Astronomija

1. 2. 3. #. !. ". ,. -. 1. 12. 11. 12. 13. 1#. 1!. 1". 1,. 1-. Kas tai yra Juodoji skyl? ugesusi

vaigd

Kokie branduoliai gaminasi degant vaigdei? Deguonies, geleies, helio, anglies..visi Kokia temperatra Sauls entrinje dalyje? 1!mln.su " nuliais. Koki$ vaigdi$ ms$ %alaktikoje daugiausia? &audonoji nyk'tuk - vaigd, kurios

mas nesiekia tokio dydio,

kad galt sidegti ir pradt vykti branduolins reakcijos.

(idiausia vaigd i' i'vardint$ yra ta) kuridaugiausia 'viesos spinduliuoja*raudona gal Kas tai yra e+eids? labai didels ir rykios pagrindins sekos vaigds Kas tai yra kas? tarvaigdin mediaga. .vaigdynas / tai 0 vaigdi grup, susiejama pagal regim j vaigdi isidstym . Kuri i' 'i$ vaigdi$ yra artimiausia .emei? !entauro "roksima. Kas sudaro %alaktik3 ? vaigds ir tarpvaigdin mediaga. 4s$ galaktika vadinama* "auk#i $ako galaktika% Kiek met$ 'viesa keliauja skersai 5auk'6i$ tako?gal 3)# metu? &adioteleskopai yra naudojami* "riimti radio bangas, kurias skleidia vair&s dangaus .k&nai. 7lektromagnetini$ spinduli$ r'ys? in'raraudonieji, rentgeno, gama, radijo% Kam lygus 'viesos greitis? 3x10 8 m/s- ()) milijon km per sekund*% 4aiausio bangos ilgio elektrom. bangos? Gama bangos. (idiausio bangos ilgio elektrom. bangos? +adijo Koki$ elektromagnetinio spinduliavimo 8arakteristik$ ry'9 nusako 5lanko kreiv ?

Kartesnis objektas intensyviau u vsesn spinduliuoja vis ilgi elektromagnetines bangas. spinduliavimo intensyvumo ir bangos ilgio.
Kokioms elektromagnetini$ spinduli$ spektro sritims yra permatoma .ems atmos+era? radijo ir regimajai viesai Kokios spalvos +oton$ energija yra didiausia?violetine? Kokios spalvos +oton$ energija yra maiausia? +audonos Kas tai yra (oplerio rei'kinys? ,pindul altiniui ir imtuvui judant vienas kito atvilgiu visos spektro linijos pasislenka

11. 22. 21. 22.

ilgesni arba trumpesni bang srit. bang danio padidjimas ar sumajimas

23. 2#. 2!. 2". 2,. 2-. 21. 32. 31. 32. 33. 3#. 3!. 3". 3,. 3-. Kur geriausia 9rengti teleskop3? ant kalno% emyninio klimato !onose, kad dangus b"t apsiniauk#s kuo maiau nakt per metus. S3veika) ri'anti atomus 9 molekules? elektromagnetin% S3veika) ri'anti planetas ir vaigdes 9 grupes?g ravitacin Stipriausiai sprogsta vaigd :i' i'vardint$;) kuri bdama pagrindinje sekoje daugiausia 'viesos spinduliuoja*? Koki$ atom$ <isatoje daugiausia? Vandenilio 7lementariosios dalels) i' kuri$ sudaryti atom$ branduoliai* neutronai ir protonai Jei atomo branduolys bt$ kaip milimetro diametro ta'kas) tai kokio dydio bt$ atomas* kaip namas -visi matmenys apie .) m/% Kas apsprendia vaigds gyvavimo laik3? mas% Kokiam pro esui pasibaigus vaigd i'eina i' pagrindins sekos?sudegus vandeniliui? Sauls sandara* 0otos'era, c1romos'era, vainikas% serdis, vainikas, 'otos'era, protuberantas. .vaigds energijos 'altinis* $ermobranduolins reak%ijos& branduoli jungimosi reakcija. Kas yra bendra =altajai nyk'tukei) >eutroninei vaigdei ir Juodajai skylei? 'os visos atsiranda skirtingose pakopose

evoliu%ionuojant vaigdei( skirtingose vaigds evoliu%ijos )a!se..spalva

Koks madaug 5auk'6i$ tako skersmuo? apie 2)) t&kst. viesm.% 5er kiek laiko maiausiai galima bt$ pasiekti artimiausi3 mums vaigd??? Kokios pagrindins galaktik$ klass. eliptins ir spiralins. @tstumai iki artim$j$ galaktik$ matuojami. pagal vaigdi rykius%

1.

