro, vadovavusio soviet saugumui NKVD. Tai, kad J. emaitis buvo nuvetas Maskv dertis su L. Berija, tuo metu lyg ir reik aukiausi okupuotos valstybs pripainim. Kaip paymjo N. Gakait-emaitien, tai buvo tarsi dviej valstybi okupuotos Lietuvos Respublikos ir Soviet Sjungos aukiausi vadov susitikimas. Pirm kart suimtas partizan vadas buvo pavadintas ne banditu, o lietuviko ginkluoto nacionalistinio pogrindio vadovu, pogrindio prezidentu, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku. Maskvoje i L. Berijos uuomin J. emaitis, atrodo, galjo susidaryti spd, kad is links respublikoms suteikti tam tikr autonomij, pripainti pogrindio vadovyb, dertis dl jos statuso. Remdamasis nacionaliniais kadrais, L. Berija galjo tiktis usitikrinti tam tikros dalies vietos gyventoj param savo kovoje dl aukiausiosios valdios. L. Berij sumus, lugo ir jo galimas planas savo tikslams panaudoti J. emait, bandant pasirodyti komunistinio reimo reformatoriumi. J. emaitis, nuo 1953 m. liepos pradios Maskvoje tardytas jau kaip pasiprieinimo judjimo vadovas, Vilniuje atsidr rugsjo 5 d., buvo kalinamas sovietinio saugumo poemiuose, 49-ojoje kameroje.
27
1954 m. birelio mn. J. emaiiui buvo skirta mirties bausm. Lapkriio 26 d. bendradarbiauti su okupantais atsisaks 45 met partizan vadas Maskvos Butyrk kaljime buvo suaudytas. Jo palaikai greiiausiai sudeginti kaljimo krematoriume. Sumus LLKS Tarybos prezidiumo pirminink J. emait, organizuotas partizaninis karas Lietuvoje baigsi. Lik pavieniai kovotojai ir mai j breliai krito nelygioje kovoje (1965 m. uvo paskutiniai partizanai). I viso 1944 1954 m. ginkluotam pogrindiui priklaus 76 762 asmenys (V. Tininis, II t.). Skauds 19401958 m. sovietinio genocido ir teroro padariniai: itremta 131 600, sulaikyta 282 000 Lietuvos gyventoj, uvo 20 856 partizanai (A. Anuauskas). Sovietinis komunistinis Lietuvos gyventoj naikinimas pirmiausia buvo nukreiptas prie lietuvi taut, kaip valstybingumo idjos puoseltoj, taiau okupantams laisvs siekio ugniauti nepavyko.
Nemarus laisvs siekis

Didinga Lietuvos partizan generolo ir vyriausiojo vado, laisvs kovotojo dvasia vieai, sovietins valdios akivaizdoje, prasiver Pabaltijo karo tribunolo J. emaiio teismo posdyje Vilniuje: <...> Sovietin valdia mano alies prieas ir mano asmeninis prieas<...> A, kaip ir kiti mano bendraminiai, laikau, kad Soviet Sjunga savo ginkluotomis pajgomis siver ms al<...> sovietins vyriausybs ingsn laikau neteistu. Visus pogrindio veiksmus, kurio dalyviu a buvau, nukreiptus prie sovietin valdi, a laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotoj u laisv kovai, a stengiausi, kad i kova prisilaikyt humanizmo princip. Joki vrikum a neleidau. Koks bus teismo sprendimas man inoma. A vis tiek laikau, kad kova, kuri a vediau devynerius metus, turs savo rezultatus. Prajus beveik 36 metams nuo tos dienos, kai mirties akivaizdoje neprarads tvirtybs ir optimizmo partizan vadas itar iuos odius, tautos ir demokratinio pasaulio pastangomis Lietuva tapo laisva, nepriklausoma valstybe. Ji pasaulio raid gali neti ir savo svar indl. Tai ir kovojusi, dl Lietuvos uvusi partizan, j vyriausiojo vado generolo Jono emaiio-Vytauto nuopelnas.
28
II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias

Kovodamas su sovietiniais okupantais, partizan generolas Jonas emaitis 19451953 m. veik dideliame Lietuvos plote: i vakar rytus nuo Kaltinn iki VadokliUulnio apylinki (apie 150 km), i iaurs nuo iauli ir Kairi iki Nemuno pietuose (apie 100 km), taigi apie 15 000 km2 teritorijoje. O juk persekiojant sovietinei kariuomenei iuos atstumus reikjo veikti psiomis, daniausiai naktimis. io ploto viduryje, be kit emlapyje paymt lankytin vietovi, galt bti numatytas pagrindinis pagarbos kelias: nuo Mnaii iaurje pro iluv Kiaulininkus, i j atgal iluv, toliau PalapiiaiPyragiai, pro Lyduvnus Virtuk miko mio viet ir vl atgal iki Bedani miko, tolesnis punktas Raseiniai, Ervilko keliu iki Giegi, imkaii mike partizan generolo Jono emaiio vadaviet ir imkaiiai uvusi partizan memorialas, Jono emaiio pagrindin mokykla. iuo marrutu galima organizuoti psij, dvirai ir automobili ygius keliones.
Mnaiiai (Minaiiai) Lietuvos partizan vad 1949 m. suvaiavimo, Vasario 16-osios Deklaracijos paskelbimo vieta
Tai pietvakarius nuo eduvos, keli sankryoje, lygumoje tarp Mumilio, Paberi ir Pagomeri mik, esantis kaimelis. ia atokiau stovjusioje kininko S. Mikniaus sodyboje 1949 m. vasario 1020 dienomis vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Jame buvo priimta daug svarbi sprendim, dokument, tarp j ir LLKS Tarybos vasario 16 d. pasirayta deklaracija. I Dukto miko ( pietryius nuo iauli) Prisiklimo apygardos tabas Mnaii kaim persikl 1948 m. pabaigoje. Spalio mnes po kltimi buvo rengtas bunkeris, kuriame galjo gyventi ei mons. Apie tai inoma i vienintelio ilikusio gyvo to meto vyki dalyvio Viktoro niuolio-Ralio, tabo apsaugos kovotojo, liudijimo. Bunkeryje slpsi Prisiklimo apygardos vadas L. Grigonis-Upalis, tabo virininkas B. Liesys-Naktis, Spaudos skyriaus virininkas Vytautas niuolis-Vytenis, adjutantas Laurynas Mingilas-Diugas, mintas tabo apsaugos kovotojas Viktoras niuolis-Ralis, taip pat vliau atjusi apygardos, J. emaiio ryinink su Ryt Lietuva I. Vilimait-Stirna. Oficialiuose partizan vad suvaiavimo posdiuose, be mint L. Grigonio-Upalio ir B. Liesio-Nakties, dalyvavo l. e. BDPS prezidiumo pirmininko pareigas J. emaitis, ia irinktas LLKS Tarybos prezidiumo
29
pirmininku ir pakeltas partizan generolus, taip pat l. e. BDPS Visuomenins dalies virininko pareigas J. ibaila-Merainis (kartu Algimanto, Vytauto ir Didiosios Kovos apygard galiotinis), BDPS prezidiumo sekretorius P. Bartkus-adgaila, l. e. Piet Lietuvos srities vado pareigas A. RamanauskasVanagas, Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, Vakar Lietuvos srities tabo virininkas V. Guas-Kardas. Visi jie pasira reikmingiausi LLKS 1949 m. vasario 16 d. deklaracij, atliko visas kitas numatytas uduotis. Kltis, po kuria buvo ikastas bunkeris, pagrindin partizan vad suvaiavimo vieta, buvo sodybos kieme, ties dabartins darins durimis. Partizanams i ia pasitraukus, 1949 m. pavasar eimininkas j nurodymu bunker upyl emmis. Sodybos pakratyje, vejoje, pastatytas Vyio kryi paminklinis memorialas Mnaiiuose vykusio suvaiavimo dalyviams partizan vadams pagerbti. Nuo Mnaii vykstant iluvos link, u aukoto, deinje kelio pusje, stkso Sandravos (Sandraviki) mikas, pietvakariuose pereinantis pelk (iluvos tyrel).
Sandravos mike tvirtinta iemojimo stovykla

