ROBERTAS PETRAUSKAS

Lemtingi
sprendimai
Antrasis pasaulinis karas
Europoje

ANTRA KNYGA

Vilnius, 2013

emlapius kr:
Simonas Maionis
Evaldas Maniuis
Kazimieras Peiuleviius
Robertas Petrauskas, 2013
3dhistory.de, Thomas Schmid, virelio nuotrauka
Tyto alba, 2013

ISBN 978-609-465-006-2

anga, kuri drsiai galima praleisti...

Sveiki, mano skaitytojai,
Kreipiuosi daugiskaita, nes js, pasirodo, yra daug. Nuoirdiai prisipainsiu, kad nesitikjau,
jog knaisiojimasis po 70 met senumo vykius gali sudominti tok didiul skaii moni. Iki
pasirodant pirmai knygai laikiau save turiniu vien i t keistuolik hobi, kuris gali bti domus tik
nedideliam briui moni ir kurio dauguma niekada nesupras. A suklydau, ir tai viena i maloniausi
mano gyvenimo staigmen.
Jokia knyga negali vadintis knyga vien dl to, kad guli lentynoje. Ji gyva tik tada, kai yra
skaitoma. Ji gera, jei randa keli skaitytoj irdis. Ji nuostabi, jei sugeba traukti ir nepaleisti. ios
skms paslaptis mslinga ir permaininga. Net ir tas, kuriam kart pavyko j atrakinti, ino, kad kit
kart gali ir nepasisekti... Tai, kad js sutikote leistis i ilg istorijos kelion, yra pagrindin
paskata j tsti. Tai, kad js tiek daug, yra nuostabiausias atpildas. Pripastu, kad tai ir didiulis
ikis, bet ko vertas gyvenimas be iki?
Ties sakant, buvau sitikins, kad pirmoji knyga su armijomis ir divizijomis, tank ir ginkl
skaiiais bei matmenimis, neretai nieko nesakaniais geografiniais pavadinimais ir t. t. yra grynai
berniukika. inoma, tas berniukas gali bti ne tik paauglys, bet ir tas, kurio ankai jau paaugliai
tiesiog mes, vyrai, turbt iki gyvenimo pabaigos neprarandame azarto pakariauti ir paaisti grynai i
berniukik pozicij tai yra vienas ir tas pats. Todl dar didesn staigmena man buvo komplimentai i
mergin ir moter. Nepykit, vyrai, a dkingas visiems ir u pagyras, ir u pagrst kritik, abejones,
pastabas, bet kiekviena moteris, kuri ne tik pam toki stor istorin knyg rankas, bet ir perskait
j iki galo, man yra msl, kurios a niekada nesugebsiu minti. Kadangi rakto nuo ios spynos
neturiu, bandau spti, kad man bent i dalies pavyko pasiekti labai didel tiksl. Praddamas i
serij a norjau ne tik surinkti ir iversti lietuvi kalb tai, kas jau parayta usienyje. A norjau
niri karo istorij paversti pasakojimu, kur galt skaityti bet kuris mogus nesikankindamas dl
sudtingo akademinio stiliaus, nepasksdamas statistikos lavinoje, nesijausdamas blogai, kad nieko
prie tai neinojo, ir nepersekiojamas jausmo, kad kakas kak jam bando rodyti. Tiesiog skaityti ir
jausti malonum. O dar geriau intrig. Pasakoti istorij, kurios pabaig visi ino, nra lengva, bet
ia turbt dar kart turiau priminti, kad mano knygos nra skirtos tiems, kurie ino visk.
Prie pasirodant Treiojo Reicho triumfui daniausiai man uduodamas klausimas buvo: Kam
reikalinga dar viena knyga apie II pasaulin kar? Labai diaugiuosi, kad io klausimo nebegirdiu, o
dabar js rankose dar viena knyga...
Noriu priminti, kad tai antroji serijos knyga, ir jeigu neskaitte pirmosios, tikrai bt geriau
pradti nuo jos. Bet tai tik patarimas, kurio, inoma, galima nepaisyti.
Populiariausias klausimas prie pasirodant iai knygai buvo kitoks: Kuo baigsis antros knygos
veiksmas? Ir splions: miu prie Maskvos, o gal Stalingradu... A ilgai galvojau, kok mastel
pasirinkti, ir galiausiai supratau, kad vargu ar galima kaip nors sumiksuoti Barbaros dar su kuo
nors. Kai i operacija prasids, Hitlerio odiais tariant, pasaulis ugniau kvap, bet tai atsitiks
treioje serijos knygoje, o ioje prabga lygiai vieni metai, per kuriuos, kaip kai kas pasakyt, i
esms... nieko nenutiko.
Antros knygos veiksmas prasideda ten, kur baigsi pirmoji 1940 m. vasar. Pirmoji jos karin
kampanija Britanijos mis. Galiu drsiai teigti, kad jis dar niekada nebuvo taip isamiai apraytas
lietuvikai. Kita vertus, lengvesnio turinio mgj turiu atsiprayti kai kuriose io mio
apraymo vietose man nepavyko ivengti statistikos klampyns, technini detali ir visoki kitoki

smulkmen. Kita vertus, jeigu visas jas, taip pat paaikinimus puslapi apaioje praleisite, bendro
vaizdo pamesti neturtumte. Britanijos miui skirta dalis yra didesn, palyginti su kitomis, bet
taip atsitiko dl svarbi prieasi. Pirmiausia, tai unikalus mis, kuriame kovsi tik oro pajgos.
Kadangi kitose serijos knygose miai ore daniausiai bus tik veiksm emje papildinys ir jiems jau
niekada nepavyks skirti tiek dmesio, nusprendiau pavelgti karo ore subtilybes i ariau. Antra,
Britanijos mis iki pat i laik aplips vairiausiomis legendomis ir mitais, kuriuos pamginau
surikiuoti. Sudlioti visus takus be ilyg vargu ar manoma, bet tikiuosi, kad nuo iol Britanijos
mio tikrasis pavidalas bus aikesnis.
Taip pat ioje knygoje js laukia karo kampanijos Jugoslavijoje, Graikijoje, mis dl Kretos
salos. Nors tai yra karo Europoje istorija, nemaai dmesio teko ir kariniams veiksmams iaurs
Afrikoje, nes is frontas, kaip ir visas Viduremio jros regionas, buvo glaudiai susij su tuo, kas
vyksta ms emyne. is frontas buvo viena i galim Hitlerio strategini krypi, taiau jis pasirinko
kit...
Vis dlto didiausias dmesys ioje knygoje atiteko ne miams, o sprendimams. I ties, 1940
1941 m. buvo priimti, ko gero, visi svarbiausi sprendimai II pasauliniame kare. I ie lemtingi
sprendimai buvo:
Didiosios Britanijos sprendimas tsti kov. Jeigu po Pranczijos lugimo Britanija bt
pripainusi Vokietijos vyravim Europoje, viskas bt pasisuk kitaip.
Britanija nebuvo visai viena, nes jai pagalbos rank nusprend itiesti JAV. I pradi pagalba
buvo tik ekonomin, taiau po Perl Harboro upuolimo (1941 m. pabaigoje) britai gis galing
sjunginink, su kuria bus galima ne tik atsilaikyti, bet ir pradti galvoti apie pergal.
Churchillio pozicija sukr dilem Hitleriui, kuris numat JAV prisijungim prie konflikto ir
stengsi ubgti jam u aki. Jis norjo laimti kar Europoje iki JAV sikiimo ir 1940 m. vasar
nusprend, kad tiesiausias ir greiiausias kelias toki pergal yra ukariauti Taryb Sjung. Kaip
parodys ateitis, tai buvo lemtingiausias Hitlerio sprendimas jo gyvenime. Per pertrauk iki 1941j birelio Vokietija dar nukariaus Jugoslavij ir Graikij, bet tai bus paskutinis vermachto aibo
karas, pasibaigs lengvomis pergalmis.
1941 m. pavasarvasar buvo priimtas dar vienas katastrofik padarini tursiantis sprendimas,
nes vokiei puolimo ivakarse Stalinas nusprend, kad ataka, bent jau 1941 m., neprasids. Kodl,
nepaisydamas visos turimos informacijos, jis elgsi btent taip, yra viena i didiausi II pasaulinio
karo msli. Ji tokia ir liks, taiau paskutini mnesi ir dien rekonstrukcija galbt pads susidaryti
platesn vaizd, kas gi i ties vyko tomis lemtingomis dienomis ir kodl lemtingi sprendimai buvo
tokie, kokie buvo.
Sveiki sugr praeit. Geros kelions ir iki pasimatymo ateityje!
Robertas Petrauskas
2013 m. birelis
P. S. Nevargindamas js nepastamais vardais, padk
savo brangiausiems monms siuniu Enigmos kodu:
VKG ir VJG Js mano irdyje.

emlapiai

1. Sprendimai
Mes turime rodyti sau, kad esame pasireng atremti staig ir nirting smg, arba
pasiruoti ilgam budjimui o tai, ko gero, dar sunkesnis ibandymas. Bet kad ir koks
bt is imginimas atrus ar ilgas, o gal ir toks, ir toks, mes nepraysime taikos
slyg ir netoleruosime deryb; mes galime parodyti gailestingum, bet niekada jo
nepraysime.
Winstonas Churchillis, 1940 m. liepos 14 d.
Misteriui Churchilliui nors kart reikt patikti manimi, kai pranaauju, kad didioji
imperija bus sunaikinta, imperija, kurios a niekada neturjau ketinim sugriauti ar
padaryti jai alos... Jeigu kova tsis, ji pasibaigs tuo, kad vienas i ms bus
sunaikintas. Misteris Churchillis mano, jog tai bus Vokietija, o a inau, kad tai bus
Britanija.
Adolfas Hitleris, 1940 m. liepos 19 d.
Sutriukinus Rusij, lugs paskutin Anglijos viltis. Vokietija taps Europos ir Balkan
eimininke. Sprendimas: Rusijos sunaikinimas turi bti trauktas ms kov. 1941 m.
pavasar. Kuo greiiau Rusija bus sutriukinta, tuo geriau... Jei pradsime 1941 m.
gegu, tursime penkis mnesius darbui ubaigti.
Franzo Halderio dienoratis, 1940 m. liepos 31 d.
sivaizduokite, kad usideg mano kaimyno namas, o a u keturi penki imt pd
turiu ilg vandens arn. Jeigu a savo arn prijungiau prie kaimyno hidranto, tai
veikiausiai padt jam ugesinti gaisr. K a darau? A gi jam nesakau prie i
operacij: Kaimyne, mano sodo arna kainavo 15 doleri, todl tu turi man u j
sumokti...
Franklinas Delano Rooseveltas, 1940 m. gruodio 17 d.

1940 m. vasaros pradia. Berlynas. Mes laimjom kar...

Po savo didiausios pergals, po visus lkesius pranokusio Pranczijos sutriukinimo Hitleris
mgavosi triumfo akimirka. Jis lank I pasaulinio karo mi laukus, fotografavosi prie savo
vienmeio Eifelio bokto Paryiuje[1], o namo gro prajus daugiau kaip dviem savaitms po
Pranczijos kapituliacijos. Glse ir svastikose paskendusiame Berlyne savo fiurer pasitinkanti
imtatkstantin minia vent ne tik pergal prie Pranczij. Vokieiai vent karo pabaig. Tiesa,
pakeliui galutin pergal dar stovjo Britanija, taiau dvi Vakar sjungininks negaljo sustabdyti
galingojo vermachto kartu, tai k gali padaryti britai, lik vieni, be prancz pagalbos? Nebuvo n
menkiausios galimybs, kad Britanija galt upulti Vokietij, utat beveik niekas neabejojo, kad
Anglijos dienos suskaiiuotos, jei i ts kar. inoma, ji gali pamginti pasislpti u Lamano is
32 km ploio vandens ruoas igelbjo Anglij ir nuo Pilypo II, ir nuo Liudviko XIV, ir nuo
Napoleono I, taiau laikai pasikeit liuftvaf tai pademonstravo Varuvoje ir Roterdame. spding
pergali apakinti, propagandos paveikti vokieiai buvo sitikin, kad Didioji Britanija neturi jokio
kito pasirinkimo, tik sudaryti taik, ir jeigu ji to nepadarys, labai greitai dl to pasigails. 1940 m.
birel gestapo gyventoj apklausos ivadose buvo raoma, jog vokieiai yra nusivyl Anglijos
usispyrimu tsti kar ir nort, kad Vokietija u tai j pamokyt. T triukming liepos 6-j alies
radijas pirm kart transliavo patriotiniu karo hitu tapsiani dain Denn wir fahren gegen
Engelland (vok. Tada mes traukiam Anglij)1.
Hitleris niekada neslp savo simpatij Britanijos imperijai. Prie kar jis valand valandas
praleisdavo irdamas filmus apie brit pergales ir avjosi j gebjimu valdyti toki didel
pasaulio dal. Britanijos imperijos istorija tiko rasinio pranaumo teorijai apie pranaesnes tautas,
kurioms lemta valdyti neimatuojamas barbar krat platybes. Tai, kad Anglija atsidr prie
pusje, Hitleris laik nemaloniu nesusipratimu ir man, jog Pranczijos lugimas yra puiki proga j
itaisyti. Prajus tik deimiai dien nuo Vakar kampanijos pradios, OKW ( Oberkommando der
Wehrmacht aukiausioji vermachto vadovyb) operatyvinio tabo virininkas Alfredas Jodlis
dienoratyje pasiymjo, kad nesitverdamas diaugsmu fiureris rengia taikos sutart Britanija
gals j atskirai pasirayti, kai tik grins kolonijas2. T pat Hitleris akcentavo savo generolams ir
gegus 24-j. Jis prognozavo, kad karas bus baigtas per eias savaites, ir tuomet kelias
susitarim su Britanija bus laisvas. Viskas, ko man reikia i Anglijos, pareik jis, kad ji
pripaint Vokietijos pozicijas ir tak emyne. Jeigu jis daugiau nieko nenori, tada mes tikrai
pagaliau pasieksime taik, pakomentavo naujienas Gerdas von Rundstedtas3. Ms prieas Nr. 1
yra Pranczija, o su Britanija reikia siekti tarpusavio supratimo dl pasaulio pasidalijimo, gegus
21 d. ura OKH tabo virininkas Franzas Halderis4.
Kalbos apie taik nebuvo blefas. Ir vieos kalbos, ir pokalbiai su artimiausiais monmis, ir
sprendim chronologija byloja, kad fiureris i tikrj tikjosi, norjo ir siek taikos su Didija
Britanija. Ar is siekis nuoirdus, kart nebuvo taip svarbu kaip pagrindinis motyvas Didiajai
Britanijai sutikus sudaryti taik, pergals Vakaruose tvirtinimas bt galutinis ir, Hitlerio nuomone,
logikas bei savaime suprantamas. Net ir visa irdimi nekeniantis brit usienio reikal ministras
Joachimas von Ribbentropas, mgdavs papostringauti apie tai, kad du dideli mediai vienas alia
kito augti negali5, t birel savo kolegai Romoje Galeazzo Ciano patvirtino, jog fiurerio prioritetas
yra taika. Birelio 18 d. susitikime su Benito Mussolini Hitleris be uuolank duei pareik, kad
nori taikos, nes Britanijos imperija yra labai svarbus veiksnys pasaulio pusiausvyrai. A visikai
neturiu noro jos griauti, pridr jis ir vliau ne kart motyv pakartojo. Britanijos imperijos

lugimas bt naudingas ne Vokietijai, o didiosioms usienio valstybms pirmiausia JAV ir

Japonijai, o galbt net ir Taryb Sjungai, ura propagandos ministras Josephas Goebbelsas
fiurerio mintis. I to, k Hitleris kalba, akivaizdu, kad jis nori visk kuo greiiau ubaigti,
pasiymjo Ciano6. Britai pralaimjo kar, tik to dar nesuprato. Reikia duoti jiems laiko susivokti,
patikino fiureris Jodl Kompjenje, kai birelio 22 d. Pranczija pasira kapituliacijos akt7.
Vokietijos usienio reikal valstybs sekretorius Ernstas von Weizsckeris savo dienoratyje
ra: Ukariauti Britanij ir kas tada? Kuriems galams? Tiesa, apibendrindamas padt, patyrs
diplomatas dar prielaid, kad Britanija nepasiduos, kol nebus parklupdyta ant keli, be to, tartis su
britais, jo nuomone, bus manoma tik tada, kai nuo valdios bus nualintas Winstonas Churchillis8.
Churchillis yra pusprotis, kuris sulugdys Anglij, pareik Hitleris Briuli de Pe bunkeryje,
komentuodamas karing birelio 4 d. Britanijos ministro pirmininko kalb Mes kausims
papldimiuose...[2] A noriu isaugoti Anglij, ir garbinga taika bt pati geriausia ieitis9, sak
jis. Mes nei norime perimti j imperijos, nei galime tai padaryti. Tiesiog yra moni, kuriems
nordamas rodyti savo ties turi imuti priekinius dantis10, po keleto dien pridr fiureris
Goebbelsui, inoma, turdamas omeny Churchill ir jo aplink.
Nors seras Winstonas buvo pripastamas kaip klitis, Berlyne vyravo sitikinimas, kad ji tik
laikina. Birelio 23 d. Goebbelsas savo pavaldiniams sak, kad Churchillio vyriausyb yra
pasmerkta, kad j netrukus pakeis nauja, sukalbamesn, ir kad karo pabaiga jau visai ia pat11.
Didiosios Britanijos ministro pirmininko pozicija vyriausybje tuo metu buvo netvirta, tai tiesa,
taiau kas i tikrj vyksta Londone, vokieiai inojo labai miglotai. Nepaisydamas kategorik vie
Churchillio pareikim, usienio reikal ministras[3] lordas Halifaxas manevravo neoficialiais
diplomatiniais kanalais. Jis stengsi isaugoti galimyb susitarti su Vokietija taikiai. Hitleris kuo
puikiausiai inojo, kad Halifaxas naudojasi vedikais Hermanno Gringo kanalais12, taiau tai
stiprino tik galimybs susitarti iliuzij. Pvz., birelio 22 d. (t pai, kai kapituliavo Pranczija)
Didiosios Britanijos usienio reikal ministerijos valstybs sekretorius[4] Rabas Butleris[5] Bjrnui
Prytzui, vedijos pasiuntiniui Londone, paaikino, kad Britanija tikrai neketina nekreipti dmesio
kompromisins taikos galimyb ir jokie kietakakiai iai pozicijai nesukliudys. Butleris taip pat
perdav pasiuntiniui savo virininko Halifaxo ini, kad sveikas protas, o ne bravra diktuos brit
vyriausybs politik. Prytzas ufiksavo iuos pokalbius ir Stokholm isiunt telegram, kad yra
pagrindo manyti, jog atsiradus galimybei dertis (o tai, anot jo, gali atsitikti artimiausi savait)
Halifaxas gali pakeisti Churchill13. Vokieiai suinojo ios telegramos turin, taiau kartais geriau
neinoti nieko, negu inoti tik t dal, kur sutvirtina nepagrst vilt.
Bendras diplomatinis fonas irgi atrod palankus Berlynui. Kol Reicho kanceliarij
nenutrkstamu srautu pldo sveikinimai nuo kaizerio Olandijoje ar feldmaralo Paulo von
Hindenburgo dukros iki Hitlerio vaikysts mokytojo14, Churchillis turjo atsakinti pasilymus
nutraukti kar. Neutrali valstybi vadovai klausim formulavo panaiai kaip Hitleris. Vyravo
sitikinimas, kad tolesnis Didiosios Britanijos prieinimasis yra beprasmis, todl bt neimintinga
nepasinaudoti galimybe ubaigti chaos. Praymai ir pasilymai susitarti taikiai keliavo tiek
London, tiek Berlyn. Hitler, Churchill ir Mussolini kreipsi popieius Pijus XII, aktyviai savo
paslaugas sureguliuoti konflikt sil vedijos karalius. Pastarajam Churchillis atsak taip: Kad
kokie nors panas praymai ar pasilymai apskritai bt svarstomi, btina, kad Vokietija veiksmais,
o ne odiais suteikt tvirtas garantijas, jog ekoslovakijai, Lenkijai, Norvegijai, Danijai, Olandijai,
Belgijai ir galiausiai Pranczijai bus grinta laisv ir nepriklausomyb.15

Hitleris buvo nugaltojas ir niekam joki garantij suteikti neprivaljo. Padtis ukariavus
Pranczij gerokai skyrsi nuo 1939 met. Vermachtas savo spdingomis pergalmis gijo
galingiausios Senojo emyno kariuomens reputacij, o svert jg pusiausvyrai pakeisti neliko.
Taryb Sjung su Vokietija siejo RibbentropoMolotovo paktas, ir net jeigu Stalinas j kada nors
ketino paeisti, dabar laikas tam buvo pats netinkamiausias. Kit grsmi Treiojo Reicho imperijai
nebeliko. JAV neutralios, Pranczija sutriukinta, o Didioji Britanija liko viena. Vis birelio
pabaig ir liepos pradi Hitleris lauk, kada britai duos enkl, jog kelias deryboms atviras. Viena
i fiurerio sekretori, Christa Schroeder, apie savo vado planus birelio 25 d. ra: efas netrukus
ruoiasi sakyti kalb Reichstage. Tai, ko gero, bus paskutinis jo kreipimasis Britanij. Manau, j
eidia tai, jog net ir dabar jis turi kalbinti britus. Bt gerokai lengviau ir paprasiau, jeigu jie
susiprast patys. Jeigu tik jie inot, kad efas nori tik susigrinti kolonijas ir daugiau nieko, galbt
bt sukalbamesni.16 Nemanau, kad kas nors Anglijoje rimtai tebetiki pergale, pareik fiureris
naujam Italijos ambasadoriui Vokietijoje Dino Alfieri [6] liepos 1 d.17, taiau kit dien, vis dar
nesulauks joki enkl i Londono, pasira pirm karin direktyv, kurioje kalbama apie
pasiruoim hipotetiniam isilaipinimui Anglijoje. Iki tol nei pats fiureris, nei visk skrupulingai
planuojantis vokiei generalinis tabas io klausimo net nesvarst. Jeigu, inoma, nekreiptume
dmesio Hitlerio diskusij su Hermannu Gringu, kad brit imperijos interesams ginti Vokietija
galt skirti 12 savo divizij18! Pirm kart apie galim karin operacij prie Anglij gegus 21 d.
prabilo krygsmarins admirolas Erichas Raederis.
Taiau kadangi tuo metu Hitleriui labiau rpjo kampanija Pranczijoje ir jis buvo sitikins, kad
jokios operacijos Anglijoje neprireiks, diskusija buvo trumpa: Vienaip ar kitaip, britai vis tiek
pasiduos, nutrauk j fiureris19. Kaip kad anksiau ukrsdavo karo tabus savo energija, dabar
Hitleris kvp visuotin atsipalaidavim. Kai birelio 15 d. jis prane apie sprendim sumainti
sausumos divizij skaii nuo 160 iki 120[7], Halderis pasiymjo dienoratyje, kad tai, ko gero,
reikia, jog sausumos kariuomens darbas atliktas. Kar su Anglija ts liuftvaf ir krygsmarin. 20
Darbas vyko vangiai. Pvz., birelio 25 d. liuftvafs generalinio tabo virininkas Hansas
Jeschonnekas apskritai atsisak prisidti planuojant OKW organizuojam invazij Anglij, nes, jo
manymu, fiureris jokios invazijos rengti neketina. Kai Jodlio asistentas paband paspausti j
persigalvoti, Jeschonnekas atov: Tai OKW reikalas. Jokios invazijos nebus ir a nevaistysiu
laiko j planuodamas.21
OKW tabo vadas Jodlis preliminar galimos kampanijos prie Britanij plan pristat Hitleriui
birelio 30 d. Jis sil tris priemones: karo veiksm ore intensyvinim (taikiniai Britanijos
pramon, laivai ir oro pajgos), teroro bombardavim, kad palt civili moral, ir sausumos
pajg ilaipinim22. Taiau net pats OKW dokumento autorius netikjo, kad ivardyt priemoni
prireiks. Anglija daugiau nebekl jokios grsms Vokietijai ir tolesni jos karo veiksmai atrod
beprasmiki. Jodlis buvo sitikins, kad sveikas protas nugals. Galutin Vokietijos pergal prie
Anglij yra tik laiko klausimas, ura jis t pai birelio 30-j23. OKH (Oberkommando des
res aukiausioji kariuomens vadovyb) generalinio tabo virininko Halderio nuomon buvo
tokia pati: Invazija bus vykdoma tik tuo atveju, jei visi kiti bdai susitarti su Britanija nepads...
Anglijos padtis beviltika. Mes laimjom kar. Nemanoma, kad skm pasisukt prieinga
linkme.24
Remdamasis OKW ivardytomis gairmis, 1940 m. liepos 2 d. Hitleris ileido direktyv, kuri
skelb: Fiureris ir aukiausiasis vadas nusprend, kad isilaipinti Anglijoje bus manoma, jei bus
utikrintas pranaumas ore ir vykdytos kitos tam tikros slygos. Pradios data dar nenustatyta. Visi

pasiruoimai turi bti pradti nedelsiant. Taiau tai kol kas buvo tik sakymas rengti plan.
Paskutinis direktyvos paragrafas skelb: Visi pasiruoimai turi bti vykdomi turint omeny, kad
invazija kol kas yra tik planas, dl kurio vykdymo dar nenusprsta.25
Direktyv Hitleris pasira savo tabo bstinje varcvalde[8]. ia dr. Goebbelsas organizavo
ikilming savo fiurerio sugrim Berlyn ir jo kalb Reichstage, taiau sitikinimas, kad Anglija
ikels balt vliav, jau buvo pradjs tirpti. Savo kalboje Reichstage jis nori suteikti Anglijai
paskutin galimyb, ra dr. Goebbelsas t pai liepos 2 d. po susitikimo su fiureriu. Bet ar ji
parodys susidomjim? Churchillis tikrai ne. Jis kvailys... Jeigu Londonas tai ignoruos, pats bus
atsakingas u padarinius. O jie bus siaubingi.26 Hitleris Berlyn sugro pagal plan etadien,
liepos 6 d., taiau pirmadienio (liepos 8 d.) kalb Reichstage teko skubiai ataukti, nes liepos 3 d.
atskriejo inia, kad Karalikasis brit laivynas Mers al Kebyre[9] atakavo savo buvusios
sjungininks Pranczijos laivyn.
Tai buvo labai aikus enklas, kad Anglija ne tik neketina pasiduoti, bet yra pasirengusi tsti kov
bet kokiomis priemonmis.
1939-j vasara buvo sudtinga. Diplomatini ir karini aidim partija virto pasauliniu karu,
taiau neprajus n metams nuo jo pradios, po stulbinamos pergals Vakaruose Hitleris tikjosi
kar ubaigti. Jis klydo. 1940-j vasara, kuri jis pradjo saldiu istoriniu kertu Pranczijai ir
lankydamas I pasaulinio karo laukus bei Paryi, bus dar sudtingesn, dar kartesn ir dar
lemtingesn nei ta, po kurios prasidjo II pasaulinis karas. 1939 m. vasar Hitleris, ko gero,
garsiausias Richardo Wagnerio gerbjas pasaulyje, spjo pabuvoti septyniose savo mgstamo
kompozitoriaus operose, 1940 m. vasar jis pairs tik vien27.

VYRIAUSIEJI VOKIETIJOS KARINS VADOVYBS VADAI.

1941 M. HIERARCHIJA[10a]

OKW virininkas Wilhelmas Keitelis

Pavaduotojas Alfredas Jodlis

Liuftvaf (OKL) Hermannas Gringas

Sausumos kariuomen (OKH) Waltheris von Brauchitschas

OKH tabo virininkas Franzas Halderis

Krygsmarin (OKM) Erichas Raederis

1940 m. liepos pradia. Britanijos akibroktas prie Mers al Kebyro

1940 m. artjant Pranczijos lugimui ikilo vienas i svarbiausi klausim k daryti su jos
laivynu. Ketvirtas pagal dyd pasaulyje karinis laivynas, atiteks vokiei rankas, galjo smarkiai
pakeisti jg santyk, ypa Viduremio jroje. Tai buvo labai nemaloni perspektyva britams, ir
Winstonas Churchillis i karto pradjo planuoti, kaip ukirsti keli tokiam poskiui. Birelio 14-oji
buvo niri diena Londone. T dien naciai um Paryi, o i JAV atjo atsakymas, kad Amerika
neketina kitis konflikt Europoje. Kai vakare Churchilliui buvo praneta, jog Pranczija pradeda
galvoti apie kapituliacij, is savo sekretoriui Johnui Colvilleiui tar: Perduokit jiems (pranczams
aut. past.), kad jeigu jie paliks mums savo laivyn, mes to niekada nepamirim, bet jeigu jie,
nepasitar su mumis, pasiduos, mes jiems niekada neatleisim. Mes juodinsim j vard tkstant
met! Tada, tarsi isigands, kad jo odiai gali bti priimti u tikr pinig, pridr: Taip tiesiai,
inoma, nesakykite, bent ne dabar. 28 Britanijos ministras pirmininkas nejuokavo Pranczijos
laivyno klausimas jam buvo labai svarbus.
Hitleris savo ruotu baiminosi, kad pranczai neatiduot savo laiv britams29, taiau kai
admirolas Erichas Raederis paklaus fiurerio, kas bus su prancz laivais, is pareik, kad
krygsmarin juos neturi joki teisi... nes nesumu Pranczijos laivyno30. Fiurerio sprendimas tik
i dalies okupuoti Pranczij, palikti jai visas kolonijas ir nesiksinti jos laivyn nustebino ir savus,
ir prieus, taiau jis turjo aikius motyvus. Vokietija neturjo itekli prancz kolonijoms valdyti ir
administruoti, tad palikdama jas seniesiems eimininkams privaljo palikti ir valdymo rankius.
Palikdamas kolonijas, Hitleris ukirto keli scenarijui, pagal kur Pranczija bt galjusi tsti
pasiprieinim i iaurs Afrikos. Paliaub slygos turjo bti tokios palankios pranczams, kad tarp
j ir brit bt galima kalti pleit. Taip pat, skaitydami istorij i antro galo, neturtume pamirti,
jog tuo metu Hitleris buvo sitikins, kad karas Vakaruose yra baigtas. Be savo sjungininks likusi
Anglija arba pati pasirays taikos sutart su Vokietija, arba bus parklupdyta. Galiausiai prancz
laivai pagal paliaub slygas turjo bti atiduoti vokiei ir ital prieiron, tad paad jais
nesinaudoti, pasikeitus aplinkybms, bet kada buvo galima sulauyti[10]. Kaip tik i tikimyb ir kl

nerim Churchilliui. Pranczijos laivynas buvo per didelis ginklas, kad j bt galima palikti Hitlerio
rankose. Vyriausiasis Pranczijos karinio laivyno vadas admirolas Jeanas Darlanas dar prie
kapituliacij dav Churchilliui garbs od, kad niekada neatiduos Pranczijos laiv naciams[11] 31,
taiau rizika buvo per didel.
1940 m. liepos 3 d. Didioji Britanija sureng beprecedent istorijoje atak prie buvusi savo
sjunginink. Operacijos Catapult tikslas buvo perimti arba neutralizuoti Pranczijos karo laivus.
Didiausia j sutelktis buvo Mers al Kebyre, prie Orano, tad operacij patikta vykdyti netoliese
isidsiusiai Karalikojo laivyno pajg grupei H (Force H), kurios baz buvo Gibraltare[12].
Grups vadas viceadmirolas Jamesas Somervilleis prancz admirolui Marceliui-Bruno
Gensouliui[13] nusiunt ultimatum: Ms bendraygiai iki pat dabar, mes negalime leisti, kad js
puikieji laivai atitekt Vokietijai. Esame pasiry kovoti iki galo, ir jeigu laimsime, o mes tuo
neabejojame, niekada nepamirime, kad Pranczija buvo ms sjunginink, kad ms interesai yra
tokie pat ir kad ms bendras prieas yra Vokietija. Ikilmingai pareikiame, kad jeigu laimsime,
atkursime Pranczijos didyb ir jos teritorij. Nordami gyvendinti tiksl, turime bti tikri, kad
prieas geriausi Pranczijos karo laiv nepanaudos prie mus Toliau Jo Didenybs vardu buvo
ivardytos keturios pranczams suteikiamos galimybs: nuplukdyti laivus Britanijos vandenis ir
tsti kov kartu; perduoti laivus brit guloms ir sugrti neokupuot Pranczijos zon; nuplukdyti
laivus neutralius JAV vandenis ir ia juos nuginkluoti; nuskandinti visus laivus ten, kur jie stovi.
Pranczai nurodymus vykdyti atsisak, o derybos baigsi i esms net neprasidjusios32.

Jamesas Somervilleis
Londone nekantraujantis Churchillis m tarti, kad pranczai tik tempia laik ir galbt laukia
pastiprinimo, todl sak pradti operacij. Somervilleis radijo ryiu Gensouliui dav 15 minui
apsisprsti, o joms pasibaigus, 17.54 val., atideng ugn. Pranczai irgi i pradi band atsakyti
ugnimi, bet neilgai. Treia brit salv pataik Bretagne sprogmen sandl ir linijinis laivas kartu
su 977 moni gula nuskendo vos per kelias minutes. Kitas linijinis laivas Provence ir kreiseris
Dunkerque buvo stipriai paeisti ir uplukdyti ant seklumos. Didiuliai juod dm stulpai apgaub
uost. Pasinaudojs suprastjusiu matomumu, nepaisydamas brit min, i uosto sugebjo pasprukti

26 500 ton Strasbourg. J ir dar kelet prancz eskadrini mininink band persekioti ir brit
lktuvai, ir laivai, bet neskmingai. Vienas i prancz laivyno pasididiavim kit dien pasiek
Tulono uost. Tuo metu Mers al Kebyre liepos 3 d. pavakar griaudiant buvusi sjunginink
pabklams uvo 1297 pranczai, 354 buvo sueisti. Britai neprarado n vieno savo jreivio33.

Britai atakuoja prancz karo laivus Mers al Kebyre

Pagerbdamas uvusiuosius admirolas Gensoulis savo vyrams sak: Jeigu kieno nors vliava ir
buvo sutepta, tai tikrai ne js. Net i operacij vykds brit viceadmirolas Somervilleis j
pavadino iurkiausia naujj laik politine klaida, kuri prie mus nuteiks vis pasaul... mes
jauiams tikrai gdingai, o laike monai ra: Tai buvo kruvinas reikalas... Mano irdis jame
nedalyvavo.34 Ir Somervilleis, ir viceadmirolas Andrew Cunninghamas, kurio uduotis buvo
sulaikyti prancz karo laivus Aleksandrijoje, nuo pat pradi prietaravo tokiai operacijai, taiau
kareiviai neturi pasirinkimo, jie privalo vykdyti sakymus.

Admirolas Marcelis-Bruno Gensoulis sako kalb prie prancz jreivi, uvusi Mers al
Kebyre, karst
Salvi prie Orano aidas pasklido per vis pasaul, taiau ie vykiai buvo tik operacijos dalis.
Cunninghamui prie Aleksandrijos labiau pasisek, nes prancz admirolas Ren-Emile Godfroy,
inodamas savo tautiei Orane likim, po kelias dienas utrukusi deryb liepos 7 d. sutiko
nuginkluoti savo laivus ir iki karo pabaigos palikti juos uoste[14]. Tragedija ia nepasikartojo. Be
vi ir auk britai um visus prancz laivus, kurie tuo metu buvo brit uostuose[15]. Tik ant
povandeninio laivo Surcouf denio kilus nesusipratimui uvo du jreiviai, vienas britas, kitas
pranczas35. Operacija buvo baigta liepos 8 d. lktuvneio Hermes ipuoliu prie modern prancz
linijin karo laiv Richelieu Dakare36. I lktuvo paleista torpeda ived laiv i rikiuots keliems
mnesiams, taiau, prieingai nei Viduremio jroje, Atlanto vandenyno uostai Kasablanka ir
Dakaras iliko saugs Vii laivyno bastionai. Po poros mnesi, 1940 m. rugsjo 23 d., Charlesio de
Gaulleio vadovaujamos Laisvosios Pranczijos pajgos, kartu su britais pamginsianios isilaipinti
Dakare, patirs fiasko prieingai nei prognozavo de Gaulleis, niekas ia ivaduotoj iskstomis
rankomis nelauk37.
Didiosios Britanijos veiksmai Pranczijoje buvo vertinti kaip gdinga idavyst. Globotinio
teismis Londone reziduojanio de Gaulleio bandymas reikti pasipiktinim, kad brit spauda vyk
pateikia kaip didiul pergal, jokios reikms neturjo, utat jis padjo apsisprsti daugeliui
prancz, kuriuos jis kviet kariauti toliau ivien su Didija Britanija. Kas gali norti kautis ivien
su tais, kurie elgiasi taip niekikai kaip britai? Gal gale argi istorija nebylojo, kad anglai niekada
nebuvo prancz draugai?[16]
Priblokta brit poelgio prie Orano, Pranczijos Vii vyriausyb jau kit dien (liepos 4-j)
sureng antskryd prie brit laivus Gibraltaro bazje[17], o liepos 5 d. paskelb nutraukianti
diplomatinius santykius su Britanija.
Naci spauda akimirksniu pavadino brit poelg didiausia niekybe pasaulio istorijoje, o
Josephas Goebbelsas sureng propagandos kampanij, kurios plakatai ragino niekada nepamirti to,

kas atsitiko Orane, arba vaizdavo vir prancz kap besiypsant Winston Churchill 38. Maralas
Philippeas Petainas buvo pernelyg pragmatikas, kad pasiduot emocijoms ir leistsi rizikingas
avantiras, taiau jeigu tikimyb, kad Pranczija gali paskelbti kar Didiajai Britanijai, egzistavo,
tai didiausia ji buvo btent 1940 m. Tada atrod, jog nugaltojas kare yra aikus, o elgdamasi kaip
Mers al Kebyre Anglija panjo skstantj, kuris bando dugn su savimi nusitempti dar k nors.
Jeigu Pranczijos kariuomen bt sugrusi II pasaulin kar nacistins Vokietijos pusje,
sprendimas paeisti visas tarptautins teiss ir morals normas bt vertinamas kaip didiul
Churchillio klaida. Taiau rezultatas buvo kitoks, tad jis daniausiai vertinamas kaip nemaloni
btinyb.

Vokiei karikatra, skirta pranczams. Joje vaizduojamas Winstonas Churchillis po brit

ipuoli Mers al Kebyre ir Dakare
Kit dien po vyki Orane Churchillis Bendruomeni rmuose sak: Iki vidurdienio tikjome,
kad ms slygos bus priimtos be kraujo praliejimo...39 Kad ir koks skausmingas, is ms veiksmas
turt kart ir visiems laikams pademonstruoti, jog kalbos apie penktj kolon yra melagingos, ir
mes neturime n menkiausio ketinimo dertis. Mes tsime kar visomis jgomis ir visomis turimomis
priemonmis.40 Moralin io ingsnio vertinim Britanijos premjeras nusimet nuo pei pabaigoje:
A su pasitikjimu palieku tai parlamentui. Taip pat palieku tai tautai, palieku Jungtinms
Valstijoms. A palieku tai pasauliui ir istorijai. [18] 41 Kai Churchillis baig, ura Taryb
Sjungos ambasadorius Londone Ivanas Maiskis, prasidjo scena, kokios, seniausi parlamento
vilk teigimu, net jie nebuvo regj: visi parlamentarai sutartinai paoko ir pratrko griausmingomis
ovacijomis premjerui.42
i keista diaugsmo banga iek tiek panjo 2011 m. amerikiei ventim po Osamos bin
Ladeno nuudymo, tik buvo dar makabrikesn, nes uvo ne vienas nekeniamas prieas, o 1297
pranczai, kurie dar prie dvi savaites buvo sjungininkai. Ukietjs frankofilas Churchillis po ios
savo kalbos negaljo sutramdyti aar. Tai buvo siaubingai sunkus sprendimas, tarsi atimti savo
vaikui gyvyb, kad igelbtum valstyb, vliau sak seras Winstonas 43, taiau tuo metu
Pranczijoje jo aaros atrod kaip cinikas farsas.

Operacija Catapult pasaulio istorijoje taip ir liks viena prietaringiausi. Ji ir negali bti
vertinama vienodai, nes vieniems tai buvo btinyb, kitiems idavyst, vieniems kvepiantis ryto
rodymas, kitiems nusikaltlika beprasmyb. Churchillis tikrai prim sunk sprendim vedamas
valstybs, tiksliau, imperijos interes. Jis man, kad neturi kito pasirinkimo ir privalo ukirsti keli
Hitleriui perimti Pranczijos laivyn, nes prieingu atveju jg pusiausvyra Viduremio jroje
drastikai pasikeist prie naudai. is veiksmas, priepastaius jam galim atoveiksm Pranczijos
karo paskelbim Didiajai Britanijai, buvo labai rizikingas, juo labiau kad Hitleris, prieingai nei
prognozavo jo oponentas, tuo metu neketino lauyti sutarties su Pranczija, taiau jo padariniai buvo
kur kas didesni ir globalesni nei Karalikojo laivyno hegemonijos isaugojimas. Tai buvo
tiesmukika, drastika, bet labai aiki inia, ir adresatai negaljo jos neigirsti. Tai buvo inia, kad
Didioji Britanija nieko nepaisydama yra pasiryusi tsti kov. inia tautai, inia Hitleriui, inia
JAV. Prajus pusmeiui amerikiei pasiuntinys Winstonui Churchilliui patvirtins, kad btent brit
veiksmai Orane tikino Franklin Delano Roosevelt, jog Britanija yra pasirengusi tsti kov net ir
likusi viena44. JAV prezidentui inia apie Oran padar spd, nes jis taip pat nerimavo, kad
prancz laivai neatitekt naciams. Rooseveltas nedelsdamas pasirpino, kad ambasada Londone
perduot jo teigiam reakcij45. Prie Vaingtono ir, inoma, Berlyno reakcijos mes grime, bet dabar
reikia atsukti laik dar iek tiek atgal, nes tai, kas atsitiko Orane, tapo manoma tik Churchilliui
pasiekus pergal savame kieme.

1940 m. gegus pabaiga. Britanija nusprendia tsti kov

P(remjer)M(ministras) nenori joki ingsni Musso link. Sako, netikima, kad Hitleris sutikt su
ms slygomis, nors, jeigu atiduodami Malt, Gibraltar ir kai kurias Afrikos kolonijas galtume
ilsti i ios aklaviets, jis galbt ir sutikt. Vis dlto vienintelis saugus bdas yra parodyti Hitleriui,
kad jis negali ms sumuti... Halifaxas prietaravo ir teig, kad jokios alos nebus, jei ibandysime
Musso variant ir pairsime, koks bus rezultatas. Jeigu slygos nemanomos, mes visada galime j
atsisakyti46, is Nevilleio Chamberlaino 1940 m. gegus 26 d. raas byloja apie diskusij, kuri
vyko Londone gegus pabaigoje. Diskusij apie galimas nuolaidas Benito Mussolini mainais u
nedalyvavim kare[19] ir tarpininkavim derybose su Hitleriu. Diskusij, kuri buvus Winstonas
Churchillis neig iki pat savo mirties. Ateities kartoms, ko gero, verta inoti, kad svarbiausias
klausimas ar mes turime kautis lik vieni, karo kabinete niekada nebuvo svarstomas. Atsakymas j
buvo ir taip aikus...47 ra jis savo atsiminimuose, taiau tai buvo ne visai tiesa. Seras Winstonas
taip galjo rayti apie save, taiau jo pozicija po dviej savaii ministro pirmininko kdje buvo
nesaugi ir jis pats t puikiai suprato. A niekada nesidersiu su Hitleriu, sak jis Kanados
ministrui pirmininkui Mackenzie Kingui birel, bet, savaime suprantama, negaliu laiduoti u
ateities vyriausyb, kuri, jei bsim sumuti ir palikti Jungtini Valstij, gali lengvai pasekti Quislingo
pavyzdiu ir priimti Vokietijos viepatyst bei jos protekcij.48 Jeigu ms vyriausyb bus nuversta
ir valdi ateis kiti politikai, vienintel klitis tarp js ir Vokietijos bus brit laivynas, ra
Churchillis Rooseveltui gegus 20 d. ir perspjo JAV prezident, kad Anglijoje netrksta
mananij kitaip nei jis pats. T dien, kai jis ra laik, Heinzo Guderiano tankai atkirto
pagrindines Sjunginink armijas (skaitant ir BEF[20]). T pai gegus 20-j vienas i penki
brit karo kabineto nari susitiko su ved verslininku Birgeriu Dahlerusu ir papra jo susisiekti su
Hermannu Gringu, kad isiaikint galimas deryb slygas49. Neoficialaus diplomatinio kanalo

iniciatorius buvo ne kas kitas, o Britanijos usienio reikal ministras lordas Halifaxas, taiau stabdyti
kar ir tartis su vokieiais norjo jau ne tik jis. Kai gegus 26 d. ties lugimo riba atsidrusios
Pranczijos premjeras Paulis Reynaud usimin Churchilliui, kad netrukus gali tekti tartis su
Vokietija ir tuomet gali prireikti Italijos tarpininkavimo, is pradjo vardyti galimas Hitlerio slygas:
Gibraltaro, Maltos ir Sueco kanal demilitarizavimas, karini pajg Viduremio jroje ribojimas...
Bet kuriuo atveju mes neketiname pasiduoti. Geriau krisime kaudamiesi nei tapsime Vokietijos
vergais50, sak Churchillis, taiau jis negaljo numoti ranka bdoje atsidrusios sjungininks
praym.
Prieingai nei Stalinas ar Hitleris, Britanijos premjeras neturjo diktatoriaus gali. Jis negaljo
sakinti ar primesti savo nuomons karo kabineto nariams[21], o jo atstovaujamos konservatori
partijos persvara ia buvo trapi, nes priklaus nuo partijos koleg i vadinamj nuolaidiautoj
Hitleriui stovyklos Nevilleio Chamberlaino ir lordo Halifaxo. Btent pastarasis gegus 26 d.
ryt (dar iki pirmo Churchillio susitikimo su Reynaud) prane, kad ivakarse buvo susitiks su ital
ambasadoriumi Londone grafu Giuseppe Bastianini ir susidar spd, jog Italija yra suinteresuota
baigti kar Europoje ir gali padti rasti ieit. Turime pripainti fakt, kad dabar svarbiausias
klausimas yra ne kaip nugalti Vokietij, o kaip isaugoti savo imperijos ir galbt Pranczijos
nepriklausomyb, sak Halifaxas. Niekas i susirinkusij jam neprietaravo. Padtis buvo
kritika, todl tikslas ilikti skambjo gerokai realiau nei pergal. Bastianini dav aikiai suprasti,
kad Mussolini nori taikos Europoje, o taika ir saugumas yra ir Britanijos siekis, ts Halifaxas,
todl mes, savaime suprantama, turime bti pasiruo svarstyti visus pasilymus, galinius padti tai
pasiekti, su slyga, kad bus utikrinta ms laisv ir nepriklausomyb. i odi esm kad
Britanijai, ko gero, netrukus liksianiai be Pranczijos, gali tekti dertis dl karo pabaigos, buvo
visikai prieinga Churchillio pergals bet kokia kaina strategijai, taiau matydamas, kad Halifaxui
niekas neprietarauja, premjeras nepuol ginytis, tik pakomentavo: Gali bti, kad taika ir saugumas
gali bti utikrinti ir Vokietijos dominuojamoje Europoje, bet Britanijos tikslas isaugoti visik
ms laisv ir nepriklausomyb. Jis pridr ess prie derybas, kurios galt suvaryti ms galias
ir teises, taiau tai nereik, kad jis yra prie bet kokias derybas51. Prajus vos porai savaii, kai
Churchillis buvo paskirtas ministru pirmininku, premjero kd m brakti. Karinis fiasko
Pranczijoje galjo virsti politine gritimi Anglijoje. Sunku pasakyti, ar ia tikt politolog
mgstamas posakis vyriausybs kriz, taiau buvo aiku, kad gegus 26 d. ryt prasidjusios
partijos Churchillis pralaimti negaljo. Prie tsdamas kov su Hitleriu, jis privaljo veikti lord
Halifax.
Apie vos kelias dienas trukus epizod ilg laik nebuvo usimenama, galbt dl to, kad
istorikams jis atrod nesvarbus (juk Didioji Britanija taikos sutarties su Hitleriu nepasira), galbt
jis buvo aplenkiamas smoningai, nes didvyrikas ir bekompromisis Didiosios Britanijos
usispyrimas tsti kar 1940 m. dar labai stipri tak tolesnei II pasaulinio karo eigai ir brit
smonje tapo bsimos galutins pergals pamatu. Be jo namas tiesiog nebt pradtas statyti, o
pergali prie al Alameino ar Normandijoje nebt buv, tad kam reikalingi tie abejoni eliai?

Brit karo kabinetas 1941 m. Sdi i kairs: Johnas Andersonas, Winstonas Churchillis,
Clementas Attlee ir Anthony Edenas. Stovi i kairs: Arthuras Greenwoodas, Ernestas Bevinas,
lordas Beaverbrookas ir Kingsley Woodas
Atvirkiai, kai kurie naujosios kartos istorikai kabinetin m vadina be galo svarbiu ir
lemtingu ne tik Britanijos, bet ir viso pasaulio istorijai[22]. Jis bus neilgas ir baigsis gegus 28 d., o
gegus 26-oji (beje, sekmadienis) baigsi tuo, kad Churchillis, ilyddamas Reynaud, prancz
premjerui paadjo: Mes pamginsime rasti formuluot, kuria remdamiesi galtume kreiptis
Musso, bet reikia laiko pagalvoti.52 Savo ruotu lordas Halifaxas paruo dokumento projekt, kuris
vadinosi silomas kreipimasis sinjor Mussolini. Dokumento esm buvo mainais u tam tikras
teritorijas Viduremio regione gauti Mussolini paad nesitraukti kar. Toks i esms buvo
Reynaud pageidavimas, taiau Halifaxui Italijos sutikimas nedalyvauti kare turjo bti tik pirmas
ingsnis pakeliui taikos konferencij, kurioje bt galima susitarti dl naujos ir visiems tinkamos
tvarkos Europoje. Jeigu pavykt engti pirm ingsn, antrasis bt natralus ir savaime suprantamas.
Pradia atrod nebloga ne tik i pokalbi su Bastianini. T vakar lordo Halifaxo vadovaujam
Usienio reikal ministerij pasiek inia i Vaingtono, jog Rooseveltas sutiko tarpininkauti tarp
Sjunginink ir Italijos ir paadjo isiaikinti Mussolini aspiracijas Viduremio regione53.
Istorija Churchilliui, jo paties odiais tariant, buvo palanki, o Halifaxui negailestinga. Jis pateko
j ne tik kaip vienas i didiausi, bet ir kaip vienas i paskutini nuolaidiautoj Hitleriui. Vis
dlto teigti, kad Halifaxas buvo taikos bet kuria kaina alinininkas, bt neteisingas ar bent labai
supaprastintas io diplomato vertinimas. Apie Halifax labai daug pasako faktas, kad, bdamas

favoritas uimti Chamberlaino viet, jis atsisak premjero posto, nes neman ess tinkamas lyderis
vykstant karui54. is sprendimas gerai iliustruoja pagrindin Halifaxo, kaip politiko, savyb
racionalum. Halifaxas nesimpatizavo Hitleriui. Jis buvo ne maesnis patriotas nei Churchillis,
taiau, prieingai nei ministras pirmininkas, jis stengsi nepasiduoti emocijoms. Nuosekli, per
imtmeius nesikeiianti Britanijos politika Europos atvilgiu buvo saugoti jg pusiausvyr taip, kad
n viena valstyb emyne netapt vyraujanti. Dabar i strategija lugo dl paprastos prieasties
Vokietija tiesiog nugaljo Pranczij, bet gal jos viet gali uimti Italija? Britanija stojo kar dl
garantijos Lenkijai ir dabar tikrai nebegaljo nieko pakeisti. Ji neturjo sausumos kariuomens, kuri
galt stoti prie vermacht, bombonei pajgos buvo silpnos, o karinis jr laivynas, nors ir
galingas, tiko tik gynybai. Londonas netrukus galjo tapti didiausiu karo aviacijos taikiniu pasaulyje,
tad bandymas tsti kar galjo baigtis didiuliais moni ir ekonominiais nuostoliais. Halifaxas buvo
tradicij ir alto proto besilaikantis diplomatas, realiai vertinantis padt ir siekiantis igauti
didiausi naud u maiausi kain. Halifaxas niekada nebt sutiks su Vokietijos reikalavimais,
galiniais pakenkti Britanijos nepriklausomybei, taiau jis buvo sitikins, kad dl taikos slyg
reikia dertis prie beprasmikai praliejant moni krauj ir prie vokiei oro atakas, po kuri
Anglija, anot jo, galjo tapti bejg55. Halifaxas nemat nieko blogo bandyti tartis su Mussolini. Jeigu
slygos bt nepalankios, j visada galima atsisakyti, o Churchillis man, kad bet koks silpnumo
enklas tik pablogins padt. Gegus 26 d. diskusijose Chamberlainas palaik Halifax, o Clementas
Atlee, nors kalbjo nedaug, atrod ess premjero pusje[23], taigi apie viening karo kabineto
pozicij kalbti buvo anksti56.
Kitos dienos (gegus 27-osios) rytinis karo kabineto posdis buvo skirtas ne teorinms
diskusijoms, o vis blogjaniai karinei padiai. Vokiei liuftvaf pradjo bombarduoti Diunkerko
papldimius, tad kari evakuacijos galimybs atrod blankios. Kai kurios brit divizijos buvo taip
toli nuo pakrants, kad atrod niekaip nespsianios jos pasiekti, taiau, nepaisydamas vis i
aplinkybi, Churchillis apsisprend dar PRIE Diunkerko stebukl. Jis nusprend tsti kov net ir
tuo atveju, jei visa brit kariuomen Pranczijoje bus prarasta. Kai per pietus lordas Halifaxas
pasil kreiptis Mussolini, nes to pageidauja pranczai, seras Winstonas atov, kad jam n
motais, ko nori pranczai. Jeigu jie nori pasiduoti, tegu, o mes kausims iki galo57. Ms prestias
Europoje labai emas. Vienintelis bdas j susigrinti yra parodyti pasauliui, kad Vokietija ms
nenugaljo, ts jis. Jeigu po dviej trij mnesi vis dar bsime nenugalti, ms prestias
sugr. Ir net jeigu bsime nugalti, ms padtis bt ne blogesn nei ta, kurioje atsidurtume
nusprend pasitraukti i kovos. Todl nesileiskime nutempiami slidia nuokalne [24] kartu su
Pranczija. io manevro esm yra taip traukti mus derybas, kad nebegaltume isipainioti... Taigi
pasilymas ne tik beprasmis, bet ir mirtinai pavojingas, apibendrino Churchillis58.
Lordas Halifaxas atkreip dmes, jog ministras pirmininkas pakeit savo nuomon. Dar vakar
kalba sukosi apie tai, kad bt gerai isiderti slygas, kurios padt isisukti i susiklosiusios
padties, ir netgi buvo svarstoma paaukoti kai kurias teritorijas, svarbiausia, kad nenukentt alies
nepriklausomyb, o dabar atrodo, jog ministras pirmininkas jokiomis aplinkybmis neketina
svarstyti kito kurso, tik kautis iki galo59. Usienio reikal ministras sutiko, kad priimtinos taikos
slygos maai tiktinos, taiau, anot Halifaxo, jeigu pavykt pasiekti susitarim nepaeidiant
pamatini Britanijos interes, j priimti bt kur kas protingesnis ingsnis nei rizikuoti 23 mnesius
ksti oro atakas60. Churchillis neketino nusileisti: Jeigu ponas Hitleris yra pasirengs sudaryti taik
u Vokietijos kolonij grinim ir viepatysts Vidurio Europoje pripainim, tai viena, bet sunkiai
tiktina, kad jis tok pasilym pateiks. Ministro pirmininko nuomone, galimyb, kad bus pateiktos

priimtinos slygos, buvo viena i tkstanio, be to, pridr jis: Tautos, kurios krinta kaudamosi,
pakyla vl, o su tomis, kurios nuolankiai pasiduoda, viskas bna baigta.61 Halifaxas irgi nesitrauk
ir hipotetikai paklaus: Jeigu Hitleris, suprasdamas savo vidaus problemas[25], vis dlto pasilyt
Pranczijai ir Anglijai baigti kar, ar ministras pirmininkas svarstyt jo slygas? Churchillis atsak
nepraysiantis slyg, bet svarstyt jas, jei tokios bt pateiktos62. Halifaxui to buvo per daug[26].
altakraujikas ir iaip savitvardos neprarandantis Halifaxas pagrasino atsistatydinsis, tad po
posdio Churchillis pamgino nuraminti aistras.
Tai buvo ne tik poiri, bet ir asmenybi dvikova. Churchillio emocingumas buvo visika
prieingyb altam Halifaxo racionalumui. Mane varo nevilt, kai jis pasksta emocij debesyje
tada, kai turt priversti dirbti savo smegenis ir mstyti... A daugiau nebegaliu dirbti su Winstonu,
sak Halifaxas savo pavaduotojui Alexanderiui Cadoganui [27] 63. Taiau t popiet usienio reikal
ministras su premjeru tarsi apsikeit vaidmenimis ir kalbdamasis akis ak meilus ir kupinas
atsipraym Churchillis ramino savo ministr64. Galiausiai Halifaxo profesionalumas nugaljo
emocijas. Jis suprato, kad Didiosios Britanijos usienio reikal sekretoriaus atsistatydinimas bt
akivaizdus vidinio susiskaldymo enklas, ir paklas Cadogano patarimo tokiomis stresinmis
aplinkybmis nekrsti kvailysi65. Lordas Halifaxas i esms sutiko su Churchilliu ir kitais
kabineto nariais, kad kreipimasis Mussolini greiiausiai joki vaisi neduos, taiau jis vis dar
nenorjo atsisakyti galimybs pamginti.
Netrukus paaikjo, kad visa i diskusija buvo bergdia nuo pat pradi. Benito Mussolini ne tik
neprim Franklino Delano Roosevelto silymo tarpininkauti, bet net nesiteik susitikti su JAV
ambasadoriumi. Iklauss pasiuntinio, Italijos usienio reikal ministras grafas Galeazzo Ciano i
karto pasak, kad praymas bus atmestas. Rooseveltas nesuvokia padties. Jokie Mussolini
kalbinjimai nepads. Ties sakant, esm ne ta, kad jis nori gauti t ar an; jis nori karo, ir net jeigu
taikiomis priemonmis galt gauti visko dvigubai daugiau, jis atsisakyt, ura grafas savo
dienoratyje66.
emintis ir prayti Italijos pagalbos nenorjo ne tik Churchillis. Vilties, kad tai duos naudos,
buvo nedaug, utat prestias galjo stipriai nukentti. Aviacijos ministras [28] Archibaldas Sinclairas,
dalyvavs tose brit karo kabineto gegus diskusijose, buvo sitikins, kad bet koks silpnumo
enklas tik dar labiau pakenks Anglijos bei jos dominij moralei ir kartu dar labiau kvps Vokietij
ir Italij: Vien tik uuomina, kad esame pasireng prekiauti savo teritorijomis [29], gali turti didiul
neigiam poveik ms siekiui tsti tbtin kov, sak jis ir buvo sitikins, kad reikia palaukti,
kuo baigsis Roosevelto bandymas tarpininkauti. Clementas Atlee ir Arthuras Greenwoodas taip pat
prieinosi tiesioginiam Britanijos ir Pranczijos kreipimuisi Italij. Kreipimasis mus privers
prayti sinjoro Mussolini dertis dl slyg. Kai tik pranczai jas pasilys, Mussolini paprays
daugiau; ir jeigu Britanija atsisakys, atrodys, kad ji palieka savo sjunginink, sak Atlee, o
Greenwoodas jam antrino: Jeigu prasitarsime, kad dl taikos esame pasireng atiduoti brit
teritorij, padariniai bus baiss.67 Nevilleio Chamberlaino pozicija buvo ne tokia kategorika.
Kaip ir Churchillis, jis man, kad reikia tsti kov, taiau tai laik priemone ne galutinei pergalei, o
geresnms taikos slygoms su Vokietija isiderti 68. Nors Chamberlainas i Mussolini irgi daug
nesitikjo, jis man, kad Britanija turi pamginti, taiau tokios linijos jis laiksi tik kol paaikjo, jog
Italija atmet JAV bandym tarpininkauti 69. Taigi t pai akimirk, kai paaikjo, kad Mussolini
neketina organizuoti antro Miuncheno, paskutinis Halifaxo mis u taik buvo pralaimtas.

Nevilleis Chamberlainas, Benito Mussolini, Edwardas Halifaxas ir Galeazzo Ciano operoje

Romoje, 1939 m. sausis
Kit dien kapituliavo Belgija, ir tai brit karius stm dar keblesn padt. i staigi gritis
atveria ms sparn ir tampa maai tiktina, kad bent daliai BEF pavykt pasprukti. Turiu pripainti,
kad neturjau daug vili juos i ten itraukti, bet buvo bent tokia galimyb, o dabar jos praktikai
neliko, ura Chamberlainas70. ios nirios naujienos fone gegus 28 d. karo kabinetas svarst,
k daryti su Pranczijos praymu nedelsiant kreiptis Mussolini. Churchillis pristat laiko variant,
kuriame ra puikiai suprantantis, jog Paulis Reynaud, padedamas Mussolini, nori susodinti mus
prie vieno deryb stalo kartu su ponu Hitleriu. Taiau jeigu vos tik prasidjus deryboms suinosime,
kad j slygos ksinasi ms nepriklausomyb bei integralum, ir pasitrauksime i konferencijos,
pamatysime, jog visas ms dabartinis rytas staiga igaravo. Chamberlainas, vis labiau linkstantis
premjero pusn, pasil tekst truput suvelninti, kad bt priimtinesnis pranczams, taiau
pagrindin Churchillio linija liko: Britanija mano galinti atsilaikyti, ir jei tai pavykt, bt galima
igauti kur kas geresnes slygas nei derantis su Mussolini turint silpnas praytoj pozicijas. Visikai
perms iniciatyv, Churchillis tvirtino savo argumentus: Taps tarpininku, sinjoras Mussolini
mgint ispausti i ms visk. Nemanoma sivaizduoti, kad ponas Hitleris bt toks kvailas ir
leist mums tsti persiginklavim. I tikrj jis palikt mus visikoje savo malonje. Net jei bsime
sumuti, tsdami kov gausime n kiek ne blogesnes slygas nei tos, kurias galtume isiderti
dabar.71
Kol Chamberlainas su Halifaxu ruo laik Reynaud, Churchillis susitiko su ministrais,
nepriklausaniais karo kabinetui. Sunku pasakyti, ar tai buvo apgalvotas ingsnis, kad galutinai
palaut bet koki opozicij, ar tiesiog bandymas supaindinti ministrus su susiklosiusia padtimi,
bet net jei Churchillis ir neturjo konkretaus tikslo, per tas 15 minui jis buvo pasiektas. I madaug
25 ministr ir pareign toli grau ne visi buvo Churchillio alininkai, taiau auditorijos atmosfera
genialiam oratoriui buvo palanki. Dauguma susirinkusij neinojo smulkmen, taiau krizs mastas
Pranczijoje, akimirkos svarba ir tampa tvyrojo ore. Premjeras net neband slpti, kokia rimta
padtis. Jis prognozavo, kad i Diunkerko pavyks igelbti apie 50 000 kari, o 100 000 bt

nuostabus pasiekimas, taiau, kad ir kas ir kas nutikt Diunkerke, mes kausims toliau, sak
Churchillis72. Dl to, kad susitarimas su tuo vyru paverst Britanij verge, dl to, kad tik
kaunantis galima isikovoti geras slygas. Galiausiai atjo laikas emocingai pabaigai: A esu
sitikins, kad jeigu nors akimirk pradiau svarstyti apie derybas ar pasidavim, kiekvienas i js
pakilt ir iverst mane i posto. Jeigu i ilga ms salos istorija pagaliau turi baigtis, tegu ji baigiasi
tik tada, kai kiekvienas i ms guls pasprings savo krauju.[30] 73 Ministrai i tikrj pakilo i savo
viet, taiau tik tam, kad savo pritarimo ksniais ir gestais ireikt pagarb, palaikym ir
susiavjim. Kai kurie net uoko ant stalo ir atbg prie mano kds tapnojo per nugar, ra
Churchillis savo atsiminimuose. i jo kalba netrukus nusirito per Vestminsterio rm koridorius ir
kabinetus, o po valandos grs karo kabinet jos autorius neslpdamas pasitenkinimo pasakojo,
kokio didiulio palaikymo sulauk pranes, jog Britanija neketina nutraukti kovos. Niekada iki
tol nebuvau girdjs, kad tokius auktus politinius postus uimantys asmenys taip iraikingai reikt
savo emocijas, sak Churchillis, ir tai buvo diskusijos pabaiga. Karo kabinete prietaraujanij
neliko. Tiesa, Halifaxas dar paband kelti klausim dl galimo Sjunginink kreipimosi Roosevelt
(to pageidavo Reynaud), taiau tai buvo jau tik kovinis atsitraukimas, ir Halifaxas puikiai suprato,
kad joki taikos uvertir nebus[31]. Kai t gegus 28-j Churchillis gavo praym patvirtinti
sakym igabenti nacionalines Britanijos meno vertybes (skaitant XIII a. Karnavimo krsl)
usien, jo atsakymas buvo toks: A manau, kad galsime jas igabenti t dien, kai prasids
invazija. Iki tol tokios diskusijos draudiamos.[32] 74
Savo atsiminimuose Churchillis paband i svarbi pergal priskirti tautai: Nra joki
abejoni, ra jis, kad jeigu i akimirk, vesdamas savo taut, a biau suklups, biau
nuverstas nuo posto. A buvau tikras, kad kiekvienas ministras yra pasiruos geriau bti nuudytas,
prarasti eim ir turtus negu pasiduoti. Ir jie atstovavo Bendruomeni rmams ir beveik visai
tautai.75 Didiosios Britanijos pasiryimas 1940 m. kautis iki galo neabejotinai tapo vienu i
lemting II pasaulinio karo sprendim, taiau teiginys, kad priimdama j Britanija buvo vieninga kaip
kumtis, yra mitas. Sukr j ne kas kitas, o io sprendimo autorius Churchillis. Ikilios asmenybs
yra svarbi istorijos dalis, taiau tik nedaugelis j paios kuria istorij Churchillis buvo viena i j.
Jeigu ne is mogus, su savo ambicijomis, charakterio savybmis, intuicija ir gebjimais, istorija
galjo pasisukti visai kita linkme. Mes turime utektinai pagrindo manyti, kad kitas lyderis, tarkim,
lordas Halifaxas, bt pasirinks kit keli, ir nra joki rodym, kad brit visuomen ar politikai
bt tok premjer nuvert nuo posto t pai akimirk, kai jis bt pabands sudaryti su Vokietija
taik. Jeigu 1940 m. Hitleris bt ums brit salyn, ko gero, bt paaikj, kad tarp ukariautj,
kaip ir visose kitose okupuotose alyse, toli grau ne vien iki galo pasiry prieintis partizanai ir
pasiprieinimo veikjai. Bet yra ir kolaborant, o didiausi dal sudaro tyls stebtojai ir
prisitaikliai.
1940 m. gegus pabaigoje karo kabinete Churchillis tvirtino savo pozicijas ir autoritet. Kai
birelio pradioje kabineto posdyje ministras pirmininkas kalbjo, jog Britanija jokiomis
aplinkybmis nedalyvaus jokiose taikos derybose76, tai buvo nebe kvietimas padiskutuoti, tai buvo
teiginys, kur pavaldiniams reikia inoti, o ne vertinti. Vis dlto i pergal buvo tik dalin.
Nordamas toliau siekti savo usibrto tikslo, Britanijos lyderis privaljo tikinti ne tik
vyriausyb[33], bet ir parlament bei taut. Jeigu buvo mogus, kuris galjo tai padaryti, tas mogus
buvo Winstonas Churchillis. Naudodamas savo galingiausi ginkl ikalb, jis pradjo telkti taut
vos tik taps premjeru. Jau pirmoje savo kalboje Bendruomeni rmuose gegus 13 d. jis prane,
kad jo politika yra pergal bet kokia kaina ir vienintelis dalykas, kur jis gali pasilyti, yra

kraujas, sunkus darbas, aaros ir prakaitas. Gegus 17 d. pirm kart kreipdamasis taut
Churchillis sak: Ms uduotis yra laimti ne m, o kar... Gavs Jo Didenybs galiojimus, a
sudariau administracij i vyr ir moter, priklausani vairioms partijoms ir atstovaujani beveik
visiems skirtingiems poiriams. Mes skyrms vienas nuo kito ir ginijoms praeityje; bet dabar
mus vienija bendras tikslas kariauti, kol bus pasiekta pergal, niekada nepasiduoti vergystei ir
gdai, kad ir kokia bt kaina ir kania... Buvo v. Trejybs sekmadienis [34], tad pabaigai jis
parinko prie daug ami paraytus odius, kvieianius ir raginanius visus bti itikimais
Tiesos ir Teisingumo tarnais: Apsiginkluokite, bkite narss ir pasiruokite konfliktui, nes veriau
jau ti myje nei usitraukti savo tautos ir banyios paniek. Jei tokia yra Dievo valia, tebnie
taip.77
ie odiai labai panas tuos, kuriuos k tik girdjome karo kabineto diskusijoje, ir vos tik ji
baigsi, vyko... Diunkerko stebuklas[35]. Tai buvo akimirka, kurios Churchilliui reikjo, kuria
pasinaudojs jis tapo neginijamu alies karo vadu. Birelio 4 d. kalba Bendruomeni rmuose[36]
truko pusantros valandos. Nepaisant patirtos kolosalios karins neskms, alis sugebs iplaukti
i karo audros ir pergyventi tironijos grsm, jeigu reiks, ilgus metus, jeigu reiks, viena, sak
Churchillis. Bet kuriuo atveju kaip tik tai mes ir ketiname pamginti padaryti. Toks yra Jo
Didenybs vyriausybs apsisprendimas kiekvieno jos nario. Tokia yra parlamento ir tautos valia.
Tai buvo netiesa, ir seras Winstonas tai puikiai inojo, taiau jam reikjo io realybs pagrainimo,
kad ir jo kolegos politikai, ir paprasti mons pasijust tarsi sdintys viename laive. Jo tikslas buvo
suvienyti visus riterius, sugdinti ir nutildyti abejojaniuosius ir ukrsti taut aistra, su kuria ji galt
pasitikti bsimus ikius, vieningai ir pakiliai. spdinga ios kalbos pabaiga jums jau inoma, bet
ioje vietoje j tiesiog privalu pakartoti: Mes eisime iki galo. Mes kausims Pranczijoje, mes
kausims jrose ir vandenynuose, mes kausims su vis didjaniu pasitikjimu ir augania galia ore,
mes ginsime savo sal, kad ir kokia bt kaina. Mes kausims papldimiuose, kausims isilaipinimo
vietose, kausims laukuose ir gatvse, kausims kalvose; mes niekada nepasiduosime! Ir net jeigu
kuo a n akimirkos netikiu i sala arba didel jos dalis bus pavergta ir merds, ms imperija u
jr, ginkluota ir saugoma brit laivyno, ts kov, kol Dievo padedamas Naujasis Pasaulis su visa
savo jga ir galia ateis igelbti ir ilaisvinti Senojo.78
i popiet Winstonas pasak geriausi kada nors mano girdt kalb. Rmai buvo sujaudinti,
ura leiboristas[37] Haroldas Nicolsonas. Keletas jo partiei susijaudino iki aar. Kaip, beje, ir
pats Churchillis. Nicolsono kolega Josiah Wedgwoodas teig, kad i kalba verta tkstanio
pabkl, o karo ekonomikos ministras Hugh Daltonas pridr, kad po jos visi struiai turt
itraukti galvas i smlio tiek ia, tiek JAV. Pastaba buvo taikli i kalba buvo skirta ne tik
Britanijai, bet ir Amerikai, prie io dar vieno svarbaus Churchillio motyvo mes dar grime. Brit
premjero karinis atstovas Pranczijoje (tada vis dar Pranczijoje) generolas majoras Edwardas
Spearsas buvo sitikins, kad i kalba tvirtino Churchillio, kaip aukiausiojo vado, status, nes
kone mistiniu bdu suteik brit tautai slaptaod, kurio reikmingum tik mes galime suprasti, kurio
didi paslaptis mus visus suvienija. Tai buvo jausmas, tarsi visi kartu bgtume per ugn ir jos liepsnos
degint visk, kas mumyse yra savanaudika, palikdamos tik bendr tiksl ir visuotin vienyb,
ra Spearsas. Anglijoje tkstaniai paprast moni galjo iuos sentimentus patvirtinti. Vienas j
ra: Radijo imtuvai tuo metu nebuvo labai galingi, be to, visi jie buvo stacionars. eimos
sussdavo aplink, o kuris nors vienas sukiodavo rankenles. Tai bdavo tarsi sdjimas aplink
idinio ugn, kuri vis kas nors pakursto; ir tada i idinio pasigirsdavo trakantis Winstono
Churchillio balsas. 39-eri londoniet Vere Hodgson prisimena: Pamau is nuostabus ir

kvepiantis balsas mus uburdavo. Jis augo, darsi vis didesnis, kol pakildavo iki debes.79 Tai ne
iaip sau odiai, nuo j per kn m bgti iurpuliukai, nuo j jgos ir ryto pasijutau, tarytum
biau atsidrusi galingoje tvirtovje, ra kita Londono gyventoja Vita Sackville-West laike
savo vyrui80.

Winstonas Churchillis, 1940 m. liepa

Tomis lemtingomis gegus pabaigos dienomis Churchillis isilaik poste ne todl, kad veik
visus politinius skeptikus ir karo realistus, jie niekur nedingo, taiau buvo izoliuoti ir nuplauti al
tos visuotins drsos ir ryto bangos, kuri pusiau amerikietis[38], turintis kalbos defekt, sugebjo
traukti kone vis taut. Uuot diskutavs su daug imananiais, jis kreipdavosi tiesiai mones. Jis
sukr pasaul, kuriame vieumas buvo svarbesnis u asmeninius santykius, ra filosofas Isaiah
Berlinas[39], pasaul, kuriame mogaus veiksmai turi didiul vert, nes jame viskas priklauso nuo
mio tarp tiesiog grio ir tiesiog blogio, mio tarp gyvenimo ir mirties; kova buvo svarbiausia io
pasaulio dalis, ir jis niekada nesiliov kautis.81
Jo kalbos buvo didingos, udeganios, taiau kartu paprastos arba kaip kas nors pasakyt
supaprastintos. Taip, kad niekas nesupainiot grio ir blogio. Kuo daugiau paprast moni j
klaussi, tuo daugiau j tapdavo kvpti nepaprastiems darbams, ir toki vis daugjo. Vieosios
nuomons apklausos patvirtina, kad galingiausias Churchillio ginklas jo retoriniai gebjimai buvo
kaip tik tai, ko tuo metu reikjo tautai. Anglijos litas 1940 m. vasar riaumojo Churchillio balsu.
Gegus 28 d. vidaus valgybos raporte raoma, kad visuomens daugumos nuomon yra laikytis iki
galo. Po trij dien ta pati institucija raportavo, kad mons pasidar optimistikesni, ramesni ir
vis daugiau j rodo iki tol nematyt ryt82. Churchillio auditorija augo palusiu tempu. Pirmosios
jo radijo kalbos gegus 19 d. klaussi 51 proc. auditorijos, o birelio 18 d. is skaiius okteljo iki
beveik 60 proc. ir nenustojo kilti. Gallup apklaus duomenimis, moni pasitikjimas alies premjeru
buvo netiktinas: liep 88 proc., o spal, kai prasidjo Londono bombardavimas, 89 proc.83
Churchillis tapo nacionaliniu didvyriu. Visur, kur tik pasirodydavo premjeras keliaudamas po
al, mons jam plodavo ir mojuodavo reikdami palaikym. Senyva psichologijos dstytoja Eleanor
Silsby i Londono savo draugei JAV 1940 m.liep ra: A nepasakosiu apie kar, bet noriu

pasakyti, kad didiuojuosi tuo, jog mums teko garb vieniems kautis dl to, kas yra gerokai svarbiau
u gyvenim ar mirt. Laikau ididiai iklusi galv ne tik dl to, kad esu angl, bet dl to, kad mes
esame irinktieji, kuriems teko garb gelbti pasaul... Niekada nemaniau, kad galiau pateisinti
kar... ia stebtinai maai pykio ar neapykantos tai tiesiog darbas, kur reikia atlikti... Tai
Armagedonas. Vyrai neretai savo meil rodo pompastikai, moterys tai moka padaryti subtiliai.
Churchillis buvo itin sujaudintas, kai viena paprasta mergina patu premjerui atsiunt dut cigar.
Jai teko kantriai taupyti, kad galt nupirkti toki dovan. Kai vien ryt Dauning Strite premjero
palyda pastebjo moter su plakatu, silaniu 60 000 svar verts perl vrin valstybs reikmms,
Winstonas pakomentavo remdamasis istorija: Kai Roma pavojuje, romnai negaili nieko nei
emi, nei aukso.84
Tuometin brit visuomens nuotaik amerikiei urnalist Mollie Panter-Downes urnale New
Yorker apra taip: Nealikam stebtojui sunku nusprsti, ar britai drsiausia, ar kvailiausia tauta
pasaulyje. Jie elgiasi taip, kad abu teiginiai gali bti teisingi. Paprastiems anglams, rodos, n motais,
kad dabar niekas j nebeskiria nuo karo mainos, kokios pasaulis iki tol nebuvo regjs. Gali bti,
kad tai vaizduots stoka; gali bti, kad tai toks pat usispyrimas, kuris kartais sukuria tokius stebuklus
kaip Diunkerke. Milijonai brit eim, sdini prie gausiai nukraut pusryi stal, valgydami
kiauinien su kumpiu vis dar ramiai kalbasi apie baisybes, vykstanias u Lamano ssiaurio, galbt
jie net dabar ne visai suvokia, kad visa tai gali nutikti ir j mylimoje alioje Anglijos emje.85
Brit istorikas Peteris Flemingas ra, kad nors britai ir igyveno laikotarp laukdami
invazijos, giliai irdyse jie netikjo, jog tai atsitiks i tikrj, nes neturjo tokios istorins patirties:
Jie laiksi vyriausybs nurodym ir patarim, aukojosi ten, kur to i j reikjo, ir dirbo taip, tarsi
nuo j daug kas priklausyt... Bet... kad ir kaip labai stengsi irti ateit, jie niekaip negaljo
sivaizduoti t baisi padarini, kuriuos turjo sukelti numatoma invazija. i grsm, anot Flemingo,
buvo ir tonikas, ir narkotikas tuo pat metu. Blausi, nieko gera neadani j ateit utemd
melodramatika prigimtis, ikilusi paviri dl to, kad karo vykiai nublok juos i kebli
padt.86
Winstonas Churchillis padar visk, kad inaudot ios grsms veiksn. Jis suprato sutelkiant jo
poveik ir jau inodamas, kad pavojus atslgo, dar ilgai stengsi laikyti taut budjimo reimu.
Britanijos vadovas turjo vien tiksl ir siek jo visomis manomomis priemonmis, negaildamas
nei laiko, nei energijos. Jo tikslas buvo paruoti taut tbtinei kovai ir jis stengsi inaudoti
kiekvien prog, kad pakelt moni dvasi. Jis lank karius, liep karo orkestrams groti miest
gatvse. Jis ragino skirti didiul dmes dujokaukms, nes baiminosi, kad Hitleris gali panaudoti
chemin ginkl, bet sykiu prieinosi planams evakuoti i miest vaikus ir piktinosi silymais turtuoli
atalas igabenti JAV. Jis stengsi, kad skirstant maist ir kitus produktus nebt perlenkta lazda 87.
Pagrindinis jo prieas buvo pesimizmas. Ar vokiei grsm buvo reali, klausimas hipotetinis, taiau
nuo 1940 m. birelio iki rugsjo galimas vokiei isilaipinimas Anglijoje kaust Britanijos
vyriausybs dmes ir buvo svarbiausias bei daniausiai kartojamas Churchillio perspjimas
monms. Jeigu toks reikinys kaip vieninga visuomen (ypa jei ji tokia didel, daugiataut ir
nevienalyt kaip Britanijos) ir egzistuoja, tai tik tam tikromis aplinkybmis ir tik trump akimirk.
Vos tik prasidjo iema ir tapo aiku, kad jokios invazijos nebus, moni kartis atvso. 1938 m.
britai nebuvo tokie, kokius juos norjo matyti Churchillis, 1941 m. ir vliau mons dar ne kart
nuvils savo premjer, taiau 1940 m. jis sugebjo sutelkti taut savo ikeltam svarbiausiam tikslui ir
tai, kad pai svarbiausi akimirk tauta buvo vieninga kaip kumtis, neabejotinai buvo didiausia
Churchillio pergal t vasar. Jei mes sugebsime atsilaikyti ateinanius tris mnesius, galsime

atsilaikyti ir dar trejus metus, sak Churchillis Bendruomeni rmuose birelio 20 d.88 Diunkerko
dvasia buvo ne spontanikas virsmas, tai buvo kruopiai apgalvotas ir genijaus gyvendintas
krinys. Kai sakoma, jog didvyrikas Didiosios Britanijos pasiryimas kautis iki galo beviltikoje
padtyje 1940 m. tapo vienu i lemting epizod II pasauliniame kare, vietoj Britanijos reikt rayti
Churchill ir jo asmenines ambicijas, charakter ir gebjimus.
inoma, kitaip mstantieji niekur nedingo. Ko gero, didiausias taikos alinink lyderis buvo
ms jau pastamas Davidas Lloydas Georgeas. Didiosios Britanijos ministras pirmininkas I
pasaulinio karo metais (19161918) neslp savo simpatij Hitleriui ir kart j net pavadino
Vokietijos Georgeu Vashingtonu, o 1940 m. ruden vokiei fiurer vardijo kaip vien i
ikiliausi vad istorijoje. 1940 m. birel apie 30 parlamentar ragino Lloyd George pradti
taikos kampanij. Suprasdamas, koks jis takingas, Churchillis netgi ketino Lloyd George traukti
savo vyriausybs kabinet, taiau Chamberlainas privert j persigalvoti. Bet kuriuo atveju Lloydas
Georgeas kvietimo nebt prims. Jis nusprend palaukti, kol Winstonas bankrutuos, taiau lauk
bergdiai89. 1940 m. ruden Lloydas Georgeas para memorandum, kuriame teig, kad
Karalikj oro pajg (RAF) pergal suteikia kur kas geresnes pozicijas deryboms su Vokietija nei
ikart po Diunkerko. dokument Churchillis pamat tik 1941 m. ir i karto j atmet kaip
defetistin ir idavikik90. Tarp politini nesutarim ir idavysts yra didiulis skirtumas, taiau
tuo metu jau visikai sitvirtins lyderio poste seras Winstonas galjo nebekreipti dmesio
subtilybes ir savo oponentams erti tiesioginius kaltinimus. Tokios privilegijos 1940 m. gegu jis
neturjo, taiau vos tik laimjs kabinetin m jis i karto pradjo deginti tiltus kaipgi kitaip
galima pavadinti Pranczijos laivyno nuskandinimo operacij?
Jo varovai netrukus liko be ginkl. Kai 1940 m. rugpjio 20 d. neoficialiais kanalais Londonas
gavo du Hermanno Gringo inicijuotus taikos pasilymus (vien per oland usienio reikal ministr,
kit per Turkij), lordas Halifaxas nelabai galjo kaip nors juos reaguoti. Tiesa, jis ir toliau ragino
savo draug, Didiosios Britanijos ambasadori JAV lord Lothian iekoti taikaus susitarimo
galimybi, taiau taip jau atsitiko, kad Halifaxui netrukus teko uimti savo draugo viet. Gruod 58eri lordas Lothianas mir ir naujuoju ambasadoriumi JAV Churchillis paskyr btent Halifax. Jo
viet usienio reikal ministro poste um Anthony Edenas, o Halifaxas vis likusi karo dal
praleis Vaingtone. Chamberlainas, iki tol niekada nesiskunds sveikata, staiga susirgo arnyno viu
ir sulauks 71-eri 1940 m. rugsj mir. Ko gero, galima drsiai teigti, kad jeigu Chamberlainas bt
galjs sugrti 1938 m., jis bt elgsis visai kitaip, taiau kartu jo ijimas i io pasaulio
simbolikai ymjo nuolaidiautoj Hitleriui dinastijos pabaig. Jo pdinio lauk didiulis ikis,
taiau beveik niekam nekilo abejoni, kad jis moka laikyti kurs prie vj. Churchillis suprato, kad
vien odiais Hitlerio nenugals. Propaganda yra geras dalykas, taiau pasaul keiia vykiai. Jeigu
sumuime hunus[40] ia, mums nereiks propagandos JAV... Dabar mes turime atsilaikyti. Kitais
metais pradsime skinti pergales, o dar kitais triumfuosime. Bet jeigu atsilaikysime prie vokieius
i liep... ms pozicija bus visai kitokia nei dabar.91
Ir vis dlto propaganda kol kas buvo didiausias Churchillio ginklas. Liepos 14-j, Bastilijos
pamimo dien, jo kalba per radij buvo transliuojama ne tik namie, bet ir Pranczijoje: Prie metus
a stebjau Pranczijos kariuomens ir Pranczijos imperijos karin parad Eliziejaus laukuose. Kas
gali pasakyti, k atne mums ateinantys metai?.. Esu sitikins, kad ne tik Britanijoje, bet kiekvienoje
alyje yra daugyb moni, kurie nenuilsdami atliks savo pareig iame kare, nors j vardai ir liks
neinomi, o j darbai nebus aprayti. Tai Neinom kari karas, bet susitelkime visi, nepraraskime
tikjimo, nepamirkime savo pareigos ir juodas Hitlerio prakeiksmas bus isklaidytas ms epochoje.

[...] Tikjimas mums duotas tam, kad padt ir palaikyt mus stovinius su nerimu prie
neisiskleidus likimo ritin. Ir a tikiu, kad kai kurie i ms ivys liepos 14-j, kai Pranczija bus
ivaduota ir susigrins savo didyb ir lov.
Invazijos grsm tuo metu atrod reali. Liepos 10-j liuftvaf sureng pirm oro antskryd
Anglijoje, tad Churchillis nepamiro priminti, kad visi turi bti pasireng artjaniam puolimui:
Galbt jis prasids iandien, galbt kit savait. Galbt jis neprasids niekada. Mes turime rodyti
sau, kad esame pasireng atremti staig ir nirting smg, arba o tai, ko gero, dar sunkesnis
ibandymas ilgam budjimui. Kad ir koks bt is imginimas atrus ar ilgas, o gal ir toks, ir
toks, mes nepraysime taikos slyg ir netoleruosime deryb; mes galime parodyti gailestingum, bet
niekada jo nepraysime.92
Ar anglai pasiduos? Kol kas nematyti joki aiki enkl, ura Goebbelsas savo
dienoratyje. Churchillis vis dar daug kalba. Bet juk jis nra Anglija. 93 Hitlerio propagandos
ministras klydo. Churchillis ir Anglija t akimirk buvo vienas ir tas pats.

1940 m. liepa. Hitlerio dilema

Per 10 mnesi spding pergali Vokietija parklupd Lenkij, Danij, Norvegij, Olandij,
Belgij ir, svarbiausia, Pranczij. Kalbant pokerio terminais, iame aidime prie stalo liko tik du
aidjai, taiau vienas i j (Britanija) turjo tiek maai eton, kad vargu ar galjo k nors pakeisti.
Kitas (Vokietija), susirs visus nugaltj turtus, norjo pakilti nuo stalo ir pabaigti aidim, taiau
pagal taisykles aidimas negali bti baigtas, jei bent vienas aidjas nori j tsti.
Brit akibroktas Orane buvo enklas Hitleriui, kad tikrov gali skirtis nuo jo prognozi. Fiureriui
tai buvo nauja situacija, ir jis, kaip visada tokiais atvejais, nusprend palaukti ir pairti, kaip
klostysis vykiai toliau. Jis kol kas nepasiruos galutiniam smgiui. Nori dar kart ramiai apgalvoti
savo kalb, todl vyksta Oberzalcburg. Jei Londonas atmes paskutin taikos silym, Britanijos
lauks triukinamas smgis, bet panau, kad anglai nesuvokia, kas j laukia, ura Josephas
Goebbelsas94. Prie palikdamas Berlyn, liepos 7 d. Hitleris susitiko su Italijos usienio reikal
ministru Galeazzo Ciano, kuris savo dienoratyje pasiymjo, kad fiureris yra pasirengs tsti kov
ir sukelti britams rstybs ir plieno audr, taiau galutinai nenusprsta, todl jis atideda kalb, nes
nori pasverti kiekvien od95. Tai, kad Hitleris atidjo i kalb tris kartus, rodo, kaip sunku jam
buvo apsisprsti.

Aukiausieji naci pareignai renginyje Berlyno operoje

I pradi jis lauk, kol Didioji Britanija pati pasilys taikos derybas, o dabar jam teko galvoti,
kaip tai padaryti paiam neprarandant orumo. Karo specialistai iuo klausimu irgi buvo menki
pagalbininkai. Nematydamas joki brit ingsni taikaus susitarimo link, Berghofe Hitleris pradjo
diskusij su karo vadais apie galimus scenarijus, jeigu Anglija taikos pasilym atmest.
Krygsmarins vadas Erichas Raederis, dar birel teigs, kad isilaipinimas galt tapti manomas tik
liuftvafei siviepatavus oro erdvje vir Piet Anglijos, susitikime su fiureriu liepos 11 d. pakartojo
t pat. Admirolas, taip aktyviai kursts kampanij Skandinavijoje, dabar galim isilaipinim laik
paskutine jgos priemone. Raederis sil nedelsiant pradti intensyv bombardavim, jis buvo
sitikins, kad po atak prie konvojus bei pagrindinius centrus ir povandeniniams laivams
ublokavus jr prekybos kelius Britanija pati paprays taikos96. OKH tabo vadas Alfredas Jodlis
liepos 12 d. Hitlerio pageidavimu pateik galimo karo su Britanija operatyvinio plano gaires, taiau
kit dien Berghof atvyks OKH tabo vadas Franzas Halderis, kaip ir Raederis, pareik, jog
isilaipinimas Anglijoje yra paskutin priemon 97. T pai liepos 13-j Hitleris savo laike
Benito Mussolini para: A pateikiau Britanijai daugyb pasilym susitarti, netgi bendradarbiauti,
taiau buvau sutiktas taip niekikai, kad dabar esu sitikins, jog kiekvienas naujas praymas
susiprotti bus lygiai taip pat atmestas. Ne sveikas protas valdo i al.98 i mint fiureris
pakartojo ir Vidkunui Quislingui: Po daugybs pasilym britams pertvarkyti Europ dabar prie

savo vali esu priverstas su Britanija kariauti. Mano padtis panai Martino Lutherio, kuris
nenorjo kariauti su Roma, bet jam neliko kito pasirinkimo.99
1940 m. liepos 16 d. Hitleris pasira direktyv Nr. 16, kurios angoje buvo raoma: Kadangi
Anglija, nepaisydama beviltikos savo karins padties, vis dar nerodo noro susitarti, a
nusprendiau paruoti isilaipinimo operacij Anglijoje, ir jeigu bus btina, j vykdyti. Operacijos
tikslas eliminuoti Anglijos teritorij kaip baz tolesniems karo veiksmams prie Vokietij, ir jei
tapt btina, okupuoti j visikai.100 Operacijos kodinis pavadinimas Jr litas (vok. Seelwe).
Operatyviniai planai ir pasirengimas turjo bti baigti rugpjio viduryje, ir nors i direktyva tarsi
turt ymti Hitlerio apsisprendim, tas abiejuose sakiniuose pakartotas jeigu vis dar buvo
didelis. Abejon niekur nedingo. Fiureris yra nerytingas kaip niekada anksiau, jis neino, k daryti
ir kaip daryti, ura Hitlerio adjutantas Gerhardas Engelis[41] 101. Jis net abejojo, ar fiureris
apskritai kalbs, taiau liepos 19 d. kruopiai suplanuota vent vis dlto vyko.
Tai buvo paskutin Hitlerio kalba Reichstage. Goebbelsas pasirpino, kad ji bt transliuojama
visame pasaulyje, o vir Krollio operos rm skland vokiei naikintuvai102. Amerikiei
korespondentas Williamas L. Shireris pasiymjo: Hitleris, kur mes matme vakar Reichstage,
buvo ukariautojas, suvokiantis tai, ir kartu puikus aktorius, spdingai aidiantis vokiei protais...
iandien jis kalbjo tyliau; sau nebdingai retai pakeldavo bals ir n karto nepradjo isterikai
aukti, kaip kad danai nutikdavo ant ios pakylos.103 Kalba truko dvi su puse valandos, taiau
didioji jos dalis buvo skirta karo pergalms ir karo vad apdovanojimams. Prie esms paskutinio
taikos pasilymo Britanijai jis prijo tik paioje pabaigoje. Jis jau nebeturjo iliuzij dl Londono
vyriausybs pozicijos104, taiau savo kalboje, eilin kart apkaltins Churchill karo kurstymu,
paband atskirti brit lyderi ambicijas ir Britanijos gyventoj lkesius.
I Didiosios Britanijos, kalbjo Hitleris, a iandien girdiu tik vien riksm ne moni,
bet politik karas turi tstis! Neinau, ar tie politikai teisingai sivaizduoja, kaip atrodys tolesn
kova. Jie skelbia, kad net jei Didioji Britanija lugs, jie ts kar i Kanados. Nenoriau tikti, kad
jie tuo nori pasakyti, jog tokiu atveju Kanad bus perkelta visa tauta. Akivaizdu, kad Kanad
vaiuos tie dentelmenai, kurie suinteresuoti tsti kar. Bijau, kad tautai teks pasilikti Britanijoje ir
pamatyti kar kitomis akimis nei vadinamj vad Kanadoje. Patikkite manimi, ponai, a jauiu
pasilyktjim tokio plauko politikais, pasmerkiantiems praiai itisas tautas. Mintis, kad a
likimo valia tapau tuo irinktuoju, kuriam teks suduoti paskutin smg jau ir taip nuo t moni
veiklos svirduliuojaniai sandarai, man beveik sukelia skausm... Misteris Churchillis... tuo metu, be
abejons, bus Kanadoje, kur jau bus isisti pinigai ir vaikai t, kurie i principo suinteresuoti tsti
kar. O milijon paprast moni laukia didiuls kanios. Misteriui Churchilliui, ko gero, nors kart
reikt patikti manimi, kai pranaauju, kad didioji imperija bus sunaikinta imperija, kurios a
niekada neturjau ketinim sugriauti ar padaryti jai alos... Jeigu kova tsis, ji baigsis tuo, kad vienas
i ms bus sunaikintas. Misteris Churchillis mano, kad tai bus Vokietija, o a inau, kad tai bus
Britanija.
Taikos pasilym be joki konkrei detali jis paliko paiai pabaigai: i akimirk a laikau
savo sins pareiga dar kart apeliuoti tiek Didiosios Britanijos, tiek kit ali sveik prot ir
supratingum. Manau, kad mano padtis leidia kreiptis su tokiu raginimu, nes esu ne pralaimtojas,
praantis imaldos, a esu nugaltojas, kalbantis sveiko proto vardu. A nematau prieasties, kodl
kar reikt tsti.105 Vokieiams i kalba padar spd. Fiureris pasil britams taik ir, bdamas
nugaltojas, nieko u tai nepra mainais. Jeigu karas nesibaigs, dl to bus kalta tik pati Didioji
Britanija, nes tiktai ji turi pasirinkimo laisv. Mes inome, kad vyriausyb Londone apsisprend jau

prie tai, tad nieko nuostabaus, kad Londono reakcija pasilym buvo alta. domu, kad BBC
radijas, neturdamas joki oficiali ar vyriausybini galiojim, jau po valandos transliavo atsakym
No. Shireris, klaussis radijo kartu su kitais vokieiais, ura j reakcij: Ar js galite tuo
patikti?; Ar galite suprasti tuos angl kvailius?; Atmesti taikos pasilym dabar? Jie
iprotjo!106 Oficialiai atsakyti Londonas neskubjo. Ponui Hitleriui a neketinu nieko atsakyti, nes
mes su juo nesikalbame, pareik Churchillis107.
Hitleris neslp savo nusivylimo. Kit dien grafui Ciano jis pareik, kad brit reakcija reikia,
jog joks susitarimas tampa nemanomas, ir pridr, kad rengiasi kirsti Britanijai taip, kad ji lugs po
pirmj smgi.
Tai buvo odiai italams, kurie turjo perduoti juos britams, o tarp sav linija buvo kitokia.
Goebbelsas savo dienoratyje pasiymjo, kad fiureris vis dar nenori susitaikyti su lia Anglijos
pozicija ir mano, jog reikia dar iek tiek palaukti. Klausimas vis dar tebebuvo atviras ir susitikime
su vyriausiaisiais karo vadais liepos 21 d. Jokio aikaus paveikslo, kas vyksta Anglijoje, ura
Hitlerio odius Waltheris von Brauchitschas. Hitleris neleis prarasti karins iniciatyvos, taiau
akivaizdiai vis dar tikisi diplomatinio sprendimo. Keltis per ssiaur fiureriui atrodo labai rizikinga.
Todl invazijos bus imtasi tik tada, kai neliks jokio kito bdo susitarti su Anglija.108
Liepos 21 d. karinis pasitarimas buvo pirmasis po Pranczijos kampanijos, jame dalyvavo vis
grandi atstovai: krygsmarins grosadmirolas Erichas Raederis, vyriausiasis sausumos kariuomens
(Heer) vadas Waltheris von Brauchitschas ir liuftvafs generalinio tabo virininkas Hansas
Jeschonnekas, taiau daugiausia kalbjo Hitleris. Jis vadino britus kvailiais ir vis dar tikjosi, kad su
Londonu pavyks susitarti, jeigu vyriausybs kabinete neliks Churchillio. Fiureris pareik, kad jam
reikia isiaikinti, ar norint parklupdyti Anglij btina tiesiogin invazija ir kiek laiko reikt jai
pasiruoti. Kaip dl antskrydi ir povandenini laiv? Jeschonnekas atsak, kad liuftvaf galt
surengti plataus masto atak prie Karaliksias oro pajgas, isivilioti j naikintuvus ir juos
sunaikinti. Raederis kalbjo nedaug, bet, jo preliminariais skaiiavimais, krygsmarin nesps
pasiruoti iki rugpjio vidurio, kaip kad buvo skelbiama direktyvoje Nr. 16. Hitleris papra
admirolo isiaikinti, kiekgi jam reikia laiko, bet kuo ilgiau buvo diskutuojama, tuo labiau aikjo,
kad keltis per Laman yra be galo rizikinga avantira, juo labiau kad jokio netiktumo pasiekti
nepavyks. Hitleris oro atakas norjo pradti rugpjio pradioje, kad rugpjio 25 d. (jei liuftvaf
savo darb atliks skmingai) bt galima pradti isilaipinimo operacij, taigi laukti nebebuvo kada.
Kit dien Londonas pagaliau dav galutin atsakym paskutin taikos pasilym. Mes
niekada nenorjome karo, sak per radij brit usienio reikal sekretorius lordas Halifaxas, ir
tikrai niekas pas mus nenori, kad karas tstsi bent viena diena ilgiau, nei btina. Bet mes
nenustosime kovoti, kol nebus utikrinta ms ir vis kit laisv.109 T pat vakar surengtoje
spaudos konferencijoje Berlyne susirinkusiems urnalistams buvo paskelbta: K gi, ponai, bus
karas!110 Burtai mesti, mes keliame spaud ir radij kov, ra t dien Goebbelsas, taiau
Hitleris vis dar negaljo apsisprsti111.
i akimirka buvo, ko gero, vienas i didiausi Treiojo Reicho istorijos paradoks. Po
didiausio savo triumfo Pranczijoje pasieks karins galios ir pranaumo zenit, turdamas po
kojomis kone vis Europ, Hitleris atsidr aklavietje dl to, kad Britanija atsisak aisti pagal jo
taisykles. Fiureris vis dar apsstas klausimo, kodl Anglija iki pat iol nepareik noro sukti taikos
keliu. Jis mano (kaip ir mes), kad atsakymas slypi Anglijos viltyse Rusij. Todl prognozuoja, kad
Anglij teks priversti sudaryti taik jga. Taiau tai jam nepatinka. Prieastys: jei mes sutriukinsime
Anglij, brit imperija bus suskaldyta. Taiau Vokietijai i to nebus jokios naudos. Praliedami

vokiei krauj mes pasiektume tai, i ko pasipelnyt tik Japonija, Amerika ir kitos alys 112,
ura Halderis savo dienoratyje, ir iame liepos 13 d. rae atsiranda dar viena dilemos dedamoji
Taryb Sjunga. Matydamas kietakaktik Anglijos usispyrim tsti kov, Hitleris m tikti, jog
tam yra prieastis, ir kuo daugiau jis apie tai galvojo, tuo labiau atrod, kad ji slypi slaptuose
Londono aidimuose su Maskva. Liepos 21 d. fiureris savo generolams sak: Jokio aikaus
paveikslo, kas vyksta Anglijoje. gyvendinti sprendimus ginklu turi bti pasiruota kaip manoma
greiiau. Nors diskusijoje su karo vadais vis labiau aikjo, kad pamokyti isioklius gali bti
nepaprasta, fiureris pareik negalintis leisti, kad karin ir politin iniciatyva bt prarasta, ir jis
kalbjo ne tik apie Anglij. Britanijos pozicija yra beviltika, bet ji laikosi dl to, kad tikisi
pagalbos i Amerikos[42] ir deda viltis Rusij. Stalinas turi savo tiksl, ts Hitleris, jis flirtuoja
su Britanija stengdamasis ilaikyti j kare, supanioti rankas Vokietijai, pasinaudoti padtimi
gyvendindamas savo ekspansin politik ir pasiimti tai, ko negalt gauti, vos tik bt sudaryta taika.
Joki Rusijos agresijos prie Vokietij enkl nra, bet mes turime planuoti ir atkreipti savo dmes
galim problem su Rusija. Tikslas sutriukinti Rusijos armij arba bent jau uimti tiek Rusijos
teritorijos, kad bt ukirstas kelias prieo antskrydiams prie Berlyn ir Silezijos pramon. Taip
pat reikia apsaugoti Rumunijos naftos telkinius. Prireiks 46 savaii 80100 divizij kariuomenei
surinkti. Jei pulsime Rusij ruden, spaudimo dl oro karo prie Britanij neliks.113 Kol kas tai
buvo ne sprendimas. Tik viena i galimybi iekant bd ieiti i keistos aklaviets, taiau nordami
suprasti lemtingus tos vasaros sprendimus ir motyvus mes turime sudlioti vis dilemos emlap.
Po pergals prie Pranczij problema buvo tik viena patraukti i karo Britanij. Kadangi to
padaryti nepavyko, greta neisprstos problemos atsirado dar viena neleisti kar sitraukti JAV.
Tiesa, tada tai atrod tik teorin galimyb, taiau ji egzistavo, ir Hitleris suprato, kad i grsm vis
dids. Kuo baigsi I pasaulinis karas, kai j sitrauk amerikieiai, jis puikiai inojo, kaip ir tai, kuo
gali baigtis Vokietijai karas dviem frontais. Taiau numoti ranka Stalino grybnius Rytuose jis taip
pat negaljo, taigi problema darsi triguba ir Hitleriui reikjo laiko pamstyti, ar yra koks nors bdas
isprsti trikamp galvosk. Jeigu su britais bt pavyk susitarti, klausimas bt isprstas ir bt
galima sukti ten, kur Hitleris norjo kariauti nuo Mein Kampf laik. Sunaikinti yd bolevizmo lop
ir isikovoti milinik gyvybin erdv Rytuose tai buvo fiurerio svajon, taiau is karas vyko
ne pagal jo plan.
T dien, kai lordas Halifaxas dav galutin atsakym Vokietijai, naci lyderis viejo Bairoito
festivalyje Bavarijoje[43], kur apsilank vienintelje Richardo Wagnerio operoje t vasar ir
pairjo paskutin Nibelungo iedo dal Diev tis. Vokikas operos pavadinimas
Gtterdmmerung yra skandinav mitologinio termino Ragnark vertimas. Ragnarokas skandinav
sakmse mis tarp Odino vadovaujam diev ir Lokio vadovaujam milin bei kit pabais. Po
io mio pasaulis us. tio, pavydo, valdios trokimo, godulio ir ker valdomi ios operos herojai
nenumaldomai artja prie pranaysts isipildymo diev ties, ir finale mitin diev buvein
Valhala pasksta liepsnose... i opera trunka daugiau nei 6 valandas ir turi net dvi pertraukas.
Hitleris tuomet neinojo, kad karas truks beveik eerius metus ir joki pertrauk nebus.
Goebbelsas savo dienoratyje nekantravo: Mes vis laukiam ir laukiam, kada gi fiureris puls
Anglij114, bet Hitleris neskubjo. Jis galvojo ne tik apie Anglij, nes tikjosi laimti ir ubaigti
kar greitai, o nordamas rasti ieit, kaip tai padaryti, ivyko ten, kur mintis gaivina grynas Alpi
oras, kur jis priimdavo paius dramatikiausius sprendimus Oberzalcburg.
Prie kar Hitleris vienam savo adjutantui sak: Turkite omeny, kad mano smegenys dirba kaip
skaiiavimo maina. Kiekvienas man k nors pristatantis mogus veda i main nedidel

informacijos sraigtel. Taip formuojasi tam tikras paveikslas, arba numeriai ant kiekvieno sraigtelio.
Tada a spaudiu mygtuk ir mano mintyse ima blyksti visos ios informacijos rezultatas. 115 i
skaiiavimo maina 1940 m. vasar buvo priversta dirbti visu pajgumu, o nordama suskaiiuoti
teising rezultat, turjo gebti atmesti klaidingus sraigtelius.
Sraigtelis su tarimu, kad Stalinas flirtuoja su Churchilliu, buvo klaidingas. tarim
sustiprino vokiei valgybos praneimai. Liepos 5 d. Turkijos ambasadorius Maskvoje raportavo
Ankar apie savo pokalb su Didiosios Britanijos ambasadoriumi Staffordu Crippsu:
Aukiausiosios Tarybos prezidiumo prezidentas Michailas Kalininas patikino, kad Britanija ir
Rusija turi daug bendr interes ir kad btina pasiekti tarpusavio supratim. Kitoje iifruotoje
graik telegramoje buvo raoma apie liepos 6 d. dviej valand trukms pokalb su Crippsu, kuriame
brit ambasadorius pabr, jog rusai kartligikai ruoiasi karui. Kai iame pokalbyje graik
delegacijos atstovas isak mint, jog suinojusi i informacij Vokietija tikrai imsis priemoni,
Crippsas jam atsak: Kadangi Vokietija nebus pasirengusi puolimui iki rudens, o iemos kampanijai
nesiry, ji bus priversta nukelti kar su Rusija iki pavasario, o tada rusai taip pat bus pasiruo.
Kalbdamas su Turkijos ambasadoriumi liepos 16 d. Crippsas pridr: A puikiai suprantu, kad tai
labai delikatus klausimas, taiau neivengiamo Vokietijos puolimo akivaizdoje... mes esame priversti
bet kokia kaina pasiekti kok nors susitarim su rusais.116 Visos ios iifruotos depeos liepos 16 d.
atsidr pas Hitler ant stalo. Jos tikrai bylojo, kad Anglija nori umegzti bendradarbiavim su
Kremliumi, taiau jose nebuvo nieko, kas leist daryti ivad, jog Stalinas tokiam bendradarbiavimui
yra pasirengs.

Staffordas Crippsas
Flirto iniciatyvos autorius buvo ne Stalinas, o Churchillis dar gegu, vos tik taps premjeru, jis
msi udavinio atnaujinti po iemos karo su Maskva palijusius santykius. Naujuoju ambasadoriumi
Maskvoje jis paskyr socialistini pair, marksistinmis idjomis atvirai besiavint leiborist ser
Cripps, tikdamasis, kad tai pads rasti bendr kalb su Stalinu. Gegus 29 d. vokiei
ambasadorius Maskvoje grafas von Schulenburgas raportavo, kad Stalinas kandidatr prim, ir i
karto patikino fiurer, jog nra pagrindo nuogstauti dl Crippso kandidatros, nes nra pagrindo
abejoti mums lojalia Taryb Sjungos pozicija 117. Taiau Hitlerio skaiiavimo maina

sraigtel jau trauk savo sistem.

Liepos 1 d. Crippsas jau stovjo Kremliaus kabinete ir tyliai stebjo, kaip Stalinas altomis ir
tamsiomis akimis be emocij bgo per Churchillio laiko eilutes. Jame buvo raoma: Geografikai
ms alys yra visikai prieingose Europos pusse, ir reikia pripainti, kad, valdios valdymo
sistem atvilgiu, jos atstovauja visikai kitokioms politinms idjoms. Bet a tikiu, kad ie faktai
nesutrukdys ms tarptautiniams santykiams, ir jie gali bti harmoningi ir abipusikai naudingi.
Kruopiai apgalvotame savo laike Churchillis teig, kad visos Europos problema, skaitant ir
ms alis, yra klausimas, kaip valstybs ir Europos tautos ruoiasi reaguoti Vokietijos hegemonijos
emyne perspektyv. Jis pareik, kad Britanijos vyriausyb neabejotinai ketina inaudoti savo
geografin pozicij ir didiulius iteklius, kad, nugalt Hitler, ir yra pasiruousi su Taryb
Sjungos vyriausybe svarstyti visas problemas, kurias kelia metodikas, skmingais ukariavimais ir
prisijungimais grstas dabartinis Vokietijos spurtas 118. Tai buvo subtilus perspjimas saugotis
Hitlerio ir silymas Stalinui stoti Britanijos pus, taiau soviet diktatorius net nesiteik laik
atsakyti. Maa to, apie Churchillio pasilym jis sak praneti Berlynui. Galbt taip jis pasielg ne
tik i lojalumo, bet tarsi perspdamas savo partner, kad ioje partijoje yra ir daugiau sjung bei
susitarim derini ir kad gali iauti diena, kai Britanijos ambasadorius Kremliuje bus laukiamesnis
sveias nei Vokietijos. Taiau net jei is motyvas ir egzistavo, tai buvo tik smulki detal dideliame
aidime. Pagrindinis Stalino klausimas buvo paprastas k iuo metu konkreiai jam gali pasilyti
Churchillis ir k duoda vis dar galiojanti sjunga su Hitleriu? Atsakymas buvo aikus. Hitleris vis dar
tebebuvo geriausius dividendus duodanti Stalino investicija, savo ruotu fiureriui vis didesn nerim
kl augantis Taryb Sjungos apetitas ir tempai, kuriais Kremlius skyn ios investicijos vaisius.
1940 m. birelio 14 d., tuo metu, kai vokiei kareiviai ygiavo Pranczij, Viaeslavas
Molotovas prie pat vidurnakt Maskvoje Lietuvos usienio reikal ministrui Juozui Urbiui teik
ultimatum, kuriame apkaltino Lietuv savitarpio pagalbos sutarties lauymu, ir pateik tris
reikalavimus: 1) suimti ir perduoti teismui vidaus reikal ministr Kazimier Sku ir Valstybs
saugumo departamento direktori Augustin Povilait kaip tariam provokacij prie Raudonosios
armijos gulas kaltininkus[44]; 2) sudaryti nauj, Maskvai priimtin vyriausyb; 3) sileisti Lietuv
neribot Raudonosios armijos kontingent. Ultimatumo slygos i esms reik okupacij ir sutikti su
jomis arba ne Lietuvai buvo duotos vos devynios valandos. Antr valand nakties skubiai surengtame
paskutiniame vyriausybs posdyje nuomons isiskyr. Teisingumo ministras Antanas Tamoaitis ir
susisiekimo ministras Jonas Masilinas dvejojo. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, krato
apsaugos ministras brigados generolas Kazys Musteikis, vietimo ministras Kazimieras Jokantas ir
valstybs kontrolierius Konstantinas akenis laiksi nuomons, kad su ultimatumu sutikti nereikia,
nors pasiprieinimas bt tik simbolikas. Ministras pirmininkas Antanas Merkys, jo pavaduotojas
Kazys Bizauskas, ems kio ministras Juozas Audnas ir, svarbiausia, buvs ir tuometinis Lietuvos
kariuomens vadai divizijos generolai Stasys Ratikis ir Vincas Vitkauskas pasisak u tai, kad su
ultimatumu reikia sutikti, nes kitaip, anot j, bt tik beprasmikai pralietas kraujas[45] 119. Buvo
nusprsta nesiprieinti ir ultimatum priimti. Kit dien Lietuvos prezidentas Antanas Smetona nutar
palikti al ir savo pareigas skubiai perdav Antanui Merkiui. Kai kas iki iol tai vertina kaip
idavyst ir primena, kad kapitonas negali palikti skstanio laivo, taiau Smetona suvok nieko
nebegals pakeisti ir, kaip paaikjo, dl savo saugumo baiminosi pagrstai. Estijos ir Latvijos
prezidentai netrukus bus suimti, itremti ir niekada jau negr savo tvynes gyvi[46].
T nakt, kol Lietuvos vyriausyb posdiavo, Raudonosios armijos daliniai keliose vietose kirto
sien ir band rengti provokacijas[47], manydami, kad lietuviai atsiaudys, taiau taip nevyko, o kit

dien Lietuvos kariuomen gavo sakym nesiprieinti Raudonajai armijai. Prezidento pareigas
einantis Merkys paskelb kelet praneim, kuriuose sak, kad Raudonoji armija Lietuv engia
kaip draugika sjungin kariuomen120. Netrukus visi strateginiai takai ir didieji miestai buvo
soviet rankose. Maskvai netiko naujojo Lietuvos ministro pirmininko Stasio Ratikio kandidatra, ir
Lietuv atvyks SSRS vyriausybs ypatingasis galiotinis Vladimiras Dekanozovas pareikalavo, kad
juo bt paskirtas Justas Paleckis. Dekanozovas, mgdavs raginti audyti liaudies prieus kaip
pasiutusius unis121, pats bus suaudytas kartu su savo vadu Lavrentijumi Berija, bet dabar jis buvo
tikrasis Stalino vietininkas Lietuvoje. Kaip Andrejus Viinskis Latvijoje ir Andrejus danovas
Estijoje. Dekanozovo paliepimu birelio 17 d. Merkys paskyr Paleck vadovauti marionetinei
Liaudies vyriausybei[48], liepos 1 d. buvo paleistas Seimas ir, inoma, naujuose rinkimuose galjo
dalyvauti tik valdios leidimus veikti turinios organizacijos (komunist partija, komjaunimas,
komunist vadovaujamos profesins sjungos ir t. t.), visos kitos partijos buvo udraustos, o visi
ikelti kandidatai atstovavo Lietuvos darbo liaudies sjungai. Dauguma kandidat buvo LKP nariai,
taiau tarp nepartini buvo irgi nemaai inom pavardi: raytojai Petras Cvirka, Liudas Gira,
Antanas Venclova, operos solist Aleksandra Stakeviit, aktoriai Romualdas Jukneviius,
Henrikas Kainskas122. Eilinius mones trikd ir klaidino inom raytoj, meninink, mokslinink
elgesys, j liaupss Stalinui, Raudonajai armijai ir nauju keliu pasukusiai Lietuvai. Liepos 5 d.
Valstybs teatre susirink intelektualai sveikino naujj vyriausyb, dkojo didiajai ir visada mums
draugikai TSRS vyriausybei ir pasiadjo padti Liaudies vyriausybei, kad Lietuvos liaudis
naujj Seim irinkt tik geriausius ir itikimiausius savo snus ir dukras123.
Oficialiais duomenimis, liepos 1415 d. rinkimuose (jie buvo pratsti dl neaktyvi rinkj)
dalyvavo 1 386 600 piliei, t. y. 95,9 proc. vis rinkj, i j 99,19 proc. balsavo u Lietuvos darbo
liaudies sjungos kandidatus. Seim buvo irinkti 39 LKP nariai ir 40 nepartini124. Liepos 21 d.
susirinkus Seim eilmis sveikindamas Kazys Boruta itar garsij fraz apie Stalino saul, kuri
reikia parsiveti i Maskvos125. Ji reik, kad Lietuva turi pasiprayti priimama Taryb Sjungos
respublik br tais paiais pagrindais, kaip eina SSSR Ukrainos, Gudijos ir kitos sjungins
respublikos. Kai rezoliucija buvo priimta, svei i Kremliaus garbei pasigirdo kiai: Da
zdravstvujet Velikij Sovetskij Sojuz! Da zdravstvujet Socialistieskaja Sovietskaja Respublika!
Paskutin liepos dien Lietuvos delegacija ivyko Maskv parsiveti Stalino sauls...126

Vadinamojo Liaudies Seimo pirmininkas Liudas Adomauskas pasirao deklaracijas dl

Lietuvos paskelbimo sovietine socialistine respublika ir jos stojimo TSRS. Stovi prezidiumo
nariai (i kairs): Meislovas Gedvilas, Antanas Venclova, deinje - Petras Cvirka. Kaunas, 1940
m. liepos 21 d.
Lietuva buvo okupuota birelio 15-j, kit dien toks pats likimas itiko ir Latvij bei Estij.
Kremliaus sureisuotas spektaklis vyko sinchronikai visose Baltijos alyse. Seimo rinkim data
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo ta pati, pasiskelbta tarybinmis respublikomis ir praymai
priimti Taryb Sjungos sudt buvo pateikti taip pat t pai liepos 21-j, tik naujj respublik
primimo srae Lietuva, kaip visada, buvo pirmoji i Baltijos sesi. 1940 m. rugpjio 3 d. Lietuva
tapo 14-ja, rugpjio 6 d. Latvija 15-ja, o Estija 16-ja Taryb Sjungos respublikomis.
Liaudies prie aretai ir deportacijos prasidjo dar birel, masins tremtys lauk ateityje.
Stalino sauls apviesti bus itremti arba nuudyti 34 250 latvi, beveik 60 000 est ir 75 000
lietuvi127. Bolevik caras galjo trinti i diaugsmo rankas Suomijoje jam nepavyko, bet tris
paklydles po I pasaulinio karo jis grino imperijos sudt tik pagrasins pirtu.
Kit dien po ultimatumo (birelio 15 d.) Lietuvos usienio reikal ministras Juozas Urbys ir
Lietuvos pasiuntinys TSRS Vladas Natkeviius buvo pakviesti apsilankyti Maskvos Didiajame
teatre, kur vyko baigiamasis Baltarusijos deimtmeio spektaklis. Lietuvos diplomatai gavo viet
loje greta Vokietijos ambasadoriaus grafo von Schulenburgo, ir Urbys stebjosi, kokiais
sumetimais tai padaryta128. Gal tai buvo tiesiog sutapimas, o gal Stalinas taip tarsi norjo priminti
Hitleriui girdi, kol tu skini pergales, a irgi nesnaudiu. Vokiei karo valgybos praneimai apie
Raudonosios armijos pajg telkim Rumunijos pasienyje leido suprasti, koks bus kitas Maskvos

ingsnis.
Pritrenktas aibikos Hitlerio pergals Vakaruose, Stalinas skubjo susirinkti visus sau
priklausanius prizus Rytuose. Tai buvo ne tik ambicija sugrinti sensias Rusijos imperijos
teritorijas. Stalinas neturjo iliuzij, kad sandris su Hitleriu gali virsti ilgalaike draugyste, taiau jis
tikjo, kad paktas suteikia jam saugum ir laiko pasiruoti karui. Prajus savaitei po vokiei atakos
prie Lenkij, soviet vadas savame rate sak: Karas vyksta tarp dviej kapitalistini ali grupi...
Hitleris, pats to nesuprasdamas ir nenordamas, griauna kapitalistin sistem... Mes galime
manevruoti ir priversti ias puses nuomiai kautis tarpusavyje... Kokia mums bus ala, jeigu Lenkija
bus sutriukinta, o mes galsime plsti savo socialistin sistem naujose teritorijose? Taiau net
tada, 1939-aisiais, jis turjo omeny galimyb, kad Hitleris vien dien gali pulti Taryb Sjung.
1939 m. spal, kai Latvijos delegacija prim ultimatum, Stalinas pareik: Tai netiktas poskis...
bet mes turime bti jam pasiruo. Tie, kas nepasiruo, brangiai u tai sumokjo. Vokieiai gali
pulti.129 Dabar, sutriukinus Pranczij, jis suvok, kad laiko pasiruoti laimjo ne tiek, kiek
planavo, todl skubiai msi veiksm. Suomija, Baltijos valstybs, Rumunijos dalis buvo ne tik
prarastos Rusijos imperijos teritorijos tai buvo buferin zona, galinti padti atremti pirmuosius
naci invazijos smgius, ir soviet vadas nusprend j sukurti, Hitleriui dar net nespjus grti i
Pranczijos. Baltijos valstybi aneksij didiosios Vakar alys nespjo net sureaguoti, kadangi
paios buvo ties praties riba. Pranczija kapituliavo birelio 22 d., ir jau t pai dien Molotovas
informavo Vokietijos ambasadori graf von Schulenburg, kad, nepaisydama ankstesni paad
vengti konflikto su Rumunija, Taryb Sjunga nusprend nedelsdama panaudoti jg, jeigu
Rumunijos vyriausyb atsisakys taikaus susitarimo130.
Baltijos alys pagal RibbentropoMolotovo pakto slaptuosius protokolus priklaus Taryb
Sjungos takos sriiai, tad Hitleris nelabai k galjo padaryti, nors jam ir nepatiko ie ingsniai
(iuos Stalino grybnius jis pavadino pirmosiomis rus atakomis prie Vakar Europ 131).
Besarabija (dabar Moldovos dalis) taip pat buvo Taryb Sjungai numatytas prizas, taiau
Rumunijoje Stalinas pereng slaptuose protokoluose apibrtas ribas. Besarabijos region 1812 m.
Rusijai atidav Turkija, 1919 m. Versalio sutartimi jis atiteko Rumunijai, taigi dabar, soviet
poiriu, teritorija turjo bti grinta tikrajam eimininkui. Besarabija domino soviet karo
strategus, nes galjo tapti skydu, sauganiu Sevastopolio ir Odesos uostus, be to, prieams i
teritorija galjo tapti neblogu tramplinu puolant Ukrain. Geleinkeli linijos tarp Besarabijos ir
Ukrainos jo per iaurs Bukovin, ko gero, dl to Stalinas nusprend pareikalauti ir Bukovinos. Tai
buvo pavojingas ingsnis, nes, prieingai nei Besarabija, Bukovina nebuvo minima slaptajame
protokole, be to, ia gyveno daug etnini vokiei, nes istorikai ji priklaus Austrijos imperijai ir su
Rusija niekada neturjo nieko bendra. Pretenzija Bukovin tapo nemalonia staigmena ir rumunams,
ir vokieiams[49], taiau nordamas ivengti Balkan komaro Hitleris buvo priverstas nuryti i
piliul. Pranczijoje konfiskuoti diplomat dokumentai rod Turkijos, Graikijos, Jugoslavijos
simpatijas Sjunginink atvilgiu Balkanai buvo neprognozuojamomis komplikacijomis kvepianti
teritorija, todl kai Italijos usienio reikal ministras Galeazzo Ciano liepos 6 d. usimin, kad Italija
nort pulti Jugoslavij, fiureris papra to nedaryti, nes tuomet Vengrija upuls Rumunij ir Balkanai
pasks liepsnose. Tada rusai tikrai patrauks link Dardanel ir Konstantinopolio savo tikslo nuo
senovs Bizantijos laik. Viskas gali nueiti taip toli, kad spaudiamos aplinkybi Rusija ir Britanija
gali atrasti turinios bendr interes, pareik Hitleris132. Galima Britanijos ir Rusijos sjunga
prie Vokietij buvo viena i t vasar Hitleriui didiausi nerim keliani tikimybi. I vieno
prieo staiga pasidar du, o savo utaise, kaip sak pats fiureris, jis turi tik vien kulk133 kam jinai

bus skirta, ir buvo didioji Hitlerio dilema.

Ultimatum Rumunijos ambasadoriui Molotovas teik birelio 26 d. Jis pareik, kad Rumunija
privalo grinti Besarabij ir perleisti Bukovin, nes dauguma Besarabijos gyventoj yra
ukrainieiai[50], ir dav vien dien apsisprsti. Kaip ir Baltijos alyse, pasiprieinimas atrod
beprasmis Raudonoji armija dislokavo prie Rumunijos 22 divizijas, o tiktis pagalbos nebuvo i
kur. Hitleris patar Karoliui II nusileisti reikalavimams, ir kit dien Rumunija sutiko su ultimatumo
slygomis134. Raudonosios armijos daliniai kirto alies sien be pasiprieinimo, soviet karo
lktuvai Izmailo oro uoste prie Dunojaus taip pat nusileido niekieno nekliudomi135. Besarabija
netrukus tapo Moldavijos TSR[51] su sostine Kiiniovu. Sien su Ukraina pertvarkos utruko iki
lapkriio, taiau jau iki rugpjio tarnauti Raudonj armij buvo paaukta per 50 000 moni.
Ruden deimtys tkstani eim i Ukrainos buvo perkelta naujas teritorijas, o 1941 m. vasar,
Rumunijoje, kaip ir Baltijos alyse, prasids masins tremtys136. Vienintelis skirtumas nuo Lietuvos
ar Latvijos buvo tas, kad Rumunija atidav tik dal savo teritorijos alis liko egzistuoti, ir
labiausiai u tai ji turjo bti dkinga savo naftos altiniams, be kuri Vokietijos karo maina bt
tiesiog sustojusi.
1940 m. balandio 24 d., dar net neprasidjus Vakar kampanijai, Franzas Halderis savo
dienoratyje ura: Ms interesas yra utikrinti, kad (Rumunijos) naftos telkiniai aprpint mus
bent iki pavasario; tada bsime iek tiek laisvesni.137 Rumunija eksportavo Vokietij 150 000 ton
naftos per mnes, beveik pus viso 350 000 ton kiekio, reikalingo, kad Treiojo Reicho karo
maina galt veikti. 100 000 ton reikjo vien liuftvafei138 ir niekam negaljo bti leista ksintis
i arterij. T vasar, kai aikjo, jog Vokietija netaps laisvesn, Stalinas kaip tik tai ir padar.
Kol Hitleris kariavo Vakaruose, bolevik caras be vi prarijo madaug 460 000 kvadratini
kilometr teritorij su daugiau kaip 20 milijon gyventoj139. Jo priartjimas prie Rumunijos naftos
telkini buvo pats didiausias pavojaus signalas Hitleriui. Fiureris inojo Kremliaus metodus ir
suvok, kad ultimatumas ir atplta teritorija gali bti tik pradia, o kas, jeigu Stalinas pakartos
Baltijos valstybi scenarij ir okupuos vis Rumunij? Rumunija tuo metu buvo apsupta Raudonosios
armijos, o Vokietija Ryt fronte turjo vos kelias divizijas... [52] Hitlerio skaiiavimo maina gavo
labai svarbios informacijos, kuri i esms keit vis derini rezultatus.
Jis privaljo apsaugoti Rumunijos naft. Italijos noras smgiuoti Jugoslavijai nedingo, o kas,
jeigu Vengrija, nordama atsiteisti u Versalio nuoskaudas, upuls Rumunij, o Taryb Sjunga
naudodamasi iuo pretekstu stos jos ginti? Hitleris privaljo iam Balkan komarui ubgti u
aki, juo labiau kad netrukus jis pradjo virsti tikrove. Rugpjt Vengrija pareikalavo i Rumunijos
grinti Transilvanij ir pagrasino karu. Rumunija su praymu tarpininkauti iame gine kreipsi
Vokietij ir Hitleris, inoma, sutiko. Pagal sutart su Taryb Sjunga Rumunija tok ingsn privaljo
derinti su Maskva, taiau Besarabijos ir Bukovinos atplimas pastmjo Rumunij Vokietijos pusn
ir Hitleris akimirksniu tuo pasinaudojo. Jis sak Vokietijos kariuomenei bti pasiruousiai okupuoti
Rumunijos naftos telkinius, kad treiosios alys (omeny, inoma, turta Taryb Sjunga) nesugebt
atsidurti ia, jei arbitrao derybos nepavykt[53]. Derybos pavyko. Vadinamuoju Vienos
apdovanojimu, teisjaujant (i tikrj spaudiant) Vokietijai ir Italijai, 1940 m. rugpjio 30 d. po I
pasaulinio karo parasta iaurs Transilvanija [54] buvo grinta Vengrijai. Be to, rugsj Rumunija
buvo priversta atiduoti pietin Dobrudos regiono dal Bulgarijai visi ie pokyiai turjo panaikinti
Versalio ir Trianono sutari nuoskaudas [55] ir sumainti etnini konflikt Balkanuose tikimyb.
Naujsias teritorij ribas garantavo Vokietija ir Italija.

Praradim lavina Rumunijoje sukl vyriausybs kriz. Po Transilvanijos praradimo

ultranacionalistin, antisemitin ir antikomunistin Geleins gvardijos partija privert Karol II
atsiadti sosto ir alies diktatoriumi, arba kondukatoriumi (rum. conductor vadas), tapo
generolas ir bsimasis maralas Ionas Antonescu. Jis slapta papra Hitlerio padti modernizuoti
Rumunijos kariuomen, aprpinti j tankais bei artilerija ir atsisti karo specialist, o mainais u tai
paadjo irikiuoti savo pajgas ne prie vengrus, o prie Taryb Sjungos sienos 140. Hitleris gavo
itikim sjunginink, kuris likus deimiai dien iki Barbarosos pasakys: Kai kalba eina apie
veiksmus prie slavus, js visada galite pasikliauti Rumunija.141

Rumunijos diktatorius Ionas Antonescu

1940 m. vasar didiausios XX a. dvikovos dalyviai stengsi vienas kito neprovokuoti, nes nei
vienas, nei kitas tarpusavio karui buvo nepasiruos. Pvz., rugpjio 26 d. fiureris Waltheriui von
Brauchitschui paaikino, kad jam reikia apsaugoti Rumunij, ir sak Generalin gubernij bei Ryt
Prsij nedelsiant perkelti dar 10 ger divizij142, taiau pridr, jog tai reikia padaryti kol kas
pernelyg neprovokuojant rus143. Maskva i anksto informavo Berlyn dl savo ketinim
Besarabijoje, Hitleris ir negaljo Stalinui prietarauti dl to, k pardav mainais u Ribbentropo
Molotovo pakt, taiau Bukovinos tame srae nebuvo ir fiureris gavo pagrind tarti, kad Kremlius
gali nepasitenkinti imperijos sienomis ir praryti Rumunij vis. Dviej diktatori ietys, kad ir kaip jie
stengsi apsimesti draugais, ties Rumunija susikirto, ir riba buvo perengta. Rumunijos sien
garantija buvo atviras spjvis Stalinui veid ir usienio diplomat praneimai i Maskvos netrukus
patvirtino, kad Vienos apdovanojimas Kremliuje yra laikomas aktu, nukreiptu prie Taryb
Sjung. Abi puss nuo pat pradi suprato, kad j santuoka yra i iskaiiavimo, abu partneriai
niekada netryko tarpusavio pasitikjimu, taiau dabar aikjo, jog j ambicijos netelpa susitarimo
rmus, o tikslai kertasi tarpusavyje. Racionaliai apskaiiuot naud vis labiau go abipusis tarimas,
o gand, kad santuoka artja pabaig, vis daugjo.
Liepos 25 d. vakar Berlyne, prie ivykdamas Berghof, Hitleris gavo iifruot valgybos
telegram, kurioje Jugoslavijos ambasadorius Maskvoje Milanas Gavriloviius citavo ser Stafford
Cripps. Brit ambasadoriaus teigimu, Pranczijos lugimas Maskvoje sukl Vokietijos baim.

Soviet vyriausyb baiminasi staigios ir netiktos vokiei atakos. Jie bando laimti laiko.
Gavriloviius augani Taryb Sjungos karin gali aptar ir su turk kolega, kuris diskusijos
pabaigoje dar ivad, jog karas tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos yra neivengiamas 144.
Rugpjio pradioje vokiei valgyba prane apie rugpjio 2 d. Kremliuje vykus Politbiuro
posd, kurio dalyviai buvo perspti nepasitikti Vokietija, nes yra tam tikros informacijos,
leidianios manyti, kad, laimjusi kar Vakaruose, ji (Vokietija) prads kar prie Taryb Sjung.
I tikrj, ts pareignas, kol vagiliaujantis Vakar kaimynas nespjo to padaryti, mes turtume
pulti pirmi.145 Visa tai buvo tik kalbos, nuomons ir gandai, bet patarl apie dmus, kuri be ugnies
nebna, ia tiko. Galutinai, k daryti toliau, vis dar nebuvo nusprsta, ir tai negaljo bti paprasta,
nes lygtis turjo kelias slygas, taiau sprendimas buvo jau ia pat.

1940 m. liepos pabaiga. Hitleris nusprendia pulti Taryb Sjung

Liepos 26 d. Hitleris atvyko Berghof. Kas ryt ia jam adjutantai pristatydavo naujausius
praneimus i Berlyno, svarbiausias tarptautins spaudos inias, diplomat depeas ir laikus. Nuo
vienos Didiosios sals sienos buvo nuimtas gobelenas ir taisytas kino ekranas. Filmai, kuriuos
tomis dienomis irjo fiureris, buvo visos tarybins ir suomi iemos karo kronikos, kurias tik
pavyko gauti. Jos buvo kartojamos daug kart, o Hitleris ir jo adjutantai studijavo visk, k mat,
nuo ginkl specifikacijos iki taktini sprendim146. Stalino sprendim suaudyti kai kuriuos karo
vadus Josephas Goebbelsas 1940 m. kov pakomentavo taip: Rusai mums niekada nebus pavojingi.
Kadangi Stalinas audo savo generolus, to nebereiks daryti mums.147 Raudonosios armijos
problemos Suomijoje buvo akivaizdios, taiau 1940 m. vasar vokiei valgyba raportavo, kad
Taryb Sjunga pradjo milinik persiginklavimo program dl to nra joki abejoni, buvo
raoma ataskait ivadose148. Toje paioje Didiojoje salje stovjo didiulis marmurinis stalas, ant
jo guljo Europos emlapiai ir vandenyn jrlapiai. Vienoje 1940 m. nuotraukoje matyti prie io
stalo palinks Hitleris su generolais ir adjutantais. Kitoje ios nuotraukos pusje vyriausiasis
kariuomens tabo virininko pavaduotojas Alfredas Jodlis (taip pat esantis ioje fotografijoje) savo
ranka ura: 1940 m. liepos 31 d., Berghofas. Fiureris dsto savo k tik priimt sprendim gerai,
kad negalima atpainti emlapi. emlapiai buvo Taryb Sjungos149.
Jodlis buvo vienas i pirmj, kuriam liepos 29 d. fiureris prane apie savo sprendim[56].
Fiureris paaikino puikiai suprantantis, jog Stalinas pasira pakt tik dl to, kad atidaryt karo
Europoje liuzus; taiau jis (Stalinas) nesitikjo, jog Pranczija bus pribaigta taip greitai. Baltijos
ali ir Rumunijos provincij okupacija i reakcij kuo puikiausiai patvirtina. Ir Rusija tikrai msto
apie tolesnius ugrobimus. Hitleris nuogstavo, kad Stalinas gali bombarduoti, o gal net uimti
Rumunijos naftos telkinius dar ruden. Rusijos kslai, anot jo, nepasikeit nuo Petro I laik: ji nori
visos Lenkijos, politins Bulgarijos absorbcijos, Suomijos ir galiausiai Dardanel. Karas su Rusija
yra neivengiamas ir todl geriau atakuoti dabar ruden150. Jis sak parengti studijas, bet kol kas
nusprend supaindinti su ia informacija tik tuos tabo karininkus, kuriems btina j inoti...151
Po karo vokiei generolai kone sutartinai tvirtins, kad tok sprendim galjo priimti tik tas
kvailys Hitleris. 1965 m. OKW tabo generolas Gntheris von Blumentrittas ra: Tiek kariniu,
tiek politiniu poiriu, kai Hitleris, netvirtins taikos Vakaruose, 1941 m. puol Rusij, karas buvo
pralaimtas.152 Prajus daugiau kaip dvideimiai met nuo i vyki, tuometinis OKH tabo
virininkas Franzas Halderis pasakojo, kad 1940 m. liepos pabaigoje vyriausiojo armijos vado

Waltherio von Brauchitscho paklaustas, ar kada nors galvojo apie Rytus, jis atsak: A buvau
sitikins, jog tas kvailys (Hitleris) tikrai privers mus kariauti ir su Rusija, bet net neketinau prie to
kaip nors prisidti.153 A mginau Hitler atkalbti nuo karo dviem frontais, pasakojo liuftvafs
feldmaralas Erhardas Milchas Niurnberge, manau, kad ir Gringas taip pat. Bet mums nepavyko.
I tikrj Hermannas Gringas buvo siningesnis nei daugelis jo koleg. 1946 m. gegu jis savo
psichiatrui sak: Fiureris buvo genijus. Planai pulti Lenkij ir Pranczij buvo jo. Planas pulti
Rusij taip pat buvo genijaus darbas. Jis tik buvo blogai gyvendintas. Rusijos kampanija galjo
pasibaigti 1941 m., ir skmingai. Kai Gringui buvo pasakyta, jog feldmaralas Rundstedtas
pavadino Rusijos invazijos planus kvailais, reichsmaralas susirauk ir tar: Armijos generolai
staiga visi pasidar gudresni u Hitler. Bet kai jis viskam vadovavo, jie klaussi ir bdavo
patenkinti gaunamais patarimais.154
Generol amnezij isklaidyti nra sunku, nes tiesa yra ta, kad vokiei vadai m ruotis galimai
Taryb Sjungos invazijai dar prie fiureriui paskelbiant savo sprendim. Halderis OKH tabui
pradti svarstyti kvailos invazijos Taryb Sjung galimybes nurod dar liepos 3 d., nes i
karin intervencija turt priversti Rusij pripainti Vokietijos vyravim Europoje 155. i mint
lemtingoje karinje konferencijoje Hitleris pakartos tik po keli savaii. Prisimindamas savo liepos
29 d. pokalb su fiureriu, Jodlis vliau sak, kad armija suvok Hitlerio ketinimus dar tuo metu, kai
jie buvo svarstomi, ir nusprend, jog operatyviniai planai turi bti pradti rengti net negavus sakymo.
Liep OKW generalinio tabo karininkai pulkininkas leitenantas Bernhardas von Lossbergas ir
generolas majoras Walteris Warlimontas savo iniciatyva pradjo rengti pirm operatyvin Rusijos
kampanijos studij. io plano apmatai turjo bti parengti tam metui, kai j staiga prireiks156. Hitlerio
pokalbis su Jodliu reik, kad is metas atjo.
Warlimontas, Lossbergas ir dar du j tabo nariai sdjo traukinio Atlas restorane, kai pas juos
atskubjs Jodlis prane, kad Hitleris planuoja pulti Taryb Sjung 1941 m. pavasar. inia apie
galim kar dviem frontais sukl audring diskusij, bet Jodlis j nutrauk perduodamas Hitlerio
odius: karas su bolevizmu yra neivengiamas ir geriau j pradti dabar, kai Vokietija yra savo
galios virnje, o ne vliau. Po 1941 m. rudens pergals Rytuose liuftvaf vl bus pasirengusi vis
savo jg nukreipti prie Britanij157. Ponai, tai ne klausimas diskusijai, tai Fiurerio
sprendimas!158 Galimybi studijos kodiniu pavadinimu Aufbau Ost (vok. Susitelkimas Rytuose)
prasidjo visu tempu159.
Po dviej dien, 1940 m. liepos 31 d., Hitleris sureng karin susirinkim, kuriame
aukiausiesiems karo vadams pristat savo planus. Susirinkime dalyvavo vyriausieji OKW vadai
Alfredas Jodlis ir Wilhelmas Keitelis, vyriausieji OKH vadai Waltheris von Brauchitschas ir
Franzas Halderis, vyriausiasis krygsmarins vadas Erichas Raederis. Keista, taiau nebuvo nieko i
liuftvafs. Ikalbinga detal, turint omeny, kad viena i pagrindini io susitikimo tem turjo bti
galimas karas su Britanija.

ventinis paradas po pergals Pranczijoje. Reicho kanceliarijos balkone (i kairs):

Hermannas Gringas, Hitleris, Erichas Raederis, antras i deins - Joachimas von Ribbentropas,
deinje - (greiiausiai) Wilhelmas Keitelis, 1940 m. liepos 6 d.
Liepos 31 d. baigsi terminas, per kur Raederis turjo atsakyti fiureriui, kada ir kaip krygsmarin
bus pasirengusi pulti Britanij, taiau grosadmirolas iuo klausimu buvo nusiteiks skeptikai nuo pat
pradi. Dar liepos 19 d. OKW tabui jis isiunt ilg memorandum, kuriame teig, kad operacijoje
Jr litas numatytas karinio laivyno vaidmuo yra nesiningai didelis, palyginti su kitomis
ginkluotj pajg grandimis, ir kad jam keliama uduotis virija krygsmarins galimybes160. Liepos
31 d. Raederis pareik, kad anksiausia manoma data pradti operacij[57], jeigu neatsiras
nenumatyt aplinkybi dl prieo veiksm ar oro slyg, yra rugsjo 15 d. Atsakydamas replikas
apie or, jis perskait itis paskait apie blogas oro slygas Lamane tokiu met laiku ir rytingai
pridr, kad operacija gali bti vykdoma tik tada, kai jra rami. Jeigu vandenys bus audringi,
baros sks ir net didesni laivai bus beveriai, nes negals aprpinti isilaipinusi kareivi. Net
jeigu pirmoji banga palankiomis oro slygomis persikels skmingai, nra joki garantij, kad tokios
pat palankios oro slygos laikysis keliantis antrajai ir treiajai bangai Mes turime realiai suvokti,
kad laivai negals judti kelet dien, kol nebus parengti tam tikri uostai. Raederis dav aikiai
suprasti, kad isilaipin papldimiuose kareiviai gali strigti ir likti be kovinio aprpinimo ir
pastiprinimo161. Maa to, anot grosadmirolo, ateinant ruden bus tik du palanks atoslgiai[58]:
pirmasis, rugpjio 2026 d., per ankstyvas, o per antrj, rugsjo 1926 d., orai paprastai subjra.
Jeigu tuo metu operacijos pradti nepavykt, tekt j atidti iki pavasario, kai krygsmarin turs du
naujus linijinius karo laivus Tirpitz ir Bismarck162. Tada jis dar kart pabr, kad planuojamas

armijos isilaipinimo frontas nuo Doverio ssiaurio iki Laimo lankos yra per platus, ir norint,
kad karinis laivynas galt veikti efektyviai, jis turi bti gerokai susiaurintas. Turint omeny visas
aplinkybes, geriausias laikas operacijai bt 1941 m. gegu, ubaig Raederis163.
Bet Hitleris nenorjo laukti. Jis sutiko, kad oro slygos yra nevaldoma aplinkyb, taiau pabr,
jog toks atidjimas suteiks daug pranaum prieams. Anot fiurerio, krygsmarin pavasar nebus
stipresn u Karalikj brit laivyn, o brit sausumos kariuomen, dabar apgailtinos bkls, gavusi
atuoni mnesi pertrauk gali savo pajgum susigrinti, todl sprendimas yra toks: Diversijos
Afrikoje turt bti studijuojamos, taiau lemiamas rezultatas gali bti pasiektas tik puolant Anglij.
Taigi, iki 1940 m. rugsjo 15 d. turi bti galutinai pasiruota operacijai... Sprendimas, ar pradti
operacij rugsj, ar nukelti j 1941 m. gegu, bus priimtas po savaits intensyvi oro pajg atak
Piet Anglijoje. Jeigu prieo oro pajgos, uostai, karins jr pajgos etc. bus stipriai apgadinti,
operacija Jr litas bus vykdoma 1940 m. Kitu atveju ji bus nukelta iki 1941 m. gegus. Atliks
savo misij Raederis iskrido Berlyn[59], o Hitleris jam ijus dar suabejojo, ar manoma invazij
gyvendinti technikai. Jis dar kart pabr Britanijos laivyno pranaum ir pridr, jog prizas per
menkas, kad dl jo reikt taip smarkiai rizikuoti164. Vis dlto jis norjo pasilikti pasirinkimo
laisv. Po liuftvafs antskrydi rugpjio pradioje padtis turjo tapti aikesn.
Taiau galimas mis su Britanija buvo ne vienintel ir ne pagrindin konferencijos tema. O kas,
jeigu invazija taip ir nevyks? Hitleris turjo atsakym klausim. Britanija viliasi, kad jai pads
Rusija ir Amerika, pareik jis. Jeigu i viltis bus sunaikinta Rusijoje, ji bus sunaikinta ir
Amerikoje, nes paalinus Rusij smarkiai pakils Japonijos galia Tolimuosiuose Rytuose. 165 Kuo
daugiau jis apie tai galvojo, tuo labiau buvo sitikins, kad Rusija yra faktorius, kuriuo Anglija
remiasi labiausiai166. Londone kakas atsitiko, ts Hitleris, anglai buvo visikai down[60], bet
dabar vl atrodo atsistoj ant koj. Jis papasakojo, kad perimti iifruoti diplomat pokalbiai
nepalieka joki abejoni, jog Rusija yra sunerimusi dl vyki Vakar Europoje. Jai (Rusijai) utenka
tik usiminti, kad nenori matyti tokios stiprios Vokietijos, ir skstanti Anglija vl atgaus vilt, jog per
artimiausius 68 mnesius padtis gali visikai pasikeisti167. Tada, kaip savo dienoratyje ufiksavo
Halderis, apibendrino: Sutriukinus Rusij, lugs paskutin Anglijos viltis. Vokietija taps Europos ir
Balkan eimininke. Sprendimas: Rusijos sunaikinimas turi bti trauktas ms kov. 1941 m.
pavasar. Kuo greiiau Rusija bus sutriukinta, tuo geriau... Jei pradsime 1941 m. gegu, tursime
penkis mnesius darbui ubaigti.168 Niekas i susirinkusij neprietaravo. Brauchitschas, birel
sutiks permesti Ryt front 17 divizij, dabar skaiiavo, kad pavasar is skaiius turt iaugti iki
120. Po Vakar kampanijos paleistos divizijos vl turjo bti suformuotos, o uuot mainus, kaip
buvo skelbta anksiau, nusprsta divizij skaii padidinti nuo 120 iki 180169.
Taip 1940 m. liepos 31 d. buvo priimtas, ko gero, lemtingiausias II pasaulinio karo sprendimas.
Tai vis dar buvo tik planas, karine direktyva jis virs tik 1940 m. gruod (pati savaime ji anaiptol
nereik, kad bus vykdyta automatikai), o realybe 1941 m. birelio 22 d., ir nors iki tos akimirkos
buvo lik dar beveik visi metai, padars staig posk, Hitleris jau niekada nebesivalgys atgal.
Nra lengva vertinti Hitlerio sprendim, nes mes inome jo katastrofikus padarinius, bet
pradti veikiausiai reikt nuo to, kad tai buvo Treiojo Reicho fiurerio viso gyvenimo svajon. Anot
Iano Kershaw, Hitleris turjo kelet idj, kurios iliko jo varomja jga nuo pat j suformulavimo
iki fiurerio mirties. Pasauliros (vok. Weltanschauung) pagrindas idj trikampis, kuriame
Vokietija turi tapti vyraujanti jga Europoje, isikovoti gyvybin erdv ir suvesti sskaitas su
ydais170. N vienas tikslas nebuvo manomas nesutriukinus Taryb Sjungos, ir vice versa (lot.
atvirkiai) sutriukinus bolevikin Rusij bt gyvendinti visi trys. Kitaip tariant, Hitleris

nusprend pulti Taryb Sjung, nes tokia laik savo misij: Mes, nacionalsocialistai, privalome
nepalauiamai laikytis savo tiksl usienio politikoje, t. y. utikrinti iame pasaulyje Vokietijos tautai
skirtas ir priklausanias emes bei kratus, ra jis Mein Kampf. Tos ems ir kratai buvo
Rytuose. 1941 m. Treiojo Reicho imperija kontroliavo praktikai vis Europos emyn [61], taiau to
buvo negana, nes gyvybins erdvs klausim buvo galima isprsti tik ukariaujant Taryb Sjung.
Visos kitos pergals, net tokios didels kaip Pranczijos ukariavimas, galjo bti laikomos tik
priemonmis pasiekti pagrindin tiksl. Daugelis ms sutinka su btinybe atsiteisti su Pranczija...
taiau naudos tai gali duoti ir duos tik tada, jei pads susikurti saug unugar ms tautos gyvybins
erdvs ipltimui Europoje, ra Hitleris Mein Kampf171. 1940 m. iam raui buvo jau eiolika
met, taiau niekas nepasikeit. 1941 m. spal vis dar svajodamas apie Azijos stepi europeizacij
fiureris sak: Mans jau nebebus ir a negalsiu to pamatyti, bet per dvideimt met Ukraina taps
namais 20 mln. gyventoj, neskaitant vietini. O po trij imt met i alis bus vienas i
nuostabiausi sod pasaulyje.172
Vis dlto 1940 m. liepos 31 d. sprendimas buvo priimtas ne i ideologinio fanatizmo. Likimo
ironija, kad prie bolevizmo sunaikinimo savo didiausios svajons, savo pagrindinio gyvenimo
tikslo, Hitleris gro dl to, jog privert susiklosiusios aplinkybs. Pragmatika ir grynai karin
strategija i akimirk buvo gerokai svarbesn nei ideologija. Hitleris norjo paalinti i karo
Didij Britanij ir, anot jo biografo, nusprend ukariauti London per Maskv 173, o tai, kad
ideologija iuo atveju sutapo su strateginiais skaiiavimais, tik padjo lengviau apsisprsti. Kokie gi
buvo ie strateginiai skaiiavimai?
1940 m. rugpjio 14 d. Reicho kanceliarijoje naujiems vokiei feldmaralams buvo teikiamos
brangakmeniais inkrustuotos lazdels. Fiureris jiems pareik, kad Britanijai atmetus taikos
pasilym konfliktas yra neivengiamas, bet kol kas is klausimas paliekamas liuftvafei. Ar bus
traukta ir sausumos kariuomen, kol kas sunku prognozuoti. Bet kuriuo atveju ji bus panaudota tik
kratutiniu atveju, jeigu netursime kito pasirinkimo. Ritteris von Leebas buvo vienas i dviej
feldmaral, ufiksavusi susitikim savo atsiminimuose. Jis ra: Prieastys, dl kuri Britanija
nesutinka su taika, ko gero, yra dvi. Pirma, ji tikisi JAV pagalbos; taiau JAV negali pradti masikai
tiekti ginkl iki 1941 m. Antra, ji tikisi sukirinti ir nukreipti Rusij prie Vokietij. Bet Vokietija
kariniu poiriu kur kas pranaesn u Rusij. Filme apie rus karo veiksmus Suomijoje daug tiesiog
apgailtin scen. I Rusijos importuojam degal praradim nesunkiai kompensuos Rumunija. Yra
dvi pavojingos sritys, galinios sukelti susirmim su Rusija: 1) Rusija pasiglemia Suomij. Tuomet
Vokietija prarast vyravim Baltijos jroje ir tai j paskatint pulti Rusij; 2) Tolesnis Rusijos
ksinimasis Rumunij. Mes negalime to leisti, nes Rumunija aprpina Vokietij degalais. Todl
Vokietija turi bti visikai apsiginklavusi. Pavasar bus 180 divizij. Dl Europos: ...iais oro pajg
ir arvuotj divizij laikais maos valstybs yra pasmerktos. Svarbu yra vieninga Europa prie
Amerik. Japonija sieks bendradarbiauti su Vokietija, nes Vokietijos pergal pakeis padt
Tolimuosiuose Rytuose ne Britanijos, o Japonijos naudai. Bet Vokietija nesiekia sutriukinti
Britanijos, nes nauda atiteks ne jai, o Japonijai Rytuose, Rusijai Indijoje, Italijai Viduremio jros
regione ir Amerikai pasaulio prekyboje. Btent todl taika su Britanija ilieka manoma inoma, tik
ne tol, kol ministras pirmininkas yra Churchillis. Taigi reikia pairti, k gali liuftvaf, ir palaukti
galim visuotini rinkim.174
Visus fiurerio motyvus feldmaralas idst paprastai ir aikiai. Vienas i pagrindini Hitlerio
tiksl buvo paalinti i karo Britanij. Jis nelabai tikjo, kad karin invazija Brit salas galt bti
skminga, bet net ir pats geriausias scenarijus, anot Hitlerio, nebt buvs palankus Vokietijai, taigi

jis nusprend priversti Anglij sudaryti taik paalindamas galim jos sjunginink Taryb Sjung.
Tai buvo ne viskas, nes strategins valgos buvo globalios. Berlynas baiminosi, kad JAV neutrali
pozicija Europos atvilgiu yra laikina, ir prognozavo, jog JAV stos kar Britanijos pusje 1942
m.175 Taigi, Europos tvirtov reikjo sukurti anksiau, nei ant karo svarstykli atsidurs Amerikos
itekliai. Galiausiai lygiai taip pat laikas dirbo ne Treiojo Reicho naudai atsivelgiant ir
pagrindin konkurent. Kuo daugiau laiko turs Stalinas, tuo jo Ryt imperija bus galingesn ir tuo
sunkiau bus i grsm atremti. Visas i strategini valg derinys baigiasi ivada, kad yra tik
vienas bdas isprsti visas problemas sutriukinti Taryb Sjung. Jeigu tai pavykt, Britanijos ir
JAV keliamos problemos isisprst savaime, taigi, OKH tabo karininkas majoras Hubertas
Menzelis ir po karo logikai dliojo idjos pulti Taryb Sjung motyvus: Mes inojome, kad per
dvejus metus, t. y. iki 1942 m. pabaigos ar 1943 m. pradios, anglai bus pasiruo, amerikieiai bus
pasiruo, rusai taip pat bus pasiruo, ir tada mums reiks kautis su visais trimis vienu metu... Mes
turjome pabandyti paalinti didiausi grsm Rytuose... Ir tuo metu atrod, kad tai manoma.176
Btent. Tuo metu tai atrod manoma, ir nors mums, skaitantiems istorij i antro galo, dabar
sunku tai sivaizduoti, Vokietijos karo strategams misija Taryb Sjungoje atrod kur kas
patrauklesn ir ne tokia rizikinga kaip Britanijos puolimas177. Kai Hitleris paskelb savo sprendim,
prietaraujanij beveik nebuvo. Tiesa, Wilhelmas Keitelis rugpjio pradioje paband fiurer
atkalbti nuo sumanymo pulti Taryb Sjung ir net sura memorandum, taiau fiureris pasikviet
feldmaral privaiam pokalbiui ir vien po kito sutriukino visus jo argumentus. Keiteliui liko tik
sumuti kulnais ir palikti kabinet, o jo memorandumo daugiau niekas nemat. OKW tabo virininkas
buvo viena i ret iimi t vasar, taiau dar prie pokalb su Hitleriu, rugpjio 2 d., jis informavo
savo tab, kad fiureris pripasta, jog Britanija gali iais metais nelugti. 1942 m. gali sikiti JAV,
o ms santykiai su Rusija gali pakisti178.

Wilhelmas Keitelis ir Adolfas Hitleris

Niurnberge po karo paklaustas, kodl sutiko su planu pulti Taryb Sjung, Keitelis paaikino,
kad fiureris baiminosi, jog Rusija atkirs Vokietij nuo Rumunijos naftos: Tai buvo beprotikas
ingsnis, bet a tikjau Hitleriu ir pats daug fakt neinojau. Nesu taktikas[62] ir tuo labiau negaljau
inoti, kokie Rusijos kariniai ir ekonominiai pajgumai. I kur galjau inoti?179 Atsakymas

klausim galt bti priminimas, kad inoti, kokie prieo kariniai ir ekonominiai pajgumai, buvo
Keitelio, kaip OKW tabo virininko, viena i svarbiausi pareig. Keitelis pasakojo, kad ne kart
prasi Hitlerio atleidiamas i savo aukto posto, nes nesijuto jam tinkamas, taiau fiurerio
atsakymas visada bdavo toks pat: Js esate OKW tabo virininkas ir tai yra js pareiga.180
JAV ar Didiosios Britanijos kariuomeni generaliniams tabams vadovaujantys talentingi
karininkai ir Georgeas Marshalas[63], ir Allanas Brookeas galjo ne tik ginytis su savo
valstybi vadovais dl karo strategijos, bet ir prisidti j kuriant, o Hitleriui daugiau u j imanantys
patarjai buvo tiesiog nereikalingi. Jis buvo vienintelis ir svarbiausias Treiojo Reicho strategas ir
visi turjo paklusti jo autoritetui. Tai, kad po tokio svarbaus sprendimo, prieingai nei 1938-aisiais
ar 1939-aisiais, nekilo joki kart diskusij, tik iliustruoja, koki visik valdi fiureris sugebjo
isikovoti. Kita vertus, kad nebuvo jokios rimtos opozicijos, galima paaikinti ir kitaip. Vermachtas
tuo metu Europoje buvo neabejotinai galingiausia karo maina. Taiau visas savo spdingas pergales
(i dalies iskyrus tik kampanij Skandinavijoje) jis pasiek emyne. Jeigu kas nors bt suteiks
galimyb vokiei kariuomenei stoti atvir m su britais sausumoje, rezultatas bt aikus, bet
dabar abi sausumos kariuomenes skyr Lamano ssiauris. ia eimininkavo galingiausias pasaulyje
karinis laivynas, ir kuo toliau, tuo labiau vermachto strategams aikjo, kad i klit veikti yra be
galo rizikinga uduotis.
Ant ems a didvyris, bet vandenyje bailys, sak Hitleris181, ir daugelis jo generol bt
galj pakartoti t pat. Todl nauj alternatyv, kad ir kokio dydio ikiais ji kvepjo, jie sutiko su
palengvjimu karas bus tsiamas ten, kur vermachtas neturi sau lygi sausumoje.
Pervertinti savo jgas ir visikai nuvertinti prie yra sunkiai ivengiama liga po toki spding
pergali. Tereikia ispirti duris, ir visas supuvs pastatas sugrius, pareik Hitleris Gerdui von
Rundstedtui 1941 m.182 Daugelis vermachto vad buvo sitikin, kad taip ir bus, ir dl to buvo kalta
ne tik prasta valgyba.
Hitleris buvo ne vienintelis, norintis suvesti sskaitas su bolevikais183, net ir tie, kurie liko
atspars ideologinei antrari pusmogi slav linijai, apie Raudonj armij buvo prastos
nuomons. Susitikimai su rus generolais Lenkijoje aristokratikiems vokiei karininkams paliko
slog spd, dar labiau j sustiprino didiuliai rus nuostoliai prie nelygiavert varov Suomijoje,
o Stalino represijas prie savus karininkus jie laik beprotybe184. Visi be iimties, su kuriais man
teko kalbtis, tiek OKH, tiek OKW, vliau ra Heinzas Guderianas, tryko tvirtu optimizmu ir
nenorjo girdti jokios kritikos ir prietaravim.185 Pamenate Hitleris, lygindamas bsim
kampanij Rytuose su Pranczijos ukariavimu, pavadino j vaik aidimu, o generolams savo
ruotu atrod, kad tai kur kas geresnis pasirinkimas nei rizika Anglijoje, nes ia (Taryb Sjungoje)
tikrai galima tiktis dar vieno aibo karo186.
Vis dlto u lemting sprendim 1940 m. vasar buvo atsakingas tik vienas mogus Adolfas
Hitleris. Mes matme, kaip kariuomens vadai, tik pradj suvokti Hitlerio ketinimus, jung darbo
fiurerio intencij link mechanizm ir msi studijuoti galim nauj karo krypt, taiau vargu ar kas
nors i j bt pasils tai pats. I tikrj likus dienai iki lemtingo pasitarimo Berghofe, vyriausiasis
ginkluotj pajg vadas Waltheris von Brauchitschas ir jo generalinio tabo virininkas Franzas
Halderis diskutavo apie tai, kad reikia iekoti kit bd griauti Britanijos pozicijas Viduremio
regione padti Italijai kurti savo imperij ir bendradarbiaujant su Rusija (!) tvirtinti Vokietijos
Reicho pozicijas iaurs ir Vakar Europoje taip, kad bt galima ramiai tsti konflikt su Britanija,
net jei is usitst. Jie dar ivad, kad bt geriausia ir toliau palaikyti draugikus santykius su
Rusija187. Vermachto karo planuotoj problema buvo ta, kad jie niekaip negaljo rasti Hitleriui

tinkamo atsakymo klausim, kaip laimti ir ubaigti kar, jeigu Britanijos nepavyks nugalti nei
invazija, nei bombardavimu, nei ekonomine blokada? Jie iekos ieii, ir mes dar apie tai
kalbsime, bet tikrj atsakym klausim 1940 m. liepos 31 d. pateik Hitleris.
Kuo labiau per artimiausi pusmet jis svarstys apie susiklosiusi padt, tuo daugiau ras
rodym ir prielaid, patvirtinani io sprendimo teisingum. Jo pusje buvo ne tik gyvybins
erdvs ideologija, bet ir Treiojo Reicho karo ekonomikos logika. Norint laimti kar Vokietijai
reikjo gerokai daugiau, nei jai tiekdavo Taryb Sjunga gera valia. Fiureris sutiko su savo
ekonomikos ministru Waltheriu Funku, kad Vokietijos ekonominio vyravimo sritis (vok. der
grossdeutsche Wirtschaftsraum) negali priklausyti nuo jg, kurioms mes negalime turti jokios
takos, ir poir palaik aukiausi sluoksni dauguma nuo vermachto lyderi iki stambij
verslinink ir ministerij biurokrat188.
Greta logikos, kaip visada, garbinga vieta atiteko fiurerio intuicijai. Bene svarbiausias jo
apskaiiavimas, kad Vokietij spaudia laikas ir udelsus galima prarasti iniciatyv, buvo
subjektyvus. Realios grsms, kad Taryb Sjunga gali pulti Vokietij, tuomet nebuvo. Vliau is
labai populiarus, daug gin tarp istorik keliantis ir Taryb Sjungos invazij pateisinantis motyvas
atsiras, taiau tada jo nebuvo. Atvirkiai, Hitleris gavo nemaai praneim, kad Taryb Sjunga bijo
ir nenori karo su Vokietija, taiau tuose praneimuose taip pat buvo informacija, jog Taryb Sjunga
kartligikai skuba ir nenori karo, nes nespjo jam pasiruoti. Hitleris nenorjo suteikti laiko Stalinui
pasiruoti ir nusprend suduoti smg pirmas. Taip jis tikjosi ivengti karo su visu pasauliu.
Taigi karas netrukus vyks dviem frontais, ir skaitantieji istorij i antro galo mums gals priminti,
kad vilkas, bandantis pagauti du zuikius vienu metu, daniausiai lieka alkanas, taiau is svarbus,
lemtingas sprendimas, sukls mums inom katastrofik padarini, tikrai negaljo bti pavadintas
beprotybe. Laikas dirbo ne tik Stalino naudai. valga, kad JAV gali stoti Britanijos pusn, 1942 m.
buvo gana tiksli. 19401941 m. viena Britanija didesns grsms Vokietijai nekl, vadinasi, viskas
priklaus nuo skms Rytuose. Planas galjo ir turjo suveikti su viena svarbia slyga kar su
Taryb Sjunga reikjo laimti greitai... 1941 m. baland Hitleris sak: Kakodl mones roj
reikia tempti u nosies. iandien mes esame galingesni ir geriau ginkluoti nei bet kada... Ir btent
todl turime panaudoti savo gali tikrame myje tokiame, kuris tikrai svarbus, nes vien dien
rusai, nesuskaiiuojami slav milijonai, vis tiek ateis.189
O mis dl Britanijos? Jis, be abejo, vyks rugpjio 1 d. fiureris pasirays direktyv dl
karini veiksm prie Anglij, bet tai jau bus tik viena ir ne pati svarbiausia karins iniciatyvos
isaugojimo paketo dalis. Rugpjio 27 d., kai Britanijos mis virs paiame kartyje, Hitlerio
adjutantas Rudolfas Schmundtas kartu su statyb ir ininerini sprendim specialistu Fritzu Todtu
atvyks Ryt Prsij iekoti vietos fiurerio bunkeriui, i kurio j vadas galt vadovauti kampanijai
Rytuose190.
Tiesa, jeigu Anglij pavykt parklupdyti, karo dviem frontais dilema bt isprsta, o jeigu ne,
kas tada? Pamginkite atsakyti klausim ir galbt jums pavyks vertinti sprendim atsiribojant nuo
inojimo, kas atsitiko vliau. Be to, turime privilegij sudti savo skaiiavimo mainas tik
teisingus informacijos sraigtelius, Hitlerio sraigteliai ne visi buvo teisingi. 1940 m. vasar
Britanija i Rusijos negaljo tiktis nieko, ji vylsi, kad pads Amerika. T pai liepos 31-j, kai
fiureris nukreip savo generol vilgsnius Rytus, Winstonas Churchillis JAV prezidentui Franklinui
Delano Rooseveltui ra: Pone Prezidente, su visa pagarba turiu pasakyti, kad ilgoje ms pasaulio
istorijoje tai yra problema, kuri btina isprsti dabar. 191 Britanijos ministras pirmininkas jau ne
pirm kart pra inuomoti Karalikajam laivynui 5060 amerikietik I pasaulinio karo eskadrini

mininink. Anot istorik, tuo metu mis dl Britanijos jau vyko, ir mes taip pat jau turtume j
pradti, bet prie tai i istorij reikia traukti dar vien svarb aidj JAV.

1940 m. vasara1941 m. pavasaris. Demokratijos arsenalas

nusprendia itiesti pagalbos rank
Vien 1940 m. gegus ryt prie pusryius skusdamasis barzd Winstonas Churchillis atsisuko
savo sn Randolph ir pareik: A manau, kad matau ieit. Kai snus pasitikslino, ar tvas turi
omeny plan ivengti pralaimjimo, tuo metu tai atrod manoma, ar pergal, kuri tuo metu
neatrod manoma, Churchillis met savo senamadik skustuv kriaukl ir pasak: A, inoma,
turiu omeny tai, kad mes galim juos nugalti... A trauksiu kar Jungtines Valstijas. 192 K tik taps
premjeru, Churchillis suvok, kad jo pagrindin viltis yra Rooseveltas, ir per artimiausius pusantr
met, kol Hitleris ir Stalinas galynsis savo psichologinje dvikovoje, tarp dviej didi XX a.
anglikai kalbani vadov vyks kitas didelis psichologinis aidimas.
Pirm savo laik Rooseveltui Churchillis para 1940 m. gegus 15 d. (pamenate, t ryt Paulis
Reynaud anksti ryte prikl brit premjer telefonu ir prane, kad kelias Paryi atviras[64]).
Nujausdamas blog baigt Pranczijoje, jis pie nir Europos paveiksl, kuriame Vokietija dauo
ipulius vien valstyb po kitos. Jeigu reiks, mes tsime kar vieni, ir to nebijome, ra
Churchillis. Bet a praau suprasti, kad jei bus delsiama per ilgai, Jungtini Valstij balsas ir galia
gali netekti reikms.193 Esm buvo isakyta laiko pabaigoje: Viskas, ko praau, pasiskelbti
nekariaujanija valstybe[65] ir suteikti tai, ko trksta ms ginkluotosioms pajgoms. Pirmiausia
nortume isinuomoti 4050 senesni eskadrini mininink, kad galtume upildyti sprag tarp to, k
turime iuo metu, ir to, kas bus pastatyta karo pradioje gyvendinant didiul nauj projekt...
Pageidavim srae taip pat buvo keletas imt naujausi modeli lktuv, prielktuviniai ginklai,
amunicija, plienas ir kt.194
Roosevelto atsakymas buvo mandagus, bet neigiamas. Jis paadjo padaryti visk, k gali, dl
praomos karins technikos, taiau praym pasiskelbti nekariaujanija valstybe ignoravo, o karo
laiv nuomos galimyb pavadino ingsniu, kuris negali bti gyvendintas195. Taip prasidjo
Didiosios Britanijos ir JAV vadov susirainjimas, iki karo pabaigos jie vienas kitam parays
beveik 2000 laik ir memorandum196.
I tikrj pirmj laik para ne Churchillis. 1939 m. rugsj, paioje karo pradioje,
Rooseveltas pasveikino ser Winston tapus pirmuoju admiraliteto lordu: Mano brangus Churchilli,
kadangi mudu jome panaias pareigas I pasauliniame kare, noriu, kad inotumte, jog esu labai
patenkintas js grimu admiralitet. Privaiai kalbdamasis apie Churchill su JAV
ambasadoriumi Londone Josephu Kennedy, prezidentas buvo ne toks mandagus: A nemgau jo nuo
pirmojo susitikimo 1918 m. Anglijoje... Skiriu jam dmes tik todl, kad yra didiul tikimyb, jog jis
taps ministru pirmininku...197 1940 m. gegus 10 d. i prognoz isipild. Kai tai atsitiko,
Roosevelto nuosprendis buvo toks: A manau, kad tai yra geriausias pasirinkimas i to, k Anglija
turi, net jei pus laiko jis bna girtas.[66] Pirm kart ie vyrai susitiko 1918 m., taiau kadangi
Churchillis tuo metu buvo gerokai reikmingesn visuomens figra nei karo laivyno sekretoriaus
pareigas einantis Rooseveltas, epizod prisimin tik pastarasis. Ir prisiminimai buvo nekokie
prezidentas bsimj Britanijos premjer tada pavadino palemku198.
Per tuos daugiau nei dvideimt met daug kas pasikeit. 1933 m. kov, beveik tuo paiu metu, kai

Vokietijoje valdi atjo Hitleris, Rooseveltas tapo JAV prezidentu. Tam nesutrukd net netiktai
uklupusi liga. 1921 m. rugpjt Rooseveltui buvo diagnozuotas paralyinis poliomielitas ir vis
likus gyvenim jam teko praleisti su primityviais ortopediniais koj taisais, ramentais ir sdint
invalido veimlyje[67]. 1936 m. jis buvo perrinktas prezidentu, ir taip jau sutapo, kad tais lemtingais
1940 m. ruosi beprecedentei treiai kadencijai. Rooseveltas ir septyneriais metais vyresnis u j
Churchilis[68] buvo skirtingos asmenybs. Abu charizmatiki, taiau antrasis visada buvo pasiruos
politinms avantiroms, o pirmasis links ilgai svarstyti kiekvien ingsn. Rooseveltas auktino
demokratij ir niekino Europos kolonializm, Churchillis buvo karaliens Viktorijos epochos
romantikas, monarchistas, pasirengs bet kokia kaina isaugoti Britanijos imperij. Vliau, per II
pasaulin kar, vyksianti karta diskusija, k daryti su Italija, gerai iliustruos esmin skirtum.
Nuvertus Benito Mussolini, Rooseveltas nors demokratins vyriausybs, o Churchillis, inoma,
grinti Italijoje monarchij. Vis dlto jie abu gana anksti suprato galingos Hitlerio Vokietijos grsm
taigi bendras prieas, bendras tikslas anksiau ar vliau turjo padti poiri skirtumus atidti
al.

Amerikiei diplomatas Sumneris Wellesas (kairje) kalbasi su JAV ambasadoriumi Londone

Josephu Kennedy, 1940 m. kovo 11d.
Neigiamas atsakymas Churchillio praym buvo suprantamas. JAV buvo neutralios ir karo laiv
skolinimas Britanijai neabejotinai kvepjo politine rizika. Pirmiausia niekas neinojo, kaip pasisuks
vykiai Europoje. Net jeigu bt nusprsta padti Sjungininkams, ar pagalba juos pasiekt laiku? O
jei Vokietija sutriukins ne tik Pranczij, bet ir Britanij, ir paaiks, kad is ingsnis geriausiu

atveju buvo kompresas numirliui, arba dar blogiau trauk amerikieius usieniei kar?
JAV ambasadorius Londone Josephas Kennedy pranaavo btent toki baigt. Jis man, kad JAV
neverta stoti kar gelbstint Britanijos imperij, be to, buvo sitikins, kad Vokietija bet kuriuo atveju
laims. Gegus 15 d. jis raportavo, kad susiklosiusi padtis kelia JAV pavoj bti trauktoms
kar, kuriame galima tiktis Sjunginink pralaimjimo. Jo pasilymas buvo toks: Jeigu mums
lemta kautis u savo gyvybes, geriau tai daryti savame kieme.199 Rooseveltas buvo informuotas, kad
Britanijos galimyb atsilaikyti prie vokiei invazij yra tik viena prie trij[69] 200. Nors pats
prezidentas man, kad 50 prie 50201, svarstykls geriausiu atveju buvo pusiausviros. Remiantis
pesimistinmis prognozmis, tikimyb, kad paskolinti Britanijai laivai taps tiesiog dovanle naciams,
buvo reali, kita vertus, jeigu Britanijai pavykt atsilaikyti, i simbolin[70] pagalba galjo tapti tiesiog
nekainojama, nes tokiu atveju Amerika galt sprsti savo saugumo problemas netiesioginiais
bdais. Kad ir kaip ten bt, pasenusi karo laiv nuomos klausimas tapo pirmu rimtu Roosevelto ir
Churchillio santyki ibandymu.
1939 m. rugsjo 3 d., kai Didioji Britanija ir Pranczija paskelb Vokietijai kar, Amerikos
prezidentas sak: Ms valstyb ilieka neutrali. Bet a negaliu kiekvieno amerikieio prayti, kad
likt neutralus savo mintyse. Spaudos konferencijoje paklaustas, ar Jungtins Valstijos lieka karo
nuoalje, jis atsak: A ne vienintelis, kuris nuoirdiai tuo tiki, ir tikiu, kad administracija padarys
visk, kad taip ir bt. Pasaks tai, k norjo girdti Amerikos gyventojai, prezidentas paskelb
susiklosiusi padt alyje i dalies ypatinga ir sugebjo tikinti Kongreso rmus pakeisti
Neutralumo aktus ir leisti tiekti ginklus visoms kariaujanioms pusms, kurios gali u tai
susimokti202. odis visoms iame akte buvo tik teorinis, nes i ties pasinaudoti ia paslauga
galjo tik Atlanto vandenyn kontroliuojanti Britanija. Tai buvo pirmas JAV ingsnis Sjunginink
pusn, taiau klausimas, ar engti antr ir kaip tai padaryti, nebuvo paprastas.
Asmenikai Rooseveltui Hitlerio spurtas kl nerim nuo pat pradi. Savo giminaitei ir gerai
draugei Daisy Suckley jis dar po vokiei ygio per Rein 1936 m. ra: inios i Vokietijos yra
blogos, ir nors mano patarjai sutartinai tvirtina, kad tikro karo pavojaus nra, a vis prisimenu, kad
visi t pat sak 1914 m. liep.203 1940 m., lugus Pranczijai, padtis tapo kur kas grsmingesn,
taiau savo tikrsias mintis ir ketinimus prezidentas galjo drsiai isakyti tik privaiame rate.
Vieumoje jam teko kruopiai rinkti odius. Kai birelio 10 d. Italija Sjungininkams paskelb
kar, Rooseveltas paadjo, kad JAV gerokai padidins savo pagalb, taiau Josephas Goebbelsas
savo dienoratyje ironikai ura: Rooseveltas Vakar valstybms nepaliko nieko, iskyrus savo
simpatij. Ir visiems gerai inoma, kiek ji gali bti naudinga prie tukas.204
Ironija buvo tiksli i dalies, nes noras padti Vakar Europos valstybms buvo susijs ne tik su
simpatija, bet ir su JAV interesais bei nauda. Perspektyva, kad Vokietija gali eliminuoti Britanij ir
ne tik siviepatauti Europoje, bet ir perimti savo rankas galing Karalikj laivyn, buvo
bauginama. Anglija tikrai buvo paskutin klitis, skirianti JAV nuo naci grsms, todl vos tik
paaiks, jog Britanija sugeba laikytis, Rooseveltas stengsis, kad jai nieko netrkt, bet 1940 m.
pavasar ir vasar tolesnis karo Europoje scenarijus buvo neaikus. Rooseveltui reikjo rodym, kad
jo itiesta ranka gali igelbti skstantj, o ne itraukti skenduol, todl jis tiesiog lauk, kaip
klostysis vykiai toliau. Kai birelio 11 d. Churchillis pakartojo savo praym, atsakyta buvo
akmenine tyla. Jeigu nepadsime britams su eskadriniais minininkais, manau, tiktis, kad jie
atsilaikys, bus beprasmika, ra Rooseveltui jo ido sekretorius Henry Moergenthau205, taiau
prezidentas nesiteik atsakyti ne tik savo pavaldiniui, bet ir Anglijos karaliui Jurgiui VI, kur painojo
asmenikai[71] 206.

Vis dlto Churchillis niekaip nenorjo skirtis su naivia viltimi, jog Pranczijos lugimo
akivaizdoje JAV gali sijungti kar. Kaip tik tokio oficialaus ir vieo Vaingtono pareikimo brit
ministras pirmininkas papra birelio 13 d.: Pone prezidente, man atrodo gyvybikai svarbu, kad
is pasaulio istorijos kurs galintis pakeisti praneimas bt paskelbtas rytoj, birelio 14 d. Kit
dien atjo Roosevelto atsakymas: Mano praneimas...[72] jokiu bdu nepareigoja (JAV)
vyriausybs sitraukti karinius veiksmus siekiant padti Sjunginink vyriausybms. A negaliu
sutikti su js praymu pavieinti mano praneim, nes manau, jog btina vengti bet koki galim
nesusipratim.207 Atsakymas buvo triukinamai aikus. Kaip ir kampanija Pranczijoje, kur t
birelio 14-j Paryi ygiavo vokiei kareiviai. Netrukus Pranczija kapituliavo, bet tai, kad
ms jau mint liepos 31 d. Churchillis tebekartojo savo praym suteikti eskadrini mininink,
reik, kad net prajus eioms savaitms po Pranczijos kryio sprendimas Vaingtone vis dar
nebuvo priimtas.
Rooseveltas lauk ne tik atsakymo klausim, ar Britanija gali atsilaikyti viena. Tiesa, po vyki
Orane jis pakl Britanijos atsilaikymo tikimyb nuo 50 iki 75 procent208, taiau laukimas buvo
susijs ne tik su karo Europoje poskiais.
Rooseveltas, prieingai nei Stalinas ar Hitleris, buvo demokratins valstybs prezidentas ir t
1940 m. ruden planavo juo tapti trei kadencij i eils. Nordamas laimti rinkimus, jis privaljo
elgtis taip, kaip nori jo rinkjai, ir jis puikiai inojo, ko jie nori. Spalio 30 d. savo rinkiminje
kalboje Bostone Rooseveltas sak: Motinos ir tvai, galiu jus dar kart patikinti. Sakiau jau
anksiau, bet pasakysiu dar ir dar, ir dar kart: js berniukai nebus siuniami jok usienio
kar.209 Tai buvo odiai, kuriuos labiausiai ir norjo girdti auditorija, Amerika neketina
atsisakyti neutralumo, Amerika lieka karo nuoalje. Pagalba britams kovoje su Hitleriu buvo viena,
tiesiogiai sitraukti kar Europoje visai kas kita.

JAV prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas kreipiasi amerikieius i Ovalinio kabineto

Baltuosiuose rmuose, 1940 m. gegus 27 d.
1940 m. gegu, kai vermachtas tar Vakar Europ, amerikiei apklaus rezultatai rod, kad
tik apie 30 proc. respondent tiki Sjunginink pergale, 78 proc. baiminosi, kad Vokietija ipls tak
Piet Amerikoje, 63 proc. man, kad Hitlerio pajgos netgi gali isilaipinti Amerikos emyne.
Gegus 29 d. apklausoje tik 7,7 proc. gyventoj pasisak u prisijungim prie karo. Su slyga, kad
Sjungininkai atsidurs ties pralaimjimo riba, is skaiius kilo iki 19 proc., taiau 40 proc. buvo
prie JAV dalyvavim kare bet kokiomis aplinkybmis. Pranczijai pralaimjus tik tredalis
amerikiei tikjo, kad Britanija gali atsilaikyti, o rugpjt tik 34 proc. bt sutik, kad reikia daryti
daugiau nei tik sisti Anglijai pagalb210.

Defetistini nek kiekis priblokia, ra JAV generolas Raymondas Lee, kone patologin
prielaid, kad viskas baigta, kad Jungtinms Valstijoms k nors daryti per vlu, gali igirsti praktikai
visur. Visur reik net Senato usienio reikal komitete, kurio pirmininkas Key Pittmanas laiv
nuomos klausimu buvo kategorikas: Niekam ne paslaptis, jog Britanija yra visikai nepasiruousi
gynybai, kad ir k duot JAV, tai tik atitolint galutin rezultat... Savaitinis urnalas Time, iki pat
iol neblogai atspindintis JAV tendencijas visuomenje, 1940 m. liepos 1 d. ra: Daugelis piliei
prajusi savait buvo taip isigand, kad i baims, jog Jungtins Valstijos gali susilpninti savo
gynyb, pasisak u pagalbos Britanijai nutraukim, jie norjo nusiplauti rankas bijodami atsidurti
pralaimtoj pusje. Korespondentas Herbertas Jonesas laikratyje Philadelphia Inquirer primin
ir kitus tuo metu Amerikoje paplitusius motyvus: Dauguma amerikiei nra nei pacifistai, nei
izoliacionistai, bet po pastarojo karo patirties ir Versalio jie tiesiog neturi jokio noro u Britanij
arijas arstyti plikomis rankomis remdamiesi kiu Igelbkime pasaul dl demokratijos. Jie
teisingai mano, kad ms pinigai ir jaun vyr gyvybs atne nedaug naudos, nes nra didelio
skirtumo, kuri engj pusje bti, yd ir ek ar airi ir ind...211 inoma, anaiptol ne visi puol
nevilt. Pvz., Pagalbos Britanijai organizacija teik Baltiesiems rmams peticij, kuri pasira 3
milijonai amerikiei, taiau bendras fonas karingiems ingsniams buvo nepalankus. Kita vertus, vis
didjanti Vokietijos grsm paskatino masin persiginklavimo palaikym, ir tam pritar net ukietj
izoliacionistai. 1940 m. Kongresas patvirtino prezidento silym penkis kartus, iki netiktinos tuo
metu 10,5 milijardo JAV doleri sumos, padidinti ilaidas alies gynybai 212 niekam nekilo
abejoni, kad reikia rengtis galimam karui ir iekoti bd sustiprinti alies saugum. Bet jeigu
Amerika nenori dalyvauti iame kare, kokie galt bti ie bdai? Rooseveltas atsakym klausim
turjo dar 1939 m. vasar. Anot jo, galimi scenarijai buvo keturi: a) sijungti kar i karto ir pasisti
Europ ekspedicines pajgas; b) palaukti ir pagal aplinkybes tai padaryti vliau; c) anksiau ar
vliau sijungus kar, Sjungininkams tiekti tik karo reikmenis ir jr bei oro pajg pagalb; d)
tiekti pagalb demokratijoms ir ilikti karo nuoalje. Btent tai, pareik prezidentas turdamas
omeny ketvirtj variant, mes ir darysime.213 Btent tai ir buvo vienintelis manomas variantas
1940 m. Su slyga, inoma, kad likt bent viena valstyb, kuriai i pagalba vis dar reikalinga. 1940
m. liepos 31 d. Anglija, nepaisant vis pesimistini prognozi, vis dar buvo gyva ir jos vadovas
pra pagalbos...
Tiesiogiai JAV sijungti kar, net jei visa Amerika bt norjusi tai padaryti, tuo metu buvo
tiesiog nemanoma. Kai Pranczijos ministras pirmininkas Paulis Reynaud maldavo atsisti karo
lktuv, JAV ambasadorius Paryiuje Williamas Bullittas apgailestaudamas atsak, kad jo alis neturi
ko pasilyti. Tuo metu JAV turjo tik 1350 lktuv savo gynybai 214. JAV persiginklavimo program
pradjo 1938 m., didiausias dmesys buvo skiriamas ne sausumos kariuomenei, o kariniam laivynui
ir aviacijai. 1940 m. liepos 19 d. patvirtintas Dviej vandenyn karinio laivyno pltros planas
numat, kad greta 358 jau esani ir dar 130 statom karo laiv, bus pastatyti dar 7 linijiniai karo
laivai, 18 lktuvnei, 27 kreiseriai, 42 povandeniniai laivai ir 115 eskadrini mininink215. Gynybos
biudeto svarstyme prezidentas pareik nors, kad aviacijos gamyba per metus iaugt iki 50 000
karo lktuv per metus[73] 216, bet sausumos kariuomen visuose iuose grandioziniuose investicij
projektuose buvo tarsi treioji ses. 1940 m. pavasar 245 000 kari turinti JAV kariuomen buvo
viso labo tik dvideimta pagal dyd pasaulyje ir turjo tik penkias visikai (daugiausia I pasaulinio
karo technika ir ginklais) aprpintas divizijas217. Net jei JAV bt norjusios ir sugebjusios
permesti jas Europ, vargu ar jos bt k nors pakeitusios myje prie 141 vermachto divizij
Pranczijoje. Hitleris, ko gero, bt galjs prisiminti Otto von Bismarcko juokel, kai paklaustas, k

daryt, jeigu brit kariuomen ilaipint ekspedicines pajgas iaurinje Vokietijos pakrantje,
plieninis kancleris atsak, kad pasist policij j suimti218. JAV 1940 m. tiesiog neturjo
galinios kariauti armijos, ir 1941 m. ji bus iaugusi tik iki 1,25 mln. kari219, bet permain vjas jau
pradjo tempti bures. Kai 1940 m. gegu Rooseveltas atmet kariuomens pasilym padidinti jos
asignavimus iki 657 milijon doleri, JAV sausumos pajg generalinio tabo virininkas generolas
Georgeas Marshallas r tiesiai: Pone prezidente, jeigu js nieko nedarysite... ir nedarysite nieko
tiesiog dabar, a neinau, kas laukia ms alies. Rooseveltas atauk savo sprendim ir is
epizodas, kaip vliau teig Marshallas, atrakino usikirtusi spyn220. Mes inome sistem, pagal
kuri funkcionavo Vokietijos kariuomen, Marshallo istorija galt padti iek tiek geriau suprasti
JAV model.

Georgeas C. Marshallas
1938 m. lapkrit, po Miuncheno vyki, Rooseveltas Baltuosius rmus sukviet karo vadus, kad
pristatyt jiems karins pltros plan. Marshallas[74] buvo tarp pakviestj. Prezidentas prane
sieksiantis, kad JAV gamint 24 000 karo lktuv per metus, bet prognozavo, jog Kongresas
skaii sumains perpus, tad 15 000 irgi bt neblogai. Jis taip pat teig ess sitikins, kad didels
oro pajgos bt kur kas geresnis galim prie atbaidymo rankis nei didel kariuomen. Greta io
argumento, ko gero, ne paskutinje vietoje buvo faktas, kad savo karjer Rooseveltas pradjo btent
kariniame laivyne. Kad ir kaip ten bt, jis tikjo, kad prioritetas turi bti suteikiamas karo mainoms
lktuvams ir laivams, o ne sausumos kareiviams, j ekipuotei, technikai ir amunicijai. Dauguma
auditorijos visikai sutiko su iomis mintimis, taiau Rooseveltui pasisukus Marshall ir paklausus:
Ar js taip nemanote, Georgeai?, is atsak: Atsipraau, pone Prezidente, bet a su jumis visikai
nesutinku, ir nekreipdamas dmesio itsus prezidento veid ivardijo savo argumentus, dl ko,
jo manymu, galinga sausumos kariuomen yra gyvybikai svarbi. Susirinkimui pasibaigus, daugelis
ieidami nibdjosi, kad tai Marshallo karjeros pabaiga, bet jie klydo. 1939 m. rugsjo 1 d., kai
Vokietija upuol Lenkij ir prasidjo II pasaulinis karas, prezidentas paskyr Marshall sausumos
pajg generalinio tabo virininku ir jis eis ias pareigas iki pat karo pabaigos221.

JAV vyriausybs nariai ir kiti pareignai susitinka su prezidentu Franklinu Delano Rooseveltu
dl asignavim karo reikmms
Sunku pasakyti, kodl Rooseveltas pasirinko Marshall, bet tai buvo vienas i geriausi jo
paskyrim per vis II pasaulin kar. Marshallas, kaip paaiks, buvo logistikos ir organizacijos
genijus, o tai kare, kuriame galiausiai visk nulems ekonomin galia ir gebjimas j panaudoti karo
reikmms, buvo nekainojamos savybs222. Marshallas niekada nevadovaus kariams mio lauke,
taiau, be savo organizacini gebjim, jis mokjo kvpti aplinkinius ir, svarbiausia, gerai pasirinkti
lauko vadus: Dwightas Eisenhoweris, Omaras Bradley ir daugelis kit bus btent jo pasirinkti.
Panau, kad liai atviras, bet profesionalus Marshallo isiokimas padar Rooseveltui didel
spd, nes paskirdamas generalinio tabo virininku 58-eri brigados generol jis ignoravo fakt,
kad tuo metu JAV kariuomenje net 33 karininkai[75] turjo auktesnius laipsnius ar pareigas. Maa to,
pagal nerayt taisykl naujasis tabo virininkas turjo spti itarnauti 4 metus iki jam sukaks 64-eri
pagal kriterij Marshallas buvo tik penktas pretendentas, taiau i io penketo Rooseveltas vis
tiek pasirinko Marshall, nes galjo bti tikras, kad is visada pasakys, kas yra kas, tiesiai akis, ir
tam neturs takos jokia politin klika ar kokia nors kita grup223.

JAV prezidentas Rooseveltas su mona po Velyk pamald, per kurias meldsi u pergal prie
tironij ir agresij. Vaingtonas, 1941 m. balandio l3 d.
domu ir tai, kad prezidentas su generalinio tabo virininku ne tik netapo draugais, bet beveik
tarpusavyje nebendraudavo. Marshallas, prieingai nei daugelis Roosevelto aplinkos moni,
nepasidav prezidento asmenybs avesiui ir kerams. Jis niekuomet nesijuokdavo i prezidento
juokeli, visada kreipdavosi pone prezidente, o tas lapkriio vakaras buvo paskutinis, kai
Rooseveltas pavadino j tiesiog Georgeu, nes is dav aikiai suprasti, kad tai jam nepatinka224.
Marshallas niekada neprim prezidento kvietimo neformaliai sutikti jo mgstamoje umiesio
rezidencijoje Haid Parke, ir nors netiktina, bet archyvuose nra n vienos nuotraukos, kurioje kartu
bt tik Rooseveltas ir Marshallas. JAV, o vliau ir jungtinio Sjunginink pajg generalinio tabo
virininkas tiesiog nebuvo vienas i mano vyruk, kaip kad prezidentas mgdavo vadinti savo
pavaldinius[76] 225, taiau tai nesukliudys Marshallui sukurti vienos i didiausi pasaulio
kariuomeni ir jos valdyti. 1945 m. jo dispozicijoje bus ne pora imt tkstani, o daugiau kaip 8
milijonai kareivi226, bet iam nedideliam epizodui a skyriau tiek dmesio ne dl to, kad labai
norjau jus supaindinti su Marshallu. i istorija yra ne apie j, o apie Roosevelt ir apie tai, kad ji
niekaip negaljo nutikti Hitlerio tabe. Kai 1942 m. Franzas Halderis ims priekaitauti fiureriui ir
silyti savo idjas, Vokietijos kariuomens tabo virininkas be ceremonij bus atleistas i pareig ir
jas niekas nebus paskirtas, nes Vokietijoje niekas negaljo imanyti karo reikal geriau u pat
Hitler. Rooseveltas, kaip ir daugelis lyderi, mgo bti aplinkoje, kurioje jo idjomis avimasi, kuri
stengiasi jo vizijas gyvendinti. Jis anaiptol ne visada kreip dmes kit patarimus, taiau,
prieingai nei Hitleris, jis nebuvo pats sau patarjas. Darbo pasiskirstymas, aikus kompetencij

atskyrimas XX a. ilg laik buvo amerikietikos svajoni visuomens dalis, o gal net prieastis, ir
k tik aptartas epizodas yra vienas i patvirtinim, kad is principas nebuvo svetimas ir JAV karinje
sistemoje. Hitlerio simpatija ir palankumas buvo btina slyga norint daryti karjer Treiajame
Reiche, Marshallas gavo vien i svarbiausi JAV post, mesdamas atvir ik prezidentui. Jis
neturjo Roosevelto simpatijos ar asmenini ryi, jis buvo paskirtas dl to, kad prezidentas velg
jame profesional, galint susitvarkyti su bsimais udaviniais ir ikiais.
JAV prezidentas iame kare niekada nesiki karo taktik ir nenurodins lauko generolams, kaip
elgtis, nes tai ne jo kompetencija. Jo rankose buvo politin alies strategija, galim krypi
pasirinkimas ir galutinio sprendimo teis, taiau Rooseveltas, prieingai nei Hitleris, neband laikyti
vairo vienas pats. T liep karo sekretoriumi paskirt Henry Lewis Stimson[77], karo laivyno
sekretori Frank Knox, ido sekretori Henry Morgenthau, taip pat vidaus reikal sekretori
Harold L. Ickes istorikai vadina karo vanagais, nes visi jie buvo sitikin, kad, norint sustabdyti
nacizmo agresij, Amerikai visas savo pajgas ir potencial reikia mesti kar kuo greiiau. Jie
ragino kuo skubiau ruotis karui, suteikti vis manom pagalb Didiajai Britanijai ir savo
agresyvumu kariniais ir usienio politikos klausimais daniausiai lenk prezident visu ingsniu227.
Kiekvienas vadas turi savo vadovavimo stili. Vienam krepinio treneriui asistentai reikalingi tik
tam, kad laiku pateikt techninius duomenis ir atkreipt dmes statistikos smulkmenas, o kitam
reikia aukiausio lygio specialist, su kuriais bt galima diskutuoti ir kartu iekoti geriausio
sprendimo. JAV prezidento stilius buvo madaug per vidur, bet jis klaussi savo patarj.
1940 m. rugpjio 1 d. ryt Rooseveltas skait vieno i savo vanag, Ickeso, rat, kuriame is
protestavo prie Jungtini Valstij nesugebjim padti britams: Man atrodo, kad mes, amerikieiai,
esame kaip tas namo eimininkas, kuris atsisako duoti ar parduoti gesintuv, kad bt ugesintas
gaisras kaimyno name, nors is jau visas sksta liepsnose, o vjas puia i jo puss. Ne vienas toks
laikas jau buvo mandagiai pakitas po politiniu kilimu, tad nebt nieko nuostabaus, jei taip bt
atsitik ir kart, taiau dien prie tai gavs dar vien Churchillio desperatik praym, JAV
prezidentas po usitsusios tylos ir dvejoni pagaliau nusprend, kad atjo metas itiesti pagalbos
rank. Jis pam lap, ura atsakym ir tuo pat metu dav nurodym savo pavaldiniams: Visuotin,
praktikai sutartina nuomon yra tokia, kad nuo i eskadrini mininink, ko gero, priklauso Brit sal
ilikimas. Taigi nusprsta paruoti statymus, kad tai bt galima padaryti. Manau, js jauiate, kad
iandien padarme didel paang, sak t dien Rooseveltas Ickesui. Tiesa, galbt suprasdamas,
kad projekt turs patvirtinti Kongresas, o galbt tiesiog naudodamasis padtimi, jis pridr kelet
slyg. Viena i j buvo ratika Londono garantija, kad naci pergals akivaizdoje Britanija
nenuskandins savo laiv, o iplukdys juos iaurs Amerikos ir Britanijos imperijos uostus,
kuriuose juos bus galima panaudoti228. Kita slyga mainais u karo laivus Britanija turi 99 metams
inuomoti savo teritorijas Niufaundlande, Bermudoje, Bahamose, Jamaikoje, Sent Lusijoje, Trinidade
ir Brit Gvianoje iose salose JAV norjo rengti savo karines oro ir jr bazes.
Rugpjio 6 d. i ambasadoriaus lordo Lothiano suinojs visas ias detales, Churchillis buvo
tarsi nesavas. Jis nenorjo net svarstyti paad apie laiv perleidim, nes vien jau tokia prielaida
kvepjo defetizmu: Perduokite labai aikiai, telegrafavo brit premjeras savo ambasadoriui
Vaingtone, kad mes niekada nesutiksime n su menkiausiu kompromisu, kuris ksintsi visik
ms veiksm laisv, ir netoleruosime joki defetistini svok, nes j padariniai bt katastrofiki.
Churchilliui taip pat kliuvo ne tiek pats teritorij reikalavimas, kiek tai, kad is punktas atrod tarsi
verslo sandoris. Telefonu bendraudamas su amerikiei patiktiniu sutarties klausimais generolu
Robertu Jacksonu, seras Winstonas replikavo: Imperijos neusiima tokia prekyba. Jacksonas tai

atsak: Utat respublikos tai daro.229 Sutarties derinimas utruko iki mnesio pabaigos, nes
Churchillis band keisti jos formuluot taip, kad brit visuomenei tai neatrodyt kaip pernelyg
naudingas JAV sandoris, bet i esms ministras pirmininkas neturjo kito pasirinkimo ir su visomis
Roosevelto slygomis sutiko230.
JAV prezidentas savo ruotu i pagalb Britanijai pateik Kongresui btent kaip ger sandor:
U 50 laiv, kuriems ir iaip ateina paskutinioji, mes galime gauti teis kurti karo bazes... ra
jis vienam i opozicijos senatori Davidui Walshui ir ivardijo ms jau mint sal sra 231.
Rugpjio 20 d. Bendruomeni rmuose Churchillis susitarim dl karo laiv nuomos su JAV
pavadino enklu, kad vien dien ios dvi didios anglikai kalbani demokratini valstybi
organizacijos, Britanijos imperija ir JAV, sprsdamos tam tikrus reikalus, susivienys dl abipuss
bendros naudos. Tai yra procesas, kurio niekas, net labai to nordamas, nesustabdys. Kaip Misisips,
kuri tiesiog nenustoja tekti. Ir tegu teka. Tegu teka dideliu srautu, nenumaldomai, nesustabdomai,
didingai, platesnes emes ir geresnes dienas.232 Churchillio sekretorius savo dienoratyje ura,
kad planas traukti JAV veikia 233, o premjeras vliau pavadins j ne neutraliu JAV aktu, kuris
neabejotinai stumteljo Jungtines Valstijas ariau ms ir karo 234. Retorikos meistras tiksliai
uiuop simbolin ios akimirkos reikm. Tai tikrai buvo ingsnis pirmyn, taiau jeigu Churchillis
bt galjs perskaityti Roosevelto laik senatoriui Walshui, ko gero, bt kalbjs ne taip pakiliai.
A esu visikai tikras, kad is sandris netrauks ms kar, ir mes neketiname j veltis, nebent
Vokietija pati sugalvot mus pulti, buvo raoma jame235.
Rooseveltui pagalba Britanijai buvo ne ingsnis artyn karo, o grynai gynybinio pobdio
priemon. Savo rinkiminse kalbose ruden jis tai kelet kart pabr vieai: Mes ginkluojams,
kad galtume apsiginti. Ms alis siekia apsaugoti nuo karo iuos du emynus[78] ir mes esame
pasireng padaryti visk, kad isaugotume taik savo pusrutulyje. Neliko joki abejoni, kad blogio
jgos siekia ukariauti pasaul ir, jei tik gals, sunaikins bet k ir bet kur. Mes taip pat inome, kad
jeigu nuolaidiausime joms ir nesuteiksime pagalbos tiems, kas stovi j kelyje, tik priartinsime dien,
kai jos puls mus.236 Savo rinkiminje kampanijoje Rooseveltas nuolat kartojo, kad amerikiei
berniukai nebus siuniami usienio karus, nebent pasikeist aplinkybs ir bt upultos paios
JAV237. Kai 1941 m. rugpjt Churchillis su Rooseveltu pirm kart susitiks, Britanijos ministras
pirmininkas pasakys: A geriau biau rinksis Amerikos karo paskelbim Vokietijai ir jokios
pagalbos per artimiausius eis mnesius nei dvigubai didesn pagalb ir jokios deklaracijos238,
taiau 1940 m. jam tiesiog teko slpti savo susierzinim ir apsiarvuoti kantrybe.
Tris su puse mnesio utruks su atsakymu Churchillio uvertir, Rooseveltas dl rinkj
nuomons baiminosi be reikalo. 1940 m. lapkriio 5 d., surinks 55 procentus (27,2 mln.) bals ir
laimjs 38 valstijose i 48, jis buvo irinktas Amerikos prezidentu trei kart i eils 239. Manau,
kaip usienietis, neturjau teiss reikti kokios nors nuomons apie Amerikos politik vykstant
rinkimams, bet dabar, tikiuosi, nesupyksite, kai pasakysiu, jog meldiausi u js skm ir esu jai u
tai labai dkingas, sveikino j Churchillis240. Jis buvo nuoirdus, nes Rooseveltui pralaimjus
visos kruopios pastangos umegzti ryius su Vaingtonu bt nujusios perniek[79].
Eskadrini mininink perleidimo sutartis buvo pasirayta 1940 m. rugsjo 2 d. Laivai i karto
iplauk Britanijos uostus, bet po mnesius utrukusi abejoni, atidliojim ir svarstym realios
naudos jie suteik nedaug. Iki met pabaigos tik 9 laivai buvo traukti Karalikojo laivyno rikiuot,
kad padt atremti invazij, kuri niekada nevyks. 1941 m. gegu buvo pritaikyta tik apie 30
eskadrini mininink. Vis dlto reali, praktin nauda iuo atveju buvo ne tokia svarbi kaip simbolin

sutarties reikm. Berlyne i sutartis buvo vertinta kaip atvirai prieikas aktas, nukreiptas prie
Vokietij. Kadangi i jo buvo galima sprsti apie vis glaudjanius Vaingtono ir Londono
santykius, prognozs, kad anksiau ar vliau JAV stos kar Britanijos pusje, gavo papildom
pagrind. Vokietijos karo planuotojai kaip atsak veiksm svarstys galimyb okupuoti Azor ir
Kanar salas, ir nors Hitleris i ketinim atsisakys, Amerikos veiksnys nuo ios akimirkos jau
niekaip negaljo bti imestas i konteksto. Jis atliks ne paskutin vaidmen, Hitleriui galutinai
apsisprendiant pulti Taryb Sjung ir taip pat bus viena i Aies valstybi Vokietijos, Italijos ir
Japonijos Trialio pakto pasiraymo prieasi[80]. Britanijos ir JAV santykiuose tai buvo kertinis
lis, nes Jungtins Valstijos i esms nebebuvo neutralios, nors ir nesijung prie karo tiesiogiai.
Esm buvo ne pasen eskadriniai minininkai, o pati angl ir amerikiei aljanso idja, kuri, anot tada
vis dar Britanijos usienio reikal ministro lordo Halifaxo, buvo gerokai svarbesn nei karo bazs ar
laivai241. Svarbiausia buvo tai, kad i idja pralau ledus, ir nuo ios akimirkos Misisip
negrtamai plsteljo pirmyn.

JAV prezidentas Rooseveltas pasirao dokumentus dl karini asignavim, 1940 m. rugsjo 16

d.
Vos tik Rooseveltas usitikrino prezidento post, Churchillis ryosi naujam ingsniui. 1940 m.

gruodio 9 d. sunkj kreiser USS Tuscaloosa Karib jros viduryje lktuvu Rooseveltui buvo
pristatytas laikas[81]. is septyni lap laikas, kur Churchillis ra ir brauk, dliojo ir rinko
odius daugiau nei dvi savaites, anot jo autoriaus, buvo vienas i svarbiausi jo gyvenime. Jame
Churchillis pasakojo apie karo padt, laiv praradimus Atlanto vandenyne ir btin skubi pagalb
laivais, lktuvais, karo amunicija, be kurios Britanija negals pasiruoti artjanioms 1941 m.
grsmms.
Jis atsargiai usimin, kad nuostolius Atlante galt nemenkai sumainti JAV karo laiv eskortai,
bet ia pat pridr puikiai suprantantis, jog tokiam ingsniui paruoti Amerikos visuomen, ko gero,
prireiks ne vieno mnesio... Esm buvo laiko pabaigoje: Artja metas, ra Churchillis, kai
nebegalsime mokti grynaisiais u laivus ir j krovinius. Tikiuosi, sutiksite su manimi, kad bt i
principo neteisinga ir abipusikai nenaudinga, jei ios didiuls kovos kartyje Britanija turs
atsisveikinti su visais savo turtais ir po pergals, kuri igelbjo civilizacij ir suteik laiko
Jungtinms Valstijoms apsiginkluoti ir pasiruoti visiems atvejams, liks visikai nuoga. Be to, a
netikiu, kad Jungtini Valstij vyriausyb ir jos pilieiai sutikt su principu, pagal kur taip kilniai
paadta pagalba yra tik ta karo ginkluot ir preks, u kurias gali bti i karto sumokta. Galiu
patikinti, kad esame pasireng kentti ir kiek manoma aukotis dl didio tikslo, ir mes didiuojams
galdami dl jo kautis. Visa kita, pasitikdami jumis ir js tauta, paliekame sprsti jums. Esame
tikri, kad bus rasta problemos sprendimo bd ir priemoni, kuriais avsis ateities kartos abiejose
Atlanto pusse.242 odiai, kaip visada, buvo gras ir karingi, taiau jie bylojo priblokiam ties
karas su Hitleriu ved Britanijos imperij bankrot. Kiekviena karo savait jai kainavo apie 55
mln. svar sterling, nes u visas karo prekes JAV reikjo mokti grynaisiais. Padtis darsi tokia
desperatika, kad brit ido kancleris Kingsley Woodas netgi sil surinkti ir ilydyti visus alies
piliei auksinius iedus, nes, jo apskaiiavimu, taip bt galima gauti apie 20 mln. svar sterling.
Churchillis nuo toki drastik metod patar susilaikyti, nebent, anot jo, prireikt surengti gdos
parad Jungtinms Valstijoms243. Nors Londonas mandagiai lenksi ir dkojo Vaingtonui u pagalb,
tarp sav Churchillis kalbjo be uuolank: Mes negavome i JAV nieko, u k nebtume
susimokj, ir taip pat kol kas negavome nieko, kas galt i esms lemti ms pasiprieinim.244
Sddamas ant laivo denio Rooseveltas vis skait laik i naujo. Jis nepuol rayti atsakymo,
taiau, anot Harry Hopkinso, vien vakar atjo... su visa programa. Jis kol kas neinojo, kaip bt
galima j gyvendinti teisikai, bet irint j nekilo abejoni, kad jis ras bd, kaip tai padaryti245.
Prabgo daugiau nei savait, o i Roosevelto nebuvo jokio atsakymo[82]. Churchillis akivaizdiai
nervinosi. Gruodio 17 d. jis msi rayti kit, kur kas atviresn ir piktesn laik: Jeigu js norite
nusiplauti rankas, t. y. neduoti mums nieko, u k negalsime i anksto sumokti, mes tikrai
nepasiduosime, bet taip pat tikrai negalsime veikti naci tironijos ir laimti laiko js
persiginklavimui. is laikas liko gulti ant premjero stalo, nes atjo inia, kad Rooseveltas t
vakar rengia spaudos konferencij246.
Churchillis nervinosi be reikalo. Pailsjs Rooseveltas dar prie savo oficiali spaudos
konferencij ido sekretoriui Henry Morgenthau idst savo sprendim. Kelionje daug galvojau,
k daryti su Anglija, ir prijau ivad, kad svarbiausia patraukti alin dolerio enkl. Jis turjo
omeny ne preki ar pinig skolinim: Mes pasakysime Anglijai, kad duodame ginkl ir laiv, kuri
jai reikia, o kai karas baigsis, ji gals atiduoti tuos paius ar panaius ginklus ir laivus, kuriuos
buvom paskolin. K js apie tai manote?247
Problema, apie kuri tiek ilgai mst JAV prezidentas, turjo du vienas kitam prietaraujanius
tikslus tik i pirmo vilgsnio. Viena vertus, jis paadjo amerikieiams, kad j alis neketina veltis

kar, kita jis buvo sitikins, kad be svarios JAV pagalbos Hitlerio sustabdyti nepavyks. Gruodio
17 d. pristatyta idja paprastai ir aikiai sujung iuos tikslus: JAV turi finansuoti ir apginkluoti
Britanij, kad i galt tsti kov, nes tokiu atveju Amerika bt apsaugota nuo Vokietijos grsms.
Cinikas pasakyt geriau duoti britams karo main ir susimokti u j krauj nei nedaryti nieko ir
paskui susimokti ir pinigais, ir savu krauju. Geriausia JAV gynyba iuo metu yra Britanijos skm
jos gynyboje, pareik Rooseveltas gruodio 17 d. Ovaliniame kabinete ir pakartojo savo ivad:
A tik noriu eliminuoti dolerio enkl.248
Susirinkusiems urnalistams prezidentas pateik pavyzd, kuris liko jo atmintyje i Ickeso
rugpjio laiko: sivaizduokite, kad usideg mano kaimyno namas, o a u keturi penki imt
pd[83] turiu ilg vandens arn. Jeigu a savo arn prijungiau prie kaimyno hidranto, tai
veikiausiai padt jam ugesinti gaisr. K a darau? A gi jam nesakau prie i operacij:
Kaimyne, mano sodo arna kainavo 15 doleri, todl tu turi man sumokti u j. Kaip mes tariams?
Man nereikia 15 doleri, kai gaisras bus ugesintas, a noriu tik atgauti savo arn. Jeigu viskas
pavyko ir arna po gaisro liko sveika, be joki paeidim, kaimynas padkoja ir man j grina. Bet
sivaizduokim, kad arna per gaisr visa sutrkinjo ir suskilinjo... todl a sakau: Man buvo
malonu paskolinti jums arn, bet, kaip matau, jau negaliu jos panaudoti. Kaimynas klausia: Kokio
ilgio ji buvo?, a jam atsakau: 150 pd. Gerai, sako kaimynas, a j pakeisiu...249
Palyginimas buvo suprantamas visiems: jeigu JAV skolina kokias nors karo prekes, po karo jos
turi bti grintos. Jeigu jos buvo paeistos, sugadintos ar prarastos, normalu, kad kaimynas turi jas
atitinkamai pakeisti. Cinikai tuo metu arba istorikai vliau gals prisikabinti prie i odi, nes
Amerika ketino skolinti ne laistymo arn[84], o karo reikmenis, kurie atlik savo funkcij vargu ar
galjo bti (ir nebus) grinti. Iki realios programos dar buvo toli, bet i pagalbos nelaim
patekusiam kaimynui idja akimirksniu uvald ir amerikiei, ir tuo labiau brit vaizduot[85]. Tai
buvo pirmas, vieas ir atviras lendlizo projektas. Ikart po spaudos konferencijos Churchillis supl
savo piktojo laiko variant ir imet j iuklin250.
Gruodio 29 d. Rooseveltas pirm kart po laimt rinkim kreipsi vis taut. Jis paband
amerikieiams paaikinti, kokia rimta susidariusi padtis. Rugsj Vokietijos, Italijos ir Japonijos
pasirayt Trial pakt jis pavadino nukreiptu prie JAV ir pie nir paveiksl, kuriame laisvos ir
demokratikos tautos yra priverstos stoti mirtin kov su totalitarini tironij blogio jgomis,
siekianiomis pavergti monij. Anot Roosevelto, karo aviacijos eroje vandenynai nebegali
apsaugoti Jungtini Valstij, todl labai svarbu, kad juose nesiviepataut prieikos jgos, todl
Britanijos kova (taip pat buvo pamintos Graikija ir Kinija) yra gyvybikai svarbi. Jeigu Britanija
kris, Aies alys kontroliuos Europ, Azij, Afrik, Australazij ir tolimuosius vandenis [86] ir gals
sutelkti milinikus karinius ir laivyn iteklius prie ms pusrutul. Prezidentas pasinaudojo proga
ksti izoliacionistams ir sivaizdavim, jog mes galime igelbti savo kail umerkdami akis kit
taut likimus, pavadino iliuzija. Kaip rodo patirtis, nuolaidiavimas nra sprendimas. Derybomis
pasiekta taika yra nesmon, nes tokiu atveju nebus jokios taikos. Bet pagrindin kalbos tema buvo
pagalba Britanijai. Yra gerokai maesn tikimyb, kad Jungtinms Valstijoms teks stoti kar,
jeigu padarysime visk palaikydami valstybes, besiginanias nuo Aies atak, o ne tiesiog
susitaikysime su j pralaimjimu, pareik Rooseveltas251. Jis pripaino, kad rizika egzistuoja
primus bet kur sprendim, bet pabr, kad jo silomas yra maiausiai rizikingas. Prezidentas dar
kart pakartojo nesisis kar ekspedicini amerikiei pajg. Besiginanios Europos alys
neprao ms kautis u jas. Jos prao karo reikmen: lktuv, tank, ginkl, krovinini laiv ranki,
kurie padt joms kovoje u j laisv ir ms saugum252. Neabejotinai, mes turime i ginkl jiems

duoti.253 Brit tauta ir jos sjungininkai iandien tsia kar prie nedor sjung, ts
Rooseveltas. Ms ateities saugumas priklauso nuo ios kovos baigties. Ms galimybs likti karo
nuoalje irgi priklauso nuo jos baigties... Mes turime bti didysis demokratijos arsenalas. Ir is
ikis mums turi bti toks pat rimtas kaip pats karas. Privalome nusiteikti savo uduoiai su tokiu pat
rytu, su tokiu pat usidegimu, su tokia paia patriotizmo ir pasiaukojimo dvasia, koki rodytume
bdami tikrame kare. Mes suteikme britams didiul materialin pagalb ir ateityje suteiksime jos
dar daugiau.254 Taip buvo plaiai atvertas Didysis demokratijos arsenalas.
Trys ketvirtadaliai amerikiei girdjo i kalb ir 60 proc. pritar prezidentui. Baltieji rmai
buvo uversti patriotiniais laikais ir tik viename i imto buvo galima rasti prietaravim naujajam
Vaingtono kursui. Rooseveltas buvo patenkintas. Rezultatai virijo jo paties lkesius, nors dauguma
amerikiei vis dar pasisak prie tiesiogin stojim kar. Anot vieno komentatoriaus, jie ir toliau
teik pirmenyb vaikiojimui ant prarajos krato, kol kas nors juos pastums 255.
Berlyne dr. Goebbelsas savo dienoratyje komentuodamas permain vjus u Atlanto ura:
JAV vis labiau slenkasi karo kartligs link, bet ar Rooseveltas tikrai paskelbs kar? 256 Tai buvo
svarbus klausimas ne tik Vokietijai, tai buvo pats svarbiausias klausimas Londone, o Churchillis
buvo mogus, kuris labiau negu bet kuris kitas visame pasaulyje lauk j teigiamo atsakymo.
1940 m. gruod JAV, nutarusios remti ir finansuoti Aies valstybi prieus, prim vien i
svarbiausi politini sprendim II pasauliniame kare. Tai de facto buvo ekonominio karo
paskelbimas Vokietijai ir jos sjungininkms. odin deklaracij tvirtino darbai. 1941 m. karo
reikmms skiriam JAV biudeto l proporcija su BVP buvo beveik deimt kart didesn nei 1939
m.257, o 1942 m. biudete i numatyt 17,5 mlrd. doleri prezidento teikimu 60 proc. turjo bti skirta
alies gynybai258 Demokratijos arsenalas bus paremtas ne tuiais odiais, o dideliais pinigais.
Ir Hitlerio Vokietijoje, ir Roosevelto Amerikoje grandiozin persiginklavimo programa pads aliai
pamirti Didiosios depresijos sunkumus259. Ne mokesi, o skolinimosi didinimas slypjo po
geometrine progresija auganiomis valstybs investicijomis sistema, kuri viepataus iame
pasaulyje iki pat XXI a. pradios krizs. Masins produkcijos pramons galios didinimas reik
bedarbysts pabaig, taip pat spariai augo stambusis verslas, o kartu ir jo taka ekonomikos
procesams. I esms pokario Amerikos pramons kompleksui pamatus padjo btent lendlizas ir
neregtai iaugusi gamybos apimtis260.
Sausio pradioje lendlizo projektas, gavs simbolin 1776- numer[87], pasiek Kongres ir ia
kartai diskutuojant buvo svarstomas du mnesius. is svarstymas buvo plaiai nuvieiamas
spaudoje ir praktikai kiekvienam amerikieiui odi derinys Lend-Lease tapo gerai inomas.
Galiausiai statymas su didele bals persvara buvo priimtas[88], o galutinai savo parau Rooseveltas
j patvirtino 1941 m. kovo 11 d. Jis suteik prezidentui gali sakyti teikti pagalb bet kuriai aliai,
kurios gynyb prezidentas vertina kaip gyvybikai svarbi JAV saugumui 261. Britanija eilje buvo
pirma, bet is sprendimas atvr JAV pinigin visoms galimoms sjungininkms[89].
Vokietijos karo strategai sprendim vertino kaip karo paskelbim, Hitleris sak karo zon
Atlante iplsti iki teritorini Grenlandijos vanden262. Savo ruotu Churchilliui is nuostabus
sprendimas suteik nauj vilt. Jis pavadino j didiuliu liu, svarbiu Amerikos ingsniu karo
link, reikianiu nebeataukiam JAV sipareigojim Britanijai, nebegrtam Amerikos
apsisprendim kovoti prie naci Vokietij 263. Karingas Roosevelto tonas, jo tiek vieai, tiek
privaiai dalijami paadai, grandioziniai Vaingtono persiginklavimo planai buvo enklai, kuriuos
Britanijos ministras pirmininkas traktavo kaip akivaizd patvirtinim, kad jo svajons isipildymas

jau ia pat, kad Amerika stovi prie karo slenksio, ir tik laiko klausimas, kada ji t slenkst perengs.
Maa to, kai lendlizo projektas dar tik buvo pradtas svarstyti, Rooseveltas, nordamas su Britanijos
vyriausybe umegzti tvirt asmenin kontakt, London isiunt savo artimiausi patiktin
Hopkins. Siuniu Harry Hopkins dviem trim savaitms, kad jis galt pabendrauti su Churchilliu
kaip Ajovos fermeris, paaikino Haroldui Ickesui savo sprendimo motyvus prezidentas264.

Harry Hopkinsas
Churchillis su Hopkinsu susitiko 1941 m. sausio 10 d. ir buvo taip suavti vienas kitu, kad liko
akis ak bendrauti iki paryi. Britanijos informacijos ministras Brendanas Brackenas Hopkins
pavadino svarbiausiu amerikieiu, kuris kada nors buvo aplanks Anglij... nes jis turi JAV
prezidentui didesn tak nei kas kitas ioje emje. takingo sveio sutikimas buvo atitinkamas. Prie
vakariens stalo Churchillis patikino Hopkins, kad iam bus atviros visos durys ir jis gals pamatyti
visk, k tik panors. Hopkinsas perdav Roosevelto kvepianiai skambani asmenin ini:
Prezidentas yra kupinas ryto ir sitikinimo, kad kartu mes laimsim it kar. Dl to galite
neabejoti. Jis atsiunt mane perduoti jums, kad palaikys jus bet kokia kaina ir visomis priemonmis,
iki galo. Kit dien jie paliko London ir ivyko umiesio rezidencij Dili Parke[90],
Oksfordyre. ia Churchill pasiek dar viena gera inia. Lendlizo projekte atsirado punkt, pagal
kuriuos brit karo laivai gals naudotis amerikiei uostais, o JAV prezidento galios skirstant
pagalb bus gerokai iplstos. Atsipalaidavs premjeras pusiau juokais Hopkinso paklaus: Js
susirinksite vis pasaulio auks, bet k darysite, jei kitos alys nusprs, kad jis neturi jokios verts ir
tinka tik dantims keisti? K gi, tokiu atveju mes darbinsime visus bedarbius jam saugoti, irgi
pusiau juokais atsak sveias. Viedamas Anglijoje Hopkinsas avjosi brit rytingumu ir valia. Po
savaits vakarieniaudamas su Churchilliu Glazge jis atsisuko ministr pirminink ir tar: Js turbt
nortumt suinoti, k a grs perduosiu prezidentui? K gi, a pacituosiu jums odius i Biblijos:
Kur eisi tu, tenai eisiu ir a, / kur bsi tu, tenai bsiu ir a! / Tavo tauta bus mano tauta, / o tavo
Dievas bus mano Dievas![91] ir tyliai ubaig: Iki pat galo. Churchillis apsipyl aaromis. Savo
laike Rooseveltui Hopkinsas ra: mons ia, nuo Churchillio iki prasiok, yra nuostabs, jeigu
vien tik drsa galt laimti, rezultatas bt aikus. Bet jiems labai reikia ms pagalbos, ir esu
tikras, kad neleisite niekam stoti skersai kelio. Churchillis yra vyriausyb tikrja to odio prasme...

A net negaliu rasti tinkam odi, kaip pabrti, kad jis ia yra svarbiausia ir vienintel asmenyb,
ir jums reikia pagalvoti apie susitikim su juo.265
To paties sausio pabaigoje Churchillis gavo dar vien padrsinim, kur taip pat vertino kaip
enkl, kad JAV rengiasi karui Britanijos pusje. Londone apsilanks Wendellis Willkie, tas pats,
kuris k tik pralaimjo rinkimus Rooseveltui, perdav ranka rayt prezidento laik, kuriame po
odi Manau, kad tai tinka tiek ms, tiek js tautai, buvo cituojamas Henry Wadswortho
Longfellow eilratis O Ship of State:
Sail on, O ship of State!
Sail on, O Union, strong and great!
Humanity with all its fears,
With all the hopes of future years,
Is hanging breathless on thy fate.[92]
Churchillis pareik Willkie suprants, kad pagal JAV konstitucij prezidentas negali pats
paskelbti karo, toki deklaracij gali patvirtinti tik Kongresas. Bet, anot ministro pirmininko,
dauguma amerikiei nori padti Europos kare, todl jis tikisi drsi prezidento ingsni. Prezidento
rytas yra vienas svarbiausi element. Jis formuoja visuomens nuomon, o ne vadovaujasi ja. Jis
nenori karo, bet nesitrauks i jo, sak Churchillis savo sekretoriui Johnui Colvilleiui po io
susitikimo266. Taiau, kai Willkie Vaingtone perdav Rooseveltui nedviprasmikas Churchillio
uuominas, prezidentas paklaus: Gal jis girtas?267
Po Hopkinso patikinim, paties Roosevelto laik, paad, deklaracij ir gal gale veiksm
klausimas skambjo netiktinai. Vis dlto, prajus devyniems mnesiams po Churchillio atjimo
valdi, atstumas tarp jo ir JAV prezidento iliko gerokai didesnis, nei jis man. Kad visos
optimistins viltys yra tik iliuzija, Churchillis suvoks iek tiek vliau ir labai nusivils, taiau tuo metu
jis dar neinojo, kad Roosevelto odi negalima priimti u tikr pinig, kad tai, k jis neka,
nebtinai reikia, jog jis taip ir galvoja, ir tuo labiau kad taip ir pasielgs. Po ioriniu avesiu ir
biiulyste slpsi sunkiai prieinama ir dar sunkiau perprantama asmenyb. Roosevelto patarjai
inojo, kad sprsdamas kok nors klausim prezidentas apsigaubia savo neaikios pozicijos skraiste,
padedania jam nuslpti tikruosius ketinimus ir pasilikti pasirinkimo laisv. Taikliai i savyb
apibdino prezidento mona Eleanora Roosevelt, vliau mginsianti Churchilliui praverti akis: Kai
Franklinas sako taip, taip, taip, tai nereikia, kad jis sutinka, tai reikia, kad jis klausosi.268 Bet
tuo metu ne tik Churchillis neinojo i subtilybi. Tarpatlantin ir vis stiprjani draugyst su
nerimu stebintys prieai inojo tik tai, k pavykdavo iifruoti diplomatiniais kanalais, ir, inoma, tai,
kas buvo skelbiama vieai. Kai Kongresas patvirtino lendlizo statym, Josephas Goebbelsas ra:
Tai neabejotinai didiul Anglijos skm, tiesa, viena i t, kuri buvo galima tiktis. Rooseveltas
nori padrsinti Anglij, kad ji tst pasiprieinim, o paskui jam bt lengviau perimti visk, kas
liko. Dabar jie Londone vl pamir visus pralaimjimus, neskmes ir plos Vaingtonui. Bet ar ilgai
tai tsis?269
Rooseveltas atsak klausim kovo 15 d. Didioji ios savaits naujiena kad pasauliui buvo
duota suprasti, jog mes suvokiame ikilusi grsm, ir nordama jai ukirsti keli ms demokratija
imasi veiksm. Tai yra nuolaidiavimo tironijai pabaiga; pabaiga, kuri skubina mus stoti prie
diktatorius; kompromiso su tironija ir priespaudos jgomis pabaiga. Ir skubumas reikia dabar. 270
Naujai paskirtas JAV ambasadoriumi lordas Halifaxas, klaussis ios kalbos Baltuosiuose rmuose,
ra: Bendras spdis nepalieka joki abejoni, kad Jungtins Valstijos yra pasiruousios daryti
visk iki galo, kad ir kokia bt to kaina. Jokia valstybs galva dar nebuvo pasakiusi tokios kalbos,

nepaskelbdama karo.
Maldauju priimti mano nuoirdius sveikinimus ir padk u nuostabi js kalb. Tai tarsi
trimitas, aukiantis visus laisvus mones pasaulyje, ir jis atliks didiul vaidmen visus juos
suburdamas, ra Rooseveltui Churchillis. Jis neinojo, kad odiai ir kart buvo tik odiai.
Didiosios Britanijos premjeras nepainojo prezidento taip, kaip, pvz., Henry Morgenthau, kuris t
dien ra: Galbt a ir klystu, bet nemanau, kad prezidentas turjo omeny kokius nors dramatikus
veiksmus padedant Anglijai.271
Ido sekretorius neklydo Rooseveltas neplanavo nieko dramatiko. Lendlizas buvo viskas, k
jis buvo pasirengs duoti Britanijai, bet ne daugiau. Vos tik imdavo atrodyti, kad Vaingtonas engia
didel ingsn karo link, ia pat stodavo tyla, ikalbingai bylojanti, jog jokio ingsnio nebus. Saus
Churchillis jau tryn rankas, kai Rooseveltas sak kariniam laivynui pasiruoti lydti brit krovini
konvojus per Atlant, taiau netrukus JAV prezidentas nusprend, kad tai pernelyg rizikinga 272. 1941
m. kov prislgtas Roosevelto neveiksnumo Churchillis para laik, kuriame patarjams teko
braukyti ir slpti ministro pirmininko susierzinim ir emocijas, bet jame vis tiek liko sakinys, kad,
nordamos tikrai pakeisti karo pusiausvyr, Jungtins Valstijos turt nedelsiant pasiskelbti
valstybe, kariaujania ms pusje273. Rooseveltas laik neatsak. I tikrj Churchillis savo
pastangomis tikslo traukti JAV kar niekada nepasieks. Kai 1941 m. gruodio 7 d. atsakydamas
netikt smg Perl Harbore Rooseveltas skelbs kar Japonijai, jo deklaracijoje nebus n odio apie
Vokietij. JAV kariaus su Vokietija tik tada, kai kar joms paskelbs... pats Hitleris. 1940 m. iki to
meto buvo dar toli.
Vis dlto JAV sprendimas suteikti tik lendlizo pagalb buvo vienas i t, kurie i esms pakeis
jg pusiausvyr II pasauliniame kare. Daugiau kaip 31 mlrd. doleri, kuriuos iame kare JAV skirs
Britanijai274, padengs daugiau nei pus viso alies karo deficito275. Be ios injekcijos Didioji
Britanija bt tiesiog negaljusi tsti savo kovos, bet faktas, kad 19401941 m. i pagalba buvo tik
ateities projektas, taip pat buvo tiesa. Simbolin ir politin jo reikm buvo didiul, taiau
nordama gauti visas jame numatytas dovanas ir privilegijas Didioji Britanija turjo atsilaikyti su
savo itekliais. Per paskutinius devynis 1941 m. mnesius i JAV ji gaus 2400 lktuv ir 951 tank
tai viso labo ei savaii brit gamykl pajgumo atitikmuo. Tie 14 mlrd. JAV doleri, kuriuos
Britanija gavo iki Perl Harboro, labiausiai padjo stabilizuoti finansin padt ir isprsti maisto
sektoriaus problemas tai, inoma, buvo be galo svarbu, nes mirtanti i alkio ir neturinti l alis
negali kariauti, taiau ginkl ir karo technikos jai dar teks palaukti. 1941 m. 84 proc. karo amunicijos,
kuria naudojosi brit ir j kolonij pajgos, buvo pagaminta paioje Britanijoje ir tik 1 procentas
atkeliavo i JAV 276. 1940 m. Anglija turjo tik JAV paad padti ir savo ryt atsilaikyti. Mis dl
Britanijos buvo dvikova su Vokietija. Nordama ilikti iame kare, Anglija privaljo atsilaikyti.
Viena.
io mio svarb Churchillis vardijo dar 1940 m. liepos 14 d.: Hitleris neturi pasirinkimo jis
privalo siverti arba patirti neskm. Jeigu jam nepavyks, jis pasuks Rytus ir tada tikrai
pralaims...[93] 277

[1]

Eifelio boktas baigtas statyti 1889 metais, tais paiais, kai gim Hitleris.
[2] Kalba cituojama knygoje Treiojo Reicho triumfas, p. 596.
[3] Didiojoje Britanijoje i pareigyb vadinasi kiek kitaip usienio reikal sekretorius.
[4] I esms usienio reikal ministro (iuo atveju lordo Halifaxo) deinioji ranka.

[5]

Tikrasis vardas Richardas Austenas Butleris.