Kam reikalingi keliamieji metai? *e keliamj met, ilgainiui +aujj met diena i iemos gali persikelti vasar, ir toliau klajoti. Keliamieji metai kompensuoja ems apsisukimo aplink -aul# laikotarpio paklaid,. 2. 3. @r 'ie metai keliamieji? Kodl? .//0 1 ne keliamieji, nes jei keliamieji nesibaigia dviem nuliais, tuomet dalinasi i 2 be liekanos.

@r 2122Aieji metai bus keliamieji ar ne? Kodl? +ebus keliamieji, nes .3//42// 5 6,.6, o pagal taisykles keliamaisiais metais laikomi tik tie dviem nuliais besibaigiantys skai7iai, kurie be liekanos dalijasi i 2//. #. 5ateikite kelet3 papras6iausi$ samprotavim$) rodan6i$) kad .em apvali. -tebint mnulio utemimus, pastebta, kad elio kratas, slenkantis mnulio paviriumi, visada apvalus. 'ei em b"t plok7ia, elis turt atrodyti kaip it#sta elips. +uo kranto stebint atplaukiant laiv,, i pradi pasimato jo burs, kiek vliau 1 stiebai, tik po to 1 pats laivas. 8laukiant tolyn pietus 9iaurin vaigd leidiasi emyn t.y. artja prie hori!onto.

!.

Kaip paprastai i'matuoti .ems spindul9? 8agal inom, objekto aukt :pv!; stulpo< ir jo elio ilg galima nesunkiai apskai7iuoti ems pusiaujo apskritimo ilg, o j padalijus i .= rasti ems spindul. ". Kaip nustatyti ups plot9 per j3 nebrendant? $riangulia%ijos metodu 1 reikia rasti kok nors orientyr, kitoje ups pusje, tada eiti iilgai ups tol, kol krypties orientyr, kitoje pusje kampas taps lygus 26>. ?ps plotis tokiu atveju lygus nueitam atstumui, vadinamam ba!e. ,. Kaip i'matuoti didelio namo auk't9 nelipant ant jo stogo? 8agal panai trikampi metod,... einam nuo namo kiek galima toliau, kol jis pasidarys madaug tuinuko dydio.. namas bus tiek didesnis, kiek atstumas... blah blah... 34 -. Kaip nustatyti Sauls) 4nulio ar kurio nors planetos skersmen9) jei inomas atstumas iki jos? @eikia pasidaryti popieriaus lape madaug 6mm diametro apvali, skylut# ir sulaukus mnulio pilnaties:sauls. planetos<, itiesti rank, su tuo lapu taip, kad Anulio:sauls. planetos< atvai!das kaip tik tilpt t, skylut#. $okiu atveju Anulio :sauls, planetos< diametro santykis su atstumu iki jo bus lygus skyluts diametro santykiui su atstumu nuo akies vy!dio iki tos skyluts %entro. Kaip rasti atstum3 iki 4nulio) jei inomas jo orbitinis greitis? @eikia u)iksuoti du laiko momentus 1 pirm,j, kai Anulio kratas pradeda dengti konkre7i, vaigd#, ir antr,j, kai ta vaigd vl tampa matoma. 8er imatuot, laik, Anulis nuskrieja atstum,, lyg jo skersmeniui, todl inant jo ir ems paviriaus tak grei7io ksirtum, t, skermen galima nesunkia surasti. 8. viesa, materija ir energija 1. Kokios yra elektromagnetini$ spinduli$ r'ys ir kuo jos skiriasi? @adijo bangos, Aikrobangos, in)raraudonieji spinduliai, matomosios bangos, ultravioletiniai, rentgeno, gama spinduliai. -kiriasi bangos ilgiu, daniu... 2. Koks 'viesos greitis? BC3/ D m4s 3. 4aiausio bangos ilgio elektromagnetins bangos? Gama bangos #. (idiausio bangos ilgio elektromagnetins bangos? Elgosios radijo bangos !. Koki$ elektromagnetins spinduliuots 8arakteristik$ ry'9 nusako 5lan ko kreiv? Kartesnis objektas intensyviau u vsesn spinduliuoja vis ilgi elektromagnetines bangas. ". Koki$ spektro sri6i$ elektromagnetinius spindulius praleidia .ems atmos+era? Aatomuosius ir radijo bangas. ,. Kokios spalvos +oton$ energija didiausia? violetini 1.

