Turinys

angos odis..... 7
Pratarm 9
1. BENDROSIOS PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO
PROBLEMOS 11
1.1. Psichologinio konsultavimo apibrimas ir tikslai 12
1.2. Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos ssajos... 17
1.3. Asmenybs teorija ir konsultavimo praktika 18
1.4. Konsultavimo proceso struktra 21
Literatra 24
2. KONSULTANTAS 25
2.1. Konsultanto vaidmuo ir vieta 26
2.2. Reikalavimai konsultanto asmenybei:
efektyvaus konsultanto modelis 28
2.3. Konsultanto vertybi sistema 33
2.4. Profesins veiklos taka konsultanto asmenybei
ir gyvenimo kokybei 36
2.5. Konsultanto profesinis pasirengimas 59
Literatra 42
3. KONSULTANTO IR KLIENTO KONTAKTAS 45
5.1. Kontakto apibdinimas 44
5.2. Terapin atmosfera. Fiziniai terapins atmosferos
komponentai..... 48
5.5. Emociniai terapins atmosferos komponentai 51
5.4. Kontakto palaikymo gdiai 58
5.5. Perklimas ir kontrperklimas
konsultavime ir psichoterapijoje 64
Literatra 70
4. PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO EIGA. SVARBIAUSIOS
KONSULTAVIMO PROCEDROS IR BDAI : 71
4.1. Pirmasis susitikimas 72
4.2. Problem vertinimas 79
4.5. Pagrindiniai konsultavimo bdai ir procedros 89
4.4. Patarimai pradedaniam konsultantui 107
4.5. Psichologinio konsultavimo pabaiga ir rezultat
vertinimas ..115
Literatra 118
5. SPECIFINS PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO
PROBLEMOS ..' 119
5.1. Nerimas 120
5.2. Baim ir fobins reakcijos 127
5.5. Prieikai nusistats ir agresyvus klientas 150
5.4. Nemotyvuotas klientas 155
5.5. Klientas, keliantis perdtus reikalavimus 154
5.6. Klientas, jauiantis kalt 155
5.7. Verkiantis klientas 157
5.8. Isterika asmenyb 159
5.9. Asmenyb su kyrumais 141
5.10. Paranojika asmenyb 145
5.11. izoidin asmenyb 146
5.12. Asociali asmenyb 149
5.15. Alkoholizmo problemos 150
5.14. Klientas su psichosomatinio
pobdio nusiskundimais 156
5.15. Klientas su depresija ir suicidiniais ketinimais 159
5.16. Klientas, igyvenantis netekt 168
5.17. Pokalbis su mirtaniu mogumi 175
5.18. Seksualins problemos 178
Literatra 184
6. ETINIAI PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO
PRINCIPAI 185
Literatra 191
angos odis
Rimanto Koino knyga Psichologinis konsultavimas" - labai
svarbus ir savalaikis indlis negausios literatros bibliotek
psichologinio konsultavimo, psichoterapijos klausimais lietuvi
kalba.
Lietuvoje jau susikr pajgi psichologinio konsultavimo, psi-
choterapijos mokymo, mokymosi ir taikymo sistema, tradicijos. i
knyga papildo esam konsultavimo praktikos ir ini patirt, at-
veria nauj jos puslap, kuriame isamiai aprayti ir iaikinti psi-
chologinio konsultavimo pagrindai.
Knyga bus nepakeiiamas vadovas psichologinio konsultavimo
ir psichoterapijos srities specialistams - ir pradedantiems, ir jau
dirbantiems psichologams ir psichoterapeutams, taip pat bus do-
mi plaiam skaitytoj ratui. Knygos autoriaus turtinga asmenin
keliolikos met praktinio ir teorinio darbo patirtis pads konsulta-
vimo srities specialistams pavelgti konsultavim kaip gana
griet, mokslikai pagrst dalyk, prapls valg, kad psicholo-
ginis konsultavimas - tai menas ir meistrikumas, o konsultacinis
kontaktas - tai ypa sudtingas ir atsakingas dviej moni santy-
kis, kuriame slypi didel ir konsultanto, ir kliento asmeninio tobu-
ljimo galimyb.
Ne paslaptis, kad beveik visi sivaizduoja es bendravimo psi-
chologijos specialistai. i knyga, manau, daugeliui pads realiau
pavelgti kasdiens psichologijos mit, ir psichologin konsul-
tavim leis suvokti kaip atsaking, daugelio profesini gdi rei-
kalaujant, nelengv, bet labai reikaling darb, kuriam gerai at-
likti reikia bti labai pasirengusiam, brandiam, sugebti giliai pa-
inti save ir kitus.
Knyga bus domi ir naudinga pedagogams, gydytojams, kit sri-
i specialistams, kuriems kartais tenka sprsti ir psichologines
problemas.
Lietuvoje kuriasi vis daugiau psichologins, psichoterapins pa-
galbos tarnyb, kuriose, atitinkamai pasireng, dalyvauja ir sava-
noriai darbuotojai. i knyga, manau, bus didel parama j pras-
mingame darbe.
Neabejoju, kad knyga enkliai prisids prie bendros psicholo-
ginio konsultavimo, psichoterapinio darbo kultros kilimo Lietu-
voje. Kiekvienas, perskaits j, -profesionalus konsultavimo spe-
cialistas, studentas, sprendiantis savo gyvenimo problemas mo-
gus, mgstantis skaityti psichologin literatr - bus dkingas au-
toriui, nes kiekvienas savaip suinos, kad pagalba mogui konsul-
tuojant - tai mokslas ir menas, tai asmenin atsakomyb, tai bti-
nyb gerbti kitus ir save, tai ypatingas ir abipusi pastang reika-
laujantis dviej moni susitikimas, kuriame visuomet slypi atra-
dimo, sprendimo, tobuljimo ir painimo galimybs.
Dr. Ona Kristina Polukordien
Pratarm
iandien psichologai, gydytojai, pedagogai savo praktikoje su-
siduria su gausybe mogaus problem, kurias sunku, o kartais ir
nemanoma apibdinti klinikiniais terminais, kurios negali bti
gydomos" ar sprendiamos" tradicikai medicinikai. Jas gali-
ma apibdinti kaip kasdienio gyvenimo problemas, susijusias su
asmenybs formavimosi ir prisitaikymo sunkumais, tarpasmeni-
ni santyki keblumais, socialinmis problemomis (AIDS, narko-
manija, alkoholizmu, skyrybomis, smurtu ir kt.), psichologinmis
krizmis. Platus i problem ratas ir sudaro gana naujos srities,
artimai susijusios su klinikine psichologija ir psichoterapija, -psi-
chologinio konsultavimo - objekt.
i knyga supaindina skaitytojus su svarbiausiomis psichologi-
nio konsultavimo teorinmis nuostatomis, svokomis, konsultavi-
mo pagrindinmis procedromis ir bdais. Stengtasi atskleisti uni-
versaliuosius psichologinio konsultavimo principus, vengiant siau-
rai idstyti kur nors vien teorin poir (nors tenka prisipain-
ti, kad jauiu simpatij egzistencinei-humanistinei orientacijai psi-
chologijoje).
Knyga gali bti vadovlis psichologijos, medicinos, edukologi-
jos (pedagogikos) studentams, kuriems teks padti kitiems mo-
nms. Jiems ypa svarbu inoti, kaip umegzti profesin kontakt
ir kaip j palaikyti, kokia yra pagrindini mogikj problem
psichologin samprata. i knyga gali bti naudinga ir jau dirban-
tiems psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos srityse savo
profesiniams gdiams tobulinti, profesiniame darbe ikylanioms
problemoms geriau sismoninti, lanksiau taikyti savo inias pa-
dedant sprsti vairiausias mogaus problemas. Galiausiai knyga
gali sudominti visus, kuriems rpi konsultavimo teorija ir prakti-
ka.
i knyga - autoriaus daugiameio praktinio psichologo-psicho-
terapeuto darbo rezultatas. Taiau ji neivyst dienos viesos be
daugelio moni vairiapusikos pagalbos. Jiems ir noriau pa-
dkoti - pirmajam savo psichoterapijos mokytojui, Daktarui Alek-
sandrui Alekseiikui, kolegoms, su kuriais mokms sprsti savo
ir kit moni problemas ir daug met dirbome kartu, taip pat
keletui imt klient, su kuriais susidrs, giliau supratau mo-
gikosios egzistencijos sudtingum ir prietaringum, taip pat pa-
tikjau, kad gyvenim galima keisti didesns gerovs link.
Autorius
1. Bendrosios psichologinio
konsul t avi mo problemos
1.1. Psichologinio konsultavimo
apibrimas ir tikslai
Apibrimas. Psichologinis konsultavimas yra santykikai nauja
sritis psichologijos praktikoje, inirusi" i psichoterapijos. Jo pri-
sireik diferencijuojantis psichoterapinei praktikai, laip pat norint
pagelbti monms, neturintiems klinikai apibdinam proble-
m ar sutrikim, bet iekantiems psichologins pagalbos. Todl
psichologinio konsultavimo pirmiausiai reikia monms, turin-
tiems kasdienio .gyvenimo sunkum. Tai ir darbo (nepasitenkini-
mas juo, pablogj santykiai su bendradarbiais, pavaldiniais ar va-
dovais, bedarbyst), santuokos ir eimos, mokymosi ir santyki mo-
kykloje problemos, pasitikjimo savimi, savigarbos stoka, sunku-
mai priimant sprendimus, umezgant ir palaikant tarpasmeninius
santykius, vairiausi konfliktai (pvz., moraliniai ir vertybiniai), sun-
kiai sprendiamos egzistencijos ir kitokios situacijos. Antra ver-
tus, psichologinis konsultavimas, kaip jauna psichologijos prakti-
kos sritis, kol kas dar neturi grietesni apibrim - j patenka
paios vairiausios problemos. Tai ir atsispindi psichologinio kon-
sultavimo apibrim vairovje. tai Amerikos Personalo ir vady-
bos asociacijos Licenzavimo komisija, duodanti leidimus privaiai
praktikai, psichologin konsultavim apibria kaip konsultavi-
mo procedr ir kit artim mokslo apie elges srii taikym sie-
kiant padti mogui imokti sprsti problemas ar priimti sprendi-
mus dl profesins karjeros, santuokos, eimos, asmenybs tobu-
linimo ir kit tarpasmenini klausim". H.M.Burks ir B.Stefflre
(1979) pateikia iek tiek platesn io konsultavimo apibrim:
Konsultavimas grindiamas profesiniu santykiu tarp pasirengu-
sio konsultanto ir kliento. is santykis paprastai yra asmuo-as-
muo", nors kartais jame gali dalyvauti ir daugiau negu du mons.
Jis skirtas padti klientams isiaikinti ir suprasti tai, kas vyksta j
gyvenimo erdvje, ir imokti siekti savo tikslo prasmingai, pagrs-
tai renkantis ir sprendiant emocinio ir tarpasmeninio pobdio
problemas". Yra ir daugiau panai psichologinio konsultavimo
apibrim, taiau visi jie apima kelet svarbiausi element:
1) konsultavimas padeda mogui veikti pasirinktinai;
2) konsultavimas padeda mokytis naujai elgtis;
3) konsultavimas skatina asmenyb tobulti;
4) konsultuojant akcentuojamas kliento atsakingumas, t.y. pri-
pastama, kad nepriklausomas, atsakingas individas pats gali pri-
imti savarankikus sprendimus esant tinkamoms slygoms, o kon-
sultantas kuria slygas, skatinanias klient valingai keistis;
5) konsultavimo esm - kontaktas tarp kliento ir konsultanto.
Jo pagrindas - klient orientuoto konsultavimo filosofija. Jos ry-
kiausias atstovas buvo ymus amerikiei psichologas G.Rogers.
i filosofija gali bti apibdinta trimis prielaidomis (ar konsultan-
to nuostatomis):
a) kiekvienas asmuo yra beslygikai vertingas ir todl gerbti-
nas bei vertintinas toks, koks yra;
b) kiekvienas asmuo gali atsakyti u save;
c) kiekvienas asmuo turi teis pasirinkti savo vertybes ir tikslus
bei priimti savarankikus sprendimus.
Taigi psichologinio konsultavimo apibrimas apima ir bazi-
nes konsultanto nuostatas mogaus apskritai ir konkretaus klien-
to atvilgiu. Konsultantas priima klient kaip nepakartojam, uni-
kal, autonomik individ, kuris turi teis laisvai rinktis, kaip no-
ri elgtis, gyventi savo gyvenim. Dar daugiau - svarbu pripainti,
kad bet kokia taiga ir bet koks spaudimas kliudo klientui atsakyti
u save ir tinkamai sprsti savo problemas.
Tikslai. Nra paprasta apibdinti konsultavimo tikslus, nes jie
priklauso nuo kliento, besikreipianio psichologins pagalbos^ po-
reiki ir paties konsultanto teorins orientacijos. Taiau, prie su-
paindindami su konsultavimo tiksl vairove, norime, remdamiesi
R.L.George ir T.S.Cristiani (1990), suformuluoti kelet universa-
li tiksl, kuriuos daugiau ar maiau mini vairios psichologinio
konsultavimo teorins mokyklos.
i . Skatinti keisti elges, kad klientas galt gyventi produkty-
viau, bt patenkintas gyvenimu net esant tam tikr neivengia-
m socialini apribojim.
2. Lavinti gdius, padedanius veikti problemas, ikylanias
susidrus su naujomis gyvenimo situacijomis ir naujais reikalavi-
mais.
3. Utikrinti, kad bt priimami efektyvs gyvenimo sprendi-
mai. Tam konsultavimo metu reikia imokti daugyb dalyk: ver-
tinti poelgius, laiko ir energijos snaudas, rizikos padarinius, ver-
tybi lauk, kuriame priimami sprendimai, tirti savo asmenybs
ypatybes, emocinius sunkumus, nuostat tak sprendimams ir kt.
4. Lavinti gebjim umegzti ir palaikyti tarpasmeninius santy-
kius. Bendravimas su kitais monmis uima didel gyvenimo da-
l ir daugeliui moni tai yra sunku dl emo j savigarbos lygio ar
netinkam socialini gdi. Konsultuojant visada siekiama pa-
gerinti klient gyvenimo kokyb mokant juos efektyviau tarpusa-
vyje bendrauti, nesvarbu, ar tai bt suaugusij eimos ar vaik
tarpusavio santyki problemos.
5. Padti realizuoti ir pltoti asmenybs potencial. D.H.Blocher
(1966) mano, kad konsultuojant reikia siekti maksimalios kliento
laisvs atsivelgiant j jo paties ir aplinkos sukeliam LIS apribojimus,
taip pat padti jam kuo efektyviau kontroliuoti savo aplink bei
savo reakcijas, provokuojamas aplinkos,
R.May (1967) dar nurodo, kad, dirbdamas su vaikais, konsul-
tantas turt stengtis pakeisti j artimiausi aplink. Tada pagal-
ba bt efektyvesn.
Jau anksiau minjome, kad dalis konsultavimo tiksl univer-
sals, taiau jie nemaai priklauso ir nuo konsultanto teorins ori-
entacijos. Taigi, kaip konsultavimo tikslus formuluoja pagrindi-
ns psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo mokyklos (Geor-
ge R.L., Cristiani T.S., 1990)?
ia pateiktas toli grau ne visas teorini orientacij sraas. J
ikeliami konsultavimo tikslai gana skirtingi. Tad, ar i viso gali-
ma kalbti apie kakokius universalius konsultavimo tikslus, kai
jie tokie vairs: pakeisti asmenyb, iekoti gyvenimo prasms,
sprsti emocines problemas, prisitaikyti prie socialini situacij,
siekti laisvs, surasti tikresn saviraik, mainti nerim, mokytis,
kaip elgtis konkreiomis situacijomis ir Lt., ir t.t. Atsakyti klau-
sim galima taip - psichologinio konsultavimo tikslai yra isidst
kontinuume, kurio viename poliuje - bendrieji, globaliniai, ilga-
laikiai, o kitame - specifiniai, konkrets, trumpalaikiai. io konti-
nuumo galuose esantys tikslai nebtinai prietarauja vieni kitiems
- mat konsultanto ir kliento kontakt orientuotose mokyklose ak-
centuojami pirmieji (bendrieji), o orientuotose kliento elges mo-
kyklose - antrieji (konkretieji) tikslai.
Kryptis Svarbiausi konsultavimo tikslai
Psichoanalizs kryptis
Adlerin kryptis
Elgesio terapija
Tai. kas slypi pasmonje, ikelti smon;
padti klientui atgaminti ankstyvuosius
potyrius ir analizuoti istumtus konfliktus;
rekonstruoti bazin asmenyb
Pakeisti kliento gyvenimo prielaidas ir tikslus;
padti formuluoti socialiai vertingus tikslus;
keisti klaiding motyvacij ir padti jaustis
lygiu su kitais
Paalinti neadaptyv elges ir mokyti elgtis
efektyviai
Racionaiioji-emocin
terapija
(A.Ellis)
Paalinti kliento save lugdant" ir padti formuoti
tolerantik bei racional poir gyvenim;
imokyti mokslikai sprsti emocines ir elgesio
problemas
klient orientuota
terapija (C.Rogers)
Egzistencin terapija
Kurti saug konsultavimo klimat, kad
klientas galt save tyrinti, atpainti
asmenybei tobulti kliudanius veiksnius,
sismoninti anksiau atmestas ar ikreiptai
priimtas asmenybs dalis; skatinti kliento
atvirum patyrimui, labiau pasitikti savimi,
spontanikum
Padti klientui pamatyti savo laisv ir
sismoninti savo galimybes; skatinti atsakyti
u tai, kas vyksta su juo; identifikuoti
veiksnius, blokuojanius laisv
Konsultavimo tikslai priklauso ir nuo kliento problem. Kon-
sultanto ir kliento tikslai turi bti susij, nes paprastai kiekvienas
konsultantas omenyje turi sav bendrj tiksl, atitinkani jo teo-
rin orientacij, sistem, o kiekvienas klientas - savo individualius
tikslus, priklausanius nuo j privertusi konsultuotis gyvenimo
sunkum ir troktam sprendim. Labai danai tikslai formuluo-
jami ir keiiami konsultuojantis, bendraujant konsultantui ir kli-
entui. Konsultanto tiksl realizavimas priklauso nuo kliento po-
reiki ir lkesi. Konsultantas, nordamas skmingiau suderinti
savo bendruosius ir kliento konkreiuosius tikslus, turi isiaikinti
kliento lkesius, i pat pradi uduodamas jam klausimus - Ko
Js tikits i ms bendravimo?", Ko Js pats norite?" ir kt. Pa-
prastai klientas tik bendrai sivaizduoja, kaip vyks konsultavimas
ir ko jis gali tiktis i konsultanto. Klientas, visikai neimanyda-
mas apie konsultavim, negali tinkamai paaikinti ir savo tiksl.
Klientai, kurie informuojami apie tai, kiek truks pokalbis, kiek j
bus i viso, kaip vyks pats pokalbis, lengviau supras konsultavimo
galimybes ir ribas.
Daugelis klient ateina psichologini konsultavim tikdamie-
si, kad konsultantas kak padarys jam ar dl jo. Taigi konsultan-
tas turt prisiminti vien svarbiausi konsultavimo tiksl - pad-
ti klientui suprasti, kad btent jis pats yra tas mogus, kuris gyve-
nime turi veikti, sprsti, keistis, tapti.
1.2. Psichologinio konsul t avi mo
ir psichoterapijos ssajos
Iskirti ias dvi psichologins pagalbos sritis gana sudtinga,
nes danokai profesionalui sunku pasakyti, kuo jis usiima - psi-
chologiniu konsultavimu ar psichoterapija. Tie patys profesiniai
gdiai reikalingi tiek konsultuojant, tiek usiimant psichotera-
pija; ir konsultantui, ir psichoterapeutui keliami tie patys reikala-
vimai; be to, ir konsultuojant, ir usiimant psichoterapija naudoja-
ma panaios procedros, panas bdai. Galiausiai, ir vienu, ir
kitu atveju klientui padeda bendraudamas su juo konsultantas (psi-
choterapeutas). Todl kai kurie praktikai psichologinio konsulta-
vimo ir psichoterapijos svokas vartoja kaip sinonimus, argumen-
tuodami, kad konsultantai praktikai usiima tuo, k psichotera-
peutai vadina psichoterapija, o psichoterapeutai - tuo, k konsul-
tantai vadina psichologiniu konsultavimu.
Daugelyje ali ios dvi profesijos - konsultanto ir psichotera-
peuto - egzistuoja kaip atskiros, todl reikia iekoti, kas jas bent i
dalies skiria. L.M.Bramer ir E.L.Shostroin (1932), kalbdami apie
psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos santyk,-man jas
esant dviem vieno kontinuumo poliais. Viename poliuje profesio-
nalo darbas yra daugiau grindiamas palaikymu, lavinimu, orien-
tacija si u -i pro! mas,. sprendiamas smons lygyje, bei
klinikai sveikus individus, lai konsultavimas, Kitame poliuje dau-
giau siekiama giliau analizuoti problemas, orientuojantis pas-
mone -4. pertvarkyti asmenyb. Tai psichoterapija. Veik-
l tarp i poli galima vadinti tiek konsultavimu, tiek psichotera-
pija,
C.J.Gelso, B.C.Fretz (1992), D.H.Blocher (1966) iskiria specifi-
nius psichologinio konsultavimo bruous, skirianius ji nuo psi-
choterapijos:
- konsultavimas orientuojasi klinikai sveik asmenyb; tai
mons, turintys kasdienio gyvenimo psichologini sunkum ir
problem, neurozini nusiskundim, taip pat besijauiantys ge-
rai, bet sau keliantys tolesnius asmenybs tobuljimo tikslus;
- k o n s ui tavim a s orientuojasi j stiprisias mogaus puses bei po-
l
'"
iA
' ' ' ' " ' >' i sutrikimo laipsni; i orientacija
grnr^' i.m ' u *.< au, k^j ,
A
iv i ei>hs, pasirinkti j pa-
tenkinant gyvenim, surasti bd, kaip panaudoti savo potencij,
net jei ji susilpnjusi dl netinkam nuostat ir jausm, ul tju-
sio brendimo, aukljimo trkuin, galim :
dmo, seno amiaus" (Jordaan ir kt.; cit. pgl. Myers KA. ir kt., 1968);
- konsultavimas daniau orientuojasi klient dabart ir ateit;
- konsultavimas paprastai orientuojasi trumpalaik pagalb
(iki 15 susitikim);
- konsultavimas orientuojasi problemas, kylanias sveikau-
jant asmeniui ir aplinkai;
- konsultuojant akcentuojamas vertybinis konsultanto ..dalyva-
vimas, nors atmetamas vertybi primetimas klientui; ' : '
- konsultuojant stengiamasi keisti elges ir skatinti klient to-
bulti.
1.5. Asmenybs teorija
ir konsultavimo praktika
Teorijos svarb psichologiniam konsultavimui, kaip ir kitoms
psichologijos praktikos sritims, sunku pervertinti. Galima sakyti,
kad mginimas kvalifikuotai padti kitam mogui sprsti jo prob-
lemas, nesiremiant jokia teorini pair sistema, panaus skry-
d be emlapio, be marruto. Tokio skraidytojo" konsultavimas
ne tik neefektyvus, bet kartais ir pavojingas klientui. Psichologi-
niame konsultavime toks emlapis yra asmenybs teorija, lei-
dianti plaiau suprasti kliento problemas ir nurodanti efektyviau-
sius bdus joms isprsti. Ji padeda konsultantui formuluoti dina-
mines hipotezes, aikinanias kliento problemas. Kartu ji suteikia
tam tikr saugumo jausm priimant chaotik, dezorganizuot, ne-
st rukt ri k kai kuri klient vidin pasaul. L. M. Bramer,
E.L.Shostrom (1982) pabr, kad konsultantas, neturintis teori-
ni savo profesijos pagrind ir nesusipains su ioje srityje atlie-
kamais tyrimais, negals nieko daugiau padti klientui, kaip tik
pritaikyti vien ar kit bd jo problemai sprsti.
Kiekvienai teorijai tenka 4 pagrindins funkcijos:
- apibendrinti sukaupt informacij;
- padaryti suprantamesnius sudtingus reikinius;
- numatyti vairi situacij padarinius vairiomis aplinkybmis;
- skatinti iekoti nauj fakt, prapleiani jos baz (George
R.L., Cristiani T.S., 1990).
ios funkcijos tinka bet kokiai asmenybs teorijai, sudaraniai
atitinkamos konsultavimo praktikos pagrind. Ji padeda konsul-
tantui apibendrinti darbo su vairiausiais klientais patyrim, su-
prasti daugelio problem prigimt, j raik konkretaus kliento
gyvenime, efektyviai pritaikyti konkreius bdus ioms proble-
moms sprsti ir numatyti rezultatus, taip pat kelti naujas hipote-
zes savo praktiniame darbe.
Kiekvienas konsultantas, remdamasis savo praktika, konstruo-
ja" savo teorij, kurios esm daniausiai sudaro jau inomos pag-
rindins teorins paradigmos ar orientacijos (psichoanalitin-psi-
chodinamin, elgesio-kognityvin, humanistin-egzistencin). Di-
djant patyrimui, nuolat koreguojama, pleiama, stiprinama sa-
vos praktikos teorin baz. Nuo ko priklauso, kad pasirenkama
viena ar kita teorin orientacija? Vis pirma, tai lemia konsultanto
poiris mogaus prigimt. Jis slygoja specifinius atsakymus
principinius klausimus:
- Kas yra mogus?
- Kokias gimtas tendencijas jis atsinea gyvenim?
- Ar mogus laisvas rinktis gyvenimo krypt ir konkreius spren-
dimus bet kokiomis aplinkybmis, ar jo pasirinkim lemia prigim-
tis ar praeities vykiai?
- Ar mogus motyvuotas keistis ir kaip jis gali tai daryti?
Nuo atsakym iuos klausimus priklauso, kaip konsultantas
supranta asmenybs struktr, elges lemianius veiksmus, prob-
lem prigimt, asmenybs normalios raidos perspektyv.
Kad bt aikiau, kaip gali skirtis psichologinio konsultavimo
teorins prielaidos, apvelkime bent svarbiausi konsultavimo ir
psichoterapijos mokykl bazinius teorinius principus (George R.L.,
Cristiani T.S., 1990).
Kryptis Svarbiausi teoriniai principai
Psichoanalizs kryptis
Acllerin kryptis
Elgesio terapija
mogus i esms yra determinuotas psichins
energijos, turinios seksualin prigimt, ir ankstyvj
vaikysts potyri. Asmenybs struktros pagrind
sudaro trys instancijos: Icl, Ego ir Superego. mogaus
elges motyvuoja seksualiniai ir agresijos impulsai.
Asmenybs problemas kuria istumti vaikysts
laikotarpio konfliktai. Asmenybs normali raida
remiasi savalaikiu seksualins raidos stadij
perjimu ir integracija
Akcentuojama pozityvi mogaus prigimtis.
Kiekvienas mogus ankstyvoje vaikystje formuoja
unikal gyvenimo stili, kuris maai keiiasi
gyvenant. Kurdamas savo gyvenimo stili, mogus
kuria savo likim. mogaus elges motyvuoja
socialinis interesas, tiksl siekimas ir gyvenimo
udavini sprendimas. Problemas gyvenime kuria
netinkamas gyvenimo stilius. Normali krypt
asmenybs raidai suteikia tinkami gyvenimo tikslai
mogus yra aplinkos produktas, kartu ir aplinkos
krjas. Elgesys yra imokimo produktas. Problemos
atsiranda dl blogo imokimo. Normaliai elgtis
imokstama pastiprinimo ir imitacijos bdu
Racionalioji-emocin
terapija (A.Ellis)
mogus gimsta ne tik su galimybe racionaliai, bet ir su
tendencija ikreiptai mstyti. Jis links tapti iracionali
idj auka. Gyvenimo problemas kelia neteisingi
sitikinimai. Normalaus elgesio siekiama taisant mstym
ir sprendimus
klient orientuota
terapija (C.Rogers)
Egzistencin terapija
Akcentuojama pozityvi mogaus prigimtis - jam bdinga
gimtas siekimas tapti pilnaveriu (funkcionuojaniu).
Problemos kyla istumiant kai kuriuos jausmus i
smons lauko, ikraipant patyrimo vertinimus.
Psichins sveikatos pagrind sudaro atitikimas tarp
idealaus A ir realaus A, pasiekiamas realizuojant savo
asmenybs potencial, siekiant geriau save paint,
pasitikti savimi, spontanikumo
Didiausias dmesys skiriamas mogaus gebjimui
painti save, sismoninti savo vidin pasaul, laisvai
pasirinkti savo likim, atsakomybei, egzistenciniam
nerimui, kaip pagrindiniam skatinaniam elementui,
unikaliai prasmei iekoti beprasmiame pasaulyje,
vienatvei ir santykiams su kitais, gyvenimo laikinumui ir
miriai. Normali asmenybs raida grindiama kiekvieno
individo unikalumu
Taigi vairi psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos mo-
kykl teorins prielaidos labai skirtingos. Kiekvienas konsultan-
tas, atsivelgdamas savo asmenybs ypatybes, pasaulir, teo-
rines-psichologines nuostatas, laisvai gali pasirinkti vienas ar ki-
tas prielaidas kaip savo praktikos pagrind. Taiau negalima teig-
ti, jog vien mokykl nuostatos yra teisingos, o kit - klaidingos.
Daugybs tyrim rezultatai rodo, kad, praktikoje vadovaujantis
skirtingomis teorinmis prielaidomis, gaunami panas efektyvu-
mo rezultatai. Svarbiausia yra ne tiek pati teorija, kiek konsultan-
to profesinis pasirengimas ir asmenybs brandumas, apimantis ir
gili praktikos bei teorijoskrtegracij.
Dabar pasaulyje plii i konsultavimas, mginantis ap-
imti geriausias vairi mokykl puses. inoma, turima omenyje
ne vairi teorini princip, poiri kratinys ar metod bei tech-
nik, rodiusi savo praktin efektyvum, sankaupa. Eklektinis
konsultavimas remiasi keli teorim poiri sistemine integraci-
ja siekiant atrasti tai, kas vienija iuos poirius ir kaip naujoji
sistema dirba" praktikoje. Galima sakyti, kad eklektinio poirio
krimas konsultuojant- tai viso profesinio gyvenimo darbas. Dau-
guma profesional, ilgiau dirbani psichologinio konsultavimo
ir psichoterapijos srityje, sukuria savo teorin sistem, daniau-
siai eklektin, labiausiai atitinkani kiekvieno j asmenyb ir pa-
saulir.
1.4. Konsultavimo proceso struktra
N viena i psichologinio konsultavimo teorini orientacij ar
mokykl neatspindi vis galim konsultanto ir kliento sveikos
situacij. Todl, nordami kuo plaiau nuviesti konsultavimo
struktros klausim, kalbsime apie pat bendriausi konsultavi-
mo model, pasilyt B.E.Gilliland ir bendr. (1989) ir vadinam
eklektiku. is sisteminis konsultavimo modelis, apimantis 6 glau-
diai tarpusavyje susijusias stadijas, atspindi universalius bet ko-
kios orientacijos psichologinio konsultavimo ar psichoterapijos
bruous.
Problemos
tyrimas
Dvimatis j Alternaty-
problemos Lj videntifi-
apibrimasj kacija
Planavi-
mas
Veikla
vertinimas
ir grtama-
sis ryys
i. Problemos tyrimas. ioje stadijoje konsultantas pradeda kon-
taktuoti su klientu ir pltoja abipus pasitikjim; dmesingai klau-
sosi kliento, kalbanio apie savo sunkumus, rpesius, problemas;
bna nuoirdus, autentikas, empatikas, rpestingas, nevertinan-
tis, nemanipuliuojantis; j klient reaguoja taip, kad skatint j gi-
liau tyrinti savo problemas; fiksuoja kliento jausmus, pasisaky-
m turin, neodines reakcijas.
Dvi mat i s problemos apibrimas. ioje stadijoje konsultan-
tas siekia tiksliai apibdinti kliento problem fiksuojant jos emo-
cinius ir kpgnityvinius (paintinius) aspektus. Problema tikslina-
ma tol, ko! j vienodai supranta klientas ir konsultantas; ji apibr-
iama tiksliomis, konkreiomis svokomis. Tikslus apibrimas lei-
dia suprasti, i kur kilo problema, o kartais nurodo, kaip j sprs-
ti. Jeigu, apibriant problem, atsiranda sunkum, neaikum,
grtama prie problemos tyrimo stadijos.
. 5. Alternatyv identifikacija. ioje stadijoje ikeliamos ir atvi-
rai aptariamos visos galimos problemos sprendimo alternatyvos.
Konsultantas skatina klient vardyti visus galimus pasirinkimus,
kuriuos jis laiko tinkamais ir realiais. Tam naudodamas atvirus
klausimus, padeda ikelti papildomas sprendimo alternatyvas, ku-
rias klientas galt priimti, bet neprimeta savo sprendim. Kal-
bantis galima fiksuoti galimus pasirinkimus. Tada juos lengviau
palyginti. ioje stadijoje turi bti atrastos tokios problemos spren-
dimo alternatyvos, kurias klientas galt tiesiogiai panaudoti.
4. Pl anavi mas. ioje stadijoje kritikai vertinamos problemos
sprendimo alternatyvos. Konsultantas padeda klientui nusprsti,
kurios i \y.\i um.amos ir i ealisuk >$ aisi/.velgiant kliento anks-
tesn patyrim bei dabartin pasirengim keistis, Sudarant realis-
tik problemos sprendimo plan, padedama klientui suprasti, kad
ne visos problemos gali bti isprendiamos; kad kai kurioms i j
isprsti reikia daug laiko; kad kai kurios gali bti tik i dalies i-
sprstos sumainant j destruktyv, elges trikdant poveik. Prob-
lemos sprendimo plane turi bti numatyta, kokiomis priemon-
mis ir bdais klientas patikrins pasirinkt sprendimo alternatyv
realistikum, galimybes (vaidinant, repetuojant" veiksmus ir kt ) .
Labai svarbu, kad pagrindinis problemos sprendimo plano auto-
rius bt pats klientas.
5. Veikla. ioje stadijoje nuosekliai realizuojamas problemos
sprendimo planas. Konsultantas padeda klientui nusprsti, k rei-
kt atlikti atsivelgiant realyb, laik, emocines galimybes ir
poreikius, taip pat suprasti, kad, siekiant tikslo, galimos neskms,
kad dalin skm ar net neskm dar nra katastrofa - svarbu ri-
zikuoti ir toliau mginti realizuoti problemos sprendimo plan. Vi-
sus savo veiksmus klientas sieja su galutiniu tikslu.
6. vertinimas ir grtamasis ryys. ioje stadijoje klientas kartu
su konsultantu vertina tikslo pasiekimo lyg (problemos veikimo
laipsn) atsivelgiant kliento poreikius, apibendrina pasiektus re-
zultatus. Prireikus patikslinamas problemos sprendimo planas. I-
kilus naujoms ar giliau slypjusioms problemoms, grtama prie
ankstesni konsultavimo stadij.
inoma, is konsultavimo modelis tik padeda geriau sivaizduoti,
kaip vyksta pats konsultavimas. tikrj jis yra daug turtinges-
nis, sudtingesnis, neretai nepaklstantis modelyje idstytai tvar-
kai. Stadij iskyrimas yra tik slygikas, nes dirbant jos susilieja,
susipina, j sveika yra gerokai sudtingesn negu pavaizduota
schemoje.
Norime dar kart akcentuoti -konsultuojant svarbu ne tiek sche-
mos (nors btina sivaizduoti ir suprasti bendr konsultavimo ei-
g), kiek profesin ir mogikoji konsultanto kompetencija. J su-
daro daugelis dalyk, apie kuriuos kalbsime vliau.
Konsultavimas bus efektyvesnis laikantis bendrj taisykli ir
konsultanto nuostat:
i. Nra dviej vienod klient ir,konsultavimo,situacij. mo-
gikosios problemos tik iorikai gali atrodyti panaios, bet i tik-
rj jos yra unikalios, nes kyla, pltojasi, egzistuoja moni nepa-
prast gyvenim kontekste. Kartu kiekvienas kontaktas konsul-
tuojant irgi yra unikalus, nepasikartojantis.
2. Klientas ir konsultantas nuolat keiiasi pltojantis j kontak-
tui; psichologiniame konsultavime nra statik situacij.
3. Geriausias savo problem ekspertas yra klientas, todl kon-
sultuojant reikt padti jam prisiimti atsakomyb u savo prob-
lem sprendim. Tai, kaip savo problemas mato klientas, yra ne
.maiau, o gal ir daugiau svarbu, negu tai, kaip jos atrodo konsul-
tantui.
4. Konsultuojant kliento saugumo jausmas yra svarbiau negu
konsultanto poreikiai. Taigi nedera siekti tiksl bet kokia kaina
neatsivelgiant kliento emocin bkl.
5. Siekdamas padti klientui, konsultantas turt jungti" vi-
sas savo profesines ir asmenines galimybes, taiau neturt pa-
mirti, kad jis yra tik mogus, todl negali visikai atsakyti u kit
mog, klient, jo gyvenim ir sunkumus.
6. Nereikt tiktis tiesioginio efekto per kiekvien susitikim
- problem sprendimas, kartu ir konsultavimo skm nepanas
tolygiai auktyn kylani ties; tai procesas, kuriame pastebimus
pagerjimus keiia pablogjimai, nes, norint save pakeisti, reikia
daug pastang, kurios ne visada ir ne i karto bna skmingos.
7. Kompetetingas konsultantas ino savo profesins kvalifika-
cijos lygf bei trkumus ir yra atsakingas u etikos taisykli laiky-
msi bei darb kliento interes labui.
8, Kiekvienai problemai vardyti bei suprasti gali bti panaudo-
ti vairs teoriniai poiriai - nra ir negali bti geriausio teorinio
poirio.
- 9.. Kai kurios problemos, kurias galima pavadinti esminmis
mogikosiomis dilemomis, praktikai, yra neisprendiamos, pvz.,
egzistencinis nerimas, kalt ir kt. Tada konsultantas turt padti
klientui suprasti, kad situacija neivengiama ir j toki reiks pri-
imti.
10. Efektyvus konsultavimas-tai nm/venc ti.i
c
atK*ir
am
. i.
tu s,
3ie psichologinio konsultavimo struktr dar pakalbsime v
iiau.
Literatra
Blocher D.H. Developmental Counseling. N.Y.: Ronald Press, 1968.
Bramer L.M., Shoslroni E.L. Therapeutic Psychology: Fundamentais of Counseling
and Psychotherapy. 4th Ed. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1982.
Burks H.M., Stefflre B. Theories of Counseling. 3rd Ed. N.Y.: McGraw-Hiil 1979
Gelso C.J., Fretz B.C. Counseling Psychology. N.Y.: Holt, Riiiehart and Winston 1992
George R.L., Cristiam T.S. Counseling: Theoryand Practice, 3rdEd., Euglewood Cliffs
N J.: Prentice-Hall, 1990.
Gilliland B.E., James R.K., Bovraian J.T. Theories and Strategies in Counseling and
Psychotherapy. 2nd Ed. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1989.
May R., The Art of Counseling. N.Y.: Abingdon Press, 1967.
Myers R.A., Layton W.C, Morgan H.H. The Counseling Psychologist. Washington,
D.C: American Psychological Association, 1968.
2. Konsultantas
2.1. Konsultanto vaidmuo ir vieta
Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos praktikoje kiek-
vien dien susiduriama su mogaus kaip asmenybs gyvenimu.
Konsultantas padeda savo klientui:
- apsvarstyti maas ir dideles gyvenimo problemas;
- paaikinti kasdienius jo pasirinkimus bei j padarinius;
- isprsti gausyb kebli emocini trokim ir tarpasmenini
santyki problem;
- veikti vidinio chaoso jausm, kad tai, kas buvo nesupranta-
ma ir nepastovu, pasidaryt suprantama ir tikslinga.
Konsultantas turt gana aikiai inoti, kas jis yra, kuo gali bti
ir kokiu tikisi matyti j klientas. Kitaip tariant, ia ikyla konsultan-
to vaidmens apibrtumo klausimas. Kas yra konsultantas? Klien-
to draugas, profesionalus patarjas, mokytojas, ekspertas, kliento
palydovas jo kelionse po savo gyvenimo ukaborius, o gal guru -
absoliuios iminties spinduliuoto]as? Daugel, ypa pradedani,
konsultant trikdo tai, kad nra universalaus atsakymo klausim
apie apibrt konsultanto vaidmen teikiant psichologin pagal-
b. Atsakymas daniausiai priklauso nuo konsultanto teorins ori-
entacijos, jo pasirengimo, kvalifikacijos, asmenybs bruo, ga-
liausiai, nuo klient lkesi.
i uo to, kaip aikiai ii apibrtai konsultantas sivaiz-
duoja savo viet psichologiniame konsultavime,.labai priklauso dar-
bo efektyvumas. Kai tokio aikumo nra, ikyla grsme, kad kon-
sultantas vadovausis ne apibrtais teoriniais principais, o vien kli-
ento lkesiais ir poreikiais, t.y. konsultantas darys vien tai, ko i
jo tikisi ir nort klientas. Daniausiai klientas tikisi, kad konsul-
tantas atsakys u jo tolesnio gyvenimo skm ir sprs jo iandie-
nos problemas - kur mokytis, kaip sprsti darbe kylanius konflik-
tus, ar skirtis su vyru ar mona, ar gyventi toliau kartu ir t.t. Tai,
kad mons, iekodami atsakym j sudtingus savo gyvenimo klau-
simus, kreipiasi btent j, gali glostyti pradedanio konsultanto
savimeil, ir jis gali pasijusti inantis atsakymus visus kliento klau-
simus ir, kas dar blogiau, mginti juos teikti" klientui. Nesupras-
damas savo vaidmens, konsultantas didins kliento priklausomyb
nuo jo, vietoj to, kad. padt jam paiam sprsti savo problemas.
Joks konsultantas negali kitam mogui pasakyti, kaip jam gyventi.
Imantis psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos, reikt da-
niau prisiminti ymaus amerikiei psichoterapeuto J.Bugental
(1987) odius apie paslapt ir inojim:
Paslaptis apima inojim, joje slypi inios. Paslaptis begalin; inojimas turi ribas.
Kuo daugiau inoma, tuo didesn tampa paslaptis... Mes, psichoterapeutai, galime la-
bai lengvai susitarti su klientu atsisakyti paslapties. Sudarant bjaur sandr, numa-
noma, bet retai vardijama iliuzija, kad egzistuoja atsakymas kiekvien gyvenimo prob-
lem, kad galima atskleisti kiekvieno sapno ar simbolio reikm, kad sveiko psicholo-
ginio gyvenimo tikslas ir idealas yra racionali kontrol. Psichoterapeutai privalo daug
inoti, taiau jie privalo ir nusieminti, bti nuolanks ini atvilgiu. Bkime atviri -
mes niekada neinome pakankamai. Mes niekada negalime inoti pakankamai... Apsi-
mesti, kad mes inome, ko klientui reikia, k jis turt daryti, k turt pasirinkti,
reikia, neigti paslapt ir iduoti klient. Gydant bet kokiu bdu, reikt padti klientui
isaugoti savo ir vis ms paslapt..."
Bendriausias atsakymas klausim apie konsultanto vaidmen
slypi paties konsultavimo supratime. Svarbiausia konsultanto u-
duotis turt bti padti klientui suinoti savo vidinius rezervus,
jgas, atskleisti, kas kliudo joms pasireikti ar jas panaudoti, pa-
dti suprasti, koks jis nor bti. O klientas konsultuojant turi galti
atvirai pavelgti savo elges bei gyvenimo stili ir nusprsti, kaip
ir kuria linkme jis nort pakeisti savo gyvenim.
M.Cox (1988) tai vadina struktros suteikimu terapiniam pro-
cesui, kuris gali bti pirminis ir antrinis. Pirmuoju atveju - tai kon-
sultanto (ar psichoterapeuto) asmenikas buvimas terapinje erd-
vje ir io buvimo svarba klientui. Antruoju atveju - tai konsultan-
to veikla, leidianti klientui optimaliai atsiskleisti. Pirmuoju atve-
ju atsakoma klausim, kas yra konsultantas, o antruoju -k daro
konsultantas. Kurdamas terapin proces, konsultantas skatina kli-
ent atsiskleisti, nors kartais i iniciatyva gali bti ribojama, jei
konsultantas jauia, kad klientas tuo momentu gali per daug atsi-
skleisti, t.y. konsultantas aktyvuoja ir kontroliuoja kliento atsi-
skleidimo potencial".
Vadovaudamasis panaia konsultavimo samprata, C.Wrenn
(1965) suformulavo svarbiausias konsultanto funkcijas:
- utikrinti kontakt su klientu, kurio svarbiausias bruoas yra
tarpusavio pasitikjimas;
- utikrinti kliento savivokos ir veiklos bd alternatyvas;
- sibrauti" kliento situacij ir jo santykius su jam svarbiais
asmenimis;
- utikrinti klientui sveik psichologin aplink;
- nuolat tobulinti konsultavim.
Taigi akivaizdu, kad konsultuojant labai svarbu konsultanto as-
menyb.
f 2.2. Rei kal avi mai konsul t ant o asmenybei :
efektyvaus konsul t ant o modelis
Konsultanto (psichoterapeuto) asmenyb, kaip viena svarbiau-
si konsultavimo (psichoterapijos) proceso grandi, iskiriama
beveik visose teorinse orientacijose pabriant tai vienus, tai ki-
tus asmenybs bruous. Garsus vengr kilms angl psichoanali-
tikas M.Baiint 1957 m. tvirtino, kad visikai pamirtama, jog psi-
choterapija yra ne teorins inios, o asmenybs gdiai". Jam ant-
rina ne k maiau garsus amerikiei humanistins psichologijos
atstovas C.Rogers (1961), kad konsultanto teorija ir metodai yra
daug maiau svarbs negu tai, kaip klientas suvokia konsultanto
nuostatas (t.y., i esms, jo asmenyb - aut). A.Combs su bendr.
(1969; cit. pgi. George R.L.. Cristiani T.S., 1990), atlik kelet tyri-
m, nustat, kad efektyv konsultant nuo neefektyvaus skiria as-
menybs bruoai. S.Freud j klausim apie efektyv psichoterapeut
yra atsaks, kad psichoanalitikui nra btinas medicininis isila-
vinimas, o svarbiausia yra j gimt a valga mogaus dvasi. Taigi
pagrindin psichologinio konsultavimo technika yra a - kaip inst-
rumentas", t y. pagrindin priemon, skatinanti tobulti kliento as-
menyb, yra konsultanto asmenyb (A.Adler: gydymo technika
privalo bti jumyse").
Kaip paymi A.Storr (1980), paprastai psichoterapija, psicholo-
ginis konsultavimas laikomi neprasta profesija, nes daugumai
moni sunku sivaizduoti, kaip kasdien vis dien galima klausy-
tis svetim nelaimingo gyvenimo istorij, problem, sunkum. To-
dl manoma, kad ir psichologas ar psichoterapeutas turt bti
arba pats nenormalus, arba pasaulietikas ventasis, pakils auk-
iau prast mogikj apribojim. Nei viena, nei kita nra tei-
singa. Tad kas yra, o tiksliau, koks yra konsultantas kaip mogus,
kokie reikalavimai keliami jam kaip asmenybei, kas j daro profe-
sionaliu pagalbininku sprendiant painiausias kit moni proble-
mas?
Suprantama, niekas negimsta psichoterapeutu ar konsultantu.
Visa, ko jam reikia, neatsineama gimstant, o gyjama gyvenant.
Taigi konsultanto efektyvumas priklauso nuo asmenybs ypaty-
bi, profesini ini ir speciali konsultavimo gdi. Kai kiek-
vienos i i sfer lygis auktas, kontaktas, kuris ir yra psichologi-
nio konsultavimo erdis, bus kokybikas. Jis ir lemia galutin kon-
sultavimo efekt, kur galima apibdinti proceso (konsultanto re-
akcij konstruktyvumo) ir rezultato (kliento pasikeitimo po kon-
sultavimo) terminais. N kiek nemenkindami teorinio ir praktinio
pasirengimo svarbos, visgi prioritet/mes link teikti konsultanto
asmenybei. Savo laiku M.Baiint ir E.Balint (1959) ra:
ini galima sigyti i knyg ir paskait; gdi - dirbant, bet j kaina, jei asme-
nyb pati rykiau nesikeis, psichoterapijoje visada turi bti ribota. Be asmenybs pasi-
keitimo, psichoterapija yra amatas, grindiamas gerais norais; profesional lyg j
pakelia asmenybs pokyiai".
Tad koks turt bti tas asmenybs ypatybi derinys, kuris tu-
rt didel tak konsultavimo skmei?
Nors ios srities tyrim nestokojama, taiau vienareikmio at-
sakymo apie tas vieninteles asmenybs ypatybes, lemianias kon-
sultanto efektyvum, deja, nra. Labai danai, apraydami efekty-
v konsultant, tiek profesionalai, tiek klientai vartoja buitines s-
vokas: atviras, iltas, nuoirdus, lankstus, pakantus. Konsultanto
ypatybes mginta apibrti profesini organizacij rmuose. tai
JAV Nacionalin profesinio orientavimo asociacija iskyr ias svar-
bias konsultanto asmenybs ypatybes (cit. pgl. George R.L., Cri-
stiani T.S., 1990):
- gilus domjimasis monmis ir kantrumas bnant su jais;
M.Buber (1961) tai yra apibdins kaip domjimsi monmis ne
todl, kad jie yra izofrenikai ar psichopatai ar kad domi j prob-
lem psichodinamika, o vien todl, kad ie mons yra;
- jautrumas kit moni nuo statoms ir elgesiui;
- emocinis stabilumas ir objektyvumas;
- gebjimas kelti kit moni pasitikjim;
- pagarba kit moni teisms.
JAV Konsultant renginio ir prieiros asociacija 1964 m. nu-
stat, kad konsultantas privalo turti ias 6 asmenybs ypatybes
(cit. pgl. George R.L., Cristiani T.S., 1990):
- pasitikti kiekvienu individu;
- gerbti individualias mogaus vertybes;
- bti budrus, atsivelgdamas pasaulines problemas;
- neturti iankstini nusistatym;
' --suprasti save;
- bti pareigingas.
L.Wolberg (1954) akcentuoja konsultanto (psichoterapeuto)
jautrum, objektyvum (vengiant susitapatinti su klientu), lanks-
tum, empatij (mokjim sijausti kit emocin bkl) ir rimt
emocini problem neturjim. Prie ypa kenksming konsultan-
tui emocini problem jis priskiria polink dominuoti, bti valdin-
... r paklusniu, vengti moni, klientus panaudoti savo
pore .
!
' ori toleruoti vairi kliento poelgi,
neurozin nuostat pinig atvilgiu.
Jau mintas A.Combs su bendr. nustat, kad paprastai efektyvus
konsultantas kitus mones suvokia kaip gebanius sprsti savo pa-
i problemas ir bti atsakingus u savo gyvenim. Toks konsultan-
tas daugiau links save tapatinti su monmis, o ne su daiktais.
H.Strupp su bendr. (1969; cit. pgl. Schneider K., 1992), tyr ge-
ro konsultanto" klient poiriu bruous, nurodo, kad tai dme-
singas, didiadvasikas ir rpestingas klausytojas, iltas ir nuoir-
dus draugas, nedalijantis patarim.
A.Storr (1980) nuomone, idealus psichoterapeutas ar konsul-
tantas galt bti simpatikas mogus, atviras tiek savo, tiek kit
jausmams; galintis susitapatinti su paiais skirtingiausiais mon-
mis; iltas, bet ne sentimentalus; ne valdingas, taiau turintis savo
nuomon ir galintis j ginti; mokantis tarnauti savo klientams.
Jeigu toliau analizuotume gausi literatr apie asmenybs ypa-
tybes, kurios konsultantui padeda gydyti mog, painti save pat,
keistis, tobulti, priarttume prie efektyvaus konsultanto modelio
apibrimo. Toki asmenybs ypatybi ir bruo turt siekti kiek-
vienas konsultantas ir tai bt jo profesinio tobuljimo programa.
Kartu tai bt kintamas" efektyvaus konsultanto modelis, kur ga-
lt papildyti kiekvienas konsultantas praktikas.
is modelis apima kelet svarbiausi bruo:
Autentikumas] J.Bugental (1965) autentikum vadino psicho-
terapijos erdimi ir svarbiausia egzistencine vertybe. Jis iskyr 5
pagrindinius autentiko egzistavimo poymius:
- visikas dabarties momento sismoninimas;
- pasirinkimas, kaip gyventi iuo momentu;
- atsakomyb u savo pasirinkim.
Autentikumas i dalies apibendrina daugel asmenybs ypaty-
bi. Vis pirma, tai nuoirdumo klientui iraika. Autentikas mo-
gus trokta bti ir yra savimi tiek reaguodamas vairius poelgius,
tiek tiesiogiai bendraudamas. Jis prisipasta, kad neino vis atsa-
kym, kai taip i tikrj yra, nesielgia kaip mylintis mogus, jei tuo
metu jauia prieikum. Daugelio moni sunkumai ir kyla, kai
daug energijos sunaudojama vaidinant, o ne sprendiant realias
problemas. Jeigu konsultantas didesn laiko dal slpsis u savo pro-
fesinio vaidmens, klientas pasislps nuo jo. Jeigu konsultantas at-
liks tik techninio eksperto vaidmen, atsiribodamas nuo savo asme-
nik reakcij, vertybi, jausm, konsultavimas bus sterilus, o jo
efektyvumas - abejotinas. Prisiliesti prie kliento gyvenimo galima
tik paiam bnant gyvu" mogumi. Autentikas konsultantas bus
tinkamesnis modelis klientams, nes parodys j elgesio galimybes.
Atvirumas. ia atvirumu suprantama ne tik tai, kad save atsklei-
di tam, su kuo bendrauji, bet pirmiausia atvirumas: sau, savo jaus-
mams. Ms socialinis patyrimas mus moko neigti, atmesti savo jaus-
mus ypa neigiamus. Vaikui sakoma: Nutilk, dideli vaikai (ar ber-
niukai) neverkia!" Suaugusieji irgi girdi: Neverk!" arba Nesmer-
vink'" Aplinkiniai veria istumti" lides, susierzinim, pykt}. LfJt
:
tyvus konsultantas turt priimti visus savo jausmus, i j ir laiko-
mus neigiamais. Tik tuomet galima efektyviai kontroliuoti savo el-
ges nes istumti jausmai tampa neracionalaus, nekontroliuojamo
elgesio altiniu. sismonin savo emocines reakcijas, mes patys ga-
lime pasirinkti, kaip pasielgti tam tikromis situacijomis, o nesis-
moninti jausmai nevaldomai reguliuoja ms elges. Konsultantas,
priimdamas tiek savo, tiek kliento vairiausias emocines reakcijas,
skatina kliento pokyius pozityvia linkme.
Savs painimas. Ribotas savs painimas reikia ribot laisv,
o gilus painimas didina rinkimosi galimybes gyvenime. Kuo dau-
giau konsultantas ino apie save, tuo geriau gali suprasti savo kli-
entus ir atvirkiai, - kuo daugiau konsultantas pasta savo kli-
entus tuo geriau gali suprasti save. Kaip sako E.Kennedy (1977),
nemokjimas igirsti" savo vidinio balso stiprina stres ir riboja
ms efektyvum, be to, didina tikimyb tapti neatpaint savo
poreiki tenkinimo auka. Labai svarbu suvokti save realistikai.
Atsakymas klausim, kaip padti kitam mogui, priklauso nuo to,
kaip konsultantas realistikai vertina save, savo sugebjimus, po-
ir gyvenim. _
Asmenybs jga ir identikumas. Konsultantas zmo, kas jis
yra, kuo gali tapti, ko nori i gyvenimo, kas jam yra i esms svar-
bu Jis kelia klausimus gyvenimui, atsako gyvenimo jam kelia-
mus klausimus ir nuolat tikrina savo vertybes. Tiek profesiniame
darbe, tiek asmeniniame gyvenime konsultantas neturi bti pa-
prastas kit moni lkesi atspindys, o privalo veikti vadovau-
damasis savo vidiniu atskaitos taku. Tai leidia jam paiam jaus-
tis stipriu ir su juo klientams jaustis stipresniais.
Neapibrtumo toleravimas. Daugelis moni nejaukiai jau-
iasi/kai situacijos neaikios, neapibrtos. Viena i asmenybes
tobuljimo prielaid yra mogaus atsisveikinimas" su tuo, kas
prasta, patirta. Konsultantas turt mokti drsiai jaustis neapi-
brtomis situacijomis, nes jos i esms ir sudaro konsultavimo
audin" Niekada i anksto neinome, su kokiu klientu, kokia prob-
lema susidursime, kiek galsime suprasti, k nusprsime daryti.
Konsultantui toleruoti neapibrt situacij tamp galt padti
pasitikjimas savo intuicija, jausmais, sprendimais, gebjimas ri-
zikuoti bendraujant: su klientu.
Asmenin atsakomyb, Kadangi daugelis situacij konsulta-
vime kyla kontroliuojant konsultantui, jis turt atsakyti u savo
veiksmus iomis situacijomis. Suvokdamas, kad esi savo elgesio
autorius" ir eimininkas, gali laisvai ir smoningai pasirinkti, kaip
elgtis kiekvienu konsultavimo momentu - sutikti su kliento argu-
mentais ar prieintis jam. Prisiimdamas asmenin atsakomybe
daug lengviau priimi kritik. Vietoj vairi psichologins savigy-
nos bd, kritika priimama kaip geidiamas grtamasis ryys, lei-
diantis efektyviau elgtis ir tvarkyti gyvenim.
Santykiai su kitais monmis Konsultantas turt vertinti mo-
nes - j jausmus, poirius, savitus asmenybs bruous. Tokie san-
tykiai su klientais labai svarbs konsultuojant, taiau reikia atsi-
velgti | baim, kuri daugelis moni igyvena, mgindami u-
megzti artimus, iltus santykius su kitais. Kai kam gali atrodyti,
kad ie jausmai pareigoja, riboja laisv, eidia. Kiti bijo, kad to-
kie jausmai bus nepriimti, atmesti, todl saugiau jauiasi, kai bend-
raujant yra tam tikras atstumas. Efektyviam konsultantui svetima
tokia baim, jis gali laisvai reikti savo jausinus..kitiems monms,
Realistik tiksl klimas.: Paprastai skm skatina keiti sau
didesnius tikslus, o neskm, atvirkiai, - nuleisti emyn siekim
kartel. Kartais is savisaugos mechanizmas sutrinka, ir tada usi-
brti per daug dideli tikslai bna i anksto pasmerkti neskmei o
pasiektas nedidelis tikslas nesuteikia jokio pasitenkinimo. Taigi
eiekty vus konsultantas turt inoti tiek savo galimybes, tiek savo
apribojimus. Svarbu nepamirti, kad kiekvieno konsultanto, neat-
sivelgiant i jo profesin pasirengim, galimybs yra ribotos. Re-
aliai nei vienas konsultantas negali vienodai efektyviai padti vi-
siems klientams suprasti visas problemas, umegzti tinkam kon-
takt su kiekvienu klientu. Toks naivus optimizmas gali bti al-
to duo" prieastis konsultavimo kasdienybje, gali nuolat versti
jaustis kaltu. Konsultantas turt atsisakyti siekti bti nerealiai to-
bulas. Konsultuojant galima dirbti vis geriau", bet ne tobulai. Ne-
sugebantis vertinti savo apribojim gyvena iliuzijose, kad gali vi-
sikai painti ar suprasti kit mog, vietoj to, kad mokytsi i klai-
d, nuolat save kaltina dl j. Tokio konsultanto darbas bus ne-
efektyvus. Savo reali apribojim suvokimas gelbsti nuo nereika-
lingos tampos ir kalts, todl konsultantas gali giliau ir realiau
bendrauti su klientu. Realistikai vertindamas savo galimybes ir
apribojimus, gali kelti sau realiai pasiekiamus tikslus.
Apie empatij, kuri yra vienas svarbiausi efektyvaus konsul-
tanto asmenybs bruo, plaiau kalbsime svarstydami konsul-
tavimo kontakto klausim.
Apibendrinant reikalavimus konsultanto asmenybei, galima tvir-
tinti, kad fkhNus konsultantas - tai, vis pirma, bjandus mo-
gus. Kuo platesnis elgesio gyvenime ir profesinio darbo :-.pt kiras,
tuo konsultantas bus efektyvesnis. Kartais naudingiausia atspin-
dti jausmus ir paprasiausiai klausyti, k kalba klientas, bet pa-
vojinga apsiriboti vien ia konsultavimo taktika, nes kartais tenka
ir paprietarauti klientui, interpretuoti jo elges, o kartais skatinti
pat klient paaikinti savo elges. Kartais konsultavime reikia b-
ti labai grietu ir dalykiku, o kartais leisti, kad btum neamas"
nekonkretaus pokalbio. Konsultuojant, kaip ir gyvenant, reikia va-
dovautis ne formulmis, o savo intuicija ir situacija. Tai vienas svar-
biausi brandaus konsultanto bruo.
K.Schneider (1992) psichologiniame konsultavime ir psichote-
rapijoje skiria i svarins brandumo dimensijas:
i. Vidinis konsultanto branduiTias, Tai reikia, kad jis efektyviai
sprendia savo gyvenimo problemas, yra sau atviras ir nuoirdus.
2. Tarpasmeninis konsultanto brandumas. Tai reikia, kad jis
gali padti kitiems monms efektyviai sprsti savo problemas, yra
atviras ir nuoirdus klientams,
3. Konsultanto brandumas yra procesas, o ne bsena. Tai rei-
kia, kad negalima bti brandiu visada ir visur.
Ms nupietas" efektyvaus konsultanto modelis i pirmo vilg-
snio gali pasirodyti per daug didingas ir netikrovikas. Antra ver-
tus, galima tvirtinti, kad efektyvaus konsultanto bruoai sutampa
su efektyvaus mogaus bruoais. io modelio turi siekti konsul-
tantas, norintis bti ne technikas amatininkas, o psichologinio kon-
sultavimo menininkas. Galiausiai, efektyvaus konsultanto asme-
nybs ypatybs gali bti ir konsultavimo tikslas - atsiskleidusios
ios kliento ypatybs gali bti konsultavimo efektyvumo rodiklis.
2.5. Konsultanto vertybi sistema
Kiekvienas mogus turi savo vertybi sistem, kuri lemia jo
sprendimus, tai, kaip jis suvokia aplinkin pasaul ir kitus mones.
Tai tam tikri svarbs atskaitos takai gyvenime. Konsultanto ver-
tybi sistema sudaro atskaitos tak visum konsultuojant.
Kiekviena asmenybs problema, kaip yra pastebjs R.May
(1967), yra moralin problema; t.y. kiekviena asmenybs proble-
ma turi savo moralin potekst. Jau pats klausimas, danas kon-
sultavime ir psichoterapijoje - Kaip a turiau gyventi?" - yra
esminis visoms moralinms sistemoms.
ia ir ikyla klausimas, kiek konsultavimas turi bti vertybin
diskusija, taip pat, kiek konsultanto vertybs turt dalyvauti" kon-
sultuojant. Atsakymas pirmj klausim beveik aikus - klient
problemas turtume priimti kaip psichines ir dvasines, o ne kaip
moralines. O atsakant antrj klausim, iiykja dvi kratutins
pozicijos. Viena j - konsultantas turt bti objektyvus", verty-
bikai neutralus, stengtis, kad jo gyvenimo filosofija ir vertybi sis-
tema neveikt bendravimo. Jis turt visikai koncentruotis f kli-
ent vertybes. Tai nereikia, kad idealus yra konsultantas, netu-
rintis savo vertybi sistemos - tiesiog jo pozicija bet kokioje mora-
linje, vertybinje situacijoje neturt bti apibrta. Tokios kon-
sultanto pozicijos esm - kad klientas skatinamas, mokomas savo
elgesio vertinimo atskaitos taku laikyti savo paties, o ne aplinki-
ni moni nuomon. C.Patterson (1958; cit. pgl. George R.L.,
Cristiani T.S., 1990) taip pat nurodo daugyb prieasi, dl ko
konsultantas neturt takoti kliento vertybi:
- kiekvieno individo gyvenimo filosofija yra skirtinga, unikali ir
netinkama primesti kitam;
- nei vienas konsultantas negali teigti turs visikai tobul, adek-
vai gyvenimo filosofij;
- tinkamiausia vieta vertybms perduoti yra eima, banyia ir
mokykla, o ne konsultavimas;
-individas formuoja savo etin sistem, naudodamasis ne vie-
nu altiniu ir ne per vien dien, o veikiamas daugelio gyvenimo
veiksni ir per ilg laik;
- niekas negali ukirsti kelio kitam mogui kurti savo unikali
gyvenimo filosofij, kuri bt jam prasmingiausia;
- klientas turi teis nepriimti kito asmens etini princip ar gy-
venimo filosofijos.
Prieingame poliuje - poiris, kad konsultantas turt atvirai
ir aikiai demonstruoti klientui savo vertybin pozicij, nes, kaip
aikina E.Williamson (1958; cit. pgl. George R.L., Cristiani T.S.,
1990), konsultantas, mgindamas bti neutralus, skatina klient
manyti, kad jis priima ir pateisina netinkam socialiniu, morali-
niu ir teisiniu poiriu elges. Tai konsultanto - aukltojo, inan-
io, kas yra gerai ir blogai, pozicija.
Sunku sutikti su abiem iomis kratutinmis pozicijomis. vel-
giant realiai konsultavim, akivaizdu, kad visikai paalinti kon-
sultanto vertybi, pasauliros aspekt, bendraujant su klientu,
tiesiog nemanoma, jei konsultavimas suprantamas kaip dviej
moni kontaktas, o ne kakas mechanika ar i anksto uprogra-
muota. Konsultantas turt aikiai inoti savo vertybes, neslpti j
nuo kliento ir nevengti vertybini diskusij per susitikimus, nes
nemaai problem kaip tik ir kyla dl vertybini konflikt ar nesi-
gaudant savo vertybi sistemoje. Taiau aiki konsultanto vertybi-
n pozicija nereikia pamokslavimo, moralizavimo. Visada kon-
sultanto vertybi taka klientui turs savo etin pus, jei pripain-
sime, kad konsultanto sau keliami tikslai ir naudojami metodai
atspindi ir jo gyvenimo filosofij. Net jei konsultantas tiesiogiai ir
neprimes" savo vertybi klientui, taiau, realizuodamas savo darbe
tam tikr konsultavimo filosofij, neivengiamai atne" konsul-
tavim ir tam tikr savo pair esminius gyvenimo klausimus
sistem.
Klient moteris, 30 met, itekjusi, turi tris vaikus, vyriausias - 10 met. Kreipsi
dl to, kad sunku apsisprsti, ar isaugoti santuok, ar skirtis su vyru, kur ji apibdina
kaip nesirpinant ja ir vaikais, visikai pasinrus savo darb, nuobod ir savimi
patenkint. Dalyvauti konsultavime vyras atsisak, tvirtindamas, kad su juo viskas ge-
rai, o gydytis reikia monai. Klient teig, kad ji isiskirt nedelsdama, jeigu ne vaikai,
kuriems, jos manymu, reikalingas tvas. Jai sunkiausia nusprsti, ar isaugoti eim,
t.y. rinktis saugum, taiau atsisakyti bet koki santyki su vyru, ar visgi isiskirti, t.y.
rizikuoti i esms pakeisti savo gyvenim. Ji mano, kad galima ir tokia ieitis - isaugo-
ti eim, o emocinius ir fizinius savo poreikius patenkinti su kitu vyru (vyrais).
iuo konkreiu atveju konsultantui kyla daug vertybini prob-
lem ir klausim. Viena i klients santuokos isaugojimo prie-
asi - vaik interesai. R apie tai mano konsultantas - ar geriau,
kad vaikai turt abu tvus, taiau kartu nevykus vyro ir moters
santyki model, nuolatinius konfliktus, ar geriau, kad isiskirt?
R konsultantas apskritai mano apie santuok, eim, skyrybas,
vaik padt eimoje? Klient kalba apie nesantuokinius ryius.
R konsultantas mano apie juos? Ar tai naudinga, ar ne klientei?
K konsultantas mano apie saugumo ir rizikos poreik mogaus
gyvenime? Nuo to, kaip iuos klausimus sau atsakys konsultan-
tas, priklausys ir konsultavimo eiga bei rezultatas.
G.Corey (1986) mano, kad konsultantas, psichoterapeutas turi
turti aiki pozicij kai kuri klausim atvilgiu, nordamas i-
vengti vertybini kolizij konsultuojant. Konsultanto pozicija ypa
svarbi nagrinjant eimos, sekso, abort, religijos, narkotik prob-
lemas.
Nordamas bti savimi, bet neprimesti savo nuostat klientui,
konsultantas turi inoti, kaip jo vertybs veikia konsultavimo eig.
Kiekvieno mogaus gyvenimo filosofija, taip pat ir vertybs, gali
skirtis. Bt per daug arogantika manyti, kad konsultantas vie-
nmtelis ino, kad yra geras ir teisingas gyvenimas". Antra vertus,
konsultanto neutralumas reikt arba jo dviprasmik pozicij ver-
tybi atvilgiu, arba jis bt priverstas perdm stengtis apsaugo-
ti" konsultavim nuo savo vertybi, o tai kliudyt jam bti auten-
tiku ir nuoirdiu. Konsultuojant privalu padti klientui kuo tiks-
liau isiaikinti savo vertybi sistem ir, ja remiantis, paiam nu-
sprsti, k daryti, kaip keisti savo elges ar net paias vertybes.
Taigi konsultantas uduoda klausimus, o atsakym juos ieko ir
atsakinja pats klientas, remdamasis savo vertybmis. Konsultan-
tas, orientuodamasis savj vertybi sistem, taip pat padeda
klientui geriau isiaikinti ir suprasti vienoki ar kitoki sprendi-
m, poelgi padarinius jo paties bei j j supani artim moni
gyvenimui.
12.4. Profesins veiklos taka
konsultanto asmenybei ir gyvenimo kokybei
Psichologo konsultanto, psichoterapeuto profesija domi ir ver-
tinga paiam konsultantui. Kokia kita profesija leidia taip giliai,
artimai painti tiek vairi moni? Neretai ji teikia ir pasitenkini-
mo savimi jausm, ypa kai esi vertinamas klient, kai esi tikras,
jog galjai padti.
Taiau, be teikiamos naudos, neretai i profesija gali gana bran-
giai kainuoti paiam konsultantui. i kaina ne visada pastebima i
alies, taiau jos tikrj vert gerai jauia pats mogus. A.Storr
(1980) skiria kelet svarbi io umokesio" aspekt:
- grsm prarasti savo identikum, prarasti save" dirbant su
klientais;
- galimi neigiami padariniai asmeniniam gyvenimui (eimai,
santykiams su draugais);
- grsm bti paeistam psichologikai nuolat susiduriant su
tamsiomis gyvenimo pusmis, psichine patologija (C.Jung tai va-
dino pasmoninga infekcija").
Konsultantai danai link pamirti, kad nors jie ir gali geriau nei
kas kitas painti savo klientus, taiau mato juos specifinmis sly-
gomis ir daniausiai gana trumpai. Jie nemato savo klient realaus
gyveninio, daugiau girdi apie j nerim, baimes, neskmes negu
apie tai, kas pavyksta j gyvenime. Todl neretai sivaizduojama,
kad klientas daugiau paeistas negu i tikrj yra, ir tada neretai
klaidingai pagalvojama, kad svarbiausia, klient gydyti, o ne gilintis
j pozityvius gyvenimo aspektus. OrieiLuodamasis gydyti, konsultan-
tas per daug sitraukia kliento gyvenim, deda kartais daugiau
pastang negu i tikrj reikia, o tai j galiausiai isekina, priveria
velgti gyvenim pro patamsintus akini stiklus".
Pernelyg sitrauks profesin veikl, konsultantas neretai ver-
ia kentti savo eim. Pirmiausia etika neleidia jam dalytis savo
darbo spdiais su eima, todl eimos nariai tik apytikriai si-
vaizduoja, k veikia konsultantas. Tai bendra problema eim, ku-
ri nariai dl profesini reikalavim turi galvoti, k ir kiek sakyti
apie savo darb artimiesiems. Antra, konsultavimas reikalauja di-
deli konsultanto emocini snaud ir kartais dl to rykiai suma-
ja jo emocinis dalyvavimas savo eimoje. Vis dien klausantis,
gilinantis kit moni rpesius, vakare bna sunku igirsti apie
monos ar vyro, vaik rpesius, sunkumus. Ir tai ne vienintels
problemos, kurias kelia konsultanto profesija.
Psichologinis konsultavimas, psichoterapija patenka profesi-
j, reikalaujani dideli emocini snaud, didels atsakomy-
bs bei turini labai neapibrtus skms kriterijus, rat, kuri
atstovus gali paeisti" vadinamasis sudegimo sindromas" (Paine
W.S., 1981; Maslach C, 1982; Corey G., 1986). is sudtingas psi-
chofiziologinis fenomenas apibriamas kaip emocinis, protinis ir
fizinis isekimas dl ilgalaikio emocinio krvio. Sudegimo sind-
romas" pasireikia bloga, depresika nuotaika, nuovargio jausmu,
bejgikumo ir beprasmybs igyvenimu, energijos ir entuziazmo
stoka, negatyviu savo darbo rezultat ir apskritai gyvenimo verti-
nimu (Corey G., 1986; Naisberg-Fennig S. ir kt , 1991). Manoma,
kad is sindromas daugiau paeidia mones su tam tikrais asme-
nybs bruoais: nerimastingus, jautrius, einpatikus, linkusius
intraversij, turinius humanistin, mones orientuot gyveni-
mo nuostat, linkusius per daug susitapatinti su kitais asmenimis
(Edelvvick J., Brodsky A., 1980).
Paminsime daniausias sudegimo sindromo" prieastis:
- monotonikas darbas, ypa jei abejojama jo prasme;
- dideli asmenik resurs sunaudojimas dirbant, kai darbas
nepakankamai vertinamas;
- grieta darbo laiko reglamentacija, ypa esant nerealiems jo
atlikimo terminams;
- darbas su nemotyvuotais klientais, nuolat besiprieinaniais
konsultanto pastangoms jiems padti, bei neryks, sunkiai paste-
bimi tokio darbo rezultatai;
- tampa ir konfliktai tarp koleg, paramos i koleg puss sto-
ka ir perdtas j kritikumas;
- asmenybs saviraikos galimybi darbe stoka, kai eksperimen-
tavimas ir inovacijos ne skatinami, o slopinami;
- darbas be nuolatinio tolesnio mokymosi ir profesinio tobulji-
mo galimybi;
- neisprsti konsultanto asmenybs konfliktai.
Vienas i esmini dalyk, ukertant keli sudegimo sindromui",
- prisiimti asmenin atsakomyb u savo darb. Kai konsultantas
uima pasyvi pozicij, dl savo neskmi ar blogos savijautos kal-
tindamas kak kit, bejgikumo ir beviltikumo jausmas tik su-
stiprja. Nuo atsakomybs kratomasi" vairiais bdais - man ne-
siseka, nes klientai prieinasi konsultavimui ir nenori nieko keisti
gyvenime"; viskuo kalta darbo organizacija, o visa tai nuo mans
nepriklauso"; a turiu per daug klient ir per maai laiko jiems"
ir kt. Tokia pasyvi pozicija veria konsultant kapituliuoti prie
iorines aplinkybes ir jaustis auka. Tai skatina atsirasti ir profesin
cinizm. Todl konsultantui ypa svarbu jaustis atsakingu ir ga-
liniu paiam tvarkyti savo darb netgi esant reali apribojim ir
klii.,Vietoj kit kaitinimo, jis turi stengtis.savo.energij ir d-
mesj nukreipti tai, k galima padaryti esamomis slygomis ir kaip
tas slygas pakeisti.
Yra nemaai ir kit konkretesni bd, kaip ukirsti keli su-
degimo sindromui":
- turti kitoki interes, nesusijusi tiesiogiai su konsultavi-
mu; T.Szasz (1965) yra saks: Jeigu per dien priimate atuonis-
deimt pacient, tiktina, kad js darbas nebus produktyvus. Ge-
riausiai i dilem isprsti - derinti konsultavimo darb su moky-
mu, tyrinjimu, raymu";
- stengtis pavairinti savo darb, kurti ir realizuoti naujus pro-
jektus nelaukiant kol juos sankcionuos formalios institucijos;
- rpintis savo sveikata, laikantis miego, maitinimosi reimo,
sisavinti ir naudoti atsipalaidavimo, meditacijos bdus;
- rpintis socialiniu gyvenimu, turti kelet draug (pageidau-
tina kit profesij), su kuriais bendraujant ir gautum, ir galtum
atiduoti;
- siekti to, ko norisi, nesitikint visada laimti, mokti pralaimti
savs neeminant ir nekaltinant;
- mokti vertinti save pat, nepasikliauti vien aplinkini verti-
nimais;
- bti atviram naujiems potyriams;
- mokti neskubti ir duoti sau pakankamai laiko pozityviems
rezultatams darbe ir gyvenime pasiekti;
- apgalvotai prisiimti atsakomyb, pvz., nebti daugiau atsa-
kingu u klient, negu jis atsakingas u save;
- skaityti ne tik profesin, bet ir kitoki ger literatr, tiesiog
savo malonumui, neiekant kokios nors naudos;
- dalyvauti seminaruose, konferencijose, kur galima susitikti
su naujais monmis ir keistis patyrimu;
- kartkartmis padirbti su kitais kolegomis, kuri skirtinga teo-
rin orientacija ir asmenyb;
- dalyvauti profesinje grupje, kur galima aptarti ikilusias as-
menines problemas, susijusias su konsultavimo darbu;
- turti kok nors papildom usimim.
Nordamas ivengti sudegimo sindromo", konsultantas turi ret-
kariais, taiau kartas nuo karto, vertinti savo gyvenim apskritai
- a r gyvena taip, kaip nori. Jeigu esamas gyvenimas nepatenkina,
reikia sprsti, k galima realiai, pozityviai pakeisti. Tik tinkamai
rpinantis savo gyvenimo kokybe, galima bti efektyviu konsul-
tantu, negriaunaniu savo asmenybs ir savo gyvenimo kasdien
dirbant.
2.5. Konsul t ant o profesinis pasi rengi mas
Vienas i svarbiausi konsultanto etikos reikalavim - bti kom-
petentingu specialistu. Ir ia kyla klausimai - Koks profesinis pa-
sirengimas galt utikrinti kompeteting konsultavim?", Koks
patyrimas btinas noriniam bti kompetetingu konsultantu?"
Daugelyje ali konsultanto padt apibdina licenzija, sutei-
kianti formali teis usiimti profesine veikla. Norint j gauti, rei-
kia praeiti tam tikr formali akademin profesinio pasirengimo
program, turti tam tikr darbo, esant kvalifikuotai prieirai,
valand skaii ir tam tikr minimal profesin patyrim. Tokios
licenzijos neleidia konsultuoti tinkamai profesikai nepasirengu-
siems asmenims. Taiau licenzija, deja, neutikrina, kad konsul-
tantas efektyviai ir kompetetingai atliks tai, k ji leidia jam daryti.
Daug kur psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo mokyme,
be tinkamos teorins bazs bei kvalifikuotos prieiros, akcentuo-
jamas konsultanto (psichoterapeuto) savs painimo tobulinimas.
M.Cox (1988) sako:
Konsultanto gyvenimo patyrimas siejamas su didjaniu profesini ini bagau
ir pasaulio vidini bei iorini fenomen panoramos painimu. Net geriausiai pareng-
tam konsultantui nebus vienodai lengva su visais monmis, taiau jam turt bti
lengva su paiu savimi".
Tokf savs painimo tobulinim galt utikrinti gana plati ir
intensyvi asmenin terapija bei grupinis patyrimas, ypa grupse,
kur asmenyb skatinama tobulti.
Kiekvienam konsultantui, prie pradedant profesin veikl, taip
pat ir dirbant, rekomenduotina asmenin terapija, t.y. jis turi sprsti
savo problemas padedant patyrusiam profesionalui. Iki keli me-
t trunkanti asmenin analiz yra svarbiausia profesinio psicho-
analitiko pasirengimo grandis. Asmenin terapija yra svarbi dl
dviej prieasi. Vis pirma, ji reikalinga todl, kad konsultan-
tas, kaip ir kiekvienas mogus, turi balt dmi" savo asmenyb-
je, nepaint, nesismonint savasties aspekt, galiausiai, vidi-
ni konflikt, kuriuos, giliau painus ar isprendus, lengviau bt
tapti efektyvesniu konsultantu. Konsultantui gali bti labai nau-
dinga analizuoti savo poiri tokius reikmingus gyvenimo daly-
kus kaip meil, seksas, smurtas, eimos santykiai, valdia, mirtis
ir Lt., kontroliuojant kitam profesionalui. Tai nereikia, kad kon-
sultanto asmenyb turt bti inarstyta po kauliuk". Tai grei-
iau pagalba suprasti save. Taiau negalima ir teigti, kad konsul-
tantas privalo bti absoliuiai be joki vidini konflikt. Svarbu
inoti, kokie tie konfliktai ir kaip jie veikia jo kaip konsultanto bend-
ravim su klientu. Jeigu, pavyzdiui, konsultantas savo asmeni-
niame gyvenime sunkiai valdo pyktj ar nuolat jauiasi kaltas, ne-
suprasdamas kodl, labai tiktina, kad kakas panaaus gali vykti
ir konsultuojant. Jeigu konsultant slegia praeities situacij nata
ar dabartins problemos, vargu ar jis gals padti atsikratyti pana-
i dalyk klientui? Realiai su klientu negalima nueiti toliau, negu
pats esi nujs savo gyvenime.
Pasikonsultuoti sti kolega profesionalu yra vertinga ir dirbant
profesin darb, nes neretai, nuolat susiduriant su vairiausiomis
klient problemomis, atsiskleidia senos savos problemos, uslo-
pinti jausmai, kurie anksiau buvo menkai sismoninti. Pradjus
dirbti, neretai kamuoja profesinio bejgikumo jausmas. Tai irgi
reikalauja tam tikros kito profesionalo pagalbos.
Antra svarbi pozityvi asmenins terapijos pus yra ta, kad jos
met u konsultantas gyja patirt, k reikia bti klientu. A.Storr
(1980) yra pasaks, kad daktaras tampa geresnis, jeigu jis yra bu-
vs ir pacientas. Ir A.echovas yra pasaks, kad, jei mokyt medi-
cinos studentus, pus laiko skirt mokyti, k reikia bti sergan-
iu, k jauti, bdamas ligoniu. Asmenin terapija suteikia unika-
li galimyb pamatyti konsultavimo ir psichoterapijos proces kli-
ento akimis, patirti, kas yra nerimas, susijs su atsiskleidimu ir
savs tyrinjimu, kas yra ir kaip veikia perklimas ir kt. Pabuvu-
siam klientu konsultantui daug lengviau sivaizduoti klient poty-
rius, kylanius konsultuojant.
Tiek usiimant asmenine terapija, tiek dirbant su bsimaisiais
ir jau dirbaniais konsultantais terapinje ar asmenybs tobulji-
mo grupje, privalu akcentuoti klausimus, apimanius gilesn sa-
vo profesinio identikumo sismoninim, prieasis ir motyvacij,
atvedusius konsultanto, psichoterapeuto profesij. Konsultantas
turt apsvarstyti iuos klausimus:
- Kodl a pasirinkau konsultanto profesij?
- Su kokiais mano poreikiais susijs mano pasirinkimas?
- Kokios naudos a siekiu i savo profesijos?
- Kaip galiau derinti savo poreikius su klient poreikiais?
Galimi ir kiti klausimai, susij su konsultanto asmenybe ir jo
problemomis:
- Koki a turiu problem ir kaip jas sprendiu?
- Koki tak mano problemos gali turti mano darbui?
- Kokios yra mano vertybs ir kaip jos atsispindi mano konsul-
tavimo stiliuje?
- Kaip a panaudoju savo jg?
- Kokiems monms a labiausiai patinku ir kokie mons man
labiausiai patinka?
- Kam a nepatinku ir kas man nepatinka?
- Kok spd darau kitiems monms?
Mgindami atsakyti iuos klausimus per asmenins terapijos
ar grupinius usimimus, geriau pastame ir suprantame save, o
tai reikia - bsime efektyvesni konsultantai.
Literatura
Balint M. The Doctor, His Patient and the Illness. N.Y.: International University Press,
1957.
Balint M., Balint E. Psychotherapeutic Techniques in Medicine. London: Tavistock Pub-
lications, 1959.
Buber M. Between Man and Man. London: Collins, 1961.
Eugental J.F.T. The Art of Psychotherapist. N.Y.: Norton, 1987.
Bugental J.F.T. The Search of Authenticity: An Existential-Analytic Approach to Psy-
chotherapy. N.Y.: Holt, Rinehart and Winston, 1965.
Corey G. Theory and Practice of Counseling and Psychotherapy. 3rd Ed. Monterey,
Calif.: Brooks/Cole, 1986.
Cox M. Structuring the Therapeutic Process: Compromise with Chaos. London: Jessica
Ringsley Publishers, 1988.
I Edebvick J., Brodsky A. Burnout: Stages of Disilliusionraent in the Helping Profes-
sions. N.Y.: Human Sciences Press, 1980.
George R,L., Cristiani T.S. Counseling: Theory and Practice. 3rd Ed. Englewood Cliffs,
N.J.: Prentice-Hall; 1990.
Kennedy E. On Becoming Counselor: A Basic Guide for Non-Professional Counselors.
NX: Seabury Press, 1977.
Maslach C. Burnout: The Cost of Caring. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1982.
May R. The Art of Counseling. NX: Abingdon Press, 1967.
Naisberg-Fennig S., Fennig S., Keinan G., Elizur A. Personality characteristics and
proneness to burnout: a study among psychiatrists // Stress Medicine. 1991. Vol. 7. P.
201-205.
* Paine W.S. Job Stress and Burnout. Beverly Hills: Sage, 1981.
Rogers C. On Becoming a Person. Boston: Houghton Mifflin, 1961.
Schneider K. Therapists' personal maturity and therapeutic success: how strong is the
link? / / The Psychotherapy Patient, 1992. Vol. 8. N 3-4. P. 71-91.
Storr A. The Art of Psychotherapy. N.Y.: Methuen, 1980.
Szasz T. The Ethics of Psycho-Analysis. NX: Basic Books, 1965.
Wolberg L.R. The Technique of Psychotherapy. NX: Grune and Stratton, 1954.
5. Konsultanto ir kliento kontaktas
5.1. Kontakto apibdinimas
C.Rogers (cit. pgl. Gelso C.J., Fretz B.C, 1992) 1957 m. ikl
klausim: Ar galima teigti, kad egzistuoja konstruktyviai pakei-
ianios asmenyb btinos ir pakankamos psichologins slygos,
kurias bt galima aikiai apibrti ir imatuoti?" f klausim jis
pats ir atsak, pamindamas eias slygas:
1. Du asmenys kontaktuoja psichologikai.
2. Pirmasis, klientas, yra sutriks, paeidiamas ir nerimastin-
gas.
3. Antrasis, konsultantas, vis dmes skiria kontaktui.
4. Konsultantas gerbia klient.
5. Konsultantas sijauia kliento bkl, vadovaudamasis jo vi-
diniu atskaitos taku, ir tai perduoda klientui.
6. Konsultanto sijautimas ir beslygika pozityvi pagarba per-
duodama klientui esant minimaliam j iraikos laipsniui.
Jokios kitokios slygos nra btinos. Pakanka, kad ios eios
slygos bt utikrintos tam tikr laikotarp, ir asmenyb pakis
konstruktyviai".
Taigi klientas turi kontaktuoti su konsultantu ir ypa tada, kai
jo bsena daro j jautr pagalbai i alies. Ypa svarbios 3, 4 ir 5
slygos, utikrinanios tinkam kontakt tarp konsultanto ir kli-
ento. is kontaktas, paremtas konsultanto pagarba, empatija, ilu-
ma ir nuoirdumu, yra neatskiriama, o daugelio profesional nuo-
mone - esmin psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos da-
lis.
Kontaktas konsultuojant, nors iorikai atrodo formalus ir labai
trumpas, lyginant su visu kliento gyvenimu (retai ilgesnis kaip vien
valand per dien; retai danesnis kaip vien kart per savait),
visgi yra artimesnis, stipresnis ir gilesnis u bet kur kit prastin
tarpasmenin ry. ia mogus kreipiasi kit nepastam mog
ir atskleidia jam kartais giliausias savo asmeninio gyvenimo de-
tales, tai, ko galbt niekas daugiau neino. Tai, k pasakoja klien-
tas, danai parodo jo asmenybs esm nebtinai palankioje jam
viesoje. Kartais konsultuojant inyra" naujos asmenybs puss,
stebinanios, lidinanios ir netgi okiruojanios pat klient. Visa
tai dviej moni kontakt daro intymiu, nors specifikai. Tai nra
mums prastas draugysts ar meils santykis. specifikum ga-
na aikiai atskleidia Henry su bendr. (1973; cit. pgl. Kennedy E.,
1977) duotas psichoterapinio kontakto (j mes laikome konsultavi-
mo kontakto sinonimu) apibdinimas:
Unikali terapinio kontakto prigimtis yra slygojama psichoterapeuto gebjimo at-
skirti intym asmenin ir intym profesin kontakt. Prieingai artimiems asmeniniams
ryiams, terapinis kontaktas, nors ir yra pilnas jausm, taiau yru asimetrikas. Tai yra,
tikimasi, kad tik pacientas atskleis intymias savo gyvenimo detales. Psichoterapeutas
gi yra ne tik laisvas sprsti, k atskleisti apie save ir k nuslpti, bet taip pat ir laisvas
pasirinkti, kaip reaguoti tai, k pasak pacientas, ir ar i viso reaguoti. Kontaktas
asimetrikas ir todl, kad tik psichoterapeutas interpretuoja ir aikina prasm to, k
pasak pacientas, ir tik jis gali vertinti, kiek taip kontaktuojant pasiekiamas gydomasis
tikslas. Taigi terapinis kontaktas... nustatomas pagal pagrindines psichoterapeuto nu-
rodytas taisykles. O ios numato santykius, kuriems esant, psichoterapeutas gali visk
inoti apie pacient kaip apie mog, o pacientas niekada neinos daugiau apie psicho-
terapeut negu tik kaip apie psichoterapeut".
/~\ Nors yra tam tikras psichoanalitikas kategorikumas, is tera-
4 ) pinio (konsultavimo) kontakto apibdinimas labai aikiai atspindi
^ H bendravimo tarp konsultanto ir kliento intymumo ypatingum.
1 Taigi galima pereiti prie konsultavimo kontakto apibrim. J
\ yra vairi, bet mes pateiksime por d a apibendrint ir
atitinkani ms poir psichologin konsultavim.
Konsultavimo kontaktas - tai unikalus dinaminis procesas, kai
vienas mogus pado d a kitam panaudoti savo vidinius resursus po-
zityviai tobulti, stengtis prasmingai gyventi (George R.L., Cristia-
ni T.S., 1990).
.;>'.'! Konsultavimo kontaktas yra konsultavimo dalyvi (konsultan-
to ir kliento - aut, pasi) jausmai ir nuostatos vienas kilo atvilgiu
ir bdas, kuriuo jie yra ireikiami (Gelso C.J., Carter J.A., 1985).
Praktikai visi apibrimai rodo kelet unikali konsultavimo
kontakto bruo. R.L.George ir T.S.Gristiani (1990) suformulavo 6
svarbiausius:
- emocionalumas (konsultavimo kontaktas daugiau emociona-
lus negu kognityvus; jis tyrinja kliento subjektyvius jausmus ir
potyrius);
- intensyvumas (ir konsultantas, ir klientas atvirai, tiesiogiai ir
nuoirdiai bendrauja, atvirai dalijasi savo potyriais ir reakcijo-
mis, todl kontaktas negali nebti intensyvus);
- dinamikumas (keiiantis klientui, keiiasi ir kontaktas);
- konfidencialumas (konsultantas sipareigoja neskleisti ini,
gaut apie klient konsultuojant, todl pastarasis gali bti pakan-
kamai atviras);
- paramos teikimas (nuolatin konsultanto parama utikrina
kontakto stabilum, leidiant klientui rizikuoti ir mginti elgtis
naujaip);
- siningumas.
Kodl toks konsultavimo kontaktas yra gydomasis, efektyvus
sprendiant klient psichologines problemas? Vis pirma, todl,
kad pats konsultanto ir kliento bendravimo pobdis atspindi kli-
ento santyki su kitais monmis ypatybes, jo bendravimo stili ir
stereotipus. Bendraujant kaip veidrodyje galima pamatyti kliento