[6] Dino Alfieri 1940 m. gegu Ribbentropo iniciatyva pakeit Bernard Attolico.
[7] I viso 1940 m. liep ir rugpjt buvo demobilizuotos 26 divizijos. (S. W. Mitcham, The Rise of
the Wehrmacht, p. 350)
[8] varcvaldas (vok. Schwarzwald Juodasis Mikas) mikingas kaln masyvas BadeneViurtemberge, Pietvakari Vokietijoje, netoli Pranczijos sienos.
[9] Tuo metu Pranczijos Alyro uostas iaurs Afrikoje, prie Viduremio jros, netoli antro pagal
dyd Alyro miesto Orano.
[10] 1942 m. taip ir atsitiks vokieiai mgins ugrobti Pranczijos laivyn.
[10a]Teorikai OKW turjo koordinuoti vis pajg planus ir veiksmus, taiau i ties Krygsmarin ir
liuftvaf veik kaip atskiros grandys, o OKH, nors teorikai buvo pavaldi OKVV, nuo 1941 m.
defacto tiesiogiai vadovaus operacijoms Ryt fronte, OKW vadovaus operacijoms Vakaruose ir
kituose regionuose.
[11] Duodamas paad Darlanas tebebuvo pavaldus Reynaud vyriausybei. U maralo Philippeo
Petaino palaikym jis isaugojo karinio jr laivyno vadovo post ir Vii vyriausybje. Darlanas
nuolat tvirtino, kad jokiomis aplinkybmis neleis karo laiv perimti vokieiams. Taiau, kaip vienas
i Vii vyriausybs ministr, jis negaljo sulauyti sutarties su Vokietija slyg, todl kategorikai
atmet visus Didiosios Britanijos silymus nuplukdyti laivus brit arba neutralius vandenis. (M.
Gilbert, Second World War, p. 106)
[12] Brit pajgas sudar: linijiniai karo laivai Resolution, Valiant ir Hood, lktuvneis Ark Royal, du
kreiseriai ir deimt eskadrini mininink. Prancz pajgas iame sektoriuje sudar: du senesni
linijiniai karo laivai Provence ir Bretagne, moderns linijiniai kreiseriai Dunkerque ir Strasbourg,
aviacijos transporto laivas, trylika eskadrini mininink ir keturi povandeniniai laivai. Kai kurie i
j, beje, Afrikos uost pasitrauk nordami ivengti vokiei. Laiv statistika iame skyriuje
paimta i Irwin J. Kappes Mers-el-Kebir: A Battle Between Friends.
[13] Ikalbingas faktas Gensoulis nuo karo pradios vadovavo pajgoms, kuri gretose buvo linijinis
brit kreiseris Hood. Dabar is laivas atsidr prieingoje pusje ir buvo pasirengs savo buvusius
sjungininkus atidengti ugn. Prancz admirolas gyveno iki 1973 m., bet niekada nekomentavo 1940
m. liepos 3 d. vyki Mers al Kebyre. (A. Roberts, The Storm of War, p. 92)
[14] Aleksandrijoje lik 1 linijinis karo laivas, 4 kreiseriai ir 3 eskadriniai minininkai 1943 m.
prisijung prie Sjunginink.
[15] Portsmuto ir Plimuto uostuose liko du linijiniai laivai, 4 kreiseriai, 8 eskadriniai minininkai ir
nemaai povandenini laiv, kurie k tik dalyvavo karinse operacijos Lamano ssiauryje.
[16] Istorikai Anglija ir Pranczija buvo labiau pries nei draugs. Kartu Pranczija ir Anglija
kariavo tik apie eerius metus (i kuri paskutiniai du II pasauliniame kare buvo kupini tarpusavio
kaltinim), o viena prie kit jos kariavo daugiau kaip 200 met. Pvz., kai britai spalio 21 d. venia
Trafalgaro mio metines, prancz jreiviai kelia tost u t, kurio vis nuud angl admirol
Horatio Nelson. (G. Corrigan, The Second World War: A Military History, p. 120)
[17] i priemon pranczai pakartojo ir po brit bandym paskandinti linijin laiv Richelieu liep,
ir po bandymo isilaipinti Dakare rugsj, taiau antskrydiai jokios apiuopiamos alos brit bazei
nepadar.
[18] Istorija negali atsakyti klausim, ar ios tragedijos buvo galima ivengti, bet 1942 m. lapkriio
27 d. vokiei bandymas uimti prancz laivyn Tulone patvirtino Churchillio tarimus ir

nuogstavimus, kuriais vadovavosi Britanijos vadovas. Kita vertus, abejon pranczais buvo
nepagrsta. Uuot atidav laivus vokieiams, pranczai ilaik savo garbs od ir juos paskandino.
[19] Tuo metu Italija dar nebuvo paskelbusi karo.
[20] British Expedition Force Brit ekspedicins pajgos.
[21] Brit karo kabinet 1940 m. sudar 3 konservatoriai: Winstonas Churchillis, Nevilleis
Chamberlainas, lordas Halifaxas, ir 2 leiborist partijos atstovai: partijos lyderis Clementas Attlee ir
jo pavaduotojas Arthuras Greenwoodas. Tai buvo aukiausias ir toli grau ne nominalus valdios
organas karo metu. Pvz., 1940 m. nuo gegus 10 d. iki liepos 31 d., t. y. per 92 dienas, karo
kabinetas sureng net 118 posdi. (M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, p. 93)
[22] Amerikiei istorikas Johnas Lukacsas apie Hitlerio ir Churchillio dvikov i pradi para
knyg The Duel: The Eighty-Day Struggle Between Churchill and Hitler, kurioje aprpia laikotarp
nuo 1940 m. gegus 10 d. iki rugpjio 31 d. Kit savo knyg Lukacsas pavadino Five Days in
London, nes per didinamj stikl iri jau tik penkias, anot jo, lemtingas dienas nuo gegus 24 d.
iki gegus 28 d. Brit istorikas Ianas Kershaw trauk i Churchillio ir Halifaxo dvikov ir jos
rezultat lemting 19401941 m. sprendim deimtuk.
[23] Arthuras Greenwoodas pirmuose posdiuose nedalyvavo.
[24] Slidi nuokaln (angl. slippery slope) anglikas posakis, kuriuo politiniuose debatuose
vaizdingai apibriama login argumentacijos klaida, kai sakoma, kad vienas vykis btinai paskatins
kitus, taiau neparodoma, kaip..
[25] Klaidinga valga, kad vidins politins ir ekonomins problemos turt nuversti naci reim
Vokietijoje, buvo populiari tarp Anglijos ir Pranczijos politik nuo pat karo pradios.
[26] Diskusija buvo kartesn, nei galima susidaryti vaizd i tekst stenogram. Savo dienoratyje
Halifaxas ura: A pasakiau apie juos visk, k galvojau, ir pridriau, kad jei j poiris i tikrj
yra toks, ms keliai turi isiskirti. (I. Kershaw, Fateful Choices, p. 41)
[27] Cadoganas pra Halifax prie k nors nusprendiant pasitarti su Chamberlainu. Halifaxas
paadjo tai padaryti ir primin Cadoganui, kad jis ne i t, kurie priima skubotus sprendimus. (I.
Kershaw, Fateful Choices, p. 492)
[28] Angl. Secretary of State for Air.
[29] Pranczijos ambasadorius Romoje Andr Franois-Poncet man, kad, Sjungininkams norint
isiderti palankias slygas, Didioji Britanija turi bti pasirengusi svarstyti Gibraltaro, Maltos,
Sueco kanalo status, o Pranczija Dibuio ir Tuniso. (I. Kershaw, Fateful Choices p. 34)
[30] Paskutin sakin galima laikyti metaforiku, taiau yra pagrindo manyti, kad tai nebuvo vien
retorika. Churchillio marti Pamela Harriman pasakojo, kad kart pietaujant uovis pareik, jog
invazijos atveju kiekvienas turt kartu su savimi nusineti po negyv vokiet. Kai Pamela pareik,
kad nei ji turi ginkl, nei moka juo naudotis, Churchillis pavelg j ir pasak: Tai gali nueiti
virtuv ir pasiimti peil. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 12)
[31] Kai kit dien Pranczija paband kreiptis Mussolini viena, be Britanijos, jos praymas su
demonstratyvia panieka buvo atmestas. Uuot padjusi sureguliuoti konflikt, 1940 m. birelio 10 d.
Italija paskelb kar, taiau tokiam scenarijui Churchillis savo kabinet jau buvo paruos:
Norintiesiems pamatyti Italijos griuvsius ateityje nebereiks vykti taip toli, kur Neapolis ar
Pompjai, su karia ironija burbteljo jis savo sekretoriui Colvilleiui. (S. Berthon, J. Potts,
Warlords: The Heart of Conflict 19391945, p. 21).
[32] Panaiai birelio 1 d. Churchillis atsak ir Nacionalins galerijos direktoriui, kuris klaus dl

brangiausi krini igabenimo Kanad: Ne, paslpkite juos uolose ir rsiuose. Niekas neturi bti
igabenta. Mes juos nugalsime. (M. Gilbert, Second World War , p. 82) Tiesa, alies aukso
atsargomis buvo nusprsta nerizikuoti ir jos buvo igabentos Kanad.
[33] Tai, kad karo kabinet sudar vos penki asmenys, Churchilliui suteik gerokai didesn manevro
laisv. iuo konkreiu atveju apie sprendim tsti kov su Vokietija vyriausyb buvo informuota post
factum.
[34] Pirmas sekmadienis po Sekmini, i liturgin vent venia ir Romos katalikai, ir liuteronai, ir
anglikonai. Kaip ir daugelis angl, Churchillis buvo anglikonas. Jo sutuoktuvs su Clementine vyko
anglikon banyioje, taiau jis nebuvo uolus Dievo tarnas ir banyi reguliariai nevaikiojo.
[35] Nepaisant pesimistini prognozi, daugiau kaip 330 000 kari (2/3 j britai) buvo skmingai
evakuoti i vokiei apsupto Diunkerko.
[36] Sulaukusi didiulio pasisekimo, vakare kalba buvo pakartota per radij.
[37] Churchillio vyriausyb buvo koalicin, j sudar vis trij pagrindini partij atstovai.
[38] Churchillio motina buvo amerikiei milijonieriaus dukra.
[39] Isaiah Berlinas gim ir augo Rygoje. Didij Britanij eima persikl, kai bsimam filosofui
buvo vienuolika.
[40] 1900 m., per sukilim Kinijoje, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II dav sakym elgtis su sukilliais
be gailesio: Jokio pasigaljimo, joki karo belaisvi. Prie tkstant met Atilos vadovaujami
hunai isikovojo reputacij, kuri gyva legendose iki iol, todl tebna ir Vokietijos vardas Kinijoje
toks, kad joks kinas daugiau niekada neidrst kreivai pavelgti vokiet. ioje kalboje pavartot
termin hunai I pasaulinio karo metais perm Sjungininkai, jie taip vadino vokieius, pvz., savo
propagandoje juos pateikdami kaip barbarus. II pasaulinio karo metais brit ir amerikiei kareiviai
vokieius vadino kitais vardais deriais ar krautais, taiau Churchillis ir Rooseveltas kelet
kart savo kalbose pavadino vokieius hunais.
[41] Hitlerio kariuomens adjutantas 19381943 m. Vliau jis vadovaus ne vienai divizijai tiek Ryt,
tiek Vakar frontuose.
[42] Taip jau sutapo, kad t dien, kai Hitleris pateik paskutin taikos pasilym Anglijai,
Rooseveltas buvo nominuotas beprecedentei treiai kadencijai prezidentus ir ta proga pareik, kad
iame pasaulyje vyrauja ginkluota agresija, todl JAV turi bti pasiruousios taip pat skmingai j
vykdyti, o vienintelis atsakymas totalitariniams reimams yra ne nuolaidiauti, o pasiprieinti. (M.
Gilbert, Second World War, p. 111)
[43] Bairoito mieste iki pat iol kiekvien vasar vyksta Richardo Wagnerio operos festivaliai,
kuriuose skamba tik Wagnerio ar Beethoveno kriniai. Taip nurod pats kompozitorius. Mat btent
Beethoveno Devintosios simfonijos finalas sukl mint, kad opera yra vis men sintez, apimanti
dram, muzik, veiksm, scenovaizd. Kompozitorius netgi sak: Tikiu Diev ir Beethoven...
Wagneris 1876 m. pats kr ir atidar operos teatr, nes norjo specialios vietos, kurioje bt
galima atlikti vis keturi oper ep Nibelungo iedas (Reino auksas, Valkirija, Zygfrydas ir
Diev tis).
[44] Dar gegus 25 d. (nota teikta dien, kai paaikjo, kad Sjunginink armijos yra apsuptos prie
Diunkerko) Taryb Sjunga apkaltino Lietuv Raudonosios armijos kari, dislokuot Lietuvos
teritorijoje, grobimu. Kariai i ties buvo ding, taiau Lietuva prie j dingimo neprisidjo.
Paaikjo, kad jie i dalinio pasialino savo noru, ir nors Lietuva sudar tyrimo komisij, Maskva
kategorikai atsisak padti tyrimui. Buvo aiku, kad Kremlius tiesiog ieko priekabi. Birelio 7 d.

ministro pirmininko Antano Merkio vadovaujamai delegacijai pateiktas Molotovo kaltinimas, neva
tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sudaryta karin sjunga yra nukreipta prie TSRS ir taip es
lauoma savitarpio pagalbos sutartis, buvo i tos paios serijos. Lietuvos bandymai tikinti, kad alis
laikosi ir sutari, ir draugik santyki su TSRS, sutikimas keisti provokacijomis kaltinamus
vyriausybs pareignus neturjo jokios reikms.
[45] Kariniu poiriu, jgos buvo tikrai nelygios. 1940 m. birelio 1 d. Lietuvos karines pajgas
sudar 28 005 kariai (i j 1728 karininkai), oro pajgos turjo 118 lktuv. Atsargos karo
sandliuose buvo tokios, kad mobilizavus pajgas buvo galima apginkluoti dar 120 000 atsargos
kareivi, o amunicijos bt utek dviem savaitms.Taryb Sjunga dabartinje Baltarusijos
teritorijoje prie Lietuv irikiavo penkias divizijas ir palaikymo dalinius i 3-iosios ir 5-osios
armij. I viso 221 260 kareivi, 1140 lktuv ir 1513 tank. Be to, paioje Lietuvos teritorijoje
Raudonosios armijos gulose buvo dar beveik 19 000 kari. (A. Anuauskas, Lietuva 19401990.
Okupuotos Lietuvos istorija, p. 56, 59). Pasiprieinimo atveju, soviet tabo skaiiavimais,
generolo Dmitrijaus Pavlovo vadovaujamos pajgos turjo uimti vis Lietuvos teritorij per 34
dienas.
[46] Panai lemtis lauk ir kit aukt pareign. I 1940 m. birel egzistavusio Lietuvos vyriausybs
kabineto nenukentjo tik tie, kurie, kaip Smetona, Musteikis ar Ratikis, spjo palikti al, arba tie,
kurie, kaip Vitkauskas, tapo Maskvos marionetmis. Paskutinis tarpukario nepriklausomos Lietuvos
vyriausiasis kariuomens vadas sutiko tapti Paleckio Liaudies vyriausybs krato apsaugos
ministru. Merkys, Urbys, akenis buvo itremti Sibir. Tamoaitis, kaip manoma, 1940 m. mir po
kankinim Kauno kaljime. Bizauskas, Jokantas suaudyti 1941-aisiais, Masilinas 1942 metais.
[47] T nakt pasienio poste prie Alytaus buvo nuudytas lietuvi pasienietis Algirdas Barauskas.
[48] Patvirtins Paleckio vyriausyb, Merkys atsistatydino (ir netrukus bus suimtas) taip pagal
konstitucij pavesdamas vykdyti Respublikos Prezidento pareigas Paleck, o ministru pirmininku
pagal konstitucij automatikai tapo Vincas Krv-Mickeviius. Sovietai stengsi sudaryti spd,
kad viskas vyksta pagal statymus. mons buvo tikinami, kad Lietuvos nepriklausomyb bus
isaugota, vyriausyb smoningai traukta nedaug komunist ir daugiau gerai inom moni.
Krvs-Mickeviiaus kandidatra tik sutvirtino iliuzijas, kad i vyriausyb gali atkurti demokratij
Lietuvoje, nors netrukus joje liks tik komunistai. Liaudies vyriausyb taip pat sudar: krato
apsaugos ministras Vincas Vitkauskas, teisingumo Povilas Pakarklis, finans Ernestas
Galvanauskas, ems kio Matas Mickis, sveikatos apsaugos Leonas Koganas, vietimo
Antanas Venclova, vidaus reikal Meislovas Gedvilas. Valstybs saugumo departamento
direktoriumi tapo k tik i kaljimo paleistas Antanas Sniekus.
[49] Derybos dl Besarabijos likimo vyko ne tik 1939 m. spal, bet ir 1940 m. gegu, kai slaptuose
susitikimuose ia tema diskutavo Vokietijos, Italijos ir Taryb Sjungos diplomatai. Pirm
Tarpusavio pagalbos ir nepuolimo sutarties projekt Rumunijos karaliui Karoliui II Stalinas pateik
1940 m. vasar. (Ch. Bellamy, Absolute War, p. 90)
[50] Visuotinis 1939 m. suraymas dl soviet okupacijos buvo nebaigtas, taiau Molotovas sak
neties. I 3,2 mln. Besarabijos gyventoj ukrainiei buvo 315 000, rus dar 352 000. Didioji dalis
1 735 000 buvo rumunai ir moldavai.
[51] Iki tol Moldavija buvo tik nedidel autonomija Ukrainos sudtyje.
[52] Po pergals prie Pranczij i pradi buvo nusprsta Ryt front perkelti 15 divizij, taiau
OKH tabas, matydamas didjant Kremliaus spaudim Balkanuose, netrukus prie io skaiiaus
pridjo dar devynias. (I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, p. 305)

[53]

1940 m. rugsj naftos telkiniai Rumunijoje bus saugs, nes Hitleris gals pasisti ia apmokym
armij. Taip pat bus sukurtas karinis planas, pagal kur vermachto pajgos Austrijoje bt
pasirengusios kirsti Vengrijos teritorij ir okupuoti Rumunij, jeigu tik ikilt Taryb Sjungos
grsm. (G. Corrigan, The Second World War: A Military History, p. 132)
[54] Vengrija atgavo 43 104 kv. km teritorij. Piet Transilvanija su 2,3 milijono rumun ir 363 000
vengr liko Rumunijos dalis.
[55] r. Treiojo Reicho triumfas, p. 2425.
[56] Jodlio teigimu, jo tiesioginiam virininkui Wilhelmui Keiteliui Hitleris i ini prane
anksiau. Ir ne tik prane, bet ir paklaus, ar manoma smgiuoti Rusijai dar t pat ruden(!).
Keitelis be uuolank pareik, kad tokia operacija yra negyvendinama dl ruden pablogsiani
or, dl to, kad neutekt nei laiko, nei logistini pajgum permesti didij dal kariuomens i
Vakar Rytus ir t. t. Fiureris labai nesispyriojo liepos 29 d. rudens varianto jau neliko. (W. L.
Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, p. 797)
[57] Jis turjo omeny laik, kai kariams perkelti Lamane bus paruotos 1277 Reino baros, 471
vilkikas ir 170 krovinini laiv. (Larry Parker, Sea Lion vs. Overlord)
[58] Reguliarius jr potvynius ir atoslgius sukelia Mnulio ir Sauls gravitacijos jgos. Mnulio
gravitacin jga (dvigubai stipresn u Sauls jg) igaubia vandenyn ties dienovidiniu, vir kurio
jis kybo. Tuo paiu metu vandenynas isigaubia ir prieingoje ems pusje. Kadangi Mnulis
apskrieja em per 24 val. 50 min., per t laik emje vyksta du potvyniai ir du atoslgiai.
[59] domu, kad Hitleris laiksi taisykls net aukiausiesiems karo vadams neatskleisti informacijos,
su kuria jie tiesiogiai nesusij. 1941 m. rugpjt fiureris informavo Raeder, kad judjimai Ryt fronte
yra tik priedanga invazijai Britanij umaskuoti. Tai nebuvo tiesa OKW tabo dienoratyje 1940
m. rugpjio 8 d. buvo raoma, kad operacija Susitelkimas Rytuose yra maskuot, turinti paslpti
pasiruoim pulti Rusij. (D. Irving, Hitlers War and the War Path, p. 326)
[60] Halderio dienoratyje pavartotas btent is anglikas odis, reikiantis sulugdyti.
[61] Iskyrus veicarij, vedij, Ispanij, Portugalij, Lichtentein, Andor, Vatikan ir Monak.
[62] Keitelis istorij pateko kaip mogus, klusniai vykdantis visus savo fiurerio nurodymus. Jo
deinioji ranka Jodlis buvo laikomas kur kas talentingesniu karo strategu ir taktiku. Jis sugebdavo ne
tik velgti trkum ar sprag Hitlerio idjose. Neretai, ivengiant atvir konfrontacij, jam
pavykdavo priversti fiurer persigalvoti. Vis dlto ir Jodlis, ir jo tiesioginis virininkas Keitelis
tebuvo kareiviai, vykdantys sakymus. Abu jie Niurnbergo tribunole nuteisti mirties bausme. (G.
Corrigan, The Second World War: A Military History, p. 111)
[63] Vliau, dirbdamas JAV valstybs sekretoriumi, jis gyvendino jo vardu pavadint Maralo plan,
u kur 1953 m. gavo Nobelio taikos premij.
[64] r. Treiojo Reicho triumfas, p. 558.
[65] Nekariaujanioji valstyb (angl. nonbelligerent state) II pasaulinio karo valstyb, kuri
pasiskelbia, kad nesilaikys neutraliteto, bet ir nekariaus kieno nors pusje. Tarptautin teis tiksliai
io statuso neapibria. Kai kurios valstybs, pvz., Ispanija ar Turkija, pasiskelb
nekariaujaniosiomis valstybmis, bet padjo Vokietijai. Kai kurios, pvz., Lotyn Amerikos
valstybs, pasiskelbusios nekariaujaniosiomis, prijaut antihitlerins koalicijos kovai.
(Enciklopedinis karybos odynas, 2008)
[66] Churchillis irgi turjo pastab Rooseveltui dl alkoholio vartojimo jis stebjosi prezidento
pomgiu maiyti saus ir sald vermut, io kokteilio brit premjeras negaljo paksti.

[67]

Nordamas, kad metaliniai taisai bt ne taip matomi, Rooseveltas pra juos dayti juoda
spalva.
[68] Pranczijos lugimo metu buvo Rooseveltui buvo 58-eri, Churchilliui 65-eri, Hitleriui 51-eri,
Stalinui 61 metai.
[69] Kennedy nesutar su Rooseveltu ir protestuodamas prie jo sprendim trei kart kandidatuoti
JAV prezidentus 1940 m. spal pasipra ataukiamas i pareig. Kai jis to paties mnesio pabaigoje
paliko London, Britanijos vyriausyb galjo lengviau atsikvpti. (S. Bungay, The Most Dangerous
Enemy, p. 16)
[70] JAV turjo 172 pasenusius I pasaulinio karo laivus, taigi 5060 j perdavimas Britanijai vargu ar
bt labai susilpnins amerikiei saugum (I. Kershaw, Fateful Choices, p. 215). Rizika buvo
labiau politin nei karin.
[71] Jurgis VI tas pats, apie kur 2010 m. pastatytas filmas Karaliaus kalba, 1939 m. birel kelet
dien sveiavosi Roosevelto namuose.
[72] Rooseveltas ia turi omeny ankstesn savo praneim Churchilliui, kuriame atsiliepdamas
praym paskelbti kar JAV prezidentas atsak: Amerikos vyriausyb daro visk, kas jos galioje,
suteikdama Sjunginink vyriausybms btiniausi skubi materialin pagalb... Ms pastangos bus
padvigubintos. Churchillis norjo, kad jeigu ne karo paskelbimas, tai bent is pareikimas bt
paskelbtas vieai. (Treiojo Reicho triumfas, p. 610)
[73] Hitleris umoj pavadino negyvendinamu, taiau po Perl Harboro jis bus ne tik gyvendintas,
bet ir virytas. Per paskutinius 16 karo mnesi vien tik Ford bendrov pagamins daugiau nei 8000
sunkij bombonei B-24 Liberator. (A. Roberts, Masters and Commanders, p. 19)
[74] Tuomet Karo departamento karinio planavimo skyriaus tabo virininko padjjas. Iki tol
Marshallas ir Rooseveltas buvo por kart susitik (1928 m. ir 1937 m.), taiau i esms buvo
nepastami.
[75] Brigados generolas JAV kariuomenje yra vienos vaigds generolas, auktesnis u pulkinink,
bet emesnis u generol major. Tuo metu Marshallo potencials konkurentai buvo 21 generolas
majoras ir 11 brigados generol.
[76] Churchillio eimoje taip pat buvo manoma, kad Marshallas turi moralini priekait prezidentui,
nes nepateisina jo romano su Lucy Mercer Rutherfurd. Mercer buvo sekretor, kuri 1914 m.
pasamd Roosevelto mona Eleanora. Kai po ketveri met ji aptiko savo vyro ir sekretors meils
laikus, i pradi norjo skirtis, bet atkalbta savo motinos ikl vyrui ultimatum daugiau niekada
su Mercer nesimatyti. Rooseveltas, nenordamas rizikuoti politine karjera, su ultimatumu sutiko,
taiau per artimiausius metus dar ne kart matsi su Mercer. Kai i istorija 1966 m. ikilo vieum,
tiek Mercer dukra (1920 m. Mercer itekjo u fermerio Winthropo Rutherfurdo), tiek Roosevelto
snus neig savo tv roman, ir nors niekas negali patikrinti, kokio pobdio buvo j susitikimai, jie
tssi iki pat gyvenimo pabaigos. pirmj Roosevelto inauguracij Mercer atvyko prezidentros
automobiliu, ji ne kart lanksi Baltuosiuose rmuose, kai Eleanora Roosevelt bdavo ivykusi, taip
pat kelet kart pabuvojo Roosevelto rezidencijoje Varm Springse, Dordijos valstijoje. Ji buvo ia
ir 1945 m. balandio 12 d., kai Rooseveltas mir nuo kraujo isiliejimo smegenis. (Kin Deny
Account of F.D.R. Romance, The New York Times, 1966 08 13)
[77] Rooseveltas su savo karo sekretoriumi Stimsonu bendraudavo daniausiai be paalini, nes
nenorjo lauyti subordinacijos ir griauti jo departamente sukurtos valdymo sistemos. Stimsonas,
beje, umezg su Marshallu puikius dalykinius santykius, tad arba prezidentui nereikjo matytis su
kariuomens tabo virininku apskritai, arba jie tai darydavo kartu. (I. Kershaw, Fateful Choices, p.

204)
[78] Turima omeny iaurs Amerika ir Piet Amerika.
[79] Roosevelto konkurento respublikono Wendellio Willkie arkliukai buvo kaltinimai oponentui,
kad is nesugeba ivesti alies i Depresijos ir nori traukti Amerik Europos kar. Kitaip tariant,
Willkie pergal bt nusvrusi svarstykles izoliacionist pusn.
[80] Trialis paktas buvo pasiraytas Berlyne 1940 m. rugsjo 27 d.
[81] JAV prezidentas buvo iplauks deimties dien kruiz. Ivykdamas sak, kad nori pasiruoti
svarbiai kalbai apie tarptautin padt. kelion jis nepasim usienio reikal ekspert (iskyrus
vien i artimiausi savo padjj Harry Hopkins), nes norjo krauti baterijas. Didij laiko
dal ioje kelionje prezidentas leido vejodamas, aisdamas poker, irdamas filmus ir
bendraudamas su personalu. Kad Churchillis ir Rooseveltas tuo metu irjo ta paia kryptimi, byloja
faktas, jog prie ivyk prezidentas pasira vis pluot dokument, kurie turjo padti aprpinti 10
brit divizij. Kilo tik klausimas, ar gali Britanija u tai sumokti 2 mlrd. doleri. (I. Kershaw,
Fateful Choices, p. 223)
[82] Laik jis isiunt dar gruodio 7 d., t. y. jis utruko dvi dienas, kol pasiek adresat.
[83] 1 pda = 0,3048 metro.
[84] Ironika, kad vienas i pirmj projekto usakym buvo gaisr gesinimo arnos, kuri bendras
ilgis sudar 900 000 pd (apie 274 000 metr). Jos buvo reikalingos vokiei aviacijos
bombardavim keliamiems gaisrams gesinti. (I. Kershaw, Fateful Choices, p. 233)
[85] Galima drsiai teigti, kad Roosevelto panaudota kaimynysts analogija nulm lendlizo
pergal, ra Robertas Sherwoodas, vienas i prezidento kalb raytoj komandos nari. (I.
Kershaw, Fateful Choices, p. 228)
[86] Angl. High Seas turima omeny atviroji jra u valstybi teritorini vanden iorins ribos
esantys jr plotai.
[87] Amerikos revoliucijos metai.
[88] Atstov rmuose u balsavo 260, prie 165. Senate u buvo 60, prie 31 atstovas.
[89] 1941 m. Kongresas lendlizo projektui skyr 7 mlrd., 1942 m. 26 mlrd., o per vis kar
programos apimtis sudarys 50 mlrd. JAV doleri (2007 m. kainomis tai bt 600700 mlrd.).
Projektas apims 38 valstybes, bet lito dalis, daugiau kaip 31 mlrd. JAV doleri, atiteks Didiajai
Britanijai. (A. Roberts, Storm of War, p. 115)
[90] Churchillio mgstama rezidencija ekerse, netoli Londono, dl vokiei bombardavimo tapo
nesaugi. Dili Parko rezidencija buvo madaug 115 km nuo Londono.
[91] Rut 1, 16.
[92] O, Sandrauga didinga, tu lyg laivas / Bures ikls skrieki bangomis! / Visa monija baims
kupina / Viltingai iri iandien tave, / Ugniauus kvap tiki tavimi.
[93] Tai buvo netiktinai tiksli ir tik intuicijos padiktuota ateities projekcija. Churchillis tuo metu
nieko negaljo inoti apie Hitlerio ketinimus. Pulti Taryb Sjung tada dar net nebuvo svarstoma, o
kad tai tapo tiktina, brit valgyba raportuos tik 1941 m. kov.

2. Paskutins vilties sala

Mano liuftvaf yra nenugalima. Ir dabar mes sukame Anglij. Kaip ilgai ji isilaikys
dvi, tris savaites?
Hermannas Gringas, 1940 m. birelis
Dar niekada monijos konflikt istorijoje tiek daug moni nebuvo skolingi tokiai
saujelei.
Winstonas Churchillis, 1940 m. rugpjio 16 d.
Mes ukariavome Pranczij prarasdami 30 000 vyr, per vien persiklimo nakt
nuostoliai gali bti daug kart didesni, ir vis tiek skm nra garantuota.
Hitleris, 1940 m. rugsjo 17 d.
Manau, mums pavyko ivengti pralaimjimo iame kare. Bet kai bandau sivaizduoti,
kaip galtume j laimti, vaizduot usikerta.
Haroldas Nicolsonas, 1940 m. lapkritis

Operacija Jr litas
Operacija Jr litas iki pat iol kelia daugyb diskusij ir, ko gero, svarbiausia to prieastis
yra faktas, kad ji taip niekada ir nevyko. Jeigu Vokietija bt surengusi invazij Brit salas, dabar
inotume ios operacijos rezultat, bet kadangi i operacijos liko tik jos planas, diskusija apie jos
galimybes ir padarinius liko vienas i didij o kas, jeigu? II pasaulinio karo istorijoje.
1975 m. istorikas Thorntonas Coxas, remdamasis Karalikojoje Sandhersto karo akademijoje
aista simuliacine operacijos Jr litas partija, apra scenarij, pagal kur vokieiai sugebjo
isilaipinti Anglijos pakrantse pasinaudodami min priedangomis Lamane, neleidusiomis brit
laivams sukliudyti pirmajai invazijos bangai. Taiau vliau isilaipinusios vermachto sausumos
pajgos buvo pristabdytos ties alies gilumoje rengtomis gynybinmis linijomis ir io laiko pakako
brit kariuomens pajgoms sutelkti. Po keli dien didieji brit karo laivai i Skapos bazs pasiek
Laman ir atkirto isilaipinusius vokieius. Nebegaudami pastiprinimo ir aprpinimo jie buvo
priversti kapituliuoti. Kito istoriko, Adriano Gilberto, 1990 m. rekonstruotas scenarijus baigsi
vokiei pergale. Pagal j Naikintuv pajgos[1] liep isenka ir yra priverstos palikti prieakines oro
bazes. Vokieiai, nepaisydami didiuli krygsmarins nuostoli, isilaipina pakrantje ir uima
aerodromus, per kuriuos oro pajgos gali sisti aprpinim. Liuftvaf skmingai atremia RAF
pasiprieinim ir neleidia Karalikajam laivynui atkirsti tiekimo keli. Pergal sausumos miuose
tokia greita, kad Britanijos vyriausyb priversta kapituliuoti1.
iais laikais, kai kompiuterinius aidimus perkeliama viskas, kas kadaise buvo prieinama tik
karo specialistams, pabandyti sukurti savo model gali kone kiekvienas, ir daniausiai Britanijos
mis iuose strateginiuose aidimuose yra vienas i kertini, kai aidjas gali pakeisti istorij.
inoma, jg pusiausvyr stengiamasi sukurti toki, kuri atitikt istorin realyb, taiau mogus
visada randa dirbtinio intelekto sprag. Be to, jis gali pasinaudoti istorijos iniomis ir ubgti
vykiams u aki. Pvz., savo mgstamoje II pasaulinio karo simuliacijoje Hearts of Iron aisdamas u
Britanij, a inau, kad Pranczija yra pasmerkta, todl, uuot siunts jai pagalb, turimas divizijas ir
lktuvus pasilieku savo paties gynybai. A tiesiog i anksto inau, kad investicijos kranto
tvirtinimus ir lktuv technologijas, taip pat sausumos pajg isaugojimas pads man atsilaikyti.
Vadovaudamas Vokietijos karo mainai, a i anksto inau, kad dirbtinis intelektas pasis
Pranczij BEF pajgas ir paliks savo gynyb nuog. Taigi, jei man pavykt neleisti britams sukurti
Diunkerko stebuklo, net nepaisant Karalikojo laivyno pranaumo, Brit salas tikrai galima uimti,
nes isilaipinimo papldimi tiesiog nra kam ginti. Ties sakant, umus Anglij aidimas pasidaro
nuobodus, nes istorin jg pusiausvyra sugriva ir Vokietija, nesibaimindama JAV potencialo,
gali susitelkti svarbiausi dvikov Rytuose. Tai, inoma, tik aidimas, taiau jei Britanija bt
lugusi 1940 m., tolesn II pasaulinio karo istorija tikrai bt buvusi kitokia. Ar buvo manomas toks
scenarijus? Atsakyti vienareikmikai klausim negali niekas, bet truput paaisti mums niekas
neudraus.
domu, kad liuftvafs vadai netrukus feldmaralais tapsiantys Erhardas Milchas ir Albertas
Kesselringas pasisak u invazij dar tada, kai net nebuvo kapituliavusi Pranczija, nes po vyki
Diunkerke, j manymu, atsirado proga pasinaudoti Anglijoje kilusia sumaitimi. Taiau kai birelio
18 d. Milchas pasil Hermannui Gringui pasisti oro desant uimti prieakini aerodrom Piet
Anglijoje, is atsak, kad rizika yra pernelyg didel, ir pridr turintis tik vien desantinink
divizij2. Aikiausias atsakas tokius silymus buvo netrukus Hitlerio paskelbta dalin
demobilizacija. Fiureris tuo metu galvojo ne apie invazij, o apie taik susitarim, ir nors silymas

buvo tikrai rizikingas, atmesdamas j Hitleris suteik britams laiko pasiruoti gynybai.
Po vyki prie Diunkerko Britanija turjo 1415 divizij, kuri kariai buvo k tik spj ineti
kudai i Pranczijos ir palik ten vis savo sunkij karo technik. Gynj dispozicijoje buvo tik
viena i dalies aprpinta arvuotoji divizija, dar 15 pstinink divizij buvo pradtos formuoti i
nauj auktini3. ios divizijos liko praktikai be transporto priemoni ir tik eios turjo artilerij4.
Tai buvo kariuomen, kuri vermachtas bt sutriukins per kelias dienas, jei bt turjs tiesioginio
sausumos mio galimyb. Amunicijos trkumas buvo toks didiulis, kad jokios pratybos nebuvo
vykdomos su tikrais ginklais ir audmenimis[2]. Kai birelio 26 d. Winstonas Churchillis lank
pakrants gynybos postus, vietos brigados vadas jam paaikino turintis tik 3 prietankinius pabklus,
su kuriais privalo udengti 5 myli (8 km) ruo, maa to, kiekvienas pabklas turjo viso labo tik po
eis audmen komplektus. N vienas sviedinys negali bti ivaistytas pratybose, nurod
ministras pirmininkas. Liepos 10 d. i JAV atvykus pirmajai I pasaulinio karo autuv partijai
Churchillis sak juos idalyti per 48 valandas[3] 5. Dalyti autuvus buvo kam, nes Britanijos gynyb
stojo imtai tkstani savanori, kuriuos Churchillis netrukus pakriktijo Nam gvardija (angl.
Home Guard). Birelio pabaigoje Nam gvardij sudar beveik 1,5 milijono savanori, ir nors tai
buvo vyrai, nepatenkantys reguliariosios kariuomens auktini sraus (arba per jauni, arba per
seni), jie tapo labai reikalinga darbo jga rengiant gynybos tvirtinimus[4].
Gynyb organizavo vyriausiasis Britanijos sausumos pajg vadas Edmundas Ironsideas. Jo
sistemos esm buvo gynybos gylis. Ankstesni karo kampanij patirtis rod, kad vermachtas sugeba
skmingai veikti net labai tvirtas gynybos linijas, be to, didelms statyboms paprasiausiai nebuvo
laiko. Ironsideas tikjosi, kad gynybiniai barjerai ir linijos su betoniniais blindaais, kulkosvaidi
postais, prietankinmis klitimis, apkas sistemomis, min laukais, upmis ir kanalais, pylimais ir
kitomis natraliomis klitimis pads bent pristabdyti prieus, o tada brit kariuomen gals
kontratakuoti. Visuose strateginiuose keli takuose buvo kurti sustiprinti blokhauzai, kaimuose ir
miesteliuose knibdjo Nam gvardijos savanori, o tiltai buvo uminuoti, kad bet kuri akimirk
juos bt galima susprogdinti. Buvo parengti detals planai, kaip turi bti sunaikinama viskas, kas
gali bti naudinga sibrovliams: uost ranga, amunicija, inventorius ir t. t. Britanija ruosi
invazijai rimtai iki rugsjo buvo pastatyta 18 000 blinda ir nesuskaiiuojamas kiekis kit gynybos
rengini6. Birelio pabaigoje karo kabinetas plan patvirtino, bet liep Churchillis persigalvojo.
Jam nepatiko ruoimosi apsiausiai strategija ir tai, kad Ironsideas, kaip ir daugelis brit generol,
po traumos Pranczijoje gerokai pervertino vokiei galimybes. Pvz., Imperijos generalinio tabo
vyriausiasis virininkas (angl. Chief of the Imperial General Staff CIGS) Johnas Dillas ra, kad
jis, kaip ir visi kareiviai, jauia nerim ir susirpinim dl invazijos, nes pajgos yra neparengtos ir
joms gali pritrkti tvirtumo. Churchillis, prieingai nei kai kurie karo vadai, jaut, kad invazija
vokieiams gali pasirodyti pernelyg rizikinga, todl jos tikimyb laik nedidele. Jr lito
rezultatas negaljo bti dalinis arba operacija pavyksta ir yra gyvendinama, arba j itinka visikas
krachas7.

Winstonas Churchillis lanko auktinius, 1940 m. balandis

1940 m. liepos 19 d. vyriausiuoju Britanijos sausumos pajg vadu vietoj Ironsideo buvo
paskirtas seras Alanas Brookeas, kuris, kaip pamenate, nelaukdamas oficiali nurodym, sak
trauktis BEF pajgoms link Diunkerko ir taip padjo joms pasprukti i Pranczijos. Brookeas taip
pat baiminosi vermachto galios. Liepos 2 d. dienoratyje jis vadino Britanijos gynyb nuoga ir net
atslgus tampai spalio 3 d. paliko tok ra: Invazijos vis dar nra! Pradedu manyti, kad vokieiai
ir nemgins vertis. Ir vis dlto mans nepalieka baisi mintis, kad jie vis dar gali mums pateikti
staigmen. Po karo komentuodamas panaius savo komentarus jis ra: A laikiau invazij labai
realia ir galima grsme, o mano dispozicijai skirtos sausumos pajgos buvo per silpnos, kad, mano
manymu, galt bent iek tiek sustiprinti pasitikjim ms galimybmis apginti krantus. Brookeas
buvo skeptikai nusiteiks Churchillio mgjiku avantirizmu kariniuose reikaluose ir netgi man
(galbt ne be pagrindo), kad vokieiams isilaipinus pakrantje ministras pirmininkas gali perimti
karin vadovavim savo rankas, o tai turt katastrofik padarini8. Taiau dl galimos invazijos
atrmimo strategijos j nuomons sutapo. Prieingai nei Ironsideas, kuris rmsi gynybos gyliu,
Brookeas sil staigias mobilij pajg kontratakas. Jis, kaip ir Churchillis, buvo sitikins, kad
jeigu vermachtas sugebs sitvirtinti Piet Anglijoje ir uims jr uostus bei aerodromus, mis bus

pralaimtas. Tokiu atveju jokie gynybiniai renginiai alies gilumoje nebeturs jokios reikms
invazij reikjo atremti dar pakrantje9 ir iam tikslui pasiekti buvo ruoiamos visos priemons, netgi
tokios kratutins kaip cheminis ginklas. Karin Britanijos vadovyb gavo visus politins valdios,
tiksliau, Churchillio, galiojimus invazijos atveju papldimiuose prie vokieius panaudoti iprito
dujas10. Karo aviacijos ministerija bombas su nuodingosiomis dujomis patalpino aerodromuose, i
kuri lktuvai, gav sakym, su mirtinai nuodingais kroviniais turjo bti pasiruo pakilti per tris
valandas. Karini oro pajg tabas rekomendavo chemin ginkl panaudoti prie prieo kareivius
pakrantse, bet Churchillis buvo pasiruos ir drastikesniems sprendimams. Londone tuo metu buvo
rimtai baiminamasi, kad vokieiai gali panaudoti chemin ginkl pirmi, todl buvo ruoiamasi
atsakyti adekvaiai. Anot Britanijos vyriausybs sukurto scenarijaus, vokieiai gali pirmiausia
isilaipinti Airijoje. Rugsj oro pajg tabas gavo nurodym panaudoti dujas ne tik prie prieo
kareivius, bet ir prie civilius Vokietijos gyventojus, jeigu chemin ginkl nusprs panaudoti
vokieiai11. Tai jau buvo ne adekvatus atsakymas, o tiesiog drastikas kerto planas, ir jis liko galioti
praktikai per vis kar. Pvz., 1942 m. kov, baimindamasis, kad Stalinas gali susitarti su Hitleriu,
Churchillis informavo Kremli, kad vokieiams panaudojus dujas Ryt fronte Didioji Britanija,
kerydama u savo sjunginink, yra pasirengusi atsakyti tuo paiu12. 1940 m. gruod leiborist
partijos lyderis ir karo kabineto narys Clementas Attlee gavo nurodym padidinti Britanijos
nuodingj duj atsargas iki 2000 ton. 1941 m. vasar ifruotame diplomatiniame praneime i
Budapeto su perspjimu kov tiktis invazijos Britanij atkeliavo inia, kad vokieiai itobulino
naujas migdomsias dujas, kuri poveikis gali trukti net 36 valandas. Churchillio paklausim, kuo
bt galima tai atsakyti, oro pajg tabas raportavo, kad RAF gali bombarduoti Vokietijos civilius
cheminmis bombomis tik 45 dienas, bet jei dujos bt naudojamos pakaitom su fugasinmis
bombomis, kampanij bt galima pratsti iki 23 savaii13. Galiausiai visi brit nuogstavimai
apie vokiei oro desant, duj atakas ir isilaipinim pasirod neturintys pagrindo. Mintame
praneime prognoz apie bsim invazij buvo klaidinga, taiau informacija apie naujas dujas
buvo tiksli.

Seras Alanas Brookeas

Dar prie kar iekodami stipri pesticid vokiei mokslininkai atrado didiul toksin poveik
turinias ir nervus paralyiuojanias mediagas tabun (1936 m.) ir zarin[5] (1938 m.), kurios
netrukus atsidr chemini ginkl karo skyriuje ir buvo pradtos gaminti dideliais kiekiais. Zarin,
kaip standartin chemin ginkl, JAV ir Taryb Sjunga gamins net 6-ajame deimtmetyje II
pasaulinio karo metais cheminio ginklo technologijose Vokietija itin lenk savo varoves ir priees,
taiau niekada iuo baisiu pranaumu nepasinaudojo. Nors karin vadovyb sukr daug metod ir
bd, kaip galima bt panaudoti chemin ginkl nuo artilerijos iki aviacijos, netgi paiomis
desperatikiausiomis aplinkybmis, net kai soviet tankai traikys naci vliavas Berlyne, naudoti
iuos bdus Adolfas Hitleris grietai udraus. Paradoksalu, nes savo paskutiniame Mein Kampf
skyriuje is mogus ra, kad milijon auk karo fronte buvo galima ivengti toksikomis dujomis
nunuodijant 1215 tkstani yd kilms moni kurstytoj14. Paradoksalu, nes Treiojo Reicho
imperijoje milijonai moni mirs duj kamerose, milijonai i bado, imtai tkstani bus suaudyta,
bet kad ir kokio didiulio blogio buvo i imperija, jos valdovas niekada nepaeid garbingo karo
taisykli. Net Ryt fronte. Net tada, kai jo patarjai sil panaudoti nelegal ginkl prie
partizanus, t. y. nelegal prie. Hitlerio nurodymu cheminis ginklas galjo bti panaudotas tik
gynybiniais arba atsakomaisiais tikslais15. Neturtume pamirti, kad per I pasaulin kar Hitleris pats
patyr cheminio ginklo poveik ir tai galbt dar viena i jo poirio garbingo karo taisykles
prieasi. Kad ir kaip ten bt, II pasauliniame kare visos kariaujanios puss buvo paruousios
chemini ginkl, taiau su labai retomis ir nedidelmis iimtimis j niekada nepanaudojo, nes laik
juos tam atvejui, jeigu prieas ryis paeisti taisykles pirmas[6].
1940 m. vasar Didioji Britanija dar visk, k galjo, kad pasiruot atremti Vokietijos
invazij, ir kiekvienas Hitlerio sugaitas mnuo Brit salas dar vis geriau ginkluota, vis geriau
pasirengusia ir vis sunkiau veikiama tvirtove. Churchillis suprato, kad greta vis ginkl yra ir dar
vienas moni moral. Visi turjo bti pasiruo kovai, visi, ne tik kareiviai, turjo bti
mobilizuoti. Rugpjt brit visuomenei pademonstruotas eksperimentas, kurio metu jros pakrant
ilietas ir padegtas benzinas virto ugnies siena[7]. Tokia, kokios joks prieas negalt veikti. Tiesa,
jos demonstruotojai tyliai savs klaus, ar negali atsitikti taip, kad vjas pasisuks gynj pus ir
dm bei ugnies stulpas pavers aklais ir dstaniais ne tuos, kam jie skirti16. Bet ne praktika ar
realyb yra rpestis t, kurie dirba propagandos skyriuje.
Dar birel Britanijoje buvo iplatintas lankstinukas K ir kaip daryti, jei pasirodys
sibrovliai. Jis prasidjo drsiu patikinimu, kad net jei vokieiai pamgins siverti, ms
laivynas, sausumos kariuomen ir oro pajgos ivarys juos atgal, bet kadangi Lenkijos, Olandijos,
Belgijos gyventojai buvo uklupti netiktai ir neinojo, k daryti, toliau buvo ivardyti 7 punktai,
k ir kaip daryti. Pirmas: Vokieiams pasirodius paraiutais, lktuvais ar laivais, js turite likti ten,
kur esate.[8] Taip buvo stengiamasi apsisaugoti nuo pabgli antpldio, kuris ukimo kelius
Pranczijoje ir Belgijoje. Antras punktas ragino netikti gandais ir j neskleisti, ketvirtas liep
neatiduoti vokieiams nieko, o paskutinis skambjo taip: Prie veikdamas pagalvok. Ir pirmiausia
galvok apie savo al, ne apie save. Buvo ir tokios propagandos, kurios nauda buvo labiau emocin
nei praktin. Pvz., gyventojai buvo raginami udayti kelio enklus (lyg vokieiai nebt turj
emlapi), priduoti visus nereikalingus metalinius daiktus ir prietaisus, neva j reikia naujiems
lktuvams gaminti. Ir nors i tikrj su kalnais metalini ind nebuvo k daryti, svarbiausia, kad
kiekvienas juos pridavs jautsi prisideds prie alies ikio, o ne sds sudjs rankas. Visoje
Britanijoje buvo udrausta skambinti banyi varpais, nes jie turjo prabilti tik vokiei invazijos
atveju...

Varpai ir kodinis odis Kromvelis, skelbiantis apie prasidedant vokiei puolim, suskambs
rugsjo 7 d., bet aliarmas pasirodys ess be pagrindo. Rugsjo 1415 d. savaitgalis Britanijoje buvo
kone visuotinai vadinamas invazijos savaitgaliu, nes tomis dienomis jros atoslgiai ir mnulio
pilnatis turjo bti palanks puoljams. Vokieiai i ties taiksi prie io gamtos slyg grafiko.
Liuftvaf gavo uduot per penkias savaites nuo rugpjio 8 d. iki rugsjo 15 d. isikovoti
pranaum ore, taigi rugsjo 15-oji buvo esminio apsisprendimo diena17. T savaitgal brit kariams
piet pakrantje buvo sakyta miegoti su batais, ir kai nieko ypatinga nenutiko, kovins parengties
aliarmas buvo perkvalifikuotas maiau tiktin (Nr. 2), taiau rugsjo 22 d. jis vl buvo grintas
Nr. 1 18. Tokia ir kari, ir gyventoj visikos parengties bsena labiau tiko Churchillio istorins
uduoties misijai, bet nepaisydami visos sero Winstono retorikos mes galtume akies krateliu
vilgtelti ateit ir pastebti, kad jis iki galo kiek manydamas stengsis atitolinti Sjunginink
isilaipinim Normandijoje. Viena i to prieasi buvo ta, kad Churchillis niekaip negaljo
atsikratyti iliuzijos, jog Vokietij galima parklupdyti be jokio isilaipinimo. Iekodamas bd, kaip
galtume laimti kar, a matau tik vien keli, ra Churchillis lordui Beaverbrookui dar 1940 m.
liepos 10 d. Mes neturime sausumos kariuomens, kuri galt veikti Vokietij. Blokada yra
pralauta ir Hitleris gali patraukti Azij, o gal ir Afrik. Jeigu jis bus atmutas arba nemgins
vertis ( Anglij aut. past.), pasuks Rytus ir niekas jo nesustabdys. Bet yra dar is tas, kas gali j
priversti ne tik atsisukti, bet ir parklupdyti tai visk siaubianios ir naikinanios ms sunkij
bombonei atakos prie naci tvyn.19 Vis dlto pagrindin ir svarbiausia prieastis buvo
milinika tokios isilaipinimo operacijos rizika. Bet kuri kariaujanti alis, kad ir kok didel karin
pranaum turt, isilaipinim gerai ginamoje pakrantje laikys priemone, kurios reikia imtis tik
tada, kai kit galimybi tiesiog nebra. Amerikieiai labai nors, kad Taryb Sjunga padt jiems
siverti Japonij, ir bus labai laimingi, kai galiausiai to neprireiks, o geriausias pavyzdys
neabejotinai yra 1944 m. Sjunginink isilaipinimas Pranczijoje.

Karo veteranas atsiliepia raginim aukoti puodus lktuvams gaminti, 1940 m. liepa
Po karo Didiosios Britanijos usienio reikal sekretorius Anthony Edenas sak: A manau, kad
nemgindamas siverti Hitleris pasielg teisingai. Jeigu jis ir turjo nors menkiausi galimyb,
reikjo tai padaryti birelliep, kol ms kariuomen buvo nepasiruousi. Jeigu tada jis bt
ilaipins imt tkstani kareivi, galbt jie bt galj nuygiuoti iki Londono ar dar toliau. Bet
vlgi, kaipgi jis galjo tai gyvendinti? Jis neturjo laiv jiems nugabenti. Kai pagalvoji, kad turint
visus JAV iteklius ir sutelkus milinikas pastangas mums prireik net ketveri met rengiantis
isilaipinti Pranczijoje, sunku sivaizduoti, kaip Hitleris, vis dar turintis reikal su nenugalta
Pranczija sausumoje, bt galjs rasti itekli staigiam Britanijos puolimui. Edeno nuomone,
Hitleriui galjo pavykti tik tuo atveju, jei jis bt usitikrins vyravim ore, uvalds bent dal jros,
ir treia, jam reikjo tokios armados laiv, kuri galt pergabenti reikmenis, amunicij, artilerij ir
visa kita. N vieno i i dalyk jis negaljo utikrinti, apibendrino Edenas20. Palyginimas su D
diena Normandijoje yra gana ikalbingas. Iki jos Sjungininkai sureng keturias jr isilaipinimo
operacijas, jie planavo i operacij itisus metus, ir nors vokiei pakrants gynyba 1944 m. buvo
gerokai stipresn nei brit 1940 m., Sjungininkai, prieingai nei vokieiai, prie isilaipindami
usitikrino visus btinus ir manomus pranaumus tiek ore, tiek jroje, ir vis dlto operacija
Viepats (angl. Overlord) buvo be galo rizikinga. Jos planuotojai bei vykdytojai su nerimu lauk,
kaip klostysis vykiai, nes greta vis pranaum jiems dar reikjo ir skms, o greta pergalingo spurto
egzistavo reali tikimyb, kad viskas gali pasibaigti kariniu fiasko. Edenas savo komentare rmsi ne
tik tuo, kad bdamas vienas i svarbi Churchillio komandos nari gerai inojo vidin savo alies
padt karo metu. Jis buvo puikiai susipains su dokumentais ir istorik darbais po karo, todl jo
ivados buvo taiklios.

Winstonas Churchillis ir Anthony Edenas

1940 m. liepos 17 d., ikart po Hitlerio pasiraytos direktyvos Nr. 16, OKH sak permesti
pirmsias 13 divizij prie Lamano ssiaurio krant, i kur turjo bti vykdoma invazija, taiau tada
i karto kilo nesutarimai tarp sausumos pajg ir jr laivyno tab. Liepos 17 d. Waltheris von
Brauchitschas vis dar buvo sitikins, kad i palyginti lengva operacija bus baigta per mnes21.
Sausumos kariuomens vadai operacij Jr litas laik panaia persiklim per didel up
liuftvaf turjo atlikti artilerijos, o krygsmarin ininieri vaidmen22. Kariuomens vadovybei
labiausiai rpjo veiksmai sausumoje, taiau t sausum reikjo patekti, o Erichas Raederis i karto
suprato, kad nedidelis ssiauris, kurio kit krant buvo galima matyti plika akimi[9], gali tapti
klitimi, gresiania rimtomis problemomis. Tai buvo ne tas pats kaip persikelti per Maso up
Pranczijoje. Vokiei sausumos kariuomen, inoma, buvo pranaesn, taiau kart liuftvafs
lauk RAF ikis, o svarbiausia klitis buvo kelet kart pranaesnis brit Karalikasis jr
laivynas, prie kur krygsmarin praktikai neturjo k pastatyti. Pagal OKH plan su pirmja banga
plaiame ruoe (nuo Ramsgeito iki Laimo lankos buvo daugiau nei 300 km) Britanijoje turjo bti
ilaipinta 100 000 kareivi su tankais, artilerija ir karo technika[10], taiau Raederis atr
Brauchitschui, kad isilaipinti tokiame plaiame ruoe yra ne jo laivyno nosiai ir jis negali garantuoti
ne tik j apsaugos ir aprpinimo[11], bet net ir pergabenimo[12]. Per ias diskusijas krygsmarins
tabas ne kart perspjo, kad vykdant operacij yra rizika prarasti VISUS laivus. Norint i rizik
sumainti, buvo siloma siaurinti isilaipinimo ruo ir ia jr laivyno bei sausumos pajg tabai
susidr su rimta dilema. Rugpjio 7-osios arus pokalbis tarp OKH ir krygsmarins karini
operacij tabo (vok. Seekriegsleitung SKL) vad Franzo Halderio ir admirolo Otto Schniewindo

puikiai j iliustruoja. A kategorikai atmetu karinio laivyno silym. Kariuomens poiriu, laikau
tai saviudybe. Tai tas pats kaip paleisti ilaipintus kareivius per msmal! piktai r iaip
visada ramus Halderis. Schniewindas atov, kad turint omeny brit laivyno pranaum, bandymas
transportuoti pajgas numatytu plaiu ruou bt lygiai toks pat saviudikas23. Dilema buvo
praktikai neisprendiama. Krygsmarin neturjo galimybi apsaugoti plataus fronto ir tai grs
prarasti vis karin ekspedicij; siauresnis frontas reik, kad maesns puolanij pajgos po
sutelkt brit kariuomens smgi gali bti sugrstos atgal jr.

Liepos 28 d. krygsmarins tabas informavo, kad pergabenti pirmj pajg bang utruks 10
dien, net tuo atveju, jei bus susitarta dl siauresnio fronto. Jeigu tai tiesa, tuomet visi ankstesni
laivyno pareikimai yra nesmon ir isilaipinti yra nemanoma apskritai, ura Halderis24. Kit
dien jis pavadino karinio laivyno vardijamas transporto problemas lamtu ir pareikalavo naujo
plano, o krygsmarins tabas atsak memorandumu, kuriame buvo pasisakoma prie operacijos
vykdym iais metais ir patariama j planuoti 1941 m. gegu ar vliau25. Transporto problemos
buvo ne lamtas. Vokietija buvo ne jr karo valstyb, todl nieko nuostabaus, kad tokios
specifins paskirties laiv, skirt kariams ir technikai pergabenti jra kit krant, tiesiog neturjo.
Ankstesni studij planai sukurti motorines savaeiges arvuotsias baras (panaias tas, kurias
panaudojo Sjungininkai Normandijoje 1944 m. ir kurias puikiai visi pamena i Steveno Spielbergo
filmo Gelbstint eilin Rajan) taip ir liko staliuose, ir dabar imtatkstantinei kariuomenei perkelti
buvo ruoiamasi panaudoti kroviniams gabenti skirtas Reino ups baras, visikai nepritaikytas jros
vandenims ir galinias apvirsti net nuo didesni laiv sukelt bang, jau nekalbant apie tai, kad jos
buvo visikai neapsaugotos nuo prieo atak[13]. Po ilg svarstym Hitleris nusprend susiaurinti

isilaipinimo ruo ir rugpjio 16 d. atauk anksiau planuot Walterio von Reichenau 6-osios
armijos isilaipinim Laimo lankoje. Pagal kompromis pirmosios turmo bangos pajgos
sumajo iki 9 divizij ir 1-os oro desantinink divizijos. I tikrj tai buvo net ne 9 divizijos, o tik
prieakiniai j eelonai su madaug 67 000 kareivi ir 250 tank. Vermachto masteliais tai buvo tik 3
visos sudties divizijos, turinios minimal kiek artilerijos. Tokiu atveju nra ko tiktis skmingos
atakos iais metais, pakomentavo sprendim savo dienoratyje Halderis.
Net jeigu Vokietija bt turjusi pakankamai pajgoms gabenti pritaikytos technikos, jos lauk
kita, pati rimiausia grsm Britanijos Karalikasis karinis laivynas. klausim, kaip apsaugoti
baras su kareiviais ir karo technika, judanias 34 mazg per valand greiiu, nuo brit karo laiv
salvi, krygsmarin atsakymo neturjo. 1940 m. liep Vokietijos karinis laivynas buvo k tik prarads
1 kienin linijin karo laiv, 3 kreiserius ir 10 eskadrini mininink. Linijiniai kreiseriai Gneisenau
ir Scharnhorst, kieninis linijinis karo laivas Ltzow, taip pat lengvasis kreiseris Leipzig, paragav
prie torped, stovjo remonto dokuose ir Raederio dispozicijoje buvo tik 1 sunkusis, 3 lengvieji
kreiseriai bei 9 eskadriniai minininkai[14]. Karalikasis laivynas savo ruotu turjo 5 linijinius karo
laivus, 1 lktuvne, 10 kreiseri ir 57 eskadrinius minininkus vien tik savo Nam laivyno
vandenyse, o reikalams pablogjus visada galjo tiktis pastiprinimo i Viduremio vanden26. Tai
buvo laivynas, galintis vokiei bandym isilaipinti paversti katastrofa, ir krygsmarin buvo jam
nelygiavertis prieininkas, bet galbt i grsm galjo padti veikti liuftvaf?
Viena vertus, vykiai Skandinavijos kampanijoje parod, kad karo aviacija gali nublokti prieo
karo laivus ir pranaumas ore gali atsverti varov pranaum jroje, kita vertus, i atsvara, ko gero,
buvo labiau psichologin nei praktin. Per Skandinavijos kampanij liuftvaf steng paskandinti tik 2
eskadrinius minininkus i daugiau nei 80. Vokiei bomboneiai, apspit kreiser Suffolk,
bombardavo j itisas 7 valandas, bet vis tiek nesugebjo paskandinti. Vokiei lktuvai nesteng
ukirsti kelio evakuacijai i Norvegijos ir tas pats pasikartojo prie Diunkerko kol Sjungininkai
trauk i apsupties imtus tkstani savo kari, liuftvaf paskandino vos 4 eskadrinius minininkus i
daugiau nei 50-ies, dalyvavusi gelbjimo operacijoje27. Vokiei aviacijos veiksmingumas
skandinant brit laivus tuo metu buvo labai menkas[15], o greta buvo ir dar viena problema. Prieingai
nei Norvegijos pakrantse ar Pranczijos oro erdvje, per Diunkerko evakuacij liuftvaf susidr su
rimtu RAF pasiprieinimu. Per tris dienas trukus oro m britai numu 132 vokiei lktuvus, ir
nors patys prarado 17728, tai buvo pirmas kartas, kai liuftvafei nepavyko siviepatauti ore nieko
gero neadanti Britanijos mio preliudija ir enklas, kad vykdyti pagrindin slyg isikovoti
pranaum ore gali bti nelengva uduotis.
1940 m. rugpjio 1 d. Hitlerio pasirayta direktyva Nr. 17 antrate Galutinis Anglijos
ukariavimas skelb, kad norint utikrinti btinas slygas ukariauti Anglij, oro ir jr karo
veiksmai turi bti pradti vykdyti gerokai intensyviau. Tikslus ir sakymus fiureris sudliojo taip:
1. Vokietijos oro pajgos turi veikti brit oro pajgas visomis manomomis priemonmis ir kuo
greiiau. Atakos turi bti nukreiptos tiesiogiai prie skraidanius objektus, j renginius emje,
j aprpinimo organizacij, taip pat prie aviacijos pramon, skaitant prielktuvins rangos
gamyklas.
2. Kai bus ikovotas laikinas ir lokalus pranaumas ore, kariniai oro pajg veiksmai turi bti
nukreipti prie uostus, ypa prie tuos, kurie susij su maisto tiekimu, taip pat prie atsarg
sandlius alies gilumoje. Pietins pakrants uostai turi bti atakuojami kuo maesniu mastu,
turint omeny numatomas ms operacijas.

3. Kita vertus, oro atakos prie prieo karo ir prekinius laivus gali bti sumaintos, iskyrus tuos
atvejus, kai pasitaikys palanks taikiniai, arba ten, kur tokios atakos galt padidinti operacij,
pamint 2 punkte, efektyvum, arba kur tokios atakos yra btinos ruoiant lktuv gulas
tolesnms operacijoms.
4. Intensyvus karas ore turi bti vykdomas taip, kad oro pajgos bet kuriuo metu bt pasiruousios
palaikyti jr operacijas prie tinkamus taikinius. Jos taip pat turi bti pasirengusios visu
pajgumu palaikyti operacij Jr litas.
5. Sprendimo dl teroro atak, kaip atsakomj priemoni, teis a pasilieku sau.
6. Intensyvus karas ore gali prasidti bet kada nuo rugpjio 5 d. Tikslus laikas bus nustatytas oro
pajgoms baigus pasiruoimo etap ir atsivelgiant oro slygas. Tuo pat metu karinis laivynas
yra galiojamas pradti intensyv kar jroje29.
T pai dien dar vien direktyv pavadinimu Jr litas fiurerio vardu paskelb ir OKW
tabo virininkas Wilhelmas Keitelis: Vyriausiasis karinio jr laivyno vadas (Raederis aut.
past.) liepos 31 d. informavo, kad pasiruoimas Jr litui nebus baigtas iki rugsjo 15 d., todl
fiureris sak: sausumos ir oro pajgos operacijai Jr litas turi bti pasiruousios iki rugsjo 15
d. Po 814 dien nuo oro atakos pradios, kuri numatyta apie rugpjio 5 d., fiureris nusprs, vykdyti
invazij iais metais ar ne; sprendimas daugiausia priklausys nuo puolimo ore rezultato...30 Taigi,
viskas priklaus nuo liuftvafs.
Tik eliminavus RAF buvo galima imtis kit veiksm, ir tai buvo Britanijos mio esm. Net jeigu
liuftvaf bt vykdiusi i uduot, jos bt lauks naujas ikis utikrinti, kad Karalikasis
laivynas negalt sukliudyti isilaipinimo pajgoms ir j aprpinimui. Skeptik, manani, kad
vokiei aviacija negaljo to padaryti, yra daug ir, anot j, Britanijos m laimjo ne RAF, o...
Karalikasis laivynas arba vien jau jo egzistavimas. Pvz., Britanijos karo akademijos specialistai
(kiekvienas atskiros grandies, t. y. sausumos, oro ir jr pajg, ekspertas), rengiantys bsimuosius
lauko ir tabo karininkus, 2006 m. urnale History Today paskelb studij, kurioje argumentuotai
teigiama, jog net jeigu liuftvaf bt veikusi RAF, Karalikajam laivynui nei vokiei minos, nei
lktuvai nebt sutrukd surengti Lamane kruvinos puotos. Ar galite sivaizduoti Karalikojo
laivyno taikinius? klausia dr. Gordonas ir pats atsako: Reino bar laivyn, liauiant dviej
mazg greiiu, bar bortai vir vandens ikil vos per kelias pdas... Tiesiog idealus taikini laukas
ms laivynui. Ir komaras vokieiams. Jie tiesiog inojo, kad negali to leisti... Vien tik
praplaukiantys pro al eskadriniai minininkai galjo ias baras nuplauti. Kol brit laivynas
egzistavo, invazija bt nusiuntusi mano karius gryn msmal, cituoja Alfredo Jodlio odius
iame straipsnyje dr. Christina Goulter, o Gordonas apibendrina: RAF buvo pergals pakaitalas
pakaitalas neabejotinai pergalei prie operacij Jr litas, jei vokieiai bt buv tokie kvaili ir
pamgin j vykdyti.31 Po iuo straipsniu internete daug komentar ir kontrargument, nes diskusija
ir versijos, kas ir kaip galjo atsitikti, neturi rib. Taiau bandant atsakyti klausim, ar kariniu
poiriu operacija Jr litas buvo manoma, nelieka nieko kita, kaip pripainti, kad tai bt buvusi
didiul ir be galo rizikinga avantira. Desperatikas aktas, taip plan rugpjio 13 d. savo
dienoratyje pavadino Jodlis32.
Tikimybi teorijoje slyg galima prisigalvoti daug. Jeigu liuftvaf bt investavusi tolim
nuotoli bomboneius ir gaminusi kur kas daugiau naikintuv; jeigu vermachtas bt rengs planus ir
karius jr desanto operacijoms; jeigu krygsmarin bt galingesn ar bent jau nepraradusi puss
savo galios Skandinavijoje; jeigu ataka bt surengta anksiau, kai britai buvo nepasiruo ir
netrukd prastas oras; jeigu Vokietija bt parengusi gausias oro desantinink pajgas (kurios, kaip

matysime Kretos myje, sugebs perokti brit kontroliuojamus vandenis), ir dar daug toki
jeigu sudj, galtume sakyti, kad rizika bt turjusi galimyb pasiteisinti. Bet net ir su visais
pliusais prie jeigu, net jei viskas bt klostsi idealiai, pradedant skme oro myje, baigiant
palankiomis oro slygomis, tai vis tiek buvo avantira, ir Raederis, pranaaudamas galim katastrof,
ko gero, buvo teisus.
Grosadmirolo laimei, jis gavo prog nusimuilinti nuo io rizikingo reikalo. Teorikai tokioje
operacijoje kaip Jr litas visos karini pajg grandys turjo glaudiai bendradarbiauti ir veikti
sutartinai ivien, taiau tikrov buvo kitokia. Hermanno Gringo nedomino galimos Jr lito
operacijos smulkmenos ir jis atsisak dalyvauti su ja susijusiuose karo vadovybs pasitarimuose.
Prieastys tam buvo dvi. Pirma, kaip vienas i artimiausi Hitlerio moni, jis netikjo, kad fiureris
rimtai ruoiasi jr desantui Anglijoje 33, antra, jis buvo sitikins, kad jam nereikia su niekuo
bendradarbiauti. Mano liuftvaf yra nenugalima. Ir dabar mes sukame Anglij. Kaip ilgai ji
isilaikys dvi, tris savaites? arogantikai pareik reichsmaralas dar birel34, o rugpjio 1 d.,
susipains su direktyva Nr. 17, savo pavaldiniams sak: Fiureris sak mano liuftvafei sutriukinti
Britanij. Artimiausiu metu galingais smgiais a tikiuosi parklupdyti moralin pralaimjim jau
patyrus prie ir tada ms pajgos gals okupuoti salas be jokios rizikos!35 Netrukus paaiks, kad
tai lengviau pasakyti nei padaryti, ir nors sausumos ir jr laivyno tabai tuo metu ginijosi
tarpusavyje dl isilaipinimo ruoo ploio bei logistikos problem, niekam nekilo abejoni, kad jokia
operacija nebus vykdoma, kol savo darbo neatliks liuftvaf. Rezultatas buvo tas, kad tiek
krygsmarin, tiek sausumos kariuomen galjo ramiai sitaisyti ir laukti oro mio rezultat. Hitleris
um lygiai toki pai laukimo pozicij ir analizuodami j nemaai istorik teigia, kad jo veiksmai
Britanijos atvilgiu labiau primena blef, o ne rimt pasiruoim invazijai.
Argument tokiai valgai netrksta. Direktyv Nr. 17 Hitleris pasira rugpjio 1 d., taiau dar
prie tai jis sak Vokietijos karo mainai ruotis kryiaus ygiui Rytus. Visuose trijuose kariniuose
pasitarimuose liep galimas mis su Britanija tapo ios ambicijos eliu, ir beveik visi Hitlerio
aplinkos mons daro ivad, kad fiureris niekada rimtai negalvojo apie isilaipinim Anglijoje.
Feldmaralas Gerdas von Rundstedtas po karo teig: Silomas verimasis Anglij buvo nesmon,
nes mes neturjome tinkam laiv... Mes irjome visa tai kaip aidim. Kadangi ms laivynas
negaljo pridengti persiklimo per ssiaur ar gabenti pastiprinimo, buvo visikai aiku, kad invazija
yra nemanoma. Negaljo i funkcij perimti ir oro pajgos... Visada buvau labai skeptikas iuo
klausimu... A susidariau spd, kad fiureris niekada rimtai neplanavo siverti Anglij. Jis buvo
kaip niekada nerytingas... Ir neabejotinai tikjosi, kad anglai sudarys taik... Jo tabo virininkas
Gntheris von Blumentrittas jam antrino: Tarpusavyje mes tai (operacij Jr litas) laikme
blefu, sak jis36. Rundstedto armij grupei Anglijoje buvo patiktas svarbiausias vaidmuo, taiau
i Gringo gavs informacijos, kad Hitleris asmenikai jam prane neketins vykdyti ios
operacijos, feldmaralas net nesiteik apsilankyti jr desanto pratybose. Tiek jam, tiek visiems,
kurie atidiau studijavo Jr lito galimybes, logistikos sunkumai ir Karalikojo laivyno galia
atrod neisprendiamos problemos37.
Rugpjio 6 d. OKH tabo virininkas Franzas Halderis savo dienoratyje ura: Mes
atsidrme paradoksalioje padtyje, kai jr laivynas yra kupinas nuogstavim, oro pajgos labai
nenoriai imasi misijos, kuri nuo pat pradi priklauso btent nuo j, o OKW, kuri pagaliau gali
vadovauti tikrai jungtinei operacijai, neveikia nieko. Vienintel varomoji jga esame mes, bet vieni
mes nieko negalime.38 T pai rugpjio 6-j, po susitikimo su fiureriu, Josephas Goebbelsas
paliko ra savo dienoratyje: Jeigu ms nuostoliai bus pagrsti, tada (bombardavimo) operacija

vyks. Bet jeigu ne, bandysime kitus bdus. Invazija neplanuojama, bet propagandos tikslais turime
ilaikyti jos tikimyb ir taip suklaidinti prie.39 Kai rugpjio 13 d., Britanijos mio ivakarse,
Raederis dar kart perspjo Hitler, kad isilaipinimo operacijos sunkumus negalima irti
lengvabdikai ir kad tai yra tik paskutin priemon, fiureris patikino grosadmirol nieko
nesiimsiantis, kol nesulauks liuftvafs rezultat. Taiau Jr lito operacijai privaljo bti
ruoiamasi, ir nors Hitleris pasiliko teis priimti galutin sprendim pagal aplinkybes, j painojusieji
buvo sitikin, kad operacija niekada nevyks. Kad ir koks bt galutinis sprendimas, fiureris nori,
kad invazijos grsm bt ilaikyta, todl pasiruoimas turi bti tsiamas, buvo raoma
krygsmarins tabo dienoratyje rugpjio 14 d.40
Hitleris atidiai ir dmiai klaussi Raederio perspjim, nes puikiai suvok rizikos mast ir jos
kain.
Be to, Hitleris taip ir liko sitikins, kad tokia rizika neturi pagrindo ir ji neverta savo rezultato.
Liuftvafs asas Adolfas Gallandas prisimena, kad 1940 m. rugsjo pabaigoje, atvyks Berlyn i
fiurerio priimti Riterio kryiaus su uolo lapais[16], jis isak vis kari ties, koks sunkus yra oro
mis su britais, ir tikjosi piktos prietaravim tirados. Taiau Hitleris ireik pagarb anglosaks
tautai ir apgailestavo, kad i mirties ir gyvybs kova tarp dviej valstybi yra istorin pasaulio
tragedija, nes atne visik destrukcij ten, kur galt vykti vaisingas bendradarbiavimas. Susitarti
su Britanija dar ilgai iliko geidiamiausia Hitlerio ieitis sprendiant i politin aklaviet. Netgi
dabar fiureris yra pasiruos dertis su Britanija, ra Raederis po susitikimo su fiureriu 1941 m.
saus41, taiau valdi atjus Churchilliui politinio blefo pergali laikas baigsi.
1940 m. rugpjio pabaigoje, kai brit propaganda visu garsu trimitavo apie tamsiausi
akimirk alies istorijoje, apie neivengiamai artjani naci invazij, ios propagandos
konstruktorius ir guru Winstonas Churchillis, raginamas savo patarj, prim dar vien sprendim,
kuris galt paliudyti, jog vokiei invazija Londone nebuvo laikoma tiktina.
Raginamas usienio reikal ministro Anthony Edeno ir, svarbiausia, generalinio tabo virininko
Johno Dillo42, Churchillis nusprend naujai suformuot arvuotj brigad skirti ne desperatikam
bandymui atremti vokiei agresij, o isisti j Vidurinius Rytus galimiems susirmimams su Italija
Egipte43. Rugpjio 30 d. Karalikasis laivynas pradjo operacij Hats Egipto gynybai stiprinti
prie galim Italijos agresij Aleksandrij buvo isisti lktuvneis Illustrious, linijinis karo laivas
Valiant ir dar keletas laiv, kurie su savimi gabeno lktuvus, pabklus, amunicij44 ir 154 tankus
nekainojam pagalb atremiant vokiei isilaipinim. Churchillio biografas sprendim vadina
vienu i sunkiausi per vis kar45, taiau vargu ar jis bt tam rysis, jeigu vermachto isilaipinim
Brit salose bt laiks neivengiamu. rodym, kad Britanijos premjeras tuo metu galjo turti
tikslios valgybos informacijos apie vokiei planus ir ketinimus, nra ir negali bti, nes fiureris
jokio sprendimo tiesiog nebuvo prims46.
Propagandinis politini lyderi aidimas tuo metu vyko abiejose Lamano pusse. Ir Hitleris, ir
Churchillis stengsi pavaizduoti galimos invazijos grsm didesn, nei ji buvo i ties. Hitleris, kad
inaudot j politiniam spaudimui, Churchillis, kad sutelkt savo taut pasiprieinimui. Pvz.,
rugpjio 3 d. jis ileido savo pavaldiniams praneim, kuriame buvo raoma: Ministras
pirmininkas pageidauja, kad visiems bt inoma, jog galimas vokiei bandymas surengti invazij
jokiu bdu nepraslinko47, o rugsjo 11 d. savo kreipimesi gyventojus eilin kart perspjo: Mes
negalime pasakyti, kada jie pamgins ateiti. Mes negalime bti tikri netgi tuo, kad jie apskritai mgins
tai padaryti, bet niekas neturt abejoti, kad didiul, stambaus masto invazija i sal yra parengta
su prastu vokieiams kruoptumu bei skrupulingumu ir ji gali bti surengta bet kada...48 Churchillis

tai kartos dar daug kart, net kai tiksliai inos, jog invazijos grsms neliko. i propaganda veik, nes
jis aid savo moni jausmais. Britai vliau dar ilgai negals patikti, kad nebuvo traukti fiurerio
valgiarat. O Hitlerio propaganda buvo skirta prieui, kuris puikiai iman io aidimo taisykles ir
buvo visikai jai atsparus. Hitleris dl politini ir strategini iskaiiavim nenorjo karo su
Britanija, taiau kadangi i atsisak aisti pagal jo taisykles, problemos sprendimas pasidar grynai
karinio pobdio[17]. Be to, 1940 m. vasar naciai darbavosi prie dar vieno plano palenkti savo
pus Vindzoro kunigaikt, kad is padt sudaryti taik su Didija Britanija, arba, jeigu nepavyks
susitarti taikiai, grs sost galt padti sukurti marionetin reim Britanijoje. Eduardas VIII tapo
Anglijos karaliumi po tvo mirties 1936 m., taiau panoro vesti amerikiet Wallis Simpson. Bdamas
valstybs monarchas ir Anglikon banyios vadovas, jis negaljo tuoktis su isiskyrusia moterimi,
taigi 1936 m. pabaigoje sosto atsisak ir tapo Vindzoro kunigaikiu. Vestuvs vyko 1937 m.
Pranczijoje, kur kunigaiktis tapo brit karins misijos nariu. Pranczijai lugus, jis su mona
pabgo Ispanij, o i ia Lisabon. Hitleris buvo susitiks su Vindzorais 1937 m., jis gerb
kunigaikt ir man, kad Vokietijos santykiai su Anglija bt pakryp visai kita linkme, jei ne io
sosto isiadjimas. 1940 m. galimyb sukeisti Anglijos karalius ir grinti sost sau priimtinesn
atrod i fantastikos srities, bet naciai pamgino j patikrinti, nes Vindzoro kunigaiktis net vieose
savo kalbose neveng kritikos Churchilliui ir jo politikai ir minjo taikos su Vokietija pranaumus. Jo
ryiai su naciais nebuvo nutrk. Pvz., kai per Pranczijos okupacij kunigaiktis papra vokiei
pastatyti sargyb prie jo rezidencij, ie praym ipild. Taiau ar toli galjo nueiti is flirtas, mums
jau nepavyks suinoti, nes Churchillis, baimindamasis, kad naciai gali pagrobti karalikosios eimos
atstov, liep kunigaikiui grti Britanij ir pagrasino, jog nepaklusimo atveju jam, kaip brit
karininkui, grs karo tribunolas. Kitoje savo telegramoje premjeras paskyr kunigaikt Baham
gubernatoriumi ir sak pradti vykdyti pareigas i karto. Kunigaiktis liko pramatnioje Lisabonos
viloje dar por savaii, ir nors sulauk naci vilioni, mandagiai j atsisak. Jis sil savo pagalb
taikos derybose, bet ne daugiau. Niekada neturjau n menkiausi ketinim net svarstyti toki
pasilym, nes juos, kaip ir pridera, laikiau pasibjaurtinais, vliau aikino kunigaiktis49. Juo
labiau kad nepaklusimas galjo bti prilygintas valstybs idavystei. Vindzor eima ivyko
Bahamas 1940 m. rugpjio 1 d. ir gyveno iame atokiame kampelyje iki karo pabaigos.
ios keistos istorijos leifas su vairiausiomis prielaidomis driekiasi jau daugel met. Dauguma
istorik sutinka, kad Vindzorai simpatizavo naciams ir prie kar, ir jam vykstant. Savo
atsiminimuose Vindzoro kunigaiktis atmeta visus kaltinimus ir teigia, kad avjosi ne naciais, o
Vokietijos pasiekimais. Apie Hitler jis ra: Fiureris simin man kaip keista asmenyb su savo
teatralika poza ir pompastikomis pretenzijomis. Taiau i privai pokalbi liudinink istorikai
itraukia ir kitoki odi: A niekada nemaniau, kad Hitleris buvo blogas vyrukas, sak
kunigaiktis 7-ajame deimtmetyje savo draugui Patrickui Balfourui, o 6-ajame deimtmetyje
urnalistas Frankas Gilesas tvirtino pats girdjs, kaip kunigaiktis kaltino Britanijos usienio reikal
sekretori Eden savo elgesiu padjus prasidti ir tstis karui. Gandai, nugirstos citatos ir prielaidos
tokiose istorijose sunkiai nutyla, nes jos adina vaizduot ir bna populiarios. Pvz., FTB tyrimo dl
galim Vindzor simpatij naciams ivadoje teigiama, kad eimos ssajos su naci reimu galjo bti
glaudesns, nei anksiau manyta. Taiau greta tokio aptakaus teiginio pateikiamas saldainiukas
publikai neva gali bti, kad kunigaiktien Simpson ne tik perduodavo slapt informacij
vokieiams, bet ir buvo Joachimo von Ribbentropo meilu... Kur jau ia simpatijos naciams,
palyginti su tokia intriga... Ir dar vienas sutapimas. Karo direktyv Nr. 17 Hitleris pasira btent
1940 m. rugpjio 1 d., kai fantastinis planas grinti Vindzor kunigaikt Anglijos karaliaus sost
patyr fiasko. Kad ir kaip ten bt, Hitlerio abejons, k daryti toliau, vangus ir, lygindami su D

diena, galtume sakyti mgjikas rengimasis galimai jr desanto operacijai, galiausiai jos
tapimas antraplane greta grandiozini plan Rytuose suteikia utektinai pagrindo istorikams daryti
ivad, kad operacija Jr litas negali bti laikoma rimta, ir net jeigu ji nebuvo tik blefas, kaip
tvirtino daugelis vokiei generol po karo, planas nevirto veiksmais, nes buvo pernelyg rizikingas,
jeigu apskritai manomas. Su tuo sunku nesutikti, taiau iame veidrodyje viena detal yra kreiva, nes
Hitlerio lkesiams neisipildius viskas priklaus nebe nuo to, ar jis nori ukariauti Britanij, bet ar
gali.
Trys jau mintieji kariniai pasitarimai byloja apie rimtas klitis atsakyti klausim teigiamai,
bet takas ioje diskusijoje nebuvo padtas, nes viskas sustojo ties svarbiausiu klausimu ar gali
liuftvaf pasiekti dar vien triumf? Jeigu taip, galbt visai manoma, kad vokiei naikintuvams ir
bomboneiams viepataujant ore, blefas bt virts tikra operacija? vykiai Viduremio jroje
(myje dl Kretos) vliau parodys, kad turdami pranaum ore ir sutelk dideles oro desanto
pajgas vokieiai gali pasiekti pergal nepaisydami prieo vyravimo jroje. Bet kuriuo atveju
Hitleris suvok, kad turdamas prie Londone jis privalo j nugalti, klausimas buvo tik kaip tai
padaryti. Galbt jr blokada ir oro atakos palau brit usispyrim ir persiklimas per Laman taps
smagiu pergals paradu? Tokia galimyb atrod sunkiai manoma, bet neskms atveju Hitleris ruo
yg London per Maskv. Taryb Sjungos sutriukinimas, kaip pareik fiureris savo
generolams, atims paskutin Britanijos vilt tsti kar, net ir padedant Amerikai. Tikslas buvo aikus
anksiau ar vliau sunaikinti Britanijos gali. Norint j pasiekti anksiau, reikjo eliminuoti
Karaliksias oro pajgas, tai buvo pagrindin Jr lito slyga. Kariuomens abiejose Lamano
pusse ruosi miui, karo laivai ruosi miui, bet visi j pasiruoimai neturjo jokios prasms,
kol nebus baigta liuftvafs ir RAF akistata ore. i akistata ir buvo tai, kas istorij pateko kaip
Britanijos mis.

Skaiiai
Britanijos mis buvo pirmasis istorijoje karinis konfliktas, kuriame dalyvavo tik oro pajgos.
Pirm kart nuo akimirkos, kai mogus sugebjo pakilti or, lktuvai ir j laknai tapo pagrindiniu ir
vieninteliu rankiu, turiniu palauti prieinink ir padaryti tai be sausumos pajg ir karinio jr
laivyno sikiimo. Didiul aviacijos technologij paanga leido pasitikrinti savo stiprisias ir
silpnsias vietas. Liuftvaf tapo spdingu aibo karo ginklu ankstyvosiose karo kampanijose
Europoje, taiau oro pajg vadai turjo pripainti, kad visos pergals iki iol buvo ikovotos
bendromis sausumos ir oro pajg pastangomis. Buvo baigiamieji smgiai Varuvoje ir Roterdame,
privert prie kapituliuoti, buvo brit karo laiv nublokimas nuo Norvegijos krant, buvo kone
idealiai atlikt oro artilerijos paskirties operacij Pranczijoje, taiau visose iose kampanijose
pergals buvo nesivaizduojamos be sausumos pajg smgi ir j uimt teritorij. Dabar oro pajg
lauk naujas ir dar nepatirtas ikis tapti ne palaikanija, o pagrindine smogiamja jga.
Reichsmaralas Hermannas Gringas buvo sitikins, kad jo liuftvaf tokiam ikiui yra pasirengusi,
taiau jis padar esmin klaid nevertino savo naujojo varovo, Karalikj oro pajg,
galimybi. Tokios klaidos kare visada kainuoja brangiai, bet ir tada, ir dar ilgai po mio ne tik
Gringas man, kad liuftvaf yra galingesn. I ties tai buvo vienas i ilgiausiai gyvavusi ir
didiausi Britanijos mio mit.
VOKIETIJOS IR DIDIOSIOS BRITANIJOS KARO LKTUVAI.
1940 M. LIEPOS PRADIA50

Liuftvaf

RAF

Vienvieiai naikintuvai

1107

754

Dvivieiai naikintuvai

357

149

Bomboneiai

1380

560

Pikiruojantys bomboneiai

428

valgybiniai

569

Pakrani apsaugos

233

500

I viso

4074

1963

I pirmo vilgsnio 1940 m. liepos pradioje, mio ivakarse, vokiei karo aviacija buvo
madaug dvigubai pranaesn u RAF. Britams bsimasis mis buvo gynybinio pobdio, todl 1464
vokiei naikintuv ir 1808 bombonei jga prie 754 RAF naikintuvus atrodo tikrai grsminga.
Remiantis ia statistika, santykis daugiau kaip 4:1 liuftvafs naudai. Taiau pagrindiniai kovos dl
pranaumo ore rankiai buvo ne bomboneiai, pagal kuri skaii vokieiai labiausiai lenk britus, o
naikintuvai. Skaiiuojant juos, jg santykio skirtumas tampa nebe toks didelis, be to, ir jis buvo tik
slygikas. Netrukus paaiks, kad nei vokiei, nei brit dvivieiai naikintuvai negali dalyvauti oro
miuose, nes yra tiesiog lengvas grobis gerokai pranaesniems vienvieiams, o lyginant vokikj
Me-109 (arba Bf-109) skaiius su tiesioginiais i naikintuv prieininkais Hurricane ir Spitfire,
santykinis liuftvafs pranaumas maja iki gerokai kuklesnio 1,5:1. Visa tai tik pliki skaiiai
bendras lktuv skaiius nereik, kad jie visi gali ir turi vienas prie kit susikauti ore. Liuftvaf
galjo rinktis, kiek naikintuv ir bombonei panaudoti konkreiuose antskrydiuose, o Naikintuv
pajgos kiek joms reikia lktuv iems antskrydiams atremti, taiau, istorik skaiiavimais,
liuftvaf niekada mio metu nesugebjo sutelkti daugiau kaip 800 Me-109 prie 600 Hurricane ir
Spitfire51 santykis, toli grau nepatvirtinantis akivaizdios liuftvafs kiekybins persvaros.
Maa to, dar net neprasidjus miui is santykis m gana spariai keistis Didiosios Britanijos
naudai. Po nuostoli, patirt Pranczijoje ir per Diunkerko evakuacij, Naikintuv pajg vadas seras
maralas Hugh Dowdingas karo kabinete pareik, kad vokiei puolimui prasidjus dabar, jis
negalt garantuoti pranaumo ore ilgiau kaip 48 valandas52. Jis taip pat pridr, kad jeigu
Pranczij ir toliau tokiais pat kiekiais bus siuniami brit naikintuvai, iki mnesio pabaigos
Britanija nebeturs su kuo ginti savo teritorijos53. Perspjimas iek tiek perdtas, bet dilema buvo
rimta. Dowdingas inojo, kad dauguma Pranczij siuniam jo lktuv namo nebegr. Nuostoliai,
kariaujant vir svetimos teritorijos, kurioje nebuvo nei radar sistemos, nei sav bazi, buvo dideli.
Per gegu ir birel britai prarado 477 naikintuvus, uvo 284 j laknai. Mano itekliai nyko kaip
smlis laikrodyje, vliau ra Dowdingas54, taiau Churchillis, nors ir suprato, kad naujos aukos
vargu ar igelbs merdjani Pranczij, negaljo atsakyti savo sjungininkei, nes visais bdas
stengsi j kuo ilgiau ilaikyti kare. Kompromisas buvo sisti ne tiek eskadrili, kiek pra pranczai,
taip pat nesisti jiems geriausi ir brangiausi naikintuv Spitfire, bet Hurricane naikintuvai ir toliau
keliavo Pranczij, tad suinojs apie Pranczijos kapituliacij Dowdingas, jo paties odiais, krito
ant keli ir puol dkoti Dievui, kad daugiau nebereiks bergdiai emyn sisti naikintuv55.
1940 m. birelio 19 d. RAF disponavo tik 768 naikintuvais, i kuri operacijoms buvo parengta
520[18], taiau per stojusi pauz britai nesnaud ir Britanijos mio ivakarse lktuv skaiius
okteljo kone dvigubai. Rugpjio 9 d. RAF turjo jau 1032 naikintuvus, i kuri operacijoms
visikai parengti buvo 715. Dar 424 lktuvai buvo tiekimo padaliniuose ir galjo bti panaudoti per

penkias artimiausias dienas. Mitas, pagal kur 1940 m. nedidels brit pajgos atsilaik prie kelis
kartus galingesn prie, neturi jokio pagrindo. 1940 m. rugpjio 10 d. vokieiai turjo ne daugiau, o
maiau vienviei naikintuv (1011) ir tik dl to, kad operacijai pasirengusi buvo geriau, liuftvaf
galjo pradti m su iek tiek daugiau naikintuv (805)56. Taiau is nedidelis skirtumas tik
patvirtina fakt, kad, nepaisant Churchillio retorikos, per pat m ir po jo vyravusio sitikinimo,
kariaujani pusi jgos buvo stebtinai lygios. inoma, nereikia pamirti, kad brit Naikintuv
pajgos buvo iskleistos po vis alies teritorij, o liuftvaf telksi tik pietuose, kad RAF
naikintuvams besigalynjant su tiesioginiais varovais taip pat reikjo kovoti su vokiei
bomboneiais ir dvivarikliais naikintuvais, taiau nei vieni, nei kiti tiesiogins grsms RAF
naikintuvams nekl, o Britanijos mis buvo mis dl pranaumo ore. Norint j laimti, liuftvafei
reikjo kone stebuklingai greitai pakeisti jg pusiausvyr savo naudai, ir odis stebuklingai ioje
vietoje nra perdtas, nes Vokietija turjo dar vien didiul problem Didioji Britanija j
smarkiai lenk pagal lktuv gamybos apimt.
1940 m. vasar ir ruden Didioji Britanija per mnes pagamindavo apie 400500 naikintuv
(Hurricane ir Spitfire), o Vokietija tik apie 200, taigi iose lenktynse britai buvo dvigubai greitesni
u vokieius57. Liuftvafs reputacija ir jos pergals karo pradioje gana danai ikreipia tikrj
vaizd. Po karo vyriausiasis JAV oro pajg tabo vadas Carlas Spaatzas sak, kad 4-ojo
deimtmeio pabaigoje pasaulio diplomatijoje vyravo vokiei oro pajg baim, kuri padjo
Hitleriui pasiekti puiki pergali be jokio kraujo praliejimo58. Tai, kad liuftvaf yra ne tik karinis, bet
ir politinis ginklas, naciai puikiai suvok ir tuo naudojosi. Jo gali naci propaganda stengsi
pabrti visais manomais bdais. Pvz., 1936 m. Reino susigrinimo operacijoje Vokietija turjo tik
10 parengt naikintuv, taiau nufotografuoti jie buvo perdaomi ir kit dien atrodydavo kaip visai
kiti lktuvai59. Propaganda veik, bet ji taip pat skatino konkurentus pasitempti. O tikras karas atne
ir tikr nuostoli.
Lenkijoje liuftvaf prarado 285 lktuvus, t. y. tik 48 maiau nei sunaikintos lenk oro pajgos.
Skandinavijoje dar 260 (britai prarado 169). Abiejose kampanijose didiul nuostoli dal sudar ne
tiesioginiai prie veiksmai, o nelaimingi atsitikimai, kuri vien tik Skandinavijoje ufiksuota 79.
Kaip paaikjo, ie praradimai buvo gerokai didesni ir stabilesni, nei specialistai man prie kar.
Bendrais apskaiiavimais, nuo karo pradios iki Pranczijos kampanijos Vokietija neteko 1460
vairi tip lktuv, dar 1074 buvo daugiau ar maiau apgadinti ir ie skaiiai reikia, kad liuftvafei
teko pakeisti arba suremontuoti 88 procentus savo prie kar turt lktuv. Daugiau kaip 40 procent
i nuostoli buvo patirta ne kare, o per nelaimingus atsitikimus pratybose. Kampanija Pranczijoje
abiej kariaujani pusi nuostolius padidino dramatikai. Liuftvaf prarado 1428, RAF 959
lktuvus, i kuri apie pus sudar naikintuvai60.
Be abejo, tokiems nuostoliams kompensuoti reikjo laiko, ir britai j inaudojo btent savo alies
gynybai ir konkreiai Naikintuv pajgoms stiprinti, o vokiei pastangos turjo bti nukreiptos
keliomis kryptimis. Liuftvafei reikjo sutaisyti, pakeisti, aprpinti ir paruoti ne tik naikintuvus, bet ir
bomboneius, be to, naujai ukariautas oro bazes reikjo paversti veikianiomis ir i esms sukurti
vis logistikos ir infrastruktros sistem.
Nuo 1934 m. Vokietija pagal karo lktuv gamybos apimt lenk Britanij, bet 1939 m. britai
pagamino tik 350 lktuv maiau nei vokieiai, o 1940 m. galiausiai juos pralenk ir nuo tada iki pat
1943 m. Vokietijos karo pramon niekaip negals pavyti varov. 1940 m. britai pagamins 47 proc.,
1941 m. 70 proc., 1942 m. 54 proc. daugiau lktuv. Tik 1943 m. vokieiai iki minimumo
sumains savo atsilikim, o 1944-ieji bus vieninteliai metai II pasauliniame kare, kai Vokietija

pagamins daugiau lktuv nei Britanija (40 000 ir 25 000)61, taiau tada i statistika jau nieko
nebereik, nes kitoje svarstykli pusje bus ne tik Britanija, bet ir Taryb Sjunga bei JAV.
VOKIETIJOS LKTUV GAMYBA 19391944 M.62
Tipas

1939 m.

1940 m.

1941 m.

1942 m.

1943 m.

1944 m.

Naikintuvai

1856

3106

3732

5213

11 738

28 926

Bomboneiai

2877

3997

4350

6539

8589

6468

Transporto

1037

763

969

1265

2033

1002

Mokomieji

1112

1328

889

1170

2076

3063

Kiti

1413

1632

1836

1369

1091

348

I viso

8295

10 826

11 776

15 556

25 527

39 807

1940 m. Didioji Britanija planavo pagaminti 3602 naikintuvus, taiau plan virijo ir pagamino
428363. io ekonominio stebuklo krju ilg laik buvo laikomas lordas Beaverbrookas, 1940 m.
gegus 11 d. jis buvo paskirtas vadovauti naujai kurtai Aviacijos ministerijai. Pasirinkimas buvo
paties Churchillio ir jis gana domus, mat spaudos magnatas lordas Beaverbrookas buvo vienas i t,
kurie atvirai pasisak u taikos derybas su Hitleriu64. Iki tapdamas naujos ministerijos vadovu, jis
priklaus nuolaidiautoj stovyklai. Pvz., 1940 m. saus jis kreipsi Vindzoro kunigaikt su
pasilymu tarpininkauti taikiai susitariant su Vokietija, o gegus 6 d. savo laikratyje Daily Express
teig, kad Londonas tikrai nebus bombarduojamas ir vokieiai tikrai nepuls Maginot linijos. 1941 m.
atskrids Anglij Hitlerio bendraygis Rudolfas Hessas jam pasakys: Js labai patinkate
fiureriui.65 Kad ir kaip ten bt, panau, jog persiviliodamas galim oponent savo pus
Churchillis nesuklydo. Lordas Beaverbrookas buvo i t, kuriems tikslas pateisina priemones. Man
reikia daugiau lktuv ir man visikai nerpi, kad tai gali kam nors sukelti sielvart ar eisti kieno
nors savimeil, pareik jis rugpjt, kai buvo paskirtas karo kabineto nariu66. Pagrindinis
Beaverbrooko metodas buvo bauginti ir terorizuoti pavaldinius, be to, disponuodamas spaudos
imperija, jis nesunkiai prisiskirdavo visus laurus sau. Taiau ne visur stebuklingi Beaverbrooko
metodai veik. Vienas jo priirtojams netiks ir atleistas mons direktorius nusiov ir galbt
atvej turdamas omeny jis sak, kad jam nusispjaut moni jausmus, bet karo kabinet jis buvo
priimtas ne u geras manieras, o u darbo rezultatus. Gegu jo vadovaujama Aviacijos ministerija
pagamino 325 naikintuvus ir tai buvo beveik dvigubai daugiau nei per pastaruosius du mnesius kartu
pamus. Birel is skaiius gtels iki 445, o liep naikintuv gamybos apimtis pasiek beveik
50067. Britai beveik viso mio metu pagamindavo dvigubai daugiau lktuv nei j prarasdavo, taigi
nenuostabu, kad po mio jie buvo gerokai stipresni, palyginti su prieu, nei prie j. 1940 m. birelio
19 d. RAF turjo 520 paruot naikintuv, o kit dien prie j galjo prisijungti dar apie 200, t pai
met spalio 31 d. buvo visikai parengti 729 naikintuvai, 370 galjo prie j prisijungti kit dien, dar
110 per artimiausias keturias dienas68.

Lordas Beaverbrook'as
Kartais bna nedomu skaityti istorij i antro galo, ir dabar, ko gero, tai vienas i toki atvej,
nes visas is skaii okis byloja tik viena jokios intrigos, kad ir kaip j mums kas nors bandyt
psti, iame myje nebuvo. Istorija ne visada gerai sutaria su statistika, bet kartais ioji bna labai
ikalbinga. Jeigu dvi kariaujanios puss pradeda m, tarkim, turdamos po 100 lktuv, bet antroji
per dien pagamina dvigubai daugiau nauj lktuv, per kiek laiko baigsis mis, turint omeny, kad
abi patirs vienodus nuostolius? Arba kitas klausimas: kokiu santykiu turt laimti oro mius
pirmoji, nordama kompensuoti savo atsilikim lktuv gamyboje? Jei netingite, galite suskaiiuoti, o
istorijos mums pateikiamas atsakymas yra toks. Liuftvafs lktuv gamybos ir nuostoli santykio
rezultatas buvo toks, kad, palyginti su 800 operacijoms paruot naikintuv birel, rugsjo 7 d. is
skaiius nukrito iki 533, o spalio 1 d. net iki 275 naikintuv69. Prie m jgos buvo lygios, o
paskutinmis jo dienomis Karalikosios Naikintuv pajgos gijo akivaizd pranaum, ir jis su
kiekviena diena augo. Paradoksas, bet liuftvaf niekada daugiau neturs tokio pranaumo prie RAF,
kok turjo mio ivakarse, ir tai ne tik io mio, bet ir visos Treiojo Reicho karo ekonomikos
paradoksas.
Nuo pat savo atjimo valdi Hitleris siek sukurti toki galing karo main, prie kuri
negalt atsilaikyti niekas. 1938 m. planai skelb, kad Vokietija per metus turi pagaminti 20 000
lktuv, pastatyti visikai nauj karin jr laivyn, gaminti sprogmen trigubai daugiau nei 1918 m.
per I pasaulinio karo pik. Vokiei mokslininkai toli paeng raket, reaktyvini varikli, cheminio
ir net atominio ginklo srityse, bet visus iuos planus ir pastangas sujauk anksiau, nei planuota,
prasidjs karas70. Sukurti superstruktrai, reikalingai tokiems grandioziniams planams gyvendinti,
pritrko laiko ir, ko gero, ne tik jo. Nepaisant didjanios valstybs kontrols, Vokietijos ekonomins
galios perorientavimas karin pasirod ltesnis, nei tiktasi. 1941 m. vasar du tredaliai
Vokietijos pramons dirbo kariniams tikslams (net 1944-aisiais, totalinio karo metais, i
proporcija buvo nedaug didesn). Tuo metu Treiojo Reicho imperija disponavo ir didiuliais
ukariautos Vakar Europos itekliais. Ne tik anglimis ir plienu, bet ir papildoma pigia darbo jga,
gamyklomis, j ranga ir t. t. Rodos, visos ios ekonomini itekli investicijos ir ukariavimai turjo
atsipirkti su kaupu, taiau Vokietijos karo pramon itiko sunkiai paaikinamas sstingis. Dar 1939
m. ambicingus planus pagaminti 20 000 lktuv teko koreguoti pagal galimybes jie buvo sumainti

beveik per pus (iki 11 000). 1940 m. liep planai buvo dar kart pataisyti ir per likusi met dal
planuojam pagaminti lktuv skaiius netgi sumajo71. Nepaisant vis pastang, 1941 m. Vokietija
pagamino tik iek tiek daugiau nei 11 000 lktuv (r. lentel). 1941 m. puldama Taryb Sjung
Vokietija turs ne daugiau lktuv ir tank nei per Pranczijos kampanij tai vienas i esmini
veiksni, leisiani per pirmus eis kritinius mnesius Stalinui atsilaikyti72. Tarp ambicing Hitlerio
plan ir realybs iojjo praraja, kuri nelengva paaikinti.
Kartais teigiama, kad Vokietija planavo trump kar ir totalinio karo ekonomik
persiorientavo tik 1942 m., kai buvo priversta tai padaryti. Bet is teiginys nesutampa su milinikais
persiginklavimo planais, suformuluotais 1938 m. Jo taip pat nepatvirtina statistika, bylojanti, kad du
tredaliai darbo jgos 1941 m. tenkino karo pramons usakymus (proporcija gerokai didesn nei tuo
metu Britanijoje, o JAV tokios nepasieks per vis kar), o pragyvenimo lygio rodikliai Vokietijoje
19391941 m. krito emyn labiau nei bet kada vliau iame kare73. Kad Vokietijai tikrai netrko
ekonomini itekli, geriausiai iliustruoja i esms pasikeitusi padtis, kai Reicho ginkluots ministru
1942 m. pradioje buvo paskirtas Hitlerio architektas Albertas Speeras. Jam buvo tik 36-eri ir jis
neturjo jokios patirties sprendiant karinius ar ekonomikos klausimus, taiau Speeras buvo puikus
organizatorius. Jis greitai surinko kvalifikuot komand ir remdamasis Hitlerio dar 1941 m.
pabaigoje pasiraytu dekretu Dl ginkluots produkcijos supaprastinimo ir efektyvumo didinimo
sukr sistem, kurios varomoji jga tapo karo ekonomikos racionalizacija ir optimizavimas. 1944 m.
vietoj 42 lktuv modeli liko 5, vietoj 151 sunkveimio modelio liko tik 23, i deimi
prietankini pabkl modeli tik vienas ir taip toliau velgiant vis didiul ginkluots arsenal.
Masin produkcija buvo tiesiausias kelias efektyvumui didinti. Per trejus metus ginkl ir audmen
gamyba patrigubjo; darbo jgos naumas padvigubjo, nors 1944 m. tredal ios darbo jgos sudar
priverstiniai darbininkai i usienio. Didels gamyklos buvo pleiamos, maos udaromos. Pvz.,
vietoj septyni moni, kurios pagamindavo 180 Me-109 naikintuv per mnes, buvo pastatyti trys
didiuliai kompleksai, per mnes pagamindav po 1000 toki pat naikintuv74. Vadovaujama Speero,
Vokietijos ekonomika pagaliau sugebjo pasiekti Taryb Sjungos ir JAV masins ginkl gamybos
lyg ir tai, kad net nepaisant netrukus prasidjusio nuolatinio Sjunginink bombardavimo 1944 m. ji
buvo daug kart veiksmingesn u chaos (per metus pagamino beveik 40 000 lktuv), vyravus karo
pradioje, tik patvirtina, kad problema buvo ne potencialas, o jo inaudojimas. Vokietija turjo
gantinai itekli, didiul br mokslinink ir ininieri, kurie pasiek puikius rezultatus, taip pat
utektinai kvalifikuot darbo specialist, taiau sistema, turinti pasinaudoti visomis iomis
grybmis, buvo neefektyvi.
Nra jokios abejons, kad vokiei ginklai buvo itin auktos kokybs. Neretai gav prog
apirti ir vertinti ugrobt vokiei technik iame kare Sjungininkai galjo tik stebtis jos
ibaigtumu ir kruoptumu, su kuriuo numatytos bei pagamintos net menkiausios detals. Karo
pabaigoje Vokietija kurs tokias paangias ginkl technologijas, kad NATO jomis naudosis
deimtmeius po karo, bet is techninio tobulumo siekis akivaizdiai kirtosi su masine ir serijine
standartini ginkl gamyba, turjusia utikrinti pakankam produkcijos kiekyb. Vokiei ginklai
buvo tikrai labai geri, bet taip pat labai brangs ir dl kvalifikuotos darbo jgos, ir dl jiems
pagaminti reikalingo laiko, ir dl naudojam mediag75.
Vokietijoje, prieingai nei Taryb Sjungoje, nebuvo aikaus vieno centrinio planavimo ir
koordinavimo aparato, atsakingo u ikelt tiksl vykdym ir gyvendinim, todl kelias iki gamybos
konvejerio buvo ilgas. Fiurerio autoritetas buvo neabejotinas, valdia absoliuti, bet ir jo, ir jo
patiktini sakymai bei nurodymai keliaudavo ne gamyklas, o biurokratijos voratinkl su

ministerijomis, padaliniais, partijos skyriais. Kad ir kaip keistai skambt, atsakingiausia u

apynasrius kariniam Vokietijos potencialui buvo karininkija. Pavaldios tik savo fiureriui, Vokietijos
ginkluotosios pajgos pramon laik tiesiog rankiu savo tikslams pasiekti. Kokie yra prioritetai,
nustatydavo j atstovai: nuo dizaino ir technini sprendim iki gamybos bei galutins inspekcijos.
Karo pareignai priirdavo krimo ir gamybos procesus gamyklose. Pakeitimai ir modifikacijos
plauk nesustodami, nes buvo stengiamasi paisyti pastab ir praym patobulinti, atsivelgiant
reali mi patirt. Gamybos grafikus sudarydavo karins agentros, o konsultacijos su
pramonininkais ir ininieriais buvo retas reikinys ir daniausiai vienpusis. 1942 m. Hitleris
stebjosi, kad pramonininkai nuolat skundiasi dl keist usakym iandien 10 haubic, rytoj 2
minosvaidiai ir t. t.76 Bet btent toks ir buvo ios sistemos rezultatas. Tik tada, kai Speeras atims i
karininkijos sprendim primimo, ataukimo, pakeitimo, kontroliavimo ir vairius kitus pavadius,
Vokietijos pramon parodys rezultatus pagal savo galimybes. Taiau net ir jis nesugebjo pasirinkti
vieno konkretaus kelio. Vokietijos ekonomika taip ir netapo tokia planine kaip Taryb Sjungos,
taiau ji nebuvo ir tokia kapitalistin kaip JAV, kurios veiksmingai trauk privat versl. Speeras
band eiti abiem iais keliais i karto kuo labiau kontroliuoti planavimo proces, bet kartu suteikti
pramonei daugiau savarankikumo ir atsakomybs gyvendinant tikslus. Atsiminimuose jis ra apie
bergdius savo bandymus igyvendinti isikerojusi biurokratij, bet jis pats isilaik tik dl to, kad
buvo palaikomas Hitlerio. Karinio sektoriaus inspektoriai ir pareignai j laik tiesiog nepatyrusiu
sibrovliu, o Gringas neslp savo nepasitenkinimo nauju konkurentu ir kaip manydamas stengsi
ilaikyti vadovavim lktuv gamybai savo rankose77.
Niekada neisisklaidantis asmenini ambicij ir nuolatini intrig debesis buvo dar vienas
Treiojo Reicho palydovas, kuris gali mums padti atsakyti klausim, kodl Vokietija, turdama
paangiausi aeronautik pasaulyje, daugiau gamykl, daugiau aliav ir darbo jgos nei Britanija78,
aviacijos srityje brit aplenkti nesugebjo. Tam paaikinti, ko gero, tikt trumpa liuftvafs istorija.
1935 m. oficialiai paskelbdamas apie ginkluotj oro pajg krim[19] Hitleris paskyr joms
vadovauti Hermann Gring savo bendrayg pakeliui valdi ir I pasaulinio karo lakn,
numuus 22 prieus ir vokiei as srae uimant 46- viet. I pasaulin kar jis baig
vadovaudamas legendiniam Geschwader 1 (grupei)[20], perimdamas ias pareigas i uvusio
Raudonojo barono Manfredo von Richthofeno, I pasauliniame kare pasiekusio net 80 pergali.
Gringas daugeliu poiri buvo iskirtin ir sunkiai apibdinama asmenyb. Jis buvo puikiai
isilavins, be galo pasitikintis savimi (ir neretai perengiantis rib, u kurios prasideda arogancijos
teritorija), su pavaldiniais elgdavosi grietai ir neretai storievikai, ir nors ne toks ikalbingas kaip
Goebbelsas, buvo populiarus oratorius. Kai kurie istorikai pabria fakt, kad po 1923 m. Alaus
puo perautas koj, jis buvo gydomas morfijumi ir visam gyvenimui gijo priklausomyb nuo io
narkotiko79. Kiti teigia, kad populiarus nuo narkotik priklausomo sibarito[21] vaizdis yra tik
karikatra80. Kaip karo vadui, jam trko ini ir analitini gebjim priimant teisingiausius
sprendimus, taiau jam tikrai netrko energijos, kuri jis puikiai pademonstravo Niurnbergo procese
dominuodamas savo apklausose ir teismo salje. Tapdamas liuftvafs vadu Gringas gavo pat
brangiausi ir mylimiausi Hitlerio aisl. Kaip kad Atn ioko i Dzeuso galvos visikai
apsiginklavusi, taip ir liuftvaf, vos tik gimusi, turjo beveik 2000 lktuv ir 20 000 personalo. Kaip
Atn buvo Dzeuso favorit, liuftvaf buvo Hitlerio numyltin, nes, skirtingai nuo sausumos
kariuomens ar jr laivyno, j sukr btent naci reimas. Liuftvaf visada buvo prioritetas,
palyginti su kitomis grandimis, todl jai niekada netrko nei dmesio, nei l81.

Hermannas Gringas ir Erhardas Milchas inspektuoja karius. Kairje - Huggo Sperrle

Didiausia Gringo problema buvo nepasotinamas jo ego savyb, kuri gali padti daug pasiekti,
bet lygiai taip pat gali pridaryti daug bdos. Jo pavaduotoju 1935 m. paskirtas Erhardas Milchas, i
esms j galima vadinti tikruoju liuftvafs krju. Milchas susiavjo Gringu jau per pirmj
susitikim, dar didesn spd jam paliko paintis su Hitleriu 1930 m. Jausmas buvo abipusis, tad
Lufthansa glaudiai bendradarbiavo su naciais dar iki jiems ateinant valdi[22]. Kadangi Gringas
buvo labiau laknas nei karo specialistas, visi technologij ir organizacijos planai atiteko Milchui. Jo
bosas buvo deinioji Hitlerio ranka, tad jis galjo gauti beveik visk, k panorjs, taiau jdviej
liuftvafs ateities vizija netrukus isiskyr. Be to, Gringui nepatiko, kad Hitleris 1936 m. paauktino
Milch generolus vietoj bendraygio ambicingasis Gringas m velgti jame tiesiogin
konkurent. Milchas planavo, kad galingai liuftavei sukurti prireiks 8 met. Hitleris i karto pareik
nepasitenkinim tokiu ltu tempu, nes jis neatitiko grandiozini plan, o Gringas atvirai eidinjo
savo pavaduotoj, kai is mgindavo dstyti argumentus, kad pernelyg didelis tempas neabejotinai
atsilieps kokybei. Milchas norjo tikr oro pajg, o ne toki, kuriomis gali girtis propaganda. Ginas
netrukus peraugo atvir konflikt. Gringas, kaip ir Hitleris, mgo vadovautis romn principu
divide et imperat (lot. skaldyk ir valdyk) atsakomybs ir kompetencijos ribos buvo neapibrtos, o
pagrindinis kriterijus sprendiant, kas hierarchijoje yra kas, buvo lojalumas vadui iuo atveju
paiam Gringui. Karo pradioje Milchas altai pareik, jog principas skaldyk ir valdyk yra
skirtas ne saviems, o prieams, bet Gringas jam nieko neatsak tuo metu visa karo lktuv dizaino
specifikacij ir produkcijos usakym sritis jau buvo kitose rankose. 1936 m. naujai sukurtas

liuftvafs techninio vystymo ir gamybos skyriaus virininko pareigas buvo paskirtas pulkininkas
Ernstas Udetas82.

Ernstas Udetas
Iekanij atpirkimo oio liuftvafs neefektyvumo istorijoje pirtas daniausiai sustoja btent
ties ia asmenybe. Bet juk btent Gringas 1936 m. nusprend nualinti Milch. Vietoj be galo
talentingo karo technikos specialisto ir puikaus organizatoriaus jis pasirinko savo draug, kuris n i
tolo neprilygo savo pirmtakui kompetencija iose pareigose, utat nekl jokios grsms jo
autoritetui. Gringas, kaip ir jo fiureris, nemgo u save protingesni, kur kas geriau buvo aki
nedraskantys, problem nekeliantys ir paklusns pavaldiniai. Udetas, kaip ir Gringas, buvo I
pasaulinio karo asas[23]. Abu tikjo, kad liuftvafs ateitis priklauso kariams didvyriams, abu sudar
puik avantirizmo ir romantiko mgjikumo tandem, ir is tandemas um aukiausias pozicijas
Vokietijos oro pajgose. Viena i prieasi, kodl buvo pasirinktas Udetas, jo populiarumas
Vokietijoje. Taikos metais jis igarsjo kaip neprilygstamas akrobatinio skraidymo virtuozas ir tapo
kino vaigde83. Taiau tai, kad Udetas buvo moter numyltinis ir talentingas laknas, nelabai galjo
jam padti naujose pareigose. Jis neturjo nei patirties, nei gebjim politikoje, be kuri tokiame
auktame biurokratijos piramids poste labai sunku isiversti, todl netrukus tapo verslinink ir
pareign manipuliacij objektu. Udetas pradjo iekoti nusiraminimo alkoholyje, o galiausiai,
negaldamas atlaikyti spaudimo dl liuftvafs problem, 1941 m. lapkrit nusiov. Prie tai savo
kambaryje jis ant sienos ura, kad Gringas j idav Aviacijos ministerijos ydams[24] 84.
Pagrindinis Udeto palikimas buvo pikiruojantys bomboneiai. Nenuostabu, nes jis buvo
akrobatinio skraidymo meistras ir avjosi viskuo, kas susij su lktuv manevringumu. Udeto meil
pikiruojantiems bomboneiams buvo tokia didel, kad, sukrus Ju-87, galimyb pikiruoti kaip btin
slyg jis ikl visiems ateities bomboneiams85. Net tada, kai Gringas pareikalavo sukurti
tolimj atstum keturvarikl bombone, Udetas konstruktoriams sak, jog jis taip pat turi turti
galimyb pikiruoti86. tukos, kaip mes jau sitikinome, buvo didel jga sausumos pajg
palaikymo operacijose, nes galjo pataikyti net ir labai nedidelius taikinius[25]. Taiau, jos galjo
siautti tik ten, kur utikrintas pranaumas ore, prieingu atveju, kaip parodys Britanijos mio

vykiai, pikiruojantys Ju-87 buvo lengvas grobis prie naikintuvams.

Reichsmaralas Hermannas Gringas su generolu Ernstu Udetu liuftvafs mokymuose. U

Gringo - Hitleris, uverts galv dang
Panau, kad Udetas, turjs paruoti liuftvaf karui, nelabai suvok, kiek utrunka procesas nuo
dizaino ir specifikacij sukrimo iki realios produkcijos. 1941 m. perms jo pareigas Milchas[26]
rado tok chaos, kad pradjo nuo to, jog sustabd nauj modeli krim ir paband tobulinti jau
esamus bei didinti j gamyb. Bet itaisyti padt jam bus nelengva, nes visa tai reiks daryti vykstant
karui. Jis negavo laiko, kurio norjo liuftvafei paruoti. Radikaliais Speero metodais sustyguota
Vokietijos karo pramon 1944 m. pademonstruos savo tikrj potencial. Tada prasids ir tikra
masin vokiei lktuv gamyba, taiau 1940 m. liuftvaf buvo gerokai maesn ir silpnesn nei
galjo bti87. 1940 m. vietoj planuot 2412 vienviei naikintuv buvo pagaminta tik 1870 perpus
maiau nei Britanijoje. Birel Vokietija pagamino 164, liep 220, rugpjt 173, rugsj 218
Me-109 naikintuv. I viso 775, Didioji Britanija per t pat laikotarp pagamino 190088.
domiausia, kad tuo metu britai neinojo pirmaujantys iose lenktynse, nes gerokai pervertino

savo prieus, savo ruotu vokieiai neinojo, kad pralaimi m dar net jam neprasidjus, nes
nevertino savo varov.
valgybos duomen ataskaitoje, pateiktoje 1940 m. liepos 16 d., liuftvafs valgybos padalinio
virininkas pulkininkas Josefas Beppo Schmidas teisingai suskaiiavo brit lktuvus jo
duomenimis, britai turjo 50 eskadrili su madaug 900 naikintuv, i kuri operacijoms buvo
pasiruo 675 (i ties RAF turjo 59 eskadriles ir 871 naikintuv, i kuri 650 buvo pasiruo
operacijoms), taiau tai buvo vienintel tiksli informacija iame arogantikame ir liuftvafs
vadovybs iliuzijas atitinkaniame dokumente. Jame buvo raoma, kad vokiei naikintuvai Me-109
yra kur kas geresni u britikus ir gal tik gudusio ir patyrusio lakno valdomas Spitfire galt bt
pranaesnis u Me-110. Schmidas sukritikavo visus RAF Naikintuv pajg vadovavimo lygmenis.
Anot jo, aukiausioji Naikintuv pajg vadovyb ir jos strategija yra nelanksti. Viduriniame
lygmenyje naikintuv formuots susietos su savo bazmis ir daniausiai joms vadovauja karininkai,
kurie patys jau skraidyti negali (nors dauguma skraid reguliariai), ir nors emiausio lygmens
karininkams netrksta energijos, jiems stinga taktini gdi89. Raporte n odiu nebuvo
usimenama apie brit radarus, o galutins jo ivados skelb, jog liuftvaf akivaizdiai pranaesn u
RAF tiek savo pajgumu, tiek visais kitais atvilgiais karo technikos, lakn rengimo ir pratyb,
vadovybs ir bazi idstymo. Prie kariaujani pusi kokybs svarstykli mes netrukus prieisim, bet
esmin ir didiausia vokiei valgybos klaida buvo ta, kad ji nesugebjo nustatyti tikrojo savo
prieo pajgumo. Beppo skaiiavimais, britai galjo gaminti nuo 180 iki 300 naikintuv per mnes
(i ties gaminama buvo gerokai daugiau 496 naikintuvai liep, 457 rugpjt, 660 rugsj) ir i
apimtis, anot prognozi, po oro atak turjo gerokai sumati. Jis taip pat nevertino brit galimybi
suremontuoti ir grinti m sugadintus lktuvus, todl kuo toliau, tuo labiau dids praraja tarp
neteisingais skaiiais pagrst teorini skaiiavim ir realybs.
Beppo vadovaujamas liuftvafs valgybos padalinys pradjo savo skaiiavimus turdamas
neteisingus duomenis, o mio eiga netrukus dar labiau atitolino iuos skaiius nuo tikrovs. Pvz.,
vokiei valgybos duomenimis, nuo liepos 1 d. iki rugpjio 15 d. RAF prarado 574 naikintuvus,
dar 196 buvo sugadinti nepataisomai taigi i viso 770. Kadangi, Schmido apskaiiavimais, liepos 1
d. britai turjo 900 naikintuv, pridjs pagaminamus per mnes, jis dar ivad, jog RAF liko tik
430 naikintuv ir tik 300 i j yra paruoti operacijoms, taiau tiesa buvo kitokia. Per laikotarp
britai prarado tik 318 lktuv, o pagamino nauj gerokai daugiau, nei man j prieai. Liepos 1 d.
RAF turjo 791 modern vienviet naikintuv (imtu maiau u vokieius), o rugpjio 15 d. is
skaiius ne sumajo, o iaugo iki 1065 Hurricane ir Spitfire naikintuv. J operacijoms parengta
buvo ne 70, o 80 procent, be to, skaii nepateko 289 angaruose stovintys nauji lktuvai, taigi
manydamas, kad britams liko tik 430 naikintuv, Beppo apsiriko daugiau nei dvigubai90.
Rugpjio pabaigoje liuftvafs valgyba skelbs, kad per mius nuo rugpjio 8 d. RAF prarado
50 procent, o liuftvaf tik 12 procent savo naikintuv 791 brit lktuvas prie 169 vokiei.
Rugsjo pradioje Gringas buvo informuotas, kad po oro atak prie aerodromus britai beturi tik
100 operacijoms parengt naikintuv, bet tikroji padtis buvo visikai kitokia. Rugpjio 23 d. RAF
turjo 672 operacijoms parengtus naikintuvus, dar 228 lauk savo debiuto gamykl cechuose; rugsjo
1 d., nors vir intensyvs miai, is skaiius okteljo iki 701, rugsjo 7 d. iki 738 naikintuv, dar
258 cechuose ir angaruose jau lauk savo eils91. Varov nuvertinimas ir nepagrstas pasitikjimas
savo pranaumu vokieiams kainuos brangiai. Strategin klaida, kai puolimo taikiniais vietoj oro
bazi bus pasirinkti brit pramons ir ryi objektai, bus padaryta remiantis prielaida, jog brit
Naikintuv pajgos i esms yra sunaikintos. Rugsjo 16 d., vokiei valgybos skaiiavimais, britai
su visomis atsargomis galjo turti tik apie 300 naikintuv ir pagamindavo j po 250 per mnes. I

tikrj rugsjo 17 d. RAF turjo 656 operacijoms parengtus naikintuvus, dar 202 galjo bti bet kuri
akimirk paimti i rezervo, 226 ruoiami. Rugsjo 7 d.spalio 5 d. Britanija pagamino 428
naikintuvus...92 Iliuzija, kad prieas yra ant pralaimjimo ribos, nepaliks vokiei iki pat mio
pabaigos ir bus viena i svarbiausi j neskmi ir neteising sprendim prieastis. Tai bus bene
labiausiai vokiei laknus ir j vadus demoralizuojantis veiksnys. Maitinami palankiais skaiiais jie
tiks, kad dar iek tiek, dar truput, ir prieas bus palautas, taiau vietoj pergalingos pabaigos oro
erdvje vir Britanijos juos banga po bangos kasdien pasitiks gerai organizuoti ir gynybai pasiruo
brit naikintuvai.
Britai, prieingai nei vokieiai, savo varov pervertino. 1940 m. birel, RAF valgybos
duomenimis, liuftvaf turjo 2500 bombonei (i tikrj 1808), tiek pat naikintuv (i tikrj perpus
maiau) ir madaug 7000 lktuv atsargoje. Pradiniai brit duomenys buvo tokie pat klaidingi kaip ir
vokiei93. Kai kurie altiniai buvo tikslesni, pvz., Karo ekonomikos ministerija jos specialist
nuomone, pasirengusi operacijoms liuftvafs lktuv yra tik 3000, taiau RAF vadovyb nenorjo
tuo patikti. Vokieiai vis dar skyn savo propagandos vaisius. Pvz., JAV valgyba man, kad 1940
m. Vokietija pagamino 26 000, 1941 m. 42 000 lktuv ir nuo 1939 m. liepos iki 1940 m. gruodio
pareng 31 000 lakn. Pagal iuos skaiiavimus buvo daroma ivada, kad Vokietija turi 11 000
lktuv kovinje parengtyje ir tiek pat atsargoje. Brit skaiiavimai buvo iek tiek kuklesni. J
manymu, Vokietija 1940 m. pagamino 24 000 lktuv, i kuri rugpjt kovinje parengtyje galjo bti
5800. Tikrieji skaiiai buvo gerokai maesni (r. lentel): 1940 m. rugsj Vokietija turjo 3051 vis
ri lktuv, tik 68 procentai (2054) buvo parengti operacijoms94. Tai, kad varovas buvo gerokai
silpnesnis, nei man patys britai, tapo ne problema, o sutelkianiu veiksniu ir netgi koziriu.
Britanijoje vyravo sitikinimas, kad Vokietija turi didiules kovos lktuv atsargas, taigi Naikintuv
pajg vadovyb ruosi ilgam ir sunkiam miui. Vokieiai ruosi kautis su prieu, kuris neimano
taktikos, turi maai lktuv, prastai parengtus laknus ir kur kas prastesnius lktuvus, o britai rengsi
tbtinei kovai su kelis kartus u save galingesniu prieu. is psichologinis kontrastas suteik
britams nekainojam pranaum ir vice versa atm i vokiei galimyb suprasti, kas i tikrj
vyksta.
Strategini karo aidim aidjams yra gerai pastamas terminas karo rkas (angl. fog of war).
Nuimi varnel ir tiksliai inai, kokio dydio prieo pajgos, kur jos idstytos ir t. t.
Disponuodamas ia informacija gali priimti teisingiausius sprendimus, nes inai stipriausias ir
silpniausias prieo vietas, taiau tai manoma tik aidime. Tikrame kare rko varnels nenuimsi
jis tiesiog tvyro, ir tas, kas jame geriau susivokia, turi geresnes galimybes. Tikrojo jg santykio
Britanijos myje nesuvok n viena pus. Miui sibgjus, rkas dar sutirts, nes abi puss
niekaip negals suskaiiuoti tikrj prieo nuostoli. spdingas pergales skelbianti propaganda
reikalinga moni dvasiai palaikyti, taiau karo vadai privalo inoti tikruosius skaiius. Ir britai, ir
vokieiai stengsis padaryti visk, kad ie duomenys bt kuo tikslesni, taiau ir vieni, ir kiti bus
sitikin, kad j rezultatai yra maiausiai dvigubai geresni nei i tikrj. Vadinasi, abi puss pro
karo rk negals matyti tikrojo vaizdo, taiau j klaidiojimo rezultatas bus prieingas.
io mio dalyviai tada neturjo informacijos, kuri inome mes. Net ir po karo daugelis brit
lakn niekada nesutiko su tuo, kad jgos iame myje buvo lygios. Daniausiai jiems teko kautis
prie didiulius liuftvafs lktuv spieius, kuriuose naikintuvai lydjo bomboneius. RAF
vadovybs strategija mesti m tik tiek pajg, kiek minimaliai utenka atakai atremti, tik
sustiprino iankstines nuostatas, jog prie yra keliskart gausiau. Nors britai ir pervertino savo
rezultatus iuose miuose tai jiems nekliud, nes jie buvo sitikin, kad po ios atakos sulauks
kitos, tada treios ir taip toliau. Kad ir kas vykt ore, kad ir kokias dideles pergales pavykt ikovoti

 tbtinje dvikovoje su kelis kartus galingesniu varovu tu tiesiog neturi teiss atsipalaiduoti. O
vokiei laknai kilo m kas kart tikdamiesi, kad juos pasitinka paskutiniai lik brit
naikintuvai, kad dar kelios didels pergals, ir viskas bus baigta. Bet kiekvien kart, kai naujausi
valgybos duomenys imdavo trimituoti apie ranka pasiekiam galutin pergal, paaikdavo, kad
prieas vis dar taip pat skmingai pasiruos gynybai, ir viskas vyksta kaip prie savait ar mnes.

Apkasai Kentio apyni laukuose, kad rinkjai galt pasislpti nuo antskrydi per Britanijos
m. Ist Endo vaikai i apkas stebdavo oro kautynes, 1940 m.
Psichologinis veiksnys kare yra vienas i svarbiausi. Kai krepinio rungtynse komanda
vidutiniok susitinka su favoritais, ji nusiteikia aisti inodama, kad gali pasiekti sensacing pergal
tik atidavusi 110 procent savo energijos ir atlikusi tai, kas jai toli grau ne visada pavyksta.
Favoritams savo ruotu tokioms rungtynms nusiteikti sunku, nes jie, smoningai ar ne, tiesiog eina
aiktel su mintimi, kad yra stipresni ir vienaip ar kitaip savo pranaum turt rodyti. Ir jeigu
rungtyni eiga pasitikjim netiktai imua, situacij pakreipti prieinga linkme bna sunku. is
palyginimas Britanijos mio dalyviams ne visai tinka. Taip, tiesa, Vokietija buvo laikoma favorite ir
pati man tokia esanti, taiau taip atsitiko, ko gero, tik dl jos pergali serijos prie tai. K tik ms
apvelgtas statistinis protokolas nepatvirtina, kad iame myje susitiko dvi nelygiaverts
varovs. Jis byloja btent apie tai, kad jgos buvo lygios, tiesiog bsimieji varovai su prieinink
statistika negaljo susipainti i anksto, kaip mes. Kaip autsaideri treneris galt savo aukltiniams
pareikti, kad aidia ne pavards, taip ir mes galtume pasakyti, kad skaiiai dar ne viskas. Greta
kiekybs visada reikia dti ir kokybs svarstykles. Mes tai dabar ir padarysime, bet kiekyb nuo to
savo svarbos nepraras. Skaiiai mums padeda be pastang pamatyti, kas yra kas. Ir skaiiais galima
apibrti ne tik faktus, bet ir tikimybes. Statistikai Britanijos myje abiej kariaujani pusi alias
laknas turjo tris eiabriaunio kauliuko metimus. Pirmas metimas: 6, 5, 4 grti baz sveikas ir
su nepaeistu lktuvu; 3, 2, 1 ir tavo lktuvas pamutas. Antras metimas: 6, 5, 4 tavo lktuvas
pamutas, bet tu katapultuojiesi ir skmingai nusileidi ant ems; 3, 2, 1 ir esi sueistas. Treias
metimas: 6, 5 tau pavyksta isigydyti visas aizdas ir traumas; 4, 3, 2, 1 tu negyvas95.

Lktuvai
Josefo Schmido valgybos raportuose buvo raoma, jog liuftvaf yra gerokai pranaesn u RAF
ir kiekybe, ir kiekybe. Pirmasis teiginys buvo neteisingas, dabar reikia isiaikinti, kaip su antruoju.
Beveik niekas nesiginija, kad pagrindinis liuftvafs ginklas Messerschmitt (Me) 109 (taip pat
inomas kaip Bayerische Flugzeugwerke (Bf) 109) tuo metu buvo tiesiog geriausias naikintuvas
pasaulyje. odis geriausias visada sukelia diskusij, nes pretendent tok titul yra ne vienas,
taiau Me-109 rezultatai patvirtina status. Joks naikintuvas aviacijos istorijoje nra numus tiek
prie ir joks naikintuvas nebuvo gaminamas taip masikai. Skaiiuojant visas modifikacijas iki II
pasaulinio karo pabaigos bus pagaminta 33 000 Me-109 tai naikintuv gamybos rekordas96.
Pirmasis serijinis Me-109 modelis buvo pradtas gaminti 1937 m. vasar ir tais paiais metais
gavo prog pasitikrinti savo pranaumus ir trkumus Ispanijos pilietiniame kare. tai k ra vokiei
laknas bandytojas Johannesas Trautloftas apie k tik imgint naikintuv: Bf-109 atrodo
nuostabiai. Kilti juo tikrai yra neprasta, bet vos tik pakils or pasijunti tarsi pauktis namuose.
Skraidymo charakteristikos tiesiog fantastikos... Skraidyti juo tikras diaugsmas.97

Naikintuvas Me-109
Per kar Ispanijoje vokiei aviacijos ekspertai sitikino, kad naikintuve taisyti kulkosvaidiai
yra nepakankamas ginklas. 1939 m. pasirodiusi modifikacija Me-109 E-1[27] turjo dar galingesn
Daimler-Benz sukurt varikl su degal purkimu ir buvo ginkluotas dviem 7,9 mm kalibro
kulkosvaidiais nosyje bei dviem 20 mm kalibro patrankomis sparnuose[28]. Netrukus britai sitikins,
kad pagrindinis vokiei naikintuvas yra be galo grsmingas varovas ir beveik tobulas udikas. Me109 buvo iek tiek greitesnis u savo konkurentus[29], jis taip pat iek tiek staigiau krito emyn ir kilo
auktyn[30]. Tiesa, Me-109 negaljo atlikti toki staigi poski kaip Spitfire, bet didesniame nei
6000 m auktyje jis neturjo sau lygi. Anot vieno istoriko, jeigu Britanijos mis bt vyks 6000
9000 m auktyje, Britanija bt pasmerkta pralaimti98. Me-109, ko gero, buvo geriausias to meto
naikintuvas vertinant jo galimybes pagal tiesiogin paskirt, taiau bsimajame myje jam teks
atsisakyti iniciatyvos bei veiksm laisvs ir, uuot i auktybi iekojus auk, sidarbinti
bombonei palydovu o tai jau visai kitokia misija. I esms io lktuvo krjas Willy
Messerschmittas gyvendino savo tiksl jis sukr labai greit ir manevring lktuv. Pagrindin jo
idja buvo paprasta sujungti kuo maesn karkas su maksimaliai galingu varikliu, ir jam tai
pavyko. Nors Me-109 buvo maesnis ir lengvesnis u konkurentus, jo variklis buvo beveik toks pat
galingas, ir tai leido jam idarinti ore netiktinus triukus. Taiau tai, kad lktuvas buvo maas ir
lengvas, taip pat kl ir nemaai problem. Jo ploni ir siauri sparnai[31] demonstravo puikias
aerodinamines savybes ore, taiau jie buvo ne itin stabili platforma pabklams ir orlaivio vaiuoklei,
todl j teko tvirtinti prie fuzeliao (lktuvo liemens). Siaura ir dl to nestabili vaiuokl tapo
daugybs incident nusileidus ant ems prieastimi99. Lygiai dl tos paios prieasties lktuvu buvo
nelengva sibgti prie pakylant. Apskritai prisijaukinti vriuk naujokams bdavo nelengva.
Kuo didesnis buvo lktuvo greitis, tuo daugiau jg reikjo jam valdyti, o lakno kabina buvo tokia
maa, kad panaudoti savo kno jgos jie beveik neturjo galimybi. Matomumas i miniatirins
kabinos irgi buvo prastas, nes nedidelis kabinos stiklo gaubtas buvo suvarstytas metalinmis

konstrukcijomis. Vliau i problema bus isprsta, kai metalo ploktes pakeis neperaunamasis
stiklas ir lakno apsaugos bei jo matomumo pagerinimo tikslai nebekliudys vienas kitam100. Vis dlto
dauguma II pasaulinio karo vokiei as karaliavo ore pasikink btent plienin irg. Ne tik io
karo, bet vis laik didiausias naikintuv asas Erichas Hartmanas savo 352 pergales pasiek btent
su Me-109. Antrj viet iame srae uimantis Gerhardas Barkhornas (301 pergal) taip pat
skraid su Me-109. Kaip ir skmingiausias asas Vakar fronte Joachimas Marseilleis (158
pergals), pirmasis vokiei naikintuv pajg vadas Werneris Mldersas (115 pergali) ar jo
pareigas perimsiantis Adolfas Gallandas (104 pergals) [32]. Su pastaraisiais mes netrukus tursime
galimyb susipainti i ariau, taiau Britanijos myje 1940 m. Me-109 turjo vien problem,
kurios negaljo isprsti net patys didiausi virtuozai. Kadangi Me-109 buvo maas ir vienvariklis
naikintuvas, su nedideliu savo degal baku jis galjo ibti ore tik iek tiek ilgiau nei valand. Netgi
skrisdamas i prieakini Pranczijos bazi jis turjo sugaiti 20 minui kirsdamas Laman, dar 20
minui skrisdamas atgal, tai reik, kad tikriems koviniams veiksmams jis turjo labai nedaug
laiko101. Danai dar tebevykstant miams vokiei naikintuv laknams tekdavo sukti atgal, kad
utekt degal grti baz, taigi jie negaljo ilgai apsaugoti kur kas didesn atstum galini veikti
bombonei. Tolimiausias takas, kur galjo pasiekti Me-109, buvo Londonas, ir tik su slyga, kad
pakeliui naikintuvams nereiks dalyvauti oro miuose[33]. didiul reikm tursiant apribojim
vokiei asas Gallandas palygino su prie grandins priritu unimi, kuris nort ksti savo prieui,
bet negali jo pasiekti. Nedidelio grandins ilgio rezultatas buvo tas, kad dauguma oro mi tarp
naikintuv (britai juos vadino dogfighting, paodiui un pjautynmis) vyks vadinamajame
Pragarikos ugnies kampe (angl. Hellfire Corner) Pietryi Anglijos Kento grafystje, netoli
Pranczijos krant. Per Britanijos m ia us daugiau abiej pusi lakn nei visose kitose
teritorijose kartu. ia taip pat bus puikiausia i mi stebjimo aiktel civiliams, kurie taip
diaugsis dl kiekvieno numuto vokiei lktuvo, tarsi j futbolo komanda bt pelniusi vart
pasaulio empionate102. Jeigu ie miai bt vyk, tarkim, Pranczijoje, kaip I pasaulinio karo
metais, Me-109 bt galjs pademonstruoti visus savo pranaumus ir rodyti es vertas geriausio
naikintuvo pasaulyje vardo, taiau jo lauk ikiai gerai pasirengusio prieo teritorijoje, o
neisprsta problema, kad lktuvas ore gali ibti tik trumpai, reik, jog pradiniame kampanijos
etape liuftvaf gali kovoti dl pranaumo tik vir Piet Anglijos, nes kitos jos dalys jai buvo tiesiog
nepasiekiamos.
Kitas vokiei naikintuvas, Messerschmitt 110, galjo su savimi gabenti triskart daugiau degal
nei Me-109103, taigi jam i keblum nekilo. Vokieiai dvivarikl naikintuv vadino Zerstrer, t. y.
naikintoju, taiau tai nebuvo specifinis terminas. Juo buvo apibdinami visi sunkieji naikintuvai,
galintys veikti didelius atstumus ir savo gulose turintys ne vien, o du ar net daugiau nari. Taigi,
britikas Me-110 atitikmuo Bristol Blenheim naikintuvas irgi buvo naikintojas. Beppo
Schmidas savo valgybos ataskaitoje ra, kad Me-110 yra gerokai pranaesnis u savo britikj
atitikmen, ir buvo teisus104. Taiau miuose Me-110 su Blenheim lktuvais nesusitiks tikrieji jo
prieai bus vienvieiai brit naikintuvai. Me-110 naci propaganda pie kaip mirtiniausi ir
moderniausi liuftvafs ginkl. Jo serijin gamyba prasidjo tik 1938 m. ir karo pradioje Vokietija
turjo tik apie pusantro imto Me-110 naikintuv. I pradi jie patvirtino propagandos sukurt
reputacij. Per Lenkijos kampanij dauguma Me-109 buvo palikta alies gynybai, taigi puolime
nesutikdami rimto pasiprieinimo siautjo Me-110. ia jie patvirtino, kad gali bti naudojami ne tik
kaip gynybiniai ar eskorto, bet ir kaip atakos naikintuvai. Pirmoji akistata su brit bomboneiais 1939
m. gruod irgi buvo kvepianti senstelj Wellington tapo lengvu grobiu greitiems ir gerai

ginkluotiems Me-110 105. Btent ie vokiei naikintuvai buvo atsakingi u brit bombonei fiasko
Heligolando lankoje. Taiau tokia dvigubos paskirties koncepcija turjo trkum, kurie netruko
iaikti. Kaip ampnas ir kondicionierius atskirai yra geriau nei du viename, taip ir Me-110
negaljo bti ir geras naikintuvas, ir geras bomboneis tuo pat metu. Ginkluotas 4 kulkosvaidiais ir 2
patrankomis savo nosyje is lktuvas buvo tikrai naudingas ir kai kuriuose Britanijos mio
epizoduose tai pademonstruos[34]. Kai vienas brit eskadrils vadas paband rodyti, kad galima
varov veikti kaktomua, i jo liko tik markinliai. Apskritai karo pradioje Me-110 reputacija
buvo tokia, kad vienas i brit aviacijos generol paadjo prabangi vakarien Paryiuje laknui,
kuris sugebs j numuti. 1940 m. kovo 29 d. toks laknas atsirado, o jo eskadrils raporte buvo
raoma, kad Me-110 kaip dvivariklis lktuvas yra labai greitas ir manevringas, bet Hurricane
naikintuvai j gali nesunkiai pergudrauti106.

Sunkieji naikintuvai Me-110

7 km auktyje skrisdamas 560 km/h greiiu jis galjo nesunkiai pagauti prieo bomboneius,
taiau ties ems pavirium jo maksimalus greitis buvo jau tik 470 km/h nuo Hurricane jis vis dar
galjo pabgti, bet ne nuo Spitfire. Britanijos myje netrukus paaiks, kad Me-110 prie abu brit
vienvieius naikintuvus negali padaryti nieko, nes yra gerokai maiau manevringas. Be to, jis liau
sibgdavo, taigi staiga ukluptas prie negaljo lengvai nuo j pabgti ir tokiais atvejais turjo
pasikliauti jau tik vienu uodegoje taisytu kulkosvaidiu. Tai, anot Milcho, buvo ne lktuvo, o jo
panaudojimo koncepcijos problema107. Britanijos myje jam planuojama misija buvo ne tokia kaip
Lenkijoje. Buvo tikimasi, kad lyddamas savo bomboneius Me-110 gals vilioti oro mius brit
naikintuvus, ir kol bomboneiai vykdys savo tikslus, su jais susikauti. Taiau jau pirmieji miai
parodys, kad Me-110, nors ir greitas, yra nelygiavertis varovas un pjautynse. Brit
naikintuvams jis buvo toks lengvas grobis, kad vien tik rugpjt vokieiai prarado 120 naikintoj.
Susidr su prieais i lktuv laknai pradjo kurti apsaugos iedus, kurie sumaino nuostolius,
taiau is saugumo taktikos manevras juos i esms paalindavo i agresyvi veiksm108. Galiausiai

Gringas buvo priverstas sakyti, kad superginklas, turjs saugoti bomboneius, pats turi bti
lydimas ir saugomas Me-109. Net ir musis i saugumo priemoni, iki rugsjo pabaigos liuftvaf
prarado dar 83 Me-110 109, taigi liuftvafs vadams tapo aiku, kad is lktuvas negali vykdyti jam
kelt tiksl. Kadangi jis buvo netinkamas oro miams su brit naikintuvais, jo udavinius teko keisti
naikintuvo-bomboneio, valgybinio lktuvo ar naktinio naikintuvo funkcijas. Me-109 buvo
veiksmingas naikintuvas, bet kadangi jis negaljo apsaugoti bombonei ilgais atstumais, problema,
kas ir kaip turi tai padaryti, liko neisprsta. Mes jau suskaiiavome, kiek kovini lktuv prie m
turjo abi puss, bet jo eiga iuos skaiius pakoreguos, ir ne vokiei naudai.
PAGRINDINI BRITANIJOS MIO NAIKINTUV PALYGINIMAS110
Me-109E

Spitfire Mk1

Me-110C-4

Hurricane Mk1

Sparn ilgis

9,87 m

11,25 m

16,27 m

12,19 m

Lktuvo
ilgis

8,74 m

9,12 m

12,11 m

9,55 m

Variklis

Daimler-Benz DB601A, 12 cilindr,

tiesioginis degal purkimas, auinamas
skysiu

Rolls-Royce
Merlin III, 12
cilindr,
auinamas
skysiu

Du Daimler-Benz DB601A, 12 cilindr,

tiesioginis degal purkimas, auinami
skysiu

Rolls-Royce
Merlin III, 12
cilindr,
auinamas skysiu

Variklio
galia

1150 AG

1175 AG

1150 AG

1130 AG

Maksimalus
greitis

575 km/h 3749 m auktyje

584 km/h 5790 m

auktyje

563 km/h 6998 m auktyje

529 km/h 6095 m

auktyje

Kilimo
greitis

3510 ft/min. (1070 m/min.)

9,04 min. iki 20

000 ft (6100 m)

N. d.

2750 ft/min. (838

m/min.)

663 km

635 km

853 km

813 km

10 900 m

9 700 m

9 750 m

10 400 m

Skrydio
nuotolis
Maksimalus
auktis

Ginkluot

Du 7,9 mm kulkosvaidiai nosyje su 1000 Atuoni 0,303

Atuoni 0,303
Keturi 7,9 mm MG17 kulkosvaidiai ir dvi
ovini kiekvienam; du 20 mm MG FF
colio
colio
20 mm MG FF patrankos nosyje; vienas 7,9
patrankos sparnuose su 60 ovini
kulkosvaidiai,
kulkosvaidiai,
mm MG17 kulkosvaidis lktuvo uodegoje
kiekviena
taisyti sparnuose
taisyti sparnuose

Pagrindiniu brit naikintuvu 1940 m. myje tapo Hawker Hurricane. Jo krjas Sydney Cammas,
dirbs Hawker bendrovje, pirmj prototip pagamino 1934 m. ir jis buvo toks greitas, kad buvo
pavadintas Uraganu[35]. Pirmj serijini modeli kovins eskadrils sulauk 1937 m. pabaigoje, o
1938 m. laknas Johnas Gillanas tapo tautos didvyriu, nes jo valdomas Hurricane pasiek vidutin
657 km/h greit. Su vju skrendantis Gillanas (angl. Downwind Gillan) taip pakriktijo spauda
lakn, o jo valdomas lktuvas tapo naujos eros pradia111. Tai buvo pirmas brit lktuvas, perengs
300 myli per valand (483 km/h) greit skrisdamas ties ems pavirium112, ir kadangi laknai
bandytojai galjo j lyginti su besibaigianios kartos biplanais, kontrastas buvo didiulis. I pirmo
vilgsnio lktuvas buvo toks sunkus, kad pakilti juo atrod kaip ikis, taiau netrukus paaikjo, kad
jis smagiai galingas ir, svarbiausia, lengvai valdomas bei perprantamas kaip tik tai, ko reikia
nepatyrusiems laknams.

Naikintuvai Hawker Hurricane

Hurricane svr apie pus tonos daugiau nei Spitfire ir buvo ltesnis u savo pusbrol, ypa
kildamas ir didesniame auktyje, taiau tvirta jo konstrukcija buvo puiki platforma ginklams, taip pat
j buvo sunkiau numuti prieams. Prie bsimas kautynes britai dieg patobulinimus abu savo
naikintuvus: nuo propeleri ir amerikietiko aviacinio benzino, kurio oktaninis skaiius buvo net
100[36], iki neperaunam lakn kabin gaubt. Jeigu ikagos gangsteriai gali turti
neperaunamuosius stiklus savo mainose, kodl mano laknai ne? retorikai klaus Hugh
Dowdingas113.
Nors Hurricane buvo ltesnis ir u Me-109, ir u Me-110, sukonstruotas pusiau i medio, pusiau
i plieno, jis galdavo sugerti daugiau alos nei bet kuris kitas lktuvas Britanijos myje. Neretai
prieininkui pataikius net kelet kart jis galdavo tsti kov, ir net nemaus apgadinimus daniausiai
buvo galima nesunkiai pataisyti. Daugyb brit lakn bus dkingi Hurricane konstrukcijai, kuri leis
jiems skmingai pasiekti em net ir smarkiai apgadinus lktuv114. Vokieiai klydo manydami, kad
Me-110 yra gerokai pranaesnis u Hurricane, taiau svarbiausia pastarojo misija bus ne kova su
liuftvafs naikintuvais Hurricane pelnys puikaus bombonei udiko vard. Abu brit naikintuvai
turjo geresn apsisukimo kamp[37] ir buvo ginkluoti atuoniais 0,303 colio kalibro kulkosvaidiais.
Vokikiems savo varovams abu nusileido pasiekiamo aukio galimybmis, nrimo emyn greiiu, o
kadangi j varikliai buvo be tiesioginio degal purkimo, tam tikr manevr metu jiems tekdavo
ijungti varikl, taigi prieai galdavo laimti kelet svarbi sekundi. Abiej britik naikintuv
laknai i nugaros buvo apsaugoti arvuotomis ploktmis, o specialia Linatex mediaga aptraukti
benzino bakai pro kulk pramutas skyles neleisdavo isilieti degalams ir taip bdavo ivengiama
gaisro. Ir nors tokie bakai buvo rengti abiejuose Hurricane sparnuose, atsargin talpykla, taisyta

tiesiai prieais lakn, liko be Linatex, nes buvo manoma, kad j apsaugo lktuvo korpuso arvai. i
klaidinga prielaida turs skaudi padarini, ir nemaai Hurricane lakn patirs sunki nudegim, juo
labiau kad ir kabinos durys iame lktuve buvo atidaromos nepatogiai115. Nuo pat 1940 m. pradios
Dowdingas ragino Hawker bendrov apsaugoti iuos bakus ir pagerinti katapultavimosi galimyb,
taiau dauguma i patobulinim bus diegta jau tik po mio116.
Kad ir kaip ten bt, 1940 m. Hurricane naikintuvas buvo pagrindinis ir svarbiausias brit
kovinis arkliukas. Britanijos myje dalyvavo 1715 i naikintuv t. y. daugiau negu visus kitus
modelius sudjus kartu, ir, kai kuri istorik skaiiavimais, 1940 m. liepspal jie numu 4/5 vis
numut vokiei lktuv. inoma, serijiniu bdu pradti gaminti metais anksiau u Spitfire, jie
nusileido savo greiiu ir manevringumu. Spitfire buvo tiesiog dar vienas didelis ingsnis priek
aviacijos technologij srityje, taiau Hurricane buvo patikimas, tvirtas ir, kaip patvirtina statistika,
visikai paruotas operacijoms lktuvas. Karui prasidjus Britanija vis dar neturjo n vieno
parengto Spitfire modelio (pirmieji eskadriles pasiek tik 1940 m. pavasar), o pagamint Hurricane
skaiius siek beveik 500, dar apie 3000 lauk eilje117. Ko gero, didiausias Hurricane
pranaumas, palyginti su Spitfire, kad jis buvo kur kas pigesnis ir lengviau pagaminamas. Kare,
inoma, technikos kokyb yra svarbi, taiau ne maiau svarbios yra galimybs, leidianios i
kokyb tirauoti masikai, ir tai susij ne tik su pinigais. Pagaminti Spitfire reikjo 2,5 karto daugiau
laiko nei Hurricane[38] 118, todl nieko nuostabaus, kad verdant miui pagaminam Hurricane
lktuv kiekis sudar 65, o Spitfire tik 35 procentus. J nuostoli statistika irgi gana ikalbinga.
Nuo 1940 m. gegus iki spalio Spitfire nuostoliai sudar 40 procent vis brit nuostoli, nors
sudar tik tredal RAF pajg. Kitaip tariant, vokieiai Spitfire numudavo gerokai daniau nei
Hurricane[39] 119. Be to, lygindami iuos naikintuvus, turtume nepamirti, kad tuo metu aviacijos
technologij paanga eng tokiais dideliais ingsniais pirmyn, kad j galima lyginti su kompiuteri
technologij paanga XX a. pabaigoje ar ms amiaus pradioje. Su naujomis greiio galimybmis
vos tik pasirods Hurricane naikintuvas akimirksniu pavert visus savo pirmtakus senienomis ir
buvo greitesnis u visus naujausius bomboneius[40]. Taiau lygiai taip pat ir jo lovs akimirka buvo
trumpa.
Mes dar pirmojoje ios serijos knygoje susidrme su lingvistiniu lietuvi ir angl kalbos
skirtumu, kai laivas, kuris mums, savaime suprantama, yra vyrikosios gimins, anglakalbiams yra
moterikosios. Tad linijinis karo laivas jiems jr karalien. Su lktuvais nra taip pat, nes
daniausiai jie apibriami beasmeniu it, skirtu daiktams, augalams, gyvnams, bet ne monms.
Taiau Britanijos myje buvo vienas lktuvas, kuris jo laknams buvo daugiau nei tiesiog maina,
todl jie niekada nevadindavo jo it120, tik she (ji), o jo tikras vardas ir lietuvikai galt bti
moterikas Spitfire kartako, pikiurna. Jeigu abu brit naikintuvus i tikrj laikytume
merginomis, tai i istorija galt bti tokia. Hurricane buvo tvarkinga, simpatika, patikima, mandagi,
bet kiek paprastoka kaimo mergina. Dmesio jai netrko, bet viskas pasikeit, kai staiga neinia i kur
pasirod Spitfire nuostabaus groio, madingai pasipuousi, isilavinusi ir rafinuota auktosios
klass dama. Jos negaljo paleisti i aki n vienas vyras ir ji inojo, kad gali sugundyti bet kur. Dl
jos charizmos ir iorinio avesio atrodydavo, jog jai pasirodius sustoja laikas, ir vyrai negaldavo
susilaikyti nerij jos akimis. Kiekvienas slapia tikjosi, kad ji atsisuks ir nusiypsos btent jam. Iki
pat paskutins akimirkos, kol i nuostabioji dama tyliai ir gracingai inykdavo horizonte. Nuo pirmo
karto, kai ji pasirod, Hurricane buvo pasmerkta visam laikui likti jos elyje... Sakysite, skamba
kaip itrauka i romano, kuriai visai ia ne vieta? Bet btent tokiais meils odiais apie Spitfire
pasakoja jos laknai. Kai kurie vyrai simyli jachtas, kai kurie automobilius, kai kurie, kad ir kaip

bt keista moteris, bet a esu sitikins, kad kiekvienas, nors kart atsisds ankt, bet jauki
Spitfire kabin, kurioje viskas po ranka, simyldavo j i pirmo vilgsnio, sak vienas. Ji tikra
ledi, tar kitas, nusileids po pirmo skrydio. Brit aso Adolpho Malano spdis buvo panaus:
Spitfire stilinga ir tikra udik... Dar daugiau, ji buvo tiesiog nepriekaitinga ledi. Be joki
geidi. Nuostabiai paklusni. Su ja galjai nerti emyn, kol akys prads lipti lauk... ir ji vis tiek
atsakydavo kiekvien prisilietim, dalijosi jis prisiminimais121. Amerikiei laknas James
Goodsonas irgi greitai pamilo Spitfire: Vos tik su ja apsipranti, inoma, j pamilsti. Ji tampa dalimi
tavs. Tai tarsi usitempti dinsus. Skristi ja buvo malonumas. Nepaisydamas vis taisykli ir
draudim, a mgdavau usirkyti cigar, ir jeigu kartais i rankos man ikrisdavo iebtuvlis, uuot
grabinjs grindis, a tik per col trukteldavau vairalazd, Spitas apsiversdavo, ir a pagaudavau
iebtuvl, krintant nuo grind. Toks tai buvo lktuvas. Visi su juo patyr meils roman. 122 Net ir
tie, kurie kalbjo apie Spitfire tik kaip apie main, vadino j tobula: Nieko nra tobula pasaulyje,
bet, manau, Spitfire yra labai arti tobulybs123, ra vienas i j. Daugumos prisiminimai apie
paint su Spitfire dvelkia erotika: Mes skraidme vairiausiais lktuvais, kol vien dien pas mus
nusileido Spitfire... Mums buvo pasakyta, kad ji ms atrod, irdys ioks. Mes apjom aplink,
lipom vid, apiupinjom. Ji buvo nuostabi, manau, daugelis i ms j iek tiek simyljo...124
Vienas istorikas, apibendrindamas visus su Spitfire susijusius lakn prisiminimus, ra, kad
susiavjimas ja buvo beribis: amerikieiai kliedjo dl jos ir jos norjo; lenkai buvo jos
sugundyti; vyrai i dominij keliavo per vis pasaul ir vandenynus, kad pamatyt j; laisvieji
pranczai, inoma, ra apie j meils dainas, o vokieiai jos pavydjo[41] 125. Brit laknas Bobas
Due, skraids ir Spitfire, ir Hurricane, pastarj palygino su tvirtu plyt nameliu, kuris nesibuoja net
apaudomas. O Spitfire buvo toks jautrus, kad norint jausti galnes ir j suvaldyti teko pasikeisti
prastus lakno batus lengv avalyn. Vairalazdei valdyti reikjo ne rank, o tik pirt galiuk.
Vidutinikam laknui, anot jo, labiau tiko Hurricane, taiau geras laknas i Spitfire galjo ispausti
daugiau. Ji tapdavo tavo dalimi ir tai buvo nuostabus jausmas, sak jis126.

Brit pasididiavimas - naikintuvas Spitfire

Galbt ir per daug jau i romantikos meils apraik lktuvui, taiau Spitfire britams tikrai
buvo daugiau nei tiesiog lktuvas. Jis tapo desperatiko, kaip tada atrod, pasiprieinimo, o vliau ir
pergals simboliu. Spitfire tikrai buvo didelis pasiekimas aeronautikos srityje. Ji taip pat buvo
labai fotogenika ir, ko gero, io lktuvo, kaip vieno i garsiausi ir graiausi II pasaulinio karo
istorijoje, vieta yra pelnyta. Kita vertus, kaip mes jau ne kart sitikinome, britai yra tauta, mokanti
statyti sau paminklus ir niekada nepamirti savo pergali simboli. 1940 m. pergals simboliu tapo
btent Spitfire. Ir nors statistikai prie jos labiausiai prisidjo Hurricane, brit vaizduotje 1940 m.
stebuklingas, kone mitologinis ginklas toks kaip Achilo arvai, kaip ekskaliburas [42] ar notungas[43]
buvo tik vienas Spitfire. Kaip visada, prie simbolio sitvirtinimo moni smonje prisidjo ir
propaganda. moni buvo praoma neti visus metalinius daiktus ne iaip sau reklaminiai plakatai
skelb, kad is metal lauas virs naujais Spitfire naikintuvais. Spaudoje taip pat vyko didiul
kampanija, kurioje visi galintys buvo raginami paaukoti Spitfire fondui. 1 Spitfire = 5000 . 9
Spitfire = 40 Messerschmitt. Kiekvienas pensas svarbus paaukokite, kiek galite, skelb io
fondo plakatas. Ir mons aukojo, o tie, kas galjo pirkti vis lktuv ar net kelis, gaudavo
galimyb parinkti savo Spitfire vardus127.
Kaip ir Me-109, Spitfire idja gim vieno mogaus mintyse ir svajonse. Jo vardas buvo
Reginaldas Josephas Mitchellas. Jo sukurti lktuvai tris kartus (1927 m. 1929 m. ir 1931 m.) laimjo
Schneiderio priz. Tai buvo prestiins greiiausi ir toliausiai galini skristi hidroplan varybos,
kuriose geriausi aviatoriai rungsi ir kartu iekojo idj kurdami bsimuosius tolim nuotoli
civilins paskirties lktuvus, taiau artjantis karas visk pakreip kita linkme. 1933 m. Mitchellas
atostogavo emyne, kur band atsigauti po sudtingos storosios arnos vio operacijos. Gydytojai
jam pasak, kad yra didel tikimyb, jog liga per artimiausius ketverius metus gali sugrti, ir
rekomendavo skirti didiul dmes sveikatai ir gyvenimo bdui, nes po io kritinio laikotarpio vio
atsinaujinimo galimyb turjo pradti spariai mati. Taiau pabendravs su vokiei aviatoriais
Mitchellas gro sitikins, jog karas neivengiamas, todl vis savo energij skyr ne sveikatai, o
lktuvui, kuris turjo suibti bsimame kare128.
Bsimo naikintuvo prototipas atliko savo pirm skryd 1936 m. kov, tais paiais metais
Aviacijos ministerija palaimino projekt ir usak pirmuosius 310 Spitfire[44], o pirmoji eskadril i
i naujj naikintuv buvo suformuota 1938 m. rugpjt. Mitchellas taip ir neivydo savo kdikio
jis mir 1937 m. birel bdamas tik 42-ej, taiau jo komanda projekt gyvendino iki galo.
Pagrindin idja buvo sukurti greit lktuv, kurio galimybms ore netrukdyt jokie paaliniai
veiksniai. Mitchellas stodavo piestu prie kiekvien pasilym, kuris galt sumainti ar apriboti ias
galimybes. Sparnai turjo bti tokie ploni, kiek tai leidia lktuvo liemuo, vaiuokl ne tik kuo
siauresn, kad vjo pasiprieinimas bt maesnis, bet ir traukiama dl to, panaiai kaip ir Me-109
laknams, Spitfire pilotams bus gerokai sudtingiau leistis ir kilti. Kadangi sparnai buvo ploni,
vaiuokl turdavo isitempti priek, o ne atgal, kaip, tarkim, Hurricane taigi Spitfire ant ems
trko stabilumo. Ploni elipsiniai sparnai iki teorikai apskaiiuoto maksimumo maino pasiprieinim
ore, taiau juose buvo nelengva taisyti ginklus. Be to, ie negaljo bti sugrupuoti kartu, todl
papildyti audmenis utrukdavo ilgiau nei Hurricane naikintuve, kurio visi ginklai buvo taisyti
lktuvo nosyje. Kai vienas i Spitfire krimo komandos nari paband usiminti, jog Spitfire nosis
yra netoleruotinai per ilga ir maina lakno matomum, Mitchellas atsak, kad tegul matomumas bus
prastesnis, bet jis negali jo gerinti lktuvo skrydio galimybi sskaita. Tiesa, jis paadjo, kad

lakno sdimoji padtis bus paauktinta, taiau paadas taip ir liko neitestas[45] 129. Kad ir kaip ten
bt, visus dizaino ir ininerinius sprendimus kuriant lktuv vertino laikas. Spitfire buvo
vienintelis Sjunginink naikintuvas II pasauliniame kare, isilaiks kovinje rikiuotje nuo
pirmosios iki paskutins io karo dienos[46] 130. 1940 m. Spitfire turjo tok pat varikl kaip ir
Hurricane, taiau buvo lengvesnis ir todl greitesnis.
Ko gero, tikslingiau bt j lyginti ne su vyresnija seserimi, o su tikruoju konkurentu ore Me109. Vokiei pasididiavimas turjo paangesn varikl, taiau Britanijos myje jis sutiko savs
vert varov. Vidutiniame auktyje Spitfire buvo greitesnis ir iek tiek manevringesnis (galjo daryti
atresn poskio kamp) u Me-109 ir pagal iuos rodiklius nusileido vokikam konkurentui tik
dideliame auktyje. Me-109 buvo greitesnis staigiai nerdamas emyn ir kildamas auktyn, taiau
Spitfire buvo vikrus ir gerokai paklusnesnis laknams. Kaip ir Me-109, pagrindinis Spitfire trkumas
negebjimas ilgai isilaikyti ore. Su savo didiulmis degal snaudomis jis galjo veikti netgi dar
maesn atstum nei Me-109, taiau iame myje Spitfire naikintuvai saugojo savo oro erdv ir kilo
i nam bazi, taigi problema buvo opi tik upuolikams. Kai veiksmas persikels Vokietijos erdv ir
upuolikais taps britai, i problema irgi persikels kit pus, taiau Britanijos myje RAF, kartu ir
Spitfire, turjo didel nam aikts pranaum. Apskritai i dviej puiki to meto naikintuv
lyginim supa emocijos net ir dabar interneto paiekoje ra Spitfire vs Me-109 js pateksite
deimtis kart diskusij, kuri dalyviai iki pykio bando rodyti es teisesni u kitaip mananiuosius.
Vis dlto, ko gero, saugiausia bt pasakyti, kad sudti ant svarstykli abiej i lktuv pranaumai
ir trkumai buvo panaaus svorio ir pakeisti i pusiausvyr galjo nebent konkreios mio
aplinkybs, pasirinkta taktika, lakn gebjimai ir patirtis.
Vienas i kompetentingiausi vertinim ia galt bti tikro varovo vertinimas. Dar paioje
kampanijos pradioje reaguodamas vokiei lakn praneimus, jog Spitfire yra visikai
lygiaveriai naikintuvai vokikiesiems, Gringas atsak: Jeigu taip, a turiau Oro inspekcijos
generol liepti suaudyti. ias pareigas einaniam Ernstui Udetui teliko tik mandagiai nusiypsoti131,
taiau netrukus toks pat vaidmuo atiteko ir paiam Gringui. Kai rugpjt, paiame mio kartyje,
reichsmaralas savo vad paklaus, ko jiems labiausiai trksta, kad palaut britus, Adolfas
Gallandas ilgai nedvejojs atr: Eskadros Spitfire naikintuv.132 Vokiei laknai Spitfire laik
lygiaveriu varovu ir todl bti pamutam Spitfire nereik negarbs. Negarb buvo bti pamutam
Hurricane. Ms jau mintas amerikiei laknas, tas pats, kuris mgdavo akrobatikai rkyti
lktuve, prisimena, kaip kart jo kolega nujo pasimatyti su savo pamutu vokieiu, o is jam sako:
Diaugiuosi galdamas susitikti su mane pamuusiu Spitfire laknu. Peteris atsak: Ne, ne. A
skridau su Hurricane. Vokietis toliau ginijosi, o Peteris vis jam kartojo: Ne tu buvai pamutas
Hurricane. Tada vokietis tar: Ar galtum padaryti paslaug? Jeigu kada nors teks kalbtis su
kokiais nors liuftvafs laknais perduok jiems, kad a buvau paautas Spitfire.133
Taigi, panau, kad tarp dviej geriausi prie naikintuv mes galime rayti lygybs enkl, taiau
Hurricane buvo pranaesnis u Me-110, be to, jis lengvai galjo pagauti bet kur vokiei
bombone, vadinasi, lyginant pagrindinio mio dl pranaumo ore ginkl naikintuvus, kokybs
pranaumas krypsta brit naudai. Kiekybin persvar liuftvafei labiausiai padjo gyti bomboneiai,
taiau, kaip netrukus paaiks, i persvara buvo tik popierin.
Didiosios Britanijos kampanijos operacijose dalyvavo vidutiniai bomboneiai Heinkel 111 ir
Dornier 17. Abu pasiymjo Ispanijos pilietiniame kare, vliau nemaai prisidjo prie vokiei
pergali visoje Europoje, taiau iki tol jie nebuvo susidr su rimtu prieo naikintuv pasiprieinimu
ir Britanijos myje paaikjo, kad tam jie nepasiruo. Tai buvo dviej varikli lktuvai, kuri

techniniai rodikliai buvo panas tiesiogini RAF prieinink su viena svarbia ilyga jie galjo
gabenti perpus maiau sprogmen. Tai nebuvo bomboneiai, galintys versti miestus griuvsiais ar
lyginti juos su emmis134, kad ir kaip garsiai propaganda trimitavo apie Heinkel bombonei puot
Roterdame. Jie buvo gerokai ltesni u naikintuvus, galjo pasiekti kur kas maesn aukt ir buvo
lengvai paeidiami. is paeidiamumas privers liuftvafs naikintuvus skristi greta savo bombonei
ir atims i j svarbiausi pranaum aukt, greit ir taktikos pasirinkimo laisv.

Vokiei aviacijos gamykloje surenkamas bomboneis Heinkel 111, 1940 m. gruodis

Tos paios problemos ikilo ir aibo karo simboliui pikiruojaniam bomboneiui Junkers 87,
arba tukai. Sausumos operacijose Lenkijoje ar Pranczijoje nepaprastai tiksliai pataikantys ie
riaumojantys bomboneiai buvo galinga jga, taiau jie galjo j demonstruoti tik ten, kur jau
utikrintas pranaumas ore, o ne skrisdami didelius atstumus, kur pakeliui knibda prie naikintuvai.
Kadangi tukos bombardavo maame auktyje, juos apsaugoti naikintuvams buvo labai sunku. Dl
savo nedidelio greiio ir paeidiamumo tukos vir Anglijos jau paioje kampanijos pradioje
patirs toki nuostoli, kad iuos lktuvus tiesiog teks patraukti i mio. Nauji, geriau arvuoti,
greitesni ir dvigubai daugiau sprogmen[47] galintys gabenti keturvieiai Ju-88 buvo kur kas
grsmingesnis ginklas. Britai labai greitai bombone vertino kaip sunkiausiai numuam vokiei
lktuv, kadangi jo konstrukcija atlaikydavo daug alos. Nerdamas emyn Ju-88 buvo greitesnis net u
Spitfire, taiau, brit laimei, dl Udeto usispyrimo padaryti j pikiruojant 1940 m. liuftvaf i

bombonei turjo nedaug. Jis sps usirekomenduoti kaip neblogas naktinis naikintuvas-bomboneis,
taiau dien, kaip ir visiems kitiems vokiei bomboneiams, Ju-88 bus reikalinga naikintuv
palyda135.

Laknai
Mainos dar ne viskas. Komandai, noriniai laimti Formuls-1 empionat, neutenka tobulo
bolido jai reikia gero lenktynininko, o kare daug ger lakn. Neretai teigiama, kad tai buvo
didiausias vokiei pranaumas ir rimiausia brit problema, ir nors Vokietija tikrai turjo daugiau
parengt lakn, is kontrastas inyksta lyginant Britanijos naikintuv pajgas su vienviei liuftvafs
naikintuv lakn skaiiais. 1940 m. liepos 6 d., mio ivakarse, RAF turjo 1259 operacijoms
pasirengusius laknus, o lapkriio 2 d., t. y. jau po mio, is skaiius bus ne maesnis, o beveik 40
proc. didesnis 1799. Liuftvaf pradjo kampanij turdama 906 operacijoms pasirengusius Me-109
laknus, o po jos, lapkriio mnes, is skaiius sumajo iki 673. Kad palyginimas bt tikslesnis,
reikt pridurti, jog brit vienviei naikintuv (Spitfire ir Hurricane) lakn skaiius atitinkamai tuo
metu buvo 950, taigi, kai teigiama, kad britai 1940 m. myje turjo nedaug lakn, reikia turti
omeny, jog vokieiai j turjo dar maiau136. Mitas, kad Vokietija, palyginti su britais, turjo
neisenkamas lakn atsargas, tiesiog neturi pagrindo.
Tuo metu britai tikrosios padties neinojo. J valgybos duomenimis, 1940 m. pavasar liuftvaf
turjo 16 000 lakn, i kuri maiausiai 7300 buvo koviniuose daliniuose, todl buvo stengiamasi
sukurti lygiavert lakn armij. 1940 m. vasar buvo steigtos papildomos trys lakn rengimo
bazs, bet Churchilliui to buvo negana ir jis vis vasar ragino Aviacijos ministerij rasti daugiau
vyr, galini ssti lktuv kabinas. Kai premjeras aptiko, jog 1600 lakn licencijas turini vyr
paskirti dirbti tabuose ir dar 2000 perkelti pratyb dalinius, sak isiaikinti, kas u tai atsakingas,
ir net nenorjo klausytis specialist tikinim, kad dauguma i moni netinka koviniams veiksmams
arba dl savo amiaus, arba dl apmokym stygiaus137.
Vis dlto lakn santykis buvo gerokai palankesnis britams, nei jie man tada ir dar ilgai po karo.
Per visus tris mio mnesius britai turs daugiau naikintuv lakn nei vokieiai ir jiems i
pusiausvyr bus lengviau ilaikyti, nes mis vyks vir j teritorijos. Pamutas, bet skmingai
nusileids RAF laknas jau kit dien galjo tsti kov, o visi prieo teritorijoje nusileid vokieiai
tapdavo karo belaisviais. Toki bus 967 ir dauguma j patyr laknai, tik keletas gavo lakn
licencijas jau prasidjus karui[48] 138. Statistinis vokiei belaisvio vidurkis buvo 26 met laknas,
turintis beveik penkeri met skraidymo patirt139 i statistika atskleidia labai svarb vokiei
pranaum: britai nenusileido ir net lenk varovus kiekybe, taiau patirtis buvo liuftvafs pusje.
sibgjus karui, rengiant vokiei laknus, kaip ir brit, kiekyb perims pirmenyb i kokybs,
taiau prie kar parengti vokiei pilotai buvo visa galva pranaesni. Kiekvienas buvo apmokomas
ne trumpiau kaip pus met (laikas, praleistas ore 250 valand) ir pratybas jo ne tik naciams
bdingas maksimalus fizinis parengimas, bet ir skrydio pagrind, aerodinamikos, navigacijos etc.
teoriniai pagrindai. Vliau jie buvo siuniami karinio apmokymo centrus, kur su naujausiais
lktuvais turjo praktikai imokti vis kovos ore niuans. Net ir gav licencij jauni vokiei
laknai nestodavo kov i karto. Jie stebdavo oro mius i toliau, saugomi ir mokomi patyrusi
pilot. i sistema karo pradioje veik taip tvirtai, kad liuftvaf gaudavo apie 800 nauj lakn per
mnes, t. y. keturis kartus daugiau nei RAF 140. Turini nemaos skraidymo praktikos brit lakn
buvo ne daugiau kaip 500, o likusi dalis daniausiai buvo jauni vyrukai, iki tol ore su naikintuvais

neibuv n 20 valand141. Be to, kadangi Didiojoje Britanijoje labiau buvo tikima, kad
bomboneiai visada prasmuks, tarpukariu stojantieji oreivysts mokyklas rinkosi ne naikintuv, o
bombonei pajgas.

RAF bombonei laknai grta i skmingos misijos, 1940 m. spalis

Maa to, vokiei laknai nebuvo oreivysts mokykl absolventai akistatoje su Britanija
dalyvaus liuftvafs grietinl, ugrdinta Ispanijos, Lenkijos, Norvegijos, Belgijos, Olandijos ir
Pranczijos karo kampanijose. Patirtis visada suteikia pranaum, o oro miuose ji yra gerokai
didesnis koziris, nei gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. 1966 m. amerikiei istorikas Herbertas K.
Weissas, surinks krv statistini duomen, apskaiiavo, kad madaug 90 proc. lakn turi vienod
galimyb ilikti arba bti paauti pirmajame myje, taiau atlaikiusi penkias kovas tikimyb ilikti
padidja 20 proc. ie matematiniai skaiiavimai, pagrsti abiej pasaulini ir Korjos karo statistika,
reikia, kad vokiei galimybs ilikti buvo gerokai didesns, nors jie turjo maiau lakn. Oro
mi dalyvius galima suskirstyti tris kategorijas nedideles grupes mediotoj-udik,
besirenkani aukas; patyrusius mediojamuosius, kurie ino, k reikia daryti, kad ivengt plrn,
ir gali patys tapti pirmaisiais; ir naujokus, kurie arba greitai imoksta ilikti, arba taip pat greitai
tampa mediotoj aukomis. suskirstym Weissas grindia dar viena statistine ivada, kad tik 5
proc. lakn sugeba ikovoti penkias ar daugiau pergali (ir tampa asais), ir nors j tiek nedaug,
jiems atitenka apie 40 proc. vis ore pasiekt pergali142. Britanijos mis nebuvo iimtis. Jame 3,5
proc. brit as atiteks apie 30 proc. vis praneim apie numutus prieo lktuvus[49], o liuftvafs as
proporcija bus dar didesn. Tai, kad oro miuose labai daug kas priklaus nuo asmenini lakno
savybi: puikaus regjimo, taiklumo, reakcijos ir psichologinio gebjimo adekvaiai reaguoti
aibikai besikeiiani situacij (angl. Situational awareness), iskiria i karo srit i kit.
Artilerijos, tank ir kit naikinimo priemoni msmalje sausumoje nedaug priklaus nuo asmenybi,
ir jeigu XX a. kas nors ir galjo bti laikomi garbing vidurami riteri dvikov tradicij
permjais, tai jais buvo btent laknai. Ne be reikalo sausumos kareiviai juos laik
privilegijuotaisiais vokieiai juos pavydiai vadino Schlipssoldaten (paodiui kareiviais su

kaklaraiiais), britai Brylcreem boys (paodiui el vyrukai, nes Brylcreem yra vyr plauk
prieiros priemoni bendrov)143. Abiej pusi laknai buvo jauni idealistai, kuriems karas suteik
galimyb raiyti oro erdv greiiausiais, galingiausiais ir paangiausiais pasaulio lktuvais.
Daugeliui tai buvo svajons isipildymas, ir tai juos vienijo, taiau net jeigu liuftvaf ir RAF
pavadintume skraidymo myltoj klubais, turtume pridurti, jog ie klubai vis dlto skyrsi. Tegu tai
iliustruoja du skirting pusi lakn laikai.

Rugpjio 17 d. vokiei laknas leitenantas Hansas-Otto Lessingas buvo labai pakilios

nuotaikos, nes jo eskadra k tik ikovojo 100-j pergal. Savo tvams jis ra: Ir Hauptmannui
Tietzenui, mano eskadrils vadui, i j priklauso devyniolika! A pats maiau daugel j. Tai, kaip jis
audo, yra tiesiog fantastika. Jis yra bosas, jis nuveda mus pozicij, o mums nieko daryti nereikia,
tik pridengti j. Komandinio darbo jausmas eskadrilje tiesiog puikus. Po dvideimtos pergals jam
priklausys Riterio kryius. O mans po ketvirtos pergals jau laukia I klass Geleinis kryius[50].
Mes praradome nedaug. I viso septynis, trys i j pateko nelaisv. Priklausome paiam geriausiam
majoro Mlderso gevaderiui (Geschvader vokikas eskadros atitikmuo). Ms grup pati
skmingiausia, kaip ir ms eskadril, ikovojusi 37 pergales. Pastarosiomis dienomis britai darosi
silpnesni, nors kai kurie kaunasi puikiai. Spitfire danai demonstruoja puiki akrobatik. K tik
turjau prog stebti, kaip vienas i j aid su Messerschmitt ir n karto neatsidr pavojuje; bet
toki atvej bna nedaug. Hurricane yra seni pavarg puktojai (angl. puffers). Tai trumpas
laikas. Norint papasakoti, kas ia vyksta, reikt parayti knyg. Tai geriausias laikas mano
gyvenime. Nesikeisiau vietomis net su karaliumi. Po viso ito taika, ko gero, bus labai nuobodi. Js
Hansas-Otto.
Lessingui neteks patirti taikos nuobodybs, nes jau kit dien po io laiko jis ir jo dievinamas
vadas bus negyvi. Abu juos pamu puktojai Hurricane. Tietzeno kn su autine aizda po kurio
laiko krant iplaus bangos, Lessingas taip ir nebus rastas. Jo tvams is laikas liks kaip paskutinis
prisiminimas, paskutinis ryys su snumi. Mums jis gali padti susidaryti vaizd apie tuometin
liuftvafs veid. Laiko autoriaus kovin dvasia yra neabejotinai pakili ir visikai akivaizdu, kad jam
be galo patinka tai, k jis daro, arba bent jau taip jis norjo pateikti savo dalyvavim kare tvams.
Pagrindin laiko tema yra jo, kaip lakno, ir jo dalinio skm. Laike nra sportini palyginim, bet

skm matuojama pergali skaiiumi. Greta dar vienas leitmotyvas svarbiausia ne sumuti prie, o
tai, kaip sekasi jam paiam ir jo grupei. Karas iam laknui nereikia nieko blogo, atvirkiai tai
puiki galimyb patikrinti ir itobulinti savo gebjimus bei gdius. Kaip tikras sportininkas
profesionalas, jis pagarbiai vertina talentingus varovus, nors kartu neabejoja savo skme. Jo
odiuose nra neapykantos prieams ir tai ne atsitiktinumas Lessingas ne vienintelis, o vienas i
daugelio liuftvafs lakn, kurie laik save naujosios kartos riteriais. Tai, kad liuftvaf skatino ir kr
asmenybi kult, ko gero, buvo pats didiausias skirtumas lyginant j su RAF144.
Kieiausi asai buvo Josepho Goebbelso propagandos numyltiniai. Vermachto laikratis Signal
nuolat skaiiavo j pergales, spausdino nuotraukas, pasakojo j nuotykius, pasiekimus, pagrindine
intriga darydamas ne vokiei m su britais, o tai, kuris i as uims pirm viet. Vokieiai
tarpusavyje juokaudavo, kad vaigdmis tap Adolfas Gallandas, Helmutas Wickas, Werneris
Mldersas kent gerkls skausm (vok. Halsweh), nes visi siek kuo greiiau pasipuoti Riterio
kryiumi145. Visi tiksl pasieks, bet gerkls skausmas nenurims, nes Riterio kryiaus hierarchija
buvo ilga su uolo lapais, sukryiuotais kardais, deimantais ir t. t. Liuftvafs apdovanojim
teikimo sistema turjo aiki pergali skaiiais matuojam hierarchij, o RAF vadovyb visais
bdais kratsi as kulto, labai nenoriai bendraudavo su iniasklaida, besidominia skmingiausiais ir
visuomens garbinamais laknais. Aukiausias karinis brit apdovanojimas Viktorijos kryius
buvo teikiamas ne u konkret pergali skaii, o u parodyt iskirtin drs, kitaip tariant,
vertinama buvo gana neapibrtai, ir tarp mato vienet nebuvo karinio efektyvumo. Per vis
Britanijos m Viktorijos kryiumi buvo apdovanotas vos vienas brit laknas [51]. Liuftvafs as
vertinimo ir skatinimo programa buvo visikai kitokia. Ikovojs 20 pergali, Tietzenas apdovanotas
Riterio kryiumi. Po mirties. Tuo metu jis buvo ketvirtoje vokiei as vietoje. Visi lyderiai, tokie
kaip jis, buvo suinteresuoti ir net jaut psichologin spaudim ikovoti kuo daugiau pergali, todl tai
dar tak ir paiai taktikai ore. Oro miuose jie buvo vedantieji, tuo metu vedamj (angl.
wingman) naikintuv laknai, kaip ir ra Lessingas, turjo saugoti ir dengti savo lyderius tai
skamba tarsi smulkmena, taiau i tikro buvo viena i pavojingiausi pozicij. Asus liaupsinanti naci
spauda galjo padti susidaryti spd, kad jie patys yra savo lovs kalviai, bet i ties miai ore
buvo komandinis darbas, ir u savo lyderius galv juose padjo ne vienas vedamasis laknas
vokieiai juos vadino vargais kamarekais.
Vienas i didiausi kenttoj nuo gerkls skausmo buvo vokiei asas Adolfas Gallandas.
Inaudodamas savo rang ir tak jis visada stengsi pasirinkti gerus kamarekus. Pvz., mio
pradioje jo kamarekas buvo jaunas Joachimas Mnchebergas, numus 4 prieo lktuvus
puikus pasiekimas vedamajam laknui. Rugpjio 22 d. Gallandas buvo paskirtas vadovauti visai
eskadrai ir eskadrils lyderiu taps Mnchebergas netrukus rod, ko ess vertas. Rugsjo viduryje jo
pergali skaiius okteljo iki dvideimties (taigi jis gavo Riterio kryi), o iki savo ties 1943 m.
kov jis numu 135 lktuvus. Jam pasisek, kad buvo taip greitai paauktintas, nes kamareko
misija buvo gerokai pavojingesn ir nedkingesn. Pvz., Mncheberg pakeits kitas pasiymjs
laknas, oberleitenantas Hortenas, per 45 skrydius iki rugsjo pabaigos su Gallandu bus 25-i savo
lyderio pergali liudininku, taiau pats atakuos tik 8 kartus. Paskutin rugsjo dien atlikdamas
Gallando kamareko vaidmen bus numutas Walteris Kienzle. Jis bus sueistas ir pateks nelaisv
o juk netrukus jis turjo tapti grups vadu. Talenting lakn inaudojimas dl asmenini ambicij
buvo tikrai ne geriausias bdas siekti pergals146. iuo atvilgiu vokiei liuftvafs asai buvo iek
tiek panas savanaudikas krepinio vaigdes, kurios pirmiausia rpinasi savo asmenine statistika,
o ne komandos rezultatais. Vis dlto tai supaprastintas vaizdas, nes sporte norinioms nugalti

komandoms reikia lyderi ir aukiausios klass aidj i vidutiniok sukurtos komandos net ir
savo komandine dvasia negali kompensuoti meistrikumo trkumo. Nra joki abejoni, kad
Gallandas buvo ne tik puikus laknas, bet ir labai geras vadas. Jo vadovaujama 26-oji eskadra
Britanijos myje ikovojo arba bent jau pareik pretenzijas 285 pergales, pati prarado tik 56
laknus santykis 5:1 buvo geriausias visoje liuftavfje147. Kita vertus, Gallandas buvo reiklus,
despotikas ir negaljo paksti silpnavali. Kart vienas naujokas per radij ore suuko: Spitfire
mano uodegoje! Dar po keli sekundi tas pats drebantis balsas pakartojo: Spitfire vis dar u
mans! K daryti? Jis vis dar u mans! prastas patarimas turbt turjo bti nerti emyn ir pamginti
pabgti nuo upuoliko, taiau savitvard prarads Gallandas per radij atr: Aussteigen, Sie
Bettnasser! (vok. ok lauk, apsimyli tu!)148

Adolfas Gallandas
Naikintuvo atitikmuo vokiei kalboje yra odis Jger, ivertus jis reikia mediotoj, ir liuftvaf
tikrai buvo panai mediotoj klub. Ir Mldersas, ir Gallandas i ties be galo mgo mediokl.
Pvz., kai rugsjo pabaigoje Gallandas atvyko pasiimti u 40 pergali priklausanius Riterio kryiaus
uolo lapus, jis, Mldersas ir Gringas vents proga Ryt Prsijos mikuose sureng elni
mediokl[52]. Jiems tai buvo prasta pramoga. Mediotojo ir riterio vaizdis skiriasi i esms, nes
mediotojo ir daniausiai ne vieno, o visos grups auka yra beginkl. Nors neretai manoma, kad
oro mius galima lyginti su riteri dvikovomis, kuriose lygiaveriai, vienodai gerai ginkluoti
varovai kaunasi vienas prie vien, realybje ie miai labiau primin btent mediokl, o ne
riteri turnyrus. Netiktumo veiksnys juose buvo svarbiausias i vis keturios i penki auk taip ir
nespjo pamatyti savo udiko; dauguma j buvo pamuti i viraus arba i nugaros, neretai patys tuo
metu mgindami i tokios pat pozicijos pulti prie149. Labiausiai paplits naikintuv kovos bdas
buvo pakilti kuo aukiau taip, kad saul kliudyt prieams lktuv pastebti, ir iekoti aukos. Tai
buvo taktika, per kuri beveik visada laimdavo pirmasis pastebjs prie. Pasirinks auk,
upuolikas staigiai nerdavo emyn, ir jei vi salvs bdavo taiklios, lktuvas bdavo pamutas
greiiau, nei jo laknas suvokdavo, kad yra upultas. Liuftvafs naikintuv lakn taisyklse buvo
nuostata, neleidianti demonstruoti drsos, atakuoti tik esant palankioms aplinkybms, taiau is

akivaizdus skirtumas tarp riterio ir mediotoj svok netrukd vokiei asams laikyti save ir
vienais, ir kitais tuo pat metu. Po karo vokiei laknai kone sutartinai tvirtino, kad j kova ore buvo
riterika. Visi jie neig paklus sakymui audyti paraiutu besileidianius prieo laknus. Pvz.,
Gallandas savo atsiminimuose pasakoja, kad gavs tok Gringo sakym jis atkirto neketins nei pats
jam paklusti, nei perduoti j pavaldiniams. Reichsmaralas tik nusiypsojo ir tapnodamas per pet
pasak, kad 1918 m. bt pasielgs lygiai taip pat negraus pasilymas, anot jo, atkeliavo i
partijos sluoksni150. is epizodas tarsi galt mums leisti pamatuoti riterikumo laipsn, taiau labai
danai konkretus atvejis priklausydavo nuo konkretaus lakno. Vienas brit laknas savo draugams
pasakojo, kaip jis jau susitaik su mirtimi, kai aplink jo paraiut m sukti ratus vokiei
naikintuvas. Taiau, uuot paleids kulkosvaidio ugn, vokietis m ir nuskrido tolyn. Ufiksuota
nemaai atvej, kai po nuomios tarpusavio dvikovos vokietis ir britas susimojuodavo rankomis,
nusiypsodavo vienas kitam ir nuskrisdavo skirtingas puses, mat abiem bdavo pasibaig
audmenys. Ms neapykanta vokieiams buvo sintetin, dalijosi prisiminimais kitas brit laknas,
serantas Ray Holmesas. A norjau numuti lktuv, bet ne vokiet... Kai jis ioko i bomboneio
paraiutu, padariau atsarg manevr, kad jo neugauiau, ir buvau labai patenkintas, kai suinojau,
jog jis nusileido skmingai.151 Taiau buvo ir visikai prieing liudijim. Brit laknas Dennisas
Davidas pasakojo, kaip kart gelbjo savo draug, kur besileidiant paraiutu band apaudyti Me109. A numuiau hun ir sukau ratus aplink Johnnie, kol jis pasiek vanden, nes negaljau leisti
kokiam nors kitam hunui j nuauti. Vliau man teko sutikti ne vien pagarbos vert vokiet, bet a
nekeniau prie u tai, k jie norjo padaryti Johnnie Cockui arba padar Johnnie Dewarui, ms
eskadrils vadui. Jis spjo iokti paraiutu, bet jo knas buvo rastas visas suvarpytas kulk.152 Vis
dlto abiej pusi garbei reikia pasakyti, kad tokie atvejai buvo tik iimtys, o ne paplitusi praktika.
Hugh Dowdingas, beje, neturjo nieko prie i ekstra priemon, taiau Churchillis nenorjo apie
tai net girdti153. Churchilliui nebuvo svetimas riteriams bdingas poiris garbing kov ir, anot jo,
toks elgesys bt tas pats kaip audyti skstanius jreivius154. Dowdingas rmsi grynai praktiniais
sumetimais. Anot jo, britams audyti vokiei nebuvo btina, nes visi jie tapdavo karo belaisviais, o
vokieiai turjo vis teis audyti britus, nes skmingai nusileid ie jau kit dien vl galjo stoti
m. Tai nebt prietarav jokioms karo taisyklmis, taiau Dowdingas savo ataskaitoje su
pasitenkinimu pridr, kad daniausiai vokiei laknai susilaik nuo ios jiems priklausanios
teiss155. Taigi RAF Naikintuv pajg vadas, turjs visus mio raportus ir statistik, patvirtina,
kad vokiei laknai i esms elgsi garbingai.

Adolfas Gallandas Werneriui Mldersui rankomis demonstruoja, kaip nusitaik dar vien
savo auk ore
Anot istoriko Stepheno Bungay, mano manymu, paraiusio isamiausi ir geriausi iuolaikin
Britanijos mio studij (ir dl to daniausiai cituojam ioje knygos dalyje), liuftvaf buvo
mediotoj brolija, o RAF buvo geriausias skraidymo klubas pasaulyje. Vien priklausyti jam buvo
garb, bent jau taip jautsi dauguma brit lakn. Vienas i j, Paddy Barthropas, i likimo dovan
apibdino taip: Alus, moterys, Spitfire ir krva don vein[53] aplink. Kai tau tik devyniolika, jra
iki keli (angl. you couldnt give a monkeys ).156 Jaunyst kvailyst, kaip pasakyt vyresni, taiau
oro miai, prieingai nei sausumos, buvo iskirtinai jaun moni usimimas. Beprotiki greiiai,
fizins perkrovos, tampa reikalavo reakcijos ir refleks, nebemanom mogui, engusiam ketvirt
deimt[54], o jaunatvika energija galjo padti veikti ne tik prieus, bet ir lbavimo padarinius.
Mes gerdavome kaip iprotj, prisimena Peteas Brothersas ir pasakoja, kaip visa eskadril, dl
blogo oro negaldama pakilti, prisilupo artimiausiame bare. Kai isigiedrijo, dauguma lakn buvo
girtutliai. A niekada nepamiriu to pakilimo ir savo mini: Aha, itas mygtukas... it reikia
pasukti taip... itas nustato ginklus... Mes visi buvome girti, bet patikkite vos tik ivyds juodus
kryius, akimirksniu tampi blaivutlis.157
vilgsn liuftvafs laknus mes pradjome nuo vieno i j laiko. Tokiu pat pasitikjimu savo
jgomis trykta ir brit leitenanto Ronaldo Wighto laikas motinai, raytas gegus 27 d. per
Diunkerko evakuacij. K gi, prajo dar viena diena su puikiais vyrukais. iandien vl teko
susidurti su 109-ukais, atrodo, kad prie mus visa liuftvaf ms beviltikai maai. Kautyni metu
prie mans prikibs 109-ukas pramu lktuve por skyli. Pro vien i j salonas prisipild dm,
bet deris prisiaud ir jis negyvas. Jeigu kas nors tau ateityje sakys, kad RAF nieko nesugeba,
girdjau, kad BEF kariai nuvilp RAF Doveryje, perduok jiems, kad mes nortume padaryti
daugiau. Bet turdami tik tiek lktuv padarme visk, k galime, ir tai yra penkiasdeimt kart
daugiau nei tai, k gali vokieiai, kaudamiesi jiems labai palankiomis slygomis. A nepastu n
vieno RAF lakno, kuris bt atsisaks kautis ir vis dlto santykis neretai bna 50:1 vokiei
naudai. Vien dien mes trise, praktikai nebeturdami amunicijos ir degal, staiga pamatme daugiau
nei atuoniasdeimt 109-uk ir dvylika Ju-87-uk. Na ir kas, ukrm jiems toki pirt, kad jie
galiausiai paliko mus ramybje. Toks tiesiog yra ms vis darbas, kur reikia atlikti. Vienas i mano
serant numu tris naikintuvus ir bombone, kol jie j prigavo bet j prigrieb garlaivis. Taigi,
nesijaudink. Mes laimsime kar, net jeigu bus liks tik vienas laknas ir vienas lktuvas. Bo
tegu irikiuoja vis liuftvaf, bet tas vienas laknas su vienu lktuvu vis tiek stos kov... Kad
galtum patikti, reikia pamatyti, kokia yra ms dvasia.158
Kaip ir Lessingas, Wightas buvo kovingai ir optimistikai nusiteiks, kaip ir vokiei kolega, jis
jautsi pranaesnis u varovus, nors ie galjo pasigirti kiekybine persvara. Kaip ir Lessingas,
Wightas netrukus bus negyvas. laik jis para dar prie Britanijos m, taiau keletas motyv
jame yra universals. Jis yra puiki vyruk komandos narys. Komandos, kuri patiria nuostolius
prie gerokai gausesn prie, bet niekada nepasiduos. Jis nelabai kreipia dmes savo dalinio ar
atskir lakn pasiekimus, o raydamas apie vokiet, kuris dukart pataik jo lktuv, ko gero,
nelabai nuramino savo mam. Vargu ar j galjo paguosti snaus pieiamas spdis, kad kiekvienas
RAF laknas yra pasiruos bet kam ir jis privalo bti toks kaip visi. inoma, per Britanijos m
buvo ufiksuotas ne vienas bailumo atvejis taiau i esms tai tik pavieniai nutikimai. Bendra
kovin dvasia buvo btent tokia, koki ir vaizdavo brit leitenantas, o i vis lakn baimi viena

didiausi buvo... baims baim. A be galo bijojau pasirodyti ess bailys. Kiekviena Britanijos
mio misija reik gyvyb arba mirt, bet tai man kl kur kas didesn susirpinim nei rizika
prarasti gyvyb kovoje su vokieiais, ra vienas brit laknas159. I tikrj netrukus paaiks, kad
drsa, kurios brit laknams netrko, irgi gali bti pavojinga. Dowdingas i statistikos suvestini
matys, kad didiausius nuostolius miuose patiria daliniai, kuriems vadovauja drss ir puikius
skraidymo gdius turintys laknai. Neturdami kovins patirties jie neretai atvesdavo savo kolegas
prie spstus arba bdavo patys pagaunami i u sauls staiga inyrani prieo formuoi[55].
Prieingai nei liuftvafje, kur visk lm grieta subordinacijos hierarchija, RAF laknai ore elgsi
natralios atrankos principu. Jie nekreip dmesio karinius laipsnius ir stengdavosi intuityviai sekti
paskui t, kuris, j nuomone, geriausiai ino, k daro. Tarp RAF lakn nebuvo privalani aklai
paklusti sakymams ir nebuvo lyderi, kurie turt iuos sakymus duoti. Oro kautynse svarbus buvo
tik j rezultatas, o ne tai, kas yra karininkas, o kas jo pavaldinys. Kartais skausmingai, bet daniausiai
i natrali atranka veik160.

I pradi RAF laknai buvo kupini tos paios vokieiams bdingos riterikos dvasios, taiau
miui intensyvjant j jausmai m keistis. Vokiei pilotai po karo kalbjo apie garbing kov su
savs vertais prieininkais, o RAF lakn pagrindinis nurodomas jausmas buvo neapykanta.
Sakyiau, tarp brit ir vokiei oro pajg nebuvo jokio riterikumo. Jokio. Bent jau a taip manau.
A nekeniau j. Jie norjo mums bloga. Jie norjo mus pavergti, sak vienas brit laknas161.
Britanijai ikilusi grsm buvo reali ir jos pilotai jaut didel atsakomyb, nes gyn savo al.
Pasiiri emyn ir matai savo al, savo mones, taip pat matai tas didiules ordas lktuv,
skraidanias vir j. Tada pagalvoji: Po velni, tu gi negali leisti tam atsitikti, sak vienas, o kitas
jam antrino: Vliau kare a skridau vir dykumos Viduriniuose Rytuose. Pavelgs emyn, pamaiau
tik sml, kuris man nieko nereik. Skristi vir Kento, Sario[56] ar Temzs ioi buvo visai kas kita
nes tai namai. Vien tik pats faktas, kad kakas nori juos atimti, kl nir. K, po velni, tie hunai
sau galvoja skraidydami vir ms alies prakeiktais bomboneiais su Geleiniais kryiais ir
svastikomis, nevyniojo odi vat treias162. Nors daugelis stengsi negalvoti apie savo pai
mirt, draug netektys visada buvo alia. Davidas Crookas mio pradioje apie akistat su
vokieiais ra kaip apie sporto varybas, bet netrukus jo poiris pasikeit. Per vien i skrydi jis
prarado savo draug. Dar nespjus susitaikyti su mintimi, kad niekada jo nebepamatys, staiga
suskambo telefonas. Skambino uvusiojo mona nordama susitarti dl savo vyro laisvadienio. Tai
buvo baisu, prisimena Crookas, ir a sau pasakiau: Jie yra unsnuki gauja. A j nebemgstu ir
nuo iol su jais elgsiuos kaip vris. Sportinis kartis tirpo su kiekviena diena. O Dieve, kaip a
noriau, kad is karas pasibaigt, ra Dennisas Wissleris, taiau nedaugeliui i jaun vyr, kad
ir kurioje pusje jie kariaut, pavyks sulaukti pabaigos gyviems.
Brit noras apginti al ir pyktis upuolikams buvo suprantamas, taiau motyvacijos iame myje
nestokojo ir kit tautybi atstovai. I 2917 Britanijos myje dalyvavusi lakn ne maiau kaip 578,
arba penktadalis, buvo ne britai. Madaug pus i kitataui sudar Brit Taut Sandraugos ir
kolonij atstovai, kit pus okupuot Europos ali atstovai.
io srao viruje buvo lenkai 145 j laknai[57] dalyvavo Britanijos myje ir jie pirmavo ne
tik skaiiumi, bet ir pagal savo indl. I pradi Dowdingas skeptikai irjo lenk oro pajg
integracij, i dalies dl galim kalbini klii, i dalies baimindamasis, kad tai gali prastai
atsiliepti kovinei brit dvasiai. Taiau lakn trko, ir Churchillis buvo pasiruos ispausti i lenk
visk, k galima, tad jie buvo iskirstyti po RAF eskadriles, o netrukus buvo sukurtos ir dvi grynai
lenkikos eskadrils, vadovaujamos brit (302-oji ir 303-ioji jose per Britanijos m skraid 66
lenkai)163. Sprendimas atsipirko su kaupu, nes stojusi m tik rugpjio 31 d. 303-ioji eskadril
spjo pareikti pretenzijas 126 pergales tai buvo geriausias RAF eskadrils rezultatas i vis.
Daugiausia vokiei lktuv Britanijos myje numus Josefas Frantiekas irgi skraid ioje
eskadrilje. Ironika, bet jis buvo ekas, pabgs Lenkij po savo tvyns okupacijos 1938 m., o
1939 m. jam jau teko bgti Pranczij. Frantiekas neaikiomis aplinkybmis uvo 1940 m. spal,
bet Britanijos myje prie pergali, pasiekt Lenkijoje ir Pranczijoje, jis pridjo dar 17164.
Dowdingo nuogstavimus buvo galima suprasti, nes viskas, k jis inojo apie lenk oro pajgas, buvo
faktas, kad jos nesugebjo atsilaikyti prie liuftvaf net keleto dien, taiau nei lenkai, kurie skraid
su britais, nei tie, kurie buvo grynai lenkikose eskadrilse, kovins dvasios nepablogino, atvirkiai.
Pirma, jie jau buvo gij kovins patirties gindami savo al, antra, po brutalaus Lenkijos
sutriukinimo jiems nestigo nei patriotizmo, nei motyvacijos. Pagrindin lenk varomoji jga buvo
noras atkeryti u savo tvyns iniekinim. Boleslawas Drobinskis po karo sak: Kai pamatydavau
ant lktuvo svastik ar juod kryi, irdis imdavo plakti greiiau ir mintyse sau sakydavau, kad arba

a j numuiu pirmas, arba jis mane. Jausmas buvo tik vienas... Kertas. Kai vliau mtys bombas
Vokietijoje, lenk bombonei laknai net ant j urains: ita u Varuv, ita u Lvov 165.
Lenkams is mis buvo netgi daugiau nei tiesiog teritorijos gynyba. Britanija buvo paskutins
vilties sala jie taip j ir vadino: Wyspa ostatniej nadziei . T pat, tik sava kalba, galjo pasakyti
ir ekai. Galbt ia verta paminti dar vien fakt. JAV Neutralumo statymas buvo toks, kad visi
myje dalyvav amerikieiai savanoriai rizikavo prarasti savo alies pilietyb, bti keleriems
metams udaryti kaljim ir nubausti 10 000 doleri bauda166. Taigi, atuoni amerikiei savanoriai
laknai yra ne toks maas skaiius, kaip gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Kai kurie istorikai netgi
teigia, kad i tikro j buvo daugiau, tiesiog kai kurie vengdami gresiani bausmi apsimet, pvz.,
kanadieiais. Bet kuriuo atveju jie buvo savanoriai tikriausia to odio prasme, nes is karas buvo ne
j. Trys i i amerikiei atvyko Europ nordami padti suomiams iemos kare, bet nespjo, tad
jiems teko stoti RAF ir kautis ne su rusais, o su vokieiais. Tarp j buvo amerikiei kino
prodiuseris, biros makleris ir dukart olimpinis ledrogi sporto empionas Billy Fiske. Veds brit,
jis apsistojo Anglijoje ir prisijung prie vadinamosios milijonieri eskadrils, kad galt skraidyti
su savo draugais. 1940 m. rugpjio 17 d. jis taps pirmuoju amerikieiu, uvusiu II pasauliniame
kare167.
Kad ir kokia bt lakn tautyb, kad ir u kuri pus jie kariavo, vis j lauk dideli ikiai ir
pavojai. Greta kasdiens akistatos su mirtimi buvo dar vienas visiems monms bdingas noras jei
atjo laikas mirti, tai bt gerai, kad i akimirka bt greita ir neskausminga. Galima paklausti ir
kitaip. Jeigu inotumte, kad pateksite autokatastrof, ir galtumte pasirinkti ieit, k
pasirinktumte mirti ar bti suluointi iki gyvenimo pabaigos? iuo poiriu, pirma didel lakn
baim buvo ugnis. Kulkos ir patrank sviediniai, palyginti su ja, labai gailestingi mirties angelai.
Brit laknai sdjo u daugiau kaip 300 litr benzino bak, vokiei naikintuv laknai vir bak.
is benzinas turjo aukt oktanin skaii, taigi jam usidegus temperatra per kelias sekundes
pakildavo iki keli tkstani laipsni. Tos kelios sekunds danai bdavo lemtingos. Jeigu tau
pavyko iokti per atuonias sekundes, tu daugiau niekada neskraidysi ir tau prireiks madaug
dvylikos plastini operacij, skaiiavo vienas brit laknas, devynios sekunds, ir tavs laukia
Karaliens Viktorijos ligonin, kur plastins operacijos tau bus atliekamos iki karo pabaigos [58]. 10
sekundi, ir jokios ligonins nebeprireiks.168 N vienos oro pajgos negamino ugniai atspari
kostium, taigi laknai stengdavosi apsimuturiuoti nuo galvos iki koj net kartomis vasaros
dienomis. Akiniai tarsi turjo saugoti akis, taiau deguonies kauks labai greitai nuo liepsn
isilydydavo versdamos i apsaug dar vienu pavojumi, kurio reikia atsikratyti. Statistika byloja,
kad pamuto lktuvo piloto igyvenimo tikimyb buvo 6070 proc. dauguma isigelbjusij spjo
palikti lktuv laiku. Tai buvo dar viena mirt arba gyvyb lemianti procedra, kurios reikjo imokti.
Per kelias savaites kov tik vienam kitam laknui neteko atsidurti tokioje situacijoje, o daugeliui taip
nutiko net ne vien kart. Greitai iokti i lktuvo nebuvo paprasta. Svarbiausia buvo u nieko
neukliti paraiutu, o kartais dl lktuvo paeidim arba didiulio oro pasiprieinimo laknas
bdavo tiesiog kalinamas kabinoje. Tie, kurie girdjo per radij ryjamus liepsnos ir klykianius i
skausmo savo bendraygius, niekada ito nepamir...
T, kuriems vis dlto pavykdavo lktuv palikti skmingai, lauk dar viena stichija altas
iaurs jros vanduo. Vasar vandens temperatra Lamane retai virijo 14 laipsni ir toks altis
bt okas kiekvienam mogui. Efektas dar labiau padiddavo, jeigu jis sueistas, o srus vanduo
greta oko sustiprindavo aizd skausm. Traumos galjo sukliudyti laknui atsikratyti paraiuto, bet
jeigu tai pavykdavo, reikdavo turti pakankamai jg drebaniomis rankomis ir daniausiai

banguotame vandenyje prisipsti gelbjimo liemen. stengusieji tai padaryti galjo plaukti link
kranto, jeigu inojo, kur jis, arba tiesiog laukti, kol kas nors igelbs. Jie turdavo tik madaug
keturias vilties valandas, vliau organizm veikdavo hipotermija169.
Keista, bet bdama jrin valstyb Britanija neturjo jokios skstanij gelbjimo organizacijos
ir sistemos. Brit laknams tiesiog reikjo viltis, kad kas nors plauks pro al arba kas nors, pamats
besileidiant paraiut, informuos apie tai pakrants gelbjimo tarnybas. Tik rugpjio pabaigoje
RAF prads naudoti specialius valgybinius lktuvus, iekanius skstani lakn, o oro ir jr
gelbjimo pajg koordinacija bus diegta tik 1941-aisiais170.
Vokieiai stengsi gelbti savo laknus nuo pat pradi. Pilotai netgi turdavo fluorescencini
mediag, kuriomis galjo paymti jroje savo viet. Pranczijos pakrantse plaukiojo gelbjimo
valtys, o toliau skland He 59 hidroplanai, pasireng numesti gelbjimosi bujas. Vis dlto jra
pernelyg plati, o plduriuojantis joje mogus pernelyg maas, kad j bt lengva pastebti. Lamano
baim buvo tokia didel, kad vokiei laknai imdavo su savimi pistoletus, kuriais prireikus galt
nutraukti savo kanias. i praktika taip iplito, kad rugsj liuftvafs vadovyb buvo priversta ileisti
atskir sakym, draudiant laknams su savimi turti ginkl171. Niekas j neklaus, ar jie bijo, ko
gero, jie ir patys neklaus savs, kaip nort mirti, taiau jeigu bt galimyb rinktis, geriausias
pasirinkimas neabejotinai bt kulkos arba sprogimas. Niekas nenorjo mirti pragarikose liepsnose
arba stingdaniame vandenyje. Nei vokieiai, nei britai nemgo mi vir Lamano, taiau btent ia
netrukus prasids pirmoji j akistatos dalis.
Daug kas bsimajame myje priklaus nuo lakn veiksm ir j profesionalumo, taiau jie buvo
viso labo tik kariai, atliekantys savo pareig ir vykdantys sakymus. rankiai, kuriuos vadovaujantys
strategai turjo tinkamai panaudoti. Kart Juma Ikangaa, ne vien maraton laimjs bgikas i
Tanzanijos, pasak: Valia nugalti nieko nereikia, jeigu neturi valios pasiruoti. Panau, kad pagal
priesak Vokietija pralaimjo dvikov dar net jai neprasidjus. sakymai bombarduoti tai laivus,
tai kranto gynybos renginius, tai aerodromus, tai geleinkelius ir tiekimo linijas, tai karinius, tai
pramoninius centrus ir galiausiai Anglijos miestus buvo tiesiog improvizacij serija. Nesugebjimas
susitelkti svarbiausi tiksl ir j pasiekti padedanias priemones bus viena svarbiausi liuftvafs
neskms prieasi. Bsimajame myje vokieiams taip niekada ir nepavyks tiksliai suinoti, kokio
dydio RAF pajgos, gamybos galimybs ir kur yra svarbiausi taikiniai. Trkstant informacijos
liuftvafs vadovyb klaidingai manys, kad prieas ties lugimo riba, o kai brit padtis tikrai
pasidarys sudtinga, liuftvaf pakeis smgi krypt tik dl to, kad neinos tikrosios padties. is
klaidiojimas tamsoje buvo tiesioginis valgybos klaid ir sprag padarinys. Vokiei laknai moks
savo gyvybmis u tai, kad j valgyba praiopsojo, ko gero, svarbiausi dalyk. Prie analizs
studijoje n odiu nebuvo usiminta apie didiausi Didiosios Britanijos oro erdvs gynybos kozir
radarus ir centralizuotos naikintuv kontrols bei kovins organizacijos sistem. is ypatingas
brit pranaumas, anot vokiei aso Adolfo Gallando, tapo be galo nemalonia staigmena. Mes
neturjome nieko panaaus. Ir todl mums neliko nieko kita, kaip tik bandyti kaktomua pramuti
puikiai organizuot ir gerai sustyguot Brit sal gynyb.172 Liuftvafs lakn tikrai lauk nemaloni
staigmena prieas, kur jie tikjosi palauti, buvo pasiruos kur kas geriau, nei jie man.

RAF naikintuv laknai skuba lktuvus po komandos Scramble

eimininkai
Sutrumpint termin radaras (angl. RAdio Detection And Ranging) 1942 m. tvirtins
amerikieiai. Iki tol jis buvo vadinamas vairiai, taiau esm ta pati elektromagnetinmis bangomis
per atstum nustatyti ir atpainti didelius objektus, pvz., lktuvus arba laivus. Kad tai manoma, XX a.
pabaigoje rod ir vieai pademonstravo vokiei fizikas Heinrichas Hertzas. Tai buvo pradia
radar technologijos, kurios pagrindu pradjo dirbti viso pasaulio mokslininkai. 1934 m. vokiei
fizikas dr. Rudolfas Khnholdas krygsmarins specialistams pademonstravo, kaip jo aparatas
Dezimeter-Telegraphie (DeTe) gali nupieti laivus Kylio lankoje. Netrukus jis galjo aptikti
didelius laivus i madaug 10 km nuotolio ir lktuvus, skrendanius 500 m auktyje, i 28 km
nuotolio. Projektu susidomjo ir krygsmarin, ir liuftvaf[59] 173. Pvz., Sjunginink atrastas Graf
Spee radaras bylojo apie didel vokiei paang ioje srityje, o 1938 m. Vokietijos oro erdvei ginti
rengti Freya radarai buvo gerokai maesni, tikslesni ir galjo nustatyti maesnius objektus nei
masyvs brit atitikmenys. Vliau vokieiai diegs dar paangesnius Wrzburg radarus ir rengdami
pirmuosius didesnius savo antskrydius Vokietij britai, savo nelaimei, turs prog sitikinti, kad
vokiki radarai veikia. Taigi Gallandas buvo neteisus teigdamas, kad Vokietija neturjo nieko
panaaus. Tiesa, jam, kaip laknui, i informacija, ko gero, buvo neinoma, be to, nelabai kuo galjo
padti. Pirma, Vokietija tuo metu turjo viso labo atuonias radar stotis, taigi j grandin buvo
skylta, antra, radarai galjo padti gynybai, o liuftvaf ruosi puolimui. Taiau tai, kad vokiei
ininieriai ir karo specialistai, inodami radar galimybes, nevertino j svarbos, buvo didiul
klaida. Svarbiausia, kad turdami tkstanius prancz ir brit belaisvi vokieiai be ypatingo vargo
galjo susidaryti gerokai tikslesn brit gynybos vaizd, jeigu tik bt to panorj, taiau jie tiesiog to

nepadar ir praiopsojo svarb dalyk. Brit radarai nebuvo technologikai pranaesni, taiau jie
pirmieji sukr veiksming oro mi valdymo bei kontrols sistem ir pavert radarus praktiku
ginklu.

Brit radar stotis, 1940 m.

Brit mokslininko Roberto Watsono-Watto komanda prie radar technologijos m darbuotis
metais vliau nei vokiei ininieriai. Usakymas jiems, beje, buvo suformuluotas remiantis gandais
apie vokiei mirties spindulius mistin elektromagnetin ginkl, kuris neva gali sustabdyti savo
nustatyto objekto varikl. Wattas netruko rodyti, kad toks ginklas yra i fantastikos srities, taiau
kartu jis netrukus rod, jog elektromagnetinmis bangomis tikrai galima nustatyti skrendanius
objektus, j skaii, atstum nuo radar stoties ir judjimo krypt. Pasaulio istorijoje yra begal
atvej, kai svarbs mokslinink atradimai vertinami ne i karto ir neretai j kelias iki gyvendinimo
bna ilgas. Taiau Hugh Dowdingas ias naujienas akimirksniu pavadino didiuls svarbos
atradimu ir tais paiais metais palei Anglijos krantus buvo idstyta 20 radar stoi linija. Po
puiki j rezultat pratybose 1937 m. i prielktuvins gynybos linija, pavadinta Nam grandine
(angl. Chain home), buvo iplsta iki 50 stoi. Tiesa, ios radar stotys negaljo nustatyti emai
skrendani objekt, tad greta j buvo rengtas papildomas tokiems objektams aptikti skirt radar
tinklas (angl. Chain Home Low). 1940 m. i Nam grandin buvo visikai pasirengusi pirmam
tikram savo ibandymui. Btent ji bsimajame myje taps Britanijos akimis, ir nors is iradimas
priklauso Watsonui-Wattui, vis gynybos organizmo sistem sukr Dowdingas. Signalas apie
pastebtus prieo lktuvus, j pozicij, skaii, krypt ir aukt buvo tik pradia. Radar stoi
informacija buvo perduodama vadinamj centrin filtr tab, kur ant didiulio emlapio buvo
stumdomi prieo eskadrili judjimo ymekliai ir sisteminamos bendros inios. Paskui jos keliaudavo
Naikintuv pajg vadovybs operatyvin, generalin stebjimo korpuso ir atsaking u teritorijas
grupi tabus, j sektorius ir galiausiai jau su tikslia misija pakil or laknai nuolat buvo

informuojami radijo ryiu. Sistema su tiek grandi buvo sudtinga, bet ji veik taip, kad Dowdingas
sddamas kabinete galjo priimti sprendimus, o juos netrukus gaudavo naikintuv laknai174. Kartu
su ia didiule organizacija nuo radar stoi operatori ir moter savanori[60], nuo sektori
kontrolieri iki eskadrili koordinatori veik dar viena labai svarbi grandis stebtoj korpusas,
kur 1940 m. sudar apie 30 000 savanori stebtoj, isidsiusi madaug tkstantyje post175.
Postai jiems buvo i esms bet kuri vieta, i kur gerai matyti: namo stogas ar aukta kalva. Jie buvo
ginkluoti emlapiais, ironais, telefonais, sekstantais, galiniais nustatyti lktuv aukt, ir j
reikm buvo gerokai svarbesn, nei gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Pirma, prieo lktuvams
prasibrovus alies gilum, radarai j nebegaldavo matyti, taigi informacija apie juos priklaus
jau tik nuo stebtoj. Antra, tuometins radar galimybs buvo toli iki tobulybs ir, pvz., svarbiausia
taktin informacija laknams prieo lktuv auktis buvo gaunama su per didele paklaida, kad ja
bt galima aklai pasikliauti176. Bet to, tiek i, tiek kita informacija kryptis, grupuots dydis ir kita
galjo tuoj pat keistis, stebtojai taip pat galjo vardyti tikr lktuv skaii, ris ir modelius. Taigi
prielktuvins Britanijos gynybos Nam grandin turjo daugiau svarbi aki, ne tik radar stotis.
Viso io gynybinio voratinklio tiksliau, skruzdlyno rezultatas buvo tas, kad i vis galim
altini surinkta ir susisteminta informacija atm i prieo pagrindin ir iaip jau puolantiesiems
bding netiktumo kozir. Kur ir kada rengti atak, daniausiai renkasi puoljai, taiau kart
netiktumo nebus. inoma, vertingiausia, k kada nors turjo oro pajgos, buvo radarai. I ties tai
jie laimjo Britanijos m, nes be j mums bt tek nuolat rengti patruli skrydius, o turint ribot
lktuv ir lakn skaii tai bt nepavyk. Mes galdavom ant ems laukti, kol radarai ufiksuos
antskryd. sakym kilti gaudavome tik tada, kai vokieiai jau bdavo vir Kal ar Bulons, taigi mes
neeikvojome nei benzino, nei laiko, nei energijos. Ties sakant, tarp skrydi netgi galdavome
numigti, o tada vl stoti kov inodami vokiei formuoi aukt, atstum, skaii, tai buvo be galo
svarbu. Kildavome m gerai jausdamiesi, vals ir turdami didiul aukio pranaum. Na,
tiesa, j buvo daugiau nei ms, bet kiekviena eskadril tiksliai inojo, kas ir kaip. Mes buvome
kontroliuojami i ems ir niekada nebuvome vieni, taip apibendrino radar svarb brit laknas
eskadros vadas Johnas Aitkenas, beje, ms jau minto lordo Beaverbrooko snus. Kodinis odis
kilti buvo Scramble (jis i esms ir reik greitai pakilti). Igird j brit laknai kildavo or dar
tiksliai neinodami savo misijos uduoi, taiau netrukus i sektoriaus kontrolieri jie gaudavo
tikslius nurodymus, kur jiems reikia skristi ir kokiame auktyje. Mes galdavom kontroliuoti laknus
mantriu ir paangiu radijo telefonu, kur vadinome RT. Taigi naikintuvai ore bdavo visikai ms
valdomi, kol formuots lyderis pamatys, kas j laukia prieakyje. T akimirk, kai pamatydavo
besiartinani formuot, jis suukdavo tally-ho! ir visi nutil imdavosi darbo. Vokieiai vis laik k
nors sutikdavo savo kelyje; tai galjo bti labai nedidel formuot, bet visada kas nors juos
pasitikdavo, pasakojo leitenantas Robertas Wrightas, vadovavs RAF laknams i ems177.

Prieo antskrydio belaukiant. Stebtojas ant pastato stogo Londone. Toliau - v. Pauliaus
katedra, 1940 m.
Gallandas sak, kad pirmoji ir svarbiausia oro mi taisykl yra pamatyti prieinink pirmam178,
ir pagal j Britanijos myje gynjai turjo nekainojam pranaum. Mes supratome, kad RAF
eskadrils kakokiu nauju bdu yra valdomos i ems, nes girdjome komandas, nukreipianias
Hurricane ir Spitfire naikintuvus tiesiai vokiei formuotes... Mums ie radarai ir naikintuv
valdymas buvo nemaloniausia staigmena, po karo pasakojo vokiei asas179. Pirmosios abejons
dl to, kad brit aviacij palauti bus nesunku, liuftvafs laknams kilo jau kaunantis vir Diunkerko,
netrukus, nuolat girddami radijo signal tarkes i sektori stoi, jie prads suprasti io ryio
svarb, nes britai visada pasirodys laiku ir ten, kur labiausiai reikia. Liuftvafs vadovyb taip
niekada iki galo ir nesuvoks, koks svarbus yra is koziris brit rankose, ir nesugebdama jo imuti
paliks nuolatin pranaum brit Karalikosioms oro pajgoms. domu, kad ia vokieiai pralaimjo
ne technologij, o j panaudojimo dvikov. riteri-didvyri mentalitet orientuota liuftvaf
nevertino radijo technologij svarbos. Kai 1940 m. rugpjio 15 d. vienas brit laknas buvo
priverstas nusileisti Pranczijoje, vokiei ekspertai, ianalizav jo Spitfire, savo ivadose ra, kad
naikintuve rasta moderniausia ryio ranga, geresn nei ms. Taktiniu ir techniniu poiriu, tai
mums didelis atradimas. Net ir turdami toki informacij, vokieiai ignoravo ry tarp ems ir
oro. Pvz., 1939 m., taps Gallando adjutantu, Ulrichas Steinhilperis m primygtinai silyti visus

109-ukus taisyti radijo ry, taiau Legion Condor veteranai, skaitant pat vad, j tiesiog ijuok.
Gallandas pareik, kad radijo ryys nra reikalingas, nes imtuvai tik prids bereikalingo svorio.
Anot jo, laknai gali bendrauti tarpusavyje kraipydami sparnus, kaip dar per I pasaulin kar ir
Ispanijoje180. is romantikas avantirizmas, prasidjs nuo Raudonojo barono von Richthofeno
kulto I pasauliniame kare, 1940 m. turs didels takos liuftvafs rezultatams. Tai buvo ne sugebjimo
ir galimybi, o pasirinkimo klausimas[61].
Technologij dvikovoje 1940 m. vasar britai pradjo skinti pirmuosius vaisius dar vienoje
srityje, pasiekimai joje bus viena i didiausi ir svarbiausi Sjunginink pergali II pasauliniame
kare. Jau tada Churchillio kabinet buvo pristatoma speciali d, nuo kurios rakto negaljo turti
net artimiausi premjero padjjai 1940 m. joje pateikiama informacija buvo vadinama kodiniu
Bonifacijaus vardu181, taiau netrukus ji gaus kit ir, ko gero, tinkamesn pavadinim Ultra [62].
Tai buvo pradia to, kas, anot brit istoriko Michaelo Howardo, pavers II pasaulin kar pokeriu su
paymtomis kortomis ir k Churchillis vadins vita, dedania auksinius kiauinius ir, svarbiausia,
nekudakuojania182. Britanijos premjeras niekada neusimins Stalinui apie Ultr tiesiog teiks
jam duomenis i patikim altini, o amerikieiai, su kuri valgyba visapusikai bendradarbiauti
bus pradta 1943 m.183, Ultrai apibdinti vartos humoristin sutrumpinim BBR (angl. Burn before
reading Prie skaitydamas sudegink)184.
Ultros istorija i tikrj prasideda nuo kito mslingo pavadinimo Enigma (gr. msl) taip
buvo vadinama vokiei II pasaulinio karo metais naudota elektromechanin ifravimo maina.
Rotorin ifravimo main 1918 m. sukr ir upatentavo vokiei ininierius Arthuras Scherbiusas.
Ji buvo skirta valstybinms staigoms, didelms pramons bendrovms, norinioms apsaugoti savo
turim informacij, taiau karas kriptologijos moksl pakyljo kit lygmen. Pirmsias savo
Enigmos versijas krygsmarin pradjo naudoti 1926-aisiais, sausumos kariuomen 1928-aisiais,
liuftvaf 1933 metais (mainos skirtingose grandyse buvo nevienodos).
I pirmo vilgsnio Enigma atrod kaip paprasta raomoji mainl, taiau ji buvo skirta tik
laikams ifruoti[63]. Ji leisdavo pasirinkti vien i 60 manom rotori idstymo variant, kiekvien
toki tvark atitiko 17 576 galim kontakt sujungimo variant ir per 150 trilijon kitukais sujungt
por. Kai per Pilietin kar ispanai i vokiei sigijo Enigm, j valgybos vadas su pasitenkinimu
ra, kad norint vertinti i main utenka pasakyti, jog jos manom derini suma yra 1 252 962
387 456185. is trilijon virijantis skaiius buvo toks spdingas, kad vokieiai man j Enigm
esant neveikiam. Jie klydo.

ifravimo maina Enigma dabar eksponuojama Bleli Parke

Dar 1928 m. lenk ifr biuras pastebjo, kad nebegali iifruoti vokiei koduot praneim,
kuriuos iki tol nesunkiai perksdavo, todl sigijo komercin Enigmos versij. Neinomj lygtyse
buvo per daug, kad bt galima perprasti vis veikimo princip, taiau padjo idaviko informacija.
1931 m. vokiei kriptografijos agentros darbuotojas Hansas Thilo Schmidtas tapo prancz agentu
ir perdav jiems nufotografuot Enigm, naudojimosi ja instrukcij ir kelet sen kod lenteli.
Pranczai ia informacija pasidalijo su britais, ie savo ruotu su lenkais. Vis dlto, norint
iifruoti kodus, reikjo turti paios Enigmos kopij ir lenk matematikas bei kriptologas
Marianas Rejewskis su komanda sugebjo j padaryti. Nors lenkai neprane savo sjungininkams,
nuo 1933 m. j ifr biuras jau skait Vokietijos kariki praneimus, tiesa, ifruoti buvo ilgas ir
varginantis darbas, todl lenkai pradjo kurti tai, k i esm galima vadinti pirmaisiais kompiuteriais.
Mainos, kurias sukiojant buvo bandoma suprasti pradin rotori padt, buvo pavadintos
bombomis. Kol vokieiai naudojo tris rotorius, eios lygiagreiai veikianios bombos galdavo
aptikti dienos rakt, taiau 1938 m. pabaigoje1939 m. pradioje vokieiai pridjo dar du rotorius,
padvigubino kituk skaii ir lenk kriptologams ifras tapo nebekandamas186. 1939 m. liep, karo
ivakarse, jie galiausiai informavo slaptsias brit ir prancz tarnybas apie savo pasiekimus
Enigmos ifravimo srityje.
Tai, kad per Lenkijos kampanij kriptografams pavyko isaugoti ir Pranczij pergabenti
Enigmos replik, buvo vienas i didiausi Sjunginink pasiekim II pasauliniame kare.
iuolaikiniais kompiuterijos terminais kalbant, lenkai pristat technin rang, o britams, pas kuriuos
ji persikl lugus Pranczijai, teko pasirpinti programine ranga[64]. 1940 m. vasar i povandeninio
laivo U-33 britams pavyko perimti du papildomus krygsmarins naudojamus rotorius ir po keleto
savaii Kembrido universiteto matematikos genijus Alanas Turingas sukr elektromechanin
main (bomb), galini atlikti imtus skaiiavim per minut. Bleli Parko ifr mokykla netoli
Londono 1939 m. buvo brit karins valgybos padalinys, kuriame dirbo tik 150 aukto lygio
specialist, toki kaip Turingas. 1942 m. darbuotoj pagauss iki 3500, o iki karo pabaigos ia dirbs
daugiau nei 10 000 moni. Ir dabar yra keletas ilikusi ios organizacijos pastat, o muziejuje
galima apirti ir ugrobtas i vokiei Enigmos mainas, ir iuolaikini kompiuteri pirmtakes

bombas187.

Colossus, pirmoji elektronin skaiiavimo maina, skirta vokiei valgybos signalams

iifruoti. Sukurta Bleli Parke
1940 m. balandio 4 d., likus penkioms savaitms iki aibo karo Pranczijoje, kriptografams
pavyko iifruoti pirmuosius Vokietijos kariuomens praneimus, taiau gegus 1 d. vokieiai
pakeit savo kodavimo sistem ir apakino Sjunginink sistem trims lemtingoms savaitms. Vis
dlto pradia buvo padaryta ir gegus pabaigoje pavyko nulauti pirmiausia liuftvafs kodus.
Vokietijos oro pajgos buvo nauja organizacija, palyginti su sausumos kariuomene ir kariniu laivynu,
tad ir jos signal perdavimo personalas buvo parengtas gerokai prasiau nei kolegos kitose grandyse.
Pagrindinis Enigmos trkumas buvo tas, kad jokia raid niekuomet nebuvo koduojama pati savimi,
ir i aplinkyb, pridjus vokiei operatori aplaidum ir klaidas, neretai palengvindavo ifruotoj
darb. pargalka galjo tapti nuolat besikartojanios praneim frazs, pvz., An die Gruppe
(grupei), Keine besondere Ereignisse (joki ypating atsitikim) ar Verlauf ruhig (situacija rami /
nepasikeitusi). Tai, kad n viena raid negaljo bti tokia pat kaip prie ifravim, leisdavo
Kembrido matematikams lengviau surasti, kurioje vietoje jos yra[65] 188. Vis dlto, iskyrus trump
laikotarp 1940 m. baland, vokiei krygsmarins Enigmos kodus Sjungininkai pradjo veikti tik
1941 m. Filmas U-571 i ties neatitinka realybs, nes jame pagautas laivas U-571 niekada nebuvo
pagautas. I ties 1941 m. gegu britai (ne amerikieiai kaip filme) sugebjo perimti Enigmos
kodus i laivo U-110, kuriam vadovavo Fritzas-Julius Lempas. Nors visi vokiei laiv vadai ikilus
tokiai grsmei turjo grietus nurodymus sunaikinti kod knygas bet kokia kaina, t kart britams

pavyko jas perimti ir idiovinti. Taip Bleli Parko skyrius suinojo apie galim bsim kod
pakeitim, kur vokieiai vadino Offizier procedure 189. is nutikimas myje dl Atlanto igelbs
nuo vilk gauj ne vien laiv, taiau karas tarp ifruotoj vyks nuolat. Panaiai kaip tarp virus ir
antivirusini kompiuteri program iais laikais, skirtumas tik tas, kad vokieiai neinos, jog j kodai
reguliariai iifruojami[66]. Pvz., 1942 m. vasar krygsmarinei vedus sisteminius pakeitimus
Enigmos kodavimo procedr, Sjungininkai iki pat met pabaigos negals jos veikti190, taiau i
esms nuo 1941 m. daugelis vokiei praneim buvo per kelias valandas ar dienas iifruojami.
Kadangi informacija vluodavo, be to, prieas neturjo nieko tarti, Ultros inios labiau pravert ne
taktiniame, o strateginiame lygmenyje. Churchilliui i auksinius kiauinius dedanti vita tapo ginklu,
kokio iki tol nebuvo turjs joks vadovas. Kartais gera, kartais bloga, Churchillis naudojosi iuo
ginklu ir neretai disponuodamas tik jam prieinama informacija keisdavo savo karo vad sprendimus,
strategines kryptis nuleisdamas i viraus191. Ultros informacija niekada nebdavo isami ir
aiki, taiau, sujungus su visais kitais bdais gautais valgybos praneimais, ji tapdavo naudinga.
Pvz., Ultra padjo paskandinti linijinius karo laivus Bismarck ir Scharnhorst, atskleid Erwino
Rommelio silpnybes prie al Alameino arba kad vokieiai neino Sjunginink puolimo vietos ir laiko
prie isilaipinim Normandijoje. Didiausi vaidmen Ultra atliks myje dl Atlanto (ia i 1,55
milijono perimt praneim Sjungininkai iifruos 1,12 milijono192), taiau 1940 m. Ultros
reikm dar buvo nedidel. Churchillis reguliariai gaudavo Bleli Parke iifruot informacij. Pvz.,
rugpjt jis gavo kelet patvirtinim, kad vokieiai nra prim galutinio sprendimo dl invazijos ir
kad jis priklausys nuo oro mio rezultato193. Lygiai taip pat 1940 m. spal i Ultros praneim
buvo galima sprsti, jog vokieiai vykdo operacijos Jr litas pratybas, ir jeigu tai buvo tiesa,
buvo galima tarti, kad invazija artimiausiu metu nevyks. Sudjs vis slapt informacij, taip pat
inias, kad vokiei baros palieka uostus194, Churchillis turjo utektinai pagrindo manyti, kad
didysis pavojus prajo bent iki pavasario, taiau tai buvo informacija jam, o ne Dowdingui. RAF
Naikintuv pajg vadas sra asmen, supaindinam su Ultros informacija, buvo trauktas tik
spalio 16 d., t. y. kai mis buvo baigtas 195. Tiesa, buvo ir iimi. Manoma, kad btent laiku
iifruota Ultros informacija apie 5-osios liuftflots (vok. Luftflotten RAF grupi atitikmuo
liuftvafje, oro laivynai) atak iaurs Anglijoje padjo j sulugdyti, bet i esms Dowdingas
Britanijos myje rmsi ne stebuklingais, o savo paties sukurtais ginklais. Didiosios Britanijos oro
gynybos sistem drsiai galima vadinti Dowdingo sistema[67].
Tiesioginis Hermanno Gringo prieininkas 58-eri Hugh Dowdingas 1940 m. buvo vyriausias
amiumi RAF vadas ir Britanijos mis buvo paskutinis jo karjeroje. Maa to, io mio ivakarse
Dowdingas jau ketvirt kart ra praym dl pasitraukimo i vyriausiojo vado pareig ir
susierzino, kai generalinis oro pajg tabas papra j likti iki spalio[68]. Dowdingas vadovavo
Britanijos miui turdamas kienje ijimo pensij dokumentus, taiau tai n kiek nesumenkino jo
motyvacijos ir indlio.

