PIEINIO MENAS IR DAILIEJI AMATAI SENOVS GRAIKIJOJE

TAPYBA ANT VAZ. VAZ PAVIDAL IR PASKIRI VAIROV

Gamintos vazos : skysiams laikyti (amfora, lagina, lekana, pelika, pitas, stamnas), maiyti (deinas, krateras), neti (askas, hidrija), pilti (oinochoj), gerti (fiala, kantaras, kiatas, kilikas, ritonas, skifas), aldyti (psikteras), tualeto reikmms (alebastras, aribalas, lekitas, piksid). Vazos naudotos religinse ir laidojimo apeigose (hidrija, kalpid, kernas, lekitas, pitas, stamnas), statytos ant kap kaip paminklai (lekitas, krateras) arba interjere ir eksterjere kaip puomenos (kantaras).

Vaz gamyba
Pagrindins vaz rys susiformavo Archainiame laikotarpyje. Vazos buvo iediamos (didesns montuojamos i keli dali), diovinamos, dekoruojamos ir degamos krosnyje 800-1000 C temperatroje. Puotos molemiu, turiniu geleies priemai. Degant oksiduojanioje aplinkoje skirtingo storio geleingo molio sluoksniai gaudavo vairi raudon atspalvi. Po to pakeitus aplink redukcin, geleis tapdavo juoda. Trei kart aplink keiiant oksiduojania, plonesnis molemio sluoksnis vl paraudonuodavo, o storesnis likdavo juodas.

Krateras su maa hidrija viruje, VIII a. pr. Kr. vidurys, pagaminta Eubojoje arba Kikladuose, rasta Kourione (Kipras), h 114,91 cm, terakota N. Y., Metropolitan Museum

Ankstyviausia faz: Geometrinis periodas arba geometrinis stilius (apie 900-700 m. pr. Kr.). Bdingi nesudtingi gyvuli motyvai geometrini ornament fone, itapyti ant vairaus dydio ir form vaz.

Amfora, VIII a. pr. Kr.,

Eleuso archeologijos muziejus

Dipilono Meistras i Atikos, vlyvojo geometrinio stiliaus krateras, apie 750 m. pr. Kr. , h 58 cm. Paryius, Luvras

Geometrinis periodas arba geometrinis stilius (apie 900700 m. pr. Kr.). Vlyvoji geometrinio stiliaus faz: Reikmingas raidos postmis buvo pradtos ant vaz tapyti moni figros. Didel dalis vaizd ikonografijos sutelkta pasirengim laidojimo apeigoms ir mirusi kari gyvenimo ir lovingos mirties tematik .

Archainis laikotarpis (VII-V a. pr. Kr.)

VII a. pr. Kr. dailij amat raida buvo ypa sparti, nes augo miestai-valstybs, vadovaujami autokratik valdov, vadint tironais, kurie gausiai rm men. Sudtingjo siuetai, didjo j vairov, stiprjo dmesys detalei. VII a. pr. Kr. pabaigoje pradtos kurti didels apimties tapybos kompozicijos: itapyti mitologiniai vaizdai metopose, atsirado sien tapyba.

 Graikijoje pltota tapyba ant molio, bronzos, akmens ir medio plakei. J paskirtis daniausiai buvo votyvin ir susijusi su laidosena. Atitinkamai parenkama buvo ir ikonografija. ioje srityje pirmavo Korintas ir Atnai.

Korintiei votyvin plokt i Pitso, netoli Sicyono, apie 540 m. pr. Kr., polichromuotas medis, 15 x 30 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

Priskiriama Sappo Tapytojui, Atniei palaidojimo plaket, apie 500 m. pr. Kr., Atikos juodafigrin molio dekoravimo technika, 13,5 x 26,5 cm. Paryius, Luvras

Priskiriama Sappo Tapytojui, Atniei palaidojimo plaket, apie 500 m. pr. Kr., Atikos juodafigrin molio dekoravimo technika, 13,5 x 26,5 cm. Paryius, Luvras

Plaket atlikta juodafigrine technika, kuriai bdinga: tamsios figrins scenos natralaus raudonai rudo ar gelsvo molio fone; tamsi figr ornamentai, plonos linijos rtos arba tapytos baltais ir raudonais daais.

