NORBERTAS VLIUS

Senovs balt pasaulira

Struktros bruoai

VILN IU S M IN TIS" 1983

r . ( Z)

Ve 98

Ats. redaktorius filologijos daktaras VYTA U TA S AMBRAZAS

Recenzavo: istorijos daktar RIMUT RIMANTIENE, filologijos daktaras LEONARDAS SAUKA, filosofijos daktaras profesorius BRONIUS GENZELIS

0302010000 r 10501 375 M 851 (08) 83 54 82 Leidykla Mintis", 1983

VADINES

pastabo s

Jau k e li imtmeiai, kai tiriamos balt kalbos ir atskiros j tarms, renkami archeologijos ir etnografijos duomenys, tautosaka, liaudies menas. Nemaa surinktos mediagos dalis paskelbta. Tyrintojam s tapo prieinam i unikals pr s kalbos pam inklai (Trautmann, 1910; M aiulis, 1966), leidiam i isams lietuvi, latvi ir prs kalb odynai (Dabartins lietuvi kalbos odynas, 1954, 1972; Lietuvi kalbos odynas, 1941 1978;. Latvieu valodas vrdnca, 1923 1946; Latvieu literrs valodas vrdnca, 1972 1980; Latvieu valodas bieuma vrdnca, 1966 1976; , 1975 1980), paskelbta dalis balt vietovardi ir asmenvardi (Kalvaitis, 1910; Gerulis, 1922; Trautmann, 1925; Lietuvos TSR upi ir eer vardynas, 1963; Endzelns, 1956 1961; Lietuvos TSR adm inistracinio-teritorinio su skirstymo inynas; 1974 1976; Latvijas PSR adm inistrat v i teritorilis iedaljum s, 1972; Zinkeviius, 1977). Lietu v i ir latvi kalbomis nuo X V I a. (kai 1547 m. pasirod pirm oji lietuvika knyga, o 1585 m. latvika) ik i i die n jau yra sukurta gausi ratija ir groin literatra (r. Lietuvi literatros istorija, 1957 1968; Latvieu literat ras vsture, 1956 1963). Pasirod daug verting lietuvi ir latvi tautosakos rinkini, i kuri m intini dideli A . ir J. Juk, J. Basanaviiaus, K. Barono, L. Berinio, R. Klaustinio ir J. Endzelyno, P. Smito, P. Birkerto ir lietuvi bei latvi tarybini folklorist parengti rinkiniai. Paskelbta verting lietu vi ir latvi liaudies meno kolekcij (Lie tuvi liaudies menas, 1956 1974; Bernotien, 1974; Lat vieu tautas mksla, 1961 1967). Kolektyviniuose ir mo nografinio pobdio darbuose aprayta lietu vi ir la tvi liaudies buitis ir paproiai (Lietuvi etnografijos bruoai,

1964; Latvieu etnografija, 1969) *, itirtos kai kurios tau tosakos problemos (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963; Latvieu folklor, 1959) **. Seniai paskelbti svarbiausieji balt m itologijos altiniai (Mierzynski, 1892 1896; Mannhardt, 1936), bandyta apvelgti vis senj balt m ito lo g ij ir atskiras jos sritis (Narbutt, 1835; Mannhardt, 1875; Usener, Solmsen, 1894; Basanaviius, 1903; Smits, 1926; Balys, 1930 1978; Thomas, 1934; Jansons, 1937; Klemen, 1938; Ivinskis, 1938; Adom ovis, 1935; 1937; 1940; nieks, 1940; Slavinas, 1947; Biezais, 1953 1976; Jaskiewicz, 1952; Pisani, 1950; Balys, Biezais, 1965; Johansons, 1964; , 1972; Strom, Biezais, 1975; Vlius, 1977; Greimas, 1979; Dundulien, 1979 ir kt.). Ypa daug nauj fakt apie tolim iausi balt praeit surinko ir ianalizavo archeologai (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961; Lietu vos TSR archeologijos atlasas, 1974 1978; Latvijas PSR arheologija, 1974; Engei, 1935; Engei, Baume, 1937)***.
* Papildomai r.: Galaun, 1930; Glemait, 1958; Juceviius, 1959; Dundulien, 1963; 1979 c; Katkus, 1965; Butkeviius, 1971; Kudirka, 1973; Lietuvninkai, 1970; Vyniauskait, Laniauskait, 1977; Morknas, 1977; Merkien, Milius, 1979; Tamoaitis, 1979; Bielenstein, 1907 1919; mits, 1912 1923; Brasti, 1923; boli, 1935; Austrums, 1939; Aizsils, 1941; Ldeks, 1940; 1942; Niedre, 1946 1947; Ligers, 1942; 1952; 1954; Br zi, 1958; Cimermanis, 1959; Krastia, 1959; Leinasare, 1962; Dumpe, 1964; Slava, 1966; Arheoloija un etnogrfija, 1957 1979; Zintnisks atskaites, 1972 1980; Etnogrfijas un folkloras raksti, 1953; , 1954; , 1956; , 1959; , 1959 ir kt. ** 2r.: Sruoga, 1957; Kritopait, 1965; iurlionyt, 1969; Sauka L., 1968; 1978; Sauka D., 1970; Jokimaitien, 1970; Kerbelyt, 1970; Aleksy nas, 1971; , 1972; Grigas, 1976; Vlius, 1977; Jonynas, 1979; Brzi, 1940; Niedre, 1948; Vtoli, Melngailis, 1951 1953; Ozols, 1968; Latvieu folklora, 1977; , 1978; straipsniai ir studijos tstiniuose leidiniuose: Ms tautosaka, 1930 1935; Tautosakos darbai, 1935 1940; Latvieu folkloras krtuves materili, 1932 1941; Folkloras institut raksti, 1950 ir kt. ***Papildomai r.: Gaerte, 1927; 1929; Okulicz, 1973; Tarasenka, 1928; Gimbutas, 1965; 1968; Volkait-Kulikauskien, 1970; Rimantien, 1979; 1980 a, b; , 1971; Lietuvos archeologiniai paminklai, 1968; Lietuvos prekybiniai ryiai, 1972; Lietuvi materialin kultra, 1978; Lietuvos archeologija, 1979; Antoniewicz, 1979; , 1980; Vaitkunskien, 1981; Hausmann, 1910; Baltische Studien, 1914; Latvijas. arhaioloi ja,. 1926; turms, 1927; 1936; . Arhaioloi jas raksti, 1928 1933; Otrs kongress, 1931 1936; Latvieu aizvstures

Nemanoma ivardyti vis net ir svarbiausi baltistikos <Jarb, nes vien atskir mokslo ak bibliografijos jau sudaro solidius tomus (, 1904; Hollander, 1924; tengele, 1935; 1937 1940; Mackensen, 1936; Ozols, 1938; Ivinskis, 1938 a; Thompson, 1957; 1962; Ivanova, Arnicne, 1963; Sakare, 1973; Bielinis, Staneyiien, 1963; 1965; Kriukelien, Staneviien, 1971; Paulauskien, 1977; Barbare, 1976; Greble, 1971; 1975; Kubicka, 1967 1970; Adomonien, M iliu s, Tautaviius, 1969; Pagirien, Tautaviius, 1970; Adomonien, 1980 ir kt.). Taiau dauguma ia pamint ir nepamint darb lieia atskir balt taut (lietuvi, latvi, prs) atskiras gyvenimo ir kultros sritis, danai net nesiedami vienos mokslo akos duomen su kit mokslo ak duomenimis. K o l kas dar nra nustatyti bendrieji balt kultros ir so cialin io gyvenimo dsnikumai, neirykintas j savitumas ir vieta visoje indoeuropiei taut eimoje. A pibendri nani darb stoka trukdo sprsti ir aktuali balt etno genezs problem, kuriai pastaruoju metu skiriam a vis daugiau dmesio ir kuri buvo lieiam a net keturiose kon ferencijose: Rygoje (1977), M askvoje (1978) ir V iln iu je (1979; 1981) (, 1979; 1980; 1981; , 1978; , 1980; , 1980). iame darbe, remiantis v a iri mokslo ak duomeni mis, bandoma aptarti senj, daug kur dar m itine gamtos ir visuomens samprata pagrst balt pasaulir ir ikelti vien kit daugiau socialinio pobdio j nulmusi prie ast. Taiau bandoma aikinti tik paius bendriausius balt pasaulvaizdio bruous, o ne rekonstruoti konkre taus laikotarpio pasaulir ir socialin struktr, nes ito padaryti negalima dl pasirinkto objekto tyrim o ly___________ i_________ _ ---------------------------------------------------- : materili, 1930 1936; Latvieu kultra senatn, 1937; Moora, 1929; 1938; 1952; Lcis, 1939; Rizga, 1940; Kilian, 1955; Strods, 1957; Arheoloija, 1962; ore, Zaria, 1980; Pavele, 1959; Zaria, 1970; Studia archeologica 1970; Arheoloija un etnogrfija, 1957 1979; Refertu tzes, 1959 1971; Zintniskas atskaites, 1972 1930;Moopa, , 1969; , 1965; , 1967; , 1968; , 1970; , 1970; , 1970; , 1980 ir kt.

gio ir naudojam altini pobdio. Darbe remiamasi tau tosaka, paproiais, liaudies menu, tikjim ais ir kita me^ diaga, kuri, nors daugiausia yra ufiksuota X IX ir X X a.r atspindi vairiais laikotarpiais, pradedant nuo seniausi akmens ami, vyravusias pairas ir sitikinim us. Liau dies atmintis, kaip teigia tarybinis rus archeologas P. Rybakovas, yra matuojama deimtimis tkstantmei1 1 (, 1981, p, 95). vairi laikotarpi vaizdiniai yra usikonservav ir XIII X V II a. ufiksuotuose balt m itologijos altiniuose (kurie irg i panaudojami darbe), nes re lig in i vaizdini evoliucija vyksta ne senuosius tik ji mus pakeiiant naujais, bet prie ilikusi sen tikjim pridedant naujus" (ten pat). M arksizm o-leninizm o klasikai jau yra paymj, kad religija, kart atsiradusi, visuomet ilaiko tam tikr vaizdini atsarg, paveldt i ankstes ni laik, nes apskritai visose ideologijos srityse tradicija yra didel konservatyvi jga" (Marksas, Engelsas, 1950, p. 360). O kol nra nors apytikriai nustatytas naudojam altini inform acijos amius, bt per daug rizikinga ban dyti konkretesnius laiko rmus sprausti pagal tuos al tinius irykint pasaulir. Ir vis dlto darbe labiau orientuojam asi senj balt pasauliros etap. Todl i turim altini stengiamasi atrinkti senesn inform acij ir ja remiantis ikelti monijos kultros prieaur siekianias prieprieas (opozicijas). Aptariam os pasauliros ir j suformavusios socialins diferenciacijos pamatai tikriau siai jau buvo paveldti i proindoeuropiei laik, o bal tams isiskyrus i kit indoeuropiei, jie padjo organi zuoti ir. stiprinti j socialin gyvenim. Balt gentims pra djus skaidytis ir tolti vienoms nuo kit, neivengiamai turjo irti ir senoji j socialins diferenciacijos bei pasau liros sistema. Taiau atskiri tos sistemos reliktai dar ilg a i isilaik tradiciniam e balt pasaulvaizdyje, nes v a i rs antstatiniai, ideologiniai reikiniai, turintys santykik savarankikum, pakitus juos pagim diusiai bazei, gali dar ilg a i i lik ti moni smonje (Marksas, Engelsas, Le ninas, 1982, p. 23 24). G ilin tis senovs balt pasaulir skatina tarybinia me filosofijos moksle susidariusi tradicija kiekvienos tau
8

tos filosofijos istorij pradti nagrinti nuo seniausios liaudies pasauliros, usifiksavusios m itologijoje, fo lklo re ir kitose tradicins kultros formose. Senja mitine liaudies pasaulira pradedama rus, baltarusi, Kaukazo ir Vidurins A zijos taut filosofijos istorija ( , 1968, p. 47, 59 60, 82, 228 230 ir kt.). i tradicija paremta tuo didiuliu dmesiu, kur m i tolog ijai ir apskritai visai pirm yki moni pasaulirai rod marksizmo-leninizmo klasikai; ias problemas K . M arksas ir F. Engelsas nagrinjo per vis savo mokslin veik l ir io darbo rezultatai buvo knyti ne tik k lasiki niame marksizmo veikale ,,eimos, privatins nuosavybs ir valstybs kilm ", bet ir ym iai ankstesniuose K. M arkso ir F. Engelso veikaluose: Ikikapitalistins gamybos for* mos", ,r Dl politins ekonomijos k ritik os, Kapitale", Ariti-D iringe", Gamtos dialektikoje" ir kt. (, 1961, p. 5). iame pradiniame tyrim o etape balt pasaulir m ginama tirti pagal universalias prieprieas (emaiauk tai, vakarai ry ta i, vanduo ugnis, juoda balta, naktis diena, mnulis saul, senasjaunas ir kt.), kuriom is buvo reikiam as bendriausias kolektyvo poiris aplink. Prie prieos paprastai esti nesismonintos, ir, analizuodamas jas, tyrintojas pro nuolat kintant reikini paviri gali pasiekti objektyvius paios visuomens nesuvoktus dsnikumus (-, 1980, p. 37 40). Toks nagrinjim o bdas galina atsiriboti nuo konkrei, nuolat kintant i, atskirose vietose kiek skirting pasauliros for m. Tuo neignoruojama ir neneigiama didel vis tra dicins balt kultros reikini vairov ir istorin j k ai ta, o tik laikin ai atsiribojam a nuo jos, norint apiuopti bendriausius, kad ir nerykius, senosios socialins sistemos ir pasauliros kontrus. Panaiai irykinant universa lias j prieprieas kultros jau senokai yra tiriamos tarybini ir usienio m okslinink. ia vis pirma mintinos prancz antropologo K. Levi-Stroso, tarybini lingvist ir kultrolog V. Toporovo, V. Ivanovo, J. Lotmano ir kit studijos. Be to, iame darbe siekiama ne parodyti pavie nius balt pasauliros bruous, o nustatyti bendriausius
9

tos pasauliros dsnikumus, nubrti kad ir nerykius

sistemos kontrus , aikinant atskiras prieprieas ir ypa

geografin j orientacij. Mstymas prieprieomis ir j gausumas viso pasaulio taut kultrose yra nulemtas seniausios ir universaliausios dualistins visuomens organizacijos, kuri ymiu mastu s lygojo pirm ykio mogaus poir pasaul kaip dviej prieing poli, prieing prad vienov. Jos pagrindu buvo sudaroma pirm oji mogaus protui pasiekiama iori nio pasaulio klasifikacija, susikuriamas prim ityvus, bet savotikai logikas poiris pasaulio sandar" ( , 1964, p. 292). Tai paliko neidildom pdsak moni jos mstyme, kalboje, pasauliroje. A ntra vertus, prie laidas dualistinei klasifikacijos sistemai susiform uoti su dar pati mogaus smegen ir mstymo proceso struktra (r. , 1978). Dualistins organizacijos relikt pa stebima daugelyje indoeuropiei visuom eni ( , 1964; , , 1965 ir kt.). J esama ir senovs balt socialinje struktroje. Taiau, nordami juos irykinti, susiduriame su akivaizdia klitim i: dau gelis dualistinei pasaulirai bding reikini balt (kaip ir kit indoeuropiei) kultroje yra suvelninta, i lyginta vedus savotik tarpinink. Pastebta, kad visoje dualistins visuomens klasifikavim o sistemoje dominuoja dvinaris principas, o balt sistemoje trinaris. T ai ver ia manyti, kad dualistins organizacijos ir pasauliros reliktai balt areale yra labai susipyn su trinars visuo mens organizacijos bei pasauliros reikiniais. O ita visuomens organizacija, kaip modernesn, formavosi ant dvinars pamat, perimdama atskirus jos elementus. Pradti senovs balt pasaulir nagrinti nuo dua listin ei visuomenei bding prieprie (nuosekliai sten giantis irykinti j tarpines grandis) galime dl gana d i delio daugelio balt kultros form archaikumo, pasto vumo ir tstinumo. K aip rodo archeologiniai duomenysr tarp Vyslos ir Dauguvos (Prsijos, Lietuvos, Latvijos, Bal tarusijos, iaurins Lenkijos, vakarins Ukrainos ir piet vakarins Rusijos teritorijoje), kur nuo vlyvo neolito daugiausia gyveno balt gentys, ik i vliau prasidjusi
10

kontakt su slavais ir germanais nra buv geni dideli susidrim, kelioni ar persigrupavim. Nuo pat neolito la ik ia ryks ir kai kurie archeologini pam inkl pa plitim o bei raidos dsnikumai. Pavyzdiui, i neolito la i kotarpio Vakar Lietuvoje rasta daugiau kap, o Ryt ir Pietryi Lietuvoje gyvenviei (r. Lietuvos archeo logijos bruoai, 1961, p. 57 64, 81 82. Iimt ia sudaro tik Nerija); kai Ryt Lietuvoje neolito laikotarpiu gyven viets kuriamos kalnse (ne ant kaln), Vakaruose m iru sie ji kasami em (ten pat), o kai Ryt Lietuvoje alva rio laikotarpiu gyvenviets pakyla piliakalnius, Vakar ir Pietvakari Lietuvoje m irusieji imami laidoti pilkapiuo se (ten pat, p. 89 94). Nuo neolito ik i pat istorini laik ventoji N eris Nemuno vidurupis iliko svarbi dviej skirting kultros areal riba (ten pat, p. 58, 198, 242, 278r 377; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2, emlapis nr. 2, 3, 7, 8, 9, 11; t. 4, em. nr. 1, 2, 5, 10, 67, 68 ir kt.; -, 1955, p. 10, 13), kita svarbi ri apie Dauguv (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 105 106) ir pan. Nepertraukiam kultr ry balt teritorijoje lietuvi archeolog Rimut Rimantien i ri netgi ,,nuo ankstyvojo neolito ik i ankstyvojo geleies ir dar vlesni ami" (, 1980, p. 24). Taiau ne reik ia manyti, kad balt gyvenimas buvo ramus, vyko be didesni ar maesni revoliucini perversm, su krtim , susidrim su kaimynais. N uolat ikylantys nauji socialin ia i poreikiai veik senj pasauliros sistem, k u ri vis buvo papildoma naujais elementais, kito ne tik kiekybikai, bet ir kokybikai. Taiau m ginti atkurti v a i riaspalvio balt socialinio gyvenimo ir pasauliros ra i d, kol dar nra nustatyti bendriausi dsnikumai, bt per ankstyvas sumanymas. Vienam e darbe atskleisti vis senovs balt (kurie, pa vyzdiui, I tkstantmetyje pr. m. e. nuo Vyslos plaiu ruou tssi Ryt Europos gilum ik i pat Okos ir K liazmos upi baseino". , 1981, p. 415) pasauli ros vairum bt nemanoma. Todl ioje studijoje sten giamasi isiaikinti tik tai, kaip vairavo senovs balt pasaulira pagal prieprie v a karai rytai. Tam tikslu i u

parankesn buvo lietuvi, uim ani vidurin zon tarp pietini bei iaurini balt, ir i dalies prs mediaga, kuria daugiau ir remiamasi. Vadinasi, ir pagal orientacij vakarai ryta i daugiau lieiam a vidurini, o ne pietini ir iaurini balt pasaulira. Todl, savaime aiku, kad dauguma teigini ir ivad nra galutins. N et kai kurios svokos yra laikinos, vartojamos tik kaip darbo instrumen tas, kol bus detaliau inagrintas visas reikinys ir suras tos geriausiai j nusakanios svokos. Tai lieia net ir svarbiausius balt pasauliros ir socialins struktros elementus. Grietesnes ivadas bus galima padaryti tik ana logikai inagrinjus balt kultros orientacij, einant i iaurs pietus, nuodugniau sigilinus latvi, prs, jot vingi ir kit balt taut kultr. Patikrinti daugel darbe ikelt hipotezi (ypa senovs balt pasauliros struktros santyk su anuo metu s i vaizduotu pasaulio m odeliu ir t pasaulir lmusi at skir socialini sluoksni tak) bus galima, analogikai ityrus kit indoeuropiei pasaulir ir socialinio gyve nimo organizacij, nes dauguma dsnikum turt bti bdingi ir kitoms tautoms. Nors darbe daugiau remiamasi dabartinje Lietuvos TSR teritorijoje ufiksuota mediaga, taiau rekonstruojam i senesni pasauliros ir socialinio gyvenimo reikiniai, b dingi laikotarpiui, kai dar nebuvo isiskyrusios atskiros balt tautos. Todl darbe ir vartojama senovs bait, o ne senovs lietuvi, senovs prs ir panaios svokos. Taip daroma dar ir dl to, kad, remiantis lietuvi (ir i dalies prs) mediaga, nustatoma bendra balt kultros orien tacija, einant i vakar rytus. O tai manoma padaryti tik todl, kad i mediaga yra i vis svarbiausij areal, ku riuose pasireik aiks kokybiniai balt pasauliros ir socialins diferenciacijos skirtum ai pagal padt vakarai

rytai.
i studija susideda i trij skyri. Pirmajame aptaria mos svarbiausios prieprieos, pasireikianios senuosiuo se laidojim o paproiuose, antkapiniuose paminkluose, liau dies mene, architektroje. Remiantis v a iri liaudies kult ros srii duomenimis, iskiriam i trys senovs balt pasau
12

liros arealai, kuriuose dsnikai dom inuoja prieingi daugelio prieprie poliai. Antrajam e skyriuje apvelgia ma, kaip atskiros prieprieos pasireikia t areal m itolo gijoje, tautosakoje, kalendoriniuose paproiuose, vietovar diuose. Ir treiajame bandoma apibrti senovs balt pasauliros sistemos kontrus, aikinti i sistem lmu sias prieastis. Daugiau palieiam os socialinio pobdio prieastys, kurios buvo vienos i svarbiausi, formuojantis savitai balt pasaulirai. Jai, be abejo, turjo takos ir gamtins slygos, ryiai su kaimynais, substratas bei k iti faktoriai, taiau viename darbe nemanoma visko aprpti. Naudodamasis balt istorijos, archeologijos, etnografi jos, tautosakos, kalbos ir kit srii duomenimis, io darbo autorius ne kart konsultavosi su Lietuvos TSR M oksl Akadem ijos Istorijos bei Lietuvi kalbos ir literatros ins titut m oksliniais bendradarbiais, su V iln iau s valstybinio V . Kapsuko universiteto profesoriais ir dstytojais. V ertin g pasilym autoriui pateik spaudai parengt rankrat redagav filologijos daktaras Vytautas Ambrazas ir V V U Filosofijos katedros vyr. dstytojas Ipolitas Ledas, rank rat recenzav istorijos daktar Rimut Rimantien , filoso fijos daktaras profesorius Bronius Genzelis , filologijos dak taras Leonardas Sauka ir j skait istorijos kandidatai V a cys M iliu s , Adolfas Tautaviius, filologijos kandidatas Si mas Karalinas. Ypa daug autoriui padjo Leonardas Sau ka, ne tik vis laik palaikydamas ir skatindamas pradt darb, bet ir nurodydamas nauj duomen atskiroms problemoms sprsti. Visiem s jiems autorius nuoirdiai dkoja.

Pirmas skyrius PRIEPRIE PLOTMJE

K iekviena visuomen operuoja daugeliu prieprie, ta iau j kiekis nra neribotas. J k iek ir hierarchij lemia konkretus visuomens isivystymo lygis bei jos raidos tendencijos. Be abejo, norint atskleisti kokios nors visuo mens pasaulvaizd, nebtina aptarti visas prieprieas (tai padaryti tiesiog nemanoma viename darbe), o tik svarbesnisias. ioje studijoje pasirenkant prieprieas nagrinjim ui, buvo atsivelgiama j pobd ir baltikos mediagos specifik. K iek didesnis dmesys kreipiam as erdvs (emai auktai , vakarai rytai), laiko (naktis diena), spalvos (juoda balta) ir stichijos (vanduo ugnis, akmuo medis) santyki reikim. Tam tikras orientyras, pasirenkant atskiras prieprieas, buvo V. Ivanovo ir V. Toporovo senosios slav kultros (vis pirma m itologi jos) tyrinjim ai (, , 1965), nes svarbiau sios prieprieos daugelio taut kultrose sutampa (ten pat, p. 9). Aptariant pasirinktsias prieprieas, daugiau sia domimasi geografine j orientacija.

1. E M A I AU K TA I, V A K A R A I R Y T A I Pirmyktse dualistinse visuomense ypa didelis vaid muo tenka prieprieoms emai auktai, vakarai ry ta ir nes jos dominuoja, kuriant bendruomens stovyklas ir tarp gim ini padalijant turim teritorij (, 1964, p. 71 76; 141 143; , , 1965, p. 201 212). T ai rykus orientyras ir aptariant senj balt pasaul ir (atitinkamai irykinus tarpines j grandis). Jeig u tam tikroje teritorijoje gyvenanios bendruomens socia
14

lin organizacija buvo gana archaika, ji, reikia manyti, buvo susiformavusi i prieprie pamatu. itokiai orga n iza cija i palankus buvo jau pats balt gyvenam viet reljefas, kuriame pagal vidutin pakilim nuo jros lygio rykiai isiskiria trys arealai: 1. Lietuvos pajrio emuma, pietuose pereinanti Prieg liaus baseino emum, o iaurje Latvijos pajrio e mum, tik 0 50 m tepakilusi vir jros lygio. Rytin jos riba Lietuvos pietuose siekia Jros ups baseino vakarin d a l (tik Nemuno slniu nusitsia ym iai toliau rytus), o iaurje M inijos, Bartuvos auktupius. 2. Lietuvos vidurio emuma, iaurje pereinanti Lat v ijo s vidurio emum, pakilusi vir jros lygio 50 100 m. Jos rytin riba eina ventosios upe, o ties Nemunu ma daug apie Prienus suka vakarus. i emum yra siter pusios em aii auktumos, vir jros lygio pakilusios apie 100 150, o vietomis 150 200 m, iaurje pereinanios Kuro auktum. 3. Baltijos auktumos, pakilusios vir jros lygio 150 200 m, vietom is 200 250 m, iaurje pereinanios V id ems auktum Latvijoje, rytuose venioni auktu m, kuri silie ja plat Baltarusijos auktum ruo (Lietu vos TSR fizin geografija, 1958, p. 101 103. iuos tris arealus ypa akivaizdiai parodo Lietuvos TSR hipsometrin is emlapis", kur perspausdiname ir ioje knygoje; r. pav. 1). Tuos tris arealus toliau atitinkam ai vadinsime vakar, v id u rio ir ry t arealais. i areal ribos u Lietuvos teritorijos, kol dar ne inagrintas balt kultros kitimas iaurs piet kryptim i, tiksliau neapibriamos. A iku tik, kad Priegliaus emuma, esanti Kaliningrado srityje, itisai jo vakar areal ir ko gero kartu su Nemuno emupio baseinu sudar jo centr, o ryt arealas u Lietuvos rytus tssi tiek, kiek tssi balt apgyventas kratas (arba bent jau tiek, kiek t ssi brkniuotosios keramikos kultra). Pavadinimas ry t arealas yra slygikas, nes jo riba Lietuvos teritorijoje eina pietvakari kryptim i, o u Lietuvos ji gali dar labiau pa15

1 pav. L ie tu vo s TSR h ip s o m e trin is emlapis. Spausdinama i: L ie tu v o s TSR fizin g e o g r a iija . V., 1958 . T. 1.

sikeisti pasaulio ali atvilgiu. Lietuvos TSR teritorijoje, klasifikuojant vairius materialins ir dvasins kultros reikinius, vakar arealui priskiriami Skuodo, Kretingos, Klaipdos, iluts rajonai ir Plungs, ilals, Taurags ra jon vakariniai pakraiai, o ryt arealo vakarine riba skaitytinai laikomi Rokikio, Anyki, Ukmergs, Kaiia dori, Alytaus, Lazdij rajonai bei Prien rajono rytin dalis (deiniajame Nemuno krante). Kai toliau darbe kar tais vartojam i tradiciniai terminai Vakar Lietuva, Vidu rio Lietuva ir pan., tai atsimintina, kad V akar Lietuva yra priskiriama vakar arealui, emaitija, iskyrus pai vaka rin dali, Suvalkija ir Vidurio Lietuva vidurio, o Dzki ja ir Ryt Lietuva, iskyrus Kupikio, Bir rajonus, ry t arealui.. '.u
16

K aip matome, vakar arealas dabartins Lietuvos teri torijoje yra pats maiausias jam itisai priklauso tik 4 rajonai. Tuo tarpu didiausias yra vidurio arealas, kuriam, priklauso net 23 rajonai. Tai reikia turti galvoje, anali zuojant bet kurio reikinio populiarum atskiruose area luose ir naudojant statistinius duomenis.

-2 p n V j .

Y iYMVo ,M -neoMo III tkstantmeio pabaigos II tkstantmeio orados fkltr^ p a ^ tim a s r Pabaltijy: 1 Pabaltijo ukins-duobtosios keram t&s. k u l l r a ; ^ (fa d n e p r s kultra; 3 Pamari kultra; 4 Mhnckiu kultros takos iiis em lap surinr R. Rimantien.

17

Vakar arealas pagal pakilim nuo jros atitinka k a i r j prieprieos emai auktai poli, ryt deinj, o plotas tarp j pereinamj sfer. Labai svarbu, kad rel jefas (bent jau Lietuvos ruoe) palaipsniui auktja ryt (pietryi) kryptim i. Lygiai taip pat ie trys arealai ati tinka ir prieprieos vakarai ryta i polius. domu patyrin ti, kaip mintosios prieprieos pasireikia iuose trijuose .nevienodo auktumo" arealuose sikrusi balt tradici nje liaudies kultroje. Bandant iuo aspektu pairti balt kultr, i karto dmes patraukia laidojim o paproiai, kurie yra pastoviau s i i vis paproi ir g riM s ia l atspindi to meto gyventoj pasaulir. Kadangi alvario ir Ankstyvojo geleies pe riodo (X V I I a. pr. m. e.) laidojim o pam inklai Lietuvoje maai teitirti, ir archeologai netgi neband diferencijuoti j atskirais arealais, tenka daugiau remtis ms eros pa m inklais. I IV a. Lietuvoje rykiai isiskiria 3 laidojim o bdai, kurie i dalies sutampa su trim Lietuvos landafto arealais. V ak ar areale ik i Jros bei Salantos upi, pagal Nem u n kiek toliau nusidriekianiam e rytus (atskiri idiniai pasiekia net Dubysos, Neries ir Nemuno santak) m irusie j i kasami em (laidojama emai). V id u rio Lie tu v o je miTusie ji laidojam i pilkapiuose (aukiau n e g u vakaruose). T u o tarpu ryt areale u ventosios laidojim o pam inkl archeologams visai nepavyko surasti (Lietuvos archeolo g ijos bruoai, 1961, p. 158 177; Lietuvos TSR archeologi jos atlasas, t. 3, p. 10 11, em. nr. 7; TayraBHHioc, 1980, p. 81 82, em. nr. 2; r. pav. 3). Vadinasi, pagal aukistUvidurkiu im ant ems paviri, m irusieji tuo metu laidojam i jyrzeme-^-ant ems. G rafikai tuos laidojim o b dus galima itaip pavaizduoti: Vakar arealas V id u rio arealas Ryt arealas

------ ( em ----- i------ 1

18

K lasin s visuomens-Jormavimosi metu (V VIII a.) ir ankstyvoj o feodalinio, susiskaidymo laikotarpiu (VIII Xir'H^jT]a isiskyrus atskiroms balt tautybms, .laid oji mo paproiai sm arkiai kinta, ima formuotis nauji regioni n iai savitumai, taiau pati tendencija vakaruose laidoti emai, o ryJii&s&^uiukJai ilieka. ir toliau: V a k ar ir V i durio L ietuvoje .m irusieji laidojam i duobse, o Ryt Lie tuvoje pilkapiuose (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 277 303, 376 394; Lietuvos TSR archeologijos, atlasas, t. 3, p. 12 18, em. nr. 8; TayraBKraoc, 1980,

3 pav. IIV a. kultrins sritys dab. Lietuvos TSR teritorijoje: 1 kap su akmen vainikais; 2 Nemuno deltos senkapi; 3 pilkapi; 4 centrins Lietuvos senkapi; 5 brkniuotosios keramikos. Spausdinama < i: Lietuvos TSR archeologijos atlasas . V., 1975. T. 2.

p. 82 87r em. nr. 3; r. pav. 4). Smulkiau diferen ciju oti pirm j areal bt galima pagal duobi gilum (remiantis archeologinje literatroje pasitaikaniom is u uominomis, kad V id u rio Lietuvoj g_mi*stei_buvo laido19

ja m l negiliose duobse". Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 283) arba pagal kitus veiksnius, atitinkam ai sustip rinanius arba susilpninanius prieprieos emai auktai vien ar kit nar (ypa kn deginim, akmen naudoji m laidojim o paminkluose ir kt.). Pavyzdiui, rytinje v i durio arealo dalyje Nevio baseine em kasami tik sudegint m irusij palaikai (Lietuvos TSR archeologi-

alks. Spausdinama i: Lietuvos TSR archeologijos atlasas . V., 1975. T 3

dojant tik maa m irusiojo palaik dalis eina po eme. Todl toks laidojim o bdas ir pagal opozicij emai auktai skiriasi nuo prasto m irusiojo ukasimo em. (domu, kad nevienodas ir pats pilkapi auktum ai La imiausiai vir jros lygio pakilusioje Ryt Lietuvoje p ilka p ia i y ra 2 3 metr aukio, o labiau Vakarus ir kiek emesnse vietose pietinje Unemunje ir deiniajame
20

N emuno Jkrante. tik ik i 1,5 metro (Lietuvos TSR archeolo gijos atlasas, t. 3, p. 12, 14). Pagal prieprie emai auktai rykiai skyrsi ne tik senieji balt laidojim o paproiai, bet ir ym iai vlesn lie tuvi m aoji arhtMra^Jies, kaip yra pastebjs J. Ba sanaviius (1970, p. 138 139), P. Galaun (1930, p. 103 111; 1974, p. 36) ir k iti tyrintojai (erbulnas, 1966r p. 98 121; Lietuvi liaudies menas, 1970, p. VII), didl dais maosios architektros yra k ilu si i senj mirusiems pa gerbti statyt paminkl. M aosios architektros auktis atskirose Lietuvos srityse yra nevienodas. Pajrio emu moje vyrauja emos koplytls, danai nesiekianios n dviej metr aukio, kriktai ne daugiau dviej metr aukio" (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XI; koplytls esanios 0,3 3 m, o kriktai 1 2 m aukio. erbu lnas, 1966, p. 106 107) ir koplytstulpiai, kuri stiebas pa prastai esti nuo trij ik i penki metr aukio" (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XII; K. erbulnas nurodo, kad Lietuvos koplytstulpiai es 3 4 m aukio ir daugiausia paplit Vakar Lietuvoje, nors pasitaiko ir iauli, Pane vio, Bir bei Rokikio rajonuose 1966, p. 112). V id u rio O etuvoe vyrauj.koplytls ir koplytstulpiai, o Ryt stogastulpiai nuo septyni ik i devyni metr aukio" (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XI; erbulnas, 1966, p. 110; r. pav. 5). Kaip, einant i Vakar Rytus, maja em koplytli bei koplytstulpi, o daugja aukt sto gastulpi, vaizdiai matyti i 1 lentels, kurioje nurodyta, kiek koplytli, koplytstulpi ir stogastulpi iauriniuose Lietuvos rajonuose (kur j tradicijos buvo gyvybingiau sios) yra pripainta vietins ir respublikins reikms k u l tros paminklais. I pam inkl kiekio apytiksliai galima sprsti ir apskritai apie vienos ar kitos maosios architek tros formos populiarum. Lentel sudaryta, remiantisLietuvos TSR kultros pam inkl srau" (V., 1973). Pana vaizd ivystame ir Lietuvos kapinse: tradici niai antkapiniai pam inklai, einant i vakar rytus, pa laipsniui auktja. em aitijoje gana daug em geleini^ ir akm enini pam inkl (net ir m ediniai kryiai ia masy vs, emi), o Ryt A uktaitijoje ir Dzkijoje aukt me2r

pav. A n t k a p in ia i p a m in k la i: 1 P a k ru o jo r a j.; 2 N id a , iluts r a ].; 3 V id i k ia i, U km e rg s raj. Spausdinama i: M a o ji a rc h ite k t r a j Sudar i r pareng K. Cerbulnas, F. Bie linskis, K. Seelgis. V., 1970, ii. 8, 368, 120 . ( L ie tu v i lia u d ie s menas; Kn. 1).

1 lentel * Lietuvos TSR maosios architektros paminkl kiekis vairiuose arealuose

Koplytli kiekis Koplytstulpi kiekis Stogastulpi kiekis

Arealas

Rajonas

Z ? V h 3

Kretingos Skuodo Plungs Teli Maeiki Akmens Jonikio iauli Radvilikio Pakruojo Pasvalio Panevio Bir Kupikio Anyki Rokikio Utenos Zaras Ignalinos

87 66 56 35 1 3 3 4 10 4 3

22 9 46 16 8 7

1 1 4 2
1

m "d >

2 1

6 7 10 4 1 3 3 1 1 2 1 2

1 1 2 2
I

3 5 1 2 4 6 10 3 4

% a:

1 2 1

dim Ju^m - (kalbdamas apie Lietuvos medinius kryius. K. erbulnas nurodo, kad jie es aukti, ik i 9 m ir auk tesni. 1966, p. 115). G aila tik, kad Lietuvos kapini pa m inklai ik i iol neinventorizuoti ir ito negalima parodyti konkreiais skaiiais. Taiau neretai tyrintojai, domjsi kapinmis, nurodo em aii kapini pam inkl emum, o auktaii ir dzk auktum (Pocius, 1970, p. 222; 1968, p. 161). Lietuvi koplytstulpiai pasiymi dar viena labai dom ia savybe, kuri irg i galima susieti su prieprieomis emai auktai, vakarai rytai: kartais j stiebas suskaidomas dvi ar.tris dalia, Daugumos V id u rio Lietuvos koplytstulpi s tie l^ a ig ^ s k a id ^ em aii suskaidyti. Pastebta, kad Pajrio emumoje, daniau negu em aii auktumo se, stiebai suskaidomi tris dalis. Vadinasi, einant i Ryt

 Vakarus, stieb padal skaiius didja, ir susidaro regi

myb, kad koplytstulpiai emja. O rytinje koplytstulpi paplitim o zonoje pasitaiko koplytstulpi ne tik su nesu skaldytais stiebais, bet dar ir su dviem auktais (Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XI, 312). Vadinasi, jie ir pagal savo iliu zin aukt priartja prie stogastulpi. prieprie emai auktai tarsi buvo atsivelgiama ir kuriant gyvenvietes. G aila tik, kad kol kas dar nedaug balt gyvenviei te tirta, ypa i alvario ir ankstyvojo gelees amiaus. Todl platesniems apibendrinimams trksta mediagos. Taiau kai kurias tendencijas jau ga lim a ir dabar velgti. P irm ieji tirti Lietuvos pliakalnii, apgyventi nuo alvario amiaus ik i I-o j o m. e. tkstantme io, kaip tik y Ta ls Ryt bei Piet Lietuvos auktum ruoo (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 89 92, 115 125). N ors naujausi tyrim ai parod (Daugudis, 1970 1978), kad tuo metu apgyvent piliakalni bta ir vidurio area le, taiau vis dlto atrodo, jog ia j bta maiau. Tuo tar pu stipriaLjtvirtint, pritaikyt ne gyvenimui, o gynybai, piliak aln i vidurio areale VIII XII a. jau buvo daugiau, negu ryt areale. itoks piliakalni isidstymas anuo me tu, kaip nurodo V. Daugudis, gerokai priklaus nuo santy k i su kaimynais (Lietuvi m aterialin kultra, 1978, p. 18). Taig i galima manyti, kad seniau ryt areale baltai ne tik savo mirusius laidojo aukiau, bet galbt aukiau stengsi ku rti ir savo gyvenvietes. Be to, prie daugelio vidurio areale esani seniausij p iliakaln i aptikta I m. e. tkstantmeio pirmosios puss gyvenviei, ir net kai kur I tkstantmeio pr< m. e. ant rosios puss gyvenviei (Daugudis, 1970 a, p. 34; 1974 a, p. 64, 67; 1978 a, p. 19; 1978 b, p. 24; Stankus, 1978, p. 32; M erkeviius, 1978, p. 118 ir kt.). Ir piliakalni tyrintojas V . Daugudis pastebi, kad ankstyvj, ypa I tkstantme io pr. m. e. II puss bei m. e. pradios Lietuvos piliakaln i gyvenviets dar retai aptinkamos. Atrodo, kad pastarosios kiek anksiau pasirod pietiniuose bei vakariniuose rajo nuose" (1974 a, p. 67 68). Vadinasi, vidurio arealo baltai m kraustytis i piliakaln i emyn irg i anksiau u ryt ^arealo baltus. Pagal prieprie., emai aukiai pastebtas

ryys tarp gyvenam viet ir laidojim o bdo: kai balt gyvenviets bna ant piliakalni, j laidojim o pam inkl nerandama, o kai tik nuo kaln jie nusikr aus to emyn, sa vo mirusiuosius im laidoti pilkapiuose. V id u rio areale tai vyko I IV m. e. a., o ry t -V I VIII a. P ilia ka ln ia i tada pagal reikal pritaikom i gynybai. K oki bta senosios balt medins architektros skir tum, irint pagal prieprie emai auktai, sunku pa sakyti, nes ji i viso dar labai maai teitirta. Taiau jau ir dabar akis krinta kai kurios skirtingos detals. Pavyz diui, vidurio arealo piliakaln i pastatuose idiniai buvo rengiam i duobutse, o ryt ant ems paviriaus (Daugudis, 1974 a, p. 64; 1978 b, p. 27; Volkait, Kulikauskas, 1978, p. 87; Grigalaviieri, 1978, p. 95 96). Polinkis gyvenviet parinkti tarsi atsivelgiant prie prie emai auktai ir su tuo susijusi kai kuri rengini specifika iliko ik i pat i dien. K aip jau yra pastebta ty rintoj, Vakar Lietuvoje sodybos daniausiai buvo ku riamos emumose, slniuose (emai), vidurio areal, (pvz., em aii auktumose) kalv ir -kalneli atlaitse (per vidur), o Ryt Lietuvoje ir D zkijoje aukiau, ariau kalv virns (Kudaba, 1974, p. 92 93). i m int patvir tina ir etnografas I. Butkeviius, daug met tyrs lietuvi liaudies architektr (remiamasi odine inform acija). Einant i vakar rytus, keiiasi ir kai kurios pastat architektros bei juose esani rengini detals. Pirm iau sia akis krinta skirtingas idini auktis. em aitijoje dau giau paplitusiuose ir ilgiau ia isilaikiusiuose namuose i dinys buvo rengiamas tiesiog ant ems, o kartais net duobje. O Ryt Lietuvoje iplitusiose dminse pirkiose buvo statoma aukta krosnis, kurios vien pamat sudary davo du trys rst vain ikai (Butkeviius, 1971, p. 143 144; erbulnas, 1958, p. 123; M iliu s, 1958, p. 190; M aoji lietu viko ji tarybin enciklopedija, t. 2, p. 223 ir kt.). Ir vlesns kilms em aii trobose ugniaviet kamine tik siek tiek (apie 30 40 cm) pakeliama nuo ems, o auktai i bei dzk pirkiose ir toliau ilieka panaios ant auk to pamato statytos krosnys (M ilius, 1958, p. 191, 192; But keviius, 1971, p. 144). domu, kad vairiuose arealuose
25

skyrsi net puod auktis. R. Rimantien, tyrinjusi neolito epoch, yra pastebjusi, kad ankstyvojo metal laikotar pio vakar Lietuvos puodai yra emesni, negu ryt (Lie tuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1, p. 19). Skirtum pagal prieprie emai auktai galima i rti net atskir areal balduose. Paim kim e kad ir tradici nes lietuvi skrynias, kurias bdavo kraunamas mergin, kraitis ir kurios vaidino svarb vaidm en lietuvi vestuvi paproiuose. K ai kuri Lietuvos rajon skrynios jau gana gerai itirtos, duomenys paskelbti, ir jais ia kuo puikiau siai galima pasinaudoti. K. erbulnas (1941, p. 296), tyrs Unemuns (t. y. suvalkiei, priskiriam viduriniam balt arealui) skrynias, nustat, kad jos yra nuo 60 ik i 70 cm aukio". Skryni su pusiau lenktais dangiais (vadinam kuparais), K. erbulno teigimu, Unemunje retai tepasi taiko (ten pat, p. 288). V isa i gretim rajon, taiau jau esani kitoje Nemuno pusje (Dzkijoje, priskiriam oje rytiniam balt arealui), skrynias apra menotyrininkas. A . Keturka. Jo duomenimis, vidutinikas dzk skryni auktis yra 65 80, o kupar 74 78 centim etrai (1961, p. 208). Vadinasi, dzk (netgi pai vakarini, esanioje artim iausioje suvalkiei kaimynystje) skrynios yra auk tesns negu suvalkiei. Panaias ivadas padar ir etno grafas A. Daniliauskas (1969, p. 229), tyrs Birtono apy lin k i (kur susikryiuoja suvalkiei ir dzk tradicijos) skrynias. Jo teigimu, suvalkietikos Birtono apylinki skrynios esanios 56 76 cm aukio, o ..skrynios, atvetos i Dzkijos, skiriasi kiek didesniu aukiu"* Vaj^ nink kupar auktis 71 76 cm (Daniliauskas, 1974, p. 265). Ryt Lietuvos skrynios irg i auktesns ttegu suvalkiei. Daugumos Rokikio raj. Juodups apyl. skryni auktis 70 80 cm, o kupar 75 85 cm (Daniliauskas, 1968r p. 96). N orin t patikrinti, kaip keiiasi skryni auktis Lietuvos teritorijoje, einant i vakar rytus, buvo paimtas dides nis kiekis skryni pieini, esani Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejuje, prie kuri nurodyti skryni matmenys arba mastelis, i kurio galima nustatyti skrynios dyd, ir apskaiiuota, koks yra vidutinis skryni auktis
26

bei ilg is atskiruose arealuose. I vakar arealo (Skuodor Kretingos, iluts rajon) skaiiavim ui buvo paimtas 81 pieinys (EMIK 2814, 2846, 2847, 2854, 2863, 2866 2868, 2875, 2881 2883, 2889, 2918 2925, 2933 2936, 2943, 2947r 2953, 3745 3749, 3156, 3161 ir kt.), i vidurio (Kelms, Ra seini, Radvilikio, Pasvalio, Pakruojo, Jonavos, Kupikio ir kit rajon) 91 (EM IK 2914 2916, 2928 2930, 2932, 3605, 3622, 3630, 3647, 3650, 3651, 3740, 3741, 3743, 3744, 3912 3920, 3931 3957, 5217, 5226, 5228, 5231 5233, 6154 6160 ir kt.), o i ryt (Anyki, Utenos, M olt, irvint, Ukmergs ir kit rajon) 129 pieiniai (EMIK 2643, 3061 3070, 3073 3077, 3081, 3100 3118, 10901 10910 ir kt.). Pasirod, kad vakar arealo skryni vidutinis auktis yra madaug 63,2 cm (ilg is 110,8 cm), vidu rio arealo,, skryn i 67,4 cm_ {ilgis 111,9 cm), o ryt 70,6 cm (ilg is 106,3 cm). Vakar arealo skryni aukio ir ilg io matmen santykis yra 0,57 1, vidurio 0,61 1, o ryt 0,67 1 . Akivaizdu, kad vakar arealo kraitins skrynios yra emesns, o einant i vakar rytus, skryni auktis didja. (2r. pav. 6.) Pastebta ir kita dom i kraitini skryni savyb, kuri irg i galima susieti su priepriea emai auktai. Paprastai skryniose yra iskiriam os trys konstrukcins dalys: apati n io ji (pakojos), v id u rin io ji (skrynios d) ir v iru tin ioji (antvoas) (Cerbulnas, 1941, p. 297). V a kar ir vidurio arealuose labiau mgstama paauktinti apatinij skrynios d a l pakojas, o rytinje virutinij antvo. Su v alk iei skryni pakojos bna ik i 24 cm aukio {erbulnas, 1941, p. 300), o Juodups apyl. (Rokikio ra j.) skry n i kojeli auktis 5 11 cm, kupar 9 11 cm (Dani liauskas, 1968, p. 96). O kparai su auktu ilenktu antvo u kaip tik labiausiai yra paplit ryt areale.

2. V A N D U O UGNIS A p ta rti prieprieos vanduo ugnis reikm ir raikos bd atskirose balt gyvenimo srityse bei arealuose be galo sunku, nes j i apima pirmapradius, visur pasitaikanius
27

6 pav. K ra itin s skrynios: 1 D a p k n i k i k., A n y k i r a j .; 2 A r io gala, R asein i ra j.; 3 P lateliai, Plungs raj. Spausdinama i L ie tu v o s TSR is to rijo s ir e tn o g ra iijo s m uziejaus fo n d ( E M I K 3080, 3916, 2 919),

elementus. Turbt nebuvo tokio balt visuomens sluoks nio, nebuvo toki paproi ir apeig, kur visu rykumu nepasireikt vyraujantis i element vaidmuo. Ir vaka ruose ir rytuose, ir iemos ir vasaros ventse, ir vestuvse ir laidotuvse visur ir visada sutinkam i ie abu pirm a pradiai elementai, abu prieprieos poliai, tik keiiasi j intensyvumas ir derinys su kitom is prieprieomis. Sunko ka nustatyti, koks ioje prieprieoje buvo tarpinis narys. Atrodo, kad tarpininkas, jungiantis iuos du prieingus elementus, turt bti medius ir visus augalus auginanti em. Remiantis archeologijos, etnografijos ir kt. duomeni mis, galima nustatyti itok prieprieos vanduo ugnis ry su tradicine balt kultra: vakar arealo balt kult roje kiek labiau dominuoja kairysis ios prieprieos po lius, o ry t deinysis. Visur, kuriant gyvenviet, irima, kad nebt per toli vanduo, taiau atstumas ik i vandens nevienodas. Pavyz diui, pajrio zonoje namai statomi visai arti vandens, vanduo ia kartais tarsi atstoja kaimo gatv (Lietuvi et nografijos bruoai, 1964, p. 180, 200; Butkeviius, 1958, p. 174). em aii auktum sodybos, bdamos kalnse, savaime aiku, yra atokiau nuo pakalnse esani upeli, pelki ar eerli, o tarp auktaii sodyb, esani ant kalneli, ir vandens nuotolis dar didesnis. Be to, vidini areale prie sodyb vietoj vandens ima dom inuoti medis. K aip teigia etnografai, gausiausiai apeldintos emaii sodybos, neretai jos ir kuriam os mik aiktelse arba pa mikse (Butkeviius, 1971, p. 216). Gausiai apeldintos ir V id u rio Lietuvos bei Unemuns sodybos. Tuo tarpu Ryt Lietuvoje ir Dzkijoje medi ymiai maiau (ten pat, p, 217). Tam tikru mastu priepriea vanduo ugnis atsi spindi ir architektros puoyboje. Ryt arealejom nugja sauls; ugnies SnffioIiair vidurip augal. Tai-pastebim a netgi medio dirbini ornamentuose. Pavyzdiui, verpst se, kurios paplitusios tik Ryt Lietuvoje, danokai pasitai ko sauls sim boli (Lietuvi liaudies menas, 1956, iliu stra cijos nr. 6, 19, 54, 57, 69, 72), o vidurio arealo prieverps-

tse gausu augalini m otyv Jten pat, ii. 101, 120, 123 125,141 I337T4r 6 7147 ir daugelis kit). K aLkriose prieverpstse augaliniai m otyvai yra dominuojantys, kartais jie formuoja net ir mentels siluet (ten pat, ii. 188 197, 199 204 ir daugelis kit). Ryt auktaii ir dzk moter drabui (prijuosi, juost, markini) puoyboje vyrauja sauluts, vaigduts aikiai su ugnies sim bolika susij ornamentai (r. Glemait, 1955, p. 71 87, 109 116; Lie tuvi liaudies menas, 1974, ii. 1 223). Orientavim osi pagal prieprie vanduo ugnis relikt randame ir laidojim o paproiuose. A r vakar areale^ prie jros gyvenantys baltai savo mirusiuosius sudegintus ar ne degintus paleisdavo vanden, kaip kartais darydavo kitos prie jros gyvenanios tautos, vargu ar suinosime, nes tokio laidojim o pdsakai greitai inyksta; be to, vanduo dar tebra ms archeologams neinoma em". Taiau pastebta, kad vakar arealo laidojim o pam inklai beveik visada esti prie didesnio vandens telkinio (r. Lietuvos archeologiniai pam inklai, 1968, p. 12, 56, 112, 115, 123, 137, 143, 161). Tuo tarpu ryt areale neretai pakakdavo ir sim bolinio griovelio apie pilkap, o kartais ir to nebdavo. domu, kad, kai I m. e. tkstantmetyje vl m. sigalti mirusijj riRgimmo^paprotys.. prmiejimirusiuQ&ius-m degntLi^ip.tik^auk.taia o em aitijoje is paprotys i p lito tik II m. e. tkstantmetyje. Beveik visuose lietuvi* X IX -X X a. tradicini papro i apraymuose vandim.ir.,iigni&...yra neatskiriami^ apeig elementai. Taiau pastebta, kad pajrio areale labiau do m inuoja vandens, o ryt ugnies pradas. Pavyzdiui, e m aii vestuvse parvdlaujant jaunj skersai keli i kasamas gilus griovys, be abejo, sim bolizuojantis vandens k li t (M ickeviius, 1933, p. 109). Prsijoje, parvdlavus jaunj, buvo plaunamos jai kojos; v isi sveiai, jaunosios lova, gyvuliai, namas ir v isi nam apyvokos daiktai laks tomi vandeniu (Mannhardt, 1936, p. 256). Tuo tarpu Dz k ijo je per vestuves {priklausanioje
30

atvaiuojantis svetimas pulkas apiarealui ir vidurio arealo rytiniam

brstojoaas pelenais (Krv, 1930, p. 19), Ryt Lietuvoje ryt

pakraiui), okinant, mari, ibinamos vaks arba ba lanos (Buraas, 1935, p. 272; Slavinas, 1955 c, p. 588) ir pan.

3 / A K M U O (MEDIS?) Akm ens ritualin reikm praeityje neabejotina. T ai pui kiausiai rodo senieji laidojim o pam inklai. Taiau ji nra tokia didel kaip vandens arba ugnies. Todl ne taip leng va nustatyti, kas buvo akmens priepriea. Atrodo, kad akmuo, kaip nedegantis deganiam, kaip neaugantis auganiam (arba kaip augantis be akn auganiam su aknimis), kaip negyvas, bekraujis gyvam, gali sudaryti prieprie mediui. Kad akm eniui ir m ediui seniau ms liaudis priskirdavo mintas savybes, rodo etiologins sak ms apie velnius, norinius akmenyje, kaip nedeganioje mediagoje, paslpti ugn (BLS 11), apie visiems laikams sulaikyt akmen augim (LPK 3015), dainos apie akmen be kraujo" (LDK V 481) arba akmen, kuris auga be akneli" (JLD III 735), tikjim ai apie medi gyvum, skausmo jutim (r. Slavinas, 1947, p. 181 185) ir dauge lis kit tautosakos fakt. Akm uo ypa gausiai naudotas vakar arealo laidojim o paminkluose. Jau alvario amiuje pajrio Lietuvos p il kapiuose randama daug akmen: kai kur sudegint mirusij palaikai randami tiesiog ant akmen grindinio. ie p ilka p iai artim i semb-natang srityse gyvenusi prs pilkapiams, kuriems bdingi koncentriniai akmen v ain i kai (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 92 99). Ir ankstyvajame geleies amiuje (V I a. pr. m. e.) vakar areale m irusij palaikai pilkapiuose apdedami trim, dviem arba vienu akmen vainiku; kartais laidota ant ak men grindinio (ten pat, p. 128 138). G aila tik, kad i alvario ir ankstyvojo geleies amiaus kit areal la id o ji mo pam inkl beveik neaptikta ir negalima nustatyti, kas tenai analogikoje situacijoje pakeit akmen. Daugiau iuo poiriu duomen turime i ms eros laik.
31

Pirm aisiais ms eros amiais (I IV a.) vakar arealo iaurinje dalyje m irusieji laidoti viena ar keliom is akme n eilmis apdtose duobse; akmen primesta ir duobse. Taiau pietinje vakar arealo dalyje (Nemuno deltoje) laidojim o pam inkluose akmen nerasta. Akm en vainikai juosia ir vidurio arealo pilkapius. Taiau vidurio Lietuvo je (Nevio baseine) m irusij kapai jau be akmen v a i n ik u tik kapuose alia^kakols ir i abiej koj kaul pusi...landama^^o^akmen, kuriais tikriausiai buvo pare miami skobtiniaLkrstai (Lietuvos TSR archeologijos atla sas, t. 3r p. 10 12; em. nr. 1). Manoma, kad m irusieji ia buvo laidoti mediniuose kaistuose. A i k ia i matyti, kad daugiausia akmen laidojant m iru sius vartota vakar areale, einant rytus, akmen vartoja ma vis maiau. V liau (V XII a.) mint dsningum nelieka. K iek netikti yra V XIII a. akmen pilkapiai pietinje Une munje ir deiniajame Nemuno krante ik i Strvos ups iaurje ir Auktadvario Beioni iaurs rytuose (ten pat, p. 14 15, em. nr. 8). J atsiradim galima paaikinti m igracija i vakar. Vakar arealo iaurinje dalyje il giausiai isilaik tradicija m irusj apdti akmenimis (ten pat, p. 17). Kruopiau perirjus vis laidojim o pam inkl kasi njim mediag, gal bt galima pastebti ir dsnik akmen e ili bei vainik kiekio skirtum. Vakar areale neretai aptinkam i trij e ili 3^ i kai (Lietuvos archeolo gijos bruoai, 1961, p. 131, 132) vidurio dviej (ten pat, p. 162 163), o ryt- tik vienos eils vainikai (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3, p. 123). T ai irg i rodo, kaipr einant i vakar rytus, akmens vaidmuo laidojim o paproT iuose vis maja. Taiau reikia atsiminti, kad ie duome nys yra i skirting laikotarpi, ir j negalim a daryti platesni apibendrinim. Panai tendencija pastebima ir lietuvi maojoje ar chitektroje. Vakarinje Lietuvos dalyje koplytls ~da niau statomos ant akmen (mro), o rytinje keliamos medius. Pavyzdiui, i 87 Kretingos rajono Lietuvos TSR kultros pam inkl sra traukt koplytli 8 stov
32

ant akmen, o n vienos nra pritvirtintos prie medi (Lietuvos TSR kultros pam inkl sraas, 1973, p. 659 673). I 66 Skuodo rajone uregistruot koplytli 2 stovi ant akmen, o 5 pritvirtintos prie medi (ten pat, p. 738 747). O ryt Lietuvoje i viso nra tradicijos statyti koply tles ant akmen, nes, kaip nurodo K. erbulnas (1966, p. 115), koplytls ant ems, akmen, pamryt pamat yra paplitusios tik em aitijoje. Vakar ir V id u rio Lietuvos tradicinse knrujg^ ir .gl^rii kryi, o Ryt Lietuvos ir Dzkijos medini. Ir paias kapines vakaruose labiau mgstama aptverti akmenine tvora, o rytuose medine. Akm en vaidmens-'majimas, o medi-4idjimas,. .e i nant i vakar rytus, pastebimas ir kai kuriuose nam renginiuose, v i s i d i n i u o s e . - K a i p rodo archeo login mediaga, Vakar Lietuvoje idiniai kartais buvo grindiam i akmenimis, o vliau (I m. e. tkstantmeio pa baigoje II pradioje) ia i akmen kraunamos krosnys (Stankus, 1978, p. 29; Daugudis, 1978 b, p. 25 26; Daugudis, 1978 c, p. 41 42 ir kt.). Tuo tarpu Ryt Lietuvoje idiniai daniausiai tik apdedami akmen, vainiku (Volkait, Kulikauskas, 1978, p. 87 88; G rigalaviien, 1978, p. 95 96 ir kt.). Be to, kasinjant Ryt Lietuvos p ilia k a l nius, j pastatuose buvusi krosni pamatuose bei onuose aptinkama rsteli liekan, i kuri galima spti, kad Ry t Lietuvoje tuo metu krosni pamatui buvo vartotas ne tik molis, akmenys, bet ir medis (Daugudis, 1978 c, p. 37). domu, kad Varnupi (Kapsuko ra j.) piliakalnyje aptiktas idinys su dviem akmen vain ikais (DaugudisT1976, p; 62)v O kadangi is piliakalnis priklauso vidurio arealui, kyla mintis, ar ir ia neama panaaus ^dsnikumar kaiprir^taidojim o paminkluose. Sflvntikfl fikmp^ns iri p(j/n p r i p p r i r statant krosnis, ilikOlk T p a T m usTSlk^ kamnsL .sta tomas i akmen ir molio, ugniaviet jame apkraunama akmenimis (M ilius, 1958, p. 191). A n t akmen statoma ir emaii duonkep krosnis (M aoji lietuvikoji tarybin enciklopedija, t. 2, p. 223). Tuo tarpu Ryt Lietuvoje kros nys statomos ant medio rsteli.
3. N. Vlius 33

em aiiai akmenimis kartais aptveria net savo sody bas (Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 204). Viena tokia akmenimis aptverta^sodyba yra atstatyta net Lietu vos TSR liaudies buities m uziejuje Rumikse. A p ie ak men garbinim daugiausia inform acijos irg i turime i va kar bei vidurio areal (Juceviius, 1959, p. 81 84; Gim butas, 1958, p. 95).

4. J U O D A - B A L T A , N A K T IS DIENA, M N U LIS SAU LE IR KT. Nustatyti skirting spalv pomg vairiose Lietuvos etno grafinse srityse ne taip jau lengva, nes archeologini duomen iuo klausim u beveik nra, o istoriniai duome nys i v a iri srii yra skirtingo amiaus ir priklauso nuo daugelio reikini, lmusi laikin vienos ar kitos spalvos vyravim. Geriausia atskir spalv pomg galima nusta tyti pagal tautinius drabuius ir audinius. Taiau reikia at sim inti, kad drabui spalvos buvo derinamos prie atskir met laik, veni, net darb. Pavyzdiui, vasar buvo neiojam i viesesni drabuiai negu iem, per ventes viesesni negu iokiadieniais, per lin sjim ar rugia p j t viesesni negu per bulviakas ir t. t. (visoje Lie tuvoje per rugiapjt buvo stengiamasi baltai apsirengti. 2r. Petrulis, 1934, p. 98 99). Seniau Lietuvoje i viso la biau buvo mgstama balta spalva (Kairiktyt, 1976, p. 156 163). Ir vis dlto lietuvi audini ir drabui ty ri ntojai yra vieningos nuomons, kad ryt auktaiiai (ir dzkai) labiau mgsta viesias spalvas, o em aiiai tam sias. Pavyzdiui, Lietuvi etnografijos bruouose" (p. 319) teigiama, kad emaii ilgadryi lovatiesi fonas da niausiai juodas. i lovatiesi tamsum dailininks A. Brie delyt ir D. ilainyt sieja su skirtingu io krato moni charakteriu, nuotaika. emaitikos lovatiess yra giles ns, santresns, sodresns, kartais netgi nirokos. O V il niaus krato skersadryi lovatiesi spalvos skambios, linksmos^giedrios. ia tartum jauiamas ir kitoks moni charakteris. Sakytume, aud emaits savo lovatieses
34

susikaupim, gilum ir santrum, o auktaits audjos linksmum, skaidr diuges, gyvum" (Briedelyt, ilai nyt, 1954, p. 248). emaitijos (ir Unemuns) moter tra dicin i sijon koloritas tamsokas, fon paprastai sudaro tamsesn spalva", o auktaii sijonuose vyrauja viesesni ir iltesni atspalviai" (Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 345 346). Auktaitm s ir dzkms bdingos baltos p ri juosts, em aitijoje pasitaiko tamsesni, o klaipdietms bdingos ir visai tamsaus fono ilgadrys prijuosts (ten pat, p. 348 350). Klaipdiei ir austins juostos tamsi spalv (ten pat, p. 355).. Kad klaipdieiai mgsta juod spalv, o ryt auktaiiai balt, paymi daugelis lietu vi tautini drabui tyrintoj. (Glemait, 1955, p. 71, 117; Bernotien, 1974, p. V, VIII; Kairiktyt, 1976, p. 163). T ik to pomgio prieasi danai ieko atsitikti niuose dalykuose. Pavyzdiui, vieni klaipdiei drabui tamsum sieja su liuteron tikjim u, k iti su miesto ta ka ar pan. Taiau tokie aikinim ai neilaiko kritikos. Jeigu klaipdiei drabui juoda spalva priklausyt nuo liute ron tikjim o, tai latvi, kuri dauguma buvo liuteronai, tautiniai kostiumai perdm turt bti juodi. O je i spalv tamsumas priklausyt nuo miesto takos, tai tamsiausi dra buiai turt bti apie didiausi miest V iln i . Taiau taip nra. M atyt, prieastys, lmusios klaipdiei drabu i juodum, o auktaii baltum, yra kur kas senesns, tos paios, kurios lm skirting sodyb padt landafte, skirting antkapini pam inkl aukt, ornamentik ir kt. Pagal prieprie juoda baltei skiriasi ne tik atskir Lietuvos region tautiniai drabuiai, audiniai, bet ir bal dai (kraitins skrynios, kuparai, spintos), kurie ta ip tik yra daomi vienokia ar kitoki spalva. D ailtyrininkai jau se niai yra atkreip dmes nevienod kraitin i skryni, bei kupar daym. ia irg i buvo pastebti tie patys dsnikumai, kaip ir audiniuose: vakaruose vyrauja tamsesns spalvos, o rytuose viesesns. Jau 1929 m. A . Rktel (p. 39) yra pastebjs, kad spalvos skryni dayme v a i riose Lietuvos vietose turi skirtum. Pav.: emaiiuos stiprios, rykios ir sunkios, o iaurs ryt auktaiiuos dom inuoja spalv lengvumas (kaip dangika spalva)".
35

Jam pritaria K. erbulnas (1941, p. 318), pridurdamas, kad jei emaii (spalvos) stiprios, rykios ir sunkios, o iaurs ryt auktaii lengvos, tai Unemuns skry ni spalv gama saikinga ir nuosekli". Ir M aojoje lietuvikojoje tarybinje enciklopedijoje" (1971, t. 3, p. 227) raoma, kad A uktaitijoje jos (skrynios) buvo daomos viesesnmis, em aitijoje sodresnmis spalvo mis". ios ivados pasitvirtino ir perirjus didesn krai tin i skryni ir j pieini, esani Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejaus fonduose, k iek (apie 1000). A ik ia i matyti, kad vakaruose labiau mgstama juoda spalva, o rytuose balta; einant i vakar rytus, audi niuose, drabuiuose tamsi spalva vis viesja. Vadinasi, kairysis prieprieos juoda balta polius tarsi lokalizuoja mas vakar areale, deinysis ryt. Susiejimas emumoje gyvenani vakarini balt su juoda spalva, o auktumose gyvenani rytini balt su balta labai prasmingas. Be to, juoda spalva asocijuojasi su naktim, o balta su diena. Todl priepriea juoda balta visai pagrstai gali bti gretinama su naktis diena. Toks gretinimas padeda nustatyti ir i prieprie tarpines grandis. Perjimas i dienos viesos nakties tams ir at v irkiai yr vakaro ir ryto brkma, ara. domu, kad iems odiams em aiiai ir auktaiiai suteikia skirting reikm. Vakaruose gyvenantiems emaiiams daniausiai brkti reikia temti", o rytuose gyvenantiems auktai iam s visti", ara emaiiams daniausiai yra vakaro viesa, o auktaiiams ryto (LKK; LK I 1028). O va karo ir ryto arai bdinga daugelis spektro spalv, i ku ri vyraujanti yra raudona. Todl tarpin spalva tarp juo dos ir baltos galjo bti raudona arba visos spektro spal vos. Raudonos spalvos tarpin padt tarp juodos ir baltos rodo tai, kad vienose pasaulio gentyse ji laikom a prieprie a baltai spalvai, o kitose juodai (, , 1965, p. 194, 196 197).
Kad raudona spalva lietuvi liaudies (kaip ir daugelio kit indoeu ropiei) buvo vidurin prieprieos juoda balta, spalva, patvirtina ms tautosaka ir etnografin mediaga. Lietuvi liaudies pasakose, ukalb jimuose daniausiai pasitaiko ios trys spalvos: juoda raudona balta

36

arba mlyna raudona balta (mlyna spalva savo reikme danai ati tinka juod). r. lietuvi liaudies pasak Ragana praryja siuvjl", kurioje raganos diena baltas raitelis ant balto irgo, naktis juodas raitelis ant juodo irgo, o aura raudonas raitelis ant raudono irgo (LPK 2027B; A T 334), pasak ,,Na laite ulinyje" (AT 480), kurioje mer gaitms daniausiai silomos mlyna, raudona ir balta dut (Seselskyt, 1975, p. 152), kai kuriuos pasakos r r Eys karaliaus entas" (AT 441) va riantus, kuriuose jaunikis eys pas karali atjoja pakaitomis tai ant rau dono, tai ant mlyno, tai ant balto gaidio (LMD I 318/10/), dain Plaukia antel, plaukia sieroji", kurioje diena balto ilko tinklas, naktis juodo, o aura raudono (TD V 13 14; LT I 623 625); u kalbjimus apie balt, mlyn bei raudon ro (LT V 897 898) ir dau gel kit lietuvi tautosakos krini.

Danguje prieprie naktis diena atitinka mnulis saul , nes mnulis vieia nakt, o saul dien. nyss^ios, ^ abejo, yra Venera V a karin ^ kuri vakare pirm iausia pasirodo, o ryte vliausiai prapuola, tarsi sujungia nakt su diena, mnul su saule. Kadangi ryte ir vakare pasirodani Vener mo ns laik ^skirtingomis vaigdmis, tai vidurinysis ios prieprieos narys buvo laikomas poriniu. M ito log ijoj jai^ atstovauja pati sudievinta Aurin ir ja i artim i dievai dvyniai. JT ie k Aurin, tiek dievai dvyniai daugelio indo europiei tradicijose siejam i su arkliais ir , paukiais (Ward, 1968, p. 12, 15 18; Keith, 1925, p. 114, 119; , 1972, p. 119), o senj ind m itologijoje tiesiog ir vadinam i Avinais, tai yra arkliais (avieniais) (Keith, 1925, p. 118; , 1972, p. 198). Todl visai natralu, kad auros dievas sinis senj iaurini balt (latvi) m i tologijoje beveik tapatinamas su arkliu, 6 svarbiausiu jo bruou laikom a santykiai su arkliais (, , 1964, p. 73). V id u rin io prieprieos mnulissaul nario ireikim as dviem vaigdmis (Vakarine ir Aurine), o m itologijoje dievais dvyniais yra be galo reikmingas atskir skaii prieprieoms nustatyti; apie tai bus kalbama vliau, o ia porikumo svoka bus panaudota tik tiek, kiek ji padeda irti ry su kitais dangaus knais. Be abejo, daugiausia prieprieos ^ re lik t yra ilik .lietuvi ir k it balt m itologijoje, paproiuos se ir liaudies mene. Taiau pasinaudoti liaudies menu kaip
37

argumentu, aikinant atskir prieprieos poli intensyvu m skirtinguose arealuose, sunkina tai, kad liaudies menas yra taikom ojo pobdio; dauguma papuoim, ornament yra ant specifins paskirties daikt. Praktin daikto pa skirtis vis pirma ir lm bendr pieinio bei ornamento pobd, sim bolik (ji ik i iol labai maai tetyrinta), o re gioninius skirtumus kartais tenka nustatyti tik i, atrodo, visai nereikming detali. Taiau toki skirtum vis dlto esama. Paimkim kad ir lietuvi verpsi bei prieverpsi puoyb (r. Lietuvi liaudies menas, 1956). Jos, kaip ir kultuvs bei k iti daiktai, susijusios su lin apdirbimu, bui tyje vis pirm vartojamos emje iaugintiems linams apdirbti. Todl j puoyboje galima iekoti dirbamos e ms bei lino dievybs simboli. Dirbam em ko gero i reikia visos, verpsts ir prieverpsts ploktumos skaidy mas kryminmis linijom is.ivediotus kvadratus, rombus ir nenutrkstama lin ija einanius trikampius. Toki ivad buvo galima padaryti, iifravus paleolito ir neolito sim bolius, kurie susij su moters ir ems semantika ( , 1965 ar p. 29 33; 1965 6, p. 26; 1981, p. 41 48, 86 94; , 1972, p. 86 87 ir kt.). Drauge ie sim boliai sietini ir su svarbiausiais ornamentuot daikt vartoto jais moterimis, nes ems ir moters sim boliai v a iri am i ir taut mene yra panas. Realistikiau ipuotose verpstse bei prievrpstse i sim bolik i dalies pakeiia tankiausiai'susipynusi^gali, j stieb ir lapeli raizgi nys. Nustatyti lino ir j globojanio dievo sim bol kur kas sunkiau, nes i dievyb ms m itologijoje dar i viso ne tirta. Taiau galima spti, kad j rodo segmentins vaigts^Jkiuri taip gausu ant vis lino apdirbim o ranki ir kurios gerokai primena lino ied, o ant kai kuri verps i jos tiesiog ir vaizduojamos kaip reali augal iedai. Liaudies meno sim bolikos tyrintojai segmentines vaig des sieja su dangaus sfera: viesa, saule, perknu (, 1981, p. 295, 303, 419, 456 ir kt.). Segmntos vaigds apskritimuose paprastai yra vadinamos perkno (Jupiterio) ratais. J ypa gausu Vakar Europos liaudies mene.
38

Brkniuot kvadrat, romb, trikam pi bei segmenti ni vaigdi yra ant daugelio verpsi bei prieverpsi, taiau kur tie regioniniai skirtum ai, kuriais remiantis galima atskir areal verpstse bei prieverpstse irti skirting prieprie poli dominavim? Ornamentuotose verpstse bei prieverpstse, kaip ir daugelyje kit sakralin ar buitin paskirt turini, ati tinkam ai papuot daikt, pvz., koplytstulpyje (Gimbutas, 1958, p. 90) ar net vestuviniame karvojuje (, , 1974, p. 243 258), liaudis pavaizdavo savaip suprast pasaulio sandaros princip, kuris daniausiai rei kiamas pasaulio (arba visatos) medio vaizdiu. Kad ant ranki, kuriais apdirbamas linas, vairiais or namentais ir sim boliais gali bti reikiam a visatos sanda ros idja, rodo ir tai, kad linas poetinje kalboje siejamas su uolu, kuris lietuvi tautosakoje ir m itologijoje neretai yra laikomas pasaulio arba visatos mediu. tai kaip linas apibdinamas lietuvi liaudies mslse: uollis imtaakis m ari merg aukia"; uollis aliuklis/ Devynakis devynlapis/ Vosilkom praydo"; Lygus uollis. . . /Ant virns gurguollis" (LT V 477). K ai kurios verpsts ir prie verpsts pasaulio modelio idj perduoda gana aki vaizdiai. J ploktuma vertikaliai (arba horizontaliai) su skirstyta tris dalis, atitinkanias tris pasaulio sferas. Viena i j apatinioji, kurioje kartais net pavaizduotas altys (gyvat) (Lietuvi liaudies menas, 1956, ii. 69, 75, 79), ymi apatin pasaulio sfer, kita vidurin, o dar k i ta v irutine, kurioje komponuojama saul, paukiai (ii. 6, 8, 29, 32, 57, 59, 60 ir kt.). Verpsi bei prieverpsci puoyboje irti pasaulio modelio idj skatina ir kai kuri, daugiausia orientalini, antikini taut mediaga. Susidaro spdis, kad ir iose tautose pasaulio medis" kartais buvo sivaizduojam as verpsto pavidalu (r. Holmberg, 1922, p. 105 108). Vaizduojant pasaulio.model, ypa atskiras jo sferas, verpstse bei prieverpstse ir pasireikia lengvai apiuo piam i arealiniai skirtumai. Ryt arealo verpsi mentelse atskiros pasaulio sferos projektuojamos vertikalioje linijoje, ir daugiau kaip pu

sje vis verpsi trys atskiros pasaulio sferos atitinka tris atskiras segmentines vaigdes. Taiau neretai vietoj virutiniosios segmentins vaigds yra aikiai saul simbo lizuojantis ratas, kryius (ii. 6r 19, 54, 57, 69, 72), pauk ia i (ii. 8, 29, 32, 52, 59, 60), o kartais ir spinduliuojantis ratas, ir paukiai (ii. 57, 71). K itu r vietoj vienos vidurins segmentins vaigds yra dvi maesns vaigds (ii. 3, 17, 20, 23, 24, 28, 31, 33, 34, 38, 74) arba dvi (o kartais ir keturios) vaigdels i on papildo vidurinij vaigd (ii. 6, 12, 27, 36, 37, 40, 44, 49, 50, 57, 69, 79). Daugumos^vidurio arealo prieverpsi ploktumoje dommoja dvi, o ne trys. segmentins vaigds, nuo ko ne retai priklauso ir pats prieverpsi siluetas. domiausia tai, kad pasaulio medis1 1 io arealo -prieverpst^.,danai- proj ektuo j amaTTTe^lIIc^YeFtikalioj e f bet ir horizontalioj e linijoje, o kartais tik horizontalioje (ii. 91 375). itaip pro jektuojant, pabriamas ne auktis, o plotis J r labiau i rykinamas p or ikurns, ikeliamas dvyni vaidmuo, kuri ryys su Vakarin ir Aurine neabejotinas'. Tuo tarpu ant daugumos vakar arealo prieverpsi i viso nra segmentini vaigdi (ii. 106, 107, 171 174). Taiau ipjaustintose apskritose kiaurymse galima i rti mnulio pilnat, o kai kur deli. (2r. pav. 7.) Vadinasi, kad ir nerykiai, vis dlto ryt arealo verps tse ikeliamas sauls vaidmuo, vakar auktaii ir e m a ii Aurins bei Vakarins (per porikum), o paj rio em aii mnulio.
Panaios^ atniM J^ sJ^ ei.sem anJLiko^ yra ir k r a it in ii s k r y n i b e i k u p a r , k u r u a s a j ^ g i a ^

auj^,r puoyba. T ik ia pasaulio modelio idja -daniau ijgiki&ma ne segmentinmis vaigdmis, o JLradiciniu augalu (mediu/') . io jnedia^ ijnj e neretai vazdojam r^ u K ^raTTkartais paukiai snapuose la ik o arba kerta ant ems*besirangant sliek (chtonikj padar). P rie k i n skryni ploktuma tris laukus daniau dalijam a ne vertikalioje lin ijo je (i apaios vir), o horizontalioje (i kairs dein). A re a lin ia i skryni pieini skirtum ai pa gal prieprie mnulis saul yra panas kaip ir verpst se bei prieverpstse. Rytinio arealo skryni priekin plok40

7 pav. Verpsts i r prieverpsts: 1 Beroro k. (P la te li apyl.), Plungs r a j.; 2 P luog k., A km e n s r a j 3 R a k i k., Utenos raj. Spausdina ma i: M ed io d ir b in ia i / Sudar i r paruo P. Galaun. V., 1956, ii.
318, 71, ( L ie tu v i lia u d ie s menas; Kn. 1); i r i L ie tu vo s TSR is to rijo s i r e tn o g r a fijo s m uziejaus fo n d ( E M I K 4907).

tuma daniausiai clalijama tris laukus, tarp kuri domi nuoja vienas , centrinis laukas; jame ir pieiamas pasaulio medis. io arealo skryni pieiniuose, kurie danai yra ne tapyti, o spausdinti (tampuoti), yra palyginti daug sauls, ugnies sim boli (kryiuk", saului", vaigdui". . .) (Keturka, 1962, p. 213 214; Daniliauskas, 1968, p. 97 101). Tuo tarpu vidurio arealo skryni priekin ploktuma danai dalijam a du laukus, kuriuose pieiam i du m ediai (erbulnas, 1941, p. 309). Sauls sim boli ia maiau negu ryt areale, o pabrtas porikumas leidia io arealo skryni pieinius susieti su dievais dvyniais ir juos atitin kaniais dangaus knais (vis pirma su Vakarine bei A u rine). Prieprieos mnulissaul relikt galima rasti ir lie tuvi,, ypa moter, tautini drabui ornamentuose. Ta iau, norint jais pasinaudoti, irg i ikyla daug sunkum. Tautini drabui komplektas nra atsitiktini mediagos form, spalv ir rat derinys, o sudaro viening sistem. Taiau kuo pagrsta ta sistema? Vadinam ojoje pasaulio medio epochoje" (terminas V. Toporovo. 1972, p. 93), j i tikriausiai turjo bti organizuota pagal sivaizduot pa saulio model, o tos sistemos atgarsi galjo i lik ti ik i i dien. M in t, kad tautini drabui komplektas galjo i reikti pasaulio sandaros idj, pera daugelio senj in doeuropiei tikjim as, kad visata yra sukurta i didiu lio mogaus (milino) kno. Pavyzdiui, senovs indai ti kjo visat esant kilusi i m ilino Puruo (, 1972, p. 259 261, 403 405), germanai i m ilino Im iro ( , 1963, p. 32) ir t. t. Indoeuropiei poe tin vaizduot i m ilino galvos, galvos kiauo kild in o dang, i aki saul, i kno em (, 1971P p. 21 50). Jeigu, diachroniniu poiriu, visata sukurta i m ilino kno, tai ir sinchronikai nesunku sivaizduoti j esant didiuliu mogumi. Ju k Puruas yra visata", sakoma ved himne apie Puru (, 1972, p. 259). O neolito mene vaizduojamas mogus, peraugs visas tris visatos sferas-poem, em, dang (, 1965 6r p. 22 24; ii. nr. 36). Vadinasi, indoeuropiei tradicijose mogus milinas, kaip ir pasaulio medis, buvo vartojamas
42

aikinti vieningai visatos sandarai. N eatsitiktinai lietuvi liaudies poezijoje taip danai mogus gretinamas ir lygina mas su mediu, jo rankos su akomis. Todl ir mogaus drabuiai, jeigu jie susij su pakankamai senomis tradici jomis, turt ireikti t vieningos visatos sandaros id j pasaulio medio'1 idj. T ik metus ak lietuvi mo ter tautini drabui komplektus (Glemait, 1955; Ber notien, 1974; Lietuvi liaudies menas, 1974 ir kt.), aikiai matyti, kad jie i ties toki idj ir galt reikti. G al vos apdangalas, kuris paprastai esti baltos spalvos ir dar papuotas saulutmis, vaigdutmis, tarsi reprezentuoja dangaus sfer. Ja i priskirtinos ir visada baltos, tomis pa iom is saulutmis ir vaigdutmis papuotos apykakls. A r tik ne dl galvos dangos ryio su virutine sfera (dan gum) skarels vartojamos burtuose, kuriais siekiama nuo dangaus nuvaikyti debesis? O pasakose dangaus viesuliai kaip tik vaizduojam i ant mogaus galvos (saul kaktoj, mnuo pakauy, apie ausis vaigdyts". LT III 480; r. taip pat kitus pasakos Trys auksiniai sns" lietuvi kus variantus A T, LPK 707). Liem en dengiantys drabu iai, kurie daniausiai esti languoti; dryuoti, sutampa su vidu rin ija pasaulio medio dalim eme. Gal todl d ir as, juosiantis liemen, ir juosta lietuvi liaudies o dinj e^ kurybo j e (mslse) danai yra vadinam i al iu (LT V 557), o tai asocijuojasi su senj indoeuropiei tiktu pasauliniu aliu arba gyvate, kuri juosia vis em. Ir pagaliau koj apavas (vyos ir nagins) lietuvi liau dies mslse danai vadinamos kurmiais, kiaulm is (LT V 555) padarais, kurie gyvena po eme, arba knisa em. Su vyomis bei naginmis susijs *ir lietu vi tautosakos velnias, paprastai gyvenantis poemyje. mogui jis pasi rodo kaip tik tada, kai tas ima pinti vyas (LTR 462/480/, 795/41/, 797/20/, 951/15/, 1001/70/ ir kt.), veja vyoms ar naginms raukti virveles (BLV 33; LSA 148; LTR 470/5/, 552/716, 776/ ir kt.), arba pamerkia vyas eer (LTR 481/35/). Jeigu lietuvi tautini drabui komplektas i tikrj reik pasaulio m odelio idj, ito negalima ileisti i aki,

43

iekant jame argument vienoki ar kitoki prieprie lokalizacijai. Pyt auktaii ir dzk moter drabuiuose vyrauja sauluts, kryiukai aiks dangaus, ugnies sim boliai. Saului pasitaiko ne tik ant balt skareli, apykakli, bet ir ant prijuosi, juost, kartais net ant sijon. Tuo tarpu emaii ir suvalkiei drabuiuose saului ym iai ma iau. N et ant viesaus galvos apdangalo esanias saulutes maits danai mgsta pridengti stambiai languota skara. Be to, gyvus, mirganius, tiesiog vreianius mauius dz k i ir auktaii sijom j iangetitii kryelius ia pakeiia dideli, rams dryiai, kuriuose aikiau., galima irti e ms ar vandens simbolius. A uktaii ir dzk saulutes ant markini, prijuosi ir kit drabui Suvalkijoje neretai pakeiia augaliniaTlntrtyvat^ (ypa le lij os). Ir vargu ar tai galima laikyti'TOTvlsni laik taka. K ai kuri emai i juost ratuose labai rykus simetrikas, porinis at skir ornament idstymas, o patys ratai kartais prim e na dievikj dvyni simbolius irgelius. V isa tai irg i rodo, kad deinysis prieprie mnulis saul, naktis diena , juoda balta polius akivaizdiau pa sireikia rytini lietuvi tradicijose, o kairysis vakarini.

5. SENAS JA U N A S Nors rytini balt pasaulvaizdis labiau susijs su diena, saule, o vakarini su naktim, mnuliu, taiau bt k la i dinga manyti, kad mnulis rytini balt gyvenime, m ito logijoje, paproiuose,liaudies mene ir kitur, i viso nevai dino jokio vaidmens. Kadangi visw--pag 3 ^ skaiiuojam as laikas, pagal m nul buvo sjama, pjauna ma, -veniamos vents ir Jko gero,, kariaujama, tai visur jam buvo rodoma priderama pagarba. Skyrsi tik tos pa garbos pobdis ir intensyvumas. Iekant sritini m nulio garbinim o skirtum, akis pirm iausia krinta nevienodas dmesys atskiroms jo fazms. Kad ir nerykiai, Ryt Lie tuvoje (bei Dzkijoje) didesn dmes galima irti jaunarii mnuliui. Jauno m nulio pavidalo ornamentas bdin-r
44

gas brkniuota j ai keram ikai, kuri, kiek galima spti i radini, labiausiai buvo paplitusi ir ilgiausiai isilaik ry tiniam e balt areale (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2, p. 10 14, 22 24). Jaunas mnulis su kryium v ir uje puikuojasi i rytini balt kilu si Gedim inaii X IV X V a. antspaud enkluose (Gudaviius, 1980, p. 99, pav. 63). Jauno m nulio motyv galima irti, kad ir re tai, Ryt Lietuvoje tepasitaikaniuose poriniuose lkiuose (apatin lkio dalis paprastai esti ilenkta kaip pusmnu lio, o smailjantys galai, tarsi jauno m nulio ragai, ikelti vir) (Lietuvi liaudies menas, 1957 a). Tuo.tarpu V i du rio Lietu vos ir em aitijos poriniai lkiai labiau primena irgeli galvas.(j apatin dalis susijungia smailu arba staiu kampu, p virutiniai galai neretai esti nukneb e myn). Ryt Lietuvoje bei Dzkijoje daugiausia urayt m aldeli jaun mnul, vairiausi su jaunu mnuliu su sijusi gydym, tikjim , burt bei prietar. Beveik du tredaliai vairiuose leidiniuose paskelbt m aldeli m n u l yra i Ryt Lietuvos ir Dzkijos (TD IV 184; Balys, 1951, p. 17 23; 1966, p. 51 52). Ir Lietuvi tautosakos1 ' V tome i 9 paskelbt m aldeli jaun m nul net 6 yra uraytos Ryt Lietuvoje (LT V 913 915). domu, kad, pa vyzdiui, Ryt Lietuvoje karpas daniausiai gydo, esant jaunam m nuliui, o em aitijoje esant deliai (Balys, 1951, p. 24 25). Jauno m nulio iklim as ryt areale, t. y. ios fazs prieinim as kitoms fazms aikiai susijs su platesniu ap skritai jauno iskyrim u ir iklim u priejsenfUabia.u ger biam vakar ir vidurio arealuose. Tai i dalies pastebima ir Lietuvos metrai padavimuose. Padavime apie kuni gaikt Palemon ir tris jo snus sakoma, kad vyriausias i j Borkus apsigyveno kaip tik vakarinje Lietuvos da lyje, vidutinysis Knas vidurinje, o jauniausias Spe r a Ryt Lietuvoje (Lietuvos metratis, 1971, p. 43 45)* Prieprie senasjaunas . ry k senojoje balt m itologi joje (apie kuri bus kalbama toliau) ir tautosakoje^. Pasakos, kuriose raginama gerbti senelius, ikeliam a j imintis, nada, -eim ai^ir visai bendruomenei, -Labiau yra papli tusios, y kar ir v id u rio areal. ia populiaresns ir pasa
45

kos apie diev senel, vaikiojant po em, m okant mones vairiausi darb, padedant geriesiems, kuklie siems ir baudiant tinginius bei pagyrnus. O kai kuriuose ia uraytuose pasakos Velnias (ragana) nea heroj m ai e" (AT 327C) variantuose vaizduojam i ne gudrs v a ik a ir o senelis, kuris apgauna laumes, iverda j vaikus, o pats, sumaniai isigelbjs, laim ingai gyvena (DPM 108). iuose arealuose populiaresns ir tokios patarls bei prieodiai,Hcuriuose ikeliam a seno imintis, sumanumas, raginama nusilenkti ilam plaukui ir pan. (pvz., Jaunas seno nepamokys", Senam dera patfrti, jaunam paklausti", ilo plauko sveikas protas", Prie il plauk turi atsi stot", Senas protu, jaunas gvoltu" ir kt.). Esant jaunam mnuliui, ryt areale buvo atlikinjam os ir kai kurios senosios religins apeigos. K aip matyti i 1711 1773 m. V ilniaus akademins kolegijos pastoracins veiklos dienoraio, kaip tik esant jaunam m nuliui prie pduoto akmens buvo aukojama duona, vilnos, linai, p i nigai, norint atgauti prarast sveikat, vis pirma, koj, aki ir rank stipryb (Lebedys, 1976, p. 210). Duomen geografinei nagrinjamos prieprieos orien tacijai atsekti galima rasti ir lietuvi liaudies tikjim uose. K aip inome, seniau buvo tikim a ne tik keturis atskirose pasaulio alyse esanius perknus (LTR 832/221, 230, 232/), bet ir keturis vjus. O ymaus lietuvi tautosakos rinkjo M ato Slaniausko uraytame tikjim e usimenama ir apie nevienod atskirose pasaulio alyse esani vj ami. Ryt vjas kaip tik ess jaunas, be barzdos", o vakar senas, su plaia barzda" (V V U F 119 115).

6. TRYS V IE N A S Balt skaiius reikt pradti nagrinti nuo trij mgsta miausio, vairiose kultros sferose labiausiai paplitusio skaiiaus.
Su trimis susiduriame vos ne kiekviename ingsnyje: trys akmen vainikai senuosiuose balt laidojimo paminkluose (Engei, 1935, r. len teles nr. 59, 60; Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 130 131 ir kt.).