problemas. Aptariant konsultanto ir kliento kontakt, jo metu pa-
sireikusius jausmus abiem bendravimo partneriams, gerokai ai-
kesni ir akivaizdesni pasidaro kliento problem sprendimo bdai.
Kontakto svarba paiam konsultavimui priklauso nuo konsul-
tanto teorins orientacijos (George R.L., Cristiani T.S., 1990):
Taigi skirting teorini orientacij poiriu konsultanto ir kli-
ento kontaktas:
- arba sudaro prielaidas pradti keistis klientui (elgesio ir ra-
eionalioji-emocin terapija);
- arba pats savaime keiia klient ( klient orientuota ir egzis-
tencin terapija);
- ar ba sudar o apt ar i mo ir apskri t ai dar bo turin (psi chodi na-
mi kai ori ent uot os kryptys).
Humani st i ns- egzi st enci ns ir psi chodi nami ns krypi at st o-
vai konkr ei ame dar be konsul t avi mo kont akt panaudoj a ski rt i n-
gai, bet yra vi eni ngi dl jo svarbos konsul t uoj ant (Prochaska J.O.,
1979).
Kryptis
Konsultavimo kontaktas
Psichoanalizs kryptis
Adlerin kryptis
Elgesio terapija
Konsultantas isaugo savo asmenik
anonimikum, kad klientas laisvai galt ireikti
jam savo jausmus. Didiausias dmesys skiriamas
pasiprieinimui, kylaniam analizuojant kliento
perklimo reakcijas, mainti ir racionalesnei
kontrolei. Konsultantas interpretuoja kliento teikiam
mediag, siekdamas j imokyti susieti savo esam elges
su praeities vykiais
Akcentuojamas atsakomybs pasidalijimas tarp
konsultanto ir kliento, abipusis pasitikjimas ir pagarba,
pozicij lygiavertikumas, bendras konsultavimo tiksl
nustatymas. Konsidtanto ir kliento bendradarbiavimas
nustatomas sudarant terapin kontrakt
Konsultantas yra aktyvioji ir svarbiausioji pus; jis yra ir
mokytojas, ir treneris, siekiantis imokyti klient
efektyviau elgtis. Klientas turi aktyviai mginti naujus
elgesio bdus. Vietoj asmenini santyki tarp konsultanto
ir kliento, nustatomas darbinis kontaktas elgesio
procedroms atlikti
Racionalioji-emocin
terapija (A.Ellis)
Konsultantas yra mokytojas, o klientas - mokinys.
Asmenikas ryys tarp konsultanto ir kliento nra svarbus.
Klientas yra skatinamas suprasti savo problemas ir
suprats racionaliai keisti savo elges
} klient orientuota
terapija (C.Rogers)
Egzistencin terapija
Kontaktas sudaro konsultavimo esm. Ypa
akcentuojamas konsultanto nuoirdumas, iluma,
sijautimas, pagarba, palaikymas ir i nuostat
perdavimas" klientui, kuris konsultuojant gytus gdius
perkelia kitus santykius
Svarbiausias konsultanto udavinys yra tiksliai suprasti
kliento bt pasaulyje ir umegzti autentik mogi-
k ry su juo. Bendraudamas su konsultantu, klientas
atskleidia savo unikalum. Kontaktas tarp konsultanto ir
kliento suprantamas kaip mogus-mogus" kontaktas,
autentikas dviej lygiaveri moni susitikimas ia ir
dabar". Bendraujant keiiasi tiek konsultantas, tiek
klientas
5.2. Terapin atmosfera.
Fiziniai terapins atmosferos
komponentai
Kontakto tarp konsultanto ir kliento kokyb priklauso nuo dviej
svarbi veiksni: terapins atmosferos, kuri kuria konsultantas,
ir io kontakto palaikymo gdi, i kuri svarbiausi yra neodi-
nio ir odinio bendravimo gdiai ir mokjimas iklausyti klien-
t.
Terapin atmosfer sudaro keletas fizini ir emocini kompo-
nent. Fiziniai komponentai yra konsultavimo vietos rengimas, t.y.
konsultavimo aplinka, konsultanto bei kliento sveika erdvje (dis-
tancija, sdjimo bdas ir kt.) ir konsultavimui skirto laiko paskirs-
tymas. Emociniai komponentai - tai abipusio pasitikjimo krimas,
konsultanto nuoirdumas, sijautimas (empatija) bei pagarba kli-
entui.
iame skyriuje aptarsime fizinius terapins atmosferos kompo-
nentus.
Konsultavimo aplinka. Klientas savo problemas lengviau at-
skleidia ir tyrinja saugiau bei skmingiau, kai kalbamasi tinka-
mai rengtoje aplinkoje. Suprantama, kad ne visada manoma u-
tikrinti idealias slygas, taiau konsultavimo vietai yra keliami tam
tikri reikalavimai. Vis pirma, btina rami aplinka, kambarys, ne-
laidus garsui. Jau pats konsultavimas kelia nerim, todl klientas
turi bti tikras, kad to, k jis kalba, pasakoja, neigirs paaliniai
asmenys. Klientas, girddamas, kas vyksta gretimame kambaryje
ar koridoriuje, nebus tikras, kad ten esantys mons negirds to,
kas vyksta ia, konsultanto kabinete. Tai gali mainti terapin kon-
sultavimo efektyvum .
Konsultavimo kambarys turt bti ne per didelis, idaytas ra-
miomis spalvomis, apstatytas jaukiai, taiau neperdaug mantriai.
viesa neturt kristi tiesiai klient. Kambaryje turt bti sta-
las, patogios kds (daugiau negu viena, nes kartais tenka priimti
kelet moni i karto, pvz., kliento tvus, sutuoktin ir kt.), taip
pat gali bti kanapa, jeigu konsultantas atlieka relaksacijos usi-
mimus. Ant .vien gali kaboti keletas meno krini, kambaryje
gali bti knyg, taiau interjeras neturi bti perkrautas, kad ne-
blakyt kliento dmesio. Kambaryje nereikia laikyti koki nors
itin asmenik daikt, atspindini konsultanto asmenin gyveni-
m (pvz., eimos nuotrauk) ar jo sitikinimus (pvz.. kryi ant
sienos ar kt.).
Kiekvien kart klient pageidautina priimti tame paiame kam-
baryje. Tai maiau j blako, nereikia gaiti laiko susiorentuoti nau-
joje aplinkoje, be to, leidia jam jaustis saugiau.
Kartais tarp konsultanto ir kliento yra tarpininkas (pvz., sekre-
tor, registrator), atliekantis pagalbines funkcijas konsultuojant.
Tai pirmasis mogus, kuris sutinka klient, ir jo vaidmuo labai
svarbus nuteikiant klient susitikimui su konsultantu. Todl jis tu-
rt mokti iltai ir draugikai bendrauti, bti svetingas, taiau
nesistengti dirbti u konsultant, emocikai sitraukdamas klien-
to gyvenim. is asmuo, kaip ir konsultantas, turt grietai laiky-
tis konfidencialumo reikalavim.
Konsultavimo erdv. Klientas eina konsultavimo kambar
kaip konsultanto teritorij". Nuo pat pirmojo susitikimo pradios
vienas i svarbi konsultanto ir klient bendravimo aspekt yra j
uimama vieta konsultavimo erdvje. Jau pirmasis susitikimas tu-
ri takos kliento psichologinei savijautai. Susitikimas prasideda nuo
susipainimo. Pasitinkant klient, reikt laikytis tam tikr taisyk-
li: atsistoti ir sutikti j vidurkelyje, prisistatyti ir paprayti klient
pasakyti savo vard ar pavard, paprayti j sstis prie atsisdant
paiam, ir, jei galima, leisti klientui pasirinkti, kur sstis. Pirmo-
siomis susitikimo minutmis konsultantas, jeigu visk darys nat-
raliai, gali pasirodyti mandagus bei svetingas eimininkas, ir leisti
klientui pasijusti kaip namie.
Kitas svarbus klausimas - tai konsultanto ir kliento sdjimo
pozicijos. R.May (1967) tai vadino meils geometrija". Kai jie sdi
prieingose stalo pusse, ilaikomas socialinis atstumas tarp j, ir
konsultavimo atmosfera greiiausiai bus oficiali. Nors nerimastin-
giems klientams daugiau patinka btent tokia pozicija, taiau sta-
las yra ir bendravimo barjeras. Geriausia pozicija - sdti vienoje
stalo pusje, kai niekas neskiria konsultanto ir kliento. Taip kon-
sultantui prieinama visa neodin informacija, teikiama kliento,
be to, jis gali keisti (ir leisti keisti klientui) atstum tarp j atsi-
velgiant konsultavimo situacij ar keiiantis kontakto pobdiui.
Sdint vienam prie kit, galimybs bendradarbiauti yra daug di-
desns. Distancija tarp konsultanto ir kliento atspindi inom so-
cialinje psichologijoje asmenins erdvs" fenomen. Asmenin
erdv kinta priklausomai nuo santyki tarp pokalbio dalyvi, te-
mos intymumo, kultros skirtum. Pasirinkus netinkam distan-
cij (pvz., socialins ar vieosios asmenins erdvs ribose), kai ku-
rios temos gali bti i viso nepaliestos.
Su distancijos problema artimai siejasi fizini prisilietim prie
kliento galimyb ir terapin prasm. Prisilietimas reikia labai ar-
445
tim, intym kontakt. J.C.Holroyd ir A.Brodsky (1977; cit. pgl. Co-
rey G., 1986) tyrimai rodo, kad apie pus apklaust psichotera-
peut mano, kad fizinis neerotinis kontaktas yra vertingas konsul-
tavimui. Jis ypa tinka:
- konsultuojant socialiai ir emocikai nebrandius klientus;
- konsultuojant mones, apimtus krizs po psichins traumos,
ypa susijusios su praradimu;
- siekiant palaikyti emocikai.
Taiau labai sunku nustatyti rib, kur fizinis neerotinis kontak-
tas tampa erotiniu. Taiau niekada prisilietimas neturt bti nau-
dojamas kaip speciali konsultavimo technika, kai nra nuoirdi,
tikr jausm klientui. Tik spontanikas ir nuoirdus prisilietimas
pads klientui kurti saugi terapin atmosfer.
Laiko paskirstymas. Terapin atmosfera priklauso ir nuo tin-
kamo konsultavimo laiko paskirstymo. Jau pirmasis susitikimas
su klientu turt trukti tiek, kiek ir kiti susitikimai. Taiau kartais
jis trunka gerokai ilgiau, kad bt galima geriau susipainti su
klientu, taiau kartu klientas gali pamanyti, kad ir ateityje konsul-
tantas jam gals skirti tiek laiko. Todl geriau neadinti nereali
kliento lkesi.
Paprastai pokalbis su suaugusiu mogumi trunka 50-80 min.
Tokia trukm nra atsitiktin. Trumpesnis pokalbis nervint tiek
konsultant, tiek klient, kad jie nesps pakankamai giliai aptarti
ikelt klausim. Ilgesnis pokalbis, nors tokio kartais pageidaut
tiek klientas, tiek konsultantas, perdaug nuvargint abu. Psicho-
terapija, konsultavimas reikalauja sukoncentruoti dmes, bti bud-
riam, o dmes koncentruoti ilgiau kaip 45-50 min. yra sunku. Per
tradicines 50 min., skirtas susitikimui, galima produktyviai aptarti
kelet klausim, po to 10 min. skirti svarbiausiems pokalbio daly-
kams usirayti arba tiesiog pailsti bei igerti puodel kavos. Tai
taip pat svarbu priimant paeiliui kelet klient. Pokalbio trukm
priklauso nuo kliento amiaus. R.George ir T.S.Cristiani (1990) nu-
rodo, kad su 5-7 met vaiku nereikt kalbtis ilgiau kaip 20 min.,
su 8-12 met vaiku galima kalbti apie 30 min., o su vyresniu kaip
12 met - iki 1 valandos.
Pokalbio trukm konsultantas nustato susitikimo pradioje. Tai
labai svarbu klientui, nes jis turi inoti, kiek laiko turi aptarti sau
svarbius dalykus. Kai konsultantas nenustato pokalbio trukms,
klientas veriamas nuolat nerimauti, kad kiekvien akimirk po-
kalbis gali nutrkti. Toks konsultanto elgesys yra netinkamas. Laik
galima nustatyti labai vairiai. Pavyzdiui:
- Mes turime penkiasdeimt minui ir a pasirengs iklau-
syti Jus".
- Manyiau, kad galtume pradti nuo to, ko Js tikits i kon-
sultavimo. Mes turime penkiasdeimt minui".
- Kaip Js nortumte panaudoti ms iandienin laik. Mes
turime penkiasdeimt minui".
Madaug po 40 min. susitikimas eina pabaig. Kad padtume
geriau orientuotis laike klientui, kuris danai yra susirpins ir
blogai jauia laik, turtume jam priminti, kad laikas baigiasi:
iandien mums liko apie 10 min., k Js dar nortumte aptarti
per laik?"
Konsultavimo pradioje taip pat reikt aptarti ir bendr kon-
sultavimo trukm. inoma, i pat pradi sunku inoti, kiek rei-
ks iaiko vienai ar kitai problemai isprsti. Todl galima sudaryti
su klientu tam tikr kontrakt 3-4 susitikimams, po to galutinai
nusprsti, ar is konsultavimas yra produktyvus ir kiek laiko gal-
t trukti susitikimai.
Konsultavimo pradioje nustatomas ir susitikim danumas.
Manoma, kad produktyviam darbui pakanka 1-2 susitikim per
savait. Jeigu susitinkama reiau, esti gerokai sunkiau artimiau
painti klient, prisiminti, kas vyko per prajus susitikim, taip
pat sunku ilaikyti konsultavimo tstinum (nenutrkstamum).
5.3. Emociniai terapins
atmosferos komponentai
Abipusis pasitikjimas. mons pagalbos pas konsultant, psi-
choterapeut ateina su nerimu ir baime. Jie i pradi neino, ko
tiktis i konsultavimo ir konsultanto. Ateidami jie atsinea savo
problemas ir tikisi, kad bus suprasti. Jeigu jau konsultavimo pra-
dioje klientas patiks konsultantu, vliau jis gals drsiau rizi-
kuoti, dalytis savo jausmais, mintimis, nerimu, kuriuos ne taip leng-
va aptarinti su svetimu mogumi. Jeigu klientas nepasitiks kon-
sultantu, pastarojo darbas bus neefektyvus ir beprasmis.
Kurti abipus pasitikjim - reikia kurti terapin atmosfer,
tinkam svarbioms problemoms aptarti. Tai konsultanto atsako-
myb. Cia labai svarbios yra tam tikros jo nuostatos kliento ir kon-
sultavimo atvilgiu bei iomis nuostatomis grindiamas konkre-
tus elgesys:
- Nuoirdus domjimasis mogumi ir realus noras jam padti.
Svarbu mylti ne tiek monij, kiek atskir konkret mog. Ne-
pamirkime, kad klientas gerai atskiria, ar konsultantas juo domi-
si vien todl, kad jis yra, ar tik kaip pagalbos ir tyrinjimo objektu.
Klient nerim atspindi citatos i j pasisakym - Jis velg ma-
ne, lyg nordamas nusprsti, ar t dut djo mano kortel, o
ne kaip mogik btyb"; A staiga igirdau j kalbant apie at-
vej ir isigandau suprats, kad kalbama apie mane". Niekas i ms
nenori bti traktuojamas tiesiog kaip atvejis, imties elementas ar
tiriamasis.
- Konsultuojant visas dmesys turi bti skiriamas klientui, ne-
galima usiiminti jokiais paaliniais dalykais (pvz., kalbtis tele-
fonu, leisti ueiti kambar kolegoms ir aptarinti su jais kokius
nors, kad ir svarbius, klausimus, mintimis skrajoti toli u konsul-
tavimo kambario sien ir kt.).
- Leisti daugiau kalbti klientui. Jis ateina ne klausytis konsul-
tanto pamokym ir iminting patarim, o papasakoti apie savo
gyvenimo sunkumus.
- Nebti per daug smalsus, panaus detektyv. Svarbi tik in-
formacija, padedanti suprasti kliento problemas. Klientas, kur kon-
sultantas priveria per daug atsiverti, po to jauiasi nejaukiai, pa-
sijunta kaltas ir neretai nutraukia konsultavim.
- Laikyti paslaptyje kliento teikiam informacij. Jei dl koki
nors prieasi tenka su kitais dalytis informacija apie klient (pvz.,
priirint konsultavim), tai btina aptarti su juo.
- Padti klientui gerai jaustis per susitikimus, t.y. bti draugi-
ku, nuoirdiu ir natraliu, eiti problem" paskui klient. Kon-
sultantas turi jausti, k atsiskleidimas reikia klientui ir k jis reik-
t jam paiam, jeigu tekt apie tai kalbti.
- Priimti visa, su kuo ateina klientas, be reikalo nereaguojant ir
nevertinant. Konsultantas turt ne vertinti, o klausytis, girdti ir
suprasti. Kai jis nuoirdiai ir natraliai priima visa, k sako klien-
tas, is jauiasi suprantamas ir vertinamas. Tokios konsultanto nuo-
statos svarb kliento asmenybei keistis ir tobulti C.Rogers (1961)
yra nusaks inoma hipoteze jei - tai":
Jei a kuriu kontakt, kuriam bdinga:
nuoirdumas ir aikumas, mano reals jausmai, ilti santykiai su kitu mogumi ir
jo vertinimas kaip atskiro individo,
gebjimas pamatyti jo pastangas taip, kaip jas mato jis,
tai kitas mogus, bendraudamas su manimi:
igyvens ir supras tuos savasties aspektus, kuriuos anksiau slopino,
taps daugiau harmoningas,
galintis efektyviau gyventi, taps panaesnis t, koks jis nori bti,
taps daugiau savimi pasitikintis ir save nukreipiantis,
taps unikalesne ir saviraikesne asmenybe, geriau supras ir priims kitus,
efektyviau prieinsis gyvenimo problemoms".
Kitaip tariant, konsultanto mokjimas priimti visa, k sako kli-
entas, leidia pastarajam painti tuos savasties aspektus, kuri
anksiau jis nesuvok ar neig.
C.Rogers (1961) yra suformulavs klausimus, kuriuos sau tur-
t uduoti konsultantas. ie klausimai paaikina slygas, btinas
abipusiam pasitikjimui atsirasti. Kartu tai yra ir nuorodos kon-
sultanto asmenybei tobulti.
- Ar a galiu bti toks, kad kiti mons suvokt mane kaip pati-
kim?
- Ar a galiu bti pakankamai raikus, kad bendraujant mane
nedviprasmikai suprast?
- Ar mano nuostatos kit mog yra grindiamos iluma, r-
pesiu, pagarba, susidomjimu?
- Ar a galiu bti pakankamai stiprus kaip asmenyb, kad gal-
iau skirtis nuo kit?
- Ar a galiu jaustis pakankamai saugus savyje, kad leisiau ki-
tam mogui bti kitokiu, skirtingu negu a?
- Ar a galiu leisti sau visikai pasinerti kito mogaus jausm
bei prasmi pasaul ir pamatyti j tok, kok mato jis?
- Ar a galiu priimti kit mog tok, koks jis yra? Ar pavyksta
man tai perduoti jam?
- Ar a galiu bti pakankamai jautrus bendraudamas, kad ma-
no elgesys neatrodyt grsmingas?
- Ar a galiu kit mog ilaisvinti nuo iorini vertinim grs-
ms?
- Ar a galiu priimti kit mog kaip esant tapsme, ar jausiuosi
apribotas jo ir savo patirties?
Abipusiam pasitikjimui taip pat labai svarbios yra visuotinai
pripaintos konsultanto nuostatos - nuoirdumas, empatija ir be-
slygika pozityvi pagarba. Jas pirmasis iskyr C.Rogers (1951).
Kontakto nuoi rdumas (kongmentikumas). Tai vienas svar-
biausi terapins atmosferos krimo element. Nuoirdumo i-
mokti negalima, taiau konsultantas turt mokti su klientu bti
toks, kad is konsultanto skverbimsi jo vidin pasaul priimt
kaip palaikym, o ne kaip grsm, C.Rogers (1957) nuomone, kong-
ruentikumas reikia, kacl
jis (t.y. konsultantas) bendraudamas yra laisvas, yra savimi, su savais potyriais...
Tai prieingyb ioriniam savs demonstravimui, smoningam ar nesmoningam... Su-
prantama, kad bti nenuoirdiam, tai reikia bti tokiu savimi, kuris nra laikomas
idealiu psichoterapijoje. Nebtina (o h- negalima), kad psichoterapeutas kiekviename
savo gyvenimo ingsn}^ demonstruot aukiausio laipsnio harmonij, visybikum.
Pakanka bendraujant bti tik savimi".
Taigi konsultanto nuoirdumas yra jo gebjimas bti savimi ne-
demonstruojant savo profesijos. Nuoirdus konsultantas neis]apsto
u kauks ir nesistengia vaidinti. Jis bendraudamas yra realus, nes
jautrus savo jausmams bei reakcijoms ir siningai bei tiesiogiai
perduoda juos klientui. Nuoirdumas utikrina odini reakcij
atitikim jausmams ir neodiniam elgesiui bei j spontanikumui.
Kai konsultantas nuoirdus, ir klientui nereikia iekoti u ko pasi-
slpti. Atviras savo jausmams, mintims, nuostatoms ir kartu sau-
gus konsultantas pads ir klientui jaustis saugiai.
Sis poiris konsultanto nuoirdum konsultuojant nra vie-
nintelis. Niekas nesako, kad konsultantas turt bti nenuoirdus
ar apgaudinti klient, taiau kiek jis turt dalytis savo jausmais
su klientu, kalbti apie konsultavim, kontakt - nuomons nesu-
tampa. Apibendrindami galime pasakyti, kad analitins orientaci-
jos konsultantai daug maiau dalijasi savo jausmais su klientu ne-
gu Iiumanistins-egzistencins orientacijos. Antra vertus, visi su-
tinka, kad ir atvirumas konsultanto bei kliento bendravime turi
ribas - konsultantas neaptarinja ir nesprendia savo problem
su klientu, nesidalija su juo viskuo, kas jam ateina jgalv.
sijautimas (empatija). Jo pozityvi reikm konsultavimo re-
zultatams bene geriausiai empirikai patvirtinta. Empatijos svar-
bos neginija jokios teorins orientacijos atstovai.
Empatija }Ta konsultavimo ir psichoterapijos sine qua non. Ji
apima susitapatinim su kitu asmeniu, todl galimas geresnis abi-
pusis dviej inom supratimas. Tai gana paslaptingas procesas.
A.Adler (cit. pgl. May R., 1967) ra:
Empatija pasireikia, kai vienas mogus kalba su kitu. Nemanoma suprasti kito
individo, jei nemanoma tuo metu savs sutapatinti su juo... Jei iekome, i kur atsiran-
da gebjimas veikti ir jausti, lyg btume kakuo kitu, aptinkame tai gimto socialinio
jausmo egzistavime. Tai kosminis jausmas ir kosmoso mumyse ssaj atspindys; tai
btinas mogaus poymis".
CJung (cit. pgl. May R., 1967) nuomone, ia vyksta susilieji-
mas, kuriame keiiasi tiek konsultantas, tiek klientas:
Dviej asmenybi susitikimas panaus dviej chemini mediag susidrim;
jei prasideda reakcija, jos abi pakinta. Mes manome, kad daktaras veikia pacient per
kiekvien efektyv psichikos gydym, bet i taka galima, jei ir jis veikia daktar".
Taigi empatija konsultavime reikia tai, kad konsultantas pir-
miausia jautriai ir tiksliai reaguoja kliento jausmus ir potyrius,
lyg lai bt jo paties jausmai ir potyriai. Tai gebjimas priimti kli-
ento vidinj atskaitos tak taip, kad bt tiksliai suprantamas jo
asmeninis pasaulis ir jame esani dalyk prasm. jus" klien-
to pasaul, nereikia vertinti, skaidyti jo turinio teisingas ir netei-
singas, geras ir blogas dalis. Tokia nevertinanti nuostata leidia
klientui daugiau priimti save. Kai konsultantas tiksliai ir rpestin-
gai identifikuoja kliento vairiausius jausmus - pykt, baim, prie-
ikum, nerim, diaugsm, - klientas turi galimyb geriau i-
girsti ir suprasti save.
sijautimas taip pat padeda konsultantui suprasti, kas kliudo kli-
entui atsiskleisti - nuolat mginant atskirti, ko klientas negali pa-
sakyti, nes tai slypi giliai jo pasmonje, k klientas ino, bet neno-
ri pasakyti, ir k 'klientas gali pasakyti, bet jauia, kad nebus igirs-
tas (Cox M., 1988).
js" kito mogaus pasaul, konsultantas turi stengtis ilikti
atsiskyrs nuo kliento, l.v. savimi. ia egzistuoja tam tikras pavo-
jus, apie kur kalbjo C.Rogers (1961):
Jeigu a i tikrj esu atviras kito mogaus gyvenimo potyriams, jeigu a priimu jo
pasaul savj, a rizikuoju matyti gyvenim jo akimis, pakeisti save ir prieintis kartu
su juo keitimuisi. Tada mes link matyti jo pasaul ms, o ne jo akimis. Mes analizuo-
jame ir vertiname j. Mes jo nesuprantame".
Todl konsultanto susitapatinimas su klientu niekada neturt
bti totalus, o tik dalinis ir laikinas,
Empatija reikia konsultanto gebjim ne jausti, bet ir suprasti
klient. Ta prasme tai yra emocinis ir suvokimo gdis: emocinis -
leidiantis konsultantui identifikuoti kliento jausmus, suvokimo -
galinantis konsultant identifikuoti kliento jausm stimulus (Geor-
ge R.L., Cristiani T.S., 1990). Tai atspindi daugelio psichologinio
konsultavimo atstov poir empatija kaip daugiapakop pro-
ces. G.A.Gladstein (1983) nuomone, empatija pirmiausia patiria-
ma emocikai susitapatinus su klientu. Tai nra visikas susitapa-
tinimas. Tai veikiau procesas, kai konsultantas i dalies patiria kli-
ento jausmus, kartu ilikdamas atsiskyrs. Antra, empatija yra pa-
intinis procesas, kai konsultantas atidiai ianalizuoja tai, su kuo
susidr kliento viduje, ir turinio prasm perteikia klientui. Tre-
ia, kaip paymi C.Rogers (1975), svarbu empatija perduoti klien-
tui. Tai galima padaryti vairiausiais bdais - tyla, jausm atspin-
djimu, tikslia ir savalaike interpretacija, kokios nors istorijos pa-
pasakojimu, tikslia metafora ir kt
Pastaraisiais metais - apie tai liudija Hackley (1978) (cit. pgl.
Gelso C.J., Fretz B.C., 1992) apvalga- stebima tendencija sijauti-
m, kaip subjektyv potyr, kur konsultantas gali ireikti vai-
riais bdais, apibdinti bendravimo gdiu. Tai, k C.Rogers ma-
n esant buvimo bdu", mginama susiaurinti iki galimo itreni-
ruoti gdio. i tendencija taip pat pasireikia mginant empatija
prilyginti vienai i konsultavimo technik -j ausm atspindjimui,
kuri naudodamas, konsultantas parafrazuoja arba atspindi klien-
to jausmus. Nors jausm atspindjimas ir padeda konsultantui i-
reikti savo sijautim, taiau j tapatinimas supaprastina ir su-
siaurina jsijautimo samprat.
Kadangi empatija nra paprastas gdis, neaiku, kaip jos i-
mokti. is unikalus gebjimas susideda i konsultanto mokjimo
pamatyti klient - kaip is atrodo, koks jo neodinio elgesio turi-
nys, k jis jauia, k sakosi jauis, kiek tai atitinka tam, k pats
konsultantas intuityviai jauia, k klientas sako, o k nutyli ir t.t.
Pozityvi pagarba klientui. is komponentas, pasak C.Rogers,
kartais dar vadinamas beslygika pozityvia pagarba", reikia be-
slygik ir nevertinanti kliento kaip visumos primim. Kartu tai
ir sudtingiausias bei prietaringiausias terapins atmosferos emo-
cinis komponentas. Neretai beslygika pagarba" tapatinama su
emocine iluma, rpinimusi. C.Rogers (1957) beslygik pozity-
vi pagarb apibdino taip:
Tiek, kiek psichoterapeutas sugeba iltai priimti kiekvien kliento patyrim, lyg
jis bt kliento dalis, tiek jis ireikia beslygik pozityvi pagarb... Tai reikia.'kad
nekeliamos jokios slygos, nra jausmo Tu man patiksi, jei bsi toks ir toks". Tai rei-
kia, kad asmuo vertinamas... Tai yra prieingyb atrenkamaai vertinaniai nuostatai -
Tu esi blogas tame, geras tame". Ji (beslygika pozityvi pagarba) apima tiek negaty-
vi, blog", skausming, gsdinani, gynybik, nenormali, tiek ger", pozityvi,
brandi* sociali kliento jausm primim. Tai reikia rpinimsi klientu, bet be sa-
vininkik nuostat ar mginimo patenkinti paties psichoterapeuto poreikius. Tai rei-
kia rpinimsi klientu kaip atskiru asmeniu, leidiant jam turti savo jausmus savo
potyrius".
Konsultuojant pozityvi pagarba klientui sietina su konsultanto
nuoirdumu. Tik gerbiant klient, galima siningai su juo bend-
rauti, kartu ir paprietarauti jam.
R.R.Carkhuffir B.G.Rerenson (1977) yra paymj, kad pozityvi
pagarba klientui kyla i konsultanto savigarbos. Jeigu pastarasis
nevertina savo potyri, mini ir jausm, jam bus sunku gerbti
kito mogaus mintis ir jausmus.
Pozityvi pagarba yra labai svarbi konsultavimo dalis ir, kaip yra
pastebj RL.George ir T.S.Cristiani (1990), konsultantai studijuo-
dami danai stebisi, kaip gali patikti kiekvienas mogus, kuris krei-
piasi pagalbos. Dauguma konsultant geba palaikyti psichologini
kontakt su paiais vairiausiais monmis - bendraujant kartais
perengiamos" elgesio normos, savigynos reakcijos, kurias kiti
mons laiko nemaloniomis. Jeigu konsultantas nesugeba ito pa-
dalyti, jis turi klient nukreipti savo kolegai (apie nukreipimo s-
lygas kalbsime vliau).
Tyrimai rodo, kad beslygika pozityvi pagarba - tai sudtinis
reikinys; jame galima iskirti kelet santykikai nepriklausom
dimensij (Lietaer G., 1984; Barret-Lennard G.T., 1986). G.T.Bar-
ret-Lennard (1986) suformulavo dvi svarbiausias: pagarbos lygis
ir pagarbos beslygikumas. Pagarbos lygis apibdinamas kaip
mogaus emocinio reagavimo kit mog bendras lygis. Pozityvi
pagarba apima ilum, simpatij, rpinimsi, kliento vertinim ne-
siekiant kontroliuoti, valdyti. Pagarbos lygis yra susijs su pozity-
vi ar negatyvi jausm kliento atvilgiu ireikimu, o pagarbos
beslygikumas - tokia konsultanto nuostata, kai klientas visas pri-
imamas be jeigu". Tai reikia, kad bazin konsultanto nuostata
nesvyruoja" keiiantis kliento emocijoms ir elgesiui.
Beslygika pozityvi pagarba konsultavime yra ne tik sudtin-
gas, bet ir gana prietaringas reikinys. Nors C.Rogers j pavadino
viena i trij pagrindini kliento keitimosi psichoterapijos metu
slyg, taiau detaliau neianalizavo ios svokos ir su ja susijusi
problem. Beslygikos pagarbos kliento atvilgiu kritikai tvirti-
na, kad psichoterapijoje ir konsultavime nerealu tiktis, kad kon-
sultantas patirt bet kok| jausm kliento atvilgiu be slyg. ia
beslygikos pagarbos reikalavimas gali susikirsti su kitu reikala-
vimu konsultantui - bti nuoirdiu.
Atsakyti j tokio pobdio kritik galima dvejopai. Pirma, dar
B.G.Berenson ir R.R.Carkhuff 1967 m. yra pabr, kad visikai be-
slygika pozityvi pagarba egzistuoja tik teorikai, o kasdienje kon-
sultavimo praktikoje tiksliau bt sakyti, kad efektyvus konsul-
tantas jauia beslygik pozityvi pagarb per daugel konsulta-
vimo moment. Kartais pagarba gali bti saistoma tam tikromis
slygomis. Antra, remiantis G.Lietaer (1984) nuomone, kalbant apie
beslygikum, reikt skirti kliento vidin patyrim ir jo iorin
elges. Beslygikumas yra nukreiptas kliento potyriams (jaus-
mams, fantazijoms, mintims, trokimams) priimti. Kaip ra G.Lie-
taer (1984):
Mano klientas, bdamas su manimi, privalo laisvai jausti, k tik nori, jis turt
jausti, kad a esu atviras jo potyriams ir nevertinsiu j".
Taiau tai nereikia, kad gali bti priimtinas bet koks elgesys.
Konsultavimo metu bendraujant, galima situacija, kai konsultan-
tas nepritaria kliento elgesiui ir jo nepriima. Kartu svarbu pama-
tyti, kas slypi u kliento elgesio, kuriam nepritariama.
^ 5.4. Kontakto palaikymo gdiai
Neodinis bendravimas. Bendraudami mons informuoja vie-
ni kitus ne tik kalba, bet ir veido iraika, kno judesiais, pasirink-
dami distancij ir kt. Tai yra, bdami kartu, negali nebendrauti.
Mes parodome, kaip jauiams, k galvojame, kaip nortume pa-
sielgti, nepasakydami n vieno odio. Bendraujant mogaus ne-
odinis elgesys yra labai svarbus. Ir konsultuojant bendraujama
naudojant vairius neodinius mechanizmus, taip pat skaitant"
kliento neodin elges. Labai svarbu, kad konsultantas pastebt
kliento neodinius praneimus" ir reaguot juos, o kartu sis-
monint savo paties neodin elges ir jo poveik klientui.
G.M.Gazda su bendr. (1984) neodin elges suskirst 4 pag-
rindinius modalumus. Toks neodinio bendravimo skirstymas ga-
li padti geriau sismoninti ir stebti neodin elges.
1. Neodinis elgesys atsivelgiant laik:
a) vlavimas reaguoti partnerio reakcijas;
b) prioritetai - santykinis laikas atskiroms temoms aptarti.
2. Neodinis bendravimas naudojant kn:
a) bendravimas akimis - svarbu, kaip ir kiek laiko partneriai
iri vienas kit kalbdamiesi; bendravimas akimis labai priklauso
nuo kultros veiksni, pvz., kai kuriose alyse bendrauti akimis
vengiama i pagarbos; toks bendravimas ypa svarbus kontaktui
reguliuoti; vertinant bendravim, svarbu atsivelgti :
- irjim specifinius objektus,
- irjim emyn,
- nuolatin irjim konsultant,
- dm vilgsn konsultant,
- vilgsnio lakstym" nuo objekto prie objekto,
- vilgsnio nukreipim nuo konsultanto, kai is pavelgia kli-
ent,
- aki udengim rankomis,
- vilgsnio sulaikymo ties konsultantu danum.
b) akys - blizgjimas", aaros, iplstos akys", antaki pozi-
cija;
c) oda - iblykusi, paraudusi, sies oda";
d) poza - danai rodo fizinio budrumo ar nuovargio laipsn; ne-
kantravimas; ant krtins sukryiuotos rankos lyg siekiant apsau-
goti save; sukryiuotos kojos; nuleista galva;
e) veido iraika - tai bene svarbiausias neodinis raktas" kon-
sultuojant; jo turin yra apibdins M.L.Rnapp (1972): Veidas la-
bai svarbus bendraujant. Jis rodo emocin bsen, atspindi tarpa-
smenines nuostatas, suteikia neodin grtamj ry kit pasisa-
kymams, ir kai kas sako, kad, be kalbos, veidas yra svarbiausias
informacijos perdavimo altinis". Vertinant veido iraik, reikia
atkreipti dmes iuos poymius: be iraikos, suraukta kakta,
antakiai, nosis, ypsena, juokas (F.Dostojevskis yra saks: mo-
gaus bd daug geriau galima painti i jo juoko negu i nuobo-
daus psichologinio tyrinjimo"; neurozikam individui labai sun-
ku juoktis - jis gali tyiotis, bti ironikas ar sarkastikas, taiau
negali nuoirdiai juoktis), lidnas veidas, lp kandiojimas; kon-
sultantas turt mokti perskaityti" kliento veide diaugsm,
skausm ir baim, taip pat, kaip vienus jausmus maskuoja kiti;
f) rankos ir gestai - simboliniai rank judesiai ir gestai; rank
judesiai ar gestai, rodantys dyd ar form; demonstravimas, kaip
kas nors atsitiko arba kaip k nors padaryti;
g) manipuliacijos savo kno dalimi - nag kramtymas, kasy-
masis, trakinimas snariais, plauk traukymas ar glostymas;
h) monotoniki judesiai (danai vertinami kaip nervingumo po-
ymis) - trypimas kojomis, barbenimas pirtais, nenustygimas vie-
toje, sukinjimasis, drebjimas, aidimas su sagomis, drabuiais,
plaukais;
i) signalai (komandos) - spragsjimas pirtais, pirto laikymas
prie lp (kvietimas tylti), rodymas pirtu, giojimas peiais,
mosteljimas ranka, linkiojimas galva, mirkiojimas, galvos pur-
tymas;
j) lietimas - tapnojimas per peius, velnus prisilietimas, sek-
sualinis prisilietimas, pliaukjimas per upakal, drimas pirtu
krtin.
Kalbant apie neodin bendravim naudojant kn, paymti-
nas Elman ir Friesen (1969; cit. pgl. Gelso C.J., Fretz B.C., 1992)
kno judesi skirstymas 4 tipus:
- simboliai, kurie yra odi pakaitalai, pvz., pamojavimas ran-
ka, reikiantis atsisveikinim;
- iliustracijos, lydinios kalb, kuriomis vizualikai mginama
paaikinti tai, kas sakoma;
- reguliatoriai, papildantys odius, pvz., pozos pakeitimas, link-
iojimas galva ir kt.;
- adaptoriai, t.y. kno judesiai, kurie neturi smoningo tikslin-
gumo bendraujant, taiau jie danai atspindi mintis ir jausmus,
pvz., lp kandiojimas ir kt.
3. Neodinis bendravimas naudojant bals:
a) balso tonas - monotonikas, bejausmis, nedarnus, grietas,
velnus, pasitikintis, silpnas, nerytingas, virpantis, kliuvantis;
b) kalbos tempas - greitas, vidutinis, ltas;
c) baiso garsumas - garsus, vidutinis, tylus;
d) tartis - aiki, nerpestinga.
Nuoirdum ireikia aikus balsas, drs - tvirtas balsas. Ne-
aiki, perdaug tyli kalba danai reikia nenor bendrauti. balso
tono galima sprsti, apie k kalbama nei nesuprantant kalbos. Ner-
vingumas ir emocin sumaitis taip pat geriausiai suprantami i
balso.
4. Neodinis bendravimas panaudojant aplinkos reikimus:
a) distancija - traukimasis artjant partneriui, artjimas trau-
kiantis partneriui, iniciatyva keiiant distancij, nuolatinis sieki-
mas didinti (mainti) distancij;
b) fiziniai aplinkos elementai - kambario rengimas ir kt.;
c) apranga - vargu ar drabuiai daro mog", taiau drabui
detals tikrai daug pasako apie juos vilkinio mogaus nuostatas,
pvz., daug dmesio drabuiams prie susitikim skiria ypa neri-
mastingi klientai;
d) pozicija erdvje - nagrinjome aptardami fizinius terapins
atmosferos komponentus.
vairs neodiniai bendravimo elementai yra labai atsakingi u
emocin pokalbio kokyb. Jie, lyddami ms odinius teiginius,
neretai modifikuoja pastarj prasm. Pavyzdiui, teiginys Pra-
au ueiti" gali turti skirting prasm priklausomai nuo neodi-
nio elgesio. Jeigu pasitinkame klient, irdami j, paspaudia-
me rank, iuos odius sakome iltai ir draugikai - teiginio pras-
m bus viena, o jei, sutikdami klient, velgsime kakur al, vilg-
sniu net neukliudydami kliento, kvietim itarsime abejingai ar-
ba, dar blogiau, su susierzinimo ar nepasitenkinimo gaidele, - pr as-
m bus kita.
Skirting prasm konsultanto odiams suteikia vairs vadi-
namieji parakalbiniai elementai (balso tonas, tarpai tarp odi,
akcentai, dikcija, pauzs, pakartojimai, kosiojimas, vairs hin-
m", aha", m-m-m", o-lio-ho" ir kt.).
Kliento neodinis elgesys konsultavime yra labai svarbus. Pir-
miausia jis teikia papildomos informacijos konsultantui apie kli-
ento mintis ir jausmus. Neretai odiais sakoma viena, o balso to-
nas, veido iraika, kno poza rodo visai k kit. Konsultantas tu-
rt atkreipti dmes, ar sutampa kliento odinis ir neodinis el-
gesys ir kartu padti jam ireikti realius, tikruosius jausmus. Jei
konsultantas supranta neodines reakcijas, klientas daugiau juo
pasitiki. Daniausiai mokjime skaityti" kliento neodin elges ir
slypi prieastis, kodl klientas mano konsultant esant ypa pasta-
b ar turint etj pojt".
Taigi neodin elges reikt irti kaip specifin rakt"
kliento jausmams ir motyvams suprasti. Taiau nepriimtina per-
daug tiesmukika interpretacija, nes kiekvienas neodinis veiks-
mas yra dalis platesnio elgesio konteksto, kuris neodiniams veiks-
mams suteikia vienoki ar kitoki prasm. Netgi to paties mo-
gaus tas pats neodinis veiksmas gali reikti skirtingus dalykus
skirtingomis situacijomis. Pavyzdiui, bendravimas akimis gali
reikti draugikum, intymum, kai mons artimi vienas kitam,
taiau ilgas irjimas panekov gali reikti ir agresij, jeigu
santykiai yra formals.Prisilietimas gali reikti tiek rpest, tiek
intymumo siekim, tiek dominavim santykiuose. Be to, neodi-
nio elgesio prasm priklauso ir nuo kultr skirtum, kuriuos
btina atsivelgti.
Labai svarbus paties konsultanto neodinis elgesys, nes juo kon-
sultantas irgi ireikia neisakytas mintis ir jausmus, o tai neretai
suvokia ir klientas. Kai kurias neodines reakcijas mes visi supran-
tame vienodai, nes jos yra gavusios susitarim pobd. Todl kon-
sultantas turt kontroliuoti savo neodin elges, mgindamas j
paversti gydymo priemone. Konsultantas savo neodiniu elgesiu
taip pat palaiko kontakt, siekdamas ne tariamai bti su klientu,
bet fizikai. Kasdieniame gyvenime galima rasti gausyb tariamo
buvimo su kitu mogumi pavyzdi. T atspindi danai girdima
replika - Tu neklausai, k a sakau!" G.Egan (1986) yra apibdi-
ns 5 tikrojo fiziko buvimo kartu slygas santrumpa SOLER:
1. Bti su klientu akis ak (suarely). Fizin aplinka turi leisti
konsultantui ir klientui visikai matyti vienas kit; ji turi sakyti"
klientui: A esu prieinamas jums, a pasirinkau bti su jumis".
2. Priimti atvir poz (open posture). Sukryiuotos rankos ir
kojos paprastai vertinama kaip gynybos, nedalyvavimo, atsitrau-
kimo poza. Ir, prieingai, atvira poza reikia, kad konsultantas pa-
sirengs priimti visk, k klientas pateiks. inoma, sukryiuotos
konsultanto rankos nebtinai reikia, kad jis nenusiteiks bend-
rauti. ia svarbiau, kad konsultantas nuolat savs klaust: Kiek
mano poza atspindi atvirum ir prieinamum klientui?"
3. Kartkartmis bti palinkus (to lean) kliento link. Kliento
link palinks konsultantas lyg sako jam: A esu su jumis ir man
domu viskas, k js dabar pasakysite". Tokia poza konsultantas
ireikia, kad jis nori bendrauti. Antra vertus, nereikia persisteng-
ti, t.y. perdaug ir per greitai prisiartinti prie kliento, nes dl to pa-
starasis gali sunerimti, jam gali pasirodyti, kad reikalaujama per
greito ir perdaug artimo kontakto.
4. Bendraut i akimis (eye contact) su klientu. Tai rodo konsul-
tanto dmes| ir susidomjim. Taiau tai nereikia, kad bendrauti
akimis reikia vis laik, nes tai bus panau kyr spoksojim
klient. Antra vertus, jeigu konsultanto vilgsnis per danai kla-
jos" po erdv, neukliudydamas kliento, tai iam gali atrodyti, kad
vengiama su juo bendrauti.
5. Bti atsipalaidavusiam (relaxed). Kadangi daugelis klient
per susitikim nerimauja, svarbu, kad konsultantas nebt sitem-
ps ir dar nepadidint kliento nerimo. Konsultantas turt nat-
raliai naudotis savo knu (neodiniu elgesiu), siekdamas parodyti
klientui savo sijautim kontakt.
odinis bendravi mas. Nors konsultavimui turi takos neodi-
nis bendravimas, taiau svarbiausias ia visgi yra odinis. Konsul-
tanto odin elges sudaro jo reagavimo bdai vairiomis konsulta-
vimo situacijomis. Apie jas plaiau kalbsime 4 skyriuje.
Kliento klausymas. Paprastai dviej moni pokalbis bna pa-
naus odin ping-pong -panekovai kalba paeiliui. Taiau kon-
sultavime ir psichoterapijoje viskas vyksta kitaip, ypa pokalbio
pradioje. ia konsultanto odinis aktyvumas turt bti minima-
lus, kad klientas galt sutelkti dmes i savo problem ir sunku-
m atskleidim. Konsultantas turi ne tiek kalbti, kiek klausytis..
Mokjimas klausytis reikia mokjim ireikti tikr ir nuoird
domjimsi kitu mogumi.
Egzistuoja dvi svarbios prielaidos, susijusios su iuo mokjimu.
Pirmoji, kiekvienam mogui reikia bendrauti su kitais, papasakoti
apie savo svarbius dalykus. Antroji - kiek mes bname link bend-
raudami palaikyti kit ar pritarti jam, priklauso nuo to, kaip jis
klausosi ms. Galima drsiai tvirtinti, kad santyki tarp moni
kokyb nemaai priklauso nuo mokjimo klausytis ir igirsti.
Taiau egzistuoja tam tikros aplinkybs, kliudanios dmesin-
gai klausytis. Danai tai, k kalba klientas, gali neatitikti vidins
konsultanto schemos, todl is klausosi nedmesingai. Plaiai pa-
plits daugelio moni protis, neretai sutinkamas ir konsultavi-
me, kai, ne tiek klausoms kalbanio panekovo, kiek reaguojame
j dal jo praneimo, mintyse formuluodami savo replikas, atsaky-
mus, klausimus ir kt. Tai tik pusiau klausymasis. Vienas i sociali-
nio imokimo padarini yra vengimas perdaug suinoti apie kit
mog. Tai kartais gali skatinti konsultant prieintis kliento pa-
sakojimui apie savo giliai asmeninius dalykus, o tokio prieinimo-
si rezultatas - vlgi neatidus klausymasis. Kartais kliento pasako-
jami dalykai ar ukabintos" temos sukelia konsultantui nemalo-
nius jausmus, nerim, tamp. Pastarasis, siekdamas ivengti ne-
malonios bsenos, gali neigirsti kai kuri svarbi kliento pasa-
kojimo dalyk. Klausytis sunku ir tada, kai klientas pernelyg skun-
diasi savo problemomis, ypa somatiniais simptomais (taip nere-
tai daro psichosomatiniai pacientai).
Klausymasis pirmiausia reikia grtamj ry kliento mintis
ir jausmus, skatinim toliau kalbti apie savo gyvenim, jo keblu-
mus ir problemas. Jei konsultantas tai daro tinkamai, tai, kaip sa-
ko M.Cox (1988), leidia klientui tak sakinio gale pakeisti kab-
leliu, kad tai, kas atrod atsiskleidimo pabaiga, pasirodyt tik pre-
liudija gilesniam atsiskleidimui".
Visada tinkamas klausymas yra aktyvus procesas. Jis, kaip yra
saks J.Bugental (1987), apima visus jutim modalumus plius in-
tuicij, atspindjim ir empatij". Tai reikia didiul dmes deta-
lms, kokios jos nerykios bt. Klausytojas turi reaguoti, bti rai-
kus, domtis, suprasti, taiau taip, kad nekliudyt pasakojania-
jam ilikti jo patyrimo srovje. Klausydamasis kliento, konsultan-
tas turi bti atsipalaidavs ir budrus, kad vienu metu galt visk
igirsti ir laisvai visk jungti, reaguodamas kliento pasisakym.
Kylanios asociacijos tarnauja tam tikru raktu" kliento proble-
moms suprasti. Nereikt j laikytis sikibus, nes dalis i asocia-
cij ir idj vliau nepasitvirtina ir atmetamos. Su klientu nerei-
kt dalytis savo asociacijomis, nes jos gali bti. absoliuiai klai-
dingos. Jos greiiau yra vadovas toliau klausj
T
tis, uduoti klausi-
mus, paskatinti klient tyrinti" naujas patyrimo sritis. Toks ak-
tyvus klausymasis padeda nuolat sieti atskiras kliento pasakojimo
dalis, dl to kyla svarbiausias konsultavimo dalykas - kliento su-
pratimas. vViUiam Osler (cit. pgl. Cox M., 1988) mgo sakyti stu-
dentams: Klausykits paciento, jis sako jums diagnoz". Negali
bti geresnio patarimo konsultantui!
Kokia svarbi gydomoji tinkamo kliento klausymosi prasm, k
reikia bti iklausytam kliento subjektyvaus pasaulio kontekste,
graiai apra C.Rogers (1969).
Daug kart gyvenime a netiktai susidurdavau su neisprendiamomis proble-
momis, jauiausi einantis rat po rato pasikartojaniu apskritimu, pagaliau, kart ap-
imtas bevertikumo ir nevilties, maniau atsidrs psichozje. Tokiais momentais gal-
vodavau, kad galiau bti laimingesnis, jei man pavykt surasti moni, kurie klausy-
tsi mans ir kartu igelbt mane i mano jausm chaoso. Ir a, laimei, radau toki
moni, kurie galdavo klausytis mans ir suprasti, netgi iek tiek giliau, negu a tik-
davausi. Jie klausydavo nevertindami, nesmerkdami ir nediagnozuodami. Jie tiesiog
klaussi, aikino, reagavo mane. A patikrinau, kad, kai jauti psichologini distres ir
kas nors iklauso tave nevertindamas, nemgindamas prisiimti atsakomyb u tave,
nesiekdamas k nors suformuoti tavyje, jautiesi beprotikai gerai. Tai i karto nuima
tamp. Tai leido man priimti anksiau mane gsdinusius jausmus, kaltes, nevilt, pai-
niav, kurie buvo mano patyrimo dalis. Kai mans klaussi ir mane igirdo, a galjau
naujai suvokti savo pasaul ir eiti tolyn. Nuostabu, kai jausmai, kurie atrod siaubingi,
tampa visai pakeniami, kai kas nors tave iklauso. Keista, kad dalykai, atrod nei-
sprendiami, tampa aiks, kai kas nors igirsta tave. A giliai vertinu iuos momentus,
kai mane jautriai empatikai, dmesingai iklauso".
+ 3.5. Perklimas ir kontrperklimas
konsultavime ir psichoterapijoje
Konsultuojant negalima tinkama emocin sveika, jei neatsi-
velgiama Siamo dvynius - perklim ir kontrperklim. Papras-
tai jie egzistuoja kartu, dl to kartais jie lyginami su dviem magne-
tins juostels pusmis. Tai jausm, potrauki ir nuostat perk-
limas i ten ir tada" j ia ir dabar" ir atvirkiai. proces atlie-
ka tiek klientas konsultanto atvilgiu (perklimas), tiek konsul-
tantas kliento atvilgiu (kontrperklimas).
Perkl i mas. Tai vienas svarbiausi S.Freud atradim ir kerti-
nis psichoanalizs akmuo. Psichoanaliz neretai ir apibdinama
kaip sisteminga perklimo analiz. pradi perklim S.Freud
laik klitimi psichoterapijai, taiau 1907 m., kai C.Jung pirm kar-
t aplank S.Freud Vienoje, pastarojo poiris perklim pasi-
keit. Tai vyko po to, kai, paklauss Jung, k is mano apie perk-
lim, Freud igirdo: Tai yra terapijos alfa ir omega".
Galima tvirtinti, kad perklimo svarb konsultavime ir psichote-
rapijoje daugiau ar maiau iandien pripasta beveik vis teorini
orientacij atstovai. Perklimas yra sudtin bet kurio konsultavimo
(terapinio) kontakto dalis. Dar daugiau, jis pasireikia bet kokiuose
moni tarpusavio santykiuose, taiau konsultavime daug rykes-
nis. Konsultantas didele dalimi ilieka anonimikas, nes santykikai
nedaug kalba apie save, ir, kadangi j klientas kreipiasi pagalbos, jis
yra autoritetas. Abiem atvejais pasireikti perklimui lengviau.
Kaip apibdinamas perklimas? ia galimi du pagrindiniai va-
riantai. Pirmasis yra klasikinis psichoanalizs apibrimas, kai
perklim irima kaip Edipo komplekso atgaivinim terapinia-
me kontakte. | psichoterapeut reaguojama taip, lyg jis bt kli-
ento ankstyvosios edipins situacijos dalyvis, t.y. tvas arba moti-
na. Dl tokio edipinio konteksto is apibrimas yra per siauras; j
sunku priimti nepriimant paties psichoanalitinio poirio mo-
gaus raid.
velgiant perklim kaip universal konsultavimo kontakto
komponent, j bt galima apibdinti kaip kliento jausm ir nuo-
stat, turt praeityje reikming moni (vis pirma, tv) at-
vilgiu, pasikartojim bendraujant su konsultantu. Greenson (1965;
cit. pgl. Cox M., 1988) apibdina plaiau:
Perklimas yra jausm, potrauki, nuostat, fantazij ir gynimosi igyvenimas da-
bartyje esanio mogaus atvilgiu. Jis yra neadekvatus ir yra reakcij, kilusi svarbi
moni atvilgiu ankstyvoje vaikystje, pasikartojimas. Pabriu, kad tam, jog reakcija
bt laikoma perklimu, privalo bti du dalykai: ji turi bti praeities atkartojimas n
netinkama dabariai".
Perklimui konsultavime ir psichoterapijoje bdingi ie bruo-
ai (Gelso C.J., Fretz B.C., 1992):
1, Perkl i mas visada yra klaidingas, t.y. klientas, matydamas
konsultant perklimo viesoje, sivaizduoja j klaidingai, Klientas
priskiria konsultantui bruous, kurie bdingi kitiems santykiams,
kitam laikui ir kilai vietai. inoma, ne visos klient reakcijos kon-
sultanto atvilgiu ar priskiriami konsultantui bruoai yra klaidin-
gi, nes ne visos reakcijos yra susijusios su perklimu. Konsultan-
tui svarbu atskirti, kurios kliento reakcijos yra realistikos, o ku-
los yr p __
. 2 . 1 .o gali bti teigiamas arba neigiamas,.Teigiamas
perklimas yra siaknijs i nuolatin kliento priklausomyb nuo
idealizuotos tvikos figros, kuri myli, globoja, veda saugumo jaus-
mo ir krybikos savipildos link. Kliento teigiamos nuostatos kon-
sultanto atvilgiu, atsiradusios dl perklimo, atspindi praeities san-
tykius, pvz,, klientas, vaikystje jautsis nepakankamai mylimas
tv, gali norti matyti konsultant stipresni ir daugiau mylint,
negu yra i tikrj. Neigiamas perklimas grindiamas atmetimo
ir prieikumo patyrimu vaikystje. Jeigu ios nuostatos bendrau-
jant nepakinta, konsultavimas tampa nemanomas.
5. Perklim konsultavime palengvina konsultanto neut ra-
lumas ir neapibrtumas. Neutralumo svoka psichoterapijoje ne-
apibrta. Tai nra abejingumas arba rpestingumo stoka. Kon-
sultavime neutralumas reikia, kad konsultantas yra bealikas ir
neprimeta savo vertybi ir poiri klientui, o neapibrtumas -
savo jausm, nuostat, gyvenimo vyki neatskleidim klientui.
Konsultanto neutralumas ir neapibrtumas bendraujant kuria spe-
cifin atmosfer, kuri palengvina prasidti ir visikai pasireikti
perklimui, nors jis pasireikia ir nesant i slyg.
4. Perkl i mas yra nesmoningas. Nors kliento jausmai kon-
sultanto atvilgiu gali bti ir visikai smoningi, bet pats faktas,
kad jie kil i kit, ankstesni santyki, nra sismoninamas. Psi-
chodiriamins pakraipos konsuitavimas skatina klient sismo-
ninti tok perklim.
5. Perkl i mas danai pasireikia tose srityse, kuriose da-
niausiai yra neisprst vaikysts konflikt su svarbiais asme-
nimis. mons labiau link ikraipyti suvokim dabarties, susiju-
sios su tais praeities epizodais, kurie atspindi neisprstus konf-
liktus su artimiausiais asmenimis.
Perklimo svarba psichoterapijoje ir konsultavime yra labai di-
del. Jis galina siskverbti kliento praeit ir pamatyti, kaip anks-
tyvieji potyriai, susij su svarbiais asmenimis (tvais, artimaisiais),
specifikai modifikuoja dabartines reakcijas. Tai ypa svarbu ta-
da, kai elgesio sutrikimai, asmenins problemos, bendraujant su
kitais, nuolat maitinami", palaikomi klasting perklimo reakci-
j. Konsultantas, bdamas perklimo projekcij objektas, jas in-
terpretuodamas, gali suteikti klientui galimyb pamatyti savo el-
gesio prieastis, taip pat koreguoti savo nuostatas, kad jos nebt
veikiamos praeities potyri, traum, fantazij. Toks darbas kon-
sultavimui suteikia koreguojanio emocinio patyrimo" pobd.
Sprendimas, daryti perklim aptarimo objektu ar ne, yra pa-
naus operacijos ir konservatyvaus gydymo pasirinkim medici-
noje. Pirmasis variantas skatina reikmingus vidinius pokyius, o
antrasis daniau reikia status quo ilaikym. inoma, pasirinki-
m visada lemia konkreti situacija. Kartais nerekomenduojama
per daug gilintis kliento perklimo reakcijas ir jas interpretuoti.
Tai:
- kai ikreiptai suvokiama realyb;
- kai nepakanka laiko dirbti su perklimu (trumpalaikis kon-
sultavimas ar psichoterapija);
- kai nra normalaus darbinio bendradarbiavimo su klientu;
- kai klientas dl susilpnjusi savigynos mechanizm negali
toleruoti nerimo ir frustracijos;
- kai konsultavimo tikslas yra ne isprsti gilius asmenybs konf-
liktus, o pavyzdiui, prisitaikyti prie esamos gyvenimo situacijos.
Taiau nereikt pamirti, kad konsultavime daug problem,
ypa klientams, gali sukelti vadinamasis neisprstas perklimas,
kai konsultavimo kontaktas nutrksta iki galo neaptarus stiprios
kliento meils idealizuojamam konsultantui (teigiamas perklimas)
arba neapykantos jam (neigiamas perklimas). Todl konsultan-
tui niekada nedera ignoruoti atsiradusi jausm. Juos reikia ap-
tarti, inoma, pasirinkus tinkam aptarimo laipsn.
Tai, kas vyksta konsultuojant, kalbant apie perklim, panau
vaiko emocin raid. Vaikas pamau pereina nuo poirio tvus
kaip visagalius ir visainius prie labiau realistiko poirio, ver-
tindamas juos kaip daugiau ar maiau paprastus mones, taiau
uimanius ypating, svarbi reikm jo emociniame pasaulyje.
Panaiai ir klientas konsultuojant pradeda realistikiau vertinti kon-
sultant; j tarpusavio kontakto patyrimas tampa paties kliento psi-
chinio gyvenimo dalis. Kartu perklimas sudaro slygas klientui
traukti" konsultant savo vid, ia sukuriant specifin, taiau
patikim instancij, kuri galima kreiptis ikilus gyvenimo sun-
kum.
Teigiamas perklimas, kuriam visada bdinga tam tikra, da-
niausiai laikina, konsultanto idealizacija, turi ir erotin komponent.
Jis pasireikia, kai konsultantas ir klientas yra prieing lyi bei
klientas yra heteroseksualus. Erotin nuostata konsultanto atvil-
giu neretai ireikiama netiesiogiai - tylos pauzmis, nusiskundi-
mais, kad nra k pasakyti ar kad visai tuia galva; neateinant
arba vluojant; pamirimu umokti u konsultacij; domjimusi
konsultanto asmeniniu gyvenimu; konkuravimu su kitais klien-
tais dl konsultanto; priklausomybs nuo konsultanto demonstra-
vimu itisai j cituojant ir kt.
Viena i galim kliento jausm konsultantui iraik yra dova-
nos jam. Tai nelengva situacija konsultavime, nes dovanos gali
daug k reikti. Kartais tai tiesiog kyis. Kartais dovanos rodo kli-
ento nor turti ypatingus, intymius santykius su konsultantu; pa-
renkant dovan, mginama parodyti, kad klientas iskirtinai ino
konsultanto skon ar poreikius. Kai yra toki motyv, konsultan-
tas turt dovan atsisakyti, jeigu nenori bti veltas manipulia-
cinius aidimus su klientu. Taiau kartais dovanos atspindi nuo-
ird kliento dkingum, jo pagarb konsultantui, ir, j atsisaky-
damas, eist kliento jausmus. Apskritai, konsultantas turt veng-
ti dovan, iskyrus konsultavimo pabaig, kai dovana gali tapti pas-
kutine galimybe aptarti su klientu, k pavyko pasiekti per susitiki-
mus ir kiek dovana atitinka (ar neatitinka) reali konsultavimo
kain egzistencine prasme.
Konsultantas, kai klientas vienaip ar kitaip ireikia savo jaus-
mus, turt elgtis suprantamai. Svarbu suprasti, kad kliento jaus-
mai nuoirds, nors danai ir nerealistiki. Kai konsultantas suge-
ba priimti kliento jausmus juos neatsakydamas, taiau neprivers-
damas kliento jaustis atstumtu, konsultavimas tampa gilesnis ir
efektyvesnis. Klientui turi bti visikai aiku, kad konsultantas ne-
gali bti j seksualinis partneris. Toks tabu padeda jam suprasti,
kad ne visi poreikiai konsultuojant, kaip ir gyvenime, gali bti pa-
tenkinami.
Kontrperklimas, Kadangi konsultavimo kontaktas yra dvipu-
sio eismo gatv, akivaizdu, kad ir konsultantas j nea savo per-
klimo reakcijas, kurios vadinamos kontrperklimu. Tai taip pat
universalus reikinys psichologiniame konsultavime ir psichote-
rapijoje kaip ir perklimas. Neatsivelgiant j asmenybs brandu-
m ar mokjim sprsti savo koniliktus, konsultantas yra mogus
ir neivengiamai turi neisprst vidini konflikt. ie skausmin-
gi takai ir yra kontrperklimo reakcij altinis. ios reakcijos ky-
la, kai kliento isakomos problemos siejasi su konsultanto nei-
sprstais vidiniais konfliktais. '
CJ.Gelso ir B.S.Fretz (1992) apibdino total, labai plat, ir kla-
sikini, siauresni, kontrperklimo apibrim. Totalus apibrimas
apima visas konsultanto emocines reakcijas klient. ia prasme
kontrperklimo reakcijas patenka ir visikai realios konsultanto
reakcijos klient, nesusijusios su jo vidiniais konfliktais. Klasiki-
nis psichoanalitinis apibrimas kontrperklim apibdina kaip
konsultanto perklimo reakcij atsakant kliento jausmus kon-
sultantui. Tarpinis apibrimas nusako kontrperklim kaip kon-
sultanto perklimo reakcij kliento problemas.
Kokios daniausios kontrperklimo formos?
1. Konsultanto siekimas patikti klientui, bti jo priimtu ir gerai
vertintu.
2. Konsultanto baiminimasis, kad klientas gali apie j blogai pa-
galvoti, neateiti susitikim ir kt.
5. Konsultanto erotiniai ir seksualiniai jausmai klientui; seksu-
alins fantazijos, susijusios su klientu.
4. Perdtos reakcijos klientus, provokuojanius konsultanto
jausmus, susijusius su neisprstais vidiniais konfliktais.
5. | kyrus patarim davimas klientui uimant pranaumo pozi-
cij ir diktuojant jam, kaip jis turt gyventi.
Ar kontrperklimas yra terapikas ar antiterapikas? Padeda jis
konsultantui ar kliudo? Pats savaime jis nra nei geras, nei blogas.
Atsakymai iuos klausimus priklauso nuo to, kaip kontrperkli-
mas pasireikia - ar kaip iorinis elgesys, ar kaip vidinis konsul-
tanto patyrimas. Pirmuoju atveju turima omenyje tai, k konsul-
tantas veikia, skatinamas savo vidini konflikt. Akivaizdu, kad
iuo atveju kontrperklimas turi bti kontroliuojamas ir aptaria-
mas su kolega profesionalu ar specialiose profesional grupse,
nes nesismoninamas, neatpastamas ir nekontroliuojamas
kontrperklimas konsultant padaro neobjektyv. Kaip vidinis kon-
sultanto patyrimas, kontrperklimas gali bti labai vertingas kon-
sultavime (Gelso C.J., Fretz B.C, 1992), nes padeda geriau supras-
ti, koki tak kliento elgesys turi jam ir kitiems monms. Visada
kontrperklimo poveikis konsultavimo eigai priklauso nuo kon-
sultanto noro, pasiryimo pavelgti savo tikruosius jausmus kli-
ent atvilgiu ir j itakas.
Literatura
Barret-Lennard G.T. The Relationship Inventory now: issues and advances in theory,
method and uses / / In: L.Greenberg, W.Pinsoff (Eds.) The Psychotherapeutic Process.
N.Y.: Guilford, 1986.
Berenson B.G., Carkhuff R.R. (Eds.) Sources of Gain in Counseling and Psychothera-
py. N.Y.: Holt, Rinehart and Winston, 1967.
Bugenlal J.F.T. The Art of Psychotherapist. N.Y.: Norton, 1987.
Carkhuff R.R., Berenson B.G. Beyond Counseling and Therapy, 2nd Ed. N.Y.: Holt,
Rinehart and Winston, 1977.
Corey G. Theory and Practice of Counseling and Psychotherapy. 3rd Ed. Monterey,
Calif.: Brooks/Cole, 1986.
Cox M. Structuring the Therapeutic Process: Compromise with Chaos. London: Jesic-
ca Kingsley Publishers, 1988.
Egan G. The Skilled Helper: A Model for Systematic Helping and Interpersonal Rela-
ting. 3rd Ed. Monterey, Calif.: Brooks/Cole, 1986.
Gazda G.M., Asbury F.R., Balzer F.J., Childers W.C., Wallers R.P. Human Relations
Development: A Manual for Educators. Boston: Allyn and Bacon, 1984.
Gelso C.J., Carter J. A. The relationship in counseling and psychotherapy: components,
consequences, and theoretical antecendents / / The Counseling Psychologist, 1985. Vol.
13. P.155-243.
Gelso C.J., Fretz B.C. Counseling Psychology. N.Y.: Holt, Rinehart and Winston, 1992.
George R.L., Cristiani T.S. Counseling: Theory and Practice. 3rd Ed. Englewood Cliffs,
N.J,: Prentice Hall, 1990.
Gladstein G.A. Understanding empathy: integrating counseling, developmental, and
social psychology perspectives / / Journal of Counseling Psychology, 1983. Vol. 30. P.
467-482.
Greenberg L., Pinsoff W, (Eds.) The Psychotherapeutic Process. N.Y.: Guilford, 1986.
Kennedy E. On Becoming Counselor: A Basic Guide for Non-Professional Counselors.
N.Y.: The Seabury Press, 1977.
Knapp MX. The field of nonverbal communication: an overview//In: C.Stewart, B.Ken-
dall (Eds.) On Speech Communication: Anthology of Contemporary Writings ans Mes-
sages. N.Y.: Holt, Rinehart and Winston, 1972.
Levant R., Shlien J. (Eds.) Ghent-Centered Therapy and the Person-Centered Appro-
ach. N.Y.: Praeger, 1984.
Lietaer G. Unconiditional positive reagard: a controversial basic attitude in client-cen-
tered therapy / / In: R.Levant, J.Shlien (Eds.) Client-Centered Therapy and Person-
Centered Approach. NX: Praeger, 1984.
May 11. The Art of Counseling. N.Y.: Abingdon Press, 1967.
Prochaska J.O. Systems of Psychotherapy: A Transtheoretical Analysis // Homewood,
III.: Dorsey Press, 1979.
Rogers C. Client-Centered Therapy. Boston: Houghton Mifflin, 1951.
Rogers C. Empathy: an unappreciated way of being / / The Counseling Psychologist,
1975. Vol. 5. P. 2-10.
Rogers C. Freedom to Learn. Columbus, Ohio: Merrill, 1969.
Rogers C. On Becoming a Person. Boston: Houghton Mifflin, 1961.
Rogers C. The necessary and sufficient conditions of therapeutic personality change /
/ Journal of Consultation Psychology, 1957. Vol. 21. P. 95-103.
Stewart C, KendaU B. (Eds.) On Speech Communication: An Anthology of Congtem-
porary Writings and Messages. N.Y.: Holt, Rinehart and Winston, 1972.
4. Psichologinio konsultavimo eiga.
Svarbiausios konsultavimo
proceduros ir budai
Konsultavimas, net jei bt tik vienintelis susitikimas su klien-
tu, slygikai gali bti dalijamas j kelet stadij. Jis turi pradi,
vidur bei pabaig, ir konsultantas turi inoti, kaip pradti konsul-
tuoti, kaip tsti, kaip konsultavim padaryti intensyv ir produkty-
v, kaip j ubaigti.
"4. 1. Pi rmasi s susitikimas
Kai klientas kreipiasi psichologins pagalbos, konsultantui tai
gali bti jau ne pirmas susitikimas t dien, taiau, jei tai pirmasis
susitikimas klientui, toks jis visada turi bti ir konsultantui. Tai
ypa svarbu klientui, nes daniausiai jis ateina su dviem stipriau-
siais jausmais - baime ir viltimi, ir konsultanto pareiga yra keisti
i jausm balans - didinti vilt ir mainti baim.
Pirmasis susitikimas prasideda nuo susipainimo. Pirmj sp-
d apie kliento charakter galima..susidaryti .stebint, kaip jis eina
kabinet - tvirtu ingsniu, demonstruojaniu pasiryim ir drs,
Sar nerytingai, nenoriai, o tai liudija apie baim, drovum, abejo-'
nes. Paspausdamas rank (rankos paspaudimas paprastai yra dviej
-moni vienybs simbolis) klientui, konsultantas nuo pat pirmj
susitikimo minui gali ireikti nuoird draugikum, susido-
mjim juo ir pasirengim padti. Prisistaius konsultantui, sui-
nojus kliento vard ir pavard, por minui galima skirti bend-
roms socialinms frazrns,..kurioiTiis apsikeitus, iek tiek isisklai-
do kliento nerimas ir tampa, kurie vyrauja per pirmj susitikim.
Net jei iorikai kliento elgesyje nerimo ir nepastebima, matyt,
jis vistiek yra, nes pats konsultavimasis kelia normal jaudul. Ga-
liausiai klientui neramu ir dl jo paties problem, susirpinimo,
ar pakankamai kvalifikuotas konsultantas, ar jis pasirengs kuo
daugiau padti, kas i viso vyks per susitikim ir kt. Nerimas ir
tampa kliudo klientui kalbti, todl pirmasis konsultanto udavi-
nys - mainti pastebt kliento nerim ir padti jam jaustis sau-
giai. Vis pirma, konsultantas turt bti aktyvesnis tiek pokalbio
pradioje, tiek per vis pirmj susitikim. Klientas ir tikisi, kad
pirmasis pokalb prads konsultantas. Jeigu pastarasis mato aki-
vaizdi kliento tamp, jis gali tai pakomentuoti - Js atrodote
labai susirpins (usi)" arba Js atrodote isigands (usi); Kas
Jums kelia rpest?" Nerim maina kalbjimas apie jo prieastis.
Konsultantas gali paklausti kliento - Galbt Jums neramu dl m-
s iandieninio pokalbio?" arba Galbt Js bijote mano klausi-
m, kuriuos Jums nesinort atsakinti?" Kartais klientai bijo
bti vertinti, diagnozuoti, nerimauja dl galim psichikos sutriki-
m. Tam isiaikinti konsultantas gali paklausti - Ai
1
Js bijote,
kad Jums nenustatyt kokios nors psichikos ligos?" arba Kai ku-
rie mons bijo kreiptis psichologus ir psichoterapeutus, bijoda-
mi, kad juos gali palaikyti psichikos ligoniais. Ar Js irgi jauiate
pana nerim?" Toks nerimas gali bti nuvainikuojamas" po-
kalbio pradioje, paaikinus, kad klientas pats gali pasirinkti, apie
k ir kiek kalbti, kad daugelis moni kreipiasi psichologus ir
psichoterapeutus dl gyvenimo problem, kuri negalima vadinti
liga, kad konsultantas gerai supranta, jog pasakoti apie asmeni-
ki s.s dalykus svetimam mogui yra sunku ir neramu.
Pradin nerim per pirmj susitikim gali sumainti kliento su-
paindinimas su paia konsultavimo procedra, nes daugelis kli-
ent jauiasi neutikrintai dl to, kad neino, k konsultantas ren-
giasi daryti. Kai kurie klientai konsultavim supranta kaip magi-
k pagalb, o konsultant suvokia kaip mag, skaitant mintis. Ki-
tiems konsultavimas yra savotika greitoji pagalba, iminting pa-
tarim teikimas arba darbas, u kur visikai atsakingas konsul-
tantas ir kt. Tokie nereals klient lkesiai yra socialini stereo-
tip, susijusi su konsultavimu ir psichoterapija, dalis. Tinkamai
paaikinus, kas vyks per susitikim, pabrus, kad konsultavimo
skm visikai priklauso nuo konsultanto ir kliento bendradarbia-
vimo, koreguojami kliento lkesiai ir mainamas nerimas.
Nerim galima sumainti ir tiesiog papraius klient kuo pato-
giau atsissti ant kds ir atsipalaiduoti.
Pirmojo susitikimo pradioje taip pat svarbu isiaikinti, ar kli-
entas kreipsi pats, ar yra kieno nors sistas (pastarojo atvejo va-
riantas - kai klient atveda tvai, artimieji, mokytojai ir kt.). Kai
klientas ateina ne savo noru, yra didesn jo prieinimosi konsulta-
vimui tikimyb, neretai toks klientas nesupranta bendravimo su
psichologu ar psichoterapeutu prasms. Tai reikalauja papildom
konsultanto pastang pagrindiant j bendr darb ar apskritai
isiaikinant tolesni susitikim galimybs laipsn. Jeigu klientas
buvo nukreiptas kito specialisto, i pat pradi jis turt gauti i
konsultanto bsimo bendradarbiavimo samprat. Pavyzdiui, ga-
lima pasakyti klientui: Kolega X pra mans susitikti su Jumis,
kad galtumme kartu aptarti kai kurias Js problemas". Klien-
tui bent i dalies paaikja, kodl jis yra atsistas, taip pat padeda
jam suprasti, kad konsultavimas yra bendras dviej moni usi-
mimas, o ne serija susitikim, per kuriuos konsultantas nurodo
klientui, k ir kaip is turt daryti. Toks santyki modelis labai
prastas medicinoje ir neretai klientai j j atsinea j psichologin kon-
sultavim bei psichoterapij. Kai klientas bna nukreiptas, kon-
sultantui tenka prayti kliento kartotinai pasakoti apie save ir savo
problemas. Daugeliui klient tai gana nemalonus usimimas, be
to, kartotinai pasakojant, praleidiama daug detali, emocinis pa-
sakojimo krvis bna maesnis, pasakojimas apie save gali tapti
panaus imokt automatizuot veiksm. Taiau konsultantui vis-
gi rekomenduotina iklausyti klient paiam, nepasitenkinti kole-
gos pasakojimu ar jo uraais, nes pokalbis su klientu - tai vienin-
tel galimyb suprasti, k simptomai ar problemos reikia paiam
klientui.
.Konsultuojant pirmojo klausimo teis priklauso konsultantui.
Pirmasis klausimas turt bti atviras, neapibrtas, nevarantis
I jokiais tematikos rmais, leidiantis klientui kalbti apie tai, kas
. s\ arbu jam. Pavyzdiui, Nuo ko nortumte pradti savo pasako-
pim?", Kokie klausimai (sunkumai, problemos) Jus ia atved?",
LTaigi apie k mes kalbsime?" ir kt. Jei konsultantas jauia, kad
(klientas sitemps, nerimauja, pirmiausia reikt klausti apie jaus-
mus, padti juos ireikti (apie tai smulkiau jau kalbjome). Tuo
f palengvintume pokalbio pradi.
U--M.Cox (1988) yra ras, kad pirmojo susitikimo pradioje kon-
sultantui daug padeda klausimas - Kada Js paskutin kart juo-
kts?" arba Kada Js paskutin kart juokts namie?" - taip pat
kliento atsakymas pana klausim. Juokas ir jo stoka labai arti-
mai susij su moni emociniu, gyvenimu.
Pirmuosius klausimus reikia rpestingai apgalvoti, nes kai ku-
riuos juos konsultavimo pradioje klientas nedrsta atsakinti. Jeigu
konsultantas apiberia klient klausimais, pastarasis nebesuvokia,
ko i jo norima, be to, nustoja pats pasakoti ir konsultantas bna
priverstas toliau klausinti. Konsultavimo pradioje reikt veng-
si klausim, kuriuos klientas gali duoti ubaigtus atsakymus, nes
kai irgi veria konsultant toliau klausinti (pvz., klausimas ~ Koks
Js amius?" - kartais bna svarbus, taiau konsultavimo pra-
dioje jis netinka).
"Vienas klausimas ir kliento atsakymas j konsultanto galvoje
gali sukelti virtin kit klausim.
tai trumpa itrauka i konsultavimo:
Konsultantas: Gal galtumte iek tiek papasakoti apie problemas, su kuriomis su-
sidrte per iuos metus. Galite pradti nuo to, kaip ia patekote.
Klientas: A griau, po to isiskyriau su mona, praradau visk, k turjau. Prad-
jau vartoti narkotikus. Neinojau, kas su manimi bus; ieidavau ir penkias dienas kla-
jodavau - tos penkios dienos bdavo kaip viena.
Konsultantas: Panau, kad tai ne pats geriausias Js gyvenimo periodas...
Klientas: Be vietos, be tikslo...
Konsultantas: Js nieko nesirengte daryti?
Klientas: A negaljau valgyti, negaljau miegoti. A neinojau, k man daryti. Po-
rai dien apsistojau pas draug, po to pabgau.
is trumpas epizodas kelia gausyb klausim. Kiek klientas g-
r? Kada pradjo? K jam reik skyrybos? Kodl penkios dienos
atrod kaip viena? K jis prisimena i i penki dien? Tai ne
galutinis sraas klausim, kuriuos galima uduoti, remiantis tuo,
k pasak klientas. Taiau uduoti tokie klausimai i karto susiau-
rint pokalb. O ito pokalbio pradioje reikt vengti. iuos klau-
simus reikia turti galvoje. Gali atsitikti taip, kad pats klientas pa-
sakodamas atsakys daugum i klausim. Vliau kalbantis gali-
ma uduoti klausimus, kuriuos nebuvo atsakyta.
Nuo pat pirmojo susitikimo pradios kliento pasakojim reik-
t priimti tok, kok j pateikia. Tai svarbu pabrti, nes kartais
konsultantas pradeda rpintis, ar klientas sako ties. Tai neturt
rpti konsultantui, nes u tai atsakingas klientas - jeigu jis ap-
gaudins, konsultavimas pateks aklaviet, bus neproduktyvus, ir
klientas patirs psichologinius, o danai ir materialinius nuostolius.
Per pirmj susitikim atidiai klausydamiesi kliento, mgina-
me nustatyti pagrindin pokalbio tem, kliento sunkum ir prob-
lem rat. Pirmiausia atkreipiame dmes tai, kaip problem pa-
teikia klientas, galimas jos prieastis, mginimus sprsti i prob-
lem ir su tuo susijusius sunkumus, galimus alutinius veiks-
nius, susijusius su ia problema. Konsultantas turt leisti klien-
tui laisvai pasakoti, kartais paskatindamas j savo frazmis - Tai-
gi, visi mginimai sprsti problem buvo neskmingi...", Tik su
iais dalykais siejate savo problem?" ir kt. Konsultantui reikt
kuo maiau pertraukinti klient, vengti pritarti ar nepritarti, ne-
sijuokti i jo ir neeminti, nerodyti savo simpatijos (klientas grei-
iau turt jausti konsultanto empatij), skubotai nevertinti ir ne-
daryti ivad.
Konsultantas neturt primygtinai skatinti klient papasakoti
visk". Klientas, priverstas papasakoti daugiau apie savo gyveni-
m, santykius, jausmus nei buvo pasirengs, kit kart gali nebe-
ateiti, jausdamasis nesaugiai, igyvendamas kalt, gd, kad buvo
per daug atviras ir per daug atsiskleid svetimam mogui.
Danai per pirmj susitikim klientas isako daug visoki prob-
lem ir tai, kaip vliau matysime, yra natralu, nes praktikai nie-
kada nebna vienos problemos. Kai kurios j i pirmo vilgsnio
atrodo nesusijusios. Taiau, jeigu konsultantas rpestingai klau-
sosi kliento, jis pamato vienokius ar kitokius ryius tarp idstyt
vyki, situacij, problem, jausm ir nuostat. Kalbantis svarbu
pastebti pasikartojimus kliento kalboje. Jie gali rodyti stipriau-
sias ir reikmingiausias kliento reakcijas, emocikiausias jo paty-
rimo sritis. Tokie pasikartojimai gali bti specifinis raktas", pa-
dedantis konsultantui efektyviai vesti pokalb.
Nuo pat pirmojo susitikimo pradios konsultantas turt steng-
tis, kad klientas prisiimt atsakomyb u savo problemas, t.y. pripa-
int savo autoryst j atvilgiu. Klientas turt atsakyti ir u kon-
sultavimo laiko prasming panaudojim. Konsultantas dalijasi su
klientu atsakomybe, nurodydamas, kas j domina, dalyvauja svars-
tant kliento problemas ir j sprendimo alternatyvas. Ms socialin
nuostata neretai prietarauja reikalavimui perduoti atsakomyb u
pokalbio eig klientui, nes konsultantas mano geriausiai galsis
realizuoti savo pareig padti klientui, atsakindamas jo klausi-
mus, patarindamas, igyvendamas dl kliento problem daugiau
negu jis pats. Taiau klientui bt naudingiau, jei j pat skatintume
daugiau galvoti apie savo problemas. Nereikt ir stengtis kliento
visikai ivaduoti nuo nerimo, susijusio su prisiimta atsakomybe.
Klient reikia mokyti toleruoti tam tikr nerimo doz, nes gyveni-
mas pilnas situacij, kai reikia atsakyti tik asmenikai.
Kartais manoma, kacl klientas kiekvien kart turt palikti kon-
sultant laimingesnis negu atjo. tikrj tai jis turt ieiti i
konsultanto drsesnis, taiau skausmingai suprats, jog pats pri-
valo kak keisti savyje ir savo gyvenime. Konsultantas turt ne
tiek ilaisvinti klient nuo kentjimo, kiek t kentjim nukreipti
konstruktyvia linkme. Kentjimas gali bti panaudotas kaip svar-
bi jga, kuri, tinkamai nukreipus, galima panaudoti teigiamiems
asmenybs pokyiams.
Pagal D.Eisenberg ir S.Delaney (1977), svarbiausi pirmojo kon-
sultavimo susitikimo tikslai yra ie:
1. Skatinti atvir, nuoird pokalb apie problemas, kurias kli-
entui norisi aptarti, ir apie veiksnius bei prieastis, suklusius ias
problemas,
2. Giliau suprasti klient, jausti jam didesn pagarb ir abipus
pasitikjim.
5. tikinti klient, kad per kiekvien susitikim galima, gauti
konkreios naudos.
4. teigti klientui, kad jis pats turi bti aktyvus savo problem
sprendimo dalyvis.
5. Nustatyti problemas tolesniam darbui.
Kartais pirmojo susitikimo pabaigoje klientas paklausia, kodl
reikia susitikinti su konsultantu kelet ar net keliolika kart. Ta-
da konsultantas turt paaikinti: Js problemos atsirado ne i
karto, jos rutuliojosi pamau ir Js su jomis jau gyvenote tam tikr
laik. Kad mes kartu galtume geriau jas suprasti, btina pirmiau-
sia gana smulkiai su jomis susipainti. Tam reikia laiko, kaip, be-
je, ir joms aptarti bei isprsti. Nemanoma per vien valand pa-
alinti to, k Js kaupte met metais". Toks paaikinimas klien-
tui padeda suprasti, kad problem sprendimas yra ne vienkarti-
nis, o gana ilgas procesas.
Kliento nekrei pi mas, Per pirmj susitikim konsultantas nu-
sprendia, ar jis toliau konsultuos klient. Kartais konsultantas ar-
ba jauiasi nekompeteringas kliento problemoms isprsti, arba
kliento problemoms reikia specializuotos pagalbos, arba yra dar
kitoki prieasi (pvz., asmenini, galini kliudyti toliau dirbti
su klientu). Tada klientas nukreipiamas pas kit konsultant. Ko-
kios dani ausi os kliento nukrei pi mo kolegoms prieastys?
R.L.George ir T.S.Cristiani (1990) nurodo ias:
1. Konsultantas nekorkpetetingas sprsti kliento problem.
2. Konsultanto ir kliento .asmenybs skirtumai tokie dideli, kad
kliudo umegzti ir palaikyti* konsultavimo kontakt.
3. Klientas yra konsultanto draugas ar giminaitis. Tada sunku
umegzti ir palaikyti profesin kontakt ilgiau, o dl to nemano-
mas rimtas psichologinis konsultavimas.
4. Klientas dl koki nors prieasi atsisako aptarti savo prob-
lemas su konsultantu. \
5. Po keli susitikim su klientu prieinama prie ivados, kad
konsultavimas neefektyvus ir maa tikimyb j pakeisti produkty-
via linkme. .
Kaip ir pats konsultavimas, kliento nukreipimas kitam konsul-
tantui turi bti grindiamas pagarba klientui ir pasitikjimu juo.
Konsultanto pareiga yra supaindinti klient su konsultavimosi ga-
limybmis, o pasirinkti turt pats klientas. Taiau, kad kliento
supaindinimas su kitomis galimybmis, o kartu ir nukreipimas,
bt efektyvus/ reikia laikytis tam tikr taisykli:
1. Geriau klient nukreipti ne tik koki nors kit staig, bet
pas konkret specialist. Todl konsultantas turi bti gerai susi-
pains su staigomis, teikianiomis psichologijos ir psichoterapi-
jos paslaugas, su jose dirbaniais specialistais, j galimybmis, kva-
lifikacija, galima specializacija ir kt.
2. Nukreipiam klient reikt kuo smulkiau informuoti - stai-
g ar asmen adresus (suprantama, ne nam), telefonus, specia-
list pavardes. Kartais klientas gali pageidauti, kad pats konsul-
tantas paskambint ir susitart dl jo primimo, taiau teisingiau-
sia vis atsakomyb u kreipimsi palikti paiam klientui.
3. Jeigu klientas pageidauja, kad konsultantas papasakot apie
j kitam konsultantui, t reikt atlikti nedalyvaujant klientui.
4. Nereikt tiktis gauti kokios nors informacijos apie klient
i konsultanto, kuriam buvo nukreiptas klientas, nes is yra saisto-
mas profesins etikos reikalavim.
5. Jei manoma, konsultantas turt sitikinti, ar nukreipimas
veiksmingas, inoma, nereikalaudamas detali.
Jeigu darbas su klientu nesibaigia per pirmj susitikim (o taip
daniausiai ir atsitinka), svarbu atkreipti dmes kai kurias kito
susitikimo ypatybes. Per pirmj susitikim, kaip minjome, dau-
giau suinoma apie kliento problemas, sunkumus, iskiriama pag-
rindin problema (-os), ir jame aktyvesnis bna konsultantas. Per
kita susitikim klientui reikia akivaizdiau parodyti, kaip pasida-
lyti atsakomybe. Neretai klientas neino, k daryti kit kart susi-
tikus, ypa jei jauiasi pakankamai apie save papasakojs prie
tai. A.Storr (1980) yra pateiks pavyzd, kaip konsultantas galt
elgtis panaiu atveju.
Jeigu klientas nuo pat susitikimo pradios tyli, laukdamas, k pasakys konsultan-
tas, pastarasis galt pradti:
Praj ts kart a Jums udaviau daug klausim apie Js problemas ir tai. su kuo
jos galt bti susijusios. A noriau, kad nuo iandien Js imtumts iniciatyvos pa-
sirinkti, apie k mes kalbsims toliau, o ne lauktumte nauj mano klausim. Juk tik
Js inote, kas i tikrj vyksta jumyse. Taigi, k dabar jauiate, apie k turtumme
dabar kalbti?"
Jeigu klientas toliau tyli, konsultantas galt jo paklausti:
Apie k galvojote, eidamas iandienin ms susitikim?"
sitemps, nerimastingas, pagalbos laukiantis tik i konsultanto klientas danai lin-
ks atsakyti:
Nieko".
J tai galima atsakyti:
Man atrodo, kad sunku apie niek negalvoti. O dar tiksliau, a manau, kad tai
nemanoma. Visada galvoje klaidioja vairiausios mintys. Galbt Js visgi k nors gal-
vojote apie savo iandienin vizit pas mane, gal Js turjote kakoki lkesi per
ms susitikim. Ko Js nortumte?"
Jeigu klientas atsako, kad nori igirsti konsultanto klausim (o taip neretai ir b-
na), is galt paklausti:
O ko Js paklausti?"
Jeigu klientas nieko nenori patikslinti, galima jam pasakyti:
A jauiu, kad Js iandien nenusiteiks su manimi kalbti. Gal Jus kas nors vert
ateiti ia, sak, kad Js privalote?"
Gana danai tokia situacija ir susiklosto, kai klientas jauiasi
atlieks pareig, ateidamas pas konsultant ir atsakindamas jo
klausimus. Svarbu klientui paaikinti, kad pirmasis ir svarbiau-
sias reikalavimas konsultavime yra kliento pasirengimas ir noras
bendradarbiauti su konsultantu, ir jeigu jis nenori kalbti apie sa-
vo problemas, niekas negali priversti jo tai daryti.
+4,2. Problem vertinimas
Kaip bt galima apibdinti psichologin problem vertinim?
Pagal Kleinmuntz (1982; cit. pgl. Gelso C.J., Fretz B.R., 1992), tai
sistemikos arba standartizuotos procedros elgesiui stebti. Is es-
ms tuo usiima dauguma psicholog. Jei nebt bd elgesio pa-
naumams ir skirtumams tiek atskir individ, tiek to paties indi-
vido skirtingais laiko momentais nustatyti, psichologas, konsultan-
tas negalt nei patikimai apibendrinti moni, nei numatyti j
elges. Todl psichologinis problem vertinimas yra labai svar-
bus tiek psichologinio konsultavimo teorijai, tiek praktikai. Sis ver-
tinimas plaiai taikomas vairiose psichologijos srityse, taiau j o ^
panaudojimas konsultavime ypa svarbus: naudodami vairias ver- I
tinimo procedras, suteikiame klientui nauj ini apie j ir apie |
jo perspektyv.
Psichologinis vertinimas yra labai plati svoka. Pavyzdiui,
M.Cox (1988) teig, kad kliento problemas galima vertinti trimis
aspektais:
- nozologiniu (priskiriant klient ir jo problemas tam tikrai no-
zologinei kategorijai);
- psichodinaminiu (iskiriant vyraujanius psichologines savi-
gynos mechanizmus, vaikysts patyrimo slygotas nuostatas);
- egzistenciniu (analizuojant kliento patylim).
Taigi psichologinis vertinimas apima bendriausias inias apie
galimas moni ypatybes, asmenybs ir gyvenimo problemas, j
identifikavim, diagnozavim, tam tikslui panaudojant informaci-
j apie klient, gaut kalbantis, analizuojant testus, pieimus, ra-
inius, sapnus ir kt. Toliau detaliau pakalbsime apie iuos psi-
chologinio vertinimo aspektus.
Problemos ir j vardijimas. i knyga skirta konsultanto dar-
bui su vairiausiomis moni problemomis. Pradedant konkreiau
kalbti, kaip ias problemas atpainti per konsultavimo susitiki-
mus, trumpai apibdinsime daniausius j universalius aspektus.
Kiekviena mogaus problema - tai jo jausm, mini ir ketini-
m visuma. Todl j isprsti galima keiiant savo gyvenim - jo
bd, santykius, vidin orientacij. Kartais kyla pagunda del savo
problem kaltinti aplink (ar paveldjim). Aplinka yra be galo
reikminga kaip arena, kurioje mogus kovoja u save, taiau maty-
U gyvenime R , ,
m e t u
reje
r f p h
,
"esu
s u t a t k J
^(1987)
y r a p a s t e
,
b
Problem,
S U n i u
.
Potencialiai". T o d
e
^ ^ " " m n Z ^
s l r
^ s a f a m
a s
m
^mm
as
ar J ^
s u t r i
^ n
U s
-
i c
,
:
' "
i l ] gsl 2i S
r ^ i , "
v e n
su ioi J
8 d u | I m a i
s ,
1Jd [li
> dg-i Ii
u
.
1U
,. iirus.
F
x
&li
savo nmKi
i
-
u
*vcm
s n