Seras Hugh Dowdingas

1936 m. Dowdingas tapo pirmuoju k tik kurt RAF Naikintuv pajg vadu. Kaip mogus, jis
buvo tokio udaro bdo ir bendraudavo su aplinkiniais taip sausai ir formaliai, kad gavo
Usispyrlio (angl. Stuffy) pravard. Asketas, abstinentas, nemgstantis tutybi mugs
pompastikos ir triukming vakarli, jis gyveno kartu su seseria, nes mona mir po dvej met
santuokos, o vienintelis snus tapo naikintuvo laknu, rizikuojaniu savo gyvybe. Su juo buvo sunku
bendrauti ne tik dl formalaus stiliaus. Dowdingas buvo i t moni, kurie praktikai apie visk turi
savo nuomon ir su kuriais beprasmika ginytis. Be to, tai, k galvoja, Dowdingas rdavo tiesiai
akis, nekreipdamas dmesio nei etiketo subtilybes, nei mogikus jausmus, nei tuo labiau
subordinacij. Kitaip tariant, RAF Naikintuv pajgoms Britanijos myje vadovavo mogus, kur
daugelis pavadint keistuoliu, taiau jis buvo savo darbo profesionalas. Jis pradjo kurti Naikintuv
pajgas tada, kai vyravo nuomon, jog geriausia gynyba yra puolimas. Nordami igelbti save, mes
turim bti pasiruo nuudyti daugiau moter ir vaik ir sugebti tai padaryti greiiau negu prieas,
sak tuometinis Didiosios Britanijos premjeras Stanley Baldwinas. Kaip visada, karo grandys
pesi dl pinig kam j atiteks daugiau laivynui ar sausumos kariuomenei, bomboneiams ir
naikintuvams. Dowdingas buvo prastas ukulisini intrig aidjas, taiau gijo galing politin
sjunginink. Nevilleis Chamberlainas taip pat baisjosi savo pirmtako pozicija, todl idas oro
gynybos investicijoms buvo atvertas. Dl i investicij atsirado radar grandin, buvo sukurti nauji
naikintuv modeliai, dl j Britanijos mio ivakarse Dowdingas turjo 45-ias parengtas
eskadriles, kuri, jo manymu, reikjo alies gynybai196. Tai, kad gamybos prioritetas teko
naikintuvams, o ne bomboneiams, buvo Dowdingo nuopelnas ir dabar jam reikjo pademonstruoti,
kam visa tai reikalinga.
Visos Naikintuv pajgos buvo suskirstytos keturias grupes: 10-j (vyriausiasis vadas
vicemaralas seras Christopheris Quintin-Brandas);11-j (vicemaralas Keithas Parkas),12-j
(vicemaralas Traffordas Leigh-Mallory) ir 13-j (vicemaralas Richardas Saulas). Kiekvienos
grups tabe ant didiuli stalo emlapi (aprpiani tik grups ginam teritorij) su stumdomais
prieo lktuv judjimo ymekliais RAF karininkai, vadinami naikintuv kontrolieriais, planavo savo
veiksmus. Grups buvo padalytos sektorius, j vadai kontroliavo 24 eskadriles, o sektori stotys
aerodromai buvo visos ios sistemos erdis, nes i stoi koordinatoriai konkreiai sprend ir

radijo ryiu vadovavo laknams, jau pakilusiems or. Tai ir buvo Dowdingo sistema, taiau norint
pasiekti pergal reikjo ne tik aikios taktikos, bet ir strategijos. Teorij, kaip kovoti su prieu, buvo
dvi.

RAF ESKADRILI PASISKIRSTYMAS. 1940 M. LIEPOS 1 D.

Spitfire

Hurricane

Blenheim

Defiant

I VISO

11 grup

17

30

12 grup

11

13 grup

17

I VISO

19

29

58

Pirmosios alininkai teig, kad liuftvaf nutrauks puolim, kai paaiks, jog atakos kainuoja labai
brangiai, antrosios buvo sitikin, kad svarbiausia tikinti vokieius, jog iems, nepaisant vis
pastang, nepavyksta gyvendinti savo tiksl. Pirmj palaik keletas aukt pareign ir karinink
Aviacijos ministerijoje, pvz., Karalikj oro pajg generalinio tabo vado pavaduotojas
vicemaralas Williamas Sholto Douglasas, taip pat 12-osios grups vadas Traffordas Leigh-Mallory.
Jie atstovavo idjai, gavusiai Didij sparn (agl. Big Wing) pavadinim, pagal j prieas turt
bti atakuojamas didelmis (35 eskadrili) pajgomis. ios strategijos alininkai buvo sitikin, kad
geriausias bdas isikovoti pranaum ore per kiekvien antskryd numuti kuo daugiau prieo
lktuv. Dar prie kar Douglasas teig, kad pagrindinis tikslas yra ne sukliudyti bomboneiams
pasiekti savo taikinius (nors tai bt gerai), bet padaryti jiems toki nuostoli, kad atak mastas kuo
spariau mat. Jis nepakeit ios nuomons net ir po Britanijos mio: Geriausias, jeigu ne

vienintelis bdas pasiekti pranaum ore numuti didiulius kiekius prieo bombonei kas kart,
kai jie pasirodo. Jeigu manoma, bt gerai tai padaryti prie jiems gyvendinant savo uduotis, bet
geriau jau numuti penkiasdeimt bombonei po to, kai jie pasieks savo tikslus, negu numuti deimt
bombonei prie tai, ra Douglasas 1940 m. gruodio 17 d. Taiau jo oponentai, tarp kuri
svarbiausi buvo Naikintuv pajg vadas Hugh Dowdingas ir 11-osios grups vadas Keithas Parkas,
buvo sitikin, kad pagrindinis gynybos tikslas yra tiesiog ilikti. Pagal i strategij prieas turjo
bti puolamas tik nedidelmis (vienos ar dviej eskadrili) pajgomis, ir nors tokiu atveju upuolik
nuostoliai bt gerokai maesni, tokie pat maesni jie turjo bti ir gynj pusje. i strategija turjo
utikrinti rezerv, leidiant nuolat pasitikti naujas atakas. Ji turjo parodyti prieams, kad ie
nepasiekia savo tiksl, ir todl anksiau ar vliau jiems teks pripainti, jog tolesns atakos yra
beprasms. Kaip ir Dowdingas, Parkas man, kad geriau numuti deimt vokiei bombonei prie
jiems atliekant savo darb, negu leisti jiems subombarduoti aerodromus ar gynybos renginius, nes tai
susilpnint gynybos galimybes. Be to, anot j, Didij sparn suformavimas prie pakylant
operacij utrukt pernelyg ilgai ir grs rizika, jog naikintuvai gali bti sunaikinti aerodromuose
besipildantys degalus197.

Keithas Parkas
is ginas per Britanijos m taip siplieks, kad virs atviru konfliktu tarp RAF vad ir turs rimt
padarini. Pvz., rugpjio 26 d. Parkas prays Leigh-Mallory pasaugoti jo grups aerodromus, kol jo
paties naikintuvai kaunasi oro miuose, taiau Leigh-Mallory pagalbos neatsis, o niekieno
nekliudomi vokieiai subombarduos kelet aerodrom. Leigh-Mallory pasiteisins praym gavs per
vlai, taiau tikroji tiesa buvo ta, kad 12-osios grups vadas stojo atvir prieprie dl gynybos
strategijos, be to, jis turjo asmenini nuoskaud ir kariavo ne tik su vokieiais, bet ir su Dowdingu
bei Parku, ir buvo pasirys nuversti juos bet kokia kaina198.
i asmenini ambicij kova prasidjo dar tada, kai 11-osios (pirmosios kurtos) naikintuv
grups vadu buvo paskirtas Parkas. Tiesa, tada dar niekas negaljo inoti, kad i grup Britanijos
myje taps svarbiausia, bet Leigh-Mallory buvo sitikins, kad is postas turjo atitekti btent jam,
tad sprendim vertino kaip asmenin eidim. Gavs 12-j grup, Leigh-Mallory j sukr nuo
nulio, nes buvo puikus organizatorius, taiau trintis su Dowdingu tssi, mat paaikjo, kad

prioritetin bus Parko grup. Kai 1938 m. Leigh-Mallory pareikalavo 29 eskadrili i 41-os, kurias
tuo metu turjo RAF, jam, inoma, buvo atsakyta. Dl tos paios prieasties Leigh-Mallory susikirto
su Dowdingu dar ne kart, o 1940 m. vasar j konfrontacija pasiek tok lyg, kad Leigh-Mallory,
ibgs i Dowdingo kabineto, savo konkurentui Parkui tiesiai akis ir, jog yra pasiruos
sumaiyti dang su eme, kad tik nuverst Dowding[69] 199.

Seras Traffordas Leigh-Mallory (deinje) tariasi su generolu Montgomery

Savo paad Leigh-Mallory itess. Jo gebjimai bendrauti ir daryti tak aukiausiems
sluoksniams bus gerokai didesni nei konkurent, tad po Britanijos mio Dowdingas ir Parkas bus
pastmti on, o Leigh-Mallory uims pastarojo viet ir bus paskirtas vadovauti 11-ajai grupei.
1942 m. lapkrit jis bus paauktintas maralus ir galiausiai taps Naikintuv pajg vadu. Jis atliks
svarb vaidmen planuojant isilaipinim Normandijoje ir netrukus bus paskirtas Pietryi Azijos
vyriausiosios oro pajg vadovybs vadu. Taiau stulbinamas ygis karjeros laiptais baigsis tragikai
lktuvas, skraidins Leigh-Mallory kartu su mona ir deimties moni gula nauj tab, 1944 m.
lapkrit sudu Pranczijos Alpse 200. Likimo ironija po io katastrofos Leigh-Mallory viet uims
btent Parkas. Kad ir kaip ten bt, jeigu 1940 m. 11-ajai RAF naikintuv grupei bt vadovavs
Leigh-Mallory (jau nekalbant apie vyriausiojo vado post), ko gero, Britanijos mis galjo pasisukti
kitaip.

Parkas, kaip ir Dowdingas, pirmiausia koncentravosi tiksl ir buvo grietas, net rstus tiems, kas
jam prietaraudavo. Jam trko isilavinimo ir rafinuoto miesionikumo bendraujant su RAF
vadovybs grietinle, tad jis nebuvo populiarus tarp koleg ir aukiausi sluoksni intrigose
visada turjo problem. Daugelis i sluoksni atstov vertino Park kaip sunkiai sukalbam,
neturint humoro jausmo, neadekvaiai reaguojant kritik (tai buvo tiesa) ir kaltino j
tuiagarbikumu (ambicingumo Parkui irgi netrko). Taiau teigdami, kad pavaldiniai ir kariai Park
labiau gerb nei myljo, jie klydo. Geras jo poirio savo karius pavyzdys galt bti nutikimas
Viduriniuose Rytuose 1942 m. Atsitiko taip, kad auktiems vadams parengtame orlaivyje atsidr
keletas jaun lakn. Vienas majoras juos be ceremonij igrdo lauk. Igirds tai, Parkas atjo
lktuvo salon ir pareik: ie jauni dentelmenai jau susidr ir dar susidurs su pavojais, koki
jums niekada neteks patirti. Todl jie naudosis visais patogumais ir paslaugomis lygiai taip pat kaip
js.201 is epizodas gali tik patvirtinti, kodl Parkui, neblizganiam asmeniniu avesiu,
nemgstaniam tui nek ir ukulisini aidim, buvo sunku su sau lygiais ir auktesniais
karininkais, taiau tai taip pat rodo jo poir savo karius. Jis buvo tikras lauko vadas ir pavyzdys
jiems. Nors gamtos ir neapdovanotas charizma, jis bendraudavo su laknais paprastai, suprantamai ir
visada stengsi bti greta. Tai, kad jis elgdavosi su kariais daniausiai nekreipdamas dmesio
formalumus ir laipsnius, labai nepatiko jo kolegoms, taiau kariai savo vad u tai dievino. Vykstant
Britanijos miui jis kiekvien vakar ssdavo savo Hurricane lktuv OK 1 ir lankydavo oro
bazes, ypa tas, kurios nukentjo labiausiai. Bendraudamas su laknais, jis daniau klaussi nei
kalbjo, o i vadovybs nuolat reikalavo pilotams geresni slyg ir pramog. Galiausiai, prieingai
nei Leigh-Mallory, naikintuv srityje jis turjo didiul patirt, nes dirbo ia beveik 25-erius metus. I
pasauliniame kare jis pats numu 14 prieo lktuv, o tarpukar praleido analizuodamas visus
naikintuv panaudojimo kare aspektus202. Dowdingas per Britanijos m kontroliavo vykius diena
po dienos, o Parkas tai dar valanda po valandos203.
Dabar drsiai galima sakyti, kad Parkas buvo idealus pasirinkimas, taiau tada niekas neinojo,
kaip susiklostys mis ir kieno strategins valgos yra teisingesns, nes tai buvo pirmas tokio dydio
oro mis karybos istorijoje. Douglaso valgos atrod lygiai tokios pat racionalios, taiau nei jis,
nei kas nors kitas negaljo pasakyti, kokio dydio turt bti liuftvafs nuostoliai, kad jos vadovyb
vertint juos kaip nepriimtinus. Apskritai patirti kare nuostolius daniausiai laikoma natraliu
veiksm padariniu, svarbiausia, kad jie padt pasiekti tiksl. Pvz., brit bombonei laknams buvo
sakyta bombarduoti vokiei pozicijas Pranczijoje, nors buvo aiku, kad j ilikimo galimybs yra
menkos. Kariai privalo paklusti sakymams, o Bombonei pajg vadovyb toleravo 80 procent
nuostolius, kol suvok, kad prieas nepatiria jokios apiuopiamos alos. Btent is suvokimas, o ne
nuostoli dydis privert ataukti atakas. Buvo gana didel tikimyb, kad pajutusi brit gynyb
silpnjant ir aijant liuftvafs vadovyb nekreipt dmesio patiriamus nuostolius ir dl artjanios
pergals bt pasiryusi dar didesnms aukoms; ir atvirkiai rodymai, kad prieo gynyba n kiek
nesilpnja, galjo j priversti atsisakyti atak, net jei patiriami nuostoliai nra labai dideli.
Dowdingo strategija rmsi aikiu supratimu, kad nordama pasiekti pergal liuftvaf privalo
eliminuoti RAF. Ir jeigu toks yra pagrindinis puolj tikslas, vadinasi, pagrindin gynybos uduotis
yra ne sunaikinti puoljus, o utikrinti, kad gynybos pajg visada utekt ir jos bt pasiruousios,
kad ir kiek laiko trukt miai. I ia ir kilo esminis Dowdingo apsisprendimas nerizikuoti ir nesivelti
sekinanius ir dideli nuostoli abiem pusms galinius atneti oro mius. Svarbiausia buvo
ilaikyti nuolatin pasiprieinim.
Usispyrs Dowdingas nuo pradi iki pabaigos laikysis ios pozicijos, nors maj ir
didij sparn diskusija nesibaigs nei per Britanijos m, nei jam pasibaigus. Po karo bus ne

kart analizuojama, kuri i dviej konkuravusi pusi buvo teisesn. Faktai Didij sparn
teorijos nepatvirtina. Apskaiiuota, kad i 32 atvej, kai Leigh-Mallory sak suformuoti dideles
pajgas vokiei lktuv gaudynms, tik 7 i j baigsi tikrais miais ir tik vien kart brit
naikintuvams pavyko pagauti liuftvafs bomboneius dar iems nespjus imesti savo bomb. Taiau
i i antskrydi gr brit laknai buvo patenkinti, ir j kolegos, kuriems daniausiai teko kautis
maomis grupmis, su pavydu klaussi pasakojim, kiek vokiei bombonei pavyko numuti per
vien sryd. Apie spdingus skaiius skelb ir spauda, taiau tik po karo paaiks, kad jie buvo
gerokai ipsti, nes kuo didesnis lktuv spieius, tuo daugiau lakn t pai vien pergal
priskirdavo sau kai kas dl sumaities, kai kas dl noro pagerinti savo statistik204. Kita vertus, kai
liuftvaf sutelks savo atakas London, galingi RAF smgiai didelmis pajgomis vokieiams tikrai
bus labai skausmingi. Galiausiai, kad pasirinkdamas strategij Dowdingas buvo teisus, po karo
patvirtino patys prieai. Pavyzdiui, feldmaralas Albertas Kesselringas, su kuriuo mes netrukus
susipainsime, ra: Ms pagrindin problema buvo ne tai, kaip numuti prieo naikintuvus... bet
kaip priversti juos kautis.205 Taigi, Didij sparn alininkai i esms sil tai, ko tikjosi ir
siek liuftvaf, taiau prie RAF vairo stovjo mogus, pasirys padaryti visk, kad taip neatsitikt.
Visa tai mes inome dabar, o tada niekas negaljo inoti, kaip viskas susiklostys. 1940 m. vasaros
pabaigoje artjo laikas, kai Dowdingas savo teisyb turjo rodyti rezultatais.

Nekviesti sveiai
1-oji ir 4-oji liuftflots buvo dislokuotos Vokietijoje ir Lenkijoje, kitos trys ruosi Britanijos
miui[70]. I ties 5-oji liuftflot (vadas generolas pulkininkas Hansas-Juergenas Stumphas) dl
didelio atstumo iki Anglijos karo veiksmuose praktikai nedalyvaus. Ji buvo idstyta Norvegijoje ir
Danijoje, i kur naikintuvai negaljo suteikti bomboneiams tinkamos apsaugos. 5-oji liuftflot bus
eliminuota i mio jau po pirmo didelio savo antskrydio206. Pagrindinis krvis atiteko 2-ajai ir 3iajai liuftflotms, pirmoji buvo idstyta iaurs Ryt Pranczijoje, Belgijoje ir Olandijoje, o antroji
Vidurio ir iaurs Pranczijoje. Joms vadovavo du k tik feldmaralo laipsn gav bavarai
Albertas Kesselringas savo tab kr Briuselyje, Hugo Sperrle Paryiuje.

Besiypsantis Albertas Kesselringas

54-eri Kesselringas pagal savo specializacij kariuomenje buvo artilerijos specialistas. 1917
m. jis pasiymjo I pasauliniame kare, kai perrikiavo ir nuteik kovai isibarsiusius vokiei
dalinius, kurie buvo atsidr ties pakrikimo riba. Gabumai buvo pastebti, ir 1918 m. jis buvo
paskirtas generalin tab. Po karo Vokietijai vedus apribojimus, Kesselringas pateko 100 000
irinktj, taiau 1933 m. netiktai i sausumos kariuomens buvo pervestas liuftvaf. Pernelyg ilgai
nesikrimsdamas dl to, ko pakeisti negali, sulauks 48-eri, jis nusprend imokti skraidyti (!), o
organizaciniai gebjimai ir energija nuved j iki liuftvafs generalinio tabo virininko posto. Tiesa,
jis nesutar su Erhardu Milchu ir buvo patenkintas, kai mgindamas paalinti trint Gringas j
paskyr 1-osios liuftflots vadu[71] 207. Kesselringas su Fedoro von Bocko armij grupe iaur
sudar puik tandem Lenkijos kampanijoje ir, ko gero, taip ir bt liks Ryt fronte, jei ne
incidentas, kai operacijos Geltona ivakarse per 2-osios liuftflots karininko klaid
Sjungininkams atiteko vokiei puolimo planai[72]. U tok akibrokt io oro laivyno vadas buvo
atleistas ir jo viet paskirtas btent Kesselringas. Per kampanij Pranczijoje jis dar kart patvirtino
savo puiki reputacij ir u pasiekimus buvo apdovanotas feldmaralo lazdele. Kesselringo vizitine
kortele II pasauliniame kare taps Italijos gynyba, kur jis, dar kart pervestas i liuftvafs sausumos
kariuomens karininko post, keliskart pranaesnes Sjunginink pajgas laikys sukaustytas praktikai
iki pat karo pabaigos. Daugeliu atvilgi u savo avi ypsen besiypsanio Alberto pravard
gavs Kesselringas buvo pavyzdinis vokiei karininkas. Ipruss ir isilavins, puikiai
bendraujantis su kolegomis ir suprantantis karius, gerai imanantis taktik ir jos subtilybes, lojalus
savo virininkams ir kvepiantis pavaldinius208. Tiesa, per vis savo karjer jis taip ir iliko labiau
sausumos nei oro pajg specialistas. aibo karo kampanijose jis puikiai susitvark su uduotimis
palaikyti sausumos kariuomens veiksmus, taiau Britanijos mis bus kitoks ikis ir jo oro
laivynui teks didiausia atsakomyb, nes 2-osios liuftflots pajgos buvo idstytos ariausiai
Anglijos.
Kesselringo kolega, 3-iosios liuftflots vadas Hugo Sperrle buvo tik metais vyresnis, taiau
ypsojosi gerokai maiau. Kai mgindamas igsdinti Austrijos kancler 1938 m. Hitleris iekojo
grsmingiausiai atrodani savo karinink, jis pasirinko btent Sperrle ir Walther von Reichenau.
Nors nebuvo toks avus kaip Kesselringas, Sperrle turjo gerokai daugiau patirties. Kaip laknas
dalyvavo I pasauliniame kare, o tarpukariu buvo vienas i t, kurie vadovavo slaptiems kariniams
mokymams netoli Maskvos. Per Ispanijos Pilietin kar iki 1937 m. jis vadovavo Condor legionui, ir
nors jo 3-ioji liuftflot nedalyvavo kampanijoje Lenkijoje, Sperrle nepraleido progos pasiymti
Pranczijoje. Albertas Speeras Sperrle apibdino kaip sibarit, savo manieromis, dabitikumu ir
polinkiu pramogas nusileidiant tik Gringui (ir nenusileidiant reichsmaralui savo kno
apimtimi)[73] 209. Vis dlto j palaik fiureris, ir nors sunkiai sukalbamas, jis buvo kompetentingas
vadas. Britanijos myje jis bus vienas i nedaugelio, kuris nenuvertins brit rezervo bei potencialo
ir ragins atsisakyti Londono bombardavimo sprendimo, kuris, ko gero, bus lemtingiausias iame
myje210.

Hugo Sperrle
Kaip ir liuftvafs aukiausieji vadai, RAF vadovyb buvo gana smarkiai susiskaldiusi, taiau
dvi kariaujanias puses skyr vienas labai svarbus veiksnys. Dowdingas turjo aiki vizij, kaip turi
vykti mis, Gringas ne. Dowdingas turjo parengt gynybos sistem ir strategij, kurios laiksi,
Gringas ne.
Mano oro laivynas negavo joki aiki nurodym, kokias taktines uduotis turt atlikti ir kokios
turt bti bendradarbiavimo su sausumos kariuomene ir jr laivynu nuostatos. Tai stipriai nuvyl,
juolab kad i nurodym odiu rugpjio 6 d.[74] buvo galima suprasti, jog po dviej dien prasidjs
oro puolimas turjo bti Jr lito preliudija. Taiau jau nuo pat pirm dien i kampanija buvo
vykdoma nuolat keiiant nurodymus ir niekada nebuvo susieta su invazijos poreikiais, ra savo
atsiminimuose Kesselringas211.
Pagrindinis liuftvafs tikslas buvo aikus sunaikinti RAF ir usitikrinti bent laikin viepatyst
ore, taiau taip niekada ir nebuvo aikiai nustatyta ir suformuluota, kaip tai pasiekti. Antskrydi
taikiniai: jr uostai ir aerodromai, prekiniai ir karo laivai, aviacijos pramons centrai, transporto
infrastruktra ir pramons rajonai, gynybiniai renginiai ir t. t. tai atsirasdavo srauose, tai vl i j
dingdavo. O klausim, kaip turt bti veiktos Karalikosios brit oro pajgos, nebuvo jokio
aikaus atsakymo. Vokieiai inojo, kas yra pranaumas ore. Lenkijos kampanijoje liuftvaf
siviepatavo padangje nuo pat pirm dien, o Pranczijoje jai pavyko usitikrinti lokal pranaum
ten, kur jis buvo btinas. Vakar kampanijoje liuftvaf nesunaikino Sjunginink oro pajg, taiau
strategikai svarbiuose sektoriuose dominavo taip, kad drss Sjunginink aviacijos bandymai
sustabdyti vermachto tank kolonas baigsi neskme. Vliau iame kare Sjungininkai pademonstruos
kit pranaumo ore model. 1944 m. jie taip sitvirtins, kad ore labai retai bus galima sutikti vokiei
naikintuv. Liuftvafs veikla bus taip paralyiuota, kad ji nebegals turti jokios svaresns takos
miams. aibo karo ir 1944 m. Normandijos kampanijos yra skirtingi pavyzdiai modeli, kaip gali
bti isikovotas pranaumas ore. Pirmuoju atveju jis pasiekiamas staigiais aibikais smgiais,
antruoju ilgu ir sekinamu karu. Pirmuoju persvara yra trumpa ir laikina, bet pasiekta kritiniu
momentu gali padti ikovoti pergal, antruoju atveju pranaumas tampa nuolatinis, nes prieas
pasiekia rib, kai nebegali kompensuoti savo nuostoli, taiau jam isikovoti reikia daug laiko.
Btent pastarj metod Sjungininkai gyvendino 19431944 m. ilgai ir nuosekliai bombarduodami

Vokietij. Tarp bombarduojam objekt buvo ir aviacijos gamyklos, kurios turjo pakeisti prarastus
vokiei lktuvus, ilgainiui nuostoli oro miuose ir galimo j pakeitimo santykis pasidar
neigiamas ir po kelerius metus utrukusios kovos Sjungininkai siviepatavo ore. Kok metod 1940
m. ketino pritaikyti liuftvaf? Kesselringas ra, kad vokieiams buvo pasiekiamas tik laikinas ir
lokalus pranaumas, o nuolatinis neokupavus sal buvo nemanomas, nes daugyb brit oro bazi,
lktuv ir gamykl buvo tiesiog nepasiekiamos ms bomboneiams212. Dilema buvo ta, kad i
liuftvafs buvo reikalaujama greitos pergals, taiau vienintelis bdas j pasiekti buvo sekinamas
karas taigi liuftvafs vadovybei teko derinti abi strategijas. Nordama usitikrinti bent laikin ir
lokal pranaum liuftvaf turjo traukti oro mius ir sunaikinti kuo daugiau RAF naikintuv,
sugriauti gynybos infrastruktr ir kartu isaugoti kuo daugiau savo pajg, kad ios galt palaikyti
invazij. Galutinis terminas iam tikslui pasiekti rugsjo 15 d.213 Naivi vokiei valg, kad brit
naikintuvai masikai stos kov, netrukus niekais pavers Dowdingo strategija. Vienintelis bdas
priversti nesportikai besielgianius britus kautis, ko gero, buvo civili ir miest bombardavimas,
kuris, kaip matme Lenkijoje ir Olandijoje, privert gynjus kapituliuoti, taiau i laukin kort
Hitleris udraud. Taigi, koks buvo liuftvafs planas?
Pirmoje birelio 30 d. ileistoje savo direktyvoje Gringas nurod du tikslus atkirsti Britanij
nuo ujrio tiekimo ir sunaikinti RAF. Nors prioritetas buvo skiriamas pastarajai uduoiai, is
miksas bylojo apie neapsisprendim, kokia bus tikroji strategija. Direktyvoje taip pat buvo
nurodoma, kad atakos turi bti rengiamos tik prie silpnai ginamus objektus, tik geromis oro
slygomis ir tik tada, kai galima pasinaudoti netiktumu. Atakos turjo bti nedidels, o j pagrindinis
tikslas patikrinti prieo gynyb ir jos pajgum. Tai buvo tik pasiruoimas pagrindiniam puolimui,
tarsi generalin repeticija, taiau neaiku, kam ji buvo skirta, nes apie galim invazij direktyvoje
usimenama nebuvo. Liepos 11 d. liuftvafs generalinio tabo virininkas Hansas Jeschonnekas
ileido kit sakym, kuriame kaip dar vien taikin nurod Britanijos ginkluots pramon ir numat
eliminuoti RAF per 24 savaites. is sakymas taip pat dav oficial leidim pamginti atakuoti
Lamane brit laiv konvojus, apie kuriuos Gringas savo direktyvoje neusimin. domu, kad
Kesselringas ir Sperrle, nesugalvodami, k daugiau daryti, atakuoti konvojus jau buvo pradj savo
iniciatyva rugpjio 1 d. vykusioje liuftvafs karinje konferencijoje Hagoje, pasidabins nauja
balta savo gala uniforma, Gringas oficialiai sankcionavo iuos veiksmus atgaline data. Rugpjio 1
d. konferencijos kulminacija tapo Hitlerio direktyva Nr. 17 (r. 111 p.), taiau ji numat, k reikia
padaryti, o sprendiant, kaip gyvendinti joje ikeltus tikslus, kilo diskusija, kurioje taip ir nebus
rastas vieningas sprendimas. Hugo Sperrle man, jog reikia bombarduoti pagrindinius uostus ir
tiekimo linijas, o RAF gynyb ir jos infrastruktr, jo manymu, bus galima sunaikinti didiuliais
bombonei antskrydiais en passant (pranc. tuo paiu). Taiau rugpjio 21 d. Gringas uostus
ibrauks i taikini srao, motyvuodamas tuo, kad jie bus reikalingi pai vokiei invazijos
pajgoms. Kesselringas apskritai buvo skeptikai nusiteiks atak prie Brit salas atvilgiu. Jo
manymu, prie tai reikjo pulti Gibraltar ir tik po pergals ten sukti Londono link. Londonas,
Kesselringo nuomone, buvo vienintelis vertas dmesio atak objektas Anglijoje. Pasirodius
praneimams, kad britai ignoruoja vokiei naikintuv spieius, jis buvo dar tikresnis, jog tik
atakuojant London galima priversti RAF stoti tikr kov. Londonas, jo manymu, buvo taikinys, kur
britai bt priversti ginti. Tiesa, i idj kritikavo net paties Kesselringo tabo virininkas jis
primin, kad Londono bombardavimas priverst Me109-ukus veikti ties kritine savo pasiekiamumo
riba, o britai tiesiog galt pasitraukti iek tiek toliau u savo sostins ir ginti j i vokieiams
nepasiekiam pozicij214. Bet kuriuo atveju Londono atakas Hitleris paliko savo dispozicijoje kaip
paskutin priemon, o vir liuftfloi vad buvo dar ir Gringas.

Reichsmaralas pareik, kad remiantis valgybos praneimais britai turi 400500 naikintuv,
taigi puolimas bus paprastas. Per pirmsias penkias dienas bus atakuojami taikiniai 100150 km
spinduliu nuo Londono, tada tris dienas atakos bus rengiamos 50100 km ir dar penkias 50 km ir
maesniu spinduliu nuo Londono. Per dvi savaites su RAF turjo bti baigta, o tada bus galima rengti
dienos atakas visose Brit sal pasiekiamose teritorijose ir nuosekliai jas valyti, sektori po
sektoriaus. Operacija gavo kodin pavadinim Erelis (vok. Adler)215.
Vienas i idrsusi prietarauti Gringui buvo JG51 eskadros vadas Theo Osterkampas, kuris
isamiai apra i konferencij ir savo atsiminimuose pavadino j utopija. Dds (vok. Onkel)
pravard turjs Theo I pasauliniame kare numu 32 lktuvus ir iki ios konferencijos spjo pridti
dar 6 pergales, tapdamas vienu i nedaugelio lakn, patvirtinusi aso status abiejuose karuose. Jis
komentavo, kad perimti radijo signalai leidia manyti, jog tikrasis brit pajgumas yra 500700
naikintuv ir jis didja kartu su pavojingj Spitfire skaiiais. Gringas piktai pertrauk Osterkamp
ir pareik, jog tai nesmon. Liuftvafs valgyba esanti puiki ir bet kuriuo atveju Me-109 yra
pranaesni u Spitfire, be to, juk ir pats Osterkampas k tik sak, jog britai pernelyg bails, kad stot
kov. Dd patikslino, kad tie patys radijo signalai leidia suprasti britus turint aik nurodym
vengti mi su liuftvafs naikintuvais. Jie ne tokie kvaili, kad leistsi sekinam kov su
naikintuvais, kurie patys savaime negali padaryti alos. Gringas nukirto, kad tai i esms tas pats, ir
nukreip pokalb jg santykio link. Kesselringas su Sperrle rekomendavo patausoti bomboneius,
kol naikintuvai susilpnins Karaliksias Naikintuv pajgas. Jie sil i pradi gynybos renginius ir
infrastruktr bei aviacijos pramon atakuoti nakt, taiau Gringas tai pavadino nesmone. Anot jo,
vien tik JG51 eskadra numu 150 lktuv ir tai yra gantinas silpninimas. Jo nuomone, RAF
naikintuv pajgos taip isekintos kampanijos Pranczijoje, kad jokie papildomi parengiamieji
veiksmai yra nereikalingi reikia pulti visa jga ir su naikintuvais, ir su bomboneiais.
Osterkampas susilaik nuo komentaro, nors skaiius 150 buvo toks fantastinis, kad juo buvo
galima imatuoti visas vokiei lakn pergales per vis Pranczijos kampanij. Jis man, kad
liuftvaf turi 12001500 naikintuv, todl inia, jog j yra beveik perpus maiau, jam buvo nemaloni
staigmena. Be to, Kesselringas su Sperrle suskaiiavo, kad kartu jie turi apie 700 bombonei. Vieai
ne kart gyrsis turintis 4500 lktuv, okiruotas i skaii Gringas atsisdo ir sumurmjo: Argi
tai mano liuftvaf?216 is epizodas iliustruoja, kaip Gringas buvo nutols nuo realybs. 1940 m.
rugpjio 1 d. liuftvafs vad konferencija, turjusi sudti galutinius takus, i tikrj ne tik dar
daugiau sumaities.
Konferencijoje buvo diskutuojama ne tik apie strategij, bet ir apie taktik. Pirmoji didiojo
puolimo diena turjo prasidti nedideliais bombonei ir naikintuv antskrydiais, po kuri madaug
po 1015 minui turjo pasirodyti naikintuv spieiai, nukreipti pasirodiusius brit naikintuvus.
Galiausiai turjo sekti masyvs bomboneiai, kuriuos saugos Me-110, jei kartais brit
pasiprieinimas dar nebt galutinai palautas. Triguba banga turjo bti kartojama tris kartus.
Taktika buvo patvirtinta ir kit dien liuftvafs tabas ileido oficial sakym liuftfloi vadams [75].
Rugpjio 6 d. sukviets liuftvafs vadus Karinhol, reichsmaralas pakartojo, kad puolimas bus
paprastas ir per dvi savaites su RAF turt bti baigta217.
Operacijos Jr litas planas buvo prastas, bet Erel net planu pavadinti yra sunkoka. Pagal
j vokieiai ketino paskraidyti vir Anglijos, en bei ten pamtyti bomb ir numuti visus brit
naikintuvus, kurie tik pamgins kliudyti. Pastaroji uduotis buvo svarbiausia, bet vykdydama j
liuftvaf taip pat turjo ilikti, kad galt padti isilaipinimui Anglijoje. Jeigu prisimintume
Beppo Schmido skaiius, pagal kuriuos britai turjo 675 naikintuvus, o vokieiai 725, ieit, kad

liuftvafei reikjo muti britus maiausiai santykiu 2:1, nes jeigu praradim skaiius bt vienodas,
liuftvaf iame myje galjo susinaikinti pati. Osterkampas apskaiiavo, kad norint apsaugoti
isilaipinimo papldimius reikia dviej eskadr (kiekviena po madaug 150 naikintuv) vir
isilaipinimo viet nuolat. Skaiiuodamas, kad kiekviena eskadra galjo surengti po tris antskrydius
per dien, Osterkampas dar ivad, kad tokiai misijai reikia dvylikos eskadr, t. y. 900 naikintuv, o
tiek liuftvaf neturjo. Taigi vokieiai i esms negaljo sau leisti joki nuostoli218. Nordami
sumainti RAF pajgas perpus, o patys ilikti tokio pat pajgumo kaip prie m, vokieiai turjo
muti britus santykiu 5:1 btent tok tiksl Osterkampas ir ikl savo eskadrai. Kad tai bt
pasiekta, jis dav nurodym savo laknams atakuoti tik tada, kai aplinkybs leidia tai daryti
nerizikuojant219. ioje aritmetikoje nebuvo brit lktuv gamybos pajgum, nebuvo paangios
Britanijos oro gynybos sistemos. Taip pat neatkreiptas dmesys, kad technologikai brit lktuvai
niekuo nenusileido vokikiems. Kesselringas didiausiu vokiei pranaumu laik lakn patirt ir
tikrais miais pagrst taktik, taiau net jei darytume prielaid, kad nepatyr brit laknai taip pat
nieko bsimajame myje neimoks, buvo dar viena rimta problema. Pats santykis 5:1 nieko nereik.
Savo tikslui pasiekti liuftvaf turjo tik penkias savaites. Gring spaud laikas, o Dowdingui jis
buvo sjungininkas, nes RAF reikjo atsilaikyti bent jau iki tol, kol pablogj orai nebeleis
vokieiams vykdyti invazijos. Jeigu liuftvaf per tas penkias savaites numut 100 brit naikintuv
pati prarasdama tik 20, santykis bt gyvendintas, taiau RAF pasiprieinimas niekur nedingt.
Vokieiai negaljo laikytis nurodymo pulti tik esant palankioms aplinkybms, nes juos spaud laikas.
Liuftvafei reikjo dideli oro mi praktikai kasdien. Gringas buvo ne tik sitikins, jog liuftvaf
yra galingesn u RAF ir gali sutriukinti savo varov, kaip kad jau dar anksiau, bet ir man, jog
prieas sutiks aisti pagal jo sugalvotas aidimo taisykles. Netrukus jo lauks didelis nusivylimas, nes
visi ie sitikinimai neturjo nieko bendra su tikrove. RAF niekuo nenusileido liuftvafei, Britanija
buvo parengusi, ko gero, paangiausi to meto oro gynybos sistem pasaulyje, ir mis vyks ne pagal
Gringo, o pagal Dowdingo scenarij.

Mis Lamane
Nustatyti tikrj dien, kada prasidjo Britanijos mis, nra lengva. Pagal sutart brit istorik
versij, jis vyko 1940 m. liepos 10 d.spalio 31 d. Btent iuo laikotarpiu dalyvav batalijose brit
laknai ir j gulos nariai (nors kart pakil or) buvo apdovanoti specialiomis vaigdmis. iame
myje niekas oficialiai nepaskelb pradios, nebuvo pergals fanfar ir jo pabaigoje, taigi
laikotarpio rmai yra tik poirio ir susitarimo reikalas. Tikrasis mis dl pranaumo ore
vokieiams turjo prasidti tik pradjus operacij Erelis, taiau Erelio diena (vok. Adlertag)
rugpjt kelet kart buvo atidta. Nuostabus oras, matyt, per geras ms oro pajgoms, su ironija
ra rugpjio pradioje Josephas Goebbelsas savo dienoratyje. Jis taip pat paymjo, kad nemaai
moni mano, jog Vokietija praleido tinkam met atakai, o Hitleris vis abejoja priimdamas
sunk galutin sprendim. Galiausiai Erelio diena buvo numatyta rugpjio 10-j, bet dl blogo
oro puolimo pradi teko nukelti. mons vis laukia didels atakos pradios, ra Goebbelsas
rugpjio 12 d., ir nors t dien operacija Erelis dar kart buvo nukelta, ataukimo sakymas atjo
per vlai, tad keli imtai liuftvafs lktuv pradjo atak prastu oru. Erelio startas nebus panaus
kruopiai suplanuot galing smg220, ir net kit dien, kai liuftvaf puls visu pajgumu, brit
signal padalini raportai bus lakoniki: Aktyvumas per pastarsias 24 valandas didesnis u
norm. 11-osios RAF naikintuv grups vadas Keithas Parkas rykesn puolimo suintensyvjim

pastebs tik rugpjio 18 d., kai liuftvaf ims atakuoti aerodromus. i data galt bti laikoma
lemiamo Britanijos mio etapo pradia, taiau kova ore prasidjo dar liep. 1941 m. rugpjt,
raydamas savo ataskait apie Britanijos m, Dowdingas atmet silymus pradi matuoti nuo
Erelio pradios ir nurod, jog mio pradia reikia laikyti liepos 10-j221. I tikro jau prie deimt
dien vokieiai m rengti bandomuosius antskrydius su madaug 50 lktuv222 ir joks brit ar
vokiei laknas nebt iskyrs ios dienos nuo prie tai buvusi ar vlesni223, taiau taip jau buvo
lemta, kad btent liepos 10-oji tapo oficialia Britanijos mio pradia, o su ja prasidjo etapas,
pavadintas Lamano ssiaurio miu.
Lamano mis yra per skambus pavadinimas tam, kas vyko iame ssiauryje 1940 m. liep ir
rugpjio pradioje. iuo laikotarpiu vokieiai niekada nepraras daugiau nei 16-os, o britai 15-os
lktuv per dien224. Tuo metu Hitleris vis dar tikjosi, kad Britanija pasirays taik, o jo pasirayta
direktyva dl veiksm prie Britanij suintensyvinimo viso labo buvo bandymas leisti pajusti
usispyrusiai Londono vyriausybei, kas laukia alies, jeigu ji nepersigalvos. Savo ruotu liuftvafs
vadams tai buvo bandomj operacij etapas. Pagrindinis j tikslas pasistengti ivilioti mius
kuo daugiau RAF pajg ir kartu isiaikinti, kiek prieas turi lktuv, kur j bazs, taip pat susidaryti
bendr vaizd apie varov. Pirmoji misija nepavyko dl nuosaikios brit strategijos, o valgybiniai
lktuvai tapo lengvu RAF naikintuv grobiu. Liepos 10 d.rugpjio 12 d. RAF numu 13 vokiei
valgybini lktuv, 4 apgadino, o dar 5 dingo be inios225.
Bandomosios atakos, be abejo, buvo naudingos vokieiams, taiau panau, kad gynjai iose
pratybose naudos gavo daugiau. Btent iomis dienomis britai suprato, kad vokiei taktins
formuots yra kur kas paangesns, be to, tai buvo puiki proga patikrinti, kaip veikia radar ir
naikintuv kontrols sistema. Kaip visos grandys reaguoja skirtingas pavojaus ris, kaip greitai ir
tiksliai pavyksta nukreipti naikintuvus ten, kur j labiausiai reikia226. Pvz., liepos 11 d. naikintuv
kontrolieriai isiunt 6 Hurricane pasitikti vienio bomboneio, o paaikjo, kad antskrydyje
dalyvauja 15 pikiruojani bombonei, kuriuos saugo 3040 dviviei naikintuv. Britams pavyko
numuti tik vien tuk, taiau likusios praktikai nekliudomos imet savo sprogmenis ir gro
namo, nes Hurricane teko grumtis su Me-110 227. Toki nemaloni staigmen britams reikjo mokytis
vengti.

Adolfas Gallandas (viduryje) demonstruoja savo manevrus Werneriui Mldersui (antras i

deins) ir Theodorui Osterkampui (deinje)
Vokiei antskrydiai prie Piet Anglijos pakrants uostus buvo nedani ir negauss (2030
lktuv). Juos RAF pasitikdavo, taiau dideles vokiei naikintuv grupes, akivaizdiai
besistengianias isivilioti britus oro mius, reaguodavo tik kratutiniais atvejais. Antr pagal
svarb io etapo udavin atakuoti karinius ir prekinius brit laivus Lamane vokieiai gyvendino
kur kas skmingiau. Saugoti laivus ar juos prarasti tokia dilema ikilo Hugh Dowdingui. Naikintuv
pajg vadas norjo patausoti savo lktuvus ir laknus tikrajai alies gynybai, todl nuo pat pradi
sil ios dilemos ivengti paprastu bdu pakeisti konvoj marrutus ir pasukti juos ne per
Laman, o palei Anglijos pakrantes apiplaukiant kotij. Mainant ilaidas dl padidjusio atstumo
buvo galima inaudoti ir geleinkeli transport. Taiau, uuot siklauss iuos racionalius
pasilymus, Winstonas Churchillis nusprend, kad laivai turi plaukti prastu keliu dl valstybs
prestio228. Be to, Churchilliui patiko idja konvojus paversti masalu liuftvafs bomboneiams229,
mat jis klaidingai man, kad tokiuose oro miuose RAF turs pranaum. Prestias kainavo
brangiai. inoma, nuostolius laivams ne ne tik liuftvaf, bet ir povandeniniai laivai, torpediniai
minininkai bei minos, kurias Lamano ssiaurio vandenis lktuvai leisdavo tamsiuoju paros metu,
bet faktas buvo tas, kad per eias savaites nuo liepos 1 d. paskandint prekini krovinini laiv
bendras tonaas iaugo iki 40 000 ton230, be to, Karalikasis laivynas prarado 4 eskadrinius
minininkus231. Didjant nuostoliams augo ir spaudimas Dowdingui. Admiralitetas ir karo kabinetas
reikalavo i Naikintuv pajg daugiau pastang ginant konvojus. Kitaip tariant, jie spaud Dowding
daryti tai, ko jis neplanavo ir nenorjo. Saugantis savo naikintuvus lemiamiems miams Dowdingas

prieinosi papildomai misijai kiek manydamas ir remiamas prie sienos sutiko konvojams ginti skirti
tik minimalias pajgas232. Tai buvo jau antras kartas, kai Usispyrlis pasiprieino Churchilliui[76].
Konvoj gynyba buvo komplikuota. J buvo daug, o radar perspjimo signalai vir ssiaurio dl
didelio atstumo negaljo padti taip, kaip kaunantis vir savos teritorijos, todl vienintelis bdas
ginti konvojus buvo sisti patruliuojanius naikintuvus. Tokios misijos sekino laknus, reikalavo daug
degal, o taktin iniciatyv atidav upuolikams. iuose miuose britai prarasdavo beveik vis savo
pranaum, kur teik sava teritorija, o numut lktuv laknai daniausiai davo, nes leisdavosi
altus Lamano vandenis. Net ir rugpjio pradioje, pradjus intensyvias atakas, Adolfas Gallandas
ra: Mes vis dar nenorime pradti kovos vir Anglijos ems, nes tai reik, jog reali mi laikas
sutrumps ir tursime rpintis, kad utekt degal grti bazes. Ssiaurio viduryje mes galjome
kautis dvigubai ilgiau, atstumas iki bazi buvo trumpesnis, o jeigu btume pamuti, ms igelbjimas
bt garantuotas. Jeigu atakuotume didelmis pajgomis, RAF, inoma, tai pastebt ir mes galtume
sutraukti dideles j naikintuv pajgas. Tada galtume atsisti antr bang ir tai suteikt mums visik
pranaum.233
ie prieininko odiai labai aikiai nurodo prieastis, dl kuri Dowdingas kiek manydamas
prieinosi planui sisti Laman dideles RAF naikintuv pajgas.
Liepos 10 d. vokieiai pastebjo konvoj Bread ir nusprend j atakuoti, o britai met pajgas jo
ginti. Taip prasidjo pirmosios didels un pjautyns vir Lamano ir, ko gero, dl j i diena
laikoma Britanijos mio pradia. Apie 100 abiej pusi lktuv suko ratus, nerdavo emyn ir vl
kildavo auktyn vir konvojaus. Vokiei bombonei, turjusi ginti Me-110, trkumai tapo
akivaizds i karto. Keturi buvo numuti, du gro stipriai apgadinti. Taip pat liuftvaf prarado vien
Me-109 (dar 2 apgadinti) ir 3 Dornier bomboneius (dar 2 apgadinti). Britai neteko tik vieno
naikintuvo Hurricane, kuris sumaityje ukliud vokiei bombone, dar 4 naikintuvai buvo
apgadinti. Maa to, i 150 bomb tik viena pataik konvoj ir paskandino tik vien 700 ton
laiv234. Ore kilusioje sumaityje bomboneiai tapo puikiais taikiniais, o patys nebegaljo pataikyti
savo taikinius. Vokiei naikintuvams nepavyko nei apsaugoti sav bombonei, nei numuti prie
naikintuv pirmasis RAF ir liuftvafs mis baigsi tvirta brit pergale, u kuri, kaip sak
Dowdingas, mes turtume bti dkingi radarams, kurie suteik galimyb bti pasiruousiems ir
pasisti eskadriles j (vokiei) pasitikti235.
Pirmoji diena RAF Naikintuv pajgoms buvo neabejotinai skminga, o Bombonei pajgos
patyr dar vien smg. I 6 Blenheim bombonei, bandiusi subombarduoti liuftvafs oro baz
Amjene (iaurs Pranczijoje), 5 buvo numuti prielktuviniais pabklais net nespjus pasirodyti
vokiei naikintuvams. Trys bombonei gulos uvo, dvi pateko nelaisv. Vis dlto pirmos mio
dienos rezultatas buvo RAF naudai. Liuftvaf prarado 13, RAF 7 lktuvus (vienas brit lktuvas dl
prast oro slyg suduo leisdamasis baz). Taiau vokieiai skelb numu 35 RAF lktuvus. 5
Blenheim bomboneius buvo galima nustatyti, visus kitus sivaizduojamus 30 vokieiai laik
naikintuvais, nors i tikrj jie pataik tik devynis, i kuri britai prarado tik vien, o apie dar
vien, suduus Anglijoje, vokieiai negaljo inoti. Karo rkas buvo toks tirtas, kad vermachto
atstovas liuftvafs tabe generolas Otto Stapfas kit dien raportavo Franzui Halderiui, jog esant
tokiai tendencijai RAF pajgos turt bti neutralizuotos per 24 savaites236. Tikrovs neatitinkantis
skaii aismas bus viena i svarbi io mio dali, ir prie jos mes netrukus grime.
Liepos 11 d. liuftvafei buvo skmingesn. Pastebtus karo laivus netoli Portlando uosto atakavo
44 tukos, o jas pasitiko tik 3 patruliuojantys Hurricane. Maa to, pikiruojanius bomboneius
kart lydjo 8 Me-109, ir kol atskubjo pagalba, visi 3 RAF naikintuvai buvo numuti nespj

pataikyti n vien tuk. Pastarosios savo ruotu paskandino sen arvuotj jacht Warrior237.
Paakinti skms, vokieiai t dien sureng ir daugiau tuk antskrydi, tiesa, kai jas lyddavo
Me-110, rezultatai nebuvo tokie geri. Pirmosios dienos vokieiams nepadjo isiaikinti, kiek prieas
turi lktuv ir kur jie idstyti. Pavyzdiui, stipriai atakuodami Portlando jr baz (svarbiausi Piet
Anglijos pakrantje), jie dar prielaid, kad RAF pajgos maksimaliai sutelktos iam objektui ginti,
ir sureng vakarin antskryd Portsmute. I 12 Heinkel bombonei 3 atgal negro, nes juos pasitiko
RAF naikintuvai. Vokieiams taip pat aikjo, kad tikr apsaug bomboneiams gali suteikti tik Me109 naikintuvai. Me-110 galjo nebent nuvilioti naikintuvus nuo bombonei. Me-110 darsi
mgstamais RAF lakn taikiniais. Liepos 11 d. liuftvaf numu 6 lktuvus, 4 apgadino. RAF
numu 13 vokiei lktuv ir dar 5 apgadino. Taigi santykis vl buvo RAF naudai. Liuftvaf
paskelb numuusi 14 lktuv skaiius gerokai artimesnis tikrajam nei duomenys apie liepos 10 d.
I tikrj vokieiai pataik 14 RAF lktuv, taiau ne visus juos numu238. Tarp prarast liuftvafs
lktuv buvo ne tik koviniai, bet ir hidroplanas He 59. Tai buvo pagalbos lktuvas, skraids su
Raudonojo Kryiaus enklu, ir jo misija buvo gelbti ssiauryje atsidrusius mones. Visi keturi jo
gulos nariai buvo pagauti netoli Normandijos sal pakrants ir paimti nelaisv. Tai buvo ne pirmas
ir ne paskutinis toks atvejis. Liepos 14 d. Naikintuv pajg vadovyb netgi ileido sakym,
skelbiant, kad laknai turi ignoruoti Raudonojo Kryiaus enklus ant i lktuv ir juos atakuoti.
Liepos 29 d. Britanijos aviacijos ministerija paskelb, jog ie lktuvai yra naudojami tikslams, kurie
Jo Didenybs vyriausybs negali bti laikomi suderinamais su Raudonojo Kryiaus privilegijomis,
ir kiekvienas j skrisdamas operacij zonas rizikuoja savo gyvybe. sakymas tik teisino tai, kas
vyko iki jo pasirodymo ir i akivaizdiai enevos konvencij paeidianti praktika tssi vis vasar.
I viso buvo numuta 18 gelbjimo operacijoms skirt vokiei lktuv. Hitleris pareik, jog tokios
atakos yra ne kas kita kaip altakraujikos mogudysts239. Vokiei laknai baisjosi tokiais brit
veiksmais, nes ie lktuvai turjo gelbti ne tik vokiei, bet ir brit laknus. Vokiei pilotui
Ulrichui Steinhilperiui teko savo akimis matyti vaizd: Atuoniais pabklais ginkluoti naikintuvai
tar vien lktuv, kurio vienintelis ginklas buvo signalins raketos. Dar lykiau buvo stebti, kaip
atakuojamas paeistas ar net krintantis lktuvas, kad jame nelikt isigelbjusi.240
Po karo vokiei vadai atmet brit pasiteisinim, neva ie hidroplanai vykdydami savo misijas
galjo suteikti naudingos karins informacijos, taiau Dowdingas niekada neapgailestavo dl toki
veiksm ir joki moralini skrupul iuo klausimu neturjo: Mes turjome duoti suprasti vokieiams,
kad neleisime inaudoti Raudonojo Kryiaus enklo tokiu bdu. Jie gelbjo karius, kad galt juos
grinti kov, ir jeigu jiems bt suteikta nelieiamyb, bt galj sisti vertingus valgybinius
praneimus.241 Dowdingas garsjo savo racionalumu ir grynai kariniu poiriu, tad jam tai buvo tik
dar viena priemon tikslui pasiekti. Kita vertus, Lamano vandenyse atsidurdavo kur kas daugiau
vokiei nei brit, be to, tik Vokietija turjo jr gelbjimo tarnyb [77], taigi garbingas abipusis
susitarimas britams buvo tiesiog nenaudingas.
Liepos 13 d. Dowdingas buvo pakviestas pas Churchill vakariens. Jis pareik, kad didel
nerim jam kelia tik sapnai. Dowdingas prisipaino prajusi nakt sapnavs, kad Anglijoje buvo tik
vienas mogus, galjs naudoti Bofors pabklus[78] Williamas Shakespeareas. Churchillis
nuramino vad, kad juo visikai pasitiki, ir buvo patenkintas, jog per pastarsias keturias dienas RAF
numu penkis kartus daugiau vokiei lktuv nei prarado[79] 242.
Pirmosiomis kampanijos dienomis abi puss, savo nusivylimui, suinojo, kad kai kurie lktuvai
yra pernelyg lengvai paeidiami. Vokieiams tai buvo naikintuvai Me-110, o brit nusivylimu tapo
naikintuvas Defiant. Per liepos 19 d. susidrim su Me-109-ukais i 9 Defiant lktuv 5 buvo

numuti i karto, likusius 4 igelbjo atskubjusi Hurricane eskadril. Taiau 2 i likusi 4 Defiant
naikintuv buvo taip paeisti, kad vienas suduo leisdamasis, kit teko nurayti. Per pusvaland RAF
prarado 7 lktuvus ir 12 lakn bei kulkosvaidinink, numu tik vien prie lktuv.
Buvo aiku, kad Defiant pasirodymas Britanijos myje yra baigtas, o liepos 19 d. tapo
blogiausia Naikintuv pajg diena nuo kampanijos pradios. I viso t dien RAF prarado 10
naikintuv, vokieiai tik 4 ir dar numu 3 brit bomboneius. Kai blogos naujienos pasiek
Dowding, Churchillis buvo alia. Iklauss inias, premjeras buvo sukrstas. Jis tik vilgteljo
Dowding, linkteljo jam ir nieko nepasaks ijo243. Sutapimas tos paios liepos 19 d. vakar
Hitleris kreipsi Britanij paskutinkart ragindamas susiprotti.
Liepos 21 d. Gringas sukviet savo vadus Karinhol ir prane, kad operacija Erelis bus
pradta netrukus. Operatyviniai tikslai nepasikeit, tik greta kit taikini reichsmaralas trauk ir
brit karo laivus. iame pasitarime Gringas pirm kart susirpino bombonei apsauga ir nurod,
kad nuo iol Me-109 ir Me-110 pajg deriniai turi bti siuniami iblakyti brit naikintuv dar iki
pasirodant liuftvafs bomboneiams. Jis taip pat pabr, kad iuo etapu turi bti naudojamos tik
nedidels bombonei pajgos, kuri pakakt ivilioti britus mius, o naikintuvams turi bti palikta
maksimali veiksm laisv. iai taktikai koordinuoti buvo nusprsta paskirti atskirus vadus abiej
liuftfloi naikintuv pajgoms. 2-osios naikintuv vadu buvo paskirtas Theo Osterkampas, 3-iosios
Werneris Junckas.
Viena vertus, Osterkampas, kurio pozicija buvo praminta Jaf 2, galjo jaustis pagerbtas ir
vertintas. Paskutin liepos savait Kal regione Ereliui besiruoianios ir smarkiai gausjanios
liuftvafs naikintuv pajgos gavo puikiai i karo aviacijos r ir jos panaudojimo subtilybes
imanant vad. Kita vertus, visus taktinius savo sumanymus jis turjo derinti su II korpuso (vok.
Fliegerkorps) vadu Bruno Loerzeriu ir visos 2-osios liuftflots vadu Kesselringu, o Gringo
sakymai i viraus keliavo savo ruotu. Osterkampas po karo ra, kad jo misija netapo bevert tik
dl to, kad Loerzeris buvo tinginys, labiausiai besirpinantis tuo, kas bus patiekta pusryiams244.
JG51 eskadros vado pareigose Dd Theo pakeit tuo metu liuftvafs as lyderis Werneris
Mldersas pravarde Ttis (vok. Vati). Vokieiai gana greitai suprato, kad diduma pergali ore
atitenka ekspertams, tad netrukus vis naikintuv eskadroms vadovauti bus paskirti jauni ir
talentingi asai. Mldersas tuo metu buvo pagrindinis vokiei naikintuv taktikos krjas ir jo
autoritetas buvo neginijamas. Naikintuv Rotte / Schwarm formuotes Ttis sugalvojo ir praktikai
pritaik dar Ispanijos pilietiniame kare, kuriame pats numu 14 lktuv. Pranczijoje Mldersas
numu dar 25 lktuvus, ir nors buvo pamutas ir pateko nelaisv, po paliaub gro rikiuot245.
Liepos 24 d. prie Lamano ssiaurio atvyko dar viena liuftvafs vaigd pagrindinis Mlderso
konkurentas, pasiruos j istumti i pirmosios vietos, k tik JG52 eskadros vadu paskirtas Adolfas
Gallandas. Netrukus, liepos 28 d., nutiko taip, kad Gallando tikslas tapo labai realus.

Werneris Mldersas
Anot aviausios legendos, t dien ore akis ak susidr du geriausi Britanijos mio abiej
pusi asai: vokietis Werneris Mldersas ir Adolphas Malanas i Piet Afrikos. Malanas, pravarde
Jreivis[80], vadovavo 12-ajai Spitfire grupei ir i karto numu pirm vokiei lktuv. Liuftvafs
formuotei vadovavs Mldersas atsak tuo paiu numu Spitfire. Tiui tai buvo 129-oji karin
misija ir 26-oji pergal (neskaitant Ispanijos pilietinio karo). Jis apsisuko iekodamas 27-os aukos.
Malanas buvo laknas, galintis pastebti mus ant Didiosios kin sienos i penki myli246, taiau
Mldersas buvo labai greitas. Kol Jreivis pribaig savo pirm auk, Ttis prisiklijavo prie jo
uodegos. Malanas aibikai m sukti savo lktuv upuoliko link klasikin naikintuvo lakno
reakcija ir kadangi Spitfire sukimosi kampas buvo iek tiek atresnis, galiausiai jam pavyko i
taikinio tapti atakuojaniuoju ir Spitfire kulkosvaidiai suvarp Mlderso Me-109. Vokietis sugebjo
sugadint naikintuv nuskraidinti atgal iki bazs ir nutupdyti, bet pats buvo taip sueistas, kad 27-j
savo pergal gals ikovoti tik po mnesio247. Kita ir, ko gero, tikroji io epizodo versija yra ne tokia
romantika anot jos, Mlders pamu Johnas Websteris, taiau tai, kad kieiausias liuftvafs asas
buvo pamutas ir sueistas koj, buvo faktas. Kiekvienas prie atakuojantis laknas galjo atsidurti
tokioje padtyje. Ir kuo didesnis mis, tuo didesn buvo tikimyb. Mldersui pasisek, kad liko
gyvas. Nepaisydamas traumos ir medik perspjim, Ttis gr savo dalin vadovauti jau Erelio
ivakarse, o oro mius stos rugpjio pabaigoje. Britanijos mio pabaigoje jam vis dar
priklausys pirmoji vieta. Iki met pabaigos Mldersas prie savo pergali srao prids dar 30 ir is
skaiius toliau augs 1941 m., kai britai perims vokiei vaidmen ir rengs brangiai kainuojanius
antskrydius vir prieo teritorijos[81].

Adolphas Malanas
Kokia bus RAF taktika, nusprsdavo ne atskiri laknai, o specialus departamentas, taiau io
apribojimo rmuose Jreivis Malanas buvo iskirtiniausias ir takingiausias brit pilotas. Jis buvo
ramus ir rimtas, bet taip pat charizmatikas ir tiesiog deg neapykanta naciams. Kelet kart jis leido
sugrti bombonei laknams su uvusiais gul nariais taip pasisdavo perspjim vokieiams248.
Iki k tik aprayto epizodo su Mldersu jis buvo pasieks 16 pergali, bet nuolat pabrdavo, kad
svarbiausia ne asmenin statistika, o komandiniai rezultatai. Malanas tapo skmingiausiu RAF
laknu Britanijos myje. Tuomet jam buvo jau 29-eri, tad 1941 m. pavasar paskirtas tabo vadu
savo karines misijas baig pasieks 32 pergales daugiau nei bet kuris kitas RAF laknas per vis II
pasaulin kar. Jo snaus kriktatviu tapo pats Winstonas Churchillis, o po Britanijos mio ileistos
Mano 10 oro kovos taisykli tapo labai populiarios tarp RAF lakn, nors ir neturjo oficialaus
dokumento statuso[82] 249.
Liepos pabaigoje liuftvafs ir RAF susidrim skaiius gerokai sumajo, nes suprastjo orai, be
to, dl patiriam nuostoli Admiralitetas gal gale nusprend sustabdyti konvojus Lamano
vandenyse. Doverio ssiaur kertantys laivai iki io sprendimo patyr dideli nuostoli. Pvz., liepos
25 d. konvojus CW8 ia prarado beveik visus savo laivus, o eskadriniai minininkai Boreas ir
Brilliant, plauk pagalb i Doverio, buvo smarkiai apgadinti ir nublokti atgal. Kai RAF oro
valgyba prane apie didiulius pabklus Kal, galinius pasiekti Dover, buvo nusprsta Doverio
karin baz apleisti ir karo laivus perkelti saugesnius uostus. Birelio 29 d. Lamano vandenyse
praktikai neliko jokios brit laivybos. Ssiauris, bent jau dien, priklaus vokieiams, o vir jo
kuriam laikui siviepatavo ramyb250. Miai ore tapo tik atsitiktiniai, nes liuftvaf nebeturjo
masalo, o RAF naikintuvai btinybs ginti ssiaur. Viena vertus, tai buvo vokiei pergal, kita
liuftvafs naikintuv taktikams ir strategams dabar neliko kit bd traukti oro mius savo
tiesiogini varov, kaip tik keltis oro erdv vir paios Britanijos.
Abiejose Lamano pusse sivyravusi ramyb buvo neprasta. Brit laknai slankiojo po savo
bazes nerasdami kuo usiimti. Jie skait laikraius, lo kortomis ar achmatais ir lauk, kas bus
toliau. Vokiei laknai dar t pat, taiau jie galjo aikiai jausti, kad i tyl netrukus pakeis
audra. Dl nepaaikinam prieasi mes visi jautme, kad netrukus kakas prasids. Prajus

mnes dalyvavome temptuose miuose, taiau mnesio pabaig misijos darsi vis retesns...
Pirmj rugpjio savait mgavoms komfortu, buvome atsipalaidav ir elgms taip, tarsi karo n
nebt, taiau sykiu daugelis kl t pat klausim... kodl? Pasklido kalbos, kad fiureris ileido
isilaipinimo Anglijoje plan, ir mes buvome sitikin, kad tai turt vykti madaug rugpjio 1012
dienomis. Manau, tas ramybs laikotarpis buvo skirtas ms lktuvams paruoti. baz atvykdavo
daugyb sunkveimi su degalais ir amunicija, atrod, visi supranta, kad suplanuota invazija Anglij
jau ia pat, ra liuftvafs laknas Hansas Joachimas Jabsas251. Liuftvafs vadovyb per i pauz
temptai ruosi operacijai Erelis. Rugpjio 1 d. vyko ms jau aptarta karo konferencija Hagoje,
po kurios Hitleris pasira direktyv Nr. 17. Rugpjio 6 d. Hermannas Gringas sukviet visus
liuftfloi vadus galutiniam pasitarimui, o rugpjio 8 d. reichsmaralas ileido sakym, skelbiant,
kad viskas pirmajam Anglijos puolimo etapui paruota ir laikas Erelio dienai atjo.
Reichsmaralas H. Gringas... visiems 2, 3, 5 liuftfloi daliniams. Operacija Erelis. Netrukus js
iluosite Karaliksias brit oro pajgas i padangi... Heil Hitler, buvo skelbiama sakyme,
iplatintame visiems vadams ir karininkams. Gringas skelb, kad netrukus pirm kart iuolaikinje
istorijoje Anglijos mons pajus tikr karo poveik savo teritorijoje ir dl to galima tiktis j morals
pakrikimo, taiau kai liuftvafs generalinio tabo virininkas Hansas Jeschonnekas pareik, kad
liuftvafs saugomi vokiei tankai turt atlikti darb per 67 savaites, Gringas netiktai pakeit
ploktel: Js turtumt suprasti, jog vokietis kausis net tada, kai Berlynas bus visikai sugriautas, o
anglas u vokiet n kiek ne blogesnis. Ne, jis kausis, net jei Londonas bus sugriautas, nes britai tai ne
pranczai, kurie pasidav vos mums ygiavus Paryi. Anglas yra kaip bulius, kuris sueistas
visada pavojingesnis.252 Operacij Erelis buvo numatyta pradti rugpjio 10 d., o admiraliteto
vadovyb usitsusi ramyb uliliavo. Buvo nusprsta, jog kai kuriuos konvojus vis dlto galima
sisti per Lamano vandenis, su slyga, kad Pragarikos ugnies kamp jie kirs tik tamsiuoju paros
metu. Tai buvo klaida. Britai nevertino fakto, kad vokieiai taip pat turi radar. Rugpjio 8-j
vokiei radaras Freya ufiksavo didiul laiv konvoj ir tokios dovanls liuftvaf nepraleido.
Autant 23 prekini laiv konvoj kodiniu pavadinimu Peewit, lydim karo laiv, atakavo torpediniai
minininkai, o paskui uklupo dvi bangos Ju-87 bombonei. Pirmojoje 57 tukas lydjo 20 Me-110
ir 30 Me-109 naikintuv, antrojoje 87 tukas saugojo 68 abiej ri naikintuvai. Naikintuv
pajgos kart isiunt daugiau naikintuv nei prastai, taiau j skaiius buvo maesnis, negu
tikjosi vokieiai. Santykis buvo 2:1 liuftvafs naudai ir mis virto katastrofa prekini laiv
konvojui. Spitfire ir Hurricane buvo priversti kautis su vokiei naikintuvais ir tik retsykiais
turdavo prog atakuoti tukas. Taigi, pikiruojantys bomboneiai bombardavo laivus praktikai
tiek, kiek norjo. Juodas dm stulpas buvo matomas i labai toli, po ssiaur pasklido laiv
skeveldros, nuolauos, gelbjimosi liemens ir valtys, o bandantiems jas pagauti jreiviams teko
saugotis liepsnojani isiliejusios naftos plot. RAF prarado 14 naikintuv (13 Hurricane, 1
Spitfire), dar 5 buvo smarkiai apgadinti. uvo 13 lakn, dar 3 buvo sunkiai sueisti. Liuftvafs
nuostoliai irgi buvo nemai: prarasta 12 naikintuv (8 Me-109, 4 Me-110), dar 4 naikintuvai ir 8
tukos buvo apgadinti. Didiausia auka tapo konvojus Peewit i 20 jo laiv tik 4 sugebjo
prasmukti sveiki. 6 buvo taip sugadinti, kad turjo sukti artimiausius uostus, 7 atsidr jros dugne,
o lik nevaldomi plduriavo vandenyje. Tai buvo kruvinas ir brangiai abiem pusms kainavs
mis253.
Kit dien vl gro ramyb, o rugpjio 10 d. dl subjurusi or operacij Erelis teko atidti.
Nauja data tapo rugpjio 13-oji, taiau rugpjio 11 d. dangus isigiedrijo ir abiej liuftfloi vadai
nusprend tuo pasinaudoti. 2-osios liuftflots vadas Kesselringas pasiunt Dover i Me-109 ir Me110 sukomplektuot spiei (vok. Erprobungsgruppe 210 Bandomj operacij grup 210)

tikdamasis iprovokuoti RAF kovai, o tada pastebjo konvoj Booty. Tiesa, kadangi jis buvo
tolokai, atakai teko pasitelkti tik Me-110 ir bomboneius Dornier. Britai numu 4 naikintuvus ir 3
bomboneius, taiau neprastai sau ir Me-110 numu 3 RAF naikintuvus.
Vis dlto didiausias mis t dien uvir Portlando jr bazje, kuri nusprend atakuoti 3iosios liuftflots vadas Sperrle. Portlando antskrydyje dalyvavo net 165 vokiei lktuvai (54
pikiruojantys bomboneiai Ju-88, 20 bombonei Heinkel, 61 naikintuvas, i kuri 30 Me-109).
Brit radarai nustat spiei ir prie pasitikti pakilo 74 RAF naikintuvai. J buvo perpus maiau nei
vokiei, taiau, lyginant tik naikintuvus, jg santykis buvo apylygis, be to, lygiaveri prieinink
Me-109 buvo gerokai maiau. un pjautyns prasidjo i karto, nes nordamas pravalyti keli
liuftvafs eskortas atskrido pirmiau u bomboneius. RAF prarado 16 naikintuv, dar 7 buvo
apgadinti. Liuftvaf prarado 19 lktuv 5 bomboneius, 14 naikintuv, dar 6 buvo paeisti. Taigi
mis baigsi beveik lygiosiomis, taiau naftos saugojimo talpyklos Portlande paskendo dmuose ir
liepsnose254.
Igirds naujienas, Churchillis buvo patenkintas. Vokiei pranaumas ore anaiptol nebuvo toks,
kokio buvo baimintasi: Kiaulei[83] (angl. swine) reiks bent trij dien aizdoms isilaiyti,
pareik premjeras ir ijo paaudyti i revolverio. Beaudydamas jis neileido cigaro i savo
burnos ir nesustodamas kalbjo apie geriausius bdus udyti hunus255.
Abiej pusi vadai, kuriems is mis tapo pirmu tikru ibandymu, buvo susirpin lakn
nuostoliais. RAF galjo sau leisti prarasti 16 lktuv, taiau kartu su jais uvo 14 pilot, kuriuos
pakeisti buvo gerokai sunkiau. Sperrle Portlande taip pat prarado 14 lakn. Dar blogiau, kad tarp
negrusi buvo du grupi vadai (vok. Gruppenkommandeur) ir vienas eskadrils vadas (vok.
Staffelkapitn). Kesselringas taip pat prarado eskadrils vad256. N viena pus negaljo leisti sau
toki nuostoli, juo labiau kad tikroji kova dar net neprasidjo.
Mis Lamano ssiauryje buvo tik anga, taiau jo metu m rykti rimta liuftvafs problema
liuftvafs vadovyb kuo toliau, tuo labiau klydo vertindama tikrj prieinink pajgum. valgybos
klaidos stipriai nuvertino RAF dar prie kampanij, o jai prasidjus nepageidaujama paklaida m
dar labiau didti dl dviej prieasi: brit lktuv gamybos pajgumai buvo sumenkinti, o nuostoli
skaiiai ipsti. Nors abi puss buvo suinteresuotos inoti tikrj padt, gyvendinti tai pasirod
nepaprasta. Vienintelis altinis buvo lakn praneimai apie numutus lktuvus, taiau jie, nepaisant
vis apsidraudimo kriterij, tikruosius skaiius virydavo maiausiai dvigubai. Prieastys buvo
vairios. Nepatyr laknai pataik prie danai teigdavo, jog j numu, nors sitikinti tuo
neturdavo laiko. Tie, kas mgindavo sekti besileidiant prie, patys rizikavo tapti aukomis.
Kitiems laknams patvirtinti, kad kolega lktuv numu (tai buvo vienas i apsidraudimo sistemos
element), buvo lygiai taip pat sunku, nes jie ore labiau turjo rpintis savo pai gyvybe nei
pavojingais bandymais sitikinti, ar tikrai pamutas lktuvas nukrito. Be to, nemaai lktuv krisdavo
nematomoje zonoje, todl niekas negaldavo patvirtinti, kad jie suduo. Kiek lktuv sududavo
besileisdami aerodromuose ar grdami savo teritorij, buvo inoma tik juos prarandaniai pusei,
kita vertus, nemaai pamut lktuv sugebdavo grti ir bdavo pataisomi, nors prieininkai juos
jau bdavo vardij kaip numutus. Danai t pat lktuv numu skelbsi keletas lakn. Pvz.,
rugpjio 18 d. netoli Kento nukrito Ju-88 ir net penki laknai prane, kad lktuv numu jie.
Kiekvienas i j, ko gero, pataik lktuv, kiekvienas i j tiksliai nurod jo suduimo viet,
taiau tik vienas galjo bti paskutinis. Ir numuti buvo ne penki, o tik vienas lktuvas. Kai rugsjo 15
d. vokiei bomboneis nukrito Londone prie Viktorijos metro stoties, atsakomyb u jo t
prisim net devyni laknai. iuo atveju laknai buvo i keturi skirting eskadrili, taigi net ir

tokia akivaizdi klaida buvo atitaisyta tik i dalies kiekvienoje i j nubraukiant susidubliavusius
praneimus257.
Panai atvej, inoma, buvo ne tik brit, bet ir vokiei pusje. Be to, liuftvafs as
sureikminimas ir nuolatinis spaudimas lyderiams didinti savo pergali skaii buvo papildoma
motyvacija nesiningumui. Po karo istorikai narpliojo Britanijos m nagrindami eskadrili
urnalus, skirting altini pateikiam laik, odinius liudijimus, dienoraius, lygino juos su tiksliai
ufiksuotomis suduusi lktuv vietomis. Taiau bandymas nustatyti tikslius skaiius baigsi tuo, kad
daugiau ar maiau visi nepriklausomi darbai skyrsi vienas nuo kito, jeigu necituodavo anksiau
pasirodiusi. K jau kalbti apie bandymus kontroliuoti statistik vykstant miams. Jeigu du prieo
lktuvai susidurdavo danguje akis ak, klaidos tikimybs praktikai nebuvo, taiau nesiningumo
irgi niekas negaljo patikrinti. Tarkim, jei keturi lktuvai neria prie spiei, du numua ir
pasitraukia, j pateikti faktai, ko gero, irgi bus tiksls, taiau kai 50 lktuv susidurdavo su 50
prieinink, vili k nors tiksliai ufiksuoti ir suskaiiuoti beveik nelikdavo. Tokioje sumaityje
laknai audydavo kiekvien akiratyje pasirodius prie ir tikrai neturjo laiko valgytis aplink,
nes privaljo bti be galo susikaup. Kai kokie penki lktuvai krisdavo emyn, is skaiius lengvai
iaugdavo kelet kart, nes kur kas daugiau lakn nei penki bdavo sitikin, kad lemiamas ugnies
plipsnis priklauso btent jam.
Abi puss skelb tokius palankius sau skaiius, kad britams teko aikintis amerikieiams, kokia i
tikrj yra tiesa. Dowdingo atsakymas buvo lakonikas: Jeigu vokiei skelbiamos inios yra tiesa,
tai po savaits jie bus Londone. Antrj rugpjio savait britai m kruopiai skaiiuoti visas
lktuv nuolauas (vokieiai to padaryti negaljo). J buvo suskaiiuota 51, o praneim apie
numutus lktuvus per t pat laikotarp buvo 279. Neliko nieko kita, kaip tik padaryti prielaid, kad
kiti 80 proc. nukrito jroje, taiau to patikrinti buvo nemanoma. Dowdingas karini oro pajg tabui
ra, kad praneim apie numutus lktuvus skaiius yra madaug 25 proc. per didelis. I tikrj jis
buvo per didelis 200300 proc.258 Ir vis dlto i paklaida tarp tikrovs ir iliuzijos dar gerokai
didesn al vokieiams. Britams reikjo tiesiog ginti savo teritorij ir laukti rezultat, o liuftvafs
vadams reikjo priimti sprendimus, ir jie tai dar neinodami tikrosios padties.
Lamano mio rezultatai yra geras pavyzdys. Nuo liepos 10 d. iki rugpjio 11 d. vokieiai
paskelb numu 381 lktuv. I tikrj jie numu tik 114 naikintuv ir 64 bomboneius (i viso
178). Be to, didij dal bombonei numu zenitins artilerijos pabklai (jie tuos 381
nepatenka). Remdamasi iais skaiiais liuftvafs vadovyb turjo pagrindo manyti, kad numu tris
kartus daugiau brit lktuv nei i tikrj259. Atotrk tarp tikrovs ir iliuzijos iek tiek maino didelis
nelaiming atsitikim skaiius[84]. Pareikim apie numutus lktuvus skaiiai beveik isilygint,
jeigu skaiiuotume ne tik i ties numutus, bet ir paeistus lktuvus. juos tikrai kas nors pataik,
tiesiog, prieingai nei man patys pataik laknai, ie viai nebuvo mirtini.
RAF NUOSTOLIAI, 1940 M. LIEPOS 10 D.RUGPJIO 11 D.260
Prieastis

Sunaikinta

Sugadinta

I viso

Me-109

87

52

139

Me-110

10

16

Bomboneiai

13

38

51

Susidrimai

Zenitin artilerija

Sava ugnis

Neinoma

I viso miuose

115

106

221

Nelaimingi atsitikimai

47

68

115

I viso

162

174

336

LIUFTVAFS LKTUV NUOSTOLIAI, 1940 M. LIEPOS 10 D.RUGPJIO 11 D.

Ris

Sunaikinta

Sugadinta

I viso

Bomboneiai

72

33

105

Ju-87

22

20

42

Me-109

61

23

84

Me-110

27

17

44

valgybiniai

18

23

Vandens lktuvai

16

18

I viso miuose

216

100

316

Nelaimingi atsitikimai

85

96

181

I viso

301

196

497

Vokiei naikintuvai Me-109 patvirtino savo aukt reputacij jie numu tris ketvirtadalius
prieo lktuv (i 115 RAF naikintuv ne maiau kaip 87 tapo Me-109 aukomis) ir taip sustiprino
liuftvafs vadovybs prognoz, kad traukus RAF naikintuvus tiesioginius mius galima tiktis
pergals. Taiau Dowdingas neketino pasiduoti tokioms provokacijoms, o akivaizdus Me-110
neefektyvumas (numuti tik 6 RAF naikintuvai) reik, kad tikr naikintuv savo tolesnms
operacijoms liuftvaf turs gerokai maiau nei man i pradi.
Savo nuostolius vokieiai irgi planavo gerokai maesnius. Liepos 29 d. OKH atstovas liuftvafs
generaliniame tabe generolas Otto Stapfas raportavo Halderiui, kad liuftvaf yra pasirengusi
pagrindiniam puolimui ir planuojami jos nuostoliai yra 120150 lktuv per mnes, t. y. apie 10
proc. visikai pasirengusi pajg. Taiau per mnes iki (!) pagrindinio puolimo Vokietijos oro
pajgos dl vairi prieasi prarado 301 lktuv, dar 196 buvo sugadinti, taigi, bendras nuostoli
skaiius siek 497.
Po pirmojo anginio etapo abiej pusi nuostoliai buvo panas. RAF prarado 115 naikintuv ir
64 bomboneius (179 lktuvus), liuftvaf 216 lktuv. Prisimindami jg santykio skaiiavimus ir
vokiei tikslus, galtume drsiai teigti, kad tokie rezultatai galjo tenkinti tik britus. 115 per mnes
prarast naikintuv RAF nesunkiai galjo pakeisti naujais. uvusi lakn santykis irgi buvo gerokai
palankesnis britams. Per pirmj kampanijos mnes vokieiai nuud 89 prieo laknus ir 29
sueid, o patys prarado 153 laknus, 45 buvo sueisti, 20 pateko nelaisv[85] 261.
ios proporcijos vokiei laknams vargu ar tuo metu buvo suvokiamos. Jie numu daugiau RAF
naikintuv nei prarado tiesioginiuose miuose ir turint omeny, kad pergali skaiiai buvo triskart
padidinti, tendencija atrod palanki. Taiau brit naikintuvai numu maiau tiesiogini savo
prieinink, nes koncentravosi lengviau paeidiamus bomboneius. ie buvo netiesioginiai
tarpusavio kov dalyviai, taiau nemaas j pajgas liuftvaf privaljo isaugoti planuojamai
invazijai palaikyti. Bendras numut lktuv skaiius buvo RAF naudai, taigi britai, kaip ir vokieiai,
buvo sitikin, kad viskas klostosi palankiai. Paradoksas, bet abi puss man, jog kol kas laimi.

RAF laknai ilsisi

Rugpjio 11 d. liuftvafs karo vadai brai paskutinius didiojo puolimo planus. Operacija
Erelis turjo prasidti po dviej dien, ir atakos, turinios ivalyti keli Britanijos ird, bus
beprecedents savo masikumu. Daugiau joki laiv ir kit atsitiktini taikini tik tiesioginis
varovas RAF: Karalikj oro pajg lktuvai, aerodromai, j aprpinimo infrastruktra ir aviacijos
gamyklos. Dowdingas lauk ios akimirkos. Kad Lamane neliko konvoj, jis buvo patenkintas, ko
gero, labiau nei vokieiai miai vir Anglijos lakn nuostolius turjo gerokai sumainti. Kuo
toliau reiks skristi vokieiams, tuo sunkesns bus j uduotys. Liuftvaf ival i ssiaurio brit
laivus, taiau Karalikasis laivynas, nors ir nustojs kursuoti Lamano ssiauriu, liko tokia pat
didiul grsm Reino bar armadai. Dowdingas nebijojo dideli vokiei formuoi atak, nes jas
buvo daug lengviau ufiksuoti ir laiku pasitikti. Mis Pranczijoje buvo baigtas, mis Lamane taip
pat, pagaliau RAF galjo pasitikti prie ten, kur viskas paruota svetingam j sutikimui. Vir savo
teritorijos, pagal kruopiai parengt plan. Nuo ios akimirkos prasids tikrasis Britanijos mis.

Erelis
Per pastarojo mnesio mius vokieiai turjo ne vien prog sitikinti, kad brit gynyba turi
akis, todl prie pradedant pagrindin puolim buvo nusprsta pamginti jas ijungti. Visos
rugpjio 12 d. atakos buvo nukreiptos radar stotis. 8.40 val. ryto trys eskadrils naikintuv (viena
Me-109, dvi Me-110) pakilo i Kal ir pasuko Doverio link. Visos trys priklaus jau mintai
Erprobungsgruppe 210, kuri buvo vienintel liuftvafs formuot, sukurta specialiai Britanijos
miui. J sudar naikintuvai, taiau nuo liepos 1 d. vykusiose pratybose i grup moksi preciziko
taiklumo mesdama taikinius nedideles bombas i nedidelio aukio. Me-110 kabinose sdjo
atrinkti btent tokio bombardavimo specialistai, tai buvo junginys, teorikai galintis ne tik padaryti
alos konkretiems taikiniams, bet ir pats apsiginti nuo upuolik. Willy Messerschmittas tuo metu
kr nauj naikintuv-bombone Me-210, taigi grups pavadinimas, ko gero, kilo i ia ir idjos
sujungti naikintuvo ir bomboneio vaidmenis262. Praktikai iki galo ios idjos gyvendinti nepavyko,
mat paaikjo, kad Me-110-ukams reikia tokios pat apsaugos kaip ir kitiems bomboneiams, vis dlto
Britanijos myje Erprobungsgruppe 210 pridar RAF utektinai nemalonum.

Pirmieji ioje formuotje skrido Me-109, ir net turdami aikius nurodymus tokias provokacijas
nesileisti britai paleido 12 Spitfire j pasitikti. Per kautynes vienas Spitfire buvo numutas, dar keturi
paeisti, vokieiai prarado du Me-109263. Kol naikintuvai aikinosi savo santykius tarpusavyje, Me110 nekliudomi isiskirst atskiras grupes ir subombardavo radar stotis Rajuje, Pevensi Bjuje,
Doveryje, Diunkerke[86]. Visos, iskyrus pastarj, nustojo veikti. Stengdamasis inaudoti pirmin
skm, Kesselringas, pastiprins Erprobungsgruppe 210 bomboneiais, surengs dar kelet
antskrydi prie RAF aerodromus, taiau verting taikini t dien jam surasti daugiau nepavyko.
Erpronungsgruppe 210 vado, Ispanijos pilietinio karo veterano Walterio Rubensdrfferio praymas
po mirties ibarstyti jo pelenus i lktuvo liks nevykdytas po trij dien jis us myje vir
Anglijos.
Didiausioje Sperrle dienos atakoje dalyvavo 63 Ju-88, kuriuos lydjo 120 Me-110 ir 25 Me-109
naikintuvai. Dl atsivrusi sprag radar grandinje is grsmingas spieius buvo ufiksuotas per
vlai, tad RAF nespjo sukliudyti bomboneiams. Portsmuto uostas, geleinkelio stotis, taip pat
namai ir kiti pastatai buvo stipriai subombarduoti. 23 mons uvo, 100 sueista. Vokiei
bomboneiai nard vir miesto, bet dl tankios prielktuvini pabkl ugnies RAF naikintuvai nieko
negaljo padaryti ir nusprend palaukti, kol upuolikai apsisuks grti. Kol pagrindins liuftvafs
pajgos bombardavo Portsmut, 15 bombonei nepastebti pasuko Vaito sal ir subombardavo
Ventnoro radar stot 264. I 74 bomb 15 pataik tiksliai taikinius. Ventnoro stotis nustojo veikusi.
Apsisukusius grti bomboneius puol didels pajgos 58 RAF naikintuvai. Kartu su
prielktuviniais pabklais jiems pavyko numuti 11 vokiei bombonei. Pastarj eskortas,
inodamas, kad didiausia skms tikimyb yra per pirmj nrim emyn, net 15 minui iekodamas
palankios progos suko ratus auktai danguje. Po bombonei skerdyni naikintuv mis baigsi
lygiosiomis abi puss prarado po 10 lktuv265.

RAF laknai skuba prie savo Spitfire naikintuv ir tuoj kils m

I pirmo vilgsnio liuftvafs vadai dienos rezultatais galjo bti patenkinti. Vokieiams pavyko
ivesti i rikiuots keturias i penki atakuot radar stoi ir suniokoti tris aerodromus (Limpno,
Hokindo ir Manstono). Be to, suvestins skelb, kad numuti 47 Spitfire ir 23 Hurricane
naikintuvai, o liuftvafs nuostoliai buvo perpus maesni[87]. I tikrj RAF prarado tik 20 lktuv,
visi trys aerodromai kit ryt buvo ivalyti, o bomb imutos duobs ulygintos266. Galiausiai
paaikjo, kad pagrindinis dienos tikslas ivesti i rikiuots gynybin radar linij ir pravalyti keli
bsimai atakai nebuvo pasiektas. Kai nordamas patikrinti savo darbo rezultatus Kesselringas
vakare sureng tris nedidelius skrydius, visus juos britai sureagavo laiku. Tikrindamas signalus
liuftvafs radar technologij ekspertas ir ryi padalinio vadas Wolfgangas Martini su nusivylimu
buvo priverstas konstatuoti, kad jau po vidurdienio visos subombarduotos radar stotys vl veik[88].
Jis dar ivad, kad brit radarus galima ivesti i rikiuots tik trumpam267.
Prie ias atakas tarp liuftvafs vad vyko gana domi diskusija. Kesselringo tabo virininkas
Paulas Deichmannas pareik, kad radar nereikia liesti, nes liuftvaf nori iprovokuoti RAF kovai,
todl bus kur kas geriau, jeigu britai inos, kur rasti savo prieus268. Tokiai nuomonei nebuvo pritarta,
taiau liuftvafs pastangos uriti britams akis, velniai tariant, buvo nepakankamos.
Erprobungsgruppe 210 pasirodymas rugpjio 12 d. buvo puikus. Bomboneiais tap
mesermitai buvo beveik tokie pat taikls kaip ir junkersai, taiau gerokai sunkiau paeidiami ir
skrisdami nedideliame auktyje galjo uklupti gynjus nepasirengusius. Panau, kad liuftvafs
vadovyb tuo metu jau suprato radar svarb, taiau taip ir neisiaikino, kaip veikia RAF gynybos
sistema. I esms antskrydius prie radar stotis reikjo nuolat kartoti, diena po dienos, ir ne po
kart per dien. RAF bt privalj ginti iuos objektus, nes tai buvo j gynybos akys, taiau to daryti
britams neprireiks.
Kadangi rugpjio 12 d. radarus pavyko ivesti i rikiuots tik trumpam, liuftvafs vadai
nusprend, kad io tikslo apskritai neverta vaikytis. Per vis Erelio operacij buvo surengti tik 6
antskrydiai prie radar stotis ir penki i j rugpjio 12 d269. Jie nebus kartojami, jie nebus
planuojami, ir tai reik, kad liuftvafs spieius RAF visada gals pasitikti laiku. Tai taip pat reik,
kad rugpjio 13 d. prasidsianiame didiajame puolime vokieiai negals pasinaudoti netiktumo
koziriu. Erelis nepateiks britams joki nemaloni staigmen.
Erelio diena vokieiams prasidjo nuo sumaities ir chaoso. Operacijos pradiai Gringas
norjo trij dien gero oro, ir rugpjio 12 d. vakaro prognozs rod, kad liuftvaf turt j sulaukti.
Taiau sinoptik valgos ne visada bna tikslios. I tikro, nepaisant prognozi, rugpjio 1112 d.
buvo giedra, tad operacij buvo galima pradti ir anksiau, o tai rugpjio 13-osios ryt vir
Lamano susitelk didiuliai debesys ir rkas. Nenordamas rizikuoti, Gringas sak ataukti
Erelio pradi iki piet, kai dangus turjo isigiedryti, taiau paskutin akimirk duotas sakymas
pasiek ne visus. Vienas i toki dalini buvo 2-oji bombonei eskadra (KG2), kurios vadas
Johannesas Finkas pats dalyvavo misijoje. Jo bomboneius lydintys naikintuvai gavo sakym ataukti
operacij, taiau dvi bombonei grups (II ir III) skrido Anglij, kaip buvo numatyta. Kadangi
radijo daniai naikintuvuose ir bomboneiuose buvo skirtingi, pakilus or niekas nebegaljo Finko
sustabdyti. Jis mat akrobatinius manevrus prieais jo lktuvus idarinjanius naikintuvus, bet
nesuprato, kad taip jie bando priversti bomboneius apsisukti. Jie vis pasirodydavo ir labai keistai
nerdavo emyn, prisimindamas t dien pasakojo Finkas. A pamaniau, kad taip jie nori parodyti,
jog yra pasireng. Taigi jis skrido toliau, o palyda, jo nuostabai, netrukus dingo 270. Nuo tragedijos

Fink igelbjo tas pats blogas oras. Dl prasto matomumo britai i pradi praiopsojo vokiei
bomboneius ir RAF naikintuvai pagavo juos per vlai. 5 Dornier buvo numuti, taiau prie tai
spjo atlikti savo darb. ts Finkas grs telefonu Kesselringui iliejo toki tirad, kad iam teko
vykti baz ir asmenikai j nuraminti. Nepaisydamas ryi fiasko, Finkas raportavo, kad misija
vykdyta skmingai: sutarytas Istero aerodromas, o ant ems sunaikinta 10 Spitfire naikintuv. I
ties sunaikintas buvo tik vienas Spitfire ir tai tik atsitiktinai, kadangi subombarduotas aerodromas
priklaus ne Naikintuv, o Pakrani apsaugos pajgoms. Finkas sunaikino 5 Blenheim bomboneius,
per antskryd uvo 16 brit, taiau drsus pasiaukojimas neatne liuftvafei jokios apiuopiamos
naudos dvikovoje su RAF. Atvirkiai, manydami, kad Isteras yra RAF baz, vokieiai
aerodrom bombarduos ne vien kart, taip igelbdami tikrai dmesio vertus savo prieo
objektus271.
3-iosios liuftflots padalini vadai apskritai negavo sakymo ataukti Erelio operacij, taigi
Sperrle bomboneiai (i viso 38 Ju-88 ir 80 Ju-87) nuo penktos valandos ryto kilo, kaip suplanuota.
Juos lydjo 60 Me-110 ir 173 Me-109, taiau oras buvo prastas ir patikimos gynybos utikrinti
nepavyko. tuk taikiniai buvo paskend debesyse, tad jos apsisuko atgal, o Ju-88 uklupo RAF
naikintuvai, kurie numu 4 Ju-88 ir 1 Me-109. Dar 11 junkers patyr sualojimus. Vokieiai vl
raportavo apie skm, taiau i informacija vl buvo toli nuo tiesos. I 20 lktuv, kuriuos skelbsi
numu vokieiai, i ties britai prarado tik 3272.
Po rytins sumaities 14.00 val. operacija Erelis prasidjo visu pajgumu. Pagrindinio smgio
autorius buvo Sperrle (58 Ju-88, 52 Ju-87, lydimi 30 Me-109 ir 30 Me-110) 273. Dangus vis dar buvo
neisigiedrijs, tad bomboneiams nepavyko rasti savo taikini, o tie, kurie buvo subombarduoti,
vlgi neturjo jokios strategins reikms. Tiesa, vienas bomboneis per klaid imet savo bombas
netoli svarbios Midl Valopo sektoriaus stoties, taiau jo kolegos ivaist savo sprogmenis vir ols
pakilimo tako Andoveryje. iuo taku kadaise kildavo brit bomboneiai, bet tuo metu jis buvo
apleistas ir britams visai nerpjo274. Vokiei antskrydis buvo toks didelis, kad RAF pakl kone
vis 10-j naikintuv grup. Epizodas, kai i 9 tuk viena po kitos buvo numutos net eios275,
britus turjo kvpti, vokieiams tai buvo perspjimas, kad kuo didesns bombonei pajgos, tuo
sunkiau jas ginti.
Kesselringas taip pat paband atnaujinti atakas. Taiau Erprobungsgruppe 210 dl debes vir
Esekso teko pasukti atgal. Dar dvi tuk grups buvo pasistos atakuoti aerodrom Kento regione.
Viena savo taikinio nerado, kita, saugoma Me-109, subombardavo Detling. Tarp 67 uvusij buvo
ir stoties vadas. Visos tukos gro namo prastas matomumas buvo problema ne tik vokiei
bomboneiams, bet ir brit naikintuvams276.
Rugpjio 13 d. liuftvafs lktuvai kilo 1485 kartus (RAF 727). Taiau tokios intensyvios
atakos spding rezultat nedav. Atvirkiai, tai buvo viena i geresni RAF dien. Vokieiai
skelb, kad t dien sunaikino 84 brit naikintuvus, RAF raportas irgi buvo optimistikas numuti
78 prieo lktuvai, o prarasti viso labo tik trys laknai. Tikras rezultatas buvo 47:13 brit naudai [89]
277. Erelio diena nepanjo nokdaun ar tuo labiau liuftvafs siekiam nokaut.
Rugpjio 14 d. oras ir toliau krt idaigas, tad miai buvo ne tokie ars. Dienos rezultatas
27:11 vl RAF naudai278.
Kit ryt Gringas sukviet vadus Karinhol aptarti pirmj tendencij ir pasiaikinti dl
chaotikos Erelio pradios. T pai dien buvo numatyta atnaujinti puolim, kuriam kart
ruosi visos trys liuftflots prie pagrindini dviej turjo prisijungti ir 5-oji Skandinavijoje.
Pasitarimo rezultatus liuftvafs vadai parsive savo tabus tik vakare. Visos rugpjio 15 d. atakos

vyks be j. Gringas buvo grietai udrauds trukdyti pasitarimui, tad kai oras t ryt pasitais, II
korpuso[90] tabo virininkas Paulas Deichmannas savarankikai nusprend pradti puolim279.
Pirmuosius vokiei lktuvus radarai ufiksavo po 11 valandos ryto ir netrukus j emlapiuose bus
nemanoma susigaudyti, kur kokia formuot, nes liuftvafs antskrydi skaiius virys 2000280.
Vokiei lktuv kiekis danguje buvo toks, kad panjo aliuminio lubas, ra Daily Express
urnalistas281.
2-osios liuftflots ataka buvo skminga. 60 tuk lydjo 40 Me-109, ir nors RAF i grup
pasitiko, prie toki apsaug nieko negaljo padaryti282. tukos subombardavo Hokindo ir Limpno
aerodromus taip, kad ie negals veikti kelet dien, maa to, liuftvafei netyia visai dienai pavyko
ijungti tris radar stotis. Keletas kitiems taikiniams skirt bomb nukirto elektros tiekimo kabelius
ir tai padar gerokai daugiau alos nei visi suplanuoti antskrydiai per ankstesnes tris dienas. Brit
laimei, vokieiai net neinojo apie iuos savo pasiekimus283 ir nesuprato, kad kita Me-110 banga be
pasiprieinimo subombardavo Manstono aerodrom tik dl to, kad j neufiksavo brit radarai284.
ie antskrydiai turjo dar vien svarb tiksl sutraukti kuo daugiau RAF pajg ir atitraukti j
dmes bei iteklius nuo iaurs, kur turjo smogti 5-oji liuftflot.
12.05 val. brit radarai ufiksavo lktuvus, judanius Edinburgo link. Vokieiai norjo, kad britai
sureaguot, nes is 17 hidroplan spieius turjo nuvilioti pagrindines RAF pajgas dar labiau
iaur, taiau pagrindins bombonei pajgos 72 Heinkel 111 bomboneiai nukrypo nuo savo
kurso taip, kad atsidr beveik ten pat, kur skrido hidroplanai. Netrukus jie atsitrenks tiesiai 72-j
RAF Hurricane eskadril. Kadangi britai tai vertino kaip didiul antskryd (100+), netrukus prie
skerdyni ore prisijungs dar 3 eskadrils. Didelis atstumas nuo Skandinavijos buvo neveikiamas
Me-109, tad vokiei bomboneius band saugoti Me-110 naikintuvai. Taiau sunks dl piln
benzino bak jie patys tapo puikiais taikiniais. Vos tik pasirod RAF naikintuvai numu Me-110,
kur pilotavo ZG26 eskadrils vadas Werneris Restemeyeris. Vokiei formuot pakriko,
bomboneiai mgino atsikratyti bomb ir slptis u debes, bet vos per kelias minutes RAF numu
dar 6 Me-110 ir 8 Heinkel 111. Beveik tuo pat metu RAF naikintuvai sutar dar vien formuot i
Skandinavijos numu 6 Ju-88, be naikintuv apsaugos atskridusius i Olborgo285. 5-osios
liuftflots ataka vokieiams virto katastrofa, per kuri uvo 80 lakn ir gul nari286. Britai numu
14 bombonei ir 7 naikintuvus, dar keletas lktuv buvo stipriai apgadinti. Tokia vienos atakos
kaina reik, kad Britanijos myje daugiau dienini antskrydi i Skandinavijos nebebus.
Kitos dvi liuftflots t dien toliau terorizavo Britanijos gynyb. Erprobungsgruppe 210 dar
kart pademonstravo esanti sunkiai sustabdoma. 25 Me-110 subombardavo ir dviem paroms i
rikiuots ived Martlamo oro baz, o kai RAF pamgino persekioti upuolikus, juos saugoj Me109 numu 3 brit naikintuvus ir dar 2 sugadino. Erprobungsgruppe 210 gro savo baz
nepraradusi n vieno lktuvo. Pasipild degal ir pasikeit jos laknai netrukus gr treiai,
paskutinei, dienos misijai. Tuo pat metu liuftvafs eskadra KG2 su 88 Dornier 17 bomboneiais
bombardavo Roester (bombonei gamykla ivesta i rikiuots trims mnesiams), dar kart Istero
ir Hokindo aerodromus. 11-oji RAF grup pakl or visas savo eskadriles, taiau jos niekaip
negaljo prasibrauti iki prieo bombonei, nes juos saugojo net 130 Me-109-uk. 2-oji liuftflot
met antskryd visas keturias savo naikintuv eskadras ir tai, ko gero, buvo pavyzdys, kaip galima
skmingai kautis su britais, taiau buvo ir du bet. Pirma, tai buvo didiul rizika. Gringas
reikalavo visada palikti naikintuv rezervus gynyboje, kad ie galt pridengti grtanius kolegas ir
saugoti savo oro bazes287. Kadangi su retomis iimtimis vokieiai ios taisykls laiksi, u kiekvien
savo antskryd brit bomboneiai mokjo brangiai. Norint vis laik ilaikyti tokius Me-109

naikintuv kiekius oro miuose, liuftvafei tiesiog reikjo j turti daugiau. Antra, reikjo ne tik gerai
apsaugoti bomboneius, bet ir parinkti jiems strategikai svarbius taikinius. Kai 3-iosios liuftflots
bomboneiai (apie 60 JU-88, lydimi 40 Me-110) prasibrov pro gynybos linijas, pagrindinis j
taikinys turjo bti sektoriaus stotis Midl Valope. Taiau isiskirst kelias grupes bomboneiai
bombardavo aplinkinius aerodromus, tad gyvybikai svarbi stotis praktikai nenukentjo288. Per kit
skryd 30 tuk, kurias lydjo 60 Me-109 ir 40 Me-110 naikintuv, dl intensyvaus RAF
pasiprieinimo nusprend palikti numatytas oro bazes kitam kartui ir bombas imet ant nelaimliu
tapusio, bet nelabai svarbaus RAF gynybai Portlando uosto289.

RAF asas Ericas Lockas prie savo lktuvo su 26 svastikomis, enklinaniomis numut
vokiei lktuv skaii. Paskutin pergal jis ikovojo 1941 m. liep. Netrukus po siaminimo
ioje nuotraukoje Lockas i misijos nebegro
T dien generaliniame Naikintuv pajg tabe sveiavosi Winstonas Churchillis. Dowdingas
prie operatyvini emlapi stalo jam aikino, kaip ir kur pasitinkami vokieiai, kokios eskadrils
kyla mius, kaip jos pasipildo degal, amunicijos ir vl grta kov. Taiau didiausi
palengvjim Dowdingui teik faktas, kad liuftvaf eikvoja savo energij ir iteklius taikiniams, kurie
neturi jokios reikms RAF ilikimui290. Paskutiniai tos dienos liuftvafs antskrydiai galjo priminti
Dowdingui patarl apie neperokt griov, nes buvo nukreipti RAF sektori stotis Bigin Hilyje ir
Kenlyje, bet... Apie 18 val. nedidel Dornier bombonei grup pasiek Kento grafyst. Patikimai
juos saugantys naikintuvai numu 3 ir sugadino dar 2 RAF lktuvus, o niekieno nekliudomi
bomboneiai savo bombas imet ant Vest Malingo aerodromo u keli kilometr nuo Bigin Hilio.
Kenlio sektoriaus stotis buvo patikta Erprobungsgruppe 210. Savo misijai kart Rubensdrfferis
netgi gavo papildom Me-109 eskadril, o kakokiu bdu pakeliui tiksl i eskadril atsiskyr nuo

grups. Kaip ir buvo galima tiktis, net ir prarads su ja ry, Rubensdrfferis su 15 Me-110 ir 8 Me109 ts operacij. Nepaisydamas pasirodiusi RAF naikintuv, jis sak savo laknams atakuoti
taikin, kaip suplanuota. Erprobungsgruppe 210 ukluptoje oro bazje net nespjo suskambti
aliarmo sirena, taigi ataka buvo mirtina: 62 mons uvo, dar 172 buvo sueisti, taiau netrukus
paaiks, kad visk niokojantis antskrydis buvo nukreiptas ne Kenlio sektoriaus stot, o Kroidono
aerodrom. Maa to, Kroidonas, skirtingai nuo Kenlio, priklaus Londono metropolijai, kuri
bombarduoti Hitleris buvo udrauds291. Kad ir kaip ten bt, 111-osios RAF eskadrils naikintuvai,
spj pakilti i k tik subombarduoto aerodromo, jau buvo pasiruo kertui. Mio sumaityje
vokiei Me-109-ukai atsiskyr nuo Me-110-uk ir ie po pirmj prieo salvi paband vertis
namo. Prasidjo mediokl, prie kurios prisijung ir 32-oji eskadril. Vienas po kito paauti Me-110
krito emyn tik vienas i 7 paautj sugebjo nutupdyti lktuv, o tarp negrusi buvo ir
Rubensdrfferis. Paskutinius jo odius girdjo su Me-109 lyder saugojs Horstas Marxas.
Rubensdrfferis sak, kad jo radijo operatorius mir, o jis pats sueistas. Netrukus Marxas pats buvo
paautas ir priverstas katapultuotis. Po keli minui Rubensdrfferio lktuvas liepsnodamas trenksi
em. Marxas sustabd pro al vaiavus policijos automobil ir kartu su juo nuvyks vykio viet
pamat, kad vadas negyvas. Rubensdrfferio kienje guljo laikas, kuriame Kesselringas sveikino
lakn gavus I laipsnio Gelein kryi[91]. RAF atkerijo upuolikams 13 vokiei lakn ir gulos
nari, skaitant be galo talenting j vad, uvo per dramatik antskryd, o apmaudiausia buvo tai,
kad jo tikslas buvo visikai nevertas tokios aukos. Kroidono aerodromo duobs netrukus buvo
ulygintos, gaisrai ugesinti ir tik kelias dienas apylinki gyventojus diugins kvepal ir muilo
kvapas primin apie vokiei vienag viena bomba pataik tiesiai parfumerijos gamykl292.
T vakar Churchillis perskait suvestines ir palikdamas Dowdingo tab Bentli Prioryje
pavadino rugpjio 15-j viena i didiausi dien istorijoje293. Ir nors RAF numu ne 182, kaip
skelb suvestins, o 75 vokiei lktuvus, Britanijos myje tai i ties buvo viena didiausi brit
pergali. Liuftvaf t dien numu 34 RAF naikintuvus, bet, skaiiuodami savus nuostolius,
vokieiai rugpjio 15-j pavadino juoduoju ketvirtadieniu. Tai buvo sunki diena abiem pusms.
2000 liuftvafs skrydi RAF atsak 974. Vokieiai inaudojo praktikai vis savo gali ir
Dowdingas buvo priverstas padaryti t pat. 14 RAF eskadrili dalyvavo miuose, daugelis j ne po
kart294. Liuftvafs puolimo intensyvumas vienu metu privert Dowding laikyti ore i karto 130
naikintuv295, tai buvo rizika, kurios pagal savo strategij RAF vadas norjo vengti, taiau jo pajgos
atlaik vokiei turm. Jos ne tik laimjo svarb m, bet ir pademonstravo, kad turi utektinai
galios duoti atkirt iliaupsintai liuftvafei.
I Karinholo savo dalinius gr vokiei vadai neturjo kuo pasidiaugti. U chaotik Erelio
pradi Gringas j nepaglost, nors tai buvo ryi problema, dl kurios labiausiai buvo kaltas
sprendimas paskutin akimirk atidti puolim. Vis dlto, nors labai danai reichsmaralo aras yra
pieiamas nedraugikai kaip vado, kuris sugeba tik iekoti atpirkimo oi ir terorizuoti savo
pavaldinius, atidjs al emocijas, Gringas kalbjo gantinai racionaliai ir protingai. Didiausi
rpest kl tuk ir Me-110 nuostoliai, todl jis nurod, kad nuo iol kiekvien tuk grup turi
saugoti trys Me-109 grups viena turi skristi priekyje, kita laikytis alia, o treia suteikti priedang
i viraus296. Sumanymas buvo neblogas ir taktikai jau pasiteisins[92], taiau norint gyvendinti j
praktikai, liuftvafei reikjo gerokai daugiau Me-109 naikintuv. Pagal j kiekvien tuk grup per
antskryd turjo lydti visa eskadra naikintuv. 2-ajai liuftflotei tai buvo teorikai manoma, o Sperrle
tiesiog neturjo utektinai naikintuv savo septynioms pikiruojani bombonei grupms lydti.
Taigi, arba jis turjo nepaisyti Gringo nurodymo, arba naudoti tik nedidel savo tuk dal 297.

Pasitarimui baigiantis, Gringas suabejojo, ar reikia atakuoti radar stotis. Kam jas bombarduoti,
jeigu n viena iki iol nebuvo ivesta i rikiuots, be to, britai j turi daug? retorikai klaus
reichsmaralas298. Tai buvo ne sakymas, o tik tarp kitko pateiktas komentaras, tarsi kalba eit apie
kok menkniek. Tada gerokai aikiau nurod po skming aerodrom atak kit dien be reikalo
neeikvoti itekli ir prie i taikini negrti. ie du komentarai praktikai utikrino Parko 11-osios
grups ilikim.

Ant Wernerio Mlderso Me-109 uodegos ymima jau 32-oji pergal oro kautynse, 1940 m.
rugsjis
Gr savo tabus liuftfloi vadai nagrinjo dienos rezultatus ir dar ivadas. Hansui-Jrgenui
Stumpffui buvo aiku, kad rimti miai 5-ajai jo liuftflotei baigsi, o Rubensdrfferio netektis buvo
didelis smgis Kesselringui. Kita vertus, alos RAF bazms buvo padaryta nemaai, taip pat britai
neteko 110 naikintuv. Net mintyse pakoregavus galimai perdtus skaiius, per pastarj savait RAF
turjo prarasti apie pus savo kovins rikiuots naikintuv, taigi, joki abejoni puolimas turjo
tstis299.

Sunkiausia diena
Nepaisydama rugpjio 15-j patirt neskmi, kit dien liuftvaf ts puolim. Winstonas
Churchillis kart sveiavosi Keitho Parko tabe Aksbride, ir nors poeminse patalpose buvo
grietai draudiama rkyti, negaliniam ileisti i dant cigaro premjerui buvo padaryta iimtis. Per
pietus miai taip suintensyvjo, kad Churchillio patarjas Hastingsas Ismay ra: Vienu metu
kovsi visos grups eskadrils; rezerve nebuvo nieko, o emlapyje buvo galima matyti vis naujas
puolimo bangas, kertanias pakrant. I baims darsi bloga.300 Vakare Churchilliui buvo praneta,
kad RAF numu apie 100 prieo lktuv[93]. Premjeras, suavtas ne tik io skaiiaus, bet ir to, k
pamat, pasisuko Ismay ir tar: Nieko nesakykite, a dar niekada nebuvau toks sujaudintas. Po
penki minui jis itar legenda tapusi fraz: Dar niekada monijos konflikt istorijoje tiek daug
moni nebuvo skolingi tokiai saujelei (angl. Never in the field of human conflict has so much been
owned by so many to so few).301
Rugpjio 16 d. pagrindini atak iniciatorius buvo Hugo Sperrle. Antr kart per visas
pastarsias dienas jis pasirinko vert dmesio taikin. Pirm kart tai buvo Midle Valopas, RAF
Naikintuv pajg sektoriaus stotis, kart svarbi Tangmero oro baz. Remdamasis Gringo
nurodymais, Sperrle pamgino maksimaliai apsaugoti savo bomboneius 84 tukas lydjo net
214 Me-109 ir dar 43 Me-110. Bet joks planas negali lemti skms. I Tangmero antskrydio 9
tukos negro, dar 6 buvo paeistos. Naikintuv apsauga buvo neveiksminga, bet bomboneiai
savo misij vykd. Oro baz buvo stipriai suniokota, ir net 14 ia remontuojam RAF naikintuv
Hurricane ir Spitfire teko nurayti. Nepaisydamas Gringo uuomin, kad radar stotis reikt palikti
ramybje, Sperrle vis dar man, kad ie taikiniai verti dmesio. Kol iaurje vir ars miai, 8
tukos, lydimos Me-109, prasmuko pro gynyb ir, imetusios 22 bombas vir Ventnoro radar
stoties, ived j i rikiuots net septynioms dienoms. Ironika, bet maiausias dienos antskrydis
britams atne didiausi nuostoli302.

Bomboneio Dornier 217, numuto prie Bigin Hilio, Kento grafystje, liekanos, 1940 m.
rugpjtis
Rugpjio 17 d. miai nurimo abiej pusi laknai gavo prog atsikvpti, vadai perrikiuoti
pajgas, techninis personalas tvark lktuvus. Tyla buvo trumpa, nes kit dien atsinaujin miai bus
tokie intensyvs, kad rugpjio 18-oji bus vardyta kaip sunkiausia Britanijos mio diena.
Beppo Schmido ivakarse paskelbtas valgybos raportas dar prielaid, kad, turint omeny
nuostolius ir brit gamybos pajgumus, RAF dispozicijoje turt bti lik apie 300 kovai tinkam
naikintuv. I ties is skaiius siek 855[94], taiau tikdamiesi, kad pasiprieinimas silpns,
liuftvafs vadai ruo galing smg303. 2-oji liuftflot rengsi atakuoti Hornero, Nort Vildo, Bigin
Hilio ir Kenlio oro bazes. Po pirmj mi vokieiai suvok, kad ie dideli aerodromai aplink
London yra svarbs RAF, taiau neinojo, kad juose yra kurtos svarbios sektori stotys, i kuri
operatyvini patalp brit naikintuvai yra siuniami kov. Jeigu pagrindinis tos dienos liuftvafs
planas sunaikinti ias bazes bt gyvendintas, padariniai brit gynybai bt labai rimti. ia vyks
didiausi ir svarbiausi rugpjio 18 d. miai304.
3-ioji liuftflot, papildyta nauja tuk eskadra, planavo dar daugiau pikiruojani bombonei
antskrydi, tiesa, Sperrle pasirinkti aerodromai nieko bendra su brit Naikintuv pajgomis neturjo,
taiau tarp taikini buvo ir Polingo radar stotis305. Rugpjio 18 d. miams liuftvaf pareng 276
tukas, 768 bomboneius Heinkel, Dornier ir Ju-88, 194 naikintuvus Me-110 ir 758 Me-109. Prie
juos RAF panaudos 419 Hurricane ir 211 Spitfire naikintuv, taigi vienviei naikintuv jgos
praktikai buvo lygios. Tiesa, RAF naikintuv lauk dviguba uduotis medioti vokiei
bomboneius ir kautis su j palyda. Liuftvafs naikintuv tikslas buvo vienas numuti kuo daugiau
savo tiesiogini prieinink306. Scena dideliam miui buvo parengta. Trko tik poros svarbi aktori

 sunkiausios dienos spektaklis vyks be Adolfo Gallando ir Wernerio Mlderso juos Gringas
isikviet pas save Karinhol teikti auksini enkleli su deimantais.

I kairs: Werneris Mldersas, Hermannas Gringas ir Adolfas Gallandas

(Nesu toks ekspertas kaip R.P., bet manau, kad per vidur stovi Hitleris (red. pastab.))
Oras isigiedrijo tik po vidurdienio, tad didiausias liuftvafs antskrydis, kurio tikslas
sunaikinti Kenlio (48 Dornier 17 ir Ju-88) ir Bigin Hilio (60 Heinkel 111) bazes, prasidjo popiet.
Atak lydjo net beveik 500 naikintuv (410 Me-109 ir 73 Me-110) 307. Apie 5060 Me-109
naikintuv skrido prieakyje tikdamiesi velti gynjus mius ir nuvilioti juos toliau nuo tikrj
puolimo taikini308. Eskadrai JG26 vietoj ivykusio Gallando vadovavs Gerhardas Schoepfelis,
skrisdamas vir Doverio, pastebjo Hurricane eskadril. Jis sak savo laknams likti auktai ir bti
pasirengusiems j pridengti, o pats, kilsteljs lktuv sauls link, nr mediokl. Pirmasis
Hurricane krito i karto. Rinkdamasis formuots pabaigoje skrendanias aukas Schoepfelis pakartojo
manevr dar tris kartus. Atakuodamas ketvirt kart, jis prisiartino prie Hurricane per arti, tad
pamuto naikintuvo skeveldros kliud jo paties lktuv. Nieko nebematydamas Schoepfelis buvo
priverstas nutraukti mediokl, bet per dvi minutes jis sunaikino net 4 prieo lktuvus. Vienas laknas
uvo, trys buvo sueisti. Vienas i sueistj, Kennethas Lee, vliau pasakojo: Jis tai padar taip
vikriai, kad a taip ir nespjau pamatyti, kas mane pataik.309 Tai i ties buvo epizodas, vertas
vadovlio. Netiktumas, auktis, greitis, maksimalus priartjimas prie aukos viskas buvo atlikta
nepriekaitingai, norint laimti Britanijos m liuftvafei reikjo, kad tokie epizodai bt nuolatiniai.

I tikro daugelis vokiei as ir vliau kare skmingai taikys i taktik, taiau 1940 m. vir
Britanijos tai buvo retenyb, nes britai tiesiog veng toki susidrim su vokiei naikintuvais j
tikslas buvo prieo bomboneiai. I vis keturi skms dedamj svarbiausia buvo netiktumas
susivok, kas vyksta, brit laknai nebeprarado daugiau n vieno lktuvo, nors greta Schoepfelio
oro mius stojo ir jo kolegos310.
Liuftvafs ataka prie Bigin Hilio buvo neskminga tiesa, vokieiai prarado vos vien
bombone, taiau j bombos krito ne ten, kur reikia. Kenlio bazei nepasisek labiau. Kol pirmieji
naikintuv ir bombonei spieiai skmingai pritrauk gynjus prie savs, emai skrendantys Dornier
bomboneiai, nepastebti radar, staiga idygo vir Kenlio bazs ir be gailesio j subombardavo.
Visi angarai buvo sulyginti su eme, bombos pataik kelet sandli ir sunaikino 10 Hurricane
naikintuv. Visi ryiai, elektros ir vandens tiekimas nutrko. uvo 12 moni, dar 20 sueista.
Operacij valdymo patalpas teko skubiai perkelti neveikiani msos parduotuv, o telefono linij
taisymas utruko. Vis dlto i baz gr RAF naikintuvai sugebjo nusileisti paymtose vietose, o
po poros valand 11-osios RAF grups generalinis tabas Aksbride vl turjo ry su visomis
sektori stotimis311. Vokiei antskrydis buvo skmingas, bet jo padariniai tik trumpalaikiai ir u tai
liuftvaf sumokjo brangiai. I 9 skmingai savo bombas imetusi Dornier bombonei namo grio
tik 5, ir n vienas i j neliko sveikas. Visi vir Kenlio bazs buvo pamuti vos per kelet minui.
Du nukrito ikart, dar du sugebjo pasiekti Pranczijos pakrant ir j gulas po trij valand paiek
igelbjo vokiei laivai. I likusi penki tik du laknai sugebjo nutpti aerodromuose, visi kiti
buvo priversti tupdyti savo lktuvus avariniu bdu kur papuol312.
Vakarop, apie 17 val., 2-oji Alberto Kesselringo liuftflot pamgino surengti dar vien didel
atak (109 bomboneiai, 140 naikintuv, 120 i j Me-109). Kadangi antskrydis buvo nukreiptas
RAF bazes Hornere, Nort Vilde, britai upuolikams pasitikti met 143 naikintuvus. Netrukus jie
triumfavo matydami, kad vokiei bomboneiai apsisuko ir imet bombas kur papuol patrauk
atgal. I tikro juos sustabd ne brit gynyba, o tai, kad numatytus taikinius gaub debesys. Kad ir kaip
ten bt, abiej pusi naikintuvai atsitrenk vieni kitus. un pjautynes RAF laimjo rezultatu
10:9. Tarp uvusi vokiei t dien buvo jau mintas liuftvafs asas Horstas Tietzenas. Turdamas
20 pergali II pasauliniame kare tarp liuftvafs ekspert[95] lentelje jis tuo metu buvo ketvirtoje
vietoje313.
Vis dlto didiausi smg t dien patyr 3-ioji liuftflot. 13.30 val. Sperrle pakl or
didiausi iki iol tuk spiei. 109 Ju-87 eskort sudar beveik 160 Me-109 naikintuv. 55 i
pastarj skrido priekyje nordami pravalyti keli, kiti naikintuvai stengsi laikytis alia. Vokiei
bomboneiai skaidsi grupes rinkdamiesi savo taikinius: Gosporto, Tornio, Fordo aerodromus bei
Polingo radar stot. Bombardavimo misijos vokieiams buvo gana skmingos. Pvz., Forde pavyko
pataikyti benzino talpykl, uvo 28 mons. Angaruose susprogdinta 14 lktuv, o Gosporte dar 4
brit lktuvai. Ant Polingo radar stoties tukos imet 81 bomb ir nutrauk ryi linijas 314, taiau
vykd savo operacijas vokiei bomboneiai turjo padaryti dar t skmingai grti namo. Net
17-ai tai nepavyko. Maa to, jas saugojs eskortas prarado 8 Me-109-ukus, i kuri jroje pavyko
igelbti vos du laknus. I viso ioje operacijoje uvo 26 vokiei laknai ir gulos nariai, dar 6
pateko nelaisv. ias skerdynes sureng britai savo ruotu prarado tik 5 lktuvus ir 2 laknus315.
Netrukus pasirod visos dienos rezultatai virto brit pergals trimitais. Kit dien The Times
skelb, kad per didiausi savo pralaimjim ore Vokietija neteko 140 lktuv. Daily Mirror
skelbiamas rezultatas buvo 140:16 didiausia RAF pergal316. Tikrieji skaiiai buvo iek tiek
kitokie. Liuftvaf prarado 69 lktuvus (dar 31 apgadintas), RAF oro miuose neteko 34 lktuv (dar

39 apgadinti), dar 29 brit lktuvai buvo sunaikinti (23 apgadinti) ant ems317. Taigi dienos
rezultatas buvo beveik lygus (69:63 RAF naudai). Btent todl, kad dideli nuostoli patyr abi
puss, i diena pagal britik istorijos versij vadinama sunkiausia Britanijos myje. Ji i tikro
tokia buvo. Taiau britai ne visai pagrstai i jos pasism papildomo entuziazmo ir euforijos, o
vokieiams visikai pagrstai ji tapo smgiu moralei. Skirtumas tarp liuftvafs laknams teikiamos
informacijos apie brit pajg likuius ir tikrovs, kai kiekvien vokiei antskryd ir toliau
pasitikdavo brit naikintuvai, darsi vis akivaizdesnis. Maa to, RAF pajgos nerod joki
silpnjimo enkl gynj atsakymas visada buvo adekvatus antskrydio dydiui. Pojtis, kad
pergal nra taip arti, kaip atrod, buvo slogus. Tik kai kuriems i ms dar neteko kristi ssiaur
su paeistu lktuvu ar ugesusiu varikliu, sak vokiei asas Hansas von Hahnas. Sekinantis
nuovargis pradjo imti vir. Pirm kart laknai prakalbo apie tai, kad nort bti perkelti ramesn
sektori.318
Sunkiausi dien Gringas praleido savo rezidencijoje Karinhole. Ryte, prie teikdamas
Gallandui ir Mldersui auksinius enklelius su deimantais, jis ubombardavo asus priekaitais dl
bombonei nuostoli ir agresyvumo trkumo naikintuv pajgose, bet netrukus tapo lipnesnis ir
prie paleisdamas sveius prane, kad abu jie yra skiriami savo eskadr vadais (vok.
Geschwaderkommodore).
Popiet, po praneim i fronto, reichsmaralas vl susikviet savo vadus, nes buvo aiku, jog
reikia daryti ivadas. Per prajus mnes liuftvaf prarado apie 200 lktuv, o tik per i savait
beveik 300. Hitlerio direktyva Nr. 17 aikiai skelb, jog liuftvaf privalo ilikti stipri, kad galt
palaikyti operacij Jr litas. Maa to, liuftvaf buvo Gringo galios bei takos rankis ir j
isaugoti, ko gero, buvo net svarbiau u pai pergal. Gringas negaljo io rankio prarasti, todl
pagrindin susirinkimo tema buvo kaip sumainti nuostolius. Diskusija vyko demokratikai ir visi
vadai galjo isakyti savo nuomon. Iklauss j, Gringas ivardijo priimtiniausius bombonei
apsaugos bdus, bet ia pat pabr, kad kiekvienas vadas turi visik laisv ir teis priimti tokius
sprendimus, kokie jam esamomis aplinkybmis atrodo geriausi. Kovos metodai yra lyderi
klausimas. Todl dalini vadams turi bti suteikta maksimali veiksm laisv, pareik jis. Danai
istorikai peikia reichsmaral u neteisingus sprendimus ir profesionalams primest nuomon, taiau
iame susirinkime Gringas elgsi atvirkiai. Jis k tik du geriausius savo asus nusprend paskirti
eskadr vadais, bet tai buvo tik ledkalnio virn, nes netrukus eskadr ir j grupi vadais bus
paskirti dar penki laknai, kuri asmeniniai rezultatai bylojo apie agresyvum ir profesionalum.
Nusprsdamas suteikti jiems savo pasitikjimo kredit, Gringas pasielg labai nestandartikai.
Nepaisydamas joki armijos rang ir hierarchijos, k tik eskadrilms vadovavusius laknus jis
paskyr vadovauti eskadroms, kurias sudar 9 eskadrils. Precedento neturintis sprendimas, savaime
suprantama, nepatiko tiems, kuri pareigos buvo paemintos. Laknai taip pat toli grau ne visi buvo
patenkinti, kad jiems vadovaus iskirtiniu statusu besimgaujantys auksiniai berniukai, kuriems
pirmiausia rpi asmenin statistika, taiau Gringas buvo sitikins, kad i pertvarka atne teigiam
pokyi. Tai, kad paauktinti jauni asai ir toliau dalyvaus oro miuose kaip misij lyderiai, turjo
sumainti j netekt. Rugpjt liuftvaf prarado vien eskadros, septynis grupi ir trylika eskadrili
vad. Palyginimui RAF prarado tik vien eskadros vad319.
Nordamas ateityje ivengti epizod, kai naikintuvai pasimeta nuo savo saugom bombonei,
Gringas sak, jog nuo iol bomboneiai turi prisijungti prie naikintuv i bazse. domu, kad
reichsmaralas naikintuv ir bombonei dalini vadams ne tik rekomendavo derinti bsimus
antskrydius, bet ir sil susipainti ir susidraugauti i atskir grandi guloms. Jis pridr, kad
bomboneius visada turi lydti tas pats eskortas. Sumanymas gal ir neblogas, bet broliautis ore ioms

atskiroms grandims, ko gero, labiausiai bt padjs suderintas radijo ryys320.

Diskusij metu buvo padaryta ivada, kad jokia didesn u grup bombonei formuot negali
bti veiksmingai apsaugota, o saugoti j savo ruotu turjo kelios Me-109 grups. Gringas inojo
statistik, kad naikintuv rezultatai geriausi, kai ie skrenda laisvuose spieiuose, todl pra ir toliau
organizuoti kuo daugiau laisvj mediotoj, taiau nuo iol visi skrydiai turjo bti planuojami su
maksimalia bombonei apsauga. Krvis Me-109-ukams akivaizdiai didjo, nes buvo pripainta,
kad j apsaugos reikia ir Me-110, tiesa, po rugpjio 18 d. fiasko tukos buvo paalintos i
Britanijos mio kovins rikiuots. Kol prieo naikintuv pajgos nebus palautos, tuk daliniai
gali bti naudojami tik itin palankiomis aplinkybmis, pareik Gringas, ir tai reik, kad aibo
karo simbolis Britanijos myje daugiau nebepasirodys.
Pagrindinis taikinys, anot Gringo, yra RAF Naikintuv pajgos. Brit bombonei aerodromai
gali bti atakuojami tik esant minimaliai rizikai. Prieo aviacijos pramons objektai nuo iol bus
atakuojami nedidelmis pajgomis inaudojant prast or tok artjani savait adjo sinoptikai.
Juos taip pat nusprsta bombarduoti nakt. Visi ie sprendimai, kad sumat nuostoli ir klaid
pasirenkant taikinius, buvo suprantami, domu tik tai, jog pasitarime beveik nieko nebuvo kalbama
apie pat prie ir galim vis i pokyi rezultat RAF. Galiausiai, remiantis visais pakeitimais,
buvo perorganizuotos liuftflots. Sperrle praktikai visus savo naikintuvus turjo atiduoti
Kesselringui, kad io 2-oji liuftflot galt vykdyti savo operacijas laikydamasi naujj nurodym[96].
5-ajai liuftflotei i esms liko tik nakties antskrydiai321. Nepaisydamas vis ikilusi problem,
pasitarim Gringas baig karingai: Kare su Anglija mes pasiekme lemting period. Dabar
svarbiausia visomis priemonmis veikti prieo oro pajgas. Pirmasis ms tikslas eliminuoti
prieo naikintuvus. Jeigu jie daugiau nebekils or, mes pulsime juos ant ems arba priversime juos
kautis nukreipdami savo bomboneius ten, kur pasiekia naikintuvai... Aviacijos pramon turi bti
atakuojama dien ir nakt. Kai tik prieo oro pajgos bus sunaikintos, atakuosime kitus svarbius
taikinius.322
RAF vadovyb taip pat analizavo pastarj dien kautyni rezultatus. Dowdingui nerim kl tai,
kad, i pradi atakav nereikmingus taikinius, pastarosiomis dienomis vokieiai vis intensyviau
puol 11-osios Parko grups sektori stotis. Jis taip pat perrikiavo savo pajgas labiausiai
nukentjusias ir praretintas eskadriles perkl ramesnius sektorius ir pakeit jas naujomis323.
Prarastus lktuvus pakeisti naujais nebuvo sunku, bet su laknais padtis buvo ne tokia gera. Nuo
rugpjio 8 d. 90 RAF lakn uvo, dar 50 buvo taip sueisti, kad tolesniuose miuose dalyvauti
nebegaljo, o per t pat laik prieakinius dalinius papild tik 65 naujokai324. Britams, kaip ir
vokieiams, labiausiai reikjo saugoti patyrusius laknus ir lyderius, kadangi nuo j priklaus
eskadrili veiksmingumas, taiau n viena pus negaljo leisti nepalankaus skirtumo tarp prarastj ir
naujok. Britams pagalb atjo usieniei suformuotos eskadrils dvi suformuotos i lenk, po
vien i ek ir kanadiei. Tiesa, Dowdingas vis dar man, kad dl kalbos barjero usienieiai
turs keblum, tad i esms dalyvauti miuose lenkai prads tik paskutin rugpjio dien. Parkas
ileido kelet sakym, kurie turjo sumainti nuostolius: laknams buvo nurodyta vengti mi vir
Lamano, nes ia tikimyb juos igelbti buvo menka, o sektori stoi kontrolieriams buvo grietai
nurodyta vengti mi su naikintuv spieiais, kurie nesaugo bombonei325. Galiausiai Parkas
prane nors gauti papildomos pagalbos i 10-osios arba 12-osios grupi tais atvejais, kai jo
naikintuvai pasitinka antskryd, o vokieiai taikosi jo grups aerodromus. Dowdingas sutiko.
Dar kart buvo pakartotas nurodymas, kad RAF naikintuvai turi telktis vokiei bomboneius,
taiau miuose ugrdinti brit laknai aklai jo nesilaik. Viena vertus, i Parko taktika akivaizdiai

veik. Patirdami didiulius bombonei nuostolius liuftvafs vadai buvo priversti didinti apsaug ir
mainti laisvai mediojani naikintuv kiekius. Greta bombonei prilipinti naikintuvai
prarasdavo savo veiksm laisv ir jos teikiam pranaum. Kita vertus, paodiui laikydamiesi io
nurodymo ir atakuodami tik vokiei bomboneius, brit laknai bt rizikav, kad bet kuri akimirk
juos gali uklupti mediotojai i viraus. Be to, jei visi RAF naikintuvai pult tik bomboneius,
atitinkamai visi vokiei naikintuvai galt stoti j ginti ir tokioje sumaityje tiksl pasiekti visada
sunkiau. Taigi brit formuoi lyderiai sugalvojo ieit, kuri prietaravo Parko nurodymams, bet
padjo vykdyti jiems keliamas uduotis. Spitfire eskadrils buvo nukreipiamos prie vokiei Me109-ukus, ir kol ie aikindavosi santykius tarpusavyje, Hurricane naikintuvai imdavosi vokiei
bombonei326.
Po karo vad pasitarimo, rugpjio 19 d., Parkas visiems savo sektori ir eskadrili vadams
ileido sveikinim, kuriame dkojo u puik pasirodym rugpjio 18-j. Per savait, kurios metu
liuftvaf kasdien surengdavo madaug 1500 antskrydi per dien, praktikai kiekviena didel ataka
buvo atremta. Vokieiams tik kelis kartus pavyko uklupti gynjus netiktai ir svarbiausia to
prieastis buvo radar sistema. J isaugoti buvo pagrindin Parko uduotis. Ivesti i rikiuots
radar stotis nebuvo lengva tam reikjo ir skms, ir sutelkto atkaklumo. Pirmoji kelet kart
vokieiams nusiypsojo, taiau antrasis j planuose nefigravo. Patraukus i mi tukas,
vienintel grupuot, galinti atakuoti su preciziku taiklumu ir padaryti dideli nuostoli radar
stotims, liko Erprobungsgruppe 210 su 2030 lktuv. Teorikai, nordama, kad is jos darbas
nebt bergdias, prie radar stoi ji turjo grti po kelis kartus per dien. Tas pats ir su
aerodromais bei sektori bazmis vienkartiniai antskrydiai paralyiuodavo juos tik kelioms
valandoms norint tikro efekto, atakuoti reikjo nuosekliai ir ne keisti taikinius, o vis grti prie t
pai. Visa tai teorikai. Praktikai jokio nuoseklumo liuftvaf nesilaik. Kesselringas ir Sperrle
kariavo uritomis akimis. Neinodami, kada j atakos veiksmingos, o kada ne327.
Kit dien stojo pauz ir Churchillis savo sekretoriui pasak: Jie labai klysta suteikdami mums
atokvp.328
Rugpjio 20 d., prajus beveik metams nuo karo pradios, Churchillis Bendruomeni rmuose
pareik, kad Britanijos padtis kur kas geresn nei prie metus. Pasakodamas apie Britanijos m
jis negaljo pasakyti nieko nauja, nes brit propaganda kiekvien dien skaiius skelb kaip futbolo
rezultatus ir visi jie buvo triukinami brit naudai. Taiau premjeras buvo teisus, kad Britanijos
aviacijos pramon pranoksta Vokietijos, ir todl, anot jo, kuo ilgiau is mis truks, tuo greiiau
jgos isilygins ir Anglija ore gis pranaum. ioje kalboje jis tvirtino saujels idj, ovusi
jam galv prie kelet dien: Kiekviena ms salos, ms imperijos, o i tikro viso pasaulio
eima, iskyrus blogio buveines, turi bti dkinga brit laknams, kurie, nepaisydami nelygios kovos,
nekreipdami dmesio nuolatinius ikius ir mirtin pavoj, savo narsa ir atsidavimu keiia karo
eig. Dar niekada monijos konflikt istorijoje tiek daug moni nebuvo skolingi tokiai saujelei.329
T pai dien Hitleris savo aplinkoje prabilo apie tai, kad dabartinmis aplinkybmis Anglijos
lugimas iki met pabaigos neturt bti prognozuojamas. Vis dlto jis neatauk operacijos Jr
litas, nes dabartins aplinkybs vis dar galjo pasikeisti330.
Sunkiausios dienos rezultatai, vokiei persirikiavimas ir suprastj orai suteik saujelei
kelet laisv dien dideli miai atsinaujins rugpjio 24-j.

Aerodromai

Rugpjio 24 d. intensyviomis liuftvafs atakomis prasidjo naujas Britanijos mio etapas.

Mis nuo iol i esms virto dvikova tarp Alberto Kesselringo ir Keitho Parko. Nors istorikai
vardys etap kaip pat sunkiausi britams, nes dauguma atak bus nukreiptos RAF aerodromus ir
bazes, i tikro Kesselringas imgins visus manomus puolimo bdus. Antroje karo pusje
Sjungininkai gals sitikinti, kad jis yra puikus sausumos karo specialistas, bet vargu ar kuris nors
liuftvafs generolas Britanijos miui bt sugebjs vadovauti geriau. Kesselringas buvo protingas,
sumanus, gudrus, nestokojo iradingumo. Taiau prie j kovsi lygiavertis prieininkas, ir Parkas
turjo liuftvafei niekuo nenusileidianias pajgas.
Rugpjio 24 d. dviem antskrydiais vokieiai taip suniokojo Manstono aerodrom, kad RAF
vadovyb nusprend i baz palikti. Manstono personalas ir ia sikrusios eskadrils laknai
lengviau atsikvp i tikro jie nesuprato, kodl taip nebuvo pasielgta gerokai anksiau. Taiau po
keturi dien apirjs aerodrom Churchillis parod, kaip skiriasi politik ir paprast moni bei
kareivi mstymas. Premjeras sak per 24 valandas sutvarkyti visas bomb imutas duobes ir kitus
antskrydi padarinius, kad aerodromas vl pradt veikti. mogus, paskelbs, kad jo tauta kausis dl
kiekvieno ems lopinlio, negaljo sau leisti tiesiog atsitraukti, kad ir kaip imintingai ir racionaliai
tai atrodyt331.
Manstonas buvo tik pradia. Buvo bombarduojami ir kiti RAF aerodromai, o blogiausia, kad
kart Kesselringas nusitaik ir nuosekliai bei atkakliai m bombarduoti sektori stotis. Tai buvo
patys svarbiausi taikiniai, nes be sektori stotyse kurt operatyvini tab jokia radar ir visos
gynybos sistemos informacija negaljo virsti tiesioginiais sakymais konkreioms eskadrilms. Tiesa,
pataikyti vien i maiausi ir daniausiai tarimo nekeliant pastat, kuriame buvo kurti operacij
kambariai, buvo sudtinga, bet j buvo galima ijungti atkirtus elektros tiekim ar ryi linijas. Net
jeigu Kesselringas bt inojs apie toki patalp egzistavim 11-osios Parko grups ir vis
Naikintuv pajg centrinse bstinse, jis nieko nebt galjs padaryti. Liuftvaf tiesiog neturjo
savo arsenale ginkl, galini sunaikinti ia rengtus poeminius bunkerius, taiau sektori stotyse,
kurias jis dabar nusitaik, lydint skmei buvo galima pridaryti gynjams rimt nemalonum.
Nusprsdamas atakuoti aerodromus Kesselringas smoningai siek dviej dalyk: priversti britus
kautis arba rizikuoti prarasti lktuvus savo bazse ir padaryti ias bazes netinkamas naudoti. Taiau
buvo ir treias, svarbiausias dalykas, apie kur Kesselringas neturjo jokio supratimo. Prie sektori
stotis nukreiptos atakos ksinosi sugriauti RAF gynybos ir kontrols sistem. Rugpjio 24-j
prasidjusios dvi liuftvafs puolimo savaits yra laikomos atskiru Britanijos mio etapu, pabriant
pagrindinius taikinius brit aerodromus, taiau liuftvaf juos bombardavo ir pirmj Erelio
savait, taigi io tarpsnio iskirtinumas buvo ne patys taikiniai, o vokiei metodikumas ir aiki
sutelktis siekiant usibrto tikslo. K tik pamintas Manstono aerodromas patyr 6 antskrydius,
Istero 9, o mylimiausio prieo aerodromo titulas atiteko Bigin Hiliui jis buvo
bombarduojamas net 11 kart ir visus kartus, iskyrus vien, t pai savait.
Bigin Hilio bombardavimas galt bti neblogas pavyzdys, k gali nuoseklus ir kryptingas
puolimas. Rugpjio 3031 d. buvo be galo sunkios RAF. Liuftvaf met mius praktikai visk, k
turjo (rugpjio 30 d. vokieiai kilo 1345 kartus, kit dien dar daugiau332), ir per abi ias dienas
Bigin Hiliui teko atlaikyti po du antskrydius. Po pirmojo britai tikjosi, kad, kaip ir anksiau,
vokieiai jiems suteiks utektinai laiko susitvarkyti, taiau t pat vakar juos netiktai uklupo antra
bombonei banga. 79-oji eskadril buvo ant ems, o 610-oji patruliavo per toli, kad galt spti
pagalb. Kol laknai paskubomis mgino pakilti, sektoriaus personalas nr priedangos tranjas, o
bombos krito ant j stulbinamai taikliai. Dvi i j pataik tranjas su besislepianiais monmis ir
visus juos itak. I keturi likusi angar dar vienas buvo sulygintas su eme. Tas pats atsitiko su

sandliais, amunicijos saugyklomis, dirbtuvmis. Trys Spitfire naikintuvai buvo susproginti ant
ems, dar du stipriai sugadinti. uvo 39 mons, 26 buvo sueisti tai buvo didiausius moni
nuostolius atnes antskrydis prie RAF aerodromus. Baz liko be vandens ir elektros, ryi linijos
nustojo veikti. Artimiausiai Hornero sektoriaus stoiai teko perimti jos funkcijas, kol duobs bus
ulygintos, ryio linijos sutaisytos, o nesprogusios bombos neutralizuotos333. O kas, jeigu toks pat
likimas bt itiks ir Horner? Kit ryt vokieiai sugro ir i ties pamgino bombarduoti i
sektoriaus stot, taiau didiausias smgis vl kliuvo Bigin Hiliui. Rytinis antskrydis nutrauk darb,
o bombos imu dar daugiau duobi. Valymo darbus teko pradti i naujo, nes reikjo spti paruoti
baz, kad laknai turt galimyb sugrti. Taiau vakare sugro ne savi, o Dornier bombonei
darb nusprendusi ubaigti Erprobungsgruppe 210. Sprogo dar du angarai, dar du Spitfire
naikintuvai, bet svarbiausia upuolikams kart pavyko pataikyti operacij valdymo pastat, taigi
ryi linijos vl buvo nutrauktos. Apie 19.30 val. abi Bigin Hilio eskadrils gavo sakym leistis
gretimas bazes. Pirm kart nuo pat Britanijos mio pradios svarbus RAF gynybos valdymo ir
kontrols elementas buvo eliminuotas. Desperatikomis pastangomis kit ryt sektoriaus stotis vl
veik, taiau jeigu liuftvaf334 bt nuosekliai bombardavusi ne tik , bet ir kitus sektorius, RAF
problemos bt garantuotos.
Vis dlto Bigin Hilio pavyzdys labiau iimtis nei taisykl. Liuftvafs atak prie RAF bazes
lentel mums akivaizdiai iliustruoja pagrindin vokiei problem netinkamai pasirinktus
taikinius. Nuo rugpjio 12 d. iki rugsjo 6 d. liuftvaf sureng 53 atakas prie brit aerodromus,
taiau tik 32 i j buvo nukreiptos RAF naikintuv bazes335 t. y. apie 40 proc. savo pastang ir
itekli vokieiai ieikvojo perniek. Paskutin rugpjio savait nusistovjusi teisinga puolimo
kryptis virto tuo, k britai pavadins sunkiausiu mio etapu.
DIDESNS ATAKOS PRIE BRIT ORO BAZES336
Data

Naikintuv pajg sektori stotys Kiti Naikintuv pajg aerodromai Aerodromai, nesusij su Naikintuv pajgomis
Hokindas
Limpnas (dukart)
Manstonas

Rugpjio 12 d.

Andoveris
Detlingas
Isteras

Rugpjio 13 d.
Rugpjio 14 d.

Midl Valopas

Manstonas

Silandas

Rugpjio 15 d.

Midl Valopas

Manstonas
Kroidonas
Hokindas (dukart)
Limpnas
Martlam Hitas
Vest Molingas

Isteras
Drifildas

Rugpjio 16 d.

Tangmeras

Vest Molingas

Braiz Nortonas

Rugpjio 18 d.

Bigin Hilis
Kenlis

Manstonas
Kroidonas

Fordas
Gosportas
Tornis

Rugpjio 24 d.

Horneras
Nort Vildas

Manstonas (dukart)

Rugpjio 25 d.
Rugpjio 26 d.

Varmvelis
Debdenas

Drifildas
Sent Ivalas

Rugpjio 28 d.

Rochfordas (dukart)

Rugpjio 30 d.

Bigin Hilis (dukart)

Rugpjio 31 d.

Bigin Hilis (dukart)

Debdenas
Horneras (dukart)
Nort Vildas

Rugsjo 1 d.

Bigin Hilis (dukart)

Debdenas
Kenlis

Rugsjo 2 d.

Bigin Hilis
Horneras

Rugsjo 3 d.

Bigin Hilis (dukart)

Nort Vildas

Rugsjo 4 d.
Rugsjo 5 d.

Isteras
Detlingas

Kroidonas

Detlingas
Isteras

Detlingas (dukart)
Isteras
Limpnas
Greivsendas

Detlingas
Isteras (dukart)

Isteras (dukart)
Bigin Hilis
Horneras

Anglijoje liuftvafei nepavyko pasinaudoti domino efektu, padjusiu sunaikinti ne vien eil
lktuv, irikiuot ant ems aerodromuose. Malonum, kur sugrins rusai Barbarosos pradioje,
britai atm idstydami lktuvus po vis aerodrom teritorij taip, kad pataikius vien, kiti bt
per toli ir sprogimo sukelta ugnis negalt j pagauti. Per vis kampanij ant ems vokieiams
pavyko sunaikinti tik 56 lktuvus, 42 i j per pirm puolimo savait, o per vis rugsj tik 7337.
Parkas buvo susirpins vokiei atkaklumu puolant sektori stotis, taiau i ties vokieiams pavyko
ijungti tik vien ir tik kuriam laikui. Vis dlto aerodrom bombardavimas privert britus aisti
pagal Kesselringo primestas taisykles ir pirm kart Britanijos myje liuftvafs ir RAF pergali
statistika isilygino. Rugpjio 30 d. abi puss prarado po 23 lktuvus, rugpjio 31-j vokieiai
laimjo rezultatu 37:33338. Iki iol tai buvo didiausi RAF nuostoliai, patirti per vien dien.
Atakuodamas aerodromus Kesselringas privert britus stoti sekinam m dl pranaumo ore. Prie
tai brit naikintuv laknams tekdavo tik pasitikti konkreius antskrydius, dabar ikilo rizika, kad
vykd savo misij jie negals grti savo baz, nes i subombarduota. Kad laknai bt pasireng
tsti kov, reikjo dviej dalyk: poilsio ir tinkamo maisto. Atakos prie j bazes ksinosi abi ias
mogikas btinybes, tad RAF vadovybei teko iekoti papildom itekli joms apsaugoti. Netrukus
paaikjo, kad ie itekliai riboti.
Paskutin rugpjio ir pirmoji rugsjo savaits buvo mums blogiausios, nes tuo metu vokieiai
be gailesio bombardavo aerodromus, o rugpjio 31-oji apskritai, ko gero, buvo prasiausia diena.
Naikintuv pajgos buvo beveik parklupdytos, ir puikiai tai suvokdamas Dowdingas mst, ar ilgai
jis dar gali atsilaikyti. Jam vis dar reikjo neleisti vokieiams isikovoti pranaumo ore, bet tuo pat
metu jie dau aerodromus ipulius. Bet kuriam mogui tokia tampa atsiliept. Pirmj rugsjo
savait jis vis dar puikiai tvardsi, bet tampos enkl buvo galima pastebti, po karo pasakojo
brit leitenantas Robertas Wrightas 339. Jis buvo vienas i daugelio, kurie laikosi dramatikos
Britanijos mio versijos. Anot jos, po dviej savaii aerodrom bombardavimo Naikintuv
pajgos atsidr ties lugimo riba. Net ir dabar daugelyje iuolaikini film ir knyg apie Britanijos
m i versija yra gyva. Akimirka, kai viskas pakibo ant plauko, yra btent i, ir jei reikia nurodyti
didiausi vokiei klaid ioje kampanijoje, beveik visada galima rasti t pat atsakym Vokietija
pralaimjo Britanijos m, kai nusprend palikti aerodromus ramybje ir pradjo bombarduoti
Anglijos miestus. 2009 m. brit istorikas Patrickas Bishopas ra: Naikintuv pajgose artinosi

kriz. Per pastarsias dvi savaites jos prarado 295 naikintuvus, dar 171 buvo stipriai apgadintas.
Aviacijos gamyklos nebepajg kompensuoti toki nuostoli. Per rugpjt buvo prarasta daugiau kaip
300 lakn, o j pakeisti atvyko 260, i kuri dauguma buvo nepasireng. eios i septyni 11-osios
grups sektori stoi buvo subombarduotos taip, kad atsidr prie udarymo ribos. Penki
prieakiniai grups aerodromai buvo smarkiai suniokoti. Dowdingas m rimtai svarstyti apie likusi
pajg atitraukim iaurs Anglij, kad jos galt bti mestos kov, kai prasids tikroji
invazija...340 Nieko nuostabaus, kad is kritinis takas yra pristatomas kaip mio virn 1969 m.
pastatytame labai brangiame tais laikais Guy Hamiltono filme Britanijos mis. Dauguma detali
jame yra paimta i 1961 m. pasirodiusios istorins knygos, kurios pavadinimas Plonyt riba
(angl. The Narrow Margin)[97] kalba pats u save. Taiau kai t pai siuetin dram kuria istorikai,
2005 m. nusprend pavelgti II pasaulinio karo svarbiausius mius naujomis akimis341, nejuia
pagalvoji, kad riba tarp istorinio tikslumo ir noro tikti publikai buvo perengta.
Vienas i pagrindini dokument, kuriais remiasi istorikai, iame epizode yra Parko
memorandumas Aviacijos ministerijai jis teigia, kad, prieingai negu visuotinai manoma ir skelbia
oficialios ataskaitos, jo nuomone, vokieiai padar didels alos penkiems prieakiniams
aerodromams ir eioms i septyni sektori stoi. Buvo kritinis momentas, kai sektori stoi ir
antemins organizacijos paeidimai rimtai atsiliep eskadrili koviniam efektyvumui, nes joms
negaljo bti suteiktos tokios pat geros technins ir administracins paslaugos kaip anksiau...
Svarbi telefono linij trkumas, naudojimasis paskubomis surinkta ranga operacij kambariuose,
ems organizacijos perklimas kitas vietas sutrikd eskadrili darb, nes jos privaljo pasitikti
intensyvias prieo atakas, kurios tssi be joki dienos pertrauk, pasitaikydavusi anksiau, ra
Parkas342.
Oficiali ataskait apie tai, kas vyksta, rugsjo 5 d. Bendruomeni rmuose dav Winstonas
Churchillis. Paskutiniai praneimai apie didjanius civili nuostolius kl nerim, tad premjeras
pareik, kad vyriausyb planuoja kompensuoti nuostolius dl bombardavim praradusiesiems
namus. Jis taip pat pridr, kad nors rugpjtis buvo tikros kovos mnuo, n viena pus dar
neparod visos savo galios ir rugsj galima tiktis dar nuomesns kovos. Viena io kalbos teksto
dalis buvo idalyta tik karo tab vadams. Parlamente Churchillis praleido dal, kurioje skelb, kad
u kiekvien RAF lktuv vokieiai sumoka trimis ir kad kiekvienas prarastas brit laknas reikia
penkis prarastus laknus vokieiams. RAF, anot Churchillio, tapo stipresns nei liep. Per liep ir
rugpjt vokieiai skelbsi numu 1921 brit lktuv, nors i tikro britai prarado tik 558 orlaivius.
A neinau, ar Hitleris tiki savo skelbiamais skaiiais, bet tikiuosi, kad tiki, nes kiekvienas bt
patenkintas matydamas savo prie klimpus klaidose ir saviapgaulje.343 Btent dl ios
prieasties Churchillis nusprend pasidalyti turima informacija tik savame rate. Jis tikrai bt liks
patenkintas, jei bt inojs, kad rugpjio 30 d. Franzui Halderiui pateiktoje ataskaitoje buvo
raoma, jog nuo rugpjio 8 d. RAF prarado 800 naikintuv i 915, kuriuos turjo kovinje
parengtyje. Turint omeny Beppo Schmido skaiiavimus, jog britai gali pagaminti 200300 lktuv
per mnes, buvo galima daryti ivad, kad jiems liko 300400 naikintuv. Liuftvafs vadovyb
tikjosi, kad prieas yra ties lugimo riba ir dar viena kita savait intensyvaus puolimo galiausiai j
turjo parklupdyti344. I ties rugsjo 6-j RAF turjo 750 kovai parengt naikintuv, t. y. 150
daugiau nei liep, kai liuftvaf pradjo RAF eliminavimo kampanij345. Kad ir kiek stengsi,
vokieiai n per ingsn nepriartjo prie savo tikslo. Dar blogiau jie to nesuvok. Britai taip pat
neiveng saviapgauls skaiiuodami prieo nuostolius, taiau jie kuo puikiausiai inojo savuosius ir
tikrj alies gynybos padt i kur tada Parko memorandume atsirado kritinis momentas?

Pirmiausia, iame etape mi rezultatai pakrypo liuftvafs naudai. Tiesa, vokieiai per ias dvi
savaites vis dar prarado daugiau lktuv (380) negu britai (286), taiau pirmj Erelio savait
RAF laimjo santykiu 2,4:1, o dabar jis sumajo iki 1,3:1. Churchillis buvo teisus, kad rugpjt
mi intensyvumas buvo gerokai didesnis. Pirma kampanijos savait britams kainavo 125 lktuvus,
dabar jie per savait netekdavo po 140. Liuftvaf, atvirkiai sumaino savo nuostolius nuo beveik
300 iki 200 lktuv per savait346. Miai vokieiams vis dar kainavo brangiau, bet nuostoli
svarstykles jiems pavyko beveik ilyginti.
Tokio pokyio prieastys buvo dvi. Pirmoji: pasikeitusi liuftvafs puolimo sudtis. Kiekvien
bombone dabar saugojo 45 naikintuvai. Pro toki apsaug prasmukti buvo sunku, be to, vokieiai
i brit atm tuk naikinimo malonum. Kad ir kaip to nenorjo Dowdingas, vis daugiau oro
mi vykdavo tarp naikintuv, o liuftvafs formuotms dabar vadovavo geriausi oro kov taktikai ir
praktikai. Kita prieastis buvo ta, kad britams m stigti patyrusi lakn, ir kuo daniau juos tekdavo
keisti aliais naujokais, tuo daugiau RAF prarasdavo. ia mums reikia dar kart palikti mainas
nuoalyje, nes atsakymo klausim, i kur kilo Britanijos mio kritinis momentas, reikia iekoti
skaiiuojant ne lktuvus, o laknus.
Rugsjo 2 d. Dowdingo tabo virininkas Douglas Evillas atliko analiz, kurios rezultatai bylojo,
kad lakn netenkama daugiau, negu atvyksta naujok. Jo skaiiavimais, RAF prarasdavo apie 125
laknus per savait, o naujok paruoimo centrai iuos nuostolius kompensuos tik rugsjo 21 d. ir
pristatys tik 150 nauj parengt lakn. Rugpjio 31 d. duomenimis, eskadrilms trko apie 150
lakn, o esam krvis buvo gerokai didesnis, negu Dowdingas planavo. Jo nuomone, eskadril
turjo sudaryti 26 lktuvai, kad j laknus bt galima keisti leidiant pailsti, taiau Aviacijos
ministerija, remdamasi turimais itekliais, sumaino skaii iki 16. Parkas, kasdien lankydamasis
aerodromuose, raportavo Dowdingui, kad kari moral vis dar aukta, taiau krvis pastaruoju metu
iaugo, tad kyla klausimas, kiek laiko laknai stengs j atlaikyti. Dowdingas buvo piktas. Maa to,
kad Aviacijos ministerija ukrov jo laknams didiul krv, dabar aikjo, jog ji nesugeba parengti
reikiamo skaiiaus naujok. Rugsjo 7 d. savo tab isikviets Karalikj oro pajg generalinio
tabo vado pavaduotoj vicemaral Sholto Douglas, jis nusprend aikiai vardyti butelio
kakliuk[98]. Jis pareik, kad io susitikimo tikslas yra numatyti ingsnius, kuriuos gali tekti engti
leidiantis nuo kalno[99], ir suplanuoti visk taip, kad, padiai pagerjus, bt paliktas kelias vl
lengvai ant io kalno ukilti. Douglasas paklaus, ar C-in-C[100] prabildamas apie leidimsi nuo
kalno nra per daug pesimistikas, bet is atov, kad tikrai ne. Douglasas pripaino suprants, kad
RAF trksta patyrusi lakn, bet apskritai, anot jo, lakn netrksta. Dowdingas jam paaikino, kad
kalbdamas apie parengtus laknus jis turi omeny pilotus, kurie sugeba veiksmingai kautis. ia prie
diskusijos prisijung Evillas ir Parkas. Pirmasis par naujos statistikos, pagal kuri karo lakn
rengimo centrai per mnes parengia 280 naikintuv lakn, o per pastarsias keturias savaites RAF
prarado 348. Nuostolius taip pat didino ligos ir kitokie nutikimai. ryt 9 eskadrils turjo maiau
negu 15 lakn (i 16 privalom pagal standart aut. past.), o uvakar kelet eskadrili teko
sudaryti i jungtini formuoi. Supraskite mes ritams emyn, dar kart pareik Dowdingas, o
Parkas jam pritar: Geriau turti 21 eskadril, turini 21 lakn, negu daugiau eskadrili, turini
maiau lakn. Jeigu laknai pervargs, kris j moral, o ji be galo svarbi, toliau aikino
Dowdingas. Kai kurios eskadrils praleidia ore po 50 valand. Kadangi dabar bombarduojami j
aerodromai, laknams lieka gerokai maiau poilsio ir jie priversti tenkintis prastesniu maistu. Jiems
tai okas, ubaig Parkas. A noriu, kad js ieitumte i io susitikimo suprasdamas, kad padtis
yra grsminga, ubaig Dowdingas. Tai buvo kaltinim lavina, kurios Douglasas nepamir. T

vakar jis tik pamgino idstyti kelet nerili pasilym, kaip bt galima padidinti nauj lakn
skaiius, bet netrukus iau diena, kai Dowdingo kabinetas, kuriame jis taip buvo prispaustas prie
sienos, taps jo. Pasitarimas baigsi prognozmis, kiek gali utrukti miai. Parkas suabejojo, ar
vokieiai stengs ilaikyti tok spaudim ilgiau nei tris savaites. Dowdingo nuomone, kampanija
galjo utrukti gerokai ilgiau tai priklausysi nuo politins padties, Gringo asmenins takos ir
kit veiksni347. Visi sutar, kad lktuv gamybos rodikliai yra geri, tad ia problem nra, bet kaip
su laknais ir dl j susiklosiusia grsminga padtimi?
Pradkime nuo skaii. Erelio ivakarse RAF turjo 1396 laknus. Po poros savaii mi,
pridjus naujus, is skaiius sumajo dvideimia. Keturios naujos eskadrils padidino j iki 1422,
bet po nuomi kov rugpjio pabaigoje ir pirmj rugsjo savait jis vl nukrito iki 1381348.
Tendencija buvo tokia pati kaip ir su lktuvais. Rugsjo pradioje RAF turjo daugiau lakn nei
liep. Kad ir kiek vokieiai stengsi, kad ir kiek auk jiems tai kainavo, brit saujel liko tokia pati
kaip buvusi. Jeigu palygintume vokieius su kininkais, kurie nusprend tbt irauti vis burok
lysv, kad palyginimas bt adekvatus, turtume pridti dar du veiksnius. Pirma, jie buvo priversti
dirbti nakt ir neinojo, kokio ilgio yra ta lysv. Antra, jie neturjo supratimo, kad i lysv, nepaisant
vis iraut burok, n kiek netrumpja, nes kitame jos gale stebuklingai dygsta nauji. I RAF
pozicijos irint, rugsjo 6 d. duomenimis, Dowdingui iki optimalios kovins rikiuots trko apie 200
lakn[101] ir jis nerimavo, kad nuostoliai trkum gali dar labiau padidinti. Taiau, liuftvafs
nuomone, prieas, kur ji ketino sunaikinti, vis dar turjo 200 lakn daugiau nei iai naikinimo
operacijai prasidjus349.
Iki pat iol yra nemaai sitikinusi, kad po RAF aerodrom atak britai atsidr ties prarajos
riba, bet velgiant i statistik labai sunku i praraj velgti. Jeigu remdamiesi Evillo
skaiiavimais pritaikytume pat blogiausi scenarij, pagal kur RAF negaut joki nauj lakn, o
liuftvaf, toliau atakuodama RAF aerodromus, skint pergales geriausiu iki iol santykiu, treij
rugsjo savait RAF vis dar turt bti lik apie 700 lakn. O juk operacija Jr litas turjo
prasidti ne vliau nei rugsjo vidury. Danai cituojam savo memorandum Parkas, beje, para
rugsjo 12 d., t. y. velgdamas kritin moment i perspektyvos. Nepaisant vis idstyt
nuogstavim, 11-osios RAF grups vadas ubaig dokument taip: Esu tikras, kad mums pavyks
atlaikyti prieo atakas ir neleisti jam gyti pranaumo ore vir ms teritorijos, nebent jis smarkiai
padidint atak mast ir intensyvum.350 Kai i dalis yra iimama i konteksto, vaizdas isikreipia ir
atrodo, kad puldama aerodromus liuftvaf pagaliau pasuko mio eig sau palankia linkme.
Akivaizdu, kad jeigu vokieiams bt pavyk padaryti tai, kas pavyko Bigin Hilyje ir dar keliose
gretimose sektori stotyse, RAF eskadrilms bt tek keltis alies gilum, o gynybos sistemoje
galjo atsiverti spraga. Bet netgi ioms pergalms vokieiams prireik trij savaii ir skms, ir ie
pasiekimai nepadjo jiems susilpninti pagrindinio varovo pasiprieinimo. I tikro Kesselringas netgi
bgtavo, kad Parkas neperkelt savo eskadrili u Londono ia jas tiesiog bt labai sunku
pasiekti351. I tikro visi memorandumo nuogstavimai buvo ne apie galim RAF lugim, o apie
sumajus kovin veiksmingum. Prie atvydamas ms k tik aprayt pasitarim Bentli Priorio
tabe pas Dowding, Parkas vyriausiajam savo kontrolieri tabo virininkui lordui Willoughby de
Brokeui sak: A inau, kad js ir kiti kontrolieriai jaudinats dl ms nuostoli. is atsak, kad
taip ir yra. K gi, itar Parkas, a analizavau iuos nuostoli skaiius ir prijau ivad, kad tiek
mes galime sau leisti. Bet, po velni, esu sitikins, kad Bo ne. Jeigu laikysims taip ir toliau, esu
tikras, kad galiausiai nugalsime.352
Turint omeny visus k tik sudliotus skaiius, galima pamanyti, kad RAF vadai kl triukm dl

nieko. Taiau tai netiesa. Pastarosios dvi savaits Dowdingui ir Parkui kainavo daug nerv ir juos
slegianti tampa tapo didesn nei bet kada iki tol, taiau labiausiai ios dvi savaits sekino laknus.
Mis, kuriame nra joki aiki artjanios pergals enkl, tik varginanti kova, kol viena pus
nuleis rankas, mis, kuriame viskas susideda tik i vieno kasdienio motyvo udyti ar ti paiam,
kuo toliau, tuo labiau abiem pusms darsi vis sunkesn psichologin nata. Patyrusi RAF naikintuv
lakn ir iki tol buvo prarandama nemaai, nes visi jie kovsi prieakinse fronto linijose, taiau
dabar nuostoliai dar labiau iaugo. Rugpjio 819 d. britai neteko 10 savo as ir dar 12 rugpjio
20 d.rugsjo 6 d. Blogiausia, kad patyrusius laknus keiiani naujok buvo prarandama 56 kartus
daugiau. Praktikai kiekviena eskadril turjo istorij apie jaunuolius, kurie dingdavo jau per pirmj
savo misij. Tai nutikdavo ir anksiau, tas pat galiojo ir prieams kitoje Lamano pusje, taiau iuo
intensyvios kovos tarpsniu m dingti ne pavieniai laknai, o itisos naujok formuots. Isek
pilotai, kuriems naujokai turjo leisti pailsti, tiesiog nebeturjo kada perteikti savo patirties
naujokams teko mokytis ilikti patiems. Anksiau, birel vir Diunkerko ar net liep vir Lamano,
buvo galima gauti laiko perprasti skirtumus tarp vadovli teorijos ir praktikos, o dabar jau pirmasis
skrydis buvo mirtinas ikis ore buvo pernelyg daug Me-109-uk. Btent dabar be perstojo
bombarduojamai 11-ajai grupei prireik kaimyn pagalbos ir btent dabar iaikjo priepriea tarp
Keitho Parko ir Traffordo Leigh-Mallory. Tik papras Parkas i 13-osios Richardo Saulo grups
laiku gaudavo tinkam pagalb, o Leigh-Mallory ios pagalbos daniausiai atsisti nespdavo.
Maa to, analizuodamas statistik, Parkas netrukus pastebjo, kad Leigh-Mallory, gavs sakym
atsisti pastiprinim, 11-ajai grupei atiduoda aliausius savo laknus, kurie liuftvafs ereliams
tapdavo tiesiog patrank msa353.
Parkas buvo teisus. Pavyzdys ia galt bti vienas i geriausi ir brit spaudos bei BBC bene
labiausiai ireklamuotas asas Douglasas Baderis. Jis tapo pasiprieinimo simboliu jau vien dl to,
kad dalyvavo iame myje neturdamas abiej koj jos buvo amputuotos po nelaimingo atsitikimo
1931 m., kai Baderio pilotuojamas lktuvas suduo idarindamas pavojingus triukus pernelyg emai.
Baderiui buvo 21-eri. Turdamas dirbtines kojas, didiulmis valios pastangomis jis i pradi
imoko vaikioti, paskui vairuoti main, m aisti golf, okti ir galiausiai, inoma, skraidyti.
Prasidjus karui jis gro RAF ir jau vir Diunkerko numu du vokiei lktuvus, o Britanijos
myje pergales skyn toliau. Baderiui karas, jo paties odiais tariant, buvo ne kriketo rungtyns,
kai atidavs visas jgas, kad palautum prie, po mao spaudi varovui rank. Spauda j garbino,
bet susidrusi su juo koleg vertinimai skiriasi. Vieni j vadino pasiptusiu kvailiu, kiti gerb kaip
charizmatik lyder. Tai turbt iskirtini asmenybi bruoas, kai kiekvienam gerbjui tenka tiek pat
nekenianij. Kad ir kaip ten bt, karjeros laiptais jis lipo greitai ir Britanijos mio pabaigoje
jau vadovavo eskadrai. 1941 m. rugpjt jis buvo numus 22 lktuvus (5-a vieta tarp RAF lakn),
kai buvo pamutas ir priverstas nusileisti Pranczijoje. Vokieiai su tituluotu belaisviu elgsi itin
pagarbiai. Gallandas panoro su juo susipainti ir po karo jie liko draugais. Gallandas pats rpinosi,
kad bt suteiktas laisvas kelias brit lktuvui, atgabenusiam naujas dirbtines Baderio kojas. Tiesa,
Baderis taip atkakliai iekojo bd pabgti, kad vokiei priirtojai pagrasino protezus atimsi[102]
354. Jis visada versi kov. Norjo dalyvauti ir svarbiausiuose Britanijos miuose, taiau beveik
visi tokie teko 11-ajai Parko grupei, o Baderis, Didij sparn teorijos alininkas, taip ir liko 12ojoje. Leigh-Mallory neketino atiduoti geriausi savo lakn konkurentui.

Douglasas Baderis lipa savo Spitfire veniant Britanijos mio penktsias metines 1945-j
rugsj. Pirmiausia reikia kelti dirbtines kojas
Matydamas, kiek daug va naujok, Parkas para Dowdingui laik, jog prireikus pagalbos jam
turi bti siuniamos tik patyrusios eskadrils, nes tik jos gali padti atsilaikyti per bsim kritin
mnes. Dowdingas rpinosi eskadrili kaita, taiau kokios konkreiai eskadrils turi bti

siuniamos pastiprinimui, sprend grupi vadai, taigi problema iliko355.

Vienintel maloni iimtis buvo lenk eskadril Nr. 303. Pirmj savo kovinio krikto dien,
rugpjio 31-j, i eskadril prane numuusi 6 lktuvus, o pati neprarado n vieno. Vieno i
pamut lktuv pilotas Hasso von Perthesas buvo pristatytas ligonin. Jis skmingai ioko i savo
naikintuvo, taiau abi jo kojos buvo suvarpytos kulk. Nuo patirt aizd vokietis netrukus mir356.
Kova darsi negailestinga ir brutali. Prie brit naujokus lenkai turjo du pranaumus. Pirma, jie
niekada nebuvo skait pasenusi RAF taktikos taisykli, ir net jeigu bt mokj skaityti anglikai,
jiems bt jas nusispjauti. Antra, jie buvo ne naujokai, o ugrdinti kariai, sugebj ilikti pirmoje
akistatoje su liuftvafe, jiems prie akis vis dar stovjo liepsnojanti Varuva. Kit dien 303-ioji
eskadril ikovojo dar tris, rugsjo 2-j atuonias, rugsjo 3-j septynias pergales. Rugsjo 7
d. eskadrils pergali ir nuostoli santykis buvo 8:1. Lapkrit jos rezultatas 126 pergals tapo
geriausiu tarp vis RAF eskadrili (antra vieta atiteko 602-ajai 102 pergals)357, taiau tai vis tiek
buvo tik iimtis i taisykls.
Matydamas nauj eskadrili nuostolius, Dowdingas nusprend suskirstyti jas kategorijas: A
esanios 11-ojoje grupje arba jai priskirtos. Jos turi bti visikai sukomplektuotos ir nuolat
papildomos; B u 11-osios grups rib, taiau taip pat visikai sukomplektuotos, nes kaip rezervas
galjo bti bet kada perkeltos prieakines linijas. Nauj lakn joms turjo parpinti C kategorijos
eskadrils, kuriose Dowdingas sak visada palikti 56 patyrusius laknus, kad ie ramesniuose
sektoriuose galt mokyti naujokus. Dowdingui nepatiko is sprendimas, nes jis psichologikai
prastai veik laknus, priskirtus emesnei kategorijai358, taiau btent laikin, jo paties odiais
tariant, pasilym Naikintuv pajg vadas ir pateik pasitarime, kuriame buvo kalbama apie
nusileidim nuo kalno. tai tokia kritins padties su RAF laknais istorija. Bet ji nebt visa,
jeigu nepavelgtume tai, kas tuo pat metu vyko anapus Lamano.
Liuftvaf praktikai neturjo problem su naujomis eskadrilmis, nes dauguma j buvo
dalyvavusios Pranczijos kampanijoje, o vliausiai prisijungusios pasirod prie Lamano rugpjio
pradioje. Iimtys bendr taisykl patvirtindavo. Pvz., rugpjio 31 d. i iaurs Vokietijos k tik
perkelta naikintuv eskadril JG77 per dien prarado 7 lktuvus ir 6 laknus. Vokiei jau anksiau
ibandyta ir patikrinta taktika veik puikiai, taiau su naujokais liuftvafei ikilo ta pati problema kaip
ir RAF.
Penkias dienas lanks karines oro pajgas, rugpjio 26 d. Erhardas Milchas savo ataskaitoje
ra, kad front yra metami nevisikai parengti naujokai ir kad j kokyb labai skiriasi. Eskadr
vadai skundsi, kad atvyksta laknai, kurie su Me-109 nusileido vos deimt kart ir n karto neaud
i jo pabkl. Milcho sudarytas trkum sraas buvo ilgas:
Erprobungsgruppe 210 trko 11 Me-110, 1 M-109 ir 10 gul;
JG26 30 lakn;
JG3 10 Me-109;
KG2 31 gulos, 12 radijo operatori ir 17 bombonei;
KG53 32 bombonei.
Rugpjio 27 d.rugsjo 4 d. Milchas apsuko dar vien rat, ir rezultatai buvo dar prastesni.
Teorikai kiekvienoje eskadros grupje turjo bti po 3540 lktuv, taiau i ties bombonei
formuoi vidurkis buvo 20, Me-109 tik 18, o Me-110 dar maiau lktuv. Milchas isiunt iuos
skaiius nekomentuodamas, taiau buvo akivaizdu, kad nuostoliai pradeda kalbti patys u save359.
Ne maiau svarbu buvo kari moral. Kampanija tssi nuo liepos, o lakn krviai vis didjo.
Me-109 pilotams dabar per dien neretai tekdavo atlikti 67 misijas ir j, prieingai nei brit, niekas

neperkeldavo iaur poilsiui. Nors jie numu begal prieo lktuv, tomiai vis pasirodydavo ir
viskas vyko taip pat kaip pradioje. Kai matai, jog visi tavo veiksmai neduoda joki apiuopiam
rezultat, pojtis, kad viskas, k darai, yra beprasmika, nejuia ima stiprti. Tarp ms, ko gero,
neliko n vieno, kuriam neteko okti i paauto arba su tuiais bakais likusio lktuvo, ra Hansas
von Hahnas. Jis taip pat prisimena, kaip po misij instruktao laknai bgdavo tualetus vemti.
Ssiaurio liga (vok. Kanalkrankheit) darsi visuotin. Laknus kamavo viduri skausmai, jie
negaljo valgyti, utat surkom cigarei ir suvartojamo alkoholio kiekiai iaugo. Dl perkaitusi
lktuv varikli, itekjusi tepal ar mechanini gedim ataukiam misij vis daugjo. Atrod, kad
technika taip pat susirgo ia liga, bet i tikrj tai buvo seni kareiviki triukai. Nauju triuku tapo
apendicito priepuoliai. Britanijos myje jie tapo tokie populiars, kad jo veteranai po karo galjo
matuotis, kurio po operacijos liks randas didesnis360. Ulrichas Steinhilperis prisimena, kad grups
vadui grus i 2-osios liuftflots generalinio tabo su 1-ojo laipsnio Geleiniu kryiumi ir praneus,
jog netrukus turs ivykti operuoti apendikso, dalinyje vos nekilo maitas361. Motyvacija
pagrindinis mogikasis variklis maino savo apsukas proporcingai mio rezultatams. Bombonei
lakn krvis buvo maesnis, taiau psichologikai jiems buvo dar sunkiau, nes per kiekvien
antskryd jie tapdavo mediojamais taikiniais. Ju-88 laknas Peteris Stahlis rugpjio 25 d. ra:
Mums sako, kad britai jau parklupdyti ant vieno kelio, bet klausydamasis grusi i operacij
lakn pasakojim supranti, kad iki pergals mums dar tikrai toli.362 Trintis tarp bombonei ir
naikintuv pajg taip pat pliesksi vis labiau ir Gringas buvo vienas i daugelio, kaltinani
liuftvafs naikintuv asus, kad ie labiau rpinasi savo rezultatais nei bomboneiais, krintaniais
Laman363.
Nra joki abejoni, kad dvi savaits, per kurias liuftvaf sutelk savo atakas RAF aerodromus,
britams buvo paios sunkiausiosios. Nra joki abejoni, kad vokieiai sugebjo ilyginti nuostoli
santyk, kuris iki tol jiems buvo gerokai nepalankesnis, ir nors burokus jie dabar rov spriau, o
kitame lysvs gale sodintojams tapo sunkiau suspti pagal naujj temp, lysvs galo vis dar nebuvo
matyti. Ir rovjams jis kainavo ne maiau energijos ir pastang nei sodintojams. Sekinamajame kare
pralaimi tas, kuris nuleidia rankas pirmas. Rugsjo 6 d. vakar enkl, kad kas nors tai gali padaryti,
nebuvo. Nors Parkas man, kad vokieiai jau panaudojo maksimali savo gali ir atak intensyvumas
turt pradti slopti, Dowdingas ketino laikytis dar kelias savaites, o jei reiks, ir ilgiau. Jis man,
kad kovos trukm priklausys ne tiek nuo karini rezultat, kiek nuo politins padties ir Gringo
ambicij364. Dowdingas buvo teisus. Britanijos myje liuftvaf iband praktikai visk. Beveik.
Dabar Gringo rankose atsirado dar viena korta, kuri Hitleris buvo atidjs al. Jos pavadinimas
Londonas.

Londonas
Nakt i rugpjio 24-osios rugpjio 25-j keletas Heinkel bombonei per klaid imet
savo bombas Londone. Ryte igirds naujienas Gringas KG1 eskadros tab isiunt telegram
reikalaudamas vis io incidento kaltinink pavardi ir grasindamas iuos laknus pervesti
sausumos pstininkus, nes jie paeid griet fiurerio nurodym365. Jam nereiks to daryti, nes ikart
po io epizodo prasidjo grandinin reakcija. T pat vakar brit karo kabinetas nusprend surengti
atsakomj antskryd Berlyn. Sprendimas buvo Churchillio. Kai kurie RAF vadai ir karo kabineto
nariai mgino prietarauti, kad su turimomis pajgomis jie vargu ar gali padaryti didels alos
Vokietijos sostinei ir kad toks ingsnis gali paskatinti daug rimtesn vokiei atsak prie Anglijos

miestus, taiau Churchillis toki argument nenorjo n girdti: Tyia ar ne, jie subombardavo
London, ir Britanijos gyventojai, ypa londonieiai, turi inoti, kad mes galime smogti atgal. Tai bus
naud vis ms moralei.366 Taigi, t vakar 49 RAF bomboneiai sureng pirmj antskryd prie
Vokietijos sostin. Tiesa, j bombos Berlyno beveik nepaliet: kelios i j krito ant priemiesio
vasarnami, bet dauguma u miesto rib. Kadangi britai subombardavo ems kio laukus, kai kurie
berlynieiai, perskait naujienas laikraiuose, juokavo, kad anglai suman numarinti Berlyn badu.
Nors prielktuviniai pabklai naktiniams sveiams nepadar jokios apiuopiamos alos, ei
bomboneiai i misijos negro. Bent trys i j pasibaigus degalams nukrito jr Berlynas RAF
bomboneiams buvo tolimiausia pasiekiama riba, o t nakt grtantiesiems sutrukd stiprus
prieprieinis vjas367. Vis dlto Churchillis buvo patenkintas: A noriu, kad smgiuotumte
galingai ir geriausia vieta tam yra Berlynas, ra jis kit dien RAF generaliniam tabui,
sakydamas tsti antskrydius368.

Blicas: vokiei bomboneiai vir Londono, 1940 m. rugsjo 7 d.

Rugpjio 28 d. vakar RAF bomboneiai sugro. kart jie pataik civili gyvenamas
teritorijas aplink Gerlicerio traukini stot. Vir gatvs pasipylusios bombos nutrauk koj greta
savo namo stovjusiam oro antskrydi kontrolieriui ir umu keturis vyrus bei dvi moteris,
neimintingai nusprendusius prie savo dur pasiirti fejerverkus, ra Williamas L. Shireris.
Kit dien laikrai antrats skelb apie baili brit atak, per kuri uvo 10 moni ir 29 buvo
sueisti369.

Liepsnose ir dmuose skendintis v. Pauliaus katedros kupolas per liuftvafs antskryd 1940
m. gruodio 29 d.
Civili nuostoliai Britanijoje tuo metu buvo gerokai didesni: liep per liuftvafs antskrydius
uvo 258, rugpjt 1075 gyventojai (i j 136 vaikai ir 392 moterys)370, ir nors i Berlyno ataka
buvo palyginti nedidel, ji pirm kart atne kar berlyniei namus. Faktas, kad prieo
bomboneiai gali taip lengvai pasiekti j sostin, vokieiams sukl ok. Gringas kart pareik,
kad brit lktuvai niekada nepasieks Vokietijos, o jei taip atsitiks, jo pavard yra ne Gringas, o
Meieris. Blogiausia, kad ponui Meieriui371 dabar teko aikintis paiam fiureriui.
Vos tik igirds, kad pirm kart iame kare buvo bombarduojamas Berlynas, Hitleris
akimirksniu gro sostin. brit ipuol jis vertino kaip antaus ir sak Gringui imtis atsakomj
priemoni372. Kai kurie istorikai mano, kad Churchillio sprendimas atakuoti Berlyn buvo politiniai
spstai. Jeigu su tuo sutiktume, turtume pridurti, kad Hitleris ant jauko ukibo, nes psichologin
Hitlerio reakcija tai buvo viena kertas. Rugpjio 30 d. fiureris dar nebuvo prims jokio
sprendimo, bet sakydamas Gringui imtis atsakomj priemoni i esms suteik liuftvafei Carte
blanche (pranc. neriboti galiojimai, paodiui baltas lapas) atakuoti London. Tai buvo ne viskas.
Susitikime su Gringu Hitleris pareik nebetikintis, kad liuftvaf skmingai valo oro erdv vir
Anglijos373. Reichsmaralas grimzdo pavojing zon.
Jausdamas, kad praranda fiurerio pasitikjim, Gringas privaljo imtis veiksm. Rugsjo 3 d.
Hagoje jis suauk liuftvafs vadus susirinkim. T pai dien Hitleris paskelb, kad anksiausia S

diena (kada turi bti pradta operacija Jr litas vok. Seelwe) yra ne rugsjo 15-oji, o rugsjo
21 d. Apie operacijos pradi turjo bti paskelbta prie tris dienas. Gringas inojo, kad fiureris vis
skeptikiau iri Jr lito galimyb, taiau kur kas svarbiau jam buvo jo paties prestias.
Liuftvaf gavo papildomo laiko ir j reikjo inaudoti. Kesselringas jau seniai ragino pulti London ir
dabar atsiradus tokiai galimybei jis neketino jos atsisakyti. Jis nuogstavo, kad britai gali pasitraukti
u Me-109 pasiekiamumo rib, ir stebjosi, kodl jie to dar nepadar. Remdamasis nuostoli
suvestinmis jis pareik, kad jo pajgoms pavyko pasiekti laikin pranaum ore ir svarbiausia
dabar yra atakuoti k nors, kas pasiekiama Me-109 naikintuvams ir k britai bt priversti ginti. Jie
gali palikti aerodromus, nes turi j daug, bet jie negals palikti Londono. Hugo Sperrle buvo
skeptikas jis netikjo statistika, skelbiania, kad RAF atsidr ties lugimo riba, todl sil ir
toliau bombarduoti aerodromus. Kesselringas laiksi savo. Liuftvaf, anot jo, jau pasiek savo galios
ribas, todl reikia maksimaliai inaudoti likusias pajgas ir sutelkti jas vien taikin, kur britai
privals ginti. Londonas yra vienintelis tinkamas variantas374. Intensyvus Anglijos sostins puolimas
gali padaryti isilaipinim nereikaling ir taip isaugoti 100 000 vokiei kareivi gyvybi,
pareik Kesselringas375. Silydamas atakuoti London, galbt neinodamas, jis stm jau atidarytas
duris. Gringo poiris taip pat buvo politinis. Be to, jam reikjo atkurti savo reputacij.
Reichsmaralas pasitarim baig optimistikai: Mes per slenkst nuo pergals. Anglijos turmas
dabar yra gerokai daugiau adantis nei bet kada iki iol. Ms valgyba informavo, kad RAF liko
maiau nei imtas naikintuv, London saugantys aerodromai po puikaus ir taiklaus ms bombonei
bombardavimo ivesti i rikiuots, j ryi linijos pakrikusios, be to, mums buvo praneta, kad j
vadai ginijasi tarpusavyje. Ponai, dar vienas etapas beveik baigtas. RAF daugiau nebra tokia
grsm kaip anksiau, ir dabar mes galsime isivilioti or kiekvien likus RAF naikintuv, nes
kitas ms taikinys yra pats Londonas.376 Kesselringo sumetimai buvo kariniai, Gringo
asmeniniai, ir nors prieastys buvo skirtingos, sprendimas buvo tas pats ir jis praktikai neturjo
alternatyvos. I ties, pajut, kad liuftvaf ventoji Hitlerio karv negali gyvendinti jai ikelt
udavini, apie alternatyvas dabar prabilo ir sausumos pajg vadai. Alfredas Jodlis, dar prasidedant
Ereliui, invazijos ivakarse ragino bombarduoti London, nes masikai traukdamiesi civiliai
utvindyt kelius ir padaryt vermachtui t pai paslaug, kuria jis pasinaudojo Pranczijoje. Bet
kuriuo atveju, anot kariuomens vad, liuftvaf buvo ne vienintel priemon parklupdyti Anglij ir
nebtinai tai reikjo daryti isilaipinant Brit salose. Londono bombardavimas galjo tapti
papildoma ekonomins apsiausties dalimi, kartu su povandeniniais laivais. Be to, juk galima atimti i
brit Gibraltar ir Egipt. Diskusijos dl Gibraltaro su Ispanijos diktatoriumi Francisco Franco kaip
tik tuo metu buvo prasidjusios, bet liam Churchillio akibroktui Hitleris privaljo duoti
atitinkam politin atsakym dabar.
Rugsjo 4 d. kalb sausakimuose Sportpalast rmuose fiureris pradjo paaipomis: Savo
Anglijoje jie visi netveria smalsumu ir nenustoja klausti: Kodl jis neateina? Bkit rams. Bkit
rams. Jis ateina! Jis ateina! Auditorijai tai pasirod labai juokinga. Tada Hitleris pristat nauj
Churchillio iradim naktinius antskrydius. Misteris Churchillis tsia iuos antskrydius ne
todl, kad jie duot kokios nors naudos, o todl, kad jo oro pajgos negali skristi vir Vokietijos
dien... O vokiei lktuvai pasirodo vir Anglijos kasdien. Fiureris primin, kad Rro regiono
miestus britai pradjo bombarduoti prie tris mnesius, ir pareik: Visus tuos tris mnesius a
nedaviau atsako tikdamasis, kad i beprotyb baigsis. Misteris Churchillis tai palaik silpnumo
enklu. Bet nuo iol mes atsakysime naktimi u nakt. Kai brit oro pajgos numes du, tris ar keturis
tkstanius kilogram bomb, mes per vien nakt numesime 150, 230, 300 ar net 400 tkstani
kilogram. ioje vietoje dl kilusios didiuls ovacij bangos Hitleriui teko padaryti pauz, po

kurios jis ts: Kai jie skelbia, jog padidins atakas prie ms miestus, a sakau, kad mes
sulyginsime j miestus su eme. Mes sustabdysime ituos nakties piratus ir tegu padeda mums Dievas!
Imu valanda, kai vienas i ms pal, ir tai nebus nacionalsocialistin Vokietija! Niekada!
Niekada! sugriaudjo minia377.
Brit bombos Berlyne umu kelet civili. Vokieiai norjo kerto. Apie 60 000 moni us
nuo vokik bomb per reikin, kur britai pramins Blicu. Jie irgi nors kerto. Kerto trokimas
joki rm bei proporcij neturintis jausmas. iame kare us 600 000 vokiei civili ir jam
pasibaigus pus Europos skends griuvsiuose378.
Italijos usienio reikal ministras grafas Galeazzo Ciano, ios kalbos metu buvs Berlyne, savo
dienratyje pasiymjo: Panau, kad Hitleris nervinasi.379 O Josephas Goebbelsas po vakariens su
bosu rugsjo 6 d. ura: Fiurerio kantryb baigsi. Jis leido bombarduoti London. Viskas
prasideda rytoj.380
Rugsjo 7-osios ryt Gringas savo itaigingu traukiniu Asia atvyko Kal. I ia, pasipuos
nauja uniforma ir laikydamas rankose k tik pagamint reichsmaralo lazdel, jis ketino vadovauti
miui tarsi tikras karvedys, pats vedantis karius. Gringas aplank naikintuv eskadril ir linksmai
bendravo su laknais primindamas jiems, kad ir pats buvo toks kaip jie. Tiesa, tai buvo senokai. Kai
Gringas usiman lsti Me-109 kabin, paaikjo, kad su jo kno matmenimis to padaryti
nemanoma aplinkiniams buvo labai linksma, paiam reichsmaralui nelabai381. Tada visi patrauk
Gri N kyul. Kadangi rytas buvo giedras, nuo Pilkosios nosies kyulio pro ironus buvo galima
aikiai matyti Doverio kyulio uolas ariausiai vienas kito abipus Lamano esanius takus skyr
viso labo 34 kilometrai. Per pramatni ikyl reichsmaralas ypsodamasis pozavo fotografams jis
buvo kupinas vilties, kad i diena taps viena reikmingiausi jo karjeroje. Kodinis odis, kur
vokieiai suteik bsimam puolimui, buvo Loge ugnies deiv[103].
Ar js kada nors studijavote Londono emlap? retorikai klaus t vasar Hitleris savo
architekto Alberto Speero. Jis taip tankiai apstatytas, kad vienas ugnies altinis gali sunaikinti vis
miest, kaip kad kart jau nutiko prie por imt met[104]. Gringas nori panaudoti didiul kiek
padegamj bomb, kad sukelt ugnies idinius visose Londono dalyse. Gaisrai visur. Tkstaniai j.
Ir tada jie susijungs vien didiul gaisr. Gringo idja gera. Sprogstamosios bombos nra
veiksmingos, bet su padegamosiomis galima visikai sunaikinti London. Kokia bus nauda i j
gaisrini padalini, kai tai prasids![105] 382
Tai prasidjo rugsjo 7-osios popiet. Po 16 val. generalinis RAF tabas Bentli Prioryje gavo
praneim apie besiartinant didel antskryd stebtoj korpusas raportavo apie imtus vokiei
lktuv. Liuftvaf i tikro sutelk praktikai visas savo pajgas 348 bomboneius lydjo 617
naikintuv. 16.30 val. visos RAF eskadrils 70 myli spinduliu aplink London jau buvo ore arba
visikoje parengtyje, bet kontrolieriams situacija buvo nauja. kart vokiei formuots
neisiskirst kaip anksiau visa sunkiai akimis aprpiama armada artinosi link Londono. Netrukus
tarp naikintuv uvir mis, kuriame dalyvavo apie 1000 abiej pusi lktuv, tuo metu liuftvafs
bomboneiai beveik nekliudomi trij imt ton bomb lavina uvert Londono uosto dokus383.
Siskite visus prakeiktus siurblius, kuriuos tik turite, suriko budintis ugniagesys centrinei stoiai,
dega visas sumautas pasaulis. Po kartos vasaros vanduo Temzje buvo gerokai nuseks, tad
pumpuoti j buvo nelengva, o degal, cukraus, romo sandliai lengvai virto didiuliais ugnies
stulpais. T vakar liuftvaf sugro dar kart ir imet 352 tonas sprogstamj bomb bei
padegamj kanistr galingiausios jrins valstybs sostins uostas paskendo ugnyje. Visa
padang rytuose liepsnojo raudonai... Atrod, kad dega pus Londono... U penki myli nuo io

gaisro buvo galima laisvai skaityti vakarin laikrat, ra t vakar viena londoniet384.
Apskaiiuota, kad ios vienintels dienos antskrydis padar Londonui daugiau alos nei Didysis
gaisras 1666 m.385 Uostas, ne miestas buvo strateginis liuftvafs taikinys, taiau tuometins
technologijos negaljo utikrinti preciziko taiklumo. Bombos krito ne tik dokuose, bet ir
gyvenamuosiuose rajonuose.

Subombarduotos Holland House rm bibliotekos griuvsiuose skaitytojai renka knygas

Abi puss per kar kaltins viena kit teroro kampanijomis prie civilius. Goebbelsas reng
usienio urnalistams ekskursijas po brit subombarduotas mokyklas, banyias ir ligonines, taiau
net ir jis turjo pripainti, kad atakuojant karinius taikinius nemanoma ivengti civili auk[106] 386.
i kruvina operacija vokieiams kainavo viso labo tik 14 bombonei. Pro naikintuv spieius
britai tiesiog nesugebjo prie j prasibrauti, tiesa, jiems pavyko numuti 23 liuftvafs naikintuvus.
Pridjus numutus valgybinius lktuvus, vokieiai t dien prarado 41-, britai 23 lktuvus387.
Tuo metu, kai pirmoji liuftvafs bombonei banga suko namo, jungtiniame vis brit pajg
generalini tab virinink posdyje buvo rimtai svarstoma vokiei invazijos galimyb. valgybos
aviacijos nuotraukos bylojo apie didel bar koncentracij Ostendje ir kituose pakrants uostuose.
Radijo signal ifr duomenimis, vokiei kariuomenje buvo ataukti visi laisvadieniai,
pikiruojantys bomboneiai rikiavosi Kal. Or prognozs taip pat skelb, kad rugsjo 810 d. slygos
laivybai bus palankios, todl buvo ileistas sakymas apie visik kovin parengt. 20.07 val. Nam
gvardijos tabas savo iniciatyva paskelb kodin od Kromvelis, reikiant, kad invazija gali

prasidti netrukus. Visoje Anglijoje suskambo banyi varpai, kai kur gvardieiai, paman, kad
invazija jau prasidjo, m sprogdinti tiltus jiems i naktis bus bemieg388.
T vakar Parkas atskrido London nordamas savo akimis pamatyti antskrydio rezultatus.
Vaizdas buvo iurpus. Dokai skendjo liepsnose, ini apie uvusius mones, kuriuos ginti buvo jo
pareiga, vis daugjo, taiau Parkas atsiduso ir itar: Ai Dievui.389 Jo aerodromai, bent jau i
akimirk, buvo saugs. Netrukus jam paskambino Churchillis ir prane, kad per al k tik nuvilnijo
invazijos aliarmo signalas, taiau abu sutar, kad rimto pagrindo nerimauti nra. Parkas prie tai
atmet Aviacijos ministerijos silym evakuoti pietinius Anglijos aerodromus 390. Kit ryt jie abu su
Dowdingu diskutavo apie rugsjo 7 d. vykius, bylojanius, kad vokiei puolimas pasikeit i
esms, ir prognozavo liuftvaf ir toliau atakuosiant London. Jie abu jaut palengvjim, nes is
pokytis reik, jog padidjs spaudimas ir krvis, kai buvo atakuojami aerodromai, turjo mati, o
kartu ir nuostoliai ore. Dowdingo asmeninis asistentas Robertas Wrightas ra: Vokieiai sureng
didiausi atak, koki mums tik buvo tek regti, bet ji buvo nukreipta ne aerodromus, o London.
Taigi mes galjome persirikiuoti, visk sutvarkyti ir, svarbiausia, suteikti savo laknams bent iek
tiek daugiau poilsio.391 Bomb imutos duobs buvo ulygintos, lktuvus vl buvo galima taisyti
angaruose, ryi ir kontrols linijos sutvarkytos per trump laik RAF atkr tvark visose savo
svarbiausiose bazse.
Kad prieas pakeit puolimo krypt ir suteik britams atokvp, Dowdingas laik akivaizdia
Kesselringo klaida. Daugelis su tuo sutinka iki iol. Kesselringas neinojo apie RAF sektori stoi
svarb Britanijos gynybai, Dowdingas inojo, tad jo vertinimas suprantamas. Taiau net jeigu
Kesselringas bt inojs tikrj padt, vargu ar kas nors bt pasikeit. Iki operacijos Jr litas
buvo likusi vos savait. Tsti sekinamj kar nebebuvo prasms Londono puolimas buvo
vienintelis smgis, dar galjs duoti pageidaujam rezultat. Jei nepavykt eliminuoti RAF, galbt
civili nuostoliai ir kils chaosas priverst Britanijos vyriausyb ssti prie deryb stalo?
Kesselringas aid va bank, bet kartu i esms jau neturjo ko prarasti. Rugsjo 10 d. savame rate
diskutuodamas apie naujus karo su Britanija metodus Hitleris retorikai klaus: Galbt dabar
Britanija nusileis?, o Goebbelsas savo dienoratyje ura: Miestas, turintis atuonis milijonus
gyventoj, ilgai to atlaikyti negali. Mes itiesinome j valdov kreivas ypsenas ir triukinsime juos,
kol jie ims melsti pasigailjimo.392

Winstonas Churchillis po Blico prie Koventrio katedros, 1940 m. lapkritis

Rugsjo 8-osios ryt isiruos apirti subombarduoto Londono Churchillis tikrai nesiypsojo.
Kai jo maina priartjo prie slptuvs, kuri pataikius bombai uvo 40 moni, ministras
pirmininkas apsipyl aaromis. Pastebjusi tai senyvo amiaus moteris itar: irkite, jis verkia,
jam tikrai ne vis vien. Daugelyje viet mons mojavo premjerui ir negailjo ger odi: Gerai,
kad atvykai, Winnie. Mes tikjoms tave ia pamatyti. Mes galime tai atlaikyti. Duokit jiems
gros!393 Jie skandavo: Senasis gerasis Winstonai! Skms! Ar mes nusimin? Ne!394
T pai dien Gringas per radij skelb: A pats miausi vadovauti Anglijos puolimui. Pirm
kart mes smogme Anglijos irdiai... tai istorin valanda. 395 Per pirmj istorin nakt Londone
uvo 430 civili, dar 1600 buvo sueista396. Tkstaniai liko be nam. Po mnesius trukusi pratyb
ir inscenizuot aliarmo signal ugniagesiai, medikai, pareignai atsidr fronto linijoje tada jie dar
neinojo, kad ugnies deiv Loge atvyko ilgam. Nuo ios akimirkos Britanijos mis gijo du
skirtingus pavidalus: pirmasis liuftvafs kova su RAF dl pranaumo ore, antrasis naktiniai

miest bombardavimai, kai gynjai savo upuolikams nelabai k galjo padaryti. Naktimis Loge
viepataus sdama mirt ir destrukcij praktikai nekliudoma[107] ir darys tai dar ilgai Britanijos
miui pasibaigus.
Tai, kas prasidjo rugsjo 7-osios nakt, buvo pavadinta Blicu, ir jis tsis iki pat 1941 m.
gegus. Per laikotarp Londonui teks atlaikyti 71 didel atak[108], j metu buvo imesta daugiau
kaip 18 tkstani ton bomb397. Jau per pirmuosius antskrydius tapo aiku, kad visi norintieji
slptuvse netelpa. Viena i j Liverpulio gatvje buvo pritaikyta 3000 moni, taiau netrukus ia
susigrdo 14 000. Viktorijos parko slptuvje mons susispaud taip, kad nakt turjo praleisti
stovdami. Blogiausia, kad ios slptuvs pataikius bombai apsaugoti negaljo ten, kur Churchillis
apsiverk, sudegusi kn vaizdas buvo tiesiog kraupus398.

Kit ryt Anglijos irdis buvo sunkiai atpastama telefono ir elektros linijos neveik, duj ir
vandens tiekimas sutriko. Gatvs buvo nuklotos griuvsiais, pastat skeveldromis ir sudegusiais
automobiliais. Iminuotojai vos spjo tverti vietas su nesprogusiomis bombomis. Vis dlto tvyrojo
bendras jausmas, kad viskas yra ne taip blogai, kaip prognozavo tarpukario teorijos, skelbianios,
kad Londono bombardavimas gali nusineti deimtis tkstani gyvybi ir pasti masin panik.
Vokieiai neturjo toki strategini bombonei kaip kad Sjunginink lktuvai karo pabaigoje,
galsiantys gabenti po 10 tkstani ton. Rugsjo 7 d. antskrydiuose dalyvavo tik po 5080
bombonei, kuriuos naikintuvai galjo saugoti apie 15 minui, taigi, nors psichologinis poveikis
buvo didiulis, vienos nakties civili nuostoliai retai virys 250 moni didiulis kontrastas,
palyginti su tuo, kas lauk vokiei civili ateityje. Pvz., lapkriio 14 d., kuri tapo juoduoju Blico
simboliu, bombarduojant Koventr uvo 380 moni, dar 865 buvo sueisti399. Skaiius didelis, jei jo

nelyginsime su tuo, kas vyks Vokietijos, Rusijos ar Japonijos miestuose vliau. Vis dlto moni
patirtis vargu ar gali bti lyginama. Jeigu kas nors bt pasaks londonieiams, kad j vargai,
palyginti su lenkais, ydais, pranczais ar vliau kariais Ryt fronte, yra nedideli, vargu ar bt
suprastas.
Blico metu uvo apie 43 000 civili, 139 000 buvo sueisti400. Sunaikinta 16 000 nam, apie 60
000 tapo negyvenami, dar 130 000 sugadinta benami daugjo kiekvien dien, taiau ir to meto
propaganda, ir oficiali istorik versija teigia, kad nepaisant vis ugriuvusi nelaimi Britanijos
gyventoj moral ir noras tsti kov nebuvo palauti. Tai i esms tiesa, taiau skirtumas tarp
propagandos plakat, skelbiani: Dirbk toliau kaip prasta, Ilikite rams ir tskite savo darbus
(angl. Keep Calm and Carry On)401, ir tikrosios moni bsenos buvo didesnis nei apibendrinta
oficiali versija.
Prasidjus antskrydiams i Londono pabgo apie du milijonus moni402. Rugsjo pabaigoje 100
kilometr spinduliu aplink sostin tapo nemanoma gauti kambario nakvynei403. Tiesa, kita ikalbinga
statistikos suvestin skelbia, kad 60 proc. likusij, uuot iekoj saugumo slptuvse, nusprend likti
savo namuose404, bent kol juos turi, taiau net jeigu ie duomenys teisingi, greta netiktai didelio
drsuoli skaiiaus vis tiek liko mas isigandusi dl savo ir artimj saugumo. Ist Ende[109] netruko
pasklisti antisemitiniai gandai, kad pirmiausia ir greiiausiai u visus bga ydai, o jeigu nebga, tai
kiauras dienas leidia slptuvse. Garsusis raytojas Georgeas Orwellas, igirds tokius gandus,
nusileido vien metro tunel, kad pats galt sitikinti, ar tai tiesa: Ne visi ydai, ura jis savo
dienoratyje, bet manau, kad j proporcija yra didesn nei prasta tokiam moni skaiiui.405 Nors
valdia i pradi nuogstavo, kad metro tuneliuose besislapstanius mones gali uvaldyti gilios
slptuvs mentalitetas ir i ia jie nenors grti prie savo darb ir pareig, jai teko nusileisti, nes
tiesiog nebuvo kitos ieities. Mnesio pabaigoje metro tinklas tapo prieglobsiu daugiau kaip 150
000 moni. Traukiniai ia nustojo kursuoti, nes mons naktimis guljo tiesiog ant bgi. Slygos
buvo antisanitarins, taiau tokia kaina u saugum daug kam neatrod per didel406.

Londonieiai slepiasi nuo bomb metro stotyje

Rugsjo 8 d. dl prasto oro RAF gavo prog atsikvpti, taiau vakare vokiei bomboneiai vir
Londono vl pasirod. Ryte dar dvylika miesto teritorij skendjo beveik nekontroliuojamoje ugnyje,
uvo apie 400 civili, o inios apie didiausias nelaimes skriejo i lp lpas. Rugsjo 9 d. ryt
Time vedamasis straipsnis skelb, kad dl puikios Londono gynj tiek tarnautoj, tiek civili
dvasios vokieiams nepavyko surengti antrojo Roterdamo407, taiau vidaus padt besistengianiai
kontroliuoti valdiai skirti valgybos raportai buvo ne tokie optimistiniai. Dok teritorij gyventoj
elgesyje galima velgti daugyb nervins tampos enkl, buvo raoma viename i j rugsjo 9 d.
Suinojs apie Ist Endo gyventojus ugriuvusias nelaimes ir nordamas parodyti, kad yra kartu su visa
tauta, juos aplank ir nelaimi vietas apirjo karalius Jurgis VI. Jo vizitas sulauk prasiok
simpatij, taiau antskrydiai tssi. tampa auga visur, vos tik pasigirdus sirenoms mons
pabalusiais veidais skuba slptuves, buvo raoma kitoje vidaus valgybos ataskaitoje. Brit
valdiai reikjo imtis priemoni palaikyti gyventoj moral. Aptars pastarj dviej nakt
antskrydius karo kabinetas nusprend, kad nuo iol brit bomboneiai, net ir nerad numatyto
taikinio, privalo imesti savo bombas bet kur Vokietijoje 408. Nurodymas buvo vykdytas. Kodl jie
taip elgiasi? klaus amerikiei urnalisto Williamo L. Shirerio viena berlyniet po brit
antskrydio. Todl, kad js bombarduojate London, atsak is. Taip, bet mes atakuojame
karinius taikinius, o britai bombarduoja ms namus, pareik vokiet. Galbt js irgi

bombarduojate j namus, pasak Shireris. Ms laikraiai rao, kad ne. Vokietijos gyventojai
nori taikos. Kodl britai nepriima fiurerio taikos pasilymo? nukirto vokiet, kurios nuomon
galima laikyti neblogu Goebbelso propagandos vertinimu409. Kerto sumetimais mesdami bombas
bet kur, britai suteik naci propagandai neblog ranki. Pvz., kai rugsjo 18 d. nakt RAF
bomboneiai subombardavo vaik su psichikos negaliomis ligonin, vokiei spauda kit dien
mirgjo kerto reikalaujaniomis antratmis: Naktinis brit nusikaltimas prie 21 vaik is
kruvinas veiksmas reikalauja kerto, Kraugerikos udyns nra karas, pone Winstonai Churchilli!
Brit sal udikai turs atsakyti u savo piktybinius bombardavimus, Albionas pasirod kaip
udyni itrokusi pabaisa, kuri Vokietijos kardas turi sunaikinti ne tik dl Vokietijos, bet ir dl viso
civilizuoto pasaulio taut, Sadistiki brit neapykantos apatal polinkiai baigsis tuo, kad j
miestai virs dmais410.
domu tai, kad, pradjusi bombarduoti London, liuftvaf, bent teorikai, vis dar taiksi karinius
objektus. Kai rugsjo 14 d. aukiausij karo vad susitikime admirolas Raederis teik Hitleriui
memorandum, raginant intensyvinti oro atakas nepriklausomai nuo operacijos Jr litas,
liuftvafs generalinio tabo virininkas Hansas Jeschonnekas buvo u abiem rankomis. Jis papra
fiurerio leidimo atakuoti gyvenamuosius kvartalus ir taip sukelti masin panik tarp civili.
Hitleris, panau, neinojs, kiek auk pareikalavo ie antskrydiai, kategorikai atsisak suteikti tok
leidim. Oro pajgoms buvo sakyta ir toliau atakuoti karinius ir pramoninius objektus. Masin
panika vis dar buvo paskutin ir kratutin priemon. Politin brit vali prieintis jis vis dar
tikjosi palauti sugriaudamas karin infrastruktr, pramon, degal ir maisto sandlius. Rugsjo 16
d. Gringas, laikydamasis i gairi, paskelbs nauj liuftvafs atak krypt, kurios tikslas, panaiai
kaip Kosove 1999 m., bus pasiekti reikiam politin rezultat palauiant karin varovo pajgum ir
sugriaunant jo kasdienio egzistavimo slygas411. Taigi teorikai Blicas buvo nukreiptas ne prie
civilius, o prie karin ir politin varov, visos civili aukos buvo ne kas kita, kaip neivengiami
alutiniai nuostoliai. Daugiau kaip 40 000 uvusij io eufemizmo reikm ir jo ribas gerokai
praplt, bet grynai kariniu poiriu visos ios aukos tikrai buvo viso labo tik alutiniai nuostoliai.
Paskutiniais 1940 m. mnesiais Goebbelsas savo dienoratyje komentavo oro atakas prie Britanij
kone kasdien. Kada gi Churchillis kapituliuos? klaus jis lapkriio 5-j, o po mnesio
perskaits raportus apie Sautamptono subombardavim, pasiymjo: I viso miesto liko tik
griuvsiai... Reikia tai tsti, kol Anglija parklupusi ant keli maldaus taikos. Gruodio 11 d. Hitleris
kreipdamasis partijos lyderius sak: Kariniu poiriu, mes laimjome kar... Anglija
izoliuota.412 Tai buvo ta pati iliuzija, kurios vedamas Churchillis sakys, jog pats tikriausias, pats
trumpiausias i vis keli pergal yra Vokietijos bombardavimas413. I tikrj rugsjo 7 d. gali bti
laikoma diena, kai paskutin galimyb rasti taik sprendim buvo prarasta. Iki tol bands kalti
pleit tarp politini Britanijos lyderi ir paprast alies gyventoj, Hitleris padegamj bomb
sukeltuose gaisruose sunaikino i savo trapi vilt. Uuot atskyrs politin valdi nuo moni,
bombarduodamas London, o vliau ir kitus miestus, jis suvienijo al. Kaip vliau visi iaurs
Sjunginink antskrydiai, uuot demoralizav, telks vokieius palaikyti savo fiurer, taip dabar
Britanija tapo vieningesn nei kada nors iki tol. Bendros aukos mones vienija, o ne iskiria, ir
visikai nesvarbu, kas ir koki ketinim vedamas tuo metu stovi prie alies vairo. Paklauskite serb,
k jie mano apie NATO sprendim subombarduoti Belgrad 1999 m., ir sitikinsite, kad i aksioma
n kiek nepasikeit iki pat i dien.
Didioji brit valdios problema pirmosiomis Blico dienomis buvo ta, kad labiausiai nuo
antskrydi kentjo prastuomen Ist Ende. Kai kuriose rajono vietose apsilanks karalius su karaliene

buvo tiesiog nuvilpti, taiau rugsjo 13 d. liuftvaf galutinai suvienijo britus. T dien vokiei
bombos per klaid krito ant Bakingamo rm ir kliud Karalikj koplyi. Tai, karaliens
Elbietos[110] odiais tariant, reik, kad karalikoji pora dabar be kalts jausmo gals irti Ist
Endo gyventojams akis. Kit dien brit laikraiai skelb, kad naciai band nuudyti karali ir
karalien nuo iol visi nepriklausomai nuo savo padties atsidr toje paioje valtyje414. Visi yra
sunerim dl padties ir atmosferos Ist Ende, ra leiboristas Haroldas Nicolsonas. Clementas
Attlee (leiborist lyderis koalicinje vyriausybje) sako, kad jeigu vokieiams utekt proto nemesti
bomb vakarus nuo Londono tilto, alyje galt kilti revoliucija. Taiau vokieiai mesdami savo
bombas vir prabangesni gatvi ir rajon netrukus politin tamp sumaino415.

Karalius Jurgis VI ir karalien Elbieta lankosi nusiaubtame Ist Ende

Diunkerko dvasi pakeitusi Blico dvasia buvo tikra, taiau lygiai tokios pat tikros buvo
mones ugriuvusios nelaims ir bdos. Bernardas Kopsas, vliau tapsiantis garsiu raytoju ir
dramaturgu, ra: Kai kurie mons Blic pieia kaip poetik svajon. Jie kalba apie tas dienas,
tarsi tai bt buvs tikras bendros dvasios laikas. A taip nemanau. Man tai buvo visiko teroro,
baims ir siaubo eros pradia. Susidrs su nauja pasaulio realybe a nustojau bti vaikas...416
inoma, naujoji realyb buvo kupina baisi istorij. Baisiausia bdavo, kai bomba pataikydavo
tiesiai slptuv. Tada turdavai maius rinkti moni palaik gabalus ir ymti, i kur jie, kur rasti,

to reikjo uvusij tapatybms nustatyti. Neretai gaudavom dvi kaires rankas arba dvi deines
kojas... Manau, kad tai vienas i baisiausi dalyk, kuriuos teko gyvenime daryti, prisimena
civilins gynybos galiotinis Butleris417. Istorijos apie uvusius vaikus, neatpastamai sudegusius
knus, sprogimus ligoninse ar gyvuli fermose sukreianios ir j daug. Blicas tsis iki pat 1941
m. pavasario ir mons Britanijoje us praktikai kiekvien nakt. Lik gyvi gyveno nuolatinje
baimje, kad rytoj gali ateiti ir j eil, kaip atlaikyti nervin tamp, kiekvienas turjo sugalvoti
pats. Kai kam padjo sunkus fizinis darbas, kai kam juodasis humoras, kai kam paklusimas
visuotinms taisykls, o kai kam tiesiog maldaknyg. Kart per antskryd slptuvje vikaras paklaus
moters, ar i meldsi girddama krintanias bombas. Taip, atsak i, a meldiau Diev, kad
neleist bomboms nukristi ant ms. Vikaras atsak, jog nelabai gerai prayti Dievo, kad bombos
krist ant ko nors kito. Niekuo negaliu padti, atov moteris. Tegu kiti meldiasi, kad j bombos
irgi krist kur nors toliau. Slptuvse gyvenimo slygos buvo tikrai prastos. ia viepatavo utls,
iurks ir kiti parazitai. emesnij sluoksni atstovai neretai girtuokliaudavo ir keldavo barnius bei
mutynes, tualet tiesiog nebuvo, tad viskas skendjo smarvje ir nevaroje. Sunkiausia buvo patiems
jauniausiems ir vyriausiems. Barbara Nixon, aktor, tapusi civilins gynybos darbuotoja, ra:
Niekas iki tol su niekuo panaiu nebuvo susidrs; jie nieko neinojo apie Lenkij... o faizmas buvo
tiesiog tas prakeiktas vris Hitleris, besistengiantis susprogdinti arba nuudyti mus visus mieganius
savo lovose.418
Pyktis, noras atkeryti upuolikams buvo vienas i varikli, kuriam Churchillis ir brit
propaganda stengsi negailti degal. Kaim gyventojai dabar tapo privilegijuoti, taiau prieus kai
kurie ruosi sutikti ir ia. Viena ponia vokiei okupantams paruo kanadietiko klev sirupo,
sumaiyto su iurki nuodais. Po keli savaii, dideliam eimos nusivylimui, paaikjo, kad ji
tiksliai nebeprisimena, kurias skardines unuodijo, taigi vaikai liko be savo mgstamo skansto419.
Vis dlto pyktis vokiei atvilgiu toli grau nebuvo visuotinis. Netgi po Koventrio subombardavimo,
kuris brit spaudoje buvo pristatomas kaip vokiei barbarikumo virn, viena devyniolikmet
angl savo dienoratyje ra: A bandau suprasti, kaip jauiasi laknai. Netgi jeigu jie naciai, juos
vis tiek kakas myli ir kaudamiesi u savo al jie rizikuoja savo gyvybmis lygiai taip pat kaip ir
ms vyrai, dalyvaujantys bombardavimuose. Vargai Koventrio gyventojai. Kaip beviltikai jie
iandien turt jaustis. Kiek ilgai tai dar tsis? Kiek dar met visi gyvensime bijodami baisybi,
koki niekas i ms iki tol nebuvo patyrs?420 Suvokimas, kad prieo kareivis yra toks pat mogus
kaip ir bet kuris kitas, o prieu j pavert sakymai, kuriuos privalo vykdyti, visada kar padaro
beprasmik. Vienas brit urnalistas ura tai tok dan epizod: Jie pamu vokiei lktuv ir
visa moni minia nuskubjo ten, kur vokieiai ioko paraiutais. Visi auk. Net vaikai buvo
raginami prisijungti. Bet kai vokieiai ilipo i valties ir mons pamat jaunus isigandusius
viesiaplaukius vaikinus, staiga stojo tyla. Daugeliui i moni tai buvo pirmas kartas, kai jie
pamat tikr vokiet, ir jis anaiptol nebuvo panaus vaizdus karikatrose. Nam gvardijos
savanoris, su niriu gauds nusileidus vokiet, sums j suprato, kad nebejauia tam vaikinukui
jokio pykio. Kaip civiliui, man tai buvo pirmas karo skonis, ir jis man labai nepatiko. A be galo
trokau sumedioti t vyruk ir prireikus biau j nuovs. Bet kai j pagavau, pyktis kakaip
igaravo.421 Rugsjo 12 d. vienas vokiei bomboneis nukrito ir suduo tiesiai ant gyvenamojo
namo. 14-os met mergait buvo kalinta liepsnose ir jos 17-metis brolis puol gelbti sesers. Abu
uvo. i vaik tvas, sitikins pacifistas, aplank vienintel likus gyv vokiei lakn ir patikino
j, kad jis nekaltas dl tragikos jo vaik ties. Tai, anot jo, buvo tiesiog dar viena i daugybs
baisaus karo neteisybi422. ird verianti istorija.

Kartais mums atrodo, jog tragedijos turi bti mirtinos ir didiuls, kad jas kas nors prisimint, bet
i ties karas pats savaime yra tragedija. Jau mintas londonietis Butleris prisimena, kaip kart
slptuvje aptiko paaugl mergait, kurios burna buvo pilna emi. Jo darbas buvo padti tokiems
monms ir juos nuraminti, tad Butleris paband ivalyti jos burn ir pagulds ant nugaros laik
spausdamas rank. Ji guljo mgindama atgauti kvpavim, kol kakoks kvailys perjo slptuvs
stogu ir mergaits burna vl buvo pilna emi. Ji suspaud mano rank taip, tarsi netrukus uges. is,
regis, gana paprastas epizodas liko Butlerio atmintyje visam gyvenimui, ir net prajus kelioms
deimtims met jis pasakojo apie tai, tarsi viskas bt nutik vakar423. Kitas to meto liudininkas
susijaudins pasakojo, kaip ve pas gydytoj savo oko itikt draug. Moteris vaiavo automobiliu,
kai jai teko slptis nuo lktuvo kulkosvaidi kruos. Pakeliui namo ji prieais save ivydo kelet
sprogim ir j itiko kontzija. Gydytojas tiesiog ira moteriai raminamj ir rekomendavo por
savaii pailsti424. II pasaulinio karo masteliu is nutikimas visikai nereikmingas. Moteris neuvo
ir neprarado artimj, ji nebuvo iprievartauta ar sueista, udaryta get ar koncentracijos stovykl,
ji tebeturjo savo namus ir maisto. Ji turbt nebt galjusi pasiguosti lenkui ar ydui naci
okupuotoje Europoje, taiau mogaus organizmas ir nerv sistema stres matuoja naudodamasis savo,
o ne kit patirtimi. Tai, kas nutiko iai moteriai t dien, buvo baisiausias potyris jos gyvenime.
Ne visi gali bti didvyriai, bet visada atsiras toki, kurie to sieks bet kokia kaina.

Mergait su lle prie savo namo griuvsi Londone per Blic

Tarp civili didvyri sra Blico metu labiausiai papild iminuotojai rizikuodami savo
gyvybmis jie neutralizuodavo nesprogusias bombas. Toki sprogmen brit miestuose netrukus buvo
daug. Vienas i ymiausi toki didvyri buvo Jackas Howardas. Jis pasiymjo iame kare ir
anksiau. 1940 m. is 34-eri karins rangos specialistas sidarbino Tiekimo ministerijos mokslo
padalinyje. Btent is padalinys sugebjo evakuoti i Bordo 3 milijon svar verts deimantus,
pagamintus Amsterdame, pergabenti Anglij geriausius prancz mokslininkus ir vis Norvegijos
Pranczijai parduot sunkj vanden, reikaling atominio ginklo projektams. 1940 m. ruden jis pats
sigijo vis rang, subr komand ir sikands cigar, pasidabins puonia skryble, kuri kartais
pakeisdavo lakno almu, msi rizikingo bomb neutralizavimo darbo. Jo drsa ir pasiekimai
neutralizuojant vis sudtingjanius mechanizmus turinias vokiei udelsto veikimo bombas buvo
nediskutuotini, taiau 1941 m. gegu joki saugumo taisykli nepaisanio Jacko tvarkoma bomba
sprogo ir supl gaballius ne tik j pat, bet ir trylika komandos nari425.
Kitas nesprogusi bomb tarnybos didvyris Bobas Daviesas buvo dar prietaringesn
asmenyb. 1940 m. rugsj jo vyrai msi neutralizuoti giliai prieais v. Pauliaus katedr sirusi
bomb. Kadangi i paeisto poeminio dujotiekio skverbsi dujos, ininieriai susidr su keblumais.
Keletas j dl nudegim atsidr ligoninje, taiau kiti kassi prie ton sverianios bombos dien
nakt. Spauda greitai pasigavo istorij grsm juk ikilo ne bet kam, o paiai v. Pauliaus katedrai,
Londono simboliui. Kai po ilg varg bomba buvo ikelta ir susprogdinta, laikrai antrats
trimitavo apie nepaprast istorij, kurios didvyris neabejotinai vertas Viktorijos kryiaus. Daviesas
ir bomb atrads iminuotojas buvo apdovanoti naujai steigtu Jurgio kryiumi, skirtu u ygdarbius
civiliams, taiau 1942 m. i istorija sulauk netikto tsinio. Daviesas buvo nuteistas u beveik
trisdeimt didiulio masto vagysi, kurias vykd eidamas bomb neutralizuotojo pareigas. Taip pat
paaikjo, kad jis reikalaudavo kyi ir atlygio i t, kuri namus gelbdavo nuo bomb. Galiausiai
ikilo vieum ir dar vienas faktas pasirodo, bomba prie v. Pauliaus katedros apskritai neturjo
udelsto veikimo mechanizmo, tad visa i istorija pasirod bess spaudos sukeltas muilo burbulas.
Karas, kaip ir gyvenimas, kupinas ne tik didvyri, bet ir niek, o kai kurie sigudrina pabti ir
vienais, ir kitais426.
1940 m. ruden britams karas skilo dvi dalis. Prie naktinius liuftvafs antskrydius RAF
negaljo nieko padaryti, tad civiliams gyventojams liko tik kentti ir laukti, kada visa tai baigsis. Po
rugsjo 7-osios pirmoji naktis, kai Londone neskambs aliarmo sirenos, bus lapkriio 3-ioji427.
Vokieiams atakuojant miestus, RAF gavo prog atsikvpti ir pasiruoti paskutiniams miams.
Liuftvafs tikslas vis dar buvo tas pats palauti RAF ir isikovoti pranaum ore, bet laikas, skirtas
iai misijai gyvendinti, nenumaldomai tirpo.
Oro slygos, kuri taip tikjosi vokieiai, nelepino. Rugsjo 9 d. dl prasto oro miai vyko
gerokai maesniu mastu, nei to reikjo Kesselringui. T dien oro mi rezultatas buvo 24:17 RAF
naudai, o rugsjo 10-j dl tos paios prieasties didesni operacij teko atsisakyti428. Maa to, or
prognozs nieko gero neadjo. Rugsjo 10-j, susitiks su Raederiu, Hitleris admirolui pareik,
kad pagrindin invazijos slyga pranaumas ore nra vykdyta, nors liuftvafs pasiekimai ir yra
nuostabs. Su fiurerio ivada sutiko ir krygsmarins generalinis tabas, kuris dien prie tai savo
raporte skelb, jog enkl, bylojani apie prieo oro pajg veikim vir Piet Anglijos ir
Lamano, nra. iame raporte taip pat buvo teigiama, kad, turint omeny numatyt operacijos Jr
litas grafik, bt kur kas tikslingiau, jei liuftvaf sutelkt savo smgius ne London, o
Portsmut, Dover ir kitus galimo isilaipinimo uostus bei teritorijas. Hitleris savo sprendim dl

Jr lito nukl rugsjo 14-j429. Fiureris sprendimo dl isilaipinimo Anglijoje neprim, nes
tikisi, jog Anglij galima priversti pasiduoti ir be isilaipinimo, paaikino savo pavaldiniams
Raederis.
Jis taip pat pridr, kad Hitleris neketina vykdyti isilaipinimo operacijos, jeigu rizika bus
pernelyg didel430.
Rugsjo 11 d. miai atsinaujino tik po piet, ir nors pergal buvo nedidel, liuftvafei tai buvo
viena i geriausi Britanijos mio dien. Vokieiai prarado 11 bombonei, 7 Me-110 ir tik 3 Me109 naikintuvus. RAF prarado 27 savo naikintuvus, o galutinis dienos rezultatas buvo 29:21 liuftvafs
naudai. Tai buvo santykis, kuris galjo atneti vokieiams pergal, taiau tam reikjo, kad jis
kartotsi nuolat, o rugsjo 11-oji buvo viso labo viena i nedaugelio iimi. domu, kad po vienos i
skmingiausi liuftvafs dien praraja tarp iliuzijos ir tikrovs taip pat buvo nepalanki
pralaimtojams. RAF skelb, kad numu 87 vokiei lktuvus, t. y. keturis kartus daugiau nei i
ties431. Skmingos, kaip buvo manoma Londone, dienos vakar Churchillis kreipsi taut per
radij. Savo kalboje jis sak, kad vokiei pastangos kol kas nieko jiems nedav ir kainavo brangiai.
Nra joki abejoni, kad ponas Hitleris naudoja savo naikintuv pajgas labai didelmis
proporcijomis, ir jeigu jis tai ts dar daug savaii, i labai svarbi oro pajg dalis bus isekinta.
Kita vertus, anot Churchillio, nelaimjus oro mio, invazija vokieiams bt be galo rizikinga. Vis
dlto jis perspjo gyventojus, kad jeigu vokieiai rengiasi invazijai, ji vyks greitai, todl:
Artimiausi savait turime laikyti labai svarbia ms istorijoje. Ji lygiuojasi su dienomis, kai
Ispanijos armada artjo ssiauriu... arba kai Nelsonas stovjo tarp ms ir Napoleono Grande Arme
Bulonje. Mes visi apie tai skaitme istorijos knygose, bet mastas to, kas vyksta dabar, yra gerokai
didesnis ir gali turti kur kas skaudesni padarini pasaulio ir jo civilizacijos ateiiai nei tos drsios
praeities dienos. Todl kiekvienas vyras ir moteris turi bti pasiruo atlikti savo pareig, kad ir
kokia ji bt, su ypatingu pasididiavimu ir rpestingumu... iaurus ir beatodairikas Londono
bombardavimas, inoma, yra Hitlerio invazijos plan dalis. Jis tikisi, kad nuudydamas daug civili,
moter ir vaik, baugins io didaus imperinio miesto gyventojus ir j neramumai taps nata
vyriausybei. Taiau jis menkai imano brit tautos dvasi... I tikrj jis udeg ugn brit irdyse ir
ji liepsnos, kol Europoje sudegs paskutiniai naci tironijos likuiai.432

i eima iveng ties sprogus bombai prie j slptuvs. Laimingi, nes visi gyvi.
Kitas dvi dienas orai buvo prasti, tad miai beveik nevyko. Rugsjo 14-j pergal vl atiteko
liuftvafei. Tiesa, nors santykis buvo vokieiams palankus, skaiiai (11:8) 433 buvo pernelyg mai, kad
turt kokios nors svaresns takos. Vis dlto, turint omeny sumait RAF gynyboje rugsjo 7-j, taip
pat sumajusius nuostolius ir tai, kad brit pasiprieinimas atrod silpnjantis (i tikrj taip atrod
tik dl pablogjusi or, kurie apsunkino gynj darb, ir dl to, kad dl t pai or operacij
mastas gerokai sumajo), liuftvafs tabe atsirado optimizmo. Galbt RAF tikrai beturi tik por
imt naikintuv? Galbt reikia dar vieno smarkaus smgio ir darbas bus baigtas?
Rugsjo 14 d. Hitleris sureng karo vad pasitarim. Teorikai tai turjo bti apsisprendimo
diena, taiau savo sprendim fiureris nukl dar kart, kart rugsjo 17-j. Paskutin palanki
atoslgi diena buvo rugsjo 21-oji, taigi rugsjo 17 d. tapo paskutiniu terminu, kada Hitleris turjo
nusprsti, vykdyti operacij Jr litas 1940 m. ar ne. Prieingai nei visose ankstesnse karo
kampanijose, Hitleris neskubino vyki ir nespaud savo generol. Pagrindin slyga pranaumas
ore vis dar nebuvo vykdyta, tad viskas priklaus nuo jos. Hitleris apgailestavo, kad prasti orai
sugriov pastarosios savaits planus, taiau dabar prognozs gerjo434. Fiureris pakartojo Gringo
odius, itartus Erelio ivakarse, viskas, ko reikia liuftvafei, tai penki dien giedro oro.
Liuftvaf gavo nurodym sutelkti maksimali savo gali ir energij dar vienam, paskutiniam
smgiui435. Bet kuriuo atveju invazijos grsm turi bti isaugota. Londono uosto dokai ir toliau turi
bti bombarduojami. Fiureris udraud atakuoti gyvenamuosius rajonus, taiau ia pat pridr: Jeigu
atuoni milijonai (Londono) gyventoj prads kraustytis i proto, tai gali baigtis katastrofa. Jei mums
pavyks gauti gero oro ir neutralizuoti prieo oro pajgas, net ir nedideli pajg isilaipinimas gali
padaryti stebuklus.436
Iauus rugsjo 15-osios rytui, paaikjo, kad sinoptikai nemelavo. Diena buvo tiesiog nuostabi.
Termometro stulpelis rod 14 laipsni ilumos, su aura danguje sklaidsi debesys. Tai buvo viena i
t tikrj bob vasaros dien, per kurias mons stengiasi inaudoti paskutinius gamtos teikiamus
malonumus ir dar kart kvpti gaivios ilumos. Naktis Londone irgi prajo gana ramiai vir
Anglijos sostins pasirod viso labo 50 vokiei bombonei vokiei laknams prie svarbi
atak buvo suteikta galimyb isimiegoti437. Be to, buvo sekmadienis, tad mons jo banyi
sekmadienio mii.
Keithui Parkui rytas prasidjo nekaip. Prie pusryi stalo jo mona tarsi atsitiktinai primin, kad
iandien jos gimtadienis. Parkas buvo pamirs. Kiekvienam vyrui, netgi gelbjaniam viso pasaulio
civilizacij, tai neatleistina. Vis dlto taisyti padties nam fronte nebuvo kada. Vos tik gavs
monos atleidim, Parkas nuskubjo prie ali medini dur sodo gale jos ved tiesiai RAF
poemin bunker Aksbride. Nemalonios staigmenos tssi. Apie 10.30 val. ia pasirod Churchillis
su mona. Parkui eilin kart teko aikinti premjerui, kad oro ventiliacijos sistema poeminse
operacij patalpose yra nepritaikyta rkoriams. Churchillis kart pakluso ir sikando nepridegt
cigar. Didiulis emlapis ant stalo vis dar buvo tuias438. A neinau, ar kas nors iandien
nutiks, pareik Parkas savo garbingiems sveiams439. Po gero pusvalandio pasirod praneimai
apie artjanius vokiei lktuvus abejones isklaid. Kas nors t dien tikrai vyks.