46

trys pakabuiai senuosiuose papuoaluose, trikamps smeigtuk galvuts (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 210, 214, 215, 342; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 4, emlapis Nr. 46 ir kt.), trys segmenti ns vaigds ant lietuvi verpsi, prieverpsi, rankluostini, net kul tuvi (Lietuvi liaudies menas, 1956), trys stogastulpi vainikai (Lietuvi liaudies menas, 1970, ii. nr. 114 116; 120, 124 127), trys svarbiausieji dievai, trys likimo lmjos laims mitologinse sakmse (Vlius, 1977, p. 69), trys broliai stebuklinse pasakose, trys veiksmo pakartojimai (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963, p. 341, 345; Sauka D., 1970, p. 65, 80; LT III 52 53 ir kt.), tris kartus sakomos ukeikim bei ukalbjim formuls (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963, p. 432) ir t. t., ir t. t. Neretai trys dauginami i trij, ir susidaro magikas skaiius devyni, taip mgstamas ukalbjimuose, mirusij pagerbimo paproiuose ir kitur. Prie io pridjus dar tris, susidaro d v y lik a tuzinas, o deimt kart pamus po tris, susidaro trisdeimt puskapis, prie kurio pridjus tris deimtis, ir visa kapa. 9, 12, 30, 60 tradiciniai balt skaii matai, pasitaikantys vairiausiose kultros sferose, ir visus juos sudarant ieities takas buvo tas stebuklingasis skaiius trys.

Taiau rodinti jo populiarum baltuose nra reika lo jis ir taip visiems aikus, ne kart paymtas dau gelio kultros sfer tyrintoj. Todl, nesileidiant trij paplitim o registravim, be galo domi io ir kit jam gim ining skaii kilms teorij ir simbolik, ia reikia i k e lti tik tuos trij ir kit skaii vartojim o aspektus, kurie susij su trim iskirtais balt arealais, o kartu ir su se nuoju balt pasaulvaizdiu. Skaiius trys visuose balt arealuose yra labai mgsta mas ir pasitaiko vairiausiose kultros sferose, taiau ne visur vienodai paplits: ryt areale kiek labiau mgstamas skaiius vienas, vidurio du, o vakar trys. Vakar areale alvario ir ankstyvojo geleies amiaus m irusij palaikai apdedami trim akmen vainikais (Engei, 1935, p. 82 98; Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 130 131). Tuo tarpu vidurio areale aptiktas pilkapis su dviem akmen vainikais (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 162 163). Gaila, kad nra aptikta io laikotarpio laidojim o pam inkl i ryt arealo. Taiau vlesnij laik (IV V II a.) pilkapiai ia paprastai buvo apdedami viena akmen vainiku, o dar vlesni apjuosiami vienu grioviu (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 292 294; Lietu vos TSR archeologijos atlasas, t. 3, p. 12). iemgals moterys apsiaust (skar) V VIII a. seg davo dviem grandinle sujungtais smeigtukais. emaits,
47

palaidotos- s u dviem smeigtukais, p a d ta is ant krtins ar juosmens (Tautaviius, 1981, p. 28). O tiek minimos iem galsriiek emaits priklaus viduriniam balt arealui. Skirting skaii pomg skirtinguose arealuose gali ma nustatyti i atskir architektros ir liaudies meno deta li. Pavyzdiui, Ryt A uktaitijoje ir D zkijoje namo kraig mgstama ubaigti viena auktyn sm ailjania len tu te vadinamuoju pavieniu lkiu, o vidurio areale popu liariausi yra poriniai lkiai, sudaryti i dviej lentui. Tuo tarpu vakar areale pasitaiko ir m iri j lki, sudaryt, i trij lentui; tai tarsi ryt ir vidurio arealo lki suma. Gaila, kad i savita, senuosius tikjim us ypa aikiai paro danti architektros detal kol kas nra nuodugniau tirta, neirykinta jos raida ir etnografiniai skirtumai, nra net leidinio, kuriame bt apraytas didesnis j kiekis. Todl tenka remtis atsitiktinai ufiksuotais duomenimis. Taiau ir jie rodo aiki atskir lki tip paplitim o Lietuvoje ten dencij. Suskaiiavus visus lkiais papuotus pastatus, ku ri nuotraukos ispausdintos leidinyje Lietuvi liaudies menas. Architektra" (1957), pasirod, kad madaug i 40 poriniais lkiais papuot nam daugiau kaip dvide imt priklauso vidurio arealui, o i 8 m iri lki net ei priklauso vakar arealui. Tuo tarpu i 12 pavieni lki. 6 priklauso ryt arealui, o 6 vakar. Taiau vakar area lo pavieni lki virnse danai galima irti tris do m inuojanius takus (r. Butkeviius, 1958, p. 181; Butke viius, 1971, p. 172). Todl pavieniams lkiams jie priskir tin i tik pagal lentui skaii, o ne pagal savo sim bolik. iaip vakar arealo pavieni lki formos gretintinos su originaliais io krato laidojim o pam inklais kriktais.
Panai atskir lki tip paplitimo tendencija atsiskleidia, susipa inus ir su didesniu j kiekiu. Pavyzdiui, perirjus 3000 Lietuvos gyvenamj nam ir atskir j detali nuotrauk, esani Lietuvos TSR Moksl Akademijos Istorijos instituto Etnografijos skyriaus fototekoje, pasirod, kad beveik i 40 ryt areale ufiksuot lki tik 5 yra poriniai,, o visi kiti pavieniai, madaug i 20 Vidurio Lietuvoje ir emaitijoje, (iskyrus pajrio ruo) ufiksuot lki tik 8 yra pavieniai, o visi kiti poriniai, ir madaug i 260 pajrio ruoe ufiksuot lki apie 180 yra. pavieni, 75 poriniai ir 5 mirieji. Taiau dauguma fototekoje esani, pavieni pajrio ruoo lki, kaip ir mintame lietuvi architektros albume, labai skiriasi nuo Ryt Lietuvos pavieni lki jie labai or-

AS

namentuoti, ipjaustinti, o j virnse neretai isiskiria trys domi nuojantys takai. Todl prie pavieni lki juos irgi galima priskirti tik pagal lentui skaii, o ne pagal simbolik. (2r. pav. 8).

Dar rykiau, skirting skaii paplitim as ir ypa poros pamgimas vidurio areale atsispindi verpsi bei prieverpsi~ puoyboje. Ryt Lietuvoje paplitusios verpsts, kuri nuotraukos ispausdintos leidinyje Lietuvi liau dies menas. M edio dirbiniai" (1956, kn. 1), paprastai bai giasi viena virne, o visoje mentels ploktum oje verti kalia i yra idstytos trys segmentins vaigds, pagal pa saulio medio struktr, tarsi atstovaujanios trims atskiroms pasaulio sferoms. A n trajai sferai ia neretai at stovauja d v i vaigds ,(teJ pat, ii. 3, 17, 20, 23, 24, 28, 31f 33, 38, 74). Gaila, kad nemaas kiekis prieverpsi, papli tusi vidurio ir vakar arealuose, mintame leidinyje ne turi smulkesni m etrik (tik nurodoma, kad i emaitijos) ir nemanoma j sugretinti pagal atskirus arealus. Taiau matyti, kad dauguma antrajame areale rast prieverpsi yra modeliuotos ne vertikaliai, o horizontaliai ir Jrd a L a ik ia i padalytos; i r dein (ten pat, ii. 126 220). O tais atvejais, kai jos yra modeliuotos vertikaliai, j puoyboje daniausiai dominuoja ne trys, o d v i segmen tins vaigds (ten pat, ii. 221 336). Panaias tendencijas galima irti ir kraitini skryni bei kupar puoyboje. K. Cerbulnas, apibdindamas U nemuns (priklausanios vidurio arealui) skrynias (1941, p. 308 309) nurodo, kad daugumos io regiono skryni priekin j^ ktu m a dalijama ji du jaukus, 'kuriuose papras tai yra pieiam i du augalai (m ediai"). Tuo tarpu A. Keturka (1962, p. 211 214) ir A . Daniliauskas (1968, p. 97) paymi, kad Dzkijos ir Juodups apylinki (priklausani rytiniam balt arealui) skryni priekin ploktuma danai dalijam a tris laukus, su vienu dom inuojaniu centriniu lauku, kuriame neretai pieiamas vienas medis.
i autori teiginiai pasitvirtino, patikrinus ymiai didesn media gos kiek. Perirjus apie 1000 kraitini skryni bei kupar pieini* nuotrauk ir pai original, esani Lietuvos TSR Istorijos ir etnografi jos muziejuje, paaikjo, kad skryni priek padalyti du laukus ir juose nupieti du medius" labiausiai mgstama vidurio ir vakar area luose. Toki skryni yidurio areale aptikta apie 140, o vakar per 50.
4 . N. Vlius

49

S pav. L k ia i: 1 N id a , iluts i a j . : 2 D im i k., ia u li ra j.; 3 R y t L ie tu va . Spausdinama i: A r c h it e k t r a / Sudar i r paruo F. BielinsJiis, K. erbulnas, K. eelgis. V., 1957, ii. 71, 57, 274 . (L ie tu v i lia u d ie s menas; Kn. 1).

Ryt areale aptikta tik keliolika netipik pavyzdi. Utat ryt areale daugiausia yra skryni, kuri priekin ploktuma padalijama tris lau kus su dominuojaniu vienu centriniu lauku, kuriame danai pieiamasvienas medis". Toki skryni ia aptikta per 280 (vidurio areale apie 190, vakar 30).

Kad ir ne taip rykiai, skaiius du dominuoja ir v id u rio arealo audini ornamentikoje. A u din i ratuose ia m atyti polinkis simetrikurn, o kai kuriuose (pvz., juost ra tuose) net galima irti tradicinius dvyni sim bolius irgelius. Vieno dominavimas rytiniam e balt areale, o d v ie j viduriniam e yra labai prasmingas, nes, kaip vliau pama tysime, ryt arealas ms liaudies tradicijose yra siejamas, su dangaus sfera, o vidurio - su ems. Vadinasi, galima manyti, kad senieji baltai dang siejo su skaiium i vienas, o em su skaiium i du. itok atskir pasaulio sfer ir skaii derinim galima irti daugelyje indoeuropiei, (ir ne tik indoeuropiei) tradicij. J rodo senieji ritua lin iai, daniausiai klausim atsakym forma sukonstruoti tekstai apie pasaulio sukrim (pirmas klausimas ia pa prastai yra apie dangaus sukrim, antras apie ems, arba vaizduojama, kaip pirm dien kuriamas dangus, o antr em ir pan.). Dangus su vienu , o em su dviem siejama senojoje kin tradicijoje ir kt. (, 1971, p. 51). Kad vienas ir lietuvi m itologijoje yra dangi kj m itini btybi skaiius, o du chtonikj *, i da lies rodo kad ir tokia detal: lietuvi liaudies sakmse, pa sakose velnias, ta rykiausia chtonikoji btyb, negali paksti vieno smgio. Gavs vien smg, jis prao, kad pridt ir antrj. Todl tikima, kad, norint nugalti velni, j muant, reikia sakyti: Viens! Viens!" Vadinasi, velnias negali paksti dangikojo dievo, su kuriuo jis santykiauja antagonistikai, skaiiaus (vieno), o jo paties skaiius (du) jam ne kenksmingas, o naudingas, jeigu net ir palydim as smgiu.

* Chtonikaisiais (i gr. chthon em) vadinami tie dievai ir miti ns btybs, kurie susij su poemiu ir eme. Rykiausias chtonikasis^ personaas lietuvi tautosakoje velnias, senojoje mitologijoje buvs, vienu i svarbiausij diev, mirusij ir gyvuli globju. 51

N orint visapusikiau irykinti senovs balt pasaul ir, reikt dar panagrinti tokias bendriausias prie prieas, kaip nelaim laim, m irtis gyvenimas , sociali nius santykius reikianias prieprieas savas svetimas, tolimas artimas, moterikas vyrikas ir daugel kit. Ta iau ir i apvelgtosios, kad ir negausios, mediagos jau aikja vienas i svarbiausi balt pasauliros bruo geografin prieprie orientacija. Skirtinguose pagal pa dt vakarai ry ta i ir pagal pakilim nuo jros lygio balt arealuose labiau aktyvizuojam i, atliepiam i skirtingi prie prie poliai: vakar areale atliepiam i k a irie ji poliai, ry t deinieji, o vidurio tarpins j grandys. (r. pav. 9).

9 pav. A pytiksls senj balt areal ribos dab. Lietuvos TSR teritori joje: 1 vakar arealas; 2 vidurio arealas; 3 ryt arealas.

*Antras skyrius REGIONINIAI YPATUMAI

Pirmajame ios knygos skyriuje buvo apvelgtos univer salaus pobdio abstrakios prieprieos. Toliau pairsi me, kaip ios prieprieos pasireikia vairiose tradicins, balt kultros sferose: m itologijoje, tautosakoje, papro iuose ir kt. Tuo bdu atskiri m itiniai personaai, su jais susietas gyvnijos bei augmenijos pasaulis, netgi kalendo rins vents (kaip ir laidojim o pam inklai, liaudies meno> pavyzdiai ir kt.) gyja savotik klasifikatori prasm. Konkrei ir abstraki klasifikatori santyki visuma ir turt padti bent i dalies atskleisti senovs balt pasau liros savitum. Apibdinant atskirus kultros reikinius, bus prapls tas ir nagrinjam j prieprie ratas: bus stengiamasi i rykinti kiekvienam reikiniui bdingas prieprieas ir pa sekti, kaip jos pasireikia atskiruose balt arealuose. Tuo* bdu turt paaikti nagrinjam j reikini reg ion in ia i ypatumai, kurie savo ruotu, kaip ir aptartosios abstrak ios prieprieos, turt padti nustatyti balt pasauli ros ir j socialins diferenciacijos sistemos kontrus.

1. B A LT M ITO LO G IJO S A T M A IN O S Balt m itologija ik i iol daniausiai bdavo traktuojam a dvejopai: kalbant apie senuosius laikus, j irta k a ip tam tikr viening, taiau su geografija nesusijus ab strakt reikin, tinkant bet kurioje vietoje gyvenusiems, baltams *apibdinti, o lieiant vlesnj jos raidos etap, iskiriam os atskir balt taut (prs, lietuvi, latvi) m i tologijos, paprastai neprojektuojamos bendr vis balt
53 .

gyvent plot. iame darbe balt m itologij mginama pairti kaip viening, visiems seniesiems baltams bend r sistem, realizuot visame j gyventame plote. Kadangi atskiruose balt regionuose, (jie ne visada sutapo su balt vliau susiformavusi valstybi plotais) buvo realizuojam i ir labiau irykinam i atskiri balt m itologins sistemos ele mentai, susidar tarsi atskiros savarankikos balt m itolo gijos atmainos, kurias ir bus mginama ia atskleisti. O panagrinti balt m itologij regioniniu aspektu tie siog skatinte skatina patys senieji m itologijos altiniai, ku ri yra ilik i vis trij balt gyvent areal. T ik gaila, kad tie altiniai yra nevienalaikiai, nevienodos reikms ir patikimumo. ini apie ryt balt dievus yra i XIII a.r o apie vidurio ir vakar i X V I X V II a. Tiesa, uuomi n pasitaiko ir i ym iai senesni laik. inios apie ryt balt garbintus dievus yra terptos rus Volyns metrat ir vakarinje Rusijos dalyje pa daryt Jono M alalos Kronikos" vertim o rus kalb nuo ra. (Ryt baltams jos priskiriam os dl dviej prieasi: abu inform acij autoriai buvo ryt balt kaimynai, todl, be abejo, geriau buvo su j m itologija susipain, ir, ra ydami apie vis balt dievus, daugiausia naudojosi ry ti n i balt duomenimis; be to, Volyns metratyje konkre ia i kalbama apie Lietuvos didiojo kunigaikio M indau go, kilusio i ryt arealo, garbintus dievus ir tikjimus.) ios inios jau daugelio yra skelbtos ir tirtos ( , 1851, p. X IX XXI; , 1882; M ierzynski, 1892, p. 127 129; , 1886, p. 175 176; W olter, 1887; , 1890, p. 190 201; Mannhardt, 1936, p. 49 68; , 1970; 1972 a ir kt.). Volyns metratyje, kuris eina Ipatijaus metrat, apraant 1252 met vykius ir kalbant apie M indaugo krikt, sakoma, kad kriktas jo buvo melagingas: slapta aukojo savo dievams, pirmajam Nunadieviui, ir Televeliui, ir D iverikuzui, zuiki dievui, ir M edeinai < ...> ; ir savo dievams aukojo, m irusij knus degino, ir atvirai savo pagonyb ipaino". ( II 198). Tame paiame met ratyje, dstant 1258 met vykius apie Romano ir lietu vi .54

sugrim sudegint miest, sakoma, kad jie tm ingai krim tsi ir auk savo dievus Andaj ir D iviriks. ( II 195). O J. M alalos K ronikos nuorao intarpe, kuris da tuojamas 1261 m.r perpasakojus mit apie Sovij (kaip buvo vestas m irusij deginimo paprotys lietu vi ir kito se balt giminse), sakoma, kad ten sigaljo Sovijaus pa gunda aukoti aukas bjauriems dievams Andaevui ir Per knui, vadinamajam griaustiniui, Zvorounai, vadinamajai, kalei, ir Televeliui, kalviui, nukalusiam saul, kuri vieia emei, ir klusiam saul dang" (, 1851,. p. X IX XXI). Visos trys pastabos apie rytini balt dievus yra pa darytos beveik tuo paiu laiku (vieno deimtmeio ribose) artim lietuvi kaimyn, gerai painojusi j paproius bei tikjim us, ir todl gali bti laikomos patikim u altiniu: rytini balt m itologijai tirti. Visose jose pirm uoju dievu laikomas , . K aip teisingai yra pasteb js V. Toporovas (, 1972 a, p. 311), iais vardais galjo bti vadinamas dangaus dievas (* N u / / deiv?, * A n(t) deiv). D iviriks V. Toporovas gan tik i namai sieja su dievo rykte perifrastiniu perkno pava dinim u (, 1970, p. 535). Dviejose inform acijose po dangaus dievo tuoj eina Perknas (Diviriksas), o vieno j e Televelis, kur V. Toporovas laiko Perkno pagalbi ninku (, 1970). Vadinasi, po dangaus dievo eina griausmo dievas arba jo pagalbininkas, ir tik po j M e deina, Zvorouna. Be to, kaip svarbiausias Televelio bruo as rytin i balt m itologijoje ikeliam a tai, kad jis nukal saul. O jeigu dar sutiksime su V. Toporovo aikinim u (1966, p. 148 149), kad Sovijaus vardas yra tos paios kilms, kaip ir saul, susidaro spdis, kad rytini balt m itologija ymiu mastu yra dangaus m itologija. domu, kad ia nenurodoma n viena ems arba gyvuli dievyb, o tik M edeina (ir Zvorouna, kuri kai kas laiko M edeinai artima vrine) miko ir vri deive, kuri tikriausiai buvo ir mediotoj globja. Perkno iklim as pirm viet po dievo leidia many ti, kad ryt arealo m itologijoje labiau pasireik deinysis prieprieos senas jaunas polius, nes Perknas lietuvi.
55.

kalboje ir tautosakoje kartais tiesiog vadinamas dievaiiu (r. LK2 II 515; LT V 911; Lasickis, 1969, p. 19 ir kt.). Prie saga -aitis rodo, kad jis sivaizduojam as jaunu, nevedu siu dievo snum. Senuosiuose altiniuose kartais jis tie siog ir vadinamas jaunuoju dievu (dei junge G ott . r. Le bedys, 1956, p. 526). akis taip pat krinta vyrik diev gausumas ryt areale. N et M edeina ia ko gero buvo su prantama kaip vyrikos (mikinis), o ne moterikos lyties dievyb. Atkreiptinas dmesys tai, kad rytini balt m itologi joje yra tik viena moterika deiv M edeina (vorouna). Taiau ir tos paios deivs moterikumas abejotinas. K aip teisingai yra pastebjs kalbininkas Vytautas Ambrazas (remiamasi odine inform acija), Volyns metratyje is personaas raomas M hug^uHy (dat.), o rus k. vienaskai tos naudininko galn y veikiau rodo vyrik, o ne mo terik gimin. O jeigu taip, tai m itin persona tiks lia u bt versti M edeiniu (Mikiniu), o ne Medeina, kaip ik i iol yra daroma. Pirmsias inias apie rytini balt tiktus dievus pa remia beveik dviem imtmeiais vliau ufiksuotos lenk kronikininko Jono Dlugoo pastabos apie lietuvi senuo sius tikjimus. Paymjs, kad lietuviai, kaip ir romnai, garbina ugn, jis pirm iausia ikelia j griausmo diev, kur romniku stilium vadina Jupiteriu, ir tik po to nurodo k i tus dievus: btent, miko dievus Dian, Silvan, gyvats pavidalo diev gydytoj Eskulapij. O lietuvi ugnies die v romniku pavyzdiu irg i vadina Vulkanu. Dangikj dievybi populiarumas ryt areale matyti ir i vlesni altini. Pavyzdiui, V iln iau s Akademins K olegijos pastoracins veiklos 1718 1719 m. dienoratyje raoma, kad buvo rasta moni, kurie garbino saul ir mnul, ir ligas gyd, aukdamiesi sauls ir mnulio" (Le bedys, 1976, p. 209). i inform acija, atrodo, yra i V iln iau s krato, nes minimas S kirlioni kaimas (Skirlany plg. Skirln k. dab. V iln iau s ir venioni raj. Lietuvos TSR adm inistracinio-teritorinio suskirstymo inynas, 1976, p. 280). Toliau tame paiame dienoratyje raoma, kad viename ap lankytam e krate dar lig i iol kaim iei lpos su pagarba
*56

taria penki dievaii vardus: Saul, M nulis, aibas, Ug nis ir Duona; jie plaiai tamsi moni dievais (paprastai dievaitiey) vadinami. Dar ir dabar ugniai prietaringu bdu teikiam os aukos" (Lebedys, 1976, p. 209). V id u rio arealo balt m itologijai atstovauja J. Lasickio 1615 m. apraytieji emaii dievai (Lasickis, 1969). Kadan g i daugum ini apie em aii paploius ir tikjim us J. Lasickis tikriausiai m i emaiiuose valak reform vykdiusio ir utat juos gerai painusio J. Laskausko (ten pat, p. 56 57), todl jomis galima i dalies pasitikti. i nios apie emaii dievus ufiksuotos madaug trim imtais met vliau, negu apie rytini balt m itologij, ir ufik suotos ne senosios emaii m itologijos klestjim o, o laips niko jos nykim o laikotarpiu. (Tuo i dalies galima paai k in ti ir didel nurodyt diev bei deivi skaii.) Ir vis dlto, kadangi m itologija yra labai konservatyvus reiki nys, reikia manyti, kad ir X V I X V II a. ufiksuotos inios apie em aii dievus gali pakankamai teisingai atspindti sensias i viet m itologijos tendencijas ir kad jomis ga lim a pasinaudoti, apibdinant lokalinius senosios balt m i tologijos skirtumus. Pirm uoju emaii dievu J. Lasickis laiko Auktju Visagist (Auxtheias Vissagistis), kuriame daugelis tyrin toj i ri visagal aukiausij (Mannhardt, 1936, p. 372 373; Jaskiew icz, 1952, p. 75 76; Staneviius, 1967, p. 611; Lasickis, 1969, p. 72 ir kt.). Nepaisant galimos krikiony bs takos, aikiai matyti, kad tai dangaus dievas, gyvenan tis aukiau ems (tai rodo aknis Aux-), kuris gali bti gretinamas su rytini balt Nunadieviu, Andaevu irg i dangaus dievu. J. Lasickis (1969, p. 39 40) teigia, kad, be jo, em aiiai dar garbina daugyb empai (Zemopacios), tai yra ems diev'1 , ir tik tada m ini griausmo diev Perkn (Percunos). Vadinasi, ia po aukiausiojo ike liamas ne Perknas, kaip ryt areale, o ems dievai. Die v bei deivi, kurie rpinasi emdirbyste, gyvulininkyste bei atskiromis j akomis, ia priskaiiuojam a devynios galybs. Dauguma j nra J. Lasickio i pirto ilauti (jie yra paliudyti ir kit istorijos altini, lietuvi tautosakos bei etnografijos). Nemaa J. Lasickio apraytj diev da
57

lis (net 20!) yra moterikos gimins, kaip antai: Per

tete, Modeina, Ragaina, emina, Lasdona, Vielona, A pidome, Polengabia , Aspelenie, Matergabia, Gabie ir kt. O tai
yra bdinga ems, o ne dangaus m itologijai. K rinta akis, kad ia visai maa dmesio skiriam a saulei, o yra net ke lios brkmos ir auros deivs (Bezlea, Brkta). N et Auskoje (Ausca), kuri J. Lasickio apibdinama kaip ,n u sile i dianios ir vidudienio sauls spinduli deiv1 1 (ten pat, p. 19, 40), tyrintojai yra link irti aurin vaigd (Mannhardt, 1936, p. 380; Jaskiew icz, 1952, p. 75; Stanevi ius, 1967, p. 612; Lasickis, 1969, p. 71 ir kt.). O kalbant apie saul, minimas kaip tik jos vakarinis bei rytinis iprausimas. K it indoeuropiei tradicijose kartais tai irg i daro auros deiv. N et Perknas J. Lasickio siejamas tik su em dirbi reikalais jam es meldiamasi, kad nepa daryt nuostoli laukams (1969, p. 19). Vadinasi, vidurio balt m itologija daugiau yra ems m itologija. V id u rio arealui i dalies bt galima priskirti J. Bret kno pastabas apie senuosius prs dievus. Savo kiim e (gims Bambali km.r netoli Fridiando) ir gyvenamja v ie ta (ilgai pastoriavo Labguvoje) jis buvo labiau susijs su lietuvi (r. Lietuvi literatros istorija, 1957, p. 161 162), o ne su prs tradicijom is. Taiau, priklausydamas Prsi jos valstybei, kurioje labiau buvo domimasi prs praei tim i (ir pats J. Bretknas ra ne lietuvi, o prs kronik), ir gerai paindamas senuosius prs m itologijos bei istori jos altinius, J. Bretknas buvo sm arkiai j veikiamas. T o dl jo inform acij reikia irti kaip atspindini padt tarpinje srityje tarp vidu rini ir vakarini balt. Taiau ir J. Bretknas pirm viet po svarbiausiojo dievo, k u r pagal prsikj tradicij vadina O kopirnu (Okopirnus), kaip tik ikelia ems diev Pergubrij (Pergubrius) ( , 1972 a, p. 292 293). emikj dievybi populiarum vidurio areale rodo ir k iti istorijos altiniai. Pavyzdiui, jzuit ordino K rai kolegijos 1611 m. kronikoje raoma, kad vietos gyvento ja i garbindavo vairius dievaiius, primenanius senovs prasimanymus: empat (Zemopati), kur galtumei pa
58

vadinti ems Plutonu, jei persikeltum ei senuosius laikus, A h d ein ( n d e in i) Neptn, Beaukur (B ie a u k u ri) vai si saugotoj, Pagirn Cerer, Upelen (Vsspeleni) nam idinio diev, lyg Vest, ir kitus panaius.. ." (Lebe dys, 1976, p. 208). K aip matome, tarp pam intj nra n vieno dangaus dievo. A p ie prs garbintus dievus yra nemaa prirayta, tik gaila, kad dauguma ini, kaip ir apie emaiius, yra i gana vlyvo laikotarpio (daugiausia X V I X V II a.) ir kad jas sunku tikslia i lokalizuoti. Prs, kuri nemaa dalis priklauso vakariniam s bal tams, m itologij reikt pradti nagrinti nuo prs kro nikininko Simono Grunau inform acijos, nes ji yra seniau sia i vis turim ir maiausiai paveikta kit altini. A b e jo ti S. Grunau apraytj diev (r. Mannhardt, 1936, p. 195 198) autentikumu (taip yra daroma dl kai kuri kit jo teigini) nereikt, nes tiek j vardai, tiek svar biausios funkcijos yra paliudytos kit autoriteting alti ni, kuriais neabejoja n vienas m itologijos tyrintojas. Pirm uoju prs dievu S. Grunau laiko Patulq (Patollo) m irusij globj, kuris naktimis vaidenasi namuo se ir kuriam aukojami brangs daiktai. Tariam oje V aide vuio (W ito w u d i) vliavoje jis vaizduojamas senu mogum su ilga ila barzda, baltu audeklu apmuturiuota galva. Svarbiausias jo atributas negyvo mogaus, arklio ir kar vs galva. Pagal savo vardo reikm tai po eme gyve nantis dievas (p a po ir tla em). Antruoju dievu laikomas Patrimpas (Potrimppo) la i ms, skms ir gin dievas, kuris Vaidevuio vliavoje vaizduojamas bebarzdiu jaunuoliu su jav varp v ain i ku. Jo svarbiausias atributas gyvat (altys). Jam pa gerbti udomi mai vaikai. A ik ia i matyti, kad itas die vas prieprieinanlas Patului pagal prieprieas senas jaunas , mirtis-^-gyvenimas, poemis em ir kt. Ir tik treiuoju minimas Perknas (Perkno), kuriam es meldiamasi, praant lietaus, kad griaustinis su aibais ne pakenkt, ir kuriam prie uolo es krenama am inoji ugnis. Vaidevuio vliavoje jis vaizduojamas galingas, garbanota, juoda barzda vyras su liepsn vainiku. 59

Po i trij svarbiausij diev, kuri atvaizdai buv Vaidevuio vliavoje ir ant ventojo uolo, S. Grunau kaip dievus dar m ini kulto apeig atlikjus W urschayto arba Borsskayto ir neva pirmuosius prs vadus karali V aidevut (W itow u to ) ir jo brol vyriausij yn Bruten. Tai rodof kad senojoje prs relig ijo je labai stiprus buvo kulto apeig atlikj yni ir protvi kultas. si* m intina detal: dievui Patrim pui mai vaikai udomi, o m irusieji proseniai padaromi dievais. Vargu ar galima kur surasti rykiau ireikt prieprie senas jaunas , kur pirmenyb atitenka pirmajam poliui. Paiame diev srao gale minimas valgio dievas K u r k (Curche), kuriam aukodav ikult grd, valgi bei grim ir kuriam buv deginami pirm ieji jav pdai ir suvejotos uvys. Tai gausumo, derlingum o dievas. Taiau j S. Grunau laiko paimtu i mozr. S. Grunau apraytas prs panteonas, kaip ir rytin i balt, labai archaikas: diev ia nedaug, taiau jie apima visas svarbiausias moni gyvenimo sferas ir sudaro darni m itologin sistem, pasiym ini rykiom is skiriam osiom is ypatybmis. Je i rytini balt m itologija, kaip matme, buvo dangaus ir Perkno m itologija, vidurio ems, tai pai vakarini poemio, nakties ir m irties m itologija su rykiu yni ir protvi kultu. i m itologija aikiai at stovauja kairiesiem s prieprie poemis dangus, nak tis diena, senas jaunas (protviai palikuonys), ven tas pasaulietinis poliams. K iti prs m itologijos altiniai, kaip antai: Prs Pomezanijos ir Sambijos vyskupysi sinod nutarim ai (Episcoporum Prussie Pomesaniensis atque Sambiensis Constitutiones Synodales. 2r. Mannhardt, 1936, p. 231 235), vadinam oji Sduvi knygel" traktatas api ta ir kaip senieji sduviai o aukodavo (Der unglubigen Sudauen ihrer bockheiligung m it sambt ndern Ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth". Ten pat, p * 244 260), Jono M aleckio rainys apie prs ir kit geni se nuosius dievus (,,De Sacrificiis et Idolatria Veterum Borussorum, Liuonum, aliarumque uicinarum gentium". Ten pat, p. 294 299) ir daugelis kit, pateikia ymiai plate$r
60

nius ir kitokiu principu sudarytus prs diev sraus. Taiau v isi jie aikiai yra priklausom i vieni nuo kit. Tu rin t galvoje didel Sduvi knygels" nuora populiaru m ir darnum, pagrstai galima m anyti buvus j pirm uo ju altiniu, arba bent turjus neabejotin tak kitiems altiniams. O joje aikiai pasakyta, kad kalbama apie sdavit (Zudewiten), kurie dabar vadinam i sduviais (Sudaven) paproius". (Sduviai tai atskira balt gentis, gyvenusi rytus nuo prs.) Nors Sduvi knygelje" tikriausiai kalbama apie XIII a. pab. Sambijoje kurdint sduvi, jau patyrusi nema prs tak, paproius, vis dlto negalima neigti ir tam tikro sduvi m itologijos sub strato joje bei visuose su ja susijusiuose altiniuose. O sa vo geografine padtimi Sduva priklauso ne vakariniam balt arealui, o vidurio, i dalies net ryt (turint galvoje, kad pietinje balt gyventoje teritorijoje auktumos y m iai pakrypsta vakarus). Visuose mintuose altiniuose, kaip parod V. Toporo vas (1972 a, p. 294), prs diev panteonas apraomas pa gal vertikali pasaulio struktr, pradedant nuo aukiau siai esanio dievo ir baigiant emiausiaisiais dievais. V isu r pradedama nuo Ukapirm o (Occopirmus, Ockopirmus, Occopirnum ir pan.). V ienur is dievas apibdinamas kaip dangaus ir ems dievas, o kitur kaip dangaus ir vaig di dievas. Vadinasi, jeigu is dievas ir atlieka tas paias funkcijas, kaip ir rytini balt dangaus dievas, vis dlto reikia atkreipti dmes, kad jis ia yra ir vaigdi, at seit, nakties dangaus dievas. domu, kad po viesos dievo (Suayxtix) ir dievo gydytojo Auauto (Auschauts) Sdu v i knygelje" m inim i net du vandens dievai: Autrim pas ( A utrym pu s) jros vanden dievas ir Patrimpas (Po trimpus) tekanij vanden dievas ir Bardoaitis (Bardoayts) laiv dievas.
S. Grunau diev srae, kaip matme, Patrimpas buvo vadinamas skms ir gin dievu, o Prs Pomezanijos ir Sambijos vyskupysi sinod nutarimuose" Kastoru (vienu i diev dvyni graik mitologi joje). Atsimenant, kad dvyniai arba jiems giminikos btybs yra ke liautoj globjai, kad jie monms danai suteikia netikt laim (Vlius, 1977, p. 176, 180), vienu atveju Patrimp laikant tekani vanden, ku riais plaukia prekiautojai ir iaip keleiviai, dievu, o kitu vienu i

61

diev dvyni, Kastoru, kuris laikomas jreivi globju, per daug nenu sikalstama tiesai ir vienas apibdinimas neprietarauja kitam. Tuo labiau, kad, pavyzdiui, S. Grunau informacijoje Patrimpas pateikiamas kaip priepriea Patului, kaip jaunas senam, kaip bebarzdis barzdotam. Todl V. Toporovas ir ioje prs diev poroje yra links irti dvyni id jos siknijim (1972 a, p. 301 302).

Du prs vandens dievus ir dar atskir j reivi globj

(Bardoaytis, Gardoaetas ir pan.) m ini ir daugelis kit prs

m itologijos altini. Po j seka ems dievai Pergrubrijus, Pilnytis (Pilnitis, Pilvitus ir pan.), nuo kuri priklauss ems derlius, gyvuliai, turtas, ir tik po j eina Perknas (Parkuns, Parcuns, Pagnus. . .), griausmo, aib ir lietaus dievas. O svarbiausij diev sra, kaip ir reikia tiktis, idstant juos vertikaliu principu, ubaigia poemio, tam sos ir skraidanij dvasi dievai Pekulas ir Pokulas (Pecols, Peckols, Pocclum, Pocols, Packols ir pan.). Be jau i vardyt ems diev dar minimas Pukaitis (Puschkayts, Putscaetum. . .), jo tarnai barstukai (Barstucke, Barstuccas. . .) ir kt. K aip matome, Sduvi knygelje" ir ja i gimininguose kituose altiniuose yra net keletas ems diev ir Perk nas daniausiai eina po kurio nors i j (daniausiai Pergrubrijaus). Tai Sduvi knygels" ir jai artim altini m itologij kaip tik ir suartina su vidurio balt m itologija. O didelis dmesys vandens (jros, upi) ir jreivysts die vams jas skiria. Tai, ko gero, reikia la ik y ti vakar arealo m itologijos poymiu. V akarini balt m itologijai artimes nis yra Prs Pomezanijos ir Sambijos vyskupysi, sino d nutarimuose" pateiktas diev sraas. Ir tai supranta ma, nes jame aprainjama itisai vakariniam s baltams priskirtinos Sambijos ir didele dalim i jiems priklausanios Pomezanijos prs senieji tikjim ai bei dievai. iame al tinyje kaip tik neminimas nei Pergrubrijus, nei Pukaitis patys rykiausieji ems dievai. K aip matyti i svarbiausi ir seniausi balt m itologijos altini, priklausani visiems trims j arealams, apval gos, atskir areal m itologijos gerokai skiriasi viena nuo kitos. Rytini balt m itologijoje dominuoja dangaus dievai (ypa Perknas), vidurio ems (ypa emyna, empa tis), o vakar poemio (Patlas). R ytini balt m itologi
62

j su tam tikrom is ilygom is

galtume

dangaus m itologij, vidurio kaip ems, kaip poemio (ir, ko gero, kaip vandens).

apibdinti kaip vakarini

Nesunku irti, kad trys aptartosios balt m itologijos atmainos atitinka skirtingus anksiau ikeltj prieprie emai auktai, vakarai ry ta i, vanduo ugnis, naktis diena, senas jaunas .ir kt. polius. Rytini balt m itologija m anifestuoja deiniuosius prieprie polius, vakar kairiuosius, o vidurio viduriniuosius. ia iskirtosios trys balt m itologijos atmainos kai ku riais aspektais sutampa su lenk istoriko H. Lovm ianskio pasilyta atskir balt tautybi (lietuvi, latvi, prs) m itologij charakteristika. Taiau mgindamas vlai su siform avusi atskir balt valstybi plotus sprausti gana archaikos mitologins sistemos atmainas, jis neiveng ir netikslum. H. Lovm ianskis lietuvi m itologij apibdi na, daugiausia remdamasis rus Volyns metraio bei J. M alalos kronikos inform acija, ir teigia, kad ja i bdingas yra dangaus ir Perkno kultas (Lowmianski, 1976, p. 152). H. Lovm ianskis daugiausia remiasi rytini lietuvi m itolo gijos altiniais ir i j padarytas teisingas ivadas netei singai pritaiko visiems lietuviams. Jos netinka emaiiams, kur, pagal J. Lasick (1969, p. 19), pirm viet prie Per kn ikeliam i ems dievai. H. Lovm ianskis (1976, p. 149) teisingai pastebjo, kad vakariniam s baltams (prsams), kaip ir vakariniam s slavams, nebdingas Perkno kultas, taiau ne visai tiksliai nusako jo silpnjim o krypt ir prie astis. Pasak jo, Perkno kultas i pietrytini balt-slav plito iaurvakarinius ir j nebepasiek.
,,Wygldalo by na tor e kult Peruna-Perkna szerzyl si z potudniowego wchodu i nie dotarl do terenow polnoczno-zachodnich obszaru baltoslowianskiego" (towmiariski, 1976, p. 149).

itok nevienod Perkno kulto intensyvum balt-sla v kratuose jis sieja su skit ir graik taka. Bet kaip tada paaikinti t fakt, kad paioje balt iaurje Latvijoje Perkno (ir, kaip inome, vis kit dangaus dievybi) kultas buvo pats stipriausias, kur pripasta ir pats H. Lovmianskis? A i k ia i matyti, kad nevienod atski
63

r diev kult populiarum vairiose balt gyventose vie tose, kaip ir visos senosios balt pasauliros savitum, daugiau lm ne iorins, o vidins prieastys. Kalbdamas apie prs m itologij, H. Lovm ianskis daro t pai metodin klaid, kaip ir apie lietuvi: vienoje prs srityje (veikiausiai Kulmo) populiaresn ems dei vs Kurks kult jis priskiria visai prs m itologijai. Kad Kurks kultas buvo bdingesnis ne patiems centriniam s vakar prsams (sembams-natangams), o esantiems piet ryius .nuo j, rodo ir S. Grunau uuomina, jog Kurks die vas ess perimtas i mozr (Mannhardt, 1936, p. 198). O patys vakar prsai, kaip jau matme, pirm j viet i kelia ne ems, o poemio diev Pa tl. Todl, nors daug k H. Lovm ianskis velg teisingai, su jo galutinmis ivadomis (kad lietuviai ir latviai buvo Per kno garbintojai, o prsai Kurks) negalime sutikti, nes atskirose Lietuvos ir Prsijos vietose, priskirtinose skirtingiem s balt arealams, rykesni buvo skirtingom s sferoms (dangausems poemio) priklausiusi diev kultai. (Latvi m itologija plaiau bus lieiama, kalbant apie balt pasaulir pagal prieprie iaur piets.) N esileidiant detalesn ivardyt balt m itologijos at main nagrinjim (nes tai atskiros studijos reikalas), ia vis dlto norisi sugretinti svarbiausius rytini ir vakarini balt dievus. K aip matme, seniausiuose rytini balt m i tologijos altiniuose pirm ojoje vietoje yra minimas dan gaus, viesos dievas (Nunadievis, Andaevas), o vakari n i poemio, tamsos dievas (Patulas). Jeigu manytume, kad i diev iklimas pirmj viet yra susijs su j atliekam funkcij svarbumu, tai bt galima prielaida, kad balt m itologijoje jie atlikdavo svarbiausi juridin ir magin funkcij (pirmasis daugiau juridin, o antrasis magin). Kad Patului kaip tik yra bdinga magin funk cija, jau yra usimins am erikiei m okslininkas Robertas Fieris, analizuodamas senuosius indoeuropiei pasaul jautos elementus balt ir slav kronikose (Fischer, 1970, p. 148 151). iuo pagrindu prs Patul jis lygina su se nj ind Varuna ir iaurs german Odinu. Toks ly g in i mas atrodo dar tikinamesnis, kai imami abu prieprie 64

nariai: M itra Varuna ir Dievas Pa tlas. Ind M itra, kaip ir balt dievas, labiau susijs su rytais, tekania saule, gyvenimu, o Varuna su vakarais, besileidiania saule, m irtim ir t. t. (r. Kuiper, 1961, p. 39). Lietuvi m itologijo je prs Patului artimiausias yra velnias, kuris irg i jau ne kart tyrintoj yra sietas su ind Varuna (r. Gimbutas, 1974; BeAioc, 1982).

2. LIE TU V I TA U TO S A K O S S K IR TU M A I Sunku tiktis, kad tautosakoje, paproiuose ir kitose ms liaudies dvasins bei materialins kultros srityse bt ga lim a irti tas paias tendencijas, kaip ir m itologijoje paioje archaikiausioje ir ym iai anksiau ufiksuotoje jos dalyje. Tautosaka, kaip inoma, ik i pat X X a. aktyviai gyvuodama liaudyje, nuolat kidama ir vis pasipildydam a naujais kriniais, labiau rodo pastarj imtmei liaudies pairas ir sitikinim us, o ne senj, dar m itine gamtos ir visuomens samprata paremt pasaulir. Be to, plisda ma i vienos apylinks kit, pereidama itisus regionus, etnografines sritis ir net vis krat, ji gerokai susinive liuoja, gyja bendr, interdialektini tiek iraikos (kal bos), tiek turinio (pasauliros) bruo. Nemaa ypa pa sakojamosios tautosakos krini dalis i viso yra tarptau tiniai, inom i daugelyje Europos ir kit kontinent krat. A ntra vertus, tautosakos kriniai pasiymi ir dideliu for mos konservatyvumu, pakitusias bei naujas idjas juose, mgstama reikti archaikais, paveldtais vaizdais, simbo liais, kuri prasms kartais jau visai nebesuvokiama. Be to, alia naujesns kilm s krini vis laik liaudyje funk cionuoja ir nema labai sen, itis imtmei raidos ke li nujusi krini, ilaikiusi daug senosios pasauliros bruo. O savitos regionins dain, pasak, sakmi, pa davim ir kit tautosakos krini tradicijos lieka paste bimos ik i pat i laik. V isa tai ir skatina rytis tokiam sunkiam ir nedkingam darbui bandyti iekoti regioni ni, dar senosios mitins pasauliros nulemt lietuvi tautosakos savitum, i anksto inant, kad rezultatai ne5. N. Vlius 65

gals bti aikiau apiuopiami. Tokiam tyrim ui dar trksta ir parengiamj darb. Dar ik i galo nesusisteminta visa lietuvi pasakojam oji tautosaka, tik pradtos klasifikuoti patarls ir prieodiai, o k iti smulkiosios tautosakos an r a i msls, ukalbjim ai, gamtos gars pamgdiojim ai ir pan. dar i viso nesutvarkyti, ir nustatyti j populia rum atskiruose arealuose kol kas visai nemanoma. M aai ik i iol tetyrinti regioniniai lietuvi tautosakos skirtumai, tiek senieji, tiek dabartiniai. N orint irykinti senuosius, su m itine pasaulira susi jusius lietuvi tautosakos regioninius savitumus, vis p ir ma reikt isiaikinti atskir tautosakos ri, anr ir pa vieni krini santyk su aptartosiomis bei kitom is prie prieomis, nustatyti j viet visoje senojoje m itinje sistemoje. iuo poiriu ne bereikms yra jau paios tau tosakos ri, anr ir pavieni krini gyvavim o ir funkcionavim o tradicijos: j prastin atlikim o vieta ir laikas, atlikj socialin padtis, amius ir kt. K iek galima sprsti i atskir pateikj ir tyrintoj uuomin, pasakojamosios tautosakos kriniai daugiausia buvo sekami vakarais, kartais naktimis. Lietuvi tautosa kos apybraioje" teigiama, kad pasakos, sakms, padavim ai buvo sekami ,,naktigonse, vakaronse" (p. 310, 369), at seit, vakarais ir naktimis. A tskir pasakojamosios tautosa kos anr tyrimuose is teiginys sukonkretinamas. Usime nama, kad, pavyzdiui mitologins sakms daniausiai bdavo sekamos temstant arba sutemus" (Vlius, 1977, p. 26), kad gyvulins, stebuklins ir kitos pasakos bda vusios pasakojamos ypa ilgais vakarais" (Sauka, 1965, p. 9) ir pan. Vakarais sakmes sekdavo garsusis pasakoto jas Liudvikas Dubaka (Vlius, 1969, p. 219), Stasys Bandzeviius (Dovydaitis, 1971, p. 269), Vincas ekeviius (Dovydaitis, 1974, p. 159) ir daugelis kit. Ir paiose pasa kose pasitaiko uuomin, kad jos seniau buvo sekamos ne dienomis, bet vakarais. Pavyzdiui, lietuvikam e tarptau tins pasakos N ekaltai sksta moteris" (AT 883A) va riante teigiama, kad karaliaus mona pasakas uvis labjaus vakaro laikuose libijus apsakint" (LTR 2189/31/).

Kitas pasakojamosios tautosakos laiko determinantas ruduo ir iema. Kad lietuvi liaudies pasakos bdavo seka mos iem, yra usimins Leonardas Sauka (1966, p. 196). Daniausiai pasakas sekdavo iemos vakarais prie va karien", teigia M onika Lazauskien (1978, p. 112), ty rusi Gervi apylinki (BTSR) lietuvi pasak pedagogi n paskirt. Daugiausia sekiau iem, ilgais vakarais", patvirtina ymus Sein krato pasakorius Vincas ekeviius (Dovydaitis, 1974, p. 159). O daugiausia j prisiklau ss rudens vakarais (ten pat, p. 157). Tokie faktai yra ufiksuoti deimtis kart. Pasakojam oji tautosaka udar patalp menas. Pa sakos, sakms ir kit pasakojamosios tautosakos anr k rin iai daugiausia buvo sekami pirkiose, jaujose ir pan. (Dovydaitis, 1974, p. 159; Lazauskien, 1978, p. 112 ir kt.). Juos sekdavo senesnio amiaus mons, o vaikai, jaunimas ir v isi kiti, patalpoje esantieji, klausydavo. Vadinasi, pasa kojam oji tautosaka senj menas (Vlius, 1969, p. 219; Dovydaitis, 1971, p. 268 269; 1974, p. 157; Lazauskien, 1974, p. 107). T ik patys talentingiausi pasak sekjai ima jas sekti, jauni bdami (Dovydaitis, 1974, p. 159), taiau seka jas tik artimiausiems savo bendrameiams. M sls irg i bdavo menamos ilgais iemos vakarais" (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963, p. 412). Kad msls buvo menamos vakarais, prisimena A nel epukien (V lius, 1973, p. 279) ir k iti tautosakos pateikjai. Juos i da lies papildo paiuose tautosakos kriniuose esanti in for macija. Pavyzdiui, pasakoje V eln io msls" (AT 812), kuri dar nra praradusi savo sakmiko tikrovikum o, vaiz duojama, kaip msls menamos nakt, net ir apie pusiau nakt. Utat ir j minjams pasirodo tamsos dievyb velnias.
i pasaka gali bti gretinama su senaisiais, aiki ritualin paskirt turiniais kit indoeuropiei kriniais, kuriuose vaizduojamos iminties rungtyns su chtonins prigimties btybmis. Ginijamasi klausim-atsa kym forma, ir pralaimjusysis turi mirti. Pavyzdiui, iaurs german mitologijoje vyriausiasis dievas Odinas rungtyniauja su milinu Vastrudnismaliu ( , 1963, p. 222 223). V. Toporovas mano, kad panaaus pobdio tekstai senovje buvo naudojami naujametiniuose ritualuose, siekiant i neva susidariusio chaoso vl atstatyti buvusi

67

pirmykt pasaulio tvark (, 1971). Lietuvi pasakoje, kaip ir atitinkamose iaurs german arba ind giesmse, savotikos gudrumo varybos vyksta su chtonine mitine btybe (velniu), ir pralimi kaip tik pati mitin btyb. Rungtyniavimo laikas irgi lio momentas, kai, pasieks kulminacij, turi baigtis vienas laiko periodas (naktis) ir pra sidti kitas (diena). Todl pasakoje esanti informacija apie msli mini mo tradicij labai reikminga ir archaika, daug archaikesn u XIX ir X X a. pateikj ar tyrintoj pastabas.

Analogik uuomin, kad dainos bt labiau skamb jusios rudens ir iemos vakarais udarose patalpose ir kad jas labiau bt dainav pagyven mons, nepavyko rasti, nors dain gyvavimo slygas ir atskir daininink in d i vidualyb yra labiau sigilinta negu pasak ar sakmi se kj. I pai daininink pasisakym ir kai kuri tyrin toj uuomin susidaro netgi prieingas spdis, kad dainos pagal savo funkcionavim sudaro savotik prieprie pasakojama j ai tautosakai ir ypa mslms. Dainos jaun moni menas. Daugelis ymiausi lie tuvi liaudies daininink teigia, kad daniau dainuodav jauni bdami (Vlius, 1964, p. 144 145; 1966, p. 181 183; 1973, p. 277 278 ir kt.). Kadangi dainos lyddavo daugel apeigini ir neapeigini mogaus gyvenimo moment, tai jos, bent jau paskutiniaisiais imtmeiais, skambdavo tiek lauke, tiek udarose patalpose, tiek vasar, tiek iem. Ir vis dlto i daininink pastab, i dain ryio su atitinka mais darbais bei mogaus gyvenimo momentais ir pagaliau i kai kuri ekskurs dainos istorij matyti, kad didesn estetin pasitenkinim dainininkai patirdavo dainuodami ne udarose patalpose, o lauke, ir ne iem, o vasar. Pasa kodami savo biografijas, geriausieji dainininkai ypa da nai prisimena kaip tik dainavim lauke (Jokimaitien, 1962, p. 397; Vlius, 1966, p. 181 182; epukien, 1969, p. 193 197 ir kt.). iuo poiriu ypa reikm ingi daininin ks Anels epukieris prisim inim ai. V aizdelyje O i dai nos dainels", ispausdintame Liaudies krybos" I tome (V., 1969, p. 191 197), j i stengiasi atkurti situacijas, ku riose dainuodavo. Ir vis prisimena apie dainavim lauke: einant vandens eer, keliaujant keliu, nuvaiavus g i ri malk, pjaunant rugius, grtant i darbo. Ir tik viena uuomina tra apie dainavim udaroje patalpoje md68

lant girnomis. inoma, gyvenime i ties buvo dainuojama ym iai daugiau ir vairesnmis progomis. Taiau jau pats faktas, kad daininink labiau prisimena dainavim lauke, rodo, kad tada ji patirdavo ypa didel dvasin, estetin pasitenkinim ir kad po daugelio met, tik pagalvojus apie dainas, tos situacijos vis pirma ir ikyla atmintyje. Daugelis daininink ne tik labiau mgo dainuoti gam toje, bet dar stengdavosi pasilypti aukiau, kad daina plaiau skambt, ir ypa smagiai jausdavosi miko kai mynystje, nes mikas savo aidu sustiprindavo dainos gar sus, tarsi pritardavo.
Mgau dainuot i pat ma dien, prisimena daininink Zuzana Preskienien i Druskinink kaimo Alytaus raj. Kur a gimiau, mikai dang parm, tai a inkopiu aukiausian medin ir dainuoju, kad aidas eit toliausiai" (LTR 3499).

Ir atuoniasdeimtmet emait Ona G aldikait i Dar bn (Skuodo raj.) prisimena:

Kai eini per kok bertvyn, grtant i lauk, tai kad uskambs! Toli toli girdt" (Jokimaitien, 1962, p. 397).

Pavasar, aukiau pasilypjus, bdavo dainuojamos kai kurios jurgini dainos (LTR 1924/14/). Su aukiu sie tinos spuoklins dainos, dainuojamos pavasar per Vely kas (Supkit meskit js, sesuts, /Labai auktai, labai to li". LT I 232). Dainininkm s dzkms ypa g ilia i ird yra strigs dainavimas rugi laukuose. Jau minta daininink A . epukien, usiminusi, kad dainuodavusi prie vis darb, vis dlto teigia, kad labiausia rugiapjt galima apdai nuot. Ir nuog ankstyvo ryto lig i saulei nusileidus vis atskiros dainos". O toliau aprao, kaip per vis ilg vasa ros dien sunkus darbas ritm ingai kaitaliodavosi su skam bia, tol besiveriania daina:
,,Kai tik nueinam in rugius, kada saul tik patekjus bna, dar rasa nenukritus, yra laiko dainuot. Ir utraukiu: Per dzidz dvar saulal tekjo.. ." Nu, ir nuskamba balsas per plaiausius rugi laukus. Nurodo, kad ir rugiai pralinksmja, kad atjo linksmos pjovjos, nesusirauk ir nenusimin. Nurodo, kad ir rugelis nusijuokia ir pajudjs nukreia ras sidabrin. Padaindvus griebiu u pjautuvo ir greit lenkiuos pjaut. Vis skubinu ir skubinu, kad daugiau nupjovus lig pusryi. Kai jau sau lel pakyla auktai in priepieius, ir vl atsilenki. Stojies ir pusryi

69

dain trauki. O t jau daug yra. Reikia laiko pastovt, kol idainuosi. Tai po vienos, su pertraukom. Dabar pai pirm padainuoju: Vai, ant kalno, an auktojo.. ir t. t.

Kad kai kurios dainos buvo dainuojamos tik lauke, neretai rodo ir j funkcijos. Pavyzdiui, lauke buvo dai nuojama dauguma darbo dain (arimo, ienapjts, rugia pjts, aviapjts, griki, lin rovimo, skalbimo, mediok ls, vej), beveik pus kalendorini dain (jurgini, velyk, sekmini, jonini). O senosios em aii tstins daugiabalss su pritarim u dainos pai daininink yra va dinamos ,,lauk dainm is1 1 (Jokim aitin, 1962, p. 397). Laukai nuo dain, savaime aiku, daugiau skambdavo ne iem, o pavasar ir vasar. Tada kaip tik yra dirbama dauguma lauko darb (ariama, ienaujama, pjaunami ru giai, avos, raunami linai. . .) ir veniama dauguma ka lendorini veni (velykos, jurgins, sekmins, jo n i ns. ..). Poetikos prigim ties dzk dainininkas Petras Zalanskas, vis gyvenim labai myljs gamt ir laiks save neatskiriama jos dalim i, didiausi pasitenkinim jausdavs tik dainuodamas lauke pavasar arba vasar. Jo daina, kaip ir paukio giesm, linksm indavusi gamt, skatinda vusi visus gyvus padarus diaugtis, augti ir klestti. Ir k iti dainininkai dainavim prilygina pauki gie dojim ui, kurie kaip tik suiulba suklega pavasar bei va sar. Ir garsioji daininink Ro Sabaliauskien, kurdama pakili od M erkiui, dainavim sugretina su pauki giedojim u (Sabaliauskien, 1972, p. 14). A r tik pomgis daugiau dainuoti gamtoje, ne nakt, o dien, ne iem, o pavasar ir vasar nerodo paios dai nos prigimties? Etim ologai od daina sieja su latvi o diu dit, reikianiu ne tik dainuoti1 1 , bet ir okti1 1 , ir nurodo, kad i pradi iuo terminu galjusi bti vadina ma oki daina (Urbutis, 1972, p. 124). Taip pat manoma, kad aknis *dei- skaidriai spindti, viesti, m irgti1 1 savo seniausia prasme galjo reikti okti, greitai judti (ra tu)1 1 . Kalbininkas Vincas Urbutis, pritardamas nuomonei, kad reikmi skaidriai spindti, viesti, m irgti1 1 ir grei tai judti (ratu), okti1 1 ssaja (. ..) i principo yra labai galima, pateikia net 22 v a iri indoeuropiei kalb pa
70

vyzdius, rodanius i reikm i sambv tame paiame ar giminikuose odiuose", taiau mano, kad balt kalb odiai su *dei- bent kiek artimesnio t reikm i slyio nerodo" (ten pat, p. 129 130). M s ikelta dainos, kaip dien , vasar ir atvirame lauke atliekamo krinio, prie priea kitoms tautosakos rims, atliekamoms kitu laiko tarpiu, ir bt vienu i t reikm i slyio tak. Lietuvi tautosakoje yra kad ir neryki uuomin, le i diani atskiras tautosakos ris susieti ir su skirtingo mis dievybmis. Net kelet kart yra ufiksuota nuomon, kad msls yra velnio igalvotos, o pasakos dievo. K it kart ponas-dievs jo pasakas sakydams, o velns msles mindamas" sakoma M ato Slaniausko u raytame tikjim e (LSA 253). Arba: Dievas atniaia mai pasak ir papila pasauly, kad monias sakyt ir trum pint laik. Velnias neturja ko duot monm, tai ataniaia ir mai m sli papila un sviet. Tai pasakas nuo diev, o m islis nuo velni. K ai monias mena mislis, tai velnias nuo to labai diaugiasi" (LTR 2234/85/). Panai pastab vert ypa padidina tai, kad jos paprastai esti siejamos su mitologine, aiki pirmykt ritualin paskirt ilaikiusia pasaka V eln io msls" (A T 812). Todl reikia manyti, kad msls pagal senj ms liaudies tradicij buvo priski riamos velniui. Problemikesns yra pasakos. Pasaka V e l nio msls", su kuria mintos pastabos daniausiai sieja mos, daugiausia yra paplitusi vidurio areale, kur taip pat labai populiars krin iai apie diev senel, vaikiojant po i em, mokant mones dirbti, padedant geriesiems, o baudiant bloguosius. emiko dievo, pasakojanio monms pasakas, paveikslas panaus geradario dievo senelio. O is dievas senelis kai kuriose pasakose savo itakomis artimesnis chtonikajam senj lietuvi v e l n iu i gyvuli ir m irusij globjui, negu dangikajam dievui (Vlius, 1979, p. 98). Todl galima daryti prielaid, kad ir pasakos siejamos su tuo paiu m itiniu personau, kaip ir msls. M sls siejamos su velniu iminties, gud rumo simboliu, o pasakos : su velniu gyvuli globju, amat ir ems dirbim o pradininku. Ir lietuvi liaudies ti kjimuose kartais sakoma, kad dievas jo per pasaul, pa
71

sakodamas tikrus atsitikimus, 3148/325/).

o velnias pasakas

(LTR

Tiesiogini duomen, susiejani dainas su kokiu nors dievu, neturime. Taiau iuo poiriu yra reikminga pa saka Ilga daina" (AT 1199B), kurioje giltin (arba velnias) tol turi neti mog ir negali jo pjauti, kol is dainuoja (BLPY IV 107 108, LTR 691/15/). Tai i dalies rodo, kad dainavimas yra prieingas giltins arba vetnio prigim iai. O viename i pasakos variant, kuris labai artimas etio loginms sakmms (LTR 1691/12/) su velniu susidera pats dievas, ir susidera, kad tas bus viresnis, kuris ilgiau i dainuos. Derybas laim i dievas. Tai irg i liudija, kad daina vimas yra artimesnis dievo prigim iai, nors pasakoje, kaip prasta io anro kriniuose, jis laim jo tik gudrumu (vis laik dainavo t pat motyv). Yra ir uuomin, i kuri galima padaryti kad ir netvir t ivad, jog bent jau ryt areale labiau su dainomis yra susijusios dangikosios dievybs ir apskritai dangaus k nai, vis pirma saul. Ir tai savaime suprantama, p risi menant senj dainos sinkretizm, ry su okiu (ratu), ir sauls kelion ratu per dang, tikjim us, kad saul jo n i ni, petrini ar kokios kitos vents ryt taip pat oka". D aininink pastabos rodo, kad saul buvo kreipiam asi dauguma rugiapjts dain. tai kaip rugiapjts metu b davo sutinkama tekanti ir palydima besileidianti saul.
I ryta, kai saula teka, j baruos gieda. Atsistoja, iri in aul ir gieda. Atsistoja, usideda pjautuvus un kairia peties ir laika a kot insitvr. Giedodamas mislydava, kad saula duos radzoj: gerum grd, pagad, idiavinim rugi. Gedodava irdamas un aul: tik pradeda saula lst i dvsi, ir jau gieda", pasakoja daininink K. GudaitienStatuleviien (SS I 736). Pamat, kad saula sda, materys pasideda prieky sav rugi pd ir subeda pjautuvus pdan. Atsigr un aul ir gieda it sutartin, dkavodamas saulai uu dien. Susd, runkas sudji iri un aul, linguoja priekin ir atgal, nusilinkdamos saulai, ir gieda1 ', pasakoja ta pati daininink (SS I 728).

Tiesiogiai saul kreipiam asi piem enli dainose, ku riose maldaujama, kad saul moiut utekt, kad ieit i po debeslio, suildyt sualusius piemenlius (LDK D 942 958). Su saule susijusios kai kurios jonini, sekm ini ir kt. dainos.
2

Galim dainos ry su dangikomis dievybmis, rei kianiom is dienos vies, m irgjim i dalies patvirtina ir odio daina etim ologija, galimas io odio aknies seno sios prasms identikumas aknies *dei- skaidriai spindti, viesti, m irgti" prasmei. Apvelg kai kuriuos lietu vi tautosakos ri gyva vim o ir santykio su m itiniu pasauliu aspektus, matome, kad atskiros lietuvi tautosakos rys tarsi gali bti laikomos prieprieom is pagal tuos paius kriterijus, kaip ir daugu ma skirting balt areal kultros reikini, ir kad dai nos kaip ir visa rytini balt kultra atitinka deiniuosius kai kuri prieprie polius, o msls (i dalies ir pasako jam oji tautosaka) kairiuosius. Detaliau ityrus m sli ir pasakojamosios tautosakos gyvavim o tendencijas, bus ga lim a tiksliau apibrti ir i tautosakos ri gyvavim o skirtum us bei panaumus. Taiau ir i turim iuo metu duomen jau galima spti, kad pasakos uima tarpin pa dt tarp dain ir m sli (vienu atveju pasakos, kaip dievo k rin ia i sudaro prieprie velnio mslms, o kitu atveju, k aip velnio kriniai, prieprie dievo tikriem s atsitiki mams"). O jeigu taip, tai senojoje balt kultroje rytiniam e areale populiaresns turjo bti dainos, vidurio pasa kojam oji tautosaka, o vakariniam e msls, m inkls ir k i ti sakraliniai, daugiausia su magija susij tautosakos anrai. ia taip pat priskirtinos form ulins dainos bei pa sakos, kuri turinys, kaip ir m inkli, daugiausia reikia mas klausim atsakym forma. inoma, sunku tiktis, kad vairiausiom kryptim m igruojant gyventojams ir patiems tautosakos kriniams, toks atskir tautosakos ri do minavimas skirtinguose arealuose bt iliks ik i i die n. Ir vis dlto tokio pasiskirstymo tendencij dar galima uiuopti lietuvi tautosakoje. Ryt arealas, kur eina didesn Ryt Lietuvos dalis ir Dzkija, ik i pat i dien labiau garsja kaip dain kratas, o vidurio, kuriam priklauso centrin em aitija ir V id u rio Lietuva kaip pasak, sakmi ir pasakojim kratas. Toki susidariusi nuomon i dalies patvirtina ir statistiniai duomenys. iuo atveju galima pasinaudoti V il niaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studeni O. Lin
73

keviits, O. Laaits, I. Dikaits ir N. G rineviits diplo m iniais darbais (vad. prof. Donatas Sauka): Tautosakos rinkini geografija (emaitija, Suvalkija, dalis iaurins ir V id u rio Lietuva)1 ', Tautosakos uraym ryt ir piet Lietuvoje geografija" (1958), Tautosakos uraym geo grafinis atlasas (emaitija, Suvalkija, dalis iaurs ir V i durio Lietuva)" ir Tautosakos uraym ryt ir piet Lietuvoje geografinis atlasas" (1959). Juose yra suregist ruota, kiek kokiame Lietuvos rajone (pagal 1958 m. adm inistracin-teritorin suskirstym) urayta dainuojamo sios, pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos krini. atlasus buvo traukti v isi LTR rin k in iai ik i 3164 num erio ir dalis Konservatorijos bei Universiteto tautosakos rin k i ni, sudaryt ik i 1959 m. Nors atlasus yra patekusi tik dalis iuo metu vairiuose LTSR rankratynuose esanios tautosakos, vis dlto jie bent i dalies atspindi v a iri tautosakos ri populiarum atskiruose arealuose. Su skaiiavus keliuose vakar, vidurio ir ryt arealams p ri klausaniuose rajonuose urayt tautosak pagal ris, pasirod, kad ryt arealo rajonuose dainuojam oji tautosa ka sudaro didesn procent negu vakar ir vidurio arealor o pasakojam oji ir sm ulkioji tautosaka, prieingai dides n procent sudaro vakar ir vidurio arealo rajonuose. K o k vairiuose rajonuose uraytosios tautosakos procent sudaro atskiros tautosakos rys, rodo 2 lentel, suda ryta, remiantis mintais diplom iniais darbais. Tikslesn vaizd apie atskir tautosakos ri populiarum vairiu o se arealuose bus galima atkurti tik apskaiiavus visos uraytosios tautosakos pasiskirstym visuose Lietuvos rajonuose. Ryt Lietuvoje ir D zkijoje ilgiausiai iliko pagal dai navimo bd ir m elodijas seniausios polifonins (sutartins) ir monodins dainos. Ir tik X IX X X a. ir ia m sigalti daugiabalsis su pritarim u dainavimas. iuo poiriu ypa daug sakantis yra sutartini paplitim o arealas. Bdamos vienos i seniausi lietuvi liaudies dain ir rykiausiai rodydamos ms aptartj prieprie deiniuosius poliusr jos kaip tik ir yra paplitusios vien tik Ryt Lietuvoje (ryt areale ir jam gretimuose vidurio arealo rajonuose: Kupi74

2 lentel

Tautosakos ri santykis atskiruose Lietuvos rajonuose

Uraytosios tauto sakos rys (procentais) Arealas Rajonas Dainuojamoji Pasakoja moji Smulkioji

Vakar

Skuodo Kretingos Klaipdos Raseini Radvilikio Vilkavikio Kapsuko Alytaus Varnos Ukmergs venioni

36 43 36 33 44 44 51 61 84 64 81

25 16 15 1 7 19 8 9 4 2 13 9

39 41 49 50 37 48 40 35 14 23 1 0

Vidurio

Ryt

kyje, Biruose, kuri priskyrim as vidurio arealui kol kas yra labai problematikas). Sutartini tyrintoj nuomone, jos yra rytiei auktaii ir rytini dzk dainos" (Sla vinas, 1958 a, p. 16; Slavinas, 1974, p. 34). domu, kad sutartins savo daugiabalsumu i dalies siejasi su Latgalijos vadinamosiomis lygavim o (lgoanas) bei ratavimo i rotanas) dainomis, Estijos pietinio kampo (Sangasts, Kenepio, Urvasls, Karuos apylinki) ir Naugardo Rusios daugiabalsmis polifoninm is dainomis (Slavinas, 1958 ar p. 25 26). Tai vis teritorijos, jusios rytini balt area l, arba buvusios visai jo paonje. Nors iame leidinyje aptariam ieji balt kultros rei k in ia i smoningai nelyginam i su analogikais kit etni n i kultr reikiniais (tai sudaro pakankamai solid objekt atskirai studijai), vis dlto norisi usiminti, kad -dauguma ia ikeltj lietuvi tautosakos gyvavim o ds ningum yra bdingi ne tik lietuvi, bet ir kit taut kry bai. tai k apie pasak sekimo tradicijas G ruzijoje rao gruzin folkloro tyrintojas prof. M . ikovanis: K ai ku riose tautose nepriim ta pasakas sekti dien. Pasakos stichi j a naktis. ito atgarsi pasitaiko ir Gruzijoje. Vienas pa sakotojas su ypsena sako: Nepriim ta pasak sekti dien",
75

o klausim Kodl?" jis pusiau rim tai atsako: Pasakoto jo plaukai prails" (, 1956, p. 7). Pasakojam oji ir dainuojam oji tautosaka Gruzijoje, kaip ir Lietuvoje, atr skirose etnografinse srityse nevienodai populiari. Paste bta, kad, pavyzdiui, pasakos labiau paplitusios K artelojer Kachetijoje, Imeretijoje, M egrelijoje, Gurijoje, Svanetijoje, o lyrin-epin poezija kalnuose (iskyrus Svanetij) ( , 1972, . 342). Dar rykesni, negu svarbiausij lietuvi tautosakos ri, yra atskir anr, tem ini grupi ir pavieni krini tip regioniniai paplitim o skirtumai. Taiau iuo atveju mums rpi tik archaikiausieji skirtumai, susij su anks iau aptartosiomis prieprieomis ir senja balt m itolo gija. K iek daugiau mediagos iuo poiuriu galima rasti etio loginse ir mitologinse sakmse, tikjimuose, burtuose bei prietaruose, m itologini element turiniose pasakoser dainose. T ik gaila, kad dar nebaigtas rengti lietuvi pa sakojamosios tautosakos katalogas, pagal kur tiksliai bt galima nustatyti atskir pasakojamosios tautosakos anr ir pavieni krini tip paplitim. Katalogas jau seniai rengiamas Lietuvi kalbos ir literatros institute (reng j a B. Kerblyt), korteles jau surayta ir prelim inariai sutvarkyta didesn pasakojamosios tautosakos dalis ir kartpteka, apimanti apie 70 000 krini, gali bti pa tikim as kelrodis nustatant atskir anr paplitim o dsnikumas. Dain paplitim puikiai rodo Lietuvi liaudies dai n katalogas, sudarytas irg i Lietuvi kalbos ir literatros institute (autors: P. Jokim aitien, B. Kazlauskien, E. M aiulien, V. M iseviien), apimantis apie 400 000 dain. Sprsti apie tikjim , burt bei prietar paplitim iek tiek padeda Istorijos institute esanti kartoteka, apimanti kelias deimtis tkstani mintos mediagos vienet. Taiau kartoteka nesutvarkyta, ir i jos paim ti statistiniai duome nys gali pasirodyti i esms koreguotini. toliau pateikia mus duomenis apie pasakojamosios tautosakos, tikjim , burt bei prietar paplitim, paimtus i mint kartotek, netraukiam i aikiai nepatikim i tekstai (daniausiai tai mo
76

k in i atsakymai vairias anketas, pvz., LTR 832; LTR 1300 ir kt.) ir tekstai be metrik. I visos lietuvi m itologins tautosakos ryt areale kiek populiaresni negu kitur yra krin iai apie dangaus dievy bes (Saul, Perkn ir kt.). ie krin iai ia yra geriau i silaik, pasiymi rykiom is archaikomis ypatybmis. Dan gaus dievybms ir iaip dangaus knams, vis pirma Sau lei, ia rodoma didel pagarba. Saka saula vinta, be saulas mones prapult" sakoma Dusetose (LTR 2257 /245/). Saul esanti dievo pirm oji akis, o mnuo antro ji, manoma Salako apylinkse (LTR 1593/1/). A p ie Li kiav tikima, kad saul tai dangaus akys (LTR 374c 71305/). iame areale ypa populiarus prietaras, drau diantis rodyti pirtu saul (ufiksuotas daugiau kaip 40 kart). Rodydamas pirtu saul, gali idurti jai akis {LTR 1724/141/). U nusikaltim mog gali nutrenkti perknas (LTR 1438/258/, 1627/169/), gali saul save trau kti (LTR 2237/2/), gali sipjauti pirt (LTR 2298/292 /) ir pan. Negalim a saulei rodyti lieuvio (LTR 1488/127/, 1627/169/) ir pan. Prietaras, draudiantis rodyti pirtu saul, inomas ir vidurio areale, taiau ia jis ne taip paplits; kur kas daniau ia sakoma, kad negalima rodyti pirtu vaig des, mnul, taigi nakties, o ne dienos, viesulius. Kartais net tiesiog sakoma, kad negalima pirtu nakt rodyti dan g (LTR 370/1187 /, 451/3845 / 1565/1/ ir kt.). Ryt areale populiaresnis ir kitas tikjim as, kad tam tik ru met laiku saul tekdama oka. V ie n iaurinje Tyt arealo dalyje is tikjim as ufiksuotas daugiau kaip 0 kart, tuo tarpu visame vidurio areale tik apie 40. Dauguma informant Ryt Lietuvoje teigia, kad saul o kanti jonini (reiau petrini, velyk) ryt, Suvalkijoje petrini, o V id u rio Lietuvoje ir emaiiuose ne kokiu nors konkreiu met laiku, o prie nelaimes, blog or ir pan. Tai rodo, kad is tikjim as vidurio areale jau yra gerokai sunyks. Ryt Lietuvoje tikima, kad tam tikru met laiku (da niausiai per Velykas) tekdama saul ne tik oka, bet ir pasipuoia graiausiomis spalvomis. 77

Velyk ryt saula rds: kai teka, tai pasdara raudona, alia, m lyna, balta. Ji bna ne visa vienokia, ale tokiais plmais plmais", teigia pasakotoja Tapil Mardosait i Salako parapijos (LTR 1486/318/). Velyk pirmum dzie, sako, saule ulioja, oka, visokiais pardziniais apsrdo, viesesnis oras raudonesnis pasdaro, sako, kitkart gelsva, raus va, alsva, melsva buvo. An petrini ite oka ir velykosuj", tikima Tvereiaus apylinkse (LMD I 475/32 1 5 / ). Velyk pirm ryt saul diau giasi, iba vaivorykts spalvomis ir ritinjasi. A pati savo akim maiau jaunystje", tikina Veronika Kvedarien i Antaliepts valsiaus (LTR 1657/149/) ir pan.

Kituose arealuose toki tikjim retai tepasitaiko. N e veltui sauls dievinim o atgarsi kaip tik iekoma ryt arealo sakmse, pasakojimuose, tikjimuose, burtuose bei prietaruose (Maiulis, 1937). Ryt areale populiaresns ir sauls dainos, kuriose sau l kreipiam asi su kokiu nors praymu, vaizduojam i antropomorfizuotos sauls santykiai su kitais dangaus knaisr su monmis, tikim a antgamtine sauls galia, o kartais j i tik iaip iauktinama, poetizuojama. Jonas Balys, nagri njs io tipo dainas, daugum pavyzdi kaip tik pateikia i Ryt Lietuvos ir Dzkijos (1943, p. 95 107). Ir tai ne atsitiktinis reikinys. Umetus ak Lietuvi liaudies dain katalog, matyti, kad, pavyzdiui, kalendorin jonini dai na Eina saulel aplinkui dang (LDK K1 661), rugiapjts dainos Leidosi saul vakarlius1 1 (LDK D 482), O i sau lele, oi motule" (LDK D 484), V aikiojo tvulis pabar mis" (LDK D 422), populiariausios yra Dzkijoje. Rugia pjts sutartin Kas ten teka per dvarel" (LDK D 442),. piemen dainels Saulut motinl" (LDK D 986), O i saulytle" (LDK D 987), Saulele motule" (LDK D 956) populiariausios Ryt Lietuvoje. O jos kaip tik ir sudaro sauls dain branduol. Ir apskritai sauls vaizdis yra populiaresnis ryt area lo dainose. Perirjus paskelbtuosius lietuvi liaudies vaik, darbo, kalendorini apeig, vestuvi, karo, sociali nio protesto, emigrant ir revoliucini dain katalogus, pasirod, kad sauls vaizdis pasitaiko madaug dviejuose imtuose dain tip (r.: LD K D 11, 344, 411, 422, 426, 434r 448, 452 454, 461, 471 474, 476, 478, 482, 483, 491, 530, 606, 896, 942 947, 953 956, 958, 986 989, 1006, 1014r 1017, 1018, 1061, 1071, 1141, 1428, 1452, 1518, 1551; K1 34,
78

578; V 1, 13, 20, 30, 80, 110, 184, 219, 227, 238, 245, 253, 358, 376, 394, 396, 400, 441, 502, 539, 651, 678, 690, 726, 758, 783, 811, 813, 814, 816, 859, 898, 1009, 1062, 1289, 1296, 1303, 1313, 1331, 1347, 1364, 1367, 1373, 1507, 1554, 1559, 1591, 1758, 1770, 1791, 1819, 1852, 1924, 1933, 1981, 2108, 2124, 2138, 2145, 2232, 2795, 2810; K 1, 42, 58, 87, 103, 123, 133, 135, 146, 163, 164, 171, 172, 182, 282, 320, 356, 449, 473f 623, 725, 733, 739, 811, 879; 898, 908; Sc 5, 11, 48, 51, 188; E 172, 188 ir kt.), kuri apie 70 procent variant urayti ryt areale ir tik apie 22 procentai vidurio. U tat vidu rio areale populiaresnis auros vaizdis. Auros vaizdis pasitaiko madaug 50 perirtj dain tip (r.: LD K D 121, 1518; V 30, 184, 227, 396, 506, 925, 928, 1331, 1397, 1451, 1507, 1549, 1559, 1764, 1924, 2121, 2124, 2134, 2138, 2853; K 89, 102, 123, 146, 182, 320, 331, 345, 383, 441, 712, 739, 761, 869, 888; Sc 165; E 173 ir kt.), kuri apie 60 procent variant urayta vidurio areale ir tik apie 34 ryt. Kad vidurio areale populiaresnis yra auros vaizdis, akivaizdiai rodo t pai dain kitimas, plintant joms i vieno arealo kit. Dainos su auros vaizdiu, patekusios ryt areal, kartais io vaizdio netenka. Pavyzdiui, vestuvin daina Auta aurel pro dvar" (LDK V 184) ryt areale daniau prasideda odiais Kelk, dukrele, ne miegok", o ne autanios aurels vaizdu. Karo daina A u ta aurel, viesi pazarl" (LDK K 345) ryt areale da niausiai prasideda odiais Stovi irgelis kieme pabalno tas", Rengs bernelis, tvulio snelis" ir pan. O dainos, neturinios io vaizdio, patekusios vidurio areal, kar tais j gauna. Pavyzdiui, vestuvi daina O i tu sakai sa k a l li" (LDK V 1507), ryt areale dar prasidedanti odiais .Ir atlk sakallis", O i kregdele m lynoji", ia gau dia iaurus vjas", O i tu putin putinli" ir t. t., vidurio areale kartais pradedama kaip tik autanios aurels vaiz du. Auros vaizdu kartais ia pradedama ir populiariausio j i karo daina V is i bajorai Ryg jojo" (LDK K 320). Be v eik visos dainos, prasidedanios odiais Aut aurel, tek saulel" (LDK V 227, 928, 1745), Auta aurel vy tuodama" (LDK V 30), Auta aurel, teka saulel" (LDK V 2138; K 739), Auta aurel pro dvar" (LDK V 184),
79

Aurel auo, moiut klaus" (LDK V 1451), Auta aurel grai saulta" (LDK K 1023), Auta aurel, viesi pazarl" (LDK K 345) ir pan., labiau yra paplitusios ne ryt, o vidurio areale. Beautanios aurels vaizdis vidu rio areale yra toks populiarus, kad dainas su juo drsiai galima la iky ti io arealo moni krybos vaisium i. Retos sakms apie vedybinius sauls ir m nulio santy kius (Dusetos, LTR 10b/163/), apie ualusi sauls p irt (Likiava, LTR 1044/91/), rodanios archaik m itologin poir saul, ufiksuotos tik ryt areale. ia populiares ns ir mitologins sakms apie Perkn, tikjim ai, burtai ir prietarai, susij su iuo m itiniu personau. Ryt areale i viso kiek populiaresni ir tikjim ai apie dangaus sandar. ia tikima, kad es septyni dangs (LTR 374d/2158/), kad dangus ess pastatytas ant debes arba m igl (LTR 374c/1223/; 374d/2059/), kad dangaus skliaut visuose pasaulio kampuose laiko po vien m ilin (LM D I 474/615/) ir pan. Tuo tarpu em aitijoje ir V id u rio Lietuvoje daugiau u fiksuota etiologini ir m itologini sakmi apie mnul, vaigdynus. Be ma iim i tik ia teinomos retos etio logins sakms apie Sietyno, Grigo rat kilm, vaigdm pavirtusius mones. ia populiarios m itologins sakms apie laumes, aitvarus. Pasaka Trys laums padjjos'* (AT 501) irg i labiausiai paplitusi vidurio areale, ypa e m aitijoje. Sakmi apie kaukus i viso labai maai teufiksuota. Daugiausia jos .paplitusios vakarinje em aitijos dalyje taigi vakar areale. K iek ir koki m itologini sakmi urayta atskiruose arealuose, akivaizdiai rodo 4 lentel, sudaryta remian tis Lietuvi pasakojamosios tautosakos katalogo kartote kos 1980 m. duomenimis. (Tik sakmi apie kaukus kiekis patikslintas pagal paties autoriaus turim mediag.) Svarbiausi lietuvi m itologini sakmi grupi papli timo geografija i dalies siejasi su anksiau aptartosiomis trim is senj balt m itologijos atmainomis. Ten, kur seniau Perknas buvo ikeliamas pirm viet po dangaus dievo, ir X IX bei X X a. sakms apie Perkn bei Saul yra po80

3 lentel

Mitologini sakmi paplitimas Lietuvoje

Urayta sakmi (vienetais ir procentais) Sakmi grups v akar are ale vidurio are ale ryt areale

Apie Apie Apie Apie Apie

Perkn Saul laumes aitvarus kaukus

0 0 54 45 1 1 110

0% 0% 49,10% 40,90% 10% 100%

25 2 305 422 4 758

3,30% 0,26% 40,24% 55,68% 0,52% 100%

34 6 249 324 0 613

5,55% 0,98% 40,62% 52,85% 0 100%

I viso:

puliaresns negu kituose arealuose. Ten, kur anksiau pirm viet buvo ikeliam i ems bei gyvuli dievai, da bar kiek populiaresni yra aitvarai, savo kilm e artim i die vams dvyniams (ten pat, p. 172 182), kurie daugelio indo europiei tradicijose yra emdirbi bei gyvuli augintoj globjai, ir velnias, be kita ko, buvs gyvuli ir anksty vosios lydim ins emdirbysts globjas (BeAioc, 1981; 1982). O ten, kur pirm uoju dievu buvo laikomas poemio dievas Pa tlas, ir dabar yra populiaresns poemy gyve nanios mitins btybs kaukai. domu, kad krikioni p iktoji dvasia, kuri Lietuvoje buvo sutapatinta su velniu, Prsijoje buvo sutapatinta su kauku ir imta taip vadinti. Populiarus vakar areale ir velnias. Pana dsnikum galima pastebti ir apvelgus smul kesni sakmi tem atini grupi, pavieni siuet ar net atskir detali paplitim. Imkim kad ir sakmes apie aitvaro sigijim . Ryt areale aitvaras daniau perinamas i gai dio kiauinio, o vidurio perkamas arba randamas pake lje panio, kaiio, brankto pavidalu. K aip sakms apie aitvaro sigijim yra paplitusios atskiruose arealuose, ma tyti i 4 lentels. Nesunku suprasti, kodl btent itaip skirtingi aitvaro sigijim o bdai yra paplit. Paukiai daugelio pasaulio taut, tarp j ir balt, m itologijoe yra siejam i su dan gaus sfera. Todl ryt areale, kur buvo rykesn dangaus m itologija, aitvaras danliau ir perinamas i paukio (gaidio) kiauinio. O pantis, kaitis, branktas vis su
6. N. V lius 81

4 lentel Sakini apie aitvaro sigijim paplitimas Lietuvoje

A itvaro sigijimo bdai Urayta sakmi (vienetais ir procentais) vakar areale

vidurio areale

ryt areale

Perinamas i gaidio kiauinio Randamas pakelje Perkamas I viso:

5 0 0 5

100% 0 0 100%

24 16 57

24,74% . 16,49% 58,77%

33 5 30 68

48,53% 7,35% 44,12% 100%

arkliais susij daiktai, ir pati prekyba juk ne kas nors kita, o emdirbysts, gyvulininkysts bei kit pasigamint produkt pertekliaus realizavimas. Todl vidurio areale, Tuir vyravo ems ir gyvuli m itologija, aitvaras ir sigy jamas i m itologij atitinkaniu bdu. Dl panai prie asi ryt areale tikima, kad aitvar reikia penti kiau iniene (ikepta i pauki kiauini), o emaiiuose koe ir kukuliais. N e maiau doms ir padavim paplitim o dsnikumai. Padavim ai apie padange keliaujanius eerus, piliakaln i supylim kiek populiaresni ryt areale, o apie nugrimzdu sius miestus, dvarus bei banyias vakar. A tskir pa davim grupi paplitim skirtinguose arealuose rodo 5 lentel, sudaryta remiantis minto katalogo kartoteka.
5 lentel Padavim paplitimas Lietuvoje
Urayta padavim (vienetais ir procentais) Padavim grups va k ar areale vidurio areale ryt areale

Apie keliaujanius eerus .Apie piliakalni kilm, karus A p ie milinus ir j veikl A p ie nugrimzdu sius miestus, dvarus I viso: C 8 2

46 36 32

17,43% 13,63% 12,12%

162 200 104

17,88% 22,08% 11,47%

19 1 222 102

22,66% 26,34% 12,10%

150 264

56,82% 100%

440 906

48,57% 100%

328 843

38,90% 100%

Didesnis vienos ar kitos padavim tematins grups paplitim as skirtinguose arealuose irg i susijs su skirtingo mis t areal m itologijos atmainomis ir apskritai su prie prie atskir poli vyravim u. Padange keliaujanio eero^ vaizdinys labiau susijs su dangaus sfera, su deiniuoju^ o ne su kairiuoju prieprieos emai auktai polium i. Tai pasakytina ir apie piliakaln. Be to, piliakaln i pylim as su sijs su kariavim u. O kariavim as daugelio pasaulio taut, j tarpe ir indoeuropiei, m itologijose yra dangaus dievr vis pirma Perkno, inioje. Todl neatsitiktinai tie pada vim ai ir yra populiaresni ryt areale. O nugrimzd miestai, dvarai, banyios susij su po emiu. Todl tiek daug padavim apie juos urayta va kar areale, kuriame kaip tik buvo rykiausia poemio m itologija. Vakar arealas yra pats maiausias, jame i viso labai maai teurayta tautosakos ir toks didelis ura yt padavim apie nugrimzdusius miestus kiekis rodo neabejotin j populiarum iame areale. Panai dsnikum galima irti ir atskir padavim tip paplitime. Nors apskritai padavim ai apie keliaujan ius eerus labiau paplit ryt areale, taiau siuetai Ee ru i ruoiama vieta" (KLPK 65), spjimas apie ateinant eer" (KLPK 69) ym iai populiaresni yra vidurio ir vaka r zonoje. T ai susij su iuose padavimuose centrin viet uimaniomis chtoninmis mitinmis btybmis velniu, paru ir kt. Tie padavim ai populiaresni ten, kur buvo po puliaresn ems m itologija. Taip pat nors apskritai pada vim ai apie piliakalnius yra populiaresni ryt areale, taiau siuetas Piliakaln i poemiai" (KLPK 88) populiaresnis vidurio areale; gana daug jo variant urayta vakaruose. V akar areale taip pat labai daug ufiksuota padavimo' Reikia pabuiuoti rup" (KLPK 130) variant. O sak ms V e ln ia i i nugrimzdusio dvaro" (KLPK *139A), V e l ni vestuvs nugrimzdusiame dvare" (KLPK *140) ia kaip tik paios populiariausios. M at iuose kriniuose kaip^ tik vaizduojam i mogaus santykiai su mitinmis poemio btybmis. Ry su anksiau aptartomis prieprieomis rodo ir dau gelio kit ia nepamint tautosakos krini paplitimas.8$

Pavyzdiui, pasakojim ai ir mitologins sakms apie rupes populiariausios vakar ir vidurio areale. V id u rio areale populiariausi pasakojim ai bei sakms apie alius, j gy venim moni pirkiose, kertavim ir pan. (AT 285, 285A ir kt.). Tuo tarpu sakms apie gyvates, ypa j karalius, populiaresns Ryt Lietuvoje. i sakmi ir pasakojim paplitim as atskiruose arealuose pateiktas 6 lentelje.
6 lentel Sakmi ir pasakojim apie roplius paplitimas Lietuvoje
Sakmi ir pasakojim grups Urayta pasakojim (vienetais ir procentais) vakar areale vidurio areale ryt areale

Apie rupes Apie alius Apie gyvatels I viso:

4 1 0 5

80% 20% 0
100%

23 42 35
100

23% 42% 35%

100%

9 34 72 115

7,83% 29,56% 62,61% 100%

Rups, kaip mitins btybs, susijusios su eme, po emiu, tamsa, naktim. Akivaizdus ir ali chtonini, derlingum o ir vaisingumo idj knijani m itini b tyb i populiarumas vidurio areale. Netiktas yra tik sak m i ir pasakojim apie gyvates populiarumas ryt areale (apie tai bus kalbama toliau). V id u rio areale labiau yra paplitusios ir pasakos apie diev senel, vaikiojant po em, mokant mones, bau diant gobius ir nedorus kininkus (AT 750A, 750B, 751 A*, 751B* ir kt.), taip pat pasakos, mokanios gerbti senelius (pasaka apie gailesting sn A T 981). Nema ai i pasak urayta ir vakaruose. Tai atspindi pagarb seniems monms iuose arealuose (r. prieprie senas jaunas), o antra vertus su emdirbyste susijusi m itini btybi populiarum. iame areale populiaresns ir pasa kos apie velnio msles (AT 812, 812 *), derybas su velniu (A T 813), kuriose vaizduojamos protins varybos su juo. Nevienod m itini btybi populiarum atskiruose arealuose rodo ir leksika bei frazeologija, ypa ta jos dalis, k u ri vartojama, norint ireikti neprast mogaus nusitei k im pykt, apmaud ar susiavjim. V is pirma ia
34

mintini keiksmaodiai. Nors j surinkta ir paskelbta ne tiek jau daug, taiau ir i to kiekio jau galima padaryti kai kuriuos apibendrinimus. Kaip rodo didiajame Lietu vi kalbos odyne" paskelbta ir jo kartotekoje (kuri sau goma Lietuvi kalbos ir literatros institute) esanti rank ratin mediaga, Perknu (griausmu) nusikeikti labiausiai, mgstama Ryt ir Vidurio Auktaitijoje. Kad tau grausmas! keikiamasi Dusetose (LK2K). Tegu j griausmas ! rikiuose (LK2 III 576). Perknas! Perknli! Po perkn!
O kad juos perknas! Trauk juos perknas! Tegu j per k n ija trenkia! Kad tave devyni perknai! Kad tave per knas mut! keikiamasi Svdasuose, Nemeninje, K a

majuose, rikiuose, Vabalninke, Pavitiny, Antaavoje ir kitose Auktaitijos vietose (r. LK2 IX 833 834; LK2K). Perknais pasisvaidyti mgstama Dzkijoje ir Suvalkijoje (r. LK2K). Auktaitijoje, i dalies ir Suvalkijoje vartoja mas net specialus veiksmaodis perknuoti, uperknuotir perkniuotis, reikiantis perknais keiktis" (LK2 IX 835 836). Perknas ia padeda reikti ir didel susiavjim. Grai, perknlis! sakoma apie Vabalnink (LK2 IX 834) (plg. pasakymus Grai , aliukas! Grai, rupiukas! , var tojamus kituose arealuose). Nors perknas , kaip keiksma odis, yra inomas ir vartojamas visoje Lietuvoje, taiau i turimos mediagos matyti, kad Ryt Lietuvoje jis vis dlto yra populiariausias, o einant Vakarus, jo populia rumas maja. 2emaiiuose (ypa Vakar) j beveik visai istumia kiti daug stipresnes tradicijas turintys keiksma odiai, pirmiausia rup ir altys.
Rup gyviausias ir spalvingiausias em aii keiks maodis. K iek subtiliausi jausmo niuans ireikiam a iuo odeliu ir jo dariniais. Rup! Rup kerpam oji! Rugien rup! Pup rup! V elni rup! Rupiantas! Rupinis! Rupiokas! Rupiukas! Rupius! Rupkailis! Rupkojis! Rupnagis! Ruppilvis. . . O kur dar visa lo kalin i rups pakaital (kriupis, kriup, krupis), atmain ir darini plejada: Kriup! Kriupelis! Kriupena! K riupm au is! K riupis! Kriupm urza! Kriupnagis! Kriupu! Krup! Krupis! Kruplaiis! ir t. t., ir t. t. Didel i keiksm dalis
yra urayta atse, Darbnuose, Barstyiuose, Kalnalyje,
8 5 :