s / e
' ' as. Pavert*!.
r o s
SutiiJUm.1
r
,** ^ c * * " p-
u
c t r
fci
'
a
- S
0 8
egzistuoja ,
a v n
n - , ga l i ma kai bf i ' / "
p
<^zuzi ,
a b
,
k o n 5
^ a vi
mo
a
^
a
r
0 f a s i !
e i s
) (
kei
mi s
i 1 '
P , e
^ P ^ e m a
m
t
tuou
^ ^ T ^
n
^
,
K
pries
"
ta
^
a

u s
" sunkumus a u v ^ ' . ^ ' ^ ' ^ ^ n a n t - ^
8 W a n i a
e n -
f - X ? K r - t;;;:;;;;;;.;
a
;--
up

ka
,
>ra
^-iKaii f
e j
t ,
i i d
koiisnJfo
TT
-,v
i Tl u
spren
~ -
konte
t!r
ja
'"',, csar*
yra
--
^ T ^ - ^ o m i s a ^ "
k r e t a U S

e
"""mis %
a
iuiubacini
n
e n t
^
o b
' e mo u S 2 ^
K
" ^
S
V1sa
jau bna m
a l e i d
ama
s W
V ! f
n
P
a
rSu i i
mginant savaranki
Ur e t ,
i

moti N
P
, i
k , u s
mginim
us
m

S k
* P - a r b i a ^ o t ^ r n " "
M
Sr" " ^
4 p r o i
"
e
m pri
e a s
t y
s
' P *> suvokia.
Kartais darbas su kliento problemomis suvokiamas kaip geo-
metrini teorem sprendimas. Nereikia pamirti, kad kiekviena
asmenin problema turi gilius ir rykius emocinius aspektus, ku-
rie ir sukelia daugiausia sunkum. Jeigu pernelyg mginsime su-
vokti objektyvi kliento situacij ir per daug protausime tuo klau-
simu, ikils grsm nepakankamai vertinti jausm reikm tiek
problemai atsirasti, tiek j sprsti.
Kaip konsultuojant nustatyti problem svarb ar j sprendimo
eilikum? Pirmiausia reikia isiaikinti, kiek blokuojamas klien-
to poreikis ar niekaip nepasiekiamas tikslas yra svarbus jo gyveni-
me. Kitas galimas ingsnis - nustatyti, kokiu laipsniu yra blokuo-
jamas poreikis ar negyvendinamas tikslas. Taip pat svarbu, kiek
laiko egzistuoja problema. Jeigu ilgai, klientas gali bti atrads
daug jos kompensacijos (daniausiai netinkamos) bd, kurie ap-
sunkina atrasti, suprasti tikrsias sunkum prieastis. Labai nau-
dinga inoti, kaip pats klientas supranta savo problemas ir j prie-
astis. Klientas, suprats jas klaidingai, gali bti sukrs daugyb
nereali ir savo problem paaikinim, sunkinani jas sprsti.
Svarbus klausimas, kalbant apie problem atpainim, yra j
vardijimas. Isakyti savo sunkumus odiais yra ne taip paprasta,
kaip atrodo i pirmo vilgsnio. Kalbame su klientais apie dalykus,
kuriuos jie ino, taiau niekada nra tiksliai isak odiais. Prob-
lemos yra greiiau galvoje". Tai panau neretai sutinkam feno-
men, kai inome odj, taiau negalime jo pasakyti; tada sakome -
odis sukasi ant lieuvio galo". Antra vertus, tiksliai vardyti prob-
lemas yra be galo svarbu, taiau tai padarius, kaip ir laikant egza-
min ratu, isiaikinama, kas i tikrj inoma, o kas tik atrodo,
kad inoma. vardijus problemas, tampa realesns nesuformuluo-
tos mintys, jausmai, fantazijos, svajons, iki tol buv tik menami,
sivaizduojami dalykai. vardijimas paalina j tariamum. Prob-
lem vardijimas turi dar vien funkcij-padeda klientui tam tik-
ru laipsniu atskirti save nuo aplinkinio ir nuo savo vidinio emocij
bei mini pasaulio. odiai apie save sukuria psichin distancij
nuo savasties; tokia distancija btina norint save suprasti, kontro-
liuoti, keisti. Pats vardijimas leidia kritikai vertinti situacij. Jei-
gu klientas kalba apie jausmus, bent jau tuo momentu jis nra j
valdomas. Kai sakau A pykstu", a bent iek tiek atsiskiriu nuo
io jausmo. Kalbti apie tai, k jauti, yra pirmasis ingsnis jausm
kontrols link. Todl vardyti problemas, net tas, kurios atrodo ne-
isprendiamos, labai svarbu konsultuojant.
Diagnozavimas u ir prie. Psichologin diagnoz remiasi kli-
ento problem analize ir aikinimu. Ji apima kliento sunkum prie-
6-45
astis, j pltot laike, priskyrim tam tikrai problem klasei, tam
tikr pagalbos bd nustatym ir skmingo problem sprendimo
tikimybs numatym (Corey G., 1986). Nuo pat pirmj mgini-
m diferencijuoti psichologines problemas, norint tiksliau nusta-
tyti, kokia pagalba btina kiekvienu konkreiu atveju, diagnozuo-
jant buvo remiamasi medicinoje priimtu modeliu, kurio esm su-
daro trys pagrindiniai etapai:
1) simptom nustatymas;
2) j prieasi nustatymas;
5) efektyviausi i simptom gydymo bd suradimas.
Taiau akivaizdu, kad psichologins problemos gerokai skiria-
si nuo somatini (kno) sutrikim ir lig. Psichologini sutrikim
simptomai nra tiek homogeniki kaip somatini sutrikim. Pa-
vyzdiui, plaui udegimo poymiai tarpusavyje daug daugiau su-
sij negu, pavyzdiui, izofrenijos simptomai. Todl medicininio
modelio taikymas i dien psichologiniame konsultavime ir psi-
choterapijoje problemoms identifikuoti yra maai naudingas ir var-
gu ar pateisinamas.
Dl diagnozavimo egzistuoja gana ryks prietaravimai tarp
atskir psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos mokykl.
Skirting teorini orientacij atstovai daniausiai akcentuoja skir-
tingus to paties kliento aspektus. Pavyzdiui, psichoanalitikai ori-
entuotas konsultantas daugiau dmesio skiria kliento elgesio psi-
chodinamikai, biheivioristas - matomam iorikam elgesiui, o eg-
zistencins terapijos atstovas - subjektyviesiems kliento patyrimo
aspektams. Todl psichologins diagnostins sistemos yra nesta-
bilios, ir tai kalba j nenaudai. Galiausiai, medicinoje, nustaius
tam tikr diagnoz, skiriamas konkretus specifinis gydymas, ati-
tinkantis tuometin medicinos lyg. Kalbant apie psichologin kon-
sultavim, pagalbos bdus ir pobd lengviau numatyti pagal kon-
sultanto teorin orientacij nei pagal kliento problemas (Gelso C.J.,
Fretz B.R., 1992).
Tai veria aptarti argumentus u" ir prie" kalbant apie dia-
gnozavim psichologiniame konsultavime ir psichoterapijoje.
Beslygik diagnozavimo btinum remiantys konsultantai
(daniausiai psichoanalitins ir biheivioristins orientacij atsto-
vai) tvirtina, kad diagnoz, pagrsta kliento praeities ir dabarties
elgesio vertinimu, leidia tinkamai planuoti psichologin pagal-
b. J nuomone:
- diagnoz leidia numatyti tolesn sutrikimo pltot;
- diagnoz rodo tam tikr pagalbos strategij esant skirtingiems
sutrikimams;
- diagnozins schemos leidia efektyviai bendrauti profesiona-
lams, nes kiekviena diagnozin kategorija atitinka konkreias el-
gesio charakteristikas;
- diagnoz rodo gana tikslius mokslo tiriamj darb rmus
(Corey G., 1986).
Radikals diagnozavimo kritikai, tarp j daugiausia yra egzis-
tencins ir klient orientuotos teorini krypi atstov, diagnoz
konsultavime mano esant nereikalinga, o gal net kenksminga. Jie
pateikia iuos argumentus:
- diagnoz paprastai ireikia ekspertik konsultanto poir
kliento elges ir patyrim i iorinio atskaitos tako neatsivelgiant
tai, k visa tai reikia klientui;
- diagnoz ignoruoja mogaus sudtingum; C.Rogers (1951)
nuomone, daugelis diagnozi supaprastina mogaus elges ir pa-
tyrim; be to, diagnozuojant orientuojamasi panaumus tarp mo-
ni, o ne unikalius skirtumus tarp j, kartu ignoruojant skirtin-
gas kiekvieno mogaus potencines galimybes teikiant pirmenyb
j stereotipiniams bruoams;
- mogus, mginamas talpinti diagnozini kategorij rmus,
sumenkinamas, nes paveriamas objektu; galiausiai, daugelio kli-
ent, su kuriais susiduriame konsultuodami, i viso negalima pri-
skirti jokiai diagnozinei kategorijai; jiems sunku prisitaikyti gyve-
nime, o tai bdinga daugeliui moni, jiems reikia kito mogaus
pagalbos, kad galt susigrinti ramyb ir gebjim sprsti nuo-
lat ikylanias problemas; geriausiai galima suprasti kit mog
jo paties subjektyvaus pasaulio kontekste, o ne klasifikacinse sis-
temose;
- diagnoz siaurina konsultanto matymo lauk ir veria j atsi-
velgti tik tai, kas telpa peramoje diagnozje, o tai daniausiai
bna dalykai, susij su vairiausiais trkumais; kartu umirtamas
svarbiausias dalykas konsultuojant - orientuotis mogaus poten-
cines galias, asmenybs tobuljim;
- diagnoz veria mog priimti t elgesio bd, kuris priski-
riamas duotai diagnozinei kategorijai, o kliento aplinkos mones
vertinti pagal jam priskiriam diagnoz; R.Laing (1967), ymaus
angl psichiatro ir vieno antipsichiatrijos judjimo lyderi, nuo-
mone, klientas danai priima konsultanto peram atskaitos tak
ir pradeda atitinkamai vertinti savo elges - A esu beprotis. Tad
ko js i mans galite tiktis?"; P.Szasz (1960) mano, kad diagnoz
danai ne tiek isprendia problemas, kiek jas paatrina, nes, kai
psichologins problemos, u kurias atsakomyb privalo prisiimti
klientas, paveriamos diagnozmis, klientas ilaisvinamas nuo at-
sakomybs u savo veiksmus.
Apie tam tikrus diagnozavimo pavojus kalba ir ne tokie radika-
ls diagnozavimo prieininkai (Brammer L., Shostrom E., 1982):
- kai nepakanka duomen, galima daryti klaidingas ivadas;
- konsultantas gali perdaug sitraukti" kliento gyvenimo isto-
rij ir nepakankamai dmesio skirti esamam kliento elgesiui ir
nuostatoms;
- konsultantui gali kilti pagunda perdaug pasikliauti testavimo
rezultatais diagnozuojant;
- diagnozuojant skiriama perdaug dmesio patologinms kli-
ento reakcijoms ir nepakankamai dmesio - sveikoms ir krybi-
koms jo asmenybs pusms;
- diagnozavimas formuoja vertinani nuostat kliento atvil-
giu ir skatina jam nurodyti, k jis turt daryti.
Dar vienas pavojus, susijs su diagnozavimu, ikyla, kai kon-
sultavime susiduriama su skirting kultr atstovais, nes norm
daniausiai laikomi vyraujanios kultros stereotipai. D.vV.Sue
(1981) pateik pavyzd, kai Amerikoje i Azijos krat kil klientai
vertinami kaip labiausiai uslopinti, nes sunkiai atsiskleidia, at-
rodo neutikrintai, maai emocingi. Amerikos kultroje kultivuo-
jamos kaip tik prieingos normos. Taiau azijieiai kultrikai yra
orientuoti slopinti emocijas, nesidaiyti savo asmeniniais dalykais
u eimos rato.
E.Rennedy (1977) nuomone, diagnoz yra bevert, jei sukuria
distancij tarp konsultanto ir kliento. O taip atsitinka, kai ji tampa
vien konsultanto intelektualini usimim objektu, kai konsul-
tantas konsultavim iri amatininkikai. Diagnoz taip pat nie-
ko neduoda, kai ji tiek formali, jog kliudo konsultantui nuoirdiai
priimti klient. Klientus dliojant j lentynles" pagal kategorijas,
sutrinka konsultavimo kontaktas. Vis ms asmenikas patyri-
mas rodo, kad jauiams nejaukiai ir nemaloniai, kai kas nors ki-
tas nori mus priskirti kokiai nors kategorijai, vietoj to, kad mgin-
t mus suprasti.
Apibendrindami argumentus u" ir prie" diagnozavim psi-
chologiniame konsultavime, galime tvirtinti, kad vienodai nepri-
imtini abu kratutiniai poiriai. Diagnozavimas yra konsultavi-
mo dalis, kai siekiama giliau suprasti klient. Nuo pirmojo iki pas-
kutinio susitikimo tiek klientas, tiek konsultantas usiima iekoji-
mu ir atskleidimu. Net atsisakydamas griet diagnostikos rm,
konsultantas sau turt uduoti klausimus:
- kas dabar vyksta kliento gyvenime?
- ko klientas nori i konsultavimo?
- kokios yra kliento potencialios galimybs ir apribojimai?
- kaip toli ir giliai turiu bendrauti su iuo klientu?
- kokia svarbiausia kliento dabartinio gyvenimo psichodinami-
ka?
Atsakydamas j iuos klausimus, konsultantas formuluoja sau,
ko klientas nori ir kaip to galima pasiekti. ia prasme diagnozavi-
mas yra permanentinis procesas, trunkantis tiek pat, kiek ir kon-
sultavimas, ir padedantis konsultantui suvokti kliento problemas.
Galiausiai, jeigu absoliuiai ignoruosime diagnoz, bsime pri-
versti ignoruoti ir tokias realias ligas kaip izofrenija, maniakin-
depresin psichoz ir kt , o tai jau etin problema, nes tai sutriki-
mai, kuriems esant, mogus gali bti pavojingas sau ir kitiems.
L.Brammer ir E.Shostrom (1982) nuomone, diagnoz turt at-
spindti kliento gyvenimo stili ir padti konsultantui planuoti sa-
vo elgesio ir darbo strategij bei taktik, efektyviau prognozuoti
savo darbo rezultatus, kartu ilikti jautriu realios patologijos ap-
raikoms kliento elgesyje ir ivengti rimt klaid darbe. Tikras
konsultantas, kaip pabria ie autoriai, klient supranta simul-
tanikai ir diagnostikai, ir terapikai".
Psichologin anamnez. Kad konsultantas galt aikiau su-
vokti kliento problemas, isiaikinti j atsiradimo prieastis ir eg-
zistavimo kontekst, turi inoti apie klient. i informacija ir su-
daro psichologin anamnez. Akivaizdu, kad nemanoma visko su-
inoti apie klient per vien susitikim. Paprastai tam daugiau d-
mesio skiriama per pirmuosius susitikimus, taiau svarbu nepa-
mirti, kad vis laik konsultuodamas konsultantas turt papil-
dyti kliento asmenybs ir gyvenimo portret" vis naujomis deta-
lmis. Anamnez rinkti pradedama nuo kliento pasakojimo apie
save ir savo problemas, papildoma informacija gaunama stebint
kliento elges, klausinjant, kartais naudojant testus bei kitas pa-
pildomas priemones (sapnus, pieinius, rainius ir kt.).
Dl psichologins anamnezs beveik niekas neprietarauja,
nors, pavyzdiui, egzistencins orientacijos atstovai daugiau ak-
centuoja esam gyvenimo situacij, i kliento nereikalauja toki
detali ini apie save, kaip, pavyzdiui, psichoanalizs atstovai.
Egzistuoja vairios psichologins anamnezs rinkimo schemos.
Pagal vien j iskiriami trys pagrindiniai informacijos apie klien-
t elementai:
1. Demografin informacija:
- kliento amius;
- eimin padtis;
-profesija;
- isilavinimas.
2. Esamos problemos ir sutrikimai:
- problem atsiradimas, pltojimasis ir trukm;
- gyvenimo vykiai, susij su problem atsiradimu, paatrji-
mu, pagerjimais;
- amius, kada atsirado problemos;
- asmenyb, jausm (ypa svarbi moni atvilgiu), interes,
kasdienio gyvenimo (miego, apetito ir kt.) pokyiai, susij su prob-
lem atsiradimu;
- kodl klientas kreipsi btent dabar;
- problem sprendimo patyrimas (savarankikas ar su kitais
specialistais) bei rezultatai;
- vaist vartojimas;
- eimos medicinin istorija (ypa psichikos ligos, alkoholiz-
mas, narkomanija, saviudybs eimoje).
3. Psichosocialin istorija (svarbs tarpasmeniniai jausmai, san-
tykiai ir vykiai gyvenime):
- kdikyst (gimimo aplinkybs, gimimo eilikumas, kas augi-
no, santykiai eimoje);
- ikimokyklinis periodas (broli ir seser gimimas, kiti reik-
mingi vykiai eimoje, pirmieji prisiminimai);
- vidutinis vaikikas amius (mokymosi skms ir neskms,
problemos mokykloje su mokytojais ir bendraamiais, santykiai
eimoje);
- paauglyst ir jaunyst (santykiai su bendraamiais, kitos ly-
ties atstovais, tvais, skms ir neskms mokykloje, gyvenimo sie-
kiai ir tikslai);
- suaugs amius (socialiniai santykiai, pasitenkinimas darbu,
vedybos, santykiai eimoje, lytinis gyvenimas, ekonomins gyve-
nimo slygos, artim moni praradimas, aminiai pokyiai, alko-
holio ir narkotik vartojimas, psichologins ir egzistencins kri-
zs, ateities planai).
Akivaizdu, kad ne kiekvienu atveju reikia surinkti tokios apim-
ties informacij; visada reikia vadovautis protingo btinumo kri-
terijumi. i schema greiiau atspindi svarbius kliento gyvenimo ir
problem atsiradimo bei pltojimosi istorijos takus, kuriuos rei-
kia orientuotis konsultuojant.
A.Adler gimimo eilikum laiko vienu i svarbiausi veiksni
gyvenimo problemoms atsirasti. i tem panagrinsime iek tiek
plaiau, nes ji maai kur nuvieiama. Gimimo eilikumas svar-
bus todl, kad pagrindins asmenybs orientacijos formuojasi la-
bai anksti.
Vyriausias vaikas eimoje turi ryk atsakomybs jausm. Savo pirmaisiais gyveni-
mo metais jis bna patyrs tv meil ir rpest, ir tai j daro emocikai stabil. Jis prie
atsakomybs pratinamas nuo ankstyv met skatinant pagelbti tvams, priirti jau-
nesniuosius brolius ir seseris. Vyriausias vaikas daugiau nei kiti vaikai tampa tv pa-
sitikjimo objektu ir eimos reikal planavimo dalyviu. Todl jis links konservatyvu-
m, tvark, mgsta stabilum.
Kitoks yra antrasis vaikas. Atjs pasaul, jis susiduria.su. konkurentu". Per vis
savo kdikyst ir vaikyst jis nuolat turi prie save pirmaujant, galint daryti daugel
dalyk, kurie jam tampa prieinami tik vliau. Antrasis vaikas nuolat yra emesnje
padtyje, ir tai veria j iekoti kokios nors srities, kurioje jis galt pralenkti vyresnj.
Taigi jam bdinga padidjusios ambicijos ir gebjimas konkuruoti esant didelei tam-
pai. Jis links revoliucingai keisti esam situacij.
Ypating padt eimoje uima jauniausias vaikas. Jis gauna ypa daug meils vai-
kystje - ne tik i tv, bet ir i broli bei seser. Tai kuria palanki nuostat pasaulio
atvilgi.
;
;
skatina laukti, kad j myls kiekvienas. Pavojus kyla, kad jaunlis tikisi, jog
ip 'iii, m L myls, bet ir nuolat lepins.
Ypa sunki yra vienintelio vaiko pozicija. Jis tiesiogine odio prasme bna apipil-
tas tv meile ir rpesiu, jam bna skiriama daug daugiau, dmesio negu vaikams,
turintiems broli ir seser. ia ir slypi pavojus. Vienintelis vaikas turi maiau sociali-
ni kontakt, kartu ir maiau socialinio patyrimo, mokjimo gyventi kartu su kitais.
Vienintelis vaikas nuolat lepinamas ir formuojasi reikli bei priklausoma gyvenimo at-
vilgiu, nuostata. Jis mano, kad pasaulis turi eiti pas j, o jei taip neatsitinka (o taip
daniausiai i r bna), gyvenim jis pradeda velgti prieikai. Taiau, be pavoj, vie-
nintelis vaikas turi ir daugiau reali galimybi lavintis bei tobulti.
Gimimo eilikumas yra svarbus formuojantis asmenybei, o kartu
ir problemoms atsirasti, taiau nereikt pamirti, jog individo as-
menyb lemia ne vien jis.
Dar vien psichologins anamnezs schem, paremt keleto ly-
gi informacija apie klient, yra pasils T.Leary (1957). Pagal j
klientas turt bti vertinamas naudojant:
- informacij apie jo viej elges;
- paties kliento teikiam informacij apie save;
- informacij, gaunam projekcini test pagalba ir analizuo-
jant sapnus;
- pasmoning informacij, gaunam atsivelgiant temas, ku-
ri klientas nuolat vengia;
'- informacij apie kliento vertybi sistem.
Daugiausia informacijos gaunama kalbantis. Nors tai ir labai svar-
bu informacijai apie klient gauti, bet kartu ir subjektyvu, todl ne
visada patikima. Todl nenuostabu, kad du ar daugiau konsultant,
kalbdamiesi su tuo paiu klientu, gali susidaryti skirting vaizd
apie j ir padaryti skirtingas ivadas. itai gali atsitikti dl keli prie-
asi, kurias reikt atkreipti dmes konsultantui:
1. Konsultantai gali uduoti klientui skirtingus klausimus ir gauti
skirting informacij. Taigi tai, kaip mes suprasime kliento prob-
lemas, priklauso nuo to, kaip mes j klausinsime.
2. Kadangi skirtingi konsultantai daro nevienod tak klien-
tams, jie gali sulaukti skirting atsakym, net uduodami tuos pa-
ius klausimus. Taigi nuo konsultanto elgesio i dalies priklauso,
kokius savo problem aspektus klientas daugiau nuvies.
3. Skirtingi konsultantai fiksuoja skirtingus kliento elgesio mo-
mentus pokalbio metu (niekas negali fiksuoti viso elgesio); tai taip
pat i dalies gali slygoti j nevienodas ivadas apie t pat klient.
4. Net turdami t pai informacij, skirtingi konsultantai gali
j skirtingai interpretuoti.
Taigi konsultantas pats gedi turti takos tam, k gauna i klien-
to, ir pats taip save suklaidinti. Kitaip tariant, kliento pasakojime
kartais galima pamatyti tai, ko norima, ir nepaslehoti to, ko nesi
nori. j real pavoj reikt prisiminti konsultantui, renkaniam
informacij apie klient. Antra vertus, stengiantis ivengti i pa-
voj, siekiant kuo grietesns pokalbio struktros, pokalbis gali
tapti ne unikalus, o panaus anketavim ar testavim.
Test naudojimas. iuo klausimu panaiai prietaraujama ir
panaiai diskutuojama kaip ir apie diagnozavim konsultuojant.
Egzistencins ir rodersins orientacij atstovai testavim iri
kaip | diagnozavim - tai iorin supratimo forma ir nieko bendro
neturinti su efektyviu konsultavimu. i nuostat aikiai suformu-
lavo D.Arbuckle (1975):'
Jei} kit mog irima taip, kaip tradicinje mokslinje paradigmoje, kaip b-
tyb, kuri galima imatuoti remiantis ioriniais kriterijais, tada testavimas (ir diagno-
zavimas) turt bti sudtin konsultavimo dalis. Antra vertus, jeigu velgsime mo-
gaus realyb i vidaus, tada testavimas ir diagnozavimas nuves mog dar toliau nuo
realybs, negu jis yra".
Nuosaikesns orientacijos atstov nuomone, testais galima gauti
daugiau informacijos apie klient ir suteikti daugiau informacijos
paiam klientui, kad jis galt pasirinkti daugiau realistikus spren-
dimus. Jau ms minti L.Brammer ir E.Shostrom (1982) sil kli-
entams suteikti aktyvesni vaidmen testuojant, skatinant juos da-
lyvauti parenkant testus. J manymu:
- klientas ir konsultantas kalbdamiesi nusprendia, kokia in-
formacija, kuri galima gauti testais, gali bti reikalinga spren-
diant jo problemas;
- konsultantas supaindina klient su vairiomis test kategori-
jomis;
- konsultantas rekomenduoja klientui tuos testus, kurie gali su-
teikti klientui jo iekomos informacijos, ir nurodo tokius, kuriais
naudotis netikslinga;
- konsultantas leidia klientui isakyti savo abejones ir neigia-
mus jausmus atrinkt test atvilgiu; tai aptariama kartu.
Pana kliento dalyvavimo testavime model pateikia G.Corey
(1986):
- klientas turi padti atrinkti testus, pats nusprsti, kokio tipo
testus atlikti;
- aptariamos prieastys, dl kuri klientas pasirenka vienus ar
kitus testus, taip pat vertinamas ankstesnis susidrimas su testais;
- konsultantas turt aikiai suvokti, kam skirti konkrets tes-
tai, ir turt paaikinti klientui, koks i test naudojimo tikslas ir
koks j ribotumas;
- konsultantas turt padti klientui suprasti, kad testai negali
visko pasakyti apie asmenyb, o tik suteikia iek tiek papildomos
informacijos, kuri turt bti aptariama konsultuojant;
- konsultantas turt pakankamai smulkiai pateikti klientui test
rezultatus ir kartu su juo juos aptarti; interpretuodamas rezulta-
tus, konsultantas turt bti neutralus, nepamirti, kad testavimas
yra tik vienas i bd suinoti apie klient, o gauta informacija,
naudojant testus, turt bti patikrinama ir patvirtinama duome-
nimis, gautais kitais bdais; pateikdamas rezultatus, konsultantas
turt kuo maiau vertinti ir leisti klientui paiam formuoti savo
ivadas.
Gerai parengti ir patikimi testai, neabsoiiutizuoj ant j reikms,
ir gautus rezultatus vertinant su kitais bdais gautais duomeni-
mis, konsultavim gali padaryti efektyvesn.
'T' 4.3. Pagrindiniai konsultavimo
bdai ir procedros
Klausim udavimas. Tai labai svarbus konsultavimo bdas,
kurio tikslas dvejopas: suinoti apie klient ir skatinti klient ana-
lizuoti, tyrinti save.
Klausimai paprastai skirstomi udarus ir atvirus. Udari nau-
dojami konkreiai informacijai apie klient gauti ir paprastai nu-
mato atsakym vienu-dviem odiais, patvirtinim arba paneigi-
m (taip", ne"). Pavyzdiui: Kiek Jums met?" Ar galime mes
susitikti po savaits tuo paiu laiku?" Kiek kart Jus buvo itiks
pykio priepuolis?" ir kt.
Atviri klausimai atveria keli ne tiek faktams apie kliento gyve-
nim gauti, kiek jausmams aptarti. Kaip ra A.Benjamin (1987):
Atviri klausimai ipleia ir pagilina kontakt, udari - apriboja j. Pirmieji plaiai
atveria duris geram kontaktui, antrieji paprastai palieka jas udarytas".
Atvir klausim pavyzdiai: Nuo ko nortumte iandien pra-
dti?" R Js dabar jauiate?" Kas Jus nulidino?" Atviri kiaui-
niai galina klient dalytis savo rpesiais su konsultantu. Jie atsa-
komyb u pokalb perduoda klientui ir skatina j j tyrinti savo nuo-
statas, jausnms, mintis, vertybes, elgesj, t.y. savo vidin pasaul.
A.Ivey (1971) iskyr pagrindines konsultavimo situacijas, ku-
riose naudojami atviri klausimai:
1. Konsultavimo susitikimo pradia (Nuo ko iandien nortu-
mte pradti?" Kas vyko per t savait, kol nesimatme?").
2, Kliento skatinimas tsti ar papildyti tai, k pasak (K jaut-
te, kai tai atsitiko?", K dar nortumte apie tai pasakyti?", Ar
negaltumte dar ko nors pasakyti apie tai?").
5. Kliento skatinimas savo problemas pailiustruoti pavyzdiais,
kad konsultantas galt geriau jas suprasti (Ar negaltumte pa-
pasakoti koki nors konkrei situacij?").
4. Padti klientui sutelkti dmes jausmus (K jauiate, kai tai
pasakojate man?", K jautte tada, kai visa tai vyko su Jumis?").
Nereikt pamirti, kad ne visiems klientams patinka atviri klau-
simai; kai kuriems jie kelia grsm ir didina nerim. Tai nerei-
kia, kad toki klausim atsisakyti, taiau juos reikia rpestingai
suformuluoti ir uduoti tinkamu laiku, kai yra galimyb gauti kok
nors kliento atsakym.
Konsultuojant galima ir tenka naudoti tiek udaras, tiek atvirus
klausimus, taiau nereikia j pervertinti. A.Benjamin (1987) ra:
A abejoju dl klausim naudojimo kalbantis. A jauiu, kad mes uduodame per
daug klausim, danai beprasmi. Kai kurie sutrikdo klient, pertraukia j. Mes uduo-
dame klausimus, kuriuos klientas galbt negali atsakyti. Kartais mes net uduodame
klausimus, kuriuos nenorime gauti atsakymo, ir todl neklausome".
Nors uduoti klausimus konsultavime svarbu, taiau, kaip ne-
bt paradoksalu, drsiau teigti, kad reikt vengti klausinti. Bet
koks klausimas turi bti pagrstas -j uduodant, reikia inoti, koks
tikslas. Tai nemaa problema pradedaniam konsultantui, kuris
neretai per daug rpinasi, ko dar galt paklausti kliento, ir pa-
mirta, kad kliento pirmiausiai reikia klausytis. Jeigu klausinji-
mas taps pagrindiniu konsultavimo bdu, tai pokalbis virs kliento
apklausa ar tardymu. Tada klientas paliks konsultanto kabinet
jausdamas, kad buvo ne tiek suprastas, ne tiek pakviestas" emo-
cikai pabendrauti, kiek bti apklaustas.
Per didelis klausinjimas sukelia daug problem (George R.L.,
Cristiani T.S., 1990):
- per pokalb pasikeiiama klausimais-atsakymais ir klientas
tik ir laukia, kad konsultantas dar ko nors paklaust;
- veriama vis atsakomyb u konsultavimo eig ir aptariam
problem tematik prisiimti konsultantui;
- nuo emocinio pokalbio pereinama prie gyvenimo fakt apta-
rimo;
- sunaikinama" pokalbio tkm, judjimo pobdis.
Dl i prieasi pradedantiems konsultantams i viso nere-
komenduojama udavinti klausim klientui, iskyrus pai kon-
sultavimo pradi.
Paminsime dar kelet taisykli, kurias reikia prisiminti uduo-
dant klausimus klientui:
1. Klausimai su kas" daniausiai bna orientuoti f faktus, t.y.
daniausiai igirsime faktais pagrstus atsakymus.
2. Klausimai su kaip" yra daugiau orientuoti mog, jo elges,
vidin pasaul.
3. Klausimai su kodl" daniausiai provokuoja klient gintis,
todl vengtini. Udavus tokio tipo klausimus, danai galima igirs-
ti racionalius, intelektualius atsakymus, kadangi visada nelengva
paaikinti tikrsias savo elgesio prieastis (o jas daniausiai ir
bna nukreipti klausimai su kodl"), nes jos bna slygotos gau-
sybs gana prietaring veiksni.
4. Reikia vengti uduoti kelis klausimus i karto (kartais viena-
me klausime gali slypti keli klausimai). Pavyzdiui, Kaip Js su-
prantate savo problem? Ar Js kada nors anksiau galvojote apie
savo problemas? Kodl Js geriate ir kivirijats su savo mona?"
Klientui gali bti neaiku, kur i klausim atsakinti, lies ir atsa-
kymai kiekvien dvigubo klausimo dal gali bti visikai skirtin-
gi.
5. Nedert kelis kartus garsiai kitaip pateikti t pat klausim.
Klientui tampa neaiku, kur i j atsakinti. Tokie uduodami
klausimai rodo konsultanto nerim. Konsultantas turt garsin-
ti" tik galutin klausimo variant.
6. Savo klausimu negalima klientui ubgti u aki. Pavyzdiui,
klausimas Ar viskas gerai sekasi?" daniausiai skatina klient duoti
patvirtinant atsakym. iuo atveju geriau uduoti atvir klausi-
m: Kaip reikalai namie?" Panaiomis situacijomis klientai atsa-
ko neapibrtai - pavyzdiui: Neblogai". Konsultantui tok atsa-
kym reikt patikslinti kitu savo klausimu: K Jums reikia ne-
blogai"?" Tai gana svarbu, nes danai tos paios svokos supran-
tamos skirtingai.
Padrsinimas ir nuraminimas. ie bdai labai svarbs kon-
sultavimo kontaktui kurti ir palaikyti.
Klientas paprastai padrsinamas trumpa fraze, parodania kon-
sultanto pritarim, sutikim ar/ir supratim. Jis atspindi palanki
konsultanto nuostat ir skatina klient toliau pasakoti. Pavyzdiui,
Tskite", Taip, suprantu", Gerai", Taip" ir kt., gana danai -
Aha", M-m". Pastarieji garsai reikia: Tskite, a esu su Jumis;
a dmiai klausausi Js".
Padrsinimas sudaro dal kliento palaikymo, kuris yra btinas
efektyviam konsultavimui. Ypa svarbu sukurti palaikymo atmos-
fer, kurioje klientas jaustsi laisvas tyrinti nerim kelianius sa-
vasties aspektus.
Kitas svarbus kliento palaikymo aspektas yra jo nuraminimas,
kuris kartu su padrsinimu leidia klientui pasitikti savimi ir ri-
zikuoti keiiant kai kuriuos savasties aspektus, imginant naujus
elgesio bdus. Tai irgi trumpos konsultanto pastabos, ireikian-
ios pritarim: Labai gerai", Nesijaudinkite dl ito", Js pasi-
elgte teisingai", Kartkartmis kiekvienas panaiai jauiasi", Js
esate teisus", Tai bus nelengva", A nesu tikras, taiau manau,
kad Js galite pamginti", A inau, kad tai sunku, bet Js ne tik
galite, bet ir privalote tai padaryti" ir t.t.
Taiau, kai kalbame apie kliento nuraminim, turtume nepa-
mirti, kad, kaip ir kiti bdai, taip ir is gali bti naudojamas tinka-
mai ir netinkamai. Daniausia klaida - kai konsultantas tampa
ramsiu." klientui, patirianiam nerim ir tamp. Tai riboja pa-
ties kliento galimybes sprsti savo problemas. Asmenybs tobul-
jimas visada susijs su neapibrtumo jausmu, tam tikra tampa ir
nerimu. Be to, jeigu konsultantas stengiasi per daug ir per danai
raminti, klientas tampa priklausomas nuo jo, nesavarankikas, ne-
beieko atsakym savyje, visikai pasikliauja konsultantu, t.y. ne-
gali nieko veikti be konsultanto leidimo. Konsultantas neturi pikt-
naudiauti tokia paplitusia fraze viskas bus gerai", manydamas
j esant raminania, nes klientas gali jausti konsultanto empatijos
stok.
Turinio atspindjimas: perfrazavimas ir apibendrinimas. At-
spindint kliento pasisakymo turin, perfrazuojamas jo teiginys ar-
ba apibendrinami keli teigimai. Turinio atspindjimas rodo, kad
kliento aktyviai klausomasi ir kad jis yra suprastas, taip pat pade-
da ir paiam klientui geriau suprasti save, susigaudyti savo minty-
se, idjose, nuostatose. G.E.Hill (1980) duomenimis, tai plaiau-
siai naudojamas konsultavimo bdas neatsivelgiant konsultan-
to teorin orientacij.
Perfrazavimas geriausiai tinka pokalbio pradioje, nes skatina
klient atviriau aptarti savo problemas. Taiau, antra vertus, jis
nepakankamai veda pokalb gilyn. A.Ivey (1971) iskyr tris pag-
rindinius perfrazavimo tikslus:
- parodyti klientui, kad konsultantas yra su juo ir mgina su-
prasti tai, k jis sako;
- ikristalizuoti kliento mint kartojant jo odius, taiau trum-
piau;
- paiam konsultantui pasitikrinti, ar jis i tikrj teisingai su-
prato kliento odius.
Perfrazuojant reikia prisiminti trejet paprast taisykli:
1) perfrazuojama pagrindin kliento mintis;
2) perfrazuojant negalima ikreipti ar pakeisti kliento teiginio
prasms, taip pat pridti k nors nuo savs;
3) perfrazuojant reikia vengti paodiui pakartoti kliento pasi-
sakym, pageidautina kliento mint ireikti savais odiais.
Gerai perfrazuota kliento mintis tampa trumpesn, aikesn,
konkretesn, o tai padeda paiam klientui geriau suprasti, k jis
norjo pasakyti.
Perfrazavimo pavyzdiai:
Klientas: A neinau, kaip toliau gyventi-. Kartais galvoju, kad reikia visk mesti ir
eiti dirbti, o kartais atrodo, jog reikt toliau mokytis, bet a neinau, k pasirinkti.
Konsultantas: Jas viduje kovojate dl apsisprendimo, kaip toliau gyventi, bet Jums
sunku nusprsti, kuris i dviej pasirinkim iandien teisingesnis.
Klientas: iais metais nelaims seka viena po kitos. Sirgo mona, po to ta avarija,
kurios jau buvo perdaug. Na, o dabar snaus operacija... Man atrodo, kad tai niekada
nesibaigs.
Konsultantas: Atrodo, kad problemos niekada nesibaigs ir Js klausiate savs, ar
taip bus visada.
Apibendrinant ireikiama pagrindin keli maai tarpusavyje
susijusi teigini arba ilgo ir painaus pasisakymo idja. Tai padeda
klientui sisteminti savo mintis, prisiminti ir apvelgti tai, kas buvo
pasakyta, skatina nagrinti svarbias temas ir padeda ilaikyti nuo-
sekl konsultavim. Jeigu perfrazuojamas tik prie tai pasakytas kli-
ento teiginys, tai gali bti dalis pokalbio arba jis visas. A.Ivey (1971)
nurod situacijas, kai daniausiai naudojamas apibendrinimas:
- kai konsultantas nori pokalbio pradi sujungti su prie tai
buvusiu susitikimu;
- kai klientas kalba labai ilgai ir painiai;
- kai viena pokalbio tema jau isemta ir pereinama prie kitos
temos ar kito pokalbio etapo;
- siekiant suteikti krypt pokalbiui;
- susitikimo pabaigoje, siekiant pabrti esminius pokalbio mo-
mentus ir duodant tam tikras uduotis iki kito susitikimo.
Jausm atspindjimas ir apibendrinimas. Emocijos, jausmai
konsultavime ir psichoterapijoje, J.Bugental (1987) odiais tariant,
yra kaip kraujas chirurgijoje: abu dalykai neivengiami, abu apva-
lo ir skatina gyti. Jausmai yra svarbi konsultavimo dalis, bet ne
tikslas, taiau siekti tiksl kaip tik ir padeda stiprs jausmai - bai-
m, skausmas, kalt, nerimas, gailestis, viltis ir kt.
Painti ir atspindti kliento jausmus -vi enas svarbiausi kon-
sultavimo bd. Tai netgi daugiau negu bdas - tai neivengiama
dviej moni kontakto dalis. Jausm atspindjimas yra artimai
susijs su kliento isakom mini perfrazavimu - skiriasi tik tuo,
kad perfrazuojant dmesys sutelkiamas ties turiniu, o atspindint
jausmus, - ties tuo, kas slypi u turinio. Nordamas atspindti kli-
ento jausmus, konsultantas atidiai klausosi kliento pasakojimo,
perfrazuoja atskirus jo teiginius, kartu orientuojasi ir jausmus,
kuriuos kalbdamas ireikia, klientas,
Svarbu atkreipti dmes} j fakt ir jausm balans pokalbyje.
.Neretai konsultantas, aistringai klausindamas, pradeda ignoruo-
ti kliento jausmus. Pavyzdiui:
Klient: Mes su vyru buvome vaikysts draugai ir, baig universitet, susituokme.
A maniau - koks bus puikus vedybinis gyvenimas! Bet viskas buvo visai ne taip...
Konsultantas: Kiek met js esate ved?
Susidaro spdis, kad konsultant daugiau domina formalus ve-
dyb trukms faktas, o ne tai, kaip klient jauia savo vedybin
gyvenim. Gerokai produktyvesn pokalbio tsa galjo bti lei-
diant klientei toliau pasakoti arba, susidarius ilgesnei pauzei, pa-
klausti: Kas Jums yra ne visai taip"?"
Konsultavime egzistuoja taisykl, kad apie jausmus paklaustas
klientas danai atsako gyvenimo faktais, o paklausus apie gyveni-
mo vykius, paprastai neigirstame apie jausmus, i taisykl ai-
kiai rodo klausim apie jausmus ir jausm atspindjimo priorite-
tin svarb konsultuojant. Tai svarbiausia konsultavimo kontakto
palaikymo priemon klient orientuotoje terapijoje.
Atspinddamas kliento jausmus, konsultantas sutelkia dmes
subjektyvius jo pasisakymo aspektus, siekdamas jam padti isi-
aikinti savo jausmus ir/ar patirti juos pilniau, stipriau, giliau. Jaus-
m atspindjimas reikia, kad konsultantas yra lyg veidrodis, ku-
riame klientas gali pamatyti savo gili jausm prasm ir reikm,
jis skatina atsirasti tarpasmeniniam, emociniam kontaktui tarp kon-
sultanto ir kliento, nes pastarajam rodo, kad konsultantas stengia-
si painti jo vidin pasaul i jo vidinio atskaitos tako. Efektyvus
jausm atspindjimas padeda klientui geriau susivokti neretai
prietaringuose savo jausmuose ir padeda lengviau isprsti vidi-
nius konfliktus. Pavyzdiui:
Klient: Apie tai sunku ne tik kalbti, bet net galvoti. Jau seniai nesu turjusi joki
santyki su vyrais, o dabar a nesuprantu, k a darau, kai tokia galimyb atsirado.
konsultantas: Net lidna, kaip Js bijote ir vengiate to, ko, Js manymu, Jums
nortsi.
Klient: Be abejo. A neinau, ar jis man tinka. Jis atrodo labai mielas ir turi visk,
ko man nortsi. A neinau...
Konsultantas: Js jausmai dabar visikai sumi. Js negalite nusprsti, ar Js
norite io vyrikio, ar tik nortumte.
Klient: Taip. Ir taip bna visada, kai a galvoju apie tai. Kai kas nors manimi rpi-
nasi ir yra geras man, a bgu nuo jo, kai kas nors nenori mans, a noriu jo. Kokia
sumaitis! Ar a galsiu kada nors tai pakeisti?
Konsultantas: Js jauiats pasimetusi, galvodama, ar visada turite stengtis pabg-
ti, kai kas nors Jumis rpinasi.
Norint atspindti jausmus, btina juos atpainti. Tam reikia
kreipti dmes ne tik kliento pasisakymo turin, bet ir jo emocin
ton, kno poz, veido iraik. Taip pat svarbu prisiminti, kad
jausmai gali slypti ne tik tame, kas pasakoma, bet ir tame, kas
nepasakoma, todl konsultantas turt bti jautrus vairioms uuo-
minoms, nutyljimams, tylos pauzms.
Atspindint jausmus, reikia reaguoti visas emocines reakcijas -
teigiamas, neigiamas ir ambivalentikas; nukreiptas save pat,
kitus mones ir konsultant. Norint tiksliai atspindti jausmus, svar-
bu naudoti daug vairi svok, apibdinani vairiausius jaus-
m niuansus. Ypa atkreiptinas dmesys dabartinius jausmus.
Konsultuojant svarbu ne tik atspindti jausmus, bet ir juos api-
bendrinti. Tai leidia apibdinti pokalbio emocin ton, sintezuoti
emocin kliento patyrim. Labai danai kalbantis susiduriama su
prietaringais, o kartais ir poliarikais jausmais klientui svarbi
situacij ar meils objekt atvilgiu. ia gali bti labai vertinga
apibendrinti jausmus parodant klientui, kad emocinje sferoje re-
ali prieybi vienyb.
Kalbant apie jausmus, galima suformuluoti kelet apibendri-
nani princip, apimani ne tik jausm atspindjim, bet ir pa-
galb klientui ireikiant jausmus, taip pat ir konsultanto jausm
raik:
1. Konsultantas privalo kuo tiksliau vertinti tiek savo, tiek kli-
ento jausmus.
2 Nebtina atspindti ar komentuoti kiekvien kliento jausm
- kiekvienas konsultanto veiksmas turt turti savo tiksl mo-
giko bendravimo kontekste.
3. Konsultuojant j jausmus btina atkreipti dmesj, kai jie-
- kelia problemas konsultuojant,
~ gali palaikyti klient, padti jam.
Pirmuoju atveju ypa iskirtini kliento baim, nerimas, pyktis
prieikumas. Pavyzdiui, kliento pyktis gali neleisti normaliai
bendrauti tod i tai reikia atkreipti jo dmesj (iandien Js atro
tTJ7T\
P
T"
}
'
T a l SVa Fb U n C t l k
" t a v i m o kontaktui
palaikyti, bet ir klientui, nes padeda jam priimti savo neigiamus
jausmus ir susilpninti juos. Be to, klientui padti ireikti neigia-
kontroluoti Antruoju atveju klientui teikiame emocin param
Pavyzdiui, jei klientas, kuriam sunku i darbo ieiti anksiau, a t
ema laiku t susitikim, reikia tai pastebti: Kaip puiku, kad Js
galjote laiku ateiti". Arba kai klient, ilgai buvusi depresijos b-
senoje pasako, jog galjo atsikelti i lovos, susitvarkyti kambar
t i sau pietus, inodami, k tai reikia jai, turtume pa s i
diaugti kartu su
J a
, kad jai pavyko taip rykiai pasistmti" j
prieki veikiant depresij.
l
sultuojant. Tai savotikas rezonansas klient igyvenimus C Ro
gers yra p a s a i s : kas labiausiai asmenika, tas labiausiai bend-
ra siklausydamas j savo jausmus, kylanius kaip reakcija j kli-
t T v ^ ?
k

n
:
SUl t a
f
t aS g a M g a U

d a U g v e r t f a
*
M
mformacijps
api klient J ireikimas padeda palaikyti gil emocin kontak-
t su klientu ir leidia jam geriau suvokti, kaip kiti mons re-
aguoja j jo elges. Taiau konsultantas, ireikdamas savuosius
jausmus turt apsiriboti tais, kurie susij su aptariama tema. Kar-
ais pats klientas trokta suinoti apie konsultanto jausmus. ne
taip jau ret klausim - A noriau suinoti, kaip Js jauiats
su manimi?" konsultantui nereikt skubti atsakyti. ] jj
g e r i a
u
atsakyti klausimu - Kodl Js to klausiate?", K Js apie tai gal-
vojate? Konsultavime visada svarbesni kliento, o ne konsultanto
jausmai.
5. Kartais reikia padti klientui kontroliuoti tiek teigiamus tiek
neigiamus jausmus, ypa kai jie ypa stiprs.
Tylos pauzs. Daugelis moni pasijunta sutrik, kai nutrks-
ta pokalbis ir stoja tyla, kuri atrodo ilga, nesibaigianti. Ir prade-
dantis konsultantas gali pasijusti nejaukiai, atsiradus tokiai pau-
zei, nes jam atrodo, kad jis nuolat turi k nors daryti. Taiau mo-
kjimas tylti ir panaudoti tyl terapiniams tikslams yra vienas i
svarbesni konsultavimo gdi. Nors tyla konsultavime gali reik-
ti ir sutrikus konsultavimo kontakt, taiau ji gali bti ir labai pras-
minga. Kaip inome i savo kasdienio gyvenimo, geriems drau-
gams nebtina vis laik nektis, o simylj daug laiko pralei-
dia tyldami ir tai reikia, kad j santykiai labai gils. Konsultan-
tui imokus jautriai reaguoti tyl, smoningai kurti ir panaudoti
pauzes, tyla tampa ypa vertinga terapikai, nes ji:
- padidina konsultanto ir kliento emocin slyt;
- leidia klientui pasinerti" save ir tyrinti savo jausmus, nuo-
statas, vertybes, elges;
- leidia klientui suvokti, kad jis atsako u pokalb.
Tylos prasmi spektras gana platus (apie j kalbsime), taiau
daniausiai skiriama turininga tyla" ir tuia tyla" (Gelso C.J.,
Fretz B.C, 1992). Dl tuios tylos" padidja kliento nerimas, jis
pradeda nenustygti vietoje, nervintis.
Kokios svarbiausios tylos prasms?
1. Tylos pauz, ypa pokalbio pradioje, gali reikti kliento ne-
rim, nejauki savijaut dl paties konsultavimo.
2. Tyla toli grau nereikia, kad nra realaus aktyvumo. Per tylos
pauzes klientas gali iekoti reikaling odi savo pasakojimui pra-
tsti, svarstyti tai, apie k buvo kalbama prie tai, mginti vertinti
kalbantis gautas valgas. Konsultantui taip pat reikia tylos pauzi
\ykusiam pokalbiui apgalvoti, svarbiems klausimams suformuluoti.
Periodikos tylos pauzs pokalb daro krypting, nes mintyse iry-
kinami esminiai pokalbio momentai, padaromos pagrindins iva-
dos. Tylos pauzs taip pat padeda nepraleisti svarbi klausim.
3. Tyla gali reikti tai, jog klientas tikisi, kad kalbs konsultan-
tas ir laukia, k jis pasakys; to paties gali laukti konsultantas.
4. Tylos pauz, ypa jei ji subjektyviai nemaloni tiek klientui,
tiek konsultantui, gali reikti, kad ir abu pokalbio dalyviai, ir visas
pokalbis yra aklavietje ir iekoma ieities i susidariusios situaci-
jos, naujos pokalbio krypties.
5. Tyla gali reikti kliento prieinimsi konsultavimui. iuo at-
veju tyl klientas naudoja manipuliuoti konsultantu. Klientas ai-
dia: A sdsiu kaip akmuo ir pairsiu, ar jam (konsultantui)
pavyks mane pastumti".
6. Kartais tylos pauzs kyla, kai pokalbis pavirutinikas ir ven-
giama pradti aptarti svarbesnius, reikmingesnius, taiau klien-
tui kelianius grsm klausimus.
7. Tyla gali reikti ir gil bendravim be odi, kai ji yra dau
K
prasmingesn ir ikalbingesn negu odiai
b
M a n o l ' I r i T ^ V f ?
S U Z t Ur t U n U t r a u k t i
k u l i a ma s ?
1S^^
l
ffi^^
,4ll
^
tot nutra
^ o kai j ,
turininga , neskubti tai daryti. Kai klientas nutyla ir tyla t ranki
^ a i , tinkama galt bti konsultanto pastaba - iO a ^ o d o t e t
t^ZTT
Ar nen
k
orturate pas[dalyti t uo
> ^ ciab ^ :
kMe r""
8 g M t e i

| e W e r K a r t u
s e i k t
i r " ; ^ ^
a t S a k m g a S U t y l

S
'
k u r i a s u l
^ , nu-
Neprilygstam terapin tylos vert iliustruoja C.Rogers (1951)
pateiktas pavyzdys i savo praktikos:
( }
tej auktesniojoje mo S me Moki t t ^ ^ f
1 1 ka
<
s
krait P pusdien vie-
droviuosi, kad neji n e g ^ S n a ^ S a v ^ ^
Q U k
f
ul t a nl e i
* P^ake: A laip
to padaryti?" Taigi,
pri
es ^ ^ ^ ^ ^ V ^ ^
1 6
^ ^ ^ ^
diausis jos rpestis yra tas L J f S m f ^^ons ul t a nt man pasak, kad di-
stebjo, jog J o J vlslSk S d o l a b a T ^ f a "^ *'**** ** Pridr, kad ji pa-
Kai as pirm kart pamaiau Joan ii maai t
a
ih*<,
trus, kuiiuos. kaip atrod, myli Tateu i s u noktif
J
? ^ f P
r obl em
3 ' apie
ris kartus pokalbius buvo St aa i S S t t ffi^J"
6 V
^
i l g

S paUZs
"
Kelu
~
Lapkriio viduryje Joan paSfcTLT l sk4 MnJ 1 ? * T Sabaliuko popieriaus.
lai- Taiau konsultant J a l ^ S ^ S ! ! ? "
Mbl o

a 1
"-
I r
^
d e t
^ apie
Joan pradjo draugikai ypsods 4 f l ? , X ?
]
'
J
1
og
'
I
8as i akus i
^
uos
koridoriuje,
konsultante Joan mat retaK ,neko ne?al ^ n, L
V
:-
abS
-
Buaal n e
J
n
- Taiau
dentais. Gruodyje buvo vienas DokaMs t l
P
f * ^f
, 0 S k

n t a k t u s s u ki t a i s
*-
atsisdusi ji nutildavo, a t ^ Z ^ ^ ^ k T - ^ ^
Ut a f a k a r t a i s t i k
daugiau tylos buvo per kitu du su p S S S ^
y P S

d a f f l a s L Da r
mnesio mergina" savo mokykloje Da T a Kn ^ sumojau, kad ji irinkta
jau i Joan: A n e m a n a i ^ k a d Z n Z r ^ Y ^ ^ ^ ^ ^
Ka r t u s u i
-
nereikt, taiau kod^as j v v k p e r t i a s t t V u l t ^ ^
Ta i p
'
imma
> ^
djimas kliento galimyb J ^ ^ ** *>*
&s pa,
T
zdys rodo, kad konsultantas turt leisti klientui elgtis
* : "P Jis nori, netgi ir tylti n e i g u s
t J u f ^ T T
t e l k i m a S
-
K

n S u l t a

tik
^ l eki am ir konsul-
tantui isakant savo nuomon klientui, atsakinjant j jo klausimu
ute. kia. t jam ini apie viena ar kita aptariam problema p
e k
L s f ! ^ T
n t
f
Gnt
'
1 i n f

r m a C i j a
* *
b
^ betarpik t
sijusi u paiu konstatavimu, su konsultanto elgesiu ar konsultavi
mo slygomis (susitikim laikas ir vieta, umokestis i r kt )
Kartais labai svarbu konsultuojant teikti informacij, nes klien-
vaSt r
da k
r
ultantui pai i v
^ kii-im;; e
svarbus tie, uz kuri slypi kliento nerimas dl savo ateities S i
S
Pa
r
mi
'
to
^
kiausimai kaip

Ar
^ t s s
et n ai^j
5 M
Ar vezys paveldimas?" patys savaime gali bti ne tiek
reikmingi, kiek j atsiradimo prieastys. J tokius klausimus rei-
kia zmreti rimtai ir atsakymus juos gerai apgalvoti. Negalima
juos nekreipti dmesio, atsakinti padrikai, nerimtai ar i viso i-
sisukinti nuo atsakymo. U j slypi asmenins kliento problemos
su jonus susijs nerimas ir baim. kai kuriuos tokius klausimus
pageidautina atsakinti kompetetingai, t.y. nemginti supaprastinti
atsakym, nes tai maina pasitikjim konsultantu, dar labiau di-
dina kliento nerim.
Informuodamas klient, atsakindamas jo klausimus, konsul-
tantas neturt pamirti, kad klientas kartais klausinja, vengda-
mas aptarti savo problemas ir tyrinti save. Taiau realiai nesun-
ku atskiri kliento rpestj kelianius klausimus nuo siekimo mani-
Primoti konsultantu klausinjant.
i nt erpret avi mas. Praktikai bet kas gali bti potpis asmeny-
bes paveiksle". Nra nieko beprasmiko ir atsitiktinio net men-
kiausiame mogaus judesyje ar pakitusioje iraikoje. Asmenyb
save nuolat ireikia odiais, balso tonu, gestais, poza, ir nuo kon-
sultanto kompetentingumo priklauso, ar jis moks skaityti" iuos
sudtingus psichologijos ramenis. Kiekvienas klientas yra ne kaip
visiems inoma atversta knyga, o kaip neinoma alis, kur viskas
nauja ir is pradi sunkiai suprantama. Bent kiek orientuotis ioje
salyje konsultantui padeda interpretavimas - bene sudtingiausias
konsultavimo bdas.
Konsultuojant labai svarbu atskleisti daugiau nei paviriuj kli-
ento pasakojimo turin, kuris, inoma, irgi svarbus, taiau dar svar-
biau atskleisti antrin, gilesn turin, slypint u kliento odi. Tam
reikia interpretuoti kliento pasisakym. Interpretaciniai konsul-
tanto teigimai suteikia prasm kliento nuostatoms, jausmams el-
gesiui, nes padeda nustatyti prieastinius ryius tarp i sfer kli-
ento pasakojimo ir igyvenim turinys performuojamas" konsul-
tanto naudojamos aikinamosios sistemos kontekste. Tai padeda
klientui pamatyti save ir savo gyvenimo sunkum nauj -perspek-
tyv. Kaip sak A.Adler, jei pacientas supranta teisingai, jis ir veiks
teisingai. Tai atitinka inom Sokrato maksim - inojimas yra
veiksmas".
Interpretacijos turinys labai priklauso nuo konsultanto teori-
nes orientacijos, klient orientuotoje terapijoje vengiama tiesio-
giai interpretuoti, manant, kad tai nuima nuo kliento atsakomyb
uz konsultavim. Visikai prieingai intepretavim iri psicho-
anahtines orientacijos atstovai. ia svarbiausi interpretacijos b-
dai, nes psichoanalizje interpretuojama praktikai viskas - per-
klimas, pasiprieinimas, sapnai, laisvos asociacijos, nutyljimai
ir kt. Visu tuo siekiama atskleisti gilesn kliento problem psicho-
dinamin prasm. Getaltinje terapijoje pats klientas skatinamas
interpretuoti savo elges, t.y. jis lieka visikai atsakingas u savo
elgesio paaikinim.
C.E.Hill (1986) iskiria penkis interpretacij tipus:
1. Ryi tarp atrodani nesusijusi teigini, problem ar vyki
nustatymas. Pavyzdiui, klientui, kuris bijo vieai pasisakyti, savs
nevertina, kuriam sunku bendrauti su kitais monmis, konsul-
tantas gali nurodyti, kaip ios trys problemos gali bti tarpusavyje
susijusios ir kiek takos kiekvienai i j turi kliento neadekvats
lkesiai savo paties atvilgiu ir sau nustatytas netinkamas stan-
darto lygis.
2. Kokio nors kliento elgesio ar jausm ypatybi akcentavimas.
Pavyzdiui, yra klientas, kuris nuolat atsisako dirbti, nors sako la-
bai trokta turti darb. Konsultantas gali pasakyti jam: Atrodo,
Js kiekvien kart diaugiats atsiradusia galimybe, taiau, kai
susiduriate su neivengiamais sunkumais, pabgate".
3. Psichologins savigynos bd, pasiprieinimo ar perklimo re-
akcij interpretavimas. Turint aukiau pateikt pavyzd, bt ga-
lima interpretuoti taip: Pagal tai, apie k mes kalbjome, pabgi-
mas Jums yra bdas kovoti su neskms baime". Taigi ia inter-
pretuojamas psichologinis savigynos bdas (pabgimas), naudo-
jamas nerimui (neskms baimei) sumainti. Perklimo interpre-
tavimas yra pagrindinis psichoanalitinio gydymo bdas. ia sten-
giamasi klientui parodyti, kaip, remdamasis praeities santykiais
(paprastai su tvu ar motina), jis ikraipo konsultanto jausm, el-
gesio ir nuostat suvokim.
4. Dabarties vyki, potyri ar jausm siejimas su praeitimi. Ki-
taip tariant, konsultantas padeda klientui pamatyti, kaip dabarties
problemos ir konfliktai yra susij su praeitimi.
5. Naujo jausm, elgesio ar problem supratimo pateikimas kli-
entui. Pavyzdiui:
Klient: Jis namie nieko neveikia, visk laik geria su biiuliais. A esu pasmerkta
rpintis vaikais ir visk daryti pati.
Konsultantas: Panau, kad tuo jis savotikai gelbsti Jus nuo apsisprendimo, kaip Js
turtumte tvarkyti savo dabartin ir bsim gyvenim.
Praktikkai visuose i i ivardyt interpretavimo tip akivaiz-
dus yra paaikinimo momentas, o tai yra svarbiausias interpreta-
vimo bruoas - nesuprantama daryti suprantamu. Pavyzdiui, kad
ir pateikiant klientui agorafobijos samprat (Storr A., 1980).
to, k pasakte, atrodyt, kad, kai buvote maas, Js motina taip bijojo, kad
Jums kas nors neatsitikt ijus vienam, kad aplinkin pasaul padar Jums pavojinga
vieta. Kai tokia baim bna trej met vaikui, nieko nuostabaus, nes augant vis labiau
pasitikima savimi ir vis daugiau rizikuojama. Vienintelis Js baims nenormalumas -
kad ji per ilgai utruko".
Tokia interpretacija nepanaikina neurozinio simptomo, taiau
sumaina nerim, ir taip simptom i neinomo, neaikaus prieo
padaro aikia problema, kuri galima sprsti.
Interpretuojant reikia atsivelgti konsultavimo stadij. Tai ma-
ai tinka konsultavimo pradioje, kai siekiama nustatyti pasitik-
jimu grindiam kontakt su klientu, taiau vliau gali bti labai
vertinga kliento problem psichodinamikai atskleisti.
Interpretavimo, daugiau nei kit konsultavimo bd, efektyvu-
mas priklauso nuo gilumo ir laiko. Gera interpretacija paprastai
nra perdaug gili; ji turi sietis su tuo, k klientas jau ino. Efektyvi
interpretacija taip pat bus ta, kuri pateikiama tada, kai klientas
pasirengs j priimti. Kokia imintinga ir tiksli bt ms intepre-
tacija, bet pateikta netinkamu laiku, bus visikai neefektyvi, nes
klientas jos negals suprasti, kartu ir sismoninti.
Interpretavimo efektyvumas taip pat priklauso nuo kliento as-
menybs. S.Spiegei ir C.E.Hill (1989) duomenimis, klientas, save
daugiau gerbiantis ir sudtingesnis kaip mogus, yra jautresnis
interpretacijoms; jis pasinaudoja jomis, net jei ne visada sutinka
su j turiniu.
Konsultantas turt mokti suprasti kliento reakcij konsul-
tanto interpretacij prasm. Jei klientas jai ilieka abejingas, taip
pat ir emocikai, konsultantas turt pagalvoti, ar ji tikrovika. Jeigu
klientas prieinasi jai, j atmeta, tvirtindamas, kad tai netiesa, kon-
sultantas turi pagrindo manyti, kad jo interpretacija galbt paliet
pai kliento problem esm.
Nors intepretavimas ir labai svarbus konsultavime, juo nerei-
kt piktnaudiauti - kai interpretacij per daug, klientas prade-
da nuo j gintis ir prieintis konsultavimui. Nereikt pamirti,
kad konsultantas, kaip ir kiekvienas mogus, gali klysti, t.y. jo in-
terpretacijos gali bti netikslios arba netikrovikos. Todl inter-
pretacini teigini nedera formuluoti kategorikai, autoritariku,
pamokaniu tonu. Klientui lengviau priimti interpretacijas, formu-
luojamas kaip prielaidas, leidiant klientui jas atmesti. Geriausiai
interpretacinius teiginius pradti odiais manyiau", tiktina",
kodl nepamginti pavelgti taip" ir kt. Hipotetikas interpretaci-
j pobdis anaiptol nesumaina j verts, jei jos yra tikslios ir kli-
entui priimtinos.
Konfrontacija. Tai kasdienio konsultanto patylimo dalis. Kiek-
vienas konsultantas vienu ar kitu metu bna priverstas konfron-
tuoti su klientu sprendiant jo problemas. G.Egan (1986) apibr-
ia konfrontacij kaip bet koki konsultanto reakcij, prietarau-
jani kliento elgesiui. Daniausiai prietaraujama kliento prie-
taringam elgesiui, isisukinjimui, aidimui", gudravimui, atsi-
prainjimui, miglos ptimui akis" ir kt , t.y. tam, kas gali kliu-
dyti klientui pamatyti ir sprsti tikrsias savo problemas. Konfron-
tuojant siekiama klientui parodyti jo psichologins savigynos b-
dus, kuriuos jis naudoja, siekdamas prisitaikyti prie gyvenimo si-
tuacij, taiau kurie slopina, riboja jo asmenyb. Konfrontacijos
centre daniausiai atsiduria kliento tarpasmeninio bendravimo sti-
lius, atsispindintis konsultavimo kontakte. Konsultantas atkreipia
dmesj bdus, kuriais jis stengiasi ivengti svarbi tem aptari-
mo, ikraipo savo gyvenimo situacij tikrov ir kt.
R.L.George ir T.S.Cristiani (1990) skiria tris pagrindinius konf-
rontacijos konsultavime atvejus:
1. Konfrontacija atkreipia kliento dmes prietaravimus jo el-
gesyje, mintyse, jausmuose arba tarp mini ir jausm, ketinim ir
elgesio ir kt. Galima kalbti apie dvi konfrontacijos pakopas. Pir-
moji - nustatomas tam tikras kliento elgesio aspektas. Antroji -
daniausiai pradedant odelyiais bet", taiau", pateikiamas
prietaravimas. Prieingai interpretacijai, konfrontacija rodo prie-
taravimo prieast, itakas. Tokia konfrontacija siekia padti kli-
entui pamatyti pat prietaravim, kurio jis anksiau nepastebda-
vo, nenorjo ar negaljo pastebti. Pavyzdiui:
Klientas: A taip laukiau iandieninio susitikimo, nes turiu tiek daug visko pasakyti.
Konsultantas: Taip, bet Js pavlavote penkiolika minui ir dabar jau kuris laikas
sdite sukryiavs renkas.
Dar keletas prietaring klient pasisakym pavyzdi:
Mane persekioja depresija ir a esu vienia, taiau viskas ne taip jau blogai".
A manau, kad mons patys turt priimti sprendimus, bet savo vaikus nuolat
apipilu patarimais, kaip jiems gyventi".
Man atrodo, kad per daug sveriu, nors kiti sako, kad visai gerai atrodau".
A noriau klausytis kit, bet kakodl nuolat daugiausiai kalbu".
2. Konfrontacija padeda pamatyti situacij toki, kokia yra i
tikrj, o ne kokia atrodo klientui pagal jo poreikius. Pavyzdiui,
klient skundiasi: Mano vyras susirado darb, kuris reikalauja
ilg komandiruoi, nes nemyli mans". Reali situacija yra tokia,
kad vyras pakeit darb po ilg kivir monai reikalaujant, nes
ankstesniame darbe jis maai udirbo. Dabar vyras udirba pa-
kankamai, taiau danai nebna namie. ia konsultantas turt
siekti parodyti klientei, kad problema yra ne tiek vyro meil jai,
kiek eimos finansin situacija, kuri reikalauja, kad vyras daugiau
udirbt, nors ir dl to turi danai ivaiuoti. iuo atveju klient
nevertina vyro pastang siekti didesns eimos gerovs, situacij
traktuodama taip, kaip jai patogu.
5. Konfrontacija padeda atkreipti kliento dmes tai, kad jis ven-
gia aptarti kai kurias problemas. Pavyzdiui, konsultantas isako
savo nusistebjim klientui: Mes buvome susitik jau du kartus,
bet Js nieko nekalbate apie tai, k per pirmj susitikim laikte
svarbiausia problema - savo seksualin gyvenim. Kiekvien kar-
t, kai mes priartjame prie ios temos, Js nueinate al .A svars-
tau, k tai galt reikti?"
Konfrontacija yra sudtingas konsultavimo bdas, reikalaujan-
tis didelio konsultanto subtilumo ir gdi. Danai klientas j su-
vokia kaip kaltinimus j' am, todl ji naudotina tik tada, kai pakan-
kamai pasitikima vienas kitu,.,kai klientas jauia, jog konsultantas
j supranta ir juo rpinasi.
Labai svarbu suprasti ir inoti, kur konfrontacijos negalima nau-
doti kaip konsultavimo bdo. E.Kennedy (1977) ia iskiria kelet
pagrindini atvej:
1. Konfrontacijos negalima naudoti kaip bausms u elges, ne-
priimtin konsultantui. Tai ne priemon konsultanto prieikumui
ireikti.
2. Konfrontacija nra skirta kliento psichologins savigynos me-
chanizmams sugriauti. Jos paskirtis - klientui padti surasti b-
dus, kuriais jis ginasi nuo realybs. Deja, gana populiarus konf-
rontacijos bdas yra iekoti savigynos mechanizm ir juos griauti.
Tai psichologin konsultavim atkeliavo i vadinamj sensity-
vumo treniravimo grupi. Psichologins savigynos stilius daug k
pasako apie kliento asmen, todl ia svarbiau suprasti, o ne griauti.
Griovim visada lydi kliento susierzinimas ir prieinimasis. Prie
konfrontacij svarbu vertinti kliento psichologins savigynos me-
chanizm pobd ir bkl uduodant sau svarbius klausimus:
- Kaip giliai siaknij ir kaip ilgai veikia ie mechanizmai?
- Kokios asmenybs jgos slypi u ios gynybos?
- Kiek ie savigynos bdai btini, kad mogus galt skmingai
prisitaikyti kasdienybje?
- Kas atsitikt, jei i savigynos bd nelikt?
3. Konfrontacijos negalima naudoti konsultanto poreikiams ten-
kinti ar jo saviraikai. Per konsultavim konsultantas dvikovai lai-
mti neturt demonstruoti savo iminties ir jgos. Konsultanto
tikslas - ne nugalti klient, o j j suprasti ir padti jam. Netinkamai
konfrontuodamas, konsultantas pats ginasi ir siekia panaudoti kli-
ent savo asmeninms problemoms sprsti.
Konfrontacija konsultavime turi bti grindiama tam tikromis
paprastomis taisyklmis (Egan G., 1986). Konfrontuojant su klien-
tu reikt:
- rpestingai apibdinti netinkamo ar prietaringo elgesio turi-
n ir jo kontekst, taiau nereikt visko isakyti i karto; konsul-
tantui reikt prisiminti, kad konfrontacija nra atvejo analiz ko-
legoms;
- smulkiai apibdinti kliento prietaringo elgesio padarinius -
paiam klientui, jo artimiesiems, galiausiai konsultavimui;
- padti klientui atrasti bdus, kaip jis galt jveikti proble-
mas.
Ivardytas taisykles dar galima papildyti tuo, kad konfrontacija
su klientu negali bti agresyvi ir kategorika. Konsultantas turt
daniau naudoti frazes man atrodo", gal galtumte paaikinti",
jei a neklystu" ir kt., kurios ireikia tam tikras konsultanto abe-
jones ir suvelnina konfrontacijos ton.
Atskiras konfrontavimo atvejis yra kliento pasisakymo pertrau-
kinjimas. Konsultantas, leisdamas klientui laisvai pasakoti, netu-
rt pamirti, kad ne visi igirsti dalykai vienodai svarbs, kad kai
kurios temos ar klausimai turt bti pagilinami". Klientas per-
traukiamas, kai jis peroka" prie kit problem, nesigilins pa-
sakot prie tai. Jeigu klientas pakeiia tem, konsultantas galt
jsiterpti - A pastebjau, jog Js pakeitte tem. Ar tai padarte
specialiai?"
Taiau danai pertraukti kliento pasakojim yra rizikinga. Kai
neleidiama klientui pasakoti taip, kaip jam norisi, danai negau-
nama to, ko mums norisi. Daugelis klient bna link pasiduoti
konsultanto vadovavimui, todl, danai pertraukinjami, jie tam-
pa priklausomi nuo konsultanto ir tada sunku juos paskatinti bti
savarankikais.
Konsultanto j ausmai ir atsiskleidimas. Konsultantas visada
turi bti ne tik guds, valgus, bet ir emocikai sitraukti kon-
sultavim. Taiau labai svarbu, kad konsultanto emocijos tarnau-
t klientui, o ne jam paiam. Nordamas giliau pamatyti ir supras-
ti kliento problemas, konsultantas turt likti objektyvus. Kaip sa-
ko A.Storr (1980), empatija be objektyvumo tiek pat maai vertin-
ga, kaip ir objektyvumas be empatijos. C.Jung (1958) ra:
Daktaras, nordamas vesti u rankos kit mog arba tik trumpai j palydti, pri-
valo jausti taip, kaip ir is mogus. Jis niekada nejauia, kai vertina. ia didelio skirtu-
mo nra, ar savo vertinim jis isako odiais, ar laiko j savyje. Taip pat nevertinga
laikytis prieingo poirio ar sutikti su pacientu neprietaraujant. Jausmai ateina tik
esant bealikai objektyviam".
Konsultantas savo jausmus parodo, atsiskleisdamas klientui. At-
siskleisti plaija prasme, tai parodyti savo jausmus ir reakcijas
vykius ir mones. Daugel met psichologiniame konsultavime ir
psichoterapijoje vyravo poiris, ypa propaguojamas psichoana-
litins orientacijos atstov, kad konsultantas neturt susigundyti
parodyti savo asmenyb klientui. itai paprastai nerekomenduo-
jama daryti dl dviej prieasi. Pirmoji - klientas, perdaug ino-
damas apie konsultant, maiau apie j fantazuoja, ir konsultantas
praranda svarb informacijos apie klient altin. Pavyzdiui, kai
kurie klientai siekia suinoti, veds ar ne (itekjusi ar ne) kon-
sultantas. Vietoj atsakymo klausim, konsultantas turt pasi-
domti, ar klientui taip svarbu, ar jis dirbs su vedusiu ir nevedusiu
konsultantu. Antra prieastis, dl kurios konsultantui nerekomen-
duojama atsiskleisti klientui, yra ta, kad tai apimt ir dalijimsi
savo problemomis su klientais, o tai yra antiterapika. Tai ypa
aktualu konsultavimo pradioje, kai klientas jauiasi nerimastin-
gai bei nepasitiki tiek savimi, tiek konsultantu. Konsultanto atsi-
skleidimas gali padidinti ir kliento nerim, ir nepasitikjim juo.
Kalbdamas apie save, konsultantas daniausiai tiesiog siekia, kad
klientas j geriau suprast ir priimt. Taiau konsultantas turt
daugiau stengtis suprasti klient, o ne stengtis bti jo suprastas.
inoma, iuose argumentuose slypi dalis tiesos. Taiau iuolai-
kins tendencijos psichologiniame konsultavime ir psichoterapi-
joje, atnetos humanistins-egzistencins orientacijos atstov, kon-
sultanto atsiskleidim traktuoja kaip svarb konsultavimo gd,
padedant susiklostyti nuoirdiems santykiams tarp konsultanto ir
kliento. Nusileisdamas nuo aukto anonimikumo pjedestalo, kon-
sultantas padrsina klient atskleisti savo asmenin patylim ir pa-
didina tarpusavio pasitikjim. Kliento atsiskleidimas danai pri-
klauso ir nuo to, kiek konsultavime emocikai dalyvauja pats kon-
sultantas. S.M.Jourard (1971) yra ras:
Mes aptinkame koreliacij tarp to, k mogus nori atskleisti kitam mogui i savo
gyvenimo, ir to, k is mogus atskleidia jam".
Kitaip tariant, atsiskleisdamas pats, leidi atsiskleisti kitam.
Konsultantas gali atsiskleisti dvejopai. Pirmiausia, jis tiesiogiai
gali ireikti savo reakcijas kliento ar konsultavimo situacijos at-
vilgiu, apsiribodamas ia ir dabar" situacija. Pavyzdiui: Kar-
tais, panaiai kaip dabar, man sunku pasirinkti, kaip reaguoti'} J-
s odius, kad tai bt prasminga Jums"; Man lidna ir neramu,
kad Js nuolat puolate ir menkinate save" ir kt. Kitas konsultanto
atsiskleidimo bdas - pasidalijimas savo gyvenimo patyrimu, pa-
demonstravimas panaum su klientu ar jo situacija. Pavyzdiui:
Klient: Man sunku su savo tvu. Jis sensta ir yra labai vienias. Jis ateina ir sdi
vis dien, o as jauiuosi, lyg turiau j uiminti. Taip a uleidiu visus nam ruoos
darbus, skinu nepakankamai dmesio vaikams. A noriau jam padti, bet kuo toliau
tuo sunkiau man tai pavyksta. . w^uui uu<m,
Konsultantas: A manau, kad galiu suprasti, kokj prieikum ir pykti, o kartu ir
n e i t a i S i ^ T H "
0 8
7"T ^ *"** *
W p p a t l a b a i
- to* ateina
auSuo i K k ! " . r
Va l a n d 0 r n i s
-
M a n s