Sandravos mike 1945 m. pabaigoje krsi ebenkties rinktins branduolys, tabas. Netoli Antaniki kaimo, pelks apsuptoje miko aiktelje, kurta stovykla, pastatyta pusiau em kasta trobel, kurios sienose buvo rengtos audymo angos, o viduje gultai 2030 moni. Aplink supiltas gynybinis pylimas, ikastas ulinys. Partizanai nuoirdiai bendravo su vietos gyventojais, buvo remiami ir kiek toliau u kelio pietryius esanio Rinkeli kaimo moni. Ryinink Veronika Radzeviit-Birut i Antaniki kaimo (drsi mergina, ymi ryinink, partizan, kovotoja, patyrusi ir Sibiro tremt) moni paaukotus maisto produktus atgabendavo stovykl. Gausi Radzevii eima (keturios dukros ir du sns) ypa padjo partizanams: skalbdavo j drabuius, ruo maist. Partizanai grupelmis lankydavosi Rinkeliuose, maudydavosi pirtyje. 1945 m. pabaigoje pirmsias partizan kias J. emaitis ir 18 jo bendraygi valg miko stovykloje. Skambjo partizan dainos. Dar bdamas ioje stovykloje, jis su savo partizanais ginklu trukd rengti sovietinius rinkimus, apaud NKVD kareivi saugom j bstin (1946 m. vasario 10 d. ankst ryt) ties Rimkikiais ( iaurvakarius nuo Raseini). Kovo mnes J. emait stovykloje aplank i Vidukls apylinki atjs P. Bartkus. 1946 m. gegus pradioje buvo persikraustyta Pyragi mik, antrosios kuopos stovyklaviet (vakariau nuo iluvos).
30
Po 1946 m. liepos 6 d. PalapiiPyragi mio partizanai ir J. emaitis vl sikr Sandravos miko stovyklavietje. Taiau rugpjio 15 d. buvo suimta ryinink Liuda Vaznyt. Neitvrusi kankinim, mergait papasakojo apie partizan rmjus, ryinink V. Radzeviit ir kitus. V. Radzeviit spjo praneti partizanams, kad Liuda suimta, ir jie i Sandravos miko stovyklos pasitrauk. Prasidjo sumimai. Prie keliasdeimt partizan buvo sutelkta apie 250 MVD kareivi. Apsup Sandravos mik, ekistai pelks saloje rado tik tui slptuv su gultais 20 moni. Pasitrauk iaur partizanai veik keliuose mikuose. Rugsjo pabaigoje J. emaitis apsistojo mike prie Paakarnio kaimo (apie 3 km pietryius nuo Tytuvn, prie kelio netolim Sandravos mik).
Akmen
Nuo Mnaii, Sandravos miko vykstant iluv, ties kelio poskiu, yra Akmens kaimas (5 km pietryius nuo iluvos). Jo gyventojo Prano Lukoeviiaus-Luo sodyboje vien 1945 m. vasaros vakar apsilank ginkluoti vyrai rus kari uniformomis, taiau greitai nustojo vaidinti, kai j vyresnysis prisistat: Esame Lietuvos partizanai, a j vadas Jonas emaitis. Jis po rusiku apsiaustu dvjo Lietuvos kariuomens uniform, ant rankovs viet trispalv. Papra sau ir savo penkiems partizanams vakariens ir apnakvindinti. sikalbjo su eimininku, buvusiu Lietuvos savanoriu. J. emaitis jam palinkjo ir toliau bti itikimam Lietuvai, neleisti vaikams tapti stribais. Partizanai nakvojo darinje. Tai buvo po mio prie Dubysos, kai partizan nelaisv pateko ir strib. T kart Akmens kaime, pas Lu ir aplink gyvenanius kaimynus, dienojo apie 50 partizan, kurie kartu su J. emaiiu vakarop patrauk Zboriznos (Boriznos) mik ( pietus nuo Akmens, vakariau nuo aiginio). Vliau sodyboje lankydavosi ir kiti J. emaiio brio partizanai. Kaip prisimena eimininko dukra Juzefa Lukoeviit, J. emaitis buvo mandagiausias i vis pas juos usukdavusi kovotoj. Vliau ioje sodyboje bunker buvo sireng Kstuio apygardos, kuriai vadovavo J. emaitis, ebenkties rinktins Algirdo brio partizanai (veik iluvos valsiuje tarp iluvos ir aiginio bei toliau link Dubysos). Jis buvo P. Lukoeviiaus-Luo tvarte negilus (neaukta patalpa), pritaikytas keturiems monms, su lentynomis ginklams, dokumentams sudti. Ventiliacijos angos tvarto iorje buvo prie pat ems. Bunkerio ang deng sunkus dangtis. I vidaus j pakeldavo tik stiprus vyras, o i iors eimininkas atidengdavo specialiu lautuvu. Bunkeryje 19491950 m. iem gyveno ryinink Stanislava ickut-Snaig (Orvilien). 1993 m. ji pasakojo apie to meto vykius. 1950 m. vasario mn. brio vyrai isiruo aigin, o ji buvo nualusi kojas, tad likusi bunkeryje.
31
Turjo kulkosvaid ir tris granatas. Vyrams ijus, kit dien sodyb usuko rus kareiviai. j tvart, jie m visur tikrinti. Staiga pro bunkerio, kuriame slpsi partizan, lub lentas visai alia jos galvos kyteljo metalinis strypas. Daugiau toje vietoje nedr. Bunkerio kareiviai nesurado. Taiau kit nakt staiga prasidjo atlydys, pliaup lietus. Tvartas stovjo lomoje, ir pro ventiliacijos angas ms bgti vanduo spariai sm bunker. Ryinink dangio pakelti negaljo, kilo pavojus nusksti. Paryiui ang atvrs eimininkas j igelbjo. Su ginklais, dokumentais ir kita manta partizan ulipo tvarto pastog, siraus iaudus. O nakt vl pradjo stipriai alti. lapiais drabuiais buvo nepaprastai alta, taiau pavojus nebuvo prajs. Grus vyrams, apsemt bunker, kurio kareiviai jau iekojo, teko skubiai apleisti, ieiti i Luk sodybos. alt nakt partizanai nakvojo mike, per kar sprogusio sviedinio iraustoje duobelje krendami lauel. Ryinink vl peralo, prasidjo inkst udegimas. Sunkus buvo jos ir kit partizan kelias.
iluva
1942 m. vasar su eima i Kauno tvik grs J. emaitis ruden pradjo dirbti iluvoje ems kio kooperatyvo vedju (dirbo iki 1944 m. kovo mn.). Ten turjo ir but. Hitlerins okupacijos metais lietuvi antinacin rezistencija, kurios tikslas buvo laisva ir nepriklausoma Lietuva, stiprjo. J. emaitis iluvoje vadovavo valsiaus komitetui, dalyvavo aktyvi iluviki Vytauto Didiojo auli sjungos kuopoje, telk mones Lietuvos laisvs armijos brius. Drauge su iluvos ir Raseini rezistentais padjo leisti ir platinti pogrindio laikraius laisv! ir Nepriklausoma Lietuva. 1944 m. pradioje br iluvos vyrus Vietin rinktin: susirinko apie 150 moni, kurie stojo jo vadovaujam 310-j batalion. Vokieiams iblakius rinktin, J. emaitis gro iluv, ia nelegaliai gyveno, su pogrindininkais svarst, kaip organizuoti pasiprieinim artjant sovietiniam reimui. Kaip ir visoje Lietuvoje, nuo 1944 m. rudens iluvos apylinki partizanai (iluvosTytuvn brys), taip pat mokytojai ir moksleiviai prieinosi okupacijai. iluvos miestelio inteligentij, moksleivius, ypa nuo 1948 m., sek MGB agentai. Nemaai moni buvo represuota. Tai mena ir iluvos kalinimo pastat memorialas. iluvos pakratyje esaniame mikelyje sovietiniais metais buvo ukasta 11 partizan. Buvusio politinio kalinio Jono Buinsko lomis ir rpesiu toje vietoje dabar pastatytas paminklas. 1994 m. lapkriio 26 d. iluvoje buvo ikilmingai pamintos partizan vado generolo Jono emaiio 85-osios gimimo ir 40-osios mirties metins. Jose dalyvavo vado snus Laimutis emaitis, J. emaiio bendrayg, buvusi partizan, Juz Likut.
32
1996 m. liepos mn. iluvoje buvo pastatytas spdingas koplytstulpis Jono emaiio atminimui aminti. iluva tapo tarsi jo gyvenimo ir veiklos simboliniu epicentru. I iluvos, pavaiav apie 4 km pietus link Kaulaki, sukame il mik. Partizans S. ickuts-Orviliens ir kit liudijimu, mike buvo didel aiktel, kur partizanai anksiau atlikdavo vairius kovos pratimus. 1950 m. birelio 13 d. susirinkus apie 200 partizan, atvyko ir pats apygardos vadas Jonas emaitis. Prasidjus susirinkimui, buvo suimtas ir nuginkluotas brio vadas S. Nacas. J, suri rankas, dvi valandas tard. S. Nacas buvo apkaltintas idavyste. Suimtas buvo ir kitas to brio partizanas Antanas Keparutis, kuris tardomas prisipaino ess KGB agentas: jis per susiaudymus nusukdavo kepurs snapel ant pakauio, kad rusai atpaint. Vakarais A. Keparutis ieidavo i brio (j vien ileisdavo vadas S. Nacas) ir sutartoje vietoje kagbistams palikdavo informacin ratel. tariamus partizanus apklaus pats apygardos vadas J. emaitis. Paaikjo, kad soviet saugumas A. Keparuiui buvo paveds prasiskverbti partizan vadovyb. inios apie idavikik jo veikl pasiek i apygardos tabo, nes soviet saugume dirbo pogrindinink. Susirinkime partizan teismas A. Keparuiui ir S. Nacui u idavyst skyr mirties bausm. Taigi il mike buvo partizan kovos pratim, susirinkim ir mirties bausmi idavikams vykdymo vieta.
J. emaiio tvik Kiaulininkai