Skuode, Gargduose, vknoje vis paiuose Vakaruose. Nem aai j pasitaiko ir Varduvos, Varni, Kelms, Ju r barko, Kurn, Raseini bei kitose em aii apylinkse, reiau eimelio, iauli, Pasvalio, Smilgi, Panevio kra te, ir visai reti sveiai jie Ryt Lietuvoje ir D zkijoje (r. LK Z V I 651 652, 715 717; LK Z X I 1008 1011; LKZK). em aitijoje vartojama ir daug i i odi padaryt veiks maodi su bendra prasme keiktis, ikeikti, bartis", pa vyzdiui, rupinti, aprupinti, irupinti, rupyti, rupiuoti, apiupiuoti, k riu p ti (LKZ V I 651; LKZ X I 1009 1011). em aitijoje danai mgstama keiktis ir kitu nekaltu padarliu aliu. Nors darini kiekiu jis ir atsilieka nuo rups, bet gali drsiai rungtis su bet kuriuo kitu keiks maodiu (inoma, tik ne su velniu). altys! Zaltinas! Zaltaplunksnis! ems altys! Juodas altys! Zaltnugaiis! tai vis emaii mgstami odiai (r. LKK). Nors is keiksmaodis pasitaiko ir kitose Lietuvos vietose, net Ryt A uktaitijoje (pvz., Duset, M olt, Utenos apylinkse), bet ia jo griebiam asi kur kas reiau. emaiiuose i io odio yra padaryta nemaa vaizding veiksmaodi, po saki, rodani didel jo populiarum. Sakoma: Nuo paties alio, Gyvas altys nepaprastai daug (plg. Gyvas v e l nias, Nuo paties velnio), altinti be naudos vaikioti (plg., velninti, rupinti), altikas velnikas ir kt. z i. LKZK). A i k ia i matyti, kad deiniuosius prieprie polius atlie piantis perknas (susijs su dangum, viesa, diena, vasa ra. . .) yra populiaresnis ryt arealo keiksmaodiuose, k ai riuosius polius atliepianti rup (susijusi su poemiu, tam sa, naktim ...) vakar, o emikasis altys vidurio areale. Vertinga mediaga m itini btybi populiarum ui atski ruose arealuose nustatyti yra ir m itin prasm turintys v a iri objekt pavadinimai, ypa tie, kurie siejam i ne su viena, o su keletu m itini btybi. Paim kim kad ir pl raus vandens vabzdio Libellula lietuvikus pavadinimus (r. Lietuvi kalbos atlasas, 1977, p. 158 159, em. nr. 85). V id u rio areale is vabzdys daniausiai siejamas su laume
86

ir velniu (laumirgis, laumirgis, laumiairgis, laums ir gas, laums arkliukas, velniairgis, velnio kumelys, ve ln i kumeliukas, velnio drigantas , velnio irgelis, velnio a rk lys, velnio arkliukas). O ryt areale jis danokai vadina mas strieliumi, strieloku (mediotoju). inodam i visuotin polink vabzd vadinti m itologiniais vardais ir tai, kad: lietu vi m itologijoje mediotoju daniausiai sivaizduoja mas perknas, galtume strieli la ik y ti bendriniu perknopavadinimu. Tuo labiau kad ryt areale is vabzdys kelis* kartus pavadintas perkno a rk liu k u , o vien kart net dievo irgeliu. Vadinasi, ryt areale jis labiau negu kituose* arealuose siejamas su perknu. V isa tai dar kart patvir tina, kad vidurio areale populiaresns buvo chtonns b tybs laums ir velniai, o ryt dangikasis perknas. Daug svarbios inform acijos atskir m itini btybi po puliarum ui nustatyti bt galima gauti kruopiai surinkus m itinius belemnito (laums papas, LK V II 190; perkno k u lk a , perknijos akmenlis, LK IX 834 835; kaukaspe nis, LK V 421), akmens kirvuko (perkno kulka, LK IK 834) ir kit objekt pavadinimus. Lietuvi tautosakoje yra ir daugiau duomen, patvir tinani, kad atskiruose balt arealuose prieingi daugelio prieprie poliai atliepiam i nevienodai. Jeigu vl grtu me prie dain, tai i mint katalog aikiai matyti, kad rytiniam e areale yra populiaresnis epitetas baltasf o vakar, ir vidurio juodas. Suskaiiavus 35 dain tip (LDK D 1355, 1387, 1446, 1452; K1 51, 122; V 5, 607, 1165, 1711, 1716, 2072, 2083, 2094, 2134, 2200, 2249, 2441, 2463, 2464,2841; K 98, 356, 471, 625, 649; V k 20, 231, 232, 234, 241 ir kt.) variantus, kuriuose pasitaiko epitetas baltas, pasi rod, kad apie 70 procent toki dain urayta ryt area le, apie 30 vidurio, o vakar areale urayti variantai su iuo epitetu nesudaro n vieno procento. Tuo tarpu v i sai prieingai paplits epitetas juodas. Su iuo epitetu buvo* suskaiiuota per 20 dain tip variant (LDK D 936, 1163, 1535, 1554; K1 109, 125, 135; V 150, 743, 977, 1792, 1950,. 2630; K 70, 281, 320, 341, 345; V k 80, 223), ir paaikjo, kad ryt areale j urayta tik apie 33 procentus, vidu r io 50, o v akar 17 procent, nors is arealas labai
8T

maas ir dain jame i viso nedaug teurayta. Ypa aki vaizdus baltos ir juodos spalvos populiarum o nevienodu mas skirting areal lopinse. Ryt arealo lopinse m ig domas vaikas vadinamas deim antliu" (VD nr. 6), baltu dobilliu" (VD nr. 8), j norima ili liu o ti lig berelia aukia aukia <. . .> Lig gulbelei balcia balcia" (VD nr. 28), Lig pienelio balio balio" (VD nr. 29). Ir unika lio je sutartinje ia j i linelius sodydama", uraytoje Ryt Lietuvoje, likim o deiv Laim lemia: M ergaujantiai uog skaistiu, / M artaujantiai gulbs baliu, / Ugemantia i pieno baliu" (SS I 414). O vakar ir vidurio area luose migdomas vaikelis kuo velniausiai kartais pavadina mas .lle pajuodle" (VD nr. 53 56). V id u rio areale labiau negu ryt mgstamas nakties vaizdis. ia kiek daniau dainos prasideda odiais Tamsi naktis jau sutemo" (LDK V 2091), A .per naktel nemigau" (LDK V 2031), V id u r tamsios naktels" (LDK V 2130), Tam si naktel, g aili ra sel" (LDK K 571), Tamsu temo" (LDK V 713), Sutems alioj girelj" (LDK V 509) ir pan. domu, kad dainos, ryt areale prasidedanios kitais odiais, pavyzdiui, K iek yra mike medeli" (LDK V 1501), O i tu sakai sakalli" (LDK V 1507), Sdiu u stalelio" (LDK V 1791), Per tilt jojau" (LDK K 360) ir kt., vidurio areale kartais gauna pradi Tamsi naktis, vidurnaktis", i naktel, per nak tel", alioj girelj, tamsioj naktelj", Sutemo tamsiai" ir pen. Ypa daug sakantis yra populiarios lietuvi ves tuvins dainos O i tu sakai sakalli" (LDK V 1507) kitimas. V id u rio areale i daina kartais pradedama odiais i naktel, per naktel", o ry t A n ksti ryt kliau" (r. atskiras ios dainos versijas). ia vieno arealo dain naktis sudaro akivaizdi prieprie kito arealo dain dienai (ankstyvam rytui). Ryt arealo (ypa pietins jo dalies) dainose populiaresnis negu kitur ir epitetas raudonas. do mu, kad atskiruose arealuose iek tiek vairuoja net mgs tamiausios irg spalvos. Pavyzdiui, nors epitetas ju o d

bras yra mgstamas visos Lietuvos dainose, taiau jis kiek

populiaresnis vidurio areale. Tuo tarpu ryt arealo dainose daniau pasitaiko iaip jau retas epitetas irmas.
88

Dainose galima rasti mediagos ir nevienodam skaii prieprieos poli paplitim ui atskiruose arealuose nagri nti. Suskaiiavus madaug 110 lietuvi liaudies dain tip ,(r.: LD K D 20, 87, 620, 1051, 1207, 1406, 1415, 1430, 1436, 1470, 1543, 1550, 1553, 1561; K1 17, 50, 54, 55, 136, 160, 171, 172; V 8, 19, 29, 108, 110, 132, 149, 153, 157, 257, 296, 474, 493, 651, 660, 732, 791, 935, 1131, 1357, 1461, 1485, 1564, 1559, 1574, 1575, 1576, 1664, 1710, 1747, 1753, 1781, 1804, 1831, 1840, 1949, 1966, 2000, 2025, 2041, 2075, 2116, 2179, 2222, 2642, 2678, 2795, 2802, 2819, 2827, 2852, 2857, 2967; K 8, 27, 63, 125, 141, 144, 154, 204, 205, 221, 232, 254, 322, 324, 361, 369, 387, 399, 487, 547, 617, 625, 678; E 146, 174; V k 299, 417'ir kt.), kuriuose pasitaiko skaiius du

(du broleliai, du jaunu vejytliu, d v i sesuts, du balandiai

ir t. t.), variantus (apie 1400 var.), pasirod, kad apie 50% y ra urayta vidurio areale, 44% ryt ir 6% vakar. Tuo tarpu dain, kuriose pasitaiko neporini skaii v ie

nas, trys (vienas snelis, trys mergels, trys sesuts, o a viena mergel ir pan.), ryt areale urayta kiek daugiau
negu vidurio. Nevienod skaii populiarum atskiruose arealuose akivaizdiai rodo to paties tipo dainos variantai. Pavyzdiui, atskiruose karo dainos A ugin tvelis vien snel" (LDK K 141) variantuose, kuri ryt areale ura yta daugiau negu vidurio, pasitaiko tik neporini skaii: vienas, trys (Oi, kai mes augom, mes trys broleliai", A u gin tvelis vien snel" ir kt.). V id u rio areale uray tuose variantuose (LMD I 1019/379/; LTR 1826/181/, 2719/1/) pasitaiko ir skaiius du (Augin tvas du sneliu"). A rb a karo dainos A ugin tvas du sneliu" (LDK K 625) variant su skaiium i du vidurio areale yra urayta be v eik keturis kartus daugiau negu ry t .. Tuo tarpu ryt areale urayti variantai danokai prasideda odiais Diaugs tvas ir motina", Pairkit, m ieli broliai", A u kti namai, balti gonkai" jau be skaiiaus du. Ir be veik visos karo dainos, prasidedanios odiais A ugin t vas du sneliu" (LDK K 27, 125, 322, 625), Du balandiai klane gr" (LDK K 154), Du karveliai burkavo" (LDK K 428), Du ali bereliai" (LDK K 144) ir pan. (su skaiium i du) labiau yra paplitusios vidurio areale.
89

Atskiruose arealuose nevienodai populiars buvo net vairs dainavimo bdai. Ryt areale (Dzkijoje) ik i pat i dien iliko vienbalsio (monodinio) dainavim o tradici jos. Labiausiai monodins m elodijos yra paplitusios Dz kijoje, rao lietuvi liaudies dain m elodij tyrintoja Genovait etkauskait. ia dar ir dabar vienu balsu tebedainuojamos vestuvins, jaunimo, meils, karins, vaii dainos. Yra ilikusi ir prim ityvi m elodij i ankstyvosios m onodinio stiliaus form avim osi stadijos. Tai raud, taip pat gyvuli ganymo, kalendorini ir kai kuri vestuvini dain m elodijos" (Lietuvi tautosakos apybraia, 1963, p. 278). Tuo tarpu vidurio areale labiausiai paplits yra hom ofoni nis (daugiabalsis su pritarimu) dainavimas, kai vienas dainininkas veda pagrindin melodij, o k iti pritaria, travoja". I polifoniskai (sutartinikai) dainuojam dain dvejins teinomos beveik tik vidurio areale apie 96* procentai uraytj dain. Daugiau ia urayta ir keturin i sutartini (apie 60%). Tuo tarpu trejin i kiek ir dau gliau urayta ryt areale (apie 53%). Vadinasi, ir nevie nodas v a iri dainavim o bd paplitim as atskiruose area luose tarsi rodo, kad vidurio areale labiau buvo mgstami poriniai skaiiai (ypa du), o ryt neporiniai (ypa v ie netas). Skaiiaus du dominavim vidurio areale patvirtina ir lietuvi pasakojam oji tautosaka. Imkim kad ir m itologines sakmes, ilaikiusias labai daug archaik bruo. Jose apie laumes daniausiai kalbama daugiskaitos forma (sakoma laums). Vadinasi, laums paprastai mgsta pasirodyti po kelias (Vlius, 1977, p. 114). O vidurio areale uraytose sakmse danokai sakoma, kad laums pasirodanios dviese (BLP I 108; BLPY I 70; IV 139, 140.; LM D I 939/7/; LT R 452/54/, 894/114/, 960/342/, 1056/25/, 1167/650/, 2376/123/, 3643/105/ ir kt.). N et ir laims arba jas atitinkanios kitos m itins btybs vidurio arealo sakmse bei pasakose kar tais pasirodo dviese (BLPY II 94; IV 117; BLP II 37), ke turiese (DSP I 53). Tos paios skaii paplitim o tenden cijos bdingos ir sakmms apie aitvarus. Paimkim kad ir sakm Bernas ivalgo aitvar maist" (LPK 3477). N ors visuose arealuose atskiruose ios sakms variantuose vei
90

k ia tai vienas, tai du, tai trys ar net daugiau aitvar, bet ryt areale daugiau pasitaiko sakmi, kuriose veikia tik vienas aitvaras, vidurio du (r. 7 lentel).
7 lentel

Sakms LPK 3477 variant su skirtingu aitvar kiekiu paplitimas

Urayta sakmi (vienetais ir procentais) Aitvar skaiius vakar areale vidurio are ale ryt areale

Vienas Du Trys I viso:

4 2 3 9

44,45% 22,22% 33,33% 100%

43 29 1 73

58,90% 39,73% 1,37% 100%

48 1 1 2 61

78,69% 18,03% 3,28% 100%

Skirtinga atskir areal balt pasaulira lm ir iek tiek vairuojanias t areal gyventoj etines, moralines pairas. Kas vieno arealo monms buvo prasta ir nat ralu, kitiem s atrod nepadoru. Pavyzdiui, vidurio areale, kuriam e dominavo em ikoji m itologija, kuriame ypa d i delis dmesys buvo skiriamas ems ir mogaus vaisingu mui, derlingum ui, atviriau kalbama apie intym vyro ir moters santykiavim, nebijoma tikraisiais vardais pava dinti kai kuri negrai" dalyk. Lietuvi patarli bei prieodi katalogo (rengiamo Lietuvi kalbos ir literatros institute) kartotekoje suskaiiavus visas patarles ir prie odius su nepadoriais" pamatiniais odiais, pasirod, kad v id u rio areale j urayta keturis kartus daugiau negu ryt. Nevienod panai patarli populiarum atskiruose arealuose aikiai rodo i j turim i tautosakos rinkiniai. Palyginim ui paimkime Leonardo Saukos su talkininkais Astravo raj. Gervi apyl. (BTSR) ir Teli raj. Nevarn apyl. parengtus tautosakos rinkinius (LTR 4155 ir 5170). Tautosakos rinkim o aplinkybs ir vienoje, ir kitoje vietoje buvo panaios. A bu kartu patarles bei prieodius buvo kreipiam as didelis dmesys ir urayta j palyginti didelis kiekis (Gervi apyl. 607, o Nevarn 965 v ie netai). Taig i galima irti ir kai kuriuos j paplitim o dsnikumus. A ik ia i matyti, kad Nevarn apylinkje,
91

esanioje vidurio areale, aptariamojo pobdio patarls ym iai populiaresns negu Gervi apylinkje, esanioje ryt areale. Nevarn apyl. j urayta apie 55 (tai sudaro 5,6 vis uraytj patarli procento), o G ervi tik 10 (tai sudaro apie 1,6 procento). M inim tendencij rodo ir urayt patarli bei prieodi varijavim as. V isoje Lietu voje inomoms padorioms" patarlms ia kartais pride dami nepadors" odiai arba padors" odiai pakei iam i nepadoriais". Toki odi atsirado patarlje A nks tyv oji paukt dantis kraptinja, o v ly vo ji akis" (LTR 5170/186, 742/). K ur ms nra, veriai al mid geria'* (LTR 5170/376/) ir kitose. V id u rio areale populiaresns ir tos pasakos, kuriose apstu obscenik motyv. Jose daniausiai reikia prajuo kin ti karalait (AT 559, 570, 571), suinoti jos kno apga mus (AT 850), perkalbti j (AT 853) arba uduoti ja i nemenam msl (AT 851). Pasakas apie karalaits prajuo kinim folkloristas V. Propas gan tikinam ai sieja su r i tualiniu, maginiu juoku, o pai karalait su emdir bysts dievybmis (, 1976, p. 174 204). Todl i pasak populiarumas vidurio areale visai dsnikas. ia j urayta du kartus daugiau negu ryt areale. V id u rio areale kiek populiaresni ir anekdotai apie in tymius vyro ir moters santykius, ypa tie, kurie yra nuj ilgesn raidos keli ir kuriuos galima susieti su tradicine ms liaudies pasaulira. V id u rio areale toki anekdot urayta apie 53, o ryt 38 procentai. Su rykesne ems m itologija sietinas ir didesnis mo terikj m itini btybi populiarumas vidurio arealo tau tosakoje. K aip jau minta, ia populiarios m itologins sakms apie laumes. io arealo padavimuose danai sako ma, kad piliakalniuose esanios palaidotos arba gyvenan ios karaliens, panos, kurios prao ivaduoti, ir pan. Pana Girgdut gyvenusi Girgduts kalne (Teli raj.) (Vlius, 1967, p. 181). Eerly ant kalno danai pasirodydavusi skrynia aukso, o ant jos sddavusi pana, karalien (ten pat, p. 179 180). Pana Agluona gyvenusi Agluonos A lk o s kalne (Akmens raj.) (Alseikait-Gim butien, 1943 b, p. 69). Karalait Brigita esanti palaidota Sidabrs piliakalny (lia92

vas, 1971, p. 273). V id u rio (kaip ir vakar) areale popu liarus padavimas Reikia pabuiuoti rup" (KLPK 130), kuriam e ant piliakalnio pasirodiusi mergait prao praeiv j ivaduoti. io arealo padavimuose alia m ilin kartais vaizduojam os ir j monos. A n t Girgduts ir M edvgalio gyvenusios milins, kurios, virdamos sriub, viena kitai su samiu duodavusios paragauti (Vlius, 1967, p. 181). Didesn m oterikj m itini btybi populiarum vidurio areale rodo ir sakms bei pasakos apie likim o lmim. V id u rio areale uraytuose kriniuose daniausiai likim lem ia moterikosios mitins btybs laims, o ryt areale neretai jas pakeiia dievas ar kita kokia vyrikos gimins btyb (angelas, burtininkas). Pavyzdiui, vidurio areale uraytuose sakms Likim o skirta m irtis" (A T 934A) va riantuose netikt m irt vaikui daniausiai ipranaauja laims (BLP I 103, 104; II 194; B LPY 115, 117; LM D I 133 /226/; LTR 893/66/ ir kt.), o ryt dievas (LTR 724/152/, 792/34/, 952/28/), burtininkas (LTR 397/66/), angelas (LTR 260/362/). Sakmje Paskirta mona" (AT 930A), k u r daugiausia paplitusi ryt areale, mon vyru i beveik v i sada paskiria ne laim, o dievas (LTR 10B/232/, 789/14/, 811/437/, 858/5/, 953/35/, 978/257/ ir kt.). Vyrikosiom is m i tinm is btybmis (pvz., angelais) kartais ryt areale pa keiiam os ir moterikosios laums (r. LTR 858/3/, 1045/92/, 3235/335/ ir kt.). alia laum i iame areale m inim i ir j vyrai laum akiai, laum inai (LTR 1027/76/, 3613/170/). Ir i k it pasak matyti, kad vidurio areale labiau mgstamos moterikosios mitins btybs, o ryt vyrikosios. Pa vyzdiui, tie pasakos Podukra ulinyje" (A T 480) varian tai, kuriuose nalait, patekusi poemio karalyst, tar nauja m oterikai btybei raganai, bobai, senelei, be veik v isi urayti vidurio areale (LMD I 133/172/; LTR 325/17/, 344/712/, 462/438/, 3622/36/, 3769/63/ ir kt.), o jau t variant, kuriuose nalait tarnauja vyrikai btybei dievui, seneliui, nemaai urayta ir ryt areale (r.: LT R 10b/135/f 456/12/, 1119/8/, 1499/109/, 1581/365/, 3067 /90/, 3108/3/ ir kt.). Pasakai Velnias ir mergina pirtyje" (A T 480; LPK 3252) pakliuvus vidurio areal, vietoj pras tinio velnio kartais atsiranda laum (LTR 219/101/) ir pan.
93

V id u rio arealo sakmse net velnias kartais pakeiiamas moterika m itine btybe. Pavyzdiui, sakmse Velnias ir vagis" (LPK 3282) beveik visada jaunosios sveikat pa gadinti stengiasi velnias. Taiau keliuose vidurio areale (ir gretimose vakar arealo apylinkse) uraytuose varian tuose jaunosios sveikat nori pagadinti raganos (BLS 216; LSA 140), laums (LTR 1065/25/). Pasitaiko, kd v id u rio areale ir gretimose vakar arealo apylinkse kartais net gyvai (ali) karaliai (r. LK P 3666) pakeiiam i mote rikom is btybmis karalienm is (Lietuvininkai, 1970, p. 112).

3. M ITINIS POETINIS G Y V N PASAULIS M itin ia i personaai (dievai ir emesnio rango btybs) svarbiausieji, bet ne vieninteliai, m itologins sistemos ele mentai. Svarb vaidm en kiekvienos tautos ar genties m i tologijoje taip pat vaidina neva antgamtini savybi tu rintys mons, gyvnai, augalai. M itins btybs mgstan ios pasiversti realiais io pasaulio objektais, globojanios juos arba esanios juos sukrusios. Tie objektai, su kuriais mitins btybs daugiausia esanios susijusios, paprastai joms ir aukojami. Priklausom ai nuo skirtingos padties v i soje m itologinje sistemoje, nuo ryio su atskirais dievais ir emesnio rango btybmis vairs gamtos objektai v a i dina skirting vaidm en kalendoriniuose ir eimos papro iuose, tikjimuose, burtuose bei prietaruose. Senj balt m itologin sistema tik i dalies tebt atskleista, jeigu pasitenkintume svarbiausij diev ir emesnio rango m i tini btybi regionine charakteristika. Taiau, nordami eiti toliau, susiduriame su dar didesniais sunkumais. K o l kas visikai netyrinti ne tik regioniniai m itinio poirio atskirus gamtos objektus skirtumai, bet ir apskritai toks poiris. Dar neaptartas svarbiausias dalykas su kokiais m itiniais personaais, tariam ai yra susij atskiri gyvnai* augalai ir k iti gyvosios bei negyvosios gamtos objektai* Daugelis fakt iuo metu dar nesurinkti ir nesuklasifikuoti* Todl turime pasitenkinti dalinmis, kartais net visai atsi^
94

liktinm is ivadomis; daug k teks nusakyti tik bendriau siais bruoais. Taiau kad ir negausiais duomenimis parem tos ivados pads geriau suprasti kai kuriuos ms prot v i senosios pasauliros bruous. Pirm iausia pabandysime m itologiniu poiriu apvelgti gyvn pasaul. Daug nauding duomen apie tai, su ko kiais m itiniais personaais ms protviai siejo atskiras gyvn ris (pvz., paukius, gyvulius, vris, uvis, rop lius. . .), galima rasti lietu vi etiologinse sakmse. Kad gyvnai buvo skiriam i pagal savo bendriausias savybes {skraido ar bginja eme, okuoja ar ropoja, yra per skeltom kanopom ar neperskeltom ir pan.), rodo tokios etiologins sakms kaip Dievas ir velnias.rungtyniaudam i tveria gyvulius" (LPK 3081), Dievo ir velnio kaimen" (LPK 3083) ir kt. Pagal jas dangaus dievo paukiai, kurie skraido ore (daniausiai vieversys), sudaro prieprie chtonikojo velnio ropliams (daniausiai rupei), kurie ropoja eme (BLP I 8; M T IX 25; BLS 43 45 ir kt.), dievo varls, kurios okuoja, velnio rupms (BLP II 11; BLS 44), dievo skeltanagiai gyvuliai velnio neskeltanagiams (BLP I 9; M T IX 89 90; LTR 3392/13/ ir kt.). Gana aikiai galima irti ir bendriausi prieprie: dangikojo dievo paukiai chtonikojo velnio gyvuliai. Lietuvi liaudies etiologinse sakmse dievas sukuria ne tik vievers (LPK 3081), bet ir baland, kregd (LPK 3081), jo valia atsiranda gandras (LPK 3131, 3132), gegut (LPK 3134, 3136), lak tingala (LPK 3150) ir k iti paukiai. Tuo tarpu velnias yra nulipds ok (LPK 3090), v ilk (LPK 3086), i alio ess kils arklys (LPK 3092). O jau mintoje sakmje Dievo ir velnio kaimen" (LPK 3083) tiesiog teigiama, kad visus gyvulius sutvrs velnias ir tik vliau gudrumu dievas juos pasisavins. Lietuvi mitologinse sakmse, pasakose, tik jimuose, burtuose bei prietaruose ir kitoje etnografinje mediagoje chtonikosios mitins btybs daniau siejamos su gyvuliais bei vrimis, o dangikosios su paukiais. Pavyzdiui, daugiau kaip deimtyje procent vis lietuvi m itologini sakmi velnias pasirodo gyvuli arba vri pavidalu ir tik dviejuose procentuose pauki. M ito lo ginse sakmse velnias mgsta pasiversti oiu, unim, ark
95

liu, zuikiu, meka ir kitais gyvuliais bei vrimis. O jeigu jis pasiveria mogum, tai neretai turi kok nors gyvulio poym (arklio ar karvs koj, ragus, kiauls nip ir pan.). Lietuvi tautosakoje velnias vaizduojamas ir gyvuli savi ninku: vainja arba jodinja arkliais, turi karvi, jaui, avi bandas. I jo gauti daiktai (autuvas, armonika, pyra gai. . .) danai pasirodo bes atskiros kritusi gyvuli kno dalys (galva, kaulai, msa ar net imatos) (BeAioc, 1981, p. 261 264). V e ln iu i priskiriam a rup. Tikim a, kad, j umuus, velnias verkia (LTR 2145/320/). Su gyvuliais (ku melmis, okomis) retkariais siejamos lietuvi m itologi ni sakmi laums (Vlius, 1977, p. 95). O aitvaras su kau ku, priklausom ai nuo dvilyps j prigimties, siejam i ir su paukiais (gaidiais), ir su gyvuliais (arkliais, unimis, katinais), kartais net ir su ropliais (aliais, rupmis) (V lius, 1977, p. 148 154, 183 184). iuo poiriu labai do mu, kad dangikojo Perkno oeliu yra vadinamas ne koks nors gyvulys, o tilv ik eimos pauktis Capella gallinago (LKZ IX 834), dangikojo Dievo karvyte skraidanti bo ru Coccinella septempunctata (LKZ II 517). Priklauso mai nuo to, su kuriom is dievybmis yra susijusios atskiros kalendorins bei eimos vents, jose atitinkam ai dominuo ja viena arba kita gyvn ris (pavyzdiui, uvys kiose, gyvuliai Ugavnse, paukiai kriktynose ir pan.). Kad vandens mitins btybs nuo seno balt m ito logijoje labiau buvo siejamos su uvimis, ems ir poe m io su ropliais ir gyvuliais, o dangaus su paukiais, rodo ir istorijos altiniai. K aip teigia S. Grnau, chtonikojo prs Patrimpo sim bolis buvs altys, Pa tlo mo gaus, arklio ir karvs galvos (Mannhardt, 1936, p. 196). Pabaig visus ems kio darbus, sduviai aukodav o arba jaut (ten pat, p. 244 247, 251). i auka tikriausiai vis pirma buvo skirta chtonikiesiems dievams. J re iv ia i savo dievams aukodav uvis (ten pat, p. 253). Isiaikinus, kad dangikieji dievai lietuvi ir apskritai balt m itologijoje labiau siejam i su paukiais, o ems su gyvuliais, ir nustaius, kad ryt areale kiek populiaresni buvo dangikieji, vidu rio ems, o vakar poemio dievai, galima tiktis, kad ryt arealo m itologijoje ir ap 96

skritai folklore populiaresni buvo paukiai (kurie skraido ore), vidurio gyvuliai (kurie vaikioja eme), o vakar r ropliai (kurie gyvena emje, po eme) ir galbt u vys (gyvenanios vandenyje), nes vanduo pagal prieprie emai auktai prilygsta poliui emai. itoki prielaid patvirtina daugelis lietuvi tautosakos, etnografijos ir kt. duomen. Pirm iausia iuo poiriu pavelkim e lietuvi etiologi nes sakmes, nes jos yra ilaikiusios daug senosios mitins pasauliros relikt ir jas lengva tarpusavy palyginti: vienuose j siuetuose paprastai kalbama apie gyvuli bei vri sukrim, o kituose apie pauki. Suskaiiavus visus siuet apie gyvuli bei vri sukrim (LPK 3083 3086, 3087, 3090, 3092 ir kt.) variantus, esanius Lietuvi kalbos ir literatros institute rengiamo Lietuvi pasakoja mosios tautosakos katalogo kartotekoje, pasirod, kad v i durio ir ryt arealuose j urayta madaug po lygia i (180, 190 var.), tuo tarpu apie pauki sukrim (LPK 3096, 3131, 3132, 3134 3137 ir kt.) ryt areale urayta ym iai daugiau (ryt areale apie 160, o vidurio areale tik apie 90 variant). Ypa rykiai is skirtumas matyti i sak ms apie gandro (LPK 3131, 3132) ir okos (LPK 3090) sukrim. A p ie gandr vidurio areale urayta tik 17 va riant, o ryt per 50; tuo tarpu apie ok ryt areale urayta tik 5, o vidurio per 20 variant. Nevienod atskir gyvnijos ri populiarum vai* riuose arealuose rodo ir lietuvi liaudies mitologins sak ms. Ikalbingiausia ia yra pati m itini btybi ivaizda. K aip jau buvo usiminta, lietuvi mitins btybs sak mse neretai vaizduojamos v a iri gyvn pavidalu. Pa vyzdiui, laums vaizduojamos ne tik joms prastu mo giku pavidalu, bet ir su vairiais pauki atributais arba tiesiog turi gyvuli pavidal (kumeli, ok). Su pauk iais laums kaip tik siejamos ryt areale, o su gyvu lia is vidurio. Alantoje (M olt raj.) uraytoje sakmje laums vaizduojamos su vitos ir gaidio kojom is (LTR 1722/161/), apie Uten teigiama, kad laums knas ess kai vitos" (LTR 450/120/), o apie Ignalin sakoma, kad jos esanios baltos, baltos kai gulbs" (LMD 160/5/). Tuo
7. N. Vlius 97

tarpu V ilk a v ik io rajone laum kartais sivaizduojam a ku mele (BLP I 107 108, 115 116), o Jon ikio kaip ir oka, tik su moterikomis krtim is (BLP I 107, II 195). V id u rio areale ir raganos daniau mgstanios pasiversti gyvuliais (kumelmis, okomis, katmis, kiaulmis, kalm is...) (r. BLP I 72, 74; B LPY IV 82 83; LTR 264/140/, 462/273/, 822/152/, 1044/123, 124/, 2071/4/, 2145/202/ ir kt.). Tuo tarpu vakar ir vidurio areale raganos neretai pasiveria uvimis (raudomis, karosais, lydekom is...) (r. M ic k e v i ius, 1935, p. 92; DSP II 82; LTR 284/540/, 552/948/, 2514/72/ ir kt.). domu, kad vidurio areale, kur raganos labiau mgsta pasiversti gyvuliais, populiaresnis ir siuetas M erga ujodinja bernus" (LPK 3656). Jame arkliu ragana paveria bern, o is atsikerydamas ragan paveria ku mele ir negyvai j ujodinja (r. DSP2 II 93 98; M T V 133 134; LM D I 144/18/, I 318/6/, I 324/8/; LTR 462/527/, 894/22/, 1038/156/, 2071/8/ ir kt.). Panaiai atskiruose arealuose vairuoja ir aitvaro i vaizda. G yvuliais (katinu, unim) aitvaras daniau sivaiz duojamas vidurio areale (r. V C h 317 318; DSP II 228 229; LM D I 144/3/; LTR 462/308, 515/, 619/10/, 814/1/, 892/20/ ir kt.), paukiais ryt, o rupmis, pelmis, kirmlmis vakar ir vidurio (r. BLP I 128; LTR 859/10/, 937/22/, 3526/48/). V akar areale net skrendantis aitvaras kartais palyginamas su varlogalviu (BLP II 131). A itvaro ivaizdos vairavim atskiruose arealuose akivaizdiai rodo siuetas Bernas ivalgo aitvar maist" (LPK 3477). Ryt areale uraytuose ios sakms variantuose aitvaras visada sivaizduojam as paukiu (r. LM D I 130/1/; LTR 374d /2114/, 421/104, 117/, 792/50, 145/, 866/152/, 2379/154/ ir kt.), o vidurio areale kartais ir gyvuliu (r. DSP II 228 229; LTR 462/515/). Ryt areale (apie venionis) seniau maus vaikus gs dindavo bobomis su vitos kojom is (LMD I 474/898/), o rugi raganos (viedzmos) buvo sivaizduojam os plunksno mis apsikaiiusiom is btybmis (LMD I 474/921/). Kad mitins btybs ryt areale kartais buvo sivaizduojam os su kai kuriais pauki atributais, rodo ir istorijos alti niai. Pavyzdiui, V iln iau s Akademins Kolegijos 1718
98

1719 m. pastoracins veiklos dienoratyje raoma, kad de monai danai pasirodydavo bjauria ir keista ivaizda, b tent uns galva ir vitos kojom is" (Lebedys, 1976, p. 210). Inform acija, atrodo, yra i Utenos arba gretim viet. Nors ir ne taip rykiai kaip etiologins bei mitologins sakms, nevienod atskir gyvnijos ri populiarum vairiuose arealuose patvirtina ir lietuvi padavimai. Vakar areale labai populiarus yra padavimas Reikia pabuiuoti rup" (KLPK 130). ia jis susietas net su de im ia piliakalni ir urayta apie 20 jo variant. Daugu mas kit io padavimo variant irg i urayti vakar area lu i gretimuose rajonuose. O ryt areale pasitaiko tik vienas kitas atsitiktinis uraymas (LTR 3835/929/). Tuo tarpu v i durio areale populiariausias yra padavimas Apgauti ve dai" (KLPK 90), kurio svarbiausias veikjas yra gyvulys irgas: mekos kailiais aprengtu irgu kaip tik apgaunami vedai. V id u rio areale urayti 7 io padavimo variantai, ry t 1, o vakar n vieno varianto. Utat ryt areale kiek populiaresnis padavimas Bandymai atspti eero vard" (KLPK 61A), kuriame svarb vaidm en vaidina paukiai eero vard jame umena paukio riksmas. I padavim su gyvuliais veikjais ryt areale populiarus tik padavimas Eeras, pavadintas jauio vardu" (KLPK 60A). Taiau jauio dominavimas ryt areale, kaip vliau matysime, yra taip pat dsnikas reikinys. Daug vertingos inform acijos nagrinjam uoju klausim u galima rasti ir vaik folklore, kuriame, kaip teigia tyrin tojai (CyAHHK, h b lh h , 1980, p. 241) yra usikonservav nemaa senj ritu alin i tekst, turini uifruot p ir mykt m itologin prasm. M s reikalui ypa parankios yra vaik dainels apie gyvnij. V a ik dain kataloge, sudarytame P. Jokim aitiens, jos yra iskirtos special skyri Gyvnijos apdainavimas" (LDK V k 222 445). ia priskiriam os vaik dainels apie gyvulius (katin, o, ku melait, kik, vilk, mek) ir paukius (gaid, vit, s, virbl, ark, varn, peld). Suskaiiavus visus kataloge pateiktus i daineli variantus, pasirod, kad dain apie gyvulius (LDK V k 222 272) vidurio areale urayta y m iai daugiau negu ryt (vidurio areale per 700r ryt
99

apie 500 variant). Dain apie paukius (LDK V k 276 306) vidurio areale irg i urayta daugiau negu ryt, ta iau is skirtumas kur kas maesnis (vidurio areale apie 390, o ryt apie 340 variant). Dar rykiau nevienod v a iri gyvn ri populiaru m atskiruose arealuose rodo lopins. V a ik dain kata loge iskirtos lopins, kuriose apdainuojama, kaip vaikus gyvu lliai supa, migdo arba neduoda m iegoti" (LD K V k 63 75). Suskaiiavus i lopini variantus, paaikjo, kad vakar areale vaikus daugiausia migdo dainelmis apie pelyt (LDK V k 65, 66), vidurio dainelmis apie vris bei vrelius (zuik, mek, lap) (LDK V k 63, 64, 74, 75), o ryt dainelmis apie paukius (vit, ark, varn) (LDK V k 71, 72, 73). Skirtingas i lopini paplitim as atskiruose arealuose parodytas 8 lentelje, sudarytoje re miantis minto katalogo duomenimis.
8 lentel

Lopini Gyvulliai supa, migdo arba neduoda miegoti1 1 paplitimas Lietuvoje

Lopini grups, katalogo nr. Urayta lopini (vienetais ir procentais) vakar areale vidurio areale ryt areale

Apie pelyt, LDK V k 65r 66 Apie vris, LDK V k 63, 64, 67, 68f 74, 75 Apie paukius, LDK V k 72, 73 I viso:

33,33%

3,03%

10 0

66,67% 0
100%

64 0 66

96,97% 0
100%

5 3 8

62,5% 37,5%
100%

15

Ryt areale uraytose lopinse migdomas vaikas y m iai daniau negu kituose arealuose lyginamas su karve lliu, sakalliu, gegutle ir kitais paukteliais (r. LM D III 46/43/; LTR 954/58/, 1368/42/, 2014/43/ ir kt.). Nevienod atskir gyvn ri populiarum skirtin guose arealuose rodo ir kitos vaik dainos. Pavyzdiui, kai kuriuose ryt areale uraytuose aidinim o V iru viru ko" (LDK V k 107) variantuose (LTR 4154/202/, 4157/189/,
100

4224/215/) ko verda paukiai (arkel varnel), o va kar areale pelyts (LTR 3526/40/, 4059/193/). Pauki erzinim (Garny garny, ga ga ga'1 . LD K V k 621. Busil busil, duok tabokos1 1 . LD K V k 623) daugiau variant irg i urayta ryt areale. Panaus skirtumas irykja ir kit anr dainose. T ik svarbu, kad nagrinjim ui bt imamos senos tradicins dainos arba, nors ir naujesns, bet sukurtos dar veikiant senajai, tradicinei balt pasaulirai. Paim kim kad ir dai nas apie gamt, tarp kuri pasitaiko daug vlesns kilms krini. Ir vis dlto kai kuriose i j rykus mintas dsnikumas. Pavyzdiui, daina apie gyvuli (vilko ir okos) vestuves labai populiari vidurio areale, o ja i artima daina apie pauki (strazdo ir sniegenos) vestuves ryt. P ir mosios dainos vidurio areale urayta apie 170 variant, o ryt tik 53, tuo tarpu antrosios vidurio areale ura yta tik 45, o ryt 250 variant (r. LDKK). Ryt areale populiaresn ir kita daina apie pauki (kuosos ir apuo ko) vestuves Padainuosim t dainel'1 (vidurio areale u rayta apie 130, o ryt per 140 ios dainos variant. 2r. LDKK). Ir lietuvi liaudies pasakos liudija, kad paukiai buvo kiek populiaresni ryt arealo pasauliroje. Paim kim kad ir populiarij lietuvi pasak Egl ali karalien1 1 (AT 425M). Pasaka daugiausia paplitusi ryt areale, kur urayta daugiau kaip 2U vis jos variant. K aip inome, pasakoje alio vaikai daniausiai virsta mediais, o mo n a arba mediu (egle, sedula), arba paukiu (gegute). Tuo tarpu paioje rytinje Lietuvoje ir BTSR teritorijoje uraytuose lietuvikuose ios pasakos variantuose ir al io vaikai kartais paveriam i paukiais (r. LTR 2115/85/, 2427/7/, 3164/187/, 4157/164/, 4232/825/). Didesn pauki populiarum ryt areale, gyvuli vidurio, o ropli vakar i dalies liu d ija ir lietuvi liau dies menas, kalendoriniai paproiai bei k iti etnografiniai duomenys. Pavyzdiui, Ugavni karnavaluose vidurio areale labiau negu kituose mgstama persirengti gyvu liais oiais, arkliais, mekomis, netgi m alpom is1 1 (be dionmis), asilais, kupranugariais (Trinka, 1935, p. 210
101

211; Kdaitis, 1941, p. 137 138; Buraas, 1937 e; Buraasr 1940 a; Glemait, 1958, p. 215 ir daugelis kit), o ryt Lietuvoje paukiais (gervmis). Ukmergs apskrityje per ugavnes vaikiodav net 3 4 gervinais persireng vyrai su keliais savo palydovais, o visas karnavalas tiesiog ir buvs vadinamas gervininkais (Balys, 1978, p. 41). N et prie Ugavni pamkls Ryt Lietuvoje kartais prikabin dav negyv vit (ten pat, p. 38). V id u rio areale gyvu liais (oiu, arkliu, m eka...) mgdavo persirengti ir lin a m ynio talk dalyviai (M ickeviius, 1938, p. 355; Vyniaus kait, 1980, p. 11). Per linam yn ia buvo mgstama aisti aidimus, kuriuose vaizduojam i gyvuliai, o tra ukti , mek vesti (M ickeviius, 1938, p. 355 356; Vyniauskai t, 1980, p. 4 9). O vakar areale populiarus buvo aidi mas k ru p (rup) d u rti , silk su akimis suvalgyti (M icke viius, 1938, p. 355 356; Merkien, 1967, p. 146). I liaudies meno mintasis dsnikumas gana rykus medio dirbini (verpsi, prieverpsi, audimo audykli, rankluostini, kraitin i skry n i .. .) puoyboje, taip pat atskirose architektros detalse (pvz., lang, prieangi pagrainimuose, dur apkaustuose, lkiuose ir kt.). Pavyz diui, i 83 Lietuvi liaudies meno" (1956) albume ufik suot verpsi menteli, surinkt ryt Lietuvoje, nt pen ki m enteli iorinje pusje (ii. 52, 54, 57, 60, 71) ir penki vidinje (ii. 29, 52, 59, 60, 85) pavaizduoti paukiai. Jie vaizduojam i madaug 12% vis menteli. Tuo tarpu gyvu lia i iorinse menteli pusse i viso nevaizduojami, o v i dinse pusse yra pavaizduoti tik buitinse scenose, da niausiai kartu su paukiais ir raiteliais (ii. 29, 52). Antra vertus, i 278 vidurio ir vakar arealuose ufiksuot prieverpsi * paukiai vaizduojam i tik devyniose, o tai suda ro tik 3,23%. A n t trij prieverpsi (ii. 211, 352, 355) yra pavaizduoti gyvuliai (arkliai, unys). Gyvulys yra pavaiz duotas ir ant vienos vidurio arealo audykls (ii. 386). Tuo tarpu kai kuriose emaii, ypa pajrio zonos, verpstse galim a irti itempt gyvn, vis pirma ropli, od
* Neskaiiuojamos prieverpsts, nupietos dail. K. imonio (Lietu vi liaudies menas, 1956, ii. 347 349).

102

siluetus. Tokius siluetus galima irti ir pajrio lietuvi laidojim o paminkluose kriktuose. Lietuvi liaudies meno" albumo vade raoma, kad kai kuri krikt formos ir ornament motyvai primena stog gal lkius arba gyvn itempt od siluetus (1970, p. 11, r. ii. 129). Pana skirtum galima pastebti ir perirjus rank luostini puoyb. Paukiai yra vaizduojam i ant penki ryt arealo (Lietuvi liaudies menas, 1956, ii. 517, 538, 547, 557, 563) ir tik ant dviej vidurio (ii. 545) bei vakar (ii. 544) arealo rankluostini. Paukiai danokai vaizduojam i ir ryt arealo gyvenamj pastat antlangse (Lietuvi liaudies menas, 1957, ii. 294, 298, 310, 312, 315). D idel pauki motyvo populiarum ryt arealo me dini dirbini puoyboje ir atskirose architektros detalse rodo atskirai paimta vieno kurio nors nedidelio regiono mediaga. Pavyzdiui, vien 1964 m. V iln iaus kratotyri nink tirtoje Ignalinos landaftinio draustinio teritorijoje rastos dvi verpsts ir rankluostin su paukiais; pauk i galvas primena ir vietini kalvi kaltos dur ranke nos apkaustai (Butkeviius, 1966, p. 91; pav. 5). D idel pauki motyvo populiarum iame regione yra konsta tavusi A . Stravinskien. Verpsi galv puoyboje, rao ji, sauls m otyvai danai jungiam i su lin ijik a i pa vaizduotais paukiais, kurie iose apylinkse taip pat buvo gerbiami. Gegut, gaidys, kregd, balandis, gandras, vy resns kartos ignaliniki sitikinim u, buv lem tingi pauk iai, kuriuos nuskriaudus mog galinti itik ti nelaim 1 1 (1966, p. 145). ia net paios kai kuri verpsi galvos prim ena paukt, iskleidus sparnus" (ten pat, p. 144). Teigiant, kad atskiros gyvn rys yra populiares ns vieno ar kito arealo m itologijoje, nereikia manyti, kad kitos gyvn rys joje nevaidino jokio vaidmens. K aip matme, atskir gyvn ri populiarum o persvara skir tinguose arealuose nra tokia jau didel. Galim a manyti, kad kiekvienam e areale tam tikru mastu buvo gerbiamos visos gyvn rys. Todl, toliau tsiant pradtj gy vn klasifikacij m itologiniu aspektu, vlgi galima iskirti atskirus kiekvienos ries gyvnus pagal j skirting vaid men vairiuose arealuose. O tas vaidmuo savo ruotu p ri
lo s

klaus nuo skirtingo j santykio su chtonikaisiais ir dan gikaisiais dievais. Paim kim kad ir naminius gyvulius, kuriuos baltai jau nuo seno augino. Sprendiant pagal lietuvi tautosak ir m itologij, chtonikiausias lietuvi gyvulys yra kiaul (paras), susijusi su poemiu, Vandenimis. Pasak lietuvi liaudies sakmi ir tikjim , poemio mogeliai kaukuiai kaip tik yra peri nami i k u ilio kiauini (Vlius, 1977, p. 183), padavimuose paras ruoia ateinaniam eerui viet (KLPK 65). Paras tai eero pasiuntinys arba antrinis jo pavidalas (Kerbelyt, 1970, p. 96). Piemenukai, maldaudami debeslio eiti pro al, kaip tik ada jam parel (LDK D 957). Ir M . S trij kovskis mini, jog lietuviai, nordami, kad vanduo bt varus, dievui U p in iui aukodav balt parel (Strijkowski, 1846, t. 1, p. 145). K iaul senuosiuose balt tikjim uose buvo glaudiai susijusi su m irusiaisiais, su poemy sivaiz duojama j pom irtinio gyvenimo karalyste. Pasak J. Lasickio, kiauli skerstuvi vent esanti kvieiam a m iru sij deiv Vielona bei vls (Lasikis, 1969, p. 24). O se niausioje inform acijoje apie balt dievus M alalos kronikos rusikojo vertimo, intarpe m irusij palydovas pragar Sovijus kaip tik sumedioja ern (laukin kiaul), iima devynias jo blunis ir liepia ikepti savo vaikams, kurie jas suvalgo (Mannhardt, 1936, p. 57 59). Prs poemio dievui Patului, kuris globoja mirusiuosius, veni metu bdavo aukojami taukai (ten pat, p. 196). Raganos lietu v i mitologinse sakmse kartais kaip tik ir pasiveria kiaulm is (BLP I 74; II 147; LM D I 321/18/, I 502/13/; LTR 822/152/, 888c/757/). Sprendiant i lietuvi m itologini sakmi, chtonikajam velniui priskiriam a oka, kuri jis ess sutvrs (LPK 3090), ir arklys, kur jis taip pat sutvrs ir kuriam dievas nespjs perskelti kanop (LPK 3083). A rklys ir oka su velniu siejam i ir lietuvi liaudies pasakose, mitologinse sakmse, tikjimuose, burtuose bei prietaruose. Pavyzdiui, pasakoje Susidera nepykti" (AT 1000) ir ja i gimininguose tipuose (AT 1001 1029) velnias (vliau transformuotas paprast kinink, pon, pop, valstiet) turi itisas arkli bandas (LTR 270/778/, 462/359/, 552/1080/, 1079/10/, 2145
104

/258/). Lietuvi mitologinse sakmse velnias vainja, jo dinja arkliais arba pats pasiveria arkliu (BLV 350 354r 373, 374; BLS 130, 171, 193, 263, 264; LM D I 479/3/, III 24/2/; L T R 270/556/, 447/1001 2 /, 860/15/, 961/277/, 893/101/, 2268 J64/ ir daugel kit). Sakms, kuriose velnias vaizduojamas arkliu, sudaro apie 2 procentus vis lietuvi m itologini sakm i apie velnius. O jeigu velnias vaizduojamas mo gum, tai neretai jo viena koja (o kartais ir abi) yra kaip a rk lio (BLV 282; BLS 195, 316, 379; LTR 522/1083/, 869/136/, 959/29/, 619/38/, 1048/109/ ir kt.). Dauguma daikt, kuriais velnias operuoja sakmse, irg i pasirodo bes atskiros ark lio kno dalys: autuvas arklio koja (BLS 260 261, 266; LTR 10A/57/, 260/221/, 279/149/, 936/68/, 957/117/, 1045/249/ ir kt.), tabokin arklio kanopa (BLS 261, 262; LTR 270 /514/, 380/423/, 507/17/, 262/226/, 860/61/, 932/7/, 991/23/ ir kt.), pypk arklio blauzdikaulis (LTR 783/510, 659/), onkaulis (BLS 264; LTR 807/575/) ir t. t. A rk liu velnias mgsta pasiversti ir pasakose. A rk liu jis pasiveria daugely je pasakos M ergait padeda herojui pabgti" A T 313A, B, C) variant (BLP I 70; BLPY II 81 82; LM D I 296/12/, I 95/1/, 495/8/, I 594/6/; LTR 284/530/, 350/168/ ir kt.). Retkariais kumele velnias paveria savo mon (BLP II 122), o kumelaitmis dukteris (LMD 1 558/24/; LTR 449A /25/, 552/732/, 662/216/). O lietuvi liaudies tikjim uose arklys laikomas neventu gyvuliu (LTR 374c/1276/, 374d J2124/), jis visada galvojs mog papjauti (Elisonas, 1932, p. 132), umuti (LTR 2295/125/). Tokiu pat neventu, velnio gyvuliu lietuvi liaudies tikjim uose laikom a ir oka (LTR 374d/2124/). Ja daniau sia i pasiveris velnias (LTR 1288/186/, 1297/65/, 1307/245/, 1362/59/, 1405/242/, 1486/569/, 1534/642/, 1546/114/, 1565 /128/ ir. kt.). Velnias oka danai pasiveria ir lietuvi lia u dies m itologinse sakmse. Oiu jis vaizduojamas dides nje sakms Pamgdiojantis gyvulys" (LPK 3300) va riant dalyje, sakmje Gyvulys ratuose virsta akmeniu (kelmu)" (LPK 3301) ir kt. Tuo tarpu sakmje Velnias tar nauja, u pavogt duon" (LPK 3290) velnias okom vea rstus (BLP II 7; LM D I 558/16/; LTR 260/88/, 826/99/, 873 7399/), aria (BLS 230), rauna kelmus (BLV 336). Pasakose
105

velnias joja ant oio (AT 1091 LTR 462/143/, 481/34/, 1608/143/, 2221/247/, 2417/107/, 2786/324/), dalinasi su mogum okas (AT 1030 LM D I 1063/1322/; LTR 792/106/, 971/186/) arba tiesiog vaizduojamas oiu (AT 311 LM D I 1062/56/). Okomis bei kumelmis retkariais vaizduojamos ir chtonikosios laums (Vlius, 1977, p. 95), jomis mgsta pasiversti ir raganos (ten pat, p. 222). Karvs ir avys, prieingai negu a rkliai ir okos, lietu v i liaudies tikjim uose yra vadinamos ventais gyvuliais ir teigiama, kad velnias negals jomis pasiversti (LTR 293/611/, 1284/81, 337/, 1286/47/, 1312/82/, 1291/13/, 1445 /75/, 1454/40/, 1514/86/, 1600/59/ ir kt.). Lietuvi etiologi nse sakmse karvs bei k iti skeltanagiai, kaip dangikojo dievo gyvuliai, sudaro prieprie neskeltanagiams velnio arkliams. Nors ir vienus, ir antrus sukrs velnias, bet p ir muosius dievas spjs paenklinti perskelti kanopas (r sakm Dievo ir velnio kaimen". LPK 3083 BLP I 9 ;, BLS 46 48; LTR 3392/13/). Kadangi kiauls lietuvi m itologijoje bei tautosakoje labiau susijusios su poemiu, vandenimis, okos bei ark lia i su chtonikaisiais dievais, o karvs dangikaisiais, vlgi didesnio kiauls populiarum o reikt tiktis vaka ruose, kur vyravo vandens ir poemio m itologija, arklio bei okos vidurio srityje, kur vyravo ems m itologija, o karvs (jauio) rytuose, kur labiau buvo ikeliam i dan gaus dievai. O k iuo klausim u rodo lietuvi istorijos, archeologijos, tautosakos bei etnografijos faktai? I ties kiaul kiek didesn vaidm en vaidino vakar arealo m itologijoje ir folklore. Pavyzdiui, K. Henenbergeris, remdamasis iuo metu neinoma kronika, apra (1595), kaip patys vakariniai prsai sambiai savo die vams aukojo kiaul (Mannhardt, 1936, p. 272). Tuo tarpu labiau rytus gyven sduviai aukodav o (ten patP p. 250 251). Btinas pai vakarini lietuvi (klaipdie i) linam ynio ir kit darb pabaigtuvi valgis bdavo iupinys, verdamas i irni, bulvi ir kiaulienos (daniau siai koj ar galvos) (M ilius, 1975, p. 144 145). iupin su kiauls galvomis bei koja klaipdieiai valgydavo ir per
106

ugavnes (ten pat). Per linam ynio talkas vakar areale ir gretimuose rajonuose buvo mgstamas aidimas kiauls koja" (neprasijuokus reikia suneti ant trobos po vien maie visus kiauls kojos kauliukus) (M ickeviius, 1938, p. 356). Vakar ir vidu rio em aitijoje buvo mgstami ai dim ai Kiaul dvar varyti", Kiaul" (LT V 951) ir kt. Dauguma padavimo Eerui ruoiama vieta" (KLPK 65) variant, kuriuose vaizduojamas paras kaip eero prana as arba jo antrininkas, yra urayti vakar areale arba gretimuose rajonuose. Lietuvi padavim tyrintoja B. Kerbelyt teigia, kad v isi minto padavimo variantai r,urayti vakarinje Lietuvos dalyje" (1970, p. 95). V a kar areale uraytos ir sakms apie kauk perinim i k u ilio kiauini (BLF 63; BLP II 135). I nedidelio kiekio m itologini sakmi, kuriose velnias vaizduojamas kiauler net kelios irg i uraytos vakar areale (BLV 361 362). V isa i kit vaizd ivystame vidurio areale. ia kiek po puliaresni buvo oys ir arklys. V id u rio areale kaip tik Tandami m asiniai antrojo ms eros tkstantmeio pra dios irg kapai (Lietuvos archeologijos bruoai, p. 397 399; Volkait-Kulikauskien, 1971, p. 4; Lietuvos TSR ar cheologijos atlasas, t. 3, p. 15). iam arealui priklausantys sduviai senovje, pabaig rudens darbus, aukodav o {Mannhardt, 1936, p. 250 251; Lasickis, 1969, p. 28), o per vestuves jauniesiems vis pirma duodav valgyti oio kiauini (ten pat, p. 250 251, 32). V id u rio areale popu liariausioje Ugavni ventje tarp persirengli visados bdavo okos kauk (Trinka, 1935, p. 211; Kdaitis, 1941, p. 137 138; Buraas, 1937, Buraas, 1940 c, Buraas, 1943; Glemait, 1958, p. 215 ir kt.). Ir dabar mus atgaivinti Ugavni paproius, iame areale neapsieinama be okos kauks (Jokimaitien, Vlius, 1971, p. 36). Bergdiniki" pirkjai retai kada rodydavosi psti, o vis ant arkli". K a ip jau minta, vidurio areale oiais, arkliais mgdavo persirengti ir linam ynio talk dalyviai (M ickeviius, 1938, p. 355; Vyniauskait, 1980, p. 11). Oys ypa danai m i nimas linam ynio talk aidimuose, pasakojimuose, frazeo logizmuose (r. io darbo p. 161). Kad ir retai, irgo sim boli pasitaiko ant vidu rio arealo prieverpsi (Lietuvi
107

liaudies menas, 1956f ii. 21 l f 255), rankluostini (ten pat, ii. 515). ia buvo galima ivysti ir porinius lkius su ir geliais (Lietuvi liaudies menas, 1957, ii. 57, 153, 414, 575, 577). A rklys su oiu ypa populiars vidurio arealo tauto sakoje. ia daugiausia urayta etiologini sakmi apie okos (LPK 3090) ir arklio (LPK 3092) kilm variant. Tuo tarpu etiologin sakm Kodl arklys vis alkanas, o jautis, sotus" (LPK 3094), kurioje arklys, kaip blogas gyvulys, nepadjs dievui arba ventiesiems, yra gero jauio prie yb, populiaresn ryt areale. Tai i dalies rodo, kad vidurio areale labiau buvo gerbiamas arklys, o ryt jautis. A rk liu bei oiu vidurio arealo tautosakoje daniau negu kitur mgstama vaizduoti velni (BLS 312 313, 249 250, 371 372; LM D I 1063/1305/; LTR 284/625/, 452/122/, 402/138/, 732/260/, 768/18/, 783/170, 506/, 935/18/, 960/340/, 1044/121/, 1012/11/ ir kt.)r ragana (BLP I 74; LTR 462/273/, 2145/202/). Beveik tris kartus daugiau variant negu ryt areale ia urayta sakms M erga ujodinja bernus'* (LPK 3656), kurioje ragana paveria bern arkliu, o ber nas j kumele. K aip jau minta, tik vidurio areale laum retkariais sivaizduojam a oka ar kumele (BLP I 107, II 195). ia populiariausias padavimas Apgauti vedai'* (KLPK 90), kuriame mek kailiais apraiiotu irgu suklai dinami ir iudomi lietuvi prieai vedai. Didesnis arklio bei oio populiarumas vidurio areale matyti ir pasakose. ia kaip tik daugiau urayta pasak Karalait ant stiklin io kalno" (AT 530), Nepaprastas* irgas'' (LPK *531, A T 531. Tikrasis ir netikrasis Ferdi nandas1 ') variant (pirmosios pasakos vidurio areale ura yta apie 155, ry t 112, vakar 4 variantai, o antro sios vidurio areale 105, ryt 74, vakar 5 varian tai). O jose herojui pasiekti savo laim tapti karalium i kaip tik padeda nepaprastas irgas. A rk lio bei oio (okos) dominavim vidurio areale liu dija ir lietuvi liaudies dainos. I V a ik dain katalogo matome, kad daineli apie o vidurio areale urayta apie 485, tuo tarpu ryt areale apie 295, vakar -apie 30 variant (LDK V k 229 241), daineli apie kumelait v i'108

drio areale urayta 29, ry t 13, v a k a r 1 variantas. Beveik dvigubai daugiau vidurio areale urayta ir kurnuliatyvins vaik dainels Siunt ponas ok" (LDK V k 452) variant. O suaugusij dainos apie ok paplitusios vid u rio ir vakar arealuose, rytuose pasitaiko tik vienas kitas atsitiktinis j variantas (r. LD K K dain apie gamt poskyr Gyvnijos apdainavimas"). Didesn arklio popu liarum vidurio areale savaip rodo naktigoni dainos. A p ie arkli ganym kaip tik daugiau dain urayta vidurio areale, o apie jaui ryt (pirmj vidurio areale ura yta apie 730, o ryt 620 variant, o antrj vidurio areale urayta apie 135, o ryt 220 variant. 2r. LD K D 1151 1229). Taiau nereikt manyti, kad kit areal tautosakoje arklys ir oys visai nefigruoja. ia kalbama tik apie i gyvu li didesn populiarum vidurio areale. O iaip pasi taiko atskir pasak (pvz., V ilkas ir okyiai". A T 123; M eluojanti oka". A T 212; Magikas bgimas, oeliui padedant". A T 314B*), dain (pvz., vestuvinink apdai navimas O ko oelis bliov". LD K V 2679), kuriose yra vaizduojam as oys ir kurios, prieingai negu anksiau ap tartosios, yra populiaresns ryt areale. Taiau toki k ri n i reiau tepasitaiko. Ryt arealo tautosakoje bei m itologijoje (nors ir ne taip rykiai kaip arklys bei oys vidurio areale) kiek populia resni stam bieji raguoiai (karv, jautis) ir avys. K aip jau usiminta, ia labiau paplitusi etiologin sakm Kodl arklys vis alkanas, o jautis sotus" (LPK 3094). Jautis, kaip geras, paslaugus gyvulys, joje yra nepaslaugaus, tinginio arklio prieyb (ryt areale ios sakms urayta apie 30, o vidurio apie 20 variant). ia labiau paplit ir pada vim ai Eeras, pavadintas jauio vardu" (KLPK 60A), EeTas ateina paskui jaut" (KLPK 67), Jautis virsta eeru" (KLPK 67A), kuriose jautis laikomas eero pranau, ant rin iu jo pavidalu, o debesies pavidalu atjs eeras nukrin ta, itarus jauio vard. Ryt areale uraytose m itologi nse sakmse ir velnias Jdek danliau negu kitur mgsta pasiversti karve, jauiu arba avinu. Pavyzdiui, ryt area le uraytuose sakms Gyvulys ratuose virsta akmeniu
109

(kelmu)1 ' (LPK 3301) variantuose akmeniu daniausiai pa virsta rastas avinas (vidurio areale oys). Jauiu arba teliuku pasiverts, jis ir kitais bdais mgsta paerzinti mones (BLS 374). Ir lobiai ryt areale uraytose sakmse daniau negu kitur mgsta pasirodyti avinuko (LMD I 183 /70/; LTR 792/140/, 796/4/r 811/449/, 1541/104/, 1251/240/, 2884/242/, 3613/1050/, 3670/133/ ir kt.), teliuko (LTR 2083 /811/, 2144/33/, 2750/533/, 2907/35/) pavidalu. O sakm Pinigai k e lia u ja .. ." (LPK 3627), kurioje velnias pinigus,, paverts karve, nori perkelti i vienos vietos kit, dau giausia paplitusi ryt areale (LMD I 184/8/; LTR 208/116/, 421/99/, 260/482/, 882/100/, 1405/127/, 1532/53/, 2298/238/, 2989/255, 227/). domu, kad vaiduokliai lobio vietoje ryt areale daniau rodosi karvs arba avino pavidalu (LMD I 184/37/, I 474/696/, I 594/3/, I 600/2c/; LTR 2088/110/). Didesn mint gyvuli populiarum ryt areale i da lies liu d ija ir pasakos, ypa tos, kurios yra lietuvikos k il ms, arba Lietuvoje kiek labiau paplitusios. Pavyzdiui, pasaka Pamots raganos persekiojama nalait" (Vienak, dviak, triak". LPK *481, A T 511), kurioje nalai tei padeda karv, labiau paplitusi ryt areale, kur urayta apie 80 jos variant (vidurio areale apie 60, vakar tik vienas kitas atsitiktinis variantas). Dar rykiau skir tum rodo lietuvika pasaka A ntim i paversta mergel (Sigut)" (LPK *453; A T 452C*), kurioje m ergaitei irg i padeda karv. J i daugiausia paplitusi ryt areale (r. LM D III 217/50/; LTR 952/6/, 1250/7/, 3427/2/, 3613/164/, 3987 /207/, 4472/103/), o vidurio areale uraytas tik vienas kitas atsitiktinis variantas. Ryt areale populiaresn ir pasaka A v in liu paverstas broliukas" (LPK; A T 450)*. ten ura yta apie 80 jos variant (vidurio areale apie 60, vaka r tik 1 variantas). Jauio ir karvs populiarum ryt areale rodo ir 1711 1773 m. V ilniaus Akadem ins Kolegijos, kuri daugiausia darbavosi Ryt Lietuvoje ir Dzkijoje, veiklos dienoratis. Jam e teigiama, kad iame krate, norint permaldauti m iru sij vles, mirus tvui, aukojamas jautis, o mirus moti nai, karv (Lebedys, 1976, p. 211).
110

Skirtinguose arealuose nevienodai populiars ir kit gy vn ri atstovai. I ropli vakar arealo m itologijoje ir tautosakoje kiek populiaresns yra rups, vidurio aliai, ryt drieai, varls. I Lietuvi pasakojamosios tautosakos katalogo kartotekos aikiai matyti, kad m ito lo g in i sakmi apie drieus ir gyvates kiek daugiau ura yta ryt, apie rupes ir alius vakar ir vidurio area le (r. p. 84). Tai patvirtina ir padavimai. K aip jau minta, daugumas padavim o Reikia pabuiuoti rup" (KLPK 130) variant yra susij su vakar areale arba gretimuose rajonuose 'esaniais piliakalniais. Tuo tarpu padavimas Nepaim ti Taktai" (KLPK 127), kuriame, norint ivaduoti nugrimzdu s dvar, reikia pabuiuoti alt (su savo burna paim ti i alio nasr raktus), susietas su vidurio areale esaniu Lokavos piliakalniu. Padavimuose apie tame paiame areale esant Girgduts p iliak aln pasakojama, jog karalien Girgdut sau kaip pasog i Latvijos atsiveusi alt (V lius, 1967, p. 181) ir j garbinusi (LTR 3565/62/). domu, kad v id u rio areale ir velnias kiek danliau sivaizduojam as aliu (BLS 349; LTR 851/32/, 861/6/, 783/343/), su aliu ly ginamas skrendantis aitvaras (LMD I 323/1 l b/, I 999/111 /; LT R 782/148/, 822/28, 378/). Du stilizuotus alius galima i rti daugelio vidurio areale rast verpsi kontruose {r. Lietuvi liaudies menas, 1956). Tuo tarpu vakaruose esani kai kuri krikt siluetai panas itempt ru pi siluetus. Vakar areale ir gretimuose rajonuose per linam ynio talkas, kaip jau minta, mgstamas aidimas K riu p (rup) durti" (M ickeviius, 1938, p. 355 356; M erkien, 1967, p. 146). Ryt arealo pasakojamojoje tautosakoje iek tiek popu liaresns varls. Pavyzdiui, etiologins sakms Kodl saul v arli neildo" (LPK 3189) ia urayti 5 variantai (v id u rio 1, o vakaruose n vieno varianto), sakms K o dl sjos metu varls turi uaugus snuk" (LPK 3190) ia urayti 3 variantai (vidurio ir vakar arealuose tik po vien). Ryt areale kiek populiaresn ir pasaka apie k vai lio suadtin varl (AT 402), kurios ia urayta 37 va riantai, o vidurio areale apie 28.
lll

Didesn alio populiarum vidurio, o rups v a k a ri areale i dalies patvirtina ir archeologiniai duomenys. Pa vyzdiui, pasagins sags gyvuliniais galais, kuriuose gali ma irti dvi ali galvutes, taip pat joms gim iningos pasagins sags kampuotomis, aguoninmis, i dalies net cilindrinm is galvutmis ir daugelis antkakli, primenan i susivijusius alius, kaip tik populiariausios buvo v i durio areale (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 4, p. 47 63, em. 33 37). O smeigtukai galvos dangalui su segti, kuri arins galvuts primena itemptus rupi siluetus, daugiausia paplit vakar areale (ten pat, p. 9 10, em. 4). Nevienodas atskir ropli populiarumas skirtinguose arealuose irg i derinasi su nevienodu j santykiu su chtonikaisiais bei dangikaisiais dievais ir nevienodu t diev, populiarum u vairiuose arealuose. Rup lietuvi etiolo ginse sakmse, kaip chtonikojo velnio padaras, rykiai prieinga dangikojo dievo paukiams (BLP I 8; BLS 43 45; M T IX 25).
Smilgiuose uraytame tikjime tiesiog sakoma: Rup piktoji dvasia. Kai tik sutemsta, ji tuojau ilenda i pra garo (t. y. urvo) irr jei sutinka kur mog, tuojau ulipa jam ant kojos apleidia j nuodais, ir mogus tuomet suserga" (MT V 52).

Umuus rup, nereiki spjauti, nes velnias tomis sei lmis j vl atgyds (BLP I 8). Su poemiu ir ios sferos dievais rup siejama ir kit taut tradicijose. Pavyz diui, ind m itologijoje rup kartais sivaizduojam a v iso pasaulio atrama (Holmberg, 1922, p. 25). O varl, prieingai, esanti sukurta dievo ir ji prieinga velnio rupei (BLP II 1 ; BLS 44).
Lietuvi liaudies tikjimuose sakoma: Jei umui rup velnias verkia, jei varl ar drie saul verkia" (LTR 2145/320/), kad rup ar gyvat umui, tai velns verkiar o kad varl umui tai velns juokias, o saul verk" (LTR 1208, p. 526).

Ir kituose tikjim uose varl prieinga velnio gyvatei, kur yra gyvai, ten nes v a rli (M T III 110), bganti gy vat varls b ijo (M T III 108). Istoriniuose balt m itologijos altiniuose (pvz., Grnau kronikoje) altys siejamas su Patrimpu ems derlingu 112

mo dievu (Mannhardt, 1936, p. 196). aliai (ypa tie, ku rie gyvena mogaus namuose) lietuvi liaudies tikjim uo se yra laikom i gerais padarais, nuo j priklausanti k io skm (M T IX 142 143). Kalbant apie roplius, kol kas nelieiam a gyvats m itin interpretacija. Jos santykis su dievais ir populiarum as at skiruose arealuose yra labai problemikas. Jos chtonikumas ir glaudus ryys su velniu neabejotinas. Tikim a, kad, ,,jei, gyvat umus, nusispjausi, velnias j atgydys1 * (M T III 108). Ji, kaip ir velnias, bijanti lin o (Jei gyvat ueis ant linienos nudvs". M T III 109; Jeigu gyvat dti lininn terbon, tai ji ksti negali, nes per lin nevalia jai to daryti". M T III 115). J i bijo ir rugio (Jei nori,, kad gyvat nekst, eidamas mikan, pasiim k duonos gyvats bijo duonos". M T III 114), ermuknio (Gyvat bijo ermuknio lazdos". M T III 109). Gyvat, kaip v eln io padaras, prieinama su dievo bite (Bitel nuo dievo, o gy vat nuo velnio". M T III 118). J i gretinama su v e ln io rupe (Kad rup ar gyvat umui, tai velns ver kia. .."). Gyvat, kaip ir velnias, danai minima vienam e kontekste su kelmu (Iperti gyvaiukai turi apibgti apie kelm. Jeigu jie neapibga, motina juos sunaikina1 1 . M T III 110; Jeigu gyvat lenda kelm, tai reikia per lauti pagaliuk ir krymais padti toje vietoje, kur j i lindo, tada gyvat verkdama ilys". M T III 113). Gyva t prieinama su saule (Jei kas, sutiks gyvat, jos neu mua, tai tam devynias dienas nevieia saul". M T III 108). .. Antra vertus, gyvat lietuvi liaudies tikjim uoser ukalbjim uose kartais siejama su auktumomis, netgi sau le. N enorint m inti tikrojo gyvats vardo, ji vadinam a pauktyte, kregdyte (M T III 108), ji gyvenanti ant kaln o uole (Yra Eger kalnas, tame kalne uolas ir ten yra gta, toje gtoje trys slgos: Karolina, Katryna ir M a r celina. . .". M T III 99). Tikim a, kad umuta gyvat lie kanti gyva, kol saul nusileidia (M T III 107). Je i kas u mua gyvat, saul verkianti (ten pat). Jeigu gyvat u mui ir palieki j mike, tai saul dvi ar tris dienas tamsiau vieia" (ten pat). M itologins sakms apie gyvates, ypa: j karalius, labiau yra paplitusios dangikosios mitologijom
8. N. VAllu* 113;

areale rytuose, kur urayta apie 70 j variant (vidu rio areale apie 35, o vakar 4 variantai). ia daugiau urayta ir ukalbjim nuo gyvats kandim o (r. Mansikka, 1929, p. 72 81; LT V 891 897). M atyt, arba ms pantin gyvat (dar vadinama margja, piktja), skirtingai nuo chtonikosios pasaulins poemio gyvats, i seno buvo siejama ir su deiniaisiais daugelio prieprie po liais, arba jos vaizdinys ryt areale gavo daugiau visai io arealo m itologijai bding bruo. Nebesileidiant detalesn analiz, galima konstatuoti, kad ir atskiri paukiai skirtinguose arealuose nevienodai yra populiars. Pavyzdiui, varnos, juodosios meletos, pe ldos yra populiaresns vakar bei vidurio arealuose, o gulbs, sakalai, ereliai ryt. Baigiant poskyr apie gyvnus, reikt dar paminti t>it, nors apskritai vabzdi pasaulio ir buvo stengtasi ne liesti. Bit lietuvi liaudies tikjim uose laikom a ventu dievo vabzdiu. ,,Bits yra ventos. . ." teigiama apie Lei p a lin g (LTR 1160/104/). ,r Bit ess ventas vaballis, jos umuti nevalia, ji, sako, diev medum penjus" tikim a Okabaliuose (BLP II 12). Todl ir igonas anekdote i gonas kopinja bites" (LPK *1637), kopdamas medin, kal ba: Dievo bits dievo medus. . ." Bit, kaip dievo leis tas gyvnas, laikom a velnio gyvats prieybe (M T III 118). K a ip dangikojo dievo vabzdys, bit buvo populiaresn ry t areale, kur iek tiek vyravo dangikoji m itologija. T a i akivaizdiai rodo lietuvi etiologins sakms, dainos, pa tarls bei prieodiai ir kita tautosaka. Etiologin sakm, aikinanti, kodl bit glusi mirta, kaip tik labiau papli tusi ryt areale: ia jos urayta per 20 variant, o vidurio areale tik apie 8. N eatsitiktinai lietuvi etiologini sak m i leidinyje Lietuvi liaudies sakms" (K., 1940) v isi ios sakms pavyzdiai yra paim ti i Ryt Lietuvos (BLS 99 100). Etiologins sakms apie bits kilm i Saliamo n o (LTR 2795/9/, 3164/403/), i pirm ojo mogaus prakaito la (LTR 10B/116/, 1534/613/, 1965/42/) uraytos tik Ryt Lietuvoje. Ryt areale daug yra urayta m sli apie bites (LT V 531 533), patarli bei prieodi (LPPKK). Bit po p u lia ri kalendorinse (advento) dainose, labiau paplitusio
*14

se ryt areale (r. LD K K1 4, 122, 124, 170, 189, 202 ir kt.)r ir ypa danai .apie bit dainuojama sutartinse, kuri dau guma urayta Ryt Lietuvoje (r. SS I 342, 350, 359 366r 386 389, 497 498; II 135 137, 381 385; III 110 120r 200, 231 ir kt.). V aii dainos K ur mano tvulis gr1 1 ' (su priedainiu ,,Ulioj bitele, ulioj pilkoji, ulioj, ulioj"), I gerk igerk, broleli, vis, nepalik bitelei nei b itin liu i..." ir kt., kuriose minimos bits, taip pat daugiausia dainuoja mos ryt areale. Pirm osios dainos ryt areale urayta apie 120 variant, o vidurio apie 25, antrosios ryt. areale apie 10, o vidurio apie 5 variantai (r. LDKK). K aip matome, vakar arealo lietuvi pasauliroje populiaresni yra tie gyvnai, kurie labiau buvo susieti su. poemiu ir atitiko kairiuosius daugelio prieprie polius, vidurio tie, kurie labiau susij su ems dievybmis, o ryt areale populiaresni tie, kurie labiau buvo susieti su dangaus dievybmis ir atitiko deiniuosius prieprie, polius.

4. M ITIN IS POETINIS A U G A L PASAULIS Senojoje balt m itologijoje augal vaidmuo buvo ne ma iau svarbus kaip ir gyvn. M edi garbinimas m inim as beveik visuose senuosiuose balt m itologijos altiniuose (r. Mannhardt, 1936, p. 12, 28, 36, 48, 51, 56, 87, 139 144 ir kt.). Daug verting duomen apie j galima rasti lie tuvi liaudies tikjimuose, burtuose bei prietaruose, pa proiuose, beveik vis ri ir anr tautosakoje (r. Brosow, 1887, p. 4 22; Meulen, 1919; Ivinskis, 1938 b;: Slavinas, 1947, p. 181 185; Dundulien, 1979 a ir kt.). Nors ir ne taip rykiai, bet galima i fo lklo rin i bei etno grafini duomen nustatyti ir kit augal (akniavaisi, anktini, varpini jav, lauko oli) vaidm en senojoje* balt kultroje. Nesiim ant analizuoti viso io sudtingo tikjim komplekso, ia nortsi aptarti tik kai kuri au gal (vis pirma medi ir kultrini augal) santyk su atskirais dievais ir nevienod j populiarum skirting^ balt areal pasauliroje. lis

N ors medi kultas istoriniuose balt altiniuose labai danai minimas, taiau to kulto pobdis ne visai aikus, mes paprastai pasitenkinama tik bendriausiais teiginiais, kad prsai, lietuviai ar k iti baltai garb atiduoda.. . la puotiems mediams (popieiaus Inocento III 1199 m. spa lio 5 d. bul. Mannhardt, 1936, p. 28), kad ...tu rjo :vent mik, lauk ir vanden, kuriuose nedrso m alk kirsti, ems dirbti arba uv gaudyti" (P. Dusburgo 1326 m. Kronika". Ten pat, p. 87), kad demonams pa skirtus mikus garbindavo" (Jeronimo Pragikio inform aci ja i 1401 1418 m. Ten pat, p. 140), kad mikuose esan ios j diev buveins (J. Dlugoo traktatas apie emaii krikt 1413 1418 m. Ten pat, p. 140) ir pan. O koks tas m ik garbinimas buvo ir su kokiais dievais atskiri me diai buvo siejami, retai teusimenama. Taiau ykias senj altini inias iuo aspektu gerokai papildo vles n i tautosakos ir etnografijos duomenys. Daniausiai i vis medi senuosiuose altiniuose m i nimas uolas, kuris traktuojamas dvejopai. V ienur (pvz., V iln iau s jzuit praneimuose i 1583, 1618 m.) uolas minimas tuoj po Perkno arba tiesiog sakoma, kad uolas ess Perknui paskirtas medis (Mannhardt, 1936, p. 435, 438), kitur (pvz., Jeronim o Pragikio, Erazmo Stelos in for m acijoje) kad uole apskritai gyvena dievai (ten pat, p. 136, 182). Labai sukonkretintas tokio traktavim o pavyz dys yra S. Grnau plastikai nupietas ventojo Romovs uolo vaizdas (ten pat, p. 194, 196). To uolo drevse kaboj vis svarbiausij prs diev atvaizdai ir prie jo visiem s iems dievams bdav aukojama. Panaiai t uo l aprao S. Grnau sek K. Henenbergeris, L. Davidas, K. Hartknochas, M . Pretorijus ir daugelis kit. Jeigu uo le buvo apgyvendinami v isi dievai, tai reikia manyti, kad senieji prsai j sivaizdavo pasaulio mediu. A p ie tai jau yra usimins ir V. Toporovas (, 1972, p. 302). teigin paremia ir lietu vi tautosaka. Pavyzdiui, sakmse Perknas medioja velni" (LPK 3452) velnias nuo Perkno kartais slepiasi kaip tik uolo drevje {BLPY IV 80 81; LM D I 133/15/; LTR 795/2/, 814/19/; Ba lys, 1939, p. 61). uol neretai silip a ir devyngalvio 116

persekiojam a sesel pasakos Devyniabrol" variantuose (AT 312. r. BLPY II 209 211; LTR 208/2/, 218/24/, 950/3/, 979/42/, 1038/116/, 1237/294/, 2368/48/, 2907/16/, 2940/48, 54/ ir kt.). O ie kriniai kaip tik sietini su senj, indoeuropiei mitu apie Perkno kov su jo prieininku prie pasaulio medio (, , 1974, p. 5; 1982). Lietuvi liaudies tikjim uose uolas laikom as ventu mediu " (LTR 374d/2121/, 1288/300/, 1336/41/, 1350 /7/, 1418/16/, 1515/151 /, 1565/12/, 1580/845/, 1623/2213 3 / ir kt.). Tai liu d ija nuo seno jam reikiam didel pagarb. ventu mediu laikomas ir uosis (LTR 1326/10/, 1406/638/, 1480/17/, 1485/65/ ir kt.). Atrodo, jog pasaulio mediu uolas buvo laikomas ir kai kuriose lietuvi liaudies d a i nose, ypa tose, kuriose jis vaizduojamas vidury jr ma ri, o po juo vyksta reikmingas, ritualinis veiksmas. 2r. kad ir A. Jukos urayt liaudies dain Sdiu u sta lelio":
Sdiu u stalelio, iriu pro langel, Vidury jreli Auga uollis./ 2 k. Po -tuo uolliu, Po tuo imtakliu, Du jaunu broleliu Tarp savs kalbjo. (JLD III 243)

Arba:
Vidury jri ir mareli Auktasis kalnelis,/ 2 k. Ant to kalno kalnulio alias uollis. (JLD I 749).