k u
ParodyU, kad a patenkintas, ir
jauiuosi kaitas, kad esu toks egoistas.
Kartais dar skiriamas pozityvus ir negatyvus konsultanto atsi-
skleidimas (Gelso .J., Fretz B.K
5
1992). Pirmuoju atveju padeda-
ma klientui j pastiprinant ir pateisinant. Pavyzdiui: A irgi jau-
iu, kad ms santykiai klostosi kuo puikiausiai ir Js padarte
didel paang". Antruoju atveju konfrontuojama su klientu. Pa-
vyzdiui: Js sakote, kad viskas gerai, taiau jei kas nors panaiai
reaguot mano pasirodym, a labai supykiau".
Konsultantas atsiskleisdamas visada turt bti nuoirdus, spon-
tanikas ir emocionalus. Atskleidiant savo patyrim, geriau rem-
tis dabartine gyvenimo situacija, o ne kalbti apie praeities patyri-
m, nesusijusi su konsultavimo problematika. Atskleidiant savo
patyrim, reikia stengtis nenukreipti dmesio nuo kliento.
Nra paprasta atskirti tinkam ir netinkam konsultanto atsi-
skleidim. Pirmiausia, kad jis bt tinkamas, reikia vengti daug ir
danai juo naudotis. Reikt vengti dalytis kiekvienu savo patiria-
mu jausmu, kilusiu prisimenant ar fantazuojant. Kai danai pasa-
kojami vykiai i praeities, daugiau panau j pseudoatsiskleidim.
Konsultantas visada turt inoti, kodl, kokiam tikslui kalba apie
save - nordamas padti klientui ar tenkindamas savo emocinius
poreikius.
Atsiskleidiant labai svarbus laiko veiksnys - tai turi vykti tin-
kamu momentu ir trumpai, kad dmesio centre ilikt klientas ir
jo vietos neuimt konsultanto igyvenimai. Konsultantas gali at-
siskleisti tik esant geram kontaktui su klientu, daniausiai per v-
lesnius susitikimus.
Konsultavimo st rukt ravi mas. Tai reikia konsultanto kon-
takto su klientu organizavim, konsultavimo etap iklim ir j
rezultat vertinim, taip pat informacijos apie konsultavim su-
teikim klientui. Po kiekvieno ubaigto etapo kartu su klientu ap-
tariami jo rezultatai, suformuluojamos ivados. Btina jsitikinti,
kad konsultanto ir kliento tam tikro etapo rezultat vertinimas
sutampa.
Struktravimas vyksta vis konsultavim dirbant su klientu pa-
gal princip ingsnis po ingsnio" ir pradedant kiekvien nauj
etap vertinus t, kas pasiekta. Tai skatina klient aktyviai bend-
radarbiauti su konsultantu, taip pat leidia po patirtos neskms
viename konsultavimo etape vl grti prie ankstesns problemos
sprendimo. Taigi struktravimo esm - planuoti konsultavimo ei-
g dalyvaujant klientui.
H.4. Patarimai pradedaniam konsultantui
'.Ji daryti su savo neri mu ir tampa? Daugeliui pradedani
konsultant bdinga sutikti savo klientus su dvilypiais jausmais.
J altinis - klausimai, kurie ikyla konsultantui ir kuriuos nra
apibrto atsakymo:
- K a pasakysiu klientui?
- Kaip tinkamai kalbti su klientu?
- Ar a sugebsiu jam padti?
- Ar sugebsiu suprasti, apie k kalba klientas?
- Kas atsitiks, jei a suklysiu?
- K klientas galvoja apie mane?
- Ar klientas pastebs mano nepatyrim ir kaip reaguos tai?
- Ar ateis jis kit kart?
Visi ie klausimai be atsakym kelia nerim ir tamp. Apskri-
tai, tai visai natrals klausimai, nes konsultantas gali susidurti ir
neretai susiduria su paiais vairiausiais monmis - skirting pro-
fesij, skirting socialini sluoksni, skirtingo amiaus, galiausiai,
labai skirting asmenybi. Kai kurie klientai bna vyresni u kon-
sultant ir turi gausesn gyveninio patyrim, kai kurie - daugiau
isilavin, ir tai veria konsultant nepasitikti savo jgomis.
Panaiomis situacijomis kylant nerim reikt priimti kaip na-
tral. Tani tikras konsultanto nerimas rodo, jog jis sismonins,
kaip svarbu bti su klientu, taip pat neapibrtum to, kas turt
vykti, vyks ir vyks tarp jo ir kliento. Konsultanto drsa ir yra tai,
kad jis neatmest, neistumt, nesistengt paalinti kylant neri-
m, o siekt j pripainti savyje, vardyti, suprasti ir priimti. Abejo-
ti savimi tokiame rimtame, sudtingame ir atsakingame usimi-
me kaip psichologinis konsultavimas yra normalu - neabejoja tik
pasitikintys kvailiai, bet jie tuo ir pavojingi. Nerimas dl aukiau
mint klausim bus maesnis, jei konsultantas nustos i anksto
vertinti ir priskirti kokiai nors kategorijai save, o kartu ir klient.
klausimus bus atsakyta nuoirdiai domintis kiekvienu klientu kaip
mogumi, kitoniku ir savitu.
Kartais nerimas ir j tampa kyla tik tam tikromis konsultavimo
situacijomis, susidrus su tam tikrais klientais ar tam tikromis prob-
lemomis. Tada svarbu visikai isiaikinti, kokios konkreios situ-
acijos ar problemos yra grsmingos, ir savo praktik, bent jau pra-
dioje, tvarkyti taip, kad su tais tampos altiniais tekt kuo ma-
iau susidurti. Labai svarbu pasitarti su labiau patyrusiais kolego-
mis, aptarti savo problemas profesional grupse. Tada konsul-
tanto profesinis diapazonas bus platesnis ir darbas neskatins su-
degti".
Kaip bt i savirni ir atskleisti save? Pradedaniam konsultan-
tui ikyla nemaai nerimasting klausim, kuriuos galima apibend-
rinti vienu klausimu - kaip visk padaryti teisingai? Toks susirpi-
nimas neretai veria konsultant ignoruoti savo jausmus, kylan-
ius konsultuojant, skatina likti kuriam savai intuicijai, stengtis
nenukrypti nuo to, ko buvo mokytas ar k perskait konsultavimo
knygose. Taip gresia prarasti savast konsultuojant. Konsultantas,
kuris nepaiso savo vidini impuls, nepasitiki savimi, bijo rizikuoti,
danai sukuria toki situacij, kai jis lyg ir klausosi kliento, rpes-
tingai atspindi jo mintis ir jausmus, taiau, kol nusprendia, kaip
realiai reaguoti, tinkamiausias laikas jau bna prajs. itai kelia
konsultanto tamp, veria j klysti palaikant natrali pokalbio
tkm.
Praktikoje daniausiai pasitaiko du kratutinumai. Vienas j,
kai konsultantas visikai atsisako pasikliauti savimi kaip asmeny-
be, bendraudamas su klientu stengiasi neieiti u sivaizduojam
profesinio vaidmens reikalavim rm. Kitas kratutinumas, kai
konsultantas bet kokia kaina siekia rodyti klientui, kad jis toks
pats mogus kaip ir klientas, t.y. absoliutizuoja savo asmenybs
dalyvavim konsultavime ir visikai ignoruoja profesijos keliamus
reikalavimus.
Kalbant apie pirmj atvej, svarbu paymti, kad konsultantas
privalo laikytis tam tikr profesins veiklos slygojam funkcij.
Pradedaniam konsultantui, deja, neretai tenka sprsti dilem -
asmenyb arba vaidmuo", ir danai darbo pradioje pasitaikantis
nesaugumo jausmas, nepasitikjimas savimi veria orientuotis tik
turimus profesinius gdius ir inias, kurie padeda apsiginti nuo
konsultavimo situacijos nerimo, tampa tam tikru juntamu pagrin-
du igyvenant neapibrtum.
Panas padariniai esti ir darbo, grindiamo nerealistiniais sie-
kiais, kurie irgi bdingi pradedaniam konsultantui:
- a visada turiu padti;
- a turiu mgti visus savo klientus ir diaugtis jais;
- a visada turiu visk suprasti ir bti kuo empatikesnis;
- a privalau kiekvienu momentu suvokti, kas vyksta tarp ma-
ns ir kliento;
- a visikai priimti kit mog galiu tik atsisaks savs;
- a turiu atsakyti bet kokius kliento klausimus; ir kt.
Konsultantas, siekdamas savo darbe realizuoti tokius reikalavi-
mus sau, neivengiamai taps savo profesinio vaidmens auka, vi-
sikai praras save profesinje veikloje.
Kai konsultantas siekia visikai apsaugoti" konsultavim nuo
savo asmenybs apraik, 'vengia dalytis savo jausmais ir reakci-
jomis su klientu, konsultavimas praranda intymum ir vietoj mo-
giko dviej asmen kontakto tampa mechaniku profesini g-
di pritaikymu, kur konsultantas stengiasi pasirodyti besiauko-
janiu" ir neklystaniu mogik siel ininieriumi". Reikalau-
damas klient bti atviru, savo tariamu profesionalumu konsul-
tantas modeliuoja kliento udarum. Sunku reikalauti i kliento,
kad jis bendravim praturtint tuo, ko gaili pats konsultantas. Taip
j kontaktas pasidaro nenuoirdus.
Taiau kai konsultantas visikai pamirta, kad visgi egzistuoja
tam tikri profesijos keliami reikalavimai ir konsultuodamas per-
nelyg pasijunta tiesiog mogumi, inyksta bet kokia skiriamoji ri-
ba tarp padedanioje ir atjusiojo prayti pagalbos. Taip su klien-
tu pradedama dalytis visomis esamomis ir buvusiomis savo prob-
lemomis, manant, kad tai geriausias bdas parodyti klientui, kad
ne tik jis kenia, kad ne tik jam sunku. Konsultantas mano, jog,
pasidalijus su klientu savo panaiomis problemomis, pastarojo
problemos taps ne tokios svarbios. Deja, danai toks konsultanto
betarpikumas reikia tik tai, kad konsultuodamas jis tenkina sa-
vo poreikius, apgaudinja klient. Konsultantas, per daug ir per
ilgai atsiskleisdamas, usklendia klient.
Konsultantas turt profesinius konsultavimo gdius jungti
su savo asmenybe. Kaip sako patyr psichoterapeutai, idealu, kai
nra skirtumo tarp to, k daro geras mogus ir geras konsultantas.
Nesiekti t obul umo ir atsivelgti savo ribotum. Jau iek tiek
kalbjome apie nerealius pradedanio konsultanto siekius, tiks-
his. Nereals tikslai labai artimai susij su siekimu bti tobulu.
Taiau, jeigu konsultantas sueikvos daug energijos sivaizduoja-
mam tobulo konsultanto vaizdiui kurti, ar beliks jam energijos
realiam darbui su klientu? Klaidas daro ir pradedantys, ir patyr
konsultantai. Esm ne klaidose, o realistikuose savo darbo tiks-
luose. Tai svarbu tiek konsultantui, tiek klientui. Jeigu kelsime
perdaug didelius tikslus, pavyzdiui, iki galo isprsti visas prob-
lemas, nepasiekiamas tikslas gniudys konsultant ir neleis pilna-
vertikai gyventi tobulybs bacila ukrstam klientui. Keldami re-
alistikus tikslus, galbt savo darbe nepasieksime kakoki ypa-
ting rezultat, taiau ivengsime ir bereikalingo nusivylimo be-
sivaikant mira. Galiausiai, mginant tobulai atlikti konsultanto
vaidmen, prapuola laisvumas ir spontanikumas, kurie btini na-
traliam konsultavimo kontaktui. Tobulumo siekim reikt pa-
keisti meistrikumo siekimu. Vertingiau klientui ir daug realiau
paiam bti savo profesijos meistru, negu iekoti tuios tobuly-
bs.
Healyb tokia, kad mogus negali bii tabjjlj. sj