pietus nuo il miko J. emaiio tvik. I kelio pasukus dein, perjus pailg kalv, galima apirti buvusios sodybos viet, kuri yra vakar pusn besileidianio laito pradioje. Dabar ten arimas. Nuo ios kalvos atsiveria puiki apylinki slni, kalv ir mik panorama. Prie kar tviks sodyboje Kiaulininkuose eimininkavo Jono emaiio tvo brolis Antanas. Tvas Jonas Taurags ir Kretingos regionuose dirbo valstybiniu paangios gyvulininkysts instruktoriumi, vertsi pienininkyste, o 1936 m. vl gro pas brol Antan iluvos valsiaus Kiaulinink kaim. ia nusipirko ems ir tviks k padidino iki 24 ha. Pasistat nauj trob iame eimos lizde ketino nugyventi likus gyvenim. Ilikusi nuotrauka (19381939 m.): J. emaitis su tvu, motina, dde Antanu, seserimi Kotryna ir svainiu Rapolu Juka prie tv namo priekarin eimos idil. Jonas emaitis lankydavosi gimtinje tarnaudamas Lietuvos kariuomenje, ilgiau joje apsistojo vokiei okupacijos metais. Nuo 1942 m. dirbo iluvoje, 1944 m. vasar, hitlerininkams iblakius Vietin rinktin, vl gro Kiaulininkus. Artjant front ir soviet kariuomen pasitiko tvikje.
33
Jau 1944 m. rugsjo pradioje NKVD unugario dalini tarnyba apie J. emait teiravosi kaimyninje sodyboje. is m slapstytis tolliau, taiau artjant iemai vl gro tvik. Namuose sireng slptuv (po erdviu namu buvo dideli rsiai), palaik ry su besislapstaniais Lietuvos karininkais. NKVD kareiviai atkakliai iekojo J. emaiio. eima aikino nieko apie j neinanti. 1945 m. saus, per antrj apsilankym, kaip svainis R. Juka liudijo 1989 m. partizan kov istorikei N. Gakaitei, J. emaiiui padjo dd Antanas, kai kareiviams neatidar nam dur, kol Jonas nepasislp. Sausio pabaigoje slptuv pas kpt. J. emait atvyko LLA karinink grup ir pasil vadovauti jos partizanams. Jis dar lkuriavo, nes buvo susaistytas ankstesniais pogrindio ryiais, rpinosi monos Elenos, kuri pateko NKVD rankas, likimu. I ten pabgusi, ji su sneliu slptis ivyko Kaun. 1945 m. balandio 23 d. namus atjus LLA organizatoriams, J. emaitis prisiek ir tapo ios organizacijos nariu. Birelio 2-osios nakt, atsisveikins su tvais, J. emaitis, lydimas keli partizan, ijo partizan br stojo kovotojo dl Lietuvos ilaisvinimo keli, kuriuo jo iki pat mirties. Jonui ijus partizanauti, stribai sum tv. Nusive iluv, ne kart j smarkiai mu, reikalaudami iduoti sn. Nebepakeldami toki patyi ir kankinim, tvai slapta pasitrauk Palang, po to slpsi pokario Klaipdos griuvsiuose, invalid namuose. Dar nenugriautuose tv namuose paskutin kart J. emaitis drauge su pora kovotoj apsilank 1946 m. lapkriio 25-osios nakt. Ir pamat, kad, nors namai dar nebuvo visikai apleisti (juose tebegyveno naujakurys), nieko i ankstesnio gyvenimo nebelik. Neberado jis ir iekom daikt (uniforminio varko, kur ketino atiduoti jaunam partizanui A. Vazniui-Algiui), nes visk buvo igaben stribai. Neutruks tvikje, J. emaitis patrauk aiginio miko link. Mikas dabar tapo jo aminais namais. Vliau sodyba Kiaulininkuose buvo idraskyta (nam stribai nugriov, ive ir pastat Tytuvnuose), sunaikinta melioracijos darb, pamirta. J. emaiio tviks sodybos viet, sod dar prisimin buv J. emaiio kaimynai, ir iandien gyvenantys netoliese, kitoje kelio pusje, Kiaulininkuose, Onut ir Antanas Stasaiiai. A. Stasaitis mintos kalvos dirvone parod apytiksl jos viet (2008 m. spal), papasakojo, kaip ikast duob buvo sustumti sodybos likuiai. i reikminga istorin memorialin vieta J. emaiio tvik bus paymta partizan atminim aminaniu enklu. Simbolika, kad nuo Kiaulinink J. emaiio, garsaus XX a. vidurio laisvs kovotojo, tviks tik u 7 km (tiesia linija) pietryius yra Pasandravys ymaus tautos adintojo poeto Maironio gimtin (greta ir jo
34
tvik Bernotai). J. emaitis suprato Maironio patriotizmo reikm. Sunki valand, ramindamas susigraudinusi ryinink, artimiesiems yra saks (Kazimieros Raimaits-Stankiens liudijimu): Nereikia, aaromis niekam nepadsi. Kiekvienas, kaip gali, taip kovoja. Maironio kaimynai juk esame, prisiminkim, koki meil Tvynei jis turjo, ir bus lengviau. Nuo Kiaulinink apie 12 km pietryius, deiniajame Dubysos krante, jos ir Alkupio santakoje (apie 9 km rytus nuo Raseini), Pakapurnio kaime artimiausio J. emaiio bendraygio, ymaus partizan organizatoriaus Petro Bartkaus-adgailos gimtin (pastatytas paminklinis akmuo) (r. toliau). I Kiaulinink vykstame atgal iluv, pro j pasukame link Lyduvn. Deinje kelio pusje, u trij kilometr nuo jo, Palapii mike netoli Pyragi, vakarus nuo iluvos
1946 m. liepos 6 d. PalapiiPyragi mio vieta