Britanijos mio diena

Apie 11 valand operacij emlapyje pasirod pirmieji besiartinani liuftvafs formuoi

ymekliai. I pradi vienas 30+, tada kitas 30+ ir dar vienas 40+. Parkas nusprend, jog tai
didelis antskrydis, ir nutar, kad kart jam prireiks Traffordo Leigh-Mallory Didij sparn
pagalbos440. 11-oji Parko grup ruosi pasitikti stipraus eskorto lydimus vokiei bomboneius, bet
jeigu Didieji sparnai sps pasirodyti laiku, alies gilumoje j smgis prie bomboneius galjo
duoti ger rezultat, nes ia upuolik naikintuv apsauga bus gerokai susilpnjusi. Penkioms
Didij sparn eskadrilms (56 naikintuvai) vadovavo pats Douglasas Baderis. Maa to, pasitikti
io antskrydio Parkas met didiules savo pajgas kai apie vidurdien liuftvaf artinosi prie
Londono, 25 bombonei Dornier, lydim 120 Me-109, armad ruosi pasitikti 254 RAF
naikintuv. Pirm kart ioje kampanijoje britai turjo kiekybin persvar441.
Vokiei bombonei gulas apm keistas jausmas. Vienas Dornier kulkosvaidininkas ra:
Kol pasiekme Londono prieigas, vis laik jautme didiul spaudim. Brit naikintuvai buvo alia
nuo pat tos akimirkos, kai kirtom Anglijos pakrant, ir j vis daugjo. Eskortas, saugodamas mus nuo
Spitfire naikintuv, dirbo puikiai, tad manme, kad reikalai taip klostysis ir toliau, o reidas bus
nesunkus... Taiau tada pamatme besiartinanius Hurricane naikintuvus, atrod, kad visos RAF
pajgos buvo ia, dar niekada nebuvome mat tiek daug brit naikintuv vienu metu. Maiau, kaip
keletas msiki buvo numuti, mus taip pat pataik, tiesa, smarkiai nepaeid. Visur aplink vyko
naikintuv kautyns, ir kol jie pjovsi tarpusavyje, mes jau ketinome atakuoti savo taikin, kai staiga
pamatme madaug imt RAF naikintuv, skrendani mus... I kur jie atsirado? mums juk sak,
kad RAF pajgos yra ties lugimo riba.442 Tas madaug imtas neinia i kur atsiradusi
naikintuv buvo Baderio Didieji sparnai. Jie sir vokiei bomboneius kaip tik tuo metu, kai
ie imet savo bombas suko namo. Formuot pakriko visas puses ir vokiei naikintuvai nebeturjo
galimybi jos apginti. Tkstaniai moni Londono gatvse stebjo ias kautynes diaugsmingais
ksniais sveikindami kiekvien brit pergal443. Vaizdas buvo spdingas, o skaiiai, kaip visada po
tokios sumaities, augo kaip ant mieli. T pat vien Dornier bombone skelbsi numu 9 laknai,
vien tik Didieji sparnai raportavo numu 26 vokiei lktuvus, bendras skaiius siek net 81, nors
i ties RAF numu 18 lktuv (6 bomboneius ir 12 naikintuv), o patys gynjai prarado 13 lktuv.
Vis dlto tai buvo pergal. Britai atsilaik prie vokiei naikintuvus ir dar spjo numuti ketvirtadal
j bombonei. Churchillis buvo suavtas. Kai ymekli emlapis itutjo, jis nusileido i balkono
operacij kambar su vis dar nepridegtu cigaru tarp dant ir tar: Puikiai padirbta, merginos.444
Vidurdienio antskrydis buvo tik anga. Jis turjo ivarginti gynjus ir paruoti keli tikrajam
puolimui. Tuo metu, kai brit naikintuvai savo bazse pildsi degalus, apie 13.30 val. vir Kal
pasirod nauja liuftvafs formuot su 114 vokiei bombonei. Jiems kandin pakilo 340 Me-109 ir
20 Me-110 naikintuv. Tai buvo perpus maesn armada nei ta, kuri uklupo nepasiruousius
Londono gynjus prie savait, taiau kart naikintuv buvo ne du, o keturis kartus daugiau nei
bombonei. syk vokiei naikintuv grupuoi lyderiai negaljo skstis, kad bomboneiai trukdo
j mobilumui tik viena eskadra turjo saugoti bomboneius laikydamasi greta, visos kitos skrido
gerokai aukiau ir turjo visik veiksm laisv445.
Matydamas tokias grsmingas pajgas Parkas vl papra kit grupi pagalbos. Bdamas
sitikins, kad vokiei tikslas yra Londonas, jis nebeband pasitikti prie i toliau. Jis laik savo
pajgas Londone ir lauk tinkamiausios akimirkos suduoti smg kai vokiei naikintuv benzino
bakai gerokai ituts, bet bomboneiai vis dar nebus imet savo bomb. i smgi teritorij
vokieiai pramin die grosse Angstkurve ber London (baisiuoju lanku vir Londono). Miai ia,
vir sausumos, britams suteik papildom galimybi ilikti, o vokieiams kiekvienas pamuto lktuvo
laknas bdavo prarastas. Vokiei naikintuvai buvo iskirstyti tris bangas, tad kai pirmieji

pasirod Londono prieigose antr kart i eils t dien, liuftvaf susidr su jiems labai netikta
kiekybine gynj persvara. kart pagaliau ms buvo daugiau nei hun ir, patikkite manimi, ne
daugiau kaip atuoni j sugebjo grti namo i io vakarlio, pasakojo Baderis, antr kart t dien
veds m penkias eskadriles i 12-osios grups. Kur tik pavelgsi, galjai matyti deganius
krintanius lktuvus, o dangus atrod perpildytas paraiut. Tai buvo staigios mirties diena, nes ms
naikintuvai sudau juos ipulius. T dien Baderis gavo vien i ret prog parodyti, k gali
Didieji sparnai446. I ties jo eskadrils pasirod per vlai, ir j rezultatas nebuvo toks geras, kaip
kad kuklumu nepasiyminiam vadui atrod, ir nors karo teoretikai, statistikai bei ekspertai vliau
rodins, kad su tokia taktika Britanijos m buvo galima pralaimti, psichologinis toki dideli
RAF pajg pasirodymo poveikis buvo didesnis smgis vokieiams nei patys mio rezultatai447.
Liuftvaf tikjosi sekinanti prie, taiau dabar per madaug pusantros valandos m pakilo 28
eskadrils ir ore vienu metu buvo apie 250 RAF naikintuv448.
14.35 val. prasidjus m Churchillis sek stebdamas ymeklius Aksbrido bunkerio
emlapyje. Jis taip pat vis pavelgdavo lempui skyd prieais. Ties visomis eskadrilmis deg
raudona viesa ir uraas Engaged (angl. kaunasi / myje). Tai buvo jau ne pirmas ministro
pirmininko vizitas ia, tad jis suprato, kad m mestos visos Parko pajgos. Kart jis jau mat toki
situacij ir prisimin savo patarjo Ismay pastab, kad RAF kaunasi neturdamos jokio rezervo.
Skyde nebuvo matyti 10-osios, 12-osios ir 13-osios grupi eskadrili. Parkas buvo nervingesnis nei
paprastai, tad jausdamas tamp Churchillis tyljo. Vis dlto, kai Parkas papra Dowdingo trij
papildom eskadrili i 12-osios grups, jis pagaliau idrso uduoti klausim, nuo kurio susilaik
ankart: Koki mes dar turime rezerv? Parkas atsisuko ir panaiai kaip Gamelinas prie keturis
mnesius tar: Joki. Churchillis nebesak daugiau nieko, o vliau savo atsiminimuose ura:
Aviacijos vicemaralas man pasak, kad t akimirk atrodiau nekaip. K gi, tikrai gali bti. Koki
nuostoli mes galjome patirti, jeigu degalus besipildanius ms lktuvus bt uklup kiti reidai su
ymekliais 40+ ar 50+! Galimybs laimti buvo didels, jgos lygios, o ant kortos pastatyta labai
daug.449
Jgos tikrai buvo apylygs. Kesselringo t dien disponavo beveik 500 bombonei, 120 Me-110
ir iek tiek daugiau nei 500 Me-109. Prie juos Dowdingas turjo 630 Spitfire ir Hurricane
naikintuv450. RAF reikjo gintis nuo madaug 1000 lktuv, ir jeigu Parko eskadrils bt
pagautos besipildanios degalus aerodromuose, viskas galjo baigtis tikrai prastai. Taiau
utikrinti, kad taip neatsitikt, buvo Parko pareiga. Jis nebeturjo rezerv, taiau intuityviai jaut, kad
ir Kesselringas nebeturi papildom pajg, galini smgiuoti RAF bazms. Parkas buvo teisus.
15.25 val. eskadrili skydo lempui viesos m keistis. Uraai taip pat: sakyta leistis;
Nusileido ir pildosi degalus, Parengtyje. ymekliai ant emlapio itutjo ir nauj
nebepasirod. Mis buvo baigtas. Parkas atsisuko Churchill ir tar: A patenkintas, kad js tai
pamatte, sere. inoma, per pastarsias dvideimt minui mes taip springome nuo informacijos, kad
vargiai su ja galjome susidoroti. Tai turt jums padti suprasti ms galimybi ribas su turimais
itekliais. iandien jos buvo gerokai virytos.451 Churchillis norjo suinoti mio rezultatus, bet j
dar nebuvo, tad premjeras ivyko savo rezidencij ekerse prasto pogulio. Panau, kad emocikai
sunki diena isekino Churchill. Jis neprastai sau miegojo iki pat vakaro. 20 val. su naujausiomis
iniomis atvyko jo asmeninis sekretorius Johnas Martinas. Naujienos, kaip prasta, buvo nekokios:
ia reikalai pasisuko bloga linkme; tai teko atidti; dl to gautas atsakymas nepalankus; Atlante vl
paskandinta laiv... ra seras Winstonas apie tipik to vakaro naujien pristatym. Taiau,
itar Martinas, visk atperka vykiai ore. Mes numume 183 lktuvus, o praradome maiau nei

40.452

Operacij stebjimo kambarys. Moterys emlapyje enklina radaro ufiksuot prieo lktuv
judjim
Tai buvo preliminars ir labai netiksls duomenys, taiau geros naujienos greitai gyja sparnus.
Brit spauda kit dien pasigavo iuos skaiius ir skelb juos kaip spdingiausi pergal. Niujorke
britai buvo entuziastingai sveikinami, nes numuti tiek lktuv per dien spdinga, Vokietijos
ambasada bergdiai band paneigti skelbiamus skaiius. Vokiei spaudai prireik kiek daugiau
laiko. Rugsjo 17 d. Vlkischer Beobachter skelb, kad dideliame myje vir Londono liuftvaf
numu 79 brit lktuvus, o prarado 43. Tikroji dienos statistika buvo 56:28 RAF naudai. Lakn
netektys dar labiau svr svarstykles brit pusn. uvo 81 vokiei gulos narys, 63 pateko nelaisv,
31 buvo sueistas. RAF sueistj buvo 14, o prarasti visam laikui buvo tik 13 lakn (12 uvo,
vienas pateko nelaisv)453.
Pergal santykiu 2:1 buvo didel, bet ne pati didiausia Britanijos myje. Pvz., rugpjio 15-j
liuftvaf prarado 75 lktuvus, taiau ios 56 netektys skausmingesns, nes prajus daugiau nei
mnesiui nuo operacijos Erelis pradios tapo aiku, jog niekas i esms nepasikeit. Dr.

Goebbelsas, inoma, ir dabar galjo skelbti, kad tai, kas atsitiko rugsjo 15-j, buvo drsus brit
desperacijos aktas, kai mirtinai sueistas prieas sukaupia paskutines savo jgas, bet vokiei
laknams fraz apie paskutinius penkiasdeimt Spitfire dabar skambjo kaip prastas humoras.
Labiausiai nukentjusiuose daliniuose vokiei pilotai buvo sukrsti. Pvz., KG3 prarado tredal
savo pajg vos per valand. Ne viename i sugrusi bombonei buvo uvusij ir sueistj.
Pradjome suprasti, kad jeigu toki misij bus daugiau, ms galimybs igyventi yra lygios nuliui,
ura Horstas Schulzas. Jam, kaip ir daugeliui kit vokiei lakn, netikta kiekybin brit
persvara tapo skausmingo tikrosios padties suvokimo pradia.
is praregjimas buvo svarbesnis nei patys skaiiai, nes net jeigu pergal rugsjo 15-j rezultatu
56:28 bt ikovojusi liuftvaf, nieko ypatinga nebt nutik Dowdingas tiesiog bt perrikiavs
rezervus ir tss kov toliau. Tai, kas buvo akivaizdu vokiei laknams, neatrod taip akivaizdu j
karinei vadovybei. Dienos suvestins skelb liuftvaf numuus ne 26, o 79 lktuvus, ir remdamasis
jomis Gringas pareik, kad RAF Naikintuv pajgos vis dar gali bti sunaikintos per 45
dienas454. Apskritai rugsjo 16 d. vyks karinis posdis Karinhole savo atmosfera iek tiek primin
pasitarimus fiurerio bunkeryje Berlyne 1945 m.: britai akivaizdiai met visas savo pajgas Londonui
ginti, vakariniams antskrydiams kituose sektoriuose prieinamasi beveik nebuvo... Prieo aviacijos
gamyklos vl privalo bti bombarduojamos, taiau lygiai taip pat turi bti atakuojamas Londonas
jeigu brit naikintuvai atsisakys stoti kov, j sostin virs griuvsiais. tabai, bazs ir kareivins
turi bti paruoti iemai, o liuftvaf, nekreipdama dmesio operacij Jr litas, privalo tsti
savo darb. Osterkampas mgino padiskutuoti apie nauj brit taktik gintis didelmis pajgomis, bet
Gringas j nutrauk pareikdamas, kad tai nuostabu jei britai ginsis masikai, vadinasi, juos ir
audyti bus galima masikai455. Liuftvafs vadui rugsjo 15-oji nebuvo niekuo iskirtin, prieingai
nei Churchilliui, kuris, tiesa, gerokai vliau ra, jog i dien reikia laikyti kulminacine data.
Oficialioje Britanijos vyriausybs istorijos versijoje raoma, kad rugpjio 15-j paaikjo, jog
vokieiai negali laimti io mio greitai, o rugsjo 15-j tapo aiku, kad jie negali jo laimti
apskritai456. Tai yra prieastis, dl kurios i diena vadinama Britanijos mio diena kita vertus, tai
vl tik simbolika ir retorika. Nei veniantys savo pergales baruose laknai, nei juos sveikinantys
civiliai tuo metu neman, kad mis baigtas. Taip ir nebuvo. Miestai ir toliau bus bombarduojami,
oro miai tsis, paprasti mons ir toliau us nuo bomb, o abiej pusi laknai guldys galvas.
Oficiali oro mi kampanijos ataskait OKW ir Hitleriui generolas Hansas Speidelis pateik
rugsjo 21 d. Joje teigiama, kad pirmoje fazje silpninant prieo pajgas viskas klostsi palankiai.
Neigiamai kampanij paveik tai, kad leidimas pradti antr faz ir bombarduoti London buvo
gautas per vlai. Kadangi buvo tik viena palankaus oro diena, jos nepakako planams gyvendinti.
Puolimui atsinaujinus, britai sugebjo mesti kov visus savo rezervus: kiekvien lakn i
parengimo mokykl, kiekvien lktuv i gamykl. Kai kurie laknai buvo tokie nepatyr, kad galjo
tik taranuoti bomboneius. Todl teko pradti dar vien faz naktin Londono bombardavim.
Ataskaitoje buvo raoma, kad britams liko apie 300 naikintuv, o per mnes jie pagamina apie 250.
Ms pajgos tebra gerokai pranaesns u prieinink ir yra sitikinusios, kad gali skmingai tsti
kar ore, ubaig Speidelis. Skaitant i ataskait bt galima padaryti ivad, kad tik prastas oras
ir desperatiki brit veiksmai paskutin akimirk igelbjo Britanij457, taiau Hitleris nelauk i
grabylysi. Rugsjo 17 d. vyriausiesiems vadams buvo teiktas fiurerio sakymas (ileistas viso
labo penki egzempliori tirau), skelbiantis, kad S diena nukeliama iki kito atskiro nurodymo458.
T dien Hitleris apsisprend galutinai. Savo sprendim karo laivyno adjutantui Karlui-Jesco von
Puttkammeriui fiureris paaikino taip: Mes ukariavome Pranczij prarasdami 30 000 vyr. Per

vien persiklimo nakt nuostoliai gali bti daug kart didesni, o skm vis tiek nra garantuota.459
Operacija Jr litas buvo atidta geriausiu atveju iki pavasario, bet tuo metu Hitlerio mintys jau
bus kitur.
Rugsjo 19 d. buvo nusprsta isilaipinimo pajgas perkelti sausumos gilum taip, kad gavusios
sakym savo operacijos takus jos galt pasiekti per tris savaites460. Apie atsitraukim
neapibrtam laikui Anglijoje tuo metu nebuvo inoma. T pai rugsjo 17 d. Churchillis udarame
posdyje pasidiaug RAF pasiekimais ir sak, kad dabar oro mio rezultat galima laukti su kur kas
didesniu pasitikjimu. Taiau jis perspjo Bendruomeni rmus, kad artimiausios savaits gali bti
svarbios ir neramios. Jei 1700 bar ir 200 vairi laiv, galini gabenti pus milijono moni, ir
yra tik dmes atitraukianti gudryb, ji tokia grandiozin, kad negali bti palikta be dmesio, sak
ministras pirmininkas. Rugsjo 21 d. Churchillio sekretorius Johnas Colvilleis ra: PM atrodo
susirpins invazijos tikimybe artimiausiu metu kur kas labiau, nei maniau i pradi. Jis nenustoja
skambinti admiralitet ir teirautis apie orus ssiauryje. T pat vakar London pasiek Roosevelto
telegrama, kurioje JAV prezidentas perspjo, kad vokiei invazija prasids 3 val. ryto. Churchillis
jau miegojo ir buvo spjs niekam jo neadinti, nes Lamane siaut audra. Kit ryt prie pusryi
stalo su mona ir dukra telegrama buvo apsvarstyta kaip labai linksmas juokelis. Vidurdien i
patikimo altinio, tiksliai perspjusio apie Vakar kampanijos pradi, atjo dar vienas
perspjimas, taiau ir jis buvo be pagrindo. I esms gandai pylsi labiausiai dl to, kad net Berlyno
diplomatai neinojo, kas i ties vyksta461.
Kas vyksta, savo vadams Hitleris paaikino spalio 12 d. Jis ileido sakym, kad pasiruoimas
isilaipinti Anglijoje turi bti vykdomas tik spaudimui palaikyti. Jeigu toks isilaipinimas bus
vykdomas 1941 m., bus ileisti nauji sakymai, o dabar reikjo, kad britai laukt atakos plaiu frontu,
ir sudaryti puolimo spd minimizuojant ekonominius iteklius. I Jr lito liko tik blefas. domu,
kad oficialiai operacija taip niekada ir nebuvo ataukta. 1940 m. lapkriio 12 d. direktyvoje Nr. 18
buvo teigiama, kad Jr litas gali bti reikalingas 1941 m., operacija nebuvo ataukta net ir po
Barbarosos direktyvos, skelbianios, jog pirmiausia reikia nugalti Taryb Sjung462.
Kad blefas bt tikinamas, oro miai vyko kaip vyk. Pvz., rugsjo 27 d. rezultatas 57:29 RAF
naudai463. Jis praktikai niekuo nesiskyr nuo rugsjo 15-osios, taiau tuo metu Britanijos ilikimo
klausimas jau buvo isprstas, o svarbiausia diena gali bti tik viena. Paskutin rugsjo dien RAF
prarado 20, bet numu beveik 50 vokiei lktuv464. Tai buvo paskutinis kartas, kai liuftvaf
bombardavo London dien465, taiau Anglijos sostins gyventoj lauk dar daug sunki nakt.
Spalio 12 d. JAV prezidentas Rooseveltas sak: Britanijos vyrai ir moterys demonstruoja, kaip
laisvi mons moka ginti tai, kas yra teisinga. Didvyrika j gynyba iliks visiems laikams. Tai bus
aminas rodymas, kad sulaukusi ibandym demokratija gali parodyti, i ko esanti nulipdyta.
Hitleris buvo kitokios nuomons: Tegul britai skelbia, k tik sau nori, bet padtis Londone tikrai
turt bti baisi, sak jis ital ministrui spalio 14 d. Palaukime ir pairsime, kaip Londonas
atrodys po dviej trij mnesi. Galbt a negaliu j ukariauti, bet galiu sunaikinti vis j pramon.
T pai dien prie tai nakt subombarduotas teatras Londone rod valandos trukms Shakespeareo
krini scenas, o Daily Express ryte linksmai skelb: Shakeaspeareas triukina Hitler, taiau t
nakt Londonui teko atlaikyti dar vien komar. Bomboneiai siautjo nuo 20 val. vakaro iki pat 5
val. ryto. uvo 400 moni, kilo net 900 gaisr. Brit karo kabinetas nutar ileisti sakym, kad jeigu
dl blogo oro nepavyksta imesti bomb ant numatyt taikini, jas reikia paleisti bet kur vir dideli
miest, pvz., Berlyno. Taip pat buvo nusprsta apie tai neinformuoti moni, kad ie nepagalvot, jog
vienintelis brit puolimo ginklas precizikai taiklus bombardavimas yra neveiksmingas466.

Taiklumu negaljo pasigirti ir vokieiai, taiau vien tik per tos savaits antskrydius uvo 1567
mons, 1388 i j Londone467. Britanijos mis, anot brit istorik versijos, baigsi 1940 m. spalio
31-j t dien neuvo n vienas laknas468, taiau i tikrj miai tssi, o tarp vokiei
naikintuv lakn buvo ir toki, kurie norjo, kad mediokl nesibaigt niekada. Spalio 20 d.
Helmutas Wickas tapo visos Richthofeno eskadros (vok. Geschwader) komandoru. Sulauks vos 22ej, jis tapo liuftvafs legendos pdiniu, bet tai nebuvo svarbiausias tikslas. Spalio 22 d. Werneris
Mldersas ikovojo 50- pergal. Adolfas Gallandas tai padar spalio 30 d. Spalio 29 d. Mldersas
padidino pergali skaii iki 54, bet visas lapkritis jam buvo tarsi ukeiktas. Wickas ikovojo tris
pergales lapkriio 5 d., dar penkias kit dien. Jis skrido kada tik galjo ir kiek tik galjo, nes norjo
pavyti ir aplenkti lyderius. Lapkriio viduryje jam pavyko ikovojs 54- pergal, jis susilygino su
Mldersu. Lenktyni finias buvo dramatikas. Gallandas turjo 52 pergales, bet lapkriio 17 d.
numu 3 lktuvus ir vl tapo lyderiu. Lapkriio 28 d. perpiet Wickas su savo Me-109 pakilo dar
vien mediokl. Formuot lydjo kone visi lik grups JG2 naikintuvai, prie kuri stebti
pasirodymo prisijung ir JG77. Vienas i pastarosios lakn negaljo patikti, kad tiek daug lakn
turjo tik saugoti savo komandor udyti ir niokoti prieo lktuvus buvo palikta iskirtinai jam. T
ryt Berliner Illustrierte pasirod su fotografija, kurioje Gringas lanko savo buvusi Richthofeno
eskadr ir ypsodamasis iri naujj jos vad. Diena Wickui prasidjo gerai dar viena auka ir
kolegos saliutuoja pasiekus 55- pergal, taiau netrukus telefonu atskrieja inia, kad Gallandas k tik
numu dar vien Hurricane. Po pusvalandio i eskadros tabo atjo sakymas Wickui tutuojau
leistis nauji nurodymai prastjant oro slygoms draud rizikuoti toki as kaip jis gyvybmis, bet
kartu su dar dviem laknais pastebjs kelet Spitfire Wickas nr link j. Jis ikart pataik ir prieo
lktuvas usideg. Wickas norjo bti tikras, kad darbas atliktas iki galo, ir prisiartins paleido antr
salv. Laknas katapultavosi valio 56-a pergal! Taiau t pai akimirk kitas Spitfire
naikintuvas, prisiartins Wickui i nugaros, paleido savo salv. Brit laknas Johnas Dundasas
raportavo: Pribaigiau 109-uk, whoppee![111] Puikiai pasirodei, Johnai, pasveikino
dispeeris469.
Kit dien Johno brolis Hugh aplanks tvus suinojo, kad ie gavo telegram, jog Johnas dingo
be inios. Varg mama, ura Hugh, jeigu Johnas uvo o a pabandiau tikinti, kad taip
tikrai neatsitiks, jos irdis bus sudauyta...470 Johnas Dundasas negr namo ir niekas niekada jau
neras jo kno. Wick lydjs Rudi Pflanzas mat, kaip vadas ioko i lktuvo. Jam pavyko numuti
savo darb pabaigus Spitfire, taiau nei Helmuto Wicko, nei jo lktuvo daugiau taip pat niekas
nemat. Abiej pergals diaugsm ir mirt skyr tik akimirka. Kokia jinai, galt pasakyti tik j
patyrusieji[112].
1940 m. pabaig Anglijos iniasklaida nusprend nebeneigti as statuso ir msi iekoti
didvyri. Vienu i j tapo Brendanas Finucaneas pravarde Paddy. Tai buvo puikus laknas
ikovojs 26 pergales jis tapo vienu i skmingiausi RAF as II pasauliniame kare, be to, spaudos
numyltiniu jam padjo tapti simpatika ivaizda. Kai Paddy netyia susilau koj, j ugriuvo
linkjim pasveikti lavina. Geriau jau nenork, kad biau tavo slaug, ra juokaudama viena i
gerbj. 1942 m. liepos 15 d. jo Spitfire paov vokiei kulkosvaidis. Paskutiniai Finucaneo
odiai buvo: Na tai ir viskas, vyruiai. Jam buvo tik 21-eri471.
Ilikti gyvam kare labai sunkus udavinys. I 2917 RAF lakn, kurie dalyvavo miuose 1940
m., uvo 544. Dar 795 i j us vliau472. Liuftvaf lakn ir gulos nari Britanijos myje prarado
keliskart daugiau 2698. Ir net patiems kieiausiems asams reiks ypatingos skms. Tiesa, beveik
pus i 107 vokiei naikintuv as, kurie numu daugiau kaip 100 lktuv, buvo Britanijos mio

veteranai, bet 1942 m. viduryje tik 8 i j dar bus gyvi473.

Po mio
Pagal k tik pamintus prarast moni skaiius (544 ir 2698) abiej pusi mio kaina atrodo
labai skirtinga. Taiau i statistika gali bti iek tiek klaidinanti, nes istorikai skaiiuoja tik RAF
Naikintuv pajg netektis, o liuftvafs nuostoliams priskiriami ne tik prarasti naikintuvai, bet ir
bombonei gulos. Jeigu prie RAF nuostoli pridtume Bombonei pajg netektis, santykis
pasikeist, nes britai prarado 801 bomboneio lakn ar gulos nar, dar 200 pateko nelaisv. Jeigu
prie i nuostoli pridtume ir Pakrani apsaugos pajg praradimus, skirtumas nebeviryt
tkstanio. Sudjus visus abiej pusi praradimus tiek ore, tiek sausumoje, susidaryt madaug 5000
uvusij474 maas skaiius matuojant II pasaulinio karo masteliais. Jeigu iekotume svarbios io
karo kampanijos, kurioje pergal pavyko pasiekti su minimaliais nuostoliais, Britanijos mis ioje
nominacijoje be vargo laimt Ryt fronte KASDIEN us daugiau moni nei per vis Britanijos
kampanij, taiau tai nesumenkina jos reikms, atvirkiai pasaulinio karo kontekste jai atitenka
unikalus statusas.
Lktuv praradim lyginimas vartosi taip pat. Siekis isikovoti pranaum ore liuftvafei
kainavo 1887, RAF Naikintuv pajgoms 1023 lktuvus[113]. RAF Bombonei pajgos neteko 376,
Pakrani apsaugos pajgos dar 148 orlaivi. Taigi, jei visus juos sudtume, ieit, kad liuftvaf
prarado tik 20 proc. lktuv daugiau nei RAF (1887 ir 1547). Bet liuftvafs tikslas buvo isikovoti
pranaum ore, t. y. palauti RAF Naikintuv pajgas, o ioms, atvirkiai, reikjo atsilaikyti.
Tokiame kontekste RAF vent pergal santykiu 1,8:1 tai buvo ne dramatika pergal. Liuftvaf
nesugebjo prie savo tikslo net priartti. RAF Naikintuv pajgos ne tik atsilaik, po mio jos buvo
galingesns nei prie j. Liep lakn buvo 1259, lapkrit is skaiius iaugo iki 1796. Tas pats ir su
lktuvais. O vokiei aviacija nuostoli nesteng lengvai kompensuoti. Atidiau patiems vokieiams
ianalizavus paaikjo, kad per 1940 m. rugpjtgruod liuftvafs naikintuv pajgos sumajo 30
proc., bombonei 20 proc.475 Tai buvo smgis, po kurio, anot Theo Osterkampo, liuftvaf niekada
taip ir neatsities ir nuo kurio prasidjo jos nuosmukis476. Nepaisant spding pergali, 1941 m.
vokiei karo aviacija santykinai daugiau niekada nebus tokia stipri kaip 1940 m., palyginti su
varovais477.
Pagal dramatizuot vyki versij paskutin rugpjio ir pirmj rugsjo savait mio likimas
buvo pakibs ant plauko, bet i tikro liuftvafei pavyko (labai trumpam) ivesti i rikiuots tik vien
sektoriaus stot Bigin Hilyje ir (taip pat trumpam) kelet aerodrom. Liuftvafs smgi nukreipimas
London danai yra laikomas klaida, igelbjusia RAF, bet kai kurios skmingiausios liuftvafs
dienos (r. lentel) buvo btent atakuojant London. Vokiei generolai norjo atakuoti Anglijos
sostin nuo pat pradi tai buvo karinio plano dalis, o Hitlerio politinis atsakas Churchilliui tik
panaikino jiems trukdius draudim.
Dien, kai RAF netektys buvo didesns nei vokiei, apskritai buvo vos keletas, o bendri
nuostoliai buvo per mai, kad galt turti svaresns takos.
Data

RAF nuostoliai

Liuftvafs nuostoliai

Liuftvafs pranaumo santykis

Liepos 19 d.

10

2,5:1

Rugpjio 4 d.

1,3:1

Rugpjio 31 d.

37

33

1,1:1

Rugsjo 11 d.

27

21

1,3:1

Rugsjo 14 d.

11

1,4:1

Rugsjo 28 d.

16

4:1

Aktyvesni mi dienomis rezultatai buvo arba apylygiai, arba RAF naudai:

Data

RAF nuostoliai

Liuftvafs nuostoliai

RAF pranaumo santykis

Rugpjio 11 d.

17

20

1,2:1

Rugpjio 12 d.

20

27

1,4:1

Rugpjio 13 d.

13

47

3,6:1

Rugpjio 15 d.

32

75

2,3:1

Rugpjio 18 d.

34

69

2:1

Rugpjio 30 d.

23

23

1:1

Rugsjo 7 d.

23

41

1,8:1

Rugsjo 15 d.

28

56

2:1

Rugsjo 27 d.

29

27

2:1

iomis dienomis nuostoliai sudar apie ketvirtadal abiej pusi praradim ir btent dabar
sprendsi mio rezultatas liuftvafs metamos pajgos buvo didiausios, taiau nepaisant
maksimali pastang rezultatas geriausiu atveju buvo lygus. iek tiek ironika, kad Erelio diena
tapo vokieiams pati neskmingiausia. Lemtingo lio diena laikoma rugsjo 15-oji, taiau jos
lemtingumas, tvirtintas gerokai vliau, buvo labiau psichologinis nei karinis. Britanijos myje
nebuvo vienintels lemtingos dienos, po kurios nugaltojas tapo aikus. RAF laimjo ne rugsjo 15j, o dar tada, kai sugebjo isaugoti visavert alies gynyb rugpjio pabaigojerugsjo pradioje.
Laimjo, nes tiesiog iliko. Yra mananij, kad rugsjo 15-oji buvo lemtinga ir kitu poiriu. Jeigu
i dien liuftvaf bt pasiekusi fantastikus rezultatus ir Hitleris bt nusprends vykdyti operacij
Jr litas, galutinis rezultatas galjo tapti didiausia Vokietijos karine katastrofa alies
istorijoje478.
i statistika akivaizdiai leidia pamatyti, kad Osterkampo ikeltas tikslas liuftvafs pergali
santykis 5:1, galintis duoti apiuopiam rezultat, vokiei naikintuv laknams buvo tiesiog
nepasiekiamas. Kaip pasibaigus kampanijai sak liuftvafs operatyvinio tabo generolas Otto
Hoffmannas von Waldau, norint parklupdyti Britanij vokieiams reikjo keturiskart didesni oro
pajg479.
1941 m. britai prads rengti naikintuv oro atakas Pranczijoje. Dabar jau Spitfire ir Hurricane
eskadrils kirsdavo Laman atakuodamos atsitiktinius taikinius, bet labiausiai tikdamosi isivilioti
vokiei naikintuvus kov. Vokieiams tikras karas vyks Rytuose, tad Pranczijos oro erdvei
saugoti jie paliks apie 200 naikintuv. Taiau to pakaks duoti atkiriui sibrovliams. Iki vasaros
Leigh-Malory vadovaujamos RAF Naikintuv pajgos praras 198 laknus. Liuftvaf neteks 128
lktuv, taiau daugelis lakn skmingai ts kov. Per antr pusmet RAF Naikintuv pajgos
skelbsi numuusios 731 vokiei lktuv, paios prarasdamos 411. Tikrasis liuftvafs nuostoli
skaiius buvo 154 ir tik 92 i j buvo susij su RAF bandymais paskraidyti Pranczijos erdvje.
Jeigu liuftvaf bt galjusi taip naikinti savo varovus (santykis 4:1 vokiei naudai) per Britanijos
m, rezultatas galjo bti ir kitoks480. is apsikeitimas vietomis patvirtina, koks svarbus buvo savo
erdvs pranaumas. RAF lakn laimei, ios brangiai kainuojanios ir jokios praktins naudos

neduodanios atakos buvo vykdomos nedideliu mastu (tik tokiu, kad bt galima parodyti Stalinui, jog
britai iame kare kak veikia), taiau net ir j pakako, kad t daugiau brit lakn nei ginant
Britanij. Kaip ir vokieiams, brit naikintuv laknams taip pat nepatiks bombonei palydos ir
apsaugos vaidmuo, bet jiems teks susitaikyti su savo naujomis pareigomis. I tikrj RAF Naikintuv
pajg vaidmuo iame kare daugiau niekada nebebus toks svarbus kaip 1940 m. vasar. Tai buvo
misija, kuriai gyvendinti ios pajgos buvo sukurtos481. Vliau, kad ir kaip keistai tai skambt, RAF
Naikintuv pajgoms liko tik antraplaniai vaidmenys.
Puolamiesiems RAF Naikintuv pajg veiksmams vadovavo vicemaralas Sholto Douglasas,
pakeits poste Hugh Dowding, o paias operacijas reng dar vienas Didij sparn alininkas
Traffordas Leigh-Mallory, jis 11-osios RAF grups vado poste pakeit Keith Park. Kaip teig
vienas istorikas, Dowdingas su Parku laimjo Britanijos, bet pralaimjo odi m, stojus po
jo482. Tai, kad post dalybose intrigos ir ukulisiniai aidimai turi didel reikm, buvo tiesa ir
kart, taiau Dowdingas buvo pakeistas vyriausiojo vado pareigose ir dl objektyvi prieasi.
Pirma, jis pats norjo atsistatydinti jau anksiau, antra jis susilauk daug kritikos, nes nesugebjo
sukurti nieko veiksmingo prie naktinius vokiei antskrydius. Didij sparn alininkai atvirai
jo nemgo, ir kadangi Karo aviacijos tabe jie turjo daugiau ryi bei mokjo rodyti savo tiesas,
Dowdingo nebegaljo igelbti net Churchillio simpatijos ir palaikymas483. Ministras pirmininkas
tiesiog band rasti Dowdingui kok nors usimim: i pradi siunt stiprinti diplomatini ryi
JAV, vliau priirti mogikj itekli RAF, kol galiausiai 1942 m. Dowdingas tiesiog m ir
galutinai pasitrauk pensij. Teikdamas io pasitraukimo dokument pasirayti karaliui, Churchillis
paklaus jo, ar nedert Dowdingui u puiki tarnyb aliai suteikti maralo laipsnio[114], taiau
aviacijos ministras Archibaldas Sinclairas [115] netruko paaikinti, kad pensinink maralais skirti
negalima, o jei jau reikjo tai padaryti, tai i karto po mio, o ne prajus dvejiems metams.
Churchillio pastangomis 1943 m. Dowdingui buvo suteiktas lordo titulas484. Ijs pensij
Dowdingas pasinr spiritizmo[116] pasaul. 1942 m. sakydamas kalb viename i ventini rengini
Britanijos mio lakn atminimui jis pareik, kad palaiko nuolatin ry su uvusiais ginklo
draugais ir kad visi jie kuo puikiausiai jauiasi ir yra laimingi. Ne vienas i tai girdjusi lakn
paman, kad buvs j vadas kraustosi i proto485.
Keithui Parkui gruod buvo teiktas Garbingiausiasis Pirties ordinas, bet t pat mnes dl
pervargimo ir didiulio krvio jis buvo perkeltas unugar486. Parkui Britanijoje nepastatytas joks
paminklas, nes jis nesugebjo patekti brit mitologij. Tai net iek tiek keista, nes Churchillis
nesunkiai j galjo padaryti riteriu, pamusiu stebukling Dowdingo nukalt kard ir nukovusiu
drakon, kurio taip visi bijojo. Kad ir kaip ten bt, Britanijos ir visos civilizacijos gelbtoju tais
metais bus pripaintas pats Churchillis. 1940-aisiais atjo jo eil tapti Time Met mogumi.
iek tiek ironika, kad kol nugaltojai atsikrat ir umartin nugramzdino savo pergali kalvius,
pralaimtojai net neketino iekoti atpirkimo oi. Beppo Schmidas liko toliau vadovauti liuftvafs
valgybos padaliniui, savo vietose liko ir Gringas, ir Sperrle, ir Kesselringas. Pastarasis buvo
vienintelis i vyriausij liuftvafs vad, pamginusi apibendrinti oro kampanij Britanijoje: A
visikai pritariu Churchilliui, sakiusiam, kad RAF ne tik atsilaik, bet ir triumfavo. Brit laknai, be
jokios abejons, nusipelno pagyr u savo nars ir meistrikum, lygiai kaip ir visa gynyba u
pavyzdin gebjim pritaikyti naujausius metodus.487 Taiau taip pasveikins savo varovus,
Kesselringas nepripaino pralaimjs. Jo nuomone, pirmoji kampanijos dalis liuftvafei buvo gana
skminga ir rugsjo pradioje viskas atrod neblogai. Feldmaralas netgi usimena, kad kai kuriose
vietose buvo isikovotas pranaumas ore, tik jo nepavyko ilaikyti. Bet kuriuo atveju visk sujauk

staigiai pakeista taktika rugsjo 7 d., kai mis dl pranaumo ore virto ekonominiu prieo sekinimu.
A negaliu sutikti su teiginiu, kad liuftvafs bandymai liep, rugpjt ir rugsj baigsi aikiu
pralaimjimu. Nutraukti m yra toli grau ne tas pats, kaip j akivaizdiai pralaimti... ioje kovoje
susitiko du vienas kito verti varovai ir vykdydami savo aukiausi pareig jie niekuo vienas kitam
nenusileido.488 Taigi, anot vokiei feldmaralo versijos, Britanijos mis baigsi lygiosiomis.
Atpirkimo oi niekas neiekojo, ko gero, ne todl, kad nebuvo pralaimtoj, bet todl, kad i
kampanija Hitleriui nerpjo. Jis nesikio veiksmus, nekomentavo ir net nelabai domjosi planais
jo mintys jau tada skland kitur. Nuo pat pradi jis turjo dvi alternatyvas ekonomin Anglijos
apsiaust arba greit pergal. Tai, kad pastarosios gyvendinti nepavyko, nebuvo didi problema, nes
buvo galima imtis pirmosios ir dar pridti periferin spaudim brit imperijos pozicijoms. Be to,
fiureris jau buvo nusprends, kad Anglijos klausimas isisprs savaime, kai tik bus eliminuota Taryb
Sjunga, taigi susiklosiusi padt jis laik tik laikinomis lygiosiomis, o ne pralaimjimu. Vokietija
kol kas negaljo okupuoti Brit sal, taiau Britanija taip pat negaljo padaryti nieko Vokietijos
viepatavimui Europoje. Mes laimjome kar, pareik Hitleris spalio 4 d. Mussolini kalbdamas
apie Vakar front, o visa kita yra tik laiko klausimas. 489 Laikas parodys, kad ios lygiosios
turs gerokai didesn reikm, nei atrod tada. Pats fiureris savo direktyvoje Nr. 16 aikiai
suformulavo veiksm prie Britanij tiksl: Eliminuoti Anglijos teritorij kaip baz tolesniems karo
veiksmams prie Vokietij. Atsilaikiusi Britanija iame kare kaip tik tokia baze ir taps.
1945 m. Vokietijai pralaimjus rusai paklaus feldmaralo Gerdo von Rundstedto, kur m jis
laiko lemtingiausiu. Jie, inoma, tikjosi igirsti Maskv, Stalingrad ar Kursk, bet Rundstedtas
atsak, kad lemtingiausiu laiko... Britanijos m. Susinervin rusai susirinko savo uraus ir ijo490.
I pirmo vilgsnio toks atsakymas atrodo netiktas ir perasi mintis, kad vokiei feldmaralas
tiesiog norjo paerzinti savo tardytojus. Tai, kad britai laimjo oro m, n kiek j nepriartino prie
pergals kare jiems tiesiog pavyko ivengti pralaimjimo. Yra istorik, teigiani, kad net ir is
nuopelnas priklauso ne RAF, o Karalikajam jr laivynui. J nuomone, isilaipinimas Anglijoje
nevyko todl, kad Hitleris, neturdamas k priepastatyti brit laivynui, jo apskritai neplanavo ir
viskas buvo blefas nuo pat pradi. Kad ir kaip bt i akistata vertinama, tai buvo ne laikinos
lygiosios, o pirmasis Vokietijos pralaimjimas. Britanijos atsilaikymas negarantavo jai pergals
kare, taiau padar j manom. Tai buvo tarsi btina slyga visoms bsimoms Vakar sjunginink
pergalms iame kare. Slyga, kurios nevykdius nebt mio dl Atlanto, nebt isilaipinimo
Normandijoje. Slyga, kuriai teisininkai vartoja lotynik posak sine qua non, reikiant btinyb, be
kurios nemanoma k nors pradti ar tsti. Jeigu Britanija bt pralaimjusi ar pasidavusi be kovos,
sunku bt sivaizduoti JAV, sijungianias kar Europoje. Tokiu atveju Senasis emynas, ko gero,
bt atiteks dvikovos tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos nugaltojui, kuriam ksti bt galima
nebent atominiu ginklu. Scenarijaus, kas bt, jeigu bt, pltoti neverta, nes Britanija slyg sine
qua non vykd ir iuo poiriu Churchillio sukurtas mitas apie saujel, igelbjusi pasaul, turi
pagrind jokia kita pergal, tursianti toki didel strategin reikm, iame kare nebus pasiekta
tokia nedidele kaina. Didvyrika Maskvos, Sevastopolio ar Stalingrado gynyba Ryt fronte nusine
milijonus gyvybi, Britanijos myje britai atsilaik prarasdami kelis imtus kari. Matuojant moni
gyvybmis, kainos ir u j gauto rezultato santykis buvo netiktinai auktas. Paradoksas, bet stojusi
ginti savs ir viso civilizuoto pasaulio Britanijos imperija eng ingsn savo, kaip didios ir
galingos valstybs, lugimo link. 1940 m. vasar priimtas sprendimas kautis iki galo buvo drsus ir
graus, bet pasirinkdama j Britanija pereng savo galimybi ribas. Teigdamas, kad Britanija kausis
iki galo, kad ir kokia bt kaina, Churchillis nehiperbolizavo. Jis buvo pasirengs ne tik gintis, bet
ir pulti, ir jam tikrai nebuvo svarbu, kiek tai kainuos. 1940 m. Britanija pasielg nesavanaudikai, bet

u tai jai nebus atlyginta. T rugpjt brit karo kabinetas prim sprendim sukurti 55 divizij dydio
kariuomen ir ipltoti karo aviacijos gamyb iki 3000 lktuv per mnes. Pirkini i JAV suma per
pirmuosius metus sudar 3,2 milijardo, o alies atsargos buvo tik 490 milijon svar. 1941 m. kov
Britanija formaliai buvo bankrutavusi valstyb491.
Britanija t vasar prim sprendim, neatitinkant jos ekonomini gali, o Vokietija pasuko
keliu, kuriame galjo pritrkti karins galios. Hitleris skubjo smogti Taryb Sjungai, ir kadangi jis
buvo pasiruos tai padaryti net ir neubaigs reikal su Anglija, greita pergal Rytuose tapo jo
conditio sine qua non (lot. btina slyga). Galutin pergal Vakaruose bt atriusi Vokietijai
rankas, bet negaldamas jos ikovoti Hitleris nusprend visk laimti ygiu prie Stalin. Tiesa, kaip
netrukus matysime, OKW svarstys vairius netiesioginio karinio, ekonominio bei politinio spaudimo
Britanijai variantus, taiau nuosekli strategija taip ir nebus priimta. 1940 m. formaliai Vokietija
kariavo tik su viena valstybe, taiau Hitleris jau planavo sra iplsti. Maa to, prie io srao
netrukus prisijungs valstybs, kuri Hitleris ten matyti nepageidavo, o kadangi prie jo anksiau ar
vliau turjo prisijungti ir JAV, tarp Treiojo Reicho prieinink atsidr dar vienas sunkiai mogaus
suvaldomas prieas laikas. Nusprends pulti Taryb Sjung, Hitleris suman aplenkti ir j.

Kai nam nebra, galima papietauti ir gatvje

Niekas tuo metu negaljo pasakyti, ar JAV stos kar ir kada, taiau Britanijos pergal sukl
simpatij bang tiek Europoje, tiek Amerikoje. Jos reikm kol kas buvo labiau simbolin nei
strategin, bet ji buvo pirmoji, suteikianti vilties, kad i kova nra beviltika. Kitos teks laukti
daugiau nei metus, o britams daugiau nei dvejus.
I tikro tuo metu netgi patys britai nelabai suvok laimj svarb m. Manau, kad mums pavyko
ivengti pralaimjimo iame kare. Bet kai bandau sivaizduoti, kaip mes j galtume laimti,
vaizduot usikerta, ura savo dienoratyje parlamentaras Haroldas Nicolsonas lapkrit492. 1941
m. baland skaitydamas vyriausybs parengt pasakojim apie m Georgeas Orwellas stebjosi,
kaip epiniai vykiai gali atrodyti tokie nesvarbs savo metu. Brit istorijos legenda tapsiantis
mis netgi neturjo savo pavadinimo. Kai Churchillis pirm kart pavartojo termin Britanijos
mis, jis turjo omeny vis konflikt, o ne oro m. Kai vliau i kalba buvo ispausdinta,
PRANCZIJOS MIS buvo iskirtas didiosiomis raidmis, Britanijos mis ne493. Miu, vertu

didij raidi, jis taps vliau494. 1942 m. per radijo transliacij Orwellas sak klausytojams, kad
Trafalgaro mis, kurio minjimo diena k tik buvo prajusi, buvo toks pat reikmingas Napoleono
karuose, kaip Britanijos mis iame. Abiem atvejais invazija ir pralaimjimas bt reiks Europos
patekim karins diktatros gniautus495. Po Trafalgaro prireik dar deimties met karui laimti.
Dabar niekas negaljo pasakyti, kada jis baigsis, bet svarbiausia buvo tai, kad Paskutins vilties
sala atsilaik.

[1]

Britanijos oro pajgos, skirtingai nei vokiei, buvo suskirstytos atskiras grandis pagal savo
pobd: Naikintuv, Bombonei, Kranto apsaugos ir t. t. Command ivertus paodiui i angl
kalbos reikia vadovyb, bet kadangi iuo atveju tai buvo ne i pajg vadovyb, o paios pajgos,
tai a jas taip ir vadinsiu. Fighter Command Naikintuv pajgos.
[2] 1940 m. birelio 8 d. Britanijos alies gynybos pajg (Britains Home Forces ) arsenale buvo tik
52 (dviej svar) prietankins patrankos, 420 lauko pabkl, su 200 sviedini kiekvienam; 613
vidutini ir sunkij pabkl, su 150 sviedini kiekvienam; 105 vidutiniai ir sunkieji bei 395
lengvieji tankai. Taip pat 2300 lengvj kulkosvaidi Bren ir 70 000 autuv. (M. Hastings,
Winstons War, p. 77)
[3] Daugiau amunicijos buvo pakeliui. 1940 m. birel JAV pasira dokument, pagal kur Britanij
turjo bti pristatyta 500 Enfield autuv, 25 000 automatini Browning autuv, 20 000 revolveri,
895 75 mm kalibro pabklai, daugiau kaip 80 000 kulkosvaidi, 316 minosvaidi ir daug
audmen. Dauguma i ginkl buvo seni I pasaulinio karo laik modeliai, taiau tuo metu Britanijai
jie buvo gyvybikai reikalingi. Iki 1941 m. vasario JAV pristatys daugiau kaip 1,35 mln. Enfield
autuv, todl, anot vieno istoriko, po Perl Harboro amerikieiams trks autuv j pai pratyboms.
(A. Roberts, The Storm of War, p. 89)
[4] Nam gvardijos savanori skaiius per II pasaulin kar niekuomet nenukrito emiau nei
milijonas vyr. Pikas pasiektas 1943 m. kov, kada organizacijoje tarnavo 1,8 mln. moni.
Savanori amius 1465 metai, daugelis niekada nebuvo laik ginklo savo rankose, madaug 40
proc. gvardiei sudar I pasaulinio karo veteranai. Taiau kiekyb neatspindi kokybs. 1940 m.
Nam gvardijai labai trko ginkl. Gvardietis Douglas Goddardas su ypsena prisimena, kad j
padalinys turjo tik vien patrank, tik po penkias ovini apkabas autuvams, o patruliuodami
pakrantje naudojosi trimis i Londono atgabentais taksi automobiliais. Kitas gvardietis taip pat su
ironika ypsena pasakojo istorij, kad brigadininkas norjo nubausti gvardiet u tai, kad is neturi
su savimi revolverio. Bausm teko ataukti, kai buvo paaikinta, jog vien revolver dalijasi ei
mons ir dabar tiesiog ne apkaltintojo eil turti ginkl... (P. Bishop, Battle of Britain. A Day by
Day Chronicle, p. 108)
[5] Zarinas yra 500 kart nuodingesnis u cianido junginius.
[6] Po II pasaulinio karo Potsdamo konferencijoje ukariautoje Vokietijoje rastas pavojingas chemines
mediagas nusprsta sunaikinti. Dalis j buvo sunaikinta vietoje, taiau didiausi kiek reikjo kur
nors igabenti. Amerikieiai ir britai jiems atitekusi ginkl dal sukrov baras ir nuskandino
Baltijos jros ssiauriuose prie Norvegijos, Danijos ir vedijos krant. I Kylio ir Emdeno uost
igabentos chemins mediagos buvo susprogdintos kartu su 50-ia vokiei laiv. Taryb Sjunga su
jai atitekusiais cheminiais ginklais (kuri nebuvo manoma parsigabenti savas saugyklas ir
laboratorijas) pasielg drastikiau. 42-iej traukinio eelon turinys buvo sukrautas nedidelius
vokiei laivus. Aviacines bombas, sviedinius, minas ir bombas rus kariai sumet Baltijos jr, o

laivus pasiliko. Per i operacij 1947 m. vasar toksika ginkluot buvo paskandinta netoli Danijos
Bornholmo ir vedijos Gotlando sal. is chemini ginkl krovinys danai vadinamas udelsto
veikimo ekologine bomba.
[7] Per 12 vamzdi per valand galjo bti perpumpuojama 12 ton benzino, o vaizdas buvo tikrai
spdingas.
[8] Vis lankstinuko tekst galima rasti internete: http://www.historylearningsite.co.uk/home_front.htm
[9] Siauriausia Lamano vieta Doverio ssiauris (Pa de Kal), jungiantis Lamano ssiaur su
iaurs jra; ia Pranczijos Kal ir Anglijos Doverio uostus skiria tik 32 km.
[10] Vliau is skaiius turjo gerokai padidti. I viso buvo planuojama ilaipinti apie 260 000
kareivi.
[11] 19401941 m. vienai karo veiksmus vykdaniai vermachto pstinink divizijai kasdien reikjo
vidutinikai 100 ton vairios paskirties reikmen, o Panzer divizijai triskart daugiau. (Larry
Parker, Sea Lion vs. Overlord)
[12] Pvz., 1944 m. isilaipinimo Normandijoje operacijoje Sjungininkai i pradi panaudojo 5
divizijas, o isilaipinimo ruoas buvo tik 80 km. (G. Corrigan, The Second World War: A Military
History, p. 112)
[13] Karinms pajgoms ir technikai perkelti Lamane buvo paruotos 1277 Reino baros, 471
vilkikas ir 170 krovinini laiv. Admirolas Raederis aukiausij karo vad pasitarime nesileido
smulkmenas, taiau jis puikiai inojo vieninteli vykusi persiklimo pratyb rezultat. I Bolons,
esant geram orui ir puikiam matomumui, be joki papildom navigacijos trukdi ir prieo gynybos i
50 kareivi gabenimo laiveli tik pus sugebjo isilaipinti sutart H valand. Vienas vilkikas
pamet savo lyn. Viena bara apsivert, kai per daug kareivi susigrdo vienoje pusje. Kelios
baros dl vandens srovi ir bang nesteng prisivartuoti priekiu taip, kad galt sausum nuleisti
trap. Tai buvo tik 50-ies bar pratybos be paalini trukdi, taiau buvo galima nesunkiai
apskaiiuoti, kokia rizika kvepjo tkstantins bar armados bandymas isilaipinti brit
apaudomame krante. io transporto laivyno maksimalios galimybs idealiomis slygomis leido
gabenti ne daugiau kaip 100 000 kareivi, taiau buvo aiku, kad, norint dideliais kiekiais gabenti
sunkij technik tankus ir pabklus, reiks uimti uostus. Iki tol vis gyvybikai svarb aprpinim
jau isilaipinusioms pajgoms turjo tiekti ta pati transporto bar flotil. Taigi jos uduoi svoris
turjo dvigubti ir kartu nebuvo joki garantij, kad oro slygos bus palankios, juo labiau kad
nuostoliai per pirmj bang bus tik minimals. (Larry Parker, Sea Lion vs. Overlord)
[14] 1940 m. liep krygsmarin taip pat turjo 27 operacijoms paruotus povandeninius laivus. Vliau,
kai jie taps technologikai kur kas pranaesni ir j bus daugiau (1940 m. per mnes daugiausia buvo
pastatyti tik 6 laivai) (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 32), povandeniniai laivai taps
galvos skausmu Sjungininkams, taiau 1940 m., kaip parod Skandinavijos kampanija, j
efektyvumas buvo nedidelis, o siauruose ssiaurio vandenyse neturdami manevro laisvs jie galjo
tapti lengvu grobiu brit laivams. Operacijoje Jr litas povandeniniai laivai turjo saugoti
invazijos ir jos aprpinimo kelius, kuriuos taip pat turjo padti blokuoti minininkai ir j minos (r.
emlap Operacija Jr litas).
domu, kad didiuosius savo karo laivus operacijoje Jr litas krygsmarin, bent jau i pradi,
planavo panaudoti ne tiesioginms kovoms Lamane, o diversijoms iaurs jroje, kad iviliot
didisias brit Nam laivyno pajgas. Pvz., prie dvi dienas iki invazijos i Norvegijos link
Didiosios Britanijos turjo pajudti keturi didiuli keleivini laineri (tarp j Bremen ir Europa)
eelonas su dar deimia maesni transporto laiv, lydim lengvj kreiseri Emden, Kln,

Nrnberg ir Bremse. Transporto laivai turjo bti tuti, o operacijos Rudens ivyka (vok.
Herbstreisse) tikslas suklaidinti prieus dl invazijos vietos. i apgaul turjo tikinti, kad
didiuls pajgos artja prie krant tarp Aberdyno ir Niukaslo, taiau vos tik sutemus jos turjo
apsisukti atgal, o kit dien, esant reikalui, manevr pakartoti. Panai diversin operacija prie
Islandijos krant buvo numatyta sunkiajam kreiseriui Admiral Hipper, o kitas sunkusis kreiseris
Admiral Scheer turjo atakuoti prekinius konvojus Atlanto vandenyne. Visa tai buvo diversijos,
turjusios nuvilioti kuo daugiau Nam laivyno pajg nuo tikrosios invazijos vietos. (Order of
battle Unternehmen Seelwe (Sealion) The planned invasion of the United Kingdom, Sep 1940.
http://www.axishistory.com/index.php?id=1145)
[15] Pvz., vokiei torpediniai jr bomboneiai Heinkel 115, vieninteliai specialiai kurti iam tikslui,
neturjo bomb, galini pramuti brit didij laiv arvuot. (S. Bungay, The Most Dangerous
Enemy, p. 115)
[16] Gallandas tuo metu buvo tik treias mogus, gavs tok aukt apdovanojim.
[17] Greta karini plan naciai reng ir okupacijos veiksm plan. Vyriausiosios Reicho saugumo
valdybos (RSHA) virininkas Reinhardas Heydrichas planavo Anglijoje panaudoti eis
Einsatzgruppen brius, jau pasiymjusius Lenkijoje. Jiems turjs vadovauti SS pulkininkas
Frankas Sixas vliau bus nuteistas u karo nusikaltimus ir egzekucijas Rytuose. Buvo planuojama
visus 1749 met amiaus vyrus igabenti emyn. U bet kok nepaklusnum ar antipatijas reimui
bt baudiama mirties bausme. prasta tvarka garbingi pilieiai turjo bti paimti kaitais, o
gyventojai nedelsiant privaljo atiduoti turimus ginklus ir radijo imtuvus. RSHA kontrvalgybos
skyriaus vadas Walteris Schellenbergas sudar special iekom asmen sra (vok.
Sonderfahndungsliste G.B.), gavus Juodosios knygos pavadinim. Jame buvo apie 2800 brit ir
Europos piliei, prisiglaudusi Britanijoje, kurie turjo bti suimti nedelsiant. Srae, savaime
suprantama, buvo Churchillis ir Britanijos vyriausybs kabineto nariai, inomi politikai, garsi
spaudos leidini redaktoriai ir urnalistai. Taip pat mokslininkai ir raytojai, tarp j Herbertas
Georgeas Wellsas ir Virginia Woolf. Nemaai emigrant, tarp j ekoslovakijos prezidentas
Edvardas Beneas ir ministras pirmininkas Janas Masarykas, taip pat keletas vokiei, pabgusi i
nacistins Vokietijos. Nepaisant vokiko skrupulingumo, sraas buvo pasens vos tik pasirods.
Jame buvo Sigmundo Freudo pavard, nors psichoanalizs tvas buvo mirs beveik prie metus, kaip
ir raytojas Lyttonas Strachey, mirs 1932 m. Utat Juodojoje knygoje nebuvo Bernardo Shaw ir
Lloydo Georgeo pavardi, nes j vieos kalbos bylojo apie simpatijas Vokietijai. (A. Roberts, The
Storm of War. A New History of the Second World War, p. 90-91)
[18] Bendras lktuv skaiius skiriasi nuo realiai galini dalyvauti operacijose, nes bet kuriuo metu
dalis karo technikos, iuo atveju lktuv, yra remontuojama, taisoma, tikrinama. Gedimai gali bti ir
rimti, ir tokie, kuriems paalinti reikia vos keli valand. Po intensyvi mi daug lktuv
atsidurdavo remonto angaruose, bet jau po keli dien jie vl bdavo grinami prieakines fronto
linijas. Kad toks sibavimas netrukdyt karo veiksmams, kariaujanios puss privaljo turti
pakankamai rezerv. Pvz., Theo Osterkampas, vienas i vokiei naikintuv vad ir specialist,
laiksi taisykls, jog taikos metu is skirtumas turjo bti madaug apie 10 proc., o karo metu apie
25 proc. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 104)
[19] Jos neatsirado i niekur. 1926 m. buvo kurtos avialinijos Deutsche Lufthansa, vadovaujamos
Erhardo Milcho, kuris vadovavo naikintuv grupei I pasauliniame kare. 1930 m. ios oro linijos jau
buvo didesns nei brit ir prancz kartu sudjus. Tuo pat metu valstyb finansavo skraidymo ir
sklandymo klubus, kuriuose naujja sporto aka usikrt deimtys tkstani entuziast. Lufthansa

atvirai ir legaliai reng naujus laknus, kurie vliau sudar liuftvafs branduol. Tuo metu, kai buvo
paskelbta apie liuftvafs steigim, aviacijos pramon jau gamino atuonis kartus daugiau lktuv nei
1933 m. Visi Lufthansos laknai akimirksniu tapo liuftvafs rezervistais, o karo ivakarse Vokietija
parengdavo net 15 000 lakn per metus. Visi jie turjo praleisti ore po 250 valand ir tik tada buvo
pervedami parengimo dalinius, kuriuose jau ruodavosi tam tikrai specializacijai valdyti
naikintuvus, bomboneius ar pikiruojanius lktuvus (P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day
Chronicle, p. 48)
[20] Geschwader, arba grup taktinis vokiei karo aviacijos vienetas, sudarytas i 100150
lktuv.
[21] Sibaritas (gr. Sybarits) ileps dykaduonis, prabangos ipaikintas mogus; pavadintas pagal
sen. graik kolonijos Sibario (Sybaris) Piet Italijoje pavadinim; jos turtingi gyventojai garsjo
prabangiu gyvenimu ir dykinjimu.
[22] Lufthansa buvo viena i Gringo rinkimins kampanijos rmj, padjusi jam laimti viet
Reichstage 1928 m. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 36)
[23] Geresnis nei Gringas, kadangi su 62 pergalmis per I pasaulin kar jis nusileido tik jau mintam
Raudonajam baronui.
[24] Tikroji Udeto mirties prieastis buvo nuslpta ir jis buvo palaidotas kaip didvyris, uvs bandant
nauj ginkl. Tragikas sutapimas pakeliui ias laidotuves uvo II pasaulinio karo vokiei asas
Werneris Mldersas. Jis buvo palaidotas Berlyne, greta Udeto ir Manfredo von Richthofeno.
[25] Ar Vokietija pasielg teisingai dar prie kar atsisakydama kurti sunkiuosius bomboneius ir
imdamasi gaminti sausumos kariuomen palaikani aviacij vidutinius ir pikiruojanius
bomboneius bei manevringus naikintuvus, neinia. domiau yra tai, kaip is strateginis sprendimas
buvo priimtas. Liuftvaf buvo tarsi sumaintas Treiojo Reicho modelis, kuriame vadai turi didiul
tak, taiau dl jos nuolat kovoja tarpusavyje, o laimj vien raund gali akimirksniu sugriauti tai,
k kr pirmtakai. Pirmasis liuftvafs generalinio tabo virininkas Waltheris Weveris, palaikomas
Milcho, sak pradti kurti sunkj keturi varikli bombone, kuris galt gabenti savo mirtin
krovin ne tik iki kotijos, bet ir iki Uralo kaln, taiau 1936 m. jis uvo aviakatastrofoje, o vietoj jo
tabo virininku paskirtas Albertas Kesselringas atauk projekt... kol Milchas atostogavo. 4ajame deimtmetyje, karo aidim, manevr, tyrim ir eksperiment metu, Vokietijos karo vadovyb
atsisveikino su iliuzijomis, kad oro pajgos gali paios savaime laimti karus. Ivados skelb, kad
pergali pagrindas yra vis trij grandi bendradarbiavimas. Teorikai oro pajgos ir turjo bti
viena i subordinuot grandi. Buvo ir dar viena prieastis. Maesni lktuvai kainavo maiau ir j
pagaminti buvo galima daugiau. Anot Gringo, fiureris neklaus, kokio dydio yra bomboneiai, jis
klaus, kiek j. Pana keli II pasauliniame kare pasirinks ir Taryb Sjunga, o tai Didioji
Britanija ir JAV daug investuos sunkiuosius bomboneius ir iki pat galo tiksis, kad j bombos gali
padti isprsti visas problemas. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 39, 45)
[26] Milchas taip pat buvo prietaringa asmenyb. Jis taip konfliktavo su Kesselringu, kad 1937 m.
Gringui teko paskirti nauj generalinio tabo virinink, taiau ir Hansas-Jrgenas Stumpffas
isilaik tik por met. 1939 m. j pakeit Hansas Jeschonnekas, kuris garbino Hitler, bet taip pat
nesutar su Milchu. Vienas i Milcho metod buvo grasinti ir antauoti pramonininkus.
Inaudodamas savo tak ir valdi jis mgo su nepaklusniais monmis suvesti asmenines sskaitas.
Pvz., jis nualino sensteljus, bet usispyrus Hugo Junkers, kuris prie kar turjo didiausi
lktuv gamybos infrastruktr Vokietijoje, ir vietoj jo paskyr kit vadov. Itremtas kaim
Bavarijoje Junkersas netrukus mir ir i istorija galjo tapti pavyzdiu visiems, nenorintiems vykdyti

naci ugaid. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 46). Kitam aviacijos guru Willy
Messerschmittui Milchas buvo net udrauds dalyvauti liuftvafs naikintuv prototipo konkurse,
laim, Me-109, arba Bf-109, buvo toks geras, kad biurokratijos koridoriuose neustrigo. 1935 m.
ikilo netikta problema dl Milcho kilms, mat pasklido gandai, kad jo tvas ydas. Gestapo tyrim
ugesino Gringas jis igavo i Milcho motinos prisipainim, jog tikrasis tvas yra visai kitas
asmuo. Hitleris pats teik Milchui vokiko kraujo sertifikat, o patenkintas Gringas pareik:
Wer Jude ist, bestimme ich (vok. A sprendiu, kas yra ydas).
[27] Britanijos myje didij dal sudar Me-109 E-3 ir E-4 modifikacijos. Pastaroji nuo pirmtaks
skyrsi tik tuo, kad joje buvo pagerinta lakno apsauga ir patobulintas pabkl montavimas.
[28] 1940 m. brit naikintuvai su retomis iimtimis buvo ginkluoti tik kulkosvaidiais. Jau paioje
mio pradioje tapo aiku, kad j kulkos ne visada gali pramuti prieo lktuvus, todl imtasi kurti
padegamsias ir metalinius arvus galinias pramuti kulkas, taiau net ir su iais patobulinimais
norint numuti prieo lktuv brit laknams reikjo skms (angl. lucky hit) t. y. pataikyti varikl,
pagrindin valdymo mechanizm arba lakn. Mauose Me-109 buvo nedaug vietos, tad juose
tilpdavo 60 pabkl ovini, kuriuos buvo galima iaudyti 520 ovini per minut greiiu t. y.
dvigubai liau nei britikais kulkosvaidiais. Bet Me-109 ugnis buvo galingesn. Per tris sekundes
RAF naikintuvas spdavo iauti madaug 6 kg sprogmen, o vokikoji ugnis per t pat laik
virydavo 8 kg. Vokiei pabklai taip pat turjo didesn iotin greit (sviedinio greitis ilkimo i
vamzdio metu) ir j sviediniai pataik taikin sprogdavo, taigi pataikius du ar tris kartus buvo
galima numuti bet kur lktuv. Vokiei laknas Hansas-Ekkehardas Bobas diskusij kas geriau
daug, silpniau, bet greitai, ar maai, stipriau, bet liau, apibendrino taip: Ms pabklai naudojo
speciali amunicij, taigi norint numuti angl lktuv utekdavo j pataikyti vos kelet kart. A
galjau numuti Spitfire per kelias sekunds dalis. Pataiks du kartus, galjau j visikai sunaikinti.
Savo ruotu anglams norint numuti lktuv reikjo pataikyti daug kart, taiau jiems nereikjo
audyti labai taikliai. (P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle, p. 172)
[29] Lentelje nurodomas maksimalus greitis yra tik santykinis dydis, kadangi (priklausomai nuo
kiekvieno lktuvo specifikacij) jis kinta nuo aukio. Vieni lktuvai yra greitesni maesniame
auktyje, kiti didesniame, todl tik greiio pateikimas gali bti klaidinantis. Daniausiai jis reikia
skrydio greit ties ems pavirium. Be to, greitis matuojamas ne ems paviriaus, o oro atvilgiu.
Pvz., pavjui lktuvas skris greiiau, nei nurodoma jo charakteristikose. Lyginant Me-109 ir Spitfire
greit, jokio didelio vieno ar kito pranaumo nra. Ankstyvieji Spitfire buvo net 35 km/h greitesni,
taiau, prieingai nei Me-109, tada jie nebuvo sukomplektuoti ir paruoti miams. Vokieiai
patobulino Me-109 E-4 modelio varikl (tobulinami buvo ir E-3 modeliai) ir tai suteik j naikintuvui
papildom 15 km/h greit bet kuriame auktyje iki 7000 m, o Spitfire, sukomplektuoto su visa kovine
ranga, greitis sumajo. Britanijos myje abiej naikintuv greitis ties ems pavirium buvo
panaus apie 450 km/h. 4,5 km auktyje Me-109 galjo skristi 570 km/h greiiu, o Spitfire 565
570 km/h. Taigi skirtumas tik minimalus, juo labiau kad Spitfire galjo ilaikyti tok greit iki
madaug 6000 m aukio. Tiesa, dar aukiau u ios aukio ribos pranaesnis buvo Me-109.
[30] Pagal rodikl Me-109 lenk Spitfire vos 23 m/s, taiau jis be galo svarbus naikintuvams, nes
rodo, kaip greitai lktuvas gali pakilti auktyn prie atakuodamas prie. Dvikovose ore visada
pranaum turjo laknas, esantis aukiau u varov. Tas, kuris galjo greiiau pakilti, pats galjo
rinktis, kada ir kaip atakuoti prie. Staigus kritimas emyn taip pat galjo leisti pabgti nuo
upuoliko. Taigi naikintuv dvikovose vertikalus greitis buvo ne maiau svarbus u horizontal jis
galjo padti susikurti ir ilaikyti iniciatyv savo rankose. Tai, kad vokiei naikintuv varikliai

buvo su tiesioginiu purkimu, dar vienas pranaumas jie nespringdavo atliekant manevrus su
neigiamomis perkrovomis t. y. staigiai leidiantis emyn.
[31] Nors Spitfire buvo tik 4 proc. ilgesnis u Me-109, jo sparn ilgis buvo 13 proc. didesnis, o
bendras sparn plotas net 39 proc. didesnis.
[32] Asu buvo laikomas bet kuris laknas, numus 5 ir daugiau prieo lktuv. Pagal kriterij
sra pateko daugiau nei 2500 liuftvafs lakn. 105 vokiei laknai (daugiausia skraid su Me109) numu po 100 ir daugiau lktuv. 13 i j pasiek daugiau nei 200 pergali, 2 jau minti
daugiau nei 300. Visa i grietinl kartu sudjus numu beveik 15 000 lktuv. Kaip kontrastas
iems spdingiems skaiiams galt bti faktas, jog skmingiausio Sjunginink lakno ukrainieio
Ivano Koedubo pergali skaiius buvo tik 62, o i RAF lakn labiausiai pasiymjs
Marmadukeas Pattleas (PAR) numu 41 lktuv. inoma, lakn meistrikumas yra svarbu, taiau
tokie rezultatai nebt manomi, jei jie nebt turj tinkamo rankio. Me-109 ts savo karjer dar
ilgai po karo. Pvz., veicarijoje, Suomijoje, Rumunijoje naikintuvas iliko karinje rikiuotje iki 6ojo,
o
Ispanijoje

net
iki
7-ojo
deimtmeio.
(http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_World_War_II_flying_aces)
[33] Lktuvo charakteristikose pateikiama maksimalaus skrydio nuotolio statistika neturt klaidinti,
nes naikintuvai daniausiai skrenda ne ekonominiu ar kreiseriniu reimu. Koviniai veiksmai
dramatikai didindavo degal snaudas, taigi, pridjus jas, Me-109 skrydio atstumas su turimomis
degal atsargomis sumadavo beveik trigubai iki iek tiek daugiau nei 200 km (A. Roberts, The
Storm of War , p. 96). Lygiai taip pat buvo ir su Spitfire naikintuvais. Vokiei ininieriai band
isprsti i problem. 1940 m. vasar jie pamgino Me-109 taisyti numetam bak, taiau dl
technini keblum (degalai i jo lengvai isiliedavo; j taip pat buvo nesunku padegti prieams)
Britanijos myje i naujov nebuvo naudojama. Nepasiteisino ir eksperimentai pirmj skrydio dal
naikintuvus tempti ore. (R. Overy, The Battle of Britain. A Day by Day Chronicle, p. 47)
[34] Eksperimentin i Me-109 ir bombas gabenani Me-110 sudaryta grup (Erpronungsgruppe
210) surengs vis serij spding antskrydi. Ji neretai uklupdavo gynjus nepasiruousius, nes
galjo skristi labai auktai ir taip ivengti brit radar. Be to, saugomi Me-109 naikintuv, Me-110
galjo vykdyti gerokai tinkamesn naikintuv-bombonei misij. (P. Bishop, Battle of Britain. A
Day by Day Chronicle, p. 381)
[35] Rolls-Royce bendrov mgo pauki vardus, o Hawker avjosi stipriais vjas. Po Hurricane
(Uragano) sek Typhoon (Taifnas) ir Tempest (Audra).
[36] Oktaninis skaiius matas, rodantis degal atsparum detonacijai. is skaiius nusako degal
savyb vidaus degimo variklyje sudegti be detonacijos. Kuo is rodiklis auktesnis, tuo didesnis gali
bti variklio suspaudimo laipsnis ir galia. Taip skirstomas ir benzinas degalinse. Pvz., A-95 mark
reikia, kad benzino atsparumas detonacijai yra ne maesnis kaip 95, A-92 ne maesnis kaip 92. Iki
amerikiei pagalbos 1940 m. brit aviacinio benzino oktaninis skaiius buvo 87. Liuftvaf ioje
srityje atsiliko, naudojo aviacin benzin, kurio oktaninis skaiius buvo 6070. (S. Bungay, The Most
Dangerous Enemy, p. 83)
[37] Kartais sakoma, kad jie tiesiog buvo manevringesni, taiau, ko gero, tiksliau bt sakyti, kad tokia
lygyb tarp geresnio apsisukimo kampo ir bendro manevringumo tinka tik su ilygomis ir tik tam
tikromis konkreiomis mio aplinkybmis.
[38] Karo technikos pranaumai prie varov atitikmenis visada yra vertinami turint omeny j
masins gamybos galimybes ir kain. Mes jau aptarme, kad vokieiams technologij tobulumas buvo
didesnis prioritetas nei masin gamyba, bet Spitfire yra vienas i nedaugelio pavyzdi, kai britai ne

tik nenusileido, bet ir pralenk skrupulinguosius vokieius. Spitfire Mk V karkasas buvo toks
sudtingas, kad jam pagaminti reikjo 13 000 mogaus darbo valand, pvz., Me 109 G karkasui
uteko 4000. Willy Messerschmittas, Me-109 krjas, atsivelg tai, kad modelis bus gaminamas
masikai, o Spitfire krjas Reginaldas Mitchellas galvojo tik apie savo svajoni lktuvo technin
tobulum ir nesileido jokius kompromisus. Pvz., elipsiniai Spitfire sparnai buvo viena i prieasi,
leidiani jam pranokti Me-109 staigiuose poskiuose. Neretai teigiama, kad britai i form
nusikopijavo i Ernsto Heinkelio bomboneio prototipo, demonstruoto pasaulinje aviacijos
parodoje Paryiuje. Suavtas Mitchello, aerodinamikos specialistas Beverley Shenstoneas netgi
para laik Heinkeliui, klausdamas, kaip jam tai pavyko, taiau nors ir neslpdamas fakto, kad i
sparno forma buvo vienas i pagrind, nuo kuri jam krimo komanda atsispyr, Shenstoneas taip pat
pateikia daugyb skirtum ir skaii, kurie byloja, kad galutinis rezultatas buvo ne nukopijuotas, o
irastas naujai. Vis dlto svarbiausia atomazga ioje istorijoje buvo ta, kad Heinkelis, isiaikins,
jog elipsiniai sparnai be galo apsunkins serijin lktuv gamyb, j atsisak, o britai, nepaisydami
didiuli iki ir ilaid, sugebs pagaminti apie 22 000 Spitfire naikintuv. (S. Bungay, The Most
Dangerous Enemy, p. 48, 95)
[39] i statistik i dalies galt paaikinti ir brit taktika, pagal kuri oro miuose Hurricane
pagrindiniu taikiniu bdavo vokiei bomboneiai, o Spitfire galynjosi su naikintuvais. (R. Overy,
The Battle of Britain, p. 71)
[40] Pvz., lengvasis brit bomboneis Blenheim Mk I pasirod tik 1937 m., taiau i karto buvo apie
80 km/h ltesnis u Hurricane, o juk tai modelis, kuris vos prie dvejus metus buvo laikomas
revoliuciniu. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 76)
[41] JAV oro pajg atstovas dr. Douglas Danfordas Bondas savo studijoje Skraidymo meil ir
baim fakt, kad dauguma lakn jaut meil savo lktuvams, pavadino libidinizacijos fenomenu.
Jo manymu, ie stiprs jausmai padjo laknams kovoti su stresu. (M. K. Wells, Courage and Air
Warfare: The Allied Aicrew Experience in the Second World War, p. 95)
[42] Mitinis karaliaus Artro kardas, anot legendos, persmeigs net uol.
[43] Stebuklingas kardas Richardo Wagnerio Nibelungo iedo tetralogijoje, kuriuo Zygfrydas
veikia drakon.
[44] Kartu buvo palaimintas ir bsimojo naikintuvo pavadinimas. Vickers bendrov, kurioje tuo metu
dirbo Mitchellas, i pradi sil pavadinim Shrew (kirstuk), taiau Mitchellui jis nepatiko.
Galiausiai jis prim Vickers vadovo sero Roberto McLeano pasilym little Spitfire (maja
kartakoe) McLeanas vadino savo dukr. Jau tada buvo aiku, kad Spitfire bus brangus ir nelengvai
pagaminamas lktuvas, tad Hurricane usakymas buvo dvigubai didesnis 600 lktuv. Spitfire
tuomet kainavo 4500 svar sterling brangi, bet, kaip paaiks, atsipirksianti investicija. (S.
Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 79.)
[45] Prastas matomumas dl ilgos lktuvo nosies Spitfire laknus priversdavo ant ems daryti
gyvats li panaius zigzagus, bet dar didesn blogyb buvo ta, kad ilga nosis trukd laknams
tiksliai nusitaikyti prieus. Vis dlto laknai rado idealiausi pasisukimo kamp iam veiksmui ir tai
netapo Spitfire problema. Vliau, kai Spitfire buvo taisytas galingesnis variklis, nosis dar labiau
pailgjo, bet laknai dl to nesiskund. Panau, j patirtis patvirtina, jog Mitchello filosofija aukoti
visk dl lktuvo galimybi ore, buvo teisinga. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 79.)
[46] Spitfire naikintuvai buvo naudojami dar 10 met po karo iki 1955 m.
[47] Dvigubai daugiau sprogmen u Heinkel 111 bei Dornier 17 tai madaug 1,8 tonos. Tikras
sunkusis strateginis bomboneis, toks kaip brit Avro Lancaster , vliau gabens Vokietij

penkiskart sunkesnius bomb krovinius. (R. Overy, The Battle of Britain, p. 54)
[48] Karas visiems jiems buvo baigtas. Beje, trys ketvirtadaliai i belaisvi dl visa pikta buvo
igabenti Kanad.
[49] Laknui praneus, jog jis numu lktuv, dar nereikia, kad tai tiesa arba kad neatsirado kit
lakn, norini prisiimti i pergal. Apie tai mes dar kalbsime, taiau bendr tendencij i
statistika padeda suprasti. Per Britanijos m RAF laknai prane numu 2698 lktuvus. Kadangi
jame dalyvavo 2927 pilotai, kiekvienam i j tenka beveik po 1 pergal. Suskaiiavus tuos, kurie
prane numu 5 lktuvus ir daugiau, paaikja, kad ie 104 laknai i pyrago atsiriek lito dal
806 pergales arba pretenzijas jas. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 239)
[50] Teikiamas po 5 pergali.
[51] Juo tapo leitenantas J. B. Nicholsonas. 1940 m. rugpjio 16 d. jo lktuv pataik 4 sviediniai.
Laknas buvo sueistas, o lktuvas usideg. Jau nordamas okti lauk, Nicholsonas pamat vokiei
naikintuv ir staiga persigalvojs j numu, taiau liks lktuve stipriai apdeg rankas, veid, kakl
ir kojas. Viena i Viktorijos kryiaus skyrimo slyg, kad ygdarb turi kas nors paliudyti, taiau iuo
atveju nudegimai buvo tokie dideli, kad jie patys ir tapo liudininkais. Sueistas, deganiame lktuve,
nekreipdamas dmesio savo paties gyvyb, leitenantas ir toliau persekiojo prie rodydamas
iskirtin nars, ra laikratis London Gazette. Tiesa, jis nieko neusimin apie tai, kad
Nicholsonas igyveno net ir apaudytas ir dar kart sueistas Nam gvardijos savanori, kurie
palaik j vokieiu. Skm Nicholsonui nustojo ypsotis prie pat karo pabaig. Jis dingo be inios
Bengalijos lankoje 1945 m. gegus 2 d. Ironika, bet paskutiniame savo skrydyje jis buvo viso labo
tik lktuvo keleivis. (A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War , p.
107)
[52] Taiklumas buvo abiej pusi asus vienijanti savyb. Pvz., Adolphas Malanas i Piet Afrikos, per
Britanijos m numus 27 lktuvus, gavo i tvo autuv dar bdamas berniukas. Roberto Tucko (29
pergals iki 1942 m.) tvas buvo kapitonas, jis nuo maums mok sn nustatyti taikinio aukt ir
nuotol. Galland tvas pirm kart pasim mediokl, kai jam buvo vos 5-eri. Kad bent iek tiek
sivaizduotume, kaip sunku pataikyti judant taikin ore, galtume tai palyginti su audymu stendinio
audymo lktes. Taiau laknas turi ne tik prisitaikyti, bet ir valdyti savo lktuv. Jo lkts yra
tarsi skirtingai skrendantys paukiai, maa to, taikinys irgi gali auti tave. (S. Bungay, The Most
Dangerous Enemy, p. 243)
[53] Johnas Wayneas (19071979) Akademijos priz laimjs amerikiei kino aktorius, taps
amerikieio ir apskritai kieto vyruko etalonu.
[54] T vasar Gringas ileido atsarg beveik visus veteranus, o Dowdingas ileido nurodym,
pagal kur jokiai eskadrilei ore negaljo vadovauti vyresnis nei 26 met laknas. (S. Bungay, The
Most Dangerous Enemy, p. 163)
[55] RAF naikintuv formuots iuo II pasaulinio karo etapu buvo tokios pasenusios ir netikusios, kad
vokieiai jas vadino Idiot eilmis (vok. Idiotenreihen). Eskadrils i 12 lktuv buvo suskirstytos
keturias vadinamsias V sekcijas ir visos skrido greta viena kitos. Tokioje formuotje tik
eskadrils vedantysis priekyje galjo aikiai stebti erdv, likusiems u jo laknams teko taikytis prie
jo veiksm. Tai buvo lengvai pastebimos ir paeidiamos formuots, ir nors RAF vadovyb gana
greitai t suvok, mio eigoje radikaliai keisti i taktik buvo nelengva, nes nepatyrusiems
laknams i karto kildavo sunkum. Kompromisinis sprendimas buvo eskadrilei prie unugario
prisegti vien ar du lktuvus, turinius padidinti matomumo galimybes ir suteikti papildom unugario
apsaug, taiau ie lktuvai su nepatyrusiais laknais daniausiai bdavo pirmieji mirtinink srae.

Liuftvaf naudojo ankstesnse kampanijose ibandyt taktik. Keturi lktuv grandis (vok.
Schwarm) buvo sudaroma i dviej por (vok. Rotten), kurios savo ruotu buvo sudarytos i dviej
lktuv vedaniojo ir vedamojo. Tokia pora buvo maiausias taktinis vienetas, galintis veikti
savarankikai. Schwarm formuotse lktuvai skrido isidst vienas nuo kito gana plaiai (kiekvien
lktuv skyr madaug 50 metr bendras grandies plotis bdavo apie 200 m), taigi juos pastebti
buvo sunkiau, be to, kiekvienas vokiei laknas gerai mat ir tai, kas jo priekyje, ir kas u nugaros.
prastai Rotte vedantysis susitelkdavo atakas, o vedamasis rpinosi jo apsauga arba vykdydavo
kitus jo nurodymus, kai to reikalavo aplinkybs. Formuots ore ir j taktika mums dar kart patvirtina,
kad riterikos dvikovos buvo gana retos. Atsiskirti nuo grups ir likti ore vienam buvo labai
pavojinga. (P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle, p. 59)
[56] Anglijos grafysts.
[57] Po lenk Naujosios Zelandijos (126), Kanados (88), Austrijos (33), Belgijos (29), Piet
Afrikos (25), Pranczijos (13), Airijos (10), JAV (8) laknai. (A. Roberts, The Storm of War. A New
History of the Second World War, p. 107)
[58] domu, kad daugyb nudegimo atvej paskatino paang ioje medicinos srityje. Garsiausia
staiga buvo Archibaldo McIndoeso klinika mintoje ligoninje netoli Londono. Daniausiai
nudegimo padarini alinimo operacijos ia buvo atliekamos eksperimentiniais bdais, tad ligoniai
save vadindavo bandomosiomis jr kiaulytmis. Jie net steig savo likimo broli klub.
[59] DeTe sistemos pltra Vokietijoje turjo dvi atakas viena buvo skirta krygsmarinei ( Seetakt),
kita liuftvafei (Freya).
[60] Pagalbins moter oro pajgos (angl. Womens Auxiliary Air Force , WAAF) buvo kurtos 1939
m. ir piko metu 1943 m. jos nari skaiius iaugo iki 180 000. Tiesa, nuo 1941 m. Britanijoje
moterims nuo 20 iki 30 met amiaus buvo vesta karo prievol, taiau jos galjo rinktis, ar dirbti
fabrike, ar pagalbinse karinse pajgose. Moterims nebuvo leidiama dalyvauti oro kovose, bet
joms darb netrko: pakuoti ir tikrinti paraiutus, gaminti valg, rengti meteorologines suvestines,
dirbti transporto ir ryi srityse. Per Britanijos m j vizitine kortele tapo situacij braiytoj
vaidmuo, nes daniausiai jos operatyviniuose tabuose stumd ymeklius, vaizduojanius, kur yra
prieo, o kur savi lktuvai.
[61] Tiesa, vokieiai irgi turjo vien pasiekim, apie kur britai nieko neinojo. Tai buvo vadinamoji
Knickebein (vok. Kreivos kojos) radijo navigacin sistema, perduodanti bomboneiams signalus
tuo metu, kai jie atsidurdavo ties reikiamu taikiniu. is iradimas i pradi gana efektyviai padidino
bombonei pataikymo procent tamsiuoju paros metu, kai prielktuvin gynyba silpniausia. Kur
laik Britanijos oro ministerija netikjo tokios sistemos egzistavimu, taiau valgybos informacija
pasitvirtino, kai netoliese skridusio lktuvo radijo imtuvas ufiksavo signal. Brit mokslininkas
Reginaldas Jonesas msi kurti jai prienuod. T jis padar labai paprastai tiesiog vietiniais
radijo sistuvais m transliuoti special signal, kur reaguodami vokiei bombonei imtuvai
pradjo gauti taikinio koordinates praktikai bet kuriame take vir Anglijos. gulos, be abejo,
suprato, kad kakas ne taip, ir po valgybini skrydi vokiei mokslininkai padar ivad, jog j
irast sistem britai sugeba blokuoti. Ironika, taiau dl ios prieasties net kelet kart vokiei
bombos, skirtos kariniams ar pramons sektoriams, kris civili gyvenamus rajonus.
[62] I tikrj tok pavadinim Britanijos karin valgyba sugalvojo 1941 m. nordama juo apibdinti
aukiausio lygio iifruotus radijo ir teletaipo praneimus Vyriausybinje kod ir ifr mokykloje
Bleli Parke. i informacija buvo laikoma svarbesne u prast aukiausios apsaugos laipsn
visikai slaptai, taigi ji buvo pavadinta ultrasvarbia. odis taip prigijo, kad tapo universalus

apibdinant vis Vakar sjunginink veikl ioje valgybos srityje.

[63] Ja nebuvo galima spausdinti, sisti ar priimti tekst. Ji turjo 26 raidi klaviatr (tai, kad joje
nebuvo skaii ir skyrybos enkl, lengvino ifruotoj darb), u kurios buvo trys 26 ma apskrit
langeli eiluts. Kiekviename langelyje buvo rayta po raid; jos buvo idstytos ta paia tvarka
kaip ir pagrindinje klaviatroje ir galdavo nuvisti j apaioje usidegus lemputms. Po
lemputmis buvo taisytas rotorinis ifravimo renginys, sudarytas i dviej fiksuot rotori onuose
ir tarp j esani trij besisukani rotori. vesties rotorius kairje turjo 26 kontaktus, sujungtus su
atitinkamais klaviais. Tie kontaktai buvo tam tikra tvarka laidais sujungti su vienu i deinje
esani kontakt. Ivesties, arba apgros, rotorius taip pat turjo 26 kontaktus. Jis priimdavo
atitekani srov ir pasisdavo j atgal, bet kitu keliu, nei ji buvo atkeliavusi. Tarp abiej fiksuot
rotori buvo trys judantys, irgi turintys laidais sujungtus kontakt rinkinius. Priklausomai nuo t
rotori padties, susijungdavo vis kiti skirting rotori kontaktai, todl pasikeisdavo ir kelias, kuriuo
teka srov, paspaudus kur nors i klavi, ir kuri lemput ta srov galiausiai pasieks. Trys
viduriniai rotoriai buvo pasirenkami i penki kiekvieno aparato komplekte esani rotori. Kas
mnes slaptu sakymu buvo apibriamas rotori pasirinkimas kiekvienai dienai, pavyzdiui, V-I-III
arba II-IV-I ir t. t. Savo ruotu kiekviename i t besisukani rotori buvo 26 pagal rotoriaus
perimetr idstytos kontaktini por eiluts. Eilutse esanios kontakt poros laidais buvo sujungtos
skirtingai viena nuo kitos. Kiekviensyk paspaudus klavi vesties pusje esantis deinysis judantis
rotorius pasisukdavo per vien pozicij, todl sujungim tvarka pasikeisdavo. iam pasisukus per 26
pozicijas, per vien pozicij pasisukdavo ir vidurinis judantis rotorius, o jam pakeitus visas 26
manomas eilutes, pasisukdavo ir kairysis judantis rotorius. Jeigu laikysime kiekvienu laiko momentu
egzistuojani elektrini sujungim rat tam tikru Enigmos ifro raktu, visas toki rakt skaiius
bus lygus 26 26 26 = 17 576. ifruotojui paspaudus kuri nors raid, deinysis rotorius
mechanikai pasisukdavo per vien viet, o vidurinis ir kairysis rotoriai periodikai irgi pajuddavo.
4,5 V tampos baterijos sukuriama srov tekdavo per vis i sudting grandin, kol pasiekdavo
vien i lempui. Standartiniame trij rotori aparate srovs kryptis buvo keiiama net devynis
kartus. Paspaudus bet kur klavi, bent vienas i rotori pajuddavo ir kiekvienai raidei atsirasdavo
naujas grandynas. Paspaudus kur nors klavi (pavyzdiui, B), usidegdavo bet kuri kita raid
(pavyzdiui, T). Jeigu vl spaustume klavi B, usidegs vis kitos lemputs, tarkim, P, F, O, J, C...,
bet niekuomet B. Visa seka pasikartot po 16 900 paspaudim, kai vidinis mechanizmas grt
pradin padt. Pasikartojimas galjo padti atspti kod, todl laik ilgis buvo ribojamas iki 250
raidi.
(Arnas
Krotkus,
Enigma

II
pasaulinio
karo
legenda;
http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/5538/enigma-ii-pasaulinio-karo-legenda/)
[64] I esms tokia ir yra britika ios istorijos versija, pagal kuri lenkai gavo Enigm, o britai
padar visa kita. Ji nra tokia vienareikmika, nes be puiki lenk kriptolog pasiekim Enigma
galjo taip ir likti paslaptimi. Marianas Rejewskis oficialiai tarnavo Lenkijos kariuomenei
Britanijoje, taiau taip ir nebuvo supaindintas su tuo, kuo virto jo komandos pionieriki ingsniai
kuriant skaiiavimo bombas ir vokiei kod paiekos metodus.
[65] Pasitaikydavo ir kurioz. Kart Bleli Parke dirbs deifruotojas labai nustebo pamats, kad jam
duotame ilgokame tekste nra n vienos raids L. Greitai buvo suvokta, kad vokiei operatorius,
kuriam buvo liepta pasisti fiktyvi ifruot, paprasiausiai vis laik spaudinjo vien raid
LLLLL... Gav toki dovanl britai galjo ikart atkurti vis rotoriaus laid ivediojimo schem.
Isam apraym, kaip tokiu atveju bdavo galima iifruoti praneimus, skaitykite Arno Krotkaus
straipsnyje
Enigma

II
pasaulinio
karo
legenda,
http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/5538/enigma-ii-pasaulinio-karo-legenda/.

[66]

Abveras nuolat reng tyrimus, susijusius su Enigmos saugumu, ir povandenini laiv vadui
Karlui Dnitzui ne kart kilo abejoni, kad kodas gali bti veiktas, taiau per kar vokieiai tik
tobulino esam sistem nemgindami jos pakeisti i esms. Pvz., nuo 1941 m. tarp OKW ir armij
grupi diegtas ne Morzs abcle siuniam belaidio ryio praneim renginys Geheimschreiber
galjo turti net iki 10 rotori ir jo kodus perprasti buvo gerokai sunkiau. Britai j vadino uvimi,
taiau, j laimei, jis nebuvo taikomas plaiai. Jeigu vokieiai bt prarad pasitikjim Enigma, II
pasaulinio karo istorija galjo tapti kitokia. (A. Roberts, The Storm of War , p. 351). Savo ruotu
britai msi vis manom saugumo priemoni, kad prieas jokiais bdais nesuinot, jog tapo
paeidiamas. Karini dalini vadams, kurie buvo supaindami su Ultros informacija, visada buvo
teikiami ir grieti nurodymai nesiimti joki iankstini veiksm, galini sukelti vokiei tarim.
Pvz., jeigu jroje buvo nustatomas koks karinis taikinys, maskuojant Ultros galimybes, prie atak
pirmiausia vir jo praskrisdavo valgybinis lktuvas. (M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at
War 19391945, p. 368)
[67] Oro maralas (angl. Air Chief Marshal) seras Hugh Dowdingas buvo jos architektas pradedant
moderni lktuv linij krimo inicijavimu ir baigiant jau apraytu gynybini struktr kompleksu,
kur jo besiartinani prieo lktuv nustatymas, organizuotas taikini pasirinkimas ir realaus laiko
kontrol jau per pat m. Dowdingo sistema buvo tokia, kad prajus 50-iai met aviacijos
specialistai vis dar rmsi tais paiais principais. Net ir gynj perspjimo laikas liko panaus.
inoma, lktuvai pasidar kur kas greitesni, taiau atitinkamai patobuljo ir j atpainimo ranga
taigi galutinis rezultatas iliko praktikai tas pats. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 60)
[68] Pirm pasitraukimo praym Dowdingas ra II pasaulinio karo ivakarse 1939 m. birel.
Tiesiog vyriausiojo Naikintuv pajg vado kadencija artjo pabaig. Taiau jo pdinis netiktai
uvo per nelaiming atsitikim ir dl karu pakvipusios tarptautins padties Aviacijos ministerija
papra Dowding likti iki 1940 m. kovo, vliau iki liepos 14 d., tuomet Dowdingas tikjosi palikti
post, taiau su Churchillio palaiminimu generalinis Karalikj oro pajg tabas prats i
kadencij iki spalio. (R. Overy, The Battle of Britain, p. 31)
[69] Dowdingas nesuinojo apie nutikim iki 1968 m., kol Parkas pavieino savo atsiminimus,
taiau jis ne kart galjo sitikinti, kad Leigh-Mallory leidia sau per didel veiksm laisv ir danai
jo sprendimai yra prieingi jo sakymams ir strategijai. Tai, kad naikintuv grups neprivaljo
koordinuoti tarpusavio veiksm, Britanijos myje buvo neisprsta rimta problema. Pvz., Parkas
galjo tik prayti, o ne reikalauti pagalbos i Quintin-Brando (ir daniausiai j gaudavo) ar LeighMallory (ir daniausiai jos negaudavo).
[70] Skirtingai negu Karalikosiose oro pajgose, kur lktuvai atskirus laivynus buvo iskirstyti pagal
paskirt ir r Naikintuv pajgos (Fighter Command), Bombonei pajgos (Bomber Command),
Pakrani apsaugos pajgos (Coastal Command) ir kiekvienas j turjo savo atskirus
vyriausiuosius vadus, kiekvienas liuftflots vadas disponavo visomis manomomis pajg rimis,
suskirstytomis maesnes grupes: naikintuv grup (Jagdgeschwader JG), bombonei grup
(Kampfgeschwader KG), pikiruojani bombonei grup (Stukageschwader StG).
[71] Prasidjus karui liuftflots vado postas pasidar gerokai svarbesnis ir Milchas j taip pat band
gauti, bet neskmingai. Tiesa, jis vadovavo 5-ajai liuftflotei Skandinavijos kampanijoje, taiau
vliau, nors ir paauktintas feldmaralus, vl buvo grintas kabinetines pareigas.
[72] is epizodas apraytas I serijos knygoje Treiojo Reicho triumfas, p. 508.
[73] Sperrle savo tab Paryiuje kr prabangiuose rmuose ir buvo labai patenkintas, kad po
Britanijos mio galjo likti okupuotoje Pranczijoje ir mgautis auktuomens pramogomis bei vynu.

Milchas j laik tinginiu, bet i pareig atleido tik 1944 m. Trejus metus smagiai praleids
Pranczijoje, Sperrle su savo 3-ija liuftflote palaik Rommel iaurs Afrikos kampanijoje, o
pasitikjim prarado po neskmi bandant sustabdyti Sjungininkus 1944 m.
[74] Rugpjio 6 d. vyko liuftvafs karo vad pasitarimas Gringo Karinholo rezidencijoje. i
prabangi rezidencij tarp mik ir eer projektavo Berlyno Olimpinio stadiono autorius Werneris
Marchas. Pavadinimas kilo nuo pirmosios Gringo monos vardo Carin. Jos palaikai i vedijos (ten
ji buvo palaidota 1931 m.) buvo perkelti btent i rezidencij ir iki pat iol sklando gandai, kad
1945 m. rus kareiviai juos iniekino. Kad ir kaip ten bt, 1945 m. baland, nenordamas, kad
rezidencija patekt rus rankas, Gringas sak j susprogdinti, o visos meno vertybs buvo
igabentos Austrijos kaln achtas, kur jas atrado amerikieiai. 1940 m. reichsmaralas Karinhole
praleisdavo daugiau laiko nei karo tabuose. O juk i rezidencija (Prsijoje, madaug 60 km nuo
Berlyno) buvo nutolusi nuo Kal apie 900 km. Taigi Britanijos m Gringas stebjo i toli,
neketindamas atsisakyti prast prabangos malonum. (A. Roberts, The Storm of War, p. 93)
[75] Optimali taktini sprendim Britanijos myje netrukus liuftfloi vadai iekos patys. I pradi
vadinamsias laisvsias mediokles (vok. Freie Jagd) buvo paleidiamos tik naikintuv
formuots, tikintis traukti mius RAF. Taiau RAF gynybos sistema daniausiai nustatydavo tokius
prieus bei j paskirt ir perspdavo savo naikintuv tabus laikytis nuo toki mediotoj atokiau.
Tai buvo labai aikios Dowdingo strategijos dalis nesivelti mius su vokiei naikintuvais ir
susitelkti prieo bomboneius. Dl to liuftvaf band nedideles savo bombonei grupes naudoti
kaip jauk, o netoliese skrido didels naikintuv formuots. Tai buvo daug skmingesn taktika,
taiau eskorto pareigos priversdavo naikintuvus skristi liau ir emiau, tad j nuostoliai bdavo kur
kas didesni nei laisvosios mediokls metu. Netrukus antskrydi taktika gavo kompromisin
variant. Laisvieji mediotojai pirmieji kirsdavo prieo oro erdv stengdamiesi nuvilioti gynjus
nuo tikrosios smgio vietos. Paskui sekdavo bomboneiai, neretai lydimi naikintuv, o vir j gerokai
aukiau skrido aukiausioji apsauga naikintuv eskortas, galintis i toli matyti ir vertinti vykius
oro erdvje. Tai buvo maksimali bombonei apsauga, taiau eskorto pareigos reikalavo dideli
naikintuv itekli.
[76] Pirm kart jis atsisak sisti naikintuvus i esms pralaimt kampanij Pranczijoje.
[77] Toki tarnyb Britanija steig tik 1941 m.
[78] Prielktuvinis 40 mm pabklas. Populiarus tarp abiej kariaujani pusi per II pasaulin kar.
[79] Premjeras aikiai rmsi Naikintuv pajg skelbiamais duomenimis, pagal kuriuos patvirtint
pergali skaiius buvo 51, o per t pat laikotarp prarasta tik 13 lktuv. Tikras numut lktuv
skaiius buvo 24, taigi santykis buvo tik 2:1 brit naudai. Britai, panaiai kaip ir vokieiai, pro karo
rk nelabai gerai mat tikrj vaizd.
[80] Nes karin karjer pradjo jr laivyne.
[81] 1941 m. liep po pergali Ryt fronte Mldersas taps pirmuoju i 27 vokiei as, kuriam pavyko
numuti daugiau kaip 100 lktuv. Jis buvo pirmasis, kuriam Hitleris teik Gelein kryi su uolo
lapais, sukryiuotais kalavijais ir deimantais. 1941 m. rugpjt jis buvo paskirtas vis liuftvafs
naikintuv pajg vyriausiuoju vadu (vok. General der Jagdflieger), taiau stulbinamas nuostabi
pasiekim okis baigsi 1941 m. lapkriio 22 d., kai lktuvas, gabens Mlders Ernsto Udeto
laidotuves, suduo per audr. Mldersas buvo lovinamas dar ilgai po karo. Jo vardu buvo pavadinta
eskadra JG51 ir eskadrinis minininkas. 1998 m. per 61-sias Gernikos tragedijos metines
Bundestagas panaikino Mlderso vard i vis jo garbei pavadint karini dalini ir vliav,
motyvuodamas tuo, kad Condor legiono praeitis negali bti susijusi su garbe. Sprendimas sulauk

nemaai protest, bet atauktas nebuvo. (P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle, p.
132)
[82] Malanas igyveno kar ir po jo, inaudodamas savo autoritet, kovojo su rasistine apartheido
politika Piet Afrikos Respublikoje. Kamuojamas Parkinsono ligos, jis mir 1963 m.
[83] Angl kalboje yra du odiai, reikiantys kiaul. Pig kalbant apie gyvn, swine daniausiai
apie mog ar mones, kuriuos norima pavadinti kiaulmis.
[84] Per nelaimingus atsitikimus RAF prarado 47 lktuvus ir dar 68 sugadino. Tai sudar net tredal
vis RAF praradim. Per vien mnesi RAF visam arba kuriam laikui prarado 18 proc. vis
prieakini Karalikj oro pajg domi statistika. Nes jeigu tokie nuostoliai nebt
kompensuojami, RAF iki met pabaigos galjo nustoti egzistuoti be joki liuftvafs atak. Tiesa,
liuftvafei irgi galiojo i tendencija. Per nelaimingus atsitikimus vokieiai prarado 85 lktuvus, dar 96
buvo sugadinti. Tai irgi madaug tredalis vis neteki. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p.
194, 198)
[85] Pagal lakn praradimus britai pirmavo santykiu beveik 2:1, o vokieiams jis dar labiau blogja,
jeigu greta lakn pridtume ir kitus lktuv gul narius. Toki uvo 251, sueista 55, dar 53 pateko
nelaisv.
[86] Anglijos teritorijoje nepainioti su uostu Pranczijoje.
[87] Rugpjio 12 d. liuftvaf prarado 27 lktuvus.
[88] Rajaus stotis pradjo veikti vidurdien, kitoms dviem prireik 6 valand. Smarkiausiai sugadinta
buvo Ventnoro stotis, kuri i dalies pradjo veikti tik po trij dien. Bet ir ia vokieiams labiau
padjo atsitiktinumas viena bomba pataik elektros maitinimo blok, tad britams teko iekoti
mobilaus energijos generatoriaus. Patys radar boktai, kaip ir kitose stotyse, buvo greitai pataisyti.
(S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 206)
[89] Tiesa, brit altiniai, paymdami RAF pergal Erelio dien, tarsi tarp kitko pateikia
informacij, kad dl vairi prieasi, bet labiausiai dl aerodrom bombardavimo, RAF prarado
dar 47 lktuvus ant ems, taigi britai pasiek pergal tik skaiiuojant mius ore.
[90] iam korpusui t dien buvo numatyta pagrindin smogiamoji jga.
[91] Prajus keturioms dienoms po mirties Rubensdrfferis buvo apdovanotas ir Riterio kryiumi.
[92] Neabejotinai Gringas buvo informuotas apie rugpjio 14 d. toki taktik panaudojusios JG26
eskadrils skm. tukos buvo geras masalas RAF naikintuvams, taiau vokiei naikintuvai,
turdami veikimo laisv ir ne vien as savo gretose, tada numu 3 RAF naikintuvus, dar 2
apgadino, patys prarado tik vien. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p. 211)
[93] Tikras rugpjio 16 d. rezultatas buvo 44:22 RAF naudai. (L. Deighton, Battle of Britain, p. 149)
[94] 855 naikintuvai buvo kovinse eskadrilse, dar 289 kariniuose sandliuose, 84 pratyb
daliniuose. I viso 1438 dvigubai daugiau nei liepos pradioje.
[95] Experten taip savo asus vadino vokieiai.
[96] Tai, kad visos 3-iosios liuftflots Me-109 eskadros, iskyrus vien (JG2), buvo perkeltos Kal
region, reik, jog naikintuvai bus ariau Anglijos, todl misijas vykdyti bus lengviau.
[97] Dereko Woodo ir Dereko Dempsterio traukianiu stiliumi prayta knyga populiarumo nestokoja
iki iol. Eilinis papildomas jos tiraas ileistas 2010 m.
[98] Panau, kad Dowdingas i tikrj rimtai vertino susidariusi padt dl lakn trkumo. Tarsi
nordamas apsidrausti nuo galim kaltinim dl neskmi, jis sak stenografuoti kiekvien
pasitarime itart od.

[99]

Go down hill yra idioma, reikianti, kad kokie nors reikalai vis blogja. Pvz., sakinys Country
has started to go downhill economically in the last ten years reikia, kad per pastaruosius metus
alies ekonomika ritasi emyn. Iveriau i idiom paodiui, kad bt aikiau, k Dowdingas i
tikrj band iame susitikime pasakyti.
[100] Commander-in-Chief vyriausiasis vadas.
[101] Dowdingo apskaiiavimais, visai kovinei rikiuotei reikjo 1588 lakn. Rugsjo 6 d. is
skaiius buvo 1381, i j 950 sudar naikintuv laknai. (S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, p.
301)
[102] Paskutin savo garbs misij jis atliko vesdamas 300 lktuv vir Londono 1945 m. birel
veniant pergal. Jo praymas grti RAF buvo atmestas. Douglasas Baderis mir 1982 m.
[103] Richardo Wagnerio apdainuota skandinav ugnies deiv.
[104] Hitleris turjo omeny Didj Londono gaisr 1666 m.
[105]Galbt is monologas skamba piromanikai, bet 1943 m. Hamburge Sjungininkai patvirtins iuos
odius padegamosios, o ne sprogstamosios bombos bus gerokai baisesnis ginklas prie miestus ir
civilius j gyventojus.
[106] Praeis dar daug laiko, kol bombos, net ir nakt, bus imetamos bent mylios tikslumu. Be to,
nereikia pamirti, kad bomboneiai buvo priversti dirbti saugodamiesi nuolatins naikintuv,
prielktuvini pabkl grsms ir nuolat patekdami besikryiuojani proektori vies labirint.
Jie vykd savo misijas blogu oru, taip pat nakt, taigi cinikas eufemizmas apie alutinius
nuostolius ia visikai tinka, ir net iais laikais karinms pajgoms danai tenka j vartoti. Nors
Hitleris i pradi buvo udrauds atakas prie civilius gyventojus, j nuostoliai ir aukos prasidjo su
pirmaisiais antskrydiais liep. Miest bombardavimas tarsi prietaravo enevos konvencijos
dvasiai, taiau taip darys ne tik liuftvaf, bet ir Sjungininkai. Visos RAF atakos vyks nakt ir neretai
miestai bus vienintelis taikinys, vir kurio numesdamas bombas gali k nors pataikyti. I pradi
vokieiai skelb, kad atakuoja uosto dokus, geleinkelius, gamyklas, lygiai t pat skelbs ir britai, bet
visi ie pareikimai i ties netrukus taps tik tuiais odiais, nes po Londono ateis eil Liverpuliui,
Manesteriui, efildui, Niukastliui ir kitiems Anglijos miestams. Koventrio vidurami katedros
sunaikinimas 1940 m. lapkrit iki i dien yra laikomas barbarikumo pavyzdiu. Yra net smokslo
teorij, anot kuri, Churchillis inojo apie antskryd i anksto, bet nieko nesim nordamas
pademonstruoti, kokie laukiniai yra vokieiai. Vis dlto tikroji tiesa yra ta, kad pripainus miestus
tinkamu taikiniu nelieka joki galimybi isaugoti pavienius jo objektus. Britams vokiei miestai irgi
bus teisti taikiniai ir tik dl laimingo atsitiktinumo senoji Kelno katedra atlaikys apie 150 RAF
antskrydi. (G. Corrigan, The Second World War: A Military History, p. 113)
[107] Britai neturjo naktini naikintuv, technologij ir patirties juos naudoti. Prielktuviniai
pabklai nakt irgi buvo neveiksmingi: apskaiiuota, kad jiems audant aklai nakt reikdavo 10 kart
daugiau sviedini nei dien. Churchillis asmenikai nurod, kad prielktuviniai pabklai pliekt kuo
stipriau didiausia j reikm buvo psichologin. Ack Ack, kaip juos pramin miest gyventojai,
kl spd, kad upuolikai gauna gros. Lygiai taip pat i ugnis psichologikai veik vokiei
bombonei laknus. I ties ios ugnies efektyvumas buvo menkas. Nuo spalio, kai baigsi dieniniai
antskrydiai, vokieiai pastebjo, kad daugiau nei pus j nuostoli yra susij ne su RAF gynyba, o su
nelaimingais atsitikimais, pvz., dl prasto oro ar ledo. (R. Overy, The Battle of Britain, p. 9596)
[108] Didele ataka iuo atveju laikoma, kai per antskryd imetama ne maiau nei 100 ton bomb. Po
atuonias tokias atakas vokieiai sureng prie Liverpul, Birmingam, Plimut; eias prie Bristol,
penkias prie Glazg, keturias prie Sautampton, tris prie Portsmut ir dar maiausiai po vien

prie kitus atuonis miestus. Taigi Londonas buvo tik pradia. Blicas, kurio nereikt painioti su
aibo karu, i esms buvo atskira kampanijos prie Britanij dalis.
[109] Rytinis Londono pakratys. Didelis proletarikas rajonas, gyvenamas daugiausia fabrik ir
gamykl darbinink, dokinink, namudinink. Btent dl gamykl ir dok jis tapo labiausiai
atakuojamu liuftvafs objektu. Skirtingai nuo Vest Endo, laikomo Londono centru iki iol, nes ia nuo
seno telksi pasiturintieji ir klestjo menas bei kultra, Ist Ende gyveno daug varguomens.
[110] Turima omeny Elbieta, po savo vyro Jurgio VI mirties tapsianti karaliene motina. Ji pasivadino
motina karaliene, kad skirtsi nuo dukros, valdaniosios karaliens Elbietos II.
[111] ksnis, ireikiantis diaugsm.
[112] Paminklas RAF asui (12 pergali) Johnui Dundasui netoli paskutins jo mio vietos buvo
pastatytas tik 2000 metais ymint 60-sias jo mirties metines. Helmutas Wickas buvo liuftvafs
vaigd, tad Gringo sakymu jo buvo iekoma vis nakt ir kit dien. Oficialiai dingusiu be inios
Wickas buvo paskelbtas 1940 m. gruodio 4 d. Abu jo vaikai taip ir nespjo painti tvo, nes snus
buvo k tik sulauks metuk, o dukra gim jau po tvo mirties (1941 m. vasar). (H. Ringlstetter, H.
Wick: An Illustrated Biography of The Luftwaffe Ace and Commander of Jagdgeschwader 2 during
The Battle of Britain, p. 17)
[113] Bungay pateikiama galutin statistika iek tiek, bet ne i esms, skiriasi nuo populiariausi ir
daniausiai minim skaii, pagal kuriuos 1940 m. liepos 10 d.spalio 31 d. RAF prarado 915,
liuftvaf 1733 lktuvus. (R. Overy, The Battle of Britain, p. 116)
[114] Dowdingo karinis laipsnis (Air Chief Marshal) buvo priepaskutinis karini oro pajg
hierarchijoje. Aukiausias laipsnis, kuris jam nebuvo suteiktas, vadinasi Marshal of the Royal Air
Force.
[115] Dowdingas neslp, kad nemgsta Sinclairo ir juo nepasitiki. Churchiliui tai buvo okas, nes
Sinclair jis laik geru draugu. Sinclairo nuomon apie Dowding buvo atitinkama, taiau jis mokjo
savo neapykant parodyti subtiliau.
[116] Spiritizmas tikjimas, kad moni sielos po mirties gali bendrauti su gyvaisiais per mediumus.

3. Komplikacijos iaurs Afrikoje ir

Balkanuose
Geriau jau leisiau sau irauti tris ar keturis dantis, negu ryiausi dar vienai tokiai
devyni valand diskusijai.
Hitleris apie diskusij su Ispanijos vadovu Francisco Franco, 1940 m. spalis
Hitleris visuomet man pateikia fait accompli. kart a jam atsimoksiu ta paia
moneta. Apie Graikijos okupacij jis suinos i laikrai. Taip pusiausvyra bus atkurta.
Benito Mussolini, 1940 m. spalio 12 d.
Mes visi esame pritrenkti io papirkt smokslinink perversmo... Manau, ponai, js
mane suprasite, kad tik igirds apie tai a sakiau pulti Jugoslavij. Niekas negali taip
elgtis su Vokietijos Reichu.
Hitleris savo generolams po puo Belgrade, 1940 m. kovo 27 d.
Pralaimjimas yra skaudus. Ir nra prasms bandyti j pateisinti. mons nemgsta
pralaimti, bet jie taip pat nemgsta mantri ir dviprasmik paaikinim, kodl taip
atsitiko. Nes pralaimjimas yra pralaimjimas.
Winstonas Churchillis apie pralaimjim Graikijoje ir Kretoje, 1941 m. birelio
10 d.
Panau, kad js esate vienintelis man veikiamas varovas iomis dienomis1.
Archibaldas Wavellis Ranfurlio kunigaiktienei aisdamas nardais, 1941 m.
gegu
Prie mus kaunasi labai narsus ir gabus prieininkas, ir leiskite man ioje karo
sumaityje pasakyti didis generolas.
Winstonas Churchillis apie Erwin Rommel, 1942 m. sausis

Nacistinis saliutas Hitleriui sakant kalb po skmingos Balkan kampanijos, 1941 m. gegus
4d

Viduremio strategija ir Mussolini staigmena

1940 m. birelio 30 d., dar prie Hitleriui nusprendiant, k daryti su Britanija, OKW tabo
virininko deinioji ranka Walteris Warlimontas ileido memorandum, silant periferin
strategij, kuri turt priversti Britanij kapituliuoti. Jeigu invazija nepavykt, jame buvo siloma
prispausti Britanij pasinaudojant karine kit suinteresuot valstybi pagalba. Ekonomin blokada
povandenini laiv karas Atlante stengiantis atkirsti Brit sal jros kelius sigaliojo kone
automatikai, taiau krygsmarins vadai taip pat pradjo iekoti keli ir bd, galini suteikti
didesn svor j pajgoms, ir periferin strategija (krygsmarin j vadino Viduremio strategija)
prie Britanij jiems idealiai tiko.
Rugpjio 29 d. admirolas Gerhardas Wagneris pareng pirm krygsmarins studij apie
strategij, kuri bt galima taikyti, jei operacija Jr litas nevykt. Joje buvo raoma, kad
antskrydiai ir veiksmai Atlante per artimiausius kelet mnesi pageidaujamo rezultato neduos, o
pavasar, gal net padedant JAV, Britanijos padtis gerokai sustiprs. Taigi pulti reikia nelaukiant ir
geriausia smgiuoti Britanijos imperijai Viduremio regione. Kaip ir OKW memorandume,
pagrindiniai iskirti taikiniai Gibraltaro baz ir Sueco kanalas.
Nors susitikime su Hitleriu Mussolini neslp ambicij paversti Viduremio jr Mare nostrum
(lot. Ms jra)2, i tikrj btent Britanija laik j savu eeru. Bazs Gibraltare ir Maltoje leido
Karalikajam laivynui kontroliuoti jr kelius. Gibraltaras buvo Viduremio jros vartai, nuo kuri
raktus turjo tik britai. Be j leidimo pro ia negaljo prasmukti net neutrals laivai3, bet pakeitus
rakt eiminink bt galima lygiai taip pat utrenkti vartus ir patiems britams. Gibraltaro praradimas
bt rimtas smgis Karalikojo laivyno viepatystei Viduremio jroje, o umus Sueco kanal jra
galjo tapti Aies valstybi rezervatu. Tokiu atveju nebelikt joki galimybi brit intervencijai
Balkanuose, bt atkirstas trumpiausias kelias Indij ir ikilt grsm Britanijos imperijos
ekonomikos gysloms Viduriniuose Rytuose. Ukariavus Egipt, brit kontroliuojamos alys
Palestina, Sirija, Irakas greiiausiai bt perjusios Aies pus (t jos, beje, pamgins padaryti),
o i ia Kaukazo regiono nafta bt pasiekiama ranka. Afrikos kolonijos ir importas i j pasidaryt
visikai saugs ir Vokietijos bei Italijos kariniam bendradarbiavimui atsivert neribotos galimybs.
Be to, prie Vokietijos sjungininki prisijungt Ispanija (btina slyga norint uimti Gibraltar).
Wagneris savo memorandume apibendrino, kad siviepatavimas Viduremio regione turt didiul
strategin reikm ne tik prapleiant Vokietijos ir Italijos karin potencial ir sustiprinant pozicijas
kovoje su Britanijos imperija. Anot jo, paeidus iuos itin jautrius imperijos takus, galbt net
atsirast galimyb, kad Anglija nusprs nebesiprieinti4.
Rugsjo 26 d. su ta paia idja Hitler kreipsi ir Erichas Raederis. Tiesa, susitikime, kuriame
grosadmirolas papra fiurerio pasikalbti be liudinink (iaip neprastas ir retas atvejis), atsirado ir
dar vienas motyvas: brit ir Laisvosios Pranczijos pajgos, k tik pabandiusios atakuoti Dakar.
Pranczijos kolonijoms Marokui, Alyrui ir Tunisui ikilo pavojus, nes Vii pajgos buvo
priverstos pasitraukti i Pranczijos Pusiaujo Afrikos. Erichas Raederis pra Hitlerio pakeisti
poir Vii Pranczij ir i ukariautos vasals padaryti j karine sjungininke. Jis ragino fiurer
prie Britanij imtis vis manom veiksm nedelsiant, kol nespjo sikiti Amerika. Britanijai,
anot jo, Viduremio regionas visada buvo vienas svarbiausi vyraujant pasaulyje, todl klausim

reikia isprsti iki iemos. Gibraltaras turi bti uimtas, o Kanar salas reikia padaryti liuftvafs
bazmis gal net anksiau. Vokiei pagalba Italijai uimant Sueco kanal yra btina. I ia per
Palestin ir Sirij bt galima traukti iki pat Turkijos. Tada Turkija atsidurt ms takoje, o Rusijos
problema pasisukt visai kitu kampu. Rusija i esms bijo Vokietijos. Ir tokiu atveju kain ar ataka
prie j i iaurs apskritai bt reikalinga5. Raederis taip idst savo toli siekiani strategij, kad
jos net nra reikalo komentuoti. Tai buvo jau antras jo susitikimas su Hitleriu, nes ikart po to, kai
rugsjo 6 d. JAV pasira su Britanija eskadrini mininink nuomos sutart, grosadmirolas kreipsi
fiurer su perspjimu, kad JAV prisijungus prie karo ikilt pavojus Portugalijos ir Ispanijos saloms
Atlante, taip pat Pranczijos kolonijoms Vakar Afrikoje. Vis labiau aikjant, kad operacija Jr
litas greiiausiai nevyks, ir vis didjant JAV problemai Raederis ragino imtis Viduremio
strategijos ne kaip tarpinio, o kaip pagrindinio veiksm prie Anglij plano. Jis pra ruotis
nedelsiant, kad operacijas bt galima pradti iki sikiant JAV. Matydamas, kad padtis su Anglija
pasiek aklaviet, Hitleris sutiko, kad ias galimybes reikia bent jau patikrinti. Sutikim paruoti
Gibraltaro umimo operacij jis dav liep, o dabar sak paruoti Azor, Kanar ir aliojo
Kyulio sal umimo planus, jei kartais j prireikt6.
Taiau dvi problemos buvo akivaizdios jau per diskusij rugsjo 26 d. Pirmj vardijo pats
Raederis. Vokietijos karinis laivynas buvo per maas tokios apimties operacijoms, kuri reikjo
Viduremio strategijai gyvendinti. Padidinti krygsmarins reikm ir gali buvo vienas i
svarbiausi Raederio tiksl, taiau Hitleris pareik, kad galimybi padidinti karo laiv statyb
apimt ir krygsmarins finansavim nra. Raederio noras traukti kar Pranczijos laivyn galbt i
dalies ir galjo padti i problem isprsti, bet Hitleris negaljo priimti tokio sprendimo
nepasitars su Mussolini, o is vargu ar bt sutiks su vienos i savo didiausi konkureni
Viduremio regione Pranczijos takos ir galios stiprinimu. Taigi, antroji problema buvo usienio
politikos padtis. Krygsmarin buvo ne vienintel, raginanti imtis ios strategijos. Antroje rugsjo
pusje apie emynin blok, nukreipt prie Britanij, m galvoti ir Vokietijos usienio reikal
ministerija. Joachimas von Ribbentropas svajojo, kad is blokas galt suvienyti ne tik Italij,
Ispanij ir Vii Pranczij, bet ir Japonij bei Taryb Sjung. Kariniu poiriu, periferins
strategijos tikslai buvo aiks: bendri veiksmai su Italija Egipte ir Viduriniuose Rytuose, bendri
veiksmai su Ispanija uimant Gibraltar ir Vokietijos takos ipltimas Atlanto vandenyno salose
palei Afrik. Vis dlto, norint juos paversti realybe su visomis galimomis bloko partnermis, reikjo
politinio sutarimo. Hitleris pasak Raederiui, kad kai tik bus pasiraytas Trialis paktas [1], jis
pamgins susitarti su Mussolini ir Ispanijos vadovu Francisco Franco, o tada nusprs, kuris
susitarimas su Ispanija ar Pranczija duot daugiau naudos. Taiau ia pat pridr, kad vis j
besikertantys interesai yra sunkiai suderinami. Be diplomatini susitarim karins operacijos ir
planai neturjo jokios prasms, taigi viskas priklaus nuo deryb su Italijos, Ispanijos ir Vii
Pranczijos vadovais7.

Hitleris ir Benito Mussolini susitinka Brenerio perjoje, 1940 m. spalio 4 d.

Nors Trialio pakto formuluot akivaizdiai buvo nukreipta prie JAV, spalio 4 d. Brenerio
perjoje susitiks su Mussolini Hitleris patikino du, kad nei Maskva, nei Vaingtonas nesureagavo
pakt grsmingai ir kad viskas, ko jis siekia, yra emyninis aljansas prie Britanij8. Klausydamas
galimybi stoti bendras gretas su Pranczija ir Ispanija, Mussolini neprietaravo, taiau abu lyderiai
sutar, kad Ispanijos stojimo kar kaina gali bti per didel. Tai, kad Ispanija pageidavo
susigrinti i Britanijos Gibraltar, buvo natralu[2], taiau Franco taip pat pageidavo pranczikojo
Maroko ir Orano, o tokia skriauda Pranczijai galjo suteikti papildom svert Charlesio de
Gaulleio kovai u Pranczijos ilaisvinim ir kartu palengvinti brit uduotis iaurs Afrikoje.
Naudodamasis proga Mussolini primin Hitleriui, kad taip pat nort kai kuri Pranczijos teritorij.
T pai, kuri jis pageidavo pasiraant Pranczijos kapituliacij Nicos, Korsikos, Tuniso ir
Dibuio. Po io susitikimo Italijos usienio reikal ministras Galeazzo Ciano prijo prie ivados,
kad vokieiai neketina isilaipinti Anglijoje, taigi Viduremio regionas Italijai gali suteikti gerokai
didesn reikm. Fiurerio ir dus pokalbis vyko draugikoje atmosferoje, bet jau po atuoni dien
Mussolini sulauks dar vieno savo partnerio akibrokto vokieiai, siekdami apsaugoti naftos
telkinius Rumunijoje, ves ia savo karines pajgas9. Susitikimas baigsi bendromis frazmis, taiau
Hitleris galjo sitikinti, kad jo galimybs patenkinti Italijos, Ispanijos ir Vii Pranczijos interesus
taip, kad visos alys likt patenkintos, yra labai ribotos. Hitleris negaljo imtis joki veiksm, kurie
galt aptemdyti Vokietijos santykius su jos sjungininke Italija, tad kompromiso reikjo iekoti
kitur10.

Aies valstybi vadovai pasirao Trial pakt. Sdi i kairs: Japonijos ambasadorius
Vokietijoje Saburo Kurusu, Italijos usienio reikal ministras grafas Galeazzo Ciano ir Adolfas
Hitleris. Berlynas, 1940 m. rugsjo 27 d
Spalio 22 d. fiureris arvuotuoju traukiniu Amerika su dviem prielktuvini pabkl vagonais
sustojo Montuaro prie Luaro stotyje, kur susitiko su maralo Philippeo Petaino pavaduotoju Pierreu
Lavaliu. is patikino, kad Pranczija neabejotinai trokta Britanijos pralaimjimo. Britanijos, kuri
trauk Pranczij nepageidaujam kar, paliko j ir tada suter savo garb Mers al Kebyre11.
Mainais u Hitlerio silom karin sjung prie Britanij Lavalis band igauti Vii reimo statuso
garantijas, reparacij ataukim ir norjo kai kuri brit kolonij Afrikoje, kai Britanija bus priversta
kapituliuoti. Hitleris nuo detali susilaik, aptakiai pareikdamas, kad Pranczijos padties
pagerjimas priklausys nuo to, kiek ji bendradarbiaus, ir to, kaip greitai pavyks palauti Britanij12.

Pierreas Lavalis ir Hitleris susitinka arvuotajame traukinyje Montuaro stotyje, 1940 m.

spalio 22 d. U j - Joachimas von Ribbentropas

Kit dien fiurerio traukinys ivyko Ispanijos pasien, kur Handajaus stotyje buvo suplanuotas
susitikimas su Francisco Franco. Dl prastos Ispanijos traukini transporto bkls kaudiljas[3]
vlavo, ir priversto laukti Hitlerio nuotaika dl to tikrai nepagerjo. Atvyks Franco su ypsena, kuri
retai palikdavo jo veid, pasveikino irikiuot fiurerio garbs ir apsaugos gvardij (vok. FhrerBegleit-Kommando) ir abu sdo diskusijai pramatn Hitlerio vagon. Pokalbis virto monologu, bet
keisiausia, kad priverstas tylti ir klausytis buvo Hitleris (labai neprasta jam padtis). Franco
kalbjo apie j partneryst per Ispanijos pilietin kar ir dkojo Hitleriui u visk, k is padar.
Kaudiljas vadino ry tarp dviej ali alianza espiritual (isp. dvasin sjunga) ir tada ireik
apgailestavim, kad dl sunkios ekonomins padties negali nedelsdamas stoti kar Vokietijos
pusje. Franco kalba liejosi itisas tris valandas. Kai sveiui pagaliau pavyko siterpti, jis pakartojo
odius, pasakytus Mussolini. Vokietija laimjo kar, o Britanija laikosi tik viltimi, kad j igelbs
Taryb Sjunga arba JAV. Bet amerikieiams prireiks pusantr ar dvej met karui pasiruoti.
Vienintel brit grsm, anot Hitlerio, kad jie gali pamginti okupuoti Atlanto salas arba, padedami
de Gaulleio, Pranczijos kolonijas Afrikoje, todl viskas, ko jam reikia, tai plataus fronto prie
Britanij13. Tai buvo labai keista diskusija ir joje nebuvo manoma pasiekti jokio susitarimo, nes n
viena pus neturjo ko pasilyti kitai. Franco norjo prancz Maroko ir Orano, taiau Hitleris
neketino i teritorij atimti i prancz, maa to, Franco buvo apstulbintas, kai igirdo, kad Vokietija
taip pat gvieiasi Ispanijai priklausani teritorij. Hitleris pageidavo vienos i Kanar sal, bazi
ispanikame Maroke, taip pat domjosi Azor salomis [4]. Kitaip tariant, silydamas Ispanijai stoti
kar, Hitleris negaljo jai pasilyti nieko, iskyrus pat Gibraltar, bet net ia egzistavo neveikiama
kolizija.

Ispanijos diktatoriaus Francisco Franco (deinje) ir Adolfo Hitlerio susitikimas Handajuje,

Pranczijos ir Ispanijos pasienyje, 1940 m. spalio 23 d.

Nelabai pasitikdamas Ispanijos kariuomene, Hitleris sak Gibraltaro umimo operacij ruoti
OKW, o vykdyti j, inoma, turjo vermachtas [5], taiau, vieno istoriko teigimu, Franco buvo garbs
ir nacionalinio intereso reikalas, kad i operacij vykdyt ispan pajgos14. Diskusija iuo
klausimu labai greitai pasiek aklaviet, nes vokieiai neketino aprpinti ispan kariuomens, o
ispanai neketino praleisti vokiei, kol ie nesumoks Franco nustatyto mokesio.
Vokiei operacijos kodiniu pavadinimu Feliksas lauk didiuls logistikos problemos
Ispanijos geleinkeli sistema buvo tokia primityvi, kad per dvylika dien galjo pergabenti tik vien
divizij. Taigi, nemaai daliai vokiei kari bt tek ygiuoti netiktinus atstumus (16002250 km,
priklausomai nuo vietos, kur bt kertami Pirn kalnai) nuo Pranczijos sienos iki Gibraltaro. Be to,
paioje Ispanijoje nebuvo galima gauti praktikai nieko, ko reikjo tokiai kariuomenei palaikyti 13
000 ton amunicijos, 140 ton maisto, 9000 ton degal ir tepal kasdien. Paruoti amunicijos
saugyklas ir technikos remonto dirbtuves bt reikj i anksto, o sakym operacij pradti ir jos
reali pradi bt skyrusios 68 savaits, taigi Feliksas niekaip negaljo tapti staigmena
britams15. Visa tai su slyga, kad Ispanija suteiks karinio tranzito teises Vokietijai. Taiau Ispanija
neketina pradti karo por gusto (isp. dl malonumo), pareik Franco Hitleriui16. Jis puikiai inojo,
kad pilietinio karo isekinti Ispanijos gyventojai naujo karo nenori. Kol Britanija nenugalta, tokia
agresija Ispanijai galjo blogai baigtis. Franco baiminosi, kad kerydama Britanija gali okupuoti
Kanar salas, taiau greiiausiai atgaliniam smgiui bt utek ekonomins blokados. Ispanijos
ekonomikos veiksmingumas priklaus nuo usienio importo, kurio didij dal sudar grdai i
Kanados ir nafta i JAV. Padtis alyje vis dar buvo tokia kritika, kad gatvse niekas nesistebdavo
alpstaniaisiais i bado[6] 17. Britai taip pat inaudojo savo prekybos su Ispanija svarb, nes puikiai
suprato, kad Vokietija negalt kompensuoti nutrkusio importo. Maa to, britai sugebjo papirkti
Ispanijos generolus mainais u i opozicij karui kyiams buvo ileista 13 milijon doleri[7] 18.
Net devynias valandas utruks Franco ir Hitlerio pokalbis baigsi fiasko, kur buvo galima
numatyti. Franco norjo Afrikos kolonij, taiau Hitleris jam sil tik Gibraltar. Atakuoti turjo
vermachtas, taiau Franco ididiai pareik, kad Gibraltar gali paimti tik ispanai. Paskui Franco
m vardyti netiktinus maisto, aliav, preki ir ginkluots kiekius, kuriuos Vokietija privalt
suteikti susitarimo atveju. Girddamas tai, Hitleris galjo pasakyti t pat, k savo dienoratyje
ura usienio reikal valstybs sekretorius Ernstas von Weizsckeris: Gibraltaras mums nra toks
brangus.19 Taip jie ir strigo visas devynias valandas. Monotonikas ispan diktatoriaus burbenimas
taip ierzino Hitler, kad is vien akimirk pakilo nuo stalo ir pareik, jog pokalbio tsti nebra
prasms20. Vis dlto jis steng nusiraminti ir diskusija baigsi tuia deklaracija, kad Ispanija
pasilieka teis nusprsti, kada prisijungs ir ar apskritai prisijungs prie Aies. Hitleris paliko
susitikim murmdamas, kad su tuo vyruku nemanoma susitarti, o Mussolini po keli dien
prisipains: Geriau jau leisiau sau irauti tris ar keturis dantis, negu ryiausi dar vienai tokiai
devyni valand diskusijai.21 Ribbentropas t vakar dar band igauti i ispan usienio reikal
ministro Serrano Serio paad bent ivaryti britus i Gibraltaro, bet nieko nepasiek. Nedkingas
bailys! Jis gavo i ms visk ir dabar net neketina jungtis! drb Ribbentropas vertjui kit ryt22.
Franco irgi neliko skolingas: Tie mons tiesiog nepakeniami. Jie nori, kad mes pradtume kariauti
mainais u tai negaudami nieko, sak jis savo usienio reikal ministrui23. Abi puss buvo teisios.
Ispanija nebuvo pasirengusi karui ir, nepaisydamas savo alies padties, Franco galjo sukelti bad
bei suirut. Savo ruotu Vokietija negaljo nei apmokti Franco ikeltos kainos, nei nusileisti dl

teritorij Vii Pranczijos sskaita. U Gibraltaro umim Hitleris Ispanijai galjo pasilyti tik pat
Gibraltar, tad nieko nuostabaus, kad derybas jam teko palikti tuiomis.
Spalio 24 d. traukinys Amerika pasuko Montuar, kur Hitlerio lauk maralas Philippeas
Petainas. Esu laimingas galdamas paspausti rank pranczui, kuris nra atsakingas u kar,
pasisveikino Hitleris. Jo odiai nebuvo iversti ir Petainas, manydamas, kad tai buvo mandagumo
klausimas apie jo kelion, atsak: Bien, bien, je vous remercie (pranc. Gerai, gerai, a jums
dkoju)24. Fiureris kviet Pranczij prisijungti prie kovos prie Britanij, taiau ir kart neturjo
ko pasilyti mainais. Pokalbis vyko bendromis frazmis. Petainas ireik vilt, kad ali santykiai
bus grsti bendradarbiavimu, taiau jam papraius garantij Pranczijos kolonijoms Hitleris suirzo.
Pranczija pradjo kar prie Vokietij ir dabar u tai privalo sumokti teritorijomis ir
materialiai25. Petainas kalbjo apie bendradarbiavim, taiau nesileido detales motyvuodamas,
kad konkreius sprendimus reikia derinti su vyriausybe. Hitlerio adjutantas Gerhardas Engelis
dienoratyje ura: Petainas buvo tylus ir nuolankus. Jis neatsak nieko konkretaus, taiau jo
elgsena kalbjo pati u save.26 Hitleris savo ruotu taip pat neturjo konkrei pasilym. Labiausiai
j stabd inojimas, kad bet koks rimtesnis santyki su Pranczija pagerjimas galt pabloginti ryius
su Mussolini o to jis stengsi ivengti bet kokia kaina. Tai buvo diplomatins misijos pabaiga. Ji
buvo pasmerkta nuo pat pradi, nes Hitleris negaljo patenkinti Ispanijos nenuskriausdamas
Pranczijos ir lygiai taip pat negaljo susitarti su pranczais neeisdamas savo draugo
Mussolini27.
Franco netrukus sugalvojo savo stojimo kar dat. Jis nesiliov tikinti, kad trokta to visa
savo irdimi, taiau kol kas negali to padaryti dl objektyvi prieasi. T met gruodio 7 d.
abvero virininkas Wilhelmas Canaris Madride susitiko su Ispanijos lyderiu dar kart. Jo uduotis
buvo susitarti, kad Ispanija per mnes sileist vokiei karines pajgas, bet Franco atsakymas buvo
ne. Gruodio 10 d. Canaris raportavo Berlynui, kad Ispanija nesiims joki veiksm, kol ilieka
Britanijos grsm28. Franco pagavo Hitler jo paties odiais. Ispanija, anot jo, yra pasirengusi
stoti kar, bet padarys tai tik tada, kai bus nugalta Britanija. Pats Hitleris juk sak, kad karas yra
laimtas, ir Franco buvo nuoirdiai sitikins, kad tai turt atsitikti jei ne per artimiausias
savaites, tai per artimiausius mnesius tikrai29. Britanijos kapituliacija tapo Ispanijos karo
paskelbimo slyga. Be Franco sutikimo neliko nieko kita, kaip tik padti operacijos Feliksas planus
stali[8].
Po neskmingos diplomatins misijos grdamas namo Hitleris neslp nusivylimo, taiau kartu
vis labiau linko prie savo intuityvaus sitikinimo, kad buvo teisus nuo pradi ir pagrindinis prieas,
kur reikia sutelkti vis savo energij, yra Taryb Sjunga. Wilhelmui Keiteliui ir Alfredui Jodliui jis
paaikino, kad Rusija gali bti pasirengusi pulti Vokietij 1942 m., todl jis planuoja suduoti smg
1941 m. Lapkriio 4 d. supaindindamas savo karin vadovyb su diplomatijos misijos rezultatais ir
susiklosiusia padtimi jis vis dar sil generolams iekoti strategini galimybi Viduremio ir
Vidurini Ryt regione, bet ia pat pareik, kad didiausia Europos problema ilieka Rusija, todl
ruoiantis iai didiai pabaigai turi bti padaryta viskas. iame pasitarime atrod, kad karo kryptis
vis dar gali pasisukti bet kuria linkme. Fiureris yra pastebimai prislgtas ir susidaro spdis, kad
iuo metu jis neino, kaip reikt elgtis, ura jo adjutantas Engelis30. Vis dlto panau, kad
neskm bandant suformuoti emynin blok prie Britanij grino Hitler prie pagrindins jo
idjos galutin pergal galima pasiekti tik sutriukinant Taryb Sjung.
Periferin strategija nebuvo visikas niekalas. Hitleris buvo pasirengs iklausyti ir
Ribbentrop, ir Warlimont, ir Raeder, nes Britanijos eliminavimas visikai atitiko jo interesus.

Taiau tarp j buvo vienas esminis skirtumas jo proponentai sil i strategij kaip alternatyv
Barbarosai, o fiureriui ji buvo tik preliudija, tik tarpin stotel rengiantis neivengiamai akistatai
su Taryb Sjunga31.
Santykiai su Stalinu tuo metu buvo gerokai palij. Soviet spaudimas Suomijai ir Rumunijai
privert vokieius iose teritorijose imtis veiksm. Maralui Ionui Antonescu sutikus, rugsj
Hitleris, nepaisydamas Maskvos protest, ved Rumunij vermachto pajgas. Lapkrit Rumunija
prisijungs prie Trialio pakto. Suomij per Norvegij, irgi nepaisant Taryb Sjungos protest,
buvo gabenami vokiei ginklai ir technika. Ribbentropas, tiesa, nenustojo tikti, kad vis dar gali
sukurti antibritik koalicij su Taryb Sjunga, ir djo daug vili Molotovo vizit Berlyne
lapkrit. T pai dien (lapkriio 12-j), atvykus Molotovui, Hitleris savo direktyvoje skelb, kad
uimti Gibraltar, ivaryti britus i vakarins Viduremio jros dalies ir ukirsti j isilaipinim
Iberijos pusiasalyje bei Atlanto salose tebra prioritetiniai tikslai. Politins pastangos prijungti prie
karo Ispanij turi bti tsiamos. Pranczija po kurio laiko taip pat bus pasirengusi bendradarbiauti
kariaujant su Britanija. Taiau svarbiausias sakinys ioje direktyvoje buvo is: Politins diskusijos
siekiant isiaikinti Rusijos pozicij artimiausiu metu prasidjo. Kad ir kokie bt i diskusij
rezultatai, visi iki tol odiu duoti nurodymai dl pasirengimo Rytuose privalo bti vykdomi. Tai vis
dar buvo politin, ne karin direktyva, taiau Hitlerio vilgsnis akivaizdiai krypo Rytus, o visa kita
buvo tik papildomos detals. Pakvietimas Molotovui buvo isistas dar spalio 13 d., t. y. daugiau nei
prie savait iki Hitlerio susitikim su Franco ir Petainu32.
Prie Molotovo vizito Berlyne mes dar grime, bet panau, kad po jo Hitleris apsisprend
galutinai, todl lapkriio 14 d., Raederiui pamginus atnaujinti savo pastangas igauti pirmenyb
Viduremio strategijai ir atidti akistat su Rusija, kol nebus parklupdyta Britanija, fiureris buvo
kurias. Gruodio 5 d. jis sak Waltheriui von Brauchitschui ir Franzui Halderiui paruoti
kariuomen Rusijos atakai ateinani gegu, o po trij dien suinojo, kad Franco kategorikai
atsisako sulauyti Ispanijos neutralitet. Sausio 9 d. fiureris dl daugiau nebeegzistuojani politini
slyg formaliai atauk operacij Feliksas33. Tuo metu jis jau buvo ileids karin operacijos
Barbarosa direktyv Nr. 21. Tai, kas buvo i principo nusprsta 1940 m. liepos 31-j, karine
direktyva virto gruodio 18-j. Po jos jau nebus kelio atgal, bet mums dar teks grti, kadangi
lapkriio 12 d. direktyvoje Nr. 18 buvo dar du svarbs punktai:
Jeigu Italijos puolimui Egipte ir bus suteikta karin pagalba (minima viena parengta Panzer
divizija), tai tik ital kariuomenei pasiekus Marsa Matruch. Oro pajg jungini panaudojimas bus
svarstomas tik tuo atveju, jeigu italai utikrins tam reikalingas bazes.
Vyriausiasis kariuomens vadas turi bti pasirengs i Bulgarijos okupuoti emynin Graikijos
dal iaur nuo Egjo jros34.
Abu ie punktai atsirado Hitlerio draugo Mussolini dka. Pirmasis buvo susijs su Italijos
bandymu atakuoti brit pajgas Egipte. Jis atitiko vokiei interesus Viduremio regione, taiau
netrukus paaiks, kad Italija yra silpnoji Aies karin grandis, ir nors Hitleris karo pradioje
neplanavo iame fronte eikvoti savo itekli, jis bus priverstas tai daryti. Antrasis punktas buvo
susijs su nemalonia dus staigmena, kvailyste, kaip j pavadino Hitleris, kai pakeliui i savo
diplomatins misijos Ispanijoje ir Pranczijoje kirsdamas Vokietijos sien igirdo, jog Italija, i
anksto nepraneusi, upuol Graikij35.
Nuo pat karo pradios Hitleris rod stebtin lojalum Mussolini, bet du band inaudoti
kiekvien prog netapti fiurerio parankiniu ir svajojo apie savo kar, nepriklausom nuo
Vokietijos. Tarsi meiluiai, siekiantys i savo santyki ispausti kuo daugiau naudos, jie apgaudinjo

vienas kit ir patys nuolat atsidurdavo apgautj vaidmenyje. Mussolini nesiteik praneti Hitleriui
apie planus okupuoti Albanij 1939 m. baland, fiureris nepasivargino perspti dus apie ketinimus
Lenkijoje ir buvo didiai nusivyls, kai suinojs apie juos paskutin akimirk Mussolini atsisak
prisijungti. Hitleris siek Mussolini palaiminimo prie kampanij Pranczijoje, bet kartu stm savo
partner beviltik padt, nes is tikjosi, kad karas prasids maiausiai dvejais metais vliau.
Pranczijos lugimo akivaizdoje birelio 10 d. nusprends Sjungininkams paskelbti kar, Mussolini
buvo sitikins, kad pats karas i esms yra baigtas. Jis tiesiog nenorjo praleisti nugaltoj dalyb, o
Hitlerio retorikos apie gyvybin erdv Rytuose nelaik rimta. Vokieiai nebuvo suavti tokiu
poelgiu. Usienio reikal valstybs sekretorius Weizsckeris vadino Italij cirko klounu, kuris
sukasi arenos kilimu tikdamasis susirinkti visas ovacijas po akrobat pasirodymo. Faist lyderis,
paskelbs kar praktikai nugaltai Pranczijai, buvo lyginamas su akalu, bandaniu nugvelbti dal
lito grobio. is oportunizmas, be abejo, buvo begdikas, bet po juo slypjo kur kas didesn
katastrofa, nei buvo galima tada numatyti. Priimdamas lemting sprendim Mussolini padar Italij
savo ambicij kaite. Du suvok, kad negali ivengti Hitlerio vyravimo j aljanse, taiau sykiu
svajojo, kad Italija, pasinaudodama tuo, jog Europa skendi konflikte, gali sukurti savo imperij.
Silpna Italijos karin galia bus ne tik jos paios tragedija, bet ir sukels aib problem Vokietijai36.
Mussolini susitikimas su Hitleriu Brenerio perjoje spalio 4 d. vyko draugikoje atmosferoje.
Du sak tiks, kad Egipte Italija gali pasiekti lov, kurios bergdiai siek pastaruosius tris
amius37. Kai Hitleris pasil kampanijai Afrikoje karin pagalb, Mussolini atsisak bsimos
lovs spinduliuose jis norjo maudytis vienas[9] 38. Grs Rom du buvo pakilios nuotaikos.
Tiesa, j iek tiek gadino nerytingi karo vadai iaurs Afrikoje ir vienintelis alies defetistas
karalius, taiau tada kaip perknas i giedro dangaus trenk inia Vokietija veda Rumunij 15
000 kari[10]. Nafta i Plojeio telkini taip pat buvo gyvybikai svarbi Italijai. Dunojaus basein
Mussolini visada laik ypating Italijos interes teritorija, o dabar Hitleris pam po savo sparnu dar
vien valstyb apie tai i anksto neperspjs ir nepasitars. Mussolini pratrko pykiu. Ribbentropas
bergdiai band nuraminti Italijos usienio reikal ministr ala buvo padaryta. Netrukus ios
emocijos virto kerto planu. Maa to, kad Vokietija okupavo Rumunij, Ribbentropas stengsi
udrausti apie tai skelbti Italijos spaudoje, o paklaustas, ar Italija negalt gauti savojo Antonescu
pakvietimo vesti karines gulas, atsak, kad tai bt manoma tik sutikus Graikijai. Mussolini
kunkuliavo: Hitleris visuomet man pateikia fait accompli (pranc. vyks faktas), kariavosi jis
kalbdamasis su usienio reikal ministru Galeazzo Ciano. kart a jam atsimoksiu ta paia
moneta. Apie Graikijos okupacij jis suinos i laikrai. Taip pusiausvyra bus atkurta. Mussolini
sak, kad kol kas neaptar io klausimo su vyriausiuoju karini pajg vadu maralu Pietro Badoglio,
bet ia pat pridr: Jeigu kas nors mgins prietarauti kovai su graikais, a atsistatydinsiu kaip
italas. Atrodo, du pasirys veikti, ura Ciano. Jis prognozavo, kad karin operacija bus
naudinga ir lengva39. Buvo spalio 12 d.

Maoje Alpi stotelje Brenere susitinka du didiausi Europos diktatoriai - Hitleris ir

Mussolini. J susitikimas gali pakeisti Europos istorij
is lemtingas sprendimas neatsirado i niekur. I ties Mussolini jau kur laik iekojo galimos
aukos dar vienas Hitlerio akibroktas tiesiog padjo jam galutinai apsisprsti, kur ir, svarbiausia,
kada bus suduotas smgis. Italijos karin vadovyb jau nuo liepos svarst Jugoslavijos puolimo
planus. Rugpjt Mussolini tikjosi, kad Jugoslavij bus galima pulti rugsjo pabaigoje. Ciano savo
ruotu buvo vienas i didiausi smgio Graikijai alinink. Rugsj, suinojs, kad puolimas iaurs
Afrikoje neprasids dar bent du tris mnesius, jis informavo apie tai du puikiai inodamas, kokia
bus jo reakcija. Gerai inodamas Mussolini m bd, jis pasil inaudoti i pertrauk smgiuojant
Graikijai. Mussolini, paliktas be karo trofj Vakar kampanijoje, sutiko, taiau netrukus jam teko
nusileisti vokiei diplomatiniam spaudimui ilaikyti Balkanuose status quo. Jugoslavijos puolimas
galjo paskatinti sikiti Taryb Sjung, o agresija prie Graikij Britanij. Hitleriui itin svarbu
buvo ilaikyti taik Balkanuose ir Mussolini buvo duota aikiai suprasti, kad jo prioritetas turi bti
veiksmai prie britus Afrikoje. Du sak pristabdyti pasirengim karinms operacijoms Europoje,
taiau jo pozicija liko neapibrta. Jugoslavijos klausimu jis gana greitai nusiramino, nes j
greiiausiai bt puols padedamas vokiei i iaurs, bet su svajone ukariauti Graikij jis
neketino taip lengvai atsisveikinti. Tai galjo bti jo triumfas be vokiei sikiimo ir utikrint
Italijos tak Balkanuose. Nuoseklumas nebuvo Mussolini stipryb. Maralo Badoglio deinioji ranka
Quirino Armellini savo dienoratyje ura: Ciano nori karo su Graikija tikdamasis iplsti savo
didij kunigaiktyst; Badoglio tai laiko didiule klaida, kuri paskandins Balkanus liepsnose (tokia
yra ir vokiei pozicija), ir siekia to ivengti; o du sutinka tai su vienu, tai su kitu. Rugsj atvyks
Rom praneti apie Trialio pakto pasilym Ribbentropas dar kart patikino, kad Jugoslavija ir
Graikija priklauso Italijos takos zonai, taiau dar kart perspjo, jog Vokietija nepageidauja joki
neramum Balkanuose. Spalio pradioje atrod, kad jais ir nekvepia. Badoglio informavo generalin
tab, kad artimiausiu metu ia greiiausiai joki veiksm nenumatoma. Prioritetas lieka iaurs
Afrikos frontas, o puolimas Europoje bet kuriuo atveju galt bti tik i dalies, kadangi pus Italijos
kariuomens demobilizuota derliui nuimti. Graikijos puolimo planai buvo padti seif40. Neilgam.
Spalio 13 d. Mussolini savo vyriausiajam pajg vadui sak nedelsiant pradti ruotis invazijai
Graikij i Albanijos. Niekas i karo vad nesiryo duei prietarauti ar bent jau padiskutuoti, kokios
didels transporto ir kariuomens aprpinimo problemos laukia Epyro kalnuose iem. Plane buvo
numatyta, kad operacijai reiks 20 divizij, taiau dl paskelbtos dalins demobilizacijos jas reikjo

sukomplektuoti i naujo. Tokioms pajgoms suformuoti ir perkelti per Adrijos jr reikjo trij
mnesi, bet Mussolini nusprend, kad jo fait accompli laukti negali. Ataka turjo prasidti spalio 26
d., t. y. po trylikos dien41.

Italijos usienio reikal ministras ir Mussolini entas grafas Galeazzo Ciano

Mussolini gyvendino savo plan apie puolim informuoti Hitler tik paskutin akimirk. Tiesa,
jis vis dlto pasisteng, kad partneris suinot naujien ne i spaudos. Spalio 19 d. du para
laik, kad netrukus puls Graikij, taiau konkreios datos nenurod, nes baiminosi, jog fiureris gali
jam sakyti sustabdyti operacij. Laikas Hitler pasiek spalio 25 d., kaip tik tuo metu, kai traukinys
Amerika kirto Vokietijos sien [11]. Hitleris akimirksniu sak Ribbentropui susitarti dl skubaus
susitikimo su Mussolini ir traukinys, uuot vaiavs Berlyn, pasuko Florencij. Vliau Hitleris
Mussolini ra, kad skubjo Florencij tikdamasis sustabdyti operacij, taiau kai ankstyv spalio
28 d. ryt du diktatoriai susitiko, buvo jau per vlu. Fhrer wir marschieren! (Fiureri, mes
ygiuojame!) piktdiugikai ybsiniomis akimis prane du vokiei kalba42. Pergalinga
Italijos kariuomen iandien autant kirto Albanijos ir Graikijos sien. 43 Jo fait accompli pavyko.
Hitleris steng sutvardyti savo t. Per susitikim apie Graikij beveik nebuvo kalbama, iskyrus
tai, kad fiureris pasil dvi divizijas Kretos salai uimti44 (jis jau galvojo apie galimybes atremti
brit sikiim). Paskui abu lyderiai diskutavo apie bsim Molotovo vizit Berlyne ir Stalin, kuriuo
negalima pasitikti, apie nedkingj Francisco Franco ir nelabai Mussolini patinkanius Vii
Pranczijos norus. Prie Graikijos temos jie taip ir negro, tarytum tai bt neverta dmesio tema.
Visai netrukus jiems vis dlto teks tai padaryti. Tada Hitleris dar neinojo, koki dideli problem
sukels Vokietijai is partnerio ingsnis, o Mussolini savo ruotu nenutuok apie katastrofikus io
sprendimo padarinius savo aliai. Impulsyvus siekis kuo greiiau atsilyginti Hitleriui u
neitikimyb reik, kad laikas veikti bus pats nepalankiausias lietingas vlyvas ruduo. Mussolini
fait accompli suveik, bet rezultatas bus visai ne toks, kokio jis tikjosi.

Hitlerio ir Benito Mussolini susitikimas Florencijoje. I kairs: Italijos usienio reikal

ministras grafas Galeazzo Ciano, Vokietijos usienio reikal ministras Joachimas von
Ribbentropas, Hitleris ir Mussolini, 1940 m. spalio 28 d.

Hitleris ir Mussolini Florencijoje, Vekjo rm balkone, 1940 m. spalio 28 d.

Adolfas Hitleris 1940 m. susitinka su Benito Mussolini ir Galeazzo Ciano Brenere, Italijoje
Mums dabar teks grti truput atgal, kadangi spalio 28 d. Italija pradjo kariauti dviem frontais.
sakydamas pulti Graikij Mussolini neketino ataukti sakymo pulti Egipt. Tik spalio 16 d. jis
suinojo, kad pulti Afrik bus galima tik madaug po dviej mnesi45. Graikija staiga tapo
prioritetiniu taikiniu, taiau tai nereik, kad iaurs Afrikoje ramyb tvyros tiek, kiek reiks
Mussolini. Italija taps vienintele valstybe, kurios kariuomens likimas II pasauliniame kare buvo
nusprstas Afrikoje. ia ji praras 26 divizijas, pus oro pajg, visus tankus ir vis savo karin
presti46.

Scena i filmo Didysis diktatorius (1940): Charlie Chaplinas vaidina Hitler, Jackas Oakie Mussolini

iaurs Afrika. Pirmas raundas

1936 m. viename vakarlyje vienos moters naiviai paklaustas, kas laimt, jeigu prasidt naujas
karas, feldmaralas Werneris von Blombergas atsak: Madam, a neinau. Galiu tik pasakyti, kad
pralaims ta pus, kurioje kariaus Italija. Tada dar niekas neinojo, kad pranayst isipildys, bet
karui sibgjus naci partijoje anekdotai apie italus jau liejosi laisvai. tai vienas i j: Hitlerio
liokajus Keitelis raportuoja: Mano fiureri, Italija stojo kar! Hitleris atsako: Pasiskite dvi
divizijas. Keitelis: Ne, mano fiureri, ne prie mus, o su mumis. Hitleris: Aiku... Tada kitas
reikalas. Pasiskite deimt divizij.47
Pats karas Italijai prasidjo irgi beveik anekdotikai. Mes jau pirmoje knygoje aptarme, kaip 8
prancz divizijos be vargo atsilaik prie 22 ital divizijas Rivjeroje, o Afrikoje britai nusprend
suduoti smg pirmi. Birelio 11 d. ryte (Mussolini kar paskelb birelio 10 d.) 11-asis husar
kavalerijos pulkas sensteljusiomis Rolls-Royce arvuotosiomis mainomis kirto Libijos sien ir
uklupo ital pajgas visikai nepasiruousias. 70 nelaisv patekusi ital neslp savo nusivylimo,
nes jie net neinojo, kad paskelbtas karas. Birelio 13 d. britai um du ariausiai sienos tvirtintus
gynybinius fortus Maddalena ir Capuzzo. Po trij dien kelyje tarp Bardijos ir Tobruko husarai

pam nelaisv dar 100 kareivi, tarp j buvo storas generolas. Kartu su juo mainoje vaiavo
nia moteris, kaip paaikjo, ne generolo mona. is epizodas Italijos spaudoje virto skandalu,
nors gerokai svarbiau buvo tai, kad generolas su savimi turjo Bardijos gynybos planus48.
Mussolini tuo metu jau nekantravo pradti kampanij Afrikoje smogti britams Egipte.
Kariuomenei reikia lovs, sak jis savo generolams49, o susitikime su Hitleriu t pat birel su
jam bdinga pompastika adjo, kad iki mnesio pabaigos jo pajgos jau bus Egipte. Nuo Libijos ir
Egipto sienos iki Aleksandrijos pergalingo operacijos tikslo buvo apie 550 km ir Mussolini
nerimavo, kad nepavluot io prizo pasiimti, kol britai nekapituliavo. Vyriausiasis Italijos karini
pajg vadas Pietro Badoglio sutiko, kad geriausia vieta suduoti smg britams yra iaurs Afrika,
kur ital pajgos savo skaiiumi gerokai virijo britiksias, taiau Italijos karinis gubernatorius ir
vyriausiasis pajg vadas Libijoje maralas Italo Balbo neskubjo ir teig, kad pulti verta tik tada,
kai vokieiai isilaipins Anglijoje. Birelio 28 d. Balbo lktuv prie Tobruko numu jo paties kari
prielktuviniai pabklai, o uvus vad pakeits maralas Rodolfo Graziani maiau nei po savaits
liepos 15 d. gavo sakym pulti britus Egipte. Vis likusi vasaros dal Graziani iekos prieasi
atidti puolim. I pradi jis teigs, kad negalima pulti per kariausi vasaros laik, paskui sksis
ekipuots trkumu50. Graziani peln reputacij 1935 m. kampanijoje prie Abisinij (dabar Etiopija),
kai skersdamas laukini gentis panaudojo nuodingsias dujas, taiau dabar, disponuodamas dviejomis
armijomis (5-ja vakaruose ir 10-ja rytuose), turiniomis 236 000 kari51, jis nesiryo atakuoti brit
gulos Egipte, nors britai Egipte turjo tik 36 000 kari (dar 27 000 buvo dislokuoti tolimame
unugaryje Palestinoje)52. Kita vertus, kiekyb, kaip jau galjome sitikinti, toli grau negarantuoja
pergals. Karo vadai, matydami tikrj padt karinse pajgose, inojo gerokai daugiau nei
Mussolini Romoje ar tuo labiau Hitleris Berlyne. Nors italai stojo kar nelabai garbingai, Hitleris
tikjosi i savo sjungininks svaraus indlio, nes pervertino Italijos karin gali. Mussolini karo
ivakarse pompastikai skelb, kad turi 8 milijonus durtuv, taiau i tikrj Italijos pajgas
sudar 1,7 mln. kari ir daugeliui j trko autuv, kuriuos tuos durtuvus bt galima statyti. Italijai
trko pinig, aliav, motorizuotosios technikos. Nordamas padidinti divizij skaii Mussolini
paliko jose ne po tris, o tik po du pulkus. I 73 divizij tik 19 buvo visikai sukomplektuotos ir
aprpintos. Italijos pajgos 1940 m. buvo gerokai maesns ir silpnesns nei per I pasaulin kar
1915 m. Propagandinius Mussolini duomenis Hitleris prim u gryn pinig divizija jam buvo
divizija, kad ir nevisikai sukomplektuota, prastai aprpinta ar parengta53. Italijos karo pramon
niekada iame kare nepasieks didij valstybi galios. Pvz., per vis kar Italija pagamins 13 523
lktuvus54, o, tarkim, Vokietija vien tik per 1942 m. j pagamins daugiau nei 15 000.

Italo Balbo ir Erhardas Milchas uvusij Pirmajame pasauliniame kare pagerbimo

ceremonijoje Unter den Lindeno aljoje, 1938-j rugpjtis
Vis dlto 1940 m. popierin kiekybin Italijos persvara prie Britanij Afrikoje buvo tokia
didel, kad atrod visai realu ivaryti britus i Afrikos. Tiesa, pajgos buvo isisklaidiusios, bet
sudjus visas ital ir j kolonij kariuomenes Libijoje ir Abisinijoje jos sudar 600 000 kari, prie
kuriuos brit kolonijinms pajgoms Viduriniuose Rytuose, Kenijoje, Sudane ir Somalilande
vadovaujantis Archibaldas Wavellis turjo maiau nei 100 000 kareivi 55. Savo kiekybin persvar
t vasar italai inaudojo Ryt Afrikoje. Italijos Somalilande Amedeo Savojietis, Aostos hercogas ir
Italijos vietininkas Ryt Afrikoje, turjo 324 000 dydio kolonijines pajgas. Jos buvo sudarytos
daugiausia i vietos gyventoj, taiau daliniams vadovavo ital karininkai. Liepos pradioje dalis i
pajg (110 000 kari56) um brit saugomus pasienio postus Sudane ir Kenijoje57, o rugpjt
atakavo brit Somaliland. Jgos buvo nelygios 26 ital batalionai su lengvaisiais tankais,
palaikomi aviacijos, turmavo 5 batalion gul (24 000 prie 4000). Kaip ir buvo galima tiktis,
operacija baigsi puolj pergale, taiau ji nebuvo lengva. Keturias dienas britai laik savo
pozicijas, kol galiausiai (rugpjio 19 d.) tvarkingai evakavosi jra. Per i operacij uvo apie 50
gynj, bet ital nuostoliai buvo deimt kart didesni. I esms saujelei brit nebuvo prasms ginti
ios kolonijos iki paskutinio kraujo lao, nes jie negaljo aprpinti savo apsupt pajg, bet igirds
apie pasitraukim Churchillis buvo piktas. Mai nuostoliai jam buvo tolygu kovins dvasios stokai,
tad ministras pirmininkas pareikalavo atleisti Somalilando pajgoms vadovavus generol major
Alfred Godwin-Austen. C-in-C Archibaldas Wavellis atsisak reikalavim vykdyti, nes, jo
manymu, Godwinas-Austenas iomis aplinkybmis visk atliko profesionaliai. Sprendimas tiesiog
pasitraukti strategikai buvo teisingas58. Nors pergal Somalilande Italijos spaudoje buvo pristatoma

kaip puikus laimjimas, jos reikm buvo tik simbolin ir, svarbiausia, tik laikina. Lengvas pergales
mgsta net ir tie, kurie nenori kariauti. Vienas ital urnalistas iuo laikotarpiu ra: Mes norime
pasiekti Suec tik su savomis pajgomis; galbt ne vokieiai, o mes laimsim kar.59 i euforija
truks neilgai.

Seras Archibaldas Wavellis

1941 m. saus dvi Indijos divizijos, palaikomos pstinink tank pulko i Sudano, um Eritrj.
Joms kandin sausio 29 d. 1-oji Piet Afrikos divizija, palaikoma trij kolonijini brigad, smgiavo
Italijos Somalilandui i Kenijos. Kas dvi valandas Karalikj signal dalini operatoriai per radij
kreipdavosi ital vadus su klausimu: Ar jau norite pasiduoti? Pirmuosius kelis mnesius
atsakymas bdavo: Dar ne, bet iki gegus italai iame fronte prarado 230 000 kari (uvo, dingo
be inios, buvo sueisti arba pateko nelaisv). Gegus 19 d. Aostos hercogas su likusiomis 7000
kari pajgomis pasidav60. eis mnesius trukusi kampanija britams kainavo tik 744 kari gyvybes.
uvo net 15 000 kupranugari, bet apie 70 000 vyr, daugiausia i Piet Afrikos, sunaikino vis
Italijos kariuomen ir jos ambicijas Ryt Afrikoje. Belaisviais tapo daugiau kaip 235 000 kareivi 61.
Po penkeri met pertraukos Abisinijos imperatorius Haile Selassie gro savo sost, o Raudonoji
jra ir Adeno lanka vl tapo laisvos Sjunginink laivams62.
is mis ir jo rezultatas greitai, bet nepelnytai nugrimzdo umartin, o karas dykumoje visiems
asocijuojasi su tuo, kad vyko ne Ryt, o iaurs Afrikoje. ia rugsjo 13 d. antruoju Cezariu save
sivaizduojanio Mussolini prispaustas maralas Graziani gal gale pradjo ilgai delst puolim i
Libijos Egipt. Prie jo 10-j armij, turini 135 000 kari, stovjo imperin Nilo armija, kaip j
pakriktijo Churchillis, sudaryta i madaug 50 000 brit, ind ir austral. Nilo armija ities buvo
imperin. Visose Afrikos kampanijose daugiau kaip pus, o iame etape beveik visi pstininkai buvo
i dominij ir kit Britanijos imperijos ali. Tik arvuotj pajg pagrind sudar brit kariai. I
trylikos pstinink divizij, kurios kuriuo nors 19401942 m. laikotarpiu kovsi Afrikos dykumose,
tik keturios buvo britikos. I likusi devyni trys buvo indikos (kai kurios su britikais batalionais),

trys australikos, dvi i Piet Afrikos, viena i Naujosios Zelandijos. Dvi i atuoni Graziani
divizij buvo libikos. Dykumos karas prasidjo dviej imperij susidrimu63.

Rodolfo Graziani
Penkios Graziani divizijos kirto brit Egipto[12] sien rugsjo 13 d. ir matydami tokias gausias
prieo pajgas brit prieakini post daliniai nusprend trauktis. Ital valgyba buvo prasta, tad
daniausiai artilerijos sviediniai krito tuiuose dykumos plotuose, o mi praktikai nebuvo.
Puldinjami Karalikj oro pajg ir nuolat paklidami min laukus ital daliniai stmsi po
madaug 16 km per dien, bet Graziani neramiai lauk susidrimo ir neturjo jokio supratimo, koki
kiekybin persvar jis turi. Britai kiek manydami stengsi sudaryti spd, kad j kariuomen yra
gausi. Mes gaminome netikrus tankus, netikrus ginklus ir i valgybini lktuv galjo atrodyti, jog
ms kariuomen stipri. Pripsdavome guminius tankus, pastatydavome juos pozicij, vakare
patraukdavom, u trij keturi myli vl psdavom ir statydavom tai ten, tai en, kad i auktai
atrodyt, jog mes turim daug tank. Taip pat ir kanalo (Sueco aut. past.) zonoje, kur kiekvienas
prielktuvinis pabklas buvo medinis, pasakojo brit ininierius64. Po penki dien ygio italai
pasiek Sidi Baran ir sustojo. Sidi Baranis buvo net ne miestelis, tiesiog vietov su keletu
aptriuusi pastat abipus kelio, taiau Graziani nusprend, kad dus sakym siverti Egipt jis
vykd. 10-oji armija, nuygiavusi 80 km Egipto gilum, bet vis dar esanti u 650 km nuo Kairo,
gavo sakym sitvirtinti gynybinse pozicijose ir laukti tolesni nurodym65. Iki trij palei Marsa
Matruch isidsiusi nevisikai sukomplektuot Nilo armijos divizij italams buvo lik 120 km66.
Mussolini putojo ir reikalavo tsti puolim, taiau nieko negaljo padaryti: Graziani teisinosi, kad
kariuomen prastai aprpinta. Pastiprinimo ir reikmen Graziani taip ir nesulauks, nes netrukus
priimtas sprendimas pulti Graikij reik, kad j reiks kitur67.
Tuo pat metu lygiai taip pat dl savo vad neveiksnumo bei nuolatinio atsitraukimo kariavosi ir
Churchillis. Tiesa, lapkriio 11 d. britai pasiek puiki pergal prie Italijos karin laivyn
Tarante[13], taiau Churchillis reikalavo kontrpuolimo sausumoje. Tuo metu Wavellis buvo kur kas
labiau susirpins reikalais Ryt Afrikoje. Prarasti keli Raudonja jra Suec jam atrod gerokai
didesn strategin grsm nei Libijos netektis. Libijoje jis tiesiog reng plan sustabdyti italus.

Suinojs, kad operacija Kompasas (angl. Compass) bus viso labo nedidelis reidas, Churchillis
net neband slpti nusivylimo. Jeigu padtis yra tikrai tokia, ir generolas Wavellis, uuot nirtingai
mets visus savo iteklius, ketina tik truput paaisti, jam nepavyks susidoroti su tokia rimta
padtimi... A niekada nesijaudinau dl veiksm, bet man neramu dl neveiksnumo, ra premjeras
imperinio generalinio tabo vyriausiajam virininkui (angl. Chief of the Imperial General Staff
CIGS) Johnui Dillui gruodio 7 d.68 Netrukus paaiks, kad jaudintis nebuvo ko.
Operacija Kompasas i ties buvo sumanyta kaip penki dien reidas, bet jos rezultatai pranoks
visus lkesius. Jai vadovauti buvo paskirtas generolas leitenantas Richardas OConnoras[14], kuris
disponavo 7-ja arvuotja ir 4-ja Indijos divizijomis. is madaug 30 000 kari junginys, gavs
Vakar dykumos pajg (angl. Western Desert Force ) pavadinim, kirto prieo teritorij gruodio 9
d. ryt. Britai dar visk, kad italai apie operacij nesuinot. Kadangi Kaire buvo daug prie nip,
skaitant karaliaus Farouko aplink, nordamas sukurti spd, kad nieko nevyksta, Wavellis, lydimas
savo monos ir dukr, mio ivakarse apsilank irg lenktynse, o vakare sureng pokyl69. Kai
kit dien (gruodio 8-j) RAF pradjo bombarduoti prieo pozicijas, 39 ital lktuvai buvo
sunaikinti nepakil nuo ems70. O Dieve, ar js manote, kad viskas bus gerai? paklaus
OConnoras tabo virininko71. Viskas i ties bus gerai. Brit ataka italus uklups visikai
nepasiruousius.

Richardas OConnoras
Popieriuje atrod, kad Graziani nra ko jaudintis. Jo pajgos buvo dvigubai gausesns, italai
turjo dvigubai daugiau artilerijos (tradicikai viena i patikimiausi ir kompetentingiausi ital
kariuomens karini grandi) ir ne maiau tank. Taiau kokyb buvo gerokai svarbesn u kiekyb.
Nors iame myje artilerijos italai turjo daugiau, j 75 mm pabklai gerokai nusileido britikiems
25-iasvariams[15]. Uuot isaugoj maksimal mobilum, italai isidst tvirtinimuose, o po juos
iskaidyti tankai tapo nepaslankiomis patrankomis klaida, kurios buvo galima ivengti pastudijavus
gynybos taktik Pranczijoje72. Apskritai Italijos kariuomen buvo viena i prasiausiai pasiruousi
karui Europoje. Jos kareiviai turjo prastus ginklus, maai prietankini ir artilerijos pabkl, o
svarbiausia, buvo nemotorizuota. Tai labai sunkino amunicijos ir degal tiekim, ir OConnoras
netrukus pademonstruos, kad psiomis ygiuojantys pstininkai yra lengvas grobis mobilioms
pajgoms. Mobilumas dykumoje buvo ne koziris, bet ilikimo slyga. Netgi logistikos sistema vert
italus stengtis laikytis savo pozicijose. Vokieiai turjo specialius logistikos dalinius, kurie
pristatydavo karo reikmenis korpusus, ie divizijas, o pastarosios toliau maesnius dalinius

pagal poreik ir padt fronto linijoje, o ital dalini aprpinimo sistema buvo centralizuota ir pagal
kasdien grafik visi reikmenys buvo siuniami ne logistikos dalinius unugaryje, o tiesiai front,
kur buvo vos keletas logistikos bazi. Taigi palik ankstesnes savo pozicijas ital daliniai rizikavo
nesulaukti amunicijos, maisto ir vandens. Tai buvo unikali ir jokioje kitoje kariuomenje
neegzistuojanti sistema. Vis dlto didiausia ital problema buvo tankai, kuriuos ir britai, ir vokieiai
vadino savaeigiais karstais. Dauguma main, klasifikuot kaip tankai, ital kariuomenje buvo
ginkluotos prasiau nei brit valgybins priemons. Karo pradioje daugum ital tank sudar
modelis M11, kur istorikai vadina blogiausiu to meto tanku. Net patys prasiausi brit tankai buvo u
j geresni, o prie Matildas, kurios taip igsdino Rommelio divizij Pranczijoje, italai apskritai
negaljo nieko padaryti. Kai gruodio 9 d. ital artilerininkai band sustabdyti Matildas ugnimi i
savo pabkl, viskas baigsi tuo, kad dauguma artilerinink uvo, o Matildos lyg niekur nieko ts
savo yg. Lik gyvi italai papasakojo i istorija kolegoms, ir nuo iol kiekvienas Matild
pasirodymas galjo virsti panika ital gretose. 1941 m. italai pradjo keisti M11 galingesn pabkl
turint M13, taiau ir vokieiams, ir britams jis vis tiek liko plieniniu karstu73.
OConnoras su 7-ja arvuotja ir 4-ja Indijos divizijomis Sidi Baranio link nusprend
smgiuoti i piet, palei kranto keli i Marsa Matrucho paleisdamas brigados dydio Selby pajg
grupuot. Prie puolimo prisijung ir Karalikasis laivynas, pradjs bombarduoti ital pozicijas i
jros. i jros artilerija ir RAF isikovotas pranaumas ore prie ital oro pajgas (it. Regia
Aeronautica) stipriai prisidjo prie ital kari morals pakrikimo74.
6.45 val. ryto brit tankai pajudjo pirmyn. Italai nirtingai prieinosi, bet jau kit ryt dangus
pajuodo nuo degani j karini sandli dm, o belaisviai tkstaniais ygiavo rytus75. Kaip vyko
is pergalingas ygis, pasakoja pats OConnoras: A turjau tik dvi divizijas, taiau ie kariai buvo
auktos morals ir gerai parengti. Prieas turjo didiul kiekybin persvar, madaug 8:1 (santykis
akivaizdiai perdtas aut. past.), bet jo kariai buvo emos morals ir apskritai neturjo noro
kariauti. Ms manymu, reikjo k nors daryti, kad imutume prie i pusiausvyros ir ukirstume
jam keli pasinaudoti kiekybine persvara. ia jie mums patys padjo, nes savo gynyboje idst
grandin tvirtint stovykl, taigi mes nusprendme jas pulti tik po vien. Kadangi jos buvo toli viena
nuo kitos, manme, kad jos negals padti viena kitai, o mes susitvarkysime su isirinktja. Be to,
nordami geresni rezultat, nusprendme, kad pagrindins pajgos tarp i stovykl sitaisys
nakt[16], ir kai tik pasieks stovyklos unugar, atakuos btent i ia, kur gynjai puolimo tikisi
maiausiai. Tada netiktumas bus visikas. 76 Kaip nusprend, taip ir padar. ygiuodamas dien ir
nakt gruodio 10 d. 7-asis Karalikasis tank pulkas (prieakinis Indijos divizijos dalinys) jau buvo
Sidi Baranio prieigose. Dal 7-osios arvuotosios divizijos tank OConnoras pasiunt atkirsti kelio
i vakar, o pagrindins ios divizijos pajgos smog Catanzaro divizijai prie Bukbuko. Iki dienos
pabaigos Indijos divizija um Sidi Baran, o kit dien atkirstos 4 ital divizijos sudjo ginklus.
Bukbukas taip pat krito, o Catanzaro divizija buvo sunaikinta, tik Cirene divizijai (buvusiai u 40 km
pietus) pavyko laiku atsitraukti. Per tris dienas OConnorui pavyko pasiekti stulbinam pergal. Jis
prarado tik 624 vyrus, o nelaisv pam 38 300, pasipild prieo degalais ir sunaikino arba perm
237 pabklus bei 73 tankus77. Tai skamba pernelyg gerai, kad bt tiesa, ura gruodio 11 d.
usienio reikal ministras Anthony Edenas 78. Graziani laikas Mussolini gruodio 14 d. kvepjo
desperacija: Dabar, due, tik likimas yra teisjas, kurio aukiausioms galioms a negaliu
priepastatyti nieko, iskyrus savo mirtingsias, kurias bandysiu kvpti sau ir kitiems iki paskutins
akimirkos. A keniu ne dl savo aklumo ar valios stokos, dl ios kanios kalti visi tie, kurie taip
apgailtinai idav jus, o kartu su jumis ir Italij.79 Kol Graziani ra iuos Verdi oper libreto

vertus odius, ne likimas, o jo varovas OConnoras jau planavo kit mirtin smg.

Generolai Richardas O Connoras (kairje) ir Archibaldas Wavellis prie Bardijos Libijoje

Paakintas skms, OConnoras norjo tsti puolim, taiau buvo priverstas sustoti, nes 4-oji
Indijos divizija gavo sakym persikelti Sudan operacijoms prie Aostos hercogo pajgas
Abisinijoje. Vietoj jos Vakar dykumos pajgos buvo papildytos 6-ja Australijos divizija, taiau i
buvo paruota miams tik sausio pradioje. OConnoras pyko, nes man, kad tokia pertrauka suteik
puiki prog italams persigrupuoti ir pasiruoti naujam puolimui, taiau nerimas buvo be pagrindo.
Kitas puolj tikslas buvo Bardija uostas Libijos pasienyje. Mussolini nurodymu Graziani sutelk
ia visas likusias savo pajgas, taiau ilaikyti Bardijos nepavyko. Sausio 3 d. OConnoro
pstininkai, palaikomi Matild ir karo laiv pabkl, pradjo turm, kuris truko tris dienas ir
baigsi dar viena ital kapituliacija. kart Australijos divizijai pasidav 45 000 kari. Puoljams
turmas kainavo 130 gyvybi, 326 kariai buvo sueisti (1000 ital uvo, 3000 buvo sueista). Britams
(tiksliau, australams) atiteko 708 transporto priemons, 462 pabklai ir 12 tank. Svarbiausia, jiems
pavyko isaugoti vandens siurblin, kuri taps svarbiu glo vandens altiniu Sjungininkams iame
regione. Tuo pat metu 7-oji arvuotoji divizija jau patrauk priek, ketindama atkirsti Tobruk, dvi
austral brigados pasileido jai kandin, kad galt galutinai apsiausti miest. Tobrukas, strategikai
be galo svarbus uostas, dl kurio abi puss nirtingai kausis ateinanius dvejus metus, krito sausio 22
d. ia ginklus sudjo dar 25 000 ital, su kuriais Aleksandrij buvo atgabenta ir 14 Italijos

kariuomens prostitui[17] 80.

Italijos kariuomen byrjo netiktinu greiiu. Jie tiesiog negali to atlaikyti, ra austral
kareivis namo. Jie negali pakelti skausmo (maiau imtus j sueistj, pasruvusi aaromis),
negali atlaikyti sviedini griausmo (krpioja i baims, kai toks krinta u keli imt jard), juos
baugina brit tank riaumojimas ir vos tik pamat ms durtuvus jie kelia rankas auktyn. Vienas
austral karininkas be ironijos teig, kad niekam ne paslaptis, jog vienas ozis[18] yra vertas 50 ital,
o jo kolega britas su ironija pridr negalintis atsikratyti jausmo, kad turt bti laimingas gavs
galimyb pasitreniruoti su italais. Kas gi galt bti malonesni kovinio sparingo partneriai u
italus?81
II pasauliniame kare ital kareiviai taps paaip objektu, ir nors dm be ugnies nebna,
teisingiausia bt pacituoti su jais kariavusio ir uvusio brigados vado Williamo Gotto odius:
Manau, neteisinga ir nesininga sakyti, kad italai yra bailiai, i tikrj jiems drsos netrksta, jie
tiesiog prastai parengti.82 Italai dar ne kart iame kare pademonstruos, kad gali kautis
pasiaukojamai, taiau narsa ir gebjimas kariauti yra skirtingai dalykai, o pralaimjimas gali
demoralizuoti net paius stipriausius. 10-ajai armijai pradjus byrti, domino efektas buvo jau
nesustabdomas. Kol 6-oji austral divizija spaud besitraukianias ital pajgas palei pakrant
Bengazio link, 7-oji arvuotoji patrauk per dykum siekdama jas atkirsti. Dauguma tank buvo
nebetinkami naudoti, tiekimo ir aprpinimo problemos darsi vis opesns, nes susisiekimo linijos i
Kairo isitemp iki 1300 km, tad brit tankams prie Mechilio susidrus su atkakliu ital
pasiprieinimu OConnoras sak 7-ajai divizijai sustoti. Bet tada RAF pilotai pastebjo, kad
Graziani vykdo visuotin atsitraukim ir ketina palikti vis Kirenaik. Tikslas buvo aikus
pamginti ukirsti keli iam atsitraukimui ir visikai sunaikinti 10-j armij. Vasario 4 d. lenktyns
prasidjo.
I pradi tikslas buvo Bengazis, bet kai vasario 6 d. austral divizija engusi miest pamat,
kad italai j paliko, 7-osios arvuotosios divizijos vadas generolas majoras Michaelas Creaghas
pasiunt savo pajgas atkirsti besitraukiani likui prie nedidelio pakrants miestelio Beda Fomo.
ios pajgos 11-asis husar kavalerijos pulkas, 2-asis pstinink batalionas ir trys Karalikosios
raitosios artilerijos baterijos pasiek keli sankry paiu laiku. Susidr su 20 000 desperatikai
bandani prasibrauti ital, britai baiminosi, kad tokio didelio kiekio gali neatlaikyti, bet kaip tik tuo
metu, kai atrod, jog btent taip ir atsitiks, horizonte pasirod lengvieji husar tankai. Jie kirto ital
kairj sparn ir sukl panik. is mis vyko iki tamsos. Iauus jis tssi. Italai surinko dar daugiau
tank, taiau ir britus pasiek pastiprinimas i 7-osios divizijos. Bandydami prasiverti italai prarado
apie 80 tank, o 6-oji austral divizija, ygiuodama i Bengazio, sustiprino ital spaudim i
unugario. Kai paskutinis bandymas prasiverti nepavyko, vasario 7 d. ryt generolas Bergonzoli
pasidav83. Isek ir demoralizuoti italai ilga kiek akys mato isitsusia virtine patrauk pas savo
bendraygius nelaisv. A stoviu tarp 200 ne, tarp 500 rankas iklusi vyr... Siskite ia
prakeiktus pstininkus, kvietsi per radijo ry pagalbos vienas brit tank dalinio vadas84. Kitas,
paklaustas, kiek turi belaisvi, atsak: Oi, manyiau, kelet akr.[19] 85

Operacija Kompasas, numatyta kaip penki dien reidas, tapo spdinga ir pirmja brit
pergale II pasauliniame kare. Per madaug 10 savaii (gruodio 7 d.vasario 9 d.) Vakar dykumos
pajgos nuygiavo 800 km, um pus Libijos, pam nelaisv 130 000 kari (tarp j 22 generolus
ir 1 admirol), taip pat sunaikino arba ugrob praktikai vis prieo karo technik. Britams atiteko
400 tank, 1290 pabkl ir gausyb transporto technikos. RAF oro miuose arba tiesiog ant ems
sunaikino 1249 ital lktuvus, paios Karalikosios pajgos prarado vos 11 naikintuv ir 4
bomboneius. OConnoras turjo viso labo tik 2 divizijas, bet jos sunaikino 9 ital divizijas i 10, ir
darydama tai Nilo armija prarado tik 500 kari, 1373 buvo sueisti86. Tai buvo Afrikos
Austerlicas, po kurio Wavellio tabui atviru radijo signalu buvo pasistas visiems suprantamas
kodas: Lap nuauta atvirame lauke (angl. Fox killed in the open)[20].

Brit nelaisv paimti ital kariai begaline vora traukia per Libijos dykum, 1941 m. vasaris
10-oji Italijos armija nustojo egzistuoti, ir OConnoras norjo imtis 5-osios. Jis buvo sitikins,
kad per kelet savaii gali pasiekti Tripol, o per mnes ivaryti Italijos pajgas i Afrikos
apskritai. Apie savo ketinimus jis informavo Wavell, is i pradi sutiko ir pats savo ruotu
gruodio 10 d. papra imperinio generalinio tabo leisti toki operacij. Taiau vasario 12 d.
Wavellis gavo paties ministro pirmininko Churchillio laik, kuriame buvo nurodoma, jog nuo iol
prioritetas yra veiksmai... Graikijoje. T pai vasario 12-j Tripol atvyko vokiei generolas
leitenantas, kur Hitleris vadino narsiausiu arvuotj pajg vadu visoje Vokietijos
kariuomenje[21] 87. Jo vardas Erwinas Rommelis. Netrukus britai pasigails praleid ideali
prog pribaigti prie, nes naujoji Dykumos lap (pravard, kuri gaus Rommelis) pasirodys
gerokai gudresn ir agresyvesn nei ta, kuri jie k tik sumediojo atvirame lauke.
Hitleris, kaip mes inome, lapkriio 12 d. direktyvoje buvo numats galim pagalb Mussolini
Afrikoje ir tam sak rezervuoti vien tank divizij, taip pat paruoti oro pajgas, jei joms bus
suteiktos tinkamos slygos veikti. i direktyva buvo ileista iki OConnoro atakos, bet po jos tapo
aiku, kad sjunginink reikia gelbti. Hitlerio sakymu i Norvegijos Sicilij buvo permesta 500
lktuv. Vokiei aviacija i karto pradjo bombarduoti Bengaz, kad OConnoro pajgos negalt
naudotis iuo uostu88, o Libij brit puolimui sustabdyti buvo nusprsta perkelti dvi divizijas 5j lengvj (netrukus pervadint 21-j Pz divizij) ir 15-j Panzer divizij, kurios turjo
sudaryti pajgas, Hitlerio pakriktytas Vokiei Afrikos korpusu (vok. Deutsches Afrikakorps
DAK). 1941 m. sausio 11 d. direktyvoje Hitleris paaikino, kad padti Italijai (Afrikoje ir
Graikijoje) reikia dl strategini, politini ir psichologini prieasi, ir patikslino, jog i pagalba
yra grynai gynybinio pobdio: DAK turi apginti Tripolitanij nuo brit siverimo, o liuftvaf

padti Graziani bombarduoti brit uostus89.

T 1941 m. vasar vokiei karin vadovyb niekaip negaljo suprasti, kodl britai sustabd
puolim. Kelias Tripol buvo laisvas, taiau atsivrusia nuostabia galimybe britai nepasinaudojo.
Po karo OConnoras nuolat cituos Hitlerio laik Mussolini, kuriame (Rommeliui umus Tobruk)
fiureris ra: Jeigu dabar mes nepersekiosime brit iki udusimo, gali atsitikti tas pats, kas atsitiko
britams, kai jie liko be nieko, nors buvo beveik pasiek Tripol. 90 Dkinga britams akimirka truko
neilgai, nes kaip tik tuo metu, kai vokieiai nusprend sikiti ir sustiprinti Aies pajgas Libijoje,
Britanijos karo kabinetas, vadovaujamas Churchillio, prim prieing sprendim atimti geriausias
divizijas i Nilo armijos ir permesti jas Graikij. iaurs Afrikos kampanija buvo labai glaudiai
susijusi su vykiais Europoje, ir dabar mes atsidrme krykelje, kuri tai puikiai iliustruoja.
Rommelis netrukus suduos smg, kuris apvers padt iaurs Afrikoje auktyn kojom, ir labai sunku
susilaikyti nuo pagundos tsti i istorij, taiau ji buvo tokia dl Britanijos sprendimo padti
Graikijai, o jis savo ruotu radosi i Mussolini sprendimo Graikij upulti. I tuiagarbikumo
Italijos diktatorius neprim vokiei silomos pagalbos Afrikoje ir patyr ia pirmj paeminim.
Jo sprendimas tuo pat metu pulti ir Graikij reik, kad paeminimas bus dvigubas ir Italija jau
niekada neatsigaus. Jeigu Aies partneri veiksmai bt derinami ir koordinuojami, gali bti, kad
iaurs Afrikoje jie bt ikovoj greit ir strategikai svarbi pergal, taiau proga buvo praleista
dl Mussolini ambicij ir dl to, kad Hitleris pervertino ital galimybes tuo pat metu nesuteikdamas
Sueco umimui pernelyg didels reikms. Ital pajgos iaurs Afrikoje buvo didesns nei brit,
taiau i persvara galjo bti dar didesn, jei ne Mussolini sprendimas pulti Graikij. Nuo 1940 m.
spalio (kai is sprendimas buvo priimtas) iki 1941 m. gegus Graikijos operacijai Italija permet
penkiskart daugiau kari, o j aprpinimui skyr 3,5 karto daugiau krovinini laiv ir dvigubai
daugiau juos lydini karini eskort nei iaurs Afrikoje. Toks itekli vaistymas ir iskaidymas
buvo akivaizdi klaida91. Nusprends stoti kar Mussolini privert italus plaukti arba sksti.
Sprendimas, kad Italija gali laimti viena, ir dar keliuose frontuose i karto, reik, kad be gelbtoj
pagalbos italai jau nebeiplauks.

Nepaprasti ital nuotykiai Graikijoje

Sprendim pulti Graikij Mussolini prim bdamas tikras, kad pergal bus lengva ir greita. Jis
tikjosi, kad Italijos kampanija Graikijoje bus panai staig Lenkijos sutriukinim 1939 m., ir taip
man ne jis vienas. Jo entas, usienio reikal ministras grafas Galeazzo Ciano, buvo sitikins, kad
Graikija kapituliuos po simbolik antskrydi, ir manydamas, jog klausim galima isprsti net ne
mio lauke, skyr milijonus lir graik politikams ir generolams papirkti92.
Spalio 15 d. Mussolini sukviet savo karo vadus pasitarim, kad nubrt gaires bsimai
kampanijai Graikijoje. Keista, taiau karini oro pajg ir jr laivyno generalini tab virininkai
nebuvo pakviesti, visi kiti buvo pasireng iklausyti dus nurodym. Tarp susirinkusij, inoma,
buvo Ciano, vyriausiasis karini pajg vadas Badoglio ir jo pavaduotojai: labiausiai Mussolini
vertinamas karinis patarjas generolas Ubaldo Soddu (lapkrit jis bus isistas vadovauti ital
pajgoms Albanijoje) bei generolas Mario Roatta. Taip pat i Albanijos buvo ikviestas vietos ital
gubernatorius Francesco Jacomoni bei tuometinis pajg Albanijoje vadas Sebastiano Viconto
Prasca. is pusantros valandos truks pasitarimas galt bti karinio diletantizmo pavyzdiu didiuls
karins rizikos akivaizdoje. Mussolini pradjo nuo operacijos tiksl. Pirmiausia turi bti okupuota
visa Graikijos vakarin pakrant ( pietus nuo Albanijos) ir Jonijos salos (Zakintas, Kefalinija ir

Kerkyra), paskui turi bti ijungta i kovos ir okupuota visa likusi Graikija. Du pareik, kad
apsisprend dl datos puolimas prasids spalio 26 d. ir jis negali bti nukeltas net viena valanda.
Roatta, dar dien prie tai saks, jog tokiai operacijai pasiruoti reikia trij mnesi, puolimo dat
igirdo pirm kart. Mussolini pareik, kad nemato joki galim komplikacij i Jugoslavijos ar
Turkijos puss, o nordamas patraukti savo pusn bulgarus buvo pasiruos jiems dovanoti
Makedonijos emi. Jo turima informacija, buvo galima tiktis, kad graikai nepasiduos be kovos, tad
viskas priklaus nuo Italijos kariuomens staigi ir ryting veiksm. Kad siki brit aviacija, buvo
manoma, taiau graik oro pajgos nekelianios jokios grsms, o Graikijos visuomen visikoje
depresijoje93.
Tada atjo metas Prascos komentarams. Italijos pajg Albanijoje vadas buvo kupinas
optimizmo. Jis prognozavo, kad Epyro regionui uimti prireiks 1015 dien, t. y. iki prasids
lietingas sezonas, galintis sukelti rimtesni problem. Paklaustas apie kari moral, Prasca pareik,
kad ji puiki. 70 000 vyr yra pasireng, o prieakinje fronto linijoje kiekybin persvara yra dviguba.
Kiek man inoma, graik oro pajgos neegzistuoja, sak Prasca. Nerim jam kl tik brit
sikiimas. Tiesa, jis ireik abejoni dl ygio iki pat Salonik. Tokiu met laiku, anot jo, tam gali
prireikti poros mnesi, bet Mussolini nutrauk j ir pabr, kad yra be galo svarbu uimti Salonikus
ir neleisti britams ia kurti savo bazs. Du paklaus Prascos nuomons apie graik kari moral.
Tai ne tie mons, kurie mgsta kariauti, atsak is. Mussolini patar vadui nesijaudinti dl
galim nuostoli, o Prasca karingai atsak, jog yra visada pasiruos sakyti batalionams pulti, net
jeigu prieais juos stovi divizijos. ioje vietoje prie diskusijos prisijung Badoglio. Jo nuomone,
britai pernelyg susirpin reikalais Egipte, tad j pagalba greiiausiai galt bti tik karo aviacija.
Jis sil pulti Graikij kartu su ygiu Marsa Matruch Egipte, taip sukeliant papildom sunkum
brit pagalbai Graikijoje. Net jeigu Londonas vis dar laikysis, praradusi kertin tak Egipte,
Britanijos imperija atsidurs ties pralaimjimo riba, optimistikai prognozavo vyriausiasis Italijos
karini pajg vadas. Jis patvirtino Prascos plan Epyre, taiau pridr, kad to negana. Kreta ir
Peloponeso pusiasalis taip pat turi bti okupuoti, o kartu ir visa Graikija. Tiesa, tokio masto
operacijoms reikt apie 20 divizij ir trij mnesi (iuos skaiius dien prie pasitarim pateik
Roatta). Iklauss vad, Mussolini paadjo, kad iki Epyro umimo pabaigos lapkriio 1015 d. bus
utektinai laiko pristatyti naujoms pajgoms likusioms operacijoms ubaigti. Kilo vienintelis
klausimas kaip pasielgti okupavus Epyr. Prasca man, kad antram etapui pakaks 56 divizij, o
Badoglio sil uimti Atnus dar iki Salonik. Mussolini mesteljo, kad tam utekt ir dviej divizij,
bet diaugsi, kad reikalai aikja. Prasca taip pat sak, jog mintis uimti Atnus ir perskelti
Graikij pusiau yra labai domi, bet pabr, kad 270 km atstumas nuo Epyro iki Atn bus sunkiai
veikiamas, nes iame kaln ir kalv regione keli nedaug ir jie prasti, todl sil permesti tris kaln
pstinink divizijas Artos uost emyninje Graikijoje (pasiekiam dirbtiniu kanalu). Pasitarimui
artjant prie pabaigos, Mussolini apibendrino: K gi, mes inagrinjome visus problemos aspektus.
Puolimas Epyre, apsiirjimas ir spaudimas Salonikams; tada antras etapas ygis Atnus. 94
Sprendimas buvo priimtas, ir nors jis buvo grynai Mussolini, karo vadai j patvirtino ir pavert
planu, kuris, kaip ir Mussolini valgos, buvo pagrstas geriausiu manomu scenarijumi.

Pietro Badoglio
Tiesa, kit dien pradj j studijuoti ital karo vadai ikart susidr su keblumais. Isilaipinti
Artoje kariniu poiriu pasirod nemanoma, nes kanalu negali praplaukti dideli laivai, o puolimas
Egipte buvo atauktas maiausiai dviem mnesiams. Taigi britai nesunkiai galjo kurti RAF bazes
Piet Graikijoje ir i ia rengti atakas ne tik Albanijoje, bet ir svarbiausioje Italijos karinio jr
laivyno bazje Tarante. Vyriausieji tab vadai anonimikai pasisak prie operacij, kaip ir
Badoglio, i pradi bands savo nuogstavimus isakyti Ciano, o tada ir Mussolini. Tiesa,
pagrindin jo korta per seklus Artos kanalas dideliems laivams sudeg, nes paaikjo, kad graikai
kanal pagilino, tad Badoglio protestas tik sukl Mussolini nir. Du pareik Ciano, kad yra
pasirengs priimti Badoglio atsistatydinim, taiau is jo niekada nepateik. Ir viskas, k jam pavyko
pasiekti, buvo puolimo pradios perklimas spalio 28 d. Pasiruoimas operacijai prasidjo.
Mussolini nusivylimui, Bulgarijos caras Borisas jo silym prisijungti prie atakos atmet, o
patikslinti graik karini pajg duomenys buvo ne tokie palanks Italijai, kaip kad Prasca man i
pradi. I tikrj kiekybiniu poiriu jgos buvo lygios Graikijai net nepaskelbus visuotins
mobilizacijos. Ital vadai norjo isikovoti lankstum bent jau dl numatytos datos, taiau Mussolini
nieko apie tai nenorjo girdti numatyta ataka spalio 28 d. buvo nediskutuotina, nes taip buvo
sureisuotas jo fait accompli Hitleriui.

Benito Mussolini ir maralas Pietro Badoglio

Kad ir kokie buvo karini vad nuogstavimai dl logistikos, nei karin vadovyb Romoje, nei
vadai Albanijoje neturjo abejoni, kad pergal bus lengva. Graik nuvertinimas buvo visuotinis.
Ciano ra apie lengv pasivaikiojim, Soddu apie karin parad. Italijos karalius buvo
sitikins, jog graikai pal po pirmo turmo, o Mussolini jaudinosi tik dl to, kad nesikit britai ar
net turkai. Todl jis i savo vad reikalavo tik vieno kad pergal bt kuo staigesn. Operacijos
ivakarse jis tikjosi, jog pirmasis triukinamas smgis privers per kelias valandas prieus pakrikti.
Spalio 28 d. ryt, pranedamas apie k tik prasidjus puolim Hitleriui, Mussolini buvo puikios
nuotaikos95.
Prognozuodamas bsim kampanij du buvo teisus tik vienu klausimu graikai neketino
pasiduoti be kovos. Pasklidus gandams apie galim Italijos agresij, vokiei diplomatinis atstovas
Atnuose princas Viktoras zu Erbach-Schnbergas ra, kad Graikija prieinsis Italijos atakai su visa
manoma agresija, net jeigu tuo rizikuos bti sunaikinta. Graik visuomen, prieingai nei teig
Mussolini, buvo ne depresijoje, o nusiteikusi Italijos atvilgiu itin karingai. Diplomato ivada buvo
tokia: Jeigu Italija tikisi, kad dabar palankus metas gyvendinti savo teritorines pretenzijas
Graikijoje, ji apsirinka.96
Kelios savaits iki karo pradios ital povandeninis laivas paskandino kruizin laiv Hellii ir taip
pakurst nacionalistines graik aistras. Ant sienos pasirods grafiio uraas: Mirtis spagei
valgytojams, paskandinusiems ms Hellii! puikiai atitiko bendr nuotaik Graikijoje.
Diktatorikais metodais valdantis al ministras pirmininkas generolas Joanis Metaksas buvo
vertinamas prietaringai[22], taiau Italijos agresijos akivaizdoje alis tapo vieninga. Dabar visi yra
su manimi, ra dienoratyje Metaksas. Vienas valstietis atsiunt jam laik, kuriame apgailestavo,
kad neturi pinig paaukoti karo reikmms, bet sil priimti dovan jo 5,5 akro ems sklyp97.
Graikijos kariuomenei trko tank ir prietankini pabkl, oro pajgos turjo vos kelet moderni
lktuv, bet jos kariams, prieingai negu italams, netrko ryto ir motyvacijos. Jie buvo pasiry
padaryti visk, kad duot atsak makaronininkams (gr. Makaronides), idrsusiems upulti j al.
Patriotin aistra apm netgi graik bendruomen Aleksandrijoje. Apie 14 000 savanori i ia
ivyko ginti savo tvyns, o paaukot pinig suma virijo vis metin Egipto karin biudet98.

Joanis Metaksas
Politinis pretekstas paskelbti kar buvo kaltinimas, kad Graikija leido Karalikojo laivyno
laivams pasipildyti degal savo teritoriniuose vandenyse ir taip paeid neutralum. Gali bti, jog is
kaltinimas buvo ne be pagrindo99, bet mes puikiai inome, kad karas paskelbtas dl kitos prieasties.
Italijos ultimatumas Graikijos ambasadoriui buvo teiktas 3 val. ryto ir galiojo tris valandas, taiau
Metaksas nieko nelaukdamas atsak Ohi[23] (gr. ne). Po dviej su puse valandos 11-oji Italijos armija
su 140 000 kari (6 divizijos) pradjo atak100. T ryt Metaksas kreipsi savo taut: Imu
Graikijos valanda kautis u savo nepriklausomyb. Graikai, mes turime rodyti, kad esame verti savo
protvi ir laisvs, kuri jie mums dav. Graikai, kaukits u savo tvyn, u savo monas, u savo
vaikus ir ventas tradicijas. Kaukits, nes tai dabar svarbiau u visk! Atnuose mons su
patriotiniais plakatais ir kiais upldo gatves, o graik kariai priesak vykdys taip, kad Churchillis
netrukus gals pasakyti: Iki iol mes inojome, kad graikai kaunasi kaip didvyriai; nuo dabar galime
sakyti, kad didvyriai kaunasi kaip graikai.101
Puolimas prasidjo merkiant stipriai liiai. Lijo jau treia diena i eils, tad sraunios kaln ups
apsm ne vien tilt, o daugel kit graikai susprogdino, nes ital ataka jau kuris laikas buvo viea
paslaptis. Purve paskend kaln keliai tapo neveikiami ital technikai tankai ir artilerija tiesiog
klimpo, o aviacijai trukd tirtas rkas102. Toks prastas oras buvo tik pradia. Kampanija nebus
aibikai trumpa, kaip to norjo Mussolini, ir abi armijos strigs kalnuose ilgai ir altai iemai.
Graik serantas Diamantis Stafilakas saus ra: Ms durys neatsidaro dl sniego. Smarkus vjas
nea snieg mus. iandien vl lyja. Esame kiaurai permirk, o usikurti ugn nra joki galimybi,
nes dmai mus udusint. Naktis leidiame tokiame nepakeliamame diskomforte, kad a danai
keliuosi ir einu laukan pasivaikioti. Bandiau statyti nauj slptuv, bet vos ikasus 20 centimetr

vl pradjo snigti, tad teko pasiduoti.103 Sezoniniai liets, kuri ital vadai tikjosi spti ivengti,
visikai sukaustys j kariuomens mobilum, o atjusi iema nusine tkstanius gyvybi abiejose
pusse. Metas, kur Mussolini parinko puolimui, buvo pats netinkamiausias. Kadangi laiko pasiruoti
karui nebuvo, netrukus pristigs amunicijos, degal, ekipuots ir paaiks, kad ital kariai yra ne tik
prastai pasireng, bet ir nemotyvuoti. J moral nebuvo aukta, kaip kad teig Prasca, ir ji risis emyn
po kiekvieno pralaimjimo. O graikai buvo ne tik kupini ryto apginti savo tvyn, bet ir puikai
painojo vietov panaiai kaip suomiams iemos kare, tai buvo labai didelis gynj koziris.
Ne visos graik pajgos buvo sutelktos Albanijos pasienyje. Neinodama, ko tiktis i Bulgarijos,
Graikijos karin vadovyb buvo dislokavusi 4 divizijas jos pasienyje, rytinje Makedonijoje ir
Trakijoje. I pradi italai turjo kiekybin persvar (madaug 85 000 kari prie 35 000), taiau,
sunkiai stumdamiesi, pagrindines gynybos pozicijas jie pasiek tik lapkriio 1 d., o tuo metu sulauk
rezerv graikai jau buvo kur kas geriau pasiruo atremti atak. Vienintel sugebjusi pramuti skyl
gynj linijoje buvo 3-ioji kaln pstinink divizija Julia ji prasiver madaug 20 km. Bet kadangi
i viena i gerai paruot elitini ital divizij buvo tik iimtis i bendro konteksto, netrukus ji buvo
apsupta ir sumuta. Tik nedidelei jos kari daliai pavyko prasibrauti atgal 104. Netiktas arus graik
pasiprieinimas imu Italijos karin vadovyb i vi. Papildomos divizijos buvo skubiai
siuniamos Albanij, o planus isilaipinti Jonijos salose teko atidti al. Lapkriio 9 d. Mussolini
vyriausiuoju pajg Albanijoje vadu vietoj Prascos paskyr Ubaldo Soddu[24], pirmasis jo sakymas
ital daliniams buvo visame 140 km fronte pereiti gynyb. Neprajus n dviem savaitms nuo
puolimo pradios, tapo aiku, kad Mussolini planas okupuoti Epyr per 15 dien lugo.
Tai buvo ne viskas. Lapkriio 14 d. graik pajg vadas generolas Aleksandras Papagas,
papilds pajgas mobilizuotais auktiniais ir kariniais daliniais i rami region, sureng kontratak.
Dabar jau 15 divizij105 sutelk graikai gijo lokali kiekybin persvar. Iki met pabaigos graikai
istm ital pajgas ne tik i savo teritorijos, bet ir um tredal Albanijos. Mantone,
pranczikame miestelyje Italijos pasienyje, pasirod plakatas: Tai prancz teritorija. Graikai,
toliau neygiuokite!106
T gruod Italijos kariuomens Albanijoje likimas kabojo ant plauko, bet sisdama vis manom
pastiprinim ital karin vadovyb sugebjo bent jau stabilizuoti front madaug 50 km nuo Albanijos
ir Graikijos sienos107. Lapkriio 20 d. Hitleris laike Mussolini neslp savo nusivylimo ital
veiksmais. Atsakydamas du kaltino prast or, Bulgarijos neutralum, leidus graikams permesti
dideles pajgas prie vakarins sienos ir alban nenor padti. Tiesa, Mussolini dar nebuvo galutinai
prarads vilties. Jis ra fiureriui, kad ruoia 30 divizij puolim, per kur mes visikai
sunaikinsime Graikij, o vyriausiajam karini pajg vadui (tuomet vis dar Badoglio) sak: Visi
(graik) miestai su daugiau nei 10 000 gyventoj turi bti sunaikinti ir sulyginti su eme. Tai
tiesioginis sakymas.108 Laim, nei Italijos oro pajgos, nei sausumos kariuomen io sakymo
gyvendinti negaljo. Pastiprinimas padidino Italijos pajgas Albanijoje iki 490 000 kari109, taiau
viskas, k ioms pajgoms pavyko pasiekti, buvo lygiosios. Saus sustabd graik puolim, vasar
italai band kontratakuoti, bet neskmingai. Lygiai tokios pat neskmingos buvo ir graik atakos 110.
Kovo 916 d. mgindamas aplenkti vokiei sikiim Mussolini sureng dar vien, paskutin,
puolim. Operacija vadinosi Pavasaris (it. Primavera) ir Italijos radijas prane, kad du ivyko
Tiran asmenikai vadovauti puolimui [25] 111. 9 ital divizijos band turmuoti 6 graik divizij
pozicijas[26], taiau po dideli ir bereikaling nuostoli operacij teko ataukti ir nuo ios akimirkos
iki vokiei atakos balandio 6 d. fronte stojo pusiausvyra. Per Italijos ir Graikijos konflikt uvo
apie 20 000 ital, 40 000 buvo sueisti, 26 000 pateko nelaisv arba dingo be inios, dar 18 000

patyr nualim (Italijos kariai nebuvo parengti iemai ir neturjo tinkam drabui)112. Graik
nuostoliai sudjus uvusiuosius ir sueistuosius sudar apie 90 000113.
Mussolini sprendimas pulti Graikij 1940 m. turjo gerokai daugiau padarini nei vien kariniai
nuostoliai. Italijos fiasko Graikijoje ir iaurs Afrikoje buvo dvigubas paeminimas, po kurio
Mussolini jau niekada neatsities. Italijos pretenzijos tapti supervalstybe ir paraleliniu karu sukurti
savo imperij suduo ipulius. Aies Achilo kulnas negaljo bti atidengtas aikiau. Italijos
gyventojams, iki tol pripumpuotiems propagandos apie j alies gali ir neeilinius dus gebjimus,
tapo aiku, kad visa tai nieko verti paistalai. J lyderis trauk al kar, kurio ji nenorjo, ir iame
kare nebus adtj pergali. Policijos informatorius Milane ra: Daug, labai daug pesimist mato
Italij kaip Vokietijos protektorat ir daro ivad, kad net jeigu mes atlaikysime visus iuos karus,
didiuliai laivyno nuostoliai, ms aliavos ir aukso atsargos bus ieikvotos tam, kad prarastume
savo politin, ekonomin ir karin nepriklausomyb. Tokia politika nra ko didiuotis. T iem
Italijos gyventoj gyvenimo kokyb krito aibikai, lygiai taip pat kilo kainos. Makaron ir ryi
davinys mogui buvo sumaintas iki 2 kg per mnes, o iki tol statistinis italas suvartodavo po 400 g
kasdien. Italai niekada nebuvo dideli karo entuziastai ir po 19401941 m. pralaimjim Mussolini
reimu ir jo sprendimais bus nepatenkinti visi: kareiviai, jreiviai, civiliai114. Jie tapo savo lyderio
ambicij kaitais, kaip ir pats Mussolini. Priimdamas impulsyv sprendim sumokti Hitleriui ta
paia moneta ir upulti Graikij, du tikjosi atsikratyti jaunesnio partnerio statuso, bet io ingsnio
rezultatas buvo prieingas. Jis bet kokia kaina siek ivengti vokiei karins pagalbos, bet Italijos
pralaimjimai reik, kad Vokietija privalo sikiti. Atsitiko tai, ko Mussolini labiausiai stengsi
ivengti nuo ios akimirkos jis nebebuvo Hitlerio sjungininkas. Jis tapo fiurerio pavaldiniu ir bus
juo iki pat karo pabaigos.
Hitlerio poiriu, operacija Graikijoje buvo alutin ir nepageidautina diversija. Jis norjo, kad
Balkanuose vyraut ramyb, bet dabar jau neturjo kito pasirinkimo. Tai nebebuvo tik pagalbos
Mussolini klausimas[27] dus nuotykiai Graikijoje suteik pretekst ia pasirodyti britams ir
sukl grsm Rumunijos naftos telkiniams, kurie i Graikijos bazi bt nesunkiai pasiekiami RAF
bombonei. Parengti Graikijos umimo plan Hitleris sak dar lapkrit, kai ital problemos ia
tapo akivaizdios. Tiesa, fiureris informavo Ciano, kad Vokietija neketina kitis iki pavasario, o savo
generolams sak, kad atauks operacij, jeigu graikai bus protingi ir parodys brit sveiams
duris115. Vis dlto gruodio 13 d. jis ileido direktyv Nr. 20, kurios angoje skelb: Dl
susidariusios grsmingos padties Albanijoje ypa svarbu sutrukdyti britams prisidengus Balkan
frontu kurti oro bazes, kurios pirmiausia grasins Italijai ir sykiu naftos telkiniams Rumunijoje.116
Operacija, numatyta kov, gavo kodin pavadinim Marita[28] ir jos tikslas buvo okupuoti vis
emynin Graikij. Met pradioje Hitleris jau neturjo iliuzij, kad jos prireiks.
Rengiant Marit paaikjo, kad jai gyvendinti reikia gerokai didesni pajg, nei i pradi
Hitleris norjo skirti iai diversijai. Taigi kelet divizij teks paimti i pietinio Barbarosos
puolimui numatyto flango. Karo pabaigoje velgdamas atgal, Hitleris prisimin epizod. Jeigu ne
idiotika ital ataka Graikijoje, suklusi mums tiek daug problem, a biau galjs pulti Rusij
keliomis savaitmis anksiau, sak fiureris 1945 m. vasar. Jis buvo sitikins, kad tos kelios
savaits kainavo jam pergal Taryb Sjungoje. Beprasmika, be perspjimo surengta kampanija
Graikijoje privert mus pakeisti planus, sikiti Balkanuose ir tai baigsi katastrofiku udelsimu
rengiant puolim Rusijoje. Mes buvom priversti panaudoti ia kelet savo geriausi divizij, o
galiausiai dl io kvailo ou buvome priversti okupuoti didiules teritorijas, kuriose ms pajg
bt apskritai nereikj, sak Hitleris117.

Jeigu tiktume ia versija, populiaria ir tarp vokiei karo vad vykstant Niurnbergo procesui,
Mussolini sprendimas pulti Graikij atrodyt dar lemtingesnis. Tiesa, dauguma istorik, bent jau iuo
poiriu, Mussolini fiasko nesureikmina. Hitlerio biografas Ianas Kershaw i idj vadina
ekstremaliai supaprastinta. 1941 m. pavasaris buvo neprastai lietingas, tad net ir nordamas
Hitleris nebt galjs pradti Barbarosos gegus 15 d. (kaip i pradi buvo numatyta). Orai
isigiedrijo tik birel, taigi geriausiu atveju Vokietija galjo sutaupyti por, o ne penkias savaites.
Be to, kampanija Graikijoje buvo planuojama kone kartu su puolimu Rytuose, ir jei bt galima
guostis dl kai kuri divizij staigaus permetimo Balkanus, kaltinti, ko gero, reikt ne Italij ar
Graikij, o Jugoslavij, kurios akibroktas privers Hitler imtis neatidliotin priemoni. Visos
geriausios pietinio sparno divizijos Barbarosos ivakarse bus savo vietose[29] ir nors tai, kad
joms teks dalyvauti papildomoje kampanijoje, uuot pasirengus ir pailsjus, tikrai ijo vermachtui
ne naud, ne Mussolini kvailyst bus kalta, kad vokieiams nepavyks laimti karo Rytuose iki
iemos pradios118.
Gali bti, kad jei ne Italijos agresija, II pasauliniame kare bt viena karo nepaliesta valstybe
daugiau. Savo al Mussolini pasmerk stodamas kar, o upuldamas Graikij atne katastrof ir
jai. Galbt Italija bt galjusi pasiekti daugiau, jeigu nebt iskaidiusi savo pastang ir itekli.
Tai, kad Italija nusprend kariauti ir iaurs Afrikoje, ir Graikijoje tuo pat metu, baigsi
pralaimjimu abiejuose frontuose, taiau engdamas lengvabdik ingsn Mussolini sukr
dilem ir Churchilliui. Jeigu ne ji, britai, ko gero, bt ikovoj galutin pergal iaurs Afrikoje dar
1941 m. pradioje, Dabar Britanijai ikilo klausimas itiesti pagalbos rank Graikijai ar pribaigti
ital pajgas Libijoje? Atsakymas j tapo dar vienu Mussolini avantirizmo padariniu.

Churchillio sprendimas geriau dar vienas Diunkerkas nei dar

viena Lenkija
Kariniu poiriu, Britanija turjo kelet prieasi pamginti padti Graikijai. Jeigu pavykt
apginti Graikij, tai bt kur kas didesn strategin pergal nei Libijos ukariavimas, nes ji ne tik
padt gyti dar vien sjunginink, bet ir suteikt galimyb apsisaugoti nuo vokiei grsms
Viduriniams Rytams. Londone tuo metu buvo tikimasi prie Hitler sudaryti viening Balkan front
kartu su Graikija, Jugoslavija ir Rumunija, o placdarmas Graikijoje galjo pasitarnauti kaip RAF
baz antskrydiams prie Plojeio naftos telkinius Rumunijoje119 (labiausiai Hitleris dl to ir
nuogstavo). Vis dlto pagrindin prieastis buvo politin. Jeigu Graikija bus uimta, lapkriio 4
d. perspjo karo kabinet Churchillis, bus kalbama, kad nepaisydami savo garantij mes leidome
praryti dar vien ma sjunginink.120 Jam pirmiausia tai buvo politinio prestio klausimas.
Pagalbos garantij Graikijai 1939 m. baland suteik Nevilleio Chamberlaino vyriausyb, ir nors
jo pirmtakas nesugebjo paversti savo paad darbais Lenkijoje, Churchillis dabar buvo pasirys
ios klaidos nekartoti. Jis tikjosi, kad tiesiogin karin brit pagalba padarys spd Turkijai (kuri
norjo patraukti savo pusn) ir, inoma, JAV. Todl vos tik Italija upuol demokratijos lop,
Britanijos premjeras savo generalinio tabo vyriausiajam virininkui Dillui pareik, kad Graikijai
turi bti suteikta maksimali pagalba. CIGS tokia nauja perspektyva, inoma, nenudiugino.
Wavellis irgi nenorjo vaistyti savo armijos itekli, lygiai taip pat tam nepritar ir usienio reikal
ministras Edenas, tuo metu lanksis Kaire121. Lapkriio 1 d. jis Churchilliui ra: Mes negalime i
Vidurini Ryt pasisti tokio sausumos ir oro pajg pastiprinimo, koks turt lemiamos takos kovos

eigai... Toki pajg isiuntimas sukelt pavoj visai ms padiai Viduriniuose Rytuose ir
sugriaut puolimo operacijos planus.[30] ios pastabos tik sukl Churchillio pykio tirad, po
kurios Anthony Edenas dienoratyje paymjo: Ms politikos silpnyb yra ta, kad nesugebame
tvirtai laikytis savo plan.122 Dilema kuriam laikui pasitrauk al, kai paaikjo, kad Graikijos
ministras pirmininkas Joanis Metaksas nepageidauja tiesiogins karins pagalbos. Jo armija puikiai
tvarksi su italais pati ir jis puikiai inojo, kuo baigsi Britanijos garantijos Lenkijai ar pagalba
Norvegijai, todl norjo ivengti bet koki provokacij Vokietijos atvilgiu. Kompromisas buvo toks.
Graikija sutiko priimti pagalb ginklais ir amunicija, taip pat sutiko priimti RAF lktuvus, taiau
Metaksas pabr, kad ie lktuvai gali dalyvauti kariniuose veiksmuose tik prie italus. Apie jok
Rumunijos naftos telkini bombardavim negaljo bti n kalbos. Brit sausumos pajgoms buvo
leista isilaipinti Kretos saloje, bet j misija buvo ne tiesiogin karin jiems atvykus graikai tiesiog
galjo permesti ia dislokuotas savo pajgas miams su italais. Metaksas inojo, kad prie
vokieius jis neturi joki galimybi123. Pirmosios RAF eskadrils (senstelj Gladiator naikintuvai
ir biplanai) bei nedidels sausumos pajgos pasiek Graikij antrj lapkriio savait. Atsista
amunicija buvo skurdoka: 8 prietankiniai pabklai, 12 prielktuvini Bofors pabkl, 20 000
amerikietik autuv. Churchilliui usispyrus su antrja siunta buvo isisti dar 24 lauko pabklai
bei 10 lengvj tank124, ir nors brit lktuvai tikrai pagelbjo graikams kontratakuojant italus, ne i
simbolin pagalba buvo j pergali prieastis.

Britanijos generalinio tabo virininkas seras Johnas Dilias ir Winston Churchill.

Nra joki abejoni, kad kontroversikas sprendimas apnuoginti iaurs Afrikos front dl
pagalbos Graikijai buvo grynai Churchillio sumanymas. Be jo atkaklumo vargu ar karin vadovyb
bt pasiryusi tokiam ingsniui. Kita vertus, ir paties ministro pirmininko pozicija iuo klausimu
svyravo. Lapkrit suinojs apie Wavellio parengt operacij Kompasas jis netvr diaugsmu:
Pagaliau mes susiruome nusimesti tuos nepakeniamus gynybinius svarmenis. Karuose nugali tie,
kuri valia stipresn. Dabar mes perimsime iniciatyv ir primesime prieui savo vali.125 Taiau
akimirka, kai prioritetas buvo suteiktas puolimui Libijoje, truko neilgai. Gruodio pabaigoje britai i
Ultros praneim suinojo apie vis didjant vermachto kontingent Rumunijoje bei vokiei
pasiruoim pulti Graikij i Bulgarijos teritorijos[31] 126. Politin padtis taip pat pasikeit. Sausio
29 d. netiktai mir Graikijos ministras pirmininkas Metaksas, o jo pdinis Aleksandras Korizis
auganios vokiei grsms akivaizdoje buvo links priimti bet koki brit karin pagalb. Vasario
12 d. Wavellis gavo sakym atsisakyti plan uimti Tripolitanij ir pasirengti permesti Graikij 4
divizijas[32] 127. domu, kad iki tol prieinsis tokiam ingsniui imperinio generalinio tabo
vyriausiasis virininkas Dillas dabar nusprend, jog kito pasirinkimo nra.
Kai Dillas su Edenu vasario viduryje dar kart atvyko Kair, Wavellis taip pat buvo pasiruos
graikams padti. Vasario 19 d. jis sak: Ms pasirinkimas sunkus, bet nedarydami Balkanuose
nieko mes kur kas labiau pasitarnausime prieui nei veikdami aktyviai.128 Edenas su Dillu prie
susitikim svarst, k reiks daryti, jeigu Wavellis ir kiti karo vadai protestuos prie pagalb
Graikijai, bet, j nuostabai, Wavellis pareik, kad nenordamas vaistyti laiko jau pradjo ruoti
pajgas permetimui129. Dabar atjo eil Churchillio abejonms: Nesijauskite sipareigoj Graikijai,
jeigu savo irdimis jauiate, kad tai bus tik dar vienas Norvegijos fiasko, signalizavo premjeras
Edenui gruodio 19 d. Bet Dillas tuo metu jau buvo apsisprends ir patikjs, kad britai turi
neblogas galimybes atlaikyti vokiei puolim. Edenas Wavelliui tar: Tai kareivio reikalas. Taigi
jums sprsti. Wavellis atsak: Karas susideda i sunki pasirinkim. Mes pasireng (angl. We
go). Vasario 24 d. Churchillis savo Kairo delegacij informavo: Nepuoseldami joki iliuzij,
siuniame jums sakym: visu greiiu pirmyn!130 Sprendimas, kur daugelis brit karinink po karo
vadins politikai pagrsta nesmone131, buvo priimtas. Kovo 8 d. 58 000 dydio ekspedicins brit
pajgos buvo pradtos gabenti emynin Graikij132.
Politiniu ir moraliniu poiriu, sprendimo itiesti pagalbos rank Aies taikiklyje atsidrusiai
Graikijai pagrstumas nekelia joki abejoni. Geriau dar vienas Diunkerkas, negu dar viena
ekoslovakija ar Lenkija, ra Australijos ministras pirmininkas Robertas Menziesas, dalyvavs
to meto karo kabineto posdiuose133. Taiau strategikai ir kariniu poiriu jis galjo pasiteisinti tik
tuo atveju, jeigu i pagalba i tikrj bt pakankama numatytam tikslui. Net jeigu brit karin
vadovyb i tikrj turjo iliuzij, kad keturios i Afrikos perkeltos divizijos gali i esms pakeisti
Graikijos padt, vykiai parodys, jog tai buvo klaida. Kai kas tai supras post factum, kai kas to
tikjosi nuo pat pradi. Johnas Kennedy, Britanijos operatyvinio planavimo skyriaus virininkas,
sausio pabaigoje ra: Jeigu vokieiai uims Salonikus, viskas bus pasmerkta lugti. Jeigu netursim
bent 20 divizij ir galing oro pajg, palaikom karo laiv, visa tai taps beprasmika, o toki pajg
mes tiesiog neturime... Mums belieka tik saugoti savo vandenis, nes viskas, k isisime Graikij,
bus prarasta vos tik pasirodius vokieiams. odiai buvo pranaiki, bet, kaip ir vokiei
generolams, vertinantiems fiurerio sprendimus, taip ir brit vadams buvo lengva kritikuoti Churchill.
O kaip paaikinti Britanijos monms, k veikia imperijos kariuomen, kol vermachtas taro dar
vien auk? Kodl galingas brit litas bailiai slepiasi u Nilo? Suinoti, k tiksliai priimdamas
sprendim galvojo Churchillis, yra praktikai nemanoma, bet JAV prezidento patarjo Harry

Hopkinso, kuris saus sveiavosi Londone, ivada buvo domi. Jis (Churchillis) mano, kad prarado
Graikij, nors dabar ir stiprina graikus, silpnindamas Afrikos kariuomen, ra Hopkinsas
Rooseveltui sausio 10 d. Kaip prie bet koki karin logik Britanijos ministras pirmininkas siunt
brit pajgas Pranczij 1940 m. birel, taip ir dabar jis buvo sitikins, kad tiesiog neturi teiss
palikti graik likimo valiai134.
Vliau analizuojant Britanijos fiasko Graikijoje ikilo ir dar viena delikati detal. Nors didij
ekspedicini pajg dal sudar australai ir Naujosios Zelandijos kariai, Churchillio nurodymu
vadovauti daliniams turjo iskirtinai brit vadai. Teorikai baltj dominij (Kanados, Australijos
ir Naujosios Zelandijos) karins formuots negaljo bti dislokuojamos be savo vyriausybi leidimo,
bet 19401941 m., kol i dominij vadovai nepradjo prieintis diskriminacijai ir savo piliei
konstitucini teisi paeidimams, tokie leidimai daniausiai bdavo formals ir priimami atgaline
data. Pavojingoje brit sumanytoje karinje avantiroje pagrindinius smgius teks atlaikyti ne brit, o
Australijos ir Naujosios Zelandijos kareiviams. Tiesa, kol politikai reik nepasitenkinim, patys
kariai buvo neblogos nuotaikos. 6-oji austral divizija buvo k tik paragavusi kovinio krikto
Afrikoje, o Naujosios Zelandijos 2-osios divizijos kareiviai su nekantrumu lauk pirmj savo mi.
Eilinis Victoras Ballas savo dienoratyje apie Atnus ra: Tai pati geriausia vieta, kurioje esu
buvs, ir mons labai draugiki. Apirjom Akropol ir senj Atn griuvsius... Vienami
rajonas gerokai tvarkingesnis nei Kaire. Prisigrm iauriai, bet namo grom skmingai. Leitenantas
Danas Davisas vliau prisimin: Visi buvom jauni ir sveiki... Kupini drsos, bdingos monms,
gyvenusiems iki tol be joki rpesi.135
Daugelis kari taikias laukimo dienas Graikijoje prisimena su nostalgija. Nors naktys buvo altos,
dien oras buvo nuostabus. Kaln papdse skleidsi pavasarins gls, o toki sveting kaimo
moni niekas i j iki tol nebuvo regjs.
Jaunesnieji Australijos ir Naujosios Zelandijos karininkai usideg studijavo Balkan emlapius
ir iekojo geriausi ygio Vien keli per Jugoslavij, bet vyriausieji brit vadai tokiu optimizmu
netryko. Bsim kampanij daugelis j laik dar viena Norvegija. Vyriausiuoju ekspedicini
pajg (pavadint W Forces W pajgos) vadu paskirtas generolas Maitlandas Wilsonas (dl savo
didiulio gio ir kno apimties pramintas Jumbo Milinu) nepuoseljo iliuzij dl bsimo mio.
Kai brit ambasadorius Atnuose per susitikim pamgino nupieti grai ateities perspektyv,
Wilsonas tik sumurmjo: Na, a to nelabai imanau, bet Peloponeso emlapius jau usisakiau.
Peloponeso pusiasalis yra pieiausia emynins Graikijos dalis ir joje brit kariuomen galjo
atsidurti tik pralaimjusi, nes W pajgos buvo idstytos alies viduryje palei Aliakmono linij [33].
Jas sudar i tikrj ne keturios, o nevisikai sukomplektuotos trys divizijos: Naujosios Zelandijos 2oji, Australijos 6-oji divizijos, 1-oji arvuotoji brigada ir dar keletas papildom dalini136.

Jumbo Henry Maitlandas Wilsonas

Tai buvo ne prieakin fronto pozicija. Kadangi vermachtas ketino pulti Graikij i Bulgarijos
teritorijos, pirmj smg turjo atlaikyti 2-oji graik armija, idstyta palei gynybini tvirtinim
Metakso linij pasienyje su Bulgarija. Tiesa, i valga turjo vien slyg Aliakmono linija
pirmiesiems vokiei smgiams buvo nepasiekiama, kol Vokietija negali kirsti Jugoslavijos
teritorijos...

Dar viena Balkan komaro staigmena

Prie praddamas tvarkyti Balkan komar kariniais veiksmais, Hitleris privaljo sudlioti
diplomatin politin dlion. Operacijai Marita numatytos 22 divizijos nuo gruodio buvo
permetamos Rumunij vienintel Balkan valstyb, tuo metu sutikusi prisiglausti po Treiojo
Reicho sparnu. Bulgarija, i kurios teritorijos buvo planuojamas Graikijos puolimas, kol kas buvo
neutrali. Maritos direktyvoje fiureris skelb, kad Vokietija gali tiktis Bulgarijos palaikymo, o

Jugoslavijos kitos graik kaimyns ketinimai kol kas neaiks137.

Lapkriio antroje pusje Hitleris Berghofe susitiko su Bulgarijos caru Borisu III ir
gerairdikai informavo, kad Stalinas nort matyti jo al savo takos zonoje. Bulgarijos
monarchas puikiai nekjo vokikai, tad pokalbis buvo malonus. Borisas pats pareik, jog yra
pasirengs suteikti leidim vokiei divizijoms kirsti Bulgarijos teritorij, tik papra iuo klausimu
jo neskubinti. Hitleris mainais u Bulgarijos karin dalyvavim konflikte pasil Vakar Trakij [34]
(tuometinje Graikijoje) su Egjo jros pakrante, taiau caras atsak, kad apie tai kalbti per anksti,
kaip ir apie Bulgarijos prisijungim prie Trialio pakto [35] 138. Hitleris pernelyg nesijaudino ir buvo
tikras, kad su bulgarais pavyks susitarti. Blogiausiu atveju greta saldaini jis turjo ir rimb
didiul kariuomen Bulgarijos pasienyje. Nuojauta fiurerio neapgavo. Vasario 28 d., gav
Bulgarijos karins vadovybs leidim, pirmieji vermachto daliniai kirto alies sien, o kit dien
(kovo 1-j) caro galiotas Bulgarijos ministras pirmininkas ikilmingoje ceremonijoje Vienoje
patvirtino alies prisijungim prie Trialio pakto savo parau. Ceremonija buvo formali, nes dar
vasario 28 d. vokiei ininieriai pradjo trij daugiau kaip kilometro ilgio karins paskirties tilt
per Dunoj statybas139. ie tiltai turjo isprsti vokiei karini dalini permetimo i Rumunijos
Bulgarij problemas. Kalnais ir kalvomis iraizgyti Balkanai buvo labai nepalanks modernioms
kariuomenms. iem keliai buvo sunkiai pereinami dl sniego ir ledo, pavasar dl susidariusios
klampyns. Traps tilteliai per nesuskaiiuojam galyb srauni upi ir upeli buvo netinkami
karinms reikmms, bet su sau bdingu kruoptumu, priirimi civiliais persirengusi karinink,
vokiei ininieriai logistikos problemas isprend. Po savaits vermachto daliniai jau buvo prie
Graikijos sienos140. Hitleris ketino apginti Rumunijos naftos telkinius, bet mgstantis istorij fiureris
nepamiro, kad btent i iaurs Graikijos buvo suduotas mirtinas Sjunginink smgis AustrijosVengrijos imperijai I pasauliniame kare. Tada, kaip ir dabar, Bulgarija nepataik pasirinko
pralaimsianij pus, bet visa kita bus kitaip.

Bulgarijos caras Borisas III susitinka su Adolfu Hitleriu

Kol vokiei generalinis tabas rengsi puolimui, vokiei diplomatai skyn vien pergal po
kitos. Dl j energing pastang lapkriio antroje pusje prie Trialio pakto prisijung Vengrija
(lapkriio 20 d.), Rumunija (lapkriio 23 d.) ir Slovakija (lapkriio 24 d.). Vengrija taip pat suteik
Vokietijai karinio tranzito teis, tad 12-oji Listo armija persikl Rumunij trumpesniu keliu. Visus
iuos manevrus su atidiu tarumu stebjo Stalinas. Jam, inoma, netiko vokiei aikinimai, kad visi
ie veiksmai yra nukreipti prie Britanij, bet jis nelabai k galjo padaryti141. Kov Hitlerio
diplomatinje dlionje trko tik vienos detals sutarties su Jugoslavija. Jos tbt reikjo jau vien
dl Jugoslavijos geografins padties. Sutart su Jugoslavija per bsim kampanij prie Graikij
Hitleris laik ypa svarbia .
Vokiei karins komunikacijos linijos buvo vos u 20 km nuo Jugoslavijos sienos, tad jei ios
pozicija bus neprognozuojama, galjo kilti grsm visai operacijai142.
Kovo 4 d. Berghofe Hitleris slaptai susitiko su Jugoslavijos regentu princu[36] Pauliumi ir greta
prast bauginim ir grasinim mainais u bendradarbiavim pasil iaurin Graikijos dal prie
Salonik bei Jugoslavijos teritorijos saugumo garantijas143. Pasilymas buvo viliojantis, taiau
Jugoslavijos gyventojai naci Vokietijos atvilgiu buvo nusiteik prieikai, todl tokia sutartis
galjo alyje sukelti protest bang144. Belgrado vyriausyb dels, bet po atkaklaus Ribbentropo
spaudimo galiausiai nusileido. Galutins princo Pauliaus slygos buvo grietos: Jugoslavijos
teritorija ilieka neprieinama karinms Aies pajgoms, Jugoslavija pati nedalyvaus ir niekaip kitaip
neprisids prie karinio konflikto, bet u nesikiim jai turi atitekti paadtas Graikijos gabalas su
Salonikais. Tik tada, kai vokieiai sutiko su iomis slygomis, Belgrado vyriausyb sutiko prisijungti
prie Trialio pakto. Prieikumas Aies valstybms (ypa senai prieei Italijai) Jugoslavijoje buvo
toks didelis, kad priimant sprendim atsistatydino net keletas ministr145. Dokumento pasiraymo
ceremonija Vienoje buvo numatyta kovo 25 d., bet Jugoslavijos ministras pirmininkas Dragia
Cvetkoviius ir usienio reikal ministras Aleksandaras Cincaras-Markoviius, stengdamiesi ivengti
susidrim su protestuotojais, i Belgrado ivyko nakt. Hitleris Vien vyko patenkintas dabar
ukariauti Graikij nebegaljo sukliudyti niekas146. Dien prie tai pasirod praneimas, kad britai
ilaipino Graikijoje apie 40 000 kari, bet i naujiena OKW n kiek nesujaudino. Atvirkiai,
vokiei karo ata Vaingtone gavo nurodymus sureikminti brit pajg dyd ir vieinti i
informacij kuo plaiau. Kuo daugiau bus inanij apie didel brit kariuomen, tuo spdingesnis
bus jos pralaimjimas147. Pasiras pakt Hitleris neslp pasitenkinimo. Ribbentropas palyddamas
sveius teik jiems ratik patvirtinim, jog Vokietija pasiryusi gerbti Jugoslavijos
savarankikum ir jos teritorin integralum148, o fiureris isikviets Keitel diugiai prane, kad
daugiau joki nemaloni staigmen Balkanuose nebeturt kilti149. Jis klydo. Neprajus n 48
valandoms visa kruopiai kelet mnesi rinkta Balkan dlion subyrjo per vien akimirk.