Taiau nereikt manyti, kad tik uolas ir uosis buvo* sivaizduojam i pasaulio mediais. M intuose pasakojamo sios tautosakos kriniuose analogikose situacijose, kaip^ ir uolas, pasitaiko obelis (BLP 21 22; LM D I 323/5/; LT R 662/250/, 776/94/, 1038/372/, 1581/114/, 1678/86/, 1729/19/, 1934/51/, 2359/81/, 2525/38/ ir kt.), egl (LM D III 173/587/; LTR 776/318/, 828/374/, 2458/111/). N. Laurinkien gana tikinam ai rodinja, kad lietuvi kalendorinse dainose

\\T

pasaulio medio sim boliu danai bna verbel", grel", jovaras, putinas ir k iti mediai (Laurinkien, 1981). Prs senuosiuose altiniuose labai danai minimas ir eivam edis (Sambucus) (Mannhardt, 1936, p. 182, 189, 202r 246, 251 252, 295, 300, 331 ir kt.), daniausiai siejamas su dievu Pukaiiu (ten pat, p. 246, 251 252, 331 ir kt.). do mu, jog, kalbant apie Perkn ir kitus dievus, senuosiuose altiniuose teigiama, kad jis gyvena mediuose, o kai u simenama apie Pukait, pabriama, kad jis gyvena po eivamediu, atseit, emje. Vadinasi, Pukaitis, kaip gy venantis po mediu, aikiai prieingas Perknui ir kitiem s dievams, kaip gyvenantiems mediuose, o pats eivamedis prieingas uolui. K ai kuriuose senuosiuose altiniuose (pvz., jzuit pra neimuose i 1583 m.) tuoj po lietuvi garbinto Perkno ir uolo minimas ermuknis (Mannhardt, 1936, p. 435). T a i leidia spti, kad ermuknis savo m itologine prasme t>uvo artimas dangaus dievui Perknui ir jam paskirtam uolui. Pagal lietuvi liaudies tikjim us ermukniuose gyvenanios kalvi dvasios (LMD I 474/735/). Prisim enant J . M alalos Kronikos" rusikajame vertim e terpt in for macij, kad lietu viai ir kitos balt gentys aukoja aukas kalviui, nukalusiam saul ir sviedusiam j dang (Man nhardt, 1936, p. 58 59), ir nuolatin kalvio bei velnio an tagonizm pasakose (AT 330, 330A, 753, 1137 ir kt.), min tis apie ermuknio ry su dangikaisiais dievais darosi dar tikinamesn. ermuknio bijo laums (Vlius, 1977, p. 103, 109), raganos (ten pat, p. 227, 229), burtininkai (LTR 455b/1791 7 /) ir ypa velniai (LMD I 210/6/, I 473/2/; LTR 600/337 /, 607/101/, 1284/18, 281/, 1403/205/, 1405/363/, 1405/363/, 1415/21/, 1451/105/, 1513/42/, 1612/85 ir kt.). Tikim a, kad velni galima umuti ermuknine lazda (LTR 828/3473 /), kad ermuknin lazda apsaugo nuo velnio {LMD I 661/181 2 /; LTR 1415/165/), kad ermukniu es gali ma apsiginti apskritai nuo vis pikt dvasi (LTR 1711/13/). O lietuvi mitologinse sakmse vaizduojama, kaip vel nias, suduotas ermuknine lazda, isigsta, pabga (BLV 362; BLS 308; TD I 102 103; LTR 783/476/, 2268/178/ ir kt.) arba yra umuamas (LM D I 153/53/). O etiologinse sak us

mse aikinama, jog velnias todl bijo ermuknio, kad ne* galjs itarti jo vardo (BLP I 10), buvs sm arkiai primu tas ermuknine lazda (LTR 449a/24/) ir pan. N orin t apsau goti gyvulius nuo ragan, ermukniai buvo vartojam i ir tipikiausios sauls vents jonini metu. V isa tai rodo, kad ermuknis ms liaudies tradicijose buvo siejamas su dangikaisiais dievais, vis pirma su saule, ir todl buvo prieingas chtonikiesiems gaivalams. Lietuvi etiologinse sakmse geru mediu laikomas ir lazdynas (LTR 449b/192/, 260/540/, 1039/11/, 1078/85/r 1438/196/). Jis taip pat vadinamas ventu mediu. Tikim a, kad velnias bijo lazdyno (LTR 1948/122/). Kad griaudiant namus nelst velnias ir netrenkt perknas, reiki du ris ir langus apkamyti lazdyno akutmis (LTR 1032/23/).. Po lazdynu velnio nepasiekianios perkno kulkos (LTR. 828/346/). Ir mogui patariama griaudiant slptis po laz dynu (LTR 339/16 3 /). lazdyn netrenkis perknas (LTR 828/310/, 1201B/14/, 2567/738/). Lazdynas gals apsaugoti ir nuo ragan (LTR 1571/23/). Nuo ragan apsaugs ir die medis, kurio jau pats pavadinimas rodo siejim su dievu. Lazdynui lietuvi liaudies etiologinse sakmse (LPK. 3105) prieinga epu (r. BLS 68 70, 71 74). Lietu viai epu laik prakeiktu mediu (LMD I 988/34/; LTR 1326/10/,. 1406/639/, 1418/16/, 1487/131/, 1502/46/, 1565/12/, 1779/12, 1211 2 /, 2237/16/ ir kt.), jos nesodindavo arti trob (LTR. 374a/1754/), neddavo statomo namo sienas (LTR 1418 /211/). Jeigu epus augdavo netoli nam, buvo manoma, kad ir tie namai es prakeikti (LTR 1418/212/). Epus siejim su velniu iduoda prieodis: siirjo kaip vel nias epu" (Vosylyt, 1977, p. 223). Neventu mediu buvo laikomas ir alksnis (LTR 374c /1274/). Tikta, kad ant jo pasikorusi velnio motina (LTR. 2274/221/). O etiologinse sakmse apie v ilk o sukrim (LPK 3086) aikinama, jog alksnis todl ess raudonas, kad jis apvarvjs velnio krauju (LTR 662/243/, 1419/903 2 6 /, 3150/192/). A lksnis su velniu retkariais siejamas ir lietu vi m itologinse sakmse bei pasakose. mogui duoti v el nio pinigai pasirodo bes alksnio skiedrels (LTR 774/22/), tmir, i kurios su velniu kartu gr, alksnio gaballis
119*

^LTR 217/118/)r Perkno persekiojamas velnias puols alksn (LM D I 573/15/; LTR 792/143/). Velnias pasirods, k a i mogus du alksniu meta saus kelm el (BLV 334 338), kai veja virv i alksnio (LTR 422/86/). Retkariais alksnyne pasirodanios ir laums (LTR 462/491/). Egl ir beras lietuvi tautosakinje ir etnografinje tra d icijo je traktuojam i dvejopai. Egl esanti tipikiausias -velnio medis. M itologinse sakmse velnias ypa mgsta pasirodyti po egle, mogui padovanotas velnio rankluostis pasirodo bess egls iev (LMD I 137/4/), cigaras egls kankoris (LTR 753/32/), skrybl egls luobas (LTR 260/221/), mogus, pakviestas velnio dvar, vliau pasi junta besds eglje (LMD I 331/1/; LTR 422/39/, 783/438a/, 1729/98/), i mogaus iviliotus batus velnias pakabina po egle (LM D I 573/13/). Po egle velnias saugo pinigus (LTR 337/15/), kartais slepiasi nuo perkno (LTR 759/7/). Egls, kaip ir kit spygliuoi medi, seniau nesodindavo sody bose (LTR 1645/63/), nes tikta, kad jei kieno kieme auga egl, tai tas mogus visada turs skolos (LTR 600/2011 9 /). Tuo tarpu kitose etiologinse sakmse egl vaizduoja ma geru mediu (LMD I 605/43/; LTR 768/22/, 1894/116/, 2036/15/), ji laikom a venta (LTR 1283/821 1 /), j netren kis perknas (LTR 828/127/, 1041/108/). Velnias negals slptis po egle (Balys, 1937, p. 187) ir pan. M itologinse sakmse kartais su velniu siejamas ir beras. Pakviestas velnio dvar mogus retkariais pa sijunta besds bere (LMD I 315/9/; LTR 1064/68/). V eln io pinigai pasirodo bes bero tois (BLPY II 208; LM D I 133/57/), saldainiai bero irginiai (LTR 447/1001 2 /). I velnio sigytas arklys pavirsta beriniu rstu (LTR 265/226/, 1420/48/), bero virne (LTR 381/114/), m arkiniai ber o toim (LMD I 144/77/) ir pan. Berus mgsta ir laums. Laum i luotomis yra vadinamos tankiai suaugusios ber akos (LK2 V II '190), laums pakeiia vaik, kai motina j palieka pakabinusi bere (LTR 3471/819/). Kitose etiolo ginse sakmse berai laikom i gerais, gailestingais (LTR 619/53/, 1560/21/, 2268/45/, 2411/51/). Tikim a, kad bero akos apsaugo nuo perkno (LTR 757/51/, 1032/19/). Per sekmines ber akelmis ikaiomos pirkios, papuoiamos 120

karvi galvos (Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 102r 547). Pasitaiko viena kita, kad ir nereikminga, uuomina, leidianti velni susieti su puim (LTR 42/17/, 43/2/, 450 /102/), topoliu (LTR 217/118/), gluosniu (LTR 832/645/), karklu (LTR 2514/91/), laumes su ilv iiu (LTR 545/70/), karklu (LTR 552/799/, 818/46/). I ia pateikt negausi duomen dar sunku rekonst ruoti bendriausias senj balt medi prieprieas, taiau k ai kuriuos bruous jau galima apiuopti. K aip matme, su dangikaisiais dievais siejamas uolas, ermuknis, laz dynas vis lapuoiai mediai, o egl su velniu. Perasi ivada, kad seniau dangaus diev lapuoiams mediams buvo prieingi chtonikj diev spygliuoiai. O drgnose vietose greitai augantys ir intesyviu alumu pasiymintys karklai, gluosniai, ilv iia i, alksniai siejam i su ems die vais (laume, i dalies velniu). Prie i medi kategorijos krypsta nuolat aliuojanti egl. Be to, ilaks, auktyn be sistiebiantys mediai uolai, liepos galjo sudaryti prieprie labiau paeme kerojantiems krmams eivamediams, alyvoms ir kt. Toliau pabandykime apvelgti kai kuri pavieni me di nevienod populiarum v a iri areal pasauliro je. irti aikesnius skirtumus ia nelengva, nes dauge lio medi prieprieos nra rykios. Be to, susieti atskirus medius su tam tikro arealo m itologija dar sunkina dvi prieastys. Viena, kai kurie mediai buvo sivaizduojam i ,,pasaulio mediais" ir todl galjo bti visuose arealuose vienodai populiars. Antra, dauguma medi tiek lietuvi tautosakoje, tiek m itologijoje yra siejam i su monmis: ly ginam i (,,Kad mudu augov /Pas tvul,/ Pas tvul/ K aip uolliu". JLD III 235), tapatinami (O a prieida ma, /Apsikabindama: /O liepele, liepytle, /Tu mano m oiut /aknels kojels, /akels rankels, /O ie ali lapuliai /M e ilie ji odeliai". JSD II 46); mano ma, kad mediuose gyvenanios moni vls (kai medis girgda, sakoma: ,,tai dia verkia ir prao pagalbos, kas j apkriktyt". LM D I 203/1/) ir pan. (Meulen, 1919; Slavinas, 1947, p. 181 183 ir kt.).
121

V ie n i mediai lietuvi liaudies dainose siejam i su jau nais monmis, k iti su senais, vien i su vyrais, k iti su moterimis ir pan. Pavyzdiui, kadagys daniau gretina mas su senais monmis, putinas, ermuknis, beras su jaunais, uolas, liepa, egl tiek su senais, tiek su jau nais. uolas, beras, klevas, kadagys gretinam i su vyrais, o liepa, obelis, egl, puis, sedula ir kt. su moterimis. A p ie tai jau seniai yra usimins oland folkloristas R. M oilenas, tyrs gamtos palyginim us lietuvi liaudies dainose (r. Meulen, 1919, p. 14, 34 42). O lietuvikos k il ms prancz m okslinink A. Zemp yra bandiusi, tiesa, remdamasi labai mau duomen kiekiu, labiau detalizuoti mogaus medio ry lietuvi liaudies poetinje kry boje. Pagal j, uolas, apskritai priklausydamas vyresni j klasei, medi eimoje (bent jau pasakos Egl ali karalien". A T 425M ir A . Jukos paskelbt dain r muose) uima vyriausiojo, svarbiausiojo snaus viet, o k i ti mediai pagal svarbum isidsto itokia tvarka: uosis, klevas, beras (Zemp, 1979, p. 77 81, 87). Todl, aptariant atskir medi populiarum vairiuose arealuose, reikia atsivelgti ir tokias t populiarum veikianias prieprie as, kaip senas jaunas, moteris vyras. Be to, vien i mediai (pvz., uolai) i seno augo mi kuose, laukuose ir ms liaudies buvo laikom i miko me diais, k iti (pvz., klevai) buvo sodinami gyvenvietse ir buvo vadinam i kiemo arba sodyb mediais, o dar k iti (pvz., obelys) buvo veisiam i soduose ir vadinam i sod mediais. Todl dar reikia atsivelgti prieprieas mi kas sodyba, laukas kiemas . Krm ai (eivamedis, alyv os...), kaip liu d ija senieji bal t m itologijos altiniai ir lietuvi liaudies dainos, buvo po puliars vakar, i dalies ir vidurio arealuose. A p ie eiva medio ventum usimena S. Grunau, apras kaip tik vakar arealo m itologij, daug duomen apie j pateikta Sduvi knygelje" ir jai giminikuose ratuose, kuriuo se irg i jauiama vakar arealo m itologijos taka. Dainos, prasidedanios ydinios alyvos vaizdu (pvz., Po mano tvo stiklo langeliu". LD K V 255, A nt tvo dvaro alyvu aliavo". V 357, Po mano tvo langeliu". V 939,
122

Po mano tvo stiklo langeliu". K 384 ir kt.), arba kurio se iaip minima alyva, buvo populiaresns Prs Lietuvo je ir Vakar emaiiuose. Taiau, savaime aiku, ne v isi krm ai buvo populiaresni vakar ar vidurio arealuose. A ts k iri krmai, kaip ir v isi k iti objektai, savo klass viduje pagal bdingiausias savybes ir ry su atitinkam o mis mitinmis btybmis buvo prieinam i vien i kitiems ir vairiuose arealuose buvo nevienodai populiars. Pavyz diui, baltais iedais praystantis, raudonas uogas noki nantis, visada su jaunais monmis susietas putinas, prie ingai eivamediui, buvo populiaresnis ryt areale. Dain, prasidedani putino vaizdu arba kaip kitaip apdainuojan i putin, ia urayta kelis kartus daugiau negu kituose arealuose (r. LD K D 158, 1216; K1 105, 134, 147, 346, 443r 567; V 48, 58, 236, 469, 494, 701, 831, 855, 1000, 1507, 1811, 2011, 2097, 2857; K 444, 473 ir daugel kit). Spygliuoiai mediai, atrodo, buvo kiek populiaresni vidurio, i dalies ir vakar areale. K. Henenbergris, X V I a. pasakodamas apie prsus, usimena, kad pasienio emai ia i labai gerb kadag, augus j ventajame m ikelyje (Mannhardt, 1936, p. 314). M . Pretorijus aprao nepapras t, dar 1664 m. N ibui apylinkse tebestovjusi dviak egl, prie kurios, praydami sveikatos, susieidav mons ne tik i nadruvi ir skalvi, bet taip pat i em aii ir i paios Lietuvos (ten pat, p. 525, 538). Dar X X a. pirm aisiais deimtmeiais aukas prie neva stebuklingos puies dj em aiiai V iekni parapijoje (Balys, 1966, p. 64 65). Prie egli ir pu daugiausia aukodav, nordami isigydyti luoum. Tai patvirtina mint, kad ie mediai buvo sieja m i su chtonikosiomis mitinmis btybmis, kurios kaip tik sivaizduojam os luoomis ir kuri kom petencijoje b davo luoumo gydymas. Dainos, prasidedanios auganio kadagio vaizdu ir gretinanios kadag su naliu (pvz., Augo kadaglis aliasai". LD K V 251, ,,alias medelis kadugys". V 246 ir kt.)r labiau buvo paplitusios vidurio areale. ia labiau inomas ir magins reikms turintis pla kimas kadagio akomis verb sekmadien bei t plakim lydinios nesudtingos, daugiausia reitatyvinio pobdio dainels (Ne a plaku". LD K K1 435, Verba mua, ne
123

umu". K1 437). io arealo dainose kadagys minimas ir kitokiuose kontekstuose: kadagio laivuiu bernelis plaukia pas mergel (LDK D 1551), piktam berneliui mergel pa taria ant rank vynioti ne jos kaseles, o ali kadag (D 18) ir pan. V id u rio ir vakar arealo dainose daniau negu k itu r minimos puys arba puynas. Dainos neretai ia pradeda mos alio puyno vaizdu. Pavyzdiui, V ai, augo augo als puynlis" (LDK D 1571), O i, augo augo alias puynas'" (V 1904), A n t kalnelio puynlis" (V 140), Oi, paaug paaug als puynlis" (V 533), ilai puynai, trakai bery nai" (V 904), alioj girioj puys linko" (V 2116), U. eglyno, u alio puyno" (K 310), Palei ali puynl" (K 370) ir kt. io arealo dainose, jojant pas tolim mergel, berneliui pu akels blak veidelius (V 69), mergel senam eiriui" po galvele deda egliakes, apkloja puiakm (V 1970) ir pan. Ir vidurio areale sakmse daniau minimos puys. Gudinuose uraytoje sakmje pasako jama, kaip ant nekaltai raganavimu apskst ir sudegint seser kapo iaugusios trys puys Krekenav palenktom virnm (BLP I 78 79). Kupikio, M aeiki apylinkse uraytose sakmse mogus, neva pakliuvs velni dva r, vliau pasijunta bess liekne prie puies (LTR 42/ 17/r 43/2/). Egl irg i populiaresn vidurio arealo pasakojam ojoje tautosakoje. ia urayta dauguma m itologini sakmi, kuriose velnias siejamas su egle (LMD I 137/4/, I 331/1/, I 573/17/; LTR 260/221/, 337/15/, 422/39/, 783/438a/, 828 /374/, 1729/98/ ir kt.), ir tikjim apie egls ventum, apie draudim sodinti j kieme (LTR 600/2011 9 /, 1283/821 1 /, 1645/63/). Vakar bei vidurio arealuose daugiau urayta ir etiologini sakmi apie egl, po savo akomis paslpusi eimyn (LMD I 605/43/; LTR 768/22/, 2036/15/). Taiau dainos, kuriose egl gretinama su monmis (pvz., A ugo augo eglutl vidur girios". LD K D 309; Egliut a lio ji ttavo lyliavo" D 347; O i tu eglele", D 348; A ugo eglel eglyne". D 508.,.), kuriose ikeliamas jos nuola tinis aliavim as (Pasakyk, mergele". V 981; O i eglele eglele". D 574; iem vasar eglut aliavo. V
*124

1286), inomos visur, o kiek daugiau j variant urayta ryt areale. Didesn egls populiarum vidurio ir vakar arealuose Todo patarls bei prieodiai. Dauguma patarli bei prie odi su pamatiniu odiu egl (pvz., Bagota kaip egl akota", Egl kadugiu nebus", N akvojo kaip po egle" ir kt.) variant kaip tik yra urayti vidurio ir vakar arealuose (r. LM D I 863/38, 261/, I 922/28, 52/; LTR 284/4334 2 , 6462 1 ./ , 322/6/ ir kt.). Patarlms bei prieodiams su pamatiniu odiu medis patekus mintuosius arealus, odis medis neretai pakeiiamas egle. Pavyzdiui, visoje Lietuvoje inoma patarl Girgdantis medis ilgiau isila i ko" iuose arealuose danokai pakeiiama Trakanioji egl ilgiau stovi" (LMD I 226/360/, I 671/289, 2194/, I 947/61/, I 951/32/; LTR 1552/102/, 2269/4456 /, 3399/138/, 3656/128/ ir daugelis kit), patarl Kitas ir i medio ik ri ts pailsi" ia pakeiiama Kitas ir i egls ikrits pailsi" (LM D I 627/1060/, I 869/175/; LTR 2202/538 / ir kt.) ir pan. V id u rio arealo tautosakos rinkiniuose galima rasti net po kelis t pai patarli su pamatiniu odiu egl variantus (r. LTR 5170/167, 233, 723/). M aojoje Lietuvoje i egls buvo daromi antkapiniai pam inklai moterims (erbulnas, 1937, p. 89; Basanaviius, 1970, p. 136; Lietuvi liaudies menas, 1970, p. X I ir kt.). ia pam inklai moterims buvo daromi ir i drebuli (er bulnas, 1937, p. 89; Lietuvi liaudies menas, 1970, p. XI). V id u rio arealo tautosakoje kiek populiaresni ir greitai augantys, intensyviu alumu pasiymintys mediai karklai, gluosniai. V id u rio arealo sakmse laums po karklu apdovanoja arba nuudo vaikus (LTR 552/799/, 818/46/), gluosnyje velnias bando pasislpti nuo Perkno (LTR 832/645/). K arklai, gluosniai ir k iti gajs, drgnose vietose augan tys mediai i viso retai teminimi lietuvi liaudies dainose. Taiau ir i t negausi uuomin matyti, kad karklai kiek populiaresni yra vidurio areale uraytose dainose. Pavyz diui, v isi darbo dainos Vagel ariau" (LDK D 18) va riantai, kuriuose mergel berneliui pataria ant rank vy nioti ne jos kaseles, o karklus, urayti vidurio areale (r.
125

LT R 552/349/, 808/12, 133/, 1691/41/, 2149/75/). Dauguma vaik erzinimo M artynas papartynas" variant, kuriuose m inim i karklynai, irg i urayti vidurio areale (r. LD K V k 544). ia urayti ir v isi kum uliatyvins dainos Siunt ponas ok" (Vk 452) versijos Eina oka karkl grauti'4 variantai (LMD I 23/3/; LTR 33/89/, 361/43/, 1314/66/, 1646/1/). Kalendorin daina Parlk gegut i tolo i to lo", kurioje gegut nutupia gluosn, irg i urayta vidu rio areale (K1 197). Taiau ilv itis ir jovaras prieingai kiek populiaresni ryt arealo dainose (r. LD K D 365, 1205, 1405, 1452, 1551; K1 193, 469, 582, 583; V 637, 701, 1061, 1452, 1458, 2001, 2795; K 2, 175, 364, 401, 404 ir kt.). V id u rio arealo pasakojamojoje tautosakoje kiek popu liaresnis ir alksnis. Jau mintos sakms, kuriose laums pristoja prie vaik, palikt alksnyne esanioje pievoje (LTR 462/491/), arba velniai pasirodo, kai mogus veja virv i alksnio (LTR 422/86/), kai du alksnius paupyje meta saus kelm el (BLV 334) ir pan., irg i uraytos iame areale. ia taip pat urayta pasak, kuriose i alksnio be vaik pora nusitao nyktuk (LTR 262/189/, 369/24/, 1274/67/), i alksnio buvo kils ir nepaprastas pagrobt ka ralaii vaduotojas (LP 230; LTR 914/10/). io arealo dainose labai populiarus klevas. Didesn dain, prasidedani auganio klevo vaizdu (pvz., Augo klevelis aukiausias". LD K D 1513; Augo sode kleve lis". D 1572; Augo kieme klevelis". V 666; Kalne klevelis stovjo". V 1123; O i tu klev eli aliasis mede li". V 1948 ir kt.), variant dalis kaip tik yra urayta vidurio areale. I klevo ia ne tik dirbdinamas laivelis, kuriuo bernelis plaukia pas mergel (D 1560, 1572; V 1831), lovel mergelei m igdyti (V 1948, 1949), bet ir la iv e liu i irti irk la i (D 1568), asluei grsti lentos (V 1058). Suskai iavus 32 dain tip (LDK D 1513, 1560, 1568; V 48, 376, 386, 467, 527, 666, 730, 792, 1058, 1123, 1141, 1331, 1433r 1670, 1801, 1804, 1831, 1948, 1949, 1953, 2877; K 3r 21, 42, 282, 508, 855, 941) variantus, kuriuose vienokiam e ar k i tokiame kontekste minimas klevas, pasirod, kad beveik 800 i j yra urayti vidurio areale ir tik apie 500 ryt.
126

V id u rio areale ym iai populiaresnis ir uosis, kuris ap skritai yra retas sveias tiek lietuvi pasakojamojoje, tiek dainuojam ojoje tautosakoje. Visos inomos etiologins sakms apie uos nereg kaip tik uraytos vidurio areale (LMD I 142/50/, I 566/40/, I 580/4/, I 1060/212/; LTR 812/60/). ia urayta ir dauguma dain ,,Sdi broliai u stalelio1 1 (V 1002), Augo sode klevelis" (D 1572). ib ib olel1 1 (LDKK) variant, kuriuose uosis gretinamas su broleliu, i uosio taip pat daromas laivelis ar tveriama darelio tvorel. Spygliuoi (kadagio, puies, egls) ir greitai augani, anksti pavasar sprogstani medi (karklo, gluosnio), kurie daniau siejam i su velniu ir ems dievais, populia rumas vidurio ir i dalies vakar areale yra dsnikas rei kinys, nulemtas senosios ms liaudies pasauliros. Tuo tarpu didesn klevo populiarum, matyt, lm jo, kaip ti piko sodybos medio, paskirtis, pomgis gausiai apeldin ti klevais io arealo sodybas. uolas, kaip ir reikia tiktis, atsivelgiant jo didiu l vaidm en senojoje balt m itologijoje, tai, kad jame bdavo apgyvendinami v isi dievai (ne tik Perknas), kad jis buvo laikomas veniausiu ir garbingiausiu mediu, yra pats populiariausias lietuvi tautosakoje, danai minimas vis areal dainose, pasakose, sakmse. K aip rodo jau paskelbti lietuvi liaudies darbo, kalendorini apeig, vestuvini, karo, socialinio protesto ir vaik dain kata logai, vairiausiai prasmintas uolas minimas beveik imte dain tip (LDK D 3, 230, 400, 408, 463, 590, 595, 1346, 1573; K1 171, 172, 212, 213, 509, 566; V 220, 692, 742, 815, 910, 1700, 2857; K 5, 42, 141, 287, 320, 363, 400, 712, 713; V k 33, 444, 445 ir daugelyje kit), kuri madaug po pusantro tkstanio variant urayta vidurio ir ryt arealuose, o per 100 variant urayta ir vakar areale. V is areal dainose populiari ir liepa (r. LD K D 226, 374, 1416, 1568; K1 406; V 48, 376, 386, 395, 401, 489, 806, 811, 1274, 1287, 1313, 1428, 1700 1703, 2795; K 21, 136, 138, 283, 396, 452 ir kt.), taiau didesn i dain variant dalis urayta ryt areale. Senuosiuose altiniuose apie lie p garbinim randame ini i v a iri balt gyvent viet (Mannhardt, 1936, p. 314, 442, 452, 504, 609).
127

Ryt arealo dainose populiaresni yra ir beras su er mukniu. Perirjus visus paskelbtuosius lietuvi liaudies dain katalogus, matyti, kad ermuknis minimas tik kelio liko je dain tip (LDK D 1469; K1 174, 210r 223, 585, V 48, 855, 1000, 1668, 2157, K 128, 141, 320, 473. . .), kuri dides n variant dalis urayta kaip tik ryt areale. T ik ryt areale teinomos dainos V id u r girels, vidur aliosios" (K1 174), Sermuknli aliasai" (K1 210), ,,Tu ermuknli kartusai" (K1 223), ile putinlis" (V 1000), ydk ydk, ermuknle" (K 128). O ir dain Ko lidi, putinli" (V 1668), Augo putinas viduj girios" (V 48) variant, ku riuose minimas ermuknis, didesn dalis irg i urayta ryt areale. ia urayta dvigubai daugiau ir etiologini sak mi, aikinani, kodl velnias bijo ermuknio. Lietuvi liaudies dainose kur kas populiaresnis beras, i kurio daroma agrel (LDK D 5), lovel (D 41; V 1831), tveriam a darelio tvorel (V 2795) ir kuris daniausiai gre tinamas su jaunu brneliu (r. LD K D 20; K1 536; V 670, 691, 747, 934; K 1, 144, 420, 713 ir kt.). Beras minimas dau giau k a ip eiasdeimtyje dain tip, kuri apie 1000 va riant urayta ryt areale, o apie 770 vidurio. Didesnis ermuknio ir bero populiarumas ryt areale yra nulemtas tradicijos. Pirm ojo populiarumas derinasi su stipresniu dangikj diev kultu iame areale, o antro j o su jauno (snaus, brolio, mnulio etc.) iklimu. Nevienod atskir medi populiarum vairiuose area luose akivaizdiai rodo to paties dainos tipo variantai. D ainai plintant i vieno arealo kit, kartais prastinis, ge riausiai dainos vidin logik ir prasm atitinkantis medis yra pakeiiamas kitu tame areale bdingu labiau mgstamu ir populiaresniu mediu. O ir tame paiame areale dainoje prastas medis kartais pakeiiamas kitu irg i populiariu tam arealui mediu. Paim kim kad ir vidurio areale labiau pa plitusi vestuvin dain O i tu kleveli, aliasis m edeli" (V 1948). V id u rio areale uraytuose jos variantuose kle vas kartais pakeiiamas ieva (LTR 32/2/, 190/1074/, 461a/ 295, 758/, 461b/2368/, 1297/4/, 1642/35/, 1670/5/, 1782/154/, 1828/314/ ir kt.), uosiu (LMD I 574/63/), puim (LTR 626 /178/, 3539/5/), sedulle (LTR 3420/124/), o ryt areale
128

ermukniu (LTR 2771/826/), beru (LTR 1485/12/, 3165/1/, 3918/141/). Vestuvinje dainoje N ueisiu nueisiu aliojon gireln" (V 1953) vietoj prasta klevelio ryt areale u raytuose variantuose kartais atsiranda ermuknis (LMD III 164/234/, beras (LTR 446/53/), o kai kuriuose vaik dainels Kas ten girioj trinktelj" (Vk 445) variantuose uodas ikrenta ne i uolo, kaip yra prasta ioje daine lje, o i bero (LTR 73/1639/, 128/130/, 319/72/, 1616/8/). Beras ryt areale kartais atsiranda vietoj egls dainose Tu eglute, tu alio ji" (V 1275), Tu eglute alio ji" (V 1324), Kad a turjau yv kum elait" (V 1955) (LM D III 189/572/; LTR 415/84/, 1241B/24/, 4159/154, 138/), vietoj alyvus dainoje A n t tvo dvaro alyvu aliavo" (V 357) (LTR 3509/6/). O jovaras, putinas ryt areale kartais atsi randa vietoj prasto klevelio darbo dainoje Augo sode klevelis" (D 1572) (LTR 73/53/, 342/35/, 373/161/, 443/265/, 467/58/, 807/1741/, 1002/2922/, 3487/54/, 3505/85/ ir kt.), vietoj alyvus jau mintoje dainoje A n t tvo dvaro aly vu aliavo" (LMD III 32b/103/; LTR 930/29/, 2400/127/, 3674/75/). Kartais, priklausom ai nuo to, kuris medis yra populiarus kuriame nors areale, su tuo mediu yra i p li tusi net atskira dainos versija. Pavyzdiui, darb dainos Stok ant akm enlio" (D 1216) versija, prasidedanti egls ir puies vaizdu (Stovi eglel ir alia puel"), yra pa plitusi vidurio areale, o versija, prasidedanti putino vaizdu (Putinl lauiau"), ryt areale, kuriame kaip tik yra populiaresnis putinas. V isoje Lietuvoje inomos vestuvi ns dainos M oiute irdele, tai tau, tai tau" (V 2795) ver sijos, prasidedanios bero vaizdu (Ant tvelio dvaro berai berai", Sibavo berelis tvo dvare"), daugiau sia yra iplitusios ryt areale. ia populiaresns ir dainos O a viena dukrel" (V 2857) versijos, prasidedanios putino vaizdu (Aviet su putinu vanduo pasm", Per putino akel vanduo nebgo", Putinlio vietelj upel tekjo", Putinas su aviete sode uaugo", Putinlis rau donas anksti praydo" ir kt.). O dainos V a i tu bereli, a lias m edeli" (V 1831) versija O i, aliuoj aliuoj vsus klevelis" labiau iplitusi vidurio ir vakar areale.
9 . N. Vlius 129

K aip matome, nevienodas atskir medi populiarumas v a iri areal lietuvi folklore bei m itologijoje i dalies yra nulemtas tradicijos: tie mediai, kurie senovje labiau buvo susij su ems bei poemio dievais, o vliau su atitinkam ai nusistovjusiu sim bolikos inventorium i ir ku rie atitiko kairiuosius arba viduriniuosius anksiau aptar tj prieprie polius (pvz., eivamedis, alyva, kadagys, egl, puis, alksnis, karklas, gluosnis. ..), yra iek tiek populiaresni vakar bei vidurio areale, o kurie susij su dangikaisiais dievais arba atitiko deiniuosius polius (pvz., ermuknis, beras...), tie populiaresni ryt areale. Tiesiogini duomen apie kultrini augal ry su vienokiom is ar kitokiom is dievybmis retai tepasitaiko. J reikia rekonstruoti i bendro poetinio, paproi konteksto. Nesunku pastebti, kad akniavaisiai augalai seniau buvo prieinam i varpiniams. Y ra ufiksuota labai daug patari m, kad bulves (LTR 293/849/, 1285/198/, 1423/264/, 1480/ 150/, 2069/349/, 2130/56a/, 2256/73/, 2386/132/ ir kt.), kar tais net ir ridikus (LTR 2257/134/), burokus (LTR 1350/42/, 1357/32/, 2386/119/) bei kitas daroves reikia sodinti senagalyje, pilnatyje arba net delioje (LMD III 98d/104/; LTR 392/142/, 436/1534 3 /, 796/489 7 /, 1300/10/, 1284/106/ ir kt.), taiau negalima sodinti jaunatyje (LM D III 14/18/; LTR 1317/14/, 2247/1, 105/, 2249/54/, 2255/52/ ir kt.). O rugius (LTR 1419/202 8 6 /, 1483/89/), kvieius (LTR 1504/24, 191 /, 1515 /24, 541 /, 2246/27/, 2258/58/), mieius (LTR 210/2061 2 6 /, 458 /799 /, 1317/17/, 1504/27 /, 2312/336/) ir kitus varpinius javus kaip tik reikia sti jaunatyje, o negalima senagalyje arba pilnatyje. Neretai manoma, kad senagalyje ar pilnatyje reikia sodinti visas daroves (LTR 436/1536 2 /, 1285/196/, 1287/130/, 1300/272/, 1593/49/, 1666/47/, 2270/42/ ir kt.). i tie patarim ai iplaukia i tikjim e, kad tai, kas pasodinta jaunatyje, auga vir ir iedus, o kas senatyje apa i ir aknis. A ik i aikiausiai ms liaudis m nulio jau nat sieja su prieprieos emai auktai deiniuoju nariu, o senat su kairiuoju.
Sename (senagaly) mnesyje sodina akniavaisius: ropes, bulves, nes stiebai neauga, o aknys tuo tarpu auga" (LTR 2254/53/). Jauname sja: rugius, kvieius ir mieius, senagalyj bulves" (LTR 1483/89/).

130

akniavaisi ir varpini augal prieinimas ypa aikiai yra ireiktas tokiuose patarimuose, kaip Kas aug ems apaioj, tai senagaly sodint, pvz., bulvas. Kas aug viruj ems, tai jaunam mnasy, pvz., javai" (LTR 1418/20287/)r arba: Kas emse tai senagaly, o kas viruj, tai ant jauna (sodinti, sti)" (LTR 3990/25/). Todl, jei kas, pavyzdiui, burokus sodina dl lap, patariama sodinti mnulio jaunatyje, o jei dl akn senaty (LTR 1480/145/, 2245/58/). Daroves reikia sodinte senagaly, nes kitaip ieisi yduoliais" (LTR 1418/207/).

akniavaisiai lietuvi liaudies pasakose, sakmse ir kit tautosakos anr kriniuose kaip tik siejam i su chtonikosiom is mitinmis btybmis, ypa su velniu. Daugelyje pasakos M ekininkas ir jo meka" (AT 1161) lietu vik variant velnias jaujoje lupa, kepa ir valgo ropes (LTR 426/9, 29/, 457/227/, 474/33/, 624/6/, 768/242/, 860/57/), ridikus (LTR 35/38/) arba kitus akniavaisius (LTR 380/422/, 768/263/). M atyt, neatsitiktinai pasakoje Derliaus pasida linim as" (AT 1030), dirbdamas su mogum i puss, velnias vien kart sodina savo kultras akniavaisius, o kit kart sja mogaus kultras javus. Galbt, seniau velnias ioje pasakoje pusininkavo su dievu (r. etiolo gines sakmes apie bendr velnio ir dievo darb. LPK 3081, 3083). spjim patvirtina tie pasakos variantai, kuriuose kaip tik ir vaizduojamas ne velnio ir mogaus, o velnio ir dievo bendras darbas (LTR 861/141/). T aig i ioje pasakoje galima irti prieprie velnio akniavaisiai dievo va rp iniai javai. Lietuvi liaudies patarlse ir prieo diuose velnias ypa danai siejamas su ropmis. Sdi kaip velnias ropse", Rpso kaip biesas ropse", si kraust kaip velnias ropes", V aikioja kaip velnias po ropes", ,,Tupi kaip velnias ropse", mgstama sakyti vairiausiom is progomis (Vosylyt, 1977, p. 208, 225, 226, 227). O je i kas nori parodyti savo teisum, tai tikina: D ie vo daro nenuganiau, velnio ropi nenuroviau" (LK2K). ia, kaip matome, tiesiog kalbama apie velnio ropes. Pa sakoje mogaus, Perkno ir V eln io draugyst" (AT 1147*) b iiu lia i daniausiai sodina ropes arba bulves chtonikj m itini btybi kultras. Jas ir vagia chtonikoji laum ragana (BLPY I 108 109; DSP2 I 378 382; LM D I 144/29/, I 301/25/, I 502/5/; LTR 284/556/, 788/99/, 724/19/, 2145/89/ ir kt.). Lietuvi liaudies mitologinse sakmse
131

laum retkariais kapliuoja bulves (Vlius, 1977, p. 99 100). O bsimas bulvi derlius daniausiai kaip tik spja mas pagal vairius egls ir alksnio (kurie, kaip matme, ms tradicijose priskiriam i velniui) poymius. Beveik v i soje Lietuvoje tikta, kad geras bulvi derlius bsis tada, kai ruden ant egli yra daug kankori, o ant alksni juod pum purli grneli" (LMD I 194/6/, I 195/1/; LTR 785/364/, 1480/712/ ir kt.). Lietuvi liaudies tikjim uo se darovs kartais tiesiog prieinamos saulei, sakoma: Nevalna jas sodint, esant saulei, ba saul jas, pamaius sodinant, vliau idegina" {LTR 1406/196/). Tuo tarpu su javais lietuvi liaudies etiologinse sak mse ir pasakose daugiau susijs dievas. Jis pats sja javus (LPK 3190), laim ina juos (LPK *758; A T 830B), kulia (AT 752A), baudia mones, je i tie iniekina jav derli (LPK 3220). K ai kuriuose sakms Jav grd pavidalo kilm " (LPK 3221, A T 293E*) variantuose tiesiog sakoma, kad ja vus sutvrs dievas. Labai seniai dievas sutvr rug, kviet, m ie ir avi ir isiunt em" (LTR 267/29/). Java i siejam i ir su perknu. Tikim a, kad pavasar, p ir m kart sugriaudus perknui, geriau ima augti javai (LTR 763/46a, 50/, 832/454, 457/, 1032/127/), kad javai gerai auga tais metais, kai anksti ima griausti perknas (LTR 1001 /556/), kad, sugriaudus perknui, reikia sti javus (LTR 832/455/), kad javai pradeda augti tik perknui sugriaudus (LTR 759/11/) ir pan. Po pirm ojo griaustinio geriau prade d augti rugiai, nes perknas atitranks rugi aknis, ku rios anksiau buvo alusios (LTR 739/742 /). Nustatyti, kurio arealo balt pasauliroje buvo po puliaresn viena ar kita kultrini augal ris, ne taip jau lengva. V is dlto pasitaiko vienas kitas faktas, i kurio galima spti, jog ryt arealo tautosakoje bei paproiuose kiek populiaresni buvo javai ir i j pagaminti produktai, p vakar ir vidurio akniavaisiai. Ryt areale populiaresns etiologins sakms apie ja v varp ilgum (LPK 3220), skirting jav grd pavidalo kilm (LPK 3221). Tuo tarpu m intoji pasaka 2mogausr Perkno ir V eln io draugyst", kurioje b iiu lia i sodina bulves, ropes ir kitus akniavaisius, daugiausia paplitusi
132

vid u rio areale. Ryt areale jos urayta labai nedaug va riant. T ik vidurio areale ufiksuota reta sakm Kodl bulvs pva" (LTR 1610/78/). V akar ir vidurio areale da niau negu ryt i bulvi gaminami tradiciniai kalendorini ir darbo veni (pvz., ki, kald, Ugavni, linam y nio talk) valgiai (M ickeviius, 1938, p. 353 354; Kdaitis-Kdaviius, 1941, p. 137; M iliu s, 1977, p. 144 145; Vyniauskait, 1979, p. 63 66, ir kt.). Ypa emaiiuose per kaldas mgstamas i bulvi ikeptas kugelis. Ryt areale panaiomis progomis labiau mgstami i m ilt pa gam inti valgiai. domu, kad aisdami aidim Perinu, perinu pauktel", em aii aidjai vienas kit daniau siai vadina mediais, o dzk javais (r. LT V 990 991). aidim o Buvo buvo aniols", daugiausia paplitusio ryt areale, vidurio areale uraytame variante tiesiog sakoma, kad bva velns bulvse" (LTR 1945/351/). Nors irniai, pupos yra grdiniai augalai, taiau lietu v i liaudies tikjimuose, derliaus spjimuose ir kituose agrotechniniuose apibendrinimuose, kaip anktiniai, jie gana rykiai skiriam i nuo varpini. V arpinius javus, kaip matme, danokai patariama sti jaun mnes", o ank tinius senagaly" (LTR 716/46/, 1504/23, 192 /, 1515/25 /, 2386/106, 107/), pilnaty (LTR 1504/25 /, 2312/222, 347/), del ioj (LTR 458/796 /, 1300/451/, 1375/14/, 1451/5/, 1477/105/, 1600/23/ ir kt.), ir ypa danai perspjama, kad negalima sti jaun mnes" (LTR 36/81/, 2242/19/, 2256/69/, 2253 /72/, 2251/203/, 2311/31/ ir kt.). Rugiai daniausiai sjami puiant iaurs vjui, kad kirm inai nekrimstu, o irniai piet, kad greiiau suvirt (LTR 208/876 /, 1761 /, 440/36/, 773/317/, 1384/23/, 1393/9/, 1394/16/, 1377/80/, 1755/85/ ir kt.). A ntra vertus, irniai laikom i prieingais akniavai siams, vis pirma bulvms. Bulvi patariama nesodinti penktadien ir kryavose dienose" (LM D III 114/261 0 /; LT R 66/1108/, 352/180/, 208/2117 /, 407/435/, 723/1131 /, 744/40/, 1305/244/, 1395/15/, 1400/46/, 1480/136/ ir kt.). O irnius, prieingai, kaip tik tomis dienomis patariama sti (LM D I 254/12 1 5 /; LTR 499/1371 3 /, 600/1051 3 , 1074 6 /, 1371/6/, 1383 /33/, 1388/5/ ir kt.). K ai kurie patarimai, kaip sti irnius, sutampa su patarimais apie jav, vis pirma miei, sj.
133

irni, kaip ir miei, sjjui patariama suvalgyti kiauls koj (LTR 323/1915 1 /, 1418/583/, 1340/63 /, 1657/144/), kiau ls msos (LTR 70c/590/), biryti iaudais, kuriais kiaul svilino (LTR 1340/62 /) ir pan. ie patarim ai savo ruotu rodo miei ir kiauls ry senojoje m itinje liaudies pa sauliroje. T aig i lietuvi liaudies pasauliroje anktiniai augalai tarsi uima tarpin viet tarp akniavaisi ir varpini. Lietuvi tautosakoje anktiniai augalai i viso retai teminimi ir tiesiogini duomen apie j ry su vienais ar kitais dievais nepavyko rasti. Taiau i atskir detali bei uuomin galima spti, kad jie vis dlto buvo siejam i ne su dangikaisiais dievais, o su chtonikaisiais. Jau min toje pasakoje Vea pragaran pyragus neturtingasis bro lis vea velniams kartais kaip tik i irni (LMD I 1000 /675/; LTR 42/5/, 1096/248/, 1803/42/) arba pup (BLPY II 63; LM D I 133/64/, I 661/30/; LTR 218/1228/, 724/108/, 1497/22/, 1508/403/ ir kt.) ikept kepin, kuris (kaip ir mie inis) velniams labai patinka. Lietuvi liaudies m itologin se sakmse iem irniauti kaip tik skraido raganos (LPK 3652). I turimos negausios mediagos matyti, kad anktiniai augalai kiek populiaresni buvo vidurio areale. ia labiau paplitusios mitologins sakms, kuriose raganos iem ant a v ili skrenda irniauti (vidurio areale j urayta 11, o ryt 7 variantai). ia kiek daugiau urayta ir pasakos lavinti ant ledo vtomus irnius" (AT 1180*) varian t. V aik dain katalogo duomenimis, tik vidurio areale ufiksuota lopin A a a apapa", kurioje minimas irnis ir pupa (LDK V k 97). ia daugiausia paplitusi ir lopin v,icia li lia pup" (Vk 51), nors pupos, kaip vliau pajntysime, iek tiek populiaresns buvo ryt areale. D i desn irni populiarum vidurio areale rodo ir kai kurios pasakos. Pavyzdiui, dauguma pasakos Vea pra garan pyragus" variant, kuriuose neturtingasis brolis v e l niams gabena irninius pyragus, kaip tik urayta vidurio areale (LM D I 1000/675/; LTR 42/5/, 1803/42/). Pasakos Derliaus pasidalinim as" (AT 1030) variantuose, uraytuo se vidurio areale, daniau negu kit areal variantuose v el
;134

nias su mogum kaip tik i puss sja irnius. O pasakos Trys pagrobtos princess" (AT 301 B) vidurio areale u raytuose variantuose daniau negu kitur nepaprastos k il ms herojus yra prasidjs i irnio arba tiesiog vadina mas Z irnuliu (LTR 407/248/, 783/354/, 1001/90/, 1930/59/, 3783/975/). V id u rio areale labiau paplit ir rateliai, o kami dainuojant apie irnius (pvz., ratelis 2yd irniai ir v ik ia i". 2r. LT V 1089). Tikjim , derliaus spjim apie irnius vidurio ir ryt arealuose urayta madaug lygiai. A n ktiniai augalai, kaip matome, buvo siejam i su e ms dievais, tikriausiai jo prieprieos akniavaisiai va rp in ia i ja va i viduriniuoju nariu ir buvo labiau sigalj vidurio arealo moni pasauliroje. akniavaisiai v a rp iniai yra bendriausia, bet ne v ie nintel, kultrini augal priepriea. Kiekvienos mintos ries viduje tarpusavy yra prieinam i atskiri augalai. Paim kim kad ir varpinius augalus. Lietuvi tautosakoje ir etnografinje mediagoje iem keniai javai yra aiki prie priea vasariniams. Jau mintoje etiologinje sakmje Ja v grd pavidalo kilm " rugys, kaip itverm ingiausias grdas, ikents lauke iemos alius, skiriamas nuo lepi, nekantri augal m iei ir avi. Kadangi kviei buvo ir iemini, ir vasarini, jie prieinam i su m ieiais ir avi omis, taiau nesulyginam i su rugiais. Kvietys mintoje sakmje arba skundsis iemodamas (LTR 267/29/), todl gavs nuo rugio su lazda ir perplys, arba sprogs besi juokdamas i mieio ir avios (LTR 481/39/). V isoje Lietu voje rugin duona vadinama venta, grietai draudiama j m tyti ant ems. O je i atsitiktinai nukrenta maas ga ballis, reikia j pamus nuvalyti ir pabuiuoti. Prie sj rugiai ventinami; tuo norima juos apsaugoti nuo led (LTR 282/114 55/)r ragan (LTR 782/65/), viesulo (LTR 695 /99/), laistom i ventintu vandeniu (LTR 1438/397/). Rugiai lietu vi liaudies tikjim uose ir tautosakoje siejam i su vie sa, saule, dangikuoju dievu ir yra prieingi chtonikajam velniui. Rugius reiki sti vies vidurdien (LTR 1381/25/), nuo ryto ik i piet (LTR 1380/14/), sjjas turs variai (LTR 1436/14/), baltai (LTR 790/50/) apsivilkti. Ir per rugiapjt visoje Lietuvoje buvo stengiamasi variai, baltai apsirengti
135

(Petrulis, 1934, p. 98 99). U pali moterys vyrus per ru giapjt apvilkdavusios baltais kaip saul" skalbiniais (ten pat). Rugiapjts dainose ypa danai minima saul (LDK D 306, 344, 422, 426, 434, 448, 452, 471, 482, 484 ir kt.). Ir tekanti, ir nusileidianti saul vis bdavo dainomis pa lydima. ios dainos buvo dainuojamos susikaupus, atsigr us saul, tarsi ja i meldiantis (SS I 728).
saul buvo kreipiamasi ir pradedant rugius pjauti. tai kaip seniau piasiddavo rugiapjt Vydiuose: Prie pradedant rugius pjauti, vyriausias t nam mogus, rugpjio pradjjas, supjo vs kelet pd ir sustats aikiausioje vietoje vien gub, atsigria saul ir nusilenkia prie j kelet syki lig pat ems. Kiti visi pjovjai, nejuddami ir nei odelio netardami, stovi ir iri(Balys, 1943, p. 100).

Rugiapjts dainoje V a i tu rugeli" (LDK D 530) tie siog sakoma, kad rugel saulut sjo, mnuo akjo". Pa baigus rugius pjauti, eimininkas kilnojam as auktyn (Petrulis, 1934, p. 113; Lietuvi etnografijos bruoai, p. 77); tai irg i rodo, kad rugiai yra susij su prieprieos emai auktai deiniuoju polium i. Etiologinse sakmse kartais tiesiog sakoma, kad rugius sjs pats dievas (M T IX 25). O velniui, prieingai, duona susijusi su kaniomis. K aip m atyti i pasakos Velnias, ukeptas duonos kepale" (AT 1164C), pakliuvus duonkubil velni moteris minko, kepa, pjausto, kol vargais negalais jam pavyksta i duonos isi kapanoti. Ir kaip lietuvi mitologinse sakmse bei pasa kose velnias negali iksti lino kanios (LPK *365A; A T 1199A; A T 365, 365B*), taip gyvulinje pasakaitje V il kas ir emdirbys" (LPK *164; A T 1199A) jam artimas v ris vilkas negali iksti ilgo duonos gamybos bdo ir nusprendia, kaip ir ik i tol, apsieiti be duonos (BLPY III 275; LTR 686/76/; Basanaviius, 1919, p. 44). Nors ir ne taip akivaizdiai kaip rug, su dangikaisiais dievais galima susieti ir kviet. Ir kvieius stengiamasi, sti giedri dien (LTR 1419/202 9 4 /), kai vieia saul (LTR 2312/268/, 2257/120/). Sja jaunatyje, kai danguje nra m nulio (LMD III 134/6/, I 644/17/, I 910/13/; LTR 284/7075 /, 407/2479 /, 607/123/, 716/11/, 747/12/, 1289/473/, 1377/52/ ir kt.). Prie sj kvieius reiki perpilti per rat stebul (LTR 407/307 3 6 /) ir pan. Tuo tarpu m ieiai, avios siejam i
136

su velniu. Pavyzdiui, pasakoje Gabena pragaran pyra gus" (A T 480C *) velniam s pragar gabenami ne tik i irni bei pup ikepti pyragai, kaip jau buvo usiminta, bet ir i m iei (LMD I 300/14/; D PM 108 109; LTR 88/329/, 262/197/, 272/47/, 687/23/, 2708/42/, 2201/30/) bei avi (LTR 1295/24/, 3144/103). Velniam s ie kepiniai patinka, ir juos atgabens neturtingasis brolis yra gausiai apdova nojamas. O turtingasis brolis, nugabens velniams k vie ti n i pyrag, yra nubaudiamas (r. Vlius, 1979, p. 87 90). I miei, avi, pup, irni pagaminti valgiai yra svar biausi tiek lietuvi, tiek j kaim yn ki valgiai (, 1963, p. 16; Balys, 1930, p. 126, 144; Vyniauskait, 1961, p. 153, 154 ir kt.). O kios aikiai yra susijusios su chtonikaisiais dievais. I m iei padarytas alus buvo ritua lin is lietuvi ermen grimas (Vyniauskait, 1961, p. 142 145, 153 155). I lietuvi tautosakos ir etnografijos duomen apie vairiu s javus matyti, kad rugiai ik i pat i dien popu liariau si yra ryt arealo tradicinje kultroje, kur popu liaresni buvo dangikieji dievai. ia ilgiausiai isilaik gauss rugiapjts paproiai, ypa rugiapjts pradtuvs, jie varo pynimas (r. Lietuvos etnografijos bruoai, p. 76, 77 78). ia daugiausia paplitusios rugiapjts dainos, ku ri urayta per 2550 variant (kai tuo tarpu vidurio areale j urayta tik apie 800, o vakar apie 20 variant) (r. LD K D 220 567). Ryt areale dvigubai daugiau urayta ir pasak Velnias duonos kepale1 1 , V ilk as ir emdirbys variant. ia daug urayta rugi derliaus spjim, patari m, kaip ir kada juos sti, vairiausi tikjim , burt bei prietar. Lietuvi tikjim kartotekoje i ryt arealo j yra per 120, o i vidurio tik apie 40 vienet. V isa i kitaip pasiskirst duomenys apie mieius. T ik ji m, spjim apie bsim m iei derli daugiau urayta vidu rio areale (apie 70, o ryt apie 50 variant). D ai nos apie al, padaryt i miei, irg i labiau paplitusios vid u rio areale. Pavyzdiui, vaik dainos Pasjo tvelis gelsvus mieelius" (LDK V k 293) vidurio areale urayta apie 180 variant, o ryt tik 115. Vestuvi dain G riau alut gelton" (LDK V 616), Apynli, taduja" (LDK
137

V 1795), A lu t grs" (V 1798), A lu ti geltonasis-1 (V 1799), A pynli aliasis" (V 2106), Alaus gardaus mums liko " (V 2518) apie 220 variant urayta vidurio areale ir tik 75 ryt. V aii dain (pvz., K liau iaudus be gr d", K kalbjo apynlis", Augo dygo apynlis", A lu t griau, graiai dainavau", M ieelis tar, lauke bdamas", O tas mieio grdas", I pusantro mieio grdo", Gar dus alutis, balta putel", A lu s supuvs, pagirnyj buvs" ir kt.), kuriose dainuojama apie mieio alut, apie 800 variant urayta vidurio areale, o apie 600 ryt (r. LD K K skyri V aii dainos"). O midus populiaresnis ryt arealo dainose. Todl, jei alia alaus minimas midus, daina labiau mgstama ryt areale. Pavyzdiui, vestuvi dainos Griau alut, sald m idut" (LDJC V 482) ryt areale u rayta apie 160, o vidurio apie 140 variant, vaii dai nos Griau al ir mid" ryt areale urayta 7, o vidu rio 2 variantai. Kartais net tos paios dainos vid u rio areale uraytuose variantuose minimas alus, o ryt midus (r. dainos Alaus gardaus mums lik o " V 2518 Ukmergs apylinkse urayt variant. LTR 2852/383/). Didesn rugi populiarum ryt areale, o m iei v i durio galima pastebti ir i pasak. Imkim kad ir jau m i nt pasak Derliaus pasidalinim as" (AT 1030), kurioje velnias su mogum i puss sodina akniavaisius ir sja javus. I jav daniausiai sjami kvieiai ir rugiai. Taiau vidurio areale uraytuose variantuose kartais sjami ir mieiai. Panaiai kaip varpiniai skiriam i ir anktiniai augalai,, kurie atskiruose arealuose taip pat buvo nevienodai po puliars. irniai, kaip matme, buvo populiaresni vid u rio areale, o pupos veikiausiai ryt. ia daugiau pasitaiko pasakos Vea pragaran pyragus" variant, kuriuose ne turtingasis brolis velniams duoda pup pyrag (LTR 218 /1228/, 724/108/, 1497/22/, 1508/403/, 1888/56/, 1893/6/). ia ym iai populiaresn ir pasaka Pupa dang" (A T 804A), kurios vidurio areale urayta tik apie 40, o ryt apie 130 variant. Kad ir prabgomis apvelg, atskir kultrini augal ry su dievais ir j paplitim lietuvi folklore bei m ito

logijoje, matome, jog nevienodas t augal (kaip ir me di) populiarumas atskiruose arealuose i dalies yra nu lemtas tradicijos. Tie javai, kurie buvo labiau siejam i su dangikaisiais dievais (pvz., rugiai), yra populiaresni ryt areale, o tie, kurie buvo siejam i su ems ir poemio die vais (pvz., mieiai, avios, irniai, rops, bulvs...), v i durio ir vakar areale.

5. LIE T U V I KALEN D O RIN S VENTS Lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau nuo seno pamindavo daugel, j manymu, reikm ing dien. Susidar itisi at skir veni ciklai, tur aik pobd, paskirt, susij su vienokiom is ar kitokiom is m aterialinio ir dvasinio gyveni mo reikmmis. Nors, vedus krikionyb, dauguma i veni buvo susietos su krikionikom is datomis, taiau jos ilaik savo senj ikikrikion ikj pobd ir yra vertingas altinis senajai balt pasaulirai nuviesti. ia paliesim e tik paias rykiausias ventes, kuri paproiai geriau atspindi regioninius skirtumus, ir paliesim e tik vienu aspektu pagal santyk su atskirais jau mint prieprie poliais. Parankios tokiam tikslui yra kios, ugavnes, jonins ir rudens vents. Tai, ko gero, buvo svarbiausios senj balt kalendorins vents (inoma, kios su visu naujam etini veni ciklu, ugavnes su pavasario, o jonins-^ su vasaros veni ciklais). K i o s tradicinio kaimo iemos vent, venia ma trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metu (gruo dio 25 d.) (Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 538). Tai nakties vent, kurios ikilm s prasideda tik vlai vakare. V is ki dien moterys ruodavosi namuose varino pirki, vir, kep ki ir kald valgius, vyrai ruosi ventms lauke. Dirbdavo maai tevalg ar net visai alkani. Ir tik sutemus" (LMD I 588/1/), vakare" (ilvinait, 1935, p. 262), vakar" (Buraas, 1936 a; 1937; LM D I 1000/26/), kai pamato vakarin vaigd" (Balys, 1930, p. 124), u tekjus vakarinei vaigdei" (Buraas, 1938 a), vakarinei vaigdei pasirodius" (Buraas, 1939 a), v isi ssdavo prie
139

ki stalo. Pavalgius ikilm ing vakarien, prasiddavo ki brimai, burtai ir prietarai. K i vent sim boli kai tsdavosi vis nakt: einant miegoti, stalas bdavo pa liekamas nenukraustytas, o kartais dar net papildomas ypatingais valgiais (Buraas, 1933 a; 1934 a; Ruzgyt, 1942, p. 127 ir kt.). Bdavo tikim a stebuklinga ki vidurnak io galia tada kalb gyvuliai, vanduo vynu pavirstas (LM D I 588/1/, I 1000/26/; Balys, 1930, p. 128 129; Buralis, 1936). i tikjim pagrindu buvo kuriamos sakms apie mog, ki nakt besiklausant gyvuli kalbos ir ragaujant vynu pavirtus vanden. Toki sakmi Lietu voje yra urayta net kelios deimtys variant (r. LP K * 748; LPTKK). Kios bdavo veniamos udarose patalpose. J e i trumpam ibgama laukan paklausyti, kur unys loja, su skaityti tvoros statinius, apneti ki duon" apie pir ki ir pan., tuoj pat vl sugrtama vidun. Kios udara vent ir socialiniu poiriu: t vakar niekas niekur nei davo, v isi vsdavo savo draugje. Kios yra vis pirm a savos eimos vaiinim asis" (Gobis, 1942, p. 90). Todl jas bdavo kvieiam i tik tokie kaim ynai, kurie savo eimos neturi (naliai, nals, viengungiai)" (ten pat). N etiktai ki vent uklyds pakeleivis bdavo laikomas ne paprastu mogum (raganium, dvasi apsstu), tikima, kad toks sveias atnes laim (Balys, 1930, p. 126). Ypating ki vents udarum poetikai yra apras M ik aloju s Katkus.
Ki naktis. Dangus vaigdtas, mnesiena, la. Keliai tuti,, niekas nei eina, nei vaiuoja. Kas gali bti neparvaiavs ki laiku? Net vagis, nakties mgjas, t nat esti namiejie ir j apsiauia ki ramumas. Tiktai vilkas, pervis alkana btyb, slankioja keliais ir patvo riais, drumsdamas nakties tyl" (Katkus, 1965, p. 222).

Svarbiausiasis ki apeig dalyvis seniausias eimos narys. Stalan pirm iausia sdasi eimininkas ir eim inink" (Balys, 1930, p. 127). Praddamas ki vakarien, eim i ninkas lauia ir dalija plotkus", rao ir M . Katkus (1965, p. 216). Seimininkas arba eim inink" pradeda ki va karien (ilvinait, 1935, p. 262). Seimininkas ir pat k i stal pirmasis pradeda ruoti, atnes ieno kuokt.
140

V yriausiasis eimos narys atlieka ir kit daugiausia Ryt Lietuvoje ir Dzkijoje paplitusi apeig nea apie pirki k i duon". Praddamas svarb ritu a lin veiksm, vyriausiasis eimos narys dar kartais ypatingai apsirdo.
Prie valgant vakarien, kiekvien nam eimininkas apsirdo tam tikrais apeiginiais rbais, kaip koks senovs vaidila. Apsivelka ilgus, baltus trinyius, kuriuos seniau kiekvienas turdavo, susijuosia juoda juosta, kokios paprastai niekuomet nedvi. Ant galvos usideda tam tyia graiai padaryt juod kepur..." rao apie kupiknus B. Buraas 0936 a).

Apsirds ieiginiais drabuiais", ki duon" nea ir dzk eimos galva (Buraas, 1938 a). Tuo tarpu Ryt Lietuvoje ki duon" apie pirki nea senelis" (Bu raas, 1937 a). A i k ia i matyti, kad kios yra tipikiausia vent, a ti tinkanti kairiuosius prieprie iema vasara, naktis diena, udara patalpa laukas, sems jaunas polius. I dalies jas bt galima susieti net su prieprieos emai auktai kairiuoju polium i. K ai kur t nakt piemenukai ir v aik ai miega ne lovose, bet po stalu ant ki ieno (Ba lys, 1930, p. 125; Buraas, 1937 a ir kt.), vadinasi, emiau negu prasta. K i vents paskirties ir tikslo problema bt pakan kam ai aiki, je i jos netemdyt ryys su kaldomis ir N au jaisiais metais. ki vent neretai siterpia kald ir N au jj met paproiai, o pastaruosius ki. M at k ios ir kaldos bei N a u jie ji metai sudaro du vienos ven ts etapus, tarsi du prieingus tos paios vents polius. K i vents udarumas, eimyninis pobdis, pagarba seniesiems ir daugelis kit bruo per mint, jog i ven t sm arkiai susijusi su protvi kultu ir m irusiaisiais. M i rusiesiems per kias rodoma ypatinga pagarba. A n iki apylinkse je i kuris eimos narys bdavo mirs, toj v ie toj, kur jis, bdavo, sdi (per kias. N. V.), statydavo alaus stiklin" (Balys, 1930, p. 128). Kam aj apylinkse ti kima, kad t vakar visi num irliai prisikelia ir ateina aplankyti savo nam" (ten pat). Ki dien ateina dios nam pairti ir savo gim ini aplankyti", tikim a apie V alkin in ku s (LMD I 474/173/). Daug kur, valgant kias,
141

prisim enam i m irusieji (Ruzgyt, 1942, p. 126). Kias pavalgius, stalas nebdavo nukraustomas, kad turt kuo pasivaiinti m irusij vls, kurios, tikta, t nakt gr tanios savo nam aplankyti", raoma Lietuvi etno grafijos bruouose" (p. 538). Nenukraustytas ki stalas paliekamas mirusiesiems V id u rio ir Ryt A u ktaitijojer D zkijoje ir kitose Lietuvos vietose (Balys, 1930, p. 128; Buraas, 1938 a; 1938 b ir kt.). Per kias u mirusius paskiriama nors pagramdlis ragaiio pavargliams, prie banyios dur bebnantiems alt kald nakt" (Buraas, 1933 b). M atyt, neatsitiktinai tiek daug ki prietar ir tikjim yra susij su mirtimi. Jei, valgant kias, e lis panaus karst, mogus mirs" (Balys, 1930, p. 130). Kieno elis be kaklo", tas nesulauksis kit ki mirsis" (ten pat). K i vakar lipa ant aukto ir i ri stal, prie kurio valg kias. Je i pasirodys karstas m irsi" (ten pat, p. 131) ir t. t. A r tik ne su m irusij kultu sietina ir per kias rodoma ypatinga m eil vaismediams ir gyvuliams. Sodininkas ki vakar eina sod ir kiek vien obel apkabina" (ten pat, p. 132). T nakt obelys, kriaus ir k iti vaism ediai apraiiojam i iaudais (ten pat, p. 144). Gyvuliam s duoda ne tik ieno nuo ki stalo, bet ir paios kios" (ten pat, p. 125, 128); gyvuliai t nakt, ypa kald ryt, geriau paeriami, su jais velniai elgia masi, tikima, kad jie, kaip ir mons, t nakt kalbasi, nu mato ateit (ten pat, p. 144) ir pan. M at senieji indoeuro pieiai (indai, hetitai, g ra ik a i.. .), j tarpe ir baltai, m iru siuosius yra sivaizdav gyvuliais, vaismediais (Vlius, 1979, p. 97; Vlius, 1981, p. 145 147). Kadangi kiose toks rykus m irusij kultas, tai ga lim a manyti, kad didelis dmesys jose buvo skiriamas die vams m irusij globjams. O k liu d ija patys paproiai? A tpainti kiose garbinto dievo asmenyb.padeda dar aiki ritualin paskirt ilaikiusios apeigos ki duo nos" neimas apie pirki, blukio" vilkim as ir k iti tauto sakos bei etnografijos duomenys. mogus, neantis apie pirki ki duon", kartais tarsi identifikuojam as su dievu. Tai rodo kad ir is apra ymas:
142

,,Prie pat vakarien eimininkas, apsirds ieiginiais drabuiais, pradeda tokias apeigas. Pasiima kepal duonos ir apeina tris kartus aplink savo gyvenamj trob, kartu apnedamas ir ki duon. Visi kiti namikiai lieka troboje belaukia eimininko. Apjs tret kart eimininkas prieina prie dur ir beldiasi. Kas ce aina? klausia eiminink viduje trobos. Ce praos ponas dzievulis su kciali js grtel, atsako u dur bdamas tvas. Praom, praom, pon dzievul su savo kciali ms grtel! maloniai kvieia eiminink vidun. Po io pakvietimo atidaro pirkels duris ir leidia duonos nej vidun. is js duon padeda ant paruoto ki stalo ir patsai sda uustals garbingiausioj vietoj. ia eimininkas taria palaimos od nuo pono dzievulio visai savo eimai ir visiems namams linkdamas viso gero..." (Buraas, 1938 a). Apie Kupik, paklausus, kas eina apie pirki, atsakoma: Ponas dievas" (Buraas, 1936 a).

T apie pirki einant diev vaizduoja seniausias eimos narys (tvas arba senelis). Vadinasi, tai dievas senelis. O kaip jau buvo kitoje vietoje parodyta, ms pasak ir sakm i dievas senelis labiau sietinas ne su krikioni dan gaus dievu, o su emikuoju senj lietuvi velniu (Vlius, 1979, p. 97 98). V eln i arba jam artim chtonin btyb sim bolizuoja ir S. Daukanto apraytasis, o B. Burao net kelis kartus pakartotas blukas" (kalad), kur vyrai (neaiku, per kias ar kaldas) rfv ilk o < .. .> per kiemus <. . .> tabalus mudami < ...> . Paskui t bluk sudegino" (Daukantas, 1976, p. 548). K i dievo ryys su velniu visai suprantamas turint galvoje, kad velnias buvo svarbiausias senovs lietuvi m irusij globjas. Kad velniu i per kias buvo skiriam a nemaa dmesio, rodo ir k iti faktai. Buvo tikima, kad jei ki pavalgs Ieisi priemenn, tai ant-grios gali pamatyti giltin" (Ba ily s , 1930, p. 131). Vadinasi, tuo metu gyvenamosiose patal pose viei ne kokios nors dangikosios dievybs, o velniui artima chtonin btyb, ypa daug reikal turinti su m iru siaisiais. K i vent tiesiogiai veikia gyvates. Je i nori, kad mike gyvat nekirst, tai atsimink, kokioj dienoj buvo kios" (ten pat, p. 136). Arba: Kiojant mons stengiasi m inti gyvat. M at tada per visus metus jos ne sutiksi" (Tauta ir odis, 1928, p. 642). O gyvat, kaip ino143

mef yra sietina su velniu, giltine ir kitom is chtonikosiom is mitinmis btybmis, yra tarsi j archaikiausias proto tipas. Velnias ne kart minimas svarbiausi ritualini ki apeig kontekste.
Vienoje humoristinje sakmje pasakojama, kaip vienas kininkas ki vakar tris kartus apie pirki nedavs duonos kepal. Tuo metu eiminink, maiydama kisieli, klausdavusi: Kas ia eina?" O jis atsa kydavs: Ponas dievas". O k jis nea?" vl klausdavusi eiminin k. vent ki." Kart juokdarys bernas u lango ikass duob, pripyls vandens ir iek tiek pridengs, kad nesimatyt. eimininkei paklausus: K ia nea?", eimininkas krits t duob ir nusikeiks: Velni su ragais!" Tada kisielius prisvils, puodas apvirts ir viskas pasibaig (LTR 3974/164/). Velnias ioje sakmje vietoj dievo pami ntas neatsitiktinai, jis yra slygotas senesns tradicijos. Juk kisielius verdamas i velnio augalo miei (BeAioc, 1982). Ir kiti per kias valgomi valgiai daugiausia yra gaminti i velnio augal kanapi,, aguon, irni, pup, gryb ir kt. Ne su dangaus, o su ems, vis pirma vandens, dievybmis sietinos ir uvys, be kuri paprastai nes dama prie ki stalo. O teigin, kad, velni paminjus, viskas susiga dino, reikia laikyti krikionikosios pasauliros taka. Kitoje sakmje tiesiog sakoma, kad vieno kininko namuose gyve ns velnias. Per visas ventes jis laikydavsis kerioje, kur susitinka du suolai. Per kias eimininkas jam visada nuliedavs tris auktus kisieliaus. O kai nauja marti kart per kias jam kisieliaus nebenuliejusi, tai velnias sustaugs ir ibgs, nuversdamas nam kamp (LTR 3974/163/). Ir archaikame tikjime sakoma: Jei nori ki vakar pamatyti velni, turi tris kartus apibgti apie gryi ir prie dur jf rasi" (Balys, 1930, p. 135). Neatsitiktinai sakmse Velnias dvsenoje1 * ' (LPK 3307) velnias persekioja mog, iniekinus ki ventum ir i jus t vakar medioti (Tauta ir odis, 1928, p. 637; LTR 260/314/, 272/479/).

U g a v n i a p e i g o s nuo ki skiriasi tiek veiksm o vieta, laiku, svarbiausiais veikjais, tiek paiu adresatu (kam tos apeigos skiriamos) ir tikslu (ko jom is siekiam a). Ugavns yra pereinamojo laikotarpio vents. U gavns, lietuvi liaudies supratimu, tai atsisveikinim o su iema, jos ilydjim o vent" (Lietuvi etnografijos bruo ai, 1964, p. 539). Tai iemos ilydjim o ir pavasario su tikim o vent" (Dundulien, 1979 c, p. 40). Krikionybs laikais is perjimas i vieno met sezono kit buvo nau ja i prasmintas kaip perjimas i riebaus, linksm o msiedo ilg, lidn gavnios pasnink. Tai paskutin msdio diena" (Buraas, 1933 c; Kdaitis-Kdaviius, 1941, p. 136;
144

Glemait, 1958, p. 213). Per ugavnes reikia ugavti ne tik nuo msos ir nuo pieno, bet ir nuo dainavim, o kim, grieim o, kort, aisl ir t. t." (Katkus, 1965, p. 234). Daugelis tyrintoj ugavnes laiko pereinam ojo laikotar pio (i iemos pavasar) vente ir skiria jas jau prie pa vasario veni ciklo ( , 1977). Taigi, ugavnes, kaip pereinamojo laikotarpio pavasario vent, skiriasi nuo ki ir kald, kaip pastovaus la i kotarpio iemos veni. Ugavns prasideda anksti ryt ir baigiasi vlai nakt, jos vyksta vis dien" (Buraas, 1933 c; 1933 d; Trinka, 1935, p. 210; ilvinait, 1935, p. 263; Kdaitis-Kdaviius, 1941, p. 136 ir kt.), joms ruoiamasi nuo pat ankstyvo ry to" (Buraas, 1934 b), nuo pat ankstaus ryto" (Trinka, 1935, p. 210) ir pan. Ir pats Ugavni karnavalas kartais prasideds ryt arba priepieiais.
Ugavni ryt kaimo gatvje, paulyiais, kaip mons sako, pasi girsta kakokio vilpuko garsas, kuris kak kvieia < . . . > , raoma apie ios vents pradi Laukuvos apylinkse. Bematant atsiranda daugiau barzdoi, persijuosusi paniais, su botagais rankose tai Ugavni sveteliai", kurie aplankys apylink, pakibins mergas pirks bergdinikes, nugers apyninio alaus'1 (Kdaitis-Kdaviius, 1941, p. 137).

Arba:
,,Apie priepieius pasirodo kaimo gatvje triukminga Mors va iuotoj eisena" (Buraas, 1939 b).

V is dlto daniau paios persirengli vaiktyns pra sidedanios popieiu arba pavakary (Dovydaitis P., 1935, p. 209; Trinka, 1935, p. 210; LTR 1141/24/ ir kt.). Pavakare vainjam asi Dzkijoje, apie Kupik, Panevio apylin kse (Buraas, 1936 b; Dovydaitis, 1966, p. 128, 131, 133; LM D I 474/355/ ir kt.). Pavakare pravainjam i pirmame ia i arkliai Gruzdi apylinkse (LMD I 1060/820/), einama persirengliais Papilje, Akm enje (LTR 1141/24/) ir kitose vietose. Sutemus senieji eina atsiim ti M ors palydos pa vogt daikt (Buraas, 1937 b), jaunimas renkasi vaka rones (ilvinait, 1935, p. 263; Glemait, 1958, p. 214; Katkus, 1965, p. 235; LTR 1141/24/ ir kt.), kuriose links minamasi ik i dvyliktos nakties, o kartais net ik i paios auros.
10. N. Vlius

145

Ugavns vyksta ne tik udaroje patalpoje kaip k ios, bet ir lauke. Po laukus pasisukinja persirengliai. I kiem o kiem savo M or veioja kretingikiai (Buraas, 1939 b), ,,per vis kaim i kiemo kieman" vainja savo Gavan" kupiknai (Buraas, 1936 b), per kaim vea mos Ugavni bits" (Buraas, 1933 d.; 1940 a; Povydaitis, 1966, p. 132 ir kt.). em aii Kotr veiojama net i vieno kaimo kit neusukant pas atskirus vals tieius" (Kdaitis-Kdaviius, 1941, p. 138). Gan to li lankyti savo gim ini ir pastam t dien vainja kapsukieiai, po 4 5 kilom etrus i savo kaimo nuvaiuoja besivaiiidam os dzk merginos (Dovydaitis, 1966, p. 131, 133). Savaim e aiku, tik lauke pravainjam i pirmameiai ku m eliai (LMD I 1060/153/), skandinamos arba deginamos M ors ir Kotrs. Taiau, keliaudam i per kaim, Ugavni persirengliai lanko visus gyventojus (vadinasi, suka udaras patalpas), o vakare udarose patalpose bna jaunimo pasilinksm ini mas, vakaron. Udaroje patalpoje (klojimej kariamas ir kupikn Gavanas" (Buraas, 1936 b). Ugavni aprauose kartais sakoma, kad per ugav nes kaukmis apsitaiso vaikai, paaugliai, jaunimas. M or vea vaikai ir bandininkai. Jie pasirdo <. . .> kareiviais, mekomis ir iaip vairiausiom is baisybmis", ra Balys Buraas apie kretingikius (1937 b). Jaun ieji jau nuo pat ankstaus ryto slaptomis ruoiasi nepaprastoms i k il mms", ra V. Trinka apie Padubysio apylinki persijenglius (1935, p. 210). Pusberniai, pusmergs, pasird igonais, arba pardytu vaiku neini kmai, vairias kau kes usidj, laksto po kaim ir aukia: Vandens!" V an dens!" tvirtino ir M . ilvin ait apie pakruojieius (1935, p. 263). Taiau stiprus erotinis pradas tiek persirengli ior je, tiek veiksmuose bei vaidinim uose nerodo, kad i seno tai bt buvusi vaik ar paaugli funkcija. Matyt, tik gstant tradicijai, kai kur jie tapo svarbiausiais Ugavni apeig atlikjais, o seniau svarbiausi vaidm en jose v a i dino suaug vyrai, gal ir subrends jaunimas. Seniau, prie 5 metus dar jo ydais ir seni, ir suaug vyrai < ...> . 146

Dabar viskas prauvo, tiktai vieni vaikai ik i 16 met am iaus dar eina, o didesni ir suaugusi niekur nem atyti", teig 1937 m. J. K aulaviius i Tryki valsiaus (LTR 1165/40/). V y ra i < .. .> su baisiomis lynomis, iaudi niais botagais usivert, eina pirkdam i bergdinikes < ...> . M oterikos, apsirdiusios skarmalais, terbom is apsikabinjusios, eina ubagais", ra emait (LM D I 588/21/). Ir seni, ir jauni Ugavni persirengliais j Pa pils, Akmens, Laukuvos ir kit apylinki gyventojai (Kdaitis-Kdaviius, 1941; LTR 1141/24/ ir kt.). K aip matome, ugavnes pagal veiksm o viet, laik, svarbiausiuosius veikjus prieprieose iema vasara, naktis diena, udara patalpa laukas, senas faunas u* ima tarpin padt, vadinam j aukso vidur. O su kokiom is dievybmis ugavnes seniau buvo sie jamos? Beveik visuose lietuvi Ugavni aprauose usimena ma apie ias ventes ly d in t juok, pastangas juokinti visus vents dalyvius ir patiems juoktis. Ugavns v a iri idaig ir juok diena", teigia kupikiet E. DulaitienGlemait (1958, p. 214). Per Ugavnes (uugavas) esti: daug juoking paproi", sako auktaitik vaii apra intojas J. Gobis (1942, p. 91). Ugavns linksm ybs diena", rao Padubysio (iauli apskr.) etnografins me diagos rinkjas V. Trinka (1935, p. 210). Ugavns linksm o triukmo ir juoko diena", teigia ir B. Buraas, raydamas apie Betygalos em aii ugavnes (1940 a). iauli Ugavni persirengliai eina jaun m ergeli v a i riais juokais linksm inti" (Buraas, 1934 b), em aii jauni mas aidia ir visokiom is idaigomis linksm inasi" (Bura as, 1933 d), prasimano vairiausi linksm ybi" (Buraas, 1939 b) ir t. t., ir t. t. Ir tie juokai nra nekalti, o vis susij su erotika. Tai ymu jau Mors, Kotrs ir pai persirengli iorje. K otrei padaromos ypa didels krtys. e m aii etnografins mediagos rinkjas K. Kdaitis-Kdaviius nurodo, kad tai paymjimas moteries pasileidim o (1941, p. 138). O iui tarp koj i kojins padaroma d id el tabokin", pilna pelen. j namus, kur yra neitek jusi sen m ergin bergdiniki", persirengliai tvoja
147

oiui botagu per t tabokin", kad pelenai dulkt (ten pat). K itu r o m elia" (Trinka, 1935, p. 211). M oterys per ugavnes rengiasi vyr drabuiais, o v y ra i moter (LTR 1141/24/). Pasirdoma vestuvininkais", igonmis su vaikais ir kt. (Buraas, 1933 c; Dundulien, 1979 c, p. 53; Jokim aitien, Vlius, 1971, p. 36; LTR 1165/40/ ir kt.). Populiariausias emaii persirengli usimimas *,bergdiniki" pirkim as (Trinka, 1935, p. 210; KdaitisKdaviius, 1941, p. 137 138; LM D I 588/2/; LTR 1165/40/, 1293/94/ ir kt.). Merginos, nutvrusios pavienius persirenglius, stengiasi juos irengti pairti, kas ia per mandruoliai; vieni kitus nurengdavo ir susitik svetim i persirengli pulkai (LMD I 588/2/; LTR 1293/94/ ir kt.). Rykus erotinis pradas tiek persirengli kostiumuose, tiek j veiksmuose ir dialoguose, lydim as nesiliaujanio juoko, turjo aiki magin paskirt sustiprinti vaisin gum, derlingum, ibudinti ems ir vis gyv padar ve getacines jgas. Su vegetacinmis ems jgomis ir dievy bmis jau nuo angl antropologo D. Freizerio laik sie jama ir pati Ugavni ikama (, 1963, p. 92 104), panaiai kaip ir lietuvi, neiojama arba veiojama, o pas k u i sunaikinama (deginama, skandinama) daugelyje Euro pos taut ( , 1977, p. 16, 144, 167, 180, 226, 239 ir kt.). O P. Dundulien tiesiog teigia, kad lie tuvi Ugavni Boba, M otinl, Gor, Kotr ir kt. buvo asmeninta jav dvasia ar derliaus dievyb. iemos ir pa vasario slenkstyje j veiojim as ant rogi pavaos ir rato greiiausiai sim bolizavo antropom orfinio pavidalo jav dvasios iveim laukus, kad j globot ir sergt javus {1979 c, p. 52). Nors is teiginys pernelyg kategorikas, vis dlto reikia sutikti, kad Ugavni pamkl sietina su e m ikj jg arba dievybi sfera.

Su ems dievybmis sietina ir daugelis Ugavni kau ki. Velnias, giltin, oys, didgalvis nyktukas, pagaliau ir patys populiariausi kumpnosiai, kuproti, pilvoti, leivi, kreivi bergdiniki" pirkjai aikiai chtonins btybs, primenanios kaukus. Matyt, neatsitiktinai Ugavni persirengliai Bulgarijoje yra vadinami kukeriais. Bulgar
148

, ,

yra gim iniki lietuvi odiui kaukas: (r.; 1961, p. 18).

Kad daugeliu Ugavnse atliekam veiksm siekiama-, tiesiogiai paveikti em arba jos dievybes, rodo gausyb etnografins mediagos pateikj ir uraintoj pastab. Jose Ugavni vainj imasis, laistymasis vandeniu, vaik iojimas, supimasis, netgi drabui veljimas siejamas su bsimu lin ir jav derliumi, arkli pravain j imas su skme ir pan. (TD III 37; LM D I 194/4/, I 407/247 3 3 /, I 474
/456/, I 479/3 1 6 /, I 486/25 3 /, I 507/31 7 /, I 630/11/, 796/482 6 /; LTR 339/99 a/, 416/32/, 444/376/, 600/180 5 7 /, 607/160/, 904/85/, 1416/61 8 , 482/, 1418/514/, 1165/40/, 1480/666/, 1488/92/, 1508/297/ ir daugelis kit). Todl, nenuneigiant galimo kai.

kuri Ugavnse atliekam veiksm ir kauki ryio su kitomis dievybmis, vis dlto reikia sutikti, kad dauguma j yra sietina su ems dievais ir svarbiausias j tikslas pagerinti bsim derlingum bei vaisingum.
Dar labiau negu ugavnes kioms prieingos j o n i n s svarbiausia lietuvi liaudies vasaros vent" (Lie tuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 548), veniama ilgiau si dien ir trumpiausi nakt (birelio 24 d.). Jonins viesos vent, nors kai kurios ios vents apeigos ir b davo atliekamos nakt. A not M . Katkaus, jos ir veniamos, tada, kai ilgos ir viesios dienos, trumpos, netemstanios. naktys" (1965, p. 28). O svarbiausias j atributas, m inim as tiek senuosiuose altiniuose, tiek naujausiuose apray muose, yra ugnis lauai, ant kari ikeltos deganios, dervos statinaits, rat stebuls, ber toys ir kt. (Jucevi ius, 1959, p. 233 236; Daukantas, 1976, p. 543; Glemait, 1958, p. 228; Buraas, 1933 e; Buraas, 1937 c; Buraas,, 1937 d; Vilm antien, 1941, p. 117 118; Gobis, 1942, p. 92;, Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 548; Vyniauskaitj 1969, p. 209; Indroms, 1969; Dundulien, 1979 c, p. 113 116 ir kt.). K iek reiau ugnys minimos tik kalbant apie: vakarini lietuvi, em aii ir suvalkiei jonines. Trkstant detalesni apra, sunku tik slia i nustatyti,, kokiu paros metu vairiose Lietuvos vietose atskiros joni ni apeigos bdavo atliekamos. Taiau i turimos media gos aikja, kad pradedama vsti birelio 23-j ir bai

giam a birelio 24-j dien. Jon ini ivakarse, dar saulei nenusileidus, merginos eidavo pievas kupoliauti oly n", sako A. Vyniauskait Lietuvi etnografijos bruo uose" (1964, p. 548). Jon ini ivakarse kaim mergaits, apsirengusios dailiais, margais savo rbais, ieidavo pie vas skinti devyneriop gli", teigia ir O. Vilm antien, Taydama apie prs lietuvi jonini paproius (1941, p. 118). O B. Buraas rao, jog mergaits gles renka pa iame vidudienyje, kai ugninga vidurvasario saulut u sirita aukiausion dangaus skliauto pakopon" (1940 b). V ie n i jonini burtai ir prietarai buvo atlikinjam i ivaka rse, o k iti paios vents ryt. Jon in i ivakarse, no rin t apsisaugoti nuo ragan, laum i ir kit neger" btybi, tvartus anksti buvo suvaromi gyvuliai (Vilmantieri, 1941, p. 119), derva arba kreida ant tvarto dur nbriam i kryiai, rakt skyluts ukemamos k tik su rinktom is devyneriopomis olmis, ties tvarto durimis pa dabinam i ermuknio ir kiei pluotai, jais perbraukia mos karvs, tvarte netoli dur padedamos klumps ir veidrodis, ant karties prie nam ikeliamos kupols", su maiytos su dilglmis, tvartuose prikaiom a kregdaoli { Chelidonium majus), vir dur pakabinama umuta arka, krym ai prikalam i k eli gabaliukai graudulins va k s ".. . (Lietuvninkai, 1970, p. 386; Juceviius, 1959, p. 459; Vilm antien, 1941, p. 119; Balys, 1937, p. 38 ir kt.). Jo n in i ryt daromi burtai, norint atim ti karvi pien, ivaryti i nam iurkes (Tauta ir odis, 1928, p. 642; Bu raas, 1933 f; Glemait, 1958, p. 227 228 ir kt.). Tikim a, kad jonini ryt saul puoiasi vairiausiom spalvom, oka, bna apsupta spalvot vainik, kurie apie saul sukasi, l>ga (Tauta ir odis, 1928, p. 642; Glemait, 1958, p. 229), kad jonini ryt, saulei tekant, skruzdls ikelia kody l " (Tauta ir odis, 1928, p. 643) ir t. t., ir t. t. Prasidjusios ivakari dien, jonini apeigos nenutrkdavo beveik vis nakt. N akt bdavo krenami lauai, deginamos rat stebuls, okama ir dainuojama, einama im i, iekoma papario iedo, deginami arba plukdom i vainikai, spjama vedybin laim ir pan. Dauguma etno grafins mediagos rinkj teigia, kad jaunimas t nakt 150

 ik i pat auros nemiega" (Glemait, 1958, p. 228; Buraas, 1939 c), kad prieaury i lau nam idinius ne ama ugnel (Vilmantien, 1941, p. 118). Stengimasis jo nini nakt i viso nemiegoti atsispindi archaikame tik ji me, jog tas, kas jonini nakt ir ivakarse visikai ne miega, gyja gydomj gali (Glemait, 1958, p. 227). Jon in i apeig trukm nuo vienos dienos ik i kitosr stengimasis vis nakt nemiegoti, lau deginimas, norint apviesti vis apylink, ypatingas dmesys tekaniai sau le i ir k iti panas poym iai liu d ija jonini vent esant viesos ir dienos, o ne tamsos ir nakties vente. Pagal ventimo viet jonins tipikiausia lauko ven t. Laukuose ir pievose kupoliaujama, mikuose iekoma papario iedo, ant kaln deginami lauai, apie kuriuos okama, dainuojama ir aidiama. Ypa didelis dmesys, per jonines skiriamas kalnams. Daugiausia ant kaln buvo kuriam i lauai, ant kaln jaunimas aisdavo ir linksm in davosi, degindavo vainikus, iaudines lles, eidavo im tyni ir t, t. (Vilmantien, 1941, p. 117; Buraas, 1933 c; 1937 d; 1940 b; Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 548; V y niauskait, 1969, p. 209 ir kt.). Buvo tikima, kad t nakt ant kaln savo susirinkim us skrendanios raganos, kad ir jos ten okanios, dainuojanios, bendraujanios su velniais ir su savo virininkais (Vlius, 1977, p. 231 232). domu, kad ir Taryb Lietuvoje, mus atgyti jonini tra dicijai, jos kaip tik bdavo veniamos ant kaln ir p ilia kalni (Indroms, 1969). Jonines su auktumu sieja ne tik j ventimo vieta. Per jonines auktyn bdavo ikeliam os kartys su virnje pritvirtintom is deganiomis rat ste bulmis, dervos statinaitmis (Lietuvi etnografijos bruo ai, 1964, p. 548; Vilm antien, 1941, p. 118; Glem aitr 1958, p. 228), per galv auktyn gluosn ar ber merginos mesdavo vainikus, nordamos iburti, ar iteks tais me tais, moterys ant stogo mesdavo devyneriop oli pluo tel, kad apsaugot namus nuo lig ir kitoki nelaim i (Vilmantien, 1941, p. 119 120; Balys, 1937, p. 38) ir pan. Viskas, kaip matome, nukreipta auktyn, dang, o ne fcomyn.
151 .

Nors jonini ventse dalyvaudavo vairaus amiaus mons (pagyvenusios moterys rinkdavo vaistaoles, bur davo prie raganas, vyrai rpindavosi tvart apsauga ir pan.), taiau vis pirma jos jaunimo vent. Jon ini ivakars jaunimo vent", rao E. Dulaitien-Glemia it (p. 228). Jonins jaunimo vent", teigia ir B. Buraas (1938 c). Kad jonini ivakarse jaunimas eina iu p o lia u ti, kuria lauus, oka ir linksm inasi prie j, ieko papario iedo, buria eimynin laim ir pan., m ini dau gelis jonini veni apraintoj. Jonins ne tik jau nim o veniama, bet ir jaunyst teikianti vent. Prie i vent js svietas ventas upes ir eerus praustis bei mazgotis, idant jaunais tapt...", rao S. Daukantas (1976, p. 542). Bir apskrity seniau jonini nakt mergai ts eidavusios maudytis, praustis, nes tikjusios, kad van duo tada turs nepaprastos galios mogaus jaunystei ir skaistum ui" (Buraas, 1933 e). Taigi, jonins, prieingai kioms, kad ir su neymiais nukrypim ais, atitinka deiniuosius prieprie emai auktai, iema vasara , naktis diena, udara patalpa laukas, senas jaunas polius. Nesiim ant sprsti sudtingos jonini kilm s problemos, dl kurios jau yra pasakyta nemaa dom i m ini (, , 1974, p. 217 243; , 1978, p. 79 139; , 1978, p. 9 10, 25, 70 72, 282 286 ir kt.), ia norisi paliesti tik vien klausim: su kokiais gamtos reikiniais ir kuriom is dievybmis jo n i ni apeigos buvo susietos. Daugumoje etnografini apra jonins vadinamos sauls grim o" (Buraas, 1933 f), saulgros" (Buralis, 1937 a), sauls grtm eio" (Vilmantien, 1941, p. 117; Lietu vi etnografijos bruoai, 1964, p. 548) vente. Jo n i ns su saule siejamos neatsitiktinai. Saul minima jonini dainose (LDK K1 642, 661), saul sim bolizuoja jonini nakt ant karties ikelta deganti stebul, nuo kaln ritinam i de gantys lankai, tikima, kad jonini ryt saul puoiasi vairiausiom is spalvomis, oka ir t. t. Kad daugelis jonini apeig skirtos saulei pagerbti, jau yra pastebj O. V il mantien (1941, p. 117), Am br. Jonynas (Lietuvi tautosa
152

kos apybraia, 1963, p. 156), P. Dundulien (1979 c, p. 113) ir kiti, raiusieji apie i vent.
Kaip prs, taip ir lietuvi giminse lauai ant kaln ir kalv virnse vasarinio grtmeio proga buvo udegami nuo ems vl atsi tolinti pradedaniai saulei pagerbti...", rao O. Vilmantien. Jonini apeigose ir paproiuose ypa irykja sauls, kaip gyvybs altinio, reikm, teigia Ambr. Jonynas. Siekiant kuo ilgiau ilaikyti saul, bdavo stengiamasi padti jai viesti: jonini nakt paiose aukiau siose apylinks vietose bdavo krenami lauai, berins toys ant kari. Bdinga, kad lauai turdavo degti vis nakt ligi sauls pate kjimo."

