Lietuvos T SR akademija

ka l bos ir I
institutas
Simas
BALTU
KALBU
STRUKTURU
.
BENDRYBES
IRJU
t.. )
'' . "- .. . .
VILNIUS .,MOKSLAS" 1987
Atsakomasis redaktorius filol. m. dr. V. Ambrazas
Recenzavo filol. m. dr. A. Girdenis
ir filol. m. kand. B. Stundia
K 4602020105--0SS
M 854 (08)--87
88
--
86
@Leidykla "Mokslas", 1987
Turinys
.......... .
4
. . . . . . . . . . . . 1
1 bendrosios ir semantikos 7
rs teorijos 13
Pirmoji dalis . . . . . . . . . . . 19
semantika ir morfologija (jo kamienas) 19
raikos varijavimas . . 21
Keletas ir reikimas io-kamieniais veiksmaodiais . . . . 26
Saknies vokalizmo el, eu jo-kamieniai veiksmaodiai ir ide. eti-
problema . . . . . . . . . o o . o o . . o o o o o o 50
Saknies vokalizmo ei, eu kamienas jo ir jo santykis su tematine
bei atematioe fleksija o o o o o . o o o o . o o o . . o . o o o . . o o o 62
Saknics vokalizmo ai ir au jo-.kamieniai veiksmaodiai ir atitikmenys
bei kitose ideo kalbose o o o . o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o 79
aknies vokalizmo oi, ou respo el, eu
raida o ... o o o o o o .... o o o . o o o o o o .. o o o o o 96
io-kamieniai veiksmaodiai ir aknies galo opo-
zicija o o o o . o . o .. o . o o o o . o o o o o o o o o 115
Antroji dalis o o o o o o o o o .. o . o . o o . o o 149
Tdco diftongo *ei bei ilgojo balsio *tJ likimas ir apofonijos ie : ei bel 110 : au
susiformavimllS kalbose . o ...... o o o 149
Jdeo el moooftongizacijos ir verifikavimo bandymas o . o o . o 152
Apofonijos ie : ei susidarymas jo kamieno sistemoje o o o o o o 169
ir dvibalsio uo ir apofonijos 110 : au susidarymo .
problema o o o o o o o o o o o . o o . o o o o o o o . . o o . o o o 174
ir dvibalsio 110 ir apofonijos uo: au susiformavimas 179
Bvados .. o . o .. o ..
Sutrumpinimai o . . . o . . . . . . o o o . o o o o o o .
06UUfC CTpyKT)'pRI>le 3neMCHTI>T 6anrnncmx ll3b1KOB R UX npOHCXO)J(AClU!e
(PcllOMC). o o o o o o o . o o o o o o o o o o o o o o o o o . o o o .
Common Structural Elements of the Baltic Languages and their Origin
o o o .... o .. o . o o o o o o . o o o o o o o o .
o o o o o o o o o o o o o . o o o o o o o o o o . o . o .
215
220
222
225
228

...._ kalbos i isiskiria tam tikrais foneti-
niais-fonologiniais, gramatiniais ir leksiniais-semantiniais bruoais,
visuma sudaro Vieni yra per
savarankikos egzistencijos inovaci-
jos, kiti i ilos archaizm....!iJl K-adangi;
ar netgi prie
dar labli'ifikel'ia

iame darbe rekonstrukcijos bei istoriniu-lyginamuoju
ir ir
raida: specifiniai dvibalsiai ie ir uo, apofonija ie :ei
ir uo : au aknyse, ir kaitybos paradig-
mos, etimologiniai atitikmenys jo kamieno siste-
moje ir santykis su istoriniais atitikmenimis,
sutapimai ir semantikos
srityje, aknies galo opozicija ir kt.
Monografijoje, kaip specifiniai
elementai, i studija gali labai praversti tiek sinchronikai adekva-
apraant ir kalbas, veiksmaodio siste-
tiek ir istorikai tiriant ir Remian-
tis nauja, nepaJdiuvusia,
kalbos mediaga, darbe nustatoma nemaa iki iol dar
veiksmaodio tarp ir ir bei
ir o tai yra svarbu tiriant se-
niausius santykius su kitomis kalbomis, pirmiausia su arti-
miausiomis - kalbomis.
studijose dabar naujo
veiksmaodio sistemos modelio Tas modelis i skiriasi!
nuo to, kuris gramatikoje buvo re-
konstruotas XIX a. pabaigoje ir kuriuo yra paremti ligioliniai veiksmao-
dio lyginamojoje baltistikoje. Naujajame modelyje dar daug ,
.kas neaiku, labai pageidaujami
i r veiksmaodio ir tyri-
mai. istorinei raidai nuviesti ir ios srities bal-
irykinti ir yra skirta pirmoji monografijos dalis .
savo studijoje "Das slavische und baltiscbe Verbum" (Os-
lo, 1942) vienas Christianas Stangas, nagri-
jo kamieno veiksmaodius, kad jie yra toks gau-
sus tipas, jog vargu ar juos Ir
vis kas gi sudaro leksiniu atvilgiu veiksmao-
kokiomis ir formos priklausan-
leksemos, gali ne tik bet ir bei reik-
Kadangi jo kamienas i yra leksi-
kai be galo gausus, tai t ie veiksmaodiai, kurie aknyje
turi dvibalsius ie, ei, ai, au, uo ir tarp aknies vokalizmo ir kamiengalio jo -
tam daniausiai Tarp i vokalizmo (ei,
4i, le) ir u vokalizmo (eu, au, uo) esama tam tikros
tyrimas kartu metodoto-
gikai yra netgi
Monografijoje ne tiek stengiamasi kurti nors pra bal-
tikos veiksmaodio sistemos kiek pajudinti kalbos
dirvonus, veiksmaodines leksemas, kur galima,
i resp. kalbotyros
ir rekonstruoti buvusius paradigminius santykius. Tai ir kad ioje
studijoje, be buvo pasirinkta ir
Antrojoje darbo dalyje pati rykiausia
ir sprendiama viena baltistikos
- ir ie ir uo ir su j a glaudiai
susijusios aknies kaitos ie : ei ir uo : au susiformavimas.
nant tas morfologines kategorijas, kuriose dialektuose
funkcionuoti ilgieji balsiai ir diftongai, susiduriama su
vardalod.lio ir veiksmaodio paradigmomis, ir funk-
cijomis. Bet iame darbe tie reikiniai isamiau
Aikinant ir
teko susidurti taip pat su daugeliu istorijos ir ling-
vistikos monografijoje keliamoms ir sprendiamoms prob-
lemoms - su akcentologijos reikiniais, su geografija,
etimologija ir leksikologijos faktais, su ir lingvistine se-
mantika (pvz .. su knibinio .lenklo turiniu ir jo semantine deri-
vacija, polisemija ir homonimija, ir giminiku-
5
mo nustatymo principais) bei su kai kuriais dalykais i
teorijos tipologija, leksine difuzija, kaip fone-
sklidimo
koegzistencija, kaip realizacija ir kt.).
Darbe vartojami tie bei taip pat vie-
sutrumpinimai, kurie yra priimti akademinio kalbos odyno".
Latvijos raomos tos formos, kurios duotos
cho ir Endzelyno kalbos odyne". I imta ir visa
jama mediaga. Kadangi juose kiekvienas ir odis
lengvai randamas, monografijoje odio metrika atskirai nenurodoma (i-
skyrus tuos atvejus, kai reikalingos leksemos ar jos intonacijos ar
sub voce negalima rasti).
ir kalbos
ir instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus moksli-
nis bendradarbis Juozas Karaciejus, vyr. m. bendr. filol. m. dr. Algirdas
Sabaliauskas, skyriaus vyr. m. bendr. filol. m. kand. Vytautas Vit-
kauskas, kalbos skyriaus vyr. m. bendra-
darbiai filol. m. dr. ir filol. m. dr. Vytautas Ambrazas,
kuris, be to, ir redagavo, to skyriaus fi lol. m. dr. Aleksand-
ras Vanagas, Vilniaus universiteto Lietuvht kalbos katedros filol.
m. dr., prof. Zigmas ir filologijos katedros akad .
dr., prof. Vytautas Ma1iulis. Visiems jiems
ti. taip pat oricialiesiem-; recenzentams Vilniaus universiteto
filologij os katedros vyr. filol. m. kand. Bonifacui ir Filolo-
gijos fakulteto dekanui filol. m. dr. Aleksui Girdeniui, i daugeli pa-
ir buvo atsivelgta. Ir pagaliau be galo esu Lie-
kalbos ir instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sky-
riaus vadovui filol. m. kand. Kaziui visokeriopai
parengti.

I bendrosios ir semantikos
Remiantis beveik senumo min-
11e, tradicija (pradedant filosofijos mokykla),
ne apskritai enklo ir kalbinio enklo yra jo P1rma:
sudaro (tariami ir girdimi garsat be1 matom
odiu sakant,

. . .
Antra kad enklu naudotis rilioje nekoJe, re1k1a mot1 ne
tik. - ar - komunikacijos procese ta.s
.:nklas atstoja, bet ir daugiau informacijos apie - inoti,
kuria
1
kalbo'> odis priklauso. kurios jis jeigu daikta-
varJ1,, ar gali jis pri ijungti kitl! jeigu veiksma.todis, ir t. t.
Tod 1 antroji enklo ypatyb.::, jo teikiama informacija, la?ai bendrai . va-
din ma turiniu. Tad enklas yra bilateralinis vienetas, sudaro tunnys
ir ra1ka (tekstas)a. . . .
Raika- juti'llinic; elementas, o turiny!> yra suprantamas 1r
dalykas. galima iver:.ti kitus tos
arba i kitos sistemos odiu'> su daugiau ar maztau ekvivalenti-
ku turiniu, bet sk
1
rtinga raika. Pavy.tdiui, medis galime parafrazu.o-
ti daugiametis miko augalas, nusakyti techniniu terminu arbor
vers.i atitinkamu svct1mos kul bos l oJliu (rusu ,uepeBo, tree,
Baum, arbre). . . _
Turinys yra labai plati informacijos sfera, kurios apb.u-
din\1 keletu opozicija nusako ra1-
, prasme jau vartojo S. (Bend.roji terminija. -
Logos, 1937, XVIf, p. 148, 197). Be to, 'lr. f filosofijos kalba,
Nr. s. p. 71. Kai kuriose kalbos I! mokshne)e
litcra10roje mrtojamM tnip pat neblogas terminas tekstas.
Sie terminai tokiomis yra artimesni glosematikoje termi
cantt'IIU et e.vprt<sion (content and exprl'uion) ir r. HJelmslev L.
La .tratificauon du langage.- fn: Tra,aux du ccrcle linguistiquo de Copenhague,
1959. Xff, p. 36 tt. ; To pat ies. The Basic Structure of Language. - Tn: Travaux du
cercle linguistique de Copcnhngue. Copenhngue, 1973, XTV, P 126.
7
kos santykius su jos ymimuoju objektu. Raikos ir realiojo pasaulio daik-
to, - kuris priklausomai nuo ar sistemos vadinamas
referentu, denotatu, - santykis yra
enklo arba tiesiog Raikos ir realiojo pasaulio daikto
vaizdo santykis yra enklo arba
kalbos odiai turinio atvilgiu toli grau vienodi.
Daugumas turi ir ir Kai kurie odiai pasiymi pras-
me, bet denotato gali ir (pvz., dvasia).
Savo turiniu odiai, kalbos enklai, gerokai vienas nuo ki-
to skiriasi taip pat pasakyme ir funkcionuodami komunikacijos
procese. Vieni odiai padeda nekos adresatuj i savo tiesioginio ar netie-
sioginio suvokimo srities isirinkti ir identifikuoti. Tai
ivardiai ir daiktavardiai. vadinamieji deiktiniai odiai, yra
semantikai tuti, nes jie vartojami nurodyti bet kuriam denotatui. Bendri-
niai daiktavardiai turi sudaro
ir Identifi.kuojami odiai yra tam tikri
enldai - substitutai, kadangi komunikacijos procese jie atstoja pavienius
daiktus ar klases, apie kuriuos ir apie kurias kas nors praneama. Tad
identifikuojami odiai turi nors ivardinti.
Visai kitokie yra ir veiksmaodiai. Eidami pasakymo pre-
dikatais, jie yra svarbiausi praneimo elementai - formuoja
ir perteikia pati kad predikato atliekantys o-
diai gali bet jie negauna Jie turi
bet neturi referencijos, t. y. negali daikto cnkliniu pakai-
talu.
Identifikuojami odiai klasiftkuoja ir atspindi, kas pasaulyje egzistuoja.
Jie atstoja Predikatiniai odiai ymi, apie
pasauli manome. Pirmieji yra labiau su pasauliu, antrieji - su pasau-
li subjektu.
I to, kas pasakyta, matyti, jog semantines kalbos kategorijas -
ir - atitinka kategorijos - ir
poymiai. Galima sakyti, kad yra objektyvi, o - subjek-
tyvi odio turinio - tai egzistavimo forma
individo
Be informacijos ir sudaro ir prag-
informacija -duomenys apie enklo priklausomai nuo
Saussure'o signalas (signi/ii ymi, ymimasis") yra prasm6, nes jis
yra ps1chJms elementas, kaJp ir jo signatas (signl/lant .,kuris ymi, ymintysis") yra tik
vienas i ral!fkos bOtent akustinis-audityvinis vaizdas
r. De Saussure F. Cours de linguistique - Paris, 1967, p. 99.
8
situacijos adresanto ir adresato ir
Cia reikia priminti, kad esama ir
pragmatikos komponento, kuris kartais vadinamas presupoztCtJa .. lt
nurodo tas kurios yra kad sakinys, pasakymas fWtkcto-
kaip teigimas, klausimas ir pan. Antai pasakymo Praom
uJdaryti duris presupozicija yra adresanto kad nekos adresa-
tas ino: I) kurias duris turi galvoje adresantas, 2) jog durys yra atidary-
tas. Veiksmaodio vyti vartojimas turi kaip kad vejamasis smar-
kiai Veiksmaodio vartojimas remiasi inojimu, jog prie pa-
jo subjektas buvo kur nors prievarta laikomas.
prasme ir informacija sudaro
gramatinei informacijai. Pvz., btiti ir buvimas
yra ta pati, bet turinio kurt kurtal
kalbos daliai - veiksmaodiui ar datktavardmt - odtal pnklauso.
Veiksmaodio forma esu, be informacijos egzistuoti'',
perduoda "praesens" + + :1
persona". Kalbos ir,
goti, migdyti "miegott + kauzuott 1r 1mgt1 "mtegott + tntCIJUOh tun-
nio skirtumas, o yra ta pati.
koncepcija yra ivesta i enklo semantikos
ir remiasi tuo, kad odio turinys yra daugialypis: danas
kalbos odis, veiksmaodis, turi kelias, keliolika ar netgi keliasdeimt
odio atsispindi enklo semantika - reik-
ir kaip jas suvokia eilinis kalbos vartotojas, - ta odio pra-
gmatikos dalis, sudaro presupozicija, ir odio turinio
kurias sukelia kalbos sistema - leksinis ir semantinis kontekstas. tame
darbe kalbant apie savaime aiku, turima galvoje
. . .
pirmiausia bet trumpumo paprastai sakoma tieSIOg

Kaip sakyta, daugumas kalbos
yra polisemantiniai. Polisemijos kalbos sistemoje, jos padeda
suvokti pastaruoju metu daugelio labai akcentuojama
jos ir darybos analogija. Ta analogija yra tokia kad pohse-
mijai analizuoti taikytinos kai kurios grynai kategorijos -re-
guliarumas nereguliarumas, produktyvumas neproduktyvumas ir kt.'
Polisemijos procesas i labai primena tik odio
turinio kaip yra da-
ryboje, kitaip tariant, ir formaliai at
AopeCRU IO . .n. neJCCIC'fCCI((UI ceMaJITK1Ca. - M., 1974, c. 189 u CJtCJl,
9
b.!t koegzistuoja viename lodyje, plg., pvz., "rajona " - "svar-
biaustas rajono mic...tas" (: metaforinis ir metoni-
minis turinio tiksliau vadinamas semantine derivacija.
Kalba, p:tgrindinc komunikacijo ir nuo-
lat regeneru.>dam.t'ii, raikos didina ne tik susidury-
dama su afik!)ais naujus odiu.:;, bet ir suteikdama seniems L.o-
d/ia ms nauJas reikmes.
Zodlio scm.tntikos daugialypumas, jo daugiareikmikumas,
be kita ko, kyla is to, kad daugeliu yra t. y. tarp
vieno lodlto nera lengvui ir odzio
kuname nor kontekste galima suprasti i r vienaip, ir kitatp,
plg , pvz .. Mauki.\ {ia grdtai, kur greitai gali ir kaip .
kiai einar.t ar ir kaip kuo
Visos odiio jra moty,uotos vienos - -
plg. skrynio.\ rotttll'as - garo, IO!IUI'OS - :Hrclies I'Oltuvas. Kiekvie-
na nauja odiio yra motyvuota kitos, artimiausios jai
plg. ranAa - - katnosios parlame11to frakcijos
s uoluose kaircje nuo parlamento pirmininko ir politikai radikalios") -
kairio rios partijos (.,poli ikai "). l pavyzd/iti matyti ,Jog polise-
mljai kad yru t. y. turi
.Kai turime reikinj. vienodai yra
dinga <i.!k topologtnci p01isem1jai (radialinei ir grandininei polise-
mijai), tiek ir tiems polisemijos atvejams, kur viena motyvuo-
ja metonimikai (plg. I'Oiktls I. ,.indas matuOti biriems daiktams
talpo,)'', 2 . telpanti-, kieki!. (pvz., 3. "tokiu
seniau duodama arba metaforikai (plg. ttlkcts I. ,,:.iau-
kelelis ei i": Per takai eina, 2 . .,aus as ar pmic::.atas":
Grindys lakais nutiestos). Pac;taruoju atveju bendra dali& yra ,.juos-
ta".
O.tna1 to bendrojo komponento tuose rcikmit! aikini-
kuriuos pateikia lodynai. metaforizacija panaiais atve-
jai::. paremta jvainomb konotacljomis, asociacijomis, plg.
garsus balsas - g(trstn raytojas. Jas pagauti yra sunku, kartais
ma, plg., pvF.., boba J. .. moteris; sena moteris, 2. "tam
tikras '>tulp::ts su kuoliukais pakabinti", 3. "dedama!. ant ro-
skersinis veti" ir kt. (LK I 958 tt.).
atskirti ir nuo
kitos Bet s.::mantiniuose tyrimuosc polisemijos pasireikimu laikomi
tokie kai vieno zou1io reikmn
1
rakartoja kitas ar ki-
ti tos kalbos od.liai, o jeigu turima kombinaciJa unikali,
10
t. y. kitos tokios visame kalbos odyne nerandaMe, ji laikytina homonimi-
utveju6. i ir etimologijos tyrimui
ir jo B. legeris: ..... jeigu vienoje
(A, B, C ... ), reikia galvoJe tureti. JeJgu
A, B, C ... pasirodo kur nors kitur, vargu ar begalima abe-
joti, kad A, B ir C y:a gim!nikos, i. t?. ir
nematyti"' Cia reikia kad tun re1k1amos reik-
ne tik toje kalboje, bet ir gimi-
nikose ar netgi visai ir tokiais
atvejais yra pamato apie tam tikras semantines universalijas.
giminikumac; ir raikos (signanto) !'.Utapimas yra
etimologinio identifi kavimo Etimologiniuose tyrimuO!>C daugiau
reikia skirti analizei'.
Kalbant apie etimologiniuose aiktni-
muose, reikia kad, pirma, daugumas od/it' yra polisemanti-
niai, ir, antra, odliai k-liboje viena-; su kitu \'lenas nuo kito pri-
klauso, kitaip sakant, sudaro tam tegul ir I pirmo
principo kyla tam tikras reliatyvumas, kuri, be to,
lemia ne ttk 1od.lio priklausymas kuriam nors leksikos sistemos sluokniui,
lyginamosios medZiagos siekiamas etimologijos gilumas ir, zi-
noma, pah bet ir bei paties Jod1io charuk-
tcristikoss. polisemantikumo ne visada galima tikrai nustatyti
.lod/io ic;torikni nuo kunos i priklau-
so kryptis. vartojama
pateikiama pirmoji, bet ne visada ta istorikai ym se-
niausia arba tei-
smga etimologija kulbos vargu ar galima.
kalbos 70dztu dam& i tenka susidurti su dvtem
iodio etimologijomis - baltika ir indoeuropietib.
' K y p 1111 o ur 'I Jil. 3a"1CTK1f o 3)1(1'1Clllnr CIIOoa. - B Klt.: Kur Y low ic z J. Es.-
quisses linguistiques. Wroclaw-Krak6w, 1960; Weinreich U.l::xplorntions in Scman-
tic Theory. - Jn: Cur rent Trends in Lingu1\liC$. JI r. Theorelical l on-
don-The llague- Paris, I 966.
B. Verkanntc 'Bedcutungsverwandtschaftcn ballihChcr Worter. - K z.
1966, 80, p. JO- I I.
1
Ross Aian S. C. Etymology. With Espteial Reference 10 Engli<h.- London,
1958, p. 39.
' Tono po o B. H. O l!CKOTOpbiX reopeTH'ICCKIIX -
\1cllleyBapOJ1llbll\ ClfMD03JI)'lll no npo6neMaM 3THM01100Jll, lfCTOplf'ICCKOA 11CKCifiC0-
110nm J! Tc1. AOI\11. M., 1984, c. 43-47.
11
komplikuotumas ir reliatyvumas matyti i liet.
tlolis "storas medis, ... " Pirmiausia jis siejamas
su arm. jo/ ,.ilga lazda, kartis; medio kamienas; odos s. ind. ha-
lti/.1 mase. ir arm. jiem .,ariu, vagoju"
8
, paskui j is gretinamas su
veiksmaodiu Ulti (Uiia,

leksikos sistemingumas, suponuodamas
reikalauja teikti etimologiniam aikinimui, paremtam .kitais
tos kalbos odiais, kadangi etimologija yra ne
iaip sau kalbotyros skyrius, fiksuojantis tam
bet konstruojamoji disciplina, kuri aikina odio
vidaus ryius
11

Taigi, isprendus i toli grau problemos dar
nesibaigia. tuolio etimologija, siejama su veiksmaodiu Ulti, atrodo silp-
nai motyvuota semantikai: medio ne yra paremta augimo,
aliavimo (plg. liet. medis

vedinio (.,sto-
ras medis, ... ") vargu ar galima paaikinti pamatinio odio reik-
me ("augti (ppr. aliuojant)").
Remiantis Iat. gulsnis sija, kuris yra kalbos
naujadaras, bet to nenustoja kadangi yra pasi-
darytas i gult (-stu, gulu) "gulti", gu/et (-Iu, -lju)
ir fraze Iat. zvifs stabs, miets stulpas, baslys" (: zvf]
pusiau gulintis"), liet. uolis "storas medis, po gelelinkelio
dedamas reikia skirti tokiai odht grupei: ulti (-sta,
Iu/o) .,nuoulniam darytis", {-ulnils nuolaidus, nesta-
tus, pa-ulnus "nuoulnus, nuolaidus;
kreivas", pa-vilils pa-lvii-
nils "nuo.lulnus, nuolaidus, nuo-lvi/mis, nuo-Ive/mis "nuolaidus,
nuotakus" ir kt., vllli (Ivy/a, lvi/o) "linkti, krypti", Iat. zvilt
2
(zvilstu,
zvilu ) "linkti, krypti; zveltz zvelu) "risti, stumti
volioti, versti; (nu)lenkti, kreipti" (raikos r.
p. 187). "storas medis, sija" sulinkimo, lcu.m-
pumo, kreivumo resp. (pa)svirimo reikme remia analogijos : liet. kuki
"medio gabalas, t rinka, ... " : kukti (ku1ika, kt'iko) "linkti,
Scbeftolowi tz J. Ein urindisches Liquidcngesetz- KZ, 192.5, .53, p. 268;
)l.:a:ayJOIH ['. Ji. CpaaHliTem.RaJI rpaMMaT.IOCa apMRllcKoro JI3WXll. - Epeaaa, 1982
c . .56.
10
BOgo K. RR, rrr, p. 694; Fraenkel E. LEW, p. 1323.
11
Tonopoa B. H. Op. cit., p. 46.
Pracnkol B. LEW, p. 423-42.5.
" Latvidu litemras valodas vardni<:a.- RJaii, 197.5, 3. p. 170.
J2
svirti ... ", Iat. ku kt (-stu) "riestis, kumpti ... "; liet. guoga, guiJgas
Jys, kuoka su st oru galu" : gtlgti (gunga, gugo) "linkti", Iat. gugt "IUlktt,
1 enkti ", gudzet ,.susirietus ".
I teorijos
I seniai inoma, kad fonetiniai
danai jie apima tik tas
netines Tik pastaraisiais metais buvo suvokta io tr
padarytos reikiamos ivados. Remiantis ia
tacija, teorijoje buvo tkelta
fuzijos kad fonetiniai-fonologiniai pakitimai vyksta.
prasideda jie viename kitame ar
d! iuose, po to sklinda, apimdami vis daugtau
kia gana ilgo taiko tarpo, kol fonetiniai-fonologintat pakit1ma1 1phnta
po
difuzijos tezei paremti duoda rato
kalbos. 1570 m. kalbos r:a
tik trys odiai (6ut/tiw, rebe/, rec6rd), 1582 m. JaU yra penkt,
1660 m. - keturi, 1700 m. -trisdeimt ei, 1800 m. - septy-
niasdeimt ir 1934 m. 150
16

kad fonetiniai pakitimai i yra sporadiniai ir prasideda
daniausiai vartojamuose odiuose, dar 1885 m. H. Schucbardtas
18

i jo pastaraisiais metais buvo paremta naujais duomenimi.s,
matyti kad fonetiniai-fonologiniai pakitimai pirmiausia
daniausiai 7odius ir tik paskui pereina i vartojamus
17

Antai gerai inoma, kad danai vartojamus odius, formas ir
trumpina, redukuoja, plg., pvz., liet. pala < pala1es
< palidz dievs dieve", ang. good-bye .,sudte < God be w1t h You
dievas su tavimi".
u Wang W. S. Y. Competing Changes as a Causc or Residue.- Language,
1969, 4.5, p. 9-2.5; Chen M. The Time Dimension: Contribution Toward a Theory
of Sound Change.- Foundations of Language. 1972, 8, p. 4.57-498; Chen M. and
Wang w. S. Y. Sound Chanae: Actuation and Implimentation. - Language, 197.5,
SI, p. 2.5.5-281.
u Chen M. and Wang W. S. Y. Loc. cit. .
" Sehuchardt H. Ober die Lautgesetze. Gegen die Junggrammatiker. - Berhn,
188.5.
n Hooper J. B. Word Frequency in Lexical Diffusion and the SouJ'(lO of Morpbo-
pbonological Change. - In: Current Progress in Historical LinauisLics. Amsterdam-
New York-Oxford, 1976, p. 9.5-103.
13
Su difuziJOS gerai derinasi kita kalbos teorijoje
seniai kelta mintis, jog fonetiniai-fonologiniai. pakitimai vyksta rungian-
tis, varlantis variantams. Kalbos sinchronijoje tas rungtyniavimas
si kadangi sinchronija, kaip Jinome, tai ne statika, joje
yra nemaa dinamikos.
Pakanka atsiversti bet kur ios kalbos tarties ir pamatysime, jog
daugeliu duodami du ar netgi keli tarimo variantai. ie variantai
kokios norl> tarmybl!s ar formos, bet,
diachronikai atstovauja skirtingoms fonetinio pa kitimo ta.
toki<> od.lio punctuate tarimo variantai kaip [p'AI)ktju-
eJt] 1r ka1p tik ir gali skirtingos garsinio pa kitimo tj >
tf pakopos. Vadinasi, kas kalbos istorijoje yra pakitimas, sinchronijoje yra
sistemos leidiama daugiau ar maiau laisva variacija. Kad fonetinis pa-
kitimas vyksta rungiantis variantams, akivaizd1iausiai rodo vadinamieji
hipernormulirmai.
kuriais reikiasi fonetinis pakitimas, koegzistencija ir rungty-
niavimas gana aikiai matyti i
Kai kalboje o virto u ir to atsirado du variantai (o iJ u), gra-
matikai ir XV[ a. suskilo i dvi partijas - u tarimo alininkus ir
priesininku .. et non-ouistes)lu.
XVU a. kalboje u virto ,t, bet lUO metu ir ilgasis
u: (u: > u). Vadinasi, trumpasis ir 11 buvo Jyeiagretus. Yra paliudy-
ta, kad, pvz., J.odtio good aknies balsh buvo uriamas trumpas, il-
gas. Vienuose zod,iuose (pvz., blood, flood) buvo \'ariantas
11
(pvz., book, good) - variantas 11:. Pak1timas 11 A tik
tuos :Lod.lius, kur jau buvo trumpasis 11 arba kur is variantas
buvo bent JUU datJliau tariamas (i da blood, flood su A). Kitu o. c odiiuu-
sc trumpas is u po to, kai u > A jau buvo pasibaigl(s (i book,
good)to.
Paskutinis kalbos au jau Cicerono laikais kaitaliojosi
:su i jo kil usiu monoftongu o. "Kilnusis", labiau diftongas ir
daugiau liaudinis moJ10ftongas gyvuvo Ir vis
to atskiruose i:Odiuose gana anksti o,
kalbos (plg. coa < lot. coda < cmula; orelha < lot.
II r6nagy (. Ober den Verlauf des Lautwandels. - Acta Linguistica Hungarica.
Budap.:f>t, 19S6, Vr, p. 173-276.
11
Thurot Ch. De la prononciation depuis le commencement du XVT-e
sil!cle.- Paris, 1881-1882, l-TT.
"' BaxeK A'. Kpancoe 3aMC'IDHJte o HCKOTOpbtX lf>otreMIIbJX cy6crMT)'UIIKX
8
npo-
pa3BI'!THJI aurnKOcroro Jl3btKa. - B XB.: TeopuJI JllbiJCa, aJ:ITJTHCTilKII, KenbTOno-
I'WI. M., 1976, c. 163- 167.
14
oric(u)la < auricula), bet jose ir iandien diftongas au graiausiai
vuoja. Vadinasi, reikia, matyt, suprasti ka1)')

Kad alia su naujuoju garsu egzistuoja ir tu-
rintys odiai, nesunku isitikinti ir i realios mediagos.
pats .lodis to paties atstovo tariamas su senuoju, su nauJUOJU
garsu. Toks tarimo svyravimas gali visai la isvas, atsitiktinis, priklau-
somas tik nuo nekos tempo ir stiliaus.
Fonetiniam pakitimui lemiama yra laisvoji variacija (bet ne
H nes ji visada gali pakisti : variantai igyja tam vaidme-
ni. formalus skirtumas pasidaro funkcinis. Svyruojama ir tada, laisvoji
variacija palaipsniui pereina
Yra inomas ne vienas atvej is, kad fonetinis-fonologinis pakitim:u
keliolika ar pan. kaip,
pvz., liet. s > po i, u ar o > ii, kurie yra t ik ar kelio-
lika difuzija jau seniai yra sustojusi, liovusis veikti. Vadi-
nasi, panaiais atvejais, atrodo, r eikia tenkintis seniai pasibaigusios ir kon-
vencionalizuotos difuzijos konstatavi mu.
Atsi.lvelgiant tai, ar fonetinis-fonologinis pakitimas apima relevan-
ar tik jos nors dali, kitaip tariant, atsivelgiant i paki-
timo api mti, fonetinius-fonologinius pakitimus galima taip
1. Visuotinis, neturintis fonetinis pakitimas: pvz., i de. virti-
mas y (w) kalbose; h imetimas oje nekamojoje kal-
hoje; od.lio galo duslinimas kalboje ; j i-
metimas po prie balsius kalbose (bet
plg. jis, jie).
2. Reguliarus paki timas su palyginti nedaug kurios
jo atsirasti veikimo, analoginio ilygi-
nimo arba kurioms reikia labai Pavyzdys gali
ji palatalizacija, kur g, k, ch po tam (bet
ne po virto (d) z, c, s. Cia skirtingos i ir kirtis
21

3. Reguliarus fonetinis pakitimas su daugiau ar maiau
paaikinti nei manoma.
4. Sporadinis fonetinis pakitimas (pirmiausia asi miliacija ir disimilia-
cija), kuris daniausiai tik atskirus odiu&. Jo lengvai nu-
statomos, bet pakit imo daugeliu
5. pakitimas, kur vienodomis atsiranda du skirt ingi
produktai. Tai daugiausia skilimo procesai, ir nusakyti kuriomis
11 Aitzet mUlle r R. Altbulprische Grammatik. - Freiburg i. Br., 1978, p. 16-17
15
garsas a skyla b irc, negalima (pvz., s ind. r virtimas vid. ind. a, i, u;
lot. skilimas i ai [e] arba oi (waD
11

Kad fonetiniai turi kalbos tyrimuose
reikia laikyti normaliu dalyku. procese danai yra
nuo pakitimo ir An-
tai Filadelfijos dialekte vienskiemeniai odiai su aknies galo dusliuoju
frikatyviniu priebalsiu tariami aknies (re] ligi (c : ].
Taip tariami pass, bath ir laugh, bet sudaro cash. i
(the tensing rule) Niujorke galioja visiems odiams su aknies
galo skardiaisiais sprogstamaisiais, bet Filadelfijoje tris
odius, kurie baigiasi -d. Tai bad, mad ir glad, (e:
su [re] odiuose pad, grab, Brad etc. Norint paai-
kinti, sakyti, kad fonetinis pakitimas tik
dius, bet tokia prielaida atmestina vien to, kad sad iame
dialekte yra tariamas su [re]u.
fonetinis pakitimas gana danai apimti visos relevanti-
leksikos, liaujasi pusiaukely vienus odius ulgrie-
bia, o ne, gali daug ir

11
Boretzky N. Obcrleaun&en zur Regelmllssiakeit von Lautwandel. - CF, 1973,
18, p. 2S-29. Be to, plg. Labov W. The Internal Evolution of Linguistic Rules.-
In: Linguistic Chan&e and Generative Theory/Ed. b1 R . P. Stockwcll and R. K. S.
Macaulay. Bloomington and London, 1972, p. JOS-I ll.
u Labov W. The Internal Evolution of Linguistic Rules, p. 107.
.. 3aAJenaa H. <l>OIICTK'Iecnre IOMeneBRit R lfX oplAKJJbf.- B m.: Endze-
llns J. Darbu izlase. Rlg4, 1974, Ir, p. 74-83; CTen o a a BJJ'Itoc A. JbbiJCOB&Ie JJJMe-
uerurR u opo6neMJoJ W!axpoHwlecKoft cj>oaonorHJI. DI. <l>anopbl JB)'Kosoro p83BHTWI. -
Kalbotyra, 197S, XXVI (3), p. 215-240; Oo liCe. 0cHOBbl .I{KIIXpolliJ'IecKoft cj>oao-
nonm. HCTOpiiH B TKDbl 3BYJCOBbiX H3Me8etudt. - B., 1982; 08 liC c. 0coOBbl
AJWCpoHH'IecKolt cj>oHononw. MeX8J:UI3M JsyxosbiX n3MeoCB:Jdl. - B., 1982; KyopR
KOD a E. C. Jf3bllC K81C BCTOpK'ICCKII RBITe8lJe. - B JCIJ.: R3bl
1(0Jfi4HrJe. Cl>OpMI>J C)'llleCTBOBilll.Kif, ci>YHKI.UI:H, HCTOPIUI Sl3b1Ka. M., 1970.
.U nesunkiai prieinamos usienio literatDros klau-
simais dnr galima Antti la R. An Tntroduction to Historical and Compara-
tive Linguistics.- New York-London, 1912; Briaht W. Vnriation and Change in
Language.- Stanrord Unw. Press, 1976; King R. Functional Lond and Sound Change.
- Language, 1967, 43, p. 831 -8S3; Ki parsky P. Linauistic Universals and Linguis-
tic Change.- In: Universnls in LinguisticTheory I Ed. by E. Bacb and R. Harms. New
York, 1968, p. 171-202; Labov W., Yeager M., Steiner R.A Quantitative Study
of Sound Change In Progress.- Philadelphia, 1972, r-rr; Levio J. F. Dynamic Lin-
guisties and Baltic Historical Phonology.- General Linguistics, 197S, JS, p. J44- JS7;
to paties. Ongoing Change in Russian Dialects in Light of Contemporary Sociolinguis-
tics. - fo : American Conttibutions to the Eighth International Congress or Slavists 1
Ed. by H. Birnbaum. Columbus, 1978, p. 449-460; Malkiel Y. Weak Phonetic
16
Kiekvienas fonetinis pakitimas sklinda dvejopai. Pirma, jis sklinda kal-
bos sistemos viduje, palaipsniui eidamas nuo formos prie formos, nuo o-
dio prie odio. Savaime suprantama, kad toks jo sklidimas trunka tam
o kai kada ir
Turint tai galvoje, logika manyti, kad per toki gali pasikeisti ir pa-
juo labiau kad yra
jog pakitimo statikos, katalogas gali arba
0
tai negali neatsitiepti pakitimo
Svarbus fonetinio-fonologinio pakitimo dinamikos aspektas yra morfo-
loginiai veiksniai. Grynai fonetikai pakitimas susiduria su to-
kiomis kad morfologinis ilyginimas i viso ne-
leidia tam pak.itimui iplisti.
Antra, fonetinis pakitimas sklinda i vieno in-
divido nekos kito i vienos kalbos i kitos
Vadinasi, kalbinis pakitimas tuo metu yra intemus (sklinda kalbos
c() sistemoje) ir eksternus (sklinda . .
Ar kalbos sistemos sudaryta realiZUOJama n kok1u la1psnau,
<;.) tai jau priklauso nuo veiksnht. "alia tarpu-
savio ir hierarchijos sistemos viduje ji
"" ria su istoriniu atsitiktinumu. Ir nors bendrOJI lingvis-
tika linkusi analizuoti bet problemos pa-
q) tenkinamai gali sprendiamos tik atsivelgiant abu faktorius i kar-
to", - pa.lymi J. Kurylowiczius, grisdamas kalbos
principus
15

Juk pirma, vartoja antra, individo
kompetencijoje susikryiuoja kelios sistemos dialektai, kalbos),
H. Scbuchardtas vadino Sprachmischung, o J. Kurylowiczius - siste-
mos A grindimu (fondement) sistema D
20
: skirtumai, esantys tarp
paprastai generalizuojami kalbos jie lemia ir
kalbos sistemos
Change, Spontaneous Sound Shift, Lexical Contamination. - Lingua, 1962, XI, p. 236-
27S: Martinei A. avolution des langues et reconstruction. - Paris, 1975; Postai P.
Aspects of Pbonological Theory. -New York, 1968; Vacbek J. On the Interplay of
External and Internal Factors in the Development of Language. - Lingua, 1962, XI,
p. 434-448; Weinreich U., Labov W. and Herzog M. I. Empiricnl Fouodatlons
for a Theory of Language Change.- To: Directions for Historical Linguistics I Ed.
by W. P. Lehmann and Malkicl Y. Austin and London, 1968.
u Kurylowicz J. Esquisses linguistiqucs.- Wroclaw-Kralc6w, 1960, p. 86.
11
Kurylowicz J. Op. cit., p. 8S.
17
Nuo kalbines sistemos priklauso, kurie pakitimai kalboje
realizacija ir kaip nepredik-
tabth JT patt kalbos vartotojo elgsena. Imitacijos ir reakcijos valdo
taigi ir ir
gali skatinti arba trukdyti. Matyt,
kalbos_ elgsenos neprediktabilumo,
tstonruo atstttktmumo fonetinis vos
ar kalbos vartojimo ploto dalyje, gali staiga liautis
ir
I'
PIRMOJI DALIS
semantika
ir morfologija (io kamienas)
t ir kalbos (taip pat kiek apie galima i
turi
jo kamieno sistemoje. jo-kamieniai veiksmaodiai (taip pat vie-
kitas kalbos veiksma/.odis) qlt vokalizmu ie, ei, ai, au ir
uo pasilymi tam tikromis raikos ir turinio juos ga-
hma traktuoti kaip Tomis
daugeliu skiriasi
nuo aknies vokaliz-
mo ,., ei, ai. au ir uo /o-kamieniai veiksma7.od":iai sudaro su tran-
zityvmiais nykstamojo aknies vokalizmo o-kamieninis (riesti :risti),
tranzityviniais pailginto nykstamojo aknies vokalizmo jo-kamieninis
(dll dYf.ti). 1ntraruttyviniais infik:.iniais o (karto is sto) kamieno (stilg-
ri. st igti : stigti) ir veiksma1od1iais. Kalbos s1stemoje dabar visi
ie veiksma.od/.iai :un cionuoja kuip savarankiki leksiniai-semantiniai
vienc :ti (leksemos), bet, kadangi daugeliu jie istorikai priklauso tai
akniai, yra seniau buvusius paradigminius
s;uttykius ir prabaltikos veiksma1odio sistemos
atstatymas verifikuojamas ide. mediaga. Tad gimi-
bittent atitikment!, pasitelkimas meto-
dologikai yra toks pat svarbus kaip ir vidine rekonstrukcija.
Tam tlkros raikos ir turinio visus ti-
po veiksmaod/ius, ir i motyvuoja jt! se-
mantikos ir morfologijos Pirmiausia daugelio veiks-
turinys derivacijos yra gana
bet viena kuri nors jo kamieno sistemoje vis kartais reikiama
keletu turini
aprayti laukt!" metodu, kas be galo svarbu no-
rint nustatyti odlio sistemoje, etimologikai
identifikuoti ir konqatuoti atitikmenis. Kita vertus, pa-
19
vyksta, nors ir sunkiai, iskirti tam tikras viso morfologinio tipo,
nes,
iame darbe istoriniu-lyginamuoju metodu tie aknies vo-
kalizmo ie, ei, ai, au ir uo veiksmaodiai, kurie tarp ir kamien-
galio -jo- turi daniausiai iuo atvilgiu jie sudaro
vienaakniams veiksmaodiams, kamiengalis -jo- eina tie-
sia' aknies balsio ar dvibalsio. i taip pat yra is-
veiksmaodio morfologijos problema.
ir turinio esama ir
jame leksiniame-semantiniame tipe tarp su skirtingais aknies vo-
kalizmais. Nuo aknies gali priklausyti ir tam tik-
ras aknies pradios varijavimas, pvz., ir
opozicijos prie au susiformavimas.
tipo atskleisti daug
padeda ir tai, kad daugeliu vienose kalbos ar
kalbose ta pati leksema turi aknies (pvz., baigti, Iat. /aist),
o kitose ar kalbose - su tuo skiemens sudaro-
muoju elementu (beTgti, Tad tokiais ir panaiais atvejais veiksma-
aknyje sudaro ir dvibalsiai.
ir nesunku
ir tose leksemose, akninio skiemens sudaromasis elementas yra u,
tik tas skirtumas gerokai aptemdytas ide. eu fonetinio virtimo au su
prie priebalsiu kalbose1 ve-
liarizuoto ir palatalizuoto opozicija kalboje (pvz.,
ti : ridilkti) ir i dalies kalboje, o leksemose su aknies pradios den-
taliniais t, d: d1' opozicija kalboje (pvz.,
tdupti : prie aknies au tokiu gali se-
ou ir eu (*rouk- : reuk-, toup- : teup-).
Toks artimos ar istorikai
aknies kaitaliojimasis, vadinamas aknies kaita (apophonie,
Ablaut), yra fonologijos ir morfologijos paribio reikinys: aknies
opozicija yra lydima nors i karto ir sunkiai
opozicijos. Bet ne kur toks kaitaliojimasis
matyti, galima laikyti kaita: mat aknies bei alterna-
cija gali atsiradusi ir taigi ji gali fo-

1 Liter. r. LKK, 1968, X, p. 69-76.
20
raikos varijavimas

kalboje veliarinio tarimo tendencija ryki kai kuriose
intensyvios jos
sea. Kaip ji sukelia -
Tokio danai spontaninio v.arijavimo
balsis r: " ... minktasts tr ktetas1s ' .
nektoje galima igirsti atskirus od1us tanant su.
su minktu r"4. r gali pvz.: braigzti (-zg1a) ,.neaJkiat,
tr L L k 1: t' ( 'a)
nesuprantamai garsus tariant, Rdm, p, . , ap- ra g' . -z
.. taip aprengti, apdengti" Lkm, kraikti "kloh gyvuLiams.
po kad lapia" Pt, raigzti (-zg1a) Brb,
( -kia) ,.skusti" J, uzti ( -zdlia) "jsidegti t Skr, kraDk!ll
kinti ar valgant" Krok, Lp, Mrs, skraf1sti (-dlia) "sknaustt Lkv,
Pvn, Pgg, v, Uv, Grd, straDbti (-ia) "su garsu gerti ar ,
Nd, trm7k!tl (-!kia) ,.garsiai ar valgyti ... " Brt, Up, traOkti (-1a)
ti" Lkm ir trauti (-ia) J. r, matyt, tun tr
sraubti (-ia) "sriaubti, nors jis ir paliudytas senuosiuose ratuose
bei l odynuose (Ch, DP, SE, SD. C, Krz, N), plg. pla-
sriaiihti (-ia) . . .
leksemose veliarizuoto r tarimo dvibalsis ei yra
i ai ir senasis eu yra au. .
Fonetikai r tikriausiai turi: driafisti (-dlia) "baustt; ne-
leisti ko daryti" Jn, Pkl, Trk, gridusti (-dlia) "griausmui trenkti. .. "
Gr SrJ Kp L Lb, Sml, Trgn, Grk, (-slasi) "praustis"
' I ' '
1
u
Vvr riat7sti (-sia) "rausti" Plv, Grai, G ir spridusti (-d1ia) "spraush
K, LC, TP, B>P. Cia, matyt, esama aknies vokalizmo au, prie
palatalizacijos tariamas suminktintas r.
Veliarizuotai arba suminktintai tariami ir kiti priebalsiai.
n turi, pvz.: prisi-knaibti (-ia) ,.arti prisilenkti, prisikiti" Ktk, Ut, knaip-
tis (-Iasi) ,.lenktis, kniaubtis" Vj, prisi-knaiptl (-ia) ,.arti prisilenkti, prisiki-
ti" Vj, Ml. iaip jau vartojami tomis pat
kneibti (-ia) ir knelpti (-ia), kartais pramaiiui toje
1 Buch T. Mundartliche Entpalatalisierungscrscbeinungen im Litauischen. -
Acta Baltico-Siavica. 1966, ur, p. 33-36; . ir
opozicija ir jos raida kalbos tar.mse: Kand. dis. - V.,
1970, p. l9S. VVU rankra!tynas. . .
I . kietinimas Lietuvos tar.mse. - Balttshca.
1970, VI, p. 159-162.
Z. dialektologija. - V., 1966, p. JSS.
21
nektoje (pvz., knaipti ir kneipti Vj, Ml). pat n turi ir gnaustis (-siasi)
grawtis" BsP (plg. gniai'isyti (-ija) dirbti, krapty-
tis" Dgl).
priebabitt veliarizacija atsispin-
di P. Ruigio, F. Nesselmanno, F. ir kt. todynuose: kraikti (-ia)
.,dengti stogo N, straFptis (-iasi) okant" K., krai'ikri
(-ia) "krankti (kaip varna)" N, gnausti (-dtia) .. N, knaukti (-ia)
.,miaukti" R, K, (-ta, , K, (-ia) "siausti"
K, smipti (-ia) "dengti, gaubti, siausti" J, Nd, Kcl ir sausti ..
t i" K. Fonetikai turi iaukti (-ia) .,aukti'' J.
duehaunos, Der Psalter Dovidas, RD, LC. Tad aknies
esama ei ir eu, o veiksmnzod.lio Jiaukti atveju - au.
kalbos ploto dalyje, kur tarianas ''eliariruotas /.varto-
jamas veiksma1odis ltiisti (-diia) . kai kurias ir 7ody-
nus5, jis leido atsirasti nuomonei, kad jo aknies ai yra toks pat kaip ir lat-
kalbos atitikmens /aist (-u)
6

Kad ai yra i ei veliariruoto I rodo auktai-
duomenys. Antai (Aps, Smal, Dkt, R, Kzt ir
kt.) vyrauja aknyje ei (ei po veliarizuoto /)formos : Uis't', bet
alia pasitaiko ir ltiis't' (kaip Uk'a lltk'a). K. Sirvydo ratuose taip pat
dominuoja variantai su ei: leyst PS
7
, leydiiu SD, bet ir Tiesa, dau-
gelyje Vl!iksmalod.lio leisti dvibahis ai traktuojamus kaip
ir senal>is ai ( < ide. oi), taigi tariama /Jis't', 16is't' ar huJis't' kaip k6i
/is, k61/is. Betgi taip elgiamasi ir su po veliarinio I i c: kilusiu a (16.k'a,
16.das, 1/Jk'a, /6dar)
0
Taigi ir veik:.malodio /eisti ai neabe-
jotina.
[ liaudies dainos inomas pusdalyvis klaisdama "luodama"
Alv, kurio pamatu buvo atstatyta visa paradigma fklaisti (-diia) .,luota
mojuojant, valyti, LK V 950), turi ai, po kietojo I
' Pvz., Universitas lingvarum Litvaniae. - V., 1981, p. 95-96; Jlmooc1011l
lfOBllPb A.lOWICCBR'I.ll.- neTpOrpam.. 1897, J, p. 589, 629, 717.
3ar.tel'l(n rro .I(Mancxro..1onlH mtTOocKoro .IObi..Ka B. K. -
Quumrerep6ypn., J896, p. 9; Kn :KCTOpHlt <jlopr.o. CllplOI(CRrU! Bt. 6arrrnACKHX Sl'lblkaxt..
H3CJTeJIOOOIIHe 8. K. noplltC3HBCKOro.- M., 1901, p. 121;
Endzeltns J. DT, Tf, p. 118, To paties. valodas gramatika.- Riga, 1951,
p. 784.
' BOaa K. RR, T, p. 286, IT, p. 126; Z. K. Sirvydo
ir kalbos.- Baltistica, 1971, VII, p. 162.
Pirmasis kalbos odynas. - V., 1979, p. 757.
kalbos atlasas, U. Fonetika/ Ats. red. K. MorkOnns.- V., 1982, ml.
Nr. 15.
22
kilu,j i ei. Tad .,luota mojuojant, valyti, klastyti", i ma-
tyt. priklauso veiksma.lodiiui klt!isti (-dlia) "be reikalo leisti, eikvoti, pra-
rasti, netekti ; skleisti". Kad tokios gali koegzistuoti vieno odio
tunnyje, rodo jo iteratyvus klaistjti (k/aisto) "klastyti, (refl.) driek-
tis, ,klaidytis" (dar plg. Su luota klalsto tik sausus griidus J, o "l uoti"
ir .. skleisti" ryio plg. klasti .,luoti, klastyti ;
pl.:sti ... "] .
Cm leksemos yra kalbos ir neretai
kalboje brefgztl, kreigti, streiptis (-iasi)
,,kr .tptis, darytis kreivam", kneibti, kneipti, brimikli, kriaukti,
skria.ilsti, sriaubti, striaibti, triaukt i, triaiikti, kniarikti,
siai'ipti, .fniaukti, bei atitinkamai drausti,
grau i, pratisti, rausti. sprausti ir fonetiniai variantai (iskyrus
gnausti (-d!ia) ir gnaustis, kurie neturi).
Dtl dano aknies prad1ios a- ir e- fonetinio kaitaliojimosi sunku
r. pvz., 1111-aigli (-ia) "supra,ti, ismanyti'' Vdk tikrasis aknie:. difton-
yra ai ar ei.
Fonetinio aknies atpaini-
ir kitose - JT Antai ku1p liet.
drwu.1ti taip, atrodo, ir pr. driiiudai
fuhr.:n an" (3 p. pract.) turi r. r gali ilai-
kiu' 'onna draudieiti .,ginkitl', drauskite" (2 p. plur. imper.), kuria
aknies vokalizmu sutampa liet. (-diia).
kalbos kraukt (-c:u) (: vcima:. krauc ,.varnos kran-
kia" bei raukt
2
Dundanga, raukt. aukeni, Sunta..:1 (-cu) "raukti''
priebalsio r neaiki (EH r 643, ME HI 587), tad veikiausiai yra
f, plg. kitur vartojamus Iat. kraukr (-cu) (liet. kriai1kti -ia) bei Jlllik t (-m).
kalbos randama
keist.ls aknies priebah111 grupes m- ir Im- : ( -tlzu) "smaugti;
(i)spausti; duoti, kirsti (per sprukti, greitai
mau11", maligt . .nulenkti

(-cu) ..
smaukti, Jirti ; trenktJ, duoti; sprukti, mauti; !matigt,
Imaiigt
2
(-d.=u) "smarkiai spausti, smaugti; baigti, (ivalgyti, pada-
ryti)", !maugt (-dzu) ,.(slapta) greitai sprukti''.
tas, kad leksemos, aknies pradios
grupes 11 ir /, aknies prad.lioje rodo ir
plg. ntlt1kt! (-cu) ir

( -cu) .. (no tnaiigt
2
(-d::u) ir !(tatigt (-d::u) .,. veriti, spausti, g.niauhi" ; .\:/auf.. t .. sly:.-
ti" ir

( -cu) .,du ryti, kad vilkti ciJtant; L.e-
myn Ko aknies pradlios grupl!) pa-
23
latalizuotais sonantais, matyti i kalbos
kalboje: nldilkti (-ia) .,uostyti miegoti, knarkti ;
lnidQgti (-ia) "verti su niaugu, spausti, smaugti, .. ",
(-ia) .,pamau liauti; versti emyn liauiant; be perstojo eiti;
muti, pliekti; sliuogti, lipti. .. " Tiek tiek aknies pra-
dios yra senojo diftongo eu ref-
leksai: blt. *sneuk-, *ineug- ( < ide. *k'neuk-, *j( lt) neug(h) -), *s/euk- >
*snjauk-, *injaug-, *sljauk- > liet. niauk-, lniaug-, sliauk- resp. Iat.
*snjauk-, *znjaug-, *sljauk- > *sr,wuk-, *z!faug-, > Iat. IJOuk-,
l!faug-, Vienur kitur kalbos minktasis sonantas spo-
radikai depalatalizuotis. kalbai
tarimas kietai netgi prie balsius.
kad i ir lekse-
mos su nereguliariomis aknies pradios m- ir lm-:
maug-, mauk-, lmaug- < *1haug-, *1hauk-, *l!haug- < *smjaug-,
*smjauk-, *zmjaug- < bit. *smeug-, *smeuk-, *imeug-
10
Toki
ir tai, kad ie veiksmaodiai daugiausia ir ufiksuoti i
kuriose konstatuotas


Sunku tikra pasakyti apie vienoje vietoje (Nicoje) Iat .
naust (-lu, -du) .,snausti" aUa jprastinio snailst (lu, -du). Jo
i *l)aud- < sneud- liet. "snaudulys" ( < *sneud-), bet
is kalbos odis gali (Jzm) prasimanytas.
aknies pradios su veliarizuotais sonantais
vietoj depalatalizacijos prie-
laida raida tose leksemose, ak-
nies diftongas yra ie. taip pat, matyt, aknies pradios
leksemose, kaip antai: miegt (-d:zu)
"muti, duoti; sueiti; nypti'', lmiegt, tmiegt
2
(-dzu) ,.smarkiai
spausti, smaugti; muti, duoti ; niebt' (seju) "raukti
lniebt "vogti, diauti" (su neaikia" kokybe), kas matyti i tar-
labiau su aknies pradios palatalizuotu n: l)iebt
(-bju, -bu) "raukti, viebti; nosies spaudiant) nyp-
ti" ir l Qiebt "smarkiai spausti, verti; muti, duoti ; mauti ". Tad ne
tik n-, !n-, bet, matyt, ir m-, Im- yra depalatalizuoti i fJ,
ir *m- , *Im-.

