48

akcija
gi mes kvpuosime, jei namas bus toks sandarus ir nekvpuos? Esm, kad terminas kvpuojanti mediaga apibdina ne mediagos laidum orui, o jos laidum vandens garams. iltinimo mediaga privalo praleisti vandens garus, kad apiltintos drgnos konstrukcijos nesupt, nesupelyt, o galt lengvai iditi per iltinimo mediagos sluoksn. Per iltinimo mediag beveik tokiu pat greiiu praeina ir vandens garai, ir oras. Bet pastat konstrukcini mediag diuvimo procesas yra gana ltas, todl pakankamai gerai kvpuojanios iltinimo mediagos laidumas orui gali bti toks maas, kad t mediag galima priskirti prie sandari mediag. Pastat apiltinus pakankamai sandaria iltinimo mediaga, oro cirkulacij per atitvaras galima sumainti tkstanius kart. Tada enkliai sumaja ilaidos ildymui iem ir vsinimui vasar. O kuo gi kvpuojame mes sandariose patalpose? Judantis mogus per vien valand ikvpuoja 14 15 m3 oro. Jei pastato konstrukcij sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubini metr oro per valand. Akivaizdu, kad tai toli grau ne tokie oro kiekiai, koki reikia normaliam mogaus kvpavimui. Patalpas visvien reikia vdinti, jei nenorime susidurti su diskomfortu dl blogo kvapo, pelsiais ir sveikatos problemomis. Vdinimas neivengiamai susijs su ilumos nuostoliais, todl vdinti reikia tiek, kie btina. Btent nekontroliuojam oro sraut i patalp ineama iluma ir yra tas resursas, kur mes prarandame, iltindami pastatus nesandariomis iltinimo mediagomis. Dabartinje tradicinje statyboje labiau pasikliaujama ilumine vara. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastat atitvarini konstrukcij ilumins varos bt ne maesns u tokias: stogo 6,24 m2K/W, sien 5,25 m2K/W, grind 4,54 m2K/W. O realiai toks storas iltinimo mediagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dl didesns ilumins varos, o dl to, kad naudojamos iltinimo mediagos yra pakankamai laidios orui, ir netgi toks storas j sluoksnis nesugeba sulaikyti su iltu oru per jas ieinanios

akcija

49

ilumin vara ar sandarumas kas svarbiau? arba KAIP ILTINTI NAM

Nereikia bti ymiu ekspertu, kad galtum pasakyti: kuo storesni kailiniai, tuo iliau. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reikia, jog storjant kailiniams, iliau darosi todl, kad didja j ilumin vara? sivaizduokime padt, kai tarp kailini ir kno yra keleto centimetr oro tarpas. Turbt jau intuityviai jauiame, kad ilta tikrai nebus. Kno suildytas oras laisvai iteks pro apykakl, o jo viet uims altas lauko oras, reikalaujantis nauj energijos investicij. Reikia bus alta, nepaisant kailini storio ir j ilumins varos. Panagrinkime dar vien fakt. Alpinistai auktai kalnuose, kur oro temperatra nukrenta iki -30 C sugeba palapinje palaikyti +18 C temperatr sunaudodami minimalius energetinius resursus. O juk palapins sieneli ilumin vara paktikai lygi nuliui. Kaip prarandama iluma patalpose? Nuo ildymo prietais suils oras kyla vir ir sudaro didel slg patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per kiekvien nesandarum iltas oras su jga fontanais veriasi ior, kaip i kiauro oro baliono. Tuo paiu metu apatinje patalp dalyje susidaro oro iretjimas, ir per vairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose patalpas siurbiamas altas oras, kur vl reikia ildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumainti tik didinant atitvarini konstrukcij
2008 / 5

ilumos. Tokiu atveju ilumins varos norm didinimas ir iltinimo mediag sluoksnio storinimas lyg ir pasiteisina, nes duoda ilumos taupymo efekt. Ko gero kiekvienam, supratusiam io reikinio esm, klostosi ivada, kad io efekto prieastis yra ne ilumins varos padidjimas, o tai, kad dl storesnio tradicini iltinimo mediag sluoksnio iek tiek sumaja ilto oro nutekjimas per konstrukcijas, t. y. iek tiek padidja pastato sandarumas. Argi verta i patrankos audyti mus? ilumos taupym storinant tradicini iltinimo mediag sluoksnio stor galima prilyginti svarsi gamybai i vatos. Todl verta susitelkti sandarum utikrinani iltinimo technologij paiek ir j praktin taikym. Tada ir privatiems savininkams, ir valstybei investicijos statyb ir renovacij atsipirks kur kas greiiau, o ir pats iltinimas kainuot pigiau. Albinas Gailius Technikos moksl daktaras VGTU Statybos fakulteto Statybini mediag katedros profesorius

sandarum. Kit ilumos nuostoli dal sudaro ilumos praradimas radiaciniu ir kondukciniu bdais, t. y. kai ildymo prietais ispinduliuojama ar ilto oro perduodama iluma per sienas atiduodama iorin aplink. iuos energijos nuostolius galima sumainti didinant atitvar ilumin var. ios dvi ilumos praradimo patalpose prieastys yra svarbiausios. Taiau kuri i j nulemia ilumos taupymo efektyvum? Kompanija Architectural Energy Corporation JAV atliko tyrimus, kuri rezultatai isklaido visas abejones iuo klausimu. Buvo paskaiiuoti ilumos nuostoliai per neiltintas pastato konstrukcijas. Vliau tos konstrukcijos buvo padengtos ypa sandaria ir ilta iltinimo mediaga (laidumas orui l=7,610-9 m3/msPa; ilumos laidumo koeficientas =0,038 W/m2K). Didinant ios iltinimo mediagos

stor buvo kaskart skaiiuojami ilumos nuostoliai per apiltintas pastato konstrukcijas. Tyrim rezultatai pateikti lentelje. Tyrim rezultatai akivaizdiai parod, kad ilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypa sandarios iltinimo mediagos sluoksnio ilumin var padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksn pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), ilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todl tokia investicija yra neefektyvi. I tyrim rezultat galima daryti ivad, kad daug efektyviau yra investuoti namo atitvarini konstyrukcij sandarumo utikrinim, nes net visikai plonas (ir visikai ma ilumin var turintis) ypa sandarios iltinimo mediagos sluoksnis sulaiko lito dal i patalp ieinanios ilumos. ios temos kontekste danam savo komfortu ir sveikata besirpinaniam pilieiui kyla natralus klausimas: Kuo

ilumos taupymo efektyvumo priklausomyb nuo sandarios iltinimo mediagos sluoksnio storio Ypa sandarios iltinimo mediagos sluoksnio storis (cm) 2,5 10 15 20 25 30 Ypa sandarios iltinimo mediagos sluoksnio ilumin vara R (m2K/W) 0,65 2,36 3,68 5,26 6,58 8,00 ilumos taupymo efektyvumas (%) 80 94 96 97 98 98
2008 / 5