Jugoslavijai prisijungus prie Trialio pakto, Joachimas von Ribbentropas (deinje) sveikina
Jugoslavijos ministr pirminink Dragi Cvetkovii, 1941 m. kovo 25 d.
Kovo 27 d. ryt Reicho kanceliarij pasiek telegrama, kad prajusi nakt grup aukt
Jugoslavijos kariuomens ir oro pajg karinink vykd karin perversm. Regentas Paulius buvo
suimtas, o naujuoju alies monarchu paskelbtas jo snnas 17-metis Petras II. Taip pat buvo
praneama, kad nuo ryto Belgrade prasidjo masins antivokikos demonstracijos. Bolje rat nego
pakt! Bolje grob, nego rob! (Geriau karas negu paktas, Geriau karstas negu vergija) skelb
plakatai150. Minios moni susirinko prie Vokietijos ambasados, kur buvo upultas vokiei
diplomato automobilis151, minia iki smons netekimo sumu ved pasiuntin, palaikiusi j
vokieiu. Vokietijos turizmo atstovyb Belgrade buvo suniokota, o gatvse visur skambjo
nacionalistins dainos ir plevsavo Britanijos vliavos152. Serbai aikiai demonstravo, kurioje
pusje yra j simpatijos, o naujojo reimo vadovu taps generolas Duanas Simoviius, nors ir
deklaravo lojalum Berlynui, atauk alies prisijungim prie Trialio pakto. Hitleris pats buvo
pridalijs toki draugik paad, tad puikiai inojo, k jie reikia. Naujienos i Belgrado sukl
vien i didiausi tio priepuoli jo gyvenime. Karinis puas ne tik kl grsm jo suplanuotai
strategijai, bet ir buvo lus antausis. Fiureris auk, jog tai yra gdingiausia idavyst ir jis
sutriukins Jugoslavij, kad ir k i vyriausyb adt. Mojuodamas k tik perskaityta telegrama
fiureris sak tutuojau ikviesti Keitel, Jodl, Gring, Brauchitsch. Svarbus Ribbentropo
susitikimas su Japonijos ambasadoriumi taip pat buvo nukeltas klausimas buvo skubus.
Paskambins Halderiui Coseno tab Hitleris be uuolank klaus, kiek laiko prireikt pasiruoti
Jugoslavijos atakai, taigi OKH tabo virininkas pradjo dlioti plano gaires savo mainoje pakeliui

 kanceliarij153.

Jugoslavijos karalius Petras II

13 val. Hitleris visiems susirinkusiems sak: Mes visi esame pritrenkti io papirkt
smokslinink perversmo... Manau, ponai, js mane suprasite, kad tik igirds apie tai a sakiau pulti
Jugoslavij. Niekas negali taip elgtis su Vokietijos Reichu. 154 Fiureris paaikino, kad Belgrado
puas sukl pavoj ne tik Maritai , bet ir Barbarosai, todl jis pasirys nelaukdamas joki
galim naujosios Jugoslavijos vyriausybs deklaracij sunaikinti Jugoslavij kaip valstyb. Joki
diplomatini pasiteiravim, joki ultimatum, joki karo paskelbim... Jugoslavija bus sutraikyta
negailestingai ir iauriai, pareik fiureris155. Jis sak iki vakaro parengti sausumos pajg ir
liuftvafs suderintus planus156. Operacijos kodinis pavadinimas atitiko Hitlerio nuotaik Bausm
(vok. Strafgericht). Susirinkimo pabaigoje visiems buvo idalyta karin fiurerio direktyva Nr. 25,
kuri skelb: Karinis puas Jugoslavijoje pakeit politin padt Balkanuose. Nepaisant lojalumo
pareikim, Jugoslavija iuo metu turi bti laikoma priee, kuri reikia sutriukinti kuo greiiau.
Mano tikslas yra siverti Jugoslavij ir sunaikinti jos kariuomen.157
iame susirinkime buvo itartas ir dar vienas, vliau stipriai sureikmintas sakinys: Operacijos
Barbarosa pradia nukeliama daugiausia keturioms savaitms.158 T. y. terminas (tada
Barbarosos pradia preliminariai numatyta gegus 15 d.) galjo bti ir trumpesnis. Bet mes jau
usiminme apie tai, kad Barbarosos pradi pakoregavo objektyvios prieastys, kuri svarbiausia
buvo neprastai lietingas pavasaris. Birelio 22-j, kaip Barbarosos pradi, Hitleris nustatys ne
vienas. Jis tai padarys kartu su Jodliu. Jau po Balkan kampanijos ir tik Halderiui praneus, kad
transportas pajgoms permesti startines puolimo pozicijas yra parengtas159. Ir nors Belgrado
staigmena i pirmo vilgsnio buvo be galo nemaloni, bt buv kur kas komplikuoiau, jei visa tai

bt vyk, tarkim, jau prasidjus kampanijai Rytuose. Hitleris tai pripaino ir pats: Laim, prieas
nusipl kauk dabar, kai ms rankos vis dar laisvos, sak jis160.
Tiesa, kad ir kaip keistai ji skambt, buvo ta, jog Jugoslavija savo akibroktui pasirinko pat
idealiausi Hitleriui met. Jo armijos buvo Balkanuose, taigi iek tiek pakoregavus Maritos plan
buvo galima smgiuoti ir Graikijai, ir Jugoslavijai tuo pat metu. Jugoslavija nedav leidimo vokiei
armijoms kirsti savo teritorijos, bet dabar niekas jos nebeklaus, todl planuotas Graikijos puolimas i
Bulgarijos gijo dar vien atakos placdarm. Galiausiai is lus Jugoslavijos akiplikumas
padjo pagaliau sudlioti vis politin diplomatin dlion. Jugoslavija buvo Versalio darinys su be
galo daug prie, kuri sskaita buvo nubraiytos jos teritorijos.

Miklsas Horthy
Vos tik idalijs nurodymus karo vadams, Hitleris instruktavo Ribbentrop, kad ketina i
Jugoslavijos palikti tik marionetin Kroatijos valstyb, o visas kitas teritorijas idalyti kaimynms,
kurios prisids prie jos ukariavimo. Kaimyns buvo Italija, Vengrija bei Bulgarija ir n vienos i j
sunkiai kalbinti neteko. Vengrijos regentui Miklsui Horthy Hitleris per pasiuntin siunt toki
ini: Laikas Vengrijos kertui atjo. Vokietija palaikys visas Vengrijos teritorines pretenzijas
Jugoslavijai. ygiuokite atgal Banat[37] 161. Galite tikti manimi, a neapsimetinju, nes sakau tik
tai, u k galiu atsakyti. Ikart po io susitikimo Hitleris Bulgarijos pasiuntiniui paadjo ne tik
Jugoslavijos, bet ir Graikijos Makedonij, kuri prie tai buvo pasirengs atiduoti Jugoslavijai. ia
pagaliau baigsis aminas netikrumas. Tornadas pra pro Jugoslavij taip staigiai, kad tie ponai liks
be ado! pergalingai pareik pasiuntiniui fiureris162. Italijai taip pat buvo numatyta dovan, taiau
jos armijos per konflikt dabar galjo bti upultos i Jugoslavijos unugario, tad pirmiausia savo
partnerius reikjo perspti. Iki paryi dirbs prie karinio plano, Jodlis vokiei atstovui Italijos
aukiausioje karinje vadovybje generolui Enno von Rintelenui memorandum teik 4 val. ryto.
Jame buvo spjama apie Vokietijos planus ir praoma bendradarbiauti. Nordamas bti tikras, kad
Mussolini visk suprato teisingai, vidurnakt, dar neturdamas puolimo plano, Hitleris isiunt duei
laik: Nuo pat pradi gine su Graikija a laikiau Jugoslavij pavojingu veiksniu... Dl to
stengiausi nuoirdiai padaryti visk, kad ji atsidurt ms pusje... Gaila, bet ios pastangos
nesusilauk skms... iandienos praneimai nepalieka joki abejoni apie neivengiam
Jugoslavijos posk usienio politikoje. Todl a jau parengiau visas reikalingas priemones... taip pat
ir karines... Due, praau js artimiausias kelet dien nesiimti Albanijoje joki veiksm. Manau,
btina, kad js visomis turimomis pajgomis apsaugotumte ir pridengtumte svarbiausius kelius ir
perjas i Jugoslavijos Albanij... Taip pat btina, kad js, due, visomis manomomis priemonmis
ir kuo greiiau sustiprintumte savo pajgas Italijos ir Jugoslavijos pasienyje... Viskas, ko imsits,
turi bti daroma visikai slaptai, antraip ios priemons netekt visos savo reikms... Jeigu paslaptis
bus ilaikyta, neturiu joki abejoni, due, kad mes abu pasieksime skm, ne maesn nei prie
metus Norvegijoje. Tuo a tvirtai tikiu. Priimkite mano irdingus ir draugikus linkjimus. Js
Adolfas Hitleris.163 Musso neturjo joki pretenzij jis seniai svajojo apie Dalmatijos pakrant,
alia Italijos sienos buvo Slovnija, alia Albanijos Juodkalnija, dabar atsirado proga visa tai
gauti, kad ir padedamam vokiei. Vos per kelias dienas geopolitin mozaika Balkanuose susidliojo
geriau, nei buvo galima tiktis. Be Jugoslavijos, davusios savo sutikim pro sukstus dantis, naujoji
politin konfigracija atrod patvaresn, buvo tik vienas bet.

Miklosas Horthy susitinka su Hitleriu, 1941 m. balandio 25 d.

Vos tik gavs ini apie perversm Belgrade, prastai nuolaidiaujantis Hitleriui Stalinas kart
nusprend pasisti savo partneriui signal, kad Balkanus jis irgi laiko savo takos zona. Taryb
Sjungos lyderis t pai dien paskelb, kad Kremlius pripasta naujj Simoviiaus vyriausyb164.
Berlyno diplomat koridoriuose pasipyl gandai ir klausimas, k gi tai galt reikti? Ar Stalinas
pasilys Jugoslavijai tarpusavio pagalbos pakt? Gal Taryb Sjunga ketina slaptai tiekti ginklus ir
karo technik? O gal Stalinas dabar mgins pasinaudoti proga ugrobti vis Rumunij?165
Be Stalino, buvo dar vienas lyderis, kuris isyk sureagavo Hitlerio manevrus Balkanuose
Winstonas Churchillis. Britanijos slaptosios tarnybos ir diplomatai i ties stengsi patraukti
Jugoslavij Sjunginink pusn, tad Jugoslavijos prisijungimas prie Trialio pakto buvo politinis
Londono pralaimjimas. Utat igirds apie perversm Churchillis nudiugo. Skaudu buvo matyti,
kai narss serb ir jugoslav[38] mons priversti parduoti savo sielas dl silpn ir baili valdov,
bet dabar, igirds apie vykusi revoliucij, a vl esu kupinas diaugsmo, sak brit premjeras
prie piet stalo, o vakare kalbdamas vieai savo nuotaik tvirtino: Jugoslavijos tauta susigrino
savo siel. Senas melagis, iklauss ios kalbos ura Goebbelsas, jis, suprantama, jauiasi
kaip ant balto irgo.166 Balandio pradioje, nors visos pastangos umegzti dialog su Kremliumi
buvo bevaiss, Churchillis ryosi parayti Stalinui antr laik. Jis ra, kad i patikim altini (i
tikrj i Ultros praneim) turi informacijos, kuri aikiai byloja apie bsim Vokietijos atak
prie Taryb Sjung. Apie tai, kad Stalinas laik iuos laikus anglika provokacija, mes dar
kalbsim, bet iame laike Churchillis taip pat ra, kad kovo 20 d., kai Hitleris pasil Jugoslavijos
vyriausybei prisijungti prie Trialio pakto, vokieiai i Rumunijos teritorijos Piet Lenkij pradjo
permesti tris i penki savo tank divizij. Taiau t pai akimirk, kai jie igirdo apie serb
revoliucij, perdislokavimo sakymas buvo atauktas. Tikiuosi, kad Js Ekscelencija atkreips
dmes iuos svarbius faktus. Churchillis band perspti Stalin, kad Hitleris ruoia prie j atak,

bet dabar yra pasirys kariniu bdu isprsti savo problemas Balkanuose. Churchillis inojo Stalin
tarsiant j bandymu sukirinti su Hitleriu, todl savo ambasadoriui Crippsui dav nurodymus
nesudaryti spdio, kad mums reikia kokios nors pagalbos i soviet vyriausybs ar kad jos
praoma veikti kieno nors kito, o ne savo interes labui. Mums tik reikia, kad jie suvokt, jog Hitleris
anksiau ar vliau juos upuls. Fakto, jog jis tebekariauja su mumis, nepakanka, kad jis negalt taip
pasielgti. Todl sovietams yra tikslinga padaryti visus manomus ingsnius, kad Hitleris neisprst
savo problem Balkanuose taip, kaip jis nori.167 Perspjimas buvo visikai tikslus, jo pateikimo
taktika protinga, o valga dl Balkan teisinga, bet k galjo padaryti Stalinas? Ar buvo galimyb,
kad jis gali stoti Jugoslavijos pusn ne tik odiu, bet ir veiksmais?
Net jei ir taip, Hitleris jau visk buvo nusprends. Kovo 30 d. fiureris Reicho kanceliarij
sukviet aukiausiuosius vadus i visos Treiojo Reicho imperijos kampeli slaptai, dvi su puse
valandos trukusiai lekcijai apie bsim kar su Taryb Sjunga. Tuo metu dl Barbarosos jau
nebuvo n menkiausi abejoni, o Balkanams kliuvo tik keletas sakini. Jugoslavija bus aibikai
sutriukinta, o kartu Vokietijos kariuomen sutvarkys ital sukelt netvark Graikijoje. Paskui kelias
pirmyn bus atviras168. Hitleris sak Ribbentropui nereaguoti jokius Belgrado vyriausybs
diplomatinius bandymus. Kai Italijos usienio reikal ministras Galeazzo Ciano kovo 31 d. telefonu
prane, jog Simoviiaus pavaduotojas prao susitikimo su Mussolini, fiureris patar kelet dien
palaikyti j nuoalje. Balandio 5 d. politinis dangus apsiniauk. Pasirod inia, kad Stalinas
susitinka su Jugoslavijos vyriausybe ir ketina su ja pasirayti politinio bei karinio bendradarbiavimo
sutart169. Tai nebuvo gandai. T ryt malachitais imutoje Kremliaus Jekaterinos salje Stalinas
ikilmingai pasira dokument, kuris vadinosi Draugysts ir nepuolimo sutartis tarp Taryb
Sjungos ir Jugoslavijos. Pasiras Vadas nusiypsojo ir visi aplink prapliupo aplodismentais bei
sveikinimais. Netrukus, kaip prasta tokiomis progomis, buvo pristatyta vaii ir daug degtins. Tegu
tik jie ateina, sak Stalinas, ms nervai stiprs.170 Jugoslavijos delegacija turjo pagrindo
digauti, nes ia sutartimi Taryb Sjunga sipareigojo teikti ne tik politin, bet ir karin pagalb. Ne
tik ginkl ir technikos, kurios sraas buvo sudarytas kit dien, bet ir reali karin pagalb su karo
aviacija bei sausumos pajgomis, tuo metu isidsiusiomis prie Rumunijos171. Sunku patikti, jog tai
buvo ne politinis Stalino triukas, nes vliau jis dar kelet mnesi darys visk, kad tik neiprovokuot
Hitlerio, bet net jei ie paadai nebuvo tuti, jiems nebuvo lemta isipildyti. Po vienuolikos dien
valstybs, su kuria Taryb Sjunga k tik pasira sutart, tiesiog neliks.
T nakt, iek tiek po vidurnakio, Hitleris isikviet Goebbels. Jam reikjo draugijos. Jie
gurknojo arbat ir nekuiavosi iki 5.20 val. ryto. Tai buvo laikas, kai vokiei tankai ir pstinink
divizijos turjo pajudti prie Jugoslavijos ir Graikijos sien. 300 liuftvafs bombonei pakilo or.
J bombos netrukus sudrebins miegant Belgrad172. Berlyne buvo tylu ir ramu. Auo Verb
sekmadienio rytas. Fiureris nusprend, kad atjo metas iek tiek nusnsti173.

Bausm Jugoslavijai
Balandio 6 d. ryt vermachtas tuo pat metu pradjo atak ir prie Graikij, ir prie Jugoslavij.
Kariniai veiksmai ioje kampanijoje buvo glaudiai tarpusavyje susij Marita buvo tiesiog
papildyta direktyva Nr. 25, bet vokiei karini veiksm pobdis Graikijoje ir Jugoslavijoje skirsis.
Graikijoje Hitlerio interesas buvo grynai strateginis jeigu ne brit pajgos, atskubjusios pagalb
graikams konflikte su italais, jis tikrai nebt skubjs padti italams, juo labiau kad jie ia jos ir

nepra teig fiureris Goebbelsui174. Be to, fiureris vertino graik nars ir pasiaukojim kare su
Mussolini ir dar net neprasidjus Maritai nurod, kad pasiraius paliaubas visi graik belaisviai
turi bti paleisti175. Vokiei ambasadorius Graikijoje t ryt informavo alies ministr pirminink,
kad vermachtas siver Graikij, nes jos teritorijoje yra brit karins pajgos. Korizis atsak, kad
tokiu atveju Graikija ginsis176. Jugoslavija nesulauks karo paskelbimo, o Belgradas Hitlerio sakymu
turjo bti subombarduotas be pasigailjimo. OKH vadovyb tikjosi, kad is smgis, kaip ir
ankstesni dideli miest bombardavimai, sukels masin civili panik ir psichologin ok. Be to,
Belgrade buvo visa karin Jugoslavijos ginkluotj pajg vadovyb, taigi paeidus centrin
Jugoslavijos kariuomens smegen sistem, buvo galima sukelti chaos prieo gretose (taip ir
atsitiks). Politiniu poiriu, Hitleris norjo padaryti spd sunkiai prognozuojamai Turkijai ir,
inoma, Stalinui177, bet svarbiausias motyvas neabejotinai buvo kertas Jugoslavijai u l
akibrokt. Jugoslavijos ukariavimo planas vadinosi Operacija 25178, bet pirmj jos etap
operacij Bausm Hitleris sak parengti vos tik suinojs apie karin perversm Belgrade. T
ryt Goebbelsas, per radij skelbdamas fiurerio padiktuot kreipimsi Vokietijos gyventojus,
paaikino, kad prasidjusi operacija yra atsakas nusikaltlikai serb klikai, kuri, padedama brit
slaptj tarnyb, kaip ir 1914 m., bando sukelti Balkanuose kar179. Bausm u tai bus iauri.
Balandio 6 d. ryt 4-osios liuftflots bomboneiai sureng trij bang antskryd. Bomb lietus
beveik be atvangos pylsi ant Jugoslavijos sostins pusantros valandos. Tai buvo ne Londonas, ir
liuftvaf vir miesto dar, k norjo. 4-oji liuftflot, permesta Austrij, Jugoslavijos kampanijai
turjo apie 550 karo lktuv180, Karalikosios Jugoslavijos oro pajgos apie 450 lktuv, taiau i
j beveik pus buvo pasen181, ir nors gynjai ir labai stengsi, nieko upuolikams padaryti negaljo.
Kilusi sumaitis buvo tokia didel, kad niekas nei tada, nei vliau taip ir nesugebjo bent apytiksliai
suskaiiuoti auk. Skaiius svyruoja nuo 4000 iki 30 000 moni gyvybi182 ir dauguma istorik
mano, kad tiesa yra kakur per vidur. Jeigu jie teiss, per i teroro akcij uvo apie 17 000
moni183 ir Belgrado bombardavim, kuris tsis kelias dienas, galima priskirti prie pai baisiausi
ir iauriausi antskrydi prie civilius gyventojus II pasauliniame kare.
5.30 val. savo puolim pradjo ir sausumos pajgos. 11 Pz divizijos jefreitorius dienoratyje
ra: Tankai usived. Lengvoji artilerija atideng ugn, tada prabilo ir sunkioji. Pasirod
valgybiniai lktuvai, 40 tuk bombardavo prieakines pozicijas, barakai usiliepsnojo...
nuostabus vaizdas autant. Panaiai digavo ir liuftvafs VIII korpuso vadas, Raudonojo barono
pusbrolis Wolframas von Richthofenas, atvyks pasiirti, kaip jo tukos palaiko 5-osios kaln
divizijos atak (Graikijoje, bet netoli Jugoslavijos sienos). Vadavietje nuo 4 val. ryto, ra jis,
vos tik pravitus prabilo artilerija. Galingi fejerverkai. Tada bombos. Kyla mintis, ar mes
nesuteikiame graikams pernelyg daug garbs? Kad bt domiau, Richthofeno bomboneiai
netrukus per klaid subombardavo savus karius, bet graikai, bent jau i pradi, sugebjo duoti
atkirt, o jugoslavai, neturdami prielktuvini ir prietankini pabkl, nei prie liuftvaf, nei prie
vokiei tankus negaljo padaryti nieko. Tkstaniai belaisvi isirikiuos ilgas kolonas jau po
pirmj atak, ir kai vien toki 1500 belaisvi kolon apaudydami vokiei bomboneiai nuud
siaubing j skaii, Richthofeno reakcija buvo: Tai karas!184
Richthofenas garsjo savo arogantikumu, bet Balkan kampanijoje OKH tikrai gerokai
pervertino savo varov pajgum. Pagrindin smg Jugoslavijai turjusi suduoti 2-oji armija
(generolas pulkininkas Maximilianas von Weichsas) turjo savo dispozicijoje 2 Panzer, 3 pstinink
ir 1 kaln pstinink divizijas bei dar 4 divizijas atsargoje. 12-oji armija (feldmaralas Wilhelmas
Listas), idstyta Bulgarijoje, turjo 2 Panzer, motorizuotj SS Leibstandarte Adolf Hitler (SS-

LAH), 4 pstinink bei 2 kaln divizijas, o greta jos, turdama atskir status, buvo Ewaldo von
Kleisto Panzer grup su 2 Panzer, 1 motorizuotja SS divizija (Reich) ir motorizuotuoju pulku
Grossdeutschland bei dar 2 pstinink divizijomis atsargoje. Dar 3 Panzer ir 1 lengvj divizij
OKH pasiliko strateginiame rezerve185. Nei strategini, nei operatyvini rezerv vokieiams
neprireiks. Vermachto ygis bus toks pergalingas, kad i 30-ies kampanijai paruot divizij tik 10iai teks pasimgauti koviniais veiksmais ilgiau nei eias dienas186.

Jugoslavijos kariuomen turjo apie milijon kari (28 pstinink ir 3 kavalerijos divizijas), bet,
nenordama provokuoti Vokietijos, nebuvo paskelbusi visuotins mobilizacijos [39], taigi daliniai
nebuvo visikai sukomplektuoti. Jugoslav kariuomen buvo panai dalyvavusi Balkan karuose
XX a. pradioje. Pagrindin jos jga buvo neblogai ginkluoti ir amunicija aprpinti pstininkai, bet ji
turjo labai maai artilerijos ir viso labo 100 pasenusi tank, o pagrindin transporto priemon buvo
arkliai ir mulai j kariuomen turjo net 900 000187.

Jugoslavijos pstininkai per mokymus prie Belgrado, 1939 m.

Ruodamasi savo alies gynybai Jugoslavijos karin vadovyb padar t pai klaid kaip ir
lenkai 1939 m. Kadangi ekonomikai vertingiausi pramoniniai alies regionai buvo pasienyje, buvo
priimtas sprendimas didij dal karini pajg irikiuoti btent ia. Bet Jugoslavijos siena,
besiribojanti su Italija, Vokietija, Vengrija ir Bulgarija, drieksi beveik 3000 km, todl apginti j
buvo be galo sudtinga, juo labiau kad dabar Jugoslavij ketino pulti ne tik Vokietija, bet ir Vengrija
bei Italija. Vis dlto planas buvo btent toks stabdyti agresorius alies pasienyje, o jei atsilaikyti
nepavykt, Jugoslavijos karin vadovyb tikjosi padaryti t pat, k ir I pasauliniame kare
atsitraukti pietus, susijungti su graikais bei Sjungininkais ir tsti kov188. Tiesa, is variantas B
buvo labiau teorinis, nes kai balandio 34 d. Atnuose vyriausiasis Graikijos ginkluotj pajg
vadas Aleksandras Papagas mgino su jugoslav generolais susitarti dl bendros gynybos strategijos
ir pra j sutelkti savo pajgas alies pietuose, greta jungtini graik ir brit pajg, jo silymai
jokio atgarsio nesulauk189. Jugoslavijos karin vadovyb buvo apsisprendusi ginti vis savo alies
teritorij, taigi armijos buvo imtytos. alies vakaruose, Slovnijoje, dislokuotai 7-ajai armijai
grsm kl ne tik galimas vokiei puolimas i Austrijos, bet ir 2-oji Italijos armija. Greta,
Kroatijoje aplink Zagreb, buvo isirikiavusi 4-oji armija, jai taip pat buvo neaiku, i kur labiausiai
reikia laukti smgio i Austrijos ar Vengrijos. Tiesa, dar toliau rytus, palei Vengrijos pasien,
kelius link Belgrado saugojo 1-oji armija, o jai u nugaros buvo pasiruousi padti 2-oji. 6-oji armija
buvo irikiuota palei Rumunijos sien, o greta Bulgarijos sienos stovjo 5-oji ir 3-ioji. i uduotis
buvo kritin jos turjo tbt atsilaikyti prie atakas i Bulgarijos, nes prieingu atveju kelias per
Skopj Graikijos link bt atkirstas ir visos Jugoslavijos pajgos atsidurt apsuptyje. Visuotinio
atsitraukimo atveju galjo trauktis visos armijos, iskyrus ias dvi. Taiau 3-iosios Jugoslavijos
armijos lauk ne tik sudtinga misija pasitikti vokieius i Bulgarijos jos unugaryje dar buvo

sitaisiusios ir Albanijoje strigusios dvi Italijos armijos. Btent ia vokieiai ir pasiruo suduoti
mirtin smg, nes jo rezultatas turjo bti keliagubas ir su juo buvo susijusi tolesn kampanijos
Graikijoje eiga. Kleisto Panzer grup i pradi buvo priskirta 12-ajai armijai ir turjo dalyvauti
Graikijos kampanijoje, taiau dabar prie tiksl prijungus Jugoslavij planas buvo pakoreguotas. XL
Pz korpusas dabar pirmiausia turjo uimti Skopj bei Monastir (dabar Bitola Makedonijos
miestas paiame Graikijos pasienyje) ir taip atkirsti galim Jugoslavijos kariuomens pasitraukim
Salonik link. is smgis turjo panaikinti jugoslav grsm Italijos armijoms, kurios galt susitelkti
puolim i Albanijos prie graikus, na, o vokiei tankai tokiu atveju irgi galt sukti Graikij ir
apsupti jos pasienyje irikiuotas armijas i unugario. Planas buvo gyvendintas paraidiui.
Dvi Panzer divizijos be jokio pasiprieinimo kirto Jugoslavijos sien balandio 6 d. ryt ir kit
dien um Skopj, o balandio 9-j ir Monastir. Po io manevro Jugoslavijos karin vadovyb
liko be varianto B, o jos lauko armijos netrukus supras, kad trauktis nebra kur. I tikrj
vokieiams tai buvo net ne kariniai veiksmai, o veikiau pratybos. Kol jie ygiavo Makedonij, 3ioji Jugoslavijos armija kovsi su italais (puol ne italai, o jugoslavai), o makedonai, neturdami
jokios motyvacijos kariauti u serbus, djo ginklus vos tik pasitaikius progai190.

Balkan kampanija, operacija Marita. Vokieiai keliasi i Vengrijos Jugoslavij: laikinas

tiltas per Dravos up Kroatij, 1941 m. balandis
Tai buvo dar viena staigios grities prieastis. Jugoslavija, 1918 m. sukurta kaip Serb, Kroat ir
Slovn karalyst, buvo daugiautaut valstyb, kuri primesdami savo valdi ir nuomon vald
didiosios tautos, t. y. Serbijos, atstovai. Padtis karinse pajgose yra neblogas pavyzdys. 1941
m. generalin Jugoslavijos tab sudar tik serbai, o i 165 kariuomens generol tik 4 buvo ne
serbai191. Po karo is dirbtinis, trapus, o gal greiiau nemanomas darinys pavadinimu Jugoslavija
bus dar kart sukonstruotas komunistiniais metodais i viraus, ir tik po dar vienos XX a. pabaigos
tragedijos Jugoslavija, panaiai kaip Taryb Sjunga, subyrs kelet nepriklausom valstybi. O
dabar nei makedonai, nei slovnai, nei kroatai, nei bosniai neketino guldyti savo galv u valstyb,
kurioje jie nenori bti. Vieninteliai, kurie bent mgino prieintis, buvo patys serbai 192. I kroat
sudaryti 4-osios ir 7-osios armij daliniai sukl mait, o balandio 10 d. ygiav Zagreb
vokiei kareiviai bus sutikti kaip ivaduotojai193. T pai dien Kroatija pasiskelb nepriklausoma
valstybe, kit dien t pat padarys slovnai. Pirmiesiems vokieiai laisv suteiks, antriesiems ne,
bet apie tai iek tiek vliau,
2-ajai Weichso armijai numatyta uduotis buvo tik pagalbin sutraukti Jugoslavijos vakaruose
idstytas pajgas, bet vos kirt sien vokieiai pamat, kad pasiprieinimas yra menkas, tad
nusprend tai inaudoti. Puldami trimis kryptimis jie nesunkiai um tiltus per upes, kurios galjo
tapti klitimis, ir po dviej dien ygio apsupo Zagreb. I ia jie patrauk prie paskutinio savo tikslo
Sarajevo, j umus balandio 16 d. visi jugoslav armij atsitraukimo alies kalnus keliai bus
udaryti. Matydami, kad nuo vokiei smgi Jugoslavija byra, balandio 11 d. prie kampanijos
nusprend prisijungti Italija ir Vengrija.
Kai italai prane, jog j 2-oji armija rengiasi pradti yg i Triesto Liublianos link, vokieiai
pasiunt pagalb liuftvaf. XLIX kaln korpusas atakavo pajgas Slovnijoje i iaurs, o 14 Pz
divizija band atkirsti atsitraukimo kelius. Kai italai pagaliau pasirod, jugoslav pasiprieinimas i
esms buvo baigtas. Delnicje (miestelis Kroatijos vakaruose) 30 000 jugoslav lauk ital tik tam,
kad galt atiduoti jiems savo ginklus194. Umusi Liublian ir nebeturdama joki prie savo
kelyje, 2-oji Italijos armija patrauk pirmyn Dalmatijos pakrante. Balandio 17 d. ji susitiks su savo
tvynainiais Dubrovnike, kur balandio 17 d. um keturios i Albanijos pasistos ital divizijos.
T pai balandio 11 d. Vengrijos 3-ioji armija kirto Jugoslavijos sien Novi Sado kryptimi.
Jugoslavijos 1-oji armija net neband prieintis ir kit dien persekiodami besitraukianias j
pajgas vengrai okupavo Voivodinos provincij tarp Dunojaus ir Tisos upi, kuri laik savo
valstybs prarasta dalimi195.

Jugoslavijos belaisviai prie Nio. Diaugsmingai saliutuojantys kroatai ir slovnai netrukus

bus paleisti
Kol vyko visos ios alutins operacijos, balandio 8 d. trys vermachto Pz korpusai i skirting
pusi pradjo tris nepriklausomas atakas, kuri tikslas buvo Belgradas. XIV Pz korpusas (Kleisto
Panzer grup) smgiavo i Bulgarijos prie Nio. ia OKH vadovyb tikjosi galingo jugoslav 5osios armijos pasiprieinimo ir svarbiausi kampanijos mi196, bet nieko panaaus nenutiko. 11-oji
Pz divizija, palaikoma artilerijos ir liuftvafs, t pai dien pralau gynybos linijas, persikl kit
Moravos ups krant ir patrauk Belgrado link. 5-osios armijos bandymas sustabdyti prover
baigsi tuo, kad 5000 jugoslav pateko nelaisv197. Matydama grivant Nio front OKH vadovyb
suprato gerokai pervertinusi prieo pajgumus. 5-oji Pz divizija buvo pervesta 12-osios armijos
dispozicijon ir gavo sakym prisijungti prie XL korpuso Makedonijoje, besirengianio puolimui
Graikijoje. Tuo metu XIV Pz korpusas netrukus sir besitraukiani 6-j jugoslav armij ir
triukindamas j balandio 12 d. vakar pasiek Belgrado prieigas. Tuo pat metu ia atsidr ir kit
dviej Pz korpus prieakiniai daliniai: i Rumunijos atakavs ir 6-j armij nuo Belgrado nustms
XLI Pz korpusas bei i Vengrijos smgiavs XLVI Pz korpusas. Prie korpus prie Zagrebo
atsisak kautis maitaujantys 4-osios armijos kroat kariai, o Belgrad patraukusi 8-oji Pz divizija
ir jai kandin sekusi 16-oji motorizuotoji jau nebesutiko jokio rimtesnio pasiprieinimo.
Nesustabdomas vokiei ygis ir pakrikusios Jugoslavijos armijos privert generol Simovii
ileisti desperatik sakym: Visos pajgos, susidrusios su prieu, privalo stoti m ir panaudoti
visas savo igales. Nelaukite sakym i viraus ir naudodamiesi savo protu, iniciatyva ir sine
veikite patys. is nurodymas jau nieko pakeisti negaljo. Serbai, kaip mes inome, yra karinga tauta,
taiau kart, nepaisant vis priekait juos idavusiems kroatams ar slovnams, atsidrusios prie
kur kas galingesn prie, serb armijos masikai djo ginklus. Kruopiai suplanuotas trigubas

vermachto tank spurtas Belgrad virto lenktynmis su vienintele intriga kas pasieks Jugoslavijos
sostin pirmi. Kadangi slygos visiems lenktyni dalyviams buvo vienodai palankios, fini jie visi
pasiek praktikai tuo paiu metu198. Belgradas krito be kovos, o lenktynse dalyvavs XLI korpusas
per yg prarado vos vien kareiv j nuov snaiperis199.
Kampanijai sibgjant, balandio 10 d. Hitleris traukiniu Amerika atvyko specialiai jam rengt
tab mikuose prie Mnichkircheno (Austrijoje). ia jis praleis dvi savaites. Operatyvinis tabas
buvo kurtas greta, bet su generolais fiureriui nelabai buvo apie k diskutuoti, tad Hitleris priiminjo
sveius. Bulgarijos caras Borisas, Vengrijos regentas admirolas Horthy, grafas Ciano visi jie ia
lanksi nordami suderinti sau palank Jugoslavijos pasidalijim200.

Vokiei kariuomens parad okupuotoje Jugoslavijoje, Belgrade, prieais Serbijos

parlamento rmus, priima Ewaldas von Kleistas, 1941 m. balandio 17 d.
Umus Belgrad likusi operacijos dalis Jugoslavijoje jau buvo tik formalumas. Kleisto Panzer
grup ikart gavo sakym prisijungti prie 2-osios armijos operacij Graikijoje, dalis 4-osios
liuftflots eskadrili taip pat buvo permestos palaikyti Maritos201. ia likusios 2-osios armijos
uduotis buvo neleisti Jugoslavijos armij likuiams pasitraukti alies kalnus, kad galt tsti
pasiprieinim. Pagrindiniu tikslu dabar tapo Sarajevas, kurio link aibiku greiiu pasileido
vokiei tankai 14 Pz divizija i Zagrebo ir 8-oji Pz divizija i Belgrado. Tai vl buvo lenktyns.
Priartjusi prie Mostaro 14 Pz divizija igirdo, kad ia serbai su kroatais susikov tarpusavyje.
Liuftvafs bomboneiai subombardavo serb pozicijas, ir kol jie toliau aikinosi santykius su
kroatais, vokiei tankai ts yg Sarajev. T pat dar ir 8-oji Pz divizija. Balandio 15 d. abi
jos i skirting pusi apsups Sarajev ir ia spj atsitraukti jugoslav 2-osios armijos likuiai bus
priversti kapituliuoti. Sarajevo gyventojai taip pat pasitiko ygiuojanius vokieius su diaugsmu202.
Jugoslavijos pasiprieinimas buvo palautas galutinai. I ties kampanija buvo baigta jau prie tai.
Balandio 1415 d. Jugoslavijos armijos kl rankas auktyn masikai: iaur nuo Nio vokieiai
pam 7000, prie Uics 40 000, prie Zvorniko 30 000, Dobojuje dar 6000 belaisvi203.
Jugoslavijos karin vadovyb norjo kapituliuoti jau nuo balandio 13 d., bet kas ta vadovyb,
buvo neaiku nei vokieiams, nei patiems jugoslavams. Balandio 13 d. Simoviius, gelbdamas
savo kail, vyriausiojo karini pajg vado pareigas su nurodymais prayti paliaub perleido
generolui Danilo Kalafatoviiui, o pagrindinis karinio puo organizatorius vyriausiasis Jugoslavijos
oro pajg vadas Bora Mirkoviius vietoj savs paskyr 4-osios aviacijos brigados vad204. Visi jie
kartu su k tik Jugoslavijos karaliumi paskelbtu Petru II pabgo Graikij.
Balandio 14 d. Jugoslavijos vyriausyb su paliaub praymu kreipsi Kleisto tab, taiau
OKH nutar, kad kapituliacij turi priimti 2-osios armijos vadas Weichsas. Kit dien jis susitiko su
jugoslav pasiuntiniu Belgrade, bet paaikjo, kad is neturi reikiam galiojim. Vokieiai sura
beslygikos kapituliacijos slygas ir dav lktuv, kad galiotieji asmenys bt atgabenti Belgrad
kuo greiiau, taiau oficialus kapituliacijos aktas buvo pasiraytas tik balandio 17 d. Kad ir kaip ten
bt, Jugoslavijos kariai gavo sakym sudti ginklus dar iki formalios kapituliacijos. domu, kad
kapituliacij prim ir dokument pasira vokieiai bei ital karo ata Belgrade, taiau vengr
parao jame nebuvo, nes formaliai Vengrija nebuvo karo bsenoje su Jugoslavija. Ji tiesiog
atsim savo teritorij205.

Vokiei kareiviai atsargiai tikrina gatves

Beslygika Jugoslavijos kapituliacija sigaliojo nuo kitos dienos (balandio 18-osios)
vidurdienio, taigi, aibika Jugoslavijos kampanija truko vos 12 dien.

Vokiei pasienietis prie nugriauto Vokietijos (Austrijos) ir Jugoslavijos sienos enklo netoli
Klagenfurto, 1941 m. balandis
Tai buvo kova, kurioje gyvuli traukiami veimai band pasiprieinti tankams ir kitiems
moderniems ginklams, sak Jugoslavijos 4-osios armijos vadas206. 2-osios SS divizijos Das
Reich karys ironizavo: Galbt jie (jugoslavai) tikjosi, kad su savo nesukomplektuota, senovika ir
blogai parengta kariuomene gali atsilaikyti prie vokiei vermacht? Tai tas pats, lyg sliekas nort
praryti smaugl! Ms jau mintas 11-osios Pz divizijos jefreitorius irgi buvo patenkintas nuotykiais
Jugoslavijoje: Vos per penkias dienas sunaikintos septynios divizijos, paimtas milinikas kiekis
karini reikmen, 30 000 belaisvi. Belgradas priverstas pasiduoti. Ms pai nuostoliai labai
mai.207 Vokiei nuostoliai i ties buvo netiktinai mai. Per vis Jugoslavijos kampanij uvo
151 vokiei kareivis, 392 buvo sueisti, dar 15 dingo be inios. Jugoslavijos pusje uvusij ir
sueistj niekas nesugebjo suskaiiuoti, bet j buvo neabejotinai daugiau. Apie 340 000 jugoslav
pateko nelaisv208.

Post scriptum Jugoslavijos tragedija

Tarp sugniudytos Jugoslavijos kariuomens aukiausi generol atsirado vienas serbas, kuris
nusprend kov tsti. Tai buvo 2-osios armijos tabo virininko pavaduotojas Draa Michailoviius
su 50 itikimiausi savo kareivi pasislps kalnuose jis pradjo organizuoti etnik
pasiprieinimo judjim209. Serb etnikai iliko itikimi monarchijai ir pradjo partizanin kar su
Jugoslavijos okupantais, taiau ilgainiui taps aiku, kad pagrindiniai j prieai yra komunistai, kuri
partizanin judjim kr Ispanijos pilietinio karo veteranas Josipas Brozas. Jo pravard Tito,
greitai suinos ir vokieiai, ir Sjungininkai. Pirmiesiems ie partizaniniai judjimai kels didiules
problemas per vis kar, antriesiems bus neaiku, kuri pus pasirinkti. Michailoviius manevravo
tarp pasiprieinimo okupantams iki bendradarbiavimo su italais kovojant su kroat ustaiais ir
komunistais. Jis taip pat veng tiesiogins konfrontacijos su vokieiais, ir visa tai galiausiai baigsi

tuo, kad po dvej met bendradarbiavimo britai (ir netgi Stalinas, iki tol palaiks ryius su
Michailoviiumi) karin savo pagalb i etnik atims ir perduos Tito komunistams 210. Jie tai
padarys tikdami, kad Tito kaunasi su naci okupantais, bet tkstaniai jugoslav, uvusi per II
pasaulin kar, kris nuo kit jugoslav rankos211. Pilietinis karas Jugoslavijoje, kai visi kariauja su
visais, prasidjo ikart vokieiams sugriovus Jugoslavij kaip valstyb.

Josipas Brozas, inomas pravarde Tito

Geriausias komaro, prasidjusio ioje alyje 1941 m., pavyzdys yra Nepriklausomos Kroatijos
valstybs sukrimas. Vokieiai norjo minimaliomis pajgomis kontroliuoti padt Jugoslavijos
teritorijoje ir Kroatijos sukrimas buvo politinio Jugoslavijos padalijimo dalis. Balandio 10 d.
vermachtui ygiavus Zagreb, Kroatija, pritariama vokiei, pasiskelb nepriklausoma, ir kadangi
populiarus Valstiei partijos lyderis Vladko Mlaekas atsisak marionets vaidmens, alies vadovu
buvo paskirtas ultra deiniosios nacionalistins ustai[40] organizacijos vadovas Ante Paveliius.
Kaip ir tie, kurie suteik jam ias galias, Paveliius priskyr sau lyderio, Poglavniko, titul ir msi
alyje teroro, kuris iurpino net nacius. Tiesa, suteikdamas Kroatijai nepriklausomyb Hitleris eid
kroat patriotus atiduodamas kroatikj Dalmatijos pakrant seniems j prieams italams, o pai
Kroatij paskelbdamas Italijos protektoratu, bet Paveliiui tai buvo n motais. Pagal sen tradicij
kiekviena, net pati maiausia Balkan valstyb privaljo turti savo monarch, taigi ir dabar Italijos
karalius Viktoras Emanuelis III Kroatijos valdovu paskyr Savojiei eimos atstov, Spoleto

hercog, gavus skamb titul Tomislavas II, Kroatijos karalius, Bosnijos ir Hercegovinos princas,
Dalmatijos, Tuzlos ir Knino vaivada. Nors ir bdamas italas, Tomislavas II buvo sitikins, kad
atimti i Kroatijos Dalmatij yra klaida, todl protestuodamas prie tok sprendim jis niekada
Kroatij taip ir neatvyko. Paveliiaus valdia ia buvo absoliuti. Kai po poros savaii ital
urnalistas apsilank poglavniko kabinete ir paklaus, kam ant stalo idliota tiek daug austri
kriaukli, diktatorius atsak, kad iose kriauklse ne austrs, o moni akys, kurias atsiunt itikimi jo
sekjai ir kovotojai u tvark alyje. Naujoji tvarka reik neregto masto teror. I 6,3 mln.
gyventoj k tik sukurtoje Kroatijoje tik 3,3 mln. buvo kroatai; ia taip pat gyveno 1,9 mln. serb, 700
000 musulmon[41], 150 000 vokiei ir 40 000 yd. Ustai reimas isikl tiksl inaikinti arba
nustumti parat visas kitas tautas ir sukurti grynai kroatik valstyb. Kirilica buvo udrausta,
staiatikiai serbai veriami priimti katalikyb, yd turtas nacionalizuojamas, o gatves pasipyl
ginkluoti ustai briai, kurie skerd serbus, ydus ir romus daugiau nei mnes, kol vokiei
protestai privert juos prilaikyti vadias. Kartais ustaiai nukreipdavo savo nir pasiturinius
serbus, bet daniausiai be joki skrupul buvo audomos, udomos ir deginamos itisos gyvenviets
ar miest kvartalai. Kai kaljimai buvo perpildyti, Jasonevace teko rengti koncentracijos stovykl
kompleks. Nuo 1942 m. jis taps mirties kompleksu su duj kameromis ir kitomis masinio udymo
inovacijomis. Birel Kroatijos serb bendruomens lyderiai kreipsi Serbijos vyriausyb Belgrade
praydami vokieius sikiti, bet jie neinojo, kad susitikime su Ante Paveliiumi fiureris paragino
poglavnik tsti nacionalins netolerancijos politik penkiasdeimt met.

Kroatijos valstybs vadovas Ante Paveliius su ustai jaunimo grups mergaitmis. Visi
diktatoriai mgsta deklaruoti savo meil vaikams ir jaunimui

Tuo metu Himmleris suman i vokiei okupuotos Slovnijos Kroatij perkelti tkstanius
slovn katalik, taigi gav pretekst ir nordami atlaisvinti vietos atvykliams, ustaiai nusprend
tiesiog ivaryti i savo alies teritorijos 180 000 serb. Kai planas nepavyko, teko intensyvinti
udynes. Iki rudens auk skaiius pasiek 100 000, o 1943 m. pradioje, vokiei skaiiavimais,
ustaiai iud maiausiai 400 000 moni[42]. Nors gali atrodyti labai keista, bet naciai ustai
udynes, kuri pagrindinis motyvas buvo kertas, laik lykiomis, nes buvo tikj, kad naikindami
ydus jie ne tik atlieka reikaling darb, bet ir atlieka j civilizuotai kruopiai planuodami,
organizuodami, taikydami technologijas ir t. t. Ustaiai neturjo galimybi kurti moni naikinimo
sistemos ir jiems buvo nusispjaut idealus, jie tiesiog deg kertu serbams, ir kadangi negaljo j
vis sugrsti mirties stovyklas, udyns vyko paiais paprasiausiais bdais. Tai ustaiams netgi
patiko, nes jie galdavo atvykti kaim ir udyti tuos, kuriuos painojo asmenikai. Jie fotografavosi
su nukirstomis buvusi kaimyn galvomis ir durklais smaigstydavo nias moteris, neiojanias
velnio skl. Jie pjaustydavo aukoms akis, ausis, nosis, itraukdavo dar pulsuojanias irdis. Viena
brigada netgi vadinosi kaukoli lauytojai. Su savo auk galvomis ie sadistai idarindavo tokius
netiktinus dalykus, kad tik fotografijas pamat pasakojim klausytojai patikdavo tuo, k igirdo212.
Nors vokiei ir ital atstovai Zagrebe buvo paiurp nuo tokio ustai teroro, j nuomone,
duodanio visikai prieingus rezultatus pageidaujamiems, niekas neinojo, k konkreiai reikia
daryti. Paveliius turjo visik politinio vokiei administracijos vadovo Kroatijoje, buvusio SA
nario Siegfriedo Kasche palaikym[43]. Nei vieni, nei kiti nelabai kiosi Kroatijos vidaus reikalus.
Nors Kroatija buvo paskelbta Italijos protektoratu, vokieiai susitvark ir susireguliavo savo
ekonominius reikalus nespjus italams n mirktelti, o ie buvo gantinai protingi laikytis nuo
Paveliiaus karinio teroro atokiau. Tiesa, buvo ir iimi. 1941 m. rugsj ketindami sustabdyti
udynes italai ved savo pajgas Bosnij ir Hercegovin, taiau nordami sutramdyti ustai gaujas
turjo pasitelkti pagalb rojalistus etnikus, kariaujanius tais paiais metodais. Pagrindinis
vokiei karinis patarjas Kroatijoje Edmundas Glaise von Horstenau taip pat ra Hitleriui, kad
ustai etninis valymas yra nenaudinga Vokietijai beprotyb, taiau is tik paragino Pavelii laikytis
nuosaikesns politikos. Kai 1943 m. Italija lugo, fiureris sak Paveliiaus atvilgiu laikytis
pozityviai. Pagrindinio sjungininko Balkanuose praradimas reik, kad jis negali atsisakyti
maesnij pagalbinink, kad ir kokias problemas kelt j reimo brutalumas. Vienas po kito
vermachto ir abvero pareignai ra fiureriui laikus, kok nestabilum ir neramumus regione kelia
Paveliiaus reimas. J manymu, Treiojo Reicho interesams kur kas geriau atstovaut karin
vokiei administracija, bet kiekvien kart Hitleris, palaikomas Kasche, atsisakydavo k nors keisti.
Paveliius igyvens ne tik vis kar, bet ir jo pralaimjim[44] 213.

Paneve, netoli Belgrado, pakarti Serbijos gyventojai, 1941 m. balandio 22 d.

Kroatija buvo vienintel naujai sukurta valstyb sutriukintoje Jugoslavijoje, visas kitas
teritorijas isidalijo ukariautojai. Vokietija prie Reicho prisijung teritorij, kadaise priklausiusi
senajai Austrijai (taigi i Slovnijos Italijai atiteko tik dalis pietus nuo Liublianos), ir okupavo
istorin Serbij bei dal Voivodinos provincijos. Kitos teritorijos, iskyrus Banato region (gavs
special status su civiline vietos etnini vokiei, o ne karine administracija), buvo padalytos
Italijai, Vengrijai ir Bulgarijai. Italijai, be Piet Slovnijos, atiteko Dalmatijos pakrant, Kosovas
(prijungtas prie Albanijos) ir Juodkalnija. Vengrija gavo savo ukariaut Voivodinos dal bei
iaurines Kroatijos ir Slovnijos emes, Bulgarijai atiteko Makedonija ir Piet Serbijos dalis.

Kariniu poiriu, Hitleris prie didiausi savo gyvenimo ik privaljo usitikrinti saugum
deiniajame savo sparne ir jo vermachtas tai padar spdingai, bet niekas tuomet neinojo, kad
Balkan komaras ia pergale nesibaigs. 1941 m. ruden btent Jugoslavija tapo pirmja Treiojo
Reicho ukariauta alimi, kurioje kilo didiulis partizan sukilimas. vykiai Ryt fronte tuo metu
neleido galvoti apie karin pastiprinim ir karins Belgrado administracijos vadas prabilo apie tai,
kad vokieiams gali apskritai nepavykti atsilaikyti Serbijoje. Hitleris nusprend, kad tokiomis
aplinkybmis gali padti tik drakoniki bdai, ir rugsjo 16 d. sak imtis drastikiausi priemoni.
Viskas, ko naciams reikjo tokiose okupuotose teritorijose, tai ramybs ir tvarkos, taiau dabartiniai
politiniai santykiai turjo bti patraukti al. Fiureris sak u kiekvien vokiei kareiv
suaudyti 50100 kait. Prieingai nei Pranczijoje, Serbijoje vermachto kariai nurodym msi
vykdyti su kariu. Vermachto vadas Serbijoje Franzas Bhme sak vykdyti maksimali kvot ir
audyti po 100 kait u kiekvien vokiet. Kadangi tuo metu stovyklose buvo daug komunist ir yd
belaisvi, jis nusprend audyti pastaruosius. Po keli dien karins administracijos virininkas
Serbijoje Haraldas Turneris ra: Prie penkias savaites a pastaiau prie sienos pirmuosius 600,
nuo tada per vien valymo operacij iaudme dar 2000, per kit 1000, o tarp j sutvarkiau dar
2000 yd ir 200 igon. Viskas pagal kvot 1:100 u vrikai nuudytus vokiei kareivius. Dar
2200, irgi greiiausiai yd, bus suaudyta per ateinanias atuonias dienas. Tai nelabai malonus
darbas, bet j reikia atlikti vien tam, kad visi inot, k reikia bent pamginti upulti vokiei
kareiv... I tikrj tai nra visai teisinga, kadangi 1:100 kvota turt bti taikoma serbams o mes
vietoj j nuauname 100 yd; kita vertus, mes stovyklose turime daug yd ir jie taip pat yra serbai,
be to, jie vis tiek turi inykti.214 Per tris mnesius ioje antipartizaninje kampanijoje vokieiai
nuud daugiau kaip 11 000 civili215. Iki 1941 m. pabaigos po represij ir kerto akcij, tuo metu

neturjusi precedento net naci okupuotoje Europoje, sukilimas buvo numalintas.

Tada vokieiai pamgino sukurti sistem, veikiani Pranczijoje. Naujuoju Serbijos vyriausybs
vadovu buvo paskirtas Jugoslavijos generalinio tabo virininkas generolas Milanas Nediius, ir i
Pranczijos Belgrad perkeltas naci vietininkas Haraldas Turneris tikjosi, kad jo priirima
padtis alyje taps kontroliuojama. Jis suvok btinyb patraukti serb nacionalistus vokiei pus
vienintelis bdas tai padaryti buvo nukreipti juos prie komunistus ir ydus. Su ia uduotimi,
padedamas serb nacionalist, jis susitvark ir 1942 m. vasar (kai proces paspartino automobilini
duj vagonai) galjo ididiai raportuoti, kad Serbija yra vienintel alis, kurioje yd ir igon
klausimas yra isprstas216. I 23 000 yd, gyvenusi Serbijoje iki naci pasirodymo, 1942 m.
rugpjt 20 000 buvo negyvi217. Iki karo pabaigos visoje Jugoslavijoje bus sunaikinta apie 60 000
yd ir tik 12 000 sugebs ilikti arba sugr i kit ali218. Vis dlto Himmleriui viskas nebuvo taip
paprasta ir aiku. Jis patar Turneriui nepamirti, kad serbai yra serbai ir kad serb tauta pasiymi
savo revoliucijomis ir praktikuoja tai jau kelet ami. SS bosas apkaltino vermacht Serbijoje
nepakankamu iaurumu ir 1942 m. saus atsiunt Belgrad savo atstov August Meyszner, kuris
mgo kartoti: Mirs serbas yra kur kas geriau nei gyvas. Vis dlto Turnerio poiris buvo gerokai
logikesnis Treiojo Reicho interes atvilgiu. Pablogjus padiai Rytuose, Vokietija tiesiog
negaljo sau leisti sukurti dar vienos karins policijos, galinios kontroliuoti toki didel al kaip
Serbija. Himmleris atsikerijo tik pakeisdamas Turner [45] kitu valdytoju, bet SS galios Serbijoje
nebuvo iplstos. Nediiaus vyriausyb isilaikys iki pat vokiei pasitraukimo, o Himmleriui teks
pasitenkinti savo imperija be Jugoslavijos219.

Vokiei nuudyti Serbijos gyventojai

Keisiausia, kad Himmleris vis dlto buvo teisus. Numalinus sukillius, Serbijoje stojusi
ramyb buvo tik laikina. 1941 m. ruden vokieiai ud ne tik ydus, bet ir serbus. T ruden
sukilliai buvo dvejopi: Tito vadovaujami komunist partizanai turjo apie 8000 vyr,
Michailoviiaus vadovaujami rojalistai etnikai dar daugiau. Taiau kadangi pirmieji norjo sukurti
federacin Jugoslavij, o antrieji didij Serbijos karalyst, susitarti jiems niekada nepavyks.
etnikams i pasal upuolus ir iudius vokiei kareivius, kertas buvo iaurus. 1941 m. spalio
2021 d. vokieiai apsupo Kragujevaco miestel ir i 10 000 suimt vyr suaud 2300, dar 1736iems mirties bausm buvo vykdyta Kraleve. etnikus i akcija demoralizavo ir tapo perspjimu, kaip
tragikai gali baigtis provokacijos vokiei atvilgiu. Komunist partizanams savo ruotu tai buvo
rodymas, kad okupant reimas nepalieka jokios alternatyvos. Jie skelb, kad vienintelis bdas
ilikti yra jungtis prie pasiprieinimo ir mginti atsilaikyti ginklu. Beje, ginkl ir amunicijos
Jugoslavijoje netrko, nes didiulius ginkluots kiekius pavyko paslpti nuo greitai prausio
vermachto. Trapi koalicija tarp etnik ir partizan galutinai subyrjo, kai vokieiai pastaruosius
istm i Serbijos. Pirmj 1942 m. pusmet etnikai isilai aizdas, bet vokieiams rimtai kenkti
nesiryo. Tito partizanams 19411942 m. iema buvo sunki. Maa to, 1942 m. birel 30 000
vokiei ir kroat sureng puolim prie 3500 partizan. Daug j uvo, bet Tito judjimas iliko ir
netrukus sustiprjo, nes partizanai pakeit taktik. Iki tol j gretose vyravo serbai, o Tito pradjo
vienybs ir brolybs kampanij kviesdamas prisijungti visus, nepaisant tautybs: kroatus, bosnius,

slovnus, makedonus. 1942 m. pabaigoje Bosnijoje jau buvo apie 11 000, o visoje Jugoslavijoje
apie 40 000 partizan220.

SS karys kirviu kerta galv jugoslav partizanui

1944 m. pabaigoje Tito partizanai bus nebe mikuose ir kalnuose besislapstantis ginkluotas
judjimas, o didiul armija, kuri, kaip ir kitos ginkluotosios pajgos, gali kautis mio lauke. 1944
m. pabaigoje ias pajgas sudarys 650 000 vyr ir moter, organizuot 4 armijas ir 52 divizijas.
1945 m. baland i armija iaugs iki netiktino 800 000 moni skaiiaus221. Nuginklav
kapituliuojanius ustaius, partizanai audys kroatus tkstaniais. Tito leidus bus brutaliai udomi
Raudonosios armijos ir Sjunginink jam atiduoti belaisviai jugoslavai, kariav vokiei pusje.
1945 m. gegus 15 d. (Vokietijai kapituliavus) prie partizanus turs sudti ginklus ir 300 000
vermachto kareivi222. Serbai yra serbai, sak Himmleris, bet karo metu neturdami pakankam
pajgum vokieiai gals tik gsdinti visuomen ir audyti po 100 moni u kiekvien savo kareiv.
Galima bt pamanyti, kad vokieiai buvo patys iauriausi okupantai, bet vilgteljus i ariau
panau, jog jie buvo tik patys stipriausi, nes kit okupant reakcija nepaklusnum reimui buvo
panai. Vengrija skyrsi nuo Vokietijos tuo, kad laik save ne okupante, o susigrinusia savo emes.
Todl jos politika prasidjo nuo visuotins madjarizacijos. Valdia i karto msi gyventoj
suraymo siekdama isiaikinti gyventojus, kurie susigrintoje teritorijoje atsirado po 1918 m. Ji
norjo konfiskuoti j turt ir ivaryti juos Serbij bei Rumunij atlaisvindama vietos vengrams.

Tkstaniai moni buvo deportuota, bet dar daugiau tkstani teko palikti, nes kaimyns pagarsino
atsakysianios tuo paiu. Tada vengrai tokiems nelaimliams m steigti stovyklas. Vengr kariniai
daliniai galjo pasigirti ne maesniu brutalumu 1942 m. saus kovodami su Ukrainos partizanais, o
Jugoslavijoje t pai iem kerydami u partizan veiksmus jie elgsi lygiai taip pat kaip vokieiai.
J kariai ir andarai prie Novi Sado suaud kelet tkstani serb ir yd. Visi jie buvo eilmis
irikiuojami Dunojaus pakrantje ir po egzekucijos metami ikirstas eketes. Susting lavonai
plduriavo Dunojaus pakrantse kelias savaites. domu, kad po Novi Sado udyni buvo inicijuotas
tyrimas norint isiaikinti, kas u jas atsakingas, taiau pervertinti admirolo Miklso Horthy motyv
nereikt, nes nuodugnesnio tyrimo jis msi tik tada, kai karo pergals pakeit krypt. Bulgarai, gav
i naci visk, apie k svajojo, elgsi panaiai, tik Jugoslavijos Makedonijoje, o vliau ir dalyje
Serbijos, kuri jie vald de facto, bulgarai buvo ne buv eimininkai, o nauji okupantai. Karins
pajgos ir sukarinta policija dirbo taip, kad didesni incident daniausiai pavykdavo ivengti.
iaurs Graikijoje, kurios dalis su 590 000 gyventoj taip pat atiteks Bulgarijai ir kuri bus pavadinta
Egjo provincijomis, bus paskelbta dehelenizacija. Graikai bus veriami pakeisti pilietyb, o
nesutikusieji varomi i alies. Vaikams mokyklose teks mokytis bulgar kalbos, o tkstaniai
suaugusij bus itremti Vokietij priverstiniams darbams. Kai Dramos (Graikija) mieste kilo
sukilimas, bulgarai j numalino iaudydami apie 3000 moni223.
Tiesa, bulgarai atsisak iduoti savo alies ydus, taiau tie, kurie gyveno okupuotoje Trakijoje ir
Makedonijoje (beveik 12 000), naci reikalavimu buvo surinkti ir iveti mirties stovyklas
Lenkijoje224. Lygiai taip pat savo ydus saugojo ir Vengrija, bet jugoslavikus, kuri pilietyb buvo
neaiki (daugiau kaip 10 000), dar 1941 m. vasar ive Ukrain ir atidav pirmosioms masinms
vokiei udynms Podols Kamenece. 1942 m. saus dar apie 1000 svetim yd vengrai suaud
patys225.
Italija iame kontekste atrod graiausiai i vis. Italai ne tik kiek manydami saugojo savus
ydus, bet ir nesusitep j udynmis savo okupuotose teritorijose. Atvirkiai, tai buvo viena i
nedaugelio ali, kurioje ydai galjo rasti prieglobst. 1942 m., kai vokieiai pareikalavo
suregistruoti Graikijos teritorijos ydus ir pasiruoti juos perduoti, italai atsak neigiamai. Kai
vokiei karin administracija Graikijoje paskelb renkanti ydus keli statyboms, daugelis vietos
yd pabgo Italij.
1941 m. Kroatijoje, Danicoje, buvo pastatyta pirmoji koncentracijos stovykla, greta jos netrukus
iaugo dar keturios. Daugiau kaip 6000 kroat yd buvo suveti jas ir beveik visi iki 1941 m.
rugpjio iudyti. 1941 m. spal buvo pastatyta jau minta Jasenovaco stovykla ir joje iki 1942 m.
pabaigos mir arba buvo nuudyti lik 20 000 Kroatijos yd. Kai 1945 m. Jasenovaco stovykl
ilaisvino Tito partizanai, joje buvo lik vos keli imtai gyv moni226.
Vis dlto kai kuriems kroat ydams pasisek. Apie 3000 j sugebjo per kalnus pabgti Italij
arba Italijos kontroliuojam Dalmatij. Kai kurie j buvo grinti, bet dauguma liko Italijoje ir
sugebjo igyventi. Maa to, ital Dalmatijos karinis gubernatorius Giuseppe Bastianini po ini apie
ustai udynes, pasitars su diplomatais ir generolais, nusprend, kad yd deportacija niekaip
nedera su Italijos kariuomens garbe. Ital karinis gubernatorius Slovnijoje Mario Roatta kroat ir
vokiei raginimus iduoti vietos ydus atsak, kad tai nemanoma, ir primin, jog iose teritorijose
reikalus tvarko italai. 1942 m. lapkrit, spaudiami naci, italai perkl Dalmatijos ydus stovyklas,
prie tai kurtas slovnams, bet temp laik neketindami j deportuoti. Mes inome, koks likimas
laukia yd, kuriuos deportuoja vokieiai, sak Bastianini duei, jie visi bus nunuodyti dujomis.
Moterys, senoliai, vaikai visi. Mes nedalyvausime tokiose baisybse. Ir js, due, privalote neleisti

tam atsitikti. Ar js pasiruos prisiimti u tai atsakomyb? Mussolini konkreiai neatsak 227. Savo
veiksmais jis nenorjo suvaryti manevr laisvs santykiuose su Hitleriu, bet laiko tempimas
galiausiai baigsi tuo, kad 1943 m. rugsj Italija kapituliavo, o dauguma kroat yd sugebjo palikti
Rabo sal ( kuri buvo perkelti) ir prisijungti prie partizan. Nuudyti buvo tik silpniausi: senoliai,
moterys ir vaikai228. Net tada, kai neapsikent naciai pradjo rinkti Graikijos ydus patys, Italijos
diplomatai padirbinjo pasus ir dokumentus mgindami bent dal j igelbti229.
tai taip prie mus ikyla gerj ital paveikslas. Neturinti jokio SS atitikmens, rasistins
ideologijos, Italija galt bti apkaltinta nebent mginimu priversti kroatus, albanus ir graikus skaityti
Dante ir lovinti Romos imperijos praeit. Galbt tikrai tarp muzikali ital ir brutali vokiei
skirtumas buvo toks, kok galima pamatyti Kapitono Korelio mandolinoje[46]? Pirmasis epizodas,
kuris galt suterti gra italo paveiksl, buvo Juodkalnijos karalysts paskelbimas. Vos tik
paskelbus (leidus Italijai) naujj karali, prie separatistus stojo serb nacionalistai, kurie sukl
masinius neramumus. Neinodama, k daryti, Italijos kariuomen sak suaudyti kelet tkstani
civili ir tokiu naci metodu sukilim numalino230. Slovnijoje, Liublianos provincijoje, italai i
pradi norjo vesti pavyzdin tvark, kuri i esms skirtsi nuo vokikosios, taiau norai su
veiksmais nesutapo. iame regione i 340 000 gyventoj tik 500 buvo italai, bet j statistikai greit
sugalvojo, kaip paversti region italiku. Pilietybs kampanija skelb, koki didel naud turs
tapusieji ital pilieiais, bet nesutikusi likimas buvo neprognozuojamas. Kai kilm kertasi su
geografija, ne kas kitas, o etnins grups turi bti perkeltos, sak Mussolini leisdamas masin
gyventoj perklim ir pridurdamas, kad Roatta (ios provincijos valdytojas) gali suaudyti tiek
kait, kiek tik reiks. Generolas Mario Roatta buvo patenkintas. Mgstamas jo kis: Ne dantis u
dant, o galva u dant! Jo deinioji ranka generolas Mario Robotti vertino Liublianos provincij
kaip mio lauk, kuriame visi gyventojai be iimties turi bti laikomi prieais. Kerydamas
partizanams, jis aud kaitus, savo kariams sak neimti belaisvi, o karininkams nurod skatinti
agresyvi kari dvasi. Nekskite i bandit dar labiau, nei jie nekenia ms, sak Robotti.
Tiesa, baudiamosios akcijos, kai bdavo deginami itisi kaimai, Italijos zonoje pasitaikydavo
gerokai reiau, bet netrukus Liublianos miestas buvo apraizgytas spygliuotomis vielomis, kuriomis
buvo atitveriami itisi rajonai. Bet kuris tartinas butas galjo bti apiekomas, bet kuris tartinas
asmuo suimtas ir ivetas stovyklas kartu su visa eima231. Iki 1942 m. pabaigos tokiose stovyklose
atsidurs apie 30 000 slovn232.
Tvarkydamiesi su tokiomis nevisavertmis barbar rasmis kaip slavai, mes turime taikyti ne
saldainio, o vzdo politik... Mes neturime bijoti nauj auk... Ir a manau, kad u 50 000 ital mes
lengvai galtume paaukoti 500 000 slav... sak Mussolini 1922 m.233 Laim, jo Italija nebuvo
pajgi gyvendinti toki ambicij, bet slavai Mussolini i esms buvo tokie patys pusmogiai kaip ir
naciams.
Ital koncentracijos stovyklos primin savo pirmtakes Br kare. Tai buvo tiesiog spygliuota
viela aptverti plotai po atviru dangumi, kur kaliniai gyveno palapinse. Garsiausia i j buvo jau
minta Rabo sala Adrijos jroje. Slovn raytojas Metodas Milaas, taps vienu i jos gyventoj,
savo atsiminimuose ra, kad kaliniai ia bdavo sugrdami palapin po eis ir i lto marinami
badu, nes dienos davinys susiddavo i skysto marmalo, nelabai primenanio sriub, ir saujels
ryi ar ma duonos gaballi234. Antisanitarinmis slygomis gyvenanius mones upldo utls,
paplito dizenterija. I 10 000 ia pabuvojusi moni 1000 mir badu, nuo isekimo ar lig235.
Keisiausia, kad 1943 m. Rabo saloje atidarius sekcij ydams, prieingai nei slovnams ar
kroatams, jiems buvo pastatyti gyvenamieji barakai, leista atsiveti sav daikt, o maitinama buvo

visai pustinai. J apgyvendinimas ia i ties labiau primin apsaug nuo naci nei kaljim. Sunku
tiksliai perprasti tokio gerairdikumo motyvus. Italijoje taip pat netrko antisemitini statym ir
nuostat, taiau galbt dl pakitusios karo eigos ir tarptautins nuomons, galbt i tikrj dl
moralini prieasi j sprendimas buvo toks, ir dl jo belieka tik pasidiaugti. Kita vertus, galima
rasti ir racional paaikinim ydai nebuvo ital faizmo ir ekspansionizmo prieai ir nekl jokios
grsms, o slovnai ir kroatai band prieintis okupantams ginklu. Nuo sen laik visi nugaltojai,
susidr su pasiprieinimu ukariautose teritorijose, naudodavo jg. Lygiai t pat, motyvuodamos
tuo, jog privalo ilaikyti stabilum ir tvark, dar visos Jugoslavij okupavusios kariuomens. Naci
sjungininkai bus okiruoti vokiei brutalumo Ukrainoje ir Baltarusijoje, bet i ties patys dar t
pat. Italija udydama Etiopijoje ir Juodkalnijoje, vengrai Novi Sade, bulgarai Dramoje. Tiesa,
tarp vokiei ir ital Jugoslavijoje buvo skirtum. Vokieiai bendradarbiaudami su kroatais kariavo
ir su etnikais, ir su partizanais, o italai, nors ir bdami nominals sjungininkai, kroat ustai
nekent. Generolas Roatta, suprasdamas, kad neturi utektinai pajg kariauti su visais, stengsi
suprieinti serb nacionalistus su komunistais ir prisidti prie akcij prie pastaruosius. Paveliius
niro dl tokios programos, nes serbai buvo pagrindiniai jo prieai, bet Roatta nekreip tai dmesio
ir, padedamas etnik, toliau mediojo komunistus236.
ali nuostoliai II pasauliniame kare prastai skirstomi karinius ir civilinius. Pagal i paprast
formul i 1 027 000 per kar uvusi jugoslav civili uvo 581 000 (skaitant 57 000 yd ir 18
000 rom), o kari 446 000237. prastai pagal ablon u civili nuostolius turjo bti atsakingi
okupantai ir Sjungininkai, kurie vliau bombardavo vokiei okupuotas teritorijas, o kariniai
nuostoliai buvo tiesiog karo veiksm padarinys, taiau Jugoslavijai is ablonas netinka. Jos tragedija
buvo dviguba, nes kai tik al ukariavo vokieiai, kilo ne tik pasiprieinimas ukariautojams, bet ir
pilietinis karas, kuriame kariavo visi prie visus. Vokieiai kariavo su etnikais ir partizanais, o
rengdami kerto akcijas aud civilius gyventojus (kaip ir kiti j sjungininkai). Pirmuosius kelis
mnesius etnikai ir partizanai savo jgas nukreip prie okupantus[47], bet netrukus jie su kariu
prads kariauti tarpusavyje. Maa to, etnikai labai greit suprato, kad atsidr tarp dviej ugni:
vienoje pusje komunist partizanai, kitoje vokieiai ir kroat ustaiai. etnikai nepritar ustai
terorui prie civilius gyventojus, taiau jie taip pat negaljo gauti savo statuso ir tiksl pripainimo i
vokiei, o kadangi pagrindiniais savo prieais laik komunistus, nusprend bendradarbiauti su
kroatais kovoje su jais. Vokieiams etnikai buvo tokie pat partizanai kaip ir visi kiti, taiau kadangi
itekli kovai su pasiprieinimu trko, buvo pasiektas kompromisas pagal princip gyvenkite ir
leiskite gyventi kitiems. etnikai tiesiog buvo naudingi kovojant su partizanais. Vyresnioji Lietuvos
karta dar nepamiro, k reikia partizaninis karas paprastiems monms. mons buvo apipliami,
prievartaujami, udomi. J namai deginami vien dl to, kad prie tai ia lanksi prieai. Tkstaniai
civili, patekusi bendr uvusij sra, tapo ne tik okupant, bet ir savo buvusi kaimyn
aukomis.
iurpiausias civili naikinimo pavyzdys, be abejo, yra ms jau mintas ustai teroras
Kroatijoje ir Bosnijoje. Tai, kad serb tauta II pasauliniame kare nukentjo labiau nei kitos
Jugoslavijos tautos[48], galima paaikinti ne tik tuo, kad vokieiai buvo okupav Serbij ar kad daug
serb prisijung prie pasiprieinimo. Kroatijoje buvo vykdomas serb genocidas tikrja io odio
prasme. Atskirti, kiek tiksliai auk tenka okupantams, o kiek ustaiams, sunku, nes jie labai danai
operacijas vykd kartu, taiau vilgsnis serb nuostolius Nepriklausomos Kroatijos valstybs
teritorijoje gali padti susidaryti bendr vaizd. I viso ia buvo nuudyta 322 000 serb. I j 82
000 Tito partizan, kurie patys nuud 23 000 kolaborant su ustai reimu. 20 000 serb buvo

nuudyta naci koncentracijos stovykloje Zemune. 25 000 mir nuo iltins ir kit infekcij; vokieiai
nuud dar 45 000, italai 15 000, civili, uvusi per susirmimus tarp ustai, etnik ir partizan,
skaiius siekia 34 000. 28 000 nuudyta kaljimuose ir kitose stovyklose. 50 000 serb nuudyta
Jasonevaco-Gradinos stovykl komplekse[49]. Kai 1991 m. prasids karas tarp Serbijos ir nuo jos
norinios atsiskirti Kroatijos, serbai genocid primins ir naudos kaip vien i moralini
pasiteisinim238. I ties bent i dalies serbai atsikerijo kroatams dar 1945 m. T gegu kroat
ginkluotosios pajgos (apie 200 000 kari) mgino pasitraukti Austrij ir pasiduoti britams.
Keliskart galingesn Tito partizan armija juos negailestingai persekiojo, ud ir tkstaniais m
nelaisv. Spjusieji pasiekti Bleiburg (Austrijos ir Slovnijos pasienyje) diaugsi neilgai, nes
britai nusprend juos grinti Jugoslavij. Vyriausiojo Sjunginink pajg vado feldmaralo
Haroldo Alexanderio pavaduotojo iame regione generolo Briano Robertsono sakymas 1945 m.
gegus 14 d. skelb: Visi pasidav jugoslav tautybs asmenys, kurie tarnavo vokieiams, turi bti
nuginkluoti ir perduoti Jugoslavijos (t. y. Tito aut. past.) pajgoms.239 Vis j lauk tas pats
likimas kaip ir SS gretose tarnavusi kazok, kurie bus grinti Stalinui. Tai, kas nutiko vliau, pateko
istorij kaip Bleiburgo skerdyns, kuriose Tito kariai masikai ud ne tik ygiuoti atgal paleistus
karius, bet ir civilius pabglius moteris ir vaikus, kurie buvo lygiai taip pat repatrijuoti. Manoma,
kad per mirties yg Tito armija iskerd 45 00055 000 kroat ir musulmon. Bleiburgo
udynse taip pat buvo nuudyta 8000 slovn baltagvardiei240. Jie, kaip ir visi 209 000 uvusi
per kar ustai ir 237 000 partizan, patenka t pai karini nuostoli skilt. Nors Jugoslavija
iame kare buvo sutriukinta vos per kelet dien, jos karas iuo pralaimjimu tik prasidjo ir jos
kariniai nuostoliai i vis Europos valstybi buvo maesni tik u Taryb Sjungos ir Vokietijos.
1945 m., ikart po karo, Tito vyriausyb paskelb, kad uvusi Jugoslavijos piliei skaiius yra
1,7 mln. Diskusijos apie tikruosius nuostolius prasidjo tik po diktatoriaus mirties. skaii
labiausiai iaugino serb nacionalistai, kurie tvirtino, kad ustaiai Jasonevace sunaikino maiausiai
700 000 moni. Antiserbikai nusiteik nacionalistai neliko skolingi atkirsdami, kad serb partizanai
iud 500 000600 000 kroat, kroat nacionalistai ieivijoje taip pat teig, kad dar kelet imt
tkstani nuud serb etnikai241. Po objektyvi ir detali demografini tyrinjim Jugoslavijos
piliei nuostoli skaiius II pasauliniame kare sumajo iki milijono, taiau esm liko ta pati
dvigub okupacijos ir pilietinio karo traum patyrusi alis buvo sueista taip, kad jos aizd
nesugebs ugydyti net laikas.
Jugoslavija, sukurta po I pasaulinio karo, buvo dirbtinis ir taut lygiateisikumo princip
paminantis darinys. Vietoj Habsburg monarch visoms ia nuo seno gyvenanioms tautoms savo
vali msi diktuoti serbai. Tai, kad kroatams, slovnams, juodkalnieiams ar makedonams pradjo
vadovauti Belgradas, o ne Viena, i esms buvo tas pats, kaip kad Lietuva, atskirta nuo Rusijos
imperijos, bt prijungta prie Lenkijos kunigaiktysts ir priversta paklusti Varuvos nurodymams.
Visos ios tautos trylika imtmei iki tol gyveno viena greta kitos be joki didesni tarpusavio kar
ir tautini nesantaik, taiau II pasaulinis karas (tiksliau jo metu kils pilietinis karas) pakeit i
taut santykius visiems laikams.
Po karo, brolik taut vienybs principu atkrs Jugoslavij, Josipas Brozas Tito sukr
valstyb, kurios lugimas buvo tik laiko klausimas, nes jokia brolyb tarp jos taut nebuvo
manoma. Tiesa, Tito buvo apsukrus, imintingas ir charizmatikas vadovas. Jo autoritetas buvo
didiulis, nes jis sugebjo ivaryti Hitler, netapo Stalino marionete, o per altj kar
manevruodamas tarp Maskvos ir Vakar steng Jugoslavijai ispausti maksimali naud. Visa tai
buvo pergals usienio politikoje, taiau tai, kad Tito atkurta Jugoslavija sugebjo gyvuoti 45 metus

ir isilaikyti dar 11 met po jo mirties, buvo, ko gero, didiausias io diktatoriaus pasiekimas.

etnikai norjo Didiosios Serbijos, ustaiai Didiosios Kroatijos, bet kar laimjo komunist
partizanai, taigi nemanoma valstyb, kaip j vadina kai kurie istorikai242, dar kart atgim. Pagal
Tito scenarij.
Pats Tito, beje, buvo ne serbas. Jo tvas buvo kroatas, motina slovn, ir kurdamas Jugoslavij
Nr. 2 jis nutar nekartoti vienos didiausi tarpukario valdios klaid ir neleisti nei serbams, nei
jokiai kitai tautai vyrauti valdant al. Valdioje atsidr mons buvo tiesiog komunist elitas
nepriklausomai nuo tautybs. Tito vadino save jugoslavu ir norjo, kad visos nesantaikos tarp atskir
taut bt pamirtos. Pats pavadinimas Jugoslavija ivertus i serb kalbos (kroat kalba buvo
praktikai ta pati) reik piet slav valstyb. Tito vizija buvo suvienyti slovnus, kroatus, serbus
ir bosnius, nes visos ios tautos, nepaisant kultrini ir religini skirtum[50], nuo seno gyveno greta ir
kartu galjo pasiekti daugiau. Pirmiausia Tito, pasinaudodamas diktatoriaus galia, numalino tautines
ir nacionalistines aistras. 1945 m. masins kerto akcijos prie kroatus ir rojalistus serbus buvo
greitai sustabdytos, o nacionalizmas tapo vienu i didij Jugoslavijos tabu. Netgi prieai nebuvo
etnikai skirstomi. Jie visi buvo tiesiog kolaborantai, valstybs idavikai ar nusikaltliai, bet nei
kroatai, nei serbai, nei kitos tautos nebuvo iskiriamos. Nacionalizmas buvo udraustas be iimi ir
draudimas sigaliojo visiems: ne tik kroatams, slovnams, makedonams, bosniams, bet ir serbams.
is ingsnis turjo du tikslus: pamginti itrinti kolektyvin taut nuoskaud atmint arba bent jau
vesti nusikaltli ir nukentjusij simetrij, pagal kuri n vieni nebuvo labiau kalti nei kiti ir n
vieni nenukentjo labiau negu kiti243.
Kaip autoritarinis komunistinis reimas gali perrayti istorij ir ugdyti jaunj kart savo
ideologinje terpje, ino kiekvienas lietuvis, gyvens Taryb Lietuvoje, taiau Tito komunistins
Jugoslavijos modelis gerokai skyrsi nuo stalinistins Taryb Sjungos. Teorikai ir Jugoslavija
turjo bti valdoma i viraus, t. y. i Belgrado, bet Tito suprato, kad senj taut teritorij principu
kurtoms socialistinms respublikoms reikia suteikti tiek politini, tiek kultrini autonomijos teisi.
I ties nedidindama autonomijos ir nenuolaidiaudama Zagrebui, Pritinai ar Liublianai Jugoslavija
galjo subyrti gerokai greiiau. Per 1991 m. gyventoj suraym jugoslavais save pavadino
rekordinis moni skaiius, taiau jie sudar viso labo 6,6 proc. gyventoj ir dauguma buvo miri
tautybi tv vaikai244. Faktas, kad, tarkim, kroato ir serbs santuoka buvo laikoma miria, pats
savaime ikalbingas.
Pagrindinis valstybs statymas buvo konstitucija, taiau i ties sprendimai buvo priimami
atsivelgiant konkreias aplinkybes ir nuotaikas visuomenje. i konstitucija ne kart buvo
perraoma, bet svarbiausia, kad Tito tiesiog genialiai taikydamas princip skaldyk ir valdyk visada
inodavo geriausiai, kada duoti saldain, o kada isitraukti botag. Tito pasiekimai ioje srityje buvo
tokie, jog brit istorikas Alanas Johnas Percivaleis Tayloras pavadino j paskutiniu Habsburgu,
turdamas omeny, kad jo valdymo laikais skirtingoms Balkan tautoms buvo leista isaugoti savo
kultrin ir tautin identitet, bet kartu ukirsta bet kokia kurios nors etnins grups vyravimo ir
konfliktavimo su kitomis galimyb. Tai, anot Tayloro, buvo naujoji austrikos idjos versija, tik su
marksistiniu pagrindu245.
Vis dlto joks valdovas, kad ir koks jis bt genialus, jokia jga, kad ir kokia ji bt galinga,
negali itrinti kolektyvins atminties. Tito pasiekimai tikrai buvo stulbinami, bet i ties jis tik
kruopiai paslp plin, kurio nebuvo manoma igydyti. Istorins neteisybs ir tarpusavio
nuoskaud votys anksiau ar vliau turjo pratrkti. Keista, bet tai nutiko ne i karto po Tito mirties
1980 m. Tai atsitiko valdi atjus paskutiniam Jugoslavijos diktatoriui Slobodanui Miloeviiui.

Smoningai ar ne, is serbas sulau pagrindin Tito tabu ir ileido ilgai butelyje saugot piktj
nacionalizmo din. Iki 1987 m. Jugoslavijos politinis balansavimas patyr vairi modifikacij, bet
pagrindinis svertas silpna Serbijos pozicija, palyginti su stipriomis autonomijomis, liko.
Miloeviius nusprend i pusiausvyr sugriauti ir pirm plan ikelti Serbijos vyravim. valdi
jis atjo gindamas serb nacionalist interesus Kosove. 1987 m. jis, kaip Serbijos komunist partijos
atstovas, buvo atsistas ia sutramdyti Kosovo serb demonstracij ir keliam neramum, bet, uuot
tai padars, stojo minios pusn ir pasiskelb serb gynju. Kosovo serbai netrukus tapo jo
pagrindine korta, nes u ios autonomijos prijungim prie Serbijos pasisak ne tik serb
ultranacionalistai, bet ir intelektualai bei inteligentija. Masi traukimas politik buvo dar vienas
Tito tabu, taiau Miloeviiui tai tapo pagrindiniu ginklu. Pakurstyti nacionalistines serb aistras
buvo nesunku, taiau rengdamas masinius serb mitingus Miloeviius nesibodjo didinti minios u
atlyg atgabentais bedarbiais. Per antibiurokratin revoliucij netrukus prie Serbijos buvo
prijungtas ne tik Kosovas, bet ir Voivodinos autonomin provincija, o Juodkalnijoje valdi buvo
paskirtas Miloeviiaus mogus246. Taip gydamas keturis aukiausio valstybs valdymo organo
balsus i atuoni[51], Slobodanas Miloeviius staiga tapo galingiausiu mogumi Jugoslavijoje. Kitos
respublikos akimirksniu susidr su dilema arba pripainti serb vyravim Jugoslavijoje, arba
atsakyti tokiomis pat savo nacionalistinmis ambicijomis ir reikalavimais. Netrukus kruopiai
maskuotos ir jaunajai kartai net neinomos aizdos m kraujuoti. imtatkstantini serb
demonstracij siautulys apogj pasiek 1989 m. birelio 28 d. per 600-sias Kosovo mio
minjimo metines[52]. Apie milijon serb upldo istorinio mio lauk nordami atvsti ne tik
metines, bet ir Serbijos suvienijim. Naujasis j stabas Slobodanas Miloeviius sak: Prajus
eiems imtmeiams mes vl stovime mio lauke ir ms laukia nauji miai. Jie kol kas vyksta be
ginkl, bet tokios galimybs atmesti negalima. Kad ir kaip juose bt kaunamasi, jie negali bti
laimti be ryto, drsos ir atsidavimo...247 Iki dar vienos Jugoslavijos tragedijos buvo lik maiau
nei metai.

Slobodanas Miloeviius teisiamas Tarptautiniame tribunole Hagoje, 2001 m. liepa

Paleisdamas nacionalistin serb dvasi laisv, Miloeviius galbt norjo pagsdinti kitas

Jugoslavijos tautas, taiau tokia mobilizacija paskatino tok pat proces Kroatijoje ir Slovnijoje.
Zagrebe staiga ipopuliarjo markinliai su Ante Paveliiaus atvaizdais, o kroat nacionalistai
pagrindinse aiktse trauk ustai dainas. Amerikiei urnalistas, nusipirks laikrat, irjo
kroat, vilkini tautiniais drabuiais ir laikani plakat: Tegyvuoja balandio 10-oji! Po
nuotrauka buvo parayta: Jaunoji Kroatijos karta po truput atranda netolimos praeities paslaptis ir
pamau pradeda suprasti, kad j smegenys buvo plaunamos; jie pradeda suprasti, kad Paveliius,
ustaiai ir Nepriklausomos Kroatijos gynjai i ties neturjo nieko bendra su naci faizmu...248
Belgrade vienas demonstrantas buvo sumutas tik dl to, kad Jugoslavijos pavadinim ura
lotynikomis raidmis, o ne kirilica, o turgs buvo uversti produkcija su etnik simbolika:
markinliais su urau Laisv arba mirtis arba Ravna Gora (etnik karini pratyb stovykla)
Serbijos didvyri vieta. Populiariausiais muzikos raais tapo nacionalistins etnik dainos, i
kuri populiariausia buvo: Ko to kae? Ko to lae? Srbija je mala (Kas idrs pasakyti? Kas idrs
paneigti? Serbija yra maa alis)249.
Istorins informacijos vakuumas, kur taip kruopiai ilgus metus kr ir saugojo komunistinis
reimas, sprogo su trenksmu ir prisipild tarpusavio nuoskaud ir kaltinim. kiai apie vienyb ir
brolyb virto raginimais kautis u istorin teisyb ir nepriklausomyb, ir i emocij bangos jau
niekas negaljo sustabdyti. 1990 m. saus Jugoslavijos komunizmo sistema lugo. Kai Kroatijos ir
Slovnijos delegatai demonstratyviai paliko komunist partijos suvaiavim, vienybs ir brolybs
etapas buvo galutinai baigtas. Pirm kart surengtuose laisvuose rinkimuose komunist partijas
lengvai istm nacionalistiniai judjimai. Pvz., Kroatijoje rinkimus laimjo Kroatijos demokratin
partija, kuri adjo apginti al nuo Miloeviiaus. Jos lyderis, buvs ustai generolas ir bsimasis
Kroatijos prezidentas Franjo Tudjmanas, buvo ne prastesnis provokatorius nei Slobodanas
Miloeviius. Jeigu nebt 1999 m. mirs, jis galjo atsidurti Hagos tribunolo teisiamj suole u
karo nusikaltimus kartu su kitais io karo nusikaltliais. 1990 m. pabaigoje Tudjmano partija visus
Kroatijos serbus paskelb nacionaline mauma 600 000 serb akimirksniu atsidr pavojuje ir
neinomybje250. 1991 m. pradioje usienio urnalistai Jugoslavij jau vadino Mordoro alimi
kaip ir tamsioji Tolkieno karalyst, Jugoslavija buvo pasmerkta lugti, tik stebuklingo iedo, galinio
igelbti nuo visuotins tragedijos, niekas neturjo. 1991 m. vasar Slovnija ir Kroatija paskelb
nepriklausomyb. Jugoslavijos prezidiumas nusprend vesti Slovnij kariuomen. Laim, is
Nepriklausomybs karas truks tik 10 dien, taiau su kroatais serbai turjo rimtesni sskait ir karas
tarp Serbijos ir Kroatijos utruks iki 1995 m. Tai bus toks iaurus ir brutalus konfliktas, kad dar ilgai
niekas negals patikti, jog XX a. pabaigos Europoje tai galjo bti manoma.
2005 m. man teko dirbti Europos krepinio empionate, kuris vyko Serbijoje ir Juodkalnijoje.
Lietuviai kartu su kroatais grups rungtynes aid Podgoricoje (Juodkalnijos sostinje). Kroatai ia
turjo gal poros tkstani sirgali br, taiau kai antrasis empionato etapas persikl Belgrad, i
ios tkstantins kroat minios liko vos kelios deimtys aistruoli, ir jie sirgo u savo komand tyliai
suspaud kumius, be joki skanduoi ir atributikos. Jeigu kas nors i vietos serb bt suinoj,
kad jie kroatai, problemos bt garantuotos ir serb policija, ko gero, nebt igelbjusi. Tai, inoma,
buvo prie deimt met vykusio karo padarinys, bet i priepriea turi gerokai gilesnes aknis.
1990 m. Jugoslavijos krepinio rinktin paskutin kart tapo pasaulio empione. Komandoje aid
du ikils krepininkai kroatas Draenas Petroviius ir serbas Vlade Divacas. Ruden susitik NBA
aiktelje k tik kartu skyn pergales krepinio genijai ir draugai praeis vienas pro kit netar n
odio251. K tik brolikomis vadintos j alys netrukus prads kar, o jie ts j krepinio aiktelje.
Karas Kroatijoje baigsi 1995 m., taiau sporto arenose Kroatijos ir Serbijos miai vis dar labiau

primena karo veiksmus nei sporto varybas. Kai 2012 m. Serbijoje vyko Europos rankinio
empionatas, Kroatijos rankinio federacija tiesiog rekomendavo sirgaliams nevykti Serbij, nes
niekas negali garantuoti j saugumo. Tie, kurie nepaklaus, galjo sitikinti, kad perspjimas buvo ne
be pagrindo. 5000 policinink ir kareivi sugebjo isaugoti tvark per Serbijos ir Kroatijos
pusfinal, bet kelios dienos prie tai Novi Sade i rungtyni grtant kroat aistruoli autobus
sustabd serb chuliganai udau akmenimis, beisbolo lazdomis ir net kirviais. Kitoje vietoje kroat
autobusas buvo padegtas, o vienas jo keleivis persmeigtas peiliu252. Kur laik Lietuvos krepinio
rinktins rungtyns su Taryb Sjungos, o vliau ir Rusijos komandomis mums buvo tbtins ir
principins, bet ilgainiui jos tapo tokios pat kaip ir visos kitos. Visagalis laikas yra geriausias aizd
gydytojas, taiau kai kurioms aizdoms jo reikia gerokai daugiau. Prajus daugiau kaip 17 met nuo
paskutins kruvinos tragedijos, nepaisant politini pastang gerinti tarpusavio santykius su kaimynais,
priepriea tarp kroat ir serb vis dar gyvuoja, ir panau, kad nuslops dar negreit.
2013 m. Serbijos ir Kroatijos nacionalins futbolo rinktins ais toje paioje Pasaulio futbolo
empionato atrankos grupje. Abiej ali federacijos i anksto sutar bendradarbiauti ir utikrinti,
kad nei Zagrebe, nei Belgrade per futbolo rungtynes stadionuose nebt joki usieniei. Tegul karas
vyksta aiktelje. Be ginkl ir auk u jos rib. Nemanoma valstyb sugriuvo, bet jos istorija liko.
Ji gerokai sudtingesn ir kompleksikesn, nei gali pasirodyti i pirmo vilgsnio[53]. Bet tie, kurie
paband j pavelgti atidiau, supranta, kad vien dien Balkan komaras gali pasikartoti, ir tam
nra reikalingas net naujas Hitleris.

Graikijos ukariavimas
Operacija Marita, t. y. smgis Graikijai, prasidjo t pat balandio 6 d. ryt kartu su ataka
Jugoslavijoje. Vokiei ultimatume kaip toki veiksm pateisinimas buvo nurodytas brit karini
pajg buvimas Graikijos teritorijoje.
Todl Reicho vyriausyb sak savo ginkluotosioms pajgoms ivaryti brit pajgas i
Graikijos. Bet koks pasiprieinimas bus be gailesio sutriukintas... Norime pabrti, kad Vokietijos
kariuomen nra Graikijos prie ir vokiei tauta nenori kautis su graikais... Smgis, kur Vokietija
yra priversta suduoti, yra nukreiptas prie Anglij, buvo raoma ultimatume 253. Graik nelaimei,
britams skirt smg jiems teks atlaikyti patiems. 12-osios Listo armijos puolim (XVIII kaln ir
XXX korpusai) 2-oji graik armija, idstyta palei Metakso linij pasienyje su Bulgarija, pasitiko
gerokai nirtingiau prieindamasi nei jugoslavai, taiau nei gynj narsa, nei brit pagalba negaljo
igelbti Graikijos nuo pralaimjimo. Per por dien vokieiai, inaudodami savo karin pranaum,
pralau Metakso linij ir balandio 8 d. j prieakiniai daliniai atsidurs Salonik prieigose. Tuo metu
visas Graikijos gynybos planas jau bus pasmerktas lugti.

Vokiei tankai ygyje Graikij

Vien i didij vokiei pranaum liuftvafs poveik karinms operacijoms graikai pajuto
akimirksniu. Balandio 6 d. vakar liuftvaf subombardavo Pirjaus uost. Prie suniokodami uost
vokiei bomboneiai paskandino eis Sjunginink laivus su karine amunicija, o paiame uoste j
lauk dar didesn skm. Bombos pataik tiesiai brit krovinin laiv Clan Fraser, kuriame buvo
200 ton sprogmen. Sprogimas buvo toks galingas, kad vien tik nuo jo nuskendo dar 10 greta
prisivartavusi laiv254. Tai buvo tik anga, nes ioje kampanijoje brit ir graik kari lauk
nesibaigianios ir demoralizuojanios liuftvafs atakos, kurias jie neturjo kuo atsakyti. Kad
apsigint nuo i atak, RAF privaljo Graikij permesti stiprias oro pajgas. Apie btinyb tai
padaryti Churchillis deklaravo vos tik nusprends ginti Graikij, bet ie odiai buvo tuti. RAF
Graikijoje turjo iek tiek daugiau nei 100 lktuv, o vien tik Richthofeno VIII korpusas, skirtas 12ajai armijai palaikyti, 414 lktuv. Netrukus prie jo gals prisijungti nebeturintys k veikti
Jugoslavijoje 4-osios liuftflots daliniai, be to, kampanijoje dalyvavo ir ital aviacija, kurios
operacijas Albanijoje palaik dar 168 vokiei lktuvai, dislokuoti Sicilijoje 255. Santykis 10:1
(madaug 100 brit prie daugiau kaip 1000 Aies lktuv) 256 reik, kad upuolikai viepataus ore
niekieno nevaromi. Tos paios balandio 6 d. vakar britai pamgino subombarduoti Sofijos
geleinkeli sistem nordami paeisti vokiei tiekimo linijas, taiau ei Wellington ataka
nepadar jokios apiuopiamos alos. Apskritai daugum i devyni RAF eskadrili Graikijoje sudar
pasen lktuvai Gladiator ar Blenheim, kurie galjo kautis su ital aviacija, bet moderniems vokiei

naikintuvams buvo tiesiog lengvas grobis. Prajus savaitei nuo puolimo pradios, RAF turs jau tik
47 operacijose galinius dalyvauti lktuvus. Vienas i svarbiausi aibo karo ginkl sausumos
pajg palaikymas i oro Graikijoje veik komfortikomis slygomis257.

Vokiei kavalerija kerta upel Bulgarijoje pakeliui Graikij

Vis dlto labiausiai prie greitos vermachto pergals prisidjo ne tiek akivaizdus karinis vokiei
pranaumas, kiek meistrikai sukurtas ir gyvendintas planas[54]. Ties Metakso linija Graikijos
ginkluotj pajg vadas Aleksandras Papagas irikiavo 4 i 18 savo divizij (2-oji armija). Kiek jos
sugebs atsilaikyti, buvo tik laiko klausimas, taiau visas gynj isidstymas Graikijoje buvo
pagrstas prielaida, kad Jugoslavija sugebs apsaugoti kairj flang. T pai akimirk, kai vokiei
XL Pz korpusas pralau Jugoslavijos gynyb ir um Skopj bei Monastir, gynybinis Graikijos
isidstymas subyrjo kaip kort namelis. Pagrindin ir stipriausia graik 1-oji armija (14 divizij)
buvo irikiuota palei Albanijos sien ir ia isidsiusias ital pajgas. I esms, nugaljusi italus, ji
turjo bti atitraukta pietus, kad galt sitvirtinti gynybos linijoje kartu su britais, taiau dl
politini prieasi Graikijos vyriausyb sak abiem savo armijoms ginti prieakines alies pasienio
pozicijas258. Dabar, po staigaus vokiei manevro Jugoslavijoje, abi armijos atsidr apsupties
pavojuje. Ekspedicins brit W pajgos isirikiavo palei Aliakmono linij ties Vermijo kaln
grandine. i pozicija buvo pasirinkta todl, kad u jos u drieksi Tesalijos lygumos ideali vietov
vokiei tank manevrams. Padedami atsitraukusi graik armij britai tikjosi neleisti vokieiams
pro ia prasiverti, bet XL Stumme Pz korpuso dris Piet Jugoslavijoje reik, kad dabar
vermachtas lengvai galjo apeiti i unugario ir Aliakmono linij. Balandio 9-osios vakar brit

patruliai, kirt Jugoslavijos sien prie Monastiro, raportavo, kad jugoslav pasiprieinimas alies
pietuose lugo. Pakrikusios jugoslav kari grupuots bgo Graikij. Vienintelis neinomas
vokieiams brit pranaumas ioje kampanijoje Ultros iifruoti praneimai aikiai bylojo apie
vermachto ketinimus atkirsti ir sunaikinti brit pajgas Graikijoje259. Taps pirmuoju lauko vadu,
gavusiu toki slapt informacij, generolas Henry Maitlandas Wilsonas i karto sak savo pajgoms
palikti Aliakmono linij ir trauktis pietus. Nuo ios akimirkos mis dl Graikijos buvo baigtas, liko
tik klausimas, ar britai sps ineti kudai. Simbolika, kad 1941 m. balandio 9-j sukako lygiai
metai nuo kampanijos Skandinavijoje pradios. Dar simbolikiau, kad prajus metams t pai dien
buvo nulemtas dar vienas karinis brit fiasko. Graikijoje j lauk nemalonus vu jausmas dar viena
norvegija ir dar vienas diunkerkas.

Metakso linija lugo dar balandio 8 d. Tiesa, prasiverus 6-ajai kaln divizijai, graik
kontratakos privert Richthofen sisti papildomas bombonei pajgas iam pasiprieinimui
palauti260, bet kai tam paiam XVIII kaln korpusui priklausanti 2-oji Pz divizija, smgiavusi i
Jugoslavijos, atsidr Salonik prieigose, mis sektoriuje buvo baigtas. Metakso linija buvo apsupta
i unugario, o traukta mius prieakinje fronto linijoje ir neturdama rezerv graik 2-oji armija
niekuo atsakyti manevr negaljo. Balandio 8 d. vakar Salonikai, antras pagal dyd Graikijos
miestas, pasidav Rudolfo Veielio 2-ajai Pz divizijai be kovos. Kit dien vermachto XXX korpusas
um silpnai ginam Trakij ir madaug 70 000 generolo Konstantino Bakopulo armijos kari
sudjo ginklus261.

Aleksandras Papagas
Kadangi tuo metu XL Pz korpusas jau buvo apjs Aliakmono linij, nordamas greitai ubaigti
kampanij, Listas nusprend kalti pleit tarp 1-osios graik armijos ir W pajg kartu
atkirsdamas jiems keli atsitraukti. Veikti reikjo greitai, tad jau kit dien (balandio 10-j) pro
atsivrusi sprag pasileido 9-oji Pz divizija ir 1-asis motorizuotasis SS Leibstandarte Adolf Hitler
(LAH) pulkas. 11 val. ryto pastarasis susidr su arvuotja brit brigada. Britams toks staigus
vokiei pasirodymas buvo netiktas. Jie k tik buvo gav sakym trauktis, bet dabar teko stoti
m. Josefo Seppo Dietricho pulkas raportavo, kad prie Vevio susidr su nirtingu
pasiprieinimu262, taiau kit dien kaimas jau buvo vokiei rankose. LAH spurt sustabd austral
kariai, um keli pietus nuo Vevio. Balandio 11 d. SS pulkas neskmingai mgino apeiti
gynybines pozicijas ir tik balandio 12 d. po nuomios kovos vokieiams pavyko pralauti gynyb
turmu. Tuo metu brit pajgos ts savo atsitraukim. Balandio 13 d. Pz korpuso vadas Stumme
sak LAH pulkui sukti vakarus Kastorijos link ir ia atkirsti 1-osios graik armijos atsitraukimo
keli, tuo pat metu 9-oji Pz divizija gavo sakym apeiti britus ir juos atkirsti. Pastarojo sakymo
gyvendinti nepavyko gerokai mobilesni nei graikai, be to, inodami bsimus vokiei ingsnius,
britai sugebjo iose lenktynse ilikti vienu ingsniu priekyje. Tos paios balandio 13-osios vakar
9-oji Pz divizija tvirtino placdarm kitoje Aliakmono ups pusje, taiau dengiantys atsitraukim
BEF daliniai sugebjo sitvirtinti kalnuotose pozicijose pietus nuo ups ir sustabdyti ia vokiei
tankus trims dienoms263. Keletas toki didvyrik epizod igelbs BEF Graikijoje, bet, kaip ir
kiekvienas j bgimas nuo persekiotoj prie tai, is taip pat buvo demoralizuojantis karius ir brangus
armijai. Naujosios Zelandijos karys Victoras Ballas ra: Vis laik mus persekioja sviedini ugnis.
Kad ir kur btume, jie mus apaudo. Vienas vyrukas uvo visai alia mans sviedinys pataik tiesiai
jam gerkl, ne vienam aplinkui kliuvo skeveldr ir akmen. Lktuvai vis pasirodo ir arba
bombarduoja, arba apaudo i kulkosvaidi. Labai sunku psichologikai, kai negali duoti gros.
Brit pajgos trauksi organizuotai, o graik gretose, pasigirdus inioms apie prasiverusius
vokieius, prasidjo panika. moni ir gyvuli tapsjimas nesiliaudavo ir j buvo galima girdti
vis nakt, ra austral karo medikas. Isekintai karo su italais graik kariuomenei trko
transporto. Vokieiai be gailesio stengsi inaudoti savo viepatyst ore, o vietovse, kur buvo
nedaug keli, rasti bganij vilkstines buvo nesunku. Perpiet turjome prog pirm kart

susipainti su didija deri liuftvafe. 190 bombonei nuolat vis pasirodydavo... kol galiausiai
neliko ko bombarduoti. Jie skrido vienas greta kito... o mes tiesiog be ado ir isiioj i nuostabos
irjome i gausyb, ra austral kapitonas Charlesas Chrystalas264.

Vokiei kavalerija netoli Termopil perjos

Visuotinis bgimas nuo vokiei sukl vaizdinius, panaius haliucinacijas. Vienoje i karins
technikos ir civili grsi buvo galima pamatyti prabang dviviet Buick, kuriame Belgrado
plevsa vesi savo meilu, o vienas brit karininkas man, kad sapnuoja stebdamas tarsi praeities
kar vaiduoklius pro al ygiuojanius serb ulonus[55] su ilgais apsiaustais265. Graik daliniai
neturdami motorizuotos technikos negaljo spti su britais, taigi tarp W pajg ir Albanijos fronte
dislokuotos Epyro armijos atsivr didiulis plyys. Taiau ir britai, susidr su nepravaiuojamais
keliais ir klitimis, buvo priversti palikti savo tankus, sunkveimius, pabklus kaip ir Pranczijoje,
bganti kariuomen bus priversta atsisveikinti su visa brangia savo karo technika ir amunicija, be
kurios kariuomen vargu ar apskritai galima vadinti kariuomene. Keletas RAF eskadrili nieko
negaljo padaryti Richthofeno Me-109 naikintuvams, o ivalytame nuo prie danguje tukos dar,
k norjo. Tiesa, tais retais atvejais, kai vokiei pilotams tekdavo katapultuotis i lktuvo, kerto
vedami gyventojai daniausiai su jais susidorodavo vietoje266.
Nors besitraukdami Sjungininkai buvo priversti sprogdinti tiltus ir geleinkelius, vietos
gyventojai juos pasitikdavo draugikai. Staiatiki dvasininkai laimino brit karius, o moterys
ilyddavo juos su glmis ir duona. Jos dar neinojo, kad po keleto mnesi duonos kepaliukas
kainuos du milijonus drachm ir kad per pirmuosius okupacijos metus apie 40 000 graik mirs

badu267.
Niekas i ygiavusi per miest niekada nepamir, kaip iltai atnieiai juos ilydjo, ra
artilerijos karininkas Robertas Peelas Waleris prisimindamas, kaip jo dalinys ygiavo i Atn. Ko
gero, mes buvome paskutiniai brit kariai, kuriuos jie mato. Minios palei gatv isirikiavusi moni
mus sveikino ir plojo, jie vis liet ms mainas... Moterys ir vyrai priokdavo pabuiuoti ar
paspausti rankos suodiniems ir pavargusiems artileristams. Jie met mus gles ir auk: Sugrkite
js turite sugrti! Iki pasimatymo ir skms!268 Brit kariai gr Atnus tik po trej su puse met.
Iki vokiei ygiavimo Graikijos sostin buvo likusios dvi savaits.

Vokiei paraiutininkai prie siverim Kret bazuojasi Bulgarijoje: vietos vaikai valo
jiems batus.
Kai balandio 14 d. vokieiai kirto Aliakmono linij, kai kuriems graik kariams inia apie
neivengiam pralaimjim buvo tokia demoralizuojanti, kad jie m audyti savo karininkus,
tebesilaikanius sakymo saugoti Albanijos front. Balandio 16 d. Graikijos vyriausiasis pajg
vadas maralas Aleksandras Papagas pradjo galvoti apie pasidavim ir spaud britus kuo greiiau
ivesti Sjunginink pajgas i Graikijos ir taip igelbti Graikij nuo suniokojimo269. Jis pagaliau
sak 1-ajai armijai trauktis i Albanijos, bet buvo jau per vlu. Balandio 18 d. ne tik dl
susidariusios kritins karins padties, bet ir defetizmo, pasklidusio vyriausybs kabinete, Graikijos
ministras pirmininkas Aleksandras Korizis teik karaliui atsistatydinimo rat. Karaliui atsisakius
atsistatydinim priimti, Korizis pabuiavo monarchui rank, ivyko namo ir ten nusiov270.
Britanijos vyriausybs kabinete irgi darsi neramu. Balandio 24 d. po karo kabineto posdio
Australijos ministras pirmininkas Robertas Menziesas ura: A baiminuosi katastrofos ir maiau
nei bet kada iki tol suprantu, koki karin naud galjo turti Graikijos reikalas, kad Dillas ir
Wavellis jo msi. Dar po dviej dien Australijos premjeras pridr: Karo kabinetas. Winstonas
sako, kad Graikijoje mes prarasim 5000 vyr. I tikrj mes prarasim maiausiai 15 000. W yra didis
vyras, bet su kiekviena diena jis vis labiau mato tai, k nort matyti.271

Kit dien po Korizio saviudybs Wavellis iskrido Atnus konsultacijoms. Padtis buvo tokia
tempta, kad jo tabo karininkai laik savo revolverius su savimi. iame posdyje priimtas
sprendimas buvo paprastas kuo greiiau pradti vis W pajg evakuacij. Karin brit misija
Atnuose pradjo deginti dokumentus, i kuri svarbiausi, inoma, buvo Ultros ifrai272.
Nors vyriausiasis ginkluotj pajg vadas generolas Papagas ir Graikijos karalius norjo tsti
kov, kol Sjungininkai paliks al, suprasdamas, kad padtis tapo beviltika,1-osios armijos vadas
generolas leitenantas Georgijas Colakoglu nusprend pasiduoti. Balandio 20 d. motorizuotasis SS
LAH pulkas po atkaklaus mio um Mecovo perj Pindo kalnuose ir galutinai atkirto jo
armij273. Pradjs paliaub derybas, Colakoglu ikl vienintel slyga graikai pasiduos tik
vokieiams. Feldmaralas Listas sutiko ir kapituliacij prim. Naujiena Hitler pasiek kaip tik jo
52-ojo gimtadienio dien. Greta specialaus traukinio Alpse buvo surengtas koncertas, o fiureris
spaud rankas ir sveikino visus vyriausiuosius savo vadus, ia ikilminga ir dviguba proga ikviestus
jo tab. Prie vermachto gali krito dar dvi alys Jugoslavija ir Graikija274.

Diskusijos dl Graikijos kapituliacijos: vokiei 12-osios armijos vadas Wilhelmas Listas

(kairje), graik derybininkai (viduryje) ir SS obergrupenfiureris Josefas Seppas Dietrichas
(deinje spaudia rank), Larisa, 1941 m. balandio 21d.
Taiau tuo pat metu igirds ini apie graik kapituliacij Mussolini to. Italija kare su
graikais prarado tkstanius kari, todl 500 000 armijai, vis dar tebestoviniai Albanijoje, turi bti
suteikta galimyb atsirevanuoti275. Mussolini pareik, kad, nepaisydami graik kapituliacijos
vokieiams, italai ts karinius veiksmus, kol graikai pasiduos ir italams. Vienas SS pulkas per savait
Graikijoje nuveik daugiau nei visa Italijos kariuomen per eis mnesius, bet du eilin kart,
padedamas Hitlerio, nusprend umaskuoti gding savo pasirodym, o fiureris eilin kart sutiko
savo sjungininkui itiesti draugysts rank. Nenordamas eisti Mussolini, fiureris atauk Listo

kapituliacijos primim ir isiunt Graikij Jodl, kad is surengt graik pasidavimo italams
ceremonij. Vokiei diplomatas ir vienas i nedaugelio Hitlerio draug Waltheris Hewelis ura:
Diskusijos dl graik kapituliacijos vyksta. Klitis: italai. Visi susinervin, netgi fiureris. Jis visada
blakosi tarp kareivio ir politiko.276 Prie nepelnytas nuolaidas italams buvo netgi Ribbentropas277.
K su iuo farsu daryti, buvo nelabai aiku, nes pasidav vokieiams graikai sudjo ginklus ir
negaljo tsti kovos su italais, net jei bt labai to norj. Savo ruotu italai, nepaisydami vokiei
nurodymo atsisti delegat, kuris padt sudaryti Jodliui kapituliacijos slygas, pradjo pergaling
yg.
Skaitant vokiei parengto kapituliacijos akto slygas, Mussolini ukliuvo tai, kad fiureris leidia
graik karininkams pasilikti kardus ir durklus. I ties Hitleris neslp pagarbos graikams dl
didvyrikos ir pasiaukojamos j kovos su italais ir dar neprasidjus Maritai instruktavo savo
vadus, kad Graikijai kapituliavus nuginkluoti graik belaisviai turi bti paleisti namo278. Graikams
pademonstravus drs ginant alies sienas Maritos pradioje, fiureris nurod, kad bet kokie graik
bandymai pasiduoti turi bti priimami, kad ir kokie mai daliniai tai daryt, o karininkams kaip
pagarbos enklas turi bti paliekami j ginklai. Listas i nurodym laiksi279, taiau visk sujauk
Mussolini sikiimas. Nepaisydamas dus protest, Hitleris paliko galioti pagarbos graik drsai
ritual, taiau su visais kitais ital reikalavimais sutiko. Grosadmirolo Raederio pykiui, jis atidav
italams graik ir jugoslav laivus, o armijos ir OKW nusivylimui, sutiko su Mussolini pageidavimu,
kad vokiei karins pajgos ygiuot Atnus kartu su italais. Graikijos kariuomens pasidavimo
farsas, nepaisant vis graik protest, buvo gyvendintas balandio 23 d., kai visos trys alys pasira
karins kapituliacijos akt. Fiureris buvo udrauds i anksto skelbti apie pasidavim, ir nors
oficiali ceremonija vyko per pietus, dar ryt Italijos radijas pasauliui prane, kad prieikos
Epyro ir Makedonijos armijos sudjo ginklus. Graikijos karin delegacija teik pasidavimo praym
Italijos 11-osios armijos vadui vakar 21.04 val. Italai elgiasi kaip tikri idiotai, apibendrino
savo dienoratyje Hewelis280.

Sjunginink kariai karo laivais evakuojami i Graikijos

Graik armijoms kampanija buvo baigta, o brit lauk isigelbjimo lenktyns. Wilsonas sak
savo pajgoms trauktis link Termopil, kur prie 2500 met narss spartieiai met ik daug kart
gausesnei pers kariuomenei. Kol fizikai ir psichologikai pavarg Sjunginink kariai per snieg ir
alt, nuo ryto iki vakaro bombarduojami vokiei, trauksi per Tesalijos lygumas, prieakiniai j

daliniai band pristabdyti besiverianius vokieius. Dabar juos persekiojo ne tik 9-oji Pz divizija.
Tesalijos lygumas prasimu 5-oji Pz divizija, o 2-oji Pz ir 6-oji kaln divizijos versi palei
Adrijos pakrant Korinto lankos link281. Britams reikjo skubti. Evakuacijos operacija Demonas
buvo miniatirinis Diunkerko Dynamo prototipas. Ji prasidjo balandio 24 d. ir utruko eias
dienas. I uost prie Atn (Rafinos ir Porto Rafti) bei Peloponeso pusiasalyje (Nafplijo ir
Kalamatos) Sjunginink kariai daniausiai buvo keliami Kretos sal. ia laivai apsisukdavo ir
grdavo paimti kit. Tik didesni karo laivai galjo nugabenti evakuojamus karius tolimesn, bet
saugesn Egipt. Kaip ir prie Diunkerko, liuftvafei nepavyko ukirsti kelio evakuacijai. Tiesa,
vokieiai stengsi ir per operacij Demonas paskandino 26 brit ir graik laivus. Evakuojami buvo
ne tik kariai, bet ir Sjunginink diplomatai, politikai, kitas personalas. Graikijos karaliaus Jurgis II,
naujasis ministras pirmininkas Emmanuelis Cuderas ir Graikijos vyriausybs nariai buvo perkelti
Kret balandio 23 d. Prie palikdamas Graikij Jurgis II pareik, kad visos karalikosios vyno
atsargos turi bti idalytos Sjunginink kariams, padjusiems ginti jo al. Graikijos aukso atsargos
i pradi taip pat buvo perkeltos Kret ir tik gegus 14 d. kreiseriu Dido, kur lydjo 4 eskadriniai
minininkai, Graikijos auksas buvo igabentas Aleksandrij 282. Kit dien vokiei bomboneiai
subombardavo prabangi jacht Hellas, gabenusi 500 brit civili ir 400 sueist kari. 500 moni
uvo. Balandio 27 d. tukos uklupo oland keleivin lainer Slamat, plukdius 500 kari ir
turjus 211 gulos nari. Vokiei bombos paskandino ne tik lainer, bet ir j lydinius eskadrinius
minininkus Diamond ir Wryneck. uvo apie 900 moni283.

 vokiei nelaisv per Graikijos kampanij paimtas kareivis i Naujosios Zelandijos, 1941 m.
balandis
Vis dlto tokie atvejai buvo tik pavieniai ir didioji brit kariuomens dalis sugebjo dar kart
pasprukti tiesiai vokieiams i panoss. Evakuacija bt buvusi pasmerkta lugti, jei ne atkakliai
pasipriein Australijos ir Naujosios Zelandijos kariai, pristabd vokieius prie Termopil. Myje,
nuo kurio priklaus Demono skm, prieakiniai W pajg daliniai sugebjo sustabdyti 5-j Pz
divizij dviem dienoms. ios pajgos buvo priverstos palikti savo pozicijas balandio 2425 d.
nakt, bet tos dvi dienos, prasti keliai, nepalanki vokiei tankams vietov, skmingi tilt
sprogdinimai ir ublokuotos perjos padjo Sjungininkams skmingai atsitraukti. Balkanai, kaip ir
prognozavo vokiei karo tabai, buvo sudtinga teritorija karinms operacijoms. Kaln keliai ia
buvo tokie, kad vos po dviej savaii daugiau nei tredalis Listo armijos motorizuot transporto
priemoni buvo sugadintos. Daniausia problema prakiurusios arba sudilusios padangos. Dl prast
keli vairiausi gedim patirdavo ir tankai. Mgindami atkirsti bganius britus, balandio 26 d. ryt
vokieiai Korinto ssmaukoje imet du 2-ojo paraiutinink pulko batalionus. Brit ariergardas
(2300 kari) ia buvo atkirstas ir pateko nelaisv, bet vokieiams i rizikinga operacija taip pat
kainavo nemaai 63 paraiutininkai uvo, 158 buvo sueisti, dar 16 dingo be inios284. Labiausiai
atmint strig bgani i Graikijos kari prisiminimai buvo tokie patys kaip ir t, kurie isigelbjo
Diunkerke. Jiems buvo gda prie vietos gyventojus, o prie akis dar ilgai stovjo paliekamos
sugadintos karo technikos vaizdas. Sunkveimiai, pabklai, tankai ir kita milijon svar verta karin
ranga negaljo bti pergabenta kit krant, todl viskas buvo naikinama ir veriama rkstaniu
metal lauu. laivus lipantiems kariams buvo sakyta palikti didesnius ginklus, tokius kaip
kulkosvaidiai ir minosvaidiai. Isaugojusi juos per vis atsitraukim apmaudas buvo suprantamas,
ir tai turs rimt padarini tiek po keli savaii ginant Kret, tiek ginantis nuo Rommelio iaurs
Afrikoje.

Vokiei motociklininkai centrinje Atn gatvje, 1941 m. gegus 6 d.

Bet tuo metu, norint igelbti kuo daugiau kari, kito pasirinkimo tiesiog nebuvo285. Kampanija
Graikijoje britams virto dar vienu brangiai kainavusiu pralaimjimu, bet ir kart savo karius
britams igelbti pavyko. J evakuacijai Karalikasis laivynas pasiunt 6 kreiserius ir 19 eskadrini
mininink. Operacija Demonas prasidjo balandio 25 d., kai i Graikijos buvo evakuoti pirmieji
5000 brit. Kit dien i pietini papldimi u Atn buvo paimta 8300, o i Peloponeso dar 12
950 kari. T pai dien eskadrinis minininkas Defender i Jugoslavijos igabeno karaliksias
brangenybes286. Net tada, kai balandio 27 d. ryt Atnus vaiavo 2-osios Pz divizijos
motociklinink batalionas, evakuacija tssi. Tik Peloponeso pusiasalyje per Korinto kanal
persiklusi 5-oji Pz divizija spjo ukirsti atsitraukimo kelius ir izoliuoti kelet W pajg grupi.
Kai balandio 29 d. vokieiai pasiek Kalamat (pietinje Peloponeso pakrantje), 8000 likusi ia
Sjunginink kari buvo priversti pasiduoti nelaisv. I 58 000 Graikij pasist BEF kari
nelaisv pateko 12 00014 000, dar apie 2000 uvo kariniuose sausumos veiksmuose ir
bombarduojami vokiei lktuv jroje[56] 287. Dauguma evakuotj buvo permesti Sud, natralios
gamtos sukurt uost iaurinje Kretos pakrantje. Tarp isibarsiusi ir be karinink likusi dalini,
atsilikusio pagalbinio personalo ir brit civili vyravo chaosas, niekas neinojo, k daryti ir kur eiti.
Tiesa, Naujosios Zelandijos divizija isilaipino drausmingai, o jos vadas generolas Bernardas
Freybergas balandio 30 d. buvo paskirtas vadovauti visoms Sjunginink pajgoms Kretoje.
Freybergas tikjosi, kad jo pajgos netrukus bus permestos Egipt pasitikti ia ygiuojani
vokiei, taiau jo misija bus visai kita288. Ukariaujant Graikij uvo arba dingo be inios 1100
vokiei kareivi, 4000 buvo sueista. Per operacij Marita vermachtas nelaisv pam 270 000
graik ir 90 000 jugoslav kari289.

Brit kariai, kuri laivynas nesteng paimti nuo Graikijos krant, tuoj keliaus belaisvi
stovykl
Kai vir Akropolio suplevsavo svastika, atjo metas dar vienam vokiei pergals paradui. 11
Pz divizijos artilerijos karininkas balandio 22 d. savo monai ra: Kai tik pamatydavau prie,
ikart atidengdavau ugn ir visada jausdavau didiul ir tikr malonum kaudamasis. Tai buvo
diaugsmingas karas... Priklausyti tokiai divizijai yra tiesiog nuostabu. 73-iosios pstinink
divizijos kapitonas savo monai ra tiks, kad su ia pergale Balkanuose sivyraus taika ir nauja
europietika tvarka290. J kolegos netrukus gals laikus dti nuotrauk, kuriose jie nufotografuoti
greta Atn istorini ymybi, o graik kariai, sugebj pasislpti kalnuose, digavo.

Vokiei vliava vir Akropolio

Kai vienas kapitonas prane, kad Graikija kar pralaimjo, kari reakcija buvo netikta: Zeto!
suuko jie. Zeto reik valio kariai tiesiog diaugsi ilik gyvi, bet naujoji tvarka, kuri ves
j alyje naci okupantai, greitai atvers jiems akis. Balandio 27 d. vokiei XL Pz korpuso vadas
generolas Georgas von Stumme kreipsi graik arkivyskup Jeronim. Jis m pasakoti, kad vis
gyvenim norjo aplankyti Atnus, apie kuriuos tiek daug buvo girdjs Karo akademijoje, bet ioje
vietoje a j pertraukiau: I tikrj prie kar Vokietija turjo daug draug Graikijoje, tarp j buvau
ir a. Dabar visa tai baigta. Von Stumme suprato, kad galbt Graikijoje bus galima rasti kvisling,
bet tikrai ne draug, ra arkivyskupas[57] 291.

Vokiei tankai Atn gatvse per pergals parad. Viebutis Grande Bretagne(fone) netrukus
taps Kurto Studento tabu
Dien prie tai Hitleris paliko savo bunker Mnichkirchene ir ivyko pasivalgyti po naujai
ukariautas iaurs Jugoslavijos teritorijas. Sutikimas Maribore, vokiei pervadintame Marburg,
buvo puikus. Fiureris laimingas, ura Hewelis, kai delegacija gro Grac. Balandio 29 d.,
kalbdamas 9 tkstaniams bsimj karinink, Hitleris sak: Jeigu js mans paklaustumte:
Fiureri, kiek ilgai tsis karas?, a jums galiau atsakyti tik taip: Tiek, kiek prireiks laiko j
laimti! Kad ir kas nutikt! Jis taip pat pridr, kad nuo pat nacionalsocialist kovos u valdi
pradios neino vieno odio, ir tas odis yra kapituliacija[58] 292. Neinojo Hitleris io odio ne
tik kaip nacionalsocialistas, bet ir kaip vyriausiasis vermachto vadas. Svastika dabar plevsavo jau
atuoniose ukariautose Europos sostinse Varuvoje, Kopenhagoje, Osle, Hagoje, Briuselyje,
Paryiuje, Belgrade ir Atnuose. iame yd kapitalist amiuje, pareik fiureris sakydamas savo
ikilming kalb gegus 4 d. Berlyne, ms nacionalsocialistin valstyb yra kaip monumentas
sveikam protui. Ji gyvuos tkstant met.293 ioje kalboje Hitleris nepraleido progos pasityioti i
Churchillio: Jis yra labiausiai kraujo troktantis arba diletantikiausias strategas istorijoje... Jau
daugiau nei penkerius metus is mogus blakosi po Europ iekodamas, k galt padegti... Kaip
kareivis, jis yra blogas politikas, kaip politikas, jis yra lygiai toks pat blogas kareivis... Misteris
Churchillis yra apdovanotas gebjimu meluoti ir su venteivika veido iraika kraipyti ties, kol
didiausi pralaimjimai tampa lovingomis pergalmis...294 Kaip ir po Norvegijos ar Diunkerko,
misteris Churchillis vl pradjo savo kampanij bandydamas kalbti taip, kad apsuks ir ikraips

faktus galt juos paversti brit pergale... Misteris Churchillis gali ir toliau psti migl akis savo
monms, taiau jis negali paslpti savo pralaimjim rezultat. Dabar narsi Graikijos tauta turi
susimokti u kvailus savo probritikos monarchijos geidius. A gailjausi dl to nuo pat pradi.
Man, kaip vokieiui, kuriam krauj yra augusi pagarba ios alies menui ir kultrai... buvo sunku ir
apmaudu stebti visa tai ir kartu negalti padaryti nieko, kas padt to ivengti...295 Churchillis yra
beviltikas strategijos diletantas, todl dabar sugebjo pralaimti dviejuose karo frontuose
(Jugoslavijoje ir Graikijoje) tuo pat metu. Bet kurioje kitoje alyje jis bt patrauktas
tribunol...296 Arogantikai diaugdamasis dar viena vermachto pergale Hitleris vis dlto nesuvok,
kokioje sudtingoje padtyje tuo metu atsidr Britanijos imperija. T pai dien, kai fiureris sak
i kalb Reichstage, Churchillis ra Rooseveltui, koki padarini gali turti Egipto ir Vidurini
Ryt praradimas: Pone prezidente, maldauju js nenuvertinti grsms, kuri gali sukelti lugimas
Viduriniuose Rytuose, ra Churchillis 297. Savo atsiminimuose jis pripaino, kad 1941 m. pirmoji
pus buvo labiausiai temptas laikotarpis per vis kar, nes jis suteik Aiai puikiausi proga mesti
ik abejotinai ms rytinei Viduremio regiono kontrolei. Niekas tada negaljo inoti, kad jie ia
proga nepasinaudos, ra Churchillis298. Savo ataskait Britanijos gyventojams ministras
pirmininkas pateiks birelio pradioje, o fiureris po savo kalbos Reichstage (gegus 4 d.) ivyko
Gotehafen (Gdyn) apirti naujausio krygsmarins pasididiavimo linijinio karo laivo
Bismarck299. Tuomet jis dar neinojo, kad k tik ukariautas Europos kultros lopys sukels aib
problem.

Vokiei Dornier 17 skrenda vir Atn Akropolio

I tikrj anaiptol ne visos ukariautos alys atne ekonomin naud Treiajam Reichui. Kai
kurios i j, atvirkiai, tapo ekonomine nata. Viena i toki buvo Norvegija, kita tapo Graikija.

Apie ukariaut valstybi ekonomikos administravim ir naudos igavim Hitleris mgdavo galvoti
paprastai: skaiiuodamas, kiek i konkreios teritorijos bt galima paimti angli, geleies, plieno,
maisto produkt ir grd. iandien mes administruojame teritorij nuo Arkties vandenyno iki
Juodosios jros, nuo Suomijos lankos iki Atlanto. Niekas iki tol istorijoje neadministravo tokios
didiuls teritorijos, ra Reicho ekonomikos ministras netrukus po siverimo Taryb Sjung.
i teritorija, pridjus 19411942 m. ukariautas Taryb Sjungos dalis, turjo tiek ekonomini
itekli, kad Hitleris Stalinui nusileido nebent prieinamos naftos kiekiais, taiau patys itekliai nra
viskas. emynins Europos BVP teorikai buvo didesnis u visos Britanijos imperijos ar JAV, taiau
bendras ekonominis ali gyvavimas priklaus nuo tarpusavio bendradarbiavimo. Nutraukdami
tarptautinius ekonominius saitus tarp j, naciai susidr su ikiu, kuris buvo susijs ne tiek su
paiais itekliais, kiek su j administravimu. Karas ir Britanijos ekonomin blokada reik, kad
Europos alys prarado svarbius prekybos partnerius ir didiul kiek i usienio importuojam preki:
grd, gyvuli paar, naftos, angli. Danai io trkumo nebuvo kuo pakeisti. Tad reikjo apgalvot
sprendim, sumani vykdytoj, proting valg ir kompromis. Ko gero, naujoji ekonomikos tvarka
Europoje veik tik dl to, kad naciai sugebjo rasti abipusikai naudingus sprendimus su Vakar
valstybmis, o kolonijin ukariavimo ir inaudojimo politika Rytuose rezultat nedav. Netgi
tokioms alims kaip Belgija ar Olandija reikjo main su vokieiais, kad j ekonomikos galt veikti.
Vien tik i iaurs Europos gauta preki ir aliav vert buvo beveik keturis kartus didesn u t,
kuri Vokietija gavo Rytuose. Be to, okupuotos Vakar Europos alys ilaid, reparacij ir kit
mokesi pavidalu ne lito dal finansins natos. Kadangi programa sisavinant ems kio
sektoriaus iteklius Rytuose neveik, ikilusias problemas ir spragas teko lopyti maisto produktais i
Pranczijos ar Generalins gubernijos300. Kitaip tariant, norint, kad karv duot pieno, jai reikia
duoti ols, ir Graikija tapo pirmuoju perspjimu naciams, kas gali atsitikti, jeigu tuo nebus
pasirpinta. Karo kampanija Graikijoje buvo paskutin Europoje, pasibaigusi riterikai pagerbiant
pralaimtojus, taiau i karto po to Graikija tapo pirmja Europos alimi, kurioje prasidjo badas. I
ties, prieingai nei Rytuose, okupantai nenorjo jo sukelti specialiai [59]. Tai buvo ekonominis
sprogimas, kurio tiesiog nepavyko suvaldyti, ir alyje kils badas tapo jo kulminacija. Pirmuosius i
bado ir nuo isekimo mirusi moni knus Atnuose buvo galima ivysti dar rugsj jie buvo
bsimos tragedijos aukliai, nes per pirmuosius pusantr okupacijos met i bado ir nuo jo sukelt
padarini Graikijoje mirs apie 40 000 moni. Po karo Graikijos populiacija bus sumajusi 300
000301.

Naci saliut moka ir graik vaikai, sveikinantys vokiei kareivius, 1941 m. balandis

Dauguma j gyveno Atnuose arba Kiklad salose, kurias iais laikais labai mgsta turistai ir
kuriose su savo uduotimis nesugebjo susitvarkyti italai. Niekas nenorjo ir neplanavo ios
katastrofos, taiau vokieiams ji nelabai rpjo. Jie ir toliau pagal nustatytas kvotas konfiskuodavo
maist ir vairias kitas prekes. Per pirmuosius penkis mnesius Vokietij buvo igabenta preki,
aliav ir rangos u 4 milijonus reichsmarki302. Kadangi Graikija daugiau nelabai k galjo duoti
Reichui, Vokietijos skirstomi maisto produktai pirmiausia bdavo tiekiami naudingesnms alims:
pvz., Belgijai ar Olandijai. Tiesa, i pradi buvo iekoma bd pagerinti padt, taiau 1942 m.
maisto m trkti paioje Vokietijoje, tad jos tonas atitinkamai pasikeit. Ar i ties Graikijos
miest gyventojai, kurie visi spekuliantai, nelegals prekiautojai, vogt grybi gavjai, vagys ir
darbo vengjai, turi bti maitinami Aies valstybi, kad likt gyvi? Kiek dar ilgai Aies valstybs
savo sunkios kovos metu gals maitinti i milijon dykintoj armij? retorikai klaus vienas
vokiei laikratis303. Keista, bet is motyvas, nors ir kiek kitokiomis aplinkybmis, sugr Vokietij
ir XXI amiuje nemaai vokiei nenors gelbti byranios Graikijos ekonomikos ir mokti u tai,
kad ios alies gyventojai nemoka savo valstybei mokesi. inoma, 1941 m. graikai buvo nekalti,
kad j alyje kilusi hiperinfliacija duonos kepalo kain pakl iki 2 milijon drachm, o pagrindine
valiuta tapo alyvuogs. Kaip tai atsitiko, inoma, geriau galt padti suprasti ekonomikos istorik
analizs, bet faktas, kad kilusi suirut alyje, kurioje udraustas moni ir preki judjimas, o
vyriausyb bando kontroliuoti kainas, tapo neisprendiama. Pamau karo metais kone visas graik
ekonominis gyvenimas persikl el, ir nors padors akademikai visada kritikuoja elins
ekonomikos grimasas kaip blog, diduma graik vienaip ar kitaip iame procese dalyvavo. Infliacijos
ne tik nepavyko sustabdyti, karo pabaig ji dar labiau iaugo, nes uburtas ratas sukosi toliau.
Pagrindin jos prieastis, kad Graikijos vyriausyb i surenkam mokesi galjo padengti tik labai
ma dal valstybs reikmi, todl tiesiog spausdino pinigus dar labiau didindama infliacij[60] 304.
1942 m. vokiei finans ministras Lutzas Schwerinas von Krosigkas perspjo Gring, kad
Graikijoje nra legalios prekybos, todl kain reguliavimo mechanizmas, kuris galt padti
stabilizuoti padt, taip pat yra nemanomas. Jeigu karas tsis, btina utikrinti, kad ekonomikos
ali, kuri potencial mes inaudojame, nesubyrt. Po keli mnesi, kai vokiei atstovas
Belgijos centriniame banke pradjo prognozuoti dar vien Graikij, ia buvo imtasi vis priemoni
ukirsti tam keli. Graikija kents iki pat karo pabaigos, nes buvo gerokai maiau reikalinga ir
naudinga vokieiams nei Belgija ar Pranczija305.

Bado aukos Atnuose

Tai tik viena okupuotos Graikijos tragedijos dalis, nes bado ir skurdo kamuojami graikai m
prieintis okupantams. Iki 1942 m. pabaigos alyje buvo gana ramu, taiau kai kalnuose
besislapstantys partizanai m puldinti okupantus, ie atsak smurtu306. Streikai ir protestai per
Graikij buvo nuvilnij ir prie tai, bet 1942 m. pabaigoje civili neramumus pakeit organizuotas
Graikijos partizan (gr. andartes) judjimas. J strategin uduotis, kuri suformulavo britai, buvo
kelti problemas vokiei aprpinimo linijai, einaniai i Salonik Atnus. ia linija buvo
aprpinamos Rommelio pajgos Egipte. Kadangi ital pajgos Vidurio Graikijoje buvo silpnos,
jiems tai neblogai seksi. 1942 m. lapkrit graik partizanai kartu su specialiosiomis brit pajgomis
susprogdino Gorgopotamo viaduk tai buvo pirma tokia didel ir skminga sabotao akcija
Europoje. Po jos britai Graikijoje paliko veikti savo karin misij, o ir 1943 m. partizan judjimas
ioje alyje tapo viena i didiausi pasiprieinimo organizacij Europoje. Tiesa, kaip ir
Jugoslavijoje, Graikijos partizanai buvo dviej pakraip nacionalistai (EDES[61]) ir komunistai
(ELAS[62]). Nors sprogdinant Gorgopotamo viaduk abi veik ivien, britai laurus atidav EDES,
ignoruodami fakt, kad kairij ELAS indlis buvo gerokai didesnis. Atskirtis ir priepriea tarp i
judjim tapo akivaizdi, kaip ir Jugoslavijoje, Graikijos pasiprieinimo dalyviai netrukus pradti
kovoti ne tik su okupantais, bet ir tarpusavyje. Dar 1942 m. gruod Hitleris sak vermachtui triukinti
ir naikinti bandit gaujas, o 1943 m. liep, nuvertus Mussolini, pridr, kad sakym reikia
vykdyti maksimaliai intensyviai. 1943 m. rugpjt, kai vokieiai labai rimtai tikjosi Sjunginink
isilaipinimo Graikijoje, vyriausiasis vermachto vadas Balkanuose Alexanderis Lhras (Balkan
operacijoje vadovavs 4-ajai liuftflotei) sak partizan veikimo teritorijose suimti visus vyrus, ir
jeigu jie nebt suaudyti ar pakarti u dalyvavim pasiprieinime arba pagalb partizanams, turjo
bti igabenti Reich priverstiniams darbams. Kitaip tariant, negaldami atskirti partizan nuo
civili, vokieiai nusprend tiesiog visikai ivalyti tokias teritorijas. Neturdami pasirinkimo
graikai pradjo masikai bgti kalnus, o Atnuose populiariausiomis prekmis tapo italikos
uniformos ir ginklai. Italams kapituliavus vokiei misija Graikijoje padvigubjo ir susiklosiusi
padtis privert juos permesti Graikij papildom pajg i Jugoslavijos ir Taryb Sjungos. 50
000 Sjunginink belaisvi turjo bti perkelti, maa to, dabar vokiei belaisviais tapo ir italai
268 000 j buvo iveta Reich priverstiniams darbams. Dauguma ital sudjo ginklus, bet ten, kur
jie band prieintis, kraujas liejosi laisvai307. T liep ir rugpjt elitin vermachto 1-oji kaln
divizija, permesta i kov su Raudonja armija Kaukaze, patrauk Graikijos kaln keliais siekdama
ivalyti vakarines Graikijos teritorijas prie galim Sjunginink isilaipinim. is taip ir nevyko,
bet divizija savo kelyje degino itisus kaimus ir aud vietos gyventojus308. 1943 m. rugsj ji
persikl Kefalinijos sal, kur italai band prieintis. 1646 ital kariai uvo, o kai lik 4750 sudjo
ginklus, vokieiai juos tiesiog irikiavo grupmis ir suaud, skaitant ital vad generol Antonio
Gandin, kuris u drs Ryt fronte buvo apdovanotas Geleiniu kryiumi. Po keli savaii taip pat
buvo suaudytas 101 ital karininkas Koso saloje309. I ties kai kurios ital divizijos, pvz., Pinerolo,
dabar perjo graik partizan gretas ir kartu su jomis prieinosi vokieiams. Graikijoje buvusiems
ital kariams, partizanams ir civiliams vokieiai pradjo taikyti Ryt fronto taisykles. Keleto 1943 m.
pabaigos dien vermachto Peloponese dienorai raai gali padti susidaryti vaizd: gruodio 4 d.
u sunkveimio upuolim Egijuje suaudyta 50 kait; gruodio 5 d. 50 kait pakarti Andricos
traukini stotyje; gruodio 7 d. 25 kaitai suaudyti Gitijuje310. Dar po keleto dien 117-oji jgeri
divizija apsupo kaln miestel Kalavrit, irikiavo 696 vyrus bei jaunuolius ir iguld juos
kulkosvaidi ugnimi. Gyv liko tik 13, o palikdami miestel vokieiai padeg visus 500 jo nam. Tai
buvo tik kerto akcijos dalis, nes t pai dien 24 aplinkiniuose kaimuose buvo iudyti dar 604

vyrai311. Kai 1944 m. pavasar vokieiams teks trauktis, j veiksmai bus dar brutalesni ir SS kariai
audys ne tik vyrus, bet ir moteris bei vaikus. Po toki udyni Klisroje vokiei diplomatas
Balkanuose piktinosi: i nuostabiai didvyrik darb rezultatas yra toks, kad kdikiai negyvi, o
partizanai gyvena toliau.312 Tokie protestai tuo metu jau nelabai galjo turti takos kari veiksmams
ir desperatikam iaurumui. Manoma, kad vokieiai, kerydami u partizan veiksmus, iud apie 60
000 graik civili ir sunaikino 460 kaim. Tkstaniai moni liko be savo nam313. Blogiausia, kad
vokieiams pasitraukus tragedija tssi. Graikijoje ne tik partizanai buvo pasidalij dvi dalis. SS,
padedama kolaborantins vyriausybs, ia formavo mirties brius, kurie nuomiai kovojo su
komunistais ir banditais, taigi paskutiniai naci okupacijos mnesiai virto udynmis, kuriose
graikai ud graikus314. Pasitraukus vokieiams, al kontroliavo komunist partizanai, pasivadin
Liaudies ivadavimo frontu (EAM[63]). Sjungininkai, inoma, norjo, kad Graikijoje bt kurta ne
komunistin valstyb, juo labiau kad Stalinas atidav Graikij Britanijos takos zonai, taiau tampa
neatslgo ir 1946 m. Graikijoje kils pilietinis karas, truksiantis trejus metus. Balkan komaras
tssi ne tik per vis kar, bet dar ilgai jam pasibaigus.

Adolfas Hitleris Krollio operos rumuose Berlyne sako kalb Reichstago nariams

Mis dl Kretos
emynin Graikij Hitleris ukariavo iki balandio pabaigos, taiau gegus pradioje britai jau
inojo, kad tai ne pabaiga. Kovo pabaigoje Ultros ifrai padjo nustatyti, kad Bulgarijoje
dislokuota 7-oji oro desantinink (vok. Fallschirmjger) divizija. Balandio viduryje nauji

praneimai skelb, kad ia buvo permesta 250 transportini lktuv, o gegus pradioje neliko joki
abejoni, kad kitas vokiei tikslas yra Kretos sala. Iifruoti praneimai buvo tokie detals, kad
britai inojo, jog pagrindiniai oro turmo taikiniai bus Malems ir Herakliono aerodromai315.
Informacija buvo tiksli. Tiesa, prie tai Hitleris sprend dilem, kuri Viduremio sala Kreta ar
Malta yra vertingesnis tikslas. Maltos umimo galimybmis OKW domjosi jau nuo vasario. Visi
ios sekcijos sausumos kariuomens, laivyno ar oro pajg tab karininkai vienbalsiai pasisak u
Maltos umim, nes tik ji galjo utikrinti nuolatin saug jros keli iaurs Afrik, sak
generolas Walteris Warlimontas 316. Malta buvo laikoma kur kas svarbesniu tikslu nei Kreta, nes j
umus bt isprstos Libijos aprpinimo problemos, kurias ia kl RAF ir Karalikasis laivynas.
1941 m. baland liuftvaf sureng ne vien antskryd prie Malt, bet gegus pradioje ie
antskrydiai tapo tik prie klaidinimo operacijomis, nes tikrasis taikinys netiktai pasikeit.
Idjos turmuoti Kret, o ne Malt, autorius buvo mums jau pastamas Kurtas Studentas.
Atsigavs po sueidim, patirt Roterdame, dabar jis vadovavo XI oro desantinink korpusui.
Studentas su ia idja supaindino Gring, iekant bd atkurti liuftvafs presti po neskmi
Britanijos myje, todl tapo kartu jos alininku. Reichsmaralas supaindino su planu Hitler ir
kalbjo j susitikti su Studentu. Diskusija vyko balandio 21 d., t. y. tebevykstant kampanijai
Graikijoje. Fiureris buvo nusiteiks skeptikai, bet Studentas j patikino, kad operacija ne tik
manoma, bet ir gyvendinama. Hitleris perspjo, kad i operacija negali trukdyti Barbarosai, o
tada paklaus, kodl Studentas mano, jog Kreta yra geriau u Malt? Jodlis su Keiteliu irgi pasisak
u Maltos turm. Ltakalbis Studentas paaikino, kad Kret uimti yra gerokai paprasiau, nes
Malta, anot jo, yra maa, todl britai galt lengvai permesti savo iteklius i vienos vietos kit.
Kreta su savo ilga iaurine pakrante, anot jo, yra visai kas kita. Hitleris atrod susidomjs. O kitas
ingsnis? paklaus jis. Kipras, neabejodamas atsak Studentas. O i ia Suec pro
upakalines duris. Gringas ioje vietoje primin, kad Kretos aerodromai kelia grsm Plojeio
naftos telkiniams, ir panau, jog pastaba pataik tiksl. Fiureris pakilo nuo stalo ir paklaus
Studento, kiek jam reikia laiko operacijai. Igirds, kad tik trij dien, Hitleris atsak, jog tai
nemanoma, ir dav Studentui penkias, perspdamas, kad is turi veikti greitai. Mano fiureri, ar js
odiai reikia, kad patvirtinate Kretos puolim? paklaus Studentas. A neinau, atsak
Hitleris irdamas emlapius ant stalo. Man reikia pagalvoti. Po keturi dien fiureris ileido
direktyv Nr. 28, skelbiani apie Kretos umim. Joje buvo nurodoma, kad operacija prasids ne
anksiau kaip gegus vidury ir kad ji turi bti gyvendinta iki gegus 25 d. Kodinis operacijos
pavadinimas Merkurijus317.

Kurtas Studentas
Teigdamas, kad Kret ginti yra sunku, Studentas buvo teisus. i penkta pagal dyd Viduremio
jros sala i vakar rytus driekiasi apie 260 km, ir nors jos plotis (i iaurs pietus) svyruoja tik
nuo 12 iki 60 km, gynjams is atstumas buvo didelis, nes Kretos reljefas iraiytas kaln masyvais,
per kuriuos buvo galima pereiti ar pervaiuoti tik prastais ir kariuomens reikmms nepritaikytais
keliais, kuri ia buvo nedaug. Tiesa, palei vis iaurin Kretos pakrant drieksi vienintelis
asfaltuotas salos kelias, taiau i pakrant ir buvo upuolik atakos objektas, o su saugesne pietine
salos dalimi keli jung viso labo vienas vyrkelis. Saloje nebuvo n vieno geleinkelio, o uostai
ir aerodromai iaurinje pakrantje liuftvafei buvo lengvai pasiekiami. Churchillis dar 1940 m. spal
prognozavo, kad vokieiai gali pulti Kret. Jis sak ilaikyti sal bet kokia kaina. Brit kariai
Kretoje isilaipino 1940 m. lapkrit, bet prajus beveik eiems mnesiams sala n kiek nepasidar
panaesn antrj Skapos tvirtov, kurios pageidavo Churchillis318. Taip atsitiko ir dl Kretos
gulos atsainumo, ir dl to, kad Wavellis turjo svarbesni prioritet. Aies valstybms prijauiantis
reimas sureng valstybin perversm Irake, Rommelis pradjo puolim Libijos dykumoje, generolo
Alano Cunninghamo pajgos visu pajgumu kovsi su italais Ryt Afrikoje, o Graikijoje reikjo
gelbti BEF karius nuo vokiei. Wavellis tiesiog turjo per maai kari ir itekli, kad galt
ukamyti visas spragas. Rezultatas buvo toks, kad Kret nuo bsimo puolimo gins ne ia
pasirengusios ir sitvirtinusios pajgos, o k tik i Graikijos skubiai evakuoti kariai, ten palik vis
savo karin technik. Nepaisydamas i objektyvi aplinkybi, balandio 29 d., pats patikrins salos
gynybos bkl, Wavellis atleido vietos pajg vad ir Kretos pajgoms vadovauti paskyr Naujosios
Zelandijos 2-osios divizijos vad generol major Bernard Freyberg, kuris vos tik suinojs apie
naujas pareigas gavo nurodym ruotis Kretos gynybai. Susitikime viloje Wavellis Freybergui
paaikino, kad, valgybos duomenimis, reikia tiktis 50006000 vokiei oro desantinink ir
paraiutinink turmo ir galbt jr desanto isilaipinimo. Panau, kad Freybergas nuo pat pradi
padjo auktuk ne prie tos grsms. Jis nenorjo patikti, kad Kreta gali bti paimta vien tik i oro, o
isiaikins, kad jo pajgos neturs praktikai jokio aviacijos palaikymo[64], m baimintis, jog

Karalikasis laivynas gali nesugebti atremti vokiei isilaipinimo pakrantje, ore viepataujant
liuftvafei. Wavellis buvo sitikins, o valgybos praneimai patvirtino, kad vokieiai iame regione
tiesiog neturi karo laiv, reikaling tokiai isilaipinimo operacijai, taiau nesusikalbjimas liko, ir jis
turs takos tiek Freybergo pajg idstymui, tiek sprendimams kritin mio akimirk. Kad ir kaip
ten bt, Freybergo paskyrimas patiko Churchilliui. Premjeras laik kar didvyriu nuo I pasaulinio
karo laik ir vadino j Didiuoju Senbernaru (angl. Great St Bernard)319. Jis gavo Viktorijos
kryi vadovaudamas batalionui 1916 m. prie Somos ir bdamas 28-eri tapo jauniausiu brigados
vadu brit kariuomenje. II pasaulin jis pradjo bdamas divizijos vadu, nors i esms vadovavo
visam Naujosios Zelandijos ekspediciniam korpusui320. K tik gavs savo dispozicijon korpuso
dydio pajgas Freybergas turjo ir dar vien pravard Salamandra. i pravard kilo i jo
sugebjimo ilikti gyvam net paiomis sudtingiausiomis aplinkybmis. Iki tol jis jau buvo sueistas
dvylika kart321. Dabar io Viktorijos kryiaus savininko lauk dar vienas ibandymas.

Bernardas Freybergas
Kretos pajgas tuo metu sudar 42 246 kariai, i kuri 11 000 buvo graikai 322. Apie graikus po
inspekcijos Freybergas buvo nekokios nuomons, nes jie buvo demoralizuoti, nedrausmingi ir prastai
ginkluoti. Ne visi graikai apskritai turjo autuvus, o ovini vidurkis buvo viso labo 20 vienam
mogui. Freybergas nusprend juos naudoti tik antrinms gynybos uduotims323. Tik madaug pus
brit kari Kretoje buvo ia i anksiau arba atgabenti i Egipto (17 004), kita pus buvo k tik
evakuoti i Graikijos kariai (7702 Naujosios Zelandijos ir 6540 Australijos) 324. Saloje trko
prielktuvini baterij, transporto, lauko pabkl, todl jau kit dien po apiros Freybergas
raportavo, kad negals ilaikyti salos, jeigu negaus pastiprinimo ir daugiau karins rangos bei
amunicijos. Labiausiai jis pra artilerijos, lktuv ir karo laiv, taiau kadangi Rommelis tuo metu
ygiavo Afrikoje, Wavellis negaljo duoti n vieno papildomo lktuvo ir vienintelis Kretai skirtas
papildymas buvo 16 lengvj ir 6 pstinink tankai. Net ir esamos pajgos Kretoje negaljo bti
aprpintos tinkamai. I pradi Sudos baz pavykdavo pristatyti 700 ton reikmen per dien, bet,

liuftvafei pradjus j bombarduoti, is kiekis sumas iki 100 ton, nors gulos poreikis buvo 20
00030 000 ton per mnes. Brit istorikai po karo sakys, kad Kreta tiesiog buvo netinkamai
pasiruousi ir gynjai neturjo joki galimybi, taiau gegus viduryje Freybergas buvo nusiteiks
optimistikai325.
Jis padalijo gynyb keturis sektorius, kiekviename i j buvo maiausiai po vien aerodrom ir
uost. Heraklion turjo ginti 14-oji brit brigada ir austral batalionas, Retimno aerodrom du
austral ir du graik batalionai, bet prie vakarinio salos aerodromo Malems buvo irikiuotas tik
vienas Naujosios Zelandijos batalionas, nes Freybergas tikjosi, kad vokieiai ketina ilaipinti jr
desant krante iek tiek vakarus nuo Chanijos. Btent dl to jis sutelk didij savo pajg dal ir
rezervus ia, o teritorija vakarus nuo Malems liko apskritai tuia326. Freybergas suteik visik
veiksm laisv kiekvieno sektoriaus vadui su viena slyga jis norjo, kad aerodromus gint
maiausiai tredalis vis sektoriaus pajg. Js turite neatiduoti aerodrom prieui bet kokia kaina,
perspjo jis savo vadus327.
Gegus 6 d. iifruoti Ultros praneimai rod, kad vokieiai planuoja ilaipinti dvi divizijas i
oro tai buvo dvigubai didesnis desantas, nei Wavellis nurod i pradi. Kitos ios iifruotos
informacijos detals aikiai bylojo, kad pagrindinis vokiei metodas bus oro desantas, taiau
karins valgybos Londone padalinys klaidingai padidino antrosios dienos prie eelono skaiius,
manydamas, kad ie bus perkeliami Kret jr transportu. Freybergo vaizduot buvo dar lakesn ir
jis ilaipinimo papldimiuose tikjosi vokiei tank, nors apie tai jokiuose valgybos praneimuose
nebuvo kalbama. Po mio jis pripains, kad visada buvo labiau susirpins jr, o ne oro desantu.
Savo ruotu Churchillis digavo dl isamios Ultros informacijos, kada ir kokius taikinius puls
prieas. Tai puiki galimyb iudyti paraiutinink pajgas, signalizavo jis Wavelliui328.
Britams disponuojant tokiu retai kare pasitaikaniu pranaumu, vokiei valgyba vl lubavo.
Admirolas Canaris, asmenikai msis karins valgybos misijos, man, kad brit pajgos Kretoje
yra triskart maesns nei i tikrj. Jis netgi patikino Student, kad vietos gyventojai pasitiks
vokieius iskstomis rankomis. Kad tai netiesa, kai kurie pasiklyd vokiei paraiutininkai gals
sitikinti susidr su kirviais ir akmis ginkluotais kaimieiais. Oro valgyba taip pat nesugebjo
atskirti tikrj pabkl pozicij nuo butaforini ir nustatyti gynj isidstymo, be to, brit tomiai yra
demoralizuoti, todl didelio kovingumo i j tiktis neverta, pareik Canaris329. ios valgybos
klaidos kainuos daug vokiei kareivi gyvybi.
Kretos turmui Studentas paruo elitin 7-j oro desantinink divizij, ugrdint kov
Norvegijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Pranczijoje. J sudar trys oro desantinink pulkai ir pusiau
savarankikas turmo pulkas (vok. Luftlande Sturmregiment), vadovaujamas generolo majoro
Eugeno Meindlo. turmo pulkas turjo papildomus artilerijos, prietankinius, kulkosvaidinink bei
karo ininieri batalionus ir, skirtingai nuo kit pulk su trimis batalionais, turjo dar vien
sklandytuv batalion. Taip pat kampanijai buvo skirta 5-oji kaln divizija, papildyta 6-osios kaln
divizijos pulku330. OKH iai divizijai taip pat leido pasiskolinti 5-osios Pz divizijos lengvj tank
ir pabkl, taiau Kret, Karalikojo laivyno dka, jiems pavyks pasiekti tik britams jau
pasitraukus. I viso ios pajgos sudar apie 22 000 kareivi331.
Operacijai Studentas turjo 502 transportinius lktuvus Ju-52 ir 85 sklandytuvus. Bet
Merkurijui rengsi ne tik jo XI korpusas[65]. Baronas von Richthofenas, k tik pasismagins
Balkanuose, turjo 650 lktuv (280 bombonei, 150 tuk, 90 dvivarikli, tiek pat vienvarikli
naikintuv ir 40 valgybini)332. VIII Richthofeno korpusas pradjo minktinti Kretos gynyb dar
gegus 14 d. ir ts antskrydius eias dienas. Dl logistikos problem operacijos pradia buvo

nukelta i gegus 17-osios 20-j, bet jos ivakarse antskrydiai buvo tokie intensyvs, kad
britams teko i Kretos Egipt perkelti visus ia buvusius RAF lktuvus, kad jie nebt sunaikinti333.
Paskutiniai lktuvai paliko sal gegus 19 d., likus dienai iki invazijos pradios. Nuo ios
akimirkos, ko gero, buvo tikslinga suniokoti aerodromus taip, kad jais negalt pasinaudoti vokieiai,
bet laiko tam nebeliko334.
Studento planas buvo tiesmukikas. Du paraiutinink pulkai, 1-asis ir 2-asis, turjo atitinkamai
uimti Herakliono ir Retimno aerodromus, o Schwerpunktas (vok. svorio centras) buvo Malem ir
Chanija, kur turjo isilaipinti ir placdarm tvirtinti 3-iasis ir turmo pulkai. Kadangi transportini
lktuv galimybs leido vienu reidu gabenti tik 6000 kari, buvo nusprsta oro desant vykdyti dviem
bangomis. Pirmiausia vakarinje ir svarbiausioje dalyje (Malemje ir Chanijoje), o po piet
rytinje dalyje (Retimne ir Heraklione). Kit dien placdarmus turjo papildyti rezerve lik
paraiutininkai, 5-osios kaln divizijos kariai ir pastiprinimas, atgabentas jra[66] 335. Net ir
turdamas netikslius valgybos duomenis, Studentas inojo, kad jo desantininkai susidurs su
kiekybine gynj persvara, taiau jis man, kad elitini jo kari profesionalumas, liuftvafs
pranaumas ore ir, svarbiausia, netiktumas pads veikti visus sunkumus. Jis neturjo jokio
supratimo apie tai, kad Freybergas ino ne tik kada, bet ir kur leisis vokiei paraiutininkai.

Gegus 20 d. 6 val. ryto liuftvaf pradjo bombarduoti brit pozicijas Kretoje. Tai vyko jau
kelinta diena i eils, tad kai po pusantros valandos antskrydiai baigsi, brit kariai nuskubjo i
savo slptuvi pusryi davinio. Freybergas, netgi tiksliai inodamas, kad ataka netrukus prasids,
nusprend neskleisti ios informacijos, nes prognozms apie gegus 17-j nepasitvirtinus daugelis
kari m manyti, jog puolimas gali ir visai nevykti. Prie 8 val. ryto pasigirdo jau visai kitoks

lktuv varikli gausmas, nes link salos artjo transportiniai junkersai. Vyrai grieb autuvus ir
pasileido atgal pozicijas. Pasigirdo ksnis Sklandytuvai! ir pasipyl ugnis i autuv,
kulkosvaidi ir pabkl. Vir Malems leidosi 40 sklandytuv nemaai j kulkos perskrod dar
ore, nemaai suduo leisdamiesi, bet skmingai sugebj pasiekti em desantininkai atsidr
vakarinje sektoriaus pusje, kur gynj nebuvo. ie sklandytuvai priklaus I turmo pulko batalionui,
kuriam vadovavo Eben-Emaelio forto umimo didvyris majoras Walteris Kochas. Netrukus lktuv
varikliai sugriaud dar garsiau, bet, Kretos pajg tabe susirinkusi karinink nuostabai, Freybergas
toliau ramiai pusryiavo. Jo pastaba ryto vykius buvo tokia, kad niekas neinojo, ar avtis savo
vado altakraujikumu, ar jaudintis dl jo abejingumo. Jie atvyko paiu laiku, itar
Freybergas336.
Diena vokieiams prasidjo blogai. Pakeliui tiksl suduus sklandytuvui uvo Centro grups ir
7-osios oro desantinink divizijos vadas Wilhelmas Sssmannas. Daugelio jo kari lauk tokia pat
lemtis. Vienas i Kretos gynj, Danielis Davinas, vliau ileids oficiali Naujosios Zelandijos
istorij II pasauliniame kare, ra: Net iok jie buvo ugnies nuotolyje, todl autuv bei Bren
kulkosvaidi[67] tarkjimas nenuilstamai augo. Maskatuodami kojomis, kai kurie audydami i savo
maiseri[68]. paraiutininkai trenksi alyvmedi akas, leidosi ant vynuogyn, nam kiemuose, ant
stog, atviruose laukuose, kur slpsi emuose mieiuose. Daug j uvo vos tik paliet em. Kiti,
atsikrat savo paraiut, atsargiai liaudami iekojo bendraygi, bet daniausiai susidurdavo su
prieais... Daug j nusileido tarp gynj ir tik keletas sugebjo isigelbti. Tiesa, kai jie nusileisdavo
ten, kur ugnis j pasiekti negaljo, atsirasdavo galimyb susirasti kanistr su ginklais ir amunicija,
susiorganizuoti ir rengti atak.337 uvus Sssmann pakeits pulkininkas Richardas Heidrichas[69]
netrukus pamat, kad paveldjo tikr nelaim.

Vokiei paraiutininkai lktuve pakeliui Kret

Vos tik palikus lktuv mus pasitiko netiktinai intensyvi auli ginkl ugnis, prisimin vienas
jo pulko kuopos vadas. Ms lktuvas patyr ypa didelius nuostolius ir tik trys vyrai sugebjo
nusileisti nesueisti[70]. Tie, kurie ioko pirmieji prie Galato [71], uvo praktikai visi arba ore,
arba jau nusileid... I mano bataliono leisdamiesi iliko 350 vyr.338 io seranto kuopa priklaus
antrajam 3-iojo pulko batalionui (II./FJR.3)[72], o jo minimi prie Galato nusileid kariai buvo i III

bataliono, kuris turjo uimti prie kelio Chanij esant kaimel, 9-oji io bataliono kuopa buvo
imesta taip, kad atsidr tarp Naujosios Zelandijos kari ir graik. Tik desperatikai prieindamiesi,
i esms tik automatiniais pistoletais ir granatomis ginkluoti vokiei desantininkai sugebjo
isiverti i apsupties ir uimti auktum pietryius nuo Galato. Kuopa prarado pus savo vyr.
Mi kartyje niekas net negalvojo imti belaisvi, be to, vietos gyventojai taip pat stojo ginti savo
emi. Seni vyrai, moterys ir paaugliai grieb medioklinius autuvus, kastuvus, virtuvinius peilius ir
m medioti paraiutuose susipainiojusius atvyklius. U tai vokieiai jiems neatleis. Vliau jie
tikrins visus pagautus civilius ir atrad menkiausi poym, kad is galjo prieintis (pvz., turi peil
arba ant jo peties matyti autuvo atatrankos ymi), audys vietoje nekreipdami dmesio nei ami,
nei lyt339. Apie vidurdien Heidrichas signalizavo XI korpuso tabui, kad dl didiuli nuostoli
yra priverstas nutraukti puolim Chanijos link. Gegus 20 d. vakar didiausios sugebjusi ilikti
vokiei pajgos sitvirtino vadinamojo Kaljimo slnio teritorijoje, taiau turdamas maiau nei
1000 nesueist kari Heidrichas buvo kritinje padtyje. Jam trko amunicijos, o Ju-52 bandymai
numesti papildom kanistr su ginklais baigsi neskme, nes ie nukrito prie pozicijas340.

Vokiei paraiutininkai leidiasi Kretoje. Kai kurie paraiutai balti - jais besileidiantieji
vadovauja atakai
io pulko patirtis Kretoje buvo tipika. Vokiei turmo pulko nuostoliai aplink Malem per
pirmsias atakos valandas buvo tiesiog kraups. Viena tarp dviej Naujosios Zelandijos batalion
isilaipinusi kuopa pateko krymin ugn ir prarado 112 i 116 savo kari. I 600 III turmo
bataliono vyr iki dienos pabaigos gyv liko tik 200. Bataliono vadas taip pat uvo. I I sklandytuv
bataliono igyveno tik 100, didiulius nuostolius patyr ir II batalionas. Tik IV, vadovaujamas
kapitono Walterio Gericke (po karo jis taps NATO generolu ir vadovaus vokiei paraiutinink

divizijai), sugebjo isaugoti savo gali341. Prie Malems vokieius pasitiko 21-asis, 22-asis ir 23iasis Naujosios Zelandijos batalionai. Tai buvo patys galingiausi ir ariausi Kretos gynjai. Po savo
patirties dykum kampanijoje Rommelis Naujosios Zelandijos karius vadins geriausiais kareiviais, su
kokiais tik jam teko susidurti: itvermingais, pasitikiniais savo jgomis, sunkiai palauiamais342.
Btent jie negailestinga ugnimi pasitiko upuolikus prie Malems ir sureng ia tikras skerdynes. 60
i karins aretins Malemje paleist Naujosios Zelandijos kari per pirm valand sugebjo
iguldyti 110 vokiei. Kai kit dien 23-iojo bataliono tabo karininkas, ivyks pasivalgyti po
apylinkes, rado tiek lavon, kad buvo priverstas per juos lipti. Knai visur, kur tik pavelgsi,
madaug kas 1012 jard.343

kandin pirmj paraiutinink sek ie kaln pstininkai, gabenami sal lktuvais

Labiausiai pasisek tiems turmo pulko kariams, kurie isilaipino vakarus nuo Tavroniio ups.
ia tiesiog nebuvo gynj. IV batalionas um tilt vakarus nuo Malems, o pulko vadas Eugenas
Meindlas greitai surikiavo penkias ia nusileidusias kuopas ir paband surengti atak pagrindinio
tikslo link Malems aerodromo. Ataka buvo neskminga. Vokieiams nepavyko uimti nei
strategins auktumos Nr. 107, truput pietus nuo aerodromo, nei priartti prie paties Malems
aerodromo. Maa to, per i atak pulko vadas Meindlas buvo sunkiai sueistas krtin ir kit ryt
evakuotas. Nuo mio iame sektoriuje priklaus visos operacijos likimas, ir mes netrukus prie jo
grime, taiau nenordami, kad britai galt permesti savo rezervus kariausius takus, po piet
pagal savo plan vokieiai numet antrj oro desant bang Retimne ir Heraklione.
Vokiei paraiutinink ia lauk tos paios didiuls problemos. Gynjams darb lengvino dar
ir tai, kad vokiei transportiniai lktuvai, susidr su benzino papildymo keblumais, pavlavo ir

atvyko tiksl tada, kai tuk ir Me-109 antskrydis jau buvo pasibaigs. 17.30 val. Heraklione
pasigirdus aliarmo signalams, kariai patrauk gerai umaskuotas pozicijas, o Boforo pabkl
komandos pradjo ruoti per antskryd slptus pabklus vokiei transportiniams lktuvams. Per dvi
valandas jiems pavyko numuti 15 lktuv. 1-ojo pulko vadas pulkininkas Bruno Brueris, tikdamas
klaidingomis iniomis, kad Heraklion saugo tik nedidels pajgos, iskaid savo batalionus ir britai
sureng dar vienas udynes. I ir II batalionus pasitiko mirtina ugnis, tada gynjai kontratakavo,
palaikomi (tegu ir sensteljusi) Whippet tank. Abu batalionai buvo tiesiog sutraikyti. III
batalionas, tiesa, apaudomas graik ir vietos gyventoj nuo antikinio miesto sien, sugebjo uimti
Heraklion, taiau dviej brit pulk kontrataka privert vokieius trauktis. Vakare Brueris galjo
tik konstatuoti, kad jo misija nepavyko344.

Paraiutininkus gabens lktuvas dta sirs kaln Kretoje

2-asis Alfredo Sturmo pulkas pateko tokius pat spstus. Jo desantininkai nusileido tarp dviej
austral batalion ir graik pajg. Dar iki ileidiant paraiutininkus gynjai atideng ugn viena
linija skrendanius junkersus ir 7 j numu. Kai kurie, mgindami ivengti savo koleg likimo,
band manevruoti ir imet paraiutininkus jr. Ne vienas, negaldamas isipainioti, nuskendo.
Daug susieid arba uvo leisdamiesi ant kalnuotos vietovs, o vaizdai, kai paraiutininkai
pasismeigdavo krisdami ant bambuk, buvo kraups net gynjams. Po gynybins ugnies australai
sureng kontratak ir isklaidyti vokiei likuiai buvo priversti trauktis. Jie usim pozicij
alyvuogi aliejaus gamykloje rytus nuo Retimno, kita dalis band atlaikyti Kretos policinink ir
apsiginklavusi vietos gyventoj atakas prie Perivolijos kaimelio345. Abi antrosios bangos grups
kovojo ne dl savo misij tikslo, o dl ilikimo. Atjusi naktis suteik prog pasirpinti
sueistaisiais, taiau rytojus nieko gero neadjo ir daugelio kari galvose sukosi klausimas, ar jiems
apskritai dar pavyks pamatyti namus346.
Nakiai apgaubus Kret miai nurimo ir tik kur ne kur buvo girdti graik partizan viai. 22
val. generolas Freybergas signalizavo Kairui, kad jo pajgos ilaik savo rankose visus tris
aerodromus ir abu uostus. Jo prieininkas Kurtas Studentas, vis dien nekantriai lauks ini savo

tabe Grande Bretagne viebutyje Atnuose, sdjo sistebeilijs emlap ir galvojo, k daryti
toliau. inios i Kretos buvo neisamios, taiau jis inojo, kad jo pajgos patyr didiulius nuostolius
ir n vienas i trij aerodrom nebuvo uimtas. Smogiamoji jo jga, elitinis turmo pulkas, prie
Malems prarado apie pus savo kari, skaitant vad347, ir nepasiek nieko, be to, Schwerpunkto
kariams po vis dien utrukusi mi trko amunicijos. Buvo aiku, kad didiausia istorijoje oro
desanto operacija pakibo ant plauko. 12-osios armijos vadas feldmaralas Listas suinojs naujienas
pareik, kad operacija Merkurijus turi bti sustabdyta, net jeigu tai reikt, jog visi kariai saloje
turi bti palikti likimo valiai. Jo mstymas buvo pagrstas universalia karine praktika, pagal kuri
nra prasms sisti pastiprinimo ten, kur pralaimjimo vis tiek ivengti nepavyks. Mes nesiuniame
pastiprinimo neskmei, sak nelaisv Kretoje pateks vokiei karininkas austral bataliono
vadui348. Vokiei padtis Kretoje po pirmosios dienos i tikrj atrod panai beviltik, taiau
kit dien jie netiktai sugebs perimti iniciatyv. Kaip tai galjo atsitikti? Nordami suinoti
atsakym, turime grti prie mi Malemje, nes vakare manydamas, kad visikai kontroliuoja
padt, Freybergas neturjo isamaus padties vaizdo. Dl to, kas vyko Kretoje, po mio karininkai
teisinosi pritrk imto papildom radijo ryio priemoni, jeigu bt j turj, tabas bt geriau
inojs savo skms dyd ir galjs tai inaudoti349. is pasiteisinimas nra be pagrindo, taiau jis tik
dalinis.
Malems aerodromo gynybai vadovavo Naujosios Zelandijos 5-osios brigados vadas Janiesas
Hargestas. Auktum Nr. 107 jis patikjo ginti pulkininkui leitenantui Leslie Wiltonui Andrew [73],
kuris ia irikiavo savo 22-j batalion. Hargestas savo dispozicijoje taip pat turjo 23-ij, 21-j
ir rezervin 28-j (maori) batalionus, kurie, kaip tikjosi Andrew, kilus reikalui atskubs pagalb.
Kai vokieiai ryte sureng savo atak, Andrew pasitiko juos ugnimi, bet, papras dviej krantins
pabkl, gavo atsakym, kad jie skirti tik taikiniams jroje. Freybergo niekaip neapleido mintis, kad
vokieiai pamgins imesti papildom jr desant, todl jis atsisak atiduoti artilerij ir savo
atsargas kontratakai sausumoje350. i kontrataka bt buvs pats veiksmingiausias smgis i vis,
kokius susiklosiusiomis aplinkybmis galjo suduoti gynjai, ir blogiausia, kad buvo prarastas
tinkamiausias momentas, kol vokieiai nespjo susiorganizuoti.
Andrew gyn savo pozicijas vis gegus 20-j, taiau vis labiau jautsi izoliuotas. Telefono
ry tarp jo tabo ir dalini nutrauk vokiei bombos. Batalionas Graikijoje prarado beveik vis
ryio rang ir turjo vos vien belaidi sistuv por, kuria siuniami ir priimami praneimai
kirsdavosi kryptimis. 15.30 val. Andrew brigados tabui prane nerimaujantis, kad neturi ryio su
daugeliu savo kuop. Jam buvo paadta pagalba ir stipraus vokiei puolimo atveju turjo bti
atsistas visas 23-iasis batalionas. Vokiei spaudimas palei vis perimetr augo, o pastiprinimo vis
nebuvo. 17.00 val. Andrew dar kart jo papra, bet gavo Hargesto atsakym, kad 23-iasis batalionas
dalyvauja nirtinguose miuose savo sektoriuje, todl pagalbos suteikti negali351. Freybergas savo
atsargoje turjo didiausi ir geriausiai ginkluot velsiei pulk[74], bet primygtinai laik j
unugaryje vis tikdamasis vokiei jr desanto prie Chanijos352. Tada Andrew sutelk visus
likusius savo rezervus ir mets m vienintelius du savo tankus sak kontratakuoti Tavroniio tilto
kryptimi. Abu tankai, nespj nieko nuveikti, ijo i rikiuots ir Naujosios Zelandijos kari ataka su
nemaais nuostoliais buvo atblokta. 18.00 val. jis informavo Hargest, kad kontrataka nepavyko ir
jis turi ry tik su dviem savo kuopomis i penki. Andrew pareik, kad be pastiprinimo bus
priverstas atsitraukti, tai Hargestas atsak: If you must, you must (angl. Jei privalai, tai
privalai).353 Sunku pasakyti, ar Hargestas teisingai suprato praneim, bet jis reik, kad Andrew
nusprend atitraukti savo batalion ir palikti Malems aerodrom be gynybos. Tai buvo lemtingas

Kretos mio lio takas. Atsitraukdamas Andrew planavo pergrupuoti savo pajgas ir kit dien
surengti koordinuot atak, taiau kit dien jau bus per vlu.
Freybergas inojo, kada ir kur puls prieai, todl gynybines pozicijas idst teisingai, taiau
greta jo nepagrsto tikjimo, kad vokieiai surengs dar ir jr desanto operacij, is isidstymas
turjo vien potenciali problem. Gynj pajgos buvo statikos ir tai reik, kad jeigu bent viename
sektoriuje vokieiams pavykt uimti aerodrom, visa gynybos strategija subyrt kaip kort namelis.
Palikdamas Malems aerodrom Andrew kaip tik ir itrauk i kort. Kol Studento prieininkai
elgdamiesi prieingai karinei logikai atsisak mesti pastiprinim sektori, galint atneti jiems
galutin pergal, jis irgi nusprend pasielgti prieingai karinei logikai ir sustiprinti neskm. Vis
nakt neramiai lauks ini apie galing brit atak prie jo turmo pulko likuius354 ir j nesulauks,
ryte, nepaisydamas koleg nuogstavim, Studentas isiunt Malem patyrus savo tabo kapiton
Kleye praydamas jo atlikti bandomj nusileidim aerodrome. Sugrs Kleye raportavo, kad jo
lktuvo niekas neapaud ir jo manevr prieai nesureagavo. Studentas nusprend veikti. Vakar
grups naujuoju vadu jis paskyr 51 met liuftvafs veteran pulkinink Hermann Bernard Ramcke
ir sak jam su grupe isilaipinti greta Malems aerodromo ir j uimti. Kai Ramcke ryte pasiek
tiksl, jo grup pasitiko prie artilerija, kuriai aerodromas vis dar buvo pasiekiamas, taiau jo
uduotis ir buvo atstumti prie aerodromo isidsiusius gynjus. Freybergas tuo metu vis dar
neinojo, kad Malems aerodromas prarastas, nes jeigu bt inojs, ko gero, bt mets visas
pajgas jam atsikovoti. Sjunginink tarpusavio ryys neveik355. Be to, vokieiai toliau leido savo
oro desant. Paskutins dvi oro desantinink kuopos leidosi tiesiai vir maori bataliono ir ie
sureng dar vienas skerdynes. Suprantu, kad tai ne kriketo varybos, bet kakas panaaus,
ironikai komentavo vienas i j356. Tuo pat metu rizikingais priverstiniais leidimaisis tpdami
Malems papldimyje junkersai gabeno gyvybikai reikaling amunicij turmo pulkui, o apie 16
val. apie 40 junkers ant tpimo tako ileido 650 kaln divizijos kari. Juos pasitiko intensyvi ugnis,
taiau taip pat elitiniais kariais ne be pagrindo save laik kalnieiai per valand sugebjo ne tik
sitvirtinti aerodrome, bet ir surengti atak, per kuri um Malems kaim. Iki vakaro aerodrom
pasiek du batalionai.
Leistis suniokotame aerodrome buvo be galo rizikinga. Malem buvo tarsi pragaro vartai, sak
generolas Ringelis. 82 Ju-52, tai yra kas treias, buvo prarasti leisdamiesi. Nordami pravalyti
nusileidimo tak mes pasimme brit palikt tank ir juo tarsi buldozeriu stmme paeistus
lktuvus. Vienas liuftvafs karininkas tai, k pamat Kretoje, pavadino lktuv kapinmis 357. I
viso Kretos myje liuftvaf prarado 150 Ju-52, bet tokia kaina buvo verta tikslo. Kit dien
Malems aerodrom jau gerokai saugesnmis slygomis buvo pristatyti dar trys kaln pstinink
batalionai ir su tokiomis pajgomis perms vadovavim Vakar grupei generolas Ringelis tvirtino
placdarm, prie kur britai nebeturjo joki ans. Kitas jo ingsnis buvo uimti Sudos uost (t
nakt ia vis dar buvo gabenami Sjunginink kariniai reikmenys) ir susijungti su Centro grupe358.
Nuo ios akimirkos britams, kurie dar vakar atrod visikai kontroliuojantys padt, mis buvo
pralaimtas. Tiesa, jie vis dar to neinojo.
Gegus 21 d. prasidjo pirmieji miai jroje. Pradjus temti ir pasitraukus liuftvafei trys
Karalikojo laivyno kovins grups ijo Egjo jr. Turdamos Ultros praneimus D pajgos
(3 kreiseriai ir 4 eskadriniai minininkai) nesunkiai aptiko ital lengvojo eskadrinio minininko lydim
graik vejybini laiv flotil, gabenani likusius kaln pstininkus, tankus ir sunkij amunicij.
300 i j nuskendo359, o i 11 laiveli tik vienas sugebjo pasiekti krant. Pro ironus stebdamas
iuos jrinius fejerverkus Freybergas buvo suavtas. Vienas i karinink prisimena, kad vadas

paoko i diaugsmo lyg mokinukas. Kai viskas buvo baigta, Freybergas pareik, kad dabar sala
tikrai yra saugi, ir net nepaklauss, kaip sekasi ruotis kontratakai prie Malems, nujo miegoti360.
Karalikasis laivynas u savo veiksmus per Kretos m sumokjo labai brangiai. vykiams
sausumoje pakrypus vokiei naudai, Richthofeno korpusas galjo nukreipti dmes jr. Gegus
21 d. jo bomboneiai paskandino eskadrin mininink Juno ir stipriai apgadino kreiser Ajax. Ir tai
buvo tik pradia. Kit dien liuftvaf apgadino linijin karo laiv Warspite, paskandino kreiserius
Gloucester[75] ir Fiji bei du eskadrinius minininkus (Kashmir ir Kelly)361. Nepaisydamas toki
nuostoli, kit dien Karalikasis laivynas vis dar saugojo iaurin Kretos pakrant nuo galimo jr
desanto. Vietoj jo pasirod pikiruojantys vokiei bomboneiai ts savo darb. Admirolas Andrew
Cunninghamas signalizavo Londonui, kad toki nuostoli jo laivynas negali sau leisti ir turi bti
atitrauktas, bet Churchillis sak tsti operacijas, kad ir kokia bt kaina. Churchillis taip pat sak
admirolui pristatyti papildym ir amunicijos Freybergo gulai prie Malems, kur i vis dar band
laikytis prie vokieius362. Bet kokia kaina bus tokia, kad iki birelio 2 d. Karalikasis laivynas
praras 4 kreiserius ir 6 eskadrinius minininkus. 2 linijiniai karo laivai ir vienas lktuvneis
(Formidable) bus paeisti, kaip ir dar 7 kreiseriai bei 4 eskadriniai minininkai363. Karalikojo
laivyno patirti nuostoliai per Kretos m buvo didiausi per vien operacij II pasauliniame kare[76].
Tuo metu sausumoje svarstykls krypo vokiei naudai. Tiesa, kol kas tik vakarinje salos dalyje.
Centro ir Ryt grupms gegus 2122-oji buvo kritins dienos. Heidricho pajgos prie Galato
pamgino surengti atak, bet nepasiek nieko. Brueris pamgino uimti Herakliono aerodrom, bet
nepasiek nieko. Vokiei pajgos Retimne apskritai galvojo tik apie tai, kaip atsilaikyti prie
austral ir graik atakas.
Malems sektoriaus gynj kontrataka buvo suplanuota gegus 22 d. 1 val. nakties, bet
Freybergas udraud judinti 20-j batalion, kol jo pozicij perims australai. Kadangi ie utruko,
puolimas prasidjo tik 3.30 val. ryto. Nepaisant herojik pastang[77], prie papildytas oro
desantinink ir kaln pstinink pajgas puoljai nelabai k galjo padaryti, o kai iauo rytas, visk,
kas juda, m bombarduoti liuftvaf. Isek ir nieko nepasiek Naujosios Zelandijos kariai buvo
priversti nutraukti puolim ir jiems liko tik i tolo stebti, kaip Ju-52 lktuvai netiktinu ritmu, po 20
per valand vienas po kito gabena sal naujus kareivius. Kreta buvo pasmerkta364. T dien
Churchillis Bendruomeni rmuose sak: Tai keistas ir nuomus mis. Mes neturime aviacijos...
Kita pus neturi arba beveik neturi tank. Ir n viena pus negali atsitraukti.365 Tiesa buvo ta, kad
britams neliko nieko kita, kaip tik pradti galvoti apie atsitraukim.

Brit kariai pasiduoda vokieiams

Gegus 23 d. generolas Ringelis jau galjo pradti savo puolim. T pat vakar Vakar grup
prie Chanijos susijung su Centro grupe. Kit dien Freybergas sutelk visas savo pajgas prie
Galato ir trumpam istm vokieius i kaimo. Galato eimininkai per dien pasikeit kelis kartus,
taiau Freybergas jau nebegaljo susigrinti Malems aerodromo jo apylinkse dabar buvo jau
praktikai visa 5-oji kaln divizija. Gegus 26-j gynybos linija buvo pralauta366, ir nuo ios
akimirkos Sjunginink pajgos buvo priverstos trauktis palikdamos vien pozicij po kitos.
Freybergas informavo Wavell, kad dabar jau tik laiko klausimas, kada Kreta bus prarasta 367. T
gegus 26 d. ryt tarp Viduremio jros laivyno vyriausiojo vado admirolo Andrew Cunninghamo ir
Archibaldo Wavellio vyko domi diskusija. Pastarasis po diskusij su tabu ikl mint, kad dl
didiuli patiriam Karalikojo laivyno nuostoli, ko gero, reikia palikti Kretos karius, nes bandymas
juos evakuoti gali kainuoti dar didesnius nuostolius ir visa tai gali baigtis tuo, kad prarads kontrol
rytinje Viduremio jros dalyje laivynas nebegals sutrukdyti vokieiams uimti Sirijos, Irano ir
Irako naftos telkini. Wavellis pridr, kad norint pastatyti nauj laivyn prireiks trej met. Tarp
aukiausi regiono vad sipliesk diskusija, kuri Cunninghamas ubaig taip: Jra nugabenti
kariuomen m ir nepasisekus paimti j i ten visada buvo laivyno pareiga. Jeigu mes nutrauksime
i tradicij, visi u jr besikeliantys kareiviai, uuot pasikliov laivynu, dairysis per pet atgal.
Generole, js sakte, kad prireiks trej met naujam laivynui pastatyti. O a jums pasakysiu, kad
naujai tradicijai sukurti prireiks trij imt met. Dentelmenai, net jeigu js dabar sakysite Kretos
armijai pasiduoti, laivynas vis tiek vyks ten pargabenti savo kari. Churchillis i Londono
telegrafavo: Pergal Kretoje iame karo lio take yra gyvybikai svarbi. Toliau siskite vis
pagalb, koki tik galite.368

Seras Andrew Cunninghamas

Wavellis nusprend pradti evakuacij, kol liuftvafs vyravimas nepavert jos nemanoma.
Ironika, bet pritrko tik vienos dienos, kad dar viena brit kareivi gelbjimo operacija bt
prasidjusi lygiai t pai dien kaip Diunkerko stebuklas prie metus. Herakliono gula buvo
igabenta gegus 28-osios nakt. Retimno gula karo laivams buvo nepasiekiama, tad ia buv
austral kareiviai buvo tiesiog palikti369. J nusivylimas ir apmaudas, neabejotinai, buvo didiulis,
nes jie nesijaut pralaimj ir nusipeln tokio likimo. Nakt gegus 29-j dar 4000 brit kari
buvo paimti nuo iaurinio Kretos kranto, taiau Karalikasis laivynas u savo pastangas mokjo
brangiai. Liuftvaf paskandino du eskadrinius minininkus ir apie 800 juose buvusi moni. Dar trys
kreiseriai buvo apgadinti, bet laivyno misija iaurinje pakrantje buvo baigta370. Kretos vakaruose
buvusioms pajgoms neliko nieko kita, kaip leistis ilg ir varginani kelion pietinje salos dalyje
sikrusio mao vejybinio Sfakijos uosto link. Tik nedaugelis dalini sugebjo isaugoti drausm ir
rimt. Dauguma, ypa tie, kuriems tai buvo jau antras bgimas i eils po vyki Graikijoje, dabar
tapo tiesiog bgli lavina. A niekada nepamiriu tos dezorganizacijos ir praktikai nevaldomo
masi judjimo, ra Freybergas371. Jeigu jis bt pamgins surengti galing atak prie vokiei
desantininkus pirmj kampanijos dien, galbt viskas bt pakryp kitaip. Dabar, pasiek iaurin
krant, pakrik jo kariai slapstsi tarp uol laukdami, kad nakt juos paimt laivai. Kaip visada,
kakam atsitraukim teko dengti, taigi pasisek ne visiems. Vienas Naujosios Zelandijos karys
girdjo, kaip stabdiusiems persekiojanius vokieius buvo sakyta pasiduoti. Stojo mirtina tyla.
Galjai girdti, kaip iurena lapai... Tada igirdau pirmuosius savo gyvenime vokikus odius: Alle
man raus, schnell, schnell... (Visi lauk, greitai, greitai...) Mes iygiavome Chanij tarsi avi
banda.372 Birelio 1 d. viskas buvo baigta.
Nepaisydamas didiuli nuostoli ir rizikos, Karalikasis laivynas sugebjo igelbti 17 000
kareivi[78], beveik 12 000 tapo belaisviais[79]. Per m dl Kretos uvo 1742 britai ir j
sjungininkai, 1737 buvo sueisti. Per kampanij uvo 2600 graik[80]. RAF prarado 46 lktuvus, o
Karalikasis laivynas 1828 jreivius, dar 183 buvo sueisti373. Churchillio sprendimas padti

Graikijai ir bet kokia kaina ginti Kret baigsi dar vienu Britanijos fiasko, taiau tikruosius ios
kampanijos padarinius pamatuoti nra lengva. Pirmiausia tai buvo dar vienas karinis pralaimjimas.
Net turdami daugiau nei dvigub kiekybin persvar ir tiksli informacij apie puolimo planus britai
nesugebjo sustabdyti 17 500 vokiei374.

Sudos uutekis Kretos saloje per Sjunginink evakuacij

Strateginiu poiriu, Kretos praradimas buvo gerokai maesnis smgis Sjungininkams nei bt
buvusi Malta, kuri um vokieiai bt usitikrin nuolatin saug jros keli iaurs Afrik.
Kretos vykiai parod, kad jiems veikiausiai tai bt pavyk, bet Studentas veik visus vokiei
strategus, pasisakiusius u Malt. Kaip paaiks, tai buvo strategin klaida, kuri atitaisyti bus labai
sunku. I ties vokieiams umus Graikij admirolas Cunninghamas man, kad, turint omeny
liuftvafs pranaum, utikrinti Kretos aprpinim bt kainav pernelyg brangiai, o svarbiausia, is
gynybinis postas neteik jokios esmins naudos. Kretai skirti kariai ir technika buvo gerokai
reikalingesni Afrikoje. Bet Winstonas Churchillis paadjo britams ir visam pasauliui, kad Kreta bus
apginta, ir jos praradimas tapo didiuliu smgiu tiek jo autoritetui, tiek pasitikjimui brit
kariuomens galimybmis375. Bukareto ydas Michailas Sebastianas ra: Vokietija dar kart
sustiprino spd, kad jos jga nenugalima, demonika ir neimatuojama. Bendras jausmas yra
sumaitis ir neviltis. Vokiei korespondentas Kurtas Paulas, prisiartins prie ygiuojani brit
belaisvi Korinte, tar: Js pralaimjote. Belaisviai atov: Ne, mes vis dar tebeturime Winston

Churchill.376 Taiau ar to buvo gana? Vienas brit kareivis gegus 29 d. ra: Manau, kad moni
mass pirm kart suvok pralaimjimo galimyb. Esmin tendencija yra tokia: kiekvien kart
susidr su vokieiais mes ivaromi atgal. Mes pralaimime net jroje, kur teorikai turtume bti
pranaesni. Vokiei nenugalimumo idja darosi vis labiau pagrsta. 377 Bejgikumo nuotaikomis
pakvipo ne tik tarp civili ir paprast kareivi, bet ir tarp aukt karo vad. Po i pirmj dien
nelaimi stojo tamsa, pro kuri negaljo prasprsti joks vilties spindulys, ra feldmaralas
Alanas Brookeas378. Imperinio generalinio tabo vyriausiojo virininko Dillo veidas taip pat
apsiniauk. Jis atrodo prislgtas, kalba apie galimas problemas Libijoje, Sirijoje, net Irake, ra
karo kabineto narys lordas Mauriceas Hankey. Jo nuomone, vokiei arvuotosios pajgos yra
gerokai pranaesns u ms ir kokybe, ir skaiiumi, ir paiais tankais. Jis baiminasi dl invazijos (
Brit salas) ir to, kad PM gali apnuoginti alies gynyb. Sako, kad jeigu ikils tokia dilema, pagalvos
apie atsistatydinim, bet ia pat pridr: Bet ar galima atsistatydinti per kar?379

Po pergals Kretoje ypsena vytintis vokiei Geleiniu kryiumi apdovanotas paraiutinink

serantas
I tikrj tuo metu brit karin padtis Viduremio regione buvo labai nerami. Tuo pat metu, kai
brit divizijos, palikusios vis karo technik, bgo i Graikijos ir Kretos, iaurs Afrikoje puolim
pradjo Rommelis, o Viduriniuose Rytuose teko gesinti dar kelet gaisr. 1941 m. baland naujasis
Irako ministras pirmininkas Raidas Ali sak savo pajgoms atakuoti RAF bazes Chabanijoje ir
Basroje. Prie pastarosios britai buvo kr Anglijos ir Irano naftos bendrov (vliau tapusi British
Petroleum), kuri viena pati igaudavo 3 milijonus ton naftos per metus. Prasidjus karui 94 proc.
Britanijos naftos buvo importuojama ir tredalis io importo keliaudavo btent i io regiono380.
Likusi dal nesunkiai galjo padengti JAV, taiau nafta i Amerikos turjo bti transportuojama
Atlanto vandenynu, kuris ilgainiui taps nesaugus, ir u j reikjo mokti. U 8,6 mln. ton naftos, per
metus igaunamos Irane, ir 4,3 mln. ton, igaunam Irake, ne tik nereikjo mokti, ji buvo po
ranka381. Visi degalai, kuriais buvo aprpinami Karalikasis laivynas, RAF ir sausumos pajgos

iame regione, keliavo naftotiekiu per Irak, Sirij Haif arba buvo gabenami laivais Port Said.
i itekli praradimas galjo ne tik stipriai atsiliepti karinms brit pajgoms ia, bet ir apskritai
pakirsti alies galimybes tsti kar382. Tai buvo komaras, kurio Churchillis bijojo labiausiai, ir nors
Wavellis nelabai norjo dar labiau sklaidyti savo pajg, jam buvo sakyta nedelsiant sukilim
numalinti. I Indijos armijos prie Basros buvo staigiai permestos pajgos, kurios, papildytos
Ujordans savanori arab legionu, nesunkiai palau sukilli pasiprieinim ir po mnesio
Bagdade vl valdioje atsidr britams palanki vyriausyb. Vokiei parama galimiems
sjungininkams apsiribojo liuftvafs siuniama karine pagalba. ie lktuvai, kaip ir kita pagalba,
buvo siuniami i Vii Pranczijos kontroliuojamos Sirijos bei Libano, todl vos tik britai atkr
savo valdi Irake, Wavellis gavo kit sakym okupuoti Sirij ir Liban. Britai man, jog
pranczai pernelyg nesiprieins, taiau susidr su tokiu pasiprieinimu, kad jam palauti prireik
daugiau nei mnesio. Operacija, kurioje 18 000 austral, 9000 brit, 5000 laisvj prancz, 2000
ind ir 500 Palestinos yd kovsi su 45 000 Vii Pranczijos kari, prasidjo 1941 m. birelio 8 d.
Damaskas buvo okupuotas birelio 21 d., Beirutas liepos 15 d.383 Iki tol visi brit bandymai
susitarti su pranczais graiuoju buvo sutikti su panieka. Gindami savo kolonijas uvo daugiau kaip
tkstantis prancz. Sjunginink nuostoliai buvo iek tiek maesni, bet kai kuriems prieakiniams
daliniams kampanija anaiptol neprimin lengvo pasivaikiojimo. Pvz., australai prarado 416 savo
kari384. Utikrinti deiniojo Vidurini Ryt flango saugum Britanijai, ko gero, buvo gerokai
svarbiau nei prarasti Kret, taiau tai vargu ar buvo galima paaikinti monms, kuriems buvo aiku,
kad brit kariuomen yra bejg prie vokiei gali. Praradus Kret net ir pats Churchillis negaljo
nuslpti savo apmaudo. Pralaimjimas yra skaudus. Ir nra prasms bandyti j pateisinti. mons
nemgsta pralaimti, bet jie taip pat nemgsta mantri ir dviprasmik paaikinim, kodl taip
atsitiko. Nes pralaimjimas yra pralaimjimas. Ir kiekvienam pralaimjimui yra tik vienas atsakymas.
Ir tas vienintelis atsakymas yra pergal, sak Churchillis Bendruomeni rmuose birelio 10 d.385
Po keli mnesi brit premjeras savo patarjui Johnui Colvilleiui pripains, kad Graikija buvo
vienintel jo vyriausybs klaida, dl kurios jis gailisi, bet tuo metu karingas jo optimizmas jau bus
grs.
Robertas Menziesas apie Churchill ra: Praktikai kiekviename pokalbyje jis usimena apie
tai, kaip gerai jauiasi vykstant karui, ir sako, kad yra tiesiog palaima gyventi tokiu metu. Kodl
mons laiko iuos metus prarastais savo gyvenime? (klausia jis) Juk i tikrj tai, be jokios
abejons, yra pats domiausias j gyvenimo laikotarpis. Kodl mes laikome istorija tai, kas atsitiko
praeityje, ir pamirtame, kad mes j kuriame?386
Kaip pralaimjimas yra pralaimjimas, taip pergal yra pergal, taiau i vokieiams atsijo
brangiai. Vien tik pirmj isilaipinimo Kretoje dien uvo 1856 oro desantininkai. I viso Kretoje
uvo apie 6000 vokiei kareivi[81], dar apie 2000 buvo sueisti. ie nuostoliai pranoko vis
Balkan kampanij. Liuftvaf per Merkurijaus operacij prarado 220 lktuv, dar 64 buvo
apgadinti. Richthofeno korpusas neteko 60 lktuv, likusi dal sudar transportiniai Ju-52, kuri
praradimas primins apie save prasidjus Barbarosai387.
Vos ums Chanij, Kurtas Studentas i Atn atskrido Kret. Vieno i batalion vadas
kapitonas Friedrichas Augustas von der Heydte ura: Jis pastebimai nusimins. Atrodo dar labiau
susirpins, santresnis ir vyresnis. Pergals kaina jam aikiai pasirod per didel. Kai kurie
batalionai prarado visus karininkus ir ne vienoje kuopoje liko tik vos po kelis gyvus vyrus. Po karo
Studentas ra: Man, ukariavusiam Kret, jos pavadinimas susijs su kariais prisiminimais...
Silydamas puolim a padariau klaid, nes gyvybes prarado ne tik daug oro desantinink, kuriuos

a laikiau savo snumis, atjo pabaiga ir paraiutinink pajgoms, kurias a pats sukriau.388 Apie
tai, kad paraiutinink era baigsi, Hitleris prane Studentui liepos 17-j ir II pasauliniame kare
Vokietija daugiau nebesurengs n vienos tokio masto oro desanto operacijos. iuo poiriu, vykiai
Kretoje igelbjo Malt. Operacijos Merkurijus rezultatai patvirtino Hitlerio nuogstavimus. Tai
buvo tarsi okis su mirtimi, kuriame okjo tikimyb likti gyvam yra labai nedidel. Jo gyvyb,
pakibusi ant ilkinio paraiuto, apskritai nuo jo nepriklauso. inoma, visada egzistavo galimyb, kad
palankiai susiklosius aplinkybms viskas baigsis gerai, bet pagal tikimybi teorij labiau buvo
tiktina, kad nutiks prieingai. Gegus 23 d. nusprends apirti Kretos apylinkes, kapitonas
Walteris Gericke buvo pakraups nuo vaizdo, kur ivydo: Negyvi paraiutininkai vis dar su visa
savo ekipuote kabjo strig tarp vjo sibuojam alyvmedi ak visur aplink negyvliai. Tie,
kuriems pavyko isivaduoti i savo pani, spj engti vos kelis ingsnius buvo suvarpyti kulk arba
pribaigti Kretos savanori. irdamas iuos lavonus galjai aikiai suprasti, kas vyko pirmosiomis
Kretos mio minutmis.389 Ironika, kad po Kretos mio Sjungininkai padar prieingas ivadas
ir toliau kr paraiutinink pajgas. II pasauliniame kare jie vykdys tris didelio masto oro desanto
operacijas: Sicilijoje, Normandijoje ir Olandijoje. Pirmosios dvi pavyks, o paskutin baigsis
paraiutinink skerdynmis prie Arnhemo. Pagrindin skms slyga netiktumas. Jeigu vokieiai
bt inoj, kad jo neturi, tikrai nebt rysi iai avantirai.
Nors Churchillis baiminosi, kad praradus Kret gali ikilti rimta grsm Britanijos pozicijoms
Viduremio regione, prieo pusje buvo tik du mons, kurie norjo padaryti tai, ko baiminosi brit
premjeras, Erichas Raederis ir Erwinas Rommelis. Umus Kret grosadmirolas kreipsi Hitler
praydamas skirti itekli galutiniam Egipto ir Sueco kanalo turmui. Lygiai taip pat, nordamas
ubaigti savo darb, pastiprinimo pra Rommelis. is smgis Britanijos imperijai bt kur kas
mirtinesnis nei Londono umimas, sak Raederis fiureriui. Bet Hitleris tuo metu jau buvo
apsisprends. Dar prie Raederio memorandum (ir tebeverdant Kretos miams) gegus 23 d.
ileistoje direktyvoje Nr. 30 fiureris skelb, kad yra pasirengs pasinaudoti arab pavasario
sukurtomis galimybmis ir palaikyti naujj Irako vyriausyb ir jos ketinimus. Jis sak pasisti
Irak karini patarj (kuriems buvo sakyta vilkti irakiei uniformas), iek tiek lktuv, ginkl,
taip pat buvo numatyta imtis propagandini veiksm, taiau visos ios priemons buvo tik tam, kad
sustiprint irakiei pasitikjim savo jgomis ir j vali prieintis390. Churchilliui Viduriniai
Rytai buvo jo karins strategijos ais, o Hitleris region laik alutiniu ir atitraukianiu dmes nuo
pagrindinio tikslo iki Barbarosos pradios buvo liks viso labo mnuo. Ar bt galima surengti
Sueco kanalo puolim, kad galutinai ivarytume britus i j pozicij Viduremio regione ir Persijos
lankoje, ir kokiomis priemonmis tai padaryti, negali bti sprendiama, kol nebus baigta operacija
Barbarosa, skelb fiureris savo direktyvoje391. Jis neabejotinai gviesi Kaukazo naftos itekli,
taiau, prieingai nei norjo Raederis arba baiminosi Churchillis, Hitleris ketino juos ukariauti ne i
iaurs, o i piet. Taryb Sjungos sutriukinimas buvo prioritetas Nr. 1 visa kita bus galima
pabaigti vliau. Kreta irgi buvo alutinis klausimas. J umus Reicho interesai Balkanuose ir naftos
telkiniai Rumunijoje buvo apsaugoti, o strateginiai siekiai vykdyti.
Gegus 4 d. laike Rooseveltui Churchillis nedviprasmikai teig, kad praradus Egipt ir
Vidurinius Rytus brit galimyb tsti kar tapt be galo blanki netgi tuo atveju, jei prie jo prisijungt
JAV392, bet Hitleriui rpjo visai kas kita. 1941 m. gegu su palyginti nedidelmis pajgomis
Vokietija galjo suduoti Britanijai mirtin smg, taiau fiurerio strategijos ais ir visos jo mintys
buvo kitur. Iki Barbarosos buvo liks maiau nei mnuo, ir kuo labiau artjo pagrindinio puolimo
data, tuo sunkiau buvo slpti tikruosius ketinimus. OKW dokumentai skelb, kad operacija Kretoje

turi bti pateikiama kaip generalin repeticija prie isilaipinim Britanijoje393. Sunku pasakyti, k
apie tai man Stalinas. Kai kuri istorik nuomone, nors jam ir labai nepatiko greita Hitlerio pergal
Balkanuose, smgis ia taip pat galjo sustiprinti iliuzij, kad Vokietijos tikslas i ties yra ne Taryb
Sjunga, o Sueco kanalas, kurio link tuo metu ygiavo Rommelis394. Prie Stalino mini mes btinai
grime, taiau dabar liko dar vienas alutinis reikalas. Permesdamas savo pajgas Graikij
Churchillis atm i Wavellio galimyb laimti kar Libijoje. Graikijoje parastos divizijos ir palikta
karo technika apnuogino brit pozicijas iaurs Afrikoje ir tuo ikart pasinaudojo Erwinas
Rommelis. Brit problemos, ikilusios jam puolant, buvo tiesioginis blakymosi tarp prioritet ir
pralaimjim Graikijoje bei Kretoje padarinys.

iaurs Afrika: antras raundas

Mes palikome Libijos dykum tuo metu, kai britai vasario pradioje pasiek al Ageil sustabd
savo puolim. Tuo pat metu, kai buvo nusprsta kelet divizij permesti Graikij, Libij atvyko
pirmieji vokiei daliniai, kuri tikslas buvo sustabdyti tolesnius brit ipuolius ir apginti ital
Tripolitanij. Taiau vokiei Afrikos korpusui paskirtas vadovauti Erwinas Rommelis n neman
apsiriboti tik gynyba.
domu, kad btent Rommeliui Hitleris prie tai sak, kad iaurs Afrikos frontas yra nevertas n
vieno vokiei kareivio ir n vieno pfenigo395. Fiureris kelet kart keit savo nuomon apie Libijos
svarb, kol galiausiai buvo tiesiog priverstas gelbti ia Mussolini. A pasirinkau Rommel, nes jis,
kaip ir Dietlis, ino, kaip vesti paskui save savo karius, o tai yra gyvybikai svarbi savyb vadui,
kurio armija kaunasi ekstremalaus klimato slygomis ar tai bt iaurs Afrika, ar tolimoji iaur,
paaikino Hitleris ital ambasadoriui Dino Alfieri 396. Fiurerio pasirinkimas nelabai patiko OKH
vadams. Nepriklausant aristokrat sluoksniui Rommel jie laik arogantiku populiarumo siekju,
kuris, j nuomone, savo paauktinim gavo per anksti[82] ir ne u nuopelnus, o pasinaudodamas
artimais santykiais su Hitleriu397. Apie paskyrim vadovauti pajgoms Afrikoje fiureris Rommeliui
pats prane 1941 m. vasario 6 d. ias pajgas turjo sudaryti ital pstinink korpusas ir vokiei
Afrikos korpusas, kurio tuo metu Afrikoje dar nebuvo. Jo tiesioginis virininkas turjo bti maralas
Rodolfo Graziani. T pai dien feldmaralas von Brauchitschas Rommeliui prane, kad 5-oji
lengvoji divizija bus permesta Tripol per du mnesius nuo vasario vidurio, o 15-oji Pz divizija bus
pradta transportuoti ikart po to, taigi visas savo pajgas Rommelis savo dispozicijoje turs iki
gegus. Brauchitschas perspjo Rommel, kad is nepradt puolimo, kol nesulauks abiej savo
divizij398, taiau nei jis, nei OKH tabo virininkas Franzas Halderis tuo metu dar neinojo, kad
Rommeliui sakymai i viraus nieko nereikia. Per vis savo karjer jis elgsi taip, kaip diktavo jo
intuicija konkreiomis aplinkybmis. Izoliuotoje ir tolimoje iaurs Afrikos kampanijoje jis gavo
puiki galimyb elgtis kaip tinkamas ir ignoruoti subordinacijos grandin, pradedant italais, baigiant
OKH399.

Erwinas Rommelis
Tai, kad vasario 12 d. kartu su Rommeliu Tripol atvyko asmeninis Hitlerio karinis adjutantas
Rudolfas Schmundtas, palengvino jo galimybes apeiti savo virininkus ir bendrauti tiesiogiai su
fiureriu. Dar prie ivykdami jie buvo pritrenkti Sicilijoje suinoj, kad liuftvafs X korpusas ia
gavo ital generol nurodym nebombarduoti Bengazio, nes nemaai j iame mieste turi
nekilnojamojo turto. Rommelis sak Schmundtui nedelsiant susisiekti su Hitleriu ir netrukus vokiei
bomboneiai jau buvo pakeliui. Padtis, kuri Afrikoje perm Rommelis, buvo nekokia. Daugelis
besitraukiani ital dalini tiesiog met savo ginklus ir band sprukti. K tik pakeits Graziani,
generolas Italo Gariboldi atsisak stabdyti britus fronto linijoje palei al Ageil. Rommelis i karto
perm vadovavim savo rankas. Dvi ital divizijos gavo nurodym uimti prieakines pozicijas400,
o paskui jas vasario 15 d. buvo pasistas valgybinis vokiei batalionas pirmasis Afrikos korpuso
dalinys, isilaipins Tripolyje. Vasario 16 d. Schmundtas raportavo Hitleriui apie padt Libijoje ir
Rommelio usidegim. Fiureris patenkino visus praymus: prietankiniai pabklai, minos, liuftvafs
valgybiniai lktuvai ir pikiruojantys bomboneiai turjo bti pristatyti Afrik 401. Fronto linija ties
Sirtu, kuri Rommelis siunt pajgas, buvo madaug u 350 km nuo Tripolio, taiau dar net
neturdamas n vieno tanko iaurs Afrikoje, jis pradjo galvoti apie puolim. OKH inojo fiurerio
nurodym, pagal kur vokiei Afrikos korpuso (DAK) paskirtis buvo iskirtinai gynybin (vok.
Sperrverband), todl, vos tik informavs apie savo ketinimus, Rommelis buvo ikviestas Vokietij
pasiaikinti. Brauchitschas su Halderiu sak pamirti apie puolim bent jau iki DAK bus pristatytas
Afrik (t. y. iki gegus pabaigos), taiau Rommelis prietaravo. Jo nuomone, geriausias laikas
smogti britams yra dabar, kol j labiausiai patyr veteranai yra permetami Graikij. Jis kalbjo ne
tik apie atak, bet ir apie tai, kad kol ie daliniai negro, galima ukariauti Egipt, pasiekti Sueco
kanal ir ikovoti iaurs Afrikoje galutin pergal. Klausydamasis i idj Halderis paaipiai
ypsodamasis paklaus, ko generolui reikt, kad jos bt gyvendintos? Dviej papildom Pz
korpus, atsak Rommelis. Netgi jeigu js juos turtumte, kaipgi juos aprpintumte?
paklaus Halderis. O man tai nerpi. Tai js reikalas, atov Rommelis. Po trumpos diskusijos

visi jo planai buvo atmesti ir Afrik Rommelis gro su sakymu nepradti puolimo iki gegus
pabaigos.
domu, kad iuos nurodymus iifravo Sjungininkai. Brit vadai iaurs Afrikoje jautsi rams,
nes jie taip pat neinojo, kad Rommeliui ie sakymai neturi jokios reikms402. Net ir gavs asmenin
Hitlerio paad paskubinti 15-osios Pz divizijos pristatym, jis nusprend jos nelaukti ir patikrinti
brit pozicijas. Ital protestai jam taip pat nieko nereik. Kart vienas ital eilinis paklaus vokiei
tank dalinio seranto: Pasakykite ties kiek js iuo metu turite veikiani tank? Serantas
atsak: ryt raportavome, kad septynis, ir netrukus panibdomis pridr: I tikrj turime
eiolika, bet jei Rommelis suinot, sakyt nedelsiant ruotis atakai.403
Paskutiniai 5-osios lengvosios divizijos daliniai atvyko Tripol kovo 11 d. ir po karinio parado
(per kur tie patys tankai buvo paleisti kelet kart, kad sudaryt spd, jog j labai daug[83])
patrauk pirmyn front404.

Generolas Erwinas Rommelis - Dykum lap - Libijos dykumoje

Kai kovo 24 d. Rommelis sudav pirmj smg, paaikjo, kad britai jam visikai nepasireng.
Vokieiai lengvai nustm prieus atgal ir t pai dien um al Ageil. Prie Rommel stovjusias
brit pajgas sudar naujai atvykusios 2-oji arvuotoji divizija (pakeitusi Kair atitraukt
performuoti 7-j arvuotj), dalis austral 9-osios divizijos (pakeitusios Graikij isistos 6osios) ir viena motorizuotoji brigada405. Maa to, kad paragav karo dykumoje skonio veteranai buvo
permesti Graikij, naujokams sektoriuje vadovauti vietoj OConnoro buvo paskirtas irgi naujokas,
generolas leitenantas Philipas Neameas. Jis i karto sak savo pajgoms trauktis, o netrukus gavo ir
Wavellio palaiminim vyriausiojo vado nuomone, svarbiausia buvo isaugoti ne pozicijas, o pai
armij. Taiau tarp drausmingo atsitraukimo ir chaotiko bgimo riba, kaip visada, nedidel.
Artileristas Lenas Tuttas, kurio baterija kelioms valandoms pristabd vokiei tankus, pasakojo, kaip
jo dalinys atjus nakiai gavo sakym trauktis: Bendra kryptis neaiki. Pernelyg daug dalini juda
vienu metu tuo paiu keliu klaida, didinanti panik. Netrukus buvo galima ivysti ir pirmuosius
pavojaus signalus: vyrus, paliekanius strigusius sunkveimius ir bganius iekoti kit, nors vos

keli sekundi pastang bt pakak pajudinti i vietos paliktuosius. Kiti buvo palikti, nes baigsi
benzinas, nors tuo pat metu kitoje pusje judjo automobiliai, gabenantys po tris tonas io grio.406
Kad ir kaip ten bt, nesitikjs tokio staigaus smgio, Neameas neturjo pasirinkimo. Jo pajgos
buvo pernelyg silpnos, kad galt atsilaikyti ten, kur stovi, o Wavellis dav leidim kilus reikalui
palikti Kirenaik ir atsitraukti rytus, nes pastiprinimo buvo galima tiktis tik gegu407. Churchillis,
nepaksdamas i nuolatini atsitraukim, kovo 26 d. Wavelliui telegrafavo: Mes esame nuoirdiai
susirpin vokiei ygiu al Ageil. Jie yra prat spausti ir vertis ten, kur j niekas nelaiko. Drstu
tiktis, kad js tik laukiate, kol vlys iki galv tiek, kad galtumte j nukirsti.408 Tai buvo aiki
uuomina apie kontratak, taiau atitraukdamas savo pajgas Wavellis buvo teisus. Vos tik
prasivers pro 2-j arvuotj divizij ties al Ageila, Rommelis sak 5-ajai lengvajai divizijai
ygiuoti Mechil ir ukirsti keli Tobruko link besitraukianioms brit pajgoms. Tuo pat metu
Bengaz jis pasiunt ital Brescia divizij. Kirenaikoje jis tarsi veidrodyje ketino pakartoti tai, k
prie tai su italais padar britai. Pastarj laimei, jie buvo gerokai mobilesni nei psti italai, taigi
pagauti juos nebuvo taip lengva[84]. Tiesa, tai, kad brit divizijos buvo geriausiai motorizuotos,
palyginti su prieininkais, sukurdavo ir gerokai didesn aptarnaujanio personalo uodeg. Vienas
brit artileristas ra: Pagaliau a supratau, kad kiekvienam kareiviui, prakaituojaniam Libijos
dykumos purve ar dulkse, tenka dvideimt veltdi ir dykintoj, leidiani laik Kairo
restoranuose, naktiniuose klubuose, vienamiuose, sporto varybose ar lenktynse. Dykaduoni
uodega labai nervino ir Churchill, skaiiuojant tikrame fronte besikaunanius karius, bet ji britams
suteik nema mobilumo pranaum409.

Oro slygos buvo ekstremalios. Kareivius dl didiuls dehidratacijos pradjo kamuoti smarks

galvos skausmai, nes jie privaljo neioti almus, nors temperatra dien pakildavo iki 50 laipsni
Celsijaus410. Taiau ios slygos abiem pusms buvo vienodos. Balandio 3 d. britai buvo priversti
palikti Bengaz ir trauktis rytus tuo paiu keliu, kuriuo buvo pergalingai atygiav. 2-ajai arvuotajai
divizijai buvo dar sunkiau, nes j persekiojo vokieiai. i divizija dl prieo veiksm, mechanini
gedim ir degal stygiaus atsitraukdama prarado visus savo tankus, o balandio 8 d. prie Mechilio jos
vadas generolas majoras Gambieras Parry kartu su didija 3-iosios ind motorizuotosios brigados
dalimi pateko nelaisv. Jis buvo tik pirmas aukto rango generolas, kur itiko toks likimas. T
pai dien nelaisvje atsidr ir vyriausiasis sektoriaus vadas Neameas, ir prie tai ia
pasiymjs OConnoras. J, kaip savo patarj, front atsiunt Wavellis. OConnoras su Neameu
buvo tame paiame automobilyje, kai vairuotojas suklydo ir pasirinko nesaug keli411. Vienas
talentingiausi brit generol, galbt galjs mesti rimt ik Rommeliui, buvo igabentas Italij,
i kur 1943 m. gruod sugebs pabgti. Jis kausis Normandijoje, bet karas dykumoje jam buvo
baigtas. Patekti nelaisv man buvo didiulis okas. Niekada nemaniau, kad man taip gali nutikti
galbt mes elgms pernelyg neapgalvotai, bet tai atsitiko u mylios ms fronto unugaryje ir buvo
gryna neskm. Mes atsitiktinai vaiavome dykumos sektori, kur vokieiai pasiunt savo
valgybos grup, ir susidrm tiesiai su ja, vliau pasakojo OConnoras412.
Bengazis buvo uimtas balandio 4 d. Balandio 78 d., apsups prieus prie Mechilio,
Rommelis sunaikino 2-osios arvuotosios divizijos likuius ir ia susirinko ne tik brit paliktus karo
reikmenis, bet ir pasipuo britikais tankisto akiniais, kurie Goebbelso propagandos nuotraukose
taps jo vizitine kortele. Tikrasis Rommelio vaigds spindesys savo apogj pasiek jau po karo,
bet Vokietijoje jis tapo garsenybe praktikai po pirmj savo pergali Afrikoje. 1941 m. baland
birel, kol neprasidjo Barbarosa, pagrindins karo naujienos keliavo i Balkan ir iaurs
Afrikos. Rommelis tapo daniausiai iose kronikose pasirodaniu generolu, todl nenuostabu, kad
netrukus j pasiekdavo po 3040 gerbj laik per dien. Daniausiai j autors buvo moterys ir
merginos. 1942 m. baland Rommelis guodsi savo monai, kad ant jo stalo guli imtai neatsakyt
laik, o autograf mediotojai neketina nurimti413.
Sumus arba priverts bgti brit pajgas Kirenaikoje, vos per tris savaites Rommelis sugrino
visk, k italai buvo prarad Libijoje. Po ios skms jis nusitaik Tobruk. Balandio 7 d.
Churchillis sak Wavelliui ginti Tobruk iki mirties, be joki mini apie pasitraukim 414.
Wavellis nedelsdamas Tobruk m sisti vis manom pagalb, maa to, nepaisant vis pastang,
Rommeliui nepavyko atkirsti kelio i tvirtov i Bengazio besitraukianioms dviem austral 9osios divizijos brigadoms[85]. Kai vokieiai balandio 9 d. pasiek Tobruko prieigas, miesto
perimetr gynusi gula pasirod gerokai galingesn, nei Rommelis tikjosi. J sudar 4 pstinink
brigados, 4 artilerijos pulkai, 2 prietankiniai pulkai, 45 tankai ir 75 prielktuviniai pabklai. I
viso Tobruko perimetr gyn 36 000 kari, kuriems vadovavo austral 7-osios divizijos vadas
generolas majoras Leslie Morsheadas415. i divizija buvo nepatyrusi ir tokia nedrausminga, kad j
inspektav brit karininkai liko be ado, taiau netrukus australai pademonstruos, kad yra puiks
kovotojai416.
Balandio 9 d. Rommelis i vakar Tobruko atakai pasiunt dvi ital divizijas (Brescia ir 102j motorizuotj Trento divizij, k tik atvykusi i Italijos), o 5-oji lengvoji patrauk per dykum,
kad galt turmuoti Tobruk i pietryi. Dl mechanini gedim ir technini problem (apie kurias
Rommelis nieko nenorjo girdti) Tobrukas buvo apsuptas tik balandio 11-j. T pai dien pora
vokiei batalion um Bardij (madaug u 110 km rytus nuo Tobruko)417.
Balandio 13 d. praddamas Tobruko turm Rommelis neinojo, kad susidurs su nirtinga

gynyba. Morsheadas irikiavo paruotas gynybines pozicijas tris savo brigadas, paskutin
palikdamas atsargoje tam atvejui, jeigu kur nors gynybos perimetre atsivert skyl. Pirmosios
vokiei ir ital atakos t dien su didiuliais nuostoliais buvo nubloktos atgal, taiau, nepaisydamas
i nuostoli, lktuvu lankydamas sektorius418 ir dalini vadus Rommelis reikalavo tsti puolim.
Antrosios atakos metu vakare pulkininko leitenanto Gustavo Ponatho 8-asis kulkosvaidinink
batalionas sugebjo prasiverti pro gynybos perimetr ir su 5-uoju Herberto Olbricho Pz pulku
patrauk Tobruko link. J paanga buvo nebloga, taiau italai, turj apsaugoti sparn, to padaryti
nesugebjo, ir suprasdamas, kad gali bti atkirstas, Olbrichas sak savo tankams apsisukti atgal.
Atsitraukiant tarp vokiei dalini sir brit tankai Olbricho pulkas atsitrauk skmingai, bet
kulkosvaidinink batalionas buvo atkirstas. Suprats, kas nutiko, Rommelis band organizuoti
pagalb, bet papildomi daliniai, skaitant ital arvuotj divizij Ariete, j pasiek tik kitos dienos
vidurdien. Italai Rommeliui kl dar didesni problem. Vos tik pirmieji brit sviediniai nukrito
greta Ariete tank, kilo sumaitis. Divizija tiesiog subyrjo, apsisuko ir be jokios tvarkos pasileido
i karto keliomis kryptimis, ra Rommelis419. Balandio 16 d. jis paband dar kart. kart
Ariete ir dal taip pat italikos Trento divizijos palaik i paskos ygiuojanios vokiei kuopos ir
artilerija. Ariete apskritai laikoma bene geriausia ital divizija iaurs Afrikos fronte, taigi jos
problemos yra geras rodiklis. Jos 100 tank bkl buvo tokia, kad 4/5 ijo i rikiuots dar n
nesutik prieo, o likusieji prie brit tankus buvo bejgiai. Kas yra drsiausi pasaulyje kareiviai?
klaus vienas populiarus Afrikos korpuso anekdotas. Italai, inoma, nes jie stoja m net su tais
ginklais, kuriuos turi. Rommeliui, stebiniam m i arti, juokinga nebuvo. Ariete, i pradi netgi
sugebjusi prasibrauti iki jai numatyto tikslo, uklupta gynj ugnies, supanikavo ir jos kariai arba
pasileido bgti atgal, arba pasidav australams. Ponatho kulkosvaidinink batalionas, kuris taip ir
liko atkirstas, apsuptas i vis pusi nirtingai gynsi iki pat balandio 20 d. T dien su likusiais
savo kariais dukart sueistas Ponathas paskutinkart desperatikai paband prasiverti i apsupties. I
500 jo vyr isigelbjo tik 116, o vadas austral kulk itakytomis smegenimis liko tysoti mio
vietoje420.
Po i neskming ir brangiai kainavusi ipuoli Tobruko gula, turdama aiki kiekybin
persvar, galjo surengti kontratak, taiau brit ir austral karininkai pasimov ant Rommelio
maskuots kabliuko ir man, kad prieas yra gerokai galingesnis421. Po i neskmi Rommelis savo
vad gretose msi radikali permain. Dvi pagrindins savybs, kurias jis vertino labiausiai, buvo
lojalumas ir veiksmingumas. Visiems, kurie i savybi, Rommelio nuomone, neturjo, teko krautis
daiktus namo. I savo pareig buvo atleisti 5-osios divizijos vadas Johannesas Streichas[86] ir jo
tabo virininkas, kulkosvaidinink batalion prie apsuptyje paliks Olbrichas, keletas pulk
vad[87] bei Afrikos korpuso tabo vyriausiasis virininkas pulkininkas Clausas von dem Bomme
kartu su savo tabo operacij padalinio vadu422. i bekrauj Ilgj peili naktis buvo susijusi ir su
lauko vad veiksmais mio metu, ir su Rommelio noru atsikratyti OKH apynasrio. Keletas OKH
tabo vad su Halderiu prieakyje pasisak prie Rommelio vadovavim DAK ir net band
organizuoti jo pakeitim. Rommelis gana greitai suprato, kad jo tabe yra toki, kurie slaptai
susirainja su OKH, todl nusprend iri lizd ivalyti. Po io netikto Rommelio poelgio
Halderis isiunt Afrik special tab, kurio virininkas pulkininkas Alfredas Gause gavo
galiojimus koordinuoti kariuomens aprpinim ir veikti kaip tarpininkas tarp Rommelio ir ital.
Frederickas von Mellenthinas, bsimasis DAK valgybos virininkas, tuo metu io specialaus tabo
narys, prisimena, kad Rommelis juos pasitiko altai, ir ne be pagrindo. Gause turjo galiojimus bti
nepavaldus Rommeliui, taiau is be uuolank leido atvykliui pasirinkti: arba jis tampa lojaliu jo

pavaldiniu, arba gali grti i kur atvyks. Gause pasirinko pirmj variant ir tapo ne tik lojaliu, bet
ir geru tabo virininku. Von Mellenthinas vliau ra: Tarnauti Rommeliui buvo nelengva; jis
nesigailjo vis aplinkini lygiai taip pat kaip pats savs. Norint su juo dirbti, reikjo geleini
nerv, ir nors apie Rommel yra negraiai pasisaks ne vienas auktas vadas, turiu pabrti, kad jis
nra itars n vieno blogo odio tiems, kuri lojalumu ir efektyvumu neabejodavo.423

Gaisr dmai vir Tobruko. Priekyje - brit tankai, 1941 m. sausio 23 d

Kai Brauchitschas para laik Rommeliui praydamas dar kart pagalvoti dl atleidiam
puikiai usirekomendavusi karinink, is atr, kad jo sakymai buvo taip kritikuojami, jog i
kritika gali bti prilyginta karins subordinacijos nesilaikymui424. Ironika, bet, bdamas efektyvus,
Rommelis pats galjo bti lengvai priskirtas nelojalij kategorijai. Balandio 14 d. jis informavo
OKH, kad ketina uimti Marsa Matruch ir Suec. Jam buvo atsakyta, kad jo pajgos yra
neadekvaios tokiems tikslams, ir sakyta sustoti ne toliau kaip prie Salumo (Egipto pasienyje). Kit
dien Rommelis raportavo apie nirting pasiprieinim Tobruke ir reikalavo pastiprinimo bei
papildomos aviacijos pagalbos. Halderis, susierzins, kad Rommelis nepakluso nurodymams
susilaikyti nuo puolimo, skaitydamas prietaraujanius vienas kitam praneimus, nusprend pasisti
iaurs Afrik savo mog, kuris galt padti susidaryti tikrj vaizd425.

Erwinas Rommelis urnalo Signal virelyje, 1941 m.

Halderis iai misijai pasirinko generol leitenant Friedrich Paul, su kuriuo Rommelis palaik
santykius nuo t laik, kai tarnavo tame paiame pulke per I pasaulin kar. Halderio nuomone, Paulus
buvo, ko gero, vienintelis mogus, galintis atvesti prot netiktinus dalykus kreiant Rommel.
Paulus buvo pedantikas tabo karininkas ir tarp jo subtilumo bei Rommelio agresyvumo mio lauke
vargu ar galjo bti didesnis kontrastas. Kad ir kaip ten bt, Paulaus uduotis buvo tikinti Rommel
nesitikti didelio pastiprinimo ir isiaikinti, k DAK vadas planuoja daryti426. Gavs galiojimus
reikalui esant perimti vadovavim Afrikos korpusui, Paulus atvyko Libij balandio 27 d. T pai
dien vokiei karinis ata Romoje generolas Enno von Rintelenas raportavo OKH, kad ios vadai
nra vieninteliai, nerimaujantys dl Afrik atvykusios patrankos, kuri audo visas puses. Italijos
karin vadovyb galbt nedisponavo stipriomis pajgomis, taiau jos vadai buvo ne tokie kvaili, kad
nesuvokt savo galimybi. J strategija, pagrsta iuo suvokimu, buvo vengti nereikalingos rizikos.
Rommelis su savo energingais siekiais iai strategijai buvo akivaizdi klitis. Ital vadai protestavo
prie Rommelio planus po keli dien pulti Tobruk ir tada ygiuoti Marsa Matruch. J manymu,
Aies pajgos buvo per silpnos tokiam puolimui, tad jie sil atidti j bent iki rudens427.

Friedrichas Paulus
Rommelis Paului paaikino, kad italais apskritai neverta pasitikti ir kad jis privalo susilpninti
Tobruko pajgas, nes prieingu atveju jo pozicija fronte iliks grsmingai slidi. Paulus dav leidim
dar vienam turmui. Balandio 30 d. ataka vl baigsi dideliais puolj nuostoliais. Jie negaljo
pralauti miesto gynybos, o Sjungininkai, kaip paaiks netrukus, negaljo pralauti apsiausties.
Tobruko apgultis truks iki 1941 m. lapkriio, kai per operacij Kryiuotis (angl. Crusader) britai
ilaisvins miest, taiau pato padtis iaurs Afrikos fronte tsis gerokai ilgiau. Gegus 8 d.,
nurods Rommeliui sustabdyti atakas prie Tobruko tvirtov, jau nekalbant apie yg Egipt, Paulus
ivyko. Pakeliui namo jis paskambino Halderiui ir prane, kad tikroji Afrikos fronto problema yra
ne Tobrukas, o Rommelio charakteris ir Afrikos pajg aprpinimas. Halderiui, susipainusiam su
DAK dalini pozicijomis fronte, pasiiau plaukai. Visos Rommelio pajgos buvo isisklaidiusios
en bei ten ir apie joki drausming j organizacij negaljo bti n kalbos. Gegus 11 d. Paulus
raportavo asmenikai. Jis buvo sutriks. Rommelio nepaklusnumas sukr neisprendiam jo pajg
aprpinimo problem. Vienintel ieitis ioje padtyje be ieities, anot jo, yra stengtis kuo labiau
padti von Rintelenui tiekti Afrik tai, k jis turi ir gali. Daugiau tiesiog nebuvo k daryti428.
Sakoma, kad mgjai galvoja apie taktik arba strategij, o profesionalams labiausiai rpi
logistika. uo poiriu, ir a raydamas savo knyg jauiuosi mgjikai, bet, ko gero, iaurs
Afrikos fronto specifika yra nebloga proga bent trumpam pasitaisyti. K reik Paulaus ivada apie
DAK aprpinim ir k turi omeny istorikai teigdami, kad, nuygiavs iki Tobruko, bet jo neums,
Rommelis pasiek logistines savo armijos aprpinimo galimybi ribas?
Nordamos igyventi, sausumos kariuomens turi bti aprpinamos vandeniu ir maistu.
Nordamos judti, jos turi turt degal. Transporto ir kovins priemons genda, tad joms reikia
atsargini detali. Europoje net jokiuose miuose nedalyvaujanio tanko variklis atlaikydavo
daugiausia 2550 km, o dykumoje tik iki 1450 km. Prasidjus miams ala didjo, technik reikjo
keisti, amunicij papildyti, sueistuosius igabenti, o vietoj j pristatyti nauj kari ir ginkl. Visa tai
buvo gabenama sunkveimiais, kuriems patiems reikjo benzino. Kuo toliau armija buvo nuo savo
bazs, tuo toliau reikjo gabenti visus reikmenis, tuo daugiau iam gabenimui reikjo degal ir tuo

ilgiau jis utrukdavo[88]. Be to, tokios transporto kolonos buvo lengvai paeidiamos prieo
aviacijos429.
Visi reikmenys: kiekvienas tankas, sviedinys, degal kanistras, konserv dut ir vandens
gertuv turjo pasiekti logistikos bazes ar dalinius dykumoje, iems kroviniams reikjo veikti
atstumus jra, kur kiekvienas laivas taip pat buvo paeidiamas prie. Britai i vietos regiono
stengsi igauti kuo daugiau, taiau diduma karo technikos ir amunicijos keliavo ne i Vidurini Ryt.
Krovini kelias i Britanijos palei Afrikos krantus aplink Gerosios Vilties kyul buvo ilgas, bet
saugus. Aies valstybi kelias buvo gerokai trumpesnis, nes prasiddavo Italijoje, bet jis buvo
vienintelis, o Viduremio jra anaiptol nebuvo saugi. Teorikai mobiliajai pstinink divizijai
reikjo apie 350 ton reikmen (skaitant vanden ir maist) per dien, t. y. apie 10 000 ton per
mnes. Tank divizijai reikjo daugiau, ygiuojani pstinink divizijai maiau, bet, apvalinant
iuos standartus, 1942 m. Panzerarmee Afrikoje ir jos deimiai divizij reikjo apie 100 000 ton
reikmen per mnes, kad ji galt kautis visa jga. Tai buvo skaiius, kur nuolat kartodavo
Rommelis. Jis perddavo savo poreikius, nes jo divizijos niekada nebdavo visos sudties, tad jam
bt pakak ir 60 000 ton per mnes. Bet net ir tai buvo didiulis kiekis. Kitas svarbus klausimas
kur tokius krovini kiekius pristatyti. Didiausias Libijos uostas Tripolis, sikrs vakarinje
dykumos ir jr keli dalyje, buvo gana saugus nuo RAF antskrydi. Dirbdamas visu pajgumu
Tripolio uostas galjo priimti iki 80 000 ton krovini per mnes, bet i ties is skaiius siek 45
000. Vokiei karins kio dalies virininko (vok. Quartiermeister) Romoje apskaiiavimais,
Bengazio uostas galjo priimti 60 000 ton per mnes, bet kadangi buvo nuolat bombarduojamas
brit, i gali teko braukti per pus, iki 30 000 ton. Treias svarbus uostas, Tobrukas, teorikai
galjo priimti 40 000 ton, bet praktikai dl vienos ar kitos puss aviacijos antskrydi dirbo puse
pajgumo. Kad armija bt visikai aprpinta, Rommeliui tikrai reikjo vis i trij uost.
Turdamas savo rankose tik Tripol ir Bengaz, Rommelis galjo palaikyti savo armijos gyvavim,
bet su slyga, kad nuo logistikos bazi nenutols per toli430.