10
Plg. Endzeltns 1. valodas gramatika, p. 194, 780 (im. 4Sl); To pa-
ties. Dl, U, p. 119.
11
End ze ltns J. Latvie!u valodas aramatika, p. 176-177; Rudzlt e M. La-
tvie!u dialektologija. - Rl&4, 1964, p. 94-95, 309.
24
ir aknies pradios su ve-
liarizuotais sonantais galima daugiau ar maiau patenkinamai
suvokti, bet daug sunkiau paaikinti, kaip prie aknies ie atsirado prie-
su palatalizuotais elementais. Kad esama
ningo reikinio, matyti i to, jog alia egzistuoja reguliarios prie ie prie-
plg. lmiegt (-dzu) < *lrfliegt ir zmiegt (-dzu) "smarkiai
spausti, smaugti ; vogti, diauti; lt;tlebt ir zniebt
1
(-bju, -bu) "smar-
kiai spausti, smaugti; vogti, diauti; udyti, galabyti; slapta spruk-
ti ... "; k!liebt ,.gnybt i, nybt i" ir kfllebt (-bju, -bu) "t. p.; (pa)pjauti, (pa)-
skersti''; k{llepties (3 p. praes. -k!ziep)as) .,rauktis, vieptis" (n
ra visai aiki) ir kniepties (-p)u6s, -pu6s) "{su)glausti ausis (apie arklius)",
le-kniept "suspausti, sugnybti"; l)iebt "verti; raukti ; greitai ir
nuoniebt nuudyti"; (3 p. praes. gjieb) "(pri)
spausti, (pri)glausti" ir gliebt ( -bju, -bu) "saugoti, globoti; (refl.)
kibtis, kabintis glaustis ... "
sukelti analogija i vokalizmo au veiks-
(Imaagt < *imeug- : zmaag(, *jdukt = liet. liaOkti:
slaukt). Antra vertus, gana rykaus ekspresyvinio
vienur kitur pasireikti spontaninis minktinimas, ku-
glaido J tarp priebalsio ir balsio
11
: gliebt > *gljiebt >
(-pju, -pu) ,.(nu)kniaukti, (nu)diauti, (pa)-
vogti",

-bu) griebti, vogti" alia

c- ( < *k-, plg. liet. kilpti (-ia) .,braukti, nuo-clept
.,pavogti", kaip matyti i geografijos (MEI 417, EH [ 293), taip pat gal-
aikinti spontanine ekspresyvine palatalizacija (ciep-,
*cieb- > *cjiep-, *cjieb- > nors kalbos tar-
ir tiesiai i */)-.
Lat. dltlubt
2
(2 p. praes. dlaub) (refl.)
diaugtis, linksmintis ... ", gtltibt
2
(-bju, -bu) .,diaugtis, linksmintis,
gauti; saugoti, ... ", dejuoti" etimolo-
gizacija sudaro nemaa to, kad neaiki aknies pradios
dl- ir g- jeigu jie kalbos ar skoli-
niai, kur Iat. g gali reflektuoti *d' ( < dj)
13
, galvoti apie
su liet. dliaiibti (-ia) "eiti nosi nuleidus"u. Be to, reikia galvoje ir
kad dlaubt
2
ir dlaabt (-bju, -bu) "smaugti " randami madaug
tose vietose (Pildoje, Zasoje, Vestienoje), kur vietoj
1), t tariama dl (Baltinavoje, Kiirsavoje, Pildoje, ViJa-
11
Endzellns J. DI, Ir, p. 85-86.
u Endzellns J. Latvidu valodas gramatika, p. 164.
1
LKK, 1972, XJT(, p. 14- 17.
25
niuose ir kitur)
16
Netoli io fonetinio reikinio arealo ufi ksuotas (Naut-
renuose) ir veiksma7odis (-uos, -sueis) .. ketinti , baustis,
ry.ltis daryti, r uotis, rengtis"
18
galima manyti, kad dfaubt
bei seniau gaubi bei *k.auslls, kurie per *gjaub- bei
*kiaus- t balt. geub- bei *keus-. Spcjamoji dfaubr forma
gaubt kalbos i yra paliudyta: gaubt2 (-bju, -bu)
.,dziaugtis, I inksmintis, ... ", gaubt .,)kcrsti , smaugti".
I jau matyti. kad aknie
(ir bei vokali zmo konstatavimas
glaudiai su su vietos kalbos
sistemoje nustatymu, kas savo ruotu, be raikos tapatumo,
daugeliu reikalauja delalios istorines-lygu 'llOstos turinio

Keletas ir reikimas
io-kamieniais veiksmaodiais
1. .,nie kinti , peiktt, smerkt i .. .'', "drausti, gi n ti ,
ne I eist i ... " I JO kamieno veiksmaodliai liet. nfekli (-ia),
(-ia), nlegti (-ia), (-ia), peikti {-ia), dra1i.sri (-d!ia) ir lat.liegt ( -dzu)
turi tam
niekli (-ia) .,nieku laikyti, niekinti, peikti ; spausti, engti,
vergti; umuti; laikyti .netinkamu. atmesti", m!ikli (- ia) "niekinti, eminti,
peikti; vargtnt i, spausti. kam uoti, naikinti", "u/muti, nugala-
byti", iteraty\'ai-kauza.tyvai yra naikinti {-ina), miikyti (-o, -ia),
mtikyti (naiko) "daryti, kad bti. niokoti ... ", Iat. nici-
ntit .,niekinti', leksemos yra ne ttk vciksmaiodfiai
{-ia, -sta) "alpti, leipti ; alti, stipti; nykti (-sta) .. gaiti,
baigti egzistuoti; silpti, ... ",bet ir daugelis kaip antai:
niekas ,,prastas. ", "(nom.) prastas, menkos daiktas; prastas,
niekingas 7mogus ... ", Iat. nilks "menkniekis, ma.lmo.lis", naiks "smar-
kus, blogas; greitas, vikrus, mitrus", liet. I/etika (al), naika, naikitis
16
V. Latgales izlokQu FBR, 1939, XIX, p. 152-153; Endzc
llns J. Lntvieu valodns aramntikn, p. 187; To pat ies. Df, f p. 304; Spelt-
.na K A. S. - Bnltistica. TI priedas, 1977, p. 32.
11
A. Breidakas nurodo (1973. TX. 15 d. laikas): ,. . .. B Hayrpcuax .neACTBit
ren&uo ynorpc()nJJeTcll rnaron

(o tlloRer ll'lecKolt rpaucKpmnnm
XOTJI H O'ICJil, J'CI:{KO. 3Ha'ICIIIIC II 8 CJTOBape MIOJICH63X3-3U,Il'JCJIJIR3 TO'UIO
npuoe.neubl. 06bi'IHO o Ho)'Tpeunx (KoJe 11 no npyrux rooopnx nnrramm)
0
lT0\1 3H3'1CIII'II ynorpe6.uerc11 rnaro;r paustiils
1
, COOT8CTCTDYIOU{I{A Cpe,!lRCJI3TblUJC
xoMy puosties. <l>op'm IIJO!lllpooaua".
26
nykimas,liga ",nai kanas "nepatenkintas, naikus nuobodus;
;espnrtus, varginantis", n'yk1is skurdus; nuobodus;
01
enkas, niekingas; nesmarkus, nerangus", Iat. nlka "sugedimas, pra-
nik11s "piktas, blogas, smarkus (apie mones ir daiktus)". Pasirodlius
reikmei .,smarkus, greitas, vikrus, mitrus", tinka ir Iat. nikties
( 11iku6s) ,.ljsti su praymais, pulti ant ko, apnikti", liet. nlkti {11ifika),
nykti (-sta) "smarkiai, skubiai imtis, kibti daryt i; neduoti
pulti", ap-nikti .,api-, upulti: smarkiai apstoti, prispausti (apie ligas,
das ir pan.) ... "
Panaiu tiek neigti (-ia) "atmesti, nepripainti", uf-nelgti "u-
11eigti -(ia) "niekinti, eminti ", t iek nfegti (-ia) "nieku laikyti,
niekinti; slapta zudyti, u/muti" taip p.tt sieti su Iat. nafgs "grei-
tas, smarkus, vikrus, mitrus; lieknas, ilgas; graus; tvinas", naigls (be k.)
lieknas; greitas, gatavas", nigrs paniu-
piktas, baisus, prieikas; godus, geidulingas". Pasirodant i reik-
.,greitas, smarkus, vikrus, mitrus" (plg. naiks. nik11s, nafgs) pasidaro
)uprantamp, turint prie akis semantinius santykiult tarp smarktis "gyvas,
vikrus, energingas; staigus, greit supykstantis. grietas,
tiaurus, nuomus; sunkus, varginantis, baisus; atrus. piktas, grietas (apie
todlius); einant is ar greitas .. . " ir smerkti (-ia) " laikyti
netinkamu, netikusiu, neigiamai vertinti, peikti ... ", nu-smdkti ., ... nuu-
dyti"l7.
niegti (-ia), neigti (-ia) iteratyvus naigyti
(naTgo) "rankioti, tarpusavio priklauso-
i naigaroti "rankioti, menkai, ne-
noromis naigurJis .,gailys, delsuonis, vilkintojas; nevalgus
Lmogus, is kontekstas asocijuojasi su prastumo, menkumo,
netikimo ir paliegimo ir kartu rodo, kaip "menkai, ne-
noromis valgyti" pereina i "rankioti ,
ios aknies priklausyti ir Iat. natdzit (praes. -dzu)
.,daigstyti, verti", - ryio galima palygint i Iat.
daidzit (-u, -iju) .,daigstyti, verti ... ", liet. cloigstyt1 (-o) "retais
dygsniais ... ": dtfigoti (-oja) " muti, udyti. naikinti; nukamuo-
ti; (ref1.) rietis, bartis". Pastaroji semantiniam
laukui jau yra ir glaudiai siejasi su "peikti, neigiamai vertinti,
laikyti netinkamu, netikusiu, menku, prastu ir pan." Prie lietis
ir Iat. naig/lt "geisti, trokti ko" (semasiologikai plg. vok. schmachten
.. vargti, kankintis" : sclmwchten nach elwas ,,trokti ko").
u Fraenkel E. LEW, p. 840, 844.
21
patvirtina tai, kad liet. peikti (-ia), paikinti kal-
boje atitinka pafkat
2
"bet kaip daigstyti".
aknies peik- I pik- eimoje taip pat turime, pirma, Liet. pelkti
(-ia) ,,nepalankiai vertinti, kelti neigiamas savybes; niekinti, nevertinti;
(refl.) nepatenkintam savo -i; be k.)
"laikyti nevertu, niekinti", peikus "vertas papeikimo, peiktinas" ir, antra,
paikas, paikus "menko proto, kvailas, kvaias; prastas, usispy-
kaprizingas, neklusnus ... ", pa ikti (-sra) "darytis paikam, kvaiti;
paikai elgtis, kvailioti, lepti; darytis usispyrusiam",lat.pafkt
2
"ile-
pusiam, ipaikusiam darytis", liet. piktas "kuris greit supyksta, apimtas
didelis, smarkus; prastas, niekam sunkus, vargin-
gas .. . ", Iat. pikts "piktas, atrus, aitrus, deginantis; status (apie
pikns "riebus, didelis, tvirtas", liet. pykti (-sta) "jausti
su kuo piktuoju, (refl.) bartis", Iat. pikt (-stu), pikt (plku,
piku) "t . p.".
Liet. peTkti (-ia) ir su tik
leksemomis patvirtina paiklnti "lepinti; daryti peikti,
niekinti; vadinti paiku, kvailu (barant)", kurio turinys turi abi
grupes.
kad santykiai yra
taip pat tas, kad prie pelkti, ir alcnies voka-
lizmu liejasi liet. peiktas vaikas" (: Iat. pikts
ar peiktus "jautrus, opus", Iat. pefksts
nos, malkos; nepatikimas mogus; neuaugos,
prasti linai, rugiai", pefk.rtet (-u, -eju) "menkti, nykti, silpti,
baigti ; prastai degti, rusenti", liet. "bartis, vaidytis,
pyktis".
"peikti, barti, smerkti, niekinti" ir "prastas, menkas,
silpnas ir pan." patvirtina ir duomenys, plg. lenk.
piac "smerkti, peikti'', ,.pasmerkti, ipeikti", po-tupiti "pa-
niekint i; (seniau) ipeikti, pasmerkti", lenk. "bukinti, ipinti ; naikin-
ti, udyti": "bukas, nesmailas; silpnas, blogas"; rus. xynan.
"peikti, niekinti" : Xlinbtii , Xlm6ii "liguistas, silpnas, geibus;
trapus, glenas; vok. schmiilen "barti, peikti" : schmal "siau-
ras, anktas", s. isi. smalr "maas, menkas, silpnas"; vok. schmiihen
"peikti, barti, darkyti, meiti", s. vok. aukt. smiihen "mainti" : s. vok.
aukt. smahi "maas, smulkus; menkas, skurdus", s. isi. smar "maas,
smulkus".
Netikimo, prastumo, menkumo, smulkumo, maumo (plg. dar
Iat. pika "gumulas, gniuulas, grumstas", pikas irniai su
28
i

gumuliukas", pilwzis "labai
P
ie (U1 " , " . awak
roaaS pikusitis "maas1s , v1en -
. peiktas pikts etc.) aknies peik- I pik- tunnyJe, atrodo,
JUUS SU ' 'ks d' . lkt'
kita kryptimi le1do ats1rastJ ve1 ma o IUJ pe '
tOJ OSI IT VISai . . " . J'
(-ia) "kapoti, kirsti (peikena)", t. y. "mainti, , 1 1au
atsirasti peikena, paikerul "baslys su sma1liu geleullu ga1u
gi dui kietai sualus iai emei kirsti ... ". Tad peikti (-ia) ,,nepalankia I ver-
e ' k k:i f ( 'kena)"
tinti; niekinti, nevertinti ... " ir pelkti {-ia).". .rs 1 pe1 . .
gale, matyt, yra vienaakniai veiksmaod1a1, kad .
'kmes rodo taip pat Iat. rat (raju) "barti, peJktJ, (odiaiS) bausti,
re1 ( kn' ) k'
(refl.) bartis, rietis, keiktis" ir rat (raju) "rauti su a 1m1s , 1rst1, vann-
prie akis semantini yra
vusios ir nykti, silpti, bga)
(Iat. pefkstet, liet. ndikd, naikius), .pa.s1daro (-dzu?_
"drausti, ginti, neleisti; neigti ; (refl.) gmt1S, ne1gt1.' nepn
sipainti" ir faigu6t , -8t ,.gintis, neigti, meluot1' re1kmes. esant
"peik:ti, neigiamai vertinti, atmesti, menku,
mau, prastu, blogu, piktu, baisiu ir pan. To.kiu ".egt_
yra imanoma tiesiogiai sieti ne tik su liet. "J.lgaJ
tam, nykti nuo ilgo sirgimo, 1lgos hgos , bet ,1,r het: ltgd:
tat. liga "liga; alb. /ige "blogumas, negerumas , ltg "p1.ktas,
prastas; liesas", gr. bhtyot; "maas, menkas", AOLy&; mase: ...
lugimas, mirtis", liet. lygti (-sto) (ap1e
Iat. at-ligas (semasiologi!:kai plg. Iat. at-kusms "ato-
: kusr "tirpti ; vargti, silpti"). . . . .
Liet. drausti {-dfia} .,bausti; sakyti, kad ko nele1St1,
ginti; kalbinti, kad sulaikyti ; (refl.) LK Il 662,. 694, LK;.
441, pr. driaudai fuhren an,
(3 plur. praet.), draudieit i "ginkite, drauskite" (2 p. plur. imper.),
aknies nykstamojo vokalizmo laipsni liudija liet.
sulaikyti" bei ap-drusti (-dru11da) "apsidrausti, apSITamtntJ ,
laikytini liet. draudeti (-eja} ,,iauriam darytis" ir Iat. draiidet (-u, -lju)
"grasinti, bei drudet i tas,
kad analogikas reikmes turi taip pat (-ia} b.art1; su:
rikti ant ko" ir pa-krdpti (-sta) "imti baimintis, sunenmt1; 1mh
nuo paiurpti", kriipti (kruri1pa) " ... .
Vadinasi giminikomis yra pamato laikyti t okias reikmes: "drausti,
ginti, nelei;ti", "(refl.) gintis, isiginti, neigti", "meluoti,
"laikyti netinkamu, atmesti, nepripainti", "nepalankiai vertinti, peikti,
29
smerkti, eminti, nieku laikyti, niekinti (prastas, menkas niekin-
gas, maas)", .. natkinti, niokoti, siaubti", "umuti, galabyti, 'udyti",
"pykti, nirti, (piktas, smarkus blogas ru-stus ruuru b
. . , , , s, atsus,
n.ep.alankus)':, "bartis, kaprizingas, neklus-
nus) , nykti, si lpti, gaiti, baigti egzis-
tavus ; alptt, menkas, maas)", " li-
ga, negerumas, ny 1mas, mirtis, kva-
ti, paikti (kvailas, kvaias, paikas)", skurdus nuo,bodus
1

ku . " . ' , ,
. ilgas; liesas", "greitas, smarkus, vikrus,
m1trus , . smarkus, d1dehs, tv1rtas, riebus" ir kt.
vadinti, kviesti", (negrie.l-
tat), lteptt laukas. Ltet. kvii!sti vadinti" bendraaknt!s
.Y"a kvaitytis (kvaitosi) "dairytis, ivalgylis, kraipytis;
... elgtis kaip pakvaitusiam; nesiorientuoti, nesusigau-
.' kvaiti, alpti", haita/iori (-ioja) "svaigu-
, (-ioja) "elgtis kaip pakvaitusiam, kvailio-
ti.' galvai; kvaiti", hytM (kvyti,
.,tyltat tunoti. , kvftoti (-o'}a -o) kvit6tt' t p " k .,.., t'
(
) t ' " ., VI uU I
_ .. pamau nykti". kalboje jiems gali atliept i
quo1tc (3 p. Praes.) .,non. trokta" (1 p. plur. praes. quoi-
tamal, 2 p. rlur. quoiti:ti).
_ (iskrrus "kvaisti, svaigti,
suktiS apte. atskirat kalbama) giminikumas matyti i
ilet. (.1klirosi) ,..lvalg1ntis iekot1'. Iat.
lvelgti", liet. skastjtis {skilstosi) "dairytis,
, sk'IMntis, skat(tOti "labai geisti ", ska ti! ti (skc1-
ta, tr). :rupctt, skasti ( ska1itn) .. kartai ko imtis, sukrusti sujusti
liet. regeti {ri!gi, -ia), Iat. red::et (praes. '-u -i!ju'
prae.t. red:inat .,(eur.) matyti: (barant prie darbo)
kvtesti prie stalo", redzinat ,.neraminti, jaudinti":
rlgat1es {aJuor) " ... baidytis (apie gyvulius); kvailioti, idykau-
tl .. : Iat. afcindt (praes .
11
, -ilju)
"kvtestt, , a1katres (-ajuos) ,,spardytis, trypti, (apie
:vai. kus) ... ", liet. aiktytiS (ijasi) "OiUOtis,
p}ktt siausti. idykauti", tiikstyti (-o)
. , tll;!trs :.uzg.aJda, usispyrimas, noras, geidu-
ly.:.,. a.tstra 1s, .. hmas , tukst is ,.koks nors priepuolis; pasiilgimas",
orktus .,batkstus, grettas, smagus (apie liet. gltJdoti (-o
0
a) k'-.
t . C . f' . , ' 'J .. IU
ty I prisiglaudus tykot i; nemiegant patale
budraut1; sargahott, liet. Iat. kvefne;
30
(-u. -eju) "kiurksoti, styroti, be darbo ko laukti; vargti, kan-
kinu:.".
"kviesti, vadinti, prayti", matyt, i yra "skatinti, ra-
ginti, kurstyti'', .o sem:ma
.,deginti, kaitinti , kurstyti, kurt1 degt1, hepsnotr, v1est1 . 'Be
dar plg. raginti "odiais ar veiksmais skatin-
ti; kviesti ... "; gnizdinri "pamau deginti, kaitinti ; skatinti, raginti ...
kurstyti (-o) kad kuro; raginti, skatinti
nor:. daryti, veikti; adinti, kelti ... ", krirti (-ia, .,da-
ryd, kad degti, ildyti ... "; rusinti "kurstyti, deginti; judinti,
krutinti; (refl.) kraipytis, kasytis"; lot. cieo, ciere ,,(i)judinti, supti
(apie pritraukti, paaukti, kviesti; sukelti ... ", ex-cieo, -ere ,.iaukti
paaukti; sukelti, prieastimi; paskatinti, pa kurstyti veikti; sukelti
nrrimq, lot. eito, -iire ,.(i)judinti; aukti, kviesti", ex-cito,
-iire "priversti pakilti, ieiti; paskatinti, pa kurstyti; ulkur-
ti Taigi kvilsti "prayti, vadinti ", kvaitjtis (haitosi) "dai-
rytis, valgyt is, kraipytis ... " ir kt. semantiniai santykiai ne-
trukdo laikyti Iat. kvietin/it "kaitinti, kurstyti, udegti; sukelti
kviltet "blukti, balti ; baf inti " ir kvit et (-u, -eju)
kvitin/it "(eaus.)
ryio plg. liet. degti (dega) .,liepsnoti; kurti ie bti ; viesti,
/i ... ", ... "nublukinti; nubluk-
ti. .. "). Su .,degti ; glaudiai
siejasi

Tad kad ia m priskirtinos ir lek-

semos Iat. kvietet "Qavus) daiginti", kv/etintlt "daiginti" (t. y. "daryti, kad
yra gana suprantama. Taip pat suprantama, kad ios ak-
nies atstovai kalbose gali s. si. -c1isti "praysti",
rus. usel1, usecTii (bet l(BM i *kvbtl'b), lenk. kwisc,
s. ktvu < histi, kloetu, kv/sti
aiaruoti {apie ir kt., rus. ban. UBbTeTB
( = Iat. kvitet). kvietintlt "kaitint i, kurstyti, uldegti ... " ir
kvytlti {kvjili, "tyliai ryio plg. liet. rusoti
(rtisa), rdsoti ( -o) ,.pamau degti, kur nors,
Kitas kalbos veiksmaodis jo kamieno sistemoje, turiniu ar-
timas leksemai kviesti yra lii!pti (-ia) (negrietai), r aginti",
jau seniai siejamas su pr. laipinna "liepiau, ( I p. sing. praet.),
pa-li ai ps ( < pa I a i psas), pa-li a ips it wei "geisti,
ti, trokti; reikalauti ", slovk. /ipiet', lipnut' "geisti, trokti, labai
II LKK, 1975, XVI. p. 139.
31
plg. s. sl. vellti "liepti" : s. liet. velmi ,,noriu''; Iat.
pa-vile pa-ve/et (-eju) "{Dsakyti, liepti .. : vel et gera").
Svarbu nurodyti galimus kalbos lelptl
(-sta) ,,netekti alpti; darytis netvirtam, netekti glebti, silp.
ti; labai ko lelpoti (-oja) silpnam, alpuliuoti",
leipuoti (-uoja, -avo) "sirgti, negaluot i, alpuoti, juo labiau kad
ios atsiradimas visai nepatenki-
namai aikinamas. kad reikmes "alpti, silpti; kvaisti, svaigti,
suktis galvai", randame ir aknies /iep- lleip-, ir ak-
nies kviet- I kva it- odiuose. Reikmes "geisti, ir "svaigti; pa ikti,
randame koegzistuojant taip pat odiuose pasi-kvieti (-ia)
ti pasirengus, pakilus; usigeisti ", kvaili i (-!ta) "darytis kvaiam, kvailti,
paikti; svaigti", kwii!a, "puskvailis, apykvailis", kvieas "apykvai-
lis, kvaias". esama ir turiniuose,
se/peti mausti; labai ", selpti (-ia)
"mausti, trokti, geisti. .. " : "silpti, selpti
(-sta) "t. p. ", silpti ( -sta), salpti (-sta) "alpti; silpti. .. ",
alpti ( -sta) ,.netekti leipti ; labai al-
pinti (-a) "(caus.) alpti; al kinti, marinti;
"labai geisti" ; ulsi-paftinti usigeisti ",pa ita "ugaida,
"kamuotis sergant, galuotis", pai "pai kti",
paituroti "ioplinti, "; serb.-chorv. ginu ti silpti, nykti, geib-
ti; geisti", slovn. glnitl (gtnem) "silpti, nykti, geibti, baigtis,
kamuotis, kankintis;
Taip prieiname kad "si lpti, eiti silpnyn, netekti
glebti", "pamau nykti, sirguliuoti, negaluoti, leipuoti, kamuotis ser-
gant", "labai geisti, trokti", "netekti alpti, leipti ", "svaig-
ti, kvaisti, suktis galvai", "kvami, yra giminikos.
Kaip aknies kviet- I kvit- atveju, taip ir alia liepti (-ia}, lefpti (-sta)
etc. turime Iat. lipt (-u) "udegti", lipft ( -!ju) "(pa-, u)degti, (i)iebti",
lipet (-u, -eju) ir kt. Sie fak'tai patvirtina
kad "skatinti, raginti", taigi ir
kyti, liepti", "kviesti, vadinti" yra genetikai susijusios su "de-
ginti, kaitinti, kurstyti degti, liepsnoti, viesti" ir, be to, leidia esant
tarp "netekti alpti, leipti," "svaigti, kvaisti,
suktis galvai" etc. (r. ir "degti,
ti ",- semasiologikai dar plg. Iat. (-stu) "svaigt i, suktis", liet. relb-
ti (-sta) "tavaruoti, (akyse)", raibti (-sta) " margti, tavaruoti, mir-
(akyse); svaigti, suktis", raibUoti (-uoja) "marguoti, raibti; ribuliuoti,
ribeti ( riba) mirguliuoti; mirgant tvis-
32
'
. "Kadangi be to, "kaisti, degti, ilti; smarki.ai
.... d . t. spt'g.tnti" viesti,
not1; cglll
1
' " ... (r li )
. . . an "ir smarkiai mesti, sviesti, bloktl yra gmun1kos . to au ,

kad alia svfegtl (-ia) "sviesti; kirsti, droti,
rue ' ( ) d rt ykti
muti; udyti" turime sveigtl ( -sta}, svaTgtl . " .;:m ,n ..
... svaigineti lyg apsva1gus1am, klatdiotl , stmgus
" t 1 ti (
inantis" (-svlllga) "usimestJ, , o gre a sv es -
.,svalg ' k kt" " (i
t
. turime sval.rti (-sta) " va1st1, sva1gt1, su IS , sv t -,
"mes I, . . . . gt" vai
a; . ldejoti; niekus pa1styt1; a t1, sva1 1 , s z-
-:. . ti( ,;a') niekus Iat. svaist' (-!u, -tu)
(;1011 -IOJ " , . . I
verkti raudoti aimanuoti; (semas10Iogtka1 P g.
"garsiai , , . . . d- . - f" at ti
liet. (-ioja) ,.niekus pa1stytt; 1. '.
(-sta) "alpti, leipti, keipti": dipioti :,deJUOti,. ).
randame JT IUO atveJU: tvaiksti
"trakti, kvaiti", tveTksti (-skia} "rausti, d.egtt",
tvilksti (-skia) "labai viesti, plieksti;
ti", tvisklti (tl'lska} "rykiai '.
(tvalsko) "blakyti; muti per Analogikas reJkmes.tun. pa.t
Iat. sllisties (praes. -stu6s, praet. -tu6s) .,pykti,
bartis; barti, peikti", liet. skafsti (-sta, -to)
rausti (i susijaudinimo)" bei skeisti "pulh.' .'
kurio .,pulti, naikinti" galima suvokti esant arba "smagtat
kirsti", arba .,kenkti, aloti, eisti" (r. toliau). Be s-
kaisti (-sta} .. kartam darytis; degti i ar iaip kok10 SUSIJaUdi-
nimo" Iat. kaist (-stu) "ilti; degti".
Kit;ip sakant, reikmes odius laikyti
atitinkamai bcndraakniais. Konstatuotas semantinis kontekstas, be to,
pavyzdiui, liet. sviesti ir s. isi. svf{}a
svei{}) "degti, kepti (tr.)", s. ved. swf{}a "t. p." ( < germ. sweij>a-) lygi-
. .
Reikia kad scmantini santyki, turi liet. filpti (-ia)
(negrietai), raginti", pr. laipinna .,liepiau, liet.
"atsakyti aukiant, vadinant, atsi aukti; dviem damuoJant, gie-
dant, meldiantis ir kt., i pirmosios odius ... " (alia
lipti (liiilpa): Kur graiiai tie balsai limpa, tai man patinka Br (Ll< VII
573D, pirma, ir liet. /ii!pti ( -ia) ar prie akos
(vijos, vielos) ... ", lipti (liinpa) "kibti, klijuotis prie ko", Iat. lipt _(lipu,
Jipslll) "t. p.'', s. ind. rip- "tepti, lipinti", gr. "tepu, darau
ir kt., llJltra, pakartoja turiniai: liet. deiiti (-ia) "pnsspy-
rus prayti", Iat. diezet "aukiant :Iat. dvlezt ( -Iu, -zu)
2. Simu KaraJiilnas 33
"(ap)tepti". Nors "kviesti, vadinti, prayti", (negrietai).
liepti, ir "tepti, glieti" istorini ryi galima suvokti keleriopait
(semasiologikai dar plg. gr. /..(aaoJ.tcu "praau, meldiu" < *I..LT-
-iO-J.tt alia senos prezenso -11- formos &!..fvc.> "tepu"), bet pasikarto-
jimas leksemose yra pakankamas kad kalbamo-
sios taigi ir leksemos yra genetikai susijusios. Lat. dvlezt
.,tepti" patvirtina ide. atiti kmenys: s. ind.
dehmi "tepu", tocb. A tsek-, B tsaik- "formuoti, kurti''. Kadangi
"tepti." .,muti, kirsti, smogti" taip pat yra giminikoso, prie deTlli (-ia),
Jat . dtezet, dvlezt {-lu, -zu) etimologikai liejasi liet. dfelli (-ia) . muti,
perti", df!lti (-ia) "dirti, lupt i; neioti; muti, pe.ti, plakti ... ".
3. filiacija "tepti , gli eti, lipinti", .. jungti, l iet i,
kartu", "(pa)liesti, kliudyti", "daryti bloga , kenkti",
" brauk(y)ti, g lo5tyt i , tri nti", "mesti, sviesti", "degti, lieps-
noti // viest i, "muti ,perti, kir-
sti, smogti, suduoti'' ir "tepti, glieti" yra ne tik tarpusavy istorikai susiju"'
sios, bet ir giminikos kartu, jungti, lieti (skaidula , pluo-
telius)", "dengti, traukti, kloti plonu sluoksniu, tepti", "skleisti, ties-
ti, kloti", taip pat, atrodo, "smarkiai degti, liepsnoti; smarkiai
ir kitoms i reik-
Be liepti ( -ia) ar pluoteli prie akos (vijos, vie-
los) vejant, verpiant, pinant); (refl.) liepi!ti (-ejo)
"raudonuoti (aplink liepsna, Lat. lipt ( -u) .,(u)degti", lipft ( -fju)
"(pa-, u)degti, (i)iebti", lipet (-u, -tju) s. isi.
leiptr .,aibas", nurodytas reikmes randame veiks-
sistemoje dar iais atvejais: Veiksmaodiai plii!kti (-ia) "smar-
kiai muti, plakti (ppr. su botagu, rykte); dauyti; smarkiai, sunkiai daug
dirbti", "jungti, l ieti (skaidulas, pluotelius); velti,
(refl.) plaktis, lietis, linkti (prie ko)'', api-plilkti (-ia) "apdengti, aptraukti;
plonai apvynioti", i.f-plilkti (-ia) .,iskleisti, plefkti ( -ia) "tiesti,
skleisti, platinti; dengti, kloti plonu sluoksniu; skrosti (uvj); (refl.}
gerintis, meilintis", pri-pie Ikti (-ia) "pridurti, pri'lieti ... " alia turr
pliikli (-ia) "smarkiai degti , liepsnoti; smarkiai viesti, spiginti" ir Iat.
pliekns "baltasis molis", liet. pleiki ,.plotelis, lopinys (ppr. neapaugccs, pl i-
kas, iplikusi vieta galvoje; nuienauta pieva; Iat.
plaikums liet. plikas, Iat. pliks, pleiks .,nuogas, plikas''.
u plg.: " ... die urspr. Bedeutung wurde etwa im ,.Verschllnen Aus-
schmiicken" der angebotenen Sache zu suchen Zubaty J. Slavische Et;molo-
gien.- ZfsiPh, 1894, 16, p. 389.
Praenkel E. LEW, p. 98.
34
l
:rJcstt ' ( skia) tepti dengti kloti plonu sluoksniu" (plg. Pyragus
Liet. p le - " ' . .
. ki kad geltoni J (LK X 216)), i!-plii!kstt (-skta) " ttlestl,
anip/ils a, . . La . . I' t'"
.r
1
.
11
parodyti" bei ple1ksti (-skia) "tiesti, skle1st1, p tmti, p es 1
tsk ets I kt' t'"
. kalboie atitinka p/lekt
2
{-.fu) "daryti plott, pa 1; mm 1
J /f"k ti ( sk 'a)
alia toktomts r:a. tr f! e .. s - ' ..
ki
degt'
1
r
1
epsnoti daryti kad degtntt, tebtt; smarkiat
smar at
" . t' spiginti smarkiai apviesti ; eiti r ykiai apsirengus", Iat. plaiksnt-
vtes t, ' . . .. 1 /'k
1
r f 'k ta) t'mti
. ( ,. __ -"-) , tet. p 1 s 1 tP Y s "
tteS -11.) " ' ' . . "
plisketi (pliska) .,smarktat degtt, hepsnotJ; vtestt, 1 tt ,
blizg I, I ' uk' d .-vti
/ikseti (pl/ksi) Iat. pliskat "nukirstt, n pa.
pl' k " l'tet plotelis Lopinys (ppr. pLikas),
. .. . . ... tuk
1
Iat. plafskums yme; vieta, a
ga va, p 1 , li " '
a
" plieksis ( < p/iesk-). "teptt, g ett , mo-
progum , " . . . . . k' d
b
-dama ir toliau susijusi su "smarkiat degtt, hepsnott, smar tat egh,
ma. u ik ,. r
t'. atrodo, taip pat yra re "tes 1,
sptgtn 1, . . 1 1 t
kl
. dyti imti'' brauk(y)ti, glostyti, trinti" ir pan. gtmtnatte, P g. a
IU ' ' " ' ) J' '" 1 t /'' O
zlest (-!u, -tfu) "tepti (moliu, riebalais); (brauktant testt ; o . J mg
"darau i minktos mediagos, lipdau; glo.stydamas, br.aukydama.s
gr. "(ranka) ..
glostyti; tepti", be-streichen "aptepti, ULteptt; pahesh perbraukt1
(per ang. strike "smogti, kirsti, suduoti"; lot. -ere
braukti; pjauti, kirsti; u1kliudyti, paliesti; lengvai suetstt" ;. stret-
fen "paliesti, u1gauti; (nu)braukti"; gt. X,p(c.> (aor.
ti; (ap)tepti, (j)trinti, glieti", liet. griiti (greja, grJjo) "tmtt, gnebtt,
ti pJgti; sukti, skricti, supti .. . ".
' prieasties liet. Iii! sti prisitikti .. ", lie-
Ietis {lil!lisi) .,t. p.", /yteti {lyti, -a, "(pa)licsti" . !niky-
tini: /altinti (-ina), /aittioti {-tioja} .,glaistyti moliu, lattu; kliJUOti , Iat.
lditfl (-u, -iju) "braukyti, masaluoti; kirsti, liet..
lriistyti "tcpti, lipinti minktu moliu, tela ar kuo kt tu, .
reikmcc, su 1r pan., bet-
aknie:. .loMiuose turi liet. ltiistyti {lttlsto}, atitinkantis Iat. lafsttt, latstCt
(-u, -iju) .,glostyti, braukyti; muti, dauyti; (refl.) mjrguliuoti, raj bu-
Ii uoti, mainytis (apie spalvas) ".
Be prisitikti", liesti dar reikia "imti, kliudyti, k.ibinti;
erzinti; daryti kam bloga, kenkti, itikti", pri-/ii!sti "ugauti, blo-
ga padaryti; prispausti, varginti, apsunkinti". kad
kaip /ilsti bei jo randame ir iuo atve-
naers B. - KZ, 1966, 80, p. 88 t. t.
35
ju: Iat. riebt (-bju, -bu) bjauriam, kelti
trukdyti, kliudyti; dat)1i bloga, pykinti, erzinti; keryti;


rlebt (-bju, -bu) ulvardyti ;
mu gydyti, atimti; braukant ar ukalbant gydyti", ap-rlebt
"glostant, braukant ir ukalbant mainti, gydyti, tepti" (: rdt-
btt, rafbtt (-u, -iju) .,spaudant, uvardijant, buriant
su ranka trinti, pirtais apibraukti.
apsk:rieti; gydyti ant kaulo apvedant tris kartus su kultuve"),
liet. riebUs (fe) " ... be grynas, lipus (apie
Reikmes "liesti; braukti, braukyti, glostyti" jos pritai-
tam tikram kontekstui patvirtina, pavyzdiui, tas, kad
kalbos iam reikalui vartojamas skrieti (-ja) "sukti, ra-
tu; daryti apvaliai ... ": Jis skrieti (gydy-
ti burtais (braukiant pirtu apie Kp.
ir pan. reikia tokios leksemos:
liet. ribi/i (riba) mirguliuoti; smulkiomis
raibuliuoti, mirgant tvisketi (apie vaigdes); raibti (apie
akis) ... ", ribuoti (-uoja) rituoti ; mirguliuoti, raibuliuoti; ban-
guoti", at-rlbtiofi .,atristi, atritinti ; greitai raibytis
(ralbosi) "raitytis aipantis", rlbti (rimba) .,raibti", liet. ralbUoti (-uoja)
" marguoti, raibti; ribuliuoti; raibfi (-sta) "margti,
tavaruoti, (akyse); svaigti, suktis", refbti ( -sta) .,tavaruoti,
ti (akyse)", Iat. reibt ( -stu) .,svaigti, suktis", rus. pli6an.
Savotika neleidia laikyti
raibas, Iat. rdibs, reTbas, reibs vediniais.
Nuo "ugauti, daryti bloga, kenkti", kurias turi liet. /ilsti
ir Iat. riebi (bju, -bu), ,,aloti, eisti" nedidelis ings-
nis, plg. mdiloti (-oja) "varginti, kamuoti, kankinti; gadinti; niekinti,
bjauroti ... ", maitinti (-a) "vargi nti, kam uoti", ui-maitinti "pakenkti"
WP :pa-maitinti ugauti" WP, ap-maitinti "sueisti" WP.
pasidaro visai suprantama, kad alia liet. lelsti (-diia) "liesti, ugauti
daryti turime liet. Ili!sti (-d!.ia) "dailiai, graiai daryti ;
sukti, daryti i molio", Iat. ziest (-Iu, -du) "tepti (moliu, riebalais);
(braukant) liesti", zvlesl (zviesl, zviest) (-iu, -du) "tepti, glieti (moliu
zatdft, zaidet, zaistet "tepti" ir, antra vertus, liet. ltifsti (-d!ia)
"atlikti kokius veiksmus pasismaginimo, pramogos tikslais ; groti; kai-
tinti, pastarosios plg. Zaizdre ugnis 1aidiia gelli J).
Kad "kaitinti, gali padaras, matyti
11
Liet. ritbti (-ia) "kelti leildtuli, pykinti" M yra letoni:unas.
36
' !aidas, l aidis, lidinjis "vieta, kur arijos eriamos; pelenas, ugniaku-
taizdras, !iezdras idinys" ir liet. lydeti (Iydi, lydi)
degti, .lar?os - .tai Km): Iat.
Met (pra es. -du, -lu) v1est1; aut1, vJStl , het. iydras
;!I 'k . .
viesiai Pastarosioms leksemoms semant1 aJ art1mos 1et.
;ysti (-sta) "1mti !ydeti (!jtli, lydi) su iedais", Iat. zi-
det (-Iu, -du) senti, liet. {li!di, iiedeti
.. senti,


teisti {-d!ia) "liesti, ulgauti daryti ir pra-Uis ti (-dlia)
,.pamesti, prarasti", pra-Iaidyti (-o) pamesti", pra-
-!tiidoti (-o, -oja) "t. p. ", laidyti ( -o): Kam tu iaidCii pinigus = meti
nuo J ryi paaikina, pvz., liet. maitinti {-InC/) "varginti,
kamuoti", ap-maitinti "sueisti" WP, pa-maitinti "ieisti, ugauti" WP,
ui-maitinti "pakenkti" WP :pr. is -maitint "pamesti, verloren", taip
pat
1
dalies lot. perdo, -ere "udyti, naikinti; ardyti, griauti; pamesti";
gr. "udyti, gadinti, griauti; pamesti "
24
, o eisti (-diia)
plg. dar pa-Ia ida, pO-!.eidd " ... ala") semantini ryi su Uis ti
(-d5a) " ... kaitinti, iliustruoja, pvz., Iat. kaitet (-eju)
ti .talingam, kenkti", liet. -i, -a) stigti, stokoti,
ti: kliudyti, kenkti ", esantys vienaakniai su Iat. kditet {-eju) ,.deg-
ti, wilti; kaitinti, ildyti ", liet. karti, kaisti", Iat.
kdist (-stu) "ilti", liet. karsti (-sta); taip pat s. ind. tapati .,yla, kaista,
kaitina, ildo; eidia, kenkia, gadina". Zaisti (-diia) .,atlikti
kokius veiksmus pasismaginimo, pramogos tikslais; groti; kaitinti, roz-
!.ilsti (-d!ia) "sukti, daryti i molio ... " ir ydeti (lydi) "i-
btti. degti, ioruoti" ir kt. iliustruoja, pvz., grieJ-
I i {-ia) " ... sukti, groti, aisti (apie lat. kditet (-i!ju)
,,aisti, juokauti; groti ; (refl.) aisti, juokauti, kibintis, erzintis" : kdi-
let "degti, svilti; kaitinti, ildyti ", kaist (-stu) "ilti ", liet. karsti
{vta); s. ang. /dcan "greitai suktis; aisti, groti", s. isi. leika
ti, -.uktis; aisti; liepsnoti; raitytis, vingiuoti (apie s. ind. df
vyati "meta aidia kauleliais; aidia, juokauja" :
dfdeti .,spind\lliuoja,
Taip ianalizuota mediaga leidia, atrodo, konstatuoti semanti-
pirma, ,.tepti, gi ieti; lipdyti, iesti, formuoti", "liesti, prisi-
tikti, kliudyti; imti, "(u) kliudyti, (pa)liesti, ugauli, bloga pada-
Tyti, kenkti, eisti, aloti, gadinti ir pan.", .,kliudyti vienas kibintis,
ta LKK, 1975, XVf, p. 133- 143.
Endzellns J. Of, UI 2, p. S4.
37
erzintis, juokauti, poktauti, aisti", ,.brauk (y)ti, glostyti, trinti" ir, ant-
ra, "kaisti, degti, ilti; smarkiai degti, liepsnoti; deginti, spiginti", "vies-
ti, mainytis (apie spalvas)"
"auti, visti", Be to, atrodo, galima
"mesti, sviesti, blokti" ir su jomis susijusias greito
ar ko darymo reikmes.
svflstf . -do) "smarkiai mesti; tepti (pvz., ratus)"
at1ttnka Iat. svtest ( sv1e!u, 3 p. praes. pa-svied, praet. sviedu) "mesti, svies-
ti; (refl.) svaidytis (su kuo); vykti, sektis; vilktis (drabulius)
staiga imti ar greitai eiti". "tepti"
je yra paliudyta vedinio svaidit, svafdit (praes. -11, -iju, praet. -iju) "tept i"
Iat. SI'Oidft (:u, -iju). liet. SI'(Jil/yti (-o),
sva1dyt1 (svaTdo) "t. p. NykstamOJO akmes laipsnio odiai yra
liet. i-svysti (-sta) "isisviesti, iokti , svisti (svilida) "ibti, vis-
ti", Iat. svr.rt (-stu, svfdu) "visti, auti", liet. svideti (svida)
svydeti (svjdi) ". Liet. smeisti ( -dia) "greitai du mti'
palic (o szybkim ebodzie) Gmt siejasi su smeita-
ti ... mesti ;. tepti": got. ga-smeitan s. ang. smftan (praet. smat) "l.
p. , s. smua, s. vok. aukt. smm:an (praet. smeiz) ,.sviesti, mesti",
smide "mesti, sviesti; tepti, glieti ".
liet. blieti (-ia; be k.) .,smarkiai mesti" ir lat. bliezt ( -u,
-zu) "plickti, muti; vilkti, tempti; greitai, smarkiai dirbti; sunkiai eiti
greitai sviesti, (odD; taukti"
patvirtina liet. bltii!yti (-o) " braukyti, skusti", Iat. blrtfzft,
blaizft (praes. -u) "(su)spausti, (su)gniaulti; trenkti, muti;
braukyti, glostyti, trinti; (refl.) dirbant nuolat lenktis ir tiestis" raikos
ir turinio Kad bit. blie!ti (-ia), bliezt (-Iu, -zu) kalbo-
se atliepia s. isi. bllkja s. ang. blfcan
(praet. blac) "viesti, s. blika .,matytis, rody-
tis", s. blikan s. vok. aukt. blichan "blykti,
balti" ( < germ. bteika- < i de. bhleig-), matyti i Iat. blizel (praes. bliz)
blizinfit ", blizinat "kreipti (i pyk-
akis, nairuoti", liet. blyinti (-ina) "eiti".
4. fi liacija "tiesti siekt i ; (i)tiesti,
(pa)duoti; liesti", "tepti, glieti",
etc. Kadangi, kaip tik ,.tepti, glieti; lipdyti.
"liesti, prisitikti, kliudyti" ir "imti, griebti " yra filiaci-
jos vienos i daugelio tai aike ni pasidaro ir jau seniai
u Fraeukel E. LEW, p. 46.
38
ie ryiai : Iat. trlept, triept (-pju, -pu) "tepti, teplio-
s J . d . " - ( . ) . t'"
11
varvinti, lainti; mu t1, uot1 , trept -pJu, -pu "tepti; mu 1
( ; traipft ( -u, -iju) "Lainti,
lieti") ir s. isl. prija (praet. jJreif) gnebtt , v1d. tlmva
, norv. tri va griebti" ( < germ. pre ifa-< !de ..
.s. isi. priva (-afJa) "sugautt , s. treve, treva ,.hestl; gnebt1,
( < 1rip-). Nors kalbos t urinyje pasirodo