sm riboti
~ kiekvienas savaip. Tai reikia, kad konsultuojant negalima tik-
tis skms su kiekvieni! klientu. Sininga yra prisipainti sau, kad '
nemanoma skmingai dirhti sn ?'7c/7/ Hi^ntnio TV^^", > ' V-.
t . ^ivii^ii^di uii u hu visais klientais. I o tr nereikia. Re-
aliai egzistuoja ne problemos kaip tokios, bet mons, turintys prob-
lem. Ir konsultanto tikslas - ne bti vis problem ekspertu ir
sprendim inovu, o padti konkreiam klientui prisiimti atsako-
myb u savo problemas. Nepamirkime, kad bet koki problem
- neskm mokykloje, alkoholizm, eimos konflikt - galima su-
prasti tik atsivelgiant konkret j igyvenant mog. Todl kon-
sultanto atsakomyb - suprasti klient, o ne rasti atsakymus jam
gyvenimo keliamus klausimus. Taigi konsultantas neturi vis ga-
lim atsakym ir sprendim, bet yra tik mogus, norintis ir galin-
tis suprasti j besikreipiant.
Bti siningu kl i ent ams ir sau. Neretai konsultantas bijo pra-
rasti klient pagarb, pasakydamas, kad negali jiems padti. Ta-
iau kartais klientas gerbs labiau, jei pripainsime savo ribotum.
Bti siningu su klientu - reikia prisipainti, kad ito i tikrj
neinai. Tokiu atveju visada galima nukreipti klient labiau paty-
rusiam kolegai.
Konsultantui neleistina apgaudinti kliento, maitinti" jo nere-
aliais paadais, taip pat neleistina ir save apgaudinti. Tai nebti-
nai turi bti smoningas melas (jeigu taip yra, tai greiiau konsul-
tanto profesionalumo ar etikos klausimas); save galima apgaudi-
nti labai subtiliai ir nesmoningai. Tokios saviapgauls prieas-
tis gali bti perdtas poreikis kurti produktyv ir terapikai vertin-
g konsultavimo kontakt, siekimas bet kokia kaina matyti gerus
savo darbo rezultatus. Kai labai norima pamatyti, kad pakito kli-
ento asmenyb ar elgesys, tampama pernelyg optimistiku reali
pokyi atvilgiu. Taip nesunku apgauti save pamatant gerus re-
zultatus ten, kur j i tikrj nra, arba be galo racionalizuojant
savo neskmi prieastis, iekant iorini prieasi joms paai-
kinti. Konsultantas gali apgaudinti save ir priskirdamas savo dar-
bui tuos kliento asmenybs ar gyvenimo pokyius, kurie nesusij
su konsultavimu (pavyzdiui, periodika depresija esant kai ku-
riems psichikos sutrikimams).
Konsultantas savo elgesiu ir klientus gali paskatinti apgaudin-
ti save. Neretai klientas, savo problemoms sprsti paskyrs daug
laiko, energijos, o kartais ir pinig, taip pat pradeda velgti didel
paang, nors i tikrj rezultatai tik tariami. Kai klientas entu-
ziastingai tvirtina, jog jis labai daug gavs i konsultavimo, daug
k pakeits savyje ir savo. gyvenime, blaiviai mstantis konsultan-
tas turt paprayti klient konkretizuoti, k jis gavo ir kas pasi-
keit. Danai klientas negali to padaryti, tiksliai apibdinti pasiek-
t rezultat ir irykja tikroji padtis, taiau tai padeda klientui
siningiau ir realistikiau vertinti tai, k jis gavo per konsultavi-
mo susitikimus.
"Nesitikti greit rezultat. Konsultavime nereikia tiktis re-
zultat tuoj pat. Daniausiai nemanoma per 1-2 susitikimus su-
rasti, kaip isprsti visas kliento problemas (nors, be abejo, bna
ir iimi). Daugelis pradedani konsultant sielojasi dl to, kad
nemato greit ir ryki savo darbo vaisi. Taiau vienas i konsul-
tantui btin bruo ir yra mokjimas toleruoti neapibrtum,
net ir susijus su kliento paanga. Labai retai kliento problem
sprendim galima palyginti su nuosekliai vir kylania tiese.
Tai daniausiai yra lauyta linija. Kol pasiekiama bent iek tiek
stabilesni, kliento poreikius atitinkani rezultat, kliento bkl
ne vien kart gali pablogti. Kol klientas analizuoja save, lauo
savo prastas psichologins savigynos priemones, kol atsisako ne-
tikr asmenybs kauki, jis igyvena daug skaudi valand, ne-
vilties akimirk, lydim stipraus nerimo, baims, depresijos. Ne
vienas klientas tokiais momentais apgailestaudamas sako: A juk
daug geriau jauiausi prie ateidamas pas jus, nors tada atrod,
kad viskas labai blogai. A dabar daug labiau paeidiamas".
ties, save pakeisti yra sunku ir skausminga. Konsultantas turi i-
noti, kad reikming rezultat jis negals pasiekti, jeigu nepads
klientui suprasti, jog is pats atsako u real savo problem spren-
dim ir turi bti pasirengs sumokti reali toki pokyi kain.
Kalbant apie konsultavimo efektyvum, svarbu paymti ir tai,
kad tikrieji rezultatai gali pasimatyti ir gerokai vliau, nes neretai
konsultavimas reikia ne tik apiuopiam tiesiogin rezultat (jis
yra pageidautinas), taiau ir tam tikr investicij" ateit, kurioje
klientas gali skmingai realizuoti savo pakitusias nuostatas.
Vienintelis bdas pasitikti savimi kaip efektyviu konsultantu -
leisti kartais pasijusti bejgiu, suabejoti savo efektyvumu, apskri-
tai konsultavimo ar psichoterapijos tikslingumu. Konsultantas, su-
gebantis nuolat nesirpinti savo efektyvumu, produktyvumu, gali
daugiau dmesio skirti tiek sau, tiek klientui.
Vengti itirpti" kliento problemose. Gana paplitusi daugelio
pradedani konsultant klaida - per daug rpintis klientu. Tai,
kaip ir vaiko perdta globa, paprastai duoda prieing troktamam
efekt. Konsultavime tai gali pasireikti pavojumi konsultantui su-
sirgti" kliento liga". Vienas i svarbiausi konsultavimo gdi
yra mokjimas kuo glaudiau bendrauti su klientu, kai jis yra ka-
binete, ir atsijungti" nuo jo jam ijus, leidiant paiam atsakyti
u savo gyvenim tarp susitikim. Perdtas konsultanto siekimas
sukurti klientui laimingo gyvenimo scenarij ir skming gyveni-
mo situacij, veria prisiminti lietuvik patarl: Gerais norais
kelias pragar grstas". Ne visada tai, k konsultantas daro, ma-
nydamas, jog tai gerai klientui, i tikrj taip ir yra. Labai danai
konsultantas, perdtai klimps" kliento gyvenim (kartais tai
aikina uuojauta ir gailesiu), stengdamasis jam padti bet ko-
kiomis priemonmis, nuima nuo kliento atsakomyb, o save pa-
veria neatsakingu globju. Kai konsultantas jauiasi pernelyg at-
sakingas u kliento gyvenim profesiniu ir grynai mogiku po-
iriu, i atsakomyb" tampa visiku neatsakingumu. Todl pa-
naiais atvejais konsultantui reikt paiam ar padedant kolegoms
pasitikslinti savo geradarysts" itakas, nes jis turt ne gailtis
ir globoti, o padti klientui atrasti ir panaudoti savo resursus. Sa-
koma, jog meilje ypa svarbu gerbti partnerio(s) potencial. Tai
tinka ir psichologiniam konsultavimui.
Vengti pat ari m ir skubot sprendim. Patarim davimas turi
socialines aknis - daugelis moni mgsta, kai juos kreipiasi
patarim ir mielai juos duoda. Tai kutena patarianiojo savimeil.
Ne iimtis ir psichologinis konsultavimas. ia konsultantui tapti
patarim davju daug lengviau, nes daniausiai keniantis klien-
tas ateina pas j ne tik iekodamas, bet netgi reikalaudamas patar-
ti, k daryti. Jo nepatenkina, kad bt tik aptartos problem spren-
dimo galimos alternatyvos - jam bt geriausia, kad imintingas
konsultantas pats isprst jo problemas.
Taiau nedert pamirti C.Jung odi: Geras patarimas yra
abejotinas vaistas, nors nelabai pavojingas, nes maai efektyvus".
Asmenybs negalima pakeisti patarimais. Duoti ger patarim -
viena i sunkiausi uduoi. Dar sunkiau mogui, gavusiam pa-
tarim, j realizuoti, nes paprastai patarianiojo ir to, kuriam pata-
riama, gyveninio patyrimas, pats gyvenimas gantinai skiriasi. y-
nius psichoterapeutas M.Balint yra saks: Niekada nepatarinki-
te pacientui, kol nesuvokte, kokia yra reali problema". Danai gi,
irykjus realiai problemai, klientas j jau gali isprsti ir pats be
konsultanto patarim. Patarimas visada bna pavirutinikas, pa-
naus vienpus eism, o konsultavimas visada yra dviej asme-
nybi darbas. Kartais praymas patarti bna inomo manipuliaci-
nio aidimo taip, bet..." iraika, ir jeigu konsultantas ukimba
ant io kabliuko, klientas j tiesiog eksploatuoja, iekodamas sau
patogi sprendim.
Taiau patarimai gali bti ne tik neefektyvs, bet,ir kenksmin-
gi. Todl svarbu inoti pagrindines prieastis, kodl konsultantas
turt vengti tiesiogiai patarinti klientui.
Duodant patarimus, paeidiamas asmenybs autonomikumas
- j au vien etikai neturime teiss sprsti u kit mog. Duodantis
patarimus konsultantas prisiima atsakomyb u kito mogaus gy-
venimo variant pasirinkim. Pavyzdiui, klientas klausia konsul-
tanto, skirtis jam su mona, ar ne. Jeigu konsultantas patars skir-
tis ir klientas paklausys jo, vliau jis gali pradti manyti, kad jo
skyrybos buvo klaida ir gali apkaitinti konsultant. Jeigu konsul-
tantas patars klientui nesiskirti ir is paklausys jo, vlgi visa kalt
u nevykus kliento gyvenim teks konsultantui. Taigi, davs pa-
tarim, konsultantas visada tampa atsakingas. Taiau konsultanto
udavinys yra padti klientui atrasti savus sprendimus ir sismo-
ninti savo laisv veikti.
Gaunantis patarim klientas tampa priklausomas nuo konsul-
tanto, ir kartu atitolsta galutiniai konsultavimo tikslai.
Su problemomis, keliamomis kliento, susiduriame mes visi, ir
konsultantas ia negali bti vienintelis teisus ekspertas. Galiau-
siai, dauguma i problem neturi apibrt atsakym. Kai klien-
tas abejoja, vesti jam ar ne, kai nori suinoti, ar tinka jam tam
tikras darbas, kaip elgtis su savo nusenusiais tvais - atsakyti vie-
nareikmikai negalima. Kai kurie atsakymai yra susij su mora-
le. Tada vienintelis bdas - padti atskleisti klientui savo tikruo-
sius ketinimus ir tikruosius jausmus, po to nusprsti, k daryti.
Duodant patarimus, nereikia pamirti ir to, kad klientas prie
tai jau gali bti gavs daug prietaring patarim, ir dar vienas
patarimas tik visk visikai supainiot jo galvoje. Be to, kartais
mons klausia patarimo jau nusprend, k daryti. Tada bet koks
prietaraujantis patarimas priimamas kaip neteisingas ir prade-
dama abejoti jo davjo, t.y. konsultanto, kompetencija.
Kai klientas primygtinai klausia, kaip jam elgtis, galima jo pa-
ties paklausti - R Js apie tai manote?", Kokias galimybes iai
problemai isprsti Js pats matote?", Jeigu a dabar atsakysiu
Js klausim, k Js darysite su savo problemomis ateityje?", Js
norite, kad a prisiimiau atsakomyb u Jus?" Jeigu konsultantas
skatina klient atsakyti u savo elgsi ir padeda jam, is bna lin-
ks pats sprsti savo problemas, iekoti atsakym f ikilusius klau-
simus. Paties atrastus sprendinio bdus daug lengviau priimti, taip
pat gerokai lengviau realizuoti.
inoma, nra taisykli be iimi. Kartais konsultantas privalo
klientui tiesiogiai patarti, kai is tuo momentu negali pasirinkti ar
yra grsm sau arba kitiems. Svarbu k nors konkretaus patarti
klientui, kuris yra pernelyg nerimastingas, elgiasi dezorganizuo-
tai, kad jis galt kontroliuoti esam situacij. Neretai klientas pra-
o patarti isprsti klausimus, kurie nra asmenybs problemos.
Ir, atsivelgiant konsultanto kompetencij, galima jam patarti,
taiau nereikt to vadinti konsultavimu.
Su patarim davimu siejasi dar viena galima pradedanio kon-
sultanto klaida - skubot sprendim silymas klientui. Konsultan-
tui reikt prisiminti, kad problema, kuri klientas pateikia po-
kalbio pradioje, gali bti ne svarbiausia arba- i viso ne ta, dl
kurios jis kreipsi j. Jeigu is paskubs isprsti" i problem,
tikroji gali ir likti nepaliesta. Ydingas ir pats sprendim silymas
klientui. Konsultantas atrodo labai pretenzingai, manydamas, kad
gali isprsti visas problemas, su kuriomis susiduria klientas. Da-
vs tiesioginius sprendimus klientui, jis neretai kartu sudtingas
gyvenimo problemas paveria elementariomis, tariamai turinio-
mis tokius pat paprastus sprendimus. C.Rogers tvirtino, kad kon-
sultantas, pasirys dmesingai klausytis kliento, turi gerbti ir jo
gyvenimo sudtingum. Sprsdamas u klient, konsultantas ne-
pasitiki kliento kaip mogaus sugebjimu paiam atsakyti savo
gyvenimo klausimus.
Nemoralizuoti ir nepamokslauti. Moralizuojantis konsultan-
tas vertina kliento elges, jo pairas, ir nurodinja, k is privalo
daryti arba k jis privalt jausti. Klientas, kuris mginamas keisti
veriant priimti konsultanto vertybes, gali pasijusti kaltas, o tai nie-
ko bendro neturi su psichologinio konsultavimo tikslais. Tokie pa-
reikimai kaip Js neturite teiss neksti savo motinos", Js ne-
galite taip elgtis su savo vaikais", Abortas yra mogudyst" ir kt.
gali bti atskiro mogaus vertybi sistemos dalis, taiau i konsul-
tanto lp tai skamba kaip ideologiniai lozungai ir demonstruoja
ne mginant suprasti, o vertinant konsultanto poir klient.
4.5. Psichologinio konsultavimo pabaiga
ir rezultat vertinimas
Konsultavimo pabaiga. Tai reikia, kad daugiau susitikim ne-
bus. Konsultavimas daniausiai baigiasi natraliai, kai klientas pra-
deda aikiai suprasti savo problemas ir kaip jas sprsti arba kai
problemos isprendiamos konsultuojant. Tokiu atveju abu - ir kli-
entas, ir konsultantas - nusprendia nebesusitikinti. Paskutinis
susitikimas turt bti skirtas darbui apibendrinti ir ivadoms su-
formuluoti. Geriausia, kad tai pirmiausiai padaryt pats klientas.
Tikrasis konsultavimo rezultatas ir bus tas, kok pateiks klientas.
Konsultantas turt padti klientui kuo tiksliau ir konkreiau su-
formuluoti ir vardyti tuos pokyius, kurie vyko per susitikimus.
Nuo konkretumo laipsnio priklauso, kiek smoningai klientas pri-
ima vykusius pokyius.
Taiau kartais konsultanto ir kliento nuomons apie tai, kada
turi baigtis konsultavimas, gali nesutapti. ia galimi du atvejai.
Pirmasis - kai konsultantui atrodo, jog laikas nutraukti konsulta-
vim, taiau klientas jauiasi tam nepasirengs ir nori toliau susi-
tikinti. Kartais klientui vienintelis bdas tsti konsultavim - ne-
kintantys arba atsirandantys vis nauji simptomai arba problemos.
Tuomet konsultantui svarbu isiaikinti, kodl klientas nori tsti
konsultavim ir vertinti io poreikio dyd. Pagrindin tokio pob-
dio nuomoni nesutapimo prieastis - kliento priklausomyb nuo
konsultanto, siekimas problem galutini sprendim. Tam takos
gali turti ir kliento perklimo reakcijos. Iki galo neisiaikinus,
kodl nesutampa kliento ir konsultanto nuomon dl konsultavi-
mo ubaigimo ir nesutarus iuo klausimu, konsultavimas negali
bti nutrauktas.
Antrasis atvejis - kai konsultavim ubaigti siekia klientas, nors,
konsultanto nuomone, tai dar per anksti. Tada konsultantas tur-
t isiaikinti, kodl klientas nebenori susitikinti, o klientui pa-
aikinti galimus nesavalaikio konsultavimo ubaigimo padarinius.
Nereta io tipo konsultanto ir kliento nuomoni nesutapimo prie-
astis - klientas nepatenkintas konsultavimu, santykiais su kon-
sultantu. Rita galima prieastis - nevienodi kliento ir konsultanto
keliami tikslai: klientas siekia trumpalaiki, artim tiksl (i kar-
to isprsti problem, sumainti simptomus ir kt ) , o konsultantas
- ilgalaiki, tolim tiksl. inoma, svarbesni yra kliento tikslai.
Konsultantas negali versti klient tsti konsultavim.
Kartais ikyla klausimas, ar turt konsultantas susitikinti su
klientu pasibaigus konsultavimui. Klientui reikt leisti kreiptis
konsultant prireikus, ikilus naujoms problemoms ir kt., taiau,
antra vertus, toki susitikim nereikia skatinti. Jeigu konsultavi-
mas buvo skmingas ir efektyvus, susitikinti nereikt.
Konsultavimo rezultat vertinimas. Vienas i svarbi kon-
sultanto etikos reikalavim yra inoti savo darbo tikruosius rezul-
tatus, naudojam konsultavimo priemoni ir bd poveiki bei efek-
tyvum. Taigi ikyla klausimas - Ar psichologinis konsultavimas
(ar psichoterapija) veikia pozityviai?" , i pirmo vilgsnio atro-
dyt paprast, klausim atsakyti nelengva. Kaip paymi G.Corey
(1986), tai slygoja kelios prieastys. Pirma, skirtingi konsultantai,
bdami skirtingais monmis, dirbdami laikosi skirting teorini
prielaid ir naudoja skirtingus bdus konsultavimo tikslams pa-
siekti, todl beveik nemanoma objektyviai vertinti psichologinio
konsultavimo efektyvum. Antra, konsultavimo rezultatai labai pri-
klauso nuo kliento. Jeigu jo aktyvumas yra destruktyvus, jeigu jis
nesilaiko konsultanto reikalavim arba atsisako atsakyti u savo
problem sprendim, konsultavimo rezultatai bus neigiami neat-
sivelgiant konsultanto pastangas. Treia, konsultavimo rezulta-
tams turi takos vairiausi nenumatomi aplinkos veiksniai. Pavyz-
diui, vis konsultavimo efekt gali neutralizuoti nekontroliuoja-
mas kliento eimos nari poveikis jam. R.L.George ir T.S.Cristiani
(1990) ikelia dar vien sunkum vertinant psichologinio konsul-
tavimo efektyvum. Konsultavimas neturi visuotinai priimt konk-
rei tiksl, o tik paius bendriausius, rodanius darbo krypt. La-
bai sunku vertinti, kaip konsultuojant realizuojami tokie tikslai
kaip saviraika, savo verts didinimas, savasties struktros per-
tvarkymas. Gal gale, ir daugelis konsultant rezultat vertini-
m iri kaip gana grsming procedr, galini atskleisti j
neefektyvum, todl danai renkasi gyvenim iliuzijose, o ne tik-
rov. Antra vertus, inant tikruosius darbo rezultatus, iekoma nau-
j konsultavimo bd, stengiamasi tobulti profesikai.
Norint konkretizuoti konsultavimo rezultat vertinim, toks
bendras klausimas - Ar psichologinis konsultavimas veikia pozi-
tyviai?" - yra nekonstruktyvus. Vienas ymiausi psichoterapijos
tyrintoj G.L.Paul (1967) globalin klausim pateik taip: ,JCoks
gydymas, kieno taikomas yra efektyviausias iam individui su ia
specifine problema esant ioms konkreioms slygoms?" Taigi
klausimas apie efektyvum turi bti susiaurintas iki konkretaus
kliento, konkreios problemos, konkretaus konsultanto, konkre-
i bd ir konkrei slyg.
Konkretaus kliento konsultavimo rezultatams vertinti gali bti
naudojama keletas kriterij. D.H.Biocher (1966) skiria 4 pagrindi-
nius:
--socialin prisitaikym;
C- asmenyb;
- profesin prisitaikym;
-mokymsi.
Plaiai naudojamas socialinio prisitaikymo kriterijus, nes dau-
gelis klient ir kreipiasi konsultant dl ikilusi socialinio prisi-
taikymo sunkum, kuri prieastys bna tam tikros asmenybs
problemos ar konfliktai. Socialinio prisitaikymo pokyius gali ver-
tinti pats klientas, taiau tok vertinim galima traukti ir kliento
artimuosius, eimos narius, mokytojus, jeigu konsultuojamas vai-
kas. Asmenybs kriterijus apima savs vertinimo ir gausyb kit
dydi, paprastai matuojam asmenybs testais, pokyius. Profe-
sinio prisitaikymo kriterijus apima profesini plan, pasitenkini-
mo darbu ir kt. pokyius. Mokymosi kriterijus taikomas konsul-
tuojant moksleivius ir apima mokymosi rezultat pokyius.
Paprastai pagrindinis informacijos apie konsultavimo efektyvu-
m altinis yra pats klientas, jo pateikiamas subjektyvus savo b-
senos vertinimas. Toks efektyvumo vertinimas yra ribotas, taiau
bene objektyviausiai atspindi tikrj padt. Svarbu, kad paties kli-
ento rezultat vertinimas bt pakankamai konkretus, ir todl vie-
nas svarbiausi konsultanto udavini, baigiant konsultavim, ir
yra padti klientui konkretizuoti savo pasiekimus.
Svarbus ir konsultanto rezultat vertinimas, nors jo toli grau
nepakanka konsultavimo efektyvumui nustatyti. Taigi konsultavi-
mo pabaiga ir yra kliento bei konsultanto pateikiam pasiekto efek-
to vertinim aptarimas ir suderinimas.
Literatra
Arburcle D. Counseling and Psychotherapy: An Existential - Humanistic View. 3rd Ed.
Boston: Allyn and Backon.
Benjamin A. The Helping Interview. Boston: Houghton Mifflin, 1987.
Blocher D.H. Developmental Counseling. N.Y.: Ronald Press, 1966.
Bramer L., SHOSTROM E. Therapeutic Psychology': Fundamentals of Counseling and
Psychotherapy. 4 th Ed. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1982.
Bugental J.F.T. The Art of Psychotherapist. N.Y.: Norton, 1987.
Corey G. Theory and Practice of Counseling and Psychoterapy. 3 rd. Ed. Monterey,
Calif.: Brooks/Cole, 1986.
Cox M. Structuring the Therapeutic Process: Compromise with Chaos. London: Jessica
Kingsley Publishers, 1988.
Egan G. The Skilled Helper: A Model for Systematic Helping and Interpersonal Rela-
ting. 3 rd Ed. Monterey, Calif.: Brooks/Cole, 1986.
Eisenberg D., Delaney S. The Counseling Process. Chicago: Rand McNally, 1977.
Gelso C.J., Fretz B.R. Counseling Psychology. N.Y.: Holt, Rinehart and Winston, 1992.
George R.L., Cristiani T.S. Counseling: Theory and Practice. 3 rd Ed. Englewood Cliffs,
N.J.: Prentice Hall, 1990.
Greenberg L., Pinsoff W. (Eds.) The Psychotherapeutic Process: A Research Handbo-
ok. N.Y.: Guilford, 1986.
Hill C.E. An overview of the Hill counselor and client verbal response modes category
system / / In: L.Greenberg, W.Pinsoff (Eds). The Psychotherapeutic Process: A Rese-
arch Handbook. NX: Guilford, 1986. P. 131-160.
Hill C.E. Therapist Techniques and Client Outcome: Eight Cases of Brief Psychothera-
py. Newbury Park, Calif.: Sage, 1989.
Ivey A. Microcounseling: Innovations in Interviewing Training. Springfield, 111.: Chas
C.Thomas, 1971.
Jourard S.M. The Transparent Self. NX: D.Vannestrand, 1971.
Jung C.G. Psychology and Religion / / In: Collected Works. Vol. 11. London: Routledge
and Regan Paul, 1958.
Kennedy E. On Becoming a Counselor: A Basic Guide for Non - Professional Counse-
lors. NX: The Seabury Press, 1977.
Laing R. The Politics of Experience. NX: Pantheon, 1967.
Leary T. Interpersonal Diagnosis and Personality. NX: Ronald Press, 1957.
May R. The Art of Counseling. NX: Abingdon Press, 1967.
Paul G.L. Strategy and outcome research in psychotherapy / / Journal of Consulting
Psychology, 1967. Vol. 31, P. 109-118.
Rogers C. Client-Centered Therapy. Boston: Houghton Mifflin. 1951.
Spiegel S.B., Hill C.E. Guideliness for research on therapist interpretation: toward gre-
ater methodological rigor and relevance to practice / / Journal of Counseling Psycholo-
gy, 1989. Vol. 36. P. 121-129.
Storr A. The Art of Psychotherapy. N.Y.: Methuen, 1980.
Sue D.W. Counseling the Culturally Different: Theory and Practice. NX: Wiley, 1981.
Szasz P.S. The myth of mental illness / / American Psychologist, 1960. Vol. 15. P. 113-
118.
5. Specifins psichologinio
konsultavimo problemos
5.1. Nerimas
Nerimas uima vien svarbiausi viet tiek vairiausi gyveni-
mo problem psichodinamikoje, tiek psichopatologijoje, t.y. pasi-
reikiant vairiems simptomams. Pirmiausia tai signalas, spjan-
tis apie pavoj, grsm, ir ia prasme jis ne maiau vertingas negu
skausmas. S.Freud nerim yra apibdins kaip signal, kur Ego
siunia, spdamas apie individo patiriam vidin konflikt. Papras-
tai tai bna konfliktas tarp tam tikr nepriimtin vidini impuls
ir psichologini jg, mginani iuos impulsus slopinti. Neri-
mas yra ne tik spjamasis signalas, jis i dalies apsaugo nuo konf-
. likt, nes jungia mogaus psichologinius savigynos mechanizmus,
apie kuriuos kalbsime vliau.
Nerimas panaus baim (S.Freud net neskyr i svok, joms
apibdinti vartodamas bendr svok - Angst), nes abiem atvejais
tai reakcija pavoj. Panaios ir i bsen fiziologins pasireiki-
mo reakcijos. Apie baim kalbsime kitame skyriuje, nes, be pa-
naum, nerimas turi ir savo specifini bruo. Nerimas visada
yra intrapsichikas, t.y. jo prieastis visada vidin ir siejasi su i-,
oriniais objektais tik tiek, kad ie skatina prasidti vidin konflikt.
Paprastai nerimas, skirtingai nuo baims, yra reakcija neapibrt,
sivaizduojam, neinom, neatpastam grsm. Nerimo esm -
vidinis asmenybs konfliktas. Jam taip pat bdinga lta eiga, t.y.
jis links usitsti, nuolat kartotis arba tapti ilgai trankania bse-
na.
Nerimas yra ypa reaktyvi fiziologiniu poiriu bsena. Jis su-
kelia fiziologinius pokyius, parengianius organizm kovai - pa-
sitraukti ar prieintis. Nerimaujant suadinama irdies ir krauja-
gysli sistema (padanja irdies ritmas, padidja kraujospdis),
slopinama virkinimo trakto veikla (silpnja sekrecija, peristalti-
ka). Kraujas i virkinimo trakto persiuniamas" raumen siste-
m, t.y. organizmas rengiasi aktyviai veiklai. Nerimas pasireikia
trimis organizmo lygiais:
1) neuroendokrininiu (isiskiria adrenalinas - epinefrinas);
2) psichiniu (nesismoninami bktavimai);
3) somatiniu, arba motoriniu-visceraiiniu (vairios organizmo
sistemos reaguoja padidjusi epinefrino produkcij):
a.) odos reakcijos (odos pablykimas, prakaitavimas),
b) irdies ir kraujagysli sistemos reakcijos (tachikardija, padi-
djs sistolinis kraujospdis),
c) virkinimo trakto reakcijos (slopinama seili liauk veikia -
dista burna, kartais nemalonus skonis burnoje, anoreksijos rei-
kiniai, viduriavimas, viduri ukietjimas ir kt.),
d) kvpavimo sistemos reakcijos (pagreitjs kvpavimas, du-
sulys, hiperventiliacija),
e) urogenitalins sistemos reakcijos (padanjs lapinimasis,
sutrikusios menstruacijos, skausmas dubens srityje, frigidikumas,
impotencija),
f) vazomotorins reakcijos (prakaitavimas, paraudimas),
g) kaul ir raumen sistemos reakcijos (galvos, sprando skaus-
mas, artralgija).
ios reakcijos paaikina, kodl ilgas nerimas daniausiai suke-
lia psichosomatinius sutrikimus, o ir pati nerimo bsena danai
maskuojama" somatiniais poymiais. Tokie klientai neretai i pra-
di patenka ne pas psicholog ar psichoterapeut, o pas bendro-
sios praktikos gydytoj.
Kiekvienas ms, ypa per stresines situacijas, nerimauja. Ta-
iau daugumai moni tai laikina, veikiama bsena. Konsultuo-
jant susiduriama su tais, kuriems nerimas - tai kankinanti, nepra-
einanti bsena, neretai lydima nemaloni fizini reakcij. Psicho-
logikai toks klientas jauia, jog su juo vyksta kakas negera, ta-
iau neino, kas konkreiai ir kodl tai vyksta, kada ir kur su juo
vyks dabar nevardijama tragedija. Nuolatin nerim jauiantis
mogus gyvena lyg po tamsiu dangumi ir negali veikti tampos
nei savo valios pastangomis, nei su artimj pagalba. Esant tokiai
bsenai, paprastai ir patenkama pas konsultant. Kartais ji praei-
na savaime, taiau daniau atrja ir tampa vis sunkiau pakelia-
ma. Ypa slegia neapibrtas nerimas, kai susidaro nepalankios
gyvenimo aplinkybs. Kai egzistuoja nuolatin grsm socialinei
padiai, finansinei gerovei ir kt , viskas aplinkui tampa potencia-
liai grsminga. Socialin aplinka, gyvenimo slygos ne tiek tiesio-
giai sukelia vidinius konfliktus, kiek sudaro palanki terp jiems
pasireikti visa jga.
Konsultanto darbas su klientu, kuris kreipiasi dl nuolatinio ne-
rimo, yra varginantis, kadangi jam bna sunku paaikinti, kokios
problemos slypi u io sekinanio igyvenimo. Konsultantas pir-
miausiai turt mokti pastebti vairius nerimo veidus", kadan-
gi nerimas danai pasireikia netiesiogiai, t.y., pats bdamas ne-
apibrtas, siknija" kitais pavidalais. B.Bird (1973) iskyr dau-
gel toki nerimo siknijim".
Viena i daniausi nerimo priedang - pavadinimo pakeiti-
mas: a esu susierzins; a esu sitemps; man silpna; a bijau;
man lidna; a jauiuosi nuolat susirpins; a dl visko jaudi-
nuosi; a jauiuosi stovs ties riba; a nuolat pabundu naktimis; a
nesijauiu savimi". Klientai suranda deimtis odi ir isireiki-
m savo nerimo bsenai vardyti.
Labai danai nerimas ireikiamas vairiais simptomais. Dau-
gelis klient juos sieja su specifinmis nerim kelianiomis situ-
acijomis, kurios ir sukelia tuos simptomus. Taiau neteisinga iuos
simptomus vadinti funkciniais", nervins kilms" ir kt , nes kli-
entas jauiasi lyg kaltinamas simuliavimu, lyg besiskundiantis ka-
kuo netikru, todl naudoja neigim ir kitas psichologins savigy-
nos priemones. Simptomai klientui kartais yra tiesiog bdas i-
reikti ir parodyti savo nerim. Pavyzdiui, kai klientas skundia-
si, jog jam skauda galv, kai jis bna su mona, konsultantas gal-
t jam pasakyti: Atrodo, Js norite pasakyti, jog, kai bnate su
mona, dl kakoki prieasi Js nervinats ir Js nerimas pa-
sireikia galvos skausmu. Jeigu mums pavyks atrasti, dl ko Js
nerimaujate, bdamas su mona, galsime veikti skausm". Tai
geresnis bdas, negu tiesiog pasakyti: Js gaivos skausmas yra
nervins kilms". Simptomai nebtinai atsiranda dl nerimo - da-
nai jie bna tiesiog nerimo pakaitalas.
Kartais nerimas maskuojamas tam tikrais fiziniais veiksmais -
nuo barbenimo pirtais stal, sagos sukiojimo, kyraus mirksji-
mo akimis, kasymosi iki dano persivalgymo, per didelio girtavi-
mo ar rkymo, netgi kyraus poreikio pirkti daiktus. Visi ie veiks-
mai gali reikti nerim dl konfliktikos gyvenimo situacijos.
Nerimas taip pat gali slptis u kit emocij. Dirglumas, agre-
syvumas, prieikumas gali bti reakcija nerim kelianias situ-
acijas. Kai kurie klientai patys paaikina, kad, pradj jausti tam-
p, tampa sarkastiki, kands, sunkiai sugyvenami. Kiti klientai
panaioms situacijoms tampa alti, susikaust, nekalbs. Tokia re-
akcija paprastai ireikia kliento vidin konflikt tarp pasyvaus be-
jgikumo ir pikto agresyvumo, o is konfliktas paralyiuoja akty-
vum. Tokio kliento elgesys konsultant erzina ir piktina. Svarbu
suprasti, kad klientas taip pat elgiasi ir gyvenime, kur ir aplinki-
niams kelia panaius jausmus kaip konsultantui. Tai gali bti rak-
tas" kliento problemoms suprasti - kaip jis reikia savo nerim ir
kokius jausmus tai sukelia kitiems.
Dar vienas bdas nerimui ireikti - nesustabdomas kalbji-
mas. Tuo klientas siekia paslpti savo nerim ir nuginkluoti" kon-
sultant. iuo atveju svarbu ne pertraukti, ne sustabdyti kliento
odi sraut, o atkreipti dmes tai, kas slepiasi u jo, t.y. kliento
nerim. Ilgas kalbjimas yra savita psichologins savigynos forma
ir i karto pradti griauti kliento gynyb yra neatsargu. Nepertrau-
kiamas kalbjimas leidia konsultantui giliau suprasti kliento prob-
lemas gyvenime, nes ir kitomis situacijomis jis kyri aplinkiniams,
erzina juos tuiu kalbjimu, stengdamasis paslpti savo nerim,
pabgti nuo jo.
Kitas bdas savo nerimui ireikti, taip pat konsultanto aktyvu-
mui slopinti, yra konsultanto pertraukinjimas. Tai gerokai kon-
sultant trikdantis kliento veiksmas. Dauguma klient nra paty-
r pertraukintojai", ir konsultantas gali gana greitai susitvarkyti
su ia situacija. Ypa sunku tada, kai klientas iaip jau nedaug kal-
ba, nesiekia upildyti pauzi kalbdamas, taiau tuoj pat prabyla,
kai tik konsultantas praveria burn, mgindamas k nors pasaky-
ti. Net jei konsultantas vistiek mgina kalbti, klientas nenutyla,
mgina pertraukti konsultant, lyg negirdt jo kalbant. Nekon-
kuruodamas su klientu, konsultantas turt aktyviai nutraukti j ir
atkreipti jo dmes tai, k jis daro. Galbt klientui kelia grsm
tai, k galt paklausti ar pasakyti konsultantas, todl jis mgina
i viso neleisti konsultantui prabilti. Dar vienas galimas konsul-
tanto elgesio tokiu atveju bdas - tiesiai paklausti kliento, ar jis
suvokia, k daro. Toks klausimas gali padti klientui sismoninti,
kaip jis elgiasi, kai jauia didel nerim.
Kai kurie klientai ginasi nuo nerimo paradoksaliai - stengda-
miesi j pabrti ir demonstruoti. Jie pasakoja kitiems, kokie yra
sitemp, apnikti rpesi ir kas juos jiems kelia, danai klausia,
k jiems daryti. Taip elgiamasi ir su konsultantu. Pabrtinai ak-
centuojamas savo nerimas daniausiai yra prieikumo pasirei-
kimas, ir konsultantas turt atkreipti tai kliento dmes.
Nerimas kai kuriuos klientus veria prieintis paiam konsul-
tavimui. Prieinimasis padeda ivengti slyio su vidiniais konf-
liktais, o kartu ir nerimo bei tampos. Prieindamasis klientas sten-
giasi kontroliuoti savo atvirum, isakyti tik cenzruotas" mintis
ir jausmus, bti kuo daugiau beasmenikas, slopinti savo jausmus
konsultanto atvilgiu. Konsultantas savo pastabomis turt atkreipti
kliento dmes tai, kaip jis bga nuo nerimo - Js pakeitte po-
kalbio tem"; Js mginate dmes nukreipti nuo savs mane";
Js nortumte, kad a pasakyiau, apie k Js dabar turtumte
kalbti?"; Mes vl grtame atgal - Js norite, kad a vadovauiau
pokalbiui" ir kt.
Nerimas kartais veria klient ne tik prieintis, bet ir demonst-
ruoti prieikum konsultantui, daniausiai uslpta forma, - kri-
tikuojant, su panieka ir sarkazmu kalbant apie kvailus konsultan-
tus, pas kuriuos lanksi anksiau, pasakojant istorijas apie psicho-
log ir psichoterapeut klaidas ir kt. Subtilesn konsultanto puoli-
mo forma - stengtis konsultant padaryti draugu, kuris klient trak-
tuot ne kaip klient, o kaip draug, Nerimastingas klientas vyras
stengiasi atrasti bendr interes su konsultantu, kad jis galt pa-
sijusti malonaus usimimo partneriu, o ne klientu. Tam tikslui
konsultantui neami pato enklai ar kiti kolekcionuojami dalykai
norint iprovokuoti keitimsi, jis kvieiamas igerti kavos ar piet
ir kt. Moterys elgiasi panaiai, taiau specifikai - stengiasi pa-
brti savo moterik patrauklum, demonstruoja motinik ar se-
serik elgesj, rpinasi konsultanto sveikata, ivaizda. Tuo irgi m-
ginama kurti iliuzij, kad tarp konsultanto ir klients manoma
draugyst. Toks kliento elgesys reikia siekim sunaikinti" kon-
sultant kaip konsultant, is siekimas ireikia kliento baim ir
nerimastingum, problem rimtumo neigim. Jeigu konsultantas
pasiduoda tokiai takai ir i tikrj tampa kliento draugu", atsi-
randa daug rimt problem tarpusavio santykiuose ir, galima sa-
kyti, konsultavimas kaip toks baigiasi.
Konsultuojant nerimastingus klientus, svarbu inoti ne tik b-
dus, kuriais klientai maskuoja savo nerim, bet ir bdus, kuriais
klientai siekia paalinti nemalon nerimo poveik. Tai psichologi-
ns savigynos mechanizmai, kuriuos pirmieji apra S.Freud ir jo
dukra A.Freud. Jais nerim siekiama veikti pasmons lygyje. ie
mechanizmai visada veikia automatikai. Savigynos mechanizm
naudojimas nerimui mainti pats savaime nra ydingas, kol ne-
tampa perdtas ir pradeda ikraipyti realybs suvokim ir riboti
elgesio lankstum. Yra aprayta daug psichologini savigynos me-
chanizm, pasistengsime pagrindinius trumpai apibdinti.
1. Istmimas, Tai nevalingas, automatikas nepriimtin min-
i, impuls ar jausm perklimas pasmon (motyvuotas nes-
moningas usimirimas). psichologins savigynos mechanizm
plaiai apra S.Freud. Juo psichoanalizje aikinamas simptom
iormavimasis. Kai istmimas, siekiant sumainti nerim, bna
neskmingas, jis pasireikia kartu su kitu savigynos mechanizmu,
kad istumti dalykai smonje galt pasirodyti umaskuotu pavi-
dalu. Plaiau inomos dvi tokios psichologini savigynos mecha-
nizm kombinacijos:
a) istmimas + perklimas (lokalizacija); i kombinacija skati-
na atsirasti fobines reakcijas, pvz., kyri motinos baim, kad ma-
as vaikas gali susirgti sunkia liga, yra savigyna prie istumt prie-
ikum dukros atvilgiu ir jos atmetim;
b) istmimas + konversija (somatin simbolizacija); i kombi-
nacija sudaro isterini reakcij pagrind.
2. Regresija. Tai pasmoningas grimas ankstesn emocinio
prisitaikymo lygmen, kuriame gali bti patenkintas noras. Toks
sugrimas gali bti dalinis, visikas arba simbolinis. Daugelis emo-
cini problem turi regresini aspekt. Normaliai regresija pasi-
reikia aidiant, reaguojant nemalon vyk (pvz., gimus antra-
jam vaikui, pirmasis, jeigu jis maas, vl pradeda nesinaudoti tu-
aletu, prayti iulptuko ir kt.), padidjusios atsakomybs situacijo-
mis grtant prie ramesns, anksiau buvusios situacijos, sergan-
iajam perdtai reikalaujant dmesio ir globos. Patologiniai reg-
resijos aspektai pasireikia sergant psichikos ligomis, ypa izof-
renija.
3. Fiksacija. Tai sustojs brendimas nebrandiame psichosek-
sualins raidos lygyje. Pavyzdiui, perdta priklausomyb nuo t-
v, nesikeiianti ilg laik, paaugli enurez ir kt.
4. Projekcija. Tai mini, jausm, motyv ar trokim, kuri
pats asmuo netrokta, nepageidauja, priskyrimas kitam asmeniui
ar objektui. Nerykios projekcijos formos yra normalus kasdienio
gyvenimo reikinys (aklas" teisjas, nesiningas stebtojas, at-
pirkimo oys ir kt.). Dauguma ms esame labai kritiki saviems
trkumams, kuriuos, deja, velgiame tik kituose, ir link daryti
juos atsakingus u savo sunkumus ir bdas. Taiau projekcija gali
bti ir kenksminga, nes neteisingai interpretuojama ir ikraipoma
realyb. Projekcija susijusi su nebrandumu ir dideliu asmenybs
paeidiamumu. Patologijos atveju projekcija veda iliuzijas, kai
nebesugebama vidini fantazij atskirti nuo iorins realybs.
5. Introjekcija. Tai mylimo ar nekeniamo asmens ar objekto
simbolinis jungimas save; prieingas projekcijai psichologins
savigynos mechanizmas. Introjekcija labai svarbi ankstyvojoje as-
menybs raidoje, nes, ja remiantis, priimamos tv vertybs ir ide-
alai. Ji taip pat veikia gedint praradus artim mog. Introjekcijos
dka mginama itrinti skirtum tarp meils objekto ir paties as-
mens. Kartais vietoj pykio ar agresijos kitiems monms ie ne-
pageidaujami impulsai veriami savikritika, savs nuvertinimu, t.y.
aukiau minti impulsai nukreipiami savyje apgyvendint" ob-
jekt ar asmen. Taip danai atsitinka esant depresijai.
6. Racionalizacija. Tai priimtin, verting motyv, kuri i tik-
rj nra, suteikimas savo mintims, jausmams ir elgesiui. Racio-
nalizacija yra vienas daniausiai paplitusi savigynos mechaniz-
m, nes ms elgesys visada bna slygotas daugybs veiksni ir,
kai mes j aikiname sau priimtinais, patogiais motyvais, mes ra-
cionalizuojame. io pasmoningo mechanizmo nereikia painioti
su melavimu ar apgaudinjimu, apsimetinjimu, kurie yra smo-
ningi, nes individas suvokia, jog jo elgesio prieastys yra netik-
ros". Racionalizacija padeda isaugoti savigarb, ivengti atsako-
mybs ir kalts. Bet kokioje racionalizacijoje yra bent iek tiek tie-
sos, taiau daugiau saviapgauls, todl ji yra ir pavojinga.
7. Intelektualizacija. Tai perdtas intelektuali svok ir odi
vartojimas siekiant ivengti emocini potyri ir jausm. Ji artimai
susijusi su racionalizacija. Tai bdas kontroliuoti efektus ir jaus-
mus, j igyvenim pakeiiant mstymu apie juos. Pavyzdiui, kal-
bti apie meil vietoj realios meils ir kt.
8. Kompensacija, Tai pasmoningas mginimas veikti realius
ar igalvotus trkumus. Kompensacinis elgesys yra universalus,
nes beveik visi mons siekia uimti tam tikr socialin padtj.
Kompensacija gali bti socialiai priimtina (aklasis, tampantis y-
miu muzikantu) ir nepriimtina (maas mogus, gio stok kom-
pensuojantis siekimu vyrauti ir agresyvumu; invalidas, tampantis
storieviu ir vaidingu). Dar skiriama tiesiogin (skms siekiama
ten, kur yra nepasisek) ir netiesiogin (siekiama save tvirtinti
kitoje sferoje) kompensacija.
9. Atoveiksmio reakcija. Tai esamos nuostatos ar elgesio nukrei-
pimas prieinga kryptimi dl pasmoning ar nepriimtin smo-
ning impuls. Tai dvipakop psichologin savigyna. Pirmiausia ne-
priimtinas trokimas istumiamas, po to seka istumto trokimo an-
titez. Pavyzdiui, perdta globa gali maskuoti atmetimo jausm,
pernelyg saldus ir mandagus elgesys gali slpti prieikum ir kt.
10. Neigimas. Tai pasmoningas mini, jausm, nor, porei-
ki arba realybs, kurie yra smoningai nepriimtini, atmetimas.
Elgiamasi taip, lyg problemos neegzistuot. Tai primityvus savi-
gynos mechanizmas, bdingesnis vaikams (usiklojus antklode,
realyb nebeegzistuoja). Suaugusieji neigim danai naudoja kri-
tinmis situacijomis (sergant nepagydoma liga, artjant miriai,
praradus artim mog ir kt.).
11. Perklimas. Tai emocij nukreipimas nuo vieno objekto j
labiau priimtin pakaital. Pavyzdiui, agresyvi jausm perkli-
mas nuo darbdavio eimos narius ar kitus objektus. Perklimas
pasireikia fobini sutrikim atvejais, kai nerimas nuo pasmo-
nje slypinio konflikto perkeliamas iorin objekt.
Psichologiniame konsultavime mes daniausiai susiduriame su
nepavykusiais arba netinkamai panaudotais savigynos mechaniz-
mais nerimui veikti.
Labai svarbu leisti klientui isakyti, ireikti savo nerim, nes
be ito jis nerimastingas, maai k girdi, jo nepasiekia raminantys
konsultanto odiai. Neisakytas nerimas yra beribis. vilktas"
odin apvalkal, jis fiksuojamas i odi ribose ir tampa objek-
tu, kur gali pamatyti" tiek klientas, tiek konsultantas. Taip labai
sumaja griaunanti nerimo jga. Taigi su nerimastingu klientu
svarbu kalbti apie jo bsen. Nereikt pamirti, kad nerimas
danai nesismoninamas, todl nereikt skubinti kliento kuo
greiiau vardyti savo nerimo prieastis. Konsultantas turi bti su-
prantantis ir priimantis, nepasiduoti pagundai intelektualizuoti apie
stresus ir tamp, bdingus ms laikmeiui. Tai paprastai nelie-
ia konkretaus kliento kani. Realiai kenianio dl vidinio, o-
diais neisakomo konflikto mogaus nerimo netinka vadinti eg-
zistenciniu ir kartu atsisakyti j sprsti. Egzistencinis nerimas eg-
zistuoja, taiau dauguma klient kreipiasi ne dl jo.
+5.2. Baim ir fobins reakcijos
Jau minjome, jog nerimui artima bsena yra baim. Svarbiau-
sias skirtumas, kad nerimas neturi apibrto objekto, o baim vi-
sada siejasi su konkreiu objektu aplinkoje (asmeniu, daiktu, vy-
kiu). Baim turi ir savo biologin prasm, nes apsaugo nuo dauge-
lio pavoj. Be baims jausmo, taptume lengvai paeidiami.
Psichologiniame konsultavime susiduriame su dvejopo tipo kli-
ent baime - normaliomis, suprantamomis baims reakcijomis ir
patologine baime, danai vadinama fobija. Konsultantas, norda-
mas efektyviai padti tokiems klientams, turi gerai suprasti vienos
ar kitos baims reakcij psichologin prasm, psichodinamik, i-
noti toki klient konsultavimo ypatybes.
Daniausiai klientas kreipiasi dl konkreios baims, susijusios
su kokiu nors svarbiu vykiu (egzaminu, chirurgine operacija ir
kt.). Tokiam klientui pirmiausiai reikt padti suprasti vykio, su-
kelianio baims jausm, prasm, susigaudyti, kiek j o reakcija
vyk yra suprantama bei pateisinama ir kokie reakcijos aspektai
yra neadekvats esamai situacijai.
Tai gerai iliustruoja Janis (1958; cit. pgl. Kennedy E., 1977) at-
likti tyrimai. Jis tyr chirurgijos skyiiaus ligoni baim ir iskyr
trij tip emocines reakcijas:
1. Vieni pacientai labai bijojo prie operacij. Jie atvirai kalbjo
apie savo susirpinim, stengsi kaip nors atidti operacij, nega-
ljo umigti be raminamj ir nuolat iekojo ligonins personalo
atjautos, nuraminimo, ie pacientai ir po operacijos buvo labiau
nerimastingi negu kiti.
2. Kita pacient grup vidutinikai bijojo prie operacij. Kai
kurie buvo susirpin tam tikrais operacijos aspektais, pavyzdiui
nuskausminimo bdu. Jie pra tikrovikos informacijos apie tai'
kas su jais bus daroma, ir j gaudavo. Jie jautsi es paeidiami'
taiau j susirpinimo objektas buvo realus, o ne sivaizduojamas
pavojus. Tarp ios grups pacient po operacijos buvo gerokai ma-
iau emocini sutrikim negu tarp kit. Jie gerai bendradarbiavo
su ligonins personalu.
3 i pacient grup beveik nebijojo prie operacij. Jie opti-
mistikai velg visa tai, kas turjo atsitikti, gerai miegojo J
lkesiai dl operacijos buvo nerealistiki, pernelyg optimistiki
1 o operacijos, susidr su pooperaciniu skausmu, ie pacientai ta
po pikti ir agresyvs bei savo pykt iliedavo ligonins personalui
Jie be galo skundsi ir blogai bendradarbiavo su personalu
Tyrintojas padar ivad, kad vidutinika baim yra vertin-
ga, nes parengia mog susidrimui su realiais pavojais ir bsi-
mais apribojimais. Pacientams ypa svarbi buvo informacija su-
teikiama pnes vyk, kurio bijota, iuo atveju, prie operacija Tre-
iosios grups pacientai, atrod bebaimiai, nesisteng suinoti
kas su jais gali atsitikti, todl pooperacinis skausmas jiems buvo'
netiktas.
_ Remiantis i tyrim duomenimis, galima teigti, kad nereikia
siekti padti klientui -..s <..
:
;= atsikratyti baime . ... . , .
siepLinuoklieniom? . . ,. . ,
pt nWv
_
U gsdinant, , : , . _ . - sunkiems
k i a ms . I am tikra doz baims parengia mog realybei sly-
piniai uz ios baims, kuri konsultantas turt padti klientui
priimti ir konstruktyviai panaudoti.
_ Gerokai kebliau konsultuoti esant fobinms reakcijoms t.v. kai
klientas kenia nuo patologins baims. Fobijos pa^rind's'udaro
giliai asmenybje slypintis nerimas = ri'r--Mym """."'" '",'"
limo perklimas nuo pirmins situacijos ar objekto, suklusio bai-
m, i kit situacij ar objekt. mogus pradeda bijoti dalvk, kurie
yrajik tikrojo nerimo objekto pakaitalai. Toks perklimas jvyksta
neisprst vidini konflikt dka.
Taigi, esant fobijai, mogus nerim pakeiia baime, ,.pasiren-
ka" specifinio, taiau konkretaus objekto ar situacijos baim vie-
toj bevardio, neapibrto nerimo. Bijoti irgi nemalonu, taiau is
nemalonumas yra labiau priimtinas. Klientas iuo atveju bent i-
no, jog tai, ko bijo, jam negali realiai pakenkti, nes jis gali ivengti
baims objekto. Nerimo nemanoma kontroliuoti, o baim leidia
kontroliuoti situacij.
Konsultantas neturt skubti interpretuoti kliento vidini konf-
likt, remdamasis konkreia jo fobija. Labai nepatikima interpre-
tuojant remtis simboline fobijos prasme. U tos paios fobijos skir-
tingiems monms gali slptis skirtingi konfliktai. Kadangi fobijos
prasm labai priklauso nuo kliento individualaus gyvenimo, ne-
sunku suklysti susigundius pavirutinikais paaikinimais.
Fobij kalba" yra paini ir sudtinga. Apie j labai taikliai ra
E.Kennedy (1977), kurios samprotavimais ir pasiremsime.
Fobijomis pasireikianio neuroziko elgesio erd, kaip min-
jome, sudaro pastangos ivengti nerimo mginant apeiti konflikt,
kuris j sukl. Todl klientas, galintis ramiai kalbti apie savo
baim, nori paneigti kokius nors vidinius konfliktus, susijusius su
ia baime. Konsultantas turt bti pasirengs tokiam kliento el-
gesiui. Mginimas ivengti konflikt aptarimo gali pasireikti pa-
iais vairiausiais bdais. Pirmiausiai klientas stengiasi bti be ga-
lo atsargus bendraudamas su konsultantu. Klientas su fobijomis
links prieintis konsultanto siekimui kalbti apie nerim provo-
kuojanius dalykus. Pasiprieinimas vlgi gali pasireikti vairiai.
Klientas pamirta svarbias savo problem istorijos detales, kurios
gali bti labai svarbios konsultantui kliento psichologinei proble-
mai suprasti. Pavyzdiui, nors fobija gali sietis su kokiais nors ypa-
tingais gyvenimo vykiais, pakitusiais gyvenimo bdu ar santykiais,
klientas apie tai gali nieko nepasakyti. O i informacija ypa svarbi
norint suprasti pai fobij. Besiprieinantis klientas taip pat gali
stengtis nukreipti pokalb al nuo pagrindini tem ir taip i-
vengti nerim provokuojani dirgikli. Jis taip pat gali vengti ap-
skritai kalbti apie save. Tai, beje, klasikin pasiprieinimo kon-
sultavime forma.
Konsultantas neturt pamirti i gana tipik kliento su fobi-
ja elgesio bruo, nes kartais gali nusileisti klientui, nenordamas
versti j dar daugiau kentti, ir nekalbti jam nemaloniomis temo-
mis. Taiau itaip elgiantis konsultantui, vargu ar konsultavimas
bus skmingas.
Dar viena kliento su fobinmis reakcijomis nerimo vengimo for-
ma - savarankikas gydymasis. Jis perka specialias knygas, rau-
siasi specialiuose urnaluose, stengiasi imginti visus manomus
gydymosi bdus, taiau, antra vertus, vengia tiesiogiai susidurti
su savo vidiniais konfliktais.
Konsultantui svarbu suprasti, koki naud turi klientas itaip
elgdamasis eimoje, darbe ar kokiose nors kitose srityse. Yra gali-
myb daugiau suprasti mginant pavelgti kliento problemas ar
simptomus plaiau.
Kliento su fobinrnis reakcijomis konsultavimo ypatyb yra ir
ta, kad kliento baim gali paveikti ir konsultant. Jeigu ir konsul-
tant apima nerimas, triumfuoja kliento naudojami vengimo b-
dai ir tikrasis konsultavimas tuo baigiasi. Kad laip nevykt, kon-
sultantui Jbi svarbu.kontroliuoti savo reakcijas. Savs valdymas
yra esminis dalykas dirbant su fobij turiniais klientais.
5,5, Prieikai nusistats ir agresyvus klientas
Nemaai problem konsultavime kelia negatyviai nusiteiks ar
atvirai prieikas (reiau) klientas. Ypa daug apie tokius klientus
ra B.Bird (1975). Konsultantai toki klient gali reaguoti vairiai.
Vieni prieikum atsako susierzinimu, prieikumu, kiti - mgi-
na nuteikti prieikai nusistaius} klient savo naudai, jam patai-
kaudami, stengdamiesi bti malons ir draugiki, aikindami, jog
nra pagrindo pykti. Dar kiti ignoruoja kliento pykt ar susierzini-
m, elgdamiesi, lyg nieko nebuv. Galbt, kartais naudinga ir tei-
singa konsultantui supykti reaguojant j kliento prieikum, ta-
iau dar svarbiau s < ^ i.o prieikumo prieastis. Klientui
reikia pasakyti, kad jis atrodo p n
j
-
v
JE,. Kar-
tais, kalbant apie kliento bsen, pykio" ar prieikumo" svo-
kos atrodo per stiprios, todl ir klausimus galima formuluoti ne
taip kategorikai. Pavyzdiui, Js atrodote kakuo nepatenkintas?",
Js atrodote nusivyls", Atrodo, Js nortumte kak pasaky-
ti?", Tai skamba lyg Js btumte supyks" ir kt. Konsultantas,
tik jtars klient esant prieik, gali pasitikslinti - Kas atsitiko?",
A k nors ne taip pasakiau ar padariau?" Susidrus su kliento
prieikumu, nereikt elgtis taip, lyg bt sugriuvs pasaulis. i-
noma, ir su pajuoka ar panieka negalima velgti j kliento pykt -
kliento prieikum visada reikia traktuoti rimtai, nes jis trukdo
konstruktyviai bendrauti konsultantui ir klientui.
Kliento nepasitenkinimo prieastys gali bti paprastos - nepa-
tinka konsultanto vilgsnis ar odiai, .konsultantas per jaunas ir
kt. Visais atvejais toki prieasi yra. Kad atskleist'kliento pykt,
suprast jo prasm, efektyviai reaguot j, konsultantas turi i-
noti pagrindinius pykio bruous.
Pyktis nra kakas patologika ar neprasta. Kiekvienas retkar-
iais supyksta arba, tiksliau, sugeba supykti. Nra tokios gyveni-
mo situacijos, kurioje negalt kilti pykio jausmas, pikta mintis
ar veiksmas. Kai kurie gyvenime atliekami dalykai bent minima-
liai gali bti motyvuoti pykiu. Prieikumas turi savo prasm - jis
yra savisaugos priemon, be to, gerokai efektyvesn negu baim.
Kitaip tariant, pyktis yra ne tiek signalas, spjantis apie pavoj
(kaip nerimas ir baim), o jausmas, skatinantis savigyn, agresij.
Konsultantui taip pat svarbu inoti pykio prieasi prigimt.
Kiekvieno kliento pykio prieastys slypi kasdiense gyvenimo si-
tuacijose. Pyktis yra istorikas", t.y. turi savo praeit ir kiekvieno
mogaus ji skirtinga. Gyvenant, ypa vaikystje, formuojasi indi-
vidualus pykio stilius, t.y. dl ko supykstama, kaip kaupiamas prie-
ikumas, kaip jis ireikiamas. Todl vieni klientai pyksta, kai kon-
sultantas k nors sako liepiamuoju tonu, kiti - kai aikiai ir tiksliai
nenurodo, k veikti, dar kiti - kai uduoda daug asmenik klausi-
m, nes jiems tai atrodo perdtas smalsumas. Tie patys dalykai
vienus klientus daro prieikus, kitus - ne. ie skirtumai labai pri-
klauso nuo skirtingo klient patyrimo. Konsultantui nra lengva
pakankamai giliai siskverbti individuali kliento pykio istorij,
taiau svarbu suprasti, jog didel dalis kliento pykio yra atsine-
ta" konsultavim ir tiesiogiai nesusijusi su tuo, k sako ar daro
konsultantas. Kartais konkreiu momentu konsultantas tiesiog gali
atstovauti" kok nors mog ar situacij i kliento praeities. Kai
klientas, ypa konsultavimo pradioje, yra prieikas, tarus, pik-
tas, konsultantas turt inoti, kad i jausm altinis yra paties
kliento viduje. Neretai konsultantas yra links vis kalt prisiimti
sau, nes jam atrodo, kad klientas visada gerbia ger konsultant ir
niekada neturt ant jo pykti. Tai netiesa - pyktis yra universalus
jausmas ir nereikia turti iliuzij, kad, esant ir geram konsultavi-
mui, prieikumo negali bti. Svarbu inoti viena - konsultantas,
kurio klientas negali laisvai ireikti savo nepasitenkinimo ar pyk-
io, nra geras konsultantas.
Konsultuojant reikia atsivelgti ir tai, kad kartais pyktis slepia
nc> ima. Tada prieikam klientui reikt padti vardyti savo tik-
ruosius jausmus ir taip transformuoti prieikum.
Nors konsultantui nelengva ilikti ramiam, susidrus su klien-
to pykiu, klausantis nemaloni dalyk apie save, taiau nereikia
pamirti, kad atsakym* , c s'-' .^ \ p < < uuoiadai difk M ^prie-
ikum. Konsultantas turi sismoninti savo jausmus panaioms
situacijoms, identifikuoti savo pykt, kad efektyviai padt klien-
tui veikti jo pykt. Neatsakant prieiluim prieikum, padid-
ja abipusis supratimas, sustiprja tarpusavio bendradarbiavimas
siekiant bendr tiksl.
Taiau labai skiriasi kliento pyktis, galintis kilti konsultuojant,
ir tiesioginis konsultanto eidinjimas. eidinjim konsultan-
tas neturt toleruoti, nes tai kenkia ir konsultantui, ir paiam kli-
entui. Daniausiai agresija konsultanto atvilgiu gali bti irei-
kiama netiesiogiai. Vienas i tokio kliento elgesio variant - isa-
kymas konsultantui eidiani dalyk apie jo koleg(as), kuriuos
klientas buvo sutiks anksiau. Kartais gali pasitaikyti ir teising
dalyk, nes ne visi psichologai ir psichoterapeutai yra tobuli ir eti-
kai elgiasi. Taiau daniausiai tai bna arba visika netiesa, arba
labai ikraipyta informacija. Tai rodo smoning ar nesmoning
kliento nor iprovokuoti konsultant sutikti su juo arba ginti ei-
dinjam koleg. Abi elgesio linijos nra tinkamos. Konsultantas
jauiasi nejaukiai, o klientas laukia atsakymo. Tokiais atvejais kon-
sultantas, nekonkretizuodamas savo pozicijos, turt tiesiog su-
daryti galimyb klientui daugiau pasidalyti savo jausmais apie tai.
Kalbant apie smurtik prieikum konsultanto atvilgiu, eg-
zistuoja plaiai paplits mitas, kad ypa pavojingi psichikos ligo-
niai, atvyk konsultavim. Tai netiesa, nes realiai pavojingi tik
nedaugelis toki ligoni (sergantys paranoidine izofrenija, ma-
nija, organiniais psichikos sutrikimais). Dauguma j kontroliuoja
savo prieikumo reakcijas. Taiau, ikilus grsmingai situacijai,
konsultantui reikt ilikti ramiu ir negrasinant pasakyti, kad smur-
tauti nebus leidiama ir prireikus bus imtasi efektyvi sudrausmi-
nimo priemoni. Tai turi bti pasakoma be prieikumo. Papras-
tai agresyvs klientai, galintys atsakyti u savo elges, priima to-
kius apribojimus, nes ir patys nerimauja dl galim savo elgesio
padarini.
Konsultavime daniau negu atviras sutinkamas kliento atvirai
neireikiamas, nors konsultanto ir jauiamas, prieikumas. Su
atviru prieikumu daug lengviau tvarkytis negu su paslptu. Pa-
naiomis situacijomis daugelis klient bna nepasireng identifi-
kuoti savyje prieikumo, o ir konsultantui gali atrodyti nesaugu
paslpt prieikum versti atvir. Taiau, jeigu kalbantis su kli-
entu pajuntama kakas panau pykt, reikia padti jam jausm
ireikti atvirai odiais, nes bet kokie neireikti stiprs jausmai,
ypa neigiami, dezorganizuoja login mstym, elges, skatina pa-
sireikti psichosomatinius simptomus, apsunkina pat konsultavi-
m. Apie paslpt pykt dar kalbsime skyriuje apie kliento su psi-
chosomatiniais nusiskundimais konsultavimo ypatybes.
5.4. Nemotyvuotas klientas
mogus, kuris ieko psichologo ar psichoterapeuto pagalbos,
tikisi, jog jo gyvenimas gali teigiamai pasikeisti. Taiau kartais mo-
gus patenka pas konsultant ne savo valia ir atmeta kliento vaid-
men, primetam kit asmen. Pavyzdiui, klientas sako: Mano
mona primygtinai reikalavo ateiti ia, taiau a nemanau, kad
Js galtumte man kuo nors padti". Kai kurie mons kreipiasi
konsultant su vieninteliu ketinimu - parodyti, kad niekas jiems
negali padti. Dl i prieasi kai kurie klientai stokoja motyva-
cijos sprsti savo problemas.
Nenoras bti kieno nors pagalbos objektu - visikai normali ir
suprantama reakcija situacijoje, kuri sukl ne pats besikreipian-
tysis. Nenuostabu, kad mogus, nenorintis pagalbos, tai atvirai pa-
rodo konsultantui.
Tokia situacija yra vienas rykiausi streso altini bet kurios
teorins orientacijos konsultantui. Nesvarbu, kokioje staigoje tai
vykt, konsultantas jauiasi veriamas gydyti", adaptuoti" to ne-
norint mog, sprsti jo problemas. T, kurie nukreipia klient kon-
sultantui, lkesiai (pavyzdiui, mokytojo, siunianio pas psicho-
log moksleiv) gali gulti sunkia nata ant konsultanto pei, tapti
savitu konsultanto ini ir gdi egzaminu. Konsultantui lyg ir
sakoma: Js turite mokti padti kitiems; tai Jums galimyb ro-
dyti tai". Daugelis konsultant jauiasi prival pakeisti daugum t,
kurie pas juos ateina. Tai lemia j idealai, vertybi sistema, opti-
mistikas poiris savo galimybes. Todl nemotyvuotas klientas
tampa ikiu konsultantui, siekianiam padti bet kokia kaina.
Neretai asmenys, nukreipdami konsultantui nemotyvuot kli-
ent, sprendia savo problemas, laikydami konsultant bausms
priemone. Ypa danai su tuo susiduriama mokyklose, kur daug
priverstinai konsultuojamj.
Toks priverstas lankytis pas konsultant klientas paprastai sa-
vo nenor bendrauti ireikia vairiai - praleidia susitikimus, v-
luoja juos, esti abejingas viskam, kas vyksta konsultuojant, atsi-
sako prisiimti bet koki atsakomyb u konsultavim. Ypa danai
savo pasiprieinim klientas isako tyljimu. Paprastai i tyla kon-
sultantui bna labai garsi ir ikalbinga. Kartais klientas tik sukioja
sag ir visa savo ivaizda rodo, kad jo tiesiog nra konsultanto ka-
binete. Prieikumas gali bti ireikiamas ir tiesiogiai. Pavyzdiui,
klientas gali pasakyti: Ateiti ia ir leisti su Jumis laik yra ne ma-
no idja".
Atrodyt paprasiausia konsultantui atsisakyti dirbti su asme-
niu, nenoriniu keisti savs ar savo gyvenimo. Taiau ne visada
tai manoma. Konsultantas, neusiimantis privaia praktika, pa-
prastai priklauso kokiai nors staigai. Tai gali bti mokykla, klini-
ka, konsultavimo centras ar kt. Savo darbu jis tenkina ne tik indi-
vidualius, bet ir jstaigos tikslus. Tai veria konsultant kartais teikti
pagalb asmenims, kurie ne patys jos kreipiasi, o bna atsisti mo-
kytoj, gydytoj arba atvesti tv. Tai paprastai kelia stres kon-
sultantui, kuris privalo padti to nenoriniam, nors tokia primesta
pagalba gali prietarauti konsultanto pasaulirai. E.Rennedy
(1977) iuo atveju silo pasinaudoti vienos i psichoterapijos kryp-
i - realybs terapijos - pradininko W.Glasser patarimu. Jis tvir-
tino, jog egzistuoja situacijos iv santykiai, kuriuose mes nieko ne-
galime pakeisti. Tada mes galime tik kak pakeisti savyje, savo
nuostatose. Jeigu tai vienintelis konstruktyvus dalykas, kurj gali-
me padaryti, tai ir turime tai daryti. Taigi, konsultuojant nemoty-
vuotus klientus, turime stengtis jiems duoti tai, k realiai galime.
Kad ir labai maa, taiau reali pagalba i tikrj gali bti labai
didel.
Konsultantas nemotyvuot klient turi priimti tok, koks jis.yra,
t.y. kaip konsultavimu nesuinteresuot mog, kelias j skming
konsultavimo kontakt - leisti klientui bti tokiu, koks jis dabar
yra. Jeigu konsultantas mgina veikti klient, priversti j bend-
rauti, reikia jis nesupranta jo. Nenor reikia traktuoti lygiai taip
pat, kaip ir bet kuri kit emocin kliento reakcij - priimti jj rim-
tai, taiau kartu parodant, kad ir pats konsultantas nra suintere-
suotas priverstinai dirbti kliento gerovei. Gulima ramias ir rimtai
;
"' _ '"' r-
:
- ''- '"'<-'* l^vjkia karna u- \j,a piu; jo \ah, gali pavykti
pasiekti, kad kliento moljn acija prads keistis ir atsiras prielaidos
produktyviam konsultavimo kontaktui. Taiau konsultantas tur-
t rainiai ir savs nekaltindamas priimti ir tai, kad nemotyvuotas
klientas ilieka tik kaip formalus arba i viso nustoja lankytis.
5.5. Klientas, keliantis perdtus reikalavimus
Kartais kliento reikalavimai gali bti nepasotinami. Jis reika-
lauja danesni ir ilgesni susitikim su konsultantu, nori, kad jis
nuolat juo rpintsi, leist danai skambinti konsultantui namus
ir ilgai kalbtis su juo telefonu, galt bet kada susisiekti su kon-
sultantu, tikisi konsultanto poveikio savo artimiesiems (sutuokti-
niams, tvams, vaikams) bei palaikymo santykiuose su jais. Kitaip
tariant, troktam turti nuolatin gyvenimo patarj.
Susidrus su tokiais nerealistikais kliento reikalavimais, pir-
miausia reikia atsakyti sau j kelet klausim:
- Kaip a jauiuosi, kai i mans itiek daug reikalaujama?
- Ar a galiu pasakyti ne" klientui, kai to noriu?
- Kokius reikalavimus a keliu paiam sau ir kiek tai sutampa
su kliento reikalavimais?
- Ar a galiu konfrontuoti su perdtai reikalaujaniu klientu, ar
leidiuosi manipuliuojamas?
Atsakymai iuos klausimus gali bti tam tikri atskaitos takai
konsultantui pasirenkant pozicij dirbant su panaiais klientais.
Viena i konsultanto,.ypa pradedanio, problem yra padid-
js jo poreikis bti reikalingu. Perdtus reikalavimus keliantis kli-
entas gali labai lengvai manipuliuoti iuo konsultanto poreikiu,
tenkindamas jo alkan" Ego, panaiai kaip ilepintas vaikas el-
giasi su pernelyg globjikais tvais - nors jiems nelengva, taiau,
tenkindami vaiko kaprizus, jie jauiasi reikalingi jam. Konsultan-
tas turt atsikratyti minties, kad jis labai svarbus, nepakeiiamas
kliento gyvenime.
Taigi konsultantui, susidrusiam su perdtai reikliu klientu,