ia i minto Sandravos miko persikl J. emaiio vadovaujamas ebenkties rinktins branduolys ir sikrs rinktins tabas pradjo spausdinti laikratl Alio (tiraas 2025 egz.). Stovykl partizanai reng dviej lygi: kalno papdje abipus kelio buvo 14 bunkeri, apsupt giliais (mogaus aukio) apkasais su kulkosvaidi lizdais. ia isidst Vinco Lazdausko-Virgio brys. Kalno virnje gerai umaskuota auktutin stovykla 13 bunkeri, 11 kulkosvaidi lizd. iose pozicijose sitvirtino iluvikiai P. Morkno brys, kur sudar daug uniformuot kovotoj. Taigi i viso buvo rengti 25 kulkosvaidi lizdai, i kuri buvo galima apaudyti visus kalv vedanius takus. Vienais duomenimis, stovykloje buvo apie 2530 moni. Partizan ryinink Novogrockien teig, kad joje nuolat gyveno apie 80 partizan. Prie liepos 6 d. m i j 30 moni buvo ivyk vykdyti vairi uduoi (A. Vaivila). Partizan J. Likut prisimena, kad abiem briams vadovavs karininkas J. emaitis dvjo Lietuvos kariuomens uniform be antpei. Auktutinje stovykloje jis buvo sirengs atskir bunker, kuriame turjo radij, klaussi Vakar radijo stoi, raomja mainle spausdino sakymus, informacijas, radijo stoi suvestines. Vakarais ateidavo ir kitus bunkerius, pasakodavo, k girdjs per usienio radij. Ramino: Laukiam Vakar pagalbos. Turkim vilties. J. emaitis dar malonaus, velnaus mogaus spd. Palapii mike j du kartus aplank mona. Vienas i gyvenamj bunkeri buvo gana erdvus, medinmis grindimis. Jame stovjo miegamieji gultai, stalas, gelein plytel valgiui ruoti. Slptuvs gale umaskuotas langelis. Netoli bunkerio vyrai buvo net sireng skersin (turnik) manktintis. ia gegus vakarais girddavosi iluvos banyioje vykstani pamald giesms. ia, Palapii mike, par35
tizan eiles buvo priimami nauji kovotojai. Jie prisiekdavo, sipareigodavo nepasiduoti, nepabgti, neiduoti. I mike surinkt zuikio kopst buvo verdama sriuba. alia bunkerio sirpo emuogs, bet knibdjo gyvai. Rpindamasis maistu, brys kart buvo upuols Skaraitiks kaimo parduotuv. Sviesto partizanai gaudavo upuol Tytuvn geleinkelio stot j i iluvos pienins gabenanius darbuotojus. Viena Jukaii kaimo gyventoja danai atnedavo medaus. Pyragi kaimo moterys kepdavo duon, skalbdavo partizan baltinius. Kovotojai maudydavosi kininko Renio pirtyje. Palapii stovykl ateidavo ir iauli brio partizan. Taip gyventa iki liepos. 1946 m. liepos 5 d. suimtas ir kankinamas partizanas enkavdistams parod stovyklos viet. Liepos 6 d. partizanus atakavo 62 MVD kariuomens, Lyduvn geleinkelio stoties gulos kareiviai ir 15 strib brys. J. Likut pasakojo apie laikotarp. Iauo graus liepos 6-osios rytas, mikas aidjo nuo pauki bals. Ant geleins krosnels vir pusryiai, o dauguma brio (emutinio) vyr buvo ij yg. Stovykloje (emutinje?) buvo lik tik 5 partizanai. Sargyb stovyklos prieigose jo Petras Lukauskas. Apie 10 (ar 12) val. staiga nuaidjo sargybinio vis. Netrukus jis atbgo ir prane, kad stovykl supa rusai. I bunkerio ibgs J. emaitis liep visiems rengtis kautynms. alia bunkerio nuo karo buvo ilik apkasai. Ant j krato tuoj buvo pastatyti kulkosvaidiai. Greitai pasirod um emutin ir atakuojantys auktutin stovykl, isiskleid kovos rikiuote rus kareiviai. Partizanai prisileido juos kuo ariau ir pradjo audyti. Uvir mis, tratjo kulkosvaidiai, automatai, aidjo autuv salvs, sproginjo granatos, partizan mtomos emyn per berynl puolanius kareivius. Stipri ugnis neleido pajudti, tad jie slapstsi u kelm, medi kamien. Buvo girdti keiksmai, sueistj ir mirtanij auksmai ir dejons. Kautasi apie valand. ovini atsargos m sekti, o prieas per racij auksi pagalbos i Raseini, Kalnuj gul. Kautynms vadovavs J. emaitis dav komand vertis i apsupties netoli esani pelk, link Dubysos. Vos tik partizanai pakilo i apkas, dar nirtingiau m kalenti rus kulkosvaidiai. Vl teko slptis. Prieo kulka perov ant J. emaiio peties kabjusi planet, usikirto jo vokikas automatas... Surink visus kulkosvaidius ir kitus ginklus, partizanai antr kart oko i apkas ir puol nendryn. Tuo metu uvo j kulkosvaidininkas. Partizanai nukov (pagal enkavdist ataskait) 1 karinink ir 6 kareivius, 5 kareiviai buvo sueisti. uvo 1 partizanas. Isiver i apsiausties partizanai bgo link Viaii kaimo. Nuo kalvels buvo matyti keliu vaiuojanios karins rus mainos, kuriomis at36
vyko daugiau prieo kari. Diena jau krypo vakarop, ir jie nesiryo ukuoti miko. Partizanai maais breliais (78 mons) patrauk link Betygalos, Sandravos mikus, o J. emaitis su tabo grupe (15 partizan) aiginio mik (pietryiau nuo iluvos) ir pasiek Tyreli pelkes (vakariau nuo Tytuvn). Netrukus jose J. emaitis susitiko su iauli (Vytauto Didiojo) rinktins vadu J. Belaglovu-Algiu. Po PalapiiPyragi mio uimtoje partizan stovykloje prieui teko: 3 kulkosvaidiai, 1 automatas, 5 autuvai, 1 pistoletas, 23 granatos, 100 j sprogdikli, 3 327 vairaus kalibro ovini, 1 raomoji mainl, 1 radijo imtuvas, 28 vairios raketos, 8 kulkosvaidi dklai, 1 kulkosvaidio vamzdis, 50 rankovi antsiuv su enklu LLA (Lietuvos laisvs armija), tabo dokumentai. I paimt dokument enkavdistai suinojo, kad stovykla buvo ebenkties rinktins tabas, jam vadovavo Lietuvos kariuomens kapitonas Juozas eponis-Budrys ir Jonas emaitis-Darius. Po mio konspiraciniais sumetimais ebenkties rinktin buvo pavadinta erno, kiek vliau Savanorio vardu. PalapiiPyragi myje enkavdistai gavo ger atkirt. Todl vliau jie savo ataskaitose pabrdavo, kad negalima pulti partizan neturint aikios jg persvaros. Toliau vaiuojant iluvosLyduvn keliu pasiekiamas
Lyduvn mikas
Po paskutinio naktinio apsilankymo aiginio mike J. emaitis 1947 m. sausio mn. jau buvo Lyduvn mike. Nuolatins vietos, kur bt galjs sikurti tabas, rinktin neturjo pareignai nuolat buvo ygyje. O sovietin kariuomen ir toliau siautjo, suiminjo gyventojus. Nuo Lyduvn iaur (Kelms link) u 8 km, prie Laugalio gyvenviet, sukame kairn ( pietvakarius, link Gaili), mik. Pavaiav apie kilometr, kairje esaniu miko keliuku palei melioracijos griov pasiekiame keleli sankry, kurioje stovi Virtuk m menantis memorialinis Vyio kryiaus enklas (r. nuotraukas).
1945 m. liepos 22 d. Virtuk mis

Sovietin kariuomen 1945 m. vasar vykd plaius puolimus vadinamuosius mik valymus. Antroje liepos pusje smgis buvo nukreiptas Raseini apskrit, visai operacijai vykdyti sutelkta 5 800 kareivi. Liepos 22 d. NKVD kariuomen apsupo partizan stovykl Virtuk mike (apie 1112 km pietryius nuo Kelms ir iaurvakarius nuo iluvos).
37
Jame buvo apsistoj kapiton J. eponio ir J. emaiio vadovaujami 4 Vgls rinktins briai, 54 (atsiminimuose nurodomas ir kitas skaiius 68) partizanai (tarp j 5 moterys). Jie buvo sireng gerai tvirtint stovykl, isikas iedinei gynybai pritaikytus apkasus. Stovykl, apie kuri prane nipai, puol apie 1 500 kareivi ir strib. Partizanai skmingai atremdavo deimteriopai gausesnio prieo atakas. Mis tssi tris (kai kur nurodoma penkias) valandas. Apkasuose partizanai gynsi 6 kulkosvaidi, 24 automat, 14 autuv, pistolet bei granat ugnimi, taiau greitai baigsi oviniai. Prieui gijus persvar, Vgls rinktins kovotojai nutar trauktis ir isiver i apsupties iedo. Atsitraukim savanorikai deng gretimo Lioli miestelio vyrai. Kai baigsi ir j audmenys, visi 9 uvo didvyri mirtimi. I viso uvo 15 partizan (tarp j 3 moterys): Gailius-Berankis, Globys, Jankauskas-irgas, Kelms gimnazistas Jankauskas-Katinas (20 met), P. Markeviius-Pranckus, Roanskas-Banys, Rudis-Stumbras, Venslauskas-Balandis, Lydys, Vyturys, tabo ryinink Janina Elzbergait-Lelija (20 met), gydytoja Janina epait-ibut, GailitVover (20 met) ir kiti, 2 buvo sueisti. uvusij knus okupantai nuve Raseinius ir iniekino prie paminklo emaitis. Partizan nuomone, iame myje uvo daug sovietini kareivi ir j talkinink. Apie m vienam i atsiminim autori, tuo metu Vidukls partizan brio, vliau traukto ebenkties rinktin, vadui S. Bubului yra pasakojs jo dalyvis kapitonas J. eponis. J. emaitis ir apie 30 vyr, nedami 3 sueistuosius, i Virtuk patrauk Vilkiki kaimo link, apsilank Rinkeli kaime, pietryius nuo iluvos (apie 1618 km einant tiesiai nuo mio lauko), ir sikr iemai Sandravos miko pelks saloje. Virtuk miko mis su ekist kariuomene parod, kad partizanams pozicinis karas su gausia okupacine kariuomene yra nepriimtinas. J. emaitis suprato reorganizacijos nedidelius brius btinyb, nes tokius dalinius prieui bt sunkiau aptikti. I Virtuk miko vykstant atgal pro Laugal, vl padubysiu pro Lyduvnus iki iluvosRaseini kelio, pervaiavus per Dubysos tilt, kelio deinje matyti
Bedani mikas (dab. Dubysos regioninis parkas)