Atrodo, kad jonini ryys su saule didesni abejoni niekam nekelia. K ur kas problemikesnis ioje ventje yra Perkno vaidmuo. Kad jonins buvo Perknui skirta vent, teigia S. Daukantas (1976, p. 542), ne visai patiki m ai komentuodamas M . Strijkovskio minim dievyb Dzidzis Lado. Su Perkno visokios jgos siknijim o pagerbimu jonini ventse galima sieti vyr ristynes, savo jgos demonstravim. K iek tvirtesnis argumentas Per kno naudai yra ukalbjim ai nuo drugio. N orin t atsikra ty ti drugio, reiki v. Jono dien kepti duon ir j v a l gyti, saulei dar netekjus, taip kalbant: Sauls vardu, Perkno griausmu, tau, drugy, insakau, tavi varau nuog m oni..." (Buraas, 1933 f). K aip matome, ukalbant jo n in i dien, pirm iausia kreipiam asi saul, k uri iuo metu yra aktyviausia, kuriai skirta daugelis ios vents apeig, ir Perkn. Vadinasi, jonins dangaus dievams skirta vent. Pripastant svarbiausi sauls (ir galbt Perkno) vaid men jonini ventse, kyla klausimas, kodl beveik visada, kalbant apie jonines, prisimenamos raganos, j skraidym ai susirinkim us ant kaln, kenksm ingi laum i ir kit ne ger" dvasi darbai. I daugelio bt galima paminti dvi bene svarbiausias prieastis. Viena, veikiant krikionybei, kenksmingomis raganomis bei j virininkais velniais buvo pradti vadinti v isi mons, senu paproiu dalyvav jonini apeigose, ir ypa t apeig atlikjai. Kadangi ios vents daugiausia bdavo veniamos auktumose, tai susiformavo tikjim ai bei sakms apie ragan skraidy mus ir j vents ant kaln. Antra, kur kas archaikesn ir
153

esmingesn prieastis, matyt, buvo ta, kad ioje ventje nuo seno buvo inscenizuojama kova tarp viesos ir tamsosr tarp dienos ir nakties, tarp dangaus ir poemio btybi, k u ri vliau gavo kovos tarp grio ir blogio prasm. O kova inscenizuojama todl, kad per jonines saul ir kitos dan gikosios mitins btybs bdavo pasiekusios ir savo ga lybs apogj, ir kartu kritik moment kai j jgos tuoj tuoj ims sekti. T ik dabar dar galima kovoti ir v e ik ti prieikas jgas. Todl joninse, prieingai kioms, atsi spindi ne tiek tamsij jg aktyvumas, kiek kova su tomis jgomis ir tos kovos efektyvumas. Vakar Lietuvoje netgi sakoma, kad jonini vent dlei yni apsigy nimo" (Balys, 1937, p. 38), atseit apsigynim ui nuo kenks ming ragan. K aip per jonines kovojam a su raganomis, laummis, velniais ir kitom is negeromis" dvasiomis, rasi me vos ne visuose jonini aprauose. Usimenama, kad tiek Lietuvoje (Vilm antien, 1941, p. 118), tiek kitose Eu ropos tautose ( , 1978, p. 23, 72 73 ir kt.) buvs viduramikas paprotys per jonines deginti raganas", su tamsiosiomis jgomis susijusias piktoles, vairius liuus ir kt. Atsimenant, kad jonins jaunim o vent, kad jose demonstruojama jga ir aunumas, visai galima toje ventje jaunimo priepriea seniesiems pas tarj nenaudai. Todl N. Veleckajos teiginys, kad senj slav joninse buvo susidorojama su seneliais (, 1978, p. 94 106), nra be pamato, nors manyti, kad tik tokia buvo ios vents prasm, bt pernelyg vienpusika. Tradicini lietuvi kalendorini veni apvalga bt nepilna, je i likt nepamintos r u d e n s v e n t s . Ta iau rudens sezone nra tokios vienos iskirtins vents, kaip ugavnes pavasar ar jonins vasar. Lietuvi et nografijos bruouose", kalbant apie rudens ventes, m ini ma Lauryno diena^ (rugpjio 10 d.), olins, Baltramiejaus (rugpjio 24 d.), M artyno (lapkriio 10 d.) vents (p. 549 : 550), o aptariant vairius darbus, minimos rugiapjts pradtuvi, pabaigtuvi vents (p. 77 79), iemos aukimo ceremonijos (p. 104 105), aptariant laidojim o papro ius, vlins (p. 525 526) ir kt. P. Dundulien svarbiau sija rudens vente laiko galutines derliaus numimo ap
154

eigas", kurias traukia ir vlines, atskirai mindama tik klim o pabaigtuvi paproius (1979 c, p. 139 150), o rugiapjts paproius (prapjovas, pabaigtuves) priskiria prie vasaros veni (ten pat, p. 118 138). I pamint ir kit paproi apra matyti, kad X IX ir X X a. kalendo rins rudens vents (pvz., vlins) yra atitrkusios nuo darbo veni, kuri yra ym iai daugiau, beveik tiek pat, kiek ir svarbiausij rudens darb. O skaitant istorinius altinius (pvz., Sduvi knygel", J. Dlugoo, J. Lasickio, M . Strijkovskio ir kt. darbus), susidaro spdis, kad seniau i daugelio rudens veni isiskyr viena svarbiausioji, daugma prilygstanti pavasario Ugavnms. Pavyzdiui, J. Dlugoas teigia, kad ruden, spalio pradioje, suvalius lauk derli, em aiiai susirinkdavo m ikeliuose vsti svarbiausios rudens vents, ten puotaudavo, aukodavo dievams, prisim indavo savo mirusiuosius gim inaiius (Mannhardt, 1936, p. 142 143). Sduviams tokia svarbiausia rudens vent tikriausiai buvo oio aukojimas, veniama po rugpjio vents. Tai, ko gero, buvo svarbiausia vis met vent, nes joje buvo prisimenami v isi garbinti die vai, o ne tik tie, kurie susij >su jav augimu (ten pat, p. 244: 2-51), Plaiai M . Strijkovskis aprao toki rudens vent, k u ri spalio pabaigoje, nuvalius vis derli, dar jo laikais buvusi veniama Lietuvoje, emaiiuose, Lyviuose, Kure ir kai kuriuose Rusijos pakraiuose (Stryjkowski, 1846, t. 1, p. 147 148). J i buvusi skirta dievui em ininkui (Ziemiennikowi). J. Lasickis irg i aprao t pai em i ninkui skirt rudens vent, nurodydamas, kad visas inias pams i A. G vaninio ir kad i vent esanti vadinama Ilgmis (Ugi) (Lasickis, 1969, p. 23). ia pat jis paaikina, kad, Laskovskio teigimu, Ilgi vent esanti veniama po vis ventj, t. y. lapkriio 2 d.". Toliau kalba apie tre i dien po Ilgi veniam lin globjo Vaiganto (Waizganthos) vent ir tik tada usimena, kad per ias ventes jie kvieia num irlius i kap pirtis vaims" {Lasickis, 1969, p. 23). I istorijos altini aikja, kad ru den, madaug tuo paiu metu, kai buvo veniama svar biausioji rudens ventr buvo prisimenami ir m irusieji. Taiau M . Strijkovskis mirusiems skirt vent, vadinam
155

Ilgmis (Ilgi), laiko atskira nuo aukojim o em ininkui ven te (1846, t. 1, p. 150). I J. Lasickio teksto, kaip matome, sunku suprasti, ar m irusieji vaiinam i" per Vaiganto vent, ar lapkriio 2 dien, ar spalio pabaigoje. V les niuose ratuose Ilgs laikomos mirusiesiems skirta vente ir aptariama atskirai nuo rudens pabaigtuvi (r. Narbutt* 1835, p. 311 313, 315 316; Juceviius, 1959, p. 242 247, 277, 634, 635), nors kai kas jas laiko viena vente (r. Dau kantas, 1976, I, p. 544 547; Dundulien, 1979 c, p. 140). Senj Ilgi vent rykiausiai atitinka dabartins vlins, o atskirus senj pabaigtuvi elementus galima i rti javapjts, kls, linam ynio pabaigtuvse, gyvuli (vis pirma kiauli) skerdimo paproiuose, M artyno ventje ir kt. Senosios rudens pabaigtuvs pereinamojo laikotarpio vent, veniama pereinant i vasaros iem, i lauko darb nam darbus. Pereinam ojo pobdio ji ir pagal ventimo viet. K iek galima numanyti i J. Dlugoo teks to, ji bdavo veniama m ikeliuose (ne sodybose) ir ne po atviru dangumi, o specialiuose pastatuose (Mannhardt, 1936, p. 141). vien didiu l pastat susirinkdavo sdu v ia i aukoti o (ten pat, p. 250), lietuviai, emaiiai, kuriai ir kiti, nordami padkoti em ininkui (Stryjkowski, 1846, t. 1, p. 147). Tie pastatai, matyt, buvo labai erdvs, je i juose kurdavo lauus, skersdavo karves ir okas, tiesdavo ilgiausius stalus, prie kuri sutilpdavo keli kaim mo ns. Vargu ar tai buvo gyvenam ieji namai, veikiau erdvs, kin iai pastatai (kluonai, jaujos), stovj sodyb, galbt net kaim pakraiuose ir ymj rib tarp sodybos ir lauko. Visuose senuosiuose altiniuose paymima, kad pabaig tuvi ventje dalyvaudavo vyrai ir moterys. Porikurns aikja ir i daugelio kit detali. Pavyzdiui, Sduvi knygelje1 * 1 teigiama, kad aukoti o susieidav keturi arba ei (porinis skaiius) kaim ai (Mannhardt, 1936, p. 250). M . Strijkovskis nurodo, kad bdavo pjaunama vis gy v u li ir pauki po por (jautukas ir telyait, avinas ir avel, oys ir oka), kad ant vaii stalo pastatomi keturi did iu lia i alaus indai (1846, t. 1, p. 147), J. Lasickis kad
<156

du (1969, p. 22) ir 1.1. Svarbiausioji i ikilm i dalis au kojim as dievams. Sduviai aukodav o arba jaut (Mannhardt, 1936, p. 250); lietuviai, emaiiai, kuriai ir kt. vis gyvuli ir pauki po por (Stryjkowski, 1846, t. 1, p> 147 148). Dievams paaukot gyvuli ms puotos da ly v ia i suvalgydav. Atrodo, kad viskas, kas puotoje b davo valgoma ir geriama, buvo laikom a auka dievams, tuo labiau kad, kaip rao M . Strijkovskis, visko buvo me tama dievui po suolu, stalu ir kiekvien namo kert. O, be aukojam gyvuli msos, dar buvo valgoma duonos (Lietuvoj, emaiiuose, Kure. . .), kvietini bandeli (S duvoje) ir svarbiausia geriama alaus. J. Dlugoas teigia, kad em aiiai ioje ventje aukoja visiem s savo dievams ir ypa Perknui (Diis suis falsis, praecipue Deo lingua eorum appellato Perkno...") (Mannhardt, 1936, p. 143). Kad, aukojant o, prisimenami ir gar binam i v isi dievai, teigiama Sduvi knygelje" (ten pat, p. 247, 250). Tuo tarpu M . Strijkovskis ir J. Lasickis aikiai nurodo, kad aukojama em ininkui (Ziem iennik , Zemiennik): Pabaigtuvs atsidkojimas mintiesiems dievams u prajusi met derli, sveikat ir visas grybes, kurias mons begyvendami i diev patyr, su viltim , kad pana i m aloni sulauks ir ateinaniais metais. Tai rykiausiai rodo M . Strijkovskio apraytasis kreipim asis eminink:
Tau, o emininke, ms dieve, aukojame ir reikiame padk, kad prajusiais metais mus sveikus ir visko pertekusius ulaikei, jav ir viso gero davei, nuo ugnies, karo, maro ir visoki ms prie apginti teikeisi" (p. 147).

Panaiai kreipim si eminink apra ir J. Lasickis:

itaip tau, dieve Zemienik, aukojame, nordami atsidkoti, kad iais metais mus visus sveikus isaugojai ir visko gausiai davei, ir meldiame tavs, kad taip pat darytumei ateity" (p. 22 23).

Nors J. Dlugoas bei Sduvi knygel" teigia, kad au kojama visiems dievams, pats aukos pobdis ir aukojim o aplinkybs liudija, kad vis pirma buvo aukojama tiems dievams, kurie daugiausia rpinasi javais bei gyvuliais, ypa gyvuliais. Jav globjams jau buvo dkojama per pjties pabaigtuves, kai bdavo geriamas alus ir valgom i i grd pagaminti valgiai.
157

I daugelio dabartini rudens veni ia reikia pa liesti tik linam ynio talk paproius ir pabaigtuves, nes. jie. pasiymi didesniu pastovumu, archaikumu, rykiom is s sajomis su senosiomis pabaigtuvi ventmis. Be to, lina^ mynis neretai tyrintoj yra laikomas savotika darbo vente (Vyniauskait, 1979, p. 58). Linamynis, kaip ir anksiau apraytosios pabaigtuvs, pereinamojo pobdio vent. Tai paskutins talkos, pa prastai telkiamos vlyv ruden, spalio gruodio mne siais (perjimas i vasaros iem), sumajus kit kio darb (Nezabitauskis, 1935, p. 124; M ickeviius, 1938, p. 346; M erkien, 1967, p. 145; Vyniauskait, 1979, p. 59; Savickis, 1969, p. 180; Savickis, 1971, p. 180 ir kt.). D irbti paprastai pradedama arba temstant, arba nuo pirm j gaidi, arba ankstyv ryt (Nezabitauskis, 1935, p. 125; Vyniauskait, 1979, p. 62) irg i pereinamuoju paros la i ku. Je i linus m inti baigdavo vakare, patalkys trukdavo lig i ryto, je i autant ik i pavakari (Vyniauskait, 1980, p. 66). Vakare, ik i pusiaunakio (Vyniauskait, 1980, p. 62), arba paryiui" (Merkien, 1967, p. 147) buvo ne ama svarbiausioji linam ynio pamkl Kuris; ryt i jaujos ieina" Konius (Valanius). T ai vis pereinamasis i dienos nakt arba atvirkiai laikas. Linai minami ir dauguma apeig atliekama atokiau nuo kit pastat stoviniose jaujose, linpirtyse, pirtyse (Vy niauskait, 1977, p. 78 84). Taiau kai kurie aidimai, persirengli vaidinim ai vyksta ir pirkiose, persirengliai vaikioja i vienos jaujos kit (M ickeviius, 1938, p. 354 360; Vyniauskait, 1980, p. 4, 61). I vienos jau jos kit buvo neiojamas Kuris (Trinka, 1935, p. 244; M ickeviius, 1938, p. 359; M erkien, 1967, p. 147; V y niauskait, 1980, p. 62 ir kt.). Linam ynis suaugusij darbas. Nors daugumoje ap ra darbinink amius nenurodomas, taiau i viso kon teksto matyti, kad dirba bernai, mergos subrends jau nimas, jau itekjusios moterys bei vyrai. (Kalbant apie talk dalyvius, danai minima jaunuomen". Nezabi tauskis, 1935, p. 124; jaunim as". M ickeviius, 1938, p. 346; kaim ynai". M erkien, 1967, p. 145; vyrai".
158

m oterys". Savickis, 1969, p. 180; Vyniauskait, 1979, p. 60.) Lietuvoje, iskyrus Ryt ir Piet Dzkij, linus m ina abiej ly i atstovai. Todl talk paprastai eina po romis (Katkus, 1965, p. 90; M erkien, 1967, p. 145; Savic kis, 1971, p. 181; Vaknait, 1967, p. 15; Vyniauskait, 1979, p. 60 ir kt.). Dauguma linam ynio apraintoj paymi, kad tai pa ios domiausios ir vis, ypa jaunuomens, labiausiai mgstamos talkos" (Nezabitauskis, 1935, p. 124), kad tai linksm asis kaimo < .. .> metas" (Katkus, 1965, p. 90), kad talkinin kai per linam yn dainavo, aid vairius aidimus, krt posus" (M ickeviius, 1938, p. 354), kad bdavo prasimanoma v a iri aidim " (Merkien, 1967, p. 146) ir pan. Per linam ynio talkas ir pabaigtuves ne tik dainuo davo, aisdavo, bet ir sekdavo pasakas, sakmes, nuoty kius i lin myns talk apie baidykles pirtyse, duobose, jaujose, kas yra mats, k girdjs kitus pasakojant, iaip vykius i moni gyvenimo, kurie yra iurps ir baiss" (Nezabitauskis, 1935, p. 125), vaikiodavo persirengliais, neiodavo vyrik ikam (M ickeviius, 1938, p. 354 360; Merkien, 1967, p. 146 148; Vyniauskait, 1980, p. 59 65 ir kt.). Linam ynio talkoms bdingas juokas ir laisvokas abiej lyi asmen bendravimas. Kad bernai kirkin asi su mergomis", kad darb ly d i dainos, juokas, smojai, sm ojingi pasityiojim ai, pajuokim ai bei posai", paymi L. Nezabitauskis (p. 125, 126), kad vaikinai su merginomis gnaibosi", tamposi", kad aidjai vairiais bdais yra juokinam i, pakartoja ir J. M ickeviiu s (p. 355, 356). Ypa nevankius juokus, daineles mgsta persirengliai, bergdiniki" neitekjusi mergin pirkjai (M ickeviius, 1938, p. 357; Vyniauskait, 1980, p. 61). Blevyzg priraintais popierliais apkabin j amas ir Kuris (M ickeviius, 1938, p. 359).

Linamynio talk juoko ir laisvo elgesio paskirtis panai kaip ir Ugavni skatinti ems ir vis gyv organiz m vaisingum, derlingum.
I linam ynio talk bei pabaigtuvi paproiuose vyrau jani kom ik ir seksualini element galima sprsti, kad ie paproiai, kaip ir Ugavni, yra nukreipti chtonikuo159

sius dievus, besirpinanius ems derlingumu, gyvuli, galbt net moni vaisingumu. i m int paremia lin a m ynio persirengli kauki panaumas Ugavni ir d i delis oio vaidmuo visuose paproiuose. Per linam yn, kaip ir per ugavnes, persirengiama rrbergdiniki,, pirkjais, oiais, arkliais, mekomis, giltine, vestuvininkais (M icke viius, 1938, p. 355 360; M erkien, 1967, p. 147; V y niauskait, 1980, p. 61). O iu ne tik persirengiama. A n t oio pamkls ijoja linam ynio svarbiausio personao Koniaus palydovas. Konius personifikuotas linas, lin dievyb, ikentjusi visas lino kanias, lin o mk" (Konius i odio kankinys, kentti); tai primena prasminga replika: Atm inkit, vyruiai, k Konius kentjo" (M ickeviius, 1938, p. 360). Koniaus sugretinimas su oiu neatsitiktinis. Jis, atrodo, buvo oiui artima dievyb. Senesnje tradi cijo je ant oio tikriausiai ijodavo" pati lin dievyb, o dabartinje, jau pakitusioje, io ritualo fazje, baigus m inti linus, vienas mogus inea Koni, o kitas ijoja ant oio. Senovje vlyv ruden, madaug tuo paiu metu kaip ir dabartins linam ynio talkos, buvs garbinamas ir lin dievas Vaigantas (r. Lasickis, 1969, p. 23). Velnias o panai m itin btyb, taip pat buvo susijusi su lydimine emdirbyste (BeAioc, 1981) ir, ko gero, su linais, ku rie, kaip teigia A. Vyniauskait, i senovs lig i pat X X a. pradios < .. .> bdavo sjami dirvonuose, piev ar miko pliniuose, irovus ir sudeginus krmus bei k el mus" (1980, p. 63). Taiau velnias labiau atstovauja nesu kultrintai sferai: jis negali, kaip Vaigantas, ikentti visos lino kanios" (r. pasakas ir sakmes Lino mka LPK * 365A; A T 1199A, M ergina ir jos mirs m ylim a sis" A T 365, vakarukas pakviesti num irliai" A T 365B * ir kt.), o linas ir lin dievas (jeigu i viso toks bu vo) sukultrintai. Konius , kaip ir Valanius, ko gero, yra eufemistinis dievo pavadinimas, vengiant m inti tik r j vard (Konius sukultrintos sferos augalo ir galbt jo globjo, o Valanius nesukultrintos sferos, ir tik v liau abu iuos vardus pradta vartoti vienai ir tai paiai m itinei btybei pavadinti).
160

Oiu taip pat yra vadinamas stovas mintuvams tv ir tin ti (M ickeviius, 1938, p. 347 348; Savickis, 1971, p. 181). K ai moterys nespdavo lin plakti, sakydavo: Skubinki me plakti, skubinkime; oys bliauna (Savickis, 1971, p. 182). Per pertraukas vyrai mergas paoiuodavo, pa bliaudindavo" (ten pat). Nordam i visus pagsdinti, ber nai o i jaujos ilakina (slapta uria virv u oio", ukinko por arkli ir sm arkiai itraukia) (M ickeviius, 1938, p. 359). Bergdiniki" pirkjai vlgi o vis pasikand. Nordam i papjaut bergdinik" supeikti, sako: U i, oka ne gyvulys^ m oterika ne mogus" (M icke viius, 1938, p. 357) ir t. t. Ilsdamiesi per linam yn ir ypa per pabaigtuves vyrai o melia (aidia) (Nezabitauskis, 1935, p. 126), Kaz duria * (Vyniauskait, 1980, p. 56), v isi mua iu emaitikai sakant, aidia okapil. Lin dar bo dainose minimas ritualinis oio pjovimas ir atskir jo kno dali idalinim as (LDK D 703). Nordam i mynj as pagsdinti, juokdariai apsirengdavo oiais, imdavo bliauti oi balsais (Vyniauskait, 1980, p. 60). Lietuvi liaudies sakmse pasakojama, kad net vaiduokliai per linam yn mgsta pasirodyti oio pavidalu. Ypa domios sakms apie vaiduoklius, lin mynj priauktus puiant rat stebul. Pabaigus linus minti, kaip ir javus kulti, buvo paprotys praneti apie tai kitiem s mynjams, puiant sen rat stebul. Taip bdavo .pajuokiami atsilikliai (Btnas, 1935, p. 83; Vyniauskait, 1980, p. 66). Sakmse pasako jama, kaip, puiant rat stebul, es priaukiam i velniai (BLS 279 280). Priaukto velnio ryys su linais neabejo tinas. O kai kuriose sakmse priauktas velnias bliauna oio balsu ir yra vadinamas A lko s oiu (VLD 96 97).
Svarbi viet linam ynio paproiuose uima ir k iti gy v u lia i bei vrys. Linam yniui neretai k nors vieynos" paskerdia, av ar pariuk" (Nezabitauskis, 1935, p. 124). em aiiai linam yniui i avies galvos ir koj verda kosin (altien), kopstus, barius ar juk su msa (M ickevi
* Tikriausiai ia turima galvoje o, nes emaiiai ok kartais juokais vadina Kazine (plg. rus. ) , o o Kaziu. Vaik erzini muose (r. LDK V k 532) Kazys irgi lyginamas su oiu, pvz., Kazys oys didiaragis.. (LTR 336/37/, 948/75/, 3819/304/ ir kt.).
11. N. Vlius

161

ius, 1938, p. 253 254), iupin (Vyniauskait, 1979, p. 66), privirdavo riebi kopst sriubos su kiauliena ar aviena" (Savickis, 1971, p. 181). Pagrindiniam valgym o kartui visoje Lietuvoje talkininkam s duodavo vieios kiaulienos ar avienos (linamynio talkai pjaudavo kiaul ar avin) ir su msa virt kopst ar bari" (Vyniauskait, 1979, p. 66). Laisvalaikiu mynjai nedavo ant trobos su maiu kiauls kojos kauliukus (toks aidimas), vesdavo, audavo mek , durdavo rup (kriupi), lipdavo prie la ini (M ickeviius, 1938, p. 355), persirengliai eidavo mekomis, bergdiniki" pirkjai jodavo ant irg (M ic keviius, 1938, p. 355 356; Vyniauskait, 1980, p. 61), pusiaunakiu bernai degant duobos pei primesdavo kiauls eri, rag, kaul, nordami pagadinti duoboj ir jaujoj or (M ickeviius, 1938, p. 358) ir t. t. Ir dar atskirai reikia paymti ypating svaiginam j grim (degtins, alaus, vyno) svarb linam ynio talkose, ypa pabaigtuvse. Juos m ini beveik v isi linam ynio talk apraintojai (r. Lietuvininkai, 1970, p. 107; Katkus, 1965, p. 91; Buralis, 1937 b; Nezabitauskis, 1935, p. 124; M ic keviius, 1938, p. 360; Vyniauskait, 1979, p. 66 ir kt.). Linam ynio laikas, vieta, valgi ir grim parinkimas, dievybs, kurias dauguma paproi buvo nukreipta, ir daugelis kit svarbi bruo leidia j susieti su senosiomis rudens pabaigtuvi ventmis, kurios, kaip ir pats lina mynis, daug kuo panaios ugavnes. K aip ir ugavnes, rudens vents bei linam ynio paproiai atitinka daugumos ms aptartj prieprie (iema vasara , naktis diena, sodyba laukas, senas jaunas, poemis dangus. . .) tar pines grandis ir yra susietos su emikosiomis dievyb mis gyvuli ir augal globjomis. Taiau ia pat reikia paymti, kad tiek senosiose rudens pabaigtuvse, tiek linam ynio talk paproiuose, kaip ir dera pereinamojo la i kotarpio ventse, tam tikra duokl atiduodama ir dangi kiesiems dievams. J. Dlugoas, kaip matme, teigia, kad rudens ventje em aiiai aukoja visiems dievams ir ypa Perknui (p. 143), Sduvi knygelje" raoma, kad, au kojant o, prisimenami ir garbinami v isi dievai (p. 247). Per linam yn irg i aidiamas aidimas ratu riedti, aikiai
162

susijs su sauls sim bolika, dainuojamos dainos, puiant tekinio (daugelio indoeuropiei m itologijose sim bolizuo janio saul) stebul (M ickeviius, 1938, p. 355). tekinio stebul puiama ir pabaigus linus m inti (Vyniauskait, 1980, p. 66). Gervi apylinki lietuviai, ine i pirties paskutin lin glbel, meta j auktyn, o emaiiai, ubaig linam yn, auktyn pakilnoja eim inink ir eim inink (ten pat, p. 65). Dmesys aukiui, nors ir turdamas tiesiogin praktin paskirt im itacine magija paskatinti lin augi m ,^ vis dlto orientuoja dangiksias dievybes. Pana iai juk ir senosiose rudens pabaigtuvse, nordami pagar binti lin diev Vaigant, em aiiai irinkdav aukiau si mergin, kuri, dar pasistojusi ant kds ir itiesusi kair rank auktyn su liepos arba guobos ieve, deinje laikydam a alaus sot, kalbdavusi atitinkam mald lin dievui ir aukojusi jam aukas (Lasickis, 1969, p. 23). M atyt, linas buvo laikomas pereinamojo pobdio au galu, turiniu ir dangikj, ir chtonikj ypatybi. T dvilypum rodo daugelis tikjim , burt bei prietar, su sijusi su lin sjimu, rovimu, klojim u ir kitais darbais. Linai bdavo sjami jaunaty arba senagaly (LTR 340/65 2 /, 1504/2 9 /, 1515/29 /, 2088/124/, 2249/65/, 2253/88/, 2310/34/, 2312/342/ ir kt.), ryt arba vakare (LMD III 65/140/; LTR 70c/916/, 1296/127/, 1395/19/, 1384/22/ ir kt.). Jeigu sdavo jaunaty, tai sdavo ryt, o je i senagaly vakare (LTR 2245/1/). Viena, linas gali bti susietas su moterimis ir mo terikosiom is mitinmis btybmis. Linai paprastai bdavo sjami moterik" savaits dien (treiadien, etadien; liaudyje paplit pavadinim ai sereda, subata yra m oteriko sios gimins) (LMD I 632/54/; LTR 374e/2992/, 405/2319 /, 1305/247/, 1384/21/ ir kt.), moterikos lin globjos (Petro nls) vardadien (gegus 31 d.) (LTR 70c/914/, 349/35 4 /, 1477/63/, 1658/238 3 5 /, 1693/62/ ir kt.), jie sjami ne i stu vs, kaip v isi javai, o i moterikos prijuosts (LTR 374e /2662/, 339/1212 /, 1284/196/). M oterik" dien juos ir klodavo (LMD I 149/171/). Aiks daugelio lin darb ry iai su saule. Lin sjjai apsirengdavo baltai (LTR 1376 /11/), sdavo prie saultek arba po saullydio (LMD III 65/140/; LTR 1296/127/), o nurauti stengdavosi ik i saul

lydio (Griauzdait, 1937, p. 114). Linai bdavo sjami er mukniams (sauls mediams) ydint (LTR 1081/45/, 1389 /28/, 1480/186/). Baigiant k lo ti linus, i paskutins saujos bdavo padaroma saul" (ratelis, panaus saul), ku ri kreipiamasi: Sauliut, sauliut, kaip tu viesi, tai baltyk ir iuos linelius" (LTR 1081/49/). Tikim a, kad tokia saul" apsaugo paklotus linus nuo viesul (LMD III 98d/85/). Kartais linas tiesiog vadinamas sauls vaiku" (Griauzdait, 1937, p. 111). K ita vertus, lin a i susij su vyrais bei su vyrikosiom is mitinmis btybmis. Sjant irima, kad neviest mnulis (utat jaunaty sdavo ryt, o senagaly vakar), ypa kad saula su mnesiu kartu nema tyt" (LTR 2245/1/). Kartais lin ai sjami i vyrik kelniapusi (LMD III 149/77/), sjjas turs bti be kelni (LTR 1381/29/). O ant aki, linus sjant, uddavo perkno trenkto medio skeveldr, nes tada lin ai gerai aug ir nebn ols (LTR 1194/245/). Ypa rykiai lino dvilypum rodo burtai ir prietarai. N orin t suinoti bsim lin derli, reiki auktyn lubas mesti uvies (emiausioj sferoj gy venanio gyvno) arnas. Je i arnos prie lub prilim pa, tai lin ai augsi gerai (LTR 607/130/). Remiantis mintais ir kitais turim ais duomenimis, gali ma pabandyti labiau sukonkretinti lin o (o galbt ir jo die vybs) prigim t. Atrodo, kad linas buvo sivaizduojam as dangikj ir emikj diev vaiku. T patvirtina ne tik tiesioginis lino vadinim as sauls vaiku", bet ir tikjimas, kad, norint padidinti lin derli, ant lauko, kur sjami linai, reiki pasodinti vaik (LTR 208/2142 /). Linas tarsi sim boli zuoja periodikai atbundanias, lyg i mirties prisikelian ias vegetacins ems jgas. Utat, sjant linus, tok svarb vaidm en vaidina gyvybs sim bolis kiauinis. Kad lin ai geriau dert, einant j sti, smenis dedama kiauini (LMD III 181/48/; LTR 311/2 1 7 4 /, 1194/67/, 1582 /608 1 /), sjjas valgo kiauinius (LTR 210/2068 9 /, 507/312 8 6 /, 725/113 1 7 4 /, 747/40/, 1194/212/, 1307/197/ ir kt.). O lin a i biryjam i ne iaudais (negyvu daiktu), o gyvybs medio karklo vytelm is (LTR 323/191 4 9 /; Griauzdait, 1937, p. 111 112), alksnio (LTR 339/89 2 /, 1081/47/) arba bet ku rio kito medio akomis (btinai aliomis) (LTR 1584/145/).
164

Taiau linas (kaip ir gaidys) yra tarsi du kartus gimstantis: vien kart i ems, o antr prajs vis lin o kani". Pirm kart jis gimsta aliu augalu, o antr baltu au deklu. Ikentjs lino kani", linas i ems tarsi pereina dangaus status. Panai m itologin prasm kaip ms linas rumun folklore yra gavusi kanap. K aip Lietuvoje yra sakoma, pasakojama ir dainuojama apie lin o kani", taip ten apie kanaps (, 1973, p, 204 205). O augal rumun m itologijos tyrintoja T. C ivjan sieja su vienu i populiariausi idoeuropiei mit apie Per kno eim, rekonstruotu V. Ivanovo ir V. Toporovo (, , 1974). Kanaps augale ess siknijs tikrasis Perkno snus, kuris atlaiks vis ibandymo sun kum (ikentjs kanaps kani"), gijs ypating gali, prisikelia nauju pavidalu (, 1977). Atrodo, jog dangaus ir ems diev tarpusavio meils (ir neitikim y bs) motyv (nors ir ne visai sutinkant su kai kuri re konstruot mito veikianij diev statusu) galima traukti ir lietuvikojo lino m itologij. K aip matme, tikjimuose, burtuose bei prietaruose apie lin minima Saul, M nuo ir Perknas. Pradedant d id j lino ibandym, kani" (sjant linus), irima, kad danguje nebt sauls ir m nulio, ypa kad nebt abiej kartu. Vadinasi, i pradi linas prieingas ir saulei, ir mnuliui. Taiau tolesnse li no kanios" stadijose sauls vaidmuo vis labiau didja. Lietuvi liaudies pasakose, sakmse, kaip minta, linas grietai prieinamas velniui, numirliams ir visoms kitoms jiems artimoms mitinms btybms, kurios negali ikentti lino kanios". Net laum, kuri iaip beveik visada verpia, audia linus, negali b risti lin lauk (BLP I 109), bijo lin o iedo (r. LPK 3697), nes ydintys linai primena dang (r. m inkl Kada padangs ant ems? Linams ydint". LT V 665). Perkno eimos" motyv lietuvi lin orientuoja ir lin globja Petronl, kurios dien lin ai paprastai sjami. Petronle Lietuvoje taip pat yra vadinama dievo karvyt Cocinella septempunctata (LKZ IX 882), kuri V. Toporo vas kaip tik sieja su Perkno eimos" motyvu ir mano,
165

kad m itologine prasme dievo karvyt esanti ne kas kitar kaip paversta" vabzd Perkno mona"(, 1978, p. 138). O protis linus sti per sekmines (LM D III 61/21/) irg i gali bti susietas su septyniais perknais (Balys, 1937, p. 172), septyniais Perkno vaikais, septyniais juodais ta kais ant dievo karvyts nugaros (, 1978, p. 139) ir kitais vis su Perkno eimos" motyvu susijusiais sep tynetais. Nors rudens vents bei linam ynio paproiai ir uima t pat aukso vidu r" kaip ir ugavnes, taiau daugeliu poym i skiriasi nuo j ir yra tarsi atvirkias i veni pakartojimas. Ugavns ymi perjim i iemos vasar, o pabaigtuvs i vasaros iem; ugavnes veniamos vis pastebimiau ilgjant dienai, o pabaigtuvs nakiai ir t. t. Palietus kai kuriuos svarbiausij lietuvi kalendorini veni aspektus (j ventimo laik, viet, apeig atlik jus, ry su atitinkam ais dievais ir kt.), aikja, kad ios vents tarpusavy irg i sudaro prieprieas pagal tuos pa ius kriterijus kaip ir k iti aptartieji atskir balt areal kultros reikiniai. Kios atitinka kairiuosius prieprie polius, jonins deiniuosius, o ugavnes ir rudens ven t s tarpines i prieprie grandis. Taigi, galima atsta tyti tam tikr kalendorini veni triad: kios ugav ns/rudens vents jonins. Is to, kas pasakyta anksiau apie prieprie ry su tam tikrais arealais, galima bt spti, kad vakariniam e areale populiaresns turjo bti kios, viduriniam e ugavnes ir rudens vents, o ry tin iam e jonins. i prielaid paremia ir kai kurie lietu v i etnografijos duomenys. Nevienod v a iri kalendorini veni populiarum atskiruose arealuose i dalies rodo nevienodas i t areal turimos mediagos apie ias ventes kiekis. Pavyzdiui, apie ugavnes daugiausia duomen surinkta em aitijoje ir Vakar Auktaitijoje. S. Skrodenio paskelbtoje Ugav ni paproi bibliografijoje (1969) dauguma pozicij kaip tik lieia io arealo ugavnes. em aitijoje ir Vakar Aukr
166

taitijoje ugavnes yra ilaikiusios ym iai daugiau speci fin i archaik bruo, i kuri galima nustatyti j viet visoje prieprie sistemoje ir rekonstruoti senj j pa skirt bei kilm. N eatsitiktinai Taryb Lietuvoje mus at gaivinti kai kurias sensias tradicijas, ugavnes kaip tik buvo imtos vsti daugiausia em aitijoje ir V id u rio Lietu voje (Kurtuvnuose, Luokje, Plateliuose ir kt.). Didesn Ugavni populiarum em aitijoje, o jonini A uktai tijo je graiai atspindi L. Juceviiaus pateikta etnografin mediaga. A p ie ugavnes jis daugiau rao em aii e ms prisiminimuose", o apie jonines Lietuvoje", kur kal bama apie auktaii paproius (1959, p. 233 236, 448 449, 459 460). I vidurinio arealo daugiau yra duomen ir apie sen sias rudens ventes bei linam ynio talkas. J. Dlugoas, J. Lasickis aprao em aii rudens ventes. Sduvi kny gelje" kalbama apie sduvi, kurie priklauso viduriniam arealui, oio aukojim. Dauguma spausdint linam ynio talk apra irg i lieia vidurinio ir vakarinio arealo (e m aii, viduriei, suvalkiei) talkas (pavyzdiui, F. Tecnerio, L. Nezabitauskio, J. M ickeviiaus, R. Merkiens, J. Savickio, V. M iliau s ir kt. apraai). Beveik v isi rankra tin iai linam ynio talk apraai, pasiymintys autentikos faktins mediagos gausumu ir detalumu (padaryti talkinin k kratotyrinink K. Bruo, V. Gustainio, V. Gaigalo, L. Valatkiens, S. Vliens, P. Virako, P. leeviiaus), irg i yra i vidurinio arealo (r. Vyniauskait, 1979, p. 57). T ai rodo, kad iame areale senosios rudens pabaigtuvi vents ir linam ynio talk paproiai buvo gyvi, spalvingi ir todl patrauk daugelio liaudies buities apraintoj dmes. em aii linam ynio paproiai, sprendiant i turim apra , X IX ir X X a. buvo ym iai turtingesni ir vairesni u dzk. T ik em aitijoje inomas Kurio neimas, Koniaus ir oio ikamos, dauguma persirengli persona, aidi m ir idaig. A. Vyniauskait, apvelgusi vis lietuvi linam ynio paproius, daro ivad, kad jie buvo spalvin gesni em aitijoje" ir menkai isivyst D zkijoje" (1980, p. 67).
167

Ugavni ir rudens veni populiarumas vidurio area le, kuriame, kaip matme, vyravo em ikieji dievai ir v i d urinieji opozicij nariai, yra dsnikas reikinys. Tuo tarpu mediagos apie jonines, kaip rodo V. M iliau s suda ryta bibliografija, daugiau yra i Ryt Lietuvos. Atsim e nant dangikj dievybi populiarum iame areale, rei kia tiktis, kad daugiausia ioms dievybms skirtos jonins kaip tik ia ir buvo populiaresns. iame areale jonini apeigos yra ilaikiusios daugiau specifini bruo, rodan i senj j prasm ir prigim t. Skiriasi ne tik pai kalendorini veni populiaru mas. Vienuose arealuose labiau irykinam i vieni veni momentai, o kituose kiti. Imkim kad ir jonini apeigas. K aip inome, pati i vent nuo seno susijusi su ugnimi, kalnais, dangaus dievybmis. Ir vis dlto, j veniant va kar ir vidurio areale, ugnies vaidmuo kartais kiek nu blanksta, pirm viet ikeliam a kova su raganomis ir burtininkais. Per jonines deginam lau nem ini K. Kapeleris, apraindamas senj lietuvinink gyvenim ir pa proius (Lietuvininkai, 1970, p. 386), L. Juceviius emai i ems prisim inim uose" (nors ne kart, juos mini, kal bdamas apie auktaii krat. Zr. Juceviius, 1959r p. 233 236, 459 460), J. Basanaviius, raydamas apie suvalkiei jonini paproius (Bassanovi, 1887, p. 65 70) ir k iti autoriai. Vargu, ar. tai galima la ik y ti atsitiktinumu. Ir O. Vilm antien paymi, kad prs lietuvi jonini pa proiuose pirm viet uima kerjim ai ir brimai. . ." (1941, p. 121). Vakar arealo jonini aprauose beveik visai ne m inim i kalnai.

Arba dar paimkim Ugavni ir linamynio talk pa proius. Vidurio ir vakar areale Ugavni karnavalo centre moterika btyb, vadinama More, Kotre ir kito kiais vardais, tuo tarpu ryt vyrika, vadinama Diedeliu, Gavnu ir pan. Tai irgi dsnikas reikinys, nes dangaus dievybs ir pats dangus daugelio taut, j tarpe ir indo europiei, buvo siejamas su vyrikuoju pradu, o ems dievai ir pati em su moterikuoju. Todl areale, ku riame vyravo dangikieji dievai, netgi Ugavni, tipi kiausios ems vents, centrinis personaas gavo vyrik
168

pavidal; tuo tarpu vidurio areale, kuriam e dominavo ems dievai, jis ilaik savo moterik prigim t. Didesnis Gavno populiarumas Ryt Lietuvoje domus ir kitu poiriu. Lietuvi m itologijos tyrintojas J. G rei mas rytiei Gavn gana tikinam ai yra susiejs su ug nies dievu Gabjauju (Jagaubiu), kur silo la ik y ti atmosfe rins ugnies atstovu lietuvi m itologijoje (plg. romn Volcanus, ind Vayu ugnis) (1979, p. 308). Tai, kad jis atsi randa vietoj vakariniam s ir viduriniam s baltams prast M ors, Kotrs, Bobos bei kit chtonikj persona, liu dija, jog ugnies pradas vyrauja rytuose, vandens vaka ruose ir ems vidurio areale. Ypa ryks regioniniai skirtum ai linam ynio talk pa proiuose. ie skirtum ai yra pastebti daugelio raiusij apie tuos paproius ir apibendrinti A. Vyniauskaits. Ski ria si ne tik patys paproiai, j gyvumas, bet ir j atlikim o laikas bei vieta. Vakar areale X X a. IV deimtmetyje li nai bdavo pradedami m inti vl vakar ir dirbama vis nakt, o ryt ankstyv ryt, iauus, ir dirbama dien. V id u rio arealas sudaro pereinamj zon, vakarinje jo dalyje m inti pradedama vakare, pietryiuose ryt, o d i desnje dalyje nuo pirm j gaidi (1 3 val. nakties) (r. Vyniauskait, 1977, p. 84; 1979, p. 61 62, 3 pav.). Manoma, kad feodalizmo laikotarpiu lin ai buvo minami tik naktim is (Vyniauskait, 1977, p. 84). Vakar areale lin a i minami tik udarose patalpose (jaujose), o ryt kartais ir atvirame ore (Savickis, 1969, p. 180; Vyniaus kait, 1979, pav. 1 ir 2). Tiek vakar, tiek vidurio areale talkin in kai kvieiam i po por, o ryt (pvz., Dzkijoje), kur mina tik moterys, porikumo nepaisoma (Vyniaus kait, 1979, p. 60), o jeigu mina vyrai ir moterys, tai du tredaliai kvieiam i moter ir tredalis vyr (Savickis, 1969, p. 180). Nors apskritai linam ynio paproiai atitinka daugelio prieprie tarpines grandis, vis dlto aikiai matyti, jog paiame rytiniam e Lietuvos pakratyje is dsnikumas suyra. ia jau ufiksuoti tokie paproi bruoai, kurie ati tinka deiniuosius prieprie naktis diena, udara patal pa laukas, pora nepora polius. O tai savo ruotu deri169

nai su anksiau aptartuoju vis prieprie deinij p oli dominavimu iame areale. O t paproi, kuriuose atsispin dt kairi j ar vidu rin i poli dominavimas (pvz., K urio neimas, dauguma persirengli vaidinim ir kt.), rytinia me areale i viso neufiksuota. 6. V IE TO V A R D I P A PLIT IM O TEN D EN CIJO S Vietovardiuose gldi daug ir vairios inform acijos, tik ne visada lengva j iifruoti. Vienuose vietovardiuose ufiksuotas objektyvus ems paviriaus vaizdas kalnai ir kloniai, ups ir eerai, m ikai ir pievos, raistai ir pelks. Imkim tokius vietovardius, kaip vietkalnis, Kalnelis , Per knkalnis, Airup, Dunojus, Baltmikis, Berynas, Meka piev, Mekin, Bruknyne ir kt. (VK). J isidstymas ir semantika atitinka landafto konfigracij, jo flor ir fau n. K iti vietovardiai rodo tose vietose gyvenusio mogaus etnin ir socialin priklausomyb, verslus, santyk su ap linka, gamta. Pvz., Kalviai, Kunigikiai, Piliakalnis, N a uja miestis, Totorik , emaitkiemis ir kt. (VK). Pagaliau yra vietovardi, tiesiogiai susijusi su antrinmis, mogaus sukurtomis m odeliuojaniom is sistemomis (pvz., m itologi ja). J semantika ir isidstymas priklauso nuo t antrini sistem ir rodo t sistem dsnikumus. Imkim kad ir lie tuvi m itinius * vietovardius. Su kuriom is mitinmis b tybmis pagal senuosius tikjim us atskiri gamtos objektai yra susij, t m itini btybi vardais daniausiai jie ir vadinami. Pavyzdiui, pelks, raistai danai vadinam i vel
* Kadangi tuo paiu odiu yra vadinama ir mitin btyb, ir realus gamtos objektas ar reikinys, pvz., perknas , saul, kaukaras kalne lis, kalva, kauburys", k a u kas auglys" (r. LK2 V 420 421), lauma linkimas, duob'1 (LK2 VII 189) ir pan., tai kartais nelengva nustatyti, ar konkretus vietovardis yra mitologinis ar ne. Kuo populiaresn buvo mitin btyb liaudies smonje ir kuo reiau buvo vartojamas jos pavadinim atitinkantis bendrinis odis, tuo labiau atrodo patikima, kad vietovardis yra mitologinis (plg., vietovardius, susijusius su velniu, laume). Antra vertus, kuo populiaresnis kalboje bendrinis odis ir kuo maiau inoma j atitinkanti mitin btyb (pvz., saul), tuo didesn tikimyb, kad i to odio padaryti vietovardiai maiau turi mitologins prasms arba ir visai jos neturi. Vis dlto vietovardius Sauls krslas, Sauls kalnas ir panaius galima skirti prie mitini.

170

nio vardu, kalnai perkno, akmenys velnio, laums arba perkno, priklausom ai nuo to, kokioje vietoje jie isi dst ir su kokiais senaisiais kultais buvo susij. sivaiz duota m itini btybi ivaizda, prigim tis, funkcijos nulm daugelio m itologini vietovardi semantik. T ik antropom orfikai arba zoom orfikai sivaizduojant velni, galjo atsirasti tokie vietovardiai: Velniapd, Velniakulnis, V l -

niabarzdyn, Velnio galva, Velnio nasrai, V elnio akis, V e l nio skreitas , Velniagerkl, Velniaauss, Velnio ulinys , V elnio kepurl ir kt. (VK). T ik velnid gyvenim sivaiz
duojant artim mogaus gyvenimui, buvo sukurti tokie vietovardiai kaip Velnio p ilis, Velniakluoniai, Velnio ja u

ja, Velniagryys, Velnio kalv, Velnio girnos, Velnio ba nyia, Velnio darelis, Velnio peius, V elnio arklys, Velniasuolis, Velnio blidelis ir kt. (VK). A ntra vertus, aiku,
kad vietovardi krim osi laikotarpiu velnias buvo sivaiz duojamas kaip chtonika m itin btyb, kartais net tiesiog tapatinamas su eme arba poemiu. Ju k Velnio barzda tai kelmyn, nasrai bala, akis akivaras, galva ak muo, skreitas brasta, o jo g r y ia tai bala, rsys dauba, ulinys raistas, banyia kalva ir. t. t:, ir t. t. (VK). Todl dabar, analizuodami vietovardius, mes galime gauti daug duomen seniesiems ms tikjimams, visai m i tolog ijai nuviesti. Daug sako jau pats vietovardi papli timas, j geografija. K ai kurie m itiniai vietovardiai, kar tais esantys net labai to li vienas nuo kito, tarpusavyje yra siejam i sakytiniuose tekstuose (padavimuose, sakmse). Pavyzdiui, sakm apie velnio ir laums m eil sieja v ie tovardius Kipiai, Kipkalnis, Laumakiai, Likuiai, esan ius iauli raj. Kipi, Laumaki ir Urkuvn kaimuose <r. LTR 4941/139, 205, 207, 221, 315, 440, 465, 498, 559, 563/). Sakm apie laum i dainuojam sutartin sieja vieto vardius Laumikonys, Laumiaduob, Roi akmuo, esan ius M olt raj. (LTR 4105/261, 262/) ir t. t. Ir platesniu mastu m itini vietovardi isidstymas rodo kai kuriuos m itins pasauliros dsnikumus. Ankstesniuose io darbo skyriuose nustaius nevienod m itini btybi populiarum, domu pairti, kaip is dsnikumas pasireikia vietovardi geografijoje. 1981 m.
171

suskaiiavus visus Vietovardi kartotekoje ufiksuotus (VK) vietovardius, kilusius i toki pat odi kaip ir m i tini btybi bendriniai pavadinimai, paaikjo, kad ten, kur populiaresns buvo dangikosios mitins btybs (pvz., Perknas), ten ir vietovardi, susijusi su i btybi bendriniais pavadinimais, yra urayta daugiau, o kur buvo populiaresns ems arba poemio mitins btybs (pvz.r kaukai, velniai), ten daugiau urayta ir vietovardi, su sijusi su i btybi pavadinimais. Uraym kiekis apy tik slia i rodo pai vietovardi papuliarum (plg. 9 lent.).
9 lentel

Mitini vietovardi paplitimas Lietuvoje

Urayta vietovardi (vienetais ir procentais) V ietovardi grups v a kar areale | vidurio areale ryt areale

Vietovardiai, susij su kauku Vietovardiai, susij su laume Vietovardiai, susij su velniu Vietovardiai, susij su perknu , griausmu , grau -

9 20 17

15,52% 34,48% 29,31%

98 73 538

11,64% 8,67% 63,90%

55 63 350

9,02% 10,337 57,38%

mu, dunduliu
Vietovardiai, susij su saule I viso:

6,90% 13,79% 100%

112 21 842

1 3 ,3 0 %

120 22 610

19,67% 3,60% 100%

8 58

2,49% 100%

Aikinantis vietovardi, kilusi i odio kaukas, pa plitim , reikia atsiminti, kad m itin btyb kaukas (poe mio nyktukas) beveik visai neinoma Ryt bei V id u rio Lietuvoje, nors ten ufiksuota nemaai aptariam j vieto vardi, ir kad gyvojoje kalboje odiai kaukas, kaukai , kaukaras ir kt. yra vartojam i ir paprastiems (ne m itiniams) daiktams bei gamtos objektams paymti (r. LK 2 V 421). Atskiruose arealuose nevienodai populiars ir vieto vardiai, padaryti i pavadinim v a iri gyvn, turjusi skirting vaidm en senojoje balt m itologijoje. Imkime kai kuriuos vietovardius, padarytus i pavadinim atskir gy
172

vn ri (ropli, gyvuli, pauki), ir pairkime, kaip jie yra paplit atskiruose arealuose. Parankiausia im ti tuos vietovardius, kurie padaryti i didesn ar maesn m itin reikm turjusi gyvn pavadinim, kaip antai: rup, altys, lokys (meka), oys, gulb . Suskaiiavus visus i i odi padaryt vietovardi uraymus, esanius V K , pa aikjo, kad vakar areale danesni vietovardiai, padaryti i ropli pavadinim, o ryt i pauki. Tuo tarpu v ie tovardi, padaryt i pauki pavadinim, vakar areale yra ym iai maiau negu ryt. Duomenys apie nevienod i vietovardi paplitim Lietuvoje pateikti 10 lentelje.
10 lentel

Vietovardi, kilusi i gyvn pavadinim, apytikslis paplitimas Lietuvoje

Urayta vietovardi (vienetais ir procentais) V ietovardiai v a k ar areale | vidurio areale ryt areale

I rups pavadini m I alio pavadini m I lokio (mekos) pa vadinim I oio (okos) pa vadinim I gulbs pavadini m I virblio pavadini m I viso:

1 1 6 41 53
2 2

9,56% 5,22% 35,65% 46,09% 1,74% 1,74% 100%

29 36 613 612 68 102 1460

1,99% 2,46% 41,99% 41,91% 4,65% 7,00% 100%

i 16 ' 361 504 78 112 1092

0,09% 1,47% 34,89% 46,15% 7,14% 10,26% 100%

115

Panaius paplitim o dsnikumus galima nustatyti ir van denvardi geografijoje, kuri ypa daug sako, nes van den, ypa upi ir eer, vardai yra pastoviausia, liau siai kintanti vardyno dalis" (Vanagas, 1970, p. 3). Suskai iavus visus mums rpimus upi ir eer pavadinimus, ufiksuotus Lietuvos TSR upi ir eer vardyne" (V., 1963), pasirod, kad vidurio areale i gyvuli pavadinim padaryt vandenvardi yra net keturis kartus daugiau negu ryt, o i pauki pavadinim kilu si vandenvar di, prieingai, daugiau yra ryt areale.
173

Duomenys apie nevienod vandenvardi paplitim at skiruose arealuose pateikti 11 lentelje, sudarytoje re miantis Lietuvos TSR upi ir eer vardynu".
11 lentel

Upi ir eer vard, kilusi i gyvn pavadinim, paplitimas Lietuvoje

Urayta vandenvardi (vienetais ir procentais) Upi ir eer vardai v akar areale vidurio areale 1 ryt areale

I rups pavadini m I alio pavadini m I lokio (mekos) pa vadinim I oio (okos) pa vadinim I gulbs pavadini m I virblio pavadini m I viso:

1 1 1 4 0 0 7

14,29% 14,29% 14,28% 57,14% 0 0 100%

2 2 31 32 6 4 77

2,60% 2,60% 40,26% 41,56% 7,79% 5,19% 100%

0 1 4 9 14 2 30

0 3,33% 13,33% 30,00% 46,67% , 6,67% 100%

Taiau nereikia manyti, kad vidurio areale yra popu liaresni vietovardiai, padaryti i vis gyvuli pavadini m, o ryt i vis pauki pavadinim. K aip jau buvo pastebta, aptariant gyvn vaidm en m itinje poetinje pasauliroje, vieni tos paios ries gyvnai gali bti siejam i su vienokiais (pvz., dangaus) dievais, o k iti su kitokiais (pvz., ems) ir todl atskiruose arealuose yra nevienodai populiars. Tas pats pasakytina ir apie vieto vardi, sudaryt i j pavadinim, paplitim. Vietovardi geografijoje rykios ir kai kurios kitos anksiau apibdintosios baltams bdingos prieprieos. Pa im kim kad ir prieprie juodas baltas . Perirjus visus vietovardi su aknim ju o d - ir b alt - uraymus, esanius V K , irg i paaikjo, kad daugiau vietovardi su aknim ju o d - yra urayta i vidurio arealo, o su aknim balt ---i ryt. i tendencija ypa ryki vandenvardi geografi joje. I Lietuvos TSR upi ir eer vardyno" matome, kad ryt areale vandenvardi su aknim balt- yra tris kartus daugiau negu vidurio, o vakar areale i viso ufiksuotas
174

tik vienas ios ries vandenvardis. Tuo tarpu vandenvar di su aknim juod- daugiau yra vidurio areale, o vakar areale j ufiksuota 17. i vietovardi uraym kiekis atskiruose arealuose pateiktas 12 lentelje (pagal VK), o vandenvardi paplitim as 13 lentelje (pagal Lietuvos TSR upi ir eer vardyn").
12 lentel

Vietovardi su aknim juod- ir baltpaplitimas Lietuvoje

Vietovardiai v a k ar areale vidurio areale ryt areale U rayta vie tovardi (vienetais ir procentais)

Su aknim juod Su aknim balt

100 33 133

75,19% 24,81% 100%

1090 261 1351

80,68% 19,32% 100%

935 394 1329

70,35% '29,65% 100%

is viso:

13 lentel

Upi ir eer vard su aknim juod- ir balt paplitimas Lietuvoje

Urayta (vienetais ir procentais) Upi ir eer vardai v a kar areale vidurio areale ryt areale

Su aknim juodSu aknim balt

17 1 18

94,44% 5,56% 100%

87 10 97

89,69% 10,31% 100%

71 36 107

66,36% 33,64% 100%

is viso:

Vietovardi geografijoje bt galima rasti duomen ir k it baltams prast prieprie (pvz.r naktis diena , e m a i auktai...) atskir poli lokalizacijai.
* * *

Siame skyriuje buvo paliesti tik kai kuri, daugiausia dvasins kultros, reikini arealiniai skirtumai. Panai skirtum galima irti lietuvi liaudies eimos papro iuose, okiuose bei aidimuose, instrumentinje m uzikoje ir kt. domu, kad ia apytiksliai nubrtos atskir areal ribos (ypa tarp vidurio ir ryt arealo) daugma sutampa ir su kai kuri materialins kultros reikini ribomis (r. M h a io c , 1954, p. 192 211, em.; Lietuvi etnogra
175

fijos bruoai, 1964, p. 261, 394; M erkien,' M iliu s, 1979, p. 111, 112 ir kt.). Jos sutampa net su atskir lietuvi kal bos tarm i ribom is (r. Zinkeviius, 1966, em. N r. 1, k u r

10 pav. Lietuvi kalbos tarms. Spausdinama i: Zinkeviius Z. Lietuvi: dialektologija . V., 1966, p. 446.

perspausdiname ir iame leidinyje; r. pav. 10). Ry tarp atskir senj balt kultros region ir dabartinio balt tarm i bei etnografini ^zon pasiskirstymo jau seniai yra pastebjs est archeologas H. M oora savo programiniame straipsnyje A pie balt geni sikrim " (1958), o pasta raisiais metais plaiau j nagrinjo V. M orknas ir S. C imermanis (LnMepMaHHC, MopKyHac, 1980). Toliau bus mginama nustatyti sistemos, kuriai galja bti bdingi dauguma ikeltj dsnikum, kontrus ir paliesti vien kit prieast, dl kuri aptartieji dsnikumai ir pati sistema susiformavo.

Treias skyrius SISTEMOS METMENYS

1. PA S A U LIO M ODELIS

Ankstesniuose skyriuose, kalbant apie prieprieas, ne kar t buvo usiminta apie pasaulio medio vaizd, kuriuo bal t, kaip ir kit taut, m itologijose buvo reikiam a pasaulio struktra. Pasaulio model buvo bandoma i rti verpsi bei prie verpsi ornamentikoje, tautini drabui kom plekte, kraitini skryni puoyboje, uolo, kuriam e v e l nias slepiasi nuo Perkno arba devyniabrol nuo devyn galvio, vaizde, koplytstulpi bei stogastulpi architektroje ir kt. T ik pradjus iuo poiriu gilintis lietuvi liaudies dail, choreografij, tautosak ir kitas krybos sritis, pasi rod, kad daugiau ar maiau deformuot pasaulio modelio,, kuris daniausiai reikiamas medio vaizdiu, relikt ia esama gana daug ir vairiausiuose kontekstuose. M at, k a ip teigia V . Toporovas, pasaulio (arba kosmoso) medis yra ,,tam tikros universalios koncepcijos, ilg laik lm usios daugelio senosios ir naujosios kultros moni kolektyviu pasaulio model, vaizdis". Tai buvo svarbiausioji (o kai kuriose tradicijose vienintel) meno tema ankstyvajam e jo raidos etape (, 1972, p. 93). iuo vaizdiu (vi soje daugybje jo kultrini istorini variant) tapo gali ma sujungti vairias bendrsias semantines prieprieas, nustatyti tarp j poli ekvivalentinius santykius ir tuo pa iu sukurti pirm j patikim ai rekonstruojam universal; enkl kompleks" ( , 1971, p. 9). Pasaulio medio koncepcija paliko pdsak religiniuose ir kosm ogoniniuo se vaizdiniuose, atsispindjusiuose vairios kilm s teks tuose, vaizduojamajame mene, architektroje, gyvenviei iplanavime, choreografijoje, rituale, aidimuose, sociali nse struktrose, odiniuose poetiniuose paveiksluose, k al boje ir galbt kai kuriose psichikos ypatybse" (ten pat).
12. N. Vlius
17

Tariamasis pasaulio medis yra* tris visatos sferas (po em , em ir dang) peraugs medis, kurio akose papras tai vaizduojam i dangaus dievai, saul, mnulis ir pauk ia i, prie akn poemio dievai, uvys ir gyvats, o prie kam ieno ems dievai, gyvuliai. itaip vertikaliai pada liju s visat, aikiai iskiriam i prieprieos emai auktai p o lia i ir centras (ant ems po mediu), kuriame vyksta ritualas (, 1972 6, p. 93 94). Neretai pasaulio me dis vaizduojamas ant kalno, prie vandens (jros, ups). Pa sau lio m odelio idja reikiama ne tik medio, bet ir stulpor kalno, gyvenamojo namo, ventovs, aukuro, antropomor fins btybs, tilto, netgi ups, kelio ir kitais vaizdiais ^Holmberg, 1922; James, 1966; , 1972 6, p. 93; 1980 ; , 1974, p. 71; , 1976f p. 212 217; , 1969, p. 47 48; 1974; , 1980, p. 37 38 ir daugelis kit). Iekant pasaulio medio vaizdio relikt lietuvi tau tosakoje, vis pirma dmes patraukia msls. V. Toporo vas netgi mano, kad pasaulio medio mitologema dauge ly je tradicij sivaizduojam a msle par excellence , i ku rios k ilo v isi svarbiausieji semantiniai m sli tip a i1 1 , 1971, p. 32 33). Iekodamas archaikiesiems su pa saulio medio koncepcija susijusiems tekstams atitikm en rus folklore, jis nurodo msles apie metus (medis su a kom, lizdais ir paukiais). Pasaulio medio relikt galima v e lg ti ir analogikose lietuvi mslse apie metus (Stovi medias (uolas) su dvylika ak, ant kiekvienos akos po keturis lizdus, kiekvienam e lizde po eis vaikelius ir septinta motina". Arba: M ano tvas turi lygius laukus, / Tame lauke uolas, / Tame uole dvylika ak, / A n t kiekvienos akos keturios akels..." ir t. t. 2r. L T V 469 470). Lygiai taip pat pasaulio medio relikt :galima irti ir mslse, kuri minimas esti linas (uo l lis aliuklis, / Devynakis devynlapis, / Vosilkom pray do". M nuo sulig piet viruj medio vieia, o popiet pragaita". uollis imtaakis m ari merg aukia". 1/ V 477 478) arba kanap (Stovi egl. Toj eglj ant -kiekvienos akos po lizdiuk, tame lizdiuke po kiaui^ 178

niuk1 1 . uols uols, uollis; / A n t to uolo imts a keli, / A n t t akeli po lizdel, / O lizd ely po v aik e l". uollis imtaakis; / Katroj akoj po lizdel, / Katram* lizde po kiauel, / Katram kiauy po v a ik e l1 1 . LT V 478 479). Pasaulio modelis, kaip jau anksiau buvo pastebta, yra ireiktas daugelyje ranki, su kuriais apdirbamas* linas (verpsi, prieverpsi), bald, kuriuose laikom i i im o pagaminti audiniai (kraitini skryni), puoyboje. Pa saulio modelis atspindtas lin in i audini ratuose. Ir pa galiau pagal bendriausi pasaulio model sudaromas tauti ni drabui, daugiausia pasit i lin in i audini, komp lektas. Pasaulio medio vaizdas neretai mkteli verpimo, audimo dainose (,,A ijodams ivandraudams1 1 . LD K D* 1415; Gale lauko stadala1 1 .-^-D 1368; V id u ry lauko sie nel1 '. D 1369; ydi klesia radastl1 1 . D 1428 ir kt.), apie kurias bus kalbama vliau. M atyt, linas senajame lietuvi pasaulvaizdyje, bda mas susijs su abiem prieprieos emai-r-auktai poliais, kartu su ems ir su dangaus dievybmis, lyg ir perjs visas visatos sritis (poem, em ir dang), ikentjs lin o kani1 1 ir atgijs nauju pavidalu, rykiausiai atstovauja dinaminiam, evoliuciniam visatos pradui. O juk pasauliomedio suskaidymas vertikaliai tris dalis, kaip teigia V. Toporovas, idealiai atitinka dinam inio vientisum o samprat ir dl to gali bti traktuojamas kaip bet kurio dinam inio proceso, reikianio atsiradim, raid ir sunyki m, m odelis1 1 (, 1972 6, p. 94). Todl taip danai mslse linas apibdinamas pasaulio medio poymiais, o ant lin apdirbimo ranki pieiamas pasaulio medis. Turint tai galvoje, visose dainose ir aidimuose, kuriuo se vaizduojama lino (arba kanaps) kania1 1 (LDK D 620 663), galima irti tam tikr evoliucin prad reikiant pasaulio model. Tada darosi suprantama, kodl tose dai nose lin a i ir kanaps taip danai auga prie j ri mari, (ant m ari kratelio1 1 . LD K D 630; ant m ari krante lio 1 1 . D 663, 679; V 870), auktumoje (ant pylim o1 1 . D629; uu kalneli, uu auktj1 1 . D 634), o kartais netgi: ant tvulio dvaro1 1 (D 631), tvelio sodely1 1 (D 661)- tose vietose, kur kaip tik kartais yra vaizduojamas medisr.
179

tu rin tis pasaulio medio poymi, kodl retkariais lin k a ip med sodina" (D 670) r kodl dainose apie lin atsi randa paslaptingasis kkalis (Kkalis, eisme, sess". D 648), pasitaikantis dainose, kuriose kaip tik galima irti pasaulio modelio vaizdio pdsak (r. LD K D 1428; V 628; K 473). Ir pagaliau i dain kom pozicija, paremta lino e v o liu cij (lino kani") atitinkaniu iskaiiavim u (pa sjau linelius, sudygo lineliai, uaugo lin eliai, praydo lin e liai. ..), labai primena kai kuri ritualini tekst, susijusi su pasaulio medio koncepcija, kom pozicij (r., 1971). Turint galvoje tok stipr lino ry su pasaulio me diu, aikja, kodl vestuvi oracijose, norint ypa iauk tin ti jaunosios vainik, jis irg i vadinamas lino medeliu" (Buraas, 1935, p. 218). Pasaulio model, ireikt uolo ar kito medio vaizdu, galim a irti irnio (LT V 474), saulgros (LT V 489), apynio (LT V 492), bijno (LT V 500), kelio (Griva uo la s per vis sviet / Geniai genja per vis viek". Egl parvirto per vis sviet /Genys genjo per vis v ie k". LT V 638), paties uolo (LT V 502) mslse, ukaljimuose nuo gyvats kandim o (Yra Eger kalnas, tame kalne uolas ir ten gta. Toje gtoje trys slgos: Karalina, Katrina, M a rce lin a ..." LT V 896), pasakose apie tris nepaprastus kdikius (AT 707), raganos persekio jam nalait (AT 511) ir kituose lietuvi tautosakos k riniuose. Pasaulio modelio vaizdi relikt knieti paiekoti ir kitose lietuvi liaudies dainose. Taiau, turint galvoje lie tuvi dain lyrikum, lakonikum, siueto fragmentiku m, sunku tiktis, kad pasaulio medio vaizdas jose bt detalus ir rykus. V eikiau tiktina tik viena kita tipika detal, i kurios galima numanyti jo buvim vienoje ar k i toje dainoje. Neretai atskiruose tos paios dainos varian tuose yra ilikusi skirting detali, kurias sudjus kartu, susidaro apytikslis pasaulio modelio vaizdas. Imkim kad ir advento dain V id u rin dvaro palavai stovjo", ispaus<Iint Tautosakos darb" IV tome (p. 130): 180

Vidurin dvaro palavai stovjo, Oi leliumoj liodo, palavai stovjo *. Tuose palavuose balti stalai, U t stal mergel sdjo, Mergel sdjo, juostelas aud, Juostelas aud, in bernel irjo Bsi nebsi, nor paminsiu.

Sunku net tarti, kad ioje dainoje palavai kokiu nors; bdu galt bti susij su pasaulio medio koncepcija. Ta iau toki ssaj jau galima irti kituose ios dainos variantuose, kuriuose yra ir kalnas, ir Dunojus (r. versij, prasidedani odiais Dunojau, kalne dvaras". LD K K L 29), ir marios (pasidar dideli dyvai didels m arios'1 ), ir up (G ili g ili upel, lelium ai"), o vietoj ne visai aikios, semantikos palav (tikriausiai reikiani palatus r mus) atsiranda tipikesnis pasaulio m odelio reikjas kriau (V idury lauko grel ydi"). Jau aikiau pasau lio medio vaizdio reliktus apiuopiame tuose ios dai nos variantuose, kurie sudaro versij V id u ry lauko gr el ydi". Juose ir marios mlynos, ir pats medis grel yra ilik vieningame kontekste (r. K1 29). Lygiai taip pat i pirmo vilgsnio pasaulio medio re liktus sunku irti lalaunink dainoje Augo verbel ant didio dvaro", ispausdintoje Lietuvi tautosakos" I tom e (p. 225 226). Pateikiame j itisai, tik nekartodami ref reno O i vynas, vynas, vynas aliasai":
Augo verbel ant didio dvarelio. Ant tos verbels drabnos akels. Ant t akeli plats lapeliai. Ant t lapeli gaili rasel. Ieik, mergele, i seklytls, Inek, mergele, ilko skarel. Susemk rasel ilko skarel, Nunek moiutei seklytl. Duos tau moiut tris radastles. Viena radastl aukso iedelis. Antra radastl rt vainiklis. Treia radastl jaunas bernelis. Aukso iedelis ant libavons. Rt vainiklis ant navons. Jaunas bernelis ant viso amelio.

Po kiekvienos eiluts kartojamas tas pats refrenas. (Toliau eina bernelio aka.)
18*

Taiau ir ios dainos kituose variantuose yra minimos m arios, dunojus (r. versij V ai, u mari, u dunojlio ,i. LD K K1 488), paukiai (atlk trys margos pauk tels"), saul (Nedlios rytel saulel tekjo1 '). O svar biausia, ir anksiau aptartoji, ir i daina yra kalendorins, po galbt kakada j anginse dalyse buvusiu pavaiz duotu pasaulio mediu vyksta ritualins reikms veiksmas, abiem atvejais susijs su vestuvine tematika. Vadinasi, abiejose dainose lyg ir matome klasikins pasaulio mode lio schemos pdsak. Ritualinje dainoje pavaizduoto veiksm o prasm irg i dar nesunkiai apiuopiama. Pirm ojoje dainoje bernelis anteles audo, uveles gaudo, ebatlius :siuva ir m ergelei siunia, o mergel juosteles, abrslius audia, skuskeles, m arkinlius siuva ir berneliui siunia. T a i ritualinis jaunj pasikeitimas dovanomis, vestuviniuo se paproiuose iliks gyvas lig i pat X X amiaus, seniau turjs aiki juridin paskirt (r. Slavinas, 1955 b, p. 17, 20 21). O antrojoje dainoje mergel gauna arba skandina .ied, kur vejas" sugauna. iedo skandinimo motyvas irg i buvo susijs su aikiai sim boline reikme, kuri liau dis teik iedui" (Slavinas, 1955 a, p. 14). Kad mintose dainose yra vaizduojamas pasaulio me dis, jau yra pastebjusi ir lietuvi kalendorini dain tyTintoja N. Laurinkien, lygindama ias dainas su analo gikomis baltarusi ir bulgar dainomis (1981, p. 5 9). Dainoms, vaizduojaniom s pasaulio med ir po juo vyks tant ritu alin veiksm, ms liaudis, matyt, teik sakralin reikm. Antra vertus, tos dainos paiam ritualiniam veiks m ui suteikdavo ikilm ingumo, nes tuo bdu jis bdavo vaizduojamas vyksts po pasaulio mediu, t. y. visatos centre. Vliau, umirus senj prasm, tiek pasaulio me dis, tiek ritualinis veiksmas virto paprastais poetiniais vaizdiais. Todl galima prielaida, kad i sivaizduojam o pasaulio medio ir po juo vykstanio ritualo vliau susi dar poetin tradicija dainos pradioje usim inti apie med, o toliau kalbti apie moni jausmus ir pergyvenimus. i noma, dabar nelengva nustatyti, ar dainoje i seno buvo pavaizduotas pasaulio struktr reikiantis medis, ar tai t ik vlesns poetins tradicijos vaizdis. Ir vis dlto galim a

182

spti, kad pasaulio medis vaizduojamas kai kuriose seno siose darbo, kalendorini apeig, vestuvi, netgi vkaro dai nose, ilaikiusiose vienok ar k ito k ry su apeigom. J o relikt galima irti audimo dainoje A ijodams ivandraudams" (vidury dvarelio mlynos marels, prie mare li uollis". LD K D 1415), kaldotoj dainoje V i dury lauko grel stovi" (K1 340), Ugavni dainoje Po* liepa liepa upel teka" (K1 406), lalautoj Pavasaris pavandenis" (vanduo neme tik vieno kalno, ant k a ln o putinas, putine ilko lizdas, lizde gegul. K1 443),. vestuvinse dainose Svidir v id ir olynlis" (LDK V 20)r A u kti kalnai, margi dvarai" (V 33), Pasakyk, m ergele" ( .. .vidury dvarelio mlynos marels. M arelse auga uollis su imtu akeli". r. versij Sdiu u stale lio " . V 981), Ir paaugo alia liepa" (V 1428), Pski, vjeli, per vandenl" (V 1458), A k dievuli brangus" ( V 1485), Pasjau rt, pasjau mt" (V 1701), karo dainose: A u g in tvelis vien snel" (LDK K 141), Lygs laukai,, aukti kalnai" (K 306), Lygiam lauke pakalnlj putin lis augo" (K 473) ir daugelyje kit. Kad baltai pasaulio m odel galjo reikti medio vaiz diu, i dalies rodo ir archeologijos duomenys. Eurazijos, gyventojai jau nuo neolito laik ant ritualin i puod, vaizduodavo kosmogonines scenas (r. , 1965 a,, 1965 6). O ant ritualini puod (laidojim o urn), rast bal t gyventose vietose, kartais vaizduojam i mediai. Jie? spausti kaip tik toje urnos dalyje, kurioje paprastai vaiz duojamos kosmogonins scenos ir pieiamas pasaulio me dis ( vir siaurjanioje urnos dalyje) (Gimbutas, 1968, p. 88 89). iuo poiriu doms yra lietuvi liaudies tikjim ai apie* puod ir velni. Tikim a, kad griaudiant velnias kaip t ik po puodu slepiasi nuo Perkno. Nuo griausmo velnias^ lends po puodu, bet griaudiant jau mogus (puod) nekilo ja", teigiama Kamajuose (LTR 1032/146/). K ai griau dia, sakydav vaikai: kad palstum po puodu, tai dievas; nematyt". Kaip js lsit, kad velnias tupi!" drausdav tvai. Perknijos metu drausdav k ilo ti puodus, kad velnias neiokt ir griausmas neudegt (trobos), begau
183

dydamas velni" (LTR 1032/147/). Dar sakoma: Nors po puodu pasivok, visur Perknas pasieks" (LTR 739/101/). O tikjim ai, kur slepiasi velnias, griaudiant Perknui, sie tin i su senj indoeuropiei mitu apie Perkno ir jo prie ininko kov prie pasaulio medio (, , 1974). Vadinasi, ten, kur slepiasi velnias nuo Perkno, ga lim a iekoti pasaulio medio relikt. O nuo Perkno, pasak lie tu v i liaudies tikjim , velnias slepiasi mediuose, po akmenimis, namuose, po bii aviliais, prie mogaus, po kryium bei daugelyje kit objekt ir, kaip matome, po puodais. Sprendiant i lietuvi liaudies poetins tradicijos, pa saulio modelis buvo reikiamas ne tik medio, bet ir i jo padaryt objekt namo, laivo, tilto, netgi krslo vaiz diais. Tie objektai, kaip ir pasaulio medis, buvo sivaiz duojam i jungianiais visas tris visatos sritis, arba, m ito1 logikai sakant, visus tris pasaulius: poemio, ems, dan gaus, ir vaizduojam i tokiose pat situacijose kaip ir mediai: ant kalno, prie vandens (jri mari, ups, Dunojaus), juose apgyvendinami mons, dievai, paukiai, dangaus viesuliai, o j fone (centre) vyksta apeiginis veiksmas. Atrodo, jog namo, tilto, laivo ar kitokios formos pasaulio m odelis yra skirtingo istorinio periodo reikinys, kartais netgi atsirads pagal prast folkloro dsn pars pro toto (dalis vietoj visumos) ir todl jo vaizdas lietuvi tautosa k oje yra ym iai blankesnis, fragmentikesnis, sunkiau i skiriamas i grynai poetins tradicijos srauto. Ir vis dlto dar nesunkiai galima suvokti tokio namo, laivo ar tilto nepaprastum, mitologikum. Paim kim kad ir darbo dainas Gale laukelio stadala" L D K D 1368) ir V id u ry lauko sienel" (D 1369), kurios i pirmo vilgsnio atrodo neaikios ir nesuprantamos. M e r gel pirm ojoje dainoje, sddama stadaloje, o antrojoje sienelje, ukuoja linelius ir gelsvuosius plaukelius. K i tuose dain variantuose vietoj stadalos ir sienels yra svir nelis (LMD III 179/113/; LTR 2276/14/), kltel (LTR 926 ,/93/, 2109/89/, 2624/10/), kamara (JLD I 183), pirkel (LTR 4159/27, 51/), dvarelis (LTR 719/331/, 963/9/). I j suvo kiam a, kad sienel yra statinys, namas. Taiau tai ne pa 184

prasti trobesiai. A. Jukos uraytame variante net sako ma, kad kamara, kurioje sdi mergel, stovi debesyje (JLD I 183). Kituose dain variantuose randame pasaulio me diui bding element: kaln (Auktam kalnely svirne lis 1 '. LTR 2276/14/; O i kalnai kalnai, k a ln e lia i1 1 , / Unt t kalneli dvarelis1 1 . LTR 719/331/), saul (Avietl saul girioj pasjo1 1 . LTR 926/220/). O svarbiausia, kad tos dai nos itisai susijusios su linais (jos ir dainuojamos verpiant linus, ir jose kalbama apie lin ukavim), kurie lietuvi folklore reikia dinamin, vegetacin pasaulio medio as pekt. O viename i dainos variant vietoj stadalos minima liepa, k u ri jau daniau lietuvi m itinje poetinje tradici joje yra sivaizduojam a pasaulio medio analogu (Ant didio tvelio dvarelio liepel stovjo. ..". LTR 639/57/). Todl ir galima stadaloje, sienelje (svirnelyje, kltelje, pirkelje, dvarelyje. . .) irti kad ir blank visatos mo delio atvait. Tuo labiau kad toliau iose dainose vaizduo jamas seniau, matyt, labai svarbus vedyb ritualo veiks mas bernelio sileidim as vien merginai priklausani sfer. Panai idj kaip pasaulio medis, matyt, reik namo, dvaro vaizdiai lalautoj dainoje Anta kalnelio, anta vyrynlio1 1 (,,.. .pastat naujus namelius, ikirto tris lan gelius. Pirmam langely saul tekjo, antram mnuo le i dos1 1 . LD K K1 489), sekm ini dainoje Tu ilvitli, dobilio 1 1 (pro vienus vartus saulut teka, pro kitus mnulis rieda. K1 583), vestuvi dainose A n t tavo stainels1 1 (A nt bernelio stainels saulel tekjo, i vain iklio vaig dels ib jo ...1 1 . V 690), Vai, kit gauskit, girios me deliai" (Pastat nauj svirnel (dvarel) ant keturi (a tuoni) kampeli. A n t kiekvieno kampo gegut kuka vo. ..". V 1700), Atvaiavo Varuvos bernelis1 1 (U j ri m ari stovi margas dvarelis su veidrodiniais lange lia is 1 1 . V 1703), karo A ileidau bernel1 1 (Teibda vo j a bernelis dvarel ant jrui kratelio i vieno aukselio ir sidabrlio, deimantuio langeliu1 1 . K 273) ir kt. ia rei kt paminti ir nuostabisias kaldotoj dainas V a i ir atbgo baiktus elnelis1 1 (K1 338), Atbgo elnias devynia ragis1 1 (K1 339), kuriose pasaulio med jau yra irj dau
185

gelis tyrintoj. O jose kaip tik vaizduojamas stebuklingas dvaras, ant kurio saul tekjo, mnuo ritjo" (K1 338). K aip t pai idj gali reikti m ediai (sodas) ir i iaud padaryta figra (primenanti statin), rodo sodo v aiz dis lietuvi tautosakoje ir paproiuose. Lietuvi liaudies vestuvinse dainose Atvaiuoja Rygos kupiai" (V 1526) ir V a i sodai sodai" (V 1527) pasaulio m odelio atvai tus galima irti jose apdainuojamo stebuklingo sodor kuriam e up teka, paukiai neka" (V 1526), gegut ku k av o.. . laktut laktavo" (V 1527) vaizdyje. A tidiau pasidair, lietuvi tautosakoje rastume ir daugiau krini, kuriuose stebuklingo sodo vaizdas asocijuojasi su pasaulio mediu. 2r. jurgini dain O i lia lia kalnas kalnelis1 * (Kalnas kalnelis naujas dvarelis, alias sodelis. Tame dva rely vynelis teka. ..". K1 428), stebuklines pasakas Ie kojim as auksinio paukio" (AT 550), D kingi gyvuliai" (A T 554) ir kt. O vestuviniuose paproiuose sodu, kur tu ri ip irkti jaunikio pulkas, vadinama olynais, popierliais papuota eglut (Brazys, 1924, p. 221), egls virn (Buraas, 1935, p. 230) arba i iaud ant silo suverta fig ra reketukas, aitvaras (Buraas, 1935, p. 230; Slavinas, 1955 c, p. 582; Lietuvi etnografijos bruoai, 1964, p. 497 ir kt.). Daugelis io dirbtinio sodo" element (up, i v y os padarytas senelis, paukiai, viesuliai. ..) ir jo paskir tis vestuvi apeigose rodo, kad ir ia esama pasaulio mo delio. O pasakoje Bernas veda velnikt" (AT 424*), apie kurios ry su vestuvi apeigomis jau yra usiminta (r. Vlius, 1981, p. 147, 148), ir stebuklingas sodas su giedan iais paukiais, ir iaudai (i kuri kartais, kaip matmer vestuvinse apeigose yra daromas dirbtinis sodas") pa teikiam i vieningame kontekste. K ai kuriuose ios pasakos variantuose (LTR 270/777/, 337/18/, 372/13/, 784/54/, 807 /1682/, 1001/99/, 1743/2/, 2368/297/ ir kt.) stebuklingas so das iauga i iaud, kuriuos jaunasis pamirk jaunosios (velnits) pusje verdaniuose katiluose ir atsigabeno savo pus, kaip monos krait. Atrodo, jog t pat pasaulio m odel turjo reikti ir namo kontrai, spausti ant ankstyvojo geleies amiaus laidojim o urn, rast balt gyventose vietose (r. Gimbu
186

tas, 1968r p. 89). Jie kaip tik spausti toje urnos dalyje, kurioje paprastai vaizduojamas pasaulio medis. Galbt pa saulio m odelio funkcij atlikdavo ir i akmen sukrautas namelis (d), kur alvario ir geleies amiuje vaka rin ia i baltai statydavo urn su m irusiojo palaikais (Gim butien, 1958, p. 40, 52 5.5, 63 64; Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 129 138 ir kt.). T ik ia, kaip ir dera vakar arealui, matome ne pakylt auktyn (ant kalno, vir ems), o nugramzdint emyn (po eme) trobes. Pasaulio modelio relikt galima irti ne tik namo, bet ir laivo vaizdyje, nes laivas ms liaudies poetinje galvosenoje prilyginam as namui, kartais tiesiog vadina mas namu (seklyle). Atplauk laivelis nauja sekly t l ", sakoma vestuvi dainoje O kur buvai, berneli" (LDK V 236). Todl visai suprantama, kad vienuose karo dainos A n t mari krantelio" (K 200) variantuose bernelis stato kltel, butel, dvarel, o kituose laivel. Namas vietoj laivo daniau minimas Dzkijos ir Suvalkijos pie tuose uraytuose variantuose (r. LDKK). iuo poiriu m intina darbo daina il jau" (Pastat laiv su atuo niais kam paiiais, ant kiekvieno po pauktel". LD K D 1560), kalendorins dainos Lelium oj krate mari, lelium oj" (K1 62), Po liepa liepa upel teka" (K1 406), Sdiu po langeliu" (iiuoja li liu o ja ant m ari laivelis". K1 407), vestuvi dainos Lk, sakalli, per eerl (V 811), O i, toli, toli, u Nem unlio" (V 1025), O i, augo augo alias puynas" (V 1904), karo daina A n t m ari krantelio" (K 200) ir kt. Kartais lietuvi liaudies dainose pasaulio m ediui arti m sim bolin prasm turi netgi tilto, liepto, krslo, akme nlio, ant kurio sdi ritualinio veiksmo dalyviai, ir k iti vaizdiai. 2r. dainas O i tu zaria zarele, ly lia " (Ute kjo saulel, bgo g ilio ji upel, per upel lie p te lis...". LD K K1 34), Gerk grs, broleli" (bernelis Mrsdina k lev el ir uoll, dirbdina tilte l per Nem unl. V 376), O ir ant tilto ol l" (Ant tilto ol l, po tiltu uvys nars t". K 136), Eisim, sess, nam olio" (brolis kalvelis nukals vario tilte l. V 633), G ili g ili upel lelium ai", V id u ry dvaro palav krmas" (Toje upelje ibus akmenlis". 187

K1 17, 29), Po liepa liepa upel teka" (upelje stovi krs lelis. K1 406), Lk, sakalli, per eerl" (Tam eerly verpetas sukas, tame verpete rt darelis, tame dar e ly aukso k r sle lis...". V 811), O i, to li toli, u N e m unlio" (Toli toli, u Nemunlio, sdi mergel ant ak m enlio". V 1025), A u gin tvelis vien snel" (A nt tvelio dvaro stovi alias jievarlis, po juo akmenlis. A n t akmenlio balta karnl. Po karnle sdi tvas m otinl". K 141), Gale kaim elio ly g i lankel" (gale kaim elio, vidury m ari du akmenliai. V 2802), alioj girioj, lygioj lankoj" (alioj girioj, lygioj lankoj stovjo uollis, po uolu aukso krslas". K 400) ir kt. Kad mintose dainose namas, laivas, tiltas, krslas, ak muo ir k iti objektai galjo atlikti pasaulio m ediui arti m funkcij, rodo k iti t pai dain variantai, kuriuose tai vienur, tai kitur vietoj mint objekt mkteli pras tinis uolo, liepos ar kito augalo pasaulio medio vaizdas. Pavyzdiui, vienuose dainos V id u ry dvaro palavif krmas" (K1 29) variantuose toje paioje pozicijoje vaiz duojamas palav krmas (r. versij V id u ry dvaro palav krmas"), kituose kriau (r. versij V id u ry lauko grel ydi"), dar kituose akmenlis arba krslelis (G i li g ili upel lelium ai"). Dainoje V ai, kit gauskit, girios m edeliai" (V 1700) toje paioje pozicijoje atsiduria uo las, liepel, vynel, rtel (r. versijas A n t tvo dvaro uolas augo", Devyni metai ne viena diena") ir ant keturi (atuoni) kam peli" pastatytas svirnelis (plg. ver sijas V ai, kit gauskit, girios m edeliai", iemu kirto, iemu ve", O i, ir iaugo alia liepel" ir kt.). V ie nuose karo dainos A ugin tvelis vien snel" (K 141) variantuose yra pavaizduotas akmenlis (r. versij A n t kalnelio, ant auktojo"), kituose jievarlis ir akmenlis su karnle (versija A n t tvelio didio dvaro"), dar k i tuose laivelis ir tiltelis (O i uole uolli") ir t. t. T ie k vienuose, tiek kituose dain variantuose galima irti to paties pasaulio m odelio atvait dar ir todl, kad juose pavaizduoti panas apeiginiai veiksmai. iedo kalim as (arba vainiko pynimas), dovanojimas, atmimas, itrauki mas i vandens vaizduojamas ir po verba afba roe (KI
188

488), ieva (V 631), kanaple arba dobilliu (V 870), ir ne paprasto namo fone (K1 489), seklyioje ant elnio rago (K1 339), ir ant akmenlio (K1 17), la ive ly (V 236), ir ant tilto (V 633). Simbolins arba tikros dovanos ruoiamos, siun iamos, pasikeiiam a jomis ir po uolu (V 9), grele, palav krmu (K1 29), avietle, kleveliu, liepele, dieme dliu (V 20), ir ant akmenlio (K1 29), lieptelio (K1 34), ir krslely (K1 406), luotely (K1 62) arba la iv e ly (K1 406, V 236). Daugelyje mint dain irti pasaulio m odel ska tina ir kai kurios j formos ypatybs. Tarp i dain daug yra toki, kuriose mergelei arba berneliui uduodama ne paprasta uduotis (suverpti linus be ratelio, iausti drob be stakli, pasiti markinius be adatos, silo, nuienauti piev be dalgio, iarti lauk be agrs. Zr. dain Su verpk, mergele, baltus linelius". D 1399), umenamos ms ls (kas aliuoja iem vasarl, kas lengvesnis u povo plunksnel, sunkesnis u akmenl. 2r. dain Pasakyk, mergele", V 981) arba kuriose i viso kalbama apie nepa prastus, mslingus reikinius: vasar ulanius eerus (V a i tai dyvai". D 1452), elni devyniarag, ant kurio rag seklyia su kalviais (Vai, ir atbgo baiktus elnelis". K1 338; Atbgo elnias devyniaragis". K1 339), kibirktl, i kurios pasidaro marios mlynos su jose be sisupaniu la ive liu (V idury lauko grel stovi". K1 340) ir pan. i dain mslingumas primena pasaulio medio mslingum (r. anksiau cituot V. Toporovo nuomon, kad pasaulio medio vaizdinys kai kuriose tradicijose da niausiai yra reikiamas msle). O jau paioje dainos ms lje (objekto apibdinim e ir minime) neretai uuominomis yra pateikiamas pasaulio modelis. Paim kim kad ir dain Pasakyk, mergele" (V 981). Klausimuose Kas yra sun kesnis u akmenl ir lengvesnis u povo plunksnel, kas auga be akn ir lekia be sparn, kas juodas nedaytas ir baltas nebaltintas?" yra ireiktos svarbiausios prieprieos juodas baltas, emai auktai, sunkus lengvas, o klau simuose Kas aliuoja iem vasarl, kas margas nera ytas, kas bga be kojeli?" ir pan. tarpininkai, sujun giantys prieingus prieprie polius. Atsakymuose prie
189

prieos ir tarpininkai sukonkretinami, nurodom i juos ati tinkantys objektai; juose ir galima numanyti, kad ir ne rykiai ireikt pasaulio model: augalas (egl, puis, r ta. . po juo akmenlis, up, kartais upje laivas, viru j e paukiai, vjas, debesys. Toks pasaulio medio vaiz das jau yra artimas ir kitose dainose pavaizduotajam (pvz., \,Po liepa liepa upel teka". K1 406; Lk, sakalli, per eerl". V 811). Atskiruose dainos variantuose pateikia mas ir raktas", padedaiitis iifruoti uslpt pasaulio mo delio idj. Tai prastu savo pavidalu ireiktas pasaulio medis. M intoje dainoje jis pateiktas aikiai ir nedvipras mikai: V id u ry dvarelio mlynos marels. M arelse auga uollis su imtu akeli" (r. versij Sdiu u stalelio"). ioje apvalgoje buvo pamintos tik tos m sli dainos, kuriose pavaizduotam pasaulio m ediui irykinti yra su rastas ir pats raktas". Prie j dar, atrodo, gali bti p ri skiriamos kaldotoj dainos apie kald ryt praydusi ro, o per sekmines ualusius eerus (Kald ryt ro s ydjo, lelim jo". K1 341; Kald ryt ros yd jo". K1 342; Kald ryt eerai alo". K1 343. ..), apie vasaros sniego ir iemos ko siuniam mari (Ko negiedat, gaidiai, lelim o". K1 156), audimo dain apie gudri uov ir jos dukr (O i kytra kytra girios gegel". D 1396) ir kt. Taiau jos ia nelieiamos, nes kol kas trks ta akivaizdesni argument jose gldiniai pasaulio mo delio idjai irykinti. Dainos, kuriose tarsi bandomas mogaus gudrumas (rei kia m inti msl), kai kuriais savo bruoais yra artimos pasakoms apie keistus klausimus ir gudrius atsakymus (r. pasakas Piemuo atsako klausimus savo pono vietoj". A T 922; i dalies G udri kininko dukt". A T 875 ir kt.), apie kuri kad ir netiesiogin ry su pasaulio medio vaiz diniu jau yra usimins V. Toporovas (, 1971, p. 3941). Dainoms, kuriose galima irti pasaulio medio vaiz dinio atvait, yra bdingi dialogai, iskaiiavim ai, karto jim ai. Bernelis su mergele kalbasi dainose Suverpk, mern gele, baltus linelius", Gale lauko stadala", Gerk grs, berneli", A ijodams' ivandraudams", Svidir v id ir o
190

lynlis", A n t mari kratelio", O i ant tilto ol l" ir daugelyje kit. Dainoje Lk, sakalli, per eerl" na lait iskaiiuoja: nra moiuts k raiteliu i krauti, tve lio dalelei skirti, sesels vain iku i pinti, brolelio lauku lydti; dainoje Gale lauko stadala" pas mergel ateina ir vis prao atidaryti dureles i eils tvelis, motul, broliukas, sesel ir bernelis; dainoje Suverpk, mergele, baltus linelius" bernelis panaiais odiais* prao mergels suverpti linelius, iausti drobel, pasiti m arkinlius ir t. t. Iskaiiuojant ar apibdinant objekt, ypa mgstami skai ia i trys, devyni, imtas. Dialogu, iskaiiavim u, kartojim u paremta kom pozicija yra bdinga ir archaikiems ritu a li niams tekstams, susijusiems su pasaulio m odelio vaizdiniu (r. , 1971). i kom pozicini priem oni gausu mas mintose lietuvi liaudies dainose irg i patvirtina j ssajas su pasaulio mediu. iuo poiriu vertt atkreipti dmes ir lietuvi form ulines bei kum uliatyvines dainas (Vk 447 458), kuri ryys su apeigomis neabejotinas. Dainos apie mergelei arba berneliui uduodamus sun kius udavinius, umenamas msles kad ir tolim u aidu su siaukia su tomis dainomis, kuriose kalbama apie objekto, galinio reikti pasaulio model, gaminim. Jose bernelis arba brolelis stato la iv e l (LDK D 1560; V 1904, 2137; K 200), svirnel (V 1700), namelius (K1 489), tilte l (V 376), dirbdina stakleles (D 1415, 1396). O kartais objektas jau padarytas ir dainoje tik konstatuojamas jo buvimas: at plaukia arba ant j ri mari iiuoja li liu o ja laivelis (K1 407; V 811), stovi bernelio stainel (V 1690). Laivo, tilto arba namo statymas ko gero yra bernelio fizin i ir dvasi ni jg ibandymas, norint sitikinti, ar jis jau pakanka mai subrends vedybiniam gyvenimui. Panaiai bsimas jaunikis buvo bandomas senosiose prievedybinse in icia cij apeigose. Be abejo, ia kur kas svarbiau buvo jaunuolio dvasini jg, iprusimo patikri nimas, ar jis gerai susipains su etnins bendrijos m ito logini ini visuma ir su j dominante pasaulio me diu. Tokio ibandymo relikt apsiai galima rasti pasa kose, tik inoma, jau perkelt bendr poetin pasakos
191

audin. Kartu juose galima irti ir pasaulio medio vaiz dinio atgarsi. Paimkim kad ir pasakas Dkingi g y v u lia i (AT 554) ir M ergait padeda jaunuoliui pabgti" (AT 31 ). Jose jaunikaitis turi atlikti tris nepaprastus darbus: pirm ojoje i m ari atneti nuskandint ied, per par' iku lti arba surinkti ibarstytus grdus, o kartais paiam juos ir uau ginti; pastatyti banyi, rmus, tilt, atneti stebukling, auksini obuoli; o antrojoje isemti jr, ikasti u lin , pastatyti tilt per up; lydim e iauginti grdus ir i kepti ragaiio; ijodinti padangmis skraidant eril; atskiruose variantuose pastatyti koplyi, banyi arba dvar (LMD I 558/24/; LTR 32/32/), i lazdos iauginti obuo lius (LTR 393/155/), uveisti sod (LTR 449a/25/), padaryti prietais, kuris plaukt, vaiuot ir skrist (LTR 42/49/, 10B/125/) ir t. t. A ik ia i matyti, kad abiej pasak uduo tyse yta nusakomos svarbiausios prieprieos su tarpiniais j nariais. Pirm oji uduotis susijusi su kairiaisiais prie prie emai auktai, poemis dangus, vanduo oras , uvyspaukiai poliais, treioji su deiniaisiais, o ant r o j i su tarpinmis grandimis. Tik, suprantama, atskiruo se variantuose ne visada ilaikom a tokia klasikin uduo i seka ir net paios uduotys (kartais j esti keturios, kartais dvi, arba tik viena). N eatsitiktinai pasakoje D k in g i gyvuliai" pirmj uduot atlikti padeda uvys, ku rios m itologinje lietuvi ir kit balt pasauliroje paprastai siejamos su vandens, poemio sfera, chtonikosiomis mitinmis btybmis, antrj skruzdls, kurios sie jamos su eme, ir treij bits, paukiai, kurie siejam i su dangaus sfera ir dangaus dievybmis. V. Propas, specialiai analizavs mintose pasakose he ro ju i uduot uduoi senesn prasm, yra nurods, kad panaiuose iaurs Am erikos liaudies tekstuose, danai yra vaizduojamas viso pasaulio sukrimas, kosmins ir socialins tvarkos vedimas (, 1946, p. 292 293). Pasakoje M ergait padeda jaunuoliui pabgti" svar biausias prieprieas galima irti ir objektuose, ku riuos pasiveria bgantys jaunieji: vandens paukiai sta tin ia i (banyia, k o p ly ia ...) oro paukiai (laktinga192

la). Abiejose pasakose panaiame kontekste susiduriame su tais paiais objektais, kaip ir dainose, btent: su me diu, sodu, namu, tiltu, kuriuose galima velgti pasaulio modelio pdsak. O kad ir ia galima irti pasaulio modelio pdsak, tikinam ai rodo stebuklingasis raktas" tiesiogiai pamintas arba apraytas pasaulio medis *. K ai kuriuose variantuose, paukiai aukso obuolius atnea nuo gyvybs medio", gyvojo medio" (LTR 10B/164/, 1124 /1/, 2940/61/). O savitame, nuo pagrindinio pasakos siueto gerokai nutolusiame variante yra pavaizduotas ir pats so das, kuriame auga auksiniai obuoliai. Tai V j M otinos sodas su chtonikosiomis ir dangaus dievybmis, reikian tis pasaulio medio idj (DSPS 309 313). N orint akivaizdiai parodyti, kokiu pavidalu lietuvi liaudies dainose yra vaizduojamas pasaulio modelis, ga lim a sudaryti lentel ir jos kairje pusje surayti dainas, kuriose galima irti pasaulio m odelio relikt, per v i dur kuo tas modelis reikiamas, o deinje veiksm, vykstant pasaulio modelio vaizdio fone. Taiau jau i anksto aiku, kad tokia lentel dl objektyvi ir subjek tyvi prieasi negali bti tiksli. Poetinje liaudies tradi-. cijoje, kuriantis vis naujiems ir naujiems dain varian tams, kinta, varijuoja ir juose pavaizduoto pasaulio mo delio vaizdas. Ir varijavim o galimybs turint galvoje pasaulio medio sim bolio virtim grynai poetiniu vaiz diu ia turbt neribotos. Paim kim kad ir dain Sidir vidir olynlis" (V 20). V ie n tik ioje dainoje pasaulio .medis alia prastins avietls, levendros, diemedio, lie pels, uollio, taip pat ireikiamas iobreli (LTR 192 /1100/, 2463/68/, 4048/142/), rugeli (LTR 2438/14/, vaisi medio" (LTR 3426/19/), barkn (LTR 475/628/, 2403/6/) ir kit augal vaizdiais. Dainoje V ai, kit gauskit, g i rios m edeliai" (V 1700) panai funkcij kaip ir svirnelis
* Apie tris pasaulio sferas (dangaus auktum, ems platum ir mari gilum) neretai usimenama ir lietuvi liaudies vestuvi oraci jose. O kartais jose pateikiamas ir konkretus pasaulio medio vaizdas: r,Tame levendr darely augo diemedlis, ant to diemedlio stovi aukso krislelis, ant to aukso krislelio pauktelis iulbjo, tai ne pauktelis iulbjo, bet pats dangaus viepats kalbjo.. (JSD II 326). 13. N. Vlius 193

atlieka nendr (LTR 3116/216/), alpusnis (LTR 4006/60/) r epu (LTR 337/264/) ir k iti kiek neprasti vaizdiai. Su rin k ti visus panaius atsitiktinius atvejus i imt, tks tani variant ir suymti juos lentelje bt tiesiog nemanoma. Be to, nelengva isiaikinti, kada dainoje vaizduoja mas medis ar kitas koks objektas reikia pasaulio model, o kada ne, nes to paties vaizdio prasm atskiruose variantuose pastebimai kinta. Pavyzdiui, vienuose Uga vni dainos Po liepa liepa upel teka" (K1 406) varian tuose mergel arba bernelis galv ukuoja, plaukus la i duoja, sddamas krslely, esaniame ant kalno (r. ver sij Ddavo pov ant aukto kalno") arba upje, eere (r. versijas Teka upel, teka dunojus", Skrido vanagas per puynl"), kituose sddamas la ive ly (r. versij A n t mari mari"), o dar kituose krslely, kuris stovi la ive ly (r. versij D obiliutli dobilio, gilus upelis dnoja"), arba krslely, kuris stovi laively, laivelis plaukia upelj, o up teka po liepa (versija Po liepa liepa upel teka"). Vadinasi, toj paioj pasaulio m odelio pozicijoj po vien, v isi kartu arba atskirais deriniais atsiduria krslas, laivss, liepa. Kadangi yra ufiksuota pakankamai variant su kiekvienu objektu atskirai, tai daug nesuklysime, visus tuos objektus laikydam i tos paios idjos reikjais. Ta iau k daryti, kai k e li objektai pasitaiko tik kartu ir j hierarchija ne tokia aiki? Pavyzdiui, k la iky ti pasaulio m odelio reprezentantais kaldotoj dainoje Vai, ir atbgo baiktus elnelis" elni, seklyi, kurioje broleliai kala, ar tvulio dvar, kuriame saul tekjo, mnuo ritinjo"? Visus kartu, ar atskirus j derinius? Istorikai inagrinjus, nesunku nustatyti, kuris pasaulio modelio vaizdis atski roje dainoje yra platesnis, labiau apibendrinantis, ir kuris dalinis, kuris archaikesnis ir kuris ivestinis, atsirads, iblukus pirm iniam vaizdui. Taiau tokia analiz uimt daug vietos ir verst gerokai nukrypti nuo svarbiausios nagrinjamosios temos. Todl, nesileidiant istorij, len telje suymta daugumas objekt, archaik ir ivestini, kuriuose tik galima irti kad ir gerokai nublanku s i pasaulio struktros idj (r. 14 lentel).
194