svarbu inoti i perdt reikalavim prigimt ir savo reakcij
juos pobd, taip pat turti jg konfrontuoti, remiantis jo elgesio
supratimu jr reikalavimais sau.
+ 5.6. Klientas, jauiantis kalt
Praktikai visi mons yra patyr kalt. Tai toks pat natralus
mogikosios prigimties bruoas kaip ir nerimas, vienatv, laisv
ar atsakomyb. Tai btinas sveikos asmenybs elementas, pade-
dantis suvokti skirtum tarp to, koks esi, ir koks turi bti. Kait -
tai subjektyvus mogaus jausmas, kylantis paeidus moralinio el-
gesio, etines ar religines normas, kurios yra svarbios individui ir
sudaro jo sitikinim esm. Kartu tai ir siskolinimo sau jausmas.
Kalts jausmas danai kyla ir tada, kai mogus jauia asmenin
atsakomyb ir kurios neprisiima. Neveltui M.Heidegger kaltei ir
atsakomybei pavadinti vartojo t pai svok - Schuldig. Pagal j
bti kaltu - reikia bti atsakingu u".
Skiriama reali, neurozin ir egzistencin kalt. Reali kalt su-
kelia realus prasiengimas. Jos atveju yra galimas ir btinas re-
alus umokestis.
Neurozin kalt kyla dl sivaizduojamo prasiengimo ar drau-
dimo paeidimo. Apskritai, kalts jausmas yra svarbus tarp neuro-
zini sutrikim. Labai verting, gili ir praktik neurozikos kal-
ts samprat pateik ymiausia kultrins psichoanalizs atstov
K.Horney (1937). i samprata gali padti suprasti kalts igyveni-
mo dinamik. Neuroziniam kalts jausmui bdingas nenuoirdu-
mas; jis danai bna labai perdtas. iuo atveju kaits jausmas
padeda individui pasiteisinti prie save ir kitus, todl jis visikai
nesistengia atsikratyti io jausmo ir netgi energingai prieinasi bet
kokiam mginimui j sumainti. Kartais netgi stengiamasi demonst-
ruoti kalts jausm ireikiant j labai lengvai ir atvirai. Patiriantis
neurozik,kalt individas, kaltindamas save, kad yra niekam ver-
tas, kartu reikalauja ir avtis juo, skausmingai ir su prieikumu
priima bet koki kritik i alies. Jis gali net sieisti, jei kas nors
rimtai ima irti jo kalt.
Viena svarbiausi neurozinio kalts jausmo atsiradimo prieas-
i - pasmerkimo baim, baim bti demaskuotam". i baim
yra didiulio skirtumo tarp iors", kuri neurozikas mogus ro-
do aplinkiniams ir sau, ir slypini u ios iors" impuls, irai-
ka. Jis i paskutinij gina susikurtj savs vaizd, nes tai tvir-
tov, gelbstinti nuo nerimo. Sukrusi stipraus mogaus vaizd, neu-
rozik asmenyb stengiasi u jo paslpti savo silpnum, nesau-
gum, nerimastingum, nesugebjim kovoti u save. Niekinda-
mas ias ypatybes, neurozikas mogus bijo, kad kiti mons jas
gali atskleisti jame, t.y. demaskuoti" j. Vengdamas atsakyti u
savo gyvenim, atsisakydamas siekti savo tiksl ir realizuoti no-
rus, jis stengiasi naudotis kitais monmis - vyraudamas ar pasi-
telkdamas prieraiumo, meils ir nuolankumo jausmus. Tokiam
individui kalts jausmas ir nerimas kyla i karto, kai tik atkreipia-
mas dmesys jo reikalavimus aplinkiniams. ie jausmai neuro-
zikai asmenybei suteikia tikrumo, kad ji nebus pasmerkta; kartu
umaskuojama tikroji problema. Taigi kalts jausmas yra ne tik
demaskavimo, pasmerkimo baims padarinys, bet ir apsigynimo
nuo ios baims priemon. Prisidengiant kalte, didinamas saugu-
mo jausmas provokuojant nor bti guodiamam aikinant, jog i
tikrj jis nekaltas. Be to, kalts jausmas leidia manyti, kad jis
labai moralus ir siningas. Tendencija kaltinti save taip pat lei-
dia nematyti", kad btina keistis, t.y. kalt tampa realaus prob-
lem sprendimo ir keitimosi pakaitalas. Dar viena svarbi neurozi-
nio kalts jausmo funkcija yra ta, kad, kaltinant save, galima i-
vengti grsms bti kaltinamam kit; kartais saugiau kalt prisi-
imti sau.
Egzistuoja ir kalt kaip mogaus egzistencijos ontologinis bruo-
as. Tai egzistencin kalt. i kalt yra pozityvi jga mogaus gy-
venime plaija prasme. Priimant egzistencin kalt, isilaisvina-
ma nuo neuroziko kalts jausmo.
R.May (1983) iskyr 3 ios kalts variantus:
gj kal t dl savs nerealizavimo;
(2) kalt dl ribot ryi su artimais monmis;
5} kalt dl prarasto ryio su Absoliutu.
iais aspektais mogus yra visada ir beslygikai kaltas, nes:
/f) n vienas ms niekada negali realizuoti vis savo galimy-
bi, jau vien dl to, kad, rinkdamiesi vienas galimybes, kitas pri-
valome atmesti - jos taip ir lieka nerealizuotos;
2) niekada negalima visikai suprasti sau artim moni ir j
poreiki, nes, bdami neivengiamai individuals, esame pa-
smerkti" matyti kitus pro savo unikalios asmenybs prizm; todl
visada ms painimas yra subjektyvus ir tam tikru laipsniu ne-
atitinkantis tikrovs; neturime kito pasirinkimo, kaip tik matyti pa-
saul savo akimis;
(S) bdami dievikojo plano dalis, niekada negalime jo suvokti;
kaip sak Paskalis, akai nelemta inoti medio paskirties.
Egzistencins kalts negalima ivengti, todl svarbu j sis-
moninti, nes ji padeda ugdyti mogikum ir jautrum bendrau-
jant su kitais, skatina krybikum realizuojant savo potencialias
galimybes.
Psichologiniame konsultavime susidrus su klientu, igyvenan-
iu stipr kalts jausm, svarbu nusprsti, kada is jausmas pade-
da jam sismoninti savo asmenin atsakomyb u poelgius bei j
rezultatus, o prisimus atsakomyb, keisti savo elges pozityvia link-
me, o kada, prieingai, trukdo keisti savo elges, skmingai sprsti
savo gyvenimo problemas. Taigi ne visada konsultantas turt sku-
bti ilaisvinti klient nuo kalts jausmo. Kartais klientui reikia
padti priimti neivengiam kalts dal, kuri jam skirta paios pri-
gimties. Kai yra reali kalt, svarbu aptarti kalts ipirkim, kai neu-
rozik kalt, - sismoninti jos tariamum". Tik taip galima atsi-
sakyti kalts. Konsultantui gali padti tik gilus vairi kalts igy-
venimo aspekt painimas ir supratimas.
5.7. Verkiantis klientas
Aaros arba j grsm gadina nemaai pokalbi. Ne iimtis ir
konsultavimo susitikimai. Nemaai klient, ypa moter, susijau-
dina pasakodami apie savo neisprendiamus gyvenimo sunku-
mus, tragedijas ir negali kalbti be aar. Aarojama ir prisiminus
sunkias situacijas.
Dauguma konsultant stengiasi sulaikyti klient nuo verkimo
ir dalis j pastang gali bti nukreiptos ia linkine. Ir ia ikyla
pavojus, jog, mginant apeiti skaudius kliento patylimo momen-
tus nenorint per daug jaudinti jo, priversti verkti, svarbs kliento
gyvenimo aspektai gali nepatekti konsultanto akiratj. Tai gali su-
kliudyti jam geriau suprasti klient. Visais bdais siekdamas i-
vengti kliento aar, konsultantas gali tapti pastarojo manipulia-
cij objektas. Kai kurie konsultantai sulaikyti klient nuo verkimo
stengiasi todl, jog jis, susijaudins ar pradjs verkti, negali nor-
maliai kalbti. Kartais konsultantas jauiasi kaltas dl kliento aa-
r, bijo bti apkaltintas nejautrumu, kitaip tariant, links prisiimti
atsakomyb u ias aaras.
Taiau i tikrj ne konsultantas pravirkdo klient. Galiausiai,
ne jis yra kliento gyvenimo sunkum, asmenini problem prie-
astis. Klientas verkia dl savo asmenini dalyk, ir konsultantas
ia niekuo dtas. Klientas kaip pradeda, taip gali nustoti verkti be
konsultanto pagalbos. -Kai pastebima, jog klientas tuoj gali pradti
verkti, reikia ilikti ramiom, palaukti, kol susivaldys. Kartais, kad
^-.ivaidu, klientas non pakeisto pokalbio tem, ir konsultantas
:
if'iit :-.:\ prietarauti. Visgi pravirkusiam klientui reikia leisti
verkti. Tai nra lengva, taiau tuo galima daug laimti. Kai klien-
tas isiverkia, yra geriausias laikas kalbti. Leisti.verkti yra vertin-
giau, negu jaustis sipareigojusiu raminti - Praau, neverkite..."
Konsultantui reikt inoti, kodl apskritai verkiama konsul-
tuojant. Pagr;n,liiK prieastis u ima, .yra hhenlo problem na-
ta, jo susijaudinimas. Taiau tai ne vienintel prieastis, dl ko
klientas verkia per susitikim.
I Daugelis moni, ypa moterys, verkia i pykio. ia paguoda
nieko negali padti. Verkianiam i pykio paprasiausiai reikt
leisti ireikti savo jausmus. Kartais verkiama nusivylus, susid-
rus su neveikiamomis klitimis, o kartais - i diaugsmo. Konsul-
tantas turt leisti suprasti, jog klientas gali ramiai verkti jo kabi-
nete.
Taip pat konsultantui nereikt per daug sijausti j kliento ver-
kim, t.y. jaustis motina, kuriai labai norisi paguosti verkianti vai-
k. Toks noras turi ir tam tikr erotinj atspalv; neveltui aaros yra
dana manipuliavimo priemon tarpasmeniniuose, ypa intymiuo-
se, santykiuose.
4 5.8. Isterika asmenyb
Viename i psichiatrijos odyn (Slavney, McHeigh, 1978; cit.
pgl. Storr A., 1980) isterika asmenyb apibdinama taip: isteri-
ka asmenyb labai nori patikti kitiems, siekdama veikti baim,
kad to nepavyks padaryti. Tai pasireikia nenuilstamu aktyvumu,
dramatikumu, gundaniu, viliojaniu, o kartais atvirai seksualiai
provokoj ani elgesiu, nebrandia ir nerealistika priklausomybe
nuo kit".
Isteriki klientai, siekdami atrodyti patraukls, dramatiki, su-
naudoja be galo daug energijos. Beje, dl to jie yra doms klien-
tai. Jie paperka" konsultant savo pasirengimu kalbti apie jaus-
mus bei vidinius potyrius. Taiau ie potyriai daniausiai bna spal-
vingai perdti. Ties apie iuos klientus byloja ne tai, k jie sako,
bet kaip sako. Dl i ypatybi MacKinon ir Michels (cit. pgl. Ken-
nedy E., 1977) sak, jog pradedantys konsultantai pokalb su iste-
rika asmenybe laiko vienu lengviausi, o patyr specialistai -vienu
sunkiausi". Isterika asmenyb atrodo labai domi ir patraukli tik
velgiant j. j pavirutinikai. Pradedaniajam konsultantui papras-
tai daro spd jo gyvumas, kalbos maniera, vidin iluma, rimtais
atrodantys ketinimai sprsti savo problemas. Taiau dirbti su to-
kiais klientais nra taip lengva, kaip gali atrodyti i pirmo vilg-
snio. Giliau pavelg, pamatysime, kad jie nra tokie emocikai
turtingi kaip atrodo, ir j ketinimai ne tokie jau vienprasmiki.
Isterika asmenyb formuojasi ankstyvame amiuje. Jos mode-
lis yra vaikas, nuolat siekiantis tv dmesio ir dl to nuolat pati-
riantis neskm. Vaikas, kurio tvai ignoruoja jo poreik dmesiui
ir meilei, pradeda perdtai reikalauti dmesio, dramatizuoti savo
poreikius. Kuo tvai kurtesni vaiko poreikiams, tuo jis garsiau au-
kia, nordamas bti igirstas. Savo tikslui siekti jis pasirenka vai-
rias elgesio formas - nuo aar iki ligos. Suaugusiojo pana elge-
s jau vadiname isteriku.
Isterika asmenyb, siekianti patikti kitiems, taiau kuriai nesi-
seka tapti ar bti tuo, kuo nortsi, linkusi panaudoti visokiausias
kaukes ir vaidmenis, kurie, jos nuomone, galt bti priimtini ap-
linkiniams. Taip prarandamas savo asmenybs tstinumo, asme-
nybs vidins erdies, sudaranios realj A", jausmas. Isterika
asmenyb real gyvenim pakeiia vaidinimu, teatru.
Konsultuojant isteriki klientai gali pasinaudoti aukiau mi-
ntomis savo ypatybmis, ypa kai konsultantas yra prieingos ly-
ties (klasikinis variantas - moteris klient ir vyras konsultantas).
Paprastai siekiama kontaktui suteikti erotini, seksualini spalv.
Taiau toks isterikos klients elgesys gana specifikas - konsul-
tantui parodius bent menkiausi erotinio pobdio susidomji-
m, ji tuoj pat traukiasi atgal, aikindama, kad visai k kita turjo
galvoje. Isterika asmenyb i tikrj nesismonina poveikio, ku-
r jos elgesys gali daryti aplinkiniams, todl pastarieji danai jau-
iasi apgaudinjami. Beje, tai tradicinis isterikos asmenybs el-
gesio stereotipas gyvenime. Nuolat neatsakant u provokuojanio
flirto padarinius, pasidaro nemanomi normals santykiai su prie-
ingos lyties asmenimis. Isterika asmenyb tik atrodo lengvai ir
iltai bendraujanti. tikrj j nuolat kankina didels meils ir
intymumo problemos.
Isterikos asmenybs provokacinis erotinio atspalvio elgesys vi-
sikai nereikia, kad klient trokta artimumo; ji neinot, k da-
ryti su realiu intymumu. Fiziniai signalai jai tarnauja tik kaip tik-
rojo emocinio artumo pakaitalas. Tokia asmenyb vis laik ieko
meils, taiau negali ir nemoka brandiai bendrauti.
Dar viena isteriko elgesio ypatyb, sutinkama konsultavime, -
pateikti save kaip bejgik ir priklausom btyb, troktani di-
delio tviko rpesio ir dmesio. (Sali bti mginama konsultan-
t paversti tvo pakaitalu. Isterikai klientei nereikia mylimojo, jai
reikia gero tvo. tai kodl ji gali bti okiruota, atitinkamai emo-
cikai sureagavus jos provokuojant elges. Iekoti globos kaip
vaikui - labai bdinga isterikai asmenybei.
Paymtina, kad savo lyties asmen atvilgiu isterika asmeny-
b paprastai bna antagonistika ir linkusi konkuruoti dl aplinki-
ni dmesio. ios asmenybs bruoai konsultuojant gali kelti rim-
tas konlrperklimo problemas. Todl konsultantas, dirbdamas su
tokiu klientu, turi vis laik stebti ir kontroliuoti savo jausmus.
Isterikus asmenis daniausiai vargina problemos, susijusios su
santykiais eimoje ir seksualiniu gyvenimu. U j vis slypi neno-
ras atiduoti save bendraujant. Daugumos isterik asmenybi sek-
sualin funkcija yra sutrikusi. Moterys neretai skundiasi frigidi-
kumu, kuris yra reakcija savo seksualumo baim. Vyrams gali
bti susilpnjs lytinis pajgumas bei kilti homoseksualini prob-
lem.
Konsultantas turt inoti isterik asmenybi naudojamas vai-
rias psichologins savigynos formas. Neretai ginantis nuo pra-
bundanio" seksualumo panaudojamas istmimas. Dl to stoko-
jama seksualini jausm, umirtami tam tikri vykiai. Isterikos
asmenybs linkusios fantazuoti - tik vaizuotje jos gauna daug mei-
ls ir dmesio. Simbolinis poreiki patenkinimas maiau ukabi-
na" pasmonje slypinias problemas negu reals santykiai, todl
yra labiau priimtinas. Neretai painiojami reals ir igalvoti faktai,
o danai ir patikima realumu to, kas pai igalvota. Isterikiems
asmenims nereta ir regresija, pasireikianti nuolat naudoj amu nei-
gimu, kuris leidia neatpainti tikrosios savo elgesio prasms.
Daugeliui isterik klient, ypa moter, bdinga ilga susid-
rimo su medicina ir gydytojais istorija. Isterins neurozs atveju
danai sutinkamas konversijos fenomenas, apraytas ir igarsin-
tas S.Freud, kai vidinis psichologinis konfliktas ireikiamas kno
simptomu, kuris tampa konflikto simbolis. Todl isterikos asme-
nybs beveik vis laik gydosi nuo vairiausi tariam somatini
sutrikim. Isteriniams konversiniams simptomams neretai bdinga
nejautra - inyks jautrumas, aklumas, kurtumas ir kt. Daugelis
isterik klient konsultuojant labai emocingai pristato i savo
istorij.
Kalbant apie neurozinius simptomus, svarbu pabrti j antri-
n naud klientui. ios naudos klientas nesismonina arba sis-
monina tik i dalies. Isteriniai simptomai tarnauja 3 pagrindiniams
tikslams:
a) baudia" asmenis^ kuriems klientas jauia prieikum;
b) padeda klientui ivengti nemaloni, gsdinani, potencia-
liai eminani situacij;
c) padeda sukelti aplinkini simpatij ar atkreipti j dmes.
Todl neretai yra akivaizdus prietaravimas tarp kliento isa-
kom nor ir jausm, ir to, apie k byloja jo simptomai. is prie-
taravimas konsultantui kelia tarim, kad klientas aidia, simu-
liuoja emocijas, kuri nejauia, neigia kitas, kurias jauia, mgi-
na apsimesti kitkuo, negu i tikrj yra. Konsultantui susigaudyti
gali padti jo paties jausmai, kuri nereikt ignoruoti. Pasikliau-
jant savo jausmais, galima ne tik identifikuoti isterik klient, bet
ir ivengti vairiausi spst, slypini dirbant su juo.
5.9. Asmenyb su kyrumais
Tokia asmenybe paprastai vadinamas mogus, links demonst-
ruoti obsesinius arba ir kompulsinius simptomus. Obsesija - tai
nuolat pasikartojanti netroktama, taiau valios pastangomis ne-
paalinama i smons kyri mintis. Kompulsija - pasikartojantis
kyrus impulsas atlikti kok nors veiksm ar j serij. Ji dar kartais
vadinama veiksmo obsesija (Kenndey E., 1977). kyri veiksm
serija daniausiai tampa ritualu. Kompulsyvus veiksmas nepasi-
renkamas - j atlikti tampa privalu, kad bt galima ivengti neri-
iiio priepuoli. Apraoma obsesin-kompulsin neuroz, taiau at-
skirti norm nuo patologijos nra lengva
L.Salzman (1968) nurodo 3 svarbiausius obsesinio-konipulsi-
mo komplekso bruous:
1) elgesys arba mintis, kuri neslygoja joks individo poreikis
ir /arba kuri negalima paalinti jokiomis valios pastangomis-
2) sis elgesys arba mintis i esms yra svetimi mogui ir sukelia
nerim ir/arba somatin distres;
3) individas suvokia, kad ios mintys ar is elgesvs nelogikas ir
be prieasties, taiau negali j pakeisti.
Asmenybei su kyrumais bdinga kruoptumas, patikimumas
savikontrole, siningumas, kurie paprastai laikomi socialiai ver-
tingi. Antra vertus, S.Freud, apraydamas asmenyb, linkusi ky-
rumo simptomus, nurod 3 svarbiausi bruo kombinacij - pe-
dantikum, yktum, usispyrim. i kombinacij jis pavadino
analiniu charakteriu".
E.B.McNeil (1970) aprao tokius tipikus asmenybi su kyru-
mais bruous:
a) paintinis rigidiSkumas - poiris gyvenim grindiamas
nelanksiomis, formaliomis socialinmis nuostatomis arba rvkiai
dogma tiku mstymo stiliumi;
b) tempta, aktyvi veikla arba darbas neleidiant atsipalaiduoti
ar pailsti;
c) negaljimas nusprsti, sprendim atidliojimas bijant suklysti-
d) nuolatinis susirpinimas, kad be jo niekas tinkamai neatliks
darbo;
e) realybs ikraipymas, pasireikiantis kratutiniu susirpini-
mu del galim vyki, pvz, dl galimos ligos.
Asmenyb su kyrumais paprastai siekia pagalbos ne dl speci-
fini problem, o dl jiampos ir nerimo, dl sunkum bendrauti
su eimos nariais ir kitais monmis. Obsesins-kompulsins prob-
lemos gali sudaryti tik nedidel tokio kliento nusiskundim dal
konsultantui btina inoti asmenybs su kyrumais ypatybes
kad ivengt klaid dirbdamas su ja, galt geriau suprasti "savo'
reakcijas, kylanias susidrus su tokiu klientu.
Svarbiausias asmenybs su kyrumais nesismoninamas vidi-
nis konfliktas - tarp paklusnumo ir nepaklusnumo, tarp noro tikti
ir noro prieintis autoritetams.
Tokia asmenyb ypa linkusi kontroliuoti liek save, tiek aplin-
k. Jai, kaip bijaniam tamsos vaikui, ir iorinis, ir savas vidinis
pasaulis atrodo pilnas pavoj. Kaip pastebjo L.Salzman (1988)
obsesinio tipo mogus nori kontroliuoti save ir savo aplink kad
ivengt bejgikumo ir stengt j veikti, nerimauja dl to, kad
gali nebesugebti kontroliuoti (bti nekompetentingas, nepakan-
kamai informuotas, negalintis sumainti rizik gyvenime).
Nesugebant kontroliuoti savs, o konkreiai - savo agresyvi
impuls, kyla arba perdtas polinkis paklusnumui, arba, kaip rao
A.Storr (1980), polinkis tironizuoti kitus. Kratutinis paklusnumas
sunaikina individualyb. Obsesin asmenyb, naudojanti pirmj
reakcijos prarast savikontrol variant, bna linkusi konfor-
mizm. Ji renkasi priklausomyb nuo ko nors, kas galt pasakyti,
kaip jai gyventi. Taigi pirmenyb teikiama saugumui gyvenime, o
ne pasitenkinimui gyvenimu. Toks klientas ypa links paklusti
konsultantui ir lengvai sutinka su visais jo pasilymais. Jis nuolat
esti dkingas konsultantui u tai, kad is surado laiko jam padti,
ir sielojasi dl to, kad gali jam suteikti nepatogum.
Kitas galimas neskmingos savikontrols rezultatas, kaip mi-
njome, yra polinkis dominuoti, priekabus kritikumas. Todl toks
mogus esti sunkiai sugyvenamas, ypa eimoje. Negaljimas vi-
sikai kontroliuoti I LU i , - hetidraujantpasi-
reikia kaip iracionali tironija, konsultuojant tokia asmenyb su
kyrumais kaip geii.-i si a - \, .. u." >,. <j,v<mia n,'-v\ diui,
aikina konsultantui, k jis nu: Kalbti, komentuoja jo profesinius
veiksmus, gali pareikti pastabas apie jo elges per esam susitiki-
m arba paskaityti trump paskait" apie konsultavim apskritai.
Konsultantui gali atrodyti, kad menkinama jo profesin kompe-
tencija ir jis gali supykti ant kliento. Taiau profesionalus konsul-
tantas turt suprasti, kas slypi u toki kliento veiksm - jis m-
gina kontroliuoti savo nerim, o ne siekia eisti konsultant, gi-
nasi nuo pagalbos, kuri jam gali kelti ne maesn grsm nei jo
problemos.
Obsesiniam stiliui bdinga bendravimo priemonmis griauti
bendravim. Nemaai klient su kyrumais konsultavime dalyvauja
tik fizikai, o psichologikai bna nusialin. Toks klientas gali
velgti kakur al, vengti aki kontakto, vos girdimai nekti,
isiblaks klausytis, k sako konsultantas. Tai trikdo konsultant
panaiai kaip ir kliento tyljimas, kuris irgi reikia nusialinim
nuo savo problem sprendimo. iuo atveju pyktis konsultantui ga-
li bti reikiamas gana subtiliai, pavyzdiui, klausiant jo - Ar ne-
norite man nieko pasakyti?" Konsultantas galt atsakyti klausi-
mu - Apie k galvojate, kai tylite?" Tai gali priartinti prie obsesi-
nio kliento emocins sferos, kuri labai sunkiai prieinama.
Asmenyb su kyrumais visaip vengia kalbti apie savo emoci-
nes problemas. Didiuls pastangos paslpti savo emocinius sun-
kmus kaip tik ir irykina juos. Toks klientas stengiasi kontro-
liuoti konsultavimo pokalb, kad bt galima ivengti emocinio kon-
takto su konsultantu. Todl pokalbis tampa banguotas - kai tik kon-
sultantas mgina skverbtis gilyn, klientas siekia isisukti ir nie-
kais paversti tokius konsultanto ketinimus. Kai konsultantas pa-
junta, jog prie pat jo nosj utrenkiamos durys, lai reikia, kad jis
is tikrj labai priartjo prie reikming klientui problem. Ven-
gimas susidurti su savo vidiniu pasauliu pasireikia ir polinkiu j
mtelektualizavim. Obsesinis klientas konsultanto aikinimus, in-
terpretacijas links priimti galva, o ne irdimi. Daug odi jis var-
toja ne jausmams tiksliau ireikti, o atsiriboti nuo j. Tokio klien-
to pasakojimas bna perkrautas detalmis, jis pasakodamas sten-
giasi nieko nepraleisti, taiau tai nei kiek nepriartina prie jo as-
menybs. Dl tokio pokalbio susitikimas su obsesiniu klientu at-
rodo ilgas, sunkus, itemptas.
Kartais esti prasminga tyrinti tokio kliento sapnus, kurie gali
parodyti tai, k jis mgina slopinti ir paalinti. Daugiau suinoti
apie kliento problemas galima papraius jj pieti, o ne odiais
papasakoti.
Klientas su kyrumais mgsta ateiti pas konsultant su apray-
tomis problemomis ar srau klausim, kuriuos jis turt aptarti
Tai atspindi jo nor kontroliuoti konsultavimo situacij, vengti tie-
sioginio emocinio kontakto su konsultantu. Klientas, kuriam ne-
leidiama naudotis i anksto parengtu tekstu arba nesilaikoma jo
nustatytos klausim-atsakym tvarkos, sutrinka. Toks konsultan-
to elgesys jam yra siurprizas, o i asmenyb siurpriz nekenia;
spontanikumas jai kelia tik susirpinim. anksto pasirengs
susitikimui su konsultantu, klientas stengiasi ukirsti keli bet ko-
kiam netiktumui, galiniam sutrikdyti emocikai. Konsultantas
galt paklausti kliento - Kodl Jums buvo taip svarbu gerai pasi-
rengti ms susitikimui?" Kliento atsakymas galt atverti keli j
jo vidin pasaul. Ir, inoma, su obsesiniu klientu konsultantas tu-
rt vengti pats naudoti panaias priemones - uraus ir kt.
Konsultanto udavinys, dirbant su obsesiniu klientu, yra dvejo-
pas (Storr A, 1980). Pirma, jis turt padti klientui ireikti tuos
vidinius impulsus, nuo kuri ginasi klientas. Antra, pats konsul-
tantas turi bti mogumi, su kuriuo klientas galt eksperimen-
tuoti, umegzdamas naujus lygiateisius santykius, kuriuose nesvar-
bu, kas vyrauja, o kas paklsta. Jeigu konsultantas j klient su ky-
rumu reaguoja tiksliai, psichologinei savigynai is naudoja pykt. J
toki atsakomj kliento reakcij konsultantas turt irti ne
kaip j savo klaidos padarin, o kaip darbo paangos enkl. Jam
nereikt stengtis uglostyti savo santyki su pykstaniu klientu.
Prieingai, reikia leisti jam bti piktam, patirti jausmus, kuriuos
jis slp, nuo kuri bgo. Nereikia leisti klientui realizuoti savo
nor tuoj pat paalinti pykt. Realus konsultavimas gali prasidti
tik tada, kai ingsnis po ingsnio mginama kliento pykt susieti
su prieastimis, iekoti, kas slypi u kliento problem ir specifinio
bendravimo su kitais monmis stiliaus. Taip galima nors iek tiek
ilaisvinti obsesinl klient nuo neireikt emocij natos.
1 5.i0. Paranojika asmenyb
Ms laikais paranojins problemos, E.Kennedy (1977) nuomo-
ne, paplitusios panaiai kaip ir nerimas. Anksiau paplitus posak
Atsikratyk kompleks" vis daniau keiia patarimas - Nebk pa-
ranojikas". Tai reikia - nebk tarus ir egocentrikas. ie bruo-
ai i esms apibdina ir dvi pagrindines paranojines bsenas -
persekiojimo ir didybs manij. Paranojika asmenyb, kuriai b-
dingos ios manijos, nesugeba bendrauti su kitais monmis ir dl
to pasitraukia nuo j, jai sunku atskirti, k galima priskirti savo
asmenybei, o ko - ne.
Persekiojimo manijos esm - tarimas, kad kakas nori pakenkti.
Todl paranojika asmenyb daug laiko sugaita iekodama prie-
", sekani paskui j, besiklausani jos pokalbi ir kt. Toks
prieas" gali bti tiek atskiras mogus, tiek j grup. Su ia mani-
ja susijs ir labai danai pasitaikantis pavydas. Sutuoktinio tari-
njimas neitikimybe yra labai vaisinga dirva paranojinei baimei
atsirasti.
Didybs manija pasireikia priskiriant sau anksiau nepaste-
btus talentus ir gabumus. Tokio tipo paranojika asmenyb pa-
prastai bna iradjas", kurio darbai gali isprsti globalines pa-
saulio problemas, arba mesianik teorij, galini igelbti pa-
saul, krjas.
Kartais paranojikumas pasireikia ir erotomanija, kai mogus
mano, jog j yra simyljs (usi) ir siekia sugundyti prieingos ly-
ties asmuo.
Psichodinamikai paranojika asmenyb, nors ir trokta artu-
mo su kitais monmis, kartu bijo bti j apgauta. Tai yra svar-
biausia tarumo prieastis. Tokia asmenyb, bijodama bti atstumta
kit moni, pati juos atstumia. Tai slygoja jos prieikum ki-
tiems.
Todl konsultantas, susidrs su paranojiku klientu, turi bti
pasirengs jo nepasitikjimui ir prieikumui. Toks klientas nuo-
lat tikrina", kiek galima pasitikti konsultantu. Jo nepasitikji-
mas ir prieikumas yra gana nemalonus konsultantui, ir labai svar-
bu juos veikti. Konsultantas turt nepamirti, kad toks klientas
su juo elgsis taip kaip su visais kitais, su kuriais susiduria gyveni-
me. Tai gali padti konsultantui ilaikyti savitvard, perdaug nesi-
ginti ir nesistengti nugalti" kliento. Dirbdamas su paranojiku
klientu, konsultantas turt stengtis ilaikyti tam tikr atstum,
nes per greitas ar per gilus sibrovimas" j kliento asmenyb yra
nemalonus ir nepriimtinas iam.
Nepatyrs konsultantas gali pradti diskutuoti ar ginytis su pa-
ranojiku klientu dl jo manij pagrstumo, mgindamas pasitelk-
ti logikos argumentus. Tai jo klaida, nes tokia diskusija yra be-
prasm. Paranojikai asmenybei svetima logikos kalba; bendrau-
dama ji naudojasi paranojikomis metaforomis. Konsultanto u-
davinys nra nustatinti, kiek kliento manijoje yra tiesos ir kiek
igalvot dalyk...Svarbiau yra inoti, kad yra manija, o klientas
tiki tuo, k jis sako.
Konsultantas visada turt prisiminti, kad jis susidr ne su ma-
nija, kuri reikia paalinti, o su mogumi, suteikusiu gyvyb" jai.
4
5.11. Sizoidin asmenyb
izoidin asmenyb - tai sunkus atvejis konsultanto ar psicho-
terapeuto darbe. Jos kratutin iraika yra izofrenija - vienas .
giliausi ir sudtingiausi psichikos sutrikim. izoidin asmeny-
b galima apibdinti pagrindiniais izofrenijos simptomais. Pirm
kart izofrenijos" termin 1911 m. pavartojo garsus psichiatras
Eugen Bleuler, o jos svarbiausius simptomus apibdino garsija
keturi A" formule (cit. pgl. Kennedy E., 1977):
1. Afektyvumas. Individo, serganio izofrenija, emocij raika
sutrinka. Jo emocinis gyvenimas gali tapti labai lktas, neretai
emocins reakcijos bna neadekvaios (pavyzdiui, juokas pasa-
kojant apie artimo mogaus mirt). Tai pasireikia ir tuo, kad emo-
cijos neatitinka mini turinio.
2. Asociatyvumas. Prarandama logika mini eiga, okinja-
ma nuo vienos minties prie kitos. Individo mstymo bdas atrodo
keistas ir chaotikas, atsakymai | klausimus gali bti visikai ne-
adekvats. Kartais asociatyvs sutrikimai gali bti labai subtils ir
sunkiai pastebimi.
3. Autizmas. izoidiko individo mstymas yra kratutinai sub-
jektyvus ir egocentrikas. Toks asmuo atrodo paskends svajon-
se ir fantazijose, kurios pamau tampa realybs pakaitalu. o-
diams neretai suteikiama ypatinga prasm ir konsultantui gali
bti sunku suprasti, apie k kalbama. Toks individualus odynas
rodo mstymo autizm.
4. Ambivalentikurnas. Dauguma moni jauiasi ambivalen-
tiki vienoms ar kitoms situacijoms, o izoidiska asmenyb beveik
visada. Ji perpildyta prietaring jausm, nuostat ir poiri kit
moni ir savo gyvenimo situacijomis.
izoidikas klientas psichologinio konsultavimo ar psichote-
rapijos kabinet patenka dl vairi prieasi. Daniausiai dl to,
kad jis beveik netiki kit moni galimybe j suprasti ir padti,
todl kreipiasi pagalbos specialist, tikdamasis, kad is supras
jo sunkumus. Paprastai skundiamasi, kad negali umegzti ir pa-
laikyti santyki, ypa su prieingos lyties asmenimis, nesugeba su-
sikoncentruoti, ubaigti pradt darb, depresija.
Tokiam klientui ypa sunku bendrauti su kitais monmis. Jis
jais nepasitiki ir todl paprastai turi labai maai arba visai neturi
draug. Kartais izoidikas individas umezga santykius su pana-
iu(ia) save, taiau jie bna labai traps ir retai trunka ilgiau. Jis
bijo artumo, intymumo, nes kit moni reakcijos kelia ambiva-
lentikus jausmus. Nuo artimo ginasi vengdamas emocikai bend-
rauti. Jausmai yra svarbs visiems monms, todl izoidiska as-
menyb balansuoja ties gyvenimo beprasmikumo riba. izoidi-
kas klientas aikina, kad artimi santykiai isekina j, taip pat gali
isekinti ir alia jo esanius mones, save taupydamas" bna at-
sargus su kitais ir nesielgia spontanikai. Aikinama, kad artimai
bendrauti vengiama (Storr A., 1980) dl specifiko tv elgesio vai-
kystje. Mao vaiko prieira atima i tv daug fizins ir psichi-
ns energijos ir izoidiki tvai, kuriems svetimas vaiko pasaulis,
jo poreikiai, jauiasi isekinti. Vaikas negauna jam reikalingos mei-
ls ir supratimo. Jame formuojasi sitikinimas, kad meil gali bti
pasiekiama tik vaizduotje. Vliau suaugus artimi emociniai san-
tykiai priimami ne kaip abipusiai apdovanojantys, o kaip abipusiai
sekinantys, ir saugiausia j vengti. Siekdamas kompensuoti kon-
takto su realiu pasauliu stok, izoidikas klientas susikuria tur-
ting vaizduots pasaul. Kadangi reali santyki ir realios meils
jam pasiekti nepavyksta, vaizduotje apdovanoja" save didybe.
Bendraujant tai pasireikia pranaumo poza, kuri labai apsunkina
santykius, nes daugumai moni tokia poza atrodo nepriimtina.
Taigi tai, k sivaizduoja izoidika asmenyb, pratsiama realy-
bje.
Beje, izoidikas individas gali jaustis ir priklausomas nuo kit,
manydamas, kad negali rpintis savimi ar sutvarkyti savo gyveni-
m. Bejgikumo jausmas yra viena i prieasi, kodl toks kli-
entas regresuoja iki primityviausi prisitaikymo prie aplinkos for-
m. Antra vertus, izoidikai asmenybei skaudu jaustis priklauso-
mai, nes tai eidia savo verts jausm.
Dl mint ypatybi konsultantui gali bti sunku umegzti ir
palaikyti kontakt su izoidine asmenybe. Konsultantas danai jau-
ia, kaip taikliai pastebjo A.Storr (1980), kad skiriasi j bang
ilgis". Labai svarbu, kad, bendraudamas su tokiu klientu, konsul-
tantas pirmiausiai bt susidomjs ir trokt padti mogui, o ne
vertint j. U sunki sutrikim slypi unikalus mogus, ir konsul-
tanto paprastas mogikumas gali duoti neblog rezultat mai-
nant kliento sunkum nat.
Konsultantas turt suprasti savo kliento izoliacijos laipsn. Pir-
masis susitikimas turt bti intelekto lygmenyje. Tok klient ga-
lima lengvai igsdinti tiesiogiai skerbiantis jo emocin gyveni-
m. Konsultantas taip pat turt, atsivelgti prietaravim tarp
kliento noro bti su monmis ir jo baims. Skubant umegzti kuo
artimesn kontakt, klientas gali pabgti. Taiau, jeigu konsultan-
tas bus per daug neutralus ir stengsis ilaikyti kuo didesn atstu-
m, is gali pasijusti atstumtas, paliktas. Konsultanto pasilytas
optimalus atstumas tarpusavio santykiuose yra geriausia dovana
izoidikam klientui.
Konsultantas taip pat turt prisiminti, kad klientas konsultuo-
jant elgsis taip pat, kaip ir kitomis gyvenimo situacijomis, pavyz-
diui, eimoje. Jis danai pasistengia, kad j supantys mons jaus-
tsi kalti. Kai klientas sako, kad konsultantas jo problemas tik dar
labiau supainiojo, tai nra vien paprastas fakto konstatavimas, o
greiiau psichologin manipulicija. Konsultantas veriamas jaus-
tis kaltu, tikintis, kad galbt supyks, ir tada klientas gals patvir-
tinti, kad konsultantas dirba neefektyviai.
Apskritai, izoidika asmenyb yra ikis konsultantui ar psi-
choterapeutui, bet kartu ir domus klientas, galintis labai daug ko
imokyti apie mogikosios prigimties sudtingum.
+5-.12. Asociali asmenyb
Asociali asmenyb - tai vienas sudtingiausi ir prognozikai
nepalankiausi sutrikim, pasireikiani ne tiek vairiais simp-
tomais, kiek sutrikusiu elgesiu. Anksiau tokia asmenyb buvo va-
dinama psichopatine", sociopatine" (ie pavadinimai dar ir da-
bar sutinkami literatroje). Tai asmenys, kurie gyvena tik tam, kad
patenkint savo instinktyvius poreikius, nekreipdami dmesio
morals normas, visuomens reikalavimus ar sin, todl bna
nuolat link paeisti moni bendrabvio taisykles ir statymus,
neatsivelgdami galimos bausms dyd.
Asocialios asmenybs nereikt painioti su asmeniu, besielgian-
iu asocialiai dl vidini neurozini konflikt. Neurozikas indivi-
das jauiasi kaltas dl savo elgesio, tai visikai nebdinga asocia-
liai asmenybei,
Asocialaus elgesio poymiai gali pasireikti dar gerokai prie
paauglyst, bet iuo laikotarpiu jie tampa ypa akivaizds ir pasi-
reikia agresyvumu, netvarkingu seksualiniu elgesiu, mechani-
ku poiriu seks, polinkiu vartoti alkohol, narkotikus.
Konsultantas turt inoti, kad asociali asmenyb - tai ne iaip
sau kitoks mogus. Jis skiriasi nuo kit viskuo - poiri save,
kitus mones, gyvenimo tikslus. MacKinnon ir Michols (cit. pgl.
Kennedy E., 1977) paymjo:
Asociali asmrin M' , ' *t 7inones kaip pavojaus arba pasitenkinimo al-
tin, no <Ki"t'iii ,i -Mingam, patogumus, malonum \i<. .'julausji
patiria kaip neatidliotinus ir nenumaldomus - nemanoma atidti j realizavim ar
pakeisti juos kuo nors kitu. i impuls patenkinimas veda at; i > '!->iwiti
nimo bsen, bet ne daug sudtingesm i
padidjusia savo verte".
Asociali asmenyb yra nekantri, orientuota neatidliotin, be-
tarpik malonum, besielgianti pagal momentinius impulsus, ne-
galinti paksti poreikio patenkinimo atidjimo. Ji gali pavogti to-
dl, kad tuo momentu neturi su savimi pinig ar tiesiog nenori
vargintis, mgindama juos gauti teistai. Nuo asociali veiksm
negali sulaikyti ir bausms grsm. Toks impulsyvumas, tenkinant
poreikius, skatina asociali asmenyb reaguoti agresyvumo pro-
trkiais ikilus kokioms nors klitims. Dl empatijos stokos ioms
agresijos reakcijoms gali bti bdingas iaurumas, net sadizmas.
Asociali asmenyb negali umegzti artim tarpasmenini san-
tyki. Draugyst reikalauja to, ko tokia asmenyb paprasiausiai
neturi. Toks individas gali tik imti i kit, bet negali nieko duoti
kitiems, ir tai ypa atsispindi j eimyninse neskmse. Jis iri
tik save ir nesuvokia, kad ir kiti mons turi savo teises ir jausmus.
Jam kiti mons yra tik priemons saviems tikslams siekti. Aplinki-
niams inaudoti asociali asmenyb neretai pasinaudoja apgaulingu
ioriniu patrauklumu. Dl to konsultantui su tokiu klientu gali bti
sunku bti empatiku, o tai, kad jis nesugeba umegzti artim ir
prasming santyki, yra klitis konsultavimo bei psichoterapijos
efektyvumui. Taiau, atsivelgiant tai, kad asocialios asmenybs
jausmai yra labai sekls, konsultantas neturt skubti savs kal-
tinti, kai su tokiu klientu nesiseka umegzti emocinio kontakto.
Asociali asmenyb retai patenka pas konsultant savo noru. Da-
niausiai ji bna nukreipiama mokyklos ar kit staig, todl^kon-
sultantui pirmiausia reikia aikiai suformuluoti kliento atvykimo
prieastis. Umegzti kontakt su asocialiu klientu yra labai sunku,
nes bding gyvenimo ir bendravimo stili jis perkelia konsulta-
vim. Nuo pat susitikimo pradios toks klientas bna links ap-
gaudinti konsultant, ypa nepatyrus, savo ioriniu avesiu ir ta-
riamu geranorikumu, mokjimu siteikti. Konsultantas, siekda-
mas padti, gali persistengti - nordamas duoti daug gero, gali
tapti kliento manipuliacijos objektu. Nepatyrusiam konsultantui,
nepakankamai susipainusiam su io sutrikimo psichodinamika,
asociali asmenyb gali bti netgi pavojinga.
Coieman (1964; cit. pgl. Rennedy E., 1977) nuomone, asociali
asmenyb bna linkusi racionalizuoti savo atsakomyb u socia-
liai netinkam elgsi ir projektuoti j kitus. Todl, ilgiau bend-
raujant, taip pat ir konsultavime, su tokiu mogumi, kyla nepasi-
tenkinimas, tampa, susierzinimas. Labai svarbu konsultantui, dir-
bant su tokiu klientu, kiekvienu momentu indentifikuoti savo jaus-
mus, pasikliauti jais, nes tai vienintel priemon ivengti kliento
manipuliacij ir, nepaisant dideli sunkum, pagal galimyb at-
likti savo darb.
5.15. Alkoholizmo problemos
Alkoholizmas - tai viena svarbiausi ndienos socialini, me-
dicinini ir viena sunkiausiai sprendiam psichologins bei psi-
choterapins pagalbos nuo jo keniantiems monms problem.
Yra nemaai alkoholizmo apibrim. Vieni mano, kad alkoho-
lizmas - kai alkoholis paeidia fizin sveikat, sutrikdo asmeni-
ni bei socialini funkcij atlikim arba kai alkoholis pasidaro b-
tinas normaliam aktyvumui palaikyti. Riti alkoholizm priskiria
asmenybs sutrikimams, kuriems bdinga fizin ir psichologin
priklausomyb. Dar kiti alkoholizmu vadina tok alkoholio vartoji-
m, kai atsiranda santyki su eimos nariais, giminmis, draugais,
bendradarbiais bei teisini problem ir kai nemanoma sustoti ger-
ti. iuo atveju suvartojamo alkoholio kiekis ne taip svarbus.
Alkoholizmo prieastys nra visikai aikios. Paprastai skiria-
mos socialins, biologins ir psichologins alkoholizmo prieas-
tys. Biologins prieastys siejamos su individo metabolizmu - kai
kurie mons yra labai jautrs alkoholiui, kai kuri tolerancija
alkoholiui bna padidjusi, todl jie suvartoja gerokai daugiau al-
koholio negu kiti ir tampa alkoholikais. Gerai inomas ir toks fak-
tas, kad daugiau vaik, kuri tvai alkoholikai, tampa alkoholi-
kais, o tai rodo genetini veiksni tak. Alkoholizm suprantant
kaip biologin problem, pirmenyb teikiama farmakologinms
priemonms. Taiau is gydymas nra efektyvus.
Psichologins alkoholizmo prieastys siejamos su individo m-
ginimu sprsti savo asmenines problemas vartojant alkohol. Ka-
dangi tam tikras alkoholio kiekis i tikrj padeda laikinai suma-
inti emocini problem keliam tamp, todl ilgainiui alkoholis
gali tapti nuolat vartojama priemone. Taiau rezultatui pasiekti
reikia vis didesns alkoholio dozs. Vartojant alkoholio daugiau ir
daniau, atsiranda ir kit problem - pablogja mstymas, santy-
kiai su kitais monmis, sultja fizins reakcijos. Ir problemos
tampa daug didesns negu tos, nuo kuri buvo pradta vaduotis
alkoholiu. Daugelis asmenybjftyrim rodo, kad alkoholikai yra
emocikai nebrandus, priklausomi nuo kit ir pasyvs, j nerimo
tolerancijos slenkstis emas, todl nuolat jauia poreik mainti
nerim. Alkohol vartoti skatina ir tai, kad jis padeda lengviau pa-
rodyti jausmus, i j ir prieikum, seksualum ir kt. Antra ver-
tus, po rykesni alkoholio vartojimo epizod neretai jauiama kal-
t, kuriai atsikratyti vl prireikia alkoholio.
Iklus pirmj viet psichologines alkoholizmo prieastis, ten-
ka pripainti, kad alkoholikui svarbesn yra psichologin ir psi-
choterapin pagalba negu medikamentin terapija. Konkrets b-
dai alkoholikui padti priklauso nuo to, kaip konsultantas susipa-
ins su alkoholizmo problema, nuo jo poirio alkoholizmo prie-
astis ir alkoholiko asmenyb. Konsultanto nuostatoms alkoholio
ir alkoholik atvilgiu gali turti takos neigiamos emocijos ei-
moje dl tv alkoholizmo ar savas alkoholio vartojimo patyrimas.
Jis gali jausti antipatij alkoholikui ir nevelgti jame mogaus,
maiau atjausti klient, todl kontaktas nebus produktyvus. Tokiu
atveju reikt atsisakyti dirbti su alkoholikais, nes skmingam kon-
ukavimui svarbu u atstumianio ar griaunanio alkoholiko el-
gesio pamatyti asmen, mog. Konsultantas turt sismoninti
savo poir alkoholizm, su tuo susijusius jausmus ir j itakas.
Konsultanto pasirenkama darbo strategija ir taktika labai pri-
klauso nuo alkoholizmo prieasi sampratos. Galimus toki s-
saj variantus isamiai yra apras B.Bird (1973).
Kai kurie konsultantai alkoholizm supranta kaip blog prot,
yd, charakterio silpnum. Laikantis panaaus poirio, rimtos
prieasties vartoti alkohol lyg ir nra ~ geriama tiesiog dl to, kad
patinka, kad stokojama valios, kad kas nors sujaudino ar supyki-
no, kad nemanoma atsispirti draug takai arba tiesiog todl, kad
taip jau atsitinka. Toks poiris veria konsultant tiesiai pasakyti
klientui, k jis galvoja apie alkoholikus apskritai ir apie klient
konkreiai, taip pat aikinti, k pastarasis turt daryti - liautis
grs, daugiau laiko skirti eimai, darbui, susirasti mgstam u-
simim ir kt Kartais tai padeda - klientas nustoja grs ir prade-
da nauj gyvenim". Taiau reikia prisiminti, kad alkoholikui tam
tikram laikui mesti gerti - nesudtinga. Jis meta gerti deimtis ir
imtus kart dl pai vairiausi prieasi. Kartais tai gali su-
tapti su konsultanto aukljaniomis" pastangomis ir pertrauka g-
rime gali bti gana ilga. Jeigu kliento grim lydi stiprus kalts
jausmas, konsultanto pastangos gali sumainti kalt ir poreikis var-
toti alkohol gali labai sumati. Taigi pamokymai ir moralizavi-
mas, dirbant su alkoholiku, ne visada yra tuias laiko gaiimas.
Taiau problema ilieka - praktikai visada po tam tikro laiko kli-
entas pradeda vl gerti.
Konsultantas, kuris grimo prieastimi laiko gyvenimo rpes-
ius, siekim pabgti nuo sunkios ir skaudios realybs, vis savo
energij nukreipia atskleisti sunkumams bei problemoms, nuo ku-
ri bga klientas. Daugelis alkoholik mielai kalba apie savo sun-
kumus - sunki, benam vaikyst ir paauglyst, nenusisekusi san-
tuok, problemas darbe ir kt Dl to juos norisi ujausti, netgi konk-
reiai padti (duoti pinig, k nors nupirkti, surasti, kur gyventi).
Tokia konsultanto geradaryst gali duoti ger tiesiogin efekt, ta-
iau daniausiai neilgam. Konsultantui svarbu bti maloniu su kli-
entu, taiau ne minktairdiu, todl kad labai nesunku tapti alko-
holiko manipuliacij auka, nes jis moka sukelti uuojaut, patraukti
savo pus, kartu laikyti konsultant per saug atstum nuo sa-
vs. Jei alkoholizmo prieastimi laikomi vien gyvenimo rpesiai,
konsultuojant danai nepalieiamas esminis dalykas - kliento sa-
vs baim, jo vidinis stresas. Bdamas malonus ir paslaugus, ta-
iau nesuprasdamas kliento vidins bsenos, konsultantas gali pa-
kenkti padidindamas kliento kalts jausm, vidin baim, o tai ska-
tina vl pradti gerti.
, / Ta d kokia galima ieitis? Pirmiausia konsultantas turi inoti,
kad kai kuriems alkoholikams nemanoma padti. Taip pat svar-
bus konsultanto poiris alkoholikus. Dauguma j yra ypa jaut-
rs vertinanioms ir kritikoms nuostatoms savo atvilgiu, tai ver-
ia juos usidaryti, pradti gintis.Alkoholik reikia gerbti kaip ir
kiekvien mogik btyb. Kalbantis su juo, reikia stengtis pad-
ti jam atskleisti savo vidini jausm pasaul. Daugelis alkoholik,
bdami jautrs kritikai, savs nevertina, tiesiog neapkenia. Be-
saikis grimas i dalies atspindi i neapykant ir siekim sugriauti
save. Konsultantui taip pat reikt atkreipti dmes alkoholiko
seksualin sfer. J danai kankina baim dl savo lytinio pajgu-
mo, apskritai, dl lytinio gyvenimo. Kadangi alkoholikas daug lai-
ko praleidia savo lyties asmen draugijoje, jam gali kilti baim
dl masturbacijos ir homoseksualini impuls.
Atskleisti alkoholiko vidinio pasaulio turin jam paiam yra ne-
lengva, o ir rizikinga. Klientas, suprats, kad jo baim, lytinio gy-
venimo paslaptis mato paalinis mogus, gali pasijausti apnuogin-
tas, puolamas, ir konsultant reaguoti agresyviai, po to pradti
dar daugiau gerti. Paradoksalu, bet tas pat gali atsitikti ir konsul-
tantui, vengianiam brautis kliento vidin pasaul, nes alkoholi-
kas panaiai priima ir konsultanto pavirutinik poir jo prob-
lemas, mginim ivengti sunki, taiau reali, klausim. Taigi
konsultanto padtis beviltika - k jis bedaryt, viskas baigiasi vie-
nodai - klientas grta prie alkoholio. Tai eidia profesin savi-
meil ir yra viena i pagrindini prieasi, kodl daug konsul-
tant ir psichoterapeut atsisako dirbti su alkoholikais.
Dirbdamas su alkoholiku, konsultantas turt atsivelgti du
svarbius dalykus (Bird B., 1973). Pirma, reikt atsisakyti profesi-
nio pasiptimo, t.y. galvoti apie savo jg ir valdi klientui, apie
tai, jog jis privalo bti labai dkingas jam, itisai kontempliuoti
vien savo skmes. Kitaip tariant, reikt vengti psti" savo tuty-
bs burbul - tai koks a esu!" Antra, konsultantas turt dau-
giau sismoninti, kad alkoholikas gali palaikyti ir dar labiau i-
psti konsultanto burbul", po to j susprogdinti. Konsultantui,
inaniam iuos dalykus, bus maiau pavojingi kliento mginimai
griauti jo savigarb, taip pat jis daug ramiau reaguos kliento pa-
taikavim, jame velgdamas dar vien kliento bd prieintis kon-
sultavimui, kartu toliau griauti save.
Konsultantas turi atsivelgti alkoholiko savs paties griovim.
Kovodamas su konsultantu, jis prieinasi ir galimybei suprasti sa-
ve. Kadangi i tendencija sudaro bene svarbiausi alkoholiko prob-
lemos esm, j reikia stengtis visokiais bdais parodyti klientui.
Klientas, nesuprats, kad jis griauna save, nesupras ir alkoholiz-
mo. Taiau labai svarbu, kaip apie tai pasakyti. Kad jis griauna
eim ir savo artimj gyvenim, alkoholikas ino ir pats. Jam rei-
kia pabrtinai ir kelet kart pasakyti - kad jis tyia, nors to ir
neinodamas, mgina sugriauti save, o io mginimo dalis - prie-
inimasis konsultanto pastangoms padti jam. Konsultantas tur-
t paaikinti klientui ne tik tai, k jis daro dabar, bet ir tai, k jis
darys vliau, kai nebesusitikins su konsultantu, kuo visa tai baig-
sis. Toks ateities numatymas, grindiamas alkoholiko gyvenimo
realybe, gali bti prasmingas, nes klientui suteikia tam tikr at-
skaitos tak - kai daug kas i to, k sak konsultantas, pradeda
pildytis, klientas gali ramiau velgti savo praeit, maiau jausti
pykio ir kalts. Tokia konsultanto taktika padeda klientui dau-
giau suprasti negu moralizavimas.
Dirbdamas su alkoholiku, konsultantas turt vadovautis kele-
tu princip.
Pirma, konsultavimas galimas tik tada, kai klientas negeria. I-
grinjaniam klientui nemanoma padti. -
Antra, kontaktas su alkoholiku yra gana ambivalentikas, nes
priklausomyb nuo konsultanto bna sumiusi su prieiku, ma-
nipuliaciniu elgesiu jo atvilgiu. Konsultantui reikt stengtis pri-
klausomyb nuo alkoholio pakeisti priklausomybe nuo savs. Al-
koholikas priklausomyb nuo alkoholio bna links neigti, many-
damas, kad gali kontroliuoti tiek savo grim, tiek savo gyvenim,
nors realiai yra visikai prieingai. Toks neigimas padeda igno-
ruoti pat| grim.
Treia, konsultantas turt sismoninti ir suprasti savo kontr-
perklimo reakcijas kliento atvilgiu. Dirbant su alkoholiku, nere-
tai kyla beviltikumo jausmas, nes atrodo, kad pastangos yra be-
vaiss. Taiau konsultantas turt suprasti, kad ne jo galioje su-
stabdyti alkoholiko grim. Jis gali tik pagelbti alkoholikui siekti
blaivybs, bet negali jo priversti negerti. Visikai ivaduoti klient
nuo grimo gali tik smoningos jo paties pastangos. Suvokdamas
realyb, konsultantas gali nustatyti galimas kliento elgesio ribas ir
slygas, ir, jei j laikomasi, tsti konsultavim. Jeigu klientas to-
ki slyg nepriima, konsultavimas gali bti nutrauktas, taiau rei-
kt palikti atviras duris klientui sugrti.
Galbt geriausi rezultat yra pasieks visame pasaulyje papli-
ts Anonimini alkoholik (AA) judjimas, kuris remiasi 12 ings-
ni programa. B.Bird (1975) nuomone, taip yra todl, kad AA prog-
rama nukreipta pai alkoholiko problemos erd - savs baim.
Alkoholikas danai savo nuostat pagalbos atvilgiu ireikia taip
- Js negalite man padti, a geriu kasdien, a praradau darb,
mane paliko mona ir vaikai". Tuo jis nori pasakyti, koks jis yra
blogas, griaunantis ir kad joks mirtingasis negali jam padti. AA
dalyviai netikinja atjusio alkoholiko, kad tai, k jis daro, nieko
baisaus, kad toks jau jo likimas, kad tarp j jis taps naujas mogus.
Prieingai, jie mgina sunaikinti paskutines iliuzijas, sakydami -
Pavelk mus. tai is pradjo gerti keturiolikos, o is tris kartus
sdjo kaljime, o is pakeit dvideimt darb, o io mona ne tik
j paliko, bet ir nusiud". Tai grina alkoholikui realybs jaus-
m, sunaikina paskutines iliuzijas, taiau suteikia ir vilt, kad, net
bdamas toks, kak gali pakeisti. Btina si> ga - prisipainti esant
nepagydomu alkoholiku. \.\ neprimeta savo pagalbos, alkoholi-
kas turi ateiti pats ir paprayti jos. Kad taip atsitikt, jis turi pasiek-
ti savo kritimo dugn, kuris kiekvienam skirtingas, atsidurti kriz-
je, kai suprantama, jog problema viduje, jog jis tapo alkoholio ver-
gu ir be pagalbos i alies neisikapstys. AA pasireng padti visa-
da, neatsivelgdami klimpimo" gilum.
AA programoje labai svarbus gydomasis veiksnys - skatinimas
naujai atjusiojo kalbti apie save, ypa apie tai, koks jis blogas.
Taip apsinuogindamas, jis ireikia kalts jausm, isako tai, k
jis ilgai jaut ir apie k nedrso, bijojo kalbti, k bijojo net sau
prisipainti. ia svarbus ne tiek isisakymo faktas, kiek tai, kad
niekas nemgina jo smerkti ir pasirodyti geresnis u j. Tai sutei-
kia didiul pasitikjim iais savo nelaims draugais.
Labai svarbus AA programos momentas - grimas prie tikji-
mo Diev, taip, kaip a j suprantu". itai padeda atsikratyti pa-
ties giliausio nerimo.
AA programa taip pat teikia galimyb atgaivinti tarpasmeninius
f kontaktus, kurie alkoholiko gyvenime paprastai bna sekls ir skur-
ds. , _
Danai bna sunku paaikinti, kodl, prisijung prie AA, nusto-
ja vartoti alkohol. Manoma, kad tai vyksta susitapatinus su pana-
iais save. Atpainus k i 11 tose tuos paius sunkumus, lengviau elgtis
panaiai juos, taip pat giliau pavelgti savo vid. AA efektyvumo
esm ta, kad AA narys negeria tol, kol padeda ne sau, o kitiems,
kol tai daro dl kit. Stiprindamas kitus, naujai atjusius, AA narys
suteikia jg sau.
+ 5.14. Klientas su psichosomatinio
pobdio nusiskundimais
vairs mginimai iaikinti psichosomatini sutrikim kilm
vienaip ar kitaip susij su psichoanalitine asmenybs samprata,
nes 3-me ms amiaus deimtmetyje psichosomatins medici-
nos pagrindams formuotis didel tak turjo psichoanaliz. Ir m-
s dienomis psichoanalizs poveikis, aikinant ir gydant psichoso-
matinius sutrikimus, didelis.
Ilgai buvo pabriama tam tikr asmenybs ypatybi taka psi-
chosomatiniams sutrikimams prasidti (pavyzdiui,A. Dunb ar ap-
ra koronarin", alergin", hipertonin", reumatoidin" ir kt.
asmenybes). Vliau manyta, kad konkreius psichosomatinius su-
trikimus lemia pasikartojanios tam tikros emocijos (pavyzdiui.
vienas i psichosomatins medicinos pradinink H.Weitzsaker tvir-
tino, kad pyktis, niris skatina prasidti irdies ligas, bejgiku-
mo, priklausomybs jausmas -virkinimo trakto sutrikimus, sek-
sualin tampa - kvpavimo sistemos sutrikimus ir kt ) . Taiau m-
s laikais linkstama prie daugiafaktors psichosomatini sutriki-
m patogenezs sampratos aikinant j ne specifine asmenybs
struktra, o specifiniu psichologini, genetini ir socialini veiks-
ni deriniu. Akcentuojama genetikai determinuot mogaus ypa-
tybi (i j ir psichikos), padidjusio kai kuri organ jautrumo
dl gimdymo traum, somatini lig bei fizini traum kdikyst-
je, vaikystje ir jaunystje, asmenybs reakcij kritinmis situaci-
jomis, sutrikusi santyki su kitais monmis eimoje, darbe bei
kitur ir panai veiksni taka psichosomatinei patologijai (Koi-
nas R., 1983).
Kartais atrodo, kad mogaus psichosomatiniai nusiskundimai
atsirad i niekur ir tai ypa trikdo bendrosios praktikos gydyto-
jus, kurie link viskuo apkaltinti nervus". Taiau daniausiai u
i nusiskundim slypi neigalvotos, o realios santyki problemos,
tiksliau tariant, specifiniai nemalons santykiai (Bird B., 1973).
Paprastai mons stengiasi blogus santykius kuo greiiau nu-
traukti. Psichosomatinis klientas to nedaro. Jis labai ilgai gali tole-
ruoti santykius, kurie ne tik nemalons, bet alina ir griauna jo pa-
ties asmenyb, Sunku paaikinti, kodl taip yra, Tokiam klientui
nebdingi mazochistiniai bruoai, nes, jeigu bt j, nebt psi-
chosomatini simptom. Ne tik nemaloni santyki toleravim,
bet ir pai psichosomatini nusiskundim prigimt galima paai-
kinti prieikumo, agresijos, pykio slopinimu. Normalius mones
pyktis skatina nutraukti santykius, o psichosomatin asmenyb,
slopindama pykt, toliau juos palaiko. Iorikai toks mogus net
neatrodo keniantis, taiau konsultantas gali akivaizdiai sitikinti
- kenia jo knas. Neaiku, kodl taip slopinamas pyktis, taiau
inoma, kad psichosomatinis klientas yra labai jautrus ne tik savo,
bet ir kit bet kokioms pykio apraikoms.
Svarbiausias konsultanto udavinys, kalbantis su tokiu klientu,
yra padti jam atskleisti bent dal uslpto pykio. Taiau kaip tai
padaryti? Vieni konsultantai pradeda nuo klausim - Ar Js esate
nervingas(a)?", Ar Js esate jautrus (i)?" Galimi atsakymai iuos
klausimus, deja, nelabai naudingi konsultantui. Siekiant prasi-
skverbti kliento gyvenim, galima paklausti ir konkreiau apie
sunkumus - Panau, kad kakas, .gyvenime kelia Jums rpest, ar
negaltumte papasakoti, kas tai yra?" arba Ras vyksta Js gy-
venime, kas jame pasikeit, kas yra kitaip negu anksiau?" Tai
klausiniai apie kasdien kliento gyvenim, pokyius namie, darbe,
santykiuose su artimaisiais, draugais. Kartais tokius klausinius
konsultantas gali igirsti nieko nesakant atsakym - Viskas ge-
rai". Taiau tai tik neigimas, nes kiekvieno mogaus gyvenime kas
nors vyksta. Konsultantas neturt prietarauti klientui, o toliau
klausinti j apie vairius jo gyveninio aspektus - k veikia darbe,
su kuo dirba, koks jo asmeninis indlis bendr darb, kaip jis
leidia laisvalaik, koks jis yra eimoje, kokie jo eimos nariai. Ne-
reikt i psichosomatinio kliento primygtinai reikalauti papasa-
koti apie konfliktus, neigiamus jausmus, nes dl pykio, konflikt
neigimo kliento odyne nra i svok.
Konsultantas turt ne tik padti klientui atrasti ir atskleisti pykt
savyje, bet ir padti pamatyti, k jis daro su savo pykiu arba k jo
pyktis daro su juo. Kai kurie psichosomatiniai klientai bna tokie
salds ir malons, su viskuo sutinkantys, kad sunku patikti, jog
tai tiesa. Akivaizdu, kad ia veikia atoveiksmio reakcija. Kiti psi-
chosomatiniai klientai negali matyti, o danai ir nemato pykio
aplink save. Kilus bent menkiausiam ginui, jie pasitraukia. Nega-
lintys pasitraukti i tokios situacijos, mgina racionalizuoti, ai-
kindami sau, kad besiginijantieji juokauja. Dar kiti link ireikti
savo pykt, taiau pakeiia tikrj jo objekt.
Pokalbis su psichosomatiniu klientu apie pykt paprastai bna
sunkus ir toli grau ne visada skmingas, nors suteikia galimyb
parodyti klientui, kokia yra jo gyvenimo situacija, kaip jis slopina
savo prieikum bei pykt ir kaip tai susij su jo somatiniais simp-
tomais. Konsultantas turt ne tik padti tokiam klientui atpainti
savyje pykt, bet ir skatinti j ireikti. Todl konsultanto neturt
stebinti, kad kliento tikrojo prieikumo objekto pakaitalu laikinai
gali tapti jis pats. Tai rodo skming darb.
Dar viena svarbi psichosomatins asmenybs konsultavimo sun-
kumo prieastis - vadinamasis jos emocinis neratingumas", ne-
sugebjimas odiais ireikti savo vidini pergyvenim, simboli-
nio mstymo stoka. Tai 1972 m. amerikiei psichiatras P.Sifneos
apra kaip aleksitimin asmenyb". i ypatybi kompleksas v-
liau buvo aptiktas ir asmenims su potrauminio streso sutrikimais,
turintiems maskuot depresijos poymi, net kai kuriems svei-
kiems monms.
Aleksitimin (psichosomatin) asmenyb sukelia sunkum kon-
sultuojant ir psichoterapijoje. Daugiausia konsultant trikdo i
klient atsisakymas sieti savo somatinius nusiskundimus su savo
emocinio gyvenimo konfliktais, nors danai t skund psichologi-
nis kontekstas bna akivaizdus. Labai sunku padti mogui psi-
chologikai, kai jis savo emocines problemas suvokia kaip somati-
nes. Toks klientas kalba apie vairiausius skausmus, daug tyli, ne-
rodo jokio noro bendrai dirbti, yra aikiai orientuotas medika-
ment pagalb, nuolat veria konsultant rodyti iniciatyv ir bti
aktyviam. Monotonikas, mechanikas, emocikai bespalvis kliento
stilius veria konsultant susierzinti, pykti, nes pasijunta ess ak-
lavietje. Kai konsultantas mgina aktyviai traukti psichosomati-
ni klient emocinius santykius, is, nemokdamas odiais i-
reikti savo jausm, dar labiau sunerimsta, kartu suaktyvja ati-
tinkamos fiziologins reakcijos, kurios veria klient dar daugiau
skstis somatiniais negalavimais.
Klientui, kuriam, ryks aleksitimijos poymiai, reikt taikyti
konsultavimo procedras, nukreiptas ne konfrontacij, o palai-
kym. Klient taip pat galima rengti odinms konsultavimo ir psi-
choterapijos formoms, padedant jam tapti savo vidins bsenos
stebtoju. Tam galima naudoti emocini odi ir fantazij pavyz-
dius, analizuoti vairias emocines situacijas, kliento iprotavimus
versti diferencijuot emocij kalb, taikyti vairias isitapatini-
mo" procedras. Taiau tai ne visada efektyvu, bet gali padti tam
tikru laipsniu sismoninti savo emocines problemas ir jas ireik-
ti odiais.
+ 5.15. Klientas su depresija
ir suicidiniais ketinimais
Depresyvus klientas. Depresija-vienas nemaloniausi asme-
nybs potyri - yra labai dana vairiausi gyvenimo sunkum su-
dtin dalis ir vienas svarbiausi, o kartais ir vyraujantis, daugelio
psichikos sutrikim simptomas (depresin neuroz, psichoz). Da-
niausiai susiduriama suvadinamosiomis reaktyviosiomis depresi-
jomis, kurios paprastai kyla reaguojant traumuojanius gyveni-
mo vykius (somatin lig, emocinius konfliktus, asmenines prob-
lemas, vairias netektis, i j artimo mogaus mirt ir kt ) .
Depresija pirmiausia yra susijusi su nuotaikos pokyiais. mo-
gus tampa lidnas ir paniurs, j apninka mintys apie savo nevy-
kus gyvenim, degina stiprus kalts jausmas. Jis praranda gyve-
nimo skon ir gebjim prieintis jo sunkumams, taip pat nebesi-
domi dalykais, kurie anksiau trauk. Depresyvaus mogaus sul-
tja ne tik elgesys, bet ir mstymas. Jeigu depresija neryki, indi-
vidas dar gali dirbti, atlikti kasdienius usimimus, taiau visa tai
jam neteikia malonumo. Depresijai giljant, prarandamas bet koks
aktyvumas. mogus tampa abejingas viskam, pavyzdiui, gali tik
sdti prie televizoriaus ekran ir irti bet k arba gulti. Visk
aplinkui jis mato lyg pro tamsius akinius". Rykiausias depresi-
ns asmenybs bruoas - savs nuvertinimas. Toks mogus jau-
iasi bevertis, nevyks ir kt. Jis tampa perdtai jautrus viskam ir
dl to dar maiau save vertina. Pavyzdiui, kiviras su svarbiu mo-
gumi, iaip jau galintis bti ne daugiau kaip vienas i gyvenimo
epizod, depresyviam individui atrodo ess pasaulio pabaiga; ne-
skm egzamine suvokiama kaip absoliutaus bevertikumo rody-
mas. Depresijos apimtas individas mano, kad tik ioje bsenoje jis
mato tikrj savo padt, o gyvenimo tarpsniai be depresijos - tai
tik iliuzijos.
Depresyvus mogus bna usims vien savimi, savo proble-
momis, savo sveikata. Jis danai bna links kalbti apie simpto-
mus, susijusius su depresija, bet ne apie pai depresij - rpina-
masi fizine sveikata, skundiamasi nemiga, ankstyvu prabudimu,
apetito praradimu, bendru nuovargiu. Kartais skundai vairi or-
ganizmo sistem sutrikimais maskuoja" depresij (vadinamoji
maskuota depresija").
Konsultantui reikt prisiminti, kad depresija ikraipo praei-
ties suvokim. Depresyviam mogui atrodo, kad jo praeityje nieko
gero nebuvo, jokios pozityvios provaists. Jis neprisimena laims
aknmrk kaip ir sveikas mogus - buvusio skausmo. Toks oiu
ns ( prae.t turi takos ir vertinant dabartini save. 4pie de
D
reswn
Utentu polink save nuvertinti jau kalbjome. Dauge s ^
(
S
J S K^ s s5K2S^*****
su ki
-
-xa, uKsaaraas, j pagalbos. 1 aeiau neretai jo urisie-
ta nuotatka slygoja neskmingus tarpasmeninius a u t i u T ,
susliprma depresij, nos tokiam mogui atrodo, kad S na
ffiz
a
^T
ir tai dar kart pawrtina iam
-
kad
ssr
mgstamas. Taip pamau nustojama iekoti ryi su kitais mo
mtas mogus jauiasi bejgikas ir beviltikas, kenia t y Sa ma s
danai pykdamas ant kit ir ant savs '
dI
>
l e( l am
<s,
Toki
s s a v i j a u t o s p a d a r i n y s
_
p r i k i a