Jis dar vadinamas (pagal kitos vietovs vietovard) ir Velpesi miku. Btent mik 1945 m. birelio pradioje, paliks tvik, atvyko J. emaitis kartu su LLA organizatoriumi P. Bartkumi. ia bazavosi psk. J. Venclausko ir Vileikio briai (apytiksliai 25 partizanai). Susitikus su kpt. J. eponiu i naujo buvo sudarytas Vgls rinktins tabas. Vadu liko J. eponis, tabo virininku buvo paskirtas kpt. J. emaitis-Darius, Organizacinio skyriaus
38
vadu ir Ryi skyriaus virininku ltn. P. Bartkus. Vgls rinktin sudar 1520 partizan brys, veiks iluvos valsiuje, kitas apie Lyduvnus, 10 partizan brys iluvosTytuvn valsiuose, prie Dubysos 1520 partizan brys, rinktins tabo apsauga. Apie 60 kovotoj (4 briai) rinktinje daugelis nebuvo tarnav kariuomenje, nemokjo naudotis ginklais, neprat prie karikos drausms. ia buvo mokomi kovotojai, kuriami norminiai dokumentai. ebenkties rinktins vadai J. eponis ir J. emaitis ileido kelet sakym drausmei, stovykl apsaugai utikrinti ir kt. Ypa siekta, kad briai nesielgt savavalikai bausdami idavikus, kolaborantus, kad bausmes vykdyt tik gav ratik rinktins vado leidim. Taigi nuo pat veiklos pradios dtos pastangos, kad nebt vykdomi nepagrsti nuosprendiai. Bandydamas sujungti besislapstani asmen grupes, ebenkties rinktins tabo branduolys jau birelio mn. i Bedani miko persikl ariau iauli, sireng stovyklas Kelms valsiaus mikuose.
Raseiniai
1921 m. Jonas emaitis Raseiniuose baig 1-j valstybins gimnazijos klas, ia moksi ir toliau. 1926 m. baigs 6 gimnazijos klases, ivaiavo Kaun, stojo Karo mokykl. Karo metais, dirbdamas iluvoje, jis atvaiuodavo Raseinius, kooperatyve gaudavo pogrindio spaudos. ia J. emaitis susitiko su gen. S. Zaskeviiumi, kuris nurod kurti nepriklausomus nuo vokiei okupacins valdios Laisvs auli brius. 1943 m. ruden stoti i pogrindin organizacij buvo pasilyta ir Raseini apskrities virininkui P. Guaiiui, jam pavesta palaikyti ry su J. emaiiu. iluvos patriotai seninas P. Mockus, J. emaitis ir kiti, apie 1520 moni, stojo P. Guaiio kuriam Vytauto Didiojo auli sjungos kuop. Formuojant Vietin rinktin, J. emaiiui buvo pavesta burti iluvos ir Tytuvn vyrus. Antrosios sovietins okupacijos metais, nuo 1944 m. pabaigos, Raseini apskrityje kovojo 19 partizan bri, 2 000 moni (matyt, skaitant ir neginkluotus asmenis). i kov sitrauk ir J. emaitis ir ne savo svar indl. 1995 m. liepos 22 d. Raseiniuose buvo surengtos ikilms (Vidukls partizan brio vado Stepono Bubulo ir Raseini politini kalini iniciatyva) Virtuk mio 50-meio sukakiai ir Kstuio apygardos laisvs kovotojams paminti. vakarus nuo Raseini, kelio kairje, ties Dumikiais, Vedecko uolyne, sovietins okupacijos metais buvo ukasta per 100 Kstuio apygardos partizan. Dabar ia rengtas memorialas, paminkliniai duobi kontrai.
39
Raseini kapinse tarp kit Lietuvos partizan palaidotas ir kpt. Juozas eponis-Tauragis, gims 1907 m. liepos 22 d. Dumikio kaime, Raseini apskrityje. 1929 m. J. eponis baig Raseini gimnazij, 1931 m. Karo mokykl, gijo jaunesniojo leitenanto laipsn. 1935 m. jam buvo suteiktas leitenanto, o 1939 m., baigus Artilerijos karinink kursus, lapkrit kapitono laipsnis. 1940 m. rugsjo 24 d. J. eponis buvo paskirtas Raudonosios armijos 619-ojo artilerijos pulko baterijos vadu. Kilus Vokietijos ir SSRS karui, i jos pasitrauk: armija paliko Pabrads poligon. 1944 m. Vietins rinktins 309-ojo bataliono 2-osios kuopos vadas. Vokieiams j likvidavus, kur laik slapstsi. J. eponis vienas pirmj emaitijos partizan organizatori, LLA Vanag padalinio (Raseini apskrityje) vadas, vliau Kstuio apygardos ebenkties ir Vaidoto rinktini vadas, pirmasis J. emaiio partizanins kovos mokytojas, kartu vadovavs Virtuk myje, uvs susisprogdins enkavdistams apsupus sodyb 1948 m. sausio 16 d. Ariogalos valsiuje, Pagausanio kaime (Juodaii apylink). Partizan vadovyb jam suteik Laisvs kov karygio vard. 1998 m. J. eponiui buvo suteiktas majoro laipsnis (po mirties). Raseiniuose gim (1923 m. birelio 13 d.) ir gyveno J. emaiio bendraygis partizan kapitonas Antanas Bakys-Germantas. 1941 m. baig gimnazij. 1944 m. Vietins rinktins karys. Pasibaigus karui mokytojavo pradinse mokyklose. Buvo suimtas, paleistas dar kur laik dirbo Raseini gimnazijoje, o 1947 m. lapkriio mn. ijo mik. Partizan Vaidoto rinktins, nuo 1949 m. birelio Kstuio apygardos, nuo 1951 m. LLKS Jros srities vadas. LLKS prezidiumo sekretorius, nuo 1952 m. sausio 30 d. J. emaiio pavaduotojas. Slaptos, vis Lietuv apimanios, jaunimo organizacijos Vyi sjungos krjas. Lanksi J. emaiio bunkeryje imkaii mike. Didvyrikai uvo 1953 m. sausio 17 d. Kelms rajone. Raseini krato istorijos muziejuje nuo 1995 m. veikia Kstuio apygardos partizanams skirta ekspozicija. Joje yra J. emaiio paskutins vadaviets imkaii girioje maketas, kur kuriant remtasi ir Elenos Palubeckaits, kartu su J. emaiiu buvusios brolio bunkeryje paskutinje J. emaiio vadavietje, liudijimais. Eksponuojami ir kai kurie joje rasti daiktai (r. fotonuotrauk).
J. emaiio bendraygio Petro Bartkaus-adgailos, poeto Alkupno, gimtin