Turint visa tai galvoje, lentelje pateiktas dainas reikia irti ne kaip dainas, kuriose neabejotinai yra ufiksuoti pasaulio m odelio reliktai, o kaip dainas, ku riose toki relikt galima iekoti. O kiek j i ties esa ma, turt parodyti tolesni nuodugnesni tyrim ai. I lentels matyti, kad daniausiai pasaulio m odelio pdsakai lietuvi liaudies dainose gldi medio (liepos, uolo, jovaro, putino, puies, diemedio, egls), namo (svirno, klties, apskritai dvarelio), laivo, akmens, krslo, gli (rtos, lelijos, mtos, apskritai darelio) vaizdiuose. Turint galvoje tradicij pasaulio m odel ireikti ms lmis, ne bereikmis yra i objekt apraymas poetinje m sli kalboje. uolas lietuvi liaudies mslse apibdi namas gana tiesiogiai: akos akotins. Visos akos su lizdais, v isi lizdai su vaikais" (LT V 502). K aip minjome, uolo vaizdu lietuvi liaudies mslse taip pat apibdi namas linas, kanap, irnis, saulgra, net kelias, metai. Dl viso to taip pat ir dl kit duomen uol ga lim a la iky ti paiu svarbiausiu pasaulio m odelio vaizdi hierarchijoje. O met apibdinimas uolo vaizdiu rodo, kad net laiko tkm ms liaudies buvo susieta su pasau lio modeliu. Tuo tarpu k iti objektai, ms dainose rei kiantys pasaulio model, mslse daniausiai apibdinam i mogaus poymiais (kartais gyvulio, vries). Pavyzdiui, aviet tai raudona mergel (LT V 493), kriau mo tina ryzgut (LT V 495), rta maa mergel (LT V 499), dagilis graus ponaitis (LT V 502), nendr m ari mer gel (LT V 501), namas senel, senis, meka (LT V 565 566), tiltas tvas kuprotas (LT V 639), laivas senis be vadeli (LT V 644), kumel be kuli, juodas bulius, litas (LT V 645) ir t. t. N et tie objektai, kurie vienuose variantuose apibdinam i uolo vaizdiu, kituose jau ap raomi kaip gyvi padarai mons ar gyvuliai. Pavyz diui, bijnas kareivis (LT V 500), kanap karvel (LT V 478), linas auktas ponaitis (LT V 478), egl okut tytyrnag (LT V 503), kelias gulintis senis (LT V 638), o pats uolas gyvas, gyvus penjs (LT V 502). ia labai aiki bendra m sli tendencija negyvus daiktus, augalus sugyvinti sumoginti, o gyvus objektus su
195

daiktinti. Taiau tai, kad objektai, kurie dainose ir kituose tautosakos kriniuose greiiausiai reik pasaulio model, tiesiog dsnikai sumoginami, veria galvoti, jog lietuvi liaudis visatos sandar reikdavo ir antropomorfins b tybs vaizdiu. Tai ypa krinta akis, kai tas pats objek tas sivaizduojamas ir uolu, ir mogum. Pavyzdiui, b i jnas apibdinamas kaip uolaitis kunkuolaitis", o ia pat kaip alnierius (LT V 500), lin a s uollis a liuklis", o ia p a t auktas ponaitis"f laibas alnierius" (LT V 477 478), kelias kaip per vis sviet nugriuvs uolas, egl, o ia pat kaip m ilinikas senis, kuris kai atsikels dang pasieks" (LT V 638) ir t. t. Lietuvi poe tinje kryboje apskritai mgstama medius sumoginti gretinti, lygin ti su monmis, medio aknis sivaizduoti mogaus kojomis, akas rankomis, ir pan. Antropom or fin i ymi turi ir kai kurie ms mintose dainose pavaiz duoti mediai, kartu reikiantys ir pasaulio m odelio idj (r. dainas ydi klesia radastl", alioj girioj, lygioj lankoj", A ukti kalnai, aukti kalneliai", Psk, vjeli, per vandenl" ir kt). Polink pasaulio sandar reikti mogaus vaizdiu pa tvirtina ir archeologijos duomenys, pavyzdiui, balt gy ventame plote rastos laidojim o urnos. A n t kai kuri urn toje vietoje, kur paprastai yra pieiamas pasaulio medis, pavaizduotas mogus (Engei, La Baume, 1937, p. 125; Gim butas, 1968, p. 89). O visa grup urn tiesiog yra vadina mos veidinmis, nes jos nuostabiai panaios mogaus v ei d arba ant j tiesiog yra pieiamas mogaus' veidas (Gimbutas, 1958, p. 52 55). Tuo tarpu mogus mslse umenamas nurodant medi nius daiktus ir medius (Du mietu. / In t miet baka, / In t bak kelmelis, / In t kelm el krms, / In t krm daug pauktyi". LT V 540). Vadinasi, vairs objektai lietuvi liaudies mslse da nai umenami tarsi pasaulio modelio sim boli poymiais. G al todl, apibdindama daugel augal, gyvn, net la i k, lietu vi liaudis mgsta juos lyginti ir su namu (ku riame, kaip matyti i lentels, kartais galima irti pa saulio model). M etai lietuvi mslse tai ...to k ie
196

namai. Tuos namuos yra dvylika lang. A n t t lang po keturis stiklus. A n t t stikl po septynias pauktes" (LT V 470); irnio anktis didis svirnas" (LT V 474); gri k is trij lent dvaras", trim ssparom kltel", trij gal tvartas", svirnas in trij kamp", trisspar kamaryt" (LT V 476); agurkas be dur, be lang gryiuk, banyia" (LT V 487); arbzas dviej pal tvartas" (LT V 489); aguona maa kltel", banytl ilingliais dengta", dvarelis (LT V 490); a v ily s tamsi seklyia" (LT V 532); kiauinis viesi gryia" (LT V 521); uvis maa maa kltel, skatikliais dengta" (LT V 528); mo gaus burna d aili kamarl", raudoni dvarai", maa trobel", bdel" (LT V 547); p irtin penki tvartai" (LT V 553) ir t. t. Todl kai kuriuose t objekt (pvz., met, kiauinio) apibdinimuose taip pat galima irti pasaulio modelio vaizd. Tuo labiau kad daugelio kultr tradicijose namo struktra svarbiausiais bruoais pakar toja iorinio pasaulio struktr" (, 1978, p. 72). A ntra vertus, m sli kalba apibdinant saul ir mnul, kurie yra neatskiriam i nuo pasaulio modelio, danai m i nimas namas, sodyba (kltis, pirkia, dvaras. . .). M nulis mslse apibdinamas kaip blynas vidur dvaro", paplotis ant stogo", duonos kampelis prie ms kltel", duonos riekel ant bobuts grytels", senis vidury dvaro" (LT V 454); saul kaip lkt vidury dvaro", auksinis obuollis, kuris pro lang vieia", (LT V 450) ir pan. V a d i nasi, fiksuojam i viesuliai, esantys vir namo, ir tada susi daro jau aikesnis pasaulio modelio vaizdas. Kituose t pai m sli variantuose pasaulio medis pasitaiko ir kla sikine savo forma: V iru j medio ugn krinasi" (saul) (LT V 450). Pasaulio modelio nusakymas mogaus ir namo vaizdiais suponavo dom reikin balt, slav ir kitose indoeuropiei kalbose: atskiri gamtos objektai, namo ir mogaus kno dalys jose neretai yra vadinamos tais pa iais odiais (r. , 1980).
* * *

Tradicins ms liaudies krybos pavyzdi, kuriuose esama pasaulio modelio pdsak, bt galima nurodyti
197

ym iai daugiau. Taiau ir i pamintj aiku, kad ms protviai turjo viso pasaulio sandaros idj ir reik j v a iri ri bei anr kriniuose. Bet svarbiausia ir do miausia, nagrinjant i problem balt kultroje, yra tai, kad pasaulio modelis ia yra ireiktas ne tik pavieniuose kriniuose, bet ir platesniu mastu k a d v i s a s e n o vs b a lt k u l t r a s usiklost pagal pasau l i o m o d e l i o p r i n c i p . Kaip matme pirmuosiuose io darbo skyriuose, vakarinis balt arealas yra susijs su daugelio svarbiausij prieprie (emai auktai, poe mis dangus, vanduo ugnis, juodas baltas, senas ja u nas ir kit) kairiaisiais poliais, rytinis su deiniaisiais, o vidurinis su tarpinmis j grandimis. Vakar arealo m itologijoje pirm viet ikeliamas poemio dievas, vidu rio ems, o ryt dangaus dievai. Vakar arealo m i tologijoje, tautosakoje, visoje m itinje poetinje pasaul iroje dominuoja tie gyvnai, mediai- ir augalai, kurie siejam i su poemio, vidurio su ems, o ryt su dan gaus sfera. Vadinasi, senovs balt pasauliroje apatin, poemio, pasaul daugiau reprezentuoja vakar arealas, o virutin, dangaus, ryt. Turint galvoje, kad pasaulio medio epochoje" (terminas V. Toporovo) poemio sfera su visais jos dievais, gyvnais ir augalais atitinka pasaulio medio aknis (kelm), ems kamien, o dangaus a kas (virn), darosi aiku, kad vakar arealas senovs balt pasauliroje tarsi reprezentavo pasaulio medio akn (kelmo) sfer, vidurio kamieno, o ryt ak, virns. N ereikia manyti, kad baltai pasaulio med s i' vaizdavo paguldyt ant viso savo gyvenamojo ploto; v a i rs atskir areal kultros reikiniai ia tik dsnikai buvo susieti su skirtingomis pasaulio modelio, kuris daniausiai buvo reikiamas pasaulio medio vaizdiu, sferomis. Tai, kaip vliau matysim, i dalies yra atitinkam ai susiklosiu sio socialinio j gyvenimo atspindys. Teoriniu poiriu itokia kultros orientacija pasaulio medio epochoje" nra negalima. Dar daugiau: ji iplau kia i bendr tos epochos moni erdvs suvokimo prin cip. Analizuodamas, kuo skyrsi pasaulio medio epo chos" menas nuo paleolitinio, V. Toporovas didiausiu to
198

m eno pasiekim u laiko tai, kad buvo sukurta daugiaplan horizontali kom pozicija", iskirtas centras po pasaulio me diu, kuriam e yra garbinam asis objektas, k airdein ir giluma ( , 1972 a, p. 94). Pasaulio medio epo chos" meno ir m itologijos erdv y ra organizuota pagal tam tikr figr (r. ten pat, p. 95), ir aikiai iskiriam os septynios jos koordinats: virus, centras, apaia, iaur, rytai, piets, vakarai. i figra sutam pa su lietuvi liau dies vestuvse vartojam o sodo" reketuko, sim bolizuo janio pasaulio struktr, kontrais (r. pav. 11). Kad pa-

11 pav. V e s t u v i sodas" ( K r ia u i n k., Utenos ra).). Spausdinama i L ie tu v o s TSR is to rijo s i r e tn og ra fijo s m uzieja us fo n d ( E M 11252).

199

aulio modelio horizontalje buvo iskiriamas centras ir nuo jo visas puses einanios keturios pasaulio alys, nu rodoma ir kituose tyrimuose (r. , 1976, p. 215 217; , 1980, p. 89 93; , 1980 , p. 401 404). H orizontali pasaulio medio sche mos struktra m odeliuoja ne tik skaii santykius ir pa saulio alis, bet ir met laikus (pavasar, vasar, ruden, iem), paros dalis (ryt, dien, vakar, nakt), spalvas,, pasaulio elementus" (, 1980 , p. 403). Suvokti pasaul kaip viening sistem, susiklosiusi pagal pasaulio medio princip, tais laikais reik savo tikai j painti, iskirti i chaoso ir padaryti j sav ". N eatsitiktinai per Naujuosius metus, kai ,,pagal laiko cik likum o koncepcij Kosmosas sugidavo savo pirm ykt nediferencijuot bv Chaos, ir ypatingu perjim o r i tualu vl reikdavo i Chaoso sukurti Kosmos su visais jo krim osi etapais" ( , 1971, p. 31), bdavo sako mi su pasaulio modelio koncepcija susij odiai. Vadinasi, buvo manoma, kad pagal pasaulio m odelio princip yra susiklosts visas savas" pasaulis. Todl nenuostabu, kad, remiantis tuo paiu principu, m itologikai buvo interpre tuojama visa savos genties kultra ir socialinis jos gyve nimas. Pasaulio medio horizontalioje struktroje galima iskirti tai, kas sisavinta (susieta su kultra) ir kas ne sisavinta (susieta su gamta). Pats pasaulio medis tam tikra prasme tampa visos kultros modeliu, savotiku c iv ili zacijos mediu" gamtos chaose" (, 1980 b, p. 403 404). Verta prisim inti, kad visokia m itologija veikia, p ri veria paklusti gamtos jgas ir suteikia joms sav form vaizduotje ir vaizduots galia" (Marksas, Engelsas, Leni nas, 1982, p. 36 37). K o l kas ia bandoma irykinti tik bendriausi ir supa prastint atskir balt areal ry su skirtingom is pasaulio m odelio sferomis. Tiksliau apibdinti ir detalizuoti ry bus'galim a tik ityrus tradicin balt kultr pagal orieiitacij iaur piets. Nustaius, kad senpvs balt pasaulvaizdyje trys j gyvenam ieji arealai vairiais poiriais reprezentavo tris skirtingas vertikalias pasaulio m odelio sferas, kyla klausi

mo

mas, ar itas atitikim as kokiu nors bdu nra atsispindjs seniausiuose balt etnonimuose. Atsakyti klausim sun ku dl dviej prieasi: viena, neaiku, kokiais terminais i seno buvo vadinamos atskiros pasaulio m odelio (o kai jis reikiamas medio vaizdiu, pasaulio medio) dalys, ir, antra, sunku nustatyti, kurie iuo metu mums inom i balt etnonimai yra pakankamai seni, vartoti dar balt kalb bendrysts laikotarpiu. Be to, daugelis balt etnonim etim ologij dar nra galutinai nustatytos. Taig i apie jas ia kalbama ne todl, kad pagrstume ikeltj teorij, o tik todl, kad parodytume, jog dauguma balt etnonim greiiausiai sudar viening sistem. Vienas i seniausiai pamint balt etnonim, jei ne paisysime Romos istoriko Tacito visiems baltams taikomo ^ardo aisiai (aesti), yra galihdai (ra^ivdcu), m inim i II m. e. a. vidurio graik geografo Ptolemjo (LI I 19). Jie gy ven rytus nuo giton, fin, sulon ir venet ik i stavan ir alan. Pagal pirm j ms eros imtmei Ryt Euro pos etnin pasiskirstym vienintel vieta, kur turt bti Ptolem jo apraytieji galindai, anot V. Toporovo, ,,yra plotai tarp Sos auktupio rytuose ir Okos ik i jos poskio rytus apie Kalug vakaruose" (, 1980 a, p. 125). Prs kronikininkas Petras Dusburgas Galind m ini (1326 m.) tarp pietini ir rytini Prsijos emi (Dusbur gas, vertim o rankratis). K aip pastebjo V . Toporovas, galindai visada ymi pai pietin ir rytin geni rib; vienu atveju vis balt, o kitu atskiros j akos prs (, 1979, p. 138 142; , 1980 a, p. 135). Galind lokalizacija paiame rytiniam e balt ir prs gale, kuris tarsi reprezentavo virutinij pasaulio m odelio sfer, galina mus iekoti ssaj tarp etnonimo galindai ir pasaulio medio virns pavadinimo. Daugu mas kalbinink (J. Endzelynas, M . Fasmeris, E. Frenkelis, V . Kiparskis, V . M aiulis, V. Toporovas ir kt.r. , 1979, p. 138 142; Vanagas, 1980, p. 20), aikindam i etno nim o galindai etim ologij, pritaria K. Bgai, kuris j siejo su odiu galas: Galindo vard kildinu nuo galo : galindas yra rus ,,(prs ems) gale gyvens'1 (Bga, 1961, p. 117). Tuo paiu odiu arba jo vediniais 201

balt kalbose yra vadinama ir medio virn (latvi gals, liet. galn. 2r. M L V V I 592; LK 2 III 73). Senokai yra minimas ir kitas balt etnonimas kuriai (C ori , ) (veikale V ita A n skarii Auctore Rim berto1 * apie 854 855 ., X I XII a. Nestoro kronikoje ir kt. 2r. Kiparsky, 1939, p. 46; Bga, 1959, p. 232). Je i galindai yra pai rytini balt etnonimas, tai kuriai vakarini. Dl kurio etim ologijos yra pareiktos kelios nuomons. K. Bga nurodo, kad io odio kilm tebra neiaikinta, ir mano, jog jis galt bti siejamas su slovn , ukrainiei kors (lydimas, plimas, naujiena, , ), ek krs (nuskurds, apkiauts medis"), lenk karlak (emas akotas, kreivas, malkoms tetinkamas me dis"). Taig i Kuro vardo pamatin reikm galjo bti lydim as", skynimas", Rodeland", arba em, nuskuro dusi medi", krm" alis, Buschland" (Bga, 1959r p. 234). Jeigu K. Bgos spjimas teisingas, tai kuris tu-, rt bti giminingas daugiausia iaurs vakar em aii krate (buvusioje kuri emje) paplitusiam odiui keras (kers), kurio antroji reikm, anot Lietuvi kalbos ody no", yra augalas su kamienu ir aknimis; krmas" (LK2 V 597). io odio vediniai kerekla, kereklis, kerknis, kerepetas, kerpla ir kt. lietuvi kalboje reikia t patr kaip ir ek krs, lenk karlak, btent emo gio, isi ktojs medis", maas isiakojs medis; keroklis" ir pan. (r. LK 2 V 603^604). O pirm oji odio keras reikm yra nupjauto arba nulusio medio kelmas su visomis ak nim is" (LK2 V 597). Todl bent jau semantikos poiriu, atrodo, nenusikalstume, etnonim kuris susiedami su keru (kelmu) ir papildydam i K. Bgos teigin, kad pamatin Kuro reikm galjo bti ne tik em, nuskurdusi me deli", krm " alis, bet ir ker", kelm " alis. Kelm ai, kaip inoma, yra neatskiriamas lydimo, skynimo palydo vas. O tai visikai suderinama ir su K. Bgos pateikto Kuro reikms aikinim o pirmja dalimi. Bt galima ma nyti, jog pamatin Kuro reikm buvo keras" (kelmas"). 2odiai keras ir kelmas, pavartoti perkeltine reikme, va kar bei vidurio Lietuvoje taip pat reik ir tvik, gi min ar paderm (plg. posakius Paiame kere (tvikje)
202

gyvenu". LK 2 V 597; Esam vieno kelmo, vieno kraujor ir vien turim tvik v isi". LK 2 V 524 ir kt.). Etnonimo kuris ssajas su kelm u" i dalies patvirtina ir per linam ynio talkas vakar Lietuvoje (daugma sutam panioje su kuri gyventa teritorija) neiojamos antropo m orfins baidykls (r. M ickeviius, 1938, p. 359; V y niauskait, 1980, p. 6165) senoji prasm. Jos laikymas piktja dvasia", rengimas senais nudriskusiais vyrikais rbais", veido dengimas kailine kauke", siekimas jos at sikratyti ir k iti poym iai rodo, kad ji priklauso chtonikj m itini btybi, lokalizuojam prie pasaulio medio kel mo, briui. Ta baidykl yra vadinama kuriu. K ai kurie tyrintojai kurio neiojim o paprot laiko senojo prs dievo Kurks (Curche) garbinim o atgarsiu (Balys, 1965, p. 400). O K. Bga (1959, p. 79) savo ruotu prs dievo Kurks vard sieja su rus kopT>, lenk karcz (krmas, kelmas"). Kurio etnonimo reikms artimumas k e ru i , keim ui la bai prasmingas, nes kuriai gyveno vakariniam e balt areale, kuris, kaip anksiau matme, tarsi buvo siejamas su poemio sfera, paprastai atitinkania pasaulio medio kelm. Konkreiau: kuriai gyveno iaurinje dalyje teri torijos, siejamos su pasaulio medio kelmu. Todl vertas dmesio ir kitas etnonimo kuris kilms aikinim as (M. Fasmerio), siejantis j su slovak k'brch'b, plg. ek k rc h y (kair"), sorb korch (kair ranka"), kelt kersos kair" (r. Bga, 1959, p. 235 236; Kazlauskas, 1968 b, p. 59). O kairys reiks taip pat ir iaurin, kaip sanskrito daksi-

nia reiks ir deinj, ir pietin. V. Kiparskis abi ias etim ologijas laiko vienodai teisingomis, nes balt *kurgals bti susietas ne tik su ide * k rk -f bet ir su *krs(1939, p. 64). Remiantis mintomis etimologijomis, galima manyti, kad kuri etnonimas gana tikslia i fiksuoja kuri viet pasaulio medyje. Ir je i pai rytini balt gyvenam kra t Galind galima la ik y ti virns, galo alimi, o jos gy ventojus galiniais, tai pai vakarini balt krat Kur galima la iky ti kero, kelmo alimi, o jos gyvento jus kelm iniais.
203

Kad ir netiesiogiai, su pasaulio m odeliu (ypa jo prie prieomis emai auktai, poemis dangus) galima su sieti ir kiek vliau ufiksuotus etnonimus emaiiai ir iemgaliai. Pirm j etnonim linkstama sieti su emuma (Bga, 1959, p. 11; 1961, p. 85 86), o antrj su iemiais (Bga, 1961, p. 253, 737; Frenkelis, 1969, p. 59; Vanagas, 1980, p. 18). Taiau yra ir kita paira, kuri geriau derinasi prie aptartos balt kultros srii klasifikacijos. Tai kalbi ninko V. Grinaveckio nuomon, kad'su eme sietinas ne tik etnonimas emaiiai, bet ir iemgaliai (Grinaveckisr 1968, p. 46, 48). Prisimenant, kad tiek emaiiai, tiek iem galiai priklauso antrajam balt arealui, kuris pasaulio me dio skalje atitinka ems sfer, i etnonim emiku mas darosi tikinamesnis. Jie rodo mint etnonim ry* nors ir netiesiogin, su pasaulio modelio koncepcija. iem gali ssaj su eme lyg ir patvirtint etnonimo latgaliai ir kratovardio Latgalija (AlbTbroAa. X I XII a. Nestoro kronika, Letthigallia . 1225 1226 H enrika Latvio Livonijos kronika1 1 , AoThiroA. pirm oji Naugardo kronika ir kt.) (Bga, 1961, p. 556, 629; Kabelka, 1975, p. 7, 10 ir kt.) semantika. Kad ir kaip mes etno nim rekonstruotume (lat-, let-, ar lie t--g a lia i), jo se mantinis ryys su etnonim lie tu v ia i, Lietuva neabejotinas Vadinasi, kaip latgaliai buvo artim i lietuviams, taiau gy venantys u j (kratiniai, galiniai), taip ir iemgaliai (ar emgaliai) galjo bti artim i emaiiams ir gyven u j (-gal galjo reikti ir pakrat, rib, ir krat). ia dar bt galima paminti etnonim dainaviai, rei kiant Dainavos alies gyventojus. T ik visa bda, kad io etnonimo turinys nra visai aikus, ypa turint galvoje jo santyk su etnonimais jo tv in g ia i i t sduviai, kurie tiek senuosiuose altiniuose, tiek tyrintoj darbuose kartais yra traktuojam i kaip t pai, o kartais kaip skirting etnini jungini pavadinim ai (r. Bga, 1961, p. 116 117, 126 131; M aiulis, 1966, p. 18 19; HenoKynHbi, 1976r p. 105 113; Vanagas, 1980, p. 19 22). Pritarus V. M a iulio ir A . Vanago nuomonei, kad ie trys etnonimai, bent j'au sduviai ir jo tv in g ia i (dainaviai), vis dlto ymi kiek skirtingus etninius junginius1 1 , galima pamginti nustatyti
204

tam tikr, kad ir netiesiogin, dainavi ry su pasaulio m edio koncepcija. Etnonim dainaviai ir vietovard Dainava K. Bga k il dino i upvardio (Bga, 1961, p. 144). Jam neprietaravo A . Kaminskis, J. Nalepa, A . Nepokupnas, J. Otrembskis ir k iti kalbininkai (r. Vanagas, 1980, p. 21). I esms prita riant iai nuomonei, vis dlto reikia paymti, kad i dien lietu viai upvard ir krato pavadinim Dainava sieja su odiais daina, dainuoti. Turint galvoje vietovar di, vis pirma hidronim, konservatyvum, galima ma nyti, jog panaiai jis turjo bti suprantamas ir XIII X V a., kai pateko raytinius altinius. Be to, Lietuvoje apskritai mgstama daryti gyvenviei pavadinimus i dai na, dainuoti, dainius (pvz., Dainava, Dainavel, Daineliai ir kt. 2r. LATS2 II 52). T pavadinim negalima ivesti i hidronim, nes alia it gyvenviei kartais nra to pa ties vardo hidronim. Todl etnonimo dainaviai (Dainava) ryys su daina, dainuoti darosi dar tikinamesnis. O pati daina bei dainavimas, kaip matme io darbo p. 68 73 yra susij su daugelio prieprie deiniaisiais poliais, vadina si, su rytiniu balt arealu ir su sivaizduoto j pasaulio mo delio virutinija sfera. O kokiam balt arealui priklaus Dainava? Remiantis kai kuriais istorijos altiniais (pvz., D idio sios Lietuvos Kunigaiktysts metraiu.11CPA X V II 237, 253, 307, 368), vietovardi Dainava paplitim u Lietu voje (LATS2 52) ir u jos rib (HenoKynHBi, 1976, p. 105 111, emlapis nr. 4) ir ypa atsivelgiant A . V a nago spjim, kad rrups vardu, davusiu pradi" etnonim ui dainaviai, galjo bti Varnos apylinki upelio, te kanio Vardaunios eer, vardas Dainava " (Vanagas, 1980, p. 21), galima manyti, jog Dainavos em bus buvusi paioje pietinje Dzkijoje (Lietuvos TSR) ir ja i gretimuo se pietiniuose bei rytiniuose kratuose. Ir, ko gero, V. K r v daug nesuklydo savo gimtj M erkin ir jai gretimas apylinkes pavadins Dainavos alimi. Vadinasi, XIII X V I a. istorijos altiniuose minima Dainava kaip tik p ri klaus rytiniam balt arealui. I ia ir etnonimo dainaviai ryys su pasaulio mpdelio virutinija sfera.
.2 0 5

Kadangi patys rytin iai ir pietiniai baltai buvo vadinam i

galindais (galiniais), vakariniai kuriais (kelminiais) ir viduriniai baltai emaiiais , o j iauriniai ir rytin iai kaim ynai iemgaliais (ar emgaliais) ir latgaliais , galima
prielaida, jog senieji balt etnonimai sudar viening sis tem, suderint ne tik tarpusavyje, bet galbt ir orientuot atskir pasaulio modelio sfer atvilgiu (tik dl etnonim patikim etim ologij stokos sunku t sistem tiksliau ap iuopti). Aikinantis balt kultros orientacij pagal pasaulio m odelio princip, daug verting duomen galt duoti upi, tekani marias (Aisi ir Kuri), pirm iausia Priegliaus, vard etimologijos. Ju k konkretus pasaulio me dis, tam tikru mastu eikiantis visatos sandaros idjr turjo bti prie j ri mari, kur buvo atliekam i visiem s baltams labai reikm ingi ritualai, btent svarbiausioje bal t ventovje. i ventov Petras Dusburgas mano buvu si Nadruvoje (Dusburgas, vertim o mainratis), Kasparas Henenbergeris Notangoje (Mannhardt, 1936, p. 312) vis netoli Priegliaus. Lietuvi kalbininkas B. Savukynas upvard Prieglius (1273 m. ufiksuota forma Pregora, len k Pregola, vokiei Pregel) laiko priedliniu dariniu i baltikos aknies gar/-/gar , kuri randama apeliatyvuose pra-gore praraja, bedugn1 ', pra-garas (bedugn"), pra garme (bedugn, gelm, kiaurym"), veiksm aodyje gar m-ti (grimzti, sksti, marmti, smegti"), ir priedlio prei(liet. p rie -) (Savukynas, 1963, p. 322 323). Vadinasi, ne atsitiktinai X IX ir X X a. pradios lietuvikuose ratuose i up vadinama Pragaru (Daukantas, 1976, t. 1, p. 413, 416r 418, 420, 629; t. 2, p. 13, 31, 223, 253, 254, 265 ir kt.). Tu rint galvoje, kad pragaru lietuvi liaudis laik po eme esani m irusij buvein, kuri vliau buvo sutapatinta su krikionikuoju pragaru, darosi aiku, kad ir ios ups vardo reikm atitiko vakarini balt ssaj su poemio sfera. Kadangi i up, tekjusi pro arba per svarbiausij balt kulto centr (taigi ir pro pasaulio medio aknis), bu vo siejama su pragaru poemine m irusij karalyste, galima manyti, kad j i vaidino svarb vaidm en senosiose
206

balt laidojim o ceremonijose. A r tik nebuvo Prieglius bal tams tas pats, kas Gangas senovs indams? Senosios tradicins balt kultros orientacij pagal bendriausi pasaulio m odel i dalies rodo ir vietovardiai. Skyriuje Vietovardi paplitim o tendencijos" jau buvo apvelgtas skirtingas vietovardi, kilusi i m itini bty bi pavadinim, populiarumas atskiruose arealuose. Buvo usim inta ir apie vietovardi, reikiani opozicij ju o das baltas, tam tikr isidstym Lietuvos teritorijoje. ia dar tik reikt pairti, kaip isidst vietovardiai, k il i mogaus kno dali pavadinim. K aip inome i m itologijos, senovs indoeuropieiai pasaul sivaizdavo sukurt i didiulio mogaus, o atskiras visatos sferas ati tinkam ai siejo su atskiromis jo kno dalim is (, 1971, p. 13, 21, 31, 50 ir kt.). Vadinasi, mogus milinas tarsi tampa paia visata jis, kaip ir pasaulio medis, rei k ia pasaulio model (plg. neolito laik pieinius, kuriuose m ilino kojos aukiau keli augusios em , 1965 6, p. 23; arba ind ved m ilin Puru, kurio vienas ketvirtadalis emje. , 1972, p. 261). Utat neo lito laik vaisingum bei derlingum sim bolizuojan ios matronos kartais vaizduojamos be apatins koj dalies ir galvos. , 1965 a, p. 28). Jau minta, kad ir lietuviai (baltai) pasaulio model kartais reik mogaus (milino) vaizdiu. Vadinasi, lietuviam s buvo nesvetima paira pasaulio kilm i m ilino. T ai rodyt lietu vi etiologins sakms nuotrupa, tiesa, jau gerokai deformuota, pritaikyta X IX a. besiformuojanioms nacio n alin io atgimimo nuotaikoms naiviai reikti. Pagal j senovje per pasaul buvs velkamas mogus gera galva, dideliu pilvu ir stipriom kojom. Velkant j per Lietuv, nutrkusi galva, per kitus kratus pilvas ir kojos. Todl dabar lietuviai tur geras galvas, o kit krat mons didelius pilvus ir stiprias kojas (BLS 33). i sakms nuo trup i dalies galima gretinti su kit indoeuropiei ar chaikaisiais tekstais apie pasaulio kilm i atskir m ilino kno dali. Taiau ji dom i ir kitu poiriu: ji rodo, kad atskir pasaulio sfer, isidsiusi vertikaliai, atsiradimo aikinim as tarsi yra pakeiiamas horizontalioje geografi207

nj ploktumoje isidsiusi atskir taut (o seniau gal ir visuomens sluoksni) atsiradimo aikinim u. O jeigu pasaulio modelis ireikiamas m ilinu, tai, atsivelgiant vis anksiau idstyt prieprie poli lokalizavim , vakarinis balt arealas turjo bti siejamas su apatine m il ino kno dalim i kojomis, vidurinis su liemeniu, o ry tin is su galva. Todl vakar areale turt populiaresni bti tie vietovardiai, kurie susij su mogaus kojomis, v i durio areale kurie susij su mogaus liemeniu, o ryt su galva. Be abejo, inant nema gyventoj m igracij ka r, bad ir visoki kit suirui'm etais, smoning kolo nizatori praktikuot vietovardi keitim ir pan., sunku tiktis, kad rykiai bt ilikusi pati seniausia vietovar di isidstymo struktra. Ir vis dlto tokios struktros, buvim praeityje dar galima apiuopti. Perirjus daugum Lietuvos TSR upi ir eer var dyne ispausdint hidronim, susijusi su atskir mo gaus kno dali pavadinimais, paaikjo, kad su viruti ni mogaus kno dali pavadinimais susij hidronim ai

(Akis, Akinis, Akys, Kaklelis, Kakllnis, Galv, Galvlnisr Nosas ir kt.) labiausiai yra paplit ryt areale (ia j u
rayta deimt kart daugiau negu vidurio), o su v id u rin i mogaus kno dali pavadinim ais susij hidronim ai (lau nis, Kuis, Pilve ir kt.) populiaresni vidurio areale. K a ip arealuose pasiskirst aptartieji hidronim ai, matyti i 15 lentels. Pana dsnikum galima irti ir kit vieto vardi isidstyme. Nemaa hidronim, o tuo labiau gyvenviei pavadini m yra k il i asmenvardi. Todl domu bt nustatyti ir asmenvardi, kilu si i mogaus kno dali pavadinim, paplitim Lietuvoje. Taiau asmenvardiai yra ym iai judresnis kalbos elementas negu vietovardiai. Nevieno dai kol kas jie ir surinkti. ym iai daugiau asmenvardi yra ufiksuota i Kauno, Panevio, iauli ir kit didi j Lietuvos miest, kurie v isi kaip tik priklauso v id u rio arealui, o beveik nieko nra i V ilniaus ir viso buvusio V iln iau s krato. Be to, nedaug k ia gali parodyti ir skai iai, nes vienu atveju mogus, turintis mums rpim pa vard, galjo m irti nepaliks n vieno palikuonio, o kitas
208

15 lentel

Upi ir eer vardr susijusi s>u mogaus kno dali pavadinimais, paplitimas Lietuvoje
Kiekis vienetais ir procentais Upi ir eer vardai I koj dali pavadinim vakar areale vidurio arealei

ryt areale

(Pd, Kulnupis, Kojel ir kt.)

Blauzda
0 0 6 18,75% 5 18,52%

I liemens dali pavadinim

(launis, Kuis, Pilv, Papis

ir kt.) I galvos dali pavadinim 2 100% 24 75,00% 3 11,11%

(Kaklelis, Akis, Nosas, Galvlis ir kt.) 0

I viso: 2

0 100%

2 32

6,25% 100%

19 27

70,37% 100%

paliko net kelias deimtis. Pirm uoju atveju asmenvardio tradicija savaime- nutruksta. Todl nustatyti kokius nors tradicinius asmenvardi paplitim o dsnikumus yra dar sunkiau negu vietovardi. Be to, kalbant apie asmen vardius, reikt irti, ar mons su mums rpim ais asmenvardiais nuo seno gyvena iame areale, ar yra at sikl. Ii vis dlto, perirjus daugum i mogaus kno da li pavadinim kilusi asmenvardi, esani Asm envar di kartotekoje, galima apiuopti (nors ir ne taip rykiai) tuos paius j paplitim o dsnikumus, kaip ir vietovar di. V id u rio areale yra daugiausia i vis mogaus kno dali pavadinim kilusi asmenvardi. Taiau vakar areale i mogaus koj dali pavadinim kilu si asmen vardi yra daugiau negu ryt ir beveik tiek pat, k iek vidurio areale. Antra vertus, ryt areale i galvos dali pavadinim kilusi asmenvardi yra ym iai daugiau negu vakar ir ne k maiau negu vidurio areale. I atskir mogaus liemens dali pavadinim kil asmenvardiai v y rauja vidurio areale. Toki asmenvardi ia yra du kar tus daugiau negu ryt ir deimt kart daugiau negu va kar areale. Pastebt asmenvardi, kilu si i atskir mogaus k no dali pavadinim, paplitim o dsnikum i dalies rod
14. N. Vlius

200

Ir senesni asmenvardiai. Pavyzdiui, tarp X V II a. V iln iau s miesto v. Jono banyios santuokos bei krikto registra c ijo s knygose suymt asmenvardi (r. Zinkeviius, 1977, p. 119 226) daug yra kilusi i mogaus galvos da li pavadinim (kaip antai: Kaklas, Lpa, Lapelis, Dantelis,

Noselis, Nosis, Nosaitis, Akelis, Akelaitis, Plaukis, Galvelis). O V iln iu s juk priklauso ryt arealui.
Atrodo, kad su m ilino vaizdiu ireikta pasaulio mo delio koncepcija, kad ir netiesiogiai, galima susieti ir kai kuriuos balt etnonimus, vis pirma aisius. K aip inome, aisius (Aestiorum gentes) pirmasis pami njo Romos istorikas K ornelijus Tacitas savo veikale Germ anija", paraytame 98 m. (Tacitas, 1972, p. 29 30). V liau juos m ini Kasiodoras (523 526 m.), Jordanas (VI a.), Einhardas (844 m.), Vulfstanas (apie 900 m.), Adomas Bre menietis (1073 m.), pakartojs Einhardo inform acij (Bga, 1961, p. 121 124, 551 552; , 1975, p. 65 66). Tose uuominose aisiais yra vadinam i vakariniai baltai, gyven Vyslos emupyje, prie Aistm ari. Lietuvi kalbininkas K. Kuzavinis etnonim aisiai sie ja su hidronim u Aista (irvintos intako pavadinimu; Barti ninkai) (1966, p. 177). Jam pritaria A . Vanagas, prie minto hidronim o dar pridurdamas Alset (up ir eeras; -Link menys), isr (up.; Paggiai), J ie s i < *Eisi (up.; G arlia va), Ai, Aiat (up; Latvijos TSR) (Vanagas, 1980, p. 15; 1981, p. 36). Aikindam as i hidronim etim ologij, A. V a nagas teigia, kad galimos dvi, diachronikai irint, gana artimos interpretacijos". Pagal vien i j aknis aisvedama i indoeuropiei *eis-, *ois- (judintis, greitai ju dti"), plg. senj ind isnati, syati (juda, kruta, skuba"),

esati (slysta"), esah (skubiai"), senj island eisa (sku

biai lkti priek"), liet. els-ena: eiti ir t* t." (ten pat). V a dinasi, ir etnonimas aisiai vedamas i tos paios aknies kaip ir liet. eiti. O jeigu dalis balt buvo iskirti kaip vaikiojan tieji psiomis (aisiai), tai itai, matyt, buvo daroma norint juos skirti nuo t balt, kurie danai nevaikiojo psti. Vadinasi, turjo bti etnonimas, sudarytas tuo pa niu principu, taiau reikiantis skirting judjim o bd (ymintis mones, kurie danai jodinjo, vainjo ar pan.).
.210

iuo poiriu dmes patraukia jo tving i , t ididij^ kaip juos vadina metratininkai, kariautoj, pavadinimas. is etnonimas K. Bgos ir kit kalbinink (Bga, 1961, p. 154 155; , 1976, p. 109; Vanagas, 1980f p. 19) yra kildinam as i hidronimo, kurio aknis turi sa votiko judjim o (galimas daiktas, jojimo) reikm. Kalbant apie atskir balt areal ry su skirtingom is mogaus m ilino, reikianio pasaulio model, kno d ali mis, dmes patraukia padavimas M ilinas ir vilkas" (KLPK 20), kuriame vaizduojamas ant ems gulintis m ili nas. Guljo, sako, vien syk m ilinas auktininkas isi tiess per vien didel kalv. Galva vienoj, kojos kitoj kalvos pusj kabojo" (LT IV 596). O io padavimo dme sio centre m ilino kojos, kurias grauia vilkas. Tai pa davimo m ilin dar labiau suartina su pasaulio mediu, kurio aknys indoeuropiei tradicijose kaip tik yra grau iamos chtonikj m itini btybi (pvz., senj iaurs german pasaulio medio Uosio aknis nuolatos grauia Nidhegas. , 1963, p. 39). Dauguma io reikm ingo padavimo variant (net penki i atuoni) u rayti vakar areale. Tuo tarpu padavimas M ilin, ram siai" (KLPK 16), kuriame dmesys sutelktas m ilin g ir veid (ant stog pasirm, jie kalbasi, niaukia ta bok), populiaresnis ryt areale (ia urayta net 13 va riant i 16), o vakar areale visai neinomas. Vargu ar itoks vieno padavimo populiarumas vakar areale, o k i to ryt yra atsitiktinis. A rba dar paimkime du artimus padavimus M ilinas pa pila sauj smlio" (KLPK 2) ir Suplyusi m ilino prijuos t" (KLPK 4), kuriuose vaizduojama, kaip atsiranda k al nas: viename smlis ibyra i m ilino saujos, o kitame i prijuosts. M ilin o rankos, pirtai gali bti siejam i su pasaulio medio akomis, virne, o prijuost, kaip den gianti liem en emiau juosmens ir dal koj, su apatine: medio dalimi. Ir kaip tik pirmasis padavimas, sprendiant i uraym kiekio, yra populiaresnis ryt areale, o antra sis vakar. Vadinasi, ir tautosakoje, ypa toje jos dalyje, kurioje rykiau jauiama senoji m itologin pasaulira, galim a
211

xasti duomen atskiriems balt arealams susieti su skir tingomis mogaus m ilino vaizdiu ireiktos visatos sfe romis. iuo poiriu verta dmesio ir tradicin antkapini pa m inkl statymo vieta. Beveik visoje Lietuvoje antkapiniai pam inklai yra statomi ties m irusiojo galva ir tik kai kur Vakar Lietuvoje ties kojom is (Bezzenberger, 1887, p. 25; erbulnas, 1937, p. 89; Basanaviius, 1970, p. 135). Kalbant apie kosm in mog, reikiant visos visatos struktr, ir tos struktros santyk su atskirais balt area lais, verta prisim inti tradicin, viduram iais ypa ipopuliarjus dangikj" Zodiako mog, kurio atskiros kno dalys buvo prilygintos skirtingiem s zodiako enklams. si dmtina, kad apatin io mogaus dalis (pdos ir kojos emiau keli) buvo lyginam a su uvim is (simbolis u vys) ir Vandeniu, vidurin (aukiau keli) su^Oiarag iu (simbolis oys) ir auliu (simbolis kentauras: ark lys su mogaus galva), o pati virutin jo kno dalis (gal v a ) su A v in u (Kenton, 1974, p. 108). io darbo skyriuje apie gyvnus konstatuota, kad rytiniam e balt areale, ku ris buvo siejamas su virutine kosm inio" mogaus dali m i, i gyvuli kaip tik populiaresni buvo jautis ir avinas, vidurio areale, kuris siejamas su vidurinija mogaus k no dalim i, arklys ir oys, o vakariniam e ropliai ir u vys. Vadinasi, iuo poiriu tarp balt kosm inio" ir viduram i Zodiako mogaus esama tam tikro atitikim o, k u rio pamatas tradicin, dar istorijos prieauryje susi form avusi daugeliui taut bendra pasaulira. Balt krato skirstymas tris arealus, kuriuos galima sieti su trim is pasaulio sferomis, atsispindi ir Lietuvos metraiuose, ypa tose j dalyse, kur kalbama apie se niausius laikus apie lietuvi kilm i romn, atskir kulto viet bei miest krim ir kur poiris istorij dar grynai m itologinis. iose metrai dalyse dar jauia mas ryys su sakytine liaudies tradicija. ia kaip tik pa teikiamas padavimas apie lietuvi kunigaiki gimins pradinink Palemon ir tris jo snus Bork (f>opjcnb), Kn K o y H a c K y H a c ) ir Sper ( C n e p a ) , kurie, keliauda m i i vakar rytus, kiekvienas kr po miest ir gyveno

212

jame, tarsi pasidalij Lietuv tris dalis. domiausia, kad j k u rtie ji miestai, o kartu ir j takoje esanios ems beveik sutampa su ioje knygoje aptariamais trim balt arealais: Borkus prie Jros ups krs Jurbark (jo i n io je vakarinis balt arealas), Knas atkeliavs prie Nevio ir krs Kaun (jo inioje vidurinis balt area las), o Spera nukeliavs giriom is u Nevio, ventosios ir irvintos upi ir apsigyvens prie eero, kur pavadins savo vardu (ryt arealas) ( X V II 229). Kiekvienam Palemono snui priklausiusi em ia tarsi paymima dviem enklais upe ir prie tos ups kurtu miestu. I karto krinta akis, kad miestas, kur krs vienas i Pa lemono sn, yra ne prie nurodytosios, o prie toliau esan ios ups (Jurbarkas ne prie Jros, o prie M ituvos, Kaunas^ ne prie Nevio, o prie Neries). it Palemono sn emi rib apytikr atitikim balt areal riboms galima bt la ik y ti atsitiktinum u ir nekreip ti j dmesio, je i nebt daugiau duomen, kuriuos at sivelgiant is padavimas sietinas su visa senja balt pa saulira. iame padavime tik slia i atsispindi prieprieos senas jaunas santykis su priepriea v a karai rytai: v y riausiasis Palemono snus kaip tik apsigyvena vakar areale, vidurinysis vidurio, o jauniausias ryt. Geo grafinje ploktumoje realizuot senj skaii opozicij, atitinka ir Kno turim vaik skaiius. Kaunas, sikrs, antrajame areale, kur vyrauja em ikoji m itologija, kur populiariausi dievai dvyniai ir dominuoja skaiius du, k a ip tik turi du snus K erni ( , Kep ) ir Ginbut, ( ) , kuriems vliau ir atitekusi visa Lietuva: Ginbutui emaiiai, o K erniui auktaiiai ( X V II 229 230).
* H *

Visos balt pasauliros (atsispindinios tiek m itolo gijoje, tiek materialins kultros objektuose) orientacija pagal geografikai suderintas prieprieas, kurios atitinka skirtingas pasaulio m odelio sferas, nebuvo unikalus rei kinys, vien balt ilgaams patirties vaisius. Reikia ma213"

n y tir kad itokia pasaulira buvo bdinga ir kitoms se nj indoeuropiei (ir ne tik indoeuropiei) visuome nms. itaip manyti skatina jau velgtos panaios tendencijos kit taut mitologijose. Pavyzdiui, senosios Ind literatros (Ved" ir Mahabharatos") bei m itologi jos tyrintojas F. Kuiperis teigia, kad tiek ved, tiek v lesns ind epins tradicijos m itologijoje vyrauja apati nio virutinio pasaulio priepriea ir kad klasifikacinje sistemoje, kurioje reikiniai idstomi pagal keturis kom paso takus, virutin j pasaul reprezentuoja iaur ir ry tai, o apatinj vakarai ir piets" (Kuiper, 1961, p. 39). Pagal i sistem abu prieprieos poliai vl skyla nau jas prieprieas. Pavyzdiui, nors Agnis ir Soma abi p ri klauso virutiniajam pasauliui, taiau Agnis ^daugiausia siejam a su rytais, o Soma su iaure ir yra prieingos viena kitai, kaip deinioji (Agnis) k a iriajai (Somai). A rba nors Varuna ir M itra abu yra susij su vakariniu ketvir iu, vis dlto pagal tolesn opozicij jie 'yra prieinam i vienas kitam kaip besileidianios ir tekanios sauls die vai, kaip dievai, susij su m irtim (Varuna) ir gyvenimu (M itra)" (ten pat). Varunos ry su vakarais, mirtim, mnu liu, naktim, vandeniu vis su kairiaisiais v a iri prie prie poliais i ri ir k iti tyrintojai (, 1980 .; (, 1976, p. 216). Su skirtingom is pasaulio alim is (vakarais ir rytais), atrodo, yra susij A vin ai ir k iti dievai (, 1974, p. 135 136; , 1974, p. 151 155; , 1976, p. 216). F. K uiperis nustat, kad ind m itologijoje svarbiausios prieprieos y ra geografikai orientuotos" (Littleton, 1973, p. 197). T a ig i galima manyti, kad geografikai orientuota buvo ir visa senovs ind pasaulira. Pagal vertikali ir horizontali projekcij buvo susi klosts senovs skandinav pasaulio modelis, atsispindjs Senosios edos" m itologini ir istorini giesmi rinkinyje. Ir ia pastebima tendencija atskiras pasaulio alis sieti su skirtingom is vertikaliom is pasaulio m odelio sferomis, tik poemio sfer, kurioje sivaizduojam as ir pragaras, ia reprezentuoja ne vakarai, kaip ind m itologijoje ir balt kultroje, o iaur (,, 1980, p. 287).
214

Dar rykiau pagal vertikali ir horizontali projekcij buvo susiklosts etrusk, labai paveikusi senovs rom n m itologij, pasaulio modelis. Nors etrusk kultra ir m itologija dar maai teitirta, net tvirtai nenustatyta, ko k ia i taut eimai jie priklaus, taiau i naujausi tyrim matyti, kad j m itologija ir visa pasaulira buvo aikiai orientuota pagal keturias pasaulio alis ir kad apatin pa saulio sfera daniausiai atitiko vakarus, o virutin rytus (, 1980, p. 37 44, 68 76, 89 96 ir kt.). akis krinta didelis visos etrusk m itologijos panaumas balt. Pavyzdi, kad v a iri taut pasaulio modelis buvo susiklosts pagal vertikali ir horizontali projekcij ir kad atskiros vertikalios sferos buvo suderintos su h ori zontaliomis, yra gana daug. Nemaa j yra pateikta J. M eletinskio studijoje M ito poetika1 1 , ileistoje M askvoje 1976 metais. Jo je suformuluotas ir pats pasaulio m odelio verti kalios ir horizontalios projekcijos atitikim o dsnis (p. 216). T ik be reikalo autorius iaurs taut (iaurs german, fin-ugr ir kt.) m itologijom s bding apatinio pasaulio* ssaj su iaure (ar rytais) yra links absoliutinti. K it tau t m itologijose apatinis.pasaulis neretai siejamas kaip tik. su vakarais (ar pietumis). Aikinantis horizontali pasaulio modelio struktr, krinta akis, kad daugelio taut (tiek senovs, tiek i; dien taut, ilaikiusi nemaa archaikos pasauliros bruo) svarbiausios prieprieos yra geografikai orien tuotos ir kad daugelio prieprie k a irie ji arba deinieji: poliai danai yra toje paioje pasaulio alyje (r. Holmberg, 1922, p. 49 50, 74;, , 1965, p. 192 217; , 1978, p. 89 90; , 1976, p. 230 262 ir kt.). Kosmogoninse schemose, priklausaniose skirtingom s tradicijom s (pavyzdiui, ind, kin, senovs m eksikiei ir kt.), gan aikiai yra suderintos pasaulio a lys, dievai ir gyvnai, met laikai, stichijos, kno dalys, spalvos, kartais net geometrins figros, kai kurios geo grafins sferos, socialiniai rangai, specials atributai. Pa vyzdiui, kin sistemoje rytus atitinka mlyna spalva, pa vasaris, drakonas, medis, kovos kirvis, blunis; pietus .
215

raudona spalva, vasara, pauktis, ugnis, svarstykls, tri akis, plauiai; vakarus balta spalva, ruduo, tigras, me talas, kardas, kepenys; iaur juoda spalva, iema, v lys, vanduo, skydas, arnos. Todl j vaizdiniai gali bti perduoti geografiniu", kalendoriniu", zoologiniu", spal viniu", anatominiu" ir kitais kodais"(MeAeTHHCKHH,1976, p. 233).
Irykjus, kad balt ir kit, pirm iausia senovs oriento, taut pasaulio m odeliai yra panas (geografine savo prieprie orientacija, vertikalios ir horizontalios projek cijos tam tikru atitikimu), reikia pabrti altini, kuriais remiantis tie pasaulio m odeliai atkuriam i, skirting p ri gimt. K it taut pasaulio m odeliai atkuriam i vien i m i tin i altini (mit, ritual, epo), o balt ir i nem itini objekt (i ufiksuot atskiruose arealuose skirting dra bui spalv, nevienodo pam inkl ar bald aukio ir pan.), nes m itini altini, tiesiog rodani mintus dsnikumus, maai teiliko. Pirm uoju atveju pasaulio mo delis buvo aikesnis, labiau sismonintas ir tiesiogiai i sakytas, o antruoju jis, matyt, egzistavo visuomens nari smons gelmse, pasmonje ir todl sunkiau atkuriamas. K o l kas tra apiuopti tik jo kontrai, daugel sprag ten ka upildyti hipotezmis. Sunku kol kas pasakyti, kokiu mastu mituose ufiksuo tas pasaulio modelis atitiko t taut real gyvenim :j kultros bruo geografin, orientacij. Bet iaip ar taip m itai buvo, nors ir apytikslis, j gyvenimo atspindys. A r chaikesni taut kultros panas dsnikumai galjo bti dar neapibendrinti j mitiniam e pasaulvaizdyje. N orint visa tai isiaikinti, reikia toliau tirti ir vienas, ir kitas kultras, j raid senovje. 2. PASAULIRO S P A M A T O BEIEKAN T Nustaius, kad tradicin balt kultra buvo geografikai orientuota, kad ta orientacija buvo paremta pasaulio mo d e lio principu ir kad vakarinis balt arealas buvo siejamas u poemio sfera, vidurinis su ems, o rytinis su dangaus, kyla .klausimas, kaip tokia sudtinga, i pirm o
216

vilgsnio kiek neprasta pasaulira susiformavo, kokios buvo prieastys, nukreipusios ia linkm e vis ms pro tvi mstym. Bandyti bent i dalies atsakyti klausi m galima tik remiantis paskutinij imtmei istorins minties patirtim i, ir svarbiausia marksizmo-leninizmo klasik sukurta ir ipltota teorija, teigiania, kad visuo mens paproiai, teis, moral, relig in iai sitikinim ai ir k i ti antstatiniai reikiniai priklauso nuo m aterialins bazs, kad ,,visi visuom eniniai ir valstybiniai santykiai, visos re ligins ir teisins sistemos, visos teorins pairos, kurios pasirodo istorijoje, gali bti suprastos tik tuomet, jeigu yra suprastos kiekvienos atitinkamos epochos materialins gyvenim o slygos ir i i m aterialini gyvenimo slyg ivedama visa kita. N e moni smon nu lem ia j bt, bet, atvirkiai, j visuomenin btis nu lem ia j smon" (Marksas, Engelsas, 1949, p. 309; r. taip pat: Marksas, Engelsas, 1974, p. 20 21). Vadinasi, ir re konstruojam a balt pasaulira buvo nulemta j bties m aterialini gyvenimo slyg, tarpusavio socialini san tyki, santyki su kaimynais ir kt. ia ir buvo prieastys, dl kuri susiformavo tokia nepaprasta, taiau logika ir apibrta balt pasaulira. Iekoti mitins balt pasauliros itak j socialinia me gyvenime skatina F. Engelso ivada, kad kiekviena re lig ija tra kasdieniniame moni gyvenime viepatau jani iors jg fantastinis atspindys j galvose, at spindys, kuriame emikosios jgos yra gijusios neemi kj form. Istorijos pradioje vis pirma itaip atsispindi gamtos jgos, o tolesnje raidoje vairios tautos jas kuo vairiau siai suasmenina. <. . .> Bet netrukus greta gam tos jg ima veikti ir visuomens jgos, kurios, bdamos monms tokios pat svetimos ir i pradi tokios pat nesu prantamos, kaip ir gamtos jgos, yra jiems prieingos ir, kaip gamtos jgos, lyg to taip pat reikalaut gamta, dar juos priklausomus nuo savs. Fantastiniai vaizdai, kurie i pradi tebuvo tik paslapting gamtos jg atspindiai, dabar gyja taip pat ir visuom enini poymi ir tampa isto rijos jg atstovais" (Marksas, Engelsas, Leninas, 1982, p. 7). Vadinasi, ir balt m itiniuose vaizdiniuose bei visoje
217

j m itinje pasauliroje turjo atsispindti visuomens jgos. Drauge F. Engelsas paymjo, kad lyginam oji m itologi ja neblogai yra ityrusi gamtos jg atspind vairiose in doeuropiei (ind, pers, graik, romn, german, i dalies kelt, lietuvi ir slav) tautose, bet nepastebjo v i suomens jg ir vienaalikai tebegalvoja, kad diev vaizdiniai es tik gamtos jg atspindiai1 1 (ten pat). F. En gelso X IX a. pabaigoje lyginam ajai m itologijai pareiktas priekaitas i dalies tinka ir dabartiniams balt m itologi jos tyrimams, nes balt m itologijos socialinio pamato i samiau niekas nra tyrs. Bandant susigaudyti sudtingame senovs balt socia liniam e gyvenime, galima pasinaudoti naujosios lygina mosios m itologijos pradininko, prancz antropologo 2oro Dium ezilio ir jo alinink sukurta senovs indoeu ropiei visuomens struktros ir j pasauliros trinarikumo teorija. Pagal j senovs indoeuropiei bendruo mens jau buvusios susiskaidiusios ir sudarytos i trij svarbiausij sluoksni: 1 ) yni; 2) kari; 3) emdirbi, piemen, amatinink. Pirmasis sluoksnis atlikdavs magin ir juridin, antrasis karin, treiasis ekonomin funk cijas. ias tris funkcijas daugiausia turj ir daugelis se nj indoeuropiei diev, kuri visas gyvenimas ir tar pusavio santykiai buv m odeliuojam i pagal moni bend ruomens pavyzd (Dmzil, 1958; plaiau apie 2. Dium ezil ir jo teorij r. Littleton, 1973). 2. Dium ezilio trij funkcij teorija, antstatinius reikinius mginanti aikinti j ryiais su realiu visuomens gyvenimo ir visuom enini santyki procesu, reikia nauj, svarb religin i ir m ito logini sistem tyrim o etap, kurio negals apeiti n v ie nas bsimas tyrintojas1 1 (, 1976, p. 270). Svarbiau siais 2. Dium ezilio teiginiais i dalies galima pasinaudoti ir aikinant prieastis, nulmusias senovs balt pasau lir. Remiantis svarbiausija teorine materializmo ivada,, kad visuomens smons reikiniai yra antriniai, galim a teigti, kad trijuose aptartuose geografiniuose arealuose gy
218

venani balt pasauliros skirtumus nulm skirtingos j m aterialiojo gyvenimo slygos, skirtingi socialiniai san tykiai. inoma, jai turjo takos ir daugelis kit fakt. O kadangi senovs indoeuropiei bendruomenes paprastai sudarydavo trys svarbiausi socialiniai sluoksniai, palik ryki pdsak j pasauliroje, pirm iausia m itologijoje, tai svarbu nustatyti, ar m intoji trinar balt pasaulira taip pat nra susijusi su senovs balt visuomens socia line struktra. Ir i ties vidurinio balt arealo pasaulira, su ry k ia i ireikta emikja m itologija ir demonologija, su ypa tingu dmesiu brkmai ir aurai, pavasario ir rudens ventms, poriniams skaiiams ir paiai emei, su mitine pagarba gyvuliams (pirmiausia oiui ir arkliui), mediams (ypa intensyviai aliuojantiems) ir kai kuriems javams (ypa mieiams), galjo susiform uoti tik em dirbi ir gy v u li augintoj visuomenje. Todl atrodo, kad svarbiau si io balt arealo gyventoj dal sudar em dirbiai ir gyvu li augintojai, is socialinis sluoksnis senovs mo n i pasauliroje buvo siejamas su ems sfera (o pasau lio struktr sivaizduojant mediu su to medio ka mienu). Rytiniam e balt areale didesnis dmesys Perknui (griaustinio dievas ne tik indoeuropiei, bet ir daugelio k it pasaulio taut m itologijose siejamas su kariais) ir kitiem s dangaus dievams, jauno, stipraus prieprieinim as senam, vyrikojo prado moterikajam, didesn pagarba ugniai ir neporiniams skaiiams, pirm iausia vienetui (j daugelis pasaulio taut sieja su dangum), iskyrimas i k it gyvuliu avino ir jauio ir daugelis kit pasauliros bruo rodo, kad nema io arealo gyventoj dal turjo sudaryti kariai, kurie buvo siejam i su dangaus sfera (,,pa saulio medio" akomis, virne). O kas gi vakarinius baltus orientavo poem ir van den, kuriuose m itin vaizduot paprastai apgyvendina ne gyvuosius, o mirusius, nakt ir iem, kurios kelia m in tis ne apie gyvenim, o apie m irt? Kas vert juos senj im int vertinti labiau u jaunj jg, ano" pasaulio sakralum u io pasaulio gyvybikum, ir kodl ia
219

pirm viet buvo ikeltas Patulas, tas baisiausias dievas, mgstantis naktimis kilm ingj namuose vaidentis" (Mannhardt, 1936, p. 197)? Rakto iai problem ai sprsti reikia iekoti svarbiausiojo vakar arealo dievo Patulo statuse. Patulas artimas ms velnio giminaitis. O velnias tarp kitko buvo ymiausias magijos, burtininkavim o ir moni, kurie santykiauja su anuo pasauliu, globjas burtinin k, ragan, yni dievas. Toks, sprendiant i ykios S. Grunau pateiktos charakteristikos, matyt, buvo ir Patu las. Be to, vakar arealo m itologijoje, kaip jau buvo usi minta, i viso didelis vaidmuo skiriamas yniams, ia jie pakeliam i net diev rang. Todl galima daryti prielai d, kad vakarini balt pasaulirai nemaa takos pada r kulto atlikjai yniai, kad ymiu mastu ji ireikia j pairas. Vadinasi, vakariniam e balt areale takingiau sias turjo bti yni sluoksnis, kitaip sakant, ia galjo egzistuoti svarbiausias balt religinis centras su vyriau siuoju (jeigu toks i viso buvo) ir daugeliu emesnio ran go kulto tarn. Balt yniai (bent jau gyvenantys vaka ruose), matyt, buvo siejam i su poemiu (o pasaulio struk tr sivaizduojant medio vaizdiu, su to medio aknimis). i prielaida veria naujai perirti gausi senj al tini inform acij apie balt kulto vietas ir kulto tarnus. Daugiausia inform acijos iuo klausimu, taip pat apie burtininkavim bei yniavim yra i vakar arealo. Jau vien tai veria mus manyti, kad tarnavimas dievams, m ginimas m inti j vali ir tuo padti monms kasdie niuose j reikaluose ia turjo gana senas ir stiprias tra dicijas. Pavyzdiui, kronikininkas Adomas Bremenietis (1075 m.), raydamas apie kurius (kurie kaip tik priklau so vakariniam balt arealui), teigia, kad j namai es p il ni pranaautoj ir burtinink (divinis auguribus atue nigrom anticis omnes domus plenae sunt". Mannhardt, 1936, p. 12). M isionieriaus Adalberto amininkas Kanaparijus, kalbdamas apie jo nuudym prsuose (999 m.)r taip pat m ini kulto apeig atlikj Sik (Sicco) (Mannhardtr 1936, p. 10). 1249 m. vasario 7 d. kryiuoi ordino ir pr s taikos sutartyje skelbiama, kad prsai pasiad savo
220

tarpe neturti apsim etli tulison (Tulissones) ir ligaon (Ligaschones), kurie tarsi gim ini kunigai uvusi laido tuvse daro paslaugas" (ten pat, p. 42). M atyt, toki kulto tarn prsai tuo metu apsiai turjo. Prie yniavim yra nukreipta daugelis ordino magistr sak (pvz., U lricho von Jungingeno 1408 m. lapkriio 30 d., Povilo von Rusdorfo 1427 m. sausio 26 d. ir kt. ten pat, p. 165 166), kurie taip pat rodo, kad yniavimas bei burtininkavim as tuo metu Prsijoje buvo labai populiarus. yniavim o mas t ir pobd Prsijoje rodo ir tokia ikalbinga detal: dar X V II a. M . Pretorijus m ini daugiau kaip 20 (I) atskir bur tinink (jo odiais sakant, vaidil) kategorij Prsijoje (Pratorius, 1871, p. 41 48). Ir apskritai v isi senieji tik jim ai vakar areale buvo labai tvirti. T ai rodo vairs kryiuoi ordino magistr, o vliau vyskup sakai ir pagraudenim ai". sigaljusi reform acija su jais ilg ai ir atkakliai kovojo. O daugiausia i tikjim bta Semboje; tai jau yra atkreip dmes ir k iti m itologijos tyrintojai (Staneviius, 1967, p. 604). Be to, yra ir kit duomen, lyg ir rodani, kad vakar areale buvo svarbiausias balt religinio kulto centras su vienu vyriausiuoju kulto apeig atlikju. Vertingiausi duomenys iuo klausimu yra pateikti seniausio prs isto rik o Petro Dusburgo Prs ems kronikoje", parayto je 1326 m. Apibdindam as stabmeldi prs apeigas ir paproius, jis rao: ios klastingos tautos gyvenam e m i viduryje, Nadruvoje, buvo vieta, kuri vadino Romove (Romo\v), gavusi savo vard i Romos, o ten gyveno mogus, vardu K rivis (Criwe), kur gerb kaip popiei, ir kaip viepats popieius valdo visuotin tikin i j ba nyi, taip jo valia i ir jo odiui pakluso ne tik ms su mintos gentys, bet ir lietuviai bei kitos tautos, gyvenu sios Livonijos emje" (Mannhardt, 1936, p. 88). O apib dins prs tikjim pom irtiniu gyvenimu, laidojim o paproius ir K riv io vaidm en juose, priduria: Po pergals jie aukojo savo dievams padkos auk i viso grobio, per galingoje kovoje laimto, tredal atiduodami ms jau mintam K riviu i, kuris t dal degino" (ten pat).
221

M ikalojus Jeroins, iverts Petro Dusburgo kronik vokiei kalb ir j sueiliavs, k riv vadina aukiau siuoju kunigu (der obriste warte". Ten pat, p. 108). Kadangi vliau vyriausij prs kulto apeig atlikj apra ne visai patikimas S. Grunau Prs kronikoje" (1517 1520), vadindamas j K riv iu k irvaiiu (Crywo C y rw a ito . Ten pat, p. 192), tai buvo imta abejoti ne tik Petro Dusburgo nurodytomis K riv io funkcijom is (kad jis buvs vis balt vyriausiasis dvasininkas), bet ir jo pava dinim o tikrumu. V ie n i m teigti, kad Cryw e yra per ne susipratim i rus genties k rie v i atsirads pavadinimas (Lerbergas), k iti kad jis kils i lazdos vardo k riv l (A. Briukneris), dar k iti kad ia ess ne bendrinis ter minas, o paskutiniojo prs Romuvos dvasininko asmen vardis (A. M ieinskis) ir pan. (plaiau r. Bga, 1958r p. 171). Paneigs iuos ivediojim us ir iaikins, kad S. Grunau vartojam i odiai Cryw o C yrw aito yra du lo kalin iai to paties reikinio pavadinim ai (vienas perimtas i P. Dusburgo, o kitas i gyvosios ano meto tradicijos), Kazim ieras Bga jau daugiau kaip prie septyniasdeimt met aikiai yra suformulavs ivad, kad Dusburgo, von Jeroschino ir Grunau'o liu dijim ai tikina mus, jog k r i v arba k ir v a it is nra raytoj p ram on , jog jis buvo prs v y r i a u s i u o j u kunig u" (Bga, 1958, p. 175). Rimt argument prie i K. Bgos nuomon ik i iol nra pateikta ir, atrodo, kad abe jo ti Petro Dusburgo ini tikrum u nra pamato. Jom is neabejojo ir kai kurie ms istorikai (r. Pakarklis, 1948, p. 18). Jeigu buvo vienas prs ir vis balt vyriausiasis y nys, tai buvo ir vienas svarbiausias religin io kulto cent ra s Romov (gal Nadruvoje, o gal kurioje kitoje v ie toje). Vien svarbiausi prs religinio kulto centr v liau m ini S. Grunau, J. Bretknas, M . Pretorijus, K. Hartknochas ir daugelis kit istorik, raiusi apie senj prs religij bei m itologij (Mannhardt, 1936, p. 192, 199 201, 423, 524, 532 ir kt.). Vadinasi, nuomon, kad vakariniam e balt areale dau giau buvo kulto tarn ir iaip yniavim u usiim injusiu
222

moni, darytsi visai patikima, jeigu paaikt, kad ia i tikrj buvo svarbiausias vis balt religinis kulto cent ras su vyriausiuoju yniu kriviu. Be abejo, Petro Dusburgo ir kit istorik inform acijos mes negalime priim ti paraidiui. Kalbdam i apie vien svarbiausi vis balt kulto centr ir vien vyriausi dva sinink, jie greiiausiai atspindjo bendr prs ir kit balt smonje ilikus prisiminim, o ne reali to meto pa dt. Tas prisim inim as dar ilg ai buvo gyvas moni gal vose. Ju k net ir M . Pretorijaus laikais prsus, iekodami religins pagalbos, neretai atkeliaudavo vairiausi nelai m i itik ti labai toli gyvenantys em aiiai ir lietuviai (Pratorius, 1871). Tos paios senosios tradicijos reliktu reikt la ik y ti ir ne kart X IX bei X X a. lietuvi etnogra fijo je ir tautosakoje ufiksuot teigin, kad didiausi bur tin inkai es prsai ir kuriai (Vlius, 1977, p. 237; LTR 462/529/, 552/949/, 894/16, 24/, 1020/129 /, 1528/46/ ir kt.). M . Valanius savo em aii vyskupystje" m ini grau diai juoking fakt, jog kuri burtinink, ligos p ri spaustas, kreipsi net katalik kunigas (Valanius, t. 2, 1972, p. 340). Realiai egzistuoti ir funkcionuoti bendras balt religinis centras su vyriausiu dvasininku, be abejo, galjo tik tais laikais, kai ia aptartoje teritorijoje gyvenusios balt gen tys dar buvo gana vieningos. Kalbant apie svarbiausi balt kulto centr ir yni gausum vakar areale, dmes patraukia S. Karalino prs etnonimo reikms ir kilms aikinimas. etnonim S. Karalinas sieja su lietuvi prsti (gerai augti, tarp ti, gautis, taisytis, stiprti. . ."), latvi prastis (stiprti, didti, storti. . ."). iai odi eimai taip pat priskiriam a liet. prsti (eiti gudryn, viestis, lavintis. . ."), prsinti (viesti, la v in ti.. ."), prusa (iprusimas, kultringumas") (Karalinas, 1977). Etnonim prsas su liet. prsti , prausti, prusna. jau yra siejs O. Trubaiovas, V. M aiulis ir k iti m okslininkai (Vanagas, 1980, p. 16). A. Vanagas, sutikda mas, kad S. Karalinas ,,gana tikinam ai (etnonimikos me todologijos prasme) aikina etnonimo prsas semantik", vis dlto mano, jog silpniausia ios etim ologijos vieta yra
223

ta, kad sunku suvokti, kokiu bdu rekonstruojamas prs kalbos apeliatyvas *prsis, *prsas < .. .> galjo g yti liaudies" arba tautos" reikm, jeigu ios reikms neturi kalbam i balt kalbos apeliatyvai" (ten pat). Taiau, kaip matme, su etnonimu prsas siejam i apeliatyvai turi pras m eiti gudryn, viestis, lavintis. . A r kartais nra gali mas toks odio prsas virtim o etnonimu kelias? Apeliatyvais *prsis, *prsas i pradi buvo vadinam i iprus, i silavin, daug in mons (plg. liet. ynys), galbt net atskiro socialinio sluoksnio kulto apeig atlikj at stovai (yniai, burtininkai). V liau iuo odiu pradta vadinti visus tos srities, kurioje buvo palyginti daug yni (atseit, prs), gyventojus. O dar vliau iuo vardu imta vadinti dar didesns teritorijos gyventojus. itaip manyti galima todl, kad jau senuosiuose ratuose ufiksuota pu siau liaudika tradicija, odius Prsija, prsas sieti su liet. protas (Pratarius, 1871, p. 5 6). Iekant vakarini balt etnonimu semantikos ssaj su yni sluoksniu, dar kart tenka prisim inti etnonim ais iai, kuriuo beveik tkstantmeiu anksiau u prsus buvo pavadintos madaug toje paioje teritorijoje gyvenusios gentys. Prisiminus, kad etnonimas aisiai yra vedamas i tos paios aknies kaip ir liet. eiti, didiu l susidomjim sukelia V. Ivanovo lotyn ritualin io termino iter (takas, kelias"), hetit itar (vaikiojim as"), tochar ytar (ke lias"), sugretinimas su senuoju indoeuropietikuoju kelio pavadinimu, ufiksuotu lot. odyje pons (tiltas"), ir sam protavimai, kad senovje ritualas buvo sivaizduojam as kelio tiesimu, tilto statymu, o ynys to kelio, tilto da rytoju. Tiltas, kelias ia reikia t pat, kaip ir pasaulio medis (, 1969, p. 47 48). Vadinasi, ritualus atlie kantys yniai tarsi tiesia kelius, stato tiltus kit, m i tin, pasaul ir bendrauja su to pasaulio gyventojais (die vais). Todl jie ir galjo bti vadinam i keli tiesjais, tilt statytojais (lot. pontifex ynys") arba tais keliais vaikiojan tieji (aisiai). Kad vakariniam e balt areale, prie jros, galjo bti nemaas yni sluoksnis, patvirtina daugelio istorijos, m i tologijos, tautosakos ir kit altini analiz. Pirm iausia
224

toki duomen galima rasti Lietuvos metraiuose, ypa tose j dalyse, kur v yk ia i dstomi laikantis mitins pasau liros ir kuriuos neretai galima sieti su lietuvi fo lklo rine tradicija. Vienas i toki ne tikriem s faktams", o pa davimams priskiriam metrai epizod yra pasakojimas apie Lietuvos D idiojo kunigaikio Kstuio vedybas. Ks tutis, senosios religijos poiriu, padar didel ventvagys t: smurtu pagrob dievams pasiadjusi Birut, kuri moni buvusi laikoma dievaite (EICPA X V II 262, 315, 376; Lietuvos metratis, 1971, p. 72 73). is epizodas ati tinka senj indoeuropiei m itin poir, pagal kur ant rosios (karo, jgos) funkcijos vykdytojai yra link nesai kingum, nesusivaldym ir danai sunkiai nusikalsta visuomenei ir patiems dievams nuudo artimus gim inai ius, ynius ir pan. Taip buvo nusikalts karingojo Romos karaliaus Tulijaus H ostilijaus bendrininkas Horacijus, ga lingojo ind dievo Indros globotinis trigalvio Tvastaro s naus udikas Tritas A ptijas ir k iti senj indoeuropiei herojai, antrosios funkcijos vykdytojai (Dumzil, 1956). Vadinasi, Lietuvos metrai epizod galima irti kaip labai archaikos balt pasauliros liudijim . B i rut dievams tarnauja Palangoje prie jros. Vadinasi, kulto, turjusio reikms paiam Lietuvos didiajam ku nigaikiui, vieta buvusi ne kur nors Trakuose, o pagal senj tradicij vakariniam e balt areale, prie jros. Susiskaidius baltams ir formuojantis naujiems sava rankikiems junginiams, turjo susidaryti ir atskiri, sava rankiki kulto centrai. Taiau, blstant senajai balt pa saulirai ir vis valdi, tiek karin, tiek juridin, o kar tais net magin, pamus savo rankas vienam asmeniui kariaunos vadui kunigaikiui, vis labiau sig ali polin kis kulto centr steigti ne vakaruose, prie jros, kaip de rjo pagal senj tradicij, o kariaunos vado paonje sostapilyje. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bendro kulto centro laipsnikas klimas i vakar vis labiau ry tus ir atsispindi Lietuvos metraiuose. Juose kaip tik kal bama apie savotik kulto centro atsiradim prie Spros eeror mirus legendiniam kunigaikiui Sperai (IICPA X V II 229, 242, 297, 359, 423, 475 476; Lietuvos metratis,
15. N. Vlius 225

1971, p. 44), vliau prie ventosios ups ir Deltuvos, mirus kunigaikiui K ukovaiiui ( X V II 234, 249, 303, 365, 429; Lietuvos metratis, 1971, p. 51 52), ir paga liau apie Utenio snaus ventaragio pavedimu kurt k u l to centr V iln iu je, kur V iln ia V e lj (Ner) teka" ( X V II 235, 251, 305, 366 367, 431 432). Kad ia buvo svarbiausias visos Lietuvos kulto centras, rodo metraio odiai, jog ventaragis saks savo snui Skirmantui toje vietoje, kur jis bus sudegintas, po m irties deginti visus Lietuvos kunigaikius ir bajorus ir kad jo sakymas bu vs vykdomas ik i pat karaliaus Jogailos (ten pat). Taiau ir atklus kulto centr prie kariaunos vado didiojo kunigaikio gyvenviets, pagal senj tradici j jis kuriamas emumoje, vakarus nuo gyvenviets, u vandens. K ulto centras V iln iu je, kaip nustat R. Batra (1966, p. 274 276) ir V. Toporovas (, 1980 6, p. 30 34), buvo vakarus nuo pilies kalno u V ilnels (senosios vagos), pavasar vandens apsemiamoje emumo j e Neries slnyje. K iti, maesnieji, lietuvi kulto cent rai, esant palankioms topografinms aplinkybms, irg i bu vo kuriam i pagal tok pat princip. Tai susij su balt yni statusu ir pom irtinio gyvenimo lokalizacija vaka ruose, u vandens. Lietuvos metrai inform acija apie kulto, centrus bei j krjus dom i ir kitu poiriu. K ulto centr prie ven tosios, Deltuvoje, ir V iln iu je kr tos paios gimines as menys: Deltuvoje K ukovaiio snus Utenis, .Vilniuje Utenio snus ventaragis. Savotik kult savo motinos Pajautos garbei krs ir Kukovaitis netoli Zsli: ant mo tinos kapo jis pastats m edin stab, kuris buvs garbina mas, kol supuvs, o vliau buvusios garbinamos toje v ie toje iaugusios liepos ( X V II 233 234, 242, 248 249, 302 303, 310, 364 365; Lietuvos metratis, 1971, p. 51). V is i ie kunigaikiai metraiuose kildinam i i K itaur (Kentaur) gimins ( X V II 363; Lietuvos met ratis, 1971, p. 60). Dmes patraukia i kunigaiki vard mitologikumas, kuris labai svarbus norint nusta tyti senj balt yni kvalifikacijas, j ssajas su vienos ar kitos sferos dievais.
226

K itauro (Kentauro) m itin esm aiki i graik ir ro mn m itologijos. Tai chtonikas mogaus ir gyvulio (da niausiai arklio) hibridas, keniantis dl dvilyps savo p ri gimties ir negalintis i jos isivaduoti (prisim inkim popu liar antikin paveiksl: kentauras auna savo kn). Lietuvos metraius, kaip ir slav tradicijas (r. , 1980 6, p. 23 24), is vardas (su tam tikra se mantika) buvo perimtas i antikos. Kitas dalykas su kuo is vardas asocijavosi Lietuvos metrai krjams ir ko dl jis buvo panaudotas. V. Toporovas straipsnyje apie V iln i (, 1980 6) daro prielaid, kad pirm oji io odio dalis galjo asocijuotis su kitas, o pyc su rusas, (, 1980 , p. 22 23). T okiai prielaidai prietarauja natralus odio ken tauras (LK V 569), ar skaidymas dalimis: lietuvi kalboje skaidoma ken-tauras, - , - , o ne kentau-ras, - , - . Jeigu jau kalbsim apie asociacijas (nors jos i viso nra svarus argumentas), tai antroji minimo odio dalis v e i kiau galjo asocijuotis su tauru , kuris yra neatsiejamas nuo padavim apie V iln iau s krim (Gediminas sumedioja taur, kaln, ant kurio miegojo, pavadina Taura kalniu ir pan.); tauro populiarum senovs lietuvi pasau liroje rodo gauss hidronim ai ir kitokie vietovardiai (r. VK; Lietuvos TSR upi ir eer vardynas, 1963, p. 171 172; Lietuvos TSR adm inistracinio-teritorinio suskirstymo inynas, 1976, p. 314). O pirmasis odio ken-tauras sandas lengviausiai asocijuojasi su odiais kentti, kenia. iuo atvilgiu doms odiai kentrs, kentryvas ir vietovar diai Kentrelis, Kentraiiai, Kentrakalnis, Kentriai (Lietu vos TSR upi ir eer vardynas, 1963, p. 72; Lietuvos TSR adm inistracinio-teritorinio suskirstymo inynas, 1976, p. 130), kuriuose yra beveik v isi pam atiniai aptariamojo odio garsai. A i k ia i m itologinis vardas Kukovaitis sietinas su lietu v i kalbos odiais kuks velnias, kaukas" (LK V I 792), kaukas m itin btyb" (Vlius, 1977, p. 182 198), k u k u tis nekriktytas kdikis" (LK V I 818) ir gausiais apeliatyvais kauka, kaukas, ^kaukaras, kuks, kkalis, kka, k 227

kainis ir kt. (r. LK 2 V 419 424; V I 791 792). M itins b tybs, vadinamos kauku, kuku ar panaiais vardais, yra chtonikos prigimties, susijusios su eme arba poemiu. toki j reikm orientuoja ir daugelis mint apeliatyv, j aikiausiai rodo latvi odis kukainis das Insekt" (Mlenbach, t. 2, p. 301).
Vieningos vis yni dinastijos" vard semantikos ribose dmes patraukia V. Toporovo pasilytas Utenio vardo aknies Ut- gretinimas su lietuvi odiais ute, ut le , utis, utllnis, utlius, utti, latvi ute, uts, utuots ir kt. (, 1980 6, p. 26 27). Utls lietuvi tautosakoje kaip tik siejamos su poemio dievybmis. K ai kuriuo se pasakos Baidykl (gyvulys) per vyr" (AT 425A) lietuvikuose variantuose (r. LPK 425B; *425D) altys ar ba velnias atspja, kad karalaits bateliai padaryti i ut ls odos, o kartais velnias ia pat i savo galvos itraukia dar didesn utl. Pasitaiko m itologini sakmi, kuriose velnias ieko moter galvose utli (LTR 788/114/). O pa gal lietuvi liaudies sapn aikinimus, sapnuoti utles rei kia auks, kur kaip tik valdo velnias. Ir pagaliau paties ventaragio vardo antrasis sandas yra lietuvi pasak ir m itologini sakmi veikjos raga n o s pavadinime (jei remsims J. Otkupikovo siloma raganos etim ologija. , 1975). Tiek lietu v i m itologini sakmi, tiek pasak raganos yra i laikiusios ir kai kuriuos senj yni bruous (Vlius, 1977, p. 245 252), o j chtonikumas, kaip ir rus, vo kiei bei kit taut ragan, neabejotinas (r. , 1946, p. 56 68; , 1963; , 1970 ir kt.). K aip matome, beveik vis i vieno protvio kildinam ir kok nors kult krusi kunigaiki vardai daugiau ar maiau yra susij su chtonikosiomis mitinmis -btyb mis. Ir jeigu mes tuos kunigaikius, sekdami V. Topo rovu, irsime kaip yniauti gebjusi asmen gimin, savotik yni kast, tai savaime perasi ivada, kad i gimin man reikianti ne dangikj, o daugiau chtonikj (poemio) diev vali. O tai dar kart patvirtina, kad balt yni daugiau bta vakariniam e areale, reprezen
228

tuojaniame poemio sfer. i tradicija buvo perduota ir legendiniams Lietuvos yniams, pagal metrat jau bu vusiems rytiniam e balt areale. Kad vakar areale vyraujanti pasaulira yra arti mesn ynio prigim iai, galima spti ir i lietuvi liaudies sakmi bei pasak ragan svarbiausij bruo. Pirm iausia kreiptinas dmesys ragan artimum kiau lms. Lietuvi liaudis tikjo, kad raganos pasiveria kiau lmis, kiauli pavidalu jos neretai vaizduojamos m itologi nse lietuvi sakmse (Vlius, 1977, p. 222), o pasakoje Sesuo ieko devyni broli" (AT 451A) ragana vaiuoja pasikinkiusi kiaul. Raganos kiaul ia aikiai prieinga devyniabrols kum elei ir jos broli irgams. Kiaul raga na pasikinko ne ratus, kurie yra pritaikyti vaiuoti sausu ma, o geld (niekoi) (r. DLP 160, 167; LT III 407; LTR 456/53/, 662/198/, 724/40/ ir kt.), rankas paima ne vadeles ar botag, o piest (DLP 160, 167; LT III 407). Kartais tie siog sakoma, kad ragana ne vaiuoja, o plaukia (BLPY II 229). N ugalti devyniabrol ji gali tik vandeny, todl kelis kartus vis prao j maudytis, o devyniabrol persp ja sausumos gyvnai: uniukas (DLP 160 167; LT III 407 423; LM D I 133/3/; LTR 198/296/, 686/27/ ir kt.), kikis (BLPY I 32; II 174; LP 37; LM D I 323/4/; LTR 456/53/r 724/40/ ir kt.), gaidys (LTR 420/95/, 662/198/). Ir kitose pa sakose ragana mones daniausiai nugali ir paima nelais vn vandeny arba prie vandens. Pavyzdiui, pasakoje Bro liukas ir sesut" (AT 450) ragana Elenyt nugali tik tada, kai i nueina prie vandens praustis (DLP 154; LM D I 133 /210/, I 843/27/; LTR 10B/230/), maudytis (LP 35; LT III 465; LM D I 125/1/, I 127/1/, I 802/11/; LTR 260/167/ ir kt.)f velti vystykl (DLP 149); pasakoje Velnias (ragana) nea heroj maie" (AT 327C) ragana prie eero pagrobia ve jojant berniuk; pasakoje V erpianti moteris prie alti nio" (AT 480) ragana nuskandina prie ulinio verpiani nalait ir t. t. A ik ia i matyti, kad ragana priklauso van dens sferai ir kad jos galios geriau atsiskleidia tik savoj s tic h ijo j vandeny. Todl prietaringi mons, nordam i itirti, ar tariamos moterys yra raganos, ar ne, jas mes* davo vanden (Vlius, 1977, p. 224). Ragan" plukdymas
229?