s o m n u o
m \ 2 r T '
0 n
r
D e P r e S >
"
U S m

S U S n
^
h m
abejingas
am k apie p galvoja Imi. Dl tokios priklausomybs ir jau rmo
tarta, ps ,auiasi neutikrintai su kitais monmis, o K
>< dul i n. ,o priklausomybe. Visa tai perkeliama ir konsuHa i
mo situac. Depresyvus klientas siekia, kad konsultantas Z
t m atsakomybe u jo gyvenim. Nors dirbdamas su depres>"i
k a i t e i ^ " t T
i P r a Cl
"
! t U d b
" a^ ( ^i e tai dar
m
' h ! i T "
n e i
'
e i k i a
>
k a d
i
i s
lri Prisiimti vis atsako-
i,-?",!,.',, , , i">nsultantas is lies nra atsakingas nei
z uepresyvaus.kliento problem isprendim, nei u jo gyvenimo
S r fa!, 7
r i i
T
mus spren
*
mus
-
Kiientas
-
k u
^ a i r
kas S
L a d k
t

n S U t a n t a s n
^ '
l i i r
"
es
' >gia bti burtinin-
kas ar mpestmgas levas bei motina, visk darantis u j, sutrinka
SSC T"
DeSU PaSaIb

S
-
D
- "- m
m i tnsi t ad k
k
"
n S u H a n t a s
" *<" Pdi pagelbti sau. Jam
nottus , kari konsultantas bt vos e mylimo mogaus pakaita-
i t , r " 7
n e 8 , p i M 0
'
k U C M a S Sa V
-Pasi t enki ni m ne e-
icii ireikia pykiu.
beveri- S '
m