Apie 9 km rytus nuo Raseini, Pakapurnio kaimo (miko) pakratyje, Dubysos deiniajame krante, ten, kur teka Alkupis, yra ymaus partizaninio judjimo vado, artimiausio J. emaiio bendraygio, kaip rayta
40
1995 m. pastatytame paminkliniame akmenyje, LLKS Prezidiumo nario, Lietuvos partizano, poeto Alkupno, majoro Petro Bartkaus (19251949 m.) gimtin. Kovos keli P. Bartkus pradjo 1944 m. su ginklu rankose gindamas gimtj kaim nuo raudonj partizan. Antrosios sovietins okupacijos pradioje pasitrauks mik, kovojo ir organizavo rinktines visoje emaitijoje, umezg ryius su Dainavos ir Tauro apygardomis. Talkino J. emaiiui. LLKS deklaracijos bendraautoris, jos prezidiumo sekretorius, nuo 1948 m. balandio Prisiklimo apygardos vadas. Kaudamasis uvo 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio rajone, Upelki mike. uvusieji buvo iniekinti Radvilikio MGB kieme, suversti apleist ulin. Atkrus nepriklausomyb, perlaidoti Radvilikio kapinse. Po mirties P. Bartkus apdovanotas Laisvs kov kryiumi su kardais, jam suteiktas Karygio garbs vardas. Partizan vadas, poetas Alkupnas (gimtin prie Alkupio, senovs ventupio), sukr eiles Tvynei (1945 m. gegu): Dl Tavs, o Tvyne, iandien a kovoju, Dl Tavs, dl Tavj vaik! Dl Tavs ir gyvyb statau pavoj, Tavo laisvei tuo keli grindiu. <...> Bet vis tiek nei kovos, nei varg a neboju, Nes Tave, o Tvyne, myliu! (Leidiniuose Laisvs kovotojams; Kovos keliu engiant, 1991) Pakapurnio kaim pas Stulgaiius usukdavo ir J. emaitis. Jis taip pat lankydavosi kitose vietovse pietryius nuo Raseini: Kubetkikiuose, kiek pieiau nuo Girkalnio Pakalnikiuose. Nuo Raseini vaiuojant Ervilko keliu, u autostrados, pravaiavus Gervins, Ber gyvenvietes, kairje kelio pusje, u lynos upelio, yra Auktalynio kaimas (Raseini valsius). Auktalynyje prie miko Kstuio apygardos ryininks Eleonoros Grigalaviits gimtin ir tv namai. ia danai ueidavo partizanai, vykdavo j pasitarimai. Nuo 1945 m. pavasario E. Grigalaviit buvo umezgusi ry su partizanais. Ji pasakojo, kad Jonas emaitis drauge su Juozu eponiu ir Algimantu Zaskeviiumi pas juos usuko po Virtuk kautyni ir apie jas daug kalbjo. Grigalavii namuose J. emaitis lanksi ne kart. Labai mgdavo papolitikuoti, pasikalbti su ryininks tvu. Buvusi ryi41
nink prisimena, kaip 1947 m. Velyk vakar pas juos atjs J. emaitis su grupe partizan visais tabo vyrais pareik, kad nuo ios dienos privalanti pasitraukti i nam ir pereiti pogrind, nes jie es iduoti. Partizan, dar legaliai gyvendama, gavo uduot nakia veimu perveti ginklus i Vidukls Raseinius. Atlikusi pavedim, ryte paliko namus. Po poros valand jos jau atjo iekoti! J. emaiio valgumas ir skubjimas pasiteisino. Bnant apygardos ryininke, E. Grigalaviitei teko gabenti J. emaiio dokumentus ir i Dukto miko (pietryiau nuo iauli). 1947 m. baland J. emaitis ryininks namuose paliko pasaloje sueist (kulka suskald klubo kaul) savo bendrakeleiv, kartu vykus planuot apygard pasitarim, P. Bartk. Grus jo aplankyti suinota, kad uvo Kstuio apygardos vadas J. Kasperaviius. Taip klostsi gyvenimas ioje sodyboje prie kelio. Pavaiavus kiek toliau Ervilko link, ties poskiu link Vadgirio, prie Paupio miko
Giegiai 1947 m. gegus 2025 d. pasitarimo vieta

Netoli Auktalynio, prie keli sankryos, 2002 m. pastatytas stogastulpis su Vyio kryiumi ir rau (r. nuotrauk), kad Paupio (Paupins) mike (ia partizanai buvo sikr jau 1945 m. baland) ties Giegi (Ggi) kaimu 1947 m. gegus 2025 dienomis vyko Jungtins Kstuio apygardos vad pasitarimas. Jame dalyvavo apygardos skyri virininkai J. Jonulauskas, P. Bartkus, Lydio rinktins vadas H. Danileviius-Vidmantas, Savanorio rinktins vadas J. emaitis-Matas, irinktas apygardos vadu. Jungtin Kstuio apygarda buvo kurta 1946 m. rugpjiospalio mnesiais. Jos vadu irinktas aviacijos j. ltn. Juozas Kasperaviius. Taiau dl Markulio-Erelio idavysts prie Bataki atskleistame JKA tabo bunkeryje 1947 m. balandio 12 d. uvo apygardos vadas J. Kasperaviius-Visvydas ir adj. A. Bilinas-Diugas, kurie, sunaikin dokumentus, susisprogdino. Dabar naujai irinktam apygardos vadui reikjo i naujo burti tab, iekoti pareign. 1948 m. pavasar J. emaiio-Vytauto vadovaujamoje apygardoje jau buvo suformuotos kelios rinktins (Knygneio Biruts, Lydio Aukuro, Vaidoto). tabas buvo kurtas iaur nuo Krykalnio (Kuleikiuose). Tuo metu pltoti ryiai su kitomis apygardomis, suaktyvjo Laisvs varpo leidyba, bet partizan veiklos slygos 1948 m. tapo dar blogesns, uvo daug partizan ir j vad, buvo suimta nemaai partizan rmj, bet J. emaitis toliau dirbo savo organizacin darb. Nuo Giegi pro Vadgir atvykstame imkaii mik.
42
imkaii mikas paskutin J. emaiio vadaviet