"lainti, varvinti ir
patvirtina Iat. triept
2
,.smaguriauti,
ti" ( < griebti''), pat kaip ir
leksemos.
Semantinio turi, pirma, liet. tii!pti {-ia)
plakti tepti" bei Lat. tlept (-pju, -pu) ,.tiesti, tempti; tvirtai
1e
1
gu, gint1; neteisingai kaltinti" ir, antra, rus. dial. T.Hna1 b "nesmarkiai
suduoti; vogti; kirsti (snapu), bulg. munaM "spar-
dytiS (apie galvijus); minti, trypti ; duoti, muti", serb.-cborv. tipali "siek-
ti, hesll", slovn. lfpati (ttpljem) tfpati piskre "ies-
ti puodus"
27
Pasirodanti su pylimu, liejimu susijusi (plg. Iat.
Jpimit "pilti, berti, lieti; lipimi, klijuoti") leidia iam ir
priskirti ir s. ind. tepate "laa, teka, varva".
tos prieasties su s. ind. .,t. p." galima, rodos, etimologi-
ka tapatinti liet. stii!pti (-ia) "(rcri.) auktyn augti; tisti, augti (apie vai-
kus); kelti (refl.) st otis ant sukti, kreipti" bei
lat. stiept (-pju, -pu) "tQSti, tempti; tiesti; SWlkiai neti, 'tempti; smarkiai
begt1; gerti; itverti, (semasiologikai dar plg. liet. riete ti (rii!-
ta) sukantis, ristis; laais kristi, greitai sruventi,
augant driektis ... "; Iat. rli!sl (praes. -u, -stu) "kristi, (apie aa-
ras); lieti (aaras); skleisti, pli:!>ti; augt1, keroti, .Gelti, dygti, sprogti, skleis-
ti pumpurus ... '). Analogikus semantinius santykius, be to, turi Iat.
smegt, sniegt ( -dzu) "(pa)duoti, (i)tiesti; siekti; (refl.) vienas kitam
duot1 ; siekti ko, stiebtis snafdzities "nuolat siekti", snafgstit, snai-
gstft (-i1, -iju) mosikuoti (apie arklius kaitroje); sieki-
nuolat tiesti; (ref!.) stengtis pasiekti (pvz., ant akos)" ir
s. a1r. snigid "laa, teka, lyja", Av. snae!ana- (apie
s. ind. snihyati limpa, kimba, prisikabina;
nori". Etimologikai iuos lodius identifikuoti galima
todel. kad io veiksmaodio formos s. kalboje rodo
" J6banneSSOD A. JEW, p. 457.
_., Apie odius r. 3TKMonontll 1974.- M., 1976, p. 32 tt.
39
ti isitiesusiam, aoristas asnihat liko parblokJ.
tas kauzatyvas snelulyat "paliko "parbloki-
mas".
Taigi pasirodo, kad Iat. sniegt, snii!gr (-dzu) ir liet. snigti (snit1ga, snii!g-
ti) gale, matyt, priklauso tai akniai.
.alia i seno liet. siekti ( -ia, praet. -o) " ... eiti, vylcti; tiesti
ir gr. txw "ateinu, atvykstu, pasiekiu"
1
B (semasiologikai
plg. kokti (kat1ka) "eiti, vylcti, at-kokti "ateiti, atvykti, atkeliau-
ti", i-kdkti "siekti, pasiekti") turime ne tik toch. B sikna1!l statytj
(col\i. saikam)u, bet ir s. ind. silicdti "Ueja, pila"
Av. "(i)lieja", serb. ban. sbcati lapintis"
( < sbkati; rus. Cl.\Y, Cl.\aTb, lenk. szczdc ir kt.), s. ang.
(praet. sah) "koti", s. sia "koti. s. vok. aukt.
sihan (praet. seh) "koti" ( < germ. seihwa- "kristi, sunktis;
koti; sijoti" < idesei/01-SO). Reikia kad, be dabar
vartojamo pri-siekti (-ia), senieji odynai duoda ir siegti (-ia) "(pri)-
siekti" (<.,tiesti - tokio aknies galo priebalsio (gerrn.
-g- < ide. -gh-) turi ir kalbos: s. isi. slga (praet. "kristi, smulcti,
slinkti, leistis", s. ang. slgan (praet. sdg) .,kristi, leistis, slinlcti, s.
vok. aukt. sigan (praet. seig) "kristi, smulcti, leistis, slinkt i; svyruoti;
".
Tad yra galima laikyti giminikomis tokias reikmes, kaip antai: "tepti,
glieti; iesti", "lipinti, klijuoti; lipti, kibti, kabintis, "tiesti, tempti;
itiestam, isitiesusiam, tempti;
"sunkiai neti, tempti; sunkiai, daug dirbti ", "(pa)siekti, ateiti; eiti, vykti",
.,tiesti siekti; (i)tiesti, (pa)duoti; liesti", "siekti ko, stiebtis",
augti; auktyn augti", "pilti, lieti ", "pilti,
berti", ir "kristi, smukti, slinlcti, leistis ; svyruoti; mosikuoti, ju-

5. filiacija stengtis) s uvokti,
suprasti, patirti, (su)inoti; jausti, justi, jautriam",
"klausyti, etc. aknies klaus- nykstamojo vokalizmo laips-
nio ir kalboms, yra liet. kliisti (klds-
ta, klfisa) "klausyti, darytis klusniam; (at-) (su-)
imti klausytis" ir Iat. klust (-stu, -su) .,nutilti, nurimti ; liet. pa-
kluseti (-klusi) "iklausyti, igirsti" ir Iat. kluset (praes. -u, -lju, praet.
-tju) liet. k/U$inti ir lat. kluslnOt "daryti tylesnj,
11
Fraenkel E. LEW, p. 781 (ir litcr.).
Schmid W. P. - IF, 1956, 62, p. 229.
10
Seebold B. Vgl. u. etym. Wb., p. 389-390.
40
raminti" liet klusas ,apykurtis, klusus "kuris gerai gir-
tildytt, ' . ' k "
. las. kuris vis paklausti" ir Iat. kluss "tylus, ty us, ramus
,,nutildyti, nuraminti" rodo buvus ir Iat. klus < klusjas
arba klttsus). . . . .

. retu kalbos apskntat yra. "klausyt_t,

' . " kl . . " ku .. kuns
darytis klusniam", klausytts , ,, tt , ". r tas , " .
d. ausylas" kuris vis paklaustt , o kalbos
gerat gtr t, " . . . . . )"
_ "(nu)tilti, (nu)rimti (caus. ttldytt, ramtntJ); (tylus, ramus .
ir aknies
suponuoti ir turinio, bent jau kat JO
ture klausytis" = resp. ,.(nu)tilti, (nu)rimti" ; "kuns,
pvz. , " ' ki
gerai girdi, ausylas" = "tylus, tykus.' _Kas gana at .'a
isiskiria.nti matytt, pvz., t ltet. kurtus negJr-
d' tis duslus, neskambus, neskardus", "kuris negtrdt; duslus,
n:Ska:nbus". Vadinasi, ir bus tykus
(neskambus, neskardus)", tad jos, matyt, ir
Prie aikintis santy-
kius istoriniu ir pa-
velkime dar i gana panaius faktus: s. isl..hler neutr. "klau-
symasis" ( < germ. Jrluza < k!us6m) (plg. liet. klusas, klliSus, Iat. kluss),
s. ang. 11/ysnan, hlosnian "klausytis, isiklausyti" plg.
liet. kltisnas, klusnus "kuris gerai girdi, klusus, ausylas"). Liet. pa-klu-
seti (-klusi) "iklausyti, igirsti", Iat. klliSet (praes. -u, -lju, -lju)
s. vok. aukt. h/osi!n "klausytis, isi klausyti" (vok. dtal. losen)
galima etimologikai identifikuoti ir laikyti leksine paralele .
Svarbu ir tai kad ios aknies odliai, tik turintys odio
galo+, pasdymi ir "tylus, tykus, ramus": s. isi. lrlj6fJr "(adj .)
tylus, tykus, ramus", hlj6{} neutr .. ,klausymasis; tyluma" (<i de. kleut).
i dar labiau parykina ir

Vadinasi, reikmes "klausytis, kuris gerai girdi,
ausylas)" ir (tyluma; tylus, tykus, ramus)" koegzistuojant
jamos aknies odiuose randame tr kalbose. Kad abi reik-
istorikai yra giminikos, matyti i
liet. glusniis "kas geras ausis turi, klusnus; paklusnus" : ap-gldsti (-sta)
"aprimti, aptilti", nu-gldsti .. nurimti"; ku;sti (-ta) ,.darytis
ap-kursti "nutilti ... ", at-ku;sti atgauti
.. ... ; s. ind. ni-samyate "igirsta, suino, girdi": sdmyati "rimsta,
41
tyla, liaujasi, ilsta"
31
; air.con-tuasi, in-tuasi (3 p. sing. praes.) "klauso"
:to .,tylus"; gwrando, vid. an-daw "klausytis" : taw "tyluma "a2.
gana dana yra susij usi su
paklusnumo, klausymo kit/sti (kH'Ista, kll1sa) " ... darytis klusniam",
kluszls " ... kuris klauso, klusnus", kltisnas, klusmis " ... kuris greitai pak-
pr. (adj., nom sing. fem.), po-klusman (nom.
s ing. neutr.) "(pa)klusnus, kieno valdomas, gehorsam, untertan", liet.
klmisas "klusnumas, pakJausymas ", klausa "klusnumas, paklausymas;
kas klusnus", klaustis .,kuris (pa)klauso, klusnus" (alia klausus ,.geros
klnusos"). Paklusllumo, klausymo leksemos kalboje yra
specializavusios ir virtusios socialiniais terminais: klausa "tar-
navimas", klausi
2
"paklusnumas, baudiava", kiauas (kiauas,
,.t. p. ". "klausyti, darytis, klusniam ((pa)klusnus; klausy-
mas, paklusnumas)" ir "klausyti, igirsti (kuris klauso, girdi) "
yra giminikos, - semasiologi'kai plg. rus. cJrywarb ,.klausyti(s)" :
rro-CJryWJ:fbti-i "(pa)klusnus"; vok. ltiiren igirsti", horchen "klau-
sy,is, ge-lwrchen "klausyti, paklusniam", ge-horsam
"(pa)klusnus, n uoemus", - ir pirmoji yra atsiradusi i pastarosios.
fi liacija (tyluma; tylus, tykus, ramus)", "klausytis,
(klausymasis; kuris gerai girdi , ausylas)'', "klausyti, darytis,
klusniam ((pa)klusnus; klausymas, paklusnumas)" apima taip pat reik-
mes "suvokti, suprasti, patirti, (su)inoti,jausti,justi, jautria m", "tei-
rautis, rinkti inias, patirti, suinoti" ir kt., kas aikiai
matyti i liet. gedauti (-auja) "klausti, iekoti, teirautis
pasigedus kokio daikto; geidauti", (gel1da) " ... nu-
vokti, nutuokti, suprasti, nujausti, suinot i"; teirautis, terautis, tyrtiuti
(-auja(si)) domintis, tlrti ( -ia, "stengtis su-
prasti, suvokti, sulinoti", Iat. tirt "klausti, patirti, suinoti"; lat .. jauttit
r-aju) "klausti", liet.jautotis (-ojctsi) r inkti inias, teirautis",
jausti .,just i ividinius ir iorinius dalykus; numanyti, inoti (i anks-
to) ; nemiegoti, .. ", Iat. (-su, -tu) "(nu)jausti, (nu)man:r1i,
(pa)justi, suvokti", liet. jautnls " ... nekictai miegantis, budrus"; l iet.
batistis (batidiiasi) "ket inti, rengtis, rytis", bzlsti (buiida) "i-
eiti i miego gr. Truv.&&vof.!.oct teiraujuosi,
tiriu; girdliu, isgirstu, pastebiu, juntu; esu igirstas", 7te:u.&of.1.oc' "girdiu,
matau, j tult u", Av. "mato, girdi, s. ind. b6dhati "jis yra
budi, mato, pastebi, supranta .. ; serb.-chorv. culjeti ( Clltfm)
31
Mayrhofer M. EWAitind., ([f, p. 325-326.
Buck C. D. A Dictionary of Selcctcd Synonyms in the Principai Indo-European
Languages.- Cllicago, 1949, p. 1258.
42
.. t slovn t. p. citili, slovk. cftit', lenk. "a-
. ustt Y
1
" ... 1 -
,.Ja . k' lt." s sl o"'toutiti manyti, s. sl. pytati "klaush , ot.puto,
dintl e 1 ' . " -
_ ' 1 f svarstyti laikyti, vertinti"; lot. quaero,
are "ga vo
1
' yt. f (pa)siek:tl"
. k f. kartai ko nors trokti, stengtts I, gau . .'
"te
1
' uuoti klausti lot. sciscitor, -iiri "stengtiS sumot1,
stengtiS S
1
' ' ". t." - "re
. t. " scrsco -ere teirautis, pat1rt1, suz1no 1 , scw, I
te
1
rau 1s , "
. suprasti" vok. er-fahren "g1rde11, Ig1rstJ, patirti, pergy-
.Jnotl, mo ' . t dyt." vok wahr
" ti" . vok. ver-nelzmen "igirsti ; ap-, tklausmeh, ar . 1 : . .; . . ,;
ven ' tyti. justi"; vok. hOren "gtrdeh, Isgtrsh '
nehmen "ana , '
ver-horen kvosti ". . . . .
matyti kad semema klausti" yra "teJrauhs, rmktl
I pavyz ' . " . .k kf
. . ( t) pat1rti suinoti" ir pagaliau remdamast ret me "suvo t,
tntas nore t ' ' . k . . .
'ti patirti inoti jausti, justi, jautriam", yra genetJ at SUSIJU
.'Ieme k, lausyti Taip lingvistikai yra pagrindiamas in-
st su ret " kl t
t ai jau seniai suvokiamas klausyti "naudotts ausa, s eng-

!vtrstl. .. Iat (-u -iju) "klausytis; paklusti, klausyti (ko)",

IS I gt ' . ' - 1 kl -
r. klausiton "iklausyti, erhOren" ( < .P'! p. p ur. . a.u
i), liet. klausnus "jautrus (nekietai. . 1r. (siO}
kr 1 su klausimu teirautis iekoti ; tetrauhs p1rkt1, (refl.)
etp IS ' ' kl . . . t .
" ,. 1 'di 0 sutikimo" lat. k/aust (-u, -su) "klaustl, ausmeh, eJ-
prasyh et m , , )" . J ..
rautis; leisti (kas uduota ettmo ogtrus
tapatumas. . . . . . .
Semantiniai giminikumo santykiai leidia identt.fJkuOtJ. 1r. daugtau eti-
taip pat ir iki iol buvustus nea1kms baltl! kal-
duomenis.
Pirmiausia analogikus santykius turi Iat. .muost,
-stu, -u, praet. -du) " busti; kl.ausyus, suvokti ,
namu "judriuoju" s- smu6sties
2
"atsikelti negu ,
dr ( d ) "ad;"t1 budinti kelti" muostlties "(i bush 1r liet. muos-
1-u"z , .. , .. k
tis (-diiasi) "(daugiausia su atsi-) atsigautt, -
ti, susigriebti" LK VIIi 359, 410 (Prk, Dov, Kip; _ku:
reflektuojamas o), atsi-nu/odyti (praes. -do; LKZ V111 40.8
ts. k vokt1 ... Mit n 129 (Klp). vienaaknem1s leksemomiS
"a .I PCI etJ, SUSI . . . ..
semantiniai santykiai netrukdo laikyti het. tmudotl
mud!'toti (-uoja, -ilvo) bandyti", lat.
duoties "ko nors geisti, siekti", nnldinti (-ina) ,.darytt
!inti", tat. mudft (praes. -u, -iju, praet. -iju), mudiniir
skubinti; daryti taip pat got. . JT
mailsti (-dia) "nesmarkiai, bet svern?t!.'
geisti ko nors; ilgai prayti ... ; ncrimtt, neturett ramybes
43
Antra, prie got. hausjan, s. isi. heyra,
ang. hleran, s. vok. aukt. Mrren gr. -xtuEL .,stebi, girdi
JUnta'', <i-xouc.> ngirdliu; klausau, esu paklusnus esu inomas" ru '
, . . , , s.
.. JllUStl, SU-, uuosti ", 'IYXATbCK C JCet.!-Jll>f60 ,.pasiinti, pa-
su kuo nors", lenk. ,.uosti", slovn.
( .. s.u-,. sekti"
33
i liejasi Iat. (-u6s,
-.w6s) .,ketrnt1, baustis, ry1tis daryd, rengtis".
taip pat s. sl. u-p&
1
,ati "ti-
viltiS , S. TUS. OY-"'hBaTJJ .,t. p. ", TUS. y-nooaTb , SU viltimi laukti
vilt i5, tvirtai pasikliauti", s. lenk. lenk:
viltis, pasikliauti" ir kt., su g'alo -1-
!>. si. pytati "klausti", lot. plll6, -iire "galvoti, svarstyti apm<>styti laiky1i
. "34 '!t kn' , "t '
, su sa 1es -d- .Iat: paust, paflst (-iu, -du), paudet ( -u, -eju)
.. garsmt1", paQst! "(niekus) t aukti", pudit
" kub1&1 lad1nt 1, kelt 1 miego", pudities (-iju6s) dary1i)",
sa-pudit "sukurstyti, supjudyti", sa-pudities .,pasirengti kelionei". Mat
kalbamoji filiacija, be viltis" (plg. jau s. si.
. .,ma.ny. i: bei "ketinti, baustis", apima ir
"gars.mtl, . skelbt1'', - . dar plg. gr. m:o&c.> "garsinu,
skundli.UO.SI alia jau ntu&o!J.<Xt ir TCUv&civo!J.aL;
liet. (-ma) :bu.drntJ, kelti ... ", atleti (iida) .,praneti apie
avo ketmtt , rengtis ... ", tadas imas ko kalba bal-
sas ... "; girsti ( -sta) "imti gauti patirti", Iat. dzlrst' r-stu
.. liet. (girdi, -dlia), Iat. dzlrdet (dzlrduj
, (-i na) "daryt, kad eiti girdui, ... ", ger-
del/II (-ena) "skelbti, garsinti, skleisti girda, girdas "inia, gandas,
. .... garsas, gandas, 1inia ... "; liet. kersti (-dia)
. , kardintis ( -Jnasi), (-enasi) "duoti
kt,tam paJUSti ap1e savo skardentis", kardas "garsas, aidas", kar-
dus skardus", klrdintl (-ina), klrdyti (-o) "budint i, adinti",
pa-klrst1 (-kirdo) "pabusti", pr. kirdit horen"; liet. skardas
"garsiai skambus ; aidingas, aidus; gerai girdintis, jautrus gar-
sam ; .tmomas, garsus ... ".
6. Pa.stabos .,gerbti ; girti, garbinti "
"prast 1, gusti, junkti" ir
matyti, jausti, justi ; budinti, adinti, kelti ... " pasirodo, pirma
"gerbti; girti. garbinti", kur i savo ruotu yta glaudiai susijusi, su
. s <l>a cMep M. JTHM. cnos., CV, p. 389; J6 hannesson A. fEW, p. 200-201;
H. GEW, r, p. Pokorny J. l EW, p. S87-S88.
u W. - Rocznik Slawistyczny. 1983, XLTH, p. 7- 11.
44
. garsinti skelbti skleisti antra, su (mogaus ir
retkme " ' b ( k"' - b ) 'd ot'
)
arsus reikm!mis, plg. skam s um a ", u 1,
gamtos 8 b- ..,. "
. d gausti, nuo ut1 LUlomam,
sklest a , 1 ( 1 ; Iat
skardas aidas; inia, gandas; het. g r/1 g na, gyre ,
dz;ru) girti garsinti, garbinti; ketinti, manyti, baustis, a-
dztr ' " ' ') b. t' loben" s
... pr. girtwei (1 p. plur. praes. g trnmat "g1rtJ, gar m 1, :
. dtl ' dtt' grnite (pa)aulda, giria", gib (gir-) ,,odis, auksmas; gynus,
11\ . . " - . . ,, . . d


1
"-rate traka (apie malkas), (pa)auk1a , s. m
gar , u " " -
te aukia (i diaugsmo); skamba; giria, garbina ; gr. a't'tu-taL
' b' " s nd
skelbia, garsina", s. ind. sttfut1 "g1na, gar , 1
"supranta, suvokia; bijo, gerbia", ciketi "mato, pasteb1; supranta,
suvokia", cft "dvasia, pr otas", citlb . . .
"gerbti; girti, garbinti", be to, asoCIJUOJasi su
-

saugot'
1
slaugyti ; vilkti, taisyti" bei reikme "valyti, vann-
IIUTc; I, ' . .
oti tvarkyti ir pan.", plg. liet. gerbti (-ia) "garbmtl, lovmt 1,
ti, ru ' . . >tt' tv kyt
rt
.
1
br<>nainti vilkti puoti, taisyti ; valyti, vanntt, ruo:; 1, ar 1,
ve Ill 1, '
I gyt

1
... " garbstjti (garbsto) "girti, garbinti, raudoti m1r u. 10,
sau , T k ...
odiais iminint j o darbus ir dorybes, laba1 ga1 :er .lt . ,
ga1bav6ti ( -oja) "danai geruoju
garbstyli (mirusius), apraudoti"; lot. observo, -are
gerbti, rodyti lot. eolo, -ere "kuo rupmhs, globoti,
laikyti pagarboje, gerbti". . . . . . . . . . . ..
alia matyti, JaUSti, JUSti; keltt. .:,
pasirodo, antra, "prasti, gusti, junlcti; pratmtJ, gudtntl, .'
"saugoti, slaugyti, "ujausti,
raminti" ir kitos su iomis giminikos btlsti (bu fida) "1e1t 1 I mie-
go "prasti, gusti", s. air. ad-bond
liet. budeti ( bUdi) negulus, nemiegoti; saugot1, sergett,
prie melstis ar giedoti giesmes", s. ind. bMhyati g1rd1,
junta" (- liet. btldi) ; prasti (pranta) "nujausti, numanyti, suvokti,
ti; imanyti ... ", at-prasti "atgusti, atjunkti; (ref.l.).
ti, atsigodoti ... ", su-pnlsti "suvokti, pa jausti kieno
mus, atjausti ... ",protas suprasti, imanymas,
.. . "; "justi, numanyti, inoti (i
maistu, maitinti,
ujausti, (darbe)", pa-jausli " ... UZJaustt, paguosh
"t. p.", su-jaflsti " ... (refl.) pasiguosti, viens ujausti", ul-jafis-
ti " ... jausti .
Turint prie akis nebe sunku. suvokti,
kad liet. gt1oda pagarba; ujauta", guodas vertybe; protas,
45
imanymas, atagoda ", (be k.) "pagarba", "pagarba
atitinkami vienaakniai veiksma7odiai yra ne tik guodoti (-ojaj
.,gerbti, branginti, taupyti", ap-guodoti (-oja) ujausti", isi-
guodoti (-oja) "isipasakoti, isiguosti", bet ir, matyt, guodytis (-ijasi)
gtlodlio_li (-loja) "raminti, maldyti; (refl.)
guostts, deJUOti, paguodos tekoti", (-iojasi)
guostis" bei gtiosti (-dlia) "raminti, maldyti, u/jausti, vaduoti.
saugoti, kad I A. Jwkos sakinio Yaikis guodlia
gq, t. y.jos darbus padirba LK. III 740 galima kad guodimas, mal-
dymas, raminimas i matyt, yra vadavimas (darbe), uljautimas, gai-
Ta randame to paties A. Jukos sakinyjo
A gtiodliuos, t. y. savo vargus pasakoju LK III 740,
tiesiogiai susieja su liet. (-dlia) "bimbti (apie varpus),
oti; siausti (siaudia); staugt i, kauk ti; vaitoti,
deJUOtt, verktt, apraudoti (mirusiu ) ", Iat. (-Iu, -du) aima-
deju_oti" bei liet. (i) prie mirusio", Iat. gudlit (-iiju)
"atma.nuott, dainuoti ". vienaakniai vardaodiai yra: liet.
gaudt'ts {ttti) "skardus, skambus, garsus, melodingas; skurdus,
graudus", Iat. gauds
2
graudus, kanus (apie aaras); gailus, grau-
dus, verksmingas, skausmingas", galidas "skausmas,
rauda, dejavimas, verksmas, vaitojimas", gimds
2
staugimas (rujos
graudus, verksmingas", gtidas "rauda,
vattOJJmas , ltet . gadas .,ltudnas, graudus", gddus, gtidtis skurdus,
graudus, gailus; baugus, baisus, klaikus" ir guda i
baidyti, vaikams ryio su
"gerbti (pagarba, plg. got. aistan "baid:r1is bijoti
gerbti"; gr. rxtSofLt "baidytis, bijoti, gerbti, ga;binti";
s. ind. cdyati ,,supranta, suvokia; bijo, gerbia; ang. awe "magytas pagar-
bos, ir nuostabos jausmas; pagarba, gerbimas nuspalvin-
tas); nebe1artojama) siaubas", kuris yra skolinys is. isi.
agi "neramumas, nesantaika; - semasiologikai, be to,
plg. sk1isti (sktindf.ia) " ... guodiantis dejuoti;
taupiai vartoti; ujausti,
guosti; saugoti, tausoti", Iat. skwidet (-u f eju)
guost.i s, peikti; taupyti, tausoti; gai-
hat cyph , ltct. skundus "kurt reikia taupytt, tausoti; menkas, ne-
gausus; graudus, skurdtis ., ... graudus, gailus; nykus,
apsi-skurdJ.ioti (-i6ja) pasiguosti".
I kalbamos filiacijos taip pat matyti, kad liet. guiJdas "gar-
protas, imanymas, atagoda" neabejotinas atitikmuo
46
. e ra garsas; padorumas, aunumas, geras
: rba, svarba, laipsnis; pokylis, : att:
p ' k maodiai yra ne tik gtlodat (-iiju) "gerbtt, garbtntt, latkytJ
. karot vet s . b'
1

ltn b . " bet ir g
1
iodft (praes. -rju, -u, praet. -fju) "gerbtt , gar tn1t,
pag_ar OJe boie. puoti" su jo labai isiakoJU
kytt pa gar J ' ' b '' t
. 'k" formomis: ap-guodft "ger tt, pn ture t, r l
ret

'k ... 1 g odit
kyt
i valyti kuopti luoti" iz-guodft "1valytt, t uoptt , e- u
kuotvar , ' ...
I
' laukus doroti veti sa-guodft(ies) "tinkamat, gerai pn-
va yti ' ' ( ')ki
" '' t'. l. ali) nuvalyti, padaryti, su st lt sau,
vat tn ' ' . f 'l' .. '
(
')
1
mti daug girti". Turint prie akis t at
sust ge t' d"'u
, asi daro ir t oks kontekstas, kaip tuo ... es v1ena pa ' guo IJ
kesnts P 'd' " EH J 423
... viena pati nu pjoviau JT 1 . . : .
" yra galima, be guiJdas, Iat. guods, etimologtkaJ tapattntt dar he:.

( gerbti brangint i taupyti" ir Iat. gtiodat (-aju) "gerbtt,

guo v t -v " ' . ' . .. . . . . d .
b
, tt' laikyti pagarboje" ltet. guodyttS ( IJaSt) gUOStiS, eJUO
gar tn , . . 1 ikyt' a-
ti" ir Iat. gz'lodit (praes. -iju, -u, praet. IJU) "gerbtt, garbmt1, a 1
garboje puoti". t urimas
k
a 'gerai privaiinti" (sa-guodft), (liet. guiJdas ) s. v. goda),
aro
1
) ' k k gerbti
pokyl is, puota" (Iat. gtiods ret _" . . .
(gerbimas)"; - plg. Iat.
vaiinti" ; lenk. uc;:cic ,.pagerbti; surengtt .
uczta "puota, pokylis" ; lenk. czejc geras
ma>; pagarba, gerbimas, vertinimas", kalboJe tr
"puota, banketas, taip pat plg. i pastsko
ir kiek darybikai liet. gar as; puota,
b nk t S
"36
banketas", "puota, a e a
I fil iacijos taip pat matyti, kad gtioda, guiJdas,
guods toliau gali giminiki su liet. gtidas .. ipratimas,
pr it paprastas, jprastinis, tikras", glidnas, gfldnas ,.gryna_s,
ras",glidras, gudrus "imintingas, apsukrus, ..
tingas, sumanus", liet. gusti (guMa)
pra-gudeti (pra-gudi) "prastlavtntt, prastmokytt , gudmtt .,pra .
tinti, jaukinti; mokyti, lavint i, gudrinti ", kurie su
prie (t. y. "nemiegoti"], (-dia) " ... de!u,?tt, verk-
ti, apraudoti (mirusius)" susisieja per gudriis "budrus, ne mtegalts ( = gud-
nis .,imintingas, apsukrus, sumanus") turimas reikmes. . . . .
Turint tai galvoje, imanoma pasidaro taip pat etimologtkaJ
kuoti liet. su-juiJgti (-ia) "susiorientuoti, suvokti", Iat. juodziniit .,keltt,
u Skardius P. Die slavischen Lehnworter im Alllitauischen.- Kaunas, 1931,
p. 55-56.
41
adinti", j uodzinat augii "garsinti, skelbti'', liet. juokti (-ia) ,,numanyti,
jausti"
31
, alsi-juokdti ( -eja) atsigauti, atsigodyti"
87
ir Iat. jukt
"prasti, junkti", liet. apsi-jaukti (-ia) "apsiprasti", nu-jailkti
(-sta) "nuprasti, nugusti", Iat. jaukt (be k.) jaOcet (-eju) "pratinti, vilio-
ti", liet. jaukinti (-ina) "pratinti, kad daryti
pr. iaukint "pratinti, mokyti, uben", liet. jaukus {au) ,
jdukus nebaiktus; malonus, meilus", lat.jatlks "jaukus, ramus,
prijaukintas; linksmas ; malonus, meilus".
filiacija, atrodo, leidia taip pat laikyti
leksemomis Iat. juodinfit, juOdintlt "skatinti, raginti, .ladinti, nors pri-
minti", liet. jaudinti {-ina) "adinti jausmus, aistras; kelti norus,
neraminti; graudinti, gailinti ; judinti, purenti jaudyti (-o) .,kurs-
tyti, adint i, graudi nti", ul-jaudyti .,(refl.) uisigeisti, usi manyti, usispir-
ti ", Iat. jdilst (-Iu, -du) "jausti, justi, numanyti, suprasti ; matyti,
Be to, prie galima skirti, viena, liet. jdustis {-diia-
si) "bartis; usispirti, ulsigeisti", jaudylis (-osi) .,grumtis, kultis, siausti,
idykaut i; pykti, banis, draskytis", Iat. jOdft "kirinti, pjudyti, daryti, kad
antra, Iat. jaildal (-aju) suprasti, li-
noti",jaust (3 p.
galia; galvoti, mintis, sumanymas". alia duokti (-ia)
"suprasti, nutuokti, permanyti", taip pat
yra dflkti (-sia) "labai pykti, nirti; smarkauti, siausti, idykauti;
lakstytis ... ", o duogas "protas, nuovoka", iS-dugtis "gudrus, apsukrus,
koegzistuoja pirmiausia su Iat. pa-diigt laiko,
paskui su liet. duksas dt'tksnas, duksn!Js "storas, apy-
stori , Iat. duksns liet. dukslas "erdvus, palaida<;,
platus (apie duksltis, dtiksvas "erdvuc;, palaidas, platus
(apie storas, apystoris, Iat. dukatfgs "storas, dik-
tas, tvirtai liet. dugsus, daugsus .,daugus, gausus, apstus",
Int. daudz, dudz "daug".
alia tuokt i (-ia) "imanyti, suvokti, suprasti" (dar plg. lltto-tuokus
"supratingas", nuo-tuoka ,,nuvokimas, supratimas, nusimanymas;
nuo-tuokis randame railkt1 (-ia) "tarpti, eiti gera,
sektis; tu kinti; gautis, taisytis", laukus "tarpus, velus", Iat. taucet {-lju}
daryti tukinti ", liet. tukti ( tunka) "rieb!ti, kaisti,
usti, ... ", Iat. tukt (praes. tuku, tu kti, pusti" (be to,
plg. raukas, Iat. tauks "riebus, pr. tauki s "taukai, Schmalz").
Kad turimos bet, atrodo, tarpusavyj
" BOgo K. RR, f, p. 444.
17
Nepagristai LKK, 1973, XTV, p. 19.
48
t o
diai vienaakniai matyti i liet.
minikos, o pa ys . . . . . .
g . ( ) bandyti teisingai pasakyti nemant; mmt1 manyti, gal-
-Ja " . }ct"
s . rti (esant); neuimtam, latsvam, la1ko; se IS,
Iat. ( speju) ", s.
y ... r et tin6ti ( ilno)' Iat. zintlt ( zinu)' s. Uld. Jandtl "JIS ZtnO, supran-
auga
1
k l"f" s
ta" s. vok. aukt. kunnan "inoti, suprasti, dvas1 a1 paJ gt1; g.a e 1 , .
isi. 'kunna, got. kunnan (mena,. mina? .galvoJe:
"rtJ .. stengtiS pns1mtnt1; spct1; galvott, tart1, manyti, supras
nepam .. . .. ( .
. "manyti. .. ", s. ind. mdnyate "JIS galvoJa, mano , gr. fLOt VOfLL "SIRU-
t, ... ot gam
lat.jegt _(-dz_ll) .'- 1es "pr ID.
stengtis, vargintis; vaJdytJs, .. ,,nesanta1ka,
jagaletis, jaglftws "s1aUSt1,. : _ . .
}(aip aknies juod- jaud- I od1a1 tohau savo
me ir (juda) (vietoje); eiti, engt1; graudmtl,
"kaiioti" lat.judet skubiai eiti, (-u, -Tju) "pamatu
pn ' d" ... I" r. -da)
yt
1
varyti skini; nera minti, jaudinti", jaudft "JU mh , 1et. JUSli JU II
" ' " r t
ir su s. ind. , e.:
1111
.argti (-ia) "suprasti, imanyti" ,jilgti {-ta) "tureti
rag.nti, va ryti; trenkti, muti" gali giminiki ne ti.k su
" . .. raginti, kurstyti; (refl.) nerarniam bilt1, .'
bet, matyt, ir su " ind. "juda". kad
(galia, "suprasti,.
ti (protas, nuovoka)", "daryti, kad .
.kalinti raginti" i judinimo 1T pan.
galima remti tokiais faktais: liet.jlgti (-ia) ",
at-jegti "atgauti atgauti nuvoktl, suprasti , niiJlgtt "1ek
tiek suprasti, nuvokti, nujausti", Iat. jlgt (-dzu) "nu-
tuokti, suprasti", -ties "protingam stengtis, vargintis; vaidytis, ki-
rietis", jlgat (-liju) ,,suprasti", jlguot "paisyti, at-je-
d:inat ,,daryti, kad : Iat. )aga Ieties, jog lilies "siaus-
ti. s. vok. aukt.jagon "varyti, vytis, gainioti; vaikyti; medio-
ti; (ide. *iegh- f *iilgh-)
19
; liet. (-6ja) i-mu-
duoti tat. mudfl (praes. -u, -iju, praet. -fju), mudin{lt "skatinti,
ragmti , skubinti ; daryti : Iat. mudet (-u, -lju)
liet. mudunloti ( -uoja) "roosuoti, j udinti .. (:lr. liet.
knitinti "judinti; raginti, skatinti, skubinti nors daryti ;jaudinti, paveik-
ti. .. "; vok. ruhren "judinti; jaudinti"; vok. si ch bewegen
bewegen "sujaudinti"; Av. za1ah- neutr. tvirt umas",
"' LKK, 1973, xrv, p. 18.
49
zavar- neutr. stiprumas n. zor
: s. ind. java- "greitumas", javab "skubantis, greitas", javate
"skuba, lekia", jundti "veja, gena, varo, kursto".
aknies vokalizmo ei, eu Jo-kamieniai
veiksmaodiai ir ide.
problema
konstatavimas, reik'mill giminikumo nustatymas
sutinkamai su ikeltais principais yra t. y. rai-
etimologinio tapatumo Tas teiginys vieno-
dai tinka tiek vienos k."1Jrios kalbos (pvz., vienos
(pvz., tiek (pvz.,
ir kt.) skir ting11 leksemoms.
semantinius laukus, buvo jau nurodyta veiks-
kitose i de. kalbose, liet. svlesti mesti
ir s. isl.. svifJa "degti, kepti (tr.)"; liet. tiffpt i (-ia)
plaktl tepti", Iat. tlept (-pju, -pu) "tiesti, tempti ... " ir slovn.
tipljem, I/pati ", s. ind. tepa lt> "laa, teka, varva"; liet.
stiepti (-ia) "(refl.) auktyn augti; tjsti, augti; (refl.) stotis ant ga-
... ", Iat. stlept ( -pju, -pu) tempti, tiesti ... " ir s. ind. stepate "laa,
teka, varva": Iat. sniegt, sniegt (-dzu) ,.(pa)duoti, siekti; siekti
ko, stiebtis .. . " ir s. air . migid "laa, teka, lyja", s. ind. snihyati
ta, limpa, kimba, prisikabina ... "; liet. siekti (- ia) " ... eiti, vykti; tiesti
ir s. ang. seon ,.koti", gr. txw "ateinu, atvykstu, pasiekiu";
liet. siegti (-ia) "prisiekti" ir s. isi. siga "kristi, smukti, slinkti, leistis";
Iat. trlept, triept (-pju, -pu) "tepti, teplioti; varvinti, lainti ... " ir s. isi.
]Jrlfa griebti''; liet. blieti (-ia) "smarkiai mesti", Iat. bliezt (-u,
-zu) .,pliekti, trenkti, muti ... " ir s. isi. blikja
liet. smeisti (-dia) "greitai dumti, ir got. ga-smeitan "tepti", s. vok.
aukt. smizzan "sviesti, mesti": liet. jiegti (-ia) ga-
raginti, varyti ... " (< *iegti < *aig-) ir s. ind. "juda".
Lat.

(-u(}s, -su6s) "ketinti, baustis, rytis daryti,
ruotis, rengtis" morfologikai artimas gr. .,stebi, gir-
di, junta", jeigu jis i *(!X)Ke:uae: f
0
. s9.
I' matyti, kad kalbt! veiksmaodiai yra jo kamieno, o
daugumas i de. priklauso e o kamienui, nors pasi-
.. Bezzenberger A.- BB, 1902, XXVII, p. 145. Kitus aikinimus r. Frisk H.
GEW, l , p. 51-58.
50
'ko kalbose ir su jo kamienu. ide. leksemos
tai iymi normaliuoju, viena kita nykstamuoju aknies kaitos laips-
Ir daugiau jo kamieno sistemoje turi kitose
mu. x k k I' b t k'
'de. kalbose sutampan :.a mes vo a tzmu ez, eu, e s man-
tematiniu balsiu. Pirma ios

kelias ide. grupes, paskm - dvt, pvz., bal-

ir kt., inoma, nemanant, kad daugiau izo-
visais atvejais yra. . . . . . _ . . .
Liet. steigti (-ia) "kurti, rengti; duott, ttekt1; ruptnt1s, stengtiS;
geisti ; versti, reikalauti; kartu su stii!gti (-ia) "(intr.)
pratinti, junkyti; (refl.) stengtis" turi kalboje: steigt
(-dzu) skubintis; (tr.) skubinti". iems veiksmao-
diams atliepia kitose ide. kalbose: pirmiausia tai sl.
stijq, inf. stigti (serb.-chorv. "(pa)vyti, atvykti, s.
rus. cTK'IH, rus. .l(OCT.H% "pasiekti, pri tekti, sulaukti; pa(si)vyti ", no-
CTll'ih "suvokti, suprasti; uklupti (apie ir kt.), paskui got. stei-
gan (praet. staig) "eiti, engti", s. isi. stiga (praet. sti) "t. p." ( < germ.
steiga-), gr. a"t"dx.w "tvarkingai einu, engiu, ygiuoju", s. air. tiagu
"einu" ( < ide. steigh6)
4
0. Analogiku santykiu pasiymi ir
lfeti (-ia) i de. atitikmenys, s. si. (inf. Iiza ti), gr.
/,dx.w bei arm. lizem (su i i ide ei) ir kt.
0
Ltet. ritiugtis (-iasi) "trauktis debesimis, niauktis" aknies vokalizmu
( < reugiasi) harmonizuoja su germ. *reuka- < i de. *reug- : s. isi. rjuka
(praet. rauk) garuoti", s. ang. reocan garuoti; skleis-
ti s. vok. aukt. riohlutn (vok. riechen "uu osti ;
dvokti"). i patvirtina tas, kad veiksmalo-
d/iams turi ir ios aknies o-
diai; be to, tam tikrame kontekste pasirodo ir su kvapu susi-
jusi pri-raugi i (refl.) prisi traukti kvapo) ... ",
u-rciugti usmilkyti ... ", pa-rdgti "pavinkti, sudvokti ... ", lat.
rl1gt (-stu) "kilti (apie ... ", rudzimit ,.leisti
ti ... ", riwgu6t
2
tabaku "rllkyti
Be riaugtis (-iasi), eu kalbose randame dar
veiksmaodio (-ia) ,,godiai valgyti, ir, atrodo,
(-iu, -i, "nuolat ",jeigu jis, inoma, neturi suminktinto r-.
Jiems atliepia gr. atsiraugiu; vemiu" ir
40
Fraenke l E. LEW, p. 899, '904 (su liter.). Plg. E ndzelins J. ME, UI,
p. 1059 (su liter.) .