-. 1.
srit.

Kokios spalvos +oton$ energija maiausia? @audonj Kas yra (opplerio rei'kinys? -pindul altiniui ir imtuvui judant vienas kito atvilgiu visos spektro linijos pasislenka ilgesni arba trumpesni bang

12. Kur geriausia 9rengti teleskop3?

emyninio klimato !onose, kad dangus b"t apsiniauk#s kuo maiau nakt per metus. Kuo toliau nuo miest ir dideli pramons objekt 1 idealios vietos observatorijoms statyti yra kalnuose, kur maesnis atmos)eros storis, maiau teral, ilumos ir viesos altini. 11. S3veika) ri'anti atomus 9 molekules? Flektromagnetin 12. S3veika) ri'anti planetas ir vaigdes 9 grupes? Gravita%in 13. Koki$ atom$ <isatoje daugiausia? Gandenilio 1#. 7lementariosios dalels) i' kuri$ sudaryti atom$ branduoliai? E proton ir neutron, saveikaujan7i stipriaja saveika. 1!. Jei neutralus atomas turi B elektron$) tai kiek neutron$ ir kiek proton$ gali bti jo branduolyje? H proton ir + neutron, kad susidar#s kr"vis b"t lygus /. 1". Jei atomo branduolys bt$ tokio dydio) kaip milimetro diametro ta'kas) tai kokio dydio bt$ atomas? +e maesnis u keturi aukt nam,. 1,. (u pagrindiniai bdai atomo branduolio sukauptai energijai atpalaiduoti? 3. i silpniau surit gaminti stipriau suritus branduolius. .. silpniau suritus skaidyti i stipriau suritus lengvuosius branduolius. 9. vaigdi paradas 1. @tstum$ iki artimiausi$ vaigdi$ matavimo metodai? 8aralakso matavimas 1stebtojai, esantys dviejose skirtinguose takuose, imatuoja kampus, kuriais ta vaigd matoma tolimesni vaigdi )one. Kuo vaigds rykumas maesnis, tuo toliau ji yra. +orint palyginti atstumus nuo -auls iki -irijaus, reikia rasti santykin ploteli, kuriuos dien, i -auls ir nakt i -irijaus krinta vienodas )oton skai7ius. $ada padaryti tokio dydio skylut# tamsaus kambario sienoje, kad ji nuo prajusios -auls viesos b"t tokia pat ryki kaip -irijus nakt. @adus dvi vien, alia kitos esan7ias vaigdes 1 vien, ryki,, kit, 1 neryki,, galima tiktis, kad viena j yra daug toliau u kit,. $odl per metus judant orbita rykesn vaigd tarsi juda elipse tolimesns vaigds aplinkoje. 8agal rykiosios vaigds metinius poslinkius tolimesns vaigds atvilgiu galima nustatyti jos paralaks,, t.y. kampus, kadangi ba! inoma :ji lygi ems orbitos skersmeniui<, galima apskai7iuoti atstum, iki artimosios vaigds. Kas yra 'viesmetis? Itstumas, kur viesa nusklinda per metus 1 3/3B km :JB .2/av.< Kas yra parsekas? Itstumas, kuriuo nutolusios vaigds paralakso kampas lygus 3s. :B,.Jm.< Kiek kart$ skiriasi regimasis ry'kis vaigdi$) priklausan6i$ gretimoms ry'kio grupms? Kiekvienas rykis yra .,6. karto maesnis. Kokio regimojo ry'kio vaigds dar matomos plika akimi? +e didesnio, kaip J rykio vaigds. K3 ymi raidi$ seka C=@D%K4? vaigdi spektrines klases. Kokias vaigdi$ 8arakteristikas sieja EertFsprungo ir &usselo diagrama? Ibsoliutj ryk ir spalv, :e)ektin temperat"ra<.