Vyriausiasis Lietuvos partizan vadas J. emaitis imkaii mike (Kstuio apygardos Vaidoto rinktins Mindaugo brio vado J. Palubecko-Simo bunkeryje, apie 4 km pietryius nuo Pavidaujo) ibuvo pusantr met nuo 1951 m. lapkriio pabaigos iki 1953 m. gegus 30-osios sumimo dienos (atsarginis bunkeris buvo gretimame Pavidaujo mike). Ypa sunku buvo, kai 1951 m. gruodio pradioje jis tapo ligoniu. eimininks nata teko partizanei Elenai Palubeckaitei. Jos brolis Juozas rpinosi produktais ir ryiu, buvo asmeninis sargybinis. Elena prisiminimuose rao, kad valg virdavo primusu (kurio kaminas buvo ivestas pro ipuvus med) nakt, kad niekas nepastebt jokio dmelio. Vandens eidavo parsineti i netoliese tyvuliuojanio auktomis olmis apaugusio altinlio. Kai ten pasirodyti bdavo pavojinga prisnigdavo arba mike siautdavo enkavdistai, vanden semdavo i duobuts po laipteliais ikasto ulinlio. Maitinosi kukliai, nes net ir norintys padti mons, kolkiuose prispausti, maai k turjo. Produkt praydavo (arba pirkdavo) tik i gerai pastam, patikim moni. Kiekvien kart grtant bunker reikjo ypa stropiai naikinti pdsakus. Kai ruden prikrisdavo lap, mintas pdas Elena atsargiai uerdavo luotele. Laim, kad iem netoliese keliu vaiuodavo miko kirtjai, kurie akomis nuluodavo visus pdsakus. J. emait gydiusi gailestingoji sesuo Marija ilit ilgliau nepalikdavo ligonio. Buvo bijoma, kad ji, ijusi kaim, nebt suimta. M. ilits saugumieiai iekojo seniai. Tad ji eidavo tada, kai to btinai reikjo vaist. Bunkeryje nusistovjo tam tikra tvarka. Lauko reikalus atlikdavo nakt. Tualeto kibir inedavo ir ipildavo kelmo drev, kad nelikt pdsak. Bunker vdindavo atvr ang. medi paaknes buvo ivesti ventiliacijos vamzdiai, taiau ilgiau neatvrus vdinimo angos, slptuvje imdavo trkti oro. Nakt bdavo dirbama ir pietaujama, paryiais vintant visi guldavo poilsio. Pavakariais uksdavo, o sutemus kildavo prie darb. Ypa paskutin iem buvo sunku. Bunkerio gyventojai liko atskirti nuo pasaulio. Akumuliatorius isikrov, radijas nebeveik. ibal taup, lemp degdavo retai. Pasnigus beveik neieidavo i bunkerio, bijojo palikti pdsak. O bunkeris, J. Palubecko duomenimis, tebuvo 2x3 m ploto ir apie 1,80 m aukio. Taip net igyventi buvo labai sunku, o aplink vis labiau siautjo MGB agentai ir nipai. Taiau vilties iburlis neugeso. Tuo metu sovietinio reimo vykdytojai dar labiau suaktyvino nip veikl, dar nirtingiau persekiojo ir kankino mones, kol nustat J. emaiio veiklos region imkaii girioje. Buvo sutelktos aplinkins sovietins agentrins pajgos, tiriamos net moksleivi antisovietins bylos, verbuojami nauji agentai, vykdomos ma43
sins operacijos vietos mikuose, ypa imkaii, ukuojami itisi j kvartalai, laikomi po por par apsupti kareivi grandinmis, apjuosti signalizacijos vielomis. I vilioto pasal ir klastingai suimto J. Palubecko kankinimais igavus duomenis apie J. emaiio bunkerio viet, buvo surengta karin operacija. Raseiniuose ir Jurbarke sutelkta vidaus kariuomen, parengtas specialios paskirties brys, kuris turjo turmuoti bunker, smogikai, NKVD ekistai, tarnybiniai unys. ios pajgos imkaii mike tamsoje apsupo bunker. Apie 11 val. bandyta siverti pro jimo ang. Pro vdinimo ang sviedus specialias granatas, jame buv mons buvo apsvaiginti dujomis. Taip be smons, sueisti granatos skeveldr, i bunkerio kabliais buvo itraukti J. emaitis, partizans medicinos sesel M. ilit ir E. Palubeckait. Suritomis rankomis jie buvo iveti Vilni kalinti ir tardyti. I bunkerio buvo paimtas automatas, 3 pistoletai, granata, 150 ovini, ten saugota korespondencija. Taip nurodoma vlesniame LSSR MVD rate SSRS MVD vadams L. Berijai ir S. Kruglovui (LKA, t. 13, p. 190). O 1953 m. gegus 30 d. akte, suraytame ia pat, imkaii mike, paimti ginklai aprayti tiksliau, audmen nurodyta daugiau: 1 ekikas automatas koda; 3 io automato dtuvs; 2 granatos F-1; 204 ekiko automato oviniai; 3 pistoletai (i j 2 Valter); 6 pistolet dtuvs; 52 autuvo oviniai; kompasas; dokumentai; laikraiai (LYA, f. K-1, b. b. 33960/3, t. I, l. 19). J. emaiio archyvas buvo ukastas netolimame Lapgirins mike. ia cinkuotose dse partizanai laik ir ovinius. Paskutin J. emaiio vadaviet bunkeris imkaii girioje tapo laisvs kov atminimo memorialu. Iki 1995 m. lapkriio 26 d. atminimo ikilmi p. Alfonso ulco iniciatyva, padedant apylinki gyventojams ir Kauno VRM 1-ojo pulko kariams, J. emaiio-Vytauto bunkeris buvo atkurtas. Greta pastatytas i memorialin viet ymintis paminklinis akmuo. Nuo miko emins apie 10 km rytus yra
imkaii miestelis
ia tuo metu, kai vyko minti vykiai, buvo dislokuotas sovietinis kareivi dalinys, kurta strib bstin. Greta mikelio, pakratyje, pastatytas paminklas akmen piramid uvusiesiems dl Lietuvos laisvs 19451957 m. Paminklo ploktje ivardyti daugiausia Vadgirio regiono gyventojai, bet jis mena ir neinomus, mike vrims sudraskyti imestus, neatpaintus, per tardymus nukankintus partizanus. Strib duomenimis, taip buvo pasielgta su madaug 70 moni. Lietuvos partizan vado atminim puoselja ir imkaii pagrindin mokykla, kuriai 2007 m. spalio 25 d. buvo suteiktas Jono emaiio vardas.
44
GEN. J. EMAIIO-VYTAUTO KOV ATMINIMO KELIAS
45
46
47
JONAS EMAITIS
Nepriklausomos Lietuvos karininkas Jonas emaitis. XX a. 4-ojo de. pr.
Jonas emaitis (i kairs treias) prie Karo mokyklos su draugais Petru Ulinu, Simanu Adamoniu ir Stasiu Zablockiu. Kaunas, 1928 m. 48
Jonas emaitis (1946 m. rugsjis)
Jonas emaitis (stovi viduryje) sesers Kotrynos Jukiens sodyboje su tvais ir giminaiiais. Apie 1939 m. 49
MNAIIAI
Memorialo dalis, priekyje Jono emaiio kryius (2008 m. nuotr.) 50
Sodyba Mnaiiuose, kur 1949 m. vasar vyko partizan vad suvaiavimas
Mnaii memorialas 51
Mnaiiai. Paminklin lenta
Vakar Lietuvos (Jros) srities vadovyb. Antras i kairs LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas gen. J. emaitis-Vytautas. Apie 1949 m. (Genocido auk muziejus). Nuotrauka i leidinio U laisv ir tvyn (2004 m.) 52
LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. aktas dl partizan generolo laipsnio suteikimo Jonui emaiiui
53
54
Lietuvos laisvs kovos sjdio (LLKS) 1949-02-16 deklaracija, priimta partizan vad suvaiavime, vykusiame Mnaii k., Radvilikio r. (Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3 T. 10, l. 227) 55
Lietuvos laisvs kovos sjdio statutas (1949 m. vasario mn.), 1953-11-05 rastas Lapgirins mike, bidone su kitais J. emaiio partizan dokumentais (mainratis, 10 l.; LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3 T. 12, l. 57-66) 56
Lietuvos laisvs kovos sjdio Baudiamasis statutas (1949 m. spalio 11 d.), rastas 1953-11-05 Lapgirins mike kartu su kitais partizan dokumentais (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3 T. 12, l. 73) 57
ILUVA
Koplytstulpis gen. J. emaiiui iluvoje. Aut. tautodailininkas Adolfas Turauskas, 1996 m. 58
J. emaiio bareljefas (2008 m. nuotr.) 59
Paminklinis akmuo nukankintiems iluvos apylinki partizanams prie ilikusi kaljimo pastat, iluva, 1996 m. (2008 m. nuotr.)
60
Paminklinio akmens fragmentas. iluva
61
TVIK
Tvikje su tvais ir eima. J. emaitis deinje. Kiaulininkai, apie 19381939 m.
Partizan vado tviks sodybviet rodo buvs emaii kaimynas Antanas Stasaitis. Kiaulininkai (2008 m. nuotr.) 62
Doc. R. Batra ir A. Stasaitis nustato J. emaiio namo viet
J. emaiio tviks memorialo vizija 63
VIRTUKAI
Paminklas uvusiems partizanams 1945 m. liepos 22 d. kautynse Virtuk mike atminti (2008 m. nuotr.) 64
Paminklo fragmentas
65
Paminklo fragmentas
66
Paminklo fragmentas
67
RASEINIAI
J. emaiio vadaviets maketas Raseini krato istorijos muziejuje
Daiktai i gen. J. emaiio vadaviets imkaii mike. Raseini krato istorijos muziejus 68
Paskutins gen. J. emaiio vadaviets imkaii mike (Jurbarko r.) maketas (1995 m., aut. J. Blaeviius). Raseini krato istorijos muziejus (2008 m. nuotr.) 69
GIEGIAI
Partizan vad pasitarimo 1947 m. gegus 2025 d. vieta Paupio mike prie Giegi kaimo. ia Jungtins Kstuio apygardos vadu buvo irinktas J. emaitis (2008 m. nuotr.) 70
Koplytstulpis kov ir auk atminimui gretimame Paupyje 71
IMKAIIAI
Karinai prie gen. J. emaiio-Vytauto vadaviets imkaii mike (2008 m. kovas) 72
Pagerbiamas gen. Jono emaiio-Vytauto atminimas (2008 m. nuotr.)
Gen. J. emaiio vadaviets bunkerio anga 73
LLKS Drausms statutas. Projektas. Pareng Viltis. 1951 m. gruodis (8 mainr. p.). Nemuno srities partizan vado S. Stanikio 1952-08-25 isistas J. emaiiui tekstas, paimtas 1953-05-30 imkaii miko bunkeryje suimant J. emait (LYA, f. K-1, apr. 58, b. 33960/3 T. 10, l. 15-23, 30, 4) 74
LLKS Drausms statutas 75
Gen. J. emaiio bunkerio imkaii mike 1953 m. gegus 30 d. turmo schema, planas ir pjvis. Sudar LSSR MVD 4-osios valdybos virininkas P. Raslanas 76
imkaii Jono emaiio pagrindins mokyklos salje minint 99-sias gimimo metines (2008 m. nuotr.)
Atsiminimais dalijasi J. emaiio dukteria Aura Vilkien 77
VILNIUS
KGB rmai J. emaiio kalinimo vieta. Genocido auk muziejus. 2008 m.
Paskutin Jono emaiio nuotrauka KGB kaljime (1953 m.) 78
Buvusio KGB vidaus kaljimo 1-oji kamera, skirta Jono emaiio-Vytauto ir Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui. Jono Vaitkaus nuotrauka. Genocido auk muziejus
Garbs sargyba KGB vidaus kaljimo 1-ojoje kameroje 2002 m. lapkriio mnes vykusio minjimo metu. Jono Vaitkaus nuotrauka. Genocido auk muziejus 79
Mes nemir LLKS spausdintas poezijos ir prozos rinkinys (1952 m., 48 p.), paimtas imkaii miko bunkeryje suimant J. emait ir kitus (LYA, f. K-1, apr. 58, b. 33960/3 T. 10, l. 58, 55) 80
Paties J. emaiio 1953-06-1220 rayti parodymai Apybraia apie pogrindio organizacij (LYA, f. K-1, apr. 58, b. 33960/3 T. 1, l. 54-63) 81
ATMINIMO AMINIMAS
1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1205 J. emaitis buvo apdovanotas Vyio kryiaus pirmojo laipsnio ordinu 82
NATO ali atstov delegacija prie gen. J. emaiio paminklo Vilniuje. 2008 m.
Paminklas J. emaiiui, atidengtas Palangoje 2004 m. lapkriio 28 d. Skulptorius Jonas Jagla 83
Lietuvos karo akademijoje ant ramovs sienos atidengtas gen. Jono emaiio bareljefas. 2009 m. kovas. Skulptoriai Liutauras Serapinas ir Mindaugas Bga
84
Jono emaiio atminimo aminimas

