Pjeras Abelaras.

Prietaravimas neimananiam dialektikos, kuris vis dlto peik jos studijavim ir visus jos teiginius laik sofizmais ir apgaule Pjeras Abeliaras, gyvens vidurami epochoje ir priklausydamas scholastinio metodo periodui, iame savo traktate imasi darbo pagrsti krikionikosios filosofijos, pradedant v. Augustinu, disciplin laisviesiems monms (artes liberales), o tiksliau, dialektikos ir logikos teikiam naud krikioniui, noriniam atsiriboti nuo neteisingum, nuo sofizm neteising sprendini, ir vairi nuklydim nuo krikionybs, taip pat noriniam siekti vienintelio inojimo ar samprotavim teisingum. Raoma apie dialektikos naudosenos btinum samprotaujant ir norint painti, sunkiai mogikam protui painius dalykus. Taip pat dialektikos naudingum, kaip rank ginant Kristaus mokymus nuo krikionybs prie. Tai tekstas, norintis apginti dialektik nuo prie, kurie negaldami pasiekti dialektikos svarstym auktumos, keikia j, visus jos teiginius laiko sofizmais, apgaulmis, o ne pagrstomis ivadomis. Taigi btina apginti pai dialektik nuo klaidinani sofizm. Abelarui ypa svarbu parodyti kas dialektikai yra svarbiausia ir k daryti norint jos siekti. Vis pirma tai prietaravim painimas, prieingybs supratimas ir suvokimas kokia ji svarbi painimui. O kas nra susipains su klaidingais ir teisingais rodymais, tas nesugebs suvokti samprotavim, atskirti vienus nuo kit ir nustatyti vien bei kit vert. Ir kad paintume kokius nors daiktus, btinai reikia painti ir jiems prieingus daiktus. Taigi, taip samprotaujantysis bus tvirtesnis tiesos paiekose, nes susipains su sofizmais, gals j ivengti. Nors ir abu dalykai, ir sofizmas ir dialektika tarnauja tam, kad paint rodymus, nes dialektikai priklauso teisingieji rodymai, o sofizmui klaidingieji. Ir, kaip Abelaras, pasinaudodamas v. Augustino odiais rao: Ji vienintels yra inojimas, ir ji ne tik nori, bet ir gali padaryti inanius. Abelarui, inoma, kaip ir visam scholastiniui periodui, yra svarbus Augustino autoritetas, todl primena, savo kovoje prie neimananius, jog ir Augustinui dialektika yra btina suvokimui. Kitas dialektikos, samprotavimo naudos rodymas, tai j neabejotina svarba padedant nagrinti v. Rate ikilusius klausimus. Ir taip raoma ragina ne tik Augustinas, bet ir kiti banyios mokytojai: kad tai ko nesuprantame v. Rate, suvoktume ne tik per mald viepaiui, bet ir patys iekotume samprotaudami. Taip pat dialektika Augustinui tai ir reikalingas dalykas, paaikinat visas tyrim sukeliamas abejones. ia tik galime prisiminti k abejons reikia Augustinui, tai, kaip btina prieastis samprotavimui, ir svarbi vertyb biai. Taipogi, Abeliaras remiais ir ventojo Petro paraginimu naudotis samprotavimu ir taip patenkinti kiekvien, laukiant rodym apie mumyse esani vilt arba tikjim. Taiau, iame traktate yra ir kitas svarbus veiksnys siekti neklaidingam suvokimui tai

logikos disciplina. Ypa domiai atrodo Abelaro logikos paaikinimas. Vis pirma tai lygybs enklas tarp graikikojo Logos, ir krikionikojo Kristaus. Dievikos minties pradia, odis arba cituojama, jog i pradi buvo odis logos ir tai mes teisingai suprantame Kristuje. Taigi Abelaras senovs graik Logos sulygina su krikionikja Tiesa Kristumi. Tad, i to susiformavo logikos mokslas samprotavimo pagrindai, tai yra mokslas vedantis imint, tam, kad apviest mus tikrosios iminties viesa. Taigi, Logika tai dievika disciplina, gauta su dievo pagalba. Be kita ko, tai ji padar mus kartu ir krikionimis, ir tikrais filosofais, rao Abelaras. Kitas pasitelkiamas pavyzdys, tai pats Kristaus gyvenimo pavyzdys, mat, ir pats Dievo snus naudojo dialektik, logik, samprotavim, kad sugalvot rodymus ir taip patraukt tikjim tuos, kurie siekia iminties. Tad Abeliaras parodo, jog ios disciplinos: logika ir dialektika, veda pilnavert tikjim, paremt samprotavimo teikiamais rodymais. Ir kaip galima suprasti, nors ir nra tai lengvi mokslai, bet j teikiama nauda yra didel, naudotis jais tai siekti suvokti v. Rat, isprsti abejones ir vairius klausimus, suprasti sofizmus, taip j ivengiant, taip pat siekti gyvenimo tiesoje Kristuje ir mokti ginti Kristaus mokym, atversti tikjim netikinius, nes rodymai ir samprotavimai yra geriau nei stebuklai: nusimanantiems didesn gali turi rodymai, o ne stebuklai. Taip dialektik ir logik, kaip mokslus - disciplinas yra bandoma pagrsti krikionikj vidurami epochoje.