2. 3. #. !. ". ,.

10. vaigds gyvenimas ir nuotykiai 1. 2. Kas lemia vaigds gyvavimo laik3? Aas Kokiam pro esui pasibaigus vaigd palieka pagrindin? sek3? -udegus vandeniliui

3. #. !.

.vaigds energijos 'altinis? $ermobranduolins reak%ijos Kas bendra baltajai nyk'tukei) neutroninei vaigdei ir juodajai skylei? 'os visos atsiranda skirtingose pakopose evoliu%ionuojant vaigdei( skirtingose vaigds evoliu%ijos )a!se..

Kas yra juodoji skyl? Itsiranda i sudegusios neutronins vaigds liekan, kuri sprogsta suibdama kaip supernova. $ai yra pats eg!otikiausias objektas, reikiantis visik, gravita%ijos jg pergal# prie visas kitas, visus )i!ikos draudimus ir pagr taisykles. Kai objekto spindulys sumaja iki s%hKar!s%hildo spindulio, tokiu atveju i taip susitraukusio objekto negali pabgti net )otonai. 'okia in)orma%ija i k"no, susitraukusio iki ios s)eros arba maesni matmen, patekti ior# negali. ". ,. -. Kokie branduoliai susidaro degant vaigdei? Deguonies, geleies, helio, anglies.. Koki$ vaigdi$ ms$ %alaktikoje daugiausia? @audonj nyktuki Kaip <isatoje atsiranda element$) sunkesni$ u gele9? E sudegusi masyvi vaigdi sprogim metu

11. 5auk'6i$ Gakas ir kitos galaktikos 1. Kas yra e+eids? $aisyklingai pulsuojan7i vaigdi tipas. Kuo lilgesnis pulsa%ij periodas :nuo dienos dali iki poros met<, tuo didesnis j viesis. 'os yra labai rykios, todl gali b"ti pastebtos i labai didelio nuotolio. 2. Kas yra kas? 9vie7iantys objektai, kurie yra ne vaigds. 3. H'vardykite objektus) kurie senuosiuose kataloguose buvo vadinami kais? J r"i objektai( Indromedos galaktika, vaigds, beveik visi objektai kurie budavo aptinkami visatoje. #. Kokios pagrindins galaktik$ klass? Flipsini ir spiralini galaktik klass. !. ". Koks tolimiausias objektas matomas plika akimi? Indromedos galaktika Garpgalaktini$ atstum$ matavimo metodai? 'ei inomas kokio nors viesulio absoliutusis ir regimasis rykis, tai galima rasti atstum, iki to viesulio, nes )otonai toldami nuo altinio pasiskirsto vis didesnje s)eroje, kurios spindulys lygus )oton sklidimo laikui, padaugintam i viesos grei7io. Galima pasinaudoti pulsuojan7i vaigdi 1 %e)eidi 1 periodiku viesio kitimu. Kuo ilgesnis j pulsa%ij periodas, tuo didesnis j viesis. 'os gali b"ti pastebtos i labia didelio nuotolio, be to j pulsavimo period, lengva imatuoti 1 tai gana e)ektyvus matavimo metodas. Koks objektas galt$ bti ms$ %alaktikos entre? Didel juodoji skyl Kiek apytiksliai kart$ Saul per savo gyvavimo laik3 galjo apsisukti aplink %alaktikos entr3? +e daugiau, kaip ./ kart.

,. -.

5.S. &eliatyvumo teorija / laikas ir erdv turi prasm? tik ten) kur yra mas 12. <isatos struktra ir laiko istorija 1. 2. Kaip EubbleIio +ormul nusako <isatos pltimosi 8arakter9? Galaktikos tolimo nuo m"s greitis yra tiesiog propor%ingas jos atstumui nuo ems. Kokios <isatos simetrijos s3lygoja inomiausius tverms dsnius? 'okia galaktika negali b"ti Gisatos %entras, i vis j matosi tas pats vai!das 1 visos kitos tolsta grei7iais, propor%ingais atstumams pagal t, pat dsn. Gisata yra ir vienalyt, ir i!otropin 1 tokia pati beveik visuose pakankamai dideliuose t"rio elementuose ir stebint visomis kryptimis. Gisatos strukt"r, galima tirti stebint pavien atom, arba koki, elementari, dalel#.