Operacija Kompasas. Tobruke liepsnoja degal sandliai. Priekyje - palikta ital karin
technika
Krovini ikrovimas uostuose buvo tik pradia, nes visi reikmenys turjo bti pristatyti front.
Pagal prast norm kovojanios pajgos neturjo bti nutolusios nuo savo aprpinimo bazs daugiau
nei 320 km[89]. Aprpinti vien divizij tokiu atstumu reikjo apie 1200 dvi tonas galini gabenti
sunkveimi431. Jeigu atstumas padiddavo dvigubai, transporto priemoni kiekis norint ilaikyti t

pat pristatom reikmen kiek irgi turjo dvigubti arba tekdavo retinti j pristatymo grafik, mainti
krovini dyd ir atitinkamai savo pajg galimybes. Prie aviacijos grsm versdavo iuos krovini
konvojus judti tik naktimis, taigi sumaindavo pajgum perpus. Antskrydiai galjo tiesiog
sunaikinti gabenamus reikmenis. Vokieiai Afrikoje niekada neturjo utektinai transportini
sunkveimi, o jeigu bt turj, tai j divizijos ia bt tapusios paiomis brangiausiomis visame
vermachte. Nuo Tripolio iki al Alameino buvo beveik dvigubai toliau nei nuo Lenkijos ir Vokietijos
sienos iki Maskvos[90] ir ia nebuvo geleinkeli. Pasieks Tobruk, Rommelis vis dar neturjo
galimybi gauti pastiprinimo per Bengazio uost (u 460 km nuo Tobruko), taigi transporto kolonos
turjo veikti ilg atstum nuo Tripolio (apie 1550 km) [91]. Logistinis ikis madaug toks pat, kaip
ikrautus krovinius pakrauti sunkveimius Vilniuje ir isisti juos Frankfurt prie Maino (1542
km). Tik be asfaltuot keli ir greitkeli, utat su prieo aviacijos antskrydiais [92]. Raportuodamas
apie Rommelio problemas Afrikoje Paulus pabr, kad jam reikia gerokai daugiau transporto
technikos, bet kai 1942 m. saus Rommelis papra papildom 8000 sunkveimi savo trims DAK
divizijoms, OKH vadovyb net neinojo, kaip tai reaguoti. Tuo metu visos tank armijos Rusijoje su
10 kart didesniu mobilij divizij kiekiu turjo 14 000 sunkveimi432. Nuygiavs 1550 km nuo
Tripolio iki Tobruko, Rommelis i ties pasiek logistini galimybi ribas ir neuimdamas Tobruko
nebegaljo ygiuoti toliau. Ignoruodamas OKH sakymus ir planuodamas istumti Sjungininkus i
Egipto, jis sukr neisprendiam logistikos problem. Jis pats j suvok, taiau laiksi pozicijos,
kad tai yra ne jo reikalas. Duokite man ranki, o a ubaigsiu pradt darb, buvo jo pozicija433.
Be i prie atimt atsarg ir technikos jo padtis bt dar blogesn, taiau tarp karo grobio negaljo
bti sviedini 88 mm pabklams, atsargini dali vokikiems tankams ir t. t.

Amunicij karo veiksm zon gabenantis amerikiei transporto lktuvas skrenda vir Egipto
piramidi
Norint tsti kampanij, Tobrukas buvo udavinys Nr. 1, taiau net ir j umus savaime negaljo
isisprsti visos problemos, nes uost keliaujanius konvojus lengvai galjo atakuoti brit laivai
ir lktuvai, sikr Maltos bazje. Viduremio regiono karo strategai ne be reikalo pasisak u
Maltos, o ne Kretos umim. Netrukus paaiks, kad tik Tobruko ir Maltos derinys gali leisti
Rommeliui gyvendinti savo ambicijas Egipte. Jis skmingai kausis sausumoje, taiau galutin
pergal ia priklausys ne tik nuo jo, bet ir nuo mi Viduremio jroje, kuria Afrik keliavo visi
Aies kroviniai. i keli sankryoje esanti Malta buvo ne tik galinga Karalikojo laivyno baz, bet ir
didiulis lktuvneis RAF bomboneiams. Liuftvafs X korpuso vadas Geisleris sak Rommeliui, jog
norint aprpinti jo armij reikia uimti Malt, bet Rommelis norjo, kad liuftvaf padt jam uimti
Tobruk. 1941 m. rugpjt Mussolini prane Hitleriui, kad iki liepos pabaigos Italijos laivynas
prarado 74 proc. krovinini laiv, skirt iaurs Afrikai aprpinti. Kak reikjo daryti. Rugsj
Hitleris sak Viduremio jr permesti povandenini laiv. Lapkrit Karalikasis laivynas
sunaikino vis ital konvoj ir prekiniai laivai apskritai nustojo kursuoti. T pat mnes Sicilij
buvo permestas liuftvafs II korpusas, o viso Piet regiono vadu (vok. Oberbefehlshaber Sd)
paskirtas feldmaralas Albertas Kesselringas gavo sakym apsaugoti Aies jros kelius, palaikyti
Rommelio operacijas Afrikoje ir eliminuoti Maltos grsm. iems udaviniams gyvendinti
Kesselringas gavo visus regione esanius laivus ir madaug 400 lktuv434.

Mis dl Maltos atskira tema, prie kurios mes grime kitose ios serijos knygose, bet k

reik Maltos grsm, gerai iliustruoja vykiai 1942 m. birel Rommeliui vis dl to umus Tobruk.
Aies kariniai kroviniai i karto pradjo keliauti tiesiai uost, bet kartu juos intensyviai mediojo
RAF. Rugpjt brit aviacija paskandino 20 000 ton bendro tonao Aies prekybos laivyno. Dar 35
000 ton paskandino brit povandeniniai laivai. T rugpjt Aies prekybos laivynas patyr 24 proc.
nuostolio, ir rugsj konvojai buvo nukreipti atgal Tripol ir Bengaz, kur, padedami liuftvafs,
keliavo kur kas saugiau. Nuostoliai sumajo, o per rugsj pavyko pergabenti beveik 60 000 ton
reikmen, bet problema buvo ta, kad j lauk ilgas kelias iki fronto linijos. Per rugpjt Aies
sausumos transporto priemons, gabendamos 12 000 ton krovini i Bengazio Marsa Matruch per
Tobruk, sukor 3,3 mln. kilometr435. Kol Malta buvo Sjunginink rankose, Tobrukas pats savaime
nieko nereik.
Po io logistinio nukrypimo metas grti prie mgjikos strategijos, nes strategui, kuriam
iaurs Afrikos frontas netrukus taps vieninteliu ir svarbiausiu Winstonui Churchilliui reikjo
pergals. Skirtingai nuo daugelio vad, Churchillis Britanij laik tik imperijos dalimi ir Sueco
kanalas jam buvo ne maiau strategikai svarbus nei Temzs iotys. Dar prie prasidedant Britanijos
miui jis buvo sitikins, kad vokieiai neidrs isilaipinti Anglijoje, todl isiunt tankus Egipt.
Dabar jis reikalavo, kad i rizikinga investicija duot gros. Po pralaimjim Graikijoje ir Afrikoje
brit karinje vadovybje sivyravo slogi nuotaika. Vyriausiasis ginkluotj pajg vadas Johnas
Dillas i Kairo gro nirus. Savo operatyvinio skyriaus virininkui Johnui Kennedy jis sak:
Manau, padtis beviltika. A siaubingai pavargs. Kennedy pasiymjo savo dienoratyje: CIGS
nelaimingas, mano, kad sulugd imperij. Kaip ir daugelis aukt brit vad, Kennedy buvo
pribloktas vyki Graikijoje ir dar vieno karinio fiasko: tab virininkai paveikti, bauginti ir
nemonikai prispausti galingos asmenins Winstono vidins jgos... Nebekeniu savo pareig, nes
esu sitikins, kad i alies atrodo, jog a i tikrj vadovauju operacijoms ir esu atsakingas u
kvail ir pragaiting strategij, kurios yra priverstos laikytis ms armijos. Nuolatiniai
pralaimjimai atm pasitikjim i brit kareivi ir j vad, taiau pastarieji, nesugebdami
oponuoti Churchilliui, nepalaik jo sprendim, kuriuos privaljo vykdyti. Jie jautsi pralaimintys
kar, bet neturjo joki pasilym, k reikia daryti, kad bt galima pasiekti pergal. Turdami
sprendimo teis, jie bt stoj tik tuos mius, kuriuose galimybs laimti yra didels, bet seras
Winstonas buvo tikras, kad toks pasyvumas bt pratingas ir reputacijos prie JAV atvilgiu, ir
prie Britanijos gyventojus, kuri viltys greitai tirpo. Balandio pabaigoje vienas brit kareivis
trumpam grs i fronto lanksi pas savo draug. Nella Last jung radijo imtuv ir paklaus: Ar
paklausysime Winstono Churchillio kalbos? Sveias atsak: Ne, tegul kvailiai tuo usiima.
Moteris neatlyo: Dekai, pasitempk. Gal tau kas nors negerai? Mes tikime Churchilliu, nes kakuo
juk reikia tikti. Na, ne visi yra tokie apavti. Ponia Last, kaip ir daugelis paprast Britanijos
gyventoj, stengsi neprarasti tikjimo savo ministru pirmininku, bet net ir jai darsi baisu. Vis
daugiau galvoju apie pasaulio pabaig bent jau Senojo Pasaulio. Net keista, kaip rimtai galima
susirgti i baims net valgyti negali... ra ji savo dienoratyje. Tuo pat metu parlamentaras
Haroldas Nicolsonas ra: aliai reikia kokio nors tikinamo paaikinimo, kaip gali bti pasiekta
pergal. mons jau pavargo klausytis kalb apie ms reikalo teisingum ir neivengiam triumf.
Jiems reikia fakt, kurie galt patvirtinti, kaipgi mes veiksime vokieius. Ir a neturiu alio
supratimo, kaip mes jiems toki fakt galtume pateikti.436
Tokiu faktu galjo tapti tik pergal, kad ir visai nedidel, ir vienintelis mogus, kuris tuo metu
jos siek bet kokia kaina, buvo pats Churchillis. Nepaisydamas vis karo vad nuogstavim ir
rizikos, jis sak vykdyti operacij Tigras, per kuri konvojus su tankais ir lktuvais Egipt buvo
pasistas ne saugiu keliu aplink Gerosios Vilties kyul, bet per Viduremio jr, kur j galjo

uklupti liuftvaf. Rizika pasiteisino ir gegus 12 d. Egipt buvo pristatyti 238 tankai Crusader ir
43 Hurricane naikintuvai437. Dar net nesulauks, kol ie tankai pasieks karinius dalinius, Churchillis
sak Wavelliui atakuoti Rommel ir ilaisvinti Tobruk. Operacija Trumpumas (angl. Brevity)
prasidjo gegus 15 d. ir netrukus patvirtino savo pavadinim. Generolo Williamo Gotto pajgoms
i pradi pavyko uimti kelet gynybini post, taiau vokiei tankams surengus kontratak
pietiniame flange, Sjungininkams ikilo grsm bti atkirstiems, tad jie atsitrauk ir Halfajos perja
liko vokiei rankose. i perja paiame Libijos ir Egipto pasienyje, turinti Egipt atsisukus 180 m
aukio lait, buvo svarbus strateginis takas. Nuo seno per j jo tiesiausias kelias i Egipto
Libij ir atvirkiai. Kadangi j blokavo neveikiamas karo technikai laitas ir kalvos, pasirinkimas
buvo paprastas arba turmuoti gynyb perjoje, arba mginti didiuliu lankstu apeiti j i piet. Po
trij mi Halfajos perjoje 1941 m. dl dideli ia patiriam nuostoli britai pervadino j Hellfire
(angl. Pragaro ugnis) perja.

Brit tank Grant kolona

Po ios neskms Churchillis pareikalavo surengti dar vien puolim. Birelio 1517 d. gerokai
didesn operacija Bardiius[93] (angl. Battleaxe) taip pat baigsi neskme. Churchillis nieko
nenorjo girdti apie Wavellio pasiteisinimus, kad kariams reikia laiko susipainti su nauja technika,
o pats Wavellis tuo metu blaksi tarp Libijos ir Vidurini Ryt, kur Churchillis taip pat buvo saks
nedelsiant vesti tvark Irake bei Sirijoje. Nors operacija prasidjo neblogai ir dviem Sjunginink
divizijoms (4-ajai Indijos ir 7-ajai arvuotajai) pavyko uimti Halfajos perj, puolj nuostoliai
buvo didiuliai. Per pirmj puolimo dien jie prarado pus savo tank ir prieastis buvo ne vokiei
tankai (juos tik kit dien Rommelis permes i Tobruko apsiausties kontratakai), o minos ir,
svarbiausia, mirtin reputacij usitarnausiantis prielktuvinis, bet pagal kit paskirt naudojamas
vokiei 88 mm pabklas. Per Bardiiaus operacij vokieiai turjo tik kelet i pabkl, taiau
pamat, kaip skmingai j sviediniai plo gabalus prie tankus, netrukus prads juos naudoti
visuose iaurs Afrikos miuose [94]. Bardiius truko tris dienas. Kai Rommelis su i Tobruko
permestais tankais pradjo kurti sau prast apjimo i piet flango manevr, generolui Noeliui
Beresfordui-Pierseui beliko sakyti savo pajgoms trauktis. Vokieiai skelbsi sunaikin 200 tank
ir laimj didiausi tank m istorijoje. I tikrj per nuomius mius Sjungininkai neteko 91

tanko, o vokieiai tik 12. RAF praradimai taip pat buvo didesni nei liuftvafs438. Taiau didiausias
skirtumas tarp kariuomeni buvo ne ginklai ir tankai, kuriuos jos turjo, o tai, kaip jie bdavo
panaudojami. Pvz., pagal brit doktrin tankai buvo dviej ri: sunks pstinink (Matildos) ir
lengvesni, tokie kaip Cruiser. Pirmieji buvo nedidelmis grupmis idalijami pstinink daliniams,
antrieji turjo veikti kaip mobils ir nepriklausomi daliniai. Diskusija tarp senosios mokyklos
atstov, kurie teig, kad tankai turi bti pagalbin pstinink jga, ir arvuotj pajg entuziast,
sitikinusi, jog tank pagrindin galia yra greitis ir nepriklausomyb, buvo be pabaigos, taiau nei
vieni, nei kiti nebuvo teiss, nes tiesa slypjo kakur per vidur. Pvz., Rommelis pats buvo
pstininkas, bet kaip gali bti panaudojami tankai, moksi i Guderiano, kuris savo ruotu daug idj
perm i brit teoretik. Guderianas kalbjo apie sutelktus tankus, kurie galt prasiverti ir savo
manevrais kelti smy prieo unugaryje, taiau greta i tank Vokietija kr motorizuotsias
pstinink ir prietankini bei kit pabkl grupes, kurios galjo judti tokiu pat greiiu. Visos ios
grandys, o ne vien tankai, ir sudar Panzer divizij. Tankistai, pstininkai, artileristai dalyvaudavo
miuose, veikdavo kartu, ir kol britai nepasimok i savo klaid dykumoje, skmingai naikindavo be
artilerijos ir pstinink paleistus brit tankus. Pvz., per operacij Kryiuotis 7-oji arvuotoji brit
brigada prarado 113 savo tank i 141. Mes turtume pasimokyti i vokiei, ra austral
kareivis Johnas Butleris. J batalionai yra vientisi junginiai su prietankiniais pabklais, tankais,
oro pajgomis, lauko dirbtuvmis, prielktuvine gynyba ir artilerija, o mes nordami gauti
palaikym i oro turime perspti apie tai prie 48 valandas tai toks pat absurdas, kaip rayti laik
gaisrinei, kad dega kakieno namas.439 is kareivis kalba ne tik apie pranaesn vokiei taktik
mio lauke, bet ir apie tai, kad Sjunginink karininkai turjo laikytis numatyto bendro veiksm
plano ir nordami improvizuoti keiiantis padiai privaljo gauti leidim. Vokieiai skatino
iniciatyv ir laiksi Auftragstaktik, pagal kuri visiems privalu suprasti savo uduot, bet jie turjo
visik laisv j gyvendindami. Pas britus viskas priklaus nuo pagrindinio vyriausij vad
sudaryto plano, o emesni grandi iniciatyva buvo draudiama. Po karo savo analizje JAV
pulkininkas Trevoras Dupuy ra: Skaiiuojant kariaujanius vienas prie kit karius, bet kokiomis
slygomis vokiei sausumos kareiviai padarydavo apie 50 proc. daugiau nuostoli, nei jiems
padarydavo brit ar amerikiei pajgos. Taip bdavo, kai jie puldavo ir kai jie gindavosi, kai jie
turdavo kiekybin persvar ir kai, kaip prasta, j bdavo maiau, kai jie turdavo oro pranaum ar
neturdavo jo, kai jie laimdavo ir kai pralaimdavo.440 Daugelio istorik nuomone, i vis
veiksni, kurie ilgai padjo vokieiams kovoti su kur kas gausesnmis pajgomis II pasauliniame
kare, is j lankstumo ir Sjunginink nelankstumo kontrastas buvo pats svarbiausias. Papildomu
veiksniu dykumoje tapo pats Rommelis. Vakaruose jis igarsjo labiau nei kiti to nusipeln vokiei
generolai, ko gero, dl to, kad pastarieji kovsi Ryt fronte. Rommelis buvo puikus divizijos ar
korpuso lauko vadas, ir nors jam trko aukiausio rango generol Guderiano ar Mansteino
psichologinio tvirtumo, kai bdavo ant bangos, j sustabdyti buvo be galo sunku. Jis turjo puiki
uosl atsiradusioms progoms ir puikiai mokjo praktikai panaudoti Guderiano doktrin, kad greitis
svarbiau u kiekybin varov persvar. Rommelis nuolat pirmas priimdavo sprendim, galint
pakeisti mio eig, ir kol prieas reaguodavo naujausias inias, jis jau darydavo k nors kita.
Sumaitis mio lauke buvo vienas svarbiausi jo ginkl441.

88 mm artilerijos pabklas iaurs Afrikoje

Bardiiaus rezultatas buvo ne toks, kokio lauk Churchillis. Prie kelet savaii iki ios
operacijos jis sak admirolui Cunninghamui, kad jeigu operacija pavyks ir Wavellio pajgos pasieks
Tripol, kitas ingsnis bus isilaipinimas Sicilijoje(!). Birelio 17 d. suinojs, kad visos ios
fantazijos suduo ipulius, Churchillis nusprend, kad atjo metas neryting vyriausij vad
pakeisti. Baland, po spdingos pergals prie Italijos kariuomen, premjeras savo kalboje sak, kad
Wavellis yra vadas, kur mes sveikiname i diugi valand ir palaikysime j, kai bus sunku,
taiau dabar, birelio 20 d., Wavellis buvo nualintas nuo vyriausiojo Vidurini Ryt pajg vado
pareig ir jo viet Churchillis paskyr generol ser Claude Auchinleck, kuris k tik buvo
surengs aibik skming operacij Irake442. Tiesa, kadangi ministras pirmininkas pats buvo
padars Wavell didvyriu, generolas nebuvo nualintas. Jis gavo ramesnio sektoriaus Indijos
vyriausiojo vado post. Wavellis tapo atpirkimo oiu, nors visus brangiais pralaimjimais virtusius
sprendimus prim karo kabinetas Londone[95]. Kampanijos Graikijoje ivakarse ilyddamas i
Kairo Dill ir Eden, C-in-C sak: A tikiuosi, Dekai [96], kad tu dalyvausi mano karo tribunole.443
vykiams pasisukus bloga, Wavellis sudar blogiausio scenarijaus plan, pagal kur brit
kariuomen turjo bti patraukta i Egipto. Pamats j Churchillis ne juokais to: Wavellis Egipte
turi 400 000 vyr. Jeigu jie praras Egipt, lks galvos. A pats suorganizuosiu generol egzekucijos
brius.444 Vakar dykumos pajgas Auchinleckas netrukus pervadino 8-j armij ir jai vadovauti
paskyr kampanijos Ryt Afrikoje nugaltoj Alan Cunningham [97]. Nepaisant i pakeitim,
didiam Churchillio nusivylimui, artimiausius penkis mnesius iaurs Afrikoje sivyraus ramyb. I
tikrj tai nebuvo blogai, nes po Bardiiaus neskms brit karin vadovyb i ties pradjo
galvoti apie blogiausi scenarij. A manau, js suprantate, kad mes galime prarasti Vidurinius
Rytus, sak Dillas savo operacij virininkui Kennedy birelio 21 d.445 Brit laimei, jis pervertino
du dalykus: Rommelio galimybes ir Hitlerio nor apskritai suduoti tok smg ia.

Generolai seras Archibaldas Wavellis ir Claudeas Auchinleckas

1941 m. verdant miams tarp Afrikos korpuso ir Sjunginink gim dvi legendos. Pirmoji buvo
vardu Dykum lap. Jau per pirmj savo puolim Rommellis usitarnavo i brit jam duot
pravard, nes buvo greitas, pasirodydavo netiktai ir lygiai taip pat netiktai galdavo dingti. i
pravard sugalvojo kariai, kurie taikos metais mgo mediokl, ir ji prigijo446. I pradi tarp prie,
paskui ir tarp sav, nors tarp vokiei didesnio populiarumo ji susilauk po karo, o italai DAK vad
mgo vadinti ventuoju (it. Santo Rommel) ir saliutuodavo jam gerokai entuziastingiau nei
vokieiai447. Italik lap prie tai OConnoras sugebjo pagauti atvirame lauke, o naujoji Dykum
lap, kaip netrukus paaiks, yra ne tik sunkiau pagaunama, bet ir pati mgsta mediokl[98]. Netgi
Churchillis kalbdamas apie Rommel Bendruomeni rmuose 1942 m. saus (kai is po
pralaimjimo per brit operacij Kryiuotis netiktai smog atgal) neslp savo simpatijos: Prie
mus kaunasi labai narsus ir gabus prieininkas, ir leiskite man ioje karo sumaityje pasakyti didis
generolas, sak brit ministras pirmininkas448. I tikro Rommelio reputacija tarp varov buvo
tiesiog unikali. Brit kareiviai taip gerb vokiei vad, kad nordami vardyti k nors, kas buvo
atlikta nepriekaitingai, sakydavo romelikas darbas (angl. To do a Rommel ). Sjunginink kari
nuomone, j vadai n i tolo neprilygo Rommeliui. Anot vieno anekdoto, Hitleris pasisil

Churchilliui nualinti Rommel i vado pareig su slyga, kad Churchillis paliks visus savo generolus
savo postuose.449 Antgamtik Rommelio gali garbinimas pasiek tok lyg, kad Auchinleckas buvo
priverstas kreiptis visus 8-osios armijos vadus su laiku dl ms draugo Rommelio, kuriame
pra j pasistengti isklaidyti mit, kad Rommelis yra daugiau nei paprastas vokiei generolas, ir
apskritai prieus vadinti vokieiais arba Aies valstybmis, o ne kartoti Rommelio vard450.
1941 m. lapkrit britai netgi pasiunt speciali komandos grup, kad i nuudyt Rommel. Dykum
laps tabe nebuvo ir ygis baigsi visiku fiasko. domu, kad jam vadovavs (ir uvs) pulkininkas
leitenantas Goeffrey Keyesas po mirties buvo apdovanotas Viktorijos kryiumi. Hitleris, labai rimtai
irjs tokius garbs kodekso paeidimus, atsiunt Rommeliui sakym, pagal kur visi nelaisv
patek ir pateksiantys brit komandosai turi bti suaudyti. Rommelis sudegino laik vos tik j
perskaits451.

Vokiei Panzerdivizija kerta Libijos dykum, 1941 m. gegu

Kad ir kokia gudri buvo Dykum lap, 1941 m. vasar ji susidr su kitais sunkiai veikiamais
gyvnais dykum iurkmis. Pavadinim australams, gynusiems apsupt Tobruk, sugalvojo
vokieiams dirbantis airi kilms amerikietis Williamas Joyceas, kurio propagandins radijo
programos buvo transliuojamos Britanijai. Australus jis pavadino Tobruko iurkmis ir iems,
nestokojantiems britiko humoro, pavadinimas patiko, nes jie irgi norjo bti laikomi agresyviais,
liais ir nedraugikais prieams, kokios buvo Tobruko iurks. ia j buvo labai daug ir sueistieji
stengdavosi neumigti nesusitar, kad kas nors juos priirs, nes j aizdos viliodavo grauikus.
Tiesa, 7-osios arvuotosios divizijos oficialioje emblemoje iurk atsidr dar 1940 m. vasar. Tai
buvo gerokai taikesns eimos Rodentia dipodidae atstovas oklinis, moni vadinamas dykum
iurke. Karo urnalistai nesim svarstyti, kam priklauso autorins teiss, ir ilgainiui dykum
iurkmis tapo vadinami visi 8-osios armijos kareiviai452. 1941 m. vasar britams nepavyko ivaryti
Dykum laps, taiau ji savo ruotu negaljo engti Tobruk. Aprpinama per uost austral 9oji divizija ne tik skmingai gynsi, bet kartkartm surengdavo savo atakas. i divizija usitarnaus

bene kovingiausios 8-osios armijos divizijos vard, bet kai ji bus pakeista brit 70-ja divizija ir
lenk brigada, rezultatas bus tas pats Rommelis tiesiog neturjo utektinai jgos uimti Tobruko, o
to nepadars negaljo ygiuoti Egipt.
Tai buvo pato padtis, kuri galjo pakisti tik kuriai nors pusei gijus nema persvar. Britai
band tai padaryti bet kokia kaina. Churchillis siunt pastiprinim ir bombardavo Auchinleck
raginimais pradti puolim453. is atsimuinjo pasiteisinimais, kad armija nra pasirengusi, bet
1941 m. lapkrit, prasidjus operacijai Kryiuotis, persvara buvo akivaizdiai Sjunginink pusje.

Generolas majoras Neilas Ritchie prie Tobruko

8-oji armija padidjo iki dviej korpus ir turjo 700 tank, prie kuriuos Aies pajgos galjo
priepastatyti 320, pus i j buvo ne itin naudingi italiki. Cunninghamas su vienu korpusu ketino
velti prieus mius palei fronto linij, o su kitu, kuriam atiteko dauguma tank, apeiti gynybines
pozicijas pietiniu flangu, sunaikinti Rommelio arvuotsias pajgas dykumoje pietus nuo Tobruko ir
galiausiai ilaisvinti pat miest. Rezultatas buvo savait usits tank miai, per kuriuos puoljai
patyr dideli nuostoli. Atlaiks atak Rommelis sau prastu stiliumi pamgino apeiti ir atkirsti
Sjungininkus (jis pats ved 21-j Pz divizij m), bet dabar jau jo pajgos patyr nema
nuostoli. Abi gerokai susilpnjusios puss toliau plieksi tarpusavyje aplink Tobruk, kol gruodio
4 d. nakt Rommelis nusprend atsitraukti. I ties nedaug trko, kad pirmas atsitraukt Cunnighamas,
taiau sitikins, kad prieas neturi itekli giliam proveriui, Auchinleckas 8-osios armijos vadu
paskyr generol major Neil Ritchie ir sak iam tsti operacij. Aukas buvo teisus, ir iki met
pabaigos Rommelis atsidr ten, kur pradjo prie al Ageilos. Per i operacij Panzergruppe
Afrika[99] prarado 20 000 ital (kurie ne be reikalo jaudinosi, kad neturdami technikos negals
atsitraukti taip greitai kaip vokieiai), 13 000 vokiei kari ir 340 tank. Madaug pus moni
nuostoli sudar atsitraukim gynusios ir nelaisv patekusios gulos. 8-osios armijos nuostoliai
buvo 18 000 sueist bei uvusi kari ir 440 tank. Tai buvo Sjunginink pergal, bet Auchinleckas
diaugsi ja neilgai. 1941 m. gruodio 19 d. Rommelis pagaliau sulauk pirmojo pastiprinimo. 30
Bengaz pristatyt tank spjo paiu laiku, nes netrukus miest um prieai. 1942 m. sausio 5 d.

konvojus Tripol atgabeno dar tank, ir po poros savaii (sausio 21 d.) Rommelis smog atgal454.

Jis greitai atsim Bengaz, ugrob didelius kiekius karo reikmen, ir nuo vasario pradios abi
armijos isirikiavo viena prieais kit palei al GazalioBir Hakeimo linij. Britai uminavo j ir
pradjo telkti pajgas atakai, taiau Rommelis juos pralenk ir smog pirmas. Panzerarmee Afrika
turjo 330 vokik ir 230 italik tank, 8-oji armija 850 tank, daugiau artilerijos ir lktuv455,
taiau net jeigu Rommeliui pavykt prasiverti pro galing prie, jo vis tiek laukt Tobrukas.
Sumus prieus prie al Gazalio, bet nepams Tobruko, Rommelis nebt galjs traukti Egipt. Be
Tobruko geriausiu atveju jis galjo tik sugrti ten, kur jau buvo. Pranczai tai vadina vu...

Vokieiai netoli Tobruko laidoja du uvusius karius. 1941 m. spalis

Karas iaurs Afrikoje buvo unikalus savo specifika. Palyginti su II pasaulinio karo mastais,
operacij dydis ir jose dalyvaujani kari kiekis buvo nedideli. Kaunamasi buvo daniausiai palei
Viduremio jros pakrant ir fronto plotis beveik niekada nevirijo 60 km, nes toliau prasiddavo
tankams neveikiamos smlio jros. Pradiniame etape Sjungininkai labai retai turjo daugiau nei 6
divizijas, prie kurias kovojo ne visos sudties 3 vokikos ir 5 italikos456. Anot vieno istoriko, j
miai bendrai pasaulinio konflikto baigiai turjo ne daugiau takos nei prancz ir brit riteri
dvikovos per imtamet kar457, bet kadangi didiul likusio karo dal tai buvo vienintelis frontas,
kuriame britai galjo kautis su vokieiais, jis prikaust j dmes ir taps simboliu, visiems laikams
liksianiu j atmintyje. Karas Afrikoje tikrai buvo kitoks nei bet kuriame kitame fronte, pirmiausia
dl to, kad tkstanius kilometr besidriekianios teritorijos ia, prieingai nei Europoje, nieko
nereik. Pergal buvo ne uimti koki nors teritorij, o rasti ir sunaikinti prie. Karo urnalistas
Alanas Moorheadas lygino kar dykumoje su karu jroje, kuriame judjimas vyksta pagal kompaso
rodykl: Kiekvienas tankas ar sunkveimis buvo toks pat atskiras vienetas kaip eskadrinis
minininkas, kiekvienas tank ar pabkl dalinys, kertantis dykum, pranykdavo horizonte, kaip
kovins eskadros pranyksta jroje... Kaip niekas nesistengia uimti teritorij jroje, taip niekas to
nedarydavo ir dykumoje... Mes mediojome ne teritorij, o prieus, kaip kad karo laivas medioja
kit karo laiv ir visikai nekreipia dmesio jr, kurioje kova vyksta.458 Afrikoje karas buvo
kitoks ne tik generolams, bet ir paprastiems kareiviams. Jiems teko ia kovoti ne tik su prieais, bet ir

su smlio audromis, milijonais kyri musi, kariu dien ir nemoniku aliu nakt, trokuliu, nes
dykumoje, be dienos davinio, buvo nemanoma gauti vandens... Neretai sakoma, kad karas dykumoje
buvo karas be neapykantos. Karas, kuriame abi puss gerb viena kit ir kuriame ufiksuota begal
riteri garbs kodekso vert poelgi. inoma, toks karo romantizavimas yra gerokai perdtas, nes ia
patek kariai, lygiai kaip ir visi kiti, su malonumu bt buv namie. Mirtis deganiame tanke prie
Stalingrado niekuo nesiskyr nuo tokio paties likimo prie Bengazio ar Tobruko. Taiau ia i ties
nebuvo vani nekalt civili ir nebuvo udomi karo belaisviai. ia i ties abi puss viena su kita
elgsi civilizuotai. Prie to mes dar btinai grime ir kontrastas po brutalumo Ryt fronte, ko gero,
padarys iskirtinum dar rykesn, bet dabar Afrik atjo metas palikti. Mes ir taip nukeliavome
per toli, nes t gruodio 7 d., kai Auchinleckas galiausiai sugebjo ilaisvinti Tobruk nuo
apsiausties ir Churchilliui padovanoti jo laukt pergal, ji staiga tapo nebelabai svarbi. T gruodio
7-j Japonija sureng antskryd prie JAV karo baz Perl Harbore ir... igelbjo Britanij. Vos tik
tai atsitiko, vu jausmas aplank jau Sjunginink karius iaurs Afrikoje. Kaip kad po vyki
Jugoslavijoje, kai divizijos i ia buvo keliamos kit front, taip dabar Australija pareikalavo
abiej savo divizij, nes joms atjo metas ginti savo tvyn...459 Nukeliav taip toli priek, dabar
galime engti vien ingsnel atgal.

Neinomo kareivio kapas brit kari kapinse prie Tobruko

1940 m. spal, kai iaurs Afrikoje dar nevyko jokie miai, dykum buvo isistas vokiei
karininkas Wilhelmas von Thoma. Jo uduotis buvo isiaikinti, ar galt ir kaip galt vermachtas
padti italams ivaryti britus i Egipto. Von Thoma padar ivad, kad tai manoma, bet, jo nuomone,
tokiam tikslui pasiekti reikia keturi Panzer divizij, t. y. dvigubai daugiau, nei buvo nusprsta duoti
Rommeliui 1941 m. Jis man, kad tai maiausios manomos pajgos skmei utikrinti, bet kartu
maksimalus limitas, nes didesns pajgos negaljo bti tinkamai aprpintos. Turint omeny, kad pajg
kiekis buvo ribotas, svarbiausia, von Thoma nuomone, buvo i pajg kokyb, todl jis sil iomis
tank divizijomis pakeisti italiksias460. Tolesni vykiai iaurs Afrikoje patvirtino, kad von Thoma
buvo teisus, todl kyla klausimas, kodl iki 1942 m. pabaigos Rommelis gavo tik dvi tank ir vien

motorizuotj divizij?

Vokiei Afrikos korpuso karys malina trokul

Kai 1940 m. lapkrit von Thoma pristat savo ivadas Hitleriui, is pareik, kad gali skirti tik
vien divizij, o apie ital patraukim negali bti kalbos, nes is vokiei gestas kaip tik ir buvo
solidarumo demonstravimas461. Vliau fiureris padidino divizij skaii iki dviej, bet taip padar ne
dl to, kad persigalvojo, o todl, kad Italijos kariuomen Libijoje tiesiog subyrjo. Dvi tank
divizijos buvo pajgos, kurias buvo galima aprpinti, kurios galjo vykdyti gynybinius tikslus, ir
kartu is kompromisas leido ivengti ital karini pajg sumajimo, nes tai buvo keblu politikai.
Taigi viena prieastis buvo grynai politin. Kita (apie kuri tada von Thoma neinojo) buvo ta, kad
Hitleris tuo metu galvojo ne apie Afrik ar Viduremio region, o apie invazij Taryb Sjung.
OKH tabas taip pat. Kol Churchillis ir jo vyriausieji vadai su nerimu lauk tolesni vokiei smgi
Sueco kanalo link, OKH ir OKW vad vilgsniai buvo sutelkti visikai kit tiksl. Didiulis
apeinamasis smgis Viduriniuose Rytuose, kuris, js moni sivaizdavimu, vyko, niekada nebuvo
rimtas planas, po karo Liddeliui Hartui sak von Thoma. Kartais apie j iek tiek bdavo
pasvarstoma Hitlerio aplinkoje, bet ms generalinis tabas niekada su juo nesutiko ir nelaik jo
praktiku.462

Brit Indijos pajg kariai apiri po mio rast vokiei vliav

Skmingai pradjs atak su tuo, k turi, bet netrukus susidrs su Sjunginink pasiprieinimu
prie Tobruko, Rommelis uvert OKH netiktinais reikalavimais, kuriuos niekas pernelyg nekreip
dmesio. Net kai pats Hitleris papra skirti Afrikos korpusui papildom pstinink pulk, OKH
vadovyb nesutiko, motyvuodama, kad tai nieko i esms nepakeis463. Barbarosa buvo prioritetas
Nr. 1, be to, reikjo isprsti problemas Balkanuose, o Rommelio planuojami nuotykiai apskritai
buvo nesankcionuoti. Visi motyvai buvo suprantami, taiau velgiant epizod i dabartins
perspektyvos sunku atsisakyti pagundos pavadinti j praleista proga.

Besiypsantys brit kariai apkasuose Libijoje

Taryb Sjungai ukariauti Vokietija paruo 148 divizijas, turinias madaug 3 mln. kari 464, o
didiausia vermachto galia Libijos dykumoje buvo 4 divizijos su madaug 50 000 kareivi465. Von
Thoma rekomenduotos 4 tank divizijos nuo pat pradi buvo dvigubai daugiau, nei Hitleris buvo
pasirengs skirti iam periferiniam frontui, taiau, matuojant karo Europoje masteliais, net ir 4
divizijos nebuvo daug. iaurs Afrikos frontui vermachtas skyr maiau nei 2 proc. savo pajgumo.
Jeigu is skaiius tinkamu metu bt kilsteltas iki 3 proc., vokieiai, ko gero, bt ikovoj pergal.
1941 m. pavasarvasar priverts Sjunginink kariuomen bgti Rommelis buvo sitikins, kad tai
puiki galimyb pasiekti Sueco kanal, ir niekaip negaljo suprasti, kodl tokiam svarbiam tikslui
negauna praomo pastiprinimo. Tikrj prieast jis suinos tik gegu. Jos vardas Barbarosa.

[1]

Trialis paktas (vok. Dreimchtepakt) buvo pasiraytas rugsjo 27-j, t. y. kit dien po
pokalbio su Raederiu. Berlyne vykusioje ceremonijoje Hitleris, Japonijos ambasadorius Vokietijoje
Saburo Kurusu ir Italijos usienio reikal ministras grafas Galeazzo Ciano pasira sutart, pagal
kuri Vokietija, Italija ir Japonija pasiadjo padti viena kitai, jei viena i pasiraiusi ali bt
upulta kitos valstybs, nedalyvaujanios Europos ir KinijosJaponijos konfliktuose. Japonija siek
pagerinti santykius su Vokietija nuo pat MolotovoRibbentropo pakto, kuris buvo apkartins ali
bendradarbiavim. Hitleris i pradi buvo prie sjung su Japonija, taiau vasaros pabaigoje
sitikins, kad Britanija nepriims jo taikos silymo, ir sunerims, kad JAV gali sikiti konflikt,
fiureris pozicij pakeit. (I. Kershaw, Hitler, p. 580).

[2]

Gibraltaras priklaus Britanijai nuo 1714 m. Utrechto sutarties. Mainais u j britai kartu su savo
sjungininkais padjo ubaigti kilusius karus dl pdinysts ir ukirsti keli Pranczijai sujungti du
karalikuosius sostus. XIX a. pradioje Britanija dar du kartus gelbjo Ispanij nuo prancz, taiau
bgant metams ispanai visa tai pamiro. Jie gailisi atidav britams Gibraltar ir iki pat i dien
nort j susigrinti.
[3] Caudillo taip Lotyn Amerikoje vadinamas politinis ar karo vadas ir autoritarinis valdovas.
Kitaip tariant, Ispanijoje tai buvo fiurerio Vokietijoje ir dus Italijoje atitikmuo.
[4] Azor salos Hitler domino ne tik kaip krygsmarins baz Atlante. OKW dienoratyje galima rasti
tok ra: Fiureris mato dvigub Azor sal naud. Jis nori jas turti Amerikos karins
intervencijos atveju, bet taip pat jos praverst po karo. Hitleris jau tuo metu pradjo svajoti apie
6000 km galinius veikti bomboneius, kurie galt pasiekti rytin JAV pakrant. (A. Beevor, The
Second World War, p. 144)
[5] Vos tik OKW pradj domtis operacijos Feliksas galimybmis, karo vadai buvo priversti
pripainti, kad ji yra gerokai sudtingesn, nei atrod i pirmo vilgsnio. Karalikojo laivyno
buvimas alia automatikai eliminavo galimyb isilaipinti i jros, o i sausumos Gibraltar buvo
galima pasiekti tik 1500 m ploio ssmauka, kuri buvo uminuota ir saugoma brit artilerijos ir kit
pabkl. Britai evakavo visus civilius gyventojus, o baz, vokiei valgybos duomenimis, saugojo
apie 10 000 kari, kuri batalionai buvo sitvirtin gerai apsaugotuose apie 60 km besitsianiuose
poeminiuose tuneliuose ir buvo aprpinti 18-ai mnesi. Kita labai didel problema buvo karini
pajg transportavimas per Ispanijos teritorij. Prancz ir ispan geleinkeli vs plotis skyrsi,
taigi pasienyje tiek ginklus, tiek karius bt tek perkraustyti. Visos geleinkelio linijos jo tik per
Madrid, taigi nuslpti tokio masto operacij bt buv praktikai nemanoma, o i emyno
Gibraltar ved tik vienas prastas kelias. Galiausiai kalnuotame masyve nebuvo ger nusileidimo
viet, o permainingi vjai neleido galvoti apie turm i oro, kaip kad Eben-Emaelio forte Belgijoje.
I pradi OKW ruosi operacijai skirti po vien pstinink ir kaln pstinink pulkus, du kovini
ininieri batalionus ir dvylika (!) vairios artilerijos pulk, skaitant didel kiek 88 mm
prielktuvini pabkl, taiklia ugnimi galini ivesti i rikiuots uolose tvirtintus brit pabklus.
Taiau galutiniame operacijos Feliksas plane pajg skaiius okteljo iki 65 400 kari ir 11 000
arkli. Pirmins pajgos buvo sustiprintos dar trimis pstinink, papildomu ininieri ir dar dviem
dm maskuots batalionais, palaikomais Waffen SS ir dviej motorizuotj divizij su artilerija.
Operacija turjo prasidti masyvia artilerijos ugnimi prie uost ir kaln pozicijas, likusius laivus
turjo pribaigti pikiruojantys bomboneiai. Tada artilerija turjo prabilti dar kart, ir kol gynjai
slptsi tuneliuose, 88 mm pabklai turjo neutralizuoti brit artilerij leisdami pstininkams ir
ininieriams, prisidengusiems dm debesimi, pradti atak per uminuot zon. Kaln pstininkai
specialiai buvo rengiami iai operacijai Pranczijos Fran Kont regione, kur kalkakmenis buvo
panaus Gibraltaro uolienas. ia, vadovaujami Ludwigo Kueblerio, laipiojo virvmis, kovsi
rengtuose tuneliuose, praktikavosi iminuoti ir pulti prisidengdami dmais. (G. Corrigan, The
Second World War: A Military History, p. 116117)
[6] Net ir tokia sudtinga padtis nesutrukd Franco pasvajoti apie savj kar prie ilgamet
Britanijos sjunginink Portugalij, taiau ie planai taip ir netapo realybe.
[7] 1940 m. lapkrit pasiraytame slaptame Vokietijos ir Ispanijos protokole Madrido vyriausyb
deklaravo savo pasirengim prisijungti prie Trialio pakto ir stoti kar prie Anglij Aies
valstybi pusje, kai ios utikrins reikiam ekonomin ir karin pagalb tokiam ingsniui. Greta jo
buvo prisegtas ilgas kio ministerijos sraas preki, kurias Vokietija turi pristatyti: 400 000 t

degal, 0,5 mln. t angli, 200 000 t kviei, 100 000 t medvilns ir t. t. (M. Hastings, All Hell Let
Loose. The World at War 19391945, p. 112)
[8] Tiesa, OKW buvo numaiusi dar vien tikimyb galim prevencin Britanijos siverim
Ispanij. Tokiu atveju turjo bti vykdomas planas Izabel, pagal kur 10 vermachto divizij turjo
pasitikti brit invazij. Vokiei karo tikslams pasisukus Rytus ia tapo reikalinga kiekviena
divizija, tad susidomjimas Feliksu ir Izabele nuslopo. Planai liko, bet Feliksui skirti kariai
netrukus gavo naujas misijas, o Izabel virto popieriniu planu, kuriam gyvendinti bt reikj jau
tik 1 Panzer ir 2 pstinink divizij, idstyt palei Pirn kaln linij. (G. Corrigan, The Second
World War: A Military History , p. 119). Ispanija iliko Aies draug dar beveik dvejus metus iki
Sjunginink isilaipinimo Tunise, tada karo kryptis iaurs Afrikoje pakito. Gibraltar
bombarduojantys ital lktuvai pasipildydavo benzino ispan aerodromuose; vertingos aliavos,
tokios kaip volframas, toliau keliavo i Ispanijos Vokietij. Mgindamas padti ygiui Ryt fronte
Franco atsiunt Hitleriui savanori divizij, gavusi Mlynosios (isp. Divisin Azul, vok. Blaue
Division) pavadinim. Liuftvafs valgybiniai lktuvai naudosis ispan bazmis iki pat 1945 m.,
taiau formaliai Ispanija II pasauliniame kare iliko neutrali. Gibraltaras liko neukariautas, taigi
Viduremio jros vartai liko atviri Sjungininkams. Jeigu bt atsitik atvirkiai, jg santykis
Viduremio regione bt stipriai pakryps Aies naudai, nes praradus Gibraltar bt pasmerkta ir
strategikai svarbi Maltos sala britai tiesiog nebt turj galimybi jos aprpinti ir apginti. Kad
taip neatsitiko, Sjungininkai neturjo dkoti Ispanijos diktatoriui. Nestodamas kar Franco pasielg
imintingai, taiau padar tai vedamas sav interes. Jo simpatijos buvo Hitlerio pusje ir tik dl
objektyvi aplinkybi iomis simpatijomis teko apsiriboti. (M. Hastings, All Hell Let Loose. The
World at War 19391945, p. 140)
[9] Jis noriai buvo pasirys priimti liuftvafs pagalb, bet puikiai inojo, kad turdami fronte savo
sausumos karo jungini vokieiai imsis vadovauti kariniams veiksmams.
[10] domu, kad apie ingsn Ribbentropas informavo Ciano dar rugsjo 19 d., taiau dl kakoki
prieasi Italijos usienio reikal ministras ios svarbios informacijos Mussolini neperdav.
[11] I tikrj Italijos ataka neturjo bti netikta vokieiams. Per pastarsias dienas jie i vairiausi
altini buvo gav nemaai informacijos, kad ji netrukus prasids. Taiau klausydamiesi ital
patikinim, kad visa tai tik gandai, vokiei diplomatai ir nipai nusprend tikti palankesne
Vokietijai versija. (I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 1940
1941, p. 175)
[12] Formaliai Egiptas buvo nepriklausoma valstyb. Taiau Britanija pagal 1936 m. sutart turjo
teis dislokuoti ia pajgas Sueco kanalui ginti bei naudotis visa infrastruktra: uostais, aerodromais,
keliais ir susisiekimo priemonmis. I esms tai reik alies okupacij, nes Egipto karalius Faroukas
privaljo vykdyti brit paliepimus. Kairo vyriausyb oficialiai paskelb kar Aies valstybms tik
1945 m., nes dauguma egiptiei simpatizavo vokieiams. Jie tikjosi, kad Aies pergal ilaisvins
Egipt nuo 70 met. trunkanio brit vyravimo. 1941 m. baland karalius Faroukas savo laike
Hitleriui ra, kaip j gerbia, ir reik vilt, kad jo alis greitai bus ilaisvinta i brit jungo. I
ties politin valdi dalijosi trys poliai: karalius, nacionalistinis judjimas Wafd ir, inoma, britai.
Karalius su Wafd konfrontavo, o alies gyventojai buvo pasidalij dvi stovyklas. Vieni pasisak u
pagalb britams ir vylsi, kad laimj ie padovanos aliai laisv, kiti palaik Aies valstybes, kuri
padedami tikjosi ispirti britus i alies. Wafd palaik britus, karalius vokieius. 20-meio
Farouko santykiai su britais taip palijo, kad 1942 m. brit ambasadorius ultimatumu sak paskirti
probritik ministr pirminink. Daugumos egiptiei nusivylimui, karalius nurodymui pakluso, ir jie

to nepamir. Per revoliucij 1952 m. karalius bus nuverstas ir, taps patyi objektu, priverstas bgti
Italij. (S. Bungay, Alamein, p. 1011) I tikrj simpatijos Hitleriui tarp arab nacionalist po jo
pergali tuo metu buvo gana plaiai paplitusios. 1940 m. rugpjt Jeruzals vyriausiojo muftijaus
sekretorius lanksi Berlyne, kur diskutavo apie perversmo Irake galimybes. Jis taip pat pra, kad
tokiems perversmams vykdyti Palestinoje ir Ujordanje bt tiekiami ginklai i Vii kontroliuojamos
Sirijos. Principin slyga buvo arab ali laisv. Vis dlto 1940 m. vokieiams nelabai rpjo
arabikos revoliucijos ir tuo labiau j valstybi laisv. Be to, tuo metu jie laik region Italijos
takos zona, o Mussolini ambicijos sukurti nauj Romos imperij niekaip nesutapo su vietos
gyventoj norais ir svajonmis. Ital generolai iki tol jau buvo inaikin tkstanius vietos geni
atstov Libijoje ir Abisinijoje. Tik 1941 m. vokieiai pakeis savo pozicij ir pamgins padti
nacionalistams Irake ir Persijoje, bet j bandymas bus nepernelyg energingas ir pavluotas. (M.
Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, p. 107)
[13] Lapkriio 11 d. i lktuvneio Illustrious paleisti torpediniai bomboneiai Swordfish Taranto
uoste uklupo visikai nesaugomus 6 linijinius karo laivus, 9 kreiserius ir 6 eskadrinius minininkus.
Linijinis karo laivas Littorio buvo paskandintas, dar du paeisti torped. Stipriai buvo paeistas
sunkusis kreiseris Littorio ir keletas eskadrini mininink. Per operacij Nuosprendis (angl.
Judgement) britai prarado viso labo 2 lktuvus, taiau sugebjo ivesti i rikiuots kone pus Italijos
karinio laivyno. Po jos Karalikojo laivyno Viduremio jroje vadas admirolas Andrew
Cunninghamas galjo konstatuoti, kad Italijos laivynas regione grsms nebekelia. (A. Beevor, The
Second World War, p. 149)
[14] OConnoras turjo sidabrin Italijos medal u nars, kur buvo gavs 1918 m. kovodamas ital
pusje. Tada, bdamas 29-eri, jis vadovavo pstinink batalionui.
[15] Angl. 25 Pounders 25 svar (11,4 kg) svorio sviediniais audantis brit kariuomens lauko
pabklas. Tai, ko gero, buvo vienintelis brit ginklas, pranaesnis u visus to meto ital ar vokiei
atitikmenis. Fugasiniai (ardomieji, skeveldriniai angl. High-Explosive) sviediniai galjo pasiekti
taikin i 13 400 jard (12 253 m), o ital sviediniai svr tik 14 svar (6,4 kg) ir galjo veikti 11
000 jard (10 000 m) atstum. (G. Corrigan, The Second World War: A Military History, p. 128)
[16] Kad tokie naktiniai manevrai nebt igirsti ir pastebti, britai sisdavo vir teritorijos savo
lktuvus. (R. Holmes, The World At War, p. 155)
[17] Gali bti, kad tai tik girt kareivik istorij pramanas. Panaiai kaip ir pasakojimas, jog
kiekvienas Italijos armijos brys turjo kapuino kavos virimo aparat, taiau istorikai irgi mons,
mgstantys razinas.
[18] Aussie australo trumpinys.
[19] Akras apie 0,4 ha
[20] Brit karo istorikas Gordonas Corriganas mediokls kod laiko komplimentu, nes, anot jo,
ivilioti lap atvir erdv ir j nuauti yra kur kas smagesnis mediokls bdas nei isivaryti
unimis ar isitraukti j i urvo.
[21] I pradi vadovauti vokiei pajgoms Afrikoje buvo numatyta paskirti generol major
Freiherr von Funck. is po ivykos Libij preik Hitleriui, kad pajgos ia yra tiesiog per maos.
Hitleris atleido Funck ir vietoj jo paskyr savo apsaugai 7-ajai Pz divizijai Pranczijoje vadovavus
Rommel.
[22] Graikijos karalius Jurgis II generol Metaks paskyr alies ministru pirmininku 1936 m. Tais
paiais metais alyje kilo masiniai neramumai, Metaksas paskelb ypatingj padt, paleido
parlament ir ved diktatr, savo esme labai panai faistin. Naudodamasis diktatorikomis

galiomis Metaksas, titulavs save Arkhigos (lyderiu), ne tik udraud komunist partij, bet ir ved
cenzr, kuri reimo usakymu perra istorijos vadovlius ir degino antigraikikas knygas. Tarp
autori buvo galima rasti ne tik graikik, bet ir visame pasaulyje inom pavardi, toki kaip
Goethe, Shaw ar Freudas. Tiesa, reimas neturjo stiprios partijos ir laiksi dl kariuomens galios
ir karaliaus palaikymo. Nors imitavo faizm, Metaksas simpatizavo Sjungininkams. Iki Italijos karo
paskelbimo Graikija stengsi isaugoti neutralum.
[23] Spalio 28-oji iki iol Graikijoje yra veniama kaip Ohi diena. Tiesa, yra versija, kad is
atsakymas yra legendinio spartiei lakoniko jeigu XX a. tsinys, o i ties Metaksas atsak:
Tada karas.
[24] Soddu vargu ar buvo geriausias pasirinkimas. Dl neskmi fronte jis taip pat bus pakeistas.
Gruod vyriausiuoju Italijos ginkluotj pajg vadu vietoj Badoglio Mussolini paskyr Ugo
Cavallero, o Soddu dienos taip pat buvo suskaiiuotos, ypa kai du suinojo, jog neskmingos
kampanijos kartyje generolas neatsisak savo hobio kurti muzik filmams. (W. Murray, A. R.
Millett, A War To Be Won. Fighting the Second World War, p. 97)
[25] Tuo metu ital pajgoms Albanijoje vadovavo generolas Carlo Geloso.
[26] Persvaros puoljai praktikai neturjo, nes graik divizijos buvo sudarytos i trij pulk, o ne
dviej kaip ital.
[27] Tiesa, erzinantis vokiei karo vadus fiurerio lojalumas Mussolini ir toliau iliko svarbus
veiksnys. Kai saus abvero virininkas admirolas Canaris sil pasinaudojant diplomatiniais kanalais
tarpininkauti Italijos ir Graikijos susitarimui, Hitleris jam atsak: gera ar bloga, bet faktas, kad
Vokietija yra susaistyta su due. Ilgalaik istorij galima sukurti tik lojalumu. (D. Irving, Hitlers
War and the War Path, p. 353)
[28] Marita vienos i Alfredo Jodlio dukter vardas.
[29] Priepaskutinis direktyvos Nr. 20 punktas skelb, kad, pasibaigus operacijai Marita, joje
dalyvavusios pajgos bus atitrauktos nauja uduoiai. i nauja uduotis, inoma, buvo operacija
Barbarosa.
[30] Edenas turjo omeny tuo metu dar tik OConnoro planuojam Italijos pajg puolim Libijoje.
[31] Vasario 11 d. Britanijos karo kabinetas jau aikiai inojo, kad Vokietija ketina sprsti problemas
Graikijoje ne diplomatiniu, o kariniu bdu. valgybos raportai skelb, kad tuo metu Rumunijoje jau
buvo 23 vokiei divizijos ir artimiausiu metu prie j rengsi prisijungti dar 12. Ne visos jos buvo
skirtos bsimai kampanijai Balkanuose, bet btent i informacija privert karo kabinet sustabdyti
veiksmus Libijoje ir imtis Graikijos gelbjimo plano. (M. Gilbert, Second World War, p. 157)
[32] Iki galo io sakymo gyvendinti britai nespjo, tad Graikijoje BEF pajgas sudarys 3 divizijos.
[33] Gynybin linija pavadinta ups, palei kuri buvo irikiuota, vardu.
[34] Vliau kaip apdovanojimas u prisijungim prie Aies bus pridta ir Makedonija, kuri Bulgarija
prarado per I pasaulin kar ir kuri tuo metu dalijosi Graikija ir Jugoslavija.
[35] Kadangi nieko konkretaus su Bulgarija tuo metu nebuvo sutarta, operacijos Marita direktyvoje
fiureris teig, kad kol kas neaiku, ar Bulgarijos kariniai daliniai dalyvaus puolime, ir kaip
pagrindin Bulgarijos kariuomens uduot nurod pasienio su Turkija apsaug. Vis dlto direktyva
taip pat skelb, kad vokiei daliniai turi bti pasireng sustiprinti bulgar pajgas ir jas paremti.
[36] Serbikai titulas vadinosi Knez.
[37] Istorinis regionas, iki Trianono sutarties priklauss Vengrijai. Dabar j dalijasi Rumunija ir
Serbija.

[38]

Tokios tautybs kaip jugoslavas nra, taiau kad nekilt painiavos, is terminas bus vartojamas
panaiai kaip sovietai apibdinant Taryb Sjungos pilieius; kaip britai apibdinant daugiataut
Britanijos kariuomen ar rusai apibdinant daugiatauts Raudonosios armijos karius.
[39] Po jos kari skaiius turjo padidti iki 1,2 mln. (M. R. Barefield, Overwhelming Force,
Indecisive
Victory:
The
German
Invasion
of
Yugoslavia,
1941 ,
p.
15;
http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a274019.pdf)
[40] Kr. Ustaa Hrvatski revolucionarni pokret Kroatijos revoliucinis judjimas.
[41] Dabar tai daugiausia bosniai, bet tuometinje Jugoslavijoje slav musulmonai turjo tautin
status.
[42] is skaiius, kaip ir tie, kuriuos skelbs serb nacionalistai po karo, buvo gerokai perdtas.
Naujausi istorini tyrinjim duomenimis, Jasonevace buvo nuudyta apie 85 000 moni, i j apie
50 000 serbai. ia taip pat nuudyta 12 000 kroat ir musulmon, 13 000 yd, 10 000 rom. Bendras
io mirties komplekso auk skaiius madaug 85 000. (Vladimir Zerjavic, "YUGOSLAVIAMANIPULATIONS -WITH THE NUMBER OF SECOND WORLD WAR VICTIMS", 1992 04,
http://www.hic.hr/books/manipulations/index.htm) Paties Jasonevaco memorialinis muziejus nurodo
panaius skaiius 80 000100 000 auk. Kad ir kaip ten bt, abejoni dl io mirties stovykl
komplekso paskirties nra, o gand ir sensacing pasakojim netrksta. iuose pasakojimuose daug
netiktino sadizmo ir brutalumo, nes mirt nuo kulkos ar duj kameroje bt galima laikyti
palaimingu ivadavimu i kani, palyginti su mirtimi nuo sunki vzd, untant katile su verdaniu
vandeniu ar rankiniu pjklu pjaunant galv. (N. Davies, Europos istorija, p. 711)
[43] Naci lyderi intrigos tssi ir okupuotose alyse. Himmlerio SS atiteko Rytai, bet Ribbentropas
buvo pasirys padaryti visk, kad Pietryi Europ SS nekelt savo kojos, todl politiniais
administratoriais Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, kaip ir Kroatijoje, buvo skiriami tokie jokios
diplomatins ar administracins patirties neturintys veikjai kaip Kasche, svarbiausia, kad jie buvo
prieiki SS. O SA vyrai, inoma, nepamiro Ilgj peili nakties.
[44] 1945 m. serb rojalistai etnikai ir Tito partizanai iudys tkstanius kroat kari, j lyderis
sugebs pabgti. Nors Paveliius prisidav amerikieiams, Sjungininkai jo nesum, padedamas
Vatikano, jis pasislp Romoje. Tito reimas, inoma, band j sumedioti, bet Paveliiui su
padirbtais dokumentais pavyko pabgti Argentin, 1957 m. Buenos Airse buvo pasiksinta jo
gyvyb, tada paaikjo tikroji jo tapatyb. Argentinos valdia sutiko iduoti Pavelii Jugoslavijai,
bet kol buvo tvarkomi diplomatiniai ekstradicijos formalumai, is su strigusia nugaroje kulka pabgo
i ligonins ir persikl i pradi il, paskui Ispanij. Ante Paveliius mir 1959 m. gruodio
28 d. Madride. Jam buvo 70. Manoma, kad jam pavyko ivengti tribunolo tik dl to, kad po karo
Vakar sjunginink slaptosios tarnybos uoliai inaudojo buvusius faistus ir nacius kovoje su
komunistais. Paveliius, prisieks antikomunistas, neabejotinai buvo lojalus, patikimas ir tinkamas
pasirinkimas tokiam bendradarbiavimui. (P. Hockenos, Homeland Calling: Exile Patriotism and the
Balkan Wars, p. 28)
[45] Po karo Turneris pakartas Belgrade. Franzas Bhme buvo pagautas Norvegijoje ir jo lauk tas
pats likimas. Matydamas, kad ekstradicijos Jugoslavij nebeivengs, jis nusiud ioko i
kaljimo pastato 4 aukto.
[46] Holivudo filmas apie II pasaulinio karo metais okupuot Graikij.
[47] Karin kampanija Jugoslavijoje buvo greita ir pergalinga, bet per kar su pasiprieinimo
dalyviais iki 1944 m. gruodio 31 d. uvo 34 000 vokiei kari. (Mathew White, National Death
Tolls for the Second World War, 2005, http://www.necrometrics.com/ww2stats.htm)

[48]

Jugoslavijos taut praradimai II pasauliniame kare: serbai 530 000, kroatai 192 000,
musulmonai 103 000, slovnai 42 000, makedonai 6000. (Vladimir Zerjavic, YUGOSLAVIAMANIPULATIONS -WITH THE NUMBER OF SECOND WORLD WAR VICTIMS, 1992 04,
http://www.hic.hr/books/manipulations/index.htm)
[49] Be i auk, 13 000 serb i NDH teritorijos uvo usienyje, 22 000 emigravo.
[50] Serbai buvo staiatikiai, kroatai ir slovnai katalikai, bosniai musulmonai.
[51] Jugoslavijos prezidium sudar 8 nariai. Po vien atstov i ei socialistini respublik
(Slovnijos, Kroatijos, Serbijos, Makedonijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos) bei i dviej
autonomini provincij (Kosovo ir Voivodinos).
[52] 1389 m. Serbijos Karalysts armija pralaimjo Otoman imperijos pajgoms. Sunku pasakyti,
kodl Serbijoje yra veniama i diena, nes su ja prasidjo ilgas serb tarnavimo kitiems laikotarpis.
Bet Serbijoje tai yra viena i didiausi ir svarbiausi istorini dat.
[53] Norintiems geriau suprasti, kas atsitiko Jugoslavijoje paskutiniame XX a. deimtmetyje ir k apie
tai man paprasti jos gyventojai, rekomenduoju perskaityti Briano Hallo knyg The Impossible
Country: A Journey Through the Last Days of Yugoslavia.
[54] Operacij Balkanuose Marita koordinatoriumi OKH tabo virininkas Franzas Halderis
paskyr talenting tabo karinink generol leitenant Friedrich Paul. Btent jis vadovavo kariniam
kovo 29 d. pasitarimui Vienoje, kur buvo apsvarstytos galutins veiksm plano detals. Su jomis
buvo supaindinti abiej armij vadai von Weichsas ir Listas, 1 Pz grups vadas von Kleistas ir
vis j tab virininkai. (S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and
World War II, p. 391) Su Paulumi mes dar tursime prog susipainti i ariau.
[55] Ulonai lengvosios kavalerijos ris, atsiradusi XVIII a. Jie buvo ginkluoti ietimis, pistoletais ar
autuvais. Skiriamasis aprangos enklas keturkamp kepurait.
[56] uvusij skaiius skirtinguose altiniuose nurodomas nevienodas. Pvz., Andrew Robertsas rao,
kad bendri brit nuostoliai, sudjus uvusius, patekusius nelaisv ir sueistus, sudar 11 840
kareivi. Evakuotj skaiius, inoma, galjo bti ir didesnis nei visas BEF kontingentas Graikijoje,
nes buvo evakuojamas ir civilinis personalas, taiau vokieiai pam nelaisv daugiau brit nei
visas Robertso nurodomas nuostoli skaiius. Martinas Gilbertas rao, kad per kampanij Graikijoje
BEF prarado 3712 kari (be sueist). Dl vokiei praradim istorik pateikiami duomenys
sutampa, o italai ir graikai daniausiai apskritai yra pamirtami. Gilbertas nurodo, kad per Graikijos
m uvo 15 700 graik ir 13 755 italai. Robertsas nurodo, kad bendri graik nuostoliai su
sueistaisiais sudar net 70 000. Taigi bendras uvusij skaiius virija 35 000. (M. Gilbert, Second
World War, p. 178; A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, p. 125)
[57] Graikijos vyriausiasis ginkluotj pajg vadas Papagas, nesutiks bendradarbiauti su naciais,
vis kar praleido nelaisvje. Jis gr savo pareigas 1949 m., o 1952 m. taps Graikijos ministru
pirmininku. Naujos kolaborantins vyriausybs vadovu 1941 m. vokieiai paskyr kit generol, 1osios armijos vad Georgij Colakoglu. 1942 m. jis bus pakeistas, o po karo, 1948 m., u karo
nusikaltimus nubaustas mirties bausme. Tiesa, ji nebus vykdyta, tais paiais metais Colakoglu mir
nuo leukemijos.
[58] 1941 m. Naujj met ivakarse dr. Goebbelsas paruo tradicin kalb, kuri turjo bti
transliuojama per radij. Hitleris perskait j ir patvirtino, iskyrus vien sakin: Mes niekada
nekapituliuosime, niekada nepavargsime ir niekada nenustosime vilties. Jame fiureris ibrauk
pirmuosius tris odius. (D. Irving, Hitlers War and the War Path, p. 352)

[59]

1941 m. balandio 30 d. Graikija buvo padalyta tarp trij j upuolusi ali. Vokieiai norjo
kontroliuoti tik du didiausius miestus Atnus ir Salonikus (su Graikijos Makedonija) bei Egjo
salas, kurias laik strategikai svarbiomis. Bulgarijai atiteko paadta Trakija, o visa kita Graikijos
dalis atiteko Italijos administracijai, taiau, prieingai nei Jugoslavijoje, Atnuose buvo leista veikti
suformuotai Graikijos vyriausybei. 1941 m. gegus 31 d. vokieiai ir italai pasidalys ir Kretos sal.
[60] Karo pabaigoje plaukos i surenkam mokesi sudar viso labo 6 proc. ileidiam valstybs
l netiktinas skaiius, bylojantis apie visik valstybs ekonomin dezintegracij.
[61] Gr. Ethnikos Dimokratikos Ellinikos Syndesmos Nacionalin respublikin graik lyga.
[62] Gr. Elliniks Laks Apeleftherotiks Strats Graikijos liaudies ivadavimo armija.
[63] Gr. Ethniko Apeleftherotiko Metopo.
[64] Oro pajgas Kretoje tuo metu sudar tik 6 Hurricane naikintuvai ir dar 17 sensteljusi lktuv.
(S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, p. 407)
[65] Vyriausiasis operacijos vadas 4-osios liuftflots vadas Alexanderis Lhras, kuriam buvo
pavaldus Studento korpusas.
[66] Puolimo grups buvo pavadintos panaiai kaip sausumos armijos Vakar grup (vadas
generolas majoras Eugenas Meindlas) gavo tiksl uimti Malems aerodrom. ios grups
smogiamoji jga buvo turmo pulkas, tik jo sklandytuv batalionas atiteko Centro grups
dispozicijon. Centro grup (vadas generolas leitenantas Willhelmas Sssmannas) su 3-iuoju oro
desantinink pulku, papildytu karo ininieriais, prielktuviniu daliniu ir dviem sklandytuv
kuopomis, turjo nusileisti vadinamajame Kaljimo slnyje ir atakuoti Chanijos bei Sudos link.
Retimno (vadas Alfredas Sturmas) antrosios bangos ataka taip pat priklaus Centro grupei, o Ryt
grupei (vadas Bruno Brueris) atiteko Heraklionas.
[67] Britika lengvj kulkosvaidi serija.
[68] Ko gero, turimas omeny pistoletas-kulkosvaidis MP-40, kur mgo vokiei oro desantininkai,
nors maiseriais jau gerokai anksiau buvo vadinami ir kiti vokiei autuvai.
[69] Jis taip pat liko vadovauti 3-iajam pulkui.
[70] I Ju-52 paraiutininkai okdavo daniausiai grupmis po dvylika. (J. Keegan, The Second World
War, p. 134)
[71] Kaimelis prie Chanijos.
[72] Romnikas skaiius ymi bataliono, arabikas pulko numer. Raids FJR reikia FallschirmJger-Regimenter.
[73] I pasauliniame kare Andrew buvo apdovanotas Viktorijos kryiumi.
[74] Jis vadinosi Welch Regiment. Welch senoji odio Welsh (velsiei) forma.
[75] Apie 500 Gloucester gulos nari igelbjo nedideli vokiei laiv flotil ir liuftvafs
gelbjimo lktuvai. Tarp 725 uvusij buvo ir laivo kapitonas Henry Aubrey Rowley. Jo knas prie
Egipto krant iplauk tik po keturi savaii. Tai buvo ilgas kelias namo, pakomentavo
admirolas Cunninghamas. (M. Gilbert, Second World War, p. 185)
[76] Strateginiu poiriu, ie Karalikojo laivyno nuostoliai rytinje Viduremio jros dalyje galjo
turti rimt padarini. Sektoriuje liks laivynas (2 linijiniai karo laivai, 2 kreiseriai ir 13 eskadrini
mininink) savo kiekybe nusileido italikajam. Taiau liuftvaf netrukus gaus kit uduoi, o po
keleto pralaimjim demoralizuotas ital laivynas neidrs stoti kov. Proga buvo trumpalaik ir
Aies valstybs ja nepasinaudojo. (S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed
Forces and World War II, p. 418)

[77]

Leitenantas Charlesas Uphamas u drs iame myje buvo apdovanotas Viktorijos kryiumi. Jis
taps vieninteliu britu, apdovanotu iuo kryiumi du kartus. Antrasis apdovanojimas jam bus teiktas u
pasirodym Libijos dykumoje. Beje, Kretos gynjai gavo dar du Viktorijos kryius. Vienas atiteko
Naujosios Zelandijos serantui Cliveui Hulmeui, kuris, suinojs, kad myje uvo jo brolis, vienas
pats umu 33 vokieius; kitas buvo teiktas jreiviui Petty Sephtonui, kuris, bdamas sunkiai
sueistas, sukiojo prielktuvinius pabklus vokiei bomboneius, kol ie pasitrauk. (M. Gilbert,
Second World War, p. 185)
[78] Skirting istorik darbuose is skaiius svyruoja nuo 16 500 iki 18 000.
[79] is skaiius irgi svyruoja nuo 9000 iki 12 000.
[80] U civili pasiprieinim per karin operacij, o vliau ir okupacij vokieiai iauriai atkerys
Kretos gyventojams. Nuo 1941 m. birelio iki 1944 m. vidurio bus suaudyta 6593 vyrai, 1113
moter ir 869 vaikai. Dar apie tkstant kretiei bus iudyti per brutalias kerto akcijas 1944 m.
pabaigoje. (M. Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World War, p. 35)
[81] Skirting altini duomenys vairuoja tarp 4000 ir 6500 uvusij.
[82] Generolu leitenantas Rommelis paskirtas bdamas 49-eri.
[83] 1941 m. vasar Rommelis paklaus ininieri leitenanto Hundto, ar is galt jam suorganizuoti
150 tank. Kol leitenantas band susivokti, k toks praymas reikia, Rommelis pridr: Js gi turite
uoste utektinai medienos ir laiv buri, kad galtumt pagaminti 150 udangal folksvagenams?
Taigi, js man galite duoti 150 tank. ie tankai i tikrj suklaidino britus, po valgybos
praneim jie buvo sitikin, kad vokiei pajgos yra gerokai didesns nei i tikrj. (R. Holmes,
The World At War (Ebury Press, p. 160161)
[84] Per operacij Kompasas visa Graziani armija turjo tik 5140 transporto priemoni, 2000 i j
stovjo remonto dirbtuvse, o vienos brit divizijos standartas buvo 3745 transporto priemons.
Palyginimui, vokikos Pz divizijos standartas buvo 2100 transporto priemoni, skaiiuojant ir
tankus, taiau ir j ilaikyti buvo sudtinga. Pvz., 1942 m. rugpjt visa Rommelio armija (korpusas
tada jau buvo pervadintas Panzerarmee) turjo 4117 transporto priemoni, t. y. 1500 maiau, nei
reikalavo standartas. (S. Bungay, Alamein, p. 25, 46)
[85] iai uduoiai vadovauti Rommelis paskyr su prietankiniu 15-osios Pz divizijos batalionu
iaurs Afrik atvykus generol major Heinrich von Prittwitz. iuo talentingu ir energingu
generolu Rommelis pasitikjo, nes jis vadovavo 2-ajai jo divizijos brigadai Pranczijoje. Jo kovin
grup sudaryta i 3-iojo valgybinio, 8-ojo kulkosvaidinink ir jau minto 605-ojo prietankini
batalion gavo uduot atkirsti besitraukianius australus nuo Tobruko. Balandio 8 d. Prittwitzas
atkirto 800 prieo kari, taiau visos likusios Morsheado pajgos skmingai pasiek Tobruk.
Balandio 10 d. Prittwitzo automobil pataiks prietankinis pabklas umu vad ir jo vairuotoj.
(S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II , p. 433
434)
[86] Streich pakeits generolas majoras Heinrichas Kirchheimas irgi pasirodys neatitinks Rommelio
reikalavim, todl divizijos vado poste j pakeis Johannesas von Ravensteinas. Generolas majoras
Baronas Hansas Karlas von Esebeckas tapo 15-osios Pz divizijos vadu.
[87] Tarp j: 104-ojo Pz grenadieri pulko vadas pulkininkas Hansas Henningas von Holtzendorffas,
200-ojo specialiosios paskirties pulko vadas pulkininkas leitenantas Gerhardas von Schwerinas.
[88] Transporto priemons, gabenanios 10 000 ton, apie ton degal sunaudodavo paios ir
gesdavo. prastai apie tredalis transporto priemoni bet kuriuo metu bdavo remontuojamos.

[89]

Britikas standartas 200 myli.

[90] Atstumas tarp Tripolio ir al Alameino, kuriame vyks lemiamas iaurs Afrikos fronto mis,
1780 km. Nuo Bresto tuometins Taryb Sjungos pasienyje iki Maskvos 1080 km.
[91] Tiesiausias atstumas (ne palei Kirenaikos pakrant) buvo trumpesnis (1255 km), bet tiekimo
linijos jo per Bengaz ir palei pakrant.
[92] Brit padtis buvo geresn. Aleksandrijos uostas galjo priimti didiulius krovini kiekius. Nuo
jo iki Tobruko buvo apie 650 km, bet iki Marsa Matrucho jo geleinkelis. Turdami Tobruk savo
rankose britai galjo aprpinti savo divizijas per uost, o nuo jo iki Bengazio buvo 460 km.
Didiausia logistikos problema jiems bt ikilusi siekiant utikrinti tiekim prastais daugiau kaip
1000 km ilgio keliais nuo Bengazio iki Tripolio, ir kol kas tik OConnoras turjo galimyb pagalvoti
apie tok ik, bet jam neteko ja pasinaudoti.
[93] Istor. ilgakotis kovos kirvis lenktais plaiais amenimis.
[94] Tai buvo didiausi siaub Sjunginink tankistams keliantis ginklas, nes sviedinys, skrendantis
didiuliu greiiu ir tikslumu, galjo sunaikinti bet kur tank i 1800 m (2000 jard) atstumo. is
pabklas buvo kur kas veiksmingesnis nei 75 mm pabklas, kur tuo metu turjo brit tankai Grant.
Psichologai, po karo tyr vairi ginkl poveik brit kariams, pastebjo, kad daugelis j norjo
audyti i vokiko kulkosvaidio MG 34, o 88-uk sviediniai jiems kl didiausi siaub.
Kiekvienas karo veteranas atskirdavo pabklus i garso, o 88-uk sviedini garsas buvo
apibdinamas kaip tarkesys (angl. crack). Jie skriejo taip greitai, kad tarkesys daniausiai
pasigirsdavo sviediniui pasiekus taikin. Vos tik pasirod jie ugodavo kitus, o jeigu ir
nepasirodydavo, tvyrodavo baim, kad netrukus pasirodys. Priekarinse doktrinose nebuvo
planuojama, kad tank miai galt vykti tokioje atviroje erdvje, kur taikiniai galjo bti ufiksuoti
i tokio didelio atstumo kaip 1800 m. Kai tai tapo realybe dykumoje, paaikjo, kad tik vokieiai turi
ginkl, galint sunaikinti taikinius i tokio didelio atstumo. 88 mm pabklas tapo dykum mi
karaliumi. (S. Bungay, Alamein, p. 2930)
[95] domu, kad Rommelis laike savo snui generol Wavell pavadino kariniu genijumi. (R. Holmes,
The World At War, p. 152)
[96] Johnas nekamojoje kalboje danai vadinamas Deku.
[97] Jis buvo jauniausias admirolo, Viduremio jros regiono vyriausiojo laivyno vado Andrew
Cunninghamo brolis.
[98] Rommellis i ties mgo mediokl ir vienas epizodas, kai jis isiruo dykum medioti
gazeli, galt nemaai pasakyti apie generolo charakter. Rommelis ragino vairuotoj vaiuoti tokiu
greiiu, kad jis darsi pavojingas viso ekipao gyvybei, bet Rommeliui tai buvo nesvarbu.
Svarbiausia jam buvo laimti, kad ir kokia bt rizika, kad ir koks bt galutinis varyb prizas. Po
ilgo persekiojimo i visos kaimens taikinyje liko tik trys gazels, i kuri vien Rommeliui pavyko
nuauti. Jis laimjo, bet gerokai igsdino savo ekipa, o gazeli kaimen prarado tik vien savo
nar. (S. Bungay, Alamein, p. 231)
[99] 1941 m. liepos 1 d. Hitleris suteik Rommeliui Tank korpuso generolo (vok. General der
Panzertruppe) laipsn taip suteikdamas jam dar didesnius galiojimus ir sunervindamas Halder.
1942 m. sausio 20 d. jis tapo pirmuoju vokiei generolu, prie savo Riterio kryiaus su uolo
vainikais gavs sukryiuotus kardus. Po deimties dien jam buvo suteiktas generolo pulkininko
laipsnis, o Panzergruppe Afrika pervadinta Panzerarmee Afrika.

4. Didiosios iliuzijos
Kai Barbarosos operacija prasids, visa Europa ugniau kvap!
Hitleris, 1941 m. sausis
Komunizmas yra didiulis ms ateities prieas. Turime pamirti biiulyst tarp
kareivi... Komunistas nra ginklo brolis (vok. Kamerad) nei prie m, nei po jo. Tai
naikinamasis karas.
I Franzo Halderio dienoraio po Hitlerio posdio su karo vadais. 1941 m.
kovo 30 d.
Ar i tikrj vokiei kariuomen nenugalima? Ne. Pasaulyje nra ir nebuvo nenugalim
kariuomeni.
Josifas Stalinas, 1941 m. gegus 5 d.
Mano mons ir a, Josifai Visarionoviiau, puikiai prisimename iminting js
pranayst: Hitleris nepuls ms 1941-aisiais!
Lavrentijus Berija, 1941 m. birelio 21 d.
Bolevizmas sugrius kaip kort namelis. Ms laukia pergals ygis, kuris neturi sau
lygi.
Josephas Goebbelsas, 1941 m. birelio 16 d.
Tegu tas altinis Vokietijos karini oro pajg tabe krua savo motin. Joks jis
altinis dezinformatorius ir tiek.
Josifas Stalinas, 1941 m. birelio 17 d.
Birelio 22 d. prie mus atsidar durys, ir mes neinojome, kas u j... Sunki neinomyb
gniau man gerkl.
Hitleris, 1941 m. spalis

Molotovas Berlyne. 1940 m. lapkritis

1940 m. lapkriio 12 d. ryt, dar gerokai iki kampanijos Balkanuose ir vyki iaurs Afrikoje,
Berlyno stot Anhalter atvyko traukinys, i kurio netrukus pasipyl 60 moni delegacija,
vadovaujama Taryb Sjungos usienio reikal komisaro Viaeslavo Molotovo. Stotis buvo ipuota
proektori apviestomis gli girliandomis, o u j, paslptos u svastik, plevsavo tarybins
vliavos. Tai buvo paskutinis kartas, kai ioje stotyje buvo galima pamatyti pjautuv ir kj, taiau
Internacionalo naciai groti nesiryo, nes vieta buvo labai viea1. Paspauds rank feldmaralui
Wilhelmui Keiteliui, SS reichsfiureriui Heinrichui Himmleriui ir Joachimui von Ribbentropui,
Molotovas sdo atvir mersedes ir lydimas korteo ivaiavo prabang viebut Schloss Bellevue
buvusius rmus Tyrgartene2. Netrukus abu usienio reikal ministrai turjo pradti diskusijas.
Tarptautin atmosfera, kurios fone vyko is susitikimas, buvo kaitusi. I ties neaiku, kodl
Hitleris j sureng. Galbt norjo isiaikinti Stalino ketinimus ir ambicijas, galbt iek tiek
numalinti augani tamp, taiau nra joki abejoni, kad didiausias viltis su iuo vizitu siejo
Ribbentropas. Apie Hitlerio apsisprendim pulti Taryb Sjung Vokietijos usienio reikal
ministras suinos tik 1941 m. saus3, o t ruden naujausia jo idja buvo sukurti galing Europos ir
Azijos blok, nukreipt prie anglosaks valstybes. Spalio pradioje (dar prie Hitleriui ivykstant
diplomatin turn Vakar Europoje) jis pasil fiureriui surengti susitikim su paiu Stalinu. Hitleris
buvo sitikins, kad Stalinas Vokietij nevaiuos, taiau sutiko pakviesti Molotov. Kvietimo tekst
patvirtino Hitleris, taiau j sukr Ribbentropas4. Jame buvo raoma, kad Britanijos lugimas yra tik
laiko klausimas, kad Vokietijos veiksmus Suomijoje bei Rumunijoje ir k tik pasirayt Trial pakt
galima paaikinti ir kad Taryb Sjungai tai tik naud. Tuo pat metu brit diplomatai ir slaptieji
agentai neriasi i kailio mgindami suprieinti Taryb Sjung su Vokietija, taigi, kodl j
nepaerzinus ir nepasiuntus Molotovo Berlyn, kad fiureris asmenikai galt paaikinti savo
poir abiej ms ali santykius ateityje? klaus Ribbentropas. Uuomina apie galim ateities
perspektyv buvo priimti ilgalaik strategij, kuri padt keturioms valstybms Taryb Sjungai,
Italijai, Japonijai ir Vokietijai panaikinti savo interes ribas pasaulyje 5. Ribbentropas tikjo, kad
gali tapti pasaulio pasidalijimo architektu. Hitleris vis labiau linko prie savo pagrindins gyvenimo
idjos karinio Taryb Sjungos sutriukinimo ir Treiojo Reicho gyvybins erdvs utikrinimo,
taiau tuo metu buvo nedidel tikimyb, kad galbt pavyks kalbti Stalin palikti Vokietijai Ryt
Europos kontrol, o mainais u tai traukti Taryb Sjung Britanijos imperijos dalybas ir nukreipti
jos ekspansij Persijos lank bei Indijos vandenyno link. Kremlius tuo metu akivaizdiai nerimavo,
nes iki tol draugikus santykius m temdyti tarimai dl vokiei veiksm Vengrijoje, Rumunijoje
ir ypa Bulgarijoje. taka pastarojoje Maskvai siejosi su istorine obsesija turti laisv prajim pro
Dardanel ssiaur. Tuo metu j kontroliavo neutrali Turkija, bet Stalinas i istorijos inojo, kad tai
gali pasikeisti, per pastaruosius du imtus met i ia Rusijai kilo ne viena grsm, ko gero,
didiausia j buvo Krymo karas XIX a. viduryje. Isisdamas Molotov diplomatin misij Vadas
dav nurodymus isiaikinti vokiei ketinimus Ryt Europoje ir Balkanuose. Jis norjo igirsti
aikius atsakymus savo klausimus, bet sykiu udraud Molotovui leistis detalias diskusijas apie
Taryb Sjungos siekius usienio politikoje ir su tuo susijusias derybas6.

Viaeslavas Molotovas Berlyne su Joachimu von Ribbentropu eina pro garbs sargyb, 1940
m. lapkriio 12 d
Vokietijos veiksmus Hitleriui bus sunku paaikinti, nes jie akivaizdiai kirtosi su Taryb
Sjungos interesais. 1940 m. rugsj, ubgdamas galimiems Taryb Sjungos kslams Rumunijoje,
Hitleris ved al karines pajgas. Kai Molotovas pamgino protestuoti, kad tokie veiksmai
paeidia vokiei ir soviet pakt, jam buvo atsakyta, jog lygiai taip pat, nepasitarusi su savo
partnere, Maskva pasielg su Baltijos valstybmis ir dviem Rumunijos provincijomis. T pat rugsj
Ribbentropas informavo partnerius, kad Vokietija pradeda Norvegij per Suomij gabenti karin
pastiprinim (i ties tai reik atnaujinam karin bendradarbiavim su Suomija), o rugsjo 27 d.
vokiei ambasadoriui Maskvoje Friedrichui Werneriui von Schulenburgui teko aikintis, kad k tik
pasiraytas Trialis paktas yra nukreiptas ne prie Taryb Sjung, o prie JAV. Galiausiai Benito
Mussolini karas Graikijoje suteik pretekst sikiti ir ikilo rimta tikimyb, kad ir vokieiai padarys
t pat.

Viaceslav Molotov Berlyno Anhalter stotyje pasitinka Joachimas von Ribbentropas, 1940 m.
lapkricio 12 d.
Anglija yra sumuta ir tik laiko klausimas, kada jai teks pripainti savo pralaimjim, pradjo
Ribbentropas. Stengdamasi bti kuo lipnesnis, bet kartu pompastikas, jis pareik, kad galimas JAV
sikiimas jau nieko nepakeis, o lugus Britanijos imperijai Aies valstybms atjo laikas pagalvoti
ne apie tai, kaip laimti kar, bet kaip ia pergale pasinaudoti. Visos keturios alys Rusija, Italija,
Japonija ir Vokietija turt apsibrti savo takos sferas ir praplsti jas natralia piet kryptimi.
Ribbentropas paaikino, kad Japonija ir Italija jau pasuko pietus, Vokietija nusiirjo Centrin
Afrik(!), ir tada paklaus Molotovo, ar Rusija nenort taip pat pasukti pietus ir sigyti prijimo
prie svarbios jai jros? Prie kokios jros? altai paklaus Molotovas. Klausimas buvo
paprastas, bet Ribbentropas m neriliai dstyti apie didius pokyius po karo, partneryst,
suteikiani daug naudos, ir tik dar kart paklaustas galiausiai atsak, kad turi omeny Persijos lank
ir Arabijos jr. Molotovas neperprantamu vilgsniu pervr savo koleg ir nusprend susilaikyti nuo
komentar. Jis tik pasak, kad kalbant apie takos sferas reikia aikumo, taiau sunkij amunicij
paliko Hitleriui7.

Viaeslavas Molotovas kalbasi su Adolfu Hitleriu (deinje). Tarp j - ambasados patarjas

Gustavas Hilgeris. 1940 m. lapkritis
Po priepiei Molotovas buvo pristatytas Reicho kanceliarij. ia pro bronzines duris,
saugomas dviej esesinink, kurie pasisveikindami sumu kulnais, jis ilgu koridoriumi patrauk
Hitlerio kabineto link. is ilgas marmuru iklotas kelias iki tikslo buvo dvigubai ilgesnis nei
Veidrodi galerija Versalio rmuose. Kanceliarijos architektas Albertas Speeras teig fiurer itin
mgus tai, kad usienio diplomatams tenka gerokai pasimanktinti, o marmurins grindys veria juos
stengtis nepaslysti. Hitleriui taip pat patiko jo miliniko darbo stalo inkrustacija su pusiau i
makties itrauktu kardu. Gerai, labai gerai, sak fiureris pamats stal, prie jo sdsiantys
diplomatai turt drebti.8 Taiau sveias, kur t dien Hitleris sutiko pirm kart savo gyvenime,
visikai nekreip dmesio aplinkos didyb ir prabang. Dar du esesininkai pasveikino Molotov
naci saliutu ir is pro i rank sudaryt ark tvirtu ingsniu nuygiavo prie stalo. Hitleris taip pat
pasveikino rus delegacij naci saliutu, o prijs prie Molotovo paspaud iam rank9. Fiureris
pradjo savo monolog nuo paad pribaigti Anglij vos tik pasitaisys orai, kalbjo apie Rusijos ir
Vokietijos bendradarbiavimo svarb, apie tai, kad JAV sikiimas nieko nepakeis, ir galiausiai
pasil Taryb Sjungai prisijungti prie Britanijos pribaigimo bei aptarti karo trofj pasidalijim.
Visame pasaulyje atsiras imperijos teritorij, kurios liks be eimininko. Mums reikia pagalvoti, kaip
jas pasidalyti, sak jis10. Ramiai iklauss Hitlerio ang, Molotovas pareik, kad fiureris
kalba bendromis frazmis ir kad dabar jis nort pasikalbti apie tai, k Stalinas isisdamas j
Berlyn konkreiai nori suinoti. Joks usienio sveias mano akivaizdoje nebuvo su juo taip
kalbjs, prisimin vertjas Paulas Schmidtas11. Tai buvo tarsi sunkiasvori dvikova politini
diskusij ringe. Molotovas uvert Hitler staiokikomis pastabomis bei klausimais ir visikai jo
nesigailjo. Visikai nesukalbamas, beveik nesiypsantis, jis primin man matematikos mokytoj,
pro grsmingus akinius irint savo mokin Hitler ir klausiant: Ar ms prajusi met
susitarimas vis dar galioja? pasakojo Schmidtas12.

Joachimas von Ribbentropas ir Viaeslavas Molotovas kalbasi Kaiserhof viebutyje, 1940 m.

lapkriio 13 d
Molotovo klausimai liejosi tarsi i gausybs rago. Ar galt kancleris atsakyti, k veikia karin
vokiei misija Rumunijoje ir kodl ji buvo nusista ten nepasitarus su tarybine vyriausybe? Kodl
Vokietija siunia karius Suomij ir kodl toks svarbus sprendimas nebuvo suderintas su tarybine
vyriausybe? Kokie Vokietijos ketinimai Balkanuose? Koks bt Vokietijos atsakymas, jeigu Bulgarija
paprayt vesti savo alies teritorij Taryb Sjungos karines pajgas? 13 K reikia naujoji
tvarka Europoje bei Azijoje ir koks vaidmuo ia atiteks Taryb Sjungai? K reikia Trialis
paktas? Be to, reikia isiaikinti dalykus, lieianius Rusijos interesus Balkanuose ir Juodojoje
jroje, su kuriais yra glaudiai susijusios Bulgarija, Rumunija ir Turkija 14. A noriau igirsti
atsakymus ir paaikinimus, pareik Molotovas. Jo paties teigimu, i klausim tirada buvo
Hitleriui kaip altas duas, po kurio jis atrod sutriks15. Hitleris, ko gero, pirm kart gyvenime
atsidr padtyje, kai turjo iekoti pasiteisinim ir atsakym. Vokietija nusiunt karin misij
Rumunij, nes Iono Antonescu vyriausyb papra apmokyti savo pajgas. O kalbant apie Suomij,
tai vokiei pajgos ia nepasilieka, jos tik kerta teritorij pakeliui Norvegij16.
Igirds klausim: Ar ms prajusi met susitarimas vis dar galioja?, jis paman, kad tai
vertimo klaida, bet atsak: inoma, kad galioja, kodl gi ne. Molotovas pridr: A uduodu jums
tok klausim dl suomi. Js su jais labai draugaujate. Kvieiate suomius Vokietij, siuniate
misijas Suomij, bet suomiai labai pavojinga tauta. Jie kelia grsm ms saugumui ir dl to reikia

kak daryti. ioje vietoje Hitleris pratrko ir pamgino kontratakuoti: A jus puikiai suprantu. Js
norite pradti kar su Suomija, bet apie tai negali bti n kalbos. Jus girdite mane nemanoma! Nes
tokiu atveju bt nukirstas mano geleies, nikelio ir kit svarbi aliav tiekimas17. Baltijos
valstybse karo bti negali, nes jis smarkiai atsiliept Vokietijos ir Rusijos santykiams ir galt turti
neprognozuojam padarini, ts Hitleris ir paklaus, ko gi nori i Suomijos Taryb Sjunga.
Tokio paties susitarimo kaip Besarabijoje, atsak Molotovas. Tai reik alies aneksij.
Matydamas, kaip tai reaguoja Hitleris, Molotovas i karto paklaus, k mano fiureris iuo klausimu.
Hitleris tik pakartojo, kad karo su Suomija bti negali, o tokio konflikto padariniai gali bti
neprognozuojami. Gerai, be emocij tar Molotovas, i pozicija yra naujas veiksnys ms
diskusijose.
Tada Hitleris paband pakreipti tem ir pasikalbti apie gerokai svarbesn problem ar nori
Taryb Sjunga prisijungti prie Trialio pakto, padti pribaigti Britanijos imperij ir j pasidalyti?
Taiau Molotovas visa savo esybe demonstravo, kad jo nedomina 40 milijon kvadratini kilometr
dydio Britanijos imperijos dalybos ir pasauliniai reikalai. Jis primygtinai spaud grti prie
artimesni Europai tem: Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos. Tarybins vyriausybs nuomone,
Vokietijos garantija Rumunijai yra nukreipta prie Taryb Sjungos interesus, jeigu bt galima taip
iurkiai pareikti, sak Molotovas. I ties jis per vis pokalb elgsi iurkiai, o dabar
pareikalavo, kad Vokietija savo garantij ataukt. Hitleris atsisak tai padaryti. Molotovas
nesitrauk. O k pasakyt Vokietija, jeigu Rusija suteikt garantij Bulgarijai tokiomis pat
slygomis, kaip Vokietijos ir Italijos garantijos Rumunijai? Hitleris isisuko nuo tiesioginio
atsakymo pareikdamas, jog nieko neino apie Bulgarijos pagalbos praymus, bet jeigu taip nutikt,
tada jam reikt pasitarti su Mussolini(!)18.
Jis mgino patikinti, kad Aies paktas bus priimtas atsivelgiant natralius Europos ali
interesus, ir btent dl to Vokietija ir kreipiasi Taryb Sjung... Vokietija atlieka tarpininks
vaidmen ir Rusija jokiu bdu nebus pastatyta prie fakt, sak Hitleris, bet matydamas, kad nieko
negali padaryti su usispyrusiu Molotovu ir kad diskusijos iniciatyva jam nepriklauso, nusprend j
nutraukti teisindamasis galimu oro pavojumi19.
Po pirmo susitikimo Molotovas dar nesuprato, kokius skaudius fiureriui takus jis ugavo
vardydamas soviet interesus. Savo telegramoje Stalinui jis ra: Didelis Hitlerio interesas
sustiprinti draugyst su TSRS ir susitarti dl takos sfer akivaizdus... Apie Suomij kol kas
nutylima, bet a juos priversiu apie tai pasikalbti.20
T vakar Ribbentropas rus delegacijai sureng ventin primim, kur Molotovas galjo
pasinekuiuoti su Hermannu Gringu, apsikarsiusiu brangakmeniais savo sidabru siuvintus
drabuius21. Hitleris vakarlyje nepasirod.

Primimas Kaiserhofviebutyje. I kairs: Viaeslavas Molotovas, Vokietijos vidaus reikal

ministras Wilhelmas Frickas, ambasados patarjas Gustavas Hilgeris, Joachimas von
Ribbentropas ir Heinrichas Himmleris
Kit dien po piet vyks antras piktas susitikimas su Hitleriu truko tris valandas22. Molotovas
vl gro prie Suomijos klausimo, o Hitleris atkirto, kad Vokietija vykd sutarties slygas,
prieingai nei rus pus. Jis primin Bukovin ir sak, kad net dalies Bukovinos teritorijos
okupacij galima laikyti didiule Vokietijos nuolaida. Molotovas iek tiek atlyo ir pareik, kad
Taryb Sjungos revizij Rumunijoje norai yra nedideli. Kad vokiei ir soviet santykiai duot
teigiam rezultat ateityje, tarybin vyriausyb turi suprasti, kad Vokietija yra kovos tarp gyvybs ir
mirties bsenoje, atsak Hitleris. Molotovas ir toliau skundsi dl vokiei karini pajg
Suomijoje ir Rumunijoje. Hitleris pareik, kad Rusija pati kelia grsm Suomijai, tai Molotovas
atsak pusiau grasindamas: Vienintelis dalykas, kuriuo mes esame suinteresuoti, yra taikos ir
saugumo utikrinimas. Vokietijos vyriausyb turt turti tai omeny, jeigu j domina tolesnis Taryb
Sjungos ir Vokietijos bendradarbiavimas. 23 Dar vienas sunkus ir bevaisis pokalbis ivargino
Hitler. Jis isitrauk nosin, nusiluost nuo virutins lpos prakait ir palydjo svei iki dur.
Esu sitikins, kad istorija per amius atsimins Stalino vard, tar jis. N kiek tuo neabejoju,
atsak Molotovas. Taigi mums reikt susitikti, miglotai pasil Hitleris ir pridr: Tikiuosi,
kad jis prisimins ir mane. N kiek tuo neabejoju, pakartojo Molotovas24.
T lapkriio 13-osios vakar prabangiame pobvyje su ikrais ir degtine soviet ambasadoje
Hitleris vl nepasirod. Garbingiausi naci sveiai buvo Hermannas Gringas, Rudolfas Hessas ir,
inoma, Joachimas von Ribbentropas. Primim nutrauk pasirod brit bomboneiai. Ms draugai
skundiasi, kad nebuvo pakviesti vakarl, pajuokavo Ribbentropas ir isived Molotov savo
asmenin bunker[1]. ia dundant prielktuviniams pabklams Molotovas ironizavo: Jei Vokietija
tbtinai kaunasi su Anglija, kaip teig Hitleris, tai turt reikti, kad Vokietija kaunasi, kad bt,
o Anglija kad t. Britanijai galas, atsak Ribbentropas. Jeigu taip, tai kodl mes
tnome ioje slptuvje ir kas tada ant ms mto bombas? nusiaip Molotovas25. Tada

Ribbentropas i kiens isitrauk parengt sutart, pagal kuri Trialis paktas turjo virsti keturaliu.
Pagal j Vokietija, Italija, Japonija ir Taryb Sjunga gerbt viena kitos takos zonas ir sipareigot
nesijungti ir nepalaikyti agresijos, nukreiptos prie kitas pakto alis. Ribbentropas buvo parengs ir
slaptuosius protokolus, kuriuose buvo apibrtas pasaulio pasidalijimas ir Taryb Sjungai numatyta
ekspansijos teritorija pietus Indijos vandenyno link. Bet Taryb Sjungos, bent jau i akimirk,
nedomino tolimas Indijos vandenynas, j domino Europa ir Dardanelai. Popierins sutartys
netenkina Taryb Sjungos vyriausybs, todl ji sieks efektyvi savo saugumo garantij. Klausimai,
kurie domino Taryb Sjung, buvo ne tik Turkija ir Bulgarija, bet ir Rumunijos bei Vengrijos
likimas. Kokie Aies ketinimai Jugoslavijoje ir Graikijoje? K konkreiai Vokietija ketina daryti
Lenkijoje? Koks jos poiris vedijos neutralum?..26 Be to, Molotovas netiktai praneko apie tai,
kad Taryb Sjunga neatsisako nor turti laisv prajim i Baltijos jros ir pageidaut turti savo
bazi Danijoje27. Kai Ribbentropas vliau papasakojo apie soviet norus Hitleriui, is buvo
pritrenktas. Stalino gobum ir lum fiureris prisimins net paskutin savo gyvenimo savait: Jis
pareikalavo Konstantinopolio, Rumunijos, Bulgarijos ir Suomijos tai kas tada tuo metu buvo
laimtojai? retorikai klaus fiureris. Net tada, savo ir Vokietijos kracho akivaizdoje, jis
nesigailjo dl sprendimo, kur galutinai prim po Molotovo vizito Berlyne28.
Archyvuose iliks Molotovo ranka raytas (ir akivaizdiai Stalino padiktuotas) bloknotas su
deryb instrukcijomis byloja apie tai, kad Stalinas ketino ne tik apiupinti Hitlerio ketinimus, bet
ir buvo parengs vis program, kuri skms atveju turjo vainikuoti naujas paktas Maskvoje. iame
srae buvo 14 punkt, taiau tik keletas i j numat nuolaid Aies valstybms: pripainti Japonijai
jos okupuot Mandirij Kinijoje bei priskirti jos takos sferai Indonezij, pripainti Britanijos
imperijos teritorijas su slyga, kad ji nebesiki Europos reikalus, pasitrauks i Gibraltaro bei
Egipto ir sugrins Vokietijai jos kolonijas 29. TSRS buvo pasirengusi prisijungti prie Trialio pakto
tik tuo atveju, jei kiti svarbiausi klausimai bus isprsti jos naudai. Svarbiausi klausimai buvo
Europos valstybs, kurias Taryb Sjunga norjo matyti savo takos sferoje: Suomija ir Bulgarija
turjo bti atiduotos be ilyg, dl Rumunijos ir Vengrijos Kremlius buvo pasirengs dertis, bet
Maskvos akivaizdiai netenkino iaugusi Vokietijos taka iose alyse. Toks pat opus klausimas buvo
Jugoslavijos ir Graikijos ateitis. Panau, kad Turkij Stalinas ketino su Hitleriu pasidalyti, dal jos
netgi atiduoti Bulgarijai su slyga, kad Taryb Sjunga kontroliuos [2] Dardanelus. Taiau ios
derybos galjo pasiekti kok nors kompromis tik vienu atveju jeigu jos bt vykusios Hitlerio
slygomis. Tai buvo nemanoma, nes Molotovas atvyko su savosiomis, kuri nevykdius susitarti
taip pat buvo nemanoma. Taigi iupindami vienas kito ketinimus partneriai netrukus atsidr
aklavietje. Hitleris isisuko nuo tiesaus atsakymo Dardanel ir sovietini garantij Rumunijai bei
Bulgarijai atvilgiu, taiau mes puikiai inome, kokia svarbi jam buvo Rumunijos nafta, taigi jokio
kompromiso ia bti negaljo. Suomijos klausimas surijo didij diskusij laiko dal, nes Hitleris
buvo kategorikas, o Molotovas, nesuprasdamas tokio kategorikumo prieasi (Suomijos
pertvarkymas, soviet nuomone, turjo bti tik logika 1939 m. sutarties pabaiga) ir laikydamasis
Stalino nurodymo, Hitlerio susierzinimui, vis grdavo ir grdavo prie io klausimo. Jis nujo taip
toli, kad i esms prabilo apie galim nauj karin konflikt su Suomija, ir tik daug kart apsuks rat
suprato, jog jokio kompromiso Suomijos klausimu nebus. Laiko kitiems klausimams nebeliko. Jo ir
nebereikjo, nes Hitleriui tapo aiku, kad draugikai su Stalinu Europos pasidalyti nepavyks.
T pai dien, kai soviet delegacija ivyko namo, Hitleris sak ruotis su Rusija suvesti
sskaitas30. Diskusijos parod tikruosius Rusijos siekius. Molotovas paleido kat i maio.
Fiureriui labai palengvjo. Tai jau nebegali bti net santuoka i iskaiiavimo. sileisti rusus

Europ reikt Vidurio Europos pabaig, o Balkanai ir Suomija taip pat labai pavojingi flangai,
lapkriio 15 d. Hitlerio ivadas savo dienoratyje apibendrino Gerhardas Engelis. Prie Molotovo
vizit Hitleris sak Engeliui, kad tai bus testas, po kurio paaiks, ar gali Vokietija su Taryb Sjunga
stovti petys pet, krtin krtin. Po vizito tapo aiku, kad sovietai testo neilaik31.
Pirmin Molotovo ataskaita Stalinui buvo tokia: Abi diskusijos pageidaujam rezultat nedav.
Pagrindinis laikas su Hitleriu atiteko Suomijos klausimui. Hitleris patvirtino, kad prajusi met
susitarimas galioja, bet taip pat sako, jog Vokietija yra suinteresuota isaugoti taik Baltijos jros
regione. Mano pastabos, kad prajusiais metais joki papildom slyg iuo klausimu nekilo, nebuvo
paneigtos, bet ir neturjo jokios takos. Antras Hitleriui tamp sukls klausimas dl TSRS
garantij Bulgarijai... Hitleris isisuko nuo atsakymo, es dl to turi atsiklausti Italijos nuomons...
Tokie pagrindiniai rezultatai. Pasigirti nra kuo, bet bent jau isiaikinau dabartines Hitlerio
nuotaikas, kurias teks atsivelgti.32 Bet k reik ios Hitlerio nuotaikos?
Hitleris aidia dvigub aidim, pakomentavo Stalinas. Kokia yra jo noro plsti Vokietijos
ir Taryb Sjungos bendradarbiavim esm? Ar gali bti, kad Hitleris nusprend pakeisti savo Mein
Kampf deklaruojamus planus pulti Taryb Sjung? Greiiausiai ne... mes turime visada tai (Hitlerio
ambicijas Taryb Sjungos atvilgiu, idstytas Mein Kampf aut. past.) prisiminti ir i vis jg
ruotis atremti i atak.33 Taigi, Stalinas nepuoseljo iliuzij Hitlerio tolesni ingsni atvilgiu,
taiau, kad ir kokie buvo jo tarimai, panau, t akimirk jis neman, jog aikus interes susikirtimas
turs dramatik padarini jau artimiausiu metu34. Geriausias to rodymas yra arogantika laikysena
Vokietijos veiksm Europoje atvilgiu.
Lapkriio 26 d., prajus porai savaii po Molotovo vizito Berlyne, Vokietijos ambasadoriui
Schulenburgui buvo teiktos keturios slygos, kurias ipildius Taryb Sjunga sutikt prisijungti prie
Trialio pakto: 1) Vokietija turi atitraukti savo karines pajgas i Suomijos, kuri priklauso Taryb
Sjungos takos sferai. 2) Taryb Sjungos saugumas turi bti utikrintas sudarant tarpusavio
pagalbos sutart su Bulgarija, jos teritorijoje kuriant sausumos ir laivyno bazes netoli Bosforo ir
Dardanel ssiauri. 3) Teritorija pietus nuo Batumio ir Baku Persijos lankos link yra pripastama
Taryb Sjungos takos sfera. 4) Japonija ataukia savo teises angli ir naftos iteklius iaurs
Sachaline. Tai buvo ne viskas, nes vietoj dviej Ribbentropo numatyt slaptj protokol Kremlius
norjo penki, ir vienas i j numat, kad jeigu Turkija kelt problem dl soviet bazi regione,
visos keturios pakto alys jos atvilgiu imtsi karini veiksm!35 Tai buvo netiktina kaina ir Hitleris
neketino jos mokti. Jis buvo apstulbs. Bet kuriuo atveju Taryb Sjungos prijungimas prie Trialio
pakto ir tolesns pasaulio dalybos jam buvo variantas B. Juo Hitleris pamgino nukreipti Stalino
ekspansij nuo Europos ir Senojo emyno kontrol pasilikti sau, bet dabar Stalinas reikalavo atiduoti
Suomij, Bulgarij, Bosforo bei Dardanel ssiaurius ir sutramdyti galing ir potenciali
sjunginink Turkij. Stalinas yra gudrus ir suktas. Jis kaip altakraujikas antauotojas reikalauja
vis daugiau. Vokietijos pergal Rusijai tapo nepakeniama. Todl ji turi bti kuo greiiau
parklupdyta ant keli, sak Hitleris savo generolams36, o Ribbentropui nurod nereaguoti
Kremliaus slygas ir nieko jam neatsakyti37.
Savaitin vokiei naujien kino kronika Wochenschau skelb, kad diskusijos Berlyne prajo
tarpusavio patikjimo atmosferoje ir baigsi abipusiu supratimu visais Vokietijai ir Taryb Sjungai
svarbiais klausimais38, taiau inia buvo skirta Vokietijos gyventojams ir Kremliui. Tikrasis i
diskusij rezultatas buvo toks, kad variantas B nustojo egzistuoti, o kartu isisklaid ir paskutins
Hitlerio abejons. Gruodio 3 d. atvyks pasveikinti Fedoro von Bocko su 60-uoju jubiliejumi
fiureris feldmaralui sak, kad Ryt problema paatrjo. Jis kalbjo apie Rusijos ir Amerikos,

Rusijos ir Anglijos bendradarbiavimo gandus ir sak, kad laukti, kuo tai baigsis, pavojinga. Jeigu
rusai bus eliminuoti, Britanija nebeturs joki vili veikti mus emyne, sak Hitleris39. Jis mst
ir kalbjo apie tai jau nuo 1940 m. vasaros, taiau dabar visos abejons galutinai isisklaid ir jis
buvo pasirengs paspausti mygtuk ir pradti vykdyti plan A.
Tuo pat metu (1940 m. gruodio pradioje), kai fiureris spaud mygtuk, Stalinas savo
generolams sak: Mes inome, kad Hitleris yra apsvaigs nuo savo pergali ir mano, jog Raudonajai
armijai prireiks ketveri met pasiruoti karui. inoma, ketveri met bt daugiau negu gana, bet
mes turime bti pasiruo gerokai anksiau. Reikia pamginti atidti kar bent dvejiems metams.40
Soviet vadas nesuprato, kad, prieingai nei 1939 m. derybose, Taryb Sjunga nebegali diktuoti
savo slyg, ir tai buvo didiulis apsiskaiiavimas, taiau esmin spraga Stalino valgose buvo kita
dvej met pasiruoti karui su Vokietija jis nebeturjo. Ideologinius skirtumus dl bendros naudos
buvo galima umaskuoti, bet sprendiant Europos pasidalijimo klausimus nebeliko kelio, kuris bt
tiks abiem pusms. Santuoka i iskaiiavimo artjo prie pabaigos, ir Stalinas tai suprato ne
blogiau u Hitler. Liko tik klausimas, kada imu tiesos akimirka, ir panau, kad ia soviet vadas
lemtingai suklydo. Tada dar to neinodamas, Stalinas irgi pradjo dvigub aidim, nes greta
arogantiko gobumo Europos teritorij pasidalijimo atvilgiu jis nusprend padaryti visk, kad
laimt laiko41. Po Molotovo ataskaitos jis neabejojo, jog Hitleris ruoiasi veiksmams Balkanuose,
taigi buvo vilties, kad pavasar jis ia gali klimpti. Taiau karas Balkanuose, kaip mes jau inome,
virs dar vienu aibo karo triumfu, po kurio taps aiku, kad laiko liko gerokai maiau, nei tikjosi
Stalinas.

Planas Barbarosa: ...visa Europa ugniau kvap!

1940 m. gruodio 5 d. OKH tabo virininkas Franzas Halderis pristat Hitleriui bsimos
operacijos Rytuose plano projekt. Tai buvo akimirka, kai fiurerio idja pulti Taryb Sjung ir
kariniai planai j gyvendinti pradjo savo sintezs proces. Idja buvo aiki sutriukinti Rusijos
gali, ir Hitleris apsisprend j gyvendinti. Pasiruoimas kampanijai turjo bti pradtas vykdyti
visu pajgumu. Operacija turjo prasidti gegus pabaigoje. Fiureris pareik, kad soviet
ambicijos Balkanuose gali sukelti rimt problem Aiai, todl hegemonijos Europoje klausimas bus
nusprstas kovoje su Rusija. Rusai yra nevisaveriai. J armijai trksta lyderi. Vokietijos
pranaumas vadovavimo, materialiniu ir karini pajg aspektu pavasar bus pats didiausias. Kai tik
smogsime rus armijai, galutinis jos lugimas taps neivengiamas, sak Hitleris Halderiui ir
Waltheriui von Brauchitschui t gruodio 5-osios popiet Reicho kanceliarijoje42.
Dl galutinio bsimo rezultato niekas su fiureriu nesiginijo. Nemaai vokiei karinink, tuo
metu pakilusi hierarchijos laiptais iki planuotoj tabuose, kariavo su Rusija I pasauliniame kare ir
inojo, kokie atkakls gali bti rus kareiviai ir kokie nelengvi gali bti miai su tokiu dideliu
prieu, taiau dabar tie patys kareiviai buvo sitikin, kad galimybs pasikartoti istoriniams
precedentams yra menkos, nes ideologiniai pasiekimai ir technologij paanga Vokietij j akimis
dar gerokai pranaesn nei anksiau. Taryb Sjungos pasiprieinimo galia, jos populiacija ir
ekonominis potencialas buvo vertinami kaip riboti jau vien dl to, kad slavai buvo laikomi
antrariais pusmogiais. Hitlerio pagarba Raudonajai armijai m tirpti po Stalino Didiojo
valymo, kurio metu karinink korpusas smarkiai nukentjo, o padarinius kone akivaizdiai patvirtino
katastrofikas soviet pasirodymas iemos kare. Po jo vokiei karo specialistai dar ivad, kad
Raudonajai armijai akivaizdiai trksta patyrusi karinink, o auktesnij ir aukiausij Taryb

Sjungos karo vad korpusas buvo vertinamas vienareikmikai blogai. Ataskaitose taip pat buvo
raoma, kad, palyginti su 1933 m., padtis Raudonojoje armijoje gerokai suprastjo, ir daroma
ivada, jog Rusijai prireiks 20 met sugrti savo buvus lyg. Per Raudonosios armijos yg
Lenkij niekas nepasikeit. Po parado Brest Litovske vienas Heinzo Guderiano generolas ura:
Sovietai palieka labai prast spd. Turiu pasakyti, kad j technika, ypa tankai, yra tiesiog lamto
krva. Hitlerio sparnuotai frazei, kad Taryb Sjunga subyrs vos tik spyrus duris, buvo
pritariama kone visuotinai43.

Waitheris von Brauchitschas ir Franzas Halderis

1941 m. sausio 15 d. vokiei kariuomens valgybos Rytuose (vok. Fremde Heere Ost ) raporte
buvo prognozuojama, kad Taryb Sjunga karo atveju galt mobilizuoti 1112 milijon kareivi,
taiau priduriama, kad is skaiius vargu ar yra praktikai manomas dl darbo jgos, karo vad ir
ginkluots stygiaus. Tiesa, vokiei valgyba pripaino, kad Raudonoji armija turi kiekybin persvar
ir kad tai yra grsmingas varovas, taiau greta vl pridedami bet: sovietams trksta auktos
kokybs karo technikos ir ginkluots, kareiviai yra prastai apmokyti, o karo vad stygius nuo
emiausio iki aukiausio lygmens yra neabejotinas. io raporto ivada buvo tokia, kad Raudonoji
armija turi bti laikoma rimta prieininke gynyboje, taiau ji nra pasirengusi didiulio masto
manevrams puldama. OKH vadovyb, planuodama Ryt kampanij, man, kad supranta soviet karo
mainos esm. Jos stiprybi ir trkum santykis buvo laikomas palankiu Vokietijai, nes trkumai
atrod ilgalaikiai ir greitai neisprendiami44. I ties taktiniame lygmenyje valgyba nebuvo prasta
oro valgyba ir radijo signal padaliniai vermachto lauko vadams suteiks gantinai isamios ir
tikslios informacijos apie prieo dalinius fronto linijoje, taiau tai, kas lauk vokiei Taryb
Sjungos platybse, OKH planuotojams buvo ir liks msl. Dl to jie stipriai pervertino savsias ir
nuvertino Taryb Sjungos galimybes strateginiame lygmenyje45. Kad kort namelis subyrs, niekas
su fiureriu nesiginijo vienintelis rimtas klausimas buvo, kaip geriau spirti duris.
Apie savo ketinimus pulti Taryb Sjung Hitleris aukiausiesiems savo vadams prane 1940
m. liep. Fiureris norjo, kad Taryb Sjunga bt sutriukinta viena galinga ataka, kuriai nuo gegus
turt pakakti penki mnesi. Pirminis Hitlerio silymas buvo suduoti smgius dviem kryptimis:
vien Kijevo, kit Baltijos ali, o tada atskirti Maskv i ryt. Hitlerio skaiiavimais, Vokietijos
viepatystei utikrinti Europoje reikt 180 divizij, i kuri 120 bt skirta Ryt frontui. Taigi
vermachtui reikjo papildom nauj 40 divizij. Tai prietaravo fiurerio gegus 28 d. sakymui,
pagal kur po pergals prie Pranczij divizij skaiius turjo bti sumaintas iki 7276, taiau
galima beveik drsiai tvirtinti, kad toks radikalus pokytis patiko sausumos kariuomens vadovybei,
nes jos lauk dar vienas rimtas ikis. Nepaisydamas oko, apie kur savo dienoratyje rao
Halderis, OKH tabo virininkas io ikio msi i karto. Liuftvafs generalinio tabo virininkas
Hansas Jeschonnekas, saus suinojs apie planus pulti Taryb Sjung, taip pat neslp entuziazmo:
Pagaliau tikras karas, pareik jis46.

Plano Barbarosa faksimil

Hitleris savo vadams apie ketinimus pulti Taryb Sjung prane liepos 31 d., taiau Halderis,
kuris panagrinti rus problem paskyr tuometin 18-osios armijos tabo virinink Erich
Marcks, susitiko su juo dar liepos 29 d. ir i karto pareik, kad pagrindinis bsimos operacijos
tikslas yra Maskva. J umus karas greiiausiai bt baigtas, taigi reikia iekoti trumpiausio kelio
Taryb Sjungos sostin 47. Marcksas buvo pirmasis karininkas, u OKH rib gavs uduot parengti
teorin Ryt kampanijos studij, taiau jis buvo ne vienintelis ir ne pirmasis, dirbs prie io
projekto.
Pirmuoju tapo pulkininkas leitenantas Bernhardas von Lossbergas, su kuriuo mes jau buvom
trumpai susitik Narviko krizs metu. Btent Lossbergas tada atsisak isisti Eduardui Dietliui
Hitlerio sakym palikti Narvik, ir nors bebaim jo pozicija tada pasirod teisinga, fiureris udraud
Lossbergui rodytis jo akivaizdoje[3]. Ironika, bet btent is Hitlerio malon prarads karininkas
pareng pirmj 30 puslapi raport kodiniu pavadinimu Fritz[4]. Tada dar nebuvo aiku, kad
bsim kampanij Rytuose planuos ir vykdys OKH, todl Lossbergas studij pareng OKW
usakymu[5]. Kaip ir visi bsimi planuotojai, Lossbergas privaljo atsivelgti Pripets pelkes. ios
pelks (Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje) drieksi apie 225 km i iaurs pietus ir 480 km i
vakar rytus, bendras j 98 000 kvadratini kilometr plotas sudar natrali klit, kuri buvo
galima tik apeiti. Taigi, bet kuriuo atveju Pripets pelks turjo atskirti bsimo puolimo kryptis.
Svarbiausias klausimas kur sutelkti pagrindin smg. Lossbergo nuomone, iaurje, nes sovietai
stengsis nepalikti k tik uimto Baltijos regiono48, bet labiausiai todl, kad ia buvo geriau ipltota
keli ir geleinkeli infrastruktra. Anot Lossbergo, operacijai reikjo trij armij grupi (AG)
viena i j turjo smgiuoti pietus nuo Pripets pelki, kitos dvi iaurje. AG Centras turjo bti
stipriausia. Lossbergo valgose buvo teigiama, kad pasiekusi Smolensk i grup turs sustoti ir
apsupti i unugario soviet armijas iaurje. Tiesa, visi ie manevrai turjo bti vykdomi ne pagal i
anksto sudaryt grafik, o pagal konkreias aplinkybes fronte. Lossbergas laiksi prs feldmaralo
Helmutho von Moltke karins iminties, kad iki susidrimo su pagrindinmis prieo pajgomis joks
operacijos planas negali numatyti bsimos vyki eigos49. Nra aiku, kiek is Lossbergo planas
turjo takos galutiniam variantui. Pvz., Hitleris niekada jo nemat, taiau nra joki abejoni, kad
maiausiai keletas jo dedamj atsidr oficialioje fiurerio direktyvoje Nr. 21, o jos apmatus reng
btent Lossbergas50.
Tuo pat metu gav t pai uduot OKH operatyvinio tabo karininkai Hansas von
Greiffenbergas ir Gerhardas Feyerabendas sukr plan, kuriame buvo vardyti trys pagrindiniai
tikslai Leningradas, Maskva ir Kijevas51. iuose planuose Maskva nebuvo laikoma tiesioginiu ir
prioritetiniu taikiniu. Tuometinis OKH operatyvinio padalinio virininkas Greiffenbergas sil
smgiuoti iaurje, o tada sukti pietus ir i unugario apsupti Raudonj armij Ukrainoje.
Greiffenbergo ir Feyerabendo studijoje pagrindinis smgis turjo bti suduotas pietuose, nes ia buvo
tikimasi didiausios prieo armij sutelkties. Maskva iuose planuose figravo kaip antrinis tikslas,
kurio galima siekti tik vykdius pirminius. Halderiui nepatiko tokie OKH planuotoj silymai, nes, jo
nuomone, pagrindinis tikslas turjo bti Maskva, todl pagrindinis smgis turjo bti nukreiptas
tiesiai j. Sukti Ukrain, jo nuomone, buvo galima tik umus Maskv. Neretai vieno galingo
smgio Maskvos link idja yra pristatoma kaip OKH planas, taiau, ko gero, teisingiausia bt j
vadinti Halderio planu52. Btent dl to, kad pirmieji OKH tab silymai neatitiko Halderio
vizijos, jis kreipsi Marcks.

Vos po savaits (rugpjio 5 d.) Marcksas pateik Halderiui rezultatus [6]. Savo 26 puslapi
dokumente Marcksas iskyr ne tris, o tik dvi puolimo kryptis iaurje ir pietuose. Marcksui
nepatiko, kad Pripets pelks vert atskirti karines pajgas, todl prasidjus operacijai jis norjo kuo
greiiau sujungti pietin sparn su centriniu rytus nuo i pelki. i idja i esms dar piet grup
pagalbine grupe pagrindinms pajgoms, kurios turjo smgiuoti per Baltarusij tiesiai Maskvos link.
Pietinis sparnas turjo uimti Kijev, persikelti per Dniepr ir tada, priklausomai nuo aplinkybi,
sukti rytus link Charkovo arba iaurs rytus. Esant reikalui, is sparnas turjo pridengti pagrindins
iaurje atakuojanios grups deinj sparn. Vis dlto Marcksas pabr, kad smgis Ukrainoje yra
privalomas, nes btina apsaugoti Rumunijos naftos telkinius. Jo studijoje buvo toks sakinys: Jeigu
bt manoma pagrindinms Vokietijos pajgoms smgiuoti i Rumunijos kartu su kitomis pajgomis
iaurs Vengrijoje, Galicijoje ir Pietryi Lenkijoje, tada galbt pagrindinis Maskvos turmas,
galintis nulemti karo baigt, galt bti vykdomas rytus nuo Dniepro. is sakinys kai kuri istorik
buvo vertinamas kaip rodymas, jog Marcksas tikjo, kad pagrindinis smgis pietuose buvo geriausia
galimyb laimti kampanij ir kad Maskva neturjo bti laikoma taikiniu, kol nebus okupuota
Ukraina. Vis dlto diskusija, kad Marckso tikroji vizija buvo kitokia nei pateiktoji, yra tik
akademinio pobdio. Net jeigu ji i tikrj buvo kitokia, iame etape galutin plano versija priklaus
nuo usakovo. Halderis dar prie pristatydamas Marcksui uduot suformulavo jos esm rasti
geriausi bd uimti Maskv. Rugpjio 1 d., likus keturioms dienoms iki plano pateikimo, jis
susitiko su Marcksu dar kart ir diskusijos metu atmet galimyb rengti du vienodo galingumo
smgius link Maskvos ir Kijevo. Vienas i Halderio argument buvo tuo metu neaiki politin padtis
Rumunijoje, bet jo pozicija liks tokia pati net iai padiai pasikeitus vokiei naudai. Halderis
tiesiog nenorjo, kad bsimoje operacijoje atsirast koki nors svarbesni u Maskv strategini
tiksl. Kitaip tariant, rugpjio 5 d. pristatytas Marckso planas buvo parengtas pagal i anksto
apibrtas slygas ir gaires. Gali bti, kad Marcksas norjo suteikti daugiau reikms pietiniam
sparnui, taiau jo norai buvo apriboti dar iki juos idstant popieriuje53.
Dokumente buvo skelbiama tai, ko norjo Halderis: Maskva yra ekonominis, politinis ir dvasinis
Taryb Sjungos centras. J ugrobus Rusijos valstybs pusiausvyra sugrius. 54 Nors Marcksas
nuogstavo dl galimos angl, amerikiei bei soviet koalicijos ir karo dviem frontais, jo raporte
abejoni dl galimo karo Rytuose baigties nebuvo. Optimizm tik padidino 1940 m. rugpjio
valgybos praneimai, pagal kuriuos Raudonoji armija vakarinje alies pasienio teritorijoje turjo
96 pstinink, 23 kavalerijos divizijas ir 28 motorizuotsias brigadas. Raportai taip pat skelb, kad
artimiausiu laiku sovietams nepavyks io skaiiaus itin padidinti. Marckso numatytas bsim pajg
idstymas aikiai bylojo apie prioritetus: pietuose turjo bti irikiuotos 39 (11 i j arvuotosios ar
motorizuotosios), iaurje 68 (17 i j arvuotosios ar motorizuotosios) divizijos. Tikjimas greita
pergale buvo vienas i dviej dalyk, dl kuri Marckso ir Halderio nuomons visikai sutapo.
Antras buvo sitikinimas, kad Raudonoji armija bus priversta kautis vakarinje Taryb Sjungos
dalyje, todl gyvendinant aibo karo principus bei technologin ir taktin pranaum j bus galima
apsupti ir sunaikinti. Marcksas prognozavo, kad Raudonoji armija negals sau leisti atsitraukti u
DvinosBiarezinosPripets pelki linijos iaurje ir Pruto bei Dniestro upi pietuose. Dl ito jis
buvo teisus. Raudonoji armija i ties mgins kautis ten, kur stovi. Taiau ji bus gerokai didesn ir
galingesn, nei skelb valgybos raportai, ir 17 savaii (anot Marckso prognozi) iai kampanijai
tikrai neuteks. Halderis patvirtino esmines Marckso idjas ir tolesn detalesn bsimos operacijos
planavim perdav savo naujam pavaduotojui generolui leitenantui Friedrichui Paului55.

Friedrichas Paulas
1939 m. rugpjt, prie prasidedant karui, Paulus buvo paskirtas 10-osios (vliau pervadintos 6j) armijos tabo virininku. ia jis dirbo su brutaliais metodais garsjusiu, bet labai energingu ir
talentingu Walteriu von Reichenau. Reichenau nemgo popierizmo ir biurokratijos, Paulus purvino
darbo. ios prieybs sudar puik tandem: pergals Lenkijoje, Belgijoje ir Pranczijoje baigsi
Reichenau paauktinimu feldmaralus, o Paulaus generolus leitenantus. 1940 m. rugsjo 3 d.
Paulus buvo paskirtas OKH generalinio tabo virininko pavaduotoju (vok. Oberquartiermeister I).
iame poste jam teks atlikti vairiausi darb[7], taiau pagrindinis prioritetinis udavinys, gautas
paskyrimo dien, buvo galimos karins invazijos Taryb Sjung studija. Praddamas j, Paulus
pasinaudojo Marckso ir Feyerabendo djomis[8], taiau bsimai operacijai pridjo trei armij
grup ir nustat j kryptis: iaur Leningradas, Centras Maskva, Piets Kijevas.
Pagrindinis tikslas Maskva56. Remdamasis ankstesnmis studijomis Paulus numat, kad bsimai
kampanijai reiks 96 pstinink, 31 mobiliosios bei 1 kavalerijos divizij, ir savo pirmin plan
pateik Halderiui rugsjo 17 d. Taiau jis dirbo ne vienas, nes savo atskir studij tuo pat metu msi
vis trij (tuo metu jau egzistavusi) armij grupi (kol kas pavadint A, B ir C) tabai. Po j raport
lapkriio pabaigoje ir gruodio pradioje, vadovaujant Paului, OKH tabe buvo surengta serija
karini aidim. Paulus dar ivad, kad karo su Taryb Sjunga atveju pirmiausia reikia pasiekti
DnieproSmolenskoLeningrado linij, o tolesns operacijos turjo bti vykdomos atsivelgiant
armij aprpinimo padt. Kadangi didiuliai atstumai kvepjo rimtomis aprpinimo problemomis,
Paulus perspjo, kad pagrindinis udavinys yra neleisti Raudonajai armijai atsitraukti alies gilum.
Didiulis alies plotas ir be galo plats frontai reik, kad galimybi atsitraukti tikrai bus, todl
reikjo ukirsti tam keli. Pramuus skyles prieo gynyboje reikjo apsupti jo armijas, isidsiusias
palei front. Paulaus rezium buvo prieo sunaikinimo strategija, kurioje viskas turjo bti
isprsta lemiamuose miuose iki nurodytos linijos ir iki spalio mnesio, nes vliau turjo prasidti
lietingas sezonas. Jo nuomone, okupavus Ukrain, Baltarusij ir Baltijos alis, bt galima pagalvoti
ir apie taikos derybas. Tuo metu Paulaus studijos buvo nebaigtos. Armij grupi tabai nebuvo spj

atlikti darbo iki galo ir gruodio viduryje OKH surengs dar vien karo aidim serij, bet btent
Paulaus plano projekt gruodio 5 d. Halderis pristat Hitleriui57.
Savo pristatym jis pradjo nuo trumpo bsimo karo teatro geografinio apibdinimo. Visas
frontas bus padalytas pusiau pietus ir iaur nuo Pripets pelki. Kadangi keliai ir geleinkeliai
VaruvosMaskvos kryptimi yra geresni nei pietuose, smgis iaurje suteikia daugiau pranaum.
Halderis taip pat pareik esant pagrindo manyti, kad pagrindins Raudonosios armijos pajgos bus
sutelktos btent iaur nuo Pripets pelki. Ankstesns ir vlesns studijos ios valgos
nepatvirtino. Pvz., Greiffenbergo ir Feyerabendo studijoje buvo kalbama apie didel soviet armij
sutelkt pietuose. Armij grups C (vliau Piets) tabo virininko Georgo von Sodensterno
ivadose, pateiktose gruodio 7 d. (t. y. dviem dienomis vliau), buvo teigiama, kad pagrindins rus
pajgos telkiamos Kijevo karinje apygardoje, taiau Halderio valgos, inoma, buvo susijusios su
svarbiausiu jo argumentu pagrindinis taikinys turjo bti Maskva. OKH tabo virininko sitikinimu,
daugelis soviet dalini yra perkelti vakarus prie Lenkijos demarkacins linijos, todl j
aprpinimo bazs neturt bti pernelyg toli, greiiausiai palei senosios 1939 m. sienos su Lenkija
linij. Taigi, ryiausia linija, palei kuri sovietai gali irikiuoti savo gynyb, yra DnieproDvinos
linija ir reikia padaryti visk, kad Raudonoji armija negalt atsitraukti ir organizuoti gynybos
vakarus nuo i upi. Norint tai utikrinti, Halderis sil koncentruotus arvuotj pajg apsupties
manevrus, ypa centrinje fronto dalyje aplink Minsk ir Smolensk. Galiausiai jis pristat tris
armij grupes, kurios turjo vykdyti operacij. Dvi iaur, viena pietus nuo Pripets pelki
(atitinkami tikslai Leningradas, Maskva ir Kijevas). Stipriausia i vis grupi turjo bti Centras,
smgiuosianti link Maskvos. Galutinis operacijos tikslas VolgosArchangelsko linija, kuriai
pasiekti bendrais apskaiiavimais reiks 105 pstinink ir 32 arvuotj bei mobilij divizij. Dvi
armijas kampanijos pradioje buvo planuojama palikti rezerve58.
Hitleris i esms sutiko su Halderio silymais, taiau vienintelis jo prietaravimas buvo esminis:
Maskva nra svarbiausia, pareik fiureris59. Hitlerio nuomone, Raudonoji armija nebtinai gins
Maskv iki galo, bet ji tikrai mgins ilaikyti Baltijos ir Juodosios jr uostus bei ekonominius
Ukrainos iteklius60. Be to, net jei AG Centras bus stipriausia, reikjo pasirpinti jos sparn
saugumu ir tai buvo galima padaryti apsupant prie Baltijos ali regione (padedant AG Centras)
bei atitinkamais manevrais Ukrainoje. Apsupus prie, bus galima nusprsti, kur Maskv ar kita
kryptimi smgiuoti toliau. Baltijos ali iaurje bei ems kio ir pramons kompleks pietuose
praradimas, Hitlerio nuomone, smarkiai paeis Taryb Sjungos ekonomik ir privers jos gyventojus
atsisukti prie komunist reim. Tada uimti Maskv bus nebesudtinga61.

Planuodamas ukariauti Taryb Sjung, Hitleris padar savo strategin pasirinkim, ir jis buvo
aikus. Prioritetini tiksl srae pirmiausia buvo Baltijos ali regionas ir Ukraina, ir tik umus
iuos taikinius bei apsaugojus sparnus, bus galima galvoti, kaip geriausiai kampanij ubaigti.
Hitlerio silomas kampanijos pradios kompromisinis variantas skelb, kad tik pasiekus numatyt
DvinosDniepro upi linij bus sprendiama, kuria kryptimi tsti puolim. OKH vadai nesiginijo ir
neprotestavo. Jie i patirties inojo, kad bandymai ginytis su fiureriu daniausiai atnea prieingus
pageidaujamiems rezultatus, taiau nutiko keistas dalykas. Hitleris, svarstydamas bendr plan, buvo
sitikins, kad gals j sukonkretinti ileisdamas detalesnes direktyvas, o Halderis buvo tikras, kad jo
argumentai dl Maskvos yra teisingi ir atjus laikui juos bus galima gyvendinti. Juo labiau kad
fiureris i esms sutiko su jo silymais. Tai, kad Hitleris nebuvo kategorikas, leido Halderiui ir
Brauchitschui toliau manyti, jog reals vykiai padiktuos tikrj veiksm plan. Tai buvo tarsi
nebylus smokslas, ra vienas istorikas, o OKW operatyvinio skyriaus virininko pavaduotojas
Walteris Warlimontas jam antrino: Vliau paaikjusi j mstymo logika buvo ta, kad kampanijos
eiga Hitler vis tiek privers grti prie pradins kariuomens koncepcijos, taiau tai buvo viso labo
tik saviapgaul. Didiausia kampanija vermachto istorijoje prasidjo nuo plano, dl kurio Hitlerio ir
jo generol nuomons isiskyr, ir is idj konfliktas bei nesutarimas dl pagrindini tiksl virs
viena i svarbiausi bsim karini neskmi prieastimi62. Kai Alfredas Jodlis po keli dien
pristat pirmj bsimos kampanijos Rytuose plano versij, joje tebebuvo Halderio rekomendacija
pagrindin smg nukreipti Maskvos link (su prierau: Sutinkant su man teiktais planais). Hitleris
sak perrayti dokument ir suformulavo principin dviej armij grupi iaur nuo Pripets pelki
uduot istumti rusus i Baltijos ali. Kai Raudonoji armija bus sunaikinta ia, didiuls pajgos
bus laisvos ir gals imtis kit operacij63. dokument, pirmj istorine tapsianios direktyvos
versij, gruodio 12 d. pareng ms jau mintas Lossbergas. Taisydamas j, Jodlis trauk plan
Peengos (Petsamo) umim, kad bt apsaugoti Arkties jr keliai, ir grino plan Lossbergui
koreguoti toliau. Gruodio 16 d. dokumentas gro pas Jodl su prierau, kad laukiama liuftvafs
tabo komentar. Gruodio 17 d. Jodlis pristat plan Hitleriui ir is asmenikai padiktavo paskutines
pataisas ir papildymus64.

Alfredas Jodlis
Kit dien dokumentas virto direktyva Nr. 21, taiau prie tai mums reikt dar kart grti
Paulaus tab, kur gruodio 1720 d. buvo surengta dar viena karini aidim serija. Esminiai i
strategini aidim klausimai buvo du: 1) Ar bus manoma koordinuoti mobilij dalini ir pstinink
divizij judjim, turint omeny skirting j temp? 2) Ar pavyks aprpinti 33,5 milijono kariuomen
toli Taryb Sjungos teritorijoje? ie klausimai buvo esminiai kalbant apie aibo karo koncepcij ir
jos gyvendinim, ir jeigu atsakymai juos bt neigiami, visos kalbos apie greit pergal netekt
pagrindo. Generalinio tabo lauk rimtas ikis, nes Lenkijoje ir Pranczijoje pasiteisinusi
strategij ir taktik reikjo pritaikyti ir gyvendinti netiktino dydio teritorijoje. domu, kad,
nepaisant gruodio 5 d. pateikt Hitlerio korekcij, iuose aidimuose pagrindiniu tikslu vis tiek buvo
laikoma Maskva, o ne Ukraina ar Leningradas. Paulaus tabas tikrino ne Hitlerio, o Halderio plan.
aidiama taip pat buvo su i anksto OKH apibrtomis slygomis ir prielaidomis, kurios buvo
laikomos savaime suprantamomis. Pvz., 1) rusai, nordami apsaugoti savo pramons ir gamybos
centrus, tikrai kausis vakarus nuo DnieproDvinos upi; 2) rusai stengsis apginti savo neseniai
okupuotas teritorijas, todl dislokuos didiules pajgas prie vakarini savo alies sien; 3) norint kuo
greiiau uimti Maskv, reikia skirti didiausias manomas savo pajgas AG Centras; 4)
vermachtas turi akivaizd artilerijos, tank, signal ir ryi pranaum, taip pat yra pranaesnis ore.
Lyginant vokiei ir soviet pstinink divizijas, buvo priimtas santykis, pagal kur vokika divizija,
turinti daugiau sunkij pabkl, yra tredaliu stipresn u rusik savo atitikmen. Nors Maskva
buvo laikoma pagrindiniu operacijos taikiniu, operacijos tikslas buvo ne uimti Taryb Sjungos
sostin, o pasiekti DnieproDvinos upi ir PeipausPskovo eer[9] linij. AG Piets turjo
smgiuoti link Kijevo i Rumunijos ir Piet Lenkijos, AG Centras i Ryt Prsijos ir Brest
Litovsko, kad atkirst Balstogs (Bialystokas) pleit, isikius giliai vakarus. Tada AG Centras
turjo sisti savo arvuotsias pajgas pirmyn, kad ios kuo greiiau sitvirtint rytus nuo Oros ir
Vitebsko linijos ir susikurt placdarmus rytinje Dniepro pusje. AG iaur i Ryt Prsijos turjo
smgiuoti Leningrado kryptimi (pirmasis udavinys Didij LukSenosios RusosPeipaus
Pskovo linija), taip pat saugoti AG Centras kairj sparn.

Kai 20- ios teorins invazijos dien numatytos linijos buvo pasiektos, visi vadai sutiko, kad
karo technikai suremontuoti ir papildyti, daliniams aprpinti ir pajgoms perrikiuoti reikia trij
savaii pertraukos. ioje vietoje AG Piets (sustabdytos savo fronte) vadas papra AG
Centras paskolinti kelet arvuotj dalini, kad ie padt i unugario atkirsti prieo pajgas,
ginanias Kijev. Apsupties manevrui taip pat reikjo arvuotj pajg i OKH rezervo. AG
iaur vadas, nordamas stabilizuoti padt savo deiniajame sparne prie Didij Luk, kreipsi
AG Centras su tokiu pat praymu. AG Centras vadas atsisak pagelbti motyvuodamas tuo, kad
tai nra karo fronto sektoriai, nuo kuri priklauso operacijos baigtis, ir kad jis privalo isaugoti savo
gali Maskvos turmui. Taigi AG Centras ts savo misij, o likusios dvi armij grups turjo
pasitenkinti i esms tik j palaikanij vaidmenimis. AG Piets buvo sakyta apsupti Kijev be
iorins pagalbos ir pasiekus CharkovoKursko linij apsaugoti deinj AG Centras sparn.
Armij grupei iaur, sikius Halderiui, buvo sakyta stabilizuoti savo front, pridengti AG
Centras palei Didij LukPeipausPskovo linij, bet Leningrado turm buvo nurodyta pradti
tik tada, kai AG Centras baigs savo misij prie Maskvos. Raydamas ataskait apie iuos karo
aidimus Paulus dar ivad, kad Vokietijos pajg vargiai utenka ikeltiems tikslams vykdyti.
ie aidimai, jo nuomone, parod, kad pasieks Maskv vermachtas bus ieikvojs savo atsargas ir
Taryb Sjungos sostin turs turmuoti be jokio pastiprinimo, su pajgomis, kurios iki tol bus
trauktos mius fronte. Paulus taip pat paymjo, kad VolgosArchangelsko linija su turimomis
pajgomis vermachtui yra nepasiekiama. Tyrindami aibo karo doktrinos veiksmingum tokioje
didelje teritorijoje kaip Taryb Sjunga, vokiei generolai sutar dl kompromiso, pagal kur
mobiliesiems ir arvuotiesiems daliniams turi bti palikta laisv ir nepriklausomyb, o paskui juos
ygiuojantys pstinink daliniai turjo pribaigti i unugario atkirstas prieo armijas. Prioritetas
paliktas mobilij pajg greiiui, vis dlto buvo nuogstaujama dl i nepriklausom ir toli
sirusi kolon saugumo. Egzistavo rizika, kad supdamos prieus jos galjo bti atkirstos paios. i
problema taip ir nebus isprsta iki galo, taiau dar daugiau klausim prie greitos bsimos pergals
vizijos kilo dl armij aprpinimo. Atstumai buvo didiuliai. Pvz., nuo Bugo ups iki Smolensko
700 km, iki Maskvos 1000 km (skaiiuojant tiesiausi keli oru). Karo aidimai rod, kad vokiei
armij aprpinimo bazs gali tinkamai aprpinti pajgas tik iki DnieproDvinos linijos, t. y. madaug
500 km. Toliau u ios linijos reikjo kurti naujas bazes, kurios neabejotinai bus priklausomos nuo
vietos geleinkeli struktros. Buvo aiku, kad reiks ne tik atstatyti sugriautus geleinkelius, bet ir
pritaikyti juos vokikam standartui, nes rusikj v buvo platesn. Visoms ioms slygoms
vykdyti reikjo laiko, ir kuo daugiau jo bus prarandama, tuo su didesnmis problemomis ir
sutrikimais galjo susidurti prieakini dalini aprpinimas. Ivadoje, kuri dar Paulus
atsivelgdamas ias problemas, nebuvo silomas joks konkretus sprendimas. Su esamais pajgumais
neliko nieko kita kaip tik pasikliauti improvizacijomis. Sprendiant pirmj problem (mobilij ir
pstinink dalini greii skirtumo) taktinis vokiei pranaumas ir improvizacijos pagal
susiklosiusias konkreias aplinkybes tikrai neretai bus veiksmingi, bet armij aprpinimas buvo
problema, kurios sprendimo improvizacijoms palikti nebuvo galima65. Susipains su i aidim
rezultatais, Halderis savo dienoratyje ura: Greitis. Joki stabteljim. Jokio geleinkeli
laukimo. Viskas turi bti pasiekta varikliais. Kelti motorizacijos lyg (prieingai, nei numatyta 1940
m.)... Kadangi, siekiant utikrinti temp, geleinkeliais (dl sugadinim, vandens telkini, skirtingo
vs ploio) negalima pasikliauti. Nuolatinis operacijos aprpinimas priklauso nuo variklio... Mes
turime be joki pauzi sunaikinti rus kariuomen iki DnieproDvinos linijos...66 Sunku pasakyti,
kodl, bet ioje domioje Halderio reakcijoje greta odio turime, nebuvo klausimo ar galime.
Paulaus armij manevrai ant stalo emlapi netiktinai tiksliai prognozavo tai, kas lauk

vokiei tikroje kampanijoje. io aidimo rezultatai aikiai rod, kad gruodio 5-osios planas yra
pasmerktas bankrotui, net jei visos nurodytos slygos apie pradin pranaum bt tiesa67. Planuojant
bsim kampanij Rytuose kertins ir katastrofik padarini tursianios takoskyros buvo dvi. Viena
tarp OKH (tiksliau, Halderio) ir Hitlerio vizij, kita tarp OKH strateg ir specialist, kurie iekojo
bd ikeltus tikslus gyvendinti. 1940 m. pabaigoje vokiei logistikos ekspertai skaiiavo, kad
atstumas, kuriuo manoma utikrinti armij aprpinim Taryb Sjungos teritorijoje, geriausiu atveju
yra 600 km nuo startins pozicijos (t. y. nuo sienos). O strategijos planuotojai kl tikslus, kurie buvo
u 1750 km nuo ios starto linijos, ir planavo juos pasiekti vos per 17 savaii68. Bet kuriuo atveju
sprendimas vis tiek jau buvo priimtas. Hitleris tai padar 1941 m. gruodio 18 d. ileisdamas
direktyv Nr. 21.
Dien prie tai, padiktavs savo pataisas Jodliui, Hitleris apibendrino: Visas savo problemas
Europos emyne turime isprsti 1941 metais, nes nuo 1942-j ir vliau bus pasiruousios sikiti
JAV. Direktyvos anga skelb: Vokietijos vermachtas turi bti pasirengs, netgi prie ubaigdamas
kar su Anglija, greita kampanija sutriukinti (vok. niederzuwerfen) Taryb Sjung. 69 Pasirengta
turjo bti iki 1941 m. gegus 15 d. Pirmame direktyvos skirsnyje (pavadinimu Bendri tikslai)
buvo raoma: Rus sausumos kariuomens pagrindins pajgos, dislokuotos Vakar Rusijoje, turi
bti sunaikintos drsiomis operacijomis, panaudojant gilius ir staigius arvuotj pajg pleitus.
Galimybs koviniams prieo daliniams atsitraukti plai Rusijos teritorij turi bti ukirstos.
Spariai persekiojant, turi bti pasiekta linija, nuo kurios rus karins oro pajgos nebegalt
pasiekti Vokietijos Reicho. Galutinis operacijos tikslas yra utvara prie Azijos Rusij palei Volgos
Archangelsko linij. Tada paskutin pramons teritorija, likusi Rusijai Urale, gals bti eliminuota
liuftvafs. Per ias operacijas rus Baltijos laivynas greitai neteks savo bazi ir nebegals tsti
kovos. Antrasis skirsnis skelb, kad abiejuose operacijos prie Taryb Sjung sparnuose tikimasi
aktyvaus Suomijos ir Rumunijos dalyvavimo..., o svarbiausias buvo treiasis Operacij
vykdymas. Be apibrt krygsmarins ir liuftvafs veiksm, sausumos pajg veiksm planas
skambjo taip: Armija (su man pateikt ketinim patvirtinimu)[10] Pripets pelks karo veiksm
teatr skiria iaurs ir piet dalis. Pagrindinis smgis bus suduotas iaurinje dalyje. ia reikia
sutelkti dvi armij grupes. Pietin i i grupi (AG Centras aut. past.) paiame fronto centre su
ypa stipriais arvuotaisiais ir motorizuotaisiais junginiais turi atakuoti i Varuvos bei iaur nuo
jos esani teritorij ir sumuti prieo pajgas Baltarusijoje. Taip bus sudarytos prielaidos pasukti
galingas mobilisias armijos dalis iaur; ia ios pajgos turi susijungti su iaurine armij grupe,
ygiuojania i Ryt Prsijos Leningrado kryptimi, ir bendradarbiaudamos sunaikinti prieo pajgas
Baltijos alyse. Tik vykdius svarb udavin, po kurio turi bti uimti Leningradas ir Krontatas,
bus galima pulti Maskv svarb ryi ir karins pramons centr. Tik netiktas ir greitas rus
pasiprieinimo lugimas galt leisti siekti abiej objekt (t. y. Leningrado ir Maskvos aut. past.)
tuo pat metu... Armij grup pietus nuo Pripets pelki pagrindin savo smg turi sutelkti i
Liublino regiono bendra Kijevo kryptimi. Jos tikslas pramuti dideles skyles prieo sparnuose ir su
arvuotosiomis pajgomis apsupti prieus i unugario palei Dniepro up. Vokietijos ir Rumunijos
grups deiniajame sparne turs apsaugoti Rumunijos teritorij ir pridengti visos operacijos pietin
sparn; kartu su AG Piets puolimu sukaustyti prieo pajgas iame sektoriuje; tada, atsivelgiant
tai, kaip rutuliosis vykiai, surengti antr smg ir kartu su oro pajgomis ukirsti keli organizuotam
prieo atsitraukimui u Dniestro. Kai tik miai pietus ar iaur nuo Pripets pelki bus baigti,
reikia siekti i tiksl: pietuose kuo greiiau uimti ekonominiu poiriu svarb Donecko basein,
iaurje kuo greiiau uimti Maskv. is miestas yra politinis bei ekonominis centras, taip pat svarbi

geleinkeli sankrya. Direktyva baigsi dviem punktais: IV. Visi su ia direktyva susij
vyriausij vad sakymai turi bti atiduodami pateikiant juos kaip prevencines priemones tam
atvejui, jei Rusija pakeist poir ms atvilgiu. Karinink, dalyvaujani pradiniame pasiruoime,
skaiius turi bti kuo maesnis. Papildomi mons turi bti supaindami su planais kuo vliau ir tik su
ta dalimi, kuri reikia inoti konkreiam asmeniui pagal numatytas jo funkcijas. Prieingu atveju,
iaikjus ms pasiruoimui kurio vykdymo data nra nustatyta ikilt rimt politini ir karini
komplikacij pavojus. V. A planuoju tolesnius posdius su vyriausiaisiais vadais, j metu bus
svarstomi su ia direktyva susij veiksmai. Raportai apie pasiruoimo progres i vis ginkluotj
pajg ri turi bti siuniami man per vyriausij ginkluotj pajg vadovyb.70

I esms Hitlerio direktyva nuo gruodio 5 d. pristatyto Halderio plano skyrsi tik vienu
Maskva jame nebuvo pagrindinis ir pirmasis tikslas. Maskv fiureris planavo uimti tik tada, kai bus
gyvendinti udaviniai iaurje (Baltarusijoje, Baltijos alyse ir Leningrade) ir pietuose (Ukrainoje ir
Kijeve). Dl viso kito Hitlerio nuomon su pateiktais jam OKH silymais sutapo. Pagrindinis
puolimo svorio centras liko iaurje. Pagrindin smogiamoji jga AG Centras. Pagrindin
skms prielaida Raudonoji armija turi bti sunaikinta vakarus nuo DvinosDniepro upi be
galimybs atsitraukti Taryb Sjungos gilum ir tsti organizuot pasiprieinim. Bet buvo ir
pagrindin io plano problema jame nebuvo atsakymo klausim, kas yra svarbiausias tikslas.
Pavyzdiui, angl kalboje yra du skirtingi odiai: aim ir objective. Kadangi lietuvi kalboje jie abu
reikia t pat (tiksl), kyla painiava, kurioje prarandamas esminis skirtumas tarp i dviej termin.
Pagrindinis tikslas (aim) buvo suformuluotas aikiai: ...greita kampanija sutriukinti Taryb
Sjung, taiau tikslai (objectives), kurie turjo bti gyvendinti norint sutriukinti Taryb Sjung,

buvo keli, ir n vienas i j nebuvo prioritetinis. Direktyv Nr. 21 galima laikyti bendru planu, kuris
vliau turjo bti koreguojamas ir pildomas. Tai natralus procesas, taiau i esms operatyvinis
planas iki pat jo vykdymo pradios iliks btent toks. Pradjus j vykdyti, tikslai (objectives) pagal
susiklosiusi padt bus keiiami net tris kartus. I pirmo vilgsnio, kaip ir per visas ankstesnes
kampanijas, vermachtas turjo Schwerpunkt AG Centras. I pirmo vilgsnio jos tikslai ir
veiksm eiga taip pat buvo aiki apsupti ir sutriukinti prieo armij savo kelyje, o tvirtinus
placdarm u Smolensko padti AG iaur ir tada sukti Maskv. Bet Maskva pagal plan turjo
bti puolama tik umus Leningrad. O kas, jeigu pagalbos, kaip kad nutiko per Paulaus karinius
aidimus, prireiks AG Piets? Kuris sparnas tokiu atveju bus svarbesnis? I ties, pagal direktyv
Nr. 21, Schwerpunktu labiau atrodo ne AG Centras, o abi armij grups iaur nuo Pripets
pelki, taiau prasidjus tikrai kampanijai taip nebeatrodys. AG Centras ne tik nepads AG
iaur, bet dar ir pasiskolins i jos arvuotsias pajgas. Pagalb apsupties manevrams bus
nusprsta sisti pietus, o Maskvos turmas prasids taip ir nepamus Leningrado... Pagrindinis
tikslas (aim) buvo aikus, taiau planuodami Barbaros vokiei generolai ir Hitleris nesugebjo
iskirti prioritet (objectives), kuri laikantis bt galima j gyvendinti. I tikro net galutinis tikslas
VolgosArchangelsko linija negarantavo skmingos kampanijos pabaigos. Bsimasis AG Centras
vadas feldmaralas Fedoras von Bockas susitikime su Hitleriu vasario 1 d. sutiko su fiureriu: Mes
muime rusus, jei ie nesitrauks ir kausis, sak jis, bet nuogstavo, kad priversti juos sudaryti taik
gali bti sunku. Hitleris tai atsak: Jeigu Ukrainos, Leningrado ir Maskvos umimas neatne mums
taikos, tada tursime tsti... ir ygiuoti iki Jekaterinburgo. Tai buvo aibo karas be joki rib, nes
Jekaterinburgas (tuomet vadintas Sverdlovsku) buvo u beveik 1500 km nuo Maskvos! Tada fiureris
mslingai nusiypsojo ir pridr: Esu sitikins, kad ms ataka nuluos juos kaip audra.71
Norint utikrinti slaptum, direktyva Nr. 21 buvo ispausdinta tik 9 egzemplioriais po vien
grietai tik i karininko rank gavo vis ginkluotj pajg ri vyriausieji vadai, visi kiti liko
OKW ir OKH tabuose72. Ant io slapto dokumento virelio tik dabar atsirado uraas Barbarosa.
Iki tol OKH tabe plano kodinis pavadinimas buvo Otto, OKW Fritz. Btent su iuo
pavadinimu Jodlis pateik plan Hitleriui gruodio 12 d. Po penki dien fiureris nusprend j
pakeisti Barbaros73.
Barbarosa ivertus i ital kalbos reikia Raudonbarzdis taip dl savo rudos barzdos buvo
pramintas XII a. Vokietijos karaliaus ir ventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I. is
drsus ir talentingas karvedys bei gudrus valdovas ved didiausias iki tol pajgas treij kryiaus
yg 1189 m. Jam nepavyko ivaduoti Jeruzals i musulmon sultono Saladino, nes nepasieks
ventosios ems imperatorius nuskendo Salefo upje[11]. Taiau po savo mirties jis tapo legenda,
kuri vokieiams yra tarsi brit karaliaus Artro atitikmuo. Anot ios legendos, Barbarosa nemir, o
tik umigo kartu su savo riteriais Untensbergo kalnuose Bavarijoje. Vien dien, kai vir kaln nustos
skraidyti varnai, jo barzda vl iaugs ir jis prisikels, kad sugrint Vokietijai buvusi didyb. Sunku
pasakyti, ar Hitleris norjo suteikti iam pavadinimui simbolin reikm, bet jei norjo, j galima
iifruoti taip ygis prie Taryb Sjung bus didiausias kryiaus ygis, kok tik pasaulis buvo
regjs. Tai bus ygis prie bolevizm, su vidurami iaurumu, turint tiksl sunaikinti kitatikius.
Jei Saladin igelbjs stebuklas (taip sultonas vertino galingesn tuo metu kariuomen turjusio
prieininko t) nevyks, Vokietijai ne tik bus grinta lov, ji pasieks tai, ko n vienam jos Reichui
iki tol nebuvo pavyk, ir Hitleris taps nauja Vokietijos istorijos legenda.
Sausio 8 d. fiureris sukviet savo aukiausiuosius karo vadus dviej dien posdiui Berghof.
Tarp pakviestj buvo ir Ribbentropas. Jam, kaip usienio reikal ministrui, pravartu buvo suinoti

naujsias fiurerio strategijos gaires. Hitlerio argumentai, dl ko reikia pulti Taryb Sjung, i esms
liko tie patys, kuriuos jis buvo isaks 1940 m. vasar. Jis pareik nemanantis, kad anglai yra
beproiai (vok. sinnlos toll), ir suprat nebeturintys galimybi laimti jie nustos kovoti. Prarad
paskutin savo vilt emyne, jie bus priversti pasiduoti, nes prieingu atveju jiems nebeuteks galios
ilaikyti savo imperij. Anglus palaiko galimas Rusijos sikiimas kar. Jeigu jie stengs atsilaikyti
ir surinkti 4050 divizij, o JAV ir Rusija nusprs jiems padti, Vokietijos padtis pasidarys
sudtinga. Taip neturi nutikti. Iki pat iol a laikiausi principo pirmiausia smgiuoti svarbiausias
prieo pozicijas. Tada arba Anglija pasiduos, arba Vokietija gals tsti kov kur kas palankesnmis
slygomis. Rusijos sutriukinimas taip pat suteiks galimyb Japonijai nukreipti vis savo gali
JAV74. Todl Rusija turi bti sutriukinta dabar. iuo metu Rusijos pajgos yra kaip molinis kolosas
be galvos, bet kas ino, kaip bus ateityje? retorikai klaus Hitleris. ia pat jis perspjo, kad
soviet negalima nuvertinti ir kad Vokietija turi pulti su didiulmis pajgomis. Anot jo, Taryb
Sjunga turi bti sutriukinta staigiai ir galutinai: jokiais bdais rusams negali bti leista
persigrupuoti. Po galing proveri prie front reikjo ne nustumti atgal, o apsupti ir sunaikinti. Jis
dar kart pabr, kad pirmiausia reikia uimti Baltijos jros pakrant, kiti strateginiai tikslai
sunaikinti Rusijos armij ir uimti Baku naftos telkini basein. Nors nauji atstumai atrodo begaliniai,
is reikalavimas neturt kelti nerimo generolams j armijos per kelias savaites jau veik
didiulius atstumus Pranczijoje primin Hitleris75. Tiesa, greta vis motyv dabar atsirado ir dar
vienas, nes po Molotovo vizito tikrieji soviet ketinimai turjo bti vertinti naujoje viesoje.
Stalinas protingas ir apsukrus, jis reikalaus vis daugiau. Vokietijos pergal prietarauja rus
ideologijai, savo dienoratyje ura fiurerio odius Halderis76. Savo sausio 9 d. kalboje Hitleris
ivardijo ir daugiau Taryb Sjungos ukariavimo pranaum. Po pergals kariuomen Rytuose gals
bti gerokai sumainta ir tai suteiks didesnes galimybes karo pramonei, krygsmarinei ir liuftvafei.
Vokietija taps nebeprieinama. Milinikoje Rusijos teritorijoje gldi nesuskaiiuojami turtai.
Vokietija, nors ir neketina jos aneksuoti, gals ia vyrauti ir ekonomikai, ir politikai. Tada bus
galima rinktis bet kokias galimybes rengiantis bsimoms kovoms tarp emyn. Vokietija bus
neveikiama niekam. Kai operacija prasids, visa Europa ugniau kvap! (vok. werde Europa den
Atem anhalten!) Jeigu kuris nors i ios kalbos besiklausiusi vad ir turjo koki nors
prietaravim, n vienas i j nebuvo isakytas garsiai.77

Greitos pergals miraas

Vis dlto vasario pradioje nuogstavim dl bsimos kampanijos Taryb Sjungoje padaugjo.
Po diskusijos apie Barbaros su Brauchitschu Halderis savo dienoratyje sausio 28 d. ura:
Prasm (vok. sinn) neaiki. Mes nesuduosime smgio britams tokiu bdu. Ms ekonominis
potencialas ne itin pagers. Negalima nuvertinti rizikos Vakaruose. Yra tikimyb, kad praradusi savo
kolonijas gali lugti Italija, ir tada mes gausime Piet front Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje. Jeigu
tuo metu bsime sivl reikalus Rusijoje, nekokia padtis gali dar pablogti.78 Nerim keliantis
signalas, po kurio atsirado is raas, buvo OKW Ekonomikos ir ginkluots tarnybos virininko (vok.
Chef des Wehrwirtschafts- und Rstungsamtes) generolo Georgo Thomo parengta studija, kurioje jis
vardijo ginkluotj pajg aprpinimo problemas.
Po pergals Pranczijoje Hitleris sak ginklavimosi pramonei perorientuoti gamybos prioritetus
liuftvafei ir krygsmarinei, bet dabar, rengiantis Barbarosai, pirmenyb vl teko grinti sausumos
pajgoms. Kadangi tokius pramons gamybos prioritet pokyius visada lydi didel inercija,

sutrikimai buvo neivengiami, o rezultatas gerokai iaugs amunicijos deficitas. Pvz., per pusmet,
nuo 1941-j birelio iki gruodio (t. y. per pirmuosius eis Barbarosos mnesius), ginkl
gamybos apimtis nukrito 38 procentais. Vokiei pramonei taip pat m itin trkti kvalifikuotos darbo
jgos, nes vis daugiau specialist pild kareivi gretas79. Nors Halderis, kaip mes matme, planavo,
kad bsimoje kampanijoje motorizuotas transportas sudarys pagrindin armij aprpinimo organizm,
i tikrj sunkveimi gamintojai Vokietijoje tuo metu numatytas kvotas vykd tik 70 procent [12].
1941 m. pavasar i problem laikinai padjo isprsti perimta Pranczijos karo technika[13] ir
sandoris su veicarija, taiau to rezultatas buvo toks, kad Vokietijos kariuomenje motorizuotosios
technikos modeli kiekis pasiek net 2000, tai reik milijonus papildom skirting atsargini detali,
kurios irgi turjo keliauti paskui armijas[14]. Dar vienas butelio kakliukas kauiuko trkumas. Jis
buvo svarbus ne tik visai Vokietijos karo pramonei, bet ir jos motorizuotosios technikos laivynui,
kuris negaljo vaiuoti be padang. Thomo skaiiavimais, Vokietijai reikjo 13 000 ton gumos
(kauiuko) per mnes, nors alis galjo pagaminti tik 7300 ton80. Galimybs sigyti ios aliavos i
kitur buvo miglotos[15]. Tai buvo ne viskas, nes, Thomo skaiiavimais, karo Rytuose atveju
Vokietijos degal atsarg turjo utekti tik madaug dviem mnesiams, be to, jis prognozavo labai
rimtas problemas maisto srityje81. Visa tai buvo akivaizdios problemos, taiau aikiai vardydamas
jas Thomas netrukus susidurs su auktesni instancij versija, anot kurios, jos turjo aik
sprendimo bd tai greita pergal. Vasario pabaigoje pristats Barbarosos analiz ekonominiu
poiriu, po susitikimo su Gringu Thomas ura: Jis sutinka su fiurerio pozicija, kad bolevik
valstyb subyrs, vos tik vokiei pajgos prads yg Rusij, todl mums nereikia nerimauti (kaip
kad a tai darau) dl didiulio masto atsarg trkumo ir geleinkeli sistemos destrukcijos.
Svarbiausia greitai nuversti bolevik vadus. Tiesa, Gringas kur kas labiau kreip dmes
galimas armij aprpinimo problemas ir ragino fiurer, uuot didinus divizij skaii, stiprinti esamas
ir gerinti j aprpinim82. Reichsmaralas taip pat (pagrstai) man, kad soviet oro pajgos yra
galingesns, nei buvo skelbiama valgybos raportuose. Vis dlto, inodamas ivardytas problemas,
Halderis nusprend dl j nekvarinti galvos nei sau, nei Hitleriui vasario 3 d. susitikim su
fiureriu jis atvyko turdamas vizij, kad greita pergal visk sudlios vietas.
Vasario 3 d. susitikime OKH tabo virininkas pristat savo duomenis apie prieo pajgumus. Jo
teigimu, soviet pajgas tuo metu sudar 100 pstinink, 25 kavalerijos ir 30 motorizuotj divizij,
prie kurias jis norjo priepastatyti 104 pstinink ir 34 mobilisias divizijas83. Halderis taip pat
prane, kad, valgybos duomenimis, sovietai turi gerokai daugiau tank, taiau pridr, jog
arvuotoji rus technika yra pasenusi modeli kolekcija. Vis dlto, tarsi apsidrausdamas perspjo
jis, staigmenos nra nemanomos. Halderis usimin apie galimas kariuomens aprpinimo
problemas, taiau, jo manymu, ias problemas kariuomen greiiausiai sugebs isprsti
naudodamasi ukariaut teritorij itekliais. O lyginant kareivius, Halderio sitikinimu, vokieiai
buvo kur kas pranaesni savo patirtimi, parengtumu, ginkluote, organizacija, vadais, nacionaliniu
charakteriu ir ideologija, todl kiekybin prieo persvar turjo kompensuoti kokybinis vokiei
pranaumas84. Ruodamasis susitikimui, Halderis pasiymjo, kad Taryb Sjunga turi 10 000 tank
prie Vokietijos 3500, taiau i fragment atgamin vasario 3 d. pokalb istorikai nesutaria, ar ie
skaiiai buvo pateikti Hitleriui. Viena vertus, atrodo, kad buvo, nes komentuodamas soviet ginkluot
fiureris pavadino save jos ekspertu ir deimt minui i atminties diktavo rus tank produkcijos
skaiius nuo 1928 m.85 Tuos 10 000 soviet tank dar 1937 m. ileistoje savo knygoje minjo ir
Heinzas Guderianas. Po karo savo atsiminimuose jis citavo 1941 m. rugpjt itartus Hitlerio odius:
Jeigu biau inojs, kad rus tank skaiiai, kuriuos js pateikte savo knygoje, yra teisingi,

veikiausiai niekada nebiau pradjs io karo.86 I ios citatos galima susidaryti spd, kad
Hitleris arba netikjo jam pateiktais soviet tank skaiiais, arba abejojo j kokybe. Jeigu Guderiano
citata tiksli, bt galima daryti ivad, kad soviet tankai buvo nuvertinti dvigubai ir kiekybiniu, ir
kokybiniu poiriu. Jeigu 1937 m. Taryb Sjunga turjo 10 000 tank, logika, kad 1941 m. is
skaiius turjo bti gerokai iaugs, bet panau, kad naujasis valgybos pateikiamas santykis (10 000
prie 3500 tank) Halderio pernelyg nejaudino. Guderiano citatos autentikumo patikrinti nemanoma,
taiau jo atsiminimai tikrai sudlioti velgiant vykius i perspektyvos. Kai savo atsiminimuose
Guderianas kalba apie OKW ir OKH karinink nepalauiam optimizm, bet koki prietaravim ar
nuogstavim atmetim, visa tai skamba kaip kritika koleg atvilgiu, taiau jo nuomon apie bsim
kampanij taip pat buvo optimistin87. Savo atsiminimuose jis daug rao apie puikius rus tankus,
taiau juose neliko jo paties Raudonosios armijos vertinimo po 1939 m. kampanijos Lenkijoje. Tada
jis soviet ginkluot, ypa tankus, vadino senienomis. Po karo visa kalt dl Taryb Sjungos
karinio potencialo nuvertinimo buvo suversta Hitleriui, taiau lygiai taip pat savo prieus nuvertino
vokiei karinis elitas ir Barbarosos planuotojai. Hitleris vargu ar gali bti apkaltintas tuo, kad
pasikliov karini ekspert duomenimis. Tiesa, jis, kaip ir jo generolai, buvo sitikins, kad taktinis
vokiei pranaumas nusvers svarstykles vokiei naudai, nepaisant kiekybins prieo persvaros88,
taiau kaip bt atrods is intuityvus sitikinimas, jeigu Hitleris ir jo generolai bt inoj, kad
Raudonoji armija turi ne 10 000, o daugiau kaip 20 000 tank, kad kampanijos pradioje prie
vokiei 3500 bus irikiuota 14 00015 000 rus tank ir madaug pus vokikj nusileis savo
galimybmis bei kokybe rusikiems atitikmenims?[16] 89
Hitleris, kaip ir jo generolai, pasikliov savo ginkluotj pajg kokybe, kuri turjo nusverti
prieo kiekybin pranaum, taiau koks i tikrj buvo tas kiekybs santykis? Atsakymai, kuriuos
iuos klausimus pateik vokiei valgyba, buvo neteisingi. Kai Halderis pristat kiekybin prie
persvar vasario 3 d., ji buvo nedidel 155 soviet divizijos prie 138 vokiei, taiau kampanijos
ivakarse is skaiius oktels iki 200, o po ei savaii nuo jos pradios iki 360 divizij.
manom staigmen srae atsidurs tankai T-34 ir KV-1, apie kuriuos valgyba neinojo nieko, o
kiekybin prie persvar panaikinti bus be galo sunku, nes prasidjus Barbarosai Taryb Sjunga
gamins po 1000 tank per mnes, o Vokietija pagamins tik 2800 per visus 1941 metus90.
Lygiai tokie pat klaidingi buvo duomenys apie Taryb Sjungos oro pajgas. Josefo Schmido (to
paties, kurio klaidos brangiai atsijo vokieiams Britanijos myje) skaiiavimais, Taryb Sjungos
oro pajgas sudar 8000 lktuv, i kuri trys ketvirtadaliai buvo europinje alies dalyje. I tikrj
Raudonoji armija turjo 10 000 lktuv vien tik vakarinse savo karinse apygardose91. Mums dar
teks isamiai palyginti vermachto ir Raudonosios armijos pajgum, o kol kas uteks pacituoti iek
tiek hiperbolizuot vieno istoriko apibendrinim: 1941 m. Taryb Sjunga turjo daugiau kareivi
bei tank ir tiek lktuv, kiek visos pasaulio karins pajgos sudtos kartu.92
domiausia, kad vokieiai turjo progos susipainti su soviet aviacijos pramons galimybmis.
Baland vokiei delegacijai, kuri sudar karini oro pajg ata, liuftvafs ininieriai, DaimlerBenz, Henschel, Mauser ir kit bendrovi atstovai, buvo aprodytos soviet gamyklos Maskvoje,
Rybinske, Permje (Molotove), Urale ir kituose regionuose. Susipain su naujausiomis
technologijomis ir modeliais, sveiai buvo apstulbinti to, k pamat. Suprantama, vokiei
specialistai informavo OKL apie didiuls apimties karo aviacijos gamybos program Taryb
Sjungoje. Viena i aprodyt aviacijos varikli gamykl buvo didesn nei eios pagrindins
vokiei gamyklos kartu sudjus93. i programa numat, kad Taryb Sjunga sugebs pagaminti
daugiau nei 1000 kovos lktuv per mnes, taiau liuftvafs valgybos skyrius pernelyg

nesureikmino ios informacijos. Motyvas, ko gero, buvo tas pats greita pergal turjo nubraukti ir
vis galim prieo potencial. Baigiantis vizitui, per ventin vakarien Artiomas Mikojanas [17]
pareik: Mes jums parodme visk, k turime ir galime. Ir esame pasireng sunaikinti bet k, kas
ryis mus pulti.94 Nra jokios abejons, kad is galios ir galimybi demonstravimas nebt
manomas be Stalino leidimo, taiau jeigu tokiu bdu jis band perspti Hitler, tai jo rezultatas buvo
prieingas. i informacija i ties Hitleriui padar spd, taiau jo ivados buvo kitokios, nei
Stalinas tikjosi (jeigu tikjosi). Js matote, kaip toli jie sugebjo paengti. Btent todl mes turime
pradti nedelsdami.95
Nepaisydamas optimistinio Halderio pristatymo vasario 3 d., Hitleris sak atlikti dvi studijas:
pirmoji turjo atsakyti klausim, ar tikrai Pripets pelks yra kariuomenei nepereinama teritorija ir
ar sovietai negali ia sukurti pasiprieinimo bastiono, kelianio grsm vokiei armij sparnams;
antroji isiaikinti ekonomin Taryb Sjungos pajgum ir pramons infrastruktr.
Kaip parodys ateities vykiai, pirmasis fiurerio nuogstavimas buvo ne be pagrindo. Usienio
kariuomens Rytuose (vok. Fremde Heere Ost ) valgybos padalinio ivadose taip pat buvo
teigiama, kad, nepaisant sudting vietovs slyg, geleinkeliais soviet kariuomen ia gali judti
abiem kryptimis. Raporto ivada skelb, kad grsm ygiuojani Maskv ar Kijev armij
sparnams i Pripets pelki teritorijos galima, taiau kai Hitleris pareikalavo galutinio dokumento,
is sakinys buvo ibrauktas. Vietoj jo atsirado ivada, kad Pripets pelkse galima tiktis partizan ir
nedideli (pulko dydio) dalini veiksm, kurie, savaime suprantama, negaljo bti laikomi grsme
armij grupi sparnams. domiausia, kad Hitleris, nepasitikdamas tokiomis ivadomis, pareik
Halderiui manantis, jog Pripets pelks nra klitis prieo armij judjimui, todl sak j teritorijoje
minuoti prajimus96. Apskritai operatyvinio plano gijas Hitleris tvirtai laik savo rankose. Kai
Halderis nordamas sustiprinti pietin sparn pasil prijungti Vengrijos pajgas, Hitleris praym
atmet[18] 97. Fiurerio nuomone, i suomi buvo galima tiktis vietins reikms pagalbos Baltijos
pakrantje, vengrais jis nepasitikjo, nes ie neturjo prieasi kariauti, o slovakai slavai, tad
galjo bti panaudoti nebent vliau kaip okupacins pajgos. Hitlerio nuomone, pasikliauti buvo
galima tik vokiei kareiviais98. Satelitini valstybi pagalbos pietuose Halderis norjo dl to, kad
tikjosi pagrindin smg suduoti iaurje, ir i pagalba bt atlaisvinusi dal vokiei pajg
pietuose, taiau jo viltims nebuvo lemta isipildyti. Kovo 17 d. posdyje Hitleris ne tik atmet
satelitini valstybi pagalbos idj, bet ir prane, kad i 21-os Barbarosos rezervui numatytos
divizijos 9-ios turi bti permestos operacijai Marita Balkanuose. Hitleris taip pat sukritikavo
Halderio plan atakuoti pietuose dviem kryptimis, nes pulti visur i esms bt klaida99, ir dar
kart pakartojo, kad pagrindiniai tikslai yra Leningradas ir Baltijos ali regionas. Kovo 30 d.
posdyje fiureris pareik, kad vykds savo pirmuosius udavinius Centras turs pasiekti Dniepr
(t. y. sukti pietus aut. past.) ir tik tada, usitikrins saugum ia, gals telkti savo jgas smgiui
iaur. Maskva, pareik Hitleris, yra visikai nesvarbi (vok. vllig gleichgltig). Halderis su
Brauchitschu visiems iems pokyiams neprietaravo100.
Operatyvinis planas, gyjantis vis aikesn savo pavidal, buvo pagrstas greitos pergals viltimi.
Nepaisydamas ataskait, pagal kurias vermachto degal atsargos turjo baigtis po trij mnesi,
Halderis ura: Degal atsargos pakankamos.101 Greita pergal, modeliuojama kaip geriausias
scenarijus, m virsti ne tik siekiamybe ir tikslu, bet ir pagrindine visos kampanijos skms slyga.
Pavyzdys, kuriuo remiantis buvo tikimasi, kad Raudonoji armija pakriks po pirmj galing
smgi, buvo 1940 m. kampanija Pranczijoje. Bet atstumai, laukiantys Taryb Sjungoje, buvo visai
kiti. Vien tik europietikoji Rusijos dalis buvo beveik dvigubai didesn u brit Indij, su kuria taip

mgo lyginti Hitleris. Norint sivaizduoti Ryt fronto dyd, galima ssti traukin Sankt Peterburge ir
juo net nereiks mginti pasiekti Odesos ar Rostovo. Po 16 valand kelio (traukinys greitasis ir stoja
tik dideliuose miestuose Maskvoje, Tuloje, Oriole) js atsidursite Kurske, t. y. pasieksite titaniko
1943 m. mio region, taiau tai bus tik nuo Baltijos iki Juodosios jros isidriekusio fronto
pusiaukel102. Startin vokiei ir sjunginink Barbarosos pozicija drieksi 1320 km, bet jei
matuotume front nuo Barenco jros iaurje, frontas pailgja iki 2760 km, o 1942 m. su smgiais
link Stalingrado jo ilgis iaugs iki 3050 km (nuo Suomijos lankos prie Leningrado iki Kaukazo kaln
jis sudarys 2050 km). 1941 m. toliausiai prasibrov vokiei daliniai bus u 1220 km nuo savo
startini pozicij, o 1942 m. is nuotolis iaugs iki 1730 km ir bus daugiau kaip dvigubai didesnis nei
tas, kur sukor Pranczijoje vokieiai vent pergal103.
Teritorijos, kurias ketino ukariauti vokieiai, buvo kelis kartus didesns u uimtsias per
Vakar kampanij, be to, Taryb Sjungoje lauk atiaurus klimatas, sudtingos vietovs ir prasta
infrastruktra. Vokietija turjo rimt ekonomini problem, Taryb Sjunga didelius iteklius ir vis
augant karins pramons potencial, taiau tai, kaip netrukus matysime, buvo vertinama ne kaip
problema, o atvirkiai kaip jos sprendimo bdas. Pranczijos kampanija iliko prototipu, kuriuo
remiantis buvo galima raminti skeptikus. Greitas Raudonosios armijos sutriukinimas buvo raktas
galutin pergal. Pergal, kuri savaime isprs visas problemas.
Pamginkime palyginti. Septyni savaii Pranczijos kampanijoje giliausias pleitas sudar apie
400 km, o operatyvini karini veiksm plotis apie 250 km. Taryb Sjungos fronto teritorija,
kurioje buvo numatomi prieo sunaikinimo miai, drieksis nuo 400 iki 550 km gyl, o pradinis
plotis bus kelet kart didesnis. Net jeigu pirmosios atakos bt skmingos, vis labiau tolstani
viena nuo kitos vokiei armij dengiama teritorija turjo beveik dvigubti. Maa to, galingas
vermachto smgis Pranczijoje akimirksniu pavert Paryi pavojaus zona, o Taryb Sjungoje, net
sumuus Raudonj armij palei front, nuo numatytos DnieproDvinos linijos iki Maskvos lauk dar
500600 km104. Nors, Hitlerio nuomone, Maskva nra svarbi, Halderis planavo priek. Pasiekus
Smolensk, diskusij bus galima atgaivinti, nes nuo Smolensko iki Maskvos likt tik 360 km, o iki
Leningrado 600 km, ir armijoms tekt sukti 90 laipsni kampu iaur per pelkt vietov105.
Vasargegu vokiei armij grupi vadai karo aidimuose toliau band sprsti problemas,
ikilusias Paulaus studij metu. Buvo kartai diskutuojama, kaip suderinti tank grupi ir pstinink
armij veiksmus, ir nors klaustuk vis daugjo, gegu atsisveikindamas su savo kolega AG iaur
vadu Wilhelmu von Leebu, AG Piets vadas Gerdas von Rundstedtas lakonikai tar: Na k, tai
pasimatysim Sibire.106
Paskutin balandio dien Hitleris pagaliau paskyr bsimos operacijos dat. Barbarosa turjo
prasidti birelio 22-j. Vienaip ar kitaip, lauko vadai turjo bti pasireng vykdyti sakymus ir
gyvendinti jiems keliamus udavinius. Karas kompleksikas dalykas. Pagrindins jo sudedamosios
dalys visada yra politiniai, ekonominiai ir kariniai veiksniai. Pirmieji du lemia laik, tikslus,
priemones, taiau galiausiai karo baigtis priklauso nuo karini pajg pasirodymo. Barbarosos
planuotojai tvirtai laiksi karo stratego Carlo von Clausewitzo taisykls, pagal kuri pagrindinis
kiekvienos kampanijos tikslas (aim) yra nugalti prieo pajgas mio lauke, o ekonominiai ir
politiniai tikslai susidlios savaime. Clausewitzas taip pat teig, kad norint nugalti prie reikia
palauti jo vali kautis, nes likus valiai vietoj sumutos kariuomens gali bti suformuota nauja. Bet
ia pat jis dar prielaid, kad, sunaikinus galimybes prieintis, valia tai daryti irgi bus palauta107.
Politin sprendim pulti Taryb Sjung prim Hitleris. tai kaip aikino j pats fiureris savo
1945 m. politiniame testamente[19]: Mes nebeturjome vilties ubaigti karo Vakaruose su invazija

Brit salas. i alis (Britanija aut. past.) usispyr nepripainti ms vadovaujanio vaidmens ir
nepasirayti garbingos taikos sutarties, kol emyne liko viena nenugalta didioji Europos valstyb,
tradicikai prieika Reichui. Karas galjo tstis aminai; karas, kuriame amerikieiai gyt vis
svaresn vaidmen. mogikieji ir materials JAV itekliai bei potencialas, karini technologij
pltra... grsmingai arti Britanijos pakrant, visa tai privert mus imtis priemoni, galini padti
ivengti usitsusio karo. Laikas visada laikas! dirbantis ms nenaudai. Vienintelis bdas
priversti Anglij atsisakyti pasiprieinimo emyne vili ir sudaryti taik buvo atimti i vilt
sunaikinant Raudonj armij. Mes neturjome jokio kito pasirinkimo, tik pamginti paalinti Rusijos
dmen i Europos lygties... Anot Hitlerio, buvo ir dar viena prieastis, svari pati savaime:
bolevizmas nuo pat savo egzistavimo pradios buvo grsmingas pavojus. Vien dien prasidsianti
jo ataka buvo neivengiama.108 lemting sprendim iki iol nemaai kas laiko didiausia Hitlerio
klaida, bet kritika, pagrsta inojimu, kas atsitiko vliau, negali atsakyti klausim, o kokia buvo io
sprendimo alternatyva? Nepulti Taryb Sjungos? Laikas, apie kur kalbjo Hitleris, i tikrj dirbo
ne Vokietijos naudai. Nieko neveikimas bt leids sustiprti visiems Reicho prieams ir paliks
Vokietij ekonomikai priklausom nuo Taryb Sjungos. Jeigu jau reikia iekoti klaid, tai, ko gero,
dert grti prie vyki ekoslovakijoje ir Lenkijoje, kai visai to nenordamas Hitleris vl savo
al didel kar. veikdamas Pranczij jis tikjosi j ubaigti, taiau Britanijos pozicija privert
koreguoti strategij ir vienintelis bdas ilaikyti iniciatyv savo rankose buvo smgiuoti ten, kur
pergal galt padti sukurti ieit i aklaviets. Taip radosi sprendimas atidaryti antrj front dar
prie veikiant Didij Britanij. Siekdamas ivengti karo dviem frontais, 1939 m. jis pasira su
Stalinu pakt, taiau dabar, tikins save, kad Britanijos padtis nekelia Vokietijai joki rimt
problem, jis nusprend smgiu Taryb Sjungai isprsti visas esamas ir galimas problemas, o
pergal Rytuose atnet pergal ir Vakaruose. Tai, kas atrod logika schema fiureriui, Stalinas
vertino kaip nemanom avantir.
Stalinas buvo visk metodikai apskaiiuojantis darboholikas, turintis geniali savyb prisiminti
net menkiausias detales ir i j sudlioti aik bendr vaizd. Tai buvo mogus, kuris asmenikai
pasiraydavo mirties nuosprendi sraus, bet tas pats mogus savo dienoratyje isamiai
apraydavo smulkiausius aukso gavybos niuansus. Prieingai nei visk cinikai ir racionaliai
vertinantis Stalinas, Hitleris giliai irdyje visada buvo ir liko romantikas svajotojas. tai kaip jis
kart paaikino savo meil kalnams Oberzalcburge: Atvyks Oberzalcburg a nepaskstu vietos
gamtos groyje. Tiesiog jauiuosi atsidrs toli nuo nereikming dalyk, ir mano vaizduot veikia
geriau. Studijuodamas problemas kitur, a nematau sprendim taip aikiai. Paskstu smulkmenose.
Atjus nakiai Berghofe a danai lieku gulti lovoje atmerktomis akimis ir galiu pro lang matyti,
kaip mnulis apvieia kalnus. Btent tokiomis akimirkomis mano prot nuvieia aikumas.109
Hitleris taip pat buvo detali specialistas, turjo netiktin atmint, taiau, prieingai nei Stalinas,
kilus didelei ir svarbiai idjai, visas trukdanias smulkmenas jis be skrupul stumdavo al. is tarp
dviej lyderi daugybs panaum egzistuojantis esminis skirtumas bus vienas i lemtingiausi
didiulje j partijoje 1941 m. vasar. Jis lemtingas, nes Stalinas manys, kad Hitleris yra panaus j,
todl gali nuspti savo prieininko motyvus, bsim ingsni logik ir j sek.
Per savo strateginius apmstymus prijs ivad, kad atjo laikas smogti Taryb Sjungai,
Hitleris staiga gavo prog grti prie paios svarbiausios savo idjos jos vardas buvo gyvybin
erdv (vok. Lebensraum) ir ideologinis karas su bolevikais110. Dl objektyvi prieasi jam teko
i idj kuriam laikui pastmti al ir elgtis racionaliai, bet dabar ji gro, nes sutapo su naujja
karo strategija. ios idjos gyvendinimas pagal Hitlerio vizij turjo isprsti ne tik politines, bet ir
visas ekonomines problemas ir utikrinti ilgalaik Vokietijos klestjim. 1939 m. prasidjs karas

atkirto Vokietij nuo daugelio aliav, pasiekdavusi j jros keliais. Pvz., 1940 m. net 94 procentai
naftos importo keliavo i Rumunijos ir tokia akivaizdi priklausomyb Hitleriui kl lygiai tok pat
nerim111 kaip ir priklausomyb nuo Taryb Sjungos. Btent tai buvo pati didiausia Barbarosos
dilema.
Vokietija negaljo isiversti be Taryb Sjungos ekonomins pagalbos. Pvz., 1939 m. spal
vokieiai papra padvigubinti grd tiekim iki maiausiai 2 mln. ton. Suprasdami vokiei
poreikius sovietai pareikalavo naujausi karini technologij ne iaip koki nors karins technikos
pristatym, bet technologij, kurias perprat rus specialistai galt pritaikyti kurdami, tobulindami
savsias ar tiesiog jas kopijuodami. 1940 m. vasario 11 d. susitarimu Vokietij pristatom aliav
kiekiai pakilo iki 600700 milijon reichsmarki, taiau Vokietijos karo pramons specialistai
protestavo prie karins ginkluots ir slapt technologij perdavim galimiems prieams. Pvz.,
liuftvaf labai nenorjo dalytis oktanini degal gamybos technologijos pasiekimais, nes vokiei
aviacijos naudojam degal kokyb buvo vienas i didiausi pranaum prie rus aviacij.
Nepaisant akivaizdaus interes susikirtimo usienio politikoje, Stalino nurodymu ekonominis
Taryb Sjungos bendradarbiavimas su Vokietija netrukus pakilo dar auktesn lyg. 1941 m. sausio
10 d. abi alys susitar ne tik dl didesni aliav kieki pristatymo i Taryb Sjungos, bet ir
galimybs vokieiams per soviet teritorij prekiauti su Iranu, Afganistanu ir Tolimaisiais Rytais.
Taryb Sjunga sipareigojo pristatyti ne maiau kaip 2,5 mln. ton grd, taip pat medienos, kurios
vert siek 2 mln. reichsmarki. Hitleris tuo metu jau aid dvigub aidim ir pagal susitarim u
didiulius kiekius gaunam aliav Vokietija sipareigojo atsiskaityti iki 1941 m. rugpjio. Pvz., iki
1941 m. vasario Taryb Sjunga pristat preki u 310 mln. reichsmarki, o vokieiai savo prekmis
ir pinigais u i dal atsiskait tik gegus 11 d. Tiesa, mainais u gaunamas aliavas vokieiai
privaljo soviet ekspertams pateikti savo ginkl ir karo technikos. Pvz., Gustavo Kruppo bendrov
turjo paruoti ir perduoti Taryb Sjungai kreiser Lutzow[20], taiau vokieiai nesiskubino ir
baland j perdav toli grau ne visai sukomplektuot[21]. T pat baland i Tolimj Ryt buvo
pristatyta apie 2000 ton kauiuko, 6340 ton spalvotj metal (vario, alavo, nikelio). Visos
gyvybikai svarbios Vokietijai aliavos i Taryb Sjungos arba per jos teritorij keliavo praktikai
iki paskutins akimirkos. Vien tik per pirmuosius keturis 1941 m. mnesius Vokietija gavo 232 000
ton degal, 632 000 ton grd, 23 500 ton medvilns, 50 000 ton mangano rdos, 67 000 ton
fosfat ir 900 kg (beveik ton!) platinos...112 Nusprsdamas pulti toki pavyzdingai savo
sipareigojimus vykdani partner Hitleris, inoma, tikjosi, kad visi jos itekliai atsidurs jo, kaip
nugaltojo, dispozicijoje ir u juos niekada nebereiks mokti, taiau buvo ir didel problema. Vos
tik pradjus kar, vis aliav, nuo kuri taip priklausoma buvo Vokietija, pristatymas t pai
akimirk sustos. Tokiai gigantikai operacijai kaip Barbarosa paiai reikjo didiuli kieki
itekli. Degalai, reikalingi milinikai kariuomenei, kaip prognozavo Georgas Thomas, turjo baigtis
spal, todl, jo nuomone, vienintel galimyb isprsti i kritin problem buvo kuo greiiau uimti
ir pradti eksploatuoti Kaukazo naftos telkinius prie Maikopo ir Grozno. Jeigu tai nepavykt, nuo
1941 m. rugsjo turime tiktis pai rimiausi reperkusij su neprognozuojamais padariniais
karinms operacijoms ir ekonomikai, ra jis 1941 m. kov. Bet jeigu nordama laimti Vokietija
turi kuo greiiau uimti Ukrain su jos grdais ir Kaukaz su jo nafta, kaip su Clausewitzo principu,
skelbianiu, jog norint palauti prieo vali kautis pirmiausia reikia j nugalti? I ties svarbiausias
klausimas buvo ne kur geriausia suduoti pagrindin smg. Pvz., Stalinas ir soviet karo vadai i ties
man, kad pagrindinis Hitlerio taikinys bus btent pietuose todl ia bus sutelkta didiausia
Raudonosios armijos dalis113.

Pagrindinis klausimas buvo, ko reikia siekti pirmiausia sutriukinti prieo pajgas ar uimti
svarbius pramons centrus? Vokiei karo vadai rinkosi pirmj variant, bet Hitleris nebuvo toks
tikras. Po karo fiurer jo generolai kritikuos paeidus karinius interesus dl ekonomini, taiau
Hitleris nusprend paeisti Clausewitzo principus ne dl ideologini sitikinim, kaip neretai
teigiama, o dl to, kad suvok Vokietijos ekonomines problemas. is suvokimas buvo viena i
svarbi prieasi, kodl operatyvinis planas taip ir negis aikaus atsakymo klausim, koks yra
geriausias bdas pasiekti greit pergal. Jeigu pietuose yra toks svarbus taikinys, kur reikia kuo
greiiau uimti, kodl pagrindinis smgis suplanuotas toli iaurje? Ir io pagrindinio smgio kryptis
po kompromis ir modifikacij bus isklaidyta kair ir dein. Nesant aikaus pagrindinio tikslo, n
viena i trij armij grupi neturjo utektinai galios pasiekti savo tikslus pati. Vis dlto,
nepaisydamas karini pajgum ir ekonomini itekli trkumo, Hitleris tikjosi, kad vermachtas
sugebs ikovoti dar vien greit pergal. Tik ji galjo isprsti visas problemas. Barbarosa buvo
be galo rizikinga operacija, nes jai nepavykus visi Hitlerio strateginiai skaiiavimai subyrt ir virst
karu dviem frontais, kurio Vokietija laimti negali, taiau skms atveju Vokietija tapt neveikiama
jokiems likusiems prieams.
Nuo pat pradi Hitleris prognozavo, kad karas Rytuose bus lemtingas ideologij mis, po kurio
iliks tik viena arba nacizmas, arba didiausias ir pavojingiausias jo prieas bolevizmas. Hitleriui
tai buvo ne tik rizikingiausias gyvenimo sprendimas. Tai buvo viso jo gyvenimo tikslas. 1941 m.
pradioje pradjus ruotis miui, apie kur Hitleris seniai svajojo, visos jo svajons isirikiavo
viena greta kitos. Svajons Hitleriui, patologins ambicijos arba manija tiems, kurie buvo i vizij
taikinyje. tbtiniam miui bus ruoiamasi atitinkamai jame negalios prastos taisykls. Karas
Rytuose bus kitoks, nes jo tikslas ne nugalti prie, o sunaikinti j.

Planuojant kitok kar viskas arba nieko!

Nusprsdamas pulti Taryb Sjung, Hitleris rmsi politiniais, ideologiniais ir ekonominiais
argumentais. Politiniai (kaip jau isiaikinome) ir ideologiniai (kaip netrukus matysime) argumentai
buvo visikai aiks, taiau ties ekonominiais Hitlerio skaiiavimais, pagal kuriuos Taryb Sjungos
ukariavimas atne didiul naud Vokietijos ekonomikai, ikilo klaustuk. Pvz., 1940 m. rugpjt
generalinio tabo karins geografijos padalinio ivadose buvo abejojama, kad umus Maskv,
Leningrad ir Ukrain Taryb Sjunga kapituliuos, nes u Uralo kaln, vermachtui nepasiekiamose
teritorijose, sovietai steig didiuli pramons ir ems kio kompleks. Spal Vokietijos ambasada
Maskvoje spjo nedti daug vili greit soviet lugim ir nesitikti jokios greitos naudos i
Ukrainos, ypa kalbant apie maisto produktus. Ambasados atstovo Gebhardto von Waltherio
pesimistiniame praneime buvo raoma, kad 1918 m. Ukrainos okupacijos ekonomin nauda buvo
menka, o dabar is regionas dar labiau nuskurds ir perpildytas. Ms jau mintas OKW Ekonomikos
ir ginkluots tarnybos virininkas Georgas Thomas taip pat atkreip dmes tai, kad ems kio
sektoriaus pajgumai Ukrainoje yra priklausomi nuo didiulio kiekio traktori ir kitos technikos. J
panaudoti vokieiams buvo nemanoma neumus Kaukazo naftos telkini, o ie buvo gerokai toliau
nei Ukraina. Reicho finans ministras Lutzas von Krosigkas taip pat paymjo, kad rusai greiiausiai
sudegins savo laukus ir sandlius, todl siverus grd regione gerokai sumas. Kitaip tariant, visi
ie nuogstavimai kl paviri problem siverus Taryb Sjung ekonominis Vokietijos
potencialas turjo ne padidti, o sumati, bent jau i pradi114.
Kaip jau usiminta, nordamas gauti isamesn Taryb Sjungos ekonominio potencialo ir

geografin infrastruktros vaizd, vasario 5 d. Hitleris nurod atlikti isami studij, taiau galutiniai
jos rezultatai buvo klasikinis darbo fiurerio nor link pavyzdys. Kadangi Thomas tokio pobdio
studij OKW virininko Wilhelmo Keitelio nurodymu buvo parengs dar saus, dabar jis savo
virininkui papildyt atsakym pateik jau po trij dien. Vasario 8 d. Thomas informavo Keitel ir
Jodl, kad Vokietijai aviacini degal uteks tik iki rudens, automobilini tik dviem mnesiams, o
kauiuko iki kovo pabaigos115. Thomas papra perduoti i ataskait Hitleriui, taiau Keitelis
atsak, kad fiureris neleisis iems ekonominiams sunkumams daryti takos jo planams, ir papra
ataskait pakoreguoti116. Thomas suprato, ko i jo pageidaujama, ir vasario 13 d. dokumente[22],
prieingai nei ankstesnse prognozse, buvo teigiama, kad jeigu vermachtui pavyks aibikai ugrobti
prieo teritorijas, padtis su aliavomis ir maisto produktais turjo gerokai pagerti. Svarbiausia,
Thomas teig, kad Vokietijai ukariavus europin Taryb Sjungos dal sovietai prarast 75
procentus savo karo pramons, o pamus Leningrad, Maskv ir Ukrain (bei Donbaso akmens angli
basein) Taryb Sjungos karin galia bt palauta 117. ios ivados stipriai nuvertino Taryb
Sjungos pramons kompleks Urale (Sverdlovske, Magnitogorske, Permje), Azijoje palei
Transsibiro geleinkel (Novosibirske, Tomske, Krasnojarske, Irkutske ir kt.) bei toli pietuose
(Achabade, Samarkande, Takente, Almatoje) svarb ir potencial, taiau, inoma, jos kur kas
labiau patiko Hitleriui, nes sutapo su jo vizija. Turjs vertinti tikrj padt, bet fiurerio ambicij
padrsinimu taps dokumentas turs rimt padarini. Ekonominiai Taryb Sjungos ukariavimo
aspektai bus labai svarbs Hitleriui. Jis vis laik stengsis iekoti skaudiausi Taryb Sjungos
ekonomikos tak ir drauge galimybi pagerinti Vokietijos ekonomin padt. I ties Hitleris net
nurod pagal i studij sudaryti ekonomikos infrastruktros emlap, kuriuo jis nuolat naudosis kaip
svarbiu altiniu planuodamas karines operacijas118.
Biurokratinei Reicho struktrai netrukus tapo aiku, kad svarbiausia fiureriui ukariautuose
Rytuose utikrinti maksimali naud. Thomas netrukus m kur kas glaudiau bendradarbiauti su
valstybs sekretoriumi prie ems kio ministerijos Herbertu Backe, kuris visada iki tol pasisak u
ekspansij Rytus ekonominiais tikslais. inanio Vokietijos patirt I pasauliniame kare Backe
prioritetas buvo maisto padtis Didiajame Reiche. 1940 m. pabaigoje, prijungus ukariautas
teritorijas, grd trkumas dar labiau iaugo, o bsim 3 mln. kariuomen Rytuose taip pat reikjo
pamaitinti. Vis dlto Backe suvok, kad neisemiamas Ukrainos duonos krepys yra tik mitas, ir net
skminga karin invazija neatne greitos naudos. Atvirkiai, jo ekspertai savo raportuose turjo
pripainti, kad bet kokia invazija sutrikdys normal derliaus surinkim maiausiai dvejiems metams:
Tokiems nuostoliams kompensuoti prireiks keleto met... dl ios prieasties kelet artimiausi met
pertekliaus tiktis neverta. Vokiei ems kio ekspert skaiiavimais, Vokietijai ir jos okupuotai
Europai i Taryb Sjungos reikjo 810 milijon ton grd per metus. Backe asmenikai paadjo
Hitleriui, kad umus Ukrain visos ekonomins problemos bus isprstos, taigi reikjo rasti ieit119.
Sprendimas, priimtas tik gegu, buvo netiktinai radikalus. Jis gavo bado plano pavadinim,
nes numat, kad visas Piet Rusijos ems kio produkcijos perteklius turi bti nukreiptas Vidurio
Europ, o maisto trkumu pasiymintys Centrins ir iaurs Rusijos regionai, ypa pramoniniai
miestai, nebus aprpinami. Maa to, ukariaut teritorij lauk dviguba nata, nes vokiei karini
pajg aprpinimo ir maitinimo problemas buvo numatyta sprsti vietos itekliais. Mainant bsim
pristatym kiekius kariuomen buvo galiota pasiimti i uimt teritorij visko tiek, kiek jai reiks.
Taigi, vietos gyventojams turjo atitekti tik tie maisto produktai, kuri nesuvartos trys milijonai
vokiei kareivi ir 600 000 arkli. Gegus 2 d. pasitarime, susijusiame su bsima okupacija,
Thomas ir Backe aikiai apibr, k i bado politika reikia: 1) kar bus galima tsti tik tuo

atveju, jei per treius jo metus visos ginkluotosios pajgos bus imaitinamos Rusijos; 2) deimtys
milijon moni neabejotinai mirs badu, jeigu i alies bus paimta tiek, kiek mums reikia; 3) grdams
atitenkantis prioritetas yra maesnis nei aliejiniams augalams, kuriuos paimti yra svarbiausia. Visos
prieinamos riebal ir msos atsargos greiiausiai bus suvartotos karini pajg. Tai buvo mirties
nuosprendis milijonams moni, taiau niekas i iame pasitarime dalyvavusi aukiausi Vokietijos
pareign neprotestavo. Norint patenkinti Didiojo Reicho ir jo Grossraumwirtschaft[23] interesus,
ukariautas Taryb Sjungos teritorijas buvo planuojama inaudoti kaip kolonijin nuosavyb ir
pagrindinis klausimas buvo vienas kaip gauti daugiau naudos Vokietijai? Kaina, kuri u i gerov
turs sumokti Taryb Sjungos gyventojai, niekam nebuvo paslaptis. Laipsnika pramons ir
didels dalies populiacijos mirtis iose buvusiose deficitinse teritorijose yra neivengiama, buvo
raome vienoje i ataskait. Deimtys milijon moni iuose regionuose taps pertekliumi, kuris
turs arba mirti, arba emigruoti Sibir. Bet kokie mginimai padti igelbti vietos populiacij nuo
mirties badu... galt bti vykdomi tik maisto aprpinimo Europoje sskaita. Jie pakenkt Vokietijos
ir Europos atsparumui prie blokad.120
K reik deimtys milijon? Backe skaiiavimais, perteklin populiacija sudarys 2030
milijon. Jis tai laik btina ekonomine priemone utikrinti Vokietijos ir jos kariuomens gyvavim,
be to, i bado strategija sutapo su aukiausi naci vad tikslais eliminuoti rasikai ir politikai
prieikus ukariaut teritorij elementus. Badas turjo padti ivalyti ias teritorijas ir atlaisvinti jas
tikriems vokieiams. Heinrichas Himmleris, kuo puikiausiai tai suprasdamas, sak: Tai
egzistencijos klausimas... negailestinga ir iauri rasin kova, per kuri 2030 milijon slav ir yd
us nuo karini veiksm ir maisto tiekimo krizs. Savo nurodymuose pavaldiniams Backe
pasmerktj atvilgiu buvo atsainus: Skurdas, alkis, gebjimas gyventi nepritekliuje jau daug ami
yra ruso savybs. Jo skrandis yra lankstus todl bet koks gailestis bt klaida. Naci partijos
ideologas Alfredas Rosenbergas, bene vienintelis sieksiantis kit Taryb Sjungos taut palankumo
vokieiams, rus atvilgiu irgi buvo nusiteiks drastikai: Vokietijos gyventoj imaitinimas, be
jokios abejons, uima pirm viet ms prioritet Rytuose srae... Ir mes tikrai neturime jokios
pareigos maitinti Rusijos gyventoj... Rus laukia labai sunks metai.121
Kartais pamirtama, bet Lebensraum materialin naud naciai planavo ne tik valstybs, jos
ekonominio ir karinio potencialo lygmenyje. Galutinis ir stipriai propagandos eskaluojamas tikslas
kad i naud pajust kiekvienas vokietis. Karas dl gyvybins erdvs, anot Goebbelso, buvo ir
sostas, ir aukuras, karas u grdus ir duon, u soius pusryius, pietus ir vakarien, karas, kuris
turi padti isprsti visus socialinius klausimus, nam statyb ir gatvi tiesimo, karinio, prekinio ir
keleivinio laivyno statyb, automobili ir traktori gamybos, teatr ir kino teatr net maiausiuose
kaimeliuose, karas dl materialini aliav, kauiuko, geleies, rd... kart pagaliau mes norime
pasipelnyti... Begaliniuose Ryt laukuose sibuoja auksiniai grdai, j ia yra pakankamai, daugiau
nei pakankamai, kad galtume pasirpinti savo tauta ir visomis kitomis Europoje... Tai yra ms karo
tikslas.122 Goebbelsas mokjo klausytis savo fiurerio. Hitleris mgdavo pabrti, kad pagrindinis
nacionalsocializmo tikslas yra pakelti moni gyvenimo lyg. Jis buvo sitikins, kad tai manoma tik
isikovojus gyvybin erdv Rytuose tik tada Vokietija taps ekonomikai nepriklausoma ir gals
suklestti.
Nusprends tiksl gyvendinti, Hitleris gro ir prie kitos savo idjos. 1941 m. sausio 30 d.
savo atuntj atjimo valdi metini proga dideliame renginyje Sportpalast arenoje jis pasak
kalb. Joje n odiu neusimin apie Taryb Sjung (ir nedarys to jokioje oficialioje savo kalboje
iki pat 1941 m. birelio 22 d.). Daugiausia dmesio Hitleris skyr Didiajai Britanijai, kurios

imperija, anot jo, buvo sukurta jga, ir ne Vokietija, o Britanija valdo didiules pasaulio teritorijas
visame pasaulyje. Bet ioje kalboje buvo ir dar vienas svarbus akcentas. Pirm kart nuo karo
pradios fiureris vl prabilo apie yd problem. A neketinu pamirti perspjimo, kur daviau
Reichstage 1939 m. rugsjo 1 d. (sic), jeigu ydija trauks pasaul kar, jos vaidmuo Europoje bus
baigtas. Jie gali juoktis i mans iandien, kaip kad juoksi i mano pranaysi ir anksiau.
Ateinantys mnesiai ir metai rodys, kad ir iuo atveju mano pranayst yra teisinga... Kitos tautos
vien dien suvoks didiul vidin prie ir stos didel bendr front kartu su mumis... prie
tarptautin yd vykdom taut inaudojim ir naikinim.123

Hitleris sako kalb Sportpalast rmuose, 1941 m. Spalis

K Hitleris i ties turjo omeny kalbdamas apie ydijos vaidmens Europoje pabaig, sunku
nustatyti. Greiiausiai tuo metu jis ir pats neinojo, kaip bus sprendiama yd problema. is
motyvas danai vertinamas kaip perspjimas JAV likti konflikto nuoalje, taiau esmin idja
isprsti yd problem kart ir visiems laikams Hitlerio jau neapleido. domu, kad i tikrj
savo kalboje karo pradioje 1939 m. rugsj jis nekalbjo apie ydus, nes paskutin kart tai dar
1939 m. saus. Turdamas puiki atmint Hitleris pakartos klaiding priminim dar kelet kart,
galbt todl, kad i ties pamiro, o gal todl, kad siejo pasaulin kar su yd smokslu ir norjo
juos tuo apkaltinti, o galbt dl vis ivardyt prieasi. Kad ir kaip ten bt, likus dviem savaitms

iki ios kalbos fiureris dav nurodym Reinhardui Heydrichui pagalvoti apie yd iklimo i
Vokietijos takos zon plan, kuris galt pakeisti Madagaskaro variant. 1941 m. sausio 21 d.
Adolfo Eichmanno pavaduotojas Theodoras Danneckeris ura: Pagal fiurerio vali yd klausimui
Vokietijos valdomose ar kontroliuojamose Europos dalyse po karo turs bti pritaikytas galutinis
sprendimas (vok. einer endgltigen Lsung). Kol kas buvo kalbama apie naujas teritorijas, kurias
bt galima perkelti ydus (Eichmanno skaiiavimais, j tuo metu buvo 5,8 mln.)124, bet konstruodami
galutinio sprendimo projekt naci vadai Himmleris, Heydrichas, Eichmannas surengs lenktynes,
kuriose lyderiais bus laikomi patys radikaliausi. I pradi Heydrichas sil deportuoti ydus
Generalin gubernij, taiau tam nirtingai pasiprieino Hansas Frankas. Nusprendus pulti Taryb
Sjung, atsivr gerokai daugiau galimybi, nes ukariavus didiules teritorijas Rytuose, viet
pasirinkimo problema atkrist savaime. Lebensraum ir yd problemos sprendimo idjos netruks
tapti tokios pat svarbos dvynmis, o galiausiai taps nebeaiku, k reikia padaryti pirmiau, laimti
kar prie Taryb Sjung ar prie Europos ydij? Iki tol Hitleris mst tik apie Vokietijos ydus, o
dabar ateities projekcijos leido iekoti sprendimo visos Europos mastu. Jis vis dar nebuvo priimtas,
nes norint j gyvendinti pirmiausia reikjo laimti kar. Ir is karas bus kitoks nei visi ankstesni.
Vasario 26 d. ekonomikos ekspertui generolui Thomui Gringas prane, kad pirmasis Taryb
Sjungos okupacijos udavinys bus greitai sutvarkyti (vok. erledigen) bolevik vadus. Kovo 3 d.
Jodlis pristat Hitleriui bsimosios karins okupacijos politikos gaires. Dokumente buvo teigiama,
kad bsimoji kampanija yra daugiau nei ginkluotas konfliktas tai dviej ideologij akistata, per
kuri moni engja yd bolevik inteligentija turi bti eliminuota. i uduotis tokia sudtinga, kad
negali bti patikta kariuomenei... Btina paalinti visus bolevik vadus ir komisarus (teisinti
priemones). Kai kovo 13 d. Keitelis pasira fiurerio pataisyt variant, jame neliko bolevik
inteligentijos ir komisar likvidavimo punkt, taiau buvo nurodoma, kad SS reichsfiureriui
Himmleriui yra suteikiama veiksm laisv armij veikimo zonose125. Taiau kart tamss
darbeliai nebus tik SS prerogatyva. Pirmiausia, tai nebus manoma praktikai, nes daugiau kaip pus
didiuls bsimos ukariautos vokiei teritorijos iliks kariuomens dispozicijoje iki pat
pabaigos126, antra, rengdamas savo kariuomen bsimai kampanijai Hitleris n neman slpti jos
pobdio. Kovo 17 d. posdyje fiureris savo generolams sak: Stalino valdanioji inteligentija turi
bti paalinta. Rusijos imperij kontroliuojantis valdios aparatas turi bti sutriukintas... Jga turi
bti naudojama paiais brutaliausiais bdais... Kai ie funkcionieriai bus paalinti, alis
suskilins.127 Kol kas Hitleris nedetalizavo etninio valymo princip, bet generolai jau turjo
patirties i vyki Lenkijoje, be to, kart lauk daugelio nekeniamas prieas bolevikai. Kovo
26 d. susitiks su Heydrichu aptarti bsimos okupacijos, Gringas pripaino, kad vermachtas Rytuose
bus usims kitais reikalais, todl Himmleris turs gana didel veiksm laisv. Su tam tikromis
korekcijomis patvirtins yd deportacijos Taryb Sjungos gilum planus, reichsmaralas papra
parengti kariuomenei 34 lap atmintin apie slaptsias soviet tarnybas, politinius komisarus, ydus
ir pan., kad kareiviai inot, k jie i tikrj statys prie sienos128. Kit dien Brauchitschas savo
vadams prane, kad kariams Rytuose turi bti aiku, jog tai bus rasi kova (vok. von Rasse zu
Rasse), ir kovoti reiks iauriai129. Po deryb tarp Heydricho ir kariuomens bus pasiektas
susitarimas, pagal kur kariuomen sutiko bendradarbiauti su specialij uduoi briais
(Einsatzgruppen). ios grups turjo vykdyti savo specialisias uduotis savarankikai, taiau
armijos sutiko suteikti joms logistin pagalb ir per atstovus koordinuoti tarpusavio veiksmus130.
Kovo 30 d. sukviets apie 200 aukiausi karinink Reicho kanceliarij Hitleris aikiai
apibr jiems bsimos kampanijos pobd ir ko tikimasi i armijos. Dvi su puse valandos trukusioje

kalboje fiureris kalbjo ne apie taktik ir strategij. Tiesa, jis primin savo argumentus, kad Anglija
viliasi Taryb Sjungos ir JAV pagalbos, todl Rusijos problema turi bti isprsta be atidliojim,
taiau pagrindinis kalbos tikslas buvo paruoti generolus dvikovai su bolevizmu. Fiurerio odius
stenografavo Halderis: Dviej ideologij susidrimas. Triukinamas bolevizmo, pasiyminio savo
socialiniais nusikaltimais, pasmerkimas. Komunizmas yra didiulis ms ateities prieas. Turime
pamirti biiulyst tarp kareivi... Komunistas nra ginklo brolis (vok. Kamerad) nei prie m, nei
jam pasibaigus. Tai naikinamasis karas. Jei mes to nesuprasime, net ir sumu prie po trisdeimties
met vl tursime stoti kov su komunizmu. Mes kariausime ne tam, kad isaugotume prie...
Karas su Rusija: bolevik komisar ir komunist inteligentijos sunaikinimas... Tai ne karo teism
reikalas. Kiekvienas pajg vadas turi inoti, kas pastatyta ant kortos. ioje kovoje jie turi bti
lyderiai... Komisarai ir GPU[24] mons yra nusikaltliai ir su jais turi bti elgiamasi atitinkamai. Tai
bus kitoks karas nei Vakaruose. Rytuose brutalumas dabar reikia lengvum ateityje. Vadai turi bti
pasireng paaukoti savo asmeninius skrupulus.131
Nors po karo keletas vokiei generol pasakojo, kad i kalba juos okiravo, anot Warlimonto,
prie vakariens stalo t vakar niekas apie fiurerio nubrtas karo Rytuose gaires nekalbjo ir tuo
labiau neprotestavo132. I tikrj per artimiausius mnesius kariuomen ileido ios kalbos pagrindu
sudarytus sakymus, kurie tvirtino ideologinio karo principus ir kariuomens dalyvavim bsimose
udynse. Pirmasis i j buvo gegus 13 d. ileistas ir Keitelio pasiraytas dokumentas, pavadintas
Barbarosos dekretu. Jame vokiei karinms pajgoms buvo suteikiama laisv imtis vis reikiam
priemoni prie soviet pilieius. Partizanai ir kiti pasiprieinimo dalyviai galjo bti audomi
vietoje. sakymas leido taikyti kolektyvines bausmes, jei konkrei kaltinink nustatyti nepavykt,
jame taip pat buvo nurodoma, kad u iuos savo veiksmus kareiviai neturi bti baudiami (net jei
pagal prast praktik jie bt nusikalstami)133, nebent tai bt reikalinga norint ilaikyti drausm ir
tvark. Kareiviai neturjo bti baudiami u savo veiksmus i pykio yd bolevik sistemos
vrikumui134.
Birelio 6 d. pasirod Komisar sakymas[25]. Jis prasidjo nuo paaikinimo, kodl tikslas
pateisina priemones: Kovoje su bolevizmu mes negalime tiktis, kad prieas elgsis laikydamasis
monikumo princip ar tarptautins teiss. Kadangi vis lygi politiniai komisarai yra tikrieji
pasiprieinimo lyderiai, galima tiktis, kad j elgesys su belaisviais bus kupinas neapykantos,
iaurumo ir nehumanikumo... Rodyti pakantum i element atvilgiu arba elgtis pagal tarptautines
karo taisykles bt klaidinga ir kelt grsm tiek ms pai saugumui, tiek greitai uimt teritorij
pacifikacijai... Politiniai komisarai taiko barbarikus, azijietikus karo metodus. Todl su jais reikia
tvarkytis nedelsiant ir itin grietai. Jie turi bti audomi i karto ar pagauti per operacijas, ar kai
prieinsis kitais bdais.135
Sunku suvokti, kaip is sakymas galjo tapti realybe garbs kodekso ir karines tradicijas
imtmeiais puoseljusioje Vokietijos kariuomenje, nes greta pareigos kariauti jis suteik teis
vokiei kareiviams udyti, taiau daugelis divizij vad Ryt fronte jo laikysis. inoma, kaip visada,
buvo iimi. Pvz., AG Centras tabo karininkai generolas Hansas von Salmuthas ir pulkininkas
leitenantas Henningas von Tresckow (vienas i pagrindini bsimo smokslo prie Hitler dalyvi)
slapta stengsi tikinti divizij vadus ignoruoti sakym. Jeigu reikia sulauyti tarptautin teis, tai
tegu rusai, o ne mes tai daro pirmieji, pakomentavo Tresckow. Feldmaralas von Bockas atsisak
leisti audyti civilius ir partizanus motyvuodamas tuo, kad toks elgesys kelt grsm kariuomens
drausmei136. Guderianas taip pat protestavo prie beginkli belaisvi audym, taiau Keitelis
paaikino, kad sakym reikia vykdyti, o ne komentuoti137. Taigi sakymas liko galioti ir tik moraliniai

skrupulai bei sins balsas galjo leisti j ignoruoti.

Kaip reagavo j kareiviai? 4-ojo pstinink pulko bataliono adjutantas kapitonas Klausas von
Bismarckas prisimena, kad gavs j buvo okiruotas. A protestavau ir pasakiau, kad jo nesilaikysiu.
Keletas draug mane palaik ir apie tai a praneiau savo vadui. Jis prim raport niriu veidu, bet
atrod geranorikai nusiteiks ms atvilgiu. 12-osios Pz divizijos kapitonas Alexanderis
Stahlbergas, igirds sakym i savo pusbrolio von Tresckow, ir: Tai bt mogudyst! Von
Tresckow ramiai atsak: sakymas yra btent toks, todl negalime jo duoti kareiviams ratu. Js
gausite j i lp prie prasidedant atakai ir tursite i lp lpas perduoti j savo kuopoms.
Pritrenktas Stahlbergas paklaus, kas dav tok sakym. mogus, kuriam js prisiekte. Kaip ir a,
atsak pusbrolis. Kai Stahlbergo vadas pulkininkas leitenantas Heinrichas Beckeris pristat
sakym visiems karininkams, stojo mirtina tyla. Prie visus paleisdamas Beckeris pareik: Manau,
kad turiau jums priminti sausumos karo Hagos konvencij. Turiu omeny elges su belaisviais ir
sueistaisiais. Visus, kurie elgsis su jais netinkamai, a atiduosiu karo lauko teismui. Ar js mane
supratote, ponai? Jie suprato. Von Bismarckas nusprend neaudyti komisar, nes kaip kareivis ir
krikionis negaljo suprasti, kodl galima taip elgtis su monmis tik dl to, kad j kitokia
pasaulira. Paymtina, kad 4-asis Bismarcko pulkas buvo laikomas konservatoriku, nes
egzistavo dar tada, kai i vokiei kariuomens Veimaro Respublikos metais buvo palikta tik 100 000
kareivi ir karinink138. is epizodas taip pat patvirtina, kad nepaisydami sakym i viraus
vokiei dalini vadai turjo galimybi elgtis pagal savo sitikinimus, taiau ie sitikinimai tuo pat
metu galjo bti ir prieingi.
Po karo Warlimontas sak, kad dalis aukiausij generol pritar Hitleriui, jog komisarai yra
nusikaltliai ir jiems negali bti taikomos kareiviams skirtos taisykls kaip Vakar fronte. Bsimoji
kampanija jiems buvo ne tik kryiaus ygis prie iaur barbar krat, bet ir karin bei ekonomin
btinyb. Vienas i toki generol buvo 18-osios armijos vadas generolas pulkininkas Georgas von
Kchleris. Balandio pabaigoje jis savo divizij vadams sak, kad taika Europoje gali bti pasiekta
tik Vokietijai umus teritorijas, galinias utikrinti jos ir kit valstybi maisto poreikius.
Neukariavus Taryb Sjungos tai nemanoma: Ideologikai ir rasikai mus nuo Rusijos skiria
didiul praraja... Ms tikslas yra ukariauti europin Rusij ir panaikinti ia Europos Rusijos
valstyb... Politiniai komisarai ir GPU mons yra nusikaltliai. Jie terorizuoja gyventojus. Juos
reikia irikiuoti ir nuteisti vietoje pagal gyventoj liudijimus be karo lauko teismo... Tai igelbs
Vokietijos krauj ir mes galsime vystytis greiiau. 4-osios Pz grups vadas generolas pulkininkas
Erichas Hoepneris buvo dar kategorikesnis. Po trej met jis bus nuteistas myriop u dalyvavim
smoksle prie Hitler, bet dabar jo kreipimasis karininkus (iplatintas, beje, dar prie Komisar
sakym gegus 2 d.) skambjo kaip fiurerio ideologijos paaikinimas kareiviams: Karas su
Taryb Sjunga yra esmin vokiei tautos kovos dl ilikimo dalis. Tai sena german taut kova su
slavais, Europos kultros gynyba nuo maskoli-azijat antpldio, atsakas yd bolevizmui. ios
kovos tikslas sutriukinti dabartin Rusij, atitinkamai kovojama turi bti su precedent neturiniu
iaurumu. Kiekvienas karinis veiksmas tiek savo koncepcija, tiek vykdymu turi bti atliekamas su
negailestinga geleine valia ir baigtis visiku prieo sunaikinimu. Tarp dabartins rus bolevik
sistemos alinink nra toki, kuri reikt pasigailti.139 Kchleris, Hoepneris buvo toli grau ne
iimtiniai tarp karinio vokiei elito, kuris lygiai taip pat kaip ir j fiureris pripaino gyvybins
erdvs btinyb, laik slavus antrariais, o bolevizm grsme, kuri btina paalinti.
Akivaizdu, kad spdingos vermachto pergals nutild skeptikus ir tvirtino Hitlerio autoritet,
taiau tai buvo ne viskas, nes vermachto vad nusiteikime prie Taryb Sjungos kampanij buvo
galima velgti nor ilikti ideologikai ir politikai patikimiems. Lenkijoje pagal rodikl

kariuomen akivaizdiai pralaimjo SS, bet prajus dvejiems metams vermachto vadai inojo, ko i
j tikimasi, ir suprato, kad kovoje dl savo statuso bsimoje Didiosios Vokietijos imperijoje jie turi
rimt konkurent. Ukariavus Taryb Sjung, silpnieji neabejotinai turs uleisti viet
parodiusiems savo ideologin lojalum ir rasin grynum140.
Vienas i karinink, pasiraiusi lidnai pagarsjus Komisar sakym, OKH specialij
uduoi generolas Bernhardas Bechleris po karo sak: A didiavausi tuo, kad ant io sakymo
buvo mano pavard... Tuo metu mes visi buvome sitikin pergale. Ir jeigu btume laimj, viskas
bt gerai. Nereikia to pamirti. Jeigu btume laimj kar su Taryb Sjunga, viskas, net
nusikaltimai ar dar kas, nebebt turj jokios reikms... Paklaustas, kaip jautsi moralikai
pasiraydamas tokius sakymus, Bechleris atsak: Jeigu a tikiu, kad Taryb Sjunga yra pavojus
Vakar pasauliui, grsm civilizacijai, jeigu toks yra mano sitikinimas, vadinasi, mano pozicija yra
morali. A moraliai privalau ukirsti tam keli ir mano morals principai skatina mane imtis
priemoni, kuri kitais atvejais nesirinkiau svarbiausia ukirsti keli bolevizmui Europ...
Tokia buvo ms moralin pozicija: jie turi bti sunaikinti. J potencialas ir viskas, kas palaiko i
sistem, turi bti sunaikinta. Pagal t pai logik SS reichsfiureris Himmleris teisino yd vaik
udynes: i moni grsm ms visuomens ateiiai yra tokia didiul, kad iuo atveju rezultatas
pateisina priemones.141 Taip, remdamiesi logika, isilavin mons geba pateisinti vrikus savo
veiksmus. I tikrj, kai ipruss, isilavins, kultringas mogus sugalvoja savo veiksmams
pateisinim, visi vlesni iaurs poelgiai ir sprendimai nebeturi rib jie tiesiog tampa natralia ios
logikos tsa. Kaip rodo naci istorija, visos ios savybs nra klitis iaurumui atvirkiai, jos gali
tapti postmiu brutalumui. T pavasar formuodamas keturis smogiamuosius brius (vok.
Einsatzgruppen)[26], kurie turjo sekti vermachtui i paskos, Heydrichas didiul dmes skyr kadr
atrankai. Dauguma smogik buvo surinkta i vairi policijos organizacij bei Waffen SS. Beveik visi
vidurins grandies vadai buvo isilavin mons: mokslininkai, civiliai tarnautojai, teisininkai. Tarp
j buvo netgi protestant pastorius ir operos dainininkas. Aukiausieji vadai buvo atrinkti i
valstybins policijos (SiPo ir gestapo) ir valstybs saugumo (SD) padalini. Visi jie buvo ambicingi,
energingi, nuoms, mgstantys imtis iniciatyvos, ideologikai patikimi ir antisemitini pair. Visi
keturi Einsatzgruppen vadai turjo mokslin daktaro laipsn. Gegu ios pajgos buvo specialiai
apmokomos prie Leipcigo, kur kelis kartus apsilanks Heydrichas vis primindavo apie misijos
svarb ir gyvybs arba mirties klausim bsimoje kampanijoje[27] 142. Toks suprieinimas turjo
supaprastinti bsimos kovos pobdio supratim. Jeigu is karas bus pralaimtas, Vokietija lugs, ir
tokiomis aplinkybmis buvo lengviau pagrsti, kodl iam karui prastos taisykls neturi galioti. 1941
m. birelio 16 d. Goebbelsas ura: I Europos turi bti ivalyti bolevik nuodai... Fiureris sako,
kad privalome laimti, teiss mes ar ne. Tai vienintelis kelias. Moralikai tai yra ne tik teisinga, bet
ir btina. O kai laimsime, kas klaus apie metodus? Bet kuriuo atveju nujome taip toli, kad
privalome pasiekti pergal, prieingu atveju visa ms tauta ir pirmiausia mes patys su viskuo, kas
mums brangu, bsime nuluoti nuo ems.143
Viskas arba nieko. Ilikimas arba lugimas. Tai bus mis, kuriame iliks tik nugaltojai, o
pralaimtojai bus sunaikinti. Tai bus lemiamas likimo ibandymas ne tik fiureriui, bet ir jo
kariuomenei, kuri nuo 115 tkstani 1933 m. netrukus iaugs iki 3,8 milijono144.