1991 m. rugpjio 22 d. Lietuvoje nutraukus LSSR KGB padalinio veikl ir Lietuvos Respublikos valdios institucijoms permus KGB archyvus, J. emaiio byla tapo prieinama tyrjams. Irykjo ir jo vaidmuo partizaniniame laisvs kare. 1995 m. paskelbta N. Gakaits studija Partizan vadas Jonas emaitis (1-oji, trumpesnioji, redakcija; didel monografija uvusij prezidentas, ileista 1998, 2005, 2007 m.). 1995 m. apie J. emait sukurtas dokumentinis televizijos filmas Ketvirtasis prezidentas (E. Ignataviius, J. Sabolius). 1996 m. iluvoje pastatytas koplytstulpis J. emaiio atminimui aminti (tautodailininkas A. Turauskas). 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. emaitis apdovanotas Vyio kryiaus I laipsnio ordinu. 1998 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. emaiiui pripaintas dimisijos brigados generolo laipsnis. 1998 m. lapkriio 20 d. krato apsaugos ministras Lietuvos karo akademijai suteik generolo Jono emaiio vard. 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim statym Dl Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos ir paskelb i deklaracij Lietuvos Respublikos teiss aktu. 1999 m. vasario 16 d. prie Krato apsaugos ministerijos Vilniuje atidengtas paminklas generolui J. emaiiui (skulptorius G. Lukoaitis, architektas M. Maiulis). 2004 m. lapkriio 28 d. atidengtas paminklas J. emaiiui jo gimtinje, Palangoje (skulptorius J. Jagla). 2007 m. spalio 25 d. J. emaiio vardas suteiktas imkaii pagrindinei mokyklai (Jurbarko r.). 2009 m. kovo mn. Lietuvos karo akademijoje ant ramovs sienos atidengtas gen. Jono emaiio bareljefas (skulptoriai L. Serapinas ir M. Bga)
85
altiniai ir literatra
Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3 T. 113 ir sekamoji byla (J. emaiio ir jo bendraygi bylos). Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 19401958 metais. V., 1996. Gakait N. Partizan vadas Jonas emaitis. Laivs kov archyvas. 13 t., 1995. Gakait N. Pasiprieinimo istorija. 19441953 m. V., 1997, 2006. Gakait-emaitien N. uvusij prezidentas. Jono emaiio biografija. V., 1998, 2005, 2006. Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai 19441953 m. Kaunas, 1996. Girdzijauskas P. Kovos tikslas Laisv ir Nepriklausomyb. Lietuvos laisvs kovos sjdio ginkluoto pasiprieinimo pabaig ir J. emaiio pamimo nelaisvn 50-met minint. Laisvs kov archyvas. 35 t., p. 1062131, 2003. Girdzijauskas P. Gen. J. emaiio gyvenimo ir kov biografija. Kardas, 2004. Ignataviius E. Ketvirtasis Lietuvos prezidentas? Dienovidis, 1995, Nr. 3, 4, 5, 12, 13; Aitvarai. Simono Staneviiaus bendrijos metratis. 6. K., 1998, p. 832. Kasparas K. Lietuvos karas. K., 1999. Kstuio apygardos partizanai. Aitvarai. Simono Staneviiaus bendrijos metratis. K., 1998. Kstuio apygardos partizano Bruklio dienoratis. Tada, kai uvom dl Tvyns. K., 1996, p. 162253. Kuodyt D. Jungtins Kstuio apygardos krimas (dokument rinkinys). Laisvs kov archyvas. 12 t. K., 1994, p. 564. Laisvs kovos 19441953 metais. Sudar D. Kuodyt, A. Kata. Lietuvos kov ir kani istorija. K., 1996. Matuseviius J. Jurbarko apylinki partizanai. V., 1996, p. 200225. Partizanai apie pasaul, politik, save. 19441956 m. partizan spaudos publikacijos. Sudar N. Gakait-emaitien. V., 1998. Partizan atsiminimai/ / Aitvarai. 6. K., 1998. Pocius M. Antisovietinis ginkluotas pasiprieinimas Lietuvoje 19441953 m.: represini struktr nuostoliai ir civilini gyventoj netektys//Lietuvos istorijos metratis 1997 metai. V., 1998. Steponaitis V. Laisvs kov aukos Piet emaitijoje. K., 1998. Stokus A. Vadgirys. K., 2006. Tininis V., Komunistinio reimo nusikaltimai Lietuvoje 19441953 m. III t. V., 2003. emaitis J.-Vytautas. Apybraia apie pogrindio organizacij nuo BDPS sulugimo iki pastarojo meto. Laisvs kov archyvas. 7 t., K., 1993, p. 7383.
86
Su trum pi ni mai
BDPS Bendras demokratinio pasiprieinimo sjdis CK Cen tro ko mi te tas JKA Jungtin Kstuio apygarda KGB Vals ty bs sau gu mo ko mi te tas (rus. Ko mi tet go su darst ven noj be zo pas nos ti) LYA Lie tu vos ypa tin ga sis ar chy vas LLA Lietuvos Laisvs Armija LLKS Lietuvos laisvs kovos sjdis LKA Laisvs kov archyvas LKP(b) Lie tu vos ko mu nis t par ti ja (bol e vi k) MGB Vals ty bs sau gu mo mi nis te ri ja (rus. Mi nis terst vo go su darst ven noj be zo pas nos ti) MTS Main traktori stotis MVD Vi daus rei ka l mi nis te ri ja (rus. Mi nis terst vo vnut ren nich del) NKVD Vi daus rei ka l liau dies ko mi sa ria tas (rus. Na rod nyj ko mi sa riat vnut ren nich del) PA Prisiklimo apygarda VLIK Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas VLKSO Vieningos laisvs kovos sjdio organizacija VRM Vidaus reikal ministerija
87
GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Romas Batra LIETUVOS LAISVS KOV VIETOS II knyga

Pilietinio patriotinio ugdymo mediaga
Atsakingoji redaktor doc. dr. Audron Petrauskait Kalbos redaktor Nijol Andriuien Maketavo Dalia ukaitien Virelio dizainer Laima Adlyt 2009-01-15. Tiraas 500 egz. Usakymas Nr. GL-20. Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, ilo g. 5A, LT-10322 Vilnius Spausdino Lietuvos kariuomens karo kartografijos centras, Muitins g., Domeikava, LT-54359 Kauno r.

Romas - Batura. .Lietuvos - Laisves.kovu - Vietos.ii - Knyga.2009.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Romas - Batura. .Lietuvos - Laisves.kovu - Vietos.ii - Knyga.2009.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

LIETUVOS LAISVS KOV VIETOS

Partizan generolas Jonas emaitis

UDK 947.45(075.8) Ba571

ISBN 978-9955-423-77-5 (2 dalis)

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Partizan generolas Jonas emaitis

Partizanins kovos pradia

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Partizan generolas Jonas emaitis

Vyriausiasis partizan vadas

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Partizan generolas Jonas emaitis

Visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas 1949 m. vasar

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Vyriausiosios vadovybs krimas

Partizan generolas Jonas emaitis

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

J. emaitis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizan generolas

Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Partizan generolas Jonas emaitis

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Partizanins kovos teistumas

Partizan generolas Jonas emaitis

LLKS statutai, apdovanojimai

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Partizan generolas Jonas emaitis

Okupant vykdomos represijos, trmimai

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Dvasinio pasiprieinimo svarba. Naujos kovos formos

Partizan generolas Jonas emaitis

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

J. emaiio eimos tragedija

Partizan generolas Jonas emaitis

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Tolesni J. emaiio ygiai

Partizan generolas Jonas emaitis

Vadaviets perklimo sunkumai

imkaii miko eminje

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Tautikumo isaugojimo svarba. Poiris jaunimo pogrindines organizacijas

Partizan generolas Jonas emaitis

Sovietinio reimo pokyiai

I. Generolo Jono emaiio gyvenimas ir kova dl Lietuvos valstybingumo

Partizan generolas Jonas emaitis

Nemarus laisvs siekis

II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias

Partizan generolas Jonas emaitis

Sandravos mike tvirtinta iemojimo stovykla

II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias

Partizan generolas Jonas emaitis

II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias

J. emaiio tvik Kiaulininkai

Partizan generolas Jonas emaitis

II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias

1946 m. liepos 6 d. PalapiiPyragi mio vieta

Partizan generolas Jonas emaitis

II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias

1945 m. liepos 22 d. Virtuk mis

Partizan generolas Jonas emaitis

Bedani mikas (dab. Dubysos regioninis parkas)

II. Generolo Jono emaiio-Vytauto ygi atminimo kelias

Partizan generolas Jonas emaitis