buvo visoje viduram i Europoje paplits j patikrinim o bdas. Tiek lietuvi sakmi, tiek pasak raganos susijusios su mirtim, pom irtiniu gyvenimu. Sakmse jos susargdina ir numarina mones (Vlius, 1977, p. 225), o pasakose ne tik udo, bet ir valgo juos (r. pasakas V a ik a i ir mo gdros". A T 327, Velnias (ragana) maie gabena hero j". A T 327C, Berniukas velnio (raganos) name". A T 327G ir daugel kit). iuo poiriu ypa daug sakanti yra pasaka Raganos kis" (AT 334; LPK *2027B. Ragana praryja siuvjl"), ilaikiu si daug senosios sim bolikos ele ment. Joje diena baltasis raganos raitelis, naktis juodasis, ara raudonasis, moni lavonai auktyn ko jo m is raganos tvora, negyvo mogaus galva jos var das, mogiena maistas (LT III 281 282). Vadinasi, lietuvi sakmi ir pasak raganos (j vaiz diniuose galima irti kiek pakeist senj yni bruo ) daugiausia yra susijusios su tais prieprie poliais, kurie rykiausiai buvo realizuoti vakariniam e balt areale. I pateikt duomen, kurie rodo, kad vakar areale takingiausias buvo yni sluoksnis ir kad io arealo pasau lira daugiau ireik j pairas, aikja viena visai senovs balt m itologijai suprasti svarbi ivada: senieji balt yniai (bent jau tie, kurie gyveno vakar areale) daugiau buvo susij ne su dangum, o su poem iui ne su saule, o su mnuliu, ne su ugnim, o su vandeniu, taigi ne su deiniaisiais, o su kairiaisiais prieprie poliais. V a d i nasi, ir pati balt m itologija i dalies turjo bti lunarin; nema vaidm en joje turjo turti chtonikieji dievai ir emesnio rango mitins btybs. Taiau i teigini negalima suabsoliutinti. ynys, kaip tarpininkas (mediatorius) tarp io, moni, ar ano, m itini btybi, pasaulio, turjo jungti tuos atskirus pasaulius, at skiras sferas, atskirus visuomens sluoksnius. Todl jis daugiau ar maiau buvo susijs su visais balt garbintais dievais, visais prieprie poliais, visais visuomens sluoks niais. Be to, reikia manyti, kad alia svarbiausij yni, tarnavusi visiems dievams ir reikusi vis socialini sluoksni interesus, kiekvienas balt socialinis sluoksnis

tikriausiai dar turjo savus, atskirus ynius, kurie reik* tik to sluoksnio interesus ir tarnavo daugiau to sluoksnio garbintiems dievams. Atrodo, kad daugiau kari ir j va do kunigaikio interesus reik, j dievus garbino ir legendinis V ilniaus ynys Lizdeika. Metraiuose p ir miausia sakoma, kad jis buvo Gedimino ynys ir tik po to vis pagopi kunigas (IICPA X V II 261, 314, 375, 440, 493; Lietuvos metratis, 1971, p. 71). Ry su dangaus, o ne su ems, chtonikaisiais dievais suponuoja ir jo 'k il ms istorija bei paiame metratyje pateikta jo vardo eti m ologija. Jis ess rastas erelio lizde, todl ir vadinamas Lizd e ika (ten pat). Be to, nereikia pamirti, kad Lietuvos metrai inios apie Lizdeik lieia palyginti vlyv bal t istorijos laikotarp, kai senoji m itologija ir socialin santvarka i esms jau buvo pakitusi. Form uojantis nau jam balt visuomens socialiniam junginiui Lietuvos valstybei ir norint ja i isilaikyti karing kaim yn ap suptyje ir sm arkiai veikiam ai krikioni religijos, buvo reikalinga stipri karin vieno kunigaikio valdia, kuri turjo atitikti didesnis dangaus diev, vis pirma Perk no, kultas. Lizdeika ir yra jau tarsi tos naujos visuomens interes reikjas, jos religijos ir m itologijos saugotojas.. Nevienod v a iri socialini sluoksni vaidm en atski ruose balt arealuose i dalies rodo ir k iti altiniai, ypa tos j dalys, kuriose ufiksuotas senasis m itologinis poi ris istorij. Paim kim kad ir legendas apie prs kilm, kurios, tarp kitko, yra paremtos senaisiais prs padavimais (Pakarklis, 1948, p. 97; Jurginis, 1971, p. 103). Susipainus su iomis legendomis, akis krinta aikiai suvokta ir jose ireikta prs ir kit balt (vis pirma lietuvi) bendra kilm, pa proi ir tikjim panaumas. O tai labai stebtina atsi menant, kad ias legendas paskelb Erazmas Stela, Simo nas Grnau, Lukas Davidas ir kiti, sprendiant i p olitin i j sieki, Vargu ar norjo ikelti prs, lietuvi ir kit balt vienybs idj. Ypa svarbu tai, kad su rytiniais baltais (lietuviais) daugiau siejamas legendinis prs pro tvis karalius Vaidevutis (Vidvutus, Widowudo, W j 7ow udi, W idewut, V itovito. . .), o ne ynys Brutenis (Brute 231

no). Pagal Erazm Stel, prsai susidj i dviej kili;

tarsi savotik fratrij alan ir borus. inoma, kad alanai ms eros pradioje gyveno pietrytinje Europoje, ir Erazmas Stela juos aikiai laiko lietuviais. Savo karalium i senieji prsai (alanai su borusais) kaip tik irenka V aide vut i alan, o ne i borus gimins. Ir kai, mirus V aidevu iui, tarp jo sn prasideda kivirai, vyriausias i j Litalanas (Litalalanus), kadangi ir jo motina buvo alan, buvs priverstas grti savo protvi em, ir jo valdoma alis pagal jo vard buvusi pavadinta Lietuva (Mannhardt, 1936, p. 176 182). Vaidevuio ryys su Lietuva matyti ir i S. Grunau pateikto legendos varianto. M iru s V aidevuiui ir tarp jo sn prasidjus kiviram s, vyriausiasis snus Litvas (Litpho), kuris, reikia manyti, buvo tikrasis Vaidevuio pdinis, gavs paias rytines tvo karalysts emes ir kis nauj valstyb Lietuv (Grunau, 1876, p. 69 71; Jurginis, 1971, p. 97). Su rytiniu balt arealu (Lietuva) su sijs karalius Vaidevutis prs legendose aikiai yra prie inamas vyriausiajam yniui, kuris daugiau susijs su k i tais balt arealais, ypa vakar. S. Grunau, L. Davido ir kitose kronikose vyriausiasis prs ynys vadinamas Bruteniu (Bruteno). Vardas aikiai tos paios kilm s kaip etnonimas prsas (borusse, brudenie, preussen), gal i jo ir padarytas. Jis apsigyvena ir prs ventov kuria paioje vakarinje Prsijos dalyje. Jis ir atjs i vakar Got lando salos. M itologin iu poiriu ypa daug sakantis yra broli Brutenio ir V aidevuio prieingumas v airiais atvilgiais pradedant svarbiausiomis j funkcijom is ir baigiant kas dieniais proiais bei pomgiais. Vaidevutis irenkamas prs karalium i (vadovauja kariams), o Brutenis vyriau siuoju yniu (vadovauja dvasininkams). statymus, kiek ga lim a suprasti i konteksto, jie leidia kartu, tik Brutenis, atrodo, daugiau rpinasi sakraliniais statymais, o V aide v u tis pasaulietiniais. Tuo tarpu Erazmo Stelos varian te aikiai sakoma, kad visus pasaulietikus statymus ir viej tvark ved karalius Vaidevutis. Brutenis yra vy resnis, o Vaidevutis jaunesnis; 573 m. susidegindamas

Brutenis turjs 132 metus, o Vaidevutis 116. Brutenis mgs vanden ir pien, o Vaidevutis mid ir pan. inant nema svaiginam j grim reikm viso pa saulio taut, j tarpe ir indoeuropiei, m itologijoje bei v i soje pasauliroje, ties ia priepriea reikia kiek ilgiau stabtelti. Vaidevuio pomgis gerti mid rodo jo ry su dangaus dievais ir rytini balt arealu. K aip jau anksiau buvo usiminta, bit dangaus dievo padaras, midus da niausiai minimas ryt arealo folklore ir maai teinomas vakar areale. Vaidevutis ir moni visuom en. nori su tvarkyti bii eimos pavyzdiu: kaip bits turinios vien karali, kurio klauso, kuris j ginus sprendia ir kiekvie n ai duoda tinkam darb, o neklusnias, dykinjanias baudia, ivarydamas i avilio, taip ir prsai tur isirinkti vien karali, kuris tvarkyt vis viej j gyvenim. V a i devutis netgi laikomas midaus pradininku: jis irads m i daus gamyb ir vaiindavs midum savo gentainius, nor damas sum inktinti j irdis. Tuo tarpu Brutenio vandens pomgis rodo jo ry su vandens bei poemio dievybmis ir vakar arealu, kur apskritai vandens reikm tenyki moni pasauliroje labai didel. Skirtingus grimus su skirtingais socialiniais sluoks niais sieja ir keliautojas Vulfstanas, 887 901 m. apras balt (aisi) visuomens klasin pasiskirstym ir papro ius. Jo teiginiai irg i paremia nuomon, jog midus i se no buvo susijs su kariais bei j vadu kunigaikiu. Vulfstanas daugiausia aprainja vakarini balt papro ius, kur seniau vyravo yni pairos. Todl dar ir Vulfstano laikais pagal senj tradicij vakariniam e balt area le kilm in gieji negeri midaus, o tik kum eli pien, matyt, laikom kilm ingj grimu. M id geri tik neturtingieji ir vergai (LI I 22). Kad prsai geria kum eli pien ir krau j, net pasigerdami, m ini ir Adomas Bremenietis 1075 m. (LI I 25). O P. Dus burgs rao, kad kum eli pien, sumai yt su krauju, bdavo galima gerti tik pavstiesiems (Dusburgas, vertim o mainratis). Kad lietu viai i seno var todavo trejop grim: mid, al ir kum eli pien, maiyt su vri krauju, rao ir L. Juceviius, daugiausia remda masis prs altiniais (1959, p. 306 307). A i k ia i matyti,

kad vakarini balt (prs) kilm ingiesiem s artimesnis bu vo ne legendinio Vaidevuio (susijusio su rytin iu balt arealu), o Brutenio grimas. Prs legendose, kaip ir Lietuvos metraiuose, yra u fiksuotas ir laipsnikas balt kulto centro klimas i va kar rytus. I karto buvs vienas kulto centras Rika jote (Rikoyto). Taiau, kai Litvo tarnai, kilus nesantaikai tarp Vaidevuio vaik, nuskandin Nadr, Litvu i ir jo gim i nms buv udrausta lankytis Rikajote, ir jis savo krate (Lietuvoje) krs nauj kulto centr ir paskyrs ten savo ynius. I legendos matyti, kad senasis balt kulto centras buvo kurtas keli socialini sluoksni pastangomis, tarp kuri daugiausia pasidarbavo yniai. O rytiniuose baltuose kulto centras kuriamas kari vado Litvo nuoira. I pr s legend, kaip ir i padavim apie V iln iau s krim, ma tyti, kad kulto centras rytiniuose baltuose priklausom ai nuo pakitusios visuomenins situacijos ir pasauliros daugiau reik kari sluoksnio ir j v a d o ^ kunigaik io interesus. M . Pretorijus usimena, kad ir pai pr s ventov galjo bti perkelta i notang toliau nuo jros esani nadruvi srit, nes vakaruose esanti ven tov labai danai buvusi puldinjam a lenk. Skaitydam i apie prs karus su lenkais, mes randame, kad lenkai danai netiktai Upuldavo prsus per Pomed ir siver davo Notang, kur buvo pirm oji Romov, rao M . Pre torijus, bet kad nei bsimai Romovei, nei jos dievams nebt pavojaus per tokius lenk upuolimus, jie turjo surasti tinkam viet ir savo Romov perkelti toliau kra to vid, btent Nadruv, kuri dl daugybs pelki, giri, upi ir t. t. buvo neveikiam a" (M. Pretorijaus rankratisr IV knyga, I skyrius, X X paragrafas). M . Pretorijus mano, kad kulto vietos Lietuvoje, Kure, em aitijoje ir kituose balt.kratuose buvo kurtos tik kryiuoiam s sunaikinus bendr vis balt Romov Nadruvoje (ten pat, X X I pa ragrafas). K aip matome, nuomon apie skirting v a iri socialini sluoksni vaidm en atskiruose balt arealuose iliustruo ja ir legendos apie prs kilm.
234

alia lietuvi ir prs legend, kuriose atsispindi labai senos balt pairos ir kuriose galima rasti duomen sena ja i j socialinei struktrai bei pasaulirai nuviesti, no ris i dar paminti Romos istoriko Tacito inias apie aisius (A e stio iu m gentes), jo uraytas 98-aisiais m. e. metais ir savo senumu toli pralenkianias visus kitus istorijos al tinius. ini apie aisius yra Tacito veikale Germanij a". A iku, jos gytos susipainus su german gentimis, kurios tada gyveno pietvakarius nuo aisi. Aprainti aisi krat Tacitas pradeda nuo jros ir nurodo, kad jie renka gintar, kur jra imeta. A isi , esani toliau nuo j ros, gyvenimas jam, atrodo, yra visai nepastamas. Todl greiiausiai jo inform acija lieia tik vakarinius ir i dalies vidurinius (daugiausia pietinius) baltus ir visikai nesiekia j rytinio arealo. Tad visai suprantama, kodl Tacitas nu rodo tik diev motin, kuri aikiai atstovauja ne dangika jam, o emikajam pradui, ir kaip tik vakar arealo m iti nje pasauliroje populiaraus gyvulio erno (laukins kiauls) statulles, kurias aisiai neioj kaip savo tik ji mo enkl ir kurios jiems atstojanios ginklus (Tacitas, 1972, p. 29 30). I ios keistos uuominos apie erno sta tulles galima padaryti dvi ms nagrinjam ai problem ai reikm ingas ivadas. Jeigu erno statull buvo svarbiau sias Tacito minim balt tikjim o simbolis, tai ir visa j re lig ija bei m itologija turjo bti chtonika, kaip is m i tinis gyvnas, btent susijusi su eme ir poemiu. Tokia kaip tik ir yra vakar arealo balt m itologija. Antra, jeigu io arealo gyventojai m ein ne su kardu, o su svar biausiuoju tikjim o enklu erno statulle, tai ar ia tik nekalbama apie ynius, karo maiatyje labiau pasi kliaujanius diev valia, o ne savo jga? Prs legendos, ufiksuotos E. Stelos, S. Grunau ir j rat perdirbinto j, aikiai rodo, kad ia jau buvo isi skyr vairs visuomens sluoksniai, siekiama palaikyti viej tvark. M itologin is prs karalius Vaidevutis b i i karaliaus" pavyzdiu ne tik sprsdavs visus ik ilu sius ginus, bet ir visiems prsams paskirsts darbus: v ie niems lieps dirbti em, sti javus, sodinti daroves, k i tiems rpintis bitmis, dar kitiem s auginti galvijus, o dar
235

kitiem s gaudyti uvis. S. Grunau variante Brutenis su V a i devuiu nustat ne tik moni ir diev, bet ir moni tar pusavio santykius, nurod, kaip elgtis vyrams su m oteri mis, vaikams su tvais, kaip bausti vagis, mogudius ir kitokius nusikaltlius. Krinta akis jau gana didel darbo specializacija ir racionalus sukurt m aterialini grybi paskirstymas. A tskir socialini sluoksni pagamintas g rybes buvo btina paskirstyti visiems visuomens nariams, kad jie galt norm aliai gyventi, bdami isiskirst dides niame geografiniame plote. Bendriausi produkt paskirs tymo tendencij rodo nagrinjamosios legendos (maisto ir gyvuli es negalima daugiau la ik y ti negu reikalinga, perteklius turs bti parduodamas). Beje, jose yra uuomi n, rodani, kaip konkreiai turimos grybs buvo pa skirstomos. Antai, nugalj M azovij, sigyt grob prsai dalija keturias dalis: vien dal skiria dievams, kit yniams, dar kit karo reikalams (kariams) ir ketvirt j tiems, kurie namus saugojo (tikriausiai ia turim a galvoje tie mons, kurie rpinasi namais, maistu ir dra buiu). K aip matome, be diev dalies, sigytas karo grobis padalijamas tris dalis ir paskirstomas tarp trij socialini sluoksni atstov: yni, kari ir nam kiu besirpinan i moni. Kad prsai tredal kovoje sigyto grobio ati duodavo yniams, nurodo ir Petras Dusburgas savo kroni koje (Dusburgas, vertim o mainratis). Reikia manyti, kad analogikai buvo padalijam os ir kit socialini sluoksni sigytos grybs, nes prieingu atveju kariai, am atininkai bt neturj ko valgyti, em dirbiai padarg ir pa puoal, btinai reikaling ritualinm s apeigoms ir laido tuvms, o yniai nei vieno, nei kito. Senosios tradicijos, pagal kuri atitinkama vis sigyt m aterialini grybi dalis turi bti atiduodama yniams, relikt esama ir kai kuriuose lietuvi X IX bei X X a. pa proiuose. D al senj yni funkcij vlesniais laikais perm elgetos (Dundulien, 1979 c, p. 146 147). Anksty v pavasar, prie pradedant lauk darbus, ir vlyv ru den, sudorojus vis lauk derli, jiems duodamos gausios aukos, siekiant, kad jie melstsi u vis darb skm ir ypa u mirusiuosius. O tai, atrodo, yra senosios duokls
236

yniams atgarsis. M atyt, senja tradicija rmsi ir krik ioni viduram iais vesta deimtin banyiai. Vadinasi, prs legendose galima rasti duomen ne tik apie skirting socialini sluoksni buvim balt visuome nje, bet ir apie t sluoksni sigyt grybi paskirstymo bd. Istorijos altiniai rodo palyginti aukt prs ir kit vakarini balt geni visuomens organizacijos lyg, bu vus I tkstantmeio pabaigoje II pradioje, plaius pre kybinius j ryius ir svarbiausia aiki gentin savimo n. A p ie 887 901 m. keliautojas Vulfstanas ra, kad aisi krate (Eastland) es daug p ili ir kiekvienoje ku nigaiktis (LIS I 22). A p ie t p ili dyd ir gali i dalies galim a sprsti i kuri Apuols pilies, kurios gynj m su vedais madaug tuo paiu metu (853 m.) yra apra s Bremeno arkivyskupas Rimbertas. Apuolje (Apulia) buv 15000 kari, kurie 8 dienas narsiai kovsi su ved karaliaus O lefo kariuomene. J turtingum liu d ija kad ir tokia i pirmo vilgsnio nereikminga detal: sudarydami taikos sutart su vedais, Apuols gynjai sutiko duoti jiem s tiek aukso ir ginkl, kiek anksiau i dan buvo s i gij, ir dar u kiekvien pilies gynj pridti po pus svaro sidabro (LI I 21 22). Nors pilies gynj skaiius ir ipir kos dydis gal kiek ir perdtas, vis dlto matyti, kad A pu o ls p ilis vedams yra buvusi kietas rieutas ir kad joje bu vo sukauptas nemaas brangij metal kiekis. Tas pats arkivyskupas pasakoja, kaip, danams upuolus kurius, su sijung visos penkios kuri sritys ir juos nugaljo (ten pat). Kad prsai turi daug brangi kaili, maai vertina auks ir sidabr, 1075 m. ra Adomas Bremenietis (LI I 25). Prsuose I tkstanfmeio pabaigoje II pradioje buv miest (LIS I 24), prekyviei (LI I 23). A rkivy sku pas Brunonas, pasakodamas apie Adalberto m isij Prsuo se (1004 m.), usimena, kad prekyviet suplaukusios mo n i mass (LI I 23). Ypa sidmtinas Adalberto am inin ko Kanaparijaus pasakojimas (999 m.). Adalbertui atvykus vien prs kaim, jo gyventojai jam sak: M us ir vis i karalyst, kurios ang mes sudarome, valdo bendri s tatym ai ir vienodi gyvenimo paproiai" (LI I 23). Jie ai
237

k ia i suprato es visos alies (karalysts) dalis, turinti ginti savo al nuo sibrovli. Jeigu i tikrj skirtinguose balt arealuose reikm in gesni buvo skirtingo socialinio sluoksnio asmenys, tai tas turjo slygoti ir laidojim o paproi skirtumus tuose area luose. Jau 2. Diumezilis, analizuodamas aukojim o mit (Diumzil, 1953, p. 118 119), paymjo, kad skirtingi socialiniai sluoksniai galjo skirtingai aukoti mones: nuskandinimas galjo bti treiojo socialinio sluoksnio ritualas, o pakori m as pirmojo. A m erikiei m okslininkas D. J. Vordas pateik daugiau duomen (i german ir kelt praeities) r patvirtinani 2. Dium ezilio mint, kad atskiri indoeuro piei visuomens socialiniai sluoksniai skirtingai aukojo mones (Ward, 1970, p. 123 142). O jeigu atskiri sociali niai sluoksniai skirtingai aukojo mones ir kitus gyvus pa darus savo dievams (kor, skandino, degino, kas em ir pan.), tai galima prielaida, kad ie aukojim o ritualai tam tikru mastu atitiko j laidojim o paproius. T aig i galima manyti, kad skirtingus balt laidojim o paproius atskiruo se arealuose daugiau ar maiau lm senosios skirting socialini sluoksni atstov laidojim o tradicijos. i m intis nra rtauja. Jau V. Toporovas, nurods 2. Dium ezilio ir D. J. Vordo tyrimus, yra ikls hipotez: ar tik lietu viams (ir plaiau baltams) nebuvo inoma trejopa'* mirtis, susijusi su trij skirting funkcij veikjais? (, 1980 6, p. 38). Trejopa m irtis ir laidojim o b das ioje studijoje tik susiejamas su atskirais geografi niais balt arealais. O susieti galima todl, kad tuose arealuose praktikuojam i laidojim o bdai rykiai atitinka skirting socialini sluoksni pasaulir. K aip matme (p. 18), I IV a. vakar areale, kuriame vyravo poemio ir vandens m itologija, m irusieji buvo kasami em (o kai kurie galjo bti ir skandinami). V id u rio areale, kuriam e vyravo em dirbi pasaulira, m irusieji buvo dedami ant ems ir ant j supilamas pilkapis. O ryt areale, ku riame dominavo dangaus dievai, kur ugnis buvo prieina ma vandeniui ir kur didesn vaidm en vaidino kariai, Ar cheologai emje neranda joki laidojim o pdsak. Per
238

asi ivada, kad io arealo gyventojai savo mirusiuosius (greiiausiai sudegintus) kl vir ems. it m int tarp k itko patvirtina ir senasis Nestoro metratis, kuriame tei giama, kad kai kurio's slav gentys savo mirusiuosius seniau degindavo, o pelenus, supyl maus puodus, pasta tydavo pakelse ant stulp ( I 8). K riv i ia i ir viatic ia i taip tebedar ir m etratininko laikais. M etratyje m i nimos slav gentys kaip tik buvo sikrusios rytin i balt teritorijoje. K aip teigia rus ir baltarusi archeologai ( , 1973; , 1973; , 1973; , 1973 ir kt.), kriviiai, radim iiai ir kitos slav gentys (o jos ir minimos Nestoro metratyje) balt emse sigyve no tik I m. e. tkstantmeio antrojoje pusje ir bendravo su jais (, 1973, p. 22). Bendr bruo galjo bti ir j laidojim o paproiuose. K aip teigia M ikalojus Damas kietis, Olavas Didysis, Adomas Bremenietis, Kristoforas Hartknochas ir kiti, sudeginti (ir net nesudeginti) m iru s ie ji kartais bdavo keliam i vir ems medius arba ant stulp senovs Frigijoje, Danijoje, Skandinavijoje ir kitose alyse (r. Basanaviius, 1970, p. 138, 329). Stul pus su m irusij palaik urnomis ko gero galima la ikyti balt stogastulpi bei koplytstulpi prototipais. M in t, kad toks laidojim o bdas galjo bti inomas baltams, taip pat jau yra ikls V. Toporovas ir kaip galim analogij nu rods senj iraniei paprot mirusiuosius ineti ant k al n virni arba tam tikslui specialiai padarytus ren ginius (, 1980 6, p. 38). ia taip pat verta p risi m inti panaius ind geni laidojim o paproius. Pa vyzdiui, kchasijo gentis, gyvenanti rytinje Bengalijos dalyje, mirusiuosius kia medi uoksus, kai kurie nagos genties atstovai karstus su m irusiaisiais priria prie medio ak, maleio gentis savo mirusius ynius deda prie medio kelmo, apiberia lapais ir pan. (, 1980, p. 131). K ad baltuose galjo bti paprotys mirusiuosius kelti vir ems, aikiai rodo Jono M alalos kronikos rusiko ver tim o 1261 m. nuora terptas pasakojimas apie Sovij. Sovij snus kaip tik bando laidoti trejopu bdu: ukasa em, kelia med ir galiausiai sudegina. Ukastas e m Sovijus skundsi, kad j kirm ls ir liuai d, keltas
239

 med, kad bits ir uodai kandiojo, o sudegintas diau gsi: ,,kaip kdikis lopy saldiai m iegojau (Mannhardt, 1936, p. 56 59). V is i tyrintojai, band aikinti kroni kos intarp (E. Volteris, A. Briukneris, A . M ieinskis, V. Manhartas, V. Toporovas, A. Greimas ir kt.), vieningai sutaria, kad ia ne iaip sau pasakojimas, o etiologin sakm, arba dar daugiau mitas, aikinantis ir teisinantis m irusij deginimo paprot. Taig i galima tikti ir jame pateiktomis iniomis apie vairius laidojim o bdus. Ir lietuvi liaudies pasakose pasitaiko epizod, vaiz duojani, kaip m irusieji keliam i medius. Daniausiai is epizodas pasitaiko tarptautins pasakos Snieguol1 1 (AT 709) lietuvikuose variantuose (LMD III 26/79/; LT R 10b/209/, 219/105/, 260/248/, 421/21/, 449a/67/, 2939/86/ ir kt.). domu, kad numarintos Snieguols knas med ke liamas kaip tik ryt areale uraytuose pasakos variantuo se, kai tuo tarpu kitur uraytuose karstas su Snieguole padedamas prie trobos (LTR 438/116/), ant kalno (LMD I 133/184/), ant krykels (LTR 687/45/) ir pan. Ir pasakos Sigut" (AT 452C*) ryt areale uraytame variante se sers kaulus brolis kelia paukio lizd (LTR 3987/207/). Jono M alalos kronikos nuoraas darytas rytini balt kaimynystje, todl mitas apie Sovij rykiausiai atspindi j pasaulir. Jame m irusij deginimas prieinamas visiems kitiem s laidojim o bdams, nes ia anksiau s i galjo m irusij deginimo paprotys (madaug V V I a.)r kuris vliau paplito visoje Lietuvoje (Lietuvos archeolo gijos bruoai, 1961, p. 379; Lietuvos archeologijos atlasasr t. 3, p. 13). Vadinasi, ryt areale, kuriame daugiausia gy veno kariai, sudeginti arba nesudeginti m irusieji buvo ke liam i vir ems,, o vliau, blstant senajai balt pasau l i ra i deginami ir ant j palaik pilam i pilkapiai. iaip ar taip m irusij deginimo paprotys stipriausias ak nis turjo rytiniam e balt areale. M irusiuosius, priklausom ai nuo socialins padties, tre jopai laidodavo ne tik indoeuropieiai, bet ir j kaimynai. iuo atvilgiu labai dom i J. E. T alio pateikta suomi ba lad, kurioje motinos klausiama, kur es jos trys sns.
240

Pirm asis snus ess sudegintas ugnyje, antrasis paskandin tas vandenyje, o treiasis ukastas em. Pirmasis ga ljs bti riteriu, antrasis iaip pilieiu, o treiasis yniu (Talley, 1970). galim skirting atskir socialini sluoksni atstov laidojim o bd pastaruoju metu atkreip dmes ir archeo logai. rf. . .Danai toje paioje archeologinje kultroje tuo paiu metu, teigia rus archeologas B. Rybakovas, pastebimi skirtingi laidojim o paproiai. Tuos skirtumus prasta aikinti kultros etniniu nevienalytikum u. O gal bt reikia atsivelgti ir etnografinius duomenis apie so cialin diferenciacij" (, 1981, p. 278). Sunku tiktis, kad vlai (XIX ir X X a.) ufiksuotoje tautosakoje bt galima rasti koki rykesni senosios bal t (ar kit indoeuropiei) socialins diferenciacijos pd sak. Kadangi panas socialiniai sluoksniai (pvz. emdir bi, kari) egzistavo ir vliau, tai nelengva nusprsti, ar turim i faktai atspindi senj ar naujj ik i pat ms laik besitsiani tradicij. Kad ir netiesiogini seno sios socialins diferenciacijos atspindi galima iekoti tik archaikiausiuose tautosakos kriniuose. Pirm iausia iuo atvilgiu dmes patraukia stebuklins pasakos ir ypa nevienodas skirtingo amiaus broli likim as jose. Pirm a gimis snus pasakose (r. pasak M ergait padeda herojui pabgti". A T 313A, taip pat A T 313B, 313C, i dalies A T 400 ir kt.) labai danai yra paadamas velniui, ir, sulau ks tam tikro amiaus, turi pas j eiti. is pasak epizodas ireikia senj, tradicin daugelio taut poir, kad p ir masis vaisius (nesvarbu, ar jis bt ems, ar mogaus, ar gyvulio) priklauso dievams. Tai auka dievams. Tarp i: pirm agim i ir dievams skirt moni yni esama tam tikro ryio. Tuo tarpu jauniausias brolis pasakose, tas v i s pajuokiamas kvailutis (r. pasak Karalait ant s tik li nio kalno". A T 530, taip pat A T 314A, 530B*, 550, 554 ir daugel kit) aikiai skiriasi nuo kit dviej vyresnij broli savo poiriu ems kio darbus: anuodu su no ru dirba visus nam apyvokos darbus, o is ik i tam tik ro laiko, kol subrsta, visai nieko nedirba, tik guli ant kros nies ir tinginiauja. Subrends ivyksta pas karali, tampa
16. N. Vlius

241

jo entu ir daugiau namus nebegrta. Susidaro spdis, kad vyriausiasis brolis tradiciniu poiriu priklaus die vams, o jauniausiasis karaliui. V id u rin ie ji broliai pasa kose lieka namuose prie tv v ilk ti nepabaigiam darb jung. Yra kad ir sunkiai apiuopiamas ryys tarp it pasak epizod ir senajai balt pasaulirai bding prieprie senas jaunas, ynys karys (ynys vyriau siasis brolis, karys jauniausiasis, o v id u rin ie ji emdir biai ir gyvuli augintojai). Turint galvoje, kad tie trys socialiniai sluoksniai vyravo skirtinguose arealuose, darosi aiku, kad vyriausiajam ir jauniausia j m b roliu i tekdavo ivykti i nam: vienam rytus, kitam vakarus (jei eima gyvena vidurio areale, kuris buvo siejamas su viso keriopu gausumu ir vaisingumu). vykiai mintose pasakose yra nusakomi valstiei (emdirbi ir gyvuli augintoj) poiriu; tos pasakos ireikia j pasaulir. Daugiausia jos ir paplitusios vidurio areale. Pavyzdiui, vidurio areale urayta apie 120 pasakos M ergait padeda herojui pa bgti" (AT 313A) ir jai artim pasak tip (AT 313B, 313C) variant, kai tuo tarpu ryt areale j urayta tik apie 70, o vakar vos vienas kitas variantas (r. LPKK). Pa sakos Karalait ant stiklin io kalno" (A T 530) vidurio areale urayta apie 150 variant, o ryt apie 120 (ten pat). Nors dainose dl ly rin io j pobdio ir skirtingo for mavimosi laikotarpio, apskritai maiau pasitaiko senosios pasauliros atspindi, vis dlto atskir uuomin ir ia galima rasti. Paim kim kad ir ienapjts dain O i daugel daugel ms broleli" (LDK D 194). Joje aikiai sakoma, kad ne v isi broleliai yra artojliai (LTR 626/329/, 987/52/, 1963/80/, 2874/317/ ir kt.), ienpjovliai (LTR 3116/2020/), ne v isi pentinuoti (LMD I 415/25/), ne v isi ratininkai (LTR 1829/3080/) ir t. t. Vadinasi, nors v isi jie yra to paties tvo ir motinos vaikai, bet priklauso skirtingiem s socialiniam s sluoksniams. Dar daugiau jie atsidr skirtingose v ie tose: vienas brolelis ryt alelj, kits vakaruose", o tre iasis ienel pjauna ir g ailia i verkia. ienel pjaunantis brolis aikiai priklauso emdirbi, gyvuli augintoj sluoksniui ir, kaip matyti i dainos, yra tarsi vidurio area 242

le, o tie broliai, kuri ienpjovys g aili kariai, ir jie gyve na kitur (ryt ar vakar alelj"). Daina kaip tik labiau paplitusi vidurio areale. Kadangi dainoje kalbama ir apie emdirbius, ir apie karius, tai dain kataloguose ji minima ir darbo (LDK D 194), ir karo dain skyriuose (LDK K O i daugel daugel ms broleli", p. 28). inoma, sunku tiks lia i nustatyti, koki laik senovs ar naujesni rei kin ia i atspindti ioje dainoje, bet la ik y ti jos vaizdus neturiniais jokio atitikmens tikrovje gryna imone bt neteisinga. Lietuvi tautosakoje pasitaiko krini, kurie akivaizdiau rodo, kad ryt areale gausesnis negu kitur galjobti kari sluoksnis. ia vis pirma mintinos pasakos Devyni broli sesuo ir devyniagalvis" (LPK *454, A T 312), A ntim i pavirtusi mergel (Sigut)" (LPK *453, A T 452C), i dalies Sesuo ieko devyni broli" (LPK *452, A T 451A). Visos ios pasakos daugiausia yra paplitusios ryt areale. Vienuose i pasak variantuose herojs b rolis arba v isi devyni broliai yra ivyk kar, kituose, nors nieko apie kar nesakoma, taiau v isi broliai yra ginkluoti, kalavijais; i to galima suprasti, kad jie yra kariai, ir pan. A p ie didesn kari ideologijos populiarum ryt areale byloja ir lietuvi liaudies padavimai. Padavimai, kuriuose pasakojama apie lietuvi arba kit taut (ved) karius, kurie kepurmis supila piliakalnius, kaip tik labiau y ra paplit ryt areale: ia j urayta apie 60 variant, o v i durio areale apie 40 (r. K LPK 86, 86A, 86B). Ir lietuvi kalendoriniuose paproiuose pasitaiko (kad ir neymi) detali, kurios liudija, kad ryt areale labiau buvo vertinama jga, avimasi varybomis, kova. Pavyz diui, per jurgines ir jonines ia bdavo rengiamos jaui, badyns, renkamas jaui karalius" (Sesnuleviius, 1938, p. 235 236; Dovydaitis, 1964, p. 163 164), per joninesjauni vyrai eidavo ristyni (Dundulien, 1979, p. 115) ir pan. Taiau balt socialinio gyvenimo geografin orientacija bt per daug supaprastinta ir ikreipta, je i manytume,, kad vakar areale kada nors gyveno tik yniai, vidurio em dirbiai ir gyvuli augintojai, o ryt kariai. Be abejo,.
243;

v is socialini sluoksni mons gyveno visuose arealuo se, tik j autoritetas ir taka to ar kito arealo pasauli ra i buvo nevienoda. Sprendiant i mitins pasauliros, vakar areale a lia yni turjo gyventi nemaa moni, sau duon pelniu si i poemio ir vandens. Toki moni kategorijai gal jo priklausyti vejai, upeiviai bei jreiviai, je i i viso to k i buvo, gintaro rinkjai bei apdirbjai ir v isi am atinin kai, vertsi i ems gelmi gauto spalvoto metalo apdir bimu. I kultrini augal ia daugiau turjo bti auginami akniavaisiai, o i gyvuli kiauls. Ryt areale populiaresn turjo bti mediokl, i k u l t rini augal daugiausia turjo bti auginami rugiai, i gyvuli stam bieji raguoiai ir avys, nes iuos augalus ir gyvulius linkstama priskirti dangaus dievams. O vidurio areale, nors jis priklauso vadinam ajai ekono m inei zonai, vis dlto, sprendiant i smulkesni prieprie , gyvulininkyst turjo bti labiau paplitusi negu em dirbyst, i kultrini augal daugiau buvo auginama miei, avi ir anktini jav, i gyvuli arkli ir ok.
* * *

K a i kuriuos balt socialins diferenciacijos bruous, nustatytus remiantis m itine balt pasaulira, i dalies rodo ir archeologijos pam inklai, nors vertinant juos, sunku ivengti hipotetikumo. Pagal archeologinius radinius gali ma sprsti apskritai apie krato m aterialin kultr, taiau apie tos kultros krj socialinius santykius, net apie etnin j priklausom yb jie nedaug k tesako. Tuo labiau kad balt, kaip ir kiekvienoje organizuotoje visuomenje, intensyviai buvo keiiam asi sukurtomis ar kitu bdu sigy tomis grybmis. N etgi radus piliakalniuose grd ar gy v u li kaul, negalima teigti, kad toki jav ar gyvuli toje apylinkje auginta. M at jie galjo bti ia patek i tolim esni srii. T ik daugelyje piliakalni radus t pai relikt, galima daryti apibendrinanias ivadas. Kokie ja v a i daugiau buvo auginami atskiruose arealuose, tiksliau galt parodyti vairiuose ems sluoksniuose usikonser244

vavusi kultrini augal iedadulki analiz. Gaila, kad is metodas archeologijos tikslams Lietuvoje dar maai taikomas, padaryti tik pirm ieji bandom ieji tyrim ai (Savukynien, 1976; 1979; CaByKHHeHe, CeGyrac, 1976EHTBHHCKac, rpnrHAHTer CaByKHHeHe, 1978 ir kt.).Ir vis dlto turim i gauss balt archeologijos pam inkl tyrim o duomenys kai k sako apie balt visuomens socialin or ganizacij, buvus darbo pasidalijim . Apvelgus balt archeologijos paminklus, akis krinta nepaprastas vakarinio balt arealo m aterialins kultros turtingumas nuo seniausi ik i pat istorini laik. J yra konstatav tiek prs, tiek lietuvi bei latvi archeologijos pam inkl tyrintojai (Engei, 1935; Engei, La Baume, 1937; Gaerte, 1929; Moora, 1938; Gimbutien, 1958; Gimbutas, 1968; Lietuvos archeologijos bruoai, 1961; Lietuvos ar cheologiniai paminklai, 1968; Latvijas PSR arheoloija, 1974; Antoniew icz, 1979 ir kt.). Vakar balt gyvena m oji teritorija tarp Vyslos ir Lietuvos bei Latvijos paj rio, piet ryt Baltijos jros atkratyje, archeologikai yra viena i turtingiausi iaurs Europoje, rao archeo log M . Gimbutien. Per ilgus prieistorinius laikus Ryt prsiai ir Klaipdos kratas dominavo kultrikai, pralenk dami kaimynines sritis. <. . .> M aterialins kultros at vilgiu i sritis nebuvo periferin. J i buvo pats gyviausias kultros centras rytiniam e Pabaltijy. <. . .> ioje srityje m aterialin kultra buvo auktesnio laipsnio negu k a i myninse balt gyvenamose vietose" (1958, p. 14, 34; r. taip pat: Gimbutas, 1968, p. 20, 62 ir kt.). Aikindam i vakar balt kultros suklestjimo prieas tis, archeologai pirm iausia nurodo palankias gamtines geografines slygas (klimato velnum, ems derlingum, patog susisiekim su V id u rio bei Vakar Europa, preky bos kelius) ir gintaro to balt aukso" gausum. Ta iau vargu ar vien dl palanki slyg prsai ir kuriai buvo neabejotinai visos balt eimos kultros centru per tris tkstanius met" (Gimbutien, 1958, p. 113). ia tu rjo bti ir vis balt socialinio gyvenimo centras. 245

Daugumoje senj indoeuropiei visuom eni vyrau ja n i padt um yniai, jie tvark ne tik dvasin, bet ir organizacin visos bendruomens gyvenim. Aukta va kar balt m aterialin kultra pera mint, kad ia nuo :seno turjo vyrauti yniai, um daugelio indoeuropiei socialin i sluoksni hierarchijoje aukiausi viet. O je i gu taip, tai i nedidel teritorij turjo patekti didelis kiekis vis turim grybi. Prielaid, kad vakar balt kultros klestjim as buvo susijs su socialine j padtimi, skatina daryti dar viena svarbi aplinkyb: i viso apskritai klestinio vakarinio balt arealo savo dar auktesne ir gausesne m aterialine kultra isiskyr Sembos ikyulys. Sembos ikyulys bu vo turtingiausias radiniais. Jame buvo rasta daugiau al vario ir geleies negu kitose Rytprsi ir Lietuvos srityse" (Gimbutien, 1958, p. 34; Gimbutas, 1968, p. 64). Sembos ikyulyje ir gretimose srityse jau nuo alvario amiaus im a formuotis savita vakar balt kultros atmaina, pa vadinta Sembos bei Notangos kultra (Engei, 1935, p. 220 221, 228, 229, 236 238; Engei, La Baume, 1937, p. 84 86, 100 101, 124 126, 144 145, 170, 180 181, 192 193; La Baume, 1936). Sembos ikyulyje randama labai daug lo bi, pavieni archeologini radini ir ypa kap. Neper dedant galima sakyti, kad ia buvo savotikas senovs balt kapinynas. N e per didiausioje Sembos teritorijoje, K. Engelio duomenimis, rasta apie pusantro imto kap (r. Engei, 1933; Gimbutien, 1958, pav. 34). Tarp Semboje rast archeologini radini dominuoja papuoalai, mone tos, laidojim o urnos, taiau maokai rasta ems kio ran ki bei ginkl (neskaitant t, kurie rasti lobiuose ir ga lim as daiktas buvo tranzitiniai). L. K ilian o (1938) ir M . Gimbutiens (1958, pav. 14, 35) duomenimis, ia ne aptikta baltams bding gyvatgalvini kapli emei dirb ti, retai tepasitaiko baltiko tipo alvarini atkratini k ir vi . Taiau puoni, ornamentuot kulto kirvi, aikiai skirt ne ems kio darbams, daugiausia kaip tik randama Sembos bei Notangos kultros paplitim o srityje (r. Gim butien, 1958, p. 32; Engei, La Baumer 1937, pav. 13, 16).
246

Atsim enant ypating Sembos ikyulio geografin pa dt, ypa tai, kad jis yra prie m itologin vard turiniom Priegliaus ups (snovs vokiei ratuose- Chronof lie tuvi ratuose Pragaro) deltos, prie kurios senieji prs istorijos altiniai kaip tik lokalizuoja bendr vis balt kulto centr, Sembos bei Notangos kultros specifik i dalies, atrodo, galima sieti su yni sluoksniu. Su yniais sietinos vakar areale pasitaikanios urnos su pasaulio^ m odelio simboliais. ia vis pirma priklauso vadinamosios veidins urnos, bdingos emutins Vyslos sriiai ir Ryt prsiams lig i Sembos rytuose" (Gimbutien, 1958, p. 47), ir tos urnos, kuri virutinje dalyje (joje paprastai vaizduo jamas pasaulio medis) yra spaustas mogeliuko ar namoatvaizdas, sim bolizuojantis, kaip anksiau jau buvo usi minta, pasaulio model. i urn irg i rasta Sembos bei N o tangos srityje. Sieti jas su yniais skatina daugelio pasau lio taut.m itologijose pasitaikantis sakralini ritual a tli kj (yni, burtinink, aman. . .) glaudus ryys su, pasaulio mediu. Pavyzdiui, pasaulio medis pieiamas ant aman drabui ir bgno; atlikdamas kai kuriuos ritualus, amanas net silip a med, jo atliekamas ritualas sivaizduojam as kaip kelion pasaulio mediu auktyn arba emyn ir pan. (Holmberg, 1922, p. 33; Eliade, 1951, , 1971, , 1974, , 1981 r p. 62 68 ir kt.). Pats ritualo atlikjas kartais buvo sivaiz duojamas savotiku pasaulio mediu, jungianiu atskirassferas, atskirus v a iri prieprie polius (ems prad su poemio arba dangaus, pasaulietin su sakraliniu, apa i su virum ir t. t.). Pasaulio medio simboliu, be abe jo, turjo bti paenklintos ir urnos su sakralini ritual, atlikj palaikais. Vakariniam e balt areale beveik visai nra sutvirtint sodyb piliakalni, kurt ankstyvajame geleies am iuje (V I a. pr. m. e.); dauguma j yra isidst pietva karinje prs emi dalyje, kur baigiasi Priegliaus emu ma ir prasideda M ozr auktumos, priklausanios jau kitam balt arealui (Antoniewicz, 1954; Gimbutien, 1958, p. 55 60), ir viena kita pasitaiko iaurrytinje kuri da lyje (Latvijas PSR arheoloija, 1974, p. 73, pav. 16, 36),
24T

k u r Latvijos pajrio emum siterpia Kuro auktu m o s vadinasi, ten, kur jau prasideda k iti balt arealai ir kur apskritai balt kratas ribojasi su kit geni (sla v, fino-ugr) emmis. Tai rodo, kad paiame vakarinia m e balt areale kari buvo kur kas maiau, negu kituose arealuose, vis pirma rytiniame. K okie dar socialiniai sluoksniai, sprendiant i archeo lo gijos paminkl, alia yni vyravo vakariniam e balt areale? Jau nuo neolito laik vakar areale buvo renkamas ir apdirbamas gintaras (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 68 72). ,,To iaurs aukso neisemiama versm buvo piet ryt Pabaltijys, ypa Sembos pusiasalis ir va kar Lietuvos pajris" (Gimbutien, 1958, p. 15). Visais archeologiniais periodais daugiausia gintaro dirbini, kaip rodo radiniai, bta vakar areale. Todl manoma, kad ia turjo bti ir gintaro apdirbim o centr. A. Varnas, tirian tis gintaro apdirbim Lietuvoje vlesniais laikais, rao: G alutinai nenustatyti ir IX XIII a. Lietuvoje buv gin taro apdirbim o centrai. K o l kas apie tai galima sprsti tik i randam gintarini dirbini paplitimo. Daugiausia j aptinkama pajrio Lietuvoje. Ypa isiskiria dabartiniai Kretingos bei iluts rajonai ir Palangos miestas. Be abejo, iose vietose ir reikia iekoti gintaro apdirbim o centr, nes jau nuo seno ia gausu gintaro aliavos, ia susikr ir se nos gintaro apdirbim o tradicijos" (Lietuvi m aterialin kultra, 1978, p. 123). Gintaras buvo vartojamas ne tik sa vo poreikiams, bet ir gabenamas kitas alis. Jau neolito laikais gintaras buvo paplits dideliuose Europos plotuo s e Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Naugardo emse ir kt. (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 72). alva rio epochoje (X V I V I a. pr. m. e.) baltikasis gintaras pa siekia M aj A zij, iaurs Kaukaz, Balkanus, net Egip t, nem inint jau V id u rio ir Ryt Europos ali" (ten patfi p. 111). Balt gintar m ini istorikas Herodotas (VI a. pr. m. e.), geografas Strabonas (IV a. pr. m. e.)r Tacitas (I m. e. a.), o prekyba juo ypa pagyvjo Romos klestjim o la i kotarpiu (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 142 143; Gimbutien, 1958, p. 66 72; Lietuvos prekybiniai ry248

iai, 1972, p. 4 ir kt.). Vadinasi, vakar arealo gyventojai ne tik rinko, apdirbinjo gintar, bet ir prekiavo juo. Buvo prekiaujam a ir kitais dirbiniais, vis pirma alvario, alavo, stiklo. Pirm j alvario dirbini daugiausia bta vakarinia me balt areale (Gimbutien, 1958, p. 31). ia daugiausia randama importuot gamini ir aliavos beveik visais se naisiais, prieistoriniais laikais (Lietuvos prekybiniai ryiai, 1972, p. 61, 64 65 ir kt.). Kalbdamas apie balt preky binius santykius su kitais kratais ms eros pradioje, M ykolas M ichelbertas teigia, kad plaiausiai prekybinius ryius su Romos im perija palaik prs gentys, kuri teri torijo je buvo daugiausia gintaro" (ten pat, p. 65). O i k it prs srii iskiria Sembos ikyul, per kur jo garsusis gintaro kelias" ir kuriame daugiausia randama rom nik daikt (ten pat, p. 64, 68). T aig i prekyba buvo svarbus vakar arealo gyventoj verslas, o prekiautojai, matyt, sudar nema gyventoj dal. Prekyba nemanoma be j reivi ir upeivi, nes netiktina, kad tokia gyva pre kyba bt buvusi vienpus, kad i vis pasaulio krat p irk lia i bt plste pld Baltijos pajr, o io krato gyventojai bt n kojos nekl i savo nam. Toki m int jau yra pareiks M . M ichelbertas, tiesa, liesdamas tik bal t prekybinius santykius pirm aisiais ms eros amiais. ..Greiiausiai im perijoje lankydavosi ir pai balt, ypa prs, nes sunku patikti, kad Romos im perijos ir balt geni prekyboje baltai tebt pasyvus partneris. Lietuvos balt dirbiniai, kaip matme, pasiekdav vidurin Padniepr, iaurs ryt Estij, galbt, net kai kurias german sri tis V id u rio Europoje, ir, reikia manyti, kad ten juos nuga bendavo patys baltai" (ten pat, p. 77). Ir istoriniuose altiniuose, tiesa, jau ym iai vlesniuose, sakoma, kad va kar balt (pirmiausia kuri) la iva i pasiekdav Danij bei vedij (Gimbutas, 1958, p. 106 107). Kad vakariniai baltai (kuriai) buvo geri jrininkai, yra konstatuota ir kit tyrintoj (r. Moopa, , 1969, p. 27 28). Vakar arealo baltai ne tik prekiavo alvario ir kito kiais dirbiniais, bet ir patys juos gamino. Pirm ieji alvari n ia i baltiki k irv ia i (rytinio tipo ir ryt Pabaltijo tipo atkratiniai, N o rtik i tipo kovos, kulto), papuoalai (smeigtu
249

kai) daugiausia buvo paplit vakarini balt teritorijoje. ia labiau paplit ir baltikieji m oviniai k irv ia i (r. K ilian, 1955; Gimbutien, 1958, p. 33, 40 41; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1, p. 208, 211 212; TpHraAaBHHeHe, MflpKHBHHioc, 1980, p. 15 33, 40 43). Reikia manyti, kad kai kurie i j ia buvo ir gaminami. spjim paremia ir lietuvi archeolog daromos ivados. Remdamasi faktu, kad dauguma seniausios formos Ryt Pabaltijo tipo alva rin i k irvi rasta Ryt Prsijoje, E. G rigalaviien mano, kad ten turjo bti ir j gamybos centras (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1, p. 208). I analogik fakt ar cheolog taip pat sprendia, kad vienas atkratini k irv i gamybos centras ,,buvs Nemuno emupyje ir i ia gami niai veti upmis" (ten pat). Dauguma vietini naujojo alvario amiaus dirbini irg i buv gaminami vakar area le. Pavyzdiui, m oviniai vietin iai k irv ia i buv gaminami Ryt Prsijoje bei Nemuno emupyje (ten pat, p. 211), antkakls rytinje Ryt Prsijos ir vakarinje Lietuvos dalyje (ten pat, p. 212) ir t. t. Pagaliau vakar areale rasta ir alvarini dirbini liejykl. Baltik papuoal ypa pa gausja geleies amiuje, o j gamybos centras, M . Gim butiens nuomone, buvs Nemuno emupio srityje (vadi nasi, vakai areale). Vakar areale (Klaipdos krate) tikriausiai buv gaminami ir mlyno stiklo karoliai (Moora, 1938, p. 653; Gimbutien, 1958, p. 72; Lietuvos archeologi jos bruoai, 1961, p. 209). I viso nemaa dalis I XIII m. e. a. balt vartot papuoal (smeigtukai, vytins antkak ls su kilpele ir kabliuku, kilpin iais galais, neaikiu gal ubaigimu, laiptelins, lankins, ieduotosios segs, tanki ns segs gyvuline kojele, lankins laiptelins segs ir dau gelis kit) labiausiai buvo iplit vakar areale (r. Lietu vos TSR archeologijos atlasas, t. 4, p. 9 10, 27 30, 36 39, 44 47, em. nr. 4, 17, 18, 20, 25, 26, 30, 32 ir kt). ia jie tikriausiai buvo gaminami. Kad vakar areale ir vles niais laikais (X X IV a.) galjo bti gaminami papuoalai, rodo svarstykli, Lietuvoje pradt naudoti X a. pabaigoje, paplitimas. Dauguma j rasta vakariniuose Lietuvos rajo nuose, ypa pajryje. ia rasta ir dauguma svoreli (Lie tuvos TSR archeologijos atlasas, t. 4, p. 133 134, em.
250

nr. 73). V isa tai rodo, kad nemaa vakarini balt gyven toj dalis, be yni, gintaro rinkj bei apdirbj, prekiau toj, j re iv i bei upeivi, buvo metalo apdirbjai. Kalbant apie ryt arealo archeologijos paminklus, pir m iausia dmes patraukia piliakalniai. Archeolog nuomo ne, pirm ieji piliakalniai Lietuvoje galjo bti rengti dar alvario epochoje (X V I V I a. pr. m. e.). alvario amiui bding dirbini aptikta Kalnoi, Petrein (Rokikio raj.), iponiki, V elikuki (Zaras raj.), Dkto, Sokiki-Juodemins (Ignalinos raj.) piliakalniuose (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 91). K aip matome, v isi jie yra rytiniam e balt areale. Su tokia ankstyva archeologi ne mediaga, rao P. Kulikauskas, susidurta tik Ryt Lietuvos piliakalniuose" (ten pat, p. 92). Pirm ieji tyrintieji ankstyvojo geleies amiaus (V I a. pr. m. e.) p iliakaln iai irg i priklauso rytiniam balt arealui (ten pat, p. 115 125). N ors vlesnieji tyrim ai parod, kad panai piliakaln i iuo laikotarpiu jau bta ir kituose arealuose (Daugudis, 1970; 1974 a, Stankus, 1974; Kulikauskien, Kulikauskas, 1972; Kulikauskas, 1972), vis dlto rytuose j bta daugiau sia, ir kaip tik jie sudaro bdingiausi io arealo bruo. Ankstyvesniuose piliakalniuose randama daug brkniuo tosios keramikos, todl jie archeologinje literatroje va dinam i brkniuotosios keramikos kultros piliakalniais (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 120). O brkniuo to ji keram ika buvo paplitusi rytiniam e balt areale (ten pat, p. 243; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2, p. 22 24, em. nr. 5). Ankstyvuosius piliakalnius archeologai la i ko tvirtintom is sodybvietmis. Juose randama ginkl (Lie tuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 122 123). Sunku patikti, kad piliakaln iai buvo rengiami, pirmiausia no rin t apsaugoti savo turt" (ten pat, p. 124). Turbt svar biausia buvo patiems apsisaugoti nuo svetim geni. i m int patvirtina senj tvirtint sodybviei piliakaln i isidstymas visame balt krate. tvirtintos sodybviets ankstyvajame geleies amiuje plaiu puslankiu supo vis balt teritorij (r. Gimbutien, 1958, p. 56; Lietuvos ar cheologijos bruoai, 1961, p. 91 92, 115 125, em. nr. 170; Latvijas PSR arheoloija, 1974, p. 69 75, em. nr. 16 ir kt.)
251

ir beveik visai j nra krato viduryje. ia sutvirtintas so dybas p ilia k a ln iu s intensyviau imta renginti jau v lesniais, ms eros laikais, ypa klasins visuomens for mavimosi ir ankstyvojo feodalizmo laikais. madaug V X II a. (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 148 155, 361 372; Volkait-Klikauskien, 1978, p. 8; Lietuvi ma terialin kultra, 1978, p. 18; Daugudis, 1970 b). Sutvirtintos sodybos p iliakaln iai be abejo buvo skirti gynybai ir pirm iausia susij su kariais. P iliakaln iai gynybos reikalams buvo naudojami ilgus amius kol ne buvo irasti aunamieji ginklai. N et ir padavimuose da niausiai pasakojama, kad juos supyl lietuvi ar kit taut (ved, prancz) kariai (KLPK 86, 86A, 86B, 86C). Kad ryt areale senaisiais laikais buvo tiek daug piliakalni, galima manyti, jog ia nema gyventoj dal sudar ka riai. Sprsti apie vieno ar kito arealo gyventoj socialin bkl gali padti moni verslus rodantys archeologiniai radiniai ginklai, darbo rankiai ir kt. Taiau, viename ar kitame areale radus daugiau i dirbini, dar nra pa grindo teigti, kad jie ia buv populiaresni. V ienur dau giau, kitur maiau galjo j i lik ti ir dl laidojim o paproi, gyvenviei pobdio ir dl kitoki prieasi. Be to, dar tik labai maa i 'rad in i dalis tra sukartografuota. V is dlto t pasakyti galima ir i turim duomen. Kalbti apie alvario epochos ginkl paplitim Lietu voje dar per anksti, nes ik i iol j labai maai tesurasta (r. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1, p. 206 222, em. nr. 21 25; TpHraAaBH^eHe, M hpkhbhhioc , 1980, p. 16 30, 38 48, em. nr. 2). O akmenini ginkl vartojim as al vario amiais ir ypa j paplitim as dar labai maai te ty ri ntas. I geleies amiaus ginkl kol kas sukartografuot tik antskydiai ir platieji kovos peiliai kalavijai (Lietu vos TSR archeologijos atlasas, t. 4, p. 122 125, em. nr. 68, 69). M s problemai sprsti ypa svarbs antskydiai, nes v isi jie datuoti III V I m. e. a., vadinasi, dar prie prade dant baltams labiau skaidytis. Be to, skydas yra tipikas kario ginklas, kuris negaljo bti panaudojamas kitokiem s reikalams. Dauguma antskydi rasti ryt areale, ir tik
252

vienas kitas vidurio (r. Lietuvos TSR archeologijos at lasas, t. 4, p. 122 124, em. nr. 68). Ir Lietuvos archeo logijos bruouose" (p. 313) raoma, kad daugiausia j rasta V VIII a. Ryt Lietuvos pilkapynuose su degintiniais kapais. <. . .> Reiau su tokiais antskydiais susidurta V id u rio ir Vakar Lietuvoje ir Unemunje". Didesnis antskydi paplitim as rytiniam e balt areale, alia kit duo men, irg i rodo, kad ia daugiau turjo bti kari. iame areale net daniausiai aptinkam i darbo rankiai pentin ia i siauraameniai k irv ia i galjo bti naudojami ir kaip ginklai, o dalis galjo bti ir gaminami tik kovai (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 4, p. 110, em. nr. 62). Galim didesn kari reikm ryt areale i dalies pa tvirtina ir gana didelis mediokls vaidmuo ms eros pra dioje. inoma, kad jau alvario amiuje gyvulininkyst buvo svarbiausias balt verslas (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 110). Tuo metu suklesti ir emdirbyst" (ten pat). O vis dlto jau net ym iai vlesniame ms eros pirm aisiais imtmeiais datuotame Nemenins p ilia kalnio kultriniam e sluoksnyje vri kaul rasta tiek pat, kiek ir nam ini gyvuli (Kulikauskas, 1958, p. 31). Spren diant i i radini, m ediokl Nemenins piliakaln io gy ventojams buvo tokia pat svarbi, kaip ir gyvulininkyst. Auktadvario piliakalnio senajame kultriniam e sluoks nyje rast kaul didel dalis (35,5%) taip pat buvo vri kaulai (Volkait-Kulikauskien, 1970, p. 59). Ir vlesniais laikais (XI XIII a.) ryt baltai mediokle vertsi daugiau negu vakar ir vidurio baltai (r. Moopa, , 1969, p. 13 14). Tai irg i i dalies patvirtina, kad ryt areale gyveno daug kari, kuriems buvo artimesn mediokl (grobio gijim as ginklu) negu gyvuli auginimas. M ediok l vis laik buvo mgstama kari ir j vad bei kuni gaiki; vliau pomg perm didikai. G yvulininkyst ryt areale buvo kiek .menkesn negu kituose arealuose. Maesn gyvulininkysts apim t iame areale i dalies rodo ir vlyvas dalgi paplitim as jame. D al giai, kaip inoma, pirm iausia paplito vakarinje Lietuvos dalyje (Kulikauskien, 1970, p. 56; M aterialin lietuvi kultra, 1978, p. 67; Lietuvos TSR archeologijos atlasas,
253

t. 4, p. 117 121, em. nr. 65 66). Ryt areale buvo maiau suklestjusi ir emdirbyst. V. Kulikauskiens manymu, ia vliau paplito pdymin emdirbyst, kuri ji tiesiogiai sieja su gyvulininkysts suklestjimu. Anksiausiai pdy min emdirbyst galjo pasirodyti tuose rajonuose, ku riuose geriausiai buvo ivystyta gyvulininkyst. iuo at veju iskirtini vakariniai Lietuvos rajonai, ypa pajrio sritis, kur gyvulininkystei vystytis buvo palankiausios geo grafins slygos. < . . . > i rajon laukai galjo bti daug geriau triami, negu, pavyzdiui, ryt Lietuvoje, kur gyvulininkystei nebta toki palanki slyg" (Kulikaus kien, 1970, p. 53). ia, matyt, tam tikr vaidm en suvai dino ir socialin gyventoj sudtis. Ryt areale vlesniais laikais, sprendiant i rast gele iai lydyti krosneli kiekio (Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2, p. 202 203, em! nr. 8) labiau negu kituose arealuose buvo paplitusi juodoji m etalurgija ir kalvyst. Archeologiniai radiniai patvirtina, kad ryt areale dau giausia buvo auginami tie kultriniai augalai ir gyvuliai, kurie vyravo ir io arealo gyventoj m itinje poetinje pa sauliroje. Ityrus piliakalniuose rast kaul sudt, pa aikjo, kad i gyvuli ia daugiausia buvo auginami stam bieji raguoiai (Kulikauskas, 1958, p. 31; K ulikauskie n, 1974, p. 26; Volkait-Kulikauskien, 1970, p. 55; Lie tuvi m aterialin kultra, 1978, p. 65 ir kt.).. M aiiagalos ir Brodeliki piliakalni radiniai rodo, kad auginta gana daug avi (Kulikauskien, 1974, p. 26; Lietuvi m aterialin kultra, 1978, p. 65). I jav daugiausia auginta rugi (Daugudis, 1961, p. 35; Kulikauskien, 1972, p. 23; 1974, p. 26; Lietuvi m aterialin kultra, 1978, p. 57 ir kt.). Viduriniajam e balt areale, ypa V id u rio Lietuvos ly gumoje, tarp Dubysos ir Nevio, darbo ranki i I-ojo m. e. tkstantmeio randama kiek daugiau negu rytiniame. T ai akivaizdu i pentini siauraameni ir m ovini k irv i paplitim o. V id u rio Lietuvos lygumoje vienodai gausiai ran dama ir vien, ir kit kirvi; i viso k irvi ia randama beveik dvigubai daugiau negu Ryt Lietuvoje (r. Lietu vos TSR archeologijos atlasas, t. 4, p. 109 119, em. nr. 62, 63). Pasitaiko ir dalgi, kurie buvo labiausiai paplit vaka
254

riniam e areale (ten pat, p. 117 119r em. nr. 65, 66). P ir masis geleinis arklo noragas, datuojamas II III m. e. a., irg i rastas iam arealui artimame veicarijos kaime (Su valk apskr.) (Antoneviius, 1964; Volkait-Kulikauskien, 1970, p. 46; Lietuvi m aterialin kultra, 1978, p. 49). Taig i jau pirm aisiais ms eros imtmeiais ia buvo praktikuo jama ariam oji emdirbyst. iame areale anksiau negu rytiniam e galj bti pradta praktikuoti ir paangesn pdym in emdirbyst (Volkait-Kulikauskien, 1970, p. 53). I archeologini radini kol kas sunku sprsti apie gy vulininkysts bkl iame areale. Taiau piliakalniuose randamos nam ini gyvuli liekanos, dalgi paplitimas, ma sin ia i irg kapai ir k iti duomenys byloja, kad ia, kaip ir vakar areale, gyvulininkyst buvo labai intensyvi. Tai patvirtina ir gauss istorijos altiniai. Pavyzdiui, i eiliu o tosios Livonijos kronikos suinome, kad kalaviju oiai A lsi apylinkje i lietuvi pagrob 2500 irg (LIS I 29). Kad prs ir lietuvi pilyse, kurias nuolat puldinjo kryiuo iai, buv daugyb irg, galvij bei kit nam ini gyvu li ir gausios grd atsargos, matyti i Petro Dusburgo Kronikos (Dusburgas, vertim o mainratis). Kad em aiiai yra geri gyvuli augintojai, rao praeities liudytojai ir ms laik istorikai: Jie [emaiiai] labai stropiai veriasi gyvulininkyste; vienas emdirbys paprastai laiko eias deimt raguoi, neskaitant avi ir ok, kitas turi dvigu bai daugiau, o maiau retai kas. J arkliai m auiai < . . . > , bet jie tvirti. < .. .> V y ra i dirba laukus, o mote rys augina gyvulius" (Lasickis, 1969, p. 16); emaiiuose t intensyvi kar [su kryiuoiais] metu alia emdirbys ts buvo sigaljs a r k l i a u g i n i m a s i r g y v u l i n i n k y s t " (Ivinskis, 1937, p. 95). Kadangi gyvulininkyst ir i dalies emdirbyst buvo intensyvi vidurio areale, galima manyti, jog ia gyvuli augintojai bei em dirbiai nuo seno sudar vyraujant gy ventoj sluoksn. domu, kad ia daugiau buvo auginama t gyvuli ir kultrini augal, kurie rykiausiai atsispin djo io arealo pasauliroje. K aip rodo piliakalniuose rast kaul analiz ir i dalies m asiniai irg kapai, vidu
255

rio areale ir jam gretimose srityse daugiau negu ryt area le buvo auginama irg (Lietuvos archeologijos bruoai, 1961, p. 397 399; Volkait-Kulikauskien, 1970, p. 57; Lie tuvi m aterialin kultra, 1978, p. 66 67). I jav vidurio areale dominavo kvieiai, anktiniai augalai, nemaa buvo sjama miei, avi (Daugudis, 1970 a, p. 32; Lietuvi m aterialin kultra, 1978, p. 57 58). K aip matome, nors ir trumpam teuklyd archeologi jos srit, radome nemaa duomen, parem iani mint, kad atskiruose balt arealuose i seno vyravo skirtingi sociali niai sluoksniai. Tai, alia kit veiksni, slygojo ir kiek skirting i areal valstybingum o raid ankstyvojo feo dalizmo laikotarpiu. Ryt Pabaltijo krat feodalini san tyki genezs tyrintojai H. M or ir H. Ligis yra paymj, kad rytini balt kratuose (Latgalijoje, Auktaitijoje) anksiau m sigalti atskiri kunigaikiai (Moopa, , 1969 6 , p. 148 149). Socialin diferenciacija ia vyko spariau negu vakariniuose Lietuvos rajonuose" (VolkaitKulikauskien, 1970, p. 273). Tuo tarpu vakarini i dalies ir vidurin i srii baltai (emaiiai, kuriai) sudar savoti kas bendruomeni federacijas, kurioms vadovavo keletas vyresnij Moopa, , 1969 6, p. 148 149). Nesunku pastebti, kad rytini balt io laikotarpio visuomenins struktros raidai, be abejo, daugiau takos padar vienvaldikai veikti prat kariai, o vakarini ir vidurini- em dirbiai bei gyvuli augintojai, prat prie patriarchali ns, eimynins ems valdym o formos. Vadinasi, ir m aterialins kultros reliktai bent i dalies patvirtina m int apie nevienod balt socialini sluoksni vaidm en skirtinguose regionuose. Nors kai kurie ia pa teikti faktai galjo bti nulem ti ir kitoki prieasi, vis dlto, dauguma j tam tikru mastu rodo senovs balt at skir areal socialinio gyvenimo ypatumus. Ikeliant skirting senj balt socialini sluoksni vaidmen, formuojantis savitai atskir balt areal kult rai, nenorima nuneigti rykios daugelio reikini vairovs, kuri dabartiniai tyrintojai yra link sieti su skirting balt geni ar geni jungini palikim u. T ik norima paskatinti naujai pairti pai vartojam panaiais at256

vjais genties" svok, kadangi kai kurie gentiniai" balt m aterialins kultros skirtum ai ima rykti tik prad^ jus baltams labiau skaidytis (I V I m. . a.), o neinomi senaisiais j gyvenimo laikotarpiais, teistai kyla mintis, kad tokie skirtum ai gali tiesiogiai nesisieti su pirmyktmis probalt gentimis. Tie balt junginiai, kuriuos mes kartais vadiname gentimis, gali bti susiformav ym iai vliau, ne gentiniu tikra to odio prasme, o visai kitu (pvz., terito^ riniu, socialiniu ar dar kitokiu) pamatu. A ntra vertus, at skiros balt gentys j socialinje struktroje, matyt, um nevienod padt.
* * *

Senovs balt pasauliros geografin orientacija, su sijusi su j socialins struktros nevienodumu atskiruose arealuose, darosi suprantamesn, kai j palyginame su dau gelio Australijos, Am erikos, A friko s geni socialine struk tra ir pasaulira, kurioje m okslininkai velgia dualisti ns organizacijos ar bent dichotomins klasifikacijos re lik t. Tose gentyse daugumas prieprie (emai auktai, em dangus, vanduo ugnis, saul mnulis, juoda balta ir kt.) yra orientuotos geografinje ploktumoje (su siderinusios su prieprieomis vakarai rytai, iaur pie ts). N eretai geografikai orientuotas yra ir ias gentis sudarani gim ini ar fratrij, tarpusavy susijusi egzogam iniais vedybiniais ryiais, isidstymas. Daug tokio su siderinim o pavyzdi yra pateikta A. Zolotariovo, V; To porovo, V. Ivanovo ir kit m okslinink, tyrusi visuome ns dualistins organizacijos reliktus, darbuose (r.: , 1964; , , 1965, p. 192 217). tai keletas i j. iaurs Am erikos indn vinebago gentis buvo suda ryta i Dangaus moni ir ems moni fratrij, kuri visas gyvenimo bdas, paproiai ir apeigos buvo nulem ti io dualistinio padalijim o. Dangaus mons, kaip ir pats dangus, reik vyrikj prad, o ems mons mote rikj; Dangaus mons rpinosi genties karo ir taikos reikalais, o ems m aterialine gerove, mediokle ir pa naiais dalykais. Dangaus mons savo mirusiuosius laido jo ant pakyl, o ems kas em. kurdamos stovyk17. N. Vlius 257

las, abi fratrijos savo palapines visada statydavo grietai nustatytose prieingose gyvenviets dalyse (3oAOTapefc 1964, p. 141 143). Piet Am erikos indn kanelos gent sudar Saultekio ir Saullydio mons. Saultekio monms priklaus rytai, saul, sausasis met laikas, ugnis, raudona spalva, raudoni augalai ir gyvnai, o Saullydio monms vakarai, m nulis, naktis, lietingasis met laikas, vanduo, juoda spalvar juodi augalai ir gyvnai (ten pat, p. 171). Austral arantos gentis susideda i ems ir Vandens moni. ems mons savo stovyklas visada rengia auk tumose, o Vandens mons emumose (ten pat, p. 71). I Eurazijos emyno galima paminti buriatus, kuri m i tins btybs tengrijai savotiki genijai, buvo sivaiz duojami baltaisiais ir juodaisiais. B altieji gyven vakaruo se, buv geri, susij su dangumi, o juodieji gyven rytuose ir monms dar tik bloga. Dualistiniuose buriat mituose pasakojama, kad vakar buriatai k il i vieno brolio (Echirito), o ryt i kito (Bulagato). Vakar buriatai labiau gerbia baltuosius tengrijus, o ryt juoduosius. R ykiai dvilypikai buriatai pasiskirstydavo didiausioje j me dioklje, vadinam oje zegete-aba, susijusioje su seniausiais paproiais ir ritualais. Vakar buriatai m edioklje visada uimdavo deinj sparn, ryt k a irj, o savo stovyklas tiek rytiniai, tiek vakariniai visada rengdavo atskirai. Rem damasis buriat tikjim ais, paproiais ir padavimais, A. Zo~ lotariovas daro ivad, kad ne tik matriarchato epochoje, bet ir vliau, patriarchate, kiekviena buriat gentis skirs tsi dvi fratrijas: Vakar, Baltj, fratrij, kildinusi save i Echirito, ir Ryt, Juodj, kildinusi save i Bulagato. < ;. .> Pasiskirstymas fratrijom is paliko gil pdsak v i soje buriat pasauliroje ir nulm vis j diev pada lijim vakarinius, baltuosius, gerus ir rytinius, juoduo sius, piktus. itoje klasifikacijoje atsispindjo pirm yktei dualistinei pasaulirai bdinga spalv ^simbolika, pasi reik f r atriju ryys su pasaulio alimis ir sitikinim as, kad gerasis pradas vyrauja vienoje fratrijoje, o blogasis k i toje". Kiekviena fratrija turjo savo amanus (juoduosius 258

ir baltuosius N. V.), kuri pavadinimas atitiko simbo lin iu s fratrij ir m itini j globj pavadinim us" ( , 1964, p. 237 238, 244). A tskir prieprieos ry ta i v a karai poli vaidmuo buriat pasauliroje ir jos san tykis su kitom is prieprieomis visikai prieingas negu lie tu v i ir kit indoeuropiei (, , 1965, p. 199; Kuiper, 1961). Priepriea ry ta i vakarai, atitinkam ai suderinta su k i tomis prieprieomis, vaidino nema vaidm en daugelio Am erikos indn, Naujosios Gvinjos, papuas, M elanezijos, Dram blio Kaulo Kranto ir kit geni pasauliroj e. (, , 1965, p. 210 211). Fakt, rodani, kad geografikai susiklosiusi balt pasaulira ir socialinis j gyvenimas nebuvo iskirtinis reikinys, galima bt suminti labai daug (juos lengvai galim a rasti atitinkamuose mokslo darbuose). ia tik norisi pabrti, kad toki fakt yra ne tik emesnje ekonomi n io ir socialinio gyvenimo raidos stadijoje esani taut gyvenime. Kalbant apie geografin balt pasauliros orientacij, jau buvo minta, kad panaiai buvo, sivaiz duojamas senovs ind, german, etrusk, daugelio klasi k in i oriento taut pasaulio modelis. Tuo tarpu apie geo grafin j socialinio gyvenimo orientacij kalbti sunkiau, nes-socialinis j gyvenimas itirtas ym iai maiau negu pasaulira. Ir vis dlto kai kurie senieji altiniai rodo, kad toki reikini bta. Pavyzdiui, senovs ind rituale, k a ra liu i keturias ritualines taures paeiliui atnea vis kito socialinio rango (kastos) atstovas. O tos taurs esanios padarytos i keturiose pasaulio alyse augani vent (pasaulio) medi (, 1974, p. 81 82). Todl atrodo, kad seniau kiekvienas socialinis sluoksnis buvo siejamas su skirtinga pasaulio alimi, Kad senovs ind, .kin, mek sik iei ir kit taut kosmogoninse schemose socialiniai rangai buvo siejam i su skirtingom is pasaulio alimis, jau yra rayta (, 1976, p. 233). Su skirtingom is spalvom is buvo siejam i indoeuropiei socialiniai sluoks n ia i (Dumzil, 1966, p. 413, 534; , 1969, p. 69 70; 1981, p. 166; , , 1976, p. 122). Taiau ir ia dauguma pavyzdi yra paim ti i m itologijos ir liu d ija
259

tik apie moni smonje usifiksavus atskir socialini sluoksni ry su geografinmis alimis. Todl reikia pa pildom ai tirti, norint nustatyti, kaip i tikrj buvo gyve nime. iuo atvilgiu ypatingo dmesio vertos tarybinio m i tologo D, Rajevskio pastangos nustatyti senovs balt ry tin i kaim yn skit socialin diferenciacij ir skirting j geni" viet socialinje struktroje. Remdamasis archeo logijos, istorijos, kalbos, m itologijos ir kitais duomenimis, jis teigia, kad mitiniame pasaulvaizdyje ufiksuoti skir tingi socialiniai sluoksniai i ties egzistavo skit visuo menje, kad jau Herodoto laikais skit visuomens so cialin diferenciacija buvo gana g ili ir, kaip rodo archeo login mediaga, vlesniu laikotarpiu vis giljo" ir kad Herodoto minim skit geni pavadinim ai atspindi ne kin tos ar kitos genties specifik, o jos viet socialin i ekonom ini santyki sistemoje, todl t geni sraas tam tikru mastu atspindi skit visuomens socialin struktr (, 1977, p. 147, 156). Atskiras Herodoto minimas skit gentis D. Rajevskis sieja su skirtingais socialiniais sluoksniais: karalikuosius ir klajoklius skitus su kariais, alazonus ir kalipidus su yniais ir t. t. (ten pat, p. 155 159). K aip rao Herodotas, ios gentys" gyveno skirtin gose vietose (r. , 1979, p. 185 194). Tai reikt, kad atskiri skit socialiniai sluoksniai um dom inuojan i padt skirtinguose arealuose: kariai madaug ryt, yniai pietvakari, o em dirbiai ir gyvuli augintojai iaurvakari. Aikindam as geografin atskir socialini sluoksni pasiskirstym, D. Rajevskis nurodo kai kuri ski t etnonim ry su socialini sluoksni pavadinimais, k u l to centr gausum yni gyventame areale ir kitus faktus. Remdamasis A. Chazanovu, D. Rajevskis mano, kad visai galimas daiktas, jog yniai Skitijoje ne tik sudar sava rankik socialin sluoksn, bet i pradi buvo net savarankika gentis, kaip, pavyzdiui, magai senovs Irane" (, 1977, p. 156). A. Chazanovas, kalbdamas apie yni gent, yra pabrs, jog tai nereikia, kad visi tos genties nariai btinai buvo yniai, o tik kad ita gentis turjo kulto apeig m onopol" (r. ten pat, p. 157). D. Ra260

jevskio bandoma rekonstruoti geografin skit socialinio gyvenim o orientacija panai balt. Pateiktieji faktai rodo, kad geografikai susiklosts senovs balt socialinis gyvenimas ir j atspindinti pasau lira yra ne unikalus, o gana bendras, tik labai archa ikas reikinys, kurio itakos senojoje dualistinje v i suomens struktroje ir pasauliroje. Taiau geografikai susiklosts balt socialinis gyvenimas ir j pasaulira skiriasi nuo ia pateikt kai kuri geni, esani emes nje ekonomins bei socialins raidos stadijoje, ne tik tuo, kad jie menkiau ilik (balt kultroje pavyko uiuopti tik atskir neymi tokios orientacijos relikt), bet ir pa ia savo* esme: beveik visose balt kultros prieprieose savarankik reikm yra gavusios tarpins j grandys. T a i rodo buvusi trinar balt (kaip ir kit indoeuropiei, pavyzdiui, ind, german, skit) socialins diferenciacijos ir j pasauliros struktr.

1 8 . N. Vlius

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

ioje studijoje buvo apvelgti senovs balt dar m itine gamtos ir visuomens samprata paremtos pasauliros skirtumai, einant i vakar rytus. K aip turjome progos sitikin ti, tie skirtum ai gana akivaizds, ir balt pasaul iros orientacija pagal prieprie vakarai ry ta i didesni abejoni nekelia. A te ity reikt patikslinti iskirtj areal ribas, kuriose balt pasauliros kiekybin iai skirtum ai pereina kokybinius, ir susiform uoja skirtingi tos pasau liros variantai. Daugiausia abejoni, nustatant atskir areal ribas, iaurs ryt Lietuvoje kl Bir ir K upikio rajonai, o p ietin je Kaiiadori, Prien ir Lazdij. Ju o se tarsi kryiuojasi atskiri ryt ir vidu rio areal pasaul iros bruoai. K lasifikuojant vairius kultros reikinius. Bir ir Kupikio rajonai buvo p riskirti vidu rio arealui, Kaiiadori ir Lazdij ryt, o Prien rajonas padalytas dvi dalis: deiniajame Nemuno krante esanti dalis p ri skirta ryt arealui, o kairiajam e vidurio. Hipotetikesnis kol kas lieka balt pasauliros ryys su j socialine struktra, konkreiau: atskir balt pasau liros atmain ryys su skirtingais socialiniais sluoks niais. Labiau pagrsti arba pakeisti ikeltj hipotez bus galima tik analogikai inagrinjus balt pasaulir pa gal prieprie iaur piets ir geriau sigilinus kit se nj indoeuropiei socialin struktr ir ypa jos geogra fin orientacij ( tai ik i iol maai tebuvo kreipiam a dmesio). O kalbant apie skirting socialini sluoksni pa ir persvar atskiruose arealuose, daugiau abejoni kelia vakar arealas. Tuo tarpu vidurio areale emdirbi bei gy v u li augintoj pasaulira yra labai ryki; matyt, nuo seno vyraujant vaidm en ia turjo gyvuli augintojai ir 262

em dirbiai. A pskritai visa balt, gyvenusi dabartiniame Lietuvos plote, pasaulira turi daug em dirbi ir gyvu li augintoj pasaulirai bding bruo. Aikinantis prieastis, nulmusias balt pasaulir, buvo kalbama tik apie socialin j gyvenim, socialinius sluoksnius. Nors tai yra svarbiausioji, taiau ne vienintel prieastis. Didel reikm balt pasaulirai, be abejo, turjo gamta, senieji (dar proindoeuropiei tvyns) ir n au jieji (dabartini gyvenam plot) j kaim ynai, preky biniai ryiai su tolim aisiais kratais ir daugelis kit fak tori. Ypa didel poveik turjo gentys, gyvenusios da bartiniuose balt plotuose ik i atsikraustant probaltams ir vliau j asimiliuotos. Taiau vis i problem nema noma isprsti viename darbe; kiekviena i j reikalinga atskiro nuodugnaus tyrinjim o. ia tik norisi paminti, kad indoeuropeistikos moksle jau yra buv mginim net atskirus indoeuropiei socialinius sluoksnius sieti su nu galtj geni gyventojais (Littleton, 1973, p. 13; , 1977, p. 154 155). Lieiant i problem baltikos mediagos pamatu, neivengiam ai susiduriame su Narvos ir Nemuno kultr santykiu neolito epochoje balt teri torijoje. Vakar balt arealas ilgiausiai iliko veikiam as Narvos kultros, kuri siejasi su m ezolito Kundos kultros palikim u (Rimantien, 1972, p. 95 96; Lietuvos TSR ar cheologijos atlasas, t. 1, p. 14, em. nr. 8). V id u rin io jo neo lito laikais vakar ir vidu rio balt areale pastebima ir iokia tokia ukins keramikos kultros taka (ten pat). Vakar ir vidurio balt areale vlyvojo neolito laikais (apie 2000 m. pr. m. e.) isiskyr Pamario probalt grup, o rytiniam e Ryt probalt (Rimantien, 1980, em. nr. 4). I to iplaukia, kad vakar vidu rio areal balt pasauliroje labiau turt bti jauiama substrato taka. (Todl, siekiant irykinti senosios Europos tikjim lieka nas balt m itologijoje, parankiausia yra vidu rin io balt arealo ems m itologija su kiek rykiau ireiktu moteri kj dievybi kultu.) ioje studijoje balt pasaulira ir socialinio gyveni mo orientacija pagal prieprie vakarai ry ta i aptariama, daugiausia remiantis Lietuvos ploto duomenimis. Labai ma
263

ai tepanaudota pai iaurini balt latvi, bei pai pietini jotvingi duomen. Todl nereikt manyti, kad kit balt, pavyzdiui, latvi, kultra yra ly g ia i taip pat orientuota geografinje ploktumoje, kaip ir lietuvi. Sprendiant i vlyvojo neolito Pamario ir Ryt probalt grupi isidstymo (Rimantien, 1980 r. p. 17, pav. 2), taip pat i alvario ir ankstyvojo geleies amiaus brkniuo tosios keramikos, tvirtin t sodyb-piliakalni, skirting kap ir kit archeologini pam inkl plitim o (Engei, 1935; Engei La Baume, 1937; Lietuvi archeologijos bruoai, 1961; Latvijas PSR arheoloija, 1974; Antoniew icz, 1979; TpayAOHHC, 1980 ir kt.), galima manyti, kad rytinis balt arealas, kuriame rykesn kari ideologija, plaiu puslan kiu juos antrj, kur buvo stipresn em dirbi ir gyvuli augintoj taka, o is vl plaiu puslankiu apjuos vakar areal su svarbiausiuoju kulto centru. itoks isidstym ai visai suprantamas, turint galvoj gynybos reikalus. Taiau apie tai kalbti bt dar per anksti ir per drsu. K aip i ties buvo m odeliuota visa senoji balt pasaulira ir socialinis gyvenimas geografinje ploktumoje, parodys j pasauliros ir socialinio gyvenimo tyrimas pagal prie prie iaurpiets ir apskritai nuodugnesn paintis su visa senja balt kultra. Taiau jau ir dabar i turim, nors dar ir negausi, duomen galima padaryti kelet i vad: 1 . Senovs balt dar m itine gamtos ir visuomens sam prata paremta pasaulira (ko gero ir j socialinis gy venimas) sudar sistem, apimani vis j gyvent plot. i sistema jau apiuopiama seniausiuose archeologiniuose balt paminkluose, o gausyb jos relikt iliko ik i pat i dien. Tradicin balt kultra form avosi veikiam a ios pasauliros, kitais odiais sakant, vairiausiom is formo mis j reik. Todl senj tradicin balt kultr reikt traktuoti ir tirti k a i p s i s t e m , o ne kaip pavieni fakt sankaup. Kadangi i sistema apima visas -kultros formas, tai kiekvien tradicins balt kultros fakt rei kt aprainti ir aikinti ne izoliuotai, o sieti j su bendra sistema. Reikia iekoti ryio a) tarp to paties tipo fakt, taiau isidsiusi skirtingose srityse (pvz., tarp viena-

laiki, taiau^ skirting vairiose balt gyventose vietose aptinkam laidojim o paminkl, gyvenviei, keramikos r i ir kt.); b) tarp skirtingo tipo, taiau tos paios mokslo akos tiriam fakt (pvz., tarp vienalaiki laidojim o pa m inkl ir gyvenviei arba keramikos tip archeologijoje, tarp skirting sodyb tip, moni drabui, maisto, pa proi etnografijoje ir pan.); c) tarp skirting mokslo ak (archeologijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, me, notyros. . .) tiriam fakt; d) tarp skirting epoch fakt \ir t. t. T ik visus faktus trauk bendr sistem ir patyri nj tos sistemos raid istorijoje, pajgsime susidaryti apyik s l tradicins balt kultros vaizd ir galsime patenki namai sprsti sudtingesnes (pvz., etnogenezs ar kitas) problemas. Antra vertus, atskir reikini prasm gali bti atskleista tik traukus juos bendr sistem. Taiau tai nereikia, kad neverta kaupti ir aprainti atskir fakt, analizuoti siauresns apimties reikini, tu rin i santykik savarankikum. Prieingai, is m gini mas velgti vis tradicin balt kultr apimani bend resnio pobdio sistem parod, kad labai daug tradicins balt kultros (ypa dvasins) fakt dar neufiksuota, o dauguma ufiksuot dar neaprayta, nesuklasifikuota, neirykinti arealiniai j savitumai. 2. Balt mitins pasauliros sistema i esms yra pa remta dualistinei visuomenei bdingomis geografikai susi klosiusiom is prieprieomis. Tai rodo balt pasauliros ir visos tradicins j kultros archaikum. Taiau ilg a i niui, per tkstanius met nuolat kylanios naujos soia-, lins reikms keit sensias geografikai susiklosiusias prieprieas. Ir beveik visos jos tradicinje balt kultroje yra reliktin io pobdio jau ne viena kit neigianios,, o greta egzistuojanios, tik danumu (intensyvumu, pirm u mu, dominavimu) hierarchikai besiskirianios. Egzistuoja sudtingi poymi, reikini kompleksai, skirtinguose arealuose besiskiri tik dominantmis, tendencijomis. To dl dabar beveik nebemanoma atkurti detali, darni se novs balt pasauliros sistem, o galima velgti tik nerykius tos sistemos kontrus, kai kurias jos tendencijas. Ir tie kontrai kol kas nubriam i gan hipotetikai.
265

3. Svarbiausios i dualistins visuomens paveldtos prieprieos balt pasauliroje yra suvelnintos treiojo nario. Geografikai susiklosts trinarikum as bdingiau sias senovs balt pasauliros ir socialins diferenciaci jos bruoas. 4. Geografikai susiklosiusi balt pasaulira ir so cialin diferenciacija nebuvo unikalus reikinys. Reikia manyti, kad panai buvo daugumos indoeuropiei bend ruom eni struktra, tik baltai, ilg a i ir pastoviai gyven dami toje paioje vietoje ir maai patyr svetim tak, k iek geriau u savo kaimynus t struktr ilaik. ias prielaidas galt patikrinti analogiki kit indoeuropiei kultr tyrim ai.

: , ^ . , , . ( ) , ; , . ^ , , , ,

, .), , , , .
. 1 . , 0 50 , . , , * . ( ), . . (-

).
2. - , 50 100 , - , . , , . , (

).
, 3. , 150 200 , 200 250 , , , ( ) .

267

 , , . , .

(. 14 52) , , , . , . . (I IV .) ( ) , ( ); V VIII . , , . XIX X X . , ( 2 ), ( 4 ), ( 8 ), , . XVIII XIX . , . . , .

, . XIX X X . ; . ; . , . , . (, ). , , , ( ). , , - , .

(. 53 176) , , , .
: 1 ) , . (XIII .); 2)

268

 , . (1615), . , (XVI .) 3 ) , . (1529), ; (1530) . < ( ), ( ) , . , , . . , , , , , ,. , , . * , , . , , , . , ,. ( ). , , , ( ). , . , , : , , . , , . , , ; , , , , , , . , *

 , " , . . , , , , . , , . , ' . , , . , , - , , , , , . . , , , (, , ). , , , . balt(-), jucd(-) . . , , , , , : , , . , ~ . , , (. 177 216), (, , ). c. 216 261) , .

270

 - , ( , , , .), . , , . , , , . , . , , . , , . , , , , . , . , ( , ), III VI . . . ; . , , . , , , . , , , . , - , , , ,

271

 , . , , , . , ., . . . , , * , , .

THE WORLD OUTLOOK OF THE ANCIENT BALTS

SUM M ARY

The present book is an attempt to analyze, on the basis of findings of various branches of scholarship, the general laws of traditional culture of the Balts, to trace the development of their ancient world outlook and- in support of these ideas to provide some facts about the ancient social structure of the Balts. A single book can hardly do justice to all the aspects of the world outlook of ancient Balts. We have limited our selves, therefore, to one particular question, namely the world outlook of the Balts in its territorial variation from .west to east. We have not analyzed its north-south variations. For our purppse we have found Lithuanian and Prussian materials to be of greatest use, while Latvian, Jotvingian and other Baltic materials have been used to a milch lesser extent. c The traditional culture of the Balts is analyzed on the basis of the following oppositions: low high, w est east, w ater fire, black w hite, moon sun, old -young etc. These oppositions enabled us to trace the contours of . the system of the ancient Baltic world outlook. The geographical distribution of the w est east opposition makes it possible to distinguish three Baltic areas which exhibit with great regularity the polarity of the above oppositions: 1 . The W e s t e r n A r e a occupies the Coastal Plain of Lithuania rising to 50 metres above sea level. In the south it merges into Plain of the Prieglius basin and in the north into Coastal Plain of Latvia. Its eastern border in the south of Lithuania extends to the western part of the Jra basin. In the north it extends to the upper reaches of the rivers Minija and Bartuva. ,> : 2. The C e n t r a l A r e a comprises the Central Lithuanian Plain rising to 100 metres above sea level. In the north it merges into Central Plain of Latvia. Its eastern border runs along the ventoji river. Reaching the Nemunas approximately at the spot where the town of; Prienai lies, the plain turns to, the west. , > : 3. The E a s t e r n A r e a comprises the Baltic Highlands rising to; 200 metres and at places to 250. metres above sea level. In. the north these highlands pass into the Videme Highland of Latvia, in the east iSto 'the venionys Upland which merges with the vast range of the Byelorussian Highlands. Baltic culture rn the Western Atea features the left members of the oppositions, in- the Eastern Area the right members of, .the oppositions,:

273

while the Central Area features the intermediate stage. This regularity, can be observed as early as the Bronze Age and its traces are still evident today.