 3. #.

$a pati udara sistema, esanti toje pa7ioje vietoje, viariais laiko momentais evoliu%ionuoja vienodai. :pagal energijos tverms dsn<

Kokia dabartin <isatos temperatra :Jelsijaus laipsniais;? L.0/>M

Su kokiomis problemomis susiduria klasikin me 8anika) ai'kindama <isatos evoliu ij3? 'ei Gisata vystytsi pagal klasikins me%hanikos dsnius, tai +eKtono lygtys Gisatai, pasirinkus tam tikras pradines s,lygas bet kuriuo laiko momentu, turt aprayti vis, vlesn# jos evoliu%ij,, kaitant ir tai, kur kiekvienas i m"s rytoj pietaus. $okiu atveju gyvybs atsiradimas Gisatoje i viso b"t nemanomas. 8akeitus laik, atgal, viskas turt b"t taip pat. Klasikin me%hanika netvarko Gisatos gyvenimo, t, daro kvantin me%hanika. !. 5risiminkite pagrindinius teiginius) kuriais remiasi (idiojo Sprogimo 8ipoteF. Kuris j$ atrodo pats 9tikinamiausias? 3. NubbleOo aptiktas pltimasis .. Gamovo nuspta kosmin )onin :reliktin< spinduliuot B. nustatyti .6P Nelio Gisatoje. :kaip tik is pro%entas galjo susidaryti evoliu%ionuojant kartajai Gisatai< 5K@LH@M* Gisata galjo atsirasti praktikai i nieko 1 i tak, kuriuose susikaup kakokios energijos )ruktua%ijos @eliktinis )oninis spinduliavimas 1 jei Gisata kakada um labia ma, t"r ir sugebjo iplisti iki dabartini matmen, tai ji pradiniais momentais turjo b"ti labia karta. 8radinje Gisatos evoliu%ijos )a!je, ji spinduliavo trumpiausias elektromagnetines bangas 1 gama kvantus. 8le7iantis ir dl to vstant Gisatai, spinduliuojam )oton bang ilgiai turi tolydio didti, o energijos 1 mati, ta7iau toks spinduliavimas visikai inykti negali. 'is turi eg!istouti ir dabar, atitikdamas reali, Gisatos temperat"r,, esan7i, iuo metu. Gisata iuo metu yra taip atvsusi, kad io reliktinio spinduliavimo )otonai i gama kvant jau seniai yra virt# mikrobang ilgi )otonais. :Reliktinis oninis spinduliavimas !!a. "uvo uregistruotas #$tent su radijo antenos pagal#a < Kosmin spinduliuot yra vienoda visomis kryptimis :i!otropika<

".

Kokie galimi <isatos evoliu ijos s enarijai? Gravita%ija sutabdys pltim,si ir viskas prads trauktis iki Didiojo sutriukinimo, po to vl i naujo sprogti, plstis et%... kaip didel irdis. Gisatos pltimosi greitis ir tenden%ijos nepasikeis, ji ir toliau plsis. Gisatos evoliu%ija lts ir lts.

13. <isata ir gyvyb 1. Kas yra Corto debesis? Didiul komet samplaika, turinti deimtis ar net imtus milijard komet, pasiskirs7iusi ne taip kaip planetos, kokioje nors ploktumoje arba arti jos, bet beveik vienodai visomis kryptimis, apgaubia vis, saul#. 2. 3. #. Kas yra krea ioniFmas? 8seudoteorija, kad visa gyvyb yra sukurta vienu metu. @r galjo kokios nors +ormos gyvyb atsirasti <isatoje tuoj pat po (idiojo Sprogimo? +e, nes temperat"ra buvo per didel. Kaip Js pats manote) kaip .emje atsirado gyvyb? -poros, sudaran7ios gyvybs pagrind,, buvo atgabentos em# kakokio kosminio keliauninko :kometos, asteroido...<