Imtyni scena ant juodafigrins Panatnaj amforos, V a. pr. Kr. N. Y., Metropolitan Museum of Art

Priskiriama Gelos Tapytojui. Atn juodafigrinis lekitas, apie 500-480 m. pr. Kr. , h 32, 5 cm

Lekitas buvo skirtas laikyti aliej arba kvepalus. Vaizduojami du kariai ant irgo, lydimo dviej un. Kariai moterikos lyties (vaizduojami be barzd, oda padengta vos pastebimu baltu ydu, kurio iliko tik fragmentai) greiiausiai amazons (t. y. karinga moter tauta, gyvenusi M. Azijoje, apie Trapezunt. Amazons - danos padavim herojs).

Atikoje sukurta juodafigrin amfora, kurioje itapytas Heraklis, kovojantis su amazonmis, apie 520-510 m. pr. Kr.
2002 m. parduota Christies aukcione u $26,290.

 Juvelyrikai takas dar kultriniai ir prekybiniai kontaktai su finikieiais ir sirais. Importuota aliava ir techniniai gdiai, pati juvelyrika ir dramblio kaulo dirbiniai. Visa tai veik kylant vietini gamintoj sluoksn ir j klientus.

Bojotika fibula arba ssaga, Heraklio kova su Siamo dvyniais, apie 700-675 m. pr. Kr., raiyta bronza, h 6 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus

 Tiktina, kad Graikijoje buvo audiami ir siuetiniai kilimai. Manoma, kad turiniu jie buvo artimi kapms, kurias savo epuose mini Homeras (aud Penelop ir kitos herojs). Tokie kilimai, manoma, puo elito atstov bsto sienas.

Klasikinio laikotarpio siuetinio drabuio fragmentas, vaizduojama nereid Eulimen, IV a. pr. Kr. pradia. Tapytas vilnonis audinys, ilgis apie 27 cm (i skit palaidojimo Kryme). S. Peterburgas, Ermitaas

Klasikinis laikotarpis (479-323 m. pr. Kr.)

Laikotarp ymi pers sutriukinimo 479 m. pr. Kr. ir Aleksandro Didiojo mirties 323 m. pr. Kr. datos. Laikomas rykiausiu graik istorijos tarpsniu, kuomet klestjo plastiniai menai, poezijos ir dramos kryba.

 V a. pr. Kr. Atn vaz dekoruotojai atsisako juodafigrins technikos ir pasineria subtilybmis pulsuojani raudonfigrin technik, kuriai pakako teptuko: raudonos molio spalvos figrins scenos tamsiame fone; tam tikru miiniu, kurio sudtyje buvo geleingo molemio, dengtas tik fonas, o palikt neutept siluetini figr detals rykintos plonu teptuku juoda spalva. Technika paplito Atnuose.

Priskiriama Niobido Tapytojui, Atikos krateras, Atn, Heraklis ir kiti herojai, apie 455-450 m. pr. Kr., raudonfigrin tapyba ant molins vazos, h 54 cm (i etrusk palaidojimo netoli Orvieto Italijoje). Paryius, Luvras

 Skiriami keli puoybos etapai: grietasis (530-500 m. pr. Kr.), laisvasis (475-420 m. pr. Kr.), puonusis (V a. pr. Kr. pab.). ymiausi dailininkai: Eufronijas, Eutimidas, Epiktetas, Dris, Midijas. Dailininkai net eksperimentavo su baltu fonu, kuris, nors ir labai nepatvarus, i ties primin vaizd ant drobs.

Priskirima Fialos Tapytojui, Atikos krateras, vaizduojantis Herm, neant savo broliuk Dionis nimfoms, kad ios j uaugint, apie 440-435 m. pr. Kr., Polichromija ant baltai dayto molio pagrindo (i etruks palaidojimo Vulyje Italijoje). Roma, Vatikano muziejus

Plakets nuo palaidojimo gulto fragmentas, kuriame vaizduojamas Paris, skelbiantis Atnei ir Afroditei su Erotu savo sprendim dl graiausios deivs vardo, V a. pr. Kr. pabaiga.
Raiytas polichromuotas dramblio kaulas, h 20 cm (i skit kapinyno Kul Oba Barov Kryme prie Kers). S. Peterburgas, Ermitaas

Fiala, kurioje vaizduojamos irg kinkini lenktyns, V a. pr. Kr. pabaiga, raiytas ir paauksuotas sidabras, skersmuo 20,5 cm, svoris 428 gr. (i Trakij kapinyno Duvanlyje, Bulgarijoje). Plovdivas, Archeologijos muziejus

Antiphono Tapytojas, Atikos raudonfigrinio stiliaus kylikas, 490480 m. pr. Kr., h 12.7 cm, skersmuo 39.7 cm Izraelio biiuli Amerikoje draugijos muziejus

Eretrijos tapytojas, V a. pr. Kr. pab. Vlyvojo klasikos tarpsnio raudonfigrin keramikos pavyzdys vilnos vyniokl, ilgis 29 cm. Atnai, Nacionalinis archeologijos muziejus Vaizduojama nuotaka Alcestis, deivs Afrodit, Tesalijos karalius Peljas, isikovojantis sau monas nereid Tetid ir kt. legendins meils istorijos.

Helenistinis laikotarpis (323-31 m. pr. Kr.)

IV a. pr. Kr. Makedonija pasiek pasaulin lov dka karaliaus Pilypo ir garsiojo jo snaus Aleksandro Didiojo. Dvaro remiami klestjo menai. Susiklost vad. Helenistinis laikotarpis. Bdingas polinkis puonum, dekoratyvum, mgti reljefai, kuriuose galima pasiekti didesns dramatikumo ekspresijos, nei dvimaiuose kriniuose. Mozaikos ir tapyba ir toliau buvo populiars, nors i krini iliko vos vienas kitas.

 Helenistin dail ir architektra plito senovs Graikijoje ir Aleksandro Makedonieio ukariautose iaurs Afrikos ir Vidurio Ryt teritorijose. Helenizmo raida aprpia laikotarp nuo Aleksandro Makedonieio mirties iki Egipt valdiusios Ptolemj dinastijos lugimo. Helenizmo menas pasiymi graik ir Ryt ali meno tradicj deriniu. Bdingos prieybs: monumentalumas ir smulkmenikumas, racionalumas ir ekspresyvumas, idealizavimas ir natralizmas. Ryki klasikins harmonijos, saiko stoka.

Verginos palaidojimo I tapybos detal Hadas grobia Persepon, IV a. pr. Kr. vidurys, freska, h apie 1 m. Vergina, in situ

Verginos palaidojimo II fasadas, vadinamas Pilypo palaidojimas, Laukini vri mediokl, IV a. pr. Kr. II pus, freska, 5,56 x 1,16 m. Vergina, in situ

Pasirayta Gnosio (IV a. pr. Kr. paskutinis ketvirtis), mozaikini grind Elenos pagrobimo namuose Peloje detal Elnio mediokl, akmens mozaika. Pela, in situ

Pasiraytos Sofilo (apie 200 m. pr. Kr.) mozaikins grindys Aleksandrijos personifikacija, Thmuis (Nilo deltoje). Mozaika opus vermiculatum, 85 x 86 cm. Aleksandrija, Graikromn muziejus
Sofilas mozaikos kr i smulki dailiai apdorot akmen, stiklo ir fajanso tesero. Teserai (tesserae - skaldos gaballis, bna kvadrato, staiakampio, trikampio, rombo pavidalo, nuo 1 mm iki keli cm dydio), jungiami vad. opus vermiculatum (pasiymi tiksliu pieiniu, subtilia viesokaita ir atspalviais). Tai technika, atsiradusi Aleksandrijoje ir paplitusi helenizme. Pasiymi puikiomis vaizdo kokybmis ir padar esmin tak mozaikos raidai.