Chapter One (pp. 14 52) gives archaeological, ethnographic and. other evidence based on folklore to show the regularity in the occur rence of the different members of the oppositions in seperate areas. For example, at the beginning of our era (lst-4th centuries A. D.). the dead were inhumed (buried "low") in the Western Area, and were buried in barrows ("high") in the Central Area. In the 5th-8th centuries A. D., the dead in the Western Area were buried without cremation; in the Central Area they sometimes were cremated and sometimes not, and in the Eastern Area the dead were cremated and buried in barrows. In the 19th-20th centuries low burial monuments "kriktai" and roofed shrines (koplytls) not higher than 2 metres dominate in the Western Area; shrine crosses (koplytstulpiai) as high as 4 metres are found in the Central Area; while roofed crosses (stogastulpiai) as high as 8 metres dominate in the Eastern Area. Beginning with the Bronze Age domestic hearths in the Western Area were built in pits, while in the Eastern Area hearths were mostly built above ground. In the 18th-20th centu ries hearths in the Western and Central Areas were built in pits, while in the Eastern Area they were built in stoves which were raised on wooden platforms. Even the height of cooking pots exhibits considerable differences. During the Bronze Age, low pots dominated in the west, and high pots in the east. In the old burial monuments of the Western Area, the dominating elements were water and stone, of the Eastern Area fire. The greater role of stone in the Western Area is still evident in the 19th-20th centuries. Here burial monuments roofed shrines usually, had stone base and the crosses were also of stone. Stones were used in building; hearths; occasionally farms were enclosed with stone fences. Motifs of water occur more frequently in the folk art of the Western Area. The favorite colours were black and bliie there. In the east, the dominant colours were white and symbols of the sun and fire figured prominently in the folk art of this area. Even in the 19th-20th centuries the domin ant role of fire was still evident in family and calendar customs and beliefs. Odd numbers, especially "one" were popular here. The Central Area gave preference to floral and animal motifs, symbols of the earth and even numbers ("two"). An unequal distribution of the elements of the oppositions in different areas is also evident in the ornamentation of distaffs and their crow pieces, in national costumes, architecture and many other forms of folk art. Chapter Two (pp. 53 176) analyzes the territorial distribution of the above oppositions in terms of mythology, folklore, calendar holidays
and place-names. On the basis of the oldest records, three varieties of Baltic mythology can be distinguished: 1 ) the mythology of the Eastern Balts with the

274

earliest established evidence in the Russian Chronicle of Volyn and the* 13th century Chronicle of Jan Malala, 2 ) the mythology of the Central Balts attested by Jan Lasicki in 1615 and partially by Jonas Bretknas, and the "Sudovian Book'1 (16th century), 3 ) the mythology of the Western Balts described in the Chronicle of Simon Grunau (1529), in. "Episcoporum Prussie Pomesaniensis atque Sambiensis Constitutiones. Synodales" (1530) and other records. The mythology of the Eastern. Balts is described as a sky-oriented mythology (after the celestial god the first place is given to Perknas , the thunder god); the mythology of the Central Balts is an earth-oriented mythology (after the celestial god the first place is given to empaiai, the earthly gods); the myth ology of the Western Balts is an underworld mythology where Patulas a god of the underworld, holds the first place. The mythology of the Western Balts corresponds to the left members of the oppositions, that, of the Eastern Balts to the right members of the oppositions, while the mythology of the Central Balts corresponds to the intermediate stages* of the oppositions. In the analysis of separate fields of culture, attempts were made to > establish a relationship between one or another phenomenon and certainmythical images and trace their diffusion in different areas. The evidence shows that beliefs, magic rites and superstitions about the sun and thunder were more prevalent in the Eastern Area. Many more songs have been recorded here about the anthropomorphic relationships be tween the sun, the moon, the stars and human beings. The Eastern. Area alone has a few legends about the marriage of the sun and the moon, about the frozen bath-house of the sun. More common here are mythological legends about Perknas, the thunder god, local legends about lakes travelling in the sky, about the origin of castle mounds etc. The Central Area, on the other hand, has more mythological legends about aitvarai (domestic spirits), grass-snakes and tales about god as an. old man. The Western Area has more mythological legends about under world creatures kaukai (goblins), toads, also local legends about sub merged manor houses and towns and their deliverance from a watery fate. In the folklore of the Eastern Area, the image of the sun, theephitet "white" occur more frequently. In the. folklore of the Central Area, the favorite image is dawn, ephitets "black and "dark" occur more frequently. As far as the various genres of folklore are concerned,, the Eastern Area favours songs, while the Central Area prefers tales. From among calendar holidays, the Eastern Area favours Midsummer which is clear manifestation of the right member of the oppositions, while the Central Area gives preference to Shrovetide and autumn holidays, which are linked with the symbolism of fertility. The three Baltic areas also exhibit different degrees of mythologiza tion of the various plants, animals and other objects of both the animate and inanimate world which played different roles in the mythical world, outlook of the ancient Balts. Birds associated with celestial gods are more frequently found in the folklore, folk art and calendar holidays of the

275*

Eastern Area. Animals related to earthly gods are more common in the Central Arear while the Western Area favours fishes and reptiles which ^ are associated with water and the underworld. A more detailed ana lysis of different species of animals shows that in the mythical tradi tion of the Western Balts preference was given to the pig which is usually related to the underworld and death; the Central Balts favoured the goat and the horse which symbolized fertility, while the Eastern alts preffered cattle and sheep. From among reptiles, Western Balts preffered the toad, Central Balts the grass-snake, and Eastern Balts the snake. Regular variations can also be observed in the diffusion of various cultivated plants in mythology and poetry. Root plants which, according to an old tradition belonged to the underworld gods, were more com monly found in the Western Area, legumes in the Central Area, the cereals in the Eastern Area. From among cereals, rye which belonged to the celestial god was opposed to barley, oats and other cereals which belonged to earthly and underworld gods. Therefore, rye features in the mythical ivorld outlook of the Eastern Area, while barley, oats and other cereals feature in the mythical world outlook of the Central and Western Area. There is evidence that the Western Area showed preference to shrubs which are usually associated with underworld gods, the Central Area to coniferous trees, and the Eastern Area to deciduous trees. The Eastern Balts preferred the rowan tree which was related to celestial gods and the birch tree which was associated with the younger brother. The Central Balts preferred the willow^ the osier and the alder, all noted for their bright green colour and associated with fertility; the ash tree and the maple were associated with middle brothers. A similar distribution of the world outlook of ancient Balts can also be detected in the differences in place-names. The Eastern Area has more place-names linked with the names of thunder and the sun, the Central and Western Areas have more place-names linked with the names o f . chthonic mythical creatures (kaukai, velniai). Many place-names of the Eastern Area are ethymologically derived from the names of birds, those of the Central. Area from the names of animals, and those of the Western Area from the names of reptiles. The Eastern Area exhibits more place-names with the root bait - (white), while the Western Area exhibits more place-names with the root juod(black) etc. The; three areas of traditional Baltic world outlook, spread along a west-east axis on the territory inhabited by the Balts, exhibit with great regularity the polar members of the oppositions and reflect, as it were, three vertical spheres of the model of the world. The Western Area corresponds to the underworld, the Central Area to the earth, and the Eastern Area to the sky. It is reasonable to infer from these correspond ences that many phenomena of traditional Baltic culture were based o f t 1the general model of the world.

The system of the world outlook of the Balts, based on the principle of the most general model of the world, is discussed in the first section of Chapter Three (pp. 177 216). This chapter offers a number of exam ples reflecting the image of the general world model in Lithuanian folklore (songs, fairy tales, riddles). The second section of Chapter Three (pp. 216 261) attempts to establish the factors which determined the pecu liarities of traditional Baltic world outlook. In our analysis we proceeded from an assumption that the world outlook of any community is determined by its material culture, environ ment, social relations, geographical conditions, relations with its neigh bours etc. We wanted to see which strata of society played the dominant role in the separate Baltic areas and how their various views and inter ests were reflected in the world outlook of those areas. Thus we can assume that in the Eastern Area the dominant mytho logy and ideology was that of warriors, in the Central Area that of farm ers and cattle rearers and in the Western Area that of priests. We can also suppose that the above mentioned strata of society played the dominant role in the separate Baltic areas. The evidence of ancient culture which has been discussed so far suggests that beside the priests, another category of people, those who made their living out of the underworld and water, formed a sizeable proportion of the population of the Western Baltic Area. This category oi people might have been fishermen, boatmen, and sailors, amber col lectors and workers, as well as all craftsmen who got their livelihood from working the non-ferrous metals extracted from the earth. With regard to plants, root vegetables prevailed here and hogs were the most prevalent animals. In the Eastern Area, besides war-making, hunting must have been popular; rye was the commonest plant and cattle and sheep the commonest animals. Though the whole of the Central Area belongs to so-called economic zone, judging by some oppositions, cattle rearing must have been more popular here than arable farming; with regard to crops, barley, oats and legumes were the most common, while the horses and goats were the most widely reared animals. The book offers archaeological evidence to support the theory about the varying role of different social groups in separate Baltic areas as reconstructed on the basis of the mythical world outlook. A great number of fortified castle-hills of the Bronze Age and the Early Iron Age, comparatively frequent finds of axes with narrow heads which were used not only in farming but also as weapons and shield umbos of the 3rd-6th centuries A. D., and the great role that hunting played in the first centuries of our era, all stand as evidence that war riors played a greater role in the Eastern Area. Judging by the remnants of bones in castle-hills, cattle and sheep, and rye prevailed here. In the Central Area, however, pastoral and arable farming played a greater role. This is evidenced by numerous finds of tools, remains of animals found on the castle-hills, by the graves of horses as well as by the more advanced agricultural practices which were introduced into this

277

area earlier than in other parts of the Baltic territory. Archaeological finds indicate that legumes, wheat, barley and oats were the most commonly found grains and that horses were the predominant domestic ated animals. In the Western Area, the flourishing of material culture from the oldest times up to the historic period, the abundance of burial sites, the lavishness of grave gifts among which one may find Baltic axes and urns with the simbols of the world tree indicate a strong association of this culture with the caste of priests. Archaeological evidence indicates that ajnber was collected and worked in the Western Area, that amber, ferr ous metals, glass and other artificats were traded here and a great number of Baltic tools and ornaments were produced. Differences in the Baltic world outlook, partially determined by the domination of different social groups in different areas had their effect on different political evolution of their inhabitants in the early feudal epoch. In the eastern Baltic territories, the power of dukes emerged earlier and social stratification proceeded faster than in the western ter ritories of Lithuania. The Western and Central Balts at that time had communal federations led by a group of elders. Differention of ancient Baltic world outlook and social life on all Baltic territories according to the opposition w est east is not a unique phenomenon. The book offers typological parallels from the nations and tribes of America, Africa and Asia. It is reasonable to infer that the majority of Indo-European communities were built on a similar prin ciple. Tlie Balts, however, who inhabited the same territory for a longer period and exhibited greater stability and were less subject to foreign influences must have maintained the polarity of the opposition better than other Indo-Europeans.

altini

santrumpos

AK AT

BLF

BLS BLP BLPY BLV

DLK2
DLP DPM

DSPS

DSPZ JLD JSD KLPK LDK D

Asmenvardi kartoteka, esanti Lietuvos TSR Moksl Aka demijos Lietuvi kalbos ir literatros institute. The types of the folktale: A classification and bibliography / A ntti Aarne's Verzeichnis der Marchentypen; Translated and enlarged by Stith Thompson . Helsinki, FF Communi cations, 1961, No 184. Litauische Forschungen: Beitrage zur Kentniss der Sprache und des Volkstumes der Litauer / Von Adalbert Bezzenberger. Gottingen, 1882. Lietuvi liaudies sakms / Pareng J. Balys. K., 1940. T. 1 . Lietuviszkos pasakos / Surinko J. Basanaviczius. Shenan doah, 1898 1902 T. 1 2. Lietuvikos pasakos yvairios / Surinko J. Basanaviius. Chicago, 1903 1905. T. 1 4. I gyvenimo lietuvik vli bei velni / Surinko J. Basa naviius. Chicago, 1903. Dabartins lietuvi kalbos odynas / Atsak. red. J. Kruo pas^ V., 1972. Lietuvi liaudies pasakos su dainuojamais intarpais / Ura ir paruo J. Dovydaitis. V., 1957. [S. Daukantas]. Pasakas Massiu suraszitas 1835 metuose apigardosi Kretiu, Palongos, Gundens. Lietuvi tauta. V., 1932. T. 4. Pasakos, sakms, oracijos / Surinko M. Davainis-Silvestrai tis; Paruo B. Kerbelyt ir K. Viinis; Redagavo K. A lek synas. V., 1973. Podania mujdskie / Zebrai i doslownie spolszczyl M. Dow ojn a Syl'westrowicz . Warszawa, 1894. T. 1 2. Lietuvikos dainos / Ura A. Juka. V .f 1954. T. 1 3. Lietuvikos svotbins dainos / Uraytos A. Jukos ir i leistos J. Jukos. V., 1955. T. 1 2. K erbelyt B. 1973. Lietuvi liaudies padavim katalogas. V.,

M iseviien V. Darbo dainos: Lietuvi liaudies dain kata logas / Red. A. Jonynas. V .( 1972, p. 27 242.

279

LDK K

LDK K1

LDK Sc

LDK V

LDK Vk

LDKK

LI LK LK2K LMD I

LP LPK LPTKK

Jokimaitien P. Lietuvi liaudies karins-istorins dainos: Lietuvi liaudies dain katalogas / Red. A. Jonynas. V .r 1980, p. 17 290. M iseviien V. Lietuvi liaudies kalendorini apeig dai nos: Lietuvi liaudies dain katalogas / Red. A. Jonynas . V., 1972, p. 243 312. Kazlauskien B. Lietuvi liaudies socialinio protesto dainos: Lietuvi liaudies dain katalogas / Red. . Jonynas . V .f 1980, p. 291 326. : Kazlauskien B. Vestuvins dainos jaunosios pusje: Lietu vi liaudies dain katalogas / Red. A. Jonynas. V., 1976. Kazlauskien B. Vestuvins dainos jaunojo pusje: Lietuvi liaudies dain katalogas / Red. . Jonynas. V., 1977. Jokimaitien P. Lietuvi liaudies vaik dain tip katalo gas. Kn.: Jokimaitien P. Lietuvi liaudies vaik dainos. V., 1970, p. 173 264. Lietuvi liaudies dain katalogo kartoteka, esanti Lietuvos TSR Moksl Akademijos Lietuvi kalbos ir literatros in stitute. Lietuvos TSR istorijos altiniai / Vyriaus, red. J. iugda. V., 1955 1961. T. 1 4. Lietuvi kalbos odynas. V., 1941 1978. T. 1 11. Lietuvi kalbos odyno kartoteka, esanti Lietuvos TSR Moksl Akademijos Lietuvi kalbos ir literatros institute. . Lietuvi mokslo draugijos tautosakos rankraiai, esantys Lietuvos TSR Moksl Akademijos Lietuvi kalbos ir litera tros institute. Lietuvi pasakos. V., 1905. Balys J. Lietuvi pasakojamosios tautosakos motyv kata logas. Tautosakos darbai. K., 1936. T. 2. Lietuvi pasakojamosios tautosakos katalogo kartoteka, esanti Lietuvos TSR Moksl Akademijos Lietuvi kalbos ir literatros institute. Lietuvi tautosaka / Vyr. red. K. Korsakas. V., 1968. T. 1 5. 1962-

LT LTR MT SP SS LP

Lietuvos TSR Moksl Akademijos Lietuvi kalbos ir litera tros instituto Lietuvi tautosakos rankratynas. Ms tautosaka / Red. V. Krv-M ickeviius. K., 1930-4 1935. T. 1 10. Seneli pasakos / Ura J. Dovydaitis; Paruo N. Vlius. V.> 1972. Sutartins. Daugiabalss lietuvi liaudies dainos / Sudar ir paruo Z. Slavinas . V., 1958 1959. T. 1 3. iaurs Lietuvos pasakos / Surinko M. Slaniauskas; Paren g N. Vlius ir A. Seselskyt; Redagavo K. Aleksynas. V., 1974.

280

LSA

TD VCh VD

VK VLD

iaurs Lietuvos sakms ir anekdotai / Surinko M. S/iauskas; Pareng N. Vlius ir A. S eselskyt Redagavo K. Aleksynas. V., 1975. Tautosakos darbai. K., 1935 1940. T. 1 7. Volteris E. Lietuvika chrestomatija. Sankt Peterburgas, 1904. f. 2 . Vaik dainos / Pareng P. Jokimaitien; Melodijas pareng Z. Puteikien. V .r 1980. (Lietuvi liaudies dainynas; T. 1 ). Vietovardi kartoteka, esanti Lietuvos TSR Moksl Aka demijos Lietuvi kalbos ir literatros institute. Laumi dovanos: Lietuvi mitologins sakms / Paruo N. Vlius. V., 1979. . - , 1824. . 1. 1843, . 2. 1907. . 17.

1 9 , N. Vlius

Literatros

sraas

Marksas, Engelsas 1949 1950. .Marksas K., Engelsas F. Rinktiniai ratai dviem tomais. V., 1949 1950. Marksas, Engelsas, 1974. Marksas K., Engelsas F. Vokiei ideologija. V., 1974. Marksas, Engelsas, Leninas, 1982. Marksas K., Engelsas F., Leninas V. Apie religij. V., 1982. Engelsas, 1958. Engelsas F. Anti-Diringas. V., 1958. boli, 1935. boli J. Darba rat.i Latvijas lauksaimniecba. Rg, 1935. Adamovis, 1937. Adamovis L. Senlatvieu reliija. Gr.: Vstures atzi as un tlojumi. Rg, 1937. Adamovis, 1940. Adamovis L. Pis, latvieu folklor un senlatvieu mitoloij. Rgas Latvieu Biedrbas Zintu Komitejas Rakstu Krjums: A. Humnitari raksti. Rg, 1940, kr. 23, p. 246 262. Adomonien, 1980. Adomonien O. Lietuvos TSR istorijos bibliografija 1966 1970 V., 1980. Adomonien, Milius, Tautaviius, 1969. Lietuvos TSR istorijos bibliogra fija 1940 1965 / Sud. O. Adomonien, V. Milius, A. Tautaviius . , V., 1969. Aizsils, 1941. Aizsils A. Sens kzas Daugavpils apri. Latvieu fol kloras krtuves materili, Rg, 1941. S. 10. Aleksynas, 1971. A leksynas K. Lietuvi liaudies dain kalbins stilistins ypatybs. Kn.: Literatra ir kalba. V., 1971, t. 11, p. 7 300. Alseikait-Gimbutien. 1942. Alseikait-Gimbutien M. Pomirtinio gyve nimo sivaizdavimas Lietuvoje proistoriniais laikais. Gimtasai kratas. iauliai, 1942, Nr 30, p. 1 11. Alseikait-Gimbutien, 1943 a. Alseikait-Gimbutien M. Kap tipai Lie tuvoje proistoriniais laikais. Gimtasai kratas. iauliai, 1943, Nr 30, p. 1 32. Alseikait-Gimbutien, 1943 b. Alseikait-Gimbutien M. Pagonikosios laidojimo apeigos Lietuvoje. Gimtasai kratas. iauliai, 1943, Nr 31, p. 53 80. Ancelne, 1954. Latvieu tautas mklas / Izlase sastdjusi Ancelne A. Rg, 1954. Antoneviius, 1964. Antoneviius J. Senovs balt emdirbysts technikos klausimu. Kn.: I Lietuvi kultros istorijos. V., 1964, t. 4, p. 164 170.

282

Antoniewicz, 1954. Antoniewicz J. Zagadnienie wczesnozelaznych osiedli obronnych na wschd od dolney Wisty i w dorzeczu rzeki Pregoly. Wiadomosci Archeologiczne, t. 20 (4 ), p. 327 368. Antoniewicz, 1979. Antoniewicz J . *Baltowie zachodni w V w. p. n. e. V w. n. e. Pojezierze-Olsztyn-Bialystok, 1979. Arhaioloijas raksti, 1928 1933. Piemineku valdes materilu krjumi: Arhaioloijas raksti. Rg, 1928 1933. S. 1 4. Arheoloija, 1962. Latvijas PSR vstures muzeja raksti. Rg, 1962. Arheoloija un etnogrfija, 1957 1979. Arheoloija un etnogrfija. Rg, 1957 1979 S. 1 13. Austrums, 1939. Austrums G. Tautas sens gadu un audzinanas' trad cijas. Rg, 1939. Balys, 1930. Balys J. Kald paproiai ir burtai. Ms tautosaka. K., 1930, t. 1 , p. 124 153. Balys, 1937 a. I Maosios Lietuvos tautosakos / Spaudai paruo Ba lys J . Tautosakos darbai. K., 1937, t. 3, p. 3 91. Balys, 1937 b. Balys J. Perknas lietuvi liaudies tikjimuose. Tauto sakos darbai. K., 1937, t. 3, p. 149 238. Balys, 1938. Vilniaus krato tautosaka / Spaudai paruo J. Balys. Tau tosakos darbai. K., 1938. T. 4. Balys, 1939. Balys J. Griaustinis ir velnias Baltoskandijos krat tauto sakoje. Tautosakos darbai. K., 1939, t. 6, p. 3 236. Balys, 1940. Lietuvi liaudies sakms / Pareng J. Balys . K., 1940. T. 1 . Balys, 1943. Balys J. Saulins dainos. Gimtasai kratas. iauliai, 1943, Nr 31, p. 95 111. Balys, 1950. Balys J. Lithuanian mythology. In: Standard dictionary of folklore, mythology and legend. New York, 1950, vol. 2, p. 631 634. Balys, 1951. Balys J. Liaudies magija ir medicina. Lietuvi tautosakos lobynas. Bloomington-Indiana, 1951. T. 2. Balys, 1966. Balys J. Lietuvi liaudies pasauljauta tikjim ir paproi viesoje. ikaga, 1966. Balys, 1978. Balys J . Lietuvi kalendorins vents: Tautosakin media ga ir aikinimai. Brooklyn-New York, 1978. Balys, Biezais, 1965. Balys J., Biezais H. Baltische Mythologie. In: Wrterbuch der Mythologie / Herausgegeben von Haussig H ; W. Stuttgart, 1965. (Die alten Kulturvlker. Abteilung 1 . Lieferung 7). Baltische Studien, 1914. Baltische Studien zur Archologie und Geschi chte: Arbeiten des Baltischen vorbereitenden Komitees fr den XVI Archologischen Kongress in Pleskau 1914. Berlin, 1914. Barbare, 1976. Latvieu padomju valodniecba 30 gados: Bibliogrfisks rdtjs 1945 1975 / Sastdjusi Dz. Barbare . Rg, 1976. Barons, 1894 1915. Barons Kr., Visendorffs H. Latvju Dainas. Jelgav, 1894. S. 1 . Peterburg, 1903 1915. S. 2 6. Basanaviius, 1903. Basanaviius J. Apie vles bei nekrokult senovs Lietuvi. Kn.: I gyvenimo vli bei velni / Surinko J. Basanaviius. Chicago, 1903, p. VII LXXXlV.

283

Basanaviius, 1919. Basanaviius J. Levas lietuvi pasakose ir dainose V., 1919. Basanaviius, 1921. Basanaviius J. Trak ir lietuvi mitologijos smulk menos. Lietuvi tauta. V .r 1921, kn. 3, d. 1 , p. 169 213. A Basanaviius, 1970. Basanaviius J. Rinktiniai ratai / Pareng D. Kri topait. V., 1970. Bernotien, 1974. Bernotien S. Lietuvi liaudies moter drabuiai XVIII a. pab. X X a. pr. V .r 1974. Brzi, 1928 1931. Latvju dainas: Pamatdziesmas / L. Brzia sakopo jum Rg, 1928 1932. S. 1^-6. Brzi, 1940. Brzi L. Ievads latvieu tautas dzej: Metrika un stilisti k a Rg, 1940. D. 1 . Brzi, 1958. Brzi O. Latvieu zemnieku mju architektra. Rg, 1958. Bezzenberger, 1887. Bezzenberger A. ber Grabkreuzformen Mittei lungen der Litauischen Litterrischen Gesellschaft. Heidelberg, 1887, Bd. 2, p. 24 28. Bielenstein, 1907 1918. Bielenstein A. Die Holzbauten und Holzgerte der Letten: Ein Beitrag zur Ethnographie Kulturgeschichte und Archologie der Vlker Russlands im Westgebiet. St. Peterburg-Petrograd, 1907 1918. Bd. 1 2. Bielinis, Staneviien, 1963. Lietuvi kalbotyra 1944 1960: Bibliografin rodykl 7 Sudar A. Bielinis, E. Staneviien. V., 1963. Bielinis, Staneviien, 1965. Lietuvi kalbotyra 1961 1964: Bibliografi n rodykl / Sudar A. Bielinis, E. Staneviien. V .r 1965. Biezais, 1954. Biezais H. Die Religionsquellen der baltischen Vlker und die Ergebnisse der bisherigen Forschungen. Uppsala, 1954. Biezais, 1955. Biezais H. Die Hauptgttinnen der alten Letten. Uppsala, 1955. Biezais, 1972. Biezais H. Die Himmlische Gtterfamilie der alten Letten. Uppsala, 1972. Biezais, 1976. Biezais H. Lichtgott der alten Letten. Stockholm, 1976. Birkerts, 1929 1930. Latvju tautas anekdotes / Sakopojis un redijis Birkerts P. Rg, 1929 1930. T. 1 4. Birika, 1919. Birik AI. Lietuvi dain literatros istorija. V., 1919, Birika, 1920. Birika M. Dain atsiminimai i Lietuvos istorijos. V .r 1920. Brasti, 1923. Brasti E. Latvju ornamentika. Rg, 1923. S. 1 . Brazys, 1924. Brazys T. Lietuvi liaudies daina vestuvse. Tauta ir o dis. K., 1924, t. 2, p. 190 238. Briedelyt, ilainyt,. 1974. Briedelyt A., ilainyt D. emaii dryuo tosios lovatiess. Kn.: Liaudies kryba. V., 1974, t. 2, p. 238 250, Brosow, 1887. Brosow A. ber Baumverehrung, Wald-und Feldkulte bei der littauischen Volkergruppe. In: Bericht ber das Altstdtische Gymnasium zu Knigsberg in Pr. von Ostern 1886 bis Ostern 1887.. . Knigsberg, 1887, S. 1 35.

284

Brugenieks, 1940, Brutjtenieka M. Senlatvleu Laimo. 1940. Bga, 195B--1< M i1 . Bga K, Rinktiniai ratai / Sudar Z. Zinkeviius . V., 1U5B 19G1. T. 1 3. Buraalis, 1930. Buraalis B. Kald naktis ramybs naktis. Sekma dienis, 1930, .Nr 52. Buraas, 1933 a. Buraas B. Kios ir j paproiai. Sekmadienis, 1933, Nr 52. Buraas, 1933 b. Buraas B. Kald paproiai. Pavasaris, 1933, Nr 24. Buraas, 1933 c. Buraas B. Ugavns emaiiuose. Trimitas, 1933, Nr 9, p. 174 Buraas, 1933 d. B. B. Ugavni apeigos emaiiuose. Jaunoji karta, 1933, Nr 9; p. 148. Buraas, 1933 e. Buraas B. Jonins. Naujoji Romuva, 1933, Nr 130, p. 594 595. Buraas, 1933 f. Buraas B. Jonini briai bei prietarai. Pavasaris, 1933, Nr 1 2 ir 1 3 , p. 414. Buraas, 1933 g. Buraas B. Ugavni paproiai emaiiuose. Sekma dienis, 1933, Nr 10. Buraas, 1934 a. Buraas B. I kaldini ventini paproi. Skaut ai das, 1934, Nr 1 , p. 4 5. Buraas, 1935. Buraas B. Kupikn vestuvs. Tautosakos darbai. K., 1935, t. 1 , p. 195 278. Buraas, 1936 a. Buraas B. Kupikn kios. kininko patarjas, 1936, Nr 52. Buraas, 1936 b. Buraas B. Auktaii ugavnes. Ms rytojus, 1936, Nr 16. Buraas, 1937 a. Buraas B. Kios ir kaldos R. Auktaiiuose. X X pi ius, 1937, Nr 292. Buraas, 1937 b. Buraas B. Kretingiki ugavnes. X X amius, 1937, Nr 32. Buraas, 1937 c. Buraas B. Jonins!: (Kaip iaulnikiai jas anksiau praleisdavo). X X amius, 1937, Nr 140. Buraas, 1937 d. Buraas B. emaii Jonins. eiminink, 1937, Nr 12. Buraas, 1937 e. Buraas B. Ugavns iauli apylinkse. kininko pa tarjas, 1937, Nr 6. Buraas, 1938 a. Buraas B. Kald paproiai Dzkijoje. Jaunasis ki ninkas, 1938, Nr 40. Buraas, 1938 b. Buraas B. Kaip pas mus veniamos kaldos: Rokik n kald paproiai. Ms laikratis, 1938, Nr 51. Buraas, 1938 c. Buraas B. Rambynas jaunimo vent. Jaunasis ki ninkas, 1938, Nr 19. Buraas, 1939 a. Buraas B. Kios ir kaldos Ryt Auktaitijoje. Gele inkelininkas, 1939, Nr 23 24. Buraas, 1939 b. Buraas B. Ugavns Kretingos, apylinkje. Jaunoji . karta, 1939, Nr 8. Buraas, 1939 c. Buraas ,B., Jonins ienapjts vent, Ms laik ratis, 1939, Nr 25.

285

Buraas, 1940 a. Buraas B. Betygaliei emaii ugavnes. Gelein kelininkas, 1940, Nr 2. Buraas, 1940 b. Buraas B. Jonini nakties nuotykiai. Sekmadienis, 1940, Nr 25. Buraas, 1940 c. Buraas B. Ugavns emaiiuose. Jaunasis kinin kas, 1940, Nr 4. Buraas, 1943. Buraas B. emaii ugavnes. kininko patarjas, 1943, Nr 9. . Buralis, 1937 a. Buralis A. Jonini ols ir mklos. Sekmadienis, 1937, Nr 25. Buralis, 1937 b. Buralis. Kaimo linaminio nekos. Sekmadienis, 1937, Nr 45. Btnas, 1935. Btnas P. Laiko matavimo bdai. Tautosakos darbai. K., 1935, t. 1 , p. 64 85. Butkeviius, 1958. Butkeviius I. Kuri Neringos vej gyvenamieji na mai. Kn.: I lietuvi kultros istorijos. V., 1958, t 1 , p. 174 184. Butkeviius, 1966. Butkeviius J. Sodybos Ignalinos draustinio kaimuo se. Kn.: Ignalinos kratas. V .t 1966, p. 86 98. Butkeviius, 1971. Butkeviius L Lietuvos valstiei gyvenviets ir so dybos. Kn.: I lietuvi kultros istorijos. V., 1971. Cimermanis, 1959. Cimermanis S. Laukstrdnieku dzves veids Kurzem un Zemgal XIX gadsimta otraj puse. Rg, 1959. epukien, 1969. epukien A, Oi dainos dainels. Kn.: Liaudies k ryba. V., 1969, t. 1 , p. 191 197. erbulnas, 1937. erbulnas K. Tautinis elementas lietuvi kryiuose. Naujoji Romuva, 1937, Nr 4 5, p. 87 92. ^bulnas, 1941. erbulnas K. Kaimo skrynios Unemunje. Kn.: Vytauto Didiojo kultros muziejaus metratis / Redagavo P. Ka* razija. K., 1941, p. 283 322. Cerbulnas, 1958. erbulnas K. Namas (numas") pirmasis lietuvi gyvenamojo pastato tipas. Kn.: I lietuvi kultros istorijos. V., 1958, t. 1 , p. 104 145. Cerbulnas, 1966. erbulnas K. Liaudik memorialini paminkl kilm ir j architektrin-menin charakteristika. Kn.: Lietuvos TSR ar chitektros klausimai. V., 1966, t. 3, p. 98 121. Cilvinait, 1935. ilvinait M. vents ir j apeigos. Gimtasai kratas. iauliai, 1935, Nr 2 (6 ), p. 261 265. iurlionyt, 1969. iurlionyt J. Lietuvi liaudies dain melodikos bruo ai. V., 1969. Daniliauskas, 1968. Daniliauskas A. Rokikio raj. Juodups apylinks vals tiei kraiio skrynios ir kuparai. Lietuvos TSR Moksl Akade mijos darbai. 1968, serija A, t. 1 (26), p. 91 103. Daniliauskas, 1969. Daniliauskas A. Keletas pastab apie kraiio skrynias Birtono apylinkse. Liaudies kryba. V., 1969, t. 1 , p. 226 234. Daniliauskas, 1974. Daniliauskas A. Kraiio bald puoyba Valkinink apylinkse X X a. Liaudies kryba. V., 1974, t. 2, p. 263 276. Daugudis, 1961. Daugudis V. Mauloni piliakalnis. I lietuvi kultros istorijos. V., 1961, t. 3, p. 16 40.

Daugudis, 1970 a. Daugudis V. Imbars piliakalnio ir gyvenviets tyri njimai 1 9 (5 9 metais. Kn.: Archeologiniai ir etnografiniai tyrin jimui Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. V .r 1970, p. 29 36. Daugudis, 1970 b. Daugudis V. Kapsuko apylinki piliakalniij tyrinji mai 1968 metais. Kn.: Archeologiniai ir etnografiniai tyrinjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. V., 1970, p. 24 29. Daugudis, 1974 a. Daugudis V. Sekliausieji mediniai pastatai ir renginiai Lietuvoje: (1. I tkstantmeio pr. m. e. tvirtinimai bei pastatai). Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1974, serija A, t. 4 (49), p. 59 69. Daugudis, 1974 b. Daugudis V. Brauols (Trak raj.) piliakalnio tyri njimai 1972 m. Kn.: Archeologiniai ir etnografiniai tyrinjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. V., 1974, p. 19 22. Daugudis, 1975. Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir renginiai Lietuvoje. Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1975, se rija A, t. 2 (51), p. 61 70. Daugudis, 1976. Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir renginiai Lietuvoje: (3. M. e. I tkstantmeio I puss pastatai). Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1976, serija A, t. 1 (54), p. 57 67. Daugudis, 1978 a. Daugudis V. Dapi (Maeiki raj.) piliakalnis. Kn.: Archeologiniai tyrinjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. V., 1978, p. 10 20. Daugudis, 1978 b. Daugudis V. Daubari (Maeiki raj.) piliakalnio ir gyvenviets tyrinjimai 1975 metais. Ten pat, p. 20 27. Daugudis, 1981. Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir renginiai Lietuvoje: (4 . M. e. V VIII ami tvirtinimai ir pastatai). Lie tuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1981, serija A, t. 2 (75), p. 61 73. Daugudis, Stankus, 1974. Daugudis V., Stankus J. Saugini (iauli raj.) piliakalnis. Kn.: Archeologiniai ir etnografiniai tyrinjimai Lie tuvoje 1972 ir 1973 metais. V., 1974, p. 10 12. Daukantas, 1976. Daukantas S. Ratai / Tekst paruo B. Vanagien. Sudar, vad ir paaikinimus para V. Merkys.-^- V., 1976. T. 1 2. Dovydaitis, 1964. Dovydaitis J. Jaui badyns. Kratotyra. V., 1964, p. 163 164. Dovydaitis, 1966. Dovydaitis J. Ugavni paproiai. Kratotyra. V., 1966, p. 128 133. Dovydaitis, 1971. Dovydaitis J. ymus Lietuvos pasak sekjas. Krato tyra. V., 1971, p. 265 272. Dovydaitis, 1974. Dovydaitis J. ymus lietuvi tautosakos pateikjas Vincas ekeviius. Kn.: Liaudies kryba. V., 1974, t. 2, p. 154 161. Dovydaitis P., 1935. D ovydaitis P. Kanapinskis ir Lainskis Ugavni tautosakoj. Gimtasai kratas. iauliai, 1935, Nr 1 (5 ), p. 206 210. Dulaitien, 1958. Dulaitien (Glemait) E. Kupikn senov. V., 1958. Dumzil, 1953. Dumzil G. La saga de Hadingus (Saxo Grammaticus. I, V VII), du mythe au rpman. Bibliotheque de l'cole ds Hautes tudes: Section Religieuse. Paris, 1953, Vol. 66.

287

Dumzil, 1956. Dumzil G. Aspects de la fonction guerrire chez les Indo-' Europens. Bibliothue de rcole des Hautes tudes: Section Religieuse. Paris, 1956, Vol. 68. Dumzil, 1958. Dumzil G. L'ideologie tripartite des Indo-Europens. Bruxelles, 1958. * Dumpe, 1964. Dumpe L. Raas novkanas veidu attstba Latvij. Gr.: Latvijas PSR vstures muzeja raksti: Etnogrfija. Rg, 1964. Dundulien, 1963. Dundulien P. emdirbyst Lietuvoje: (Nuo seniausi laik iki 1917 met). V., 1963. Dundulien, 1979 a. Dundulien P. Mediai senovs lietuvi tikjimuo se. V., 1979. Dundulien, 1979 b. Dundulien P. altys ir jo simboliai lietuvi liaudies mene ir odinje kryboje. V., 1979. Dundulien, 1979 c. Dundulien P. Lietuvi kalendoriniai ir agrariniai paproiai. V., 1979. Eiliade, 1951. Eiliade M. Le chamanisme. Paris, 1951. Elisonas, 1932. Elisonas J. Ms krato fauna lietuvi tautosakoje. Ms tautosaka. K., 1932. T. 5. Endzelns, 1956 1961. Endzelns J. Latvijas PSR vietvrdi. Rg,, 1956 1961. T. 1 2. Endzelns, Hauzenberg, 1934 1946. Endzelns J ,, Hauzenberga E. Papil dinjumi un labojumi K. Mlenbacha Latvieu valods vrdncai. Rg, 1934 1946. S. 1 2. Engei, 1933. Engel C. Das Samland als altbaltisches Kulturzentrum und seine vorgeschichtlichen Beziehungen zu den Nachbargebieten. In: Altpreussiche Beitrge. Knigsberg, 1933, p. 182 207.. Engel, 1935. Engel C. Vorgeschichte der altpreussichen Stmme. Knigs berg, 1935 Bd. 1 . Engel, La Baume, 1937. Engel C. La Baume W. Kulturen und Vlker der Frhzeit im Preussenlade. Knigsberg, 1937. Etnogrfijas n folkloras raksti, ,1953. Etnogrfijas un folkloras ijistituta rakt. Rg, 1953 S. 2. Folkloras institta raksti, 1950. Folkloras institta raksti Rg, 1950.
S. 1.

Fraenkel, 1962. Fraenkel E. Lituaisches etymologische Wrterbuch. Heidelberg-Gttingen, 1962. ; Frenkelis, 1969. Frenkelis E. Balt kalbos. V., 1969. aerte, 1927. Gaerte W. Die steinzeitliche Keramik Ostpreussens. K-; nigsberg, 1927. Gaerte, 1929. Gaerte W. Urgeschichte Ostpreussens. Knigsberg, 19 2 9 !. Galaun, 1930. Galaun P. Lietuvi liaudies menas. K., 1930. Galaun, 1974. Galaun P. Apie lietuvi liaudies skulptr. Kn.: Liau dies kryba. V .r 1974, t. 2, p. 36 47. Gawetek, 1914. Gawelek F. Bibliografija ludoznawstwa Litewskiego. Wilno, 1914. erullis, 1922. Die altpreussischen Ortsnamen/Gesammelt und sprachlich behandelt von Gerullis G.- Berlin-Leipzig, 1922.

288

CimbutaS, 1958. Gimbutas M. Ancient symbolism in Lithuanian folk art. In: Momoirs of the American folklore Society, 1958. Vol; 49. Gimbutas, 1965. Gimbutas M. Bronze age cultures in Central and Eastern Europe. The Hague-Paris-London, 1965. ^Gimbutas, 1968. Gimbutas M. The Balts. New York-Washingtn, 1968. 'Gimbutas, 1974. Gimbutas M. The Lithuanian god velnias. In: Myth in Indo-European antiquity. Berkely-Los-Angeles-London, 1974, p. 87 92. dimbutien, 1958. Gimbutien M. Rytprsi ir Vakar Lietuvos prieis torins kultros apvalga. Kn.: Maoji Lietuva. New York, 1958, p. 9 121. Gimtasai kratas, 1934 1943. Gimtasai kratas. iauliai, 1934 1943. Nr 1 31. dlemait, 1955. Glemait M. Lietuvi tautiniai drabuiai. V., 1955. Gobis, 1942. Gobis J. Auktaii vais. Gimtasai kratas. iauliai, 1942, Nr 30, p. 80 94. Greble, 1971. Greble V. Latvieu vsttjas folkloras un folkloristikas bibliogrfija. Rg, 1971. S. 1 . dreble, 1975. Latvieu vsttjas folkloras un folkloristikas bibliogrfija: (Padomju perioda) / Sastdjusi V. Greble . Rg, 1975. Greimas, 1979. Greimas A. J. Apie dievus ir mones: Lietuvi mitologijos studijos. Chicago, 1979. driauzdait, 1937. Griauzdait E. Linartis iaurs Lietuvoje. Gimtasai kratas. iauliai, 1937, Nr 2 4 (14 16), p. 111 114. < G rigalaviien, 1978. Grigalaviien E. Nevieriki (venioni raj.) pi liakalnio tyrinjimai 1976 ir 1977 metais. kn.: Archeologiniai tyrinjimai Lietuvoje 1976 1977 metais. V., 1978, p, 95 101. Grigas, 1976. Grigas K. Lietuvi patarls. V., 1976. Crinaveckis, 1968. Grinaveckis V. Dl emaii yrdo kilms. Lietuvos TSR auktj mokykl mokslo darbai: Kalbotyra. V., 1968, t. 19, p. 45 50. Grunau, 1876. Grunau S. Preuische Chronik: Im Auftrge es Verin fr die Geschichte der Provinz Preussen/Herausgegebn von M. Perlbach Leipzig, 1876. Bd. 1 . Gudaviius, 1980. Gudaviius E. ymenys ir enklai Lietuvoje XII X X a. V., 1980. Hausmann, 1910. Hausmann R. Prhistorische Archologie von. Estland, Livland, Kurland. Dorpat, 1910. Hollnder, 1924. Hollander B. Bibliographie der baltischen Heimatkunde; Ein Wegweiser fr den heimatkundlichen Unterricht in Lettland und Estland. Riga, 1924. Holmberg, 1922. Holmberg U. Der Baum des Lebens. Helsingfors, 1922. Indronis, 1969. Indronis A. Rasos vents. Kratotyra. V., 1969, p. 334 335. I lietuvi etnogenezs, 1981. I lietuvi etnogenezs. V., 1981. Ivinskis, 1937. Ivinskis Z. Senosios lietuvi kultros problemos. Naujoji Romuva, 1937, Nr 4 5, p. 93 99.

289

Ivinskis, 1938 a. Ivinskis Z. Senovs lietuvi religijos bibliografija. K., 1938. Ivinskis, 1938 b. Ivinskis Z. Medi kultas lietuvi religijoje^ Soter. K r 1938, Nr 2 (27), p. 141 176. James, 1966. James E. The tree of life. Leiden, 1966. Jansons, 1937. Jansons J. A. Maija latvieu tautas tradcijs. Rgr 1937. Jaskiewicz, 1952 Jaskiewicz W. C. A study in Lithuanian mithology. Studii Baltici, 1952, Vol. 1 (9 ), p. 65 106. Johansons, 1964. Johansons A. Der Schirmherr des Hofes im Volksglau ben der Letten: Studien ber Orts-, Hof- und Hausgeister. Stockholm-Gteborg-Upssala, 1964. Jokimaitien, 1962. Jokimaitien P. Dainuojamoji tautosaka. Literatra ir kalba. V., 1962, t. 6, p. 396 403. Jokimaitien, 1970. Jokimaitien P. Lietuvi liaudies vaik dainos. V .r 1970. Jokimaitien, Vlius, 1971. Jokimaitien P., Vlius N. Kurtuvn dainos ir idaigos Kultros barai, 1971, Nr 9, p. 35 37. Jonynas, 1979. Jonynas A. Gaivinanti tautosakos srov. V., 1979. Juceviius, 1959. Juceviius L. A. Ratai. V., 1959. Jurginis, 1971. Jurginis J. Legendos apie lietuvi kilm. V., 1971. Kabelka, 1975. Kabelka J. Latvi kalba: Latvieu valoda. V., 1975. Kairiktyt, 1976. Kairiktyt-Jacinien H. Balta spalva senovs lie tuvi aprangoje. Pergal, 1976, Nr 10, p. 156 163. Kalonaitis, 1976. Kalonaitis R. Saul eina vri ratu. V., 1976. Kalvaitis, 1910. Lietuwiszku Wardu Kltele.../ Surinko 1888 1894 m. ir iszleido W. Kalwaitis. Til, 1910. Karalinas, 1977. Karalinas S. Dl prs etnonimo reikms ir kilms. Baltistika. V.', 1977, t. 13 (2), p. 372 373. Katkus, 1965. Katkus M. Ratai / Paruo A lirg u lys. V., 1965. Kazlauskas, 1968. Kazlauskas J. Dl kuri vardo etimologijos. Baltistica. V., 1968, t. 4 (1), p. 59 63. Kdaitis, 1941. Kdaitis-Kdaviius K. Ugavns. Gimtasai kratas. iauliai, 1941, Nr 1 2 (29), p. 136 139. Keith, 1925. Keith A. B. The religion and philosophy of the Veda and Upanishads. Cambrigde, 1925. Kenton, 1974. Kenton W. Astrology. The celestial mirror. In.: Art and cosmos. Netherlands, 1974. Kerbelyt, 1 9 7 0 .* K erbelyt B. Lietuvi liaudies padavimai. V., 1970. Keturka, 1962. Keturka A. Dzkijos skryni ir kupar puoyba. Statyba ir architektra. V., 1962, t. 1 , p. 207 218. Kilian, 1938. Kilian L. Zum Ursprung der Balten. Altpreussen. Knigs bergs, 1938. Bd. 3, Lief. 3. Kilian, 1955. Kilian L. Haffkstenkultur und Ursprung der Balten. Bomr 1955, Kiparsky, 1939. Kiparsky V. Die Kurenfrage. Annales academiae scientiarum Fennicae, 1939. Bd. 13. Klausti, Endzelns, 1928 1932. Latvju tautas dainas / Sakrtojis

290

Klausti R. redijis Endzelns J. Rg,

12.

1928. 1932. S.

Kiemen, 1938. Kiemen C. Die Religion der Balten und Slaven. Zeit schrift fr Missionskunde und Religionswissenschaft, 1938. Bd. 53. Krastia, 1959. Krastia A. Zemnieku' dzvojams kas Vidzeme klauftu saimniecbas sairanas un kapitlisma nostiprinans laik. Rg, 1959. Kratotyra, 1964 1980. Kratotyra. V., 1964 1980. T. 1 10. Krv, 1930. K rv-M ickeviius V. Dzk vestuvs. Ms tautosaka. ' K., 1930, t. 2, p. 17 93. Kritopait, 1965. Kritopait D. Lietuvi liaudies karins-istorins dai nos. V .f 1965. Kriukelien, Staneviien, 1971. Kriukelien O., Staneviien E. Lietuvi kalbotyra. 1965 1968: Bibliografin rodykl. V., 1971. Kubicka, 1967 1970. Kubicka W. Jzyki Baltyckie: Bibliografia. Lodz, 1967 1970. (Cz. 1 . Jzykoznawstwo Baltyckie, 1967; Cz. 2. Onomastyka, 1968; Cz. 3. Jzyk Litewski, 1970.) Kudaba, 1974. Kudaba . emaii auktum kultrinio kratovaizdio liaudies krybos elementai. Kn.: Liaudies kryba. V., 1974, t. 2, p. 91 102. Kudirka, 1973. Kudirka J. Lietuvos puodiai ir puodai. V., 1973. Kuiper, 1961. Kuiper F. B. J. Some observations on Dumzil's theory. Numen. 1961, vol. 8, fasc. 1 3, p. 34 45. Kulikauskas, 1958. Kulikauskas P. Nemenins piliakalnis. Kn.: I lie tuvi kultros istorijos. V., 1958, t. 1 , p. 20 43. Kulikauskas, 1972. Kulikauskas P. Varnupi piliakalnio (Kapsuko raj.) tyrinjimai 1971 m. Kn.: Archeologiniai ir etnografiniai tyrin jimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V., 1972, p. 16 19. Kulikauskien, 1972. Kulikauskien R. Maiiagalos piliakalnio tyrinji mai 1971 m. Kn.: Archeologiniai ir etnografiniai tyrinjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V., 1972, p. 22 25. Kulikauskien, 1974. Kulikauskien R. Maiiagalos piliakalnio tyrinjimai 1972 ir 1973 m. Kn.: Archeologiniai ir etnografiniai tyrinjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. V., 1974, p. 23 29. Kulikauskien, Kulikauskas, 1972. Kulikauskien R., Kulikauskas P. Sudargo piliakalni tyrinjimai. Kn.: Archeologiniai ir etnogra finiai tyrinjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V., 1972, p. 11 16. Kuzavinis, 1966. Kuzavinis K. Etymologica: I, Balt etnonim kilms klau simu. Baltistica. V., 1966, t. 1 , p. 177 184. Lasickis, 1969. Lasickis J. Apie emaii, kit'sarmat bei netikr krik ioni dievus / Paruo J. Jurginis. V., 1969. Latvieu aizvstures materili, 1930 1936. Latvieu aizvstures mate rili F. Baloa un K. Strauberga redakcij. Rg, 1930 1936. S. 1 2. Latvieu etnogrfija, 1969. Latvieu etnogrfija / Atb. red. H. Strods. Rg, 1969.

291

Latvieu folklora, 1959. Latvieu folklora. Gr.: Latvieu literatras vsture. Rg, 1959, S. 1 , p. 5 310. Latvieu folklora, 1977. Latvieu folklora-anri, stils. Rg, 1977. Latvieu folkloras krtuves materili, 1932 1941. Latvieu folkloras krtuves materili. Rg, 1932 1941. S. 1-^11. Latvieu kultra senatn, 1937. Latvieu kultra senatn / Attlu sa kopojums F. Baloa un R. Snores redakcij. Rg, 1937. Latvieu literatras vsture, 1956 1963. Latvieu literatras vsture / Atb. redaktors E. Sokols. Rg, 1956 1963. S. 1 6. Latvieu padomju lieti mksla, 1960. Latvieu padomju lieti mksla / Sastdjis J. Pujts. Rg, 1960. Latvieu tautas dziesmas, 1955 1957. Latvieu tautas dziesmas. Rg, 1955 1957. S. 1 3. Latvieu tautas dziesmas, 1980. Latvieu tautas dziesmas. Rg, 1980. S. 1 2. Latvieu tautas mksla, 1961 1967. Latvieu tautas mksla XIX X X gs. / Red. M. Stepermanis Rg, 1961 1967. S. 1 3. Latvieu tautas trpi, 1967. Latvieu tautas trpi. Rg, 1967. Latvieu valodas bieuma vrdnca, 1966 1976. Jakubaite T., Kristovs' ka D., Ozola V., Prse R., Sika N. Latvieu valodas bieuma vrd nca. Rg, 1966 1976. Latvijas arhaioloija, 1926. Latvijas arhaioloija / Sarakstjusi A. M. Tall-

grens, E. Sturms, H. Moora, M. mdehelme,F. Balodis, P. Kundi, P. mits; F. Baloa redakcij. Rga, 1926.
Latvijas PSR administratvi teritorilais iedaljums. Latvijas PSR administ ratvi teritorilais iedaljums 1972 gads. Rg, 1972. Latvijas PSR arheoloija. Latvijas PSR arheoloija. Rg, 1974. Laurinkien, 1981. Laurinkien N. Archainio pasaulvaizdio reliktai kalendorinse dainose. Literatra. Y., 1981, t. 23 (1), p. 3 12. Lazauskien, 1978. Lazauskien M. Pasakos vaik aukljimo priemo n Kratotyra. V., 1978, p. 107 114. Lebedys, 1956. Smulkioji lietuvi tautosaka XVII XVIII a.: Prieo diai, patarls, msls / Paruo J. Lebedys V., 1956. Lebedys, 1976. Lebedys J. Lietuvi kalba XVII XVIII a. vieajame gy venime. V., 1976. Leinasare, 1962. Leinasare I. Zemkopba un zemkopbas darba rki Lat vij klauu saimniecbas sairuma laik. Rg, 1962. Lcis, 1939. Lcis J. Kraniologische Untersuchungen an Schdeln altlet tischer Stmme. Rg, 1939. Ldeks, 1940. Ldeks O. Latvieu svtki. Rg, 1940. Ldeks, 1942. Ldeks. O. Latvieu svinams dienas. Rg, 1942. Lietuvi etnografijos bruoai, 1964. Lietuvi etnografijos bruoai / Re dagavo A, Vyniauskait V., 1964. Lietuvi kalbos atlasas, 1977. Lietuvi kalbos atlasas. I: Leksika / Ats. redaktorius K. Morknas V., 1977. Lietuvi kalbotyros klausimai, 957 1980. Lietuvi kalbotyros klausimai. V., 1957 1980. T. 1 20.

29.2

Lietuvi liaudies menas, 1956. Medio dirbiniai / Sudar ir paruo P. Galaun, V., 1956. (Lietuvi liaudies menas; kn. 1 ). Lietuvi liaudies menas, 1957 a. Architektra / Sudar ir paruo F. Bie linskis, K. Cerbulnas, K. Beelgis. V., 1957. (Lietuvi liau dies menas; kn. 1 ). Lietuvi liaudies menas, 1957 b. Audiniai / Sudar ir paruo J. Bali konis, M. Glemait, H. Kairiktyt-Jacinien, A. Miknait . V., 1957. (Lietuvi liaudies menas; kn. 1 ). Lietuvi liaudies menas, 1958 a. Medio dirbiniai / Sudar ir paruo P. Galaun. V., 1958. (Lietuvi-liaudies menas; kn. 2). Lietuvi liaudies menas, 1958 b. Senovs lietuvi papuoalai / Sudar ir paruo R. Kulikauskien , R. Rimantien. V., 1958. (Lietu vi liaudies menas; kn. 1 ). Lietuvi liaudies menas, 1959. Keramika / Sudar ir paruo P. Galau n. V., 1959. (Lietuvi liaudies menas). Lietuvi liaudies menas, 1962. Audiniai / Sudar ir paruo J. Balikonis, M. Glemait, A. M iknait. V., 1962. (Lietuvi liaudies me nas; kn. 2). Lietuvi liaudies menas, 1963. Skulptra / Sudar ir paruo P. Galau n V., 1963. (Lietuvi liaudies menas; kn. 1). Lietuvi liaudies menas, 1965 a. Architektra / Sudar ir paruo F. Bielinskis, K. Cerbulnas, K. Beelgis. V., 1965. (Lietuvi liaudies menas; kn. 2). Lietuvi liaudies menas, 1965 b. Skulptra / Sudar ir paruo P. Galau n. V., 1965. (Lietuvi liaudies menas; kn. 2). Lietuvi liaudies menas, 1966. Senovs lietuvi papuoalai / Sudar ir paruo R. Kulikauskien, R. Rimantien. V., 1966. (Lietuvi liaudies menas; kn. 2). * Lietuvi liaudies menas, 1968. Grafika. Tapyba'/ Sudar ir paruo P. Galaun. V., 1968. (Lietuvi liaudies menas). Lietuvi liaudies menas, 1969. Juostos / Sudar ir pareng A. Miknai t, J. Balikonis. V., 1969. (Lietuvi liaudies menas). Lietuvi liaudies menas, 1970. Maoji architektra / Sudar ir pareng K. Cerbulnas, F. Bielinskis, K. Beelgis. V., 1970. (Lietuvi liaudies menas; kn. 1 ). Lietuvi liaudies menas, 1974. Drabuiai / Sudar ir pareng J. Baliko nis, S. Bernotienf K. Kairiktyt-Galaunien, A. Miknait. V., 1974. (Lietuvi liaudies menas). Lietuvi literatros istorija, 1957 1968. Lietuvi literatros istorija / Redagavo K. Korsakas. V.,. 1957 19.68. T. 1 4. Lietuvi materialin kultra, 1978. Lietuvi materialin kultra IX XIII amiuje / Redagavo R. Volkait-Kulikuskien. V ., 1978. T. 1 . Lietuvi .tauta, 19 07 - 1936. Lietuvi tauta: Lietuvi mokslo draugijos ratai. V., 1907-1936.- T. 1 5 . Lietuvi tautosakos apybraia, 1963. Lietuvi tautosakos apybraia / Vyr. red. K Korsakas. V., 1963.

293

Lietuvininkai, 1970. Lietuvininkai: Apie Vakar Lietuv ir jos gyvento-, jus devynioliktajame amiuje / Paruo V. Milius V., 1970. Lietuvos archeologija, 1979. Lietuvos archeologija / Ats. redaktor R. Volkait-Kulikauskien. V., 1979. T. 1. Lietuvos archeologijos bruoai, 1961. Lietuvos archeologijos bruoai [ Redagavo K. Jablonskis, P. Kulikauskas. V., 1961. Lietuvos archeologiniai paminklai, 1968. Lietuvos archeologiniai pamink lai: Lietuvos pajrio I VII a. kapinynai / Ats. red. A. Tautavi ius. V .f 1968. Lietuvos metratis, 1971. Lietuvos metratis: Bychovco kronika / Vert, vad ir paaikinimus para,#. Jasas. V .r 1971. Lietuvos prekybiniai ryiai, 1972. Lietuvos gyventoj prekybiniai ryiai I XIII a. / Ats. red. M. Michelbertas. V., 1972. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo inynas, 1974 1976. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo iny nas / Pareng Z. Noreika ir V. Stravinskas. V., 1974 1976. T. 1 2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, 1974 1978. Lietuvos TSR archeolo gijos atlasas. 1974 1978. T. 1 4. Lietuvos TSR fizin geografija, 1958. Lietuvos TSR fizin geografija. / Ats. red. A. Basalykas. V., 1958. T. 1 . Lietuvos TSR kultros paminkl sraas,. 1973. Lietuvos TSR kultros pa minkl sraas. V., 1 73. Ligers, 1942. Ligers Z. Die Volkskultur der Letten: Ethnographische For schungen. Riga, 1942. T. 1 . Ligers, 1952. Ligers Z. Latvieu etnografija. Bayeux, 1952. T. 1 . Ligers, 1954. Ligers Z. Ethnographie lettone. Ble, 1954. T. 1 . Littleton, 1973. Littleton Scott C. The new comparative mythology. Leid. 2. Berkeley-Los Angeles-London, 1973. Lowmianski, 1976. Lowmianski H. Elementy indoeuropejskie w religii baltw. W ks.: Ars historica. Prace z dziejw powszechnych i polskich. Poznan, 1976, S. 145 153. Mackensen, 1936. Bibliographie zur deutsch-baltischen Volkskunde von L. Mackensen. Riga, 1936. Mannhardt, 1875. Mannhardt W. Die lettischen Sonnenmythen. Zeit schrift fr Ethnologie. Berlin, 1875, Bd. 7, S. 73 104, 209 244.. 281 330. Mannhardt, 1936. Mannhardt W. Letto-Preussische Gtterlehre. Rigar 1936. Mansikka, 1929. Mansikka V. J. Litauische Zaubersprche. FF Commu nications. Helsinki, 1929, N:o 87. Mardosa, 1971. Mardosa J. Talkos Anginink kaime (Alytaus raj.). Kratotyra. V., 1971, p. 175 179. Maiulis, 1937. Maiulis A. Sauls dievinimo atovaistos Pasari kra te. Gimtasai kratas. iauliai, 1937, Nr 2 4, p. 133 136. Maiulis, 1966. Prs kalbos paminklai / Pareng V. Maiulis. V., 1966. Maoji lietuvikoji tarybin enciklopedija. Maoji lietuvikoji tarybin enciklopedija / Vyr. red. J. Matulis V., 1966 1971. T. 1 3 ..

294

Melngailis, 1951 1953. Melngailis E. Latvieu mziks folkloras mate rili. Rg, 1951 1953. S. 1 3. Merkeviius, 1978. M erkeviius A. Vaitiekn (Radvilikio raj.) pilia kalnio ir gyvenviets tyrinjimai 1977 metais. Kn.: Archeolo giniai tyrinjimai Lietuvoje 1976 1977 metais. V., 1978, p. 115 118. Merkien, 1967. Merkien R. emaii ir klaipdiki linamynio tal kos. Kratotyra, V., 1967, p. 144 148. Merkien, Milius, 1979. Merkien R., Milius V. ems kio invento rius. I lietuvi kultros istorijos. V .r 1979. T. 10. Meulen, 1919. Van der Meulen R. Gamtos prilyginimai lietuvi dainos ir raudose. V., 1919. Mickeviius, 1933. M ickeviius J. emaii vestuvs. Ms tautosaka. K.( 1933, t. 7, p. 47 125. Mickeviius, 1935. M ickeviius J. emaii kriktynos. Tautosakos dar bai. K., 1935, t. 1 , p. 86 111. Mickeviius, 1938. M ickeviius J. Senovs lin kis emaii krate. Gimtasai kratas. iauliai, 1938, Nr 1 2 (17 18), p. 214 225; Nr 3 4 (19 20), p. 346 362. Mierzynski, 1892 1896. Zrodta do mythologii litewskiej. . . / Zebrai, ocenit i objanil A. M ierzyn ski. Warszawa, 1892 1896. T. 1 2. ' Milius, 1958. Milius V. Lietuvi valstiei renginiai maistui gaminti. I lietuvi kultros istorijos. V., 1958, t. l f p. 189 198. Milius, 1977. Milius V. Klaipdiei maistas. Kn.: Tarybins Klaip dos istorijos klausimai. V., 1977, p. 141 146. Morknas, 1977. Morknas V. Nuo tamsos ligi tamsos (ems kio dar binink buitis Lietuvoje 1919 1940 m.). V., 1977. Moora, 1929. Moora H. Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr.: Die Funde. Tartu-Dorpat, 1929. Bd. 1 . Moora, 1938. Moora H: Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr.: Analyse. Tartu, 1938. Bd. 2. Moora, 1952. Moora H. Pirmatnj kopienas iekrta un agra feodl sabiedrba Latvijas PSR teritorij. Rg, 1952. Mlenbach, 1923 1932. K. Mlenbacha Latvieu valodas vrdnca / Re dijis, papildinjis, turpinjis J. EndzelJns. Rg, 1923 1932. S. 1 4 . Ms tautosaka, 1930 1935. Ms tautosaka / Red. V. K rv-M ickevi ius. K., 1930 1935. T. 1 10. Narbutt, 1835. Dzieje staroytne narodu litewskiego przez T. Narbutta: Mitologia Litewska. Wilno, 1835. T. 1 . Nezabitauskis, 1935. Nezabitauskis L. Talkos emaiiuose. Tautosakos darbai. K., t. 1 , p. 112 127. Niedre, 1946 1947. N iedre J. Latvju raksti. Rg, 1946 1947. S. 1 3. Niedre, 1946 1950. Latvieu pasakas / Izlase J. Niedres sakrtojum. Rg, 1946 1950. S. 1 4. Niedre, 1948. N iedre J. Latvieu folklora. Rg, 1948.

295

Okulicz, 1973. Okulicz J. Pradzieje ziem Pruskich od ponego paleolitu do VI w. n. e. Wroclaw-Warszawa-Krakw-Gdansk, 1973. Otrs kongress, 1931, 1936. Otrs Baltijas aizvstures kongress Rg, 1 9 - 23, VIII, 1930. Acta Universitatis Latviensis Philologorum et Philosophorum ordinis series. Rigae, 1931 1936. S. 1 2. Ozols, 1938. Ozols A. Tautas dziesmu literatras bibliogrfija. Rgr 1938. Ozols, 1968. Ozols A. Raksti folkloristik. Rg, 1968. Pagirien, Tautaviius. 1970. Lietuvos TSR archeologija (1^40^1967): Bibliografin rodykl / Sudar L. Pagirien. anginis strai>snis ir dalis bibliografins mediagos A. Tautaviiaus ; Spec. red. A. Tau taviius ir S. Tomonis V., 1970. Pakarklis, 1948. Pakarklis P. Kryiuoi valstybs santvarkos bruoai. K., 1948. Paulauskien, 1977. Paulauskien V. Lietuvi kalbotyra. 1969 1972: Lite ratros rodykl. V., 1977. Pavele, 1959. Pavele T. Prskats par arheoloiskiem izrakumiem Rg 1957 gad. Rg,. 1959. Pvulans, 1971. Pvulans V. Satiksmes cei Latvij XIII-XVII gs. Rg, 1971. PetruUs, 1 9 3 4 ^ Petrulis J. Rugiapjts paproiai. Ms tautosaka. K.r 1934, t. . 8, p. 87 135. Pisani, .1950. Pisani V. Le religioni dei Gelti e dei Balto-Slavi. Nell'Europa precristiana. Milano, 1950. Pocius,1 1968. Pocius Z. Auktajame kalnelyje. Kn.: Dieveniks. V .p 1968, p. 159 170. Pocius, 1970. Pocius Z. Kapins ir antkapiniai paminklai. Kn.: Merkin, 1970, p. 221 232. Prtorius, 1871. Prtorius M. Deliciae Prussicae oder Preussische Schau bhne / Im wrtlichen Auszuge aus dein Manuscript herausgege ben von Dr. W. Pierson. Berlin, 1871. J Referatu tzes, 1959 1971. Referatu tzes zintniskai sesijai, veltitap (...) arheoloiskiem izrakumiem un etnogrfiskai ekspedcijai Latvijas PSR teritorij.:Rg, 1959 1971. Rimantien, 1972. Rimantien R. Pirmieji Lietuvos gyventojai.-^- V :P 1972, Rimantien, 1979. Rimantien R. Narvos kultros gyvenviets. V.,. 1979.-^ (ventoji; D. 1 ). Rimantien, 1980 a. Rimantien R. Pamari kultros gyvenviets. V., 1980. (ventoji; D. 2). Rimantien, 1980 b. Rimantien R. The East Baltic Area in the fourth arid the third millennia BC. The Journal of Indo-Eropfean stdiesf 1980, 8, p. 407 414. Rizga, 1940. 'Rizga P. Bikopba pagtn un tagadn. Rg, 1940. Rktel, 1929. Rktel A. Lietuvi tautodail. K., 1929. Ruzgyt, 1942. Ruzgyt J. Nuo advento iki trij karali. Gimtasai kra.tas. iauliai, 1942, Nr 30, p. 124 131. ,

296:

Sabaliauskien, 1972. Sabaliauskien R. Prie Merkio mano kaimas. V .r 1972. Sauka D.f 1970. Sauka D. Tautosakos savitumas ir vert. V .r 1970. Sauka L., 1965. Sauka L. Lietuvi liaudies pasakos. Kn.: Lietuvi tauto saka. V., 1965, t. 3, p. 9 55. Sauka L., 1966. Sauka L. Pasakos ir pasakojimai. Kn.: Ignalinos kratas, V., 1966, p. 196 199. Sauka L., 1968. Sauka L. Lietuvi vestuvins dainos. Literatra ir kai-, ba. V .f 1968, t. 9, p. 7 296. Sauka L., 1978. Sauka L. Lietuvi liaudies dain eildara. V., 1978. Savickis, 1969. Savickis J. Apie linamynes dzkuose. Kratotyra, V., 1969, p. 179 181. Savickis, 1971. Savickis J. Linamyns ilals rajone. Kratotyra. V., 1971, p. 180 183. Savukynas, 1963. Savukynas B. Dl M. Rudnickio Galindos, Priegliaus ir Sduvos etimologini aikinim. Lietuvi kalbotyros klausimai, V 1963, t. 6, p. 323 325. Savukynien, 1976. Shvukynien N. emdirbysts pltots bruoai epkeli raisto apylinkse. Lietuvos TSR geografin draugija. Geo grafinis metratis, 1976, t. 14, p. 169 175. Savukynien, 1979. Savukynien N. Kalots eero augalijos raida holo cene. Lietuvos TSR geografin draugija. Geografinis metratis* 1979, t. 14 , p. 145 149. Senuleviius, 1938. Sesnuleviius K. Kaimo piemenys ir ganyihas Val kinink apylinkje (Vilniaus krate). Gimtasai kratas, iauliai, 1938, Nr 1 2, p. 229 236; Nr 3 4, p. 368 375. Seselskyt, 1975. Seselskyt A. Lietuvi liaudies pasaka Podukra uli nyje". Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1975, serija A, t. 2 (51), p. 145 156. Skrodenis, 1969. Skrodenis S. Ugavni paproiai ir tautosaka. Kn.: Liaudies kryba. V., 1969, t. 1 , p. 343 354. Slava, 1966. Slava M. Latvieu tautas trpi. Arheoloija un etnogrfi ja. Rg, 1966. . 7. Slavinas, 1947. Slavinas Z. Liaudies paproiai ir mitiniai vaizdiai Mavydo ratuose. Kri.: Senoji lietuvika knyga. K., 1947; p. 165 214, Slavinas, 1955 a. Slavinas Z. A. Jukos Svotbins dainos". Kn.: Lie tuvikos svotbins dainos, uraytos A. Jukos ir ileistos i J. Ju kos. V., 1955, t. 1 , p. 5 20. Slavinas, 1955 b. Slavinas Z. Svotbins rdos" tautosaka ir papro iai. Kn.: Lietuvikos svotbins dainos, uraytos A. Jukos ir ileistos J. Jukos. V .,1955, t. 2, p. 5 24. Slavinas, 1955 c. Slavinas Z. Svotbins rdos1 ' pastabos ir paaikini mai. Kn.: Lietuvikos svotbins dainos, uraytos A Jukos ir ileistos J. Jukos. V., 1955, t. 2, p. 569 594. Slavinas, 1958; Slavinas Z. Sutartins. Kn.: Sutartins. Daugiabalss lietuvi liaudies dainos / Sudar ir paruo Z. Slavinas. V., 1958, t. 1 , p. 9 37. 20. N. Vlius 297

Slavinas, 1974. Slavinas Z. Polifonini sutartini geografinio paplitimo problema. Liaudies kryba. V., 1974, t. 2, p. 16 36. Spekke, 1935. Spekke A. Latviei un Livonija 16 gs. Rg, 1935. Sruoga, 1957. Sruoga B. Dain poetikos etiudai. Kn,: B. Sruoga. Ratai. V., 1957, t. 6, p. 103 328. Staneviius, 1967. Staneviius S. Ratai / Paruo J. Lebedys . V., 1967. Stankus, 1978. Stankus J. Jautaki (Maeiki raj.) piliakalnio ir gyven viets tyrinjimai 1975 metais. Kn.: Archeologiniai tyrinjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. V., 1978, p. 28 32. Straubergs, 1939. Straubergs I. K. Latvieu buramie vrdi: Maija un buramo vrdu tematika. Rg, 1939. Stravinskien, 1966. Stravinskien A. Medio dirbini puoyba. Kn.: Ignalinos kratas. V., 1966, p. 141 150. 5tryjkowski, 1846. Kronika Polska, Litewska Zmodzka i wszystkij Rusi M. Stryjkow skiego . .. Warszawa, 1846. [T.J 1 2. Strods, 1957. Strods H. Zemkopbas sistmu attstba Latvij: ss vs turisks apskats no II gadu tkstoa pirms msu ras ldz msu dienm. Rg, 1957. Strom, Biezais, 1975. Strom, Biezais. Germanische und Baltische Religion. Stuttgart-Berlin-Koln-Mainz, 1975. Studia archaeologica, 1970. Studia archaeologica in memoriam Harri Moora. Tallinn, 1970.

Sakare, 1973. Latvijas PSR Zintu Akadmijas vstures institta publi

kcijas (1946 1972): Bibliogrfija / Stastdjusi Z. Sakare . R g, 1973. Sliavas, 1971. liavas J. Lietuvos iemgalos padavimai. Kratotyra. V., 1971, p. 272 275. Smits, 1912 1923. mits P. Etnogrfisku rakstu krjums. Rg, 1912 1923. S. 1 3. mits, 1925 1937. Latvieu pasakas un teikas / Pc Ana Lerha-Pukaia un citiem avotiem sakopojis un redijis P. mits . Rg, 1925 1937. S. 1 15.

Smits, 1926. mits P. Latvieu mitoloija. Rg, 1926.

Smits, 1936 1939. Tautas dziesmas: Papildinjums Kr. Barona r,Latvju Dainm" / Prof. P. mita redakcij. Rg, 1936 1939. S. 1 4. Smits, 1940 1941. Latvieu tautas ticjumi / Sakrjis un sakrtojis

P. mits. Rg, 1940 1941. S. 1 4. Snore, Zaria, 1980. ore E.r Zaria A. Sen slpils. Rg, 1980.
tengele, 1935. Latvijas vstures bibliogrfija 1918 1935 / Redijusi E. tengele . Rg, 1935. tengele, 1937 1940. tengele E. Vstures bibliogrfija. 1936 1939. Latvijas vstures institta urnls, 1937 1940. turms, 1927. turms E. Akmens laikmets Latvij. Rg, 1927. S. 1 2. turms, 1936. turms E. Die ltere Bronzezeit im Ostbalticum. Vorgeschichte Forschungen. Berlin-Leipzig, 1936. H. 10.

298

Talley, 1970. Talley J. E. The threefold death in Finnish lore. In: Myth and law among the Indo-Europens. Berkeley-Los Angeles-London, 1970, p. 143 146. Tamoaitis, 1979. Tomoaitis Antanas ir Anastasia. Lithuanian national costiume. Toronto-Canada, 1979. Tarasenka, 1928. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos mediaga. K.r 1928. Tauta ir odis, 1923 1931. Tauta ir odis: Humanitarini moksl fakul teto leidinys / Red. V. Krv-M ickeviius. K., 1923 1931. T. 1 7. Tautaviius, 1981. Tautaviius A. emaii etnogenez (archeologijos duomenimis). I lietuvi etnogenezs. V., 1981, p. 27 35. Tautosakos darbai, 1935 1940. Tautosakos darbai. K., 1935 1940. T. 1 7. Thomas, 1934. Thomas H. Die Slavische und Baltische Religion verglei chend dargestellt. Bonn, 1934. Thomson, 1957. Thomson E. Baltische Bibliographie 1945 1956. Wurzbrg, 1957. Thomson, 1962. Thomson E. Baltische Bibliographie 1957 1961. Wurz burg, 1962. Trautmann, 1910. Trautmann R. Die altpreussischen Sprachdenkmler.. . Gttingen, 1910. Trautmann, 1925. Traut mann R. Die altpreussischen Personennamen: Ein Beitrag zur baltischen Philologie. Gttingen, 1925. Trinka, 1935 a. Trinka V. Ugavni ir pelen dienos paproiai (Padu bysio val., iauli ap.). Gimtasai kratas. iauliai, 1935, Nr 1 (5 ),, p. 210 212. Trinka, 1935 b. Trinka V. Baigtuvi paproiai. Gimtasai kratas. iau liai, Nr 1 (5 ), p. 243 245. Urbanaviius, 1966. Urbanaviius V. Laidosena Lietuvoje XIV XVII am iais. Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1966, serija A, t. 3 (22), p. 105 119. Urbanaviius, 1974. Urbanaviius V. Senj tikjim reliktai Lietuvoje* X V XVII amiais: 1. Pagonikj laidojimo paproi nykimas ryt Lietuvoje. Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1974,. serija A, t. 3 (48), p. 77 91. Urbutis, 1962. Urbutis V. Kaip senos lietuvi ir latvi kalbos. Lietuvos. TSR auktj mokykl mokslo darbai: Kalbotyra. V., 1962, t. 4, p. 381 386. Urbutis, 1972. Urbutis V. Lie. dinauti, la. djvelt ir# j giminaiiai. Baltistica. V., 1972, t. 8 (2), p. 119 131. Usener, Solmsen, 1894. Usenet H., Solmsen F. Litauische und LettischeGtternamen. Bonn, 1894. Vaitkunskien, 1981. Vaitkunskien L. Sidabras senovs Lietuvoje. V.,, 1981. Valanius, 1972. Valanius M. Ratai / Tekst paruo B. Vanagien. vadas ir paaikinimai V, Merkio. V., 1972 T. 1 2 .

29

Valsts bibliotkas bietens, 1927 1940. Valsts bibliotkas b|*etens: Latvi jas bibliogrfijas mensraksts. Rg, 1927 1940. Vanagas, 1970. Vanagas A. Lietuvos TSR hidronim daryba. V .r 1970. Vanagas, 1980. Vanagas A. K. Bga lietuvi onomastikos pradinin kas. Lietuvi kalbotyros klausimai. V., 1980, t. 20, p. 7 35. Vanagas, 1981. Vanagas A. Lietuvi hidronim etimologinis odynas. V., 1981. Vlius, 1964. Vlius N. Tautosakos pateikjai. Kn.: Zervynos. V., 1964, p. 140 146. Vlius, 1966. Vlius N. Daina ir gyvenimas. Kn.: Ignalinos kratas. V., 1966, p. 179 185. Vlius, 1967. Vlius N. Girgduts apylinki padavimai. Kratotyra. V .f 1967, p. 179 181. f Vlius, 1969. Vlius N. Liudvikas Dubaka. Kn.: Gaids ir Rims apy links. V., 1969, p. 218 232. Vlius, 1973. Vlius N. Dailinink Anel epukien. Kn.: Oi tu kreg dele: Anels epukiens tautosakos ir krybos rinktin / Pareng N. Vlius V., 1973, p. 268 302. "Vlius, 1977. Vlius N. Mitins lietuvi sakmi btybs. V., 1977. Vlius, 1979. Vlius N. Lietuvi pasak senelio dievo kilms problema. Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1979, serija A, t. 3 (68), p. 87 99. Vlius, 1981. Vlius N. Apie lietuvi pasakojamosios tautosakos motyvo Velnio arkliai kunigai ir ponai" kilm. LTSR Moksl Akade mijos darbai. 1981, serija A, t . 2 (75), p. 135 149. Vilmantien, 194. V ilmantien O. Jonini paproiai prs Lietuvoje. Gimtasai kratas. iauliai, 1941, Nr 1 2 (29), p. 116 121. Vyniauskait, 1961. Vyniauskait A. Laidotuvi paproiai Lietuvoje XIX a. X X a. pirmaisiais deimtmeiais. I lietuvi kultros is torijos. V., 1961, t. 3, p. 132 157. Vyniauskait, 1969. Vyniauskait A.- Kai kurie duomenys apie Ryt Lietuvos valstiei paproius. Kratotyra, V., 1969, p. 204 213. Vyniauskait, Laniauskait, 1977. Vyniauskait A., Laniauskait J. Vals tiei linininkyst ir transportas. Kn.: I lietuvi kultros istO' rijos. V .f 1977. T. 9. Vyniauskait, 1979. Vyniauskait A. Linamynio talk paproiai Lietu voje XIX a. pabaigoje X X a. pradioje: 1 . Istoriografija, darbo, poilsio ir talkinink maitinimo organizavimas. Lietuvos TSR Moksl Akademijos darbai. 1979, serija A., t. 3 (68), p. 55 6 8 C Vyniauskait, 1980. Vyniauskait A. Linamynio talk paproiai Lietu^ voje XIX a. pabaigoje X X a. pradioje: 2. Dainos, aidimai, vai dinimai, kurio kilms klausimas. Lietuvos TSR Moksl Akade^ mijos darbai. 1980, serija A, t. 4 (73), p. 53 68. Vtoli, 1958. Darba dziesmas / ast. J. Vtoli. Rg, 1958. Vtoli* 1968. Kzu dziesmas / Sakrtojis J. Vtoli . Rga, 1968. Vtoli, 1971. Vtoli J. Brnu dziesmu cikls: Brnu dziesmas. Rg, 1971. Vtoli, 1973. Vtoli J. Gadskrtu ierau dziesmas.^ Rg, 1973.

300

Volkait-Kulikauskien, 1970. Volkait-Kulikauskien R. Lietuviai IX ^ XII amiais.--V., 1970, Volkait-Kulikauskien, 1971. Volkalt-Kulikauskien R. Lietuvi karo irgas. Act historlca Lituanica. V .r 1971, Nr 7. Volkait-Kulikauskien, 1978. Volkait-Kulikauskien R. Lietuvi tauty bs susidarymas (archeologiniais duomenimis). Lietuvos istorijosmetratis, 1977 metai. V., 1978r )5^-22. Volkait-Kulikauskien, Kulikauskas> 1978, Volkait-Kulikauskien R Kulikauskas P. Narkn (Utenos raj.) archeologini paminkl 1976 ir 1977 met tyrinjimai. Kn.: Archeologiniai tyrinjimai Lietu voje 1976 1977 metais. V., 1978, p. 84 94. Vosylyt, 1977. V osylyt K. Lyginamieji frazeologizmai su religiniaisvaizdiniais ir realijomis. Kn.: mons ir religija. V., 1977, p. 201 229. Ward, 1968. W ard D. The divine Twins: An Indo-European myth in Germanic tradition. Folklore studies. Berkeley-Los Angeles, 1968. Vol. 19. Ward, 1970. W ard D. The threefold death: An Indo-European trifunctio nal sacrifice? Myth and law among the Indo-Europeans. Berkeley-Los Angeles-London, 1970, p. 123 142. Wolter, 1887. W olter E. Mythologische Skizzen. Aufzeichnung fr Slavische Philologie, 1887, Bd. 9, p. 636 637. Zaria, 1970. Zaria A. Seno Latgau aprbs VII XIII gs. Rg, 1970. Zemp. 1979. Zemp A. Medi seimos struktra vienoje lietuvikoje pasa koje Literatra. V., 1979, t. 21 (1 ), p. 73 88. Zintnisks atskaites, 1972 1980. Zintnisks atskaites sesijas materili par arheologu, antropologu un etnogrfu. 1972 1980. Rg. Zinkeviius, 1966. Zinkeviius Z. Lietuvi dialektologija. V., 1966. Zinkeviius, 1977. Zinkeviius Z. Lietuvi antroponimika. V., 1977. , 1976. . . . .: . . ., 1976, . 268 273. , 1956. . . ., 1956. . 32. , 1904. , , , ... / . . 2. .-, 1904. , , , 1978. . , ., . . .: . , 1978, , 56 61. , 1980. . . . , 1980* . 5, . 129 135. , 1970, . . ;. , 1970. _

301.

, 1974. . . (, 3. 39 45). .: . ., 1974, . 139 158. , 1978. H. . . ., 1978. , 1981. H.Velnio banda: . . 1980. ., 1981, . 111 121. , 1982. . . - . 1981. ., 1982, . 121 130. , 1970. . , 1970. , 1886. . / 1595 , . . -, 1886. , 1959. . . ., 1959. . 1 . , 1967. . . : . , 1967. , 1980. . . . .: ( ). , 1980, . 59 69. , , 1980. ., . ( I . .). , 1980. , 1972. / . , 1972. , 1961. . . . . ., 1961. , 1882. , - I . , 1882. , , 1964. . . , . . (sas) (si). .: . ., 1964,. . 66 84. , 1964. . . . ., 1964. , 1969. . . - . . , 1969, . 4, . 44-75. , 1972. . . . .: - . ., 1972, . 193 205.

302

, 1974. , . , A V A . .: . . 1974, . 75 138. , 1978. . . . ., 1978. , 1981. . . . .: - , 1980. ., 1981, . 163 177. , , 965. . . . (* ). ., 1965. , , 1974. . ., . . . ., 1974. , , 1976. . . , . . . .: . ., 1976, . 109 128. ^ , 1980. ( ). , 1980 , 1968. . ., 1968. . 1 . , 1973. XIX X X .: / . . ., 1973. , 1977. XIX X X .: / . . . 1977. , 1978. XIX X X .: / . . ., 1978. , 1978. . . = . , 1978. , 1970. . . - . .: . , 1970, . 181 186. -, 1980. 1980. -

. .,

, 1954. : - (1952 ). . ., 1954, , . 23. , 1976. , , 1980. . . , - . .: , 1980, . 1 , . 284 292.

E. . . ., 1976. . ,

303^

, 1954. . . XIX X X . . 1954. ( .) , 1958. X. . . , 1958, 2, . 9 33. , , 1969 . X. . , X. . XIII . , 1969. , , 1969 . X. . , X. . . .: . ., 1969, . 118 153. , 1965. . . X XIII . , 1965. , 1980. . . . .: IV vissavienbas baltistu konference. Rg, 1980, . 161 162. , 1976. . . -- . , 1976. , 1851. . .- -. . ., 1851, . 9, . 1 112. , 1975. . . . III sjungin balt kalbotyros konferencija. Praneim te -.. z s / V., 1975, p. 134 136. ' , 1977. . / . . 1 . , 1977. ,. 1981. . , 1981. ! , 1946]- . . . ., 1946. 7 ' , 1963. . . . ., 1963. * 1976. . . : / , , . . ., 1976. , 1974. . . . .: .. ., 1974, . 69 75. , 1977. . . - . ., 1977. , 1972. : / , . . ., 1972. , 1971. . . 1> 1. ., 1971. , 1980. . . . .: ( ). , 1980, . 22 25. , 1965 . . . . , 1965, 1, . 24 47.

304

, 1965 6, . : * . , 1965, 2, . 13 33. , 1979. & . ., 1979. , 1981. . . . . 1981. , , 1976. . . , . . .^ .: . , 1976, . 91

101.
, 1970. . . . ., 1970. , 1973. . . . . . ' . , 1973, . 7 10. , 1972. 3. : .^ A., 1 9 7 2 S > , 1973. . . . > : . ! . , 1973, . 23 24. , 1963; : , / . . .-., 19 63.. , , 1980. . ., . . - . . .: . :, 1980, . 240 'it.285'. ' : \ ' , 1980. . 3. ;!! ; ' 1 . . . .: ( : ) . , 1^ 80, .!!80^88. -v.: , 1890. ^ : .- , 1890. 1 ^, 1980. . , - -' . , 80. , ,1961. J3 .,s . .^-, : .^ ., 1961, . 20, . 14 32/ 'I ^, 1963. . . .^ r.sal Su. ,gi -. , 1968, 38, . 28 37, , 1966. . . . Acta Baltico-Slavica. Biaiystok, 1966, . 3, . 143 149! J " ' , 1970. . . - .' Donum Balticum. Stockholm, 1970, p. 534 -543.

305

, 1971. . . , . , , 1971, . 5, . 9 62. , 1972 . . . . .: - . ., 1972,. . 289 314. , 1972 . . . . .: . ., 1972, . 77 103. , 1974. . . . .: . . 1974, . 3 36. , 1975 1980. . . : , 1975 1979, 1980. A D, E H, I . , 1978. . . (Coccinella septempunctata) ( . .: - . ., 1978, . 135 140. , , 1980 . . . TaX ivdai Gal indite (. *Galind-) . .: . , 1980, . 124 135. , 1980 . . . Vilnius, Wilno, : . .: - . ., 1980, . 3 71. , 1980 . . . . .: . ., 1980, . 1 , .. 398 406. , 1966. . . -, . .-., 1966. , , 1963. . . , . . . .-., 1963. , 1977. . . : . .: . ., 1977, . 305 317. , 1978. . . . . , 1978, . 10, . 65 85* , , 1980. . ., ^ ? - XIX . .: . , 1980, . 9 45. , 1959. . .: . ., 1959. . 2. , 1956. . . .: ( ) /

306

 , . .. , 1956, . 5 11. , 1973. . . . . . , 1973, . 21 23. * 1973. . VI XIII . . . , 1973, . 31 34. , 1980. / . . . , 1980. , 1978. : . ., 1978. -, 1955. - . - . , 1955, 3, . 3 19.

TURINYS

VADINS PASTABOS .............................................

Pirmas

skyrius 14 14 27 31 34 44 4S

PRIEPRIE PLOTMJE ......................... ........... . 1 . emai auktai, vakarai rytai ................... 2. Vanduo ugnis .......................................... 3. Akmuo (medis?) ..... ................................ 4. Juoda balta, naktis diena, mnulis saul ir kt.............................................................. 5. Senas jaunas ............................................ 6. Trys vienas .............................................

Antras REGIONINIAI YPATUMAI

skyrius .................................. 53 53 65 94 115

1 . Balt mitologijos atmainos ......................... 2. Lietuvi tautosakos skirtumai .................. 3. Mitinis poetinis gyvn pasaulis ............... 4. Mitinis poetinis augal pasaulis ...............

5. Lietuvi kalendorins vents .................. * 139 6. Vietovardi paplitimo tendencijos ............ 170

Treias SISTEMOS METMENYS 1 . Pasaulio modelis

skyrius 177 177 216

.......................................... ......................................

2. Pasauliros pamato beiekant ..................

308

BAIGIAMOSIOS PASTABOS ...................................... Rezium rus kalba ................................................. Rezium angl kalba ................................................. altini santrumpos Literatros sraas ................................................. ....................................... ............

262 267 273 279 282

 N orbertas V l i u s SENOVS BALT PASAULIRA Spec. redaktorius I. L e d a s R edaktor A. G a i l i e n V irelio dailininkas B. L e o n a v i i u s M eninis redaktorius A. B r o g a Technin redaktor B. A d o m a i t i e n K orektors: I. P o v i l a n i e n , L. V a s i l i a u s k a i t e IB N r. 2273 Duota rinkti 1982.06.17. Pasirayta spausdinti 1982.10.18. LV 05263. Formatas 84X108V32. Popierius spaudos Nr. 1. riftas baltika 10 p. Ikilioji spauda. 16,63 sp. 1., 19,14 apsk. leid. 1. Tiraas 5000 egz. Us. Nr. 1810. Kaina 1 rb 40 kp. Leidykla M intis", V ilnius, Sierakausko g. 15. Spaud M. Sum ausko spaustuv, V ilnius, Strazdelio g. 1. , . , 1983 .

V e 98

V U u a N . S e n o v s b a lt p a sa u l i r a : S tr u k t ro s b r u o a i. V .: M in tis, 1983. 309 p., iliu str .

Santr. rus,, ang. Bibliogr.: p. 279307.
Siame darbe, rem iantis archeologine, etnografine mediaga, tautosa ka, istorijos bei m itologijos altiniais, aptariam i bendriausi balt pasau liros bruoai, religija ir m itologija, irykinam i balt visuom ens or ganizacijos ir kultros dsningumai.

0302010000 10501375 v M 851(08)83 a BBK 0 87.3(2L) 1F

PASTEBTOS KLAIDOS Pus lapis 6 41 81 106 108 119 256 267 278 282 288 290 Eilut Ispausdinta Turi bti

1 7 i vir. 4 i ap. 4 i vir. 1 i ap. 1 7 i vir. 14 i vir. 16 ir 22 i vir. 6 i vir. 10 1 1 i vir. 9 i ap. 13 i ap. 12 i vir. 13 i ap. 6 i ap. 2 i ap. 10 ir 1 1 i vir. 8 i ap. 12 i ap.

Baume 3 Rukl k. (ten pat, p. 172 182) kiauls galvomis bei koja ragana apkamyti ferrous Nr 30 Lituaisches etymologische Wrterbuch Upssala Cambrigde Knigsbergs Bd. 13 buramie

La Baume 3 Rukli k. (Vlius, 1977, p. 173) kiauls galva bei kojomis ragan apkaiyti non-ferrous Nr 3 1 Litauisches etymologisches Wrterbuch Uppsala Cambridge Knigsberg Bd. 42 buramie

298 299 302

dvelet Usas
1968 levendra + dagilis + Anta kalnelio, ant vyrinlio dienmedis -fkkalis + alyva 1

dlvelet Usas
1963 meironae + radasta + Anta kalnelio, anta vyrynlio ilvitis + rta, mta, lelija + alyva 2

6 i ap. 305 14 len Eil. Nr. 5 tel Eil. Nr. 20 Eil. Nr. 21 Eil. Nr. 25 I viso

Norbertas Vlius. Senovs balt pasaulira