g U S
'
k

k S i l S Ue b t l 1 Er i s J
St as ir nelaimingas,
bevek sada jauia tam tikr pykt. Pavyzdiui, jis gali pykti am
Z t a a V m T f"'
0
' ' T "
S
"
P a l i k
'
n U
'
a t
^ ' ^ ne-
nui mt as ar kad su ,uo blogai elgiasi draugai ir artimieji. Depresi-
jos apimt mog piktina aplinkiniai, besidiaugiantys gyvenimu.
ijjd Kyia ir tam tikras vidini nritit-i-i.^.-^ ~
bJo-ai narais , T
Ymmi
^
ntstaiaYlm
^ ~#* neretai pasijauia
- ^ai , pdiot.es sa\o prieikum aplinkiniams nes h> i
a m
w
l i n g i . 7 m r , m , . ~, . , 4. , : . . , __. .. )
e
us, nedrstantis pykio ireikti tiesiogiai,
dar labiau
pyksta, o pykt nukreipia j save, nuolat save kaltindamas ir nuver-
tindamas. Taip atsiduriama lyg uburtame rate, kur tarpusavyje
persipina depresija, priklausomyb, savs nuvertinimas, pyktis, kal-
t. Neveltui kartais depresija vadinama apverstu pykiu" (Kenne-
dy E., 1977).
Dl i prieasi depresyviam klientui aikinti, kad viskas bus
gerai, kad nereikia perdaug visko imti gaiv, kad viskas ne taip
jau blogai, kaip atrodo, t.y. visaip drsinti klient, yra greiiau
kenksminga negu naudinga. Tai tik padidina vidin pykt ir pagili-
na depresij.
Pradjus konsultuoti depresyv klient, pirmiausia reikia nu-
statyti, koks depresijos pobdis - ar tai psichins ligos simptomas,
ar neuroze, ar normali irdglos reakcija. Taip pal nereikt dep-
resijos painioti su kitokio pobdio pakitimais. Konsultantas, dep-
resijos poymius palaiks paprasiausiu pervargimu, fiziniu ar psi-
chiniu isekimu, gali klientui rekomenduoti daugiau pailsti, pa-
miegoti, vartoti daugiau vitamin, vaiuoti sanatorij ir kt. Ta-
iau depresijos atveju tai maai gelbsti.
^KonsulLa m u: IMn^s d\e,opas - palaikyt kin ur it padeti pa-
aikinti jo psiel x ,.- i.'\ s' . , . ..... i-ats faktas, kau konsultantas
pasirengs kautis" su depresija, sustiprina kliento vilt ir paalina
nevilt. Palaikomas ir suprantamas klientas maiau kenia ir igy-
vena kalt, pradeda atgauti savo vert. Matydamas, kad yra bent
vienas mogus pasaulyje, suprantantis ir vertinantis j, gali pa-
keisti pozityvia linkme savo nuostat ir aplinkini atvilgiu. At-
kreipdamas kliento dmes sritis, kuriose jis yra kompetentin-
gas, konsultantas gali keisti neigiam kliento poir \ savo pasie-
kimus ir galimybes. Svarbu mobilizuoti depresyvaus kliento agre-
syvij asmenybs dal, kad jis galt skmingiau kovoti su gyve-
nimo sunkumais.
Konsultantui labai svarbu ne lkuriuoti (tai dar labiau nuvilia
depivsy v klient ir pagilina jo bsen i, o aktyviai kalbtis su kli-
entu apie jo vidiniu*- igy\ enimus ir iorines situacijas. Dirbdamas
su depresyvhi mogumi, konsultantas turi bti daug aktyvesnis,
negu dirbdamas su kitais klientais. Daugiau negu paprastai turt
bti apibrtas ir pats pokalbis, ypa i pradi. Tai veria daryti
kliento pasyvumas, nenoras paiam analizuoti savo problemas, pri-
klausomyb, kuri jau minjome. Sdintis ir tylintis konsultantas
tik akcentuos kliento nesugebjim adekvaiai bendrauti. Todl
konsultavimo pradioje didesn atsakomyb u pokalb turt pri-
siimti konsultantas.
Kartais depresyvus klientas gali bti tiek pasyvus, kad jam sun-
ku kalbti apie savo problemas, todl su juo ateina kitas mogus,
pasirengs j pristatyti. Konsultavime reikt vengti pokalbi u
kliento nugaros, taiau iuo atveju gauti informacijos i kliento
lydinio asmens yra pateisinama.
Su depresijos, )
r
pa gilios, apimtu klientu konsultantas turt
daniau susitikinti, 2-3 kartus per savait. Vliau, atsivelgiant |
kliento bkl, galima susitikinti reiau. Konsultuojant reikia sprs-
ti ir kliento priklausomybs problem, pamau skatinant j bti
aktyvesniam.
Labai danai depresija gydoma medikamentais - antidepresan-
tais. Kokius vaistus skirti ir kokias j dozes - gydytoj reikalas,
taiau konsultantas turt inoti, vartoja jo klientas vaistus ar ne,
kokie tie vaistai. Jis neturt patarinti klientui, kokius vaistus var-
toti, bet prireikus pasitarti su vaistus paskyrusiu gydytoju.
Konsultantas turi prisiminti, kad kai kurie mons turi biologi-
n ir psichologin polink depresines reakcijas sunkiomis gyveni-
mo situacijomis. Tokiems klientams depresijos bsena gali karto-
tis - spontanikai inykti, o susiklosius nepalankioms aplinkybms,
vl atsirasti. Depresija, ypa pasireikusi dl iorini prieasi,
inyksta ir.pasikeitus gyvenimo situacijai.
Kaip konsultuoti depresyv klient, graiai aprao C.Jacobson
(cit. pgl. Kennedy E., 1977).
Turi bti tstinis, subtilus, empatikas ryys tarp analitiko ir depresyvaus pacien-
to; turime bti labai dmesingi, kad neleistame kilti tuiai tylai ar nekalbti per daug,
per greitai ar per daug empatikai, t.y. kad niekada neduotume per daug arba per ma-
ai, iems pacientams reikia iek tiek danesni ir ilgesni susitikim prisitaikant prie
j nuotaikos, ilto supratimo ir ypa pagarbos - nuostat, kuri nereikia painioti su
perdtu gerumu, simpatija, nuraminimu... Su iais pacientais mes visada esame tarp
pragaro ir gilios mlynos jros; tai neivengiama."
Klientas su sukul i ni ai s ketinimais. Depresyvus mons gali
bti pikiausi savo prieai, nes tarp j danos susinaikinimo ten-
dencijos, ireikiamos tiek uslptai, tiek atvirai. Todl negalima
pamirti, kad silpna, negili depresija visada gali. peraugti gili
depresij su suicidiniais ketinimais.
Saviudyb laikoma siaubingu, gdingu dalyku, todl kai kurie
konsultantai istumia pasmon jos pavoj dirbant su depresy-
viu klientu, manydami, kad j klientas net negali galvoti apie tai.
Kai konsultantas umerkia akis tokiai galimybei, ikyla didelis pa-
vojus jo kliento gerovei ir net gyvybei. Gyvenime, taip pat ir kon-
sultavime, paprastai svarbiausia ne tai, kad potencialus saviudis
nieko niekam nesako apie savo ketinimus, o tai, kad jis gali bti
neigirstas, kai sako.
Paprastai skiriama mginimas nusiudyti (parasuicidas) ir re-
alizuota saviudyb. A.Davis (1968; cit. pgl. Kenndedy E., 1977)
duomenimis, moterys keturis kartus daniau negu vyrai mgina
nusiudyti, o vyrai keturis kartus daniau nusiudo. Kartais teigia-
ma, kad nepavyks mginimas nusiudyti reikia, kad ketinimas
buvo nerimtas. Tai gana pavojingas poiris, nes dalis mginusi
nusiudyti vl mgina - T.Shocket (1970; cit. pgl. Kenndedy E.,
1977) duomenimis, 12% per trejus metus.
Labai svarbus klausimas - kokie mons ir kokiomis situacijo-
mis udosi daniau? Jau minjome, ne visi depresyvus mons ke-
tina nusiudyti, taiau labai retai nusiudoma nesant depresijos.
Mginta ir plaiau apibdinti saviudybs rizikos grupes. E.Ken-
nedy (1977) nurodo kelet j:
1. Depresyvus, vienias, isiskyrs arba neturintis artim drau-
g vyrikis, vyresnis kaip 40 met.
2. Vieni gyvenantys asmenys.
3. Alkoholikai - j gana daug mgina udytis.
4. Asmenys po didels netekties.
5. Sergantys somatinmis ligomis vyresnio amiaus mons.
P.Pretzel (1972) nurodo dvi slygas, susijusias su ketinimu u-
dytis. Pirma - stresas, padidjs iki mogui sunkiai toleruojamo
lygio. Antra - nesugebjimas veikti stres nei vienam, nei pade-
dant kitiems. Mintis apie saviudyb paprastai neatsiranda staiga.
Danai tai bna itisa mginim pasidalyti savo ketinimais su ki-
tais monmis istorija. Mginimo nusiudyti tikimyb didiausia
krizs virnje, piko momentu. J.C.Coleman (1972) aprao 3 veiks-
nius, labiausiai grsmingus linkusiems udytis. Tai tarpasmeni-
ns krizs, smuks savs vertinimo lygis ir prarasta gyvenimo pras-
m bei viltis. E.S.Shneidman (1969) nurod 4 atvejus, kuriais savi-
udybs galimyb yra padidjusi:
1) depresija;
2) dezorientacija su haliucinacijomis ir iliuzijomis;
3) siekimas tam tikromis situacijomis susigrinti aplinkos kont-
rol, pavyzdiui, nepagydomai sergantis mogus gali mginti u-
dytis, siekdamas kontroliuoti savo mirties laik;
4) priklausomyb nuo kit ir didelis nepasitenkinimas tokia sa-
vo padtimi.
Labai svarbus potencialaus saviudio bruoas - jausm dvily-
pumas. Jis apsunkina galimyb atpainti tikruosius jo ketinimus.
Todl apie mginus nusiudyti kartais igirstama: Jis neatrod
apimtas depresijos. Prajus vakar jis buvo geros nuotaikos".
Konsultantas, susidrs su suicidini ketinim turiniu klien-
tu, pirmiausia turt analizuoti savo nuostatas ir jausmus saviu-
dybs atvilgiu, inoti jas prie praddamas dirbti, niekada netu-
rt slpti savo tikrj jausm, naudoti neigim ar istmim. Ge-
ras kontaktas su klientu gali bti stipriausias silas, siejantis su
gyvenimu depresyv, vilt praradus mog.
Kartais manoma, jog, aptariant saviudybs galimyb, atveria-
mi keliai jai. Taiau daniausiai, kalbant apie jausmus, galinius
pastmti saviudybs link, sumaja realaus toki impuls reali-
zavimo tikimyb. Kalbant apie saviudyb, ne padidja, o suma-
ja jos galimyb. Todl konsultantas neturt vengti aptarti su dep-
resyviu klientu saviudybs problem. Klientui tai parodo, jog jo
mintys apie saviudyb gali bti priimtos ir suprastos kito mo-
gaus.
^ Konsultantui nereikia pamirti, kad grasinimas udytis retkar-
iais gali bti kliento manipuliacija siekiant priversti konsultant
skirti jam daugiau laiko, tikinti j, kad jo problemos labai rimtos ir
kt. Daugelis toki klient yra isterikos asmenybs. Kai kurie kli-
entai apie saviudyb kalba nordami atkeryti tiems, kurie, j ma-
nymu, j nemyli ar myli nepakankamai. Prieikumo elementas
bdingas beveik kiekvienai saviudybei.
^ Konsultuojant labai svarbu vertinti ketinimo nusiudyti rizikos
laipsn. Nuo to gali priklausyti kliento gyvyb. P.Pretzel (1972) nuo-
mone, saviudybs projektas" turi tris pagrindinius aspektus; tai
priemons pobdis, priemons udanti galia ir priemons priei-
namumas. Jeigu mogus yra jau pasirinks mirt utikrinant savi-
udybs bd ir jos priemons yra lengvai prieinamos, saviudy-
bs rizika yra labai didel.
Saviudybs rizikos laipsn konsultantas gali isiaikinti ir laips-
nikai uduodamas atitinkamus klausimus (Bird B., 1973). Tiesiai
klausti - Ar ketinate nusiudyti?" - nedera, nes toks klausimas
gali paskatinti klient pradti naudoti neigim. Laipsniko kiausi-
ii e j ini o. p a vyz dy s:
Konsultantas: Kaip sekasi?
Klientas: (gteli peiais).
Konsultantas? Ne viskas gerai?
Klientas: (purto galv).
Konsultantas: Lidna?
Klientas: (linkteli galv).
Konsultantas: Viskas atrodo beviltika?
Klientas: Taip.
Konsultantas: Gyvenimas kartais atrodo beprasmis?
Klientas: Kartais.
Konsultantas: Ar danai galvojate, kad galtumte numirti?
Klientas: Didesn laiko dal.
Konsultantas: Ar norisi priimti sprendim dl savo gyveninio?
Klientas: Kartais.
Konsultantas: Ar svarstte, kaip tai padaryti?
Klientas: Dar nenujau taip toli.
Toks klausim laipsnikumas reikalingas, kad bt galima tiks-
liau suinoti, kaip toli klientas yra paengs savo mintyse apie mirt.
Kaip rodo pateiktas pavyzdys, klientas turi akivaizdi suicidini
ketinim, taiau kol kas tiesiogins saviudybs grsms nra.
Logoterapijoe V.Frankl silo vertinti ne saviudybs galimy-
bs laipsn, o potencialo gyventi dyd - klausti kliento, ne kodl jis
nori nusiudyti, o ar turi dl ko gyventi. Kuo daugiau atrandama
sil, siejani klient su gyvenimu, tuo maesn saviudybs ti-
kimyb.
Egzistuoja tam tikros taisykls, kuri laikymasis gali padti kon-
sultantui tinkamai ir profesionaliai elgtis konsultuojant asmenis,
turinius ketinim nusiudyti (Schutz K., 1982; Berman A., Cohen-
Sandler T., 1983; cit. pgl. Corey G, 1986; Bird B., 1973; Kennedy E
1977): '
1. Su tokiais klientais reikia daniau susitikinti.
2. Reikia atkreipti suicidogeniko kliento dmes pozityvius jo
gyvenimo aspektus. Pavyzdiui, Js minjote, kad anksiau m-
gote daug visoki dalyk. Papasakokite apie tai." arba Visada yra
prieasi gyventi. Ar galtumte man k nors apie tai pasakyti?"
Tai gali padti klientui atrasti pozityvi resurs sunkiam gyveni-
mo etapui veikti.
3. Konsultantas, igirds apie kliento ketinim udytis, netur-
t panikuoti, pataikauti klientui, mginti j iblakyti kokia nors
veikla, moralizuoti (Nuo to niekas nepasikeis", Ar inai, kad vi-
sos religijos saviudyb laiko didiausia nuodme?"). Visa tai ver-
ia klient manyti, kad jo niekas, taip pat ir konsultantas, nesu-
pranta.
4. Tarp susitikim konsultantas darb turt traukti klientui
svarbius mones i jo aplinkos (artimuosius, draugus).
5. Klientas turi turti galimyb bet kada paskambinti konsul-
tantui, kad is galt kontroliuoti kliento emocin bkl.
6. Kai saviudybs tikimyb didel, reikia imtis atsargumo prie-
moni - informuoti artimuosius, aptarti hospitalizacijos galimyb.
Tai konsultantui padaryti ne visada lengva. Klientas gali pradti
neigti saviudyb ir pradti tvirtinti, kad konsultantas dl jo gali
bti visikai ramus. Taiau is turt geriau pasikliauti savo intui-
cija ir kliento elgesyje matomais pavojingais enklais, nes kliento
pareikimai gali bti tik priemon susikurti galimyb realizuoti
savo ketinimus. Nors daugelis klient tokiais atvejais link protes-
tuoti prie paguldym psichiatrijos klinik, taiau, kai rizika aki-
vaizdi, konsultantas turt kategorikai reikalauti vykdyti jo reko-
mendacijas, neatsivelgdamas kliento protest. Kai kurie psicho-
terapeutai (Storr A., 1980) mano, kad klient gali okiruoti konsul-
tanto pasikeitimas - mogus, drsins bti nepriklausomu ir ga-
liniu laisvai rinktis, staiga nori apriboti kliento laisv, udaryti j f
psichiatrijos klinik. Manytume, jog kratutin pasirinkimo teis
turi kiekvienas mogus, taiau konsultanto pareiga, kai yra savi-
udybs grsm, kiek manoma skatinti klient pasirinkti gyveni-
- m.
7. Konsultantas neturt leisti klientui manipuliuoti savimi gra-
sinimais udytis.
8. Konsultantas visada turi prisiminti, kad jis ne Dievas, kad jis
ne visada gali ukirsti keli kliento saviudybei. Labiausiai atsa-
kingas u savo veiksmus yra pats klientas. Konsultantas negali b-
ti absoliuiai atsakingas u klient ir negali bti vienintelis atsa-
kingas. Jis yra tik profesikai atsakingas padaryti visk, kad u-
kirst keli suicidimam ketinimui realizuoti,.Taiau negalima pa-
neigti aksiomos - jei mogus i tikrj nori ubaigti savo gyveni-
m, niekas negals jo sustabdyti. Kaip sako E.Rennedy (1977), mes
sakome taip" klient gyvenimui, bet turime bti pasireng ir tam,
kad kai kurie i j savo gyvenimui visgi pasakys ne".
. p.
:
Konsultantas turt tiksliai surayti savo veiksmus krizs at-
vejais, kad, ilikus nelaimei, galtu sau i] :-i'iems parodyti, kad
msi pakankam ir profesionali priemoni, siekdamas jos i-
vengti.
Konsultantas turt inoti ir neskmingai mginusio nusiudy-
ti asmens konsultavimo ypatybes. iuo atveju konsultavimas turi
bti nukreiptas saviudybs impulsams, kurie ilieka po nesk-
mingo mginimo nusiudyti, veikti. T.Hamilton ir S.Moss (cit. pgl.
Kennedy E., 1977) nurodo 3 konsultavimo etapus: darbas minje
fazje, sveikimo fazje ir pasveikus. Ypa svarbus konsultanto dar-
bas pirmosiose dviejose fazse.
Pirmojo kontakto po nepavykusios saviudybs kontekstas - si-
tuacijos unikalumas ir asmens, mginusio nusiudyti, savijauta.
Asmuo, patyrs maksimali dvasini jg tamp, suvokia, kad ne-
mir, o aplinkybs, vertusios ieiti i gyvenimo, iliko. Pabudimo
momentas - io asmens gyvenimo naujo etapo pradia. Todl svar-
bu, koks poveikis" bus raytas kliento smons var lap".
Pirmojo kontakto po mginimo nusiudyti laikas turt bti neri-
bojamas, klientui reikia leisti isikalbti. Labai svarbus nedirbti-
nis nuoirdumas ir vis savo dvasios jg sukaupimas ir atidavi-
mas. Tai yra kakas daugiau negu konsultanto pareiga. Mginusio
nusiudyti mogaus vidinis pasaulis bna ypa apnuogintas ir jaut-
rus, todl klientas gali labai aikiai pajusti konsultanto vidin nusi-
teikim. ioje fazje nereikt pradti aptarinti pagrindin konf-
likt, prie saviudybs prieasi ir psichologins prasms reikia
pereiti pamau. Svarbu sumainti nerimo ir beviltikumo jausm.
Sveikimo faz prasideda, kai mgins nusiudyti gali grti sa-
vo ankstesn aplink. ioje fazje, kaip, beje, ir visikai atsigavus,
suicidiniai impulsai gali pasikartoti. Juos danai sukelia grimas
aplink, kuri tiesiogiai susijusi su suicidento problemomis. Todl
iame etape labai svarbus konsultanto dmesys mginusio udytis
eimai. Pagalba jai galt pakeisti aplinkybes, suklusias proble-
mas. mogaus mginimas nusiudyti yra tinkamiausias laikas pa-
keisti jo eimos gyvenim. Tik tai gali pozityviai pakeisti mginu-
sio nusiudyti nuostatas.
Kliento mginimas nusiudyti, o ypa vykdyta saviudyb, yra
labai sunki psichin trauma konsultantui. T.Collins (1978; cit. pgl.
Menninger W.W., 1991) aprao savo igyvenimus nusiudius jo
pacientui. pradi jis jaut didiul kalt ir niekaip negaljo si-
smoninti pykio klientui u vykdyt saviudyb. Tik pamau pa-
vyko sismoninti pykt dl sugriautos ateities. Pyktis sukeldavo
kalts jausm. Kartu jam buvo gda dl to, k apie j pagalvos ko-
legos. Visas gedjimas buvo perpintas pasikartojaniais prisimini-
mais, sapnais. Pirmosiomis dienomis po nelaims psichoterapeu-
to mintyse nuolat bdavo nusiuds klientas, jo bruous jis velg-
davo daugel}
7
] e sutikt moni. Vis laik jis jautsi privals ai-
kintis kolegoms - kalbti su jais apie savo paskutin pokalb su
klientu, nuolat apgailestauti, kad nepastebjo galimos saviudy-
bs signal. T.Collins savo patyrim apibendrino taip - Mano di-
diausia parama buvo empatikas klausytojas".
Garsios JAV Meningerio klinikos personalo vadovas W.Mennin-
ger (1991) suformulavo patarimus dirbaniajam su galiniais nu-
siudyti asmenimis ir susidrusiam su kliento ar paciento saviu-
dybe.
1. Pasauliros nuostatos:
- Nepaisant tavo pastang, negali bti atsakingas u tai, k tavo
klientas sako ar daro, ijs i tavo konsultacijos.
- Kartais nusiudoma nepaisant tavo atidumo.
- Tu negali ukirsti kelio saviudybei, jeigu j sumans mogus
yra tikrai apsisprends.
2. Elgesys konsultuojant pacient su suicidiniais ketinimais:
- Bk budrus. junk darb visus jausmus. Bk pasirengs ne-
skmei.
- Laiku konsultuokis su kolegomis rizikingais atvejais.
-Aptark saviudyb, kaip galim paciento problem isprendi-
m, su kolegomis. Prisimink, kad tavo vaidmuo yra padti pacien-
tui ivengti saviudybs padedant jam atrasti kitokius bdus prob-
lemoms veikti. *
3. Galimos reakcijos paciento saviudyb:
- Priimk, kad saviudyb skaudina kiekvien.
- Tai sukreiantis patyrimas.
- Lauk prislgtos nuotaikos, kalts ir pykio.
4. Paciento saviudybs padarini jveikimas:
- inok, kaip paprastai reaguojama j irdgl, ir suprask, kad ir
mes patys taip reaguojame.
- Kalbk, jausk ir nekaltink savs.
- Leisk sau isikalbti su kolegomis, draugais, eima.
- Prisimink io vykio metines - jos gali uklupti, jeigu pats ne-
lauksi.
RA.Jons (1987), prisimindamas, kad kinietik hieroglif, rei-
kiant kriz, sudaro pavoj" ir galimyb" reikiantys simboliai,
apibendrina:
Kai pacientas nusiudo, ikyla pavojus ir psichoterapeutui, nes jis asmenikai ir
Profesikai igyvena praradim, net atsisako profesijos ir pareig, padidja jo saviu-
S m l f i t T",
s l z u d 2 i
f
i o
P l e n t o tragedija gali padti mums, psichotera-
peutams, tobulti padedant veikti suicidines krizes, pltoti ir padidinti param, kuri
suteikiame ir kn gauname, dar daugiau vertinti, kokia dovana yra gyvenimas ir
padti vienas kitam pilnatvikai gyventi. Visi mes, dirbantys su monmis, turiniais
nmt problem, turime prisiminti atsakomyb u potenciali galimyb tapti paciento
saviudybes auka. Jeigu taip vyksta, tai lengviau pakelti padedant kitiems"
"^5.16. Klientas, igyvenantis netekt
Netekties igyvenimas mirus art i mam mogui. Dirbti su pa-
tyrusiais netekt asmenimis yra nelengvas konsultanto dvasini
jg ir jo profesins kompetencijos ibandymas.
Vienos netektys gyvenime bna labai juntamos, kitos - maiau,
taiau visada mogus patiria dvasin skausm, sielvart. Netektis'
kaip ir daugelis kit ms gyvenimo vyki, susijusi ne tik su skaus-
mingu patyrimu, taiau ir su galimybe asmenybei tobulti. Kon-
sultantas, suprantantis netekties prigimt, jos ry su kitomis emo-
cijomis, vaidmen mogaus keitimuisi, gali padti i galimyb re-
alizuoti.
Mirusiajam mirtis yra jo gyvenimo ioje emje pabaiga. Ta-
iau jo artimiesiems ir draugams mirties faktas nra jo gyvenimo
pabaiga, bent jau staigi pabaiga. Suvokti, priimti netekt ir prisitai-
kyti prie jos - tai skausmingas procesas, kuriame prarasto mo-
gaus atsisakoma" pamau ir kovojant. Tai visikai normalus pro-
cesas, kurio nereikt nutraukti. Greiiau reikt suklusti, kai ne-
tektis priimama pernelyg lengvai. Todl niekas neturt skatinti
dirbtinio optimizmo patyrusiam netekt mogui, mginti j kuo nors
sudominti, linksminti. Artimo mogaus mirtis - tai reali netektis,
ir patyrs i nelaim privalo turti galimyb gedti.
vairs mons nevienodai ilgai ir nevienodai giliai gedi. Tai pri-
klauso nuo buvusi santyki su prarastu mogumi, nuo kalts jaus-
mo stiprumo, nuo gedjimui skirto laiko konkreioje kultroje.
Sielvartas, kaip rykiausias gedjimo elementas, yra greiiau pro-
cesas negu bsena. Jis veria mog i naujo susidurti su identiku-
mo klausimu, kur atsakoma ne i karto, o per tam tikr laik.
Gedjimui apibdinti danai naudojamas E.Kubler-Ross (1969)
pasilytas mirtanio mogaus reakcij modelis. Jis apima 5 sta-
dijas: neigim, pykt, derjimsi (sandr), depresij ir primim.
Manoma, kad normali gedjimo reakcija gali trukti iki met.
R tik mirus artimam mogui, igyvenamas atrus skausmas.
io pirmojo etapo turinys - emocinis okas ir mginimas neigti
situacijos realum. oko reakcija kartais siejasi su netiktai iny-
kusiais, atalusiais" jausmais, lyg jie bt paslpti kakur giliai
netekt patyrusiojo viduje. itai patiriama net tada, kai artimo mo-
gaus mirtis nra netikta. Kartu mginama neigti pat mirties fak-
t - Jis (ji) nemir", To negali bti", A tuo netikiu" ir kt. Apie
mirusj neretai kalbama esamuoju laiku, j atsivelgiama pla-
nuojant ateit.
Normalus gedjimo pasireikimas yra ir pyktis. Netekt patyrs
mogus nori k nors apkaltinti u tai, kas atsitiko. Nal gali kal-
tinti savo vyr, kad paliko j, ar Diev, kuris neiklaus jos. Kaiti-
nami gydytojai ir kiti mons, galj realiai ar tik sivaizduojamai
k nors pakeisti. Tai realus pyktis. Jis, pasiliks mogaus viduje,
maitina" depresij. Todl konsultantas turt ne diskutuoti su kli-
entu, ne koreguoti jo pykt, o padti jam atvirai pasireikti. Tik
tada bus maesn tikimyb j nukreipti netinkamus objektus.
Po pirmosios reakcijos artimo mogaus mirt - oko, neigimo,
pykio - mginama sismoninti, suprasti ir priimti netekt. pro-
ces dar 1917 m. savo darbe Gedjimas ir melancholija" S.Freud
pavadino sielvarto darbu" (Trauerarbeit). iuolaikiniai tyrinto-
jai sielvarto darb" apibdina kaip paintin proces, apimant
mini apie mirusj pakeitim, netekties igyvenim, mginim
atsiskirti nuo prarastojo asmens, savo naujos vietos pasikeitusia-
me pasaulyje suradim (Stroebe M., 1992). Tai nra kakokia ne-
tinkama reakcija, nuo kurios reikt mog apsaugoti, sielvartas
mogikai ne tik priimtinas, bet ir btinas. Tai labai sunkus dar-
bas, veriantis kentti. Konsultantas galt j palengvinti, bet ne-
turt jo sumenkinti netinkamai sikis. Sielvarto negalima su-
trumpinti, jis privalo trukti tiek, kiek mogui reikia.
Tipikiausias sielvarto enklas - mirusio mogaus ilgesys (Par-
kcs M., Weiss R., 1983). Netektj patyrs mogus igyvena kratuti-
nai skausming nor susigrinti prarastj. Jis ino, kad is noras
yra iracionalus, bet kartu jis yra labai gilus, danai pasmoningas.
Sielvartaujantis be paliovos ir kyriai galvoja apie mirusj. Jis pa-
sirengs j pamatyti gatvje ar minioje. Sielvartaujantis mogus
perdtai fantazuoja apie prarastj, links nebesidomti aplinka,
savo iore, dalykais, kurie anksiau buvo svarbs. Visas dmesys
nukreipiamas tas vietas ir situacijas, kurios buvo susijusios su.
prarastu asmeniu. Konsultantui svarbu suprasti io gedjimo sim-
bolin prigimt. Mirusiojo iekojimas nra betikslis - jis aikiai nu-
kreiptas prarasto mogaus atradim. Nereikt prieintis tokioms
simbolinms gediniojo pastangoms, nes tai yra vienas i mgini-
mo veikti netekt element. Antra vertus, kartais gedjimas bna
perdtas, kai sukuriamas prarastojo asmens atminties kultas. iuo
patologinio gedjimo atveju reikalinga psichoterapin pagalba.
vairaus gyvenimo laikotarpiais mons turi ambivalentik
jausm vienas kitam. Po artimo mogaus mirties anksiau buv
tokie jausmai ikyla kaip gyventi likusiojo kalt. Sielvarto dar-
bas" apima grim prie santyki, kuriuos ubaig mirtis. Mgina-
ma suprasti j reikm, viet laiko perspektyvoje. Patyrs netekt,
savs vis klausia - Ar a visk padariau dl mirusiojo?", Ar pa-
kankamai buvau jam dmesingas?" Jis prisimena atvejus, kai su
mirusiuoju elgsi netinkamai, tvirtina sau, kad, jei bt galima
visk sugrinti, elgtsi visikai kitaip. Visi ie jausmai turi bti
priimti, nes tai dalis sielvarto darbo".
Gedint rykiai pakinta identikumas, pavyzdiui, savs kaip vy-
ro ar monos vert. Todl svarbi sielvarto darbo" dalis - moky-
masis i naujo pavelgti save, atrasti naujj identikum.
Gedint labai svarbs ritualai. Gediniajam jie reikalingi kaip
oras ir vanduo. Psichologikai labai svarbu, vieai ir sankcionuotai
ireikti sudting ir gil sielvart. Ritualas daug reikalingesnis
gyviesiems negu mirusiesiems, ir jis negali bti supaprastintas ar
sumenkintas, kad prarast savo paskirt.
Sielvarto darbas" gali bti stabdomas ar komplikuojamas pa-
dedani moni, kurie nesupranta perjimo per visas gedjimo
fazes svarbos. is sudtingas dvasinis atsiskyrimas nuo mirusiojo
vyksta asmens, patyrusio netekt, viduje ir aplinkiniams nedera
kitis j. Konsultantas savo reakcijomis taip pat neturt ugoti
ar trikdyti kliento gedjimo. prats griauti kliento psichologin
gynyb, jis negals efektyviai padti sielvartaujaniam mogui, ku-
riam btina jo gynyba, ypa ankstyvoje gedjimo fazje, kai jis b-
na emocikai nepasirengs priimti mirt ir realistikai apie j gal-
voti. Netektis skatina prarasti racionalum ir jungti savigynos me-
chanizmus. Gedint jie yra funkcionals, nes padeda laimti laiko,
kad bt galima i naujo vertinti save ir supant pasaul. Todl
konsultantas turi leisti klientui naudoti neigim ir kitus psicholo-
gins savigynos mechanizmus.
Paymtina, kad sielvarto darbas" ne visiems monms yra
efektyvi netekties veikimo strategija. Tai priklauso nuo reagavi-
mo stiliaus. Linkusiems slopinti skausmingus prisiminimus bei po-
tyrius ir besistengiantiems save iblakyti kitokia veikia, sielvarto
darbas" maai gali padti. Pavyzdiui, L.Nolen-Hoeksema (1987;
cit. pgl. Stroebe M., 1992) nuomone, moterys, apimtos depresijos,
daniau reaguoja kyriu galvojimu, o tai pailgina ir pagilina dep-
resij. Vyrai daniau naudoja aktyvesn stili, mgindami save i-
blakyti; o tai palengvina ir sutrumpina depresij.
Skmingo sielvarto darbo" rezultatas - pamau ateinanti mir-
ties realyb. Nustojus iekoti prarastojo, maja skausmas. Paty-
rusio netekt mogaus veiklos ir jausm sfer pradeda uimti nau-
ji mons ir objektai. Inyksta trokimas susijungti su prarastu mo-
gumi, maja priklausomyb nuo jo netekties. Galima sakyti, kad
gedjimas yra ltas ryi su prarastu mogumi silpnjimas. Tai
nereikia umirimo. Tiesiog prarastas mogus atrandamas ne fi-
zine prasme, o integruojamas save. Santykio su juo klausimas
isprendiamas simbolikai - mirusysis savo nepastebimu buvi-
mu padeda gyventi patyrusiajam netekt. Taip sugrtama gyve-
nim su skmingai pakeistu identikumo jausmu.
Netekt patyrusiam mogui gali daug padti artimieji, draugai,
kurie ne atlikt visk u j, o kelet savaii, kai igyvenami vai-
riausi jausmai ir gedima, bt su juo ar netoli jo. Nereikia tokio
mogaus palikti vieno, taiau nereikia jo ir pernelyg globoti - jo
sielvartas reikalauja laiko ir tik jam lemta darb atlikti. Netekt
patyrusiam mogui naudingi trumpi, bet nuolatiniai kit moni
apsilankymai ir geri klausytojai.
Toks klausytojas kartais gali bti ir konsultantas, Bti su gedin-
iu mogumi ir tinkamai jo klausytis - svarbiausia, k gali padary-
ti konsultantas. Kuo daugiau jis supranta sielvart, taip pat savo
emocines reakcijas, susijusias su pagalba netekt patyrusiam mo-
gui, tuo jo darbas efektyvesnis. Sielvartaujanio mogaus negali-
ma raminti pavirutinikai. Sumis, neinantis, k pasakyti kon-
sultantas veria klient nepatogiai jaustis. Klientui reikia leisti i-
reikti bet kokius jausmus ir jie visi turi bti igirsti ir priimti - tai
svarbiausias konsultanto u ^ n Ys . J j ^ a i i ^ ^ ^ ^ ^ ^ k s t i eks-
pyro odiais- i Makbeto" - Kitas
la
_
bai svarbus konsultanto udavinys tyrusiojo
artimiesiems tinkamai, konstruktyviai reaguoti j jo sielvart.
Normalus gedjimas kartais gali peraugti ltin krizin bse-
n, kuri vadinama patologiniu gedjimu. S.Freud mano, kad siel-
vartas tampa patologinis, kai sielvarto darbas" bna nepavyks
arba neubaigtas. Skiriama keletas patologinio sielvarto tip:
1. Inykusios" emocijos siekiant ivengti stipraus gedjimo dist-
reso.
2. Susitapatinimas su mirusiu mogumi. Atsisakoma bet kokios
veiklos, kuri galt blakyti ir atitraukti dmes nuo mini apie
mirusj.
3. Ilgos gedjimo reakcijos su pamjimais, pavyzdiui, mirties
metini dienomis.
4. Perdtai stiprus kalts jausmas, lydimas poreikio bausti save.
Kartais tokia bausm gali bti realizuojama mginant nusiudyti.
Netekties igyvenimas dl skyryb. Artim mog galima pra-
rasti ne tik jam mirus. Skyrybos yra tokia pat reali netektis, ir jos
padariniai veikiami panaiai, kaip ir mirus artimam mogui. Sky-
rybos - tai santyki mirtis, sukelianti pai vairiausi, taiau be-
veik visada skausming, jausm.
Froiland ir Hozman (1977; cit. pgl. George R.L., Cristiani T.S.,
1990) skyryboms apibdinti pritaik inom E.Kuhbler-Rose mo-
del, kur jau minjome.
1. Neigimo stadija. Vengiama priimti situacijos realum. Papras-
tai mogus bendravimui bna skyrs daug laiko, energijos ir jaus-
m, todl i pradi sunku racionaliai priimti isiskyrim. Skyry-
bos ioje stadijoje vertinamos ypa gynybikai, racionalizuojant,
nuvertinant santuokos reikm - Nieko tokio neatsitiko", Viskas
gerai", Galiausiai isivadavau" ir kt.
2. Pykio stadija. Nuo jausm ginamasi prieikumu, pykiu part-
neriui. Neretai manipuliuojama vaikais, mginant paveikti j po-
ir skyrybas, patraukti savo pus.
3. Derjimosi stadija. Ji pati sudtingiausia. Mginant sugr-
inti santuok, naudojama daug manipuliacij vienas kito atvil-
giu, pavyzdiui, seksualinius santykius, ntumo grsm arba n-
tum. Kartais naudojamas aplinkini moni, artimj spaudimas
partneriui.
4. Depresijos stadija. Ji pasireikia, kai neigimas, pyktis ir der-
jimasis neduoda joki rezultat. mogus jauiasi nevyks, nuver-
tjs, pradeda alintis kit moni, nepasitiki jais. Neretai per sky-
rybas patirtas atstmimo jausmas ir depresija gana ilgai kliudo
umegzti naujus, artimus, intymius santykius.
5. Primimo stadija. Konsultantas klientui po skyryb turi steng-
tis padti pereiti" santyki netekties primimo stadij, kurios
svarbiausias bruoas - prisitaikyti prie pakitusi gyvenimo slyg
ir mokytis gyventi vienam. Kai po skyryb lieka nepilna eima,
vaikams taip pat btina padti adaptuotis prie naujos situacijos.
Toki pagalb gali suteikti tiek vienas i tv, liks su jais, tiek
konsultantas, padedantis motinai ar tvui veikti santyki praradi-
mo kriz.
Sprendiant po skyryb ikilusias problemas, svarbu mokytis
gyventi be sutuoktinio (vyro ar monos). Tai sudtingas udavi-
nys, reikalaujantis isprsti vis problem rat - nuo finansini
iki vaik prieiros. Svarbs yra skyryb socialiniai padariniai, nes
reikia imokti eiti vienam kin, koncert, sveius. Reikia moky-
tis veikti vienatv. Kita svarbi problema - seksualini poreiki
tenkinimas sveiku, konstruktyviu ir priimtinu bdu. Konsultantas
gali labai pagelbti sprendiant ias problemas. Jis gali padti at-
skirti vienatv nuo vieniumo, atvirai analizuoti savo jausmus ir
nuostatas sekso atvilgiu ir kt.
;
5.17. Pokalbis su mirtaniu mogumi
Ms nuostata mirties atvilgiu turi takos tam, kaip mes gyve-
name. Stoikai sak, kad mirtis yra svarbiausias gyvenimo vykis.
Panai mint ireik ir v.Augustinas: Tik mirties akivaizdoje
gimsta mogaus savastis". Taigi mirtis yra gyvenimo faktas.
Mint, kad mirtis gali turti pozityvios takos gyvenimui, sunku
priimti, nes j mes paprastai velgiame kaip absoliut blog.
Taiau jei minutei sustotume ir sivaizduotume amin gyvenim
be jokios minties apie mirt, pajustume, kad gyvenimas prarand
spart.
Mirties realyb priartina nepagydoma liga. Ji reikmingai kei-
ia mogaus gyvenim. Nors paradoksalu, taiau neretai ji sukelia
asmenybs pokyius, kuriuos galima pavadinti asmenybs augi-
mo" poymiais (Yalom L, 1980). Kas vyksta, kai susiduriama su
artjania mirtimi? Pokalbiai su serganiaisiais viu irykino to-
kius asmenybs ir kasdienio gyvenimo pokyius:
- i naujo vertinami gyvenimo prioritetai - praranda reikm
ties nereikmingi dalykai;
- atsiranda isivadavimo jausmas - nedaroma tai, ko nesinori
daryti, t.y. praranda jg privalau", turiu" ir panas reikalavi-
mai;
- sustiprja gyvenimo dabartyje pojtis;
- rykiau suvokiami elementars gyvenimo faktai - met laik
kaita, vjas, lap kritimas ir kt.;
- giliau negu anksiau bendraujama su mylimais monmis;
- sumaja tarpasmenin baim, nerimas dl galimo atstmi-
mo, padidja noras rizikuoti.
Visi ie pokyiai rodo padidjus] nepagydomai serganio mo-
gaus jautrum ir tai kelia konkreius reikalavimus tiems, kurie
bna alia jo - artimiesiems, gydytojams, psichologams. Serganty-
sis sau labai svarbius klausimus uduoda j supantiems monms.
vienas i toki klausim - Ar a greitai mirsiu?" Nra taisykli,
kaip atsakyti klausim, nors galima bt kalbti apie daugiau'
ar maiau universalius principus. iandien vyrauja tendencija -
bti atviresniam kalbant su pacientu apie mirt. Pirmiausia reik-
t paskatinti j sutvarkyti gyvenimo reikalus (paskutiniai norai, te-
stamentas ir kt.). itai galima atlikti tiesiai nesakant pacientui, kad
jis galbt greitai mirs - Kiekvienas turi bti pasirengs paiam
blogiausiam atvejui, ypa sunkiai sirgdamas". Kai kurie mons
vengia galvoti apie savo emik reikal ubaigim, nes jiems at-
rodo, kad, sprsdami panaias problemas, atveria duris miriai.
Su jais galima bt aptarti mirties keliamo nerimo ir baims klau-
simus.
Anksiau mintas klausimas yra vienas sunkiausi mirtantj
supantiems monms - k jam sakyti ir ko ne apie artjani mir-
t? Yra vairiausi nuomoni, kaip bt galima atsakyti klausi-
m - vieni mano, kad pacientui reikt pasakyti vis ties, kiti -
kad reikia tausoti sunkiai sergant mog ir nieko jam nesakyti
apie artjani mirt, dar kiti mano - kad reikt elgtis taip, kaip
nori pacientas. inoma, sergantis mogus turi teis inoti ties apie
savo situacij ir niekam nevalia jos ugrobti, taiau nereikia pa-
mirti, kad teis inoti" nra tapati privalo inoti". Teis inoti
apie artjani mirt bus reali tik tada, jei egzistuos teis neinoti,
nes teis, nepripastanti pasirinkimo, jokia teis. Sunkiai sergan-
tis mogus gali nenorti inoti k nors konkretaus apie artjani
mirt ir aplinkiniai privalo gerbti tokj jo pasirinkim. Labai danai
inojimas, kad greitai ateis mirtis, nepalengvina serganiojo bk-
ls, ir tada netgi geriau, kai maiau inoma apie tai. Jeigu pacien-
tas kategorikai reikalauja pasakyti, kiek jam liko gyventi, pateik-
damas vairiausius, neretai gantinai racionalius, argumentus, ap-
linkiniai turt stengtis pamatyti, pajusti, kas slypi u paciento o-
di. Danai i beatodairika drsa yra tik tariama. Reikalauda-
mas pasakyti visk iki galo, pacientas danai nelabai sivaizduoja,
kaip reaguos, suinojs iauri ties. Kartais nesunku pastebti,
kad toks jo reikalavimas greiiau yra formalus - jis nori klausti,
taiau anaiptol negeidia sulaukti tikslaus atsakymo, nes tai palie-
ka gyv vilt.
Nepagydomai sergantys mons vairiai reaguoja artjani
mirt. Tai rodo E.Kubler-Ross (1969) pasilytas modelis, padedan-
tis geriau suprasti, kas vyksta su mirtaniu mogumi. Pagal j ski-
riamos 5 stadijos priimant mirties realyb:
1. Neigimas. Lankantis pas vairiausius gydytojus, pirmiausia
iekoma, kaip paneigti diagnoz. Pacientas vengia pasakyti eimai,
taip pat ir sau, ties apie tikrj situacij. Neigimas galina matyti
vilt ten, kur jos nra, padaro mog akl bet kokiems mirties en-
klams.
2. Pyktis. Jis daniausiai ireikiamas klausimais - Kodl a?",
Kodl tai atsitiko su manimi?", Kodl mans neiklaus Dievas?"
ir kt.
5. Derjimasis. Siekiama lyg ir atidti likimo nuosprend keiiant
savo elges, gyvenimo bd, atsisakant vairi malonum ir kt.
4. Depresija. Suvokus, kad situacija neivengiama, vis maiau
domimasi aplinkiniu pasauliu, igyvenamas lidesys, irdgla.
5. Primimas kaip pasirengimas ramiai sutikti mirt.
Lyginant vairi moni atskiras stadijas, jos kiekvienam mogui
yra nevienodai svarbios ir skirtingai trunka. Paymtina, kad visas
ias stadijas pereina ir eimos nariai, suinoj apie artimo mo-
gaus nepagydom lig.
Kaip vien i svarbiausi stadij, veikiant mirties nerim, B.Bird
(1973) akcentuoja neigim. Jo manymu, neigimas veikia panaiai
kaip morfijus - nepaalindamas realios kentjimo prieasties, jis
malina skausm. Neigimu paalinant" realyb, kartu paalina-
mos dvasins kanios. Jvairs mons neigim sismonina ne-
vienodai. Kartais neimanantis gydytojas gali mginti kovoti su iuo
paciento naudojamu psichologins savigynos bdu, ijuokdamas
jo fantazij absurdikum, nerealum (pacientas, neigdamas lig
gali pradti velgti sveikimo poymius, pradti kurti toli ateit
nukreiptus planus ir kt ) . Taiau tai visikai natrali ir pagrsta
mirtaniojo reakcija mirties nerim. Nuvainikuoti" nerealistin
poir lig tinka sergantiesiems kitomis ligomis (pavyzdiui kai
sergantysis miokardo infarktu elgiasi taip, lyg jis bt sveikas o
tai jam gali kainuoti gyvyb).
Neigimu sukuriama iliuzija, kad viskas yra gerai. Taiau jo nau-
dojimas nereikia, kad pacientas i tikrj neino, kad artinasi mir-
tis. Matyt, jis geriau pasirenka neinojim arba, kitaip sakant, ne-
sirenka inojimo. Tai panau neigimo naudojim pasiptusioje
ypa vertinanioje aplinkini nuomon eimoje, vienam jos na-
riui patekus kaljim dl sunkaus nusikaltimo. i eima itiku-
si nelaim reaguoja ioriniu nereagavimu". Jos nariai vaikto
ikl gaivas, elgiasi taip, lyg nieko nebt atsitik. Mirtanio mo-
gaus naudojamas neigimas yra panaus ir turi t pat tiksl - igno-
ruoti ties. Taiau tiesa gali bti neigiama, kai dalis jos inoma
Neigiantysis mirties artjim pasmoningai ino, kokia situacija
yra tikrj, bet links j ignoruoti. Mirties neigimas labai danai
reikia, kad pacientas no savo tikrj bkl ir vra nusprends
elgtis taip, lyg to nebt vyk. Paymtina, kad neigimas naudo-
jamas skmingai, t.y. atlieka savo funkcijas, tik tada, kai niekas i
j supani moni nenaudoja ios gynybos. Taiau daniausiai
ignoruoti tikrj padt link ir mirtaniojo artimieji, kartais net
gydytojai, nes jie taip pat jauia mirties baim, neino, kaip kalb-
tis su mogumi, kuriam liko visai nedaug gyventi. Tuo kliudoma
naudotis iuo savigynos bdu paiam pacientui. Kai aplinkiniai pra-
deda kalbti apie tai, jog viskas bus gerai ir pacientas pasveiks
pastarojo nerimas didja ir danai tokie artimj aidimai" jam
yra enklas, kad jo reikalai i tikrj yra blogi.
Mirtantis mogus sugeba jausti savo situacij ir neretai trok-
ta kalbti apie savo lig ir artjani mirt, bet tik su tais, kurie
klausosi jo nemgindami labai guosti. Todl konsultantas ar gydy-
tojas turt mokti tinkamai suprasti mirsianio mogaus norus,
klausimus, susijusius su mirtimi, fantazijas, nerim. Tai galt pa-
dti ne tik klausytis jo, bet ir padti jam prabilti apie pasiprieini-
m miriai, pykt, apie tai, k jis praras kartu su gyvenimu, kmn
konsultantas galt paskatinti nepagydomai sergant mog pa-
tirti kuo pilnavertikesn gyvenim iki paskutins jo akimirkos.
Reikia atsivelgti kelet svarbi princip, galini padti kon-
sultantui bti su mirtaniu mogumi.
1. Labai danai mogui tenka mirti vienam. inom filosofin
posak mogus visada mirta vienas" mes link suprasti per daug
tiesiogiai ir juo pateisinti savo gynybik elges mirtaniojo at-
vilgiu. Taiau mirties baim ir skausmas dar sustiprja, jeigu pa-
liekame mog vien. Mirtantis mogus negali bti gydomas ar
traktuojamas kaip jau mirs. J reikia lankyti, bti su juo, klausytis
jo, kalbtis su juo.
2. Reikia reaguoti ir atsivelgti mirsianio mogaus poreikius,
rpestingai klausantis jo nusiskundim.
3. Visos esanij alia mirtanio mogaus pastangos turi bti
nukreiptos pastarojo gerovei. Bnant su juo, reikia vengti paviru-
tiniko optimizmo, kuris skatina tarum ir nepasitikjim.
4. Mirtantis mogus daugiau nori pats kalbti negu.klausytis j
lankani moni.
5. Mirtanio mogaus kalba danai bna simbolika. Norint
geriau j suprasti, svarbu iifruoti jo naudojam simboli pras-
m. Ji paprastai slypi serganiojo gestuose, pasakojimuose ir pri-
siminimuose, kuriais jis dalijasi.
6. Nereikt mirtanio mogaus laikyti kaip rpesi ir uuo-
jautos objekto. Neretai aplinkiniai mons, vedini pai geriausi
paskat, mgina nusprsti, kas yra geriausia mirtaniam mo-
gui. Taiau is perdtas atsakomybs prisimimas maina pacien-
to sprendim erdv. Vietoj to privaltume iklausyti j, leisti jam
dalyvauti priimant sprendimus dl gydymo, lankytoj ir panai
dalyk.
7. Geriausias dalykas, kuriuo galtume pasinaudoti, bdami su
mirtaniu mogumi, tai mes patys - tokie, kokie esame. Gal tai ir
ne pati tobuliausia pagalbos priemon, taiau turbt ypa tinkama
tuo momentu. Buvimas su mirtaniu mogumi reikalauja papras-
iausi mogikj reakcij. Tai ir yra geriausia, ko reikt, o ir
vienintelis tikras dalykas, kur galime duoti.
8. Konsultantui, gydytojui reikt paiam priimti savo abejo-
nes, kalts jausm, savo narcizini jausm paeidim, mintis apie
savo paties mirt.
9. Konsultantas turt bti gerai susipains su literatra apie
mirt ir mirim, rengti save susidrimui su mirties klausimais.
Ne maiau negu mirtaniam mogui, o gal kartais net dau-
giau, pagalba reikalinga ir personalui, dirbaniam su mirtaniais
monmis, bei mirtaniu,-,, rH
m
-
*
M e d i k a
svarbu ive, M n S ^ ' ^ ' ^ ^ ^ k n m o j a u -
Toks jausmas gana
d a n
'
a s
Z ^ ' T l ^ " ^ ei di m.
+
518. Seksualins problemos
Msuose dl visuom^nA*
a ^
8
i u l i b e r a n ^ k % 2 T - ^ ^ ' ^ - k s o
paguojanfios erotik ir ^ k s t e m o c ^ "
de
Pdukei j o
S
, pro-
sualmis elgesys, taiau ne i s
mk
l t 1 ,
P a P , i ! i m o l a i s
^ i a ek-
kmai. Prieito ,
a
^ > >eksu
a
lms problemos ir
8 u n
_
diui, kai kurie mons sTe " a M " " " " ^
p r o b l

a
* . p
a
' _
*
s
' - da r t , kuriuos jie e M ^ " '
J t i n i S d
^ - a ut i nka
gose, Taiaupagrinriinsek 'uali, f ^
k
"
r i u o s
^ kny-
chinie jtamnn.v '
S 5 u a I m,
sutrikimu prieastimi,
n pampoje, nerime, vidiniuose t
f l i
, , *-"
Wd
shs slypi
p s 2
.
gaus seksualin sfera yra ypa iamw
k
"
f l i l i t u o s e
> kadangi mo-
;aisvjari
s
seksuaiini g y v S "
m M m i

StKS0
Pl ei ki ams
^ - p r o b l e m ^ S m ^ r k
m S l a i S r t a U k r e l
P -
Dazna, kaip sinonim vartoja, '
a s k c m s u l t
a mo me t u
y reikms skiriasi. Ta7svaTbu 1 Z ,
U
" " " " s " *
S e k s
- " -
ajo profesiniame darbe. Seksas reikia m T " l" "
k S , i a U Va r t o

ton, o seksualumas apima W s a !
m e c h a n
k lytinio akto at-
mmmo iki
fatvmaus J S
^^g*Al ui -
n u o j u s l i n i o s u a
_
ntau susiduriama su s e k s u a l u me p e l l T '
3
" *
k

n S u l t a
"a- ,ai
;:r?
ir
- ^ nssr
k
r * **-
konsultantas, nordamas
ffP
ri
fl
n ^ Syvem
mo
aspektus.
; ; - P. - at

, ka.s yra nor ma" s f e n Z T J u T ^ ^

( U r t t i
* " >
i o d e l , r u m p a i p
a k o m e n t u o i
^
a
^ ^s kr yp
c s s e k 5 u a ]
Mo kultroje o r u , "
U VOk l
'
t u r i n
i -
r
Prasmingi M ^ Z Z ^ ' T *
0
^<> *"
diaugsm irmaloniu C 2
a
"
J
'
S k
' .
t o
mogaus pa
ini
.
baimes tampos ir leidiantys"0^
P
'
d U

J a m y s n u o s
' * -
" apima labai plat l y t i n Te l
s e s
t 7 ,"'
Iimaabu
*" >-
nustatyti griet rib tarp n o mi f u , ir
P
^
Ka i
' '
a i S n

s
^
" ba priklauso nuo * L n ^
a
n
^ , ^ r ! " * * .
Konservatyvios. Taiau, kintant nnnsm, archaikos
kos forma, kariu 1,,, ,,., - nuostatoms seksualumo ,.,,-s
uta ir paios normno
ai 3u
ai umorai s-
,!;,,,, ., "
j
os, neretai fanHirr,^^
t ^..jutiimo re,HrPr >r- <,.-,,., . otpuamos parlne
b . . yoe lytini santyki bd, kurie
laikomi normals, jei tokiais juos laiko abu partneriai. Daugelis
specialist normalioms seksualumo apraikoms priskiria mastur-
bacij (ypa paauglystje), oralin seks, nors iuo klausimu eg-
zistuoja ir kitokia nuomon.
Nenormalaus seksualumo prieastys gali bti tiek psichologi-
ns, tiek fizins. Paymtina, kad sutriks seksualumas sustiprina
bet kokias kitas psichologines problemas, o ios gali sutrikdyti tiek
vyr, tiek moter seksualum.
Plaiausiai paplits vyr seksualumo sutrikimas - impotencija,
arba lytin negalia, pasireikianti negaljimu pasiekti visikos erek-
cijos lytikai santykiaujant. Impotencija, kaip laikinas sutrikimas,
gana dana - kai kuri autori duomenimis, tam tikrais gyvenimo
momentais j patiria apie pus vyr. Impotencijos tikimyb didja
su amiumi. Ji sukelia rykias emocines problemas, ypa jauniems
vyrams. Impotencij gali sukelti tiek fizins, tiek psichologins prie-
astys; pastarosios gerokai danesns. Fizins prieastys - vaist
ar hormon vartojimas, kai kurios somatins ligos, nerviniai su-
trikimai, silpninantys erekcij. Psichologins prieastys - sutrik
santykiai su partnere, nerimo, gdos, kalts, pykio jausmas, tam
tikros emocins situacijos, mainanios lytin potrauki. Patirta ne-
skm lytikai santykiaujant neretai sukelia ryk menkaverti-
kumo jausm, kuris skatina kartotis impotencij.
Ritas bdingas vyr sutrikimas - per ankstyva ejakuliacija, t.y
sklos isiliejimas prie kiant varp makt arba tik j kius.
Jos prieastys psichologins (nors kartais prieastis gali bti stip-
rus fizinis nuovargis), daniausiai - neisprsti seksualiniai konf-
liktai. Sutrikimas sukelia nuolatin vyro menkavertikumo jausm
ir moters seksualin nepasitenkinim. Per ankstyva ejakuliacija
partneriams neleidia kartu pasiekti orgazm.
Kiti ejakuliacijos sutrikimai - j os nebuvimas arba ejakuliacija
be orgazmo. Daniausios j prieastys - somatins, ypa dl kai
kim vaist poveikio. iais atvejais rekomenduojamas kruoptus
medicininis ityrimas.
Labiausiai paplits moter seksualumo sutrikimas - frigidiku-
mas, arba lytinis altumas, kurio svarbiausias bruoas _ dalinis ar
visikas seksualinio pasitenkinimo nebuvimas. Dl io sutrikimo
patys lytiniai santykiai manomi. Daniausios frigidikumo prie-
astys yra psichologins, susijusios su neigiamais jausmais lyti-
.vdi santykiaujant (neigiamas seksualinis patyrimas, netinkamas
partnerio elgesys ir kt ). fizini prieasi pamintina dispareu-
mja (skausmingi lytiniai santykiai) iryaginizmas (nevalingi mak-
ties sienos spazmai, kliudantys kiti varp). Kartais ir pastarj
sutrikim prieastys siejamos su psichologinmis problemomis.
Tiek vyrams, tiek moterims bdingas seksualumo sutrikimas
yra hiperseksualumas. Tai nuolatins seksualinio pobdio min-
tys ir fantazijos, nuolatinis ir fkyrus lytini santyki trokimas. Kar-
tais is moter sutrikimas vadinamas nimfomanija. vyr - satyriz-
mu. Daniausios hiperseksualumo prieastys yra psichologins
nors jis gali bti ir dl kai kuri neurologini lig bei epilepsijos,'
taip pat vartojant amfetaminus ir hormonus. HiperseksuaJum gali
slygoti ir fiziologiniai pokyiai menopauzs ir klimakteriniu pe-
riodais.
Seksualumo nukrypimai apima seksualini elges, neatitinkant
visuomenje egzistuojani seksualini norm. Kol kas nra vie-
ningo seksualini nukrypim prieasi paaikinimo. Mginta ai-
kinti vairiausiais fiziniais ir genetiniais veiksniais, hormon apy-
kaitos sutrikimais, netgi psichologinmis problemomis, ypa anks-
tyvajame raidos periode.
Daugelyje pasaulio ali spariai kinta poiris homoseksu-
alizm. Kartu diskutuojamas ir jo nenormalumas, nes ilgai jis bu-
vo laikomas seksualumo nukrypimu. Homoseksualizmas reikia
lytimus kontaktus tarp tos paios lyties asmen (santykiai tarp mo-
ter - lesbianizmas). Prie homoseksualist priskiriami ir biseksu-
alai, lytikai kontaktuojantys su abiej lyi asmenimis. Homo-
seksualizmas gana paplits (apie 1% vyr; kiti nurodo gerokai di-
desn procent; tarp moter - retesnis). Kai kuri specialist nuo-
mone - tai seksualins orientacijos sutrikimas (1974 m. u tai bal-
savo dauguma Amerikos Psichiatr asociacijos nari), kit - kad
tai normalus seksualins predispozicijos variantas. Pastaruoju at-
veju tampa neaktualus homoseksualizmo gydymo klausimas, o
konsultuojant gali bti sprendiamos visuomens nuostat, prie-
tar homoseksualist atvilgiu sukeltos problemos, Daugeliui kon-
sultant gana sunku be vidinio pasiprieinimo klausytis homosek-
sualist pasakojimo apie tarpusavio santykius su partneriu, nors
i tikrj tai tos paios problemos, kurios sutinkamos esant hete-
roseksualiniams ryiams - pavydas, konkurencija, vyravimas
nuobodulys, neitikimyb ir kt,
Skiriami du seksualini nukrypim tipai - neprasto objekto pa-
sirinkimas (feiiizmas, pedofilija, transvetizmas ir kt.) ir nenor-
malus seksualinis potraukis (ekshibicionizmas, vojerizmas, sadiz-
mas, mazochlzmas ir kt.).
Fetiizmas - seksualinis pasitenkinimas pakeitus seksualin ob-
jekt jo garderobo dalimi. Jis paprastai bdingas vyrams.
.Pedofilija - patologinis seksualinis potraukis prie vaik. Da-
niausiai toks asmuo turi mazochistini polinki ir yra impotentas.
Vaikas iuo atveju traktuojamas kaip negrsmingas seksualinis ob-
jektas.
Transvetizmas - seksualinis pasitenkinimas vilkint prieingos
lyties asmens drabuius ar priimant kitos lyties vaidmen. Jis da-
nesnis vyrams. iems asmenims nuo maens bdinga nediferen-
cijuota lytin identifikacija.
Ekshibicionizmas - savo lytini organ demonstravimas prie-
ingos lyties asmenims. Jis danesnis vyrams, reikia nuolatin sie-
kim patvirtinti savo seksualum. Aukos igstis - btina seksu-
alinio pasitenkinimo slyga. Danai po to masturbuojamasi.
Vojerizmas - prieingas ekshibicionizmui lytinis nukrypimas,
kai pasitenkinama stebint apsinuoginus prieingos lyties asmen.
Kaip pradti pokalb su klientu apie seksualines problemas? Net
jei jos yra pagrindin kreipimosi prieastis, klientas toli grau ne
visada tiesiai pradeda kalbti su konsultantu apie jas. Ir konsul-
tantas ne visada gali laisvai pradti klausinti klient apie inty-
miausi gyvenimo sfer. Todl neretai kliento seksualins sferos
atskleidimas prasideda ir baigiasi vienu klausimu ir vienu atsaky-
mu, kuriuos galima pavadinti konsultanto ir kliento aidimu - K
galtumte pasakyti apie savo lytin gyvenim?" - Viskas gerai"
arba Normalus". Taiau konsultantas neturt pasitenkinti tokiu
pavirutiniku atsakymu ir privalo uduoti patikslinanius klausi -
mus - K reikia gerai" Js lytiniame gyvenime?", Kas Jums
yra normalus lytinis gyvenimas?" Taigi klientas turi suprasti, kad
toks trumpas atsakymas galimas, bet nepakankamas. Net jei kli-
entas kreipiasi dl kit prieasi, reikt pasidomti seksualine
siera, nes daugelis psichologini problem labai susijusios su ja
(arba kaip prieastis, arba kaip padarinys). Kai klientas nieko ne-
kalba apie i savo gyvenimo sfer, konsultantas turt padti pra-
bilti apie tai, paklausdamas -Js nieko nesakte apie savo seksu-
alin gyvenim". Tokia pastaba netgi vertingesn u klausim. Jeigu
klientas atsako klausimu - O k Js norite suinoti?", galima ir jo
paklausti - Kodl Js nieko nekalbate apie lytin gyvenim?" Jei-
gu klientas nenori i klausim aptarti, nereikia jo versti, taiau
reikia pasakyti, kad, neaptarus i klausim, bus sunku suprasti
kitas jo problemas.
Seksualini sutrikim konsultavimas plaija prasme gali bti
trejopo pobdio: seksualinis vietimas, seksualinis konsultavimas
ir sekso terapija. Caiderone (1976; cit. pgl. George R.J., Cliristiani
T.S., 1990) skirtumus tarp i seksualini problem konsultavimo
aspekt apibdino taip:
vietimas yra procesas, kuriame pateikiama faktin informacija apie seksualum
ir skatinama keisti nuostatas 30 atvilgiu. Konsultavimas yra pagalba savo seksualin
iprusim paversti socialiai atsakingu seksualiniu elgesiu. Terapijos metu padedama
sismoninti seksualinius nukrypimus ir paalinti klitis".
Seksualinis vietimas ir seksualinis konsultavimas paprastai
vyksta kartu.
Kaip minjome, suaugusij seksualinio vietimo tikslas -keisti
nuostatas seksualumo atvilgiu. Problemos danai kyla ne dl to,
ko mons neino apie seks, bet dl to, k ino, t.y. dl vairi
netikrovik pseudoidj ir mit apie seksualum. Daugelis mo-
ni savitai sivaizduoja, kas yra normalu ir nenormalu lytiniame
gyvenime, o i samprat danai ir slygoja tokie mitai, aikinan-
tys lytin akt ir vyro bei moters vaidmen jame. tai kai kurie i
i mit:
- vyras visada siekia lytikai santykiauti, o moteris - ne;
- vyras i prigimties yra agresyvus, turintis daug potencijos, o
moteris daniau pasyvi;
- vyras visada turi bti lytini santyki iniciatorius;
- abu partneriai vienu metu turi patirti orgazm;
-vyrui visada turi bti erekcija ir ejakuliacija;
- vyras neturi takos moters orgazmui;
- lytikai santykiauti galima tik tam tikru laiku esant tam tik-
roms slygoms;
- sekse yra priimtinos ir nepriimtinos pozicijos; ir Lt
mons, kurie vadovaujasi tokia seksualine mitologija, jauia-
si nelaimingi, jeigu j lytinis gyvenimas neatitinka i norm. La-
bai svarbu, kad konsultantas pats bt kuo laisvesnis nuo toki
mit. Konsultuojant labai svarbu padti klientui pakeisti tokias nuo-
statas ir stereotipus.
Konsultantas turi bti pasirengs konsultuoti dl seksualini
problem vis amiaus grupi klientus. R.Kirkpatrick (1975; cit.
pgi. George R.L., Christiani T.S., 1990) suformulavo 9 seksualinio
konsultavimo taisykles:
1, Usiiminjanioj o seksualinmis problemomis seksualins
funkcijos turi bti normalios, kad jis galt tinkamai reaguoti
klient seksualumo apraikas.
2. Konsultantas turi mokti laisvai ir atvirai kalbtis apie seksu-
alines problemas, inoti tinkamus lytini organ bei lytinio akto ele-
ment pavadinimus, nevartoti aptaki isireikim, barbarizm.
3. Konsultantas kartais turt pirmas pradti kalbti apie gali-
mas kliento seksualines problemas, nes pastarasis kartais nedrs-
ta apie tai prabilti.
4. Konsultantas turt mokti atskleisti klient umaskuotai pa-
teikiamas seksualines problemas.
5. Konsultantas turi bti gerai susipains su vairiais mogaus
seksualumo ir kitais tos sferos klausimais (anatomija, lyi psi-
chologija, farmakologija, apsisaugojimo priemonmis vyrams ir
moterims ir kt ) , kad galt tinkamai informuoti klient.
8. Konsultuojant paauglius ir moksleivius, reikia prisiminti, kad
j inios apie seksualum gali bti nepilnos, ikraipytos, klaidin-
gos. ia. svarbu atkreipti dmes ias problemas: ankstyvieji lyti-
niai santykiai, masturbacija ir apsisaugojimo priemons.
7. Konsultantas turt suvokti savo ribas, kalbdamas apie sek-
sualines problemas, pavyzdiui, neturt usiimti sekso terapija
atitinkamai nepasirengs.
8. Konsultantas turt inoti, kada nukreipti klient kitam spe-
cialistui ir kur tok rasti.
9. Konsultantas turt atsisakyti bet koki savo vertinim kli-
ent seksualinio elgesio ir vertybi atvilgiu.
Seksualiniams sutrikimams gydyti naudojama sekso terapija,
pasilyta amerikiei VV.H.Masters ir V.E.Johnson (1970). Ji dau-
giau skirta poroms, taiau dabar taikoma individualiam bei grupi-
niam gydymui. Sekso terapija remiasi keliais pagrindiniais princi-
pais:
- atsakomyb u save;
- leidimas sau bti seksualiu;
- seksualinio elgesio bd mokymasis;
- gilesnis jausm, fantazij ir bendravimo sismoninimas;
- seksualinio elgesio keitimas.
Sekso terapija daniausiai gydoma impotencija (pirmin ir ant-
rin), per ankstyva ar pavluota ejakuliacija, orgazmo sutrikimai,
vaginizmas.
Literatura
Bird B. Talking With Patients. 2nd Ed. Philadelphia: J.B.Lippincott Company, 1973
ant C0T972
n

r m a l P s
y
c h o l
gy
i n
Modern Life / / Glenview, 111, Scott Foresmand
oi T/ Cof e J oS^
3 n d P r a Ct l Ce

f C

U n S e l i l l g a n d
Psychotherapy. Monterey, Calif, Bro-
Dune E.J., Mcintosh J.L., Dune-Maxim K. (Eds.) Suicide and Its Aftermath: Under-
standing and Counseling the Survivors. N.Y.- Norton 1987
S Xn h
L
c e ^ ^
Homey K. The Neurotic Personality of Our Time. N.Y, Norton, 1937
Jacobson E. Depression. N.Y, International University Press 1971
Jones F.A. Therapists as survivors of client suicide / / In: E.J.Dune, J.L.McIntosh K Du-
v t t S o r t o i , T 9 ? 7
6
" "
KS A f t e

a t h : Un d e i
'
S t a
"
d i n
^
a n d C
l i n g ^Snrri-
%^2^r*" "
BaSiC GuMe for
n**"***"* <***.

,
lSK^J5!
, rim0 P a S k P t y S p s i d l O S o m a f c
^
e
-edicinoje / / Psichologi-
Kubler-Ross E. On Death and Dying. N.Y, Macmillan 1969
Masters W.H Johnson V.E. Human Sexual Inadequacy. Boston: Little. Brown, 1970
M I , Dkcovery of Being: Writings in Existential Psychology. N.Y, Norton 19-3
McNeil E.B Neurosis and Personality Disorders. N.Y, Science House, 1968.
Menninger W.W Patient suicide and its impact on the psychotherapist / / Bulletin of
the Menmnger Clinic, 1991. Vol. 55 P 216-227
ft2nra
B e r e a V e m e n t : St Udi CS

f G r i e f i n A d u l t Li f e
- N.T.: International University
Parkes M Weiss R. Recovery from Bereavement. N.Y, Basic Books, 1985
do'n Press', ^ g ^
3
* ^
md
Counseling the Suicidal Person. Nashville, Term, Abing-
Salzman L. The Obsessive Personality. N.Y, Science House, 1968
Shneidman E.S. On the Nature of Suicide. SanFransisco: Jossey-Bass, 1969
Storr A. The Art of Psychotherapy, N.Y, Methuen 1980
%5%!!gj$?5!5
m
~
b
"
review of
'
he grM>TOrt
"*<">-"" - .
Yalom I. Existential Psychotherapy. N.Y, Basic Books, 1980.
6. Etiniai psichologinio
konsultavimo principai
Konsultantas, kaip ir kiti profesionalai, turi etin atsakomybe ir
pareigas. Pirmiausia jis atsakingas prie klient, paskui prie kli-
ento eimos narius, prie staig, kurioje dirba, prie visuomene
apskritai ir, galiausiai, prie savo profesij. Dl ios atsakomybs
ir yra labai svarbs etiniai principai psichologiniame konsultavi-
me ir psichoterapijoje. Todl visose alyse kuriami psichologo psi-
choterapeuto, konsultanto profesin veikl reglamentuojantys pro-
fesines etikos kodeksai.
Taiau savo darbe beslygikai laikytis etikos taisykli konsul-
tantui nra paprasta dl objektyvi prieasi. Pagrindines j nu-
rod R.L-George ir T.S. Gristiani (1990):
1. Sunku numatyti tinkamo elgesio standartus, nes konsultavi-
mo situacijoslabai vairios; kaip jau anksiau minjome, kiekvie-
nas konsultavimo kontaktas yra unikalus.
2. Dauguma konsultant praktikuoja tam tikrose staigose Kli-
mkose, centruose, mokyklose, privaiose tarnybose ir kt ) J ver
tybmes orientacijos gali nevisikai sutapti su etiniais reikalavimais
konsultantu!. Tada konsultanto situacija labai sudtinga
3. Konsultantas neretai patenka konfliktikas situacijas, kai
susiduria su tam tikromis etinmis dilemomis - laikydamasis vie-
no reikalavimo, jis paeidia kit arba kelet j. Taigi, neatsivel-
giau, | konsultanto pasirinkim, jis priverstas paeisti etikos ko-
deks.
Etins dilemos labiau negu tiesioginiai etikos kodekso paeidi-
mai padeda suprasti etini kodeks ribotum sprendiant konsul-
tavime skylanias problemas, tai kokia naujausia Amerikos psi-
cholog asociacijos Psicholog etini princip (1990) preambul:
^ ^
i!
' ^ Ma uMkrinU bei apsaugoti pag-
** m
SU
p^
m
,. pr t ^s ^r s ^ r sssr
mom sav?s
Taiau, pavyzdiui, susidrus su turiniu suicidini ketinim
klientu, sunku visikai laikytis i princip. Utikrinti kliento sau-
gum bus nelengva nepaeidus jo autonomijos, laisvo apsispren-
dimo teises, taigi jo, kaip asmenybs, orumo ir verts. Antra ver-
tus jeigu nieko nedarysime, saugodami kliento autonomikum
skils grsm jo gerovei ir netgi gyvybei. iuo atveju geradarysts
principas nugali mogaus asmenybs autonomijos princip (Be-
auchamp T.L., Childress J.S., 1985). '
Dl i prieasi profesins etikos kodeksai keiiasi Pavyz-
diui, Amerikos psicholog asociacija per pastaruosius 50 met 5
kartus tais savo profesins etikos kodeks. Pokyiai paprastai at-
spindi visuomens pasikeitimus, taiau visgi daniausiai yra sly-
gojami neadekvataus etini princip laikymosi patyrimo (apie tai
kalbsime, smulkiau analizuodami konfidencialumo ribas).
Pirmasis etinis reikalavimas konsultantui susijs su konsulta-
vimo pradia. Kad klientas visikai smoningai apsisprst suda-
ryti konsultavimo kontrakt", jis turi kuo daugiau inoti apie pat
konsultavim. Todl per pirmj susitikim konsultantas privalo
klient supaindinti su:
- pagrindiniais konsultavimo tikslais;
- savo pasirengimo ir kvalifikacijos lygiu;
- konsultacij os kaina;
- apytikre konsultavimo trukme;
- galima konsultavimo nauda;
- galima rizika ir pavojumi, susijusiais su keitimusi konsultuo-
jant;
- galimybe kliento atvej aptarti su kolegomis;
- konfidencialumo ribomis.
Konsultantas privalo tinkamai vertinti savo profesins kompe-
tencijos lyg bei jo ribas. Jis neturt leisti klientui tiktis kitokios
pagalbos, nei ta, kuri jis gali realiai suteikti. Konsultuojant ne-
leistina naudoti tinkamai, nesisavint diagnostini ir terapini pro-
cedr. Klient negalima naudoti konsultavimo procedroms ar
bdams imginti, eksperimentams neturint pakankamai darbo
gdi. Konsultantas, jauiantis kompetencijos stok, privalo kon-
sultuotis su labiau patyrusiais kolegomis, siekti, kad jo profesin
darb priirt patyr kolegos.
Jau minjome, kad konsultantas privalo detaliai informuoti kli-
ent, apie j bendro darbo slygas. Ypa svarbu i anksto suderinti
su klientu konsultavimo pokalbio audioura arba videoura,
taip pat galim susitikimo stebjim per vienpusio matymo veid-
rod. Klientui nesutikus, i bd naudoti neleistina. Taiau jie
gali bti svarbs konsultantui (mokymo ir mokymosi tikslui, taip
pat kai profesin prieir atliekantis specialistas ar kvalifikacij
kontroliuojanti institucija reikalauja pristatyti konkretaus konsul-
tavimo atvejo ra). Jie gali bti naudingi ir paiam klientui, jeigu
konsultantas sugeba tinkamai iaikinti j prasm. Naudojant kon-
sultavimo susitikim raus, klientas gali pats vertinti savo prob-
lem dinamik ir konsultavimo efektyvum. Todl kai kuri savi-
mi nepasitikini konsultant prieinimasis pokalbius stebti ar
urayti, argumentuojant siekimu ilaikyti konfidencialum bei kli-
ento gerov, yra j pai nerimo ir diskomforto iraika. Dar kart
priminsime, kad susitikimo stebjim ar uraym btina sude-
rinti su klientu.
Pagrindinis konsultavimo etini dilem, apie kurias jau usi-
minme anksiau, altinis - konfidencialumas. Tai lyg lakmuso po-
pierlis konsultanto atsakomybei prie savo profesij, savo stai-
g, o svarbiausia - prie klient, kuris j j kreipiasi pagalbos Nor-
malus konsultavimas nemanomas, jei klientas nepasitiks kon-
sultanto diskretikumu. Konfidencialumo klausimas turi bti ap-
tartas jau per pirmj susitikim su klientu.
PLL.George ir T.S.Cristiani (1990) iskyr du konfidencialumo
lygius. Pirmasis lygis apima konsultuojant gaut ini apie klient
profesionalaus naudojimo ribas. Kiekvieno konsultanto pareiga -
informacij apie klient naudoti tik profesiniams tikslams Ji nie-
kada negali bti naudojama vieai bendraujant ir neprofesinmis
aplinkybmis. Tai tinka ne tik informacijai, bet ir paiam faktui
kad kakoks mogus yra ar buvo konsultanto klientas. inios apie
klientus (konsultanto uraai, individuali kliento kortel) turi bti
saugomos taip, kad negalt patekti i svetimas rankas ir bti pa-
naudotos neprofesiniams tikslams.
Antrasis konfidencialumo lygis - nustatyti slygas, kurioms
esant, konsultuojant gauta informacija gali bti panaudota. Klien-
tas turi teis tiktis, kad tokia informacija bus panaudojama tik jo
gerovei. Taiau ia galima susidurti su etine dilema, kai kliento
geroves vardan konsultantas tam tikromis iniomis turi pasidalin-
ti su kliento tvais, mokytojais, sutuoktiniais ar eimos nariais Ta-
iau pagal galimybes tai turi bti aptariama su klientu Jeigu kli
entas neprietarauja, suprasdamas, kad tai btina, ir yra tikras
kad informacija bus naudojama tik profesiniams tikslams ir tik jo
interesams, i problema i etins tampa grynai profesiniu sprendi-
mu
_ Konsultantas, utikrindamas kliento teikiam ini apie save
slaptum, taip pat turt supaindinti klient su aplinkybmis ku-
rioms esant, konfidencialumo nebus laikomasi. Konfidencialumas
kaip vliau matysime, negali bti absoliutus. Daniausiai tenka
kalbti apie jo ribas. B.Schneider (1965; cit. pgl. George R.L., Cri-
stianiT.S., 1990) suformulavo 7 pagrindinius konfidencialumo 'prin-
cipus, kuriais ir mginama nustatyti tokias ribas:
1. sipareigojimas laikytis konfidencialumo yra ne absoliutus o
santykinis, nes egzistuoja tam tikros slygos, galinios pakeisti to-
if sipareigojim.
2. Konfidencialumas priklauso nuo kliento suteikt ini pob-
dio - kliento paslaptys konsultant saisto nepalyginamai grie-
iau negu visuotinai inomi dalykai, apie kuriuos kalba klientas.
3. Konsultavimo susitikim mediaga, negalinti pakenkti kli-
ento interesams, nesaisto konsultanto konfidencialumo taisykle.
4. Konsultavimo susitikim mediaga, btina efektyviam kon-
sultanto darbui, taip pat negali saistyti konsultanto laikytis konfi-
dencialumo taisykli (pavyzdiui, susitarus su klientu, kad tokia
mediaga bus pateikta profesin prieir atriekianiam specia-
listui).
5. Konfidencialumas visada grindiamas kliento teise ger var-
d, paslapt. Tokias klient teises konsultantas privalo gerbti, kar-
tais net nusiengdamas statymui (pavyzdiui, atsisakydamas su-
teikti informacij apie klient teissaugos staigoms, jei tuo nepa-
eidiamos treij asmen teiss).
6. Konfidencialum taip pat gali riboti konsultanto teis utik-
rinti savo asmens orum ir saugum.
7. Konfidencialumas taip pat gali bti ribojamas treij asme-
n bei visuomens teismis.
daniausi aplinkybi, dl kuri konfidencialumo taisykli
galiojimas konsultuojant gali bti ribojamas, pamintinos ios:
1) kliento keliama grsm savo ar kit moni gyvybei;
2) nepilnametis klientas, taps ar tebeesantis suaugusij smur-
to, tvirkinimo, incesto ir kit nusikaltim veiksni auka;
3) btinumas hospitalizuoti klient;
4) kliento ar kit asmen dalyvavimas platinant narkotikus bei
kituose nusikalstamuose veiksmuose.
Konsultuojant paaikjus, kad klientas kelia rimt grsm kam
nors, konsultantas privalo imtis priemoni, kad apsaugot poten-
ciali auk (ar aukas), informuodamas apie pavoj j pai, tvus
ar artimuosius, teissaugos organus. Konsultantas taip pat turt
informuoti ir klient apie savo galimus veiksmus siekiant apsau-
goti treiuosius asmenis.
Ikilus dilemai, k pasirinkti - laikytis etikos kodekso ar gy-
vendinti teiss principus, prioritetas teikiamas pastarajam varian-
tui, ir toki konfidencialumo samprat konsultuojant lm garsus
T.Tarasoff atvejis JAV, gerokai paveiks konfidencialumo rib trak-
tavim konsultavimo ir psichoterapijos praktikoje.
1969 m. rugpjt Prosenjit Poddar, buvs Berklio universiteto
miestelio Student sveikatos centro klientas, prane j konsul-
tuojaniam psichologui, kad rengiasi nuudyti savo draug Tatia-
n Tarasoff. Psichologas apie ikilus pavoj prane telefonu mies-
telio policijai, taip pat visa tai dar idst oficialiame laike mies-
telio policijos virininkui. Jis pra policijos stebti jo klient, taip
M i T / s ^ p t r
0
^ !
0 a S me n S
"
h o s
P
i t a
l - - i mo klausim.
2 . apklausai, taiau vliau, nesant pakanka
,-,-, , i -
lc
i^"ti&> jam. bis laikas, kartu su nsinhnintm
pastabomis apie atvej, buvo sunaikintas, VyresnyS k 1 1
patparetkalavo i konsultavusio Poddar psichologo n l h m S
veiksm sio kliento atvilgiu Tai<ri w
Q
- , ., .
fe a c M i m
" JOlu
pr ai i et ai i ei pot enci al Li ^"- *
P 1 Sk l l u s u
*
eram
^
,lebuvo
nuud Tat C r t
f
f ' " *
J

S teVamS
*
P

2 m n e s i
^ Poddar
anciu Ldiyoai ir larriautoiams n? bi i^ri ,
nelaime, emesnioji t e i s T inTtanrn* i ", " " ^ ^ ^
Tb * tcitjiiio instancija iekin atmet taiau nn
m u a i l '
a P e l i a C i ,

S K a l i f o m i j O S
^ c i a u s i a s i s
te
'isZ
W76
b u v o t ^
i
l '
P U S C
" '
n U S t a t t
'
k a d
Potencialios aukos n e r i m a s
buvo neatsakingas ir nusikalstamas veiksmas. ^P
e
>
lm
^
Kaip teigia T.L.Beauchamp ir J.S.Childressfias*! i. r-,
mas apima profesinio
8
^i Klientais, bis draudi-
liiiia piuiesmms santykius su artimais riM,,^, i .
mis bendrariarhi'.ie - n "
U d l u m a i s
r augai s ir gimin-
mis oendiadai biais, pavaldiniais, studentais, kuriems konsultan
as dsto, taip pat seksualinius kontaktus su k l i e n i Tok dr aT
dimas visika! suprantamas, nes k o n s u I t e o j a n T ^ t o ^ ! "
pZsztr
ir ik
/
ia srsm
'
jog jis
^^ss -
pasinaudoti savo poreikiams tenkinti
Labai svarbus etinis principas, kuris neretai profesionalu nutv
limas ir maai aptarinjamas - knnmit
a
* "
Ui f c S 1 0 n a l l
l nuly-
sualinial kont at oi S 7 ^ S : * ? ! ?
S e k
"
apki aus,
10
00 amerikieiu Z Z l ^ S l Z ^
r z
j 0
p
; ^
biologijoje laipsni, kuriu nus hnvn
m
6i ,,
F
hl
,
Tm
t , . ^
5 u Ub e
DUVO vyrai, puse-mot ervs Visi HP
- o klausiami apie erotinius ir seksualinius santykius' u ^ T
?ais. Tyrintojai gavo tokius rezultatus:
- erotiniai kontaktai ir seksualiniai
C3t 1
h,v -T
vyr konsultant ir moter k u e n m ?" ?
8 a
"
e S n
'
t a
' '
P
sultani ir vyr klient ^ , 6 % ) "
(
' > "**
tarP m o , e r
"
k
" -
- konsultantai, vienkart pereng leistina rih* u i ,
nas" umest i
S P
k o r r e n g leistin ub, Imk kartot -
^megzt i seksualinius ryius su klientais (80%V
- 70 /o konsultant ^ r u ir 80% moter kategorikai neig sek
al i ni santyki su klientais leistinum; 4% apklTus u u t k u"
almms ryius su kl i ent , man esant U ^ a f t r S
Konsultant seksualiniai santykiai su klientais yra nepriimtini
tiek etikai, tiek profesikai, nes tai tiesioginis piktnaudiavimas
jga, kuri suteikia konsultanto vaidmuo. Klientas yra daug labiau
paeidiamas negu konsultantas, nes specifinje konsultavimo at-
mosferoje apnuogina" save, atskleidia savo jausmus, fantazijas,
paslaptis, trokimus, i j ir seksualinio pobdio. Kartais klientas
labai idealizuoja konsultant, jam norisi artim santyki su tokiu
idealiu, giliai suprantaniu ir priimaniu mogumi. Taiau kon-
sultavimo kontakt pavertus seksualiniu ryiu, klientas tampa ypa
priklausomas nuo konsultanto, p is pasidciro nebeobjektyvus. ia
ir baigiasi bet koks profesionalus konsultavimas ar psichoterapija.
Literatura
American Psychological Association. Ethical principles of psychologists // American
Psychologist, 1990. Vol. 45. P. 390-395.
Beauchamp T.L., Childress J.S. Principles of Biomedical Ethics. 3nd Ed. N.Y.: Oxford
University Press, 1983.
George R.L., Cristiani T.S. Counseling: Theory and Practice. 3rd Ed. Englewood Cliffs,
N.J.: Prentice Hall, 1990.
Holroyd J. C, Brodsky A. Psychologists' attitudes and practices regarding erotic and
nonerotic physical contact, with patients //American Psychologist, 1977, Vol. 32. P.843-
849.