Drumzlini tarptautiniai vandenys

1940 m. spalio 31 d. slaptosios brit karins valgybos (angl. Secret Intelligence Service SIS)

raporte buvo raoma: Vokietija ruoiasi kampanijai teritorijose, tinkamose didiuli mechanizuotj
pajg operacijoms... ios teritorijos gali bti tiek Rusija, tiek Viduriniai Rytai. Kitaip tariant, brit
valgyba nustat, kad Vokietija rengiasi karo kampanijai, bet kol kas neinojo, kur. Suprantama, brit
dmesys labiausiai buvo sutelktas Graikij ir Balkanus. Vis dlto nuo lapkriio pasaulio
iniasklaida, paprastai greitai atrandanti ugn, i kurios kyla dmai, vis garsiau m kalbti apie
galim Vokietijos ir Taryb Sjungos kar. SIS raportuose taip pat pasirod praneim, kad Vokietija
gali pulti Taryb Sjung ateinant pavasar. Vokieiams geriausias bdas umaskuoti savo ketinimus
buvo sudaryti spd, kad jie ruoiasi isilaipinimui Anglijoje. Btent tai jie ir dar. Pvz., 1941 m.
kov apie 20 divizij (ne paios geriausios komplektacijos) i Ryt Europos buvo perkeltos
Belgij145. Tuo pat metu permesti pajgas Rytus vokieiai nesiskubino. Pirmoji divizij banga buvo
labiau skirta Rumunijos sparnui apsaugoti, o antroji prasidjo tik kovo viduryje. Lossbergo
apskaiiavimais, Vokietijos geleinkeli sistema buvo gerokai pranaesn u soviet, todl
prasidjus tikroms pajg permetimo lenktynms vokieiai per dien gals perkelti septynias, o rusai
tik penkias divizijas. Kuo vliau Barbarosai numatytos divizijos bus pristatytos startines
pozicijas, tuo didesn staigmena bus rusams146. Baland prasidjusios treiosios bangos mastas
buvo toks, kad jos nuslpti buvo jau nemanoma, taiau klausimas, kam skirtos visos ios pajgos, vis
dar neturjo aikaus atsakymo, nes netrukus turjo prasidti Balkan kampanija.
Visus turimos informacijos iifravimo keblumus po karo Winstonas Churchillis apibendrino taip:
Iki pat kovo pabaigos a nebuvau tikras, kad Hitleris nusprend pradti kar su Rusija, ir neinojau,
kad taip greitai. Ms valgybos praneimai suteik isami detali apie vokiei pajg judjim ir
Balkan valstybes... Bet jie nebtinai turjo bti skirti Rusijos invazijai ir buvo paprastai
paaikinami turint omeny Vokietijos politik ir interesus... Kad Vokietija dar prie palikdama
Balkan scen galt pradti kit didel kar su Rusija, man atrod pernelyg netikima (angl. too good
to be true)... Prieais mus u Lamano nebuvo joki vokiei galios silpnjimo enkl... Vokiei
pajg sutelktis Rumunijoje ir Bulgarijoje atrod turinti tarybins vyriausybs pritarim, ir mes
turjome daug patikimos informacijos apie i Rusijos Vokietij gabenamus nekainojamus
iteklius... Visa tai leido manyti, kad Hitleris su Stalinu greiiau sudarys dar vien sutart ms
sskaita nei prads kar vienas prie kit.147 Churchillis rao, kad aibo blyksnis, apviets vis
Ryt front ir leids jam suprasti tikrj padt, buvo kovo pabaigoje Ultros iifruoti praneimai,
pagal kuriuos trys vokiei arvuotosios ir dvi motorizuotosios divizijos gavo nurodym persikelti
iaur nuo Krokuvos, netoli Taryb Sjungos pasienio, bet po puo Belgrade buvo atauktos atgal.
Staigus toki dideli arvuotj pajg permetimas Krokuv, nors jos turjo bti reikalingos
Balkan regione, galjo reikti tik tai, kad Hitleris planuoja siverti Rusij gegu. Nuo ios
akimirkos man tai tapo tikrj jo ketinim paaikinimu. Belgrado revoliucija privert ias pajgas
grinti Rumunij ir galbt prisidjo prie udelsimo nuo gegus iki birelio, ra Churchillis
savo atsiminimuose, bet jo valgas pakoregavo laikas ir vykiai. I ties net tada Churchillis iliko
labiausiai susirpins Balkanais ir Hitlerio ketinimais ia.
Kovo 30 d. koduotame laike usienio reikal ministrui Anthony Edenui premjeras ra:
Blogasis vyrukas sutelk labai dideles arvuotsias pajgas nordamas igsdinti Jugo (sic) ir
Graikij bei tikdamasis paimti pirmj arba abi be kovos. Kai buvo sitikins, kad Jugo yra Aies
pusje, jis pasiunt tris savo Panteras i penki Mekos link manydamas, kad to, kas liko, pakaks
ubaigti graik reikalui. Taiau Belgrado revoliucija apvert visk auktyn kojom ir privert ataukti
sakym judti iaur j jau vykdant. Mano nuomone, tai galt reikti ketinimus pulti Jugo... arba...
veikti prie Turkij. Panau, kad galingos pajgos bus panaudotos Balkanuose, o Mekai dar teks iek
tiek palaukti. Kad ir kaip ten bt, balandio 3 d. Churchillis nusprend parayti Stalinui jau mint

laik, kuriame band perspti, kad Hitleris rengiasi j pulti. Prie pakomentuodami Stalino reakcij
j, turtume grti truputl atgal.
Nors, Churchillio nuomone, tie purvini komunistai yra tikrai pavojingesni u faistus, nuo pat
karo pradios ir akimirkos, kai tapo premjeru, jis liko sitikins, kad kovoje su Hitleriu jam btina
prisibelsti Stalino duris. Kad misija bus sudtinga, buvo aiku i karto. 1940 m. spal soviet
ambasadorius Londone Ivanas Maiskis tuometiniam Britanijos usienio reikal sekretoriui be
uuolank sak: Patikkite manimi, lorde Halifaxai, mes pavargome nuo js ger ketinim ir mus
gali tikinti tik geri js darbai.148 K reikia geri darbai, brit ambasadoriui Staffordui Crippsui
dar rugpjt paaikino Molotovas. Soviet usienio reikal komisaras ivardijo atuonias prieastis,
kodl Taryb Sjunga kol kas neplanuoja aljanso su Britanija. Svarbiausios i j buvo teritoriniai
Taryb Sjungos laimjimai, pasiekti bendradarbiaujant su Vokietija. Todl susitarimai su Vokietija
turi tikr vert ie paktai bei sutartys gina ms interesus, pareik Molotovas ir pridr, kad
paktas su Vokietija padjo mums sureguliuoti santykius su Baltijos valstybmis 149. inia buvo aiki
nordama pasiekti bent koki paang tarpusavio santykiuose, Britanijos vyriausyb turi pripainti
naujsias Taryb Sjungos sienas ir jos takos sferas. Churchillis tokioms nuolaidoms kol kas nebuvo
pasirengs. Mes neketiname pripainti joki teritorini pokyi, vykusi per kar, iskyrus atvejus,
kurie vyko laisvai visoms dalyvaujanioms pusms pasirinkus ir gera valia, sak jis rugsjo 5 d.
Bendruomeni rmuose150. Taiau spal, bandydamas dar kart tikinti Kremli gerais Londono
ketinimais, Crippsas sugebjo perengti oficialias usienio politikos ribas. altukas brit
ambasadoriaus atvilgiu buvo akivaizdus. Jis ne tik negavo galimybs susitikti su Stalinu, bet ir
Molotovas (tuo metu jau besiruoiantis vizitui Berlyn) vietoj savs atsiunt pavaduotoj Andrej
Viinsk. Vis dlto Crippsas nusprend ikloti ant stalo visus savo kozirius. Jis pareik, kad
Didioji Britanija pasirengusi pripainti Taryb Sjungos reikm pokario pertvarkose; kad ji
pasirengusi nedalyvauti jokiuose aljansuose prie Taryb Sjung; ir, svarbiausia, ji yra pasirengusi
pripainti soviet de facto kontroliuojamas teritorijas, gytas nuo 1939 m. Tai buvo neleistinas
galiojim virijimas, bet odi isiadjimo meistras lordas Halifaxas pernelyg to nesureikmino.
Svarbiausia buvo pramuti ledus, o jeigu tai pavykt, mes pamginsime frazeologij pertvarkyti,
sak jis Churchilliui, tiesa, ia pat perspjo: Tai nebus lengva, nes jei sovietai atsakys teigiamai, o
mes Crippsui duosime kitokius nurodymus, jie mus apkaltins pirminio pasilymo pabloginimu.151
Nesankcionuotas Crippso poelgis stm Churchill kebli diplomatin padt. Jam labai reikjo
sjungos su Stalinu, taiau is be uuolank dav suprasti, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos
nepriklausomybs paniekinimo ir i valstybi pripainimo Taryb Sjungai jokios diskusijos
pradia yra nemanoma. Tai buvo aklaviet, kuri gana tiksliai apibdino nuolatinis Britanijos
sekretorius usienio politikos reikalams Alexanderis Cadoganas. iais laikais su jokia alimi negali
nuveikti nieko, iskyrus (a) pagrasinti jai, (b) papirkti j. Rusija (a) tikrai ms nebijo ir (b) mes
neturime ko jai pasilyti. Gali ongliruoti odiais ir sukiotis su visokiausiais projektais kiek tiktai
nori, tai vis tiek nieko neduos, ura jis savo dienoratyje152. Taip iki pat birelio tarp Maskvos
ir Londono tvyros nejauki tyla ir Churchilliui nepavyks prisibelsti. Stalinas priims j tik tada, kai
Hitleris ispirs jo duris.
Perspjim apie galimai planuojam Hitlerio puolim prie Taryb Sjung Churchillis isiunt
balandio 3 d. ir nurod j perduoti asmenikai Stalinui, taiau soviet vadov laikas pasiek tik
balandio 19 d. Crippsas beveik neabejojo perspjimo pagrstumu. Problema buvo kita kaip
praneti Stalinui tai, ko jis nenori girdti? Be to, laiko turinys buvo nevienareikmikas. Tas pats
Cadoganas kit galim jo interpretacij perskait taip: jeigu Vokietija yra priversta ataukti tris

divizijas, kad susidorot su silpnais prieininkais, vadinasi, jos galia ribota, ir jeigu tai tiesa, tai yra
dar vienas argumentas, jog Mekos laikas dar neatjo153. Crippsui ir vl nepavyko susitikti su Stalinu,
o Molotovas vl vietoj savs atsiunt Viinsk. Crippsas perdav jam Churchillio laik, o nuo savs
pridr: I daugybs enkl, kuriuos gavome i prastai patikim altini... galima daryti ivad, kad
itekli Rytuose ugrobimas jga yra visai ne hipotez, o sudtin Vokietijos tolesnio karo pltojimo
plano pavasar dalis.154
Net ir po i enkl paiame Londone j interpretacija liko dvejopa arba tai i ties byloja apie
Vokietijos ketinim pulti Taryb Sjung, arba tai yra nerv karas, kuriuo vokieiai siekia sukurti
diplomatin spaudim, kad padidint ekonomin param ir kartu atgrasint Kremli nuo kiimosi
konflikt Balkanuose. Kad ir kaip ten bt, brit Usienio reikal ministerija perspjo, kad visi
kreipimaisi Kremliaus vyriausyb yra beprasmiki, nes bus vertinami kaip rodymas, kad ms
padtis desperatika, ir tik sustiprins Molotovo paskatas iekoti kompromiso su vokieiais. JAV
ambasadorius Maskvoje Laurenceas Steinhardtas greitai suprato, kad nra jokios prasms sisti
sovietams perspjimus, nes jie vis tiek jais netiks ir nelaikys j nei nuoirdiais, nei
nepriklausomais155. valgos buvo teisingos. 1941 m. kov amerikieiai surinko nemaai
informacijos, kad Vokietija rengiasi karui su Taryb Sjunga. I pradi Vaingtonas skeptikai
irjo savo prekybos ata Berlyne Samo Edisono Woodso praneimus, taiau JAV tarnyb
iifruoti Berlyno ir Tokijo susirainjimo fragmentai juos patvirtino, be to, Woodsui pavyko gauti
vokiei puolimo plano kopij. Kai prezidento Franklino Delano Roosevelto nurodymu visi ie
dokumentai buvo pateikti soviet ambasadoriui Konstantinui Umanskiui, is juos ivyds net
pabalo156. Vaingtonas kov taip pat pasiunt savo ambasadoriui Maskvoje Steinhardtui telegram:
Jungtini Valstij Vyriausyb, siekdama vertinti besiklostani padt pasaulyje, gavo informacijos,
kuri laiko autentika ir kuri aikiai byloja apie Vokietijos ketinimus pulti Taryb Sjung. Kai
Stalinui buvo pateiktas ios telegramos vertimas, jis tiesiai ant jo ura: Provokacija!157 iame
dideliame politiniame aidime vienas i labiausiai Stalinui nerim keliani dalyk buvo jo
sitikinimas, kad Britanija ir Vokietija (galbt padedamos JAV) gali susitarti tarpusavyje, tokiu atveju
Hitleriui, isprendusiam dviej front dilem, jau niekas nekliudyt pasukti Rytus.
I ties t baland tarptautin padtis gerokai pakito. Prie artjani Balkan kampanij atrod,
kad laisvs politiniams manevrams yra utektinai, ir Stalinas netgi ryosi pasisti Hitleriui signal,
jog pripasta naujj Jugoslavijos vyriausyb, taiau vos tik jai prasidjus tapo aiku, kad jokiomis
ilgalaikmis problemomis siverimas Balkanus vokieiams nekvepia. Balandio 13 d. vermachto
kariai ygiavo Belgrad, Rommelis apsupo Tobruk, o Graikijoje Sjungininkai buvo priversti
kartligikai trauktis.
Ankstyv balandio 14 d. ryt Maskvos Jaroslavlio geleinkelio stotyje Stalinas ilydjo savo
nauj draug Japonijos usienio reikal ministr Josuk Macuok. Nakt prie tai Macuoka tiek
daug igr, kad j teko beveik neti traukin. Taiau prisimindamas epizod Molotovas
pripasta, kad juodu su Stalinu patys vos laiksi ant koj. Stalinas, anksiau niekada stotyje
nelydjs jokio sveio, glbesiavo svirduliuojant japon ir sak: Mes suvienysime Europ ir
Azij, taiau staiga pastebjs Vokietijos karo ata Maskvoje padjj Hans Krebs Vadas
surimtjo. Vokietis? paklaus jis pliaukteldamas Krebsui per krtin. Tada patapnojo jam per
nugar, paspaud rank ir tar: Kad ir kas nutikt, mes su jumis liksime draugai. N kiek tuo
neabejoju, atsak Krebsas158. Kai jis prane iuos Stalino odius Berlynui, naci propagandos
ministras Goebbelsas po pokalbio su fiureriu ura: Kaip gerai bti galingam. Stalinas neturi noro
artimiau susipainti su ms vokikais tankais...159 Regis, Stalinas uuod, kas jam ruoiama... ir

silo alyvmedio akel (taikos simbolis aut. past.), o kit dien diugiai pridr apie Churchill:
Sako, kad j apm depresija ir jis kiauras dienas tik rko ir geria. Tai yra toks prieas, kokio mums
reikia.[28] 160 Churchillio nuotaika i ties buvo slogi, nes britai ir j sjungininkai ts pralaimjim
serij, o su ja kartu augo ir Stalino nerimas. Kuo blogesnje padtyje buvo Britanija, tuo labiau
Stalinas bijojo, kad ji gali pradti iekoti bd susitarti su Vokietija. Rusija padarys visk, kad
ivengt karo, grs Berlyn pakartojo Hitleriui savo ivad Krebsas161. Baims veiksnys,
btinas, anot Cadogano, norint k nors pasiekti usienio politikoje, pradjo veikti Vokietijos naudai.
Po dar vienos skmingos vermachto kampanijos Balkanuose Stalinas pradjo tai, k galima pavadinti
atsargumo politika162.
Tiesa, ilyddamas Macuok soviet lyderis turjo pagrindo ir diaugsmui, nes balandio 13 d.
Taryb Sjunga pasira su Japonija tarpusavio nepuolimo sutart. Tai buvo didelis diplomatinis
pasiekimas, nes kilus karui su Vokietija ramyb Tolimj Ryt fronte turt nekainojamos naudos.
domiausia, kad per savo vizit Europ Japonijos usienio reikal ministras pirmiausia apsilank ne
Maskvoje, o Berlyne. Macuok naciai pasitiko itin pompastikai. Tkstantin minia sveikindama
mosavo sveiams popierinmis Japonijos vliavlmis ir SS saugomam Macuokai vis tekdavo sustoti
ir pamojuoti jai skryble. Hitleris daug tikjosi i io vizito, taiau viltys buvo susijusios ne su
galimu dvigubu kariniu smgiu Taryb Sjungai, o su spaudimo Britanijai didinimu. kalbtas
Raederio ir Ribbentropo, fiureris norjo tikinti Japonij pulti Singapr ir taip suduoti smg
Britanijos imperijai. Kartu i strategija turjo ilaikyti JAV karinio konflikto nuoalje 163. Nors prie
tai Ribbentropas bendraudamas su Macuoka ir Japonijos ambasadoriumi Berlyne usimin, kad dvi
draugs ateityje gali tapti priemis (jis, inoma, turjo omeny Vokietij ir Taryb Sjung), o
Hitleris nurod OKW parengti bendradarbiavimo su Japonija plan ir pateikti sjungininkei visas
naujausias vokiei karini technologij detales bei modeli brinius164, ie ingsniai buvo skirti tik
tam, kad Japonija galt kuo greiiau imtis aktyvi veiksm prie Britanijos imperij. Fiurerio
nurodymu per Macuokos vizit sveiams neturjo bti net usiminta apie Barbaros. Sunku
pasakyti, ar pastangos pamginti tartis dl karinio bendradarbiavimo ir antro fronto prie Taryb
Sjung bt davusios rezultat, nes Japonijai toks karas vargu ar galjo bti naudingas, taiau tai,
kad Hitleris net nepaband iuo klausimu dertis su japonais, yra laikoma rimta jo diplomatine
klaida165. Fiurerio litanija buvo gerai pastama: Britanija pralaimjo kar ir liko tik klausimas, kada
tai pripains. Jos viltys dvi Taryb Sjunga ir JAV. Amerika negis svarbaus vaidmens iki 1942 m.
O Vokietija prie Taryb Sjungos sienos irikiavo 160180 divizij, kurias esant reikalui panaudos,
taigi Japonijai nra ko baimintis dl Taryb Sjungos reakcijos vykius Singapre. Laikas tiesiog
idealus pradti Japonijai veikti. Nepaisant vis retorini Hitlerio pastang, Macuokos atsakymas
buvo nuviliantis: iuo metu, esant dabartinms aplinkybms, Japonijos imperijos vardu a negaliu
duoti sipareigojim veikti, sak jis166. Savo numatytoje strategijoje Hitleris Japonij laik labai
svarbia dalimi, todl stengsi i sjunginink j traukti. Nordamas padrsinti japonus ir patikinti,
kad nra pagrindo nerimauti dl galimo karo dviem frontais, kit dien (kovo 28-j) per ventin
vakarien generolui Hiroi Oimai jis prasitar: Jeigu Taryb Sjunga nusprst pulti Japonij,
Vokietija nedelsdama j pult. 167 Tai buvo labai aiki uuomina, taiau kartu ne kvietimas
prisijungti prie Taryb Sjungos puolimo, o tik papildoma motyvacija smgiuoti britams. Kai po
keli dien grdamas i Romos Macuoka vl atsidr Berlyne, Hitleris dav toki pai garantij
JAV atvilgiu ir paadjo, kad kilus konfliktui tarp Japonijos ir Amerikos Vokietija siki
nedelsdama, nes Trialio pakto valstybi jga yra j vienybje, ir bt didiausia klaida leisti joms
bti nugaltoms po vien. Tai buvo mini ir paad seka, kuri baigsis Vokietijos karo paskelbimu

JAV 1941 m. gruod, bet dabar, kad ir kiek Hitleris stengsi, Japonija pasirinko kit bd ivengti
karo dviem frontais. Nepuolimo sutartis su Taryb Sjunga tapo Hitleriui nemalonia staigmena168. Vis
dlto pageidaujamas ir fiurerio numatytas Japonijos vaidmuo pasauliniame kontekste neturjo jokios
takos suplanuotai kampanijai prie Taryb Sjung, o Stalinui i diplomatin pergal kol kas buvo
tik investicija ateit, ir ji buvo vienintel vis labiau nirjaniame bendrame usienio politikos
kontekste.

Japonijos Usienio reikal ministro Josuks Macuokos vizito Berlyne garbei vliavomis
ipuota Unter den Lindeno alja, 1941 m. kovas
Tiesa, kov Kremliui pavyko pasirayti neutralumo sutart su Turkija, taiau po Vokietijos
pergali Balkanuose popierin sutartis nieko negarantavo. Bulgarija tradicikai svarbi teritorija
Rusijos strateginiam saugumui prisijung prie Aies ir sileido savo teritorij vokiei pajgas.
Sutriukinus Jugoslavij ir Graikij Balkan regionas atsidr visikoje Vokietijos takoje ir pietin
alies dalis virto galimos grsms zona. Suomiai taip pat pradjo bendradarbiauti su vokieiais.
Praktikai kiekviename io diplomatinio aidimo jime Hitleris lenk Stalin visu ingsniu ir is
nieko negaljo padaryti. Rezultatas buvo toks, kad baland Taryb Sjunga atsidr visikoje
diplomatinje izoliacijoje. Karinis Vakar sjunginink silpnumas ir pralaimjimai taip pat didino
Vado nerim, kad akimirka, kai Britanija paprays taikos ir atri Hitleriui rankas, gali bti ne u
kaln...169 ioje vietoje mes priartjome prie bene svarbiausio io skyriaus klausimo k i ties
apie visai tai man Stalinas? Tai viena i didiausi II pasaulinio karo paslapi ir ji niekada nebus
minta iki galo, nes niekas negaljo ir nebegals suinoti, k jis i tikrj galvojo. Nordami bent
pamginti tai padaryti, pradkime nuo klausimo, kur galima atsakyti k tuo metu Stalinas inojo?

Japonijos Usienio reikal ministro vizitas Berlyne. Adolfas Hitleris, Josuk Macuoka ir
Japonijos ambasadorius Hirois Oima mojuoja i balkono

Hitleris nepuls ms 1941-aisiais...

1940 m. lapkriio pradioje savo vasarnamyje Kunceve Stalinas pakl taur ir tar: Istorija
mus ilepino. mons nesimoko i karo su Suomija pamok, i karo Europoje pamok... Mes
nepasireng tokiam oro karui, koks vyksta tarp Vokietijos ir Anglijos, ir a vienintelis turiu sprsti
visas ias problemas. Js tik vaistote Lenino palikim.170
Po mnesio, 1940 m. gruodio 5 d., naujai paskirtas soviet ambasadoriumi Berlyne Vladimiras
Dekanozovas gavo perspjim, kad Hitleris ketina pulti Taryb Sjung ateinant pavasar. Kaip tik
tuo metu Hitlerio diskusijos su karo vadais virto gruodio 18 d. ileista Barbarosos direktyva.
Prajus vienuolikai dien, soviet karin valgyba m sisti praneimus, kad, labai gerai
informuot altini duomenimis, Hitleris sak ruotis karui su TSRS. Karas turt prasidti 1941 m.
kov. Duomenys apie tai, kiek ie altiniai yra patikimi, saus buvo pateikti Stalinui asmenikai171.

Vladimiras Dekanozovas
Labai gerai informuoti altiniai Vokietijoje, per artimiausius mnesius pateiksiantys daug
vertingos informacijos, buvo du komunistams simpatizuojantys vokieiai Harro Schulze-Boysenas
(kodinis agento vardas Virila, rus. Starina) ir Arvidas Harnackas (slapyvardis
Korsikietis). Boyseno tvas buvo imperatorikojo Vokietijos laivyno vado admirolo Alfredo von
Tirpitzo giminaitis, o jo motina painojo Hermann Gring. Pasinaudojs iais ryiais, 1941 m. jis
pateko liuftvafs tab. Harnackas buvo teisininkas, nuo 1935 m. dirbo Vokietijos kio ministerijoje
ir turjo prijim prie slaptos informacijos. Abu juos 1940 m. uverbavo slaptosios soviet tarnybos
ir abu jie u tai 1942 m. bus suaudyti, taiau 1941 m. j teikiama informacija galjo padti suprasti
karinius ir ekonominius naci planus.
Kovo pradioje Korsikietis raportavo apie rimtas Vokietijos vad diskusijas pulti Taryb
Sjung. Jo praneimai buvo perduoti Stalinui, Molotovui, Timoenkai ir Berijai. Juose buvo
apraomi ne tik puolimo, bet ir vakarini Taryb Sjungos teritorij okupacijos planai. Korsikietis
teig, kad vokiei generalinio tabo virininkas Franzas Halderis mano, jog uimti Ukrain ir
Kaukaz bus nesunku ir tai suteiks daug ekonomins naudos. i informacija atitiko iankstines soviet
vad prielaidas, kad karinio puolimo atveju pagrindinis smgis turt bti sutelktas pietuose. Dar po
poros dien atsistame raporte Korsikietis teig, jog vokiei karini pajg sutelktis Taryb
Sjungos pasienyje yra tokia didel, kad j tikslas gali bti numatomas siverimas. Kovo pabaigoje
ant Stalino stalo atsidr dar vienas Korsikieio raportas, kad vokiei valgybiniai lktuvai
fotografuoja Taryb Sjungos teritorij (konkreiai minima Krontato karin baz prie Leningrado),
ir minimi du vokiei karininkai, kuri teigimu, Taryb Sjungos puolimas pavasar jau
suplanuotas172. Kovo 26 d. altinis Rumunijoje raportavo Rumunijos generalin tab turint tikslios
informacijos, kad po dviej trij mnesi Vokietija puls Ukrain. Raporte taip pat buvo priduriama,
kad ataka bus nukreipta ir prie Baltijos valstybes, o u dalyvavim kare Rumunija bus apdovanota
Besarabija teritorija, kuri i jos atm Stalinas173.
Baland praneim apie karines vokiei pajgas pasienyje, aerodrom statybas ir valgybinius

liuftvafs skrydius vis daugjo. Tarp kovo 27 d. ir balandio 18 d. toki skrydi buvo suskaiiuota
80. Balandio 15 d. prie Rovno nusileidusiame vokiei lktuve buvo rasta kamera su ufiksuotais
vaizdais, kuri tikslas negaljo kelti abejoni. Sovietai pateik diplomatin protest, kur gavo
atsakym, neva toki nukrypim nuo kurso padanjo, nes pasienyje padaugjo aviacijos mokykl.
Kad ir kaip ten bt, NKVD Stalino nurodymu dar kovo 29 d. ileido sakym neaudyti oro erdv
paeidusius vokiei lktuvus. Balandio 5 d. Berija papildomai nurod, kad kilus kokioms nors
konfrontacijoms pasienio kulkos negali kristi Vokietijos teritorijoje 174, o apie tai, jog vokiei
lktuvus nebus audoma, jei j skrydiai nepadans, kovo pabaigoje buvo informuotas net
Gringas175.
Soviet ambasadorius Berlyne Vladimiras Dekanozovas siunt perspjimus be perstojo. Kovo 16
d. Molotovui ambasadorius ra: Sausio viduryje i Suomijos atvyko 4-osios armijos daliniai ir
apsistojo Varuvos prieigose bei teritorijose netoli ms pasienio... Kiekvien dien rytus ivyksta
traukiniai su ginklais, sviediniais, motorizuotja technika ir statyb reikmenimis. Kaip pried prie
laiko Dekanozovas priseg vokieirus pasikalbjim odynl ir paaikino turintis informacijos,
kad jie buvo idalyti vokiei kareiviams Taryb Sjungos pasienyje 176. odynlyje buvo frazs,
kurios turjo padti vokiei kareiviams susikalbti su bsimais prieais: Rankas auktyn, Ar tu
komunistas?, Stok, ausiu!, Kur kolkio pirmininkas? ir pan.177 Kovo 28 d. kakoks vokietis
miesto telefonu paskambino Dekanozovo ambasad, perspjo, kad karas su Rusija prasids madaug
gegu, ir padjo ragel. Balandio 4 d. Molotov pasiek dar viena ukoduota Dekanozovo
telegrama, kurioje, inodamas apie Korsikieio ir Virilos praneimus, ambasadorius norjo
susisteminti naujausi informacij apie antitarybin vokiei veikl. Jis skundsi akivaizdiai
iaugusiu soviet diplomat Berlyne sekimu ir nerv karu. Dekanozovas informavo, kad Vokietijos
visuomenje (visais lygmenimis) sklando gandai apie neivengiam kar su TSRS, ir ivardijo
pavyzdi. Penki i j iskyr Ukrain kaip pagrindin taikin, dar vienas citavo vokiei karinink:
Sumukime Anglij ir tada sukime prie Rusij. Kaip netrukus matysime, ie pavyzdiai buvo
vokiei propagandos rezultatas, taiau kiti atspindjo tikrov. Vienas praneime cituojamas vokiei
karininkas sak, kad draugyst tarp Vokietijos ir TSRS truks maiau nei tris mnesius.
Dekanozovas taip pat ra apie vokiei karines priemones, kurias vaiuodamas Knigsberg
ufiksavo jo ata, ir dar prielaid, kad anksiau isistas vokieirus pasikalbjim odynlis su
tokiomis frazmis kaip Rankas auktyn negali bti skirta turistams. Visi jo konsulato padaliniai
turjo ini apie auganias vokiei karines pajgas TSRS pasienyje, o greta gand apie bsim
konflikt Dekanozovas informavo apie danjanias tarybins prekybos delegacijos problemas
derantis dl sutari vykdymo. Kai kurios vokiei bendrovs apskritai nustojo laikytis slyg,
numatyt ali ekonominio bendradarbiavimo sutartyje. Dekanozovas pakartojo, kad gandai gali
atspindti vokiei nor padidinti spaudim tarybinei vyriausybei, bet ia pat klaus: Ar tai gali bti
viskas, ko vokieiai siekia? Ambasadoriaus atsakymo versija buvo tokia: Sprendiant i daugelio
fakt, jie rimtai svarsto artjani konfrontacij su mumis, apie siverim Taryb Sjung netgi
tebevykstant karui su Anglija.178

Lavrentijus Berija
Sunku pasakyti, kaip Molotovas pristat praneim Stalinui ir ar apskritai pristat. Visus
praneimus, patvirtinanius artjant Vokietijos puolim, Vadas pasitikdavo niekinamai, nes jo paties
versija buvo kitokia. iuo atvilgiu Dekanozovas buvo vienas i nedaugelio tuometinje soviet
sistemoje, idrss rti ties be uuolank. Tai darydamas jis rizikavo savo galva, taiau jo
pastangos bus bevaiss. Birelio 4 d. Dekanozovas prane Molotovui, kad greta gand apie bsim
konflikt vokiei spaudoje pasirod ir nauj tem apie galimas TSRS nuolaidas Vokietijai ar takos
sfer pasidalijim. Viena i j buvo Ukrainos nuoma Vokietijai. K tai galt reikti? klaus
Dekanozovas. Kodl vokieiai sja tokius gandus? Jo manymu, taip vokieiai nori ikreipti tikrj
Taryb Sjungos politik ir todl toliau rengiasi ideologiniam (ir tikram) karui su Taryb Sjunga.
Birelio 13 d. Dekanozovas ra apie soviet karins misijos Berlyne susirpinim dl vokiei
pajg gausjimo TSRS pasienyje. Jis netgi ryosi prielaidai, kad kar su Anglija Vokietija gali
palikti savo vasalms Italijai ir Pranczijai. Jis taip pat pateik duomen apie vokiei traukini
judjim ryt link. Remiantis jais Taryb Sjungos vakariniame pasienyje buvo idstyta 140150
prieo divizij, dar 3040 buvo tarp Berlyno ir Generalins gubernijos. Tai buvo ne iaip prielaida.
Dekanozovas apibendrino duomenis i 152 atvej, ufiksuot geleinkeli sankryose birelio 1213
d. Pilni kareivi ir ginkl traukiniai vienas po kito vyko ryt kryptimi ir n vienas negro atgal su
kareiviais. Vis dlto panau, kad artjant Barbarosos pradiai soviet ambasadorius m suprasti
savo misijos beprasmyb. Birelio 15 d. (likus savaitei iki vokiei puolimo pradios) jis citavo
usienio karo ata duomenis, patvirtinanius vokiei karini pajg sutelkt Taryb Sjungos
pasienyje. Dan ir ved ata duomenimis, Vokietija dislokavo daugiau kaip imt divizij ir j be
perstojo daugja. Tiesa, anot Dekonozovo, daugelis j tikrj tiksl traktuoja kaip spaudim Taryb
Sjungai, ir tik vedijos ata nuomone, ios pajgos rengiasi karui su Taryb Sjunga. Usienio
apvalgininkai taip pat pastebjo vokiei pajg ir karo reikmen judjim Suomij. Paskutin
savo perspjim Dekanozovas atsiunt birelio 21 d. ir jis jau buvo su privalomu apsidraudimu.
Prie pietus pasakiau draugui I. F. Filipovui, TASS korespondentui ir ambasados darbuotojui, kad
nra joki prieasi aliarmui ir panikai; mes negalime duoti savo prieams preteksto veikti ir

privalome atskirti ties nuo propagandos. Nei Ribbentropo, nei artimiausi jo padjj Berlyne nra,
pas mus nuostabus vasarikas oras. NKVD atstovas Achmedovas i savo altinio gavo praneim,
kad tariamai rytoj, sekmadien, dvideimt antr dien, Vokietija puls Taryb Sjung. A jam ir jo
virininkui B. Kobulovui liepiau nekreipti dmesio tokius klaidingus praneimus ir patariau rytoj
pasiimti laisvadien ir vykti ikyl. iame laike buvo keletas keist dalyk. Pirmiausia, laiko
tonas buvo visikai nepanaus tuos, kuriuos Dekanozovas siunt Molotovui pastaruosius du
mnesius. Antra, Dekanozovas turjo inoti, kad Filipovas yra NKGB karininkas (slapyvardiu
Filosofas), o TASS urnalisto pareigos tik priedanga. Ambasadorius taip pat turjo inoti, kad
Achmedovas ne NKVD, o GRU atstovas Berlyne. Vis dlto pagrindo teigti, kad i telegrama galt
bti kokia nors klastot, nra. Greiiausiai, nordamas pristatyti telegram kuo skubiau, Dekonozovas
j siunt neifruot. Visa anga galjo bti skirta vokieiams suklaidinti, o Kremliui u visas faktines
ar gramatines klaidas svarbesn turjo bti pati inia ir nurodyta data179.

Friedrichas von der Schulenburgas

Dekanozovas neinojo, kad gavs i informacij Berija birelio 21 d. kreipsi Stalin su
praymu ataukti ir nubausti ms ambasadori Dekanozov, kuris bombarduoja mane
dezinformacija apie tariam rengimsi pulti Taryb Sjung. Dabar jis prane, kad ataka prasids
rytoj180, pareik Berija baigdamas Vadui skirt ratel tokiu sakiniu: Mano mons ir a, Josifai
Visarionoviiau, puikiai prisimename iminting js pranayst: Hitleris nepuls ms 1941aisiais!181 sakin galima vadinti palainiku noru tikti savo bosui. Kai dar 1940-j pabaigoje
Stalinas paklaus Berijos, k is mano apie Korsikieio praneimus, jog Vokietija gali pulti 1941
metais, is atsak: A parsigabeniau t Korsikiet Maskv ir udaryiau kaljim u
dezinformacij.182 Jis taip atsak, nes inojo Stalino nuomon Vokietija Taryb Sjungos 1941 m.
nepuls. Ir nors u tok palainikum Berija seniai pasmerktas, jis taip elgsi toli grau ne
vienintelis, o tokie kaip Dekanozovas, drstantys ne tik pateikti faktus, bet ir j interpretacijas,
neatitinkanias Stalino versijos, buvo tik retos iimtys. Kaip sunku yra pasakyti Stalinui tai, ko is

nenori girdti, Dekanozovas galjo sitikinti, kai buvo ikviestas Maskv dalyvauti gegus 1-osios
parade[29]. ia jis susitiko su, ko gero, netikiausiu bandymo perspti Kremli altiniu Vokietijos
ambasadoriumi Maskvoje Friedrichu von der Schulenburgu. domu, kad grafas iki pat paskutins
akimirkos taip ir nebuvo informuotas apie Barbaros. Atvirkiai, baland isikviets Schulenburg
Berlyn, Hitleris j patikino: A neketinu pradti karo su Rusija.[30] 183 Bet Schulenburgas nebuvo
naivuolis ir matydamas besiklostani padt gegu suvok, kad karo galimyb reali[31]. Kita vertus,
jis iki galo isaugojo vilt, kad egzistuoja galimyb susitarti. Gegu jis raportavo Berlynui, kad
Stalinas tapo Taryb Sjungos ministru pirmininku ir turi aik tiksl apsaugoti Taryb Sjung nuo
konflikto su Vokietija. Jis motyvavo iuos gerus ketinimus pranedamas, kad kitais metais Taryb
Sjunga ruoiasi pristatyti Vokietijai 5 milijonus ton grd ir kad visas kylanias problemas galima
isprsti diplomatiniais bdais184. Gerais Stalino ketinimais Hitlerio tikinti nepavyks, bet tuo pat
metu, bent i dalies, Schulenburgui pavyks tikinti Stalin, kad Hitleris nenori karo. Gegus 7 d.
pusryiaudamas su Dekanozovu, grafas mgino uuominomis spti apie galim atak. Jo tikslas buvo
iprovokuoti Kremliaus veiksmus, kurie neleist siplieksti kariniam konfliktui, taiau, Dekanozovui
praneus apie ias uuominas Stalinui, is replikavo: Vadinasi, dezinformacija jau skleidiama ir
ambasadori lygiu. Kai Dekanozovas pamgino apsiginti mans, jog i informacija verta dmesio,
per pertrauk j usipuol Klimentas Voroilovas: Kaip drsai ginytis su draugu Stalinui?! Jis ino
daugiau ir mato toliau negu mes visi!185
iuo sakiniu Voroilovas apibdino vis tuometins Taryb Sjungos imperijos valdymo esm.
Formaliai aliai vadovavo Politbiuras, taiau, pvz., 19381940 m. vyko viso labo ei io organo
posdiai po du per metus. Tikrosios diskusijos, kuri metu bdavo priimami sprendimai,
paatrintos dideliais degtins kiekiais, daniausiai vykdavo Stalino kabinete Kremliuje arba jo
rezidencijoje Kunceve. Pagrindiniai i diskusij dalyviai bdavo Didysis penketas Stalinas,
Molotovas, Malenkovas, Berija ir Mikojanas, taiau niekam nekilo klausim, kieno balsas iame
penkete lemiamas186. Lemtingais 1941 m. mnesiais prie Barbaros visi galutiniai sprendimai
priklaus tik nuo Vado. inoma, diskusijos, kartais gana ilgos ir daniausiai formalios, vykdavo. Bet
turintieji privilegij danai matytis su Stalinu buvo tarpusavyje susiskald ir, svarbiausia, niekas
negaljo jaustis saugus, net patys artimiausi Stalinui asmenys. Kremliuje, kaip ir Treiajame Reiche,
pagrindinis lojalumo Vadui variklis buvo noras jam tikti, taiau, palyginti su naci sistema, sovietin
turjo dar vien labai stipr motyv baim. Nepriklausomai nuo savo padties, Taryb Sjungoje
niekas negaljo jaustis saugus. Net patys artimiausi Stalino aplinkos mons negaljo laisvai dstyti
savo mini, nes diktatorius nepasitikjo niekuo ir kiekvienas neatsargus odis galjo lidnai baigtis.
Soviet vad ir vairi tarnyb virinink priklausomyb nuo Stalino buvo visuotin. Ir vienintelis
bdas ioje sistemoje ilikti elgtis taip, kad veiksmai ir j rezultatai atitikt Vado lkesius.
Stalinas Taryb Sjungoje visada inojo daugiau ir mat toliau nei visi kiti, o Vado baim buvo
tokia, kad jo gyvyb niekas niekada nemgino ksintis, prieingai nei Hitler.

Komunist partijos Centro komiteto Politbiuro nariai (1934 m.): Josifas Stalinas, Andrejus
Andrejevas, Klimentas Voroilovas, Andrejus danovas, Lazaras Kaganoviius, Michailas
Kalininas, Anastasas Mikojanas, Viaeslavas Molotovas, Nikita Chruiovas, Lavrentijus Berija,
Nikolajus Svernikas
Taryb Sjung itiksianti katastrofa buvo ne valgybos klaid, o politins turim duomen
interpretacijos padarinys. Pagrindinis interpretuotojas buvo Stalinas, ir tai, kad birelio 22-osios
staigmena virs katastrofa, bus staigmena tik dl to, jog taip man jis. Sistemos, kurioje visi
sprendimai priklaus tik nuo vieno mogaus, spraga buvo institucin, bet moks u j visa alis.
Informacijos ir enkl apie artjani audr netrko, taiau Vado reakcija juos sukr problem
kaip pateikti Stalinui informacij, kurios jis nenori girdti?
Vis informacij rinko dvi pagrindins soviet valgybos organizacijos NKGB (rus. Narodnyj
komissariat gosudarstvennoj bezopasnosti Valstybs saugumo liaudies komisariatas), turintis
didiul agent voratinkl usienyje, ir GRU (rus. Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije
Vyriausioji valgybos valdyba) prie soviet armijos generalinio tabo, arba paprastai tariant karin
valgyba.

Stalinas ir jo magnatai: Anastasas Mikojanas, Nikita Chruiovas, Georgijus Malenkovas,

Lavrentijus Berija ir Viaeslavas Molotovas, 1945 m.
NKGB buvo naujas darinys, atsirads po 1940 m. vasario 3 d. Politbiuro sprendimo padalyti
NKVD (rus. Narodnyj komissariat vnutrennich del Vidaus reikal liaudies komisariatas) dvi
dalis. Iki tol NKVD buvo atsakinga ir u valstybs saugum alies viduje[32], ir u usienio
kontrvalgyb, dabar i funkcija valgyba ir kontrvalgyba, taip pat antiteroristin veikla alies
viduje, antisovietini element likvidavimas, vyriausybs ir komunist partijos lyderi apsauga
atiteko NKGB ir is komisariatas neturjo rpinti kitais alies vidaus reikalais, kurie liko NKVD
dispozicijoje[33]. 1941 m. kovo 1 d. pasiras funkcij perskirstymo sakym Lavrentijus Berija
liko vadovauti NKVD, o NKGB vadovu buvo paskirtas Vsevolodas Merkulovas. Btent jam teko
riuoti, analizuoti ir pateikti soviet vadams vis i usienio agent gaunam informacij[34].

Josifas Stalinas, Klimentas Voroilovas, Anastasas Mikojanas ir Viaeslavas Molotovas ant

Lenino mauzoliejaus veniant 18-sias 1917 m. revoliucijos metines
Dar 1940 m. liepos 9 d. tuo metu u valstybs saugum atsakingas GUGB skyrius (rus. Glavnoje
upravlenije gosudarstvennoj bezopasnosti; tada NKVD organizacijos dalis) karinei valgybai
isiunt savo duomenis, nordamas sulaukti GRU komentar ir vertinim. Informacija buvo
vairialyp ir neretai prietaringa: buvs Didiosios Britanijos karalius Edvardas VIII su amerikiete
mona Wallis Simpson susitiko su Hitleriu Madride pasikalbti apie galimyb sudaryti taik tarp
Anglijos ir Vokietijos bei bendradarbiavim prie Taryb Sjung; Vokietija planuoja didel atak
prie Anglij; Vokietijos karo ata Bukarete diskretikai vadina Besarabij ir tarybin Moldavij
teritorijomis, atpltomis nuo Taryb Sjungos (kurios dalimi vl tapo prie eias dienas); vokieiai
gabena didiulius kiekius betono ir akmen greitkeli statyboms buvusios Lenkijos teritorijoje; du
laivai (greiiausiai su kariniais reikmenimis) buvo isisti Knigsberg, taip pat ufiksuoti 37
vokiei karini pajg traukiniai, judantys i Bohemijos buvusi Lenkij; tarp Silezijos ir Lenkijos,
taip pat Moravijoje statomi kariniai tvirtinimai; Vokietijos protektorate vokieiai ieko buvusi
karinink ir puskarininki, mokani rus, serb, kroat, bulgar ir rumun kalbas; Ukrainos
emigrantai Prahoje skatinami skleisti antitarybin propagand. GUGB klaus GRU: k visai tai galt
reikti?187
Nuo 1941 m. GRU ir NKGB dirbo visu pajgumu. Generalinio tabo virininko pavaduotojas
Matvejus Zacharovas ra, kad darbai nesibaigdavo net vidurnakt ir trukdavo po 1516 valand per
dien. Karini apygard tabai pasienyje dirbo taip pat intensyviai188.
1941 m. baland GRU virininkas Filipas Golikovas vis dar negaljo atsakyti daugel klausim
vienareikmikai, taiau lygindamas savo valgybos duomenis su NKGB praneimais galjo
konstatuoti fakt, kad Vokietija akivaizdiai didina savo karines pajgas TSRS pasienyje. Centrinje
fronto dalyje aplink Varuv buvo identifikuotos 84 divizijos. Balandio 15 d. raporte Golikovas
ra: Dideli pajg permetimas... geleinkeliais, keliais, motorizuotomis kolonomis ir
organizuotais ygiais tarp balandio 1 d. ir balandio 15 d., i Vokietijos gilumos, i vakarini Ryt
Prsijos rajon ir Generalins gubernijos tarybini sien link. Pagrindin sutelktis Ryt Prsija,
Varuvos apylinks ir rajonai pietus nuo Liublino. Per penkiolika dien Vokietijos kariuomen palei
rytines sienas pagausjo trimis pstinink, dviem motorizuotosiomis divizijomis, 17 000 ginkluot
Ukrainos nacionalist ir viena oro desantinink formuote. Vien tik Ryt Prsijoje ir buvusios Lenkijos

teritorijoje dislokuotos 78 divizijos.189

Filipas Golikovas
Merkulovo agentai rizikuodami savo gyvybe toliau siunt raportus. Vienas i garsiausi ilgame
srae buvo Richardas Sorge (slapyvardiu Ramzajus). Jis gim Baku, motina buvo rus, tvas
vokietis, tad eima persikraust Vokietij. I pasaulinio karo metais Sorge tarnavo Vokietijos
kariuomenje, baig universitet, 1924 m. stojo Vokietijos komunist partij. Nuo 1935 m.,
uverbuotas slaptj soviet tarnyb, dirbo Japonijoje, o kadangi dirbo Frankfurter Zeitung
urnalistu ir buvo naci partijos narys, gijo vokiei karo ata Tokijuje Eugeno Otto pasitikjim.
1941 m. Ottas jau buvo Vokietijos ambasadoriumi, taigi is ryys padjo Sorge gauti itin vertingos
informacijos. Pvz., kovo 15 d. jis sugebjo nukopijuoti Ribbentropo laik Ottui, kuriame buvo
raoma: Praau js padaryti visk, k galite, kad tikintumt japonus nedelsiant pulti Singapr.
Netrukus pasipyl informacija apie Vokietijos ketinimus Taryb Sjungos atvilgiu. Gegus
pradioje Sorge prane ambasadori Ott prasitarus, kad karas su Taryb Sjunga gali prasidti bet
kuriuo metu, nes Hitleris ir aukiausieji vadai sitikin, jog tai nesukliudys kampanijai prie Anglij.
Vokiei generol nuomon apie Raudonj armij yra tokia prasta, kad tikimasi operacij
utruksiant tik kelias savaites. Ottas nurod du kritinius momentus, vienas Taryb Sjungos pozicija
Vokietijos ir Turkijos deryb atvilgiu, kitas grynai ekonominis. Otto teigimu, po Jugoslavijos
operacij baigties reali kampanijos prie Taryb Sjung pradia gali sutapti su derliaus uderjimu.
Tada karas su Taryb Sjunga gali prasidti bet kuriuo metu, nes Vokietijai likt tik pasiimti
derli, citavo vokiei ambasadori Ramzajus190.

Richardas Sorge
Gegus 5 d. Sorge isiunt Ottui nufotografuot Ribbentropo telegram, kurioje buvo raoma,
kad Vokietija prads kar prie TSRS 1941 m. birel, o gegus 15 d. patikslino, kad numatoma data
birelio 2022 d. Tiesa, Sorge dar nebuvo tikras, nes keletas karini vokiei atstov Tokijuje
man kar prasidsiant gegus pabaigoje, mat tuo metu jiems buvo sakyta grti Vokietij. Jie taip
pat teigia, kad iais metais pavojus gali ir praslinkti, ra Ramazajus, bet ia pat pridr:
Vokietija prie Taryb Sjung sutelk devynis kariuomens korpusus, turinius 150 divizij. Vienam
i i korpus vadovauja gerai inomas Reichenau. Jeigu jis turi omeny korpusus, tai ms
supratimas apie juos skiriasi, pakomentavo telegram GRU virininkas Golikovas. Walteris von
Reichenau vadovavo 6-ajai armijai (AG Piets aut. past.) ir Sorge, inoma, turjo omeny
armijas, ne korpusus. Birelio 13 d. jis patikslino: Kartoju: devynios armijos, turinios 150 divizij,
prads puolim birelio 22 d. autant.191 Bet Stalinas, gegus 19 d. gavs raport, perspjant apie
devynias armijas, kurios rengiasi pradti puolim, tik pasiaip i valgo Tokijuje, neva is renka
informacij gausiais meils nuotykiais ir prabangia gyvensena. Tas unsnukis Japonijoje steigia
fabrikus ir vienamius. Jis drsta praneti, kad vokieiai puls birelio 22-j. Silote tikti ir
juo?![35] 192

Filmo Kas jus, daktare Zorge? plakatas Maskvoje, 1964 m.

Ir juo reik, kad tuo metu Stalinas buvo tiesiog uverstas praneimais, kad Vokietija rengiasi
karui su Taryb Sjunga. Vien tik ms jau mintieji NKGB agentai Virila ir Korsikietis nuo
1940 m. rugsjo iki 1941 m. birelio 16 d. isiunt maiausiai 41 raport, bet Stalino reakcija visus
juos buvo tokia, kad NKGB virininkas Merkulovas 1941 m. birel dels pasirayti ir perduoti
Stalinui i svarbiausi praneim sudaryt Kalendori[36] 193.
Gegus 5 d., apdorojs savo agent informacij, Merkulovas svarbiausioms valstybs
institucijoms isiunt raport, kuriame perspjo, kad karui Varuvos ir Generalins gubernijos
teritorijose rengiamasi visu pajgumu, o vokiei karininkai atvirai kalba apie bsim kar tarp
Vokietijos ir Taryb Sjungos. T pai dien GRU virininkas Golikovas prane, kad Taryb
Sjungos pasienyje Vokietija turi 103107 divizijas. I j 2324 Ryt Prsijoje; 29 prieais
ypatingj Vakar karin apygard; 3134 prieais Kijevo karin apygard; 4 prieais Karpat
Ukrain, 1011 prieais Moldavij Bulgarijos teritorijoje. Dinamika nekl joki abejoni per du
mnesius vokiei divizij skaiius iaugo nuo 70 iki 107194, bet klausimas, koks i divizij tikrasis
tikslas, liko neatsakytas. Golikovas, kaip matysime, turs pagrindo interpretacijoms, kad jos nebtinai
yra nukreiptos prie Taryb Sjung, taiau ios interpretacijos neabejotinai kilo i Stalino pozicijos.
Praneimai apie vokiei aerodrom ir keli statybas pasienyje plauk vienas po kito, todl
gegus 21 d. GRU isiunt rat NKGB, kad Vokietijos karin vadovyb stiprina savo pajgas
Taryb Sjungos pasienyje ir masikai permeta pajgas i alies gilumos region, okupuot Vakar
Europos ali ir Balkan. Dl io pastiprinimo nra joki abejoni, buvo raoma dokumente,
kuriame GRU pra isiaikinti, i kur tiksliai (Pranczijos, Belgijos, Jugoslavijos, Vokietijos ir t. t.)
ios pajgos buvo permestos; kada ir kokius takus jos kirto; kokios yra j rys (pstininkai,
artilerija, arvuotieji daliniai); kokie yra j lygmenys (pulkai, divizijos...); tikslesni dalini duomenys

(pulk ar divizij numeriai); kokiems korpusams ar armijoms jie priklauso; kada ir kur jie ketina
vykti. GRU taip pat norjo isamiau suinoti apie keli statybas pasienyje koks j plotis, kokio
kietumo betonas, kokia technika buvo naudojama jiems tiesti195. Daugyb i detali soviet valgai
isiaikins. Soviet karins valgybos ir specialiosios tarnybos dirbo profesionaliai, taiau visi
Stalinui raportuojantys tarnyb ir inyb virininkai greitai suprato, k is nori girdti ir kokia
informacija jam netinka. Galutinis surinkt duomen rezultatas priklaus nuo tinkamos j
interpretacijos, o tai jau buvo iskirtinai Stalino privilegija.
Nuo birelio praneimai m plaukti milinikais kiekiais, taiau tik nedidel j dalis pasiek
Stalin. gautuosius jo reakcija buvo tokia pati. Pvz., birelio 12 d. Berija prane, kad nuo prajusi
met spalio ufiksuoti 185 vokiei lktuv sibrovimo alies oro erdv atvejai. 91 i j vyko per
gegu ir pirmsias deimt birelio dien196. Stalinas tik numyk: Nesu tikras, ar Hitleris ino apie
iuos skrydius.197
Kaip ikalbingiausias Stalino reakcijos gaunamus perspjimus pavyzdys daniausiai
pateikiamas epizodas, nutiks birelio 16 d. T dien Stalinas gavo du praneimus. Korsikietis
savo raporte ivardijo pavardes asmen, vadovausiani okupuotiems regionams, ir nurod, kad
pagrindinis bsimo plano tikslas yra itrinti Taryb Sjung i geografinio emlapio. Vis dlto
didiausi Stalino susierzinim sukl Virilos raportas, pasiraytas Merkulovo. Jame buvo
raoma: altinis, dirbantis Vokietijos aviacijos (Oro pajg ministerijos) vadovybje, mus
informuoja: 1. Visos karins Vokietijos priemons rengiantis ginkluotai atakai prie Taryb Sjung
yra baigtos ir ji gali prasidti bet kuriuo metu. 2. Oro pajg tabe birelio 6 d. (sic) TASS
praneimas[37] buvo sutiktas su ironija. Pabriama, kad jis neturi jokios reikms... 4. Vengrija
dalyvaus kariniuose veiksmuose Vokietijos pusje. Dalis Vokietijos oro pajg, daugiausia
naikintuvai, jau iskrido Vengrijos aerodromus... Toliau raporte buvo ivardytos liuftvafs lktuv
remonto bazs Lenkijoje bei Ryt Prsijoje ir baigiama tuo paiu perspjimu, kad operacijos tikslas
visikas Taryb Sjungos sunaikinimas 198. Tai buvo ne tai, k norjo girdti Stalinas. Pasims
raikl to paties raporto viruje jis ura: Draugui Merkulovui. Tegu tas altinis Vokietijos
karini oro pajg tabe krua savo motin. Joks jis altinis dezinformatorius ir tiek. J. St.[38] 199
Iki katastrofos buvo likusios penkios dienos...
Tai, kad Stalinas iki pat paskutins akimirkos nusprend netikti savo valgyba, taps, ko gero,
daugiausia gyvybi kainavusiu politinio lyderio apsiskaiiavimu monijos istorijoje. Ir tam nra
paprasto paaikinimo. Kodl Stalinas leidosi apgaunamas Hitlerio, paaikinti dar sudtingiau, nes
soviet vadas niekada niekuo nepasitikjo ir buvo tiesiog patologikai tarus. Suprantama, inant
visus padarinius nesunku kaltinti Stalin trumparegikumu, naivumu, nesunku perskaityti, k i tikrj
reik kiekvienas valgybos praneimas. Stebint Stalino reakcij ir veiksmus artjant Barbarosai,
susidaro spdis, kad jis kuo toliau, tuo cinikiau buvo links atmesti bet koki informacij,
nesutampani su jo versija. Kai kurie istorikai tok elges aikina psichologine neigimo bsena,
kurioje atsidrs mogus nemato arba nenori matyti nieko, kas prietarauja jo sitikinimams, ir,
smoningai ar ne, viskas, kas prietarauja jo vertinimams, yra tiesiog atmetama. Teisinga i diagnoz
ar ne, sunkiai paaikinama Stalino laikysena baigsis tragedija, kurios nra su kuo palyginti. Sunku
bt sivaizduoti, kad net paskutinmis dienomis prie j Stalinas n karto nebt suabejojs ir jam n
karto nebt ovusi galv mintis, kad visus pastaruosius mnesius Hitleris j mulkino. Kuo labiau
arts Barbarosa, tuo labiau ji darysis panai paslapt, kuri ino visi, tik vienintelis Stalinas ja
nenori patikti, ir vis dlto iki paskutins akimirkos jis atrodys sitikins, kad supranta Hitlerio
ketinimus geriau u visus.

ia mes engiame teritorij, kuri nra draugika istorikams. Atsakymai klausim, kodl
Stalinas elgsi taip, kaip jis elgsi, slypi jo mstysenos ir analizs pasaulyje, kuris nra iifruojamas
nei vykiais, nei dokumentais. odiai, citatos, sprendimai ir j liudininkai, inoma, gali padti
suprasti soviet vado motyvus, bet mes puikiai inome, kad odiai ir darbai, o tuo labiau tikrosios
mogaus mintys gali skirtis. Btent todl visos Stalino elgesio interpretacijos lieka tik interpretacijos,
btent todl Stalino elgesys tais lemtingais mnesiais visiems laikams liks iki galo taip ir neminta
msl, vis dar tebeturinti daugiau nei vien sprendimo versij. Vis dar sulaukianti sensacing nauj
interpretacij.
tai kaip Stalino mintis skaito profesorius Ianas Kershaw: Vokietija puls. Bet dar ne dabar.
Pagrindinis Hitlerio prioritetas ekonominis Taryb Sjungos inaudojimas, todl reikia kuo labiau
nuolaidiauti ekonomikai. Kol Vokietija nebaig karo Vakaruose, Taryb Sjunga yra gerokai
naudingesn Vokietijai kaip partner, o ne kaip dar vienas prieas. Kol i pagalba didins spaudim
Vakarams, Taryb Sjunga turi inaudoti laik ir spariai ruotis karui... Balkan kampanija ir vis
naujos Vokietijos pergals sukl papildom grsmi ir gerokai sumaino galimybes manevruoti,
taiau tai, kad Vokietija buvo priversta sivelti karinius veiksmus, kurie utruko iki pat gegus,
sutvirtino Stalino sitikinim, kad Hitleriui neuteks galios dar tais paiais metais sutelkti adekvaias
pajgas tokiai operacijai kaip Taryb Sjungos puolimas, net jeigu jis to ir nort. Stalinas tikjo,
kad sugebs ivengti konflikto su Vokietija 1941 m., o 1942 m. jis bus pasiruos...200
Be abejo, k tiksliai man Stalinas, suinoti nemanoma, ir Molotovas buvo teisus po karo
ironizuodamas, kad visi staiga pasidar Stalino mini inovais201, taiau 1943 m. Churchillio
paklaustas, kodl netikjo perspjimais apie Vokietijos atak, soviet vadas atsak: Man nereikjo
joki perspjim. A inojau, kad karas artinasi, bet tikjausi iloti kokius papildomus eis
mnesius.202 Laikas, noras jo laimti yra nuolat besikartojantis Stalino elgesio prie Barbaros
motyvas ir vienas i t, kuriuo istorikai danai remiasi nordami paaikinti tok elges. Stalino
paminti ei mnesiai buvo daug, nes jeigu jam bt pavyk nukelti konflikt kokiems eiems
mnesiams, karas geriausiu atveju bt prasidjs tik 1942 m. pavasar, nes pulti Rusij iem bt
buvusi saviudyb. I ia ir tikslas padaryti visk, kad karas prasidt kuo vliau. Tai reik
nuolaidiavim Vokietijai ir bet koki provokacij vengim, bet kartu galimam konfliktui ruoiamasi
turjo bti visu pajgumu. Kol kariuomen ruoiasi karui, diplomatinio fronto tikslas isaugoti
taik. Bent iki kito pavasario.
Po karo atsakydamas klausim, kodl Stalinas ignoravo valgybos praneimus, Molotovas sak:
Esame kaltinami u tai, kad ignoravome savo valgyb. Taip, jie mus perspjo. Bet jei btume j
pais ir dav Hitleriui bent menkiausi pretekst, jis bt mus upuols anksiau. inojome, kad
karas netrukus prasids, bet buvome silpnesni u Vokietij, todl turjome atsitraukti. Mes padarme
visk, kad atidtume kar... Dar prie kar Stalinas sak, kad tik 1943 m. galsime susikauti su
vokieiais kaip lygs su lygiais... Negaljome pasikliauti savo valgyba. inoma, j praneim
reikjo paisyti, bet i informacij taip pat reikjo tikrinti. valgybos agentai gali stumti toki
padt, i kurios niekaip neisikapstysi. Visur knibdjo daugyb provokatori... 203 Isiaikinti, k
tiksliai tuo metu galvojo Stalinas, nebra galimybi, taiau jei po karo pasaulyje buvo mogus,
galintis paaikinti Stalino mstymo logik, tai tas mogus buvo Molotovas. Jis ne tik j inojo, jis iki
galo ja tikjo ir iki savo mirties liko sitikins, kad Stalinas visk padar taip, kaip turjo padaryti.
Paklaustas, kaipgi atsitiko, kad imintingasis Stalinas apsiskaiiavo su karo pradios data, Molotovas
atsak: Tam tikru poiriu, apie tai galima kalbti tik pridrus, kad neapsiskaiiuoti nebuvo
manoma. Kaip galima inoti, kada prieas puls?.. Kitokios karo pradios ir negaljo bti.

Neapsiskaiiuoti tokioje padtyje, kokioje buvo Stalinas, nebt galjs niekas. Svarbiausia, kad
atsirado mogus, kuris sugebjo itrkti i tokios padties, ir ne tik itrkti, bet ir laimti kar! Klaida
vyko, bet, sakyiau, ji buvo neesmin, mes tiesiog bijojome sivelti kar, duoti jam pretekst.204
Tai, kas Molotovui buvo neesmin klaida, kainuos tkstani moni gyvybes, bet ironizuodamas
Stalino mini inovus, jis taip pat vis kartojo Stalino nor laimti laiko.
Hitleris stengsi aplenkti laik, o Stalinas stengsi jo laimti. I ties, pasiraydamas pakt su
Hitleriu ir isaugodamas Taryb Sjung konflikto nuoalje, Stalinas pradjo didiul alies karinio
potencialo ir perginklavimo program. Jis kelet kart savo aplinkoje pakartojo, kad Taryb Sjunga
turi ivengti karo su Vokietija iki 1942 m. ir tik 1943 m. ji bus pasirengusi susigrumti su
vokieiais205. Staigus Pranczijos lugimas 1940 m. i esms pakeit jg santyk Europoje ir
sugriov optimistinius Stalino apskaiiavimus dl laimto laiko, taiau Didysis aidimas, kaip j
vadino Molotovas, tuo nesibaig.
Dabar mes visi inome Stalin klydus, bet daryti ivad, kad jis nusprend netikti valgybos
praneimais tik todl, jog ie jam nepatiko, bt pernelyg pavirutinika. Ir kodl Stalinas tikjosi,
kad jam pavyks gauti laiko kredit?
TSRS ambasadorius Vokietijoje Vladimiras Dekanozovas, kurio telegramoms mes skyrme tiek
dmesio io skyriaus pradioje, tikrai inojo daug, bet jis buvo tik vienas i daugybs altini,
patvirtinani artjani grsm, iskirtinis nebent savo drsa iuos enklus interpretuoti ne pagal
Kremliaus linij. Jo paskutiniai birelio praneimai, ypa susij su vokiei pajg isidstymu ir
judjimu pasienyje, buvo pagrsti ne tik diplomatiniais altiniais. I esms tai buvo GRU, NKGB ir jo
ambasados turimos informacijos sintez, bylojanti, kad soviet tarnybos turjo utektinai informacijos
apie galim Vokietijos puolim. Svarbiausia ioje istorijoje ne tai, k Stalinas inojo, o tai, kad jis
nusprend didum pateiktos informacijos atmesti arba tiesiog nekreipti j dmesio.
Po karo kalbdamas breliui, kuriame buvo ir Dekanozovas, balsu mstydamas apie tuos
neramius mnesius prie kar, Stalinas netiesiogiai paaikino savo elges: Kai bandai daryti
sprendim, nieku gyvu nemgink mstyti, kaip msto oponentas, nes gali padaryti siaubing
klaid.206 Stalinas savo gyvenime turbt nieko ir niekada neatsipra, bet jo sakin, ko gero,
galima vertinti bent kaip apgailestavimo uuomin, nes vien i didiausi savo gyvenimo klaid jis
padar btent taip bandydamas vertinti padt Hitlerio akimis.

Informacija ir dezinformacija
Kad Stalinas nebuvo naivus, rodinti nereikia. Dar 1940 m. pabaigoje, tuo pat metu, kai Hitleris
reng Barbarosos direktyv, Stalinas Politbiuro nariams sak: Nereikia puoselti joki iliuzij.
Faistin Vokietija akivaizdiai ruoiasi pulti Taryb Sjung. Kodl Hitleris nori susitarti su
Anglija? Nes nori ivengti karo dviem frontais.207 Kitaip tariant, Stalinas neman, kad sutartis tarp
Taryb Sjungos ir Vokietijos gyvuos aminai, taiau dar prielaid, jog prie puldamas Taryb
Sjung Hitleris privalo arba veikti Britanij, arba susitarti su ja dl taikos. Kaip ir Hitleris, jis
mgino sudlioti logik vyki sek ir man, kad fiureris, kaip ir jis pats, gali imtis tik racionali
sprendim, o kariauti vienu metu ir su Britanija, ir su Taryb Sjunga nebuvo racionalu. Soviet
lyderis kaip visada band iekoti atsakym istorijoje ir nagrinjo 1870 met VokietijosPranczijos
kar. Otto von Bismarcko perspjimas, kad Vokietija niekada neturi kariauti dviem frontais, jam buvo
tarsi patvirtinimas, jog Hitleris negali pulti Taryb Sjungos, kol Britanija lieka neveikta.
Stalinas iki paskutins akimirkos tikjo, kad Hitleris yra toks pat racionalus Bismarcko stiliaus

imperinis valstybs veikjas, kaip ir jis pats208, o tokiame dideliame aidime, kuris vyko t pavasar
ir vasar, nebuvo vietos nutrktgalvikiems sprendimams aisti va bank. Stalinas taip pat puikiai
inojo Mein Kampf dalis, kuriose buvo kalbama apie Vokietijai reikaling gyvybin erdv
Rytuose, taiau man, kad Hitleris nerizikuos pradti karo dviem frontais.
Tai, kad Taryb Sjungos ekonominiai itekliai yra gyvybikai svarbs Vokietijai, buvo
akivaizdu. Tai, kad nuo 1941 m. pradios su Stalino palaiminimu i itekli pristatymas ir prekiniai
mainai su Vokietija buvo kilstelti nauj lyg, taip pat faktas. Ir tai yra netiesioginis rodymas, jog
Stalinas nusprend pakelti savo draugikumo vert taip, kad Hitleriui ikilt natralus klausimas
kam pradti kar, jei is bendradarbiavimas toks naudingas Vokietijai? Klausimo galiojimo laikas
iki karo su Britanija pabaigos, taigi Stalinas buvo suinteresuotas, kad is karas tstsi kuo ilgiau.
valga, kad be Taryb Sjungos ekonomini itekli Vokietija karo ilgai tsti negalt, buvo
racionali, taiau Stalinas klydo manydamas Hitler nesant tok avantirist, kuris galt atidaryti antr
front neubaigs reikal Vakaruose.
Nors Stalinas ir dar prielaid, kad nebaigusiai karo Vakaruose Vokietijai Taryb Sjunga bt
gerokai naudingesn kaip partner, o ne kaip dar vienas prieas, j persekiojo nerimas, jog Hitleris su
Britanija gali susitarti taikiai. Britai buvo priversti trauktis i Graikijos, Rommelio puolimas iaurs
Afrikoje prasidjo skambiomis pergalmis ir kiekviensyk britams pralaimjus Stalino nerimas vis
labiau augo. Brit ambasadorius Staffordas Crippsas, pats to nenordamas, tokio scenarijaus
galimyb sustiprino. Jeigu karas usits ilgesn laik, nereikia atmesti prielaidos, kad Didiajai
Britanijai (ypa kai kuriems jos sluoksniams) gali kilti pagunda rasti karo pabaigos kompromis
remiantis vokiei silomomis gairmis, perspjo ambasadorius Molotov balandio 18 d. I ties
tuo metu Britanijos vyriausyb norjo kalbti Taryb Sjung imtis karini priemoni ginant
Jugoslavij bei Graikij ir sudaryti viening Balkan front. Grsm, ikilsianti Taryb Sjungai
po Vokietijos pergali ia, buvo tiesiog diplomatinio spaudimo dalis, taiau Crippso odiai tik
sukl aliarm Kremliuje ir sustiprino tarim, kad Britanijos ir Vokietijos susitarimo galimyb yra
reali. Po trij dien gaut Churchillio laik, kuriame is band nuoirdiai perspti apie rengiam
Vokietijos atak, Stalinas vertino kaip Britanijos bandym vilioti Taryb Sjung spstus. Js tik
pairkit, mus gsdina vokieiais, o vokieius mumis. Tai subtilus politinis aidimas, pareik
Vadas Georgijui ukovui209.
Paranoja brit motyv atvilgiu yra svarbus veiksnys, galintis padti suprasti Stalino reakcij
valgybos praneimus. Soviet lyderis baiminosi, kad britai nesudaryt taikos su Vokietija, todl
ekonomin pagalba Hitleriui turjo padti iam tsti karinius veiksmus, taiau sykiu Stalinas buvo
sitikins, kad Didiosios Britanijos galimybs atsilaikyti iame kare nra didels, taigi pagrindinis
jos tikslas yra velti kar su Vokietija ir Taryb Sjung. Btent todl visus usienietikus
perspjimus apie Vokietijos planus pulti Taryb Sjung jis laik angl provokacijomis.
Informacija, plstanti i brit, amerikiei ir kit usienio valstybi kanal, Vadui buvo nepatikima a
priori. Agentai usienyje rizikavo savo gyvybmis, taiau j darbo rezultato vertinimas praktikai
visada apsiribodavo odiais provokacija ir dezinformacija. Pvz., kai balandio 17 d. Golikovas
persiunt savo altini Prahoje praneim, kad Vokietija puls Taryb Sjung antroje birelio pusje,
Stalinas grino praneim raudonu raalu uras: Angl provokacija. Itirti!210 Tok savo
atsakym usienio altini perspjimus soviet vadas kartojo taip danai, kad netrukus jis tapo kone
nuolatine vis raportuojani jam asmen ir institucij anga. Su problema, kaip pateikti patikimus,
bet Stalino pozicijos neatitinkanius duomenis, susidr ne tik Golikovas, bet ir Merkulovas, Berija,
netgi ukovas ir Timoenka. Visi jie, smoningai ar ne, rydamiesi teikti Vadui informacij, kuria jis
nenori tikti, praddavo nuo paradigmos, kuri atitiko oficiali soviet lyderio linij: Vokieiai yra

ms draugai ir sjungininkai. Tai britai stengiasi mus velti kar. O jei praneimai yra teisingi, juos
reikia vertinti kaip vokiei spaudim prie bsimas derybas.211 Laikydamasis ios linijos Berija
vadino Korsikiet dezinformatoriumi ir u t pat nusikaltim sil kiti u grot Dekanozov.
Btent dl ios prieasties birelio 2 d. raportuodamas apie vokiei karini dalini ir tab
isidstym Berija pabr, kad bet kuriuo atveju Vokietija neprads karo nepasiekusi susitarimo su
Didija Britanija. Ivakarse Ramzajus atsiunt perspjim, kad yra 95 procentais sitikins, jog
Vokietija puls antroje birelio pusje, bet rus kalb iversta io praneimo koduot Stalinui buvo
pateikta su prierau: tartina. Priskirti telegram, laikom provokacijomis, kategorijai.212 Kuo
ariau bus Barbarosos pradia, tuo sunkiau bus ignoruoti ir paaikinti praneimus,
prietaraujanius oficialiai linijai, taiau kaip vertinti visus pateikiamus faktus, buvo jau paties
Stalino interpretacijos reikalas. emesni sovietins sistemos grandi reikalas buvo inoti, k nori
girdti bosas ir kokia informacija jam netinka.
Pvz., GRU virininkas Golikovas skirst vis informacij patikim ir abejotin, ir dauguma
praneim apie Barbaros pateko pastarj, nes buvo laikoma brit dezinformacija, kurios tikslas
suprieinti Taryb Sjung su Vokietija 213. Geras pavyzdys, kaip buvo pateikiama informacija
Stalinui, yra Golikovo 1941 m. kovo 20 d. ataskaita. Tai buvo ne iaip praneimas, o ataskaita,
pristatanti ir analizuojanti vis turim informacij Vokietijos organizacini priemoni ir galim
karini veiksm prie Taryb Sjung klausimais. Dokumentas prasidjo anga, kuri a priori
sumenkino visus toliau ivardytus faktus: Dauguma agent praneim, susijusi su karo 1941 m.
pavasar galimybe, buvo gauta i angl ir amerikiei altini, kuri tikslas esamu momentu yra
neabejotinas noras pabloginti santykius tarp Taryb Sjungos ir Vokietijos, ra Golikovas. ir
kitus svarbius sakinius dokumente jis iskyr kursyvu. Pastaruoju metu angl, amerikiei ir kiti
altiniai kalba apie pasirengim tariamam Vokietijos siverimui Taryb Sjung. I vis ms gaut
praneim dmesio verti yra ie... buvo raoma dokumente, kuriame eiolikoje sunumeruot
paragraf buvo vardijamos ufiksuotos usienio karo ata, diplomat, urnalist, usienio spaudos
citatos, nuomons, gandai ir pan. Tik pora i j atitiko Korsikieio ir Virilos praneimus, tokius
kaip Gringas tariamai sutiko sudaryti su Anglija taik ir pradti kar su TSRS. Vienuolika
paragraf vienijo tema Vokietija puls Taryb Sjung po greitos pergals prie Anglij. Dviejuose
buvo kalbama apie amerikiei altin Bukarete, anot kurio, jeigu vokieiams nepasiseks Anglijoje,
jie bus priversti grti prie savo sen plan uimti Ukrain ir Kaukaz. Amerikiei altinis
Bukarete taip pat citavo Rumunijos usienio reikal ministr, kuris neva mgino silyti prezidentui
Rooseveltui padti tarpininkauti TSRS ir Vokietijos taikos derybose. Atskaitoje taip pat buvo
pristatyti trys galimi Taryb Sjungos karinio puolimo scenarijai. Pirmasis rmsi anoniminiu laiku,
kur soviet ambasadorius Dekanozovas gavo 1940 m. gruod, ir jis nebuvo panaus Barbaros.
Antrasis numat, kad Vokietija planuoja pagrindin smg suduoti Ukrainoje, bet kartu pabr, kad
tai bus manoma tik nugaljus Anglij. Atakuojama bus trimis kryptimis: a) i Ryt Prsijos
Baltijos alis... kartu su Suomija, kuri prisijungs prie Vokietijos siekdama susigrinti savo prarastas
teritorijas; b) per Galicij ir Volyn, kur vokieius palaikys ukrainieiai ir rumunai, taip pat
siekiantys susigrinti prarastas teritorijas. i versija buvo ubaigiama pareikimu, kad kituose
sektoriuose bus vykdomos alutins atakos. Anot treiojo scenarijaus, vasario pabaigos duomenimis,
TSRS puolimui kuriamos trys armij grups: 1-oji, vadovaujama feldmaralo von Bocko, turjo
smgiuoti Leningrado, 2-oji, vadovaujama feldmaralo Rundstedto, Maskvos, 3-ioji, vadovaujama
feldmaralo Leebo, Kijevo kryptimi. Ir nors vadai supainioti (von Bockas vadovaus AG Centras,
Rundstedtas AG Piets, Leebas AG iaur), i prognoz panaiausia vokiei planuojam
kampanij. Ivardijs iuos tris scenarijus, Golikovas ts ataskait: Be i dokument, anot

informacijos i kit altini, inoma, kad planas pulti Taryb Sjung susideda i i dalyk:
Po pergals prie Anglij Vokietija puldama Taryb Sjung svarsto galimyb smgiuoti
dviejuose sparnuose: apsupt i iaurs (su Suomija) ir i Balkan pusiasalio.
Vokiei komercins mons direktorius prane, kad invazija Taryb Sjung vyks i
Rumunijos. Todl vokieiai ties greitkel i Protektorato (buvusios ekoslovakijos), kad galt
permesti savo pajgas Taryb Sjungos pasien per Slovakij ir Vengrij. Vengrija ir Rumunija
leido Vokietijai naudotis savo geleinkeliais kariniams daliniams permesti, taip pat statyti naujus
aerodromus, motorizuotj dalini bazes ir amunicijos sandlius. Vengrija leido Vokietijai naudotis
dalimi savo aerodrom. Visos Rumunijos pajgos ir karin ginkluot buvo atiduota Vokietijos karins
vadovybs dispozicijon.
Jugoslavijos karo ata sako, kad isprendus Balkan klausim sunku nustatyti, kur Vokietija
nukreips kitas atakas, taiau jis sitikins, kad Taryb Sjung. Jau pats faktas, kad vokieiai dabar
yra Dardanel ssiauryje, yra aktas, nukreiptas prie TSRS. I esms Hitleris niekada nepakeit savo
programos, apraytos Mein Kamp, ir i programa yra pagrindinis karo tikslas. Hitleris naudojasi
draugyste kaip priemone gyti galimyb isprsti Europos pertvarkymo udavinius.
Ms karo ata kovo 14 d. raportavo, kad Rumunijoje nepaliaujamai sklando gandai, jog
Vokietija pakeit savo strategin karo plan. Vienas vokiei majoras Bukarete sak: Mes i esms
pakeitme savo plan ir suksime rytus prie Taryb Sjung. Usitikrin grdus, anglis ir naft
Taryb Sjungoje, tapsime neveikiami ir galsime tsti kar su Anglija ir Amerika. Draugaujantis
su alies gynybos ministru pulkininkas Rioanu ms altiniui sak, kad vyriausiasis Rumunijos
kariuomens tabas kartu su vokieiais rengia karo su Taryb Sjunga plan ir kad jis gali prasidti
po trij mnesi. Vokieiai baiminasi atsakomj Taryb Sjungos veiksm j engimo Turkij
atveju. Nordami ivengti pavojaus i TSRS, vokieiai nori imtis iniciatyvos, suduoti smg pirmi ir
uimti svarbiausius TSRS ekonomikos regionus. Pirmasis i j yra Ukraina.
Anot ms karo ata Berlyne raporto, remiantis visikai patikimu altiniu, karini operacij
prie Taryb Sjung galima tiktis tarp 1941 m. gegus 15 d. ir birelio 15 d.
Ivardijus visus iuos duomenis buvo daromos dvi ivados: 1. Remdamasis visais ia pateiktais
pasisakymais ir galim veiksm pavasar variantais, darau ivad, kad veiksmai prie TSRS gali
prasidti tik tada, kai Vokietija nugals Anglij arba pasirays su ja garbing taik. 2. Gandus ir
dokumentus apie pavasar neivengiam kar su TSRS btina vertinti kaip angl ir galbt net
vokiei valgybos perduodam dezinformacij.214

Hitleris sveikina Rudolf Hess, savo bendrayg nuo pirmj dien, 1939 m.
ioje Golikovo ataskaitoje buvo daug domios informacijos, taiau jos interpretacij istorikai
vadina vienu i blogiausi pavyzdi, kaip gali bti pateikiami valgybos duomenys. I ties i
interpretacija tiesiog atitiko Stalino versij uuot klusi abejoni, kurias sufleravo patys faktai, ji
band tikti soviet vadovui ir stiprino klaiding sitikinim, kad jis supranta tikruosius Hitlerio
motyvus ir kad Vokietija tikrai neprads naujo karo nenugaljusi Britanijos. Visus iai versijai
prietaraujanius faktus ar praneimus Golikovas tiesiog vadino brit arba vokiei propaganda ir
taip paeid esmin valgybos tiksl nustatyti ir pateikti tikrj padt, kad ir kokia nemaloni bt
tiesa.
Stalino paranojos Churchillio atvilgiu virne tapo keistas epizodas, nutiks 1941 m. gegus 10
d. T vakar Rudolfas Hessas, Hitlerio pavaduotojas, bendraygis nuo pat pirmj dien, tas pats,
kuris ura fiurerio padiktuot Mein Kampf, vienas i aukiausi naci hierarchijos lyderi,
raytas antruoju numeriu po Gringo kaip Hitlerio pdinis, sdo Me-110 ir iskrido kotij.
Pakils i Augsburgo (netoli Miuncheno) 17.45 val., madaug po penki valand skrydio, jau
sutemus, Hessas pasiek kotij. Jis buvo liuftvafs kapitonas ir sugebjo veikti ne tik iaurs jr,
bet ir RAF ginam Britanijos pakrant, tiesa, netoli Glazgo okdamas paraiutu i lktuvo susilau
koj. K norjo pasiekti ia savo misija, Hessas sura laike, kuris gegus 11 d. ryt Berghofe buvo
teiktas fiureriui. Kai Hitleris perskait laik, netoliese architektriniais briniais usims
Albertas Speeras igirdo beveik gyvulik riksm: Bormann tutuojau! Kur Bormannas?! Savo
laike Hessas ra, kad jo misijos tikslas pasiekti su Britanija taik iki prasidedant Barbarosai.
Jis adjo neiduoti Barbarosos paslapties ir vylsi, kad jam pavyks pasiekti tai, kas yra sena
fiurerio svajon, kurios, nepaisant vis pastang, iki tol gyvendinti nepavyko. Jeigu fiureris su ia
idja nesutinka, lai paskelbia j psichikai nesveiku[39] 215. Vos tik adjutantas susisiek su Gringu,
fiureris grieb telefon ir suriks: Gringai, nedelsiant atsiduri ia! Nutiko kai kas baisaus!
trenk ragel. Kvepjo tarptautiniu skandalu, taigi buvo ikviestas ir Ribbentropas. Vakaras Berghofe
buvo temptas. I Londono nebuvo joki ini, todl m sklandyti viltis, kad galbt Hessas uvo
pakeliui, taiau neiniai nusidriekus rytoj Ribbentropas perspjo, jog reikia k nors daryti, nes bet
kuri akimirk gali pasirodyti brit praneimas, es Hessas fiurerio vardu pateik taikos pasilym.
To nebuvo galima leisti. Karas su Britanija buvo pagrindin Barbarosos priedanga. Ityrus Hesso
uraus ir laikus darsi panau, kad jo poelgis susijs ne tik su idealistiniais siekiais, bet ir
astrolog pranaystmis, taigi Hitleris nusprend pasinaudoti buvusio bendraygio pasilymu ir
paskelbti j pamiusiu. Prie tai Hesso pareigos buvo perduotos Martinui Bormannui ir jo partijos
kanceliarijai[40], o 20 val. paskelbtame praneime buvo teigiama, kad partijos narys Hessas
haliucinacins bsenos iskrido i Augsburgo ir negro... Baiminamasi, jog jis nukrito arba pateko
kok nors kitok incident.216 T pat vakar pasirod BBC praneimas, kad Rudolfas Hessas prie
dvi dienas paraiutu nusileido kotijoje, taigi rytojaus dien reikjo naujo paaikinimo.

Martinas Bormannas
Gegus 13 d. pagaliau ikviestas Oberzalcburg Goebbelsas ura: Fiureris visikai
sugniudytas. Koks spektaklis pasauliui: antras mogus po fiurerio psichikos ligonis.[41] Tos
dienos praneime buvo patvirtinta, kad Hessas iskrido kotij ir pateko nelaisv. Taip pat buvo
teigiama, kad j galjo uverbuoti brit slaptosios tarnybos, ir priduriama, jog Hessas elgsi kaip
idealistas, nesuvokiantis padarini, ir tai neatsilieps Vokietijos kovai su Britanija217.

Rudolfas Hessas (i deins) visada buvo alia fiurerio. Josephas Goebbelsas (i kairs) iliks
alia iki galo, 1941 m.

Tarp sav Hitleris greitai susitvark suaisdamas lojalumo ir idavysts partij. Jis pareik,
kad Hessas veik be jo inios, kad jis buvo psichikai nesveikas ir kad savo veiksmais stm Reich
labai kebli padt Aies partneri atvilgiu. To paties paaikinti Mussolini Rom buvo isistas
Ribbentropas. Tiesa, greta pamiimo fiureris paliko ir idealistini Hesso sieki versij. Jis
papasakojo, jog prie kelias dienas iki savo skrydio Hessas paklaus, ar Hitleris vis dar palaiko
bendradarbiavimo su Anglija idj, aprayt Mein Kampf? Atsakymas, inoma, buvo teigiamas...218
Gyvuoja versija, kad visas is spektaklis buvo i anksto sureisuotas ir kad Hitleris su Hessu j
suplanavo kartu. Jeigu tai tiesa, Hitlerio vaidmuo vertas Oskaro219. Vliau, kai emocijos atslgo,
jis kartais prisimindavo savo buvus bendrayg kaip garbing ir sining mog, kuris tiesiog
iklydo i teisingo kelio220. Hessas savo ruotu niekada iki gyvenimo pabaigos nepasak apie Hitler
nieko blogo. Jis niekada nepakeit ir nepapild istorijos, kuri atskleid brit tardytojams 1941 m.
gegus 13 d. Jis atvyko be Hitlerio inios nordamas tikinti atsakingus asmenis Anglijoje, kad
protingiausia yra sudaryti taik dabar, nes Anglija vis tiek negali io karo laimti, pasakojo Hesso
tardytojas Ivoneas Kirkpatrickas. Jam ir jo kolegoms netrukus tapo aiku, kad Hessas neturi joki
rimtesni pasilym nei tie, kuriuos Hitleris pateik vieai savo kalboje Reichstage 1940 m. liep.
Kirkpatricko ivada buvo tokia: Hessas niekaip neatrod veikiantis Vokietijos vyriausybs vardu; ir
panau, kad neturjo jokios slaptos informacijos, iskyrus t, kuri buvo ufiksavs pokalbiuose su
Hitleriu ir kitais. Jeigu Hessas laiksi paties Hitlerio nurodym, tada jis, kaip ir jo garbinamas
fiureris, turjo bti puikus aktorius ir jo vaidmuo turjo tstis dar keturis deimtmeius. Bet kuriam
galui visa tai? Jis nepasak nieko nauja, nepristat jokios naujos derybins pozicijos. Vienintelis
reikmingas faktas (reikmingas, ko gero, labiau paiam Hessui) ioje istorijoje buvo jo, kaip
Hitlerio pavaduotojo, drsus apsisprendimas atsiduoti prie rankas ir taip parodyti Britanijos
vyriausybei, jog fiurerio gera valia Britanijos atvilgiu yra nuoirdi. Hessas buvo nusivyls, kad
Britanija nenori tartis. Jis taip pat inojo apie planuojam Barbaros, kurios pradia neubaigus
konflikto Vakaruose buvo grsm visai Mein Kampf numatytai strategijai. Viltis, kad tokiu poelgiu
pavyks veikti karo geidianios Churchillio frakcijos klik ir paskutin akimirk susivienyti kovai
prie bolevizm, buvo be galo naivi, bet idealistai visada perengia racionalumo ribas. Panau, jog
astrolog patikintas Hessas tikjo, kad jam, kaip itikimiausiam fiurerio riteriui, yra lemta igelbti
Europ nuo bolevizmo. Tokia yra realiausia jo misijos versija. Hessas ryosi iam netiktinam
poelgiui pats, be Hitlerio inios, taiau sitikins, kad i misija atitinka fiurerio norus ir svajones. Jis
suklydo ir brit, ir paties fiurerio slapt nor atvilgiu.
Gegus 13 d. Berghofe surengtame naci partijos lyderi ir gauleiteri susirinkime, vis
nuostabai, Bormannas perskait paskutin Hesso laik, o tada pasirod Hitleris ir sutrikusiu balsu
papasakojo, k mans apie i netikt savo itikimo draugo idavyst. Renginys baigsi vis dalyvi
lojalumo fiureriui demonstravimu, taiau Hitlerio akyse suibo aaros ir jis atrod deimia met
pasens221. iame renginyje dalyvavs Hansas Frankas ura, kad nebuvo mats tokio sugniudyto
fiurerio nuo Geli Raubal mirties222.
Vis dlto svarbiausia ioje istorijoje buvo ne Hitlerio reakcija. Nusileids paraiutu, Hessas j
pasitikusiam vietos kininkui pareik norintis matyti Hamiltono hercog[42]. Hessas prisistat kita
pavarde, tad hercogas j prim tik kit ryt. Isiaikins, kad atvyklis Hitlerio deinioji ranka,
gegus 11 d. vakar Hamiltono hercogas prane naujien Churchilliui. Tuo metu Dili Parke vyko
vakarlis ir, hercogo nuostabai, Churchillis atsak: Hessas ar ne Hessas, a ketinu irti brolius
Marxus.[43] 223 Brit premjero reakcija nebuvo labai netikta turint omeny, kad jo nedomino vokiei
taikos pasilymai, kad ir kokie jie bt, taiau kit dien, kai Hesso tapatyb buvo patvirtinta,

Churchillis padar klaid. Jis nusprend, jog tai gera proga paerzinti Hitler ir kad tyla sukels
Berlyne sumait. Be to, tuo metu brit valgyba man (ir manys iki pat 1941 m. birelio), kad
vokiei kariuomens telkimas Taryb Sjungos pasienyje yra tik Stalino spaudimas prie naujas
derybas, todl paslaptingas Hesso skrydis galjo tapti Stalino pagsdinimu, jog atsisakydamas
sjungos su Britanija jis gali likti vienas prie visus224. Taigi, uuot paskelbusi oficial praneim,
kad kategorikai atmeta Hesso pateikt taikos pasilym, Britanija prane tik tiek, jog Hessas
atskrido.

Rudolfo Hesso skrydis kotij brit spaudoje: laikraio Daily Record puslapis
Tai buvo ibalo plipsnis Stalino paranojos lau. Hesso kontakt su britais, ra Sergo
Berija (Lavrentijaus Berijos snus), Stalinas sek valanda po valandos, mikroskopikai
studijuojamas ir analizuodamas informacij.225 Suprantama, Maskvoje Hesso skrydis i karto buvo
vertintas kaip Vokietijos bandymas sudaryti taik su Britanija, buvo tik neinia, ar misij Hessas
vykdo su Hitlerio palaiminimu, ar be jo. Stalino paranoj didino ir sitikinimas, kad be brit sutikimo
Hessas vargu ar bt galjs skmingai kirsti alies oro erdv[44]. Vis dlto Stalinas neatmet
versijos, kad jo skrydis gali bti susiskaldymo naci hierarchijoje rodymas[45]. Nenordamas
bloginti santyki su Berlynu jis nusprend neatrinti io klausimo diplomatiniu lygmeniu226, taiau
tarimai neisisklaid net britams udarius Hess Londono Tauer[46].
Stalinas negaljo rasti atsakym daugel klausim ir Hesso skrydis jo nuogstavimus tik
sustiprino. Ko labiau nori Churchillis traukti TSRS kar ar susitarti su Hitleriu ir stoti prie
bolevizm? Ar Hessas vykd Hitlerio vali, ar, atvirkiai, priklaus naci frakcijai, kuri, prieingai
nei Hitleris, nenori bendradarbiauti su Taryb Sjunga? Bet kuriuo atveju is keistas epizodas
sustiprino jo sitikinim, kad britais pasitikti negalima227. Prajus trims dienoms po Hesso skrydio
Stalinas idst savo ivadas Centriniam Komitetui: I pradi Churchillis asmenikai perspja mus
apie agresyvius Hitlerio ketinimus... O tada britai priima Hess, kuris neabejotinai yra Hitlerio
patiktinis, ir per j derasi su Vokietija. Stalino nuomone, i to galima daryti tik vien ivad:
Panau, kad sisdamas mums savo perspjim Churchillis man mus jungsiant savo karin
mechanizm. Tada Hitleris turt tiesiogin ir sining prieast surengti prevencin yg prie
Taryb Sjung. Ar Hitleris pasirengs tokiam ygiui? klaus auditorijos Stalinas. Jo nuomone
ne, nes kariauti dviem frontais galt rytis tik neprotingas mogus, o Hitleris toks nra. Todl
nuolaidiavimo politika turi tstis: Mes privalome nesuteikti Hitleriui preteksto pulti... Taigi
nekomplikuokime su juo savo santyki.228
Nepasitikdamas brit altiniais ir vadindamas juos anglikomis provokacijomis Stalinas
klydo, taiau dezinformacijos brit valgybos duomenyse buvo utektinai, ir ji buvo ne britika, o
vokika.
Pagrindin vokiei Barbarosos maskuot buvo operacija Jr litas ir tema pirmiausia
Anglija. Didiul abvero kontroliuojama programa, traukianti visus Reicho valdios sluoksnius,
buvo pradta dar tada, kai 1940 m. rugsjo 17 d. Hitleris atidjo Jr lit, bet nurod sudaryti
spd, kad operacija yra rengiama. Kad pagrindine Barbarosos maskuote turi likti rengiamo
Anglijos puolimo spdis, buvo skelbiama 1941 m. vasario OKW direktyvoje, taiau tik nedaugelis
pareign diplomatiniuose ir valgybos sektoriuose inojo, kad gandai apie tai yra tik prieams skirta
dezinformacija229.
Viena i ios programos dali buvo balandgegu suintensyvinti antskrydiai prie Britanij.
Dvi savaites i eils kiekvien nakt vokiei bomboneiai bombardavo London, o gegus 10 d. (t
pai, kai Hessas iskrido kotij) liuftvaf sureng didiausi antskryd. T nakt Anglijos
sostinje uvo apie 1400 moni, dar 1800 buvo sueista, o kai kuriuos gaisr idinius pavyko
numalinti tik po 11 dien. Kit ryt skaiiuodami nuostolius londonieiai buvo susirpin, jog nuo
gruodio sivyravs tilis buvo laikinas ir nauja vokiei ataka gali prasidti bet kada. Jie tada
neinojo, kad gegus 10-osios antskrydis ymi pavasario Blico pabaig ir kad Hitlerio
bomboneiai netrukus turs kit darb. Atnaujinto bombardavimo tikslas buvo sudaryti spd, kad
Vokietija rengiasi turmuoti Brit salas, ir paslpti liuftvafs persiklim Rytus[47] 230.

Gegus 12 d. OKW buvo nurodoma, kad bsimasis Kretos puolimas turi bti pateiktas kaip
generalin repeticija prie invazij Anglij. Manipuliacij meistras Goebbelsas Vlkischer
Beobachter djo straipsn pavadinimu Kreta kaip pavyzdys ir, sudarydamas spd, kad jame
prasprdo informacija, neturjusi pasirodyti vieai, atauk numerio tira, kai jo egzemplioriai
pasiek usienio ambasadas ir diplomatines atstovybes. Gegus 24 d. naci propagandos ministras
savo dienoratyje ura: Ms gand apie invazij Anglij platinimas veikia.231
Kita prie klaidinimo tema buvo gynyba nuo galimo Raudonosios armijos puolimo. Rytus
atvyk nauji daliniai ruo grynai gynybinio pobdio konstrukcijas: apkasus, kulkosvaidi
pozicijas, spygliuotas vielas, artilerijos ugniavietes. Vokiei dalini Taryb Sjungos pasienyje m
daugti nuo 1940 m. liepos, ir, be gynybins j paskirties versijos, vokieiai turjo kit
paaikinim ios pajgos yra ruoiamos invazijai Brit salas, o buvusios Lenkijos teritorij yra
perkeltos tik todl, kad ia yra nepasiekiamos RAF aviacijai. Tai, kad kai kurie tankai buvo pritaikyti
judti po vandeniu, turjo patvirtinti versij, nors i tikrj jie rengsi persikelti per Bugo up232.
velgiant i laiko perspektyvos, Stalino cinizmas ir nenoras tikti jokia informacija,
neatitinkania jo versijos, atrodo perengiantis sveiko proto ribas. Visikas nepasitikjimas
valgybos duomenimis bei usienio altiniais ir sitikinimas, kad jo paties vyki analiz yra
teisingiausia, buvo derinys, labiausiai prisidjs prie to, jog birelio 22 d. vokiei ataka uklups
Taryb Sjung tarsi perknas i giedro dangaus. Taiau tuo metu tiksliai iifruoti net ir savos
valgybos pateikiamas informacijos runas buvo nepaprasta uduotis. Po karo visi valgybos
praneimai su perspjimais apie Vokietijos puolim yra pateikiami kaip akivaizds faktai, kurie buvo
ignoruojami, taiau jeigu nekarpytume i praneim sakinius, kuri pranaysts isipild, atrastume
ir papildom detali. Stalinas neabejotinai mat Taryb Sjungos nenaudai besikeiiani padt,
taiau jo valgos (nors ir neteisingos) tuo metu turjo daugiau pagrindo, nei gali pasirodyti i pirmo
vilgsnio.
Soviet vadas usienio altini praneimus irjo tariai, taiau juose buvo informacijos, kuri
atitiko jo galim vyki versij. Korsikieio ir Virilos raportai visada pateikiami kaip
neatremiami bsimos Vokietijos atakos rodymai, taiau tiek juose, tiek kituose GRU ir NKGB
raportuose buvo ini, kurios stiprino Stalino sitikinim savo teisumu. Viena i toki besikartojani
tem skelb, kad puolimo atveju pagrindinis Vokietijos taikinys bus Ukraina. Tai buvo dar viena
vokiei propagandos dalis, kurios tikslas nuslpti tikrj pagrindinio smgio krypt.
Kai 1940 m. pabaigoje soviet generalinis tabas svarst strategin gynybos plan, Stalino
nurodymu didiausios Raudonosios armijos pajgos turjo bti sutelktos pietuose, nes, jo manymu,
nordamas laimti ilgalaik konflikt, Hitleris privaljo usitikrinti maisto ir kitus Ukrainos pramons
iteklius. Stalinas neinojo, kad Hitleris planuoja ne ilgalaik konflikt, o dar vien aibo kar, nes tai
atrod nerealu, taigi soviet lyderio nurodymu esminis pakeitimas strateginiame gynybos plane buvo
padarytas dar 1940 m. spalio 5 d. Per vis likus laik vokiei tikslas buvo utikrinti, kad soviet
tabas laikytsi ios versijos233. Btent todl raportuose, skelbianiuose apie vokiei atakos detales,
beveik visada figravo smgis Ukrainai. Balandio 2 d. Virilos raportas, kad karas prasids
aibiku smgiu Ukrainai, ar Ramzajaus perspjimas, kad kampanijos pradia gali sutapti su
derliaus uderjimu (turint omeny t pat Ukrainos duonos krep), yra du ios vokieiams
priimtinos versijos pavyzdiai i daugelio.
Vis dlto is didiulis apsiskaiiavimas buvo susijs su paia karine kampanija, o Stalinas iki
paskutins akimirkos tikjosi jos ivengti. Kuo labiau artjo puolimo data, tuo sunkiau vokieiams
buvo nuslpti didiuli karini pajg telkim Taryb Sjungos pasienyje, todl greta rengimosi
operacijai Jr litas atsirado daugiau tem, apie kurias jau usiminme skaitydami Dekanozovo

praneimus. Kertiniai j odiai: naci lyderi susiskaldymas, galimas ultimatumas, derybos ir

diplomatinis spaudimas padedant karinei jgai.
Pvz., baland Virila raporte ra, kad Hitleris prevencin smg Taryb Sjungai laiko btinu,
bet prie praddama tok kar Vokietija pareik ultimatum, kuriame reikalaus Taryb Sjungos
prisijungimo prie Trialio pakto ir paklusnumo Vokietijos usienio politikos bei ekonomikos interes
klausimais. Puolimas prasids tik Taryb Sjungai atsisakius priimti ultimatumo slygas 234. T pat
baland, perspdamas apie numatom atak, Korsikietis ra, kad Taryb Sjungos puolimas galt
prasidti tik ukariavus Turkij, o greta teig, kad ir Ribbentropas, ir netgi Hitleris pasisako ne u
karin invazij, o u prekybini sait su Taryb Sjunga stiprinim 235. Soviet vadovybs tikjimas,
kad naci vadovyb susiskaldiusi politikos Taryb Sjungos atvilgiu, iliks svarbus motyvas iki pat
pabaigos. Pvz., Virilos informacija buvo tikrai patikima, tiksli ir gantinai isami, taiau sykiu ji
buvo sudaryta remiantis duomenimis, kuriuos gaudavo emesns Vokietijos karini oro pajg
ministerijos grandys, todl padjo sustiprinti klaiding prielaid, kad Gringas siekia karo, kurio
Hitleris ir dauguma aukiausi generol nenori.
Taryb Sjungos valgybos nuomone, Vokietijos vadovyb buvo susiskaldiusi dvi frakcijas:
vienoje pusje Gringas, pasisakantis u kar, kitoje Hitleris su Ribbentropu, norintys naudingo
bendradarbiavimo. I ties kar planavo Hitleris, o Gringas dar tai, k daryt kiekvienos tarnybos
vadovas stengsi ispausti savo organizacijai kuo daugiau itekli numatytiems tikslams
gyvendinti236.
Gegu Ramzajus perspjo, kad Hitleris nusprend sutriukinti Taryb Sjung ir europin jos
dal perimti savo rankas, nes ia esani aliav ir grd reikia Vokietijos Europai valdyti, taiau
pridr, kad karas neivengiamas tik tuo atveju, jei Taryb Sjunga bus nesukalbama 237. Gegus 9 d.
Virila ts ultimatumo tem. Raportuodamas apie vokiei karinink diskusijas dl galimos atakos
datos ir visu pajgumu vykstant pasirengim, jis ra, kad, kai kuri karinink nuomone, prie
puolim pirmiausia bus paskelbtas ultimatumas su reikalavimais padidinti ems kio bei kitos
produkcijos pristatym ir sustabdyti komunistin propagand. Birelio pradioje ir Virila, ir
Korsikietis akcentavo gandus apie galim Ukrainos nuom ir planuojam Stalino vizit
Berlyn[48]. domu, kad ie agentai, lygiai kaip ir Dekanozovas, dar prielaid, jog toki gand
iniciator Vokietijos propagandos ministerija ir karin vokiei vadovyb siekia nuslpti savo
pasirengim karui ir usitikrinti maksimal netiktumo veiksn. Birelio 11 d. raporte buvo raoma:
Kompetentingi sluoksniai teigia, kad siverimo TSRS klausimas yra nusprstas. Btina ruotis
netiktai atakai. Ar Vokietija prie tai pateiks koki nors reikalavim, nra inoma. Birelio 16 d.
praneime Virila tiesiog konstatavo, kad pasiruoimas karui su Taryb Sjunga yra visikai
baigtas ir ataka gali prasidti bet kuri akimirk. Jame nebuvo jokios uuominos apie ultimatum238,
bet mes inome, kad perskaits j Stalinas pasiunt altin kruti savo motinos.
Panau, jog net ir susiklosius paiam blogiausiam scenarijui Stalinas iki paskutins akimirkos
tikjosi, kad prie praddamas karinius veiksmus Hitleris pateiks ultimatum. Praneim pldo tiek
daug, kad j tikrai nebuvo galima ignoruoti, bet Stalinas, remdamasis savo pamatinmis prielaidomis,
visa tai interpretavo kaip nerv kar, kaip diplomatin spaudim, kuris ne tik neprietarauja jo
prognozms, bet jas ir patvirtina Hitleris nori gauti i Taryb Sjungos daugiau. Nori naujo pakto,
dl kurio nepavyko susitarti 1940 m. lapkrit, ir jeigu taip, tai dl vis nuolaid bus galima susitarti,
kai naudodamasi savo pranaumu susiklosiusiomis aplinkybmis Vokietija pateiks ultimatum239.
i ultimatumo viltis atrodo keistai, nes mes inome, kad jo vokieiai net neplanavo. Mes
pasielgsime visikai kitaip, nei prasta... be jokios polemikos spaudoje viskas bus paslpta po gilia

tyla, o ataka tiesiog prasids X dien, ura Goebbelsas dienoratyje t pai birelio 16 d.240
Tiesa, Vokietija upuol Lenkij netiktai, taiau ir prie i, ir prie kampanij Vakaruose Hitleris
kl reikalavimus, kuriuos vykdius buvo galima karo ivengti. Apskritai tokios nepaskelbtos atakos
buvo retas atvejis karo istorijoje. I pasaulinis karas prasidjo btent nuo mobilizacijos po jos kli
mobilizacija reikia kar gavo savo aksiomin reikm. Tai, kad Stalinas tikjosi ultimatumo,
buvo bene svariausia prieastis, dl kurios soviet vadovas taip ir nesiryo skelbti visuotins
mobilizacijos. Jis tikjosi, kad, net ir nepavykus susitarti, mobilizacijai liks laiko, o kai pajgos
pasienyje sugers pirmin vokiei atak, bus galima pasiruoti atsakomajam smgiui. Stalino
generolai Barbarosos ivakarse stengsi imtis vis manom karinio pasirengimo priemoni,
skaitant visuotin mobilizacij, taiau j pastangos atsimu nepalauiam Vado sprendim
neprovokuoti Hitlerio. Bsimasis TSRS maralas Aleksandras Vasilevskis, 1941 m. dirbs
generaliniame tabe (kuriam nuo 1942 m. vadovaus 30 karo mnesi), po karo (ir po Stalino mirties)
kritikavo sprendim vengti karinio konflikto bet kokia kaina. Jis teig, jog Stalinas nesuvok ribos,
u kurios toks elgesys tapo ne tik nebereikalingas, bet ir pavojingas... rodym, kad Vokietija planavo
pulti ms al, buvo daugiau nei pakankamai, ra Vasilevskis ir, anot jo, kai i riba buvo
pasiekta, reikjo skelbti visuotin mobilizacij ir imtis veiksm, kurie vis al turjo paversti karo
stovykla. ie veiksmai, inoma, galjo paankstinti Vokietijos puolim, taiau rizikuoti buvo verta,
nes generolai puikiai inojo, kad anksiausias puolimo laikas yra 1941 m. pavasaris241. Turint omeny
vokiei diversijas Balkanuose, blogiausia, k galjo sukelti i provokacija, vis tiek nutiko, taiau
tai aiku dabar, o tada Stalinas vis dar tikjo, kad konflikto 1941 m. galima ivengti. Ir sprend jis, o
ne generolai. ukovas savo atsiminimuose pripaino padars ne visk, k galjs, taiau paaikino
savo galimybi ribas. Tarkim, a, ukovas, jausdamas vir alies pakibusi grsm, duodu sakym:
Irikiuoti pajgas! Tada raportuoju Stalinui. Kokiu pagrindu? Pavojaus pagrindu. Gerai,
Berija, veskis j savo poemius. Georgijus Kulikas karininkijos tak apibendrino paprastai:
Auktoji politika ne ms reikalas.242
Tai, kad Vasilevskiui rodym buvo daugiau nei pakankamai, dar nereik, kad jie tokie pat
akivaizds Stalinui.
Kol vokiei propagandos maina skleid gandus apie derybas, Reicho vyriausyb blokavo visus
Kremliaus bandymus pradti dialog oficialiu lygmeniu. Tokia tyla gand apie derybas fone
paralyiavo soviet veiksm laisv. aisdami aidim vokieiai inicijavo neoficialius ir slaptus
pokalbius, kuriuose su soviet ambasadoriumi Vladimiru Dekanozovu bendravo Vokietijos usienio
reikal ministerijos interesams atstovauti paskirtas Rusijos reikal ekspertas Otto Meisneris.
Sovietams tai turjo atrodyti kaip ingsnis oficiali deryb link, taiau Hitleriui tai buvo tik manevras
palaikyti pagrindo neturinias Maskvos viltis. Jokie Dekanozovo ir Meisnerio pokalbi rezultatai
neatsidr Usienio reikal komisariato archyvuose ir tik Dekanozovo darbuotojas Valentinas
Berekovas savo atsiminimuose rao, kad ioms neoficialioms diskusijoms nutrkus soviet pus
neoficialiais kanalais usimin Berlynui ketinanti laikinai nutraukti tiekim Sibiro geleinkeliu. iuo
netiesioginiu grasinimu, be abejo, buvo tikimasi atnaujinti diskusijas, bet tai jau neturjo jokios
reikms243.
Informacijos ir dezinformacijos karuose svarbiausia atsirinkti, kas yra kas, bet tai nra paprasta.
Net patikimiausias altinis, turintis prijim prie slapiausios informacijos, vietoj informacijos gali
perteikti dezinformacij tik dl to, kad jo informatorius perduoda dezinformacij bdamas tikras, jog
tai i tikrj yra informacija.
Pavyzdys to, kaip agentas, mans, kad dirba vienai pusei, i tikrj oka pagal jos prie ddel,

yra Amajakas Kobulovas [49], GUGB rezidentas Berlyne nuo 1939 m. 1940 m. rugpjio 15 d. jis
prane uverbavs daug ryi Vokietijos usienio reikal ministerijoje turint latvi urnalist
Orest Berlink ir dav jam slapyvard Liceist. NKVD nepatiko, kad Kobulovas siunia io
altinio duomenis tiesiogiai Stalinui ir Berijai, be to, patikrinus Liceisto biografij paaikjo, kad
Latvijoje jis inomas i antisovietins ir pronacistins veiklos. Kobulovas nekreip dmesio
perspjim ir netrukus m sisti savo agento informacij apie Vokietijos planus pulti Anglij, apie
Hitlerio pasiryim jokiu bdu nesivelti kar dviem frontais, apie tai, kad fiureris nesutinka su karo
vad planais pulti Taryb Sjung. Visi ie praneimai atitiko Stalino lkesius, todl Berija, o
vliau ir Merkulovas drsiai juos adresuodavo Vadui. Tik 1947 m. buvs gestapo pareignas, dirbs
su usienio rezidentais specialiame Ribbentropo biure, soviet tardytojams papasakojo, kad latvis
Berlinkas buvo vokiei agentas, pakitas Amajakui Kobulovui, kuris, gestapo iniomis, dirbdamas
soviet ambasadoje, vykd valgybos operacijas... Ilg laik mes teikme informacij Berlinkui
inodami, kad ji bus perduota Kobulovui. Berlinkas savo ruotu informavo vokieius gijs
Kobulovo pasitikjim, o is jam saks, jog visi jo raportai keliauja tiesiai Stalinui ir Molotovui.
Gestapo pareigno teigimu, Ribbentropas paruodavo informacij, pateikdavo j Hitleriui ir, gavs
fiurerio leidim, subtiliai pateikdavo j Berlinkui, kuris savo ruotu perduodavo j Kobulovui.
Ribbentropo specialiojo biuro dokument archyvuose galima rasti ios versijos patvirtinim. Pvz.,
1940 m. gruodio 30 d. Rudolfo Likuso Hitleriui ir Ribbentropui isistame raporte raoma: Ms
informatorius Soviet Rusijos ambasadoje iandien 7.30 val. vakaro buvo ikviestas pas ambasados
patarj Kobulov ir gavo keturias svarbias uduotis, i kuri viena draugo Stalino sakymas gauti
gruodio 18 d. fiurerio kalbos keliems tkstaniams karo mokyklos kadet pasakyt tekst. Kobulovo
teigimu, nors kalba nebuvo iplatinta Vokietijos spaudoje, kai kurios jos dalys yra inomos Kremliuje
ir jose tariamai galima velgti antisovietini tendencij. Stalinas domisi tuo ir viliasi galsis
sitikinti, kad toki tendencij nra. Agentas, dirbantis GPU[50], turi gauti tekst. Ribentropo
komentaras paratje: Mes galime supaindinti agent taip, kaip reikia mums. Waltheris Hewellis,
Ribbentropo patiktinis Hitlerio tarnyboje, prira: Fiureris nori, kad toki informacij i soviet
ambasados rinktumte reguliariai.244 Taigi, jeigu visa i istorija nra dezinformacija, Hitleris
turjo maiausiai vien kanal, kuriuo naudodamasis galjo kvailinti Stalin tiesiogiai. Ir jeigu mes
tiksliai inotume vis informacij, kuria disponavo soviet lyderis, galbt lengviau galtume
paaikinti jo mini eig.
Po karo Churchillis savo atsiminimuose vadins Stalin ir jo padjjus Kremliuje neimanliais
ir labiausiai apsimulkinusiais atgrubnagiais II pasauliniame kare245, taiau seras Winstonas pamiro,
kad visos brit tarnybos ir ministerijos, susijusios su usienio politikos padties analize, iki pat
paskutins akimirkos vertino Vokietijos veiksmus lygiai taip pat kaip TSRS vyriausybs
diplomatin ir karin spaudim, kur turjo vainikuoti ultimatumas246. K tik ms mintas Rudolfas
Likusas 1941 m. gegus 15 d. raydamas ataskait Ribbentropui teig, kad usienio diplomatai ir
spaudos atstovai Berlyne yra sitikin, jog Vokietija ruoia Taryb Sjungai papildomus
reikalavimus, tokius kaip karinio tranzito teiss, Ukrainos nuoma ir dalies Baku naftos telkini
kontrols perdavimas Vokietijai247. Nuo gegus britai i Ultros praneim galjo matyti gana aik
vaizd apie vermachto pajg judjim bei isidstym palei Taryb Sjungos sien ir tada pradjo
kilti abejoni dl ankstesni i pajg tikslo interpretacij. Pirmieji praneimai apie galim Hitlerio
agresij TSRS atvilgiu buvo vertinami kaip nepagrsti gandai norint uliliuoti Britanijos budrum
arba tiesiog kaip Vokietijos gynybos priemons. Kaip ir Stalinui, i pradi britams tai buvo panaiau
perspjim Taryb Sjungai nesikiti reikalus Balkanuose, vliau nerv kar 248. Birelio 16

d., kaip perspjimas apie galim atak, brit duomenys apie vokiei divizijas TSRS pasienyje buvo
perduoti soviet ambasadoriui Ivanui Maiskiui, taiau t pai birelio 16 d. (t. y. likus 6 dienoms iki
Barbarosos) brit lyderiai karo kabineto posdyje liko sitikin, kad prie prasidedant kokiems
nors kariniams veiksmams turi bti paskelbtas ultimatumas[51] 249. Jeigu Stalinas buvo kvailys, jis
buvo toks ne vienintelis.
Skaitant istorij i antro galo visada sunku atsiriboti nuo inojimo, kas atsitiko vliau, ir dar
sunkiau velgti galimyb kitaip interpretuoti enklus, kurie dabar atrodo tiesiog akivaizds.
Spariai augantis vokiei divizij skaiius Taryb Sjungos pasienyje buvo labiau nei
akivaizdus. Stalinas inojo apie tai, taiau toli grau nebuvo tikras, k Hitleris su iomis divizijomis
ketina toliau daryti. Nors kartais mginama teigti prieingai, sovietai tikrai nepramiegojo io proceso.
1940 m. gruodio 14 d. GRU raporte buvo raoma, kad nuo spalio Vokietija msi priemoni
padidinti savo kariuomen ir paauk dar 1,5 mln. vyr, i kuri pus pateko kariuomen, kita
karo pramons sektorius. 1941 m. kovo 11 d. isamioje ataskaitoje Golikovas raportavo, kad per
19401941 m. iem Vokietija sukr naujas 25 pstinink, 5 tank ir 5 motorizuotsias divizijas ir
dar 5 pstinink divizijas pertvark motorizuotsias. Kovo 1 d. GRU duomenimis, vermachtas
iaugo iki 263 divizij, i kuri 221 buvo pstinink, 22 tank ir 20 motorizuotj. ioje ataskaitoje
taip pat buvo pateiktos lentels, atspindinios vokiei divizij judjimo dinamik ir pokyius. 1940
m. rugsjo 1 d. Vokietija buvo irikiavusi 102 divizijas Vakaruose, 72 divizijas Rytuose, 22 divizijas
Pietryiuose, 30 divizij buvo rezerve. Kovo 1 d. divizij skaiius Vakaruose sumajo iki 92,
Rytuose iki 62, o Pietryiuose iaugo iki 62; rezervas sumajo iki 13. Lentelje paymtos naujos
35 divizijos nebuvo priskirtos jokiam sektoriui. Tai, kad 1941 m. pradioje savo divizij skaii
Vakaruose vokieiai sumaino nuo 45 iki 40 procent, anaiptol neleido daryti ivados, kad karas su
Anglija nebra Hitlerio prioritetas. Raporte buvo raoma, kad Vokietijos karo lktuv skaiius nuo
1940 m. spalio iaugo iki 10 980. 1940 m. spal Vakaruose liuftvaf turjo 4000 lktuv, 1941 m.
kov is skaiius padvigubjo, o TSRS pasienyje kaip buvo, taip ir liko apie 700 lktuv. Smarkiai
iaugs divizij skaiius Pietryiuose buvo siejamas su artjania kampanija Balkanuose250.
Vermachto kampanija Balkanuose daniausiai laikoma nemalonia diversija, kurios Hitleris
tiesiog buvo priverstas imtis, taiau ji labai padjo vokieiams paaikinti savo divizij Rytuose
skaiiaus augim. Pvz., gegus 5 d. ufiksavs, kad i divizij pagausjo nuo 70 iki 107 (per du
mnesius), Golikovas prognozavo skaii dar labiau iaugsiant, nes vokieiai perdislokuoja savo
pajgas, baigusias operacijas Graikijoje ir Jugoslavijoje, bet tuo pat metu ilaiko pakankamas
pajgas operacijoms prie Britanij Viduriniuose Rytuose, Ispanijoje ir iaurs Afrikoje. Gegus 15
d. raporte pagrindin tema iliko tokia pati: Vokietijos pajg pergrupavimas pirmoje gegus
pusje pasiymjo besitsianiu dalini, nukreipt prie Taryb Sjung palei vakarines ir pietines
sienas, stiprinimu, skaitant Rumunij. Jis taip pat pasiymjo tolesniu pajg, nukreipt prie Anglij
Viduriniuose Rytuose, Afrikoje ir Norvegijoje, stiprinimu... Remiantis naujausia informacija, 45
divizijos rengiasi kirsti Ispanijos teritorij ir vykdyti operacijas Gibraltare.[52] Raporte taip pat
buvo klaidingai teigiama, kad Vokietija turi 810 paraiutinink divizij, i kuri 12 yra Graikijoje,
56 Pranczijoje ir Belgijoje ir 2 Vokietijoje 251. I ties Vokietija turjo tik vien oro
desantinink divizij (7-j) ir tuo metu ji ruosi turmuoti Kret, taiau informacija, kuri gavo
Stalinas, tik patvirtino jo nuomon, kad Hitleris ir toliau rengiasi pulti Anglij. Kam gi daugiau
reikalingos tos oro desantinink divizijos Pranczijoje ir Belgijoje?
Visame Taryb Sjungos valgybos voratinklyje buvo tik viena institucija, bent jau formaliai
galinti analizuoti gaunam informacij, TSRS karins valgybos informacijos skyrius, taiau jam

vadovaujantis Filipas Golikovas analizavo informacij taip, kad Stalinui tinkamas vokiei
invazijos Anglijoje mitas iliko gyvas iki pat Barbarosos. Kiekvienas praneimas i pradi
keliaudavo pas j ir tik po kruopios atrankos bdavo pateikiamas (jeigu bdavo atrinktas kaip
tinkamas) Stalinui. Pvz., altinio Vokietijos ambasadoje Bukarete raport, kuris baigsi ivadomis,
kad Vokietijos poskis Rytus artimiausioje ateityje yra atmestinas; gandai, kad Vokietija puls
TSRS, yra skleidiami smoningai norint sukelti netikrum Maskvoje, Golikovas sak pristatyti
Stalinui, Molotovui, Timoenkai, Voroilovui, Dimitrovui, Berijai ir ukovui. Taiau kai gegus 6
d. Richardas Sorge informavo, kad vokiei generolai Raudonosios armijos pasirengim karui laiko
tokiu prastu, jog tikisi j sunaikinti per kelias savaites... Prie isisdamas praneim, Golikovas
tiesiog ibrauk vis i dal. Stalinui (ir vokieiams) tinkam Britanijos invazijos tem GRU
virininkas gros beveik iki pabaigos.
Gegus 31 d. raport jis baig ivada: Kalbant apie front prie Anglij, Vokietijos karin
vadovyb, jau turdama reikalingas pajgas veiksmams Viduriniuose Rytuose ir Egipte (29 divizijas,
skaiiuojant Graikij su Kretos sala, Italij ir Afrik), gana greitai atnaujino savo grupuotes
Vakaruose ir tuo pat metu toliau permeta pajgas Norvegij (per ecino uost) pagrindinms
operacijoms Brit salose.[53] 252 Tik birel Golikovo praneim tonas m keistis. Birelio 5 d.
specialus praneimas apie Rumunijos pasirengim karui baigsi taip: Rumunijos generalinio tabo
karininkai primygtinai teigia, kad, remiantis neoficialiais Antonescu pareikimais, karas tarp
Rumunijos ir TSRS turt prasidti greitai. Birelio 7 d. Golikovas pridr, kad mobilizacija
padidino Rumunijos kariuomen iki 30 divizij, turini milijon kareivi. iame raporte taip pat
buvo atkreipiamas dmesys iaugusias vokiei pajgas Lenkijoje: Rumunijos mobilizacij reikia
laikyti Vokietijos deiniojo flango Europoje sustiprinimo priemone, YPATINGAS DMESYS turi
bti atkreiptas Vokietijos pajg stiprinim Lenkijos teritorijoje. 253 Ar ios didiosios raids
reik, kad GRU virininkas m abejoti visomis savo ankstesnmis prognozmis?
I ties jis inojo labai daug. Kadangi brit valgybos duomenis (skaitant Ultros) Golikovas
gaudavo ne tik i pai brit, bet ir i savo infiltruot agent Britanijoje254, sunku suvokti jo nuostat,
kad visa informacija apie Vokietijos planuojam atak prie TSRS yra laikytina brit
dezinformacija. Vienintelis logikas paaikinimas galt bti tik Stalino baim, taiau kritikuojant
Golikov u klaidinanias valgas dl noro tikti Stalinui, reikia ufiksuoti vien soviet valgybos
aritmetin klaid, kuri suteik joms svar pagrind. Kai brit ambasadorius Ivanas Maiskis
Londone birelio 16 d. gavo Londono perspjim, kad Vokietija Taryb Sjungos pasienyje yra
irikiavusi 115 divizij (80 Lenkijoje, 30 Rumunijoje ir 5 Norvegijoje bei Suomijoje) [54] 255,
Golikovas nesuinojo nieko naujo. Kad tai nra angl provokacija, jis galjo sitikinti lygindamas
iuos duomenis su savais.
Ms k tik mintame 1941 m. gegus 31 d. raporte tema Nr. 1 bsimos Vokietijos karins
operacijos Brit salose, taiau po j buvo pateikti Vokietijos karini pajg Taryb Sjungos
pasienyje skaiiai, kurie, GRU duomenimis, iaugo iki 120122 divizij[55]. Kai birelio 22 d.
vermachtas prads atak, jis kartu su sjungininkais (neskaitant rezervo) turs 127 divizijas[56] 256,
taigi valgybos duomenys buvo netiktinai tiksls, ir sovietai ne nuvertino, o pervertino vokiei
karini pajg telkimo mast. Skaiiai, kuriais disponavo GRU gegus pabaigoje, su tikruoju
vermachto pajgumu sutaps tik birelio 21 d., t. y. dar po trij savaii vokiei telkimosi bsimam
smgiui.
Toks vokiei divizij skaiius Rytuose turjo atrodyti gantinai grsmingai, taiau buvo ir viena
nedidel probleml. Soviet valgyba, taip tiksliai suskaiiavusi prieo divizijas savo pasienyje,

pervertino bendras Vokietijos galimybes. Tame paiame raporte buvo raoma, kad Vokietija i viso
turi 286296 divizijas ir, be mintj 122 Rytuose, GRU duomenimis, 4448 divizijos buvo rezerve,
o dar 122126 irikiuotos prieais Anglij 257. iame kontekste divizij skaiius Rytuose neatrod
kaip kritinis, nes sudar viso labo 40 procent bendro vokiei pajgumo. Be to, palyginti su kovu,
vokiei divizij skaiius padidjo tik 8 procentais (nuo 111 iki 120) ir tai netrukd Golikovui (ir
Stalinui) manyti, kad pagrindin savo smg Vokietija vis dar ketina nukreipti Britanij. Kam gi dar
daugiau nei pus savo divizij Hitleris laiko Vakaruose?
VOKIETIJOS DIVIZIJ ISIDSTYMAS 1941 M. GEGUS PABAIGOJE258
Soviet duomenys 1941 m. gegus 31 d.

Tikrasis isidstymas 1941 m. birelio 22 d.

Vakarai

7680

38

Norvegija

17

Afrika / Italija

17

2 (1 Pz, 1 mot.)

Graikija

12

120122 (14 Pz, 13 mot.)

121 (17 Pz, 13 mot.)

4448

15 (2 Pz, 1 mot.)

286296

209

Rytai
Rezervas
I viso

Atitaisius GRU aritmetin klaid vermachto galia vien tik statistikai padidja iki 60 procent,
o i tikrj smgiui Rytuose Vokietija sutelks beveik 75 procentus (155 divizijas) savo sausumos
pajg, kurias sudarys geriausios vokiei divizijos ir ankstesnse kampanijose ugrdinti
kareiviai[57].
Ir vis dlto gali bti, kad net inodamas tikrj vokiei galios paskirstym Stalinas nebt
atsisveikins su savo abejonmis. Karini operacij istorija bylojo, kad nordamas surengti skming
atak puoljas privalo sutelkti tris kartus didesnes pajgas, o vokiei pajgos, apie kurias buvo
raportuojama 1941 m. pavasar, akivaizdiai neturjo tokio pranaumo. Pvz., 1940 m. rugsj, TSRS
karins vadovybs iniomis, Vokietija turjo 205226 pstinink (skaiiuojant 8 motorizuotsias) ir
1517 tank divizij i viso 243. I j 85 pstinink ir iki 9 Panzer divizij yra irikiuotos rytuose
palei Taryb Sjung arba pietuose palei Balkanus. valgoje buvo teigiama, kad karui su Taryb
Sjunga Vokietija turt sutelkti 173 divizijas, turinias 10 000 tank ir 13 000 lktuv, taip pat 15
Suomijos, 30 Rumunijos ir 15 Vengrijos divizij, kurios pridt dar 550 tank ir 2100 lktuv 259.
Kaip matysime, 1940 m. pabaigos strateginiai karo aidimai bus vykdomi darant prielaid, kad
Vokietija sutelk 160 divizij. 1941 m. gegus prognozmis, is skaiius iaugo iki 180 divizij 260.
Stalinas INOJO, kokias pajgas Hitleris sutelk Taryb Sjungos pasienyje. Ir nors mes inome,
kam jos buvo skirtos, Stalinui j paskirtis anaiptol nebuvo vienareikmika, nes, jo duomenimis, ios
pajgos sudar tik pus Vokietijos pajgumo.

Josifas Stalinas (deinje) ir Klimentas Voroilovas TSRS Aukiausiosios Tarybos sesijoje,

1937 m
Stalino mintis ifruojani istorik darbuose besikartojantis motyvas laimti laiko atrodo logikas
ir pagrstas, taiau greta jo pateikiamas argumentas, kad Raudonoji armija buvo nepasirengusi
ginkluotam konfliktui, turi sprag. Tai, kad Raudonoji armija 1941 m. vasar buvo nepasiruousi
akistatai su tokiu varovu kaip vermachtas, patvirtins jos eiga. Istorikai Gabrielis Gorodetsky ir
Davidas Glantzas, patvirtindami i silpnumo versij, isamiai inarpliojo visas Raudonosios
armijos problemas, kurios tapo katastrofik pralaimjim prieastimi ir su tuo vargu ar verta
ginytis, bet nei jie, nei kas nors kitas negali rodyti, kad Stalinas i tikrj jautsi silpnesnis u
Hitler iki prasidedant iai akistatai. Kai birelio 12-osios vakar sunerim dl lavina plaukiani
praneim apie bsim Vokietijos atak Timoenka ir ukovas pra leisti imtis kovins parengties
priemoni pasienyje, Stalinas jiems primin savo vyki versij: Vokietija iki aus klimpusi kare su
Anglija, todl esu tikras, kad Hitleris nerizikuos pulti Taryb Sjungos ir atidaryti antro fronto.
Hitleris nra toks kvailys (rus. durak), kad nesuprast, jog Taryb Sjunga tai ne Lenkija, ne
Pranczija, ne Anglija ir net ne visos jos kartu sudtos 261, pareik Stalinas ir paklaus: Kiek mes
turime divizij pasienyje? imt keturiasdeimt devynias, atsak ukovas. Argi to
nepakanka? Vokieiai tiek neturi, nukirto Stalinas262.

Josifas Stalinas darbo kabinete, 1938 m.

149 soviet divizijos (i kuri 36 tank ir 18 motorizuotosios)263, irikiuotos TSRS pasienyje,
bent jau popieriuje atrod galinga jga. Tikdamasis, kad i kariuomen stengs duoti atkirt
vermachtui, Stalinas klydo, bet tai nereikia, kad jis taip negaljo manyti. 1941 m. vasar veniant
maralo Voroilovo 60-meio jubiliej Vadas sak: Kadaise caro valdia svajojo taikos metu turti
1,7 mln. kariuomen ir sugebjo surinkti 1,1 mln. Mes turime didesn nei 4 mln. kariuomen ir ji
gerai ginkluota. Tai jga, kuri negali bti ignoruojama sprendiant usienio politikos klausimus, ir jos
dka mes galime laikytis neutralios pozicijos; mes ikovojome pergal usienio politikoje, nes turime
galing kariuomen!264 iuos odius galima vertinti kaip pasitikjim savo kariuomens galia, ir i
ties, nuolaidiaudamas Hitleriui, Stalinas neveng demonstruoti Vokietijai ir savo galios (vienas i
pavyzdi leidimas apsilankyti soviet aviacijos kompleksuose), o mgs atkartoti savo boso
odius Molotovas sakys, jog tik kvailys galt rytis mus pulti265.
Kita vertus, keldamas tost Stalinas kalbjo apie taikos meto kariuomen, kuri ne kariauja, bet
vien tik savo egzistavimu yra rimtas koziris sprendiant usienio politikos klausimus. Viena yra j
naudoti kaip hipotetin grsm, kas kita kariauti i tikrj. Ar galjo Stalinas tiktis, kad tokia
hipotetin grsm privers Hitler apsigalvoti?
Stalino parankiniai patvirtina noro laimti laiko versij. Mes visi, skaitant Stalin, inojome,
kad konfliktas neivengiamas, bet taip pat inojome, jog esame jam nepasiruo, sak
Mikojanas266. Nemaai istorik sutinka, jog mobilizacijos, tank, lktuv gamybos, pasienio
tvirtinim statybos planai galjo bti gyvendinti ne anksiau kaip 1942 m. pradioje267, taiau dl
to, kad grandiozin karin reforma Taryb Sjungoje vyko, dabar niekam nekyla abejoni. is faktas
sugriov dar daug met po karo sklandius mit, kad Taryb Sjunga buvo uklupta visikai
nepasirengusi. Stalinas ir karin soviet vadovyb m ruotis bsimam karui dar 1940 m. ruden.
Tuo metu, kai Hitlerio generolai pradjo diskusijas apie Barbaros, Stalino generolai prie
strategini karo aidim stalo irgi kariavo... prie vokieius.

Taryb Sjunga ruoiasi karui

1938 m. sausio 1 d. Taryb Sjungos ginkluotsias pajgas sudar 1 582 057 kareiviai ir
karininkai, taiau, okupavus Lenkij ir Baltijos alis, prasidjus karui su Suomija, is skaiius m
spariai augti. Pvz., 1940 m. birelio 1 d. (k tik pasibaigus kampanijai Pranczijoje) jis jau siek 3
410 000 ir Raudonosios armijos pltra gijo nauj pagreit268.
Kaip ir Hitleris, turintis fenomenali atmint Stalinas kiosi smulkias detales neretai
nurodydamas, kokie lktuv modeliai ar artilerijos pabklai turt bti gaminami, kita vertus, jis buvo
priverstas pasikliauti tais, kuriais pasitikjo o karinje vadovybje toki buvo nedaug. 1940 m.
vasar, prasidjus didiuliam Raudonosios armijos perginklavimui, Stalinas nuolat susitikdavo su
karo specialistais ir studijavo reguliarias j ataskaitas. Padedamas slaptj Berijos tarnyb, jis taip
pat tikrino karo vadus, bet kadangi pats beveik niekada nepalikdavo Kremliaus ir vasarnamio
Kunceve, apie tikrj ginkluotj pajg padt galjo sprsti tik i gaunam praneim.

Semionas Timoenka
Iki 1940 m. gegus Stalino akys ir ausys sprendiant karinius klausimus buvo Klimentas
Voroilovas, taiau po iemos karo tapo aiku, kad padtis gerokai prastesn, nei atrod. 1940 m.
gruod vietoj Voroilovo gynybos liaudies komisaru paskirtas maralas Semionas Timoenka Stalinui
pristat Gynybos liaudies komisariato primimo akt, kuriame idstytos ivados turjo isklaidyti
visas iliuzijas. Isamioje ataskaitoje nurodom problem sraas buvo ilgas: organizacin struktra,
karini dalini aprpinimas buvo vadinami neatitinkaniais poreiki, o metodai pasenusiais.
Vadovaujanios administracijos organizacija buvo tokia prasta, kad Timoenka skundsi negalintis
nustatyti net tikrj ginkluotj pajg skaii. Perms pareigas i savo pirmtako, Timoenka teig
nerads joki parengt operatyvini karo plan. Vyresnij karinink apmokym programos nebuvo,
karins pratybos apygardose nevykdomos. Svarbiuose rajonuose trko aerodrom. tabai neturjo net
emlapi. Maralas vardijo transporto ir ryi problemas, taip pat nurod, kad nra atnaujinto

mobilizacijos plano ir jokios trij milijon atsargos kari parengimo programos. Jis kritikavo karo
akademijas, nesugebanias tinkamai parengti karinink. Ginkluot, jo nuomone, daugeliu atvej buvo
pasenusi ir nebeatitiko iuolaikini reikalavim nei kalbant apie oro pajgas, nei apie
motorizuotuosius dalinius ir artilerij. Oro gynyba nepasirengusi atremti prieo antskrydi, sausumos
pajg gynybiniai tvirtinimai u fronto linijos menki ir t. t. Bendra ivada pirosi pati Taryb
Sjungos ginkluotosios pajgos nepasirengusios alies gynybai, jau nekalbant apie puolimo
operacijas bsimajame kare269. inoma, Timoenkos kritika galjo bti ir greiiausiai buvo iek tiek
perdta, nes kuo daugiau kalts bus suversta pirmtakui, tuo maesn bus jo paties atsakomybs dalis
ateityje, taiau daugelis problem, apie kurias iki tol nebuvo kalbama, egzistavo ir, svarbiausia, jos
negaljo bti isprstos greitai. Po 1940 m. lapkriio Molotovo vizito Berlyne tapo aiku, kad
santykiai su Vokietija ima komplikuotis, taiau visi paviri iplauk Raudonosios armijos trkumai
reik, kad vienintelis bdas isprsti problemas yra laimti laiko persiginklavimui ir ginkluotj
pajg modernizavimui. Procesas pajudjo. Ginkl ir technikos gamybos apimtis padidjo, kokybs
standartai gerjo, taiau moral ir drausm buvo dedamosios, kuri negaljo akimirksniu pataisyti
investicijos technologijas, o dalinius pasiekusi nauj tank ir lktuv modeli vis dar buvo
nedaug270. Stalinas norjo, kad Raudonoji armija stot kar tik tada, kai bus pasirengusi, taiau
didiulms reformoms gyvendinti reikjo laiko.
Paskutin galimo karo plan 1938 m. buvo sudars tuometinis generalinio tabo virininkas
Borisas aponikovas. Jo nuomone, grsms Taryb Sjungai kryptys buvo dvi i Japonijos rytuose
ir Vokietijos, Lenkijos, Italijos bei Baltijos ali vakaruose. aponikovas rmsi strategija, pagal
kuri gynyba turjo sugerti prieo atakas, jas sustabdyti ir tada pereiti puolim. Vakaruose galjo
bti puolama arba iaur nuo Pripets pelki Vilniaus ir Minsko link, arba pietus nuo Pripets
pelki Lenkijoje. Jis man, kad iaurinis variantas realesnis, nes puolimas ia galjo bti surengtas
po 20 dien mobilizacijos, o pietinio varianto mobilizacijai reikjo 2830 dien. iaurinio ir pietinio
variant mobilizacijos laiko skirtumas visuose planuose rmsi tuo, kad iaurinje dalyje buvo
tankesnis geleinkeli tinklas.
Vokiei aibo karo metodai i teorij pavert pasenusia. Apskritai pagal j karas turjo
prasidti nuo ultimatumo, karo paskelbimo ir kariaujani pusi mobilizacijos, kaip kad 1914 metais,
o mobilizacija gali utrukti daug dien ar net savaii. Vis dlto vlesni soviet karo tab strategai
laikysis pamatins valgos, anot kurios, Raudonoji armija turt atremti pradin prieo puolim ir
pereiti puolim271.
1940 m. vasar naujasis generalinio tabo virininkas Kirilas Mereckovas (pakeits
aponikov) m dirbti prie plano pakeitim. Lenkija nustojo egzistavusi, Baltijos alys tapo Taryb
Sjungos dalimi, Suomija pradjo flirtuoti su Vokietija, o Rumunijos ir Vengrijos geopolitinis
statusas pakito taip, kad bsimame konflikte jas greiiausiai reikjo laikyti Vokietijos
sjungininkmis. Be to, kar sijung Italija, tad Aies taka Viduremio regione bei Balkanuose
gerokai iaugo. Buvo ir dar viena prieastis keisti plan Stalinui nepatiko numatytas pagrindinis
Vokietijos smgis iaurje. Jo nuomone, pagrindinio smgio reikjo laukti pietuose. Laikydamiesi io
nurodymo, naujj plano versij Timoenka su Mereckovu pristat 1940 m. spalio 5 dien. Stalinas
sutiko. Manau, svarbiausia Vokietijai Ukrainos grdai ir Donbaso anglys, pareik jis 272.
Mnesio viduryje igrynintas planas rmsi tiek ia prielaida, tiek noru isaugoti savo tak
Balkanuose. Pagal j Raudonoji armija galingais smgiais Liublino ir Krokuvos kryptimis dar
pradiniame karo etape turjo atkirsti Vokietij nuo Balkan ali ir atimti i jos svarbiausias
ekonomines io regiono bazes bei galimyb daryti tak Balkan valstybms. Kadangi pagrindin savo

kontrsmg generalinis tabas planavo pietuose, atitinkamai buvo nusprsta padidinti Pietvakari
fronto pajgas 31,25 procento divizij, 300 procent tank brigad ir 59 procentais aviacijos
pulk273. Teorikai pietin variant dar turjo papildyti ir iaurinis, taiau praktikai klaidinga
valga, kad Vokietija pagrindin savo smg sutelks pietuose, taip ir liks soviet planuose iki pat
Barbarosos pradios274. Turdami omeny aibik vermachto pergal Vakaruose, Mereckovo
specialistai pakoregavo optimistin aponikovo plan, pagal kur mobilizacij bus galima baigti per
34 savaites. Naujais skaiiavimais, j gyvendinti reikjo per 1015 dien. I ties 15-j
Barbarosos dien vokiei pajgos arts prie Leningrado, Smolensko ir Kijevo(!)275.
1940 m. gruodio 2529 d. Maskvoje vykusiame karo vad pasitarime buvo svarstoma daug
teorini galimo karo aspekt[58], bet, nepaisydamas daugybs ikilusi klausim ir nesutarim,
nepaisydamas savo paties pesimistinio gruodio raporto, maralas Timoenka apibendrindamas
rezultatus kalbjo apie pastebim paang ir sak, kad nors karas su Vokietija gali bti ilgas ir
sunkus, alis turi visk, ko reikia visikai pergalei pasiekti. Ko gero, maralas norjo siteikti
Stalinui ir nuraminti j, taiau po io pasitarimo Vadas vis nakt negaljo umigti 276. Nenuramino jo
ir sausio pradioje surengt karo aidim rezultatai.
Abi aidim serijos buvo skirtos hipotetiniam Vokietijos puolimui ir jose kaip aidjai
dalyvavo daugiau kaip 32 generalinio tabo operatyvinio skyriaus karininkai277. Pirmoje vokieiai su
160 divizij liepos 15 d. sureng pagrindin puolim iaurje. Vokieiams vadovavo Georgijus
ukovas, rusams Dmitrijus Pavlovas. iame aidime Pavlovo rytieiams buvo ikeltas tikslas
sutriukinti vakariei grupuot Ryt Prsijoje dar iki iai pagalb ateis rezervai. I pradi
Pavlovui daugma seksi, bet puolimas pamau isikvp, o aidimas baigsi tuo, kad Pavlovo
pajgos ne tik nevykd savo uduoties, bet j pai kairysis (pietinis) sparnas atsidr apsupties
pavojuje. io aidimo rezultatas sukl nuogstavim, kad puolimas Ryt Prsijoje Varuvos
kryptimi galjo baigtis brangiai kainuojaniais usitsusiais miais, o kito aidimo rezultatai prie i
nuogstavim prids ivad, jog labiausiai turi bti stiprinamas Piet frontas278.
Antrame aidime pietiniame variante vadai apsikeit vietomis vokieiams dabar vadovavo
Pavlovas, sovietams ukovas. is, remdamasis udraustomis Tuchaevskio gili (puolimo)
operacij idjomis, sugebjo atkirsti bei sunaikinti 20 prieo divizij ir prasiverti Piet Lenkij ir
Vengrij. Taiau net ir po tokios skms dvi soviet armijos (13-oji ir 15-oji), prasiverusios 100
120 km siauruose koridoriuose, privaljo sustoti, nes prieais jas atsivr pernelyg plats ir daug
galimybi prieams suteikiantys frontai. Judjimo kontrols ir didiuli atstum keliamos logistikos
problemos soviet specialistams buvo toks pat didelis ikis kaip ir vokieiams. Nors generalinio
tabo virininko pavaduotojo Matvejaus Zacharovo teigimu, i aidim metu tarybini pajg
galimybs buvo pervertintos ir neatspindjo tikrosios padties, rezultatai buvo vertinami kaip
nepatenkinami279, o j aptarimas virto drama.

Georgijus ukovas
Pristatydamas rezultatus generalinio tabo virininkas Mereckovas kalbjo aptakiai. Uuot aikiai
pasaks, kad ukovo vadovaujami vokieiai pirmj aidim laimjo, jis liaupsino pradin etap, per
kur 60 Pavlovo divizij privert trauktis 55 Reicho pasienyje isirikiavusias vokiei divizijas. Tai
girddamas Stalinas atsistojo ir piktai pareik, kad tai, jog beveik neturdamos kiekybins persvaros
ios divizijos pralau gerai tvirtintas vokiei pozicijas, yra nesmon. Propagandai tai gal ir
tinka, bet mes ia esame tam, kad vertintume realias galimybes, sak Stalinas ir paklaus apie
antrj aidim. Sutriks Mereckovas vl negaljo atsakyti aikiai280. ia, tarp sav... m mykti
Mereckovas, ir dar labiau siuts Stalinas pratrko: Ms bda ta, kad neturime tinkamo generalinio
tabo virininko. ibalo ugn likteljo maralas Kulikas, pareikdamas, kad tankams teikiama
pernelyg daug reikms, nes ateitis priklauso arkli tempiamiems pabklams. Drauge Timoenka,
kol vyrauja toks smyis... negali vykti jokia kariuomens mechanizacija, tar Stalinas. Timoenka
atkirto, kad sumis tik Kulikas. Tada Stalinas usipuol iki tol savo proteguot maral: Kulikas
stoja prie varikl. Lygiai taip pat jis galt stoti prie traktori ir pasisakyti u medin plg... i
laik karas bus varikli karas, nukirto Stalinas diskusij281, kuri vokiei aibo karo pergali fone
atrod tiesiog netiktina. Kit dien Mereckovas buvo atleistas i pareig, o naujuoju generalinio
tabo virininku paskirtas pergale prie japonus prie Chalchin Golo ir dabar prie strategini aidim
stalo blyksteljs Georgijus ukovas.

I kairs: Kirilas Mereckovas, Rodionas Malinovskis ir Aleksandras Vasilevskis. ioje

nuotraukoje jau visi TSRS maralai.
A niekada nedirbau tabuose. Visada buvau rikiuotje. Generalinio tabo virininkas negaliu
bti, band atsisakyti paskyrimo ukovas. Politinis biuras nusprend paskirti jus, atsak
Stalinas, pabrdamas od nusprend. Spaudiamas ukovas sutiko282. Semiono Budiono
proteguojamas jis liko gyvas Didiojo teroro metais ir dabar, likus penkiems mnesiams iki karo
pradios, um vien i svarbiausi post. Jis buvo toks pat iaurus kaip Stalinas; laukines
represijas derino su romnika drausme ir jam niekada nerpjo, kiek kari us283. Kita vertus, jis
bus vienas i nedaugelio, kurie drs ginytis su Stalinu[59], ir vienas i nedaugelio, kurio nuomon
Stalinas atsivelgs. Be to, ukovas tryko netiktina energija, kuri netrukus pasistengs maksimaliai
panaudoti ruodamas al artjaniai akistatai. Vis dlto, kaip kad politiniai vadovai Taryb
Sjungoje buvo priklausomi nuo Stalino valios, taip ir kariniai lyderiai turjo gerai apgalvoti savo
odius prie k nors sakydami Vadui. 1941 m. vasario pabaigoje, atvyk pas Stalin vasarnam
Kunceve, ukovas su Timoenka turjo daugyb nerim keliani praneim, kad Vokietija ruoiasi
karui su Taryb Sjunga. Abu jie norjo to paties leidimo skelbti mobilizacij, taiau geriau
inodamas apie Stalino nuostat jokiais bdais neprovokuoti Hitlerio Timoenka perspjo ukov:
Turkit omeny, kad ilgos paskaitos jis neklausys. Viskas, k man papasakojote per tris valandas, turi
bti pasakyta per deimt minui. ukovas patarim suprato ir prie piet stalo su Politbiuro nariais
tik usimin, kad turint omeny komplikuot karin ir politin padt yra btina pagalvoti apie
priemones sustiprinti Vakar front. Trokti kautis su vokieiais? piktai paklaus Molotovas,

bet Stalinas buvo gerai nusiteiks. Jie ms bijo. Atskleisiu paslapt: ms ambasadorius kalbjosi
su Hitleriu ir is jam sak: Praom nesijaudinti dl to, kad telkiame savo pajgas Lenkijoje. Ms
daliniai permokomi. Gurkteljs gruziniko vyno Chvankara, Stalinas leido planuoti auktini
skaiiaus didinim, bet perspjo nesiimti nereali plan, kuri nemanoma gyvendinti284.

Neatskiriama Josifo Stalino vaizdio dalis - pypk

Ne kas kitas, o Stalinas prim politin sprendim, kad visos naujos Taryb Sjungos teritorijos
turi bti ginamos nuo pat pasienio linijos. Tai atitiko karin doktrin, pagal kuri apsigynus turjo
bti smgiuojama prieo teritorij. Iki teritorij ipltimo Lenkijos ir Baltijos ali sskaita Taryb
Sjunga palei savo vakarines sienas turjo gynybini tvirtinim linij, pavadint paties Stalino
vardu. 13 tvirtint sektori buvo rengta 1938 m., dar 8 prie 1939 m. kampanij Lenkijoje285, bet
sigijus nauj teritorij Stalino linija atsidr alies gilumoje, ir kadangi Taryb Sjunga neplanavo
gilios gynybos savo teritorijoje, buvo nusprsta palei naujsias sienas sukurti nauj gynybini
tvirtinim linij, gavusi Molotovo vard. Vokiei nuostabai, soviet ininieriai m rengti
gynybinius tvirtinimus tiesiai jiems prie nosis, o senoji Stalino linija buvo visikai apleista. Jos
pastatai, betoniniai tvirtinimai buvo tiesiog palikti likimo valiai arba paversti kolki sandliais, o
karin technika ir ranga perkeliamos naujosios fronto linijos sektorius. Istorikai tai pavadins
didiule klaida, o kai kurie trauks sprendim sra t, kurie patvirtina hipotez, kad Stalinas
ketino ne gintis, o pulti. Bet kuriuo atveju sprendimas tikrai turs rimt padarini, nes iki
Barbarosos pradios naujoji tvirtinim linija taip ir nebus paruota. 1941 m. pavasar joje trko ne
tik pabkl ir rangos, bet ir radijo priemoni, elektros ir oro ventiliacijos sistem. Baland
apsilanks Molotovo linijoje ukovas pasigedo arvuotj dur. Vokiei puolimo ivakarse
daugelyje sektori min laukai, ugnies linij ir pasiprieinimo takai vis dar nebuvo parengti.
Pozicijos liko neumaskuotos. I 2300 tak maiau nei 1000 turjo artilerijos pabkl286. ukovas
nuo pat pradi nenorjo apleisti senosios linijos, taiau Stalinas nedav leidimo ruotis giliai
gynybai. Jau daug kart matme, kad politinis motyvas ginti savo alies teritorijas yra stipresnis u

karin logik toks jis buvo ir kart. Taryb Sjungos uimtos teritorijos turjo bti ginamos bet
kokia kaina. Tiesa, paskutin akimirk, 1941 m. birel, Stalinas duos sutikim irikiuoti 30 procent
pajgumo gulas senosios linijos sektoriuose, bet atvyk juos kariai ras tik tuius ole ir krmais
aplusius betoninius namelius287.
Per tuos penkis likusius mnesius pastatyti daugiau kaip tkstanio kilometr ilgio tvirtinim
linij buvo nemanoma uduotis, taiau tai, kad Taryb Sjunga rimtai ruosi atremti smg palei i
linij, nekelia joki abejoni. Nors Stalinas, bijodamas iprovokuoti Hitler, iki paskutins akimirkos
neleido paskelbti visuotins mobilizacijos, i ties slapta ji buvo vykdoma. Naujausi mobilizacijos
plano MP-41 variant generalinis tabas (projektui vadovavo tuo metu generolas majoras
Aleksandras Vasilevskis) pareng dar 1941 m. pradioje, o vasar jis buvo patvirtintas 288. Jis numat
mobilizuoti pritrenkiam 8,7 milijono kareivi skaii, kuris turjo upildyti daugiau nei 300 visikai
sukomplektuot divizij (60 i j tank, dar 30 motorizuotj). Pagal j turjo bti sudaryta 30
mechanizuotj korpus ir 79 aviacijos divizijos, su kuriomis i viso 343 aviacijos korpusuose[60]
bendras (tik kovos) lktuv skaiius turjo viryti 22 000[61] 289.Planas gyvendinti turjo bti
pradtas nedelsiant, o jo numatomo gyvendinimo data numatyta 1941 m. liepos 1 d.
Taryb Sjungos ginkluotj pajg mobilizacijos mastas prie Barbaros iki pat iol ilieka
diskusij objektas, nes vienoje pusje teigiantieji, kad alis buvo visikai nepasiruousi karui,
kitoje kad Taryb Sjunga beveik spjo pasiruoti visos Europos ukariavimui. Taiau net ir patys
konservatyviausi i pirmosios stovyklos yra priversti sutikti, kad Taryb Sjunga ruosi dideliam
karui. Tiesa, su viena ilyga jie nenori vadinti io pasiruoimo mobilizacija[62].
Nuo 1938 m. sausio iki 1941 m. birelio popieriuje TSRS ginkluotj pajg skaiius okteljo
nuo 1,6 milijono iki daugiau kaip 5 milijon[63] 290.
1941 m. kov Politbiuras, gavs Stalino palaiminim, patvirtino 900 000 nauj auktini bang
ateinaniai vasarai. Gegus viduryje keturios aukiausiosios vadovybs rezervo armijos (16-oji,
19-oji, 21-oji ir 22-oji i viso 28 divizijos) gavo sakymus i alies gilumos uimti pozicijas
vakarinse alies pasienio apygardose)291. I viso per i slapt, baland prasidjusi mobilizacij
iki karo pradios buvo paaukta daugiau kaip 800 000 atsargos kari skaiius toks didiulis, kad
proceso nebuvo manoma pridengti kariniais mokymais. Tai pastebjo ne tik brit karo ata
Maskvoje, bet ir vokieiai. Nuo kovo gaudamas valgybos praneimus apie naujas auktini bangas ir
karini dalini judjim Taryb Sjungoje, gegus 25 d., likus maiaus nei mnesiui iki
Barbarosos, Hitleris (ne pirm kart) perspjo savo vadus, kad rusai gali imtis prevencini
priemoni, ir sak generaliniam tabui bti tam pasiruous292.
Taryb Sjungos karo pramon buvo mobilizuota dar anksiau. Karo pramons apimtis smarkiai
iaugo patvirtinus antrj Penkmeio plan (19331937), o nuo 1940 m. birelio buvo vesta ei
darbo dien savait[64], nes planai buvo grandioziniai.
PRIEKARIO TARYB SJUNGOS GINKLUOTS PRODUKCIJA (1937-1941)293
1937

1938

1939

1940

1941
(sausisbirelis)

Tankai

1600

2300

3000

2800

1700

Artilerijos pabklai

5400

12 300

17 100

15 100

7900

Minosvaidiai

1600

1200

4100

37 900

10 500

567 400

1 224 700

1 396 700

1 395 000

792 000

autuvai

Kulkosvaidiai

31 100

52 600

73 600

52 200

n. d.

Lktuvai

4400

5500

10 400

10 600

6000

audmenys (sviediniai, oviniai, minos)

n. d.

13 mln.

20 mln.

33 mln.

19 mln.

velgiant iuos skaiius nekyla joki abejoni, kad paanga buvo akivaizdi, o priekario
proletariato mobilizavimas galimam karui buvo ne tik ambicinga projekcija ateit. Ji dav rezultat,
kuri galjo pavydti bet kuri kita alis. Pvz., jau 1939 m. soviet lktuv gamyba pasiek lyg, kur
vokieiai pasieks tik 1942 m. 19371940 m. Taryb Sjunga pagamino beveik 9700 tank, 50 000
artilerijos pabkl, 31 000 lktuv apie tok gamybos pajgum Vokietija galjo tik pasvajoti.
Gamyklas vokiei pasiekiamose teritorijose prasidjus karui teks evakuoti alies gilum, taiau
toli rytuose tarp Maskvos ir Uralo ikil didiuliai karo pramons kompleksai ateityje duos puiki
dividend. Jie negals kompensuoti tik vieno moni nuostoli. Sakydamas, kad ms karo
pramons augimas prie kar negaljo bti didesnis, Molotovas nemelavo294.
VOKIETIJOS IR TSRS GINKLUOTS PRODUKCIJOS PALYGINIMAS295
1941 m. sausis

1942 m. gruodis

Vokietija

TSRS

Vokietija

TSRS

1 359 000

2 421 000

1 370 000

4 049 000

Kulkosvaidiai

96 000

149 000

117 000

356 000

Artilerijos pabklai

22 000

41 000

41 000

128 000

Tankai / Savaeigiai pabklai

3800

6600

6200

24 700

Kovos lktuvai

8400

12 400

11 600

21 700

autuvai

TSRS GINKLUOT, 1941 M. BIRELIS1942 M. GRUODIS296

Pristatyta dalinius 1941 m.
Pristatyta
Rankose 1941
Prarasta Rankose 1942
Prarasta Rankose 1943
birelio 22 d.1941 m. gruodio 31
dalinius 1942
m. birelio 22 d.
1941 m. m. sausio 1 d.
1942 m. m. sausio 1 d.
d.
m.
7 740 000

157 000

5 550
000

3 760 000

4 040 000

2 180
000

5 620 000

Automatai

100 000

100 000

100 000

100 000

1 560 000

550 000

1 110 000

Kulkosvaidiai

248 900

55 100

190 800

113 200

238 200

106 100

245 300

Prietankiniai

14 900

2500

12 100

5300

20 500

11 500

14 300

8600

3400

4100

7900

6800

1600

13 100

Artilerijos
pabklai

33 200

10 100

24 400

18 900

30 100

12 300

36 700

Minosvaidiai

56 100

42 400

60 500

38 000

230 000

82 000

186 100

1000

1000

3300

700

3600

Sunkieji tankai

500

1000

900

600

2600

1200

2000

Vidutiniai tankai

900

2200

2300

800

13 400

6600

7600

Lengvieji tankai

21 200

2400

17 300

6300

11 900

7200

11 000

Naikintuvai

11 500

6000

9600

7900

10 700

7000

11 600

turmo lktuvai

100

1400

1100

400

7200

2600

5000

Bomboneiai

8400

2500

7200

3700

4100

2500

5300

autuvai

Prielktuviniai

Katiuos

Motorins
transporto
priemons

273 000

205 000

159 000

318 000

153 000

66 000

404 000

Radijo ryio
priemons

37 000

6000

24 000

19 000

27 000

7000

40 000

Ir vis dlto klausimas, ar Raudonoji armija buvo pasiruousi karui su Vokietija, gyvas netgi
dabar. Jo itakos katastrofiki Raudonosios armijos nuostoliai ir pralaimjimai Barbarosos
pradioje. 1941 m. lapkrit kalbdamas apie padt fronte Stalinas sak: Laikin Vokietijos
kariuomens skmi prieastis ta, kad, palyginti su prieu, TSRS turi maiau tank ir karo aviacijos.
Nikita Chruiovas savo garsiojoje 1956 m. Stalino pasmerkimo kalboje teig t pat: Nuo pat
pirm karo dien tapo aiku, kad ms armija buvo prastai ginkluota ir prieui sustabdyti jai trko
artilerijos, tank, lktuv...297 K tik pateikta statistika byloja, kad nei Stalino pasiteisinimai, nei
Chruiovo kaltinimai neturi nieko bendra su tikrove. Klausimas, kuris iki pat iol kelia daug
diskusij, yra ne kodl Raudonoji armija neturjo utektinai artilerijos, tank ir lktuv, o kodl
Raudonoji armija buvo sumuta, nors buvo taip prabangiai apginkluota? ioje vietoje danai kalbama
apie karinink korpuso sunaikinim Teroro metais, apie klaiding karo aidim ir strategijos ivad,
kad pagrindinis Vokietijos smgis bus suduotas Ukrainos link, apie saviudik pajg idstym
palei fronto linij, leidus aibo karo virtuozams jas apsupti, ir t. t. Atidesnis karo istorik vilgsnis
Raudonj armij Barbarosos ivakarse negali sumenkinti spding jos kari ir ginkluots
produkcijos skaii, taiau lygindami juos ne su prieais, o su pai soviet ambicingais planais,
istorikai randa skirtum, leidiani manyti, kad pagal savo planus Taryb Sjunga tikjosi bti
pasirengusi karui ne anksiau kaip 1942 m. J apskaiiavimais, suplanuotiems tank ir
motorizuotiesiems daliniams tankai ir technika galjo bti visikai paruota tik 1943 m. Pvz., ukovas
savo atsiminimuose rao, kad norint sukomplektuoti numatytus 20 mechanizuotj korpus[65] reikjo
madaug 32 000 tank, i j puss vien tik naujo tipo298. Per metus tiek nebuvo pajgi pagaminti net
karo maina virstanti Taryb Sjunga. Atsivelgiant t met alies pramons pajgum, 1942 m.
sausio 1 d. pagrindiniais naujo modelio T-34 tankais galjo bti aprpinta tik ketvirtadalis numatyt
dalini. I 20 numatyt mechanizuotj korpus birel nauj ginkluot ir karo technik gavo tik
maiau nei pus. I 106 numatyt aviacijos pulk gegu buvo suformuota tik 19, ir kai karas
prasidjo, ketvirtadalis numatyt divizij vis dar egzistavo tik popieriuje299. Kas vyko pirmaisiais
Barbarosos mnesiais, mes kalbsime jau kitoje serijos knygoje, o dabar galima pateikti tik vien
pavyzd, patvirtinant, kad tarp ginkl turjimo ir j panaudojimo yra skirtumas. Birel, jau
prasidjus Barbarosai, Kremli pasiek inios, kad kariams Baltarusijoje ir Ukrainoje trksta
ginkl ir ovini. Tai sukl nuostab. Anastasas Mikojanas savo atsiminimuose ra: Mes buvome
sitikin, kad turime autuv tiek, kad tikrai uteks visai kariuomenei, taiau paaikjo, kad dalis
ms divizij buvo aprpintos pagal taikos meto normas. Divizijos apginkluotos pagal karo meto
normas turjo daugiau atsarg, bet jos visos buvo netoli fronto. Kai vokieiai j kirto ir pradjo savo
puolim, ie ginklai atsidr j kontroliuojamoje teritorijoje arba tiesiog atiteko vokieiams. Todl
rezervistai buvo priversti ygiuoti front ivis be autuv.300
1941 m. pavasar dvigubos Stalino strategijos tikslai visu pajgumu ruoti al karui, bet kartu
jokiu bdu neprovokuoti Hitlerio, m kirstis tarpusavyje. Nuolaidiavim Vokietijai buvo galima
matyti net kultros cenzroje. Ketvirtajame deimtmetyje Taryb Sjungoje pasirod nemaai
propagandini film, nukreipt prie Vokietij. Pvz., Vsevolodo Vinevskio Mis Vakaruose
(1931 m.), numats Hitlerio atjim valdi, Sergejaus Eizenteino Aleksandras Nevskis (1938

m.), kurio veiksmas vyko XIII a., bet kuriame akivaizdiai buvo nurodoma, kad pagrindin grsm
Rusijai yra ne totoriai Rytuose, o kryiuoiai Vakaruose. Tais paiais 1938 m. pasirod filmas Jeigu
rytoj karas, pasakojantis, kaip didvyriki tarybiniai kareiviai atremia vokiei puolim ir nuveria
Hitler nuo valdios Vokietijoje, taiau pasiraius su Vokietija pakt tiek ie, tiek naujai sukurti
filmai ia tema buvo udrausti. Gali atrodyti keistoka, bet didiul reikm kinui, teatrui ir literatrai
skiriantis Stalinas man, kad kultros kryptis turi atitikti politin ir net groinis romanas gali tapti
partneri susierzinimo prieastimi. Tai, inoma, buvo oficialioji linija. Per Revoliucijos minjimo
vent 1940 m. lapkrit kalbdamas tarp sav vadas perspjo, kad TSRS pries yra visos
kapitalistins valstybs, skaitant tas, kurios dedasi ms draugmis301. 1941 m. pavasar oficialioji
linija, pagal kuri Vokietija yra draugika valstyb, tebegaliojo, bet permain vjas skland alia.
Balandio pabaigoje suinojs, kad jo mgstamo raytojo Iljos Erenburgo roman Paryiaus
lugimas cenzra udraud kaip antivokik, Stalinas pats paskambino Erenburgui ir paragino j
rayti trei dal addamas j prastumti. Tuo metu partijos ideologai blaksi tarp Stalino
neklystamumo ir grsmingos tikrovs. Mums reikalinga naujo tipo propaganda, Aukiausiajai
karo tarybai pareik Andrejus danovas. Tarp karo ir taikos vos vienas ingsnis, taigi ms
propaganda negali bti taiki. Mes patys krme iki iol taikyt propagand, prietaravo
Semionas Budionas. Galima pamanyti, kad rytoj prasids karas, ironizavo Georgijus
Malenkovas. Iki vokiei puolimo buvo likusios atuoniolika dien...302
Gegus 5 d. Stalinas perm i Molotovo Liaudies komisar tarybos pirmininko, arba,
iuolaikiniais terminais kalbant, alies vyriausybs vadovo, post. Dabar oficialiai jis tapo ne tik
partijos, bet ir vyriausybs galva. Pasikeitim buvo galima vertinti kaip formalum, nes net ir tada,
kai vyriausybei vadovavo Molotovas, niekam nekilo abejoni, kas priima sprendimus. Kita vertus, tai
buvo enklas alies pilieiams, kad Stalinas dabar visk perima savo rankas, taip pat enklas
Berlynui, jog nuo iol visus kylanius klausimus galima sprsti tiesiogiai. I Maskvos puss
sprendimai turjo pagreitti, nes juos buvo galima priimti apeinant formalias diskusijas Politiniame
biure, kurio sprendimai, gav partijos palaiminim, turi bti konvertuojami dekretus ir pan. Kad iki
tol Stalinas neturjo formali vyriausybs galiojim, usienio diplomatams tiesiog didino gaiat.
Vokiei ambasadorius Friedrichas von Schulenburgas btent taip ir vertino ingsn. Jis
raportavo Berlynui apie savo sitikinim, jog Stalinas um i pozicij, kad asmenikai galt
prisidti prie ger tarpusavio TSRS ir Vokietijos santyki puoseljimo ir gerinimo. Naujuoju
premjeru vokieiai turjo bti patenkinti. Stalinas neig galimo karinio konflikto gandus, atkr
diplomatinius santykius su provokika Irako vyriausybe ir udar Norvegijos, Belgijos, Jugoslavijos
ambasadas Maskvoje visai tai tik tam, kad tikt Hitleriui. T pai gegus 5-j ventiniame
renginyje Kremliuje Stalinas pasak kalb, skirt madaug 1500 Frunzs karo akademijos absolvent,
kurie t vakar kartu su auktais vyriausybs, gynybos komisariato pareignais ir generalinio tabo
karininkais upild didij Kremliaus sal. ie elitins akademijos kapitonai ir majorai buvo
Raudonosios armijos karinink korpuso ateitis. Prieingai nei Hitleris, Stalinas retai sakydavo
kalbas, netgi u udar dur. Paskutin savo didel kalb soviet lyderis buvo saks 18-ajame
partijos suvaiavime 1939 m. kov303. Pasaulio valstybi vadovai kartkartmis idstydavo savo
mintis usienio politikos klausimais[66], o Stalinas tyljo. Oficiali soviet propagandos linija liko
draugika Vokietijai, taiau po vermachto pergali Pranczijoje, Skandinavijoje ir Balkanuose
ditirambai vokiei karinei galybei aprimo, o k i tikrj apie pakitusi padt Europoje man
Stalinas, buvo neaiku. Nieko nuostabaus, kad Berlynas itin susidomjo ia Stalino kalba. Gavs
nurodym isiaikinti, kas buvo sakoma, Schulenburgas galjo praneti tik yki oficiali versij,

kuri kit dien buvo paskelbta spaudoje: Draugas Stalinas savo kalboje idst, kokie didiuliai
pokyiai per pastaruosius metus vyko Raudonojoje armijoje, ir pabr, kad ruodamasi
iuolaikiniam karui Raudonoji armija persitvark ir rimtai persiginklavo. Draugas Stalinas sveikino
karo akademijas baigusius karininkus ir linkjo jiems skms darbuose. Draugo Stalino kalba truko
apie 40 minui ir buvo iklausyta itin dmesingai.304
inoma, tokios santraukos vokieiams buvo negana, taiau tik po mnesio (birelio 4 d.)
Schulenburgas isiunt telegram, kurioje papild savo turim informacij apie Stalino kalb gegus
5-j. Telegramoje ambasadorius ra, kad patikim ini apie ios kalbos tekst iki pat iol neturi,
taiau su telegrama atsiunt dokument, kuriame pateik vokiei urnalisto Maskvoje Ernsto Schlle
gaut informacij. Jame Schlle ra: I gerai informuoto soviet altinio suinojau, kad daugiau nei
du tredalius savo kalbos Stalinas skyr tiksliam ir visikai neemocingam vokiei ir soviet karinio
potencialo palyginimui. Savo inoma ramia maniera, be jokio patoso jis citavo kai kuriuos skaiius
apie sausumos, jr ir karini oro pajg ginkluot ir i pajg dyd. Jis taip pat aikiai pabr
Vokietijos karo pramons pasiekimus ir ties kiekvienu punktu lygino juos su tarybiniu kariniu
potencialu... Jis rekomendavo padaryti tokias ivadas: 1) Tarybin politika privalo turti omeny
dabartin jg santyk; 2) Tarybins ginkluotosios pajgos ir karo pramon neturi pagrindo girtis savo
pasiekimais, kad ir kokie jie bt. Dar daugiau, ant laur miegoti nra kada. Sutelkus visas jgas
armijos apmokymui ir aprpinimui, reikia tsti karo pramons pltr ir stiprinti alies gynyb.
Susirinkusiesiems susidar spdis, kad Stalinas stengiasi savo alininkus paruoti naujam
kompromisui su Vokietija. 305 Pristatydamas i informacij Schulenburgas pabr negalintis
garantuoti, kad ji teisinga, nors, jo manymu, ji neatrodo netikima. i archyvuose likusi vokiei
ambasadoriaus telegrama yra dar vienas didelio aidimo pavyzdys, nes tai, k raportavo
Schulenburgas, i ties buvo tik soviet puss, suinteresuotos jokiais bdais neprovokuoti Hitlerio,
pakia, turinti patvirtinti Hitleriui, kad Stalinas toliau laikosi draugikumo politikos Vokietijos
atvilgiu. Tai, kad pagrindiniai kalbos akcentai buvo visai kitokie, vokieiai isiaikino tik vykstant
karui, kai nelaisv pateko keletas rus karinink, buvusi Kremliuje t 1941 m. gegus 5-j.
Apklausiami ie belaisviai tvirtino, kad Stalinas kalbjo apie btinyb nuo gynybos pereiti prie
puolimo, kurio tikslas iplsti socialistin front. Kitas citavo tokius Stalino odius: Atjo laikas,
kai mes galsim pereiti nuo taktinio gynybos plano prie strateginio puolimo... Kitaip tariant, negalima
laukti, kol prieas upuls. Reikia pulti patiems. Tai suteiks mums neabejotin pranaum ir btent taip
bus vykdoma strategin Taryb Sjungos gynyba. Vienas i kvotj buvo puikiai rus kalb mokantis
vokiei diplomatas ir Schulenburgo patarjas Maskvoje iki pat karo pradios Gustavas Hilgeris.
Pats apklauss tris soviet karininkus, jis ura j atpasakotus Stalino odius taip: Su gynybiniais
kiais reikia baigti, nes jie paseno. Tiesa, su iais kiais Taryb Sjungai pavyko iplsti savo
sienas iaurje ir Vakaruose ir padidinti gyventoj skaii 13 milijon. Bet taip nelaimsi n ems
lopinlio. Raudonoji armija turi apsiprasti su mintimi, kad atjo prievartinio socialistinio fronto
pltimo era. Kas nepripasta puolimo btinybs tas yra niekingas burua ir idiotas. Ir laikas baigti
liaupses vokiei kariuomenei!306 Tikslios buvo ios citatos ar ne, jos tapo rimtu argumentu
Goebbelso propagandai, trimitavusiai, kad Vokietijos karas prie Taryb Sjung buvo btinyb.
1941 m. birelio 22 d. ryt Molotovui teiktoje notoje buvo raoma, kad Vokietija buvo priversta
imtis karini priemoni, nes per pastarsias dienas gauti praneimai apie vis ri karini pajg
sutelkt palei fronto linij nuo Baltijos iki Juodosios jros isklaid paskutines abejones dl
agresyvi Rusijos plan. Kit dien skaitydamas Hitlerio kreipimsi vokiei taut Goebbelsas
kalbs apie 160 soviet divizij ms pasienyje ir apibdins Aies uduot kaip Europos emyno
gynyb. Prevencinio karo versijos naciai laikysis iki pat jo pabaigos ir paaikinimas, kad

Vokietija tiesiog neturjo jokio kito pasirinkimo, liks argumentu net tada, kai karo eiga pakryps
Vokietijos pralaimjimo link. Tema, kad jei vermachtas nebt sunaikins 1941 m. vasar ikilusios
grsms Ryt fronte, Vokietijos Reichas, o tada ir visa Europa, bt krits po bolevizmo jungu, bus
viena i pagrindini Goebbelso Totalinio karo kalboje 1943 m. 307 tai taip mes priartjome prie
sankryos, kurioje nuo pat pirmos karo Rytuose dienos gyvavusi versija sutampa su paia
moderniausia jo pradios versija. Ir pagal j pulti ketino ne tik Hitleris, bet ir Stalinas, Hitleriui
tiesiog pavyko suduoti smg pirmam. Niekas i ios hipotezs alinink neturi j patvirtinani
dokument, bet kadangi gegus 5-osios kalba yra vienas i svarbiausi argument, neva
patvirtinani Stalino rengimsi pulti, nuo jos ir reikt pradti, juo labiau kad archyvuose iliko jos
santrauka. Taigi, k i tikrj gegus 5 d. kalbjo Stalinas? tai jo kalba:
Draugai, Tarybins vyriausybs ir Komunist partijos vardu leiskite jus pasveikinti su moksl
ubaigimu ir palinkti skms js darbe. Draugai, js palikote armij prie trejus ketverius metus ir
dabar, kai grite jos gretas, armijos nepainsite.
Kokia buvo Raudonoji armija prie trejus ketverius metus? Pagrindin jos pajg ris buvo
pstininkai. Jie buvo ginkluoti autuvais, kuriuos po kiekvieno vio reikjo utaisyti, rankiniais ir
sunkiaisiais kulkosvaidiais, haubicomis ir patrankomis, kuri pradinis sviedinio greitis iki 900
metr per sekund. Lktuv greitis buvo 400500 km/h. Tankai turjo plonus arvus, galinius
atlaikyti 37 mm kalibro patrank vius. Ms divizij sudar iki 18 000 kareivi, bet tai dar nebuvo
jgos rodiklis.
Kokia Raudonoji armija dabar? Mes pertvarkme savo armij, apginklavome j iuolaikine
technika. Pirmiausia reikia pasakyti, kad daugelis draug perdeda vyki prie Chasano eero ir
Chalchin Golo reikm karins patirties atvilgiu. Ten mes turjome reikal ne su iuolaikine, o su
pasenusia kariuomene... Bet tikrj patirt pertvarkydami kariuomen gijome i karo Suomijoje ir
iuolaikinio karo Vakaruose. Jau minjau, kad turime iuolaikin armij, apginkluot naujausia
technika. Kokia ji dabar, ms armija? Anksiau joje buvo 120 divizij. Dabar turime 300. Paios
divizijos iek tiek sumajo, bet yra mobilesns. Anksiau divizijas sudar 18 00020 000 kareivi.
Dabar is skaiius sumajo iki 15 000. I bendro divizij skaiiaus tredalis divizij mechanizuotos.
Apie tai nekalbama, bet js turite tai inoti.
I 100 divizij du tredaliai tank, tredalis mechanizuotj. iais metais armija turs 50
tkstani traktori ir sunkveimi. Ms tankai dabar kitokie. Anksiau visi jie buvo lengvai
arvuoti. Dabar to nepakanka, Dabar reikia 34 kartus storesns arvuots. Mes turime pirmosios
linijos tank, kurie lau front. Yra ir antrosios bei treiosios linijos tankai skirti pstinink
palydai. Tank ugnies galia padidjo... Tada atitinkamai jis kalbjo apie artilerij, kurioje haubicas
keiia patrankos, kuri sviediniai lekia tkstant ir daugiau metr per sekund, ir aviacij, kurios
lktuv greitis padidjo nuo 400500 km/h iki 600650 km/h. Galima turti ger vadovyb, bet be
iuolaikins technikos pralaimti kar, ts Stalinas. Norint vadovauti visai iai naujai technikai
naujai armijai, reikalingi vadovaujantys kadrai, tobulai imanantys iuolaikinio karo men. tai
tokie pokyiai vyko Raudonosios armijos organizacijoje. Kai atvyksite dalinius, pamatysite juos.
Tada Stalinas m priekaitauti karo mokykloms, kuriose mokymai vyksta su sena technika ir
pasenusiomis programomis, kol galiausiai perjo prie kitos savo kalbos dalies.
Kodl Pranczija patyr pralaimjim, o Vokietija laimi? Ar tikrai vokiei kariuomen
nenugalima? paklaus Stalinas. Tai, kad Vokietijos kariuomen pasirod esanti geresn savo
technika ir organizacija, yra faktas. Kaip tai paaikinti?.. Leninas sak, kad sumutos kariuomens
gerai mokosi. i jo mintis tinka ir tautoms. Sumutos tautos gerai mokosi. Vokiei kariuomen,
sumuta 1918 m., gerai moksi. Vokieiai kritikai perirjo savo sutriukinimo prieastis ir rado

bd, kaip geriau organizuoti, paruoti ir apginkluoti savo kariuomen. Karin vokiei mintis judjo
pirmyn. Kariuomen buvo apginkluota naujausia technika. Moksi nauj karybos bd. Apskritai is
klausimas turi dvi puses. Neutenka turti ger technik, organizacij, reikia turti daugiau
sjunginink. Btent todl, kad sumutos kariuomens geriau mokosi. Vokietija pasism patirties i
praeities. 1870 m. vokieiai sumu pranczus. Kodl? Nes kovsi viename fronte. Vokieiai patyr
pralaimjim 19161917 metais. Kodl? Nes kovsi dviem frontais. Kodl pranczai nieko
nepasimok i 19141918 m. karo? Leninas moko: partijos ir valstybs va, jeigu umerkia akis
trkumus, mgaujasi savo skme, miega ant laur... Pranczams nuo pergali ir pasitenkinimo savimi
apsisuko galva. Jie praiopsojo ir prarado savo sjungininkus. Vokieiai atm j sjungininkus.
Pranczai umigo ant laur. J kariuomens karin mintis nebejudjo pirmyn. Ji liko 1918 m. lygyje.
Kariuomene niekas nebesirpino, ji neturjo moralinio palaikymo. Atsirado nauja moral, skaldanti
kariuomen... karininkus imta irti kaip nevyklius, kaip paskutinius mones, kurie, neturdami
fabrik, gamykl, parduotuvi, yra priversti eiti armij. U kariki net merginos atsisakydavo
tekti. Tik dl tokio niekinamo poirio kariuomen galjo atsitikti taip, kad karinis aparatas
atsidr maai k apie karinius reikalus imanani gamelen ir aironsaid[67] rankose.
Taip pat karikius buvo irima ir Anglijoje. Kariuomen turi jausti iskirtin tautos bei
vyriausybs rpinimsi ir meil tai jai suteikia didiausi moralin gali. Kariuomen reikia
lepinti. Kai alyje tokios morals nra, ji neturs ir stiprios kovingos kariuomens. Taip nutiko ir
Pranczijai. Norint gerai pasiruoti karui, reikia turti ne tik iuolaikin kariuomen, reikia paruoti
kar politikai. K reikia paruoti kar politikai? Tai reikia turti pakankamai patikim
sjunginink i neutrali ali. Vokietija, praddama kar, su ia uduotimi susitvark, Anglija ir
Pranczija ne. tai kur politins ir karins Pranczijos pralaimjimo ir Vokietijos pergali
prieastys. Ar i tikrj vokiei kariuomen nenugalima? Ne. Pasaulyje nra ir nebuvo nenugalim
kariuomeni. Yra geriausios, geros ir silpnos kariuomens. Praddama kar Vokietija ygiavo su
isilaisvinimo i Versalio priespaudos kiu. is kis buvo populiarus ir j palaik bei ujaut visi
nuskriaustieji Versalio. Dabar padtis pasikeit. Dabar vokiei kariuomen ygiuoja su kitais
kiais. Ji pakeit isilaisvinimo i Versalio kius grobikikus. Ir su iais grobikikais ukariautoj
kiais Vokietijos kariuomen negali tiktis skms. Tokie kiai yra pavojingi. Kol Napoleonas I
kariavo su isilaisvinimo i baudiavos kiais, buvo remiamas, turjo sjunginink, j lydjo skm.
Perjs prie ukariaujamj kar, Napoleonas I sigijo daug prie ir patyr pralaimjim. Kadangi
vokiei kariuomen kariauja su kit ali ugrobimo, kit taut pavergimo kiu, toks kio
pakeitimas jai pergals neatne. Kariniu poiriu, Vokietija neturi nieko iskirtinio nei savo tankais,
nei artilerija, nei aviacija. Nemaa vokiei kariuomens dalis praranda kart, turt karo
pradioje. Be to, vokiei kariuomenje atsirado pagyrnikumo, pasitenkinimo savimi, puikybs.
Vokietijos karin mintis nebejuda pirmyn, karin technika atsilieka ne tik nuo msiks, aviacijoje
Vokietij pradeda lenkti Amerika... Vokietija prarado nor toliau gerinti karin technik. Vokieiai
mano, kad j kariuomen tobuliausia, geriausia, nenugalimiausia. Tiesa yra ta, kad kariuomen reikia
tobulinti diena po dienos. Bet kuris politikas, bet kuris veikjas, leidiantis sau bti patenkintas
savimi, gali susidurti su netiktumu, kok patyr Pranczija prie katastrof. Dar kart sveikinu ir
linkiu skms.308
tai tokia buvo Stalino kalba. A smoningai pacitavau beveik vis jos santrauk [68], nes
apibendrinant j daniausiai yra apsiribojama Stalino mintimis, kad vokiei kariuomen nra
nenugalima, o Raudonoji armija akistatai su vermachtu yra pasirengusi. Filosofikai vertinant Stalino
odius, galima bt pasakyti, kad kalbdamas apie vokiei kareivi motyvacij ilgalaikje
perspektyvoje jis buvo i dalies teisus, taiau, kita vertus, katastrofa, kuri jis prognozavo

vokieiams, lauk ir Taryb Sjungos, nes visos ivardytos nuodms tiko ir jai. Nei komunist
partija, nei Raudonoji armija nepasimok i praeities klaid ir kas, jei ne mgavimasis savais
pasiekimais, buvo dalis apie didiulius karo pramons ir pajg pasiekimus. Ar Stalinas i tikrj
tikjo Raudonosios armijos galia, ar tik band kvpti entuziazm susirinkusios karins grietinls
irdyse? klausim nemanoma suinoti tikslaus atsakymo, taiau kad i kalba buvo prifariruota
pasididiavimo Raudonosios armijos galia, buvo pagrindin prieastis, dl kurios ji daug met
iguljo urakinta archyvuose. Ji tiesiog akivaizdiai prietaravo oficialiai versijai, anot kurios,
klastingoji Vokietija uklupo Taryb Sjung visikai nepasiruousi. Dabar mes tiksliai inome, kad
tai netiesa, bet io mito sulauymas savo ruotu pagimd nauj teorij, o gal net ir nauj mit, kad
Taryb Sjunga ruosi ne gintis, o ukariauti Europ.

Kas k planavo pulti?

Perskaiius Stalino kalb jums turjo kilti kitas klausimas kur tie nepaneigiami rodymai,
liudijantys, kad Stalinas ketino pulti Hitler? ios hipotezs alininkai pradeda nuo to, kad archyve
liko tik kalbos santrauka ir joje ufiksuota toli grau ne viskas, k per tas 40 minui kalbjo Stalinas.
Mginant sutramdyti smokslo teorijas atsirado netgi versija, kad i kalba buvo smoninga
dezinformacija, skirta usieniui. i versij galima nesunkiai sugriauti, nes jeigu tai bt tiesa,
soviet tarnybos bt pasistengusios, kad vokieiai gaut kalbos tekst, o mes inome, kad net
spiriamas savo valdios ir nerdamasis i kailio Schulenburgas niekaip negaljo suinoti jos turinio.
Jis ir negaljo jo suinoti, nes tokia informacija kaip 300 turim Taryb Sjungos divizij[69] bt
labai sudominusi Vokietijos karin vadovyb. Stalino kalba buvo skirta saviems (beje, kruopiai
atrinktiems) u Vokietijos apkaltinim grobikikais kslais bet kuris karininkas galjo bti kitas
kaljim, taigi Stalinas kalbdamas apie tai ne tik panaikino tabu, bet ir dav suprasti, kad tai tik
jiems, irinktiesiems, skirta informacija309. Kad ir kaip ten bt, tikrosios linksmybs ir nekos
prasidjo Stalinui ubaigus kalb: O dabar draugas Timoenka kvieia mus kukli draugik
vakarien.310
Kuklios vakariens metu netrko ampano, vyno ir degtins, tad netrukus pasipyl ustals
kalbos ir tostai. tai kokius Stalino odius prisimin generolas Ilarionas Tolkoniukas: Mes stovime
prie didelio karo slenksio ir panau, kad jo ivengti nepavyks. Savo teisinga politika, o btent
nepuolimo sutartimi su Vokietija, mes laimjome iek tiek laiko. Generolas Nikolajus Liaenka t
pat epizod prisimin kitaip: Ms draugiki santykiai su Vokietija nesusiklost. Karas su Vokietija
neivengiamas ir (Stalinas atsisuko Molotov) jei draugas Molotovas ir Narkomindelo (Usienio
reikal komisariato aut. past.) aparatas sugebs atidti karo pradi, mums tai bus laim.[70]
odiai juos girdjusi prisiminimuose keiiasi, taiau greta Stalino kalbos santraukos archyve liko
ir trys Vado tostai. Pirmasis buvo skirtas karo akademij vadovams ir dstytojams, jis ragino
panaikinti atsilikim iuolaikins karo technikos studijose; antrasis buvo skirtas vis ri pajgoms.
Kaip svarbiausi i j Stalinas vardijo artilerij, tada pasveikino tankistus, aviatorius, kavaleristus,
ryininkus ir pstininkus, bet pats domiausias buvo treiasis tostas. Prie tai vienas generolas sil
igerti u taiki politik, bet Stalinas j pertrauk ir tar: Leiskite pataisyti. Taiki politika laidavo
ms aliai taik. Taiki politika geras reikalas. Mes kur laik laikms ios gynybins linijos, kol
neperginklavome savo armijos ir neaprpinome jos iuolaikinmis kovos priemonmis. Dabar, kai
ms armija atnaujinta, aprpinta iuolaikine karine technika, kai mes tapome stiprs dabar nuo
gynybos reikia pereiti prie puolimo. Gindami savo al, mes privalome pulti. Pereiti nuo gynybos prie

puolamj veiksm politikos. Mums reikia pertvarkyti savo ugdym, savo propagand, agitacij, savo
spaud puolimo dvasia. Raudonoji armija yra iuolaikika armija, o iuolaikika armija tai
puolanioji armija (rus. nastupatelnaja).311
odius galima interpretuoti vairiai. Stalino tost kai kas vertina kaip akivaizd rodym, kad
Taryb Sjungos lyderis planavo ne gintis nuo atakos, bet pulti Vokietij pirmas. Kiti teigia, jog
iame perjime nuo gynybos prie puolimo nebuvo nieko naujo, nes jis atitiko tuometin soviet karo
doktrin, ir iuos odius reikia vertinti tik kaip Stalino bandym pakelti armijos dvasi ir iebti
pasitikjimo savo jgomis. Propagandos perrikiavimas, j nuomone, taip pat buvo susijs su morale
ir skirtas civiliams alies gyventojams312. Interpretacijos interpretacijomis, taiau karin soviet
vadovyb pasikeitus Stalino ton sureagavo rimtai ir, prajus vos deimiai dien, gegus 15 d.
Timoenka su ukovu pristat Stalinui pakeist alies gynybos plan. Nuo vis ankstesni jis skyrsi
viena esmine detale jame buvo numatomas prevencinis smgis, kuris turi bti suduotas Vokietijos
kariuomenei dar prie jos puolim. io plano egzistavim patvirtinantis dokumentas tapo didele
sensacija Rusijoje, nes tuo metu jau buvo prasidjusi iki pat iol besitsianti diskusija, kuri ieb
Viktoras Suvorovas (tikrasis vardas Vladimiras Rezunas) savo knyga Ledlauis. Kas pradjo
Antrj pasaulin kar?.
Ties sakant, savo knygoje a nenorjau liesti ios diskusijos, nes, mano supratimu, jos dalyviai
paeidia istorijos pasakojimo principus jie ne pasakoja ar bando j rekonstruoti, o tiesiog renka
argumentus savo hipotezms patvirtinti ir kontrargumentus kitaip mananij hipotezms paneigti.
Cituodami j versijas patvirtinanius odius, versdami nesuskaiiuojam kiek statistikos,
ifruodami, kas i tikrj slypi u dokument tekst, ir interpretuodami tuos paius dalykus visikai
prieingai, abiej pusi dalyviai galiausiai vis tiek lieka sitikin savo tiesa, ir kadangi pagrindiniai
j rodymai daniausiai yra netiesioginiai, pabaigos diskusijai nematyti.
Anot Suvorovo, 1939 m. kar i tikrj pradjo ne Hitleris, o Stalinas, kuris, pasiraydamas
Nepuolimo sutart su Vokietija, udeg jos puolimui ali vies tikdamasis pasinaudoti Hitleriu
kaip ledlauiu savo planuojamam Europos ukariavimui. ios numanomos strategijos logika
paprasta velti Vokietij kar su kapitalistiniais Vakarais, o paskui, itaikius tinkam prog, kai
abi kariaujanios puss bus isekusios, surengti pergaling Raudonosios armijos yg per Europ.
Nemanoma rodyti, ar toks strateginis Stalino planas egzistavo, taiau jis tikrai atrodo logikas
apskritai Suvorovas yra toks taigus rodinjimo ir manipuliacij meistras, kad jo alininkais tampa
net tie, kurie prie paimdami rankas jo knygas bna nusiteik skeptikai. Protest bang taip pat
buvo galima suprasti, nes, anot Suvorovo versijos, Hitleris tiesiog neturjo kito pasirinkimo ir
smgiuodamas Taryb Sjungai jis gelbjo ne tik savo Reich, bet ir vis Vakar civilizacij, taigi
tradicinis geriei ir blogiei statusas tampa nebeaikus.
Johnas Ericksonas, vienas i pirmj Suvorovo kritik, pasmerk jo idjas ir pavadino jas
fantazijomis ir pramanais, neturiniais nieko bendra su siaubinga tikrove.313 Jeigu ciniku
iskaiiavimu pagrsta Stalino strategija egzistavo, lugus Pranczijai ji patyr bankrot, nes
aibikai sutriukindamas Pranczij Hitleris panaikino antro fronto galimyb ir sugriov Stalino
viltis, susijusias su ilgu ir alinamu karu Vakaruose. Nuo ios akimirkos, nordamas ukariauti
Europ, Stalinas turjo veikti Hitler dvikovoje vienas prie vien. Suvorovo sitikinimu,
nepaisydamas i esms pasikeitusios padties, jis tam ir ruosi, ir rodym tam yra: nuo 1941 m.
kovo prasidjusi didiulio masto slapta mobilizacija, kurios pabaiga galjo bti tik viena karo
veiksmai; Raudonoji armija buvo puikiai pasiruousi, o katastrofa j itiko todl, kad sutelkdama
didiules savo pajgas pasienyje ji ketino ne gintis, o pulti, todl buvo apsupta ir sutriukinta. Su
gynybinio karo logika prasilenkiantis soviet karini pajg isidstymas Barbarosos ivakarse

netiesiogiai i versij patvirtina. Anot Suvorovo, rengimasis netiktam puolimui logikai paaikina,
kodl Stalinas nuolaidiavo Hitleriui ir stengsi jokiais bdais jo neprovokuoti tai es buvo ne
prieo baim, o noras uliliuoti jo budrum ir paslpti tikruosius savo ketinimus. Argumentuodamas
savo didisias tezes, Suvorovas pateikia aib smulki detali. Pvz., tank BT (rus. bystrochodnyj
tank greitaeigis tankas) jis vadina agresijos rankiu, nes pagrindinis jo pranaumas greitis. Jis
galjo bti panaudotas tik geruose Vakar Europos keliuose, nes prastiems Taryb Sjungos keliams
buvo visikai nepritaikytas. Kaip bsimos agresijos rodym jis taip pat pateikia rusvokiei
pasikalbjim odynlius, ne tik didiuliais kiekiais gabenamus front, bet ir keistus savo turiniu,
mat juose pateikiami tokie klausimai kaip Koks kaimo pavadinimas? buvo visikai nereikalingi
savoje teritorijoje. Suvorovo srao tsti nra prasms. Visi jo argumentai yra skirti vienam ir tam
paiam tikslui rodyti, kad Stalinas planavo pulti Hitler. Kiekvienam tokiam argumentui jo kritikai
turi atsakym: slapta mobilizacija nieko blogo savaime nereikia ir tai, kad Raudonj armij buvo
paaukta 800 000 atsargos kari, buvo tiesiog natralus gynybinis atsakas kintani padt ne tik
ne alingas, o btinas planuojant alies gynyb aplink griaudjant karui; BT tankas, skirtas Europai
ukariauti, buvo baigtas gaminti 1939 m. ir kartu buvo sustabdyta atsargini dali gamyba naujasis
pagrindinis soviet tankas T-34 nebuvo tik puolamojo pobdio maina; pasikalbjim odynliai
spaudai, Suvorovo teigimu, buvo parengti birelio 5 d., nes turjo bti idalyti kareiviams kit dien
prasidsianios atakos proga, taiau istorikai ironizuoja, kad toki pat odynli pasirodymas kin ar
vengr kalbomis nesibaig karo veiksmais prie ias alis. Suvorovas jiems atsakyt, kad prasidjus
karui su Vokietija jokios kitos kampanijos tapo nemanomos...
Kartais Suvorovui priekaitauja net jo idjas bent i dalies palaikantieji. Pvz., rus istorikas
Michailas Meltiuchovas, labai isamiai inagrinjs soviet generalinio tabo planus, daro ivad,
kad Taryb Sjunga ruosi iskirtinai puolamiesiems veiksmams, taiau komentuodamas Suvorovo
nurodyt puolimo dat liepos 6-j, ironizuoja, kad taip jis nusprend, matyt, tik dl to, kad
sekmadienis buvo mgstama Stalino ir ukovo diena pradti karines operacijas314.
Mes jau usiminme apie 1940 m. rugsjo plan, kuriame pagrindin pajg sutelktis buvo
numatyta pietuose. 1941 m. kovo 11 d. is planas buvo dar kart pakoreguotas atsivelgiant sausio
strategini aidim rezultatus. Kovo plane iaurinio varianto buvo atsisakyta galutinai315. Jame
buvo raoma: Parankiu yra laikomas ms pajg iskleidimas (rus. razviortyvanije) pietus nuo
Pripets, kad galingais smgiais Liublino, Radomo ir Krokuvos link bt galima siekti pirmojo
strateginio tikslo: sumuti pagrindines vokiei pajgas pirmajame etape, atkirsti Vokietij nuo
Balkan, atimti i jos svarbiausias ekonomines bazes ir rytingai imtis poveikio Balkan valstybms
galimo j dalyvavimo kare prie mus klausimais. Kituose fronto sektoriuose ties Lietuva, Lenkija ir
palei Vengrijos ir Rumunijos sienas Raudonoji armija turjo sustabdyti ir sukaustyti prieo pajgas,
tuo metu Pietvakari ir kairysis Vakar fronto sparnas turjo surengti puolim numatyta kryptimi,
uimti Krokuv ir Varuv. Tolesniais strateginiais tikslais, priklausomai nuo aplinkybi, buvo
vardijami ygis Berlyn per Poznan arba Prah ir Vien, arba smgis Toruns ir Dancigo link
turint tiksl apsupti Ryt Prsij316. Abu 1940 m. rugsjo ir 1941 m. kovo planai buvo gynybiniai,
o puolimo operacijos buvo planuojamos kaip atsakas prieo veiksmus. Kita vertus, is atsakas buvo
agresyvaus pobdio ir soviet tabas tikjosi j rengti ne savoje, o prieo teritorijoje. iuose
planuose nekalbama apie prevencin smg, taiau turint nor nesunkiai galima rodyti ir toki versij.
Pvz., rugsjo plane formuluojam uduot sunaikinti vokiei pajgas j telkimosi metu (rus.
sosredotoivajuijesia) Meltiuchovas laiko akivaizdiu rodymu, kad jokio smgio i prieo soviet
karin vadovyb n neman laukti. Leisti smogti, vadinasi, prarasti iniciatyv, todl buvo numatoma,
kad Raudonoji armija puls pirma. Meltiuchovas tsia savo argumentus cituodamas nurodym, pagal

kur bendras puolimas turi prasidti 25- dien po mobilizacijos, t. y. 20- dien nuo pajg telkimo
pradios. Ivada puolimo pradia apskritai neturi nieko bendra su padtimi fronte, ji priklauso tik
nuo Raudonosios armijos sutelkimo gyvendinimo317. Jis taip pat pabria, kad ms jau mintuose
1940 m. sausio karo aidimuose buvo derinami ne gynybiniai, o puolamieji Raudonosios armijos
veiksmai. Uduoi slygose buvo tiesiog nurodyta, kad vakarieiai upuol, taiau rytiei
veiksmai prasidjo ne nuo io smgio atrmimo, o nuo konstatavimo, kad vakarieiai buvo
nublokti prie sienos, o Pietvakari fronte net iki Vyslos ir Dunojaus. Taigi, hipotetin galimo
karinio konflikto pradia buvo tiesiog ikirpta ir Raudonoji armija po savaime suprantamo prie
nublokimo pradjo savo puolim i numatyt pozicij. Tai, kad iuose aidimuose nebuvo gynybini
manevr ir veiksm, Meltiuchovo nuomone, buvo ne alies gynybos planavimo spraga, o tiesiog dar
vienas rodymas, jog jokios gynybos TSRS generalinis tabas neplanavo318. Lygiai taip pat ne klaida,
jo nuomone, buvo ir didiausi pajg sutelkimas pietuose. Tai buvo klaida, bet tik tuo atveju, jeigu
laikytume, kad generalinis tabas mgino nuspti pagrindin bsimo prieo puolimo krypt, taiau,
Meltiuchovo ir jo cituojam autori nuomone, is operatyvinis sprendimas buvo susijs ne su
mginimu organizuoti gynyb, o su pasiruoimu puolimo operacijoms, todl jis atrodo strategikai
logikas ir gerokai naudingesnis, nes iame fronte buvo galima atkirsti Vokietij nuo jos
sjungininki, Rumunijos naftos ir pan.319
Daugelis konservatyvij istorik jau seniai atsisak idjos, kad Taryb Sjunga ruosi tik
savo teritorijos gynybai. Apskritai gynybinius planus rengia tik maosios valstybs, o soviet karin
doktrina skelb, kad bsimasis karas vyks prieo teritorijoje, ir vienintelis dalykas, kur reikia
padaryti iki pereinant puolim atremti pradin prieo smg. i versija netinka Meltiuchovui, nes,
jo nuomone, pereiti nuo gynybos prie puolimo yra be galo sudtingas procesas, reikalaujantis
didiulio pasirengimo ir tarpusavio veiksm derinimo. Jeigu TSRS bt planavusi gynyb, bt
rengusi gynybos linijas apie 150 km alies gilum, taiau nieko panaaus nevyko, nes atremti
agresij buvo ketinama strategini (front) puolamj operacij metu320. domu tik tai, kad
konstatuodamas fakt, jog pereiti i gynybos puolim yra sudtingas procesas, jis pamirta pridurti,
kad lygiai toks pat kruoptus ir ilgas yra pasirengimas puolimui. Jeigu buvo numatyta kokia nors
suplanuoto puolimo data, armij, korpus, divizij vadai turjo bti informuoti apie tai i anksto ir
supaindinti su pirmosiomis bei tolesnmis savo dalini uduotimis. Vokiei kareiviai, kaip
matysime, apie Taryb Sjungos puolim bus informuoti paskutin akimirk, taiau auktesniame
lygmenyje sakym, nurodym ir kit duomen buvo tiek, kad Barbaros tikrai buvo galima laikyti
viea paslaptimi. Jeigu Taryb Sjunga ketino pulti Vokietij, vargu ar toks pasirengimas galjo likti
nepastebtas vokiei ir kit usienio ali valgybos. Kad ir kaip ten bt, soviet generolai toki
nurodym taip ir negavo arba, kaip pasakyt Suvorovas, nespjo gauti, bet Meltiuchovas ne
Suvorovas. ios kartos diskusijos pradininko knygas jis vadina istorins publicistikos anru,
kuriame tiesa, pusiau tiesa ir melas suplakami vien sluoksniuot pyrag. Meltiuchovas ne
Suvorovas, nes numatyto Raudonosios armijos puolimo dat jis ne sugalvojo, o rado j 1940 m.
plano tekste, kuriame yra sakinys: Puolim pradti 06 12. I ia seka ivada, kad apie joki
gynybin strategij kalbti nebra prasms, nes tiksli puolimo dat nustato ta pus, kuri planuoja
ilaikyti iniciatyv savo rankose321. Viskas tarsi akivaizdu, bet kaip paaikinti fakt, kad birelio 12
d. Raudonosios armijos puolimas taip ir neprasidjo? Meltiuchovo paaikinimas yra tik prielaida,
jog greiiausiai kortas sumai Hesso skrydis Anglij, nes Kremlius staiga isigando, kad Vokietija
sudarys taik su Anglija ir Taryb Sjungai teks kautis ne tik su Vokietija, bet ir visu kapitalistiniu
pasauliu322. inoma, nepaaikinamas puolimo operacijos ataukimas nesukliud tsti svarstym[71],

kad puolimas buvo tik atidtas ir turjo vykti liepos 15 d.

Igoris Buniius, kitas rus istorikas, tvirtina, kad patobulintas planas buvo priimtas gegus 15 d.
ir gavo pavadinim Perknija (rus. Groza)[72]. ios versijos alininink yra ir kitose alyse. Pvz.,
austr istorikas Heinzas Magenheimeris rao: Birelio 22 d. pradjs atak vermachtas sudav
smg tiesiai puolamojo pobdio isidstym, kuris buvo beveik baigtas... Nors joki dokument,
rodani numatyt soviet puolimo pradi, nra, isiskleidimo aplinkybs, skubjimas iskleisti
pajgas, tampa, susijusi su logistikos ir mobilizacijos terminais, byloja, kad galutinis terminas buvo
numatytas antrj met pusmet ir ataka turjo prasidti iki rudens... todl ilg laik gyvavusi nuomon
apie Raudonosios armijos puolim 1942 m. greiiausiai gali bti atmesta.323 Magenheimeris, kaip ir
Suvorovas, mano, kad oro desantinink korpus formavimas, aviacijos dalini perdislokavimas 10
15 kilometr nuo sienos, audmen ir degal sandli statyba pasienyje, Vokietijos teritorijos
emlapi spausdinimas, rusvokiei pasikalbjim odyno spausdinimas liudija, kad sovietai
ruosi puolimui. Sandliai vakar karinse apygardose jau 1941 m. gegu buvo perpildyti ginkl,
audmen, degal ir kito karinio turto. 14 000 vagon su audmenimis dl sandli trkumo buvo
ikrauti po atviru dangumi, o birelio mnes generalinis tabas, nesirpindamas dl sandliavimo
problem, prane, kad vakarines karines apygardas bus atgabenta dar imtai tkstani ton degal.
Anot Magenheimerio, i dezorganizacij galima paaikinti tik laikinais sunkumais, nes buvo
tikimasi, kad dl greitai prasidsianio puolimo kariniai kroviniai ilgai po atviru dangumi nebus.
Magenheimeris, kaip ir Suvorovas, yra sitikins, kad penkiamilijonin kariuomen negali tiesiog
stovti ir laukti, todl jos tikslas neabejotinai buvo kariniai veiksmai324. Jis nenurodo tikslios datos,
bet daro prielaid, kad soviet armija galjo baigti pasiruoim puolimui liepos 1520 d. Rus
istorikas Markas Soloninas i dat ankstina. Jo nuomone, Taryb Sjungos pasirengim puolimui
liudija front sukrimas 1941 m. vasar. Anot jo, frontai bdavo kuriami tik karo metu, kaip, tarkim,
Baltarusijos ir Kijevo frontai Lenkijos kampanijos ivakarse, iaurs Vakar frontas per kar su
Suomija ar Piet frontas, kur sukrus 1940 m. birel buvo siverta Besarabij ir iaurs
Bukovin. Pasibaigus ioms operacijoms frontai vl tapdavo apygardomis su senaisiais
pavadinimais. Soloninas tvirtina, kad 1941 m. vasar suformuoti iaurs Vakar, Vakar ir
Pietvakari frontai yra rodymas, kad sovietai ruosi puolimui. Soloninas pabria, kad birelio 19
d. ukovo siuniamoje ifrogramoje Pietvakari frontui jau aikiai yra atskiriami terminai frontas ir
apygarda, ir daro ivad, jog i esms plataus masto operatyvinis Raudonosios armijos
iskleidimas verimuisi Europ prasidjo 1941 m. birelio 19 d. ar 20 d.325 Paskutinis visos ios
didels kompanijos argumentas yra teiginys, kad Raudonj armij katastrofa birelio 22 d. itiko ne
todl, jog ji buvo nepasiruousi, o todl, kad ji buvo pasiruousi puolimui. Miliniki belaisvi ir
ugrobt ginkl skaiiai pirmosiomis puolimo dienomis ir savaitmis... neleidia daryti kitokios
ivados, kaip tik tai, kad vermachtas sir pat pasienyje irikiuot ir puolimui paruot arvuotj
ir mechanizuotj pajg centr, rao Magenheimeris326. Jo (ir ne tik jo) nuomone, Raudonosios
armijos isidstymo pasienyje niekaip negalima paaikinti kaip gynybinio. Tai buvo puolamoji
dislokacija, kuriai pirmieji smogti suspj vokieiai gijo idealias galimybes pasienyje irikiuotus
dalinius apsupti ir sunaikinti. Toks j idstymas taip pat nepateisina versijos, kad Raudonoji armija
i pradi ketino atremti smg ir tik tada kontratakuoti, nes smgiui atremti skirta kariuomen turjo
bti idstyta visikai kitaip. Ruoimasis ir gynybai, ir puolimui tuo pat metu prietarauja karins
taktikos logikai, be to, tokiu atveju pasienyje prieui pristabdyti turjo bti idstyti tik nedideli
daliniai. Pagrindins pajgos, naudojantis gamtinmis klitimis, turjo bti sutelktos gilumoje, kad
atremt prieo puolim, ir tik tada reikjo mesti stiprius arvuotj ir motorizuotj pajg

rezervus327. Vis i tirad jos kritikai vadina netiesiogini rodym virtine, kuri neturi jokio rimto
pagrindo vienareikmikoms ivadoms, bet nordami suprasti princip, pagal kur vyksta i pabaigos
neturinti diskusija, grkime prie gegus 15 d. plano, kur ukovas su Timoenka pristat Stalinui.
Tai buvo ranka raytas penkiolikos puslapi dokumentas ir jo svarb pabr perspjimas pirmo
puslapio virutiniame kampe: Tik asmenikai. Vienintelis egzempliorius. Ypa svarbu. 328 Ranka
buvo Aleksandro Vasilevskio istorikai pasta io bsimojo TSRS maralo rat, nes jis sudarys
dar ne vien dokument, o jo tuometinis virininkas Georgijus ukovas patvirtina: Idja aplenkti
Vokietijos puolim mudviem su Timoenka kilo po 1941 m. gegus 5-osios Stalino kalbos karo
akademij absolventams, kai jis kalbjo apie galimyb veikti puolamaisiais bdais (rus.
nastupatelnym obrazom). is pasisakymas tuo metu, kai prieas telk pajgas prie ms sien,
tikino, kad reikia parengti direktyv, numatani prevencin (rus. predupreditelnyj) smg. Konkreti
uduotis buvo duota Vasilevskiui. Gegus 15 d. jis pristat direktyvos projekt narkomui
(Timoenkai aut. past.) ir man. Taiau mes io dokumento nepasirame, nusprendme i pradi
parodyti j Stalinui.329 Pirmoje dokumento pastraipoje buvo raoma, kad Vokietija jau turi 230
pstinink, 22 tank ir 20 motorizuotj divizij, i kuri TSRS pasienyje irikiuota 86 pstinink, 13
tank ir 12 motorizuotj divizij, ir daroma ivada, jog Vokietija turi galimyb surengti netikt
puolim, todl: Manau, kad, norint ukirsti tam keli ir sutriukinti vokiei kariuomen, jokiu bdu
neatiduodant iniciatyvos Vokietijos vadovybei, btina aplenkti prieinink ir atakuoti bei sutriukinti
vokiei kariuomen tada, kai ji bus isiskleidimo stadijoje, nespjusi organizuoti fronto ir savo
pajg ri bendradarbiavimo.[73] 330 Suprantama, buvo pabriama, kad Vokietijos puolimo
grsm yra tik hipotetin, taiau perskaiius ias eilutes bt galima teigti, jog, prieingai nei visi
ankstesni planai, is numat prevencin smg, kur Raudonoji armija turt suduoti pirma. Bet t pat
sakin galima skaityti ir visai kitaip perskaiius fraz aplenkti prieinink isiskleidimo stadijoje
paklausti: o kada prasideda tas iskleidimas? Antisuvorovininkai jums paaikins, kad tik paskelbus
kar, nes iskleidimas be mobilizacijos nemanomas, o mobilizacija be karo paskelbimo taip pat
nemanoma, nes net jei ir bt vykdoma be paskelbimo, prieininkai neabejotinai tai pastebt. Ivada
jei smgis numatomas tik isiskleidus, po karo paskelbimo, tai ar galima teigti, kad tai prevencinis
smgis? Abi puss skaito t pat dokument skirtingai ir abi mano geriau suprantanios, kaip io
dokumento autoriai sivaizdavo karo pradi[74].
Paties smgio planas beveik nesiskyr nuo ankstesni puolimo operacij. J turjo gyvendinti du
frontai: Vakar (smgio kryptis Varuva) ir pats galingiausias Pietvakari frontas (kryptis
KrokuvaKatovicai). Prie 100 vokiei divizij, kurios, ukovo skaiiavimais, buvo irikiuotos
buvusios Lenkijos teritorijoje, pulti turjo 152 soviet divizijos. Planas buvo tiesiogiai susijs su
mobilizacijos planu, nes numat, kad Pietvakari front sudarys 119 divizij, suskirstyt 8 armijas,
i kuri tuo metu egzistavo tik 4, Vakar front turjo sudaryti 4 armijos (i kuri 3 jau buvo
paruotos), aukiausiosios vadovybs rezervui numatyt 5 armij Raudonoji armija tuo metu taip pat
dar neturjo331. Kol puolimui numatytos 152 divizijos vykdys savo operacijas, likusios i numatyt
210 turjo vykdyti aktyvi gynyb332. Rezerv turjo sudaryti dar 48 divizijos. Per trisdeimt dien
nuo operacijos pradios buvo numatoma sutriukinti pagrindines vokiei pajgas ir pietiniu smgiu
atkirsti Vokietij nuo jos sjungininki Vengrijos bei Rumunijos (ir jos naftos). Tai, kad soviet
pajgos praktikai turjo perygiuoti Piet Lenkij, buvo ne pabaiga, nes Pietvakari frontas,
atkirsdamas i unugario Ryt Prsij (madaug 500 km nuo starto pozicijos), turjo baigti savo yg
prie Vokietijos sienos ir sunaikinti ia karin vokiei bastion333.

Kokia buvo Stalino reakcija drs pasilym? ukovo odiais tariant, susipains su planu
Stalinas tiesiog uvir: Ar js visai i proto isikraustte? Norite iprovokuoti vokieius? Mes
paaikinome, kad rmms susiklosiusia padtimi TSRS pasienyje, idjomis, kurios buvo isakytos
jo gegus 5 d. kalboje, pasakojo ukovas. tai Stalinas atsak: A gi pasakiau tai tik nordamas
kvpti susirinkusius, kad jie galvot apie pergal, o ne apie vokiei kariuomens nenugalimum,
apie kur trimituoja viso pasaulio spauda. Taip ir buvo palaidota prevencinio smgio idja
ubaigia pasakojim ukovas334. Jis klydo, nes idja tebra gyva iki iol.
Jos prieininkams viskas kaip ir aiku. Stalinas atmet j i karto ir be joki uuolank. Maa to,
gegus 15-osios planas niekada taip ir nebuvo gyvendintas, jo nepasira nei Timoenka, nei
ukovas. Vienintelis io slapto dokumento adresatas buvo Stalinas, bet jo parao ant dokumento irgi
nra335. Taiau prevencinio smgio versijos alininkams jokio aikumo ia nra. Jie primena, kad n
ant vieno generalinio tabo plano nuo 1938 m. (iskyrus 1940 m. rugsjo plan, kur pasira
Timoenka ir Mereckovas) narkomo ir generalinio tabo virininko para nra, taigi tai nieko
nereikia336. Kalbant apie Stalino reakcij, ji nebtinai buvo tokia, nes ukovas (kaip ir Timoenka)
yra nepatikimi liudininkai, suinteresuoti nuslpti neskmingus puolimo planus arba, geriausiu atveju,
negalintys pasakyti tiesos, nes tai valstybin paslaptis337. Jeigu Stalinas taip pasipiktino, kaipgi
atsitiko, kad ir ukovas, ir Timoenka liko savo postuose? klausia jie ir patys atsako: nes gegus
15-osios planas buvo patvirtintas. rodym, kada tai buvo padaryta, nra, taiau tolesnis Raudonosios
armijos dalini telkimas visikai atitinka plane idstytas nuostatas.
Per paskutinius eis mnesius iki karo pradios pajg telkimas vakariniame TSRS pasienyje
dabar yra puikiai inomas, taiau galimam karui su Vokietija 247 divizij (81,5 proc. vis), turini
daugiau kaip 6 milijonus kareivi, 70 tkstani pabkl ir minosvaidi, 15 tkstani tank ir 12

tkstani lktuv338, vakariniame alies pasienyje buvo pradta rikiuoti dar baland[75], taigi su
gegus 15-osios planu tiesiogins ssajos neturi. Taiau kita pus i karto primena, kad gegus 15osios planas nebuvo improvizacija, jame tiesiog buvo juodu ant balto urayta tai, kas egzistavo
paslpta forma anksiau. Ji pabria, jog gegus planas i ties buvo tik vos papildytas ir
pakoreguotas kovo planas, ir atkreipia dmes, kad labiausiai prie Barbaros (pagal gegus 15 d.
plan) bus stiprinamas btent Pietvakari frontas (arba Kijevo karin apygarda), kurio tabas, beje,
bus pastmtas Ternopil, t. y. ariau sienos. Kita pus atsakys, jog nieko nuostabaus, kad buvo
stiprinamas pietinis sparnas, nes btent ia politin ir karin TSRS vadovyb tikjosi pagrindinio
vokiei smgio, nors ji ir klydo. Be to, apie jokias planuojamas atakas i divizij vadai neinojo, o
kai invazijos ivakarse Pietvakari fronto vadas Michailas Kirponosas tikdamasis vokiei
puolimo artimiausiu metu nors idstyti kai kuriuos savo dalinius gerose gynybos pozicijose
pasienyje, ukovas Stalino (kieno gi daugiau?) nurodymu sakys visus tokius pasirengimus ataukti.
Birel kariniuose soviet pasienio daliniuose vyks masin kampanija prie panikuotojus ir
kurstytojus, todl net tie vadai, kurie aikiai mat artjant kar, nesiry daryti nieko be sakym i
viraus. Kaip teig vienas i ari Suvorovo kritik Andrejus Bugajevas suoto genijaus jie
bijojo labiau nei vokiei339. Kad ir kaip ten bt, Stalino elgesiui, kuris akivaizdiai rmsi
tbtiniu noru neprovokuoti vokiei, visi turi savo paaikinim. Vieni teigia, kad jis bijojo Hitlerio
ir t vasar labai stengsi ivengti konflikto, kiti kad jis taip elgsi nordamas nuslpti savo
tikruosius ketinimus. Ir taip be pabaigos...

Michailas Kipronovas
Nenuostabu, kad ioje diskusijoje kyla ir klausimas, o kas, jeigu Stalinas bt puols pirmas?
Michailo Meltiuchovo nuomone, atiddamas puolim (ir perleisdamas iniciatyv Hitleriui) Stalinas
prarado vienintel galimyb[76] ukirsti keli Vokietijos agresijai. Raudonosios armijos isidstymas
fronte, po pirmj vermachto smgi virts tragedija, galjo duoti prieing rezultat, jei armija bt
galjusi daryti tai, kam buvo ruoiama t. y. pulti. Levas Bezymenskis, arus ios versijos kritikas,

sutinka tik dl vieno vokieiams tokia ataka bt visikai netikta, taiau jis primena, kad tokio
puolimo atveju pagrindinis smgis bt suduotas pietuose, o visa pagrindin vermachto galia buvo
sutelkta viduryje, ir jeigu Pavlovo Vakar frontas bt neatsilaiks prie von Bocko AG Centras
(i tikrj taip ir atsitiko), visiko lugimo grsm bt ikilusi ne tik besitraukianioms, bet ir
prieo teritorij siverusioms pajgoms340. Jam antrina brit karo istorikas Chrisas Bellamy jis
daro prielaid, kad turdamos viso labo 3:2 pranaum prie vermacht, kuris buvo savo galios
apogjuje, soviet pajgos, pakilusios prevenciniam smgiui, bt patraukusios tiesiai susinaikinimo
link, ir net Stalinas negaljo sau leisti prarasti 152164 prieakini divizij341. ukovas, po karo
dalydamasis prisiminimais (ir inodamas, kas atsitiko 1941 m. vasar), apie Stalino sprendim
nepatvirtinti gegus 15 d. plano sak: Gerai, kad jis su mumis nesutiko. Ms pajgos tuo metu
buvo tokios bkls, kad galjo vykti katastrofa.342 Jo nuomone, tokia operacija veikiausiai bt
pasibaigusi Maskvos ir Leningrado umimu t pat 1941 m. ruden343. Netikintieji ukovu i karto
klausia: argi ne absurdas generalinio tabo virininkas diaugiasi, kad Stalinas atmet jo paties
sukurt plan? Ir kodl iki paskutins akimirkos Raudonosios armijos pajgos buvo grdamos
pasien? Tik tam, kad atsidurt apsupties katiluose? Argi tai negali reikti, kad plano vis dlto buvo
laikomasi?
Galiausiai prie ios diskusijos prisijungia ir bandantieji rasti kompromis. Pvz., istorikas
Konstantinas Pleiakovas mano, kad gegus 15 d. planas i tikrj buvo tik koncepcija, sumanymas
(rus. zamysel), kurio nusprsta laikytis tik dl to, jog nebuvo jokio kito varianto. Netgi nepaisant to,
kad jis neatitiko susiklosiusios padties karo ivakarse. Tiesa, Pleiakovas priduria, jog jokie
teiginiai negali bti laikomi teisingais, kol nebus rodyti dokumentais. Galbt Stalinas planavo
prevencin smg t vasar, galbt 1942 m., taiau dokument, galini tai paliudyti, nra. Neiliko ir
stenogramos, kurioje bt ufiksuota, kas tiksliai buvo kalbama birelio 21 d. vakar (19.0520.15
val.) Stalino pasitarime su karo vadais. Kai kas dar viliasi, kad tokie dokumentai atsiras, kai kam
nereikia netgi to, nes, pvz., nra ir jokio dokumento, patvirtinanio politin Kremliaus sprendim pulti
Suomij344.
ioje diskusijoje tinka ir dar vienas, tiesa, gerokai reiau uduodamas klausimas o k Stalinas
galjo padaryti kitaip? inoma, jeigu pradtume istorij i naujo nuo 1939 m., alternatyv rastume ne
vien, taiau 1941 m. birel nei politiniams, nei kariniams manevrams erdvs nebeliko. K
darytumte js, jei turtumte galimyb atsidurti Stalino vietoje t lemting birel?
Kol rikiuojate strateginius sprendimus, a noriu ubaigti i diskusij ir grti prie prastos vyki
sekos. ioje vietoje man, ko gero, reikt pareikti savo nuomon, bet turiu jus nuvilti ir atsiprayti,
kad to nedarysiu. Pirma, aikios ir vienareikmikos nuomons a neturiu, nes nematau tam pagrindo,
antra, man atrodo, kad, istorijos poiriu, mano nuomon apskritai neturi jokios reikms.
Diskusija apie tai, kad kalt u II pasaulin kar bt galima perkelti nuo Hitlerio ant Stalino
pei, man atrodo apskritai beprasmika. Net jeigu Stalinas planavo pulti Vokietij, net jeigu
atsirast dokumentas su tikslia numatytos atakos data, tai nieko i esms nekeist, nes Hitleris pradjo
galvoti apie Taryb Sjungos puolim dar 1940 m. vasar, o sprendim prim 1940 m. gruod. is
sprendimas, kaip inome, buvo susijs ne su galimo Taryb Sjungos smgio atrmimu, o su noru
isprsti Britanijos sukelt dilem ir ubaigti kar. Planuojamas karas Rytuose buvo ne prevencinis, o
ukariaujamasis ir net naikinamasis, nes pagal rasin ir gyvybins erdvs teorijas ios teritorijos
buvo vertinamos tik pagal savo ekonomin naud Reichui, o j gyventoj lauk arba mirtis, arba
vergija.
Vokiei karo valgyba galt bti neblogas Raudonosios armijos ketinim indikatorius, nes jeigu

Taryb Sjunga ketino pulti Vokietij, vokieiai turjo pastebti bent jau pasirengimo tokiai
milinikai operacijai enklus, kaip kad sovietai pastebjo pasirengim Barbarosai. 1940 m. pagal
valgybos duomenis parengtoje Operatyvinje Ryt studijoje, kuri sudar Erichas Marcksas ir
Bernhardas von Lossbergas, Taryb Sjungos prevencinis smgis buvo vardijamas kaip alternatyva,
taiau laikomas maai tiktinu. tabo karinink nuomon buvo vieninga Rusija kitais metais pati
karo neprads. Tiesa, artjant Barbarosai, karo vadai nebebuvo tokie tikri. 1941 m. kov
feldmaralas von Bockas gavo valgybos praneim, kad soviet manevrai Baltijos regione gali
byloti apie pasirengim puolimui[77]. Mnesio pabaigoje jis kreipsi vadovyb praydamas
nurodym, kaip elgtis soviet atakos atveju. Nors von Bockas usimin, kad tokia tikimyb yra
menka345, Hitleris, gal ir pats tikjs savo ateities projekcijomis, perspjo tab bti pasirengusiems
tokiam scenarijui. Balandio pradioje OKH tabo virininkas Franzas Halderis ra: Rus
isidstymas duoda peno mintims. Jei nekreiptume dmesio k, jog rusai trokta taikos ir nieko
patys nepuls, reikt atkreipti dmes, kad j dispozicijos leidia jiems greitai pereiti nuo gynybos
prie puolimo, kuris mums bt labai nemalonus...346 Keliamas klausimas dl Ryt pridengimo rus
prevencini veiksm atveju. Taiau neturtume imtis skubot priemoni. A tokia rus iniciatyva
netikiu. Balandio 11 d. vokiei karins valgybos Rytuose praneime buvo raoma, kad soviet
isidstymas toliau ilieka gynybinio pobdio347. Akivaizdiausias rodymas vokieiams, kad
Taryb Sjunga gali planuoti atak, galt bti laikomas vokiei valgybos emlapis, sudarytas
invazijos ivakarse, birelio 21 d. I ties jis akivaizdus Soviet Sjungos suplanuoto puolimo
versijos alininkams, nes jame aikiai galima matyti vokiei pozicijas isikiusius du Lvovo ir
Balstogs balkonus, kuri egzistavim galima paaikinti tik ketinimu pulti, nes gynybiniu poiriu
tai atrodo saviudyb. io emlapio (gana tiksliai atspindinio tikrj soviet isidstym)
panaumas su gegus 15-osios ukovo plano emlapiu labai ikalbingas ir net mgjika akimi
jame galima pamatyti, kaip lengva atkirsti tuos isikiusius balkonus vokieiams. inoma, su
slyga, kad pirmieji smogs vokieiai. Iki paskutins akimirkos iuos balkonus buvo gabenami
didiuliai kiekiai kareivi, ginkl ir technikos. Daugeliui tai yra vienas i svarbiausi rodym, kad
Raudonoji armija gintis neplanavo. Ir vis dlto Halderiui taip neatrod, jis t birel dar kart savo
dienoratyje soviet isidstym pavadino grynai gynybiniu (vok. rein defensive), o idj apie
galim Raudonosios armijos puolim pavadino nesmone348. Vokietija prads kar su Taryb
Sjunga ne dl to, kad baiminosi kaimyns smgio, o todl, kad j suplanavo Hitleris. ie planai
ufiksuoti dokumentuose ir virto realybe, o Stalino planai niekur neufiksuoti, ir net jei egzistavo,
realybe taip ir netapo. Galima, inoma, ir vl pakartoti klausim, o kodl vis dlto Raudonoji armija
buvo irikiuota taip? Taiau taip tik apsuksim rat ir grim ten, kur pradjome: diskusij, kurioje
vieni prao dokument ir rodym, kiti reikalauja tikinamo paaikinimo, kodl viskas atsitiko btent
taip. Kadangi vienintelio ir teisingiausio atsakymo klausim kodl nra, mums metas grti prie
pasakojimo, kas vyko tomis paskutinmis savaitmis.

Paskutins savaits
Gegus pabaigos karo vyki kaleidoskopas buvo gerokai margesnis nei didelis aidimas tarp
Hitlerio ir Stalino. Gegus 22 d., likus lygiai mnesiui iki Barbarosos, myje dl Kretos
svarstykls pakrypo dar vienos vokiei pergals pusn. Tai buvo tik dar viena bloga naujiena
Churchilliui i daugelio. Savait prie tai brit operacija Brevity patyr fiasko iaurs Afrikoje, o
gegus 24 d. atkeliavo dar viena prasta inia vokiei linijinis karo laivas Bismarck paskandino
vien i moderniausi Karalikojo laivyno linijini kreiseri Hood. Nors kartu su iuo gegus 24 d.
Danijos ssiauryje (tarp Islandijos ir Grenlandijos) vykusiame myje dalyvavo ir linijinis karo
laivas Prince of Wales , mis su Bismarcku buvo trumpas. Vokiei salv pataik tiesiai Hood ir
netrukus jame nugriaudjo galingas sprogimas, po kurio laivas apsivert ir nuskendo per penkias
minutes349. I 1500 gulos nari buvo igelbti tik trys350. Prince of Wales taip pat buvo paeistas ir
priverstas trauktis, taiau raportuodamas ias puikias naujienas fiureriui, admirolas Erichas Raederis
turjo pridurti, kad Bismarck taip pat buvo pataikyta tris kartus, ir kadangi i laivo m tekti
degalai, jo kapitonas admirolas Gntheris Ltjensas nusprend nepribaigti savo prie[78].

Bismarcko nuleidimo vanden ikilmse Hamburge. Laiv kriktijo Otto von Bismarcko
ank, 1939 m. vasaris
Bismarck (kaip ir jo brolis Tirpitz, kuris debiutuoti turjo iek tiek vliau) buvo naujausias
krygsmarins pasididiavimas. is 50 000 ton begemotas buvo didiausias kada nors pastatytas
vokiei laivas. Galingai arvuotas ir ginkluotas radar kontroliuojamais pabklais, jis tuo metu buvo
moderniausias karo laivas pasaulyje. Maa to, kad galjo pranokti bet kur savo varov lygiavertje
dvikovoje, jo greitis leido pabgti nuo prie, gijusi kiekybin persvar. Krygsmarins vadai

laiv laik nepaskandinamu, ir kai j pristatant Hitleris isak nuogstavim, kad tokiais karo laivais
nereikia rizikuoti konvoj mediokls operacijose, Ltjensas atsak: Mano fiureri, su tokiu laivu
kaip is negali atsitikti nieko blogo. Vienintelis pavojus, kur a matau, yra aviacins torpedos. [79]
351 Vienintelis pavojus netrukus taps tikrove. Gegus 25 d. Ltjensas raportavo, kad dl tekani
i laivo degal jis priverstas sukti atgal Pranczijos uostus[80]. Jam pavyko atitrkti nuo
persekiotoj, bet gaudynes Karalikasis laivynas met visas savo pajgas medioklje dalyvaus 2
lktuvneiai, 5 linijiniai karo laivai, 3 linijiniai ir dar 11 kreiseri, 21 eskadrinis minininkas 352.
Gringas sak savo vadams utikrinti oro priedang grtaniam Bismarckui, o Hitleris isiunt
telegram sveikindamas Ltjens su 52-uoju gimtadieniu. 10 valand ryto Ltjensas raportavo:
Nemanoma atsiplti nuo prie, nes jie turi radar. Dl myje patirt gedim net po remonto
darb greit pavyko padidinti tik iki 20 mazg (maksimalus buvo 30 mazg), taiau gudriai
manevruodamas Ltjensas vis dlto sugebjo dingti britams i aki. Jis paleido j lydint Prince
Eugen, bet net ir atitrks liko sitikins, kad brit laivai netoli. Vidurdien Ltjensas kreipsi savo
gul: Britai renka didiules pajgas, kad mus sunaikint, todl prie grtant namo teks stoti dar
vien m. Jei mums lemta mirti, nusinekime su savimi tiek prie, kiek galime.353

Gntheris Ltjensas
Paskutinis Bismarcko mis buvo kitoks, nei tikjosi jo kapitonas. RAF lktuvai, nar jr vis
gegus 25-osios dien ir nakt, galiausiai aptiko Bismarck gegus 26 d. 10.15 val. ryto.
Bismarckui iki Bresto dar buvo lik 1100 km. Kol Karalikojo laivyno laivai skubjo nustatyt
viet, buvo nusprsta pristabdyti Bismarck Ark Royal antskrydiais i lktuvneio, ir nors visos ios
atakos buvo neveiksmingos, vieno i paskutini lktuv, Swordfish, paleista torpeda pataik laivo
valdymo mechanizm, is ustrigo pasuktas 12 laipsni kampu kairj bort ir dabar laivas galjo tik
suktis ratu. Tai buvo likimo grimasa jokio lktuvo torpeda niekada nebuvo paskandinusi linijinio
karo laivo, o dabar vienintelis gerokai sensteljusio, vertinant tuometinmis technologijomis, lktuvo
smgis pasmerk pat galingiausi, pat moderniausi vokiei laiv, kok jie kada nors buvo sukr.

Torpeda pataik Bismarck apie 21 val. Prie vidurnakt, po neskming pastang pataisyti gedim,
Ltjensas signalizavo: Laivas nevaldomas. Mes kausims iki paskutinio sviedinio. Tegyvuoja
fiureris. Hitleris atsak: Visa Vokietija kartu su jumis. Tai, k dar galima padaryti, reikia padaryti.
Js vykdyta pareiga sustiprins ms taut kovoje u ilikim. 2 val. nakties Bismarck sustojo.
Ltjensas isiunt radijo praneim, kad koks nors povandeninis laivas paimt jo laivo urnal,
taiau dl prasto oro niekas nepasirod. 5 val. ryto Ltjensas dar kart pamgino isisti savo
urnal, kart hidroplanu, taiau dl sugedusios katapultavo sistemos lktuvas nukrito jr. 6.25
val. Berlynas gavo paskutin Ltjenso signal: Pozicija nepasikeitusi. Vjo stiprumas 89. Tada
stojo tyla. Apie 8 val. ryto prisiartin brit linijiniai laivai Rodney ir King George V bei kreiseris
Norfolk atideng ugn. Bismarck atsak tuo paiu, taiau jgos buvo nelygios, nes prieai
bombardavo j i vis pusi. 8.59 val. Rodney salv pataik kapitono tiltel Ltjensas ir visa jo
padjj komanda uvo. Mis tssi iki madaug 10 valandos ryto, kol vyriausias pagal rang liks
laive Hansas Oelsas sak nuskandinti Bismarck, o visiems nesusijusiems su ia operacija palikti
laiv. Po keliolikos minui ugnyje ir dmuose paskends, bet vis dar su pakeltomis savo vliavomis
Bismarck apsivert ir nugrimzdo dugn. I daugiau kaip 2000 gulos nari gyv liko 107. Vliau jie
teig, kad Bismarck susprogdino ir paskandino jie patys. Net jei ir taip, po usitsusios
pralaimjim virtins britams tai buvo didiul pergal. Kai inia pasiek London, Churchillis
pertrauk Bendruomeni rm pirminink ir tar: Praom atleisti man, misteri pirmininke, bet k tik
suinojau, kad paskandintas Bismarck. Parlamentas prapliupo ovacijomis[81]. Hitleriui tai buvo
antras gegus smgis po Hesso akibrokto354. Nuotaika slogi. Fiurerio lidesys neapsakomas
odiais, ura Hewelis355. Kit dien, iklauss Raederio pasiteisinim, Hitleris sak
krygsmarinei tausoti savo jgas, kol paaiks Barbarosos poveikis Britanijai. Jeigu paaiks, kad
Britanijos lugimas darosi neivengiamas, didieji ms laivai gaus nauj svarbi uduoi,
pareik Hitleris356. Jo mintys buvo susijusios ne su karu jrose.

 Bismarck pataiko torpeda

Isigelbj Bismarcko jreiviai

Tkstaniai kareivi ir karo technikos i vis Europos kampeli pldo Rytus be perstojo.
Pirmasis eelonas su 25 divizijomis galutinai buvo perkeltas kovo 14 d. T pat kov buvo permestos
dar 7 divizijos, tarp balandio 8 ir gegus 20 d. dar 17 divizij. Tempas didjo, nes per kitas 10
dien buvo perkeltos net 9 divizijos vidutinikai po vien per dien. Birelio 3 d. prasidjo
paskutinis etapas savo pozicijas buvo keliamos 12 Panzer ir tiek pat motorizuotj divizij. I
viso 1941 m. sausbirel ioje milinikoje operacijoje dalyvavo 17 000 eelon madaug po 100
eelon riedjo Rytus kasdien357. Pasauliui skirt paaikinim, kad visos ios pajgos rengiamos
kampanijai prie Anglij, Hitleris paliko net Mussolini. Fiurerio iniciatyva du diktatoriai susitiko
birelio 2 d. Brenerio perjoje ir per dvi valandas spjo pakalbti beveik apie visk: apie Hesso
skryd, apie Bismarcko paskandinim, apie operacijas Afrikoje ir Viduremio jroje, taiau apie
Barbaros Hitleris neusimin n odiu, o Ribentropas komentuodamas gandus apie bsim kar
Rusijoje pavadino juos neturiniais pagrindo ir prielaikiniais. Du taip ir liko nesuprats, kam
buvo surengtas is susitikimas, bet nusiramins, kad Vokietija neketina keisti savo bendradarbiavimo
su Pranczija statuso Italijos sskaita[82], sutiko su savo usienio reikal ministru Galeazo Ciano, kad
Hitleris greiiausiai neturi jokio aikaus veiksm plano.358
ygyje Rytus Italijai nebuvo numatytas joks vaidmuo, tad Hitlerio slapukavimas buvo
suprantamas, taiau su kitais savo sjungininkais jis buvo kur kas atviresnis. Kit dien susitiks su
japon ambasadoriumi Hiroi Oima jis dav aikiai suprasti, kad konfliktas su Taryb Sjunga
artimoje ateityje neivengiamas. is apsimet uuominos nesuprats. Kiti sjungininkai Hitler
suprato kuo puikiausiai. Birelio 8 d. Suomij atvyko pirmieji vokiei daliniai. Nebeturdama
galimybi ilikti neutrali, Suomija pasirinko Vokietijos pus 359. Birelio 11 d. susitikime su Hitleriu
Miunchene t pat paadjo Rumunijos diktatorius maralas Ionas Antonescu. Nors fiureris nepra
neatidliotinos karins rumun pagalbos, o tik isak vilt, kad vedama sav interes Rumunija
padarys visk, kad padt kuo greiiau baigtis konfliktui, Antonescu buvo pasirengs ventam
karui prie Taryb Sjung be kalbinjim ir raginim. Prieingai nei Vengrija, Italija ar Bulgarija,

Rumunija nieko negavo i Graikijos ukariavimo, o dabar atsirado galimyb susigrinti prarast
Besarabij ir gauti papildom teritorij Rytuose. Antonescu paadjo skirti 12 divizij, o Hitleris
atsak dosniais paadais pergals atveju Rumunijai turjo atitekti Moldavijos ir Piet Ukrainos
teritorijos iki pat Dniepro. Tiesa, fiureris nutyljo, kada planuojamas karas galt prasidti,
palikdamas tik spd, jog puolimas ne u kaln360.
Kol Hitleris ruosi karui Rytuose, birelio 4 d. Olandijoje mir paskutinis Vokietijos
imperatorius, rysis ygiui Rytus kaizeris Vilhelmas II. Otto von Bismarcko princip, pagal
kuriuos su Rusija reikia palaikyti gerus santykius, sulauymas baigsi abiej imperij lugimu, taiau
dabar Hitleris buvo kupinas vili, kad po io karo Vokietijos imperija pasieks toki galyb, apie
kuri buv jos valdovai galjo tik pasvajoti.
Soviet imperatorius Josifas Stalinas net ir likus dviem savaitms iki karo pradios vis dar tikjo,
kad jo pavyks ivengti. Birelio 5 d. kalbdamas Centro komitete jis sak: I pradi ms valgyba
kaip galimas atakos datas pateik gegus 14 d., 15 d., 20 d. Dabar jie teigia, kad tai bus birelio 15
d. arba 22 d., bet panau, kad ir ios datos gali bti neteisingos. Todl tikkims, kad 1941-ieji iliks
taiks. Timoenka ryosi paprietarauti: Vokiei karinis pasirengimas rodo, kad karas prasids
iais metais ir labai greitai. Tik nereikia ms gsdinti, atov Stalinas ir ts smokslo teorij,
pagal kuri visos demokratikos Europos ir Amerikos valstybs susivienijo prie Taryb Sjung.
Anglija, Pranczija ir Amerika Vokietijoje mato vienintel vilt kovoje su bolevizmu, todl padeda
naciams visais manomais bdais. Jis buvo nepalenkiamas: Mes turime vykdyti visus savo
sipareigojimus pagal sutart su vokieiais taip atidiai, kad Vokietija nesugebt rasti i ms puss
joki paeidim.361 Stalinas buvo didiausias autoritetas mums visiems ir niekam nekilo mini
ginytis su jo nuomone ar situacijos vertinimu, vliau sak ukovas362. Visuotins baims ir
pataikavimo atmosferoje sistema, kurioje viskas priklaus nuo vieno asmens baimi ir vertinim,
artjo prie didiuls tragedijos, bet nuo aukiausio lygmens iki pai emiausi grandi joje
nebuvo nieko, kas galt k nors pakeisti. Politinis biuras oko pagal Vado ddel, o abejones
drstantys reikti karo vadai triukinami miltus net likus savaitei iki Barbarosos Stalinas neleis
jiems fronte skelbti kovins parengties. Tai, kas atsitiks birelio 22-j ir pirmosiomis Barbarosos
savaitmis, buvo grynai paties Stalino apsiskaiiavimas, nors jis ir bandys i kalt sukolektyvinti.
Atomazgos ivakarse, nepaisant taigios saviapgauls ir iliuzij, galimybs buvo dvi: padaryti visk
ruoiantis atremti Vokietijos smg 1941 m., nes objektyviai tokia galimyb negaljo bti atmesta,
arba laikytis savo sitikinim, kad konflikt pavyks atidti iki 1942 m. Sprendiant i Stalino elgesio
tomis paskutinmis dienomis, panau, kad jis pasirinko ne t variant, ir tai buvo lemtingas
sprendimas.