1
Mci It et A. Deux notes sur les formes verbalcs I. Sur le
gr. 1.dzc.>. - MSL, 1910, 16, p. 239-241.
51
lot. -ere "atsiraugti, ivemti" < e-reugo. Su iais ide. odiais ir
siejami resp. veiksmaodiai'.
liet. biesti (-dio)
"durt1, sme1gh, best1 kartu su JO kalbos atstovais bidft .,stumti.
ba.ktant varyti (ark_JD", bidinfit "varyti, raginti": got. beilan (praet. bair):
s. 1sl. bEta (praet. be1t), s. ang. bftan (praet. bet), s. vok. aukt. bizan (praet.
beiz ) ( < germ. *beita- < ide. blzeid-), s. ind. "skelia
dauia, smeigia", kuris yra konjunktyvo forma, ir kt.a
Liet. sliesti (-dia) "slystamai leisti emyn" identifikuotinas su s. ind.
sredhati "jis klysta" bei stipriuoju veiksmaodiu steida-
.,slysti" : s. ang. slfdan (praet. s/Qd) "(i)slysti ; (pa)kJysti ", vid. vok. aukt.
sliten "slysti" "slysti '' ir "klysti" plg. liet. sklyti,
sk!Jtl (skljja, skleja) "sklisti, (ppr. per klysti, krikti
sklaidytis; slysti", kuris yra visai kitos '
Kadangi "tepti, glieti" ir kartu, jungti, i ieti (skaidulas
ir pan.)" yra giminikos (r. tai bendraakniais su liet. Mpti
(-ia} ar prie akos (vijos, vielos)" galima lai-
kyti tiek gr. .,(i)tepu" (-<p- < -ph-), tiek s. ang. bi-1/fllll (praet.
s. -lef), s. vok. aukt. bi-liban (praet. -leib) "(pa)-
liktl . C1a pas1rodo "(pa)likti", turi ir toch. B /ip-, lyip-
:at-, palikti", kalbant apie liepti (-ia) (negrietai), raginti"
JT liepti ( -ia) ar ... " pravartu prisiminti
liet. (pa-) 1/kti (lieka), Iat. likt (lieku) statyti'', "liepti "
Yra galimas lat. rlest
1
( -u-, -du) "riesli vynioti ant ve-
leno (metmenis)", riest (praes. -Iu) "kristi, (apie aaras); liet i (aa-
ras)", riesties (3 p. praes. rie1as) "rinktis, kauptis, pildytis, tvenktis; kris-
ti, (apie aaras)" (ME Ill 546 s. v. riest II, Itr) etimologinis ryys u
s. a ir. redid "joja, valiuoja" bei s. isi. rff)a (praet. retO) "jot i; suktis", s.
ang. ridan (praet. rad) "joti, valiuoti", s. vok. auk!;t. ritan (praet. reit)
"joti, vaiuoti, ( < germ. *reida- < ide. reidh-): mat va-
iavimo turi tos aknies liet. (riMa) ..
(dar plg. Iat. riedlt, rildft (-u, -iju) "varyti, vyti, ginti").
Lai. vlebt (-bju, -bu) "vaipyti, (per)kreipti (refl.) vaipytis, raukytis,
persilcreipti (apie persirengli" etimologikai sutampa su got.
weipan vainikuoti" ( < germ. *ll'eipa- "sukti, vyti, vynioti"),
s. ang. wfpian "luostyti" (ang. wipe) ( < weip-6-)u . Lot. vibro, -iire "ju-
u J6hannesson A. IEW, p. 713. Plg. Seebold E. Vgl. u. etym. Wb .. p. 380
lailco netikru) .
.. Urbutis V. - Baltlstica, 196S, T, p. 78-79.
u J 6hannesson A.lEW, p. 119; Seebol d E. Vgl. u. etym. Wb., p. 547.
52
. . rpinti linguoti, mosuoti, mojuoti; sviesti, ... :
d1nt1, VI ' ' ' ' ( d
vj1buriuoti "judinti, maskatuot1, VIZgmtl uo e , ,
11 het. lJ' ' k d d vok
.... turi -r-. tunmos re1 m s pa e a su -
J.;.rutetl . . ..,. d' . . . r t
tinius santykius tarp akn1es zo p1rmtaus1a 1e .
11 seman . ..
1

1

1
( )
.
1
. ( ia) ioti verti , at. v1ept, 1 ep -p;u, -pu
l'llfl I ., , . ku (
. t's vyniotis gaubtis raukti, kreipti persirengt1, mas o IS;
.,slaus I , ' , . . . " k . . d -' I . da
gt
. ta
1
sytis gobtis raukyt1s, va1pylls , pas ut, s. Ul e "JU . ,
ren IS, , , . . , . .
. " bei got. bi-waibjan "apvyn1ot1 ", s. ang. ll'rzfan "ta1syt1,
v1rpa t' vyn o
rengti, siausti, gobti", s. isi. veifa ,.mosuot1, mOJUOIJ ; sv1estt, mes 1, 1 -
;r_ )U
t'" (germ. wa1;-eJa- .
1
Liet. griebti (-ia) i, stverti, gauti; paviri11
vus nuo pradalgio rinkti, ... ", grefbli (-ia) stvert1,
ukti i vandens, semti ; imti, griebti (apie kl-
liesti ... " ir got. greipan (praet. graip) "(nu)tverti, (pa)griebti, (pa)-
s. isi. grfpa (praet. greip), s. ang. grfpan ( grap) ,.t. p. " . s. vok ..
p,rifan (greif) .,tverti, tri:bti, .(pa)l.ies.ti" (gcrm. *gre1pa-)
anaumas yra toks didelis, kad IT ve1ksmao-
buvo seniai pripainta
46
Atrodo,. kad i
apima ir atitinkamus bei odius: Yra
griebti (-ia) susieti Iat. griebt
1
(-bju, -bu) "skobt1, skaptuot1, gremlll
tam tikrame kontekste gauna liet. greibti, plg. Begraba-
liodamas man (ikabino, Vrd (LK. liJ 557).
kalbos veiksmaodiui artimi semantikai odiai : serb.-cborv.
gribatl "kasti, erti; grcmlti, grand yti", maked. rp.H6a .,kapstyti,
ti", bulg. dial. rp!t6aM kaupti", ros. dial. rpu6aTbCSI. "rauky-
tis, vaipytis" (si. iteratyvas gribali)
41
(semasiologiniu atvilgiu plg.
klJpti (-ia, kdpia) "imti, grobti, griebti; kasti daryti kaupti,
erti; apkasioti, kaupuoti (bulves, daroves ... ) ... "; ruobti (-ia)
ti, gremti; kasti; neirovus kero, rausti (bulves)"; ruopti (-ia) "kast1;
skaptuoti, grernti ... "; Iat. grebl ( -bju) "skobti, skaptuoti; griebti ",
si. "kasu, rausiu").
Liet. sriegti (-ia) sukti; sriegius daryti, pjauti", sreigli (-ia}
"smeigti, kiti, besti, durti", aknies pradios sr- tikriausiai yra su-
i str-, strllgti ( -ia) "smeigti, mauti ; dengti", streigti
( -ia) "smeigti, mauti ; dengti; mesti, sviesti, palikti" kalboje
atitinka slriegt2 (-dzu) ant mauti" ir kalbose atlie-
Liler. r. Endzellns J. ME, IV, p. 669; Fraenkel E. LEW, p. 1243 .
.. Trnu1mann R. BSIW, p. 96 (suank.slesnelilcr.); Endzellns J . ME, J,p.
646-647; Fraenkel E. LEW. p. 168.
., Dtl r. 3TH'M. C110B., 7, C. 128.
53
pia strici "kirpti ": s. si. striti, slovn . strlfem, s. rus.
CTJ>HrY, CTpli'Lb, ukr. CTp.lftj ir CTpJutcy, CTJ>Hrnr
1r kt. Be akniai ide. streig- priklauso
tuo. visas kalbose:
s. tsl. strjkva, strykja "braukti, braukyti, glostyti;
, katruentat s. ang. strican "braukti, braukyti; slankioti, bastytis ..
s: braukyti", vid. vok. em. striken "(u-, nu-) brauk:
tt, lygmtt, tepti, glieti; s. vok. aillt. strichan .,braukti
braukyti, glostyti; tepti'' ( < germ. streiko-). '
Su silpnuoju veiksmaodiu (aknis *sklip-") s. isi.
(-afJa) "skelti, skaldyti", s. skivia ,.dalyti", vid. vok. em. schi-
ven :id. vok. aukt. schiben "risti, stumti, ridenti" (vok.
schetben) stett liet. skiepti {-ia) "ardyti, daryti sky-
skir tis, skleistis (apie drabuli)". Slavtz atitikmenys yra rus.
u:vmmo, uurcrb.& "gnybti, skobti, skabyti, peti", bulg. uumK "t. p. ", serb. _
chorv. tiptim, tfpati, lenk. szczypac "t. p." ir kt.o
Li.et. svlegti (-ia) ._. mesti, sviesti; kirsti, droti, muti; udyti" lyginamas
su ktek n utolusiOs rus. caaraTb slankioti laistytis.


reikia sieti sus. isi.' svfkva, sJkva,
(praet. pamestt ; iduoti, apgauti", s. ang. siVfcan (praet.
.s. s. SIVikan (praet. SIVek) "atstoti, atgal trauktis,
, ! aukt: swichan (praet. sweich) "prii lsinti, apleisti,
( <germ. swe1ka-), tatp pat su skiriamais s. ang. swlcan, SIVi-
CtOII ( <germ. siVikjan) .,keliauti", s. vok. aukt. swichOn bastytis kelt'au-
ccat s o " t
. r patvirtina tos kaip
kalbos odts reikmes, bet turintis aknies -b- s. isi. svei-
pa (praet. sveip) "mesti, sviesti; siausti, kloti" ( < germ. swaipa-).
{-d!ia) "cacare; labai (S. Dauk)"
lygtnamas sus. isl. drfta (praet. dreit), s. ang. drltan, vid. vok.
( < germ. *dreita- <i de. dhreid-) a2. l liet. dlrsyti
( -IJa), dtrstott (-lOJa) (be k.) "cacare", !at. dirst (praes. -su, -u, praet.
-su) "t. p." ( < *dhrs-), akniai neabejotinai priklauso trllsti
{-d!ia) ir germ. *dreita-, matyti, kad aknies *dhr-ei- pradios
turi ilaikiusios (plg. lenk. serb.-chorv. drlskati
" J6hannesson A. IEW, p. 814.
" BOga K. RR, If, p. 623-4; Fraenkel E. LEW p 805
ao '
BOga K. RR, II, p. 314, 614; Fraenkel E. LEW p. 953
u A. '
PIC k. od:Ous r.: J 6hannesson A. IEW, p. 796; Seebold E.
Val. u. etym. Wb., p. 486.
11
Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 164.
54
testi" ir kt.) ir kalbos, o kalba dr- ( <
..tr pakeitusi j tr-. Tai atsit ikti gana danos akntes
ir kaitos arba pagaliau ir
p: ceninio io veiksmaodio kurio vengimas (derinant, pvz.,
; r;e ne < trenJ-, terti) neretai sukelia
ningus raikos paktttmus. .
Ltet. kriatikti (-ia) "kurkulus lei ti, kur kti (apie varles); krenktt;
)O"ankti (kaip varna)" ir Iat. kraukt (-cu) kam ien-
a liu ir aknies vokalizmu sutinka su Av. xraosyeiti "jis aukia,
alia yra ir formos s. _ind. au-.
kia''. Av. xraosaiti "t. p." akntes galo plg. het. pekus.
Av.pasu-, s. ind. "galvijai"; liet. smakras: s. ind. maru "barzda";
liet. akmuo : s. ind. tinui "akmuo, uola, dangus'').
Liet. riekti {-ia) "pjauti nuo kepalo duonos ar pyrago
ar ti; ukirst i, suduoti", Iat. rlekt
2
(-cu) .,dir-
arti, riekti", liet. vilsti
(-sia) ,,nuleisti, palenkti nusi minti" atitinkamai atliepia gr.
"lauliu, dauiu, trupinu, kuliu, draskau"6f, s. ind. ve-
tate ,.yra viesus, skaistus, "
65
, gr. vtuc.> "(galva) linkteriu, pa moju ;
linkstu" ( < neus6)
50
Savo vienas su antru liet.
ritiuJtis (-iasi) pyktis, rietis" bei s. ind. rosati ,.nepatinka,
ri, pykina; usigat'lna,
Liet. {-ia, -ta) ti, grauti, kutenti gaiuliui
bani: nirti, pykti, keryti", gei!ti (-ia) ,.pykti, irsti. keryti" atitikme-
nys gali oset. qyzy11, gizun .,grasinti, pr ieikam, blo-
ga, kenkti (magikai); darganai, speigui", !Zn-qizyn, O'n-gezun
,.trintis, nesutarti, nesutikti; (ide. geig-)
67

ir kal bai, plg. "i-, ", nu-gei-
.. su-, giti (gYta, giliia) .,imti (apie
Su arm. ergicanem (oor. ergici) siejamas liet. grleiti {-fa)
,.pjauti, lupti, gTamdyti, gremti: pjauti ki rsti,
kapoti; balsu, dergti ... " ir Iat. griezt, grii!zt (-iu,
aa Schmid W. P. Studien zum baltischen und indogermaniscbcn Verbum. -
Wiec;baden, 1963, p. 79-80.
Fraenkel B. LEW, p. 714; Endzell ns J. ME, II(, p. 524 (su liter.}.
" Mayrhofer M. EWAitind., ITr, p. 404.
Fraenkc:l E. LEW, p. 500.
" ( A6aeo B. 11. JiiCTopBXO-JTHMonorH'ICCKHI\ CJJooapb
ocentHcKoro lllbrKa.- M.-JI., 1958, I, p. 165, 1973, 11, p. 336.
55
-zu) "pjauti, grieti; grieti, kelti .... ,uurn
grieti; muti, duoti"68.

tyje, tunma1s duomenmus, kalbas sieja su kuria nors viena
-
Nemaa aos snhes turi taip pat ir
. tie atitikmenys daugiausia esti stiprieji
tsto_nkaa pnklausantys i de. ej o prezentiniam kamienui.
i_os srities
nurodyta liet. skrilstl
mesti, sviesti" ir s. isl. skri{}a (praet. skreii}) "ii
(apie s. ang. scrfj;an (praet. scrdp)
, s: vok. aukt. skritan (vok. schreiten) "eiti, eng-
ti ( germ. < 1de. *skreit-)
69
; Iat. gliebt (-bju, -bu) "saugoti.
(refl.) _kab i kibti, glaustis; (refl.) gintis, kratytis,
tukti, vykti" ( : liet. glaibytis (gfaibosi) "slaps-
tytis, ) tr s. Jsl. kllfa (praet. k/eif) ,.lipti, kopti", s. ang. un/Ja-
:,prikibti: ", s. vok. aukt. kliban (praet. kleib)
pnhpustam, turetas tr kt. ( < germ. *kleiba-< i de. *gleibh-)OO. Jau seniai
I_iet. skli!sti (-dlia) "daryti skaidyti atribojant;
almt1 nuo kito, skirti ... " bei lat. (-u, -du) "takyti; eik-
voti, leisti, vaistyti; (nu)pjauti, (nu)traukti; greitai eiti, vaiuoti"
su stipriuoju veiksmaodiu *skeita ,,triesti" (s. isl. skita
_skeit), s: scftan, vid. vok. em. schiten, s. vok. aukt. scizan)"
ne tik het. skfi!sti turima "daryti
bet IT "daryti palaidus (apie vidurius)".
. Liet. verkti (-ia) "usiimti kuo, dirbti, daryti; valioti; vargin-
ta," Iat. (-cu) "padaryti, atlikti, nuveikti;
paimti (refl.) sektis, kJotis, vykti" turi su to paties
vokalizmo o-kamieniu got. weihan (praet. wdih), s. vok. aukt. wihan
"kovoti" ir kt.oa.
: Liter. r. EndzeiTns J. ME, I, p. 662 ir FraenkeJ E. LEW, p. 169.
Fraenkel E. LEW, p. 14; Kluge F., Mitzka W. Etymologischcs Worterbuch
der Sprnche, p. 680; Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 422 (lygina su skrlestl
(-dfta}).
10
EndzeiTns J. ME, 1, p. 628; Pokorny J. IEW, p. 363; Seebold E. Vgl. u.
etym. Wb., p. 297.
01
Liter. r. EndzeiTns J. ME, N, p. 53 ir Fraenkel E. LEW, p. 806. Pastaruoju
melu Seebold E. Vgl. u. elym. Wb., p. 410-41!.
11
Liter. r. FraenkeJ E. LEW, p. 1214 k EodzeiTns J. ME, N, p. 525.
56
. t (-ia) "usikvempti, usigulti" bei knetbti ( -ia) "lenk-
Lie knab:nti. (refl.) kniaubtis gilintis, lyginami su s. isi.
t" emyn, .... . .
1
nuleisti, nusimlnti" ( <germ. *hneipo-), kuras atstovauJa
hnfpa " . . k I" b . k .
. klasei, nea1kaus aknaes vo a 1zmo et am.Jen-
. . .
1
.- .
1 1

1
" ( < g rm
alio s. ang. hnipian "t. p. '' 1r s. tsl. ." ush,_ga ets 1 . . e .
8
1
. J<)&s ir liet kniai1sti "1ekott, versta, gnort1, narytt, (refJ.}
Jfllpnv , . . . t. kt" .
ubtis ... " etimologika tapatmamas su s. asi. lmj6{}a "dau 1, tren 1,
knla o d o o o ""64
Jcniedyti ", s. vok. aukt. hniotan tvtrtmt1 . . _
Liet. "dengti, gaubti, supt1 kuo;
krat3.Jlt, sukant ar beriant _prie dukta.
kultis; triukmauti, linksmintis, smogt1, trenkti,_kJTSh: ,
(-u, -tu) "pliekti, muti", aiz-aiJsties "ustdengta,
(
< sjaut- < *seut-) lyginami su s. isi. sj61}a (praet. sau{}) "v1rh, lydytt;
k
x d . t"" ( * e l.n )U
kalti", s. ang. seopan, s. vok. au ::.t. szo an "v1r s ui""_- .,:
Semantiniu atvilgiu toks lyginimas yra visai galimas, nes "VIrti
paliudyta ir . .
Su liet. tii!kti (-icl) "te1kta, du oh; gammh, rupmt1; ta1sy!J, VJrh, (refl.)
pirktis, taisytis, (refJ.) rengtis", telkti (_-ia) "duoti, palai-
kyti gerus santykius; (lem.) pasakott; (refl.) maloneta; (refl.)
stengtis ir Iat. t1lkt (-cu) "atvykti, patekti, pasiekti; pralenkti,
pranokti; padaryti, kad pritaikyti; tyko ti; vogti;
bandyti; (refl.) siekti, stiebtis, vertis, trokti; prieiti (kad
teikt ( -eu) "sakyti, pasakoti; girti, liaupsinti, lovin-
ti; (plg. pr. 3 p. sing. praet. inf. teickut "veikti, daryti.
schaffen" < *teikd-, morfologikai sutampanti su Iat. teik1it, -flju "pasako-
ti, girti''), pradedant A. Ficku
88
, siejami got. jJeihan (praet.
pdih), s. vok. aukt. (gi)dilzan (vok. ge-deilzen) tarpti, vykti"
(germ. * peilza- <i de. teik-)&
1
, dar plg. s. vok. aukt. gi-digan, vok.
aukt. ge-diegen "tikras, grynas; geras, vyk<cs". kad germ.
*jJeiha- yra ne kaitos nukrypimo i *tenk- atsiradusi, bet sa-
varankika aknis, dabar, atrodo, galima paremti
faktais, kad tarpti, vykti"
akniai gali priklausyti ir silpnasis veiksmaodis s. isl. j;f{}a "tirpti ; tirp-
u Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 267.
" Liter. r. Fraenkel E. LEW, p. 278.
II J6 haonesson A. mw, p. 776; Seebold E. Vgl. u. etym. Wb. p. 40J.
11
Fick A. Vergleicbendes Worterbuch der indogennanischen Spracbeo. 3. Aufl
Gottingen, 1874, III, p. 184.
" Jegers B.- KZ, 1966, 80, p. 92 (su Jlter.). Cia randame ir
ir tarpusavio
57
dyti", norv. dial. tida, ved. dial. tia "t. p.", matyti, pvz., i vienaa
liet. ta;pti ,.tarpiai, veliai augti" ir ti;pti (-sta) " lydytis, le
apmirti, su tingti" ir, be to, i jau liet. stii!pli (-ia) "(refL)

augti; augti (apie vaikus) ... " : s. ind. .vtepate ,.laa, teka, va
(r. p. 39). S. isi. pf{jr ( < *ti-16-s rcsp. *tei-16-s)
i dal yvine forma, su priesaga -to- pasidaryta i aknies *tf-
leistis

Greta *t-eu- (plg. s. isi. jJeyja ,.tirpdyti") kaip parale-
egzistuoti ir aknis t-ei-.
ir patvirtina ir
tai, jog peihan tarpti, vykti" ir tikti ( tif1ka) geram, nau.
dingam; grau, ... " turimos pasikartoja viename
odyje - dereti (dera) "augti , duoti derli lt: tikti, pritikt i,
tinkamam; tikti, grau, derintis . .. "
Be galima pateikti ir daugiau
ios srities ir
Liet. uf-glilsli " utepti ir s. ang. (]!t-el/pan "prikibti, prilipti"
istorini ryi daro artimumas.
Su kniaOstis (-siasi) "kastis, gilyn, raustis; kniaubtis", atrodo,
s ietinas s. isi. lmjosa "kniubti, klupti, kristi" ( < *kneus-), kuriam reiU-
artimi nykstamojo vokalizmo veiksmaodiai kniusti (knilJ.s-
ta, knillsa) "kniubti, klupti ", knusti ( kni1sta) ,. kniubti , kristi". Su s.
isi. drjtipa s. ang. s. vok. aukt. triofan
( < germ. *dreupa- < i de. *dhreub-) galima lyginti liet. driaiibri
( -ia) arba kitam driektis; storai verp-
ti" ( : drhipti ( drituttpa) "darytis sudribusiam, dribti").
Liet. ( -ia) "balsu verkti, fliumbti ; godiai ryti" ir norv.
ghipa (praet. glaup) .,liotis, s u burna imti, ryti", dial. ghipa, g/lopa
.,ryti " (<ide. *gltleub-) , iteratyvas su vokalizmu au<ide. ou yra s.
isi. g/eypa "ryti", daro arti mu-
mas.
Tarp vokalizmo ei ir eu ir atitik-
galima dar nurodyti liet. bliai'Jkti (-ia) ,.be perstojimo ar
teketi, lliaukti, smarkiai degti, plieksti, tvieksti ; verkti, lium
bti ; blevyzgoti, bliaugzti" ir vid. vok. aukt. bliehen "degant viesti, tvieks-
ti" ( < *bh/euk-}
81
kalbos veiksmaodio "smarkiai
degti, plieksti, tvieksti (Ds)" matyt, turi blukti (bluiika)
u Apie iq aleni, jos atstovus, r.: Pokorny J. lEW, p. 1052-
3; De Vries J. Altnordisches etymologiscbes Worterbuch. - Leidcn, 1962, p. 610;
J 6 hannesson A. 1EW, p. 423.
u Kitaip Fraenkel E. LEW, p. 51.
58
. . kt'" ('r i J.o pasidacytas blukiis "nu-
(
. ttrptt, ny t
1
r
ertis, usti apte , kurio ga. pt -
... 1 ptlkas, .nerys , nu-,
b u .' t rasti junginiuose su pn
iausta a st .
alvoti ir apie liet. s fiepti (-ia) "plonai
Galima pag d' . algyti" ( < *fiau-, plg. /iuoti (-ra)) bet attlln
ti"' {ia ti (-ia) (pract.), vid. ang. sllfan .,skelti"
s. ang . . .. daryti s. vok. aukt. /iohan
/eifa ,,skeltt t. y. " . I " ( < germ. teuka < tde. /euk)
v?k
1
" ... (nek.) valgyti")
(
P g.
. .
. aukti galima etimologtkal
Lat. (-u, -su) t 'k'a' klijuoti". Lat. maagt'
. . v dial. kletsa "neat l I ' . . . (p -
tapatllltl su nor. . . t (i)spausti, suduoti, ktrstl er vet .
(-tlzu) mai2gt "(nu)lenkti (medi)", kurie gaH
spruktt, mautt l . I . , a (pra et sm6 smaug) "brau-
V 24) sus. ts . smjug . ' kt'
bit. smeug- tzr. p. ' . kta" s smiuglta .,prasmu t.
ro staura an
tis, ukt (vok. scltmiegen) "glausti, spraustl,
pra vtd. vo . a .
lenkti". . . vis turi atrodo, idc. sme-
Kad odiai 70) Iat. maaga "siau-
r smeuk- katp manoma '
uglz- vargu ( < m dugii < ir s. isi. smjtigr "landa,.
ruma, tlga spraga s IJ 'k . . formos iskyrus kamiengaho
( < ide. smeuglros) ret tr '
sutapimas. . . istemo'e tarp aknies vokalizmo ei
prezenso r bei bendry-
tipo v.lenos . tos t. vieptis", Iat. at-slepi'
b6s. Liet. iepti (-ia) "toll, vertt cirfaTH peti peioti, trau-
. d t'" atliepia ukr CtuJJ10, " '
"ieptis, dantts ro y t ". I k epac traukyti, kra
. " us clftlaTb t P en . st " k
kyti, tampyti , r " b 'Jskv !'kyti" ( < *bris a-
tyti, purtyti"
71
Su

( "kr'a) skinti, rakyti,
. . .. tel ret s 1 ... "
ti)n etimolog1kat, matyt, . " S
1
kliknQti, rus. xmiqy,
draskyti vaisius SU akomtS tr lapatSk/.'k :)S . vauk;i klykti" gali
b
h k/fCi (inf < I II "s ' '
lUlilKaTb, ser .-c orv. .
1
kliekt (-cu) "garc;iai aukti,
sietis tiek su liet. klykti (-ia)?a, ltek su at.

. b Wortcrbuch, p. 520; Stana Chr. S.
,. De Vries J. Altnordisches etymologJSC es. l' ia)
Lexikaliscbe SonderUbereinstimmungen, p . 51 (sieJB su et. smar ' - .
n Endzeltns J. ME, 1, P 191.
" 3TKM. cnoa., 3, p. 31.
" Pr o.enkel E. LEW, P 271.
" Bndzeltns J. ME, II, P 23
2
.
59
Baigiant vokalizmo ei ir eu jo k . . .
ir ide. kalb kores .. - ..
keleto reikia dar
J , ellmolog ' d if'k
ria su vienokiais ar kitokiais sunku . An J ent J avimas sus
Mr'
1
k' . mas. ta1 het. felsti (-diia) ir
.,.at "py tna, erz1na" siejimas'G tikr . . . . . s.
hinasti, 1t17!t.$Ofi ,,leidia kenk'a" ( h. as, I
kalbos aknles ':na-s-, lu-?z-s:J. matyti, kad s.
Lat. rlest ( -fu, -tu) "piltis, pildyt! (*jhelsd-),
ant veleno (met menis) ... " liet rii!.Sfl' r' XJ ) JeStJ vynioti
(
' -c.,a 1r at riest2 ( f d )
vynioti ant veleno (metme . ) " . . . - u, - u "nesti
toks didelis, kad ikai nepateis;"ans ... 'dsemantmJs panaumas Yra
. . ...... mas pasJ aro etimolo . . k .
mas - pJrmoJO (su -/-) .. . g1n1s s YTI
. . . SleJmas su s. Jsf. rl6a (praet. rei{}) . . . .
nert1, nt1; suktis vyniotJ's" . "vy tJ, Pmh,
' ' s. ang vvt
1

etc ,. (aknis . ) I' . ., J , Pnli, SJetJ, ..
. ' o et. riedeli (rieda) kurio akn a. .
rJes1
1
(-fu, -du) (su -ti-) tapat. . . ' J J pnklauso Iat,
. .. ' 1n1mas su s. JSI. ri{}a (praet 'O) . . .
tJs 's. a.ng. rfdan "joti, vaiuoti " etc 77 (akn . . "JOti , suJc.
da), Iat. riest (-4u -d ) . . . . . IS retdlt-). L1et.
. ' u ' ta
1
g
1
lr het. n e1eti (rieta), riesti ) b
nest (-u, -tu) priklauso akn . k . . . ta eJ Iat.
1.u, una1 atstovau
1
a s 1 e
ind. rfyali ir kt. (r. p.
1 32
)
0
.
1
/{} s r :Jq, s.
visai kitokia;s. ' s. IS . r a, s. ang. wrfpall etc. aknis yra
Tam tikruose kontekstuose (r . p. 36) Iat rrb .
mes "trinti", "apibraukti, apskrieti" ir pan. k e -bu! reik
lod' . k unomJs JIS prie to-

5
vo aukt nban tr'nr'" t ..
"Sukti, skrieti"78 .. . . " I I ' UTCJUSJO taip pat
. . wrluven trinti"BO ( <
wretba-) Bet ger k lb " germ.
1
. a odiai paliudyti&J a . t'
vargu ar galima pa,liud ti t . pJe e
vok. aulclt. rihen, vid. vok. em. ri(.g)en v'd 1 d . Y aJp pat Vid.
f
. . I o an nen oland ..
rtuwe sustatyt' .
1
rygen,
" . . I ! et suverti, suvarstyti" (germ. *relha-)a,
" K '
P. 136.
utper F. B. J. Die indogcrmanischeo N
asalpr.lsentia. - Amsterdam, 1937,
,. Endzelrns J. MB III P 532 F r k
etym. Wb., p. 567-56S. ' . ' aen e l E. LEW, p. 730; Secbold E. Vgl. u.
" Fr aenkel E. LEW p.
688
" Pl ' .
g. Stana Chr S Lexikali be s
Paul H De .b . sc onderUbereinstimmungeo p. 45
. utsc es W<Srterbuch Acbte Aufl I Bear . , .
Halle (Saate), 1961, p.
473
beJtet von A. Schlrmer. -
10
Endzelrns J ME rrr so
odia' . ' ' p.
5
'
543
' Fracnkel E. LEW p. 686
11
I SUSICIJ SU het. riMti),
1

u E. Vgl. u. ctym, Wb., p. 565.

Op. Cli., p, 369.
60
. torinis ryys su. liet. rilkti (-ia) .,krauti, (i riekles)" tikras,
d .
nors semantinis panaumas 1r nema as.
Abejotinas ir liet. knrebti ( -ia) .,gnybti, knaibyti; valgyti,
kab inti ... ", {-ia) "gnybti, ka bin ti; gremti ; smeigti kabinant .. . ",
Iat. kniebt (-bju, -bu) "nybt i, gnybt i ; nuauti, ir] vid.
nipen "gnybti"
85
, taip pat liet. gnjbti (-a, -ia) (dar plg. nu-gneibti (-ia)
nuskinti, ") ir yjd. vok. em. knipen, n. vok. kneifen "gnybti,
fuybti"a. istorinis ryys, nes tiek tiek veiksmaodiai yra


odiai, be to, paliudyti. Ono-
taip pat yra Iat. kllegt ( -dzu) "klykti" (plg. liet. kliegt i (-ia)
klykti"), kuri J. Endzelynas
88
lygina su s. ang. hlfgan "(pa)aukti".
Be to, lieka visai neaikus k. (dar plg. s. It/ia, vid.
vok. em. /ien "pripainti, isakyti") aknies vokalizmo ir aknies galo
priebalsio


Pripalindamas "isilenkti, isisukti, ivengti">
"drausti, ginti, neleisti", Iat. liegt ( -dzu) "drausti, ginti, neleisti ; neigti"
B. Jegeris tapatina su vid. vok. aukt. fele/zen lenkti", vok.
dial. /della "t. p. "
88
Bet kalbos veiksmaodio galima, rodos,
ir paaikinti, susiejant ji tiesiai su faktais
(r. p. 29).
Nei semantikai, nei fonetikai neatrodo liet. (-diia),
skriauda siej imas
80
su tokiais odiais kaip s. ang.
adian "pjauti", s. vok. aukt. scrotan, vid. vok. em. schrode11 "ldrsti,
pjauti; rupiai malti" (germ. skrauda-) to, kad
aknies galo priebalsis yra -t-
110
ir kalbos asoci-
juojasi su kurias turi skriuti ( skruffda), skri'Jsti ( -ta, skrfJdo),
skriideti (skrlldi) graudintis", skrif1dis iurpas", skrili-
diis, skriudus graudus, nykus" ir toliau su sknisli (skrunda,
skrlls1a), skrudetl (skrilda) "degti be liepsnos, skrudinli,
"gruzdinti ".
Endzcllns J. ME, Ir, p. 248.
.. Trautmaon R. BSIW, p. 93.
11
Plg. Fraenkel E. LEW, p. 159.
" ME, Ir, p. 232.
17
E. Fraenkelis (LEW, p. 271} juos lygina su klyki/ (-la).
J6aer s B. Baltiscbe Etymologieo.- Commeotatioocs Ballicac. 1958, fV/V, p.
20-24.
10
Baga K. RR, If, p. 32. Pakartota: Endzel Ins J . ME, lff, p. 889; Fraenkel E.
LEW, p, 816.
"Klugc F., Mitzka W. Etymologischcs WOrterbuch der dcutschen Sprache,
p. 681.
61
vokalizmo ei ir eu
galimus ide. etimologinius ati tikmenis su tuo
vokalizmu, matyti, kad a) daugumas yra tematiniai, taigi turi ide
ir b) kai kurie pirmiausia i kaip
veiksmaodiai priklauso jo kamienui.
aknies vokalizrno ei, eu
kamienas jo ir j o santykis su tematine
bei atematine fleksjja
Tad nemaas vokalizmo ei ir eu veiksma-
kitose ide. kalbose t uri to paties vokalizmo a titik-
jie priklauso ejo kamienui. Kuri - ar ki-
tos ide. kalbos - ne taip jau lengva i karto
pasakyti. Manyti, kad visais tais atvejais, kur kitos ide. kalbos turi ejo
butinai ir jo-kamienu ir kalbos,
perspektyvos ikraipymas, nes, viena, jo kamienas, kaip
vienu kitu atveju paliudytas ir giminikose kalbose, antra, temati-
nio asmenavimo ekspansija matyti ir kitose ide. kalbose, pvz.,
kur reikia skaitytis su tarp jl! ir jefo, pakeitimu produkty.
vesniu e /o kamienu (plg.. pvz., lot. tenio, gr. < su jo
kamienu ir got. qiman .,ateiti " su efo kamienu)
91

pasakyti nors tikriau iejo ir efo
galima ti k turint prie akis vistz pirma veiksma-
odio kurioje voka li zrno ei ir eu jo-kamieniai veiksmaodiai
s udaro su infiksiniais nykstamojo aknies vokaJizmo o-kamie-
niais, tranzityviniais nykstamojo aknies vokalizmo o-kamieniais, pail-
ginto nykstamojo aknies vokalizmo .io-kamieniais ir veiksmao-
diais.
Vokalizmo ei ir eu ir o kamieno
su nykstamuoju aknies vokalizmu buvimas viena alia kitos yra
kalboje labai reikinys. R.ibotesnis jis kalboje. Beveik kiek-
viena leksema su jo kamienu ir vokalizmu ei, eu kalboje prakti-
kai tur i tos aknies su nykstamuo-
ju aknies vokalizmu, ir p lg. (ribojantis leksemomis,
mis aknies galo -k- ir -g-):
II Hi rt H. Handbuch des Urgermaoischen. - Hcidelberg, 1932, rr, p, 167-168;
Krii mer P. Die Prllsensklassen des germanischen schwachen Verbums. - Innsbruclc,
1911, p. 12.
k . (d -ka) driektis draiky-
. i : ie fei leksemos : drl lt rtn : .' .
aknies voka.hz.mo . . " . drii!kti (-ia) trauktt,
tis, tarytis; .. ... "; kllgti (klifiga) "klyktt" :

tarytt, .. klykti" krlkti (kri fika, kryksta)
, ( dzu) garstat r 1, ' d kt' "
(-ia) , Iat. :. . . " " . krii!kli ( -ia) "plonai kratytt, ne- t '
kl'sti skirstytts va mas puses . . ". su-kv/kti (-kvinka)
.,s , . ) kloti tvarte gyvuhams po . . . . . " . ll gt/
krt!ikti (-ta ". k . (- a; Iat. kviekt (-cu); su-ligti(-) .. cc
.uvigti" : kvti! lt . r . ' 'I 't' " mlgti (mitiga) "dmgti, uh
,.. .1 ltgotam, st pne 1 t .
( S
ta -ia) ,.t gat k . k' t '" Iat miegt (-dzu) "spaus I ,
- , . ) t ren tt, trs 1 , .
: mfi!gti (-ta. " .... . ( -/c ) smarkiai skubiai imtis, kibti daryti:
smogti, kirstt "; mktr (ia) ,nieku laikyti, niekinti ; spaush.
neduoti pultt . : nt(e k - 'k ;" pykti piktam darytis" : liet.
" Iat ptkt pi u, P
1
" ' f" e
ngti vergtt ... , . . . . . kint' ". rikli (rinka) .,klyslt, tr t '
' l k' at vertmt1 Jlle
1
'
peikti (-ia) "nepa an . 'kt':' . rilkti (-ia) lat. rlekt2 (-cu); srmgu
Iat. ap-rikties "suklysti, a?sm .d stalga leistis" : smeigti (-ia);
I. ' lyn (apte smat a 1
1
(
smiliga) " gt . . . . balsu" : s:pilgti (-ia), Iat. sp eg
( ) sunkt1 sptegtamu . t'
su-splgti -spmga ". . . . ti klykti "; srlgli ( srifiga) ,.smtg t,
(-dzu) "cypt i, sp.teg a' ie : sriegti (-ia)
lJ'sti (refl.) semti, stektt, smrbttsl( t 'figa) SJnigti Iat. strigt
' . t'" str gu sn " ' . .
sukti; srieg1us darytt, PJaU .
1
. . ukti" . striegti (-ia) "smetgtt,
2 trigu) khmptt, sm . ( - )
(praes. strregu ' s " . k t mauti. i-st/gtr -stmga
mauli .. .'', Iat. slriegl 2 (-dzu) an tvirtinti. : steigti
. t'. (refl ) uzstspyru I
.,usispirtt, t, . . . - ) -kt' stokoti" : stiegi i (-ia) .,dengtt
(-ia), stilgti ( -ia); emyn). prastai pjauti, vir-
'(paprastai ilginmts ku)r gal . : stiegti
- . " !-svlgtt (-svmga "a at . . f'k
unes kapott ... , . t'kt' prapulti
1
rtt", Iat. s t t
(-ia) "sviesti, mesti"; i/kti {!t.n ;'
1
1
.,.
11

1
'r t'a) ", Iat. sllekt
. k ' t ' knSII : etl\ - " .
(slikstu, sltku) ,.ltn lt , svtr
1
'. . ,. . ". tikti ( 1i1ika) "butt ge-
. t' (pa)t1estt ant .remes. . . ,
(-cu) "(pa)remtt; ' . " a-tikti (-tilika) pagal sko-
ram, naudingam; butt grau, ;, : P'ekt' (-ia) teikti (-ia), Iat. tlekt
. " l' t l'kl ( tlku tiku) "patikti . lt ' ' . 'k . "
... , a . 1 , _ ti padaryti, prttat ytt ....
(-cu) "atvykti, patekti, pastektt, .'
x t'" vtlgtt ( -ia) .
su-l vlgti (-vi1iga) .,tmt t 7.Vleg
1
m.os blitlkli (bliuiika) " lysti,
aknies vokalizmo u : eu lekse. b. . " bhlkli (bltoika) "ertis,
pa-b/it/kti "kiek sulysti ; pala?tt, .. a;'. d'"t'u'gti (diuiiga) "im-
. kt " !tau tt - 1 , "'
usti (apie ny ! . .
1
. kt ,.(Dprasti" : nu-
ti diaugtis" : diatigtt(s) (-ta(st))' at.
111
t'" 'u'kti (J'urika) miti,
. t'" iat jau kt "pr as 1 , J "
}ailkti (-sta) "nuprastt, nugus
1
.' . ' k. sklisti alis; painiotis,..
krikti", Iat. ju kt (juku, }uku) k)n
1
tt, .... k/ (-cu). su-klitlgti ( -k!itui-
. ' . kr'kt ' 'kt' " J'tifiktt (-ta , at. JuU '
SUStrnaJ ytt, 1 t, rt . 'k . (kf' ka) su garsu te-
ga) .,imti kliegti" :kliaugi i (-ia); kiru 11 llm "
63-
... " : kliai1kti (-ia); su-krilikti ( -kriuflka) "suukti, surilcti", su-krulct
(-kruiika) ,.t. p." : kriai1kti ( -la); llukti ( lluflka) "emyn linkti,
lat.}ukt "t. p." : liaOkti ( -ia); niukti (nluflka) "
tis debesimis ar migla, niauktis; niurti, blaustis" : nitii1kti (-ia) "debest.
mis supti, dengti, temdyti; lyti ... ", Iat. 1)aukt (-ku, -cu) "debesimis traut ..
tis''; niukt i (niunka) "silpti, geibti; krikti, miti ; neri mti,
(-ia) "jaulcti, versti, velti, taryti"; Iat. JU kt ( 11iku, JU ku) "ma.Uti
trauktis", rukt (niku, ruku) ,.t. p. ", liet. rukti (runka) : riaak.
Ii (-ia) "godiai gerti, maulcti ", Iat. 1ai1kt ( -cu) "raukti, mainti"; s/iUJc.
ti (sliut1ka) "silpti, baigtis", shikti (slufika) lat.
(/uku, uku) "slysti, slinlcti, kristi" : sliaiikti (-ia) "pama-
u liauti ... ", Iat. (-cu) "daryti, kad vi Lieti
koja.s (reD.) slysti, kristi"; shigti (siu figa)
selctt (apte trauktis, (apie emyn slinkt i, kris-
ti ... " : sliat1gti ( -ia) lipti, sliuogti; liaut i ; nuolat eiti,
jJiukti (liufika) ,.smukti, titi, ", hikti {iluiika) "leistis, smukt i" :
i ia tikti ( -ia) "pavirium luoti, braukti ... "; Iliiikti {IIiuiika) "gesti,
pliukti, kristi", Iat. "ikristi, imukti ", "sukri sti
(apie uogas)" : (-ia) "be perstojo lyti, pilti; smarkiai
bliaukti ... ", Iat.

apirti"; ! lirlgti ( Iliuiiga) "vandeniu
paeiti, lapti, mirkti", Iat. /ugt (3 p. praes. "tirpti; skysti, teti" :
( -ia) "be perstojo lyti, pilti; smarkiai bliaukti ... "; Inilik-
ti (fniUt1ka) "plaktis prie virsti; dribti, kristi ; supulti, (apie
: niaiikti (-ia) "godliai, daug, su garsu valgyti"; Inirigti {fniwi-
ga) : fniatigti (-ia) "verti su l.niaugu,
Raikos kamieno -jo- I kamieno -o-, infikso nebuvimo 1 bu-
vimo ir normaliojo I nykstamojo aknies vokalizmo opozicijai turinio plot-
me atliepia tranzityvumo I intranzityvumo opozicija, kurios antrasis na-
rys dar konk:retizuojamas inchoatyvumo, ingresyvumo ir kt. poymiais.
Daugumas vokalizmo ei ir eu yra o nyks-
tamojo vokalizmo leksemos -
Turint galvoje -jo- formanto su tranzityvine-kauzatyvine
reikme, j o ir veiksmalodio siste-
apimanti, tranzityvumo intranzityvumo opozicijos galima
manyti, kad daugeliu arcbaikesnis, matyt, yra ide. efo
kamienas, o ne jo kamienas. Priklausiusiomis tematiniam tipui
galime laikyti pirma tas leksemas, kurios
turi bent jau dviejose giminikose kalbose, kaip antai: liet.
steFgia, Iat. steidzu ir got. steigan, s. air. tiagu < steigho, gr.
cnlxc..>; liet. riaugiasi, riaugia ir s. isi. r}tika, lot. gr.
64
. gr "lx'"' arm /izem Iat. rieiu < reidjo ir s. isi. rfba, s. a ir.
1/lftd tr . ""' . ' .
'd I' et. filpia ir s. ang. bi-llfan, gr. bildi ia tr got. beilan, s.
sflkia ir s. vok. aukt. sihan, s. ind. secate; slildiia ir s. ang.
tJ\d; ind srtdhati s(t) rli1gia, s(t)reigia, lat. striedzu' ir s. sl. sfrigQ,
slfuan, s. ' k o for
strfcan. Vietoj dabartinio io kamieno sen1au o am1en -
s ang. d t t 'da seika
steiga (3 p. sing.), teiia, rei a, etpa, et , ,
sleida ir s(t) reiga 1r kalbos. . . .
K au su normahuOJU
k
vJokaliLmu el eu ir o kamieno su nyksta-
a mes ' . . ui'
ak:nt'es vokalizmu ekspansija, tarpusavto reg tarumas,
muOJU . . . . 1
vartojimo automatizmas leidia, esant ?a
I

Ki taip tariant neretai tr
. . . . . . -
k
su normahuoJU akmes vokahzmu tr tntranzt
jo- amte kn'

0
kamieno su nykstamuoJu a tes vo-
tyvtnt . . h 'k .
kalizmu opozicija gali i kakokiOS kttos, arc at esnes,
opozicijos. , . . . ..
Rekonstruojant jo kamieno svarbu
prie akis, kad normaliojo ir .. OJO ..
zistencija pasiymi ir o-kamieniai - treko liko,
dlla : dllo, velka : vilko tipas. iam archa1kam ttpu bud.nga, kad prezen-
so formos turi aknies o preterito nyksta-
Jo ir sudaro normalioj o. ir. nyksta.mOJ.O.
lizmo sujungimas vienoje paradigmoje 1r bet
io tipo kar-
tu yra tranzityviniai ir intranzityviniai. Formaliai - r ak:
nies vokalizmo kokybe - tranzityviniai-kauzatyviniai jo kamteno . (kat
kurie seniau o kamieno) veiksmaodiai su normaliuoju aknies
atitinka o kamieno prezentines formas (lilka, velka), o

infiksiniai veiksmaodiai su nyk'>tamuoju aknies vokalizmu - pretenh-
nes formas (/Iko, vilko). Vadinasi, galima manyti, kad .bend-
(!vietia, veitia : virita) aknis su nor-
maliuoju vokalizmu (!viet-) prezenso arba a.kt>":'aus :etksmo, pe-
ar tame objekte o ak-
nis su istorikai nykstamuoju vokalizmu (.f1it-) - preterito arba pasyvaus
subjekte veiksmo Taip prie
su normaltUOJU akntes vokaiJz-
t Jakulien6 A. kalbos Kn.: Leksi-
kos ir klausimai. iauliai, 1974, p. I S.
n Crenauoa 10. C. MeTOAbl o cospeMeoBoll. mnrrnKC'TIIlCll.- M.,
197S, c. J 82.
3. Simu Karnliiinu
65
mu ir su nykstamuoju
kalizmu opozicija, galimas daiktas, yra i
ir
opozicijos.
Vadinasi, dalis ir i
prabaltikuoju raidos etapu

{
*/eipa
praes. linpa < *liiipa : praet. *lipii.
Jos patvirtina tas, kad tokiai ir ak
nies vokalizmo distribucijai sudaro stiprieji
veiksmaodiai, kur pre1.enso formos pr iklauso e;o kamienui ir turi
aknies o preterito daugiskaitos formos pasiymi
nykstamuoju aknies vokalizmua, kas jgyja materia
Iaus sutapimo, plg.: */eipa "deda ... " : lipo, plg. s. vok.
aukt. -liban .,(pa)likti": 3 p. plur. praet. -libun ,.jie (pa)liko"; *sleida: liet,
sl1do "slydo, Iat. slidu "(i)slydau", plg. s. ang. s/fdan "(i)slysti":
3 p. plur. praet. slidon; *skeida : skido, plg. s. isi. skita ,.triesti" : 3 p. plur.
praet. skito "jie *greiba : su-gribo sugavo", plg. got.
greipan .,(nu)tverti, (pa)griebti" : 3 p. plur. praet. gripun; *teika : tik o,
plg. got. peihan, s. vok. aukt. dilwn tarpti, vykti" : 3 p. plur.
praet. got. paihun, s. vok. aukt. digun; *seuta :siuto < suta, plg. s. isi.
sj&Oa ,.virti ... " : 3 p. plur. praet. suf}o "jie ... "
iai sistemai yrant, preterito formos (*lipii)
lengvai buvo asocijuotos su prezenso formomis
(liinpa : 11po), o normal iojo laipsnio prezcnso tranzity-
i io buvo prikurtos naujos preterito for-
mos (liepia :
Kaip jau buvo daugumas ide. at itikme-
su tuo aknies vokalizmu yra tematiniai, taigi e/o-kamieniai, bet
kai kurie pirmiausia slaVll kalbose taip pat priklauso io kamienui :
breikia : b;rtQ < lfllia : s. si. lifQ, skiepia : rus. ll.UiDntO,
stiegia, steigia, Iat. :si. *stifjQ, s{t)riegia, striMzu
2
: slovn. stri
Iem, ukr. CTPH)I(Y (alia CTpnry), !ii'pia : ukr. clnmo, liepia, Iat. tiepju :
slovn. tipljem, trfldlia : baltar. ;whlozy, bulg . .npuma, Iat. kliecu arba liet.
" Schmid W. P. Baltische Beitrllge fV. Zur Bildung des litauischen Praeteri
twns.- JF, 1966,71, p. 295-296; T o paties. Baltische Beitr!lgc V. Zur Practerital-
bildung im Lettisehen.- IF, 1967, 72, p. 122.
" Kurylowicz J. Les lituanicns en -sta-. - BPTJ, 1965, xxm, p. 176.
66
r Nors
, kia Iat. kraucu : Av. xraosyet '
l
'llkiO : s. si. klitQ, su kamiengalio balsiais -e o-, ne-
/o k rtats yra alllt m ..
a taip pat a . . . . as a inovaCIJa. .
ah dJo kad visais atveJats katruen. yr .
atro ' a-;iymi tam ttkromts . a i-
. formos P . . . . . ali.ma kad daugelis n gr
. ypatybemts, t g o- Jau ir kal-
tf pa d' prezenso l .

veiksma o . ku . ir
n J '" h c o k:u ne - . 'l .
b' epoc OJ ' . k ' t . turi 1 ygtn-
kalboje
. daugelyje kn' 'lga'tsiais balsiais ir dvtgarstats
tas. . . f
05
su a tes 1 .
esamOJO orm - . pagerbia), su aknies trumpat
l
._.,sta (pabmgra, P. k' . (pra-
UIJ' . derinant pne o- a mie .e .
bal!>iais, matyt, pn . d'l' (pradreskia, /lekia, pavagia).
ne!a, Iveda, pameta)' - pne . kam'teno veiksmnlodliams yra apt-
. kt tarm se 10

ir kai kunose au at ' ( "'b a palietia pagerbia). Tat, ma-

. . k' vmas pu engr ' ' b
bendrintas priedeho J k . o pervedimui a (pa en
tyt, naujas reikinys, su amtcn .
"a kaip parenka)". . I 'k f rmos aknyje
" . . esamOJO al o o . . .
vetksma o I O k ir anontmtmame
taip pat senuosiuose ratuose .au os .t a apiebia,
I
.' xa prrsfekla atallt:SI ' .t
1605 m. katekizme) :ne re._, '. . . ' . laiko dalyviai re-
aknyje IT esamOjO
siikiqsloo. . . u kad
' s 'o ikeltu pnnctp V
r..:mianti F. de aussure . . ,,: nuokimas
. . d' nws polymtat yra JUr
1

ktlnojamojo para tg . kirt iS
. d I . noro !>tng. mase.
(plg. suserga, pdne.fa) tr . . k d daugumas pre-
ii.
)
101 manytt, a . 1o2
aug s ' kn:nio paradtgmat .
. pastovaus a '"
zenso sentau pn .

mo ka kuriose
. 'k t taVI
" Grinaveckis V. esamOJO p 1976 Xfi p. 42.
. . . . kalbo - Balusttca, ' 94 199
ryttnese s .. Kaunas 1935, p. I
., Skard ius P. Oauk!os akcentol?S'Ja.- I .. ' -V., 1975, p. 69.
.. Z. I akcento ogi,JOS.
" Skard ius P. Op. cit., P
213
-
214

too BO&a K. RR, CTf, p. 50. II - B <DepAiilllaBJJ. ne Coc
"' AeCocc;tOp <D.JlsTOBCJCaJl3KU.CHTY3WI . 624
M 1977 c. 623- . . V 1961
CIOp. Tpyp.bt no 113b1JC031lBBJIIO ' K BO a Rinktintat ra!tat. '
"' BOga K. ir mokslas.-.. . .1935 p. 67-68, 194,213-
IU, p. 50 tt.; Skardius P. Dauk!os Verbalsubstnntiva
214; Endzellns J.Miszcllen. I . Zur

To paties. zur Betonung der h
imas. - Kn.: Endzellns J. Dl, Tl, p. . Dl nr 1 p. 360-377.
tauiscben Prllsensstlimme.- Kn. : To pattes. ' '
67
Su tuo, kad prabaltikaisiais laikais daugumas
aknis baigiasi sprogstamuoju priebalsiu, prezenso
ir duomenys
, pr: "sem1a" 1r pr. per-reist "suril-
tl, (plg. kmep1a 1r Iat. rle!u
1
(praet. rJesu') "prisiuvu")
rodo Clrkumfleksmes akn1es kalbos
fu. "muu, "primetu, pridedu; kenu, suduodu").,
skltelu .,skleidiU, sldaidau (lapus)", ,.raukiu, ma.lmu"
"raukti .,pastatyti (ausis)", "iambial
nupJauti ", ap-laiJgries "augant apipinti medi) ; kabintis (kam ant
kaklo)" ( < -djaug-) (plg. liet. gnielia, sklildlia, riaukia ,,god7iai geria"
dliaiJgiasi) intonacija at spindi aknies ba:

.. prezentiniai kamienai kalbose, kur
Jie pnklauso koloninio aknies ir kolon inio paradigmoms.
(bet mobiliojo paradig_mai kaip efo kamieno prezensai), pvz .
1 p. smg. praes. 3 p. sing. stfljel b (plg. Iat. steldzu) ir *pisjq,
}etb (plg. liet. pieia). distribucija aiki: pirminiai
(baltoslaviki) kamienai gauna pirminiai
cirkumfleksiniai ir trumpos aknies kamienai - Tai
reikia, kad cirkumfleksinio arba trumpojo skiemens kirtis fonetikai sla-
kalbose yra po jo einanti skiemenpos.
lielia, pilia.
sk1lpia, lrfldlia ( < driedlia}, lildlia, Iat. zlelu slaviki atitikmenys
*lizjtJ., pisjq, *dristjq, zid-
jq, turintys kolonini odio galo ki rti, taip pat
etc.
.galima teigti, kad prabaltikuose dialektuose prezentiltis
jo kam1enas ir aknies pastovaus akninio t iek.
su normaliuoju aknies vokalizmu (Iat. steidzu, si. 3 p. sing. stif -
jetb, inf. stigti}, tiek su pai lgintu nykstamuoju aknies vokalizmu cspf-
. p lg: spf!u .ir aknies pastovaus ak-
nmto su normaliuoju aknies vokalizmu (pr. g eide, g i e idi
< geidja, liet. geidiia, Iat.

ir trumpos aknies pastovaus akni-

nio (pr. gi r r i mai "mes giriame" < *girjo-, liet. giria, Iat.
inf. dzmies).
Iimti i jo kamieno be
sudaro tie jo-kamieniai veiksmaodiai, kurie
101
ALI6o B. A. CnawmcKIUI M., 1981, c. 209, 2SI.
68
dl'o galo priebalsi kalboje turi
.c.O t . . .. o
s p kn'es kalboje - akn1es r -
pa,tOVl) a I ' r k'
tf d kai kurios parad1gmos .ormos r-
ka semau , "' "t
. ,. ' us skiemenis104: diegia Iat. diedzu, eilia, iefll, gne II,
ga m ' 'dy kl 'd "

be reikalo leidia, eiJ...-voja", klie!u "skle1 z1u, s a1 au ,

kti" "'
10
(/' .. asta) (plg. Iat. /a itu), miegia, miedzu, reilia,
j{ej!IO le,., ' ' Jt " 'a ' Jf audzu
. kfed"ia sviedlia, svieiu, !fed!1a, ug1a, ... ,
s
1
formos be kalboje gliebju, Jiebju,
taiO pat a
1
d "bt
. b
1
c1s,;
11 5

11
iebi
11
vii!biu zmiedzu, d!atibju, ! mau zu, gau
lie JU. r 1(1 J ' J , k' .
kalbos formos kaip matyt dabar run akn1es
' . . . . . . .
Analoginis ilyginimas paradigmOJe,
d r'nimas prie yra palygnh paprastas IT
pn
1
. uprantamas dalykas. manyti, kad kalbos
lellS' :II s . . . . . . R 'k'
f os taip pat kilnoJamOJO parad1gmat. e1 1a
orbm' t' kad tokiomis ir
pa rc 1, . . k fton
pasilymi veiksma/odiai su IlguoJU a mes. mono -
gu kartais diftongu: liet. bdga, eda, si!da, oka, auga, kanda lT Iat. begu
(pl
s 6ery') saku, aagu, ku6u. ios formos (3 p.
g. r u . ' , ' tu T
prae' -e/ o) gali ne kuo kaip form?s . . o
o oal'mas daiktas kad formos ta1p pat
VJ!t,l;:. I .. J d'
buvo kaitomos pagal (3 p.
tiek tiek kalbosetoa kaip t1k 1r
formose, jau kalbos dirvoje atitraukus l


atsirado intonacija, o formose reguhan
tonacja buvo Taip aikinti mat>:,
kal boje alia laul.t kartais i yra ir gn.elu,
kliiliu, mii!d::u, snii!dzu, lriepju, viepju, zvietu, jaiiu, aha gnllu,
meidzu, sniMru, triepju, viepju, zvillu, . .
manyti, kad jo-kamicniai tranzityviniai
kurie sudaro su intranzityviniais infiksiniais
nykstamojo laipsnio aknies seniau t tk o
kamienui . Prabal tikuose dialektuose ir tikr iausiai dar
epochoje, neretai, matyt, t ie patys
ir
1
o-kamieniai ir pat kaip j au nagrmet1 o-kamena
veiksmaodiai'. forma, be jo kamieno, nor maliuo-
, .. Stang Chr. S. Vgl. Or., p. 475-476.
" }1{
811110 8
Bll'l. Be. Clla&liRcrrnlt, 6anTRilCKHI\ H paHile6aJrKilRCKHit rnaron. -
).1 . 198t, c. 73- 133.
ll;b160 B. A. YKn:J. CO'I., c. 208-209.
"' Pla. Endzellns J. OI, rrr I, p. 473-474.
69
ju aknies vokalizmu, o forma ir ii ir
aknies
{
*leipja . . _
praes. *lilipa > lhnpa . praet. ltpa.
Tokios paradigmos egzistavimo patvirtina slaV1! duome.
nys.
siekia liet. geisti (-dia) "labai trokti ... ".
pr. geide, gieidi (3 p. praes.) "laukia" ( < *geidja), kuriems kaJ.
boje atliepia giesties
2
(1 p. praes. giefu6s
2
) "atrodyti, manyti " (aknis
*guied-, plg. liet. iesti, -dia: Iat. zviest, -u, -du; liet. dieti, -ia :Iat. dviezt.
-u, -du; ryio plg. liet. dial. geidytis (geidosi) "nutuokti, mo-
alia geisti, -dfia). slavikojo atitikmens s. si. inf. bdati "lauk-
ti" forma turi o ir aknies (ei}
(praes. yra ir aknies vokalizmu priderintas prie infinityvo
formos), o bendraties kamienas, sutampantis su preterito forma, pasiymi
formantu -ii- ir nykstamuoju aknies vokalizmu. Matyt, tu-
seniau ir baltikieji atitikmenys. Beje, svyravimas tarp je fo ir e /o ka-
galimas ir kalbose (plg., pvz., ukr. CTPli)I(Y ir CTpBry).
Liet. iesti (-dia), Iat. zlest ( -!u, -du) , zvlest, zviest (-!u, du) "tepti,
iesti" senojoje kalboje atitinka praes. ( < inf. Zbdati
"kurti, statyti, daryti". Liet. pieti (-ia) slaviko
turi ilaikiusios s. pbsati) ir (pfi, psdti) kalbos. Liet. I/ei-
ti (-ia) senojoje kalboje atliepia jo-kamienis praes. ir inf. lizmi.
nykstamojo aknies vokaHzmo infinityvo randame kal-
boje -: lzati ( < *lbzati, plg. dar scrb.-chorv. fliznem " ly.ltcriu" < *lbz-
kad senojoje kalboje paliudyta ir aoristo forma po-lb-
za-108.
[ pastarojo pavyzdio jau matyti, kad n01malusis aknies vokalizrnas
paradigmos normalizacijos sumetimais kalbose i esamojo laiko yra
apibendrintas infinityvo formai. Daugelis dabar, pvz., turi rus.
tmruy, rurcaTb, serb.-chorv. pflem, pisati ir kt. Toks sulygini-
mo procesas ir daugeliu kitl! ir tik i vieno kito
pirmiausia jo kamieno, galima apie kurio nors veiksmaodio pri-
kalbamajai fleksijai.
Bet paradigma, matyt, pati archaikiausia (ir
sistemoje.
101
Yaillant A. Grammaire des langues slaves.- Paris, 1966, rrr, p. 313.
70
. k I' mo ei ir eu negalima
T nant vo a IZ .. t t ak
.
1
. ' k' to kad atskirais atvejais jie sudaro su os pa
I a , 'cno veiksmaodiais, bet
l f to pat ami . - . . I' .
nles . ku s daugeliu koreliuoJa su akutJnJu norma lUOJu vo-
t J'' Lat. ef fei: f {t; Liet. eu : a, Iat. eOfeii: t'1{f1), plg. dle-
.k
hzmu te " ' I kt' "
a . t' perti" : dy'ti ( -ia} "dirti, lupti ; mut1, pertt, Pa 1 ... ,
. ( w) mu 1, ... :r:t 11
- . ". ) : drj1tti (-ia} "sunkiai neti; drengt1 ; I""' ''
(-1a "p . ... . . (.)
e'Zti (-ia} "aiZyti" :#ti (-ia} "dildyti, drengt1 ; nuegt1 -w.
(-lfl),
1
. k d;..ti diegti smogti trenkti, kirsti", Iat. miegi (-dzu) "spaust1;
au " , . . . ...
" k'rst'" my'gti (-a -ict) "svoriu, arba apemus kuo spausti ... ,
roogll, . ' . ) . k' . V
) k'nt i spausti engti, vergti", mfikti (-ia "n1e lllll, Lemm-
nfekll (- la "nle I , . . - . . .
. ,, (-itt} ,niekinti "; tt!i!fi (-ia) "plorunt1 mmt1, :.t1,
lt . ' ) ki . . k . " .
" " (-ia} muti pert i"; gnefbti ( -ia "s nt1, re t1 .
tyz I " ,' . . . . y b . ".
'b :;bti (-a -ia) dviem p1rta1s, snapu ar kuo k1tu spausti, zny tt ,
gili' II. ' " ' 'kt' "
-b .'( 'a) lenkt1' lemyn knabinti (refl.) kn1aubl!s, gJ. mt1s, 1... .
kne1 11 -1 ., ' '. . . kn'
k b (-'a) 1tempus dirbti"; knerpt1 ( -w) .,lenktis, 1aubt1s,
Ill' II I " ' ' ' . k b' . '
k knab1'nti (galv"'" knii'Pti ( -ia) d1rbtJ, ne n ll ,
Jen t1 emy.n, u " .
b-1 neramu kniffpti (-ia} "kabinti, sieti; (su-) suspaust1 , suka-
u I ' . . ) - ( ) . tfr
b. ,. knypti (-ta) "gnybti" ; stelgt1 (-1a , sllegt1 -w . s .rg-
tn I , . k . y t' " )
1; (-ia) "gaminti"; iepti (-ia} : (-ittsi) "JUO hs.' IS .
Veiksmaodiai ryiti (praes. -ta, -a, pracl. -o) "duot1 da-
lj (tekant, einant u.lkuriomis), ruoti, rengt!" -tas1,
-osi, "tvirtai daryti, .savo.
tvarkytis" gali vienos aknies su ltet. re1it1 (-w) ...
kteipiamos dalies raumenis", atsi-
spirti", Iat. riezt (-u, -zu) "riesti (nosi),
s
10
!ogikai plg. ( -dia} ,.nutartJ, pas1rytJ .
(sprendia) "tempti, verti (pvz., avikaili) ... ", Iat. -du!
ti. tempti (pvz., ... "; uzsi-splrti "atkakliai
atkakliai pasiry.lti, spirtis (spiriasi, "grustJs, stumt1s;
prieintis, nesutikti . .. ".
Liet. keikti (-ia) ir leisti (-dia} nykstamojo vokalizmo laipsnio atitik-
menys yra kalboje :}cikt (-cu) giedoti", list t(-i u, -du!
,.kirsti, rauti su aknimis" (plg. nu-leisti "nukirsti, nupjauti
iaip LK VJJ 270).
alia (spie!u, spietu) "spiesti ", kniebt (-bju, -bu) "nybti, gnybti"
ir ( -dzu) .. ver.lti, spausti, g.niau2ti" kalboje randame
.spisr (-fu, -ILl} .. knibt ".7nybti " ir (-dzu) .. spausti,
(su vietoj laukiamojo "'=n- i < *ineug-) .
71
Tos kaip austi (-dfia), Iat. aust (-Iu, -du) "austi;
daryti" ( < aeud-) kalboje yra dsti (-da) "austi" J.
Greta jo-kamienio veiksmaodio geide, gieidi (3 p. praes.) "laukia
< kalba turi taip pat, atrodo, jo-kamienP
09
sen-gijd
(3 p. praes.) pasiekia, erlangen" (< -gidja). Kadangi digrafu ij
ymimas ilgasis balsis 1
110
, tai ir laikyti io

vokalizmu. Tad tipas paliudytas visose kalbose, ir
matyt, yra palyginti senas.
iuo atveju i turime veiksmaodio kamie-
nus: dfe!.ia : d.#ia, dr/elio : drY!.ia, li!Iia, : jfia, getd!ia, pr. geidc:
*gidja ir kt. Kadangi, kaip atrodo, aknies vokalizmo altemacija jo kamie-
nui ide. nebuvo manyti, kad tokie alternuo.
jantys jo kamienai i kakokios kitos veiksmaodiio kategorijos.
iuo atvilgiu svarbu ir tai, kad vokalizmo ei, eu jo-kamieniai veiksma-
odiai taip pat sudaro su tos aknies nykstamojo ak-
nies vokalizmo o-karnieniais veiksmaodiais, kurie taip pat yra tranzity-
viniai. Trumpasis aknies vokalizmas daugeliu koreliuoja s11
cirkumfleksiniu normaliuoju aknies vokalizmu, t. y. turime apofo-
i :eT, u : eti. Antai riesti Iat. rli!st (-u, -tu) . skleisti,
riesti ... ", Iat. rlest' (-Iu, -su) pr. per- ri:ist
ti, susieti, verbinden", liet. skleisti ,.tiesti, kloti:
skrii!sti ... ", ( -ia) .,badyti; (refl.)
kimtis ... ", siaflpti (-ia) ,.siausti, supti, go bti". skiaflsti
"glausti su kitu onais; nuoulniai nuleisti" ir skiausti .,skel-
ti" susiprieprieina atitinkamai su liet. risti (rita, -o, Iat. rist (ritu)
"risti, sukt i", liet. ritd -a, -o, Iat. rist (risu) "riti, sieti; at-, iard)rti",
liet. skllsti (skllta, -o, "skleisti, skisti alis; stumti, erti", skristi
(skrlta, -o, "skrieti, knlti ( -a, -ia)
piestoje ... ", siipti (-a) "vynioti; stoti i spisti. .. " ir
skusti (sktlta, -o,
alia sriaQbti (-ia) "su garsu lerpiant siurbiant geni: (rcfl.
siurbtis ... " turime sri1bti (praes. -ia, snlbia, praet. " t. p. ".
liepti (-ia) ar pluoteli prie akosf(vi-
jos, vielos); (refl.) {apie pirto nago leksema yra ne tik
lat. lipt (-u) "udegti" ryio h. p. 34), bet ir liet. lipti (-a),
Iat. lipt (lipu) "kopti, lipti": mat "kopti, lipti" yra i
"lipti, kibti prie ko, kabintis" (semasiologikai plg. kabi nti " ... lipti, kopti ;
10
' Endzeltns J. ScnprD!u valoda, p. 108.
110
Endzeltns 1. PrOu tekstu grafika.- Kn.: Endzellns J. Dl, rrr 2, p. 220-
221.
72
. . . . . i segtis, stvertis"; Iat. fsept "lip-
(refl.) kartis, kito, kepti
ti liet .. epett "- Iat t (-u) lipti, klijuotis ... "). ie o
;ipti, kibli pne ko .. . ' . I. lls _P kalbos"e yra palyginti vartojami.
" d" . IT a " . U
"l<smao 1a1 . . .. iit" (a? suma mtt -
tarpu vlptis (v/pasi, , ufiksuoti
J... k "" "r griftiS (OSI, OSI " I I ' . {:
nusu . ti . I . . iai a nykstantys. Atitinkamos io kamten _s
A Jukos, vadnas, tlknaus_ . kt"s" ir grfefti (-ia) "pjauti,
e
1
(-ia) teptiS, jUO 1 . .
formos yra_ t tiktis darytis" su pastarojO
sukti, . e re " t. pasidaryti, atsitikti "lll : lyptr
odio plg. s ( . 6 ;" atsitikti nutikti" : liet. kleip-
)
krypti lyti"; Iat. kl1ep11es PJ
11
s " '
(-sta '
.
1
versti, kre1va1 v
1
. .
ti (-ra) OJ . la snio jo-kamenes for-
(: spriegi i (-ia) "duoti.
x ( ia) snrlgt1 (-a, -ra " k t "
mos -a,- 'r . ") I t uo-skribt (praes. -bju) "nus us I,
spirti {.;:;" .. .. pjauti, skusti"), be
nulupll, nugra_ndytt . (. . d d t tipo piilia ta-
yra velyvi naujadar(ll, atsra e s
kos. . . k . no seniau yra ir ii!p-
Nyk::.tamoJO vokahzmo o ame
. . "'I N Dv
112
.
ti (-ta) . ' . . . "kai kartais tranzltyv.no o
Kai .lodis pavartojamas ?ksmaodio pasirodo to paties
. k la"psnio voka 11.mo ve . . . "
kameno ny stamojO I . ( kl" -ta -o) sklei!ttis sklistt ahs '
. . rk . forma . skllstr s Ill ' " ' . . . "
vokahzmo m 1 sm . f t , praet. risu) ,.irti, atMnh .
. (""- ) Iat rrst (praes. -stu, r s u ' . . d"
lptr . rmpa, -o ' . . . . . ir
plg. liet. lipti (lililpa) .,kibli,
ferenciavimo atsranda skrt.ngos ' "r II ti ( -a), Iat. lipt (lipu)
klijuotis prie ko", Iat. lipt (lipu, /lpstu) "t. p.
1
p
"lipti, kopti". l( "d reikinius, A. Meillet
Tirdamas analog1skus
1
e. . ... a koegzisten-
kad "viena senojo atematinio vokalizmu e
.. . . k . ness ma, su . ,
e1ja . . k d tok
1
us poL.ymius kaip
k I" un3 Paymctuta. a
ir su nuliniu akmes vo a zmu . . b
1
. kn"tos io resp.
. . . k tamOjO aknieS a nl
tik ir turi normaltojO IT ny s . "k .
05
pre-
.1 b- . l" ma jac; la yu senos
o formos. Tode ga
1
. .
4

1
1
p plur *tlii-me
. t . 1 p s.ng
paradigmos kontmuan UIS . . Iat rieu rita Iat. ritu}.
( d(
"" d'""a) *reit-mi { *rit-me (- . ' '
-+ ,
. "nk kt odynas.- V., 1976, p. 375.
m Vitkauskas V. dOmm LKK 1967 IX p. 208.
. . A tarm - ' '
u J . ar Vadugtns . i ues - BSL, 1916, 20, p. 23.
m Mei liet A. De quelquc:s verbes forts german q .
73
suponuoti ir tada, kai kal.
ati tikmenys kitose ide. kalbose taip pat yra
nykstamojo aknies vokalizmo. Antai liet. blielti (-ia) ,,smarkiai mesti "
'
Iat. blie::t (-!u, -zu) "pliekti, trenkt i, muti; vi lkti, tempti; sviesti (7odi) ... ",
liet. diegti (-ia) "sodinti ; daiginti; durti, gilti ... ",Iat. dlegt (-dzu) .,durti
muti ; dygsni uoti, daigstyti, ... ", liet. siekti (pra es. -ia, pra et. -1:
-o) " ... eiti, vykti; tiesti atitinkamai atliepia lot. fligo "sud uodu,
s udauiu; parblokiu", gr. "spaudiu, trekiu" ( <*bh/ig(!!}fi) U,
lot. fig6 .,kalu, muu, smeigiu, duriu, veriu, bedu" ( < *dhigh6) bei gr.
i:xw .,ateinu, ut vykstu, pnc;ickiu '' ( < alin trumpos mediali-
n io a Jr isto Liet. skriebti ( -ia} braukti ratu) ;
pjauti, skusti" (alia Iat. skribft "grnndyti, lupti ; rayti, keverzoti")
atitiqka lot. scribfi "rai.lau, graviruoju, brai.lau; raau". ) o aknies
patvirtina kalbos iteratyvas-intenc;yvas
dreskiu, grend.liu; linijas braukiu",
savo liaudinio yra kiek ikreiptas. Lat. ie-triebt .. (i-,
pa)tepti; irayti, (alia sa-treibet .,iaip taip padaryti")
galima dar susieti su gr. "c;u-, pratrinu, suvartoju, nualinu" su il-
guoju aknies balsiu (alia pasyvinio aoristo su trumpuoju ak-
nies balsiu).
vokalizmo ei jo-kamieniams veiksmaodiams atliepia gi-
minikos i de. formos su e {o kamienu ir nykstamuoju aknies
vokalizmu :liet. kviUia "prao, vadina" < *"kaitina, kursto, udega",
riekia, milia "daro miini ... ", meiia "painiojasi, maiosi" ir s. si. pro-
cvbtQ .,praL:ystu" (inf. -nisti), s. ind. rikluiti .. su prczenso
formantu -s- s. ir\d. mi-mik$ati .,maio" (su-k$- < -ks-), su prezenso for-
mantu -sk- lot. mi5ceii "(su)maialJ" ( < *mik-sk-o), s. ai r. mesc(a) id

Etimologikai liet. /ill/a, (raumenis)", Iat.
rietu (.nosi), bei Iat. snietlzu, snii!dzu
"(pa)duodu, (i)tie,;iu; siekiu ... " s. kalbos formos Ii gim "lieiu", ri-
gim .,tiesiu, siekiu" (inoma, jeigu jis i *riJ-, bet ne i reg-)
bei snif{id ,.laa, teka, lyja" gali tiek -e {o-, tiek -je [o-.
Pastaruoju atveju s. ind. snihyati limpa, kimba, prisi kabina ... "
turi -je {o-
jo-kamienius veiksma.lodius su vokalizmu ei, eu kitose
ide. kalbose atitinka to paties kamieno, bet nykstamojo aknies vokalil-
'" Endzclrns J. Ml:., I, p. 308; Fracnket E. LEW, p. 93; Po korny J. JEW.
p. 46.
111
Fraenkel [. LEW, p. 93, 781 (su li1er.).
. . lg liet skli!dlia Iat. /sielu ir gr. axtCw .,skeliu.
mo ,, ( <*-dj6) skeja .,pjauna" < skidj6;
(p
er)pjaunu, (at)s I nu . . u" ir gr a'lttl:w ( < -gjo);
l
ledzu cypiU, spiegi . " d' I 'k'a
spilgia, at. sp " . . . . atgal sviedia" ir norv. 13 . '1 '
duoda sptna ' ... f den-
spriegia " . t' tiesti ergti nesuverti, Vleptl ; st egw .,
d
. 1 s:pnka temp
1
' ' Y d badau"
,ed. Ja. ". . - s kapoJ'a" ir gr. a-rl-.w " unu,
blogai pJauna, VJr une . t "
gla . . smeigti durti" liet. apsi-jaukia "apsJpran a
'o) s ang st1c,an " . . T t'") <
( <. -gl a';ks . ta .nupranta, nugunda"' Iat. jau kt "pratinti, VI JO I
(
1 nu-J "
p g. . . . d tie ati "yra . .
-etlkla IT s. Ill >_ . V .. a kuo dirba daro", Iat. ve/Ctl ,,(pa)da-
. pvz liet veik la "u.Gsllm , , . . " r s
Taip,. ., . v . kdau (nu)veikiu; nugaliu, paimu VIr ' ...
rau atlieku, (l) y , 'k' ) tu rekonstruojamos atematmcs
' . I . kovoju" pama lb
ar. um : leik-mi/*wik-me(s) paremtll ka
paradigmos Jde. } ntJS gramatine kaita h fgm, plg. got.
atitikmenys, p.lsll_Ym kl -, an (germ. *weiha- < i de.
. ( et wtilh) s. vok. au . 1111 ' )
welilall pra . , - kovoti" (genn. weiga- < *ue,ko-
. s. vok. :mkt. Wlgan " " k
tr s. ang. . . "" kovoti" s. ang. ge-wegan "t. p. , s. vo .
b . 'si vega (-1-) (praet. vu, " ,
e s. ' . . . . nu aleti" (germ. *wiga- < *uik6-). Mat
14bOr-wehan g. . }' 'k'nti pa-
gerai paa I
. oms blldingu
radlgmos orm . . amatin f fb got.
samprotaujant, I grb' Ii bp. s vok aukt bi-/iban (praet.
l'kt'" ang ,_ r_jan e1 .
af-lifnan "at-, pa I , s. . *I 'b . <' de *leip6-) galima taip
' )J'kf'' (-leiba-<germ. el a- I .
- fefb) n\.pa I I . t' . paradigmoS
pat apie atema mes . . luo-
i kur forma liepia ,.deda ar p
telj ... " 'k dfai
kad kai kurie vokalizmo ei ir eu I i
' k . nau kaitOmi paga
turintys amtenus, se I b . r. ktas
. t uvtmO ,a
atematinio asmcnavimo parcm . .
1
t sniedu snii!-
ir kitose giminingose kalbose. Anta a : '
1
, ..
. . . k' " r s air smgld ,.Iasa, a. a, YJU
dzu ,(pa)duodu, (i)tJesJu; ste JU I . .
' . . . " V'same kalbo:. plote
kalboje turime smegti .,snmga . I . . ) b t
. k enes (svled"'uJ, trledfut . e
svfesti ir trlesti prerenc;o formos yra 10- am1 - . .
. . . r t tarmcse
archaikomis rytlnese
1
e u .' . _ .
. f ,
1
kune gah bull atc-
veik asmenavimas tun orma pOLY . _ . .
G L t e na Lz gah but
fleksijos reliktai : .mema rv, z, "
1
. .
1 p. sing. praes. *.nie(d)mi ir *tnC'(d}llll pamatu.
tu Meillet A. Op. cit. p. 24.
75
Daugiau paliudyta senuosiuose rat
"od 111
8
. k . uose
z. ynuose . et pns paradigmai apsunkina tas, kad <:uc:: matti.
nes formos daugeliu asocijuojamos su bendraties ir 1
; - k us atko
e, re 1au a amtenats . ir kliemi "kliediu" (3 p. kliesti) .
mi 'k' " b . . . . . " , petk.
"pet JU et JUOsrm "JUOSIU veikiau priklauso veiksmaod'a kl'
'/et" (kl' d. ) 'k . .. l ms te-
c. ' 1e ' -a , pet ett (-eJa, peiki) "laikyti nevertu niekinti" b
et. (.. . . . . ) . . , eJ )UO.
S I JUOSI, )UOSIO "apSIJUOSUS neioti". Analogikai ir a
a . S . b . . - K ormoa
gn rJ et L. autoriai skiria jo-kamieniams veiks-
ma o ztams gnuusl/ -dI a) "gnausmui bei siausti v k
P
r"kl " - k . . , et tau
1 auso ,,antrOJO e atnteno vetksmaodiams
f" ( I . 3 ... . " "gn aus.
t P g. JO p. gnuustt Smn, Al, Dk) bei -i -a) tuo lab
kad for (3 ) ' ' tau
ma s1aust1 p. praes. paliudyta senuosiuose ratuosellD.
Tad jo-kamieniai vei ksmaodiai kliesti (-dia) peikti ( -ia) g 1
(
-d" ) b . - . ( . . . , rtuust
. et s1austt veikiausiai
Eltmmavus atematincs formas, asocijuotas su antraisiais" -
- k " . e, re tau
a amtenats, galima laikyti ias formas : feidmi le'd"' "
r . kt .. k. " (3 " I 7 JU '
P p .. turiu laiko", ul-smeig-
mz 1f ap-sp1egm1 "apslOJU, Pastaroji forma se-
manhkat 170ltuota, bet galima manyti, kad ji priklauso tai akn
ka . ( . ) k tat
. sf!u'gtt. -ta ti plonu balsu ... ". ryio plg.
"u.tt zvimbti; giedoti ... ; supti
klatkt.u balsu, staugti ... ; (rcfl.) rinktis, spics-
t. s '. ap-staubtt (-1a) " ... ape1ti i apsupti, apsto ti . . . ", sia Oh-
lt siaus ti, gausti". Taigi
galima laikyti jo-kamienius veiksmaodius teisti
(-dia) , (-ia), smeigti (-ia) ir spilgti (-ia). Liet. austi ( -dlia) ,
Iat. at1sr (-.u, -du) seniau, matyt, taip pat yra aknies
eu, kuris i au tikriausiai aknies pradios lar ingalo poveikio
"aU:.ti au ( forma audmi kad
IS. vetksmazodts sen1au galeJO pnklausyti atematiniam asmenavimo ti-
put.
kai kurie jo-kamieniai veiksmaodiai seniau
patvirtina ide. formos. Antai
"' F. Zur Geschichte der VerbaiJdasse auf -ii-.- KZ 1934 62 . 83-87
Sa.bah aus kas A. Atematioiai kalbos Kn.; kurie
klausimai. V., 1957, p. 102-1 12; Kazlauskas J.
kalbos 1stonne gramauka, p. 304-308.
111
Sta ng Chr. S. Die athematischen Verba im Ballischen. - Scandoslavica 1962
vrrr, p. 161-170. '
u LK2. xrr, p. 484.
76
. kalboje atliepia "lieiu" (3 p. sing. < *reh-ti,
/ll! ta si. tn ,,.
11

111
ah) ir archaika ide. forma rekonstruojama
1
p p ur. . ,. ( ) "
.' ,
1
uo Vietoi liet. dfe!ia "mua, peria" ir lat. " ap tepu
Jbg HIH . J f dJ .
d )etz
1
a s. indl! kalba turi deh-mi "tepu " (3 p. smg. pra es. G eg u
< ' . . . .. J
. *de(lhi). Liet. jaugia (inf. }augti "n tt pne JUngo ,
galima tapatint i su Avestos 3 p . sing: forma
ki k
" r kalbos taip pat atemattne vu-kamtene forma
. jis n o I ' . . . . d' I kt t t
' kinkau". Tad IO veiksmaodIO tde. ta e uose, maY ,
"Jungtu,
t
p pat atematinio: *jeug-mi/*jug-me(s}.
(ll 'k' r k am"
Liet. dveisti (-sia) "dar ytis apsiblaususiam, nam, tn .
(alia dvlsti (dvinsa, dvysta) "vinkti, rusent 1, gestt, bles-
... dviseti (dvisi) "atsiduoti, dvoktt") pr.
tI , " . d - d )121
(paltu na- :
to pasidaro galima dveisia, kurio -s- po i liko sve1kas
ir formos artimumo su dveso) gest1 ,
(-ta) "vinkti, gesti, dvisti " , lyginti su s. ind.
'kas persekioJa" Av. dtae- prieikam, persektoh; kanktntt,
pne 1 , .
1
I'
skriausti" pa
rlistus "piktas, iaurus; murus, hudnas.:. ' .. Iat . .
(-u6s, -ru6s) "pykti, nirti, peikti, barti, " : het .
skeisti "pulti, naikinti Iat. dusmas "pykt1s, , dus-
mu6t (i es) "pykti, irsti, : duser (-u, -eju) iai
musoti", liet. ( di1si, -a) sunkiat kvepuott ,
dusli ( dwisa) "sti gt i oro, trokti ; ilsti ; dvisti, vinkti, gesti").. .. ..
Liet. kviesti etimologikai glaudiai su pr. quo1 "(JtS, Jte)
nori", kaip ir su j uo lot. vois "tu nori" linkstama laikyti
atematine forma. Remtis Duenos forma rizikinga, nes, pir-
ma, kad ide. *kw- refleksas kalboje v-, toli grau
ir, antra, lot. vois kalboje vis "tu nori") per daug neai-
ki (ios formos gali fonetikai g uells
122
), kad apie
nors tikra galima pasakyti. Tad senosios fleksijos atvilgiu lot.
vois yra irelcvantinis tiek veiksmaodiui tiek quo i, nie-
kas netrukdo laikyti tematine forma (3 p. sing.) < ide. *ktwi-e fo.
Vadinasi, atematinio asmenavimo arba
kartu su savo atitikmenimis kitose ide. kalbose turi tokie io-kamie-
niai veiksmaodiai: sflkia, sme1gia, audlia, Iat. aOfu, svfedia,
110 Meillet A. - MSL, 1910, 16, p. 240; Specht F.- KZ, 1934,62, P 114.
n Endzel lns J. SenprDllu valoda, p. 213 (su liter.).
11
Cowgill W. - Die Sprache. 1978, 24, p. 25 t. t.
77
Iat. svie!u, trled!ia, Iat. sniedzu, snii!dzu, lii!l.ia, dlel.ia, Iat. dvle!.u,
jaugia ir, atrodo, ias formas galima laikyti
turcjusiomh Jeigu prielaida, kad buvimas alia viena
kitos tos ar artimos ir leksem'l
su normaliuoju resp. J\ykstamuoju aknies vokalizmu atspindi
yra teisinga (o tai toli grau tikra, r. toliau).
seniau kaitytomis pagal laikyti dar tokias
jo-kamienes formas: veikia, tat. velcu, lil!pia "deda ... "' dr/elio, ilia.
ell.ia, tat. iel.u, gneibia, kneibia, Iat. kniebju, knelpia " lenkiasi ... ", kner-
pia "kabina, sieja", pr. mlegia, Iat. miedzu, meldzu, niekia, nei-
kia, tei!ia, reitia, lat. rie!u, Iat. spieu, geidl.ia, pr.
geide, gieidi, Iat. rilu, rieu
2
"(pri)siuvu", pr. per-reist.
kriailia, viepia, grfeia,
lat. griel.u, spriegia, skril!bia, iepia, riekia, mieia, mema, skfl
d!ia, Iat. }ciel.u. Senosios fleksijos kalbose yra u.
jo kamienas, nes alia kitose ide. kalbose danai
yra jefo kamieno formos, ir nulis:-jefo- kaita yra ar-
ide. veiksmaodio kategorijomsm, plg. het. lemi, tebbi (aknis
*dhe-) : I p. plur. tijaweni, 3 p. plur. tijanzi; werli ,.aukia" : het.
werija-. Tai ir viena i kad jo kamienas kal-
bose palaipsniui atematines formas. jo ka-
mieno ekspansijai suvaidinti veiksmao-
dlio opozicija:. .,tranzityviniai jo-kamieniai veiksmaod.liai /intranzity-
viniai infiksiniai ir sto-kamieniai veiksmaodiai" susidarymas.
-jo-formantas, kuris buvo glaudliai
su atematine fleksija, gerai tiko reikti
aktyviniam, nukreiptam veiksmui.
Kad nykstamojo aknies vokalizmo veiksmaodiai gali atemati-
nio tipo daugiskaitos kontinuantai (I p. plur. *dii-me, *rit-me-+
dYf.ia, rita, Iat. ritu), paaikinimo
Stebina tai, kad nedaug (gril.asi, lipa, ria, rJta, sklila, skr/ta, spr/ga,
i pa, .ft/ pasi, kri'ta, sktita, szipa, dyl.ia, drjtia, jlia, gnfba /gnybia, mjga ,'
mjgia, tjl.a, ryasi, tat. spiu, l!ll1dzu, pr. *gidja), ir jie atrodo esantys re-
liktinio Patikimiau galvoti, kad daugelio atematinio asmenavi-
mo vienaskaitos ir daugiskaitos aknies vokaliL-
mas buvo gana anksti suvienodintas, apibendrinus t. y. vienas-
kaitos, ir i prielaida neblogai jo-
IU Watkins c. Tndogermanische GrammntiJc. Bd. rrr. Erster Teil. Ocschichte
der indogcrmanischen Vcrbalrlexion. - Heidelberg, 1969, p. 31.
78
. . eu yra dabar
. a su aknies vokahzmu el IT
velksm o .
tiek daug. . . ide. nykstamojo akmes
Tiek tiek . . ' k -"odiai gali archal-
0 karn1emat ve1 sm= .. 1
k,alizmo o- resp. - ir ilaikiusios 3 p. sing. -e o
}dausios prezenso tai ir archaikai nykstama-
(! P siJ\g. -o< buvusi paradigmos (plg.
. Ju\ies vokahzmas, JT )
s1s a . . . pa-rita, sii-kruJa . . . .
. 1 p . fl ks" a'kinamas kai raJ-
ka.ityba g:lo priebalsio -d-, b) aknies
kOS atsiradimas, .. paradig-
l
r c) seniau buvusto at rc'kia
jlgojo ba sto ' . k' k toks aikinimas yra I
Jnoje. Prie. su aknies vokalizmu ei ir
dar " dl' su aknies vokalizmu ai ir au opo-
. to paties kamieno velksmazo
1!11 tr

kni okalizmo ai ir au jo-kamieniai
ir atitikmenys
bei kitose 1de. kalbose
. . . . a veiksmaodiai daugellu atve-
aknies vokalizmo er tr eu t to) kamieno veiksm:todiais,
.. to pat1es ( arta1s s .
sudaro su . . . Keletas tkelta
. . . kn . artr au. .
a YJe _ "kt' ( a; nepalankiai verun-
. 1 kus butent: per '
1
"
semanttmus au ' -k ( t ) leptl. tvirkti" ir liet. paik-
. '' la t per t -s u "
ti ... ; niekinti, . . . ' .... le ti. darytis usispyrusiam .. . "' Iat.
ti (-sta) "darytis paikam, .P : . liet kvilsti ,,prayti,
pafkl2 .,darytis ilepusiam, ' Iva.,. kvailti kvaiti"; pasi-
- ( 1 ) sva1gt1 su ts ga '
vadinti" ir kvatstr -sa .. .
1
t'" ,r kvarti (-iO) "dary-
- . pakl US' ULStgCIS I
-kvieri (-ia} ,.buu pawengus, . 't . ( xa) mest'
1
ir svais-
. . 'kt'. 'gtt" sv estr -"' " .
tis kvaiam, kvatltJ, pat
1
svaJ.
1
, . t
2
( Ju tu) garsiai verktt,
. . ktis" at. sva1s - , - "
ti (-sia) "kvatsll,. .su._ d ti". tvilksti (-skia) ,.labai viesti, plieks-
raudoti, aimanuoti; du ault, d' . " r tvaiksti (-skia) "trakti,
k
. ( ki ) raush rau on uoti . . . ' .
ti ... ", tvei su -s a. " , 'k' t'" r skaisti (-sia) spm-
kvaiti"; skeisri "pulti, naJ
1
n
1
1
1
0
) pykti nirti,
d
. . . . " Iat skaisties (-!uos, -s u s " ' . .. d
eli, svteslt ... , . "'k Jb 't' uvardyti. ukalbeJtmu gy Y
bartis ... "; Iat. riebi (-b;u, -bu! "u__zk (-stu) "svaigti,
ti, atimti; braukant tr uz. a :u' ir liet. raibli (-sra)
suktis", liet. reibli (-sta) "tavaruott, mJr.g .' ukt's" liet Iiesri (-d!.ia),
. (aky c) sva1gt1, s I
"margti, tavaruodll), mtrgt . liet !e;sti (-diia) ir disti (-dio).
Iat. =lesi (-!11, - u "tep
1

79
I matyti, kad antrasis opozicijos narys yra aknies
mo ai ir kartais sto kamieno. Apskritai aknies vokalizmo ai veiksmao.
d1iai, daugiausia intranzityviniai, labiau sto kaip Jo
ir i paaikina, kad su
vokalizmu ai yra daug maiau negu veiksmaodhl su aknies
vokalizmu au. iame darbe, savaime aiku, pirmiausia domimasi tomis
tipo opozicijomis, prczenso kamien.
galis yra -jo.
apsWlkina pirmiausia kai ku-
tai, sakysim, kiaOk-
ti {-ia) "plonai Joti ; (apie kovus)", i (kia)
ar valgyti; ar valgant tau Uti ;
ir katikti (-ia), taiikti ( -kia) "niekus
raikos skirtumas veikiau priklauso ne nuo bet
nuo plg. interjekcijas kitiii "uns lojimui, skalinimui
nusakyti; kuosos balsui nusakyti", nusakyti".
Ga l daugiau pamato esama apie keikti (-ia) "mi-
piktais negraiais lodiais ... " < kaukti" bei kai/ct i (-ia)
"cypti i skausmo, kaukti (apie (alia kauzatyvo kdikinti (-ina)
"erzinti, pykdyti, varginti, kankinti ")124 aknies ei
ir ai Apofonini au (plg. liet. gniauz6ti {-oja) "verklenti, aima-
nuoti", gniauza "kas nuolat nepatenkintas, verklena" < *gneuz-), ga-
limas daiktas, turi Iat. gnalizt ( u, -zu) niekus tau.kti; peikti,
blogai atsiliepti", sa-gnauzt dejuoti".
Antra, ne viena kalbos leksema su aknies vokalizmu ai randa-
ma senuosiuose ratuose bei odynuose, ir dabar jau nebegalima
verifikuoti gyvosios kalbos mediaga. Jeigu vaisti "grainti, dabin-
ti, puoti" C (alia nusi-vaisti (-sta) giedrytis" B, N), smaigti
{-ia) "smeigti" N, K ir laikli (-ia) atrinti" N senosios
kalbos faktai, tokias opozicines poras kaip vaisti : veis
ti vilsti smaigti (-ia) : smeigti (-ia) ir laikti ( -ia) : fel-
kti (-ia) . Kiti ir vokalizmo ai jo-kamieniai
veiksmaod/.iai daro tikrumo F. NesseJmanno odyno klaipti (-ia)
"kleipti" ir svaigti {ia, "svyruoti, svirduliuoti, svaigti" pat-
virtina i-klaTpti "padaryti Mit I 17 ir
svaikti (-ia, "svaigti" C, kuris betgi turi -k-, matyt, klaidingai
vietoj -g-. Neabejotini veiksmaodiai, turintys aknies ai,
yra pa-raiti (-ia) "ukasti" DP, kaipti {-ia) "klaidinti, apga1.1ti ( ?)''
'" Baltistica. 1978, XIV, p. 106- 109.
80
.... ,.--=:o- .-
. . ranaauti" Q,
. . . !aidinti" Vrd), satstt "speh, P . .
P
(p
tg. katpmtt "k . . x t'" H R M N K, tsky-
B . ; pnestarau 1 , , ...., ("
C ir stafgtis (-utsl . "s . ;titikmenys randami giminikose kEI)bose zr.
l
aigtis, vokahzmo et
rus s
toliau). . . . ) ( lg. kalbos svalgti (-sta) gir:am,
Su svatgll r.:.a ti (-ia) bei staigtis (-iasi) akmes .
nykti _). ka :ai svefgti ( sta) "darytis girtam, nykti. .'
kontrastuoja ah.tm. " (p 33) kleirpti (-ia) "i versti, kreiVai devett,
. ( a) sVlestt.
1
,. r ( dzu) (p 5
,.;egtt _, " ,, b .
1
"gt; (-ia) stiegli (-ia), at. stetg -
. kad et s et
darytt,
51). . tipo aknies vo-
kalboje, jos . .
kaltzmu, ran . I r opozicija pne akntes au
IT pa tzuo . d'fton ou ir eu vadt-
seniau J ti pirma, blai1gz-
nasi, gali glamytis", nu-klaiJkti
. ; trauktiS (apie ra u , ' . bt'
tis (-zgJaSI " . . . " . r. {-kia) "lengvai go ts,
.,. t' vlaptu kehu .. .
(
-ia) ,.nuva.ttuo ' s . ' . ) 't . nerti.
. b ,. ... f "gret at , , .
usimestt dra m_ . . . d.liai valgyti" bei (-lfl) "skal-
p
avirsium luostylt '.go . ( a; tayti. (refl.) trauktis
" tra bliallgzl1 -zg1 "
binius virint!: utmtt. l.r. tis" ( < *bleuzg-), {-ia!_
(apie . g arkiai lieti, pilti: vykti, vaz1uotJ ..
kiai lyti; smarktat teket i, sm 'li . t ytt'" mitiuktis
.1. k t ( kta) smat ntt, a
( < *kleuk-). m1uu s ' . - .'.', * . ) b . (-ia) "be pers-
" lengvai gobtis, .r (
tojo lyti, pilti; bltau. ' .. ka Lipti (-ia) "kasti i
Kalbamojo tipo sudaro . btt' sau " ( : ktirpti
. . Ik k gro t, gne
daryti nnktl , te h ; . f ' dirvos") ir prisi-kiaupti (-ia)
-a) . kilti gerai augti, veetJ, vtrs ' 1
'. ' keltis")lU .
.,pmtvalgytt ( < ,.p . . . . b
1
. . aknies voka-
Kai aknies pradioje yra P aksalalb'o.ie gali atstoti
.. d te uvt u J
lizmo ou ir eu a . ( . ) taupyti tausoti
.. lg raupt1 -ta " '
1 : ir d- : di OpOZICIJa, p . , ) "f
. . . . ) t. daryti ; gmauz 1
alta ctauptt ( -w "ver
1
. ... (G v)
. ko bti. dobtJ routt tarmese r
( < *teup-). (-ia) "duobtt, s , , . . . l 'd s"
, . 'd " D l ("ettl nu et u
alta (-ia) "eiti nulet us _ . ( "' . t'a) rilpti (-sta)
. . "' yio plg rupet1 rr1p1, ' == ,, ... sustrupmus r
b k tuo ti "
116
: raiipti (-ia) "duo tt, 5 ap
'"' Baltistica. 1969, V, P 189- 195, ' ' . LKK 1973 xrv, p. 75-77.
111
Plg. LKK, 1972, XTU, p. I4-!G.
81
I tipo latv' . .
(-dzu) "smarkiai spausti ... kalboJe galima nurodyti
"smarkiai spausti b < blt. tmoug-) alia maugr
greitai kir:;.

(ivalgyti, padaryti);
*zmiaua- < blt t ' (r I ' .fCigu pastar asis, inoma k ' I
o meug- . p. 2J _
24
) 1
Lat. dfaubt
2
(2 p. praes. dfaub) - : . _ . .
diaugtis, linksmintis. (rcfl) buti
gaubt2 (-b -b ) '. . tpa)daryti" ( <
'JU, u "d.laugtJs, lmksm' ot' d- .
(refl.) laukti. (rcfl) t t' saugoti, prii
deiuoti" "a "bt k' . . a e J, etmtl; (refl.) girt is.
tS u "s dejuot'" ( '
leksemos gali Iat. sa-g b,.: . I . . < geub-)
. au .Tes sus1gnebt1 a "-
1'- . " - - . ' PSIZiuretJ, pasigesti"
v. , ' nu IUStJ (nuorupet1es)" b h
"zul!; stlptt, nykti <>eibtl'. l'ud '!' ' I . . scr .-c orv. ginutt
. . .. , 1 e 1, 1 ge'sf" 1 .
"sdptl, nykti geibti ba,gr k . ' I I , s ovn. gmtlt (gfnem)
' ' ts, amuohs kank f . , .. d ..
gybnQtl, gynQti u"tt' " S . . ' m ts, Ill s si
" cmantm1s kont k t 1 '
prildauso ir Iat daubt ( b. b ) e s as ne eJdJa abejoti, kad
. - 'JU,- u smaugtis' < ,.. ,. b .
< *geuh-. Kaip alia slav" kal sau t beJ gnubt "skersti.
tt, nesti ", taip alia Iat. gMqti " lenk-
kloti, gobti; lenkti, riesti". et. gaubtt (-Ta) "supti, dengti.
Tokiu atveju tarp diaubt2 daubt < g b
d' au
1
gat1bta, < bit. *geub-
". " laUgtts hnksmint's d"''" ... '
su ,.rllpintis, susirllpinusiam :, I I ' ZIUgau.tt jos ry-
s. rus. PO.lnlmu tJ's lab . .P g. s. si. radb "kuns d.taugiasi":
" , a1 stengtts") ,. k' l . .
at-, aiz- ir kt. ir Iat sa gaztbt A I' ga eJO I ti t
' ' - 1es tet gaubti ( )
turi me a ... -ies k' l. . -ta < bit. *goub- taip pat
1\Jt vo a 1zmo
Pastar osiOs aknies abu op .. . . J
b
. OZICIJOS nana1 yra k .
et vtcnas turi atitikmen I' t . albOJe -
. .. l 1e kalboe Est'
narius turi kalb b . J .' I tr tatp, kad abu
kalboje. Saknies vokai . a: . et VIenas be to, turi atliepinj
. 1zmo e1 at1t1kmenis t k lb
k10ms leksemoms : Veiksma d'"" . b . . a a OJe randame to-
" . o z1a1 eiglt (-ta) var t'
gos tr veisti (-sia) daryt
1
k d . . " Y J pne galo, pabai-
. " , a augmt." I. .
dvtbalsiais

"t't' k :
1
letuvnz kalboje aknies
" I Ill arna1 su ba , . ( )
.,va1smtis" (dar plg. d .
1
g -ta Jr varstis (-siasi)
zo fto-kam1en
1
a
1
( )
vestis (apie gyvulius)" i- a I' . . . . . v ts z -sta .. gimdyti ;
odint' latv k, lb ts' (-sta) " lstvetsti, isigimt i" M N)
a OJe yra t (-d ) . .
galo; nutraukti, nustoti liaufs" .g ( zu padaryti lki
skleisti, dauginti". '
1
' vtest -u, su) ,.augmti, veil>ti; sukelti,
Veiksmaodiai kaipti (-ia b k) . . .
kdipinti (-ina) kla'd' :., eb . apgauti ( ?)"(alia ives-
. . . . " I lntt et ktiTplott (-io a) k' . .
tmtnetl; prikaiiot'") . k. . . '1 "ran JOtJ po
1
IT ti!pt t {-ta) "braukti,
82
..".- ..,.,.''
rnatyt, priklauso tai akniai ( : liet. kip ti (kimpa) " ... kibti, imtis
Jeo'', pri-klpti "prikibti", lat. cipt (usi)kabinti, usinerti")
127

kalbos atitikmenys pasiymi aknies vokalizmu ei ir ie :
(-pju, -pu) "grobti, vogti; apgauti", clept ( -pju, -pu) pakelti "
(semasiologikai plg. tverti ( tvi!ria) "imti, gricbti; patvariam, laiky-
tis; r imti'', i-tverti patvariam, isilaikyti; ilaikyti,
11110
-clept "pavogti", ( -pju, -pu) "(nu)kniaukti, (nu)diauti, (pa)-
vogti" ( < *cifep-)
J(ad riaukti (-ia) "godiai gerti, maukti" gali vienos aknies su
(-ia) "daryti daryti, kad
su smarkiai daryti gerti) ... ",
matyti ir i pastarojo i-raukti "(nek.)
igerti, imaukti", su-raukti "godiai igerti". kalba turi raukt
2
,
ratikt (-cu) "raukti, mainti" < reuk-.
Abu opo7jcijos narius, prieingus tipo aknies vokalizmu,
pavyksta konstatuoti kalboje, aknies vokalizmo au po kietojo
aknies pradios priebalsio narys, be to, turi atitikmeni kartais
kalboje. Antai kalboje sudaro ltiu-
ti (-ia), btaristis (-siasi) "niauktis, Liktis, darytis mieguistam"
{alia blaus61i (blatiso) markstyli akis",
-isi) apsi blaususiam, mieguistam, blausiam'', bftiusytis (-ijasi)
.,niauktis; apsiblaususiam blusenti "degti su mala
liepsnele, rusent i") ir (-ia) "godiai valgyti" < teui- (r. p. 59),
apsi-bliai1sti (-sia) "apsiniaukti; pasidaryti ncsmagiam, suniurti"
< *bleus-. aknies vokalizmo au leksemoms kalboje atitinkamai at-
liepia /auzt (-u, -zu) "lauti: kamuoti, varginti c;unkiu darbu, vijimu ir
pan.", aiz-blauzties staigii aizblauzies umerktomis,
utinusiomis akimis". Pastarojo veiksmaodio be to,
i vienaakniq blauzintlt "akis merkt i, snausti", bluzinlit
bei blusinttt "greitai markstyti", i taip pat matyti, kad
pirminis odio galo -s- kalboje bus -z- gana danos
odio galo ir kaitos.
Liet. riauglis (-iasi} "trauktis debesimis, niauktis", raugti (-ia) "uduo-
ti, su taisyti merkti i raugus (kail iuo;); (refl.) niauktis ... " ir ritiuge-
ti -i, -ia, -a), -a, -i) "nuolat (p. 51) istori-
kai yra tos aknies od1iai
128
, nes pirmieji turi
plg. rtiugti (-ia) su-rtiugti (-ia) "(refl.)
:: Lietuvos TSR akademijos darbai, A serija. 1976, 4 (57), p. 124- 125.
Plg, F r aen kel E. LEW, p. 705-706.
83
{dar plg. atsi-rdgti ir reikia ir (LJ<
283). Minimos kalboje taip pat eina kartu, plg.
(-dzu) "raugti " ir ra0gties
1
(-gu6s, -dzu6s)
Veiksmaodis traukti (-ia) " imti ar iaip tvirtai besi
vilkti, tempti, veti; trauksmui ;
gerti; vilioti, mas inti; vilkti, dengti; raukti, siaurinti. .. " turi atitik
abiejose kalbose : Iat. trdi1kt (-cu) dat1yti,
(vaisius nuo dauyti lapus (apie muti,
duoti ; dauyti, plaiinti ; jaudinti, dumti, kurti; gert i,
ti. .. ", pr. (3p. praet.) urakino,t.y.
eu, atrodo, turi
t riaiJkti (-ia) "godiai gerti, maukti": mat pat turi taip
pat rrdukti bei Iat. trclukt.
Visai galimas daiktas, kad veiksmaodiams grdulti (-ia), Iat.
(-lu, -zu) "grauti, krimsti; (prasi)trinti aknies iu liudija
kalbos vartojamas griaulti (-ia) . Cia esant ak-
nies *greut- patvirtinttt pr. greufings "kandus, beissig", jei-
gu, inoma, taip skaitytinas Enchiridiono grenf ings
129

Pastaruoju atveju abu kalbos opozicijos nariai atitikmenis.
kitose kalbose.
kalbose daugeliu atvejt! paliudyta viena leksema su
kuriuo nors aknies vokalizmu. Tada tipo aknies vokaliz-
mo pavyksta konstatuoti kartu
etimologikai bendraaknes leksemas. Pirmiausia leksemos su aknies
vokalizmu ai ir au paliudytos kalboje, su vokalizmu ei ir eu -
kalboje. Liet. pa-raiti (-ia) "ukasti " (alia iteratyvo raifyti ( -o),
railjti (railoj "dtriu negiliai pjaustyti; draskyti, braiyti ; pjaus-
tyti, karpyti dalis .. . ") kal boje atitinka rlezt ( -fu, -zu) .,pjauti,
r iekti"
180
, ir liet. glat7bti (-ia) "glausti prie globoti"
yra vienos su Iat. "spaudiant daryti
ties "prisilieti, prisiglausti" ( < *gljaub- < bit. *gleub). Liet. kraupti
(-ia) barti; surikti ant ko", .,su barti ; susi traukti
(nuo suimti ligai" ( < *kroup-) ir Iat. kralipt nurup
ti (apie ( < *krjaup- < bit. *kreup-) taigi ir kil-
matyti i kurias turi vediniai Iat. krai'ipet
nurupti (apie "(norint susibarti, susigin
11
' Endzellns J. SenprDuvaloda,p.l8l; Maiulis V.
V., 1981, ll, p. 174, in. 4JJ.
110
Baltistica. 1982, XVIJ1, p. 61-62.
84
. ... . kstamojo aknies vokalizmo leksemos l!et.
tyti) u1stpultt ti rupti, "stingti, grubti ; .
(
krlllipa) "a ' ' ) ati rupti. trauktis. shngtJ'
k upt (-upu, -upu " ' ' . . . f
Jnt. 'Ik .-'
1
(-ta) baimintis ... ", pa-krap" " ... tm 1
. .,, liet. nlp t " '
sJorstl.' paiurpti ". . ,
nuo JO kad tokios latvitt kalbos leksemos katp
dirti; trenkt i, duoli; sprukti,
.. mdu t2 {-dzu) "smaugti, (l)spaustJ:
godlat gerti IT .d) g. ruktJ. greitai mauti "' matigt "nulenkti
k. sti (per ve1 sp ' (p 24) To
duoti.'" IT kilusios i smeuk- ir : . -
yra . kal. o atvilgiu Jos sudaro kalbos
. akmes vo tzm . . . kt"
kiU atveJU mat1kti (-ia) "braukiant (ppr. visa sauJa) SklntJ,
velksmaodJ.tams s . k braukiant stumti; JandJDtl,
. kt" auktyn ar emyn . . .
rinktt; trau t. . . d . t varyti spaustis, Slaunntts
. .. smaugt1 (-1a) usm t , "' . .
kiti ... tr. . . . .,bl kt tvoti duoti" (i smllgls "Stlp-
1. n
1
mesti svtestt, o
1
' ' k ,.
per leme ,, . ' . . . " J) turintiems aknies vo a
. . .. aha smi1g1s smaug1mas , .
rus ktrtiS . . .k' atyt bllta ir kalboje - tai
011. Tokio vokalJzmo at mens, m k; pasmaugt i" kurie, atrodo, k iai-
smauki "smaugti , nuo-smau " '
dingai parayti vietoj ai ir au randame
leksemas su sa ntes v ...._..,
Antra vertus, . . . kalboie. inomiausias pavyzdys
k lb . su vokahzmu el lr eu - I J
. a OJe, . . d. , .. ti {-dia) ir lafst (-lu, -du) " leisti; mestt, svtest! '
eis . f kraoti (refl.) leistis" aknies
greitai varytt, gmtl; (refl.) skraldy )1, s J t .' .. lankstyti glamyti,
. 1... 12 ( -u -"'u spaus 1, ,
sktrtumas. at. gnauz ' - " . . . . . . . ... re-
. . t." ir sklat1st2 (-u, -du) "iambiat, pJauti, kiTStl .
tt, mu 1 . . ) d 1 u spausti 1
tuvit kalboje atitinkamai atliepia gniautl (-la "tmt l e n ' . . .
i. globoti" ir skliausti (-dia) "daryti
(refl.} suptis.' juostis, gaubtis; statyti, glaustyti .(ausis)" ... Lat.
"melti'( ir Liet. {-ia) "pavirium luott, braukti, . :vai .
t" f uti lyti)" semantinius ryius padeda suprasti tteracy .
rly t t f,/ m( k , cr,u) luostyti. luoti" = liet. lauk)'ti (ia "brau-
at. S ultC U, - " " ' . b k t los-
kyti, pavirium iat. faucft (-ku, ClJU) " rau an 'g
955 - Ar kalboje bOta ir liet. smank-
ur Endzellns J. ME, II, P 845, liJ, p. . kt." Svitene nz'to-
fik t (n )maunant padarytt, pas1e 1
Ii atitikmens, neti kra, nes Iat. sma
1 1
" u
1
'kt es isprnsti pasprukti" Du-
' . (. d )" Bauska Nrgraoda, z-smau ' " ,
Slllafikt " numautr IC ' . .
1
r kalbos ( < SfiiOiiktf).
nika, Vandzene galima itarti esant leisties (praet. -das) ,.leis-
I Ludzos pasa os sakas un teikas. - Rtgll. 1929, p.
tis, su voknlizmu ei (mtts.P. u . l Est(ies) aknies
102). Galimas daiktas, tai rnovaeJJa, atsrra USI 0 .
1
.J
lefda leido plg. lret. eiua. priderinant prie
85
tant lyginti, gludint i; braukyti, glostyti, trinti ; rankomis skalauti,
(skalbinius); tampyti; suduoti, trenkti" == liet. liaukyti (
" braukyti, pavirium Tad semema "melti" yra niekas
kaip "brauk(y)ti ".
kalbose yra ir daugiau vokalizmo ai ir au
alia bendraaknes vokalizmo ei ir eu leksemas kalbose ..
bet tai konstatuoti reikalinga detali ir To.
kio likimo yra, pvz., veiksmaodiai (-sia) ir safsti
Liet. prausti (-sia) "vandeniu valyti, mazgot i, plauti mazgoti
(rankas, kojas, maudyti ; plauti, skalbti (skalbinius, in-
dus); (nek.) godiai valgyti" etimologinis atitikmuo, matyt, yra
ties (-uos, -suos) (apie gyvulius); augti, stiebtis.
(apie rugius); mazgot i Viena, kalboje turi
pratisti (-sia) giminika nykstamojo aknies vokalizmo laipsnio leksema
prtlsti (prulisa, pritsta) "gerai augti, tarpti; gautis, taisytis, ... ".
Antra, panaias reikmes tam tikruose kontekstuose jgyja ir liet.
Buvo visai o, ir (atkuto, Kb; A jos i-
sus vaikus uprausiau (uauginau) Skr (LK X 585- 586).
Bet, turimais duomenimis, is kalbos odis vartojamas
(Aizpute, Nigranda), vietomis glaudiasi prie Lietuvos sienos. jei
ne visas, tai atskiromis savo (pvz., .,mazgot i Nlgrandoje
ir Janevskio ratuose kartu su praiisfgs "kuris varus, graus")
j is gali i
laikyti skoliniu neleidia va rtojamos leksemos praflslfit
,.tylomis, juoktis", pra0sluot
2
prunkti", sprafls/Qt
(-iJju), sprausluot, spraus!CI, .,pmnkti (apie arklj);
purkti, takyti", pni!:/{it "prunkti (apie arklius)", su kuriomis
yra giminikas ryio plg. tai akniai pri-
rus. UphrCXaTb ,.purkti, juokais": npblCK ,.au-
gimo ir metas"). aknies (s)prausl- veiksmao-
vyraujanti yra .,prunkti, purkti, takyti" ir pasitai-
kanti intonacija - derivacinis pamatas yra atitinkamai varda-
odiai (plg., pvz., sprt1!is/as "skrepl iai, purslai; snukis, nasrai, prusnos;
purkimas, prunk'timas"), kurie, deverbatyviniai vediniai, su prie-
saga - (s)l- tegali pasidaryti i pirminio
jusio, vadinasi, pradioje "prunkti, purkti, takyti" ir krintan-
(plg. liet. praustis).
bus kalbos Tai aikiai
matyti i s. ind. prU$1J6ti "laksto, pudkia, laina.
s. isi. frrlsa, frysa .,prunkti, purkti", ved. frusa "trykti",
86
t p" s rus. nphlCR}'TH "banguoti (apie rus.
dial frusa " t es ir liet
norv. k etc. (aknies galo -sk-). Lal. praus 1 .'
transformacijos "lieti,
prustt tunru t' tarpti. gautis taisytis, dideli, tvJrtetl, ertl,
rnazgoti)" "aug ' , ,
... keliu. . .. .
pen
11
1 t' purkti (t. y. plauti, mazgotl) artJma yra
s
u re1kme " Je
1
' . 1 "s/at
. kaip tJk IT tun at.
. prunkti, cJau . r. kti
" . kl') purkti takyti" ir s. 1Sl. frusa, ; rysa ,,prun '
ktl (ap1e ar ,
1

.,prun ... alia ved. frusa "trykti", nprv. dial. frusa ,.l.
lg Iat. "daug vandens lieti; prunkti ).
kal dar p :- . vaknies yra liet . priausetl (-1, -eja)
Tokiu v1eaos s .
. su akniniu dvibalsiU eu.
JOLI, gret'namas su alti"
p -sti kartaiS yra "
rel/I V d' . kaip antai: s. isi. frj6sa (praet. fraus), s. ang. freosan, s.
JaiS, d 't
y r.. (praet rros)l32. Kaip alia s. Ill . I .,s
k auk!.t. ;liOSO/I J' J' "
vo k laina yra pru$vd "arma, rasos la e IS, rasa '
:iai s. isi. frusa, frjrsa "prunkti, purkt, frusa "tr.yk-
talp ly_, . . "o l"o vardaodis got. friusa (dat. smg.)
ti" norv dtal. Jrusa "t. p. .,a ej V ". r. b -r
(gal i "purslai, la'eliai, rasa"). l .eJO
" . . . t 1:alti" veiksmaodiai. Tad tstonms ry ys
pa 1daryt1 mme I ". J'
'si rr'}osa etc. ir Iat. vargu ar ga mas.
tarp s. 1 ; . ..: ( a;
T .. xos aknies bllryje konstatuojame : IJet. prtuusetl -t,- Y
Ulgl t' ( < ir (-sia) "mazgoti, plauti,
sprengciO 1, I J' t praiirti
;kalbti ... " (< prous-) yra susij(( aknies bals.ll! k.ata. ou,. le . . , .
(-sia) ir Iat. pratisties (-uos, -suos) (ape gy;.:::;;:
"ugt' stiebtis (apie rugius) .. . " senoji llknaus1al .. ,p d 1,
.. n k t ae a ran ama
purkti, takyti"; liet. pratisti Clrkum e sme n on IJ
ir latvi11 kalboje, ptg. spraustas, spriJus/at. . ... . _
safsti pranaauti, bu:t . IT saitas
pranaavimas i .kalbos
sistemoje padeda nustatyti tas, kad vielOJ ... rat!s
kam pr' 1- su- u1riti talismanas, amuletas" yra settonus
' ' . . ) d ct b ".no mas JT
o (apie ar IT a ar Zl
' . ur't' .. vadinamas burtas, ka1 ant
odiu saitas "raitis kam su-, pn-, 1 . . . . .
inirusios kojos riamas sumazgytas ar tanamaJ,
dantis (LK Xll 16). ie duomenys manyt1, tarp
saisti saitas. seitas, seiforius IT tar?
"ri,,i , tvirtinti, kabinti", feisti (-Na) "sieti, riti", sietas, seifas, saaas "ry-
Seebold E. Vgl. u. elym. Wb. , p. 211.
81
ys, raitis kam pri-, su-, uriti ... " esama ryio. Gydymo
esminis komponentas yra taip pat ul kal
J 1 mas (plg. seltonus be to, r. p. 36), o i visai netoli i

. Be tai, kad saisti pranaauti, burti " turi
kalbose, s. isi. sf()a
<. seit.a:
1
Sll0alia silpnojo veiksmaodio sei{}a (-a{}a) "t.
patvirtina visikas raikos ir turinio
mas liet. saitas pranaavimas i enkl""
'{} ' IT S.
se1 r mase. " burtai (kam pakenkti)", norv. seid " t. p." < i de. soitos
ir liet. prazisti (-sia) ir s. isi. .
.,alti". !storinis ryys tikras, nes atskirose kalbose Jie gali
paralehat tr Vtenas nuo antro nepriklausomai bet veiks ...... LUCJIZID
liet. salsti ir s. isi. neabeiotina nors ..
k
. x kn' . J JIC
s tTJas1 o:;a tes vokaltzmu (bit. oi : germ. ei} ir kamiengalio balsiais
-jo : germ. -efo).
vciksmatodiai pasiymi aknies vokaJiz.
mu. az tr o kt tde. etimologiniai atitikmenys turi aknyje vo-
et tr eu tr danai efo atsitiktinis dalykas mat r r
d k' . 'k ' y II
10 Nurodyti formos santykiai yra reguliarOs.
vargu galtma galvoti, kaip kartais esti, apie kai
(pvz., bai1dlia) aknies vokalizmo au
Ka.ip aknies .vokalizmo ei ir eu taip ir esama
tr Be liet. saisti ir
s. tsl. sd)a, 1r sudaro s. isi. fljuga, s. ang.
s: vok .. aukt. skristi" (germ. jleu?,a- < ide. pteuk-), ku
.tun g < h ( < tde. k), i paradigmos
het. plailkti vandeniu ... ; slinkt i oru ... " (plg. Iat.
... .. nuo vandens'')
184
Liet. ratipti (-ia) .,duobti, skaptuou;
stutt, (J) dar plg. 1111-rail'Pti nukasti suvokti
(d " " ,
ar.loves, akniavaisius)") ir s. isi. rjzifa " latwi, dauti", norv. dial. rju
va, s .. ang .. "t. p." (germ. reufa- < idc. reupo-)
dar? sutapimas: liet. raupyti (railpo) "duobti,
laupyti, gnaibyti; gaudyti", Iat. rafipft (-u, -iju) "(akniavaisius)
111
Mikkol n J. Etymologische Beitriige.-BB, 1895,21, p. 224; Ost h off H.
Allerhand Zauber etymologisch belcucbtet.- BB, 1898, 24, p. 158 11. (minimi ar
odiai kildinami i ide. hlnies sei- dainuoti'')
lN F " .
ra en kel E. LEW, p. 608 (su ankstesne liter.); Seebold E. Vgl. u. etym. Wb .
p. 200; St11og Chr. S. Lexikaliscbe Sonderubereinstimmuogen, p. 42.
111
Endzcl Ins J. ME, TIT, p. 488.
88
,
8
liu kapoti, smulkinti", got. bi-raubjan s. ang.
su k p .. s isi. reyfa t raukti, ( < germ. raufeJa-).
Jan .. taip pat sprausti (-dl ia) ,.kiti, brukti, spausti
Sentat b d ... - geond snreo-
., 1 t smraOst (-!u -du) "smetgtt, estt, urtt , s. ang. a-, - 'r
, a 'r ' d gt'"
'd vok aukt. spriuzen, dab. vok. aukt. spneften "sprogtt, Y t
ran vt . . - - . d gt'"
'.d spremf-)lst alia s. s. ut-sprutan ,.sprogti, Y t
;d:: turi ir odiai - Iat. sprO.St
-stu, -du) " ... iaugti, tstyptt . . . . . ... .
( Su vid. vok. aukt. ver-, durch-gnezen .,tnntt: .de:
(dar plg. dalyvi s. vok. aukt.

tat
. kalbos faktas, galima lygtntt ltet. graust1 (-dlta}
aU k . - ('
gabenti, griozdint i, nett, raustyt1, grus 1;
k t versti griebti, vogti", Iat. sa-graust' (3 p. praet. sa-graude) "(su)-
te ryys matyti i liet. grdsti (
-dtia) "krut i, trinti, smulkinti, malti . .. ", Iat. grast (-Iu, -du) ., ... grus-
ti trinti tpvz., pipirus,
yra i\' etimologinis Iat. graubt "daug, ryt i"
dial. griopa "pjauti, duobti" ( < ide. ghreub-), s. tsl. .'
norv. dial. groyptt .,kasti, duobti, pjauti" ( < germ. graupeJa-)
mas, juoba kad giminikumas matyti i Iat. grubinlit "grauh,
krimsti, kramtyti, ilgai valgyti; duo bti, skaptuoti ... ".
Viena kita tipo juosia kelias kalbines gru-
pes. Liet. pldusti (-dlia) "alinti nevarumus vandeniu, armu ir pan.,
mazgot i, skalbti, pra us ti ; leist i per pilti vandeniu, skalauti ... ",
Iat. plaOst ( -!u, -du) "(u-, i-) lieti, ia pinti (skalbiant) ... " turi
ne tik bet ir kalbose : s. isi. s. ang. fleotan, s. vok.
fliozzan s. air. luaidid "juda" ( < pteude-)
118

Liet. ( -oja, .,laukti, Irtkuriuoti" kalboje atliepia
kat (-ciju) valgytis; bandyti" (alia tos
luku8t, luku8t). Pr. kii i ma- luke "aplanko, heim sucht" (3 p. sing. pracs.)
perteikia vok. heimsuc!ten ir i matyt, reikia ,.namus
(plg. aukt. "aplankyti")
130
Vadinasi, litukti
lu Litcr. 'Ir. F rnen kel E. LEW, p. 879; Endzel Ins J. ME, III, p. 1013. U pasla
Scebotd E. Vgt. u. etym. Wb., p. 459; Stang Chr. S. Lexikalische Son-
dcrUbereinstimmungen, p. 53.
11
' io veiksmaodio r. Pok o rny J. fBW, p. 461; J6han-
nesson A. fEW, p. 393. Bet plg. Seebold E. Vgl. u. etym. Wb., p. 242.
111
Liter. r. Praenkel E. LEW, p. 609 ir Endzelins J. ME, l V, p. 327.
ll Secbol d E. Vgl. u. etym. Wb., p. 203.
Ut pr. ldl i ma- r. J. DI, m 2, p. 136- 7.
89
(-ia) .,warten" bus buvusi tuo labiau kad rei
.,laukti'' ir yra labai giminikos. iuo at/vi lgiu plg. liet.
(Iiflri) "sehen; paisyti, laukti, rus. dial.
1
"
t i", maked. cpTaM laukti ", bulg. dial. cpbmaM ..


vok. walrren "saugoti, 1rllrten ,.laukti"; vid. ang.
ten, ll'ayten dab. ang. wait ,.laukti"; ang. look
look for .,laukti, (ko nors malonaus)".
kalboje randame laukit "iekoti, suchen" (su i<e),
kuris, kaip ir Jaukrti (-eja) .,laukti", yra dever-
batyvas " laukti " ir ,.iekoti" ryio plg. liet. veiz-
deti iekoti"
141
; dairytis (dairosi) L:valgytis;
valgantis iekoti ... "; Iat. glendet iekoti"; liet. mdklinti ..
ti, ... ", Iat. meklei .,iekoti"; rus.
hledati " ieko.i .. ; ang. look (pa)lvelgti ", fook about .,iekoti",
look for "iekoti ; laukti"), turintis kalbose loufitl
svaidy i", slovn. ,.t. p. ", ms. npH-ny'!aTb .,privi lioti, pri-
traukti", y-ny'!arb "nutaikyti nutykoti, pasirinkti, ra,ti"'
< *loukiJ-.
Laukti (-ia) kitose ide. kalbose yra : gr. )..e:uaaw
r iu, kuo laikau" ( < *leukjo), s. ind. lokate mato, suvokia".
Tolesne kilme jie yra su s. ind. r6cate spindi, ro-
cavati toch. A B het. luk-zi ,.vinta, auta"
(pastarojo od.lio aknies balsis daugiaprasmis) (dar plg. liet. laiikas .,su
balta kakt a ar baltu snukiu", Iat. lauks ,.su balta (apie gyvulius)"',
liet. latikas, Iat. laiiks " miko kirtimas ... ", pr. l aucks
. ,laukas, Feld", lauxnos I ,.laukti ir
.,viesti, ryys matyti i liet. ! 1elgti (-ia) "J..-rcipti
akis, ", (Ivilga) Iat. plenlt
- 11, -eju) smilkti; liepsnot i: nuolat kur nors (veltui) lauk
ti"; Int. rai1dzit (-gu, -dziju) matyti , rus. pYJa
"pragiedrulis; lauko, viesioj i c pylKH "i lauko" ( < rou
gili); Iat. glendet iekoti", s. si. vid. ang. glenten
"(pa)lvelgti, vid. vok. aukt. glinzen
Veiksmaodio baii.sti {-d!ia) "skirti a r vykdyti bauginti,gra
sinti, barti; prisispyrus prayti, spirti, versti; varyti , raginti" turinys susi
deda i " bausti" ir " barti", buvi
uo Bap6oT :>K. :>K.- 3T1l.MOJTOrMll 1975. - M., 1977, c. 32-4.
w veizdfri "iekoti" r. is J . Rinktiniai ra!tai. -
V., 1978, r, p. 260; Vid ugi ris A. f LKK.
1972, XIH, p. 22.
90
sai reguliarus. Semasiologikai plg. lat. riit
. alia antros yra vt ,r. b usti" . vid vok.
vtena . 'k. (odiais) bausti" ; vok. stra,en " a - . . . lct
(riljtt) pet eikti"; lot. ob-jurgo, -ore "keikti, pet 1:
t strtifen ,.ba , p b ... . gx. -ore bartiS . Tad ga
au" lb. ti. nu austi , ;ur v , " . . . b
nulcreipti, bausti (pinigais)" (vedinyje jau ir
uma manYti, kad TCI ,. " pyla ") yra i " barti,
. .. plg. bauda " mustmas, . ( . . . \)" ' yra barti. bauginti
me d ' k bausti bausme I "
sti" Ka rel m " .. k. A Jukos Bausm
baU . as)" aikiai matyti 1 to . . ,
(b
arimas, bauglmm . 'b ;r u"/aiko savo vatkus, elm)nq,
. b
1
;
111
as J1s ausme - T
yra tat augu . . d da a/ios LK I 695 s. v. bartsme.
"/ ko dvasikat ne uo v ryti
t . f tt-lll ' . b inti grasinti" ir koks jos ryys su "va
yra " barti, au? . '. . . . ukertant rykte ar bo
" . atsiraduc;IU f!ZintU ragtnlmu y. I
raginti {tr su k ,.,,. k) trrtputi ko liekasi .-:>In ru-
b
- k (pa var y UZJ\.IrS . f"
tagu : Uf aus . , . r t btiudyti (o) ,.raginti, kursty I ,
696)), les. ind. bod/rtJyati "kelia, adina" ir
si. budit i (budQ) .. f skatinti, raginti, va-
Iat. budinat "bu ."a( t;l, b. din ti ( -ina) adinti, kelti i miego".
ry
ti ;jaudinti", liet. budtn6tl - ya , .. ub - ,,. ( -d"id)' tikriausiai bu-
.. ,. kad senOJI aus ..
Tad galima daryti , . . . daryti, kad
vo "(odiais, c o Iat. bust
ir pan." (:liet. bristi ( bLllida)n ;'eltl I igirstu, pastebiu, juo-
/) b f" gT " '
(bUclu, butu " : . - . e Ius nemiegoti ; saugoti,
tu", liet. buddti (budt,_-a, "?uti. n gu h ' " < budiJ}a == liet. budeja,
- . " bude Jie bud, ste wac en .
... , pr. ., . :.r b-t'"] I aikant su
Iat. buddt

.,ketinti, l.a
pasidaro IT - ' ryius r . p.
rengtis, (apie IT pana rel .
4
2-44). . . 'kme artimiausias yra
Liet. (-d! ta), k\mam savo re. d- < ,de *bheudll6 alia me--
l . n\"(< p;auo .
ye:u8w "baudiu (u me avlmu . . 'k ......e (odiais
'
1
")1" kauzatyvme re1 '" "
dialinio "me ' b d. t ir pan." ir paai
jimu) da?tl, :arp jo ir
kina akmes vokahzmo IT kamiengalio s. Y.-
1
... s ind b6dltari ,budi,
bl
. d bl. ti saugoti pnzlure I , . . ,
s. si. IJU ]llS " ' d'
. " Av "mato, gtr I, JaU I
yra mato, pastebi, su pranta ' . . . tau untu" got. ana-,
( < ide. *bheudhe fo-), gr. ._ , J '
fi
. . k r t'" isi bjof)a "StUlytl
aur-btudan ylt, 1ep t .
1
.
. . . d
1
akntes voka !
korespon enctJl. . _ . . L. titi (-ia)
'k .,.k . alima aplbudmtt. ICt. lllt'
ne vienare m1:. a1 g
m Hnas O. - Linauistique Balknnique, T, p. 36.
91
kartam, trakti, (apie eiti, brautis ... " ir Iat .
rengtis, puotis, dabintis" s. kalboje gali
lJeptJ m6$att "vag1a 1r p6$ati "ydi, tarpsta, auga ... "
r. toliau) : tokios pat kaip, pvz.,
aknies vokalizmo inoma i ide.
1e s. kalbos veiksmaodiai taip pat t ikriausiai turi aknies
eu.
Liet. kaz7kti (-ia), Iat. kauki ( -cu) turi kalbo'e
toch. B sauk- "aukti, vadinti" yra e jo kamieno, plg. 3 p. sing.
es. sausii'l'
143
, ir, matyt, aknies vokalizmo, nes tik
balsi ide. k kalboje yra s.
Prie bandant istorikai paaikinti vokalizmo oi ir ou bei
ei ir eu tiek
sistemoje, tiek ir tarp bei i de.
kurie daugeliu yra ef o kamieno, reikia dar atkreipti i du
lykus. Pirma, kaip matyti i tipo
maodiai aknyje turi diftongus ai ir au (po kietoj o priebalsio), o
raakniai atitikmenys giminikose kalbose pasiymi aknies vokalizmu ei
eu. Tarp tipo turi du veiksmao.
diai. Liet. kriaitti (-ia) ,.badyti ; (refl.) kimtis; eiti, droti, mauti
atitikmuo kalboje xpoow "dauiu, trenkiu, yra su akniniu
ou. Salia vokalizmo eu Iat. < *keusj6
ir gr. 'or.-xeoe:t, jeigu jo aknis yra *keus-, ir vokalizmo ou ivestini'q
gr. 'or.-xouw "girdiu; klausau, esu pa
klusnus; esu inomas", jeigu jis i *('rx-)xoua-, taip pat got. hausja11,
s. isi. heyra
Antras dalykas yra tas, kad veiksmao-
turi kurie savo aknies diftongais harmo-
nizuoja su aknies vokalizmu au. Viemt ide. ati
kamiengalis yra ejo, - jejo. Bet vokalizmo au, iskyrus
tiksliau negalima t. y. nustatyti, ar jis yra
apofoninis (eu : ou), ar ne.
Liet. (-ia) "skaptuoti" (al ia skaupttioti "t. p. "), kurio bendra
aknis yra Iat. skubit (-iju) "prastai pjauti; (plaukus) kirpti;
kalbose atliepia o-kamienis ban. "peu, dreskiu",
rus. cxy6y (inf. cxycTh, cxyont) "peu (u peu (plunksnas)",
lenk. (inf. skusc, skubaf) "traukiu, peu" ir kt. (si. *skubq,
141
Thomas W. Tocharisches Elementarbuch. - Heidelberg, 1960, I, p. 200,
1964, II, p. 247.
92
D r ir odio galo priebalsitt kaita galima ir vie-
*sku(b)ti) .. liet kniaiiptis:
. kalboJe, p g., pvz., . . . . -' . . . - .
noJe . ta-rpti . /aubti rauptt : raubtt, stauptt . staubtt.
knial7btts, u ' . . - ( ) yt' ta soti
. vokalizmu harmonizuoJa het. tauptl -ta "taup I, . u . '
as)" ir s isi. paufa "spausti, verti", isi. }Jauja "tamSOJe grabi-
up . d . , . r . uJc'nf" ( <
. s vok aukt. thaupon "tram yti, ma sm 1, Ja 1 1
\i eu paliudytas kalboje veiksmaodio
'de toup . o . . ... (< t )
1
. ( a) verti daryti gn1aUZt1, mpt1 eup-
;aip pat liet. gat7sti (-dia) "bimbti (apie
akllles vo . . . . kt' .. Iat
)
bti oti vaJtotl, deJUOti, ver 1. .. ,
varpus ZVIffi ' ' ' . .' .. 1 t' t k-
- ( Jt -dtl) aimanuoti deJUOti 1r s. ISI. gauta "p epe 1, au
gariSt -.. u, " '
.rt. " norv dial gauta daug girtis", vok. dtal. gauzen, gau-
ti gi IS ' . . " . . - . . . ( )' f a-
' 1 t' plu-sti barti" s. oland. guiten "lott; plusti, bart1, pa tep 1, P
zen" o I, ,
. kt' Juokauti" ( < i de. *ghaud- ar *glroud-).
j UO I, 'k ..
Slovn. smtikati "mauti, smaukti, dirti'' prezensas, be smu am,
_ kaip ir bulg. dar plg. lenk. smukac (smukam)
s. si. "liauioti".
forma sutampa su liet. smaukti (-ia) "braukant (ppr. VJsa
. ) k'nt traukli rinkti traukti auktyn ar emyn brauk.1ant
Ja S I I, ' ' . k'
tumt
.. l"'tldinti kiti glostyti .. . ". Analogtkas santy IS yra
S I , u. ' ' d b' f
r tarp Iat. ptlusties2 (-u6s, -su6s) "ruotis, rengtis, puotiS, a m IS;
didiuotis" bei serb.-chorv. ptlhati (paem) P!g.
slovn. pzlhati ( puham) "prunkti; pucha:i, lenk. P_uchac
ti") Pastarosios akn1es vokahzmo galbut
esama ide. ou, plg. s. ind. p6$ali tikriausiai i ide. *peus-.
Liet. batikti (-ia) "baubti, bliauti ; (neaikiu balsu)"
atliepia serb.-chorv. bUkati ,.baubti, riaumoti", slovn. bukatt
(bUkam, "baubti, "dusliai ir kt.
Senas io-kamienis veiksmaodis yra liet. aOiai (-ia) klyk-
ti ; i dainuoti . .. ", Iat. sau kt (-cu) "aukti, vadinti;
garsiai dainuoti, turintis kalbose
siich- "aukti, vadinti" <

< *k'auk-.
nustatyti liet. gau! ti (-ia) "traukti tarp
gaubti, dengti, glausti" ir Av. gaoz-, s. gaud-
bet aknies vokalizmas yra i de. au ar ou, nes
g- ilaikytas sveikas.
Vaillant A. Grammaire des langues slaves. - Paris, 1966, rll, P
316.
tu Schmitt R. - Die Sprache. 1971, XVII, p. 54.
93
Morfologikai sunku liet. (-ia) "smaukti ;
dirti; ... , " Iat. milu k t (-cu) .,mauti, smaukti ;
padaryti; greitai mauti, sprukti; suduoti, trenkti ", toch. B mauk- ".1-''.,.,UJ
i-, nuleisti", kurio preterito forma yra a kamieno (plg. 3 p. plur.
maukare), toch. A muk- "t. p." nes kalboje B au (A
yra ide. eu, ou, au ir au.
Lot. baubor, -ari "Joti " kad batibti (-ia) bliautj"
lat. baubt "baubti, mauroti" (alia baubft (-iju) "bombum facere") aJcniea
vokalizmo ide. au, bet tai tikra, nes ios leksemos yra onomato..
kitaip sakant, gali paraleliai atsiradusios, plg. atitin.
karnas inteljekcijas liet. bafi (baubimui baubt)
ir gr. "intcrj. uns lojimui nusakyti" ( : lot. baubor).
kelia ne tik ir ide.
istorinis ryys. Tas ryys kartais tikras ir veiks.
kurios turi kokio nors aktyvinio veiksmo ir
priklauso pagrindiniam veiksmaodio sistemos sluoks-
niui. Antai buvo m<tnoma esant istorini r yi tarp Jat. latst
( -lu, -du) "leisti ... " ir preterito formos s. isi. !eit., s,
ved. /et "leido" (tariamai i formos *lelaita)1U,
Skandinavistai mano, kad preterito kaip /eit, heit diftongas
yra grynai grafinis
147

Tiesioginio ryio ir tarp balisri (-dfia) bei s. isi.
bauta etc. "kirsti, suduoti muti" ( < germ. nes ( -dfia)
ir bauda turimos fizinio veiksmo "ukirsti, suduoti (muimas,
pyla)" yra a ikiai taigi (r. p. 91).
Taip pat tikra, ar Iat. platlst (-lu, garsinti, skelbti,
skleisti" yra su got. f/autjan "girti", s. vok. aukt. flaoaaan, fl6a-
aan .,didiuotis, girtis"
149
, .nes kalbos veiksmaodis atskiros lekse-
mos nesudaro: garsinti, skelbti, skleisti", kaip ir pana-
ios kalbos (pa-p/6usti (-dia) " ... (refl.) pasklisti",
tll-pltiusti " ... paskleisti, u/imti dideli yra scmemos"plauti
skalbti, lieti" (liet. pldusti (-dia), lat. plaiist (-u, -du)) variantai (semasio-
logikai plg. p/iaLipti (-ia) pilt i; taukti ... ").
, .. BOga K. RR, If, p. 127; Trautmann R. BSIW, p. 154; Fracnkel E. LBW,
p. 352.
,., Stang Chr. S. Opuscula linguistica.- Oslo-Bcrgen-TrolllSO, 1970, p. 184
(su liter.).
94
ua B.- KZ, 1966, 80, p. 130-131.
"' Endzellns J. Dr, III l , p. 378.
dY' rei-
, . . ieko bendra neturi su zo zt.ats, uo
J(
ad smaugt t (-ut) n " a 1 vt 'd vok em. sm6ken tr kt.) '
- -kyti" (s ang. smeoc 1 , V
,,ruktt ; ru asm .. "dusinti, varzytt
yra i rod J. End:ely.n . t' daryti liudija ne t ik
< "spausti, (eero, pievos, sklypo, miko vteta :
nys "sust. e' spaustis siaurintis per . Ltet. spdus
tes smtfugtt ret m " ' ' .. (tr)
bel ir pa , kubu lekiu stengiuosi, ver tUOS I , .
. ) ys su gr. 0'1tEUo<U "s ' ' .. fl (
ti (-dlta . t netikras nes pastarasis veikiau su arm. _oy
u varau tatp pa '
1
b ' as" < *pauda =
gen ' k as" < *poucl- pwt " egtm
skubumas, s u Jtm . .. ' "

8
, k bumas skubeJtmas .
gr. 0'1totU 'Yl ,.s u . .' . . uou konst atuojama
Etim.ologini.u ir ir ide. veiksmao-
kamteno k , os aknies vokalizmu tarpusavy harmo-
vten
. k'tos sudaro n
nixuoJa, . k I' o yra: skaiipia : ba .
. akmes vo a tznl -"
HarmomzuoJ . . -d ia Iat tHiu : s. isi. gauta; gau;t.W :
si. : s. tsl. pau!a.' gal u ', . gtocb B mauk- ; : lot.
aud . maukta at. maucu . . . .
Av. gaoz-, g . - ,. k lb priklauso efo kamtenut.
baubor. Daugumas tde .. . gr t.eoaaw < *leukjo; Iat.
Kamieno je o atstovat yra. u ta_. . . b h slovn. bu-
I
* a-. bauk1a : ser .-c orv.
saucu: suc
1
- < sau Y ' - . < *puhje-:
. , As2 < : serb.-chorv. pu em
< Iat. pau uo dauiasi datisiasi :
bulg CMy<te- < smu ' '
smaukia : slovn. smu e-, -- .
1
waM -ux < *mrlchje-
s. si. duQ < *duchje- ; mausto . MY, ;lia liet kriauiu < *kreusj6
. T t l'au) Gr xpoo<U tr oc-xou<U . ."
. o . - 1' b-t t'ek i *krous6 resp. *(a)kous6, \iek to:.
ir Iat. < keus1o ga 1 u 1 1
*krousj6 resp. ( a)kousjo. _ .
1
. t' globoti" ir s. isi.
Liet. glaubti (- ia) "glausti prie mn onek.,b. f" norv. klype
v bt '" s ang ctyppan "ap a tn 1 ,
klypa "spausti, verztt, ' " . . kamiengalio balsi u, bet skiriasi
.,spausti, gnybt i" < sutampa
aknies vokalizmu. . . . . . ' yra prie-
Bet daugumas ios srities .m.ltyktt ltb i; daugeliu
I' (bit ai au . tde a et,
aknies voka tzmu. . ' . .' . ide -efo) : : s. isi.
kamiengalio balsta ts -:o . . .' raudi ia Iat. sprm?u :
sif)a platikia : s. isi. fljuga, raupla : s. tsl. rJf.ifa, sp ' .
1
t
' , . d . vid vok. aukt. -gnezen, a .
s. ang. -spreotan, graudiU, Iat. sa-grau e . . . I' 'ta s air luai-
graubt : dial. griopa, pldudlia, Iat. pJaulu : s. tsl. fr;o , . .
u Plg. Pokorny J. IEW, p. 971.
111
Endzeiins J. Of, Iff 1, p.
4
90 . . 22
111 Stang Chr. S. Lcxikalische SonderUbercmsttmmungen, p. .
95
did, ldukia : s. ind. lokate, batidlia : s. si. ljlto8<..>, gr.
O!J.t, s. ind. bodltati, maiJJia : s. ind. mosati, Iat. pau!u6s' : s. ind. p6ftul
km7kia, lat. kducu : toch. B auii-1p. Reikia manyti, kad
aknies dvibalsiai ai ir au (po kietojo priebahio) su ide.
akniniais ei ir eu yra apofonijos santykiais,
tariant, esama morfonologinio reikinio. Toki patvirtina
ai, au: ei, eu buvimas kalbo e ir netgi vienoje
rioje - ar - kalboje.
Saknies vokalizmo oi, ou resp. ei, eu
raida
Kad dalis
lll raidos etapu tematiniai, matyti i: a) jo-kamie-
kurie kalboje t uri aknies
b) ide. kurie daugeliu yra e
kamieno; c) aknies + f-d(lt)-, -k-f-g(lt)-, -p- jb(h), -s-, nr"""''.-
ide. formos kaitomos tematikai (r. t oliau). Antra
vertus, yra kad nemaa
atematiniam asmenavimo tipui. Taigi
smidaro prietaravimas: kai kurie jo-kamieniai veiksmao.
d.liai - neretai ta pati leksema - archainiais raidos periodail
priklausyti tiek e o kamienui, tiek atematiniam asmenavimo t ipui,
kuri daugeliu atstoja jo kamienas. i ivada tinka jo-kamieniams
vciksmaodia;ns su aknies vokalizmu ei ir eu. aknies vokalizmo oi ir
ou situacija anaiptol tokia paprasta. Viena, atema-
fleksijos kaip ir forma pa-baigml
p.tliudyta (P. Ruigio :lodyne) ir atrodo, laikytina naujadaru
161

Antra, samprotaudami apie iuos veiksmaodlius tokiu pat kaip ir
apie vokalizmo ei ir eu jo-kamiene5 formas, priklamiusiais tematiniam ti
pui, laikyti tuos jo-kamienius veiksmaod7ius su
vokalizmu oi ir ou, kurill atitikmenys keliose i de. kalbose yra r fo
kamieno, ir plaud!ia, Iat. plauu < boude o ir *ploude o.
Ar laukia taip pat seniau buvo i ide. kalbu etimolo-
negalima, nes vienur jie yra tematiniai (s. ind.lokate), ki-
tur -jo kamieno (gr.
jo-kamienes prezenso forma._, resp.
kartais linkstama laikyti ide. su prie-
Spec h t F.- KZ, 1934, 62, p. 87.
96
. rdirbiniais pvz., laukia, lauia, spaudf.ia < ide. laukejo-,
oa -eJO- pe ' . . . .
11
:- de'o_lM. Bet resp. re1 sm s nlU-
Ioujeio-, spou
1
l"' ' a ,a
. formos, pvz., baiid!ia, /Oukia. ull 10, sp u ta
ru:km.
1
s
1
a
1
yra ki tokios Taip manyti leidia turinio anali-
ir kt., t1 nau ..
t bei paradigmos . . . _ . . _
7. le
5
JT ka1 kunuos subjekto
Is daugumas aknies vokalizmo ai ir au
VCI ' . . ' k ' k
. dabar yra su objektu vartojamt aktyvaus ve1 smo ve1 s-
velksma O Zl f'k ' d )' t
-" d'
0
poros - o karn1eno m 1 smtal - auge JU a -
ffiaLO lai, . a di . p . b
t a
ktyvaus veiksmo kauzuoto proceso ve1ksm o a1. su -
o . . ' k '
ektas yra gyvas daniaus1a.1 asmuo, 1t JO ve1 smas 1 ei-
J ' subjekto sferos: subjektas yra da1ktas, lT procesas vyksta
kto sferoie i jo neieidamas, plg. (pavyzdiu imant tik tas leksemas,
Je J - ) s
aknis baigiasi : . ,.u
'sti. (refl.) usispyrusiai tvJrtmtt; : stargt1s (-1as1)
, . . . . .. _ . ( . )
prietarauti "; svigti (sviiiga) laba1 noret1 .= sva1gt1 . -ta "sv:.-
ruoti, svirduliuoti, svaigti"; bnikti (bru1ika) "blukt1, netekti ,
Iat. bruki (bruku, bruku) .,grif1ti, ir ti; blukti (apie =.
brailkti (-ia), Iat. brauki (-cu): (su)krikti (kunka) ,.sunkt1 :_kauki I
(-ia), kaukt ( -cu); kukti (kunka} "linkti, svini, kum_Pt_,".
ku kt (-stu) .,riestis, kumpti, at-kukt .. paSITemtJ (alkunemts) :
kar1kti (-ia} "goti , stei bti; (refl.) rinktis, spiestis"; n11ikti (m111ik"} "lup-
t1s, nertis, plikti, slinkti; kristi, smukti: greit sprukti ... ", _Iat.
(nuiku, muku} .. smukti, kristi, mauti ; klimpti, smegti; sprukti, nedtn-
tis" : mailkti (-ia), mtlukt (-cu); plukti (pl111ika) srovcnti, plauk-
ti; aptekti vandeniu ... : blukti, usti, plikytis", Iat. plukt ( plr'1ku, pluku)
ertis, blukti, usti; dalytis, gauti : plaiikti {-ia}, Iat.
ie-plauki "nuo vandens suskirsti": rukti ( ruiika) .,darytis
trauktis, glamytis; akli, uat1gti maurais", Iat. rukt (rr1ku
2
, ruku}
trauktis. ; raukti (-ia); smukli (!>mUnka} "mauti emyn .. '''
Iat. smukt .,klimpti, gilyn: sprukti, mauti" : (- ia}; Iat. le-
sprugt brautis, spaustis, : spraugt "kiti i sprausti ";
spnikti (sprwika) alin", Iat. sprukt (spruku, spruku} "atsileist i,
atkristi, iklibti, atsiriti; sprukti, mauti i : Iat. spraukt (-cu) . volti,
mauti; spausti, stumti ; greit (iveikiant klil1tis) (ren.) spraus-
tis, vertis, brautis: sprukti"; su-stugti ( stw1ga) .,imti staugti " :
staiigti (-ia}; su-ukti (-wika) aiikti {-ia}, sauki (-cu):
(tutika) tarpti; kaisti, usti,
1
"' Plg., pvz., Trautmann R. BSIW, p. 151- 152, 153, 273.
4. Simu Karaliiinas 97
slcresti, darytis nevariam; gesti, dvokti", .Iat. tukt (praes. ttlku
tu, ,.tukti, pampti: pusti" : taflkti (-ia, -sto); trukti ( '
"gattt, delstr , Iat. trukt ( truku, truku) ,.i paokti i
pakelti; utrukti, : traukti (-ia), Iat. trdiikt
pr.
Tad ir reikiasi tas pats semantinis kuriuo
aknies vokalizmo ei ir eu ir intranzityv
{
'k . . k . . .
t ny opozicija (r. p.
. Tokros
u, kad prabalttkats latkats JO-kamieniai tranzityviniai veiksmo
diai ir o-kamieniai intranzityviniai veiksmaodiai su infi
seniau skirtingos vienos paradigmos formos, _ ;
rausja, smaukja : 3 p. praet. *buda, *guba,
sa, Tokta paradigma kaip tik ir paliudyta senojoje kalboje
(tnf. stl"bgati) "droiu", (inf. sbkati) "veju (gijas) .
karnienas su nykstamuoju aknies vokalizmu str&ga-, Sbka- sutampa
su -ii- preterito forma. Tos aknies kaip
rauptl ( -ta) "duobtt, skaptuoti", 1111-ratipti .,nukasti, suvokti
kalbose *rbpati : lenk. dial. pa-rpac .,para
pakastt , ukr. rto-pnant "kapstytis, purentis;
n:tis.' dial. ponaM .,pjauti, kirpti prastai, nelygiai
Ytsar galrmas datktas, kad baltoslavikaisiais laikais tai p pat
radigmos praes. *raupja : praet. rupii. A. Vaillant veiksmaodiui
ti taip pat rekonstruoja smbkatitoe, su kuria to-
kiu ir stmlko (inf. smi'tkti). Cia
patvirtina etimologinis ati tikimas tarp s. si. (inf.
dbcltati), kurio buvusi preterito forma dbclta- yra uz1<onservuota dever
batyvinio daiktavardio d&chanije "dvelkimas, ir liet. praes.
"klysta, trenkiasi, beldiasi", "eina be tikslo, klysta"
(inf. dailtis, praet. diiso (inf. dtisti), Jat. dusa "sunkia i alsavo,
(inf. dust, r. p. 119- 120).
Tad galima daryti kad archainiu raidos periodu
matyt, ir epochoje. dauge-
lts tipo vciksmaodil!
pra es.
{

smunka
: pra et. smukii.
98
m Apie juos r. Bap6oT )!(, )!(.- 3TJtMonorllll t97t.- M. , !973, p. 7.
JU Yai!lant A. Grammaire des !angues slaves JTT p. 315-316.
u Op. cit., p. 316. ' '
n
tama kad daugiausia jo kamienui
ptl to supra ' lb
)calbos turi kalbose (r. ka rat-
. preter
1
to forma aso-
d etapats
. a su infiksine (kartais taip pat sto kamiene) prezenso forma
CtjUOJatn . k .
nka ; smuko), O prie prezenso formOS SU JO aro1enu
(s'!'
11
mas taip pat tranzityvinis -e preteritas
pnJcuTia . .
r kurie, tos akntes, kontrastuoja

vokalizmu paradigma atrodyti taip:

alaues
praes. staigja : praet. stigii.
stinga
I
*steigja
Detali bei taip pat formos
prasiskverbti i gilesnius isto-
rijos etapus.
Vokalizmo ai ir au veiksmaodiai reikiamo veiksmo
apskritai Antai nesw:ucu pvz ..
1
; bei rausti ir laukti be1 snaustt nemaai skrnas1 strukt.unne re1kme.
pirmieji ymi ritmiKai rankomis antrieji gal daugiau
reikia ne bet tam subjekto Tad
kaip - kaip sta-
Be to, esama ir tam tikro formos skirtumo - nevienodas into-
nacijos. remdamiesi daugiausia semantiniu pamatu, vokalizmo
ai ir au jo-kamienius veiksmaodius galime suskirstyti tam tilcras gru-
pes.
galime skirti tuos veiksmaodius, kurie ymi karto-
daugiausia rankomis ritmikai Tokie veiks-
maodiai su apofoniniu aknies vokalizmu ai, au (: ei, eu) yra: pa-raiti
(-ia) .,ukasti", kat7pti (-ia) .,kasti daryti grobti, grieb-
ti sau", ( -ia) "duobti, skobti ; dobti, muti", rai1pti (-ia) "duob-
ti, skaptuoti; Iat. sk/aast
2
( -Iu. -du) "iambiai , jstriai
pjauti, kirsti", k/aipfi (-ia) "kleipti", (-ia) "braukiant (ppr.
visa sauja) skinti, traukti, rinkti; traukti auk.tyn ar emyn
braukiant stumti; land inti, ki"ti; glostyti ... ", Iat. sliJukt (-cu) "melti".
iai semantinei grupei priklauso ir tie veiksmaodiai, aknies
vokalizmas ai, au reliatyviai laikytinas neapofoniniu. Mat turimais duome-
nimis, nerandame alia su aknies voka-
lizmu ei, eu, ir negalima inoti, ar vokali zmas atspindi ide. oi,
ou ar ai, au ar pan. Antra vertus, aknies vokalizmas daugeliu
kaitaliojasi su vienaaknitt nykstamuoju vokalizmu,
99
veikiau lauktume santykio oi : /, ou : u. io tipo vei ksma1odiai
yra: kaiti (-ia, -ct) .,skusti, gremti ; drolti, skaptuoti; lupti, dirti (kailius);
luostyti, braukyti ... ", (-ia) "kabinti , skobti, ruopti ; semti, ka-
binti, glemti, kaupti ... ", Iat. kctust
2
(-!u, -su) .. kasti, varpyti, rausti;
su versti. smulkinti ", laiibti (-ia) "kasti, rausti", Iat. laubt2 (3 p.
praet. iz-laube) ,.kirsti, muti. trenkti, daulti", rafibti (-ia) "kasti, rausti",
rausti ( -ia) .,ardyti kieno nors (ppr. kasti i
gilintis; rauti; pilti, erti ... ", Iat. raust (-u.
-su) .,rausti, crti, luoti kasti", skaupti (-ia) .,skaptuoti",
Iat. spraukt .,rupiai malti", (_arus, galus) ,Jtuskinti,
mielius 111io-spraukt .,nukasti, nutrinti, nubraukti
galvutes)", (-ia} "su pirtais lupti, gnybti, maiikti (-ia)
"smaukti ; lupti, dirti; ... ", Iat. miiukt ( -cu) .,mauti, smauk-
ti ", braukti (-ia) .,lengvai spaud.liant traukti kuo per ukuoti (kapo-
ti, karti) galveles ... ", !at. brailkt (-cu) .,(nu)braukti ... ''.
(-ia} "bruoti, braukti, maukti" ir Iat. IIJuprt ( -pju, -pu) ,.godiai
iversti, isproginti akis". Prie ios
raidoje ilgainiui yra ti (-dlia), Iat. aust ( -i u, -du) .,austi ;
veikti, daryti", taip pat ymintys rankomis ritmikai kartoti-
bet aknies vokalizmas, atrodo, yra eu
(*au-d- < ide. *11
2
eu-).
Atskirai reikia aptarti prausimo, skalbimo, mazgojimo kalbos
veiksmaodius: prazisti (-sia) .. vandeniu valyti, mazgot i, plauti
mazgot i kojas. maudyti; plauti, skalbti (skal-
binius, indus)", ptausti (-dfia) "alinti nevarumus vandeniu, armu
ir pan. , mazgoti, skalbti, prausti; leisti per vandeni, pilti vandeniu, ska Iau-
ti .. .'', Iat. plaust {-lu, -du) ,.(u)lieti, (i)lieti, lapi nti (skalbiant) ... ".
kad iskyrus ska/Outi ( -auja,
-auna}, aknies vokalizmas yra apofoninis, tarp ir
skalbti (-ia) .,varinti drabuius vandeniu, lugti, dauant kultuve, maz-
goti .. .'' bei mazgot i (-6ja) .,vandeniu valyti, plauti", Iat. mazgot (-iiju)
.,t. p.", plg. su vokalizmu e liet. skelbti (-ia) ,.t. p.", lot.
mergo "nardinu, gramzdinu" < mezgo, s. ind. majjati . dingsta,
". ie veiksmaodiai taip pat ymi ritmikai rankomis
taigi taip pat iteratyvai.
pogrupi sudaro tie veiksmaodiai,
bendroji alia iteratyvumo turi ir kauzatyvumo Reikia
kad daugeliui vokalizmo ai, au
bt'idingas intensyvumas, tiems, kurie turi
Pirmiausia suminimi tie veiksmaodiai,
100
aknies vokalizmas yra apofoninis: smaugti (-ia) .,dusinti, var7yti
mesti, sviesti, blokti; tvoti, duoti ... ", spausti (-dlia}
svoriu, ar mase; verti, ri'ti; alinti s kysti, sunkti ; bllti per ank-
tam. ver lt i ... ", Iat. gnai'tzt
2
( -!u, -zu) "spausti, lankstyti , glamy-
ti, zmatlgt (-d;;u) ,.smarkiai smaugt i", li et. grausti (-d!ia}
.,gabenti, grio7dinti, neti, kraustyti, grflsti: iekant versti ... ", Iat. sa-
-grauw2 "(su)griauti ", liet. sprausti ( -dlia) "kiti, brukti, spausti j
Iat. spralist ( -Iu, -du) .,ki'ti, brukti, spraukt (-cu) .. voti,
mauti; spraugt .,kiti i sprausti". Prie io
semantinio pogrupio, atrodo, pritampa ir veiksmaodiai liet. grdulti
(-ia}, Iat. gralizt (-Iu, -zu}, graubt ryti", kurh1 turiniuose taip pat
galima
kauzatyvumo atspalvis kai kuriems veiksmalodliams gali
tapti pagrindinis. ir juos galime laikyti kauzatyvais, kaip antai:
ltlu!fi {-ia} .,caus. I ti", Iat. lauzt (-tu, -zu) .,lauti; kam uoti, varg in-
ti (sunkiu darbu. vijimu ir pan.)". (-ia), Iat. rarigt (-dzu) "daryti,
kad traukti (-ia) "cuus. trllkti", Iat. trazikt (-cu)
ti, dauyt i, purtyti (vaisius nuo ... ", t. y. "daryti, kad
, dtiil#i (-ia} .. smogti norint suskaldyti , su tru pinti ... ", Iat. dauzt
( -!u, -zu) "skaldyti, trupinti", I. y .. ,daryti, kad raukti (-ia}
..daryti daryti, kad usi ... ", ilaiigti
( -ia} .. skalbinius virinti, utinti" ir Iat. uz-bliwst
2
(-tu, -du) .. uJ-
Iieti". t. y . .,daryti, kad
aknies vokalit:mo ai, au veiksmaodiui pasiymi tomis
mis ir kaip ir Chr. Stango i-
o (resp. jo) kamieno veiksmaodiai, pvz., kilia, biira, miila,
kii\{1, Iat. baru, kau, blltent: j ie turi aknies o, alia
kurio ki tose kalbose danai esti e.lymi kartotini resp. inten yvini rankomis
ritmini Chr. Stangas kad ie veiksma-
/odiai atstovauja archainiam iteratyviniam - arba intensyviniam -
tipui su 'aknies vokalizmu o
168
.
Atrodo, kad taip trakt uoti istorikai ir voka-
lizmo ai ir au jo-kamienius veiksmaodius, juo labiau kad, pvz., bausti
(-dfia) ir kralipti (-ia) t iek savo .,bauginti, grasin-
ti, barti" (1r. toliau), tiek aknies vokalizmu o su archaiku, t. y.
priklausiusiu i de. -e fo (3 p. sing.) konjugacijai, veiksmaodiu barti
( biira). Iat. bart (baru)m.
, .. Stang Chr. S. Das slavischc und baltischc Verbum.-Oslo, 1942, p. 41, 101.
11 aa 11 o a 811'1. Be. 6annaAcKKI1 H paHHe6anJCaHcKI!A rnaron, c.
103- 104.
10 1
Kad kai kurie vokalizmo ai, aujo-kamieniai iteratyvai-kauza-
tyvai i ide. 3 p. sing. -efo (1 p. sing.
-o< -oao) rieksijai, ir tas, kad kai kurie veiksma-
reikia

gaubti {-ia) "supti, dengti,
gobti; lenkti, riesti ... ", gaUti (-ia) "traukti tarp gaubti, dengti",
g/aiibti (-ia) "glaustj prie globoti," slai1gti (-ia)
"slaugyti ; taiJpti (-ia) "taupyti, tausoti; glaiisti
(-diia) "lieti, spa!Ssti; globotj, myluoti, glostyti; slaptai
daryti, taupyti ... ", Iat. (-fu, -du) "glostyti, braukyti ; glausti prie
myluoti ; slepti", Iat. gaiist (-u, -su) "gauti, pasiekti, Be
to, ne vienas yra pavartojamas intranzityvikai : grtiusti (-d!ia) "tu-
traukti ( -ia) trauksmui;
eiti, vaiuoti, skristi, slinkti", kaupti: vanduo kaupia "verda, eina per puo-
do Dgl. kartais reikiama savarankiku
tos aknies, sto kamieno veiksmaodiu, plg. skatisti ( -sta)
"(tr., intr. impers.) imti (intr.) svilli,
alia kaULatyvo skai1sti {-df.ia) "pikta daryti, &kriausti; daryti, kad skau-
skaudinti". Veiksmaodis brauki (-cu) kalboje reikme "va-
iuoti, keliauti" vartojamas kaip reikme "(nu)braukti ". Kad
pirmoji ne matyti i to, jog liet. braukti (-ia) senuosiuo-
se (pvz., K. Sirvydo) ratuose
161
ir

taip pat reikia ,.greitai ei-
ti, vaiuoti".
Kartais intranzityvinis vartojimas pasyvumo-
medialumo Antai J. biblijos vertime randame raugti
(-ia) vartojant reikme rauginamam : duonos raugusios (viruje
parayta raugintos) LK XI 286.
Tais atvejais, kur veiksmaod.lio t urinys apima ir
ir ar netgi
pastaroji reikiasi visais subjekto - .mogaus asmeni mis, plg.
kaupiti "kasu, eriu (1emes)", kaitiu .,statau ant ugnie), bildau"
su I asmeniu, o - tik daugiau-
sia subjekto - daikto asmeniu ir negali pasakyta "a" asmeniu
183
,
plg. Vanduo kaupia "verda, eina per puodo Puodas kals-
ta "yla".
'" A. kalbos veiksmaodio kategorijos. -
V., 1919, p. 68.
... MorkOnas K. Konstantino Sirvydo veiksmalodis. - LKK,
1980, >CK, p. 126.
, .. LK, r. p. 1014.
'" CTenauos 10. C. CnasmcKllll rnaronhHbllt BHJI H 6a.JTTRllcKIUI Jli13TC33. -
CnaBJUJCKOC Jl)biK03Uaillle. vm MeXJIYBapo.IIIibdl Cl>C3.11 CllaBIICTOB. M. , 1918, c. 344.
102
kalbose paprastai reikiama nyks-
tamojo aknies vokalizmo infiksiniais ir sto-kamieniais veiksmaodiais.
Funkcikai tai ta pati situacija kaip tik apraytoji, nes tranzityvinio
veiksmo (daLilti. katipti, lduf.ti, raukti) subjektas yra asmuo, o to veiks-
mo ukeltos ( dtif.ti, kupti, !tUli, rukti) subjektas yra daik1as.
Toks funkcinis patalelizmas leidia manyti, kad aknies vokalizmas oi
ir 011 yra nykstamojo aknies vokalizmo subs itutas.
veiksmaod.lio formos anks-
neretai vra plg. lot. fu-
!!Cire .,priversti vyti, varyti ", Q kamieno alia fugere
.. (su -e- kamiengaliu). Rigvedoje tikrieji kauzatyvai egzistuoja
tik alia ir opozicijos su intranzityvine
reikme isi inykus iteratyvinei reik-
mel, kuri buvo bl'1dinga priesagai -aya-. Pvz., for-
ma vardiJat i ,.augina" alia wird!Jate .,auga" Rigvedoje
dar turi ir kuri gana anksti buvo atnaujinta itera-
tyvo vardhtiyati
1
H . tai priesagos -4Ya- kau-
ntyvus (pvz., bodlt6yati ,.kelia, budina, adina)" reikia sieti ne su
io kamieno kauzatyvais (pv.l., baiidf.ia), bet su infinityvo -y-, Iat.
-f- kamieno (pvz., liet. praet. < bCJudiiii, inf.
hlmt!vti ,.raginti, kurstyti'', Iat. btliidija, inf. ,. patirti; bandyti ; val-
gyli, ragauti, c; kanauti ", s. si. pr ae!>. bufdQ < budiQ, inf. budit i "kelti,
iadutti").
aujiesiems priesagos -yti iteratyvams ir kauzatyvams (pvz., dauf.y ti,
rausjti, smaukyti) plintant ir perimant iteratyvumo-kauzatyvumo reiki-
mo funkcijas, senieji (pvz., rau.Hi, smatikti) gravituoja
(kartais ir veiksmo katego-
su intranzityviniais to veiksmo sukeltos
veiksmaodiais (dtif.ti, nisti. snuikti).
Jauniaus kad kalbos causa/ia passha (pvz., raYdi-
nu .,epistolam scribendam euro, peto, ut epistola scribatur") yra
ne tiesiai aknies, bet i kamieno, mcdia-
(davusio gr. -&-)
18
a, patvir-
tinama

pvz., liet. pddo "daro, kad
, .. Kurytowicz J. L'apophonie en - Wroclaw, 1956, p. 89-91:
To paties. The lnflcclionnl Cntegories of {odo-European. - Heidelbcrg, 1964, p .
89.
99.
.R BIIIICb K. nHTOOCKOfO ll3biK3. - neTporp3Jll>, 1916, C. 201.
IM (II aa II 00 811'1. Be. CnaDAHCKHR, 6anndlCKHJl H paHHe60JtlCOHCKIIIt rnaron, Co
103
galima tapatinti su gr. gendu" (aJia
7tU&(.t) -dh-, plg. liet. pa-ti (pi'lva).
Kai vokalizmo oi ir ou i de. 3 p. sing. -e /o flehi-
evoliucija iteratyvus ir kauzatyvus suprantama ir
semant ikos teorijos iu. semantikoje es-
minis dalykas yra ymimo veiksmo santykis sti subjektu.
kas sudaro Tuo tarpu veiksmo ryys su ob-
jektu yra taigi tarpinis predikacijos anali-
etapas. Tokiu darosi kad "subjektas ir jo vidinis
procesas" yra kaip "subjektas ir jo
sukeltas iorinis veiksmas". Kitaip sakant, giluminis semantinis vienetas
yra ne tranzityvinis ar kauzatyvinis veiksmas, bet jo rezultatas - subjek-
t o Vadinasi, tranzityviniai at kauzatyviniai veiksmaodiai iuo
atvilgiu semantikai laikytini taigi ivestiniaism. Pagal
semiotinj kurio nors kalbos fragmento giluminis
tipas kartU yra ir to fragmento praeities
Ide. -o ( < -oao) (3 p. sing. -e fo) konjugacijai priklausiusiais
galime laikyti tuos vokalizmo ai ir au veiksmaodius. ku-
rie ymi tam subjekto-asmens ar subjekto-daikto ir
galime nusakyti poymiu "statyvinis". Vieni tokie
veiksmaodiai, be t o, yra tram:ityviniai (pvz., matisti (-d!ia)), kiti netgi
kauzatyviniai, nes yra susijusi su tam tikros ar mora-
kauzavimu, bet. daug neikreipiant perspektyvos,
juos pravartu taip pat vadinti statyviniais, plg., pvz. , skaiisli (-dfia) ,.pik-
ta daryti, skriausti; daryti, kad skaudinti".
Statyviniai veiksmaodiai su apofoniniu aknies vokalizmu ai yra:
bafgti (-ia) "eiti, varyti prie galo, pabaigos" ( < .,numuti, nudauti.
nukirsti"). kaipti (-ia) "klaidinti, apgauti ( ?)", staigtis (-iasi)
prietarauti", svaigti (-ia, .,svyruoti. svirduliuot i, svaigti" (alia svaig-
ti (-stei) "darytis girtam; nykti tvaiksti (-skia) "trakti. kvai-
ti, irre werden", vaislis (-siasi) ,.vaisintis" (alia vaisli (-sra) ,.gimdyti;
vestis") ir fdisti (-diia) "atlikt i kokius veiksmus pramogos tikslais: gro-
ti; loti ; coire; kaitinti (J)". Tarp apofoninio aknies vokalizmo ai lekse-
kalboje randame lafst (-iu, -du) "leisti; mesti, sviesti; greitai
varyti, ginti; (refl.) skraidyti, skrajoti; (refl.) leistis" ir skaisties (praes.
-stuOs, praet. -tuOs) "pykti, nirti. bartis; barti, pcikti ",
kurio patvirtina liet. skaisti (-sra. skaito)
viesti; rausti (i susijaudinimo)",
181
Crenauos 10. C. BHA, 3aJJ'or, nepeXO.IlliOCTb (BanTo-c.naslllfcKrur npooneMB
n. - Hlaccnur AH CCCP. Cepall mlT. H 1!3b1Ka, 1976, 35, c. 414.
104
f neapofoninio aknies vokalizmo ai
ni baistis (-siasi) " bijoti " ir kafsti (-tria) "statyti ant ugnies, kad
ildyti''. alia kalboje varto-
jamos su tam tikru semantiniu skirtumu: barsti ( -srn) "pra-
darytis baisu" ir kaisti (-sta) .,ilti, kartam darytis". Pirmajam
kalboje atliepia (man) bafst ,.bijausi, (man) baisu", kuris
siai i *baista (bet plg. baisti "baist" EH I 199). Antrojo ati-
I ikmuo kalboje yra kaisi (praes. -stu, praet. -tu, -su) "ilti ; degti "
(: berns kalst "vaikas turi dega"), o jo kamienas (alia sto) paliu-
dytas veiksmaodio kil.isties (praes. -stu6s, -uos, praet. -tuos)
.,pykti, nirti".
Turintys apofonini aknies au statyviniai veiksma.lodiai
yra: balisti (-diia) "skirti ar vykdyti bauginti , grasinti, barti ... ",
kraitpti (-ia) barti, surikti ant ko", laukti (-la) . Iat. paiist ,
pailst (-tu, -du) .,skleisti (kalbas), skelbti, garsinti ", snausti (-diia), Iat.
marist (-u, -du). Cia, matyt, priklauso ir j aurtis (-diasi), Iat. jaiist
(-u, -du), jeigu aknis yra *joudh- (p. 48, 142), taip pat Iat. pausties
2
(-.fu6s, -suOs) "ruotis, rengtis, puotis. dabintis ... ", nes s. ind. p6$afi
.,:lydi, tarpsta, auga; minta, gali aknies eu.
I neapofoninio vokalizmo drausti ( -diia) "bausti;
sakyti, kad ko neleisti , ginti; kalbinti, kad
ti", pr. driaudai (-diia) "skau-
i (apie irdi); (refl.) apgailestauti", mai'isti (-diia)
.. nesmarkiai, bet itisai, nenustojant svembti ;
gelsti ko nors ... ", {-ia) kartam, trakti, (apie
eiti, brautis; suvedioti, paiipti (-iti) "god/iai plempti"
( < * .. pusti, kilti, pampti"), paripti (-sta, -ia) gauti, Iat.
panpt2 (-pstu, -pu) stipti, mirti ; pusti, pampti; skafisti
(-d ia) "pikta daryti, skriausti ; daryt i, kad skaud inti", ta titi
(-ia) "ui ti , niekinti , varginti; (refl.) ramintis; (refl.) neatstot i"
ir wiisti nu-tausti (-sta, -to; l ) ,.umir-
ti savo namus; atprasti nuo artimo, atjunkti, atalti, nutolti "
168
.
Tipikas statyvinis veiksma.lodis yra liet. kliwsti (-ia) "kreipt is i su
klausimu; teira utis. iekoti; teirautis pirkti, (refl.) prayti leidimo,
sutikimo", Iat. kliwst ( -u, -su) "klausti, teirautis;
ti leisti (kas uduota)", kuris tuo, kad jo
niekas netrukdo suvokti esant plg. tos pa-
m Apie i veiksmaodi k: Ballistica, 1976, XTT, p. 88-93.
105
<!ios lenk. pytam "klausiu" ir turinti
gr. ttpofJ.t ,.klausiu".
Reikia kad tik turinio
bruolas yra tas, kad subjektas yra gyva daiktas, daugiausia asmuo.
bet nema.la subjektu turi (-sia-
si) .Jliauktis, (bet ir .,darytis mieguistam"), blmigztis (-zgia-
si) .. trauktis (apie drabui), glam,ytis", (-ia) "goti,
stei bti; (refl.) rinktis, spiestis", krauktis ( -iasi) .,isi kiti, kyoti, styroti",
plalikti ( -ia, -sta) "leisti, i varpas, skleisti
pumpurus, sprogti', Iat. p/t'Jt'ikt (-siu) .,sprogti, skleistis (apie iedus,
pumpurus), pra-, su ysti; tarpti; ", tafikti (-ia, -sta)
,.wrpti, eiti i gera; sektis; tukinti; gautis, taisyt is".
semantiniam laukui priklauso ir
vei ksmaod7iai: bai'Uti (-ia} "eiti smagiai , dro1ti" (alia ba,7llnti "eiti
nieko vilktis"), daiistis (-siasi} "eiti be tikslo, klyllli",
dmWis (-siasi) .,klysti, trenktis, belstis", (-ia} ,.eiti , kauinti"
(alia kat7finti "eiti pamau, nu-klaOktl (-ia) "nuvaiuoti
lapiu keliu", klaiipti (-ia) "keliais remtis (plg. Iat. kliJupat
2
( -ilju)
,.nuolat klupti, "), (-ia) ,.liauti, pamau,
sunkiai eiti, vilktis" (plg. pduzioti (-ioja) "liauioti, en ten
be darbo laistytis, (-oja} ..
lioti", Iat. pau=at .. ropomis liauioti; ropoti", liet . pllzinti eiti,
slinkti". p1izdenti "gabenti, v<:.lti"),
plaukti (-ia) .. vandeniu ... ; slinkt i oru ... ", Iat. le-plaukr
.,nuo vandens sus kirsti", Iat. triJust (-Su. -su), ppr. triJusties
2
,.roptis,
sunkiai lipti, kopti, keltis; sunkia i stumtis prieki; (tr.)
purtyti (pvz., obuolius)". I su apofonini u aknies vokalizmu yra nu-
-klaiikri ir
Archaikai grupei Chr. Stan-
gas ir tuos vokalizmo o veiksma1odius, kurie ymi i ri tmi-
garsus
119
. Tarp vokalizmo ai teran-
dame liet. kaikti (-ia} "cypti skausmo, kaukti (apie uni)", kurio ai
tikriausiai yra apofoninis (plg. keikti (-ia) ), ir Iat. svaist
2
(-Iu, -tu) "gar-
siai verkti. raudoti, aimanuoti, {: liet. svlesti (-Cia) ).
Daugiau yra tarp vo.kalizmo au saukti (-ia) bal-
su aukti, dainuoti" tplg. saukuoti "saukti; dejuoti"; -k- tikriausiai
yra i -g-. lr. toliau), saugti (-ia) .. dainuoti (plg. sraglti
-i) Iat. svadzet skausti {-dfia}
.. , Stana Chr. S. Das slavische und bahische Verbom, p. 41.
106
siausti " (plg. skudai skud1itis, "skudu-
vamzdeliai .. . ") ir stdfigti {-ia). kalba turi: du kt (3 p.
praes. auc) "kaukti, staugti (apie (plg. liet. ilkti (-ia} "gausti,
a iMti; aukti (apie kiki)", Iat. auka, auks "audra,
viesulas", pr. auki s "toks pauktis, Greif"), bauzt (-Iu, -zu)
niekus taukt i; lot i" (plg. buiuot (i es) "triukmauti, aukti",
buzinet
1
"pavargus silpnai Joti ar ,.silpnai lojantis uo",
liet. buzoti (-oja) "daug ir niekus taukti; verkti, lium-
bti"), gnai1zt (-Iu, -zu) niekus taukti; pcikti, blogai atsiliepti''.
sa-gnauz/ dejuoti" (plg. liet. gniauz6ti (-oja) "verklent i, aima-
nuoti") bei taLizt {-u} "daug ar inant
alia taazet, tduzet
1
(-i!ju) "daug ir nemikliai
daug (plg. liet. tauzyti (-ija) "negraiai niekus tauk-
ti", tauza kalba; kas tauzyti"). Tad lei-
dia, rodos, ikelti kad kai kurie i
") i de. pasiy-
specifine reikme, aknies vokalizmu o (oi, ou) ir 3 p. sing. flek-
sija -e{o, kategorijai, i kurios pietinio ide. arealo kalbose
ir kt.} perfektas.
kamieno aknies vokalizmo ai ir au leksemos, be seman-
pasiymi ir tam tikromis raikos i galima
apie paradigmos
I kalbos intonacijos,
pastoviai formose, matyti, kad dalis
mo tipo jo-kamienit! atstovavo baritoninio paradig-
mai: Iat. grat7iu "bildu, griauju ... ", liet. graudia .,griauja, trenkia ... ",
jaud!iasi, snaillu, SJI(iudfia, gat7fu (praet. -su), gnmi!u (praet. -zu)
,.apkalbu, meiiu", praii.fuos (pr aet. -sutJs), :;praftdzu, jaiiht. Lat. tra1icu
(alia trducu) ir liet. traukia intonacija ir vieta sutampa su
pr. pcr-trallki
170

Apie liet. smaukia galima i1!: ati-
tikmens .mwfjQ, *smuljt!tb, matyt, i uknics
i fonetikai nuokusi
Antra vertus, nemao intonacija (laflu, grOii-
fu r.tc.) rodo, kad jo kamienas, matyt, pati seniausia
fleksija, iinoma, jeigu prielaida, kad jo kamieno prezen-
formos baritoniniu yra teisinga. kir-
tiek jo kamienas, tiek efo
ne Endzelrns J. SenprOu valoda, p. 21.
107
kamienas. nors p astaruoju atveju koloninis aknies kirtis sunkiai
s uderinamas su tematinei asmenavimo paradigmai alternuojan-
vienaskai tos ir daugiskaitos kamienais (r. t oliau). Lietu-
kalbos aknies atliepiniai kalboje daugeliu at-
turi aknies Iat. laff11 (plg. liet. llidlia),
liet. gr{w!ia, grali!u, ltiuia, lauu, Iat. paiifu (alia paiil11), liet. plaudlia,
plaii!11, raugia, raiidzu, sprtiudlia, sprati!u, Iat. tau!u, zmatidz11, liet. pMu-
kia, Iat. plaiikstu (alia plaukstu), snuiugia (plg. Iat . maadzu <
smeug-). kalbos intonacijos susiformavimo
manyti, kad tilG formo buvo kaitomos pagal
atskirose formose i pradi-
1 galinius skiemenis.
Tad kai kurios archaikas (3 p. sing.) -e {o paradigmos formos bus kir-
galinius skiemcnis. 'Bet pasakyti kurios, anaiptol nelengva. Ma-
nydamas, kad ski emuo prabal-
tikais laikais tono auktumu) tik auk-
skiemeni toj e formoje, ) . Ka:Giauska
toki kilnojamojo paradigmos kur 3 p. praes . forma
funkcikai prilygsta vienaskaitos galininko formai , t. y. ki rti turi aknyje,
o I ir 2 p. sing. formos pasilymi galo


W. Schmalstiego rekonstruojama mo biliojo
prez.enso paradigma susideda i I p. sing. ir plur. galo (vedti,
vedame su niu ilyginimu vedame) ir 2 p. sin g. ir plur. , 3 p. sing. for-
aknies (vedi < vedate, vi!da). W. Schmalstiegas, be to,
mano, kad I p. s ing. formos galo kirtis (redti) de Saussure'o
rerultatas, ilaikytas pirminis akcenta'i
172

odio pradios mobiliojoje paradigmoje yra
j usi po7.icijoje) I p. sing. praes. formam (plg.
s. rus. >toiny, r6sop1o). Tiek tiek pasi/ymimi archa ine
ra perfekto paradigma s. ir i dalies kalbose rodo vienaskai-
to' akninio ir daugis ka itos \isai
galimas daiktas, kad analogika paradigma egzistavo ir
(*rciugo. raugei, raugo, bet raugame, tuo labiau
kad yra daugiskaitos (pvz.,
M. L>aukos renkame,


"' Kazlaus kas J. kalbos gramatika. - V., 1968, p. 95.
"' Schmalstieg W. R. rodo-European Linguistics.- Universi ty Park and Lon-
don, 1980, p. 108, 125.
171
,L:(bl.6o B. A . Cnasl!JiCKaR aKUCHTOJIOrHK, c. 256-257.
'" Skardius P. Dauk!os akcentologija.- Kaunas, 1935, p. 195, 199.
108
Oksitonikai e o kamieno daugiskaitos formas mobiliojo
paradigmoje i kaip suprantama,
ir kalba. Kadangi intonacija yra paremta
intonacija, tai jos tikriausiai ir buvo tas pakankamas pamatac;,
ant kurio, at i traukus akn yse atsi-
rado intonacija ( > raugame, raligate),
palaipsniui ipl itusi po (Iat. raudzu). Pastoviai akni kir-
vienaskaitos baltikojo refleksas kalboje
buvo intonacija. Tad vienaskaitos ir
daugiskaitos matyt, ir aikinti
ka lboje tos aknies ir intonacijos skir-
pCil1lu I pat7lu, gwi!u gailiu (alia gauf u) "tauki11, plepu ... ".
Nustatyti e fo kamieno prabaltikos prezenso paradigmos pa-
deda ir tas, kad kai kurie vokalizmo ai ir au jo-kamieniai veiksmaod.liai -
tiek tranzityviniai, tiek ir intTanzityviniai - sudaro su t os pat
aknies tranzityviniais (kortais i11tranzityviniais) nykstamojo laipsnio vo-
kalizmo o-kamieninis veiksmaodiais, plg. brzikti (-a) ,.tcrpti , sprausti,
kiti .. .'' :braukti {-ia), brilukt (-cu); lupti (-a) "sku ti, imti (lu-
penas, kai li, imti, dirti ... ", Iat. lupt (praes. tupu ......
liet. luprim arba /upju, praet. lupu) "lupti, ailyti; vogti; valgyti. :
(-ia), Iat. laupt
2
( -pju, -pu); rubti ( -a) "kasti" l : ratibti (-ia);
nisti (rzi sa) .,coire": ratisti ( -sia), rausi (-u, -su) .
maiiti (-ia) kartam, trakti, (apie
eiti. brautis; suved.lioti; ir muti (-a) .,teikti
giais: daulyti, t vot i; spaust i vertis, verstis, ti, tryk-
ti; (refl.) skverbtis, brautis, (refl.) lakstytis, vaisintis ... " bendra kil-
ml"m matyti i kartam, trakti,
(apie (refl.) lakstytis, vaisintis"; "eiti, brautis" "(refl.) skverbtis,
brautis, permuti".
alia datibti (-ia) .B. i V1. yra ufiksavusi i-dribti
(i-duba) su kuriuo Iat. dubt (praes. dubu) ,.linkti, kristi,
dubti".
Tipo !tipli (praes. ltipa, praet. lupo, seniau tikriausiai
taip pat ktipti (-ia, .. lhigti .,luginti ", sugti
(-ia, .,staugti , kaukti ; raudoti" bei grusti (-dlia alia grulida, grudo)
graudintis", sudarantys atitinkamai s u katipti ( -ia),
!latigti (-ia) "skalbinius virinti, utinti ", {-ia) .,dainuoti
bei gratisti (-tiia) i (apie irdi); ( refl.) appailes-
"' Endzellns J. Latvieu valodas gramatika, p. 744, in. 383.
.,. l' raenkel E. LEW, p. 420, 415.
109
tauti". kadangi prezenso formos su -ia, atrodo, tai kytinos naujadarajs :
alia lauktume bei

aknies vokalizmu, kartais ir kamiengalio balsiais sudaro
ir tokios pailgintu nykstamuoju aknies balsiu leksemO$,
kaip antai : Iat. ltst ( -Iu, -du) "kirsti, rauti su aknimis" alia Iat. /atsi
{-!u, -du) " leisti; (refl.) skraidyti, skrajoti" (semasiologikai plg. Iat.
kuokus /aist " medius kjrsti")
177
; liet. grdsti (-(/Iia) ,.graudin-
ti " (: A.f tave grddtiu J) alia graiisti (-d!ia) i (apie
... "; /dkti (-ia) "laukti" alia ltiukti (-ia); Iat. sprOst (-Iu, -du)
"spausti , ver7ti (su spruduliu)" alia sprafist (Iu, -du), liet. sprdusti
{-d1ia); liet. grdsti (-da, -d1ia) ,,krut i, trinti, smulkinti, malti ; dau-
yti ... ", Iat. grfist (-u, -du) .,stumti, kiti, kimti;
tri nti (pvz., pipirus, alia liet. grdusti (-d!ia)
gabenti, griozdinti, neti, kraustyti, iekant
versti; griebti, vogti", Iat. sa-graust
1
(3 p. praet. sa-graude) .,(su)griau-
ti ". Be pailginto nykstamojo laipsnio jo- (kartais o-) ka-
sudaro ir viena kita intranzityvi-
leksema: p!drti (-d!ia, N alia -sto, -do)
.. . " alia pldusti {-d!ia),lat. p!afist (-!u, -du); rdgti (-ia N, K,
K alia -sto, -o) ,.darytis fermentuotis . . . " alia raugti
(-ia), rafigl ( -dzu). Vienos aknies su triifikt ( -cu) dauy-
ti, purtyti (vaisius nuo dauyti lapus (apie muti,
trcnkti, duoti; dauyti, plaiinti ... " kalba turi trukt, trukt (-kstu,
-ku) (pvz., duti, skilti ... " (plg. liet. trdkti (-sta)),
bet i jo 3 p. praet. trtices galima apie jo-kamiene;
prezenso
Kai normal iojo aknies vokali zmo leksema yra
pat aknyje turi ir nykstamojo aknies vokali1mo leksema, plg.
svjigti (-ia) "verklcnti, brll!ti (-ia) darbuotis, ruotis",
gll!ti (-ia) sparnais dengti, In i kyti iltai, glausti ; (apie
vitas), lenktis; (refl.) trauktis (i kam uoli), riestis ... ", triltsti (-sia)
"dirbti (ppr. ruoos (-iasi ; be k.) ..
alia svaigti (-ia) "svyruoti, svirdul iuoti, svaigti", brafiftl {-ia).
gaiUti (-ia), Iat. traust (-u, -su), trausties
2
.,ropt is, sunkiai lipti, kopti,
keltis; sunkiti stumtis (tr.) purtyti (pvz., obuolius)",
sa-trimsties' ,. ... palengva rengtis, taisytis, palengva neskubam ruotis",
liet. krat7pli (- ia). Daugiau io tipo yra tarp garsa.lodi-
"' Endzellns J.- FBR, 1927, VIr, p. 97To pnties. DT, llT J, p. 439.
110
bllbti (-ia), b(lkti ( -ia), ki'1kti (-ia), Iat. ktikt (-cu).
pitkti (pflkia, pltpti (-ia), stfJgti (-ia) ir likti (-ia) al ia baiibti
(-ia) , bailkti (-ia), kalikli ( -ia), lat. kliukt ( -cu), paiikti ( -.fkia,
pat7pti (-ia, -sta), stafigti (-ia) ir Iat. dukt ( -cu).
Visai galimas daiktas, kad bent j au dalies, opozicija
sia egzistavusio& vieningos pr ezenso paradigmos
ir I p. sing. braiJk-6 : I p. plur.
!atip-6 : mail-6 : ir kt., Mid-6 : Jid-mi!,
graud-6 : /duk-6 : ir kt.
kad leksemos su ski rtingais
aknies kaitos laipsniais ir neretai kamiengalio balsiais gali i-
i vienos paradigmos taip pat amllo-
gikas sistemos r eikinys: dabar kalboje turime at-
skirus leksinius-semantinius vienetus, pvz., erdis ir !irdls, bet archainiais
raidos etapais ir vieningos paradigmos:
JlOm. sing. (plg. pr. seyr, t.y. ser), gen. sing. ir ktY
8

Ilgos aknies paradigma, be to, vienaskaitos for-
pradios ir daugiskaitos galo irdama duoti pirmiau-
sia pastovaus akni11io formas, kalboje rerlektuoja-
mas su aknies intonacija (1 p. sing. trauk-o> Iat. traiicu),
paskui pailginto nykstamojo aknies vokalizmo formas,
kalboje su lautine aknies intonacija (1 p. p lur.
> Iat. grt1Iu).
normalizacijos ir unifikacijos tendencijos, t. y. aknies vokalizmo
bei kamiengal io suvienodinimo, paradigma dau-
geliu pasi keisti I p. sing. grdud-6, 2 p.
graud-ei, 3 p. graua-a : l p. plur. 2 p. rcsp.
1 p. sing. grdd-6, 2 p. grtid-ei, 3 p. grtid-a : I. p. plur.
2 p. Apibendrinus daugiskaitos atitrauktinio in-
kalboje atsirado dvejopos aknies vokalizmo laipsniais
tipo spraatu, spriifu formos.
paradigmos egzistavimu laikais.
ir, inoma, aikinti ir aknies vokaliz-
mo tarp ir atitikmem1
giminikose kalbose, plg. liet. gatiti (-ia), grauti ( -ia), lat. grat'ht (-Iu,
-zu),ldutti (-ia), Iat. laiizt (-Iu, -zu), Iat. prailsries (-.fu6s. -su6s), smaugti
(-ia), sprausti (-dia), Iat. spraiisr (-Iu, -du) ir atitinkamai s. ind. gtiltat l
"slepia, dengia", s. si. "grauiu", s. ang. t6-ltikan "dauti , lauti",
m Skardius P. Alte Wunelnominn im Litauischen.- fF, 1956,62, p. 162- 163.
111
s. "traukti, tempti", s. ic;l. frdsa, frysa ,.prunkti, purkti", s.
ang. s1migan, s. smrigen " lenkti, glausti", s. spnita, s. tit-
"sprogti, dygti ".
Archaikiausia idl:!. veiksmaodio s!stemos kategorija, matyt, buvo din-
resp. aspektus, kurie su laiko reikimu tikriausiai nieko bendra netu-
sudaryti ir vciks-
opozicija ir reikti priepriea: I p. ing. *-110, 2 p. sing.
-tao (dalyje i de. tikriausiai imperat) vi *-ei) ir 3 p.
sing. *-e {o : l p. sing. *-m, 2 p. sing. *-sir 3 p. sing. *-t. Be i
fleksijos, formos
nykstamuoju aknies vokalizmo laipsniu ir oksitoneze
(I p. *lip-ao, 2 p. sing. */ip-ei, 3 p. sing. *tip-e {o), o
bruoas, be buvo alternuojantis
kamienas, t. y. formos aknyje normaliojo laipsnio vo-
e ir pradlios kirti, formos- nykstamojo laipsnio ak-
nies ir (l p. sing. */eip-m, 2 p. sing. *teip-s, 3 p.
sing. *Mip-t : l p. plur. 2 p. plur. *lip-te).
Tarp fleksij1 at-
r odo, dar vieno tipo Kaip tam nykstamojo aknie
vokalizmo io tipo vienaskaitos formos vokalizma o ir
aknies daugiskaitos formos aknies


(l p. sing. *16ip-ao, 2 p. sing. *16ip-ei, 3 p. sing.
*/6ip-e fo: l p. plur. *lip-me(s), 2 p. plur. *lip-te).
ir seniausia idc.
semantine kategorija laiko ne visi W. Schmalstiegas many-
ti, kad seniausia forma buvo pagal ne-
ymt:ta, ir afiksus (*-om. *-es, *-el ir
kt.). Pvz. , vc!iksmaodlio *es- paradigma atrod.liusi taip: l p. sing.
*es-6n, 2 p. *es-er, 3 p. *es-et, l p. plur. *es-omos, 2 p. *es-ete(s}, 3 p.
*es-6nt. Tai buvusi pi moji ide. veiksmaiod.lio raidos stadija. I ios sta-
dijos balsiai ir
per du intervalus nuo esantys balsiai ir ilygini-
keliu antrosios (JI) ir ( Ill ) stadijos formos:
ff *r-6m, *es-t, HI *s-om f*es-m, *es-1, *s-me- (plg. kal-
bos veiksmaod.lio es- sum, es, est, sumus, estis, sunt)
180
Cia
veiksmaodio sistemos fragmt>ntas rodo anks-
ir taigi ir fleksijos opo-
"' Bade r F. Les pr6sents fl nasa le In classe en -nu-. - BSL,
1979,74, p. 194-195.
110
Schmalsticg W. R. Indo-European Linguis1ics, p. 108, 126- t29.
112
kuria daug paaikinti ide. veiksmaio-
ivairias semantikos ir ypatybes.
Formuojantis i de. dialektuose laiko kategorijai, prezemo /pre-
tcrito opozicijai, transformacijoje i reikian-
formas vaidmeni suvaidino tokie procesai kaip tcmatizacija, su-
fiksacija ir kt. ide. kalbose gerai paliudyta vadinamoji
fleksija, diacbronikai yra, matyt, niekas kitas kaip
(*-iJo) konjugacijos 3 p. sing. formos *-efo apibendrinimas vi-
soms paradigmos formoms
181
: 1 p. sing. *lip-o-a6 > */ip6 (tarp i-
kritus laringalui ir *-o-o *-6), 2 p. sing. > *lipli
\ *-e-e- kontrahavusis i *-i), 3 p. sing. *lipefo, I p. plur. *lip-o-me(s} (su
-o- i analogijos su I p. sing. *lip-o-ao), 2 p. plur. *lip-e-te ( u
-e- i analogijos su 2 p. sing. *lip-e-ei). ios prieastie!> tipo
lipa, skt'tta tematines formas galime laikyt.i archainiais prezenso sistemos
reliktais. formos charakterizuo,iamos ir kitokiais
ir dabar" partikulos *-i prie flek-
"ijos (I p. sing. 3 p. *-oi 1/-mi, -si, -ti), tarp
*-je fo, vartojimu ir kt.
*-je {o- pradioje vartojamac; kaip mediumo formnn-
i kur ir jo *-j(efo)-. Kamieno ie/o
formos pradioje tikriausiai buvo kaitomos pagal kas
matyti i ryio s u kalbos -bi konjugacija, plg.
lot. orior .,atsistoju, atsikeliu, pakylu" ir het. arbi .,atvykstu, pasiekiu"
(su -bi < *-ao-i). Dedamas prie - diatezi-
kurios pradlioje buvo (*lip-<J6), ir (*loip-ao),
-ie/o kamienas jau


Kurios aknys buvo kaitomos pagal aktyvi-
ir kurios - pagal dabarti-
niame ide. veiksmaod io etape dar pa-
kankamai F. Ba<;ler mano, kad aknis duodavo tik veiks-
priklausomai nuo
tik ir kad kiekviena ide. veiksmaodio forma priklau-
arba acliva 1antum serijai (su *-m, *-s, *-t, 3 p. plur. *-e{0/11)
arba media lantum serijai (su *-ao, *-tao, *-e o, 3 p. plur.
*-(e)r)l&3.
'"' Watkin s C. Jndogermanische Grammatik. Erster Tcil. Geschichte der indogcr-
manischen Verbalflexion, p. 81-82, ltl-lt3.
111
Bade r F. Op. cit., p. 233.
JU Bade 1 F. Le du verbe "etre" en - BSL, 1976, 71,
p. 34.
113
Bet Ivanovas, remdamasis pirmiausia kalbos, taip pat ir
ide. pvz., duomenimis, teigia, kad, pvz., formose lat.
deju "dedu" : ti et. de-mi, kurios morfologikai tiksliai pak!lrtoja het.
tebbi "dedu" : le-mi "sakau", "oTpaxaeTCll n oo3MOlKIIOCTb JJOCTpoe-
Hwr <J!opM .LtBYX TJHTOB OT O.lX)lOrO lf TOrO JKC KOpHll, KOTOpall cyme-
CTBOBaJJa B ,lO:faJTeKTax 8 JlpeoHlOJO 31TOXY HX p33BJ.I
THII"
184
Su teiginiu sutinka daugelio veiksma-
konstatuotas priklausymas atematiniam ir tematiniam tipui. Tad
esama pamato galvoti, kad dialektuose ta pati
aknis daugeliu kaitoma ir pagal -mi, -si, -Ii
ir pagal -o< -oao, -ei, Fleksijos
matyt, aknies vokalizmo e :o ( > a) opozicija. Cia vei ks-
atveju alia vokalizmo ei ir eu kurie
veiksmaodio laikytini pamatiniais,
ta dano vokalizmo oi ir ou jo-kamienio iteratyvo arba intensyvo. Kai
ios vokalizmo ei ir eu pamati-
ir vokalizmo oi ir ou to paties kamieno opo-
zicija ir gali -mi fleksijos ir -o < -oao fleksijos veiksma-

aknies vokalizmas o (oi, ou), pradioje aspek-

aksesuarinis rodiklis, reintcr-
pretuotas kaip iteratyvumo-intensyvumo, taigi ir kauzatyvumo charakteris-
tika bent jau kai atvilgiu. Tad, pvz., t ri-
liet. leidia : Iat. laflu : lilu "kertu, rau-
nu su aknimis" galima paaikinti egzistavusia fleksinio tipo opo-
zicija: I p. sing. teid-mi 1 p. plur. *lid-me : I p. sing. */tild-o 1 p. plur.
*lid-me
188

Bet vokalizmo ei, eu io-kamienius veiksmaodtius, buvo pri-
eita prie ivados, kad kai kurie seniau kaitomi temat ikai:
stelgo, telpo ir kt. io tipo paradigma, t. y. pamdigma, turinti
I p. sing. -o < -oao, 3 p. sing. -e o ir aknies e, laiky
tina, atrodo, ir prie jos susidarymo, tiksliau prie vokaliz
mo e atsiradimo, paradigma. Kadangi tas pats
veiksmaodis, kaip atrodo, kaitomas atematikai (ir tematikai).
i paradigmos (*leip-mi, *lelp-si, teip-tf) nesunku buvo aknies
vokalizmui e patekti ir Kartu su normali uoju ak
114
118111108 811'1. Be. 06u.ceunAoe81t"ncncKrur, npacnl18lUICKllll x auaTonultC
lt3Jl ll3blK08blC CHCTCMbl.- M., 1965, C. 81.
au l1 8111108 811'1. Be. Cnn8liHCKKit, 6nnnsltCK1tll 11 pauue6nnraucKull rnaron.
c. t OS, 116.
111
Plg. EndzeiJns J. - FBR, 1927, YTI, p. 97 To paties. or, fil I, p. 439.
114
nies vokalizmu paradigmos paradigmos
vienaskaitos formose ir baritoninis Tokiu
paradigma 1 p. sing. */ip6, 2 p. *lip-di, 3 p. */ip-e/6 : I p.
plur. *lfp-mNs), 2 p. *lip-te virsti paradigma terp-o, terp-ei, teip
*lip-me, *lip-te ir dar apibendrinus aknies voka-
bei 3 p. sing. -e fo ir daugiskaitos formoms, - paradigma
teip-o, terp-ei, terp-e fo : teip-o-me, teip-e-te. U tokios paradigmos
kaip atsakingu laikytinas atematinis asmenavimas,
bet. aikinant paradigmos reikia neileisti i
ir tos kad ide. dialektuose egzistavo prezenso
tipas su apibendrintu aknies vokalizmu e, akniniu ir medialine
fleksija (s. ind . .,jis guli", gr. xti:-tL, bet. kitta "jis guli"), pra-
prezenso formoms (s. ind. dye < o-i,
say-a-te; liudija ir imperfektas s. ind. a-aya-t
,,jis iuo ide. prezenso tipu ir gali remtis ka-
mieno veiksmaiodiai su aknies vokalizmu e ir baritoniniu
io-kamieniai veiksmaodiai ir aknies galo
opozicija
Vienas taip pat veiks-
bruoas yra tas, kad prezenso formantas -io- jungia-
mas tiesiogiai prie aknies {dieg-ia < *deig-io). Bet yra ir keletas
kur tarp aknies ir formanto -io pasirodo tam tikri elementai. Antai sugre-
tmus (-pia, .,ikabinti su auktu" ir kaupti ( -ia) ,.kasti i
... ; grobti, griebti sau", isiskiria elementas --. Nesunku taip pat
-It-, kuris prezenso formose yra (-Uia <
*-.ftio), tokiuose veiksmaodliuose kaip kreiptis (-basi, "versti,
jaukti iekant ko"' smelkti (-tia) ,.nerkti, iuklinti'', miatik!tis
.,lengvai gobtis" ir vartojamuose smaiikti .,greitai
nerti; plcyti; pavirium, luostyti; &odliai val-
gyti; pliekti, plakti (SO)" bei kruiJpti "stropiai dirbti,
(refl.) ruotis, baustis; (refl.) sunkiai lipti, roptis". Elemento f
aikiai matyti i To elemento tu-
sudaro kneikti "dirbti
kniekJti .,garsiai linksmai juoktis, krykti", kiauk-
ti "lot i, kiaukseti ", niaukti .,godiai valgyti; versti,
jau lt i ; uostyt i oti, ia ruopti "ritinti auktyn, kel-
ti : kimti, (refl.) sunkiai lipti, kopti; (refl.) ruotis, taisytis" ir kneik-
ti (-ia) .. iuklinti , neikti", kniekti (-ia) "nerimauti, verkti, knykti",
115
(-ia) "pionai Joti; (-ia) "uostyti
knarkti; (plg. Iat. r,ulukr (-cu) .,nypti (nosi); smarkiai suduoti").
(-iasi) .,palengva, sunkiai kopti, lipti". Be to,
ti skabant rupnoti" etimologikai yra su (-ia) .,duobti,
skaptuoti ... "; semasiologikai plg. skabyti (skabo) ., ...
kramsnoti ... '', skobti {-ia, skiibia) "droti (ppr. skaptu), skaptuoti ; skin-
ti, rakyti ... "
I taip pat matyti, kad elementai -- ir -t- eina
po aknies -k- ir -p-. Nustatyti aknie galo priebal-
taigi ir tarp jo bei kamiengalio -io- elemento kitais atve-
jais kur kas sunkiau, kadangi, pvz., alia kriat7k!ti "krimsti, bam-
tyti, grauti; triaukti'', atsi-kriailkri "atsikrenkti", peiktis
si) .,bartis, vaidytis, pyktis" turime tiek krialikti (-ia) " krenkti",
pelkti (-ia) "niekinti, nevertinti; (refl.) nepatenkintam
savo tiek kriailkti (krlailkia) .,t. p. ", pJkti (pl!kia,
,.pyktis, bartis". Tas pats pasakytina ir apie ,.jau kti, versti,
rausti, griozti (ppr. ko iekant)", pri-kreik!ti "prikTeikti,
ti" alia (-ia) "kloti tvarte gyvuliams po kad lapia;
iuklinti, terti", nes kreik/mas yra kreik!ri vedinys. Tad iuose
veiksmaodiuose, matyt, taip pat esama elemento -t-, bet aknis gali
ir kriauk-, peik-, kreik-, ir kriauk-, peik-, kreik-. Aikus aknies
galo -k- yra Jneikti "iuklinti", pailk!ti
"valgyti su garsu, triaukti, (-tia) .,su gar-
su tikti, tekent i; taukti, ... ", atitinkamai
su neik.fti {nei.fkia) ,.t. p. ",paukti (-!kia) .,t. p." ir {-kia)
.,t. p. ". io tipo veiksmaodiai, t. y. turinty aknies galo -.fk-, 187 matyt,
yra prie formanto -t- atsiradimo. Mat prie -st- susikeitus jungi-
nio -k- priebalsiams (pvz., pauk-ia + *pauk!-st-), aknies galo -- ir ele-
mento -st- -s- susilieti i -! - (*pauk!-st- paukt-, plg.
Be to, elemento -t- ir lemti ir ta
kad po k i de. s kalboje daugeliu virsta!. Vadinasi, *kneik-st-,
*kniek-st-, *kiauk-st-, *Jniauk-sr- pasikeisti kneik!t-, kniekt-,
kiaukr-, niaukst- fonetikai. J -t- apibendrinta& ir pozi-
cijoje po taigi ir po pl!
8
Panaiai yra ir elementas
-!- ( -kailpia), i ide. s pirmiausia, matyt, pozicijoje po k, plg.
111
Apie juos r. Iva no v V. Suffix -sk-> Baltic -Jk- and the Problem of Vcrbs
Denoting Sounds. - Donum Balticum. Stockholm, 1970, p. 206-208. - liet.
.fk<ide. sk r. BOga K. RR, H, p.223; Hamp Eric P. Sources of JI. in Baltic.- Ar
chivio glottologico ftaliano, Firenze, 1974, 59, p. 31-36.
111
s po p(b) dar r. BOga K. RR, 1, p. 277-278.
116
l'lmkti ( -a, -!o) .,namuose nieko neveikti" (plg. Iat. vauksnet
(praes. -u, -eju, praet. ,.ilgai vakaroti, kur nors nieko neveikti,
be darbo ... "), kuris yra o kamieno.
Kad elementu -t- i ti kro yra -st- (kaip -s- yra ide. -s-), patvirtina tas,
kad tie veiksmalodliai, aknis baigiasi + ar ba -s-, kaip tik ir turi
-st- : ,.(prk.) iekoti , versti, griozti, naryti",
kurio A. Juka yra praes. kniaustuos, siesti .. riti, tvir-
tinti, kabinti", kriaiisti .,trauktis nevarumais, skresti", suostis
(suosruos) .,rengtis daryti), tik pre-
zenso formos), plg. atitinkamai J.nlailsti (-tia, ir
kniaiisti (-sia, sii!sti kriaiisti (praes. praet. -to) ,
suosti (-sia) "kelti varginti, kamuoti; (refl.) ria pintis, nerimauti,
krimstis ... ".
Atrodo, kad -st- laikyti tam tikru for-
mantu ir atvilgiu identifikuoti su
prezcnso formantu -st- (dyg-sta, vir-sta < *virt-sta). Na-
tam neprietarauja : daugumas yra
intranzityviniai ir tranzityviniai kartu paiikti,pliaL7kti,
Jmoiikti. niaukti), vienas kitas intranL.ityvinis (kneik!ti, knii!k!ti, kriat1s-
ti, kruopti ) ir tranzityvinis ruopti, meikti, neikti).
panaaus, atrodo, turi ir kalba, plg. pliekt
2
(-Ju) .,ploti ,
daryd kalti, plakti, muti, minti" (plg. liet. plii!ksti ( -skia)
,.dengti, skleisti, kloti"), vlek!t
2
(-su) "krauti, kaupti", vaukt (-Iu)
.,garsiai plonu balsu kniaukt i ; gar!> iai verkti; lot i", raukt (pieri) "raukti
(plg. Iat. raukt
1
, raukt
1
(-cu) "raukti, mainti"'), bet foneti-
nio -siu ir *-stiu sutapimo (>-su) negalima kamiengalio priebalsio tiks-
hau Cia, inoma, sunku atsispirti pagundai etimologikai
identifikuoti Iat. paukst (-uj2 ir liet. palik-
ti .,valgyti su gar u, ir tuo pamatu
manyti, kad kalba iose leksemose taip pat turi -sr-, bet drauge
nerei kia ileisti i ir kai
plg. piJukt
2
(-u), vaukt (-u). ir patikis "bildesys,
mas, t renksmas, viJOkis "uo, kuris plepys; (lau-
iant medi)"'.
Formantas -st- (neprezentinis) kalbose turi to,
kad -st- linkstama ir kitose ide. kal bo e,
(pvz., s. a ir. brissim lauiu, dauiu" < *bhrst-, s. ang. bers-
tan, s. vok. aukt. bre.Han duti"), (pvz., (i-,
P.t-)k.:liu, neu"', .. dygau, sprogau"), s. (pvL., ve${ate
.,kimba, kabinasi, vynioja i" < ir (pvz., A J..iir$1-,
117
B kiirst- "pjauti, kirsti", A ko$1 "muti, kirsti, kalti", A pyii$1-). is
ide. neprezentinis formantas laikomas i ide.
ir istorikai tapatinamas su prezenso forma.ntu -sto (virsta,
pr. wirSl "tampa" < *J!irt-sro)IJlt. Kaip ir kitose ide. kalbose, taip ir
-st- vartojamas ne tik bet ir bei e
formose (plg. kruoprineti, ruptenti). Kitaip sakant,
elementas -st- yra ide.
formanto -st- ir prezenso sufikso -st- tarpininkas, ir
istorinis ryys yra visai galimas. Tarp -s- ( > liet. -!- po k) ir -sr- (>liet.
-t- po k), kuriuos turi formos, pvz., m/Jki
( < *-k-s-) resp. ( < *-k-st-) arba rupUna, rupJi-
ndja ( < -p-s-) resp. ruptlna, ( < -p-st-), istorikai
esama tokio pat morfologinio santykio kaip ir tarp, pvz., liet. niaiisia,
gr. vevc.> <*ne uso ir tarp liet. sndsta <. ( s)m"Jd-st-, gr. "snau-
diu, gr. " linkteriu mirkteliu, duodu
( < odio galo -s- ir -sr-.
Elementas -s-, kaip matyti i liet. niaiisia, gali funkcionuoti kaip veiks-
aknies baigiamasis priebalsis. kalboje dau-
geliu ioje pozicijoje jis taip pal pasireikia kaip -J-. Ko vertas toks
-- ir kuriomis jis atsiranda, matyti i ide.

mailri (-ia) kartam, trakti, (apie
eiti, brautis .. mUti (-a) "teikti dauyti, tvoti;
(refl.) skverbtis, brautis, ... " atitikmenys kitose ide. kalbose gali
ti bulg. Mjma "durti, besti, smeigti ; badyti", 3a-MyweoaM ,.ap-
kloti, apdengti" (semasiologikai plg. Iat. aust (-u, -tu) "pliekti,
muti", liet. siaiisti "supant uldengti ar nudcngti, supti ... ") bei s.
ind. m6$ali "vagia", mu$ndti "vagia, Liet. triaD!ti {-ia) "triu-
ti, "t. p." [: Iat. truset (praes. -u, -Pju, praet. -Pju)
.,piHi, treti; pajuosti (apie bulves); gesti (apie javus); tru-
(apie plaukus); iaut is, tarytis ... "] yra ukr.
no-TpYXJiYTJ-i "swusti, sutreti", trouclmeti "t. p." (dar plg. Iat.
trafisls "trapus, gurus, trupantis ... " ir serb.-chorv. trtio,
fem. tril{h)la " trapus, traikus, Veiksmaodio kriailti (-ia)
"badyti; (refl.) kimtis; eiti, droti, mauti " -- matyti
i jo krauj-ti (kraDo)
"niurkyti, Iam dyti; badyti, dauyti ... ", Iat. krausft (alia krauset (-eju))
, .. Leve l J.-P. Les presents eo -st de les tokbaricnnes
- BSL, 1975, 70, p. 91-114.
118
dauyti, mieius klojime minti ... ", s. si. Sb-kruiti "su-
<laulyti".
Semantinis artimumas leidia galvoti apie liet. (-iasi}
pyktis, rieti " 1r s. ind. r6$ati "nepatinka, pykina; ulsigauna,
leidia", rti$yati "yra nusimena" (kaip
ir ,.nepasitenkinimo, protesto reikimas;
netenos; netvarka ; ala, nuostoliai, ... " ir s. ind. roia- "pyktis, pik-
tumas, siutas").
Lat. pausties .,ruotis, rengtis, puotis, dabintis; girtis,
didliuotis" (lietuvikai *pautis, plg. liet. puoti (-ia)), kurio senes-
nes reikmes, matyt, yra paiisfties (-su6s, -iju6s) "pusti,
kilti (apie ryio plg.
b1i!ytis (-ijasi} "puotis, taisytis" : bu! uoti pdlyti (-ija) "puoti,
dabinti pfl!intl, ptiiinti "storai rengti; puikuoli, didiuotis
(graiais drabuiais)" : pui6ti ( -oja} kilti", puii6tl (-ioja)
ki lti (apie duonos (refl.) pykti, laiky-
tini: liet. puetl ( pui) "pykti"; si. ban. puchati ir kt., rus. JTYX-
J{YTb (nyxHy) "brinkti, pampti, tinti, pusti ", s. rus. nyxHyT}I, lenk.
" tinti, pusti" etc.; norv. foysa "ipusti, itinti" ( < germ. jaus-
jan) 1r, rodos, s. ind. p6$ati "ydi, tarpsta, auga; minta,
Tad iai atvejais kalbos aknies galo -- atitinka sla-
-ch- (arba -- < -chi-) ir s. Yra ir daugiau lek-
ir s. kalbose su aknies galo -ch-
resp. -$-, bet kalbos leksemos pasiymi aknies galo
-- 1/-s- svyravimu. Antai daiiJtis ( -iasi) "klysti, trenktis, belstis" ir dails-
ris (-siasi} "eiti be tikslo, klysti'' dar plg. atsi-daiiti
(-ia) "atklysti, atsidausioti, abitrenkti" resp. (-sia) " pasida-
ryti ioplam" , ui-datisti (-sia) "nukiti, yra tokios artimos,
kad giminikumas yra visikai akivaizdus. I dausi!ti {-ilja)
,.eiti be tikslo ... ", dausi6ti {-i6ja), daus6ti (-6ja) ,.dausinti, klajoti, vaik-
be aikaus tikslo, be atodairos", nu-dausi6ti "nueiti, nu ibelsti; nu-
kiti, prapuldyti", dafisyti .(-ija) "siausti, idykauti ", datisytis (-osi)
,.klajoti, be aikaus tikslo", "imirti,
istipti", dailslntl "atkiti, prajudinti leidiant; dvoklinti,
ti, eiti, dausioti" (i pasidaryti dausa, dausjs, daiisena
lis") matyti , kad esama semantinio, taigi ir
ryio su dausa oras, dausos "oras,
iltiej i kratai (kur lekia)", dausas
savimas; oras, kuriems atliepia s. si. duclrb .. kvapas,
vimas; dvasia", dua .,siela, dvas ia" ( < *douchiQ). Semantinis kontekstas
119
leidia tokiu (-iasi}, dat1stis (-iasi} tapatinti su . si. duQ,
dbchati
aknies galo -s- (plg. si. ban. ryti "kasti, rausti", s. ruju " rauju,
-= liet. rtiuju, Jat. rauju) turi ratisti (-sia) .,kasti ... ; kaupti;
rauti ... " Iat. raust (-u, -su) "rausti, erti, luoti kasti ... "loo.
iteratyvas-kauzatyvas rtiuyti (-o) "ardyti knisti" tiks-
liai, ligi pat ir vietos sutapimo, atitinka s. si. rulti,
riJ!iti, rus. pylllJITb (pjwy) ir kt. .,griauti, ardyti".
aknyje tau-, prieingai, -s- turi iteratyvas tausytis (tarisosi} "rimti,
liautis, stoti (apie (plg. jo atitikmenis s. ind. tosayati "ramina, ten-
kina", rus. .,gesinti (ugni); trokinti lenk. "vil-
tis, slovn. po-ttiiti .,ugesinti " ir kt.), o jo-kamienis veiksmao-
dis taiWi (-ia) "uiti, niekinti, varginti; (refl.) ramintis; (rcfl.) neat-
stoti"181 aknies gale turi -- [: .,tilti,
ap-bauti ( -na, "kiek apstoti, aprimt i, (apie skaus-
To -- matyti i si. ban. tuchnQti "ges-
ti (apie ti Iti; vinkti, gesti" bei s. ind. fli$yati "rimsta, pasitenkina,
yra patenkintas" bei jau ios aknies
Veiksmaodio kryti (krieja, krijo) "lenkti , kumpinti" akniai, matyt,
priklauso kreitis (-iasi) baustis; grasinti ; gintis, spirtis, prie-
intis"m. I kreia alia ir yda,
bei kreWngas alia kreisingas .,kuris turi ydingas; neteisingas, ne-
doras" matyti, kad ioje aknyje taip pat svyravimo tarp -- ir -s-.
kalbos kaip phiostas .. plaustas, keltas",
pltiotas .,t. p." bei p/6ustas .,tam tikras plaukiojantis tiltas, keltas ... "
pamatas veikiausiai yra ne pldusti (-d!ia), pldsti ( -sta, -dlia), bet Iat.
plaufities . lapti, (per)mirkti" (dar plg. plauo "kas lapias,
turintis --, i *-sj-. aknis *pJaus- "plaukti;
kur aikiai isiskiria elementas -s- (plg. gr. 7tAl(J) "plaukiu",
s. ind. plavate "plaukia", s. si. pluti "plaukti", liet. pldti
plltva) vienose likti sveika
(jos pamatu susidaryti p/6ustas, p/uostas), kitose ji
fonetikai pasi keisti * p/au- (jos pamatu susi daryt i phiotas).
ir atitikmenyse idc. -s- pozicijoje po 11
yra fonetikai -ch- (*-chj->--), s. -s-. Panaaus fone-
tinio pakilimo, matyt, ir pra dialektuose: at-
"' I raenkel E. LEW, p. 708.
111
BOga K. RR, II, p. 166, 361, 629-630.
111
Pla. fraenkc I E. LEW, p. 292.
120
..
vejais ide. -s- po u bus garsu --
198
Kalbamasis fonetinis pakitimas,
matyt, nebuvo toks intensyvus, kad automatikai -s-
-- visose leksemose: vienuose dialektuose jo
apimtos viepo leksemos, kituose - kitos. Fonetiniam pakitimui palaips-
niui progresuojant, einant nuo vienos leksemos prie kitos, susi-
daryti fonetiniai dubletai - alia viena kitos funkcionuoti formos
su -- ir su -s-. Tad buvimas kalboje (p/6iistas, p!tios-
tas ir pluotas< *pJaus- ir *plau-, ir kreia. rausti ir rduyti, tailti
ir tausytis, datitis ir dat1stls} yra gana suprantamas, randame taip pat
ir kitais atvejais, plg. pvz., austra ir autrli, aura, blusti ( blfJsta, b/fJsa)
.,akims merktis, ir bluti (blfita) "darytis mieguistam", kisti
(-sa) .,kimti diovinimui" ir kiti (-a).
Vadinasi, senasis ide. prezenso kamienas *-s-efo kalbos veiks-
maodiuose su akniniais -i- ir -u- reflektuojamas kaip -sia, kaip
-ia.
[ atsiskleidia dar vienas veiksma-
bruoas, opozicija su bcndraakniais dauge-
liu taip pat jo-kamieniais, jokio aknies baigiamojo priebalsio
veiksmaodiais, plg. liet. rausti (-sia), Iat. raust (-u, -su) :
liet. rduti (-na, -ja, Iat. (-ju, ravu): liet. taiiti ( -ia}, tausytis
(taiisosi) : ( -na, <
tjiiu- < *teu-; (-iasi} :kryti (krii'ja, krijo}; Iat. plauOties :
Liet. plati (plflna, plilva), s. si. plovQ. Kad tokio tipo prieprieos atsi-
tiktiniai sugretinimai, matyti i to, jog aknies galo priebalsio neturinti
veiksmalodi galima rasti alia dano tipo jo-kamienio
veiksmaodio. to susidaro kad aknies galo priebalsiai veiks-
maodio sistemoje daugeliu yra inkorporuoti ka/kokie
elementai, ir veiksmaodius ga-
lima pavadinti pirminiais. neaikus, bet pats aknies
galo priebalsio opozicijos egzistavimas, veiksmalo-
aknies skaidytis ir tam isiskyrimas yra
faktas, ir, tiriant veiksmaod.lio jo apeiti negalima.
Antai veiksmaodiai mauti (-ia}, nulti (-a) kartu su savo giminai-
bulg. M)iwaM "durti, best i, smeigti ... " bei s. ind. mdsari "vagia" gali
priklausyti tai akniai, kurios yra taip pat liet. mauti (-na, -ja, mo:
l'c;) ,. .. verti, smeigti ant ko; skubiai eiti, valiuoti; durti , smeigti;
m tokio pakilimo kalboje r. Bnltistica. 1966, T, p. 113-126; Hamp
Eric P. On IE s nftcr I, 11 in Baltic. - Baltistica. 1967, IIC, p. 7- 11; Andersen H.
IE s after i, u, r, k in Baltic and Slavic. - Acta Linguistica Hafnieosia. 1968, XT, p.
171-190.
121
s tumti, versti ... ", lot. moveo "(i)judinti, stumti, va ryti", s. ind. mivali
,,judina, stumia, varo". Kad liet. kniatisti (-sia) gilyn, raustis;
kniaubtis" su savo galo -s- (: liet. knevoti (-oja) "testi", i-knevoti "iarti,
Hpurenti", knevelis "kas kneveliuoti
yra padaras (bet ne koks nors veiks-
maodio perdirbinys), matyti i jo ir
kalbose sutapimo: kniausjli (kniatiso), kniatisyti (-ija) "knai-
sioti; (refl.) kapstytis (po Iat. k(Wusfties "kraptyti,
(pirtais, snapu)", knausit
2
(-u,- iju) "su snapu krap-
tyti pl unksnas", "kiek patrinti, pakas yti ... ".
aknies galo -s- galima iskirti ir kal bos veiksmaodiams
(-u, -su) "niekus taukt i, ",

-su6s) " ketinti,
baustis, rytis daryti, ruotis, rengtis" bei (-u, -su)
"gauti, pasiekti, isigyti". atZvilgiu reikia sieti su Iat. glel-
jat "niekus taukti, su s. si. "jausti, numa-
nyti", gr. xoew "pastebiu, pamatau, Kad akJ,ies galo prie-
balsis yra ide. -s- (bet ne ide. lt), matyti i kili! ide. -
n orv. dial. kleisa "neaikiai klijuoti" bei got. hausjan ir kt.
gauti (-na, gffvo), Iat. gaut
2
( -nu, -ju, !fCil'll, gavu) akni-
mi remiasi Iat. (-u, -su) .,gauti, pasiekti, sa-gaiist "sutaupyti,
sukrauti, sukaupti, surinkti"
184
bei liet. gaiisti.f (-sasi) "turtingyn eiti'',
Su -s- i gauti, gat1t
2
yra pasidaryti ir vardaodiai Iat. gauss "skalsus, greit
nesibaigiantis, ilgai augantis, retas,
netankus", liet. gtiusiis "skalsus, apstus, derlinga , naus, turtingas, tal-
pus"186.
Sulyginus su s. ind. ytiuti, yuvati "ria, sieja, jungia, kinko", aknies
galo -s- isiskiria ir veiksmaodiams j tiosti (-sia), jtisi!ti (jl1si, -sia).
kal bos atitikmens juozt (-u, -zu) .,(prisi)juosti" formos su se-
nuoju -s- yra u!fi ksuotos Stenderio lodyne ir gramatikoje: praet. j uosu,
fut. juosiu
186
kalbos veiksmaodio, kaip ir Het. juozetl
(-ija),juozmuiJ, aknies galo -z- bus gana danos odio galo
ir kaitos.
yra priesagos -y- (Iat. -f-)
liet. klausyti (klauso), Iat. klailsft (-u, -Fju) ir liet.
klausti (-ia), Iat. klausi (-u, -su) intuityviai bet ne visai
.kus turinio ir raikos ryys.
, .. Endzellns J. ME, I, p. 613.
u Fraenke I E. LEW, p. 141.
, .. Endzellns J. Of, rr, p. 552.
122
Liet. kltiusiu, kuri dar F. Froehde senojo forma
187
, W.
Scbulze susiejo su, jo nuomone, Rigvedos tekstuose atsitiktinai nepaliu-
dytu ir sro$yii-mi istumtu sravi3yii-mi : " Wer dies erschlossene
sravi3yiimi Laut fUr La ut. .. ins Litauische Ubersetzen will, wird unwei-
gerlich auf die Form kldusiu (3. sg. k/Qusia) "ich frage" gefiihrt, die sieh
lautlieh zu klausa/i (3. sg. klai1so) "icb bore" verhiilt wie stavi3yati zum
Aorist astO$/a"
1
. Toks siejimas i kad
kalbos formose elementas -s- yra skirtingos formoje klaus-au
jis i kuri kai p ir s. ind. ru3- (Sr63amiina-, sru$/i-}, germ.
Mus- (s. hlust, s. ang. h/yst, s. vok. aukt. hlosen, s. ang. hlosnian)
j uo yra o formoje kldu-siu jis yra formantas, tapatus s u s.
lai ko -syii-. Kltiusia "fragt" tokiu atveju esanti dezi-
,.nori igirsti, will horen ".
kalbos speciaJiai
W. Schmidas be kita ko, prie

l) savo
liet. klausti (-ia) prilygsta tokiems vei ksmaodiams ka ip /Oukti, lauti,
pldusti ir kt.; 2) liet. k/Gusti (-ia) " fragen" yra abstrabuota i
.,immer wieder (ver) h<>ren" ir (-ap,
at-, i-) formose, kurios ir simplex; 3) seniau
kalbos veiksmaodi ( -siu) igirsti", alia
kurio reguliariai buvo pasidarytas iteratyvas-intensyvas klausyti, Iat. klau-
si/; 4) i kleus- ki ldinti ne tik (s. vok. au.kt.
hlosen), (s. si. slyati), (klyausiim), (klaohi,
klohi) veiksmaodius, bet ir liet. klausti (-ia).
Detali (p. 40tt.) rodo, kad tiek klausyti (klau-
so), kltltisft ( -u, -iju), tiek ktausti (-ia), kltlust (-Su,
-su) bei nykstamojo aknies vokalizmo klusti {klflsra, klflsa),
Iat. klusi (-stu, -su), (-klusi), Iat. kluset (pracs. -u, -i!ju} ir kt.
iskiriamas aknies galo -s- (: gr. xMw "igirstu, gird iu, klausausi", xMw
"garsinu, lovinu", xACofLIXL "esu giriamas", lot. clueo ,.esu laikomas,
vadinamas" < kiui-) yra i visoms leksemoms vienodas ir laikyti-
nas tam tikru aknies kaip ir kai

117
Froehde F. - BB, 1890, 16, p. 184.
111
Schul ze W. Lit. klduslu und dns idg. Fulu.rum. - Silzungsberichte der Preus-
sischen Akademie der Berlin, 1904, p. 1438 (=Schulze W. Kleine
Schriflen. - Gollinaen, 1933, p. 105).
111
Schm i d W. P. Lit. kldusti "fragen" und das altiod. Futurum.- fF, 1962, 67,
P. 1-15; To paties. Baltische Beilrllge. - fF, 1963, 68, p. 41-SO.
123
aknies galo -s-, matyt, turi baistis (-siasi) .,bijoti", plg. liet. bijoti
(bijo), Iat. bfties (btstuos, bijuos) ,. bijoti, baidytis". Analogikai, t. y.
bais-sta, traktuotina, rodos, ir forma baTsta. Remtis baidjti
ir manyti buvus baid -s- vargu ar galima, kadangi tiek baidfti
(baido), tiek Iat. baidit, baidit ( -u, -iju) .,t. p." yra i veiksmao-
bijoti, bfties ivesti priesagos -d- kauzatyvai.
Kad snausti (-dio), Iat. snaiist ( -u, -du) pusiau
miegoti" aknies pradios s- yra .. judrusis", matyti i Iat. naiist "snausti,
miegoti , kurio aknies galo esant -d- rodo Iat. " nauda-
liu ", naila .. kas eina ar dirba kaip miegodamas, kam nesiseka darbas"
( < naudja). be s- turi ir kalbos atitikmenys (r.
Yra iuos veiksmaodi us susieti su ide. aknimi neu- ,.lenktis,
kreiptis,

(lot. ad-nuo .,linkteriu sutinku" );
- semasiologikai plg. ang. nod snausti". Bet iai
akniai neabejotinai priklauso ir {-sia) " nuleist i, palenkti
nusiminti". aknies galo elementus -d- ir -s- taip pat
turi bltifistis (-siasi), apsi-bliailsti ir blaud;"ti "markstyti", b/Uu-
dintis "niauktis", bltiudioti (-ioja) .,klaidioti, valkiotis,
apsi-bldud!ioti "apsiblausti ", bhidhi (blfldi) .,kly ti, klaidioti".
Veiksmaodiu pliltlli (-na, -ja, remiasi tiek liet. plausti (-dtia) ,
Iat. p/aust ( -!u, -du) "(u-, i-) lieti, lapinti (skalbiant); ilaidiam,
netaupiam ... ", tiek Iat. plmist
2
( -u, -su) .,eikvoti, kleisti", nes liet. pldus
ti (-dio} turi tokias reikmes (: pa-pldusti ., ... (refl.) pasklisti", u-pldusti
" ... paskleisti, uimti kurios yra artimo reikmei
"eikvoti, kie isti" (semasiologikai plg. liet. kWsti {-diia) "be rei kalo
leisti, eikvoti ... " , Iat. kliest (-u, -du) .,skleisti, sklaidyti;
Kad -s- (alia -d-) veikiausiai yra padaras, matyti i plau
lities "lapti, permirkti", plausa "kas lapias, -- yra
i -si- (semasiologikai plg. rus. pae-TO'UfTb .,ivaistyti, ieik
voti, ikleisti" : s. si. "tekinti, leisti liet. teketi (tlka), Iat.
tecet (-ku)). Tad matyt, taip pat esama gana senos
-d- ir -s- koegzistencij os.
I seno ie elementai gali koegzistuoti ir kalbos veiksma1odiuo
se patlst, paiist (-Iu, -du) "skleisti (kalbas), skelbti, garsinti", paust
,.(niekus), taukt i" bei piiust
2
(-u, -su) ,.skleisti (kalbas), skelbti,
garsinti". Liet. ( -ioja) ,.niekus taukti, p liaukti ..
gali tiek *paud-, tiek *paus-. atrodo, pasakyti ir apie
, .. Brugmn n n K. Grundriss der verglcichendcn Grammntik der indogermanis-
chen Sprachen. - Strossburg, 1916, U 3/ 1, p. 117.
124
liet. gniaustis (-siasi) griautis" -s- [plg. gniaiisyti (-ija), gnifl-
syti (-ija}, gniflsinti ".. . kankinti, kamuoti ", gnidsoti (-oja), gniDsti
(-sia), gniusti ( gnii'lsta, gniufisa)], kurio -d- tur i
gniausti {-dia) "gniauti" (dar plg. gnii'ldyti ( -ija)).
Ne visais atvejais -d- ir -s koegzistencija leksemose
yra senas reikinys. aknies galo -s- atskirais atvejais gali naujas, at-
i -t- ar -d- tam pakiti-
(pirmiausia aknies galo + ir -d- virtimo -s- prie bendraties for-
-t(e)i). kalboje taip atsitiko su veiksma.lod.liu jaiisti
( -sia) ,.rausti, versli, maiyti , daryti, jaukti

(plg.
jaiisti ,.t. p. ").
kalboje -s-, -t-, atrodo, turi riest
2
(praet. riesa) "baigtis",
riesties (rlsties)l (praes. rieas, praet. riesas) .,kristi, lietis",
riest (rlst
2
) (-!u, -su) .,riesti vynioti ant veleno (metmenis)"
ir jiiust {-!u, -su) "(nu)jausti, (nu)manyti; (pa)j usti, suvokti", - tai ro-
tokias pat reikmes turintys Iat. rllst (rlest
2
) (-!u, -tu) ir }aust ( -u,
-tu), kuriems kalboje at liepia riesti ir jausti
alia k/iest ( -!u, -du) "skleisti, sklaidyti; ibarsty-
ti". (-Iu, -du) ,.takyti, ... " kalbos vienur ki-
tur randame pa-kliezt {-!u, -zu) .,paskleisti" ir (-!u, -zu) "drabs-
tyti, Taip pat alia inomo uz-bliiust
2
(-u, -du) .. upil-
ti, ulieti" yra ir blauzt
1
(-Iu, -zu) "lieti, pilti (vandeni)".
Kad Iat. rlezt
2
(-Iu, -zu} "riesti vynioti ant veleno (metmenis):
pasukti kad metmenys sukant kaupti", riezt (-u,
-::u) ,.sunkti , tekinti", pa-riezt (-!u, -zu) riezt
2
(-u, -zu)
,.augti, keroti, elti, dygti, sprogti, skleisti pumpurus" -=- yra i
-d-
2
0
2
, pastarojo veiksmaodio imperatyvo forma ne-rieti (2 p.
sing.) (ME Il l 547) ir aknies galo -d- turintys Iat. rlest (-Iu, -du) "riesti
vynioti ant veleno (metmenis)''.
i vedimo vietoj reguliaraus -d- kaltos, matyt, yra prczenso formos:
-I-, i *-dj-, reinterpretuotas kaip esantis z + j, kurio
refleksas irgi yra -- I tas -=- apibendrintas prcterito ir
bendraties formoms. io proceso modeliu eiti tie veiksmaodiai.
kurie i seno aknies galo -z- ( = liet. -- < i de. -R( h )-), pvz., bliezt
(-Iu, -zu), dvlezt ( -u, -zu), dauzt (-u, -zu).
m Rod. Klaidingai geogmfija nurodyta LKK, 1973, XIV, p. 96.
101
Phz. J. Latvieu valodas gramatika, p. 776.
125
Liet. trfl!sti (-d!la} < *dreid- ir s. isi. dr/ta "cacare" atitikmenys
kalbose pasilymi -st- /-sk- kaitaoa: rus. dial. .np.ltCTATb "tries-
ti", lenk. serb.-chorv. drfskati, driskiim, bulg.
ir kt.
20
' (dar plg. slovn. drfst, drfsk "tryda aknis,, matyt, yra *drei-,
-st f-sk- (bet vargu ar

Tokiu iskiriamas bendras
ir elementas -d-.
Su bll!stl ( -dlia) "durti, smeigti, bestj'' , skril!sti (-dfia)
sklaidytis, skirstytis (apie debesis, dulkes ir pan.); skris-
ti (apie oru tolyn; stumti", skreisli (-dfia)
gaubti, siausti; oru tolyn", slil!sti (-dlia)
"slystamai leisti emyn", spleistis (-dliasi) skleistis" atitinkamai
su Iat. bit (btt} ,.stumti ", s. si. bili (dar plg. priesa-
gos -d- kauzatyvus Iat. bidft, bldft, bidft (-u. -iju) "stumti, stumdyti;
kimti", het. bydyti ( -o, -i:) "kelti, varyti, baktinti"), skrflti
(-ja, skri!ja) "suktis, ratu ; daryti apvaliai
ti ... ", slil!ti (-ja, -jo) "i ieti, glausti" ir Iat. pa-plit
2
(-plistu, -pliju) "sklai-
dytis, skirstytis (apie mones, debesis)" (plg. liet. plyti (pli!ja, plljo) "gul-
ti, nesunkiai galime iski rti tam -d-.
Tokiu pat -d- i kiriamc ir vokalizmo eu bei ou veiksma-
odiuose: kliailsti (-dlia) negerumui, alingam, kenk-
ti": k/idti kliiivo) "kabintis u1 ko; trukdyt i ... ",
kliduti (-ja, -na, pasilikti, (refl.) glaustis, liet
1
s:
(refl.) i rasti apsi mesti ... "; gniausti (-dia) "gniau.ti" : gne-
voti (-oja) ,.lamdyti, kibinti " (plg. s. isi. knjja "spausti, suduoti" ( <
*kneujan), norv. dial. knua "su pirtais spausti, gniauti", s. ang cnu(w)i-
an "su trinti" <i de. *gneu-); skiausti (-dio) ,.glausti
su kitu onais" :Iat. skilt (praes. skuju, skuvu, sktinu, praet. skuvu) "skus-
t
."
I
Su s. si rejati s. ind. rit.tdti (r. toliau) galima sieti Iat.
riest
2
(-u, -du) "riesti vynioti ant veleno (metmenis)", riesl
(pra es. -I u) "kr isti, (apie aaras); lieti (aaras)", riesties (3 p. praes.
rietas) " rinktis, kauptis, pildytis, tvenktis; kristi, aaras)'',
-!- veikiausiai i *-di-, o ypatybes padeda suprasti
liet. riedeti (rieda) sukantis, ristis; laais kristi, greitai
sruventi, .. ".
3nJnenl!n R. CnasKno-6aJJTIIItCJCIIe JTIOJlbl.- XapbJCOs, 1911, c. SS (CH.
91) (- Endzeltns J. 01, II, p. 217) .
... Stang Chr. S. Lexikalische SonderUbereinstimmungen p. 20.
n 3TifM. CJIOo., S, c. 116. '
126
Kiti elemento -d- veiksmaodiai turi kalboje. Veiks-
malod.liams liet. kliesti ( -dio, -sta) klejoti" ir k1fedi!ti (klie-
di, -a) .,klejoti, klysti ... " pirminius randame ne tik liet. klaj6ti
(-6ja) .,bastytis, keliauti en ir ten; klaidioti, kelio klysti; klie-
klaipytis, Iat. klajot (-iiju) ,.klajoti, bastytts",
liet. klej6ti (-6ja) klysti; paklydus, klai-
dLioti, nesurasti kelio", Iat. k/ej8t "klajoti, bastytis'', bet ir klit
2
ME II 231 = Iat. klfst. l Iat. klfst ( -stu, -du) "klysti; klajoti,
bastytis; skirstytis, sklaidytis, krikti", liet. klysti (-ta, kljdo) ,.netikru
keliu eiti, klaidingai daryti; vykti (ppr.
klaid1ioti ; tolintis, skirtis ... " , i-klysti "... isiskirstyti, isisklaidyti
... " matyti, kad tai akniai priklauso ne tik Iat. kliest (-u, -du)
,.skleisti, sklaidyti, barstyti", klilst ( -i u, -du) "suduoti, kirsti, smogti",
pa-klist
2
"isklaidyti, igainioti; pabarstyti, pakreikti , iret inti ", bet ir
liet. ktelsti (praes. -d ia, pra et. -do) "be reikalo leisti, eikvoti; prarasti,
netekti", ,. ... iskleisti".
Taip pat alia liet. sklii!sti (-diia) "(refl.) driektis; skisti darant
sklisti i skirstytis", skleisti (-dlia) " plonu sluoksniu kra tyti, klo-
ti; ileis tus, is progu ius (lapus, pumpu-
rus) ... ", Iat. sklilst (-u, -du) ,.skleisti, sklaidyti (lapus)" randame
liet. sklii!ti (-ja, -jo) "skleisti, kloti; (refl.) skljti (skljija, skleja,
sklljo} "sklisti, (per klysti, krikti; sklaidytis".
Liet. I/esti (-dio) " ... sukti, daryti i molio", Iat. zlest (-u, -du)
"tepti (moliu, riebalais)", zvlest (zvil!st, zviest } (-iu, du) "tepti; glieti
(moliu kartu su liet. (iedi, senti; ti ",
Iat. ziedet (praes. -du, -!u) senti, viesti ;
auti, visti" taip pat bus -d-: tai matyti juos sulyginus
su Iat. zit (praes. =istas
2
) "darytis ma(omam, auti", ziet (ies) (praes.
zeju(os)) ,.praysti , isiskleist i"l
06

(Lielsalaca) randamas

(praes. praet.
du1) " tirpti ; sprogti, skilti ; ti kt i, sklisti, lakstyti (i alis) ... " (plg.
s. ind. chyati "pjauna" su ch- i ide. rodo, kad liet. skfesti (-diia)
ir Iat. (-u, -du) "takyti; eikvoti, leisti, vaistyti; (nu)pjauti, (nu)
traukti ; greitai eiti, vaiuoti " -d- yra gautas.
Liet. sviesti ( -d! ia} ir Iat. sviest (-lu, du} atstovauja akniai, turi
I ier. (- oja}, Iat. svajot
201
kad ie o-
diai sutampa su Av. spayeiti "(nu)meta" (alia -s- aoristo
101
LKK, 1975, XVI, p. 140-141.

Boan K. RR, n, p. 614; Frnenkel E. LEW, p. 947, 948, 953.

127
spah-)
208
, kurio forma svayeiti (aknis alia
*sLt-ea- aoristo formoje) kaip, pvz., Av. spanta- alia liet. ventas,
Av. zbayeiti "(pa)auka" alia s. ind. hvayati "aukia, prao ...
senesnius laikus ir vokalil
mo ou kuriems taip pat galima nesunkiai iskirti -d-, yra
daugiau, plg. liet. grausti (-d1.ia) ,.griausmui trenkti; gausti, trenkti,
bel sti; grasyti, aukti, bartis", Iat. (-iu, -du)
griauti ; grasinti" :griauti ( -na, -ja, "griausti, trenkti ; gausti,
trenkti (apie vaitoti", Iat. KJOLit (-ju, KJiil'u)
" ... (intr.) siausti, versti, griausti (apie liet. sprtius-
Ji (-diia) ,.kiti, brukti, spausti i Iat. spraust (-iu, -du)
.,smeigti , besti, durti " : Iat. sprauties (-ju6s, sprlivu6s) "(i)kilti, auktyn
vedtis, skverbtis'; {-diia) "pikta daryti, skriausti ; daryti, kad
skaudinti", Iat. skaust ( -lu, -du) prieingam,
i pavydo kenkti" [plg. (skauda, -sta, -sti), Iat. sktlu-
det ( -u, -eju) nepa Junkiam : Iat. skaut (3 p. praes. skauj)
i pavydo kenkti".
Liet. grtiusti ( -d1.ia) gabenti, grioz-
di nti, neti, kraustyti, iekant versti; griebti, vogti" bei Iat. Ja-
grtlust2 (3 p. pract. .,(su)griauti" (dar plg. grilud{it
2
,.kratyti,
berti; (su)griawi ", graudet ( -eju) "purtyti, kratyti (pvz., suodius ar i
grdudu6c "kratyti, birinti (pvz., i valyti
dulkes sukeliant)"), nykstamojo vokalizmo yra liet.
grdsti (grdda, -d1ia) .,kruti, trinti, smulkinti, malti : daulyti; kiti,
kimti, murdyti; neti, velti, gabenti ... ", Iat. ( -u, -du) "stumti,
kiti, ki mti : trinti (pvz., pipirus, turi
semantinio su liet. grititi (gri!l1a, griuvo) "irti (a pie
kristi, pulti: birti, gurti, ... , Iat. grut ( Kftisru, i,
virsti; vertis, pulti , liet. griauti (griauna, griduja, "versti,
ardyti, gadinti ; (refl.) brautis, verltis, ... ", Iat.

( KJOI'U)
"versti, griauti, dauyti, blokti .. (dar plg. gr. f-x_pac (3 p. sing. a or.)
ko nors" ir x_pavw "(nu-, -u) maunu,
eidiu, ugaunu" < ide. "ant ko atraus
trinti, smulkinti, ma lti ") : plg. liet. grtiusti ( -dio)
... " ir gridti " ... grusti ta pie linkti
i-graustyti " ikraustyti" ir i-grtillli " ukrauti";
Jat. .,(su)griauti", ., ... (su)griauti" ir KJOut
2
.,versti,
griaut i, daulyti ... ": Iat. graudu6tt "kra tyti, birinti ... " ir liet. gridti "bir
toe Burtho lomac Chr. Altiranlsches Wl>rtcrbuch.-Strassburg, 1904, p. 1615.
128
ti, gurti, ... ". Vadinasi, yra gana akivaiz-
di.Lict. (-dia) "bimbti (apie vargus), zvimbti, o-
ti, siausti ; staugti, kau kti ; vaitoti, dejuoti, verkti ... ", Iat. gaf1st.
.du) aimanuoti, dejuoti" ir liet. gawi (gauja, -jo) "staugli
vilkus)" (dar plg. liet. baubti", Iat. gavelet, gavi/et
gauti"; ide. aknis *gheu- gausti" : s. isi. go/a "staugh'>
arm. govem "giriu", got. gaunon " dejuoti , vaitoti", s. pers. gaub- "tarti,
sakyti "20') patvirtina Iat. staugimas (rujos
metu)".
.Kad alia skliaiisrl (-d1.ia) "daryti skliautuoti; (rcfl.) suptis,
juostis, gaubtis; statyti, glaustyti veiksmaodio
skleu- "pjauti, kirsti", matyti i Iat. "nuk1rstas ar nus-
keltas lentos galas". kalbos atitikmuo sklaiist
2
( -Iu, -du) "iambiai,
pjauti (kirsti)" turi au. Lat. uz-blaust
2
{-u, -du) "up.il-
ti ullieti " lygint inas su Iat.

(pra et . . .ilgiau stovint vandenyJe,
plerti, liet. pra-b/idti " ... prakiurti, imti
pasi leisti" (dar plg. gr. cp)..ew "tvinstu, teku, tryktu, kaupiu"), o Iat.
pmht , parlst {-u, -du) "skleisti (kalbas), kelbti, garsinti" - su s. si. u-p7r
vari viltis" (Ir. p. 44).
Liet. austi (-dia), Iat. aust {-! u, -du) elementas -d- taip pat yra antri-
nis, plg. s. ind. 6-tum "austi".
Esama nemao semantinio panaumo tarp liet. drausti (-d1.ia), pr.
driaudai, draudie iti, liet. draudeti (-ejo), dnidintl (-ina), Iat. drau-
der, draiidet (-u, -i!ju), drudet (r . p. 29) ir aknies galo -d- Iat.
sa-dnit (ies) (-druvu(os)) "i-, clruveties (-ejuos) "bijoti, i-,
sa-druvet, sadniet grasinti, (intr.) pykti;
(refl.) nu-, bijoti; paniurti, apsiblausti ", Iat. druwas
dru11is "siaubas", Iat. drtrvet "grasinti, dra-
ver2 ( -eju), driirft "barti, grasinti, liet. droveti (drovi, -eja)
,,ncdristi, Iat. drova, driiwr .,barimas, liet. drovd



Liet. gratlsti (-d!.ia) i (apie (refl.)
apgailestauti ", pr. en-graudis erbarme dicb" (2 p. sing.
impe(.) (kuris kaip ir en-gr a udiwings "gailestingas, barmherzig" vei-
... Mayrhofer M. EWAitind., f, p. 364, 445. Bet dar plg. LKK, 1973, XIV,
p, 53 ir Endzell ns J. ME, I , p. 613.
to Kad kai kurie n6ra skoliniai, E. Fraenkclis, r. F raenkel E.
l EW, p. 102. Plg. LKK, 1973, XIV, p. 10.
S Simas 129
kiausiai turi -i- i -e-
211
, plg. liet. "griaudiam
") pvz., (-dlia)' ., . .
skaush , skrusll (skrunda), skrudeti (skri1di) graudi ntis".
dulys nerimas", skrii'ldis iurpas") netrukdo susief
odiais: s. gnMe, grye "bijoti,
e1t1", s. vok. aukt. in-gn1en "bijoti, baisu; nueiti iurpuliais"
vok. aukt. grt1wen (vok. grauen) "t. p. ", vid. '
ang. "baisus" (ide. *glmi-). Tokiu ir iems
ve1ksmaod1ams galima iskirti tam -d- {plg. s.
aukt. vid. vok. em. griusen "bijoti, jausti baim'"

Ka i kurios vokalizmo ie ir eu leksemos, aknies galo -r-
ro su pirminiais aknies elementus -ej- ir -ov-
;, ul -gliesti "utepti" : glieti (-ja, gleja, -jo) ,,tepti,
t1, gla1styt1 ; griestis "trauktis griene, nusistoti paviriui" :
ti (-ja, gri!ja, -jo, grejo) "semti nuo paviriaus, graibyti. .. "; liesti
prisi tikti ... " : lieti (-ja, /i!ja, -jo) "daryti i sulydyto
vako ar ko kito; lipyti kuo, gi ieti (Kv) ... "
212
" liesti,
"tepti, glieti" yra giminikos, r. p. 35); pleisti
(refl.) akotis, keroti, augti", sp/eisti skleisti" :plyti
ja,plljo) "gulti , Iat. pa-pl/t
2
(pracs. -plistu, praet. -pliju,
"sklaidytis, skirstytis (apie mones, debesis)"; sii!sti "riti,
ti, kabinti" : sii!ti (-ja, seja, -jo, sejo) "riti (javus i riti, t
ti, kabinti "; skleisti "tiesti, kloti; plesti" : sklii!ti
"skleisti, kloti", sklyti (skljja, sklljo) "sklisti, (per
klysti, krikti; slysti"; skrii!sti a
braukti; mesti, sviesti ", skreisti (-ta, "gaubti, siausti" :
ti (-ja, skreja, -jo) "daryti suktis r atu skristi a
sparnu'(; jausti "rausti, versti, daryti;
1
, , .... , ......
:ja tit i (pracs. -na, -ja, praet. "t. p."; kniatisti (-titJ)
"iekoti , versti, griozti, naryti ; (refl.) kniaubtis; atid1iai koki
dirbti" :liet. knevoti (-oja) ,,!esti", i-knevoti "iarti, ipurenti",
knevelis ,.kas kneveliuoti, kneveluod
(plg. Iat. kni1r gr. xvow ,.kasau .. );
sriai].tti -ta) "sroventi, p laukti srove" : srtiti (srflva)
venti, ... ", sraveti ( sriivi).
u Bet plg. Schmals tieg W. R. An Old Pcussian Grammar, p. 203.
111
s B. - KZ, 1966, 80, p. 88.
130
Su liet. svajoti (-6ja), Iat. svajat vienos aknies yra svfesri svais-
i -sta), tat. svaist
2
( -Ju, ir kt.
218
,. o s .. si.
1 ( .. serb.-cborv. ( "(nu)JaustJ, JUSti ; grdetJ, klausyti 1r kt.,
nytl .,pastebiu, pamatau, ir kiek nutolusios
gr. "kautis (-nasi, kiivosi, pamilti, apsiskirt.i" etimolo-
het. .. 1" k' i1 ( x ) . yt' kl t'"
ikai yra 1et. ta sti "pa1s 1, ausy 1 .
g Piisti verti (apie akis)" (plg. vienaaknes leksemas
. iesttl "ant stojantis", piesta pneki-
ru,p . d .z .
nes kojas", pltas "ap:alus"). su s. . tmsta,.
pfnvati keha, plls!'
(pliilta) ,.darytis
akis)") ir kiek nutolu:s1os het. pytl (pyJa, pyna) "gert1
bjurti, liugti, titi; atleisti
su knieti (-ja) "galabyti, udyti ", atrodo, galima susieti knii!sti (-tia)
silpnai mausti", Iat. knlest {-!u, -tu)
", - semasiologikai plg. Iat. kniebt ( -bju, -bu!
,,nybti, gnybti; nuauti, nugalabyti", liet. {-ia) "gnybt!,
kabinti ... ; ". "glausti su kitu onais'',
ski6uvti ,.skelti" ir Iat. skiit (praes. skuju, skuvu, skrim1, praet. sku-
vu) .,skusti" gali etimologikai taip pat Kad alia skliaflsti
"daryti skliautuoti ; statyti, glaustyti (ausis); glausti ; da-
ryti s}dembti" vienaaknio *skleu-, matyti i
Iat. skfiivums ,.nukirstas ar nuskeltas lentos galas".
Salia ,.prayti, vadinti" ( <*,.skatinti, raginti") i seno
"kvaiti, alpti" (alia kvaisti (-sta) "svaig-
ti, suktis galvai ; kvailti, kvaiti"), kalboje semantikai ir mor-
fologikai atitinka quoita, quoi te (3 p. praes.) "nori, trokta" ( < *kvpi-
teja). Jo quoi tit < *kvaitet rodo dalyvio forma po-
-quoitrto n. Cia svarbu kad kalboje paliudyta elemento
-t- neturinti forma quoi "jis, j ie nori" (vartota ir 1 p. bei 2 p. sing. reik-
me)211, kuri, matyt, yra *ktjaja (3 p. praes) < i de. o.
Liet. riesti "daryti ulenkti; sukti ritini; vynioti ant
veleno (metmenis); lenkti (per apsi vyniotis augant; smarkiai
augti, akotis ... " atitinka Iat. rii!st ( rlest)
2
(-u, -ILl) "piltis, pildy-
tis, rinktis; (praes -u, -stu) kristi, (apie aaras); lieti (aaras);
skleisti, augti, keroti, elti, dygli, sprogti, skleisti pumpurus; (du
daiktus) sieti ; pri sifili ; sijoti; riesti vynioti ant veleno (metme-
"" Boga K. RR, II, p. 614-615; Fraenkel E. LEW, p. 948.
"" Maiulis V. Seniausias raSto paminklas.- Baltistica. 1975, XI, p. 129.
131
,