Maralas Semionas Timoenka (kairje) ir generolas Georgijus ukovas Kijevo karins

apygardos kari pratybose
Timoenka su ukovu stengsi. Birelio 9 d. jie vl vardijo gausius valgybos praneimus,
verianius, j nuomone, nedelsiant imtis priemoni, bet Stalinas tiesiog svied generolus popierius
ir nukirto: O a turiu kit dokument!363 Birelio 12 d. vakar iklauss generol praneim, kad
vokieiai ir toliau telkia pajgas TSRS pasienyje, Stalinas burbteljo: Apmstysime, bet kai kit
dien ukovas pasil skelbti mobilizacij, Vadas atov: Tai reikia kar. Ar judu tai suprantate?..
Negalima tikti viskuo, kas teigiama valgybos praneimuose, pridr Stalinas atsakydamas
ukovo teigin, kad nors vokiei divizij yra maiau, jos, prieingai nei tarybins, pasirengusios
karui364. Mes palikome Kremli sunkiomis irdimis, prisimin ukovas365. Vyriausieji
ginkluotj pajg vadai atsidr tarsi tarp kjo ir priekalo vienoje pusje akivaizdiai karui
besirengiantis Hitleris, kitoje Stalinas, niekaip nenorintis tuo patikti.
Tiesa, Stalino pykio tirados skyrsi nuo veiksm, nes slapta mobilizacija vyko visu pajgumu.
Birelio 1215 d. vakarins sienos karins apygardos gavo sakymus perkelti savo tabus ir divizijas
ariau pasienio. I madaug 170 Pirmojo strateginio eelono divizij, idstyt vakaruose per
operatyvin atstum, 56 jau tada buvo irikiuotos pasienyje, bet dabar likusios 114 gavo sakymus
sustiprinti pasienio ruo, papildomos 69 Antrojo strateginio eelono divizijos irgi buvo pakeliui.
186-osios auli divizijos vadas generolas majoras Nikolajus Biriukovas gavo sakym vykti nauj
stovykl birelio 13 d. Jam nebuvo praneta nei kur naujojo tabo vieta, nei kur naujoji divizijos
dislokacija, tiksl jis suinojo tik pasieks Maskv. Jo divizija priklaus Uralo karinei apygardai, bet
tokius sakymus gavo ne tik ios, bet ir daugelio kit karini apygard (Charkovo, iaurs Kaukazo,
Oriolo, Pavolgio, Sibiro, Archangelsko) divizijos. I j turjo bti suformuotos naujos 8 armijos, 5 i
j ikart buvo slapta dislokuotos Ukrainoje ir Baltarusijoje. Tokiai didiausiai alies istorijoje
karini pajg perklimo operacijai reikjo visos alies geleinkeli sistemos pajgumo, bet net ir to
buvo negana. Kijevo karins apygardos tabo operatyvinio skyriaus virininkas Ivanas Bagramianas
aprao, koki netiktin pastang prireik priimti naujai suformuot 31-j pstinink korpus. Su 4
pstinink divizijomis ir 1 kaln divizija korpus sudar 48 000 moni, kurie i Tolimj Ryt
sukor 16 000 km. Per labai trump laik mes turjome apgyvendinti ir kurdinti kone vis armij.
Nuo gegus eelonai vyko vienas po kito, prisimena jis. Visas Pirmasis strateginis eelonas buvo
toliau slapta stiprinamas. Birelio 15 d. Bagramianas gavo sakym prisidengiant karinmis
pratybomis perkelti pasien visus penkis savo pstinink korpusus ir utikrinti, kad jie su savimi
turt visk, ko reikia kovinms operacijoms. 9-osios armijos tabo virininkas Matvejus Zacharovas
t pai dien gavo tok pat sakym, lieiant jo 30-j ir 74-j divizijas366. Iki pakto su Vokietija
pasiraymo Raudonojoje armijoje egzistavo tik korpusai ir divizijos, o nuo taikingos politikos
pradios, t. y. 1939 m. rugpjio, iki 1941 m. balandio palei vakarines TSRS sienas buvo
suformuota ir irikiuota 11 armij. Dar 3 armijos kartu su baland pradtais formuoti penkiais oro
desantinink korpusais atvyko gegu ir i lavina nesustos iki pat birelio 22-osios. T dien
nesuskaiiuojamos virtins tank lauks savo eils geleinkeli platformose, daugiau kaip 4000
vagon front gabens degalus, amunicij ir technik, o sunkveimi vilkstins su iomis grybmis
trauks dalinius pasienyje. ioje vietoje Suvorovas tsia tem apie tai, kad visas is pajg metimas
pasien galjo bti susijs tik su planuojama ataka, taiau kadangi mes i diskusij jau baigme,
uteks tik su juo sutikti, kad jeigu Hitleris bt atidjs Barbaros, jo bt lauks vis galingesnis
prieas. Faktas tas, kad tomis birelio dienomis dvi galingiausios pasaulio kariuomens ygiavo
viena kit. Apie tai yra net populiarus anekdotas. Rusas klausia vokieio kareivio: K js veikiate

ms pasienyje? Vokietis atsako: Ilsims po mi Vakaruose su britais, ir ia pat perklausia

ruso: O js k ia pasienyje veikiate? Rusas atsako: O mes saugome, kad js poilsio niekas
nesudrumst...
Nei vokiei, nei soviet kareiviai kol kas neinojo, kas j laukia, bet, be io panaumo, buvo ir
esminis skirtumas, kur parodys kampanijos pradia. Vokieiai buvo pasiruo karui, sovietai ne.
Likus dviem dienoms iki Barbarosos, vokiei valgyba gana tiksliai suskaiiuos soviet divizijas
fronte ir j isidstymo vietas, ir nors i informacija buvo tiksli, jos vertinimas ne367. Tik po keli
mnesi taps aiku, kad tos pirmosios pasienyje ir per operatyvin atstum nuo jo irikiuotos 170
soviet divizij yra tik pradia ir kad naujas vermachto varovas yra didiausia kariuomen
pasaulyje.
Tuo metu enkl, prastai bylojani apie bsim kar, daugjo. Birelio 11 d. NKGB suinojo,
kad Vokietijos ambasada Maskvoje gavo nurodym per septynias dienas pasiruoti evakuotis, o
ambasados rsiuose pradti deginti dokumentai. Birelio 14 d. soviet tarnybos taip pat isiaikino,
kad visi prekiniai vokiei laivai gavo sakym nesukti Taryb Sjungos uostus, o juose buvusieji
privaljo nedelsiant iplaukti. Paskutinis vokiei laivas, gabenantis vokiei specialistus,
padjusius baigti montuoti parduot kreiser Ltzow, paliko Leningrad birelio 15 d.368
ios auganios tampos fone birelio 13 d. TASS iplatino praneim [83], kurio tekstas vyki
kontekste skambjo keistai:
Dar iki angl pasiuntinio TSRS pono Crippso atvykimo London ir ypa po io vizito angl ir
apskritai usienio spaudoje m sklandyti gandai apie artjant kar tarp TSRS ir Vokietijos. Anot i
gand: 1) Vokietija neva pateik TSRS teritorinio ir ekonominio pobdio pretenzijas ir dabar vyksta
derybos tarp Vokietijos ir TSRS siekiant naujo, dar glaudesnio bendradarbiavimo sutarties; 2) TSRS
neva atmet ias pretenzijas ir todl Vokietija pradjo telkti savo karines pajgas TSRS pasienyje
turdama tiksl pulti TSRS; 3) Taryb Sjunga savo ruotu irgi m rimtai ruotis karui su Vokietija
ir telkia savo pajgas pasienyje. Nepaisant akivaizdios i gand beprasmybs, atsakingi sluoksniai
Maskvoje vis dlto nusprend pareigoti TASS paskelbti, kad ie gandai yra nevykusi prieik
TSRS ir Vokietijai valstybi, suinteresuot tolesniu karo kurstymu, propaganda. TASS skelbia: 1)
Vokietija nepateik TSRS joki pretenzij ir nesilo jokios naujos dar glaudesnio bendradarbiavimo
sutarties, todl derybos iuo klausimu negaljo vykti; 2) TSRS duomenimis, Vokietija laikosi TSRS
ir Vokietijos (rus. sovetsko-germanskij) nepuolimo pakto slyg lygiai taip pat tvirtai, kaip ir TSRS,
todl, TSRS vadovybs manymu, gandai apie Vokietijos ketinimus paeisti pakt ir upulti TSRS
neturi jokio pagrindo, o iuo metu vykstantis Balkanuose atsilaisvinusi vokiei karini pajg
permetimas Ryt ir iaurs Ryt Vokietijos rajonus yra susijs su kitais motyvais, neturiniais nieko
bendra su TSRS ir Vokietijos santykiais; 3) Taryb Sjunga, kaip ir iplaukia i jos taikios politikos,
laikosi ir ketina laikytis TSRS ir Vokietijos nepuolimo pakto, todl gandai, kad TSRS ruoiasi karui
su Vokietija, yra melagingi ir provokatoriki; 4) iuo metu rengiamos Raudonosios armijos atsargos
kari vasaros pratybos ir bsim manevr tikslas yra tik atsargos kari apmokymas ir ms
geleinkeli aparato patikrinimas, kaip inia, tai vykdoma kiekvienais metais, todl laikyti ias
Raudonosios armijos priemones prieikomis Vokietijai yra maiausiai kvaila.369
Viena i versij, kodl Stalinas ryosi tokiam praneimui, yra jo noras pasitikrinti Vokietijos
pozicij. Jis klydo, jeigu tikjosi, kad Berlynas patvirtins pateiktas deklaracijas, taiau tai, kad
Hitleris praneim nusprend tiesiog ignoruoti, taip pat buvo atsakymas. Yra versija, kad io
kreipimosi idjos autorius yra grafas von Schulenburgas. Pagal j btent vokiei ambasadorius
ikl mint, kad bt gerai, jei Stalinas asmenikai kreiptsi Japonijos, Italijos, Turkijos ir

Vokietijos vadovus ir savo, kaip valstybs galvos, vardu utikrint, jog Taryb Sjunga i valstybi
atvilgiu laiksi ir laikysis draugikos politikos. Anot ios versijos, Stalinas ir Molotovas nusprend,
kad idja nra bloga, bet susirainjimas turt vykti tik tarp TSRS ir Vokietijos, o jo kulminacija
galt tapti bendras abiej valstybi vadov praneimas. Schulenburgas, matydamas, kad aidim
gali velti pat Hitler, nr krmus370. Tiesa, prie paskelbdamas vienaalik TASS praneim,
Molotovas parod jo tekst vokiei ambasadoriui. Schulenburgas patikino, kad tai imintingas
sprendimas371.
Dabar jis neatrodo imintingas. Nes pagrindiniam jo adresatui Hitleriui visos ios deklaracijos
buvo n motais, be to, praneimas sukl sumait TSRS visuomenje. Viena vertus, karo nuojauta
tvyrojo ore, antra tarybiniai mons tikjo TASS praneimais kaip Evangelija, skelbiania tikrj
Kremliaus pozicij. TASS praneimas, vadinantis visus gandus apie bsim kar provokacijomis ir
propaganda, sukl ir soviet kari atsipalaidavim fronte. TASS praneimas nepakeit vokiei
elgesio, jie ir toliau tempsi karin rang ariau pasienio, maskuots renginiai augo atvirose fronto
vietose, taiau savo valdios nuraminti soviet kareiviai atsipalaidavo. Pulkininkas Ilja Starinovas,
stebdamas karius Bresto geleinkelio stotyje, ironizavo: Dar ne taip seniai ie vyrukai miegojo su
batais, o dabar ruoiasi laisvadieniui! Kodl? Dl TASS praneimo!372
II pasaulinis karas paliko daug paslapi, bet niekur sensacing teorij nra tiek daug, kaip
Didiajame Tvyns kare[84]. tai k pasakojo apie 1941 m. birelio 13-osios TASS praneim
Georgijus ukovas: Birelio pradioje a nusprendiau pamginti dar kart tikinti Stalin, kad
valgybos duomenys apie besiartinant pavoj yra teisingi... Kartu su gynybos narkomu Timoenka
mes pasimme tabo emlapius, kuriuose buvo suymti prieo ir jo isidstymo duomenys.
Raportavau a. Stalinas dmiai klaussi, bet tyljo. Po ataskaitos jis paleido mus taip ir nepasaks
savo nuomons... Po keli dien Stalinas mane isikviet. Kai jau, jis sdjo prie darbo stalo. A
prijau, o jis tada i vidurinio staliaus itrauk kelet popieriaus lap. Skaitykite, tar Stalinas...
Tai buvo Hitleriui adresuotas Stalino laikas, kuriame jis trumpai dst savo nuogstavimus dl
vokiei karinio telkimosi, apie kur a raportavau prie kelet dien. O tai ir atsakymas
skaitykite, pasak Stalinas. A pradjau skaityti. Bijau, kad prajus tiek met negaliu tiksliai
atsiminti Hitlerio atsakymo, bet viena atsimenu gerai. 14 dien atsiverts Pravd ir skaitydamas
TASS praneim a nustebs pamaiau, kad jame buvo tie patys odiai, kuriuos jau maiau ant
Stalino stalo.373
I tikrj nei soviet, nei vokiei archyvuose dar niekas nerado Hitlerio ir Stalino
korespondencij patvirtinani dokument, bet tai ne klitis sensacij iekotojams. Pvz., gegus 15
d. i Knigsbergo regiono iskrids vokiei karinis transporto lktuvas JU-52 kirto visas
prielktuvins gynybos linijas, pasiek Maskv ir apsuks tris ratus vir Dinamo stadiono,
kuriame vyko futbolo rungtyns, nusileido viename i Maskvos aerodrom. Ekipaas paaikino savo
skryd navigacijos klaida, nes tikrasis tikslas es buvo Berlynas. Po keleto dien vokiei lktuvas ne
tik buvo paleistas namo, bet ir palydtas sovietini naikintuv. Ivada jis atskraidino Stalinui
asmenin Hitlerio laik374. Rus istorikas Igoris Buniius savo knygoje Operacija Perknija (rus.
Operacija Groza) teigia, kad nuo 1940 m. spalio iki 1941 m. gegus Hitleris para Stalinui eis
laikus, nors visi jie buvo sunaikinti. Stalino atsakym taip ir nebuvo rasta, o tai du Hitlerio laikai
iliko. Laikas su gegus 14-osios data buvo paskutinis ir jame Hitleris ne pirm kart aikino,
kad vokiei pajgos Taryb Sjungos pasienyje dislokuotos todl, kad ia yra nepasiekiamos
britams, kurie ir skleidia gandus apie konflikt tarp ms. Hitleris prisiekdamas savo, kaip
valstybs vadovo, garbe tikino, kad iuos gandus neverta kreipti dmesio. Tiesa, jis pridr, kad su

tiek daug pajg regione konfliktas gali siiebti to net nenorint. A baiminuosi, kad kai kurie mano
generolai gali siekti tokio konflikto nordami igelbti Anglij ir sugriauti mano planus, perspjo
Hitleris Stalin. Madaug birelio 1520 dienomis a planuoju i Vakar prie js sienos permesti
dideles pajgas. Jis pra Stalino nepasiduoti jokioms provokacijoms, kurios gali kilti i savo
pareig umirusi mano generol puss. Tiesiog nereikia jiems suteikti preteksto. Jeigu pasidaryt
nemanoma ivengti kai kuri mano generol provokacij, praau js susilaikyti ir ne atsakyti jas, o
kreiptis tiesiai mane kanalu, kuris jums inomas. is laikas tikriausiai yra klastot, nes jame sudti
visi Stalino elgesio motyvai, kurie galt paaikinti tai, kas racionaliu protu sunkiai suvokiama. Jeigu
is laikas i tikrj egzistavo, j bt galima pavadinti paskutiniu vokiei dezinformacijos edevru
aukiausiu lygiu, nes Hitleris i esms diktavo scenarij, pagal kur klostysis Barbarosos pradia.
Jeigu is laikas egzistavo, belikt sutikti su Aleksandru Solenicynu, kad Stalinas, nepasitikjs
absoliuiai niekuo, patikjo Hitleriu375.
Hitleris kol kas visikai pasitikjo savo generolais. T birelio 14-j, kai pasirod TASS
praneimas, Reicho kanceliarijoje jis sureng paskutin pasitarim su karo vadais. Kad nekilt
nereikaling tarim, oro laivyn, armij grupi ir armij vadai vyko susitikim skirtingu metu. Po
trumpos angins fiurerio kalbos kiekvienas kariuomens vadas raportavo apie savo bsimus
veiksmus ir ketinimus pirmosiomis kampanijos dienomis isamiai paaikindamas, kaip bus vykdomos
operacijos. Hitleris daugiausia tik klaussi savo generol. Pastarj nebaugino kiekybin
Raudonosios armijos persvara vyravo bendras sitikinimas, kad kokybinis vermachto pranaumas
bus lemiamas veiksnys. Po piet Hitleris gro prie politikos. Jis dar kart primin, kad pergal prie
Taryb Sjung privers Britanij apsigalvoti. is karas yra karas su bolevizmu, pabr Hitleris.
Rusai kausis ir prieinsis ariai. Sunkiausios turt bti pirmosios eios savaits. Bet kiekvienas
kareivis turi inoti, dl ko kaunasi kad sunaikint bolevizm. Jeigu karas bus pralaimtas, Europa
bus bolevizuota376. Barbarosos pradios dat birelio 22-j Hitleris nustat dar balandio 30
d., o dabar ivykstantiems Ryt front vadams liko tik laukti enklo, kad sprendimas nesikeiia.
Kodinis odis Altona reik, kad ataka atidedama arba ataukiama, Dortmund kad viskas turi bti
vykdoma kaip paruota ir suplanuota377. Kodas, perduotas birelio 20 d. visiems armij grupi
tabams Rytuose, bus Dortmund...

Carlas Gustavas von Mannerheimas ir generolas Alfredas Jodlis (kairje), 1940 m. spalis
Kaip visada, vieai Hitleris kalbjo kupinas optimizmo ir pasitikjimo, taiau paskutinmis
savaitmis prie Barbaros darsi nervingas ir sitemps. Jo generolai, i pradi taip baiminsi
karo dviem frontais, kuo toliau, tuo labiau buvo link tikti, kad ir kart rizika bus apvainikuota
pergale. Generalinio tabo prognozs, kiek laiko prireiks Raudonajai armijai veikti, gerjo karo
kampanijai net neprasidjus: 1940 m. liep buvo numatoma 919 savaii, 1940 m. rugsj iki 16
savaii, dar vliau is laikas sutrumpjo iki 810 savaii, o prasidjus veiksmams Halderis
tiktina j pabaiga laik 1941 m. rugpjio 25-j378. Tok prieo nuvertinim inantieji tolesn
istorijos eig vadina arogancija, u kuri teko brangiai sumokti, taiau reikt priminti, kad lygiai
taip pat tuo metu man daugelis. Pvz., brit karins valgybos prognozmis, vermachtas turjo
okupuoti Ukrain ir pasiekti Maskv per eias savaites. JAV generalinio tabo virininko Georgeo
Marshallo skaiiavimais, vokiei pergalei prie Taryb Sjung turjo pakakti daugiausia trij
mnesi. Japon karins valgybos virininkas Okamoto Kijomoto man, kad kampanija utruks ne
ilgiau kaip kelias savaites379. Nieko nuostabaus, kad naci lyderiai buvo kupini tokio pat optimizmo.
Barbarosos ivakarse Heinrichas Himmleris sak, kad viskas turt bti baigta per eias,
Ribbentropas per atuonias savaites380. Hitleris nebuvo toks ramus. Kai Gringas pareik, jog
netrukus Treiojo Reicho laukia didiausias triumfas, fiureris reichsmaralui atsak: Tai bus
sunkiausia ms kova i vis, pati sunkiausia. Kodl? Nes pirm kart mes kausims su ideologiniu
prieu, o ideologinis prieas kovoja fanatikai atkakliai.381
Birelio 16 d. Hitleris pasikviet pas save Goebbels. is pasiymjo, kad nepaisant
neapsakomos tampos, kurioje fiureris pastaruoju metu gyvena, jis buvo nuostabus. Kadangi
Goebbelsui reikjo styguoti bsimos propagandos gaires, Hitleris jam dar kart idst savo
sprendimo motyvus. Mes privalome veikti. Kitaip Maskva laikysis karo nuoalje, kol Europa
nukraujuos, ir tada Stalinas gals j bolevizuoti. Bsimoji kova neturi geografini rib, bet mes
tsime j, kol Rusijos karin galia nustos egzistavusi. Greta prast strategini argument jis pridr
dar vien: Tokijas neprads veikti prie Jungtines Valstijas, kol Rusijos unugaris bus saugus,
taigi, iuo poiriu, anot Hitlerio, tai yra prevencinis karas siekiant ivengti karo dviem frontais, nes
Rusija puls mus tada, kai bsime silpni. Jis pabr ekonomin ios kampanijos naud, bet
svarbiausia vis tiek iliko ideologija: Bolevizmo nuodas turi bti iguitas i Europos... Tai, su kuo
mes kovojome vis savo gyvenim, dabar bus sunaikinta... Graikijos kampanija pareikalavo daug
itekli, taigi karinis pasiruoimas iek tiek vluoja, bet per savait viskas bus parengta. Hitleris
diaugsi, kad prasti orai atidjo derliaus numim Ukrainoje, taigi yra nemaai vilties j ugrobti.
Rusai turi 180200 divizij, taiau j net neverta lyginti su vokikosiomis, o tai, kad soviet divizijos
sutelktos Reicho pasienyje, teikia didel pranaum. Ataka bus pati didiausia, koki kada nors mat
istorija, ir jos neitiks Napoleono likimas. ( komentar galima laikyti viena i didiausi uslpt
Hitlerio baimi daniausiai jis veng bsimos kampanijos analogij su Napoleono ygiu ir stengsi
apie tai nekalbti.) Visos kampanijos esm (vok. tendenz) yra aiki: bolevizmas turi kristi, o su juo
i Anglijos rank bus imutas paskutinis jos ginklas emyne, ura Goebbelsas ir pridr:
Fiureris mano, kad operacija utruks apie keturis mnesius. A prognozuoju, kad gerokai maiau.
Bolevizmas sugrius kaip kort namelis. Ms laukia pergals ygis, kuris neturi sau lygi.382
Kai Hitleris paklaus Goebbelso, kokia yra visuomens nuomon iuo klausimu, propagandos
ministras atsak, kad dauguma mano santykius su Taryb Sjunga esant gerus, taiau mons palaikys
valdi, kai tik paauksime. Goebbelsas paaikino, kad visikas slaptumas neleido paruoti moni

bsimai kampanijai prastais metodais, taiau naujieji atsiaukimai jau spausdinami dideliais kiekiais
ir pasirodys ikart prasidjus invazijai[85]. I ties, karini pajg telkimas Rytuose buvo toks
didiulis, kad gandai apie bsim kar su Rusija skland jau kelet savaii, kita vertus, raportuose
apie nuotaikas alies viduje buvo teigiama, kad dauguma vokiei nemano, jog ie gandai atitinka
realyb. Vaiuodamas i Reicho kanceliarijos Goebbelsas stebjo mones gatvje ir vliau savo
dienoratyje ura: Laimingi mons, jie nieko neino apie visus ms nuogstavimus ir gyvena ia
diena.383
U Reicho sien buvo moni, kuriuos tragedija itiko karui net neprasidjus. Birelio 14-j,
autant, kai TASS praneimas, skelbiantis taiki Taryb Sjungos politik, jau lauk savo
pasirodymo laikraiuose, Lietuvoje prasidjo masinis gyventoj trmimas. Birelio 14-oji Lietuvoje
yra minima kaip Gedulo ir vilties diena, nes 1941 m. birelio 14-osios nakt pirmieji eelonai su
tremtiniais pajudjo Rytus. Aretai Taryb Sjungos okupuotose teritorijose prasidjo dar 1940 m.
liep[86], taiau 1941-j vasar potencialiai pavojing element valymas i i teritorij tapo
organizuotu masiniu procesu. Liaudies prie sraai buvo sudaromi jau nuo rudens, ir ne tik
Lietuvoje. Nurodymus i teritorij ivalyti nepageidaujamus elementus, gavo NKVD ir NKGB
skyriai Baltijos alyse, Vakar Baltarusijoje, Ukrainoje bei Moldavijoje, ir birelio 17 d. jie galjo
raportuoti, kad misija vykdoma. Tos dienos NKGB raporte raoma, kad Lietuvoje buvo suimta 5664,
iveta 10 187 asmenys. Visi ie asmenys 15 851 mogus buvo vadinami represuotais, terminu,
kuris tuo metu net nebuvo laikomas nekorektiku biurokratiniame argone. Kaimyni statistika buvo
panai: Latvijoje 5625 aretuoti, 15 171 ivetas, Estijoje 3178 aretuoti, 5978 iveti. I viso 40
178 represuotieji, i kuri tik 5420 buvo laikomi aktyviais kontrrevoliucionieriais ir nacionalistais,
taiau 11 038 j eim nariai turjo bti itremti automatikai, o likusi tremtini dal sudar
tarnautojai, karininkai, inteligentai, kininkai, taip pat pabgliai i jau nebeegzistuojanios
Lenkijos384. Vien tik Lietuvoje per tas keturias dienas itremta apie 17,6 tkstanio moni. Tos
birelio dienos atvr akis net tiems, kurie dar turjo naujo gyvenimo iliuzij. Vokieiams pradjus
kar, sovietai, nebespdami igabenti kalini pagal numatyt program, audys juos tiesiog vietoje, o
vokieiai, inoma, propagandos tikslais stengsis vieinti kiekvien tok yd bolevik vrikumo
atvej385. Nieko nuostabaus, kad daugeliui i okupuot ali gyventoj vokiei pasirodymas atrodys
kaip isigelbjimas nuo bolevikinio maro.

Lapteviei tremtini vagonas Rumiki Lietuvos liaudies buities muziejuje

Taip pat cinikai ir abejingai Stalinas buvo pasiruos atiduoti praiai nasrus ir tuos savo
gyventojus, kuriems nebuvo priklijuotos taryb valdios prie etikets. Kai birelio 15-j Kijevo
karins apygardos vadas Michailas Kirponosas para jam laik mgindamas tikinti, kad vokiei
ataka nebeivengiama, todl reikt evakuoti 300 000 civili fronte palei Bugo up, Stalinas atsak
kaip ir visus kitus tokio pobdio praymus: Joki veiksm. Tai bt provokacija. 386 Bsimos
vokiei agresijos akivaizdoje soviet vadas elgsi taip, kad Goebbelsas j palygino su triuiu, kuris
negali pajudti irdamas stingdanias gyvats akis387. Birelio 17 d. naci propagandos ministras
savo dienoratyje ra: Apie Rusij sklando netiktinas kiekis vairiausi gand nuo neva
sudarytos naujos sutarties iki jau prasidjusi karini veiksm. Visa tai mums tik naud. Gandai
ms duona kasdienin, o ms atsakas juos nebyli tyla.388
Soviet generolai turjo pernelyg daug informacijos, kad lengva ranka vis j galt nurayti kaip
gandus, taiau tik nedaugelis j drso ginytis su visainiu Stalinu. Vienas i toki buvo vyriausiasis
karinio laivyno vadas admirolas Nikolajus Kuznecovas, kuris t birel, nesibaimindamas
panikuotojo etikets, atvirai kalbjo apie bsim kar ir birelio 19 d. sugebjo gauti leidim
paskelbti laivyne kovin parengt Nr. 2. Laisvadieniai buvo ataukti, karins bazs utemdytos, laiv
atsargos papildytos. Kadangi laivynas buvo tarsi atskira ministerija (narkomas), Kuznecovas leis
sau nekreipti dmesio birelio 21-osios direktyv, raginani nepasiduoti provokacijoms. Taigi
soviet karinis jr laivynas bus vienintel ginkluotj pajg aka, kuri birelio 22-j nebus
uklupta visikai nepasiruousi389. Kuznecovas buvo pavyzdys tiems, kurie po karo vis kalt vert
Stalinui ir teig, kad su juo buvo nemanoma ginytis, kita vertus, sausumos pajg vad pastangos tai

daryti i ties atrod pasmerktos. Jie bt kvailiai, jei mus pult, sak Molotovas Kuznecovui390,
taip pabrdamas Stalino pozicij, kuri birelio 18-osios vakar Vadas dar kart ir savo
generolams.

Vyriausiasis TSRS karinio laivyno vadas Nikolajus Kuznecovas

T vakar tris valandas trukusiame susirinkime Timoenka su ukovu maldavo Stalin skelbti
kovin parengt. Vadas, klausydamasis j, barbeno pypke stal, o jo politiniai parankiniai arba
pritar manija tampanioms iliuzijoms, arba tiesiog tyljo, nes kitaip protestuoti negaljo. Staiga
Stalinas paoko nuo stalo ir pertrauks ukov uriko: Atjai ia gsdinti ms karu, o gal nori karo
todl, kad tau trksta apdovanojim ar turi per em laipsn?! ukovas ibalo ir atsisdo, bet
Timoenka ir toliau mgino paaikinti, kad padtis sudtinga ir iuo metu pajgos nra pasiruousios
nei gynybai, nei puolimui. Stalinas tiesiog pasiuto i pykio: Tai vis Timoenkos darbas jis ruoia
visus karui. Reikjo j suaudyti, bet a pastu j kaip ger kar nuo Pilietinio karo. Timoenka
pasiteisino, kad jis tik pacitavo Stalino gegus 5-osios kalb, kurioje jis pats sak, kad karas
neivengiamas. Matote, paaipiai kreipsi Politbiuro narius Stalinas, Timoenka geras mogus,
turintis didel galv, bet akivaizdiai maas smegenis. A (ioje vietoje jis ikl nykt) sakiau tai
monms, nes turime pasiekti, kad jie bt budresni, bet js turite suvokti, jog vokieiai vieni Rusijos
niekada nepuls. Privalote tai suprasti. Stalinas ilk i kambario, kuriame stojo nepakeliama tyla,
bet netrukus vl pravr duris ir pridr: Jeigu js ketinate iprovokuoti vokieius prie sienos be
mano leidimo perkeldami dalinius, galvos lks nuo pei, patikkite manimi! ir utrenk duris391.
Stalino nervin tampa, galbt paatrinta abejoni, kad jo valgos gali bti ir neteisingos, tomis
dienomis pasiek apogj. Stalinas buvo sutriks, sunerims, nusimins, galima sakyti,
paralyiuotas. Nerim jis slopino naktimis nemiegodamas ir daug gerdamas per nesibaigianias
vakarienes Kunceve. Galjai justi, koks jis sitemps ir kaip bando vaduotis i tos tampos, ra
Nikita Chruiovas392. O enkl, bylojani, kad jis gali bti neteisus, ir toliau daugjo. Ne tik apie
vokiei karini pajg sutelkt ir pasiruoim pasienyje. Pvz., birelio 18 d. NKGB raportavo, kad

vokiei ambasados darbuotoj monos ir vaikai (i viso 34 mons) su visais savo daiktais ivyko
namo, o Italijos, Rumunijos ir Vengrijos diplomatai rengiasi padaryti t pat. Birelio 19 d. raporte
tarp daugybs vairiausi smulkmen buvo minima, jog vienoje i Varuvos gamykl 800 vagon
buvo modifikuoti taip, kad j ays galt bti atskirtos numanomai tam, kad juos bt galima
pritaikyti platesniems rusikiems geleinkelio bgiams. T pai birelio 19-j soviet agentas
Romoje prane, jog, ital ambasadoriaus Berlyne Augusto Rosso nuomone, Vokietijos ataka gali
prasidti bet kuri dien tarp birelio 20-osios ir 25-osios. Birelio 20 d. Richardas Sorge
raportavo, kad karas jau neivengiamas ir kad japonai svarsto, kaip elgtis jam prasidjus. Agentas
Sofijoje informavo, jog ataka prasids arba birelio 21 d., arba birelio 22 d.393
Stalino bendraygiai, iki tol apdairiai nutyldav savo mintis, dabar vis daniau rydavosi vadinti
dalykus savais vardais. Birelio 20-j Chruiovas kreipsi Stalin praydamas leisti grti jo
vadovaujam Ukrain. Turiu vaiuoti. Tuoj prasids karas. Jis gali uklupti mane ia, Maskvoje, ar
grtant Ukrain. Gerai, vaiuok, sutiko Stalinas. Chruiovui jis leido grti savo darbo
viet, o partijos ideolog ir Leningrado partin vad Andrej danov tiesiog ileido atostog.
Astmos varginamas danovas band suabejoti, ar atostogoms dabar tinkamas metas: Mane
kamuoja bloga nuojauta, kad vokieiai siver, sak jis Stalinui, bet Vadas j nuramino: Vokieiai
jau praleido tinkamiausi prog. Veikiausiai jie puls keturiasdeimt antraisiais. [87] T pai dien
apie 19.30 val. Mikojanui (premjero pavaduotojas, atsakingas u prekin laivyn) paskambino Rygos
virininkas ir prane, kad 25 vokiei laivai, neikrov savo krovini, palieka Baltijos uostus.
Netrukdykite jiems iplaukti, tai bt provokacija, pasak Mikojanui Stalinas394.
Net jeigu Vadas paskutin akimirk m abejoti savo pozicijos pagrstumu, visa sistema veik
taikydamasi btent prie pradins jo pozicijos ir, paralyiuotas savo paties analizs, Stalinas neturjo
jokios alternatyvos staigiam poskiui. Berija, silydamas kiti u grot ambasadori Dekanozov u
tai, kad is prognozuoja vokiei atak jau rytoj, tik kartojo iminting paties Stalino pranayst,
kurios is nebegaljo isiadti.
Taiau birelio 21-j Stalino reakcija susidvejino viena vertus, jis ir toliau band save
apgaudinti, nes negaljo patikti, kad gali klysti, antra nenuginijam fakt apie bsim vokiei
atak daugjo, ir galbt dl augani savo abejoni, galbt nusileisdamas savo karo vadams, Stalinas
msi bent dalini priemoni blogiausio scenarijaus atvejui.
Gali bti, kad Stalinas ileido danov atostog nordamas kvpti pasitikjimo sau paiam. Kai
kit dien (birelio 21-j) Molotovui paskambins Bulgarijos Kominterno vadovas Georgijus
Dimitrovas prane, kad, jo iniomis, Vokietija prads puolim birelio 22-j, ir papra tai
perduoti Stalinui, is atsak, jog nra ko nerimauti. Matote, danovas, vadovaujantis Leningrado
karinei apygardai ir kariniam jr laivynui, ivyko atostog395. Dimitrovo altinis nebuvo
prieikas apie bsim atak telegrama j perspjo pats Mao Dzedongas. Padtis neaiki,
aidiamas didelis aidimas. Ne viskas priklauso nuo ms, paaikino Molotovas Dimitrovui.
Molotovas paadjo pasikalbti su draugu Stalinu, taiau jis puikiai inojo, kokia bus Vado
reakcija396. Didysis aidimas artjo prie savo atomazgos ir nuo Kremliaus jau niekas nepriklaus.

Josifas Stalinas ir Georgijus Dimitrovas

Ilgiausia met diena

Ilgiausia 1941-j diena bus birelio 22-oji. Jos trukm Maskvoje 17 valand ir 34 minuts[88],
taiau prie j iauusi birelio 21-oji daugeliui bus ne k trumpesn, jau vien dl to, kad niekas taip
nepailgina laiko, kaip laukimas. Pasinaudodamas vasarvidio pranaumu, prie 129 metus birelio
22-j (tarp kitko, i Vilkavikio) Napoleonas Bonapartas ir pradjo yg Maskv. Prie metus,
birelio 21-j, Kompjens mike kapituliavo Pranczija, ir dabar Hitleris rengsi pradti didiausi
karo yg savo gyvenime. Jis inojo, ko laukia, Stalinas vis dar ne.
Diena prasidjo neramiais praneimais i pasienio, nes vokiei diversantai daugelyje pasienio
tak msi veiksm. Pvz., t nakt prie Burok (Punsko vls.) grup vokiei kareivi band kirsti
pasien trys buvo nukauti, du pateko nelaisv. 4.00 val. Suomijos lankoje buvo pastebtas 32
karinio transporto laiv konvojus, gabenantis vokiei kareivius397. Maa to, ryt ugniagesiai
prane, kad Vokietijos ambasadoje skubiai deginami dokumentai. Naujus perspjimus per Ivan
Maisk atsiunt Britanijos vyriausyb[89] ir (per Komintern) Mao Dzedongas. Nors iki tol Stalinas
tiesiog atmesdavo tokius perspjimus, dabar Kremliuje pakvipo nerimu. Vadas paskambino
Chruiovui ir spjo, kad karas gali prasidti kit dien, o tada (apie 14.00 val.) kreipsi Maskvos
karins apygardos vad Ivan Tiulenev: Kokia Maskvos prielktuvins gynybos padtis? Turkite
galvoje, kad padtis tempta... sakykite Maskvos prielktuvinei gynybai bti kovins parengties 75
procentais.398
Birelio 21-oji buvo etadienis. Po neprastai ilgos iemos (kai kuriose Rusijos vietose dar
prie savait snigo) diena buvo saulta ir ilta, tad ir Berlyne, ir Maskvoje mons nieko blogo
nenujausdami trauk iekoti pramog. Leningrade (ten buvo baltosios naktys, tad net nesutemo),
Kijeve, Maskvoje ir kituose miestuose minios moni utvind parkus ir aiktes, gr al ir kvas,
valg ledus399. Gyvenimas tekjo prasta vaga, o kai kam diena galbt net buvo ypatinga. Mokyklos

usidar vasaros atostogoms, Maskvos Dinamo pralaimjo futbolo rungtynes, o sostins teatr
repertuaruose buvo i ko rinktis: Rigoletas, Traviata, Trys seserys400. T dien Maskvoje vyko
generalin operos Romeo ir Duljeta repeticija premjera turjo vykti kit dien401. Berlynieiai
stengsi itrkti i miesto: kas traukiniu keliavo nuostabj Sansusi park Potsdame, kas prie Vanzs
ar Nikolaszs eer. Kavinse ir restoranuose skland anekdotai apie Rudolfo Hesso skryd
Britanij ir gandai, kad karas su Taryb Sjunga netrukus prasids. Kiti tam prietaravo ir
prognozavo, jog prie siplieskiant konfliktui Stalinas niekur nesids ir atiduos Hitleriui Ukrain402.
Dauguma soviet ambasados darbuotoj taip pat mgavosi ikylos gamt malonumais, taiau
pagrindiniai diplomatai jaut, kad brsta kakas rimto, todl ambasadorius Vladimiras Dekanozovas,
jo pirmasis sekretorius ir vertjas Valentinas Berekovas bei karo ata Vasilijus Tupikovas buvo
savo darbo vietose. Maa to, kad jie turjo galyb nerim kelianios informacijos patys, ryt i
Maskvos atjo skubus reikalavimas diplomatiniu lygiu gauti svarbius paaikinimus, k, pvz., reikia
180 Taryb Sjungos oro erdvs paeidim, ufiksuot tarp balandio 19 d. ir birelio 19 d. 403 (39
Taryb Sjungos oro erdvs paeidimai buvo ufiksuoti vien tik per prajusi par). Dekanozovas jau
kelet dien band susitikti su Ribbentropu, nes Stalinas, iki tol turjs sav paaikinim, dabar
norjo igirsti oficiali Berlyno versij, kodl Taryb Sjungos pasienyje nuo Baltijos iki Juodosios
jros sutelktos didiuls karins pajgos404. Berekovas paskambino Usienio reikal ministerij
Berlyne tikdamasis audiencijos pas Ribbentrop, taiau jam buvo pasakyta, kad Ribbentropo mieste
nra, o Reicho sekretorius Ernstas von Weizsckeris telefonu yra nepasiekiamas. Berekovas
nepasidav ir nesiliov skambinti, bet kas kart gaudavo t pat atsakym: Ribbentropo nra ir
niekas negali pasakyti, kada jis pasirodys. Ribbentropas buvo Berlyne, bet jis turjo nurodym
nesileisti diskusijas su soviet diplomatais, be to, privaljo paruoti karo paskelbimo not
Schulenburgui. Nuo vidurdienio Berekovas skambins kas pusvaland, taiau jo misija bus baigta tik
3 valand ryto, kai soviet diplomatus isikvies pats Ribbentropas405.
Kiti naciai irgi turjo speciali uduoi. Berlyne gyvenantis kompozitorius Norbertas Schultze
vidurdien buvo ikviestas radij. Jam ir kolegai Hermsui Nielui buvo praneta, kad jie dalyvauja
konkurse sukurti Vokietijos tautai melodij, skirt Rusijos kampanijai. Jiems buvo duotos dvi
valandos, po kuri Goebbelsas turjo irinkti nugaltoj. Abu muzikantai buvo vesti kambar, kur
stovjo didiulis fortepijonas. Laimjo Schultze. Goebbelsas pasirinko jo krin ir pasak: A taip
pat noriau, kad js paskambintumte galutinius rusik fanfar akordus. Atsipraau, pone?
paklaus sutriks kompozitorius. A, js dar neinote, nusiypsojo Goebbelsas ir paleido itrauk
i Franzo Liszto simfonins poemos Preliudai. dkite pabaig, tai skambs prie visus radijo
praneimus. ios fanfaros netrukus taps uvertira, po kurios Vokietijos gyventojams bus praneta
apie kar su Taryb Sjunga, o ilgainiui vokieiai inos, kad po j rodomose kino kronikose (vok.
Wochenschau) arba radijo praneimuose bus kalbama apie vykius Ryt fronte 406. Jas isirinko pats
Hitleris. Dien prie tai po vakariens su Albertu Speeru ir Erichu Raederiu Hitleris udjo ant
gramofono ploktel ir pagrojo kelet Preliud fragment. Kaip jums patinka? Netrukus js tai
girdsite danai, nes tai bus ms pergali Rusijoje fanfaros. Kaip danai bdavo, greta savo
mgstamo architekto fiureris nugrimzdo svajones apie bsimus didingus pastatus Berlyne, Lince ir
kituose miestuose. Rusija bus altinis, kuris suteiks postm net architektrai. Mes galsime imti i
Rusijos tiek granito ir marmuro, kiek tik mums reiks. Jis turjo svajoni, tinkani ir Raederiui.
Hitleris pasakojo apie planus Norvegijoje prie Trondheimo pastatyti didiausi Vokietijos laivyno
baz, greta kurios bus kurtas miestas su ketvirtadaliu milijono vokiei407.
Tiesa, greta svajoni ir vili slypjo nerimas. Barbarosos ivakarse Hitleris atrod

pervargs, iseks ir, anot Himmlerio, gerokai maiau optimistikas nei jo kariniai patarjai 408.
Likus dviem dienoms iki lemtingos ir jau nusprstos kampanijos pradios, Rusija jam tebebuvo msl
u udar dur. Prie kavos puodelio savo sekretorms jis prasitar, kad Rusija jam primena
Skrajojant oland laiv vaiduokl. Mes neinome apie Rusij visikai nieko. Tai gali bti tik
muilo burbulas, bet gali bti ir visai kas kita, sak Hitleris409. 1941 m. spal mintimis grs tas
neramias dienas prie Barbaros, fiureris nuoirdiai (ir tuo metu neprarads vilties, kad ygis
Rytuose gali baigtis pergale) prisipaino: Birelio 22 d. prie mus atsidar durys ir mes neinojome,
kas u j... Sunki neinomyb gniau man gerkl.410 Birelio 21-j Hitleris pagaliau para
Mussolini laik, kuriame pavadino savo sprendim sunkiausiu savo gyvenime. Jis dar kart
isamiai idst savo motyvus. Anglija pralaimjo kar. Bet, kaip ir kiekvienas skstantysis,
griebiasi iaudo... (t. y. Taryb Sjungos aut. past.) Abi ios valstybs Taryb Rusija ir Anglija
yra vienodai suinteresuotos, kad karas Europoje tstsi. O u j stovi dar jas skatinanti iaurs
Amerika... Hitleris aikino, kad turdamas didiules soviet karines pajgas savo unugaryje jis
niekada negalt sutelkti reikiam pajg atakai prie Britanij. I tikrj visos rus pajgos yra
ms pasienyje... Jeigu aplinkybs suteikt prog nukreipti Vokietijos oro pajgas Anglij, ikilt
pavojus, kad Rusija gali imtis prievartos strategijos, nuo kurios j sulaik tik ms pranaumas ore...
Anglija nebus pasiruousi taikai, kol turs vili, dedam savo partner Rusij. Ir i viltis gali dar
labiau sustiprti su Rusijos ginkluotj pajg pasirengimo paanga. U viso to dar slypi didiuliai
kiekiai karo reikmen i Amerikos, kuriuos jie tikisi gauti iki 1942-j... Laikas dirbo prie naudai,
todl, anot Hitlerio, is sprendimas turi padti ubgti vykiams u aki. Ar Amerika stos kar, ar
ne, nra svarbu, nes ji ir taip visomis igalmis palaiko ms prieus... Anglijos padtis yra bloga...
Jos kovin dvasia slypi tik viltyse... kurios yra dvi: Rusija ir Amerika. Mes neturime galimybi
eliminuoti Amerikos, bet turime galios paalinti Rusij. Jos paalinimas suteikt netiktin
palengvjim Japonijai Ryt Azijoje ir kartu galimyb kelti gerokai didesn grsm amerikieiams.
Hitleris ra, kad jam nereikia Italijos pajg Rusijoje, bet Italija galt suteikti lemiam pagalb
sustiprindama pajgas iaurs Afrikoje ir pasiruodama ygiui Pranczij, jei pranczai paeist
sutart...[90] Oro kare su Britanija Vokietija kuriam laikui ketino uimti gynybin pozicij, taiau apie
bsim kar Rytuose Hitleris ra: Jis, inoma, bus sunkus, bet a neturiu n menkiausi abejoni dl
jo skms... Tada sek atsipraymas. Due, a laukiau iki paskutins akimirkos tik todl, kad
galutinis sprendimas nebuvo priimtas iki io vakaro 7 valandos... Kad ir kas nutikt, Due, ms
padtis dl io sprendimo pablogti negali; tik pagerti... Jeigu Anglija vis dlto nesugebs padaryti
teising ivad, usitikrin saugum unugaryje, mes galsime nukreipti savo prieus vis jg...
Leiskite man pridurti dar t, Due. Kadangi a ilgai galvojau prie sunk sprendim, dabar vl
dvasikai jauiuosi laisvas. Nepaisant nuoirdi pastang pasiekti taik susitarim, partneryst su
Taryb Sjunga danai buvo varginanti, nes, vienaip ar kitaip, ji man atrod kaip vis savo akn,
mano koncepcij ir ankstesni sipareigojim isiadjimas. Dabar, isilaisvins i i dvasini
agonij, jauiuosi laimingas. Su irdingais ir draugikais linkjimais, Js Adolfas Hitleris.411
Fiurerio isilaisvinimas i agonij netrukus atne jas milijonams moni, o Mussolini tai buvo dar
vienas fait accompli. Laikas Italijos diktatori pasieks tik apie 3 val. ryto, iki atakos pradios likus
pusvalandiui. A net savo tarn neadinu tokiu metu, sumurmjo Mussolini Ciano. Perskaits
laik jis dav nurodym paskelbti kar Taryb Sjungai ir pridr: Tikiuosi tik vieno kad iame
kare Rytuose vokieiai praras daug plunksn. Jis inojo dabar ess visikas Hitlerio ilaikytinis ir
buvo tikras, kad vokieiai laims kar prie Taryb Sjung, bet tikdamasis naudos sau vylsi, jog
kart jiems nebus paprasta ir lengva412.

Berlyne, likus maiau nei dvylikai valand iki Barbarosos pradios, Hitleris isikviet
Goebbels ir tris valandas su juo diskutavo. Paskambins Ribbentropas prane, kad soviet
ambasadorius atkakliai siekia su juo susitikti. 21.30 val. galiausiai buvo nusprsta, kad j iklausys
usienio reikal sekretorius Weizsckeris, kuris, vis palengvjimui, prane, jog Dekanozovas viso
labo teik formali not su reikalavimu paaikinti oro erdvs paeidimus413. Hitleris dar kart
idst Goebbelsui savo strategijos motyvus ir padiktavo kreipimosi taut tekst. Po Liszto fanfar
Goebbelsas, ne Hitleris, j perskaitys per Vokietijos radij 5.30 val. Vokietijos tauta!
Nacionalsocialistai! Imu valanda, kai po sunkios natos, kurios slegiamas privaljau itisus
mnesius tylti, dabar galiu kalbti atvirai... skambjo pradia, po kurios sek ilgas istorijos ir
politini vyki atpasakojimas nuo pat Versalio [91]. Anksiau aplinkybs vert mane tylti, dabar
atjo laikas, kai toliau sdti ir vykius stebti i alies bt ne nuodm, o nusikaltimas vokiei
tautai ir net visai Europai. iuo metu apie 160 rus divizij stovi ms pasienyje... Todl imu
valanda duoti atkirt iems yd-anglosaks karo kurstytojams ir valdantiesiems yd sluoksniams
bolevik kontroliuojamoje Maskvoje. Vokietijos tauta! i akimirk vyksta didiausio masto karin
koncentracija, koki tik pasaulis yra regjs. Kartu su suomi bendraygiais prie Arkties vandenyno
stovi pergalingi Narviko riteriai. Vadovaujamos Norvegijos ukariautojo, vokiei divizijos
pasirengusios apsaugoti Suomijos em kartu su didvyrikais suomi laisvs kovotojais ir j maralu
prieakyje. Vokiei fronto formuots Rytuose driekiasi nuo Ryt Prsijos iki Karpat kaln. Pruto
ups pakrantse, palei Dunoj iki pat Juodosios jros, vokiei kareiviai stovi kartu su rumunais,
vadovaujamais generolo Antonescu. io fronto misija daugiau nebra apsaugoti atskiras alis, o
utikrinti Europos saugum ir vis igelbjim. Todl iandien a nusprendiau atiduoti Vokietijos
Reicho ir tautos likim ms kareivi rankas. Tegu Visagalis Dievas padeda mums iame myje.
Bendraudamas su Goebbelsu Hitleris iek tiek atsipalaidavo. Artjant galutiniam sprendimui,
fiureris isilaisvino i komar. Su juo visada taip. Atrodo, kad visas nuovargis kakur dingo. 414
Tiesa, panau, Hitleris tikino savo propagandos ministr, kad bsimas karas gali tapti sunkiausiu i
vis. Ms kari laukia tikrai nelengvas mis, be ironijos ra Goebbelsas, kuriam taip pat kl
nerim visuomens nuomon. Mes turime laimti ir padaryti tai greitai, ra jis birelio 23-ij.
Visuomens nuotaika primena depresij. Tauta nori taikos, tiesa, ne pralaimjimo kaina, bet
kiekvienas naujas operacij teatras didina nerim ir susirpinim.415

Josephas Goebbelsas 1941 m. birelio 22 d. per radij skelbia Hitlerio kreipimsi taut
Birelio 21-j vokiei kareiviai pagaliau suinojo savo nauj misij. Iki tol jie mat
gausjanias savo gretas, vykd nurodymus, kurie galjo bti vertinami kaip pasiruoimas veiksmams
prie sovietus, bet sykiu galjo bti ir tikrj ketinim maskuot. Visi veiksmai buvo atliekami
aikinant, kad tai tik pratybos. Vokiei pstininkas Gerhardas Grtzas ra: Kad karas su Rusija
yra galimas, mes mme manyti apie birelio 20-j. Toks jausmas tvyrojo ore. Buvo draudiama
krenti lauus, vaikioti su fakelais ar kelti triukm. Kai kam ukliuvo birelio viduryje atkeliav
rusiki pasikalbjim odynliai, bet k tada reikia prie dvejus metus pasiraytas paktas?416
Leitenantas Fridrichas Wilhelmas Christiansas studijavo Rusijos emlapius, bet buvo sitikins, kad
bsimosios misijos tikslas apsaugoti nuo brit Baku naftos telkinius, todl ygiuoti reiks per
draugik teritorij. Jo kolega Eduardas Janke i 2-osios SS Pz divizijos Das Reich kalbjo apie
gandus, jog teks ygiuoti Rusij arba Pakistan, bet pridr, kad niekas i tikrj nieko neino. Mes
klausme savo brio vad, koks tolesnis tikslas. Atsakymas bdavo: Neturiu supratimo. Kur mes
ruoiams? klaus savs kitas kareivis. Turkij? Persij? Afrik? Kolektyvinis jausmas, kad
tikslas gali bti Rusija, augo, kai divizijos pasiekdavo pasien ir gaudavo nurodymus veikti tyliai ir
laikytis vis maskuots taisykli. Maa to, kaimynystje koleg skaiius vis didjo, ir itin spariai.
ia tiek daug karini dalini, ir j skaiius kasdien auga, ra vienas jefreitorius dar baland. To
nemanoma buvo nepastebti, nes keliai perpildyti kareivi, antrino kitas ir klaus: K atne
artimiausios dienos?417 Vis dlto dar birelio 21-j jefreitorius Erichas Kuby savo dienoratyje
ra, kad rutina tarnyboje tsiasi ir beveik nieko nevyksta418. Birelio 21-j neinomyb baigsi.
14.00 val. leitenantas Helmstedtas irikiavo vis ms kuop ir perskait fiurerio kreipimsi
vermacht dabar mes inojome visas slapt pastarj savaii pasiruoim prieastis, pasakojo
pstininkas Schtze Walteris Strollis 419. Karininkai pasitarimus buvo ikviesti dar ryt ir pirmieji
igirdo fiurerio kreipimsi: Ryt fronto kariai, netrukus js pradsite sunki ir pai svarbiausi
kov. Europos likimas, vokiei Reicho likimas, ms tautos likimas yra js rankose.420 Daugeliui
kareivi tai buvo staigmena. Vakare ms kuopai buvo praneta, kad rytoj kausims prie pasaulio
bolevizm. A buvau pritrenktas, tai buvo tarsi perknas i giedro dangaus, nes sutartis tarp Rusijos
ir Vokietijos vis laik buvo mano galvoje, pasakojo puskarininkis Helmutas Kolakowsky.
Artileristas Lotharas Frommas jam antrino: Turiu pabrti, kad mes buvome nustebinti ir visikai
tam nepasiruo. Dauguma vokiei kareivi i informacij suinojo tik likus kelioms valandoms
iki atakos, nes toks buvo nurodymas, bet kai kurie karininkai nesugebjo isaugoti paslapties iki
paskutins akimirkos. A neturiau jums, vyrukai, to sakyti, bet 4.00 val. tai prasids! (vok. es geht
los!) prane vienas i j. Kai k i inia nuvyl, bet daugeliui palengvjo, nes reik, kad
neinomyb ir ilgas laukimas baigsi. Tegu viskas greiiau prasideda. Anksiau pradsim, anksiau
baigsim, vyravo moto, o nuostab netrukus pakeit pasitikjimas savo jgomis ir viltis, kad karas
greitai bus baigtas. 3-iosios SS Panzer divizijos Totenkopf hauptturmfiureris Klinteris sureagavo
ini taip, kaip privalo politinius sprendimus reaguoti kareivis. Karas su Rusija prasideda rytoj
4.00 val. ryto, ra jis ir lakonikai pasitais: Ne su Rusija, o prie j. Man reikjo laiko iai
informacijai sukramtyti, bet dabar viskas gerai nra vietos abejonms ar kitoms mintims. Nuostab
greitai keit optimizmas: Vieni sako, kad viskas turt bti baigta per 34 savaites, kiti atsargesni ir
duoda 34 mnesius. Atsirado netgi vienas, kuris prognozavo, kad tai utruks visus metus, bet mes j
ia pat ijuokm. Kiek laiko mums prireik veikti lenkus ir susitvarkyti Pranczijoje, a? Kai kas
skait Biblij, kai kas pasinr mintis apie namie paliktas mylimsias, bet buvo aiku, kad

pamiegoti t nakt jau nepavyks. Mes sutelkme savo mintis dabart ir buvome pasiruo vykdyti
savo pareig, pasakojo artilerijos karininkas Siegfriedas Knappe. Tvyrojo tampa. Kariai
komplektavosi iduotas ovini apkabas, o greta radijas transliavo muzik. Reiche niekas neinojo,
kas vyksta, bet fronte pirmyn judanti karo technikos vilkstin turjo padti jausti realyb. Kai kas
paskutin akimirk ra laikus namo: Po trij valand mes pasisime radijo signalus baterijoms
atidengti ugn rus pozicijas. i ugnis sunaikins visk. Kol mes vykdysime pirmj invazijos
prieo teritorij bang, tu miegosi ramiai. Bet kuriuo atveju paryiais ir tu inosi, kad ta valanda
atjo, ir galvosi apie mane, nors is laikas dar nebus tavs pasieks. Galiu sivaizduoti nuostab ir
baim, kuri uvaldys jus visus. Bet tau nereikia jaudintis, nes viskas taip gerai organizuota, kad vargu
ar kas nors gali susiklostyti ne taip, ra vienas artilerijos puskarininkis421.
Kitoje pusje viskas atrod ramu. Aplanks savo prieakinius dalinius birelio 2021 d. Heinzas
Guderianas ra: Isami rus elgesio studija mane tikino, kad apie ms ketinimus jie nieko neino.
Stebjome Bresto tvirtovs kiem ir galjome matyti, kad jis pilnas pagal karinio orkestro muzik
okani kareivi. Ugnies takai palei Bugo up tuti. Per pastarsias savaites jie nenuveik beveik
nieko tvirtindami savo pozicijas. Taigi netiktumo galimybs geros ir net ikilo klausimas, ar reikia
suplanuoto parengiamojo valandos trukms artilerijos bombardavimo. Guderianas nusprend jo
neataukti422.
Tuo metu Stalinas vis dien posdiavo su Politbiuro nariais vieni ieidavo, kiti ateidavo.
Vado asmeninis sekretorius Aleksandras Poskriobyevas paskambino jaunam komisaro padjjui
Jakovui iadajevui ir prasitar, kad padtis darosi labai tempta: Virininkas kalbjosi su
Timoenka, buvo labai susijaudins... Jie laukia... na, inai... vokiei antpuolio.[92] 423
Dekanozovas niekaip negaljo susisiekti su Ribbentropu Berlyne, tad Stalinas sak Molotovui
isikviesti Schulenburg. Posdis Kremliuje prasidjo 19.05 val. ir truko septyniasdeimt minui. Jo
stenogramos neiliko, ir tai yra epizodas, kai, Suvorovo nuomone, greiiausiai buvo priimtas
sprendimas pradti vykdyti gegus 15-osios puolimo plan. Jeigu t vakar Kremliuje i ties buvo
paspaustas ruoimosi puolimui mygtukas, io ingsnio padariniai padidino bsimos katastrofos mast
kelis kartus, nes iki vermachto smgio buvo likusios 9 valandos. Vis dlto tolesnis Stalino elgesys
byloja ne ios teorijos naudai. Apie 20.00 val. paskambino ukovas ir prane, kad vokiei
oberjefreitorius prie Sokalio (Ukrainoje) perplauk Pruto up ir prane, kad vokiei ataka prasids
3.00 val. ryto[93]. Dezertyro pavard buvo Alfredas Liskow [94]. Kremliuje kilo aliarmas, taiau fronto
jis nepasiek. Po vidurnakio prie to paties Sokalio vokiei korpuso vadas informavo savo
vadovyb: Sokalis neutemdytas. Rusai stovi apviestuose postuose. Panau, kad jie nieko
netaria.424
Atmosfera soviet pusje i ties buvo dvilyp. Prie savait Molotovas paskelb, kad gandai
apie Vokietijos ketinimus pulti Taryb Sjung neturi jokio pagrindo, be to, buvo nuostabus
etadienis ir vasaros malonumais mgavosi ne tik civiliai. Karikiai svajojo apie suplanuot laisv
sekmadien. Kai jau prasidjus birelio 22-ajai i Maskvos gavs sakym 26-osios armijos vadas
generolas leitenantas Fiodoras Kostenka paskelb visiems savo daliniams kovin parengt, vienas i
jo korpus vad, Dmitrijus Riabyevas, savo politiniam komisarui Nikolajui Popeliui prisipaino:
A neinau, k tai reikia, bet sakiau daliniams bti pasirengusiems ir uimti savo sektorius.
Ikviesti karininkai skubjo tabus su vadinamaisiais aliarmo lagaminliais, kuriuose buvo du
apatini drabui komplektai, skutimosi reikmenys ir iek tiek maisto jo turjo pakakti, kad karo
atveju nereikt grti namo. Karininkai niurzgjo. I tikrj kas gali bti nemaloniau u pavojaus
signal sekmadienio ivakarse. Diena sugadinta, planai, kuriuos eimos kr itis savait, sugriauti.

Kaip jie neniurzgs!425 Savo dienoratyje Popelis pridr: Ms korpusas nebuvo pasiruos karui.
Vyko pergrupavimas. Naujesni KV ir T-34 tankai vis dar buvo gabenami, kad pakeist pasenusius T26, T-28 ir T-35. Kai kurie atvyko i savait. Naujai technikai trko remonto ranki ir atsargini
dali. Kaip mes galjome susitaikyti su mintimi, kad reikia pradti kar tokiomis nepalankiomis
aplinkybmis?426
Jo apraomas smyis kilo jau prasidjus birelio 22-ajai, o birelio 21-j iki pat vakaro
gyvenimas tekjo prasta vaga. Pvz., 9-ojo mechanizuotojo korpuso vadas Konstantinas Rokosovskis
dalyvavo ventiniame savo kari koncerte Voluins Naugarde 427, Vakar karinio fronto vadas
generolas pulkininkas Dmitrijus Pavlovas Minsko teatre irjo o Tartiuf [95]. Kai jo valgybos
virininkas Semionas Blochinas prane, kad vokiei pusje kakas vyksta ir yra praneim net
apie susiaudymus, Pavlovas atsak, jog tai negali bti tiesa, ir nusprend pairti spektakl iki
galo. Buvo apie 21.00 val. ir n viena soviet armija kol kas neinojo, kad Kremliuje svarstoma
galimyb skelbti kovin parengt428.
Kijevo karinje apygardoje irgi vyko ventinis koncertas, taiau 8-ojo mechanizuotojo korpuso
vado pavaduotojas politiniams reikalams (karinis laipsnis buvo brigados komisaras) Nikolajus
Popelis nusprend nepasilikti po jo surengtame vakarlyje. Kas vyksta kitame Sano ups krante?
klaus jis pats savs. Tai nebuvo nuojauta. Kiek kart vliau a girdjau, kad t nakt irdis man
sak ar nuojauta kudjo? Nei mano irdis man k sak, nei nuojauta k kudjo. Tiesiog a, kaip
ir daugelis aukt karinink pasienio daliniuose, inojau daugiau fakt, kuri negaljau paaikinti.429
Dien prie tai aplanks savo korpuso divizij Popelis nusprend usukti pas draug i Suomijos
karo, 6-osios armijos vad generol leitenant Ivan Muzienk. Lvovo tabe Popelis jam
papasakojo apie diskusij tarp jo 8-ojo korpuso vado Riabyevo ir 26-osios armijos tabo virininko
Ivano Varenikovo. Pastarasis atmet Riabyevo nuogstavimus apie didiul vokiei sutelkt kitoje
Sano pusje ir pareik: Garantuoju, kad karo nebus dar metus. Jeigu a klystu, galsi nukirsti man
rank.430

Nikolajus Popelis

Schulenburgas Kremli atvyko 21.30 val. (Maskvos laiku). Molotovo tikslas buvo pateikti
protest dl oro erdvs paeidim, bet pradjo jis nuo klausimo, kodl Vokietijos ambasados
darbuotoj monos ir vaikai ivyko i Maskvos? Ne visos monos, atsak Schulenburgas.
Manik dar mieste. Yra nemaai enkl, kad Vokietijos vyriausyb nepatenkinta tarybine
vyriausybe. Netgi sklando gandai apie kar tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos... Tarybin vyriausyb
nesupranta Vokietijos nepasitenkinimo prieasi... ts Molotovas ir paklaus, kodl iki pat iol
nra atsako taiking TASS praneim? Jis norjo, kad Schulenburgas paaikint tarp Vokietijos ir
TSRS susiklosiusi padt.
Schulenburgas paaikino, kad neturi informacijos, kuri leist jam atsakyti iuos klausimus, ir
paadjo juos perduoti Berlynui431. Vokiei ambasadorius i ties tuo metu neturjo informacijos,
kad karas netrukus prasids.
Nieko nepes Molotovas gro Stalino kabinet, kur rinkosi visi lyderiai: Timoenka,
Voroilovas, Malenkovas, Berija, Mechlisas ir kiti. ukovas su Budionu atvyko 20.50 val. Kas
toliau? klaus Stalinas vaiktindamas pirmyn atgal po kabinet. Ar gali bti, kad vokiei
generolai atsiunt persimetl, kad iprovokuot konflikt?432 Ne, atsak Timoenka. Mes
manome, kad jis sako ties. Stalino klausim, k daryti toliau, jis pateik i anksto parengt
atsakym: Reikia ileisti direktyv, kuria visuose pasienio daliniuose nedelsiant turi bti paskelbta
visika kovin parengtis.433 odis visika (rus. polnaja bojevaja gotovnost) Stalinui nepatiko434.
O gal jie tyia mums atsiunt t dezertyr, nordami mus iprovokuoti, pakartojo jis ir liep
ukovui skaityti direktyvos tekst. Pasielgtume skubotai, jei duotume sakym dabar. Gal vis dar
manoma rasti ieit i padties taikiomis priemonmis, pertrauk Vadas ukov. kart
nedrsiai sijung didikai, pritariantys generolams, kad dl visa pikta reikia skelbti kovin
parengt. Stalinas galva dav enkl generolams ir ie iskubjo gretim kabinet perrayti sakymo
taip, kad jo tekstas tikt Vadui435. Iki 22.20 val. tekstas buvo paruotas ir, anot Kremliaus urnalo, tuo
metu Malenkovas, Mechlisas, Timoenka ir ukovas paliko Kremli. Jie nuskubjo Gynybos
komisariat. O Molotovas, Voroilovas ir Berija ivyko 23.00 val. 436 Atsisveikindamas Berija dar
band pajuokauti, kad Hitleris nemoka plaukti, todl niekaip nesiryta pulti Anglijos437.
Tuo metu Breste vis dar vyravo ventin atmosfera. Buvo deimta ar pus vienuoliktos vakaro.
Mes su savo draugais, kaip ir daugelis moni, buvome parke, ra tuomet dar berniukas Georgijus
Karbukas. Tai tiesiog buvo vienintel vieta, kur visi galjo susirinkti. Grojo orkestrai ir puiamj
grups, mons oko ir buvo laimingi. Atmosfera buvo miela ir maloni. Netrukus parke m
briuotis ir karikiai su uniformomis, bet tada atsitiko kakas neprasta: Tuo metu, kai nusprendme
palikti park, staiga isijung visi viestuvai. Taip niekada nebuvo nutik. Mes jome toliau Pukino
gatv madaug u puss kilometro, viesos isijung ir ia. Gatvje liko viesti vos kelios lemputs,
pasakojo Karbukas438. Tik vliau jis suinojo, kad tai buvo vokiei diversant darbas.
Barbarosos ivakarse Ryt fronte veik madaug 1600 Brandenburgo [96] diversant, kuri
pagrindin uduotis buvo prasiskverbti prieo teritorij, griauti ryi ir aprpinimo linijas, neleisti
susprogdinti uminuot objekt, uimti svarbias keli, geleinkeli sankryas bei tiltus ir ilaikyti
juos, kol pasirodys reguliarieji kariuomens daliniai. Beveik visose pasienio operacijose
brandenburgieiai veik persireng soviet uniformomis ir daniausiai savo tikslus jiems
pavykdavo gyvendinti, nors ir su dideliais nuostoliais. Kai kur jie gavo atkirt i karto. Pvz., t nakt
3-iosios soviet armijos sektoriuje Baltarusijoje tarp bandani prasibrauti diversant ir pasieniei
kilo susiaudymas439. Tolimesniuose nuo sienos objektuose brandenburgieiams reikjo vietos
nacionalist pagalbos Baltarusijoje, Lietuvoje, Ukrainoje toki pagalbinink jie turs valias[97].

Jie lauk pasirodant vokiei kaip ivaduotoj.

Prie ivykdamas Kuncev, Stalinas dar spjo perskaityti paskutinius valgybos praneimus.
Viename i j soviet karo ata Vii Pranczijoje, generolas majoras Ivanas Susloparovas,
remdamasis nelegalaus agento informacija, perspjo, kad Vokietija puls Taryb Sjung rytoj,
birelio 22-j. Stalinas isitrauk raikl ir ant i popieri ura: i informacija yra angl
provokacija. Raskite jos autori ir nubauskite.440 Panau, kad io Vado nurodymo niekas vykdyti
nebespjo. 00.30 val. (jau Kuncev) jam paskambino ukovas ir prane, kad dar vienas i vokiei
puss perbgs dezertyras prane, jog ataka prasids t ryt. Stalinas sak dezertyr suaudyti u
dezinformacij, bet ia pat paklaus, ar perduota direktyva dl kovins parengties. NKO[98]
direktyva k tik buvo isista. Daugelis j vertina kaip Stalino nuolaid generolams[99], taiau
pagrindin problema buvo ne laikas, o direktyvos turinys. tai jis:
1. Birelio 2223 dienomis galima staigi vokiei ataka Leningrado, Pabaltijo, Vakar, Kijevo
ir Odesos karini apygard frontuose. Puolimas gali prasidti provokacijomis.
2. Ms pajg uduotis nepasiduoti jokioms provokacijoms, kurios galt sukelti rimt
komplikacij. Tuo pat metu Leningrado, Pabaltijo, Vakar, Kijevo ir Odesos karins apygardos turi
bti visikoje kovinje parengtyje ir pasitikti staig vokiei ar j sjunginink smg.
SAKAU:
birelio (21) 22-osios nakt slapta uimti ugnies takus tvirtintuose pasienio rajonuose;
prie birelio 22-osios aur sutelkti vis aviacij lauko aerodromuose ir j rpestingai
umaskuoti;
visi daliniai kovinje parengtyje. Pajgos turi bti iskleistos ir umaskuotos;
visa oro erdvs gynyba kovinje parengtyje, bet be papildomo personalo. Turi bti imtasi vis
priemoni miestams ir kariniams taikiniams utemdyti;
joki kit priemoni nesiimti be specialaus leidimo.
sakym pasira Timoenka ir ukovas. Net jei bt ileistas diena anksiau, is sakymas vis
tiek garantavo sumait, nes, viena vertus, skelb kovin parengt, kita draud pasiduoti bet kokioms
provokacijoms. Ar pagal j galima buvo atsakyti vokieiams ugnimi, ar tai jau priemon,
reikalaujanti specialaus leidimo? Lktuv irikiavimas pasienio aerodromuose taip pat baigsis
tragikai, nes nesutikdami jokio soviet naikintuv pasiprieinimo vokiei bomboneiai nekliudomi
bombarduos soviet aerodromus ir vien tik per pirm atakos dien sunaikins 1200 lktuv, kuri
dauguma net nesps pakilti or[100] 441.
Po spektaklio grs savo tab Pavlovas jau nebjo miegoti. Apie 1.00 val. jam paskambino
pats Timoenka: Kaip ten pas jus viskas ramu? Pavlovas atsak, kad jauiamas padidjs
vokiei aktyvumas pasienyje ir ufiksuota incident su prieo diversantais. Pasistenkite pernelyg
nesijaudinti ir nepanikuoti, atsak Timoenka. Bet kuriuo atveju ryt sukvieskite savo tab, nes
gali nutikti is tas nemalonaus. Galbt. Bet nepasiduokite jokioms provokacijoms. Jeigu bus kokia
konkreti provokacija, skambinkit man.442
2.00 val. 41-osios auli divizijos tabo virininkas Nikolajus Jeriominas buvo ikviestas
dalin. Per vis laik, kai esu Lvove, tai pirmas kartas, kai pasienio apsauga ikvieia mane
nakt.443 Skambutis, iverts j i lovos, kl nerim: Drauge pulkininke, kalba Liubios
Korolivskos[101] sektorius. Palei vis valstybin sien mano postai raportuoja apie neprast vokiei
elges. J pusje girdti kareivi judjimo ir karins technikos garsai. Ms valgai slapukai nustat,
kad nuo sutemos prie ms sienos m telktis pstininkai, kurie rengia ms pus nukreiptus
kulkosvaidius ir pabklus. Mes niekada nebuvome susidr su tokia situacija, todl nusprendiau

raportuoti jums. Ar bus koki nurodym? Taip, atsak Jeriominas, sprendiant i js turim
duomen, vokieiai rengia kak rimto, todl reikia bti pasiruousiems. Stebkite toliau ir bkite
visikoje kovinje parengtyje. Jei vokieiai imsis koki nors aktyvi veiksm, nedelsdami
skambinkite man. Ieidamas i budtojo palapins Jeriominas dav nurodym, kad paskambinus bt
nedelsiant ikviestas, o pats nujo prigulti. Priguliau nenusirengs, bet umigti trukd viena ir ta pati
mintis k visa tai reikia? Nusnsti Jeriominui nepavyks, budtojas j paadins maiau nei po
valandos444.
Tuo pat metu (kitame fronto sektoriuje) dingo telefono ryys tarp Vakar fronto tabo ir 4-osios
armijos Breste. Iki 3.30 val., kol jis bus atkurtas, bendrauti teko per pasiuntinius445.
urnale neufiksuota, bet panau, kad Stalinas ir paskutiniai Politbiuro nariai paliko Kremli iek
tiek po 23.00 val., taigi neprastai anksti. Tiesa, vakaras dar nesibaig, nes diskusijos persikl
Kuncev. Molotovas ivaiavo Usienio reikal komisariat isisti dar vienos telegramos
Dekonozovui Berlyn, o paskui prisijung prie kit Kunceve. Madaug 2.00 val., koki valand
vaiinsi, gr ir kalbjsi, visi ivaiavo savo butus Kremliuje[102]. Tuo pat metu, 2.30 val.
(Berlyno laiku), Hitleris nusprend nusnsti. Mums neliko nieko kita, kaip tik pulti. is vinis
auglys turi bti idegintas. Stalinas lugs. Jis dirbo (prie pasirengimo invazijai aut. past.) nuo
prajusios liepos. Viskas, kas galjo bti padaryta, yra padaryta. Dabar turi sprsti karo fortna,
apibendrino Goebbelsas fiurerio mintis dienoratyje446. Tada jis dar neinojo, kad fiurerio svajons
apie greit pergal Rytuose yra iliuzija, kuriai fortna atsuks nugar. Tam suinoti prireiks laiko, o
didioji Stalino iliuzija subyrs ipulius jau po keleto valand. Paliks fiurer, Goebbelsas jau
negalvojo apie mieg. Po trij valand jam reikjo perskaityti Hitlerio kreipimsi tautai, be to, tik
dabar atjo metas apie pakitus politin kurs informuoti Propagandos ministerijos padalinius.
Berlynas miegojo447, prieingai nei vokiei kareiviai Rytuose.
Palei vis didiul front vokiei kareiviai judjo puolimo pozicijas. Judjo tyliai, kareiviai
tarpusavyje bendravo panibdomis. Girgdjo turmo pabkl ratai, ra savo dienoratyje
artilerijos puskarininkis Helmutas Pabstas, kurio dalinys priklaus AG Centras. Artilerijos
pabklai buvo traukiami i savo slptuvi ir tempiami numatytas ugnies pozicijas. turmo per upes
grups temp su savimi gumines valtis, o kad kareiviki batai nekelt didelio triukmo, keliai buvo
barstomi smliu448. Paskutiniai pasirod pstininkai. Jie tarsi tamss eliai slinko pirmyn per
kopst ir kukurz laukus, o pasiek savo pozicijas skleidsi turmo formuotes. Vyrai guljo ant
ems klausydamiesi, kaip prie Bugo ups irkia vabzdiai ir kurkia varls. Kai kurie mgino
igirsti k nors kitame krante, kiti buvo sitemp ir beveik nekvpavo, ra kapelionas Rudolfas
Gschpfas. Nebuvo n menkiausio enklo, kad turmo grups ir kuopos jau prie Bugo. Jos visos
buvo usimaskavusios. Gerdas Habedankas pabudo nuo adintuvo automobilyje: aplink
stumdymasis, metaliniai almai, autuvai, irkiantys telefonai ir ramus oberleitenanto[103] balsas:
Ponai, dabar 3.14 val., liko viena minut.449
Leitenantas Heinrichas Haape, karininkas medikas, kartu su savo bataliono vadu ir adjutantu
stovjo ant kalvos Ryt Prsijoje. Buvo vis dar tamsu, todl jie bergdiai band k nors irti
prieais besidriekianioje Lietuvos lygumoje. vilgteljau laikrod. Dabar lygiai 3.00 val. inau,
kad milijonas kit vokiei tuo pat metu taip pat iri savo laikrodius. Visi jie suderinti... Vyras
prisideg cigaret... Niekas aplink nekalba; tik retsykiais gali igirsti sutarkant medal, irg kanop
bildes ir j nervi nopavim... Vis bandau k nors pamatyti, kad akys galt padti atsikratyti
mini. Auta. Rytuose dangus pilkja. Negi ios paskutins sekunds niekada nesibaigs? Pavelgiau
laikrod dar kart. Liko dvi minuts.450

Tankistai pradios lauk savo tankuose arba greta j. 12-osios Pz divizijos kapitonas Alexanderis
Stahlbergas prisimena: Buvo tamsu ir mes sdjome savo tankuose. Daug vyr guljo tiesiog ant
ems. Negaljome umigti. Prie trei valand puskarininkis m adinti visus eidamas nuo vienos
transporto priemons prie kitos. Vairuotojai paspaud starterius ir kolonos ltai pajudjo i miko
pamau itutindamos main aiktel kaip po koki sporto varyb. Nauja 12-oji Pz divizija atrod
spdingai kai ji pajudjo atvir erdv, galjai matyti visus 14 000 kareivi savo mainose.
Walteris Strollis, pstinink radijo operatorius netoli Bugo, prisimena, kad buvo iduodami ne tik
sausi daviniai ir amunicija: Mes gavome okolado, konjako ir alaus. Paskui pstininkus kelius
utvind artilerija 28-ukams, 15-ukams, 21-ukams[104] minosvaidiams nebuvo galo. Mikais ir
keliais jie ygiavo savo pozicijas. Kaimelyje, usikimusiame nuo savaeigi pabkl, visa
nereikalinga miui technika buvo pastmta al. Mainos ir kita technika liko u nugar.
Pstininkai rikiavosi puolimo formuotes. Jefreitorius Erichas Kuby, sddamas savo Horch
mainoje pamikje, ura: Tai buvo nuostabus rytas, altas ir giedras, su rasa pievose. Po
pastarosios savaits urmulio ir bruzdesio stojo ramyb prie audr. Nebejudjo nei kareiviai, nei
technika. Visi susikaup lauk atakos pradios451.
Vyresnieji vadai irgi jau vyko takus, i kuri galt pro ironus matyti bombardavimo pradi.
2-osios Pz grups vadas Heinzas Guderianas ivyko vadaviet Bogukaluose (madaug 15 km nuo
Bresto) 2.10 val. 3.10 val., kai ten atvykau, dar buvo tamsu, ra jis dienoratyje. Generolas
Gntheris Blumentrittas (4-osios Kluge armijos tabo virininkas) stovjo 31-osios divizijos
sektoriuje tame paiame fronte. Mes matme, kaip pakilo ms naikintuvai, ir netrukus galjome
irti tik j uodeg viesas rytuose. H valandai artjant dangus m viesti... bet vis dar buvo
ramu. 20-osios Pz divizijos sektoriuje prie Suvalk (iauriniame AG Centras sparne) ilgos tank
eils lauk starto signalo. Likus kelioms minutms iki 3.00 val. vir galv praskrido tuk spieiai,
paskui jas dar daugiau bombonei... Heinrichas Haape ramino save tuo, kad jo mona iuo metu
ramiai miega. i naktis galjo bti kaip ir tkstantis kit, ir mes btume norj, kad taip bt... Liko
minut... Heinrichas Eikmeieris prie Bugo ups stebjo, kaip pirmasis 88 mm audmuo lengvai
leidiamas pabkl, vardu Cezaris. Visi karininkai aplink atidiai suiuro laikrodius.
Eikmeieris susikaup laukdamas sakymo ir pagalvojo: Ar mano vis bus pirmasis? Tas, kuris
skelbia naujos kampanijos Ostfronte, pradi? Netiktai ukukavo gegut ir staiga lygiai 03.15 val. i
vis pusi prapliupusi vokiei artilerija sudrask tyl...452 Operacija Barbarosa prasidjo
teutonikai punktualiai[105].
Berlyne vis dar buvo ramu, tiesa, miegojo ne visi. Goebbelsas vis vilgiojo laikrod. 3.30.
Dabar sugriauds pabklai. Telaimina Dievas ms ginklus! 453 Tuo pat metu soviet ambasadoje
Berlyne suskambo telefonas. Berekovas pakl ragel ir nepastamas balsas prane tai, ko jis siek
vis dien: Ponas Reicho ministras von Ribbentropas nori matyti tarybins vyriausybs atstovus
Usienio reikal ministerijoje Vilhelmtrasje. Kai Berekovas paband sakyti, jog prireiks iek
tiek laiko paruoti ambasadoriui main, metalinis balsas prane, kad Reicho ministro maina jau
laukia prie js ambasados. Ministras pageidauja matyti soviet atstovus nedelsiant. Kai limuzinas
pasiek Vilhelmtras (4.00 val. Berlyno laiku), prie ministerijos briavosi daug moni, o soviet
diplomatus pasitiko akinamos urnalist blyksts. J laukiantis Ribbentropas blaksi po kabinet
kaip vris narve. kart jo veide nebuvo tos svarbaus valstybs veikjo iraikos, kuria jis
mgdavo pasidabinti svarbi vyki metu. Fiureris visikai teisus puldamas Rusij dabar. Jeigu mes
btume to nepadar, rusai bt upuol mus pirmi, kartojo jis, tarsi bt mgins tikinti pats save.
Jo darbuotojai man, kad Ribbentropas nesteng susitaikyti su paties svarbiausio savo pasiekimo

pakto su Taryb Sjunga lugimu. Kad ir kaip ten bt, Ribbentropas t ryt atrod taip, kad
Berekovas paman, jog jis igrs. Tradicikai paspaud rankas visi susdo prie stalo, ir
Dekanozovas[106] m skaityti pareikim, kuriame buvo reikalaujama Vokietijos vyriausybs
paaikinimo, taiau Ribbentropas pertrauk ambasadori, kad pasikviet juos visikai kitu klausimu,
ir liep vertjui dr. Paului Schmidtui perskaityti memorandum, kuriame Taryb Sjunga buvo
kaltinama Nepuolimo sutarties paeidimu. Ribbentropas atsistojo ir teik vis memorandumo tekst
Dekanozovui: Fiureris pareigojo mane oficialiai informuoti jus apie ias gynybines priemones.
Nors dokumente tiesiogiai karas nebuvo skelbiamas, soviet atstovams tapo aiku, kad karin
vermachto operacija jau prasidjo. Dekanozovas taip pat atsistojo. Js pasigailsite dl ios
iurkios, provokatyvios ir akivaizdiai grobikikos atakos prie Taryb Sjung. Js u tai brangiai
sumoksite! Ambasadorius apsisuko ir lydimas Berekovo patrauk dur link. Ribbentropas juos
pasivijo: Perduokit jiems Maskvoje, kad a buvau prie i atak, sunibdjo jis. Kai soviet
diplomatai gro ambasad, telefono linijos buvo jau ijungtos. Jie sijung rusik radijo stot.
Maskvoje buvo 6 valandos ryto, taiau, j nuostabai, radijas skelb apie naujus ems kio ir
pramons pasiekimus, o tada prasidjo rytin radijo mankta454. Kad sitikint, jog viskas, k jie k
tik igirdo, yra tiesa, po pusvalandio jiems teks persijungti Berlyno radijo stot, kur po Liszto fanfar
Goebbelsas prane, jog 21 mnes trukusi Vokietijos ir Taryb Sjungos draugyst baigsi.
Nota, vokiei ambasadori Schulenburg Maskvoje pasiek 3.00 val. vietos laiku. Ataka dar
nebuvo prasidjusi, bet Schulenburgui susitikus su Molotovu bus 5.30 val. ir Ryt frontas jau skends
liepsnose. Intencija, kad nota bt paskelbta tik prasidjus karui, buvo aiki455. Koduota radijo
telegramos antrat skelb: Labai skubiai, valstybin paslaptis, ambasadoriui asmenikai. Prie
dokumento buvo pridti nurodymai: Gavus i telegram, visa ifruota mediaga, kuri tebra
ambasadoje, turi bti sunaikinta... Praau informuoti pon Molotov, kad turite skub praneim... ir
pateikite jam i deklaracij. Dokumente buvo raoma, kad kol Vokietija itikimai laiksi Vokietijos
ir TSRS pakto, Rusija j nuolat lau. TSRS praktikavo sabota, terorizm ir nipinjim prie
Vokietij. Ji prieinosi Vokietijos bandymui vesti Europoje stabili tvark. Ji susimok su Britanija
ir ketino pulti Vokietijos pajgas Rumunijoje ir Bulgarijoje. Sutelkdama visas savo karines pajgas
palei front nuo Baltijos iki Juodosios jros ji ikl grsm Reichui. Per pastarsias dienas gauti
praneimai panaikino paskutines abejones dl agresyvaus ios rus koncentracijos pobdio... Be to,
yra praneim i Anglijos apie ambasadoriaus Crippso pastangas derybose dl glaudesnio politinio ir
karinio bendradarbiavimo tarp Anglijos ir Taryb Sjungos. Apibendrindama visa tai Reicho
vyriausyb pareikia, kad tarybin vyriausyb elgsi prieingai nei buvo sipareigojusi:
Ne tik ts, bet ir stiprino savo mginimus pakenkti Vokietijai ir Europai;
msi vis labiau antivokikos politikos;
Sutelk visas savo pajgas Vokietijos pasienyje.
Taigi, tarybin vyriausyb paeid savo sutart su Vokietija ir ketina upulti Vokietij i
unugario, kol ji kaunasi u savo ilikim. Todl fiureris sak ginkluotosioms Vokietijos pajgoms
pasiprieinti iai grsmei visomis turimomis priemonmis. Praau nesileisti jokias io pareikimo
diskusijas, patar Ribbentropas dokumento pabaigoje, bet iklauss vis tekst Molotovas norjo
patikslinimo: Ar tai reikia kar? Tai karas, atsak Schulenburgas. Fiurerio sakymu
Vokietijos karins pajgos kirto Taryb Sjungos sien. [107] Pritrenktas Molotovas tik paklaus:
Js manote, kad mes to nusipelnme?456 Karas jau buvo prasidjs, bet t ryt Stalinas dar mgins
isaugoti vilt, kad visa tai vokiei generol provokacijos, taigi Molotovui teks nemaloni misija
patvirtinti, jog neklystantis Vadas kart buvo neteisus. Tuo metu fronte viepatavo sumaitis.

Apie 4 valand ryto (Maskvos laiku) vir Juodosios jros pasirod vokiei bomboneiai. Ar
ie lktuvai ms? Tai turbt pratybos, paklaus ir pats atsak vienas rus jreivis, bet jo
kaimynas buvo pastabesnis: Ms prielktuvins baterijos audo tikrais sviediniais ir tos bombos
neatrodo netikros. Taigi, mes kariaujame, bet prie k? keistai apibendrino diskusij
treias457. Bombos buvo tikros, kaip ir prielktuvini baterij salvs. Po admirolo Kuznecovo
sakymo bti visikoje kovinje parengtyje Juodosios jros karinio laivyno vadas Filipas Oktiabrskis
sak jungti pakrants proektorius ir visoms baterijoms bei karo laivams pasitikti vokiei lktuvus
ugnimi458. Liuftvafs taikiniai buvo kariniai, bet viena i soviet laivams skirt min nukrito ir sprogo
mieste. Pirmosiomis aukomis iame kare tapo ne kareiviai, o trys moterys dvylikamet Lena
Sokolova, jos mama ir moiut459.
Admirolas Kuznecovas buvo vienas i pirmj aukiausij vad, pradjusi iekoti Stalino.
Gavs Sevastopolio komendanto praneim, jis i karto paskambino Kremli, taiau tai, jog Stalinas
gyvena Kunceve, turjo bti laikoma paslaptyje, todl jam buvo pasakyta, kad draugo Stalino tiesiog
nra. Kuznecovas band skambinti visais turimais Stalino numeriais, kol apsuks rat vl paskambino
Kremli: Praau praneti draugui Stalinui, kad vokiei lktuvai bombarduoja Sevastopol.
Prasidjo karas! Praneiu reikiamam asmeniui, nuskambjo atsakymas. Reikiamas asmuo
pasirod ess vienas i Politbiuro ul Georgijus Malenkovas. Perskambins Kuznecovui jis
usipuol admirol: Js suprantate, k sakote?! ir tik numets ragel m tikrinti gautas inias.
Suprats, kad atsimu biurokratin sien, Kuznecovas paskambino Timoenkai. iam Pavlovas k
tik buvo patvirtins, kad padtis Vakar fronto sektoriuje nepasikeitusi 460. Ji labai greitai pasikeis,
bet Kuznecovas neinojo, kad greta Timoenkos buvo visk akylai stebintis Stalino pakalikas Levas
Mechlisas. Kai kabinet lks TSRS prielktuvins gynybos[108] vadas generolas pulkininkas
Nikolajus Voronovas papra Timoenkos leidimo audyti prieo aviacij, ginkluotj pajg vadas
taip isigando, kad padav Voronovui bloknot, liep pateikti ratik praym ir paaikinti, kad
jeigu jie visi bus suimti u tvyns idavim, atsakyti u nusikaltim turs Voronovas 461. O kol kas
atsakymas buvo neatsakyti oro atakas, nors prie 45 minutes Sevastopolio karin baz pasielg
prieingai462.
4.30 val. Maskvos laiku pasipyl praneimai apie prasidjusi vokiei atak visame sausumos
fronte. 26-osios armijos tabo virininkas Varenikovas (vis dar tebeturintis laybose pralaimt
rank) paskambino Popeliui ir informavo, kad vokiei artilerija griaudja visame 80 km ilgio 8-ojo
mechanizuotojo korpuso ruoe, taiau pabaigoje pridr: Nepasiduoti provokacijoms. Neaudyti
vokiei lktuvus. Laukti sakym! Tuo pat metu pasirod dvi vokiei bombonei bangos. Pirmoji
subombardavo geleinkelio stot, kelius, naftos perdirbimo fabrik, kareivines (jos, tiesa, buvo
tuios); antroji nusitaik miesto centr, kuriame buvo ir karinink eim butai. Riabyevas grieb
Popeliui u rankos jam reikjo politinio leidimo atsakyti vokieiams ugnimi. Mes painojome
vienas kit daugiau nei metus... Todl ilg aikinim nereikjo, prisimena Popelis. A tyliai
linkteljau. Riabyevas pam telefon, akimirk suabejojo ir sak: Atverti ugn prieo
aviacij!463 Tai buvo reta iimtis i taisykls t ryt.
Nikolajus Jeriominas, matydamas pro al vis praskrendanius vokiei lktuvus, kartligikai
band susisiekti su savo tabu, bet kakodl jam niekaip tai nepavyko. Rytuose jau buvo galima
irti brktani blyki aur. Staiga teletaipas m tiksti. A raportavau apie lktuvus,
vokiei elges pasienyje ir netrukus gavau atsakym: Neaudyti. Tskite savo stebjimus. A
praneiu js raport generalinio tabo virininkui nedelsiant. Laukite nurodym. Suskambo
telefonas: Drauge pulkininke, vokieiai atideng ugn palei vis mano sektoriaus front. Jie kirto

sien. Mano postai myje.464 Jeriominui neliko nieko kita kaip tik laukti nurodym. Kaip ir visiems
kitiems. Karininkas, bgs Vakar fronto vyriausiojo vado Dmitrijaus Pavlovo tab, girdjo, kaip
is nervingai rk telefono ragel: A inau! Tai jau man praneta! Tie, kas viruje, ino geriau nei
mes!465
Virus visk inojo gerai. ukovas Gynybos ministerijos kabinete apie Sevastopolio antskryd
suinojo dar net nepradjus kristi bomboms. 4.17 val. (Maskvos laiku) jam buvo praneta, kad dangus
juoduoja nuo bombonei466. 4.30 val. Vakar fronto tabas jam raportavo, kad penkiolika minui
yra bombarduojamas prieo artilerijos467, netrukus pasipyl praneimai apie liuftvafs antskrydius
kitus miestus: Balstog, Kijev, Brest, Gardin, Rovn, Kaun, Talin, Ryg... 468 Taiau kai
Pavlovo pavaduotojas Ivanas Boldinas paskambino Timoenkai ir paklaikusiu balsu prane, kad
vokieiai puola, gynybos komisaras jam tiesiog patar tai nereaguoti. Kaip suprasti?! auk
Boldinas. Ms kariai traukiasi, miestai liepsnoja, mons va... Josifas Visarionoviius
mano, kad tai gali bti kai kuri vokiei generol provokacija, atsak Timoenka 469. Net toki
akimirk Stalino baim liko didesn u visk, o su ja ir problema kaip praneti baisias naujienas
aukiausiajam.
Timoenka prisipaino bijs ir pra Budiono paskambinti Stalinui. is nesutiko: Skambink tu.
Tu juk gynybos komisaras! Absurdo teatro dramos kulminacijoje pagrindinio vaidmens (Timoenkos
praymu) msi ukovas. Jam pavyko prisiskambinti Kuncev. Kas kalba? mieguistu balsu
paklaus NKGB generolas. ukovas, generalinio tabo virininkas. Praau sujungti mane su draugu
Stalinu. Skubus reikalas. K, dabar?! Draugas Stalinas miega. Tuoj pat j paadinkite, sak
ukovas. Vokieiai bombarduoja ms miestus. ukovas prisimena, kad laukimas, kol Stalinas bus
paadintas, atrod kaip aminyb, nors vadas prijo prie telefono po keli minui470. Buvo madaug
4.40 val. Maskvos laiku. Kai Stalinas pakl ragel, ukovas ipykino visas naujienas ir papra
leidimo kontratakuoti, taiau kitoje ragelio pusje buvo girdti tik Vado kvpavimas. Ar js mane
supratote, drauge Stalinai? paklaus ukovas. Vl tyla. Galiausia Stalinas prabilo: Kur liaudies
komisaras? Kalba telefonu su Kijevo apygarda, atsak ukovas. Atvykite su Timoenka
Kremli. Pasakykite Poskriobyevui, kad sukviest visus Politbiuro narius, tar Stalinas ir padjo
ragel...471
T akimirk nei soviet vadas, nei vokiei fiureris, netgi kareiviai fronte dar nesuvok, kad tai,
kas prasidjo t ilgiausi 1941-j dien, daug kart pranoks visk, kas vyko ne tik II pasauliniame
kare, bet ir visuose ankstesniuose ir vlesniuose monijos konfliktuose. Po keli dien vienas
vokiei kareivis savo monai parays: Motul Rusija plaiai atvr savo rankas ir apkabino.
Sveiki atvyk kar... Sveiki atvyk pragar emje.472

[1]

Winstonas Churchillis savo atsiminimuose ra, kad antskrydis t vakar Berlyne buvo surengtas
specialiai Molotovo apsilankymo proga. Pamaniau, nors ir nesame pakviesti, nesmagu bt visk
praleisti, pajuokavo jis panaiai kaip Ribbentropas. Kai susitikime kitais metais su Stalinu is
paklaus, kodl britai bombardavo ms Viaeslav, Churchillis atsak, kad negaljo praleisti
tokios auksins progos. (Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War , p.
93)
[2] Esminis Maskvos tikslas siekiant apsaugoti savo pietin flang ir usitikrinti Dardanel kontrol
buvo Bulgarija. Pirmasis pasilymas sudaryti tarpusavio pagalbos sutart bulgarams buvo pateiktas

dar 1939 m. Sofija j atmet, bet sovietai dirbo iuo klausimu toliau. Pana pasilym, pagal kur
Turkija sipareigot neleisti naudotis savo ssiauriais prieikoms valstybms1939 m. atmet ir
Stambulas. Stalino ketinimus Turkijos atvilgiu gerai iliustruoja jo paties odiai, pasakyti Bulgarijos
komunist lyderiui Georgijui Dimitrovui 1940 m. lapkrit: Mes ivysime turkus Azij. Kas ta
Turkija? Ten du milijonai gruzin, pus milijono armn, milijonas kurd ir t. t. Turk ten tik 67
milijonai. Aplink Turkij nuo pat 1940 m. vyko didelis diplomatinis aidimas. Soviet diplomat
pozicija buvo tokia, kad jei Anglija ir Pranczija pamgins tvirtinti savo pozicijas Dardaneluose,
siki Vokietija, ir Taryb Sjungai tokiu atveju gali tekti stoti su ja nepageidaujam konflikt. Tarp
Stalino isist Berlyn nurodym Molotovui buvo toks sakinys: Ramybs ssiauriuose utikrinti
nemanoma be sutarties su Bulgarija. Ji turi praleisti tarybines pajgas Juodosios jros jim
gynybai. Beje, net ir gavs aik Hitlerio ne Bulgarijos klausimu, Kremlius msi veiksm.
Molotovas nusiunt soviet pasiuntiniui Bulgarijoje telegram, kurioje gsdino, kad Vokietija nori
vesti Bulgarij daugiau karini pajg, ir konstatavo, kad jeigu kas nors ir gali garantuoti
Bulgarijos saugum, tai tik Rusija. Jis taip pat paadjo, kad naujas sutarties variantas garantuos
dabartinio reimo isaugojim ir patenkins Bulgarijos teritorines pretenzijas Turkijos atvilgiu.
Priimti pasilym bus spaudiama visais manomais kanalais, skaitant pat Stalin, kuris mgins
paaikinti Dimitrovui, kad gavs tarpusavio pagalbos sutarties variant bulgar pasiuntinys
Stamenovas ne taip suprato Molotov. Mes silome bulgarams ne garantij, o tarpusavio pagalbos
sutart... Grsm abiem ms valstybms kyla i Juodosios jros ir ssiauri, todl reikia bendr
pastang utikrinti saugum. Istorikai pavojus visada kildavo i ia... Mes palaikome teritorines
Bulgarijos pretenzijas... Mes pasireng padti bulgarams grdais, medvilne ir t. t., taip pat savo
laivynu ir kitomis priemonmis. Jeigu paktas bus sudarytas, apie tarpusavio pagalbos formas ir dyd
susitarsime konkreiai. Sudarydami pakt mes ne tik neprietarausime, kad Bulgarija prisijungt prie
Trialio pakto, tokiu atveju mes prie jo ir patys prisijungsime. Jeigu nepriims io pasilymo, bulgarai
pateks tiesiai letenas vokieiams bei italams... Vokieiai, ko gero, nort, kad ssiauri
eimininkais tapt italai, bet jie patys negali nepripainti, kad ms interesai ia rimtesni...
Svarbiausia dabar Bulgarija. Jeigu bus sudarytas toks paktas, Turkija nesiry kariauti su Bulgarija ir
visa padtis Balkanuose atrodys visikai kitaip. Neteisinga manyti, kad Anglija sumuta. Viduremio
jroje jos pajgos stiprios. Ir jos stovi prie ssiauri. Umusi Graikijos salas, Anglija sustiprino
savo pozicijas. Ms santykiai su vokieiais iorikai mandags, bet tarp ms egzistuoja ir rimta
trintis.
(L.
Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, p. 346, 356360;
http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html)
ios Stalino mintys netiesiogiai patvirtina, kad jo ketinimai Bulgarijos atvilgiu buvo rimti. Sofija,
inodama, k reikia Taryb Sjungos pagalba, suprantama, pasilymus atmet. Bulgarija pasirinko
kit savo saugumo garant, bet tai, kad Stalinas msi toki akivaizdiai su Vokietijos interesais
besikertani veiksm, taip pat byloja, jog po Molotovo vizito Berlyne jis vis dar nesuprato padties
grsmingumo.
[3] r. Treiojo Reicho triumfas, p. 473
[4] Lossbergo vyriausio snaus vardas.
[5] Vos tik suinojs apie Hitlerio planus pulti Taryb Sjung, Alfredas Jodlis dav nurodym OKW
operatyvinio padalinio vadui Walteriui Warlimontui parengti plan, jo autoriumi tapo Lossbergas.
[6] Dokumentas vadinosi Operacijos Rytuose gairs (vok. Operationsenstwurf Ost).
[7] Vizit pas Rommel iaurs Afrikoje mes jau aptarme.
[8] Feyerabendas daug dirbo prie vermachto karini pajg ir dalini organizacijos, permetimo ir

dislokavimo Rytuose klausim.

[9] Dabartinje Estijoje ir Rusijos Pskovo srityje.
[10] is sakinys (vok. In Genehmigung der mir vorgertragenen Absichten), daugelio istorik
nuomone, buvo Halderio tyliojo smokslo dalis, nes jis reik, kad jeigu Hitleris ateityje pakeist
savo nuomon, kaip turi bti gyvendinami jam pateikti ketinimai, durys diskusijoms su OKH
paliekamos atviros. Sprendimai galjo keistis priklausomai nuo fiureriui pateikiam operatyvini
duomen. (Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, p. 125)
[11] Dabartinje Turkijos teritorijoje.
[12] Nepaisant mit apie mobilij vokiei pajg gali, kuriuos sukr aibo karo pergals,
vermachtas negaljo vadintis motorizuotja kariuomene. I ties dl transporto ir degal trkumo po
Lenkijos kampanijos Halderis netgi svarst idj sumainti mobilij dalini kiek. II pasauliniame
kare Vokietija panaudojo dvigubai daugiau (2,7 mln.) arkli nei I pasauliniame kare (1,4 mln.).
Dauguma vokiei kari 1941 m. birel prads savo yg Rytus kaip ir j pirmtakai prie kelis
amius pstute ir veimais, kuriems tempti buvo surinkta 650 000 arkli. (S. G. Fritz, Ostkrieg:
Hitlers War of Extermination in the East, p. 57)
[13] I Pranczijos vermachtas gavo 13 000 sunkveimi ir 341 traukin. Dar apie 30004000
sunkveimi vokieiai parsigabeno i Pranczijos iaurs Afrikos. (D. Stahel, Operation
Barbarossa and Germanys Defeat in the Eas, p. 130)
[14] Vien tik AG Centras reikjo parengti, sandliuoti ir bti pasiruous pristatyti daugiau kaip
milijon karins technikos atsargini detali. (Ten pat, p. 131)
[15] Didel kauiuko importo dalis tuo metu keliavo i Tolimj Ryt Transsibiro geleinkeliu ir karo
su Taryb Sjunga atveju is kelias, savaime suprantama, bt udarytas. Liks importas i Piet
Amerikos buvo nestabilus, nes turdavo veikti vandenyn blokad.
[16] Isamus Vokietijos ir Taryb Sjungos ginkluotj pajg palyginimas kitoje serijos knygoje.
[17] Artiomas Mikojanas buvo Ekonomikos liaudies komisaro Anastaso Mikojano brolis ir vienas
pagrindini Taryb Sjungos karini lktuv krj. Jo ir Michailo Gureviiaus vardais pavadinta
sovietini naikintuv MIG (ikojan-Gurevi) serija.
[18] Antikomunistini pair Vengrijos vadovas admirolas Horthy, be kita ko, nuogstavs dl galim
Hitlerio simpatij Rumunijai padidjimo, paskelbs Taryb Sjungai kar savo valia taigi galiausiai
vengrai vis dlto kausis Ryt fronte.
[19] politin (nepainioti su paskutins valios) testament Hitleris padiktavo Martinui Bormannui
1945 m. vasarbaland.
[20] Tai ne tas pats laivas, kuris buvo pervadintas Ltzow i Deutschland.
[21] Pirmosiomis karo dienomis j paskandins liuftvaf.
[22] Hitleriui dokumentas pavadinimu Karo ekonomikos operacijos Rytuose padariniai buvo teiktas
vasario 20 d.
[23] Grossraumwirtschaft ekonomins zonos apibrimas, i esms atitinkantis Lebensraum
termin.
[24] Rus. Gosudarstvennoje politieskoje upravlenije Valstybin politin valdyba.
[25] Komisar sakym OKW vardu ileido ir pasira Keitelis.
[26] Kiekvien Einsatzgruppen sudar 6001000 vyr ir jos buvo padalytos maesnius dalinius
Einsatzkommandos ir Sonderkommandos.

[27]

Nepaisant savo lovs, kuri pelnys Einsatzgruppen, ir asociacij, kurias kelia vien tik j
paminjimas, bsimajame ideologiniame kare ios pajgos sudarys tik pai maiausi jos dalyvi
dal. Pridjus Tvarkos policijos (Ordnungspolizei Orpo) batalionus, kurie kartu su Einsatzgruppen
darys tvark uimtose teritorijose, iose pajgose bus viso labo apie 20 000 vyr. (S. G. Fritz,
Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, p. 70)
[28] Kai Goebbelsas su Hitleriu gegus pradioje fiurerio kabinete pavart nauj knyg apie
Churchill, suskambo juokas. Joje buvo raoma, kad brit premjeras daug geria ir mgsta diktuoti
laikus bei sakymus vilkdamas vien ilkiniais apatiniais arba tiesiog guldamas vonioje. Kai juokas
nurimo, surimtjs Hitleris pasak: Brit imperija po truput byra. Nedaug k bus galima igelbti.
(S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, p. 71)
[29] Tuo metu Stalino aplinka jau buvo taip persismelkusi Vado pasiryimu jokiais bdais
neprovokuoti Hitlerio, kad Stalino politinis ideologas ir patarjas usienio reikal klausimais
Andrejus danovas netgi sil apskritai parado atsisakyti. Paradas vyko, taiau demonstruodamas
savo iltus jausmus Berlynui Stalinas pasistat Dekanozov ant mauzoliejaus alia savs. (S. S.
Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, p. 408)
[30] Goebbelsas savo dienoratyje ra, kad Schulenburgas neturjo n menkiausio supratimo apie
rengiam puolim, ir diaugsi, kad tai leidia rimtai veikti siekiant ivengti galimos karins
konfrontacijos ir stiprinant Stalino viltis dl tolesnio bendradarbiavimo. Be jokios abejons,
geriausia palikti diplomatus be tikrosios informacijos apie politin kontekst, nes tada jie gali gerai
atlikti savo vaidmen net neturdami aktorini gebjim, ir netgi jei turt j, vaidmuo bus gerokai
tikinamesnis ir su tikrai nuoirdiais niuansais, jeigu jie patys ja tiks, ra naci propagandos
ministras. (A. Nagorski, The Greatest Battle: The Battle for Moscow, 1941-2, p. 32)
[31] Pasiklausymo mikrofonai blaks buvo viena i priemoni, kuriomis naudojosi NKGB. Jie
buvo slapta rengti ne tik Vokietijos ir jos sjungininki, bet ir brit bei amerikiei ambasadose,
vairi diplomat ir kit usienio rezident namuose. Jie tikrai dav nemaai informacijos. Pvz.,
balandio pabaigoje Stalinui buvo nusista Vokietijos karo ata padjjo Maskvoje pulkinininko
Hanso Krebso pokalbis su asistentu: Na k gi, pribaigm graikus. Greitai prasids naujas gyvenimas
Taryb Sjungoje. Ar mes planuojame paaukti vis kariuomen? klaus vienas balsas.
Taip. Bet jie net nepastebjo, kad mes ruoiams karui. Blaks buvo rengtos ir Vokietijos karo
ata Maskvoje generolo Ernsto Kstringo namuose ir jo pokalbis su von Schulenburgu birelio 20 d.
ikalbingai iliustruoja tikrsias ambasadoriaus mintis. Esu nusiteiks pesimistikai, ir nors neinau
nieko konkretaus, manau, kad Hitleris prads kar su Rusija. Baland susitikau su juo privaiai ir
atvirai pasakiau, kad planai pulti TSRS yra visika beprotyb. Patikkite manimi, dl savo
nuoirdumo patekau nemalon. Rizikuoju savo karjera ir galbt netrukus net atsidursiu
koncentracijos stovykloje. Kstringas neprietaravo dl karo plan, taiau buvo gerokai
optimistikesnis dl bsimo karo rezultat. Merkulovo pavaduotojas Bogdanas Kobulovas isiunt
raport apie epizod Stalinui, Molotovui ir Berijai. J reakcija nra inoma, taiau j galima
numanyti. Schulenburgo kolegos kur kas labiau juo tikjo. Pvz., kai birelio 19 d. jis perspjo Italijos
ambasadori Augusto Rosso, is i karto isiunt telegram Romai praydamas nurodym, kaip elgtis,
jei tarp Vokietijos ir TSRS kilt karinis konfliktas. Rosso taip pat nusiunt telegram monai Tokij
praydamas jos kol kas Maskv negrti. (D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of
Barbarossa, p. 108112)
[32] NKVD paskirtis buvo palaikyti tvark visuomenje, utikrinti valstybs sien saugum (pasienio
apsaugos NKVD briai turjo priirti tvark naujai uimtose teritorijose 19391940 m.), svarbi

pramons centr, geleinkeli, kaljim, gaisrini, civilins oro gynybos, transporto ryi veikim ir
organizacij, priirti vis gulago imperij, didiuosius ekonominius projektus, nauj region, ypa
tolimoje iaurje, eksploatavim. Su 1940 m. pokyiais NKVD turjo labiau atitikti Vidaus reikal
ministerijos pavadinim, nes turjo rpintis asmeniniu piliei ir j turto saugumu, socialine tvarka,
pasienio zon gynyba (NKVD bri atsakomybs ribos nuo pasienio zonos siek 22 km alies
gilum), saugumu kaljimuose, pataisos darb stovyklose ir kolonijose. Ji taip pat buvo atsakinga u
prieik element peraukljim, kov su asocialiais asmenimis, kriminaliniais paaugliais, kalini ir
nuteistj gabenim, primim, likvidavim, auktini registravim, valstybins reikms keli
taisym ir saugojim ir t. t. Politrukai ir komisarai armijos daliniuose buvo ne NKVD, o armijos
dalis.
[33] Ginkluotj pajg nipinjimo ir kontrnipinjimo bei stabotao operacij funkcijos,
priklausiusios GUGB, buvo perleistos NKVD 3-iajam skyriui.
[34] Kai Merkulovas negaldavo, kaip kad 1941 m. birelio 913 d., Stalinui ir kitoms institucijoms
siuniamus dokumentus pasiraydavo jo pavaduotojas Bogdanas Kobulovas.
[35] Tuo metu Sorge lojalumu Taryb Sjungai buvo abejojama. Net ir prajus daug met po karo
Golikovas liko sitikins, kad Sorge buvo dvigubas agentas, dirbantis abiem pusms. Per
dokumentinio vokiei ir prancz 1961 m. filmo Wer Sind Sie, Dr. Sorge? (Kas js, daktare
Zorge?) perir maralas ukovas paklaus Golikovo tiesiai: kodl informacija su puolimo data
nebuvo pateikta generaliniam tabui? Ir k a turjau raportuoti, jei Sorge buvo dvigubas agentas,
atsak Golikovas. Vis dlto, 1941 m. birelio 23 d. Sorge pranaystms isipildius, Maskva pra
agento Japonijoje toliau teikti vis informacij, susijusi su Vokietijos ir Taryb Sjungos karu.
Ramzajaus atsakas praym taps paskutine jo dovana Kremliui prie aret 1941 m. spal. T
vasarruden jis isiaikins, kad Japonija neketina kariauti su Taryb Sjunga ir kad pagrindine savo
varove laiko JAV. Gavs i informacij ir patikjs ja, 1941 m. spallapkrit Stalinas gals i
Tolimj Ryt perkelti divizijas prie Maskvos. Bet Sorge u savo ygdarbius nebus apdovanotas.
Tiesa, karo pabaigoje Stalinas usimin, kad vienas agentas Tokijuje buvo vertas korpuso, o gal net
visos armijos, taiau kai u nipinjim nubaustas mirties bausme Sorge lauk savo egzekucijos, o
Tokijas pasil ikeisti j japon karinink, Stalinas atsak: Richardas Sorge? A nepastu
mogaus tokia pavarde... (D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, p. 84, 88
90)
[36] Kalendorius su svarbiausiais Korsikieio ir Virilos praneimais buvo paruotas birelio
20 d., taiau Merkulovas pateik j Stalinui tik prasidjus karui. (G. Gorodetsky, Grand Delusion:
Stalin and the German Invasion of Russia, p. 297)
[37] I ties turimas omeny soviet naujien agentros TASS praneimas apie Taryb Sjungos ir
Vokietijos draugyst buvo paskelbtas birelio 13 d., o spaudoje iplatintas birelio 14 d. Praneime
buvo neigiami gandai apie agresyvius Vokietijos ketinimus, o j skleidimu kaltinamos prieikos
Taryb Sjungai alys. Britanijos vardas praneime nebuvo minimas, taiau po io praneimo
Londone padaugjo nerimo, kad Stalinas ir Hitleris gali rasti kompromis. (Ch. Bellamy, Absolute
War. Soviet Russia in the Second World War, p. 145)
[38] Origanalas rusikai skambjo: T-u Merkulovu. Moete poslat va istonik iz taba germ.
aviacii k jobannoj materi. Eto ne istonik, a dezinformator. Nieko nuostabaus, kad po trij dien
Merkulovas apskritai atsisak pasirayti ir perduoti Berlyno agent surinkt informacij Stalinui
joje tiesiog nebuvo nieko, kas jam galt patikti. (. ltiuchov, Upuenyj ans Stalina. Sovetskij
Sojuz i borba za Evropu: 19391941, p. 382; Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the

Second World War, p. 147)

[39] Panau, kad Rudolfas Hessas i staigmen padar vedamas idealistini motyv, pagal kuriuos
Vokietija neturi kariauti su anglosaks tautomis, ir iliuzijos, kad per savo pastam angl
dentelmen jis gali pasiekti taik tarp Vokietijos ir Britanijos. Jis labiau nei bet kas kitas inojo, kad
tokia buvo ir Hitlerio vizija. Hessas greiiausiai suvok, kad jo misija turi dvi galimybes, taiau
atsisveikindamas su mona ir snumi t etadien (gegus 10 d.) paadjo iki pirmadienio vakaro
grti.
[40] Bormanno valdia netrukus pranoks visk, k per savo karjer buvo pasieks Hessas, nes kol
Hitleris vadovaus karui, Bormannas de facto vadovaus Reichui.
[41] Psichikos ligonio versija buvo ikelta Hitlerio usispyrimu, nes, jo manymu, toks paaikinimas
turjo gerokai sumainti skandalo reikm. Goebbelsas buvo prie i versij, nes ji kl problem,
kaip paaikinti, kad psichikos ligonis tiek daug met um tok svarb post Reiche ir buvo nacis
Nr. 2. (I. Kershaw, Hitler, p. 613)
[42] Hessas pasirinko Hamiltono hercog savo deryboms klaidingai manydamas, kad is yra gantinai
takinga figra Britanijos vyriausybje. Vis dlto kandidatra nebuvo atsitiktin. Hamiltono hercogas
(tuo metu RAF eskadrils vadas) lanksi Berlyne per 1936 m. olimpiad, kuri atskrido savo
lktuvu. ia, kaip brit delegacijos narys, jis susitiko su naci lyderiais, ir kadangi buvo garsus
pilotas, Gringas jam aprod naujausius liuftvafs pasiekimus. Hercogas neig, kad tuo metu susitiko
su Hessu, taiau jam teko bendrauti su geopolitiku Albrechtu Haushoferiu, kuris studijavo kartu su
Hessu Miuncheno universitete ir vliau tapo Hitlerio pavaduotojo patarju usienio politikos
klausimais. Po ios painties Haushoferis kelet kart band umegzti ryius su Hamiltono hercogu,
bet is teig, kad vokieio laikus neatsak. (I. Kershaw, Hitler, p. 617)
[43] Populiars amerikieiai komikai, vaidin filmuose.
[44] 1944 m. spal savo vizito Maskvoje metu Churchillis pavadino Hess kvaiteljusiu, bet Stalinas
tai atsak tostu u slaptsias brit valgybos tarnybas, kurios padjo Hessui pasiekti kotij. Net
tada jis nenorjo patikti, kad Hesso misija britams buvo staigmena. (Ch. Bellamy, Absolute War.
Soviet Russia in the Second World War, p. 133)
[45] NKGB kruopiai dirbo prie io vykio ifravimo. Nors versija, kad Hessas veik Hitlerio
nurodymu, nebuvo atmesta, realesne buvo laikoma prielaida, kad jis veik vienas. Raportuose buvo
itin pabriamas naci lyderi nuomoni susiskaldymas. NKGB taip pat turiniais pagrindo laik
gandus, kad Hitleris nori susitikti su Stalinu, ir iuo poiriu Hessas tiesiog pamgino savo fiurer
aplenkti. Hermannas Gringas jau kur laik soviet valg buvo tariamas siekiais taikiai susitarti su
Britanija, o kas, jeigu ne jis, galt suorganizuoti Me-110 tokiam skrydiui? (G. Gorodetsky, Grand
Delusion: Stalin and the German Invasion of Russia, p. 268; Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet
Russia in the Second World War, p. 134)
[46] Po karo Hessas buvo teisiamas Niurnbergo tribunole, ir jei ne skrydis 1941 m. gegu,
greiiausiai bt buvs nuteistas mirties bausme. Dl aukto Hesso statuso naci partijoje sovietai
norjo j pakarti, taiau Sjunginink sprendimu jis buvo udarytas pandau karo nusikaltli
kaljim brit okupuotame Berlyno sektoriuje. I trij naci (kiti Erichas Raederis ir Walteris
Funkas), kurie buvo ia kalinti iki gyvos galvos, tik Hessas nebuvo paleistas anksiau laiko. 1987 m.
rugpjio 17 d., sulauks 93-ej, jis nusiud. Kadangi nuo 1966 m. jis buvo paskutinis ir vienintelis
ios staigos kalinys, po jo mirties pandau kaljimas buvo nugriautas, kad nevirst neonaci
ventykla.
[47] Gegus 21 d. Kesselringas persikl nauj tab Poznanje ir Hugo Sperrle liko vienintelis oro

pajg vadas Vakaruose. Netrukus i 44 bombonei grupi, dalyvavusi operacijose prie Britanij,
Pranczij, Olandij ir Belgij, liko tik keturios. O saugoti Lamano ssiaurio paliktos tik dvi
naikintuv eskadros (JG 2 Richthofen ir JG 26 Schlageter).
[48] Vienas i gand ia tema buvo informacija, kad vienai Berlyno bendrovei, ruoiantis Taryb
Sjungos vado atvykimui, usakyta pagaminti didiul kiek sovietini vliav. (D. E. Murphy, What
Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, p. 177)
[49] GUGB virininko Merkulovo pavaduotojo Bogdano Kobulovo brolis.
[50] GPU funkcijas tuo metu jau buvo permusi GUGB, kuri, kaip ir ankstesns saugumo staigos,
formaliai buvo pavaldi NKVD.
[51] Londone tuo metu buvo baiminamasi, kad Kremlius neatlaikys spaudimo, ir tik antroje birelio
pusje nuogstavim pakeit kone visuotinis sitikinimas, kad vokieiai pasieks Maskv per 34
savaites. Jungtinis valgybos komitetas prognozavo, jog pasiekus greit pergal vokieiams prireiks
tik 46 savaii persigrupuoti, kad galt pulti Britanij. Jeigu Taryb Sjungos kampanija utrukt 6
savaites, apsisukti utrukt iki 68 savaii. Barbarosai prasidjus, tampa Britanijos
generaliniame tabe niekur nedingo. Atvirkiai, prajus trims dienoms nuo vokiei atakos pradios,
visoms Jungtins Karalysts pajgoms buvo sakyta rugsjo 1 d. bti aukiausios parengties
bsenoje. 4 savaits iki Maskvos, 6 savaits smgiui nukreipti Vakarus. (Ch. Bellamy, Absolute
War. Soviet Russia in the Second World War, p. 151)
[52] Mes inome, kad 1940 m. spalio 23 d. susitikime su Hitleriu Francisco Franco atmet jo praym
suteikti tranzit per Ispanij ir prisijungti prie karo. Tiesa, Hitleris iki 1941 m. pradios dar tikjosi
perkalbti Ispanijos diktatori, taiau kadangi nei is lyderi susitikimas, nei jo rezultatas nra
minimi soviet valgybos praneimuose, panau, kad apie Ispanijos atsisakym dalyvauti kare ir
Gibraltaro operacijos lugim sovietai neinojo. (D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of
Barbarossa, p. 159)
[53] Prognozuodamas veiksmus, kuri gali imtis antroje gegus pusje atsilaisvinusios po Balkan
kampanijos vokiei pajgos, Golikovas pirmiausia nurod vakarini grupuoi atnaujinim kovai
su Anglija. Jo komentaras apie vokiei pajg permetimo tiksl Norvegij buvo neteisingas, nes
jis buvo susijs ne su operacijomis prie Brit salas, o su vokiei ir suomi kariniais planais prie
Taryb Sjung.
[54] Neskaitant rumunik divizij. (D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, p.
149)
[55] skaii pateko ir rumun divizijos. Raporte buvo raoma, kad 2324 (i j 2 Pz ir 3 motor.)
divizijos yra dislokuotos Ryt Prsijoje, 81 (i j 10 Pz ir 6 motor.) Lenkijoje ir Slovakijoje ir 17 (i
j 2 Pz ir 4 motor.) Ryt Rumunijoje.
[56] Birelio 21 d. vakar vermachto pajgas Ryt fronte sudar 3 AG, 7 armijos, 4 tank grups i
viso 122 divizijos (i j trys saugumo divizijos antipartizaninms operacijoms ir veiksmams
unugaryje, taip pat 1 brigada ir 1 pstinink pulkas. GRU nustatytas ir tikrasis divizij skaiius
sutapo tik pridjus prie pastarojo 4 divizijas iaurs Norvegijoje. (. ltiuchov, Upuennyj ans
Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, p. 378) Isamiau vermachto pajg
isidstym analizuosime kitoje knygoje, o iuo atveju svarbiausia, k apie prieo divizijas inojo
sovietai.
[57] I i 155 divizij 127 dalyvavo miuose 19391941 m., o likusios 28 buvo komplektuojamos
taip, kad j branduol sudaryt ugrdinti veteranai. Kiekvienai naujai divizijai buvo priskiriami trys
batalionai seni. (. ltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu:

19391941; S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II ,
p. 442)
[58] Pagrindins pristatytos studijos: iuolaikini puolimo operacij pobdis (generolas ukovas),
iuolaikini gynybos operacij pobdis (generolas Tiulenevas), Mechanizuotj korpus
panaudojimas puolimo operacijose (generolas pulkininkas Pavlovas), Karin aviacija puolimo
operacijose ir kovoje dl pranaumo ore (generolas leitenantas Ryagovas), Pstinink divizija
puolime ir gynyboje (generolas leitenantas Smirnovas). Isamiai apie pasitarim: John Erickson,
The Road to Stalingrad: 1, p. 4046.
[59] Timoenka savo atsiminimuose teig, kad ukovas vienintelis nebijojo nieko. Netgi Stalino. (R.
Overy, Russias War, p. 69)
[60] Taryb Sjungos karini oro pajg struktra buvo iek tiek kitokia nei brit ar vokiei.
Kiekvien oro korpus sudar dvi aviacijos divizijos, kurias savo ruotu sudar 34, kai kuriais
atvejai 45 aviacijos pulkai. Divizij sudar iki 350 lktuv. 1941 m. liep buvo nusprsta sumainti
divizijas iki 2 pulk, taiau divizijos su 3, 4 ar 5 pulkais taip pat egzistavo, taigi divizijos galia
kiekvienu konkreiu atveju skyrsi. Nuo 1943 m. pabaigos daugum sovietini aviacijos divizij
sudarys 3 pulkai (100120 lktuv). Prie kar pulk sudar 35 eskadrils, bet pagal kovos lktuv
paskirt j dydis skyrsi: artim atstum bomboneiai (62 lktuvai), tolim atstum bomboneiai (38
42), naikintuvai (6377), turmo lktuvai (61), taiau prasidjus karui eskadrili ir lktuv skaiius
mas. Lygiai tas pats atsitiks ir su eskadrilmis, kurios sumas iki 3 grandi, t. y. iki 9 lktuv.
(Organizacija VVS RKKA (19411945 g.) http://www.airpages.ru/ru/vvs1.shtml)
[61] Oficialus dokumento pavadinimas Mobplan 23. Pagal j karo atveju buvo numatoma
sukurti 9 frontus, 26 armijas, 65 auli, 30 mechanizuotj, 3 kavalerijos korpusus, 198 auli, 10
kaln auli, 60 tank, 30 motorizuotj, 10 kavalerijos, 3 kaln kavalerijos, taip pat jau mintsias
79 aviacijos divizijas, 94 artilerijos pulkus ir atitinkam kiek unugario dalini. Po mobilizacijos
karins pajgos turjo turti 106 700 pabkl ir minosvaidi, iki 37 000 tank, 22 200 kovos
lktuv, 10 700 arvuotj main, apie 91 000 traktori ir 595 000 automobili. ( 273. Projekt
postanovlenija SNK SSSR O mobilizacionnom plane na 1941 god, http://bdsa.ru/index.php?
option=com_content&task=view&id=1673)
[62] Termino mobilizacija iame tekste kontekst ir savo motyvus a paaikinsiu, bet galite vertinti
termin, kaip jums labiau patinka. Pvz., mano kolega Arvydas ardinskas, kur a laikau vienu
geriausi Ryt fronto inov Lietuvoje ir kuriam esu be galo dkingas u visas pastabas ir
ikapstytus dokumentus, leidusius itaisyti klaidas, nesunkiai parayt vis knyg su argumentais,
dl ko negalima vartoti termino mobilizacija. Anot jo, visuotin mobilizacija TSRS nebuvo
paskelbta net prasidjus karui. iaurs Kaukazo, Vidurins Azijos karinse apygardose ir Tolimj
Ryt frontuose visuotin mobilizacija nebuvo paskelbta, taigi ji buvo tik dalin. Slapta mobilizacija,
tokia kaip ivaduojamasis ygis Lenkij 1939 m., kai buvo vykdoma slapta mobilizacija kodiniu
pavadinimu BUS (rus. bolije uebnyje sbory), 1941 m. nevyko. Tiesa, buvo paaukta beveik 900
000 auktini, taiau tai buvo ne slapta mobilizacija, o kasmet vykstantys atsargos kari mokymai
(sborai). Sakysite, labai didelis skaiius, o mano kolega jums primins, kad 1938 m. toki atsargos
kari buvo paaukta per milijon, 1939 m. beveik 1,3 mln., 1940 m. apie milijon. Jei mokymus
vadintume mobilizacija, vadinasi, turtume sakyti, kad ji vyko kasmet? retorikai klausia
ardinskas ir paaikina karins mobilizacijos termin. Mobilizacija yra karini pajg strateginio
iskleidimo sudedamoji dalis. Mobilizacija galjo bti atvira arba slapta. I esms slapta ir atvira
mobilizacija skiriasi tik paskelbimo bdu. Atvira mobilizacija skelbiama Aukiausiosios Tarybos

Prezidiumo nutarimu per spaud, radij, iklijuojant skelbimus ant vis stulp ir tvor; slaptai
mobilizacijai reikalingas specialus Liaudies komisar tarybos nutarimas, apie tai aukiamieji
informuojami asmeniniais aukimais (povestkomis).
Visuotinei mobilizacijai vykdyti reikia: pervesti mobilizuojamus dalinius ir junginius karo meto
etatus (privalomas juridinis veiksmas); iki t etat papildyti dalinius ir junginius; iki karo meto etat
papildyti dalinius ir junginius karine technika; papildyti dalinius reikalinga apranga, ginkluote ir
renginiais; suformuoti karo metui btinus naujus dalinius (pvz., karo lauko ligonines ir pan.);
papildyti dalinius ir junginius iki karo meto etat technika ir kitomis transporto priemonmis. Viso to
per eilinius sborus nebna, kariniai dalinai papildomi monmis ir tik i dalies technika ir
transporto priemonmis.
Slaptos mobilizacijos tikslas nuslpti j nuo prie, o ar reikia tai slpti nuo sav? Dengti,
nuslpti galima nuo svetim. O nuo sav irgi? Politbiuro nutarime sborai, generolo Nikolajaus
Vatutino paymoje sborai, dar krvoje kit dokument sborai. Jie tai slp vieni nuo kit ir
patys nuo savs? klausia ardinskas ir atsako: Nereikia Vatutinui ir kitiems apsimetinti, nes jie
puikiai inojo, kad iki karo pradios jokios mobilizacijos nebuvo. Ji buvo paskelbta tik karui
prasidjus, o tuo metu vyk (kaip ir ankstesniais metais) atsargos kari mokymai t mobilizacij tik
palengvino. O kaip tada su mobilizacijos planu, kurio antrat skelb, kad planas turi bti pradtas
vykdyti nedelsiant, o jo gyvendinimo data numatyta 1941 m. liepos 1-oji? ardinsko nuomone, viskas
ia labai paprasta. Nes liepos 1-oji yra ne terminas, kada planas turi bti gyvendintas, o data, iki
kurios turi bti pasiruota j sklandiai vykdyti (rus. Vse mobilizacionnyje razrabotki po novomy
mobplanu naat nemedlenno, s rasiotom okonanija vsech rabot, kak v centre, tak i na mestach,
k 1 ijulia 1941 goda). T. y. parengti kari sraus, numatyti, kur ir kiek j bus paaukta, kur jie bus
laikomi, kur ir kaip perveami, i kur bus paimta ir kaip paskirstyta ginkluot, apranga ir t. t. Toliau
iame dokumente yra dar vienas sakinys, patvirtinantis mano kolegos argumentus: 1941 m.
Raudonosios armijos mobilizaciniam iskleidimui tam atvejui, kai paskelbiama visuotin
mobilizacija, nustatyti tokias pagrindini rodikli apimtis... (rus. Objom mobilizacionnogo
razviortyvanija Krasnoj Armii na 1941 god, v sluaje objavlenija obej mobilizacii, ustanovit v
sledujuich osnovnych pokazateliach...) Tai reikia, kad mobilizaciniame plane numatyti skaiiai
turi bti pasiekti tik tada, kai paskelbiama mobilizacija. Tuo i argument santrauk galima ir
ubaigti, ties sakant, a su jais nelabai ir ginijuosi, todl termin mobilizacija galite laikyti kaip
slygin iame kontekste. Taiau a j vis tiek noriu vartoti, nes, mano supratimu, jis labiau atitinka
realyb nei teiginys, kad Taryb Sjunga 1941 m. pavasarvasar iki Vokietijai j upuolant elgsi
kaip visada. Manau, kad greta karinio mobilizacijos apibrimo negalima pamirti fakto, jog Taryb
Sjunga mobilizavo savo ekonomik bsimo karo reikmms, taip pat negalima nuneigti, kad soviet
divizijos tokiais kiekiais keliavo pasien, kad vokiei valgyba, suprantanti skirtum tarp eilini
mokym ir karini dalini telkimo, tai ne tik ufiksavo, bet ir reagavo. Kad ir kaip mes pavadintume
proces, faktas yra tas, kad prie vermacht Raudonoji armija ir be mobilizacijos (pagal jos
nominal apibrim) sugebs irikiuoti 3 milijon kariuomen, kurioje tie kasmet apmokymus
kvieiami atsargos kariai sudarys tik nedidel dal. Taip, paskelbus mobilizacij visa pasirengusi tam
sistema prads veikti, bet ta veikla juk vyks ne tik tabuose ir komisariatuose, kuriems reikia surinkti
vyrus. Ginklai, tankai, pabklai, lktuvai ir visa kita technika juk nebuvo pradti gaminti tik tada, kai
prasidjo karas. Milinika mobilizacijos plano projekcija pati savaime buvo alies ekonomini
itekli mobilizacija karinms reikmms. Taryb Sjunga neabejotinai (ir tokiu mastu, kok sau gali
leisti tik totalitarins valstybs, galinios nekreipti dmesio savo piliei gerov) RUOSI
dideliam karui. Btent tai a vadinu mobilizacija, o js jau patys nusprskite, koks pavadinimas tam

pasiruoimui labiau tinka.

[63] Pagal Rusijos Federacijos gynybos ministerijos karinio instituto sudaryt oficial statistikos
dokument 1941 m. birelio 1 d. (birelio 22 d. duomen nra, nes ataskaitos buvo pateikiamos tik
mnesio pradioje) Taryb Sjungos ginkluotsias pajgas (kartu su laivynu) sudar 5 434 729 kariai,
i j atsargos kari mokymuose 80 264.
[64] Darbo diena po 8 val., septinta (sekmadienis) ieigin.
[65] ukovas turi omeny papildomus 20 mechanizuotj korpus, nes 9 tokie korpusai jau buvo
suformuoti 1941 m.
[66] Pvz., gegus 4 d. Hitleris savo kalboje Reichstage vis karo kalt suvert Britanijai, o JAV
prezidentas Rooseveltas apie sprendim padti Britanijai skelb vieai. Gegus 27 d. jis paskelb,
kad JAV uost darbas yra pertvarkomas taip, kad jie galt utikrinti pagalb Britanijai ir kad bus
imtasi vis papildom priemoni iems pristatymams utikrinti. Tai gali bti padaryta ir turi bti
padaryta. Vienintelis dalykas, kurio mes turtume bijoti, yra pati baim. Amerikos politinei krypiai
nustatyti nereikjo valgybos pagalbos ji buvo deklaruojama vieai. Birelio 14 d. JAV ald
visus Vokietijos, Italijos ir j okupuot ali ekonominius aktyvus savo teritorijoje, o birelio 16 d.
Valstybs departamentas prane, kad iki liepos 10 d. JAV bus udarytos visi Vokietijos
diplomatiniai konsulatai ir turizmo agentros. Italijos atstovyb buvo udaryta birelio 19 d. (M.
Gilbert, Second World War, p. 186, 190)
[67] Turimi omenyje Gamelinas ir Ironsideas.
[68]
Tiems,
kas
nort
perskaityti
praleistus
sakinius,
nuoroda
internete:
http://army.armor.kiev.ua/hist/stalin-5-5-41.shtml
[69] O ji buvo tikra 1941 m. birelio 21 d. Taryb Sjunga turjo 303 divizijas. (L. Bezymenskij,
Gitler i Stalin pered schvatkoj, p. 423; http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html)
[70] Kai istorikas Levas Bezymenskis, kuriam generolas papasakojo i istorij, suabejojo toki
odi tikrumu, Liaenka pareik, jog tikrai nieko nesupainiojo, nes prisimin, kad nuvykus
tarnybos viet Zaporoje ir papasakojus Stalino odius kolegoms, prie jo ikart prisistat politins
vadovybs atstovai su klausimais, kodl jis vieina valstybs paslaptis ir ar neprisigalvojo nebt
dalyk.
[71] Greta jo knygos pavadinimo skliausteliuose rayta: Dokumentai, faktai, svarstymai.
[72] Buniiaus tekstas labiau primena fantastin roman nei istorin veikal. Pvz., jis rao: iaurs
Vakar fronte tank divizijos vadas Ivanas erniachovskis, atpls savo raudon vok, n akimirkos
nedvejojs met savo tankus Tils link. J umus, kitas tikslas pulti Knigsbergo link, nes taip
buvo nurodyta voke esaniame sakyme. Netgi 1941-j birelio 22-osios slygomis spaudiantiems
vokiei pozicijas erniachovskio tankams pavyko pasistumti 25 kilometrus. Tik bendra padtis
fronte privert erniachovsk pasukti atgal...
[73] Gegus 15 d. planas istoriografijoje kartais vadinamas tiesiog ukovo planu. Pirmasis asmuo,
kuriuo yra pateikiamas io dokumento tekstas, neabejotinai yra ukovo. Direktyv Vasilevskis sudar
ukovo nurodymu, be to, vliau dokumente atsirado ukovo patais ir pabraukym. Pvz., jis apdairiai
ibrauk od sutriukinti, taiau dokumento esms tai nekeit.
[74] Dokumento kopij su raudonai iskirtais patikslinimais ir pabraukymais galite rasti ia:
http://militera.borda.ru/?1-3-0-00001192-000-120-0
[75] Taryb Sjungos rengimosi karui etapus istorikas Levas Bezymenskis skirsto taip: pirmas etapas
(sausiskovas) sprendimas dl ginkluotj pajg pertvarkos ir modernizacijos, taip pat kovo

sprendimas paaukti tarnyb 900 000 atsargos kari. Antras etapas (balandisbirelio pradia)
atvira mobilizacija ir antrojo priedangos strateginio eelono armij perklimas pasienio sektorius.
Iki birelio dalinius atvyko 800 tkstani auktini ir tokiu bdu apie pus divizij buvo visikai
upildyti kareiviais. Tiesa, dalini aprpinimas transportu, technika, arkliais buvo toli grau
nebaigtas. Baland i Tolimj Ryt Vakarus buvo permesti 3 korpusai, o nuo gegus 13 d.
prasidjo keturi antrojo eelono armij (19-osios, 16-osios, 22-osios ir 21-osios) permetimas
Vakar ir Kijevo karines apygardas. Prasidjo pasiruoimas permesti pasienio pozicijas dar 4
armijas, turinias 28 divizijas. Treias etapas (birelio pradiabirelio 22 d.) karins vadovybs
spaudiamas Stalinas sutinka su atvira mobilizacija ir antrojo eelono Vakar bei Pietvakari front
armij pastmimu prieakines pozicijas, taip pat padidintos kovins parengties paskelbimu. (L.
B e z y m e n s k i j , Gitler
i
Stalin
pered
schvatkoj,
p.
474475;
http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html)
[76] Jo knyga taip ir vadinasi Praleista Stalino galimyb (Upuenyj ans Stalina).
[77] Tai buvo ne manevrai, bet kol kas istoriografijoje maai inomi Pabaltijo apygardoje vyk
aidimai emlapiuose. aidim tema Pradinio karo laikotarpio gynybin operacija su perjimu
kontrpuolim. Buvo aidiamas vokiei puolimas kaip ginamasi, iki kur atsitraukiama ir kaip
vykdomas kontrpuolimas. aidimas baigiasi vokiei nustmimu iki sienos. U i aidim
dokumentacij (i viso 84 lapai) dkoju Arvydui ardinskui.
[78] Viena i torped, nors ir nesprogo, pataik dvi naftos talpyklas. is paeidimas reik, kad
Bismarck netenka 1000 ton degal, todl netrukus tapo aiku, kad laivui reikia plaukti uost. (D. H.
Lippman, World War II. 1941 a Year in Review, Hunt for the Bismarck, 2001)
[79] Hitleris buvo prie didij karo laiv naudojim medioklms, nes nepamiro prarasto Graf
Spee, be to, darb puikiai atliko povandeniniai laivai, nors 1941 m. vasar Vokietija turjo j tik
22. Nepaisant tragik lov usitarnavusio Graf Spee, skmingiausi didij laiv reid sureng
kieninis linijinis vokiei karo laivas Admiral Scheer per 161 dien trukusi savo misij Atlanto
ir Indijos vandenynuose jis paskandino 17 laiv. 1941 m. baland Sjunginink laivynas prarado 688
000 bendro tonao laiv, taiau didij laiv indlis sudar tik nedidel i pasiekim dal, todl
Raederis nutar, kad pasirodius Bismarckui jroje galima surengti operacij, kuri tapt mirtinu
smgiu Britanijos laivybai. Bismarcko ir j lydsianio naujo sunkiojo kreiserio Prinz Eugen flotilei
jis paskyr vadovauti iki tol skmingai Gneisenau ir Scharnhorst operacijoms vadovavus Ltjens
(is tandemas nuo karo pradios paskandino 116 000 ton Sjunginink laiv), ir kol Bismarck
skinsis keli Atlant, Gneisenau ir Scharnhorst smgiuos i Bresto. Operacija, panai aibo karo
nyples, turinias smgiuoti prieams i dviej pusi, buvo pavadinta Rheinbung (Reino
pratybos). Bismarckui dar net nespjus ieiti jr, operacija m byrti, nes Scharnhorst teko
ataukti dl technini nesklandum, o Gneisenau balandio 6 d. brit aviacija ived i rikiuots 6
mnesiams. Vis dlto Raederis nusprend operacijos neataukti. Jo pagrindas, kaip visada, buvo
noras pademonstruoti fiureriui, k gali krygsmarin, nors buvo ir kur kas racionalesnis argumentas.
Karalikasis laivynas tuo metu skubjo pagalb savo kariams Kretoje, todl vien tik Bismarcko
pasirodymas jroje turjo priversti britus kautis dviem frontais. valga buvo teisinga, nes vos tik
suinojs apie Bismarcko pasirodym Karalikasis laivynas met didiules pajgas jo medioklei, o
Hood praradimas suteik akstin atkeryti. (A. Beevor, The Second World War , p. 182183; D. H.
Lippman, World War II. 1941 a Year in Review, Hunt for the Bismarck, 2001)
[80] Norvegijos uostai buvo ariau, madaug u 1600 km, bet Ltjensas pasirinko Pranczijos uostus
(Brest arba Sen Nazer), kurie, jo manymu, nors ir buvo daug toliau (u madaug 2500 km), galjo

suteikti daugiau laisvs manevrams prie persekiotojus, be to, ia buvo galima tiktis povandenini
laiv ir liuftvafs pagalbos. Taigi, Ltjensas pasipild i tanklaivio degal ir pasuko pietus
Pranczijos link. (D. H. Lippman, World War II. 1941 a Year in Review, Hunt for the Bismarck,
2001)
[81] Bismarcko pribaigimo operacijai vadovavs brit admirolas Johnas Tovey raportavo: Noriau
atiduoti aukiausi pagarb varovams u j netiktinai narsi kov beviltikoje padtyje. J narsa
yra verta senj Imperatorikojo Vokietijos laivyno dien.
[82] Nors ir reng dar vien fait accompli savo sjungininkui, Hitleris neketino iduoti draugysts.
Tiesa, privaiai Goebbelsui jis apgailestavo dl ital sukelt karini komplikacij. Be j (ital
aut. past.) Petainas bt ms pusje, o gal net ir Franco bt prisijungs, o tada Gibraltaras bt
ms rankose ir Turkija bt pasiruousi ms pasilymams, sak Hitleris. (D. Irving, Hitlers
War and the War Path, p. 385)
[83] Vliau TASS praneim Molotovas pavadino paskutine priemone. Jeigu mums bt pavyk
nukelti kar vasar, ruden Hitleriui j pradti bt buv sunku, sak Molotovas. (I. Kershaw,
Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, p. 285)
[84] Nors TSRS kariavo ir su Suomija, ir su Lenkija, is terminas sovietinje ir rus istoriografijoje
vartojamas tik TSRS karui su Vokietija 19411945 m. pavadinti.
[85] Vien tik kareiviams fronte birelio 18 d. buvo paruota 200 000 propagandini broir. (I.
Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, p. 386)
[86] 19401941 m., dar iki Didiojo trmimo, vien tik Lietuvoje buvo suimti 6606 asmenys. I j 3835
lietuviai (58,1 proc.), 1664 lenkai (25,2 proc.), apkaltinti politiniais nusikaltimais. Didiausios
kalini grups i Lietuvos gulago lagerius igabentos 1941 m. balandbirel Taryb Sjungos
gilum igabenti 3565 kaliniai (jau prasidjus karui iveti 1365 kaliniai). (A. Anuauskas (vyr.
red.), Lietuva 19401990. Okupuotos Lietuvos istorija, p. 137)
[87] Karui prasidjus, danovas bus Soyje ir Leningrad gr tik birelio 27 d.
[88] Dienos trukm priklauso nuo vietovs geografins platumos. Maskvoje saul t dien tekjo 4.44
val., leidosi 22.18 val. (Viktor Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, 2005, serija Nr. 25)
Lietuvoje ta pati diena buvo 19 min. trumpesn (17 val. 15 min.). Tarkim, Breste diena buvo dar geru
pusvalandiu trumpesn.
[89] Birelio 21-j Churchillio sekretorius Johnas Colvilleis ura: PM sako, kad vokieiai tikrai
puls Rusij ir, be abejoni, j nugals. Jis sako ketinantis suteikti Rusijai vis manom pagalb. A
jam pasakiau, kad tokiu atveju jis, kaip ukietjs antikomunistas, paeist savo principus, jis atsak,
kad vienintelis jo tikslas sunaikinti Hitler, ir tai visk supaprastina. Jeigu Hitleris sivert
pragar, jis bent jau pamgint susitarti su velniu! (angl. If Hitler invaded Hell he would at least
make a favourable reference to the Devil!) (S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict
19391945, p. 80)
[90] Tai buvo masalas nauj teritorij troktaniam ir Pranczij savo konkurente laikaniam
Mussolini. Hitleris laike netgi pabr, kad Pranczija, kaip visada, negalima pasitikti.
[91] ioje kalboje kaip vien i Taryb Sjungos agresyvios politikos pavyzdi Hitleris pateik ir
Lietuv. Vos tik mes ygiavome Lenkij, soviet lyderiai paeisdami sutart pareikalavo Lietuvos.
Vokietijos Reichas niekada neturjo ketinim okupuoti Lietuv. Jis ne tik neteik Lietuvos
vyriausybei toki reikalavim, bet, atvirkiai, atmet Lietuvos vyriausybs praym pasisti
Lietuv pajgas iam tikslui, nes tai neatitiko Vokietijos politikos tiksl. Tada Taryb Sjunga
atakavo Rumunij, kad pakirst ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos ekonomin gyvenim. Nors tai

prietaravo ms principams, a kreipiausi Rumunijos vyriausyb dl taikos nusileisti Soviet

agresijai ir atiduoti Besarabij Rumunijos vyriausyb sutiko su slyga, kad jos likusias teritorijas
garantuos Vokietija ir Italija. A padariau tai su sunkia irdimi. Kadangi, jei Vokietijos Reichas
suteikia garantij, tai reikia, kad jis jos laikysis. Nes mes ne anglai ir ne ydai. ...Nordamas
isprsti visas ikilusias problemas, a pasikvieiau pon Molotov Berlyn. Soviet usienio
reikal ministras pareikalavo atsakyti keturis klausimus. Ar soviet atakos prie Rumunij atveju
Vokietijos garantija bus nukreipta prie Taryb Sjung? Ar Vokietija yra pasiruousi nesuteikti
Suomijai jokios pagalbos ir nedelsiant patraukti i ia savo pajgas? Ar Vokietija sutikt leisti
Taryb Sjungai duoti garantij Bulgarijai ir iam tikslui vesti savo karines pajgas i al?
Taryb Sjungai bet kokiu atveju yra btinas laisvas tranzitas per Dardanelus, todl nordama j
apsaugoti Rusija turi kontroliuoti Bosfor. Ar Vokietija su tuo sutikt? Hitleris pateik atsakymus
visus iuos klausimus ir pasakojo, kad po savo neskmi Rumunijoje ir Bulgarijoje Taryb Sjunga
pradjo telkti karines pajgas Reicho pasienyje. Jugoslavijos puas, nukreiptas prie Vokietij, buvo
ne tik brit, bet ir soviet darbas, ir dokumentai, pagal kuriuos Taryb Sjunga norjo apginkluoti
vis Serbijos kariuomen, tai patvirtina. Tik greita pergal Balkanuose igelbjo Vokietij, bet tuo
metu sovietai toliau didino karin sutelkt tikdamiesi Anglijos, o vliau ir Amerikos paramos. Vis
kalbos tekst galite perskaityti ia: http://der-fuehrer.org/reden/english/41-06-22.htm
[92] Atkurti tiksliai, kas ir kelint valand dalyvavo to vakaro Kremliaus posdiuose, nra lengva,
nes dl kilusio smyio ir netikrumo beveik visi j dalyviai nurodo skirting laik. Laikas daniausiai
nurodomas pagal Kremliaus urnal, i kurio galima sprsti, kad ukovas pirmame posdyje, kuris
prasidjo 19.05 val., nedalyvavo. Tiesa, yra asmen, kurie urnale neufiksuoti, nors, liudinink
teigimu, pvz., ukovo pavaduotojas Nikolajus Vatutinas ar Anastasas Mikojanas Kremliuje t vakar
lanksi. T dien lankytojai keitsi taip danai, kad Poskriobyevas galjo velti urnale klaid. (S.
S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, p. 415)
[93] vyki laikai t birelio 21-j kelia nemaai sumaities ne tik dl to, kad skiriasi liudinink
prisiminimai, skyrsi ir laiko juostos Maskvoje ir Berlyne. Tarpukariu skirtumas tarp Maskvos ir
Berlyno buvo dvi valandos (nuo 2011 m. kovo trys valandos), taiau danai pamirtama, kad 1940
m. Vokietija sived vasaros laik ir pasuko laikrodi rodykles viena valanda pirmyn. Dl ios
prieasties skirtumas tarp Maskvos ir Berlyno sumajo iki 1 valandos, taigi teigdamas, kad ataka
prasids 3.00 val. ryto, vokietis i tikrj turjo omeny, kad ji prasids 4.00 val. Maskvos laiku. H
valanda vokiei vasaros laiku buvo 03.30 val., Maskvos laiku 4.30 val. 1940 m. vest vasaros
laik vokieiai atauk tik 1942-j ruden.
[94] i pavard yra vienintel minima soviet archyvuose apie perbglius Barbarosos ivakarse.
Toki perbgli buvo ne vienas. Istorikai mini Wilhelm Korpik, taip pat perbgl Lietuvos
pasienyje. Kartais ie dezertyrai supainiojami, bet beveik visada galima rasti informacijos, kad
Stalinas nurod vokiei dezertyr suaudyti. Tiesa, jei toks sakymas buvo, suaudytas buvo ne
Liskow, nes vokieiams pradjus atak jis vis dar dav parodymus tardytojams, o karui sibgjus
tapo propagandins kampanijos prie faistus dalyviu. 1942 m. pradioje u antisemitin ir faistin
veikl jis buvo suimtas NKVD, bet 1942 m. liep reabilituotas. domu, kad tolesnis Liskow likimas
nra aikus, nors jo pavard istorijoje garsi. (Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the
Second World War, p. 157, 731)
[95] Tai, kad kurie soviet generolai Barbarosos ivakarse pramogavo pokario istoriografijoje
tapo pikantika tema. Pikantikos detals buvo vis grainamos ir pildomos, todl ne visos jos yra
tikros. Pvz., anot kai kuri altini, Pavlovas irjo ukrainiei komedij Vestuvs Malinovkoje,

bet baltarusi istorik, remdamasi birelio 21-osios leidiniu Sovetskaja Belorusija, rod, kad
Pavlovas irjo Molireo Tartiuf. (http://www.liveinternet.ru/users/kakula/post21551626)
[96] is specialij pajg pavadinimas kilo nuo kareivini vietos (Brandenburge, netoli Berlyno), kur
ie kariai buvo rengiami.
[97] Apie Brandenburgo diversant operacijas Lietuvoje galima daugiau pasiskaityti, mano
supratimu, puikiuose Arvydo ardinsko ir Gedimino Kulikausko straipsniuose, spausdintuose Verslo
klasje
2012
m.
vasar.
Nuoroda
internete: http://rytufrontas.net/tiltu-grobikai%E2%80%9Ebrandenburgo-diversantai-1941-uju-lietuvoje-i/
[98] NKO Narodnyj Komissariat Oborony (Liaudies gynybos komisariatas).
[99] Kijevo apygardos (dabar virtusios frontu) tabas gavo sakym 2.30 val. Vakar fronto tabas
apie 3.30 val. I front tab sakymas keliavo armij tabus ir, pvz., 4-osios armijos prie Bresto
tab jis pasiek tik apie 4.15 val., t. y. kai vokiei ataka jau buvo prasidjusi.(R. Kershaw, War
Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, p. 64)
[100] Bene vienintelis, kuris nusprend pasitikslinti sakymo esm, buvo karini jr laivyno vadas
admirolas Kuznecovas. Jis paklaus ukovo, ar sakymas suteikia teis panaudoti ginklus, ir,
igirds lakonik taip, nuskubjo savo tab, i kurio visiems laivyno tabams sak pereiti
kovin parengt Nr. 1 (pai aukiausi). sakym Kuznecovas dav 2.40 val. Maskvos laiku, bet
krantini baterijas ir karo laivus jis pasiek greiiau nei j atitikmenis sausumos ar oro pajgose. Kol
visame 1320 km fronte nuo Baltijos iki Juodosios jr vyraus sumaitis, bent karo laivai iose jrose
inos, kaip elgtis. (Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, p. 158)
[101] Dabar Liublino vaivadijai priklausanti Lenkijos gyvenviet prie sienos su Ukraina.
[102] io vakarlio dalyvi nurodomas laikas skiriasi. Molotovas mano ijs i Stalino vidurnakt,
Mikojanas 3 valand ryto. Molotovas teig, kad ukovas, kurio prisiminimais danai remiasi
istorikai, nurodo vlesn laik, kad sureikmint savo paties vaidmen. (S. S. Montefiore, Stalinas:
Raudonojo caro dvaras, p. 418)
[103] Pulkininkas leitenantas vokikas laipsnis, auktesnis pulkininko laipsnis. Toks laipsnis buvo
ir tarpukario Lietuvos, yra ir dabartinje Lietuvos kariuomenje. Rusikas atitikmuo papulkininkis.
[104] Turimi omenyje 28 cm, 15 cm, 21 cm minosvaidi kalibrai.
[105] H valanda ilgame fronte nebuvo vienoda. Greiiausiai tai buvo susij su aura, kuri ilgame
fronte pasirod skirtingu laiku. AG Centras sektoriuje ji prasidjo 3.15 val., iaurje vito anksiau
(3.05 val.), pietuose vliau (3.25 val.) (Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second
World War , p. 159) I karo urnal inoma, kad pirmosios salvs nugriaudjo iaurje, kur AG
iaur pradjo apaudym 3.05 val. (jai priklausanti 6-oji Panzer divizija pradjo netgi viena
minute anksiau). Kita vertus, panau, kad geografija atskyr ne tik vokiei armij grupes, bet ir
atskiras armijas. Nors AG Centras daliniai, kuri kareiviai dsto prisiminimus (pvz., Guderiano 2oji Panzer grup) ioje knygoje pradjo apaudym 3.15 val., paiai AG Centras priklausiusi 3ioji Panzer grup (altinis jai priklaususios 7-osios Pz divizijos karo urnalas) pradjo apaudym
ne 3.15 val., o 3.05 val. 4-oji armija (AG Centras) irgi atideng ugn 3.15 val. Kad tuo pat metu
(3.15 val.) savo artilerin parengt pradjo ir AG Piets, patvirtina 17-osios armijos urnalas. Ir
nors 9-osios armijos karo urnal, patvirtinani veiksm pradi, gauti nepavyko, galim daryti
prielaid, kad i armija, kaip ir AG iaur, priklausiusi 3-iajai Panzer grupei, pradjo artilerijos
parengt 3.05 val. H valanda, kai turjo prasidti bendras puolimas, buvo numatyta 3.30 val. vokiei
laiku (4.30 val. Maskvos laiku), taiau diversins specialij pajg operacijos prasidjo gerokai
anksiau. Pirmieji AG Centras antskrydiai prasidjo H val. minus 30 min., o artilerija prabilo H

val. minus 15 min. U karo urnal duomenis dkoju Arvydui ardinskui, kurio straipsn apie tai, kaip
prasidjo karas Rytuose, galite pasiskaityti ia: http://rytufrontas.net/kada-prasidejo-ssrs-vokietijoskaras-2/
[106] Vladimiras Dekanozovas ios knygos puslapiuose atrodo kaip teigiama figra, taiau reikt
priminti, kad 1921 m., susipains su Berija ir taps jo statytiniu, is mogus spjo pagarsti savo
juodais darbais. Po Rusijos pilietinio karo malindamas prieikus Taryb valdiai elementus jis
gavo Baku koriko pravard, o Lietuvos skaitytojams galima priminti, kad 1940 m. birelio 15 d.
Dekanozovas, kaip Maskvos ypatingasis galiotinis, atvyko Lietuv ir ia rpinosi marionetins
Liaudies vyriausybs sudarymu bei Lietuvos inkorporavimu TSRS. Kai 1953 m. Berija bus
suimtas u savo nusikaltimus, tas pats likimas itiks ir Dekanozov. Apkaltintas valstybs idavimu,
kartu su kitais Berijos slaptj tarnyb veikjais u baisius savo praeities darbus jis bus suaudytas
Lubiankoje.
[107] Anot vieno io pokalbio liudininko, Vokietijos ambasadorius kalbjo su apmaudo aaromis
akyse ir netiesiogiai dav suprasti, kad sprendim laiko beprotybe. Tai buvo Schulenburgo
diplomatins karjeros pabaiga. Grs Berlyn jis vliau prisijungs prie opozicijos prie Hitler
judjimo ir bus vardijamas netgi kaip galimas vyriausybs nuvertus Hitler usienio reikal
ministras. Po 1944 m. liepos smokslo Schulenburgas bus suimtas gestapo ir lapkrit jam bus
vykdyta mirties bausm. (A. Beevor, Stalingrad. The Faiteful Siege: 19421943, p. 9; W. L. Shirer,
The Rise and Fall of the Third Reich, p. 848)
[108] PVO (rus. protivovozdunaja oborona).

altiniai
Sprendimai
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.

S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 33.

W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 746.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 2006), 15.
Ten pat, 17.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 311.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 298.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 9192.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 311.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 21.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 300.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 16.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 31.
Ten pat, 13.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 309.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 750.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 310.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 751.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 310.
Ten pat.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 758.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 310.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 31.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 758.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 16.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 751.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 28.
Ten pat, 6.
Ten pat, 24.
I. Kershaw, Hitler. 1936 1945: Nemesis, 298.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 307.
I. J. Kappes, "Mers-El-Kebir: A Battle between Friends", http://www.militaryhistoryonline.com/wwii/articles/merselkebir.aspx.
M. Gilbert, Second World War, 107.
I. J. Kappes, "Mers-El-Kebir: A Battle between Friends".
Ten pat.
M. Gilbert, Second World War, 107.
Ten pat, 109.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 130.
I. J. Kappes, "Mers-El-Kebir: A Battle between Friends".
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 81.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 29.
M. Gilbert, Second World War, 107.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 29.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 81.
M. Gilbert, Second World War, 107.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 30.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 35.
Ten pat, 11.
M. Gilbert, Second World War, 103.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 11.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 33.

51.
52.
53.
54.
55.
56.
57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.
64.
65.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
72.
73.
74.
75.
76.
77.
78.
79.
80.
81.
82.
83.
84.
85.
86.
87.
88.
89.
90.
91.
92.
93.
94.
95.
96.
97.
98.
99.
100.
101.
102.
103.
104.
105.
106.
107.
108.

Ten pat.
Ten pat, 35.
Ten pat, 31.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 3.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 11.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 35.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 1819.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 3940.
Ten pat, 40.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 12.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 50.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 4041.
S. Berthon, Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 19.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 41.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 12.
M. Muggeridge (ed.). Ciano's Diary, 255.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 39.
Ten pat, 43.
Ten pat, 40.
Ten pat, 41.
Ten pat, 43.
Ten pat, 45.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 51.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 10.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 45.
Ten pat, 47.
Churchill's Speeches 19361946, http://www.churchill-society-london.org.uk/SpchIndx.html.
M. Gilbert, Second World War, 86.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 88.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 22.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 49.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 11.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 25.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 89.
Ten pat, 75.
P. Fleming, Invasion 1940 (Hart-Davis, 1957), 307.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 85.
Ten pat, 75.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 12.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 13.
M. Hastings. Winston's War. Churchill 19411945, 77.
Churchill's Speeches 19361946. Speech: "The War of the Unknown Warriors".
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 77.
I. Kershaw, Hitler, 563.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 301.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 752.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 302.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 753.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 323.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 302.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 3031.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 19.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 753.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 300.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 754.
Ten pat, 755.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 89.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 304.

109.
110.
111.
112.
113.
114.
115.
116.
117.
118.
119.
120.
121.
122.
123.
124.
125.
126.
127.
128.
129.
130.
131.
132.
133.
134.
135.
136.
137.
138.
139.
140.
141.
142.
143.
144.
145.
146.
147.
148.
149.
150.
151.
152.
153.
154.
155.
156.
157.
158.
159.
160.
161.
162.
163.
164.
165.
166.

M. Gilbert, Second World War, 111.

R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 21.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 306.
Ten pat, 302.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 67.
S. Berthon, Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 32.
Ten pat, 28.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 318-19.
S. Berthon, Joanna Potts. Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 19.
Ten pat, 2728.
G. Surgailis, Lietuvos Ir TSRS santykiai 19391940 m., 19.
A. Anuauskas (vyr. red.). Lietuva 19401990. Okupuotos Lietuvos istorija, 63.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 390.
A. Anuauskas. Lietuva 19401990. Okupuotos Lietuvos istorija, 7677.
Ten pat, 80.
Ten pat, 83.
Ten pat, 80.
Ten pat, 85.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 391.
J. Urbys, Lietuva lemtingaisiais 19391940 metais, 53.
S. Berthon, Joanna Potts. Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 910.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 312.
Ten pat.
Ten pat, 316.
Ten pat, 315.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 90.
M. Gilbert, Second World War, 105.
C. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 9192.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 300.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 142.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 312.
Ten pat, 333.
A. Beevor, Stalingrad. The Faiteful Siege: 19421943, 20.
D. Irving. Hitler's War and the War Path, 328.
Ten pat.
Ten pat, 320.
Ten pat, 322.
Ten pat, 325.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 10.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 325.
Ten pat, 69.
Ten pat, 321.
I. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis, 307.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 141.
L. Rees, The Nazis. A Warning from History, 147.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 141142.
L. Rees,The Nazis. A Warning from History, 147.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 307.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 6768.
M. Gilbert, Second World War, 112.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 307.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 112.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 764.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 321.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 764.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 321322.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 798.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 308.

167.
168.
169.
170.
171.
172.
173.
174.
175.
176.
177.
178.
179.
180.
181.
182.
183.
184.
185.
186.
187.
188.
189.
190.
191.
192.
193.
194.
195.
196.
197.
198.
199.
200.
201.
202.
203.
204.
205.
206.
207.
208.
209.
210.
211.
212.
213.
214.
215.
216.
217.
218.
219.
220.
221.
222.
223.

W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 798.

I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 308.
D. Irving. Hitler's War and the War Path, 322.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 66.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 144.
H. R. Trevor-Roper, Hitler's Table Talk 19411944, 54.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 70.
D. Irving. Hitler's War and the War Path, 326327.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 151152.
L. Rees. The Nazis. A Warning from History, 144.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 305.
D. Irving, Hitler's War and the War Path, 325.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 142.
Ten pat.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 104.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 143.
Ten pat, 141.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 308.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 141.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 163.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 6869.
Ten pat, 69.
David Irving, Hitler's War and the War Path, 316.
Ten pat, 328.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 33.
Ten pat, 13.
Ten pat, 14.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 209.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 16.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 209.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 5.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 208.
Ten pat, 210.
Ten pat, 199.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 30.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 122.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 5.
Ten pat, 22.
I. Kershaw. Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 214.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 26.
Ten pat, 24.
Ten pat, 30.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 184.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 16; Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 207,
11.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 76.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 212.
Ten pat, 187.
Ten pat, 198.
M. Gilbert, Second World War, 111.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 185.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 198.
A. Roberts, Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII, London, 28.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 185.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 205.
A. Roberts, Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII, 2526.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 122.
A. Roberts, Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII, 27.

224.
225.
226.
227.
228.
229.
230.
231.
232.
233.
234.
235.
236.
237.
238.
239.
240.
241.
242.
243.
244.
245.
246.
247.
248.
249.
250.
251.
252.
253.
254.
255.
256.
257.
258.
259.
260.
261.
262.
263.
264.
265.
266.
267.
268.
269.
270.
271.
272.
273.
274.
275.
276.
277.

I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 204.
A. Roberts, Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII, 27.
Ten pat, 28.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 204205.
S. Berthon, Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 35.
Ten pat, 36.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 218.
S. Berthon, Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 37.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 219.
S. Berthon, Joanna Potts. Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 38.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 220.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 38.
Ten pat, 4243.
Ten pat, 45.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 188.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 188.
S. Berthon, Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 46.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 218219.
Ten pat, 224225.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 96.
A. Roberts, Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII, 45.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 226.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 50.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 226227.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 51.
L. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West, 83.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 51.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 229.
M. Gilbert, Second World War, 148.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 229.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 52.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 230.
S. Berthon, Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 5253.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 233.
Ten pat, 230.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 121.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 233.
Ten pat, 231.
Ten pat, 232.
Ten pat.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 53.
Ten pat, 5455.
Ten pat, 56.
Ten pat, 57.
Ten pat, 58.
Ten pat, 59.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 231.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 5960.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 234.
Ten pat, 236.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 115.
I. Kershaw. Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 233.
A. Roberts, Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII, 4546.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 87.

Paskutins vilties sala

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
55.
56.

S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 115.

Ten pat, 3233.
Ten pat, 1011.
B. Lowry, British Home Defences 194045, 11.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 78.
D. Cruickshank, Invasion: Defending Britain from Attack, 166.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 105.
Ten pat.
Ten pat, 86.
Ten pat, 85.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 46.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 244.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 105106.
I. Kershaw, Hitler, 467.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 491.
M. Gilbert, Second World War, 121.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 119.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 93.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 8687.
R. Holmes, The World at War, 13233.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 763.
L. Parker, Sea Lion Vs. Overlord, http://www.militaryhistoryonline.com/wwii/articles/sealionvsoverlord.aspx.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 766.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 113.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 764.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 114.
M. Corby, Operation Sealion. The Invasion That Never Was, Military Times, no. 8 (2011 05).
W. Murray, Allan R. Millett, A War to Be Won. Fighting the Second World War, 81.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 146.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 765766.
T. Harding, Battle of Britain Was Won at Sea, The Telegraph (2006), http://www.telegraph.co.uk/news/1527068/Battle-ofBritain-was-won-at-sea.-Discuss.html.
M. Corby, Operation Sealion. The Invasion That Never Was.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 324.
The Battle of Britain 1940, http://history-world.org/battle_of_britain_1940.htm.Skyrius: Britain Prepares for War.
J. Keegan, The Second World War, 75.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 761.
I. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis, 303.
L. Deyghton, Battle of Britain, 80.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 324.
Ten pat, 326.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 110.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 103.
M. Corby, Operation Sealion. The Invasion That Never Was.
M. Gilbert, Second World War, 122.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 103.
Ten pat, 97.
Ten pat, 92.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 328.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 792.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 107.
J. Keegan, The Second World War, 76.
Battle of Britain, Imperial War Museum, http://archive.iwm.org.uk/upload/package/27/battleofbritain/intro.htm. Skyrius: 1940:
The Tactical Situation.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 101.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 8.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 79.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 32.

57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.
64.
65.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
72.
73.
74.
75.
76.
77.
78.
79.
80.
81.
82.
83.
84.
85.
86.
87.
88.
89.
90.
91.
92.
93.
94.
95.
96.
97.
98.
99.
100.
101.
102.
103.
104.
105.
106.
107.
108.
109.
110.
111.
112.
113.

S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 97.

M. Caidin, Me 109; Willy Messerschmitts Peerless Fighter, 9.
D. Irving, The Rise and Fall of the Luftwaffe: The Life of Field Marshal Erhard Milch, 46.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 104105.
Ten pat, 94.
R. Overy, The Penguin Historical Atlas of the Third Reich, 128.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 33.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 10.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 1940-1945, 93.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 98.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 94.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 112.
Ten pat, 33.
R. Overy, Why the Allies Won, 245.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 50.
R. Overy, Why the Allies Won, 246.
Ten pat, 247.
Ten pat, 250.
Ten pat, 247.
Ten pat.
Ten pat, 25152.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 50.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 37.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 28.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 37.
Ten pat, 38.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 51.
Ten pat, 52.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 47.
R. Overy, Why the Allies Won, 127.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 46.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 50.
W. Murray, Battle of Britain. August 13 September 15, 1940. How Did the Few Win?, Great Battles. Epic Clashes of the
20th Century. 2003.
A Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 98.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 7273.
Ten pat, 115.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 191.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 116.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 202.
Ten pat, 50.
Ten pat.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 52.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 380.
J. Dell, Messerschmitt Bf109 - the Story, http://freespace.virgin.net/john.dell/bf109/Bf109Story.htm.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 59.
Ten pat, 96.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 381.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 189.
Ten pat, 52.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 381.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 53.
P. Bishop. Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 381.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 53.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 377381.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 75.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 96.
Ten pat, 97.

114.
115.
116.
117.
118.
119.
120.
121.
122.
123.
124.
125.
126.
127.
128.
129.
130.
131.
132.
133.
134.
135.
136.
137.
138.
139.
140.
141.
142.
143.
144.
145.
146.
147.
148.
149.
150.
151.
152.
153.
154.
155.
156.
157.
158.
159.
160.
161.
162.
163.
164.
165.
166.
167.
168.

P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 377.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 83.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 37.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 377.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 95.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 36.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 96.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 82.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 379.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 96.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 82.
H. Dundas, Flying Start: a Fighter Pilots War Years, 19.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 82.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 159.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 76.
Ten pat, 7879.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 378.
M. Gilbert, Second World War, 115.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 106.
N. Tweedie, The Battle of Britain 70 Years On, The Telegraph, accessed February 9, 2012,
http://www.telegraph.co.uk/culture/books/7814671/The-Battle-of-Britain-70-years-on.html.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 47.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 48.
Ten pat, 368, 370; Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 148149.
Richard Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 38.
Ten pat, 113.
Ten pat, 54.
Battle of Britain Historical Society, Pilots That Took Part, The Battle of Britain 1940, 2007,
http://www.battleofbritain1940.net/0004.html.
E. Lunde, The Battle of Britain--A German Perspective, 1996, http://www.ibiblio.org/hyperwar/ETO/BOB/BoBGerman/index.html#fn106.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 239.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 85.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 161162.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 83.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 164.
Ten pat.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 83.
Ten pat, 85.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 165.
R. Holmes, The World At War, 136.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 165.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 94.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 280.
Ten pat, 166.
Ten pat.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 84.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 168.
Ten pat, 167.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 169.
R. Holmes, The World at War, 137.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 171.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 39.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 174.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 84.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 107.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 175176.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 85.

169.
170.
171.
172.
173.
174.
175.
176.
177.
178.
179.
180.
181.
182.
183.
184.
185.
186.
187.
188.
189.
190.
191.
192.
193.
194.
195.
196.
197.
198.
199.
200.
201.
202.
203.
204.
205.
206.
207.
208.
209.
210.
211.
212.
213.
214.
215.
216.
217.
218.
219.
220.
221.
222.
223.
224.
225.
226.

S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 178.

Ten pat, 68.
Ten pat, 178.
H. Dundas, Flying Start: a Fighter Pilots War Years, 46.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 127.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 63.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 41.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 61.
R. Holmes, The World at War, 134135.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 95.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 776.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 4142.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 95.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 346, 348.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 1939-1945., 368.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 346.
Ten pat, 347.
Ten pat.
Ten pat, 349.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 349; Krotkus, Enigma II pasaulinio karo legenda.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 350351.
R. Overy, Why the Allies Won, 57.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 95.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 351.
M. Gilbert, Second World War, 117118.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 338.
Ten pat, 192.
Ten pat, 5859.
Ten pat, 133134.
Len Deighton, Battle of Britain, 151.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 133.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 194.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 131.
Ten pat, 130131.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 107.
Ten pat, 231.
A. Kesselring, The Memoirs of Field Marshal Kesselring, 88.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 48.
L. Deighton, Battle of Britain, 100.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 120121.
L. Deighton, Battle of Britain, 100.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 114.
A. Kesselring, The Memoirs of Field Marshal Kesselring, 67.
Ten pat, 68.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 119.
Ten pat, 122123.
Ten pat, 123.
T. Osterkamp, Durch Hhen und Tiefen jagt ein Herz, 324327.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 125.
T. Osterkamp, Durch Hhen und Tiefen jagt ein Herz, 318319.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 126.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 5758.
Ten pat, 62.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 70.
L. Deighton, Battle of Britain, 108.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 91.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 149.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 67.

227. W. Murray, Battle of Britain. August 13 September 15, 1940. How Did The Few Win?, Great Battles. Epic Clashes of the
20th Century, 2003.
228. Battlefields - Series 1. Battle of Britain, Battle of Britain (Universal Pictures UK, 2005).
229. M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 91.
230. J. Keegan, The Second World War, 77.
231. W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 775.
232. Battlefields - Series 1. Battle of Britain.
233. Chronology of the Battle of Britain, Battle of Britain Historical Society, accessed March 14, 2012,
http://www.battleofbritain1940.net/0019.html Thursday August 1st - Saturday August 10th 1940.
234. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 150.
235. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 78.
236. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 151152.
237. Ten pat, 151.
238. Ten pat, 153.
239. Chronology of the Battle of Britain Thursday July 25th Wednesday July 31st 1940.
240. U. Steinhilper and P. Osborne, Spitfire on My Tail: A View from the Other Side, 277278.
241. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 155.
242. Ten pat, 156.
243. Ten pat, 157.
244. T. Osterkamp, Durch Hhen und Tiefen jagt ein Herz, 360363.
245. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 132.
246. Ten pat, 130.
247. L. Deighton, Fighter: The True Story of the Battle of Britain, 141142.
248. J. Keegan, The Second World War, 81.
249. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 130.
250. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 179.
251. Chronology of the Battle of Britain, Battle of Britain Historical Society, accessed March 14, 2012,
http://www.battleofbritain1940.net/0019.html Thursday August 1st - Saturday August 10th 1940.
252. Ten pat.
253. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 181.
254. Ten pat, 183184.
255. J. Rupert Colville, The Fringes of Power: Downing Street Diaries, 19391955, 257.
256. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 184.
257. Ten pat, 190191.
258. Ten pat, 192.
259. Ten pat, 193.
260. Ten pat, 195.
261. Ten pat, 201.
262. Ten pat, 203.
263. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 163.
264. Ten pat, 169.
265. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 204.
266. Ten pat, 205.
267. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 170.
268. L. Deighton, Battle of Britain, 127.
269. R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 69.
270. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 171.
271. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 207208; Patrick Bishop. Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31
October 1940, 171.
272. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 208.
273. Battlefields - Series 1. Battle of Britain.
274. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 210.
275. Battlefields - Series 1. Battle of Britain.
276. S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 210.
277. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 178179; S. Bungay, The Most Dangerous
Enemy, 210211.
278. A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 97.
279. P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 183.

280.
281.
282.
283.
284.
285.
286.
287.
288.
289.
290.
291.
292.
293.
294.
295.
296.
297.
298.
299.
300.
301.
302.
303.
304.
305.
306.
307.
308.

309.
310.
311.
312.
313.
314.
315.
316.
317.
318.
319.
320.
321.
322.
323.
324.
325.
326.
327.
328.
329.
330.
331.
332.
333.
334.

S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 218.

P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 190.
Battlefields - Series 1. Battle of Britain.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 213.
Battlefields - Series 1. Battle of Britain.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 214215.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 190.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 215216.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 196.
Battlefields - Series 1. Battle of Britain.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 197.
Ten pat, 198.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 217.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 200.
Battlefields - Series 1. Battle of Britain.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 198.
Ten pat, 181.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 218.
L. Deighton, Battle of Britain, 138.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 219.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 203, 206.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 96.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 222.
A. Price, Hardest Day, 192193.
Ten pat, 55.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 224.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 210.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 224.
Chronology of the Battle of Britain, Battle of Britain Historical Society, accessed March 14, 2012,
http://www.battleofbritain1940.net/0019.html Sunday August 18th 1940 THE MIDDAY ATTACK ON KENLEY AND BIGGIN
HILL.
A. Price. Hardest Day, 173.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 229.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 216.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 226227.
Ten pat, 230.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 217,220.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 229.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 224.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 231.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 224.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 234.
Chronology of the Battle of Britain Monday August 19th Saturday August 24th 1940.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 233234.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 225.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 235.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 225.
Ten pat, 227.
Chronology of the Battle of Britain, Monday August 19th Saturday August 24th 1940.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 235236.
M. Gilbert, Second World War, 119.
Churchills Speeches 19361946, n. d., http://www.churchill-society-london.org.uk/SpchIndx.html The Few Churchills speech
to The House of Commons August 20, 1940.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 79.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 274.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 99.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 267.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 280.

335.
336.
337.
338.
339.
340.
341.
342.
343.
344.
345.
346.
347.
348.
349.
350.
351.
352.
353.
354.
355.
356.
357.
358.
359.
360.
361.
362.
363.
364.
365.
366.
367.
368.
369.
370.
371.
372.
373.
374.
375.
376.
377.
378.
379.
380.
381.
382.
383.
384.
385.
386.
387.
388.
389.
390.
391.

R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 68.

S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 287.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 69.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 371.
R. Holmes, The World at War, 133134.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 294.
Battlefields - Series 1. Battle of Britain, Battle of Britain (Universal Pictures UK, 2005).
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 294.
W. Churchill, Into Battle: Speeches , 19381940, 263271.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 300301.
Derek Wood, Derek D. Dempster, The Narrow Margin: The Battle of Britain and the Rise of Air Power, 19301940 (Tri-Service
Press, 1990), 348.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 292.
Ten pat, 299300.
D. Wood, D. D. Dempster, The Narrow Margin: The Battle of Britain and the Rise of Air Power, 19301940, 348.
Ten pat, 344.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 290.
Ten pat.
Ten pat, 301.
Ten pat, 293.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 240241.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 293.
Ten pat, 280.
Ten pat, 296.
Ten pat, 297.
Ten pat, 298.
Ten pat, 303.
U. Steinhilper and P. Osborne, Spitfire on My Tail: A View from the Other Side, 287.
P. W. Stahl, Diving Eagle: A Ju88 Pilots Diary, 5859.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 304.
Ten pat, 300.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 232.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 106.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 305.
P. Bishop. Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 237.
W. L. Shirer, Berlin Diary, 391.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 83.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 369.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 39.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 306.
Ten pat.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 285.
Ten pat, 288.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 799780.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 308.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 780.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 330.
R. Hough, D. Richards, The Battle of Britain: The Jubilee History, 254255.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 103.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 309310.
Ch. Messenger, H. P. Willmott, R. Cross, World War II, 63.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 101.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 81.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 310311.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 310.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 106.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 311.
R. Holmes, The World at War, 133134.

392.
393.
394.
395.
396.
397.
398.
399.
400.
401.
402.
403.
404.
405.
406.
407.
408.
409.
410.
411.
412.
413.
414.
415.
416.
417.
418.
419.
420.
421.
422.
423.
424.
425.
426.
427.
428.
429.
430.
431.
432.
433.
434.
435.
436.
437.
438.
439.
440.
441.
442.
443.
444.
445.
446.
447.
448.

D. Irving, Hitlers War and the War Path, 331.

S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 312.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 315.
Ten pat, 313.
Ten pat.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 102103.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 311312.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 105.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 93.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 108.
Ten pat, 103.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 91.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 93.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 92.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 319.
Ten pat.
M. Gilbert, Second World War, 124.
W. L. Shirer, Berlin Diary, 393.
Ten pat, 406.
R. Overy. The Battle of Britain. Myth and Reality, 89.
Ten pat, 99.
M. Gilbert, Second World War, 120.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 316.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 351.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 94.
R. Holmes, The World at War, 143.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 9495.
Ten pat, 91.
Ten pat, 93.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 218.
M. Gilbert, Second World War, 125.
R. Holmes, The World at War, 144.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 95.
Ten pat, 9596.
Ten pat, 9697.
M. Gilbert, Second World War, 137.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 313.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 325.
M. Gilbert, Second World War, 123.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 314.
Ten pat, 315; Patrick Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 328.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 317.
Ten pat.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 333.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 331332.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 337.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 318319.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 337.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 320.
Ten pat, 321.
Chronology of the Battle of Britain, Battle of Britain Historical Society, accessed March 14, 2012,
http://www.battleofbritain1940.net/0019.html Sunday September 15th 1940 Details of the mornings action.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 341.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 325326.
Ten pat, 326.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 345.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 335.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 346.

449.
450.
451.
452.
453.
454.
455.
456.
457.
458.
459.
460.
461.
462.
463.
464.
465.
466.
467.
468.
469.
470.
471.
472.
473.
474.
475.
476.
477.
478.
479.
480.
481.
482.
483.
484.
485.
486.
487.
488.
489.
490.
491.
492.
493.
494.
495.

W. Churchill, The Second World War, vol. 2: Their Finest Hour, 257258.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 319.
W. Churchill, The Second World War, vol. 2, 258.
Ten pat.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 332333.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 349.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 335.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 348.
H. Greiner, OKW Tagebuch, n. d., 127129, Imperial War Museum.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 336.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 40.
H. Greiner, OKW Tagebuch, 150.
J. R. Colville, The Fringes of Power: Downing Street Diaries, 19391955, 289290.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 339.
Ten pat, 371.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 364.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 108.
M. Gilbert, Second World War, 131132.
Ten pat, 133.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 108.
M. Payne, The Helmut Wick Story, Aviation News no. 922 November, 1990 (n. d.), 584588.
H. Dundas, Flying Start: a Fighter Pilots War Years, 54.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 372.
Ten pat, 373374.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 373.
Ten pat, 374.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 368.
T. Osterkamp, Durch Hhen und Tiefen jagt ein Herz, 385.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 373.
Ten pat, 369.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 309.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 362.
P. Bishop, Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940, 374375.
Ten pat, 374.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 118.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 361.
H. Dundas, Flying Start: a Fighter Pilots War Years, 99.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 361.
A. Kesselring, The Memoirs of Field Marshal Kesselring, 84.
Ten pat.
M. Gilbert, Second World War, 130.
S. Bungay, The Most Dangerous Enemy, 386.
C. Barnett, The Audit of War: The Illusion and Reality of Britain as a Great Nation, 144.
R. Overy, The Battle of Britain. Myth and Reality, 103.
Ten pat, 117.
Ten pat.
Ten pat, 122.

Komplikacijos iaurs Afrikoje ir Balkanuose

1.
2.
3.
4.
5.
6.

A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 119.
S. Bungay, Alamein, 5.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 114.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 7778.
Ten pat, 79.
Ten pat, 78.

7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
55.
56.
57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.

I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 80.
A. Beevor, The Second World War, 143.
I. Kershaw, Hitler, 581.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 8182.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 338.
I. Kershaw, Hitler, 581.
A. Beevor, The Second World War, 144.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 113.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 117.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 112.
A. Beevor, The Second World War, 145.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 113.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 82.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 814.
I. Kershaw, Hitler, 582.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 814.
S. Berthon, J. Potts. Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 44.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 125.
A. Beevor, The Second World War, 145.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 45.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 83.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 139.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 118.
I. Kershaw, Hitler, 583.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 81.
I. Kershaw, Hitler, 584; Ian Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 84.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 8485.
C. P. Chen, Fhrer Directives and Fhrer Orders, World War II Database, n. d., http://ww2db.com/doc.php?q=300 Fhrer
Directive 18. 12 Nov 1940.
I. Kershaw, Hitler, 583.
A. Beevor, The Second World War, 143.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 168.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 109.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 168170.
Ten pat, 163168.
A. Beevor, The Second World War, 148.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 340.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 816.
A. Beevor, The Second World War, 148.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 170.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 109.
Ten pat, 105.
A. Beevor, The Second World War, 146.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 107.
A. Beevor, The Second World War, 146147.
S. Bungay, Alamein, 6.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 109.
A. Beevor, The Second World War, 143.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 124.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 108.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 121.
J. Keegan, Atlas of World War 2, 36.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 125126.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 108.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 126127.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 110; Stephen Bungay, Alamein, 8.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 121.
S. Bungay, Alamein, 6.

64.
65.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
72.
73.
74.
75.
76.
77.
78.
79.
80.
81.
82.
83.
84.
85.
86.
87.
88.
89.
90.
91.
92.
93.
94.
95.
96.
97.
98.
99.
100.
101.
102.
103.
104.
105.
106.
107.
108.
109.
110.
111.
112.
113.
114.
115.
116.
117.
118.

R. Holmes, The World at War, 150151.

G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 127.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 120.
A. Beevor, The Second World War, 147.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 127.
A. Beevor, The Second World War, 150.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 128.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 1940-1945, 128.
G. Corrigan. The Second World War: A Military History, 128.
S. Bungay, Alamein, 25, 27, 43; S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 383.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 121.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 128.
R. Holmes, The World at War, 152153.
A. Beevor, The Second World War, 151.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 128.
S. Bungay, Alamein, 67.
A. Beevor, The Second World War, 151.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 110.
R. Holmes, The World at War, 155.
A. Beevor, The Second World War, 152153.
World War II. The Definitive Visual Guide, 98.
A. Beevor, The Second World War, 153.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 122; G. Corrigan, The Second World War: A Military
History, 128129.
S. Bungay, Alamein, 8.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 123.
S. Bungay, Alamein, 8.
R. Holmes, The World at War, 157158.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 179.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 116.
Ian Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 171172.
Ten pat, 172173.
Ten pat, 174175.
Ten pat, 165.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 116.
A. Beevor, The Second World War, 149.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 130.
A. Beevor, The Second World War, 148.
J. D. Mahoney, The Greeks and the Epic of 1940, Helenic Electronic Center, n. d., http://www.greece.org/main/index.php?
option=com_content&view=article&id=113&Itemid=119.
A. Beevor, The Second World War, 149.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 1939-1945, 117.
A. Beevor, The Second World War, 149.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 382.
M. Gilbert, Second World War, 143.
M. Hastings The Second World War. A World in Flames, 178.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 117.
A. Beevor, The Second World War, 149.
W. Murray, A. R. Millett, A War To Be Won. Fighting the Second World War, 98.
S. Ztos, Greece: The Struggle for Freedom, 39.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:382.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 180.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 118.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 349.
C. P. Chen, Fhrer Directives and Fhrer Orders, World War II Database, n. d., http://ww2db.com/doc.php?q=300 Directive
No. 20 Operation Marita.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 178.
I. Kershaw, Hitler, 609610.

119.
120.
121.
122.
123.
124.
125.
126.
127.
128.
129.
130.
131.
132.
133.
134.
135.
136.
137.
138.
139.
140.
141.
142.
143.
144.
145.
146.
147.
148.
149.
150.
151.
152.
153.
154.
155.
156.
157.
158.
159.
160.
161.
162.
163.
164.
165.
166.
167.
168.
169.
170.
171.

172.
173.

M. Gilbert, Second World War, 159.

Ten pat, 135136.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 125.
Ten pat, 130.
A. Beevor, The Second World War, 154.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 126.
Ten pat, 127.
M. Gilbert, Second World War, 148.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 111.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 132.
R. Holmes, The World at War, 158.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 132.
R. Holmes, The World at War, 157.
A. Beevor, The Second World War, 156.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 137.
Ten pat, 131.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 118119.
Antony Beevor, The Second World War, 156.
C. P. Chen, Fhrer Directives and Fhrer Orders, World War II Database, n. d., http://ww2db.com/doc.php?q=300 Directive
No. 20 Operation Marita.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 346.
M. Gilbert, Second World War, 160.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 353354.
A. Beevor, The Second World War, 155.
I. Kershaw, Hitler, 603.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 823.
I. Kershaw, Hitler, 605.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 368.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 823.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 368.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 823.
I. Kershaw, Hitler, 603.
B. Hall, The Impossible Country, iame Kindle leidime puslapiai nra nurodomi.
A. Beevor, The Second World War, 158.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 368.
I. Kershaw, Hitler, 605.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 828.
Ten pat, 824.
I. Kershaw, Hitler, 605.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 825.
Ten pat, 824.
I. Kershaw, Hitler, 609.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 369.
Ten pat.
M. Gilbert, Second World War, 166.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 825826.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 63.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 372.
S. Berthon, J. Potts. Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 6364.
Ten pat, 66.
Ten pat, 64.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 372.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 404.
L. Kozlov, Treaty of Friendship and Non-Aggression Between the USSR and Yugoslavia on April 5, 1941 in the Coverage of the
Soviet Press, n. d., http://yqyq.net/26268Dogovor_o_druzhbe_i_nenapadenii_mezhdu_SSSR_i_YUgoslavieiy_ot_5_aprelya_1941_g_v_osveshenii_sovetskoiy_pechati.html
S. Berthon, Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 66.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 372.

174.
175.
176.
177.
178.
179.
180.
181.
182.
183.
184.
185.
186.
187.
188.
189.
190.
191.
192.
193.
194.
195.
196.
197.
198.
199.
200.
201.
202.
203.
204.
205.
206.
207.
208.
209.
210.
211.
212.
213.
214.
215.
216.
217.
218.
219.
220.
221.
222.
223.
224.
225.
226.

I. Kershaw, Hitler, 608.

J. Keegan, The Second World War, 126.
A. Beevor, The Second World War, 159.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 373.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, M.R. Barefield, 10,
http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a274019.pdf.
I. Kershaw, Hitler, 607.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, 11.
J. Keegan, The Second World War, 125.
A. Beevor, The Second World War, 158.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 124; M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at
War 19391945, 118.
A. Beevor, The Second World War, 159160.
L. Nierhorster, World War II Armed Forces Orders of Battle, n. d., http://niehorster.orbat.com/index.htm Balkan Operations
Orders of Battle. 5th April 1941.
I. Kershaw, Hitler, 607.
J. Keegan, The Second World War, 124.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, 13.
J. Keegan, The Second World War, 125.
A. Beevor, The Second World War, 159.
L. Shaw, Trial by Slander: a Background to the Independent State of Croatia, and an Account of the Anti-Croatian Campaign in
Australia, 89.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 125.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, 18.
Ten pat, 19.
The Invasion and Battle for Yugoslavia, n. d., http://www.feldgrau.com/yugowar.html.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, 17.
The Invasion and Battle for Yugoslavia.
Ten pat.
J. Keegan, The Second World War, 126.
I. Kershaw, Hitler, 607.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, 20.
Ten pat, 22.
The Invasion and Battle for Yugoslavia.
Ten pat, 21.
The Invasion and Battle for Yugoslavia.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, 23.
A. Beevor, The Second World War, 160.
I. Kershaw, Hitler, 608; A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 124; M. R. Barefield,
Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, 23.
J. Keegan, The Second World War, 126.
M. Gilbert, Second World War, 182.
N. Davies, Europe at War 19391945. No Simple Victory, 319.
B. Hall, Impossible Country, iame Kindle leidime puslapiai nra nurodomi.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 345348.
Ten pat, 239240.
Ten pat, 351.
Ten pat, 240241.
M. Gilbert, The Dent Atlas of the Holocaust, 41.
Ten pat, 332, 334.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 241.
Ten pat, 483484.
V. Perica, Balkan Idols: Religion and Nationalism in Yugoslav States, 96.
M. Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World War, 133.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 328330.
M. Gilbert, The Dent Atlas of the Holocaust, 102.
Ten pat, 129.
Ten pat, 51.

227.
228.
229.
230.
231.
232.
233.
234.
235.
236.
237.
238.
239.
240.
241.
242.
243.
244.
245.
246.
247.
248.
249.
250.
251.
252.
253.
254.
255.
256.
257.
258.
259.
260.
261.
262.
263.
264.
265.
266.
267.
268.
269.
270.
271.
272.
273.
274.
275.
276.
277.
278.
279.
280.
281.

M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 399401.

M. Gilbert, The Dent Atlas of the Holocaust, 115.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 401.
Ten pat, 343.
Ten pat, 349350.
Ten pat.
J. Pirjevec, B. Repe, Resistance, Suffering, Hope: The Slovene Partisan Movement 19411945, 1s, 27.
J. Corsellis, Marcus Ferrar, Slovenia 1945: Death and Survival After World War Two, 2627.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 350.
Ten pat, 351.
V. Zerjavic, YUGOSLAVIA-MANIPULATIONS -WITH THE NUMBER OF SECOND WORLD WAR VICTIMS, 1992
04, http://www.hic.hr/books/manipulations/index.htm.
V. Zerjavic, YUGOSLAVIA-MANIPULATIONS -WITH THE NUMBER OF SECOND WORLD WAR VICTIMS.
L. Rees, Their Darkest Hour: People Tested to the Extreme in WWII, 226.
V. Zerjavic, YUGOSLAVIA-MANIPULATIONS -WITH THE NUMBER OF SECOND WORLD WAR VICTIMS.
J. Tomasevich, War and Revolution in Yugoslavia, 19411945: Occupation and Collaboration, 718.
B. Hall, The Impossible Country, iame Kindle leidime puslapiai nra nurodomi.
T. Kulji, Balkanistica, Was Tito the Last Habsburg? Reflections on Titos Role in the History of the Balkans 20/2007 (n. d.):
85100.
B. Hall, The Impossible Country, iame Kindle leidime puslapiai nra nurodomi.
T. Kulji, Balkanistica.
M. Glenny, The Fall of Yugoslavia, 3334.
Ten pat, 35.
B. Hall, Impossible Country.
M. Glenny, The Fall of Yugoslavia, 43.
Ten pat, 37.
Once Brothers (ESPN Films, n. d.), 30for30.espn.com/film/once-brothers.html.
Croatian Handball Fan Stabbed in Serbia, n. d., http://daily.tportal.hr/172564/Croatian-handball-fan-stabbed-in-Serbia.html.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 119.
M. Gilbert, Second World War, 170.
M. R. Barefield, Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941, M. R. Barefield, 11,
http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a274019.pdf.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 391.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 134.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:393.
A. Beevor, The Second World War, 160.
Ten pat.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:398.
A. Beevor, The Second World War, 160.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:400.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 119120.
A. Beevor. The Second World War, 161.
Ten pat, 160.
Ten pat, 161.
J. Keegan, The Second World War, 128.
M. Gilbert, Second World War, 174.
Ten pat.
M. Hastings, Winstons War. Churchill 19401945, 137.
A. Beevor, The Second World War, 161.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:400.
I. Kershaw. Hitler, 607.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:400.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 375.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:400.
J. Keegan, The Second World War, 126.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:400.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 375.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:400; Antony Beevor, The Second

282.
283.
284.
285.
286.
287.
288.
289.
290.
291.
292.
293.
294.
295.
296.
297.
298.
299.
300.
301.
302.
303.
304.
305.
306.
307.
308.
309.
310.
311.
312.
313.
314.
315.
316.
317.
318.
319.
320.
321.
322.
323.
324.
325.
326.
327.
328.
329.
330.
331.
332.
333.
334.
335.
336.
337.
338.

World War, 161.

C. P. Chen, World War II Database, n. d., http://ww2db.com Balkans Campaign 28 Oct 1940 - 1 Jun 1941.
Ten pat.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:401.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 122.
C. P. Chen, World War II Database Balkans Campaign 28 Oct 1940 - 1 Jun 1941.
A. Beevor, The Second World War, 163.
Ten pat.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 402.
A. Beevor, The Second World War, 162.
M. Hastings, All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 122.
M. Gilbert, Second World War, 178.
Ten pat, 179.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 828.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 383.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 828.
Ten pat.
S. Bungay, Alamein, 12.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 385.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 260261.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 127.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 264.
Ten pat, 280.
Ten pat, 272273.
Ten pat.
Ten pat, 350.
M. Gilbert, Second World War, 460.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 497.
M. Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World War, 98.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 497.
M. Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World War, 97.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 497.
M. Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World War, 98.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 505.
A. Beevor, The Second World War, 165.
J. Keegan, The Second World War, 130.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 406.
Ten pat, 2:405.
A. Beevor, The Second World War, 165.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 133.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 125.
M. Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World War, 35.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:407.
M. Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World War, 35.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:407408.
A. Beevor, The Second World War, 165.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:408.
A. Beevor, The Second World War, 166.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:409.
P. Antill, Crete 1941: Germanys Lightning Airborne Assault, 3031.
J. Keegan, The Second World War, 130131.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:408.
G. Corrigan, The Second World War: A Military History, 133.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:4085.
P. D. Antill, Crete 1941, 3334.
A. Beevor, The Second World War, 167.
D. Davin, Crete, 22.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 410.

339.
340.
341.
342.
343.
344.
345.
346.
347.
348.
349.
350.
351.
352.
353.
354.
355.
356.
357.
358.
359.
360.
361.
362.
363.
364.
365.
366.
367.
368.
369.
370.
371.
372.
373.
374.
375.
376.
377.
378.
379.
380.
381.
382.
383.
384.
385.
386.
387.
388.
389.
390.
391.
392.
393.
394.

A. Beevor, The Second World War, 168.

S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:411.
J. Keegan, The Second World War, 135.
Ten pat, 133.
Ten pat, 134.
A. Beevor, The Second World War, 168.
Ten pat, 169.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:412.
J. Keegan, The Second World War, 135.
A. Beevor, The Second World War, 169.
J. Keegan, The Second World War, 136.
A. Beevor, The Second World War, 167.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:413.
A. Beevor, The Second World War, 170.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:413.
Ten pat.
Ten pat, 2:414.
John Keegan, The Second World War, 137.
Dan Davin, Crete, 42.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:414.
J. Keegan. The Second World War, 137.
A. Beevor. The Second World War, 170.
J. Keegan. The Second World War, 137.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 416.
Ten pat, 2:418; M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 123; J. Keegan. The Second World War, 137
138.
A. Beevor. The Second World War, 171.
J. Keegan. The Second World War, 138.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:416.
J. Keegan. The Second World War, 138.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 126127.
J. Keegan. The Second World War, 138.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:417.
J. Keegan. The Second World War, 138.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 123.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 417.
M. Hastings. Winstons War. Churchill 19411945, 139.
Ten pat.
Ten pat, 142.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 124.
M. Hastings. Winstons War. Churchill 19411945, 141.
Ten pat, 138.
S. Bungay. Alamein, 11.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 129.
S. Bungay. Alamein, 11.
M. Gilbert. The Routledge Atlas of the Second World War, 37.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 127.
M. Hastings. Winstons War. Churchill 19411945, 140.
Ten pat, 141142.
M. Gilbert. The Routledge Atlas of the Second World War, 35; Samuel W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German
Armed Forces and World War II, 2:417; A. Beevor. The Second World War, 172.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:418.
J. Keegan. The Second World War, 139.
S. Bungay. Alamein, 12.
W. L. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich, 829.
Ten pat.
D. Irving. Hitlers War and the War Path, 393.
A. Beevor. The Second World War, 163.

395.
396.
397.
398.
399.
400.
401.
402.
403.
404.
405.
406.
407.
408.
409.
410.
411.
412.
413.
414.
415.
416.
417.
418.
419.
420.
421.
422.
423.
424.
425.
426.
427.
428.
429.
430.
431.
432.
433.
434.
435.
436.
437.
438.
439.
440.
441.
442.
443.
444.
445.
446.
447.
448.
449.
450.
451.

D. Irving. Hitlers War and the War Path, 341.

Ten pat, 356357.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:431.
Ten pat.
A. Beevor. The Second World War, 174.
Ten pat, 175.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 361.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:432.
R. Holmes. The World at War, 161.
C. P. Chen, World War II Database, n. d., http://ww2db.com Operation Sonnenblume 8 Feb 1941 - 6 May 1941.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 123; A. Beevor, The Second World War, 175.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 114115.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 127.
C. P. Chen. World War II Database Operation Sonnenblume 8 Feb 1941 - 6 May 1941.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 132.
A. Beevor. The Second World War, 175.
Ten pat, 176.
R. Holmes. The World at War, 162.
S. Bungay. Alamein, 228229.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 433.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:433; A. Beevor. The Second World
War, 176.
A. Beevor. The Second World War, 176.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:434.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 127.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:434.
Ten pat, 2:434435.
A. Beevor. The Second World War, 176.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 2:435436.
F. Mellenthin. Panzer Battles 19391945, 1955, 56.
S. Bungay. Alamein, 230.
Ten pat, 1415.
A. Beevor. The Second World War, 177.
S. Bungay. Alamein, 1516.
Ten pat, 16.
Ten pat, 42.
Ten pat, 44.
Ten pat, 45.
Ten pat, 46.
Ten pat, 47.
Ten pat, 5354.
Ten pat, 6263.
M. Hastings. Winstons War. Churchill 19411945, 136137.
Ten pat, 136.
A. Beevor. The Second World War, 179.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 129.
T. N. Dupuy. A Genius for War: The German Army and General Staff, 18071945, 253254.
S. Bungay. Alamein, 35.
M. Hastings. Winstons War. Churchill 19411945, 143.
Ten pat, 135.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 129.
M. Hastings. Winstons War. Churchill 19411945, 153.
S. Bungay. Alamein, 231.
R. Holmes. The World at War, 161.
S. Bungay, Alamein, 234.
Ph. Warner. Auchinleck: The Lonely Soldier, 39.
D. Young. Rommel / by Desmond Young, 23.
Ten pat, 152154.

452.
453.
454.
455.
456.
457.
458.
459.
460.
461.
462.
463.
464.
465.

S. Bungay. Alamein, 68.

A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 132.
S. Bungay. Alamein, 2223.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 133; S. Bungay. Alamein, 23.
M. Hastings. All Hell Let Loose. The World at War 19391945, 106, 130.
Ten pat, 106.
S. Bungay. Alamein, 39.
A. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 133.
S. Bungay. Alamein, 12.
Ten pat, 13.
Ten pat, 14.
Ten pat.
S. W. Mitcham. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 445.
S. Bungay. Alamein, 13.

Didiosios iliuzijos
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.

I. Kershaw, Hitler, 584.

S. Sebag Montefiore, Raudonojo caro dvaras, 393.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 94.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 336.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 805.
L. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West, 78.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 804805.
L. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West, 7980.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 394.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 47.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 805.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 10.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 47.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 805.
S. Berthon and J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 47.
Ten pat, 48.
R. Kershaw, War Without Garlands, 10.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 343; W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 806807.
S. Berthon and J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 48.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 349, http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 395.
Ten pat.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 4849.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 396.
Ten pat, 396.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 808.
I. Kershaw, Hitler, 586.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 344.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 340341, http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html.
R. Overy, Russias War, 64.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 334.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 351.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 49.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 262.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 809.
Ten pat, 810.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 346.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 11.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 334; Irving, Hitlers War and the War Path, 349.

40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
55.
56.
57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.
64.
65.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
72.
73.
74.
75.
76.
77.
78.
79.
80.
81.
82.
83.
84.
85.
86.
87.
88.

S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 49.

I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 263.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 335.
R. Kershaw, War Without Garlands, 17.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 152.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa: Commanders of the German Invasion of Russia, 1941, 24.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 119120.
Ten pat, 121.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 14.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941, http://militera.lib.ru/h/fugate/index.html
Chapter 2. German Plans for the Invasion of The USSR.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 14.
Ten pat, 16.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941 Chapter 2. German Plans for the Invasion of
the USSR.
Ten pat, Chapter 2. German Plans For The Invasion of the USSR.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 17.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941 Chapter 2. German Plans for the Invasion of
the USSR.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 19.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941 Chapter 2. German Plans for the Invasion of
the USSR; S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 22.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941 Chapter 2. German Plans for the Invasion of
the USSR.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 335.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 123.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 22.
Ten pat.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 350.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 123124.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941 Chapter 2. German Plans for the Invasion of
the USSR.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 74.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on The Eastern Front, 1941 Chapter 2. German Plans for the Invasion of
the USSR.
R. Kershaw, War Without Garlands, 19.
Ian Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 335.
C. Peter Chen, Fhrer Directives and Fhrer Orders, World War II Database, n. d., http://ww2db.com/doc.php?q=300
Directive No. 21 Operation Barbarossa.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 139.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 812.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 335.
Ten pat, 336.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 355.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 53.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 336.
Ten pat, 345.
S. G. Fritz, Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, 58.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 73.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 58.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 360361.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 79.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 359.
Ten pat.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 7980.
Ten pat, 79.
B. Fugate, Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941, http://militera.lib.ru/h/fugate/index.html
German Plans For The Invasion of the USSR.

89.
90.
91.
92.
93.
94.
95.
96.
97.
98.
99.
100.
101.
102.
103.
104.
105.
106.
107.
108.
109.
110.
111.
112.
113.
114.
115.
116.
117.
118.
119.
120.
121.
122.
123.
124.
125.
126.
127.
128.
129.
130.
131.
132.
133.
134.
135.
136.
137.
138.
139.
140.
141.
142.
143.
144.
145.
146.

R. Kershaw, Tank Men, 193.

S. Mitcham, The Men of Barbarossa: Commanders of the German Invasion of Russia, 1941, 3233.
Ten pat, 34.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 139.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 140.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 36.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 141.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 85.
Ten pat, 82.
Ten pat, 88.
Ten pat, 89.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 346; David Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 89.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 88.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 166.
K. E. Bonn, ed., Slaughterhouse: The Handbook of the Eastern Front, 194145, 45.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 82.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 81.
Ten pat, 144.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 82.
E. Mawdsley, Thunder In The East. Nazi-Soviet War 19411945, 78.
S. Berthon and Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 52.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 336.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 83.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 9597.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 8384.
Ten pat, 59.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 85.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 345.
S. Mitcham, The Men of Barbarossa, 32.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 87.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 6061.
Ten pat, 62.
Ten pat.
Ten pat, 63.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 349.
Ten pat, 352.
Ten pat, 354.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 142.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 66.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 354.
Ten pat, 355.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 66.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 356.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 67.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 357.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 6768.
I. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis, 358.
Ten pat, 358359.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 441.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 3435.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 359.
L. Rees, THE NAZIS. A Warning from History, 161.
Ten pat, 160.
S. G. Fritz, Ostkrieg, 70.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 385386.
M. Mazower, Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe, 139.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 127128.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 358.

147.
148.
149.
150.
151.
152.
153.
154.
155.
156.
157.
158.
159.
160.
161.
162.
163.
164.
165.
166.
167.
168.
169.
170.
171.
172.
173.
174.
175.
176.
177.
178.
179.
180.
181.
182.
183.
184.
185.
186.
187.
188.
189.
190.
191.
192.
193.
194.
195.
196.
197.
198.
199.
200.
201.
202.
203.

Chr. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 129.
Simon Berthon and Joanna Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 53.
Ten pat, 37.
Ten pat, 39.
Ten pat, 44.
Ten pat, 78.
Chris Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 131.
Ten pat, 132.
Ten pat, 132133.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 454.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 146.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 405; S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 67.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 67.
Ten pat, 69.
Ten pat, 71.
A. Beevor, The Second World War, 186.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 363.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 370.
A. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 140.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 363364.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 371.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 364.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 270271.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 46.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 272.
Ten pat, 273.
A. Nagorski, The Greatest Battle: The Battle for Moscow, 19412, 28.
Ten pat, 31.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 141.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 150.
A. Beevor, The Second World War, 188.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 151.
Ten pat, 151153.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 285286.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 414.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 102.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 281.
Ten pat, 281.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 410.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 249.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 136.
Ten pat, 137.
G. Gorodetsky, Grand Delusion: Stalin and the German Invasion of Russia, 232.
David E. Murphy, What Stalin Knew, 86.
Ten pat, 87.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 411.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 140141.
Ten pat, 143.
Ten pat.
Ten pat, 144.
A. Nagorski, The Greatest Battle: The Battle for Moscow, 19412, 31.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 146147.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 412.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 291.
E. Mawdsley, Thunder in the East. Nazi-Soviet War 19411945, 35.
S. G. Fritz, Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, 60.
F. Chuev, V. Mikhaylovich Molotov, and A. Resis, Molotov Remembers: Inside Kremlin Politics: Conversations with Felix Chuev,
22.

204.
205.
206.
207.
208.
209.
210.
211.
212.
213.
214.
215.
216.
217.
218.
219.
220.
221.
222.
223.
224.
225.
226.
227.
228.
229.
230.
231.
232.
233.
234.
235.
236.
237.
238.
239.
240.
241.
242.
243.
244.
245.
246.
247.
248.
249.
250.
251.
252.
253.
254.
255.
256.
257.
258.
259.
260.

L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 408, http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html.

S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 407.
Ten pat, 407408.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 1939-1945, 51.
S. Sebag Montefiore, Raudonojo caro dvaras, 407.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 271.
A. Nagorski, The Greatest Battle: The Battle for Moscow, 19412, 28.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 146.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 283.
R. Overy, Russias War, 70.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 156158.
I. Kershaw, Hitler, 612.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 387.
I. Kershaw, Hitler, 613.
Ten pat, 614.
Ten pat, 615.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 388.
I. Kershaw, Hitler, 614.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 388.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 73.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 281.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 73.
G. Gorodetsky, Grand Delusion, 267.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 282.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 74.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 173174.
S. W. Mitcham, The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II, 447.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 174.
B. Taylor, Barbarossa to Berlin: A Chronology of the Campaigns on the Eastern Front 194145: Long Drive East 22 June 1941 to
18 November 1942, 12.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 176.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 274.
Ten pat, 273.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 140.
G. Gorodetsky, Grand Delusion, 181182.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 177.
G. Gorodetsky, Grand Delusion: Stalin and the German Invasion of Russia, 235.
S. G. Fritz, Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, 7980.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 295.
Richard Overy, Russias War, 69; Simon Sebag Montefiore, Raudonojo caro dvaras, 411.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 178179.
Ten pat, 181183.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 271.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 142.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 177.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 275.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 151.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 154155.
Ten pat, 159160.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 307.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 161.
Ten pat, 175.
E. Mawdsley, Thunder In The East. Nazi-Soviet War 19411945, 33.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 475.
Ten pat, 307.
E. Mawdsley, Thunder In The East. Nazi-Soviet War 19411945, 33.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 137.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 307.

261.
262.
263.
264.
265.
266.
267.
268.
269.
270.
271.
272.
273.
274.
275.
276.
277.
278.
279.
280.
281.
282.
283.
284.
285.
286.
287.
288.
289.
290.
291.
292.
293.
294.
295.
296.
297.
298.
299.
300.
301.
302.
303.
304.
305.
306.
307.
308.
309.
310.
311.
312.
313.
314.

Ten pat, 314.

S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 412.
E. Mawdsley, Thunder In The East. Nazi-Soviet War 19411945, 34.
Ten pat, 4344.
S. G. Fritz, Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, 80.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 269.
L. Besymenski, Stalin und Hitler: Das Pokerspiel Der Diktatoren, 368370.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 434438.
L. Besymenski, Stalin und Hitler, 282298.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 265.
L. Besymenski, Stalin und Hitler, 355363; D. M. Glantz, Stumbling Colossus: Red Army on the Eve of World War, 9092.
Glantz, Stumbling Colossus, 93.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 372.
L. Besymenski, Stalin und Hitler, 364365.
R. Overy, Russias War, 65.
G. Gorodetsky, Grand Delusion: Stalin and the German Invasion of Russia, First Edition, 127; S. Sebag Montefiore, Raudonojo
caro dvaras, 398.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 105.
P. Bobylev, Repeticija katastrofy, http://rkka.ru/analys/kshu/main.htm.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 105106; I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That
Changed the World 1940-1941, 268; Richard Overy, Russias War, 66.
R. Overy, Russias War, 67.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 399.
G. ukovas, Atsiminimai ir apmstymai, 209.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 400.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 400; S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 58.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 144.
R. Overy, Russias War, 65.
Ten pat.
Ch.Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 113.
273. Projekt postanovlenija SNK SSSR O mobilizacionnom plane na 1941 god.
Boevoj i islennyj sostav Vooruennych Sil SSSR v period Velikoj Oteestvennoj voiny. Statistieskij sbornik 1. (22 ijunia
1941 g.), n. d.
Evan Ewan Mawdsley, Thunder In The East. Nazi-Soviet War 1941-1945, 3839.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 115.
E. Mawdsley, Thunder in the East. Nazi-Soviet War 19411945, 43.
Ten pat, 47.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat, 43.
G. ukovas, Atsiminimai ir apmstymai, 218219.
L. Besymenski, Stalin und Hitler: Das Pokerspiel der Diktatoren, 368; D. M. Glantz, Stumbling Colossus: Red Army on the Eve of
World War, 100102, 108; R. Overy, Russias War, 67.
C. Merridale, Ivans War: The Red Army at War 193945: Inside The Red Army, 193945, 88.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 111.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 408, 410.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 277.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 411, http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html.
Ten pat, 413.
Ten pat, 415.
E. Mawdsley, Thunder In The East. Nazi-Soviet War 19411945, 8.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 416422.
Ten pat, 423.
Ten pat, 411.
Ten pat, 426429.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 278.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 103.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 411.

315.
316.
317.
318.
319.
320.
321.
322.
323.
324.
325.
326.
327.
328.
329.
330.
331.
332.
333.
334.
335.
336.
337.
338.
339.
340.
341.
342.
343.
344.
345.
346.
347.
348.
349.
350.
351.
352.
353.
354.
355.
356.
357.
358.
359.
360.
361.
362.
363.
364.
365.
366.
367.

Ten pat, 373.

Ten pat, 386.
Ten pat, 384.
Ten pat, 373; Russkij archiv: Velikaja Oteestvennaja. . 12 (1-2). Materialy soveanija vysego rukovodiaego sostava RKKA
2331 dekabria 1940 g., http://militera.lib.ru/docs/da/sov-new-1940/92.html.
M. . Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 381.
Ten pat, 385.
Ten pat, 386 387.
Ten pat, 411.
H. Magenheimer, Hitlers war: Germanys key strategic decisions 194045, 5153.
Soviet Sjungos rengimosi karui problematika Rusijos istorik darbuose, n. d., http://rytufrontas.net/sovietu-sajungos-rengimosikarui-problematika-rusijos-istoriku-darbuose/?lang=ru.
Ten pat.
H. Magenheimer, Hitlers War, 63.
Soviet Sjungos rengimosi karui problematika Rusijos istorik darbuose.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 107.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 374.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 468.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 107108.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 387.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 468469.
Ten pat, 472473; . Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 374.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 467.
. Meltiuchov, Upuennyj ans Stalina. Sovetskij Sojuz i borba za Evropu: 19391941, 374.
Ten pat, 376.
Ten pat, 410.
Soviet Sjungos rengimosi karui problematika Rusijos istorik darbuose, n. d., http://rytufrontas.net/sovietu-sajungos-rengimosikarui-problematika-rusijos-istoriku-darbuose/?lang=ru.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 471.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 109.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 472.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 280.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 117118.
Ten pat, 112113.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 380.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 432.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 116.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 395.
M. Gilbert, Second World War, 185.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 385.
David Irving, Hitlers War and the War Path, 397.
D. H. Lippman, World War II. 1941 a Year in Review. Hunt for the Bismarck, 2001.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 396397; Lippman, World War II. 1941 a Year in Review. Hunt for the Bismarck,
2001.
Martin Gilbert, Second World War, 186.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 397.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 431, http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html; R. Kershaw, War
Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 12; M. Gilbert, Second World War, 188.
I. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis, 382383.
M. Gilbert, Second World War, 188.
I. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis, 384.
S. Berthon, J. Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 7778.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 1940-1941, 296.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 411.
Ten pat, 412.
M. Gilbert, Second World War, 191.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 50.
Ten pat, 4854.

368.
369.
370.
371.
372.
373.
374.
375.
376.
377.
378.
379.
380.
381.
382.
383.
384.
385.
386.
387.
388.
389.
390.
391.
392.
393.
394.
395.
396.
397.
398.
399.
400.
401.
402.
403.
404.
405.
406.
407.
408.
409.
410.
411.
412.
413.
414.
415.
416.
417.
418.
419.
420.
421.
422.
423.
424.

D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 113, 115.

L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 461462, http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html.
Ten pat, 458460.
D. E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 113.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 1941-1942, 59.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 463.
V. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, 2005, serija Nr. 23.
D. E. Murphy, What Stalin Knew, 187189.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 384; D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 145146.
M. Gilbert, Second World War, 192.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 482483.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 148.
L. Bezymenskij, Gitler i Stalin pered schvatkoj, 483.
S. G. Fritz, Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, 72.
Ten pat, 73.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 386.
Chris Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 150.
A. Anuauskas, Lietuva 19401990: okupuotos Lietuvos istorija, 140142.
M. Gilbert, Second World War, 192.
A. Beevor, Stalingrad. The Faiteful Siege: 19421943, 5.
V. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, 2005, serija Nr. 24.
Ten pat, serija Nr. 24; M. Gilbert, Second World War, 194.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 412.
Ten pat, 413.
Ten pat.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 149; I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That
Changed the World 19401941, 284.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 413414.
Ten pat, 414.
I. Kershaw, Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941, 285.
M. Gilbert, Second World War, 194.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 415.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 154.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 415.
V. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, 2005, serija Nr. 25.
A. Beevor, Stalingrad. The Faiteful Siege: 19421943, 3.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 154.
A. Beevor, Stalingrad. The Faiteful Siege: 19421943, 3.
Ten pat, 4.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 26.
M. Gilbert, Second World War, 196; Berthon and Potts, Warlords: The Heart of Conflict 19391945, 79.
S. G. Fritz, Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, 74.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 407.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 149.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 849851.
Ten pat, 851.
D. Irving, Hitlers War and the War Path, 407.
I. Kershaw, Hitler. 19361945: Nemesis, 386.
M. Gilbert, Second World War, 199.
R. Kershaw, War Without Garlands, 45.
Ten pat, 1314.
Ten pat, 5.
Ten pat, 19.
Fritz, Ostkrieg, 77.
R. Kershaw, War Without Garlands, 2026.
Ten pat, 56.
S. Sebag Montefiore, Raudonojo caro dvaras, 415.
M. Gilbert, Second World War, 196.

425.
426.
427.
428.
429.
430.
431.
432.
433.
434.
435.
436.
437.
438.
439.
440.
441.
442.
443.
444.
445.
446.
447.
448.
449.
450.
451.
452.
453.
454.
455.
456.
457.
458.
459.
460.
461.
462.
463.
464.
465.
466.
467.
468.
469.
470.
471.
472.

R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 61.

Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 162.
M. Gilbert, Second World War, 196.
C. Merridale, Ivans War: The Red Army at War 1939-45: Inside The Red Army, 193945, 73.
R. Kershaw, War Without Garlands, 61.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 162.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 416; Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 155;
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 847.
S. Se. Montefiore, Raudonojo caro dvaras, 416.
M. Gilbert, Second World War, 196.
V. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, 2005, serija Nr. 24.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 416417.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 157.
V. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, serija Nr. 24.
R. Kershaw, War Without Garlands, 62.
Ten pat, 63.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 414; V. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, 2005, serija Nr. 24; D.
E. Murphy, What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa, 263.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 158.
C. Merridale, Ivans War: The Red Army at War 1939-45: Inside The Red Army, 193945, 74.
R. Kershaw, War Without Garlands, 63.
O. Kozinkina Kto prospal naalo voiny?, n. d., http://wap.zhistory2.forum24.ru/?1-9-0-00000249-000-60-0.
R. Kershaw, War Without Garlands, 63.
S. G. Fritz, Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East, 74.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 79.
A. Beevor, The Second World War, 190.
R. Kershaw, War Without Garlands, 72.
Ten pat, 83.
Ten pat, 8485.
Ten pat, 8687.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 79.
A. Beevor, Stalingrad. The Faiteful Siege: 19421943, 68.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 159.
W. L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 847848.
C. Merridale, Ivans War: The Red Army at War 1939-45: Inside The Red Army, 193945, 72.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 159.
Viktor Pravdiuk, Vtoraja Mirovaja Voina. Den Za Dnem, 2005 serija Nr. 25.
C. Merridale, Ivans War: The Red Army at War 193945: Inside The Red Army, 193945, 74.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 422.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 160.
Ten pat, 162163.
R. Kershaw, War Without Garlands: Operation Barbarossa 19411942, 65.
A. Beevor, The Second World War, 21.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 421.
Ch. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War, 159.
C. Merridale, Ivans War, 75.
S. S. Montefiore, Stalinas: Raudonojo caro dvaras, 422.
Ten pat, 423.
G. ukovas, Atsiminimai ir apmstymai, 260.
D. Stahel, Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East, 150.

Literatros sraas
Antill, Peter. Crete 1941: Germanys Lightning Airborne Assault. Osprey Publishing, 2005.
Anuauskas, Arvydas (vyr. red.). Lietuva 19401990. Okupuotos Lietuvos istorija. Kaunas: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos
tyrimo centras, 2005.
Battlefields - Series 1. Battle of Britain. Universal Pictures UK, 2005.
Battle of Britain. Imperial War Museum. http://archive.iwm.org.uk/upload/package/27/battleofbritain/intro.htm.
Barefield, Michael R. Overwhelming Force, Indecisive Victory: The German Invasion of Yugoslavia, 1941. Kansas: School of advanced
Military Studies, 1993. http://www.dtic.mil/dtic/tr/fulltext/u2/a274019.pdf.
Barnett, Correlli. The Audit of War: The Illusion and Reality of Britain as a Great Nation. New edition, Papermac, 1987.
Beevor, Antony. Stalingrad. The Faiteful Siege: 19421943. London: Penguin Books, 1998.
. The Second World War. 1st ed. Little, Brown and Company, 2012.
Bellamy, Chris. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. New York: Vintage Books, 2008.
Berthon, Simon, and Potts, Joanna. Warlords: The Heart of Conflict 19391945. London: Politicos Publishing Ltd, 2006.
Besymenski, Lew. Stalin und Hitler: Das Pokerspiel der Diktatoren. Translated by Hilde Ettinger and Helmut Ettinger. Aufbau
Taschenbuch Verlag, 2004.
Bezymenskij, Lev. Gitler i Stalin pered schvatkoj. .: Vee, 2000. http://militera.lib.ru/research/bezymensky3/index.html.
Bishop, Patrick. Battle of Britain. A Day by Day Chronicle. July 1940 to 31 October 1940. London: Quercus Publishing Plc, 2009.
Bobylev, Pavel. Repeticija katastrofy, http://rkka.ru/analys/kshu/main.htm.
Boevoj i islennyj sostav Vooruennych Sil SSSR v period Velikoj Oteestvennoj voiny. Statistieskij Sbornik 1 (22 ijunia 1941 g.).
Bonn, Keith E., ed. Slaughterhouse: The Handbook of the Eastern Front, 194145. Aberjona, 2005.
Bungay, Stephen. The Most Dangerous Enemy. London: Aurum Press, 2007.
. Alamein. London: Aurum Press, 2002.
Caidin, Martin. Me 109; Willy Messerschmitt's Peerless Fighter: Ballantine Books, 1968.
Chen, C. Peter. Fhrer Directives and Fhrer Orders. World War II Database, n. d. http://ww2db.com/doc.php?q=300.
. World War Two Database, http://ww2db.com.
Chuev, Feliks, Vyacheslav Molotov, and Albert Resis. Molotov Remembers: Inside Kremlin Politics: Conversations with Felix Chuev.
I.R. Dee, 1993.
Churchills Speeches 19361946. http://www.churchill-society-london.org.uk/SpchIndx.html.
Churchill, Winston. Into Battle: Speeches, 19381940. Cassell, 1941.
, The Second World War, vol. 2: Their Finest Hour. Educational Book Company, 1949.
Corby, Mark. Operation Sealion. The Invasion That Never Was. Military Times, No. 8 (2011 05): 1420.
Corrigan, Gordon. The Second World War: A Military History. London: Atlantic Books, 2010.
Corsellis, John, and Marcus Ferrar. Slovenia 1945: Death and Survival after World War Two. London: I. B. Tauris, 2005.
Croatian Handball Fan Stabbed in Serbia, http://daily.tportal.hr/172564/Croatian-handball-fan-stabbed-in-Serbia.html.
Cruickshank, Dan. Invasion: Defending Britain from Attack. London: Boxtree Ltd, 2001.
Davies, Norman. Europe At War 19391945. No Simple Victory. London: Macmillan, 2006.
. Europos istorija. Vilnius, 2002.
Davin, Dan. Crete. Wellington, N.Z.: War History Branch, Dept. of Internal Affairs, 1953.
Deighton, Len. Battle of Britain. London: Johnatan Cape Ltd, 1980.
Dell, John. Messerschmitt Bf109 the Story. http://freespace.virgin.net/john.dell/bf109/Bf109Story.htm.
Dogovor_o_druzhbe_i_nenapadenii_mezhdu_SSSR_i_YUgoslavieiy_ot_5_aprelya_1941_g_v_osveshenii_sovetskoiy_pechati.html.
Dundas, Hugh. Flying Start: a Fighter Pilots War Years. New York: St. Martins Press, 1989.
Dupuy, Trevor Nevitt. A Genius for War: The German Army and General Staff, 1807-1945. Prentice-Hall, 1977.
Erickson, John. The Road To Stalingrad: 1. New Ed. Phoenix, 2003.
Fleming, Peter. Invasion 1940: Hart-Davis, 1957.
Fritz, Stephen G. Ostkrieg: Hitlers War of Extermination in the East. The University Press of Kentucky, 2011.
Fugate, Bryan. Operation Barbarossa. Strategy and Tactics on the Eastern Front, 1941. Novato: Presidio Press, 1984.
http://militera.lib.ru/h/fugate/index.html.
Gilbert, Martin. Second World War. New Edition, 2000 ed: Phoenix, 1989.
. The Dent Atlas of the Holocaust. 2nd ed. London: Dent, 1993.
. The Routledge Atlas of the Second World War. London and New York: Routledge, 2008.
Glantz, David M. Stumbling Colossus: Red Army on the Eve of World War. First Edition. University Press of Kansas, 1998.
Glenny, Misha. The Fall of Yugoslavia. 3rd ed. London: Penguin, 1996.
Gorodetsky, Gabriel. Grand Delusion: Stalin and the German Invasion of Russia. First Edition. Yale University Press, 1999.

Hall, Brian. The Impossible Country. New Ed. Vintage Digital, 2011.
Harding, Thomas. Battle of Britain Was Won at Sea. The Telegraph (2006), http://www.telegraph.co.uk/news/1527068/Battle-ofBritain-was-won-at-sea.-Discuss.html.
Hastings, Max. All Hell Let Loose. The World at War 19391945. London: Harper Press, 2011.
. Winstons War. Churchill 19411945. New York: Alfred A. Knopf, 2010.
Irving, David. Hitlers War and the War Path. Parforce UK Ltd, 2001.
. The Rise and Fall of the Luftwaffe: The Life of Field Marshal Erhard Milch: Little, Brown, 1973.
.The Second World War. A World in Flames. Osprey Publishing, 2004.
Hough, Richard, Richards, Denis. The Battle of Britain: The Jubilee History. Hodder and Stoughton, 1990.
Young, Desmond. Rommel / by Desmond Young. London: Collins, 1950.
Hockenos, Paul. Homeland Calling: Exile Patriotism and the Balkan Wars. Ithaca, N.Y., London: Cornell University Press, 2003.
Holmes, Richard. The World at War. Ebury Press, 2007.
Kappes, Irwin J. Mers-El-Kebir: A Battle between Friends. http://www.militaryhistoryonline.com/wwii/articles/merselkebir.aspx.
Keegan, John. The Second World War. London: Pimlico, 1989.
. Atlas of World War 2. London: Collins, 2006.
Kershaw, Ian. Fateful Choices. Ten Decisions That Changed the World 19401941. London: Penguin Books, 2008.
. Hitler. London: Penguin Books, 2008.
. Hitler. 19361945: Nemesis. London: Penguin Books, 2000.
Kershaw, Robert. Tank Men. Hodder, 2008.
. War Without Garlands: Operation Barbarossa 1941-1942. Ian Allan Ltd, 2008.
Kozinkina, Olga. to prospal naalo voiny?, http://wap.zhistory2.forum24.ru/?1-9-0-00000249-000-60-0.
Kozlov, L. Treaty of Friendship and Non-Aggression Between the USSR and Yugoslavia on April 5, 1941 in the Coverage of the Soviet
Press, http://yqyq.net/26268Dogovor_o_druzhbe_i_nenapadenii_mezhdu_SSSR_i_YUgoslavieiy_ot_5_aprelya_1941_g_v_osveshenii_sovetskoiy_pechati.html.
Kulji, Todor. Balkanistica. Was Tito the Last Habsburg? Reflections on Titos Role in the History of the Balkans 20/2007 (n. d.): 85
100.
Larry, Parker. Sea Lion Vs. Overlord. http://www.militaryhistoryonline.com/wwii/articles/sealionvsoverlord.aspx.
Lippman, David H. World War II. 1941 a Year in Review. Hunt for the Bismarck, 2001.
Lowry, Bernard. British Home Defences 1940-45. Osprey publishing Ltd., 2004.
Magenheimer, Heinz. Hitlers war: Germanys key strategic decisions 1940-45. London: Cassell and Co, 2002.
Mahoney, John Dennis. The Greeks and the Epic of 1940. Helenic Electronic Center. Accessed July 17, 2012.
http://www.greece.org/main/index.php?option=com_content&view=article&id=113&Itemid=119.
Mazower, Mark. Hitlers Empire: Nazi Rule in Occupied Europe. London: Penguin, 2009.
Mawdsley, Ewan. Thunder In The East. Nazi-Soviet War 1941-1945. London: Hodder Arnold, 2007.
Mellenthin, Friedrich. Panzer Battles 1939-1945, 1955.
ltiuchov, ichail. Upuennyj ans Stalina. Sobetskij Sojuz i borba za Evropu: 1939-1941. .: Vee, 2000.
Merridale, Catherine. Ivans War: The Red Army at War 1939-45: Inside The Red Army, 1939-45. Faber and Faber, 2006.
Messenger, Charles, Willmott, H. P., Cross, Robin. World War II. London: Dorling Kindersley, 2004.
Mitcham, Samuel W. The Rise of Wehrmacht. The German Armed Forces and World War II. Vol. 2. London: Greenwood Publishing
Group, 2008.
. The Men of Barbarossa: Commanders of the German Invasion of Russia, 1941. Kindle edition. Casemate, 2009
Montefiore, Simon Sebag. Raudonojo caro dvaras. Vilnius: Tyto alba, 2011.
Muggeridge, Malcolm (ed.). Cianos Diary. London, 1947.
Murphy, Mr David E. What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa. First edition. Yale University Press, 2005
Murray, Williamson. Battle of Britain. August 13 September 15, 1940. How Did the Few Win? Great Battles. Epic Clashes of the
20th Century, 2003.
Murray, Williamson; Millett, Allan R. A War To Be Won. Fighting the Second World War, 2001 ed. Cambridge, Massachusetts and
London: The Belknap Press of Harward University Press, 2000.
Nagorski, Andrew. The Greatest Battle: The Battle for Moscow, 1941-2. Aurum Press Ltd, 2007.
Nierhorster, Leo. World War II Armed Forces Orders of Battle. Accessed July 23, 2012. http://niehorster.orbat.com/index.htm.
273. Projekt postanovlenija SNK SSR mobilizacionnom plane na 1941 god 72 fevralia 1941 g.. n. d., http://bdsa.ru/index.php?
option=com_content&task=view&id=1673.
Once Brothers. ESPN Films, n. d. 30for30.espn.com/film/once-brothers.html.
Osterkamp, Theo. Durch Hhen und Tiefen jagt ein Herz. K. Vowinckel, 1952.
Overy, Richard. The Battle of Britain. Myth and Reality. London: Penguin Books, 2004.
. The Penguin Historical Atlas of the Third Reich: Penguin Books, 1996.
. Why the Allies Won. 2006 ed. London: Pimlico, 1995.
. Russias War. Penguin Books, 1997

Perica, Vjekoslav. Balkan Idols: Religion and Nationalism in Yugoslav States. Oxford: Oxford University Press, 2002.
Pirjevec, Joze, and Bozo Repe. Resistance, Suffering, Hope: the Slovene Partisan Movement 1941-1945. 1st ed. Ljubljana: National
Committee of Union of Societies of Combatants of the Slovene National Liberation Struggle, 2008.
Pravdiuk, Viktor. Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem, 2005.
Price, Alfred. Hardest Day. Arms & Armour Press, 1998.
Rees, Laurence. The Nazis. A Warning from History. London: BBC Books, 2005.
. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West: BBC Books, 2008.
. Their Darkest Hour: People Tested to the Extreme in WWII. Ebury Press, 2008.
. THE NAZIS. A Warning from History. London: BBC Books, 2005.
Roberts, Andrew. Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII. London: Penguin Books,
2009.
. The Storm of War. A New History of the Second World War. Penguin Books, 2009.
Russkij archiv: Velikaja Oteestvennaja. . 12 (1-2). terialy soveanija vysego rukovodiaego sostava R 2331 dekabria
1940 g., http://militera.lib.ru/docs/da/sov-new-1940/92.html.
Shaw, Les. Trial by Slander: a Background to the Independent State of Croatia, and an Account of the Anti-Croatian Campaign in
Australia. Canberra: Harp Books, 1973.
Shirer, William L. The Rise and Fall of the Third Reich. New York, 1990.
. Berlin Diary. Tess Press, 1941.
Soviet Sjungos rengimosi karui problematika Rusijos istorik darbuose, http://rytufrontas.net/sovietu-sajungos-rengimosi-karuiproblematika-rusijos-istoriku-darbuose/?lang=ru.
Stahel, David. Operation Barbarossa and Germanys Defeat in the East. 1st ed. Cambridge University Press, 2009.
Steinhilper, Ulrich, and Osborne, Peter. Spitfire on My Tail: A View from the Other Side. Ed. Carol Osborne and etc, 2nd Revised
edition, Independent Books, 1990
Surgailis, Gintautas. Lietuvos ir TSRS santykiai 19391940 m. Vilnius: inija, 1989.
Taylor, Brian. Barbarossa to Berlin: A Chronology of the Campaigns on the Eastern Front 1941-45: Long Drive East 22 June 1941 to 18
November 1942 Vol 1. UNKNOWN. The History Press LTD, 2003.
The Battle of Britain 1940. http://history-world.org/battle_of_britain_1940.htm.
The Invasion and Battle for Yugoslavia, n. d. http://www.feldgrau.com/yugowar.html.
The Second World War. A World In Flames. Osprey Publishing, 2004
Tomasevich, Jozo. War and Revolution in Yugoslavia, 1941-1945: Occupation and Collaboration. Stanford University Press, 2002.
Trevor-Roper, Hugh Redwald. Hitler's Table Talk 19411944. Enigma Books, 1953.
Urbys, Juozas. Lietuva lemtingaisiais 19391940 metais. Mintis, 1988.
Warner, Philip. Auchinleck: The Lonely Soldier. First edition & printing in this form. Cassell, 2001.
White, Mathew. National Death Tolls for the Second World War, 2005. http://www.necrometrics.com/ww2stats.htm.
Wood, Derek, Dempster, Derek D. The Narrow Margin: The Battle of Britain and the Rise of Air Power, 19301940. Tri-Service Press,
1990.
World War II. The Definitive Visual Guide. London: Dorling Kindersley, 2009.
Zerjavic, Vladimir. YUGOSLAVIA-MANIPULATIONS -WITH THE NUMBER OF SECOND WORLD WAR VICTIMS, 1992
04. http://www.hic.hr/books/manipulations/index.htm.
Ztos, Stephanos. Greece: The Struggle for Freedom. Crowell, 1967.
ukovas, Georgijus. Atsiminimai ir apmstymai. T. 1. Vilnius: Mintis, 1983

Roberto Petrausko knyg serijoje apie Antrj pasaulin kar jau

ileista: